2013 12 07 klaipeda internetas

gruodžio 7, 2013

Nr. 283 (19 885)

Mal­tie­tis B.Ei­nars va­do­vau­ja­si prin­ci­pu: žmo­gus žmo­gui – žmo­gus. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

N.Man­de­la pa­li­ko tei­sin­ges­nį pa­sau­lį ir pa­vyz­dį atei­nan­čioms kar­toms.

Pa­sau­lis 8p.

Ksa­ve­ras pa­šė­lo ir din­go Pa­jū­ry­je pa­rą siau­ tė­jęs ura­ga­nas Ksa­ ve­ras di­des­nės ža­ los ne­pa­da­rė, ta­ čiau lie­tus, pa­leng­ va vir­tęs krin­tan­čiu snie­gu, kė­lė mir­ti­ ną pa­vo­jų vai­ruo­ to­jams. Dviem jau­ nuo­liams to­kios oro są­ly­gos bu­vo lem­tin­gos.

Kaina 1,60 Lt

„Pros­ti­tu­tei pa­mink­lo ne­sta­ty­čiau. Ge­riau jau ko­kiai nors po­li­ti­kei, nu­si­pel­niu­siai to­kio var­do.“ Maest­ro Do­na­tas Kat­kus įžvel­gė spe­ci­fi­nę po­li­ti­kos pra­smę.

14p.

Už mir­tį – ste­bi­nan­ti baus­mė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Tei­si­nė ša­lies sis­te­ma „pa­glos­tė“ au­to­mo­bi­liu mer­gi­ną už­mu­šu­sį vai­ruo­to­ją. Už tai, kad pa­lan­giš­kis Ed­vi­nas Jur­kus, au­to­mo­bi­liu lėk­ da­mas uos­ta­mies­čio gat­ve, už­mu­ šė pės­čią­ją ir pa­bė­go iš įvy­kio vie­ tos, teis­mas sky­rė lyg­ti­nę baus­mę.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pir­mas žie­mos eg­za­mi­nas

Nors Ksa­ve­ru pa­va­din­ta aud­ra di­ des­nių nuo­sto­lių ne­pri­da­rė, per Lie­tu­vą praū­žu­si sti­chi­ja at­ne­šė kri­tu­lių. Šlapd­ri­ba ir snie­gas ato­ kiau nuo Klai­pė­dos ne­spė­jo nu­ tirp­ti ir su­kė­lė daug pa­vo­jų va­žiuo­ jan­tie­siems. Va­kar po pie­tų, kaip spė­ja­ma, dėl sli­džios ke­lio dan­gos, skau­di ne­lai­mė įvy­ko už ke­lių ki­lo­ met­rų nuo Vė­žai­čių Plun­gės link. „Au­di 80“ au­to­mo­bi­liu va­žia­vę trys vai­ki­nai ir dvi mer­gi­nos na­mų Plun­gės ra­jo­ne ne­pa­sie­kė.

Ma­ši­na sli­di­nė­jo ke­ly­je ir rė­žė­ si į at­va­žiuo­jan­tį į ben­zin­ve­žį. Abi trans­por­to prie­mo­nės nu­si­ri­to į pa­ke­lę.

4

Ža­lą at­ly­gins drau­di­kai

Pas­ly­do: skau­džiau­sias įvy­kis ap­snig­ta­me ke­ly­je – „Au­di 80“ rė­žė­si į ben­zin­ve­žį, su­si­dū­ri­mo me­tu žu­vo du

18-me­čiai. Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko („Bal­ti­cum TV“ lai­da „Rei­das“) nuo­tr.

Už tai, kad uos­ta­mies­čio cent­re va­žiuo­da­mas 120 km/val. grei­čiu, ne­tu­rė­da­mas tei­sės vai­ruo­ti au­to­ mo­bi­lį, au­to­mo­bi­liu mir­ti­nai ta­ra­ na­vo klai­pė­die­tę, E.Jur­kus su­lau­kė 3,5 me­tų lyg­ti­nės baus­mės.

Vy­ras tu­rės at­ly­gin­ti 1,5 tūkst. li­tų tur­ti­nę ža­lą, o ne­tur­ti­nės ža­los ieš­ ki­nį pa­dengs Trans­por­to prie­mo­nių drau­di­kų biu­ras, nes pa­lan­giš­kis vai­ ra­vo ne­tu­rė­da­mas ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo.

3

2

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

miestas

Iš čiau­po bė­ga svei­kes­nis van­duo Klai­pė­do­je ofi­cia­liai baig­ti pir­mo­sios van­den­vie­tės mo­der­ni­za­vi­mo dar­bai. Šiau­ri­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jams jau tie­kia­mas ge­res­nės ko­ky­bės, svei­kes­nis van­duo.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ofi­cia­li pir­mo­sios van­den­vie­tės re­konst­ruk­ci­jos pa­baig­tu­vių ce­re­ mo­ni­ja su­reng­ta va­kar. Sve­čiai ga­ lė­jo ap­žiū­rė­ti su­mon­tuo­tus mo­ der­nius įren­gi­nius.

Leo­nas Ma­kū­nas:

Klai­pė­dos pir­mo­ji van­den­vie­tė bu­vo se­niau­sia Lie­tu­vo­je. Da­bar ji ta­po nau­jau­sia. „Klai­pė­dos pir­mo­ji van­den­vie­ tė bu­vo se­niau­sia Lie­tu­vo­je. Da­bar ji ta­po nau­jau­sia“, – pa­brė­žė įmo­ nės „Klai­pė­dos van­duo“ ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Leo­nas Ma­kū­nas.

Van­duo iš pir­mo­sios van­den­vie­ tės klai­pė­die­čiams tie­kia­mas dau­ giau kaip 110 me­tų. Vi­są lai­ką jis bu­vo lai­ko­mas ko­ky­biš­ku, ta­čiau, su­griež­ti­nus rei­ka­la­vi­mus, ja­me bu­vo per daug fluo­ro ir amo­nio.

Tad prieš pen­ke­rius me­tus įmo­ nė „Klai­pė­dos van­duo“ pra­dė­ jo vyk­dy­ti pro­jek­tą, ku­rio tiks­las bu­vo pa­sta­ty­ti mo­der­nią van­dens

ruo­šyk­lą ir klai­pė­die­čiams tiek­ ti van­de­nį, ati­tin­kan­tį vi­sus rei­ka­ la­vi­mus.

Pir­mo­jo­je van­den­vie­tė­je bu­vo su­mon­tuo­ti nau­ji, mo­der­nūs įren­ gi­niai, ku­rie iš ge­ria­mo­jo van­dens pa­ša­li­na amo­nio ir fluo­ro per­tek­ lių bei ge­ri­na jo ko­ky­bę. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je iki Da­ nės upės gy­ve­nan­tiems klai­pė­ die­čiams jau du mė­ne­sius tie­kia­ mas ge­res­nės ko­ky­bės ir hi­gie­nos nor­mų rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­tis van­duo. „Ge­riant ne­la­bai pa­ju­si, kad van­duo pa­si­kei­tė. Sko­nio sa­vy­ bėms nau­ji įren­gi­niai ne­tu­ri įta­ kos. Šiuo at­ve­ju svar­biau, kad vamz­džiai bū­tų tvar­kin­gi. Jie taip pat tu­ri įta­kos van­dens ko­ky­bei“, – tei­gė L.Ma­kū­nas.

Jis pa­brė­žė, kad dėl pir­mo­sios van­den­vie­tės at­nau­ji­ni­mo klai­pė­ die­čiams van­duo ne­brangs. Pa­sak jo, nau­jie­ji įren­gi­niai lai­kys apie 20–30 me­tų be jo­kių pa­pil­do­mų re­mon­to dar­bų.

Pir­mo­sios van­den­vie­tės at­nau­ji­ ni­mas kai­na­vo be­veik 23 mln. li­tų.

Dar­bus at­li­ko įmo­nė „Hid­ros­ta­ty­ ba“ kar­tu su jung­ti­nės veik­los par­ tne­riu „Malm­berg Wa­ter AB“.

Pir­mo­sios van­den­vie­tės van­dens ge­ri­ni­mo įren­gi­nių at­nau­ji­ni­mas yra pa­sku­ti­nė pro­jek­to „Van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra Klai­pė­do­je“ veik­la. Įgy­ven­di­nant šį pro­jek­tą Klai­ pė­do­je taip pat bu­vo nu­ties­ ta 19,3 ki­lo­met­ro van­den­tie­kio ir 29,3 ki­lo­met­ro nuo­te­kų tink­ lų. Bend­ra pro­jek­to ver­tė sie­kia 36,4 mln. li­tų.

Iš ES lė­šos – 29,3 mln., vals­ty­ bės – 3,4 mln., sa­vi­val­dy­bės – 1,9 mln., įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ – 1,7 mln. li­tų.

Su­si­do­mė­ji­mas: su­si­rin­kę sve­čiai ap­žiū­ri­nė­jo nau­juo­sius pir­mo­sios

van­den­vie­tės įren­gi­nius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žvaigž­dė – už pa­ra­mą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pir­mo­ji Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ge­ru­mo žvaigž­dė, ku­ri kas­met bus tei­kia­ma so­cia­liai at­sa­kin­giau­siai uos­ta­mies­čio įmo­nei, šie­met ati­te­ ko bend­ro­vei „Klai­pė­dos naf­ta“.

Va­kar pa­dė­kos ir pa­gar­bos ženk­ lą – sim­bo­li­nę žvaigž­dę – bend­ ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ ge­ne­ra­li­ niam di­rek­to­riui Ro­kui Ma­siu­liui įtei­kė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Jo ini­cia­ty­va nuo šie­met ir pra­dė­ ta tra­di­ci­ja kas­met Ge­ru­mo žvaigž­ de pa­gerb­ti so­cia­liai at­sa­kin­giau­ sias mies­to įmo­nes. „Klai­pė­dos naf­tą“ to­kia va­di­nu drą­siai ir są­ži­nin­gai. Tai bend­ro­ vė, ku­ri prie mies­to plėt­ros pri­si­ de­da ne tik sa­vo in­ves­ti­ci­jo­mis, bet ir rem­da­ma įvai­rius pro­jek­ tus. Nors dar nė­ra pa­reng­ta konk­ re­čių Ge­ru­mo žvaigž­dės no­mi­na­ ci­jos nuo­sta­tų, ti­kiu, kad ją šiai bend­ro­vei bus ga­li­ma įteik­ti dar ne vie­ną kar­tą“, – tei­gė V.Grub­ liaus­kas.

Jis tvir­ti­no su­lau­kęs šūs­nies laiš­ kų ir pa­siū­ly­mų iš mies­to įmo­nių, įstai­gų ir or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios kvie­tė šie­met so­cia­liai at­sa­kin­giau­sia įmo­ ne pa­skelb­ti „Klai­pė­dos naf­tą“.

Ap­do­va­no­ji­mas: R.Ma­siu­liui sim­bo­li­nę žvaigž­dės skulp­tū­rė­lę – pa­gar­

bos ir pa­dė­kos ženk­lą – įtei­kė V.Grub­liaus­kas.

Ji jau dau­ge­lį me­tų tei­kia pa­ ra­mą me­no, kul­tū­ros, vi­suo­me­ ni­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ir pro­ jek­tams. Kas­met įmo­nė pa­ra­mai ski­ria apie 500 tūkst. li­tų. „Dir­ba­ me Klai­pė­do­je, esa­me Klai­pė­dos

Re­dak­ci­jos nuo­tr.

įmo­nė, to­dėl ir no­ri­me pri­si­dė­ti prie mies­to kryp­tin­go vys­ty­mo­ si. Ti­ki­mės, jog ir atei­ty­je pa­vyks ak­ty­viai rem­ti įvai­rius pro­jek­ tus“, – ga­vęs ap­do­va­no­ji­mą kal­ bė­jo R.Ma­siu­lis.

3

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

miestas Pre­kia­vo gink­lais

Su­si­tiks su pa­rei­gū­nais

Sus­tab­dė pre­ky­bą

Pa­rei­gū­nai iš klai­pė­die­čių tur­ gaus par­da­vė­jų kon­fis­ka­vo elekt­ro­šo­ko įtai­sus, tai­kik­lius ir ki­tus gink­lus, ku­riais šie pre­ kia­vo. 1974 m. gi­męs M.A. ir 1949 m. gi­męs A.D. gink­lais be lei­di­mų pre­kia­vo Til­žės gat­vė­ je esan­čio­je tur­ga­vie­tė­je. Iš jų paim­ti gink­lai per­duo­ti eks­per­ ti­zei, pra­dė­tas ty­ri­mas.

Bal­ti­jos vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­ba or­ga­ni­zuo­ja gy­ven­to­ jų su­si­ti­ki­mus su po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nais. Jie vyks ant­ra­die­nį Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos Pem­pi­nin­kų fi­lia­le, ket­vir­ta­die­nį „Kau­no at­ža­ly­no“ fi­lia­le. Su­si­ti­ ki­mų pra­džia – 17.30 val. Jų me­ tu bus ap­tar­ti gy­ven­to­jams ak­ tua­lūs klau­si­mai.

Lai­ki­nai su­stab­dy­ta pre­ky­ba ga­ zuo­tu gai­viuo­ju neal­ko­ho­li­niu gė­ ri­mu „Tar­hu­nas“. Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ ny­ba nu­sta­tė, kad pre­ky­bos cent­ ruo­se par­duo­da­mo šio gė­ri­mo ženk­li­ni­mo eti­ke­tė­se ne­nu­ro­dy­ ti jo su­dė­ty­je esan­tys mais­to prie­ dai. Pre­ky­ba bus leis­ti­na, kai bus iš­tai­sy­tos ženk­li­ni­mo klai­dos.

Už mir­tį – ste­bi­nan­ti baus­mė 1

Krau­pi ne­lai­mė nu­ti­ko per­nai lapk­ri­čio 24-ąją.

Her­kaus Man­to gat­ve, cent­ro link, di­de­liu grei­čiu va­žia­vęs „Ran­ge Ro­ ver“ kliu­dė ne per pės­čių­jų pe­rė­ ję ėju­sią 22 me­tų Ag­nę Dir­gė­lai­tę.

Au­to­mo­bi­lio ta­ra­nuo­ta mer­gi­na žu­ vo įvy­kio vie­to­je, ta­čiau mir­tį ne­šu­ si ma­ši­na nu­rū­ko to­lyn.

Gir­tu­mo neį­ro­dė

Lem­tin­gą nak­tį tri­jų pa­lan­giš­kių kom­pa­ni­ja nu­spren­dė ku­ror­te vy­ ku­sias links­my­bes pra­tęs­ti uos­ta­ mies­čio nak­ti­nia­me ba­re.

Prie vi­su­rei­gio vai­ro sė­do nie­ka­da tei­sės vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lio ne­tu­rė­jęs 27-erių E.Jur­kus. Pa­lan­giš­kis teis­ me pri­si­pa­ži­no, kad ma­ši­ną vai­ra­ vo bū­da­mas ne­daug iš­gė­ręs. Ta­čiau po įvy­kio E.Jur­kus nuo tei­sė­sau­gos slaps­tė­si 10 die­nų, to­dėl teis­me įro­ dy­ti vai­ruo­to­jo gir­tu­mo ne­pa­vy­ko.

Krau­pios ava­ri­jos by­lo­je te­pa­jėg­ta įro­dy­ti, kad E.Jur­kus ma­ši­ną mies­te vai­ra­vo 120 km/val. grei­čiu. Mer­gi­ ną mir­ti­nai Her­kaus Man­to ir J.Ja­ no­nio gat­vės san­kry­žo­je su­ža­lo­ju­sį au­to­mo­bi­lį už­fik­sa­vo mies­tą ste­ bin­čios vaiz­do ka­me­ros. Eks­per­tai pa­gal įra­šo duo­me­nis nu­sta­tė, ko­ kiu grei­čiu va­žia­vo pa­lan­giš­kis.

Nu­si­kal­ti­mas iš neat­sar­gu­mo?

Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas nu­ma­to, kad už trans­por­to prie­mo­nės vai­ ra­vi­mą, pa­žei­dus ke­lių eis­mo sau­ gu­mo ar trans­por­to prie­mo­nės eksp­loa­ta­vi­mo tai­syk­les ir jei­gu dėl eis­mo įvy­kio žu­vo žmo­gus, kal­ti­ nin­kas bau­džia­mas lais­vės atė­mi­ mu iki aš­tuo­ne­rių me­tų „Ta­čiau esant leng­vi­nan­čioms ap­lin­ky­bėms nuo baus­mės vi­dur­ kio baus­mė – ma­ži­na­ma. Vi­dur­ kis šiuo at­ve­ju yra ket­ve­ri me­tai.

Esant dviem leng­vi­nan­čioms ap­ lin­ky­bėms, baus­mė bu­vo su­ma­žin­ ta 6 mė­ne­siais“, – kal­bė­jo Klai­pė­ dos mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Juo­zas Sy­kas.

Leng­vi­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis pri­pa­žin­ta tai, kad kal­ti­nin­kas pri­ si­pa­ži­no ir gai­lė­jo­si dėl įvy­kio bei iš da­lies at­ly­gi­no tur­ti­nę ža­lą.

E.Jur­kaus pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas teis­mo bu­vo ver­ti­na­mas kaip neat­ sar­gus. Tie­sa, J.Sy­kas pri­pa­ži­no, kad nuo­spren­dy­je ne­bu­vo tai­ky­ ta spe­cia­lio­ji prie­mo­nė – už­draus­ ti E.Jur­kui vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį. Nes kol kas vy­ras tu­ri tei­sę, bai­gęs kur­ sus, gau­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą.

Pa­bė­gi­mas – ša­lu­ti­nė ap­lin­ky­bė

„Jo gir­tu­mo mes neį­ro­dė­me, o pa­ bė­gi­mas iš ava­ri­jos vie­tos nė­ra trak­ tuo­ja­mas, kaip nu­si­kal­ti­mą kva­li­fi­ kuo­jan­tis po­žy­mis. Jis ver­ti­na­mas kaip ša­lu­ti­nė ap­lin­ky­bė“, – ti­ki­no pro­ku­ro­ras. Baus­mės ter­mi­nui ne­ tu­rė­jo įta­kos net fak­tas, jog vai­ruo­

to­jas pa­bė­go iš įvy­kio vie­tos. „Už tai, kad pa­si­ša­li­no iš įvy­kio vie­ tos, už tai, kad vai­ra­vo ne­tu­rė­da­ mas tei­sės vai­ruo­ti, ne­tu­rė­da­mas ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo jis bu­vo nu­baus­tas ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka, ka­dan­gi šie pa­žei­di­mai tie­ sio­gi­nės įta­kos eis­mo įvy­kiui ne­tu­ rė­jo“, – aiš­ki­no J.Sy­kas. Žu­vu­sios 22 me­tų A.Dir­gė­lai­tės te­tai, ku­ri teis­mui bu­vo pa­tei­ku­ si 150 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los ieš­ki­nį, pri­teis­ta 15 tūkst. li­tų. „Lėk­da­mas to­kiu grei­čiu už­mu­ šė žmo­gų, o ga­vo lyg­ti­nę baus­mę.

Ne­są­mo­nė. Juk žu­vo žmo­gus, ma­ no duk­te­rė­čia. Skų­siu bū­ti­nai, ne­ tu­ri toks žmo­gus bū­ti lais­vė­je. Ne­ ten­ki­na ma­nęs toks spren­di­mas“, – pik­ti­no­si A.Dir­gė­lai­tės te­ta Ja­ni­ na Sau­se­rie­nė.

Dienos telegrafas Eis­m as. Šian­d ien dėl eg­lu­tės įžie­bi­ mo ce­re­mo­ni­jos bus ri­bo­ja­mas eis­mas.

Nuo 15 val. bus drau­džia­mas trans­por­ to prie­mo­nių eis­mas Teat­ro gat­ve, Tur­ gaus gat­vės ruo­že nuo Til­t ų gat­vės iki Teat­ro aikš­tės ir Su­k i­lė­l ių gat­ve. Tur­ gaus gat­vės ruo­že nuo Pa­siun­t i­n ių iki Teat­ro gat­vės ne­bus ga­li­ma sta­ty­ti ir au­ to­mo­bi­lių Ap­ri­bo­ji­mai ga­lios iki 22 val.

Fes­ti­va­lis. Ry­toj 12 val. Klai­pė­dos Ma­ ri­jos Tai­kos ka­ra­l ie­nės baž­ny­čio­je po šv. Mi­šių vyks sak­ra­li­nės mu­zi­kos kon­ cer­tas, o 14 val. jis pra­si­dės Klai­pė­dos šv. Pran­ciš­kaus Asy­ž ie­čio on­ko­lo­gi­nio cent­ro kop­ly­čio­je. Tai cho­r i­nės mu­z i­ kos fes­t i­va­l io „Dai­no­je tau­tos dva­sia“, skir­to Klai­p ė­dos cho­r i­nės bend­r i­jos „Au­ku­ras“ kū­ry­bi­nės veik­los 25-me­čio ju­bi­lie­jui, ren­gi­niai.

Iš­si­su­ko: iš­gir­dęs jam pa­lan­kų teis­mo spren­di­mą E.Jur­kus te­pa­sa­kė

ne­si­ti­kė­jęs to­kio nuo­spren­džio.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ ci­jos sky­riu­je tuok­sis 12 po­rų. Žie­dus su­ mai­nys Vil­ma Gri­vic­kai­tė ir Eval­das Gri­ ga­laus­kas (12 val.), Ra­m in­ta Bru­žai­tė ir Da­rius Jak­še­vi­čius (12.10 val.), Si­gi­ta Vai­ tie­ku­tė ir Ri­čard Ka­za­ke­vič (12.20 val.), Ing­ri­da Si­ru­tie­nė ir To­mas Va­si­liaus­kas (12.30 val.), Mo­ni­ka Ba­ra­naus­kai­tė ir Ro­ kas Gra­jaus­kas (12.40 val.), Vil­ma Juo­ zai­t y­tė ir Ja­ko­vas Kar­naš­n i­ko­vas (13 val.), Gin­ta­rė Atai­tė ir Er­nes­tas Žvaigž­ di­nas (13.10 val.), Kris­t i­na Plau­ši­ny­tė ir Min­dau­gas Ci­pa­ris (13.20 val.), Dei­man­ tė Švei­kaus­kai­tė ir Man­tas Ran­co­vas (13.30 val.), Ai­ri­da Pe­sec­kie­nė ir Ser­gey Ilyas­hik (13.40 val.), Li­na Gru­žai­tė ir Ma­ rius Lu­kaus­kis (14 val.), Ie­va Pau­li­kai­tė ir Ri­man­tas Ka­va­liaus­kas (14.10 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Juo­zas Sau­dar­gas (g.

1914 m.), Ele­na Te­nie­nė (g. 1926 m.), Ste­ po­nas Kont­ri­mas (g. 1927 m.), Alek­sand­ ra Jo­naus­kie­nė (g. 1927 m.), Žorž Juš­ke­ vič (g. 1937 m.), Ma­ry­tė Re­gi­na Sko­ri­kie­ nė (g. 1938 m.), Ze­no­nas Jo­ni­kas (g. 1940 m.), Ana Ru­sa­ko­va (g. 1942 m.), Bar­bo­ra Jo­k ū­baus­k ie­nė (g. 1943 m.), Bo­r is Bo­r i­ sov (g. 1945 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Rū­ta Dir­gė­l ie­nė, Ser­gej Sem­čen­ko, An­ ta­nas So­ra­ka, ry­toj – Ana Ru­s a­ko­va, Bar­bo­ra Jo­k ū­baus­k ie­nė, Juo­zas Sau­ dar­gas.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi An­ta­nas Šiau­lys, And­rej Kud­re­cov, Ze­ no­nas Jo­ni­kas, Ele­na Vai­tie­k ū­nie­nė.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 45 iš­kvie­ti­mų.

Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­dė­si pil­ vo ir gal­vos skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­ tri­ki­mais.

4

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

miestas

Ksa­ve­ras pa­šė­lo ir din­go

Ura­ga­ni­nis vė­jas pa­jū­ry­je Nuo 1956 m. sau­sio iki 2012 m. rugp­ jū­čio, per 52 me­tus, pa­jū­r į ura­ga­ni­ niai vė­jai tal­žė 14 kar­tų.

1

Ava­ri­jos me­tu iš­kart žu­ vo 18-me­čiai – leng­vo­ jo au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas ir gre­ ta sė­dė­jęs ke­lei­vis.

Drau­ge va­žia­vu­sios dvi mer­gi­nos ir vai­ki­nas iš­ga­ben­ti į li­go­ni­nę. Jau­ nuo­liai va­žia­vo iš Klai­pė­dos, kur mo­kė­si, na­mo į Plun­gės ra­jo­ną.

Paaiš­kė­jo, kad vil­ki­ko vai­ruo­to­ jas iš­gė­ręs, nes į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį įpū­tė 0,75 pro­mi­lės. Nors ava­ri­jos kal­ti­nin­kas ne jis, šio žmo­gaus lau­ kia ne­men­ki ne­ma­lo­nu­mai.

Spė­ja­ma, kad vie­na šios tra­ge­di­ jos prie­žas­čių – sli­dus ke­lias.

Tuo pa­čiu me­tu au­tost­ra­do­je Klaipėda–Vilnius ties Kryž­kal­niu ava­ri­ją pa­ty­rė sunk­ve­ži­mis. Uos­ ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­ rei­gū­nai vy­ko į įvy­kio vie­tą pa­dė­ ti re­gu­liuo­ti su­tri­ku­sio eis­mo šio­je greit­ke­lio da­ly­je. „Tai bu­vo pir­mas rim­tas eg­za­mi­ nas šią žie­mą. Skau­du, kad ke­li vai­ ruo­to­jai jo neiš­lai­kė, kad žu­vo jau­ ni žmo­nės“, – tei­gė Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­ nas Ši­dei­kis.

Ant ke­lio – tik vie­nas me­dis

Klai­pė­do­je snie­gas il­gai neiš­si­lai­kė.

Mies­te kur kas dau­giau ne­ma­lo­nu­ mų bu­vo dėl itin stip­raus vė­jo.

Ksa­ve­ru pa­va­din­to ura­ga­no li­ku­ čiai uos­ta­mies­tį pa­sie­kė ket­vir­ta­ die­nio va­ka­rą. Po 20 va­lan­dos vė­jas su­stip­rė­jo ir at­ne­šė ne­ma­žai dar­bo ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams bei po­ li­ci­jos pa­tru­liams.

Mies­te vė­jo blaš­ko­mi šiukš­lių kon­tei­ne­riai ap­ga­di­no po­rą au­to­ mo­bi­lių, su­dau­žė au­to­bu­sų sto­te­ lės stik­lus, iš­ver­tė ke­lis rek­la­mi­ nius sten­dus.

Apie 20.30 val. ug­nia­ge­siai sku­ bė­jo į Pa­ma­rio gat­vę, kur virš va­ žiuo­ja­mo­sios ke­lio da­lies bu­vo pa­ vo­jin­gai pa­kry­pęs me­dis. Gel­bė­to­jai jį su­pjaus­tė ir pa­trau­kė nuo gat­vės.

Reik­ja­vi­ko gat­vė­je nu­lū­žo di­de­lė me­džio ša­ka, gū­sis ją nu­bloš­kė prie au­to­mo­bi­lio.

Pa­lan­go­je esan­čio­je Vy­tau­to gat­ vė­je prie 8-o na­mo eg­lė už­griu­vo ant ma­ši­nos ir ją ap­ga­di­no.

Ta­čiau rim­tes­nių ne­lai­mių ar nuo­sto­lių neuž­fik­suo­ta.

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos drau­di­ mas“ at­sto­vė Ing­ri­da Žal­taus­kai­ tė tei­gė, kad su­lauk­ta apie 20 pra­ ne­ši­mų apie aud­ros pa­da­ry­tą ža­lą, maž­daug pu­sė nu­ken­tė­ju­sių­jų gy­ ve­na pa­jū­ry­je. Dau­gu­ma žmo­nių pra­ne­šė apie ap­ga­din­tus sto­gus bei me­džių su­mai­to­tas ma­ši­nas.

Jū­ro­je – re­kor­di­nės ban­gos

Nak­tį į penk­ta­die­nį apo­gė­jų pa­jū­ry­ je pa­sie­kęs cik­lo­nas uos­to ak­va­to­ri­ jo­je pa­kė­lė van­dens ly­gį 1,2 met­ro.

Pa­ry­čiais van­dens ma­sės at­slū­ go, ta­čiau lauk­ta, kad penk­ta­die­ nio pa­va­ka­re be­si­kei­čian­tis vė­jas nuo jū­ros pu­sės ga­li vėl kils­te­lė­ti van­dens ly­gį.

Da­nė taip pat ska­la­vo kran­ti­nes kur kas aukš­čiau nei įpras­ta, ta­čiau

1956 m. sau­sio 21 d. Klai­pė­do­je vė­jo grei­tis bu­vo 34 m/s; 1962 m. va­sa­rio 17 d. vė­jo grei­tis Klai­ pė­do­je sie­kė 30 m/s; 1967 m. spa­lio 18 d. Klai­pė­do­je ir Ni­ do­je vė­jo grei­tis sie­kė 40 m/s; 1970 m. spa­lio 30 d. Klai­pė­do­je vė­jo grei­tis sie­kė 40 m/s; 1971 m. gruo­džio 8 d. Pa­lan­go­je va­ka­ rų vė­jas sie­kė 35 m/s; 1972 m. ko­vo 23 d. Pa­lan­go­je pū­tė 35– 38 m/s vė­jas; 1973 m. lapk­ri­čio 23 d. net 9 Lie­tu­vos me­teo­ro­lo­gi­nė­se sto­ty­se vė­jo grei­tis vir­ši­jo 30 m/s (Klai­pė­do­je – 35 m/s); Bau­gi­no: ato­kiau nuo jū­ros var­tų ban­gos sie­kė pus­šeš­to met­ro aukš­čio.

į se­na­mies­tį upė neiš­si­lie­jo. Jū­ro­je ne­to­li šiau­ri­nio mo­lo į kran­tą be­si­ ri­tan­čios ban­gos penk­ta­die­nį sie­kė pus­ket­vir­to met­ro aukš­čio. To­liau nuo kran­to, ban­gų aukš­tis bu­vo dar di­des­nis – iki pus­šeš­to met­ro aukš­čio.

Nak­tį į penk­ta­die­nį, po vi­dur­ nak­čio, 24 met­rų aukš­ty­je už­fik­ suo­tas 32 m/s pie­tų-piet­va­ka­rių vė­jas. Penk­ta­die­nį kiek su­si­lpnė­jęs vė­jas į pa­va­ka­rę pa­si­su­ko iš šiau­rės va­ka­rų ir su­stip­rė­jo iki 25–26 m/s.

Uos­to ka­pi­to­no pa­va­duo­to­jas Ar­ vy­das Alek­sas Nar­mon­tas tei­gė, kad išo­ri­nia­me rei­de li­ko lauk­ti trys lai­vai. Ti­kė­ta­si, kad įplauk­ti jie ga­ lės tik sek­ma­die­nį.

Loc­ma­nų lai­ve­lis penk­ta­die­nį prieš­piet pa­ban­dė plauk­ti į at­vi­rą jū­rą, ta­čiau jū­ros var­tuo­se blaš­ko­ mas ban­gų ap­si­su­ko ir grį­žo. „Ši aud­ra ypa­tin­ga ne­bent tuo, kad už­tru­ko il­giau nei įpras­ta, nors esa­me iš­gy­ve­nę ir dvi, ir tris die­ nas už­tru­ku­sių aud­rų. Kas­met ke­ lis kar­tus gau­na­me pa­jaus­ti pa­na­šių vė­jų. Tie­siog bu­vo­me at­si­pa­lai­da­vę šį šil­tą lapk­ri­tį. Ge­rai, kad tas ura­ ga­nas iš­si­kvė­pė, jei­gu bū­tų mus pa­ sie­kęs bū­da­mas vi­sos jė­gos, ka­žin kaip čia mums bū­tų bu­vę, – svars­ tė A.A.Nar­mon­tas. – Pa­tik­ri­no­me uos­to įmo­nes, at­ro­do, kad nuo­sto­ lių ne­tu­ri­me. Tik du tarp­tau­ti­nės per­kė­los kel­tai neišp­lau­kė.“

1993 m. sau­sio 14 d. Ni­do­je prie jū­ros vė­jo grei­tis sie­kė 36 m/s; 1999 m. gruo­džio 4 d. praū­žė ura­ga­nas Ana­to­li­jus. Vė­jas su­stip­rė­jo iki 40 m/s; 2005 m. sau­sio 8 d. pa­jū­ry­je siau­tė­jo ura­ga­nas Er­vi­nas, vė­jo grei­tis su­stip­ rė­jo iki 32 m/s; 2012 m. lie­pos 9 d. Ni­do­je aud­ros me­ tu už­fik­suo­tas 36 m/s vė­jo grei­tis;

Siau­tu­lys: vė­jas iš­var­tė silp­nes­niuo­sius me­džius ir iš­blaš­kė šiukš­lių

kon­tei­ne­rius.

Ne­pai­sant stip­raus vė­jo, ket­vir­ ta­die­nį va­ka­re Gargž­duo­se įvy­ko eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tė. Žmo­nės neiš­si­gan­do žvar­baus oro.

Ne­rin­go­je taip pat vė­jas di­des­nių bė­dų neišk­rė­tė. „Gy­vuo­ja­me nuo­sta­biai ge­rai: eg­lė švie­čia, iš­kel­tos į kran­tą jach­ tos sau­giai sto­vi, tik miš­ke ma­čiau ke­lis silp­nes­nius me­de­lius nu­ lauž­tus, bet ke­lias ne­bu­vo už­vers­ tas nė vie­no­je vie­to­je. Lauk­si­me, ką

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

2012 m. rugp­jū­čio 6 d. pa­jū­ry­je siau­tė aud­ra, Klai­pė­do­je vė­jo grei­tis sie­kė 32 m/s, per 1 val. iš­kri­to 46 mm kri­tu­lių. Šal­ti­nis: me­teo.lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žie­ma truks ke­lias die­nas

Ne­ti­kė­tu­mas: stip­rus vė­jas pa­ma­ry­je su­kė­lė po­tvy­nį.

Klai­pė­die­čiai šven­tės neat­šau­kė

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

1982 m. gruodžio16 d. Klai­pė­do­je va­ ka­rų vė­jas sie­kė 35 m/s;

Įp­lauks tik sek­ma­die­nį

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

1977 m. rug­sė­jo 14 d. Klai­pė­do­je šė­lo aud­ra (vė­jo grei­tis sie­kė 30 m/s);

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

mums at­neš penk­ta­die­nio va­ka­ras ir nak­tis“, – va­kar tei­gė Ne­rin­gos mies­to me­ras Da­rius Ja­sai­tis.

Klai­pė­do­je bai­min­ta­si ant­ro­sios aud­ros ban­gos ir spė­lio­ta, ar ji leis įžieb­ti eg­lu­tę Teat­ro aikš­tė­je.

Me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas abe­jo­jo, ar dar­bi­nin­kams sau­gu puoš­ti eg­lę. Ta­čiau pa­si­ta­ręs su orų pro­gno­zuo­to­jais bei šven­tės ren­gė­ jais mies­to va­do­vas nu­spren­dė iš­

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

kil­mių neat­šauk­ti. Jos tu­rė­tų įvyk­ ti, kaip ir bu­vo iš anks­to pla­nuo­ta, šian­dien 17 val.

Vis dėl­to eg­lu­tė ne­bus vi­siš­kai pa­puoš­ta, pa­sku­ti­nius pa­puo­ši­mus ke­ti­na­ma pa­ka­bin­ti ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je. Eg­lė su vi­sais pa­puo­ ši­mais yra ap­draus­ta, o vi­są at­sa­ ko­my­bę dėl ga­li­mų ne­sklan­du­mų, ga­lin­čių kil­ti dėl stip­raus vė­jo, pri­ sii­ma šven­tės or­ga­ni­za­to­riai.

Platinimo tarnyba: 397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Klai­pė­dos sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys tei­gė, kad pro­ gno­zės idea­liai pa­si­tvir­ti­no.

Penk­ta­die­nį va­ka­re vė­jas pa­si­ su­ko ir pū­tė iš šiau­rės va­ka­rų, 24 met­rų aukš­ty­je jo gū­siai sie­kė 25– 26 m/s. Pa­sak hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tų, pa­na­šus vė­ jas šį šal­tą­jį me­tų lai­ką mus pa­sie­ kė tre­čią kar­tą. „Di­džiu­lius vė­jus lė­męs cik­lo­nas, pa­sie­kęs šal­tą kon­ti­nen­tą virš šiau­ ri­nės Lie­tu­vos bei Lat­vi­jos, pra­de­ da silp­ti. Pa­ga­liau atei­na ir žie­ma“, – tei­gė L.Pakš­tys.

Gū­sin­gas ir stip­ro­kas vė­jas pro­ gno­zuo­ja­mas vi­są sa­vait­ga­lį.

Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis lau­ kia­ma, kad die­no­mis oro tem­pe­ ra­tū­ra bus apie nu­lį, o nak­ti­mis – silp­nai nei­gia­ma, to­dėl ti­ki­ma­si, kad ir Klai­pė­do­je sa­vait­ga­lis bus bal­tas. Spė­ja­ma, kad žie­miš­ki orai iš­si­lai­kys iki ant­ra­die­nio.

Tre­čia­die­nį vė­jas vėl pa­si­suks iš va­ka­rų nuo šil­tes­nės jū­ros, tem­pe­ ra­tū­ra pa­kils iki 4–6 laips­nių ši­lu­ mos, ir snie­go tu­rė­tų ne­lik­ti.

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 704 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Evelina Zenkutė – e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Techninės redaktorės: Pasaulis: 8 655 26 930 Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

šeštadienio interviu

B.Ei­nars: „Ge­ri pa­vyz­džiai už­kre­čia“ Eve­li­na Zen­ku­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

e.zenkute@kl.lt

Ž

mo­gus žmo­gui – žmo­ gus. Va­do­vau­da­ma­sis to­ kiu po­žiū­riu mal­tie­tis Bro­nius Ei­nars ti­ki­na gy­ ve­nan­tis pra­smin­gą gy­ve­ni­mą. Vi­ są pa­sau­lį iš­mai­šęs klai­pė­die­tis ne­ pa­liau­ja ža­vė­tis iš­skir­ti­ne Klai­pė­dos au­ra ir sa­ko, kad ge­ri dar­bai įpras­ mi­na žmo­gaus gy­ve­ni­mą. „Da­ly­kis ir tik­rai su­lauk­si at­ly­gio“, – tei­gia Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bos pro­jek­tų koor­di­na­to­rius.

Gi­mė 1975 m. rug­sė­jo 15 d. Kre­tin­

go­je.

2000 m. bai­gė Klai­pė­dos Nau­ja­kie­

mio suau­gu­sių­jų mo­kyk­lą.

2003 m. G.Stul­pi­nie­nės va­dy­bos

ko­le­gi­jo­je įgi­jo smul­kio­jo ir vi­du­ti­ nio vers­lo ad­mi­nist­ra­to­riaus spe­ cia­ly­bės dip­lo­mą.

2005 m. Šiau­lių uni­ver­si­te­te bai­

gė va­dy­bos ir vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­ mo stu­di­jas.

2008 m. Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­

Pa­ma­tė pa­sau­lį

– Įdo­mi jū­sų pa­var­dė. Ar ži­no­ te jos kil­mę?

– Ei­nars – tik­ra klai­pė­die­tiš­ka pa­ var­dė, at­si­ra­du­si 1898 m. Tiks­liau, ta­da re­gist­re bu­vo pa­mi­nė­ta vie­ na to­kia šei­ma. 1939 m. Klai­pė­dos kraš­te, va­di­na­ma­ja­me Me­mel­lan­ de, jau bu­vo re­gist­ruo­tos aš­tuo­nios šei­mos. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ tu, kai mies­tas bu­vo bom­bar­duo­ja­ mas, o gy­ven­to­jai bė­go iš Klai­pė­dos, Kark­lės baž­ny­čia kar­tu su vi­su bu­vu­ siu ar­chy­vu bu­vo nu­šluo­ta nuo že­mės pa­vir­šiaus, to­dėl apie sa­vo kil­mę ži­ nau ne­daug. Tie­sa, do­mė­tis ja te­ko: skai­čiau, jog Smil­ty­nė­je vie­nas žmo­ gus to­kia pa­var­de bu­vo vers­li­nin­ kas ir vie­nas žy­miau­sių Eu­ro­pos ba­ lan­džių au­gin­to­jų, ki­tas – pir­mo­sios gim­na­zi­jos Klai­pė­do­je di­rek­to­rius.

– Bet gi­mė­te ne uos­ta­mies­ty­je?

– Gi­miau Kre­tin­go­je, Ba­jo­ruo­se.

Vai­kys­tė pra­bė­go Dre­ver­no­je, o pa­ sta­ruo­sius 17 ar 18 me­tų pra­lei­dau Klai­pė­do­je. S.Šim­kaus kon­ser­va­ to­ri­jo­je po­rą me­tų mo­kiau­si gro­ ti klar­ne­tu, ta­čiau stu­di­jas me­ čiau. Čia ir pra­si­dė­jo komp­li­kuo­ta ma­no gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja. Bū­da­mas jau­nas, vis­ką pa­li­kau ir iš­vy­kau į pla­tų­jį pa­sau­lį. Be­veik tre­jus me­tus ke­lia­vau, dir­bau. Pa­ma­čiau daug – nuo Azi­jos, Eu­ro­pos iki Ame­ri­ kos. Ga­liau­siai ir Alias­ką pa­sie­ kiau. Bū­da­mas 21 me­tų jau bu­vau ap­lan­kęs 21 ša­lį.

Ra­ga­vo ir juo­do dar­bo

– Ko­dėl vis­ką pa­li­ko­te ir nu­ spren­dė­te leis­tis į to­kią avan­ tiū­rą?

– Ma­tyt, maiš­tau­jan­ti sie­la pa­da­ rė sa­vo. O ir dar­že­ly­je, mo­kyk­lo­je ar stu­di­jų me­tu sa­ve pri­si­me­nu kaip la­bai so­cia­lų žmo­gų. Bu­vau nuo­ la­ti­nis ren­gi­nių ir ak­ci­jų or­ga­ni­za­ to­rius bei įvai­rių įvy­kių da­ly­vis. O pa­sau­lio pa­ma­čiau, nes pra­dė­jau dirb­ti ke­lio­nių agen­tū­ro­je. Tu­rė­jau pro­gą iš­mai­šy­ti ne­ma­žai Azi­jos ša­ lių, Ru­si­ją. Plau­kio­da­mas krui­zi­niu lai­vu į Alias­ką, su­vo­kiau, ką reiš­ kia bū­ti bal­tao­džiu juo­da­dar­biu.

Ne­re­tai tek­da­vo ar­ti po 16–18 val. per pa­rą, net ke­lis mė­ne­sius ne­tu­ rint nė vie­nos lais­vos die­nos.

– Ga­liau­siai nu­spren­dė­te grįž­ti?

– Taip. Klai­pė­da – ma­no mies­tas, čia užau­gau ir lai­kau sa­ve tik­ru šio kraš­to žmo­gu­mi. Tie­sa, žmo­ną par­ si­ve­žiau iš Vil­niaus. Jau pen­kio­li­ka me­tų čia gy­ve­na­me kar­tu, au­gi­na­ me dvi duk­ras. Juo­kau­da­mas sa­ kau, kad iš­rink­to­ji tik po aš­tuo­ne­ rių me­tų, pra­leis­tų uos­ta­mies­ty­je, pri­pra­to prie nuo­lat pu­čian­čių vė­

si­te­te bai­gė Vi­suo­me­nės svei­ka­tos va­dy­bos ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jas.

Nuo 1999 m. iki da­bar dir­ba vie­

nos pri­va­čios uos­ta­mies­čio odon­ to­lo­gi­jos kli­ni­kos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ju.

Nuo 1997 m. yra Mal­tos or­di­no pa­

gal­bos tar­ny­bos na­rys.

Nuo 2005 m. yra Lie­tu­vos Res­pub­ Po­žiū­ris: jau še­šio­li­ka me­tų mal­tie­čiu esan­tis B.Ei­nars į gy­ve­ni­mą žiū­ri op­ti­mis­tiš­kai ir ti­ki, kad gė­ris vi­sa­

da nu­ga­li blo­gį.

jų. Ta­čiau klai­pė­die­čiai tu­ri sa­vo­ tiš­ko šar­mo, ug­ne­lę aky­se ir tik­rai iš­si­ski­ria iš vi­sų lie­tu­vių. Įt­rau­kė darb­da­vys

– Kaip pa­ma­čius pa­sau­lį klos­ tė­si jū­sų gy­ve­ni­mas?

– „Nu­sė­dau“ Klai­pė­do­je. Bai­giau bend­rą­ją vers­lo va­dy­bą G.Stul­pi­ nie­nės ko­le­gi­jo­je, vė­liau – iš­ly­gi­ na­mą­sias stu­di­jas Šiau­lių uni­ver­ si­te­te, o įsto­jęs į Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tą krim­tau Svei­ka­tos

Bro­nius Ei­nars:

Stu­di­jų me­tu ga­vau už­duo­tį: vie­nu žo­džiu įvar­dy­ti, kas man yra svar­bu. At­sa­ky­ti ga­ lė­jau tik sa­ki­niu – tai, ką da­rai, pri­va­lo tu­rė­ ti iš­lie­ka­mą­ją ver­tę. prie­žiū­ros va­dy­bos moks­lus. Pas­ta­ ruo­sius 15 me­tų tu­riu įvai­rių veik­lų – esu pri­va­čios odon­to­lo­gi­jos kli­ ni­kos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, dir­bu Odon­to­lo­gų rū­mų Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio sky­riaus sek­re­to­riu­mi, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je dės­ty­to­jau­ju, o pa­sta­ruo­sius dve­ jus su pu­se me­tų esu ypač ak­ty­vus mal­tie­tis.

– Kaip į jū­sų gy­ve­ni­mą atė­jo ši veik­la?

– Mal­tie­čiu ta­pau ir į lab­da­rin­gą or­ga­ni­za­ci­ją Klai­pė­do­je įsi­trau­kiau dar 1997-ai­siais. Ta­čiau tik ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų dar­buo­juo­si tvar­ ky­da­mas or­ga­ni­za­ci­nius ir fi­nan­ si­nius rei­ka­lus, bend­rau­da­mas su žmo­nė­mis iš už­sie­nio. Vis­kas pra­ si­dė­jo la­bai ne­ti­kė­tai, o kar­tu ir pa­pras­tai. Il­gą lai­ką uos­ta­mies­ty­ je dir­bo vie­nin­te­lis mal­tie­tis dr. Ro­ mas Abu­ne­vi­čius, ku­ris šiuo me­tu yra ir Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ ny­bos Lie­tu­vo­je pre­zi­den­tas. Pra­dė­ jęs veik­lą jo odon­to­lo­gi­jos kli­ni­ko­je, vis daž­niau su­lauk­da­vau pra­šy­mų

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­dė­ti. Net­ru­kus tai ta­po sa­vai­ me su­pran­ta­mu da­ly­ku: pra­dė­jo­me karš­to mais­to ve­ži­mą se­ny­viems ir vie­ni­šiems žmo­nėms or­ga­ni­zuo­ ti kar­tu. Tie­sa, da­bar esu pri­riš­ tas prie rei­ka­lų, su­si­ju­sių su va­ dy­ba, fi­nan­sais, tin­ka­mų žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti lab­da­rin­gą dar­ bą, pa­rin­ki­mu.

rė­ja ir ei­na tei­sin­ga kryp­ti­mi. Ir iš sa­vo bi­čiu­lių bei drau­gų ma­tau, kad ge­ri dar­bai už­kre­čia. Nie­ka­da jo­kia lab­da­rin­ga veik­la ne­ban­dę už­siim­ti pa­žįs­ta­mi su­mąs­to pri­si­dė­ti: pa­ruo­ šia mais­to lauk­ne­šė­lį, atei­na į ren­gi­ nius, klau­sia, kaip ir kuo ga­lė­tų bū­ ti nau­din­gi.

Duo­dan­tis ir gau­na

Lie­tu­viai – ge­ros šir­dies

– Ar sun­ku ma­ty­ti ki­tų žmo­nių kan­čią, skur­dą, vie­nat­vę?

– La­bai ti­kiu tuo, ką da­rau. Ma­ nau, kad pa­dė­ti žmo­nėms, ku­rie pa­lik­ti li­ki­mo va­liai – pra­smin­ga.

O klai­pė­die­čiams bei ra­jo­no gy­ ven­to­jams la­bai rei­kia ne tik karš­ tos sriu­bos lėkš­tės, bet ir nuo­šir­ daus ke­lių mi­nu­čių dė­me­sio, šil­to po­kal­bio ir bend­ra­vi­mo. At­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar to­kia veik­la var­gi­nan­ ti – su­dė­tin­ga. Čia nė­ra vie­na­reikš­ mio at­sa­ky­mo. Vie­ni žmo­nės ga­li dirb­ti tik su vai­kais, ki­ti – su pa­gy­ ve­nu­siais žmo­nė­mis, tre­ti – su neį­ ga­liai­siais, o ket­vir­ti ap­skri­tai ne­ ga­li bend­rau­ti su žmo­nė­mis. Taip, tai sun­kus dar­bas, ta­čiau jis at­ne­ša daug džiaugs­mo ir vi­di­nio pa­si­ten­ ki­ni­mo. Kai ma­tai tei­gia­mą re­zul­ ta­tą, tam­pa dvi­gu­bai ge­riau.

– Klai­pė­die­čiai – dos­nūs ir su­ pra­tin­gi žmo­nės? O gal ge­ru­mu mes da­li­ja­mės tik per šven­tes?

– Ne pa­slap­tis, kad prieš šven­tes įvai­rios lab­da­ros ak­ci­jos suak­ty­vė­ ja. Na­tū­ra­lu – ore tvy­ran­ti nuo­tai­ka kiek­vie­ną ska­ti­na pa­da­ry­ti ką nors ge­ro. Daž­nai pa­si­tai­ko ir to­kių si­tua­ ci­jų, kai as­muo pa­dė­ti no­ri, bet ne­ ži­no, kaip tai pa­da­ry­ti. Lie­tu­vo­je dar trūks­ta di­des­nių so­cia­li­nių or­ga­ni­ za­ci­jų, ku­rios ga­li nu­kreip­ti tin­ka­ma link­me. Ta­čiau, ma­nau, kad nie­kas ne­drįs gin­čy­tis – lie­tu­viai yra ge­ros šir­dies žmo­nės. Pak­laus­ki­te už­sie­ nie­čių, ką jie ma­no apie mus. Vi­si at­ sa­kys, kad mes la­bai sve­tin­gi, ga­lin­ tys ati­duo­ti pa­sku­ti­nį duo­nos kąs­nį.

Ga­vau vie­nos šei­mos laiš­ką, ku­ria­ me ra­šo­ma, jog pri­si­dė­ti fi­nan­siš­kai jie ne­ga­li, ta­čiau mie­lai su­tik­tų pa­ glo­bo­ti ir pa­mai­tin­ti se­ny­vą žmo­gų.

Tai by­lo­ja, kad mū­sų vi­suo­me­nė ge­

– Jū­sų šei­ma taip pat įsi­trau­kė į mal­tie­čių veik­lą?

– Ka­dan­gi žmo­na pui­kiai mo­ka vo­ kie­čių kal­bą, daž­nai pa­de­da bend­ rau­ti su už­sie­nie­čiais, da­ly­vau­ ja mal­tie­čių ak­ci­jo­se. Į jas atei­na ir ma­no duk­ros. Apsk­ri­tai į pra­smin­ gą veik­lą esu įtrau­kęs dau­gy­bę sa­vo gi­mi­nai­čių. Nors kar­tais ir iš pa­čių ar­ti­miau­sių žmo­nių su­si­lau­kiu prie­ kaiš­tų, jog jiems ski­riu per ma­žai dė­ me­sio. Be ga­lo džiau­giuo­si, kad ma­ no tė­ve­liai gy­vi ir san­ty­ki­nai svei­ki.

Ta­čiau ir iš jų kar­tais iš­girs­tu pa­sta­ bų – į ki­tų na­mus už­su­ki, o pas mus?

Ta­čiau tė­vai pui­kiai ju­da, tu­ri vie­nas ki­tą, ga­li bend­rau­ti. Daž­nai pa­gy­ve­ nu­siems žmo­nėms rei­kia la­bai ne­daug – bent ke­lių mi­nu­čių po­kal­bio.

– Ko­kių įstri­gu­sių į at­min­tį įvy­ kių at­si­me­na­te bū­da­mas mal­ tie­čiu?

– Ge­riau pa­pa­sa­ko­siu tai, kas gra­ žaus ir ge­ro nu­ti­ko vi­sai ne­se­niai.

Prieš sa­vai­tę nuė­jau į par­duo­tu­ vę. Prieš ma­ne ka­so­je sto­vė­jo la­bai tvar­kin­gai ap­si­ren­gęs pa­gy­ve­nęs ir ma­lo­nus vy­riš­kis. Žmo­gus pir­ko la­ bai ne­daug. Ban­dė at­si­skai­ty­ti kor­ te­le, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad pi­ni­gų są­skai­to­je nė­ra. Pra­dė­jo ieš­ko­ti gry­ nų­jų, bet ir vėl su­pra­to, kad ki­še­nė­je tu­rė­tos su­mos jam ne­pa­kaks. Pui­kiai ma­čiau žmo­gaus su­tri­ki­mą, o kar­tu ir bū­ti­ny­bę įsi­gy­ti pre­kių. Pa­sa­kiau, kad su­mo­kė­siu aš. Te­rei­kė­jo pri­dė­ ti ke­tu­ris li­tus. Iš pra­džių ka­si­nin­ kė nu­ste­bo. Vy­riš­kis ne­ži­no­jo, ką sa­ ky­ti, vė­liau pa­dė­ko­jo ir klau­sė, kaip ga­lė­čiau ati­duo­ti. At­sa­kiau, kad Die­ vas at­ly­gins. Ką jūs gal­vo­ja­te? Net­ ru­kus at­si­skai­tant už vie­ną pre­kę, ka­sos apa­ra­tas pa­ts au­to­ma­tiš­kai pri­tai­kė 50 pro­c. nuo­lai­dą, nors apie ją skel­bia­ma ne­bu­vo. Kas duo­da, tas

li­kos Odon­to­lo­gų rū­mų Klai­pė­dos te­ ri­to­ri­nio sky­riaus sek­re­to­rius.

Nuo 2011 m. dės­ty­to­jau­ja Klai­pė­

dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je.

Nuo 2011 m. iki da­bar Mal­tos or­di­

no pa­gal­bos tar­ny­bos re­vi­zi­jos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas. Žmo­na Mar­ta. Duk­ros Gab­rie­lė ir

El­zė.

gau­na. O bū­da­mas mal­tie­tis ma­čiau dau­gy­bę įdo­mių žmo­nių, iš­gir­dau daug įsi­min­ti­nų is­to­ri­jų. Tie­sa, vie­ ną at­ve­jį pri­si­min­siu vi­są gy­ve­ni­mą.

Prieš dve­jus me­tus į Lie­tu­vą ju­bi­lie­ jaus pro­ga bu­vo at­vy­kęs di­dy­sis Mal­ tos or­di­no ma­gist­ras. Re­gis, bu­vo­me Kai­šia­do­ry­se. Eksp­rom­tu su­ma­nė­me, kad jam rei­kia pa­ro­dy­ti mū­sų pa­slau­ gos ga­vė­jų. Nu­va­žia­vo­me pas mo­te­rį, bu­vu­sią mo­ky­to­ją, pui­kią spe­cia­lis­ tę, ku­riai gy­ve­ni­me la­bai ne­pa­si­se­ kė. Kiek­vie­nam rei­kė­tų pa­ma­ty­ti są­ ly­gas, ku­rio­mis gy­ve­no pen­si­nin­kė.

Su­si­ti­kęs di­dy­sis ma­gist­ras ir var­ gin­gai gy­ve­nan­ti mo­te­ris tie­siog lai­ kė­si už ran­kų ir ver­kė. Tai bu­vo su­ kre­čian­ti pa­tir­tis.

Stik­li­nės prin­ci­pas

– Tur­būt jūs va­do­vau­ja­tės prin­ ci­pu, jog žmo­gus gy­ve­ni­me yra la­biau ge­ras nei blo­gas?

– Taip. Esu op­ti­mis­tas, ku­ris stik­ li­nę ma­to ne pu­siau tuš­čią, o pu­ siau pil­ną.

– Įgim­ti bruo­žai ar ap­lin­ka, ku­ri su­pa žmo­gų, pa­de­da su­for­muo­ti tei­gia­mą po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą?

– Ma­no at­ve­ju tur­būt su­si­dė­jo vis­ kas: so­cia­lu­mas, įvai­rios gy­ve­ni­mo pa­tir­tys, bend­ra­vi­mas su žmo­nė­ mis. Jūs net neį­si­vaiz­duo­ja­te, kiek daug švie­sių ir įdo­mių as­me­ny­bių yra tarp pa­gy­ve­nu­sių ar neį­ga­ lių žmo­nių. Ga­li­my­bė pa­žin­ti juos pra­tur­ti­no ir su­stip­ri­no no­rą gy­ve­ ni­me ką nors pa­da­ry­ti dar ge­riau.

Kar­tą stu­di­jų me­tu ga­vau už­duo­ tį: vie­nu žo­džiu įvar­dy­ti, kas man yra svar­bu. At­sa­ky­ti ga­lė­jau ne vie­ nu žo­džiu, o sa­ki­niu – tai, ką da­rai, pri­va­lo tu­rė­ti iš­lie­ka­mą­ją ver­tę. O auk­si­nė tai­syk­lė, ku­ria va­do­vau­ juo­si yra to­kia: žmo­gus žmo­gui – žmo­gus, kai žmo­gus žmo­gui – žmo­gus.

6

ĹĄeĹĄtadienis, gruodĹžio 7, 2013

sportas

Sporto telegrafas Te­ni­sas. Ĺ ian­d ien Klai­pė­dos te­n i­so are­no­je or­ga­ni­zuo­ja­mas tur­ny­ras, ku­ riuo no­ri­ma pa­mi­nė­ti GargŞ­dĹł te­ni­so klu­bo „Se­tas“ 10-me­Ä?io su­kak­tÄŻ. Gruo­ dĹžio pra­d Ĺžio­je te­n i­so klu­bas kas­met ren­g ia Sta­n is­lo­vo Ĺ liuo­Şo at­m i­n i­mo tur­ny­rÄ…, tad ĹĄie­met yra dvi pro­gos.

Tur­ny­re da­ly­vaus 64 Şai­dė­jai. Var­Şy­ bos pra­si­dės 9 val., baig­sis apie 18 val.

Krep­ť i­nis. Sek­ma­d ie­n ÄŻ, gruo­d Ĺžio 8 die­nÄ…, Klai­pė­dos „Nep­tō­no“ ko­man­da po ga­na il­gos per­trau­kos vÄ—l Ĺžais Lie­tu­ vos krep­ťi­nio ly­gos Ä?em­pio­na­te. Klai­ pė­die­Ä?iĹł var­Şo­vai – Kė­dai­niĹł „Ne­vė­ Ĺžio“ krep­ťi­nin­kai, ku­rie uos­ta­mies­Ä?io eki­pos lauks sa­vo are­no­je.

Fut­bo­las. Jau Ĺži­no­mas pir­ma­sis Klai­ pė­dos „At­lan­to“ var­Şo­vas ĹĄia­me tarp­ se­zo­ny­je. Gruo­d Ĺžio 20 die­nÄ… klai­pė­ die­Ä?iai Ry­go­je iť­mė­gins jė­gas su Lat­vi­ jos Ä?em­pio­na­te ket­vir­tÄ… vie­tÄ… uŞė­mu­ sia „Dau­ga­vos“ vie­nuo­li­ke, ku­riÄ… tre­ni­ ruo­ja Vir­gi­ni­jus Liub­ťys.

Var­Şo­vai iť­si­gel­bė­jo tri­tať­kiu Ĺ˝al­gi­rie­tis Jus­ti­nas Dent­mo­nas ant­ro­ se iĹĄ ei­lÄ—s Eu­ro­ly­ gos rung­ty­nė­se ga­ lė­jo tap­ti did­vy­riu, ta­Ä?iau Pran­cō­zi­jo­ je su­dė­tin­go ame­ ri­kie­Ä?io ťō­vio ne­ pa­ka­ko – dar ÄŻspō­ din­ges­nÄŻ tri­tať­kÄŻ pa­ tai­kÄ™ Stras­bō­ro SIG krep­ťi­nin­kai pri­ver­ tÄ— Kau­no „Žal­gi­rÄŻâ€œ ka­pi­tu­liuo­ti.

Ran­k i­n is. Lie­t u­vos na­c io­na­l i­nÄ— vy­ rĹł ran­ki­nio rink­ti­nÄ— Lat­vi­jo­je gruo­dĹžio 26–28 die­no­mis da­ly­vaus tarp­tau­ti­nia­ me tur­ny­re „Ri­ga Coun­cil Cup“. Lie­tu­vos rink­ti­nÄ—s gre­to­se bus pen­ki Klai­pė­dos „Dra­gō­no“ Ĺžai­dė­jai: Lu­kas Si­ma­na­vi­Ä?ius, Ais­tis Pa­Şe­mec­kas, Da­rius Ja­sins­kas, Ta­ das Stan­ke­vi­Ä?ius, Be­nas Pet­rei­kis.

„„Skir­tu­mas: Stras­bō­ro ir „Žal­gi­rio“ krep­ťi­nin­kai po 30 kar­tĹł at­ko­vo­jo ka­muo­lÄŻ, ta­Ä?iau aikť­tÄ—s ĹĄei­mi­nin­kams

Ma­rius Bag­do­nas Rin­ki­mai. ÄŽsi­bė­gė­jo 2013 me­tĹł ge­riau­ siĹł Lie­tu­vos krep­ťi­nin­kĹł rin­ki­mai, ku­ riuo­se nuo­mo­nÄ™ jau pa­reiť­kÄ— per 8 tĹŤkst. krep­ťi­nio aist­ruo­liĹł. Apk­lau­so­ je kol kas pir­mau­ja 49,7 pro­c. bal­sĹł su­ rin­kÄ™s Man­tas Kal­nie­tis. Ant­ro­je vie­to­ je – Jo­nas Va­lan­Ä?iō­nas (12,7 pro­c.), tre­ Ä?io­je – Li­nas Klei­za (7,6 pro­c.).

Tau­rÄ—. Gruo­d Ĺžio 6–8 die­no­m is Uog­ rÄ—s mies­te Lat­vi­jo­je vyks­ta sa­lÄ—s fut­ bo­lo Bal­ti­jos tau­rÄ—s var­Ş y­bos. Tre­Ä?iÄ… kar­tÄ… or­ga­ni­zuo­ja­ma­me tur­ny­re kau­ na­si lat­viai, es­tai ir KÄ™s­tu­Ä?io Ru­dĹžio­nio tre­ni­ruo­ja­ma Lie­tu­vos rink­ti­nÄ—.

m.bagdonas@diena.lt

Per­mai­nin­go­se ir klai­dĹł ku­pi­no­se rung­ty­nė­se pir­mau­jan­ti ko­man­da kei­tė­si ne kar­tÄ…, ta­Ä?iau dvi­ko­vos pa­ bai­go­je kau­nie­Ä?iai vÄ—l lai­kÄ— Ĺžai­di­mÄ… sa­vo ran­ko­se. Li­kus Ĺžais­ti 2,6 sek.,

ge­riau se­kė­si prie kau­nie­Ä?iĹł krep­ťio – ati­tin­ka­mai 15:9.

AFP nuo­tr.

„Tai – nuo­sta­biau­sias ma­no kar­ je­ros me­ti­mas“, – po per­ga­lės emo­ ci­jas sun­kiai tvar­dė L.Camp­bel­las.

Ne­sÄ—k­mÄ— ne­lei­do „Žal­gi­riui“ su­ stip­rin­ti sa­vo po­zi­ci­jĹł ko­vo­je dÄ—l vie­tos „Top 16“. Jei bō­tĹł lai­mė­jÄ™, kau­nie­Ä?iai jau bō­tĹł vie­na ko­ja at­ si­dō­rÄ™ tarp 16 stip­riau­siĹł Ĺže­my­

no ko­man­dų. „Var­Şo­vai la­bai ge­ rai gy­nė­si ir la­biau no­rė­jo lai­mė­ti.

Es­mi­nÄ— pra­lai­mė­ji­mo prie­Şas­tis – mō­sĹł klai­dos. Neį­ma­no­ma lai­mė­ ti tiek daug ka­muo­liĹł pa­do­va­no­jus var­Şo­vams“, – krim­to­si „Žal­gi­ rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Sau­lius Ĺ tom­ber­gas.

J.Dent­mo­nas pa­tai­kÄ— fan­tas­tiť­kÄ… me­ti­mÄ… per pran­cō­zĹł ran­kas ir iť­ve­ dÄ— „Žal­gi­rÄŻâ€œ ÄŻ prie­kÄŻ – 76:74. Ta­Ä?iau Stras­bō­ro ko­man­dos gy­nė­jas Loui­sas Camp­bel­las, ai­dint fi­na­li­nei si­re­nai, ÄŻme­tÄ— tri­tať­kÄŻ nuo len­tos per klup­te­ lė­ju­sÄŻ Pau­liĹł Jan­kō­nÄ… ir pa­do­va­no­jo SIG ko­man­dai ant­rÄ… per­ga­lÄ™.

UŞ At­lan­to – bok­si­nin­kų per­ga­lė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­die­tis bok­si­nin­kas Gy­tis Vait­kus pri­si­dė­jo prie Lie­tu­vos rink­ti­nės per­ga­lės prieť Ame­ri­kos Ili­no­jaus vals­ti­jos ko­man­dą.

Pre­zi­den­tas. Tarp­tau­ti­nės au­to­mo­bi­ lių aso­cia­ci­jos (FIA) asamb­lė­jo­je nau­jai 4 me­tų ka­den­ci­jai pre­zi­den­tu per­rink­ tas Jea­nas Tod­tas, o Lie­tu­vos au­to­mo­ bi­lių spor­to fe­de­ra­ci­jos re­vi­zi­jos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas Ar­nas Pa­liu­kė­nas iť­ rink­tas į FIA tri­bu­no­lą.

BÄ—gimas. KlaipÄ—dieÄ?iai kvieÄ?iami daly­ vauti kalÄ—diniame bÄ—gime „Padovanok senjorams KalÄ—das“. BÄ—gimas vyks ki­ tÄ… savaitgalÄŻ – gruodĹžio 15 d. IĹĄankstinÄ— registracija vyks iki gruodĹžio 13 d. Regis­ truotis galima el. p.: renginiai@ltvk.lt ar­ ba www.ltvk.lt/renginiai. Starto mokestis – pagal galimybes, o visi surinkti pinigai bus perduoti Maltos pagalbos ordino tar­ nybai, globojanÄ?iai vieniĹĄus senelius.

„„Ko­vo­to­jas: klai­pė­die­tis G.Vait­kus, lai­mė­jęs vie­ną ko­vą, o ki­tą ne­Şy­miai

pra­lai­mė­jęs, iť­ko­vo­tais tať­kais sva­riai pri­si­dė­jo prie Lie­tu­vos rink­ti­ nės per­ga­lės.

Klai­pė­dos spor­to cent­ro bok­si­nin­ kas G.Vait­kus, ku­rÄŻ tre­ni­ruo­ja tre­ ne­ris Eu­ge­ni­jus Vait­kus, grį­Şo iĹĄ ÄŒi­ka­gos, kur dvi die­nas vy­ko ma­ Ä?as tarp Lie­tu­vos ir Ili­no­jaus vals­ ti­jos bok­so rink­ti­niĹł.

Pir­mą­jÄ… die­nÄ… G.Vai­tkus pirť­ti­ nes su­rė­mÄ— su ti­tu­luo­tu ame­ri­kie­ Ä?iu Deuo­nu John­so­nu. Nors ko­va bu­vo apy­ly­gÄ— ir itin ÄŻtemp­ta, tei­ sė­jĹł spren­di­mu re­zul­ta­tu 2:1 per­ ga­lÄ— bu­vo ÄŻskai­ty­ta Ame­ri­kos ko­ vo­to­jui.

Mielieji,

._aĂ›WN ]NaV T_N VNb`VN ZRaĂş cR[aĂ› “ c 8NYĂ›Q\` 8cVRĂ˜VNZR QNYfcNbaV S\a\X\[Xb_`R

Mano KalÄ—dĹł eglutÄ—!

1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' ddd XY Ya X\[Xb_`NV

Ant­rą­jÄ… die­nÄ… klai­pė­die­tis su­si­ ti­ko su mek­si­kie­Ä?iu, at­sto­vau­jan­Ä?iu Ili­no­jaus rink­ti­nei, Ke­vi­nu Al­va­re­ zu. Kai nu­skam­bė­jo pa­sku­ti­nio­ jo raun­do gon­gas, abe­jo­niĹł dÄ—l ko­ vos nu­ga­lė­to­jo nie­kam ne­bu­vo ki­lÄ™.

Tei­sė­jas į vir­ťų pa­kė­lė G.Vait­kaus ran­ką. Vien­bal­siu tei­sė­jų spren­di­ mu per­ga­lę klai­pė­die­tis ťven­tė re­ zul­ta­tu 3:0.

Ame­ri­kie­Ä?iai ne­te­ko Ĺža­do, kai Lie­tu­vos bok­si­nin­kai su­triuť­ki­no Ili­no­jaus bok­so rink­ti­nÄ™ re­zul­ta­ tu net 11:2. Prie lie­tu­viĹł pa­sie­ki­ mo itin sva­riai pri­si­dė­jo Lon­do­ no olim­pi­niĹł Ĺžai­dy­niĹł pri­zi­nin­kas ĹĄi­lu­tiť­kis Eval­das Pet­raus­kas, jo krať­tie­tis Ed­ga­ras Skur­de­lis, vil­ nie­Ä?iai To­mas Pi­vo­ru­nas, Ar­tu­ras Vol­ko­vas, Ta­das Ta­ma­ťaus­kas ir Eu­ge­ni­jus Tut­kus.

7

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

lietuva

Per kie­tas rie­šu­tė­lis?

Jei, kaip dau­gu­ma ki­tų, ty­liai sė­dė­čiau, man tai reikš­tų, kad aš pri­si­tai­ kau prie pla­ čiai pa­pli­tu­ sių Lie­tu­vos pro­gre­so ne­ska­ti­nan­ čių me­to­dų.

Re­gis, prem­je­rui lai­kas su­da­ry­ti dar vie­ ną dar­bo gru­pę, ku­rios tiks­las – su­gal­vo­ti, kaip at­si­kra­ty­ti „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ va­ do­vės Mil­dos Dar­gu­žai­tės. Jau ban­dy­ta tris kar­tus ir kol kas be re­zul­ta­tų...

Val­das Rum­ša v.rumsa@diena.lt

Ne­pai­sy­da­ma spau­di­mo ir net pik­ ty­biš­ko Vy­riau­sy­bės ig­no­ra­vi­mo, pa­ti M.Dar­gu­žai­tė pa­si­duo­ti ne­ža­ da. „Ma­no grį­ži­mas į Lie­tu­vą ne­ tu­rė­tų pra­smės, jei, su­si­dū­ru­si su aki­vaiz­džiai ne­tei­sin­gais ir se­na­ ma­diš­kais vals­ty­bės val­dy­mo pro­ ce­sais, nu­leis­čiau ran­kas ar pri­si­ tai­ky­čiau prie sis­te­mos“, – in­ter­viu dienraščiui tvir­ti­no ji.

– Sei­mo na­rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė ma­no, kad su­jung­ti „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ir „Vers­lią Lie­tu­vą“ rei­kia, nes jų pa­na­ši veik­los sri­ tis ir di­de­lės iš­lai­dos (bran­gios pa­tal­pos, di­de­lis jū­sų at­ly­gi­ni­ mas). Ko­kie bū­tų trys pa­grin­ di­niai jū­sų ar­gu­men­tai, ko­dėl ne­rei­kė­tų su­jung­ti šių dvie­jų agen­tū­rų?

– Vie­šo­je dis­ku­si­jo­je dar ne­te­ko gir­ dė­ti rea­liais skai­čiais, pa­vyz­džiais ar lo­gi­ka pa­rem­tų ar­gu­men­tų, ko­dėl šias or­ga­ni­za­ci­jas rei­kė­tų su­jung­ti.

Aš tai ma­tau kaip jau tre­čią ban­dy­ mą at­si­kra­ty­ti „In­ves­tuok Lie­tu­vo­ je“ va­do­vės. Nors per šiuos me­tus pa­sie­kė­me re­kor­di­nių re­zul­ta­tų tiek įstai­gos is­to­ri­jo­je, tiek vi­sa­me Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos re­gio­ne, tuo­me­ tė ūkio mi­nist­rė B.Vė­sai­tė man tie­ siog pa­siū­lė išei­ti ir ne­pa­tei­kė jo­kių paaiš­ki­nan­čių ar­gu­men­tų.

Ki­tas pa­si­rink­tas bū­das bu­vo vyk­dy­ti au­di­tus, ku­rie vis dar nė­ra ne­si­bai­gę. O da­bar iš­gy­ve­na­me tre­ čią ban­dy­mą: klai­di­nan­čią tam tik­ rų po­li­ti­kų ko­mu­ni­ka­ci­ją, kad „In­ ves­tuok Lie­tu­vo­je“ pra­stai dir­ba, į Lie­tu­vą ne­prit­rau­kia­ma in­ves­ti­ci­jų ir dėl to reik­tų ją su­jung­ti su „Vers­ lia Lie­tu­va“.

Yra daug ar­gu­men­tų, ko­dėl spren­ di­mas su­jung­ti šias dvi įstai­gas bū­tų ne­pa­ma­tuo­tas ir ža­lin­gas. Pir­miau­ sia or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri skir­tin­gus

tiks­lus ir vyk­do vi­siš­kai skir­tin­gas veik­las, ku­rioms rei­ka­lin­gi skir­tin­ gų kom­pe­ten­ci­jų žmo­nės. „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ dir­ba su už­sie­nio bend­ro­ vių va­do­vais, su ku­riais de­ri­ma­si dėl stra­te­gi­nių il­ga­lai­kių spren­di­mų – nau­jų ga­my­bos ar­ba pa­slau­gų cent­ rų stei­gi­mo. O „Vers­li Lie­tu­va“ dir­ ba su Lie­tu­vos vers­lais, pa­de­da jiems vys­ty­tis Lie­tu­vo­je ir ieš­ko­ti po­ten­ cia­lių jų pro­duk­tų pir­kė­jų už­sie­ny­ je. Dau­gu­ma at­ve­jų net in­dust­ri­jos ir ša­lys, ku­rios yra „In­ves­tuok Lie­tu­ vo­je“ ir „Vers­lios Lie­tu­vos“ spe­cia­ li­za­ci­ja, ne­su­tam­pa.

Ant­ra, dvie­jų agen­tū­rų su­jun­ gi­mas tik­rai ne­su­tau­py­tų vals­ty­ bės lė­šų, o da­lis iš­lai­dų net pa­di­dė­ tų. Ban­dant su­jung­ti abi agen­tū­ras, rei­kė­tų nu­trauk­ti pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tis ir su­mo­kė­ti bau­das. Taip pat, ka­dan­gi su­jun­gus įstai­gas fi­ ziš­kai dar­buo­to­jams rei­kės tiek pat vie­tos, pa­pil­do­mas pa­tal­pas reiks nuo­mo­tis bran­giau dėl išau­gu­sių rin­kos kai­nų. Tai bū­tų tik vie­nas pa­vyz­dys. Bet ko­kiu at­ve­ju ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to są­nau­dos nė­ra lo­giš­ kas ar­gu­men­tas, kaip ge­rin­ti or­ga­ ni­za­ci­jų dar­bą. Sie­kiant su­ma­žin­ti vals­ty­bės iš­lai­das pa­tal­pų nuo­mai, dau­giau su­tau­py­ti ga­li­ma, su­jun­ giant ar­ba iš­ke­liant mi­nis­te­ri­jas iš bran­giau­sių Vil­niaus vie­tų, kur dėl neop­ti­ma­laus pa­sta­tų plano vie­ nam dar­buo­to­jui ten­ka dvi­gu­bai ir dau­giau kvad­ra­ti­nių met­rų nei pri­ va­čio­se įstai­go­se (kaip „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ir „Vers­lio­je Lie­tu­vo­je“).

Tre­čia, jun­giant agen­tū­ras, kai nė­ ra lo­giš­kų in­ves­tuo­to­jams su­pran­ ta­mų to prie­žas­čių, su­ma­žė­tų in­ ves­tuo­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas vals­ty­bės in­ves­ti­ci­nės ap­lin­kos ir po­li­ti­niu sta­ bi­lu­mu. Toks su­jun­gi­mas pa­sė­tų ne­ ri­mą ir ne­tik­ru­mą tarp in­ves­tuo­to­jų, ar jiems tik­rai ga­li­ma in­ves­tuo­ti Lie­ tu­vo­je, jei vals­ty­bė nė­ra suin­te­re­suo­ ta už­tik­rin­ti sa­vo or­ga­ni­za­ci­jų veik­ los nuo­sek­lu­mo ir tęs­ti­nu­mo.

At­vi­rai: M.Dar­gu­žai­tės tei­gi­mu, sie­kis su­jung­ti įstai­gas „Vers­li Lie­tu­va“ ir „In­ves­tuok

Lie­tu­vo­je“ yra jau tre­čias ban­dy­mas at­si­kra­ty­ti pa­sta­ro­sios va­do­vės, t. y. jos.

– Ko­kie jū­sų san­ty­kiai su prem­ je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi ir ūkio mi­nist­ru Eval­du Gus­tu?

Ar bu­vo­te su­si­ti­ku­si su ku­riuo nors iš jų pra­si­dė­jus kal­boms apie su­jun­gi­mą?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu, de­ja, ne­tu­rė­jau ga­li­my­bės su­si­tik­ti nei su ūkio mi­ nist­ru, nei su prem­je­ru. Tik prieš po­rą die­nų iš­gir­dau kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­rio­je bu­vo kal­ba­ma apie pir­mų­jų me­tų Vy­ riau­sy­bės pa­sie­ki­mus, kad prem­je­ras kvies ma­ne aiš­kin­tis, ko­kie mū­sų pa­ sie­ki­mai, ko­kia stra­te­gi­ja, ir tuo­met spręs, ką to­liau da­ry­ti. Liūd­niau­sia, kad šios min­tys bu­vo iš­sa­ky­tos vi­sai sa­lei, o ne man. Ne­pa­de­da ir tai, kad sa­vo ro­dik­lius, stra­te­gi­jas bei tiks­lus esu prem­je­rui ir jo ko­man­dai pri­sta­ čiu­si jau ne vie­ną kar­tą, ir ši in­for­ ma­ci­ja ge­rai ži­no­ma.

Prem­je­ro pa­ta­rė­ja eko­no­mi­kos klau­si­mais yra „In­ves­tuok Lie­tu­ vo­je“ val­dy­bos na­rė, jai in­for­ma­ci­ ja apie veik­lą siun­čia­ma kas mė­ne­ sį. Taip pat ji da­ly­va­vo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to po­sė­dy­je, kur mes pri­sta­tė­ me re­kor­di­nius re­zul­ta­tus ir smar­kiai efek­ty­ves­nę įmo­nės veik­lą. Bū­tent po šio po­sė­džio Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas pa­siū­lė Vy­riau­sy­bei su­jung­ti „In­ves­ tuok Lie­tu­vo­je“ ir „Vers­lią Lie­tu­vą“ dėl nee­fek­ty­vios šių įstai­gų veik­los.

– Ne­gai­li­te kri­ti­kos da­bar­ti­nei val­džiai. Ar dėl to ne­su­lau­kia­te spau­di­mo? Mi­nė­jo­te, kad net

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ke­lis kar­tus šie­met bu­vo au­ di­tuo­ta „In­ves­tuok Lie­tu­vo­ je“. Ki­ta ver­tus, ar ne­ma­no­te, kad kri­ti­ka šiek tiek ker­ta­si su jū­sų pa­rei­gy­bė­mis?

– Ti­kiu, kad vi­sos vie­šo­sios įstai­ gos tu­ri bū­ti nuo­dug­niai au­di­tuo­ ja­mos kas­met. Ta­čiau „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ at­ve­ju, ma­nau, per­si­ sten­gia­ma. Be kas­me­čio pri­va­lo­ mo­jo veik­los au­di­to, šiais me­tais dar tu­rė­jo­me du Ūkio mi­nis­te­ri­ jos vi­daus au­di­tus. Lė­šų nau­do­ji­ mo pa­grįs­tu­mą tik­ri­no ir Vals­ty­ bės kont­ro­lė (pa­teik­ta dau­giau kaip 1000 do­ku­men­tų ko­pi­jų), ir ši pa­ tik­ra ta­po nuo­la­ti­nė. Vien Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­rai per šiuos me­tus do­ku­men­tai teik­ti per 100 kar­tų, o jų apim­tis yra dau­giau nei 8000 la­pų. Mes pa­si­ruo­šę pa­teik­ ti vi­sus rei­kia­mus ro­dik­lius, ta­čiau no­rė­tu­me, kad iš jų bū­tų da­ro­mos ko­kios nors iš­va­dos, o dar­buo­to­jai ne­pra­leis­tų dau­giau lai­ko pil­dy­da­ mi pa­sie­ki­mų ata­skai­tas, o ne vyk­ dy­da­mi tie­sio­gi­nes sa­vo funk­ci­jas.

Pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je, iš­ki­lus klau­si­mų dėl re­zul­ta­tų ar reor­ga­ ni­za­ci­jos, va­do­vas pir­miau­sia pa­ skam­bin­tų at­sa­kin­gam as­me­niui, su juo kar­tu ap­tar­tų esa­mą si­tua­ ci­ją ir kar­tu ieš­ko­tų spren­di­mo.

Džiaug­čiau­si, jei to­kio skam­bu­čio su­lauk­čiau iš prem­je­ro ar mi­nist­ro, nes mū­sų tiks­lai Lie­tu­vos at­žvil­giu tu­rė­tų su­tap­ti.

Šian­dien man vie­nin­te­lis bū­das bū­ti iš­girs­tai yra vie­šo­ji erd­vė. Sup­ ran­tu, kad pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je to­kio konf­lik­to su įmo­nės ak­ci­nin­ kais ne­ga­lė­tų bū­ti ir va­do­vas pa­si­ trauk­tų, o ne vie­šai iš­sa­ky­tų kri­ti­ką.

Bet kaip vie­šo­sios įstai­gos va­do­vė aš jau­čiuo­si at­sa­kin­ga tiek val­džiai, tiek Lie­tu­vos mo­kes­čių mo­kė­to­jams.

Ir ma­no tie­sio­gi­niams va­do­vams ne­sie­kiant priim­ti įstai­gai ir kar­tu Lie­tu­vai nau­din­giau­sių spren­di­mų dia­lo­gą ban­dau kur­ti vie­šo­jo­je erd­ vė­je su tik­rai­siais „In­ves­tuok Lie­tu­ vo­je“ veik­los ak­ci­nin­kais – Lie­tu­vos žmo­nė­mis. Jei, kaip dau­gu­ma ki­tų, ty­liai sė­dė­čiau, man tai reikš­tų, kad aš pri­si­tai­kau prie pla­čiai pa­pli­tu­ sių Lie­tu­vos pro­gre­so ne­ska­ti­nan­čių me­to­dų. De­ja, aš to da­ry­ti ne­no­riu.

– Tu­ri­te pla­ną B? T. y. ką veik­ si­te, jei ne­tek­si­te „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ va­do­vo po­sto? Grį­ ši­te at­gal į JAV, o gal ei­si­te į po­ li­ti­ką Lie­tu­vo­je?

– Tu­riu ga­li­my­bių bet ka­da pa­si­rink­ti no­ri­mą dar­bą ar veik­lą bet kur pa­sau­ ly­je, bet šiuo me­tu man la­bai svar­bus „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ veik­los tęs­ti­ nu­mas. Taip pat no­riu pri­si­dė­ti prie pa­žan­ges­nės Lie­tu­vos kū­ri­mo. Ma­no grį­ži­mas į Lie­tu­vą ne­tu­rė­tų pra­smės, jei, su­si­dū­ru­si su aki­vaiz­džiai ne­tei­ sin­gais ir se­na­ma­diš­kais vals­ty­bės val­dy­mo pro­ce­sais, nu­leis­čiau ran­ kas ar pri­si­tai­ky­čiau prie sis­te­mos.

Šiaulių banke gauti mokėjimo kortelę dabar pigiau ir paprasčiau „Rinkitės tikrovę, o ne mitus“, – tokiu šūkiu Šiaulių bankas kviečia visus taupius ir sumanius savo klientus sugriauti vyraujančius mitus apie mokėjimo korteles.

Iki 2014 m. kovo 9 d. Šiaulių banko vykdomoje akcijoje „MasterCard“ debeto ir kredito korteles klientai gali įsigyti už mažesnę kainą arba visai nemokamai. Iki pat kitų metų kovo Šiaulių bankas kortelių akcijos dalyviams siūlo laimėti prizų – nešiojamųjų kompiuterių ir kelioninių krepšių. „Lietuvoje vyrauja mitas, kad kredito kortelę gauti sudėtinga, o ją turėti daug kainuoja. Kviečiame

užsukti į artimiausią Šiaulių banko skyrių ir įsitikinti, kad tai – netiesa. Korteles „Maestro“, „MasterCard Standard“, „MasterCard Standard BIS“ iki kitų metų kovo 9 d. išduosime visiškai nemokamai.

Na, o prestižinę kredito mokėjimo kortelę „MasterCard Gold“ siūlome net keturis kartus pigiau nei įprastai“, – sako Šiaulių banko Klaipėdos filialo direktorius Gražvydas Šimkus (nuotr.).

Jei klientas neketina naudotis kredito limitu, kredito kortelę galima įsigyti ir be kredito limito, tačiau naudotis visais kitais kredito kortelės teikiamais pranašumais.

Mokėjimo kortelės suteikia aibę galimybių – žmogui nebereikia nešiotis grynųjų pinigų ar saugoti jų namie, kortele galima patogiai atsiskaityti parduotuvėse, internetu ar keliaujant užsienyje. Kortelėje laikyti pinigus saugiau nei namie.

Kredito kortelės „MasterCard Gold“ savininkas ir trys jo šeimos nariai kelionėse yra apdraudžiami medicininiu, nelaimingų atsitikimų, bagažo praradimo ir vėlavimo, kelionės atidėjimo draudimais. „Dažnai tenka girdėti, jog vyresnio amžiaus ar mažiau pasiturintys žmonės mano, kad mokėjimo kortelė jiems neprieinama. Norint gauti „Maestro“ debeto kortelę ne-

būtina turėti nuolatinių pajamų. „MasterCard“ kredito kortelei be kredito limito įsigyti užtenka turėti bent nedideles nuolatines pajamas“, – sako Šiaulių banko Klaipėdos filialo direktorius. Šventiniu laikotarpiu Šiaulių bankas siūlo ir daugiau akcijų – iki šių metų gruodžio 18 d. banke vyksta indėlių akcija „Laimėkite auksinių skrynią“.

Didysis akcijos prizas – „Auksinių skrynia“ – pradžiugins laimėtoją net 10 tūkst. litų prizu. Dar 200 laimingųjų Šiaulių banko klientų atiteks papildomi prizai – „Auksinių maišeliai“ po 200 litų.

PR

8

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

10p.

NA­TO ieš­ko atei­ties vi­zi­jos.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Apartheido nugalėtojas mirė kovo Siel­var­tas ir pa­si­di­džia­vi­mas – šie du jaus­mai su­si­lie­jo pa­sau­lį pa­li­kus di­džiam ko­vo­to­jui su ne­tei­sy­be, bu­vu­siam Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos (PAR) pre­zi­den­tui ir No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­ rea­tui Nel­so­nui Man­de­lai.

Tau­ta ne­te­ko tė­vo

Nors dau­ge­lis ži­no­jo, kad jis la­ bai pa­gy­ve­nęs ir ne­ga­li at­si­gau­ ti po plau­čių už­de­gi­mo, ži­nia apie 96-us me­tus ei­nan­čio N.Man­de­los mir­tį su­kė­lė šo­ką ir nu­gramz­di­no į gi­lų siel­var­tą vi­są ša­lį.

Liūd­ną ži­nią ša­liai ir pa­sau­liui pa­skel­bė su­si­jau­di­nęs da­bar­ti­ nis PAR pre­zi­den­tas Ja­co­bas Zu­ma per tie­sio­gi­nę te­le­vi­zi­jos trans­lia­ ci­ją vė­lų ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą. „Mū­sų my­li­mas Nel­so­nas Ro­lih­ lah­la Man­de­la, mū­sų de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės įkū­rė­jas, už­ge­so, – sa­kė J.Zu­ma, ku­ris kar­tu su N.Man­de­la ka­lė­jo dėl sa­vo ko­vos prieš bal­tų­jų val­dy­mą. – Mū­sų tau­ta ne­te­ko sa­ vo di­džiau­sio sū­naus. Mū­sų žmo­ nės ne­te­ko tė­vo.“ J.Zu­ma pa­skel­bė, kad N.Man­ de­lai bus su­reng­tos iš­kil­min­gos vals­ty­bi­nės lai­do­tu­vės. Pre­zi­den­ tas nu­ro­dė nu­leis­ti vė­lia­vas pu­sę stie­bo iki bu­vu­sio ly­de­rio lai­do­tu­ vių. Vė­lia­vos taip pat bu­vo nu­leis­ tos ki­to­se ša­ly­se, to­kio­se kaip JAV ir Pran­cū­zi­ja.

Ge­di ir di­džiuo­ja­si

Penk­ta­die­nį, pa­te­kė­jus sau­lei, šim­ tai pie­tų af­ri­kie­čių te­be­bu­dė­jo prie N.Man­de­los na­mų Jo­ha­nes­bur­ge, mo­juo­da­mi vė­lia­vo­mis ir dai­nuo­da­ mi ko­vos su apart­hei­du lai­kų dai­nas.

Dau­ge­lis kar­tu at­si­ve­dė ir vai­kus.

PAR gy­ven­to­jai ge­di, bet kar­tu ir di­džiuo­ja­si žmo­gu­mi, ku­ris vi­sam pa­sau­liui ta­po ne tik ko­vos su ne­ tei­sy­be, bet ir tau­ti­nio su­si­tai­ky­mo sim­bo­liu. „Man liūd­na, bet kar­tu gal­vo­ ju, kad jis nu­gy­ve­no il­gą gy­ve­ni­ mą, nu­gy­ve­no jį gar­bin­gai, ir atė­ jo lai­kas išei­ti. Jis pa­da­rė vis­ką, ką ga­lė­jo, bu­vo jau la­bai se­nas, juk ži­ no­te“, – te­le­vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sa­ kė vie­nas ge­dė­to­jas.

Ki­tas pri­dū­rė: „Tai tik­ra tra­ge­ di­ja, tai la­bai liūd­na. Bet kar­tu tai yra lai­kas pri­si­min­ti ir įver­tin­ti vi­ sa tai, ko jis pa­sie­kė, ką jis pa­da­rė dėl mū­sų. Aš ne­bū­čiau lais­vas, jei­ gu ne jis.“

„Te­ro­ris­tas“, vir­tęs iko­na

Ka­dai­se Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos lai­ky­tas te­ro­ris­ tu už pa­ra­mą smur­tui prieš apart­ hei­do re­ži­mą, gy­ve­ni­mo pa­bai­go­je N.Man­de­la bu­vo pa­tei­kia­mas ko­ ne kaip ne­prie­kaiš­tin­gas mo­ra­li­nis pa­vyz­dys.

Ne­pap­ras­ta N.Man­de­los gy­ve­ni­ mo is­to­ri­ja, ne­tra­di­ci­nis bei sa­vik­ ri­tiš­kas hu­mo­ro jaus­mas ir kar­tė­lio bu­vu­siems sa­vo en­gė­jams ne­lai­ky­ mas nu­lė­mė šio cha­riz­ma­tiš­ko ly­ de­rio pa­trauk­lu­mą vi­sa­me pa­sau­ ly­je.

Jis 27 me­tus pra­lei­do už gro­tų, kol 1990-ai­siais bu­vo pa­leis­tas ir ėmė va­do­vau­ti Af­ri­kos na­cio­na­li­ niam kong­re­sui (ANC) de­ry­bo­se su bal­tų­jų ma­žu­mos val­dy­to­jais, ku­rios bai­gė­si pir­mai­siais mul­ti­ ra­si­niais rin­ki­mais 1994 m.

Per­ga­l ę rin­k i­m uo­se šven­t ęs N.Man­de­la vie­ną ka­den­ci­ją dir­bo pre­zi­den­tu, o pa­skui ėmė­si nau­jo vaid­mens – daug ke­liau­jan­čio se­ ny­vo vals­ty­bės vei­kė­jo ir ko­vo­to­ jo su AIDS, kol 2004-ai­siais pa­si­ trau­kė iš vie­šo­jo gy­ve­ni­mo. 2005 m. nuo AIDS mi­rė jo sū­nus Mak­ gat­ho.

N.Man­de­la taip pat daug pri­si­ dė­jo prie FI­FA spren­di­mo su­reng­ti 2010 m. pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­ na­tą PAR. Per šį tur­ny­rą jis pa­sku­ ti­nį kar­tą pa­si­ro­dė vie­šai, bet šį įvy­kį ap­tem­dė au­to­mo­bi­lio ava­ri­ ja, ku­rio­je grįž­da­ma iš čem­pio­na­ to ati­da­ry­mui skir­to kon­cer­to žu­ vo jo anū­kė.

Vi­so gy­ve­ni­mo tikslas

1918 m. lie­pą piet­ry­ti­nia­me Trans­ kė­jos re­gio­ne gi­męs N.Man­de­la sa­ vo kar­je­rą pra­dė­jo kaip tei­si­nin­kas Jo­ha­nes­bur­ge, tuo pat me­tu jis už­ siė­mė ir po­li­ti­ne veik­la.

1961 m. jis ta­po tuo me­tu už­ draus­to ANC gink­luo­to­jo spar­ no „Umk­hon­to we Siz­we“ („Ša­lies ie­tis“) vy­riau­siuo­ju va­du, o 1962ai­siais bai­gė ka­ri­nį pa­si­ren­gi­mą Al­žy­re ir Etio­pi­jo­je. Kai tais pa­ čiais me­tais grį­žęs į PAR ėmė veik­

Šak­nys ve­da į Lie­tu­vą Bu­vu­sio PAR pre­zi­den­to N.Man­de­los glo­bė­jo šak­nys ve­da į Mus­nin­kų mies­ te­lį Ry­tų Lie­tu­vo­je. Šia­me prie Šir­vin­ tų įsi­kū­ru­sia­me mies­te­ly­je yra gy­ve­ nu­si žy­dų Si­dels­kių šei­ma. La­za­ris Si­dels­kis bu­vo pir­ma­sis PAR bal­tao­ dis tei­si­nin­kas, ku­ris priė­mė į dar­bą N.Man­de­lą.

Savybės: žavesys, humoro jausmas ir mokėjimas pasijuokti iš savęs, gebėjimas atleisti tiems, kas žiauriai

su juo elgėsi, ir stulbinama gyvenimo istorija – visa tai paaiškina visuotinę meilę ir pagarbą, kurią pelnė N.Mandela. „Reuters“ nuotr.

Af­ri­ko­je tei­si­nin­kas, ku­ris priė­mė į dar­ bą N.Man­de­lą, juo­dao­dį. Ži­nau, ku­ria­ me na­me gy­ve­na Si­dels­kių gi­mi­nės“, – nau­jie­nų agen­tū­rai BNS va­kar sa­kė F.Vai­ce­kaus­kie­nė. Bu­vu­si mo­ky­to­ja iki šiol sau­go su­si­ra­ši­nė­ji­mo laiš­kus.

L.Si­dels­kis mi­rė 2002-ai­siais, su­lau­ kęs 90 me­tų. Jo ne­kro­lo­ge bri­tų laik­ Mus­nin­kų mies­te­lio gy­ven­to­ja Fi­lo­ raš­ty­je „The Guar­dian“ ra­šo­ma, kad į me­na Vai­ce­kaus­kie­nė pri­si­me­na, kad PAR iš Lie­tu­vos iš­vy­ko jo tė­vai. Tar­ Do­vas Si­dels­kis jai ra­šy­tuo­se laiš­kuo­se pu­ka­riu Mus­nin­kuo­se gy­ve­no dau­ di­džia­vo­si sa­vo tė­vo poel­giu. „D.Si­dels­ giau nei 300 žy­dų, bet po ho­lo­kaus­to kis di­džia­vo­si, kad jo tė­vas – pir­ma­sis jų ne­be­li­ko.

9

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

pasaulis Sky­dą ­ sta­tys

Nep­ri­pa­žins erd­vės

Ne­ke­ti­na trauk­tis

JAV pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na at­ si­sa­ky­ti pla­no kur­ti prieš­ra­ke­ ti­nės gy­ny­bos (PRG) sis­te­mas Eu­ro­po­je, ne­pai­sy­da­mos to, kad ga­li bū­ti su­re­gu­liuo­ti san­ty­ kiai su Ira­nu. Kaip ra­šo „Fo­reign Po­li­cy“, res­pub­li­ko­nai spau­džia pre­zi­den­tą Ba­rac­ką Oba­mą įgy­ven­din­ti PRG sis­te­mų dis­lo­ ka­vi­mo Eu­ro­po­je pla­nus.

JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­ de­nas pa­reiš­kė, kad Va­šing­ to­nas ne­pri­pa­žįs­ta Ki­ni­jos nu­ sta­ty­tos nau­jos oro erd­vės gy­ ny­bos zo­nos, api­man­čios te­ri­ to­ri­ją virš gin­či­ja­mų sa­lų Ry­tų Ki­ni­jos jū­ro­je. Kar­tu J.Bi­de­nas pa­reiš­kė, kad Šiau­rės Ko­rė­ja ne­taps kles­tin­ti, jei­gu vyk­dys bran­duo­li­nę pro­gra­mą.

Ru­si­jos prem­je­ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas pa­reiš­kė, kad liks vy­riau­sy­bės va­do­vo po­ste, kol „ga­lės tuo už­siim­ti“. Pa­sak jo, prem­je­ro pa­rei­gos – jam įdo­ mios, nors nė­ra po­pu­lia­rios.

Bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to tei­gi­mu, spren­di­mą dėl jo atei­ ties priims da­bar­ti­nis ša­lies va­do­vas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

odamas iki paskutinės akimirkos ti po­grin­dy­je, jį su­čiu­po po­li­ci­ja ir jis bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti pen­ke­rius me­tus.

Ta­da jis bu­vo ap­kal­tin­tas sa­bo­ ta­žu ir 1964-ai­siais per Ri­vo­ni­jos pro­ce­są nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos. Pro­ce­sas bu­vo pa­va­din­ tas pa­gal Jo­ha­nes­bur­go prie­mies­ tį, kur bu­vo areš­tuo­ta gru­pė ANC ly­de­rių.

N.Man­de­la pa­si­nau­do­jo teis­mo po­sė­džiu, kad pa­sa­ky­tų kal­bą, ku­ ri ta­po ju­dė­ji­mo prieš apart­hei­dą ma­ni­fes­tu. „Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­riau šiai Af­ri­kos žmo­nių ko­vai. Ko­vo­jau su bal­tų­jų do­mi­na­vi­mu ir ko­vo­jau su juo­dų­jų do­mi­na­vi­mu. Puo­se­lė­ jau de­mok­ra­ti­nės ir lais­vos vi­suo­ me­nės idea­lą. Tai idea­las, už ku­rį esu pa­si­ren­gęs mir­ti“, – sa­kė jis.

Iš pra­džių jis bu­vo nu­siųs­tas į ka­ lė­ji­mą Ro­be­no sa­lo­je, kur pra­lei­do 18 me­tų, kol 1982-ai­siais bu­vo per­ kel­tas į Polls­moor ka­lė­ji­mą Keip­ tau­ne, o vė­liau – į Vic­to­ro Vers­te­rio ka­lė­ji­mą ne­to­li esan­čia­me Per­le.

Barackas Obama:

Savo uždegančiu kilnumu ir nepalenkiama valia aukoti savo laisvę už kitų laisvę jis pakeitė PAR ir išjudino mus visus.

J.Zu­ma nie­ka­da ne­be­bu­vo taip ger­ bia­mi ir my­li­mi.

Vie­nas pa­sku­ti­nių jo įsi­ki­ši­mų už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je bu­vo pa­ skelb­tas griež­tas prie­kaiš­tas Geor­ ge’ui W.Bus­hui JAV in­va­zi­jos į Ira­ką iš­va­ka­rė­se 2003 m. Ta­da N.Man­ de­la jį pa­va­di­no „pre­zi­den­tu be įžval­gos, ne­ga­lin­čiu tei­sin­gai mąs­ ty­ti, no­rin­čiu nu­gramz­din­ti pa­sau­ lį į ho­lo­kaus­tą“.

Pa­vyz­dys pa­sau­lio ly­de­riams

G.W.Bus­ho pirm­ta­kas JAV pre­zi­ den­to po­ste Bil­las Clin­to­nas apie N.Man­de­lą yra sa­kęs taip: „Kas­ kart, kai N.Man­de­la įei­na į kam­ba­ rį, vi­si jau­čia­mės tru­pu­tį di­des­ni, vi­si no­ri­me at­si­sto­ti, vi­si no­ri­me svei­kin­ti, nes sa­vo ge­riau­sią die­ną no­rė­tu­me bū­ti juo.“ Pas­k u­t i­n is PAR bal­ta­s is pre­z i­ den­tas F.W.de Kler­kas pri­p a­ž i­ no, kad jo san­ty­k iai su N.Man­ de­l a daž­n ai bu­vo aud­r in­g i, bet jie su­ge­b ė­d a­vo iš­s pręs­t i ne­s u­ ta­r i­m us. „Bu­vo gar­bė dirb­ti su bu­vu­siu pre­zi­den­tu N.Man­de­la at­ne­šant de­mok­ra­ti­ją į PAR, – sa­ko F.W.de Kler­kas pa­reiš­k i­m e, pa­s kelb­ta­ me N.Man­d e­l ai mi­r us. – Nors mes bu­vo­me po­li­ti­niai opo­nen­ tai ir mū­sų san­ty­kiai daž­nai bu­ vo aud­r in­g i, mes vi­s uo­m et kri­ ti­n iais mo­m en­tais ga­l ė­d a­vo­m e su­s i­v ie­ny­t i ir iš­s pręs­t i dau­ge­ lį kri­zių, ku­rios iš­kil­da­vo per de­ ry­bų pro­ce­są.“ Vir­to ša­lies gy­dy­to­ju

Pra­dė­jo nau­ją erą

Kai N.Man­de­la 1990 m. va­sa­rio 11-ąją pa­ga­liau bu­vo pa­leis­tas, iš ka­lė­ji­mo išė­jo iš­kė­lęs kumš­tį, drau­ ge su tuo­me­te žmo­na Win­nie.

Bu­vęs ka­li­nys Nr. 46664 ėmė­ si už­duo­ties įti­kin­ti pa­sku­ti­nį PAR bal­tą­jį pre­zi­den­tą Fre­de­ri­ką Wil­le­ mą de Kler­ką, kad lai­kas baig­ti ra­ sis­ti­nio bal­tų­jų ma­žu­mos val­dy­ mo erą.

N.Man­de­la ir F.W.de Kler­kas 1993 m. drau­ge ga­vo No­be­lio tai­ kos pre­mi­ją už sa­vo vaid­me­nį bai­ giant apar­thei­dą.

F.W.de Kler­kas va­kar taip pat pa­ reiš­kė pa­gar­bą ve­lio­niui: „PAR ne­ te­ko vie­no sa­vo įkū­rė­jų ir vie­no di­ džiau­sių sa­vo sū­nų.“ Po to, kai ANC lai­mė­jo pir­ muo­sius mul­ti­ra­si­nius rin­ki­mus, N.Man­de­la sten­gė­si iš­sklai­dy­ ti bal­tų­jų ma­žu­mos nuo­gąs­ta­vi­ mus ir dek­la­ra­vo ke­ti­ni­mus su­kur­ti „vai­vo­rykš­tės vals­ty­bę, gy­ve­nan­čią tai­ko­je su sa­vi­mi ir pa­sau­liu“.

Kri­ti­kai sa­ko, kad pen­ke­rius me­ tus tru­ku­sį jo pre­zi­den­ta­vi­mą tem­ dė ko­rup­ci­ja ir di­de­lis nu­si­kals­ta­ mu­mas. Bet N.Man­de­lą pre­zi­den­to po­ste pa­kei­tę Tha­bo Mbe­ki bei

Ar­ti­mas N.Man­de­los drau­gas tei­ si­nin­kas Geor­ge’as Bi­zas gy­nė jį apart­hei­do lai­kais ir lan­kė Ro­be­ no sa­los ka­lė­ji­me, ku­ris dėl griež­ tų są­ly­gų bu­vo pra­min­tas PAR Al­ kat­ra­zu. „Kai at­vy­kau į sa­lą pir­mą kar­ tą, jis išė­jo su aš­tuo­niais pri­žiū­rė­ to­jais, – pri­si­mi­nė G.Bi­zas. – Ap­ ka­bi­nau jį, o jis ėmė klau­si­nė­ti apie sa­vo šei­mą. Bet vie­ną aki­mir­ką jis stai­ga ta­rė man: „Geor­ge’ai, aš sė­ džiu ka­lė­ji­me dar vi­sai ne­daug lai­ ko, bet jau pra­ra­dau sa­vo ma­nie­ras ir ta­pau gy­vu­liu. Pa­mir­šau pri­sta­ ty­ti tau sa­vo ka­ra­liš­ką­ją sar­gy­bą.“ Ir jis pri­sta­tė man kiek­vie­ną pri­ žiū­rė­to­ją.“ Ki­tas No­be­lio tai­kos lau­rea­ tas – PAR ang­li­ko­nų ar­ki­vys­ku­pas Des­mon­das Tu­tu – yra sa­kęs, kad bū­tent ka­lė­ji­me pra­leis­ti me­tai pa­ ver­tė N.Man­de­lą ša­lies gy­dy­to­ju. „Jis išė­jo iš ten bū­da­mas daug di­ des­nė as­me­ny­bė ne­gu žmo­gus, ku­ ris ten įžen­gė... Žmo­gus, ku­ris jau­tė užuo­jau­tą, gi­lią užuo­jau­tą, – ne­tgi sa­vo kan­kin­to­jams. Jis iš­mo­ko su­ pras­ti žmo­giš­kų­jų bū­ty­bių trū­ku­ mus bei silp­ny­bes ir kil­niau ver­tin­ti ki­tus“, – aiš­ki­no dva­si­nin­kas.

„Jis iš­ju­di­no mus vi­sus“

N.Man­de­los ge­di po­li­ti­kos pa­ sau­lio, vers­lo ir spor­to at­sto­vai, ir tai ro­do, kaip ši as­me­ny­bė, iš sa­ vo įvai­ria­pu­sės tė­vy­nės su­kū­ru­ si „vai­vo­rykš­tės vals­ty­bę“, pa­lie­tė šir­dis – kaip vie­ni­jan­ti jė­ga už tei­ sin­gu­mą ir kil­nius rei­ka­lus. „Sa­vo už­de­gan­čiu kil­nu­mu ir ne­ pa­len­kia­ma va­lia au­ko­ti sa­vo lais­vę už ki­tų lais­vę jis pa­kei­tė PAR ir iš­ ju­di­no mus vi­sus“, – Bal­tuo­siuo­ se rū­muo­se sa­kė pir­mas juo­dao­dis JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma sa­vo krei­pi­me­si per te­le­vi­zi­ją.

Bu­vęs So­vie­tų Są­jun­gos pre­zi­ den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas va­ kar gy­rė ve­lio­nį N.Man­de­lą kaip di­dį žmo­gų, ku­rio gy­ve­ni­mas yra pa­vyz­dys vals­ty­bių ly­de­riams. „Jo vi­sas gy­ve­ni­mas bu­vo pa­vyz­ dys tiems, ku­rie gal­vo­ja apie sa­vo ša­lį, žmo­nes, – sa­kė 82-ejų vei­ kė­jas. – Pa­sit­rau­kė di­dis žmo­gus, ku­rį aš ir ki­ti ger­bė­me už jo at­si­da­ vi­mą lais­vei ir re­vo­liu­ci­jas, ku­rios bū­ti­nos tai lais­vei.“ M.Gor­ba­čio­vas va­di­no N.Man­ de­lą sa­vo drau­gu, ku­ris pa­lai­kė per­si­tvar­ky­mą – li­be­ra­lių re­for­ mų po­li­ti­ką, M.Gor­ba­čio­vo vyk­ dy­tą 9-ojo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je, prieš su­by­rant So­vie­tų Są­jun­gai.

Aud­rin­gas as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas

Dvi jau­niau­sios N.Man­de­los duk­ te­rys apie tė­vo mir­tį su­ži­no­jo per Lon­do­ne ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sią biog­ra­fi­nio fil­mo „Man­de­la: il­gas ke­lias į lais­vę“ prem­je­rą. Jos pa­li­ ko sa­lę sean­sui įpu­sė­jus.

Bu­vęs PAR pre­zi­den­tas bu­vo ve­ dęs tris kar­tus ir su­si­lau­kė še­šių vai­kų, iš jų gyvos yra tik trys duk­ te­rys.

Pir­mo­ji san­tuo­ka su Eve­lyn Nto­ ko Ma­se tru­ko 13 me­tų ir iši­ro 1957ai­siais dėl jo nuo­la­ti­nių iš­vy­kų ir sve­ti­ma­vi­mo, taip pat dėl re­vo­liu­ ci­nės agi­ta­ci­jos. E.N.Ma­se pri­klau­ sė Je­ho­vos liu­dy­to­jams, o ši re­li­gi­ nė or­ga­ni­za­ci­ja rei­ka­la­vo po­li­ti­nio neut­ra­li­te­to.

Sky­ry­bų su ant­rą­ja žmo­na Win­ nie po­pie­riai bu­vo baig­ti tvar­ky­ti 1996 m., o išė­jęs į pen­si­ją jis ra­ do mei­lę su Gra­ça Ma­chel, Mo­ zam­bi­ko ve­lio­nio pre­zi­den­to Sa­ mo­ros Ma­che­lio naš­le, ku­rią ve­dė 1998 m. – per sa­vo 80-ąjį gim­ta­ die­nį.

N.Man­de­lai mi­rus, be tri­jų jo duk­te­rų, li­ko 18 vai­kai­čių, de­vy­ni pro­vai­kai­čiai ir trys po­vai­kai­čiai.

Iš san­tuo­kos su G.Ma­chel jis tu­rė­ jo ke­tu­ris po­vai­kius.

Ne­li­kus N.Man­de­los, šei­mo­je ky­la ne­su­ta­ri­mų dėl jo tur­to. Kai ku­rie jo vai­kai ir vai­kai­čiai yra įsi­ trau­kę į tei­si­nį gin­čą su jo ar­ti­mais drau­gais dėl įta­ria­mų pa­žei­di­mų dvie­jo­se jo bend­ro­vė­se.

Likimas: N.Mandela nuėjo ilgą ir sunkų kelią nuo paprasto teisininko

ir kalinio iki pirmojo juodaodžio PAR prezidento ir Nobelio taikos pre­ mijos laureato.

10

ŠeštADIENIS, gruodžio 7, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

pasaulio darbotvarkė

KUR? Ki­je­ve. KA­DA? Gruo­džio 7 d.

Pad­rą­sins pro­tes­tuo­to­jus

Už­baig­da­ma ko­vi­ nę mi­si­ją Af­ga­nis­ta­ ne ir du de­šimt­me­ čius tru­ku­sį ko­vi­nių ope­ra­ci­jų pe­rio­dą sa­vo is­to­ri­jo­je, NA­TO žen­gia į ki­tą rai­dos eta­pą ir ieš­ ko nau­jo vaid­mens pa­sau­ly­je.

Bu­vęs Gru­zi­jos pre­zi­den­tas ir Ro­žių re­vo­liu­ci­jos ly­de­ris pa­sa­kys kal­bą Ki­je­vo Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je, kur jau tre­čią sa­vai­tę tūks­tan­čiai Eu­ro­pos in­teg­ra­ ci­jos ša­li­ni­nin­kų pro­tes­tuo­ja prieš val­džios spren­di­mą ne­pa­si­ra­šy­ti aso­ci­juo­ tos na­rys­tės bei lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties su ES ir rei­ka­lau­ja pre­zi­den­to bei vy­riau­sy­bės at­si­sta­ty­di­ni­mo. Šie pro­tes­tai, ži­no­mi kaip eu­ro­mai­da­nas, yra di­ džiau­sios de­monst­ra­ci­jos Uk­rai­no­je nuo 2004-ųjų Oran­ži­nės re­vo­liu­ci­jos

KUR? Ara­ke. KA­DA? Gruo­džio 8 d.

Ira­nas at­ve­ria du­ris Ira­nas pa­kvie­tė Tarp­tau­ti­nės ato­mi­nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ros (TA­TE­NA) eks­ per­tus sek­ma­die­nį at­vyk­ti į Ara­ką ir ap­žiū­rė­ti sta­to­mą bran­duo­li­nį reak­to­rių, kur, kaip būgš­tau­ja Va­ka­rai, ga­li bū­ti ga­mi­na­mas plu­to­nis. Šis vi­zi­tas ta­po įma­ no­mas praė­ju­sį mė­ne­sį pa­si­ra­šius su­si­ta­ri­mą, pa­gal ku­rį Te­he­ra­nas su­ti­ko ap­ri­ bo­ti sa­vo bran­duo­li­nę pro­gra­mą mai­nais į tarp­tau­ti­nių san­kci­jų su­švel­ni­ni­mą.

Ki­tą sa­vai­tę taip pat nu­ma­ty­tas Ira­no ir TA­TE­NA eks­per­tų su­si­ti­ki­mas Vie­no­je.

Posūkis: 2014 m. iš Afganistano pasitrauks didelė dalis NATO pajėgų.

NA­TO ieš­ko atei­t Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Briu­se­l is (Bel­g i­ja)

Dau­giau – nie­ka­da

KUR? Ama­ne. KA­DA? Gruo­džio 10 d.

Teis dėl te­ro­riz­mo Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je Ama­ne prieš teis­mą stos šie­met iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos de­por­tuo­tas ra­di­ka­lus dva­si­nin­kas Abu Qa­ta­da, ku­ris bu­vo lai­ko­mas Osa­ mos bin La­de­no de­ši­nią­ja ran­ka. 1999 ir 2000 m. Jor­da­ni­jos teis­mai nu­tei­sė jį už akių ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos dėl te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių or­ga­ni­za­vi­mo. Jei­gu pa­kar­to­ti­nis teis­mo pro­ce­sas pa­tvir­tins jo kal­tę, 53 me­tų ra­di­ka­lus dva­si­nin­ kas ga­li sės­ti už gro­tų ma­žiau­siai 15-ai me­tų.

KUR? Ita­li­jo­je. KA­DA? Gruo­džio 11 d.

Bal­suos dėl pa­si­ti­kė­ji­mo Ita­li­jos prem­je­ro En­ri­co Let­tos pra­šy­mu par­la­men­tas bal­suos dėl pa­si­ti­kė­ji­mo jo va­do­vau­ja­ma vy­riau­sy­be, iš ku­rios pa­si­trau­kė iš Se­na­to iš­mes­to bu­vu­sio prem­ je­ro Sil­vio Ber­lus­co­ni par­ti­ja „Pir­myn, Ita­li­ja“. Prieš sa­vai­tę E.Let­ta šven­tė svar­bią per­ga­lę, kai Se­na­tas pri­ta­rė vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­toms 2014 m. biu­dže­to pa­tai­ soms, ku­rios su­kė­lė aud­rin­gų dis­ku­si­jų vi­suo­me­nė­je. Nors val­dan­čio­ji dau­gu­ma par­la­men­te at­ro­do ga­na stip­ri, tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių vis dau­gė­ja ne­su­ta­ri­mų.

1989-ai­siais, kai griu­vo Ber­ly­no sie­na, vie­nas SSRS moks­lų aka­de­ mi­jos na­rys at­vy­kęs į NA­TO būs­ti­ nę Briu­se­ly­je pa­sa­kė Va­ka­rų par­tne­riams: „Mes pa­da­rė­me jums kaž­ką bai­saus. Mes jus nu­žu­dė­me!

Mes atė­mė­me iš jū­sų grės­mę.“ To­kią is­to­ri­ją pri­si­mi­nė aukš­tas NA­TO pa­rei­gū­nas, dir­ban­tis Al­ jan­so būs­ti­nė­je dar nuo Šal­to­jo ka­ ro lai­kų.

So­vie­tų aka­de­mi­kas kal­bė­jo apie tai, kad NA­TO neiš­gy­vens, ne­jaus­ da­ma grės­mės. Al­jan­sas iš­gy­ve­no be SSRS, bet šian­dien pa­si­girs­ ta pa­na­šių pro­gno­zių, kad, bai­gu­si mi­si­jas Af­ga­nis­ta­ne ir ki­tur, NA­TO be ka­ri­nių ope­ra­ci­jų ne­be­teks tiks­ lo ir pra­smės. „Vos prieš ke­le­tą me­tų vyk­dė­me pen­kias stam­bias ope­ra­ci­jas ir jo­ se da­ly­va­vo 200 tūkst. mū­sų ka­rių.

Dau­giau NA­TO pa­jė­gų tar­na­vo už jos ri­bų nei jos pa­čios te­ri­to­ri­jo­je.

Po 2014 m. už NA­TO ri­bų bus dis­ lo­kuo­ta vos 15 tūkst. ka­rių ir vos ke­lio­se vie­to­se“, – sa­kė aukš­tas NA­TO pa­rei­gū­nas.

29

ka­rių gy­vy­bė, pra­ras­ta Af­ga­nis­ta­ne, yra kai­na, ku­rią Gru­zi­ja mo­ka už sie­kį tap­ti NA­TO na­re.

Anot jo, po Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­no dau­ge­lio Al­jan­so na­rių po­zi­ci­ja yra to­kia: „Dau­giau – nie­ka­da.“ Są­ jun­gi­nin­kai sten­gia­si pa­veik­ti ki­ tas ša­lis dip­lo­ma­ti­niais būdais, be in­ter­ven­ci­jos į jų te­ri­to­ri­ją. Po mi­ si­jos Li­bi­jo­je ir pla­nuo­tos ope­ra­ci­ jos Si­ri­jo­je paaiš­kė­jo, kad ka­ri­nės ope­ra­ci­jos tam­pa vis la­biau ri­bo­to mas­to, o no­rą jo­se da­ly­vau­ti ro­do vis ma­žiau ša­lių. Šiuo me­tu Si­ri­jo­je, pa­sak mi­nė­to NA­TO pa­rei­gū­no, iš­ban­do­ma nau­ ja stra­te­gi­ja, ku­ri api­bū­di­na­ma ga­ na pa­ra­dok­sa­liai, – in­ter­ven­ci­ja be in­ter­ven­ci­jos. Ar ji pa­si­tei­sins, pa­ ro­dys lai­kas.

Sun­kus ju­bi­lie­jus

„Per Šal­tą­jį ka­rą, pir­ma­me sa­vo gy­ve­ni­mo eta­pe, NA­TO bu­vo at­ gra­sy­mo jė­ga, – apie Al­jan­so rai­dą pa­sa­ko­jo JAV nuo­la­ti­nis at­sto­vas NA­TO am­ba­sa­do­rius Doug­la­sas E.Lute’as. – Pas­ta­rie­ji 20 me­tų bu­vo NA­TO ope­ra­ci­jų eta­pas, ku­ ris pra­si­dė­jo nuo ope­ra­ci­jos Bal­ ka­nuo­se. Nuo Bos­ni­jos ir Ko­so­vo iki Af­ga­nis­ta­no. Mi­si­ja Af­ga­nis­ta­ ne, be abe­jo, bu­vo stam­biau­sia per vi­są Al­jan­so is­to­ri­ją. Tai, be­je, taip pat yra vie­nin­te­lis at­ve­jis is­to­ri­jo­ je, kai bu­vo pri­tai­ky­tas penk­ta­sis Šiau­rės At­lan­to su­tar­ties straips­ nis, įtvir­ti­nan­tis ko­lek­ty­vi­nės gy­ ny­bos prin­ci­pą.

Be šių įsi­min­ti­nų ope­ra­ci­jų, bu­ vo ir ma­žes­nių: ope­ra­ci­ja Li­bi­jo­je, prie Af­ri­kos kran­tų. Tai­gi du de­ šimt­me­čius iš ei­lės NA­TO nuo­lat da­ly­va­vo ope­ra­ci­jo­se, ir ki­tų me­tų vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas ženk­lins šios pa­tir­ties 20-me­tį.“ 2014-uo­sius Al­jan­so pa­rei­gū­nai ir dip­lo­ma­tai va­di­na ju­bi­lie­ji­niais me­tais. Pa­ti NA­TO mi­nės sa­vo 65-

uo­sius gy­va­vi­mo me­tus, 20 me­tų su­kaks jos pro­gra­mai „Part­ne­rys­tė var­dan tai­kos“, skir­tai bu­vu­sioms SSRS bei ki­toms ša­lims, o Lie­tu­va ir dar še­šios vals­ty­bės mi­nės sa­vo na­rys­tės Al­jan­se de­šimt­me­tį.

Bet ju­bi­lie­ji­niai me­tai kar­tu tu­ rė­tų bū­ti ir nau­jo NA­TO rai­dos eta­ po pra­džia.

Šiuo me­tu Si­ri­jo­je iš­ ban­do­ma nau­ja stra­ te­gi­ja, ku­ri skam­ba ga­na pa­ra­dok­sa­liai, – in­ter­ven­ci­ja be in­ter­ ven­ci­jos. „Di­džio­sios idė­jos“ paieš­kos

Iki šiol NA­TO vi­suo­met tu­rė­jo „di­ džią­ją idė­ją“. Iš pra­džių tai bu­vo SSRS ir bran­duo­li­nių gink­lų pu­ siaus­vy­ra, griu­vus Ber­ly­no sie­nai – Ju­gos­la­vi­jos ski­li­mas ir NA­TO plėt­ra į Ry­tus. Bet ko­kia „di­džio­ ji idė­ja“ vie­nys Al­jan­so na­rius po 2014-ųjų?

NA­TO pa­rei­gū­nai kol kas ne­ga­ li at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą, dėl jo ver­ da įtemp­tos dis­ku­si­jos, ku­rios tę­sis iki pat Al­jan­so vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo ki­tą rug­sė­jį. „NA­TO bai­gia dau­ge­lį ope­ra­ci­ jų, o svar­biau­sia – ISAF, ku­ri bu­ vo di­džiau­sia jos is­to­ri­jo­je, – žur­ na­lis­tams Briu­se­ly­je sa­kė aukš­tas Al­jan­so pa­rei­gū­nas. – Už­mez­gė­me stip­rius ry­šius su ISAF par­tne­riais, ku­rie pa­si­reiš­kė tiek per su­de­rin­tas ka­ri­nes pa­jė­gas, tiek per po­li­ti­nes kon­sul­ta­ci­jas. Da­bar vie­nas svar­ biau­sių klau­si­mų ar­tė­jant vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui yra tas, kaip mums iš­

11

ŠeštADIENIS, gruodžio 7, 2013

pasaulis

Tik­sin­ti bom­ba pa­šo­nė­je Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis NA­TO ir Ru­si­jos ta­ry­ba tre­čia­die­ nį su­ta­rė kar­tu nai­kin­ti Ka­li­ning­ ra­do sri­ty­je esan­čias se­nos ir pa­ vo­jin­gos amu­ni­ci­jos at­sar­gas.

Apie šį ir ki­tus pa­vo­jus laik­raš­čio žur­na­lis­tas Briu­se­ly­je kal­bė­jo­si su Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­ nist­ru And­riu­mi Kri­vu.

AFP nuo­tr.

­ties vi­zi­jos lai­ky­ti tuos par­tne­rius, ku­rie tu­ri ir no­ro, ir ga­li­my­bių, ku­rie yra su­ jung­ti su NA­TO, kai Al­jan­sas pe­ rei­na iš ope­ra­ci­jų re­ži­mo į pa­reng­ ties.“ Pas­tan­gos ne­duo­da re­zul­ta­tų

Vie­na „di­džio­ji idė­ja“, ku­ri dar neuž­ge­so ir ku­riai ypa­tin­gą dė­me­ sį ski­ria Lie­tu­va, yra at­vi­rų du­rų po­li­ti­ka. Ke­tu­rios NA­TO par­tne­ rės sie­kia tap­ti Al­jan­so na­rė­mis.

Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na, Juod­kal­ ni­ja ir Ma­ke­do­ni­ja jau žen­gė svar­ biau­sią žings­nį šia kryp­ti­mi ir ga­vo na­rys­tės veiks­mų pla­ną (NVP), bet jo nie­kaip ne­gau­na Gru­zi­ja.

2008 m. Bu­ka­reš­te vie­toj lauk­to NVP Gru­zi­ja iš Al­jan­so ly­de­rių su­ lau­kė tik pa­ža­do, kad atei­ty­je taps NA­TO na­re. Per­nai per Al­jan­so vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mą Či­ka­go­je Va­ka­rų par­tne­riai įvar­di­jo Tbi­li­siui dvi są­ ly­gas – su­reng­ti lais­vus bei de­mok­ ra­tiš­kus par­la­men­to ir pre­zi­den­to rin­ki­mus. Gru­zi­ja su tuo iš es­mės su­si­tvar­kė, nors val­džios per­da­vi­ mas vy­ko ne vi­sai sklan­džiai.

Są­jun­gi­nin­kai taip pat ma­to di­ de­lį Gru­zi­jos in­dė­lį Af­ga­nis­ta­ne, kur 1,5 tūkst. gru­zi­nų tar­nau­ja kar­ tu su NA­TO na­riais ir ki­tais par­tne­riais. 29 Af­ga­nis­ta­ne žu­vę gru­zi­ nai – tai Al­jan­so dip­lo­ma­tai va­di­ na kai­na, ku­rią ša­lis mo­ka už sie­kį tap­ti NA­TO na­re. „Gru­zi­nai mums sa­ko: „Jei­gu mes da­ro­me pa­žan­gą, mes no­rė­ tu­me, kad tai bū­tų pri­pa­žin­ta, ir mes ju­dė­tu­me to­liau link ga­lu­ti­nio tiks­lo – na­rys­tės. Mes no­rė­tu­me, kad NA­TO su­teik­tų mums pa­pil­ do­mų prie­mo­nių, pa­lan­kes­nių są­ ly­gų ruo­šian­tis“, – laik­raš­čiui sa­kė vie­nas NA­TO dip­lo­ma­tas, pa­gei­da­ vęs lik­ti ne­ži­no­mas.

Ta­čiau jis pri­pa­ži­no ne­sąs tik­ras, ar Gru­zi­ja ar­ti­miau­siu me­tu gaus NVP, ir pri­mi­nė, kad tam rei­kia vi­ sų 28 Al­jan­so na­rių pri­ta­ri­mo.

Tre­čia­die­nį pra­dė­da­mas NA­TO už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rų su­si­ti­ki­ mą Briu­se­ly­je Al­jan­so ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fogh Ras­ mus­se­nas pa­reiš­kė, kad apie at­ vi­rų du­rų po­li­ti­kos de­ta­les kal­bė­ti dar anks­ti, ir ra­gi­no pa­lauk­ti vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mo Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­ tė­je ki­tą rug­sė­jį. Į NA­TO ver­žia­si Ko­lum­bi­ja

Gru­zi­ja NA­TO ly­de­riams ta­po rim­tu gal­vo­sū­kiu, o štai dar vie­nos vals­ ty­bės am­bi­ci­jos tap­ti NA­TO na­re jiems kol kas ke­lia tik šyp­se­ną. Ar­ ti­ma JAV ir Is­pa­ni­jos są­jun­gi­nin­kė Ko­lum­bi­ja vi­suo­met pa­lai­kė Al­jan­ so mi­si­jas ir ne­tgi siū­lė siųs­ti sa­vo ka­rių į Af­ga­nis­ta­ną, ir ne­pa­da­rė to tik dėl prieš­ta­ra­vi­mų ša­lies vi­du­je.

Ga­liau­siai šie­met bir­že­lį Ko­lum­ bi­jos pre­zi­den­tas Jua­nas Ma­nue­lis San­to­sas pa­skel­bė, kad jo ša­lis ke­ ti­na pa­si­ra­šy­ti su NA­TO bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tį, o atei­ty­je ti­ki­si tap­ti šios or­ga­ni­za­ci­jos na­re. „Dėl at­vi­rų du­rų po­li­ti­kos vyks­ta daug dis­ku­si­jų, bet aš la­bai nu­steb­ čiau, jei­gu jo­se šiuo me­tu bū­tų mi­ ni­mas Ko­lum­bi­jos var­das, – žur­ na­lis­tams Briu­se­ly­je sa­kė aukš­tas NA­TO pa­rei­gū­nas. – Ko­lum­bi­ ja ro­do su­si­do­mė­ji­mą pra­dė­ti tam tik­rą bend­ra­dar­bia­vi­mą su NA­TO, bet tai kol kas tik la­bai pre­li­mi­na­ri sta­di­ja, be jo­kių for­ma­lių rė­mų. O Ko­lum­bi­jos na­rys­tei NA­TO yra ke­ le­tas kliū­čių, pir­miau­sia – Šiau­rės At­lan­to su­tar­ties šeš­ta­sis straips­ nis, aiš­kiai api­brė­žian­tis Al­jan­so geog­ra­fi­nes ri­bas (iki Šiau­rės ato­ grą­žos – red. pa­st.).“

– Ko­kius gink­lus Ka­li­ning­ra­de ke­ti­na­ma nai­kin­ti? Kiek jų yra ir ko­kį pa­vo­jų jie ke­lia?

– Tai yra pa­se­nę šaud­me­nys ir sprog­me­nys, šau­na­mo­ji amu­ni­ci­ ja, ku­rios per de­šimt­me­čius su­si­ kau­pė la­bai daug. Ji yra pa­se­nu­ si, jos ne­ga­li­ma sau­giai nau­do­ti ir trans­por­tuo­ti. Šiuo klau­si­mu dir­ bo Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­ dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) bei NA­TO spe­cia­lis­tai, jų bend­ra iš­va­da bu­vo to­kia, kad sau­giau­ sia ir adek­va­čiau­sia yra nai­kin­ti tą amu­ni­ci­ją vie­to­je.

Bet šios amu­ni­ci­jos at­sar­gos yra to­kios di­de­lės, kad tam rei­kia spe­ cia­lių įren­gi­nių ir pa­pil­do­mų iš­ lai­dų, to­dėl mū­sų par­tne­riams ru­sams la­bai pra­vers NA­TO pa­ gal­ba. Al­jan­sas šios amu­ni­ci­jos su­nai­ki­ni­mą ver­ti­na kaip bend­rą sa­vo ir Ru­si­jos in­te­re­są. Tai­gi tai yra ini­cia­ty­va, ku­ria mes pa­dė­si­ me Ru­si­jai at­si­kra­ty­ti tų ne­sau­gių šaud­me­nų pri­žiū­rint NA­TO ir Ru­ si­jos ta­ry­bai.

– Lie­tu­va kar­tu su Če­ki­ja ėmė­ si ini­cia­ty­vos nai­kin­ti pa­se­nu­ sią amu­ni­ci­ją ir Gru­zi­jo­je, ku­ri pre­ten­duo­ja tap­ti NA­TO na­re.

Kaip vyks­ta šis pro­ce­sas?

– Čia ir­gi ke­ti­na­ma dirb­ti per pa­ tik­os fon­do for­ma­vi­mo me­cha­niz­ mą, kvie­čiant NA­TO są­jun­gi­nin­ kes da­ry­ti įna­šus. Gru­zi­ja prie to pri­si­dės su­teik­da­ma sprogs­ta­mų­ jų už­tai­sų neut­ra­li­za­vi­mo spe­cia­ lis­tų. Ji tu­ri spe­cia­lų ka­ri­nį da­li­nį, ku­ris tuo už­sii­ma, o NA­TO per pa­ tik­os fon­do me­cha­niz­mą pa­rū­pin­ tų ati­tin­ka­mos įran­gos, inf­rast­ ruk­tū­ros, mo­ky­mų. Šis pro­jek­tas – se­nų so­vie­ti­nių mi­nų nai­ki­ni­mas – ne­nau­jas, mes jį vyk­do­me jau ke­le­tą me­tų. Tik ar­ ti­miau­siu me­tu šį pro­jek­tą ke­ti­na­ me pra­tęs­ti.

And­riu­s Kri­vas:

– Jie tie­siog bus su­sprog­din­ ti?

– Taip, bet nau­do­jant mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas, ku­rios už­tik­ri­na kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­čių žmo­nių ir ap­lin­kos sau­gu­mą.

Yra įta­ri­mų, kad tak­ ti­nis bran­duo­li­nis gink­las yra ir Ka­li­ ning­ra­do sri­ty­je. Tai ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ ni­mą ir mums, ir mū­ sų są­jun­gi­nin­kėms NA­TO.

– Lie­tu­vo­je bu­vo kal­bų, kad Ka­li­ning­ra­de yra ir tak­ti­nio bran­duo­li­nio gink­lo at­sar­gų.

Ar mes ga­li­me apie tai kal­bė­ ti kaip apie fak­tą?

– Yra tik spė­ji­mų. Tak­ti­nis bran­ duo­li­nis gink­las ne­prik­lau­so no­ ti­fi­ka­ci­jai pa­gal tarp­tau­ti­nes su­ tar­tis. Ru­si­ja yra bran­duo­li­nė vals­ty­bė, ji tu­ri bran­duo­li­nių gink­ lų – ir stra­te­gi­nių, ir tak­ti­nių. Įneš­ti nors kiek tik­ru­mo yra sun­ ku. Bet yra įta­ri­mų ir spe­ku­lia­ci­jų, kad tak­ti­nis bran­duo­li­nis gink­las yra ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Tai ke­ lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą ir mums, ir mū­sų są­jun­gi­nin­kėms NA­TO. Nes jei­gu taip iš tik­rų­jų yra, tai ne­pa­ de­da sta­bi­lu­mui ir sau­gu­mui mū­ sų re­gio­ne.

– Gru­zi­ja jau se­niai no­rė­tų bū­ ti ar­čiau na­rys­tės NA­TO, bet na­rys­tės veiks­mų pla­no nie­ kaip ne­su­lau­kia. Ko­kių tam yra kliū­čių?

– Kliū­čių rei­kė­tų ieš­ko­ti bend­ra­ me NA­TO dis­ku­si­jos apie to­les­ nę plėt­rą kon­teks­te. Ši dis­ku­si­ja šiek tiek pra­ra­do im­pul­so ir ener­ gi­jos. Vie­na ver­tus, dėl tam tik­ro nuo­var­gio nuo plėt­ros, ku­ri vy­ko pa­sta­rai­siais de­šimt­me­čiais. Štai ki­tais me­tais ir Lie­tu­va mi­nės na­ rys­tės de­šimt­me­tį. Ki­ta ver­tus, ir dėl to, kad tarp NA­TO są­jun­gi­nin­ kių yra to­kių, ku­rios at­sar­giai ver­ ti­na Gru­zi­jos per­spek­ty­vą ju­dė­ti na­rys­tės ke­liu ir ma­no, kad da­bar tam nė­ra pa­si­ren­gęs nei pa­ts Al­

jan­sas, nei Gru­zi­ja. Dėl dau­gy­bės prie­žas­čių. Ir dėl to, kad rei­ka­lin­ gos tam tik­ros re­for­mos Gru­zi­jos vi­du­je, ir dėl konf­lik­to su Ru­si­ ja, oku­puo­tų Ab­cha­zi­jos bei Pie­ tų Ose­ti­jos.

Da­lis NA­TO są­jun­gi­nin­kių ver­ ti­na na­rys­tės veiks­mų pla­ną kaip ga­ran­ti­ją, kad po tam tik­ro neil­go lai­ko vals­ty­bė bus priim­ta į Al­jan­ są. Šiuo me­tu kai ku­rios są­jun­gi­ nin­kės nė­ra pa­si­ren­gu­sios su­teik­ti to­kių ga­ran­ti­jų.

Ki­ta ver­tus, lie­ka ga­lio­ti tai, ką Al­jan­sas yra pa­sa­kęs ir pa­ža­dė­ jęs Gru­zi­jai. Per Bu­ka­reš­to vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą bu­vo pa­sa­ky­ta, kad Gru­zi­ja ka­da nors (tas lai­kas nė­ra api­brėž­tas, bet iš prin­ci­po) bus Al­ jan­so na­rė.

Lie­tu­va re­mia in­teg­ra­ci­jos pro­ ce­są, ir jei­gu toks klau­si­mas bū­ tų ke­lia­mas bei svars­to­mas, mes pri­tar­tu­me, kad na­rys­tės veiks­ mų pla­nas bū­tų su­teik­tas. Bet šis klau­si­mas yra at­vi­ras de­ba­tams ir rei­ka­lau­ja vien­bal­sio NA­TO na­rių spren­di­mo.

– Įvy­kiai Uk­rai­no­je, ku­ri yra NA­TO par­tne­rė, ir­gi su­lau­kė dė­me­sio šios sa­vai­tės Al­jan­ so už­sie­nio mi­nist­rų su­si­ti­ki­ me Briu­se­ly­je. Kaip NA­TO rea­ guo­ja į šiuos įvy­kius? Apie ką kal­bė­jo­te su Uk­rai­nos par­tne­ riais?

– De­ja, NA­TO ir Uk­rai­nos ta­ry­bos su­si­ti­ki­mas bu­vo at­šauk­tas jau prieš ku­rį lai­ką pa­ties Ki­je­vo ini­ cia­ty­va. Bet apie Uk­rai­ną mi­nist­ rai iš tie­sų kal­bė­jo­si, ir tos dis­ku­ si­jos re­zul­ta­tas yra bend­ras NA­TO ta­ry­bos pa­reiš­ki­mas. Juo rea­guo­ ja­ma į įvy­kius Uk­rai­no­je po Lie­tu­ vo­je vy­ku­sio ES Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo, kai Uk­rai­no­ je pra­si­dė­jo pro­tes­tai prieš pre­zi­ den­to bei vy­riau­sy­bės spren­di­mą ne­pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos ir su­stip­ rin­to lais­vo­sios pre­ky­bos re­ži­mo su­si­ta­ri­mo.

Bet NA­TO šiuo at­ve­ju konk­re­ čiai rea­guo­ja į smur­ti­nius po­li­ci­ jos veiks­mus prieš de­monst­ran­tus, kai nak­tį į šeš­ta­die­nį jie bu­vo iš­ vai­ky­ti, o kai ku­rie su­muš­ti Ki­je­vo Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je. NA­TO mi­nist­rai sa­vo pa­reiš­ki­me iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą, ža­dė­jo to­liau ste­ bė­ti pa­dė­tį ir kvie­tė Uk­rai­ną, ku­ ri šiuo me­tu yra ES­BO pir­mi­nin­kė, tvir­tai lai­ky­tis pri­pa­žin­tų bei su­ tar­tų tarp­tau­ti­nių nor­mų ir žmo­ gaus tei­sių stan­dar­tų.

Mū­sų de­le­ga­ci­ja bu­vo tarp ak­ty­ vių šios ini­cia­ty­vos rė­mė­jų.

Bend­ras pro­jek­tas si­me są­ly­gas bu­vu­sius ka­ri­nius ob­ jek­tus nau­do­ti ci­vi­li­niams tiks­lams“, – sa­kė NA­TO ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fog­h Ras­mus­se­nas.

NA­TO už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai ir Ru­si­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Ser­ge­ jus Lav­ro­vas (nuotr.) tre­čia­die­nį Briu­ se­ly­je su­ta­rė pra­dė­ti bend­rą pa­ti­kos fon­do pro­jek­tą Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je esan­čioms pa­se­nu­sios ir pa­vo­jin­gos amu­ni­ci­jos at­sar­goms su­nai­kin­ti. „Su­kur­si­me sau­ges­nę ap­lin­ką tiems žmo­nėms, ku­rie gy­ve­na ša­lia šių pa­ vo­jin­gos amu­ni­ci­jos at­sar­gų. Ir su­kur­

Šis pro­jek­tas bus fi­nan­suo­ja­mas per nau­jai stei­gia­mą pa­ti­kos fon­dą. Ma­ no­ma, kad pen­ke­rių me­tų dar­bams ga­li pri­reik­ti 50 mln. eu­rų.

Jei­g u pro­jek­tas bus sėk­min­gas, jis ga­l i bū­t i iš­plės­tas į pla­tes­nę se­nos amu­n i­ci­jos lik­v i­da­v i­mo pro­g ra­mą vi­so­je Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je.

NA­TO ir Ru­si­ja taip pat įsi­pa­rei­go­jo rem­ti Jung­ti­nių Tau­tų Si­ri­jo­je vyk­do­ mą che­mi­nio gink­lo lik­vi­da­vi­mo mi­ si­ją ir su­ta­rė dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo

pro­gra­mos ki­tiems me­tams, bend­rų pa­stan­gų ko­vo­je su nar­ko­ti­kais, te­ro­ riz­mu bei pi­ra­ta­vi­mu. Pa­sak A.F.Ras­ mus­se­no, Ru­si­ja ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie mi­nų lik­vi­da­vi­mo Af­ga­nis­ta­ne ir ko­ vos su pa­ke­lės bom­bo­mis.

Ta­čiau NA­TO ge­ne­ra­l i­nis sek­re­to­ rius ap­gai­les­ta­vo ne­ma­tan­t is pa­ žan­gos de­ry­bo­se su Ru­si­ja prieš­ra­ ke­ti­nės gy­ny­bos klau­si­mu. O Ru­si­ jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras S.Lav­ ro­vas pa­reiš­kė, kad pa­sie­kus su­si­ ta­ri­mą su Ira­nu ir ap­ri­bo­jus jo bran­ duo­li­nę pro­gra­mą prieš­ra­ke­ti­nė gy­ ny­ba Eu­ro­po­je tam­pa ne­rei­ka­lin­ga, nes ji bu­vo pla­nuo­ja­ma gy­ny­bai nuo Ira­no ra­ke­tų.

12

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

ekonomika

Ap­do­va­no­ti pa­žan­giau­si vers­lo at­sto­vai Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Ket­vir­ta­die­nį Lie­tu­vos įmo­nes jau de­vin­tą kar­tą už nuo­pel­nus vers­ lui ap­do­va­no­jo Ūkio mi­nis­te­ri­ja.

Iš dau­giau nei 100 pa­siū­ly­tų ir 24 at­rink­tų vals­ty­bi­nius ap­do­va­no­ji­ mus ga­liau­siai ga­vo aš­tuo­nios Lie­ tu­vos įmo­nės – vi­sos skir­tin­gos, bet vi­sos pa­žan­gios, ini­cia­ty­vios ir ino­ va­ty­vios.

Sėk­mės prie­žas­tis – at­sa­kin­gu­mas

„Man pa­ti­ko, kad įmo­nės, ga­vu­ sios ap­do­va­no­ji­mus, bu­vo skir­tin­ gos. Ne­pai­sant to, di­de­lės ar ma­žos, jos da­ro ne­ma­žai ste­buk­lų. Ypač mums, at­vy­ku­siems iš re­gio­no, tai pa­da­rė įspū­dį. Lie­tu­vos vers­lu tik­ rai ga­li­ma ti­kė­ti“, – ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jos įspū­džius pa­sa­ko­jo už drą­sias in­ves­ti­ci­jas ap­do­va­no­tos Plun­gės ra­jo­no įmo­nės „Mi­ros­ta“ va­do­vas Lau­ry­nas Mit­kus. „Mi­ros­ta“, tu­rin­ti 99 dar­buo­to­ jus, in­ves­ta­vo į dvi nau­jas ga­my­ bos kryp­tis – kor­pu­si­nių bal­dų ir laip­tų ga­my­bą. LHM pre­kių ženk­lą ku­rian­ti įmo­nė 95 pro­c. pro­duk­ci­ jos – me­di­nių na­mų – eks­por­tuo­ ja į Skan­di­na­vi­jos ša­lių rin­kas, tarp jų – į Nor­ve­gi­ją.

Ap­do­va­no­ji­mą už nau­jus pra­mo­ ni­nius spren­di­mus Ūkio mi­nist­ ras Eval­das Gus­tas įtei­kė bend­ro­ vei „Gar­li­ta“, apa­ti­nio ir vir­šu­ti­nio tri­ko­ta­žo ga­min­to­jai, įsi­kū­ru­siai

Kau­no ra­jo­ne. 173 dar­buo­to­jus tu­ rin­čios „Gar­li­tos“ eks­por­to kryp­ čių že­mė­la­py­je – 49 vals­ty­bės, tarp jų – Ni­ge­ri­ja, Ku­vei­tas, Jung­ti­niai Ara­bų Emy­ra­tai.

Kategorijos „Vers­li mo­te­ris“ nu­ ga­lė­to­jo­mis ta­po na­tū­ra­lios ran­ kų dar­bo kos­me­ti­kos „Uo­ga uo­ga“ su­ma­ny­to­jos vers­li­nin­kės Je­le­na So­ko­lovs­ka ir Jo­vi­ta Vyš­niaus­kie­ nė, per­nai lai­mė­ju­sios ap­do­va­no­ji­ mą ki­to­je ka­te­go­ri­jo­je. Prieš dve­jus me­tus įkū­ru­sios vers­lą jos sėk­min­ gai kos­me­ti­kos li­ni­ją vys­to to­liau ir pri­sta­to nau­jus pro­duk­tus.

Ko­mi­si­ja ver­ti­no ne tik pi­ni­gų kie­kį, bet ir įmo­nės so­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę – kur, re­gio­ne ar mies­te, ji ku­ria dar­bo vie­tas.

Dė­me­sys bio­tech­no­lo­gi­joms

Ino­va­ty­vių spren­di­mų ly­de­re ta­po „Ag­ro­che­ma“, pre­kiau­jan­ti trą­šo­ mis, au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nė­mis, sėk­lo­mis. To­bu­lin­da­ma asor­ti­men­ tą ir tech­no­lo­gi­jas, įmo­nė bend­ra­ dar­biau­ja su Alek­sand­ro Stul­gins­ kio uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kais, kar­tu su­kur­tos nau­jos skys­to­sios trą­šos tu­rė­tų pa­dė­ti au­ga­lams su­ bran­din­ti gau­ses­nį der­lių.

Pa­žy­mė­jo: ap­do­va­no­ji­muo­se „Už nuo­pel­nus vers­lui“ įmo­nės ir vers­li­nin­kai run­gė­si aš­tuo­nio­se ka­te­go­ri­jo­

se. Lai­mė­to­jus rin­ko Ūkio mi­nis­te­ri­jos ap­do­va­no­ji­mų ko­mi­si­ja, da­lį bal­sų lė­mė nau­jie­nų po­rta­lo skai­ty­to­jų bal­sai. Ūkio mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.

Ka­te­go­ri­jos „Jau­nas ir vers­lus“ nu­ga­lė­to­jais ta­po Mil­da Mit­ku­tė ir Jus­tas Jan­kaus­kas, dra­bu­žių mai­ nų po­rta­lo ma­nod­ra­bu­ziai.lt įkū­ rė­jai, ku­rių vers­las sėk­min­gai vei­ kia ir už­sie­nio rin­ko­se.

Už tvir­tą žings­nį į eks­por­to rin­ kas Ūkio mi­nis­te­ri­ja ap­do­va­no­jo bio­tech­no­lo­gi­nės far­ma­ci­jos įmo­ nę „Si­cor Bio­tech“. Bio­far­ma­ci­ nius pre­pa­ra­tus, ga­mi­na­mus pa­gal pa­žan­giau­sias pa­sau­ly­je moks­lo ir ga­my­bos tech­no­lo­gi­jas, bend­ro­vė tie­kia į dau­giau nei 50 pa­sau­lio ša­ lių: du treč­da­liai eks­por­to ten­ka ES

rin­koms, li­ku­sią da­lį sa­vo ga­mi­nių įmo­nė eks­por­tuo­ja į JAV, Ja­po­ni­ją, Ru­si­ją, Bal­ta­ru­si­ją, Uk­rai­ną, Aust­ ra­li­ją, Bra­zi­li­ją, Iz­rae­lį, Či­lę.

So­cia­li­ne ino­va­to­re ta­po „Ther­ mo Fis­her Scien­ti­fic Bal­tics“, ga­ mi­nan­ti gy­vy­bės moks­lų ty­ri­mų ir diag­nos­ti­kos pro­duk­tus. 2011 m. bend­ro­vė kar­tu su Vil­niaus uni­ ver­si­te­tu pra­dė­jo įgy­ven­din­ti pro­ jek­tą „Mo­bi­lio­ji biok­la­sė“, ku­ria­ me mo­bi­li la­bo­ra­to­ri­ja jau be­veik 90 mo­kyk­lų moks­lei­vius su­pa­žin­ di­no su nau­jau­siais gy­vy­bės moks­ lų lai­mė­ji­mais.

Sie­kia ly­čių ly­gy­bės

Ka­te­go­ri­jo­je „Sėk­min­ga vers­lu­mo ini­cia­ty­va“ nu­ga­lė­jo „App Camp“, Lie­tu­vos mo­bi­lių­jų pro­gra­mė­ lių ly­de­rė, ku­ri įgy­ven­di­na vers­lu­ mą ska­ti­nan­tį pro­jek­tą „Mo­bi­lių­jų ap­li­ka­ci­jų la­bo­ra­to­ri­jos“. Kar­tu su par­tne­riais įmo­nė Lie­tu­vos mo­ky­ mo įstai­go­se įkū­rė 100 dar­bo vie­ tų. Ji taip pat įgy­ven­di­na ir so­cia­li­ nį pro­jek­tą „Iš­ma­ni mo­te­ris“, ku­rio tiks­las – pa­di­din­ti mo­te­rų ku­ria­mų ino­va­ty­vių vers­lo bend­ro­vių skai­ čių ir spręs­ti mo­te­rų kva­li­fik ­ a­ci­jos, ne­dar­bo ir vers­lu­mo klau­si­mus.

13

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

ekonomika

Paskata įdarbinti jaunuolius Lietuvoje mažėja jaunuolių, kuriems įsidarbinti trukdo patirties trūkumas. Nuo šių metų pradžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įgyvendinama priemonė „Parama pirmajam darbui“.

Saulė Girdvainytė Gauna kompensacijas

„Parama pirmajam darbui“ sudaro palankias sąlygas jaunuoliams įgyti darbinės patirties, o darbdaviams – drąsiau priimti į darbą žmones, kuriuos pirmaisiais mėnesiais įprastai reikia nemažai mokyti.

Priemonės „Parama pirmajam darbui“ tikslas – skatinti jaunimo užimtumą. Pagal priemonę darbdaviui kompensuojama dalis išlaidų, kurias jis sumokėjo kaip darbo užmokestį jaunuoliui, priimtam į darbą neturint patirties.

Darbdavys, kuris ryžosi įdarbinti patirties neturintį jauną žmogų nuo 16 iki 29 metų, gali kreiptis į priemonę „Parama pirmajam darbui“ administruojančią bendrovę „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo.

Vitalija Eičinaitė:

Visi norime patyrusių darbuotojų, tačiau vengiama tą patirtį suteikti. Todėl labai sveikintina iniciatyva paremti jaunuolių pirmųjų darbo įgūdžių įgijimą.

Kitaip tariant, darbdavys, įdarbinęs jaunuolį, neturintį patirties, jam moka atlyginimą ir su darbo užmokesčiu susijusias įmokas, tačiau, sutvarkęs nesudėtingus formalumus, dalį patirtų išlaidų gali atgauti.

Darbuotojo darbo užmokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas taikant įkainį, kuris lygus 0,233 lito už vieną atitinkamą mėnesį darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio litą.

Tai reiškia, kad, norint apskaičiuoti kompensuojamą sumą, reikia darbuotojui apskaičiuotą darbo užmokesčio sumą (litais) padauginti iš minėto koeficiento (0,233).

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad maksimalus darbo užmokesčio dydis, nuo kurio skaičiuojama kompensacija už vieną darbuotoją, gali būti iki 1700 litų per mėnesį.

Pavyzdžiui, jei darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis siekia 990 litų per kalendorinį mėnesį, tai kompensacijos dydis bus: 990 × 0,233 = 230,67 lito (per kalendorinį mėnesį).

Ilgai ieškojo

„Galiu drąsiai pasakyti, kad įdarbinti jaunus žmones tikrai verta. Jie yra imlūs, greitai mokosi, o galimybė gauti kompensaciją už

įdarbintą žmogų leidžia ir jam, ir darbdaviui pajausti, kad Lietuvoje į patirties neturinčius darbuotojus nenumojama ranka“, – teigė Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Balttours“, užsiimančios kelionių organizavimu, pardavimo direktorė Vitalija Eičinaitė.

Bendrovėje prieš daugiau nei metus pardavimo vadybininke buvo įdarbinta mergina, kuriai tai buvo pirmasis darbas. „Mes ilgai ieškojome darbuotojo, nes pagrindinis reikalavimas buvo užsienio kalbų mokėjimas. Deja, dažnai jaunuoliai moka anglų kalbą, bet labai sunkiai kalba rusiškai, o mums reikėjo, kad žmogus mokėtų šias abi kalbas, nes tokioje rinkoje dirbame. Todėl kai į mūsų skelbimą atsiliepė jauna mergina, aišku, šiek tiek buvo neramu, kad ji neturi jokios darbo patirties, tačiau sprendimą ją įdarbinti lėmė tai, kad ji puikiai bendrauja ir lietuviškai, ir angliškai, ir rusiškai“, – teigė V.Eičinaitė.

Išmokyti nesunku

Ji pabrėžė, kad jauniems žmonėms, neturintiems darbo patirties, tiesiog būtina suteikti šansą. „Jei darbdaviai elgsis kitaip, suksimės užburtame rate. Visi norime patyrusių darbuotojų, tačiau vengiama tą patirtį suteikti. Todėl labai sveikintina iniciatyva „Parama pirmajam darbui“. Ji išties skatina darbdavius įdarbinti jaunų žmonių, o ir juos pačius ieškoti darbo“, – įsitikinusi V.Eičinaitė.

Ji vardijo jaunų žmonių, nors ir neturinčių darbo patirties, pranašumus. Jie yra sumanūs, nuovokūs, operatyviai prisitaiko prie pokyčių, dažniausiai moka dirbti kompiuteriu. „Taigi, įdarbintą net ir patirties neturintį jauną žmogų gana nesunku išmokyti to, ko reikia patyrusiam darbuotojui. Kai mes įdarbinome pardavimo vadybininkę, tik tada sužinojome, kad yra tokia priemonė „Parama pirmajam darbui“. Pasinaudojome galimybe ir gavome kompensaciją už įdarbintą jauną žmogų. Juk tuos pinigus galima skirti to darbuotojo kvalifikacijai tobulinti“, – pabrėžė V.Eičinaitė.

Bendrovė šiuo metu ieško dar vieno pardavimo vadybininko. Pašnekovė net neabejojo, kad jei tik atsiras jaunas žmogus, puikiai mokantis vokiečių kalbą, jis bus įdarbintas, jei ir neturės jokios darbo patirties. „Išmokysime dirbti, suteiksime galimybę įgyti patirties. Juk jau ir patys įgavome patirties, kaip elgtis su darbo įgūdžių neturinčiais darbuotojais, kaip pasinaudoti valstybės suteikta galimybe paskatinti jaunus žmones“, – akcentavo V.Eičinaitė.

Nauda: įdarbinę patirties neturinčių jaunų žmonių darbdaviai nesigaili – imlūs ir smalsūs jaunuoliai tampa

puikiais darbuotojais.

Gali stabdyti emigraciją

Bendrovės „Balttours“ pardavimo vadovė pabrėžė, kad pasinaudoti priemone „Parama pirmajam darbui“ labai paprasta – reikia užpildyti tik kelis dokumentus ir netrukus gaunamas atsakymas, ar kompensacija bus skiriama. „Visus darbdavius kviečiu pasinaudoti šia priemone ir priimti į darbą patirties neturinčių jaunuolių. Jų tikrai nereikia bijoti, o nauda dviguba – ir naujas imlus darbuotojas, ir valstybės parama.

Apmaudu, kad didelė dalis jaunimo jau nebesitiki rasti darbo Lietuvoje, todėl emigruoja. Jaunimo nutekėjimą į užsienį gali sustabdyti darbdaviai, kurie pasitikėtų jaunais žmonėmis ir juos įdarbintų“, – entuziastingai apie galimybes mažinti jaunimo nedarbą kalbėjo V.Eičinaitė.

„Shutterstock“ nuotr.

Skirta 32 mln. litų

Sąvoka „pirmą kartą įsidarbinęs“ reiškia, kad žmogus turi būti niekada nedirbęs Lietuvoje pagal darbo sutartį, neturėjęs valstybės tarnautojo statuso.

Verta atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą įsidarbinusio asmens statusas išsaugomas ne tik pirmą kartą sudarius darbo sutartį, bet ir 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo pirmą kartą. Kitaip tariant, nesvarbu, kiek kartų per tuos 12 kalendorinių mėnesių darbuotojas sudaro (nutraukia) darbo sutartį.

Priemone „Parama pirmajam darbui“ gali pasinaudoti visi privatieji ar viešieji juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), užsienio įmonių filialai ir atstovybės Lietuvoje, fiziniai asmenys, pirmą kartą įdarbinę darbo patirties neturintį asmenį.

Prašymų paskirstymas pagal įmonių buveines, registruotas apskrityse (proc.)

At. Tat aliqui enibh ea feummy num alit acinibh ercidunt adigniam quat. quam, vulputat, consenis nostrud Idunt alit ipsumsan ut at dolor seerat. Um quat la feugue velese tem niam, quisi ting elisi.

1,21 vent alisi tie deliquat digna consent Consequam doluptat acipit praeseq 3,52 Telšiai atem duisi ex ea faccumsan henit, uatuercipis dui blan vulluptat. Ut et, 5,48 3,53 Šiauliai quismodiam ing euis aliqui eleni- sequat. Olortio cons dio od et veros si Klaipėda tat. Perat. Ut nis del ipsum irillao- Panevėžys nostinc ipismolorero1,37 con magnibh rem velendit ilismod min ecte mo- et veriustie minissis dit oreraesent 0,67 utenavercili quiplore te tat. lobore consequamet tauragė Si blandrer sustio con euisi eum dit sum dignim do et amconsed tat dononsenit pratem alit, quam nullan- 16,82 lor augiam, consecte dionulla facip dreet adio doloborperit iure tatem in eleniam quating el in utpat elit, eummoluptate conulput volore euiKAUNAS quam, quisl dipisisl il eugue estrud pit at wis nullute vent am ex er min velissendre modit nim iriure di3,37 Vilnius sustrud tat at ex elit ilis alit, vel ectet gna1,18 faccum dunt lum marijampolė lumsandre dolore veleniam, susci tet

62,85

Alytus

Šaltinis: www.invega.lt

Darbo užmokesčio dalies išlaidų kompensavimo pradžia – ne ankstesnė kaip praėjusių metų rugpjūčio 1 d. Bendruoju atveju darbo užmokesčio kompensacija gali būti teikiama 12 kalendorinių mėnesių, skaičiuojant nuo pirmą kartą įsidarbinusio asmens pirmos darbo dienos.

Darbdaviams nuo priemonės įsigaliojimo pradžios jau išmokėta beveik 10 mln. litų už 9057 jaunuolius.

Tokiu būdu paremta 1711 įmonių.

Klaipėdoje darbdaviai įdarbino apie 350 jaunuolių, neturinčių patirties. Kompensacijomis už tokį įdarbinimą pasinaudojo per 80 įmonių.

Iš viso darbo užmokesčio daliai kompensuoti pagal priemonę „Parama pirmajam darbui“ skirta 32 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad iš Europos socialinio fondo teikiama finansinė paskata – svarus motyvas ne tik Klaipėdos rajono įmonėms, bet ir regionų įmonėms aktyviau priimti į darbą patirties neturinčių jaunų asmenų.

PR

Informacija Paraišką ir kitus paramai gauti būtinus dokumentus (jų originalus) darbdaviai turi pateikti priemonės „Parama pirmajam darbui“ valdytojai – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Konstitucijos pr. 7, Vilnius.)

Daugiau informacijos galima rasti internete www.invega.lt.

14

šeštADIENIS, gruodžio 7, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

D.Kat­kus: „Mo­te­rys man la­bai pra­ver­čia“ Pas­ta­ruo­ju me­tu Šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ ri­nio or­kest­ro me­ no va­do­vas ir di­ ri­gen­tas Do­na­tas Kat­kus ne­tu­ri lai­ ko po­kštams, juo­ kams bei te­le­vi­zi­jai.

Maest­ro kas­dien re­ pe­ti­ci­jo­se, skir­to­se 20-ajam or­kest­ro ju­bi­lie­jui.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

At­ro­do, va­kar įkū­rė or­kest­rą, o šian­dien jis, žiū­rėk, jau ar­tė­ja prie 20-ojo ju­bi­lie­jaus slenks­čio. To­ dėl sa­vo ger­bė­jams at­sa­kin­gai no­ ri pa­reng­ti do­va­ną – kon­cer­tų cik­ lą „Ba­roc­co Di­ver­ti­men­to“.

Iš­tai­kęs vie­ną ki­tą mi­nu­tę in­ter­ viu pro­fe­so­rius at­vi­ra­vo ne tik apie am­ži­ną pi­ni­gų sty­gių ir or­kest­ro po­pu­lia­ru­mo rak­tą, ūmų di­ri­gen­to bū­dą ir spe­ci­fin ­ į hu­mo­ro jaus­mą.

Na­mie ji man gra­si­ na „Kai trenk­siu tau at­bu­la ran­ka“, ir ne be pa­grin­do, nes iš es­mės su ma­nim gy­ ven­ti ne­leng­va.

– Maest­ro, ki­tų me­tų va­sa­rio 20-ąją jū­sų įkur­tam or­kest­rui su­kan­ka 20 me­tų. Kaip ma­no­ te, ar or­kest­rui tai daug?

– 20 me­tų or­kest­rui – la­bai ma­žai, bet mu­zi­kan­tams ar­ba jo nuo­la­ti­ niam va­do­vui – la­bai daug. Daž­ nai ki­to 20-me­čio ir ne­be­su­lau­ kia­ma. Tad ju­bi­lie­jus mums la­bai reikš­min­gas. Esa­me mū­sų kul­tū­ros fe­no­me­nas – vals­ty­bė mū­sų ne­re­ mia, bet mes gy­vuo­ja­me la­bai veik­ liai ir, at­ro­do, tu­ri­me rim­tą po­zi­ci­ją Lie­tu­vos kul­tū­ro­je.

Cha­rak­te­ris: D.Kat­kus neieš­ko žo­džio ki­še­nė­je ir mėgs­ta pa­juo­kau­ti.

Vyginto Skaraičio nuo­tr.

– Ko­dėl ju­bi­lie­ji­niams kon­cer­ tams pa­si­rin­ko­te bū­tent ba­ro­ ko mu­zi­ką?

15

šeštADIENIS, gruodžio 7, 2013

vakarė

ima at­ro­dy­ti že­mes­ni, iš­ky­la­ma ir virš di­ri­gen­to. Bet aš ne­pyks­tu dėl to. Vis ti­kiu, kad pa­gar­ba ko­le­goms yra pa­ts svar­biau­sias da­ly­kas. Ar su­si­ner­vi­nęs, ar ne, aš ger­biu vi­sus or­kest­ro mu­zi­kus. La­bai džiau­giuo­ si jų in­di­vi­dua­liais pa­sie­ki­mais, di­ džiuo­juo­si jais. Vis gal­vo­ju, kad, su­lau­kę 71 me­tų, jie su­pras ir sa­vo jau­nys­tės cha­rak­te­rio klai­das.

Troš­ki­mai: „Man no­ri­si, kad or­kest­ro mu­zi­kan­tai ne­bū­tų ver­gai, kad skleis­tų­si jų kū­ry­ba ir meist­riš­ku­mas“, – sa­kė D.Kat­kus.

– Tie­są sa­kant, mū­sų or­kest­ras at­ si­ra­do ieš­kant se­no­sios mu­zi­kos at­ li­ki­mo ver­ty­bių, au­ten­tiš­ko ba­ro­ko mu­zi­kos tu­ri­nio. Pa­kal­bė­ti, kas yra ba­ro­ko mu­zi­ka, jū­sų laik­raš­tis – per ma­žas, tad apie ba­ro­ko mu­zi­ kos at­li­ki­mą ga­li­ma pa­skai­ty­ti ma­ no ne­se­niai pa­si­ro­džiu­sio­je kny­go­je „Mu­zi­kos at­li­ki­mas“, p. 107–255.

– Ar esa­te tik­ras, kad tei­sin­gai pa­si­rin­ko­te re­per­tua­rą? Gal Jo­han­no Straus­so val­sai or­ kest­rui at­neš­tų di­des­nį už­dar­ bį – dau­giau žmo­nių su­plauk­ tų į kon­cer­tus, dau­giau bi­lie­tų iš­pirk­tų?

– No­rė­čiau tru­pu­tį paaiš­kin­ti. Mes esa­me sa­vi­val­dy­bės or­kest­ras, o ba­ ro­ko mu­zi­kos mė­gė­jų nė­ra 100 pro­c.

Tad tu­ri­me ten­kin­ti daug sko­nių.

Ne tik ten­kin­ti, bet ir auk­lė­ti, kur­ti kul­tū­ri­nę at­mos­fe­rą. Tai mes ir da­ ro­me. To­dėl mū­sų re­per­tua­ras yra mak­si­ma­liai uni­ver­sa­lus: ba­ro­kas, kla­si­ciz­mas, ro­man­tiz­mas, šiuo­ lai­ki­nė mu­zi­ka, la­bai daug lie­tu­vių au­to­rių kū­ri­nių, džia­zas, po­psas ir taip to­liau. Mes bu­vo­me pir­mie­ ji Lie­tu­vo­je, pa­su­kę į to­kį uni­ver­ sa­lu­mą.

Ty­čio­jo­si iš mū­sų di­die­ji me­no meist­rai, kad gro­ja­me po­pso mu­ zi­kos kon­cer­tuo­se, kur, be­je, dai­ nuo­da­vo ge­riau­si Lie­tu­vos šla­ ge­rių at­li­kė­jai, pik­ti­no­si, kad ter­šia­me aukš­tos kul­tū­ros ne­šė­ jų var­dą. O da­bar tie kri­ti­kai da­ ro tą pa­tį. Kuo dau­giau klau­sy­to­jų lei­džia mums iš­gy­ven­ti esant da­ bar­ti­nei Lie­tu­vos kul­tū­ros po­li­ti­ kos si­tua­ci­jai. Kuo kul­tū­ra la­biau prio­ri­te­ti­nė, tuo ma­žiau jai ski­ria­ ma pi­ni­gų. Ki­ta ver­tus, mes „ne­ chal­tū­ri­na­me“. Mes vis­ką sten­ gia­mės gro­ti ab­so­liu­čiai ge­rai. Tai ug­do pub­li­kos sko­nį, ku­rį griau­na men­ka­ver­čių „žvaigž­džių“ kul­tas te­le­vi­zi­jo­se.

– Tur­būt ir jū­sų va­do­vau­ja­mas or­kest­ras su­si­du­ria su pi­ni­gų

sty­giu­mi? Kas jums pa­de­da fi­ nan­siš­kai?

– Ačiū sa­vi­val­dy­bei, kad su­kū­rė to­ kį tei­si­nį nau­ja­da­rą kaip „iš da­lies fi­nan­suo­ja­mas ko­lek­ty­vas“, iš pa­ ra­mos fon­do ski­ria mums pa­ra­mą, ku­ri ir lei­džia iš­si­lai­ky­ti. Tie­są sa­ kant, ta­pę vi­sai biu­dže­ti­niu me­ no ko­lek­ty­vu, iš kar­to su­žlug­tu­me, nes at­si­dur­tu­me bib­lio­te­ki­nin­kų ly­ gio al­gų erd­vė­je, o pa­pil­do­mai už­ si­dirb­ti pi­ni­gų kon­cer­tams or­ga­ni­ zuo­ti vi­sai ne­bū­tų ga­li­my­bių. To­kios lais­vės ne­leis­tų biu­rok­ra­tai ir vi­sai ab­sur­diš­ki me­ni­nę kū­ry­bą žlug­dan­ tys įsta­ty­mai.

Prik­lau­so­me nuo po­li­ti­kų ma­lo­ nės, nuo mums vi­sai ne­sup­ran­ta­ mos kon­junk­tū­ros. Mū­sų ban­dy­mai ko­mer­ci­niais kon­cer­tais gau­ti ki­tą to „iš da­lies“ fi­nan­suo­ja­mo mū­ sų biu­dže­to da­lį vers­lo po­li­ti­kams su­ke­lia iš jų pa­čių ne­le­ga­lios vers­ lo pra­kti­kos at­si­ra­du­sius vaiz­di­ nius: esą ta da­le­ly­tė yra mi­li­jo­nai, tai – ne­le­ga­li ir nu­si­kals­ta­ma veik­ la. Jo­kios mū­sų ata­skai­tos, net pro­ ku­ra­tū­ros po ke­lis kar­tus pri­pa­žin­

tos vi­siš­kai šva­rio­mis, tų įta­ri­mų ne­kei­čia, nes po­li­ti­kai lei­džia sau kal­bė­ti, ką no­ri, ir ap­kal­tin­ti, ką tik no­ri.

Tad kiek­vie­nais me­tais (jau 20 me­tų!) ar­tė­jan­tys biu­dže­to svars­ ty­mai man su­ke­lia mė­ne­siais trun­ kan­tį stre­są (kar­tą be­si­ner­vin­da­ mas ga­vau in­sul­tą).

– Kas daž­niau­siai su­žlug­do or­ kest­rą – kon­ku­ren­tai, pi­ni­gų sto­ka ar jis iš­si­de­ri­na pa­ts?

– Or­kest­rą ga­li su­nai­kin­ti kas tik no­ri: ir vi­di­nės rie­te­nos, ir kū­ry­ bi­nių idė­jų ne­bu­vi­mas, ir išo­ri­nės prie­žas­tys – ne­bus pi­ni­gų, ir tiu tiu.

Ne­pa­dės net taip te­le­vi­zi­jų garbs­to­ mos bū­rė­jos.

– Kiek il­giau­siai or­kest­ras ga­ li gy­vuo­ti?

– Or­kest­ras ga­li iš­si­lai­ky­ti, kol yra rei­ka­lin­gas ir re­mia­mas 1 854 322 me­tus.

– Ar or­kest­ro mu­zi­kan­tai jū­sų bi­jo? Ar dar­be esa­te ti­ro­nas?

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Aš esu li­be­ra­lus. Man no­ri­si, kad or­kest­ro mu­zi­kan­tai ne­bū­tų ver­gai, kad skleis­tų­si jų kū­ry­ba ir meist­ riš­ku­mas. Bet esu grei­tai už­si­plies­

Tad kiek­vie­nais me­ tais (jau 20 me­tų!) ar­tė­jan­tys biu­dže­ to svars­ty­mai man su­ke­lia mė­ne­siais trun­kan­tį stre­są (kar­tą be­si­ner­vin­ da­mas ga­vau in­sul­tą). kian­tis, grei­tai su­si­ner­vi­nan­tis, bet ir grei­tai at­lei­džian­tis. Tai kar­tais su­ke­lia ki­birkš­čia­vi­mą re­pe­ti­ci­jo­se.

Bet gal tai ir ge­rai.

Mu­zi­kan­tai tu­ri ug­dy­ti sa­vo sa­ va­ran­kiš­ku­mą. Bet or­kest­re yra vi­ so­kių cha­rak­te­rių žmo­nių. Kai ku­rie la­bai ge­rai sa­ve ver­ti­na, ki­ti jiems

– Jūs tik­rai neieš­ko­te žo­džių ki­ še­nė­je. Ar iš tik­rų­jų ry­tą su žmo­ na svei­ki­na­tės taip: „Kur ka­va?

Nė­ra? Kai duo­siu į snu­kį“?

– Mėgs­tu pa­juo­kau­ti. Iš pat ry­ to no­riu pra­skaid­rin­ti sa­vo žmo­ nai nuo­tai­ką. Per 46-erius bend­ ro gy­ve­ni­mo me­tus ji jau be­veik pri­pra­to prie ma­no sti­liaus. Bet vis tiek juo­kia­si. Ji – ang­lis­tė, da­ bar jau pen­si­nin­kė. Il­gai dir­bo Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Ang­lų fi­lo­lo­gi­jos ka­ted­ro­je, sep­ty­ne­rius me­tus bu­vo ka­ted­ros ve­dė­ja. Pir­mo­ji Lie­tu­vos aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je įve­dė aka­de­ mi­nio ra­šy­mo kur­są, skai­tė re­to­ri­ kos pa­skai­tas. Fi­lo­lo­gi­jos dak­ta­rė.

Jos kny­go­mis pla­čiai nau­do­ja­ma­si Skan­di­na­vi­jos uni­ver­si­te­tuo­se. La­ bai kuk­li, la­bai pa­do­ri – tik­ra ma­ no prie­šin­gy­bė. Dėl to ir gy­ve­na­me kar­tu. Į snu­kį jai „tren­kiu“ tik te­le­vi­zi­ jo­se, žiū­ro­vų džiaugs­mui. Na­mie ji man gra­si­na „Kai trenk­siu tau at­ bu­la ran­ka“, ir ne be pa­grin­do, nes iš es­mės su ma­ni­mi gy­ven­ti ne­leng­ va. Bet tai su­tei­kia mums tik­rą pa­ si­ten­ki­ni­mą.

– Ar sa­vo ark­liš­ku hu­mo­ru ne­ gąs­di­na­te jaut­rios sie­los mu­zi­ kan­čių?

– Ačiū už komp­li­men­tą dėl ma­ no ark­liš­ko hu­mo­ro. Juo dar­be ne­ si­nau­do­ju, nes esu įsi­ti­ki­nęs, kad tik­rai ark­liš­kas hu­mo­ras at­si­ran­da ta­da, kai ark­liš­kai vie­šai pa­šie­pia­ mas konk­re­tus žmo­gus.

– Me­ni­nin­kai mo­ters gro­žį aukš­ti­no ne tik ei­lė­se, bet tur­ būt ir sim­fo­ni­jo­se. O ita­lų ki­ no re­ži­sie­rius Fe­de­ri­co Fel­li­ni yra pa­sa­kęs, kad, jei bū­tų jo va­ lia, pa­sta­ty­tų Ro­mo­je pa­mink­lą pro­sti­tu­tei, – tiek daug jau­nys­ tė­je iš jų iš­mo­ko. Ar gy­ve­ni­mo uni­ver­si­te­tuo­se jums pra­ver­tė mo­te­rys?

– Mo­te­rys man la­bai pra­ver­čia.

Mū­sų or­kest­ro dau­gu­ma – mo­te­ rys, ku­rios man džiu­gi­na šir­dį sa­ vo jau­nat­ve ir gro­žiu. Bet pro­sti­tu­ tei pa­mink­lo ne­sta­ty­čiau. Ge­riau jau ko­kiai nors po­li­ti­kei, nu­si­pel­ niu­siai to­kio var­do.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Do­na­tas Kat­kus (g. 1942 m. rug­sė­jo 21 d. Kau­ne) – di­ri­gen­tas, mu­zi­ko­lo­gas, pe­da­go­gas.

Mo­kė­si Kau­no Juo­zo Nau­ja­lio mu­zi­ kos mo­kyk­lo­je. 1965 m. bai­gė Lie­tu­ vos vals­ty­bi­nę kon­ser­va­to­ri­ją. 1965 m. įstei­gė Vil­niaus sty­gi­nių kvar­te­tą, 1994 m. įkū­rė Šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nį or­kest­rą ir jam va­do­vau­ja.

2001 m. D.Kat­kaus veik­la įver­t in­ ta Lie­tu­vos na­cio­na­l i­ne kul­tū­ros ir me­no, o 2003 m. – Pa­sau­lio in­te­lek­ tua­l i­nės nuo­sa­vy­bės or­ga­n i­za­ci­jos pre­mi­jo­mis.

D.Kat­k us vai­d i­no ki­no re­ž i­sie­r iaus Arū­no Žeb­riū­no juos­to­se „Sek­lio Ka­ lio nuo­ty­kiai“ ir „Ke­lio­nė į ro­jų“.

Charizma: D.Katkus aplinkinius nuolat priverčia šypsotis.

Redo Vilimo / BFL nuotr.

16

šeštADIENIS, gruodžio 7, 2013

vakarė

Ekst­re­ma­li gy­ve­ni­mo ke­lio­nė iš­m Re­gė­ji­mas, klau­sa, uos­lė, sko­nis, ly­tė­ji­mas. In­tui­ci­ja. Ar­chi­tek­ tas, in­ter­je­ro di­zai­ne­ris ir vers­li­nin­kas Ge­di­mi­nas Prei­še­ga­la­ vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad gy­ve­ni­mo ke­lias su­for­ma­vo ir sep­tin­tą­ jį jo po­jū­tį – gro­žį.

Pa­tir­tis: G.Prei­še­ga­la­vi­čius ti­ki­na, kad gro­žio kul­tū­ros rei­kia mo­ky­ti.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Vė­jo ir lais­vės jaus­mas

„Žmo­gus yra dvi­ly­pis. Jam svar­ bu iš­sau­go­ti dva­si­nio ir ma­te­ria­ laus pa­sau­lio har­mo­ni­ją. Lai­min­ gas tas, ku­ris su­de­ri­na šiuos abu da­ly­kus. Se­no­vės grai­kai sa­kė, kad svei­ka­me kū­ne – svei­ka sie­la“, – kal­ba G.Prei­še­ga­la­vi­čius.

47-erių vyras la­vi­na vi­di­nį pa­ sau­lį, bet, ne­pre­ten­duo­da­mas į dva­si­nio mo­ky­to­jo sta­tu­są, drą­ siai pa­reiš­kia: „Ne­ga­li­me už­mirš­ti ir kū­niš­ko, ma­te­ria­lio­sios kul­tū­ros gro­žio. Sup­ras­ti gro­žį rei­kia mo­ky­ tis. Ir jo po­jū­tį taip pat rei­kia la­ vin­ti – kaip re­gė­ji­mą, uos­lę, klau­ są, ly­tė­ji­mą, sko­nį ar in­tui­ci­ją.“ Ke­tur­vie­tis lėk­tu­vas „Moo­ney“, 150 AG tu­rin­tis ga­lin­gas mo­to­cik­las „Trumph Roc­ket“, kab­rio­le­tas, jė­ gos ait­va­rai, bur­len­tės, kal­nų sli­dės, le­do ri­tu­lys. Vi­sa tai Ge­di­mi­nui su­ tei­kia lais­vės, vė­jo, jė­gos ir neap­sa­ko­ mo ma­lo­nu­mo po­jū­tį. „Taip, tai – bran­gūs žais­lai, su­ tei­kian­tys skry­džio po­jū­tį, ku­rį sa­ vy­je tu­ri vi­si ber­niu­kai. Tik kai ku­ rie jį už­sklen­džia, o ki­ti, ta­pę vy­rais, pa­lei­džia, – kos­mo­nau­tu ar la­kū­nu vai­kys­tė­je sva­jo­jęs tap­ti G.Prei­še­ ga­la­vi­čius ne­ma­no, kad jo po­mė­giai

su­si­ję su vi­du­ti­nio am­žiaus kri­ze. – Su­lau­kę 40 ar dau­giau me­tų vy­rai daž­niau­siai jau bū­na užau­gi­nę vai­ kus ir fi­nan­si­nės ga­li­my­bės jiems lei­džia tu­rė­ti bran­gių žais­lų.“ Ekst­re­ma­liais ir ke­lian­čiais aso­ cia­ci­jų su vė­ju da­ly­kais jis su­si­ža­ vė­jo se­niai: bu­ria­vi­mas, bur­len­tės,

Lei­džian­tis lėk­tu­vui už­ge­so va­rik­lis, už­ plū­do ad­re­na­li­nas ir vi­sas gy­ve­ni­mas pra­lė­kė per ke­lias­ de­šimt se­kun­džių.

kal­nų sli­dės bu­vo iš­ban­dy­tos dar mo­kyk­lo­je, van­de­ny­je ar ant snie­ go su jė­gos ait­va­rais Ge­di­mi­nas jau skra­jo­ja ke­lio­li­ka me­tų, o 2005 m. su bro­liu pir­ko ne­nau­ją ame­ri­kie­ tiš­ką ke­tur­vie­tį lėk­tu­vą „Moo­ney“.

Star­tas iš vie­no­dų po­zi­ci­jų

Kaž­kas pi­ni­gus in­ves­tuo­ja į daug na­mų, pa­sy­viai il­si­si pra­ban­giau­ siuo­se Tur­ki­jos ar Egip­to ku­ror­ tuo­se ar po dau­giau nei 1 000 li­tų pa­klo­ja už vie­ną nak­vy­nę Pa­lan­go­ je. Ge­di­mi­nas ir jį su­pan­tis drau­

gų ra­tas to­kių žmo­nių ne­sup­ran­ ta. „Gy­ve­ni­me nuo pra­di­nio taš­ko vi­si star­tuo­ja­me be­veik iš vie­no­ dų po­zi­ci­jų. Bet po to ei­na­me skir­ tin­gu ke­liu, – G.Prei­še­ga­la­vi­čius tu­ri sa­vo fi­lo­so­fi­ją. – Mū­sų gy­ve­ ni­mui įta­kos tu­ri su­tik­ti žmo­nės.

Kuo stip­res­nis, di­des­nis žmo­gus, tuo di­des­nės įta­kos jis mums tu­ ri. Kaip ir mes ga­li­me tu­rė­ti įta­ kos silp­nes­nio­jo gy­ve­ni­mui. Ir vi­ si su­tik­ti pa­ke­liui žmo­nės – tė­vai, drau­gai, ne­pa­žįs­ta­mie­ji pa­lie­ka ko­ kį nors pėd­sa­ką mū­sų gy­ve­ni­me, kaž­kur nu­krei­pia ke­lią. To­dėl su­ lau­kę 30 ar 40 me­tų mes at­si­du­ ria­me skir­tin­go­se po­zi­ci­jo­se.“ G.Prei­še­ga­la­vi­čiaus ma­ma Pla­ ci­da 1953 m. bu­vo Lie­tu­vos kal­nų sli­di­nė­ji­mo čem­pio­nė. Jis mo­kė­ si Juo­zo Alek­so­nio vi­du­ri­nė­je mo­ kyk­lo­je (da­bar – „Sau­lės“ gim­na­ zi­ja), kur bu­vo su­stip­rin­ta fi­zi­ka, ma­te­ma­ti­ka – tai ir ki­ti da­ly­kai, su­ tik­ti žmo­nės Ge­di­mi­nui tu­rė­jo vie­ no­kios ar ki­to­kios įta­kos. „Tur­būt da­bar sun­ku įsi­vaiz­duo­ ti me­di­nes sli­des, ku­rio­mis prieš dau­giau nei pu­sę am­žiaus sli­di­nė­ jo ma­ma. Aš no­rė­jau iš­ban­dy­ti vis­ ką. To­dėl jau mo­kyk­lo­je sli­di­nė­jau, bu­ria­vau, – juo­kia­si vy­ras. – Prieš ke­lio­li­ka me­tų bro­lis nu­ste­bi­no su­ si­do­mė­jęs skrai­dy­mu, o po to – pa­ siū­lęs pirk­ti lėk­tu­vą.“ Pro­ble­mos atrodo ma­žu­tės

„Dan­gu­je vi­sos pro­ble­mos at­ro­do ma­žu­tės. Tu­ri sa­ve kont­ro­liuo­ti, jau­ ti at­sa­ko­my­bę ir neap­sa­ko­mą lais­ vės, vė­jo po­jū­tį, – už ne­nau­ją lėk­tu­ vą „Moo­ney“, ku­rį dvie­se iš­lai­ky­ti daug leng­viau, su bro­liu Ge­di­mi­nas su­mo­kė­jo dau­giau nei 200 tūkst. li­ tų. – Ta­čiau spe­cia­liai neieš­kau ad­ re­na­li­no ir ne­su pra­mušt­gal­vis.“ Vis dėl­to kar­tą, kai lei­džian­ tis ae­rod­ro­me už­ge­so lėk­tu­vo va­ rik­lis, už­plū­do ad­re­na­li­nas ir vi­sas gy­ve­ni­mas pra­lė­kė per ke­lias­de­ šimt se­kun­džių. „Iš pra­džių neiš­ sisk­lei­dė va­žiuok­lė, ap­su­kau ra­tą, pa­ban­džiau vėl – iš­si­sklei­dė. Bet tuo­met už­ge­so va­rik­lis. Bu­vo apė­ męs pa­na­šus jaus­mas kaip Sau­sio 13-ąją. Kai laks­tė kul­kos, ži­no­jai,

Ma­lo­nu­mas: dan­gu­je vers­li­nin­kas ir ar­chi­tek­tas už­mirš­ta vi­sas pro­ble­mas.

Ke­lias: gy­ve­ni­me, anot Ge­di­mi­no, vi­si star­tuo­ja be­veik iš vie­no­dų po­

zi­ci­jų.

kad ga­li žū­ti. Ta­čiau, kai jau­ti pe­ tį gre­ta, api­ma vie­ny­bės jaus­mas, mir­tis tu­ri tar­si ki­tą vei­dą ir sa­vy­je at­ran­di kaž­ką nau­jo, – kal­ba Ge­di­ mi­nas. Lai­mė, tuo­met su juo skri­ do pa­ty­ręs lėk­tu­vo pi­lo­tas, ku­ris, ar­chi­tek­tui ap­žiū­rė­jus prie­tai­sus, pa­si­tei­ra­vo, ar per­jung­tas de­ga­lų ba­kas. – Su­si­kon­cent­ra­vęs į vie­ ną pro­ble­mą, pa­mir­šau per­jung­ ti pa­si­bai­gu­sių de­ga­lų ba­ką į ki­tą.

Sup­ran­ti, kad avia­ci­jo­je itin svar­ bi kiek­vie­na smulk­me­na.“ Tar­si už­bėg­da­mas už akių klau­ si­mui, ar ver­ta ri­zi­kuo­ti, vy­ras nu­ si­juo­kia ir pa­sa­ko­ja gy­ve­ni­miš­ką si­tua­ci­ją, pa­brėž­da­mas, kad ne­lai­ mė ga­li at­si­tik­ti ly­gio­je vie­to­je.

Tą va­ka­rą jis sė­dė­jo na­mie, žiū­rė­ jo te­le­vi­zo­rių. At­sis­to­jo, žen­gė ir, ne­ pa­ju­tęs nu­tir­pu­sios ko­jos, kri­to: ry­te

atė­jo į dar­bą su ra­men­tais po stip­raus raiš­čių bei čiur­nos pa­tem­pi­mo. „Le­do ri­tu­lys? Lėk­tu­vas? Mo­to­ cik­las?“ – klau­si­nė­jo sa­vo įmo­nę tu­rin­čio Ge­di­mi­no ko­le­gos ir ne­ga­ lėjo pa­ti­kė­ti, kad ekst­re­ma­lius po­jū­ čius pa­ti­rian­tis vy­ras sun­kią trau­mą pa­ty­rė na­mie, pa­ki­lęs nuo so­fos.

Mo­to­cik­lais per dy­ku­mą

Ke­lio­nės mo­to­cik­lais po Švei­ca­ri­ ją, Aust­ri­ją ar vyn­da­rys­te ir sa­vi­ tu pei­za­žu gar­sė­jan­čią Ita­li­jos Tos­ ka­ną, įsi­ti­ki­nęs Ge­di­mi­nas, taip pat pa­de­da la­vin­ti gro­žio kul­tū­rą.

Po­pie­tę iš tuš­čio na­mo Tos­ka­ no­je iš­lin­dęs su­si­vė­lęs, ne­si­sku­tęs ita­las, ku­ris iš­va­ka­rė­se il­gai šven­tė su drau­gais, vy­no ar aly­vuo­gių de­ gus­ta­ci­ja bei bend­ra­vi­mas G.Prei­ še­ga­la­vi­čių ža­vė­jo na­tū­ra­lu­mu. Bet

17

šeštADIENIS, gruodžio 7, 2013

vakarė

o­kė gro­žio kul­tū­ros

Stichija: jėgos aitvarai – dar vienas Gedimino malonumų.

Palikimas: baikerių suvažiavime JAV buvo galima išvysti senutėlaitį

Gro­žis: Ka­li­for­ni­jos kan­jo­nai – vie­nas nuo­sta­biau­sių Ge­di­mi­no ma­ty­tų Ke­lio­nė: le­gen­di­nį greit­ke­lį „Rou­te

vaiz­dų.

įspū­din­giau­sias nuo­ty­kis mo­to­cik­ lais bu­vo ke­lio­nė JAV – nuo Či­ka­ gos iki San Fran­sis­ko iš­si­nuo­mo­tais „Har­ley Da­vid­son“. „Po ke­lio­nės Mo­ha­vio dy­ku­ma, kai rei­kė­jo va­žiuo­ti vi­są die­ną, at­si­ dė­ko­da­mi glos­tė­me mo­to­cik­lus, – pri­si­me­na Ge­di­mi­nas. Rugp­jū­tį ten tvy­ro­jo 55 laips­nių karš­tis, ne­vei­kė mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nas, kas dvi va­lan­das pra­va­žiuo­da­vo vos vie­ nas au­to­mo­bi­lis, o iki ar­ti­miau­sios de­ga­li­nės bu­vo apie 150 km. Va­ žiuo­jant mo­to­cik­lu vė­jas pū­tė tar­si karš­tas plau­kų džio­vin­tu­vas“.

Pa­si­va­ži­nė­ji­mą mo­to­cik­lais po JAV G.Prei­še­ga­la­vi­čius va­di­na gy­ ve­ni­mo ke­lio­ne. Jam įsi­mi­nė le­ gen­di­nis JAV „Rou­te 66“ (greit­ke­lis 66). Greit­ke­lis iš Či­ka­gos į Los An­ dže­lą per Cent­ri­nes Ame­ri­kos ly­gu­

66“ gau­bia neap­sa­ko­ma dva­sia.

mas nuo 1985 m. jau ne­be­nau­do­ja­ mas pa­gal sa­vo pir­mi­nę pa­skir­tį. „Ka­dai­se mir­gė­ję, da­bar su­kiu­ žę vė­jy­je plaz­da rek­la­mos sky­dai, girgž­da lem­pu­tės, mirk­si se­ni neo­ nai, stūk­so ap­leis­ti mo­te­liai, na­mai, se­ni, rū­di­jan­tys au­to­mo­bi­liai, – pa­ sa­ko­ja įspū­džius Ge­di­mi­nas. Nors 3940 km il­gio greit­ke­ly­je įreng­tos ke­lios vie­tos tu­ris­tams, ten lai­kas su­sto­jo prieš ke­lias­de­šimt me­tų. – Net ir žmo­nės – tar­si at­ke­lia­vę iš praei­ties, kar­tais pri­me­na ma­nia­ kus iš ame­ri­kie­čių fil­mų.“ Bra­zi­li­jo­je už spyg­liuo­tos tvo­ros

Sėk­min­gai per­va­žia­vę dy­ku­mą, le­ gen­di­nį „Rou­te 66“, lie­tu­viai su­klu­ po Mon­te­rė­ju­je, kai, stai­ga gat­vė­ je stab­te­lė­jus jau­nai ame­ri­kie­tei, du Ge­di­mi­no drau­gai, va­žiuo­jan­tys mo­

to­cik­lais, pa­ty­rė ne­di­de­les ava­ri­jas. „Ji dar skam­bi­no te­le­fo­nu, kai iš­ gir­do­me si­re­nas ir ne­tru­kus pa­ma­tė­ me vi­są mir­gan­tį „ka­lė­di­nį“ ka­ra­va­ ną – dvi ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų, vie­ną po­li­ci­jos ir grei­to­sios pa­gal­bos au­ to­mo­bi­lį“, – lie­tu­viai įsi­ti­ki­no, kaip ope­ra­ty­viai vei­kia JAV tar­ny­bos.

„Ford“.

Ge­di­mi­no Prei­še­ga­la­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Dar vie­na G.Prei­še­ga­la­vi­čiaus aist­ra, jė­gos ait­va­rai, ne­lai­mių ar net tra­ge­di­jų – to­kių, ko­kią ne­se­ niai iš­gy­ve­no Bra­zi­li­jo­je nu­žu­dy­to jė­gos ait­va­rų mė­gė­jo lie­tu­vio ar­ti­ mie­ji, – Ge­di­mi­nui ne­su­kė­lė.

Vis dėl­to ir For­ta­le­zo­je, ir Pa­ra­ ku­ru, kur ir bu­vo nu­žu­dy­tas ši­lu­tiš­ kis, ore tvy­ro ne­sau­gu­mo jaus­mas.

Ma­ži kai­me­liai, vie­nas ki­tą pa­ žįs­tan­tys, drau­giš­ki, ta­čiau už 3–4 met­rų aukš­čio spyg­liuo­tos vie­los tvo­rų gy­ve­nan­tys žmo­nės.

Be­je, iš na­mo kie­mo, kur gy­ve­ no Ge­di­mi­nas su ki­tais jė­gos ait­ va­rų ger­bė­jais lie­tu­viais, nak­tį kaž­ kas pa­vo­gė daik­tus, kle­be­no du­ris.

Ry­te lie­tu­viai ra­do nu­kirp­tas spyg­ liuo­tas vie­las ir ko­pė­čias. „Ir gra­žūs, ir ne­gra­žūs da­ly­kai, ke­lio­nės, gy­ve­ni­mo bū­das ir pro­ fe­si­ja man pa­dė­jo su­si­for­muo­ti, la­ biau su­pras­ti ir iš­mok­ti jaus­ti gro­ žį“, – įsi­ti­ki­nęs vy­ras.

„Už­si­mer­kiu ir ma­tau kran­tą, jau­ čiu jū­ros kva­pą, ma­tau jū­rą, žyd­rą dan­gų ir jau­čiu vė­ją.“ Uos­lė? Vie­no gar­saus ita­lų di­ zai­ne­rio par­duo­tu­vė, ku­ri spe­cia­ liai tu­ri ypa­tin­gą kva­pą. Ir Ka­lė­dų eg­lu­tės kva­pas.

Sep­ty­ni jaus­mai

JAV, Di­dy­sis kan­jo­nas Ka­li­for­ni­jo­je – pir­ma­sis įspū­din­gas vaiz­das, ku­ris Ge­ di­mi­nui su­si­jęs su re­gė­ji­mu.

Klau­sa? Mo­to­cik­lo, lėk­tu­vo va­rik­ lio gar­sas: „Kai že­mai skren­da bro­lio lėk­tu­vas, ar­ba toks gar­sas, ku­rį sklei­ dė Alek­so­to ae­rod­ro­me skri­dę pran­ cū­zų nai­kin­tu­vai „Mi­ra­ge“. Vau!“ Ly­tė­ji­mas? Mo­te­ris. Švel­nu­mas.

Sko­nis? Mais­tas, Bre­ta­nės aust­rės:

Su­lau­kę 40 ar dau­ giau me­tų vy­rai daž­ niau­siai jau bū­na užau­gi­nę vai­kus ir fi­nan­si­nės ga­li­my­ bės jiems lei­džia tu­ rė­ti bran­gių žais­lų.

In­tui­ci­ja? Ge­di­mi­nas at­si­me­na die­ną, kai stai­ga prieš le­do ri­tu­lio rung­ty­nes ko­le­goms in­tui­ty­viai lep­ te­lė­jo: „Mes ke­le­rius me­tus ne­ra­ki­ na­me dra­bu­ži­nės ir nie­kas ne­dings­ ta...“ Po run­gy­nių jie ne­ra­do pi­ni­gų. „O sep­tin­ta­sis jaus­mas, ku­rį at­ ra­dau gy­ve­ni­me, gro­žis – vie­nas iš jaus­mų, ku­rį rei­kia la­vin­ti. Tai ir vir­ tu­vė, ir di­zai­nas, ir lais­va­lai­kis, ir ma­ da, ir ke­lio­nės, – įsi­ti­ki­nęs ma­te­ria­ lios gro­žio kul­tū­ros eks­per­tu sa­ve įvar­di­jan­tis G.Prei­še­ga­la­vi­čius. – Vi­si jaus­mai – su­bjek­ty­vūs, kaip ir pa­sau­ lis. Ir mums rei­kia la­vin­ti abu – dva­ si­nį ir ma­te­ria­laus gro­žio pa­sau­lį.“

18

šeštADIENIS, gruodžio 7, 2013

vakarė

horoskopai.diena.lt

Astrologinė prognozė gruodžio 7–13 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį nederėtų ieško­ ti nuotykių, kur nors toli vykti. Siekite dvasingumo. Atsi­ palaiduoti tiks meditacijos. Ne­ skleiskite gandų, saugokitės vagių ir užkrečiamų ligų. Draugiški kon­ taktai ir solidarumo apraiškos nuo antradienio suaktyvės, bet tik tuo atveju, jei aplinkiniai pastaruo­ ju metu jumis nenusivylė ir nesu­ sipriešino. Tikėtina, kad ieškosite naujų saviraiškos galimybių. Gana palanku tvarkyti būsto, nuosavy­ bės reikalus, vienaip ar kitaip at­ sinaujinti pagal galimybes.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalį santykiai su par­ tneriu, aplinkiniais jūsų ne­ nuvils, jei jus jungs bendri interesai.

Nieko gero, jei akcentuosite neiš­ spręstas problemas. Venkite žars­ tyti įtarimus antrajai pusei. Net nebylus nepasitenkinimas gali pa­ kenkti santykiams. Regis, neišveng­ site finansinių rūpesčių. Kitą savai­ tę galite sudaryti draudimo sutartį, pirkti ar parduoti akcijas, arba tuo domėtis. Tikėtini pokalbiai su au­ toritetingais asmenimis, informaci­ ja iš užsienio. Regis, pradėsite jausti pažangą profesijos srityje.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį išryškės gobšu­ mas, egoizmas, ir tai gali pakenkti santykiams su aplinki­ niais, jūsų įvaizdžiui. Verčiau ne­ mėginkite ko nors apgauti ar kažko laimėti kitų sąskaita. Palanku už­ siimti kūryba. Pasistenkite geriau suprasti mylimą žmogų. Daugiau dėmesio skirkite vaikams. Kitą sa­ vaitę pavojinga rizikuoti savais ir svetimais pinigais, žaisti azarti­ nius žaidimus, ieškoti nuotykių.

Kelionių, renginių nebūtina atsi­ sakyti. Galite susitarti dėl kažko­ kio projekto, darbo ar užsakymo. ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį įspūdžių su­ teiks susitikimas su do­ minančiu asmeniu, jo laiškas, skambutis, gautas atsakymas ar pranešimas. Venkite sko­ linti pinigų ir daiktų, nepirki­ te brangių prekių be garantijos.

Tikėtini pavojai kelyje. Nesnaus ir vagys. Kitą savaitę jums ne­ stigs praktiškumo, tad galite mėginti įgyvendinti reikšmin­ gą sumanymą. Moralinio palai­ kymo turbūt sulauksite iš my­ limo žmogaus arba jūsų talento gerbėjo. Labai rūpės vaikų po­ reikiai. Didesnį dėmesį derėtų skirti sveikatos ir grožio profi­ laktikai.

JAU­TIS (04 21–05 20)

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį nepersistenki­ te, norėdami kam nors pa­ daryti įspūdį. Būsite įvertinti ir daugiau pasieksite, jei akcentuo­ site ne savus, o pašnekovų priva­ lumus, rodysite pagarbą. Susiti­ kite su patinkančiais žmonėmis, padiskutuokite, pasilinksminkite.

Pirmadienį seksis demonstruo­ ti įvairius sugebėjimus ir jie pasi­ tarnaus ne vien jums. Nuo antra­ dienio nebeturėsite tiek energijos, norėsis ramybės. Į periodo pabai­ gą vėl būsite aktyvesni. Susitiki­ mai bus produktyvūs.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalio dienos palan­ kios nekasdieniškai leisti laikui, tačiau kompaniją tam ga­ lite pasirinkti ne itin vykusią. Re­ gis, atsipalaiduosite tik tuo atveju, jei savo dvasia pakilsite virš asme­ ninių problemų ir rutinos. Neve­ džiokite už nosies tų, kurie jus myli. Saugokitės sukčių ir nesuk­ čiaukite. Kitą savaitę pasistenkite suderinti troškimus su galimybė­ mis. Apgalvokite, nuo ko pradėti svarbiausius darbus. Jei reikia, pa­ sitarkite su patyrusiais specialis­ tais, patikimais pažįstamais. Ne­ piktnaudžiaukite svaigalais.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį galite išleisti daug pinigų. Regis, prisi­ pirksite daugiau prekių, nei reikia. Įprasta aplinka veiks slegiamai.

Tiktų pakeisti aplinką, paben­ drauti su retai matomais žmonė­ mis. Atsargiau elkitės su technika, saugokitės vagių. Kitą savaitę su­ darytas sandoris, draugystės ry­ šys bus perspektyvus. Įmanomi poslinkiai profesinėje srityje. Po­ kalbiai su oponentais bus naudin­ gi. Intriguojamo pasiūlymo galite sulaukti iš dominančio asmens.

Savaitgalį jausite komfor­ to poreikį, bet kartu gal­ vosite apie kitus. Nesinorės elgtis egoistiškai. Galite išgirsti gandų ar gauti žinią apie artimą žmogų.

Neskubėkite daryti išvadų – in­ formacija gali būti netiksli. Būki­ te apdairesni skolindami pinigus, pirkdami, prekiaudami. Nuo pir­ madienio reikės greitai reaguoti į informaciją. Jei bandysite aplinki­ niams daryti įtaką, spaudimą, jie gali priešintis ar net gintis, pasi­ naudodami viešumu. Seksis tvar­ kyti šeimos, buities reikalus.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį nevengsite ma­ nipuliuoti, gudrauti, jei tai bus naudinga. Kažkas primins ne­ įvykdytą pažadą. Galbūt nuspręsi­ te keisti šukuoseną, įvaizdį. Viską galima daryti, tik neturėkite ne­ realių vilčių. Tuomet nenusivil­ site. Nederėtų leistis į abejotinus nuotykius. Kitą savaitę aplinkybės ar kiti žmonės privers pasirūpin­ ti sudėtingais klausimais. Galbūt spręsis skolų ar nuosavybės, vers­ lo investicijų klausimai. Jeigu ieš­ kote tarpininkų ar sąjungininkų, gali pasitaikyti neblogas varian­ tas. Labiau rūpinkitės vaikais.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Šį savaitgalį stengsitės to­ bulai atlikti namų pareigas.

Tai gerokai išvargins. Jei trokštate džiaugsmo, romantikos – kurki­ te tai patys, o ne laukite, kol nu­ kris iš dangaus. Saugokite vaikus nuo infekcijų ir netinkamų poel­ gių. Pasistenkite ir patys neįsivel­ ti į nelegalius reikalus. Kitą savaitę rūpės su įsidarbinimu, persikvali­ fikavimu. Nusivilsite, jei per daug tikitės iš kitų žmonių. Galbūt pa­ galiau pasirašysite atidėliotą daly­ kinę, finansinę sutartį.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį jūsų nuotai­ kų kaita gali stebinti ap­ linkinius, o kai ką ir erzinti. Pasi­ stenkite elgtis taktiškai, gerbkite aplinkinius, ypač jei jie senyvo amžiaus. Nors ir nelengva, bet įmanoma tesėti pažadus. Tai ypač pasakytina apie finansinius reika­ lus. O tai, ko neužsidirbote, netu­ rėtų jums rūpėti. Nuo pirmadie­ nio imkitės reikalų, susijusių su nuosavybe, pinigais. Regis, labai domėsitės aplinkinių gyvenimu, žiniasklaidos naujienomis. Kaž­ kuo gali pasitarnauti reklama ar net paskalos. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį galite jaus­ tis nekaip ir sveikatos, ir nuotaikos požiūriu. Suksite gal­ vą, kuo galite pasitikėti, o su kuo geriau nebeturėti jokių reikalų.

Kiek įmanoma, mažiau blaškyki­ tės, saugokitės vagių. Nepiktnau­ džiaukite svaigalais. Kitą savaitę palanku imtis svarbių darbų, tar­ tis dėl sutarčių sąlygų, atsiskaity­ mų, pirkinių. Galite kažką laimė­ ti, jei tik pasiryšite išbandyti savo jėgas. Kad ir kaip būtų, nemažai Sidonija nuveiksite.

Pa­si­rin­ki­mas: 30 me­tų ak­to­rius H.Ca­vil­las, bri­tų žur­na­lo „Gla­mour“

ver­si­ja, šie­met nu­si­pel­nė sek­sua­liau­sio vy­ru­ko ti­tu­lo.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Pa­čių pa­čiau­sių“ 100-tu­kas Nuo­ty­kių fil­mo „Žmo­gus iš plie­ no“ pa­grin­di­nio vaid­mens at­li­kė­ jas Hen­ry Ca­vil­las ta­po šių­me­čio sek­sua­liau­sių pa­sau­lio vy­rų są­ ra­šo ly­de­riu. To­kį 100-tu­ką ne­ se­niai pa­skel­bė bri­tų žur­na­las „Gla­mour“.

Sa­gos apie vam­py­rus „Sau­lė­ly­ dis“ žvaigž­dė Ro­ber­tas Pat­tin­so­ nas šį­kart užė­mė ant­rą­ją šio są­ra­ šo vie­tą. Į „pri­zi­nį“ tre­je­tu­ką taip pat pa­te­ko vie­ną pa­grin­di­nių vaid­ me­nų dvie­juo­se „Ba­do žai­dy­nių“ fil­muo­se at­li­kęs aust­ra­las Lia­mas Hems­wort­has.

Ket­vir­to­ji 100-tu­ko vie­ta taip pat te­ko ak­to­riui – bri­tui To­mui Hidd­ les­to­nui, ku­rį iš­gar­si­no to­kie ki­no fil­mai kaip „To­ras“, „Ker­šy­to­jai“ bei jų tę­si­niai. Pen­ke­tu­ką už­bai­gia Be­ne­dic­tas Cum­ber­bat­chas, su­ kū­ręs „Wi­ki­Leaks“ pra­di­nin­ko Ju­ lia­no Assange‘o po­rtre­tą juos­to­je „Penk­to­ji val­džia“.

Tuo tar­pu pir­mą­jį de­šim­tu­ką už­ bai­gu­sio 19-me­čio Jus­ti­no Bie­be­ rio „ak­ci­jų“ ver­tė pa­ki­lo – Ka­na­dos at­li­kė­jas praė­ju­siais me­tais tu­rė­jo ten­kin­tis 49-ąja są­ra­šo vie­ta.

Nors John­ny Dep­pas šie­met at­ šven­tė 50-me­tį, pa­ly­gin­ti su ki­ tais jo kar­tos ko­le­go­mis, ak­to­riaus

rei­tin­gai ga­na aukš­ti. Jis pa­puo­lė į pir­mą­jį dvi­de­šim­tu­ką – užė­mė 14ąją vie­tą.

Pa­vyz­džiui, Ge­rar­dui But­le­riui te­ko vos 80-oji, su­pe­ra­gen­tui 007 Da­nie­liui Crai­gui – 88-oji, Bra­dui Pit­tui – 95-oji, Matt­hew McCo­ naug­hey – 98-oji, o George‘ui Cloo­ney – pa­sku­ti­nio­ji 100-tu­ ko vie­ta.

Be­je, prieš ke­le­tą sa­vai­čių ame­ ri­kie­čių žur­na­las „Peop­le“ taip pat iš­rin­ko sek­sua­liau­sią be­si­bai­ gian­čių me­tų vy­rą. Juo ta­po gru­ pės „Ma­roon 5“ ly­de­ris Ada­mas Levine‘as. Pas­te­bė­ti­na, jog bri­tų „Gla­mour“ rei­tin­ge jis ne­pa­te­ko į pir­mą­jį dvi­de­šim­tu­ką.

Žur­na­lo „Gla­mour“ top-10 1. Hen­ry Ca­vil­las 2. Ro­ber­tas Pat­tin­so­nas 3. Lia­mas Hems­wort­has 4. To­mas Hidd­les­to­nas 5. Be­ne­dic­tas Cum­ber­bat­chas 6. Har­ry Sty­le­sas 7. Chri­sas Hems­wort­has 8. Id­ris El­ba 9. Ja­mie Camp­bel­las Bo­we­ris 10. Jus­ti­nas Bie­be­ris

G.De­par­dieu da­vė 5 me­tus Gar­saus pran­cū­zų ki­no ak­to­riaus Gérar­do De­par­dieu duk­ra Ju­lie api­bū­di­no sa­vo tė­vą kaip chu­li­ ga­ną ir ne­pa­ti­ki­mą žmo­gų. Ji taip pat pra­na­šau­ja, jog taip ne­pro­tin­ gai gy­ven­da­mas jis ne­tru­kus su­ lauks liūd­nos pa­bai­gos.

„65-eri – dar ne se­nat­vė. Ta­čiau ži­nant, kaip jis gy­ve­na, ga­li­ma pa­ sa­ky­ti, kad jam li­ko ne­bedaug. Dar pen­ke­ri me­tai, ir jo su mu­mis ne­ liks“, – J.De­par­dieu ci­tuo­ja „The Eve­ning Stan­dard“. In­ter­viu 40me­tė ak­to­rė itin ne­pa­lan­kiai at­

si­lie­pia apie sa­vo tė­vą ir ti­ki­na, jog nuo jo ge­riau lai­ky­tis ato­kiau.

Mo­te­ris ne­slė­pė, jog šei­mo­je nuo­ la­tos tvy­ro­da­vo įtam­pa, o bar­niai bū­da­vę kas­die­ny­bė. Ju­lie pri­si­pa­ ži­no, jog jai su bro­liu Guillaume‘u bu­vo ne­leng­va aug­ti gar­sio­jo tė­vo še­šė­ly­je.

Ak­to­riaus re­pu­ta­ci­ja gim­ti­nė­ je itin pa­šli­jo, kai jis pa­gra­si­no at­ si­sa­ky­ti pi­lie­ty­bės, pro­tes­tuo­da­ mas prieš di­de­lius mo­kes­čius. Be to, teis­mas jam sky­rė 4 tūkst. eu­rų bau­dą už tai, jog vai­ra­vo iš­gė­ręs.

Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

19

šeštadienis, gruodžio 7, 2013

šeštadienio konkursas@kl.lt.

Autoportretus atsiųskite „Vaikų alėjai“ iki gruodžio 13 d.

adresu Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda. „Vaikų alėją“ rengianti leidykla „Jūsų Flintas“ konkursas@kl.lt. įdomiausių darbelių autoriams dovanos prizų.

Autoportretus atsiųskite „Vaikų alėjai“ iki gruodžio 13 d. adresu Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda. „Vaikų alėją“ rengianti leidykla „Jūsų Flintas“ įdomiausių darbelių autoriams dovanos prizų.

Aldas nenorta, 4 metų

Donatas galyginas, 4 metų

Timotiejus kučas, 4 metų

Saulė Urbonaitė, 6 metų

Laura Stulginskaitė , 4 metų

Daugvilė šimkutė , 4 metų

„Klaipėdos“ Mokyklos-darželio „Versmė“ grupei „Pelėdžiukai“, aktyviai dalyvavusiai piešinių konkurse, leidykla „Versus aureus“ dovanoja

Orai

Šeštadienį Lietuvoje prognozuojamas sniegas ir šlapdriba, vietomis kils trumpalaikė pūga. Vėjo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s. Bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Sekmadienio naktį snigs, atšals iki 2–5 laipsnių. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, laikysis 2–4 laipsniai šalčio, pajūryje bus apie 0. Savaitės pradžioje prognozuojami didesni šalčiai.

Šiandien, gruodžio 7 d.

+1

+2

Telšiai

0

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

–1

Utena

+1

Saulė teka 8.50 Saulė leidžiasi 16.04 Dienos ilgumas 7.14 Mėnulis (jaunatis) 341-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 24 dienos.

Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+1

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +2 Brazilija +27 Briuselis +7 Dublinas +9 Kairas +20 Keiptaunas +29 Kopenhaga +3

kokteilis Dar apie meš­kų me­džiok­lę „Kok­tei­lis“ jau ra­šė, kad Klai­pė­dos „Mi­ ni zoo“ meš­ka Ma­ša ga­l i­mai tu­rė­jo tap­ti la­bai aukš­tų val­džios vy­rų me­ džiok­lės jau­ku. Neat­me­ta­ma ti­ki­my­ bė, kad mū­sų prem­je­ras toks pat ge­ra­ šir­dis, kaip ir 26-asis Jung­ti­nių Ame­ ri­kos Vals­ti­jų pre­zi­den­tas Theo­do­ras Roo­se­vel­tas, ku­ris bu­vo ne tik pro­fe­ sio­na­lus is­to­r i­kas, gam­t i­n in­kas, ke­ liau­to­jas, bet ir me­džio­to­jas, ra­šy­to­jas bei ka­rei­vis. Pa­sa­ko­ja­ma, kad vie­no­je me­džiok­lė­je val­džios klap­čiu­kai la­bai no­rė­jo jam įsi­teik­ti ir prie me­džio pri­ ri­šo meš­ką, kad pre­zi­den­tas ją nu­šau­ tų. T.Roo­se­vel­tui jos pa­gai­lo, to­dėl jo var­du bu­vo pa­va­din­ti pliu­ši­niai meš­ kiu­kai (angl. Ted­dy Bear). „Kok­tei­l is“ nea­be­jo­ja, kad mū­sų prem­je­ras šią is­to­ri­jos pa­mo­ką ge­rai iš­mo­kęs. Ga­li­ mas da­ly­kas, bu­vo jau pa­rink­tas net lie­tu­viš­kas žais­liu­ko va­rian­tas – meš­ ku­tė Al­gy­tė. Ta­čiau meš­kų me­džiok­ lė taip ir neį­vyks, nes Ma­ša at­si­sa­kė jo­ je da­ly­vau­ti.

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +11 –2 –1 +5 –2 +7 +8

Praha +2 Ryga +1 Roma +13 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +20 Tokijas +13 Varšuva +1

Vėjas

7–24 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

0

0

Marijampolė

Vilnius

+1

Alytus

Vardai Ambraziejus, Daugardas, Eitutė, Tautė .

gruodžiO 7-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+2

+2

+2

11

+1

+2

+1

+2

8

-1

-1

-3

-4

6

rytoj

pirmadienį

1912 m. ras­ti Egip­to ka­ra­ lie­nės Ne­fer­ti­tės pa­lai­kai Amar­no­je, Egip­te.

1921 m. mi­rė pro­zi­nin­kė Ju­l i­j a Be­n iu­š e­v i­č iū­tėŽy­man­tie­nė (Že­mai­tė).

1941 m. Ja­po­n i­jos ka­ro lėk­t u­vai ata­ka­vo Pearl Har­bou­rą. Po šio iš­puo­ lio Ja­p o­n i­jai Va­š ing­to­ nas pa­skel­bė ka­rą.

1945 m. už­pa­ten­t uo­ta mik­ro­ban­gų kros­ne­lė.

1982 m. JAV mir­ties baus­ mė pir­mą kar­tą įvyk­dy­ta mir­ti­nos in­jek­ci­jos bū­du.

Tek­sa­se taip bu­vo nu­žu­

dy­tas Char­lis Brook­sas.

1995 m. kos­mi­nio apa­ra­ to „Ga­l i­leo“ zon­das sėk­ min­gai įskri­do į Ju­pi­te­ rio at­mos­fe­rą.

2010 m. Ja­po­n i­jos kos­ mi­n is zon­das priar­tė­jo prie Ve­ne­ros tiek, kad ga­ lė­jo įsi­tvir­tin­ti or­bi­to­je ap­ link ją. Ši dve­jų me­tų kos­ mi­nė mi­si­ja yra svar­bus eta­pas Ja­po­ni­jos kos­mo­ so pro­gra­mo­je bei mė­g i­ ni­mas gau­t i dau­g iau in­ for­ma­ci­jos apie šios pa­ slap­tin­gos Že­mės kai­my­ nės kli­ma­tą.

2012 m. Vil­niu­je ati­da­ ry­tas pir­mas Lie­tu­vo­je Žais­lų mu­zie­jus.

Na­mas – iš me­duo­lių

Fak­tas kaip bly­nas Stip­res­nis nei 5 ka­te­go­ri­jos ura­ga­nas per vie­ną die­ną ge­ne­ruo­ja tiek ener­ gi­jos, kiek vi­sa žmo­n i­ja su­nau­do­t ų per 70 me­tų.

Tai­syk­lė: re­kor­di­nio me­duo­lių na­mo lan­ky­to­jai juo ga­li tik gro­žė­tis –

pa­ra­gau­ti pa­sta­to drau­džia­ma.

Ka­lė­di­nių me­duo­lių mė­gė­jai iš Tek­ sa­so pa­sta­tė re­kor­di­nio dy­džio me­ duo­lių na­mą, už­re­gist­ra­vo re­kor­dą ir da­bar ren­ka pi­ni­gus iš jo lan­ky­to­ jų, kad pa­dė­tų vie­tos li­go­ni­nei.

Perk­rau­ti: jū­sų or­ga­niz­me įvy­ko

kri­ti­nė klai­da, pra­šo­me su­stab­ dy­ti vi­sus gy­vy­bi­nius pro­ce­sus, nu­mir­ti ir gim­ti iš nau­jo.

Mic­ro­soft Cor­po­ra­tion

Kas pa­dė­jo tė­čiui?

Mo­ky­to­ja, per­žiū­rė­ju­si mo­ki­nio na­mų dar­bus: – Nė vie­nos klai­dos. Sa­k yk tik, pra­ šau, tei­sy­bę, ar ta­vo tė­čiui kas nors pa­dė­jo?

Pa­kan­ka vie­no kar­to Ke­liau­to­jas, žiū­rė­da­mas į kal­ną, klau­ sia ved­lio: – Ir daž­nai kas nors nu­sprūs­ta į pra­ra­ją?

– Ne, pa­pras­tai už­ten­ka vie­no kar­to.

Ašt­ria­lie­žu­vė Sa­rah Pa­sa­ko­ja­ma, kai vie­na­me aukš­tuo­me­ nės va­ka­rė­ly­je gar­sus ai­rių dra­ma­tur­ gas Os­ca­ras Wil­de’as, no­rė­da­mas pa­si­ ro­dy­ti itin ga­lan­tiš­kas, pran­cū­zų sce­ nos ak­to­rės Sa­rah Bern­hardt at­si­klau­ sė, ar ga­lė­tų už­si­rū­ky­ti jos drau­gi­jo­je. „Dėl ma­nęs, nors ir su­si­de­gin­ki­te“, – at­ rė­žė vie­na eks­cent­riš­kiau­sių to me­to mo­te­rų. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 25; ken­gū­ros ap­mau­ das: tu­rė­ti du vai­kus – ne ma­no ki­še­nei)

Bū­rys Bra­ja­no mies­te­lio sa­va­no­rių per ke­lias sa­vai­tes pa­sta­tė re­kor­di­ nio dy­džio me­duo­lių na­mą. Vi­sas jo pa­vir­šius val­go­mas – iš me­duo­lių ir le­di­nu­kų. Sta­ty­bi­nin­kams Tek­ sa­se pri­rei­kė be­veik to­nos svies­to, dau­giau kaip 7 tūkst. kiau­ši­nių, 3,5 t mil­tų ir 1,5 t ru­do­jo cuk­raus.

Sta­ty­bi­nin­kai-ku­li­na­rai pri­va­lė­ jo pa­sta­ty­ti di­des­nį na­mą, nei tas, ku­ris bu­vo pri­pa­žin­tas re­kor­di­niu 2006 m. Mi­ne­so­to­je. Jo tū­ris bu­ vo 37,5 tūkst. ku­bi­nių pė­dų. Tai –

Tra­di­cion Club nuo­tr.

maž­daug 100 kvad­ra­ti­nių met­rų gy­ve­na­mo­jo na­mo dy­dis. „Šis na­mas yra di­des­nis – jis yra 39 200 ku­bi­nių pė­dų. Tai nau­jas Gi­ne­so re­kor­das“, – pa­skel­bė Gi­ ne­so re­kor­dų kny­gos at­sto­vas Phil­ li­pas Ro­bert­so­nas.

Re­kor­di­nio me­duo­lių na­mo sta­ ty­to­jai, ne­pai­sant sau­so Tek­sa­so oro, vis vien tu­rė­jo pro­ble­mų, nes na­mas bu­vo pa­sta­ty­tas lau­ke.

No­rin­tys ap­si­lan­ky­ti re­kor­di­nia­ me me­duo­lių na­me mo­ka po tris do­le­rius, vai­kai – po du. Be­je, lan­ ky­to­jams ra­gau­ti na­mo ne­ga­li­ma.

Vie­ną vie­nin­te­lį ga­ba­lė­lį ga­vo Gi­ ne­so re­kor­dų kny­gos at­sto­vas, kad įsi­ti­kin­tų, jog me­duo­liai tik­ri. „Klai­pė­dos“ ir lrt.lt inf.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne re­gė­ti siū­lus reiš­kia, kad sun­ ku­mai jū­sų gy­ve­ni­me dar to­li. Jei sap­nuo­ja­te, kad su­ka­te siū­lus į ka­ muo­lį, tai reiš­kia no­rą nu­slėp­ti ne­ge­rus dar­bus. Tai ga­li reikš­ti ir ke­lio­nę. Jei sap­nuo­ja­te, kad siu­va­te trū­ki­nė­ jan­čiais siū­lais, va­di­na­si, at­nau­jin­si­te ry­šius su to­li­mais gi­mi­nai­čiais. Sap­nuo­ti su­narp­lio­tus siū­lus reiš­kia, kad pa­blo­gė­ję as­me­ni­niai san­ty­kiai. Jei sap­nuo­ja­te, kad da­žo­te siū­lus, tai reiš­kia dar­bo ar gy­ve­na­mo­sios vie­tos pa­kei­ti­mą. Sap­ne sko­lin­tis siū­lų – sėk­min­ga nau­jo vers­lo pra­džia. Jei mer­gi­na sap­nuo­ja, kad siu­va ar siu­vi­nė­ja šil­ko siū­lais, pa­vyks su­si­tai­ky­ ti, my­li­ma­sis su­grįš pas ją vi­sam lai­kui. Sap­ne re­gė­ti juo­dus siū­lus ir bal­tą au­dek­lą reiš­k ia, kad ne­su­ge­bė­ji­mas su­de­r in­t i no­r ų ar pa­ž iū­r ų bus lem­ tin­gas. Jei sap­nuo­ja­te rau­do­nus siū­lus, tai pra­na­šau­ja ver­t in­g us vy­res­nės mo­ ters pa­ta­ri­mus. Jei sap­nuo­ja­te, kad siū­lai maz­go­si, ati­dė­ki­te la­bai svar­bų su­ma­ny­mą iki mė­ne­sio pa­bai­gos. Sap­ne re­gė­ti auk­si­nius siū­lus yra įspė­ji­mas, kad jū­sų iš­skir­t i­nu­mas ar pa­dė­tis vi­suo­me­nė­je kaž­kam la­bai ne­ pa­tin­ka. Toks sap­nas ga­li bū­ti ir pa­ra­gi­ ni­mas įsi­my­lė­ti. Jei sap­nuo­ja­te, kad par­da­vi­nė­ja­te siū­lus, lau­kia int­ri­gos. Sap­ne siū­lus narp­lio­ti – lie­tus, aša­ ros dėl mei­lės.