2013 12 09 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

pirmadienis, gruodĹžio 9, 2013

=6?:.162;6@ 4?B< 1 6< &

13

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Nerimo Ĺžvilgsnis

„Klai­pÄ—­dos kar­to­no“ ak­ci­ja su­vie­ni­jo uos­ta­mies­Ä?io moks­lei­vius.

V.Ja­nu­ko­vyÄ?ius pa­ti­ki­no, kad ÄŻ Mui­tĹł sÄ…­jun­gÄ… jis ne­si­pra­ťo.

Miestas 3p.

Pasaulis 8p.

Skir­tin­gĹł ES re­gio­nĹł uos­tams – disk­ri­mi­na­ci­nÄ—s sÄ…­ly­gos.

ď Ž GalvosĹŤkis:

CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ V\ [b\ a_

tis

sÄ…lygos

Ĺ iandien priedas

Klai­pÄ—­do­je ne­le­ga­ lĹŤs ve­ŞÄ—­jai dar­buo­ja­ si ne­var­Şo­mai. IĹĄ au­ to­bu­sĹł sto­ties iť­vai­ ky­ti ver­tei­vos per­ si­kÄ—­lÄ— prie ge­le­Şin­ ke­lio sto­ties ir Ä?ia sa­vo vers­lÄ… plÄ—­to­ ja dar akip­lÄ—­ťiť­kiau. Pa­ra­dok­sa­lu, ta­ Ä?iau Klai­pÄ—­dos ke­liĹł trans­por­to ins­pek­ ci­jos at­sto­vai sa­ko­ si per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus pa­Şei­ di­mĹł ne­nus­ta­tÄ™.

Kaina 1,30 Lt

14

„Ti­kiu, kad prem­je­ras iť­gir­ do tai, kÄ… sa­kiau. Ir Ĺžiō­rÄ—­si­ me, ar jo Ĺžo­dĹžiai taps kō­nu.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas vi­lia­si, kad A.But­ke­vi­Ä?ius pa­dÄ—s iť­sprÄ™s­ti kai ku­rias pro­ble­mas.

2p.

Na­mais vir­to san­dÄ—­liu­kas rō­sy­je Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Vie­no dau­gia­bu­Ä?io na­mo gy­ven­to­ jai ken­Ä?ia neÄŻp­ras­tÄ… kai­my­nys­tÄ™ – pa­sta­to rō­sy­je gy­ve­na vy­ras, ku­ris, kaip ÄŻta­ria­ma, tu­ri psi­chi­kos ne­ga­ liÄ…. Gy­ven­to­jai ne­ri­mau­ja dÄ—l sa­vo sau­gu­mo ir bi­jo, kad na­me ne­bō­tĹł su­kel­tas gais­ras.

Rad­vi­lÄ— Zin­ke­vi­Ä?iō­tÄ— r.zinkeviciute@kl.lt

Kai­na – pa­gal gro­Şį

4

krantÄ—ms. Moks lininkai pastebi, automobilius iĹĄ kad sudegus jĹŤri keliĹł. TodÄ—l reiniam mazutui iĹĄ kalavimai, Ĺžymiai laivĹł iĹĄsiskyrÄ™ sie pabranginsianros ir azoto juntys kroviniĹł gabe giniai yra tarsi trÄ… nimÄ… laivais, atĹĄa. Bet kuriuo atrodo keistoki, juo veju ĹĄiĹł junginiĹł yra labiau jog yra ES ÄŻprastose azoir pasaulinÄ—s trans tinÄ—se trÄ…ĹĄose. porto sistemos nuostata orientuo Europos SÄ…jungos tis ÄŻ tas transvaldininkĹł por eksperimentai Bal to priemones, ku mai ÄŻsigalios tik Bal tijos jĹŤros lairios vienu tijos ir Ĺ iaurÄ—s metu gali gabenti vyboje gali labai jĹŤrĹł ĹĄalims ir nebus didĹžiausius kiebran tai Baltijos ĹĄaliĹł gyven giai kainuoti kius kroviniĹł. Lai Ĺžemio jĹŤros regione. komi Vidurvai tojams. BrangsNesuvokiama, Arvy transporto priemo ir yra tokios tantys jĹŤrĹł gabeni kaip Europos SÄ…jun das Vaitkus: „2014 metais ma nÄ—s“, – pastemai atsispindÄ—s tome perspektygoje skirtingĹł bÄ—jo A.Vaitkus. prekiĹł kainose. regionĹł uostams ga vas, kad KlaipÄ—dos li bĹŤti taikomos Nesuvo uoste gali daukiama, kaip „Kartu su KlaipÄ— diskriminacinÄ—s sÄ… gÄ—ti jĹŤrĹł keltais doje esanÄ?ios Pa lygos“, – stebÄ—gabenamĹł krokeltĹł laivybos kom jautÄ— linijos netek josi KlaipÄ—dos vals Europos SÄ… jungoviniĹł. TaÄ?iau dÄ—l tÄŻ pa tybinio jĹŤrĹł uos2015-ĹłjĹł tokio Seaways“ atstovais nijos „DFDS Tarp rytinÄ—s Baltijos to direkcijos gene optimizmo nÄ—ra“, paskaiÄ?iavome, ralinis direktorius je skirtingĹł re uostĹł, ÄŻskai– teigÄ— KlaipÄ—tant ir Rusijos, Klai gionĹł kad dÄ—l reikalavimĹł Arvydas Vaitkus. dos valstybinio jĹŤ pÄ—doje kraunadegalams nuo ma rĹł uosto direkciuos tams 2015 metĹł kroviniĹł daugiausia jĹŤrĹł kel jos rinkodaros ir Jis teigÄ— domÄ—jÄ™ gali bĹŤti taigabenimas jĹŤbend sis, kokiÄ… ÄŻtatais gabenamĹł kroviniĹł. Per rĹł keltais KlaipÄ—dos–Kyl direktorius ArtĹŤras rĹłjĹł reikalĹł kÄ… Baltijos jĹŤros tar metus – apie 5 ĹĄai daro laivai, komos diskriminaciDrungilas. io linijo- mln. to je pabrangs apie 50 ir nÄ— vienoje insti nĹł. Baltijos jĹŤros kel proc.“, – tikitucijoje neiĹĄgir- nÄ—s sÄ…lygos. tĹł verslui 2015 no A.Drungilas. KlaipÄ—dos uoste do atsakymo, kad metais didelÄŻ smĹŤ yra giliausios apskritai yra ďŹ kgÄŻ smogs nepakroviniĹł gabenimo Ar tokiais kainĹł ĹĄuo suojama kokia nors matuotos Europos jĹŤrĹł keltais traliais sugebÄ—s di konkreti laivĹł SÄ…jungos inijĹŤrĹł keltĹł kompa cijos. tarĹĄa jĹŤrai. ciatyvos Baltijos nijos ir Ĺ iaurÄ—s jĹŤras traukti sunkveĹžimius? ÄŻ keltus priĹ iemet per 11 mÄ— paversti iĹĄskirtinÄ— „Dabar lyg jau teigia nesiĹł KlaipÄ—mis pavyzdinÄ—s doje krauta 4,3 Abejotina. Jau dabar tijos jĹŤroje plaukio ma, kad Bal- nuo laivĹł ÄŻ pakran ekologiĹĄkos laivy mln. to tes bĹŤtĹł neĹĄabos zonomis. jan gabenti kro- kro vinius viniĹł. Antroje vie nĹł ro ro vo iĹĄmetalais terĹĄia tys laivai sa- mi kenksmingi iĹĄme „IĹĄskirtiniai reika toje esantis talai“, – kal- veĹž jĹŤrĹł keltais yra brangiau nei Ta pakranÄ?iĹł re- bÄ— lavimai laivĹł gio lino uostas nuo ti juos sausuma. jo A.Vaitkus. degalams, ÄŻsigalio nus. Lietuva, Lat Klai sian vija ir Estija silieka daugiau kaip pÄ—dos atKai pakils kainos metĹł sausio 1 dienos, tys nuo 2015 yra vyraujanÄ?iĹł vÄ— ir tie vilkikai, jĹŤ 1 jĹł iĹĄ Bal mano poĹžiĹŤ- ros kurie ÄŻ VokietijÄ… dar rĹł keltais gabena mln. tonĹł riu, yra diskrimina kelyje. NegirdÄ—jau tijos jĹŤ- Laukia staigus brangimas mĹł kroviniĹł. plaukdavo kelciniai. ReikalavijokiĹł nu- Jei ir ÄŽ VentspilÄŻ jĹŤrĹł kel tais, riedÄ—s keliais. siskundimĹł, kad yra kokia nors lai tais gabenamĹł iĹĄ Baltijos jĹŤros vĹł tarĹĄa, ji kroviniĹł krova uĹž netgi naudinga Bal „Ro ro laivai yra KlaipÄ—dos uoslabiausiai ekotijos jĹŤros patÄ… maĹžesnÄ— be logiĹĄkas transpor veik tas, nes surenka 2 mln. tonĹł. v.matutis@kl.lt

Ĺ e­ťÄ—­li­niai ve­ŞÄ—­jai gud­rau­ja

Tō­lÄ… po­ten­cia­lĹł ke­lei­vÄŻ prie Klai­ pÄ—­dos ge­le­Şin­ke­lio sto­ties su­tiks net ne vie­nas per­ve­Şi­mo pa­slau­gas siō­lan­tis vai­ruo­to­jas. Ki­ti skel­bia­si in­ter­ne­te ar mies­to erd­vÄ—­se. Vie­nu skel­bia­mĹł te­le­fo­no nu­me­ riu at­si­lie­pÄ™s vy­ras tei­gÄ—, kad pa­ ts ÄŻ Kau­nÄ… ne­va­Şiuo­ja, ta­Ä?iau re­ ko­men­da­vo ko­le­gÄ…, ku­ris tu­rÄ—­jo iť­vyk­ti po pus­va­lan­dĹžio. Pak­laus­tas, ko­kios kai­nos ga­li­ ma ti­kÄ—­tis, pa­ťne­ko­vas ĹĄmaikť­ta­ vo: „Kiek­vie­nas ki­to­kiÄ… kai­nÄ… tu­ri­me.

JĹŞRA

ÄŻ Baltijos laivybÄ…

`b[ Xb `b ]_N` aV XNZ ]_V _RV XĂ› V WĂ­ _Ăş XRY a Ăş cVY XV Xb`  V cN _ f aV• Ă&#x; XR YVb`

Naują keleivių ir krovinių termina lą pasistatęs Klaipė dos uostas maŞdaug po metų gali lik ti su iťretėjusiais jōrų keltų reisais.

Vidmantas Matu

DiskriminacinÄ—s

284 (19 886)

Iť­va­rÄ— iĹĄ bu­to

„„Aki­vaiz­du: ke­lei­viai at­si­tik­ti­nius ve­ŞÄ—­jus ren­ka­si dÄ—l ma­Şes­nÄ—s kai­nos ir ga­li­my­bÄ—s nu­si­de­rÄ—­ti. DaŞ­niau­siai

to­kio­mis pa­slau­go­mis nau­do­ja­si stu­den­tai.

Spor­ti­nin­kĹł gat­vÄ—s 5 na­mo gy­ ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad rō­sy­je gy­ ve­nan­tÄŻ 45 me­tĹł vy­rÄ… pa­Şįs­ta nuo vai­kys­tÄ—s. Klai­pÄ—­die­Ä?iĹł nuo­mo­ne, Ĺžmo­gus tu­ri ne­Şi­nia ko­kiÄ… psi­chi­ nÄ™ ne­ga­liÄ…. Gy­ven­to­jai sakÄ—, kad Ĺžmo­niĹł jis neuŞ­ka­bi­nÄ—­ja ir ne­puo­la. Ta­Ä?iau bai­mÄ™ ke­lia tai, kad ÄŻ sa­vo gy­ve­na­ mÄ…­jÄ… vie­tÄ… – rō­sy­je esan­tÄŻ san­dÄ—­ liu­kÄ… Ĺžie­mÄ… jis par­si­ve­da pa­Şįs­ta­mĹł ir gir­tau­ja.

4

2

pirmadienis, gruodžio 9, 2013

miestas Su­ži­bo Ka­lė­dų eg­lė

Vė­jas ne­sut­ruk­dė įžieb­ti Kalėdų eg­lu­tės Jo­kios aud­ros neį­vei­kė uos­ta­mies­ty­je šeš­ ta­die­nio va­ka­rą Ka­lė­dų eg­lės žie­bi­mo šven­tės. Pras­to oro ne­pa­bū­gę klai­pė­die­ čiai su­si­rin­ko ste­bė­ti įspū­din­giau­sio šven­ čių lau­ki­mo star­tą skel­bian­čio ren­gi­nio. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Teat­ro aikš­tė bu­vo pil­na žmo­nių, su­si­rin­ku­sie­ji ste­bė­jo­si, kad mies­ to šir­dy­je bu­vo jau­ku ir šil­ta. At­ro­ dė, lyg smar­kus vė­jas ap­len­kė šią vie­tą. At­siž­velg­da­mi į orų pro­gno­ zes, or­ga­ni­za­to­riai šiek tiek ko­re­ ga­vo šven­tės sce­na­ri­jų. Šeš­ta­die­ nį Teat­ro aikš­tė­je klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai neiš­vy­do kom­po­zi­

ci­jos „Po ge­ru­mo spar­nais“, ku­rią su­kū­rė mies­to dai­li­nin­kas Ana­to­ li­jus Kle­men­co­vas. Bu­vo nu­spręs­ ta ap­sau­go­ti dvy­li­ka įspū­din­gų an­ ge­lų, ku­riuos vė­jas ga­lė­jo ap­lau­žy­ti dar mon­tuo­jant. Ka­lė­di­niai ge­ru­ mo sim­bo­liai aikš­tė­je įsi­kurs jau vė­jams ap­ri­mus ir puoš aikš­tę iki pat Tri­jų Ka­ra­lių. Eg­lu­tės įžie­bi­mas bu­vo pa­ly­ dė­tas ne tik mies­tie­čių šūks­niais, bet kar­tu su ja nu­švi­to vi­sa se­no­ jo teat­ro fa­sa­do ap­švie­ti­mo sis­te­

ma, ku­rią klai­pė­die­čiai tu­rė­tų iš­ vys­ti tik 2015-ai­siais, jau bai­gus res­tau­ra­vi­mo dar­bus. Pag­rin­di­ nę šven­čių aikš­tę ap­švies­tas teat­ ro fa­sa­das puoš iki pat Nau­jų­jų. Tai – pa­sta­tą res­tau­ruo­jan­čios bend­ ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ in­dė­lis į ka­lė­di­nių ge­ru­mo ini­cia­ ty­vų krep­še­lį. Šven­tės me­tu uos­ta­mies­tis ofi­ cia­liai pa­skelb­tas Ge­ro­sios žvaigž­ dės am­ba­sa­do­riu­mi, mies­to me­rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui bu­vo įteik­ tas Ge­ro­sios žvaigž­dės ženk­las. Po fe­jer­ver­kais pa­ly­dė­to eg­lu­ tės įžie­b i­m o, su­s i­r in­k u­s iuo­s ius links­m i­n o „Ju­n ior Ci­ty Jazz“ dai­ni­nin­kai ir „Cre­do“ šo­kė­jai su mu­zi­ki­ne mįs­le „Pai­nia­va dėl Ka­ lė­dų Se­ne­lio“. Mies­tie­čiai ne­si­skirs­tė į na­mus, o lai­ką lei­do Ka­lė­dų mu­gė­je. Karš­tas ban­de­les, ar­ba­tą ska­nau­da­mi klai­ pė­die­čiai džiau­gė­si ren­gi­niu.

Sim­bo­lis: Teat­ro aikš­tė­je su­ži­bu­si Ka­lė­dų eg­lė at­vi­lio­jo mi­nias klai­pė­

die­čių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Me­ras pra­šė prem­je­ro už­ta­ri­mo Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas pa­si­nau­do­jo pro­ga uos­ta­ mies­ty­je vie­šė­ju­siam prem­je­rui Al­ gir­dui But­ke­vi­čiui iš­sa­ky­ti nuo­gąs­ta­ vi­mus dėl ga­li­mų grės­mių Klai­pė­dos dra­mos teat­rui ir li­go­niams, ku­riems bū­ti­na neu­ro­chi­rur­gų pa­gal­ba.

Uos­ta­mies­čio bend­ruo­me­nė­je di­ de­lį su­si­rū­pi­ni­mą su­kė­lė iš Svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­skli­dę pa­mąs­ty­mai, jog tre­čio­jo (aukš­ čiau­sio­jo) ly­gio neu­ro­chi­rur­gi­jos pa­slau­gas rei­kė­tų su­kon­cent­ruo­ti teik­ti vie­no­je vie­to­je – Kau­ne. „Man, net ir ne spe­cia­lis­tui, to­ kios kal­bos pa­si­ro­dė tik­rai keis­tos. Neu­ro­chi­rur­gi­ja yra ta jaut­ri sri­tis, kur žmo­gaus gy­vy­bę le­mia ne ki­lo­ met­rai, o mi­li­met­rai, ne va­lan­dos, o se­kun­dės. Kal­bė­ti apie to­kių pa­ cien­tų trans­por­ta­vi­mą iš Klai­pė­ dos į Kau­ną yra ma­žų ma­žiau­sia ne­pro­fe­sio­na­lu ir ri­zi­kin­ga“, – pa­ brė­žė uos­ta­mies­čio me­ras. Jis įsi­ti­ki­nęs, jog ne­ma­ža da­lis to­ kių pa­cien­tų ke­lio­nės iš Klai­pė­dos į Kau­ną neišt­ver­tų, to­dėl V.Grub­ liaus­kas ma­kab­riš­kai juo­ka­vo, jog Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ga­ lė­tų pa­gal­vo­ti ir apie ket­vir­to­jo ly­ gio pa­slau­gų tei­ki­mą tarp Kau­no ir Klai­pė­dos – Kė­dai­niuo­se, kur vei­ kia kre­ma­to­riu­mas. „Daž­nai Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­jai no­ri­si pa­lin­kė­ti: „Pa­dėk Die­ve“. Ta­čiau da­bar lie­ka tik iš­

tar­ti: „At­leisk jiems, Vieš­pa­tie, nes jie ne­ži­no, ką da­ro“, – žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo V.Grub­liaus­kas. Jis prem­je­ro A.But­ke­vi­čiaus pra­ šė pa­dė­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­jai iš­veng­ti dar vie­nos pra­ gaiš­tin­gos klai­dos. A.But­ke­vi­čius iš V.Grub­liaus­ko iš­gir­do ir ki­tą pra­šy­mą – ne­stab­ dy­ti Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­ konst­ruk­ci­jos.

Uos­ta­mies­čio bend­ ruo­me­nė­je di­de­lį su­ si­rū­pi­ni­mą su­kė­lė iš Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­skli­dę pa­mąs­ty­mai.

„Mus pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja, jog ki­ tais me­tais Klai­pė­dos dra­mos teat­ ro re­konst­ruk­ci­jai ga­li bū­ti ma­ži­na­ mas fi­nan­sa­vi­mas, o tai reiš­kia, kad dar­bų pa­bai­ga ga­li už­si­tęs­ti. Tik­rai ne­sup­ras­tu­me, jei taip įvyk­tų“, – pa­brė­žė uos­ta­mies­čio va­do­vas. Jis tei­gė iš prem­je­ro iš­gir­dęs pa­ ti­ki­ni­mą, jog Klai­pė­dos dra­mos teat­rui fi­nan­sa­vi­mas ne­tu­rė­tų bū­ ti ma­ži­na­mas. „Prem­je­ras pa­kar­to­jo, kad re­ konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti baig­ta 2015 me­tų pa­bai­go­je ar­ba 2016-ųjų pra­ džio­je. Ti­kiuo­si, kad tai bus tie­sa “, – tei­gė V.Grub­liaus­kas.

3

pirmadienis, gruodžio 9, 2013

miestas

Su­ži­bo Ka­lė­dų eg­lė

Klai­pė­die­čius šil­dė mal­tie­čių sriu­ba Ge­ro­sios žvaigž­dės mies­tu pa­skelb­tas uos­ta­mies­tis kve­ pė­jo at­jau­tą ir ge­ ra­šir­diš­ku­mą ska­ti­ nan­čių mal­tie­čių iš­ vir­ta sriu­ba.

Mi­nė­ji­mas. Šian­d ien vyks ren­g i­n iai, skir­ti Tarp­tau­ti­nei an­ti­ko­rup­ci­jos die­ nai pa­mi­nė­t i. 12.15 val. Klai­pė­dos Vy­ tau­to Di­d žio­jo gim­na­z i­jo­je įvyks su­ si­t i­k i­mas su STT pa­rei­g ū­nais. 14 val. prie „Ar­kos“ pa­mink­lo, skve­re prie Bir­ žos til­to ir Mu­zi­k i­nio teat­ro, ren­g ia­ma pi­lie­ti­nė jau­ni­mo ak­ci­ja „Ky­šiai – pi­ni­ gai į orą“. Pa­ro­d a. Šian­d ien 11.30 val. Klai­p ė­ dos uni­ver­s i­te­te ati­da­ro­ma Šve­d i­jos am­ba­sa­dos ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to kal­bų ir kul­t ū­r ų cent­ro lie­t u­v ių ka­r i­ ka­t ū­r i­n in­k ų pa­ro­da „Akis­t a­t a su kli­ ma­t u“. Au­ka. Šeš­ta­d ie­n į mi­rė 18 m. Ka­ro­l is, ku­r is bu­vo tre­čio­ji krau­pios ava­r i­jos, įvy­ku­sios penk­ta­die­nį Klai­pė­dos ra­jo­ ne, ke­ly­je Vėžaičiai–Plungė, au­ka. Au­ to­mo­bi­l io „Au­d i 80“ ne­su­val­dęs jau­ nas vai­r uo­to­jas iš­va­ž ia­vo į prie­š in­ gos kryp­ties eis­mo juos­tą ir su­si­dū­rė su vil­ki­ku. Įvy­kio vie­to­je žu­vo leng­vą­ ja ma­ši­na va­ž ia­vę jau­nuo­liai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Va­kar nuo vi­dur­die­nio na­mi­nės sriu­bos kva­pas į Teat­ro aikš­tę at­ vi­lio­jo bū­rius klai­pė­die­čių. „Iš­vi­rė­me apie 800 po­rci­jų sriu­ bos. Sten­gė­mės, kad ska­ni bū­tų. Vi­rė­me so­čią, žie­mai tin­kan­čią, šiu­pi­ni­nę“, – vos spė­da­mos su­ktis prie sriu­bos puo­do pa­sa­ko­jo Mil­da ir Gab­rie­lė. Pir­mų­jų sriu­bos ra­gau­to­jų su­si­ rin­ko tiek daug, kad aikš­tė­je nu­si­ drie­kė di­džiu­lė ei­lė. Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­ba vi­sus me­tus karš­tu mais­tu ap­rū­pi­ na de­šim­tis vie­ni­šų, sa­vi­mi ne­ga­ lin­čių pa­si­rū­pin­ti se­ne­lių. Mal­tie­čių ka­lė­di­nės sriu­bos ak­ ci­jos me­tu su­rink­tos lė­šos or­ga­ ni­za­c i­jai lei­d žia tęs­t i so­c ia­l i­n ę veik­lą.

Dienos telegrafas

Šau­nu: mal­tie­čių sriu­ba ne tik šil­dė klai­pė­die­čius, bet ir ra­gi­no au­ko­ti vargs­tan­tiems ir neį­ga­liems.

„Juk iš to, kiek žmo­nės suau­ko­ ja, mes sriu­bą ver­da­me dau­ge­liui vargs­tan­čių­jų vi­sus me­tus“, – ti­ ki­no mal­tie­čių sa­va­no­rės. Ra­gau­jan­tys ne­mo­ka­mas vai­šes bu­vo ra­gi­na­mi au­ko­ti. Ar klai­pė­ die­čiai bu­vo dos­nūs, paaiš­kės tik po ren­gi­nio, kai bus su­skai­čiuo­ tas au­kų dė­žu­čių tu­ri­nys. „Klai­pė­ die­čiai ne­si­skun­džia nei ape­ti­tu, nei dos­nu­mu. Vos spė­jau pils­ty­ti

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pir­mų­jų sriu­bos ra­ gau­to­jų su­si­rin­ko tiek daug, kad aikš­ tė­je nu­si­drie­kė di­ džiu­lė ei­lė. sriu­bą, net pūs­lę ant pirš­to sam­tis pri­try­nė. Ke­tu­ris pir­muo­sius puo­

dus iš­da­li­jau ko­ne per 20 mi­nu­čių. Žmo­nės gy­rė ir džiau­gė­si. Va­di­na­ si, sriu­ba pa­vy­ko, o ir pa­ti šven­tė – pui­ki“, – kal­bė­jo pir­ma­sis sriu­bos sam­tį į ran­kas ėmęs Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Be mies­to me­ro, prie „Mal­tie­ čių“ sriu­bos puo­do te­ko pa­sto­vė­ti ir ki­tiems uos­ta­mies­čio ži­no­miems žmo­nėms – kul­tū­ros ir me­no vei­ kė­jams, šou vers­lo at­sto­vams.

Mir­t ys. Gruo­d žio 6–7 d. Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­b ės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­ tos 7 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ma­r i­ jo­na Ma­čai­t ie­nė (g. 1920 m.), An­ge­lė Raz­m ie­nė (g. 1923 m.), Vik­tor Ziu­z in (g. 1934 m.), Pet­ras Če­ka­vi­čius (g. 1950 m.), Piotr Šev­čen­ko (g. 1953 m.), Mar­ga­ ri­ta Kud­riav­ce­va (g. 1959 m.), Al­ma Žu­ kaus­k ie­nė (g. 1961 m.). Nau­ja­gi­miai. Per dvi sa­vait­ga­l io pa­ ras pa­g im­dė 15 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­ gai­tės ir 8 ber­niu­kai.

Ak­ci­ja su­vie­ni­jo kil­niam tiks­lui Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Tęs­da­ma dar 2007 m. pra­dė­tą bend­ra­dar­bia­vi­mą su uos­ta­mies­ čio mo­kyk­lo­mis bend­ro­vė „Klai­pė­ dos kar­to­nas“ ir šiais me­tais lapk­ ri­čio mė­ne­sį pa­sky­rė eko­lo­gi­jai, o bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­gas vėl pa­ kvie­tė da­ly­vau­ti ma­ku­la­tū­ros rin­ ki­mo ak­ci­jo­je „Gal­vok ža­liai“.

Kaip tei­gė ak­ci­jos koor­di­na­to­rė Ri­ta Liakš­tu­ty­tė, pra­smin­gos ir jau tra­ di­ci­ja ta­pu­sios ini­cia­ty­vos tiks­las – ug­dy­ti jau­ni­mo su­pra­ti­mą, kad su­ rink­tas ir per­dirb­tas po­pie­rius tu­ri bū­ti pri­ke­lia­mas nau­jam gy­ve­ni­ mui, o at­lie­kų rū­šia­vi­mas ga­li tap­ ti kas­die­niu vi­sų Klai­pė­dos moks­ lei­vių įpro­čiu. „Ma­ku­la­tū­ros rin­ki­mas iš mo­ kyk­l ų bu­vo vyk­d o­m as pa­gal iš anks­to su­de­rin­tą gra­fi­ką. Kiek­ vie­no­je mo­kyk­lo­je su­tar­tu lai­ku ap­si­lan­kė bend­ro­vės „Klai­pė­dos Re­cyc­ling“ au­to­mo­bi­lis, su­rin­ko

ir pa­svė­rė vi­są kiek­vie­nos kla­sės su­n eš­t ą ma­k u­l a­t ū­r ą“, – pa­sa­ ko­jo R.Liakš­tu­ty­tė, pri­dur­da­ma, kad bend­ro­v ė „Klai­p ė­d os kar­ to­nas“ pri­zų fon­dui pa­sky­rė 10 tūkst. li­tų. Ak­ci­jos re­zul­ta­tai nu­džiu­gi­no bend­ro­vę: ak­ty­viai prie ini­cia­ty­ vos pri­si­jun­gė 100 kla­sių iš 10 uos­ ta­mies­čio mo­kyk­lų, ku­rios, kaip paaiš­kė­jo su­su­ma­vus re­zul­ta­tus, su­rin­ko 42 t ma­ku­la­tū­ros. Ini­cia­ty­vos „Gal­vok ža­liai“ nu­ ga­l ė­to­jais bu­vo pa­s kelb­tos trys dau­g iau­s ia ma­k u­l a­t ū­ros su­r in­ ku­sios kla­sės. Pir­mą­ją vie­tą užė­ mė „Gi­li­jos“ pra­di­nės mo­kyk­los 2e kla­sė, ati­da­vu­si 4,255 t ma­ku­ la­tū­ros, ant­rą­ją – S.Da­cho pro­ gim­n a­z i­jos 6u kla­s ė, su­r in­k u­s i 3,825 t ma­ku­la­tū­ros, o tre­tie­ji li­ko Smel­tės pro­gim­na­zi­jos 7b kla­sės auk­lė­ti­niai, pri­si­dė­ję 2,559 t ma­ ku­l a­t ū­ros. Pri­z i­n es vie­tas užė­ mu­s ioms kla­s ėms bus or­ga­n i­ zuo­ja­mos pra­mo­gos Drus­ki­nin­kų van­dens par­ke.

42 – tiek to­nų ma­ku­la­tū­ros su­rin­ko Klai­pė­dos moks­lei­viai. Dau­giau­sia ma­ku­la­tū­ros – net 13,855 t – su­rin­ku­siai „Gi­li­jos“ pra­ di­nei mo­kyk­lai bend­ro­vė „Klai­pė­ dos kar­to­nas“ do­va­no­jo nau­ją pro­ jek­to­rių. Vi­soms da­ly­va­vu­sioms mo­kyk­ loms at­si­dė­ko­ta pa­dė­kos raš­tais, o ak­ty­viau­sioms kla­sėms įteik­ ti lanks­ti­nu­kai su in­for­ma­ci­ja apie su­rink­tą ma­ku­la­tū­ros kie­kį, iš­sau­ go­tą me­džių skai­čių, „ža­lią“ gal­vo­ ji­mą ir el­ge­sį. Pa­ruoš­tais sal­džiais pa­guo­dos pri­zais pra­džiu­gin­tos ir kla­sės,

Dė­me­sys: ak­ty­viau­siai ak­ci­jo­je da­ly­va­vu­siems vai­kams pri­zus įtei­kė

įmo­nės „Klai­pė­dos kar­to­nas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius V.Ber­žons­kis.

su­rin­ku­sios di­de­lius kie­kius ma­ ku­la­tū­ros. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos kar­to­nas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vi­das Ber­žons­kis džiau­gė­si pa­vy­ ku­sia ir moks­lei­vių dė­me­sio su­si­ lau­ku­sia ak­ci­ja.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Pa­si­ra­šy­da­mas pa­dė­kos raš­tus li­kau ma­lo­niai nu­ste­bin­tas: kiek daug ma­ku­la­tū­ros moks­lei­viai su­ rin­ko. Ap­lin­ko­sau­gi­niu po­žiū­riu – bu­vo at­lik­tas mil­ži­niš­kas dar­bas“, – tei­gė V.Ber­žons­kis.

4

pirmadienis, gruodžio 9, 2013

miestas

Na­mais vir­to san­dė­liu­kas rū­sy­je Na­mo gy­ven­to­jai bai­mi­ 1 na­si, kad neį­vyk­tų ne­ lai­mė – ne­bū­tų su­kel­tas gais­ras ar

gir­tau­jan­čių as­me­nų konf­lik­tas ne­ si­baig­tų tra­ge­di­ja. Pa­gal­bos gy­ven­to­jai krei­pė­si į Pre­ky­bos uos­to se­niū­nai­tį Rus­la­ną Schnei­de­rat. Jis pa­sa­ko­jo, kad rū­sy­ je vy­ras gy­ve­na sep­ty­ne­rius me­tus. Anks­čiau jis gy­ve­no vie­na­me šio na­mo bu­te. „Ma­ne su­krė­tė to žmo­ gaus is­to­ri­ja. Jis gy­ve­no vie­na­me mi­nė­to na­mo bu­te su ma­ma ir bro­ liu. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus ma­ma mi­rė. Ta­da bro­lis su žmo­na jį iš­va­ rė iš bu­to. Vy­ras ap­si­gy­ve­no rū­sy­je. Keis­ta, kad jis ne­rū­pi sa­vo ar­ti­mie­ siems“, – ste­bė­jo­si se­niū­nai­tis. Ne­no­ri „mai­tin­ti“ ant­sto­lių

R.Schnei­de­rat ne­lai­mė­lio klau­sė, ko­dėl šis ne­dir­ba. Vy­ras tvir­ti­no, kad ne­no­ri „mai­tin­ti“ ant­sto­lių, nes jie iš klai­pė­die­čio tu­ri išieš­ko­ti apie 2 tūkst. li­tų. Taip pat ne­lai­mė­lis tvir­ti­no, kad ne­tu­ri pa­so. Vy­ras ne­ slė­pė, kad dra­bu­žių ir mais­to gau­na Miš­ko kvar­ta­le esan­čio­je baž­ny­čio­ je. Ten ei­na kar­tą ar du per sa­vai­tę.

Mau­dy­tis nu­vyks­ta pas drau­gą, nau­do­ja­si tua­le­tu, esan­čiu vil­ki­kų sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je. „Gai­la žmo­ gaus, jis toks ge­ra­šir­dis. Mo­čiu­tėms prie pre­ky­bos cent­ro pa­de­da par­da­ vi­nė­ti pre­kes, ne­šio­ja joms dė­žes. Ta­čiau kai drau­gai be­na­miai pa­kvie­ čia, neat­si­sa­ko iš­ger­ti. Rū­sy­je jis ne­ ga­li lik­ti gy­ven­ti. Ma­ža kas ga­li nu­ tik­ti“, – nuo­gąs­ta­vo se­niū­nai­tis. R.Schnei­de­rat ėmė ieš­ko­ti ga­li­my­ bių, kaip pa­dė­ti rū­sy­je gy­ve­nan­čiam vy­rui. Pa­gal­bos jis pra­šė apy­lin­kės ins­pek­to­riaus, krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę. „Ką da­ry­ti su šiuo žmo­gu­mi? Ne­ga­ li­ma taip pa­lik­ti. Rei­kia iš­spręs­ti šią ne­nor­ma­lią pro­ble­mą. Lau­kiu dar iš sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­mo, ko­kia pa­gal­ ba ga­li bū­ti su­teik­ta žmo­gui“, – pa­ sa­ko­jo se­niū­nai­tis. O jei su­si­kurs lau­žiu­ką?

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė gy­ven­ to­jams pir­miau­sia apie si­tua­ci­ją pa­ ta­rė pra­neš­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui. „San­dė­liu­kas rū­sy­je nė­ra gy­ve­na­mo­ sios pa­tal­pos. Ta­da kvies­ti po­li­ci­ją,

Rus­la­nas Schnei­de­rat:

Ką da­ry­ti su šiuo žmo­gu­mi? Ne­ga­li­ma taip pa­lik­ti. Rei­kia iš­spręs­ti šią ne­nor­ ma­lią pro­ble­mą. Prieg­lobs­tis: Spor­ti­nin­kų gat­vės 5 na­mo rū­sy­je jau sep­ty­ne­rius me­

tus gy­ve­na vy­ras.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kad jį iš­krapš­ty­tų. Rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar jis tu­ri ko­kias nors tei­ses į šį san­ dė­liu­ką. Šiaip pir­miau­sia gi­mi­nės tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti žmo­gu­mi. Gai­la, kai žmo­gus yra pa­smer­kia­mas gy­ ven­ti šiukš­ly­ne“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Pa­sak V.Gem­bu­tie­nės, gy­ven­to­jai ga­li pa­keis­ti ir į rū­sį ve­dan­čių du­rų spy­ną, kad vy­ras į pa­tal­pas ap­skri­tai

ne­pa­tek­tų. „Pa­vo­jus tik­rai ky­la. Ga­ li su­kel­ti gais­rą. Dar su­ma­nys su­si­kur­ti lau­žiu­ką ir pa­si­šil­dy­ti. Taip pat neaiš­ku, kas ten pas jį atei­na“, – tei­gė ve­dė­ja. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus, ku­ris šiuo me­tu re­gist­ruo­ja be­na­mius ir su­ tei­kia jiems in­for­ma­ci­ją apie pa­ gal­bą, ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė

Še­šė­li­niai ve­žė­jai gud­rau­ja 1

Jei­gu pa­tik­si vai­ruo­to­jui, tai už ma­žiau nu­veš“. Ant­ra­sis vai­ruo­to­jas nu­ro­dė, kad iš­vyks­ta nuo de­ga­li­nės, esan­čios ties mies­to ri­ba, ir ti­ki­no pa­lauk­ siąs dar 15 mi­nu­čių. „Šiaip į Kau­ną ve­žu už 50 li­tų, jei­gu stu­den­tė – ga­liu su­teik­ti ir nuo­lai­dą. Bet su­mas ap­va­li­na­me“, – ne­slė­pė žmo­gus. Už ke­lio­nę su­si­tar­ta mo­kė­ti 30 li­tų. Ka­dan­gi ke­lio­nei skir­tas au­ to­mo­bi­lis nė­ra pa­žy­mė­tas jo­ kiais ski­ria­mai­siais ženk­lais, kaip orien­ty­ras bu­vo nu­ro­dy­tas ma­ši­ nos vals­ty­bi­nis nu­me­ris. Vai­ruo­to­jas pra­si­ta­rė, kad yra ga­ li­my­bė va­ži­nė­ti ir „su ki­tais ko­le­ go­mis“, bet dėl kai­nos tek­tų de­ rė­tis iš nau­jo. „Čia kaip mei­lė­je – vie­ni my­li, o ki­tiems tik pa­tin­ ki“, – fi­lo­so­fa­vo ve­žė­jas. Daž­niau va­žiuo­ja stu­den­tai

Prie Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lio sto­ties pro­ce­dū­ra pa­pras­tes­nė. Ei­nant įė­ ji­mo link, maž­daug 40 me­tų vy­ riš­kis pa­siū­lė pi­giau nu­va­žiuo­ti į Šiau­lius. Į klau­si­mą dėl kai­nos, at­sa­kė klau­ si­mu: „O kiek no­rė­tu­mė­te? Nu­ve­šiu pi­giau ne­gu trau­ki­nys“. Pa­mi­nė­jus

Komentaras

Gra­ž i­na Rim­kie­nė

Klai­pė­dos AV­M I Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

K

e­lei­viai iš au­to­bu­sų sto­čių ga­li bū­ti ve­ža­mi tik tu­rint lei­di­mą vež­ti ke­lei­vius re­gu­lia­riai­siais marš­ru­tais. Lei­di­mas su­tei­kia tei­sę vyk­dy­ti veik­lą nu­sta­ty­tu daž­nu­mu ir marš­ru­tais (ke­lio­nės me­tu pai­mant ir iš­ lei­džiant ke­lei­vius tam tiks­lui nu­sta­ty­to­se sto­te­lė­se) bei lai­kan­tis iš anks­to nu­sta­ty­tų tvar­ka­raš­čių ir ta­ri­fų. Vis dėl­to pa­si­tai­ko

apie stu­den­tams tei­kia­mas nuo­lai­ das, bu­vo su­si­tar­ta dėl 15 li­tų. Ke­lio­ nė au­to­bu­su kai­nuo­tų apie 20 li­tų. „Nor­ma­lu, kad žmo­gus va­žiuo­ ja su tais, ku­rie ve­ža už ma­žes­nius pi­ni­gus. Stu­den­tai pa­pras­tai ak­ty­ viau­siai ieš­ko, kaip čia pi­giau nu­ va­žia­vus“, – ke­lio­nės me­tu sam­ pro­ta­vo vai­ruo­to­jas. Prieš iš­va­žiuo­jant dar vie­nam vy­rui bu­vo pa­siū­ly­ta vyk­ti kar­tu, ta­čiau pa­sta­ra­sis ap­stul­bo: „Ne­gi jūs tik­rai ma­no­te, kad sa­vo gy­vy­bę pa­ti­kė­siu jums?“ Jam bu­vo at­sa­ky­ ta, kad ga­ran­ti­jų dėl ke­lio­nės sau­ gu­mo ir ne­si­ren­gia­ma teik­ti. „Jei­gu gal­vo­si, kad bus ava­ri­ja, tai ir bus. Aš nie­ko ne­ga­ran­tuo­ju“, – nu­kir­to ve­žė­jas. Ne­tu­ri ir ka­sos apa­ra­tų

Į Kau­ną ve­žęs vai­ruo­to­jas ti­ki­no, kad dir­ba le­ga­liai, ta­čiau nei ke­lio­ nės lai­ko de­ri­ni­mas, nei au­to­mo­bi­ lio iš­vaiz­da nė iš to­lo ne­pri­mi­nė le­ ga­lios veik­los. Lie­tu­vos su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja aiš­kiai reg­la­men­tuo­ja, kaip api­pa­ vi­da­li­na­mos ke­lei­vi­nės trans­por­to prie­mo­nės. Ant prie­ki­nio stik­lo tu­ri bū­ti len­te­lė mė­ly­nos spal­vos už­ra­šu, nu­ro­dan­čiu ke­lio­nės marš­ru­tą. at­ve­jų, kad sto­ty­se ir pa­gal skel­bi­mus in­ ter­ne­te skel­bia­mais marš­ru­tais ve­ža­ma ne­le­ga­liai. Daž­niau­siai šiuos per­ve­ži­mus or­ga­ni­zuo­ja gru­pė žmo­nių: agen­tas, vai­ ruo­to­jas, kon­duk­to­rius. Tik­ri­ni­mų me­tu at­lie­ka­mi kont­ro­li­niai va­ž ia­vi­mai, ver­ti­ nant fak­tiš­kai vyk­do­mą veik­lą. Tais at­ve­ jais, kai nu­sta­to­ma, kad vyk­do­mai veik­lai yra rei­ka­lin­gas lei­di­mas (re­gu­lia­rie­ji rei­ sai), as­me­n iui, pa­da­r iu­siam pa­žei­d i­mą, su­ra­šo­mas pro­to­ko­las. Jei as­muo kar­tais sa­vo au­to­mo­bi­liu pa­ke­liui pa­sii­ma ke­le­ tą ke­lei­v ių, ku­r ie bend­rai su­si­mo­ka už de­ga­lus, tuo­met ne­lai­ko­ma, kad gy­ven­ to­jas ga­vo pa­ja­mų, nuo ku­rių rei­kia mo­ kė­ti mo­kes­čius. Ta­čiau jei gy­ven­to­jas ke­ lei­vių ieš­ko tu­rė­da­mas tiks­lą juos nu­vež­ti ir gau­ti už tai at­ly­gį, tuo­met lai­ko­ma, kad as­muo vyk­do veik­lą.

Ant šo­ni­nės marš­ru­to ro­dyk­lės tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ti ga­li­nių ir svar­ biau­sių sto­čių pa­va­di­ni­mai, o au­ to­bu­so ga­li­nė­je da­ly­je tu­ri bū­ti įkom­po­nuo­tas ve­žė­jo fir­mos pa­va­ di­ni­mas, ad­re­sas, te­le­fo­no ir fak­so nu­me­riai. Ta­čiau vi­si su­tik­ti ve­žė­ jai mi­nė­tų ski­ria­mų­jų ženk­lų ne­tu­ rė­jo, kaip ir ka­sos apa­ra­to. Pi­ni­gai – vi­du­ry ke­lio­nės

Gud­ra­gal­viai iš­mo­ko apei­ti nu­sta­ty­ tus rei­ka­la­vi­mus. Dau­ge­lis jų tu­ri in­ di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mus ar pa­na­šius do­ku­men­tus, lei­džian­čius plė­to­ti vers­lą – daž­niau­siai ke­lei­vių ve­ži­mą. Ta­čiau to­kia veik­la lei­džia­ ma, kai ke­lei­viai ve­ža­mi iš anks­to nu­sta­ty­tu marš­ru­tu ir iš anks­to su­ rin­kus žmo­nių gru­pę, su ku­riais tu­ ri bū­ti su­da­ro­mos su­tar­tys. Šiuo at­ve­ju su­tar­tys ne­su­da­ro­ mos, ke­lei­viai – pa­vie­niai žmo­nės, paim­ti įvai­rio­se mies­to vie­to­se, ir tik vė­liau, ke­lio­nės me­tu, iš va­žiuo­ jan­čių­jų yra su­ren­ka­mi pi­ni­gai. Nau­jau­sia gud­ry­bė – nu­va­žia­ vus da­lį ke­lio su­sto­ja­ma, įli­pęs as­ muo su­ren­ka pi­ni­gus iš ke­lei­vių ir pa­si­ša­li­na „be įkal­čių“. To­kius veiks­mus drau­džia Lie­tu­vos ke­lių trans­por­to ko­dek­so 18 straips­nis. Ja­me nu­ro­dy­ta, jog ke­lei­vių gru­ pes, su­da­ry­tas ne­pa­tei­kus išanks­ ti­nio už­sa­ky­mo ve­žė­jui ir su juo iš anks­to ne­su­da­rius ve­ži­mo su­tar­ ties, drau­džia­ma vež­ti iš bet ko­kių vie­tų, ne tik iš gat­vių ir aikš­te­lių te­ ri­to­ri­jų, ku­rios ri­bo­ja­si su au­to­bu­ sų sto­ti­mis. Žlugs, kai ne­bus klien­tų

„Ne­si­bai­gian­ti ko­va su jais. Jau pra­ran­da­me vil­tį, kad pa­vyks si­ tua­ci­ją pa­keis­ti, bet vis tiek pik­ta, to­dėl vis ima­mės vis­kių prie­mo­nių, skun­džia­mės“, – ne­slė­pė Klai­pė­ dos au­to­bu­sų par­ko eksp­loa­ta­ci­jos va­do­vas Gin­tau­tas Moc­ke­vi­čius. Nors prie au­to­bu­sų sto­ties ne­le­ ga­lūs ve­žė­jai jau ne­bes­to­vi, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad le­ga­laus vers­lo at­sto­vai jau­čia pa­leng­vė­ji­mą.

„Mums pa­vy­ko juos iš­gui­ti tik iš sto­ties. Jie per­si­kė­lė prie ge­le­žin­ ke­lio ir ten dar lais­viau vei­kia“, – pik­ti­no­si eksp­loa­ta­ci­jos va­do­vas. G.Moc­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, iš­si­gel­ bė­ti nuo ne­le­ga­liai ve­žan­čių­jų pa­ dė­tų tik pra­din­gu­si klien­tū­ra. „Jie ne­sto­vi ša­lia sto­ties tvo­ros, bet tai ne­reiš­kia, kad mes ne­pa­ti­ ria­me nuo­sto­lių. Esa­me pri­vers­ ti sam­dy­ti sau­gos tar­ny­bą, ku­rios dar­buo­to­jai vai­ky­tų va­di­na­muo­sius duš­ma­nus. Šiai be­pras­miš­kai ko­vai skir­tus pi­ni­gus ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti ra­cio­na­liau“, – tvir­ti­no va­do­vas. Ve­ža ir į už­sie­nį

Ko­vo­je su ne­le­ga­liais ve­žė­jais ka­ muo­ja­si ir bend­ro­vės „To­li­mo­jo ke­lei­vi­nio trans­por­to kom­pa­ni­ja“ va­do­vas Arū­nas Ind­ra­šius. „Jie ne tik va­ži­nė­ja tarp­mies­ti­ niais marš­ru­tais, bet vis daž­niau ve­ ža ir tarp­tau­ti­niais rei­sais“, – še­šė­ li­nį vers­lą ste­bi bend­ro­vės va­do­vas. Ne­le­ga­lių ve­žė­jų pra­na­šu­mas yra tas, jog jie ne­tu­ri tiks­liai nu­sta­ty­ to tvar­ka­raš­čio ir ke­lio­nės lai­ką ga­li de­rin­ti pa­gal pa­klau­są. Daž­nai žmo­nės yra su­ren­ka­mi prieš pat at­ vyks­tant le­ga­liam au­to­bu­sui, to­dėl pa­sta­rie­ji kur­suo­ja pus­tuš­čiai. „Jie kai­ną su­gal­vo­ja la­bai pa­ pras­tai, nes vie­nin­te­lės iš­lai­dos – de­ga­lai, o mes pri­va­lo­me mo­ kė­ti mo­kes­čius. Ne­le­ga­lai nuo kai­ nos „nu­me­ta“ tą da­lį, ku­ri ati­tin­ka mo­kes­čius, ir taip va­ži­nė­ja. Ži­no­ ma, žmo­nėms tai at­ro­do pa­trauk­ liau“, – pik­ti­no­si va­do­vas. Nors A.Ind­ra­šius ne­bu­vo lin­kęs įvar­dy­ti tiks­lios su­mos, ta­čiau už­ tik­ri­no – kas­met le­ga­lūs ve­žė­jai dėl to­kių kon­ku­ren­tų pra­ran­da apie 10 pro­c. pel­no. Per men­kas mas­tas

Ne­vil­ties pa­gau­ti bend­ro­vių at­sto­ vai vis dar sten­gia­si ko­vo­ti, ta­čiau jų šauks­mas – lyg ty­ruo­se. „Jau krei­pė­mės į vi­sas įma­no­mas ins­ti­tu­ci­jas, be­li­ko tik Pre­zi­den­tė“, – tei­gė va­do­vas.

ža­dė­jo nu­vyk­ti į Spor­ti­nin­kų gat­ vės 5 na­mą. „Ga­li­me pa­rei­ka­lau­ti, kad žmo­ gus ne­gy­ven­tų rū­sy­je. Jei ne­tu­ri gy­ ve­na­mo­sios vie­tos, pa­siū­ly­ti so­cia­ li­nes pa­slau­gas. Aiš­ku, ga­li­ma skir­ti ir bau­dą už vie­šo­sios rim­ties trik­ dy­mą, bet tai to­kiais at­ve­jais ne­la­bai pa­de­da“, – pa­brė­žė K.Vin­ti­lai­tė.

Fak­tai ir skai­čiai Šiais me­tais Klai­pė­dos AV­M I at­l i­ko 108 pa­tik­ri­ni­mus, ku­rių me­tu nu­sta­ ty­ta 60 pa­žei­di­mų. Su­ra­šy­ta 59 ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lai. Pa­žei­dė­jams gre­s ia bau­da nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. li­tų su ga­li­mu trans­ por­to prie­mo­nės kon­fis­ka­vi­mu.

Ve­žė­jai sa­ko pa­ste­bė­ję, jog bu­ vo at­lik­ta ke­le­tas tik­ri­ni­mų, ta­čiau pa­dė­tis ne­pa­si­tai­sė – prie sto­čių va­do­vai ti­ki­na ma­tan­tys tuos pa­ čius vei­dus. Pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ne­su­do­mi­ no ir įsta­ty­mų ser­gė­to­jų. „Pik­čiau­sia, jog ga­vo­me at­sa­ky­ mus, kad per ma­ži mas­tai. Sun­ku ir paaiš­kin­ti to­kius ar­gu­men­tus. Mes pra­ran­da­me daug pi­ni­gų, pa­ ra­le­liai pra­ran­da ir vals­ty­bė“, – ti­ ki­no A.Ind­ra­šius. Pa­žei­dė­jų ne­ran­da

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vai tei­ gia, kad po­li­ci­ja tik pri­si­de­da prie ke­ lei­vių ve­ži­mo kont­ro­lės da­ly­vau­da­ma Vals­ty­bi­nės ke­lių trans­por­to ins­pek­ ci­jos ren­gia­mo­se prie­mo­nė­se. Be to, to­kią veik­lą dar tu­rė­tų kont­ro­liuo­ti Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja ir Vals­ ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Vals­ty­bi­nės ke­lių trans­por­to ins­ pek­ci­jos Klai­pė­dos re­gio­no de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Ro­mas Va­le­vi­ čius už­tik­ri­no, kad ko­va Klai­pė­do­je vyks­ta: „Kiek­vie­ną mė­ne­sį at­lie­ka­ me po 4 kont­ro­les, skir­tas ne­le­ga­ liems ir ne­tei­sė­tiems ke­lei­vių ve­ži­ mams nuo ge­le­žin­ke­lio ar au­to­bu­sų sto­čių kont­ro­liuo­ti“. Va­do­vas pa­brė­žė, kad rei­kė­tų aiš­kiai skir­ti ne­le­ga­lų ve­ži­mą nuo ne­tei­sė­to. Ne­le­ga­lus ve­ži­mas – kai ke­lei­viai au­to­bu­su ve­ža­mi už at­ly­gį, ne­tu­rint li­cen­ci­jos to­kiai veik­lai. Ne­tei­sė­tas ve­ži­mas – kai ke­lei­viai ve­ža­mi ne­ si­lai­kant nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. „Per 2012 ir 2013 me­tus to­kių ne­le­ga­laus ve­ži­mo pa­žei­di­mų mū­ sų de­par­ta­men­te ne­nus­ta­ty­ta“, – in­for­ma­vo R.Va­le­vi­čius.

5

pirmadienis, gruodžio 9, 2013

miestas

Ne­sut­ram­do ka­pi­nių ne­le­ga­lų Ša­lia Lė­bar­tų ka­pi­nių iš ne­le­ga­liai ten sto­ vin­čių ga­ra­žų pa­mink­lais pre­kiau­jan­čių vers­li­nin­kų ne­sut­ram­do nei sta­ty­bų ins­ pek­to­riai, nei teis­mai. Jie pre­kei­vių iš ten iš­krapš­ty­ti ne­pa­jė­gia jau tre­jus me­tus. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ne­vyk­do teis­mų spren­di­mo

Lė­bar­tų ka­pi­nė­se ne­to­li ad­mi­nist­ ra­ci­nio pa­sta­to nuo 1996 m. sto­vi du ga­ra­žai-par­duo­tu­vės, ant ku­rių yra iš­ka­bos – „Pa­mink­lai“. Šie sta­ ti­niai čia sto­vi ne­le­ga­liai. Ta­čiau vers­li­nin­kai jau­čia­si tei­ sūs ir ma­no, kad kiek­vie­nas ban­ dy­mas juos iš­krapš­ty­ti iš ne­le­ga­ liai uži­ma­mos vie­tos yra kaž­kie­no pik­ta va­lia ir są­moks­las. Sta­ty­to­jui A.B. dar 2010 m. ge­ gu­žės 25 d. su­ra­šy­tas sa­va­va­liš­kos sta­ty­bos ak­tas dėl ga­ra­žo Lė­bar­tų kai­me ir rei­ka­la­vi­mas sa­vo lė­šo­mis lik­vi­duo­ti pa­da­ri­nius. Šio rei­ka­la­ vi­mo sta­ty­to­jas neį­vyk­dė. Ins­pek­ ci­ja dėl to krei­pė­si į teis­mą. Teis­mas įpa­rei­go­jo vers­li­nin­ką per du mė­ne­sius sa­vo lė­šo­mis pa­

ša­lin­ti me­ta­li­nį ga­ra­žą, pa­nai­kin­ti iš­be­to­nuo­tus laip­tus ir su­tvar­ky­ ti sta­tyb­vie­tę. Teis­mo spren­di­mas taip ir li­ko neį­vyk­dy­tas.

Jo­nas Pet­ri­kas:

Teis­mas sa­vi­nin­kus bu­vo įpa­rei­go­jęs ar­ba su­si­tvar­ky­ti įtei­si­ni­mo do­ku­men­tus, ar­ba nu­ griau­ti tam tik­rus sta­ti­ nius. Ta­čiau neį­vyk­dy­ ta nei vie­na, nei ki­ta. Neį­vei­kia­mas ir ko­le­ga

Ki­tas gre­ta sto­vin­tis ga­ra­žas taip pat ne­le­ga­lus. Sta­ty­to­jui A.L. dau­ giau nei prieš tre­jus su pu­se me­tų

Mįs­lė dėl nuo­go vyro la­vo­no As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos ra­jo­ne už­re­gist­ruo­tos dvie­jų vy­rų mir­tys, ku­rias dar teks aiš­kin­tis pa­rei­gū­nams.

Po­li­ci­ja šeš­ta­die­nį sku­bė­jo į Triu­ še­lių kai­mą dėl ras­to ne­gy­vo vy­ riš­kio. Pra­ne­ši­mas gau­tas apie 14.30 val. Žmo­gus ap­tik­tas na­mo kie­me gu­lin­tis ant grin­di­nio. Paaiš­kė­jo, kad tai čia pat gy­ ve­n u­s io 40-me­č io Ser­ge­jaus la­vo­nas.

Ta­čiau ty­rė­jams teks iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl mi­ru­sy­sis bu­vo vi­siš­kai nuo­ gas. Ap­žiū­rė­ję kū­ną pa­rei­gū­nai ap­ ti­ko ant ko­jų ir ran­kų nu­broz­di­ni­ mų. Aiš­ki­na­ma­si, ko­dėl žmo­gaus kū­nas bu­vo be dra­bu­žių. Prie­ku­lės mies­te­ly­je šeš­ta­die­nį taip pat ap­tik­tas ne­gy­vas vy­riš­kis kru­vi­nu vei­du. 51-erių prie­ku­liš­kio kū­nas ras­tas na­mo pir­ma­ja­me aukš­te, prie laip­ tų. Ant žmo­gaus smak­ro, pa­kau­šio bu­vo muš­ti­nių žaiz­dų. Ap­žiū­rė­jus įvy­kio vie­tą, spė­ta, kad ne­blai­vus vy­ras nu­kri­to nuo laip­tų ir mir­ti­nai su­si­ža­lo­jo.

Ty­ri­mas: Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai aiš­kin­sis dvie­jų mir­čių

ap­lin­ky­bes.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Te­bes­tūk­so: ša­lia Lė­bar­tų ka­pi­nių sto­vi ne­le­ga­lūs ga­ra­žai-par­duo­tu­vės, ku­rių nu­grio­vi­mu da­bar rū­pi­na­si

ant­sto­liai.

su­ra­šy­tas sa­va­va­liš­kos sta­ty­bos ak­ tas dėl sa­va­va­liš­kai pa­sta­ty­to gelž­ be­to­ni­nio mo­no­li­ti­nio sta­ti­nio Lė­bar­tų kai­me ir rei­ka­la­vi­mas sa­ vo lė­šo­mis lik­vi­duo­ti sa­va­va­liš­kos sta­ty­bos pa­da­ri­nius. Ir šis sta­ty­to­jas rei­ka­la­vi­mo neį­ vyk­dė. Vals­ty­bi­nė te­ri­to­ri­jų pla­na­ vi­mo ir sta­ty­bų ins­pek­ci­ja krei­pė­si dėl to į teis­mą. Ta­čiau vers­li­nin­kas ne­vyk­dė ir Klai­pė­dos ra­jo­no apy­ lin­kės teis­mo įpa­rei­go­ji­mo. Pas­ku­ti­nį kar­tą ins­pek­ci­ja teis­ mo spren­di­mo vyk­dy­mą tik­ri­no šių me­tų spa­lio 31 d. ir nu­sta­tė, kad

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

rei­ka­lai ne­pa­ju­dė­jo iš vie­tos. To­dėl krei­pė­si į ant­sto­lius. Ne­nug­rio­vė nė vie­no sta­ti­nio

Ants­to­liai, iš ins­pek­ci­jos ga­vę vyk­do­muo­sius raš­tus ir ki­tus do­ ku­men­tus, bu­vo įpa­rei­go­ti to­liau or­ga­ni­zuo­ti sa­va­va­liš­kai pa­sta­ ty­tų sta­ti­nių grio­vi­mą. Ta­čiau ir jie su ga­ra­žų-par­duo­tu­vių sa­vi­ nin­kais bend­rą kal­bą ban­do ras­ ti teis­me. „Teis­mas sa­vi­nin­kus bu­vo įpa­ rei­go­jęs ar­ba su­si­tvar­ky­ti įtei­si­ni­ mo do­ku­men­tus, ar­ba nu­griau­ti

tam tik­rus sta­ti­nius. Ta­čiau neį­ vyk­dy­ta nei vie­na, nei ki­ta. Šian­ dien by­li­nė­ja­mės. Pra­šo­me, kad teis­mas leis­tų san­kcio­nuo­ti nu­ grio­vi­mą. Kol kas ga­lu­ti­nio spren­ di­mo nė­ra“, – tvir­ti­no ant­sto­lis Jo­ nas Pet­ri­kas. Pa­sak ant­sto­lio, nu­grio­vi­mas nė­ ra pa­grin­di­nė sie­kia­my­bė, bet esą šiuo at­ve­ju įsta­ty­mas ki­to da­ly­ko ir ne­nu­ma­to. J.Pet­ri­ko tei­gi­mu, jis tu­ri dar ne vie­ną ana­lo­giš­ką at­ve­ jį, bet vi­si jie kol kas teis­muo­se ir kol kas nė vie­nas ne­le­ga­lus sta­ti­nys Klai­pė­do­je ne­bu­vo nu­griau­tas.

6

pirmadienis, gruodžio 9, 2013

nuomonės

Pi­lie­ty­bės da­ly­bos – ža­la valstybei?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Prieš ES – įsi­ki­bę kaup­tu­ką

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

K

Saulius Pocius

L

a­bai pa­na­šu, kad ES nu­ste­bin­ si­me dar vie­nu šak­n ia­vai­siais at­si­duo­dan­čiu veiks­mu. Ska­lū­ nų du­jų skan­da­lo pa­ky­lė­ti vei­ kė­jai už­si­mo­jo ne tik tap­ti po­li­ti­kais, bet ir ap­skri­tai iš­stum­ti Lie­tu­vą į Se­no­jo že­my­ no už­ri­bį. Tam pri­rei­kė re­fe­ren­du­mo, kad gim­to­sios že­me­lės ne­bū­tų ga­li­ma par­duo­ ti atė­jū­nams. Tos pa­čios, dėl ku­rios bro­lis prieš bro­lį ėjo su kaup­tu­ko ran­ke­na. Iš­ties, kur kim­ši­me deš­ras ir kep­si­me krau­ ji­n ius vė­da­r us, jei te­r i­to­r i­ją, ku­r io­je tiek šimt­me­čių au­g i­no­me kiau­les, pa­si­glemš go­dūs už­sie­nio ka­pi­ta­lis­tai? O kad ka­pi­ta­ lis­tai yra blo­gis, nie­kam ne­ky­la jo­kių abe­ jo­n ių, nes tai kas­d ien į gal­vą ka­lė mie­las kaip pri­si­m i­n i­mas ta­r y­bi­nės mo­k yk­los kom­sor­gas. Paž­vel­gus ati­džiau, re­fe­ren­du­mo pa­sek­ mės ga­l i bū­t i šleikš­tes­nės nei pa­g i­r ios tarp run­ke­l ių lys­v ių. Tai tu­rės įta­kos ne tik al­g ų ir pen­si­jų dy­d žiui, bet ir su­stab­ dys vi­sos ša­lies eko­no­mi­n į bei so­cia­li­n į vys­ty­mą­si. Juk re­fe­ren­du­mas čia ar­ti­ku­liuo­ja ne tiek

Kal­ba čia ne apie že­mės par­da­vi­nė­ji­mą, o apie iš­ sto­ji­mą iš ES. Ar ne to no­ ri vi­so­kių re­fe­ren­du­mų įkvė­pė­jai? že­mės, kiek Lie­tu­vos iš­sto­ji­mo iš ES rei­ka­ lą. Ko sie­k ia šio veiks­mo or­ga­ni­za­to­r iai – jų są­ži­nės skaus­mas. Ta­čiau ne­rei­kia ap­si­ me­ti­nė­ti idio­tais – ju­ri­di­nės pa­sek­mės bus bū­tent to­kios. Sto­da­ma į ES Lie­tu­va pa­si­ ra­šė su­tar­tį, ku­ria be­są­ly­giš­kai įsi­pa­rei­go­ jo leis­t i bend­r i­jos na­r iams įsi­g y­t i že­mės, nes ES po­li­ti­ka pa­rem­ta lais­vu pre­kių, pa­ slau­gų ir ka­pi­ta­lo ju­dė­ji­mu. Jei šių tie­sų ne­ bep­ri­pa­ž įs­ta­me ir vie­nin­gos eko­no­mi­nės erd­vės ke­ti­na­me at­si­sa­ky­ti už­kar­dy­da­mi ka­pi­ta­lo ju­dė­ji­mą, mes ne­be­ga­l i­me bū­t i bend­ri­jos na­riais. Opo­nen­tai vož­te­lės: „O kam mums iš­v is ta ES? Bū­si­me, kaip iki 1940 me­t ų, – ne­ pri­gul­min­gi“. Taip tai taip, ta­čiau Lie­tu­vos biu­d že­tą ki­tą­met su­si­pla­na­vo­me jau su 7,4 mlrd. li­tų ES lė­šo­mis. Išei­na vis­kas la­ bai lie­tu­viš­kai: įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­vyk­dy­si­ me, bet pi­ni­gų mums vis tiek duo­ki­te. Taip tik­rai ne­bus. Jei ES mi­li­jar­dų ne­liks, ša­lį iš­ tiks eko­no­mi­nis ko­lap­sas, o pen­si­jos ir al­ gos tu­rės grįž­ti į 2004 me­tų ly­g į. Tai­gi kal­ba čia ne apie že­mės par­da­vi­nė­ ji­mą, o apie iš­sto­ji­mą iš ES. Ar ne to no­r i vi­so­k ių re­fe­ren­du­mų įkvė­pė­jai? Dar įdo­ miau yra tai, kas fi­nan­sa­vo vi­są tą pa­ra­šų rin­ki­mą. Ir tai jau tu­rė­tų bū­ti ne tiek VMI, kiek spe­cia­lių­jų tar­ny­bų ty­ri­mo ob­jek­tas.

ai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė praė­ju­sią sa­ vai­tę ame­ri­kie­tei le­do šo­kė­jai Isa­bel­lai To­bias išim­ties tvar­ka su­tei­kė Lie­tu­ vos pi­lie­ty­bę, kad spor­ti­nin­kė su Dei­vy­du Stag­niū­nu ga­lė­tų at­sto­

397 728

telefonas@kl.lt

Iš­ra­din­gas po­li­ti­kas

Sen­sa­ci­ja. Sei­mo na­rys Pet­ras Gra­žu­lis sa­vo ko­le­gai Eli­gi­jui Ma­ siu­liui pa­do­va­no­jo kel­nes su už­ trauk­tu­ku už­pa­ka­ly­je. Da­bar šis po­li­ti­kas la­bai iš­po­pu­lia­rės ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Briu­se­ly­je, ne tik Briu­se­ly­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­ je, nes nie­kas to­kių kel­nių dar ne­ bu­vo iš­ra­dęs. Bus la­bai po­pu­lia­rus Pet­ras. Ačiū šiam po­li­ti­kui, kad jis toks iš­ra­din­gas. Jam rei­kė­tų ir No­ be­lio pre­mi­ją įteik­ti. Čes­lo­vas iš Pa­lan­gos

Tik­ra mir­ti­nin­kų li­go­ni­nė

Prieš

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, Sei­mo na­rys: – Tai, jog rei­kia keis­ti pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo tvar­ką, įro­do net ke­le­rius me­tus tru­kęs jos su­tei­ki­mas le­do šo­kė­jai I.To­bias. Fak­tas tas, kad tu­ri­me bū­ti la­biau at­vi­ri vi­siems ta­len­tams, nes da­bar­ti­nė sis­te­ma yra ga­na su­dė­tin­ga. Si­tua­ci­ja, jog nuo 2003 m. Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė išim­ties tvar­ka bu­vo su­teik­ta tik du kar­ tus – me­ni­nin­kui Jo­nui Me­kui ir ku­ni­gui Sta­siui Ži­ liui, nė­ra adek­va­ti. Lie­tu­va yra to­kia vals­ty­bė, ku­rios pi­lie­ty­bę išim­ties tvar­ka yra be­ne sun­kiau­sia gau­ti. Sun­kiau­sia to­dėl, kad toks yra Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mas ir jį, ma­no nuo­mo­ne, rei­kia ko­re­guo­ti. Ma­nau, jog Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė iš­skir­ti­ne tvar­ka tu­ri bū­ti su­tei­ kia­ma ne tik tiems as­me­nims, ku­rie jau pa­ro­dė ypa­ tin­gus nuo­pel­nus mū­sų ša­liai, kal­ba lie­tu­viš­kai, bet ir tiems, ku­rių in­teg­ra­ci­ja į Lie­tu­vą dar tik pra­si­de­ da, ta­čiau jie yra nea­be­jo­ti­ni ta­len­tai – tiek spor­to, tiek moks­lo, tiek me­no, tiek fi­lant­ro­pi­jos, tiek vers­lo sri­ty­se, ku­rie tik­rai gar­sins Lie­tu­vos var­dą. Pa­si­kar­ to­siu, jog tu­rė­tu­me bū­ti at­vi­res­ni ta­len­tams, to­dėl Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė tu­ri tu­rė­ti dau­giau ga­lių išim­ ties tvar­ka su­teik­ti pi­lie­ty­bę. O tas ga­lias pa­di­din­ti ga­li bū­tent Sei­mas.

Gin­ta­ras Son­gai­la, Lie­tu­vos tau­ti­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas: – Ma­nau, kad Sei­mas ne­tu­rė­tų kiš­tis į pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo išim­ties tvar­ka rei­ka­lus. Tai yra Pre­zi­ den­tės kom­pe­ten­ci­ja. Ji tu­ri įver­tin­ti as­mens, no­ rin­čio gau­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, bet neat­si­sa­ky­ ti ki­tos ša­lies, nuo­pel­nus mū­sų vals­ty­bei. Vien tik ta­len­to tik­rai ne­pa­kan­ka. Išim­čių, kai ga­li bū­ti su­ tei­kia­ma dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė, vi­siš­kai pa­kan­ka, to­dėl jų ne­rei­kė­tų plės­ti. Tai su­kel­tų tik su­maiš­tį, nes at­ si­ras dar dau­giau neaiš­ku­mų, ka­da ga­li­ma su­teik­ti pi­lie­ty­bę, o ka­da – ne. Pi­lie­tis yra sa­vo ša­liai lo­ja­ lus as­muo – bent jau taip tu­rė­tų bū­ti. Tad to­kių at­ ve­jų, kai žmo­gus tu­ri dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę (vie­na jų – Lie­tu­vos) ir tu­ri bū­ti lo­ja­lus dviem ša­lims, ne­tu­rė­tų bū­ti daug. Ma­nau, kad ir taip jau yra daug vi­so­kių išim­čių. Jei dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ga­vė­jų skai­čius bus di­di­na­mas, tai jau bus pro­ble­ma. Jei tai tap­tų ma­si­ niu reiš­ki­niu, bū­tų ža­la Lie­tu­vos vals­ty­bei. Pi­lie­ty­ bė sie­ja­ma su vals­ty­be, tau­ta, įsta­ty­mais, gy­ve­ni­mu to­je ša­ly­je, na­cio­na­li­niais in­te­re­sais, to­dėl dvi­gu­ ba pi­lie­ty­bė iš­ties tu­rė­tų bū­ti tik iš­skir­ti­niai ir la­ bai re­ti at­ve­jai.

Tu­riu pir­mą neį­ga­lu­mo gru­pę. Gu­lė­jau slau­gos na­muo­se. Ta­ čiau jo­kios slau­gos ne­su­lau­kiau. Vie­nin­te­lės są­ži­nin­gai sa­vo dar­ bą dir­bo se­se­lės. Jos ir nu­prau­sė, ir rū­pi­no­si, ar vis­kas ge­rai. Pi­ni­ gus už tą slau­gą nu­skai­čia­vo, bet nau­dos jo­kios. Mo­kė vaikš­čio­ ti po pen­kias mi­nu­tes per die­ną, lie­pė dvi­ra­tį min­ti, bet ir vis­kas. Per šven­tes ir jo­kių pro­ce­dū­rų ne­bu­vo. Grį­žau na­mo iš tos li­ go­ni­nės, tai pa­ti tu­rė­jau sam­dy­ ti spe­cia­lis­tą ir mo­kė­ti po 40 li­tų už pu­sant­ros va­lan­dos trun­kan­ čią pro­ce­dū­rą, kad pa­dė­tų. Sa­ky­ čiau ten mir­ti­nin­kų, o ne slau­gos li­go­ni­nė. Pa­ti ma­čiau, kaip la­vo­ nus ten ne­šė. Klai­pė­die­tė

G

ruo­džio 3 d. prie­šais Klai­ pė­dos au­to­bu­sų sto­ties pa­sta­tą ma­čiau stip­rių vė­ jų ant ša­li­gat­vio nu­vers­ tą di­de­lių ga­ba­ri­tų spe­cia­lų rek­la­ mi­nį pa­no, ku­ris bu­vo įspraus­tas į ma­sy­vius me­ta­li­nius rė­mus. O to rė­mo apa­ti­niai ga­lai bu­vo įsta­ty­ti į sa­vo­tiš­kus „ba­tus“ – į dvi be­to­ni­ nes plokš­tes. Bet, de­ja, ir tie be­to­

ni­niai „ba­tai“ ne­su­ge­bė­jo at­lai­ky­ti stip­rių vė­jo gū­sių į pa­no pa­vir­šių ir jie iš ho­ri­zon­ta­lios pa­dė­ties at­si­sto­ jo į ver­ti­ka­lią. Po ge­ros va­lan­dos vėl at­si­dū­ręs prie au­to­bu­sų sto­ties pa­ma­čiau, kad tas rek­la­mi­nis pa­no vėl bu­vo at­sta­ty­tas į bu­vu­sią pa­dė­tį. Nie­kas ne­su­sip­ro­tė­jo nei to įren­ gi­nio per­kel­ti to­liau nuo ša­li­gat­vio,

Kur iš­siim­ti pi­ni­gų?

Nau­do­juo­si vie­no di­džiau­sių ban­ kų pa­slau­go­mis. Keis­ta, kad jau sa­vai­tė ne­vei­kia jo ban­ko­ma­tai, įreng­ti Nau­jo­jo tur­gaus dar­žo­vių sky­riu­je ir ki­to­je gat­vės pu­sė­je prie pre­ky­bos cent­ro. Iš pra­džių pir­ma­sis tik žo­dį „Ačiū“ ek­ra­ ne ro­dė, o po sa­vai­tės – „Gry­nų­ jų pi­ni­gų neiš­duo­da­me“. Tas prie pre­ky­bos cent­ro ap­skri­tai se­nas ban­ko­ma­tas. Jo ek­ra­ne nie­ko ne­ ga­li įžiū­rė­ti. Iki jo jau pa­sku­ti­nį kar­tą nė­jau. Per sun­ku man, nes esu neį­ga­lus. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl nie­kas jų ne­su­tai­so? Ne­gi ban­kas taip ne­ger­bia sa­vo klien­tų? Tik­rai ne­ga­liu nu­va­žiuo­ti į ki­tą vie­tą, o pi­ni­gų vais­tams rei­kia. Al­gi­man­tas

Kai­my­nai ne­ger­bia ki­tų

nei bent ko­kio tro­so pri­tvir­tin­ti, kad tas pa­no, ki­lus ki­tam stip­res­ niam vė­jo gū­siui, vėl ne­nug­riū­tų ant ša­li­gat­vio. Jei vie­ną kar­tą čia neį­vy­ko ne­ lai­mė, jei čia ne­nu­ken­tė­jo žmo­nės, tai ki­tą kar­tą to ma­sy­vaus įren­gi­ nio kri­ti­mas ant ša­li­gat­vio ga­li ne­ si­baig­ti taip lai­min­gai.

Ma­no kai­my­nai vi­siš­kai yra ne­ sup­ra­tin­gi ir ne­ger­bia ki­tų. Jie su­ ren­ka vi­so­kius rek­la­mi­nius buk­le­ tus, skra­ju­tes iš sa­vo pa­što dė­žu­čių ir su­me­ta į ma­no. Ne­gi jiems sun­ ku par­si­neš­ti buk­le­tus na­mo ir iš­ mes­ti ar iš­mes­ti į kon­tei­ne­rį. Ko­ dėl rei­kia su­mes­ti į ma­no pa­što dė­žu­tę? Jei taip er­zi­na rek­la­ma, te­gul jie ant pa­što dė­žu­tės už­si­ kli­juo­ja lip­du­ką su už­ra­šu: „Rek­ la­mos gau­ti ne­pa­gei­dau­ja“. Ta­da tik­rai jos nie­kas ne­mes. Kai­my­ nams ne­rei­kės buk­le­tų grūs­ti į ma­no dė­žu­tę.

Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

Ine­ta

Vė­jas kė­si­no­si griau­ti pano

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Sei­me pri­tar­ta idė­jai ta­len­tams – ne tik spor­to, bet ir ki­tų sri­čių pro­fe­sio­na­lams – leng­viau išim­ ties tvar­ka su­teik­ti pi­lie­ty­bę. Sei­ me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta tai nu­ ma­tan­čioms Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pa­tai­soms. Ar bū­ti­na keis­ti tei­ sės ak­tus, kad Lie­tu­vos pi­lie­ty­ bė išim­ties tvar­ka bū­tų su­tei­kia­ ma leng­viau?

Už

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

vau­ti mū­sų ša­liai So­čio žie­mos olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, vi­suo­me­ nė­je pa­si­gir­do šur­mu­lys. Dau­ge­ lis žmo­nių Pre­zi­den­tės spren­di­ mą svei­ki­no, ki­ta da­lis iro­ni­za­vo, jog da­bar pi­lie­ty­bę rei­kė­tų su­ teik­ti ir kri­ke­to žai­dė­jams, ku­rie taip pat gal­būt no­rė­tų at­sto­vau­ ti Lie­tu­vai. Iš­kart po spren­di­mo dėl pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo I.To­bias

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 704 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Evelina Zenkutė – e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Techninės redaktorės: Pasaulis: 8 655 26 930 Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, gruodĹžio 9, 2013

lietuva

Kova su korupcija – vÄ—Ĺžlio Ĺžingsniu Tarp­tau­ti­nÄ™ an­ti­ko­rup­ci­jos die­nÄ… Lie­tu­va pa­si­tin­ka pa­ge­ri­nu­si ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo ro­dik­lius. Ne­vy­riau­sy­bi­nÄ—s or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Ser­ ge­jus Mu­rav­jo­vas sa­ko, kad atÄ—­jo lai­kas im­tis veiks­mĹł, o ne per­Şiō­rÄ—­ti ÄŻsta­ty­mus. Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tÄ— g.sabaliauskaite@diena.lt

Tarp­tau­ti­nÄ™ an­ti­ko­rup­ci­jos die­nÄ… Lie­tu­va pa­ge­ri­no sa­vo vie­tÄ… ko­rup­ ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­se ir per me­tus pa­ki­lo pen­kio­mis vie­to­mis nuo 54 ba­lĹł per­nai iki 57 ĹĄie­met. Vis dÄ—l­to Lie­tu­va jau ku­rÄŻ lai­kÄ… ne­su­sit­var­ko su ko­rup­ci­ja vie­ťų­jĹł fi­nan­sĹł sek­to­ riu­je ir ne­su­ge­ba uŞ­tik­rin­ti pra­ne­ ĹĄÄ—­jo ap­sau­gos. Apie ĹĄias pro­ble­mas – in­ter­viu su S.Mu­rav­jo­vu. – Kaip ĹĄie­met pa­si­tin­ka­me Tarp­tau­t i­n Ä™ an­t i­ko­r up­c i­jos die­nÄ…, kÄ… per ne­prik­lau­so­my­ bÄ—s lai­ko­tar­pÄŻ Lie­tu­va nu­vei­kÄ— an­ti­ko­rup­ci­jos sri­ty­je? – Pa­gal Ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­ dek­sÄ… pa­sau­li­nia­me kon­teks­te esa­ me stip­rĹŤs vi­du­ti­nio­kai, ta­Ä?iau, pa­ly­gin­ti su ES vals­ty­bÄ—­mis, jau de­ ĹĄimt­me­tÄŻ lie­ka­me be­veik to­je pa­Ä?io­ je 20-oje vie­to­je. Skir­tin­gi ty­ri­mai ro­do, jog ga­ lĹł ga­le tu­ri­me ÄŻveik­ti ke­lis iť­ťō­kius, kad bent ĹĄiek tiek priar­tÄ—­tu­me prie kai­my­niĹł re­zul­ta­tĹł. Vi­sĹł pir­ma, tu­ ri­me iť­sprÄ™s­ti ko­rup­ci­jos pro­ble­mÄ… vie­ťa­ja­me sek­to­riu­je, nes pa­gal ky­ ĹĄi­nin­ka­vi­mÄ… bu­vo­me pa­sku­ti­niai ES, o kas ket­vir­tas gy­ven­to­jas pri­ si­pa­Şi­no da­vÄ™s ky­ťį. Vis dÄ—l­to dar prieĹĄ ke­le­rius me­tus taip tei­gÄ— kas tre­Ä?ias lie­tu­vis, ta­Ä?iau si­tua­ci­jos, ka­da Ĺžmo­nÄ—s duo­da ky­ťius ir ma­ no, kad jie pa­dÄ—s, ne­si­kei­Ä?ia – ky­ ĹĄi­nin­ka­vi­mas vy­rau­ja svei­ka­tos ap­ sau­gos, po­li­ci­jos, sa­vi­val­dos sri­ty­se. Vers­li­nin­kai kal­ba apie ne­po­tiz­mÄ… – bi­Ä?iu­liĹł ir gi­mi­nai­Ä?iĹł pro­te­ga­vi­mÄ… gau­nant pa­rei­gas, o vals­ty­bÄ—s tar­ nau­to­jai – apie po­li­ti­kĹł spau­di­mÄ… sie­kiant as­me­ni­nÄ—s ar par­ti­nÄ—s nau­ dos. Ĺ ios pro­ble­mos iť­lie­ka di­de­lÄ—s, to­dÄ—l vie­na yra ma­ty­ti ge­rÄ—­jan­Ä?iÄ… si­ tua­ci­jÄ…, bet vi­sai kas ki­ta su­pras­ti, kad ky­ťi­nin­ka­vi­mo ro­dik­liai jau ga­ na il­gai lai­ko­si to­kie pa­tys, o po­li­ti­ kai ir vals­ty­bÄ—s tar­nau­to­jai ne­ski­ria tam tin­ka­mo dÄ—­me­sio. – Ko­kie svar­biau­si po­ky­Ä?iai ÄŻvy­ko per de­ťimt­me­tÄŻ, ar ko­ vo­ti su ko­rup­ci­ja ga­lÄ—­jo sek­tis pra­sÄ?iau? – Ma­nau, kad per pa­sta­ruo­sius 15–20 me­tĹł ge­ro­kai pa­ju­dÄ—­jo­me ÄŻ prie­kÄŻ. Ko­le­gos iĹĄ Bal­ka­nĹł ĹĄa­liĹł nuo­gÄ…s­tau­ja, kad jĹł po­li­ti­kai nÄ— ne­var­to­ja an­ti­ko­rup­ci­jos, skaid­ru­ mo sÄ…­vo­kĹł, o mō­sĹł po­li­ti­kai jau su­ pran­ta, kad kal­bÄ—­ti ĹĄia te­ma bō­ti­na, jie iť­ma­no ty­ri­mĹł re­zul­ta­tus kar­tais kur kas ge­riau uĹž ki­tĹł ĹĄa­liĹł at­sto­ vus. Bet su­si­du­ria­me su ki­ta pro­ ble­ma – nors ir tu­ri­me rei­ka­lin­gus ÄŻsta­ty­mus, jie daŞ­niau­siai ne­vei­kia. Ĺ˝i­no­ma, pa­tys jie ir ne­veiks, pri­va­lu juos tai­ky­ti. Tai­gi, tu­ri­me di­so­nan­ sÄ… – po­li­ti­kai kal­ba apie skaid­ru­ mÄ…, par­ti­jos ÄŻtrau­kia an­ti­ko­rup­ci­ nius pa­Şa­dus ÄŻ sa­vo pro­gra­mas, bet rea­ly­bÄ—­je ne­su­ge­ba pa­siek­ti ap­Ä?iuo­ pia­mĹł re­zul­ta­tĹł. Ma­nau, po­li­ti­kai ti­ki, kad ga­li dar dau­giau pri­Şa­dÄ—­

ti, o Ĺžmo­nÄ—s prieĹĄ rin­ki­mus pa­mirĹĄ, kÄ… gir­dÄ—­jÄ™ prieĹĄ ke­le­rius me­tus. Bet tu­ri­me ki­tÄ… ge­rÄ… Ĺži­niÄ… – vi­suo­me­ nÄ— ak­ty­vÄ—­ja. Ĺ˝mo­nÄ—s tei­gia ne­no­ rin­tys duo­ti ky­ťiĹł, jie iť­ma­no sa­vo tei­ses ir no­ri jo­mis nau­do­tis, vers­lo bend­ruo­me­nÄ— sie­kia bō­ti skaid­res­nÄ— ir sprÄ™s­ti pro­ble­mas be ky­ťiĹł. Ki­ta ver­tus, neiĹĄsp­ren­dĹžia­me ele­ men­ta­riĹł pro­ble­mĹł – ne­su­ge­ba­me uŞ­tik­rin­ti tin­ka­mos pra­ne­ťÄ—­jĹł ap­ sau­gos. „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­ nal“ at­lik­tas ES ĹĄa­liĹł ty­ri­mas pa­ro­ dÄ—, kad Lie­tu­va, de­ja, yra tarp ĹĄe­ťiĹł pra­sÄ?iau­siai ÄŻver­tin­tĹł vals­ty­biĹł. Ma­nau, tai aiť­ki Ĺži­nia, kad pa­ga­ liau rei­kia kÄ… nors da­ry­ti. YpaÄ? kai Pra­ne­ťÄ—­jo ap­sau­gos ÄŻsta­ty­mo pro­ jek­tas jau ke­le­tÄ… me­tĹł gu­li Sei­mo stal­Ä?iuo­se.

Teismai nesiunÄ?ia korumpuotĹł asmenĹł ÄŻ kalÄ—jimÄ…, bet kalÄ—jimo bausmÄ— nÄ—ra artima ir pasaulinei patirÄ?iai. – Po pre­ky­bos cent­ro tra­ge­di­jos Lat­vi­jo­je „Ma­xi­mos“ pre­ky­bos sis­te­mos dar­buo­to­jai Ä—mÄ— kal­ bÄ—­ti apie tink­lo pro­ble­mas, tie­ sa, ano­ni­miť­kai. Ar pra­ne­ťÄ—­jo ap­sau­ga, ku­rios ne­tu­ri­me, pa­ dÄ—­tĹł to­kiais at­ve­jais? – Tie­sa, kad daŞ­niau­siai apie bō­ ti­ny­bÄ™ uŞ­tik­rin­ti tin­ka­mÄ… pra­ne­ťÄ—­jo ap­sau­gÄ… pra­by­la­me po bai­siĹł kel­ to „Es­to­nia“, ÄŒer­no­by­lio tra­ge­di­jĹł. Ir „Ma­xi­mos“ at­ve­ju pa­si­gir­do kal­ bĹł, su­prask, dar­buo­to­jai jau Ĺži­no­jo, kad kaŞ­kas yra ne taip. Kai ku­rie ÄŻsta­ty­mai vos priim­ ti kei­Ä?ia­mi dau­gy­bÄ™ kar­tĹł, o jei ĹĄio ÄŻsta­ty­mo nÄ—­ra, va­di­na­si, kas nors jo ne­no­ri. Po­li­ti­kai ti­ki, kad ĹĄis tas pa­ da­ry­ta, bet juk jie skai­to ata­skai­tas, ty­ri­mus ir nea­be­jo­ja, jog pra­ne­ťÄ—­jo ap­sau­ga Lie­tu­vo­je ne­vei­kia. Ta­Ä?iau jie jos ne­no­ri ir ne­prii­ma su ja su­si­ ju­sio ÄŻsta­ty­mo. AĹĄ ma­nau, kad pra­ ne­ťÄ—­jo ap­sau­gos ga­li­my­bÄ— pa­dÄ—­tĹł iť­ju­din­ti ÄŻ ak­la­vie­tÄ™ pa­te­ku­sias pro­ ble­mas kad ir re­gio­nuo­se. ÄŽ kÄ… sau­ giai kreip­tis Ra­sei­niuo­se, Anykť­ Ä?iuo­se ar Kai­ťia­do­ry­se, ar pra­ne­ťÄ™s Ĺžmo­gus vÄ—­liau ras dar­bÄ…? Pa­vyz­ dĹžiui, Da­lia Bud­re­vi­Ä?ie­nÄ— po va­di­ na­mo­jo vo­ke­liĹł skan­da­lo pri­si­pa­Şi­ no, kad ant­rÄ… kar­tÄ… vie­ťai apie ĹĄiÄ… pro­ble­mÄ… ne­pra­bil­tĹł. – Kiek Ĺžmo­niĹł pra­ne­ťa apie ga­ li­mus ko­rup­ci­jos at­ve­jus? Ar at­si­ras­tĹł daug Ĺžmo­niĹł, ku­rie pa­si­nau­do­tĹł pra­ne­ťÄ—­jo tei­se? – ÄŽs­tai­gos ren­ka ĹĄiuos duo­me­nis, bet tiks­liai neaiť­ku, kiek Ĺžmo­niĹł pra­ne­ťa apie pikt­nau­dĹžia­vi­mo ir ko­rup­ci­jos at­ve­jus. Skai­Ä?iuo­ja­me, kad to­kiĹł gy­ven­to­jĹł yra ke­lios de­ ĹĄim­tys tĹŤks­tan­Ä?iĹł. Ins­ti­tu­ci­jos gi­ ria­si, kad jos rea­guo­ja ÄŻ skun­dus ir

ti­ria in­for­ma­ci­jÄ…. To­kia jĹł reak­ci­ ja, Ĺži­no­ma, yra la­bai ge­rai, ta­Ä?iau ky­la ki­tas klau­si­mas, kas nu­tin­ka apie pro­ble­mas pra­ne­ťu­siems Ĺžmo­ nÄ—ms? Juk tai di­de­lis iť­ťō­kis: Ĺžmo­ gus iť­drÄŻs­ta pra­neť­ti, o pa­skui ga­li su­lauk­ti ne­ma­lo­niĹł pa­da­ri­niĹł. Bō­ tent to­kios in­for­ma­ci­jos mō­sĹł ins­ ti­tu­ci­jos ir ne­tu­ri. Nors pa­sau­li­ nÄ— pa­tir­tis ro­do, kad su­Şi­no­ti, kas pra­ne­ťÄ—, ne­sun­ku, – daŞ­niau­siai tai bō­na jau va­do­vo dÄ—­me­sÄŻ ÄŻ pro­ble­mÄ… at­krei­pÄ™s dar­buo­to­jas. Ki­ta ver­tus, ka­na­lai, ku­rie vei­kia Lie­tu­vo­je, nors ir va­di­na­mi ano­ni­ mi­niais, daŞ­nai neuŞ­tik­ri­na pra­ne­ ĹĄÄ—­jo duo­me­nĹł ap­sau­gos, nes duo­ me­nis apie as­me­nÄŻ ga­li pa­siek­ti net tie, apie ku­riuos jis pra­ne­ťÄ—. Aust­ra­li­ja at­li­ko de­ta­lĹł ty­ri­mÄ… ir sa­vo nuo­sta­bai su­pra­to, kad daŞ­ niau­siai apie pro­ble­mas or­ga­ni­za­ ci­jo­je pra­ne­ťa vi­duri­nÄ—s gran­dies dar­buo­to­jai, ku­rie jo­je dir­ba ke­le­ tÄ… me­tĹł, ne­no­ri jos pa­lik­ti, to­dÄ—l ir ke­lia klau­si­mus, kad pa­ge­rin­tĹł dar­ bo ko­ky­bÄ™ sau ir ki­tiems. To­kia ir yra pra­ne­ťi­mo es­mÄ—, tai­gi, siō­lo­me bet ku­riai ins­ti­tu­ci­jai uŞ­tik­rin­ti vi­daus pra­ne­ťi­mo ka­na­lus. Ne­rei­kia ma­ny­ ti, kad pra­ne­ťÄ—­jas iť­kart pa­ke­lia te­ le­fo­no ra­ge­lÄŻ ir skam­bi­na Ĺži­niask­ lai­dai, jei po­ky­Ä?iĹł ga­li­ma pa­siek­ti or­ga­ni­za­ci­jos vi­du­je. Kal­ba­me apie tai, kad pra­ne­ťÄ—­jĹł veiks­mai ver­tin­gi ko­vo­jant su ko­ rup­ci­ja, bet jie pri­sii­ma nať­tÄ…, ku­ riÄ… jiems rei­kÄ—­tĹł pa­leng­vin­ti. Juk mes no­ri­me Ĺži­no­ti, kas vyks­ta mō­ sĹł vi­suo­me­nÄ—­je, kÄ… da­ro ÄŻvai­rios or­ ga­ni­za­ci­jos, o jĹł va­do­vai, Ĺži­no­da­mi, kad apie jĹł ne­tei­sÄ—­tus veiks­mus ga­ li su­Şi­no­ti kur kas dau­giau Ĺžmo­niĹł, prieĹĄ pikt­nau­dĹžiau­da­mi sa­vo pa­dÄ—­ ti­mi pa­gal­vo­tĹł du kar­tus. – Ne­tu­ri­me pa­vyz­dĹžiĹł, kad ko­ rum­puo­ti as­me­nys bō­tĹł nu­teis­ti rea­lia lais­vÄ—s atÄ—­mi­mo baus­me. Ko­kiĹł san­kci­jĹł tu­rÄ—­tĹł su­lauk­ti ko­rum­puo­ti pa­rei­gō­nai? – Man at­ro­do, kad Dar­bo par­ti­jos by­ los fo­ne gy­ven­to­jai ga­li kves­tio­nuo­ ti, kaip ap­skri­tai vei­kia mō­sĹł sis­te­ ma, bet praÄ—­ju­siÄ… va­sa­rÄ… su­lau­kÄ—­me tei­gia­mĹł re­zul­ta­tĹł. To­kie pa­vyz­dĹžiai vals­ty­bei ver­tin­gi ypaÄ? il­ga­lai­kÄ—­je per­

„„Permainos: nors per 20 metų, S.Muravjovo nuomone, padėtis dėl ko-

rupcijos pagerÄ—jo, dar reikia ne tik ÄŻstatymĹł, taÄ?iau ir to, kad jie veiktĹł.

BFL nuotr,

spek­ty­vo­je, nes Ĺžmo­nÄ—s no­ri Ĺži­no­ti, ar ga­li kas nors at­si­tik­ti, jei esi aukť­tas pa­rei­gō­nas ar po­li­ti­kas. Ne­se­niai Lie­ tu­vos Aukť­Ä?iau­sia­sis Teis­mas at­li­ko ko­rup­ci­niĹł by­lĹł ana­li­zÄ™, paaiť­kÄ—­jo, kad teis­mai ne­siun­Ä?ia ko­rum­puo­tĹł as­me­nĹł ÄŻ ka­lÄ—­ji­mÄ…, bet baus­mÄ— at­lie­ kant jÄ… ka­lÄ—­ji­me nÄ—­ra ar­ti­ma ir pa­sau­ li­nei pa­tir­Ä?iai, esÄ… uŞ­ten­ka to, kad pa­ da­ry­ta Ĺža­la re­pu­ta­ci­jai. Ĺ˝i­no­ma, su­ga­din­tos re­pu­ta­ci­jos pa­da­ri­niai kal­bant apie Lie­tu­vÄ… at­ ro­dy­tĹł nai­vĹŤs, ir aĹĄ su­pran­tu to­kÄŻ Ĺžmo­niĹł po­Şiō­rÄŻ, bet tu­ri­me su­pras­ti, kad ÄŻ ka­lÄ—­ji­mÄ… pa­so­din­ti sun­kiau nei uŞ­tik­rin­ti pre­ven­ci­jÄ… ir su­lai­ky­ti nuo pikt­nau­dĹžia­vi­mo. Tur­tin­gi Ĺžmo­nÄ—s suin­te­re­suo­ti ne­sÄ—s­ti ÄŻ ka­lÄ—­ji­mÄ…, tad jie sam­do­si ge­rus ad­vo­ka­tus, nes tei­ si­nÄ—­je vals­ty­bÄ—­je tai yra dvie­jĹł pu­siĹł rei­ka­lĹł – vie­nas sie­kia ÄŻro­dy­ti nu­si­ kal­ti­mo fak­tÄ…, ki­tas aiť­ki­na, kad tai ne­bai­su.

Ma­nau, rei­kia ÄŻvar­dy­ti, kur ky­la di­dĹžiau­si pa­vo­jai. PrieĹĄ ke­lis mÄ—­ ne­sius at­li­ko­me ES pa­ra­mos skirs­ ty­mo ri­zi­kos ver­ti­ni­mÄ…. Paaiť­kÄ—­jo, kad vie­nas di­dĹžiau­siĹł pa­vo­jĹł sly­ pi jau net stra­te­gi­nia­me lyg­me­ny­je, kai ga­li­ma di­de­lÄ— ne­tei­sÄ—­ta lo­bis­tĹł, po­li­ti­kĹł, ki­tĹł suin­te­re­suo­tĹł gru­piĹł ÄŻta­ka spren­di­mams. VÄ—­liau vis­kas ga­li bō­ti skaid­ru, bet jei ĹĄa­lies mi­ li­jar­dai nu­krei­pia­mi suin­te­re­suo­tai sri­Ä?iai, mes juos pra­ran­da­me dar iki tol, kol pa­ra­ma pa­nau­do­ja­ma. O mes nÄ— ne­Şi­no­me, kas yra lo­bis­ tas. Sup­ran­ta­me, kad po­li­ti­kai vei­ kia kaip lo­bis­tai, o par­ti­jos – kaip vers­lai. Tu­ri­me do­mÄ—­tis, kaip po­ li­ti­kai bal­suo­ja. PraÄ—­ju­siais me­tais su­kō­rÄ—­me in­ter­ne­to pus­la­pÄŻ ma­ no­sei­mas.lt, ku­ria­me ga­li bal­suo­ ti vie­nu ar ki­tu klau­si­mu, ati­da­vÄ™s sa­vo bal­sÄ… pa­ma­tai, kaip pa­si­da­li­ jo po­li­ti­kĹł bal­sai.

Mielieji,

._aĂ›WN ]NaV T_N VNb`VN ZRaĂş cR[aĂ› “ c 8NYĂ›Q\` 8cVRĂ˜VNZR QNYfcNbaV S\a\X\[Xb_`R

Mano KalÄ—dĹł eglutÄ—! 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' ddd XY Ya X\[Xb_`NV

8

pirmadienis, gruodžio 9, 2013

pasaulis Kri­ti­ka­vo įsta­ty­mą

Pa­ger­bė at­mi­ni­mą

Dar vie­na zo­na

Bri­tų po­pmu­zi­kos le­gen­da El­ to­nas Joh­nas per kon­cer­ tą Mask­vo­je pa­ra­gi­no puo­se­ lė­ti san­tar­vę. Taip jis iš­reiš­kė pro­tes­tą prieš ho­mo­sek­sua­lų pro­pa­gan­dos įsta­ty­mą. Tie­sa, at­li­kė­jas tie­sio­giai nei V.Pu­ti­ no, nei jo ša­li­nin­kų ne­kri­ti­ka­vo už mi­ni­mą įsta­ty­mą, nors ne­ slė­pė sa­vo nu­si­vy­li­mo.

Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je per na­cio­na­li­nę mal­dos ir ap­mąs­ ty­mų die­ną, skir­tą bu­vu­siam pre­zi­den­tui Nel­so­nui Man­de­lai pa­gerb­ti, žmo­nės plū­do į baž­ ny­čias. N.Man­de­la bus pa­šar­ vo­tas vy­riau­sy­bės pa­sta­te ša­ lies sos­ti­nė­je Pre­to­ri­jo­je nuo tre­čia­die­nio iki penk­ta­die­nio. Lai­do­tu­vės vyks sek­ma­die­nį.

Pie­tų Ko­rė­ja pa­skel­bė iš­ple­ čian­ti oro erd­vės gy­ny­bos zo­ ną, ku­ri iš da­lies su­tam­pa su anks­čiau Ki­ni­jos pa­skelb­ ta ana­lo­giš­ka zo­na. Pie­tų Ko­ rė­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja pa­ reiš­kė, kad nau­jo­ji zo­na apims da­lį Pe­ki­no zo­nos te­ri­to­ri­jos, ku­rią nuo­lat tu­rė­tų sau­go­ti ki­ nų nai­kin­tu­vai.

Gan­das, su­kė­lęs pyk­tį Uk­rai­no­je Bri­tų žur­na­lis­tas Ed­war­das Lu­ca­sas iš­kė­ lė min­tį, kad Ru­si­jos ir Uk­rai­nos pre­zi­den­tai So­čy­je su­kir­to ran­ko­mis dėl Ki­je­vo na­rys­ tės Mui­tų są­jun­go­je. Gan­das tuč­tuo­jau iš­ pro­vo­ka­vo nau­ją pyk­čio ban­gą Uk­rai­no­je. Kurs­to­ma įtam­pa?

At­ro­do, kad pa­kurs­ty­ti įtam­pą Uk­ rai­no­je ne taip jau sun­ku. E.Lu­ca­sas, dir­ban­tis bri­tų „The Eco­no­mist“, pa­skel­bė, kad, jo tu­ri­mais duo­me­ ni­mis, Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius ir Vla­ di­mi­ras Pu­ti­nas su­si­ta­rė dėl Ki­je­vo na­rys­tės Mui­tų są­jun­go­je. E.Lu­ca­sas aiš­ki­no, kad ne­va už tai Uk­rai­na gaus net 15 mlrd. do­le­ rių pa­sko­lą. Pa­sak E.Lu­ca­so „šal­ti­ nių“, Mask­va dar pa­ža­dė­jo su­ma­ žin­ti gam­ti­nių du­jų kai­ną iki 200 do­le­rių už tūks­tan­tį ku­bi­nių met­rų. Gan­dą, esą V.Pu­ti­nas pa­ža­dė­jo Uk­rai­nai 12 mlrd. do­le­rių, kad ši dau­ giau neieš­ko­tų pa­ra­mos Va­ka­ruo­se, iš­pla­ti­no ir Uk­rai­no­je lei­džia­mas sa­ vait­raš­tis „Zer­ka­lo ne­de­li“. Lei­di­nys ci­ta­vo vie­ną šal­ti­nį Ru­si­jo­je.

nos Aukš­čiau­sio­ji Ra­da“, – aiš­ki­ no M.To­men­ka. Ki­ti opo­zi­ci­jos ly­de­riai svai­dė­ si kal­ti­ni­mais, esą V.Ja­nu­ko­vy­čius „par­da­vė Uk­rai­ną“. „Pro­tes­tai ga­li lem­ti la­bai tra­giš­ ką pa­bai­gą mū­sų ša­liai, jei­gu (V.Ja­ nu­ko­vy­čius – red. pa­st.) iš tik­rų­jų par­da­vė Uk­rai­ną“, – pa­reiš­kė „Bat­ kivš­čy­nos“ par­la­men­ti­nės frak­ci­jos ly­de­ris Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas.

Ypač di­de­lis dė­me­ sys bu­vo skir­tas Uk­ rai­nos ir Ru­si­jos bend­ra­dar­bia­vi­mui ener­ge­ti­kos sek­to­ riu­je.

Su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mą

Gan­dų ly­gio spe­ku­lia­ci­jų pa­ka­ko, kad Ki­je­ve įsi­plieks­tų nau­ja pyk­ čio žie­žir­ba. Par­ti­jos „Bat­kivš­čy­na“ de­pu­ta­ tas My­ko­la To­men­ka pa­rei­ka­la­vo, kad V.Ja­nu­ko­vy­čius at­skleis­tų ne­ va su­da­ry­to „stra­te­gi­nio su­si­ta­ri­ mo“ de­ta­les. „Iš pra­džių mums <...> rei­kia pa­ vie­šin­ti tą do­ku­men­tą, to­dėl krei­ piau­si į pre­zi­den­tą su rei­ka­la­vi­ mu pa­teik­ti to do­ku­men­to teks­tą, kad su juo bū­tų ga­li­ma su­si­pa­ žin­ti. Ant­ra, rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar tas do­ku­men­tas pa­si­ra­šy­tas kaip tarp­tau­ti­nė su­tar­tis. Jei­gu taip – tuo­met jį tu­ri ra­ti­fi­kuo­ti Uk­rai­

Nie­kas nie­ko ne­pa­si­ra­šė

Ta­čiau Uk­rai­nos prem­je­ras, ko­ men­tuo­da­mas pa­reiš­ki­mus, pa­brė­ žė, kad tai ne kas ki­ta, o gan­dai. „Iki šiol nie­ko ne­bu­vo pa­si­ra­ šy­ta. Vi­sa tai – tik gan­dai“, – ti­ ki­no My­ko­la Aza­ro­vas. Pra­ne­ši­mą iš­pla­ti­no ir Uk­rai­nos pre­zi­den­tū­ ra. Ja­me tei­gia­ma, kad nie­kas So­ čy­je apie jo­kį sto­ji­mą į Mui­tų są­ jun­gą ne­kal­bė­jo. „Ga­li­mas Uk­rai­nos sto­ji­mas į Mui­tų są­jun­gą ne­bu­vo ap­ta­ria­mas per šį su­si­ti­ki­mą. Jo­kių do­ku­men­ tų ne­bu­vo pla­nuo­ta pa­si­ra­šy­ti per šį su­si­ti­ki­mą ir jo­kie ne­pa­si­ra­šy­ti“, –

Nei­gė: tiek V.Pu­ti­no, tiek V.Ja­nu­ko­vy­čiaus at­sto­vai pa­tvir­ti­no, kad Mui­tų są­jun­gos klau­si­mas per penk­ta­die­

nio su­si­ti­ki­mą So­čy­je ke­lia­mas ne­bu­vo.

bu­vo sa­ko­ma pre­zi­den­tū­ros pra­ne­ ši­me. Taip pat nu­ro­do­ma, kad pre­zi­ den­tai ap­ta­rė įvai­rius klau­si­mus, su­si­ju­sius su dvi­ša­liu bend­ra­dar­ bia­vi­mu, ypač pra­mo­nės, aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų ir fi­nan­sų sri­ty­se. „Ypač di­de­lis dė­me­sys bu­vo skir­ tas Uk­rai­nos ir Ru­si­jos bend­ra­dar­ bia­vi­mui ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je. Tie klau­si­mai taip pat bu­vo ap­ta­ ria­mi ruo­šian­tis Uk­rai­nos ir Ru­ si­jos tarp­vy­riau­sy­bi­nės ko­mi­si­jos se­si­jai“, – sa­ko­ma pra­ne­ši­me. Ru­si­jos pre­zi­den­to V.Pu­ti­no at­ sto­vas Dmit­ri­jus Pes­ko­vas taip pat pa­reiš­kė, kad Ki­je­vo na­rys­tės Mui­ tų są­jun­go­je klau­si­mas per de­ry­bas ne­bu­vo ke­lia­mas. „Uk­rai­nos pri­si­jun­gi­mo prie Mui­tų są­jun­gos klau­si­mas per su­

si­ti­ki­mą So­čy­je ne­bu­vo ap­ta­ria­ mas. Di­de­lis dė­me­sys bu­vo skir­ tas bend­ra­dar­bia­vi­mui ener­ge­ti­kos sri­ty­je. Ša­lys suar­ti­no sa­vo po­zi­ci­ jas, ta­čiau ga­lu­ti­nis su­si­ta­ri­mas ne­ bu­vo pa­siek­tas“, – pa­brė­žė D.Pes­ ko­vas. Be ener­ge­ti­kos, anot D.Pes­ko­vo, bu­vo de­ri­na­mi ir ki­ti eko­no­mi­niai klau­si­mai. „Ru­si­jos ir Uk­rai­nos va­do­vai ap­ si­kei­tė nuo­mo­nė­mis dėl bend­ra­dar­ bia­vi­mo pra­mo­nės ir aukš­tų­jų tech­ no­lo­gi­jų sek­to­riuo­se, ypač avia­ci­jos, lai­vų sta­ty­bos, ra­ke­tų ir kos­mo­ so pra­mo­nės sri­ty­se. V.Pu­ti­nas ir V.Ja­nu­ko­vy­čius taip pat ap­žvel­gė da­bar­ti­nę dvi­ša­lio bend­ra­dar­bia­vi­ mo fi­nan­sų ir kre­di­tų sri­ty­je pa­dė­tį bei per­spek­ty­vas“, – nu­ro­dė Ru­si­ jos pre­zi­den­to at­sto­vas.

AFP nuo­tr.

Pa­gal­ba pra­vers­tų?

Uk­rai­nos eko­no­mi­kos ir fi­nan­ sų pa­dė­tis – pra­sta. Skai­čiuo­ja­ma, kad Ki­je­vui sku­biai rei­kė­tų bent 17 mlrd. do­le­rių, kad bū­tų su­mo­kė­tos sko­los už du­jas ir grą­žin­ti kre­di­tai už­sie­nio sko­lin­to­jams. Ši su­ma maž­daug pri­lygs­ta iš­se­ ku­sioms Uk­rai­nos už­sie­nio va­liu­ tos at­sar­goms. Ša­lies eko­no­mi­ka apim­ta re­ce­si­jos. Ta­čiau su­tar­tį su ES Ki­je­vas at­me­tė. Pa­sak vy­riau­sy­ bės, Bend­ri­ja ne­su­ge­bė­jo už­tik­rin­ti mi­li­jar­dų do­le­rių ver­tės kom­pen­ sa­ci­nių prie­mo­nių Ki­je­vui. Ru­si­ja ne­sle­pia, kad no­rė­tų ma­ ty­ti Ki­je­vą Mui­tų są­jun­go­je, ta­čiau pri­dū­rė, kad Uk­rai­nos, kaip ir vi­sų ša­lių, no­rin­čių tap­ti šio blo­ko na­ rė­mis, lauk­tų su­dė­tin­gos de­ry­bos. BBC, „Reu­ters“, BNS inf.

Cent­ri­nę Af­ri­ką iš chao­so va­duos pran­cū­zai Iš pra­džių Ma­lis, o da­bar Cent­ri­nės Af­ri­kos Res­pub­li­ka (CAR) – Pran­ cū­zi­ja Af­ri­ko­je de­monst­ruo­ja ryž­ tą. Pran­cū­zų ka­rius vie­tos gy­ven­ to­jai su­ti­ko kaip did­vy­rius.

Mi­s i­j a: pran­cū­zų mi­si­ja CAR

truks ne dau­giau nei pu­sę me­tų. „Reu­ters“ nuo­tr.

Ne­ra­mu­mų CAR ki­lo po to, kai bu­ vo nu­vers­ta ša­lies vy­riau­sy­bė. Tarp vie­tos krikš­čio­nių ir mu­sul­mo­nų bend­ruo­me­nių vy­ko kru­vi­ni su­si­ rė­mi­mai. Smur­tas pa­rei­ka­la­vo ma­ žiau­siai 300 žmo­nių gy­vy­bės. Pran­cū­zi­jos vy­riau­sy­bė pa­skel­ bė, kad už­tik­rin­ti tai­ką ša­ly­je pa­dės 1600 jos ka­rių. Pran­cū­zi­jos pre­zi­ den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as pa­ smer­kė „siau­bin­gą“ krau­jo lie­ji­mą

ir pa­skel­bė, kad į šią ša­lį bus at­ siųs­ta pa­pil­do­mai 400 ka­rių. Pa­sak Pran­cū­zi­jos va­do­vo, ka­rių skai­čius ne­bus di­di­na­mas ir di­džio­ji mi­nė­ tų pa­jė­gų da­lis ne­bus čia il­giau kaip pu­sę me­tų. Taip pat mi­si­jo­je da­ly­vaus Af­ri­kos Są­jun­gos (AS) ka­riai – jų ke­ti­na­ma at­siųs­ti apie 6 tūkst. Anks­čiau pla­ nuo­ta, kad AS ka­rių kon­tin­gen­tas su­da­rys apie 3,6 tūkst. Džiū­gau­da­mi CAR gy­ven­to­jai spau­dė au­to­mo­bi­lių gar­si­nius sig­ na­lus, šo­ko ir barš­ki­no puo­dais. Taip jie pa­svei­ki­no 200 pran­cū­zų ka­rių, ku­rie at­vy­ko į krikš­čio­nių gy­ve­na­mą Bva­ro mies­tą ša­lies va­

ka­ruo­se. Gy­ven­to­jai šau­kė „Ačiū!“ ir „Iš­gel­bė­kit mus!“. Dau­giau­sia smur­to au­kų bu­vo sos­ti­nė­je Ban­gy­je. Čia per įvai­rius iš­puo­lius žu­vo be­veik 300 žmo­ nių. Apie au­kas pra­ne­šė Rau­do­ na­sis Kry­žius. Pa­sak or­ga­ni­za­ci­ jos at­sto­vų, la­vo­ni­nė­se ir gat­vė­se jau bu­vo su­skai­čiuo­tas 281 žu­vu­ sio­jo kū­nas. CAR pre­zi­den­tas Mi­che­lis Djo­ to­dia sa­kė, kad si­tua­ci­ja kont­ro­ liuo­ja­ma, ir pa­ra­gi­no žmo­nes grįž­ti prie nor­ma­laus gy­ve­ni­mo. Ta­čiau si­tua­ci­ja CAR – su­dė­tin­ga. Žu­dy­nių liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad su­si­rė­mi­mai bu­vo bar­ba­riš­ki.

Krikš­čio­nys smur­tau­to­jai žu­dė net be­si­lau­kian­čias mo­te­ris ir vai­kus. Per vie­ną žiau­rų iš­puo­lį prieš mu­ sul­mo­nų ma­žu­mos at­sto­vus maž­ daug už 95 km į šiau­rę nuo sos­ti­nės už­puo­li­kai iš­skro­dė nėš­čią­ją ir ma­ če­tė­mis už­ka­po­jo de­šimt vai­kų. „Už­puo­li­kai bu­vo pa­ste­bė­ti ne­ to­li sto­vyk­los. Nak­tį jie grį­žo ir už­puo­lė gy­vu­lių ga­ny­to­jus, ku­rie tu­rė­jo tik pei­lius, – sa­kė šal­ti­nis ka­riuo­me­nė­je. – Tarp nu­žu­dy­tų­jų yra vai­kų ir iš­skros­ta nėš­čia mo­ te­ris. Kai kam pa­vy­ko pa­bėg­ti, dar de­šimt su­žeis­tų žmo­nių bu­vo per­ kel­ta į sos­ti­nę Ban­gį.“ BNS, BBC inf.

9

pirmADIENIS, gruodžio 9, 2013

10p.

turtas Kalėdų Se­ne­lis į įmo­nių va­karė­lius jau neuž­su­ka.

Savaitės citata

„Es­to­nian Air“ ne­tu­ri jo­kių skolų „Air Li­tua­ni­cai“. Grei­čiau mes tu­ri­me rimtų pre­ten­zijų šiai bend­ro­vei, nes ji nuo­lat pa­žeis­da­vo mūsų sąly­gas. „Es­to­nian Air“ va­do­vas Ja­nas Palmé­ris

Savaitės Įmonė „Ma­xi­ma Group“ ban­do at­si­ties­ ti po tra­ge­di­jos Ry­go­je, kai su­griu­ vus „Ma­xi­mos“ par­duo­tu­vei žu­ vo dau­giau nei pus­šim­tis žmo­ nių. Val­dy­bos na­rys ir Krizės val­ dy­mo grupės va­do­vas Ig­nas Staš­ ke­vi­čius vie­šai at­si­prašė už ne­ laimę. „At­sip­ra­šau, jog įmonė ne­si­ ėmė pa­kan­kamų prie­mo­nių, kad iš­vengtų siau­bin­gos pa­sta­to griū­ ties. La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad „Ma­ xi­mos“ ko­man­da ne­su­gebė­jo iš­ gelbė­ti sa­vo dar­buo­tojų, pirkėjų, kad ne­te­ko gy­vybės did­vy­riš­kai elgę­si gelbė­to­jai“, – teigė I.Staš­ke­vi­

čius. Jis taip pat pra­nešė, kad „Ma­ xi­ma“ stab­do plėtrą Lat­vi­jo­je ir pa­ tik­rins vi­sas par­duo­tu­ves, o lat­vių pa­si­pik­ti­nimą su­kėlęs buvęs „Ma­ xi­mos Lat­vi­jos“ va­do­vas Gin­ta­ras Ja­sins­kas grupė­je ne­be­dirbs.

Savaitės skaičius

405 tūkst.

– tiek žmo­nių pa­si­rin­ko pa­pil­do­mai kaup­ti pen­si­jas ant­ros pa­ko­pos pen­sijų fon­duo­se.

En­tu­ziaz­mas: klaipė­dietės K.Da­mu­le­vi­čienė (kairė­je) ir E.Ru­bi­nienė pra­šė ne­va­din­ti jų vers­li­ninkė­mis – esą

tai, ką jos da­ro, yra dau­giau šird­žiai mie­las pomėgis nei vers­las.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Veik­li klaipė­die­čių

mo­ti­nystė

Klaipė­dietė Eglė Ru­bi­nienė au­gi­na dvi ma­žas mer­gai­tes, jos vers­lo par­tnerė ir ko­legė Kris­ti­na Da­mu­le­vi­čienė – tris duk­re­les, ku­rių jau­niau­siai – vos 4 mėne­siai. Abi jau­nos mo­te­rys tu­ri vai­kiškų dra­bu­žių ir ak­se­suarų sa­loną. Šitą veiklą 12 esą pa­ska­ti­no būtent mo­ti­nystė.

Savaitės tendencija

Vieš­bu­čių ir mo­te­lių nu­me­rių ir vietų užim­tu­mas (pro­c.) 2013

Vieš­bu­čių nu­me­riai Mo­te­lių nu­me­riai

Vieš­bu­čių vie­tos Mo­te­lių vie­tos 35,4

26,6 27,5

I ketvirtis 17,8

51,3 39 40

II ketvirtis 25,7

60,7 48,6

III ketvirtis

43,7 28,9

10

pirmADIENIS, gruodžio 9, 2013

turtas TEma

Kalėdų Se­ne­lis į įmo­nių va­karė­lius jau neuž­su­ka Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai Kalė­doms ruo­šia­si jau ma­žiau­siai du mėne­sius. Įmonės sa­vo šven­tes už­sa­ko gan anks­ti ir to­kios pat pro­gra­mos ke­le­rius me­tus iš eilės ne­no­ri, tad or­ga­ni­za­to­riams vien su Kalėdų Se­niu iš­si­suk­ti ne­pa­vyks­ta. Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Kiek­vieną kartą – nau­ja

Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­no, kad daž­niau­siai kiek­vie­nai įmo­nei siū­ lo in­di­vi­dua­liai pri­tai­kytą ren­ginį, nors pri­pažįs­ta, kad vi­suo­met yra pa­ruošę šab­lonų. Kris­ti­na Na­ru­ šienė, „Lux Events Ser­vi­ce“ ren­ gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo va­dovė, teigė, kad jei klien­tui, ku­ris tų pa­čių or­ ga­ni­za­to­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si ke­le­rius me­tus iš eilės, nuo­la­t siū­ ly­si šab­lo­nus, jis grei­tai pa­bėgs pas kon­ku­ren­tus. „Kiek­vieną kartą tu­ri jam uni­ka­ liai pri­tai­ky­ti sce­na­rijų, kad jis tuos vi­sus me­tus liktų pas ta­ve kaip ta­ vo klien­tas. Todėl mes to­kius šab­ lo­nus re­tai siun­čia­me“, – sakė ji. Ži­no­ma, anot K.Na­ru­šienės, įmonėms, ku­rios į ren­gi­nių or­ga­ ni­za­to­rius krei­pia­si pirmą kartą ir ne­ži­no, nei ko norėtų iš šventės, nei ko ga­li tikė­tis, šab­lo­nai vis dėl­ to pa­si­ūlo­mi. Kar­tais šab­lo­nas bū­ na kaip pa­vyz­dys, kad klien­tas ži­ notų, kaip ren­gi­nys vyks­ta įpras­tai. K.Na­ru­šienė ti­ki­no, jog tai da­ro­ma sie­kiant klientą už­ves­ti ant ke­lio ir pa­dėti jam su­si­kur­ti vi­ziją, ko­kios šventės jis no­ri. Skir­tin­gi no­rai

Dei­mantė Kanc­le­rytė, „Even­tum Group“ pro­jektų koor­di­na­torė ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­torė, at­kreipė dė­ mesį ir į tai, kad šab­lo­nai kar­tais pa­ tei­kia­mi, kai klien­tas iš kar­to ti­ki­si iš­girs­ti pa­si­ūlymą. „Mes, prie­š gal­vo­da­mi šab­lo­nus, ap­svars­to­me, kaip juos įgy­ven­din­

tu­me kuo ko­ky­biš­kiau ir kuo, pa­va­ din­kim, pi­giau. Tu­riu ome­ny, kad būtų pi­gu, bet ne­nu­kentėtų ko­ kybė“, – kalbė­jo D.Kanc­le­rytė. Ji teigė, kad kar­tais į juos krei­ pia­si įmonės, ku­rios tu­ri tam tikrą šven­ti­mo tra­di­ciją ir no­ri ją iš­sau­ go­ti, bet kar­tu iš­ban­dy­ti ką nors nau­jo. Daž­nai ta nau­jovė būna konk­re­tus pa­gei­da­vi­mas – konk­ re­tus da­ly­kas, kurį įmonė su­gal­ vo­jo pa­ti ar pa­matė ki­ta­me ren­gi­ ny­je.

Tik iš­siaiš­kinęs klien­to po­rei­kius, ga­ li nu­spėti ir tiks­liai pa­tai­ky­ti su idė­ja. „Mes vi­sa­da esa­me linkę pri­ si­tai­ky­ti prie klien­to po­rei­kių ir pri­de­da­me sa­vo idėjų, kaip dar pa­pil­do­mai įgy­ven­din­ti tą jų pa­gei­ da­vimą“, – sakė D.Kanc­le­rytė. Dar vie­na jos įvar­dy­ta klientų grupė yra tie, ku­rie pro­gra­minę da­ lį pa­ruo­šia pa­tys, nes įmonė­je dir­ ba kūry­biš­kas ko­lek­ty­vas, bet no­ri, kad ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai pa­si­ rūpintų pa­talpų nuo­ma, mais­tu, galbūt su­rastų va­ka­ro vedėją. Šiek tiek skir­tin­gos po­li­ti­kos lai­ ko­si „Lux Events Ser­vi­ce“. K.Na­ ru­šienė teigė, kad jų įmonė ne­su­ tin­ka or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nio ar jo da­lies, jei ren­gi­nio biud­že­tas yra ma­žes­nis nei 10 tūkst. litų. „Jei­gu ta at­rak­ci­ja ar tam tik­ ra kul­mi­na­ci­ja yra dau­giau ne­ gu 10 tūkst. litų, tai ge­rai, ga­li­me

ką nors pa­si­ūly­ti. Bet kaž­kaip per smul­ku klien­tams pa­si­ūly­ti ko­kias nors šokė­jas ar dar ką nors“, – to­ kio įmonės spren­di­mo prie­žas­tis aiš­ki­no K.Na­ru­šienė. Ji nu­rodė, kad ren­ginį įmonė daž­niau­siai or­ga­ni­zuo­ja nuo pra­ džios iki ga­lo. Klien­tas ga­li turė­ti pa­grin­dinę idėją, o vi­su ki­tu pa­si­ rūpi­na pa­tys or­ga­ni­za­to­riai. Sąlygų ne­ke­lia

„Galbūt tai pri­klau­so nuo įmonės jau tu­ri­mos pa­tir­ties, stam­bu­mo ir ap­kro­vos, – svarstė D.Kanc­le­rytė. – Ki­tas da­ly­kas, galbūt mes, kaip įmonė, dar esa­me ga­na jau­ni. Dar tik tre­ti me­tai, kai esa­me rin­ko­je. Sa­vai­me ne­ga­li­me kel­ti di­de­lių są­ lygų. Rei­kia, kad klien­tas su mu­mis su­si­bend­rautų, o ta­da jau ati­tin­ka­ mai san­ty­kiai pa­ke­lia­mi į kitą lygį ir vis­kas kos­to­si to­liau.“ Tie­sa, ji pri­pa­ži­no, kad įmonė vis dėlto ne­sii­ma visų ren­gi­nių, ku­rie jai pa­si­ūlo­mi. Jei pra­šo­mas suor­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nys įmo­nei at­ ro­do ne­tin­ka­mas ar ji tiks­liai ne­ ži­no, kaip idėją įgy­ven­din­ti nuo pra­džios iki ga­lo, įmonė ren­gi­nio nesiima. „Mes, kaip įmonė, tu­ri­me sa­ vo prin­ci­pus, sa­vo tin­ka­mo ren­gi­ nio nu­sta­ty­mus, ne­no­ri­me leis­tis į po­pkultūrą, no­ri­me ieš­ko­ti ki­to­ niš­ku­mo, tin­ka­mu­mo, leis­tis iš­ ban­dy­ti ką nors nau­jo, ko dar ne­ turėję“, – sakė D.Kanc­le­rytė.

nės, ku­riai or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­ nys, ko­lek­ty­vo. Taip pat tai ga­lio­ja ir šventės or­ga­ni­za­vi­mo kai­nai. Kai ku­rios įmonės no­ri, kad jų ren­ginį vestų ži­no­mas žmo­gus, gy­vai grotų pui­kiai ži­no­ma gru­ pė, pa­si­ro­dytų ži­no­mi įvai­rių sri­ čių at­likė­jai. Ta­čiau ki­tos įmonės su­tin­ka, kad grotų ne pra­stesnė, bet ma­žiau ži­no­ma grupė ar at­ likė­jai, ren­ginį vestų pro­fe­sio­na­ lus ren­gi­nių vedė­jas. To­kiu at­ve­ju šventė ga­li kai­nuo­ti ke­lis kar­tus ma­žiau. Taip pat įta­kos kai­nai tu­ri ir pa­ si­rink­tas mais­tas ar vie­ta, ku­rio­je šventė vyks. Kalė­dinės šventės ne­ retai or­ga­ni­zuo­ja­mos li­kus ke­lioms die­noms iki Kalėdų. Tuo­met ne tik sun­ku gau­ti trokš­tamą salę ar ki­to­ kias pa­tal­pas, bet ir už jas rei­kia su­ mokė­ti ge­ro­kai bran­giau. D.Kanc­le­rytės tei­gi­mu, jų įmo­ nė yra lin­ku­si siū­ly­ti šven­tes reng­ ti sau­sio mėnesį – pra­ėjus kalė­ di­niam ir nau­ja­me­čiam šur­mu­liui nuo­mos kai­nos krin­ta, o ir no­ri­mas pa­tal­pas su­ras­ti leng­viau. Ga­lu­tinė ren­gi­nio kai­na pri­klau­so nuo klien­to įno­rių ir žmo­nių skai­ čiaus, todėl tiks­liai pa­sa­ky­ti, kiek at­sieis va­karė­lis, ga­li­ma tik ži­nant tikslų ren­gi­nio planą. Ta­čiau įmo­ nė ga­li pa­si­rink­ti jau su­pla­nuotą šventę. Už tokį va­karėlį 150 žmo­ nių tu­rin­ti įmonė su­mokės 20–40 tūkst. litų be PVM. Su­si­pa­žin­ti svar­biau­sia

Le­mia ir ko­lek­ty­vas

Abi pa­šne­kovės ak­cen­ta­vo, kad kiek­vie­nas ren­gi­nys pri­klau­so ne tik nuo or­ga­ni­za­to­rių, bet ir nuo įmo­

Prieš or­ga­ni­zuo­da­mos ren­gi­nius įmonės daž­nai pir­miau­sia su­si­ pažįs­ta su klientų įmonės dar­buo­ to­jais. Jų po­mėgiai, dar­bo ap­lin­

Po­žiū­ris: jei­gu už­sa­ko­vui būti­nai rei­k

ka ir ne­tgi am­žius tu­ri ga­na di­delę įtaką tam, ko­kia bus šventės pro­ gra­ma. „Vis­kas la­bai pri­klau­so nuo pa­ čios įmonės. Kiek lai­ko ji jau da­ro ren­gi­nius, koks yra ko­lek­ty­vas. Nes, pa­vyzd­žiui, vy­res­nio am­žiaus žmo­ nės ne­įsi­vaiz­duo­ja ki­to­kio kalė­di­nio ren­gi­nio kaip gra­žiai pa­si­ puoš­ti, ska­niai užkąs­ti, pa­žiūrė­ ti pro­gramą. Yra ki­tos įmonės, ku­ rio­se dir­ba jau­ni­mas iki 35 metų ir jiems to­kie va­karė­liai nuo­bodūs“, – sakė K.Na­ru­šienė.

Šventės – neat­sie­ja Vai­da Ka­lin­kaitė Kai ku­rie kalė­dinę šventę dar­bo­ vietė­je lai­ko pi­nigų švais­ty­mu, ta­čiau psi­cho­logė ir vers­lo kon­ sul­tantė Vik­to­ri­ja Gon­ča­ro­va ti­ ki­no, kad tai svar­bi ir rei­ka­lin­ga įmonės veik­los da­lis, tu­rin­ti tap­ ti tra­di­ci­ja.

Ry­šys: įmonės, ku­ri in­ves­tuo­ja į šven­tes, dar­buo­tojų pa­si­ten­ki­ni­mas ir kar­tu pro­duk­ty­vu­mas yra di­des­nis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

– Ar dar­bo­vietė­je šven­čia­mos Kalė­dos psi­cho­lo­gi­niu po­žiū­riu svar­bios tos įmonės dar­buo­to­ jams? – pa­klausė­me eks­pertės. – Be abe­jo, la­bai svar­bu. Žmonės dar­be pra­leid­žia ga­na daug lai­ ko. Net pa­ly­gin­ti su lai­ku, pra­ leid­žia­mu su šei­ma, dar­be būna­ ma ge­ro­kai dau­giau. Tas kli­ma­tas, emo­ci­nis pa­jau­ti­mas, jog mes esa­ me kar­tu, la­bai svar­bus todėl, kad vie­nas svar­biau­sių žmo­gaus po­ rei­kių yra drau­giška ap­linka. To­ kia ap­lin­ka pa­de­da žmo­gui ge­riau

at­si­skleis­ti, dirb­ti, leng­viau emo­ ciš­kai iš­gy­ven­ti stresą. Kalė­dos vi­sa­da yra šventė. Jei­ gu aš tą šventę pra­leid­žiu kar­tu su sa­vo ko­le­ga, pa­si­tikė­ji­mas ko­le­ ga didė­ja. Taip pat didė­ja no­ras su juo bend­ra­dar­biau­ti, tam tik­ras at­ lai­du­mas, ne taip griež­tai žiū­ri­ma į klai­das, nes jis ge­ras žmo­gus. Aš ga­liu su juo iš­ger­ti taurę šam­pa­no. – Kai ku­rios įmonės Kalėdų kar­tu ne­šven­čia. Kaip ma­no­ te, ar įmonės, ku­rios vis dėl­ to tam ski­ria pi­nigų, tu­ri kokį nors pra­na­šumą prie­š įmo­nes, ku­rios ne­ski­ria? – Aš iš sa­vo as­me­ninės pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad įmonės, ku­ ri in­ves­tuo­ja į šven­tes ir ap­skri­tai į dar­buo­tojų mo­kymą bei kom­pe­ ten­ci­jos di­di­nimą, dar­buo­tojų pa­ si­ten­ki­ni­mas yra di­des­nis. Jų pro­ duk­ty­vu­mas dar­be ir­gi di­des­nis.

11

pirmADIENIS, gruodžio 9, 2013

turtas

20–40 tūkst. litų

– tiek ga­li kai­nuo­ti 150 žmo­nių su­reng­tas kalė­di­nis va­karė­lis.

Mes, prie­š gal­vo­da­mi šab­lo­nus, ap­svars­ to­me, kaip juos įgy­ ven­din­ tu­me kuo ko­ky­biš­ kiau ir kuo pi­giau.

kia šventės gu­ru, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai siū­lo sa­vo al­ter­na­tyvą ar­ba kad bent tas Kalėdų Se­ne­lis būtų kuo nors ki­toks, nei įpras­ta.

D.Kanc­le­rytė taip pat ti­ki­no, kad pir­ma­sis dar­bas, kurį renginių or­ ganizatoriai at­lie­ka, yra su­si­ti­ki­ mas su įmonės dar­buo­to­jais. „Mes iš kar­to siū­lo­me su­si­tik­ti. Ta­da at­sa­kin­gi ko­man­dos as­me­ nys, vie­nas ar­ba ne­tgi ke­li, va­žiuo­ja į pa­čią įmonę, kad su­si­pa­žintų su ap­lin­ka ir pa­ma­tytų, ko­kie žmo­ nės. Tie­siog yra tam tik­ri klau­si­ mai, ku­riais ban­do­ma iš­siaiš­kin­ ti, ko­kie dar­buo­to­jai, ko­kio ti­po: ar tech­ni­niai, ar ad­mi­nist­ra­ci­nio po­būdžio, ar jie yra vie­ti­niai, pa­

va­din­kim, t. y. ar tik su­si­telkę Vil­ niu­je, ar iš vi­sos Lie­tu­vos. Tai taip pat tu­ri di­delę įtaką. Ką anks­čiau jie turė­jo, ko­kias šven­tes ir ko­kia jų kultū­ra bu­vo šven­čiant“, – apie pro­cesą pa­sa­ko­jo pa­šne­kovė. K.Na­ru­šienė ak­cen­ta­vo, kad, ne­ su­si­pa­žinęs su klien­to įmonės ko­ lek­ty­vu, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius nie­ka­da ne­su­rengs to­kios šven­ tės, ko­kios trokš­ta už­sa­ko­vas, ir ki­tais me­tais klien­tas pa­pras­čiau­ siai pa­si­rinks kitą ren­gi­nių or­ga­ni­ za­to­rių.

„Ne­su­si­pa­žinęs su ko­lek­ty­vu, su klien­tu, tu nie­ka­da ne­pa­tai­ky­si į tą tašką, ku­rio klien­tas no­ri. Ži­no­te, or­ga­ni­za­to­rių la­bai daug. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad su mu­mis yra maž­daug de­šimt ar aš­tuo­nios įmonės. Kiek­ vie­na įmonė no­ri laimė­ti. Ji ban­do, siun­čia po 3–5 pa­si­ūly­mus. Tik iš­ siaiš­kinęs klien­to po­rei­kius, ga­li nu­spėti ir tiks­liai pa­tai­ky­ti su idė­ ja. Nes jei tai bus 25–35 metų jau­ ni­mas ir pa­si­ūly­si Kalėdų Senį, jie tik­rai at­si­sa­kys“, – sakė K.Na­ru­ šienė.

Vik­to­ri­ja Gon­ča­ro­va:

Kalė­dos vi­sa­da yra šventė. Jei­gu aš tą šventę pra­leid­žiu kar­tu su sa­vo ko­le­ ga, pa­si­tikė­ji­mas ko­ le­ga didė­ja.

– Yra įmo­nių, ku­rios dėl fi­nan­ si­nių sun­kumų ar­ba kitų prie­ žas­čių leid­žia dar­buo­to­jams pa­si­rink­ti, ar jie norėtų gau­ ti kalė­dinę pre­miją, ar kar­tu su ko­lek­ty­vu su­reng­ti šventę. Kaip ver­tin­ti to­kią pra­ktiką? – Ir­gi ge­rai. Ta­čiau tai jau pa­čių dar­ buo­tojų spren­di­mas. Li­be­ra­lu­mas ir­

no­ri būtent to. Jei­gu tai pa­vyks­ta iš­siaiš­kin­ti, įmonė ban­do pa­si­ūly­ ti sa­vo al­ter­na­tyvų. „Jei­gu rei­kia ten to šventės gu­ru, šventės ak­cen­to, vi­sa­da pa­si­ūly­tu­ me sa­vo al­ter­na­tyvą ar­ba bent tas Kalėdų Se­ne­lis būtų kuo nors ki­ toks, nei mums įpras­ta. Bet jei­gu vis dėlto dis­ku­si­ja su klien­tu bū­ tų to­kia, kad jie sa­ko „mums rei­kia taip“, tai mes galbūt būtu­me linkę ma­žiau leis­ti sa­vo bran­gaus lai­ko ir perduoti šį klientą ku­riems nors sa­ vo ko­le­goms“, – sakė pa­šne­kovė.

gi ge­rai, dar­buo­to­jai jau­čia, kad jie yra įtrauk­ti į spren­dimų pri­ėmimą.

Dar­buo­to­jai pa­tys su­ren­gia šou

– O jei­gu įmonė ne­leid­žia pa­si­ rink­ti ir vie­toj kalė­dinės šventės tie­siog ski­ria dar­buo­to­jams pre­ miją? Ar tai pra­stesnė pa­ska­ta? – Sup­ran­tat, yra įvai­rių tra­di­ ci­jų. Tra­di­ci­ja pa­de­da psi­cho­lo­ giš­kai jaus­tis ge­rai. Mes ži­no­me, kad tra­di­ciš­kai bus Kalėdų šven­ tė, įmonės šventė. Žmonės gal­vo­ja apie tai, lau­kia ir džiau­gia­si. Tai yra tra­di­ci­ja. Tra­di­ci­ja or­ga­ni­za­ cinė­je kultū­ro­je tu­ri did­žiulę įta­ ką. Kai va­do­vai vie­na­reikš­miš­kai sa­vo spren­di­mu at­si­sa­ko tų tra­di­ cijų, ne­pa­si­tarę su dar­buo­to­jais, daž­niau­siai tai tu­ri nei­giamą įta­ ką ir dar­buo­tojų pa­si­ten­ki­ni­mas dar­bu mažė­ja. Jei­gu dar­buo­to­jas yra ma­žiau pa­ten­kin­tas dar­bu ar iš vi­so ne­pa­ten­kin­tas, jo pro­duk­ ty­vu­mas yra že­mas.

Ing­ri­da Žal­taus­kaitė, „Lie­tu­vos drau­di­mo“ at­stovė ži­niask­lai­dai, ti­ki­no, kad kiek­vie­nais me­tais įmo­ nės Kalė­das or­ga­ni­zuo­ja Per­so­na­lo de­par­ta­men­tas, ku­ris šventę lai­ko pa­slap­ty­je. Dar­buo­to­jams pa­skel­ bia­ma tik šventės te­ma, pa­gal ku­rią jie ruo­šia­si kos­tiu­mus. Tie­sa, ren­ gi­nių or­ga­ni­za­to­riai yra sam­do­mi, bet pa­čią pro­gramą at­lie­ka „Lie­tu­ vos drau­di­mo“ dar­buo­to­jai. „Aš, tiesą sa­kant, ne­ži­nau, kaip šie­met bus, nes man tai ir­gi stai­

a­ma geros darbovietės da­lis Įmonės kon­ku­ren­cin­gu­mas rin­ko­je pri­klau­so nuo ko? Nuo visų dar­buo­ tojų. Kaip įmonė rūpi­na­si sa­vo dar­ buo­to­jais, taip ji gy­vuo­ja rin­ko­je. Pa­vyzd­žiui, ži­nau įmonę, ku­ri or­ ga­ni­zuo­ja la­bai gra­žias šven­tes, ir jo­je mik­rok­li­ma­tas la­bai ge­ras, ta­ čiau at­ly­gi­ni­mo dy­dis, pa­ly­gin­ti su to­kia pat įmo­ne, yra ga­na vi­du­ti­ niš­kas. Dar­buo­tojų kai­tos ly­gis mi­ ni­mo­je įmonė­je že­mas. Žmonės taip ir sa­ko, kad „gal aš tiek neuž­dir­bu, ta­čiau man yra ge­rai. Man psi­cho­ lo­giš­kai kom­for­tiš­ka ten dirb­ti“.

Ji taip pat ti­ki­no, kad Kalėdų Se­ ne­lis ne­bėra toks ma­din­gas kalė­di­ nių šven­čių sim­bo­lis. Šiais me­tais įmonė ne­tu­ri nė vie­no ren­gi­nio, į kurį būtų įtrauk­tas Kalėdų Se­ne­lio pa­si­ro­dy­mas. D.Kanc­le­rytė taip pat sakė, kad sten­gia­si or­ga­ni­zuo­ti išs­kir­ti­nius ren­gi­nius ir tra­di­ci­nis Kalėdų Se­ ne­lis daž­niau­siai į juos ne­įtrau­kia­ mas. Ji pri­pa­ži­no, kad jei už­sa­kovų įmonė pra­šytų tra­di­cinės šventės su Kalėdų Se­ne­liu, pir­miau­sia būtų ban­do­ma iš­siaiš­kin­ti, kodėl įmonė

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ge­riau­sio darb­da­vio ap­do­va­ no­jimą gavęs „Lie­tu­vos drau­di­ mas“ dar­buo­to­jus įtrauk­ti ban­do ne tik į dar­bo veiklą, bet ir į šven­ tes. Kiek­vie­nais me­tais pa­tys dar­ buo­to­jai kalė­di­nia­me ren­gi­ny­je ne tik da­ly­vau­ja, bet ir šo­ka, dai­ nuo­ja ar ki­taip ste­bi­na ko­le­gas.

gmena, – tai da­ro vi­dinė ko­mu­ni­ ka­ci­ja ir jie lai­ko pa­slap­ty, nie­ka­da neatsk­leid­žia pir­ma lai­ko, – sakė pa­ šne­kovė. – O šiaip, kiek jie da­ry­da­ vo, vi­sa­da steng­da­vo­si įtrauk­ti sa­vo dar­buo­to­jus, kad jie ir­gi ką nors at­ liktų. Kad tai ne­būtų sam­domų at­ likėjų pa­si­ro­dy­mas dar­buo­to­jams.“ Pa­si­ruo­ši­mas Kalėdų šven­ tei „Lie­tu­vos drau­di­me“ pra­si­de­ da ta­da, kai dau­ge­lis apie Kalė­das dar nė ne­gal­vo­ja, – spa­lio mėnesį. „Kar­tais net keis­ta būna, kai spa­lio mėnesį jie sa­ko „mes jau pra­de­dam ruoš­tis šventėms“. Dar neat­ro­do, kad jau tos Kalė­dos. Bet ras­ti lai­ ko re­pe­ti­ci­joms ir vis­kam yra ga­na sun­ku“, – teigė I.Žal­taus­kaitė. Ji ti­ki­no, kad įmonė­je Kalė­dos nėra for­ma­li šventė. Vi­si dar­ buo­to­jai kvie­čia­mi pri­si­dėti, kar­ tu kur­ti jau­kią at­mos­ferą.

12

pirmADIENIS, gruodžio 9, 2013

turtas klaipėdos verslas

Ma­žas duk­re­les au­gi­nan­čios klaipė­dietės Eglė Ru­bi­nienė ir Kris­ ti­na Da­mu­le­vi­ čienė mies­to cent­re įkūrė Vaikų sa­loną – išs­kir­ti­nių dra­ bu­žių ir vie­ne­ ti­nių ak­se­suarų par­duo­tuvę ma­ žy­liams. Mo­te­rys teigė, kad šio už­ siė­mi­mo ėmėsi, nes jų ne­be­ten­ ki­no pre­ky­bos cent­ruo­se par­ duo­damų dra­ bužėlių pa­si­ūla ir ko­kybė.

Vie­ne­ti­niai: sa­lo­ne par­duo­da­mi lie­tu­vių tau­to­dailės meistrų, taip pat už­sie­nio au­to­rių rankų dar­bo ko­lek­ci­niai žais­lai ir vai­ko kam­ba­rio puoš­me­nos.

Veik­lių ma­my­čių vers­lo pla­nas As­ta Dy­ko­vienė a.dykoviene@kl.lt

Pa­si­ge­do krikš­to dra­bu­žių

E.Ru­bi­nienė pa­sa­ko­jo, kad prie­š ket­ve­rius me­tus šei­ma ruošė­si svar­biam įvy­kiui – duk­re­lių krikš­ ty­noms. „Ieš­ko­jau pro­gi­nių dra­ bu­žių, kuo ap­reng­ti per krikš­ty­ nas sa­vo mer­gai­tes. Drįstu sa­ky­ti, kad Lie­tu­vo­je ne­ra­dau, ko norė­jau. Norė­jo­si ko nors išs­kir­ti­nai gra­ žaus, ko­ky­biš­ko ir ne­ma­ty­to. Ry­ žau­si ieš­ko­ti už­sie­ny­je, taip at­ra­ dau olandų di­zai­ne­rių dra­bužė­lius. Jais pa­puo­šiau sa­vo duk­ry­tes ir nuo ta­da tik tais dra­bužė­liais jas norė­jau reng­ti“, – pra­džią pri­si­minė Eglė. Mo­te­ris su sa­vo bi­čiu­le K.Da­mu­ le­vi­čie­ne su­manė įkur­ti vai­kiškų dra­bu­žių, ak­se­suarų ir do­vanų par­ duo­tuvę, ku­rio­je dra­bužė­lių sa­vo ma­žy­liams rastų tos ma­mos, ku­ rioms ne­si­no­ri vaikų reng­ti ki­niš­ kais ar tur­kiš­kais ma­sinės ga­my­bos ap­da­rais. Sa­lo­ne par­duo­da­mi ne tik pro­ gi­niai, bet ir lais­va­lai­kiui skir­ ti dra­bužė­liai, pa­ga­min­ti iš la­bai ko­ky­biškų natū­ra­lių eko­lo­giškų med­žiagų, – jie skir­ti aler­giš­kiems vai­kams.

Mo­te­ris teigė, kad dra­bu­žių kai­ nos tik­rai ne­ma­žos, todėl ne­ži­no­jo, ar čia žmonės su­pras. Juk čia – ne Va­ka­rai, kur už­sie­nie­čiai ne­dve­jo­ da­mi sa­vo vai­kams per­ka palyginti bran­gius dra­bu­žius. Vaikų sa­lo­no va­dovė Kris­ti­na Čy­ žaus­kienė sakė, kad už­sukę klien­tai vi­si be išim­ties klau­sia, ar pas juos

yra natū­ra­laus pluoš­to ir išs­kir­ti­nių dra­bužė­lių vai­kui, to­kių, kur nie­kur ki­tur ne­bus ga­li­ma ras­ti. „Tėvai ren­ka­si išs­kir­ti­nius dra­ bu­žius ir išs­kir­ti­nius ak­se­sua­rus. Tai tik­rai nėra tuš­tybė, tai – mei­ lė sa­vo vai­kams. Juk tie dra­bu­žiai pui­kiai dėvi­mi, jie jų ne­su­ne­šio­ ja, juos ga­li­ma pa­lik­ti jau­nes­niam

Ne­ri­ma­vo, ar pa­si­seks

E.Ru­bi­nienė, nu­spren­du­si pra­dėti pre­kiau­ti šiais dra­bu­žiais, ne­ri­ma­ vo. Esą už­sie­ny­je ap­ran­gos ga­min­ tojų pre­kių ženk­lai yra ži­no­mi ir Va­karų Eu­ro­pos pirkėjų jau ne­be­ rei­kia su jais su­pa­žin­din­ti, ta­čiau Lie­tu­vo­je tai dar bu­vo nau­jie­na.

bro­liui ar se­su­tei ir jie at­ro­do kaip nau­ji“, – sakė K.Čy­žaus­kienė. Do­vanų iš­lie­ka­mo­ji vertė

Par­duo­tuvė­je pre­kiau­ja­ma ir vai­ kų kam­ba­rio in­ter­je­ro de­talė­mis, do­va­no­mis bei ak­se­sua­rais ma­žy­ liams. K.Da­mu­le­vi­čienė pa­sa­ko­jo, jog kūrėjų pra­šo, kad jie pa­ga­mintų to­kius pa­puo­ša­lus, ku­rie tiktų prie ap­ran­gos. „Vi­si šie daik­tai yra ran­ kų dar­bo, vie­ne­ti­niai. Yra tėvų, ku­ rie sa­vo vai­kams ieš­ko tik to vie­ nin­te­lio pa­puo­ša­lo ar lėlės, ku­rios ne­turės jo­kia ki­ta mer­gaitė. Kai ku­ rie žais­lai ne­skir­ti žai­di­mams, tai – in­ter­je­ro puoš­me­nos. Lėlės yra lie­ tu­vių kūrėjų, net tų, ku­rie gy­ve­na JAV ar Vo­kie­ti­jo­je, dar­bai. Pre­kiau­ ja­me ir klaipė­die­čių siū­tais žais­ lais“, – teigė K.Da­mu­le­vi­čienė. Klaipė­dietė pa­sa­ko­jo, jog sa­lo­ ne pre­kiau­ja­ma to­kio­mis do­va­no­ mis, ku­rios tu­ri iš­lie­kamąją ver­ tę. Vai­kams rei­kia ir la­vi­namųjų žai­dimų, ta­čiau ne­re­tai krikš­tynų pro­ga se­ne­liai anū­kams do­va­no­ja auk­si­nius ar si­dab­ri­nius kry­že­lius, o galėtų pa­do­va­no­ti išs­kir­tinę ran­ kų dar­bo lėlę, ku­ri bus ver­ti­na­ma ir po dau­gybės metų ir ku­rią vai­kai galės do­va­no­ti net sa­vo anū­kams. To­kia pra­kti­ka esą la­bai po­pu­lia­ri Vo­kie­ti­jo­je. Ma­mos pa­li­ki­mas

Išs­kir­ti­nu­mas: vai­kiškų dra­bužė­lių ir ak­se­suarų sa­lo­ne – eko­lo­giš­ka

aukš­tos ko­kybės ap­ran­ga, ku­ri esą ki­to­kia nei par­duo­da­ma pre­ky­bos cent­ruo­se. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

K.Da­mu­le­vi­čienė pa­sa­ko­jo, kad pra­dėjo sa­vo duk­roms do­va­no­ti in­ter­jerą puo­šian­čias lėles ir meš­ ki­nus. Pa­sak mo­ters, jie ­skir­ti ne žais­ti, o gro­žiui su­kur­ti. Tuos žais­

lus kai ku­rie žmonės ko­lek­cio­nuo­ja. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, po dau­gybės metų tas žais­las turės dar di­desnę vertę nei da­bar. „Kiek­vie­no gim­ta­die­nio pro­ga sa­vo duk­roms per­ku po to­ kią lėlę, ta len­ty­na pas mus pilnė­ ja ir, kai mer­gaitės užaugs, išeis į sa­vo na­mus, ati­duo­siu joms sa­ vo­tišką pa­li­kimą – po 18 lėlių“, – teigė K.Da­mu­le­vi­čienė. Esą, kai ma­ma do­va­no­ja lėlę sa­vo duk­rai, tai – ne šiaip nie­ko ne­reiš­ kian­tis ri­tua­las. Ta lėlė, ži­no­ma, turėtų būti išs­kir­tinė. Tei­gia­ma, kad to­kios lėlės do­va­no­ji­mas sa­vo mer­gai­tei yra sa­vo­tiš­kas ma­mos iš­ min­ties, pa­ty­ri­mo bei gerųjų emo­ cijų per­da­vi­mas. Duk­ros – pa­grin­di­niai mo­de­liai

Tai­gi klaipė­dietės E.Ru­bi­nienė ir K.Da­mu­le­vi­čienė ėmėsi sa­vo pa­ čių mėgsta­mo už­siė­mi­mo – pa­dėti ma­moms at­ras­ti ypa­tin­gas do­va­ nas ir dra­bu­žius sa­vo vai­kams. „Tai, ži­no­ma, vers­las, bet mes ši­ to žod­žio nemėgs­ta­me. Tai – dau­ giau mūsų po­mėgis, šird­žiai ma­ lo­nus dar­bas, juk reikė­jo kuo nors už­siim­ti per mo­ti­nystės ato­sto­gas. Vei­kiau­siai į sam­domą darbą jau ne­begrį­ši­me“, – ma­no Eglė. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad jos ir ko­ legės Kris­ti­nos duk­ros la­bai mėgsta lan­ky­tis šio­je mamų par­duo­tuvė­je. „Ma­tuo­tis dra­bu­žius – jų mėgsta­ miau­sias už­siė­mi­mas. Mūsų mer­ gaitės – pa­grin­di­niai Vaikų sa­lo­no rek­la­mos mo­de­liai“, – džiaugė­ si nišą pai­nio­se vers­lo džiunglė­se at­ra­du­sios klaipė­dietės.

13

pirmADIENIS, gruodžio 9, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Ne­ri­mo žvilgs­nis į Bal­ti­jos lai­vy­bą

Gal­vo­sū­kis: sun­ku su­pras­ti, kam pri­rei­kė iš jū­rų kel­tų vil­ki­kus „iš­va­ry­ti“ į ke­lius.

Nau­ją ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lą pa­si­sta­tęs Klai­pė­dos uos­tas maž­daug po me­tų ga­li lik­ti su iš­re­tė­ju­siais jū­rų kel­tų rei­sais. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Disk­ri­mi­na­ci­nės są­ly­gos

„2014 me­tais ma­to­me per­spek­ty­ vas, kad Klai­pė­dos uos­te ga­li dau­ gė­ti jū­rų kel­tais ga­be­na­mų kro­ vi­nių. Ta­čiau dėl 2015-ųjų to­kio op­ti­miz­mo nė­ra“, – tei­gė Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ jos rin­ko­da­ros ir bend­rų­jų rei­ka­lų di­rek­to­rius Ar­tū­ras Drun­gi­las. Bal­ti­jos jū­ros kel­tų vers­lui 2015 me­tais di­de­lį smū­gį smogs ne­pa­ ma­tuo­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos ini­ cia­ty­vos Bal­ti­jos ir Šiau­rės jū­ras pa­vers­ti iš­skir­ti­nė­mis pa­vyz­di­nės eko­lo­giš­kos lai­vy­bos zo­no­mis. „Išs­kir­ti­niai rei­ka­la­vi­mai lai­vų de­ga­lams, įsi­ga­lio­sian­tys nuo 2015 me­tų sau­sio 1 die­nos, ma­no po­žiū­ riu, yra disk­ri­mi­na­ci­niai. Rei­ka­la­vi­

mai įsi­ga­lios tik Bal­ti­jos ir Šiau­rės jū­rų ša­lims ir ne­bus tai­ko­mi Vi­dur­ že­mio jū­ros re­gio­ne. Ne­su­vo­kia­ma, kaip Eu­ro­pos Są­jun­go­je skir­tin­gų re­gio­nų uos­tams ga­li bū­ti tai­ko­mos disk­ri­mi­na­ci­nės są­ly­gos“, – ste­bė­ jo­si Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus. Jis tei­gė do­mė­ję­sis, ko­kią įta­ ką Bal­ti­jos jū­ros tar­šai da­ro lai­vai, ir nė vie­no­je ins­ti­tu­ci­jo­je neiš­gir­ do at­sa­ky­mo, kad ap­skri­tai yra fik­ suo­ja­ma ko­kia nors konk­re­ti lai­vų tar­ša jū­rai. „Da­bar lyg jau tei­gia­ma, kad Bal­ ti­jos jū­ro­je plau­kio­jan­tys lai­vai sa­ vo iš­me­ta­lais ter­šia pa­kran­čių re­ gio­nus. Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja yra vy­rau­jan­čių vė­jų iš Bal­ti­jos jū­ ros ke­ly­je. Ne­gir­dė­jau jo­kių nu­ si­skun­di­mų, kad iš Bal­ti­jos jū­ros

Ar­vy­das Vait­kus:

Ne­su­vo­kia­ma, kaip Eu­ro­pos Są­jun­go­ je skir­tin­gų re­gio­nų uos­tams ga­li bū­ti tai­ ko­mos disk­ri­mi­na­ci­ nės są­ly­gos.

nuo lai­vų į pa­kran­tes bū­tų ne­ša­ mi kenks­min­gi iš­me­ta­lai“, – kal­ bė­jo A.Vait­kus. Lau­kia stai­gus bran­gi­mas

Jei ir yra ko­kia nors lai­vų tar­ša, ji ne­tgi nau­din­ga Bal­ti­jos jū­ros pa­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

kran­tėms. Moks­li­nin­kai pa­ste­bi, kad su­de­gus jū­ri­niam ma­zu­tui iš lai­vų iš­si­sky­rę sie­ros ir azo­to jun­ gi­niai yra tar­si trą­ša. Bet ku­riuo at­ ve­ju šių jun­gi­nių yra įpras­to­se azo­ ti­nė­se trą­šo­se. Eu­ro­pos Są­jun­gos val­di­nin­kų eks­pe­ri­men­tai Bal­ti­jos jū­ros lai­ vy­bo­je ga­li la­bai bran­giai kai­nuo­ti Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­to­jams. Brangs­ tan­tys jū­rų ga­be­ni­mai at­si­spin­dės pre­kių kai­no­se. „Kar­tu su Klai­pė­do­je esan­čios kel­tų lai­vy­bos kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ways“ at­sto­vais pa­skai­čia­vo­me, kad dėl rei­ka­la­vi­mų de­ga­lams nuo 2015 me­tų kro­vi­nių ga­be­ni­mas jū­ rų kel­tais Klaipėdos–Kylio li­ni­jo­ je pa­brangs apie 50 pro­c.“, – ti­ki­ no A.Drun­gi­las. Ar to­kiais kai­nų šuo­liais su­ge­bės jū­rų kel­tų kom­pa­ni­jos į kel­tus pri­ trauk­ti sunk­ve­ži­mius? Abe­jo­ti­na. Jau da­bar ga­ben­ti kro­ vi­nius jū­rų kel­tais yra bran­giau nei vež­ti juos sau­su­ma. Kai pa­kils kai­nos ir tie vil­ki­kai, ku­rie į Vo­kie­ti­ją dar plauk­da­vo kel­ tais, rie­dės ke­liais. „Ro ro lai­vai yra la­biau­siai eko­ lo­giš­kas trans­por­tas, nes su­ren­ka

au­to­mo­bi­lius iš ke­lių. To­dėl rei­ ka­la­vi­mai, žy­miai pa­bran­gin­sian­ tys kro­vi­nių ga­be­ni­mą lai­vais, at­ ro­do keis­to­ki, juo la­biau jog yra ES ir pa­sau­li­nės trans­por­to sis­te­mos nuo­sta­ta orien­tuo­tis į tas trans­ por­to prie­mo­nes, ku­rios vie­nu me­tu ga­li ga­ben­ti di­džiau­sius kie­ kius kro­vi­nių. Lai­vai ir yra to­kios trans­por­to prie­mo­nės“, – pa­ste­ bė­jo A.Vait­kus. Pa­jau­tė li­ni­jos ne­tek­tį

Tarp ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tų, įskai­ tant ir Ru­si­jos, Klai­pė­do­je krau­na­ ma dau­giau­sia jū­rų kel­tais ga­be­ na­mų kro­vi­nių. Per me­tus – apie 5 mln. to­nų. Klai­pė­dos uos­te yra gi­liau­sios kro­vi­nių ga­be­ni­mo jū­rų kel­tais tra­ di­ci­jos. Šie­met per 11 mė­ne­sių Klai­pė­ do­je krau­ta 4,3 mln. to­nų ro ro kro­vi­nių. Ant­ro­je vie­to­je esan­tis Ta­li­no uos­tas nuo Klai­pė­dos at­ si­lie­ka dau­giau kaip 1 mln. to­nų jū­rų kel­tais ga­be­na­mų kro­vi­nių. Į Vents­pi­lį jū­rų kel­tais ga­be­na­mų kro­vi­nių kro­va už Klai­pė­dos uos­ tą ma­žes­nė be­veik 2 mln. to­nų.

14

14

pirmADIENIS, gruodžio 9, 2013

rubrika JŪRA Nau­jas kel­tas

Uos­tų ak­cen­tai

Prob­le­mi­niai rei­sai

Nuo 2014 m. pra­džios iš Klai­pė­ dos į Karls­ham­ną plau­kios nau­ jas kel­tas „At­he­na Sea­ways“. Šį 2010 m. sta­ty­tą lai­vą „DFDS Sea­ways“ frach­tuo­ja Ita­li­jos „Gri­mal­di Hol­ding“. Bu­vęs „Cor­ ra­gio“ ga­li priim­ti 500 ke­lei­vių ir 2623 li­ni­ji­nius met­rus kro­vi­nių. Jis yra toks pa­t, kaip Klaipėda – Kylis li­ni­jo­je plau­kio­jan­tys lai­vai.

Ta­li­no uos­to pra­šy­mu kom­pa­ni­ ja „KPMG Bal­tics OÜ“ ren­gė ry­ ti­nės Bal­ti­jos re­gio­no uos­tų kon­ ku­ren­cin­gu­mo stu­di­ją. Iš­va­da – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos uos­ tai pra­lai­mi kon­ku­ren­ci­nė­je ko­ vo­je Ru­si­jos uos­tams. Ta­li­nas pri­sta­ty­tas kaip di­džiau­sią, Klai­ pė­da – kaip ma­žiau­sią gy­lį tu­ rin­tys di­de­li uos­tai.

Skel­bia­ma, kad Ka­li­ning­ra­de vei­kia jū­ri­nin­kų įdar­bi­ni­mo kom­ pa­ni­ja „Bal­ti­jos jū­rų kom­pa­ni­ ja“, ku­ri ga­li kvies­ti dirb­ti į lai­vus ir Lie­tu­vos jū­ri­nin­kus. Ši kom­pa­ ni­ja ti­tu­luo­ja­ma, kaip abe­jo­ti­na. Ji esą įdar­bi­no jū­ri­nin­kus Jung­ ti­niuo­se Ara­bų Emy­ra­tuo­se re­ gist­ruo­to­je kom­pa­ni­jo­je. Šie bu­ vo įdar­bin­ti Af­ri­ko­je lyg ver­gai.

Ar rengsime jū­ri­nin­kus Ka­zachs­ta­nui? Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­ kyk­la Va­ka­rų Eu­ro­po­je gar­sė­ja kaip aukš­to ly­gio jū­ri­nin­kų ir uos­ to dar­buo­to­jų ren­gi­mo kal­vė. Kaip rea­lia­me lai­ve

Ka­zachs­ta­ne lan­kę­sis Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus ta­rė­si dėl pla­tes­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo su šios ša­lies vers­ li­nin­kais. Ka­za­chai už­si­mi­nė, kad per Klai­pė­dos uos­tą no­rė­tų ga­ben­ ti sa­vo kro­vi­nius – fe­ro­ly­di­nius ir ne­tgi ang­lis. A.Vait­kus pri­si­mi­nė, kad ap­tar­ta ga­li­my­bė Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­ vys­tės mo­kyk­lo­je mo­ky­ti Ka­zachs­ ta­no jū­rei­vius. „Mū­sų jū­ri­nin­kai Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je yra tarp la­biau­siai ger­ bia­mų spe­cia­lis­tų. Tai, kad jų pa­ ren­gi­mo ly­gis la­bai aukš­tas, yra ir Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los nuo­pel­nas. Neat­si­tik­ti­ nai ka­za­chai su­si­do­mė­jo jū­ri­nin­kų ren­gi­mo sis­te­ma Lie­tu­vo­je“, – ti­ ki­no A.Vait­kus. Jis tei­gė tre­ni­ruok­ly­je ste­bė­jęs, kaip į uos­tą bu­vo įve­di­nė­ja­mas du­ jo­ve­žis. Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­ vys­tės mo­kyk­lo­je įreng­tas vi­siš­ko lai­vo val­dy­mo, dar­bo su vil­ki­kais tre­ni­ruok­lių komp­lek­sas. Ve­dant lai­vą, įvai­rių spe­cia­ly­ bių kur­san­tai dir­ba skir­tin­guo­se ka­bi­ne­tuo­se su­mon­tuo­tuo­se tre­ ni­ruok­liuo­se. Ry­šys tarp jų pa­lai­ ko­mas ra­di­jo ry­šio prie­mo­nė­mis – vi­sai kaip lai­ve. Tu­rė­tų su­si­tar­ti vy­riau­sy­bės

Yra ga­li­my­bės Lie­tu­vos aukš­to­ jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je reng­ti Ka­zachs­ta­no ar ko­kios nors ki­tos

Vie­ta: Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je įreng­ta mo­der­ni kom­piu­te­ri­zuo­ta jū­ri­nin­kų mo­ky­mo ba­zė.

ša­lies jū­ri­nin­kus. Mo­kyk­la jiems pa­teik­tų ir va­do­vė­lius, ir ki­tas mo­ ky­mo prie­mo­nes. Taip pat su­teik­ tų bend­ra­bu­tį. Ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju prii­mant stu­den­tus už­sie­nie­čius, tam rei­kė­ tų pa­pil­do­mai pa­si­reng­ti. Prob­le­mų kil­tų ir dėl kal­bų. Kiek ži­no­ma, Ka­ zachs­ta­ne mo­kyk­las bai­gu­sių jau­ nuo­lių ang­lų kal­bos ži­nios ge­ro­kai ski­ria­si nuo Lie­tu­vos moks­lei­vių. „Jei Klai­pė­do­je mo­ky­tų­si Ka­ zachs­ta­no jū­ri­nin­kai ir tai pri­si­dė­tų prie bend­ro Lie­tu­vos jū­ri­nio komp­ lek­so vys­ty­mo pri­trau­kiant dau­giau kro­vi­nių iš tos ša­lies, tai bū­tų svei­ kin­ti­na idė­ja“, – svars­tė Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los di­ rek­to­rius Vik­to­ras Sen­či­la. Jo nuo­mo­ne, su kro­vi­nių pa­ gau­sė­ji­mu su­si­jęs stu­den­tų iš Ka­ zachs­ta­no pa­si­ro­dy­mas tu­rė­tų bū­ti su­tar­tas vy­riau­sy­bi­niu ly­giu. Jei tai pa­vyk­tų, bū­tų pir­ma­sis at­ve­jis, kai to­kiu pa­grin­du Lie­tu­vo­je jū­rei­vys­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

tės moks­lų sie­ktų stu­den­tai iš ki­ tų ša­lių. Pa­na­šus tri­ša­lis jū­ri­nin­kų mo­ky­mo su­si­ta­ri­mas yra Lie­tu­vos vi­du­je – tarp Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los, Ka­ro aka­de­ mi­jos ir Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jos. Pa­gal šį su­si­ta­ri­mą Klai­pė­do­ je lai­va­ve­dy­bos mo­ko­si stu­den­tai iš Ka­ro aka­de­mi­jos. Jū­rei­vys­tės moks­lai ne­bran­gūs

Pa­vie­nių ki­tų ša­lių at­sto­vų mo­ ky­mo­si at­ve­jų Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je jau yra. Čia stu­di­juo­ja vie­nas vai­ki­nas iš Gru­zi­ jos – šios ša­lies pi­lie­tis. Nea­ki­vaiz­ džiai stu­di­juo­ja ir vie­nas egip­tie­tis. Jie pa­tys mo­ka už moks­lą. V.Sen­či­los ver­ti­ni­mu, moks­ lai Lie­tu­vos aukš­tojoje jū­rei­vys­ tės mo­kyk­lo­je nė­ra bran­gūs. Die­ ni­niuo­se mo­ky­muo­se jie me­tams kai­nuo­ja 4,6 tūkst. li­tų, nea­ki­vaiz­ di­niuo­se – dar ma­žiau. Ki­to­se ša­ ly­se kai­nos yra 3–4 kar­tus di­des­

nės. Ta­čiau yra ša­lių, to­kių, kaip Suo­mi­ja, ku­rio­se jū­ri­niai moks­lai yra do­tuo­ja­mi vals­ty­bės ir už juos ne­rei­kia mo­kė­ti. Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la da­ly­vau­ja ir stu­den­tų mai­nų pro­gra­mo­se. Pus­me­tį trun­ kan­čiuo­se ki­tų ša­lių stu­den­tams skir­tuo­se uos­to ir jū­rei­vys­tės kur­ suo­se Klai­pė­do­je lan­ko­si stu­den­tai iš Tur­ki­jos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos.

4,6

– tiek tūkstančių litų per metus vienam jaunuoliui kainuoja mokslai Lie­tu­ vos aukš­to­joje jū­rei­vys­ tės mo­kyk­loje.

Ne­ri­mo žvilgs­nis į Bal­ti­jos lai­vy­bą Ru­si­jos Sankt Pe­ter­ 13 bur­go ir Ust Lu­gos uos­tai nuo Klai­pė­dos at­si­lie­ka maž­

daug po 3 mln. to­nų kiek­vie­nas. Tie­sa, Sankt Pe­ter­bur­go ir Ust Lu­gos uos­tuo­se jū­rų kel­tais ga­be­ na­mų kro­vi­nių au­gi­mo ten­den­ ci­jos šie­met yra tei­gia­mos. Sankt Pe­ter­bur­ge ro ro kro­va ki­lo maž­ daug treč­da­liu, Ust Lu­go­je – apie 15 pro­c., pa­ly­gin­ti su per­nai. Į šiuos Ru­si­jos mies­tus ati­da­ro­mos nau­jos kel­tų li­ni­jos, per­tvar­ko­mos se­no­sios in­ten­sy­vi­nant kel­tų rei­sų skaičių. Klai­pė­dos uos­te per 11 mė­ne­sių krau­ta 182 tūkst. ma­žiau jū­rų kel­ tais at­ga­ben­tų kro­vi­nių. Šios kro­ vos kri­ti­mas su­da­rė per 4 pro­c. Tai aiš­ki­na­ma tuo, kad nuo rug­sė­jo ne­be­li­ko kel­tų li­ni­jos tarp Klai­pė­

Uos­tą nuo už­terš­to grun­to va­ lan­ti Lat­vi­ jos kom­pa­ ni­ja BGS su­si­dū­rė su su­dė­tin­ gais, iki tol ma­žai kie­ no da­ry­tais dar­bais.

dos ir Zas­ni­co. Di­des­nis, maž­daug 6 pro­c., kro­vos kri­ti­mas fik­suo­tas tik Ta­li­no uos­te. Bend­ra ten­den­ci­ja yra to­kia, kad jū­rų kel­tais ga­be­na­mų kro­vi­nių šie­met ry­ti­nės Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ ne yra maž­daug 4 pro­c. dau­giau. Pa­gal ke­lei­vių srau­tus Klai­pė­dos uos­tas švies­me­čiais at­si­lie­ka nuo Ta­li­no uos­to. Klai­pė­do­je per 11 mė­ ne­sių lan­kė­si apie 300 tūkst. kel­ tų ke­lei­vių, kai Ta­li­ne jų bu­vo 7,8 mln. Net­gi Ry­go­je, kur ro ro kro­vi­ nių ma­žai, ap­si­lan­kė ge­ro­kai dau­ giau ne­gu Klai­pė­do­je – be­veik 660 tūkst. jū­rų kel­tų ke­lei­vių. Dau­giau­sia ter­mi­na­lų – Šve­di­jo­je

Šiuo me­tu di­džiau­sias pa­sau­ly­je jū­rų kel­tų tink­las yra kaip tik Bal­

ti­jos jū­ros re­gio­ne. Bal­ti­jos jū­ro­je plau­kio­ja 189 jū­rų kel­tai. Juos val­ do 33 lai­vy­bos kom­pa­ni­jos. In­ter­ne­to sve­tai­nė „Bal­tict­rans­ port­maps.com“ ap­rė­pia vi­sas li­ni­ jas. Bal­ti­jos jū­ra iš­rai­žy­ta siau­ro­ mis li­ni­jo­mis, ku­rios jun­gia įvai­rius uos­ta­mies­čius. Dau­giau­sia lai­vy­bos li­ni­jų Bal­ti­ jos jū­ro­je tu­ri lai­vy­bos kom­pa­ni­ ja „Finn­li­ne“ (14 li­ni­jų). Ji ati­da­ rė ke­lias nau­jas li­ni­jas su Ru­si­jos uos­tais Suo­mių įlan­kos re­gio­ne. „DFDS Sea­ways“, tu­rė­ju­si 13 li­ni­ jų, su­ma­ži­no jų iki 11. „Ste­na Li­ ne“ tu­ri 10 li­ni­jų, „Tallink/Silja“ – 7, „Trans­fen­ni­ca“, „Vi­king Li­ne“, „Fer­gen“ po 5. Kai kuriose ša­ly­ se, tokiose kaip Šve­di­ja, yra 39 jū­rų kel­tų ter­mi­na­lai 23-uo­se uos­tuo­se.

Da­ni­jo­je vei­kia 25 jū­rų kel­tų ter­mi­ na­lų 19-oje uos­tų, Suo­mi­jo­je – 25 ter­mi­na­lai 12-oje uos­tų. Vo­kie­ti­ jo­je de­vy­niuo­se uos­tuo­se vei­kia 19 ter­mi­na­lų. Es­ti­jo­je vei­kia še­ši jū­rų kel­tų ter­mi­na­lai tri­juo­se uos­tuo­se. Tiek pat jų ir Len­ki­jo­je. Lat­vi­ja tu­ ri po vie­ną jū­rų kel­tų ter­mi­na­lą Ry­ go­je, Vents­pi­ly­je ir Lie­po­jo­je. Ru­si­ja skel­bia­si tu­rin­ti 3 ter­mi­na­lus Sankt Pe­ter­bur­ge. 2 – Ust Lu­go­je ir vie­ną Bal­tijs­ke Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Lie­tu­va kol kas ofi­cia­liai skel­bia tu­rin­ti vie­ną KLAS­CO jū­rų kel­ tų ter­mi­na­lą Smel­tės pu­sia­sa­ly­ je. Net­ru­kus tu­rė­tų bū­ti ati­da­ry­tas dar vie­nas nau­jas ter­mi­na­las prie II Smil­ty­nės per­kė­los. Jo ope­ra­to­ rius – Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­ nių ter­mi­na­lo bend­ro­vė.

Už­terš­ta Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Daug tech­no­ge­ni­nių šiukš­lių

Uos­tą nuo už­terš­to grun­to BGS tu­rė­tų iš­va­ly­ti iki 2014 me­tų ko­vo. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­ to­rius Al­gir­das Ka­ma­raus­kas pri­ pa­ži­no, kad tem­pas nė­ra tin­ka­mas. Pa­gal gra­fi­ką kom­pa­ni­ja jau tu­rė­jo iš­siurb­ti iš po do­kų apie 200 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to. Rea­liai iš­ siurb­ta maž­daug ke­tu­ris kar­tus ma­žiau nei pla­nuo­ta. „Dar­b ų vė­l a­v i­m o prie­ž as­ tys yra aiš­kios. Ran­go­vai ti­ki­na, kad siurb­ti grun­tą ypač su­dė­tin­ ga. Po do­kais yra daug tech­no­ ge­ni­nių šiukš­lių, ku­rios nuo­lat už­kem­ša siurb­lius me­ta­lo ga­ba­ liu­kais, tro­sais, įvai­rio­mis šiukš­ lė­mis. Dėl sun­kio­sio­mis da­li­mis už­terš­to grun­to nuo­lat su­dras­ko­ mi dumb­lo sau­si­ni­mo mai­šai“, – ti­ki­no A.Ka­ma­raus­kas. Jo tei­gi­mu, pro­jek­to ei­go­je tech­ ni­ka to­bu­li­na­ma. Ta­čiau už­terš­tą grun­tą siur­bian­ti vie­na žem­siur­ bė ne­ga­li ga­ran­tuo­ti to tem­po, ku­ris bu­vo nu­ma­ty­tas. Uos­to di­ rek­ci­ja rei­ka­lau­ja, kad bū­tų nau­ do­ja­ma pa­pil­do­ma grun­to siur­bi­ mo tech­ni­ka. Ter­ša­lai su­ri­ša­mi

Kol kas Uos­to di­rek­ci­ja nė­ra mo­ kė­ju­si nė už vie­ną grun­to siur­bi­mo eta­pą. Ap­mo­kė­ji­mas nu­ma­ty­tas po to, kai bus iš­va­ly­ta bent vie­na do­ kų duo­bė. Šiuo me­tu nė­ra baig­tas nė vie­nas va­ly­mo eta­pas. Anot A.Ka­ma­raus­ko, pir­mą­ jį eta­pą – dumb­lo siur­bi­mą iš po di­džiau­sio 219 do­ko, ku­rį nau­do­ja

15

pirmADIENIS, gruodžio 9, 2013

JŪRA Uos­to kai­my­nys­tė

Mies­tas ant van­dens

Kon­tei­ne­ri­niai kar­te­liai

Spar­čiai be­si­ple­čiant Ru­si­jos Ust Lu­gos uos­tui, su­si­dur­ta su pro­ble­ma, kur ap­gy­ven­din­ti uos­ to dar­buo­to­jus? Ša­lia Ust Lu­gos pla­nuo­tas sta­ty­ti mies­tas taip ir neiš­ki­lo. Gy­ven­to­jai bai­min­tų­ si gy­ven­ti ša­lia uos­to. Tai bus di­ džiu­lis tar­šos šal­ti­nis, juo la­biau, kad pla­nuo­ja­ma įreng­ti dar ir du­jų ter­mi­na­lą.

JAV sta­tys 10 mlrd. do­le­rių kai­ nuo­sian­tį mies­tą ant van­dens. Ja­me ga­lės gy­ven­ti apie 50 tūkst. žmo­nių. Ant plū­du­riuo­jan­ čio įren­gi­nio ne­tgi bus oro uos­ tas. Tam, kad pra­si­dė­tų di­džiu­ lio mies­to ant van­dens sta­ty­bos, rei­kia su­rink­ti 1 mlrd. JAV do­le­ rių. No­rin­čių­jų gy­ven­ti mies­te ant van­dens kol kas nė­ra daug.

Ru­si­jos kon­ku­ren­ci­jos tar­ny­ba iš­kė­lė by­lą ke­tu­rio­li­kai Ru­si­jos kon­tei­ne­ri­nių li­ni­jų agen­tų dėl ne­va tarp jų vy­ku­sių kar­te­li­nių su­si­ta­ri­mų. Vi­si agen­tai – už­sie­ nio kom­pa­ni­jų at­sto­vy­bės Ru­si­ jo­je. Ru­si­jos tar­ny­bos kon­tei­ne­ ri­nių li­ni­jų agen­tus krė­tė vi­sus 2013 me­tus. Pa­na­šių at­ve­jų bu­ vo ir Lie­tu­vo­je.

Suomių įlankoje – karo skenduolis Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Suomių įlankos Rusijos vandenyse rastas karo laivas, nuskandintas beveik prieš 95-erius metus.

as grun­tas va­lo­mas lė­to­kai

Tech­no­lo­gi­ja: už­terš­to grun­to aikš­te­lė­je van­duo nu­sun­kia­mas spe­cia­lio­mis prie­mo­nė­mis.

„Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la“, ran­go­vas pa­si­ža­dė­jo baig­ti iki šių me­tų pa­ bai­gos. Klai­pė­dos uos­to do­kų duo­bė­ se, kur re­mon­tuo­ja­mi lai­vai, su­si­ kau­pė dau­giau kaip 200 tūkst. ku­ bi­nių met­rų dumb­lo. Tai nuo lai­vų nu­va­ly­tų da­žų sluoks­niai, įvai­raus me­ta­lo, ki­tų lie­ka­nų. Iš jų apie 130 tūkst. ku­bi­nių met­rų yra po Va­ka­ rų lai­vų ga­myk­los do­kais. Duo­bės pir­miau­sia va­lo­mos po Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los do­kais. Dumb­las siur­bia­mas per Smel­tės pu­sia­sa­lį ir Mal­kų įlan­ką spe­cia­ liai nu­ties­tu vamz­džiu. Jis pi­la­mas į aikš­te­lę. Nau­do­jant che­mi­nes me­džia­gas su­ri­ša­mi ja­me esan­tys ter­ša­lai. Vie­nam ku­bi­niam met­rui grun­to su­riš­ti nau­do­ja­ma apie 30 ki­log­ra­mų rea­gen­tų – ak­ri­lo po­ li­me­rų. Reak­ci­jos me­tu iš grun­ to at­si­ski­ria van­duo ir lie­ka sau­

sa me­džia­ga. Li­ku­si ma­sė de­da­ma į spe­cia­lius mai­šus, kur grun­

Ado­mas Alek­na:

Grun­to siur­bi­mas iš uos­to vyks­ta lė­tai, bet tai da­ro­ma tvar­ kin­gai.

tas su­si­gu­lės. Kaip sau­sas grun­ tas lai­ko­si, bus aiš­ku po pir­mo­ sios žie­mos. Klai­pė­dos uos­to grun­to su­tvar­ ky­mo pro­jek­to kon­kur­są lai­mė­ju­si Lat­vi­jos kom­pa­ni­ja BGS jį pa­si­siū­ lė su­tvar­ky­ti už 22 mln. li­tų. Ki­tos kon­kur­se da­ly­va­vu­sios kom­pa­ni­jos siū­lė net 32 ir 35 mln. li­tų kai­nas.

Įdomų radinį surado Sankt Peter­ burgo jūrininkų povandenininkų klubo nariai. 30 metrų gylyje su­ rastas aukštyn kiliu gulintis britų eskadrinis minininkas „Victoria“, kurio korpusas suplėšytas į kelias dalis. Minininkas „Victoria“ Rusijos vandenyse buvo nuskandintas 1919 metais. Jį atakavo ir nuskandino Rusijos povandeninis laivas „Pan­ tera“. Pagal šio laivo vado paliktus archyvus ir buvo rasta tiksli mini­ ninko „Victoria“ žūties vieta. Šio laivo doklumentų kopijos pateko į rankas Sankt Peterburgo jūrininkų povandenininkų klubo nariams. Įdomios aplinkybės, kuriomis Suomijos įlankoje atsidūrė britų minininkas. Jis buvo vienas iš bri­ tų eskadros laivų, kurie po bolše­ vikinio perversmo Rusijoje buvo baltagvardiečių šiaurės vakarų ar­ mijos generolo Nikolajaus Judeni­ čiaus žinioje. N.Judeničius susijęs ir su Lietuva. Šis Rusijos caro armijos generolas nuo 1889 metų tarnavo vadinama­ jame lietuvių pulke. Jis pasižymė­ jo Pirmojo pasaulinio karo kovose. 1919 metais tapo baltagvardiečių šiaurės vakarų armijos vadu. Šiame junginyje, kuris puolė Sankt Peter­ burgą, buvo ne tik britų laivynas, bet ir, kaip pažymima „Vikipedijo­

je“, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ka­ riškiai. Jūrų mūšyje prieš raudono­ sios armijos pajėgas kovėsi penki britų kreiseriai ir 9 eskadriniai mi­ nininkai, kuriems vadovavo eska­ dros admirolas Edvinas Aleksan­ dras Sinkleris. Jam padėjo ir estų povandeninis laivas „Lembit“, ku­ ris dabar yra pagrindinis Talino jū­ rų muziejaus eksponatas. Vėliau vykstant mūšiams britų pajėgos buvo nuolat papildomos naujais laivais. Karo persilaužimu tapo tai, kad 1919 m rugpjūčio 31 dieną bolševikinės Rusijos povan­ deniniam laivui „Pantera“ pavyko nuskandinti britų eskadrinį mini­ ninką „Victoria“. Po šio įvykio bol­ ševikinis laivynas užminavo kelius į Kronštatą. Plaukdamas Sank Pe­ terburgo link užplaukęs ant minos nuskendo dar vienas britų eskadri­ nis minininkas „Verulam“, kuris iki šiol nerastas. Įvairūs laivų susirėmimai vyko iki 1920 metų pradžios, kol Suomių įlanką sukaustė ledai. Tarp Estijos ir bolševikinės Rusijos buvo pasi­ rašyta taika, Didžiosios Britanijos laivynas išvestas iš Baltijos jūros. Apie tai, kad Suomių įlankoje rastas 1919 metais nuskandintas britų eskadrinis minininkas, bu­ vo pranešta Didžiosios Britanijos admiralitetui. 91 metro ilgio, 8,2 metro pločio eskadrinis mininin­ kas buvo nuskandintas nukreipus į jį dvi torpedas. Laivas tuo me­ tu stovėjo išmetęs inkarą. Mini­ ninkas buvo naujas laivas, statytas prieš dvejus metus. Jo įgulą sudarė 110 karo jūrininkų.

KVJUD nuo­tr.

Va­lo­ma tvar­kin­gai

Kon­kur­są lai­mė­ju­si Lat­vi­jos kom­ pa­ni­ja to­kių dar­bų pa­tir­ties tu­ ri ne­daug. Lat­vi­jo­je ji at­li­ko ne­di­ de­lės apim­ties grun­to tvar­ky­mo dar­bą. Lat­vi­jo­je už­terš­tas grun­tas tvar­ko­mas pa­pras­čiau – iš uos­to jis pluk­do­mas į jū­ros są­var­ty­nus. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to ka­pi­to­nas Ado­mas Alek­na tei­gė, kad grun­to siur­bi­mas iš uos­to vyks­ ta lė­tai, bet tai da­ro­ma tvar­kin­gai. Nep­rie­kaiš­tin­gai įreng­ta ir už­terš­to grun­to lai­ky­mo aikš­te­lė. Yra nu­ties­ ti vamz­džiai, to­dėl už­terš­tas grun­tas ne­pa­ten­ka į uos­to ak­va­to­ri­ją. Uos­ to tar­ny­boms ne­ky­la ko­kių nors pa­ pil­do­mų rū­pes­čių. Klai­pė­dos uos­te do­kų duo­bė­se grun­tas yra už­terš­tas sun­kiai­siais me­ta­lais, naf­tos pro­duk­ tais, ki­to­mis me­džia­go­mis. Juo­kau­ja­ ma, kad do­kų duo­bių grun­te yra vi­sa D.Men­de­le­je­vo len­te­lė.

Istorija: britų eskadrinio minininko „Victoria“ žūtis užfiksuota tarybi­

nių laikų paveiksle.

„Axishistory.com“ nuotr.

16

pirmADIENIS, gruodžio 9, 2013

JŪRA

Krikš­ty­nų tra­di­ci­jos lai­vuo­se ne­blės­ta Trans­por­ti­niuo­se lai­vuo­se dir­ban­tys Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai vis daž­niau plau­ kio­ja ek­va­to­rių ker­ tan­čiais rei­sais.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Įver­ti­ni­mas: lai­vo „Vec­tis Fal­con“ nau­jo­kai lai­min­gi, ga­vę neįp­ras­tus

ek­va­to­riaus kir­ti­mo ser­ti­fi­ka­tus.

Tra­di­ci­jos ne­si­kei­čia

Pas­ta­ruo­ju me­tu ypač po­pu­lia­ rūs rei­sai, kai jū­ri­nin­kai iš Lie­tu­ vos plau­kio­ja tarp Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no ir Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­ nų. At­lan­tu be­si­drie­kian­tys rei­sai, ker­tan­tys ek­va­to­rių, trun­ka il­giau. Ta­čiau lai­vų sa­vi­nin­kai pa­si­ti­ki jū­ ri­nin­kais iš Lie­tu­vos ir be jo­kios bai­ mės lei­džia­si į ke­lią per At­lan­tą. Neseniai specialiosios paskirties laivui „Vectis Falcon“ plaukiant iš Europos į Brazilijos Setubalo uostą, ekvatorių kirto klaipėdietis kapito­ nas Viktoras Pozonkevičius su įgula. Įgu­lai įsi­min­ti­niau­sias plau­ki­ mo epi­zo­das – nau­jo­kų krikš­ty­ nos ker­tant ek­va­to­rių. V.Po­zon­ke­ vi­čius iš šios ce­re­mo­ni­jos at­siun­tė nuo­trau­kų. Vi­si pa­krikš­ty­ti nau­jo­kai – jū­ rų ka­de­tai: Ro­bi­nas Crew­sas iš Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos, Lo­nut Ni­ta iš Ru­mu­ni­jos ir Dmit­ri­jus Bu­diu­kas iš Uk­rai­nos. „Ek­va­to­riaus kir­ti­mo tra­di­ci­jos jau daug me­tų yra tos pa­čios ir be­ veik ne­kin­ta. Įp­ras­ta, kad ini­cia­ty­ va pa­mi­nė­ti pu­siau­jo kir­ti­mą ky­la iš lai­vo ka­pi­to­no. Jis pa­kvie­čia įgu­lą ir nu­spren­džia­ma, kaip vyks šven­tė. Ek­va­to­riaus kir­ti­mo šven­tės sce­ na­ri­jų ga­li ko­re­guo­ti sen­bu­viai jū­ ri­nin­kai, ne pir­mą kar­tą plau­kian­ tys per pu­siau­ją. Bet ku­riuo at­ve­ju pir­mą kar­tą ker­tan­tiems ek­va­to­ rių ten­ka sto­ti prieš Nep­tū­no teis­ mą“, – tei­gė lai­vo „Vec­tis Fal­con“ ka­pi­to­nas. Skir­tin­gi pa­žy­mė­ji­mai

Jū­rų ka­pi­to­nas V.Po­zon­ke­vi­čius ek­va­to­rių kir­to jau šeš­tą­jį kar­tą. „1990 me­tais bu­vau ket­vir­ta­me kur­se ir ma­ne pa­siun­tė į prieš­dip­ lo­mi­nę pra­kti­ką žve­jy­bi­nia­me lai­ve

Lai­vas: spe­cia­li­zuo­tos pa­skir­ties lai­vui „Vec­tis Fal­con“ va­do­vau­ja klai­

pė­die­tis V.Po­zon­ke­vi­čius.

„Aukš­tai­ti­ja“. Lai­vas sto­vė­jo Pe­ru, Kal­jao rei­de. Įgu­la, apie 70 žmo­ nių, skri­do­me lėk­tu­vu iš Mask­vos į Li­mą. Iš Kal­jao ga­vo­me už­duo­tį ei­ti į Mau­ri­ta­ni­jos žve­jy­bos zo­ną gau­dy­ti žu­vų. Pir­mą kar­tą ek­va­ to­rių kir­tau iš Ra­mio­jo van­de­ny­ no pu­sės“, – pri­si­mi­nė V.Po­zon­ ke­vi­čius.

Pu­siau­jo kir­ti­mo liu­ di­ji­mai bū­na skir­tin­ gi, vie­na­me lai­ve jie va­di­na­si „Cros­sing the Equa­tor cer­ti­fi­ ca­te“, ki­ta­me – „Do­ main of Nep­tu­nus rex“, dar ki­tur – „Bap­ tism cer­ti­fi­ca­te“.

Šis įvy­kis jam įsi­rė­žė at­min­ty­je. Iki šiol sau­go to rei­so me­tu gau­tą ek­va­to­riaus kir­ti­mo liu­di­ji­mą. Ek­ va­to­rių per­plau­kę jau­ni jū­ri­nin­kai lei­džia sau pa­si­jus­ti jū­rų vil­kais. Po krikš­ty­nų jū­ri­nin­kui iš­duo­ da­mas liu­di­ji­mas, kad jis kir­to ek­ va­to­rių. Liu­di­ji­mai bū­na skir­tin­gi, vie­na­me lai­ve jie va­di­na­si „Cros­ sing the Equa­tor cer­ti­fi­ca­te“, ki­ta­ me – „Do­main of Nep­tu­nus rex“, dar ki­tur – „Bap­tism cer­ti­fic­ a­te“. Į liu­di­ji­mą įra­šo­mas jū­ri­nin­ko var­ das, da­ta, kir­ti­mo koor­di­na­tės. Do­ku­men­tas liu­di­ja, kad jū­ri­nin­ kas iš­tvė­rė vi­sus Nep­tū­no iš­ban­ dy­mus, ga­li va­din­tis tik­ru jū­ri­nin­ ku, kirs­ti ek­va­to­rių vi­so­se vie­to­se ir plau­kio­ti vi­so­se Nep­tū­no val­do­se.

Tra­di­ci­ja: įvai­rių tau­ty­bių jū­ri­nin­kai per krikš­ty­nų šven­tę suar­tė­ja la­biau­siai.

Esą kas­kart plauk­da­mas per ek­ va­to­rių kiek­vie­nas jū­ri­nin­kas tu­rė­ tų pa­teik­ti kir­ti­mo liu­di­ji­mą kaip įro­dy­mą, kad nė­ra nau­jo­kas. Prak­ ti­ko­je ek­va­to­riaus kir­ti­mo liu­ di­ji­mų į rei­sus jū­ri­nin­kai nei­ma, pa­lie­ka juos na­muo­se. Ir be šio do­ku­men­to aiš­ku, ku­ris jū­ri­nin­ kas nau­jo­kas. Pir­mą kar­tą ek­va­to­ rių ker­tan­tis žmo­gus tik­rai neat­si­ sa­kys ma­lo­nu­mo įveik­ti Nep­tū­no iš­ban­dy­mus. Šven­tės vyks­ta ir be nau­jo­kų

Nep­tū­no teis­mas nė­ra to­kia jau pa­ pras­ta pro­ce­dū­ra. Įp­ras­ta, kad jau­ nam jū­ri­nin­kui pa­tei­kia­mi klau­ si­mai apie jū­ri­nin­kų veik­lą, jū­rų

tra­di­ci­jas, is­to­ri­ją. Jei at­sa­ko­ma tei­sin­gai, pro­ce­dū­ra bai­gia­ma grei­ tai, jei ne, krikš­ti­ja­ma­sis siun­čia­ mas į „skais­tyk­lą“. Ji su­meist­ruo­ ja­ma iš sta­ti­nės – iš­pjau­na­mas dug­nas, ir jū­ri­nin­kui ten­ka pra­lįs­ti pro sta­ti­nę, ku­rios kraš­tai iš­te­pa­ mi ma­zu­tu. „Ek­va­to­riaus kir­ti­mo šven­tė – pui­ki jū­ri­nė tra­di­ci­ja. Kuo lai­vo įgu­la drau­giš­kes­nė, tuo šven­tė bū­ na links­mes­nė, iš­ra­din­ges­nė“, – ti­ ki­no ka­pi­to­nas. Grį­žę į na­mus jū­ri­nin­kai, jei ne­ pa­sa­ko­ja de­ta­liau apie pa­tį rei­są, nes tai jų kas­die­ny­bė, ek­va­to­riaus kir­ti­mo šven­tę tik­rai pri­si­me­ na ir apie ją ar­ti­mie­siems kal­ba su

Vik­to­ro Po­zon­ke­vi­čiaus nuo­tr.

smulk­me­no­mis. Iš ek­va­to­riaus kir­ ti­mo šven­čių jū­ri­nin­kai par­si­ve­ža ir daug nuo­trau­kų. Ker­tant nu­li­nę pa­ra­le­lę, jū­ri­nin­kus daž­niau­siai ly­ di ra­mus ir šil­tas oras, nes to­se pla­ tu­mo­se aud­rų ne­bū­na. V.Po­zon­ke­vi­čiui yra te­kę kirs­ti ek­va­to­rių ir ne­sant lai­ve nė vie­no nau­jo­ko. Vis tiek bu­vo or­ga­ni­zuo­ ta šven­tė – jū­ri­nin­kai ant gro­te­lių de­ny­je ke­pė mė­są. Pa­kel­ta ir tau­re­ lė už jū­rų val­do­vą Nep­tū­ną. Taip pat jam te­ko kirs­ti pu­siau­ ją ir su įvai­rių tau­ty­bių žmo­nė­mis. Ne­su­ti­ko nė vie­no, ku­ris bū­tų pa­ sa­kęs, kad jam re­li­gi­ja ne­lei­džia švęs­ti šios lyg ir pa­go­ny­bės po­žy­ mių tu­rin­čios šven­tės.

Pel­kių lenk­ty­nės – iš­skir­ti­nė at­rak­ci­ja Vid­man­tas Ma­tu­tis JAV yra vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je vie­ ta, kur kas­met vyks­ta va­di­na­mo­ sios pel­kių lenk­ty­nės ar­ba fes­ ti­va­liai spe­cia­liems au­to­mo­bi­ liams, pri­tai­ky­tiems va­žiuo­ti per pel­kes.

JAV Flo­ri­dos Nea­po­lio mies­te­lį iš­ po­pu­lia­ri­nu­sios pel­kių lenk­ty­nės vyks­ta nuo 1943 me­tų. Šis prie At­lan­to van­de­ny­no esan­ tis mies­tas dar ži­no­mas kaip pra­ ban­gių pri­va­čių poil­si­nių na­me­lių ku­ror­tas. Mies­te­lį lan­kan­ti dau­gy­bė tu­ris­ tų pel­kių lenk­ty­nes lai­ko ypač vy­

ku­sia at­rak­ci­ja. Nea­po­ly­je įreng­ta vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je pel­kių lenk­ ty­nių tra­sa. Ji yra maž­daug my­ lios il­gio. Pel­kių ka­na­lo gy­lis – iki 1,8 met­ro. Šio­je tra­so­je lenk­ty­niau­jan­tys įren­gi­niai yra val­ties ir trak­to­riaus hib­ri­dai. Prie­ki­nė­je šių val­čių – trak­to­rių da­ly­je yra sli­dė ar­ba prie­ki­nė val­ čių konst­ruk­ci­ja, ga­li­nė­je da­ly­je – trak­to­riaus ra­tai. Spe­cia­lūs pel­kių lenk­ty­nių įren­gi­niai yra ypač ga­lin­gi. Jų ga­ lin­gu­mas ga­li siek­ti apie 800 ark­ lio ga­lių. Pel­kių „ba­giai“ pasiekia iki 70 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį.

Le­kiant per pur­vą, pel­kiaei­ gių prie­ki­nė da­lis iš­ky­la, o ga­li­ nė da­lis riau­mo­da­ma taš­ko pel­ kių van­de­nis. Nea­po­lio mies­te­ly­je to­kios lenk­ ty­nės iš­po­pu­lia­rė­jo neat­si­tik­ti­nai. Ša­lia jo yra di­džiu­lės Everg­reit­so pel­kės. Pel­kė­to­se vie­to­vė­se ga­lin­ gi vi­su­rei­giai yra pa­ti tin­ka­miau­ sia su­si­sie­ki­mo tech­ni­ka. Ja vie­tos gy­ven­to­jai nau­do­ja­si nuo se­no. Neat­si­tik­ti­nai dar 1943 me­tais ki­lo idė­ja reng­ti pel­kiaei­gių lenk­ ty­nes. Ši tech­ni­ka Nea­po­ly­je taip po­pu­lia­ri, kad ja lenk­ty­niau­ja ir ne­tgi lai­mi mo­te­rys. Šiais me­tais šių lenk­ty­nių nu­ga­lė­to­ja ta­po Amy Ches­ser.

Grei­tis: pel­kiaei­giai spe­cia­lų ka­na­lą įvei­kia taš­ky­da­mi į šo­nus van­de­nį.

„Ko­rab­ley.net“ nuo­tr.

17

pirmadienis, gruodžio 9, 2013

sportas

„For­tū­na“ grį­žo be per­ga­lės Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Op­ti­miz­mas ir ryž­tas Klai­pė­dos „For­tū­nos“ krep­ši­nin­kėms ne­pa­ dė­jo su­stab­dy­ti Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) ly­de­rių – Kau­no ra­jo­no „Hopt­rans-Si­re­nų“ ko­man­dos.

Pro­ce­dū­ra: bur­tų trau­ki­mo šven­tė tru­ko be­veik pu­sant­ros va­lan­dos.

AFP nuo­tr.

Fut­bo­lo bur­tas mes­tas 2014-ųjų pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­to da­ ly­vės su­ži­no­jo sa­vo var­žo­vus. Bra­zi­li­jos Ba­hi­jos vals­ti­jos Cos­ta do Saui­pe ku­ror­te iš­trauk­ti bū­si­mos fut­bo­lo fies­tos bur­tai, su­ skirs­tę 32 stip­riau­sias pla­ne­tos ko­man­das į 8 gru­pes.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Čem­pio­na­tas – ju­bi­lie­ji­nis

Po dau­giau nei va­lan­dą tru­ku­sios iš­kil­min­gos šven­tės, ku­riai di­ri­ga­ vo Tarp­tau­ti­nės fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (FI­FA) pre­zi­den­tas Sep­pas Blat­te­ris ir ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Jerome‘as Valc­ke, paaiš­kė­jo, kad ki­tų me­tų bir­že­lio 12-ąją ju­bi­lie­ji­nį 20-ą pa­ sau­lio čem­pio­na­tą ati­da­rys šei­mi­ nin­kė Bra­zi­li­ja ir Kroa­ti­ja. Dar prieš svar­biau­sią šven­tės ak­cen­tą ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai iš­ vy­do do­ku­men­ti­nį fil­mą apie vi­ sus 19 anks­čiau vy­ku­sių čem­pio­ na­tų, ti­tu­lą Bra­zi­li­jos sta­dio­nuo­se gin­sian­čios Is­pa­ni­jos rink­ti­nės tre­ ne­ris Vin­cen­te Del Bos­que įne­šė pa­sau­lio čem­pio­nų tau­rę, pri­sta­ ty­tos vi­sos 32 čem­pio­na­te da­ly­ vau­sian­čios ko­man­dos ir 12 mies­ tų, ku­riuo­se vyks var­žy­bos. D – mir­ti­nin­kų gru­pė

Ne ką ma­žes­nis šur­mu­lys ki­lo ir iš­trau­kus bur­tus. Paaiš­kė­jo, kad į D gru­pę pa­te­ko net trys pa­sau­ lio čem­pio­nės – Urug­va­jus, Ita­ li­ja ir Ang­li­ja. Kar­tu su jo­mis dėl dvie­jų ke­lia­la­pių į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas ko­vos ir Kos­ta Ri­kos ko­ man­da. „Sun­kūs bur­tai, bet ką pa­da­ry­si. Ar ga­lė­jo bū­ti dar blo­giau? Jau pir­ ma­ja­me eta­pe ga­vo­me dvi eki­pas iš stip­riau­sių­jų pul­ko“, – ne­vy­nio­ jo žo­džių į va­tą Ang­li­jos rink­ti­nės stra­te­gas Roy‘us Hodg­so­nas. Dar konk­re­tes­nis bu­vo Ang­li­jos rink­ti­nės puo­lė­jas Wayne‘as Roo­ ney. „Gru­pė tik­rai sun­ki, ta­čiau jei no­ri­me bū­ti ge­riau­si, pri­va­lo­me

lai­mė­ti prieš stip­riau­sius“, – įsi­ti­ ki­nęs puo­lė­jas. Ang­lai jau čem­pio­na­to pir­mo­ sio­se rung­ty­nė­se eg­za­mi­nuos ki­tą Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­nę Ita­li­ją. „Ne kiek­vie­ną die­ną vie­no­je gru­ pė­je iš­vy­si tris pa­sau­lio čem­pio­ nus, ta­čiau bū­tent to­kie da­ly­kai ir da­ro pla­ne­tos pir­me­ny­bes iš­skir­ ti­ne fut­bo­lo fies­ta. Tai svar­biau­ sias fut­bo­lo ren­gi­nys, ku­ria­me da­ ly­vau­ja tik stip­riau­sios ko­man­dos. Ži­no­jau, jog mū­sų lau­kia sun­kūs bur­tai, ir ne­suk­ly­dau“, – at­vi­ra­vo ita­lų stra­te­gas Ce­sa­re Pran­del­li. Jau­tė sa­vo skran­džiu

Ne ką ma­žiau int­ri­guo­jan­ti ir G gru­pė, į ku­rią bur­tai pa­siun­tė Se­ no­jo že­my­no fut­bo­lo gran­dus Vo­ kie­ti­ją ir Por­tu­ga­li­ją, o kon­ku­ren­ ci­ją joms su­da­rys Ga­nos ir JAV rink­ti­nės. Tur­ny­ro fa­vo­ri­te lai­ko­mos Vo­ kie­ti­jos rink­ti­nės tre­ne­ris Joa­chi­ mas Loe­was po bur­tų ne­slė­pė iro­ ni­jos. Jam akis į akį teks su­si­tik­ti su JAV fut­bo­li­nin­kus tre­ni­ruo­jan­ čiu bu­vu­siu sa­vo ko­le­ga Jur­ge­nu Klins­man­nu. Kai pa­sta­ra­sis 2004– 2006 m. tre­ni­ra­vo Vo­kie­ti­jos rink­ ti­nę, J.Loe­was bu­vo jo asis­ten­tu. „Ma­no san­ty­kiai su Jur­gi­nu iki šiol iš­li­ko nuo­sta­būs. Be to, į drau­ gi­ją ga­vo­me Ga­ną, su ku­ria kar­ tu ko­vo­jo­me ir prieš ket­ve­rius me­ tus vy­ku­sia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te Pie­tų Af­ri­ko­je. Ko­vo­ti su Chris­tia­no Ro­nal­do ve­da­mais po­rtu­ga­lais taip pat ne­bus leng­va. Ma­ža to, Bra­zi­li­ jo­je ki­tą va­sa­rą ne­bus leng­va ir dėl to, kad pri­va­lė­si­me pri­si­tai­ky­ti prie tvan­kaus oro ir aukš­tos tem­pe­ra­tū­ ros“, – įsi­ti­ki­nęs J.Loe­was.

„Jau­čiau sa­vo skran­džiu, kad gau­si­me vo­kie­čius. Įver­ti­nus vi­sus var­žo­vus, bur­tai tie­siog ne­be­ga­lė­jo bū­ti dar su­dė­tin­ges­ni“, – šyp­so­jo­si prieš sa­vo tau­tie­čius pla­nus kurp­ sian­tis J.Klins­man­nas. Fon­das išau­go 37 pro­c.

Bur­t ų ce­re­m o­n i­jos iš­va­ka­r ė­se S.Blat­te­ris taip pat at­sklei­dė, kad 2014 me­tais pa­sau­lio čem­pio­na­to pri­zi­nį fon­dą su­da­rys 576 mln. JAV do­le­rių, o čem­pio­na­to lai­mė­to­jai gaus 35 mln. JAV do­le­rių. Šis pri­zi­nis fo­nas, pa­ly­gin­ti su 2010 m. pa­sau­lio čem­pio­na­tu Pie­ tų Af­ri­ko­je, išau­go net 37 pro­c. Si­d ab­ro me­d a­l ius iš­ko­vo­j u­ si rink­ti­nė su­lauks 25 mln., tre­čią vie­tą užė­mu­si ša­lis gaus 22 mln., o ket­vir­to­je vie­to­je li­ku­si rink­ti­nė – 20 mln. JAV do­le­rių. Vi­sos ke­tu­rios ko­man­dos, ku­rios bus eli­mi­nuo­tos ket­virt­fi­na­liuo­se, gaus po 14 mln. JAV do­le­rių, o aš­ tunt­fi­na­lį pa­sie­ku­sioms rink­ti­nėms bus at­sei­kė­ta po 9 mln. Vi­sos ki­tos ko­man­dos, ku­rios iš­kris jau po pir­ mo­jo eta­po, su­lauks 8 mln. JAV do­ le­rių in­jek­ci­jų.

Bur­tai A gru­pė: 1. Bra­zi­li­ja 2. Kroa­ti­ja 3. Mek­ si­ka 4. Ka­me­r ū­nas. B gru­pė: 1. Is­pa­ni­ja 2. Ny­der­lan­dai 3. Či­lė 4. Aust­ra­li­ja. C gru­p ė: 1. Ko­lum­bi­ja 2. Grai­k i­ja 3. Dramb­lio Kau­lo Kran­tas 4. Ja­po­ni­ja. D gru­pė: 1. Urug­va­jus 2. Kos­ta Ri­ka 3. Ang­li­ja 4. Ita­li­ja. E gru­pė: 1. Švei­ca­ri­ja 2. Ek­va­do­ras 3. Pran­cū­zi­ja 4. Hon­dū­ras. F gru­pė: 1. Ar­gen­ti­na 2. Bos­ni­ja ir Her­ ce­go­vi­na 3. Ira­nas 4. Ni­ge­ri­ja. G gru­pė: 1. Vo­k ie­ti­ja 2. Por­tu­ga­li­ja 3. Ga­na 4. JAV. H gru­pė: 1. Bel­g i­ja 2. Al­ž y­ras 3. Ru­si­ ja 4. Pie­tų Ko­rė­ja.

„Nuo­tai­kos – ge­ros. Esa­me dar­ bin­gai ir ko­vin­gai nu­si­tei­ku­sios. Išs­tu­di­ja­vo­me var­žo­vių žai­di­mą ir esa­me pa­si­ry­žu­sios „Hopt­ransSi­re­noms“ kaip rei­kiant kib­ti į at­ la­pus. Siek­si­me gra­žios ir įdo­mios ko­vos. Jei pa­vyk­tų nu­trauk­ti var­žo­ vių per­ga­lių se­ri­ją – bū­tų pui­ku“, – prieš iš­vy­ką į Gar­lia­vą op­ti­miz­mo ne­sto­ko­jo Klai­pė­dos „For­tū­nos“ klu­bo pre­zi­den­tė ir tre­ne­rė Ra­mu­ nė Kum­pie­nė. Ta­čiau „Hopt­rans-Si­re­nų“ krep­ ši­nin­kės bu­vo pa­si­ruo­šu­sios ne­ma­ žą gink­lų ar­se­na­lą. Jį sėk­min­gai pa­ nau­do­jo ir klai­pė­die­tėms iš­ko­vo­ti per­ga­lę ne­pa­li­ko jo­kių šan­sų. Kau­no ra­jo­no krep­ši­nin­kės „For­ tū­ną“ įvei­kė so­li­džiu skir­tu­mu – 77:57 (16:12, 22:13, 17:14, 22:18) ir iš­ko­vo­jo 10-ąją per­ga­lę iš ei­lės. Klai­pė­die­tės, su­žai­du­sios vie­ nuo­lik­tą­sias LMKL var­žy­bas, pa­ ty­rė penk­tą­ją ne­sėk­mę. Nuo pir­mų­jų dvi­ko­vos mi­nu­ čių aikš­te­lės šei­mi­nin­kės iš­si­ver­ žė į prie­kį ir vos kar­tą lei­do var­

žo­vėms iš­ly­gin­ti re­zul­ta­tą – 10:10. Net­ru­kus šei­mi­nin­kės vėl ati­to­lo, ta­čiau ko­vin­gai žai­du­sios klai­pė­ die­tės skir­tu­mą su­ma­ži­no. Ant­ro­ jo kė­li­nio vi­du­ry­je „For­tū­na“ prie var­žo­vių priar­tė­jo per vie­ną me­ti­ mą – 23:21. Ta­čiau kė­li­nio pa­bai­gą vieš­nios su­žai­dė itin ne­re­zul­ta­ty­viai, pel­nė vos ke­tu­ris taš­kus, o „Hopt­ransSi­re­nos“ spur­ta­vo ir į il­gą­ją per­ trau­ką išė­jo il­sė­tis tu­rė­da­mos ne­ mažą pra­na­šu­mą – 38:25. Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je šei­mi­nin­kės tem­po ne­ma­ži­no ir jam bai­gian­tis, ko­man­das jau sky­rė 20 taš­kų. To­kio ato­trū­kio klai­pė­die­tėms ne­be­pa­vy­ko pa­nai­kin­ti iki var­žy­bų pa­bai­gos ir te­ko pri­pa­žin­ti aki­vaiz­ dų šei­mi­nin­kių pra­na­šu­mą. „For­tū­nos“ gre­to­se re­zul­ta­ ty­viau­siai žai­dė Gin­ta­rė Gut­ kaus­kai­tė, pel­niu­si 16 taš­kų, Li­ na Ag­lins­kai­tė pri­dė­jo 12, Mo­ni­ka Gri­ga­laus­ky­tė – 9 taš­kus.

Tur­ny­ri­nė len­te­lė Komandas

1. Hopt­rans-Si­re­nos 2. Ki­birkš­tis-VI­ČI 3. Sū­du­va 4. For­tū­na 5. Ais­tės-LSU-Pa­ra­dis 6. Ute­na 7. Jau­nie­ji ta­len­tai 8. Rū­ta-Uni­ver­si­te­tas

Perg./Pralaim.

Taš­kai

10/1 10/1 9/2 6/5 4/7 2/9 2/8 0/10

21 21 20 17 15 13 12 10

Pas­tan­gos: nors klai­pė­die­tės (rau­do­na ap­ran­ga) daug jė­gų ati­da­vė gy­

ny­bo­je, stab­dy­ti „Hopt­rans-Si­re­nų“ krep­ši­nin­kes se­kė­si sun­kiai.

„Hopt­rans-Si­re­nų“ nuo­tr.

Dar vie­na ne­sėk­mė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Na­cio­na­li­nė­je krep­ši­nio ly­go­je (NKL) rung­ty­niau­jan­tys Klai­pė­ dos „Naf­tos-Uni­ver­si­te­to“ krep­ši­ nin­kai klimps­ta į vis gi­les­nę duo­ bę – jie pa­ty­rė dar vie­ną, jau dvy­ lik­tą pra­lai­mė­ji­mą.

At­kel­to­se NKL rung­ty­nė­se „Ma­ žei­kių“ ko­man­da, tur­ny­ri­nė­je len­ te­lė­je uži­man­ti ant­rą­ją vie­tą, uos­ ta­mies­ty­je klai­pė­die­čius pa­lau­žė re­zul­ta­tu 69:66 (13:16, 16:13, 18:17, 22:20). Iki var­žy­bų pa­bai­gos li­kus žais­ ti 11 sek. šei­mi­nin­kai dar tu­rė­jo ga­ li­my­bę iš­si­gel­bė­ti, nes po taik­laus tri­taš­kio priar­tė­jo iki vie­no me­ti­ mo – 66:68, o ma­žei­kiš­kis Ig­nas

Vait­kus rea­li­za­vo tik vie­ną bau­dą (69:66). Ta­čiau tak­ti­ne pra­žan­ga su­stab­ dy­tas klai­pė­die­tis Mar­ty­nas Ai­ro­ šius pra­me­tė abu bau­dos me­ti­mus ir „Naf­tos-Uni­ver­si­te­to“ krep­ši­ nin­kai bu­vo pri­ver­ti pa­lik­ti aikš­te­ lę nu­lei­dę gal­vas. Klai­pė­die­čių gre­to­se re­zul­ta­ty­ viai žai­dė 15 taš­kų pel­nęs Do­mi­ ni­kas Ma­tu­tis, 12 – M.Ai­ro­šius, 11 – Ta­das Ma­že­lis, 9 – An­ta­nas Mont­ri­ma­vi­čius. Penk­ta­die­nį įvyks pa­jū­rio der­ bis – „Naf­tos-Uni­ver­s i­te­to“ krep­ši­nin­kai iš­vy­ko­je žais su pa­ lan­giš­kiais, ku­rie NKL čem­pio­ na­te taip pat yra iš­ko­vo­ję tik ke­ tu­rias per­ga­les ir pa­ty­rę net 12 pra­lai­mė­ji­mų.

23

pirmadienis, gruodžio 9, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame D.(ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.

D.(ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, gruodžio 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas, tačiau jau rytoj suprasite, kad teisus buvo būtent jis. Jautis (04 21–05 20). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Dvyniai (05 21–06 21). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Jūsų poreikiai ir norai nesutaps su jūsų galimybėmis. Todėl imkitės įprastų reikalų, daugiau laiko praleiskite gryname ore, pasportuokite. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Bet ateis ir geresni laikai, o kol kas teks panuobodžiauti darbe, tvarkyti aplinką ir užsiimti neįdomiais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Svarstyklės (09 24–10 23). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Skorpionas (10 24–11 22). Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Šaulys (11 23–12 21). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Kas nors gali jus pagirti. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti esamais pasiekimais. Ožiaragis (12 22–01 20). Tinkamas laikas gilintis į poeziją, meną. Esate linkęs svajoti, todėl pasaulis taps panašus į fantaziją. Filmai, knygos ir kiti būdai, padedantys pabėgti nuo realybės, jums tikrai pravers. Vandenis (01 21–02 19). Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Žuvys (02 20–03 20). Galite įsimylėti, bet pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Orai

Šiandien daug kur trumpai pasnigs, vietomis susidarys plikledis. Temperatūra bus 0–5 laipsniai šalčio. Antradienį trumpai pasnigs vakariniuose rajonuose. Temperatūra naktį bus 7–12, dieną 2–8 laipsniai šalčio.

Šiandien, gruodžio 9 d.

–3

–2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

–3

Utena

–3

8.52 16.03 7.11

343-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 22 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–2

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +9 Brazilija +27 Briuselis +7 Dublinas +11 Kairas +19 Keiptaunas +28 Kopenhaga +6

kokteilis Gai­la, kad ne Te­re­sė Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je po Va­ka­rų Eu­ro­pą siau­tė­jęs ura­ga­nas Ksa­ve­ras, kraš­ te­liu už­su­kęs į Klai­pė­dą, bu­vo pa­va­din­tas XVI a. gy­ve­nu­sio šven­to­jo Pran­ciš­kus Ksa­ ve­ro var­du. Tas tik­ra­sis Ksa­ve­ras bu­vo is­ pa­nas, ki­lęs iš Na­va­ros re­gio­no. Po­pie­žius Pi­jus XI jį pa­skel­bė už­sie­nio mi­si­jų glo­bė­ ju. Tad štai klau­si­mas, ko­kią už­sie­nio mi­ si­ją glo­bo­jo jo var­do ura­ga­nas? Nors, kaip sa­ko­ma, Vieš­pa­ties ke­liai ne­ži­no­mi. Kar­tu su Pran­ciš­ku­mi Ksa­ve­ru mi­sio­nie­rius glo­ bo­ja ir šven­to­ji Te­re­sė Liz­jie­tė. Net nea­be­ jo­ja­me, kad jei aud­ra bū­tų tu­rė­ju­si Te­re­sės var­dą, tik­rai nu­bū­tų mū­sų pa­mir­šu­si.

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+11 +9 –5 –2 +9 +1 +4 +7

Praha +7 Ryga –2 Roma +14 Sidnėjus +33 Talinas –3 Tel Avivas +17 Tokijas +12 Varšuva +5

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–2

–1

Marijampolė

Vilnius

–2

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-3

-2

-3

-1

6

-4

+1

+3

+4

8

rytoj

trečiadienį

+5

Delfina, Gedenė, Leokadija, Vakaris, Valerija.

gruodžiO 9-ąją

Rytas

+5

Vardai

+4

+5

5

1990 m. Len­k i­jos pre­ zi­den­to rin­k i­mus lai­ mė­jo bu­vęs „So­li­da­ru­ mo“ pro­fsą­jun­gos ly­de­ ris Le­chas Wa­łę­sa.

1641 m. mi­rė fla­man­dų dai­l i­n in­k as Ant­h o­ny Van Dyc­kas. 1608 m. gi­mė bri­tų poe­ tas Joh­nas Mil­to­nas. 1897 m. gi­mė Ka­zys Ger­ ma­nas, Lie­t u­vos sa­va­ no­ris, 1923 m. Klai­pė­dos su­ki­li­mo da­ly­vis, vals­ty­ bės vei­kė­jas. Mi­rė 1980 me­tais JAV. 1931 m. Is­p a­n i­ja ta­p o Res­pub­li­ka. 1941 m. Ki­ni­ja pa­skel­bė ka­rą Ja­po­n i­jai, Vo­k ie­t i­ jai ir Ita­li­jai.

Turguje – šur­mu­lys

1953 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ak­to­rius Joh­nas Mal­ ko­vi­chius. 1962 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rė, Auk­si­n io gaub­lio ir „Em­my“ ap­do­ va­no­ji­mų lau­rea­tė Fe­l i­ ci­tė Huff­man. 1963 m. bu­vo pa­grob­tas Fran­kas Si­nat­ra jau­nes­ ny­sis. 1998 m Švei­ca­ri­jos par­ la­men­tas pir­mą kar­tą ša­ lies is­to­ri­jo­je pre­zi­den­te iš­rin­ko mo­te­r į – 58-erių Rut­hą Drei­fuss.

teleloto

Nr. 922

2013 12 08

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 45

2013 00 002013 12 06 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 72 672 237

Fak­tas: stai­giai iš­si­verž­da­mas į

prie­kį lenk­ty­ni­nis žir­gas ga­li iš­ vys­ty­ti 13 ark­lio jė­gų ga­lią.

Ne­sup­ra­to keis­te­ny­bės Dak­ta­ras Vat­so­nas ir Šer­lo­kas Holm­ sas rū­ko žo­lę. Po ke­lių mi­nu­čių ty­los Holm­sas pa­klau­sia: – Klau­sy­k i­te, mie­las Vat­so­nai, ko­dėl toks keis­tas jū­sų var­das – Dak­ta­ras?

Spal­vos: Se­no­jo tur­gaus pa­vil­jo­ne po vie­nu sto­gu til­po me­ni­nin­kai ir

pre­kei­viai.

Ka­ri­nė­se pra­ty­bo­se Vyks­ta ka­ri­nės pra­ty­bos. Kuo­pa ka­sa ap­ ka­sus. Ei­li­nis Je­ro­ni­mas iš­ka­sė 3 met­rų gy­lio grio­vį. Ka­ri­nin­kas priė­jęs klau­sia: – Je­ro­ni­mai, ko­dėl to­kį gi­lų ap­ka­są iš­ ka­sei? Juk prie­šo ne­be­ga­lė­si ma­ty­ti. – Aš ne­su smal­sus, tams­ta va­de, – at­sa­ kė Je­ro­ni­mas.

Smė­lio dė­žė­je Su­si­py­ko smė­ly­ne be­žais­da­mi du vai­ kai ir vie­nas sa­ko ki­tam: „Ma­no tė­tė ga­ lė­tų vi­są Klai­pė­dą nu­pirk­ti!“ O ki­tas at­ kir­to: „Ma­no tė­tė jam ne­par­duo­tų!“

Gy­ve­ni­mo iš­min­tis – Ko­dėl ne­ga­li­ma ne­per­šo­kus grio­vio sa­ky­ti „op“? –Todėl, kad ne­per­šo­kę pa­pras­tai sa­ko­ me ką nors ru­siš­kai.

Tė­vas pa­gal skel­bi­mą Griež­tas, rū­pes­tin­gas vy­ras at­va­žiuos pas mo­kyk­los di­rek­to­rių ir iš­k lau­sys skun­dų apie klien­tą.

Ne jie – Pa­vo­gė ma­no pa­są! – Po­li­ci­jo­je bu­vai? – Bu­vau. Ne jie.

Ne­mu­zi­ka­lus „už­pa­ka­lis“ Ka­ri­nin­kas rė­kia ant žy­giuo­jan­čių ka­ rei­vių: – Kai­re, kai­re, viens du. Ko­dėl už­pa­ka­ lis ne­dai­nuo­ja? Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 25; kon­cer­to or­ga­ni­za­to­ riai bu­vo pa­ten­kin­ti: tri­bū­nos griau­dė­jo nuo šūks­ nių, po­kštas su kan­ce­lia­ri­niais smeig­tu­kais pa­vy­ko)

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­čio se­na­mies­ ty­je esan­tis tur­gus ūžė nuo me­ni­ nin­kų bal­sų ir cho­ro dai­nų.

Va­len­ti­no Ma­sals­kio va­do­vau­ja­ mi Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro ak­to­ riai tur­ga­vie­tės pa­vil­jo­ne su­ren­gė šven­tę tur­gaus lan­ky­to­jams. Ur­ba­nis­ti­kos dirb­tu­vių nuo­la­ti­ niai kū­ry­bos par­tne­riai Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ras, ka­me­ri­nio or­kest­ ro va­do­vas Min­dau­gas Bač­kus su mo­ki­niais ir jų bi­čiu­liais mu­zi­ka­vo ir vai­di­no tarp pre­kys­ta­lių. Be gat­vės vai­di­ni­mų, mies­tie­čiams pa­ro­dy­tas vi­siš­kai nau­jas spek­tak­lis

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Do­ne­lai­čio var­nos“, šie­met va­sa­rą pri­sta­ty­tas Pran­cū­zi­jo­je. Se­na­mies­čio tur­gus tu­rės ir sa­ vo Ka­lė­dų eg­lu­tę – ją ša­lia ha­lės pa­ puo­šė E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos moks­lei­viai. Ur­ba­nis­ti­kos kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių da­ly­viai ke­lia idė­jas, pa­dė­ sian­čias spe­cia­lis­tams ap­si­spręs­ti dėl Se­no­jo tur­gaus kvar­ta­lo atei­ties vi­zi­jos. Tur­gaus lan­ky­to­jams pa­vil­ jo­ne bu­vo pri­sta­ty­tas kvar­ta­lo vi­zi­jos ma­ke­tas. Taip pat tur­gaus lan­ky­to­ jų dė­me­sį trau­kė ne­tra­di­ci­nės ku­li­ na­ri­jos pro­pa­guo­to­jai bei ori­gi­na­lių su­ve­ny­rų ir rank­dar­bių kū­rė­jai. Di­ de­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė ūki­nin­ ko siū­lo­mas spe­cia­liai ruoš­tas sū­ris. Tris mė­ne­sius bran­din­to sū­rio re­ cep­tas do­mi­no dau­ge­lį pir­kė­jų.

0100 08 00 18 2500 47 00 + 0200 07 00 Atspėta: Laimėjimas: Papildomi skaičiai 00 5+2 72 672 237 Lt 5 Prognozė: +1 772 203 Lt 5 401 546 Lt 00 mln. 4 Eurojackpote +2 5- 883 Lt Lt 4+1 756 Lt 4 366 Lt 3+2 140 Lt 3+1 71 Lt 2+2 44 Lt 3 44 Lt 1+2 26 Lt 2+1 26 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 34 mln. Lt

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad tur­gu­je pre­kiau­ ja­te, lau­kia gė­da, pa­že­mi­ni­mas.

Sap­ne re­gė­ti tuš­čią tur­gų – ne­tek­tis gi­mi­nė­je. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pa­vė­ luo­tą at­si­pra­šy­mą. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad esa­te tur­gu­je, va­di­na­si, bū­si­te tau­pūs ir pa­ro­dy­si­te di­ džiu­lį ak­ty­vu­mą vers­lo rei­ka­luo­se. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad tur­gu­je jus ap­ ga­vo, tai ir rea­ly­bė­je sau­go­ki­tės ap­gau­ lės ir šmeiž­to.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (2 x 50 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 5 Lt §§ §§ 23 24 61 70 57 17 02 73 53 60 31 12 65 40 20 33 62 50 34 75 21 05 52 44 15 18 07 19 16 46 27 28 25 36 32 §§§ 03 08 42 47 68 §§ §§§ 06 01 49 63 54 §§§ §§§ §§§ 14 Papildomi prizai: Pretendentas į butą – 0029206 „Nissan Qashqai“ (TV) – Virginija Stonė „BMW“ – 0949269 „Audi“ – A3 0977075 „Toyota Avensis“ – 0812163 „Ford Mondeo“ – 0240931 „Kia Rio“ – 1012786 „Ford Fiesta“ – 0531108 „Hyundai i20“ – 0707018 „Citroen C3“ – 0979155 „Renault Thalia“ – 0419496 LED televizoriai „Orion“ – 094*898, 020*365, 098*285, 037*451, 015*821, 004*606 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 021*584, 042*495,100*701 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (7 colių) – 081*638, 012*545, 023*267 Kavos aparatai „Ariete Picasso“ – 035*146, 001*932, 068*374 Skalbimo mašinos „Beko“ – 023*655, 104*008, 078*526 Šaldytuvai „Beko“ – 027*897, 040*043, 012*298 Židiniai „Dimplex Club“ – 045*306 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (10 colių) – 091*828, 021*217, 006*144 GPS navigatoriai „GoClever“– 066*255, 022*979, 017*245 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 019*024, 048*973 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 06**285 Cikloninės krosnelės „LR“ – 04**535 Šildytuvai – 03**331 Satino patalynės komplektai – 09**424 Fotoaparatai „Samsung“ – 08**335 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 09**815 Krištolo taurės „Longchamp“ – 02**364 Kvietimai į TV: 090*168, 103*235,050*998 Tel. 1634 (gruodžio 2 d.): 10 000 Lt – Rolandas Balandis iš Kėdainių raj. 10 000 Lt – Laima Dadūrienė iš Tauragės 10 000 Lt – Jovita Jucienė iš Klaipėdos raj. 10 000 Lt – Andrius Glebas iš Panevėžio raj. 10 000 Lt – Marijus Gerštautas iš Pasvalio raj. Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.