PIRMAS miesto dienraĹĄtis
antradienis, gruodĹžio 10, 2013
www.kl.lt
285 (19 887)
.;A?.162;6@ 4?B<1 6<
9
RUBRIKA
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 2cRYV[N GR[XbaĂ&#x203A;
sveikata
Ĺ˝iemÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; maĹžiau
SenÂjoÂrams vÄ&#x2014;l Ĺžadama jĹł penÂsiÂjas ir komÂpenÂsuoÂti, ir diÂdinÂti.
Lietuva 7p.
TaiÂlanÂdo premÂjeÂrÄ&#x2014; paÂsiÂdaÂvÄ&#x2014; proÂtesÂtuoÂtoÂjĹł spauÂdiÂmui.
Pasaulis 13p.
Mityba ĹžiemÄ&#x2026;: daugiau  karĹĄto maisto ir angliavandeniĹł.
Termometro stul peliui vis daĹžniau rodant neigiamÄ&#x2026; temperatĹŤrÄ&#x2026;, bĹŤtina atkreipti dÄ&#x2014;mesÄŻ, kokius maisto produktus vartojame. Patariama organizmÄ&#x2026; palepinti ĹĄiltu maistu ir nepamirĹĄ ti darĹžoviĹł bei vaisiĹł.
kavos ir pieno
Evelina ZenkutÄ&#x2014;
e.zenkute@kl.lt
Angliavandeniai
â&#x20AC;&#x201C; bĹŤtini
Kaip teigÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014; dos sveikatos biuro spe visuomenÄ&#x2014;s cialistai, galvodami apie tinka mÄ&#x2026; maistÄ&#x2026; ĹĄaltuoju metĹł laiku, daĹžniausiai ÄŻsivaizduojame dar ĹžoviĹł sriubas ar troĹĄkinius.
â&#x20AC;&#x17E;Kai oras nebelepi na ĹĄiluma, toks maistas tikrai yra idealiausias mĹŤsĹł organizmui. Na tĹŤralu, kad vasarÄ&#x2026; ir pavasarÄŻ mai tinamÄ&#x2014;s sveikiau, taÄ?iau sveikos gyven se tĹł pamirĹĄti ir ĹžiemÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, nos nevertÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; VisuomenÄ&#x2014;s sveikatos biu ro darbuotojai.
Ĺ˝iemÄ&#x2026; rekomen duojama vartoti ma Ĺžiau pieno produktĹł, nes dÄ&#x2014;l jĹł ima formuo tis gleivÄ&#x2014;s, kurios trukdo organizmui kovoti su virusais. Anot jĹł, mitybos specialistai rekomenduoja ĹžiemÄ&#x2026; daĹžniau vartoti ĹĄiltÄ&#x2026; arba karĹĄtÄ&#x2026; maistÄ&#x2026;, valgyti produktus, kuriuo se gausu angliavandeniĹł. Tei giama, kad ĹĄaltuoju metĹł laiku vertÄ&#x2014;tĹł gerti maď Ž Tikslas: [N a Ĺžiau kavos â&#x20AC;&#x201C; moks Ă _N Yb XNQ cN `N _ lininkĹł teigimu, Ă&#x2013; V_ ]N cN `N _Ă&#x; ZNV kofeinas skatina aV [N ZĂ&#x203A;` `cRV XVNb aN organizmÄ&#x2026; kaupĂ&#x2DC;VNb `cRV X\` Tf cR[ ti riebalus. `R [\` [R cR_ aĂ&#x203A; aĂş ]N Sveika mityba Ĺžie ZV_ aV V_ VR ZĂ&#x2013; â&#x20AC;&#x17E;Be to, rekomenduo mÄ&#x2026;  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ jama ĹžiemÄ&#x2026; a_ maĹžiau vartoti pie no produktĹł, nes ď Ž Valgyti kuo ÄŻvai dÄ&#x2014;l jĹł ima formuo resnÄŻ maistÄ&#x2026;. Energijos suteikia tis gleivÄ&#x2014;s, kurios ď Ž Kuo maĹžiau var trukdo organizmui toti cukraus ir salď Ž IĹĄlaikyti norma kovoti su viruď Ž Rinktis kuo ma lĹł kĹŤno svorÄŻ. dumynĹł. Ĺžiau perdirbtus prosais. NereikÄ&#x2014;tĹł or ganizmo apsunď Ž Rinktis maĹžai Obuoliai duktus (pavyzdĹžiui, ď Ž Kuo maĹžiau kinti sunkiai virĹĄki riebalĹł, ypaÄ? soÄ?iĹł vartoti valgomo natĹŤraliÄ&#x2026; mÄ&#x2014;sÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; jĹł, namu, greituoju sios ir cholesterolio tu druskos. Bananai maistuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; patarÄ&#x2014; vietoj maltos ar kon rintÄŻ maistÄ&#x2026;. Klai servuotos). menÄ&#x2014;s sveikatos biu pÄ&#x2014;dos visuoJuodasis ĹĄokoladas ď Ž Kuo maĹžiau var ď Ž Kuo daugiau val ro toti alkoholio. ď Ž Per dienÄ&#x2026; iĹĄger gyti ÄŻvairiĹł darĹžoviĹł, specialistai. ti ne maĹžiau kaip MoliĹŤ gĹł sÄ&#x2014;k los ď Ž
Ĺ iandien priedas 10
MeÂdiÂkĹł poÂĹžiĹŤÂris ĹĄoÂkiÂraÂvo UosÂtaÂmiesÂÄ?io kaÂvi nÄ&#x2014;Âje sÄ&#x2026;ÂmoÂnÄ&#x2014;s neÂte kuÂsiÄ&#x2026; vyÂresÂnio am Şiaus moÂteÂrÄŻ paÂtys atÂgaiÂviÂnÄ&#x2122; ĹžmoÂnÄ&#x2014;s buÂvo ĹĄoÂkiÂruoÂti, kai iĹĄÂkviesÂti greiÂtoÂsios paÂgalÂbos meÂdiÂkai jos neÂnoÂrÄ&#x2014;Âjo veĹžÂti ÄŻ liÂgoÂniÂnÄ&#x2122;, esÄ&#x2026; ji yra neÂblaiÂvi. â&#x20AC;&#x17E;PaÂkeÂlÄ&#x2014;Âse guÂlinÂÄ?ius beÂnaÂmius suÂrenÂka, o norÂma liems ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms pa dÄ&#x2014;Âti neÂskuÂbaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; bai sÄ&#x2014;ÂjoÂsi klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai.
vaisiĹł, uogĹł ir grĹŤ
diniĹł produktĹł.
Kasdien suvalgy ti ne maĹžiau kaip 5 vaisiĹł ir darĹžoviĹł porcijas.
stiklines vandens.
ď Ž Nepersivalgy
ti.
8
Morkos Salierai Avi ĹžinÄ&#x2014; koĹĄÄ&#x2014;
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;Toks ÄŻspĹŤÂdis, kad STT stoÂvi tarp SciÂlÄ&#x2014;s ir ChaÂribÂdÄ&#x2014;s.â&#x20AC;&#x153; Su koÂrupÂciÂja vis beÂsiÂkauÂnanÂtis SeiÂmo naÂrys EuÂgeÂniÂjus GentÂviÂlas ĹĄÄŻ reiĹĄÂkiÂnÄŻ paÂlyÂgiÂno su misÂtiÂnÄ&#x2014;Âmis seÂnĹł laiÂkĹł paÂbaiÂsoÂmis.
2p.
KeÂliÂninÂkams paÂgrĹŤÂmoÂjo bauÂdoÂmis MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
Po pirÂmo gauÂsesÂnio snieÂgo gat viĹł vaÂlyÂtoÂjams saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014; paÂĹžÄ&#x2014; rÄ&#x2014; prieÂkaiĹĄÂtĹł. TeiÂgiaÂma, kad keÂli ninÂkai neÂsuÂsitÂvarÂkÄ&#x2014; su saÂvo dar bu, toÂdÄ&#x2014;l aukÂlÄ&#x2014;Âti juos ĹžaÂdaÂma nuo bauÂdoÂmis. SiÂtuaÂciÂja neÂbuÂvo geÂra
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
DaÂrÄ&#x2014; ĹĄirÂdies maÂsaÂĹžÄ&#x2026;
InÂciÂdenÂtas ÄŻvyÂko ĹĄeĹĄÂtaÂdieÂnio va kaÂrÄ&#x2026; vieÂnoÂje pieÂtiÂnÄ&#x2014;Âje miesÂto daÂly je esanÂÄ?iĹł kaÂviÂniĹł. JoÂje su keÂlioÂmis drauÂgÄ&#x2014;Âmis linksÂmiÂnoÂsi ir puÂsamÂĹžÄ&#x2014; klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014;. LiuÂdiÂninÂkĹł teiÂgiÂmu, paÂĹĄoÂkuÂsi ji atÂsiÂsÄ&#x2014;Âdo prie staÂliuÂko ir staiÂga suÂkniuÂbo.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;TvarÂka: jei ĹžmoÂgui bĹŤÂtiÂna skuÂbi meÂdiÂciÂnos paÂgalÂba, ji tuÂri bĹŤÂti teiÂkiaÂma ir iĹĄÂgÄ&#x2014;ÂruÂsiam, ir blaiÂviam.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
NakÂtÄŻ ir sekÂmaÂdieÂnio ÄŻ pirÂmaÂdie nÄŻ uosÂtaÂmiesÂtyÂje iĹĄÂkriÂto pirÂmaÂsis gauÂsesÂnis snieÂgas. LieÂtuÂvos hidÂro meÂteoÂroÂloÂgiÂjos tarÂnyÂbos duoÂme niÂmis, ryÂte jo danÂga sieÂkÄ&#x2014; 8 cenÂti metÂrus. Daug snieÂgo buÂvo ir Ĺ iÂluÂtÄ&#x2014;Âje, Ni doÂje. KeÂlis karÂtus diÂdesÂnÄ&#x2014; snieÂgo danÂga buÂvo LauÂkuÂvoÂje â&#x20AC;&#x201C; 18, Tel ťiuoÂse â&#x20AC;&#x201C; 30 cenÂtiÂmetÂrĹł. â&#x20AC;&#x17E;SnieÂgo KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje neÂbuÂvo laÂbai daug. KaÂdanÂgi neÂbuÂvo stipÂraus vÄ&#x2014; jo, tai neÂpriÂpusÂtÄ&#x2014;. AntÂraÂdieÂnÄŻ pro gnoÂzuoÂjaÂma ĹĄlapdÂriÂba, peÂreiÂnanÂti ÄŻ lieÂtĹł.
2
2
antradienis, gruodžio 10, 2013
miestas
Kelininkams pagrūmojo baudomis 1
Prasidės pavasaris“, – tvirtino Lietuvos hid rometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas Lion ginas Pakštys. Pirmadienio rytą, kaip nuvalytos gatvės ir šaligatviai, vertino miesto savivaldybės specialistai. Miesto tvarkymo skyriaus vedė ja Irena Šakalienė kelininkų darbą įvertino prastai. Šaligatvių valytojų – šiek tiek geriau, bet pastabų yra ir jiems. „Gatvių valytojai nesusitvarkė. Ypač prasta situacija buvo pietinėje miesto dalyje. Ryte buvo nuvalytos tik pagrindinės miesto gatvės ir tai kaip papuola. Buvo atvejų, kai vie na gatvės pusės nuvalyta, o kita ne. Apsisukimuose, įvažose buvo susi kaupęs sniegas“, – dėstė vedėja. Sniegu užpylė perėjas
I.Šakalienė pabrėžė, kad kelinin kams mokama už budėjimą tam, kad jie sureaguotų laiku. Anot I.Šakalienės, ryte buvo už fiksuota nenuvalyta aikštelė Šiau rės rage, šaligatviai Naujojoje Uos to, S.Nėries, S.Šimkaus, Vilties gatvėse. „Šaligatviai valomi ne buvo taip gerai, kaip tikėjomės“, – apgailestavo vedėja. Sniegu užpiltos ir kai kurios pe rėjos. Tarp jų – esančios Liepų, Priestočio gatvėse, ties Atgimimo aikšte. Dar penktadienį vyko pa sitarimas su kelininkais. Jų prašy ta valant gatves neužversti nuvaly tų šaligatvių. „Lapkričio pabaigoje kelinin kai be reikalo barstė gatves, kai oro temperatūra siekė apie nulį, gatvės buvo sausos. Dabar kelininkų dar bas buvo aplaidus. Jie nesureagavo adekvačiai į susidariusią situaciją, dirbti išvažiavo ne laiku. Neteisin ga sakyti, kad savivaldybė ko nors neleidžia“, – pabrėžė I.Šakalienė.
Darbas: šiaurinė miesto dalis naktį iš sekmadienio į pirmadienį buvo nuvalyta ir pabarstyta tris kartus, pietinė – pabarstyta tris, nuvalyta – du sykius.
Pasak vedėjos, kelininkams už aplaidų darbą bus skirtos sankcijos. Bauda už užfiksuotą vieną nenuva lytą atvejį siekia 400 litų. Nuobau das žadėta skirti ir šaligatvių valy tojams. Tikėjosi geresnio vaizdo
Pietinę uostamiesčio dalį nuo Bal tijos prospekto prižiūrinčios įmo nės vadovas Dainius Zokas teigė, jog pats nesupranta, kodėl ryte si tuacija nebuvo gera. „Pajėgos buvo išleistos didelės, medžiagų išpilta daug. Stengėmės, dirbome visą naktį, bet ryte situa cija nebuvo gera. Ant gatvių telk šojo šlapia košė. Nežinau, kodėl
Išgujo korupciją? Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Tarptautinė antikorupcijos diena Klaipėdoje vakar paminėta deko ratyviniu renginiu, kuriame val džios atstovams vis dėlto teko pripažinti, jog net 79 proc. Lietu vos gyventojų kovą su korupci ja mūsų šalyje vertina kaip nee fektyvią.
Savivaldybės kontrolės ir anti korupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Grublys tikino, jog ko rupcijos prevencija Klaipėdoje pa kankama. „Šiais metais peržiūrėjome dau gumą taisyklių, kad nebūtų gali mybių korupcinėms landoms sa vivaldybėje, bet mūsų komisija juk nėra specialioji tarnyba. Nors, kai tik pradėjome dirbti, sklido kalbos, kad savivaldybė – giminių lizdas“, – pasakojo A.Grublys. Tačiau pradėjus tikrinti informa ciją, ji esą nepasitvirtino. Patikrin tos darbuotojų atestavimo taisyk lės, kad parenkant personalą esą būtų daugiau skaidrumo. „Mes tikrai neprastai atrodome. Kodėl visuomenė galvoja, kad vi si aplinkui vagys? Gal vertina savo
masteliais. Nors, žinoma, sutinku, kad buitinės korupcijos apraiškų yra“, – teigė A.Grublys. Šiek tiek kitokios nuomonės bu vo Seimo narys Eugenijus Gent vilas. „Manau, jog Klaipėdoje nepakankamai kovojama su ko rupcija, visuomenė lauktų daugiau
Algirdas Grublys:
Mes tikrai neprastai atrodome. Kodėl vi suomenė galvoja, kad visi aplinkui vagys?
teisėsaugos aktyvumo, o jo trūksta. Toks įspūdis, kad Specialiųjų tyri mų tarnyba (STT) stovi tarp Scilės ir Charibdės – iš vienos pusės vi suomenė su savo lūkesčiais, iš ki tos – teisėsauga su savo intencijo mis ir nepakankamu finansavimu“, – teigė parlamentaras. STT Klaipėdos valdybos virši ninkas Arvydas Juršėnas pripaži no, kad iniciatyvos kovoje su ko rupcijos apraiškomis matyti, bet esą dar reikia pasitempti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
taip išėjo. Tikėjausi visiškai kitokio vaizdo“, – komentavo vadovas. Pasak jo, pietinę miesto dalį pra dėta valyti sekmadienį 19 val. Dirb ta be pertraukos. Per naktį pietinė miesto dalis buvo tris kartus pa barstyta ir du kartus nuvalyta. Dir bo aštuonios mašinos. D.Zokas svarstė, kad darbo re zultatui įtakos galėjo turėti kas met prastėjanti važiuojamosios dalies būklė – susidariusios provė žos. Ypač nelygi yra pirmoji eismo juosta. Šilutės plente – ir antroji. „Nuo nelygių paviršių labai sun ku nuvalyti sniegą. Jis patenka į provėžą ir vėliau tos šlapios masės būna pilnas kelias. Aišku, tai nie
kam neįdomu. Ieškosime kitų dar bo metodų. Gal daugiau bersime druskos“, – svarstė vadovas. Įvertins gyventojai
Šiaurinę miesto dalį prižiūrinčios įmonės generalinis direktorius Lai monas Žemaitis nesutiko su savi valdybės priekaištais. „Tikrai negalime sakyti, kad ne susitvarkėme. Nesusipratimų bu vo dėl šalutinių gatvių, bet pagrin dinėse viskas buvo gerai“, – dėstė vadovas. Pasak L.Žem aič io, šiaur in ė miesto dalis buvo nuvalyta ir pa berta 3 kartus. Dirbo 8 mašinos. „Tiek technikos tikrai pakako. Pir
mas gausesnis sniegas visada bū na komplikuotesnis, tačiau saky ti, kad nesusitvarkėme, negalima. Pats važinėju į darbą iš Klaipėdos rajono. Įvažiavus į miesto teritori ją eismo sąlygos buvo daug geres nės“, – tikino L.Žemaitis. Šaligatvius prižiūrinčios įmo nės vadovas Gediminas Valaši nas pripažino, kad viena kita gat velė galėjo būti nuvalyta ir vėliau, nes pirmiausia valomos vietos, kur vaikšto daugiausia žmonių. „Gyventojai įvertins, ar buvo sli du. Dirbome ir savaitgalį. Žinojo me, kad snigs, ir laukėme“, – teigė vadovas. Šaligatvius mieste valė 20 mechanizmų.
Valdininkei skyrė baudą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos savivaldybės Urbanisti nės plėtros departamento Žemėt varkos skyriaus vadovė Raimon da Gružienė nuteista už kyšio ėmi mą. Valdininkei skirta bauda, me tus jai draudžiama dirbti šio sky riaus vedėja.
Vakar po pietų Klaipėdos miesto apylinkės teisme paskelbtas spren dimas, kuriuo R.Gružienė pripa žinta kalta. 2010 metų gruodžio pabaigoje moteris paėmė 200 litų atlygį už darbą, kuris apmokamas darbdavio. Tai buvo atlygis už vieno priva taus žemės sklypo Plytinės gatvėje dokumento sutvarkymą. Kaltinamojoje išvadoje teig ta abstrakčiai, nenurodant tiks lios datos, kada moteris gavo 200 litų kupiūrą. Mat verslininkas, da vęs kyšį, apie tai Specialiųjų tyri mų tarnybos pareigūnams papasa kojo po poros metų. Teismo sprendime teigiama, kad R.Gružienė prisipažino kalta, nors komentuodama pareikštus kaltini mus ji laikėsi tokios pat pozicijos, kaip ikiteisminio tyrimo metu, kai
Nuostata: tiriant bylą R.Gružienė tikino esanti nekalta, o teisme, pa
sakodama tas pačias aplinkybes, pripažino kaltę.
kaltę neigė. Kaltinamosios gynė jas prašė atleisti baudžiamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sutuoktinio laidavimą. Tačiau bylą nagrinėjusi teisėja įsitikinu si, kad korupcijos bylose laidavi mas neturėtų būti taikomas. R.Gružienei skirta 2,6 tūkst. li tų bauda, iš jos atimta teisė metus dirbti Klaipėdos miesto savivaldy bės Žemėtvarkos skyriaus vedėja.
Vytauto Petriko nuotr.
Valdininkė iki šiol ėjo šias parei gas. Apie korupcijos atvejį prane šęs verslininkas byloje įvardytas liudytoju. Per 20 dienų nuosprendį galima apskųsti. Ar rašys skundą, R.Gružienės gynėjas negalėjo pasakyti. Jei gu nuosprendis bus apskųstas, jo įsiteisėjimo arba panaikinimo gali tekti laukti dar apie metus.
3
antradienis, gruodžio 10, 2013
miestas Kuriama vizija
Aplankė ambasadorė
Neringos savivaldybė žengia rea lius žingsnius jūros terapijos cent ro įkūrimo link – netrukus bus pradėta rengti studija, apibrėšian ti būsimo objekto viziją. Visus metus veikiančio centro statyba numatyta prie Nidos centrinio pa plūdimio. Planuojama rekonstruo ti ir jūros terapijos reikmėms pri taikyti nebaigtą statyti valgyklą.
Klaipėdos universitete svečiavo si Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Viešnia, susitiku si su miesto meru Vytautu Grub liausku ir universiteto bendruo mene, diskutavo apie advento pa pročius Lietuvoje bei Švedijoje. Vi zitu prasidėjo renginių marato nas, kviečiantis švenčių laukti pa gal švediškas tradicijas.
Dovana – šaldytuvas
Dienos telegrafas Savivaldybė. Šiandien 10.30 val. ro tušėje vyks Kontrolės kom iteto po sėd is. Jo darb otvarkėje numat yt a svarst yta 2 klausimus. 14 val. posė džiaus Social in ių reikalų kom iteto nar iai. Jie svarst ys 9 klausimus. 16 val. rinksis Sav ivaldyb ės turto ko miteto nar iai. Jie svarst ys 4 klausi mus. 15.30 val. sav ivaldybėje posė džiaus Jūr inės kult ūros koord inaci nė taryba. Adventas. Šiand ien 18 val. Klaip ė dos etnokultūros centre (Darž ų g. 10) vyks teatrologės lėl in inkės Salomė jos Burneikaitės paskaita, kurioje bus supažindinama su liaudiškais kalėdi niais vaidinimais. Lietuvoje jie vadin ti „Šėpos teatru“.
Parama: neįgaliųjų bendrija „Klaipėdos viltis“ iš klaipėdiečio A.Petraičio dovanų gavo naują šaldytuvą. Asmeninio archyvo nuotr.
Dienraščio „Klaipėda“ projektas „Gera da ryti gera“ paskatina ir daugiau žmonių dalytis ir aukoti. Projekte pristatyta neį galiuosius vienijanti bendrija „Klaipėdos viltis“ sulaukė klaipėdiečio dovanos. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Verslininkas Andrius Petraitis, sužinojęs apie situaciją proto ne galią turinčių klaipėdiečių bend rijoje, nusprendė įgyvendinti jų svajonę. „Buvome labai nustebę, kai su laukėme Andriaus skambučio, o vėliau ir pačios dovanos. Mums la bai reikėjo šaldytuvo. Ir štai mes jį turime“, – džiaugėsi bendrijos va dovė Janina Tulabienė. Neįgaliesiems šaldytuvo reikėjo todėl, kad bendrija gauna paramą maistu iš labdaringos organizaci
jos „Maisto bankas“. „Mūsų se nojo šaldytuvo durys gerai neuž sidarydavo. Maisto gaila. Tai
Klaipėdietis gera širdimi dalijasi ne kartą, jau buvo pa rėmęs pagalbos pra šančiuosius. ne tik mūsų dienos grupei skir tas maistas, bet ir bendrijos šei moms skirti produktai. Mes jų nekaupiame, bet gauname pieno,
varškės, sūrelių, mėsos“, – pasa kojo J.Tulabienė. Bendrija „Klai pėdos viltis“ paramą gauna kartą per savaitę. „Kai pamačiau, kaip labai jiems tas šaldytuvas buvo reika lingas, dar džiugiau širdyje tapo. Teko visas bėdas ir džiaugsmus išklausyti. Ir pačiam nuotai ka pakilo po tokių gražių daly kų. Supratau, kad tokiems žmo nėms labiausiai reikia dėmesio“, – pasakojo vyras. Klaipėdietis gera širdimi dalijasi ne kartą, jau buvo parėmęs pagal bos prašančiuosius. „Žadu įgyvendinti kokio nors vaiko svajonę. Internete radau tinklalapį, kuriame vaikai iš pro bleminių šeimų dalijasi savo sva jonėmis. Graži iniciatyva tikrai neliks nepastebėta. Išsirinksiu kokią nors istoriją iš Klaipėdos ir įgyvendinsiu vaiko prašymą“, – prisipažino vyras. Klaipėdietis ateityje žada prisi dėti prie akcijos renkant lėšas vė žiu sergančių vaikų gydymui.
Nuo viaduko šalino vamzdžius Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Po incidento, kai nuo Herkaus Manto gatvėje esančio viaduko ant po juo važiuojančių automo bilių užkrito didžiulis lietaus nuo tekų vamzdis, susizgribta juos ša linti nuo kitų viadukų. Vakar tokie darbai virė prie Mokyklos gatvės viaduko.
Įmonės, kuri prižiūri Klaipėdos viadukus ir tiltus, atstovas Arvy
das Biesevičius tikino, kad darbi ninkai pagal sutartį su savivaldybė įpareigoti atlikti smulkius remon to darbus. „Nieko išskirtinio nenutiko. Tu rime nuolat prižiūrėti ir išvalyti lietaus latakus. Kitaip jų sutvarky ti neišėjo, todėl teko nupjauti ir pa šalinti. Tokių surūdijusių vamzdžių vidaus jau nebeįmanoma išvalyti, nes jie pritvirtinti prie pat tilto si jos. Kitaip būtų reikėję nuimti ir si ją“, – pasakojo įmonės atstovas. Paaiškėjo, kad metaliniai vamz
džiai nuo drėgmės ir laiko jau yra visiškai susidėvėję. „Grėsmės praeiviams ir vairuo tojams jie gal ir nekėlė, tačiau nu sprendėme geriau juos pašalinti. Šiandien nupjovėme metalinius, o rytoj jų vietoje uždėsime plastiki nius“, – aiškino A.Biesevičius. Artimiausiu metu bus patikrinti visi tiltai ir viadukai. „Daugiau jokių avarinių situacijų neaptikome. Po truputį bus patik rinti visi tiltai ir jų konstrukcijos“, – tvirtino įmonės atstovas.
Susitikimai. Šiandien Klaipėdos vie šosios bibl iotekos Pempin ink ų fil ia le (Taikos pr. 79/81A) ir ketv irtad ie nį „Kauno atžalyno“ fil iale (Kauno g. 49) vyks gyventojų, įvair ių organiza cijų, verslo atstov ų, seniūnaičių susi tikimai su policijos pareig ūnais. Juos organizuoja Balt ijos vietos bendruo menės tar yba. Susit ik imų met u bus aptart i gyventojams svarbūs klausi mai: gyvūnų laikymas daugiabučiuo se, smurtas šeimoje, saugi kaimynys tė, saugumas gatvėse, kiemuose tam siu paros met u, naujos ginklų laik y mo, reg istrav imo taisyklės, telefon i niai sukčiai, suakt yvėjusios vag ys tės, kit i klaus imai. Sus it ik imų pra džia – 17.30 val. Akcija. Klaipėd iečiai kviečiami pri sidėti prie akcijos „Knygų Kalėdos“ ir padovanoti Klaipėdos regiono mies tel ių bei kaimų bibl iotekoms knyg ų. Special i dėžė dovanojamoms kny goms yra Klaip ėdos viešojoje I.Si monait ytės bibl iotekoje. Dovanot i knygas gal ima iki kitų metų sausio 6 dienos. Mirtys. Vakar Klaipėdos sav ivaldy bės Civil inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyr iuje užreg istr uotos 6 klai pėd iečių mirt ys. Mirė Elena Lataus kienė (g. 1927 m.), Juozas Zajančiaus kas (g. 1935 m.), Kazimiera Filonenkie nė (g. 1941 m.), Zofija Miknienė (g. 1952 m.), Stepan Bogdanov (g. 1959 m.), Ser gej Car iuk (g. 1973 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidoja mi Margar ita Kudr iavceva, Juozas Zajančiauskas, Kaz im iera Filonen kienė. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 3 moterys. Gimė 3 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė apie 60 išk viet imų. Klaip ėd iečiai daug iau sia skundės i krauj ot akos, šird ies ritmo sut rik imais, pilvo ir galvos skausmais.
4
antradienis, gruodžio 10, 2013
miestas
Medikų požiūris šokiravo „Moteris išbalo, jai su 1 stojo širdis, kvėpavimą vos buvo galima justi. Iš virtuvės
išpuolė virėja ir ėmė daryti dirb tinį širdies masažą, o tuo metu aš laikiau jai galvą taip, kad neprisi kąstų liežuvio. Vaizdas buvo toks baisus, atrodė, kad moterį ištiko širdies priepuolis“, – vis dar atsi gauti nuo sukrėtimo negalėjo kavi nės barmenė. Tuo metu, kol buvo gaivinama moteris, kiti žmonės ėmė skam binti Bendruoju pagalbos telefonu 112, o nesulaukę atvykstant grei tosios pagalbos medikų, – tiesiai į Klaipėdos greitosios medicinos pa galbos stotį. „Išties skambinta buvo tris kar tus, – vakar patikslino Klaipė dos greitosios medicinos pagal bos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambraus kienė. – Pirmą kartą informaci ją gavome iš Bendrojo pagalbos centro. Tačiau skambinusieji ne tiksliai nurodė adresą, kur reikia atvykti, todėl brigada atvažiavo po 12 minučių. Ir tai yra normalu, nes miesto ribose į skubų iškvie timą turime atvykti vėliausiai per 15 minučių“. N.Dambrauskienė patikino, jog kaltinimai, kad greitosios pagal bos medikai į kavinę, kurioje blo gai pasijuto moteris, atvyko tik po pusvalandžio, yra nepagrįsti. „Faktas tas, kad žmonėms, kurie laukia, laikas prailgsta, todėl gal jiems ir pasirodė, jog pagalba ilgai neatvyko“, – pabrėžė N.Damb rauskienė. „Negalima numoti į žmogų“
Pagal iškvietimą buvo išsiųsta pri vačios Vladimiro Budanovo greito sios medicinos pagalbos brigada. Ši
Trukmė: nuo iškvietimo gavimo dispečerinėje iki brigados atvykimo į įvykio vietą mieste turi praeiti ne daugiau nei 15 minučių.
privati tarnyba aptarnauja pietinę miesto dalį. „Jokio kriminalo ir nusikaltimo nėra. Pagal iškvietimą sureaguota laiku, uždelsta nebuvo“, – patiki no ir greitosios medicinos pagalbos vadovas V.Budanovas. Tačiau klaipėdiečius šokiravo tai, jog atvykę medikai, sunegalavusios moters net neva dorai neapžiūrėję, atsisakė ją vežti į ligoninę. Priežas tis – klaipėdietė yra neblaivi.
„Ji buvo kavinėje šeštadienio va karą. Natūralu, kad vartojo svaiga lus, tačiau tikrai nebuvo labai girta. Kai medikai atvyko, ji elgėsi gana neadekvačiai, buvo balta lyg po pierius, bet tik todėl, jog buvo ne seniai atgavusi sąmonę. Dar ne buvome matę, kad žmonės, kurie turėtų teikti pagalbą, su kitais el giasi lyg su šunimis“, – baisėjosi įvykio liudininkai.
Vladimiras Budanovas:
Brigada padarė vie ną klaidą. Kokią? Ji suklydo todėl, kad tą moterį išvežė į ligo ninę. Jie medikams ėmė daryti spau dimą, kad tik moterį nuvežtų į li goninę – pradėjo juos fotografuo ti ir filmuoti. „Moteris buvo išgėrusi, ir niekas to neginčija. Tačiau galbūt alkoho lis sukėlė širdies veiklos sutriki mus, gal jai grėsė rimtas sveikatos sutrikimas. Juk negalima numo ti ranka į žmogų, kuris išgėrė kaž kiek svaigalų. Kodėl tuomet greito sios pagalbos medikai iš pakampių renka ir į ligoninę veža visokius gir
tus asocialus?“ – retoriškai klausė barmenė. Iškvietė ir policiją
Galiausiai į įvykio vietą buvo iš kviesti policijos pareigūnai. Juos į pagalbą esą išsikvietė greitosios medikai. Kita versija – juos neva iškvietę kavinės klientai, nes to reikalavo greitosios pagalbos medikai. „Taip ir pasakė: moters neveši me į ligoninę, kol neatvyks policija. Tačiau keista buvo tai, kad jie su negalavusią klaipėdietę galiausiai paguldė ant neštuvų, įkėlė į auto mobilį ir išvežė į ligoninę. Tik tada atvyko policijos pareigūnai. Pasa kė: „Labas vakaras ir viso gero“. Ir išvažiavo“, – pasakojo įvykio liu dininkai. N.Dambrauskienė teigė, jog jei greitosios medikai išvyksta pagal skubų iškvietimą – žmogui būti ną suteikti pirmąją pagalbą, nie kada nevertinama, ar pacientas yra išgėręs. „Mums nesvarbu, kiek jis alko holio suvartojo. Svarbu, ar jam bū tina suteikti pagalbą ir kokią“, – pabrėžė N.Dambrauskienė. Vežti į ligoninę – klaida
„Brigada padarė vieną klaidą. Ko kią? Ji suklydo todėl, kad tą mote rį išvežė į ligoninę. O išvežė tik dėl šventos ramybės. Ji nebuvo nei su
Skaičiai ir faktai Klaipėdos greitosios pagalbos medi Klaipėdos greitosios medicinos pa
Bilietai
Informuoja
Organizatorius
kai pernai sulaukė 43 tūkst. 553 iškvie galbos stotis pernai teikė būtinąją pa timų. galbą Klaipėdos miesto ir pagal sutar tį iš dalies Klaipėdos rajono gyvento 7 tūkst. 757 atvejais pagal iškvietimus jams – iš viso 177 tūkst. 812 – miesto ir nevykta, nes būtinosios pagalbos nerei 4,9 tūkst. – kaimo žmonėms. kėjo. Pacientai konsultuoti telefonu ar Klaipėdos greitosios medicinos pa ba nukreipti pas šeimos gydytoją. galbos stotis pernai iš Privalomojo svei Pernai greitosios pagalbos medikų katos draudimo fondo savo veiklai ga brigada per parą vidutiniškai vyko pa vo 6 mln. 580 tūkst. litų, užpernai – 6 mln. 965 tūkst. litų. gal 10,8 iškvietimo.
Vytauto Petriko nuotr.
žalota, jos sveikatai joks pavojus ne grėsė. Ji buvo tiesiog labai girta ir la bai norėjo miego. Ne veltui yra toks posakis – geria iki sąmonės neteki mo“, – aiškino V.Budanovas. Jis tikino, kad ir ligoninės priė mimo skyriuje buvo patvirtinta ta pati diagnozė – girtumas. „Moteris per naktį išmiegojo, iš ryto pasirašė dokumentus, kad pa lieka ligoninę savo noru. Ji neturi jokio pagrindo skųstis, tai mes ga lime skųstis. Greitoji pagalba nėra taksi, kad visus girtus vežiotų ten, kur jie nori. Jei imtumėmės šešta dienio vakarą visus girtus vežioti, tai reikėtų 500 brigadų“, – sam protavo pašnekovas. Jam pikčiausia šioje situacijo je buvo ne tik dėl neva nepagrįs tų kaltinimų, jog medikai netinka mai atliko savo darbą, bet ir dėl to, kad, V.Budanovo žodžiais tariant, aptarnauti vieną girtą moterį kai navo nemažai mokesčių mokėto jų pinigų. „Užsienyje ji būtų gavusi tokią sąskaitą, kad praeitų noras gerti. Tačiau čia – Lietuva. Todėl norėtųsi dar kartą visiems priminti, kad al koholį vartotų saikingiau, atsakin giau, tada ir nekiltų tokių proble mų, žmonės neprarastų proto. Mes padarėme viską, kas priklauso, o jei pageidavo masažų ar to, kad paka sytume pėdas, tai jau ne mūsų pro blemos“, – teigė V.Budanovas.
5
antradienis, gruodžio 10, 2013
miestas
Giruliuose – II pasaulinio karo tankas Giruliuose stūk so amerikiečių tan ko „Sherman“ kopi ja. Šiomis karo ma šinomis sąjunginin kai, išsilaipinę Šiau rės Prancūzijoje, nu kariavo Vokietiją. „Sherman“ muliažas Lietuvos pajūryje liko po kino juostos „Išgyventi dieną-D“ („Surviving D-Day“) filmavimo.
Paliko: po filmo „Išgyventi dieną-D“ („Surviving D-Day“) filmavimo
Lietuvos pajūryje kūrėjai tanko muliažą paliko Giruliuose.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Filmavosi klaipėdiečiai
2010-ųjų visą liepos mėnesį Di džiosios Britanijos kino studi ja „Dangerous films“ ir Lietuvos kompanija „Baltijos filmų paslau gos“ Girulių paplūdimyje šalia Juodosios tvirtovės filmavo karinės
Tanko muliažą pagamino architek tas iš Vilniaus. Fil mo statytojams tai kainavo apie 3 tūkst. eurų.
istorinės juostos „Išgyventi D-die ną“ kautynių scenas. Pajūryje buvo atkuriami II pa saulinio karo didžiausios desanti nės operacijos „Overlord“ („Vieš pats“) pradžios epizodai, kai sąjungininkai iš jūros atakavo Nor mandijos pakrantėje įsitvirtinusias vokiečių pajėgas. Nemažai klaipėdiečių, Kary bos klubo narių šiame filme vai dino amerikiečių bei vokiečių ka rius. Jiems kaip filmo trofėjus ir liko „Sherman“ tanko kopija. Filmavimams tanko „Sherman“ muliažas buvo pagamintas be vikš rų, esą jis stūksojo smėlynuose ir filmavimui vikšrų neprireikė. „Sherman“ – labai populiarus amerikiečių tankas, ypač II pa saulinio karo metais. Nors, žinovų teigimu, jis esą turėjo savo trūku mų, buvo šiek tiek per aukštas ir su benzininiu varikliu.
Domisi amerikietiška legenda
„Sherman“ – tankas legenda. Tai buvo standartinis, vidutinio svo rio amerikiečių tankas, nukaria vęs nacistinę Vokietiją“, – pasa kojo klaipėdietis, Karybos klubo įkūrėjas Egidijus Kazlauskis, taip pat vaidinęs juostoje „Išgyventi D-dieną“. Tanko muliažą pagamino archi tektas iš Vilniaus. Filmo statyto jams tai kainavo apie 3 tūkst. eu rų. Tankas pagamintas iš lengvų medžiagų – polistirolo ir kartono. Jis buvo naudojamas karo veiksmų inscenizacijoms Girulių paplūdi myje. Kai filmavimas buvo baigtas, jo statytojai muliažą paliko, nes šis nebebuvo reikalingas. Kadan gi muliažu niekas nesusidomėjo, Karybos klubo vyrai tanko modelį patalpino baterijos valdymo bun keryje. „Žmonės mėgsta apžiūrėti tą tanko modelį, kuris yra pagamin tas pagal tikrus parametrus. Tačiau kai sužino, kad jis netikras, nusivi lia“, – pasakojo Karybos klubo at stovas Gerhardas. Vidutinis tankas M4 „Sherman“ buvo pagrindinis tankas, kurį per II pasaulinį karą gamino ir naudo jo JAV. Iš viso „Sherman“ buvo pa gaminta 50 tūkst. vienetų. Tanko važiuoklė taip pat buvo naudojama tūkstančiuose kitų karo mašinų. Jungtinėje karalystėje M4 buvo praminti „Sherman“ genero lo Williamo Tecumseho Sherma no garbei, šis pavadinimas prigijo ir JAV, kurios šiuos tankus naudo jo iki Korėjos karo pabaigos. Daugelyje kitų šalių tokie tankai buvo naudojami pratyboms bei ko vinėms užduotims iki pat XX a. pa baigos.
Pagrindinės „Sherman“ charakteristikos: Įgula – 5 žmonės (vadas, šaulys, už
Svoris – 30,3 t;
taisinėtojas, vairuotojas ir atsarginis vairuotojas);
Šarvų storis – nuo 13 iki 76 mm;
Ilgis – 5,84 m;
Variklis – „Continental R975 C1“
Plotis – 2,62 m;
(400 arklio galių (298 kW) arba 350 arklio galių (253 kW);
Aukštis – 2,74 m;
Greitis – 38,5 km/h.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Bandė suklaidinti priešus
Paradoksalu, bet tai – ne vienin telis netikras „Sherman“ tan kas. Karo metais tokių muliažų nemažai buvo statoma Anglijos pietryčiuose, siekiant suklaidin ti vokiečių žvalgybą, kad sąjungi ninkų išsilaipinimas vyks Pas de
Manevras: sąjungininkai, siekdami suklaidinti vokiečių žvalgybą, kad
išsilaipinimas vyks Pas de Calais, netikrus „Sherman“ tankus statė kažkur Anglijos pietryčiuose. antrasispasaulinis.net
Calais, o ne Normandijoje. Nor mandijos operacija arba operacija „Overlord“ prasidėjo anksti ryte 1944 metų birželio 6 d. ir tęsė si iki 1944 metų rugpjūčio 31 d., kai sąjungininkų pajėgos – britai, amerikiečiai ir kanadiečiai – kirto Senos upę, išvadavo Paryžių ir tę
sė puolimą Vokietijos sienos link. Išsilaipinimas Normandijoje – didžiausia jūrų desanto operacija istorijoje. Ji dar žinoma „D-Day“ pavadinimu. Joje dalyvavo daugiau kaip 3 mln. žmonių, kurie kirto La manšą iš Anglijos pusės išsilaipin dami Normandijoje.
6
antradienis, gruodžio 10, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Viskam reikia laiko
Senose nuotraukose – širdžiai mieli žmonės
karštas telefonas telefonas@kl.lt
Dovanos keliauja į sąvartyną
Dabar jau visus apėmusi Kalėdų karštinė, visi kaip išprotėję laksto ir ieško dovanų, kurias po švenčių beveik 100 procentų apdovanotie ji išmes į šiukšlių dėžę. O taip yra todėl, kad žmonės perka visokius niekučius. Man atrodo, jog už tenka gero žodžio, o ne tų niekin gų dovanėlių, kurios vis tiek nuke liauja į šiukšlyną. Juk šiam reikalui išmėtomi tūkstančiai litų. Geriau jau už tuos pinigus kokį nors alks tantį žmogų pamaitintų, užuot juos taškę į balą.
Valentinas Berž iūnas
P
Dr. Kazys Gaigalas
o traged ijos Rygoje Latv ijo je kilo pasipikt in imas „Ma ximos“ įmonės veiksm ais. Kaip prip až ino krizės val dymo grup ės vadovas Ignas Staške vičius, krizė Latvijoje apnuog ino įmo nės bėdas. Latvijos tautą tragedija sukrėtė. Ne ma žiau sukrėtė ir Lietuvą. Daugelis buvo šok ir uot i. Juk tok io masto traged ijos Balt ijos šalyse nebuvo nuo pat kelto „Estonia“ avarijos. Rašyti šia jautria tema – sunku. Juolab kad daug kas jau buvo parašyta. Daug kas anal iz uota. Tačiau norėt ųsi šiek tiek apg int i tuos žmones, kur ie daug dirba, kad nelaimės padar in iai būt ų kiek įmanoma labiau sumaž inti. Viešųjų ryšių specialistai, tikėtina, yra teisūs – „Maxima“ krizės prad žioje pa darė nemažai klaidų. Šį faktą pripaž i no ir įmonės vadovai. Tačiau išveng ti tok ių nelaim ių ateit yje arba padė ti prek ybos centro griūt ies auk ų art i miesiems nuolat inė krit ika nepadės. Taip tik suk ur iama įtampa, kur i truk do dirbti.
Bent jau dabar priekaiš tauti, kad „Maxima“ atsiri bojo nuo tragedijos, nebū tų teisinga. Kad ir kaip būtų, aukos, jų artimieji, vai kai, tapę našlaičiais, – svarbiausias visų prioritetas. Jais būtina pasir ūpinti. Suprantama, kad latv ių tautą supyk dė kai kur ių „Max imos“ vadov ų ko mentarai po traged ijos. Nesant viešų jų ryšių ekspert u, kyla noras pasak y ti, kad efektyviau būtų buvę nekalbė ti iš viso. Tačiau įmonė steng iasi, bando taisy ti padėt į. Tai yra sveik int inas proce sas. Galų gale svarbu tai, jog „Maxima“ po tragedijos pažadėjo, kad keis situa ciją. Pripaž inta, jog yra problemų, kad jos bus sprend žiamos... Varg u ar „Ma xima“ ir bet kokia kita įmonė tokioje pa dėtyje nepadarytų išvadų. Suprantama, boikot uot i šios įmonės prek yb os centr us ar ne, sprend imą priima kiekvienas žmogus, prik lauso mai nuo jo įsitikinimų. Negalima už tai žmon ių smerkt i. Bent jau dabar prie kaištauti, kad „Maxima“ atsiribojo nuo tragedijos, nebūtų teisinga. Greičiausiai daugelis mėgins įtarti, kad šis pamąstymas galbūt parašytas už at lyg į. Taip tikrai nėra. Labai skaudu dėl tragedijos. Nėra artimesnių mums nei latviai. Būdamas Rygoje visuomet jau tiesi kaip namie. Tik kiekvienam reikė tų duoti laiko. Duoti antrą galimybę.
Š
ioms mėgėjiškoms nuotrau koms jau šešiasdešimt metų. Po privalomo daugiatūks tantinio mitingo Gegužės 1-osios proga 1953 metais Irkuts ko centrinėje aikštėje mus keturis – Gražinutę Ručytę iš Anykščių, Onutę Litvinaitę iš Čiutelių dva relio Šilutės rajone, Rudolfą Jurčių ir Kazį Gaigalą – miesto senosio se kapinėse, žydint alyvoms, fo toaparatu „Praktika“ nufotografa vo Onutės brolis Leonas. Pažvelgus į nuotraukas, atmin tyje išnyra daugybė širdžiai mielų prisiminimų apie tremtį. „Mūsų mergaitės“ tuomet mo kėsi Irkutsko aukštesniojoje mu zikos mokykloje, M.Jakovlevos fortepijono klasėje. Jos savo ap ranga, elgesiu minioje tikrai atro dė gana europietiškai, nuolat ste bino sibirietes bendraamžes gera nuotaika. Mes, vyrai, tuomet nebuvome tokie linksmi: žemaitis Rudolfas, ištremtas iš Kauno medicinos ins tituto, tęsė studijas Irkutsko medi cinos institute, o aš, linkuvis, bu vau pirmasis Irkutsko universiteto biologijos fakulteto lietuvių stu dentas, trečiakursis. Po žiauriojo stalinmečio šeštaja me atšilimo dešimtmetyje sugrįžę iš tremties į Lietuvą, kiekvienas karjerą puoselėjome savaip – „per aspera ad astra“ (lot. „per kančias į žvaigždes“), nugalėdami visokias nedraugų pinkles.
P
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Žemes supirks stambūs ūkininkai
Kartu: G.Ručytė (kairėje)
ir O.Litvinaitė buvo įam žintos 1953-iųjų pavasarį.
Bičiuliai: R.Jurčius ir K.Gaigalas (dešinė
je) Irkutske nusifotografavo tais pačiais metais. Kazio Gaigalo asmeninio archyvo nuotr.
Gražinutę, įveikusią didelius mokslus Sverdlovsko konservato rijoje ir tapusia garsia muzikante, pasigavo barzdotas ne tremtinys Vytautas Landsbergis, išsiskyręs su pirmąja žmona Rita, buvusia Kučinskaite.
Po žiauriojo stalin mečio šeštajame at šilimo dešimtmety je sugrįžę iš tremties į Lietuvą, kiekvienas karjerą puoselėjome savaip. Onutė po Sibiro tęsė studijas Vilniaus konservatorijoje, ištekė jo už mokslininko geologo Vytau to Narbuto ir, bėgant metams, tapo visuomenės gerbiama muzikologe patriote.
Gydytojas chirurgas Rudolfas po keliolikos darbo metų buvo palai dotas Žemaitijos žemelėje, kurią nuo vaikystės labai mylėjo. Kazys, šių eilučių autorius, gerokai įkopęs į devintąjį dešimtmetį, nuo 1967ųjų pavasario su žmonele Biru te „dekabriste“ tebegyvena Rus nėje ir „gano“ nykstančias Kuršių marių, Nemuno ir Minijos regiono vertingąsias žuveles. Retkarčiais jis prisimena Baika lo ežero hidrobiologijos tyrinėjimo ekspedicijas, kurioms anuomet va dovavo prof. M.Kožovas. Prisime na ir susitikimą bei pabendravimą su jaunais Baikalo „Mažosios jū ros“ žvejais ir Olchono salos Chu žiro klube atrastą Gražinutę, groju sią iš Lietuvos atsivežtu akordeonu per šokius, taip pat išklausiusią mano patarimą dėl galimo išvyki mo į mokslus Irkutske. Tikiuosi vėl susitikti su Gražinute, kai ji atvyks vasaras leisti į Baltijos pakrantėje statomą Nemirsetos vilą.
ve ištikti tokia pat nesėkmė. Tą ry tą dauguma vairuotojų buvo išties atsargūs, bet, pavažiavus Šiūparių gyvenvietės link, staiga išniro ir pralėkė pro šalį vienas automobi lis, kitas. Tiesiog praskrido tašky dami sudrėkusį sniegą į šalis ir taip užlipdydami ne tik mano, bet ir iš paskos važiavusių mašinų langus. Pasijutome kaip sniego sūkury je. Nejučia klausi savęs ir pralėku sio kelių gaidelio: „Kur skubi? Gal vėluoji į darbą? Atsikelk anksčiau ir važiuok normaliai“. Bet čia vyravo noras pasirodyti, koks galingas ir sumanus vairuoto jas, o visi kiti esą ir be žodžių aišku, kokie nevykėliai.
Iš esmės pritariu S.Pociaus min tims, išd ėstytoms straipsny je „Prieš ES – įsikibę kauptuką“ („Klaipėda“, 2013 12 09). Paste bėjau, kad parašus referendumui dėl žemės pardavimo užsienie čiams darbo metu rinko darbingo amžiaus žmonės. Vadinasi, jie vei kiausiai niekur nedirba ir gyvena iš nežinia kokių pajamų. Todėl, ma nyčiau, yra pasakyta teisinga min tis, kad tam tikros tarnybos patik rintų, ar šiuo atveju nebuvo kokių nors piktnaudžiavimų. Turėtų bū ti viešai paskelbta, kas finansavo visą šį parašų rinkimo vajų, nes pastebėjau, kad parašai buvo ren kami ir prekybos centruose. Va dinasi, buvo nuomojamas plotas. Tada kyla klausimas, kas ir iš ko kių lėšų apmokėjo visa tai? Kaip ir tų parašų rinkėjų kelionių ir kitas išlaidas. Visai nenustebčiau, kad ir už „darbą“ buvo apmokėta. Kas tie mokėtojai? Dar labiau nenus tebčiau, jei tai būtų stambūs že mės savininkai, kurie labiausiai suinteresuoti, kad joks užsienie tis negalėtų įkelti kojos į jų val das, kol jie dar likusių žemių ne susipirko iš nuskurusių savininkų ir valstybės. Kai susipirks, plokš telė bus apversta ir pasigirs kitos giesmės. Rimantė
Lietuvos teritorija – lietuviams
Neteisinu tų jaunų skustagalvių, nes jų protas skatina ir tokiomis oro sąlygomis pralenkti vėją. Tik ką sakyti taip besielgiančiam žmogui, sulaukusiam žilo plauko? O laikraščiai jau rašo apie skau džias pirmąsias žiemos nelaimes. Gal ne visi nutrūktgalviai perskai tys šias mano mintis, bet jei nors vienas toks kelių gaidelis įsigilins į šias laikraščio eilutes ir susimąs tys, kad jis kelyje ne vienas ir kad tamsus paros laikas reikalauja ati dumo, tada ne veltui būsiu prisė dęs prie kompiuterio. Juk kiekvie no žmogaus gyvenimas yra labai brangus. Albinas Klizas
Visada pirmadieniais paimu laik raštį ir paskaitau S.Pociaus ra šinius. Tačiau šįsyk nusivyliau šiuo autoriumi. Turiu galvoje jo straipsnį „Prieš ES – įsikibę kaup tuką“. Jokiais būdais Lietuvos že mės negalima parduoti užsie niečiams. Tam ir rengiamas šis referendumas. Kas bus, kai vi są šalies teritoriją supirks atvy kėliai? Bus antras Izraelis? Jokiais būdais negalima parduoti šventos žemelės ne lietuviams. Ir ne dėl to, kad nebus kur auginti kiaulių, kaip šaiposi S.Pocius, o todėl, kad tai yra didžiausia šalies vertybė. Be teritorijos nebus ir valstybės, tai juk visi suprantame. Žemė turi būti pardavinėjama tik tiems, ku rie čia nuo amžių gyvena. Petras B. Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Vilma
Kelių gaidžiams kiti nerūpi irmasis sniegas mūsų kraš te dar gruodžio šeštąją iš pat ankstyvo ryto su stipraus vė jo galingais gūsiais „ubago dribsniais“ leidosi ant pilkų laukų. Mašinos valytuvai vos spėjo snaiges stumdyti į šalis, kad maty tum jau baltu tapusį kelią, o čia dar akino priešais atvažiuojančių ma šinų žibintai. Apie jokius kitų au tomobilių lenkimus ir greitį netu rėtų tą rytą kilti jokių minčių. Neprivažiavus Maciuičių kaimo, viena mašina jau riogsojo griovyje, prie jos plušo pagalbininkai bandy dami išstumti iš nedidelio griovio. Tai akivaizdus perspėjimas: vai ruotojau, neskubėk, nes gali ir ta
397 728
reklamos skyrius: 397
711, 397 715
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –
Platinimo tarnyba: 397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
714
„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 704 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Evelina Zenkutė – e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Techninės redaktorės: Pasaulis: 8 655 26 930 Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, gruodžio 10, 2013
lietuva Teis už akių
Nori dirbti ilgiau
Lietuvos apeliacinis teismas vakar nu sprendė, kad Rusijoje besislapstantys bu vę sovietų Specialiosios paskirties milici jos būrio (OMON) Vilniuje vadai galės bū ti teisiami už akių, nors jiems ir nepavy ko įteikti kaltinamųjų aktų nuorašų. Buvę Vilniaus OMON vadai Boleslovas Makuty novičius (nuotr.) ir Vladimiras Razvodo vas kaltinami 1991 m. vykdę nusikaltimus žmogiškumui bei karo nusikaltimus.
Seimo bus prašoma vėl pratęsti laikino sios energetikos komisijos, kuri aiškina si buvusios Vyriausybės pradėtus strate ginius energetikos projektus, darbą. Kaip BNS sakė komisijos vadovas socialde mokratas Artūras Skardžius, komisijai iš kilo naujų klausimų, į kuriuos būtina at sakyti. Jis taip pat teigia, kad dar negauta pakankamai informacijos ir į iki šiol komi sijos analizuotus klausimus.
143
– tiek gyvybių per šių metų 11 mėnesių nusinešė 10,6 tūkst. gaisrų.
Jau po savaitės pla nuojama pristatyti pensijų kompensa vimo mechanizmą, o netolimoje ateity je ketinama steigti ir instituciją emig racijos reikalams spręsti – šiems „Tvarkos ir teisin gumo“ (TT) pasiūly mams pirmadienį pritarė valdančiųjų politinė taryba.
Planas: jei valdantieji nepersigalvos dėl R.Pakso plano, jau netrukus gerų žinių sulauks senjorai, bus stiprinamos pajėgos ir kovojant su emigracija.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Priminė emigrantus ir pensininkus Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Grąžins ir didins
Vakar valdančiosios koalicijos poli tinė taryba pritarė TT atstovų siū lymams numatyti konkretų pensijų kompensavimo ir didinimo planą, taip pat sukurti instituciją, kuri intensyviau rūpintųsi, kaip spręs ti vis dar didėjančios emigracijos problemą. „Buvo du svarbūs dalykai, ku riuos siūlė „Tvarka ir teisingumas“, ir labai džiaugiuosi, kad tie pasiū lymai sulaukė pritarimo politinėje taryboje. Pirmiausia, dėl emigraci jos reikalų ir formos, kaip tai bū tų galima spręsti. Tad artimiau siu metu, pasitarus su frakcijomis, bus pasiūlyta institucija, kuri tie siogiai užsiims emigracijos stab dymu“, – vakar po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio prane šė R.Paksas. Pasak jo, taip pat pritarta „Tvar kos ir teisingumo“ iniciatyvai ne tik nustatyti konkrečius per krizę sumažintų pensijų kompensavimo terminus, bet ir numatyti pensijas padidinti. „Kitas dalykas – koalicijos ta ryba konstatuoja būtinybę atkurti pensijas. Pensijos turi būti atkur tos, privalo būti numatyta, kada tai bus padaryta. Ir ne tik atkur tos, bet ir turi būti numatoma, ka da tos pensijos bus keliamos jau šioje Vyriausybės kadencijoje“, – sakė R.Paksas.
Terminus pristatys netrukus
Premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino, kad jau per kitą val dančiosios daugumos tarybos po sėdį bus pristatytas ir konkretes nis planas.
Pensijos turi būti ne tik atkurtos, bet ir turi būti numatoma, kada jos bus kelia mos jau šią Vyriau sybės kadenciją. „Duota užduotis finansų minist rui bei socialinės apsaugos ir dar bo ministrei pateikti informaciją, kokia yra situacija „Sodros“ biu džete, kokie yra numatyti planai 2014 m., atsižvelgiant į fiskalinį deficitą, „Sodros“ biudžeto įplau kų augimą, taip pat nubrėžti kryp tis, kaip augant biudžeto pajamoms tą prieaugį paskirstyti kompensa cijoms, skolai dengti ar pensijoms didinti“, – sakė premjeras. A.Butkevičius pripažino, kad kompensacijoms reikėtų apie 1 mlrd. litų, kurių kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte nenumatyta. „Nesakome, kad tą milijardą iš mokėsime jau rytoj. Bet mes sako me tai, jog šiai Vyriausybei atiteko tokia dalia, kad turime praėjusios Vyriausybės klaidas ištaisyti, tad tikrai ruošiamės sumažintas pen sijas finansuoti per mūsų Vyriau
sybės kadencijos laikotarpį. Kada? Kai leis finansinės galimybės“, – tvirtino A.Butkevičius. „Ministrai pateiks skaičiavimus, grafikus ir labai konkrečiai bus ma tyti pagal finansinę situaciją, kada – kurį ketvirtį ar mėnesį – bus pra dėtas pensijų kompensavimas“, – pridūrė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Teks peržiūrėti biudžetą?
Seimas praėjusią savaitę atsisakė priimti opozicijos inicijuotą rezo liuciją, kuria siūlyta įpareigoti Vy riausybę dar kartą apsvarstyti per krizę sumažintų pensijų kompensa vimo galimybes ir tam numatyti lė šų kitų metų biudžete. Finansų mi nistras Rimantas Šadžius teigė, kad, norint kitais metais kompensuo ti sumažintas pensijas, reikės tiks linti biudžetą. Jis būtų peržiūrimas, surinkus viršplaninių pajamų. Finansų ministerija iki kitų metų gegužės Vyriausybei žada pateik ti siūlymus, kaip grąžinti 2010 m. sumažintas pensijas. Ministras anksčiau yra sakęs, kad kol kas neaišku, ar bus atsižvelgta į Seimo siūlymą kompensuoti pensijas nuo kitų metų vidurio. Stabdys emigraciją
Paklaustas, galbūt valdantieji ren giasi stabdyti iš šalies išskren dančius lėktuvus su emigrantais, R.Paksas pokštą priėmė su šypsena. Jis patvirtino, kad ketinama steigti naują su emigracija kovojančią ins
tituciją, tačiau kol kas dar neapsisp ręsta, ar tai galėtų būti ir neprik lausoma, ar kuriai nors ministerijai pavaldi institucija, ar Seimo komi tetas, ar būtų stiprinama kuri nors šiuo metu veikianti institucija. „Situacija nepalanki – mes blo gąja prasme pirmaujame visoje ES pagal paliekančių šalį piliečių skai čių. Tad, aš manau, institucija, ku ri politiniu lygmeniu nubrėš gaires,
kelius, pareikalaus institucijų atsa komybės, suakumuliuos lėšas, iden tifikuos problemas, yra reikalinga ir aš džiaugiuosi, kad tai palaikė koali cijos partneriai“, – sakė R.Paksas. „Jei situacija kai kam yra gera, tai tuomet reikėtų nieko nedary ti. Mes esame įsitikinę, kad ji nė ra gera“, – į klausimą, ar tikrai rei kia dar vienos institucijos, atsakė R.Paksas.
Emigracija – milžiniška Lietuvos stat ist ikos departamento duomenimis, 2008–2012 m. iš Lietu vos į užsienio valstybes emigravo 225 tūkst. piliečių. Tuo pačiu laikotarpiu į šalį nuolat gy venti arba ne trumpiau kaip 12 mėne sių grįžo 46,7 tūkst. piliečių.
Pernai 41 proc. visų emigrantų sudarė 20–29 metų gyventojai, 12 proc. – 30– 34 metų (2011 m. – atitinkamai 43 proc. ir 13 proc.).
Emigravę vaikai iki 15 metų sudarė 13 proc., pagyvenę (65 metų ir vyresni) gyventojai – tik 1 proc. visų emigrantų Pernai 75 proc. 15 metų ir vyresnio (2011 m. – atitinkamai 10 proc. ir 0,8 proc.). amžiaus emigrantų prieš išvykdami Lietuva tarp dvidešimt aštuonių ES ša iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau lių pirmauja pagal migracijos nuosto (2011 m. – 82 proc.). lius ir neigiamą natūralų prieaugį.
8
antradienis, gruodžio 10, 2013
užribis Įsibrovė nepastebėti
Nutvėrė su milteliais
Gelbėtojai lipo per balkoną
Sekmadienį iš ryto uostamies čio Rokiškio g. gyventoja paste bėjo, kad jos name buvo apsi lankę vagys. Neaišku, kaip nu sikaltėliai pateko į vidų, nes įsi laužimo pėdsakų nerasta. Din go kelios rankinės, brangesni drabužiai, avalynė, dokumentai, banko kortelės ir nemažai kitų daiktų. Žala – 23 tūkst. litų.
Sekmadienį ryte policininkai Pi lies g. sulaikė 23 m. klaipėdietį Vitalijų. Jis turėjo du paketėlius su baltais milteliais. Esama pa grįstų įtarimų, kad tai yra nar kotikai. Vaikinas policijos komi sariate apklaustas, vėliau išleis tas. Policija aiškinasi, kas vai kinui pardavė kvaišalus ir ar jis juos būtų vartojęs pats.
Pirmadienį viename uostamies čio daugiabučių namų pagalbos reikėjo senyvam žmogui. Užsitrenkus jo buto durims, gelbė tojai turėjo patekti į butą. Ka dangi privažiuoti prie namo kel tuvu nebuvo įmanoma, gelbė tojai nusileido nuo namo stogo, pateko į penktojo aukšto balko ną ir atidarė buto duris.
Lavonų kare – naujos salvės Organizuoto nusi kalstamumo tyrimo biuro pareigūnai atliko kratas Valdo Čeponio ritualinių paslaugų įmonė je „Amžiaus vartai“, įmonės savininkas sulaikytas dviem paroms.
Tyrimas: V.Čeponio valdose šalia garažo po atviru dangumi stūkso
Šaldytuvas: policijos pareigūnai, atlikę kratą garaže, rado du mirusių
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Policijos nuotr.
karstai ir kitas ritualinių paslaugų inventorius.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Rado du negyvėlius
Pareigūnai vakar nuo ankstyvo ry to krėtė Tauralaukyje esantį V.Če poniui priklausantį angarą. Ap žiūrint patalpas pareigūnai visus veiksmus filmavo. Nepatvirtintais duomenimis, šiaurinėje miesto dalyje Akme nų gatvėje esančiose V.Čeponio valdose ONTB pareigūnai apti ko du mirusiųjų kūnus, kurie bu vo laikomi tam nepritaikytose są lygose. Mirusieji esą pirmadienio ry tą pergabenti į Valstybinės teis mo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrių. Skyriaus vedėjas Gintautas Pau likas patvirtino, kad vakar ryte įmonės „Amžiaus vartai“ automo biliu atgabenti du kūnai. „Taip, mes gavome du mirusiuo sius, bet su užduotimi tyrimui“, – aiškino G.Paulikas. Ne pirmas sulaikymas
Organizuoto nusikalstamumo ty rimo biuro viršininkas Valdas Na rutavičius patvirtino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Taip, buvo atliekami tam tik ri veiksmai“, – aiškino V.Naruta vičius. Prieš du mėnesius nuskambėju siame tyrime, kai STT pareigūnai sulaikė korupcija įtariamą teismo medicinos ekspertą Vidmantą Ar moną, policijos pareigūnai į areš tinę buvo uždarę ritualinių paslau gų įmonės vadovą Liudą Statkų, jo sugyventinės sūnų bei dar du su šiuo verslininku susijusius vyrus. Ritualinių paslaugų įmonės va dovas su pavaldiniais įtartas orga nizavęs V.Čeponio mikroautobu so, dviejų automobilių ir namelio ant ratų padegimu. Šis tyrimas te bevyksta, po apklausų įtariamieji buvo išleisti iš areštinės. Paklaustas, ar galėjo būti šio pir madienio įvykiai sietini su konku rencine dviejų įmonių savininkų kova, V.Narutavčius paneigė. „Mums neįdomi verslo konku rencija. Mums rūpi, kad žmonės laikytųsi įstatymų. Į tai, kas vyks ta laidojimo versle, turėjome at kreipti dėmesį po įvykdytų pade gimų. Teko pasigilinti į situaciją. Prieš porą mėnesių pradėtas tyri mas yra tik viena dalis šios istori jos. Dabar vyksta kitas tyrimas“, – aiškino V.Narutavičius.
Piktnaudžiauta tarnyba?
Tyrimą kuruojantis Klaipėdos apy gardos prokuratūros prokuroras Aidas Giniotis patvirtino, kad šiuo metu išties atliekamas atskiras ty rimas nuo spalį pradėto kito.
Vytenis Labanauskas:
Be karsto net nėra įmanoma kremuoti palaikų, nes nebus kaip padėti kūno ant pakėlimo me chanizmo.
„Bus pateikti įtarimai dėl to, kad, neturėdamas leidimo, įmonės va dovas neteisėtai vertėsi ūkine veik la, t. y. neteisėtai teikė viešas pa slaugas laidojimo ir kremavimo srityje bei piktnaudžiavo tarnybi ne padėtimi“, – teigė prokuroras. Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesi ne veikla baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apri bojimu arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Už piktnaudžiavimą numa
jų kūnus.
toma bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Leidimo negavo
Šaltinių teigimu, V.Čeponis tei sėsaugininkų dėmesio sulaukė dėl to, kad Akmenų gatvėje esančiame angare esą buvo įkurtas nelegalus morgas. Neva V.Čeponis mėgino kreip tis į Visuomenės sveikatos centrą ir gauti leidimus tokiai veiklai, ta čiau jam buvo atsakyta, kad mūri niame garaže mirusiųjų kūnai ne gali būti tvarkomi ir laikomi. V.Čeponio įmonė Klaipėdoje yra laimėjusi konkursą mirusiųjų pa laikų iš įvykio vietos pervežimui bei vienišų ir neatpažintų asmenų laidojimui. Aiškinsis, ar kremavo be karsto
Kalbama, kad V.Čeponiui teko tei sėsaugininkams aiškintis ir dėl įta rimų, esą į Kėdainių krematoriumą buvo gabenami mirusieji ne kars tuose, o maišuose. Kėdainių krematoriumo direk torius Vytenis Labanauskas tiki no, kad įmonės „Amžiaus vartai“ darbuotojai iš tiesų buvo atga benę vieną kūną kremavimui be karsto.
„Tai buvo vienas ar pora atvejų, kai mirusysis buvo atvežtas kre muoti be karsto. Bet nėra tiesa, kad ši įmonė tai daro nuolat. Be kars to net nėra įmanoma kremuoti pa laikų, nes nebus kaip padėti kūno ant pakėlimo mechanizmo, jis ne silaikys. Tuomet mes naudojame specialius padėklus ar plokštes“, – aiškino V.Labanauskas. Krematoriumo direktorius tiki no, kad įmonė pateikė mirusiojo artimųjų prašymą kremuoti velio nį be karsto. „Įstatymai leidžia ir pačioms įmonėms pateikti tokią paraiš ką. Jei prašymą kremuoti be kars to rašo artimieji, įmonės darbuoto jai patikrina asmens dokumentus“, – tvarką aiškino krematoriumo va dovas. V.Labanauskas tikino, kad jei kilo įtarimų dėl kokių nors aplinkybių, krematoriume yra filmuota me džiaga, kas atvežė velionį kremuo ti, bei saugomi visi dokumentai. „Toks nesusipratimas jau buvo kilęs. Buvo atvykę artimieji, ku rie buvo įsitikinę, kad jų velio nis sudegintas be karsto. Kai bu vo peržiūrėta visa medžiaga, jiems klausimų nebekilo“, – pasakojo V.Labanauskas.
Medžioklėje pašovė draugą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Sekmadienį Šilutės rajone šernų medžioklės metu sužeistas vie nas medžiotojų. Vyras pakliuvo į ligoninę.
Šūvis: pareigūnai aiškinasi, kaip šviesų rytą medžiotojas galėjo sužeis
ti būrelio draugą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Policijos departamentas pranešė, kad nelaimė netoli Švėkšnos, su nykusio Pocių kaimo ribose, įvy ko apie 10 val. ryto. Čia medžiok lės metu laukdamas pasirodančių
žvėrių į būrelio draugą iššovė 48erių S.G. Pranešime teigiama, kad sužeis tasis yra porą metų vyresnis to pa ties medžiotojų būrelio narys S.K. Jam šratai pataikė į krūtinę. Vyras skubiai išgabentas į uosta miesčio ligoninę. Vakar Šilutės rajono policijos komisariate buvo apklaustas žmo gų sužeidęs asmuo. Jis medžio jo lygiavamzdžiu šautuvu. Pir miniais duomenimis, galėjo būti,
kad kolega pajudėjo iš savo pozi cijos ir netyčia atsidūrė pavojin goje zonoje. „Visos įvykio aplinkybės bus tikslinamos, nė viena versija nebus priimta besąlygiškai jos nepatvir tinus kitais duomenimis. Kol kas tiksliai pasakyti, kaip viskas atsi tiko, negalime“, – teigė Šilutės ra jono policijos viršininkas Sigitas Mikutavičius. Policijai žinoma, kad įvykio me tu abu vyrai buvo blaivūs.
9
antradienis, gruodžio 10, 2013
rubrika
sveikata
sveikata@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė
Žiemą – mažiau kavos ir pieno Termometro stulpe liui vis dažniau ro dant neigiamą tem peratūrą, būtina at kreipti dėmesį, ko kius maisto produk tus vartojame. Pa tariama organiz mą palepinti šiltu maistu ir nepamiršti daržovių bei vaisių.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Angliavandeniai – būtini
Kaip teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai, gal vodami apie tinkamą maistą šal tuoju metų laiku, dažniausiai įsi vaizduojame daržovių sriubas ar troškinius. „Kai oras nebelepina šiluma, toks maistas tikrai yra idealiausias mū sų organizmui. Natūralu, kad vasa rą ir pavasarį maitinamės sveikiau, tačiau sveikos gyvensenos nevertė tų pamiršti ir žiemą“, – sakė Visuo menės sveikatos biuro darbuotojai.
Žiemą rekomenduo jama vartoti mažiau pieno produktų, nes dėl jų ima formuotis gleivės, kurios truk do organizmui ko voti su virusais.
Anot jų, mitybos specialistai re komenduoja žiemą dažniau varto ti šiltą arba karštą maistą, valgyti produktus, kuriuose gausu ang liavandenių. Teigiama, kad šal tuoju metų laiku vertėtų gerti ma žiau kavos – mokslininkų teigimu, kofeinas skatina organizmą kaup ti riebalus. „Be to, rekomenduojama žiemą mažiau vartoti pieno produktų, nes dėl jų ima formuotis gleivės, kurios trukdo organizmui kovoti su viru sais. Nereikėtų organizmo apsun kinti sunkiai virškinamu, greituoju maistu“, – patarė Klaipėdos visuo menės sveikatos biuro specialistai.
10
Tikslas: natūralu, kad vasarą ir pavasarį maitinamės sveikiau, tačiau sveikos gyvensenos nevertėtų pamiršti ir žiemą.
Sveika mityba žiemą Valgyti kuo įvairesnį maistą. Išlaikyti normalų kūno svorį. Rinktis mažai riebalų, ypač sočiųjų,
„Shutterstock“ nuotr.
Energijos suteikia Kuo mažiau vartoti cukraus ir sal
Rinktis kuo mažiau perdirbtus pro
dumynų.
duktus (pavyzdžiui, natūralią mėsą –
Kuo mažiau vartoti valgomosios
vietoj maltos ar konservuotos).
druskos.
ir cholesterolio turintį maistą.
Kuo mažiau vartoti alkoholio.
Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių,
Kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 5
vaisių, uogų ir grūdinių produktų.
vaisių ir daržovių porcijas.
Per dieną išgerti ne mažiau kaip 8
stiklines vandens. Nepersivalgyti.
Obuoliai Bananai Juodasis šokoladas Moliūg ų sėklos Morkos Salierai Aviž inė košė
10
antradienis, gruodžio 10, 2013
rubrika sveikata
Vatos dieta – rimtas pavojus Pasaulyje sparčiai populiarėja itin keis ta ir pavojų sveika tai kelianti mergi nų dieta. Dailiosios lyties atstovės, no rėdamos pagra žinti kūno for mas, valgo vatos gniužu lėlius.
Rizika: vatos valgymas norint numesti svorio – pavojingas žaidimas, galintis baigtis ligoninėje.
Neretai merginos vietoj maisto renkasi prekybos centruose par duodamus vatos skritulėlius, skir tus makiažui valyti. Teigiama, kad tokia rizikin ga dieta sugalvota dar penktaja me dešimtmetyje. Moterys vatą valgydavo norėdamos ilgesnį lai ką jaustis sočios. Esą šis produk tas virškinamas labai ilgai, todėl į smegenis siunčiamas sotumo sig nalas ir žmogus nebejaučia porei kio tikram maistui. Neretai merginos vatą valgo no rėdamos sumažinti suvartojamo maisto kiekį, kitos – apskritai at sisakydamos maisto. Norėdamos lengviau nuryti vatą, merginos jos gabalėlius mirko sul tyse, gaiviuosiuose gėrimuose ar trintų vaisių kokteiliuose. Pasau lyje jau žinomi atvejai, kai mote rys suvalgo didelį kiekį vatos ir dėl
užsikimšusio skrandžio papuo la į ligoninę. Paprastai populiarią, tačiau labai pavojingą dietą besi renkančios jaunos merginos suval
Norėdamos lengviau nuryti vatą, mergi nos jos gabalėlius mirko sultyse, gai viuosiuose gėrimuo se ar trintų vaisių kokteiliuose.
go iki penkių vatos gniužulėlių. Vatos valgymas gali sukelti dau gybę sveikatos sutrikimų. Specia listai perspėja, kad parduotuvė se parduodama vata nėra natūrali.
Žiemą – mažiau kavos ir pieno 9
Vaisiai suteikia energijos
Jų teigimu, žiemą vertė tų vengti alkoholio, nes jis plečia kraujagysles ir mažina kūno tem peratūrą. Stenkitės neužsisėdėti namuose, daugiau būkite gryna me ore, ypač rytą, kai pateka sau lė. Natūrali šviesa veikia organizmą kaip rytinis kavos puodelis ir pade da sutelkti jėgas. „Vaisiai – puikus energijos ir vi taminų šaltinis žiemą. Specialis tai rekomenduoja šaltuoju metų laiku valgyti kuo daugiau persi monų, granatų, spanguolių, įvai rių oranžinių vaisų. Šie vaisiai yra žinomi dėl savo antibakterinių sa vybių, todėl puikiai tinka žiemą ir rudenį, kai siautėja įvairios perša limo ligos, gripas. Jie taip pat grei tina medžiagų apykaitą ir padeda tada, kai norime atsikratyti nepa geidautinų kilogramų. Vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje“, – tei gė klaipėdiečių sveikata besirūpi
nantys Visuomenės sveikatos biu ro darbuotojai. Ankštiniai augalai – naudingi
Mitybos ekspertai taip pat siūlo žiemą valgyti kuo daugiau grūdinių kultūrų, daržovių – moliūgų, pa starnokų, ropių, bulvių, brokolių. Šio tipo daržovės yra praturtin tos vitaminu A ir C – tai sustipri na imuninę sistemą ir padeda iš vengti peršalimo ligų. Visiems žinoma, kad žiemą nie kas negali prilygti česnakui – jis nepamainomas pajutus pirmuosius gripo simptomus ar esant gerklės infekcijai. Ankštiniai augalai neretai yra va dinami idealiu maistu sveikatai ge rinti. Jie neturi daug riebalų, juose yra gausu proteino, angliavande nių ir skaidulų. Ankštinius auga lus patartina dėti į sriubas, troš kinius arba naudoti salotose. Tai nepakeičiamas vitaminų šaltinis veganams ir vegetarams.
Dažniausiai prekybos centruose randamos vatos sudėtyje yra ba linto poliesterio ir kitų sintetinių medžiagų. Anot jų, vatos valgy mas gali nuodyti organizmą. Merginoms, besirenkančioms šią drastišką dietą, pasireiškia virškinimo sutrikimai, alinamas skrandis, pakenkiama žarnynui. Vata nėra maisto produktas, to dėl žmogus valgydamas ją ne gauna absoliučiai jokių jam būtinų maistingų medžiagų: vitaminų, angliavandenių, mineralų, balty mų ar riebalų. Specialistai teigia, kad užkan džiaujant tik vata pradedamas jausti energijos trūkumas, nuo vargis ir silpnumas. Gali sutrikti orientacija, išsivysto anemija, iš sausėja oda, pradeda slinkti plau kai, sutrinka vidaus organų veikla. Parengė Evelina Zenkutė
„Shutterstock“ nuotr.
Keisčiausios dietos Kaspinuočių dieta. 1920 metais bu
vo pradėta kalbėti, kad kirmėlės ga li padėti numesti svorio. Daugiausia dėmesio sulaukė operos dainininkė Maria Callas. Buvo teigiama, jog išgė rusi piliulę, kurioje buvo kaspinuočio kiaušinėlis, scenos legenda numetė 27 kilogramus. Miegančiosios gražuolės dieta. Die
ta žada, jog jūs galite „išmiegoti“ papil domus kilogramus ir atsikelti būdami lieknesni. Šios dietos sekėjai vartoja stiprius migdomuosius ir miega, kol su lieknėja. Žinoma, svoris krenta, tačiau tai labai nesveikas liesėjimo būdas. Maistas pro nosį. Gydytojas iš JAV
Oliver di Pietro siūlo esą greitą būdą kūno svoriui mažinti – dietą „K-E di
et“. Laikantis šios dietos visas mais tas (tirpalo pavidalu) į organizmą pa tenka tik per nosies-skrandžio vamz delį. Minėtame tirpale yra specialus baltymų ir riebalų mišinys, kuriame tik 800 kalorijų. Tie, kas nori pasiek ti maksimalų rezultatą, privalo visur su savimi nešiotis tokį mišinį ir dietos metu nieko kito nevalgyti. Skausmingas lopas ant liežuvio.
Trokštantiems sulieknėti chirurgas Nikolas Chugaj siūlo itin skausmin gą „dietą“. Ant liežuvio chirurginiu bū du prisiuvamas nedidelis polietileno tinklelis, su kuriuo kietą maistą valgy ti tampa skausminga, tad žmonės pri verčiami apsiriboti palyginti mažai kalorijų turinčiu skystu maistu.
Ar jūs viską žinote apie savo sveikatą? Apie blogėjančią gyventojų svei katą liudija nemažėjančios eilės prie gydytojų kabinetų, žymiai padidėjęs blogai besijaučian čių jaunų žmonių skaičius, išse kę nuo streso darbingo amžiaus žmonių veidai.
Šie rodikliai verčia susimąstyti ir pradėti rūpintis ligų profilaktika. Tačiau norint nuodugniai išsitir ti sveikatą nepakanka pasima tuoti kraujospūdžio, pasidaryti širdies kardiogramos ar bioche minių kraujo tyrimų. Todėl, no rint žinoti išsamią sveikatos bū klę, reikia atlikti ir kompiuterinę funkcinės sveikatos diagnostiką, kuri atskleidžia visus užslėptus, ūmius ir lėtinius procesus. Kompiuterinę funkcinės svei katos diagnostiką jau septyne rius metus atlieka Kauno Natū ralios Medicinos konsultacijų ir diagnostikos centras „Žolių Sa lonas“. Šia paslauga naudojasi žmonės iš įvairių Lietuvos miestų, užsienyje gyvenantys lietuviai.
Kompiuterinė funkcinės svei katos diagnostika: kas tai? Pirmą kartą skaitantiems norė tume pabrėžti, kad šios diagnos tikos metu yra matoma kiekvie no organo ir visų sistemų veikla. Pateikiama informacija, kokiose kūno vietose yra sutrikimų, vys tosi ligos, vyksta uždegiminiai procesai, audinių pakitimai. Vi si sveikatos duomenys yra mato mi judesyje. Stebima, kaip funkcionuo ja smegenys, skrandis, plaučiai, skydliaukė, inkstai, širdis, žar nynas, kokia stuburo ir sąnarių būklė, hormoninės sistemos vei kla, ar yra kirminų, virusų, kurie sukelia lėtines ligas, alergijas ir chronišką nuovargį. Tikrinama, ar neatsirado organizme nesvei kų, išsigimusių ląstelių ir t.t. Didelis kompiuterinės funkcinės sveikatos diagnostikos privalumas, palyginti su kitomis diagnostinė mis programomis, yra tas, kad or ganizme vykstantys pakitimai fik suojami jau ankstyvoje stadijoje,
kai dar nieko neskauda. O sudė tingais atvejais, kai žmogų vargina skausmai ir ne viena liga, taikant šią diagnostiką galima greičiau nustatyti negalavimo priežastis ir skirti efektyvesnį gydymo būdą ar negaištant laiko nukreipti pas rei kalingą specialistą konsultuotis. Todėl ir profilaktiškai, ir įsisenė jusių negalavimų atveju funkci nė diagnostika atneš neabejotinos naudos kiekvienam. Tad kviečia me visus – mažus ir didelius dau giau sužinoti apie save. Atkreipiame dėmesį, kad gruodžio 17–18 d. kompiuterinė funkcinė sveikatos diagnostika bus atliekama Klaipėdoje, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO CENTRE „MEDIKANA“ (III a.), Daukanto g. 22. Priimami tik iš anksto užsiregistravusieji telefonu: mob. (8 682) 40857 darbo dienomis 9.30-19.00 val. Iki pasimatymo! Užs. 1183561
11
antradienis, gruodžio 10, 2013
sveikata Rodikliai gerėja
Traumų sezonas
Skaičius auga
Šiemet – lygiai devyneri metai, kai Lietuvoje pradėta įgyven dinti Gimdos kaklelio vėžio pre vencinė programa. Moterų mir tingumo rodikliai dėl šios ligos per devynerius metus sumažė jo beveik trečdaliu. Be to, joms vis dažniau diagnozuojamas dar neišplitęs ankstyvosios sta dijos vėžys.
Gyventojai raginami būti atsar gūs ir išvengti traumų, kurios patiriamos atšalus orams. Pa gal gydymo įstaigų pateiktus duomenis praėjusio žiemos se zono metu dėl „sniego ir ledo traumų“ į poliklinikas ir ligoni nes kreipėsi 4 224 žmonės. Jų gydymas kainavo daugiau kaip 3,5 mln. litų.
Žmonių, sergančių silpnaprotys te, skaičius visame pasaulyje per artimiausius dešimtmečius, po puliacijai senstant, turi smarkiai išaugti ir iki 2050 m. patrigubės. Su šia liga jau gyvena 44 mln. žmonių, sakoma Alzheimerio li gos asociacijų federacijos „Alz heimer’s Disease International“ ataskaitoje.
Populiarėja privatūs medikai
Atlikti eksperi mentai rodo, jog net tada, kai vaidi name esan tys laimin gi ir dirbti nai šypso mės, mūsų organizme vyksta teigiami pokyčiai.
Atlikti tyrimai rodo, kad beveik pusė šalies gyventojų yra naudo jęsi privačios medicinos paslau gomis. Galimybę plėtoti privačios medicinos paslaugas šalyje patvir tina tai, kad daugiau kaip pusė gy ventojų sutiktų mokėti už šeimos gydytojo apsilankymą namuose. Paklausa auga
Nauda: juokiantis suaktyvėja kraujo apytaka ir stiprėja kraujagyslės.
„Shutterstock“ nuotr.
Juokas gerina sveikatą Žmogui pasijausti geriau gali padėti juokas. Tyrimai atskleidė, kad humoras turi daug daugiau teigiamos įtakos, nei galėtume įsivaizduoti. Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Atlikti eksperimentai rodo, jog net tada, kai vaidiname esantys laimingi ir dirbtinai šypsomės, mūsų organizme vyksta teigia mi pokyčiai. Pasirodo, mūsų kūnas neskiria dirbtinio ir nuoširdaus juoko, tai gi, visai nesvarbu, ar juokiamasi iš anekdoto, ar „treniruotėje“ – po veikis organizmui ir sveikatai yra toks pat. Juokiantis suaktyvėja krau jo apytaka ir stiprėja kraujagyslės. Dėl šios priežasties sumažinama širdies priepuolių ir kitų kardiolo ginių ligų rizika. Merilando universiteto Medi cinos mokyklos atliktas tyrimas parodė, jog kasdienės 15 minučių juoko širdžiai yra tokios pat svar bios, kaip ir pusvalandžio truk mės treniruotės triskart per sa vaitę.
Juokiantis iš plaučių išvaroma daugiau oro nei įprastai, todėl pa gerėja jų veikla. Juokas itin naudin gas sergantiesiems astma ar turin tiesiems su kvėpavimu susijusių negalavimų. Juokas sumažina kraujo spaudi mą. Tiesa, juokiantis spaudimas šiek tiek pakyla, tačiau nurimus jis
Iš visų apklaustųjų 6 proc. naudo josi tik privačių gydymo įstaigų pa slaugomis, o 38 proc. – ir privačių, ir valstybinių įstaigų. Privač iose gydym o įstaigo se gyventojai dažniausiai lankosi pas odontologijos (59 proc.), šei mos medicinos ar pediatrijos (46 proc.), ginekologijos–akušerijos (31 proc.), akių ligų (20 proc.) ir širdies ligų (18 proc.) specialistus. „Privačių gydymo įstaigų pa slaugomis naudojasi kas antras Lietuvos gyventojas, o per pasta ruosius dvejus metus jų poreikis išaugo net keliais procentais. Tai įrodo, kad privačios medicinos įstaigos tapo ypač reikšminga svei katos sistemos dalimi, – sakė vie nos privačios ligoninės ir polik linikos generalinio direktoriaus pavaduotojas pardavimui ir rinko darai Andrius Jonutis. Nenori laukti
Jo įsitikinimu, vertinant tai, pas kokių medicinos sričių specialis tus gyventojai lankosi dažniausiai, galima daryti išvadą, kad priva ti medicina gyventojams reikalin ga ne tik dėl specifinių paslaugų, tačiau ir dėl tokių, kurių prireikia
pakankamai dažnai. Pasak A.Jonu čio, lyginant su 2012 m., pagrindi nės aplinkybės, dėl ko pasirenka mos privačios medicinos įstaigos, nepasikeitė, tačiau jos tapo svar besnės. 47 proc. gyventojų renkasi pri vačios medicinos įstaigą, kai yra poreikis greitai patekti pas gydy toją specialistą, 39 proc. – kai yra poreikis greitai atlikti tyrimus, su žinoti negalavimo priežastį ir gauti gydymą bei kai yra poreikis atlikti tyrimus, kurių valstybinėse įstai gose reikėtų ilgai laukti. Palyginti su 2012 m., labiau siai augo (6 proc.) poreikio patekti pas aukštos kvalifik acijos gydytoją svarba pacientams. Galėtų sumokėti
A.Jonučio teigimu, privačios me dicinos įstaigos paslaugų kokybe ir orientacija į pacientą užsitarna vo jų pasitikėjimą, o tai gali lem ti privačios medicinos paslaugų plėtrą. Kaip rodo tyrimas, daugiau kaip pusė gyventojų sutiktų mokėti už šeimos gydytojo apsilankymą na muose. Vidutiniškai daugiau (48,72 Lt) sutiktų mokėti tie, kurie nau dojasi tik privačių gydymo įstaigų paslaugomis. Tie, kurie naudojasi ir valsty binių, ir privačių gydymo įstaigų paslaugomis, vidutiniškai sutiktų mokėti 40,27 Lt. Tuo metu besinaudojantieji tik valstybinių gydymo įstaigų paslau gomis galėtų skirti 29,89 Lt. „Klaipėdos“ inf.
tampa mažesnis, nei buvo prieš tai. Teigiama, kad juokiantis orga nizme dauginasi antikūnus ga minantys baltieji kraujo kūneliai: kuo daugiau žmogus juokiasi – tuo daugiau pagaminama „prieš nuodžių“ į organizmą besiskver biantiems įvairiems virusams ir bakterijoms.
Juoko nauda Fiz iniam kūnui
Išmokstama lengviau susidoroti su
Padidėja endorfinų ir dopamino
stresu.
kiekis organizme.
Emocijoms
Išmokstama lengviau atsipalaiduoti.
Pakelia nuotaiką ir pasitenkinimo
Sumažėja skausmas.
jausmą.
Sumažėja stresas.
Sumažina depresiją, nerimą ir įtampą.
Mąstymui
Padeda padidinti pasitikėjimą sa
Padidėja kūrybiškumas.
vimi.
Gebama lengviau spręsti proble
Suteikia vilties, optimizmo, energi
mas.
jos ir gyvybingumo.
Požiūris: daugiau kaip pusė gyventojų sutiktų mokėti už šeimos gy
dytojo apsilankymą namuose.
„Shutterstock“ nuotr.
12
antradienis, gruodžio 10, 2013
ekonomika
Prieš „Fortum“ – protestų banga „Fortum“ šiukšlių deginimo gamykloms Vilniuje ir Kaune besipriešinantys gyven tojai šaukiasi Vyriausybės narių ir Sei mo pagalbos. Po protestų Kaune vakar įvyko dar vienas Vilniuje. Gabija Sabaliauskaitė g.sabaliauskaite@diena.lt
Bijo šiukšlių importo
Smilkstančių šiukšlių kaimynys tėje gyventi nenorinčių Elektrėnų, Klaipėdos ir Trakų Vokės bend ruomenių atstovai vakar pikete prie Sveikatos apsaugos ministe rijos reikalavo uždrausti komuna linių atliekų importą iš užsienio ir neleisti įmonei „Fortum“ statyti naujų atliekų deginimo gamyklų. Iniciatyvinės grupės „Elektrė nai – ne Vilniaus sąvartynas“ va dovas Danas Dambrauskas pabrė žė, esą „Fortum“ planuoja statyti dvigubai didesnę gamyklą ir jo je deginti iš užsienio vežamas at liekas. Gyventojai jaučiasi apgauti, nes toks scenarijus visiškai neati tinka jų lūkesčių ir griauna pasi tikėjimą atliekų tvarkymo siste ma apskritai. Dėl atliekų deginimo gamyklų steigimo, anot jo, pailgės ir perpildyto Kazokiškių sąvartyno uždarymas. „Reikia užtikrinti tik Vilniaus regiono atliekų tvarkymą, o „For tum“ planai neatitinka gyvento jų pasitikėjimo, nes anksčiau buvo kalbama, kad įmonė statys kom paktinę gamyklą, tenkinančią jų poreikius. O dabar matome, kad „Fortum“ planuoja statyti daug galingesnę gamyklą, tokią kaip Klaipėdoje“, – gyventojų proble mas dėstė D.Dambrauskas. Imsis ministras
Į piketuotojų plakatus „V.Andriu kaiti, gink Lietuvos žmonių svei katą nuo Fortum!“ sureagavo ir sveikatos apsaugos ministras, su
siruošęs vykti į Vyriausybės posė dį. Jis sakė, kad „Fortum“ planai yra „rimta tema“, o Lietuva tampa „šiukšlių deginimo šalimi“. Sveika tos apsaugos ministras patikino, jog šiuo metu kaip tik ruošiamos įsta tymų pataisos, kad ūkinė veikla bū tų vertinama saugant ne tik aplin ką, bet ir gyventojų sveikatą.
V.P.Andriukaitis:
Pas mus prisiden giant verslo liberali zavimu priimami to kie sprendimai, kad dabar reikia galvoti, kaip Lietuva tampa atvežamų šiukšlių deginimo šalimi. „Prieš porą metų buvo panai kinta teisinė galimybė reikalau ti iš ūkio subjektų, kad vykdydami savo veiklą jie pirmiausia pateik tų poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Pavyzdžiui, kai Latvi joje panaikino Valstybinę statybų inspekciją ir tragiškas padarinys pareikalavo per penkiasdešimties gyvybių, visi susigriebė už galvos, kodėl nebuvo kontrolės. O pas mus prisidengiant verslo liberalizavimu priimami tokie sprendimai, kad dabar reikia galvoti, kaip Lietuva tampa atvežamų šiukšlių degini mo šalimi“, – apsuptas būrelio pi ketuotojų svarstė ministras Vyte nis Povilas Andriukaitis.
Išgirdo: gyventojų protestas prieš „Fortum“ sulaukė ir sveikatos apsaugos ministro dėmesio.
Jis sakė, kad Lietuva „negali ne reaguoti į tai, kad čia deginamos bet kokios atliekos“. „Žala nepamatuojama“
Seimo narys Algis Strelčiūnas sa kė, kad svarbūs objektai „turi būti svarstomi aukščiausiu lygiu“, todėl reikia sudaryti specialią komisiją. „Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamaki nas pasiryžęs atstovauti gyvento jams ir įvertinti situaciją, kaip ga myklų veikla gali paveikti gyventojų sveikatą. Jei per metus gamyklo je sudeginama 250 tūkst. t šiukšlių, vadinasi, per parą pro jų namus pra važiuotų 300 sunkvežimių“, – skai čiavo A.Strelčiūnas. Nors atliekų iš užsienio įvežti kol kas negalima, A.Strelčiūnas neatmetė galimybės, kad ilgainiui bendrovės rastų būdų, kaip gauti šiukšlių kitur. „Fortum“ gamyklai Klaipėdoje neužtenka šiukšlių, todėl jie dairosi atliekų kituose regionuose. Jei jie pa statys 250 tūkst. t šiukšlių per metus
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
sudeginančią gamyklą, savaime aiš ku, ieškos būdų, iš kur jų įvežti. Ma tau ekonomines sąsajas, sutinku, kad apsimoka statyti tokią gamyklą ša lia termofikacinės elektrinės, tačiau kalbant apie žmonių sveikatą, žala yra nepamatuojama“, – sakė jis. Aktyvistai ruošiasi įteikti piketo rezoliuciją. Joje reikalaus neleis ti įmonei „Fortum“ statyti atliekų deginimo gamyklos Vokės hidrog rafin iame draustinyje Trakų Vokė je; uždrausti komunalinių atliekų importą iš užsienio šalių, nes jei pelno siekiančiose atliekų degini mo gamyklose bus pradėtos deginti brangesnės užsienio atliekos, Lie tuvos šiukšlės ir toliau bus vežamos į Lietuvos sąvartynus; užkardy ti „Fortum“ planus per dideliame atliekų fabrike Klaipėdoje degin ti kitų Lietuvos regionų šiukšles ir importuoti atliekas laivais. Pasakiški skaičiai
„Fortum“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius sakė, kad gyventojų
nuogąstavimus lėmė „pasakos“, kurias jie išgirdo iš suinteresuo tų grupių. Todėl esą geriausia kal bėti „skaičių kalba“, kuri diktuoja, kad Lietuvoje per metus susikau pia maždaug 1,5 mln. t atliekų, to dėl net ir pastačius 10 atliekų per dirbimo gamyklų geriausiu atveju dar liktų 600–700 tūkst. atliekų, kurias reikėtų arba sudeginti, arba išvežti į sąvartyną. „O mes norime jas deginti ir gauti energiją – šilumą ar elekt rą. Mūsų gamykla Klaipėdoje per metus geriausiu atveju sudegina 200 tūkst. t atliekų, taigi, Kau nui, Klaipėdai ir Vilniui reikia ga myklų, kurios per metus sudegin tų 600–700 tūkst. t. atliekų, nes vežti jas į sąvartynus yra neeko logiška“, – savo skaičius pateikė A.Kasparavičius. Anot „Fortum“ atstovo A.Kas paravičiaus, Lietuvoje ir taip per daug atliekų, todėl prognozės, kad šiukšlių reikės įvežti iš užsienio, neišsipildys dar bent 15–20 metų.
Ar jau išsiuntėte sveikinimus? Paskubėkite Karolis Montvila k.montvila@diena.lt
Nors iki Kalėdų ir Naujųjų metų dar, regis, daug laiko, tačiau reik tų paskubėti norintiems, kad jų sveikinimas arba siuntinys lai ku pasiektų artimuosius ar drau gus. Šventiniu laikotarpiu siuntų ir sveikinimų skaičius išauga ke lis kartus. Gruodis – pats darbymetis
Nelaukite: kad laiškai ir siuntiniai
šventiniu laikotarpiu greičiau pa siektų gavėjus, rekomenduojama juos išsiųsti kiek anksčiau.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Iki didžiųjų metų švenčių likus kiek mažiau nei mėnesiui Lietuvos paštas jau kviečia rūpintis kalėdinių sveikinimų siuntimu. „Gruodis – paties darbymečio pašte mėnuo. Šį mėnesį siuntų pagau sėja kelis kartus, todėl šventiniam laikotarpiui tradiciškai pradeda me ruoštis dar lapkritį. Papildomai įdarbinome apie 20 žmonių, kurie gruodžio–sausio mėnesiais padės skirstyti siuntas. Dar tiek pat dar buotojų planuojame įdarbinti ar timiausiu metu“, – sakė Lietuvos
pašto Pašto operacijų tarnybos di rektorius Robertas Gudavičius. Kad laiškai ir siuntiniai šventiniu laikotarpiu greičiau pasiektų gavė jus, rekomenduojama juos išsiųsti kiek anksčiau – likus bent savaitei iki švenčių, o geriausia – dviem.
Robertas Gudavičius:
Šį mėnesį siuntų pa gausėja kelis kartus, todėl šventiniam lai kotarpiui tradiciškai pradedame ruoštis dar lapkritį.
Fejerverkų negalima
Siuntėjai turėtų įvertinti ir atstumą iki gavėjo šalies. Jei laiškas siunčia mas, pavyzdžiui, į Pietų Amerikos šalis ar Kiniją, jį rekomenduojama išsiųsti dar anksčiau – gruodžio
pradžioje. Svarbu nepamiršti, kad Kalėdos ir Naujieji metai švenčia mi visame pasaulyje. Darbo krūvis kelis kartus išauga ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių paštuose. R.Gudavičius atkreipė dėmesį, kad šventiniu laikotarpiu padau gėja siuntų su draudžiamais siųs ti daiktais, tokiais kaip fejerverkai, šaltosios ugnelės, įvairūs aerozoliai ir pan. Muitininkų aptikta siunta su draudžiamais siųsti daiktais gali bū ti konfiskuota, todėl prieš siunčiant įvairius daiktus rekomenduojama pasitikrinti, ar juos galima siųsti. Tik tikslūs duomenys
Kad siunta būtų pristatyta koky biškai, itin svarbus taisyklingai užrašytas adresas. Siunčiant siun tą į užsienio šalį gavėjo adresą rei kėtų rašyti pagal tos šalies reika lavimus, todėl siuntėjas turėtų paprašyti siuntos gavėjo pateik ti tikslų adresą, kad skirstant į už sienio šalis adresuotas siuntas neį siveltų klaidų.
Adres uojant siunt ą tur i bū ti aiškiai nurodytas siuntos gavė jo vardas, pavardė, tikslus gavė jo adresas su pašto kodu, o gavėjo šalies pavadinimas turi būti už rašytas spausdintinėmis raidė mis tos šalies arba anglų ar pran cūzų kalba.
Kur pasiteirauti? Daug iau informacijos apie taisyk lingą adres av imą, paš to kodus, draud žiamų siųst i daikt ų sąraš ą ir kt. galima rasti Lietuvos pašto in terneto tinklalapyje www.lietuvos pastas.lt arba sužinoti informacijos telefonu 8 700 55 400. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – tankiausią pašto paslaugų teikimo viet ų tinklą tur int i bendrovė Lie tuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logisti kos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.
13
antradienis, gruodžio 10, 2013
pasaulis Žiniasklaidos pertvarka
Šnipeliai švedai
Nubaudė dėdę
Kremlius pareiškė, kad Rusi jos naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir kitų valstybinių ži niasklaidos kanalų pertvar ka atliekama siekiant didin ti veiksmingumą ir taupyti lė šas. „RIA Novosti“ pagrindu bus kuriama naujienų agentū ra „Rossija segodnia“ („Rusija šiandien“).
Švedijos televizija (SVT) pa skelbė, kad Švedijos žvalgy bos agentūra FRA šnipinėjo ne vien Rusijos politinę vado vybę, bet ir Baltijos šalis, taip pat Rusijos energetikos sekto rių. FRA, pasak televizijos, su rinkta informacija vėliau dali jasi su JAV, kurios labai verti na švedų agentūros indėlį.
Šiaurės Korėja patvirtino, kad įtakingas jaunojo šalies lyde rio Kim Jong-uno (nuotr.) dė dė Jang Sung-taekas buvo pa šalintas iš einamų aukštų pa reigų dėl korupcijos, narkoti kų vartojimo ir neleistinų ro manų. Analitikai spėlioja, kad toks žingsnis dar labiau įtvir tins šalies vadovo autoritetą.
Tailandas liko be vyriausybės Tailandą ištiko nauja politinė krizė. Šalies premjerė paleido parlamentą ir paskel bė pirmalaikius rinkimus. Ar tai sumažins įtampą? Galbūt. Kruvini protestai
Politinė krizė šalyje kilo po to, kai protestuotojai ėmė piktintis mi nistrų kabineto, vadovaujamo Yingluck Shinawatros, darbu. Protestai tęsėsi ilgiau nei mė nesį, neišvengta kraujo praliejimo. Žuvo mažiausiai penki žmonės, dar bent 289 buvo sužeisti. Sekmadienį pagrindinė opozi cinė Demokratinė partija nutarė, kad atšauks savo narius iš Tailan do parlamento, jei ministrė pirmi ninkė nepasitrauks.
Kiek žinau, šiaurinėje šalies dalyje žmonės palaiko premjerę. Pasak partijos lyderio Chava nondo Intarakomalyasuto, jo vado vaujama partija negali dirbti įsta tymų leidžiamajame organe, kurio „žmonės nebepriima“. Iš viso 159 demokratai atsista tydino iš 500 vietų žemųjų par lamento rūmų. Žinoma, didelės reikšmės pasitraukimas neturėjo, tačiau premjerė Y.Shinawatra ne siryžo toliau didinti įtampos. Kita vertus, demokratai nėra lai mėję parlamento rinkimų jau beveik du dešimtmečius, o pirmalaikių rin kimų laimėtoja veikiausiai bus bū tent Y.Shinawatra. Ji 2011 m. triuš kinamai laimėjo rinkimus. Jos partija „Pheu Thai“ gavo absoliučią daugu mą – 265 vietas. Partiją ypač palaiko kaimiškieji šalies regionai.
Neramumų Tailande chronologija 2006 m. rugsėjis. Rojalistų palai
koma kariuomenė nuvertė prem jero Th.Shinawatros vyriausybę ir perrašė konstituciją.
Tailande gyvenanti lietuvė Kris tina sakė, kad šiaurinėje šalies da lyje, kur gyvena ji, Y.Shinawatra yra labai populiari. Y.Shinawatrą palaikančios par tijos ilgiau nei dešimtmetį laimė davo kiekvienus rinkimus. „Apie įvykius, kurie vyksta Ban koke, žinau iš televizijos. Kiek man teko girdėti, šiaurinėje šalies daly je žmonės palaiko premjerę. Taigi, daugelis yra labai nuliūdę, kad pa leidžiamas parlamentas“, – pasa kojo Kristina.
2007 m. gruodis. Th.Shinawat ros remiama Liaudies partija lai mėjo rinkimus į parlamentą. 2008 m. rugpjūtis. Th.Shinawat
ra pabėgo iš šalies. Jam Tailande buvo mesti kaltinimai korupcija. 2008 m. gruodis. Bankoke ki
lo rojalistų protestai. Konstitucinis teismas paskelbė, kad Liaudies par tija atribojama nuo valdžios. Prem jeru tapo Abhisitas Vejjajiva. 2010 m. kovas–gegužė. Tūkstan čiai Th.Shinawatros rėmėjų protes tavo sostinėje Bankoke. Kariuome nė išvaikė demonstracijas, žuvo de šimtys žmonių.
Laiko politine marionete
Sostinėje savaitgalį protestavo apie 100 tūkst. žmonių. Demonstrantai siekė, kad šalis atsisakytų demok ratijos ir kad valdžia būtų perduota nerenkamai „liaudies tarybai“. Neatlaikiusi spaudimo vakar Tai lando premjerė pareiškė, kad parla mentas paleidžiamas. Drauge Y.Shi nawatra, kuri yra nuversto lyderio Thaksino Shinawatros sesuo, paža dėjo, kad „kiek įmanoma anksčiau“ surengs visuotinius rinkimus. „Vyriausybė nenori jokių žūčių“, – kreipėsi į tautą politikė. Manoma, kad rinkimai galėtų bū ti surengti kitų metų vasario 2 d. Tačiau judėjimo prieš vyriausybę lyderiai sakė nesantys patenkin ti naujais rinkimais. Jie pažadėjo užtikrinti, kad Tailandas nepatir tų jokios Th.Shinawatros – prem jero postą užėmusio verslo mag nato, kurį prieš septynerius metus nuvertė generolai rojalistai, – įta kos. Th.Shinawatra tada buvo pri
2011 m. gegužė. Y.Shinawatros
vadovaujama „Pheu Thai“ partija laimėjo rinkimus į parlamentą. 2013 m. lapkritis. Sostinėje ir ki
tuose šalies regionuose prasidė jo prieš vyriausybę nukreiptos de monstracijos. Kritika: premjerė Y.Shinawatra protestuotojų vadinama savo brolio
Th.Shinawatros marionete.
verstas sprukti iš šalies. Iki šiol jis gyvena užsienyje. „Judėjimas tęs kovą. Mūsų tiks las – su šaknimis išrauti Thaksino režimą. Nors parlamentas paleis tas ir bus nauji rinkimai, Thaksino režimas tebegyvuoja, – piktinosi protestų lyderis Suthepas Thaug subanas. – Mano žmonės nori ne vien parlamento paleidimo. Jie pa siryžę atgauti savo valdžią.“ Pro testuotojai prieš režimą Tailande
„Reuters“ nuotr.
teigė, kad, nors premjero postą užė mė Th.Shinawatros sesuo, faktiškai šaliai vadovavo jos brolis – vienas įtakingiausių šalies asmenų. Pats jis savo seserį yra pavadi nęs klonu. Karaliaus kalba
Tailando karalius Bhumibolas Adulyadejas ragino visas oponuo jančias puses susitarti, kad šalyje būtų stabilu.
Kijeve prasidėjo barikadų šturmas Kijeve vakar kilo sumaištis. Mili cijai buvo leista prieš protestuo tojus naudoti jėgą. Imtasi organi zuoti gyvąsias grandines. Mote rims ir vaikams nurodyta skirsty tis. Pranešta apie užminuotą met ropoliteną.
Pasak pasklidusio gando, milicijai buvo leista naudoti jėgą. Be to, link miesto judančius karius sulaikė gy voji protestuotojų grandinė, tačiau ji buvo skubiai išvaikyta. Opozicija tvirtino, jog valdžia bando įbauginti žmones, kad šie skirstytųsi. Taip pat opozicijos nariai ramino, kad Viktoras Ja
nukovyčius nesiims jėga malšin ti protestų, nes situaciją Ukrainoje akylai seka ES. Ukrainos opozicinės partijos „Batkivščina“ („Tėvynė“) parla mentinės frakcijos lyderis Arseni jus Jaceniukas paragino protesto akcijos Nepriklausomybės aikštė je dalyvius laikytis tvarkos ir rim ties. Partijos UDAR vadovas Vitali jus Klyčko paragino demonstran tus kuo skubiau susitelkti Nep riklausomybės aikštėje ir nebijoti, esą vidaus tarnybos karių vykdoma aikštės apsiaustis yra psichologinis spaudimas mitinguotojams.
Tiesa, protestuotojai galimo jė gos naudojimo išsigando. Iš Kije vo miesto administracijos pastato išvesti beveik visi protestuotojai. Merijoje liko daugiausia naciona linio pasipriešinimo štabo apsau gos nariai ir žurnalistai. Daugelis opozicijos savigynos būrių narių dėvi šalmus, kelių ir rankų apsau gas, veidus prisidengę raiščiais. Kai kurie jų ginkluoti medinėmis laz domis, pasidarytomis iš sulaužytų kėdžių kojų. Gandas, kad ketinama jėga su sidoroti su protestuotojais, pa sklido po to, kai prezidentas ry te buvo susitikęs su ginkluotąsias
pajėgas kontroliuojančių minis terijų ir žinybų vadovais. Pasita rime taip pat dalyvavo premjeras Mykola Azarovas. Tiesa, nežino ma, koks tiksliai sprendimas bu vo priimtas, nors žiniasklaida tei gia, kad sprendimas – užbaigti demonstracijas. Tačiau vyriausybė kelis sykius reikalavo, kad protestuotojai išsi skirstytų, ir grasino priešingu at veju imtis griežtų priemonių. Vakar pranešta, kad gali būti už minuotos kai kurios Kijevo metro stotys. Jas netoli Nepriklausomybės aikštės blokavo protestuotojai. „Interfax“, „Kiev Post“, BNS inf.
2013 m. gruodis. Y.Shinawatra paskelbė, kad paleidžia parlamen tą ir sušauks naujus rinkimus.
Karaliaus gimtadienis šiek tiek sumažino įtampą. Nuo praėjusio trečiadienio protestuotojai buvo paskelbę paliaubas. Šalies karalių daugelis tailandiečių laiko prilygs tančiu dievybei. Tad bet kokie po litiniai veiksmai arba smurtas per jo gimtadienį būtų laikomi itin di delės nepagarbos ženklu. Vakar protestuotojai, tiesa, taikiai pateko į šalies vyriausybės pastatą. „Klaipėdos“, BBC, BNS inf.
14
antradienis, gruodžio 10, 2013
sportas Atsisveikino su legionieriumi
Baltijos taurė – latviams
Įveikė baltarusius
Klaipėdos „Neptūnas“ atsisvei kino su legionieriumi Davidu McClure’u. Amerikietis nuo šiol atstovaus „Šiaulių“ ekipai. Su tartis su „Neptūnu“ nutrauk ta abiejų šalių sutarimu. „Nep tūnas“ laikinai neteko ir Vytauto Šarakausko, kuriam bus operuo jama nosis. Jis nežais artimiau siose Europos taurės varžybose.
Po trejų metų pertraukos su rengtą trečiąjį salės futbolo Bal tijos taurės turnyrą vėl laimėjo Latvijos rinktinė, 4:0 sutriuški nusi Lietuvos ekipą ir 5:5 sužai dusi su estais. Mūsų šalies fut bolininkai Estijos komandą įvei kė 2:1. Geriausiu turnyro varti ninku pripažintas lietuvis Aidas Skeverys.
Baltijos lygoje svarbias varžy bas laimėjo Klaipėdos „Dra gūno“ rankininkai. Jie išvyko je įveikė Minsko HC „Vityaz“ ko mandą rezultatu 31:20 (14:13). Rezultatyviausiai žaidė Karolis Stropus, pelnęs 8 įvarčius. Po šios pergalės „Dragūnas“ pakilo į ketvirtąją Baltijos lygos turny rinės lentelės vietą.
„Neptūnas“ vėl kūrė dramą
Trūkumas: R.Meilutytė savo sportinių trofėjų kolekcijoje kol kas ne
turi nė vieno Europos suaugusiųjų čempionato medalio. Artūro Morozovo nuotr.
R.Meilutytė tikisi rekordinių greičių Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Rūta Meilutytė pasirengusi pa skutiniam 2013-ųjų tarptautiniam išbandymui – poryt Danijos vaka ruose esančiame Herninge prasi dės Europos plaukimo 25 m basei ne čempionatas, kuriame geriau sios Lietuvos plaukikės laukia ke turios rungtys.
Nuo 1991-ųjų, kai Europos van dens sporto šakų federacija (LEN) pradėjo organizuoti žemyno čem pionatus trumpame (25 m) basei ne, mūsų šalies sportininkai yra iškovoję 7 sidabro ir 6 bronzos me dalius. Neabejojama, kad šią savai tę Lietuva medalių kolekcijoje tu rės ir pačios aukščiausios prabos laimikį. Kovinę sportinę formą R.Mei lutytė išlaikė iki pat metų pabai gos, tad Herningo baseine vėl bus sunkiai aplenkiama pagrindinėms konkurentėms, tarp jų – rusei Ju lijai Jefimovai ir danei Rikei Moel ler Pedersen. „Gal pavyks plaukti geriau nei Maskvoje (pasaulio taurės etape, kur buvo pasiektas 100 m plane tos rekordas – M.B.). Dabar esu geriau pasiruošusi. Manau, bus labai įdomu pasivaržyti su Julija.
Ji pagerino pasaulio 50 m krūti ne rekordą. Žiūrėsime, gal pavyks jį perimti“, – „Žinių radijo“ lai doje „Aktualioji valanda“ kalbė jo R.Meilutytė. Keturias dienas truksiančiose varžybose dalyvaus 559 plaukikai iš 42 Europos valstybių. Lietuvai atstovaus 11 sportininkų: su lyde re R.Meilutyte bus ir Ugnė Mažu taitytė, Giedrius Titenis, Mindau gas Sadauskas, Igoris Kozlovskis, Simonas Bilis, Danas Rapšys, Po vilas Strazdas, Tadas Duškinas, Deividas Margevičius ir Jevgenijus Rogožinas. Anot Lietuvos plaukimo fede racijos (LPF) direktoriaus Emi lio Vaitkaičio, rinktinės pagrin dą sudarys tarptautinėse arenose jau pripažinti plaukikai bei vasarą Europos ir pasaulio jaunimo čem pionatuose medalius skynę jau nuoliai. Aštuoniems Danijoje startuo siantiems Lietuvos plaukikams tė ra 20 metų ar mažiau. Vyriausias iš lietuvių bus 24-erių G.Titenis, jau niausia – 16-metė R.Meilutytė. Po varžybų Danijoje pajėgiausi šalies plaukikai, tarp jų – ir R.Mei lutytė, gruodžio 19–21 d. susitiks Anykščiuose, kur vyks atviras Lie tuvos plaukimo 25 m baseine čem pionatas.
R.Meilutytės startai Danijoje 50 m krūtine: gruodžio 12 d. 10 val. – at 100 m krūtine: 14 d. 10.30 val. – atran ranka, 17.30 val. – pusfinalis ir finalas. ka, 17.30 val. – pusfinalis, 15 d. 17.30 val. – finalas. 100 m kompleksinis plaukimas: 13 d. 10.30 val. – atranka, 17.30 val. – pusfina 50 m laisvuoju stiliumi: 15 d. 10.30 val. – atranka, 17.30 val. – pusfinalis ir finalas. lis, 14 d. 17.30 val. – finalas.
Klaipėdos „Neptū no“ žaidėjai ir Lietu vos krepšinio lygo je pritaikė tarptau tiniuose turnyruo se jau įgytą prakti ką – varžybas lai mėti paskutinėmis jų sekundėmis. Ša lies čempionate po ilgos pertraukos žai dę klaipėdiečiai iš vykoje Kėdainiuo se rezultatu 69:68 įveikė „Nevėžio“ ko mandą. Lyderis: klaipėdiečių komandą į priekį vedė atsakingais momentais
puikiai žaidęs kapitonas M.Mažeika.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Skirtumas – 14 taškų
„Neptūno“ komandą nuo pralai mėjimo išgelbėjo puikiai sužaistas pirmasis kėlinys. Jame susikrau tą pranašumą klaipėdiečiai barstė per visas varžybas, tačiau lemiamu momentu vieną tašką išsaugojo. Kazio Maksvyčio auklėtiniai rungtynes pradėjo geriau ir pir majame kėlinyje po Simo Galdiko taiklių baudų įgijo dviženklę per svarą – 19:9. Antrojo kėlinio viduryje po Justo Sinicos taiklaus tritaškio skirtumas šoktelėjo ir iki 14 taškų – 40:26, tačiau netrukus klaipėdiečiai ėmė dažniau klysti, vangiau gintis. Tuo pasinaudojo šeimininkai, sužaidė kėlinio dalį rezultatu 11:2 ir prieš pat didžiąją pertrauką priartėjo iki 5 taškų – 37:42. Įtampa – iki pabaigos
Trečiojo kėlinio pabaigoje „Nevė žio“ žaidėjas Vidas Ginevičius iš lygino rezultatą – 52:52. Tai tar si pažadino klaipėdiečius, kurie po Mariaus Runkausko ir Mindau go Girdžiūno taiklių atakų vėl išsi veržė į priekį – 56:52. Iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus žaisti pustrečios minutės re zultatas vėl buvo lygus – 63:63. Tačiau netrukus „Neptūno“ ko mandos kapitonas Martynas Ma žeika smeigė tritaškį, o kitoje ata koje privertė varžovus prasižengti bei pelnė vieną iš dviejų baudų me timų – 67:63.
Nepaisant to, iki ketvirtojo kėli nio pabaigos likus žaisti pusantros minutės tritaškį pataikė bei „Ne vėžį“ į priekį išvedė Arvydas Šikš nius – 68:67. Per kitą ataką klaipėdietis Vytau tas Šarakauskas nepataikė tolimo metino, tačiau „Neptūnui“ pavyko apsiginti, o varžovai neleistinai su stabdė M.Mažeiką. Jis pataikė abu baudos metimus ir „Neptūnas“ vėl priekyje – 69:68. Šeimininkai dar turėjo 31 sekun dę persverti rezultatą, tačiau klai pėdiečiai puikiai apsigynė ir išplė šė pergalę. Pripažino patirtį
„Viskas dėl žiūrovų, žaidėme, kad jiems būtų įdomiau stebėti krep šinį“, – po rungtynių juokavo „Neptūno“ vyriausiasis treneris K.Maksvytis. Surimtėjęs jis pasidžiaugė pergale prieš pajėgią ekipą. „Istorijoje išliks tai, kad mes laimėjome, o skirtu mas ne toks jau ir svarbus. „Nevė žio“ ekipa – tikrai galinga, turinti gerų žaidėjų, suburianti į tribūnas daug sirgalių. Šiose rungtynėse ga lėjo būti visko, tačiau galbūt patir tis tarptautinėse arenose ir dažnos paskutinių sekundžių įtemptos ko vos mus užgrūdino. Šįkart jau krep šinio fortūna buvo mūsų pusėje“, – komentavo K.Maksvytis. „Nevėžio“ vyriausiasis treneris Gintaras Leonavičius po pralaimė jimo neslėpė apmaudo ir pripaži no „Neptūno“ patirtį tarptautinė se arenose. „Esu labai nusivylęs. Tikrai liūdna namuose pralaimė
Vytauto Petriko nuotr.
Rungtynių statistika „Nevėžis“ - „Neptūnas“ 68:69 (16:24, 21:18, 15:14, 16:13). „Nevėž is“: Taironas Brazeltonas ir Arvydas Šikšnius – po 17, Valdas Dab kus – 16 (10 atk. kam.), Gintaras Leo navičius – 11 tašk ų. „Neptūnas“: Martynas Mažeika – 13, Edgaras Ulanovas – 12, Marius Run kauskas ir Vytautas Šarakauskas (7 atl. kam.) – po 10, Valdas Vasyl ius – 8, Justas Sin ica – 5, Mindaugas Gir džiūnas – 4, Arv ydas Eit utav ičius – 3 taškai.
LKL turnyrinė lentelė Komanda
1. „Lietuvos rytas“ 2. „TonyBet“ 3. „Žalgiris“ 4. „Nevėžis“ 5.„Pieno žvaigždės“ 6. „Neptūnas“ 7. „Juventus“ 8. „Šiauliai“ 9. „Dzūkija“ 10. „LSU-Atletas“ 11. „Lietkabelis“
Perg.
3 10 5 7 8 4 4 4 3 3 2
Pral. Santykis (proc.)
0 2 2 3 4 2 7 8 7 9 9
100 83 71 70 67 67 36 33 30 25 18
ti vienu tašku. Man nepatiko, kaip buvo sužaista mačo pabaiga. Be abejo, „Neptūnui“ padėjo ir pa tirtis Europos taurės turnyre bei VTB Vieningojoje lygoje. Jie tokių atkaklių rungtynių jau yra žaidę ne vienerias. Su kiekviena tokia ma čo pabaiga „Neptūnas“ vis didi no patirties bagažą“, – konstata vo G.Leonavičius.
19
antradienis, gruodžio 10, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame D.(ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.
D.(ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Pasiansas antradienis – Atgaila trečiadienis – Duonos minkalas ketvirtadienis – Ar tekėti už italo penktadienis – Paskutinis rodeo Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
kinas Forum cinemas „Moterys meluoja geriau. Kristina“ (N13, lietuvių k.) – 10.15, 13, 15.45, 18.45, 21.45 val. „Bjaurusis aš 2“ (V, lietuvių k.) – 10.30 val. „Ogis ir tarakonai“ (V, lietuvių k.) – 10.30, 12.45, 14.45 val. „Kalakutai: atgal į ateitį“ (V, anglų k.) – 10.45 val. 13.30 (3D), 16 (3D) val. „Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša 2“ (V, 3D, lietuvių k.) – 11 val. „Lenktynės“ (N16) – 11.15, 14, 18.30, 21.15 val. „Monstrų universitetas“ (V, lietuvių k.) – 13 val. „Turbo“ (V, 3D, lietuvių k.) – 13.15 val. „Toras 2. Tamsos pasaulis“ (N13) – 15.30 (3D), 19.15 val. „Stalingradas“ (N13, rusų k.) – 16.30, 18, 21 val. „Anoniminis tėtis“ (N13) – 17, 21.50 val. „Bado žaidynės. Ugnies medžioklė“ (N13) – 17.15, 20.30 val. „Meilei nereikia žodžių“ (N7) – 19.30, 21.35 val.
Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.
parodos Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (Didžioji Vandens g. 2) PARODOS Iki gruodžio 31 d. šeštoji, baigiamoji, šiuolaikinio meno projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda/epizodas „Praeitą kartą“. Parodos autoriai N.Černiauskaitė ir U.Gelguda. EDUKACIJA Kiekvieną šeštadienį – kūrybiniai užsiėmimai šeimoms: Gruodžio 14 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje“. Gruodžio 21 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Kalėdinė dekoracija – snaigė“. Gruodžio 28 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Kalėdinė eglutė“. Užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis virginija@kkkc.lt, tel. 313 691.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
Klaipėdos galerijos filialas „Herkaus“ mados ir verslo centras (Herkaus Manto g. 22) Iki gruodžio 11 d. Jono Varnausko akmens skulptūros paroda „Prakalbintas akmuo“.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki gruodžio 31 d. kalėdinė Lietuvos dailininkų paroda.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Gruodžio 12 d. 16 val. – Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos moksleivių diplominių darbų paroda „Evoliucija. Proveržis. Perspektyvos“. Kiekvieną antradienį nuo 17 val. veikia dailės studija suaugusiesiems.
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, gruodžio 17 d.
Galerija „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28, IV 17–19 val. arba apsilankymas pagal susitarimą tel. 8 600 39 972) Iki gruodžio 11 d. V.Dambrauskaitės komiksų paroda „X Y Z“. Gruodžio 13 d. 19 val. atidaroma G.Radvilavičiūtės skulptūrų paroda „Šalia“.
bibliotekos Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka RENGINIAI Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – gruodžio 11 d. 16 val. renginys jaunimui „Pasimatuok profesiją“. Organizatorius – Jaunimo darbo centras. Renginyje jaunimas formuos savęs pažinimo įgūdžius, išmoks atskleisti stipriąsias bei tobulintinas asmens puses, atliks profesijos tinkamumo testus. Bus pristatytos užimtumo galimybės, aptarti
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena daugeliui veiklos sričių, ypač popietė žada būti produktyvi. Spręskite su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus, pasirūpinkite namų jaukumu, keliaukite, bendraukite. Jautis (04 21–05 20). Pamėginkite atrasti jus dominančią sritį – apskritai bet kokios naujovių paieškos bus sėkmingos. Energijos nestigs, tad neleiskite laiko veltui. Vakare gali apnikti niūresnės nuotaikos. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingas metas spręsti finansiniams reikalams, pasirūpinti buitimi, galiausiai skirti dėmesio savo kūnui, garderobo atnaujinimui. Ne visi prisiimti įsipareigojimai šiuo metu džiugins, tačiau suvoksite, kad jūs puikiai juos vykdote. Vėžys (06 22–07 22). Būsite kiek išsiblaškę. Nerūpestinga nuotaika užkrėsite ir kolegas. Visgi teks atlikti jums patikėtą užduotį, kuri gali užimti visą pusdienį. Neskubėkite, įsigilinkite į kiekvieną smulkmeną. Liūtas (07 23–08 23). Mėginkite įgyvendinti kokį sumanymą, kad ir koks beprotiškas šis jums atrodytų. Pirmas žmogus, į kurį kreipsitės pagalbos, galbūt netrykš entuziazmu, tačiau neabejokite – bendraminčių rasite. Mergelė (08 24–09 23). Produktyvi, sėkminga diena – seksis bendradarbiauti, priimti rimtus susitarimus. Kolektyvinė veikla bus taip pat sėkminga, tad imkitės bendrų sumanymų. Asmeniniame gyvenime laukia daug nepamirštamų akimirkų. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite puikiai nusiteikę, aktyvūs, kūrybingi. Drąsiai skirkite rimtus susitikimus, planuokite veiklos plėtrą. Nebijokite imtis vadovavimo. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena naudingoms pažintims megzti, stiprinti esamus ryšius. Visame kame stenkitės laikytis aukso vidurio – bet kokie kraštutinumai šiandien jus išbalansuotų. Šaulys (11 23–12 21). Jei turite idėjų, pats laikas jomis pasidalyti su žmonėmis, kurie gali jus suprasti ir tinkamai įvertinti. Jūsų sumanymai įkvėps kolegas, sutvirtinsite autoritetą. Ožiaragis (12 22–01 20). Akivaizdu, kad jūsų gyvenime artėja permainos. Gali būti, kad atsikratysite ar bent jau nuspręsite atsikratyti kai kurių blogų įpročių ar suprasite, jog jumis bandoma pasinaudoti. Vandenis (01 21–02 19). Viena iš sėkmingesnių dienų pastaruoju metu. Esate kupinas energijos ir idėjų, kurios vienaip ar kitaip tiesiog privalo būti realizuotos. Lengvai seksis bendrauti su žmonėmis. Žuvys (02 20–03 20). Atsivers naujos galimybės – turėsite progos atskleisti savo sumanymus ir sudominti jais valdžią. Užmegzti ryšiai klostysis sėkmingai, jūsų idėjos bus sutiktos geranoriškai ir prielankiai.
tikslų formulavimo principai. Dalyviai pasirengs individualius veiksmų planus. „Pempininkų“ filialas (Taikos pr. 79/81A) – gruodžio 10 d. 17.30 val. ir „Kauno atžalyno“ filialas (Kauno g. 49) – gruodžio 12 d. 17.30 val. Klaipėdos Baltijos vietos bendruomenės taryba organizuoja susitikimus su Klaipėdos aps. VPK pareigūnais, Baltijos vietos bendruomenės gyventojais bei įvairių organizacijų, verslo atstovais, seniūnaičiais.
Klaipėdos miesto savivaldybės tautinių kultūrų centras (K.Donelaičio g. 6B) Gruodžio 10 d. 15 val. Pabaltijo ukrainiečių asociacija. Poezijos vakaras „Žiemos ornamentai“. Nemokamai. Gruodžio 13 d. 17 val. baltarusių bendruomenė „Krynica“. Baltarusių kino dienos. Filmas „Aniutos kelias“. Nemokamai.
Orai
Nuo trečiadienio orai Lietuvoje ims šilti. Šiandien bus 2-–8 laipsniai šalčio, trumpi krituliai numatomi vakariniuose rajonuose. Trečiadienio naktį bus 2–10 laipsnių šalčio, dieną – nuo nulio iki 6 laipsnių šilumos. Naktį prognozuojamas sniegas ir šlapdriba, dieną visoje Lietuvoje numatomas nedidelis lietus, išskyrus Vilniaus regioną, kur kris šlapdriba.
Šiandien, gruodžio 10 d.
–5
–2
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
–5
Telšiai
Šiauliai
–7
Klaipėda
Panevėžys
–6
Utena
–4
8.53 16.03 7.10
344-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 21 diena. Saulė Šaulio ženkle.
Tauragė
–6
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +8 Brazilija +26 Briuselis +8 Dublinas +12 Kairas +18 Keiptaunas +27 Kopenhaga +7
kokteilis Dar ne laikas „Kokteilio“ agentė, išradingoji ponia Dai va, vis stebisi, kodėl mūsų senjorai dar neatrado Vokietijoje jau senokai taip po puliarios „aukso gyslos“ – pagyventi kie no nors namuose ir juos pasaugoti, kol šeimin inkai yra išvykę. Žinoma, apsi gyvenama su namo savin ink ų sut ik i mu. Už saugojimą paprastai mokamas atlygis, kitaip tariant, šitaip pensininkai prisiduria prie pensijos. Tad štai Daiva klausė, o kur jai surasti tokią moteriškai tę, kuri galėtų pasergėti jos namus, kol ji su vyru bus išvykusi. Neabejojame, kad vos paskelbus pageidavimą išsyk atsi rastų bent 97 tetulės ir 43 senoliai į vie ną vietą. Tačiau jokių garantijų nėra, kad grįžusi iš savo „vojažų“ Daiva ras namus, kaip palikusi: nenusiaubtus ir neišgrobs tytus. Pas mus kitos tradicijos.
Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+9 +11 –9 –7 +2 +2 +6 +7
Praha +9 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas +4 Tel Avivas +17 Tokijas +16 Varšuva –1
Vėjas
Marijampolė
3–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-5
-1
+2
+5
8
+5
+5
+5
+5
7
rytoj
ketvirtadienį
+6
Vilnius
–6
Alytus
+5
+5
7
1798 m. Viln iuje mirė arc hitekt as klas ic ist as Laur yn as Stuok a-Gu cevičius, suprojektavęs Viln iaus rotušę bei Vil niaus katedrą. 1843 m. gimė vok iečių gydytojas ir bakter iolo gas Rob ert as Koc has, atradęs juodl igės, tu berk ul iozės ir choleros bacilas. 1868 m. Londone, prie Parlamento aikštės, pra dėjo veikti pirmasis pa saulyje šviesoforas.
ri valios saugoti sūrio parduotuvę.
Skirtinga pasakų pabaiga Oland iškose pasakose – gėris visada surūko blogį. Ind iškose pasakose – gėr is eina dai nuoti ir šokti su blogiu. Amer ik iet iškose pasakose – gėr is vi sada sumuša blog į dešiniąja Chucko Norriso koja. Afrikietiškose pasakose – blogis visa da baltas. Estiškose pasakose – blogis suspėja pa senti ir numirti, kol gėris susiruošia jį nugalėti. Žydiškose pasakose – gėris visada par duoda blogį. Švediškose pasakose – galų gale gėris ir blogis pradeda kartu gyventi. Ital iškose pasakose – gėris gal iausiai sužino, kad blogis – jo motina. Meksikietiškose pasakose – gėris tūks tantyje serijų liežuvauja su blogiu, kol jam grįžta atmintis. Lietuviškose pasakose – gėris su blo giu pasiima alaus ir eina kartu žiūrėti, kaip dega kaimynų namas. Rusiškose pasakose – visada laim i kvailys, bet nei jis geras, nei jis blogas, girtas, ir tiek. Českos sekretorė (397 725, sportininkas: nuėjo vyras į parduotuvę „Viskas futbolui“ ir nusipirko alaus, cigarečių bei televizorių)
Energetikos ir regioninės plėtros ministras Silvanas Shalomas sa kė armijos radijui, kad pagal susi tarimą, kuris pasirašytas Pasaulio banko būstinėje Vašingtone, van duo bus imamas iš Akabos įlan kos Raudonosios jūros šiaurinia me gale. Dalis to vandens bus gėlinamas ir paskirstomas Izraeliui, Jordani jai bei palestiniečiams. Likusi da lis bus keturiais vamzdynais pum puojama į Negyvąją jūrą, kuriai gresia pavojus visiškai išdžiūti iki 2050 metų.
Sapnininkas Sapnuoti, kad esate teisiamas, reiš
Tradicija: vadinamoji didžiausia pasaulyje eglė Italijoje įžiebiama jau
daugiau nei tris dešimtmečius.
„Eglę“ sudaro maždaug tūkstan tis spalvotų lempučių kalvos šlaite. Instaliacijos aukštis yra 750 metrų, o plotis – 450 metrų. Žvaigždę vir šūnėje sudaro 250 lempučių.
tesorotreasures.wordpress.com nuotr.
Miestelis, kuris istoriškai taip pat yra susijęs su šv.Pranciškumi Asyžiečiu, šią instaliaciją pradėjo 1981 metais. „Klaipėdos“ ir BNS inf.
Sutarta atgaivinti Negyvąją jūrą Izraelio, Jordanijos ir palestiniečių atstovai pasirašė „istorinę“ sutartį atgaivinti senkančią Negyvąją jūrą vandeniu, kuris bus pumpuojamas iš Raudonosios jūros, pranešė vie nas žydų valstybės ministras.
2009 m. eidamas 83 metus mirė garsus Lie tuvos kompozitorius ir pedagogas, operos „Pi lėnai“ autor ius Vytau tas Klova.
Ką šiąnakt sapnavote?
Vaizdingame vi duramžių mieste lyje Šiaurės Italijo je įžiebta didžiu lė šviesos instalia cija, vadinama di džiausia pasaulyje Kalėdų egle.
Išmintis: ne kiekvienas peliukas tu
Angelina, Eidimtas, Ilma, Loreta, Rimas.
1901 m. praėjus penke riems metams po dina mito išradėjo Alfredo Nobel io mirt ies, pirmą kartą pradėtos teikti No belio premijos. 1904 m. Paryž iuje 6 ša lys (Prancūz ija, Belg ija, Olandija, Danija, Švedija ir Šveicarija) įkūrė Tarp tautinę futbolo federaci ją – FIFA. 1904 m. Vilniuje pradė tas leist i pirmasis lietu vių dienrašt is „Viln iaus žinios“.
Įžiebė didžiausią Kalėdų eglę
Šimtai susirinkusių žmonių, tarp kurių buvo daug sužavėtų vaikų, stebėjo, kaip kunigas, pasinau dodamas planšetiniu kompiute riu, įjungė įspūdingą instaliaciją ant kalvos prie Gubijaus miestelio Umbrijos regione.
Vardai
gruodžiO 10-ąją
Rytas
+6
–8
–5
S.Shalomas pažymėjo šio projekto ekonominius aspektus – kaimyni nės šalys bus aprūpinamos pigiu gė lintu vandeniu. Jis taip pat atkreipė dėmesį į susitarimo aplinkosauginę dalį, turinčia padėti „išgelbėti Ne gyvąją jūrą“. Ši sutartis pasirašyta tuo metu, kai stringa taikos derybos tarp Izraelio ir palestiniečių. „Tai proveržis po daugelį me tų trukusių pastangų, – sakė mi nistras. – Tai ne kas kita, o istori nis žingsnis.“ Kaip rašo populiarus dienraš tis „Yediot Aharonot“, susitarimą turėjo pasirašyti S.Shalomas, Pa lestinos Autonomijos vandentvar kos ministras Shaddadas Attilis ir Jordanijos vandens ministras Ha zemas Nasseras. S.Shalomas sakė, kad po sutar ties pasirašymo „bus paskelbtas
tarptautinis konkursas visam pro jektui įgyvendinti: pastatyti gėlini mo įmonę Akaboje ir nutiesti pir mąjį iš keturių vamzdynų“. Apie planuojamą susitarimą pir masis paskelbęs „Yediot Aharonot“ rašo, kad šis projektas buvo suma nytas dar 1994 metais, kai buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Iz raelio ir Jordanijos. Pasaulio ban kas 2012 metais paskelbė šio pro jekto rentabilumo studiją. Tačiau žaliųjų organizacijos „Že mės draugai“ padalinys Artimuo siuose Rytuose ir kitos grupės per spėjo, jog didelis kiekis vandens iš Raudonosios jūros gali radikaliai pakeisti trapią Negyvosios jūros ekosistemą, skatinti gipso kristalų formavimąsi ir raudondumblių su keliamą vandens žydėjimą. „Klaipėdos“ ir BNS inf.
kia, kad pakenks atsakomybės veng i mas, ypač asmeniniame gyvenime. Sapne matyti degantį teismą – lem tingas išsivadavimas. Sapne stovėti prieš teismo pastatą reiškia aktyvumą versle. Jei sapnuojate, kad einate į teismą, vadinasi, reikia apgalvoti savo poelgius ir atsisakyti abejotinų metodų. Sapne būti teismo procese – įspė jimas, kad prieš ai spend žia jums pinkles. Jei sapnuojate, kad teismo procesas yra neteisingas, vadinasi, gresia tokia si tuacija, kurioje pasielgsite negarbingai. Sapnuoti gerą bylos baigtį – pasiseki mas, blogą – neišsipildys jūsų siekiai. Jei jauna moteris sapne regi teismo procesą, vadinasi, ji bus apšmeižta, nuo jos nusisuks draugai. Sapnuoti teisėją – nerami sąžinė. Jei sapne jus paskyrė teismo parei gūnu arba jūs domitės šia tarnyba, reiš kia, kad dalyvausite kažkokiuose reika luose, kurie neduos naudos ir nesuteiks garbės. Sapne regėti Paskutiniojo teismo die ną reiškia, kad sėkmingai baigsite gerai suplanuotą darbą tik tuomet, jeigu ne būsite drovūs ir nuolankūs. Sapnuoti, kad esate teismo prisieku siųjų gretose, – nepasitenkinimas dar bu. Jūs ieškosite būdų, kaip pager int i savo materialinę padėtį. Sapnuoti, kad jus nuteisė, reiškia, jog neteksite turto ir garbės.