2013 12 11 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, gruodĹžio 11, 2013

www.kl.lt

286 (19 888) A?2š6.162;6@ 4?B< 1 6<

11

namai

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Ď turgų – ne tik bu

L.Grau­Şi­nie­nÄ— kol kas ne­si­ver­Şia ÄŻ N.Man­de­los lai­do­tu­ves.

Lietuva 7p.

Uk­rai­nos pro­tes­tuo­to­jai į at­la­pus mi­li­ci­jai ne­ki­bo.

Pasaulis 13p.

lviĹł pirkti

DideliĹł ir svarbiĹł pokyÄ?iĹł laukianti istorinÄ— KlaipÄ—dos dalis – Senojo turgaus teritorija – ta po ne vien miesto valdĹžios, projektuotojĹł, bet ir miestieÄ?iĹł reikalu. Bene pirmÄ…kart taip aktyviai ÄŻ planavimo procesus ÄŻsitraukÄ™ klaipÄ—dieÄ?iai turÄ—jo puikiÄ… galimybÄ™ pasi sakyti, kaip, jĹł akimis, turÄ—tĹł kisti ĹĄis uos tamiesÄ?io kvartalas.

Senasis turgus ÄŻgis naujÄ… pavidalÄ….

ď Ž Maketas: `R

Lina Bieliauskai

[b\ Z\ [R`

tÄ—

[N ZVR` Ă˜V\ ab_ TNb` cR[ aĂ› WR @R [\ W\ ab_ T Nb` XcN_ aN Y\ cV g V WĂ– ]_V `aN aĂ? `]R P VN YV` aNV _N TV [\ YN[ Xf a\ Wb` QV`

l.bieliauskaite@kl. Xb ab\ aV V_ `VR XĂ› V torijĹł naudotojais, lt XYNb `f aV cV `N` verslininkais, jĹł savivaldybÄ—s atsto funkcinÄ—s ÄŻvairovÄ—s, Cf aNb a\ 9VNb QN[` vais, kitais spepatogiĹł priXV\ [b\ a_ vaĹžiavimĹłâ€œ, – vie „Turgaus metu jo cialistais eskizavo KĹŤrybiniĹł dirbtu nus je galima naume ÄŻvairius SeviĹł tÄ™sinys Ĺžiau automobiliĹł bendruomenÄ—s po aktualiausiĹł doti prekybinius pa nojo turgaus kvar Dar rugsÄ—jo pa sta viljonus, kurie reikiĹł ÄŻvardijo baigoje surengtalo variantus. paÄ?iame senamies tymo vietĹł turÄ—tĹł bĹŤti mobi J.MuliuolytÄ—. SukĹŤrÄ—me ĹĄeĹĄis ÄŻma to technologijĹł ir lĹŤs, lengvai santyje, istorinÄ—verslo festivalio no je miesto dalyje, dÄ—liuojami, o kitu rijus, vÄ—liau apibend mus scena„InNovaCamp“ o tam skirti kime metu architektĹł rinome ĹžmotĹł vykti ÄŻvairĹŤs kul tu joje galÄ—- tas aplinkines, di niĹł pageidavimus urbanistĹł koman desnes gatves, tĹŤ ir lĹŤkesÄ?ius. Nors Justina MuliuolytÄ—: da – Justina Muniai“, – ÄŻvardijo pa riniai rengi- kaip antai Galinio ĹĄie scenarijai atro liuolytÄ—, Tadas Jo Pylimo, TiltĹł, ĹĄnekovÄ—. dÄ— gana skirtingi, nauskis bei MarPilies. Ĺ tai disku iĹĄ principo domina Senojo turgaus te tynas Marozas – sijo vo panaĹĄĹŤs krikvie riGalinio Pylimo gat se dalyvavÄ™ Gyventojai neabe menÄ™, verslininkus, tÄ— bendruo- terijai, vertybÄ—s“, – jingi vÄ—s gyventokalbÄ—jo J.Mu- torijoje ĹžmonÄ—s Se jai piktinosi siĹŤ Teatralai, galerinin piratstovus, politikus, nojo turgaus liuolytÄ—. lymu Ä?ia ÄŻrengti kai, kiti kultĹŤriarchitektus bei miausia pageida pa nin pil kai, do kitus miesto pla Anot mĹł spe pa cia au ĹĄne tomobiliĹł statymo listÄ—s ĹžodĹžiais, ga kovÄ—s, pirma, kas vo pa- ÄŻsi navi lÄ—tĹł vietĹł, taÄ?iau bukurti viename Teat minÄ?ius miestieÄ?ius mu besido- vo pripaĹžinta viena iĹĄ esmÄ—s vi ro aikĹĄtÄ—s pa- ble reikĹĄmiĹĄkai, jog traukliĹł vieĹĄĹł jĹł erddalyvauti kĹŤ- tu statĹł, kuriame ĹĄiuo mas galima iĹĄsprÄ™s sas prorybinÄ—se turgaus ir ri iĹĄlikti tiek pati metu pardaviti, pasirinturgavietÄ—, tiek viĹł, didesnÄ—s aplinkiniĹł jo tekus tinkamus gat nÄ—jamos konďŹ skuo jĹł funkistorinÄ— Turgaus ritorijĹł scenarijĹł vÄ—s tos kontrabanaikĹĄtÄ—. dirbtu cinÄ—s ÄŻvairovÄ—s, aiĹĄkino paĹĄnekovÄ—. proďŹ lius“, – dinÄ—s bei kitos pre „Ka Vietoje brÄ—ĹžiniĹł pa vÄ—se. kÄ—s. patositelkÄ™ mobi- stip dangi senamiestyje nÄ—ra „Šis statinys gali lĹł maketÄ… specialis raus komercinio cent giĹł privaĹžiavimĹł. bĹŤti renovuotai ro, bĹŤtent EsminiĹł pokyÄ?iĹł jamas, keiÄ?iamas, no visus norinÄ?iuo tuosyk ragi- turgus galÄ—tĹł bĹŤti nesitiki be plÄ— sius kurti kvarmas ne tik kaip kul to, naudoja- Senojo turgaus teri tokio pobĹŤdĹžio ob tojamas kaip talo veidÄ…, tam tik torijos strategitĹŤrinis, bet syjektas. ÄŽvairios riems objektams jÄ… generuojantys kiu kaip komer parduotuvÄ—lÄ—s, tur parenkant vienokiÄ… specialistai savo cinis objektas“, gaus halÄ— galÄ—tĹł ar kitokiÄ… viedarbo vaisius netru – kalbÄ—jo J.Muliuo tapti tais traukos tÄ…, pridedant papil kus pristatys ir lytÄ—. elementais, kurie do savival SpecialistĹł pareng Tad miesto savival ĹĄingai, kai kuriĹł at mĹł ar, prie- Ä?ia viliotĹł Ĺžmones dybÄ—s uĹžsakytos kvarta- lytÄ— dybÄ—s atstovams. J.Muliuoapsipirkti. Tad sisakant. lo vizijos pristaty mu kvartalo strate vienas svarbiausiĹł neabejoja, jog po ÄŽ tradicinÄ™ senamies me klaipÄ—dieÄ?iai gijÄ… kuriantiems tikslĹł – kad bĹŤÄ?io turgaus tĹł politikais, valdinin diskusijĹł su taip pat buvo kvie specia ĹĄventÄ™ praÄ—jusÄŻ iĹĄlaikyti ne tik esa kais kardinaliĹł Ä?iami diskutuoĹĄeĹĄtadienÄŻ uĹžsumi prekeiviai, svar listams ĹĄie kriterijai ir tapo ti, vizijos pokyÄ?iĹł tu bet ir pritraukiama galÄ—jo pateikti sa kÄ™ lankytojai sulau biausiu atspirties rÄ—tĹł nebĹŤti. vo pasiĹŤlymus kÄ— ĹĄiĹł kĹŤrybiniĹł naujĹłâ€œ, – kaltaĹĄ anketose ar suraĹĄy „Bet kokiu atveju bÄ—jo paĹĄnekovÄ—. „Akcentavome vie ku. dirbtuviĹł tÄ™sinio: tam tikrus dati sa galÄ— jungtÄŻ su senamies ĹĄĹłjĹł erdviĹł nes specialiuose lip vo nuomo- lykus turi sprÄ™sti spe apibendrintus, iĹĄgry jo iĹĄvysti jau Neatsitiktinai ir prieĹĄ cialistai, tadukuose. Tad Ä?iau Ä?iu, jĹł pritainin porÄ… mÄ—- kymÄ… projektÄ… jo rengÄ— niojo renginio rezul tus ankstes- nesiĹł vykusiĹł kĹŤry jie gali ÄŻtikinti ÄŻvairioms funk jai dar koreguos, miestieÄ?ius biniĹł dirbtuviĹł tatus – makete tokiĹł sprendimĹł dedant komercine cijoms, pra- papildys. metu nemaĹžai klai pateikta Senojo tur teisingumu“, – ir pÄ—dieÄ?iĹł pasisagaus mano paĹĄnekovÄ—. venamÄ…ja, taip pat baigiant gy„DĹžiugu, kad esmi jÄ…. Jos pagrindu archi kvartalo vizi- kÄ—, jog Senasis tur – senamiesÄ?iui niĹł pasipriegus galÄ—tĹł taptektĹł urbanistĹł ĹĄinimĹł nebuvo, Kitas architektĹł bĹŤdingÄ… uĹžstaty ti savotiĹĄku turga komanda planuoja ur nors renginymÄ…, iĹĄskirdami poliu – ĹĄiuo meparengti veiksmĹł kiantis etapas – su banistĹł lauje dalyvavo kiek smulkesnius skly tu bene didĹžiausius planÄ…, kuriame bus dÄ—lio kitokia auditopus bei maĹžesapibrÄ—Ĺžti investipir tinius akcentus, nuo ti prioriterija nei rugsÄ—jÄŻ. Ĺ ÄŻ sutraukianÄ?io pre kÄ—jĹł srautus nius objektus. Be to, cijĹł prioritetai, ÄŻgy kart sulaukÄ—me ko ir kaip ĹĄiĹł vendinimo etapai kybos centro aikĹĄtÄ—je siĹŤ- ne numatytĹł pokyÄ?iĹł lome atkurti isto maĹžai paÄ?iĹł kvar konkurentu. ir infrastruktĹŤros po imtis. rinÄŻ ĹĄulinÄŻ, kuris ta reikiai. tojĹł, tikrĹłjĹł turgaus lo gyven„Šiuo metu prista galÄ—tĹł tapti ĹĄios mies tome tai, kas pirkÄ—jĹł. Se- la biausia atitiktĹł skirtiniu akcentu, to dalies iĹĄ- namiestyje priori AtgimtĹł istorinis Regi stiprĹł komer paprastĹł gytetÄ… skiriame objektas nauja traukos cinÄŻ centrÄ… ventojĹł, verslo, pÄ—stiesiems ir ne vieta“, – pasakojo „Senojo turgaus „Siekdami iĹĄsiaiĹĄ teritorijos naumaĹžai diskutateritorijoje ĹžmoJ.MuliuolytÄ—. kinti visus poreidotojĹł bei paÄ?ios vome, nÄ—s pir KultĹŤriniĹł erdviĹł kius, rugsÄ—jÄŻ su mies miesto valdĹžios poreikiui spe- tam ar tai bĹŤtĹł patogu, siĹŤlÄ—me po tieÄ?iais, teri- trauk miausia pageidavo pa- cia reikius. Kiek vÄ—liau listai taip pat siĹŤ tik liĹł vieĹĄĹłjĹł erdviĹł, tai lo iĹĄnaudoti mo, rus transporto privaĹžiavi- tali didesnÄ—s aikĹĄtÄ—s zuojama konkreÄ?iais bus delaikymo sprendi galimybes. nius skaiÄ?iais, – pa- tankumu, vyzdĹžiui, kad bĹŤ aukĹĄÄ?iais ir panaĹĄiai“, tĹł ÄŻrengta ma– kalbÄ—jo J.Muliuoly tÄ—.

Ĺ iandien priedas

Sen­jo­rams – pa­ty­Ä?iĹł ĹĄou

Kaina 1,30 Lt

„Svei­ka­ta nuo svei­ka­tos prie­Şiō­ros spe­cia­lis­tĹł ma­Şiau­siai pri­klau­so.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dÄ—­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nÄ— sam­pro­ta­vo, kas tu­ri ÄŻta­kos ge­rai Ĺžmo­niĹł sa­vi­jau­tai.

2p.

Po pir­ties – skaus­mai ir nuo­bo­du­lys Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Bai­gian­tis me­tams uos­ta­mies­Ä?io me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pri­ vers­tas su­ktis dar­bĹł ver­pe­tuo­se su vie­nu vi­ce­me­ru Ar­tō­ru Ĺ ul­cu. Vi­ce­ me­ras Vy­tau­tas ÄŒe­pas ant­rÄ… sa­vai­tÄ™ gy­do­si ko­jÄ…, ku­riÄ… nu­si­pli­kÄ— pir­ty­je.

„„Sa­vi­va­lÄ—: val­dĹžios kler­kai sa­vaip in­terp­re­tuo­ja Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jÄ… ir jau 10 me­tĹł dviem klai­pÄ—­die­Ä?iams ne­mo­ka tei­sÄ—­tai uŞ­dirb­tos pen­si­jos.

Skan­da­lin­ga si­tua­ci­ja – klai­pÄ—­die­Ä?iai su­tuok­ti­niai Ala ir Geor­gi­jus Mer­ku­lo­vai jau de­ťimt­me­tÄŻ ne­gau­na pen­si­jos, nors jÄ… sÄ…­Şi­nin­ gai uŞ­si­dir­bo ir yra Lie­tu­vos pi­lie­Ä?iai. PrieĹĄ 16 me­tĹł po­ra bu­vo lai­ki­nai iť­vy­ku­si gy­ven­ti ÄŻ Uk­rai­nÄ… ir pa­gal tuo me­tu ga­lio­ju­sius ÄŻsta­ty­mus pen­si­jÄ… ga­vo ten. Ta­Ä?iau kai vÄ—l grį­Şo ÄŻ Lie­tu­vÄ…, paaiť­ kÄ—­jo, kad Ä?ia uŞ­dirb­ta lie­tu­viť­ka pen­si­ja jiems ne­bep­rik­lau­so.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pi­lie­ty­bÄ—s neat­si­sa­kÄ—

71 m. Ala ir 75 m. jos vy­ras Geor­ gi­jus Klai­pÄ—­do­je ap­si­gy­ve­no 1960 me­tais. Vy­ras 38 me­tus plau­kÄ— ÄŻ jō­rÄ…, o jo Ĺžmo­na dir­bo gal­va­ni­ niĹł ele­men­tĹł ga­myk­lo­ je „Si­ri­jus“.

4

Mies­to va­do­vas tei­gÄ— pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis tu­rin­tis itin daug dar­bo ir ne tik rep­re­zen­ta­ci­nio. Ĺ io­mis die­no­mis jam ten­ka ne vien lan­ky­tis ĹĄven­tÄ—­se, bō­tent da­ bar for­muo­ja­mas ki­tĹł me­tĹł biu­ dĹže­tas, tad spor­tÄ…, kul­tō­rÄ… bei dar ke­lias sri­tis ku­ruo­jan­tis V.ÄŒe­pas la­bai rei­ka­lin­gas dar­be. „Pa­sa­ky­siu at­vi­rai: su vie­nu vi­ ce­me­ru dirb­ti bō­tĹł la­bai su­dÄ—­tin­ ga, fak­tiť­kai neį­ma­no­ma. Su tri­mis bō­tĹł kur kas ge­riau nei su dviem, – tvir­ti­no V.Grub­liaus­kas. – Ma­no Ĺži­ nio­mis, tre­Ä?ia­die­nÄŻ V.ÄŒe­ pas jau tu­rÄ—­tĹł bō­ti dar­be.

2

2

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

miestas

Mi­li­jo­nus teks pa­mirš­ti

Pa­ra­le­lė: pri­va­čia ini­cia­ty­va su­reng­tą pa­ro­dą „Svei­ka­ta“ val­di­nin­kai yra

lin­kę lai­ky­ti na­rys­tės svei­kų mies­tų tink­le nuo­pel­nu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Už svei­ko mies­to var­dą – dau­giau litų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos no­ras to­liau va­din­ tis svei­ku mies­tu vei­kiau­siai kai­ nuos be­veik dvi­gu­bai dau­giau nei iki šiol. Ne­pai­sant to, po­li­ti­kai ne tik lin­kę pri­tar­ti uos­ta­mies­čio na­ rys­tės Svei­kų mies­tų or­ga­ni­za­ci­jo­ je tą­sai, bet ir pa­gei­da­vo, jog Klai­ pė­do­je vyk­tų gran­dio­zi­nė kon­fe­ ren­ci­ja.

Na­rys­tė Svei­kų mies­tų or­ga­ni­za­ci­ jo­je skirs­to­ma į fa­zes. Penk­to­ji, ku­ rios me­tu į or­ga­ni­za­ci­jos gre­tas įsi­ lie­jo ir Klai­pė­da, jau ei­na pa­bai­gos link, to­dėl uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė pra­šo po­li­ti­kų pri­ta­ri­mo tęs­ti na­rys­tę Svei­kų mies­tų or­ga­ni­za­ci­ jo­je – jau pe­rei­ti į šeš­tą­ją fa­zę. Klai­pė­da Eu­ro­pos svei­kų mies­ tų tink­lui pri­klau­so nuo 2011 me­ tų. Anot uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Ja­ni­nos Asa­daus­kie­nės, na­rys­tės nau­da yra di­džiu­lė, to­dėl bū­tų tiks­lin­ga tęs­ti. Prob­le­ma tik tai, kad rei­kės mo­ kė­ti di­des­nį na­rio mo­kes­tį. Iki šiol per me­tus na­rys­tė svei­kų mies­tų or­ ga­ni­za­ci­jo­je kai­na­vo 3,5 tūkst. do­le­ rių (apie 8,7 tūkst. li­tų). „Kai pe­rei­ si­me į ki­tą fa­zę, na­rys­tės mo­kes­tis tu­rė­tų pa­di­dė­ti iki 6 tūkst. do­le­ rių (apie 15 tūkst. li­tų) per me­tus. Mo­kes­tis ky­la to­dėl, kad jau esa­me pri­ski­ria­mi prie iš­si­vys­čiu­sių ša­lių. Nors dar vyks­ta de­ry­bos, ne­la­bai ti­ kiu, kad mo­kes­tį pa­vyks su­ma­žin­ ti“, – tei­gė J.Asa­daus­kie­nė. So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­ rių, ku­rių pir­mų­jų pra­šy­ta pri­tar­ti Klai­pė­dos na­rys­tės Svei­kų mies­tų or­ga­ni­za­ci­jo­je tą­sai, išau­gęs mo­ kes­tis neiš­gąs­di­no – esą tai nė­ra

di­de­li pi­ni­gai. Jie pa­si­džiau­gė, jog to­kia na­rys­tė duo­da daug di­des­ nės nau­dos, nes Klai­pė­dos var­das daž­niau skam­ba už­sie­nio ša­ly­se, o ir pa­čia­me uos­ta­mies­ty­je dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma svei­ka­ti­ni­mo­ si veik­lai. „Pag­rin­di­nė nau­da ta, jog da­ly­ va­vi­mas to­kio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je mus pa­čius pri­ver­tė da­ry­ti in­ter­ven­ci­ jas į ki­tas sri­tis. Svei­ka­ta ma­žiau­ siai pri­klau­so nuo svei­ka­tos prie­ žiū­ros spe­cia­lis­tų. Ji pri­klau­so nuo po­žiū­rio į svei­ka­tą, ku­ris Klai­pė­do­ je vis la­biau tin­ka­mai ug­do­mas“, – pa­brė­žė J.Asa­daus­kie­nė. So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rė Na­tal­ja Is­to­mi­na, ne­se­niai da­ly­ va­vu­si tarp­tau­ti­nė­je Svei­kų mies­ tų tink­lo kon­fe­ren­ci­jo­je, už­si­mi­nė, jog iš­gir­do pa­gei­da­vi­mų, kad to­kią su­reng­tų ir Klai­pė­da. Ta­čiau esą tai bū­tų su­dė­tin­ga, nes rei­kė­tų kon­fe­ren­ci­jų sa­lės, ku­ rio­je tilp­tų ma­žiau­siai 1,5 tūkst. žmo­nių. „Rei­kia tu­rė­ti di­de­lių pla­nų. Siū­ly­ki­me, kad to­kią kon­fe­ren­ci­ ją Klai­pė­do­je ga­li­me su­reng­ti 2015 me­tais. Jei ją mums pa­ti­kės or­ga­ ni­zuo­ti, ta­da ir gal­vo­si­me, kaip tai pa­da­ry­ti“, – vie­nin­gai su­ta­rė ko­ mi­te­to na­riai.

15 – apie tiek tūkst. litų iš miesto biudžeto kasmet reikės sumokėti už narystę organizacijoje.

Bank­ru­tuo­jan­čios įmo­nės, pa­ja­mų ir jo­kio tur­to ne­tu­rin­ tys fi­zi­niai as­me­nys mies­to sa­vi­val­dy­ bei už že­mės nuo­ mą yra sko­lin­gi 14 mln. li­tų. Ti­ki­my­ bė at­gau­ti šiuos pi­ni­ gus yra la­bai ma­ža, ta­čiau val­di­nin­kai lai­ko­si jos įsi­ki­bę.

Sko­la: bank­ru­tuo­jan­čios įmo­nės ir tur­to ne­tu­rin­tys fi­zi­niai as­me­nys į

mies­to biu­dže­tą yra ne­su­mo­kė­ję 14 mln. li­tų že­mės nuo­mos mo­kes­čio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko mon­ta­žas

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sto­ja į ei­lę

Kaip su­ma­žin­ti sko­las už že­mės nuo­mą, va­kar svars­tė mies­to ta­ry­ bos Kont­ro­lės ko­mi­te­to na­riai. Klai­pė­do­je šį mo­kes­tį mo­ka apie 4 tūkst. as­me­nų ir įmo­nių. Per me­tus į mies­to biu­dže­tą su­ren­ka­ ma 7,5–8 mln. li­tų že­mės nuo­mos mo­kes­čio. „Tu­ri­me ir sko­li­nin­kų. Jų ypač pa­dau­gė­jo per sunk­me­tį, kai pra­ dė­jo bank­ru­tuo­ti įmo­nės. Ta­čiau, kol šios bend­ro­vės nė­ra iš­re­gist­ ruo­tos, vis tiek tu­ri­me joms skai­ čiuo­ti že­mės nuo­mos mo­kes­tį“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­čių sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Up­tie­nė. Dau­giau­sia už že­mės nuo­mą yra įsi­sko­li­nę 40 įmo­nių ir fi­zi­nių as­ me­nų. Jų sko­la sie­kia 14 mln. li­tų. „Vyk­do­me išieš­ko­ji­mus iš šių sko­li­nin­kų, bet tai su­dė­tin­ga. Daž­ niau­siai to­kiais at­ve­jais tur­tas bū­ na įkeis­tas ban­kams, areš­tuo­tas. Sa­vi­val­dy­bė sto­ja į ei­lę kaip ir ki­ti kre­di­to­riai. Jo­je esa­me vos ne pa­ sku­ti­niai. Ta­čiau, kol įmo­nė yra re­gist­re, nu­ra­šy­ti sko­los kaip be­ vil­tiš­kos ne­ga­li­me“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Al­ do­na Špu­čie­nė. Per­nai iš di­džių­jų sko­li­nin­kų bu­vo išieš­ko­ta 1,2 mln. li­tų že­mės

nuo­mos mo­kes­čio, šie­met – 550 tūkst. li­tų. „Šie­met išieš­ko­ta ma­žiau, nes per­nai bu­vo daug dirb­ta su tais žmo­nėms, ku­rie dar ga­lė­jo kaž­ką su­si­mo­kė­ti“, – tei­gė J.Up­tie­nė. Ne­ga­li nu­trauk­ti su­tar­ties

Di­de­les su­mas už že­mės nuo­mą įsi­sko­li­na ir fi­zi­niai as­me­nys. Vie­ nas jų sko­lin­gas per 3 mln. li­tų. Jis že­mės skly­pą iš­si­nuo­mo­jo auk­cio­ne pa­siū­lęs di­džiau­sią kai­ną. Išieš­ko­ti sko­los sa­vi­val­dy­bė ne­ga­ li, nes sko­li­nin­kas ne­tu­ri jo­kio tur­ to. Že­mės nuo­mos su­tar­tis su juo nu­trauk­ta. Ini­ci­juo­ti jo bank­ro­to sa­vi­val­dy­ bė taip pat ne­ga­li, nes fi­zi­nis as­muo jį tu­ri pa­skelb­ti pa­ts. Ta­čiau nu­trauk­ti nuo­mos su­tar­ tį su sko­li­nin­ku sa­vi­val­dy­bė ga­li ne vi­sa­da. To­kios ga­li­my­bės nė­ra, jei že­mės skly­pe sto­vi pa­sta­tas. Sa­vi­val­dy­bė tai­ko ir pra­kti­ką su­ da­ry­ti gra­fi­kus, ku­riais sko­li­nin­kai pa­si­ža­da su­si­mo­kė­ti sko­lą. „Ne­no­ri­me žlug­dy­ti įmo­nių, kad šios, su­mo­kė­ju­sios mo­kes­tį, iš kar­ to bank­ru­tuo­tų“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tei­sės sky­riaus ve­dė­ jas And­rius Ka­ča­li­nas. Lin­ki lai­mė­ti lo­te­ri­jo­je

Ko­mi­te­to na­riai tvir­ti­no, kad to­kių sko­lų be­veik neį­ma­no­ma išieš­ko­ti, o to­kios teo­ri­nės ga­li­my­bės ir ti­ ki­my­bės jas at­gau­ti sa­vi­val­dy­bei

Al­do­na Špu­čie­nė:

Sa­vi­val­dy­bė sto­ja į ei­lę kaip ir ki­ti kre­ di­to­riai. Jo­je esa­me vos ne pa­sku­ti­niai.

tik ken­kia. „Tur­tas ne­be­nau­do­ ja­mas, pi­ni­gų nei­šieš­ko­si, o ro­do sko­lą“, – dės­tė ta­ry­bos na­rys Al­ gir­das Grub­lys. A.Špu­čie­nė tvir­ti­no, kad sko­la už že­mės nuo­mą kaip be­vil­tiš­ka nu­ra­ šo­ma, kai įmo­nė yra iš­re­gist­ruo­ja­ ma. Da­bar to­kių sko­lų yra apie 350 tūkst. li­tų. A.Ka­ča­li­nas tvir­ti­no, jog iš kar­to nu­brauk­ti sko­lų ne­rei­kė­tų, nes vis tiek yra ti­ki­my­bė, kad sko­li­nin­kas gaus ko­kių nors pa­ja­mų ir bus ga­li­ ma išieš­ko­ti bent da­lį su­mos. „Gal žmo­gus lai­mės lo­te­ri­jo­je. Rei­kia iš­nau­do­ti vi­sas ga­li­my­bes“, – tei­gė ve­dė­jas.

Po pir­ties – skaus­mai ir nuo­bo­du­lys Ne­ži­nau, kaip jam sek­ 1 sis dirb­ti, nes su­ža­lo­ji­ mas rim­tas.

Trau­ma: 10 die­nų ken­tęs skaus­mą ir nuo­bo­džia­vęs na­muo­se V.Če­pas

šian­dien jau ke­ti­no pa­si­ro­dy­ti dar­be.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ypač da­bar mums jo la­bai rei­kia. Juk žmo­gus ty­čia ne­si­ža­lo­jo, kad ga­lė­tų ne­dirb­ti.“ Po de­šim­ties ne­dar­bin­gu­mo die­nų šian­dien V.Če­pas jau tu­rė­ tų pa­si­ro­dy­ti dar­be. Ne­ma­žą žaiz­ dą ant ko­jos be­si­gy­dan­tis po­li­ti­ kas tei­gė pa­var­gęs nuo skaus­mo ir dėl trau­mos pa­ti­ria­mų ne­pa­ to­gu­mų. Be to, ne­ti­kė­tas su­ža­lo­ ji­mas su­stab­dė ne­ma­žai jo su­pla­ nuo­tų dar­bų.

Vi­ce­me­ras ne­no­rė­jo pa­sa­ko­ti de­ta­lių, kaip pa­ty­rė trau­mą, pra­ si­ta­rė tik tiek, kad pe­rian­tis pir­ ty­je bu­vo nu­tvil­ky­tas van­ta, ku­ri prieš tai bu­vo pa­nar­din­ta į karš­tą van­de­nį. Kas jį nu­tvil­kė, V.Če­pas ne­no­rė­jo pa­sa­ky­ti, nes žmo­gus taip pa­siel­gė ne­ty­čia, ne­gal­vo­da­ mas, kad pa­sek­mės ga­li bū­ti to­kios skau­džios. „Bjau­ri žaiz­da, kaip ir vi­sos nu­ de­gi­mo žaiz­dos. Ne­lin­kė­čiau nė prie­šui to­kio skaus­mo. Bu­vau su­ pla­na­vęs la­bai daug svar­bių dar­bų, da­bar jie at­si­dė­jo po Nau­jų­jų me­tų.

De­šimt die­nų be dar­bo sun­ko­ka iš­ tver­ti. Sė­dė­siu ko­ją iš­tie­sęs, žaiz­da – ant blauz­dos. Bet jau vis­kas ei­na į ge­ra“, – pa­sa­ko­jo V.Če­pas. Ki­tas V.Grub­liaus­ko pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas prieš pu­sant­rų me­tų keis­to­mis ap­lin­ky­bė­mis stip­riai su­ si­ža­lo­jo ran­ką. Tą­kart me­ras bu­vo ką tik pra­dė­jęs ato­sto­gau­ti, A.Šul­cas jį pa­va­da­vo. Po rugp­jū­čio aud­ros vi­ce­ me­ras sa­vo kie­me elekt­ri­niu įran­kiu pjaus­tė nu­griu­vu­sį me­dį. Prie­tai­sas stai­ga įtrau­kė po­li­ti­ko marš­ki­nius. A.Šul­cas at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je ir tris va­lan­das bu­vo ope­ruo­ja­mas.

3

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

miestas Kvie­čia re­gist­ruo­tis

In­ves­ta­vo į sau­gu­mą

Fil­mas – apie kor­mo­ra­nus

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ji bib­lio­te­ka skel­bia tra­di­ ci­nio kon­kur­so „Klai­pė­dos kny­ ga“ pra­džią. Vi­sos Klai­pė­dos lei­ dyk­los ir pa­vie­niai lei­dė­jai, 2013 m. iš­lei­dę nors po vie­ną lei­di­nį, kvie­čia­mi re­gist­ruo­tis iki gruo­ džio 20 d. Lei­di­nių lau­kia­ma Me­ no sky­riu­je (J.Ja­no­nio g. 9, tel. 314 730, menas@biblioteka.lt).

„Klai­pė­dos naf­ta“ in­ves­ta­vo 800 tūkst. li­tų į prieš­gais­ri­nės sis­te­mos mo­der­ni­za­vi­mą. Ge­ le­žin­ke­lio va­go­nų iš­kro­vi­mo ke­ liuo­se 3A ir 3B įreng­ta nau­ja van­dens už­tva­rų ir ge­si­ni­mo pu­ to­mis sis­te­ma. Ja ga­li bū­ti ge­si­ na­mas ne tik lo­ka­lus gais­ro ži­di­ nys, bet ir neut­ra­li­zuo­ja­ma ug­ nis kur kas di­des­nia­me plo­te.

Daug dis­ku­si­jų ke­lian­ti kor­mo­ra­nų po­pu­lia­ci­jos gau­sė­ji­mo pro­ble­ma bus ap­tar­ta Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­ bės ini­cia­ty­va ku­ria­ma­me pa­žin­ti­ nia­me do­ku­men­ti­nia­me fil­me. Ja­ me bus ap­žvelg­tas kor­mo­ra­nų pa­ pli­ti­mas ir gau­sa Eu­ro­po­je bei Lie­ tu­vo­je, šių paukš­čių rai­dos cik­lai, jų da­ro­ma įta­ka miš­kų ūkiui, bus ap­tar­tos re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nės.

Ke­li­nin­kams – so­li­džios bau­dos

Re­kor­das. Šian­d ien 10 val. Klai­p ė­ dos uni­ver­s i­te­to au­lo­j e (Man­to g. 84) Hu­ma­n i­ta­r i­n ių moks­lų fa­k ul­te­ to stu­den­tai sieks re­kor­do „Dau­g iau­ sia kar­pi­n ių“. Jis bus skir­tas K.Do­ne­ lai­čio 300-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­m i­nė­t i. Lie­t u­vos re­kor­dus re­g ist­ ruo­jan­t i agen­t ū­ra „Fac­t um“ pa­t vir­t i­ no, kad šiuo me­tu toks re­kor­das dar ne­re­g ist­r uo­tas, to­dėl Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to stu­den­tai tu­r i uni­ka­l ią pro­ gą pa­tek­t i į Lie­t u­vos re­kor­dų kny­gą. Ren­g i­nio me­tu stu­den­tai pa­gal dai­l i­ nin­kės Eg­lės Vil­kai­tės pa­ruoš­tą šab­ lo­ną ga­m ins skra­ju­tes, ku­r ios kar­t u su K.Do­ne­lai­čio „Me­tų“ ci­ta­to­mis bus pla­t i­na­mos ju­bi­l ie­ji­n ių ren­g i­n ių me­ tu, taip pat vyks lie­tu­vių fi­lo­lo­g i­jos ir re­ž i­sū­ros ket­vir­to kur­so stu­den­tų fil­ mo prem­je­ra.

Ke­li­nin­kų dar­bą, iš­ kri­tus pir­ma­jam gau­ses­niam snie­gui, sa­vi­val­dy­bė įver­ti­ no griež­to­mis san­ kci­jo­mis. Abiem mies­to gat­ves pri­ žiū­rin­čioms įmo­ nėms skir­tos bau­ dos. Nuo­bau­da tai­ ky­ta ir ša­li­gat­vių va­ly­to­jams. Ver­ti­ni­mas: mies­to val­džios nuo­mo­ne, ne vi­sos uostamiesčio gat­vės už­va­kar bu­vo tin­ka­mai nu­va­ly­tos.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia gat­vių va­ly­ to­jų dar­bui, iš­kri­tus pir­ma­jam gau­ ses­niam snie­gui, ne­gai­lė­jo kri­ti­kos ir ati­tin­ka­mų veiks­mų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė pa­brė­žė, kad tiek šiau­ri­ nę, tiek pie­ti­nę mies­to da­lį pri­žiū­ rin­čios įmo­nės ne­su­sit­var­kė su si­ tua­ci­ja. Abiem gat­ves va­lan­čioms bend­ ro­vėms sa­vi­val­dy­bė sky­rė bau­das – po 1 tūkst. 600 li­tų. Pir­ma­die­ nio ry­tą vy­ku­sio pa­tik­ri­ni­mo me­

tu nu­sta­ty­ta, kad šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je ne­tin­ka­mai bu­vo nu­va­ly­tos S.Dau­kan­to, S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no, P.Li­dei­kio, Man­to gat­vės. Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je esą pra­ stai bu­vo iš­kuop­tas Ši­lu­tės plen­ tas, Nai­ku­pės, Deb­re­ce­no ir Vin­ gio gat­vės. Bau­da už vie­ną už­fik­suo­tą ne­ nu­va­ly­tos gat­vės at­ve­jį ke­li­nin­ kams sie­kia 400 li­tų. To­kios pat san­kci­jos tai­ko­mos ir ša­li­gat­vių va­ly­to­jams. Vie­šą­sias mies­to erd­ves pri­žiū­ rin­čiai įmo­nei po pir­mo­jo gau­ses­ nio snie­go skir­ta 400 li­tų bau­da už ne­tin­ka­mai nu­va­ly­tą S.Dau­kan­to

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mies­to sa­vi­val­dy­bė gat­vių va­ly­to­jams vien už bu­dė­ji­mą, jei ne­rei­kia va­žiuo­ ti va­ly­ti ar bars­ty­ti gat­vių, per mė­ne­sį su­mo­ka apie 19 tūkst. li­tų. gat­vės ša­li­gat­vį. Pa­sak I.Ša­ka­lie­ nės, pa­tik­ri­ni­mai, kaip gat­vių ir ša­ li­gat­vių va­ly­to­jai at­lie­ka sa­vo dar­ bą, bus or­ga­ni­zuo­ja­mi ir to­liau.

„Šian­dien at­ly­dys, to­dėl pro­ble­ mų nė­ra. Pa­tik­ri­ni­mus or­ga­ni­zuo­ si­me pa­gal si­tua­ci­ją“, – va­kar pa­ ti­ki­no ve­dė­ja. Mies­to sa­vi­val­dy­bė gat­vių va­ly­ to­jams vien už bu­dė­ji­mą, jei ne­rei­ kia va­žiuo­ti va­ly­ti ar bars­ty­ti gat­ vių, per mė­ne­sį su­mo­ka apie 19 tūkst. li­tų. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je bu­dė­ji­ mas at­siei­na apie 12 tūkst., pie­ti­ nė­je – 7 tūkst. li­tų. Įp­ras­tai bu­di dvi trans­por­to prie­ mo­nės. Ta­čiau už­si­tę­sus ru­de­niui bu­vo su­si­tar­ta, kad bu­dės vie­na, kol at­ šals orai.

Šal­tis su­va­rė į nak­vy­nės na­mus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

At­ša­lus orams, be­na­miai pra­dė­jo ieš­ko­ti šil­tes­nės vie­tos pri­si­glaus­ ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu uos­ta­mies­čio nak­vy­nės na­muo­se ga­li­ma ras­ti vos ke­lias lais­vas vie­tas.

Klai­pė­dos nak­vy­nės na­muo­se yra 122 vie­tos, kur žmo­nės ga­li gy­ven­ti pus­me­tį. Pas­ta­ruo­ju me­tu jos be­ veik vi­sos užim­tos. Lais­vos yra li­ ku­sios tik ke­tu­rios. Vie­nai nak­čiai įstai­ga ga­li priim­ ti 52 žmo­nes. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­ mis ge­riau­siu at­ve­ju ga­li­ma ras­ti dvi lais­vas vie­tas. Be­na­miai vie­nos nak­ties nak­vy­nės na­muo­se ga­li bū­ ti nuo 20 iki 8 val. „Be­na­miai jau ieš­ko šil­tes­nės gy­ ve­ni­mo vie­tos. Penk­ta­die­nį tai­kė­ me ir išim­tį. Žmo­gus nu­ša­lo pė­das, to­dėl jis į nak­vy­nės na­mus bu­vo priim­tas be rei­kia­mų do­ku­men­tų.

Dienos telegrafas

To­kių at­ve­jų per me­tus bū­na 4–5. Tai­ko­me išim­tį, kai žmo­gaus gy­ vy­bei ky­la grės­mė, o do­ku­men­tai pra­de­da­mi tvar­ky­ti, kai jis ap­si­gy­ ve­na pas mus“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­ dos mies­to nak­vy­nės na­mų di­rek­ to­rė Al­ma Kont­ri­mai­tė. Vy­rau­jant šal­tiems orams, pa­si­ tai­ko at­ve­jų, kai į nak­vy­nės na­mus yra įlei­džia­mi ir ne­blai­vūs as­me­ nys. Įp­ras­tai ap­svai­gę pi­lie­čiai ne­ prii­ma­mi. „Pir­miau­sia at­si­žvel­gia­me į rei­ ka­la­vi­mus neį­leis­ti ne­blai­vių as­ me­nų, o ta­da ver­ti­na­ma kiek­vie­ na si­tua­ci­ja at­ski­rai.Jei la­bai šal­ta, žmo­gus yra neag­re­sy­vus, ne­ke­lia grės­mės ki­tiems, ta­da įlei­džia­me. Ta­čiau bū­na at­ve­jų, kai be­na­miai tuo pra­de­da pikt­nau­džiau­ti. Bū­ na ne­blai­vūs ir aiš­ki­na, kad pri­va­ lo­me įleis­ti, nes yra šal­ta“, – tei­ gė va­do­vė. Di­džio­ji da­lis nak­vy­nės na­mų gy­ven­to­jų yra vy­rai.

Jau­ni­mas. Šian­d ien 16 val. Klai­p ė­ dos vie­šo­sios bib­l io­te­kos Jau­n i­mo sky­r iu­je (Til­žės g. 9) vyks ren­g i­nys jau­n i­mui „Pa­si­ma­t uok pro­fe­si­ją“. Ja­ me jau­n i­mas for­muos sa­vęs pa­ž i­n i­ mo įgū­džius, iš­moks at­skleis­ti stip­rią­ sias bei to­bu­l in­t i­nas as­me­ny­bės pu­ ses, at­l iks pro­fe­si­jos tin­ka­mu­mo tes­ tus. Da­ly­viai pa­si­rengs in­di­vi­dua­l ius veiks­mų pla­nus. Ati­da­ry­mas. Ry­toj 17.30 val. Klai­pė­ dos se­na­mies­ty­je (Tur­gaus g. 10) ati­da­ ro­ma nau­ja me­no erd­vė – ma­žo­ji ga­le­ ri­ja „Kris­ti­da“. Jo­je bus eks­po­nuo­ja­ma pro­fe­sio­na­lių kū­rė­jų ke­ra­mi­kos, gra­fi­ kos, ta­py­bos ir ki­ti ma­žo for­ma­to me­ no kū­ri­niai. Taip pat pla­nuo­ja­ma reng­ ti mi­ni pa­ro­das. Nau­jo­sios ga­le­ri­jos ati­ da­ry­mui pri­sta­to­mi gra­fi­kių Ni­jo­lės Vi­ lu­t ie­nės, El­v y­ros Ka­ta­l i­nos Kriau­čiū­ nai­tės, ke­ra­mi­kių Jo­vi­tos Lau­ru­šai­tės, Vir­g i­n i­jos Jur­šie­nės, Dai­vos Lo­ž y­tės, Lai­mos Ma­čiu­lai­ty­tės dar­bai bei Val­ dos Ve­ri­kai­tės stik­lo dir­bi­niai. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Zi­nai­da Ne­fio­do­ va (g. 1924 m.), Emi­l i­ja Čer­niaus­k ie­nė (g. 1928 m.), Da­nu­tė Ago­ta Rū­sie­nė (g. 1935 m.), Ben­ja­m i­nas Jan­kaus­kas (g. 1941 m.), Ja­va Sta­n is­la­va Go­tau­t ie­nė (g. 1942 m.), Ga­l i­na Tiš­la­ko­va (g. 1950 m.), Svet­la­na Tiš­čen­ko (g. 1959 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Vik­tor Zu­z in, Ser­gej Ca­r iuk, Ele­na La­jaus­k ie­nė, Ste­pan Bog­da­nov, Da­ nu­tė Ago­ta Rū­sie­nė, Ga­l i­na Tiš­la­ko­ va, Svet­la­na Tiš­čen­ko. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai (dvy­nių po­ra).

Užim­tu­mas: pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis uos­ta­mies­čio nak­vy­nės na­muo­

se ras­ti lais­vų vie­tų be­veik neį­ma­no­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 50 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­sia skun­dė­s i krau­jo­t a­kos su­t ri­k i­m ais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

4

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

miestas

Sen­jo­rams – pa­ty­čių šou Ka­d an­g i dar­b as bu­ 1 vo kenks­min­gas, mo­te­ ris į pen­si­ją išė­jo bū­da­ma 50 me­

jo grįž­ti į Lie­tu­vą, kad bū­tų ar­čiau sa­vo ar­ti­mų­jų.

tų – 1992-ai­siais. Po me­tų į pen­si­ją išė­jo ir vy­ras. Dar po ke­le­rių me­tų po­rą pa­sie­ kė ži­nia, kad Uk­rai­no­je sun­kiai ser­ ga Geor­gi­jaus ma­ma, to­dėl jie nu­ spren­dė iš­vyk­ti ir pa­sku­ti­niuo­sius jos gy­ve­ni­mo me­tus pra­leis­ti kar­tu. Te­ko su­si­tvar­ky­ti for­ma­lu­mus dėl pen­si­jų. Tuo me­tu ga­lio­jo Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos ir Uk­rai­nos vy­ riau­sy­bių su­si­ta­ri­mas „Dėl bend­ ra­dar­bia­vi­mo pen­si­nio ap­rū­pi­ni­mo sri­ty­je“. Tai yra iš­vy­ku­siems į Uk­ rai­ną gy­ven­ti A. ir G.Mer­ku­lo­vams pen­si­jų mo­kė­ji­mas Lie­tu­vo­je bu­ vo nu­trauk­tas ir jas pra­dė­jo mo­kė­ ti Uk­rai­na. Iš­vyk­da­mi klai­pė­die­čiai čia par­ da­vė sa­vo būs­tą, nes ti­kė­jo­si, kad gy­vens Uk­rai­no­je. Nep­raė­jus nė me­tams, mi­rė Geor­gi­jaus ma­ma, klai­pė­die­čiai is­to­ri­nė­je tė­vy­nė­je taip ir ne­pri­ta­po, to­dėl nu­spren­dė grįž­ti į Lie­tu­vą. Mer­ku­lo­vai nie­ka­da ne­pla­na­ vo at­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės.

Pra­si­dė­jo jau 10 me­tų trun­kan­ ti ko­va už sa­vo tei­sė­tai už­dirb­tus pi­ni­gus. Tai abiem su­tuok­ti­niams kai­na­vo svei­ka­tą. Geor­gi­jaus būk­ lė šiuo me­tu ypač sun­ki. Po­rą sle­ gia ne tik li­gos, bet ir ne­žmo­niš­ka ne­tei­sy­bė. Klai­pė­dos „Sod­ros“ sky­riaus va­ do­vas Val­de­ma­ras Anu­žis tei­gia, kad pir­mą kar­tą A. ir G.Mer­ku­lo­vų is­to­ri­ją iš­gir­do 2008 m., kai pra­dė­ jo ei­ti šias pa­rei­gas. „Jie jau iki to į „Sod­rą“ vaikš­čio­ jo pen­ke­rius me­tus. Mes ta­da ap­ta­ ri­nė­jo­me, ką rei­kia da­ry­ti. Jų klau­ si­mą ga­li­ma iš­spręs­ti tik ju­ri­diš­kai, to­dėl pra­si­dė­jo teis­mų ma­ra­to­nas“, – tvir­ti­no V.Anu­žis. Esą tai, kad jie nei­ma Uk­rai­nos mo­ka­mos pen­si­jos, nie­kur nė­ra fik­suo­ta. Pa­sak V.Anu­žio, „Sod­ra“ net ne­tu­ri A. ir G.Mer­ku­lo­vų pen­ si­jų by­lų, šiuos do­ku­men­tus esą pa­siė­mė Už­sie­nio iš­mo­kų tar­ny­ba, po to, kai jie iš­vy­ko gy­ven­ti į Uk­rai­ ną, tas by­las iš­siun­tė ten.

Grau­dus su­grį­ži­mas

Ta­ma­ra Lo­chan­ki­na:

2003 me­tais į Lie­tu­vą grį­žu­sių klai­pė­die­čių lau­kė ne­ma­lo­ni ži­ nia. Paaiš­kė­jo, kad bu­vu­sios lie­ tu­viš­kos pen­si­jos Mer­ku­lo­vai ne­ be­gaus. Mat nuo 2002 m. va­sa­rio įsi­ga­lio­jo nau­ja Lie­tu­vos ir Uk­rai­ nos su­tar­tis dėl so­cia­li­nės ap­sau­ gos, pa­gal ku­rią pen­si­jų mo­kė­ji­mą tu­ri tęs­ti jas pa­sky­ru­si vals­ty­bė, tai yra Uk­rai­na. Ki­taip ta­riant, Ala ir Geor­gi­ jus tu­rė­jo gau­ti 21 JAV do­le­rio dy­ džio, maž­daug 50 li­tų, uk­rai­nie­ tiš­ką pen­si­ją, vie­toj ke­lias­de­šimt kar­tų di­des­nės jiems pri­klau­san­ čios lie­tu­viš­kos. Šei­mą iš­ti­ko šo­kas. Jie su­stab­dė Uk­rai­nos pen­si­jų ga­vi­mą, nors lie­ tu­viš­kos su­tuok­ti­niams nie­kas ne­ ke­ti­no su­grą­žin­ti. Sug­rį­žu­siems į Klai­pė­dą Mer­ku­lo­vams san­tau­pų už­te­ko tik bend­ra­bu­čio kam­ba­rė­liui įsi­gy­ti. Be to, Ala su Geor­gi­ju­mi li­ko be jo­kio pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nio. „Kai iš­va­žia­vo­me, bu­tai čia bu­ vo pi­ges­ni, kai grį­žo­me, ga­lė­jo­me nu­si­pirk­ti tik bend­ra­bu­čio kam­ ba­rį. Dėl vi­sų tų da­ly­kų svei­ka­tą pra­ra­do­me, ma­no vy­ras da­bar la­ bai sun­kiai ser­ga, be­li­ko vien kau­lai ir oda“, – guo­dė­si A.Mer­ku­lo­va. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad Klai­pė­do­ je gy­ve­na jos duk­ra ir anū­kė. Duk­ ra pa­ti ne­tu­ri dar­bo, ne­se­niai mi­rė jos vy­ras. Ala tei­gė, jog la­bai no­rė­

Komentaras

Do­ku­men­tai iš­si­bars­tė?

Di­džiau­sias blo­ gis šio­je is­to­ri­jo­je – val­di­nin­kai, ku­rie, užuo­t pa­dė­ję žmo­ nėms, iš­si­gan­do as­ me­ni­nės at­sa­ko­ my­bės ir sau­go­jo sa­vo kė­dę.

„Da­lis do­ku­men­tų yra Už­sie­nio iš­mo­kų tar­ny­bo­je, da­lis – Uk­rai­no­ je, mes nie­ko ne­tu­ri­me“, – tvir­ti­ no V.Anu­žis. Per tuos 10 me­tų A. ir G.Mer­ku­ lo­vai krei­pė­si į tuo­me­tį pre­zi­den­ tą Val­dą Adam­kų, į So­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ją, į Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ją, į Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­si­ją. Ir iš vi­sur ga­vo for­ ma­lius at­sa­ky­mus. Ties be­pro­ty­bės ri­ba

Ala ir Geor­gi­jus 10 me­tų gy­ve­na kaip varg­šai – tik iš pa­šal­pų. Skau­ džiau­sia tai, kad sa­vo tei­sė­tą pen­ si­ją jie są­ži­nin­gai už­dir­bo. „Jie abu gau­na po 315 li­tų so­cia­ li­nę pa­šal­pą. Bet ne­ga­liu net ap­sa­ ky­ti, ko­kia tų žmo­nių psi­cho­lo­gi­nė

Leo­ni­das Zu­ba­no­vas Ad­vo­ka­tas

S Ko­vo­ja: klai­pė­die­tė Sei­mo na­rė I.Ro­zo­va pra­dė­jo rink­ti Sei­mo na­rių

pa­ra­šus, kad ga­lė­tų dėl A. ir G.Mer­ku­lo­vų pen­si­jų kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­ nį Teis­mą. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bū­se­na. Užuot il­sė­ję­si bai­gę dar­bo kar­je­rą, žmo­nės skurs­ta ir ken­ čia. Net nu­va­žiuo­ti į mies­to cent­ rą nė­ra pa­jė­gūs, tu­rė­da­mi to­kias pa­ja­mas“, – tei­gė A. ir G.Mer­ku­ lo­vų rei­ka­lais be­si­rū­pi­nan­ti bu­vu­ si Klai­pė­dos ta­ry­bos na­rė Ta­ma­ra Lo­chan­ki­na. Šios ži­no­mos klai­pė­die­tės įsi­ti­ki­ ni­mu, rei­kės siek­ti mo­ra­li­nės kom­ pen­sa­ci­jos, nes dėl tarp­vals­ty­bi­nių su­si­ta­ri­mų, ku­rie, be­je, prieš­ta­rau­ ja Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jai, iš žmo­ nių yra atim­ta ne tik tei­sė­ta pen­si­ ja, bet ir svei­ka­ta. „Di­džiau­sias blo­gis šio­je is­to­ri­ jo­je – val­di­nin­kai, ku­rie, užuo­t pa­ dė­ję žmo­nėms, iš­si­gan­do as­me­ni­ nės at­sa­ko­my­bės ir sau­go­jo sa­vo kė­dę“, – ma­no T.Lo­chan­ki­na. Mi­nis­te­ri­ja nie­kur ne­sku­ba

Va­kar Vil­niu­je A. ir G.Mer­ku­lo­vų klau­si­mu vy­ko So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų bei „Sod­ros“ di­rek­to­riaus su­si­ti­ ki­mas su klai­pė­die­te Sei­mo na­re Iri­na Ro­zo­va. Ta­čiau šis su­si­ti­ki­ mas nie­ko ne­lė­mė. „Tie žmo­nės bu­vo są­ži­nin­gi, jie iš­va­žiuo­da­mi iš Lie­tu­vos pra­ne­šė, kad iš­vyks­ta, ir jiems sky­rė uk­rai­ nie­tiš­ką pen­si­ją. Ta­čiau, kai grį­ žo, paaiš­kė­jo, jog lie­tu­viš­ka pen­ si­ja jiems ne­bep­rik­lau­so. Kaip jie tu­ri gy­ven­ti už tuos ke­lias­de­šimt li­tų?“ – klau­sė I.Ro­zo­va. Su­tar­tis su Lie­tu­va ir Uk­rai­na dėl pen­si­jų yra ra­ti­fi­kuo­ta. I.Ro­zo­vos įsi­ti­ki­ni­mu, tas su­tar­ties teks­tas

mū­sų pi­lie­čiams ne­pa­lan­kus. Ta­ čiau kler­kų tai esą ne­lie­čia. „Yra du žmo­nės, Lie­tu­vos pi­lie­ čiai, jie čia dir­bo vi­są gy­ve­ni­mą, už­dir­bo pen­si­ją, ku­ri jiems pri­ klau­so pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją. Ta­čiau, kai jie atei­na į „Sod­rą“, ten jiems aiš­ki­na, kad val­di­nin­kai ne­no­ ri nu­si­ženg­ti įsta­ty­mams, nes toks priim­tas tarp­tau­ti­nis su­si­ta­ri­mas“, – tei­gė I.Ro­zo­va. Lie­t u­vos Kons­t i­t u­c i­j os 52 straips­nis liu­di­ja, jog „vals­ty­ bė lai­duo­ja pi­lie­čių tei­sę gau­ti se­ nat­vės ir in­va­li­du­mo pen­si­ją“, o 7 straips­ny­je ra­šo­ma, kad „ne­ga­lio­ja joks įsta­ty­mas ar ki­tas ak­tas, prie­ šin­gas Kons­ti­tu­ci­jai“. „Sod­ra“ el­gia­si tei­sin­gai?

„Sod­ros“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir tarp­ tau­ti­nių ry­šių sky­riaus vyr. spe­ cia­lis­tas Mar­ty­nas Ži­lio­nis „Klai­ pė­dai“ pa­ra­šė, jog ap­gai­les­tau­ja, kad gy­ven­to­jai pa­ti­ria keb­lu­mų dėl tarp­vals­ty­bi­nių su­si­ta­ri­mų, ku­rie tu­ri bū­ti kei­čia­mi at­si­žvel­giant į nau­jas ap­lin­ky­bes. „Ati­tin­ka­mas su­si­ta­ri­mas tarp Lie­tu­vos ir Uk­rai­nos šiuo me­tu yra to­bu­li­na­mas. Kai jis bus pa­keis­tas, jo­kių ne­su­sip­ra­ti­mų ne­tu­rė­tų lik­ ti. Kaip ten be­bū­tų, teis­mai nu­sta­tė, jog „Sod­ra“ tin­ka­mai tai­kė ra­ti­fi­kuo­ tą su­tar­tį. Da­ro­me vis­ką, kad ne­pa­ žei­džiant įsta­ty­mų kiek­vie­no gy­ven­ to­jo nau­dai bū­tų priim­ti pa­lan­kiau­si spren­di­mai“, – pra­ne­šė M.Ži­lio­nis. Ši­tos kler­kų pa­stan­gos trun­ka jau 10 me­tų. Ma­ža to, esą A. ir G.Mer­

i­t ua­ci­ja – ab­sur­d iš­ka. Nors ir Klai­p ė­dos apy­gar­dos ad­m i­ nist­ra­ci­nis teis­mas, ir Lie­tu­vos vy­r iau­sia­sis ad­m i­n ist­ra­ci­n is teis­mas pa­si­sa­kė už lie­tu­viš­k ų pen­si­ jų at­sta­ty­mą Mer­k u­lo­vams, bet „Sod­ ra“ priė­mė spren­d i­mą ne­skir­t i šiems pen­si­nin­kams pen­si­jų. „Sod­ra“ ma­no, kad jiems pen­si­ją tu­ri mo­kė­ti Uk­rai­na, re­mia­ma­si tarp­vals­ty­bi­niu su­si­ta­ri­mu „Dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo pen­si­nio ap­rū­ pi­ni­mo sri­ty­je“. Ta­čiau ge­rai įsi­skai­čius šią su­tar­t į, aki­vaiz­du, kad jo­je ra­šo­ma tik apie tuos at­ve­jus, jei as­me­nys vie­ ną kar­tą ker­ta vals­ty­bi­nę sie­ną. O šie pen­si­nin­kai kir­to vals­ty­bi­nę sie­ną du kar­tus, iš­va­žia­vo iš Lie­tu­vos į Uk­rai­ną ir su­grį­žo. O bū­tent to­kia si­tua­ci­ja šio­je su­tar­ty­je ne­nu­ma­ty­ta. Ant­ro­jo­je – pa­ tai­sy­to­je su­tar­ty­je su Uk­rai­na ra­šo­ma, kad pen­si­ja, pa­skir­ta pa­gal anks­tes­n į su­si­ta­ri­mą, ne­per­žiū­ri­ma ir to­liau mo­ ka­ma se­ną­ja tvar­ka, to­dėl Mer­ku­lo­vai ir pa­kliu­vo į to­kią bė­dą.

ku­lo­vai pa­tys kal­ti, kad ne­tu­ri pa­ ja­mų, nes ne­su­tin­ka im­ti uk­rai­nie­ tiš­kos pen­si­jos. „No­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį, jog pen­si­jų mo­kė­ji­mas iš Uk­rai­nos yra su­stab­dy­tas pa­čių A. ir G.Mer­ku­lo­ vų pra­šy­mu, nes šios vals­ty­bės pa­ skir­tos pen­si­jos nė­ra di­de­lės. Tam, kad Lie­tu­va ga­lė­tų pa­skir­ti pen­si­ ją už Lie­tu­vo­je įgy­tą sta­žą, bū­ti­nas su­tar­ties su Uk­rai­na pa­kei­ti­mas. Mi­nis­te­ri­ja šį pa­kei­ti­mą yra ini­ ci­ja­vu­si jau 2006 me­tais. Iki šiol su Uk­rai­na su­si­tar­ti ne­pa­vy­ko“, – ant­ri­no So­cia­li­nio drau­di­mo ir kau­pi­mo pen­si­jų sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Ri­ta Ba­bians­kai­tė. „Da­bar jie aiš­ki­na, kad 2014 m. ban­dys vėl tar­tis su Uk­rai­na dėl pen­si­jų su­tar­ties pa­kei­ti­mo. Ta­ čiau aiš­ku vie­na, kad mi­nis­te­ri­ ja vi­sus tuos me­tus, ži­no­da­ma, jog su­tar­tis blo­ga, nie­ko ne­da­rė. Tai – Kons­ti­tu­ci­jos pa­žei­di­mas. Mes ini­ ci­juo­si­me Sei­mo na­rių pa­ra­šų rin­ ki­mą ir kreip­si­mės į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą“, – ža­dė­jo I.Ro­zo­va. Sei­mo na­rė tei­gė, jog ti­ki, kad pa­ vyks pa­siek­ti tei­sy­bę, ta­čiau neaiš­ ku, kiek tai už­truks. Pa­ti A.Mer­ku­lo­va ir­gi nu­si­tei­ku­ si to­liau ko­vo­ti už sa­vo tei­sė­tus pi­ ni­gus, mo­te­ris sa­kė, kad kreip­sis į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą Stras­bū­re.

5

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

miestas

Klaipėdoje bus skelbiami Vėt­run­gių metai Uostamiestyje vis di­des­nį pa­grei­tį įgau­na idė­ja 2014-uo­sius pa­skelb­ti Vėt­run­gių me­tais. Taip esą sie­kia­ma šiuos sim­bo­lius su­grą­žin­ti į vie­šą­jį miesto gy­ve­ni­mą. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Pri­si­pa­žin­siu, kai pir­mą kar­ tą iš­gir­dau apie šią idė­ją, ją ver­ti­ nau la­bai skep­tiš­kai. Ta­čiau da­bar, po dau­gy­bės ofi­cia­lių ir neo­fic­ ia­ lių kon­sul­ta­ci­jų, ją vi­siš­kai pa­lai­ kau. Nors pa­ts esu ni­diš­kis ir ne­ tu­rė­čiau taip sa­ky­ti, ta­čiau tik­ro­ji vėt­run­gių sos­ti­nė yra bū­tent Klai­ pė­da“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Na­rū­nas Lend­rai­tis. Va­kar So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­ to na­riai vien­bal­siai pri­ta­rė idė­jai 2014-uo­sius Klai­pė­do­je pa­skelb­ ti Vėt­run­gių me­tais. Po­li­ti­kai ak­ cen­ta­vo, kad jie tu­rė­tų bū­ti mi­ni­ mi ne tik po­pie­riu­je, bet ir rea­liais dar­bais – kny­go­mis, kon­fe­ren­ci­ jo­mis. „Pa­reng­si­me kuo ge­res­nį prie­ mo­nių pla­ną, kaip tin­ka­mai pa­mi­ nė­ti Vėt­run­gių me­tus“, – pa­ti­ki­no N.Lend­rai­tis. Vie­na idė­jų – įkur­ti vėt­run­ gių alė­ją. Esą jau net yra šios idė­ jos įgy­ven­di­ni­mo me­ce­na­tai, rei­kia tik iš­si­rink­ti vie­tą, kur to­kia alė­ja ga­lė­tų at­si­ras­ti.

Na­rū­nas Lend­rai­tis:

Nors pa­ts esu ni­diš­ kis ir ne­tu­rė­čiau taip sa­ky­ti, ta­čiau tik­ro­ji vėt­run­gių sos­ti­nė yra bū­tent Klai­pė­da. Sim­bo­liai: vėt­run­ges, ku­rios gau­siai puo­šia Ne­rin­gos gy­ven­vie­tes, už­si­mo­ta su­grą­žin­ti ir į uos­ta­mies­čio vie­

Tarp dis­ku­tuo­ti­nų erd­vių yra ta­kas nuo Jo­no kal­ne­lio iki Kul­tū­ ros fab­ri­ko, Da­nės kran­ti­nė ne­to­li „Me­ri­dia­no“, ke­lias Smil­ty­nė­je Jū­ rų mu­zie­jaus link. „Aiš­ku, vie­ta ne­bus pa­ren­ka­ma šiaip sau. Bus skel­bia­mas kon­ kur­sas, nag­ri­nė­ja­mos vi­zua­li­za­ ci­jos“, – tei­gė N.Lend­rai­tis. Jis pa­brė­žė, jog iš mies­to biu­dže­to

Se­na­mies­čiui – moks­lei­vių idė­jos Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Iš­tuš­tė­ju­sio Klai­pė­dos se­na­mies­ čio pro­ble­mą pa­de­da spręs­ti ir uos­ ta­mies­čio švie­ti­mo įstai­gos. Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos So­cia­ li­nių moks­lų fa­kul­te­to Va­dy­bos ka­ ted­ra ini­ci­ja­vo vers­lu­mo kon­kur­są pro­fe­si­nių mo­kyk­lų moks­lei­viams „At­gai­vin­ki­me se­na­mies­tį“.

Ak­ci­jos koor­di­na­to­rė Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nės ko­le­gi­jos lek­to­rė Ju­li­ja Žu­ tau­tie­nė tei­gė, kad pir­mą kar­tą to­kios ini­cia­ty­vos įstai­go­je im­tis pri­ver­tė no­ras se­na­mies­tį pa­vers­ti gy­vu. „Be to, no­ri­me ska­tin­ti Klai­pė­ dos moks­lei­vių vers­lu­mą bei ini­ cia­ty­vu­mą. Pas­te­bi­me, kad vai­ kams trūks­ta bend­ra­dar­bia­vi­mo su vers­li­nin­kais. Jau­ni­mas daž­ niau­siai tu­ri pui­kių idė­jų, ku­rioms įgy­ven­din­ti te­rei­kia ne­di­de­lio po­ stū­mio ir pa­gal­bos“, – sa­kė J.Žu­ tau­tie­nė. Anot jos, pro­fe­si­nėms mo­kyk­ loms ir gim­na­zi­joms bu­vo iš­siųs­ti pa­siū­ly­mai, ska­ti­nan­tys at­lik­ti už­ duo­tis ir pa­siū­ly­ti idė­jas. Iš vi­sų gau­tų moks­lei­vių ini­cia­ ty­vų bu­vo at­rink­ti še­ši ver­tin­giau­ si pro­jek­tai. Ak­ty­viau­si bu­vo Klai­pė­dos pa­ slau­gų ir vers­lo mo­kyk­los bei Pa­ lan­gos se­no­sios gim­na­zi­jos mo­ki­ niai. Jau­ni­mas ko­mi­si­jai pa­tei­kė įdo­mių se­na­mies­čio gai­vi­ni­mo

idė­jų. Moks­lei­viai siū­lė ap­mi­ru­ sias Klai­pė­dos vie­tas gai­vin­ti šei­ moms skir­tais sa­vait­ga­liais, gat­ vės ta­len­tų fes­ti­va­liu jau­ni­mui, or­ga­ni­zuo­ja­mo­mis spor­to var­žy­ bo­mis, gy­vų­jų skulp­tū­rų par­ku, iš lū­pų į lū­pas per­duo­da­ma rek­ la­ma, ska­ti­nan­čia už­suk­ti į Klai­ pė­dos ka­vi­nes, ar pa­čių mies­tie­čių pa­si­ga­min­tų trans­por­to prie­mo­ nių lenk­ty­nė­mis. Vie­nas iš ko­mi­si­jos na­rių – Se­ no­jo tur­gaus va­do­vas Ar­vy­das Gau­die­šius, pa­lai­ky­da­mas Klai­ pė­dos pa­slau­gų ir vers­lo mo­kyk­los auklėtinių min­tį, siū­lan­čią or­ga­ni­ zuo­ti spor­ti­nes var­žy­bas, moks­lei­ viams pa­siū­lė pa­tal­pas. Bend­ra­dar­biau­ti ko­man­dą, pa­ siū­liu­sią šei­mų sa­vait­ga­lių idė­ją, pa­kvie­tė ir ki­ta ko­mi­si­jos na­rė – įmo­nės „Bal­ti­jos do­rė“ di­rek­to­rė Žu­žu­na To­lei­kie­nė. Ge­riau­sia idė­ja, ska­ti­nan­ti Klai­ pė­dos se­na­mies­čio at­gi­mi­mą, pri­ pa­žin­ta Klai­pė­dos pa­slau­gų ir vers­lo mo­kyk­los ko­man­dos ini­ cia­ty­va reng­ti gy­vų­jų skulp­tū­rų pa­si­ro­dy­mus. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ nu­my­ lė­ti­niais ta­po ko­man­da, pa­siū­liu­ si or­ga­ni­zuo­ti jau­ni­mui skir­tą gat­ vės fes­ti­va­lį. Laik­raš­čio at­sto­vai moks­lei­viams pa­siū­lė bend­ra­dar­biau­ti sklei­džiant in­for­ma­ci­ją apie ren­gi­nį. Ap­do­va­no­ti bei pa­ste­bė­ti bu­vo ir ki­ti kon­kur­so da­ly­viai.

šą­jį gy­ve­ni­mą.

Vėt­run­gių me­tams pa­mi­nė­ti pa­ pil­do­mai ne­bus pra­šo­ma nė li­to, esą tu­rės už­tek­ti tiek, kiek da­bar yra ski­ria­ma kul­tū­ros sri­čiai, jos įstai­goms. N.Lend­rai­čio tei­gi­mu, ki­tus me­ tus Vėt­run­gių me­tais pa­skelb­ ti no­ri­ma neat­si­tik­ti­nai. Bū­tent 2014-ai­siais su­kan­ka 170 me­tų,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kai Klai­pė­dos mies­to bur­mist­ras Er­nes­tas Vil­hel­mas Ber­bo­mas su­ gal­vo­jo ir įve­dė tvar­ką, pa­gal ku­rią vėt­run­gė­mis bu­vo žy­mi­mi tam tik­ ruo­se Kur­šių ma­rių plo­tuo­se žve­ jo­ti ga­lin­tys lai­vai. Tu­ri­ma is­to­riog­ra­fi­nė me­džia­ga pa­tvir­ti­na, kad da­bar­ti­nei Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ruo­ja­mai

te­ri­to­ri­jai bu­vo pri­ski­ria­mi 7 vėt­ run­gių ženk­lai: Kop­ga­lio (Smil­ty­ nės), Klai­pė­dos, Bo­mels­vi­tės, Val­ diš­ko­sios Vi­tės, Smel­tės, Lū­ži­jos ir Sta­riš­kių. Ga­lu­ti­nį žo­dį, ar 2014-uo­sius pa­skelb­ti Vėt­run­gių me­tais, dar tu­ri tar­ti Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba, po­sė­džiau­sian­ti ki­tą sa­vai­tę.

6

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Nau­jas se­no ka­ro gink­la­ne­šys

Violeta Juodelienė

P

rieš po­rą mė­ne­sių po me­lo po­rci­jos per „Per­vyj Bal­tijs­k ij ka­nal“ (PBK) Lie­tu­vos bei Lat­ vi­jos ins­ti­tu­ci­jos pa­ban­dė tei­ si­nė­mis prie­mo­nė­mis už­čiaup­ti mū­sų pu­sėn at­suk­tus Krem­l iaus pro­pa­gan­ dos pa­būk­lus. Jau ta­da bu­vo aiš­ku, kad ci­vi­li­zuo­ti bū­ dai, ku­riuos sau ga­li leis­ti de­mok­ra­ti­jos ver­t y­bes, sve­t i­mas vals­t y­bes ger­bian­ ti ES na­rė, ne­bus veiks­m in­g i. Tiks­l iau – veiks­nūs tik vie­na kryp­ti­mi – pa­guos mus pa­čius: esą da­rė­me, ką ga­lė­jo­me. Na, nu­si­su­ko nuo PBK vie­nas ki­tas rek­la­ mos už­sa­ko­vas. Vie­nas ki­tas žiū­ro­vas, o Lat­vi­jo­je po­pu­lia­riau­sių te­le­vi­zi­jų są­ra­ še nu­kris­ta per po­rą po­zi­ci­jų. Ir vis­kas. Teo­r iš­kai, ži­no­ma, ne­tek­da­mas rek­la­ mos rin­kos ir au­di­to­ri­jos, net ir pa­ts ka­ na­las ga­li bank­ru­tuo­ti – mis­tiš­kai, kaip ir įsi­k ū­rė. Tik tai var­g iai ga­lė­tu­me lai­ ky­t i sa­vo per­ga­le, džiaug­t is, kad ne­ beiš­g ir­si­me nau­jos po­rci­jos su­k las­to­ tos is­to­ri­jos.

Nau­ja­jam da­ri­niui iš­kel­ti už­da­vi­niai ir pir­mie­ji kad­ rų spren­di­mai la­bai aiš­ kiai pa­ro­do – in­for­ma­ci­ nia­me žai­di­me Krem­lius skel­bia nau­ją raun­dą. Pir­ma­die­n į nu­ste­bin­da­mas Ru­si­jos ži­ niask­lai­dą – net iš­ti­ki­muo­sius vals­ty­bi­ nin­k us – ša­l ies pre­z i­den­tas vie­nu įsa­ ku per­brai­žė te­nykš­tės ži­n iask­lai­dos že­mė­la­pį. Ne­va dėl eko­no­m i­n ių prie­žas­čių su­ jung­da­mas ins­ti­tu­ci­jas, pa­nai­ki­no nau­ jie­nų agen­tū­rą „Ria-No­vos­ti“, vie­toj jos įsteig­da­mas nau­ją da­r i­n į, ku­r iam va­ do­vau­t i pa­sky­rė vie­ną ga­biau­sių pro­ pa­gan­di­nin­k ų. Lai­kas re­for­mai pa­si­rink­tas ypa­tin­gas: Uk­rai­no­je ki­birkš­čiuo­ja re­vo­liu­ci­ja, iki So­čio olim­pia­dos li­k u­sio lai­ko ma­žė­ ja – skir­t in­gai nei kvie­t i­mų boi­ko­t uo­ ti žai­dy­nes ir taip pro­tes­tuo­ti prieš an­ ti­gė­jiš­kus įsta­ty­mus. O ne­sėk­mės, for­ muo­jant sa­vo, kaip su­p er­vals­t y­b ės, įvaiz­d į, ku­ria pa­g rįs­tą įspū­d į, jog Ru­si­ ja tam­pa ne tarp­tau­ti­nių įvy­k ių vei­kė­ ja, o ste­bė­to­ja. Nau­ja­jam da­r i­n iui iš­kel­t i už­da­v i­n iai (pir­m a­d ie­n į iš­pla­t in­t a­me pre­z i­den­ to Vla­d i­m i­ro Pu­t i­no įsa­ke jie įvar­dy­ ti kaip „in­for­ma­ci­jos apie Ru­si­jos vals­ ty­bi­nę po­li­ti­ką bei vi­suo­me­ni­n į gy­ve­ ni­mą Ru­si­jo­je sklei­d i­mas už­sie­ny­je“) ir pir­mie­ji kad­r ų spren­di­mai la­bai aiš­ kiai pa­ro­do – in­for­ma­ci­nia­me žai­di­me Krem­lius skel­bia nau­ją raun­dą.

Į ka­pus nie­ko ne­pa­siim­si

K

ar­tais žiū­ri į žmo­nes ir vi­sai ne­beaiš­ku, kas su jais pa­si­da­rė. Vi­si tik bė­ ga, kaž­kur sku­ba, nie­kas jiems ne­rū­pi. Ta­čiau vie­nas da­ly­kas da­bar vi­ siems la­biau­siai svar­bus. Tai pi­ ni­gai. Tik pi­ni­gai pa­ts svar­biau­ sias die­vas, ku­riam mel­džia­si vi­si. Tur­tin­gas žmo­gus pas mus gar­bi­ na­mas kaip Jė­zus Kris­tus, gal net dar la­biau. Mer­gi­nos da­bar ieš­ko ne mei­lės, o tur­tin­go men­kys­tos, tu­rin­čio pi­ ni­gų, ma­ši­ną, na­mus. Nie­ko ne­bė­ ra tik­ro, vis­kas tik per­ka­ma ir par­ duo­da­ma. Ly­giai to­kia pat ta­po ir san­tuo­ka, – vis­kas tik tur­to pa­grin­du. Žmo­ gaus sie­la, iš­si­la­vi­ni­mas, eru­di­ci­ja da­bar nie­kam ne­beį­do­mi, o ir pa­ts žmo­gus nė­ra nie­ko ver­tas, jei ne­ tu­ri pi­ni­gų. To­kių reiš­ki­nių anais lai­kais, kai vi­si dar bu­vo tur­ti­niu pa­grin­du be­ veik vie­no­di, ne­bu­vo. Anuo­met ir į sve­čius klai­pė­die­čiai daž­nai atei­ da­vo. Bū­da­vo, šven­čia kar­tu ke­ lių bu­tų kai­my­nai šei­mų šven­tes, Nau­juo­sius me­tus, iš­šau­da­mi „So­ vets­ko­je šam­pans­ko­je“. Tai bū­da­ vo tik­ros šven­tės. Bend­rų ne­bū­da­vo tik Ka­lė­dų, ku­rių anuo­met ne­bu­vo ma­dos švęs­ti iki iš­pro­tė­ji­mo, api­pi­ lant vi­sus kvai­lo­mis do­va­no­mis. Dau­gu­ma po­rų san­tuo­kai ryž­ da­vo­si su­si­pa­ži­nę dar­be ar­ba pas pa­žįs­ta­mus, taip pat šo­kiuo­se, nes vaikš­čio­ti į ba­rus ar res­to­ra­nus bu­

Š

S

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

–O už kas ­si­m o­k ės

?

Andriaus Deltuvos karikatūra

vo at­gra­su. Be to, tam ne­bu­vo lė­šų. Kaip ir bu­vo la­bai ne­gra­žu vy­rams nu­si­kirp­ti pli­kai, nes vi­si bi­jo­jo iš įka­li­ni­mo vie­tos grį­žu­sio „tiu­remš­ či­ko“ įvaiz­džio.

Žmo­gaus sie­la, iš­si­ la­vi­ni­mas, eru­di­ci­ja da­bar nie­kam ne­beį­ do­mi, o ir pa­ts žmo­ gus nė­ra nie­ko ver­ tas, jei ne­tu­ri pi­ni­gų. Da­bar vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis. Ga­li bū­ti, kad ir 10 me­tų at­sė­dė­jęs zo­no­je, svar­bu, kad tu­rė­ tum tur­to. Ir kuo dau­giau. Mo­te­rys ne­be­bi­jo gy­ven­ti net su žmog­žu­džiais, ban­di­tais, ma­fio­zais,

ku­rių snu­kiai (ki­taip jų net ne­pa­va­ din­si) iš to­lo spin­du­liuo­ja ag­re­sy­vu­ mu ir kvai­lu­mu. Jie mo­ka tik ką nors atim­ti iš ki­to, bet tai nie­kam šiais lai­kais ne­be­rū­pi. Nes ir šiuo at­ve­ju svar­biau­sia yra tu­rė­ti pi­ni­gų. Bai­gia­me ga­lu­ti­nai iš­si­gim­ti, ta­ čiau tai ir­gi nie­kam ne­bes­var­bu, nes žmo­nėms rei­kia vis­ko tik dau­ giau ir dau­giau, kar­tais vi­sai be pro­to daug. At­ro­do, kad jie gy­vens ma­žiau­siai tūks­tan­tį me­tų. Tik į ka­pus nie­ko ne­pa­siim­si, ab­so­liu­čiai nie­ko, net men­kiau­sio daik­te­lio. Tai rei­kia nuo­lat pri­si­ min­ti. Ne pi­ni­gai ir tur­tas yra die­ vas, o tas, ku­riam mel­džia­ma­si baž­ny­čio­je. To­dėl daug kam rei­kė­tų pa­pras­ čiau­siai at­si­pei­kė­ti ir iš nau­jo pra­re­ gė­ti, kad ne vis­kas yra tie ma­te­ria­lūs tur­tai. Vis­kas yra žmo­gaus sie­la. M.N.

Su tė­čiu san­ty­kiai taip pat pui­ kūs. Tie­siog nuo pat vai­kys­tės gir­ dė­jau tė­vus pa­gar­biai bend­rau­jant su se­ne­liais, ku­rių san­ty­kiai taip pat vi­sa­da bu­vo šil­ti ir ar­ti­mi, to­ dėl tai ta­po nor­ma­liu da­ly­ku mū­ sų šei­mo­je. Taip pat krei­piuo­si ir į ne­pa­žįs­ta­ muo­sius. Nors man tik 26-eri, ta­ čiau ir į jau­nes­nius, bet ne­pa­žįs­ta­ mus žmo­nes krei­piuo­si „jūs“. Be abe­jo, su­lau­kiu pra­šy­mų kreip­tis „tu“, tuo­met ir su­ta­ria­ me, kaip bend­rau­si­me ir kaip bus krei­pia­ma­si atei­ty­je. Jau ne­kal­bu apie vy­res­nius žmo­nes, į ku­riuos yra tie­siog bū­ti­na kreip­tis „jūs“.

Ap­si­dai­rė­me ir su­pra­to­me, jog tai yra vie­nin­te­lė cuk­ri­nė vi­so­je pi­ce­ ri­jo­je. Ge­rai, kad drus­kos ir pi­pi­rų ne­pri­rei­kė... Ma­niau, jog tik pro­vin­ci­jos val­ gyk­lo­se trūks­ta cuk­ri­nių ir cuk­rus klien­tams pa­tei­kia­mas cuk­ri­nė­ je, o ne cuk­raus pa­kuo­tė­se. Tai ir keis­ta, ir juo­kin­ga, o ir no­ras su­

Ma­ne er­zi­na vie­no di­džiau­sių pre­ ky­bos cent­rų pa­si­rin­ki­mas skelb­ ti pre­kių kai­nas ne tik li­tais, bet ir eu­rais. Juk Lie­tu­vo­je eu­ro dar nė­ ra. Abe­jo­ju, kad ir jie pa­tys priim­tų šią va­liu­tą iš už­sie­nie­čių. Ypač er­zi­ na to­kie už­ra­šai prie ak­ci­nių pre­kių. Ten kai­na eu­rais bū­na pa­ra­šy­ta di­ džiau­siais skai­čiais. Esu prieš šios va­liu­tos įve­di­mą Lie­tu­vo­je. Mums eu­ro tik­rai ne­rei­kia. Be to, jei įves šią va­liu­tą, kai­nos tik­rai ne­bus to­kios, kaip skel­bia­ma. Kiek da­bar vis­kas kai­nuo­ja li­tais, tiek kai­nuos eu­rais. Bū­ki­te ge­ri, ne­klai­din­ki­te žmo­nių. Va­le­ri­ja

Ne­ga­lė­jo paau­ko­ti

Per te­le­vi­zi­ją ste­bė­jau lab­da­rin­gą ren­gi­nį, ku­rio me­tu bu­vo ren­ka­mos lė­šos „Mais­to ban­kui“. Kai ki­ta­me pro­jek­te bu­vo ren­ka­mos au­kos ser­ gan­tiems vai­kams, be jo­kių pro­ ble­mų pa­vy­ko pri­si­skam­bin­ti ke­ tur­ženk­liu nu­me­riu, ku­riuo ga­li­ma paau­ko­ti pen­kis li­tus. Šį kar­tą nuo 21 iki 21.30 val. trum­puo­ju nu­me­riu skam­bi­nau ke­tu­ris kar­tus, kad ga­ lė­čiau paau­ko­ti ke­lis li­tus „Mais­to ban­kui“. Nė kar­to ne­pa­vy­ko pri­si­ skam­bin­ti. Kur čia bė­da? Juk skam­ bi­nau iš sta­cio­na­raus te­le­fo­no. Ta­ čiau mo­te­riš­kas bal­sas te­le­fo­no ra­ge­ly­je man pra­ne­šė, kad to­kio nu­ me­rio nė­ra. Gy­ve­ni­me esu pa­ty­ru­ si vi­so­kių sun­ku­mų, to­dėl vi­suo­met at­si­lie­piu į to­kias lab­da­rin­gas ak­ci­ jas. Tad šį kar­tą la­bai skau­dė­jo šir­dį, kad taip ir ne­ga­lė­jau paau­ko­ti. Ge­no­vai­tė

Vie­nu už­pa­ka­liu – ant dvie­jų sė­dy­nių

Vien iš pa­gar­bos vy­res­niam žmo­ gui, jo pa­tir­čiai. Tik štai, kai iš­girs­tu kai­my­nų vai­kus į se­ne­lius ir tė­vus krei­pian­ tis „tu“, man tai skam­ba bjau­riai ir fa­mi­lia­riai. Fa­mi­lia­ru­mo gau­su ir pra­ne­ši­muo­se spau­dai, rek­la­mo­se, biu­ruo­se, moks­lo įstai­go­se. Ta­čiau, ma­no nuo­mo­ne, tai nė­ra tei­sin­ga. Krei­pi­nys „jūs“ san­ty­kių ne­ ver­čia šal­tais ar ne­drau­giš­kais, tai tie­siog pa­ro­do, jog tu ger­bi vy­res­ nius žmo­nes, mo­kai­si iš jų ir ver­ti­ ni juos. Tik tiek. Ir ne­rei­kia to keis­ti šlykš­čiu fa­mi­lia­ru­mu, ku­rio da­bar pil­na vi­sur. Stu­den­tė Ak­vi­lė

grįž­ti į šią užei­gą taip pat din­go. Ma­nau, ir pa­da­vė­jos, ne­pai­sant to, kad die­nos pa­bai­ga, tu­ri bū­ ti ma­lo­nios, elg­tis su klien­tu pa­ gar­biai. Sup­ran­tu, kad jos nė­ra kal­tos dėl to­kio pi­ce­ri­jos skur­du­mo, bet kam tuo­met iš­sa­ky­ti prie­kaiš­tus? Vik­to­ri­ja L.

No­rė­čiau at­si­liep­ti į „Karš­ta­­me te­le­fo­ne“ („Klai­pė­da“, 2013 12 04) Vik­to­ri­jos iš­sa­ky­tą ži­nu­tę „Kam krep­šiui sė­dy­nė?“ Pri­ta­riu jai, nes au­to­bu­suo­se tik­rai bai­su. Ke­lei­ viai iš­si­dre­bia ant vie­nos sė­dy­nės, o krep­šius nu­me­ta ant ki­tos. Įli­ pi į au­to­bu­są ir ma­tai, kad net nė­ra kur at­si­sės­ti. Vie­ną kar­tą pa­klau­ siau ke­lei­vės, ar ji du bi­lie­tus pa­si­ žy­mė­jo, kad drą­siai ant dvie­jų kė­ džių sė­di? Va­žia­vo jau­na mo­te­ris, juk ne­kul­tū­rin­ga taip elg­tis. La­bai ne­kul­tū­rin­gi mū­sų žmo­nės. Da­nie­lė

Kur nu­ke­liau­ja lab­da­ros pi­ni­gai?

Da­bar ta­po la­bai ma­din­ga au­ko­ti, rink­ti pi­ni­gus tiems, ku­riems ne­va la­bai rei­ka­lin­ga pa­gal­ba per Ka­lė­ das. No­rė­čiau kreip­tis į tuos ge­ros šir­dies au­ko­jan­čius žmo­nes: ar tik­ rai esa­te įsi­ti­ki­nę, kad jū­sų paau­ko­ ti pi­ni­gai ati­ten­ka tiems bė­dų iš­tik­ tie­siems? Kaip ma­no­te, ar prie šių ak­ci­jų ne­mo­ka­mai pri­si­jun­gia te­le­ ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės, o vi­so­kie lab­da­rin­gi ban­kai ir fon­dai dar­buo­ ja­si už dy­ką? Gal ne­bū­ki­te nai­vūs, da­lis jū­sų pi­ni­gų ati­ten­ka tar­pi­nin­ kams, pur­vi­ni ir ne­si­prau­sę bė­džiai per šven­tes nie­kam ne­rū­pi. J.Ul­vy­das Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Er­zi­na kai­nos eu­rais

Vie­na cuk­ri­nė – vi­siems klientams

u drau­gu va­ka­rie­nia­vo­me vie­no­je pi­ce­ri­jo­je. Už­si­sa­ kė­me pi­cų, py­ra­gai­tį, ba­lin­ tos ka­vos, sul­čių ir le­dų. Mums be­val­gant pa­da­vė­ja atė­ jo ir su­mur­mė­jo po no­si­mi: „Ga­liu paim­ti cuk­rų?“ Nes­pė­jus net at­sa­ ky­ti, cuk­ri­nė jau bu­vo nu­neš­ta ki­ tam klien­tui, ku­ris už­si­sa­kė ka­vos.

397 728

telefonas@kl.lt

Ge­riau kreip­tis „tu“ ar „jūs“? ian­dien, kai kas nors iš­ girs­ta, jog į sa­vo tė­vus krei­piuo­si „jūs“, iš­kart nu­stem­ba ir pra­de­da pa­ moks­lau­ti: „Ko­dėl taip šal­tai? Juk da­bar ne ak­mens am­žius. Jei krei­ pie­si „jūs“, tai ir san­ty­kiai tam­pa šal­ti“. Bet ar tik­rai taip yra? Ma­no san­ ty­kiai su tė­vais yra pui­kūs. Tie­siog to­kie, ko­kie ir tu­ri bū­ti vai­kų ir tė­vų san­ty­kiai. Mes bend­rau­ja­me, ga­li­ me su ma­ma pa­si­kal­bė­ti apie vis­ką, nuo­lat vie­na ki­tą iš­klau­so­me, išei­ na­me į mies­tą iš­ger­ti ka­vos, lan­ ko­mės ren­gi­niuo­se, kon­cer­tuo­se, spek­tak­liuo­se.

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 704 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Evelina Zenkutė – e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Techninės redaktorės: Pasaulis: 8 655 26 930 Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiADIENIS, gruodžio 11, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

N.Man­de­lai pa­gar­bos nea­ti­duos Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Lie­tu­vos va­do­vai ne­seks pa­sau­lio ly­de­rių pa­vyzd­žiu ir ne­vyks at­si­ svei­kin­ti su pa­gar­bos lais­vei sim­ bo­liu ta­pu­siu bu­vu­siu Pietų Af­ri­ kos Res­pub­li­kos (PAR) pre­zi­den­ tu Nel­so­nu Man­de­la. To­kio spren­ di­mo prie­žas­ti­mi įvar­di­ja­ma ne ke­ lionės kai­na, o ki­ti svarbūs vi­zi­tai. Da­ly­vaus 59 vals­tybės

PAR pra­nešė, kad vie­no gar­siau­ sių XX a. po­li­tikų, No­be­lio tai­ kos pre­mi­jos lau­rea­to N.Man­de­ los ge­du­lo iš­kilmė­se da­ly­vaus 59 vals­ty­bių ir vy­riau­sy­bių va­do­vai. Jau va­kar į Pre­to­riją at­vy­ko JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma su žmo­na Mi­chel­le, trys buvę JAV pre­zi­den­tai: Geor­ge’as W.Bus­has, Bil­las Clin­to­nas, Jim­my Car­te­ris, Prancū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as, Jung­tinės Ka­ra­lystės vy­riau­sybės va­do­vas Da­vi­das Ca­ me­ro­nas, Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­ tas Joa­chi­mas Gauc­kas, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas José Ma­ nue­lis Bar­ro­so, Jung­ti­nių Tautų ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ban Kimoo­nas, Ny­der­landų ka­ra­lius Vi­ le­mas Alek­sand­ras, Is­pa­ni­jos sos­ to įpėdi­nis prin­cas Fe­li­pe ir dar dau­gybė gar­bių sve­čių. Ta­čiau tarp jų Lie­tu­vos at­stovų nėra. Sut­rukdė Grai­ki­ja

Pre­zi­dentū­ra va­kar pa­tvir­ti­no, kad gau­ta ofi­cia­li PAR no­ta, ku­ rio­je de­ta­li­zuo­ja­ma už­sie­nio sve­ čių pri­ėmi­mo tvar­ka. Ta­čiau Pre­ zi­dentė esą ne­pla­nuo­ja vyk­ti į to­limą ke­lionę, nes tai ker­ta­si su ki­tu svar­biu ren­gi­niu – va­kar ji iš­vy­ko į Grai­kiją, ku­riai Lie­tu­ va per­duo­da pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai es­ta­fetę. Pre­zi­dentū­ros ži­nio­mis, nors N.Man­de­los lai­do­tuvės vyks

gruod­žio 15 d., sve­čių pri­ėmi­mo die­na nu­ma­ty­ta būtent ant­ra­ dienį, t. y. va­kar. Tie­sa, pre­zi­dentū­ros at­sto­vai ti­ki­na, kad N.Man­de­los lai­do­ tuvė­se da­ly­vaus dau­giau­sia ar­ ti­mie­ji, ta­čiau ofi­cia­liai pra­neš­ta, kad pa­lydė­ti į pa­sku­tinę ke­lionę narsųjį ko­vo­toją su apart­hei­du taip pat ke­ti­na ne­ma­žai vals­ty­ bių va­dovų. Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos at­stovė spau­dai Ra­sa Ja­ki­lai­tienė pa­tvir­ti­no, kad mi­nis­te­ri­ja ne­ pla­nuo­ja siųs­ti nei aukš­čiau­sio, nei že­mes­nio ly­gio de­le­ga­ci­jos į PAR, – iš­vy­kos nėra nei prem­je­ ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus, nei už­ sie­nio rei­kalų mi­nist­ro Li­no Lin­ ke­vi­čiaus dar­bot­varkė­je. Užsienio reikalų ministras vyk­ ti negalėjo, nes renginiuose Briu­ selyje pavaduoja ES išorės politi­ kos vadovę Catherine Ashton. Į N.Mandelos minėjimą turėjo vykti Lietuvos ambasadorius Iz­ raelyje Darius Degutis, bet, ne­ oficialiomis žiniomis, jis negavo lėktuvo bilietų. Su­si­lai­kys ir L.Grau­ži­nienė?

Be­je, Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja va­kar ne­galė­jo ga­ran­tuo­ti, kad Sei­ mo at­sto­vai, konk­re­čiai – par­la­men­ to pir­mi­ninkė Lo­re­ta Grau­ži­nienė – ne­pa­sielgs taip, kaip pa­sielgė vi­zi­ to į Uk­rainą at­ve­ju, kai iš­vy­ka ne­ bu­vo de­rin­ta su už­sie­nio po­li­ti­kos for­muo­to­jais. Ta­čiau Sei­mo kanc­ le­ris Jo­nas Mi­le­rius va­kar po pie­ tų nu­ra­mi­no, kad jo­kio pra­šy­mo dėl ko­man­di­ruotės ne­bu­vo gau­ta. „Nors val­dy­bos po­sėdis, ku­ria­ me tvir­ti­na­mos ko­man­di­ruotės, nu­ma­ty­tas ant­ra­dienį, pa­pras­tai do­ku­men­tai pa­tei­kia­mi iš­va­karė­ se iki pietų. Šiuo me­tu mes jo­ kių pra­šymų dėl ko­man­di­ruotės į PAR ne­tu­ri­me“, – va­kar „Klaipė­ dai“ sakė J.Mi­le­rius.

Per bran­gu net Iz­rae­liui Be­j e, į N.Man­de­los pa­ger­bi­mo ce­ re­mo­n i­j ą at­v yks ne vi­s i ir pa­s au­ lio ga­l ingųjų vals­t y­b ių at­s to­v ai. Pa­v yzd­ž iui, Iz­r ae­l io at­s to­v ai pa­ tvir­t i­n o, kad ži­n ia, jog į PAR at­ vyks prem­j e­r as Ben­j a­m i­n as Ne­ ta­nya­hu su žmo­n a Sa­ra, yra klai­ din­g a. Esą šio kil­n aus ges­to at­s i­ sa­k y­t a dėl per­n e­lyg di­d e­l ių de­

le­g a­c i­j os ke­l ionės ir sau­g u­mo iš­ laidų – vi­s a tai kai­nuotų ma­ž iau­ siai 1,5 mln. JAV do­le­r ių (apie 3,8 mln. litų). Po prem­je­ro pa­reiš­k i­mo ke­l iau­t i at­s i­s akė ir Iz­r ae­l io pre­z i­ den­t as Shi­mo­n as Pe­re­s as, tie­s a, ofi­c ia­lus mo­t y­v as bu­vo per­š a­l i­ mas. Vie­toj jų vyks Kne­s e­to pir­ mi­n in­k as Yu­l i Edels­tei­n as.

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė va­kar gyrė me­tus dir­ban­ čią Vy­riau­sybę. O iš Sei­mo su­laukė „do­ va­nos“ – at­mes­tos jos rengtos Pro­ku­ ratū­ros įsta­ty­mo pa­tai­sos.

Neį­ti­ki­no: Pre­zi­dentė turės ga­li­mybę dar kartą ve­tuo­ti Sei­mo priimtą

Pro­ku­ratū­ros įsta­tymą, o Vy­riau­sybės dar­bas ją ten­ki­na.

Vy­riau­sybę pa­gyrė, o Sei­mas prie­šgy­niau­ja Ve­to at­mes­tas

Sei­mas va­kar visų frak­cijų, išs­ky­ rus kon­ser­va­to­rių, bal­sais pri­ėmė Pro­ku­ratū­ros įsta­ty­mo pa­taisą dėl pla­tes­nių ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro at­lei­di­mo pa­grindų ir at­metė Pre­ zi­dentės D.Gry­baus­kaitės po­zi­ciją ve­tuo­ti įsta­tymą. Sei­mas šią pa­taisą jau bu­vo pri­ ėmęs lapk­ritį, bet įsta­tymą ve­ta­vo Pre­zi­dentė, ji ar­gu­men­ta­vo, kad įsta­ ty­mas ga­li prie­šta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai. Pa­sak ša­lies va­dovės, pa­tai­sa su­ da­ro prie­lai­das at­leis­ti ge­ne­ra­linį pro­ku­rorą iš pa­reigų ne­pa­si­bai­gus jo įga­lio­jimų ter­mi­nui bet ku­riuo mo­men­tu be jo­kios aiš­kios prie­ žas­ties ir ne­sant jo­kio tei­si­nio pa­ grin­do. Ji taip pat kreipė­si į Kons­ti­ tu­cinį Teismą ir pra­šė išaiš­kin­ti, ar pro­ku­ro­ro at­lei­dimą nu­ma­ty­ti Sei­ mo sta­tu­te leid­žia Kons­ti­tu­ci­ja. No­ri „ki­še­ni­nio“ pro­ku­ro­ro?

Kon­ser­va­to­rius Kęstu­tis Ma­siu­lis ma­no ki­taip. Anot jo, pa­tai­sa pa­ verstų ge­ne­ra­linį pro­ku­rorą Sei­mo ma­rio­ne­te. „Kaž­kam ky­la no­ras pa­da­ry­ti taip, kad pro­ku­ro­rai bū­ tų ma­rio­netės, vyk­dytų po­li­tinės dau­gu­mos va­lią, būtų pa­ža­bo­ti, o va­de­les tam­pytų tie, kas juos ža­bo­ ja da­bar. Kas ir kodėl no­ri pro­ku­ ro­rus taip pa­ža­bo­ti? Mes ma­to­me po­li­ti­nius su­bjek­tus, Dar­bo par­ tiją, „Drąsos ke­lio“ par­tiją, „Tvar­ ką ir tei­sin­gumą“, so­cial­de­mok­ra­ tus. Da­bar ga­li­ma klaus­ti, kodėl jie taip sten­gia­si pa­ža­bo­ti pro­ku­ro­

rus?“ – dėstė jis. Anot K.Ma­siu­lio, vi­sos par­ti­jos, tu­rin­čios pro­blemų su teisė­sau­ga, turėtų nu­si­ša­lin­ti. Sei­mo Teisės ir teisėt­var­kos ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ ra­tas Ju­lius Sa­ba­taus­kas pa­brėžė, kad pri­ėmus Pro­ku­ratū­ros įsta­ty­mo pa­taisą Sei­mo ga­lios „nei pa­didėtų, nei su­mažėtų“, nes spren­di­mo tei­ sė, kaip ir nu­ma­ty­ta Kons­ti­tu­ci­jo­je, yra pre­zi­den­to. Pa­ti Pre­zi­dentė va­kar šio Sei­mo spren­di­mo vie­šai ne­ko­men­ta­vo, jos pa­tarė­ja Ra­sa Sve­ti­kaitė tvir­ti­no, kad pa­tai­sa „nea­ti­tin­ka mūsų Kons­ti­tu­ ci­jos“. Tie­sa, D.Gry­baus­kaitė galės dar kartą įsta­tymą ve­tuo­ti. A.But­ke­vi­čiui – komp­li­men­tai

Ne­pai­sy­da­ma ašt­rių san­ty­kių su Sei­mu, metų su­kaktį šven­čian­čios Al­gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sybės darbą Pre­zi­dentė pa­gyrė, ypač už at­sa­kingą fi­nan­sinę po­li­tiką. „Po­ zi­ty­viai ver­ti­nu pa­stan­gas iš­lai­ky­ ti at­sa­kingą fi­nansų po­li­tiką. Bū­ tent ji yra vie­na pa­grin­di­nių, kad galė­tu­me ne tik įsi­ves­ti naują va­ liutą, bet ir at­lai­ky­tu­me tiek išo­ri­ nius eko­no­mi­nius veiks­nius, tiek sa­vo vi­di­nes pro­ble­mas bei galė­ tu­me spręsti žmonėms rei­ka­lin­ gus klau­si­mus. Tai bu­vo vi­siš­kai ryš­kiai po­zi­tyvūs da­ly­kai“, – po su­si­ti­ki­mo su Vy­riau­sybės na­riais sakė D.Gry­baus­kaitė. Ji Vy­riau­sybę tei­gia­mai įver­ti­no ir už su­gebė­jimą at­lai­ky­ti Ru­si­jos dujų kon­cer­no „Gazp­rom“ spau­

Mielieji,

Artėja pati gražiausia metų šventė – šv. Kalėdos! Kviečiame dalyvauti fotokonkurse

Mano Kalėdų eglutė! Minė­ji­mas: 12 dienų truk­sian­ti N.Man­de­los minė­ji­mo ce­re­mo­ni­ja bus

vie­nas gau­siau­sių Af­ri­ko­je vy­ku­sių ren­gi­nių, o jo­je da­ly­vaus visų di- d­žiųjų vals­ty­bių va­do­vai, ta­čiau Lie­tu­va tam ne­si­ry­žo. „Scan­pix“ nuo­tr.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Daugiau informacijos: www.kl.lt/konkursai

dimą. „No­riu pa­svei­kin­ti Vy­riau­ sybę, kad to­liau tęsia­mas bent jau vie­nas svar­bus ener­ge­ti­kos pro­jek­ tas – mūsų su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų ter­mi­na­lo pro­jek­tas, ir kad Vy­riau­sybė su­ge­ba iki šiol at­lai­ky­ti „Gazp­rom“ spau­dimą, „Gazp­rom“ rei­ka­la­vi­mus dėl mūsų ener­ge­ti­ nio sa­va­ran­kiš­ku­mo bei ener­ge­ti­ kos re­formų. Tai ver­ti­nu kaip la­bai po­zi­tyvų Vy­riau­sybės gebė­jimą iki šiol“, – kalbė­jo ša­lies va­dovė. Kri­ti­ka dėl ši­lu­mos ūkio

Tie­sa, Mi­nistrų ka­bi­ne­tas ga­vo ir py­ los dėl ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos. Pa­ sak Pre­zi­dentės, Vy­riau­sy­bei ga­li tek­ti at­sa­ko­mybė už strin­gan­čią šio ūkio per­tvarką, pir­miau­sia Vil­niu­je. „Ska­ti­nu šią Vy­riau­sybę griež­tai ir ener­gin­gai im­tis ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos, ypač tuo­se mies­tuo­se, kur sa­vi­val­dybės ar­ba tu­ri in­te­resų, ar­ba tie­siog at­sto­vau­ja mo­no­po­li­ ninkų in­te­re­sams, ar­ba ne­vyk­do iš vi­so jo­kios re­for­mos. Ypač tu­ riu gal­vo­je Vil­nių, todėl krei­piuo­si į Vy­riau­sybę, nes galų ga­le tai ga­ li tap­ti tie­sio­gi­ne Vy­riau­sybės at­ sa­ko­mybe, jei­gu ši­lu­mos ūkio per­ tvar­ka Vil­niu­je strigs, o ki­tuo­se mies­tuo­se ši per­tvar­ka vyks grei­ tai ir skaid­riai“, – kur reikėtų pa­si­ tai­sy­ti, nu­rodė D.Gry­baus­kaitė. Pre­zi­dentė taip pat tvir­ti­no, kad „Vy­riau­sybė tu­ri pa­reng­ti vieną bendrą, o ne dvi kon­ku­ruo­jan­čias ši­lu­mos ūkio pro­gra­mas“. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

užribis Din­go be ­ ži­nios

Vaikai Apip­lė­šė ­ mo­te­ris

Ban­dė ­ pa­grob­ti alaus

Ieš­ko­mas ne­ži­nia kur esan­tis 47 m. Vai­du­tis Jeg­na­ras, gyv. Jur­gi­ nų g. Lapk­ri­čio 30 d. jis išė­jo iš na­mų ir ne­grį­žo. Vy­ras yra 174 cm ūgio, žals­vų akių, juo­dų, žils­te­ lė­ju­sių plaukų, ne­šio­ja ūsus, ant kai­rės plaš­ta­kos iš­ta­tui­ruo­ta ka­ rū­na ir rai­dės JV. Ži­nan­čiuo­sius apie jo bu­vi­mo vie­tą pra­šo­ma pa­ skam­bin­ti tel. 354 163 ar­ba 112.

Pir­ma­die­nį apie 18 val. Kau­no g. paaug­lių gau­ja už­puo­lė 84 m. mo­te­rį. Kol vie­ni ją lai­kė, ki­ ti iš­plė­šė ran­ki­nę. Pen­si­nin­kė ne­te­ko 200 li­tų bei as­me­ni­nių daik­tų. Apie 20 val. I.Si­mo­nai­ ty­tės g. du vai­ki­nai par­grio­vė 68 m. mo­te­rį ir pa­gro­bė ran­ ki­nę. Įta­ria­mų­jų abi mo­te­rys neį­si­mi­nė.

Gruo­džio 9-ąją apie 3.30 val. Mi­ni­jos g. 131 na­me įsi­kū­ru­sia­ me ba­re „Al­ko­ci­ty“ du vai­ki­nai pa­gra­si­no bar­me­nui ir pa­gro­bė pa­kuo­tę alaus. Po­li­ci­jos pa­tru­ liai ne­to­lie­se su­lai­kė 24 m. kre­ tin­giš­kį Va­di­mą ir 26-erių klai­ pė­die­tį De­ni­są. Abu įta­ria­mie­ ji pa­kliu­vo į areš­ti­nę, dėl įvy­kio pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Iš tri­jų kal­tas tik vie­nas

Išaiškino: įmo­nės au­to­bu­so va­gys­tės kal­ti­nin­kas pri­si­pa­ži­no no­rė­jęs

tie­siog par­va­žiuo­ti na­mo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­gį de­mas­ka­vo po pen­ke­rių me­tų Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­do­je po be­maž pen­ke­rių me­ tų paaiš­kė­jo mįs­lin­ga au­to­bu­so va­ gys­tė. Pri­rem­tas įro­dy­mų šį nu­si­ kal­ti­mą pri­si­pa­ži­no įvyk­dęs bran­ daus am­žiaus klai­pė­die­tis.

Pas­ku­ti­nio­sios 2008 me­tų die­nos anks­tų ry­tą ša­lia bend­ro­vės „Klai­ pė­dos kra­nai“ bu­vo pa­si­ges­ta di­de­ lio šios bend­ro­vės au­to­bu­so. Po­li­ci­nin­kai pa­na­šiais at­ve­jais mėgs­ta sa­ky­ti, kad tai nu­si­kal­ti­mas me­tų ro­dik­liams pa­ga­din­ti. Uos­ta­ mies­čio Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mų ty­ri­mo po­sky­rio pa­rei­gū­ nai tą­dien plu­šo iki va­ka­ro. Jau su­te­mus au­to­bu­sas bu­vo ras­ tas ki­ta­me mies­to ga­le, Kre­tin­gos gat­vė­je. Trans­por­to prie­mo­nė bu­vo api­brai­žy­ta ir ap­ga­din­ta. Ta­čiau tą­ kart kal­ti­nin­ko nu­sta­ty­ti ne­pa­vy­ko. Tuo­met spė­lio­ta, kad pa­vog­ti au­ to­bu­są ga­lė­jo tik kas nors iš įmo­nės dar­buo­to­jų, nes tik sa­viš­kis ga­lė­jo ži­no­ti, kur lai­ko­mi jo rak­tai. Pa­tik­ ri­nę kiek­vie­ną, kas dis­po­na­vo šia in­

for­ma­ci­ja, pa­rei­gū­nai ne­ra­do kal­tų. Ke­le­tą me­tų tai bu­vo tam­si by­la. Tik šių me­tų gruo­džio mė­ne­sį ta­po ži­no­ma, kad au­to­bu­su tą­kart iš­ties va­ži­nė­jo bu­vęs įmo­nės dar­ buo­to­jas, ku­ris nu­si­kal­ti­mo įvyk­ dy­mo me­tu ten jau ne­be­dir­bo. Bū­da­mas gir­tas jis pa­si­nau­do­ jo tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja ir sė­do prie au­to­bu­so vai­ro no­rė­da­mas grįž­ ti na­mo. Vy­ras ne­nei­gė kal­tės ir net pa­pa­ sa­ko­jo, kad pa­ke­liui na­mo au­to­bu­ su už­ka­bi­no ne vie­ną leng­vą­ją ma­ ši­ną. Pa­rei­gū­nai ban­do aiš­kin­tis, ar tuo me­tu bū­ta pra­ne­ši­mų apie ap­ ga­din­tus au­to­mo­bi­lius. Nu­si­kal­ti­mas ti­ria­mas to­liau, aiš­ki­na­ma­si, ar įta­ria­ma­sis tą­nakt au­to­bu­su va­ži­nė­jo vie­nas. Pa­na­šu, kad va­gys­tė bu­vo tie­ siog kvai­las gir­to as­mens poel­gis, ta­čiau kal­ti­nin­kui už di­de­lės ver­ tės trans­por­to prie­mo­nės va­gys­tę gre­sia ne­ma­ža at­sa­ko­my­bė. Bau­ džia­ma­sis ko­dek­sas nu­ma­to už tai lais­vės atė­mi­mo baus­mę iki aš­tuo­ ne­rių me­tų.

Į moters bu­to lan­gą – Mo­lo­to­vo kok­tei­lis Dai­va Ja­naus­kai­tė Po vi­dur­nak­čio į lan­gą mes­tas bu­ te­lis su de­giu skys­čiu iš­gąs­di­no Klai­pė­dos cent­re gy­ve­nan­čią mo­ te­rį ir pri­ver­tė iš­bėg­ti į nak­tį.

Bu­vo jau pus­va­lan­dis po vi­dur­nak­ čio, kai Da­nės gat­vė­je vie­no dau­ gia­bu­čių na­mų pir­ma­ja­me aukš­ te gy­ve­nan­ti 49 me­tų klai­pė­die­tė iš­gir­do triukš­mą. Kaž­kas į jos bu­to lan­gą pa­lei­do bu­te­lį su de­giu skys­ čiu. Nuo jo už­si­lieps­no­jo plas­ti­ki­ nio lan­go rė­mas. Mo­te­ris su­sku­bo kvies­ti ug­nia­ge­sius, nes už­ge­si­nus

de­gan­tį rė­mą lau­ke vis dar lieps­no­ jo skys­tis. Kai at­va­žia­vo gel­bė­to­jai, ug­nis jau bu­vo nu­slo­pin­ta. Ap­tik­tas sku­du­ras, ku­ris bu­vo įkiš­tas į bu­te­lį. Aki­vaiz­du, kad no­ rė­ta su­kel­ti gais­rą. Įvy­kio vie­to­je dar­ba­vo­si ir po­li­ ci­ja. Die­ną dar kar­tą pa­bend­ra­vę su nu­ken­tė­ju­sią­ja pa­rei­gū­nai ne­ži­no­ jo, kas ir ko­dėl ga­lė­jo tu­rė­ti pyk­ tį jos at­žvil­giu. Pa­ti mo­te­ris ti­ki­no ne­tu­rin­ti prie­šų ir spė­lio­jo, gal bus nu­si­kal­tė­liai su­kly­dę. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­ka Klai­ pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai.

Po va­kar pa­skelb­ to Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mo nuo­ spren­džio žmog­žu­ dys­tės by­lo­je du iš tri­jų tei­sia­mų­jų iš teis­mo sa­lės iš­ke­ lia­vo na­mo. Kal­tu pri­pa­žin­tas tik vie­ nas iš tri­ju­lės. Paaiš­kė­jo: spe­cia­lis­tai iš­siaiš­ki­no, kad žmo­gus mi­rė nuo dvie­jų O.Ta­

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Per­nai rug­sė­jo 10-ąją 32 me­tų Da­ rius Ju­re­vi­čius Žve­jy­bos uos­to ra­ jo­ne klau­si­nė­jo sa­vo pa­žįs­ta­mų, gal ku­ris nors ma­tė jo su­gy­ven­ti­nę Lo­ re­tą. Vy­ras įta­ri­nė­jo, kad jo drau­gė ga­lė­jo nak­tį pra­leis­ti su kaž­ku­riuo iš pa­žįs­ta­mų. Ka­dan­gi lin­ku­siems gir­tau­ti vy­rams šis klau­si­mas pa­si­ ro­dė įžei­dus, ko­ne kiek­vie­nas, ku­ rį D.Ju­re­vi­čius kal­bi­no, jam at­sa­kė smū­giais. Anks­tų ki­tos die­nos ry­tą šis žmo­gus bu­vo ras­tas ne­gy­vas. Ka­dan­gi vy­ras mi­rė nuo pa­tir­ tų su­ža­lo­ji­mų, įta­ria­mai­siais bu­vo įvar­dy­ti trys as­me­nys: Li­nas Ron­

ma­šaus­ko su­duo­tų smū­gių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kus, Graž­vy­das Ivaš­ke­vi­čius ir Os­ val­das Ta­ma­šaus­kas. Jau nag­ri­nė­jant by­lą teis­me bu­ vo pa­skir­ta pa­pil­do­ma eks­per­ti­zė, ku­rią at­li­kę pa­ty­rę teis­mo me­di­ ci­nos eks­per­tai nu­sta­tė, kad žmo­ gus mi­rė nuo dvie­jų smū­gių: į akį bei lū­pą. Paaiš­kė­jo, kad juos su­da­ vė O.Ta­ma­šaus­kas. Ta­da pro­ku­ro­ras pa­kei­tė kal­ti­ ni­mą ir nu­žu­dy­mą ink­ri­mi­na­vo tik O.Ta­ma­šaus­kui, ki­ti du vy­rai bu­vo tei­sia­mi už tai, kad su­kė­lė nu­ken­ tė­ju­sia­jam skaus­mą. L.Ron­kui skir­ta lais­vės atė­mi­mo baus­mė su­ta­po su jo ka­li­ni­mo iki nuo­spren­džio lai­ku. G.Ivaš­ke­vi­čiui skir­ta ne­ma­ža bau­da. Ta­čiau ka­li­ ni­mo die­nos tu­ri sa­vo kai­ną, tad

pa­skir­to­ji su­ma bu­vo adek­va­ti jo tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je pra­leis­tam lai­kui. Abu šie vy­rai teis­mo sa­lė­je at­si­kra­tė ant­ran­kių ir po po­sė­džio išė­jo na­mo. O.Ta­ma­šaus­kui skir­ta 10 me­tų ne­lais­vės baus­mė. Jis tu­rės at­ly­ gin­ti nu­ken­tė­ju­siai­siais pri­pa­žin­ tiems žu­vu­sio­jo tė­vams tur­ti­nę ža­ lą, ku­ri su­da­ro dau­giau nei 15 tūkst. li­tų, bei po 50 tūkst. li­tų abiem ne­ tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti. D.Ju­re­vi­čiaus ar­ti­mie­ji įsi­ti­ki­ nę, kad ne ma­žiau nei vi­si trys vy­ rai kal­ta ir nu­žu­dy­to­jo su­gy­ven­ti­nė. Ši mo­te­ris by­lo­je bu­vo ap­klau­sia­ma kaip liu­dy­to­ja. Kur ji pra­lei­do nak­ tį prieš drau­go nu­žu­dy­mą, ne­siaiš­ kin­ta, nes tai nees­mi­nė ap­lin­ky­bė.

Dėl do­zės troš­ku­lio – ava­ri­ja As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro di­rek­to­rius su­dau­žė au­to­ mo­bi­lį, nes jam sker­sai ke­lio jud­ rio­je gat­vė­je iš­šo­ko me­ta­do­no do­ zės sku­bė­jęs jo pa­cien­tas.

Neį­ti­kė­ti­nu su­ta­pi­mu ga­li­ma bū­ tų pa­va­din­ti Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­ro va­do­vo Liu­do And­ri­kio ir 33 me­tų klai­pė­die­čio akis­ta­tą Tai­ kos pro­spek­te.

„Tą pa­tį ry­tą per pa­si­ta­ri­mą kal­ bė­jo­me su ko­le­go­mis, kaip rei­kė­tų šiam žmo­gui pa­dė­ti. Ta­čiau lai­mė, kad vis­kas ge­rai bai­gė­si. Nie­kas ne­ su­ža­lo­tas, na, tik au­to­mo­bi­lis ap­ ga­din­tas“, – apie neį­ti­kė­ti­ną ava­ ri­ją pa­sa­ko­jo L.And­ri­kis. Vy­ras nuo­sa­v u au­to­m o­b i­l iu „Maz­da“ va­žia­vo Tai­kos pro­spek­tu. Stai­ga nuo au­to­bu­sų sto­te­lės sker­ sai ke­lio pa­si­lei­do bėg­ti pės­čia­sis. Veng­da­mas su­si­dū­ri­mo su žmo­gu­ mi, L.And­ri­kis pa­su­ko vai­rą kai­rėn ir ma­ši­na tren­kė­si į ke­lio ati­tva­rus.

Smū­gis: Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­ro va­do­vas ma­ši­ną su­dau­žė gel­bė­da­

mas sa­vo pa­cien­to gy­vy­bę. Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko („Bal­ti­cum“ TV lai­da „Rei­das“) nuo­tr.

„Šio­je vie­to­je daž­nai mū­sų įstai­gos pa­cien­tai ir ki­ti pės­tie­ ji mė­gi­na pe­rei­ti gat­vę. Iš­li­pa iš au­to­bu­so, bė­ga, o vė­liau ropš­čia­ si per ati­tva­rus“, – pa­sa­ko­jo vai­ ruo­to­jas. L.And­ri­kis tei­gė, kad į se­mi­na­rą sku­bė­jo nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu. „Taip, nuo­sto­lių bus. Ta­čiau tai juk ne gy­ve­ni­mas su­griau­tas. Teks da­bar va­ži­nė­ti vie­šuo­ju trans­por­ tu“, – guo­dė­si L.And­ri­kis. Ke­lią pa­sto­jęs pa­cien­tas at­si­pra­ ši­nė­jo, ta­čiau tuo­jau pat nu­sku­bė­ jo į cent­rą me­ta­do­no do­zės. „Yra nu­sta­ty­tas lai­kas, ka­da da­li­ja­mas me­ta­do­nas. Ta­čiau tai – pa­kai­ti­nis gy­dy­mas, to­dėl pri­ klau­san­čiam žmo­gui svar­bu grįž­ ti į kom­for­tiš­ką bū­se­ną“, – kal­bė­ jo ava­ri­jos da­ly­vis. L.And­ri­kis ti­ki­no, kad ne­ža­da by­li­nė­tis dėl nuo­sto­lių su pa­cien­ tu, nes žmo­gus vos prieš ke­lias die­nas bu­vo pa­leis­tas iš rea­ni­ma­ ci­jos pa­la­tos, tu­ri ki­tų rim­tų pro­ ble­mų.

9

trečiADIENIS, gruodžio 11, 2013

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,06 %

+0,36 %

ekonomika

–0,24 %

Su­rin­ko ­ dau­giau

Pra­sidė­jo ­ eu­ro in­va­zi­ja

€

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis biud­že­tas šių metų sausio–lapkričio mėne­siais ga­vo 19,595 mlrd. litų pa­jamų – 2,1 pro­c., ar­ba 395,8 mln. litų, dau­giau, ne­gu pro­gno­zuo­ta (19,199 mlrd. litų). Į vals­tybės biud­žetą šių metų sausio–lapkričio mėne­siais gau­ ta 16,607 mlrd. litų pa­jamų – 1,8 pro­c., ar­ ba 290,9 mln. litų, dau­giau, nei pla­nuo­ ta, kaip tei­gia­ma Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos pra­ ne­ši­me.

Lat­vi­jo­je va­kar pra­si­dėjo pirmųjų eu­ro ­ komp­lektų, kuriuos su­da­ro po 45 mo­ne­ tas, pre­ky­ba. Įsi­gy­ti eu­ro komp­lektų ga­li­ ma pa­što sky­riuo­se ir bankų pa­da­li­niuo­se. Kol kas kiek­vie­nam pirkė­jui leid­žia­ma įsi­ gy­ti ne dau­giau nei pen­kis. Iš vi­so bus pa­ si­ūly­ta 800 tūkst. to­kių komp­lektų. Vieno komplekto vertė 14,23 euro (10 latų, arba 50 litų). Lat­vi­ja eurą įsi­ves kitų metų pra­ džio­je ir taps 18-ąja eu­ro zo­nos da­ly­ve.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,6644 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1300 JAV do­le­ris 1 2,5112 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,3614 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9086 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2511 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,0967 Ru­si­jos rub­lis 100 7,6597 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8224

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,0900 % +0,1698 % –0,3532 % –0,1227 % –0,0977 % –0,0363 % +0,0733 % –0,3214 % +0,0071 %

Lie­tu­vos pie­ni­ nin­kai su­skai­ čia­vo de­vy­nių mėne­sių veik­ los re­zul­ta­tus. Drau­di­mas įvež­ti ga­mi­ nius į Ru­siją ir brangęs pie­nas su­ma­ži­no pie­ ni­ninkų pelną. Tie­sa, ne visų.

Re­zul­ta­tas: užd­rau­dus į Ru­si­jos rinką tiek­ti lie­tu­viš­kus pie­no pro­duk­tus, per­dirbė­jai juos par­duo­da ki­to­se rin­ko­se, bet daž­niau­siai pi­giau, todėl

tu­ri ten­kin­tis pra­stes­niu pel­nu.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pie­no blo­ka­da smogė ne vi­siems Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Par­duo­ti bran­giai pa­vyks­ta

Vie­na to­kių lai­mingųjų – pie­ no per­dir­bi­mo įmonė Vil­kyš­kių pie­ninė, ku­ri va­kar pa­skelbė, kad bend­rovės pa­ja­mos kitų metų pra­ džio­je turėtų to­liau didė­ti. Kon­so­li­duo­ta­sis bend­rovės par­ da­vi­mas per 11 šių metų mėne­sių, pa­ly­gin­ti su per­nai tuo pa­čiu lai­ku, išau­go 22,7 pro­c., iki 333 mln. litų. Vien lapk­ritį bend­rovės pa­ja­mos siekė 31 mln. litų, 23 pro­c. dau­giau nei per­nai lapk­ritį. Anot did­žiau­sio įmonės ak­ci­nin­ko ir va­do­vo Gin­ta­ ro Ber­ta­šiaus, pie­ninės par­da­vi­mas au­go dėl aukštų pro­duktų kainų eks­por­to rin­ko­se. Aukš­tos jos esą lai­ky­sis ir kitą­met. Grupės kon­so­ li­duo­tas de­vy­nių mėne­sių gry­na­sis pel­nas siekė 9,9 mln. litų, ar­ba be­ veik dvi­gu­bai dau­giau (5,4 mln. li­ tų) nei per­nai. „Ne­ma­ty­ti, kad jos leistų­si, kal­ bu apie lyg­menį, o ne apie ne­di­de­ les ko­rek­ci­jas. Metų pra­džio­je, ma­ nau, kai­nos iš­liks aukš­tos. Jei kai ku­rių pro­duktų kai­nos ke­le­tu pro­ centų su­mažė­ja, tai bend­ros ten­ den­ci­jos ne­kei­čia, tas lyg­muo ir to­ liau lai­ky­sis“, – sakė G.Ber­ta­šius. Blo­ka­da at­si­lieps pel­nui

Ta­čiau taip ge­rai sekė­si ne vi­ soms su Ru­si­ja bend­ra­dar­bia­vu­ sioms Lie­tu­vos pie­no per­dir­bi­mo įmonėms. „Ro­kiš­kio sūrio“ val­ dy­bos pir­mi­nin­kas Da­lius Trum­ pa sakė, kad drau­di­mas įvež­ti pie­ no pro­duktus į Ru­si­jos rinką nors

ir ne­smar­kiai, bet su­ma­ži­no įmo­ nės pelną. Jis pa­brėžė, kad blo­ka­da vi­ sas įmo­nes pa­veikė skir­tin­gai, pa­ vyzd­žiui, di­delė Vil­kyš­kių pie­ninės eks­por­tuo­ja­mos pro­duk­ci­jos da­ lis pra­si­lenkė su drau­di­mu, o štai „Ro­kiš­kio sūrio“ ga­mi­nius reikė­jo iš­vež­ti ki­tur ir par­duo­ti pi­giau nei Ru­si­jo­je.

Nesk­lan­du­mai su Ru­si­ja at­si­lieps pel­ nin­gu­mui, bet nėra pa­vo­jin­gi įmonės fi­ nan­si­niam sta­bi­lu­ mui. „Kal­bant ap­skri­tai, de­vy­nių šių metų mėne­sių re­zul­ta­tai bu­vo pa­ našūs kaip ir per­nai, tik šiek tiek blo­ges­ni. Jiems įta­kos turė­jo ir 30 pro­c. pa­bran­gu­si ža­lia­va, bet įmo­ nėms pa­vy­ko bran­gimą su­val­dy­ti. Nors re­zul­ta­tai kiek pra­stes­ni nei pra­ėju­siais me­tais, per­nai ro­dik­liai bu­vo la­bai ne­blo­gi“, – ko­men­ta­vo D.Trum­pa. Jo tei­gi­mu, nors drau­di­mas eks­ por­tuo­ti į Ru­siją ga­lio­ja jau dau­ giau kaip du mėne­sius, vi­sos pie­ ninės įvykdė sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus žem­dir­biams ir su­pir­ko pieną pa­ gal su­tar­tis. „Ro­kiš­kio sūris“ ga­ mi­no pro­duk­tus, ku­riuos bet ko­ kiu at­ve­ju galė­jo par­duo­ti ki­tur, tai­gi, pa­skel­bus drau­dimą į Ru­ siją įvež­ti lie­tu­viškus pie­no ga­

mi­nius, turė­jo at­sar­ginį va­riantą. „Nesk­lan­du­mai su Ru­si­ja at­si­ lieps pel­nin­gu­mui, bet nėra pa­ vo­jin­gi įmonės fi­nan­si­niam sta­ bi­lu­mui“, – pa­tvir­ti­no „Ro­kiš­kio sūrio“ va­do­vas. D.Trum­pa sakė, kad įmonės bu­ vo pa­si­ruo­šu­sios įvai­rin­ti eks­por­to rin­kas, ta­čiau jos nėra to­kios pel­ nin­gos kaip Ru­si­jos ir pro­duk­ciją ten rei­kia par­duo­ti pi­giau. Ga­lu­ tinė kai­na var­to­to­jui, ku­rią Ru­si­ jo­je for­muo­ja did­me­ni­nin­kai, anot jo, di­desnė nei Lie­tu­vo­je, bet ma­ žesnė nei Eu­ro­pos ša­ly­se. „Vers­lo tiks­las par­duo­ti pro­duk­ ciją ten, kur ga­li gau­ti did­žiau­sią grąžą įmo­nei ir vals­ty­bei, mokė­ da­mas mo­kes­čius, o vals­tybės pa­ rei­ga yra su­da­ry­ti sąly­gas vers­lui par­duo­ti pa­trauk­lio­se gre­ti­mo­se rin­ko­se“, – teigė D.Trum­pa.

Pa­ja­mos au­go

Ki­ta pie­no per­dir­bi­mo įmonė „Pie­ no žvaigždės“ lapk­ri­čio pa­bai­go­je pa­skelbė, kad per de­vy­nis šių metų mėne­sius bend­rovė už­dir­bo 15,477 mln. litų neau­di­tuo­to gry­no­jo pel­ no, tai yra 21,6 pro­c. ma­žiau nei per­nai, kai jis siekė 19,731 mln. litų. Per tre­čią šių metų ket­virtį įmonė ga­vo 5,603 mln. litų gry­no­jo pel­ no, o per­nai tuo pat me­tu jis siekė 13,105 mln. litų. „Taip, bu­vo­me pri­vers­ti pa­tiks­ lin­ti ir su­ma­žin­ti pro­gno­zes, nes re­zul­ta­tus su­pras­tin­ti ga­li išau­ gu­sios ža­lia­vos kai­nos ir nu­trūkęs eks­por­tas į Ru­siją“, – sakė „Pie­no žvaigžd­žių“ viešųjų ry­šių va­dovė Vir­gi­ni­ja Žy­gienė.

„Pie­no žvaigžd­žių“ lau­kia­mos šių metų pa­ja­mos turėtų siek­ti apie 750 mln. litų, o gry­na­sis metų pel­ nin­gu­mas – apie 2 pro­c. „Bend­rovė ūki­nin­kams už su­ pirktą pieną šie­met mokė­jo maž­ daug treč­da­liu dau­giau nei per­nai, – lapk­ritį sakė „Pie­no žvaigžd­žių“ fi­ nansų di­rek­to­rius Aud­rius Sta­tu­le­ vi­čius. – Bend­rovės va­do­vybė, at­ si­žvelg­da­ma į tai, kad Ru­si­ja nuo spa­lio 7-osios užd­raudė pie­no pro­ duktų im­portą iš Lie­tu­vos ir drau­ di­mas te­be­ga­lio­ja iki šiol, kei­čia šių metų veik­los pro­gno­zes.“ Ta­čiau „Pie­no žvaigžd­žių“ par­ da­vi­mo pa­ja­mos dėl išau­gu­sio par­da­vi­mo eks­por­to rin­ko­se per šių metų de­vy­nis mėne­sius, pa­ly­

gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­ nai, pa­didė­jo 7,3 pro­c. Pre­li­mi­na­ riais neau­di­tuo­tais duo­me­ni­mis, įmonės pa­ja­mos sausio–rugsė­jo mėne­siais siekė 608,414 mln. li­ tų, o per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu jos bu­vo 566,979 mln. litų. Šie­met bend­rovė eks­por­to rin­ko­se par­davė be­veik 57 pro­c. vi­sos pro­duk­ci­jos. Kad kitą­met su­grįžtų prie įpras­ tų veik­los ro­dik­lių, „Pie­no žvaigž­ dės“ di­di­na par­da­vimą Eu­ro­po­je ir kitų ša­lių rin­ko­se. Pie­ni­ninkų tei­gi­mu, jo­kių nau­ jienų „pie­no pro­duktų ka­re“ nė­ ra. Sus­to­ju­sio eks­por­to pro­ble­mos de­rybų darbą per­ėmė Vals­ty­binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba bei Vy­riau­sybės at­sto­vai.

Ru­si­jos akib­rokš­tas Sta­t is­t i­kos de­p ar­t a­men­to duo­me­ ni­m is, lie­t u­v iškų pie­no pro­duktų eks­p or­t as į Ru­s iją spalį, pa­ly­g in­ ti su rugsė­ju, smu­ko 75 pro­c., po to, kai spa­l io 7 d. Ru­si­ja su­stabdė lie­tu­ viš­kos pie­no pro­duk­ci­jos įve­ž imą. Šių metų sausį–rugsėjį į Ru­siją lie­ tu­v iškų pie­no pro­duktų kas mėne­ sį bu­vo eks­por­tuo­ja­ma vi­du­ti­niš­kai už 54,012 mln. litų.

sausiu–spaliu, lie­tu­viš­kos kilmės pie­ no pro­duktų eks­por­tas į Ru­siją pa­ didė­jo 18,6 pro­c., iki 501,389 mln. litų. Bend­ras lie­tu­v iškų pie­no pro­duktų eks­por­tas šie­met pa­didė­jo 10,8 pro­c., iki 1,634 mlrd. litų. Ru­si­jos var­to­tojų tei­sių ap­s au­gos tar­ny­b os „Ros­p ot­ reb­na­d zor“ nu­ro­dy­mu lie­t u­v iš­kos pie­no pro­duk­ci­jos im­por­tas į Ru­siją su­stab­dy­tas spa­lio 7-ąją. Mask­va tei­ gė, kad tai pa­da­ry­ta dėl ne­pa­kan­ka­ Bend­r as lie­t u­v iš­kos kilmės pie­ mo pro­duktų sau­gu­mo, bet Lie­tu­vos no pro­duktų eks­por­tas spalį bu­vo ir ES pa­reigū­nai tai va­di­na po­li­tiš­kai 155,123 mln. litų – 22,8 pro­c. ma­žes­ mo­ty­vuo­tu žings­niu. nis nei rugsėjį ir 18,4 pro­c. ma­žes­nis nei per­nai spalį. Ru­si­jai šie­met spa­ Ke­t u­r ios did­ž iau­s ios ša­l ies pie­no lį te­ko 9,8 pro­c. bend­ro lie­t u­v iš­kos per­dir­bi­mo įmonės – „Ro­kiš­kio sūris“, kilmės pie­no pro­duk­ci­jos eks­por­to, „Pie­no žvaigždės“, „Že­mai­ti­jos pie­nas“ o sausio–rugsėjo mėne­siais Ru­si­jos ir Vil­kyš­kių pie­ninė – Ru­si­jo­je gau­da­ da­l is siekė 32,9 pro­c. Per de­šimt šių vo iki 40 pro­c. sa­vo pa­jamų. metų mėne­sių, pa­ly­g in­ti su 2012-ųjų

BNS inf.

10

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

sportas

Sporto telegrafas Krep­ši­nis. Šian­dien Klai­pė­dos „Nep­ tū­nas“ Ser­bi­jo­je kau­sis su vie­tos Kra­ gu­je­va­co „Rad­nič­ki“ eki­pa. Tai bus at­ sa­ko­mo­sios Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­ro rung­ty­nės. Jų pra­džia – 19 val. Stu­den­tai. Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­te svar­bią per­ga­lę iš­ko­ vo­jo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) krep­ ši­nin­kai. Jie na­muo­se 15 taš­k ų skir­tu­ mu – 88:73 (14:17, 21:13, 33: 17, 20:26) nu­ga­ lė­jo tur­ny­ri­nės len­te­lės kai­my­nus – Vy­ tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) at­sto­ vus. Po šių var­žy­bų tiek KU, tiek VDU są­skai­to­je yra po 6 per­ga­les ir 3 pra­lai­ mė­ji­mus. Kau­nie­čiai tur­ny­ro len­te­lė­je žen­gia tre­ti, klai­pė­die­čiai – ket­vir­ti. Prie­sai­ka. Ame­ri­kie­tė Isa­bel­la To­bias, kar­tu su lie­tu­v iu Dei­v i­du Stag­n iū­nu da­ly­vau­sian­t i 2014 m. So­čio žie­mos olim­pia­dos le­do šo­kių var­žy­bo­se, ry­ toj Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­r i­jo­je duos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tės prie­sai­ ką, o penk­ta­die­nį Kau­ne su­rengs tre­ni­ ruo­tę jau­nie­siems čiuo­žė­jams. Bėgimas. Klaipėdiečiai kviečiami daly­ vauti kalėdiniame bėgime „Padovanok senjorams Kalėdas“. Jį organizuoja Lietu­ vos verslo kolegija. Bėgimas vyks kitą sa­ vaitgalį – gruodžio 15 d. Išankstinė regis­ tracija vyks iki gruodžio 13 d. Registruotis galima el. p.: renginiai@ltvk.lt arba www. ltvk.lt/renginiai. Starto mokestis pagal ga­ limybes, o visi surinkti pinigai bus per­ duoti Maltos pagalbos ordino tarnybai, globojančiai vienišus senelius.

Gim­nas­tėms – nu­ga­lė­to­jų lau­rai Klai­pė­dos me­ni­nės gim­nas­ti­kos at­sto­ vės ypač sėk­min­ gai pra­dė­jo nau­ją­jį se­zo­ną. Jau pir­ma­ ja­me tur­ny­re pa­jė­ giau­sios klai­pė­die­ tės pa­si­da­bi­no me­ da­liais. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kau­ne vy­ko Lie­tu­vos me­ni­nės gim­ nas­ti­kos tau­rės var­žy­bos ir Lie­tu­ vos me­ni­nės gim­nas­ti­kos at­ski­ rų įran­kių jau­nių pir­me­ny­bės. Jo­se var­žė­si stip­riau­sios gim­nas­tės iš vi­sos ša­lies. Var­žy­bo­se da­ly­va­vo ir Klai­pė­dos „Vie­su­lo“ spor­to cent­ro gim­nas­ čių ko­man­da. Vi­so­se am­žiaus ka­ te­go­ri­jo­se klai­pė­die­tės ta­po nu­ga­ lė­to­jo­mis. Suau­gu­sių­jų ka­te­go­ri­jo­je (g. 1996 m.) ne­pra­len­kia­ma bu­vo klai­pė­die­ tė Anas­ta­si­ja Gri­ša­ni­na, o jau­ni­mo ka­te­go­ri­jo­je (g. 1999 m.) nė vie­na spor­ti­nin­kė ne­pri­ly­go gim­nas­tei iš Klai­pė­dos Ve­ro­ni­kai Pron­čen­ko.

Lai­mė­to­jos: ge­riau­sios uos­ta­mies­čio gim­nas­tės iš Lie­tu­vos pir­me­ny­bių grį­žo pa­si­da­bi­nu­sios me­da­liais.

Ab­so­liu­ti nu­ga­lė­to­ja ir ke­tu­rių auk­so me­da­lių lai­mė­to­ja (rung­ty­se su lan­ku, ka­muo­liu, kuo­ke­lė­mis ir kas­pi­nu) ta­po uos­ta­mies­čio spor­ti­ nin­kė Dan­guo­lė Ūd­rai­tė. Ji var­žė­si jau­nių ka­te­go­ri­jo­je (g. 2001 m.). Jau­nu­čių am­žiaus gru­pė­je (g. 2002 m.) ly­gių ne­bu­vo klai­pė­die­

tei Ju­li­jai Iva­no­vai. Si­dab­ro me­da­ liu pa­si­puo­šė klai­pė­die­tė Dei­me­na Špu­čy­tė, ku­ri rung­ty­nia­vo jau­ni­ mo ka­te­go­ri­jo­je, o bron­zos ap­do­ va­no­ji­mą jau­nu­čių gru­pė­je iš­ko­ vo­jo Ma­ja Gai­duk. Nu­ga­lė­to­jų ir pri­zi­nin­kių tre­ ne­rės – Va­len­ti­na Bag­ri­je­va, Ra­sa

Va­se­rie­nė, Vik­to­ri­ja Kud­riav­ce­va ir cho­reog­ra­fė Na­diež­da Ze­lens­ka­ja. Lie­tu­vos pir­me­ny­bės Klai­pė­dos spor­ti­nin­kėms ta­po ga­li­my­be dar ge­riau pa­si­reng­ti tarp­tau­ti­niam tur­ny­rui – Ja­po­ni­jo­je vyk­sian­čia­ me me­ni­nės gim­nas­ti­kos gru­pi­nių pra­ti­mų tur­ny­re.

Sam­bis­tų ko­lek­ci­jo­je – ir auk­sas, ir bron­za

Pa­sie­ki­mas: tarp­tau­ti­nia­me jau­nių dziu­do tur­ny­re klai­pė­die­čiai iš­ko­

vo­jo pen­kias pri­zi­nes vie­tas.

Bro­liai par­ve­žė me­da­lių Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Lat­vi­jo­je, Jel­ga­vo­je, vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me jau­nių dziu­do tur­ ny­re ne vie­ną pri­zi­nę vie­tą iš­ko­vo­ jo Klai­pė­dos spor­to cent­ro spor­ti­ nin­kai.

Į Lat­vi­ją vy­ko tre­ne­rių Jo­no Til­vi­ko ir Min­dau­go Rai­los auk­lė­ti­niai. Tre­ne­rių tei­gi­mu, klai­pė­die­čiai ko­vo­jo pa­gir­ti­nai, to­dėl ir li­po ant pri­zi­nin­kų pa­ky­los.

Svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 55 ki­log­ra­mų ant­rą­ją vie­tą iš­ko­vo­jo Alek­sand­ras Krav­čen­ko. Jo bro­lis And­re­jus Krav­ čen­ko to­je pa­čio­je svo­rio ka­te­go­ri­jo­je pa­si­puo­šė bron­zos me­da­liu. Ant­rą­sias vie­tas taip pat iš­ko­vo­jo Ais­tis Ma­če­raus­kas (svo­rio ka­te­go­ ri­ja iki 60 ki­log­ra­mų) ir Ro­kas Gar­ ba­čaus­kas (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 81 ki­log­ra­mo). Tre­čio­sios vie­tos ap­do­va­no­ji­mą svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 73 ki­log­ra­mų pel­nė Se­ve­ras Stan­ci­kas.

Re­zul­ta­tai: uos­ta­mies­čio sam­bo ko­vo­to­jų iš­vy­ka į Lie­tu­vos moks­lei­vių pir­me­ny­bes bu­vo sėk­min­ga.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Lie­tu­vos moks­lei­vių sam­bo pir­me­ ny­bė­se Klai­pė­dos spor­ti­nin­kai iš­ ko­vo­jo vi­sų spal­vų me­da­lių. Sam­ bis­tai į uos­ta­mies­tį par­ve­žė de­vy­ nis ap­do­va­no­ji­mus.

Lie­tu­vos moks­lei­vių sam­bo pir­me­ ny­bės vy­ko Šiau­liuo­se. Jo­se da­ly­va­ vo di­de­lis bū­rys spor­ti­nin­kų iš Vil­ niaus, Šiau­lių, Klai­pė­dos, Uk­mer­gės, Jur­bar­ko, Tel­šių, Ro­kiš­kio, Pa­lan­gos, Tra­kų ir Klai­pė­dos ra­jo­no.

Klai­p ė­d os ko­m an­d ą su­d a­r ė mies­to spor­to cent­ro auk­lė­ti­niai, ku­riuos tre­ni­ruo­ja Jo­nas Til­vi­kas ir Min­dau­gas Rai­la. Tarp Šiau­liuo­se ko­vo­ju­sių klai­ pė­die­čių ge­riau­siai pa­si­ro­dė Ne­das Ma­ci­jaus­kas, ko­vo­jęs svo­rio ka­te­ go­ri­jo­je iki 73 ki­log­ra­mų, ir Jus­ti­ na Kaz­laus­kai­tė (svo­rio ka­te­go­ri­jo­ je per 57 ki­log­ra­mus). Abu šie spor­ti­nin­kai bu­vo ne­nu­ ga­li­mi, jie įvei­kė vi­sus var­žo­vus, su ku­riais te­ko su­siim­ti, ir iš­ko­vo­ jo čem­pio­nų ti­tu­lus.

Si­dab­ro me­da­liai su­ži­bo ant Ar­ tio­mo Ša­mo­vo (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 35 ki­log­ra­mų), Ai­da­no Bra­zaus­ko (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 57 ki­log­ra­mų) ir Ma­riaus Tri­mai­lo­vo (svo­rio ka­te­ go­ri­ja iki 73 ki­log­ra­mų) krū­ti­nių. Tre­čią­sias vie­tas iš­ko­vo­jo Ei­ man­tas Ski­rius (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 41 ki­log­ra­mo), Jus­tas Vis­kon­ tas (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 49 ki­log­ ra­mų), Gus­tas Stai­va (svo­rio ka­te­ go­ri­ja iki 67 ki­log­ra­mų) ir Dei­vi­das Žib­kus (svo­rio ka­te­go­ri­ja per 73 ki­ log­ra­mus).

11

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

namai

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Į tur­gų – ne tik bul­vių pirk­ti Di­de­lių ir svar­bių po­ky­čių lau­kian­ ti is­to­ri­nė Klai­pė­dos da­lis – Se­no­jo tur­ gaus te­ri­to­ri­ja – ta­po ne vien mies­to val­ džios, pro­jek­tuo­to­ jų, bet ir mies­tie­čių rei­ka­lu. Be­ne pir­mą­ kart taip ak­ty­viai į pla­na­vi­mo pro­ce­ sus įsi­trau­kę klai­ pė­die­čiai tu­rė­jo pui­ kią ga­li­my­bę pa­si­sa­ ky­ti, kaip, jų aki­mis, tu­rė­tų kis­ti šis uos­ta­ mies­čio kvar­ta­las. Ma­ke­tas: se­na­mies­čio tur­gaus šven­tė­je Se­no­jo tur­gaus kvar­ta­lo vi­zi­ją pri­sta­tę spe­cia­lis­tai ra­gi­no lan­ky­to­jus dis­ku­tuo­ti ir sie­kė iš­klau­sy­ti vi­sas

nuo­mo­nes.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių tę­si­nys

Dar rug­sė­jo pa­bai­go­je su­reng­ to tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo fes­ti­va­lio „In­No­va­Camp“ me­tu ar­chi­tek­tų ur­ba­nis­tų ko­man­da – Jus­ti­na Mu­ liuo­ly­tė, Ta­das Jo­naus­kis bei Mar­ ty­nas Ma­ro­zas – kvie­tė bend­ruo­ me­nę, vers­li­nin­kus, Se­no­jo tur­gaus at­sto­vus, po­li­ti­kus, ar­chi­tek­tus bei ki­tus mies­to pla­na­vi­mu be­si­do­ min­čius mies­tie­čius da­ly­vau­ti kū­ ry­bi­nė­se tur­gaus ir ap­lin­ki­nių jo te­ ri­to­ri­jų sce­na­ri­jų dirb­tu­vė­se. Vie­to­je brė­ži­nių pa­si­tel­kę mo­bi­ lų ma­ke­tą spe­cia­lis­tai tuo­syk ra­gi­ no vi­sus no­rin­čiuo­sius kur­ti kvar­ ta­lo vei­dą, tam tik­riems ob­jek­tams pa­ren­kant vie­no­kią ar ki­to­kią vie­ tą, pri­de­dant pa­pil­do­mų ar, prie­ šin­gai, kai ku­rių at­si­sa­kant. Į tra­di­ci­nę se­na­mies­čio tur­gaus šven­tę praė­ju­sį šeš­ta­die­nį už­su­ kę lan­ky­to­jai su­lau­kė šių kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių tę­si­nio: ga­lė­jo iš­vys­ti jau api­bend­rin­tus, iš­gry­nin­tus anks­tes­ nio­jo ren­gi­nio re­zul­ta­tus – ma­ke­te pa­teik­tą Se­no­jo tur­gaus kvar­ta­lo vi­zi­ ją. Jos pa­grin­du ar­chi­tek­tų ur­ba­nis­tų ko­man­da pla­nuo­ja pa­reng­ti veiks­mų pla­ną, ku­ria­me bus api­brėž­ti in­ves­ti­ ci­jų prio­ri­te­tai, įgy­ven­di­ni­mo eta­pai ir inf­rast­ruk­tū­ros po­rei­kiai. Re­gi stip­rų ko­mer­ci­nį cent­rą

„Siek­da­mi iš­siaiš­kin­ti vi­sus po­rei­ kius, rug­sė­jį su mies­tie­čiais, te­ri­

to­ri­jų nau­do­to­jais, vers­li­nin­kais, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vais, ki­tais spe­ cia­lis­tais es­ki­za­vo­me įvai­rius Se­ no­jo tur­gaus kvar­ta­lo va­rian­tus.

Jus­ti­na Mu­liuo­ly­tė:

Se­no­jo tur­gaus te­ri­ to­ri­jo­je žmo­nės pir­ miau­sia pa­gei­da­ vo pa­trauk­lių vie­šų­ jų erd­vių, di­des­nės jų funk­ci­nės įvai­ro­vės, pa­to­gių prie­va­žų.

Su­kū­rė­me še­šis įma­no­mus sce­na­ ri­jus, vė­liau api­bend­ri­no­me žmo­ nių pa­gei­da­vi­mus ir lū­kes­čius. Nors šie sce­na­ri­jai at­ro­dė ga­na skir­tin­gi, iš prin­ci­po do­mi­na­vo pa­na­šūs kri­ te­ri­jai, ver­ty­bės“, – kal­bė­jo J.Mu­ liuo­ly­tė. Anot pa­šne­ko­vės, pir­ma, kas bu­ vo pri­pa­žin­ta vie­na­reikš­miš­kai, jog tu­ri iš­lik­ti tiek pa­ti tur­ga­vie­tė, tiek is­to­ri­nė Tur­gaus aikš­tė. „Ka­dan­gi se­na­mies­ty­je nė­ra stip­raus ko­mer­ci­nio cent­ro, bū­tent tur­gus ga­lė­tų bū­ti plė­to­ja­mas kaip to­kio po­bū­džio ob­jek­tas. Įvai­rios par­duo­tu­vė­lės, tur­gaus ha­lė ga­lė­tų tap­ti tais trau­kos ele­men­tais, ku­rie čia vi­lio­tų žmo­nes ap­si­pirk­ti. Tad vie­nas svar­biau­sių tiks­lų – kad bū­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tų iš­lai­ky­ti ne tik esa­mi pre­kei­viai, bet ir pri­trau­kia­ma nau­jų“, – kal­ bė­jo pa­šne­ko­vė. Neat­si­tik­ti­nai ir prieš po­rą mė­ ne­sių vy­ku­sių kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių me­tu ne­ma­žai klai­pė­die­čių pa­si­sa­ kė, jog Se­na­sis tur­gus ga­lė­tų tap­ ti sa­vo­tiš­ku tur­ga­po­liu – šiuo me­ tu be­ne di­džiau­sius pir­kė­jų srau­tus su­trau­kian­čio pre­ky­bos cent­ro kon­ku­ren­tu. At­gim­tų is­to­ri­nis ob­jek­tas

„Se­no­jo tur­gaus te­ri­to­ri­jo­je žmo­ nės pir­miau­sia pa­gei­da­vo pa­ trauk­lių vie­šų­jų erd­vių, di­des­nės jų funk­ci­nės įvai­ro­vės, pa­to­gių prie­ va­žų“, – vie­nus ak­tua­liau­sių bend­ ruo­me­nės po­rei­kių įvar­di­jo J.Mu­ liuo­ly­tė. Tad mies­to sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­ mu kvar­ta­lo stra­te­gi­ją ku­rian­tiems spe­cia­lis­tams šie kri­te­ri­jai ir ta­po svar­biau­siu at­spir­ties taš­ku. „Ak­cen­ta­vo­me vie­šų­jų erd­vių jung­tį su se­na­mies­čiu, jų pri­tai­ ky­mą įvai­rioms funk­ci­joms, pra­ de­dant ko­mer­ci­ne ir bai­giant gy­ ve­na­mą­ja, taip pat – se­na­mies­čiui bū­din­gą už­sta­ty­mą, iš­skir­da­mi smul­kes­nius skly­pus bei ma­žes­ nius ob­jek­tus. Be to, aikš­tė­je siū­ lo­me at­kur­ti is­to­ri­nį šu­li­nį, ku­ris ga­lė­tų tap­ti šios mies­to da­lies iš­ skir­ti­niu ak­cen­tu, nau­ja trau­kos vie­ta“, – pa­sa­ko­jo J.Mu­liuo­ly­tė. Kul­tū­ri­nių erd­vių po­rei­kiui spe­ cia­lis­tai taip pat siū­lo iš­nau­do­ti aikš­tės ga­li­my­bes.

„Tur­gaus me­tu jo­je ga­li­ma nau­ do­ti pre­ky­bi­nius pa­vil­jo­nus, ku­rie tu­rė­tų bū­ti mo­bi­lūs, leng­vai san­ dė­liuo­ja­mi, o ki­tu me­tu jo­je ga­lė­ tų vyk­ti įvai­rūs kul­tū­ri­niai ren­gi­ niai“, – įvar­di­jo pa­šne­ko­vė. Gy­ven­to­jai nea­be­jin­gi

Teat­ra­lai, ga­le­ri­nin­kai, ki­ti kul­tū­ri­ nin­kai, spe­cia­lis­tės žo­džiais, ga­lė­ tų įsi­kur­ti vie­na­me Turgaus aikš­tės pa­sta­tų, ku­ria­me šiuo me­tu par­ da­vi­nė­ja­mos kon­fis­kuo­tos kont­ra­ ban­di­nės bei ki­tos pre­kės. „Šis sta­ti­nys ga­li bū­ti re­no­vuo­ ja­mas, kei­čia­mas, be to, nau­do­ja­ mas ne tik kaip kul­tū­ri­nis, bet sy­ kiu kaip ko­mer­ci­nis ob­jek­tas“, – kal­bė­jo J.Mu­liuo­ly­tė. Spe­cia­lis­tų pa­reng­tos kvar­ta­ lo vi­zi­jos pri­sta­ty­me klai­pė­die­čiai taip pat bu­vo kvie­čia­mi dis­ku­tuo­ ti, ga­lė­jo pa­teik­ti sa­vo pa­siū­ly­mus an­ke­to­se ar su­ra­šy­ti sa­vo nuo­mo­ nes spe­cia­liuo­se lip­du­kuo­se. Tad pro­jek­tą jo ren­gė­jai dar ko­re­guos, pa­pil­dys. „Džiu­gu, kad es­mi­nių pa­si­prie­ ši­ni­mų ne­bu­vo, nors ren­gi­ny­ je da­ly­va­vo kiek ki­to­kia au­di­to­ ri­ja nei rug­sė­jį. Šį­kart su­lau­kė­me ne­ma­žai pa­čių kvar­ta­lo gy­ven­ to­jų, tik­rų­jų tur­gaus pir­kė­jų. Se­ na­mies­ty­je prio­ri­te­tą ski­ria­me pės­tie­siems ir ne­ma­žai dis­ku­ta­ vo­me, ar tai bū­tų pa­to­gu, siū­lė­me tam tik­rus trans­por­to pri­va­žia­vi­ mo, lai­ky­mo spren­di­nius – pa­ vyz­džiui, kad bū­tų įreng­ta ma­

žiau au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo vie­tų pa­čia­me se­na­mies­ty­je, is­to­ri­nė­ je mies­to da­ly­je, o tam skir­ti ki­ tas ap­lin­ki­nes, di­des­nes gat­ves, kaip an­tai Ga­li­nio Py­li­mo, Til­tų, Pi­lies. Štai dis­ku­si­jo­se da­ly­va­vę Ga­li­nio Py­li­mo gat­vės gy­ven­to­ jai pik­ti­no­si siū­ly­mu čia įreng­ti pa­pil­do­mų au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo vie­tų, ta­čiau iš es­mės vi­sas pro­ ble­mas ga­li­ma iš­spręs­ti, pa­si­rin­ kus tin­ka­mus gat­vės pro­fil­ ius“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Laukia nauji etapai

Se­no­jo tur­gaus te­ri­to­ri­jos stra­te­gi­ ją ge­ne­ruo­jan­tys spe­cia­lis­tai sa­vo dar­bo vai­sius ne­tru­kus pri­sta­tys ir sa­vi­val­dy­bės at­sto­vams. J.Mu­liuo­ ly­tė nea­be­jo­ja, jog po dis­ku­si­jų su po­li­ti­kais, val­di­nin­kais kar­di­na­lių vi­zi­jos po­ky­čių tu­rė­tų ne­bū­ti. „Bet ko­kiu at­ve­ju tam tik­rus da­ ly­kus tu­ri spręs­ti spe­cia­lis­tai, ta­ čiau jie ga­li įti­kin­ti mies­tie­čius to­kių spren­di­mų tei­sin­gu­mu“, – ma­no pa­šne­ko­vė. Ki­tas ar­chi­tek­tų ur­ba­nis­tų lau­ kian­tis eta­pas – su­dė­lio­ti prio­ri­te­ ti­nius ak­cen­tus, nuo ko ir kaip šių nu­ma­ty­tų po­ky­čių im­tis. „Šiuo me­tu pri­sta­to­me tai, kas la­biau­sia ati­tik­tų pa­pras­tų gy­ ven­to­jų, vers­lo, te­ri­to­ri­jos nau­ do­to­jų bei pa­čios mies­to val­džios po­rei­kius. Kiek vė­liau tai bus de­ ta­li­zuo­ja­ma konk­re­čiais skai­čiais, tan­ku­mu, aukš­čiais ir pa­na­šiai“, – kal­bė­jo J.Mu­liuo­ly­tė.

12

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

rubrika namai Fik­sa­vo rin­kos ato­kvė­pį Ne­ga­lu­ti­niais Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, lapk­ri­tį pir­ki­mo san­do­riais įsi­gy­ta apie 10,5 tūkst. ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­ jek­tų, 12,7 pro­c. ma­žiau nei spa­lį, bet 22,3 pro­c. dau­giau nei tuo pa­čiu me­tu per­nai. Per­nai lapk­ri­tį bu­vo įsi­gy­tas 8 tūkst. 561 ne­kil­no­ja­ma­sis daik­tas, 2011 m. tuo pat me­tu – 8 tūkst. 279, 2010 m. – 6 tūkst. 656, 2009 m. – 5 tūkst. 140. Pa­ly­ gin­ti su spa­liu, praė­ju­sį mė­ne­sį par­duo­tų bu­tų dau­gia­bu­ čiuo­se skai­čius smu­ko 13,9, in­di­vi­dua­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų – 21,4, so­do na­me­lių – 41,1 pro­c. Že­mės skly­pų lapk­ri­tį par­ duo­ta 10,7 pro­c. ma­žiau nei spa­lį, ki­tų rū­šių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to – 8,4 pro­c. ma­žiau.

Ka­rie­tų ga­ra­že – mo­der­nus kul­tū­ros ži­di­nys Pas­ta­tas, į ku­rį prieš pu­sant­ro šim­to me­tų įdar­dė­da­vo ark­liais kin­ky­tos ka­rie­tos, pir­mi­nį pa­vi­da­lą iš­sau­go­jo tik iš išo­rės. Įė­ju­sie­ ji į vi­dų bus pri­blokš­ti mo­der­nių erd­vių. Vie­to­je ka­rie­tų čia ka­ ra­liaus kul­tū­ra. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Ka­rie­ti­nė – be­ne se­niau­sias iš­li­ kęs Rie­ta­ve XIX a. sta­ty­to Ogins­ kių dva­ro pa­sta­tas. Pag­rin­di­niai rū­mai neiš­li­kę, tur­tuo­lių bu­vei­nė nu­siaub­ta per ka­rus, o li­kę sta­ti­ niai ap­nio­ko­ti so­viet­me­čiu. An­tai ka­rie­ti­nė bu­vo nau­do­ja­ma įvai­ rioms reik­mėms – spor­tui, šau­ dy­mui. Ob­jek­tas bu­vo ap­lip­dy­tas prie­sta­tais. Ka­rie­ti­ne te­be­va­di­na­mo mū­ri­nio pa­sta­to išo­rės ir vi­daus re­konst­ ruk­ci­jos pro­jek­tą kū­rė ar­chi­tek­tų ko­man­da iš sos­ti­nės – Lu­kas Re­ ke­vi­čius, Mil­da Re­ke­vi­čie­nė ir Al­ da Til­vi­kai­tė. Ar­chi­tek­tas L.Re­ke­vi­čius nea­be­ jo­ja, kad kiek­vie­nas įžen­gęs vi­dun pa­tirs nuo­sta­bą – iš išo­rės sta­ti­nys kuk­lus, se­no­vi­nis, o vi­du­je at­si­ve­ria ne­ti­kė­tos šiuo­lai­kiš­kos erd­vės, ku­ rios at­ro­do di­des­nės nei pa­ts pa­sta­

tas. For­muo­jant po­že­mi­nį aukš­tą, pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas, rei­kė­jo iš­ ma­nių in­ži­ne­ri­nių spren­di­mų. Nau­ja­ja­me rū­sy­je įreng­ta re­pe­ti­ ci­jų sa­lė, dra­bu­ži­nės, sa­ni­ta­ri­niai maz­gai. „Kiek­vie­nas cen­ti­met­ras iš­nau­ do­tas du kar­tus, kiek­vie­nas daik­tas tu­ri du vaid­me­nis, nes vie­tos tik­ rai ma­žai“, – ko­men­ta­vo au­to­rius. Mat už­sa­ko­vai pa­gei­da­vo pa­kan­ ka­mai di­de­lės uni­ver­sa­lios sa­lės, di­de­lės sce­nos, taip pat re­pe­ti­ci­jų sa­lės. Be to, ta­me pa­čia­me ob­jek­ te bu­vo rei­ka­lin­gos ir ad­mi­nist­ra­ ci­nės pa­tal­pos. „Kai skai­tai pro­gra­mą, vis­ko jo­je la­bai daug. Tai­gi, pa­li­ko­me išo­ri­nes sie­nas, o vi­du­je el­gė­mės ga­na dras­ tiš­kai. Išg­rio­vė­me so­vie­ti­nius be­ to­nus, iš­si­ka­sė­me dar vie­ną aukš­tą po že­me“, – di­džiuo­sius pa­kei­ti­ mus var­di­jo ar­chi­tek­tas. Sa­vo ir ko­le­gų dar­bo re­zul­ta­tu jis itin pa­ten­kin­tas. „Man la­biau­siai

pa­tin­ka tai, kad pa­sta­tas li­ko kaip pa­vel­das, bet ja­me la­bai aiš­kiai yra at­skir­ta, kas yra se­na, o kas – nau­ ja“, – pri­dū­rė L.Re­ke­vi­čius. Į da­lį pa­sta­to ga­li­ma pa­tek­ti ko­ ne kas­dien, nes ja­me yra įsi­kū­ręs ir Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras. Dar yra iš­li­ku­si dva­ro ofi­ci­na, bra­vo­ras, ūk­ve­džio na­mas. L.Re­ ke­vi­čiaus ži­nio­mis, jie taip pat bus at­kur­ti ir pri­tai­ky­ti šian­die­nos reik­mėms. Ar­chi­tek­tas džiau­gia­si, kad sve­čius iš ki­tų mies­tų ir kai­mų trauks ne tik gar­su­sis Rie­ta­vo tur­ gus, bet ir at­gi­mu­si ka­rie­ti­nė, jo­je vyk­sian­tys ren­gi­niai. „Kur­ti nau­jo­ves se­no ob­jek­to vi­ du­je bu­vo ne tik su­dė­tin­ga, bet ir la­bai įdo­mu. Rė­mai bu­vo ir tie­ sio­gi­ne, ir ne­tie­sio­gi­ne pra­sme. Rei­kė­jo per­pras­ti dva­ro kul­tū­ri­ nį krū­vį, su­pras­ti, ko­kia ten bu­ vo kul­tū­ra, į ką ji evo­liu­cio­na­vo, ar įma­no­ma ją pri­kel­ti“, – re­ziu­ma­ vo pa­šne­ko­vas.

Rie­ta­vas bu­vo tech­no­lo­gi­jų pir­mū­nas XIX a. Rie­ta­vas bu­vo svar­bus švie­ti­mo cent­ras, ka­dan­gi 1812–1909 m. jis pri­k lau­sė Ogins­k iams, puo­se­lė­ju­siems kul­tū­rą ir švie­ti­mą. Ire­ni­jus Ogins­kis pa­si­sta­tė re­zi­den­ci­ ją, iš­ki­lo dva­ro rū­mai, Rie­ta­vo baž­ny­čia. I.Ogins­kis pa­lai­ kė 1831 m. su­k i­l i­mo idė­jas, Rie­ta­ve vei­kė su­k i­lė­l ių amu­ ni­ci­jos ir gink­lų fab­ri­kas. Su­k i­l i­mui pra­lai­mė­jus, 1835 m. I.Ogins­kis re­for­ma­vo bau­džia­vi­n į vals­tie­čių val­dy­mą ir įve­dė sa­vi­val­dą. Va­ka­r ų Eu­ro­pos pa­vyz­d žiu jis sten­gė­ si plė­to­t i pra­mo­nę – čia įkur­ta ge­le­ž ies lie­jyk­la, že­mės ūkio pa­dar­g ų fab­r i­kas, lentp­jū­vė. Am­ž iaus vi­du­ry­je di­ di­kai įkū­rė že­mės ūkio mo­k yk­lą, ku­r i vei­kė 1859–1863 m. Rie­ta­vas XIX a. pa­bai­go­je ta­po pa­žan­gių to me­to tech­

no­lo­g i­jų die­g i­mo pir­mū­nu. 1882 m. į Plun­gę (dar vie­nus Ogins­k ių rū­mus) nu­t ies­ta pir­mo­ji Lie­tu­vo­je te­le­fo­no li­ ni­ja. 1892 m. čia pra­dė­jo veik­t i pir­mo­ji elekt­r i­nė Lie­tu­ vo­je, 1892 m. ba­lan­d žio 17 d. per Ve­ly­kas Rie­ta­vo dva­re, par­ke ir baž­ny­čio­je įžieb­tos pir­mo­sios Lie­tu­vo­je elekt­ ros lem­pu­tės. 1874–1903 m. Rie­ta­ve vei­kė mu­z i­kos mo­ kyk­la. 1883 m. or­ga­n i­z uo­tas 60 žmo­n ių sim­fo­n i­n is or­ kest­ras. Ogins­k ių ga­ly­bė iš­blė­so, kai 1909 m. mi­rė Bog­ da­nas Ogins­kis. Po to rū­muo­se įvy­kęs di­de­lis gais­ras su­ nai­k i­no per il­g us me­tus kaup­tus me­no kū­r i­nius ir ver­ tin­gą bib­l io­te­ką. Šal­ti­nis: Vi­ki­pe­di­ja

Na­tū­ra­li: da­lį sto­go pa­da­rius stik­li­nį, į vi­dų pa­ten­ka die­nos švie­sa.

Funk­ci­ja: ka­rie­ti­nė­je įreng­tos dvi am­fi­teat­ro sa­lės – 320 vie­tų pa­grin­di­nė su pro­fe­sio­na­lia gar­so ir švie­sos įran­ga ap­rū­pin­ta sce­na bei 100 vie­tų re­pe­ti­ci­jų sa­lė, tin­kan­ti ir ka­me­ri­niams

ren­gi­niams.

Bend­ro­vės „Ake­tu­ri ar­chi­tek­tai“ ar­chy­vo nuo­tr.

13

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

pasaulis Ark­ties ka­riuo­me­nė

Po­li­ci­jos strei­kas

Prog­no­zuo­ja apo­ka­lip­sę

Ru­si­ja atei­nan­čiais me­tais su­ for­muos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų gru­pę Ark­ties re­gio­ne, kaip va­ kar pa­reiš­kė gy­ny­bos mi­nist­ ras Ser­ge­jus Šoi­gu. Pa­sak jo, ka­riai už­tik­rins Ru­si­jos ka­ri­nį sau­gu­mą ir na­cio­na­li­nių in­te­re­ sų gy­ny­bą Ark­ty­je. Ark­ty­je jau pra­dė­tas ka­ri­nių ae­rod­ro­mų ir inf­rast­ruk­tū­ros at­kū­ri­mas.

Ar­gen­ti­nos po­li­ci­jos spren­di­ mas strei­kuo­ti iš­pro­vo­ka­vo plė­ ši­ka­vi­mo ban­gą, ku­ri pa­rei­ka­ la­vo de­vy­nių žmo­nių gy­vy­bės. Ča­ko pro­vin­ci­jo­je gau­ta in­for­ ma­ci­jos apie ke­tu­rių žmo­nių žū­tį praei­tą nak­tį, dar du as­me­ nys žu­vo Chu­chu­jaus ir Tu­ku­ ma­no pro­vin­ci­jo­se, kaip nu­ro­dė vie­tos val­džios pa­rei­gū­nai.

Bran­duo­li­nis ka­ras tarp In­di­ jos ir Pa­kis­ta­no su­kel­tų pa­ sau­li­nį ba­dą, ku­ris pra­žu­dy­tų apie 2 mlrd. žmo­nių ir fak­tiš­ kai su­griau­tų ci­vi­li­za­ci­ją. Pa­ sak stu­di­ją apie apo­ka­lip­sę ren­gu­sių moks­li­nin­kų, In­di­jos ir Pa­kis­ta­no konf­lik­to mo­de­ lį jie pa­si­rin­ko dėl to, kad tarp šių ša­lių tvy­ro di­de­lė įtam­pa.

Pre­zi­den­tas ne­sku­ba Lat­vi­jo­je nau­ja vy­riau­sy­bė ne­ bus su­for­muo­ta iki šių me­tų pa­ bai­gos. To­kią min­tį iš­reiš­kė at­ si­sta­ty­di­nęs iš prem­je­ro pa­rei­ gų ir da­bar lai­ki­nai jas ei­nan­tis Val­dis Domb­rovs­kis.

Tvar­ka: šiek tiek pa­si­stum­dę Uk­rai­nos pro­tes­tuo­to­jai į at­la­pus pa­rei­gū­nams ne­ki­bo.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Lauk­to ba­na­nų ba­liaus ne­bu­vo Gal­būt su­nio­ko­ta Le­ni­no sta­tu­la įpyk­ dė Uk­rai­nos vy­riau­sy­bę? O gal kant­ry­bės tau­rė per­si­pil­dė? Pir­ma­die­nio nak­tį spe­ cia­lio­sios mi­li­ci­jos pa­jė­gos iš­vai­kė pro­ tes­tuo­to­jus iš sos­ti­nės Ki­je­vo vy­riau­sy­bi­ nio kvar­ta­lo. Ne­li­ko ba­ri­ka­dų ir pa­la­pi­nių. Iš­kė­lė pa­la­pi­nių mies­te­lį

Opo­zi­ci­ja prieš vai­kant de­monst­ ra­ci­ją aiš­ki­no, jog vy­riau­sy­bė tik gąs­di­na, kad ba­ri­ka­dos ne­bus ver­ čia­mos, ga­liau­siai – kad Uk­rai­ ną ste­bi Va­ka­rai, to­dėl pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius ne­ims nau­ do­ti smur­to. Smur­to, bent jau di­de­lio mas­ to, pa­vy­ko iš­veng­ti. Ne­bu­vo lauk­ to štur­mo, krau­jo ar riau­šių. Mi­li­ci­jos pa­rei­gū­nai iš lė­to, ta­čiau už­tik­rin­tai iš­pra­šė pro­tes­tuo­to­jus iš cent­ri­nės sos­ti­nės da­lies. Ba­na­ nų ba­lius ne­ki­lo, nors kai ku­rie pro­ tes­tuo­to­jai iš ap­ka­sų ne­lin­do. Pra­neš­ta, kad iš­vai­kius de­ monst­ra­ci­ją pa­gal­bos krei­pė­si apie 10 žmo­nių. Kai ku­rie bu­vo su­ža­lo­ti rim­čiau, ki­ti – lengviau. Vis­gi de­ monst­ra­ci­jos vai­ky­mas bu­vo ge­ro­ kai švel­nes­nis nei prieš sa­vai­tę. „Su­žeis­ta dau­giau nei de­šimt žmo­nių“, – pa­tvir­ti­no įsta­ty­mų lei­dė­jas Ju­ri­jus Sy­ro­tiu­kas iš na­cio­ na­lis­ti­nės par­ti­jos „Svo­bo­da“. Pa­ sak jo, vie­nam iš de­monst­ran­tų bu­ vo pra­dur­ti plau­čiai, o ke­liems lū­žo ran­kos ar­ba ko­jos. Mi­li­ci­ja pa­tvir­ti­ no, kad bu­vo su­žeis­ti ir du pa­rei­gū­ nai. Tie­sa, neaiš­ku, ar la­bai rim­tai.

Įsa­ky­mą at­kur­ti tvar­ką Ki­je­ ve, pa­sak Uk­rai­nos ži­niask­lai­dos, da­vė pa­ts pre­zi­den­tas. Pir­ma­die­ nį pa­ry­čiais jis su­ren­gė su­si­ti­ki­ mą su aukš­čiau­siais ša­lies sau­gu­ mo pa­rei­gū­nais ir mi­nist­rais sa­vo už­mies­čio re­zi­den­ci­jo­je. Uk­rai­nos ži­niask­lai­da sa­ko, kad V.Ja­nu­ko­vy­čiaus kant­ry­bė iš­se­ko. Ta­čiau ša­lies va­do­vas krei­pė­ si į bu­vu­sius Uk­rai­nos pre­zi­den­ tus Leo­ni­dą Krav­ču­ką, Leo­ni­dą Kuč­mą ir Vik­to­rą Juš­čen­ką, kad šie pa­dė­tų iš­spręs­ti kri­zę. At­ro­do, kad vien jė­ga spren­di­mo ne­ke­ti­na­ ma siek­ti. Ma­ža to, į Ki­je­vą dvie­jų die­nų vi­ zi­to at­vy­ko ir ES įga­lio­ti­nė už­sie­ nio po­li­ti­kos klau­si­mais Cat­he­ri­ne Ash­ton. Su ja taip pat bu­vo ap­tar­ti kri­zės su­re­gu­lia­vi­mo sce­na­ri­jai. Ta­čiau Uk­rai­nos opo­zi­ci­ja pa­ reiš­kė, kad ne­si­leis į kal­bas su V.Ja­ nu­ko­vy­čiu­mi, jei­gu šis ne­su­tiks pa­leis­ti vy­riau­sy­bės, nu­baus­ti mi­ li­ci­jos spe­cia­lių­jų pa­jė­gų dėl praei­ tą mė­ne­sį šiurkš­čiai iš­vai­ky­to ma­ žes­nio pro­tes­to ir pa­leis­ti suim­tų de­monst­ran­tų. „Apsk­ri­ta­sis sta­las ne­la­bai de­ ra prie kvad­ra­ti­nės ka­lė­ji­mo ka­me­

ros“, – sar­kas­tiš­kai kal­bė­jo opo­zi­ci­ jos vei­kė­jas Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas.

kuo­ti, kad štur­mas ne­si­baig­tų kru­ vi­na dra­ma.

Pro­tes­tuo­to­jų gre­tos pa­kri­ko

Kra­tos opo­zi­ci­jos būs­ti­nė­je?

Ki­ta ver­tus, ir be mi­li­ci­jos pa­gal­ bos, re­gis, pro­tes­tų ban­ga Uk­rai­ no­je pa­ma­žu iš­si­kve­pia. Nep­r ik­l au­s o­m y­b ės aikš­t ė­j e spau­džiant 7 laips­nių šal­čiui nak­tį lei­do tik apie 350 žmo­nių. Sek­ma­ die­nį pro­tes­tuo­to­jų bu­vo ge­ro­kai dau­giau. Ne­nus­tygs­tan­ti vie­to­je po­pmu­zi­kos žvaigž­dė Rus­la­na va­ do­va­vo ae­ro­bi­kos šo­kių pro­gra­mai, tu­rė­ju­siai pa­dė­ti su­šil­ti de­monst­ ran­tams, spau­džiant 5 laips­nių šal­tu­kui. Sa­va­no­riai pa­gal­bi­nin­kai žmo­nėms da­li­jo karš­tą ar­ba­tą.

Apsk­ri­ta­sis sta­las ne­la­bai de­ra prie kvad­ra­ti­nės ka­lė­ji­ mo ka­me­ros. Da­lis pro­tes­tuo­to­jų pa­si­ša­li­no iš Ki­je­vo me­ri­jos pa­sta­to, ku­ria­me bu­vo įkū­rę sa­vo šta­bą. Teis­mas bu­vo nu­ro­dęs at­lais­vin­ti pa­sta­tą iki pir­ma­die­nio vi­dur­nak­ čio. Maž­daug tuo me­tu pa­sta­te bu­ vo iš­jung­ta elekt­ra, to­dėl bu­vo ne­ ri­mau­ja­ma, kad mi­li­ci­ja ruo­šia­si štur­muo­ti me­ri­ją. „Žmo­nės ne­ži­no­jo, ko ti­kė­tis, to­ dėl išė­jo“, – sa­kė Iva­nas Ker­ko­šas, ku­ris bu­dė­jo lau­ke. Tie­sa, praė­jus maž­daug trims va­ lan­doms elekt­ra vėl bu­vo įjung­ta, o suir­zę ar­ba su­glu­mę pro­tes­tuo­to­ jai grį­žo vi­dun. Opo­zi­ci­ja ma­no, jog sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos ne­siė­mė ri­zi­

Tuo me­tu, kai bu­vo vai­ko­mas pa­ la­pi­nių mies­te­lis ne­to­li vy­riau­sy­ bi­nio komp­lek­so, pa­sak opo­zi­ci­jos, pa­rei­gū­nai at­li­ko kra­tas opo­zi­ci­nių par­ti­jų būs­ti­nė­se. Pa­sak par­ti­jos „Bat­kivš­čy­na“ at­ sto­vų, sau­gu­mo pa­jė­gos įsi­ver­žė į biu­rą Tu­ro­vo gat­vė­je ir kon­fis­ka­vo kom­piu­te­rius bei ser­ve­rius. Vė­liau in­for­ma­ci­ją apie kra­tas pa­tvir­ti­no ir „Bat­kivš­čy­nos“ frak­ ci­jos Aukš­čiau­sio­jo­je Ra­do­je va­do­ vas A.Ja­ce­niu­kas. „Nu­siau­bė vi­są ser­ve­ri­nę... At­lik­ tos kra­tos ir iš­lauž­tos du­rys par­ti­ jos „Bat­kivš­čy­na“ biu­re“, – sa­kė jis. A.Ja­ce­niu­kas pri­dū­rė, kad spe­cia­lio­jo bū­rio „Ber­kut“ at­sto­vai su­dau­žė vi­są įran­gą ka­bi­ne­tuo­se, kur yra laik­raš­čių „Ve­čer­ni­je ves­ti“ ir „Cen­zor.net“ re­ dak­ci­jos. Jo nuo­mo­ne, su šiuo po­gro­ mu su­si­jęs as­me­niš­kai pa­ts pre­zi­den­ tas V.Ja­nu­ko­vy­čius. Bet A.Ja­ce­niu­kas pa­brė­žė, kad opo­zi­ci­ja ne­rea­guos į jo­kias pro­vo­ka­ci­jas. Mi­li­ci­ja nei­gė, kad bu­vo at­lik­ tos kra­tos. „Nei Ki­je­vo mi­li­ci­ja, nei „Ber­kut“ ka­riai ne­vyk­do jo­kių prie­mo­nių Tu­ro­vo gat­vė­je par­ti­jos „Bat­kivš­čy­na“ biu­re“, – pa­reiš­kė mi­li­ci­jos at­sto­vė Ol­ha Bi­lyk. Ta­čiau „In­ter­fax“ re­por­te­riai tvir­ti­no, kad Tu­ro­vo gat­vė­je bu­vo pa­ste­bė­ti Uk­rai­nos sau­gu­mo tar­ ny­bos (UST) pa­rei­gū­nai. UST Vy­riau­sio­ji ty­ri­mų val­dy­ba bu­vo pra­ne­šu­si, kad ti­ria bau­džia­ mą­ją by­lą dėl veiks­mų, ku­riais sie­ kia­ma už­grob­ti val­džią ša­ly­je. „In­ter­fax“, BBC, BNS inf.

Duo­da­mas in­ter­viu Lat­vi­jos vi­ suo­me­ni­nei te­le­vi­zi­jai V.Domb­ rovs­kis sa­kė, kad, no­rint su­ for­muo­ti vy­riau­sy­bę dar šiais me­tais, nau­jo prem­je­ro kan­di­ da­tū­ra tu­rė­jo bū­ti pa­teik­ta jau praei­tą sa­vai­tę. Ta­čiau tai ne­ bu­vo pa­da­ry­ta. Apie sa­vo pa­si­trau­ki­mą iš Lat­ vi­jos vy­riau­sy­bės va­do­vo po­sto V.Domb­rovs­kis pa­skel­bė po 54 gy­vy­bes nu­si­ne­šu­sios tra­ge­di­ jos Ry­gos Zuo­li­tū­dės ra­jo­ne. Vis­gi, ne­pai­sant V.Domb­rovs­ kio spė­ji­mo, de­ry­bos dėl nau­jos vy­riau­sy­bės vyks­ta, nors lė­tai. De­ši­nio­sios par­la­men­to par­ ti­jos pa­reiš­kė, kad svars­ty­da­mos nau­jo­jo prem­je­ro kan­di­da­tū­rą pa­lai­ky­tų „Vie­ny­bės“ par­ti­jos iš­ kel­tą da­bar­ti­nį Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nist­rą Ar­tį Pab­ri­ką. Apie tai par­ti­jų de­ry­bi­nin­kai in­for­ma­vo ša­lies va­do­vą And­rį Bėr­zi­nį. Tie­sa, Lat­vi­jos pre­zi­den­tas A.Bėr­zi­nis kol kas ne­pat­vir­ti­no nė vie­no kan­di­da­to. Ša­lies va­ do­vas pa­reiš­kė, kad tęs po­li­ti­ nes kon­sul­ta­ci­jas. Neo­fi­cia­liai Lat­vi­jo­je kal­ba­ ma, kad pre­zi­den­tas bu­vo pa­ siū­lęs prem­je­ro po­stą da­bar­ti­ nei par­la­men­to va­do­vei Sol­vi­tai Abuol­ti­niai, bet ji at­si­sa­kė. To­ dėl A.Bėr­zi­nis pa­si­rin­ko to­les­ nių de­ry­bų tak­ti­ką. Vis dėl­to di­džiau­sia val­dan­ čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­ja „Vie­ ny­bė“, ne­pai­sy­da­ma at­sar­gios pre­zi­den­to po­zi­ci­jos, lapk­ri­čio 6 d. nu­ta­rė vėl siū­ly­ti A.Pab­ri­ką į vy­riau­sy­bės va­do­vo po­stą. „The Bal­tic Cour­se“, BNS inf.

Spren­di­mas: Lat­vi­jos pre­zi­

den­tas A.Bėr­zi­nis ne­sku­ba pa­skelb­ti kan­di­da­to į prem­je­ ro po­stą. „Reu­ters“ nuo­tr.

19

trečiadienis, gruodžio 11, 2013

įvairenybės

Kėdainiškio paveiksluose atgijo renesanso freskos Rytoj 17.30 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale centrinėje uostamiesčio gatvėje (Herkaus Manto g. 22, II aukštas) bus atidaryta Broniaus Rutkausko (Kėdainiai) freskos ir aliejinės tapybos paroda.

Dailininkas B.Rutkauskas – bene vienas geriausių renesanso ir baroko stilių sieninės tapybos interpretatorių Lietuvoje. Po ilgai trukusių eksperimentų ir ieškojimų jis išmoko freską perkelti ant drobės. Tai ilgas, kruopštus

darbas, bet rezultatas pranoksta lūkesčius. Dailininko kūryba nepakartojama, individuali. B.Rutkausko darbuose dominuoja tobulo grožio moterys: mąslios, nutolusios nuo kasdienio triukšmo, paskendusios aksomuose ir šilkuose, panirusios į savo vidinį pasaulį, išgyvenimus, būsenas... Juose karaliauja tiesiog buvimo savimi atmosfera. „Man žmogus visuomet atrodė paslaptingas ir sudėtingas fenomenas, o paslaptis ir

nežinojimas – neatsiejamos žmogaus gyvenimo dalys, – sakė dailininkas. – Mane domina žmogaus būsenos, kai neverda jausmai ir aistros, kai žmogus tiesiog išgyvena autentišką buvimą. Siekiu, kad mano darbus būtų galima suvokti gana įvairiai, kad jie keltų žiūrovams asociacijas ir apmąstymus. Kuo labiau plečiasi žmogaus akiratis, tuo jam daugėja paslapčių ir klausimų.“ Renesanso tapyboje dailininkai didelį dėmesį skyrė

šviesai ir šešėliams. Tai daro ir B.Rutkauskas. Jis tiksliai perteikia erdvę, šviesotamsos principą, natūralias pozas, įvairius žmonių jausmus. Tai antroji personalinė B.Rutkausko tapybos paroda „Klaipėdos galerijoje“. Šį kartą dailininkas parodoje pristatys ir savuosius aliejinės tapybos peizažus, natiurmortus. Realistiniais motyvais pagrįsta aliejinė tapyba ant drobės autoriui suteikia daugiau plastinių ir spalvi-

nių galimybių nei specifine technika kuriamos freskos. Paveiksluose tvyro senų dvarų aplinka ir aura, triumfuoja nuostabus gamtos grožis. B.Rutkausko tapybos paroda nuteikia ramybei, apmąstymams apie žmogaus ir gamtos harmoniją. Tai galerijos ir dailininko dovana klaipėdiečiams artėjančių didžiųjų metų švenčių proga. Parodą apžiūrėti bus galima iki sausio 16 d. Nemokamai. „Klaipėdos“ inf.

kryžiažodis

sau“ (2013 m. Aliejus, drobė, 120x77 cm).

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame D.(ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.

D.(ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

B.Rutkausko „Improvizacija

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, gruodžio 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį. Galite rinktis naujus baldus, indus, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą bei palaikymą. Jiems taip pat reikalinga jūsų parama. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks vykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet tokia būsena greitai praeis, o ši nepalanki diena smarkiai nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Kils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, būsite jautrus. Tikėtina daug sunkumų, klaidų ir visa tai teks ištaisyti. Bendraudamas su aplinkiniais būkite malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, pasitelkite vaizduotę, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės, įkvėps ir suteiks jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti, tiesumas ir principingumas. Skorpionas (10 24–11 22). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai bus vienintelis jūsų ginklas. Kitaip vertinsite savo veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir susikaupkite. Šaulys (11 23–12 21). Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Vandenis (01 21–02 19). Puikus laikas būti ryžtingam sprendžiant karjeros klausimus. Jums nestigs jėgų, bet pasistenkite jas protingai išnaudoti. Dirbkite nesiblaškydamas, o paskui maloniai pailsėkite. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų vertybės keisis. Švaistysite laiką ir pinigus nesvarbiems daiktams, tačiau aptiksite ir tikrai vertingų dalykų. Iš šios situacijos jums pavyks išpešti kai ką labai naudinga.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vietomis gali palyti. Šiandien numa­ tomi 1–5 laipsniai šilumos, Vilniaus apskrityje susidarys plikledis. Ketvirtadienio naktį išsilaikys 0–4 laipsniai šilumos, dieną bus 2–5 laipsniai šilu­ mos. Daug kur palis.

Šiandien, gruodžio 11 d.

+2

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+3

8.55 16.03 7.08

345-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 20 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+2

Pasaulyje Atėnai +8 Berlynas +6 Brazilija +24 Briuselis +6 Dublinas +11 Kairas +17 Keiptaunas +25 Kopenhaga +7

kokteilis Su­tuok­ti­nio prie­žiū­ra Va­kar, kai Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos agen­tai pa­ky­lė­ta dva­sia mi­nė­jo Tarp­ tau­ti­nę an­ti­ko­rup­ci­jos die­ną, die­va­go­ da­mie­si iš­vi­ję ko­rup­ci­jos šmėk­lą iš Lie­ pų g. 11 (ne­ži­nan­tiems – Klai­pė­dos val­ džios bu­vei­nė), že­mės tvar­ky­mo meist­ rė Rai­mon­da G. tuo pat me­tu sto­jo prieš teis­mą dėl kaž­ko­kio gė­din­go 200 li­tų ky­šio. Mo­te­riš­kė ti­kė­jo­si iš­si­suk­ti, pra­ šy­da­ma teis­mo at­leis­t i ją nuo at­sa­ko­ my­bės pa­gal su­t uok­t i­n io lai­da­v i­mą. Ki­taip ta­riant, jos vy­ras tu­rė­jo už­tik­rin­ ti, kad žmo­ne­lė atei­ty­je dau­giau ky­šių ne­beim­tų. Juo­kas ant vi­sos Lie­tu­vos ir ant da­lies Uk­rai­nos, kaip sa­ko svar­bus mū­sų re­dak­ci­jos as­muo. Ačiū Die­vui, kad teis­mas ne­lei­do ap­si­juok­ti.

Tau­tos džiaugs­mas – Mes pra­dė­jo­me gy­ven­ti ge­riau, – pa­ sa­kė vy­riau­sy­bė. – Mes džiau­gia­mės dėl jū­sų, – pa­gal­vo­ jo liau­dis.

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+8 +11 –12 +1 –2 +1 +4 +5

Praha +6 Ryga +3 Roma +14 Sidnėjus +24 Talinas +3 Tel Avivas +15 Tokijas +10 Varšuva +5

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+4

+5

+5

8

+6

+5

+4

+4

7

rytoj

penktadienį

+5

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

+5

+4

8

1618 m. Len­k i­jos ir Lie­ tu­vos vals­t y­b ė su­d a­ rė Deu­li­no pa­liau­bas su Ru­s i­ja. Lie­t u­vai pri­pa­ žin­tas Smo­lens­kas. 1941 m. gi­mė olan­dų kom­p o­z i­to­r ius ir di­r i­ gen­tas Ro­g ie­r is van Ot­ ter­lo. 1972 m. JAV kos­m i­n io lai­vo „Apol­lo 17“ ast­ro­ nau­tai sėk­m in­gai nu­si­ lei­do Mė­nu­ly­je. 1988 m. at­kur­tas Lie­tu­ vos tau­t i­n is olim­pi­n is ko­mi­te­tas.

Metų šven­tės – su del­fi­nais

Silp­na vie­ta Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tas. Žai­džia Vo­kie­ti­ja ir Sau­do Ara­bi­ja. 90-oji mi­nu­ tė. Re­zul­ta­tas – 8:0. Nu­liū­dęs ara­bų šei­ chas pa­si­len­kia prie ša­lia sė­din­čio Vo­ kie­ti­jos kanc­le­rio ir klau­sia: – Sa­ky­ki­te, bran­gu­sis, kiek pas jus prieš maž­daug pu­sant­ros va­lan­dos kai­na­vo ben­zi­nas?

Pa­si­ruo­ši­mas: del­fi­nai in­ten­sy­viai rengiasi šven­ti­nei pro­gra­mai, į ku­rią žiū­ro­vai kvie­čia­mi jau gruo­džio 21

die­ną.

Per­ne­lyg įsi­spok­so­jo – Pa­ne­le, ko jūs į ma­ne taip žiū­ri­te, lyg nak­vo­ti ne­tu­rė­tu­mė­te kur?

Kal­ta slo­ga Skren­da ke­lei­v i­n is lėk­t u­vas. Stai­ga per­si­ver­čia ir skren­da aukš­tyn ra­tais. Stiuar­de­sė: – Bran­g ūs ke­lei­v iai, pra­šom ne­si­jau­ din­t i, tuoj pi­lo­tas įsi­la­šins la­šiu­k us į no­sį ir vėl skri­si­me, kaip įpras­ta. Čes­kos sek­re­to­rė (397 725, ūki­nis mui­las vien tik sa­vo iš­vaiz­da už­mu­ša bak­te­ri­jas)

Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus del­fin ­ a­riu­me in­ ten­sy­viai ren­gia­ma­si 20-me­čio šven­tei. 1993 me­tais pa­sta­čius del­fi­na­riu­mą iš Se­ vas­to­po­lio at­ke­lia­vo pen­ki pir­mie­ji del­fin ­ ai. „Tai pri­ly­go ste­buk­lui, – pri­si­mi­nė Jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­ lie­nė. – Jau­na vals­ty­bė gy­ve­no pir­ muo­sius sa­va­ran­kiš­kus me­tus, tuo lai­ko­tar­piu su­sto­jo dau­ge­lis sta­ty­ bų, o štai del­fi­na­riu­mą, pa­de­dant vi­sai Klai­pė­dai, pa­vy­ko pa­sta­ty­ti. Mū­sų del­fi­na­riu­mas – vie­nin­te­lis vi­so­je ry­ti­nė­je Bal­ti­jos pa­kran­tė­je ir tuo tik­rai rei­kia di­džiuo­tis. Pir­ma­sis del­fi­nų pa­si­ro­dy­mas „Ka­lė­dos su del­fi­nais“ ren­gia­mas gruo­džio 21-ąją 16 val. Tai bus įspū­din­gas re­gi­nys, skir­tas del­fi­

na­riu­mo su­kak­čiai. Jį ves Dai­va Ta­ mo­šiū­nai­tė, o eksp­re­sy­vią nuo­tai­ ką pa­dės su­kur­ti smui­ki­nin­kių trio „Elect­ric La­dies“. Re­konst­ruo­tas pa­si­ro­dy­mų ba­ sei­nas, ku­ria­me plau­kio­ja aš­tuo­ ni del­fi­nai, dėl jį juo­sian­čios ak­ri­lo sie­ne­lės su­da­ro sa­lė­je ty­vu­liuo­jan­ čio van­dens vaiz­dą. Nau­ja vaiz­ do įran­ga lei­džia pro­jek­tuo­ti tie­ siai ant sie­nos įspū­din­gus gam­tos vaiz­dus, taip dar la­biau su­stip­ri­ nant har­mo­nin­go van­de­nų pa­sau­ lio įspū­dį.

Iki Nau­jų­jų me­tų del­fi­nų pa­si­ro­ dy­mai bus ren­gia­mi du kar­tus per die­ną, iš­sky­rus gruo­džio 23, 24 ir 30 die­nas. Gruo­džio 25 ir 26 die­no­ mis 13 bei 16 val. ren­gia­mi pa­si­ro­ dy­mai „Ka­lė­dos su del­fin ­ ais“, ku­ riuo­se da­ly­vaus Ka­lė­dų Se­ne­lis. „Del­fi­nai lau­kia lan­ky­to­jų ir Nau­jų­jų iš­va­ka­rė­se – gruo­džio 31 die­ną. Tad kvie­čia­me ro­man­tiš­kai pa­ly­dė­ti išei­nan­čius me­tus kar­tu su del­fi­nais“, – int­ri­ga­vo O.Ža­ lie­nė. Šven­ti­niai pa­si­ro­dy­mai „Nau­jie­ji su del­fi­nais“ vyks gruo­džio 31 die­ ną 13 ir 16 va­lan­do­mis. Ki­tą­met del­fi­nų pa­si­ro­dy­mų su­ ma­žės: iki sau­sio 12 die­nos jie vyks kiek­vie­ną die­ną, iš­sky­rus pir­ma­ die­nį ir ant­ra­die­nį, 13 val., po to pa­si­ro­dy­mai bus ren­gia­mi jau tik šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais. „Klai­pė­dos“ inf.

2008 m. su­lau­ku­si 85-e­ rių mi­rė ma­ne­ke­nė ir ak­ to­rė, ero­ti­nių pla­ka­tų ka­ ra­lie­nė Bet­tie Pa­ge, ku­ri 6-aja­me de­š imt­me­t y­je jau­di­no ir pik­ti­no Ame­ ri­kos vi­suo­me­nę. 2010 m. Ru­s i­jos To­l i­ muo­s iuo­s e Ry­t uo­s e pro­tes­ta­vo apie 20 tūkst. Kam­čiat­kos gy­ven­to­jų, ne­p a­ten­k in­t ų dėl val­ džios pla­nų su­ma­ž in­ ti lai­ko skir­t u­mą tarp Mask­vos ir Kam­čiat­kos iki 7 va­lan­dų.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei

Sė­d i ant suo­l iu­ko par­ke du jau ge­rai įkau­šę vy­ru­kai. – Pet­rai, o tu šuo­liuo­jan­tį ark­lį su­stab­ dy­tum? – Ne. – O į de­gan­čią tro­bą įei­tum? – Ne. – Už tai ir ger­biu ta­ve, Pet­rai, kad tu – ne bo­ba.

park­lup­dys – kaip gu­lė­jau, taip ir gu­lė­siu.

Aistis, Aistė, Damazas, Dovydas, Lauksvydė, Tautvaldė.

1991 m. 12-os ES vals­ty­ bių ly­de­riai su­ta­rė 1999 me­tais įves­ti vie­nin­gą pi­ni­gi­nį vie­ne­tą.

Tik­ras vy­ras

At­kak­lu­mas: nie­kas ma­nęs ne­

Vardai

gruodžiO 11-ąją

Rytas

+4

+2

+3

sap­ne ma­to­te daug auk­so, tai įspė­ji­mas, jog lau­k ia sun­k ūs lai­kai, ta­ čiau ga­li bū­ti ir tei­gia­ma reikš­mė: auk­ sas ga­li reikš­ti ga­lią ir au­to­ri­te­tą. Jei sap­nuo­ja­te, kad auk­są ly­do­te, va­ di­na­si, tu­rė­si­te iliu­zi­jų pra­tur­tė­ti, bet ne­ pa­si­seks. Sap­ne ras­ti auk­so – ke­lias į gar­bę ir tur­tą, auk­są kas­ti – ne ten lai­mės ieš­ko­ te. Sap­ne ras­ti auk­so gys­lą reiš­kia, kad jums pa­t i­kės ne­leng­vą, bet gar­bin­gą dar­bą. Jei sap­nuo­ja­te, kad dir­ba­te auk­so ka­ syk­lo­je, va­di­na­si, ne­tei­sė­tai už­val­dy­si­ te ki­to tur­tą. Sap­ne pirk­ti auk­są reiš­kia jū­sų tuš­ty­ bę, vog­ti – blo­gos ži­nios. Jei sap­nuo­ja­te, kad lai­ko­te ran­ko­se auk­są, jū­sų lau­k ia ma­lo­n i dar­bų pra­ džia, bet bū­ki­te at­sar­gus. Jei sap­ne pa­me­tė­te auk­si­nius pa­puo­ ša­lus ar ki­tus daik­tus dėl sa­vo ne­rū­pes­ tin­gu­mo, va­di­na­si, pra­lei­si­te pa­čią di­ džiau­sią ga­li­my­bę sa­vo gy­ve­ni­me. Jei mo­te­ris sap­nuo­ja, kad ga­vo do­va­ nų auk­so ar­ba auk­si­nį daik­tą – mo­ne­tų ar pa­puo­ša­lų, ji iš­te­kės už tur­tin­go, bet klas­tin­go žmo­gaus. Jei sap­ne re­gi­te mo­te­rį su auk­si­niais pa­puo­ša­lais, tai ga­li reikš­ti ge­rus dar­bo re­zul­ta­tus, jei bus dir­ba­ma ne­sku­bant. Sap­nuo­ti auk­si­nį rak­tą reiš­kia, kad spren­di­mas pro­ble­mai jau ras­tas ar­ba kad lau­kia nau­jas gy­ve­ni­mo bū­das. Jei sap­nuo­ja­te auk­si­nę žu­ve­lę – ma­ lo­nūs sėk­min­g i nuo­ty­k iai, o mer­g i­nai šis sap­nas pra­na­šau­ja ve­dy­bas su tur­ tin­gu ir sim­pa­tiš­ku žmo­gu­mi.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.