PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ketvirtadienis, gruodĹžio 12, 2013
www.kl.lt
287 (19 889)
10
NagNYf[N `-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR [XbaĂ›
82AC6?A.162 ;6@ 4?B<1 6<
atĹžalynas
LCC tÄ&#x2122;sia tradi rĹŤpintis Klai cijÄ&#x2026; pÄ&#x2014; ir jos rajono dos moksleiviĹł sÄ&#x2026;mo nin mu, akiraÄ?io gumu ir pozi plÄ&#x2014;tityvia integracija ÄŻ suaugusiĹłjĹł pasau lÄŻ. gos atstovĹł ÄŽstaiteigimu, specialios jaunuoliams skir tos skaitos â&#x20AC;&#x201C; pui paki edukacinÄ&#x2014; prie monÄ&#x2014;, padedanti ge mokiniĹł sa rinti vimonÄ&#x2122;.
PaÂlanÂga â&#x20AC;&#x201C; reÂnoÂvaÂciÂjos Ä?emÂpioÂnÄ&#x2014; reÂgioÂne.
KiÂjeÂvas: kam tarÂnauÂja proÂtesÂtai â&#x20AC;&#x201C; EuÂroÂpos valÂdiÂninÂkams ar UkÂraiÂnos tauÂtai?
LCC dÄ&#x2014;stytojai moko ir uostamiesÄ?io moksleivius.
Lietuva 7p.
Pasaulis 12p.
Ĺ iandien priedas
LCC â&#x20AC;&#x201C; sÄ&#x2026;m oni ď Ž Temos:
Evelina Zen
e.zenkute@
Z\ XV [VNZ` PUN _Vg ZN aV XV V_ ]N af _Ă? 900 QĂ&#x203A;` af a\ WNV XNY OĂ&#x203A; W\ N]VR YNV` c Ă? aN_ ]b ` N cV\ Z\ [VĂş `N[ af XVb` V ZV[ aVR` a_\ XV ZĂ&#x2013; Tf cR [
ngumo pa mokos m oksleiv
kutÄ&#x2014;
kl.lt
V Z\ ]_N `ZĂ? V_ [\ _Ă&#x2013; OĂ aV Yf Q R _Vb
Per pastaruo Ä?iame LCC, sius mÄ&#x2014;nesius paPadeda su vokti save tÄ&#x2014;s mokymo uostamiesÄ?io ir Ĺ iluPraÄ&#x2014;jusiÄ&#x2026; ÄŻstaigo sa niame uni vaitÄ&#x2122; LCC tarptauti- anglĹł kalba bu se mokiniams versitete vo perskai tos penkios ÄŻvykÄ&#x2122;s ren nys, kurio tyintriguo gime to â&#x20AC;&#x201C; LCC aka tu specialaus projek- skaitos. Jaunuoliams janÄ?ios paĹĄiais me buvo ÄŻteik demijos absolventams buvo pasiĹŤlytos ti diplomai, penkios te tais tik ledkalnio charizmatiĹĄki ir virĹĄĹŤnÄ&#x2014;. Fi mos: patyrÄ&#x2122; LCC nalinÄ&#x2014;mis ir paĹžymÄ&#x2014; pa dÄ&#x2014;sjimĹł gavimu skaitomis nikuotas buvo vaiUĹžsiÄ&#x2014;mimai, nuo gruodĹžio pra spalio pabaigos orieniki tuoti ÄŻ jau ciklas, skir dĹžios trukÄ&#x2122;s paskai no Ĺžmogaus tĹł tas mokslei iden viams. Ĺ iuo rengi titeto su universite niu LCC tarptautinis mÄ&#x2026; ir savÄ&#x2122;s vokitas sezono pra paskelbÄ&#x2014; kalÄ&#x2014;dinio pa dĹžiÄ&#x2026;. Tradi padeda ant ĹžinimÄ&#x2026;, versiteto ciĹĄ kai unipermaibendruome nei ir miesto gyvento nĹł slenks jams buvo Ä?io paruoĹĄti net keli ĹĄventi tiems moks stovinniai akcen tai rus metus leiviams iĹĄ eilÄ&#x2014;s vy â&#x20AC;&#x201C; jau antgeriau pa ko kalÄ&#x2014;diniĹł dirbiniĹł ir Ĺžinti save ska ir po jos â&#x20AC;&#x201C; LCC nÄ&#x2014;stĹł mugÄ&#x2014;, o iĹĄkart pasaulÄŻ. tojĹł sureng studentĹł ir darbuotas vaidini niais moty vais. Dalis mas biblimu surinktĹł lÄ&#x2014; ĹĄĹł buvo skir gÄ&#x2014;s metu dos nakvy ta KlaipÄ&#x2014;nÄ&#x2014;s KĹŤÄ?iĹł stalui namĹł gyventojams tytojai kalbÄ&#x2014;jo apie ď Ž Renginys su laisvÄ&#x2122;, tar savio Ĺžmo : 900 QN Yf puLCC organi ruoĹĄti. niĹł santy cNb WN V_ XV \ ZV` 8YNV ab\ `R `\ ]Ă&#x203A; Q\` [NX akademijos zuojamos moksleiviĹł troĹĄkimÄ&#x2026;, gyveni kius, iĹĄminties cf [Ă&#x203A;` [N ZĂş Tf PVN YV [Vb\ `R ]_\ WRX mo prasmÄ&#x2122; koordinato ab\ `R' a_N ir norius ir dÄ&#x2014;sty- rÄ&#x2026; bĹŤti lyderiu. tojas Emili cR[ a\ WNZ` WNb N QV PV [Ă&#x203A;` XN jus Gricius Anot jo, iĹĄ [a _b` ZR ab` Ob` _b YĂ&#x203A; QV [Ă&#x203A;` Zb pasakojo, kad ĹĄios progra tentingĹł LCCpatyrusiĹł ir kompemos metu \ VN Z\` 8Ă TĂ&#x203A;` ZR ab `b _V[X a\ deĹĄimtys Klai- SusidomÄ&#x2014;jimas pÄ&#x2014;dos ir Ĺ i lektoriĹł lĹŤ ZV` YĂ&#x203A; vo dar dides Ă&#x2DC;VĂş `aN Y\ cNV danti gyve auga lu pĹł sklinnis. UĹžsiÄ&#x2014;mi Ă&#x203A;` 900 [b\ ni moksleiviĹł tÄ&#x2014;s vyresniĹłjĹł klasiĹł â&#x20AC;&#x17E;PastebÄ&#x2014;jome, kad mus stena_ nais metais mo iĹĄmintis kiekvie- giamÄ&#x2014;s organizuo dalyvavo jĹł vyresniĹłjĹł siĹł mokslei tÄ&#x2014;vĹł, ti patogiai: su mÄ&#x2026;, analiti kĹŤ klary viai, bin moksleiviĹł. domina vis daugiau lektoriai vyksta ÄŻ mĹŤsĹł mie neretai gyvena va gu- voti pradedantys nÄŻ skirtin dovau apie si ste ugdanÄ?iose mÄ&#x2026;stymÄ&#x2026; ir motyvaci las arba pa â&#x20AC;&#x17E;PavyzdĹžiui, jÄ&#x2026; ateities savarankiĹĄkÄ&#x2026; gyve galpaskaitose tys mokslei gas mokyk- daugy reotipais ir susidu dani temomis. skir viai perspekty be klausi ria su â&#x20AC;&#x17E;ID Seriesâ&#x20AC;&#x153; tingomis suvok vas ir bandy mÄ&#x2026;, jektÄ&#x2026; ÄŻsitraukÄ&#x2014; ĹĄiais metais ÄŻ pro- LCCâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo koor apsilanko â&#x20AC;&#x17E;Bendrauda mĹł. ti vÄ&#x2122; uĹžsiÄ&#x2014;mi da apie 14 bend dinatorius. Pasak jo, pa mi su jauni mai, orien vardÄ&#x2026; ga- neretai save kaip suaugusiuo mi vinimo ÄŻstai rojo laskaitomis me, kad mu gĹł. tuoti ÄŻ jau Ĺžmogaus iden sutrinka. no DÄ&#x2014;l ĹĄios prie sius, ÄŻspĹŤdĹžiais moksTaÄ?iau teigiamais lavinimas nesibaigia, moksleiviĹł leiviamsviena aktualiĹł temĹł matovÄ&#x2122;s paĹžinimÄ&#x2026;, titeto suvokimÄ&#x2026; ir sa- ties jau ketvirtus moksĹžas- lĹŤpĹł po jĹł dÄ&#x2014;stytojai su jau lei â&#x20AC;&#x201C; lais metus ÄŻvai nuoliais ÄŻ lĹŤpas. Paaugviai dalijasi iĹĄ uostamies ti nuo globÄ&#x2014; vÄ&#x2014;. Visi nori pabÄ&#x2014;gslenksÄ?io sto padeda ant permai riose Ä?io mokyk liai ÄŻ ÄŻdomias, uĹžduoti klausimus gali diskutuoti, jĹł, tapti sa nĹł rÄŻ ir ru vintiems moks lose pavasa- naudingas ir ne ne varankiĹĄki prik ir de geriau paĹžin gau lausomi. gĹł nÄŻ mo leiviams or atsakymĹł. ti vertinir ti save ir pa tĹł ciklus moksganizuojame paskai- tas paskatinti drau kamas paskaimatome, kad UĹžsiÄ&#x2014;mimĹł me saulÄŻ. tu gĹł atskuba jo E.Gricius. leiviamsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;- kitĹł ÄŻstaigĹł, todÄ&#x2014;l vÄ&#x2122; suvokia, jaunas Ĺžmogus laisdĹžiaugiamÄ&#x2014;s, ir iĹĄ LauĹžo stereo neoďŹ cialus tipus bet kÄ&#x2026;. DÄ&#x2014;s kaip galimybÄ&#x2122; dary kad Kaip mokyklĹł, ti ty tei Ä?iĹł projek da to gÄ&#x2014; jai ly E.Gricius, vaujanĹžaisminga ma, gyvais te skaiÄ?ius, ĹĄiuolaiki forpa ĹĄÄŻ rudenÄŻ bu- paaugliai, besiren giantys stu niai viams padeda vyzdĹžiais moksleiti, pradÄ&#x2014;ti dijuosuprasti, jog karjerÄ&#x2026; ir gyveniatsiskirti nuo me Ĺžmogus yra priklau daugybÄ&#x2014;s dalykĹł, ku somas nuo riĹł neÄŻma no-
InÂterÂneÂte â&#x20AC;&#x201C; rĹŤÂkaÂlĹł roÂjus VerÂteiÂvĹł gudÂryÂbÄ&#x2014;ms neÂbÄ&#x2014;Âra jo kiĹł riÂbĹł â&#x20AC;&#x201C; daÂbar noÂrinÂtiems ÄŻsi gyÂti piÂgiĹł ciÂgaÂreÂÄ?iĹł rĹŤÂ kaÂliams neÂbeÂreiÂkia ieĹĄÂkoÂti kontÂraÂban diÂninÂkĹł, tieÂsiog ci gaÂreÂÄ?iĹł gaÂliÂma nuÂsiÂpirkÂti in terÂneÂtu. UĹžÂsie nio sveÂtaiÂnÄ&#x2014;Âse jos parÂdaÂviÂnÄ&#x2014; jaÂmos perÂpus maÂĹžesÂnÄ&#x2014;Âmis kaiÂnoÂmis nei LieÂtuÂvoÂje. Tik ant paÂkeÂliĹł uŞ raÂĹĄai apie rĹŤÂky mo ĹžaÂlÄ&#x2026; paÂteikÂti egÂzoÂtiĹĄÂka kalÂba.
iams
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âda â&#x20AC;&#x201C; ne baĹžÂnytÂkaiÂmis.â&#x20AC;&#x153; VieÂĹĄoÂsios tvarÂkos skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja KrisÂtiÂna VinÂtiÂlaiÂtÄ&#x2014; priÂpaÂĹžiÂno, jog nors ir bus maÂsiĹĄÂkai orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmi reiÂdai, viÂsuoÂse dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł naÂmĹł kieÂmuoÂse ÄŻvesÂti tvarÂkos neÂpaÂvyks.
3p.
Paskambinti trukdo biuÂrokÂraÂtiÂja EveÂliÂna ZenÂkuÂtÄ&#x2014; e.zenkute@kl.lt
NeÂpaÂtenÂkinÂti gyÂvenÂtoÂjai skunÂdĹžia si esÄ&#x2026; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos jĹŤÂriÂninÂkĹł sveiÂkaÂtos prieÂĹžiĹŤÂros centÂre beÂveik neÄŻÂmaÂno ma priÂsiÂskamÂbinÂti reÂgistÂraÂciÂjos te leÂfoÂnais. ÄŽsÂtaiÂgos valÂdĹžia priÂpaÂĹžiÂno proÂbleÂmÄ&#x2026;, o ji atÂsiÂraÂdo taÂda, kai pail gÄ&#x2014;Âjo reÂgistÂraÂciÂjos forÂma ir darÂbuoÂto jams dauÂgiau laiÂko tenÂka skirÂti in forÂmaÂciÂjai apie paÂcienÂtÄ&#x2026; suÂraÂĹĄyÂti. TeÂleÂfoÂnai â&#x20AC;&#x201C; uĹžimÂti
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
BloÂkas â&#x20AC;&#x17E;AstÂrosâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; 25 liÂtai
ÄŽvaiÂriĹł ciÂgaÂreÂÄ?iĹł laÂbai maÂĹžoÂmis kai noÂmis siĹŤÂloÂma ÄŻsiÂgyÂti dvieÂjoÂse inÂter neÂto sveÂtaiÂnÄ&#x2014;Âse. VieÂnoÂje jĹł preÂkiau jaÂma 80, kiÂtoÂje â&#x20AC;&#x201C; per 70 taÂbaÂko gaÂmiÂniĹł rĹŤÂĹĄiĹł.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;AtÂraÂdiÂmas: uĹžÂsieÂnio inÂterÂneÂto sveÂtaiÂnÄ&#x2014;Âse ciÂgaÂreÂÄ?iĹł siĹŤÂloÂma ÄŻsiÂgyÂti perÂpus piÂgiau nei jos kaiÂnuoÂja LieÂtuÂvoÂ
je. ÄŽtarÂtiÂni preÂkeiÂviai perÂĹĄa net 80 taÂbaÂko gaÂmiÂniĹł rĹŤÂĹĄiĹł.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
75 meÂtĹł klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014; MaÂriÂja skun dÄ&#x2014;Âsi esÄ&#x2026; nuo lapkÂriÂÄ?io praÂdĹžios, ke lis karÂtus priÂreiÂkus priÂsiÂreÂgistÂruo ti pas gyÂdyÂtoÂjus dviem nuÂroÂdyÂtais poÂlikÂliÂniÂkos teÂleÂfoÂnĹł nuÂmeÂriais, jai to paÂdaÂryÂti neÂpaÂvyÂko. â&#x20AC;&#x17E;Kad ir kiek skamÂbiÂnau, sigÂnaÂlas skelÂbÄ&#x2014; uĹžimÂtuÂmÄ&#x2026;. Esu neÄŻÂgaÂli, man sunÂku vaikĹĄÂÄ?ioÂti, toÂdÄ&#x2014;l, noÂrÄ&#x2014;ÂdaÂma gauÂti bĹŤÂtiÂnus taÂloÂnus pas meÂdiÂkus, priÂvaÂlÄ&#x2014;Âjau iĹĄÂsiÂruoĹĄÂti iĹĄ na mĹł ir eiÂti ÄŻ paÂÄ?iÄ&#x2026; ÄŻstaiÂgÄ&#x2026;.
2
2
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
miestas
Paskambinti trukdo biurokratija 1
Anksčiau prisiskambin ti nebūdavo taip sun ku“, – guodėsi klaipėdietė. Nuvykusi į polikliniką ji iš ap linkinių girdėjo panašias kalbas – žmonės dėl talonėlių atvažiavo, kai nepavyko užsiregistruoti tele fonu. Besiskundžianti moteris teigė, kad prisiskambinti nepavykdavo net po kelias valandas.
vieno besiskundžiančio klaipė diečio. „Paskutines kelias savai tes apskritai pastebėjome ligonių antplūdį. Kokios priežastys tai lėmė – pasakyti sunku. O dvi re gistratūroje dirbančios darbuoto jos į visus skambučius nebespėja atsiliepti, nes neseniai pasikeitė registracijos forma. Valstybinės ligonių kasos jas pakeitė į ilges nes“, – aiškino vadovas. Pasak jo, anksčiau per penkias minutes darbuotojos galėjo prire gistruoti penkis žmones, o dabar, kai pildymo forma tapo ilgesnė, per tą patį laiką – tik du. „Darbuotojoms reikia „pakelti“ korteles, išrinkti reikiamus duo menis, surašyti daugiau informa cijos. To nesuprasdami pacientai tiesiog piktinasi ir sako, jog anks čiau viskas būdavo daug greičiau“, – kalbėjo V.Grigalauskas. Trūksta kantrybės
Viktoras Grigalauskas:
Anksčiau per pen kias minutes galėda vome priregistruoti penkis žmones, o da bar, kai registracijos pildymo forma tapo ilgesnė, per tą patį laiką – tik du. Padaugėjo rašymo
Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas pripažino, kad pastaruoju metu įstaiga iš tiesų dažniau susidu ria su užimtų telefono linijų pro blema. Anot jo, buvo sulaukta ne
Kaip teigė Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vado vas, įstaiga jau trejus metus laukia eilės įsivesti elektroninio registra vimo sistemą internetu. Ji padėtų išspręsti registracijos pas gydyto jus problemą. „Stengiamės, kad žmonėms bū tų kaip įmanoma geriau ir pato giau. Artimiausiu metu planuo jame įdiegti skambučio laukimo režimą, kai asmens paprašoma ne padėti ragelio ir vos tik atsilaisvina darbuotojas, jis sujungiamas po kalbiui. Tada pacientai negalvotų, jog kažkas specialiai nekelia rage lio“, – sakė V.Grigalauskas. Vyriausiasis gydytojas pastebė jo, kad žmonės dabar apskritai ta po piktesni. „Kai eilėje parduotuvėje žmogus praleidžia pusę valandos, taip ne siskundžia, o užtrukęs poliklini koje penkias minutes dažnai reiš kia pretenzijas“, – apgailestavo vadovas.
Instaliacija: uostamiesčio audras dirbtuvėse saugiai praleidę angelai vakar jau papuošė Teatro aikštę. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Eglę apglėbė angelai Klaipėdiečiai turės galimybę pabūti po angelo sparnais. Prie pagrindinės Klaipė dos Kalėdų eglės sumontuota ir vakar įžiebta dvylikos angelų kompozicija. Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
Ji, pavadinta „Po gerumo spar nais“, turėjo tapti svarbiu gruo džio 7-osios – eglutės įžiebimo šventės akcentu. Tačiau praėju sios savaitės pabaigoje uostamies tį talžęs vėjas pakoregavo renginio organizatorių planus. Įspūdingų angelų kompozicijos sumanyto jas ir kūrėjas dailininkas Anato lijus Klemencovas tikino, kad net ir nutirpus žiemą pranašavusiam sniegui, angelai vis tiek atrodys įspūdingai. „Jei sulauksime ge
resnio oro ir pasirodys saulutė, ji labai gražiai apšvies šiuos angelus ir jie dar ryškiau spindės“, – sakė menininkas. Dvylika trijų metrų angelų pa gaminta iš specialaus storio orga ninio, skaidraus plastiko, kuris yra padengtas specialia plėvele, pralei džiančia šviesą. „Angelų idėja gimė labai spon taniškai“, – teigė A. Klemencovas. Nutarta kurti dvylika angelų, kad šie simbolizuotų visus metų mė nesius. Kiekvienas angelas, šiuo metu esantis Teatro aikštėje – unikalus,
turi savo atspalvį. „Bet kuris pasi grožėti eglute atvykęs klaipėdietis ar miesto svečias tikrai ras jam la biausiai patikusį angelą“, – savo kūrinius pristatė A.Klemencovas. Miestą papuošę angelai prikaus to žvilgsnį. Kurdamas menininkas ieškojo naujų išraiškos priemonių, bandė nekartoti jau pabodusių an gelo vaizdavimo klišių. „Laikiausi modernios raiškos, vengiau klasi kinio vaizdavimo, stengiausi pa teikti apibendrintą angelo modelį“, – apie kūrybos procesą pasakojo menininkas. Angelo simbolis pasirinktas ne veltui. „Angelas yra tokia būty bė, kurią turi kiekvienas iš mūsų. Dažnai žmonės spėlioja, kas galė tų būti jų angelas sargas“, – kalbė jo A.Klemencovas. Meninės-erdvinės kompozici jos kūrėjas vylėsi, kad iki pat Trijų karalių šventės Teatro aikštę puo šiantys angelai taps miesto gerumo sergėtojais.
Universiteto aikštė atiteko pėstiesiems ir verslui Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos universiteto aikštės re konstrukcija artėja prie pabaigos – liko tik sutvarkyti aplinką. Tiki masi, kad dar šią žiemą prie aikš tės pradės kilti ir pastatas, kuria me įsikurs modernus verslo inku batorius.
Klaipėdos universiteto Infrastruk tūros direkcijos Plėtros skyriaus vedėjas Rolandas Jatulis tvirtino, kad visi darbai vyks pagal planą: liko sutvarkyti tik aikštės aplinką, pasodinti nedidelį žolės plotą. Šie darbai numatomi pavasarį, kai baigsis šalčiai. Pasodinus žolę ir baigus tvar kyti aplinką, ši projekto dalis bus baigta. Pagal sutartį inžinerinių tinklų įrengimas, aikštės rekonstrukcija, aplinkos tvarkymas turi būti baig ti birželį. „Jei baigs anksčiau, tai baigs. Gerai, kad rangovai po žiemos ga
Planas: Klaipėdos universiteto aikštės rekonstrukcija bus baigta pavasarį.
lės apžiūrėti, ar neišlindo koks defektas, o prireikus – patai sys“, – tvirtino R.Jatulis. Klaipė dos universiteto aikštės rekonst
rukcija prasidėjo balandį. Ji buvo uždaryta, o įstaigos darbuotojų ir studentų paprašyta automobilius statyti greta esančioje prekybos
Vytauto Petriko nuotr.
centro aikštelėje. Vėliau paaiškė jo, kad aikštėje, kai bus baigta jos rekonstrukcija, mašinų nebebus galima statyti. Ji suprojektuota
tik pėstiesiems, nes tokį reikala vimą išsakė Kultūros paveldo de partamentas. Esą taip bus atkur ta istorinė tiesa. Pasak R.Jatulio, tikimasi, kad dar šią žiemą bus pradėtas statyti pa statas, kuriame veiks Verslo tech nologijų inkubatorius. Jau baigia ma atlikti projekto ekspertizę, o tada į atitinkamas institucijas bus kreipiamasi dėl statybos leidimų išdavimo. „Tikimės, kad dar šią žiemą iki didžiųjų šalčių spėsime pastatyti pamatus. Aišku, pagrindiniai dar bai vyks pavasarį ir vasarą“, – tei gė R.Jatulis. Pastatą, kuriame įsikurs verslo inkubatorius, numatoma pastaty ti iki kitų metų lapkričio. Jo plotas sieks apie 2,5 tūkst. kv. metrų. Inkubatoriuje numatoma suda ryti sąlygas verslo įmonėms vyk dyti gamybinę-eksperimentinę veiklą. Pastato statybos kainuos apie 6,2 mln. litų. Bendra viso projekto vertė siekia per 20 mln. litų.
3
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
miestas Perkėlė centrą
Kviečia į parodą
Pripažins svarbiu projektu
Lietuvos pašas Klaipėdoje esantį logistikos centrą perkėlė į naujas patalpas Mainų gatvėje. Jame bus paskirstomos tiek pa štu, tiek per kurjerius siunčia mos siuntos. Ankstesnės uosta miestyje veikusios Lietuvos pa što siuntų paskirstymo patal pos jau nebeatitiko šiandienos lūkesčių ir kokybės reikalavimų.
Penktadienį 16 val. Mažosios Lie tuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus pristatyta Ka raliaučiaus krašto tapytojos Ta maros Vasiliauskienės kūrybos paroda „Kristijono Donelaičio darbai ir dienos“. Atidaryme da lyvaus ir pati darbų autorė. Daly vavimas renginyje nemokamas. Paroda veiks iki sausio 4 dienos.
Vyriausybė pasitarime vakar su tarė magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai projektą pri pažinti valstybei svarbiu ekono miniu projektu. Taip būtų užtik rinta, kad laiku bus baigtos du jotiekio antrosios gijos statybos ir sukurti pakankami pajėgumai transportuoti dujas iš suskystin tųjų gamtinių dujų terminalo.
Atliekų vežėjams lengvins darbą Automobiliais dau giabučių namų kie muose atliekų kon teinerius užstatan čių vairuotojų laukia neramios dienos. Viešosios tvarkos sergėtojai pradėjo paryčiais važinėtis po Klaipė dą, fiksuoti netinka moje vietoje pasta tytas mašinas, o jų savininkams rašyti protokolus. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Lydėjo atliekų vežėjus
„Liaudiškai tariant, užlipome ant problemos“, – konstatavo Viešo sios tvarkos skyriaus vedėja Kris tina Vintilaitė. Skyriaus specialistai jau pusmetį tikrina, kaip mieste laikomasi Ko munalinių atliekų tvarkymo tai syklių. „Kuo labiau gilinamės, tuo daugiau problemų randame. Vie na jų – automobiliais taip užstatyti konteineriai, kad prie jų negali pri važiuoti atliekų vežėjai, todėl pa skui gyventojai piktinasi, jog kie me neišvežtos šiukšlės“, – kalbėjo K.Vintilaitė. Norint išsiaiškinti problemos mastą, vieną šios savaitės dieną nuo 5 val. buvo surengtas specia lus reidas. Kai darbą pradėjo atlie kų vežėjai, juos po kiemus lydėjo ir Viešosios tvarkos skyriaus specia listai, kurie fotoaparatais užfiksa
Dienos telegrafas Savivaldybė. Šiand ien 13.30 val. ro tušėje vyks miesto tar ybos Finansų ir ekonom ikos kom iteto posėd is. Jo met u bus svarstoma 12 klausimų. 15 val. posėdžiaus Miesto ūkio ir aplinko saugos komiteto nariai. Jie svarstys 8 klausimus. 14 val. savivaldybėje vyks Žymių žmonių, istorinių datų, įvyk ių įamž in imo ir gatv ių pavad in imų su teik imo komisijos posėdis. Forumas. Šiandien 14 val. Klaipėdos mokslo ir technolog ijų parke (Manto g. 84) vyks social inis forumas-disku sija „Klaipėdos verslo diena 2013“. Ja me dalyvaus miesto vald žios, verslo ir mokslo atstovai. Prieš prasidedant forumui, Klaipėdos mokslo ir techno log ijų parko fojė bus atidar yta tarp taut inė paroda „Kova su kontraban da be sienų“.
Priežastis: šiukšlių konteineriai daugiabučių namų kiemuose neretai būna perpildyti todėl, kad atliekų ve
žėjai negali privažiuoti jų ištuštinti.
Vytauto Petriko nuotr.
Atliekų vežėjai džiaugėsi, jog Viešosios tvarkos skyrius ėmė si spręsti įsisenėjusią problemą.
generalinis direktorius Laimonas Žemaitis.
vo, kaip automobiliais buvo užsta tyti šiukšlių konteineriai. „Vyrai dirbo suprakaitavę, išsikro vė fotoaparatai. Per kelias valandas buvo užfiksuota keliasdešimt pažei dimų. Todėl akivaizdu, kodėl atlie kos kartais būna neišvežtos – ve žėjai tiesiog negali privažiuoti prie konteinerių“, – teigė K.Vintilaitė. Į kiemą – kelis kartus
Ji sakė, jog vairuotojams, kurių au tomobiliai buvo užfiksuoti pasta tyti netinkamose vietose, surašyti protokolai už Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą arba už mašinos stovėjimą netinkamo je vietoje. Už pastarąjį pažeidimą bauda siekia nuo 100 iki 300 litų, o už minėtų taisyklių sulaužymą – nuo įspėjimo iki 2 tūkst. litų. „Aišku, kad maksimalios baudos niekam neskyrėme. Tačiau protin gas žmogus, gavęs ir 10 litų dydžio baudą, antrą kartą nebenusikals“, – įsitikinusi K.Vintilaitė.
Klijuos lipdukus
Vyrai dirbo supra kaitavę, išsikrovė fotoaparatai. Per ke lias valandas buvo užfiksuota keliasde šimt pažeidimų. „Anksčiau šaukdavomės Kelių po licijos pagalbos, tačiau visi žino me, kad trūksta pareigūnų. Todėl tikimės, kad dabar, kai reidus ėmė rengti Viešosios tvarkos skyrius, situacija tikrai pagerės. Mes ne retai į vieną kiemą turime važiuo ti po tris ar keturis kartus, kad ga lėtume privažiuoti prie konteinerių ir juos ištuštinti“, – teigė bendro vės „Specialus autotransportas“
Jo nuomone, padėti išspręsti pro blemą gali tik žmonių sąmonin gumas, suvokimas, jog automobilį kieme reikia pastatyti taip, kad jis netrukdytų privažiuoti išvežti at liekų, neužkirstų kelio specialio sioms tarnyboms. „Pažadu, kad reidus rengsime la bai dažnai, kol situacija ims keistis į gerąją pusę. Žinoma, 100 proc. sėkmės nepasieksime, nes ne baž nytkaimyje gyvename, Klaipėdoje yra labai daug kiemų. Tačiau vai ruotojus pratinsime laikytis tvar kos“, – pabrėžė K.Vintilaitė. Numatoma ir dar viena preven cinė priemonė. Ant automobilių, kurie bus palikti prie konteinerių, atliekų vežėjai turėtų klijuoti spe cialius lipdukus. Juose bus pateikta informacija, kokios sankcijos gre sia už tokį poelgį.
Koncert as. Rytoj 17 val. Vydūno gimnaz ijos (Sulupės g. 26) aktų salė je vyks švent inis koncertas „Kalėdų belauk iant“. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyr iuje užreg istr uotos 8 klai pėdiečių mirtys. Mirė Porfi rij Popovs kij (g. 1916 m.), Viktor Pestov (g. 1922 m.), Irina Archipova (g. 1923 m.), Ade lė Aleksandra Šimk ienė (g. 1933 m.), Adelė Palčiausk ienė (g. 1936 m.), Juo zas Daukša (g. 1937 m.), Nikolajus Bal bukovas (g. 1938 m.), Vytautas Jonas Mejeris (g. 1940 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Juozas Vaitkus, Benjaminas Jankaus kas, Vytautas Jonas Mejeris, Zosė Mik nienė, Porfirij Popovskij, Sergej Cariuk, Jadvyga Norkienė, Juozas Daukša, Ja va Stanislava Gotautienė. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mos Irina Archipova, Jakter ina Tu garinova. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 4 berniukai.
Miškininkai dovanos eglišakių Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Po savaitės, gruodžio 19 d., klaipė diečiams bus vėl nemokamai dali jamos eglių šakelės. Tai – jau tradi cija tapusi pajūrio miškininkų do vana miestiečiams prieš Kalėdas.
Jau penktus metus Kretingos miškų urėdijos miškininkai į Teatro aikštę prieš pat Kalėdas atveš sunkvežimį eglišakių, kurias nemokamai išdalys visiems norintiems pasipuošti na
mus prieš šventes. „Aišku, specia liai sveiko medžio nekertame, kad nusipjautume šakelę. Eglišakes nu genėsime nuo eglių, paskirtų kirsti, atrinksime tinkamiausias, nuvešime į miestus ir išdalysime žmonėms“, – sakė Kretingos miškų urėdas Anta nas Baranauskas. Jis prisiminė, kad pirmaisiais akcijos metais šakelių paklausa buvo minimali, žmonės esą gal ir nesuprato, kas ir kodėl tas šakeles dalija nemokamai. O pernai jau vyko vos ne grumtynės dėl gražes
nės eglišakės. „Tai mūsų tam tik ra kalėdinė dovana miestiečiams, mes eglišakes dalysime ne tik Klai pėdoje, bet ir Skuode, Gargžduo se, Kretingoje, Palangoje“, – var dijo A.Baranauskas. Planuojama, kad Klaipėdoje ne mokamai eglių šakelių miestiečiai galės pasiimti kitą ketvirtadienį Teatro aikštėje nuo 14 val. Tokios miškininkų akcijos vyks ta visuose Lietuvos miestuose ir kasmet išdalijama šimtai tūkstan čių šakelių.
Tradicija: šiemet jau penktą kartą Klaipėdos Teatro aikštėje miestie
čiams bus nemokamai dalijamos eglių šakos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
miestas
Internete – rūkalų rojus Tarp jų yra ne tik popu 1 liariausios šių laikų ciga retės, bet ir jau egzotika tapusios
„Astra“, „Prima“ be filtrų ar „Kos mosas“, kurių Lietuvos parduotu vėse greičiausiai jau neberasi. Ant daugumos pakelių įspėjimai apie rūkymo žalą pateikti rumunų kalba. Ant kelių yra ir užrašų rusų kalba. Svetainėse parduodamų cigare čių kainos nurodytos doleriais ir net perpus mažesnės. Dešimties pakelių blokas ciga rečių „Red White“ parduodamas už 34, „Bond“ – už 45, „L&M“ – už 46 ir 49, „Marlboro“ – už 53, „Kent“ – už 57 ir 60, „Parliament“ – už 68 litus. Sovietmečiu populiarių cigare čių „Astra“ be filtro blokas atsieis apie 25, su filtru – 28, „Prima“ be filtro – 25, su filtru – 35, „Kosmo sas“ – 30 litų.
Parduoda ne visiems
Interneto svetainėse nurody ta, kad tabako gaminiai perkami tiesiai iš gamintojų. Pabrėžiama, kad jie yra aukštos kokybės, pa teikiami išsamūs tabako gaminių aprašymai. Viename tinklalapių teigiama, kad cigaretės pagamintos Vakarų Europoje, tačiau šalis neįvardyta. Svetainėse tvirtinama, kad ci garetės gali būti siunčiamos į JAV ir kai kurias Europos šalis. Vienoje jų pateikiamas ir miestų, kurių gy ventojai pirko cigaretes, sąrašas. Šioje svetain ėje pab rėž ia ma, kad cigaretės nesiunčiamos į Didžiąją Britaniją, Italiją, Airi ją, Vokietiją, Olandiją ir Prancū ziją. Tinklalapiuose nurodoma, kad siuntinys gavėją pasiekia per 14–30 dienų. Taip pat svetainėse pabrėžia ma, kad cigaretės neparduoda mos asmenims, jaunesniems nei 21 metų. Siuntose – po tris blokus
Tinklalapiuose nurodoma, kad ci garečių asmeniniam naudojimui galima užsisakyti tiek, kiek no ri. Tačiau pirmą kartą vienoje sve tainėje rekomenduojama įsigyti ne daugiau kaip 6 blokus, kitoje – ne daugiau nei 10. Aiškinama, kad tabako gami niai siunčiami paštu, neregist ruota siunta. Tad patikrinti, ar cigaretės buvo išsiųstos iš tikro, neįmanoma. Teigiama, kad vienoje siunto je gali būti supakuoti nuo 1 iki 3 blokų. Daugiau į vieną dėžę ne dedama. „Tai didžiausias kiekis, kurį gali ma siųsti vienoje siuntoje. Taip lei džiama, siunčiant į JAV ir kai kurias Europos šalis, tarp kurių yra Ispa nija, Portugalija, Švedija. Priešingu atveju gali nepereiti per muitinę“, – teigiama vienoje svetainėje. Joje taip pat nurodoma, kad vi sos siuntos gavėją gali pasiekti ne iš karto, nors išsiunčiamos tą pa čią dieną. Žada atlyginti žalą
Svetainėse taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai siunta nepa siekia gavėjo ar ji pasiekia suga dinta, yra atlyginama žala – grą
žinami pinigai ir už cigaretes, ir už siuntimą arba išsiunčiamas nau jas siuntinys. Tačiau prie kontaktų tinklala piuose yra nurodytas tik elektroni nis paštas. Telefono numerio, ad reso nepateikta. Teigiama, kad dėl visų iškilusių problemų reikia rašyti elektroni niu paštu. Pabrėžiama, kad į laiš kus atsakoma per penkias dienas. Kiek kainuos cigarečių siunti mas, nurodoma tik vienoje svetai nių – 24 litai. Kitoje tokia informa cija nėra pateikta. Neatmetama, kad už šių svetai nių sėdi sukčiai, kurie bando iš vilioti pinigus iš patiklių žmonių. Įtarimų kelia tai, kad siunčiama neregistruota siunta, o kontak tuose nurodytas tik elektroninis paštas. „Perkant internetu iš nežino mų svetainių, galimybė nesulaukti prekės išties yra. Tačiau atvejų, kai žmonės bandė siųstis cigarečių ir negavo, nebuvo. Pats jų siuntima sis nėra legalus“, – tvirtino Klaipė dos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikal timų tyrimo skyriaus vedėjas To mas Balčius.
nurodomos deklaruojamos pre kės, apskaičiuoja mokesčius ir iš rašo kvitą, kiek reikia sumokėti. Keleiviui duodami deklaracijos ir kvito antrieji egzemplioriai, ku rie yra įrodymas, kad už cigaretes mokesčiai sumokėti. Jie mokami muitinio tikrinimo ir įforminimo metu. Tačiau Lietuvos teritorijoje ga lima turėti dešimt pakelių cigare čių su trečiųjų šalių banderolėmis be dokumentų, įrodančių, kad mo kesčiai sumokėti. Taip yra todėl, kad oro keliu iš trečiosios šalies galima atsivežti tik tokį kiekį cigarečių. „Jei paštu siunčiama daugiau nei du pakeliai cigarečių su tre čiųjų šalių banderolėmis ir yra įdėtas kvitas, įrodantis, kad mokesčiai už jas sumokėti, ta da jokių bėdų nėra“, – paaiški no vadovė. Viršininkė pabrėžė, kad mokes čiai už didesnį kiekį cigarečių turi būti sumokėti pasienio punkte, kur buvo kirsta valstybės siena. Muiti ninkams patikrinus ir radus taba ko gaminių be dokumentų, taiko mos sankcijos. Cigarečių parsisiunčia retai
25
Siunčiant tokius tabako gaminius, reikia pasidomėti, ar šalyje, į ku rią siunčiama, nėra ribojimų, nu statytas leistinas siųsti cigarečių kiekis. Be dokumentų gabenti iš vienos ES šalies į kitą galima 40 cigarečių pakelių. Vežantis daugiau tabako gaminių, pareigūnai gali paprašy ti įrodyti, kad jie skirti asmeniniam vartojimui. R.Rentauskienė tvirtino, kad atvejai, kai į Lietuvą yra siunčia mos cigaretės, labai reti, o ir kie kiai nedideli. Dažniausiai žmo nės parsiunčia egzotiškesnių cigarečių, kurių Lietuvoje nega lima įsigyti. Kur kas dažniau iš čia rūkalai siunčiami į kitas šalis. Dauguma jų būna įsigytos Lietuvoje. „Taip yra, nes pas mus cigaretės pigios“, – pabrėžė viršininkė. Neteisėtai siunčiami tabako ga miniai gali būti konfiskuoti.
– tiek litų kainuoja blokas cigarečių „Astra“ be filtro. Ką siunčia, netikrina
Siųsti cigaretes paštu galima ne į visas šalis. Tokių yra 14. Į kitas siųsti cigaretes neuždrausta. Tačiau Lietuvos paštas siųsti ta bako gaminių nerekomenduoja net ir į tas valstybes, į kurias nedrau džiama. Įspėjama, kad jie yra ap mokestinami dideliais muito mo kesčiais. Pasak Lietuvos pašto atstovės Aurelijos Jonušaitės, kas yra siun tinyje, pašto darbuotojai netikri na, tai gali padaryti tik muitinės pareigūnai. Sąrašas daiktų, ku rių negalima siųsti, pateiktas pa što svetainėje. „Mes esame tik tarpininkai – pervežame siuntas. Kas yra jose, netikriname“, – tvirtino A.Jonu šaitė. Rado 40 pakelių
Pasak Klaipėdos teritorinės mui tinės Muitinės kontrolės organi zavimo skyriaus viršininkės Rasos Rentauskienės, muitinė tikrina tik siuntas, kurios siunčiamos iš ar į trečiąsias šalis. Siuntos, siunčiamos iš vienos ES šalies į kitą, tikrinamos tik tais at vejais, kai turima informacija, kad joje gali būti neteisėtų ir pavojin gų prekių, tokių kaip narkotikai, sprogmenys, ginklai. „Į Klaipėdą atkeliaujančios siun tos jau būna patikrintos Vilniuje, muitinės pašto poste. Antrą kar tą mes jų netikriname. Tačiau ga limybę organizuoti patikrinimus turime ir būna, kad tai darome“, – tikino viršininkė.
Išaiškino šešis atvejus
Asortimentas: interneto svetainėse prekiaujama ir populiariomis,
ir sovietinius laikus primenančiomis cigaretėmis „Astra“, „Prima“, „Kosmosu“.
Šalys, į kurias draudžiama siųsti tabako gaminius Airija
Italija
Singapūras
Austrija
JAV
Tanzanija
Baltarusija
Kuveitas
Vietnamas
Brazilija
Malis
Vokietija
Indija
Rumunija
Gruodžio pradžioje vieno tokio patikrinimo metu Lietuvos pa što Klaipėdos regiono paskirsty mo skyriuje siuntinyje buvo rasta 40 pakelių cigarečių su Kirgizijos banderolėmis. Cigaretes bandyta išsiųsti į Ai riją. Jų vertė – 294 litai. Cigaretės konfiskuotos, o įvykis tiriamas.
Šaltinis: Lietuvos paštas
Reikia sumokėti mokesčius
R.Rentauskienė aiškino, kad į Lie tuvą įsivežti cigarečių iš trečiųjų šalių be mokesčių galima. Bet tik du pakelius. Įsivežant daugiau, rei kia sumokėti mokesčius. Muitininkas priima žodinę ke leivio deklaraciją, pagal kurią iš rašomas pranešimas, kuriame
Klaipėdos teritorinės muitinės pa reigūnai vis dažniau nustato atve jų, kai cigaretės su trečiųjų šalių banderolėmis siunčiamos ne pa štu, o per autobusų stoties siun tų skyrių. Taip jos siunčiamos ne į kitas ša lis, o į kitus Lietuvos miestus. Gruodžio pradžioje, tikrinant siun tas Klaipėdos autobusų parko Siuntų skyriuje, rasta 734 pakeliai cigarečių, kurios buvo paženklintos Kazachs tano ir Baltarusijos banderolėmis. Jų vertė siekė 5,5 tūkst. litų. Iš viso gruodį Klaipėdos terito rinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnai išaiškino šešis atvejus, kai šalies teritorijoje bu vo neteisėtai gabentos cigaretės su trečiųjų šalių banderolėmis. Rasta 1 951 pakelis. Cigaretės buvo paženklintos Kazachstano, Baltarusijos ir Rusijos banderolė mis. Jų vertė siekė daugiau nei 14 tūkst. litų. Tabako gaminiai buvo sulaikyti.
5
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
aktualijos
K.Donelaičio jubiliejui – karpinių rekordas Klaipėdos universitete (KU) pasiektas kar pinių rekordas, kuriuo norėta įamžin ti garbaus žmogaus atminimą. Artėjant Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo me tinių jubiliejui, KU dėstytojai ir studentai iškarpė per tūkstantį rašytojo atvaizdų, kurie kitąmet bus išdalyti miestiečiams.
Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
106 akademinės bendruomenės nariai pagal dailininkės Eglės Vil kaitės parengtą šabloną per pus valandį iškirpo 1 062 K.Donelaičio atvaizdus. Prie kiekvieno ant balto lapo užklijuoto karpinio buvo pa rašytos citatos iš garsiosios poe mos „Metai“. Tokio karpinių rekordo šalyje dar nėra buvę, todėl klaipėdiečių pasie kimas turėtų būti įtrauktas į Lietu vos rekordų knygą. Oficialiai tai bus patvirtinta po dviejų savaičių. Rekordo siekimo eigą prižiūrėjo nepriklausomų ekspertų komisija bei agentūra „Factum“.
KU Humanitarinių mokslų fa kulteto dekanas Rimantas Balsys teigė, jog universiteto bendruo menė kasmet mini garsiojo kūrėjo gimimo metines, tačiau jubiliejaus proga nuspręsta skirti ypatingą dėmesį. „K.Donelaitis yra pagerinęs visus skaitomumo rekordus, kiekvienas yra perskaitęs „Metus“. Šiais me tais kartu su studentais, minėdami 300-ąsias kūrėjo gimimo metines, nusprendėme vėl priminti poemos eilutes“, – sakė dekanas. Akcijos organizatorė, KU Huma nitarinių mokslų fakulteto Litera tūros katedros vedėja Roma Bonč kutė pasakojo, kad iškilų rašytoją norėta prisiminti netradiciškai.
Nuplovė kopagūbrį Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai vis dar skai čiuoja, kokią žalą Neringos pajūriui padarė visą Europą siaubusi audra Ksaveras. Jūros bangos nuplovė dalį paplūdimio, kai kurie į pajūrį vedę laiptai liko kyboti kone ore.
Pajūryje siautėjusi audra Nerin goje buvo įsismarkavusi iki 21 m/s greičio, o gūsiai siekė ir iki 25 m/s greitį. Pajūryje siautėjęs uraganas Ksa veras Kopgalyje nuplovė dirbtinai užaugintą kopą. „Padaryta žala ir Pervalkos pa plūdimiui – išplautas apsauginis kopagūbris, apgadinti nusileidi mo į pajūrį laiptai“, – vardijo Kur šių nerijos nacionalinio parko di rekcijos vadovė Aušra Feser. Pervalkoje šį kartą pliažas smar kiai pažemėjo, o audra nuplovė apie metrą kopagūbrio papėdės. Prie Kopgalio, apie 150 metrų nuo uosto vartų, pliažas buvo papildy tas smėliu dar statant Jūrų muzie jų. Dabar penktadalis smėlio kie kio jau yra nuplautas. Tikimasi, kad trečdalis smėlio grįš.
Neringiškiai vertino, kad po Anatolijaus uragano patirtų nuo stolių masto iki šiol siautusios aud ros neviršijo. Tačiau kasmet vėtros apgadina nusileidimo į pajūrį me dinius laiptus. „Kiekvieną kartą nukenčia vis kita vieta. Prieš kelerius metus nemaža žala buvo padaryta Prei loje – išplautas paplūdimys, apga dintas neįgaliųjų takas, kurį statant reikėjo įdėti nemažai jėgų“, – pa sakojo A.Feser. Po kiekvienos audros Parko di rekcijos darbuotojai net ir žiemą tikrina, ar į pajūrį vedantys laiptai netapo pavojingi žmonėms. Per valkoje beveik ore pakibusius laip tus žadama artimiausiu metu su tvarkyti. Šiemet miškininkai įrengė 21 naują taką, jų bendras plotas yra 757 kv. metrai, pastatė 12 laiptų konstrukcijų. „Mes prižiūrime 75 laiptų konst rukcijas, kurios yra įvairiausiose Kuršių nerijos vietose. Tai nema žos lėšos, nes laiptus naujais reikia keisti kas 3–4 metus“, – skaičia vo A.Feser. Parko direkcija visą žiemą gamina ruošinius takams ir laiptams, o re monto darbai prasideda pavasarį.
Padariniai: Kuršių nerijoje audros nuniokojo kopagūbrį, Kopgalyje jū
ra pasiglemžė paplūdimį.
Ginto Žilinsko nuotr.
Emocijos: studentai, susirinkę kurti karpinių, džiaugėsi, kad tiek daug žmonių suvienijo bendras tikslas –
pagerbti K.Donelaitį.
„Mums buvo svarbu apie K.Do nelaitį kalbėti žaismingai ir jaunat viškai, todėl ir ėmėmės įgyvendinti karpinių idėją“, – sumanymą at skleidė R.Bončkutė. Rekordo siekimas nėra vieninte lis renginys, skirtas rašytojo jubi liejui. Kitąmet kiekvieno mėnesio pirmąją dieną studentai bei kiti akademinės bendruomenės nariai organizuos ir kitus renginius.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Renginių ciklas prasidės nuo va sario. Prie paminklo „Arka“ bus atidaryta Jurgio Mališausko fo tografijų paroda, kurioje bus eks ponuojamos nuotraukos, darytos Tolminkiemyje. „Šiandien pagamintus atviru kus dalysime miestiečiams, eisi me į miesto gatves, kavines ir ki tas susibūrimo vietas“, – planus atskleidė R.Bončkutė.
1062 – tiek garsaus rašytojo atvaizdų per pusvalandį iškarpė KU bendruomenė.
6
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kodėl nepasikartojo 2004-ieji? Evaldas Labanauskas
M
ūšis dėl Ukrainos pralai mėtas. Kai kas tikr iausiai tai įvardys, kaip did žiau sią Liet uvos pirm in inka vimo ES nesėkmę. Mat nepasikartojo šlo vingi 2004-ieji, kai su tuomečiu preziden tu Valdu Adamk um i priešak yje Lietuva aktyviai dalyvavo Ukrainos įvykiuose. Kaip ir dabar, tuomet nepaisydami sting dančio šalčio Kijevo Maidane (Nepriklau somybės aikštėje) tūkstančiai šaukė „Lauk zeką!“ (t.y. jaunystėje teistą dabartinį Ukrai nos prezidentą Viktorą Janukovyčių). Ta čiau skirtingai nei dabar, tuomet po sun kių derybų, kuriose tarpininkavo V.Adam
Šį kartą Lietuva nesi kovė dėl Ukrainos ir tik bandė įgyvendin ti ES Rytų partnerys tės programą. kus, padėtis be policininkų lazdų buvo iš spręsta proeuropietiškų jėgų pergale. V.Adamk um i Nr.2 tapt i ir šlovės spindu liuose pasišildyti šį kartą bandė ir Seimo pirm in inkė Loreta Grauž in ienė, bet taip nesėkm ingai, kad net bandoma suvers ti jai visą kaltę dėl neįvykusio ES ir Ukrai nos asociacijos sutarties pasirašymo. Ne paisant Seimo pirmininkės klaidų ir nepa tyrimo, „visų šunų karti“ ant jos tikrai ne reikia. Oranžinė revoliucija negalėjo šį kar tą pasikartoti, nes situacija tiek pačioje Uk rainoje, tiek šalia (Rusija) radikaliai skirtin ga, o svarbiausia – visiškai kiti vėjai pučia Lietuvoje. Šį kartą Lietuva nesikovė dėl Ukrainos ir tik bandė įgyvendinti ES Rytų partnerys tės programą. T.y. elgėsi, kaip ir kokia kita ES pirmin inkaujant i šal is (tark ime, Liuk semburgas – kiek jam emociškai ar strate giškai svarbi Ukraina?). 2009-aisiais prezidento postą užėmus Da liai Grybauskaitei baigėsi ambicijų į regio no lyderes orientuotos Lietuvos diploma tijos era arba kitaip – „draug ystė su uba gais“. Nors tiek dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tiek jo pirmta kas vis dar yra (ar buvo) kupini sentimen tų praeičiai, tačiau be S.Daukanto aikštės palaik ymo pietr yčių užsien io pol it ikos kryptis – jau istorija. Ryt ų part ner ystė Liet uvai tėra tiek pat svarbi, kiek visai ES. Vilnius sąžiningai at liko užduot į pasirengt i asociacijos sutar čiai su Ukraina, o sprend imą pal iko pa čiam Kijevui. Jis apsisprendė likti Rytuo se. Ką gi, jų reikalas. Dabart inės Liet uvos užsien io pol it ikos prior itetas – šiaurės vakarai, kur gyvena turtingi ir ne tokie ambicingi.
Žmogaus teisės šalyje: ar jų pakanka?
P
rie 1948 m. priimtos Jung tinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaraci jos Lietuva prisijungė dar 1991-aisiais, o, tapus ES nare, jai privalomi visi kiti žmogaus teises ginantys Sąjungos dokumentai. Ar žmogaus teisės Lietuvoje tikrai ta po realybe, ar jos kasmet įgyvendi namos vis atsakingiau?
Vis dar trūksta žinių
Lietuvos žmogaus teisių gyn imo asociacijos pirm in inkas
Išprusę mažiau nei 1923 m.?
ji siaurinama. Įvesti apribojimai (pvz., atstumas iki piketuojamo objekto), reikalaujama tokioms akcijoms gauti išankstinį savival dybės leidimą, nors tai nėra įma noma, jeigu mitingas arba piketas susiformuoja spontaniškai. Policija nesidrovi sulaikyti, o teismai skirti baudų tokių akci jų organizatoriams. Neseniai 500 litų bauda buvo nubausta vie na Panevėžyje dėl mergaitės su deginimo automobilyje įvykusio piketo dalyvė Rita Jusienė. Aki vaizdu, kad reikia ne tik demok ratizuoti susirinkimų įstatymą, bet ir užtikrinti, kad jis būtų įgy vendintas. Piliečių teisę pareikšti savo po ziciją riboja politinių partijų, visų pirma tradicinių, įsigalėjimas. Nors partijose tėra apie 5 proc. mūsų ša lies gyventojų, o iš kai kurių jų yra telikusi tik iškaba, tačiau NVO, kad ir kiek populiarios būtų, valstybėje yra podukros vietoje. Ne paslaptis, kad partijos, visų pirma jų elitas, seniai pavirto interesų grupėmis,
Nusiteikę prieš NVO
Atrodo, kad siekdama gyventojų politinės ir pilietinės brandos vals tybės valdžia turėtų skatinti pilie
Kažko pritrūko
Keista šiandien gir dėti, kad per 23 ne priklausomybės me tus Lietuvos žmonės vis dar nesubrendo.
Įgyvendinant žmogaus teises ypa tingas vaidmuo tenka teismų sis temai. Paradoksalu, bet neprik lausomybės metais teisininkų bendruomenė palaipsniui tapo vis labiau uždara ir vis labiau privile gijuota. 1995 m. panaikinus tarėjų ins tituciją, visuomenė nebeturi gali mybių teisminės valdžios kontro liuoti, o pastaroji nelinkusi teikti informacijos ir tuo labiau atsiskai tyti piliečiams. Teismų savivalda, šeimų dinas tijos, sovietinės tradicijos, kla no įpročiai ir galimybė finansiškai daryti įtaką mantijomis pasidabi nusiems valdžios atstovams nu smukdė piliečių pasitikėjimą šia institucija iki neregėto lygio. Lie tuvos žmogaus teisių gynimo aso ciacija bei kitos NVO daug metų siekia atkurti visuomenės atstovų (tarėjų) instituciją teismuose. Iki šiol to padaryti nepavyko. Moty vas vis tas pats – „visuomenės ne subrendimas“. Žmogaus teisių ignoravimo pa vydžiu tapo visiems žinomi Garlia vos įvykiai. Nepaisant akivaizdaus fakto, kad prieš vaiką, jo gimines, globėjus ir stebėtojus, nesant būti nybės, buvo panaudota neadekva ti jėga, smurto užsakytojai ir vyk dytojai nėra tinkamai įvertinti ar bent sugėdinti, priešingai, repre sijos ir toliau taikomos nukentė jusiesiems. Teisinio nihilizmo pavyzdį pade monstravo ne tik pareigūnai, bet ir Seimo narių dauguma, kiti valdžios atstovai bei teisėjai, šiuo metu štampuojantys nuosprendžius (kol kas administracinių baudų forma) keturioms dešimtims psichologiš kai ir fiziškai traumuotų Garliavos šturmo liudytojų. Tad nedera stebėtis, kad vis daž niau teismo procesai vyksta „ra šytinio proceso būdu“ (uždari nuo visuomenės), kad ikiteismi nio tyrimo medžiaga tampa per nelyg įslaptinta vieniems ir priei nama kitiems proceso dalyviams, kad dalis teisiamųjų negali nau dotis proceso metu daromais gar so įrašais. Įvertinus situaciją, peršasi išva da, kad kalbėti apie normalią tei sinę valstybę pas mus akivaizdžiai dar per anksti. Dar daugiau – kai kurios tendencijos rodo negerus pokyčius, nutolstama nuo šiuo laikinio europinio žmogaus tei sių lygio.
Visą pirmadienį Pempininkų pės čiųjų takas buvo kaip čiuožykla. Sniegas nuvalytas, bet po juo esan tis ledas nepabarstytas, tad nerei kia nė sakyti, kaip tokiu taku pavo jinga eiti, ypač tamsiu paros metu. O juo vaikšto tikrai daug žmonių – slidinėdami, griūdami. Įdomu, kas atsakingas už šio ruožo priežiūrą ir ką tie atsakingieji galvoja? Ir ko jiems trūksta – smėlio, atsakomy bės ar proto? Debreceno g. gyventoja
Parduotuvėje – puikus darbuotojas
Prieš devynerius metus buvo ati daryta parduotuvė „Maxima“ Ši lutės plente. Buvau pirmasis jos pirkėjas ir nuo to laiko esu nuo latinis lankytojas. Tarp pardavėjų yra vienas vyrukas Pavelas Gricke vičius. Tai labai puikus pardavėjas: mandagus, atidus, labai greitai dir ba, todėl prie jo kasos eilė nenutįs ta. Visada pasako „prašau“. Žinau, kad ne aš vienas esu patenkintas jo darbu. Supratau, kad jis buvo auk lėtas labai geroje šeimoje. Šiaip toje parduotuvėje man viskas patinka, bet turiu ir pastabų. Ten yra trys staliukai, ant kurių galima susidėti pirkinius. Tačiau dažniausiai ant jų sėdi pensininkai. Nesuprantu, kam tie staliukai skirti – sėdėti ar pre kėms susidėti. Reikėtų apsižiūrėti ir spinteles daiktams laikyti. Jevtichijus
Klientą prarado dėl gudravimo
Stengiuosi pirkti ten, kur man par davėjos negadina nuotaikos. Tur gavietėje turiu savo mėgstamas prekeives, kurios visada manda gios, malonios ir paslaugios. Kai noriu užsisakyti kokią nors paslau gą, irgi žiūriu, kad reklama atitiktų realybę. Taip atsitiko su viena tele komunikacijų bendrove. Per televi ziją rodoma jų reklama akivaizdžiai neatitinka tikrovės, – kai pradėjau kalbinti vadybininkę, ji mane dar ir gudrauti pamokė. Apsisukau ir nuėjau į kitą bendrovę. Apolinaras
Eilėje stovėjome pusvalandį
Po darbo, kai visi pavargę ir eilės prekybos centruose – netrumpos, teko stebėti pasipiktinimą sukėlusį vaizdą. Viena ponia sumanė vaikui nupirkti boružės kostiumą. Stovėjo ilgiausioje eilėje, o kai atėjo jos eilė mokėti, paaiškėjo, kad prekė neturi brūkšninio kodo. Kasininkė nužy giavo į tą vietą, kur kaukės sudėtos, kitos tokios pat prekės nerado, ta da nužingsniavo pas vadybininkus aiškintis. Žmonės nukaitę, pavargę, pikti. Ir kaip nepyksi, kai tokia ne tvarka. O ir ta moteris keistuolė – užuot išsiaiškinusi prekybos salėje kainą ir kodą, trukdo ne tik kasi ninkę, bet ir visą eilę žmonių. Rei kėtų turėti supratimo ir atjautos. Milita Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Romualdas Povilaitis
čių asociacijų-nevyriausybinių or ganizacijų (NVO) plėtrą. Deja, tokių pastangų nemato me. Priešingai, po daugelio me tų, prisiminus, kad NVO įstaty mo projektas vis dar guli stalčiuje, buvo parengtas naujas kur kas ma žiau demokratiškas jo atitikmuo. Vien tik nuostata, kad NVO tary bos nuostatus turės tvirtinti Vy riausybė, byloja, kad valstybė no ri kontroliuoti NVO, o tai visiškai prieštarauja demokratijos princi pams ir piliečių teisėms. Didelį nerimą kelia pasikėsini mai į susirinkimų laisvę. Nors tiek Visuotinė žmogaus teisių dekla racija, tiek Lietuvos Konstituci ja garantuoja piliečių teisę į tai kių susirinkimų laisvę, realybėje
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Kovoja ir Temidė
reklamos skyrius: 397
711, 397 715
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –
Platinimo tarnyba: 397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė –
397 713
397 728
telefonas@kl.lt
ginančiomis savo privilegijuotą padėtį ir gaunamas valstybės do tacijas. Jos stengiasi išvengti NVO konkurencijos rinkimuose.
Svarbiausia, ką derėtų žinoti kal bant apie žmogaus teises, yra tai, kad jos gina žmonių laisvę, gyvy bę, orumą nuo valstybinės valdžios pasikėsinimų. Nors šiandien retas režimas drįsta viešai ignoruoti šias teises, tačiau tik tikrai demokrati nė valdžia jas supranta kaip natū ralų dalyką ir nuosekliai taiko savo praktikoje. Jaunos demokratijos šalyse žmo gaus teisės gali būti realios tik ta da, kai žmonės žino savo teises, geba jas taikyti. O ar Lietuvos gy ventojai žino savo teises, ar jų tei sinis išprusimas apskritai yra pa kankamas? Tenka tuo labai abejoti. Pernai „Vilmorus“ atlikta apklausa paro dė, jog kas antras žmogus mano, kad jam žinių apie žmogaus teises nepakanka. Minėta apklausa lyg ir rodo, kad žmogaus teisių pažeidimų nėra daug. Bet ar apklaustieji žino, kokia turėtų būti padėtis tikroje teisinė je valstybėje? Be to, kaip paaiškin ti faktą, kad teismais, prokuratūra, policija, Seimu pasitiki tik 15–20 proc. apklaustųjų? Iš valdančiųjų pusės vis dažniau pasigirsta minčių, kad žmonės dar nesubrendo pilietinei raiškai, kad būtų pragaištinga įsileisti jų at stovus į teismus, sumažinti refe rendumo dalyvių ribinį skaičių, suteikti daugiau teisių nevyriau sybinėms organizacijoms. Bet ar yra žinomas geresnis būdas išugdyti aktyvius piliečius, negu įtraukti juos į praktinę veiklą? 1920 m. renkant Steigiamą jį Seimą kas penktas Lietuvos gy ventojas buvo neraštingas, tačiau tai nesutrukdė pirmą kartą šalies istorijoje surengti laisvus, lygius, visuotinius, demokratiškus rinki mus ir pradėti formuoti šalyje pi lietinę visuomenę. Keista šiandien girdėti, kad per 23 nepriklausomy bės metus Lietuvos žmonės vis dar nesubrendo.
karštas telefonas
Prenumeratos skyrius: 397
714
„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 704 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Evelina Zenkutė – e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Techninės redaktorės: Pasaulis: 8 655 26 930 Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, gruodĹžio 12, 2013
lietuva
ValÂdininkams â&#x20AC;&#x201C; tik suÂneĹĄÂtiÂniai vaÂkaÂrÄ&#x2014;Âliai Nors iki ĹĄvenÂÄ?iĹł dar dvi saÂvaiÂtÄ&#x2014;s, valsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014; se ÄŻstaiÂgoÂse jau sklanÂdo ĹĄv. KaÂlÄ&#x2014;ÂdĹł nuoÂtaiÂka. Tik valÂdiÂninÂkai bent jau vieÂĹĄai atÂsiÂsaÂko pla nĹł rengÂti praÂbanÂgius poÂbĹŤÂvius: vieÂni dÄ&#x2014;l esÄ&#x2026; neÂsiÂbaiÂgianÂÄ?ios kriÂzÄ&#x2014;s, kiÂti â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;l baiÂmÄ&#x2014;s atÂsiÂdurÂti ĹžiÂniaskÂlaiÂdos dÄ&#x2014;ÂmeÂsio centÂre. IgÂnas JaÂÄ?ausÂkas i.jacauskas@diena.lt
LinksÂmins â&#x20AC;&#x17E;LieÂpaiÂtÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;
MiÂnisÂteÂriÂjĹł, taip pat paÂgrinÂdiÂniĹł valÂdĹžios ÄŻstaiÂgĹł â&#x20AC;&#x201C; SeiÂmo, preÂziÂden tĹŤÂros ir VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; koÂriÂdoÂriuo se, be darÂbo reiÂkaÂlĹł, apÂtaÂriÂnÄ&#x2014;ÂjaÂmos ir ĹĄvenÂtÄ&#x2014;s. Vis dÄ&#x2014;lÂto valsÂtyÂbÄ&#x2014;s tar nauÂtoÂjai bent jau ofiÂciaÂliai tvirÂtiÂna ĹĄieÂmet neÂplaÂnuoÂjanÂtys iĹĄÂlaiÂdauÂti ĹĄvenÂtÄ&#x2014;ms, tad arÂba bus apÂsiÂriÂboÂja ma â&#x20AC;&#x17E;miÂnistÂro sveiÂkiÂniÂmuâ&#x20AC;&#x153;, arÂba ge riauÂsiu atÂveÂju â&#x20AC;&#x201C; kukÂliu konÂcerÂtu. PaÂvyzÂdĹžiui, ApÂlinÂkos miÂnisÂte riÂjos darÂbuoÂtoÂjus ĹĄieÂmet dĹžiuÂgins jauÂnĹłÂjĹł â&#x20AC;&#x17E;LieÂpaiÂÄ?iĹłâ&#x20AC;&#x153; choÂras. â&#x20AC;&#x17E;Bus ir miÂnistÂro sveiÂkiÂniÂmas sa lÄ&#x2014;Âje. PaÂsiÂsÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;ÂjiÂmo neÂbuÂvo perÂnai, neÂbus ir ĹĄieÂmet â&#x20AC;&#x201C; po konÂcerÂto iĹĄÂsi skirsÂtys kas kur noÂrÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; Vi suoÂmeÂnÄ&#x2014;s inÂforÂmaÂviÂmo skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âjas PauÂlius PauÂlaiÂtis.
joÂje bĹŤÂdaÂvo miÂnistÂro sveiÂkiÂniÂmas, vykÂdaÂvo simÂboÂliÂnÄ&#x2014; ĹĄvenÂtÄ&#x2014;, kuÂri neiÂĹĄeiÂdaÂvo uĹž miÂnisÂteÂriÂjos riÂbĹł. O ĹĄiems meÂtams ĹŞkio miÂnisÂteÂriÂja nÄ&#x2014; ra suÂplaÂnaÂvuÂsi nieÂkoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; ji. FiÂnanÂsĹł miÂnisÂteÂriÂja ypaÄ? skai Ä?iuoÂja fiÂnanÂsus, tad, anot miÂnistÂro paÂtaÂrÄ&#x2014;Âjo RosÂvalÂdo GorÂbaÂÄ?ioÂvo, uŞ siÂtÄ&#x2122;ÂsuÂsi kriÂzÄ&#x2014; paÂkoÂreÂgaÂvo ir ĹĄiĹł me tĹł plaÂnus. Anot jo, kai kuÂrie deÂpar taÂmenÂtai, kuÂriuoÂse ĹžmoÂnÄ&#x2014;s karÂtu dirÂba dauÂgyÂbÄ&#x2122; meÂtĹł, daÂrys atÂski ras saÂvo kaÂlÄ&#x2014;ÂdiÂnes ĹĄvenÂtes, taÂÄ?iau taip pat neoÂfiÂciaÂlias.
Gal ir bĹŤÂtĹł gaÂliÂma rasÂti bĹŤÂdĹł kÄ&#x2026; nors suÂrengÂti. Bet taÂda jĹŤs viÂsi tiek uĹžÂloÂtuÂmÄ&#x2014;Âte, kad geÂriau jau nieÂko neÂreiÂkia daÂryÂti.
NoÂri, kad suÂrengÂtĹł kiÂti
O enerÂgeÂtiÂkos miÂnistÂro vyÂriauÂsioÂji paÂtaÂrÄ&#x2014;Âja DaiÂva RiÂmaÂĹĄausÂkaiÂtÄ&#x2014; tvir tiÂno, kad greiÂÄ?iauÂsiai neÂbus ne tik joÂkio renÂgiÂnio, bet ir egÂluÂtÄ&#x2014;s. Ne bent visÂkÄ&#x2026; suorÂgaÂniÂzuos ĹŞkio mi nisÂteÂriÂja, kuÂrios paÂtalÂpoÂse ir glau dĹžiaÂsi EnerÂgeÂtiÂkos miÂnisÂteÂriÂja. TaÂÄ?iau ĹŤkio miÂnistÂro paÂtaÂrÄ&#x2014;Âja VaiÂva GoÂgeÂlieÂnÄ&#x2014; nuÂsteÂbo iĹĄÂgirÂduÂsi, kad koÂleÂgos tiÂkiÂsi jĹł iniÂciaÂtyÂvos dÄ&#x2014;l kaÂlÄ&#x2014;ÂdiÂnio vaÂkaÂro. â&#x20AC;&#x17E;MaÂnau, kad ĹŞkio ir EnerÂgeÂtiÂkos miÂnisÂteÂriÂjos yra lyg ir atÂskiÂros, ar ne? Na, o mĹŤÂsĹł paÂsiÂbuÂviÂmas pla nuoÂjaÂmas gruoÂdĹžio 19 d., bet kur, kaip tai vyks, kas bus â&#x20AC;&#x201C; kol kas ne ŞiÂnoÂme. AnksÂÄ?iau ĹŞkio miÂnisÂteÂriÂ
KulÂtĹŤÂros miÂnisÂteÂriÂja tvirÂtiÂna sprenÂdiÂmÄ&#x2026;, ar orÂgaÂniÂzuoÂti kaÂlÄ&#x2014;Âdi nÄŻ vaÂkaÂrÄ&#x2014;ÂlÄŻ, taip pat atiÂdÄ&#x2014;ÂsianÂti pa skuÂtiÂnei akiÂmirÂkai, nes esÄ&#x2026; kol kas yra diÂdesÂniĹł rĹŤÂpesÂÄ?iĹł. TeiÂsinÂguÂmo miÂnisÂteÂriÂja neÂplaÂnuoÂja diÂdesÂniĹł iĹĄÂ kilÂmiĹł â&#x20AC;&#x201C; paÂsak miÂnisÂteÂriÂjos atÂsto vĹł, paÂsiÂkviesÂti, paÂvyzÂdĹžiui, garÂsĹłÂjÄŻ moÂteÂrĹł kaÂliÂniĹł choÂrÄ&#x2026; iĹĄ PaÂneÂvÄ&#x2014;ÂĹžio bĹŤÂtĹł perÂneÂlyg branÂgu dÄ&#x2014;l konÂvoÂja viÂmo ir paÂÄ?ios keÂlioÂnÄ&#x2014;s iĹĄÂlaiÂdĹł. UĹžÂsieÂnio reiÂkaÂlĹł miÂnisÂteÂriÂja, kaip saÂkÄ&#x2014; atÂstoÂvÄ&#x2014; spauÂdai RaÂsa JaÂkiÂlai tieÂnÄ&#x2014;, orÂgaÂniÂzuoÂja ne miÂnisÂteÂriÂjos darÂbuoÂtoÂjĹł paÂsiÂsÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026;, o â&#x20AC;&#x17E;pa stoÂvÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;.
Â&#x201E;Â&#x201E;SunÂku: darÂbo vaÂkaÂrÄ&#x2014;Âlius dauÂgeÂlis valÂdĹžios ÄŻstaiÂgĹł plaÂnuoÂja, taÂÄ?iau kiÂtaip, nei buÂvo ÄŻprasÂta anksÂÄ?iau, vaiÂĹĄÄ&#x2014;s
bus perÂkaÂmos uĹž saÂvus piÂniÂgus.
â&#x20AC;&#x17E;MiÂnistÂras paÂsveiÂkins, ir visÂkas tuo paÂsiÂbaigsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kaip vyks kaÂlÄ&#x2014; diÂnis renÂgiÂnys, paaiĹĄÂkiÂno ji. ViÂdaus reiÂkaÂlĹł miÂnisÂteÂriÂjoÂje ĹĄvenÂte taip pat rĹŤÂpinÂsis paÂtys darÂbuoÂtoÂjai. VanÂgiai reiÂkaÂlai dÄ&#x2014;l ĹĄvenÂtiÂnio vaÂkaÂrÄ&#x2014;Âlio juÂda ir SveiÂkaÂtos apÂsauÂgos miÂnisÂteÂriÂjoÂje. â&#x20AC;&#x17E;BĹŤÂdaÂvo traÂdiÂciÂja daÂryÂti vaÂkaÂrÄ&#x2014;ÂlÄŻ uĹž saÂvo piÂniÂgus, bet ĹĄieÂmet visÂkas vyksÂta vanÂgiai. MiÂnisÂteÂriÂjoÂje vie tos nÄ&#x2014;Âra â&#x20AC;&#x201C; joÂkios saÂlÄ&#x2014;s, nieÂko. Be to, ir miÂnistÂras bus koÂmanÂdiÂruo tÄ&#x2014;Âse prieĹĄ ĹĄvenÂtes, tai net neÂĹžiÂnau, ar kas busâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; GuoÂda Ĺ alÂÄ?iĹŤÂ tÄ&#x2014;, miÂnisÂteÂriÂjos VieÂĹĄĹłÂjĹł ryÂĹĄiĹł sky riaus vyÂriauÂsioÂji speÂciaÂlisÂtÄ&#x2014;. SoÂciaÂliÂnÄ&#x2014;s apÂsauÂgos ir darÂbo mi nisÂteÂriÂjos plaÂnuoÂse kol kas diÂdesÂnis renÂgiÂnys neÂnuÂmaÂtyÂtas, nors anks Ä?iau, paÂsak RyÂĹĄiĹł su viÂsuoÂmeÂne skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âjos DaÂlios MilÂkeÂvi Ä?ieÂnÄ&#x2014;s, ÄŻ miÂnisÂteÂriÂjÄ&#x2026; bĹŤÂdaÂvo kvie Ä?iaÂmas neÄŻÂgaÂliĹłÂjĹł choÂras. â&#x20AC;&#x17E;Be hoÂnoÂraÂrĹł â&#x20AC;&#x201C; jie tieÂsiog paÂtys geÂraÂnoÂriĹĄÂkai ateiÂdaÂvo paÂgieÂdoÂti. Ar taip bus ir ĹĄieÂmet, kol kas neÂgaÂliÂme paÂsaÂkyÂtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; D.MilÂkeÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;.
SauÂliaus Ĺ˝iĹŤÂros / BFL nuoÂtr.
TrukÂdo â&#x20AC;&#x17E;loÂjanÂtiâ&#x20AC;&#x153; ĹžiÂniaskÂlaiÂda?
PrieĹĄ keÂleÂtÄ&#x2026; meÂtĹł, paÂsak suÂsi sieÂkiÂmo miÂnistÂro paÂtaÂrÄ&#x2014;Âjo RiÂÄ?ar do SlapÂĹĄio, dar vykÂdaÂvo vaÂkaÂrÄ&#x2014; liai miÂnisÂteÂriÂjos valÂgykÂloÂje. TaÂÄ?iau ji ĹĄiuo meÂtu neÂveiÂkia, tad darÂbuo toÂjai orÂgaÂniÂzuos suÂneĹĄÂtiÂnÄŻ poÂbĹŤÂ vÄŻ. TaÂÄ?iau paÂtaÂrÄ&#x2014;Âjas leiÂdo suÂpras ti, jog svarÂbesÂnÄ&#x2014; prieÂĹžasÂtis, koÂdÄ&#x2014;l nieÂkas neorÂgaÂniÂzuoÂjaÂma, yra tai, kad linksÂmyÂbiĹł rengÂti neÂleiÂdĹžia Ĺži niaskÂlaiÂda. â&#x20AC;&#x17E;Na, kaip saÂkant, gal ir bĹŤÂtĹł ga liÂma rasÂti bĹŤÂdĹł kÄ&#x2026; nors suÂrengÂti. Bet taÂda jĹŤs viÂsi tiek uĹžÂloÂtuÂmÄ&#x2014;Âte, kad geÂriau jau nieÂko neÂreiÂkia daÂry ti. TeÂgu ĹžmoÂnÄ&#x2014;s kÄ&#x2026; paÂtys paÂsiÂdaÂrys, tai ir tuÂrÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄÂkiÂno jis. TieÂsa, neÂtruÂkus R.SlapÂĹĄys pri paÂĹžiÂno gal kiek perÂspauÂdÄ&#x2122;s: â&#x20AC;&#x17E;Sup rasÂkiÂte teiÂsinÂgai, ne jĹŤs suÂgaÂdiÂnaÂte ĹĄvenÂtes. TieÂsiog tam, kad neÂbĹŤÂ tĹł neÂgaÂtyÂvaus verÂtiÂniÂmo, geÂriau to neÂdaÂryÂti.â&#x20AC;&#x153; KraĹĄÂto apÂsauÂgos miÂnisÂteÂriÂja pla nuoÂja rengÂti traÂdiÂciÂnius kaÂlÄ&#x2014;ÂdiÂnius labÂdaÂros pusÂryÂÄ?ius, per kuÂriuos
darÂbuoÂtoÂjai daÂliÂjaÂsi kaÂlÄ&#x2014;ÂdaiÂtÄŻ. Ĺ vieÂtiÂmo ir moksÂlo miÂnisÂteÂriÂjos darÂbuoÂtoÂjĹł kasÂdieÂnyÂbÄ&#x2122; praÂskaid rins kaÂlÄ&#x2014;ÂdiÂnis M.K.Ä&#x152;iurÂlioÂnio me nĹł gimÂnaÂziÂjos moÂkiÂniĹł baÂleÂtas. JoÂnas MiÂleÂrius saÂvo vaÂdoÂvau jaÂmos SeiÂmo kanÂceÂliaÂriÂjos dar buoÂtoÂjams taip pat neÂtuÂri dĹžiuÂgiĹł ĹžiÂniĹł: doÂvaÂnos jiems neÂbus teiÂkia mos, prieÂĹĄinÂgai â&#x20AC;&#x201C; paÂtys kanÂceÂliaÂri jos darÂbuoÂtoÂjai bus skaÂtiÂnaÂmi pa ruoĹĄÂti doÂvaÂnĹł AlÂmos AdamÂkieÂnÄ&#x2014;s labÂdaÂros fonÂdo gloÂboÂjaÂmĹł kaiÂmo moÂkykÂlĹł aukÂlÄ&#x2014;ÂtiÂniams. PreÂziÂdenÂtĹŤÂros plaÂnai paÂnaÂĹĄĹŤs: joÂkiĹł neÂforÂmaÂliĹł renÂgiÂniĹł neÂbus, taÂÄ?iau prieĹĄ KĹŤÂÄ?ias darÂbuoÂtoÂjai esÄ&#x2026; traÂdiÂciĹĄÂkai suÂsiÂrinks prie preÂziÂden tĹŤÂros egÂlÄ&#x2014;s paÂlinÂkÄ&#x2014;Âti vieÂni kiÂtiems graÂĹžiĹł ĹĄvenÂÄ?iĹł. NeÂforÂmaÂlĹł paÂsiÂsÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; vis dÄ&#x2014;l to plaÂnuoÂja MiÂnistÂro pirÂmiÂninÂko tarÂnyÂbos darÂbuoÂtoÂjai â&#x20AC;&#x201C; tieÂsa, jis vyks VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014;s kaÂviÂnÄ&#x2014;Âje. Kaip teiÂgÄ&#x2014; VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014;s kancÂleÂris AlÂmi nas MaÂÄ?iuÂlis, vaiÂĹĄÄ&#x2014;s bus perÂkaÂmos uĹž paÂÄ?iĹł darÂbuoÂtoÂjĹł piÂniÂgus.
Renovacijos Ä?empionÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; Palanga KlaipÄ&#x2014;dos regione renovacija eina pirmyn, ir pagal naujÄ&#x2026;jÄŻ nuo pavasario galiojantÄŻ modelÄŻ labiausiai Ä?ia paĹžengusi Palanga. PajĹŤrio kurorte 16-os daugiabuÄ?iĹł investicijĹł projektams jau yra pritarÄ&#x2122; gyventojai, aĹĄtuoniems namams vyksta statybos darbĹł pirkimo konkursai, o antram etapui pateikti dar 58 daugiabuÄ?iai. Aktyviai ir sklandĹžiai
Kituose regionuose kilusias problemas Palanga, regis, iĹĄsprendÄ&#x2014; nesunkiai. Nors kitose Lietuvos vietose kilo ÄŻvairiĹł problemĹł dÄ&#x2014;l investicijĹł projektĹł rengimo, kai rangovai arba vÄ&#x2014;lavo, arba projektus ne iĹĄkart parengdavo kokybiĹĄkai, PalangÄ&#x2026; ĹĄios bÄ&#x2014;dos aplenkÄ&#x2014;. Kaip sakÄ&#x2014; UAB â&#x20AC;&#x17E;Palangos komunalinis ĹŤkisâ&#x20AC;&#x153; gyvenamĹłjĹł namĹł renovacijos projektĹł vadovas Modestas Ä&#x152;eponkus, Palangos miestui ypaÄ? pasisekÄ&#x2014; su investicijĹł projektĹł rangovu, kuris ir pats vaĹžiuodavo ÄŻ vietÄ&#x2026;, ir koreguodavo projektÄ&#x2026; pagal gyventojĹł pageidavimus tiek kartĹł, kiek reikÄ&#x2014;jo. O pageidavimĹł Palangos renovuojamĹł daugia-
buÄ?iĹł gyventojai turÄ&#x2014;jo ÄŻvairiĹł. Vieni jĹł norÄ&#x2014;jo ÄŻsirengti dujinius katilus, kiti â&#x20AC;&#x201C; kondicionierius. ÄŽgyvendinti tokius specifinius pageidavimus sudÄ&#x2014;tinga, kaip sako daugelio kitĹł regionĹł atstovai, nes perkant per CentrinÄ&#x2122; perkanÄ?iÄ&#x2026;jÄ&#x2026; organizacijÄ&#x2026; (CPO) galima ÄŻsigyti tik statybos darbus, o CPO elektroninis katalogas dar tik pildomas tokiĹł darbĹł techninÄ&#x2014;mis speciďŹ kacijomis. Vis dÄ&#x2014;lto Palangoje renovacijos procesÄ&#x2026; administruojantis M.Ä&#x152;eponkus sako, kad ir dabar niekas netrukdo speciďŹ nius rangos darbus pirkti per CPO. â&#x20AC;&#x17E;Dalyvavome BĹŤsto energijos taupymo agentĹŤros organizuotuose mokymuose ir iĹĄsiaiĹĄkinome, kaip tai turÄ&#x2014;tume daryti. NenorÄ&#x2014;tume pirkti kitaip, nes CPO yra daug patogesnis bĹŤdas renovacijos rangos darbams pirkti. Ne tik dÄ&#x2014;l to, kad greiÄ?iau, bet ir dÄ&#x2014;l to, kad visĹł 16 namĹł darbus atliks vienas rangovas, dÄ&#x2014;l to kur kas geriau bus galima kontroliuoti darbĹł procesÄ&#x2026; ir kokybÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; jis. M.Ä&#x152;eponkus teigÄ&#x2014;, kad per 2014 m. Palangoje bus renovuoti visi 16
daugiabuÄ?iĹł, o per 2015-uosius â&#x20AC;&#x201C; dar 58, pateikti naujam etapui. PalangiĹĄkis Valdemaras GirÄ?ys sakÄ&#x2014; gyvenantis daugiabutyje, kuris jau 2014 m. turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti renovuojamas. â&#x20AC;&#x17E;Labai brangiai mokam uĹž ĹĄildymÄ&#x2026;. UĹž 42 kvadratiniĹł metrĹł plotÄ&#x2026; sumokam iki 400 litĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pagrindinÄŻ motyvÄ&#x2026; ÄŻvardijo ponas Valdemaras. Jis taip pat pasakojo, kad jau pensinio amĹžiaus sulaukÄ&#x2122; jo kaimynai palaiko renovacijÄ&#x2026;: â&#x20AC;&#x17E;Jie apsiskaitÄ&#x2122;, Ĺžino, kad prieĹĄtaraudami praras ĹĄildymo kompensacijas, o pritarus valstybÄ&#x2014; jiems padengs visas renovacijos iĹĄlaidas.â&#x20AC;&#x153; Geriausia reklama
Kitas KlaipÄ&#x2014;dos regione iĹĄsiskiriantis miestas â&#x20AC;&#x201C; Ĺ ilutÄ&#x2014;, kur iki ĹĄiol nebuvo renovuotas nÄ&#x2014; vienas namas. Paskelbus naujÄ&#x2026;jÄŻ modelÄŻ Ĺ ilutÄ&#x2014; aktyviai Ä&#x2014;mÄ&#x2014;si veiklos: jau 12 daugiabuÄ?iĹł pritarÄ&#x2014; investicijĹł projektui, o dar keli namai Ä&#x2014;mÄ&#x2014;si renovacijos savo iniciatyva. Jie, kaip ir kiti pagal naujÄ&#x2026;jÄŻ modelÄŻ renovuojami daugiabuÄ?iai, gaus 40 proc. valstybÄ&#x2014;s paramÄ&#x2026;.
PaÄ?ioje KlaipÄ&#x2014;doje daugiabuÄ?iĹł modernizavimas vyksta jau kelerius metus â&#x20AC;&#x201C; keturi namai atnaujinti pagal JESSICA programÄ&#x2026;, dar deĹĄimtyje namĹł ĹĄiuo metu vyksta darbai. Kaip sakÄ&#x2014; BĹŤsto energijos taupymo agentĹŤros vadovas Valius Serbenta, KlaipÄ&#x2014;doje esanÄ?iame MiĹĄko kvartale bus renovuoti beveik visi daugiabuÄ?iai. â&#x20AC;&#x17E;Maloni renovuoto namo iĹĄvaizda ir kelis kartus sumaĹžÄ&#x2014;jusios sÄ&#x2026;skaitos â&#x20AC;&#x201C; geriausia reklama, o tarp kaimynĹł tokia informacija greitai sklindaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; V.Serbenta. TaÄ?iau, paskelbus naujÄ&#x2026;jÄŻ renovacijos modelÄŻ, KlaipÄ&#x2014;da nÄ&#x2014;ra pati aktyviausia dalyvÄ&#x2014;. Pirmajame etape savivaldybÄ&#x2014; yra atrinkusi 24 daugiabuÄ?ius, antrajame â&#x20AC;&#x201C; tik ĹĄeĹĄis. Ĺ iuo metu 24 daugiabuÄ?iams yra parengti investicijĹł projektai, organizuojami gyventojĹł susirinkimai. Pradedami organizuoti ir KlaipÄ&#x2014;dos rajone renovuojamĹł daugiabuÄ?iĹł savininkĹł susirinkimai. Taip pat daugiau kaip 50 daugiabuÄ?iĹł renovacijos procese dalyvauja savarankiĹĄkai. PR
ď Ž Darbai: ]R_ ! Z =NYN[T\WR
Ob` _R[\cb\aN # QNbTVNObĂ&#x2DC;VĂş \ ]R_ " b\`Vb` Â&#x201C; QN_ "%
CfaNba\ 9VNbQN[`XV\ [b\a_
8
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
užribis Nesulaukė skolos
Po linksmybių – nuostoliai
Pasigedo variklio
36-erių palangiškis pasiskundė policijai negalįs atgauti skolos. Spalio mėnesį pažįstamas vardu Kęstutis įkalbėjo jį iš vienos uos tamiesčio kredito įstaigos paimti 30 tūkst. litų paskolą ir persko linti pinigus jam. Matyt, sutartas pinigų grąžinimo laikas baigė si, ir palangiškis paprašė polici jos pagalbos.
39 m. klaipėdietis kreipėsi į po liciją po svetur praleistos nak ties. Vyras girtavo Šilutės pl. 70 name. Ryte pabudęs jis supra to, kad nebeturi savo mobiliojo ryšio telefono ir banko kortelės. Vėliau jis sužinojo, jog kažkas iš jo sąskaitos paėmė 3 tūkst. litų. Pareigūnai aiškinasi, su kuo nu kentėjusysis linksminosi.
Trečiadienį iš ryto Klaipėdos raj., Pėžaičiuose esančiose sta lių dirbtuvėse pasigesta gate rio variklio. Į įvykio vietą išvažia vo Klaipėdos raj. kriminalinės policijos operatyvinė grupė. Pa reigūnai bandė rasti nusikaltė lių pėdsakų. Pirminiais duomeni mis, nukentėjusieji pranešė apie patirtą 800 litų žalą.
Valiutą keitė nelegaliai Daiva Janauskaitė Klaipėdoje demaskuota nelega li valiutos keitykla. Tiesa, esama įtarimų, kad neteisėtai ji veikė tik metus, anksčiau šį verslą vys tantys asmenys turėjo reikiamus leidimus. Neteisėtai dirbo metus
Praėjusią savaitę Finansinių nusi kaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos ty rėjai sulaikė vieną asmenį, dirbu sį uostamiestyje esančioje Vytauto gatvėje daug metų veikusioje va liutos keitykloje. Čia buvo atliktos kratos, ap klaustas įtariamasis. Tyrimas dar tik pradėtas. Įtariamuoju įvardy tas 37-erių klaipėdietis, dar vie nas asmuo kol kas turi specialiojo liudytojo statusą. FNTT pranešime teigiama, kad ne legaliai veikusioje valiutos keityklo je buvo aptiktas didelis kiekis įvairios užsienio valstybių valiutos, kuri įver tinta daugiau nei 700 tūkst. litų. Lietuvos teisės aktai nustato, kad tokią veiklą gali vykdyti tik kredito įstaigos, turinčios licencijas. Esama duomenų, kad apie metus įtariamasis neturėjo leidimo verstis šia veikla. Aptiko įvairių šalių pinigų
Nuomojamose patalpose kratos metu aptikta eurų, Didžiosios Bri tanijos svarų sterlingų, JAV, Kana dos ir Australijos dolerių, Rusijos Federacijos rublių, Ukrainos gri
vinų, Norvegijos, Švedijos, Dani jos ir Čekijos kronų, Kroatijos ku nų, Vengrijos forintų, Latvijos latų, Bulgarijos levų, Lenkijos zlotų. Oficialiai pranešama, kad nelega lioje valiutos keitykloje paimta pi nigų suma sudarė daugiau nei 244 tūkst. litų, o pagalbinėse patalpo se – saugykloje – rasta dar daugiau įvairios valiutos už 483 tūkst. litų. Kratų metu rasta ne tik didelė gry nųjų pinigų suma, juodoji apskaita, bet ir pistoletai, kurių kategorija dar nustatinėjama. Neteisėtos valiutos keityklos savininko pinigams laiki nai apribota nuosavybės teisė.
Uostamiesčio ug niagesiams nuo pat antradienio vaka ro netrūko darbo: gaisrai kilo viename uostamiesčio dau giabučių, garažų vartus gaminančio je įmonėje bei ketu rių šeimų gyvena majame name.
Gresia konfiskavimas
Klaipėdos senamiestyje įsikūrusi ne legali valiutos keitykla išoriškai nie kuo nesiskyrė nuo bankų keityklų, ji dirbdavo įprastomis darbo valando mis, o patalpose buvo visa tokiai veik lai reikalinga įranga, šarvuotos durys, patalpos stebimos vaizdo kamerų. Esama įtarimų, kad šešėlinė va liutos keitykla turėjo nuolatinių klientų, kuriems keičiant pinigus nereikėdavo pateikti asmens do kumentų. FNTT Klaipėdos apygardos valdy bos pradėtą tyrimą kuruoja Klaipėdos apygardos prokuratūra. Už vertimą si neteisėta ūkine, komercine, finan sine ar profesine veikla Baudžiamasis kodeksas numato griežtą iki 4 metų nelaisvės bausmę. Be to, pripažinus asmenis kaltais, paprastai konfiskuo jami iš neteisėtos veiklos gauti bei jai vykdyti naudoti pinigai.
Tyrimas: pareigūnai sulaikė miesto centre nelegalioje valiutos keitykloje
dirbusį asmenį, o įmonės veiklą sustabdė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pavojus: Klaipėdoje vienas namie buvęs dešimtmetis gaisrą sukėlė
degindamas bengališkas ugneles.
Ugniagesiams – karštos dienos Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Apdegė sandėlio stogas
Trečiadienio naktį pranešta, kad Dovilų seniūnijoje, Baičių kaime veikiančioje bendrovėje „Senex“ degė pagalbinių bendrovės patal pų stogas. Bendrovė įsikūrusi bu vusiose fermose. Gaisras apėmė dalį statinio, ku riame laikyti įmonės lengvieji au tomobiliai, gamybos įranga, sunk vežimis. Apdegė dalis stogo dangos ir ant jo įrengtų saulės baterijų. Gaisro gesinti gelbėtojai atsku bėjo penkiomis autocisternomis. Siekdami užtikrinti, kad ugnis ne beplistų, ugniagesiai nuardė apie 350 kv. metrų stogo dangos. Visą pastate laikytą techniką pa vyko išgelbėti. Ugniagesiai gaisra vietėje dirbo iki ryto. Trečiadienio rytą dar nebuvo aišku, kokį nuostolį verslininkams padarė ugnis. Gaisro priežastį aiš kinasi priešgaisrinės gelbėjimo tar nybos specialistai. Pastatas buvo apdraustas.
Žaidė su ugnelėmis
Antradienį vakare, prieš 17 val., Klaipėdoje, viename Liubeko gat vės daugiaaukščio namo bute 10 metų vaikas žaisdamas sukėlė gaisrą. Vienas namuose buvęs berniukas degino bengališkas ugneles. Nuo jų pažirusios žiežirbos užkrito ant so fos ir įplieskė ugnį.
Per šių metų vienuolika mėnesių Lietuvoje užregistruoti 3 093 eis mo įvykiai. Žuvo 241, sužeisti 3 653 žmonės. Palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, eismo įvykių skaičius sumažėjo 1,2 proc. (arba 36 įvykiais mažiau), žuvo 40 žmonių mažiau, sužeista 24 daugiau.
Tarp žuvusiųjų – 11 nepilname čių (5 pėstieji, 2 keleiviai, 2 dvira čių vairuotojai, 1 mopedo vairuo tojas, 1 motociklo keleivis). Daugiausia eismo įvykių įvyko lapkritį – 359, spalį – 338, rugpjūtį – 337 ir gegužę – 335, daugiausia žmo nių žuvo ir sužeista taip pat lapkričio mėnesį – atitinkamai 37 ir 413. Dėl neblaivių vairuotojų kal tės daugiausia eismo įvykių įvyko spalio mėnesį – 32, birželio ir lie pos mėnesiais – po 30. Avaringiausios savaitės dienos: penktadienis – užregistruotas
501 eismo įvykis, ketvirtadienis – 479 eismo įvykiai, šeštadienis – 456 įvykiai; avaringiausios va landos – 17–18 val. – užregist ruoti 284 eismo įvykiai, 18–19 val. – 243 eismo įvykiai, 16–17 val. – 197 įvykiai. Daugiausia užregistruota trans porto priemonių susidūrimo atve jų – 1 351 (3,2 proc. mažiau nei 2012 m. per tą patį laikotarpį) ir užva žiavimų ant pėsčiųjų – 1 030 įvy kių (1,6 proc. mažiau), 29,7 proc. pastarųjų įvykių įvyko tamsiuoju paros metu.
Ugnis apgadino spintą ir namų apyvokos daiktus bei dviratį-tre niruoklį. Aprūko laiptinė. Gaisro metu žmonės nenuken tėjo. Didžiulį stresą patyrė berniuko mama. Greitosios pagalbos medi kai moteriai suteikė pagalbą ir iš leido į namus. Degė remontuojamas butas
Trečiadienio rytą dar nebuvo aišku, kokį nuostolį verslinin kams padarė ugnis. Išsigandęs vaikas bandė pats gesinti ugnį, bet supratęs, kad yra pernelyg silpnas, čiupo savo šu niuką ir nubėgo pas kaimynus. Ugniagesius iškvietė gretimo bu to gyventojai. Sudegė vaiko kambaryje stovėju si sofa-lova, aprūko sienos ir lubos, nuo karščio įskilo plastikinio lango paketas, apsilydė lango rėmas.
Lietuvos keliuose – daugiau saugumo Policijos departamento išplatinti statistiniai duomenys leidžia teig ti, kad šalies keliuose ir gatvėse šie met būta mažiau nelaimių, avarijo se nukentėjo mažiau žmonių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tarp sužeistųjų: 1 022 vairuoto jai, tarp jų 117 motociklų vairuoto jų, 1 169 keleiviai, 1 019 pėsčiųjų, 308 dviračių vairuotojai, 89 mo pedų vairuotojai, 18 motociklų ke leivių, 14 mopedų keleivių, 8 dvira čių keleiviai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 251 eismo įvykis, juose žu vo 23 žmonės ir 356 sužeisti. Dėl apsvaigusių nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vai ruotojų kaltės eismo įvykių neuž registruota. Policijos departamento ir „Klaipėdos“ inf.
Ankstų trečiadienio rytą Kintų se niūnijoje, Stankiškių kaime gaisras kilo vieno aukšto keturių butų na me. Ugnis įsiplieskė viename šių butų, kuris pastaruoju metu buvo remontuojamas. Ugniagesių žiniomis, išvaka rėse į šį butą buvo atėjusi vieno savininkų mama ir pakūrė kros nį. Veikiausiai gaisras įsiplieskė nuo jos. Žmonės remontuojamame bute negyveno, tad sužeistų nebuvo. Apie gaisrą buvo laiku pranešta ugniagesiams, tad jie spėjo išgel bėti namą nuo sunaikinimo. Aprū ko remontuojamas butas, šiek tiek nukentėjo stogas virš jo.
Šiemet eismo įvykiuose žuvo 87 pėstieji (9 mažiau negu 2012 m. per vienuol ika mėn.), 54 pėst ieji žuvo tamsiuoju paros metu; 83 vairuotojai (15 mažiau), tarp jų 13 motociklų vairuotojų; 47 keleiviai (toks pat skaičius); 17 dvirač io vair uotojų (14 ma žiau); 4 mopedų vairuotojai (1 mažiau).
9
KetvirtADIENIS, gruodžio 12, 2013
ekonomika
Saugos nuo „Fortum“ buldozerio
Gyventojams keliant vis didesnį nepasi tenkinimą dėl „Fortum“ planų statyti nau jas galingas šiukšlių deginimo gamyklas, net ir šalia draustinių, prabudo ir politikai.
Gabija Sabaliauskaitė g.sabaliauskaite@diena.lt
Sąvartynas mieste?
„Reikia sulaukti, kol bus pareng tas naujas Šilumos ūkio pertvarkos planas, ir atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Matau, kad verslas per žengė bet kokias padorumo ribas: nesvarbu, nuodys jis gyventojus ar ne, turi pinigų ir neva gali staty ti gamyklą. Žmonės kariavo prieš Kazokiškių sąvartyną, o dabar sąvartyną gali turėti mieste. Turi me žinoti, kiek atliekų perdirbimo gamyklų mums reikia, o ne 800 m atstumu statyti dvi šiukšlių degini mo gamyklas“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Al gimantas Salamakinas. Komitetas trečiadienį svarstė kreipimąsi į Vyriausybę dėl atliekų deginimo gamyklų plėtros stabdy mo. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis priminė, kad Aplinkos apsaugos komitetas vien balsavimu ir Vyriausybės pritarimu negali su stabdyti verslo plėtros planų, todėl ministras dabartinę tvarką ruošia si keisti kitais būdais.
Valentinas Mazuronis:
Lietuva negali tapti Europos sąvartynu. Jei tik Seimas pritars šiuo metu rengiamiems Aplinkos ministerijos pasiūlymams, kogeneracinių elekt rinių plėtrą ir galingumą valstybės galės riboti pagal realius susida riusių atliekų kiekius ir jų tvarky mo poreikius. Pasak V.Mazuronio, dabartinė tvarka ydinga, nes leidžia statyti kiek tik nori ir kokio nori galingumo kogeneracinių elektri nių, jei tik projektai atitinka sąly gas bei reikalavimus. „Bendrovė „Reenergy“ buvo gavusi atliekų deginimo gamyk los statybų leidimą, bet Teritorijų planavimo ir statybos inspekci ja pamanė, kad jis buvo suteiktas pažeidžiant įstatymus, o „For tum“ toliau planuoja statyti Vil niaus kogeneracinę elektrinę. Pa gal įstatymus gali atsirasti dar penki norintys statyti atliekų de ginimo gamyklas, bet tokia situa cija yra negera, nežinau, kodėl nie kas anksčiau netvarkė įstatyminės bazės. Jei investavus šitiek milijonų gamyklos bus pastatytos ne bioku
rui gaminti, bet atliekoms degin ti, manau, verslas ieškos galimybių vežti atliekas iš užsienio. Bet Lie tuva negali tapti Europos sąvarty nu“, – galimus scenarijus dėliojo aplinkos ministras. V.Mazuronio teigimu, ministeri jos rengiami pasiūlymai turės di desnę įtaką nei Aplinkos apsau gos komiteto narių balsai. Jis sakė, kad, remiantis rengiamais pasiūly mais, Vyriausybė galėtų užtikrinti teisinį atliekų perdirbimo gamyklų galingumo reguliavimą pagal Stra teginiame atliekų tvarkymo plane 2014–2020 m. numatytą atliekų, galimų deginti, kiekį. „Fortum“: mes dirbam savo darbą
„Fortum“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius sakė, kad jei komite to balsais ir Vyriausybės pritarimu būtų priimtas nutarimas stabdyti bendrovių plėtrą, jų veikla būtų vil kinama ir atliekų tvarkymo proble mos nebūtų išspręstos. Negana to, politine valia priimtas sprendimas riboti verslo darbą būtų neigiamas signalas potencialiems užsienio in vestuotojams. „Politikai dirba savo darbą, o mes – savo. Jei jie mano, kad yra pagrindo stabdyti naujų ga myklų steigimą, tai jų reikalas, nes taisykles, pagal kurias veikiame, nustato jie. Elgsimės taip, kaip jie nuspręs. Tačiau veiklos stabdymas niekada neduoda jokių rezultatų“, – sakė A.Kasparavičius. Jis skaičiavo, kad, statant „For tum“ gamyklą Klaipėdoje, nuo pir mojo dokumento parengimo iki ko mercinės veiklos pradžios taisyklės keitėsi septynis kartus. Klaipėdo je, A.Kasparavičiaus teigimu, yra septyni nepriklausomi šilumos tiekėjai, taigi „Fortum“ elgiasi pa gal reikalavimus, nes tokiu tiekė ju nori tapti ir Vilniuje, kur šilumą tiekia vos viena įmonė. „Mūsų nuomone, taisyklės aiš kios, jų ir laikomės. Ir pagal jas stengiamės investuoti didelius pi nigus. Parašyta, kad reikia parengti strateginio poveikio aplinkai verti nimą (SPAV), jį ir pristatome, toliau teikiame svarstyti įvairioms insti tucijoms, planuojame visus proce sus, kaip ir surašyta“, – komenta vo „Fortum“ atstovas. Šiukšlėms deginti – draustinis
„Fortum“ SPAV ataskaitoje nurodo dvi galimas teritorijas, kur iškiltų jų kogeneracinė elektrinė. Pirmuoju atveju, jei ji būtų Sandėlių gatvėje, su gamyklos teritorija ribotųsi Vo kės hidrografinis draustinis, nuo gamyklos nutolęs mažiau nei 1 km spinduliu, ir trys kultūros paveldo objektai. Antruoju, jei gamykla iš dygtų Kuro gatvėje, už 770 m nuo jos teritorijos būtų vienas kultūros paveldo objektas. Seimo narys Algis Strelčiūnas, išrinktas Lazdynų apygardoje, sa kė, kad nei viena, nei kita iš „For tum“ pristatytų teritorijų, kurio
Nerimas: gyventojai priešinasi naujoms „Fortum“ atliekų deginimo gamykloms, o politikai svarsto, kad jos
neturės ką deginti ir temps šiukšles iš užsienio.
se bendrovė statytų kogeneracinę elektrinę, nėra mažesnė blogybė. Jis skaičiavo, kad Vilniaus ko generacinę elektrinę planuojama statyti šalia Gariūnų, į vakarų pu sę, Kuro arba Sandėlių gatvėje, pir muoju atveju – 0,7 km, antruoju – apie 2 km nuo Gariūnų ir 2,5 km nuo Trakų Vokės, arčiau nei 100 m iki Vokės upelio. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus vedėja Vitalija Valantie jienė patvirtino, kad Sandėlių gatvės teritorija, kurioje „Fortum“ galė tų statyti Vilniaus kogeneracinę elektrinę, tiesiogiai ribojasi su sa vivaldybės saugomu Vokės hid rografiniu draustiniu, todėl, kad „Fortum“ gautų leidimą staty ti gamyką, jos planams turėtų pri tarti Teritorijų planavimo ir sta tybos inspekcija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kitos institucijos. Aplinkos apsaugos komiteto na rys konservatorius Paulius Sau dargas svarstė, kad jei komitetas kreiptųsi į Vyriausybę, o ši pritartų kol kas stabdyti bendrovių plėtrą, būtų galima rasti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, šalia Gariūnų termofi kacinės elektrinės statyti biokuro, dujų ir atliekų deginimo katilą, ku ris patenkintų Vilniaus miesto at liekų tvarkymo poreikius. „Kaip tik neseniai lankėmės Klaipėdoje, „Fortum“ gamykloje, ten viskas gerai, modernios tech nologijos ir t. t. Tačiau projektai
Vilniuje gali kelti nerimą, todėl, kad vienu atveju atliekų deginimo gamykla būtų šalia Gariūnų, vadi nasi, visiškai prie gyventojų, kitu atveju – Vokėje, šalia upelio, į ku rį gali nutekėti atliekos ir kur ga li padaugėti teršalų. Be to, kartu su „Reenergy“ planuojama staty ti atliekų rūšiavimo ir deginimo gamykla. Tai jau būtų dvi kogene racinės elektrinės, nors Vilniaus poreikius užtikrintų viena tokia gamykla“, – sakė P.Saudargas.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
Nerimauti, anot aplinkos minist ro V.Mazuronio, verčia ir per me tus planuojamų sudeginti atliekų kiekis bei gamyklos galingumas („Fortum“ gamyklos galiai užtik rinti reikės 250 tūkst. t komunali nių atliekų per metus). Parlamen taro A.Strelčiūno teigimu, dviem gamykloms reikėtų dvigubai dau giau atliekų, nei jų susidaro Vil niaus apskrityje. Be to, smarkiai išaugtų tarša Lazdynuose ir aplin kiniuose rajonuose.
Paprasta ir sumanu veiklą registruoti internetu VMI primena, kad gyventojams, norintiems vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą, paprasčiausia jį įsigyti e. būdu. Tam tereikia: VMI tinklapyje www.vmi.lt pasirinkti paskyrą Mano VMI ir prisijungti mokesčių mokėtojams patogiais būdais: per išorines sistemas (pvz., e. bankininkystę), su e. parašu arba naudojant VMI išduotas prisijungimo korteles; skyrelyje „Verslo liudijimai“ pasirinkti „Naujo verslo liudijimo išdavimas“ / „Verslo liudijimo pratęsimas“; užpildyti atitinkamus laukus: norimos veiklos rūšį, vykdymo vietą, terminus ir kt. reikiamą informaciją (pagal pateiktus duomenis sistema paruoš prašymą išduoti verslo liudijimą); skyrelyje „Paslaugos“ pasirinkti nuorodą „Verslo liudijimo išdavimas“. Sistema pateiks pranešimą apie mokėtinus mokesčius, kuriuos galima sumokėti per e. bankininkystę, spaudos kioskuose, „Perlo“ terminaluose, pašte ar banke; sumokėti nurodytą mokestį. Gavus verslo liudijimą arba teigiamą atsakymą dėl verslo liudijimo išdavimo / pratęsimo, galima pradėti vykdyti veiklą. VMI primena, kad, viršijus 15 500 litų sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos (nuo pirmo lito) apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos turint pažymą.
10
atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
atžalynas
LCC tęsia tradiciją rūpintis Klaipėdos ir jos rajono moks leivių sąmoningu mu, akiračio plėti mu ir pozityvia in tegracija į suaugu siųjų pasaulį. Įstai gos atstovų teigimu, specialios jaunuo liams skirtos pa skaitos – puiki edu kacinė priemonė, padedanti gerinti mokinių savimonę.
Temos: mokiniams charizmatiški ir patyrę LCC dėstytojai kalbėjo apie laisvę, tarpusavio žmonių santykius, išminties troškimą, gyvenimo prasmę ir norą bū
LCC – sąmoningumo pamokos moksle Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Padeda suvokti save
Praėjusią savaitę LCC tarptauti niame universitete įvykęs rengi nys, kurio metu specialaus projek to – LCC akademijos absolventams buvo įteikti diplomai, tik ledkalnio viršūnė. Finalinėmis paskaitomis ir pažymėjimų gavimu buvo vai nikuotas nuo spalio pabaigos iki gruodžio pradžios trukęs paskaitų ciklas, skirtas moksleiviams. Šiuo renginiu LCC tarptautinis universitetas paskelbė kalėdinio sezono pradžią. Tradiciškai uni versiteto bendruomenei ir mies to gyventojams buvo paruošti net keli šventiniai akcentai – jau ant rus metus iš eilės vyko kalėdinių dirbinių ir skanėstų mugė, o iškart po jos – LCC studentų ir darbuo tojų surengtas vaidinimas bibli niais motyvais. Dalis mugės metu surinktų lėšų buvo skirta Klaipė dos nakvynės namų gyventojams Kūčių stalui suruošti. LCC organizuojamos moksleivių akademijos koordinatorius ir dėsty tojas Emilijus Gricius pasakojo, kad šios programos metu dešimtys Klai pėdos ir Šilutės vyresniųjų klasių moksleivių dalyvavo jų kūrybingu mą, analitinį mąstymą ir motyvaciją ugdančiose paskaitose skirtingomis temomis. „ID Series“ vardą ga vę užsiėmimai, orientuoti į jauno žmogaus identiteto suvokimą ir sa vęs pažinimą, padeda ant permainų slenksčio stovintiems moksleiviams geriau pažinti save ir pasaulį.
Per pastaruosius mėnesius pa čiame LCC, uostamiesčio ir Šilu tės mokymo įstaigose mokiniams anglų kalba buvo perskaity tos penkios intriguojančios pa skaitos. Jaunuoliams šiais metais buvo pasiūlytos penkios temos: charizmatiški ir patyrę LCC dės
Užsiėmimai, orien tuoti į jauno žmogaus identiteto suvoki mą ir savęs pažinimą, padeda ant permai nų slenksčio stovin tiems moksleiviams geriau pažinti save ir pasaulį.
tytojai kalbėjo apie laisvę, tarpu savio žmonių santykius, išminties troškimą, gyvenimo prasmę ir no rą būti lyderiu. Susidomėjimas auga
„Pastebėjome, kad vyresniųjų kla sių moksleiviai, pradedantys gal voti apie savarankišką gyvenimą, ateities perspektyvas ir bandydami suvokti save kaip suaugusiuosius, neretai sutrinka. Dėl šios priežas ties jau ketvirtus metus įvairiose uostamiesčio mokyklose pavasa rį ir rudenį organizuojame paskai tų ciklus moksleiviams“, – kalbė jo E.Gricius.
Renginys: LCC dalyvauja ir kituose socialiniuose projektuose: tradicinės kalėdinės mugės metu surinktomis lė
šomis Klaipėdos nakvynės namų gyventojams jau antrus metus bus ruošiamos Kūčių stalo vaišės.
Anot jo, iš patyrusių ir kompe tentingų LCC lektorių lūpų sklin danti gyvenimo išmintis kiekvie nais metais sudomina vis daugiau moksleivių. „Pavyzdžiui, šiais metais į pro jektą įsitraukė apie 14 bendrojo la vinimo įstaigų. Tačiau teigiamais įspūdžiais moksleiviai dalijasi iš lūpų į lūpas. Paaugliai į įdomias, naudingas ir nemokamas paskai tas paskatinti draugų atskuba ir iš kitų įstaigų, todėl džiaugiamės, kad neoficialus mokyklų, dalyvaujan čių projekte skaičius, šį rudenį bu
vo dar didesnis. Užsiėmimus sten giamės organizuoti patogiai: mūsų lektoriai vyksta į skirtingas mokyk las arba patys moksleiviai apsilanko LCC“, – pasakojo koordinatorius. Pasak jo, paskaitomis moksleivių lavinimas nesibaigia, po jų dėsty tojai su jaunuoliais gali diskutuoti, užduoti klausimus ir gauti vertin gų atsakymų. Laužo stereotipus
Kaip teigė E.Gricius, šiuolaikiniai paaugliai, besirengiantys studijuo ti, pradėti karjerą ir atsiskirti nuo
LCC nuotr.
tėvų, neretai gyvena vadovauda miesi stereotipais ir susiduria su daugybe klausimų. „Bendraudami su jaunimu mato me, kad viena aktualių temų moks leiviams – laisvė. Visi nori pabėg ti nuo globėjų, tapti savarankiški ir nepriklausomi. Užsiėmimų metu matome, kad jaunas žmogus lais vę suvokia, kaip galimybę daryti bet ką. Dėstytojai žaisminga for ma, gyvais pavyzdžiais mokslei viams padeda suprasti, jog gyveni me žmogus yra priklausomas nuo daugybės dalykų, kurių neįmano
11
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
atžalynas Studentams – stažuotės
Patyčių pavojus
Vyks paskaita
Lietuvos universitetų studentai netrukus turės galimybę sta žuotis garsiausiose Europos įmonėse. Iniciatyva „Patirties partneriai“ skirta paskatinti ko kybišką tarptautinę studentų praktiką ir dėstytojų stažuotes, kurios didins Lietuvos aukštų jų mokyklų tarptautiškumą bei absolventų karjeros galimybes.
Psichologai teigia, jog nestab domas patyčių iniciatorių elge sys gali peraugti į kriminalinius nusikaltimus, skatina agresiją visuomenėje. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie aktyviai tyčioja si iš bendraamžių, vėliau turė jo sunkumų su teisėsauga, nes nekoreguojamas elgesys kei čia formas.
Šiandien 15 val. Klaipėdos uni versiteto Socialinių mokslų fa kultete įsikūrusi Jaunosios po litikos akademija organizuo ja paskaitą-diskusiją su rašy toju, publicistu, ES taikos mi sijų dalyviu, VRM Policijos de partamento komisaru Zurabu Džavachišviliu tema „Gruzija – tarp Rytų ir Vakarų“.
Logotipo kūrėjams – apdovanojimai Baigėsi Klaipėdos universiteto skelbtas renginio „Karjeros die nos“ logotipo konkursas, kuria me savo pasiūlymus pateikė ke letas uostamiesčio Alma Mater studentų.
ūti lyderiu. Vytauto Petriko nuotr.
eiviams ma išvengti. Moksleiviams norime pagelbėti suvokti, ką su savo laisve galima daryti“, – kalbėjo lektorius ir akademijos koordinatorius. Anot jo, kitas ne mažiau svarbus ir jaunimą kamuojantis klausimas – išsilavinimas. Kaip pastebėjo E.Gri cius, dabar moksleiviams peršama nuomonė esą be aukštojo mokslo diplomo žmogus yra niekas. Temos – įvairios
„Dažnai mokiniai jaučia spaudi mą. Paskaitose bandome paaiš kinti, jog ne išsilavinimas, o žmo gaus kelio suradimas garantuoja laimingą ateitį. Kita tema – geras gyvenimas. Su jaunuoliais badome aiškintis, ką reiškia ši sąvoka. Juk vienaip gyvenimo kokybė matuo jama Nigerijoje, kitaip – kur nors Amerikoje. Tai sudėtingos, tačiau labai svarbios temos kiekvienam žmogui“, – kalbėjo E.Gricius. Pasak jo, tokie užsiėmimai – puiki edukacinė priemonė, pa dedanti surasti gyvenimo tiesas, griaunanti nusistovėjusias klišes ir padedanti į save bei pasaulį pa žvelgti plačiau. „Stengiamės būti įvairūs – kiek vienais metais šiek tiek keičiame užsiėmimų temas. Pavyzdžiui, vie nas vaikinas, kuris paskaitose lan kosi jau trečius metus, patikino, jog kiekvieną kartą išklausęs dės tytojų minčių, sužino kažką nau jo“, – teigė E.Gricius, pridurda mas, kad pavasario paskaitų sesija bus organizuojama ne tik Klaipė dos, bet ir Gargždų, Kretingos bei Palangos mokyklose.
Sudaryta komisija atrinko tris ge riausių idėjų autorius. Šias stu dentų pasiūlytas idėjas vėliau bus bandoma pritaikyti kuriant Klai pėdos universiteto karjeros die nų logotipą. Konkurso nugalėto jus gruodžio pradžioje pasveikino Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas, įteikda mas jiems atminimo diplomus. Laureatai taip pat bus apdovanoti piniginiais prizais. Konkurse geriausios idėjos au toriumi pripažintas Jūrų technikos fakulteto Elektros inžinerijos spe cialybės ketvirto kurso studentas Audrius Skersys. Nugalėtojas ap dovanotas pirmos vietos diplomu bei 500 litų piniginiu prizu. Antrosios vietos diplomu ir pi niginiu prizu apdovanota Pedago gikos fakulteto Dvasinio konsulta vimo magistrantūros pirmo kurso studentė Monika Lingytė, o trečią ją vietą užėmė Jūrų technikos fa kulteto Elektros inžinerijos spe cialybės trečio kurso studentas Martynas Sprogys.
Realizavimas: studentų pasiūlytas idėjas vėliau bus bandoma pritaikyti kuriant Klaipėdos universiteto kar
Klaipėdos universiteto inf.
Ritos Gorodeckienės nuotr.
jeros dienų logotipą.
Diskusijoje – lankomumo problema Lapkričio pabaigoje Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje vyko Tėvų švietimo klubo ir Mokinių senato susitikimas – diskusija prie apskri tojo stalo „Ar blogas lankomumas nulemia prastus mokymosi rezul tatus“. Abi pusės – mokiniai ir tėvai – aktyviai reiškė savo nuomonę.
Tėvų įsitikinimu, blogas lanko mumas turi labai didelę įtaką mo kymuisi, jo rezultatams ir ateičiai. Anot jų, tai, kad mokiniai pralei džia pamokas, gali smarkiai su menkinti jų, jau beveik suaugusių žmonių, intelektą. Moksleivių tė
Tik ma ža dalis mokinių, vunder kindų, ir nelanky dami pa mokų ge ba puikiai mokytis.
vai teigė, kad orientavimasis tik į vieną, labiausiai patinkančią ar ge riausiai besisekančią sritį, yra ne suderinamas su šiuolaikinio jauno žmogaus ateitimi. Mamos ir tėčiai ne itin pritarė ir dabartinei profiliavimo tvarkai, nes mokiniai, trečioje gimnazijos kla sėje rinkdamiesi dalykus, dažniau siai atsisako jiems nepatinkančių, tačiau vertingų ir svarbių discipli nų, pavyzdžiui, fizikos, chemijos. Viena mama sakė: „Geriau iš karto nestoti, nei pasirinkti aklai. Geriau sia išeitis – ieškoti savo kelio, lanky ti įvairius kursus, tačiau nestoti į ne
patinkančią specialybę per prievartą vien tik todėl, kad to nori tėvai“. Grįždami prie pamokų lankymo temos, tėvai iškėlė paprastą, tačiau aktualų klausimą: ar blogai pamo kas lankantis mokinys gebės bū ti geras ir atsakingas, į darbą ne vėluojantis darbuotojas? Mokinių nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni pritarė tėvams ir teigė, kad lankomumas tikrai turi įtakos mo kymosi rezultatams, o tėvų gebėji mas išauklėti vaiką doru ir sąžinin gu mokiniu bei būsimu darbuotoju yra labai svarbus. Tačiau kiti mo kiniai prieštaravo šiam požiūriui ir
sakė, kad lankomumas visiškai ne turi jokios įtakos mokymosi rezul tatams: visada galima pasimokyti ir atsiskaityti vėliau. Diskusijos pabaigoje buvo prieita prie vieningos nuomonės – tik ma ža dalis mokinių, vunderkindų, ir nelankydami pamokų geba puikiai mokytis. Kaip teigė renginio daly viai, blogas lankomumas nulemia mokymosi rezultatus. Pasak jų, rei kėtų nepamiršti, kad pagal gimnazi jos vidaus tvarkos taisykles mokyklą lankyti yra privaloma taip pat, kaip ir dėvėti mokyklinę uniformą.
Požiūris: tėvų įsitikinimu, blogas lankomumas turi labai didelę įtaką mokymuisi, jo rezultatams ir ateičiai.
Greta Šmaižytė
Autorės archyvo nuotr.
12
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
pasaulis Metų žmogus
Smaginosi per laidotuves
Legalizavo marihuaną
Žurnalas „Time“ metų žmo gumi vakar paskelbė popiežių Pranciškų. „Už tai, kad ištrau kė popiežiavimą iš rūmų į gat ves, kad įpareigojo didžiausią pasaulio Bažnyčią atsiliepti į savo svarbiausius poreikius, ir už tai, kad suderino Dievo bausmę su gailestingumu“, – paskelbė leidinys.
Didelę nuostabą sukėlė nuo traukos, kuriose JAV preziden tas Barackas Obama kartu su Danijos bei Didžiosios Brita nijos premjerais kvatoja ir fo tografuojasi mobiliuoju telefo nu per atsisveikinimo ceremo niją, skirtą Nobelio taikos pre mijos laureato Nelsono Man delos atminimui pagerbti.
Urugvajus patvirtino novato rišką įstatymo projektą, ku riuo legalizuojama marihua na, ir tapo pirmąja pasaulio valstybe, leidusia gaminti, pla tinti bei pardavinėti šį narkoti ką. Vyresni nei 18 metų varto tojai galės auginti savo mari huaną arba nusipirkti jos vais tinėse iki 40 g per mėnesį.
Lydimi demonst rantų pritarimo šū kių, Ukrainos riaušių policijos pareigūnai vakar ryte susėdo į autobusus ir paliko protestų židinį Kije vo Nepriklausomy bės aikštėje, o de monstrantai vietoj išardytų barikadų ėmė statyti naujas.
Susirėmimai: tūkstančiai protestuotojų kelias valandas įnirtingai priešinosi pareigūnams, spaudė jų rikiuotes ir mėgino nustumti nuo pagrindi
nės protestų stovyklos aikštėje.
AFP nuotr.
Kuris kurčias – Kijevas ar Briuselis? Miliciją laistė vandeniu
Saugumo pajėgos naktį į trečia dienį užplūdo Nepriklausomybės aikštę supančias gatves ir pajudėjo pagrindinės protestuotojų stovyk los link bei nugriovė kai kurias ba rikadas. Dešimtys demonstrantų ir milicininkų buvo sužeisti per susi rėmimus. Pareigūnai taip pat apsupo Kije vo miesto administracijos pasta tą, kurį laiko užėmę demonstran tai. Saugumo pajėgoms mėginant šturmuoti merijos pastatą, pro testuotojai laistė pareigūnus ledi niu vandeniu iš gaisrinių žarnų. Šie veiksmai, kuriuose dalyvavo šimtai juodas uniformas vilkin čių ir šalmus su skydeliais dėvin čių pareigūnų, buvo vienas ryž tingiausių valdžios žingsnių prieš demonstrantus, tačiau atrodo, kad milicija buvo gavusi įsakymą susi laikyti nuo per didelio jėgos nau dojimo, – kitaip nei ankstesnėmis savaitėmis, kai protestuotojai buvo žiauriai mušami. Skambėjo pavojaus varpai
Barikadų griovimo operacija buvo sustabdyta prašvitus, kai tempe
ratūra apsnigtoje sostinėje nukri to iki minus 8 laipsnių Celsijaus. Vėliau dalis milicininkų atsitraukė nuo protestuotojų, lydimi džiaugs mingų šūksnių.
Noriu visus nuramin ti: maidanas nebus vaikomas. Tačiau negalima trikdyti normalaus sostinės funkcionavimo.
Milicijos kolonoms ryte atsitrau kus nuo Nepriklausomybės aikštės ir administracinių pastatų, vidaus reikalų ministras Vitalijus Zachar čenka paragino elgtis ramiai ir tiki no, kad aikštė nebus šturmuojama. „Noriu visus nuraminti: mai danas nebus vaikomas, – teigė ministras. – Niekas nepažeidžia žmonių teisės į taikų protestavi mą. Tačiau negalima ignoruoti ki tų žmonių teisių ir teisėtų interesų. Negalima trikdyti normalaus sos tinės funkcionavimo.“ Vaišino sausainiais
Daugelis protestuotojų sakė bijo ję, kad stovykla bus šturmuojama. Dvasininkai meldėsi ant scenos ir ragino miliciją nenaudoti jė gos. Ukrainos popmuzikos žvaigž dė Ruslana sušuko per megafoną: „Nesužeiskite mūsų!“ Kai kurie protestuotojai laikė iš kėlę mobiliuosius telefonus kaip žvakes ir giedojo šalies himną, o už maždaug dviejų kilometrų esan čioje katedroje skambėjo varpai – kaip prieš šimtmečius, kai miestui iškildavo pavojus.
Kijevo Nepriklausomybės aikš tė tebėra užblokuota – privažiavi mus prie jos užkimšo komunalinė technika ir kelių milicijos automo biliai. Mitinguotojai pagyvėjo, kai į aikštę vakar atvyko JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, lydima šios šalies amba sadoriaus Kijeve Jeffrey Payette’o. V.Nuland išdalijo demonstrantams duonos, bandelių ir sausainių, pa sivaišinti siūlė ir aikštėje budin tiems teisėsaugos pareigūnams. Protesto dalyviai dėkojo jai angliš kai šaukdami „Telaimina jus Die
vas!“. Rodydama Europos palai kymą Ukrainos demonstrantams, protestų židinyje Kijevo Neprik lausomybės aikštėje antradienį apsilankė ES išorės politikos va dovė Catherine Ashton, prieš tai dalyvavusi derybose su preziden tu Viktoru Janukovyčiumi. Į protestų apimtą Kijevą atsto vauti ES šiandien išvyks Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „C.Ashton turėtų grįžti ir pasiūlė nuvykti man, kaip pirmininkaujan čios šalies atstovui. Dalyvausiu vy riausybės ir opozicijos pokalbiuo se“, – BNS vakar sakė ministras. Nori sumažinti nuostolius
L.Linkevičius ir kiti ES bei JAV pa reigūnai apgailestauja, jog Kijevas ignoruoja jų raginimus, bet Ukrai nos vyriausybė aiškina priešingai, kad kurčias yra Briuselis. Apie tai per vakarykštį vyriausybės posėdį kalbėjo Ukrainos ministras pirmi ninkas Mykola Azarovas. „Tie, kas išėjo į maidaną, rei kalauja tuoj pat pasirašyti asoci juotos narystės sutartį su ES. Vy riausybė taip pat nori kuo greičiau
pasirašyti šią sutartį, bet mes no rime sudaryti sąlygas, kurios leis tų sumažinti nuostolius Ukrainos ekonomikai, – vakar per vyriau sybės posėdį kalbėjo M.Azarovas. – Mes pasiūlėme Europos Komi sijai įvertinti, kokiomis sąlygomis veiks mūsų pramonė ir visa eko nomika. Siūlome spręsti klausimą dėl finansinės pagalbos Ukrainai. Jos apytikslį dydį nustatėme – 20 mlrd. eurų.“ Premjeras kalbėjo apie investici jas į bendrus projektus, tokius kaip Europos transporto koridorių mo dernizacija ir plėtra, transporto ar terija į Kaukazą per Kerčės sąsiaurį. Bet jis apgailestavo, kad ES parei gūnai, sutelkę dėmesį į protestus, neskuba svarstyti nei šių projektų, nei finansinės paramos. „Tai kam tarnauja šie protestai – Europos valdininkams ar Ukrainos tautai, kuriai skubiai reikia ekono minės ir finansinės pagalbos? – re toriškai klausė M.Azarovas. – Jeigu turime bendrą tikslą – sėkmingą Europos integraciją, tuomet sėski me prie derybų stalo ir kartu ginki me Ukrainos interesus.“ BNS, BBC, „Deutsche Welle“ inf.
Krizės chronologija Lapkričio 21 d. Ukrai nos vyriausybė nutrau kė pasiruošimą asoci juotos narystės sutar ties pasirašymui su ES. Lapkričio 22 d. Kijeve prasidėjo masiniai pro testai.
Lapkričio 24 d. – pirmieji protestuoto jų ir milicijos susirėmimai.
ja paraginta nesikišti į Briuselio ir Kije vo derybas.
Lapkričio 25 d. prasidėjo euromaida nas, aktyvistai užėmė pagrindinę Kije vo aikštę. Buvusi premjerė Julija Tymo šenko paskelbė bado streiką.
Lapkričio 29 d. pol icija lazdom is šiurkščiai išvaikė demonstraciją Kije vo centre.
Gruodžio 1 d. protestuotojai bandė Lapkričio 28 d. per Rytų partnerys šturmuoti prezidento administracijos tės viršūnių susitikimą Vilniuje Rusi pastatą.
Gruodžio 3 d. Aukščiausiojoje Radoje nepavyko bandymas pareikšti nepasi tikėjimą vyriausybe. Gruodžio 4 d. Rusija pareikalavo iš ES nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus, o dujų milžinas „Gazprom“ paneigė siū lęs Ukrainai atidėti mokėjimus už ru siškas dujas.
Gruodžio 8 d. protestuotojai Kijeve nu griovė paminklą Vladimirui Leninui. Gruodžio 9 d. protestuotojai užėmė vyriausybinių pastatų kvartalą. Gruodžio 10 d. specialiosios pajėgos ėmė ardyti barikadas Kijevo centre, o JAV ir ES diplomatai bandė padėti su reguliuoti kilusią krizę.
13
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
sportas J.Valančiūnas – starto penkete
Rungtyniaus Maroke
Sulaukė pripažinimo
NBA čempionate į 10-ąją vietą Rytų konferencijoje nukrito To ronto „Raptors“ klubas su Jo nu Valančiūnu, kai savo aikštė je 103:106 pralaimėjo San Anto nijaus „Spurs“ komandai. Star to penkete žaidęs lietuvis pel nė 14 taškų, atkovojo 4 kamuo lius ir atliko 2 rezultatyvius per davimus.
Futbolo klubų pasaulio čempio nate, kuris gruodžio 11–21 d. vyks Maroke, dalyvaus Miunche no „Bayern“ (Vokietija), „Al Ah ly“ (Egiptas), „Atletico Mineiro“ (Brazilija), „Auckland City“ (N. Zelandija), „Monterrey“ (Mek sika), „Guangzhou Evergran de“ (Kinija) ir „Raja Casablanca“ (Marokas).
Tarptautinis olimpinis komi tetas (IOC) oficialiai pripažino Tarptautinę amerikietiškojo fut bolo federaciją (IFAF). Ji įkurta 1998-aisiais ir vienija 66 šalis. Tikimasi, kad amerikietiškasis futbolas bus įtrauktas į 2024ųjų olimpinių žaidynių progra mą, tačiau tai paaiškės ne anks čiau kaip 2017-aisiais.
Klaipėdiečiai triumfavo Izraelyje Uostamiesčio sportininkai iškovojo atviro Izraelio karatė kio kušin čempionato absoliučių nugalėtojų titulus. Jais savo ap dovanojimų kolekciją praturtino trenerė ir jos auklėtinis – Diana Mačiūtė ir Kasparas Karalis.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Čempionai: pirmą kartą Izraelio čempionate dalyvavę K.Karalis ir
D.Mačiūtė tapo jo nugalėtojais.
Izraelyje vykusiame atvirame šios šalies karatė kiokušin čempionate Lietuvos atstovai dalyvavo pirmą kartą. Šaliai atstovavo du klaipė diečiai – klubo „Okinava“ mo kytoja D.Mačiūtė ir jos mokinys K.Karalis. Varžybos išsiskyrė tuo, jog ko votojai rungėsi absoliučioje svo rio kategorijoje. Tokia patirtis buvo pirmoji abiejų uostamies čio sportininkų karjeroje. Įpras tai D.Mačiūtė kovoja moterų iki 55 kilogramų svorio kategorijoje, o K.Karalis – jaunučių amžiaus grupėje iki 65 kilogramų svorio kategorijoje.
Nepaisant to, jog teko kovo ti neįprastoje kategorijoje, be to, ištverti varginančią kelionę ir su gaišti daug laiko pildant įvairiau sius muitinės dokumentus, klai pėd ieč iai Izrael io čemp ion ate pasirodė nepriekaištingai. D.Mačiūtė pirmoje kovoje susi tiko su tarptautinių turnyrų prizi ninke Izraelio kovotoja, kurios svo ris buvo 75 kilogramai. Klaipėdietė šią kovą baigė pirma laiko – no kautavo priešininkę. Finalinėje kovoje D.Mačiūtė su sitiko taip pat su Izraelio atstove, kuri buvo sunkesnė 15 kilogramų. Sportininkių kova baigėsi lygiosio mis, tačiau pergalė įskaityta klai pėdietei, nes ji už varžovę buvo lengvesnė.
Mokytojos pėdomis puikiai sekė ir jos mokinys. K.Karalis pirmoje kovoje 15 kilogramų už save sun kesnį sportininką taip pat pasiun tė į nokautą. Po šios kovos jam teko varžytis su dar trimis už save sunkesniais sportininkais. Visus išbandy mus klaipėdietis įveikė sėkmin gai ir po keturių pergalingų kovų tapo absoliučiu čempionato nu galėtoju. Po varžybų Izraelio treneriai ir teisėjai negailėjo pagyrų uosta miesčio sportininkams ir juos pa gerbdami pakvietė prabangiai pa vakarieniauti. Tik parskridusi į Lietuvą D.Ma čiūtė iškart išvyko į atvirą Ukrainos karatė kiokušin čempionatą.
Klaipėdos „Atlantui“ – daugiau varžovų Lietuvos futbolo strategai jau pra dėjo braižyti kito sezono kontūrus – planuojama, kad A lygos čempio nate dalyvaus 10 komandų. Tarp jų turėtų būti net dvi Klaipėdos ko mandos.
Lietuvos futbolo klubų atstovų pa sitarime pasiūlyta 2014-ųjų A lygos čempionatą pradėti kovo 9-ąją. Varžybos, kuriose dalyvautų ne 9, kaip šiemet, bet 10 ekipų, fini šuotų lapkričio pradžioje. Kai ku rie klubai jau pateikė paraiškas A ir 1-osios lygos licencijoms gauti. A lygos licencijų sieks Vilniaus „Žalgiris“, Klaipėdos „Atlantas“ ir „Granitas“, Panevėžio „Ekra nas“, Marijampolės „Sūduva“, Pakruojo „Kruoja“, Gargždų „Ban ga“, „Šiauliai“, Alytaus „Daina va“, Tauragės „Tauras“, „Trakai“ bei Kėdainių „Nevėžis“. Rungtyniauti 1-osios lygos čem pionate ketina Kazlų Rūdos „Ši las“, Kauno „Spyris“, „Stumb ras“ ir F.B.K. „Kaunas“, Jonavos „Lietava“, Radviliškio „Lokomo tyvas“, „Šilutė“, Vilniaus „Polo nija“, „Žalgiris-3“ ir MRU, Pane vėžio „Baltija“ bei „Palanga“. Sprendimą dėl licencijų sutei kimo LFF licencijavimo komi tetas planuoja priimti 2014-ųjų sausio 30-ąją. Apeliacinio licen
Romualdas Jonaitis:
Šiemet A lygos čem pionatas buvo sklan dus, jo lygis buvo gana geras, bet visada yra dalykų, kuriuos gali ma tobulinti. cijavimo komiteto posėdis numa tytas vasario 6-ąją. „Šiemet A lygos čempionatas buvo sklandus, jo lygis buvo gana geras, bet visada yra dalykų, ku riuos galima tobulinti“, – pasita
Atsakingumas: Lietuvos čempionato sidabro medalius iškovoję „Atlanto“ žaidėjai (geltona apranga) kitą
savaitę pradės pasirengimą naujam sezonui.
rime pareiškė „Atlanto“ klubo pre zidentas Romualdas Jonaitis. Lietuvos futbolo teisėjų asocia cijos (LFTA) vadovas Sergejus Sliva teigė, kad šį sezoną nusiskundimų arbitrų darbu buvo gerokai mažiau nei įprasta.
„Nė vienas treneris ar vadovas neturėjo didelių pretenzijų. Kitą met taip pat planuojame svarbiau sioms rungtynėms skirti šešių tei sėjų brigadą“, – kalbėjo S.Sliva. Klaipėdos „Atlantas“ kitą savai tę jau pradės pasirengimą naujam
Vytauto Petriko nuotr.
sezonui. Gruodžio 20 dieną klai pėdiečiai Rygoje išmėgins jėgas su Latvijos čempionate ketvirtąją vietą užėmusią „Daugavos“ vie nuolike, kurią treniruoja Virgini jus Liubšys. „Klaipėdos“ ir lff.lt inf.
19
ketvirtadienis, gruodžio 12, 2013
įvairenybės
Apie advento dienų prasmes bei orų spėjimą Šiandien 18 val. Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) kviečia į susitikimą su žymia Lietuvos etnologe Gražina Kadžyte. Šį vakarą ji dalysis žiniomis apie advento dienų prasmes bei tradicinį orų spėjimo kalendorių.
Patirtis: etnologė G.Kadžytė papasakos, kaip orus spėdavo senoliai. Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
G.Kadžytė išsamiai papasakos apie adventą ir šio laikotarpio iškilesnes datas. Susirinkusieji sužinos apie šv. Andriejaus burtus, kaip šv. Barbora naktį pravaro, kaip šv. Mikalojus tapo Santa Klausu ir ką pri-
mena šv. Liucija. Etnologė taip pat primins ir kitus advento reiškinius, tautosakos personažus. Nuo šv. Liucijos – gruodžio 13osios – iki Kūčių senoliai įdėmiai stebėdavo orus, kiekvienos dienos prognozes priskirdami ateinančių metų mėnesiams: gruodžio 13-oji pranašavo sausį, 14-oji – vasarį ir t. t. Visas pastabas kruopščiai žymėdami bei taikydami tik savo vietovei, pasakojama, jie nesuklysdavo. Šių metų adventinė akcija – lietuviškų orų kalendoriaus patikra.
kryžiažodis
„Klaipėdos“ inf.
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame D.(ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.
D.(ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Senamiesčio orų prognozes fiksuos Klaipėdos etnokultūros centras, kurio stebėjimai bus eksponuojami Meno kiemo dirbtuvių languose. Uostamiesčio etnologai kviečia prisidėti visus klaipėdiečius – įvairiose Klaipėdos vietose stebėti ir prognozuoti 2014-ųjų orus. O kad nesuklystume, stebėjimų ir prognozavimo instruktažą nemokamai šįvakar ves etnologė G.Kadžytė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, gruodžio 17 d.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien pats to visai nenorėdamas galite kažką stipriai suklaidinti. Venkite dalyti patarimus, ką siūlyti ar reikalauti. Jei imsitės ką aiškinti, įsitikinkite, kad jus tikrai suprato teisingai. Jautis (04 21–05 20). Visą savaitę artimiesiems negalėjote skirti pakankamai dėmesio, tad šiandien visą dieną skirkite kaltei išpirkti. Raskite kantrybės ir laiko išklausyti visus, kas tik nori su jumis pasikalbėti. Dvyniai (05 21–06 21). Būtinai pasikalbėkite su artimu žmogumi apie tai, kas jus pastaruoju metu kankina. Greičiausiai išgirsite įdomų patarimą ar bent sulauksite supratimo ir užuojautos. Vėžys (06 22–07 22). Ypač lengvai pasiduosite provokacijoms. Galimi nuolatiniai barniai ar kivirčai su visais kartu ir su kiekvienu atskirai. Pasistenkite neprarasti humoro jausmo – jums šiandien tai vienintelis vaistas. Liūtas (07 23–08 23). Pernelyg didelis jūsų pasitikėjimas savo jėgomis gali sukelti konfliktą šeimoje. Saugokitės ką nors taisydamas nesugadinti galutinai. Susilaikykite nuo neplanuotų kelionių. Mergelė (08 24–09 23). Būsite labai ūkiškas ir praktiškas. Užsiimkite namų reikalais – tai suteiks džiaugsmo namiškiams ir pasitenkinimo nuveiktais darbais jums. Kur nors toli keliauti iš namų nevertėtų. Svarstyklės (09 24–10 23). Ši diena atneš daugybę naujų įspūdžių. Finansinių rūpesčių neturite, gal net vertėtų pamąstyti apie tai, kur pelningai investuoti netikėtai atsiradusius pinigus. Nesinervinkite, jei kas bandys įkyriai piršti savo nuomonę. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų dėmesio šiandien sieks visi, pradedant artimiausiais giminaičiais ir baigiant atsitiktiniais praeiviais. Jei kam teks atsakyti neigiamai, pasistenkite tai padaryti taktiškai. Šaulys (11 23–12 21). Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti. Ožiaragis (12 22–01 20). Ieškantys romantikos ar meilės gali ją rasti. Antroje dienos pusėje tikėkitės malonaus siurprizo ar dovanos iš artimo žmogaus. Pasistenkite nepiktnaudžiauti alkoholiu ir nepersivalgyti. Vandenis (01 21–02 19). Būkite švelnus ir mylintis – artimieji apsidžiaugs, o ir jums patiems bus malonu. Venkite pokalbių, galinčių peraugti į ginčą. Niekam nieko neprivalote įrodinėti, gerbkite kito nuomonę. Žuvys (02 20–03 20). Pasistenkite išsaugoti jums brangius santykius, net jei tektų paminti išdidumą. Leiskite brangiam žmogui pajusti jūsų dėmesį, sugalvokite mielą staigmeną. Jūsų santykiams tikrai nepakenks šiek tiek romantikos.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje atšils, temperatūra laikysis aukščiau nulio. Šiandien bus – 2-4 laipsniai šilumos, debesuota su pragiedruliais. Panašūs orai laikysis ir rytoj, bus 1-3, o pajūryje – apie 5 laipsnius šilumos. Galimi trumpi lietūs, kai kur – šlapdriba. Savaitgalį vėl atšals – naktį prognozuojami 1-5 laipsniai šalčio. Dienomis bus apie 1-2 laipsnius šilumos. Didesnių kritulių neprognozuojama.
Trofėjų mėgėjai „Kokteilio“ agentė, prisiekusi automobi lininkė, pasakojo, jog savaitgalį ties Jakų žiedu pastebėjo neįt ikėt iną „Aud i“, ant kurios galinio stiklo skydelio styrojo žve jybos trofėjai – gal aštuonios pražiodytų milž inišk ų lydek ų galvos. Agentė nete ko žado, jai buvo labai smalsu pažiūrėti, kas tie vairuotojai. Pamėginusi juos lenk ti, atkreipė dėmesį, jog ant šoninių tos pa čios „Audi“ stiklų pakabintos dvi šokčio jančios žaislinės beždžionėlės. Mūsų šni pų mergaitę pagavo azartas – įdomu, kuo gi papuoštas priekinis stiklas? Tačiau ap lenkti smarkuolių nepavyko, agentė tik spėjo pastebėti, kad egzotiškai padabin toje mašinoje važiavo du vyrukai. Negra žūs, konstatavo mūsų šnipė, beveik, kaip ta lapė iš pasakėčios apie vynuoges.
Susikalbėjo iš esmės
+6
+5
Telšiai
Klaipėda
+8 +11 +1 +3 –2 +4 +7 +5
+4
Praha +5 Ryga +7 Roma +13 Sidnėjus +25 Talinas +4 Tel Avivas +10 Tokijas +10 Varšuva +4
+3
+5
Vėjas
4–8 m/s
Vilnius
Marijampolė
+4
Alytus
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+5
+5
+5
+5
8
+5
+5
+3
+3
4
rytoj
šeštadienį
+3
+4
5
1501 m. Lietuvos didysis kun igaikšt is Aleks and ras kar ūnuotas Lenkijos karaliumi. 1792 m. Ludw ikas van Beethovenas, sul aukęs 22 metų, Vienoje gavo pir mąją muzikos pamoką iš Franzo Josepho Haydno. 1896 m. Londone bu vo pirmą kart ą pade monstr uotas italų išra dėjo Gugl ielmo Marco ni radijo aparatas. 1915 m. pirmą kartą nuo že mės pakilo vokiečių inžinie riaus Hugo Junkerso paga mintas lėktuvas iš metalo.
Paukščiai pavėlavo išskristi
reiškia, kad pamėgsite švarą ir tvarką.
Sapne grindis plauti – greitai susi
Istorijos egzaminas Abiturientui sunkiai sekasi laikyti isto rijos egzaminą. – Na, bent apie Antrojo pasaulinio karo pradžią ką nors papasakokite. – Naktis, dūmai ir tankai, tankai, tankai.
Malonu: pats geriausias rytas,
kai atsikeli, nusiprausi, išgeri ka vos ir eini namo.
Praktiški žmonės
Būriai: ornitologai dar stebi šimtus išskristi į šiltesnius kraštus delsiančių paukščių.
Senovės graikai susisukę į paklodę vaikš čiojo todėl, kad miegodavo, kur papuola.
Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
Praktiškas daiktas
Televizijos diktorius – Jūs juoksitės, bet mūsų šalyje ir vėl įvyko ekologinė katastrofa.
Skelbimas laikraštyje „Buhalterių kursai: apmokome, įdarbi name, lankome kalėjime.“ Českos sekretorė (39 77 25; mokytoja: aš einu į tua letą, sėdėkit tyliai, durys atdaros, aš viską girdžiu)
Sapnininkas Jei sapnuojate, jog ką nors plaunate,
– Kur tu įstojai? – Į medicinos fakultetą. – Tai gerai. Aš – į veterinarijos. Kai abu baigsime mokslus, galėsime gydyt i vienas kitą.
Anais laikais romant ikos buvo daug dau- giau, vien ko vert i jau tok ie dalykai, kaip skaistybės diržas, meilės spyna, vilties dildė.
2006 m. eidamas 78-uo sius metus, mirė Neprik lausomybės Akto signa taras, Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pir mininkas Alfonsas Žalys. 2008 m. eidamas 66-uo sius metus mirė Naciona linės kultūros ir meno pre mijos laureatas, dramatur gas, poetas Sigitas Geda. 2010 m. JAV nacional inė Kalėdų eglučių asociaci ja oficialiai pripaž ino, kad pirmą kartą pasaulyje eglė buvo panaudota reng ian tis švęsti Kalėdas 1510 me tais Rygoje.
Ką šiąnakt sapnavote?
Abipusė nauda
Senoviška romantika
Joana, Dagmara, Gilmintas, Vaingedė, Vainius, Vainė, Žana.
1915 m. gimė JAV daini ninkas ir kino aktorius, „Osk aro“ apdovanoji mo laureatas Frankas Sinatra. Mirė 1998 m.
– Paduok man paprastą pieštuką. – Imk. – Bet juk čia raudonas. – O raudonas tau pernelyg sudėtingas?
– Koks tur i būt i nakt ipuod is, skirtas mažiems butams? – Su rankena į vidų.
Vardai
gruodžiO 12-ąją
Diena
+4
346-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 19 dienų. Saulė Šaulio ženkle.
+5
Rytas
+3
+4
Utena
8.56 16.03 7.07
Tauragė
orai klaipėdoje Šiandien
+4
Panevėžys
Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+5
Šiauliai
Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +5 Brazilija +24 Briuselis +6 Dublinas +14 Kairas +13 Keiptaunas +24 Kopenhaga +5
kokteilis
Šiandien, gruodžio 12 d.
Klaipėdoje dar gausu į šiltuosius kraštus žiemoti neišskridusių paukščių. Nuo gamtos ritmo atsi liekantys sparnuočiai vis dar skai čiuojami ir Ventės rago ornitologi jos stotyje.
Atėjus žiemai ugniagesiai gelbė tojai neretai gauna iškvietimų, jog pagalbos reikia ledo gniauž tuose įkalintiems paukščiams. Dažnai jie būna smarkiai susiža loję į ledą, juos, įstrigusius ir ne galinčius skristi, apdrasko plėš rieji gyvūnai. Iškritus pirmajam sniegui, orni tologai suskubo suskaičiuoti vėluo jančius išskristi paukščius. Pirmieji
rezultatai nustebino – specialis tai žiemos užkluptus sparnuočius skaičiavo šimtais. Ventės rago ornitologijos sto ties vyriausiasis ornitologas Vy tautas Jusys teigė, kad savaitės pradžioje Nemuno deltoje gau siai būriavosi vis dar neišskri dę paukščiai, pastebėta įvairių jų rūšių atstovų. „Nustebome, kad dar lygutė, didžioji kuolinga neišskrido“, – pečiais traukė vyriausiasis orni tologas. Be šių dviejų retų paukščių rūšių buvo suskaičiuota dar 500 varnė nų, 200 ančių, 5 vieversiai. „Artimiausiomis dienomis tu rėtų išskristi visi, kurie iki šiol bu vo pasilikę. Tikimės, kad jie nerizi kuos žiemoti“, – vylėsi V.Jusys.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdoje, Danėje, plaukiojan čios antys dar pabus ilgėliau, kol atslinks didesni šalčiai ir upę ims kaustyti ledas. „Įprastai iš miesto upių ir tven kinių paukščiai išskrenda patys pa skutiniai“, – sakė V.Jusys. Ornitologas priminė, kad nema žai paukščių nusprendžia žiemoti mieste ir niekur neišskrenda. Juos akylai stebi žmonių akys. Pastaraisiais metais paukščių mylėtojams neteko dažnai gelbėti įšalusių sparnuočių. Vis dėlto kas met aktyviai stebimi visi nepano rusieji iškeliauti žiemai į svečius kraštus. „Kreipsimės ir į miesto gyvento jus, kad šie pamaitintų, neužmirš tų pasilikusių paukščių. Turime juos saugoti“, – ragino V.Jusys.
lauksite net ikėt ų svečių, plaut i grin dis, bet nebaigti šio darbo – jūsų liūde sys virs džiaugsmu, tačiau to dar reikės palaukti. Jei sapnuojate, kad plaunate stikli nes ar bet kokį stiklinį daiktą, tai reiškia pavyzdingą gyvenimą. Sapnuoti, jog plaunate šaukštus – gy venime patirsite malonumą. Sapne rankas plauti – atsisakysite nemalonių darbų. Jei sapnuojate, kad plaunate nešva rius rūbus, tai reiškia visų nemalonumų nusikratymą, tai tiesiog simbolizuoja są žinę, kurią reikia išvalyti ar pravalyti. Sapne matyti veikiančią skalbimo mašiną gali reikšti, kad turite daug dva sinių žinių, bet jų nepanaudojate. Jei sapnuojate, kad geriate iš dailaus, brangaus indo, jūsų laukia laimė visuo se reikaluose, iš nešvaraus – šmeižtas. Sapne gerti iš stiklinės – džiaugs mas. Jei sapnuojate, kad geriate, bet nie kaip negalite numalšinti troškulio, vadi nasi, jūsų tyko pavojai ir galbūt sunku mai dėl finansų. Sapnuoti, jog geriate skanų gėrimą – gerovė. Jei sapnuojate, kad geriate degtinę ir pasigeriate, reiškia, jog išduosite draugą ar mylimąjį.