2013 12 12 vilniaus diena

Page 1

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

SAVAITRAŠTIS MIESTUI

GRUODŽIO 12–18 d., 2013 m. Nr. 50 (1551)

IŠEINA KETVIRTADIENIAIS

TV he roja i

DOVANA Išskirtinis ledo gremžtukas!

Žiūrėk

13

Ilgiau pasnausti atsisako Vilniaus mero Artūro Zuoko idėjos pradėti mokslus vėliau ir taip spręsti spūsčių bei perpildyto viešojo transporto problemas nepalaiko nei mokyklos, nei mokinių tėvai. Kai kurių mokyklų vadovai tvirtina, kad tokiais siūlymais mėgindama spręsti rytines spūstis miesto valdžia negalvoja apie moksleivius, nes tai esą visiškai nesusiję dalykai.

2,50 Lt

„euro pras Vizijos“ idėjo se spal zonas vinga is da lyvių

šou

DEB

Prezi IUTAS ant le dentas do

Nr. 5 0

2013 m. 33

Tiražas

AM V.RadzPLUA evi

350

či išleis recept us ų knyg ą

TE

AiškėCHNOL ja OGIJ „kosm OS iniai“ žodžia i

taikik lyje

šven

MyLItės SU MOT MOMIS ErIM IS Kad ir kurį darbą būčiau KIN

Prie O FO pa moti vojingosTELIS nos ir sū ribos – nūs

dirbęs, visada norėjosi pasiekti geriausių rezultatų. Jeigu su meile darai, šioks toks atoveiksmis yra.

Šiemetės Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Budraitis

10p.

MIESTAS

7p.

„Fortum“ laukia valdžios atkirtis Gyventojams keliant vis didesnį nepasitenkinimą dėl „Fortum“ planų statyti naujas galingas šiukšlių deginimo gamyklas, net ir šalia draustinių, prabudo ir politikai. Seimas svarsto kreipimąsi dėl atliekų deginimo gamyklų plėtros stabdymo. Apynasrį „Fortum“ žada ir aplinkos ministras.

MIESTAS

9p.

Grūto parke vieta jau paruošta

4 Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

vilniausdiena.lt

Lietuva

Valdininkai bent jau viešai atsisako planų rengti prabangius pobūvius: vieni dėl esą nesibaigiančios krizės, kiti – dėl baimės atsidurti žiniasklaidos dėmesio centre. 12p.

Pasaulis

Sielvartas ir pasididžiavimas – šie du jausmai susiliejo pasaulį palikus vienam ryškiausių kovos už teisybę simbolių, buvusiam Pietų Afrikos Respublikos prezidentui ir Nobelio taikos premijos laureatui Nelsonui Mandelai. Po savęs jis paliko geresnį pasaulį ir pavyzdį ateities kartoms. 16p.

Savaitgalis

Ji atvyko į pasimatymą su savo vyro Vito Luckaus nuotraukomis, su savo jaunyste, su praėjusiu gyvenimu, su senais draugais. Tanios LuckienėsAldag jaudulį išduoda virpantis balsas, o kartais jai tiesiog pritrūksta lietuviškų žodžių. 19p.

Savaitgalis

Jau kalendorinė žiema, o tautodailininkė Gintvilė Giedraitienė tartum braido po pievas... Apie 15 metų žolynukus kurianti moteris savo pavyzdžiu užkrečia kitus ir skaitytojams siūlo pasigaminti arkliuką – 2014 m. simbolį. 24p.

MIESTAS

9p.

Mokykloms – apstu pretenzijų Visuomenės sveikatos centro specia listai, rugsėjį–lapkritį at likę privalomą 94 Vilniaus miesto ir rajono mokyklų patikrą, pažeidimų nerado tik septyniose. Tiesa, specialistai pripažįsta, kad situacija sostinės mokyk lose pa ma žu gerėja. Dabar beveik nebėra mokymo įstaigų, kuriose situacija būtų kritinė.

2

gruodžio 12–18, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Me­tų pa­bai­go­je – svar­biau­si spren­di­mai Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sos­ti­nės ta­ry­ba ga­lu­ti­nai ap­si­ spren­dė nai­kin­ti se­niū­ni­jas, o nu­ro­dy­mas gy­ven­to­jams tvar­ ky­ti ne jiems pri­klau­san­čias te­ ri­to­ri­jas nu­kel­tas dar pus­me­čiui. Links­ta­ma pri­tar­ti ir spren­di­mui in­ves­tuo­ti į ši­lu­mos sis­te­mą 73 mln. li­tų.

Ka­ted­ros aikš­tę už­ val­dė Ka­lė­dų mu­ gės šur­mu­lys. Kaip smal­su­mo ve­da­mas ne­pa­tik­rin­si, kuo čia pre­kiau­ja­ma, kas ge­ riau­siai per­ka­ma ir ko­kio­mis nuo­tai­ ko­mis gy­ve­na pre­ kiau­to­jai.

Se­niū­ni­jų ne­liks

Bai­gian­tis me­tams, sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je tre­čia­die­nį pa­ tiks­lin­tas šių me­tų biu­dže­tas, ta­ čiau priim­ta ir ki­tų svar­bių spren­ di­mų. Vie­nas dau­giau­sia dis­ku­si­jų su­kė­lu­sių – ga­lu­ti­nis spren­di­mas dėl se­niū­ni­jų nai­ki­ni­mo. Ta­ry­ba pri­ta­rė, kad Vil­niaus mies­te lik­tų tik pen­kios la­biau­siai nuo cent­ro nu­to­lu­sios se­niū­ni­jos – Gri­giš­kių, Nau­ji­nin­kų, Nau­jo­sios Vil­nios, Pa­ne­rių ir Ver­kių. Ta­ry­bos spren­di­mui įsi­ga­lio­jus, ne­be­liks An­ta­kal­nio, Cent­ro, Fa­bi­jo­niš­kių, Jus­ti­niš­kių, Ka­ro­li­niš­kių, Laz­dy­ nų, Pi­lai­tės, Pa­ši­lai­čių, Šeš­ki­nės, Vilk­pė­dės ir Žir­mū­nų biu­rų. Ta­ry­ba spren­di­mui pri­ta­rė ne­ pai­sy­da­ma to, kad tiek Vy­riau­sy­bės at­sto­vas ap­skri­ty­je, tiek opo­zi­ci­ja dės­tė, jog spren­di­mas ga­li prieš­ ta­rau­ti įsta­ty­mams, nes jie nu­ma­ to ar­ba ga­li­my­bę pa­lik­ti vi­sas se­ niū­ni­jas, ar­ba vi­sas jas pa­nai­kin­ti. Opo­zi­ci­ja taip pat pik­ti­no­si, kad šis spren­di­mas yra val­dan­čių­jų sie­kis į da­bar­ti­nių se­niū­nų po­stus pa­so­ din­ti sa­vus žmo­nes. Sa­vi­val­dy­bės tei­gi­mu, spren­di­mas įsi­ga­lios ki­tų me­tų ba­lan­džio 15 d. Šva­rin­si­mės lie­pą

Be­je, ta­ry­ba ga­lu­ti­nai pri­ta­rė ir ki­tam ne ma­žiau skan­da­lin­gam spren­di­ mui – nau­joms šva­ros tai­syk­lėms, nu­ma­tan­čioms, kad gy­ven­to­jai pri­ va­lės tvar­ky­ti net ir jiems ne­prik­lau­ san­čias te­ri­to­ri­jas 20 m nuo na­mo at­stu­mu. Pa­sak opo­zi­ci­jos at­sto­vo kon­ser­va­to­riaus Val­do Ben­kuns­ ko, džiu­gu bent tai, kad spren­di­mo įsi­ga­lio­ji­mas nu­kel­tas iš ki­tų me­tų sau­sio 1-osios į lie­pos 1-ąją. Be­je, il­gai del­sę po­li­ti­kai ry­žo­ si po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ir Vil­niaus ši­lu­mos ga­my­bos įren­gi­nių at­nau­ ji­ni­mui – „Vil­niaus ener­gi­jos“ ak­ ci­nin­kai pla­nuo­ja in­ves­tuo­ti be­veik 73 mln. li­tų. Pa­sak me­ro Ar­tū­ro

Zuo­ko, jei spren­di­mui bus ga­lu­ti­ nai pri­tar­ta pa­sku­ti­nia­me šių me­tų po­sė­dy­je (ku­ris bus spe­cia­liai ren­ gia­mas dėl šio spren­di­mo), Vil­ niui jau nuo sau­sio 1-osios ne­rei­ kės mo­kė­ti apie 60 mln. li­tų bau­dų dėl tar­šos tai­syk­lių pa­žei­di­mų. Net po ke­lių bal­sa­vi­mų pri­tar­ ta ir tam, kad sos­ti­nės spor­to mo­ kyk­los bū­tų su­jung­tos pa­lie­kant dvi – Vil­niaus spor­to cent­rą ir Vil­ niaus spor­to mo­kyk­lą „Tau­ras“.

Trau­ka: lan­ky­to­jus mu­gė jau iš to­lo pa­si­tin­ka ka­lė­di­ne mu­zi­ka ir sklin­dan

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas po Pau­lius Sa­ba­liaus­kas

Įkū­rė fon­dą gy­ven­to­jams

Po „Vil­niaus die­nos“ pub­li­ka­ci­jų apie pro­ble­mą, ky­lan­čią, kai ava­ ri­nių na­mų sa­vi­nin­kai ne­tu­ri lė­šų sku­biam na­mų re­mon­tui, su­lauk­ ta ta­ry­bos reak­ci­jos: po pa­tei­ki­ mo pri­tar­ta ir spe­cia­laus fon­do, iš ku­rio bū­tų ski­ria­ma lė­šų ava­ri­nės būk­lės pa­sta­tų re­mon­tui, kū­ri­mui. Pla­nuo­ja­ma, kad fon­das sieks apie 1 mln. li­tų, nors neat­me­ta­ma, kad, esant po­rei­kiui, jis di­dės. Sa­vi­val­ dy­bė dve­jus me­tus pla­nuo­ja teik­ ti 30 pro­c., o dar tre­jus – 20 pro­c. pa­ra­mą to­kiems dar­bams. Pri­tar­ta nau­joms au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo tai­syk­lėms, ku­rio­mis nu­sta­to­mi mė­ne­si­niai au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo mies­to cent­re įkai­ niai. Nuo šiol bus lei­džia­ma su­ mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą iki ki­tos die­nos 24 val. (tai kai­ nuos nuo 12 iki 84 li­tų), taip pat pa­tvir­tin­ti nau­ji mė­ne­si­niai au­to­ mo­bi­lių sta­ty­mo įkai­niai gel­to­no­ jo­je (300 li­tų) ir ža­lio­jo­je (150 li­tų) zo­no­je. Ta­ry­ba pri­ta­rė spren­ di­mui im­ti 1,9 mln. li­tų pa­sko­lą eko­lo­giš­kiems au­to­bu­sams įsi­gy­ ti, taip pat pri­tar­ta dvi­ra­čių ta­kų plėt­ros pla­nui, pa­gal ku­rį iki 2020 m. sos­ti­nės dvi­ra­čių ta­kų tink­las bus iš­plės­tas iki 219 km, o dar po sep­ty­ne­rių me­tų – iki 420 km.

p.sabaliauskas@diena.lt

Net ki­nų mais­tas

Lan­ky­to­jus mu­gė jau iš to­lo pa­si­ tin­ka ka­lė­di­ne mu­zi­ka ir sklin­dan­ čiais mais­to kva­pais. Pa­si­su­ki­nė­jus ap­link ga­li­ma iš­si­rink­ti ir vil­no­nių ko­ji­nių, ir su­ve­ny­rų, ir sal­dė­sių ar žvė­rie­nos. Jei­gu ne­ty­čia už­si­no­rė­tu­mė­te ko nors eg­zo­tiš­kes­nio, ga­li­te su­sto­ ti prie ki­no, ku­ris links­mai mai­ šo sa­vo tau­ti­nius val­gius ir siū­lo jų pa­ra­gau­ti. Ne­to­li par­duo­da­mi ryš­ kiai švie­čian­tys, mir­gan­tys žais­ lai... Tik­rai, Ka­lė­dos jau atė­jo. Šio­kia­die­nį tur­ge­lis šiek tiek mie­ guis­tas. Bent pa­ly­gin­ti su sa­vait­ga­ liu, kai Ka­ted­ros aikš­tė­je žmo­nės vaikš­čio­jo bū­riais. Pre­kiau­to­jai sa­ ko, kad kai dau­giau žmo­nių, tai net ir šal­tu­kas ne toks bai­sus. Dirb­da­ mas ir ju­dė­da­mas pa­pras­čiau­siai su­šy­li, už­si­mirš­ti.

VšĮ Sa­va­no­rių cent­ras ir kul­tū­ros sa­va­ no­riai Tarp­tau­ti­nę sa­va­no­rys­tės die­ną pa­ro­dė, kaip smar­kiai sa­va­no­rys­tė ga­li švies­ti. Su­si­rin­kę prie Bal­to­jo til­to sa­va­ no­riai iš švie­sos dio­dų lem­pu­čių su­for­ ma­vo švie­čian­tį žo­dį BLYKST. „Šia ak­ci­ ja no­rė­jo­me pa­ro­dy­ti, kad sa­va­no­rys­tė ga­li švies­ti. Sa­va­no­rių cent­ras jau vie­ni­

ja apie 500 sa­va­no­rių ir mū­sų skai­čius nuo­lat di­dė­ja. Jau­niau­siam mū­sų sa­ va­no­riui yra 13, o vy­riau­siam – 80 me­ tų. Tai ro­do, kad sa­va­no­rys­tė ne­tu­ri am­ žiaus ap­ri­bo­ji­mų, ir pri­si­dė­ti prie šau­nių ini­cia­ty­vų ga­li vi­si no­rin­tys“, – sa­kė ak­ ci­jos or­ga­ni­za­to­rė, Sa­va­no­rių cent­ro va­ do­vė Grė­tė Švėgž­dai­tė.

Vil­niu­je pa­pras­čiau­ siai dau­giau ir įvai­ res­nių žmo­nių, priei­ na ir už­sie­nio tu­ris­tų. Sos­ti­nė tie­siog gy­ ves­nis mies­tas. Li­li­ja­na ir Ri­man­tas par­duo­da įvai­rius sal­dė­sius. Juos ga­li pa­ste­bi jau iš to­lo, o ko­jos prie jų kios­ke­lio žen­gia tar­si pa­čios. Gu­mi­nu­kai, le­ di­nu­kai, sal­dūs rie­šu­tai... Ge­riau nei Kau­ne

Ark­liu­kai – po­pu­lia­riau­si

Nors ir spau­džia šal­tu­kas, pre­ky­ bi­nin­kai ge­ros nuo­tai­kos ne­pra­ ran­da. Lan­ky­to­jus jie pa­si­tin­ka su šyp­se­na ir truk­te­li pe­čiais pa­klaus­ ti, kaip se­ka­si pre­ky­ba? Sa­vait­ga­lį bu­vo daug ge­riau, o sa­vai­tės pra­ džio­je nė­ra ko per daug ti­kė­tis. Ta­ čiau žmo­nės su­grįš.

miestas per savaitę Penk­ta­die­nis

Štai po­nia Ri­ma pre­kiau­ja įvai­ riais su­ve­ny­rais, o šuo­liuo­jan­čių ark­lių fi­gū­rė­lių tarp jų dau­giau­ sia. Jas žmo­nės daž­niau­siai ir per­ ka. Nie­ko keis­ta. Juk ar­tė­ja Ark­lio me­tai, to­dėl šio gy­vū­no fi­gū­rė­lė yra pui­ki sim­bo­li­nė do­va­na.

Pa­sak Ri­man­to, bū­tent rie­šu­tus žmo­nės no­riau­siai per­ka. Po­pu­lia­ rūs ir tra­di­ci­niai sal­dai­niai su pa­ ga­liu­ku „Gai­de­lis“. Li­li­ja­na ir Ri­ man­tas sa­ko at­vy­kę čia pre­kiau­ti iš Gar­lia­vos. Pa­siė­mė ato­sto­gų sa­ vo pa­grin­di­niuo­se dar­buo­se ir da­ bar pre­kiau­ja bei džiau­gia­si gra­žiu vaiz­du.

Pa­sak jų, vil­nie­čiai daug ge­res­ ni nei kau­nie­čiai. „Vil­niu­je pa­ pras­čiau­siai dau­giau bei įvai­res­nių žmo­nių, priei­na ir už­sie­nio tu­ris­tų. Sos­ti­nė tie­siog gy­ves­nis mies­tas“, – tei­gė jie. Ne­rin­ga at­vy­ko į Vil­nių iš Pa­ ne­vė­žio ir pre­kiau­ja įvai­riais žvė­ rie­nos ga­mi­niais. Žmo­nes prie jos kios­ko pa­trau­kia šer­no iš­kam­ša ir, ži­no­ma, kva­pai. Ne­rin­ga sa­ko, kad „Šer­no pė­da“ – tai šei­mos vers­ las. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo tė­vo po­ mė­gio me­džio­ti ir iš­si­plė­tė iki žvė­ rie­nos par­duo­tu­vė­lės. Vis dėl­to už šer­nie­ną vil­nie­čiams daug ska­nes­nė el­nie­na. Pa­sak pre­kiau­to­jos, ją daž­ niau­siai žmo­nės ir ren­ka­si. Taip pat mėgs­ta­ma brie­die­na bei stir­nie­na. Šei­mos vers­lu už­sii­ma ir po­nia Ais­tė. Ka­lė­dų mu­gė­je moteris pre­ kiau­ja me­duo­liais. Jų re­cep­tą kaž­ ka­da su­gal­vo­jo ma­ma, ir jis pa­si­ro­ dė toks vy­kęs, kad ga­liau­siai gi­mė ir vers­las. Po­nia Ais­tė sa­kė, kad žmo­ nės daž­niau­siai me­duo­lius per­ka kaip prie­dą prie pa­grin­di­nės do­va­ nos ir pa­tei­kia juos kaip sa­vo­tiš­ką sal­dų lin­kė­ji­mą. Ka­lė­dų mu­gė veiks iki pat gruo­džio 29-osios. Ta­čiau ne­rei­kė­tų ati­dė­lio­ti ap­si­lan­ky­ti jo­je nei iki šio, nei iki ki­to sa­vait­ga­lio. Kai žmo­nių ma­žiau, pre­ kiau­to­jams juk nuo­bo­du. Ko­dėl ne­ pras­kaid­ri­nus jiems nuo­tai­kos?

2013 12 05 2013 12 11

Šeš­ta­die­nis

Se­nis Ka­lė­da, su vi­sa nykš­tu­kų svi­ta Ka­ lė­dų eksp­re­su at­vy­kęs į Tra­kus, pa­skel­bė Ka­lė­dų sos­ti­nės šven­čių ma­ra­to­no pra­ džią. Tra­kai šie­met taps Ka­lė­dų Se­ne­lių sos­ti­ne, nes čia lan­ky­sis Len­ki­jos, Gru­ zi­jos, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos Ka­lė­dų Se­ne­ liai. Ka­lė­dų sos­ti­nė­je Links­my­bių sa­lo­je (Ka­rai­mų sa­la prie­šais Tra­kų sa­los pi­lį) laukia ne tik pra­mo­gos, bet ir pa­mo­kos. Se­nio Ka­lė­dos dai­no­mis ir pa­sa­ko­mis pra­si­dė­jęs šven­čių ma­ra­to­nas Ka­lė­dų Se­nių sos­ti­nė­je vyks iki pat sau­sio 12 d. ir links­mins kon­cer­tais, spek­tak­liais, žai­di­mais. Visi ga­lės pa­si­ner­ti į ak­ty­vias žie­miš­kas Ka­lė­dų sos­ti­nės pra­mo­gas – nuo čiuo­žyk­los ir es­ta­fe­čių iki orie­ta­vi­ mo­si var­žy­bų ir ka­lė­di­nio sa­fa­rio.

Sek­ma­die­nis Sug­rą­žin­ta ak­ci­ja „Iki pa­si­ma­ ty­mo prie ka­vos puo­de­ lio“, kai ne­mo­ka­mai pa­si­vai­šin­ti puo­de­ liu ka­vos ar ar­ba­ tos sen­j o­rams siū­lo 30 Vil­ niaus ka­vi­nių ir res­to­ra­n ų. Tie­sa, pir­mą­ jį sek­m a­d ie­ nį daug no­rin­ čių neat­si­ra­do. 2001 m. pra­si­dė­ ju­si ak­ci­ja „Iki pa­ si­ma­ty­mo prie ka­vos puo­de­lio“ per­nai pri­trau­

3

gruodžio 12–18, 2013

miestas

14p.

Kalėdų Senelis į įmonių vakarėlius jau neužsuka.

Švie­sos šven­tė tam­siau­siu me­tų lai­ku Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Penk­ta­die­nį Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je bus šven­čia­ma tra­di­ci­nė Šve­di­jos šven­tė – Šv. Liu­ci­jos die­na. Bažny­ čioje vykstantis ne­mo­ka­mas šven­ ti­nis kon­cer­tas yra Šve­di­jos am­ba­ sa­dos do­va­na Lie­tu­vos sos­ti­nei. Šve­di­jo­je – di­de­lis įvy­kis

n­čiais mais­to kva­pais.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

o Ka­lė­dų mu­gę

Jau 24-ą kar­tą mū­sų ša­ly­je šven­ čia­ma Šv. Liu­ci­jos – švie­sos grį­ži­ mo – die­na. Gruo­džio 13-ąją pa­ gal se­ną­jį Ju­li­jaus ka­len­do­rių bu­vo šven­čia­ma žie­mos sau­lėg­rį­ža. Šv. Liu­ci­ja iš Si­ra­kū­zų gy­ve­no Si­ci­li­ jo­je, gi­mė pa­si­tu­rin­čio­je šei­mo­je. Jos kan­ki­nys­tės is­to­ri­ja api­pin­ ta le­gen­do­mis. Vie­na jų pa­sa­ko­ ja, kad šv. Liu­ci­ja sa­vo mal­do­mis iš­gy­džiu­si ser­gan­čią mo­ti­ną. Šiai pa­svei­kus, jos par­da­vė vi­są sa­vo tur­tą ir iš­da­li­jo pi­ni­gus varg­šams. Dėl to­kio poel­gio su­py­kęs Liu­ci­jos su­ža­dė­ti­nis ir pa­skun­dęs ją teis­ mui, šis nu­tei­sė mer­gi­ną su­de­gin­ ti ant lau­žo. Ji mi­rė IV a.

Bus karš­to vy­no su mig­do­lais ir ra­zi­no­ mis, im­bie­ri­nių sau­ sai­nių, tra­di­ci­nių mie­li­nių ban­de­lių su šaf­ra­nu ir ra­zi­no­mis.

Laikas: Ka­lė­dų mu­gė veiks iki pat gruo­džio 29-osios.

kė 3,5 tūkst. sen­jo­rų, to­dėl ka­ vi­nės ti­ki­si, kad li­ku­sius ke­tu­ris sek­ma­die­nius, iki pat sau­sio 6 d., su­lauks kur kas dau­giau sve­čių, su­s i­d o­m ė­j u­s ių šia ak­ci­ja. Ka­ vi­nių at­sto­vai tei­gė, kad gar­ baus am­žiaus mies­tie­čiai ne­ sku­b a iš­ger­t i ne­mo­ka­mos ka­ vos ir skirs­ty­tis – jie bend­rau­ja ir vai­ši­ na­si de­ser­tu.

Antradienis

Automobilių eismas leistas Vilniaus pieti­ niu aplinkkeliu. Rekonstruotos trasos ilgis siekia 7,6 km ir driekiasi Kirtimų gatvės ruožu – nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos iki Kirtimų gatvės sankirtos su Eišiškių plentu. 2011–2013

Se­nas tra­di­ci­jas Šve­di­jo­je tu­ rin­ti Šv. Liu­ci­jos die­na kas­met šven­čia­ma gruo­džio 13-ąją. Pa­ sak Vil­niaus uni­ver­si­te­to Skan­ di­na­vis­ti­kos cent­ro šve­dų kal­bos dės­ty­to­jos Ra­mu­nės Damb­raus­ kai­tės-Mu­ra­lie­nės, Šve­di­jo­je vi­ du­ram­žiais gy­va­vo švie­sos šven­ tė tam­siau­sią me­tų nak­tį. Ta­čiau vė­liau bu­vo pri­mirš­ta. 1893 m. ši tra­di­ci­ja vėl at­gi­mė. O to­kį pa­grei­ tį kaip da­bar Šv. Liu­ci­jos šven­ tė įga­vo tik ta­da, kai Stok­hol­mo laik­raš­tis 1927 m. pa­skel­bė Liu­ci­ jos rin­ki­mus – gro­žio kon­kur­są iš­ rink­ti me­tų Liu­ci­ją. „Ta­da bu­vo su­reng­ta pir­ma vie­ša šv. Liu­ci­jos pro­ce­si­ja. Bu­vo bend­ra­dar­biau­ja­ma su įvai­rio­mis

m. įgyvendintas Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio projektas įvardijamas kaip su­ dėtingiausias pastarojo dešimtmečio ke­ lių sektoriaus projektas Lietuvoje, o sta­ tybos darbai vykdyti pagal tris sutartis, kurių bendra kaina yra 218,31 mln. litų.

or­ga­ni­za­ci­jo­mis ir ta tra­di­ci­ja iš­ li­ko iki šiol. Šve­di­jo­je gruo­džio 13 d. vi­sur – mo­kyk­lo­se, dar­že­liuo­se, li­go­ni­nė­se, ban­kuo­se, oro uos­te – ren­gia­ma šv. Liu­ci­jos pro­ce­si­ja. O Stok­hol­mo kon­cer­tų rū­muo­ se ar­ba „Glo­ben“ are­no­je bū­na ren­gia­mas di­džiu­lis gra­žus kon­ cer­tas, ja­me da­ly­vau­ja daug Liu­ ci­jų“ – pa­sa­ko­jo R.Damb­raus­kai­ tė-Mu­ra­lie­nė. Bal­ti ap­da­rai ir žva­kės

Per pro­ce­si­ją mer­gi­na, vaiz­duo­ jan­ti šv. Liu­ci­ją, vil­ki bal­tais dra­ bu­žiais, ku­riuos juo­sia rau­do­nas dir­žas, o ant gal­vos ne­ša žva­kių vai­ni­ką. Jos pa­ly­da – taip pat bal­ tai vil­kin­čios mer­gi­nos, tik žva­kes jo ne­ša ran­ko­se. Šve­dų kal­bos dės­ty­to­jos tei­ gi­mu, kar­tais pro­ce­si­jo­je bū­na ir va­di­na­mų­jų žvaigž­džių ber­niu­ kų su nykš­tu­kų ke­pu­rė­mis, kar­ tais pro­ce­si­jos ga­le ga­li ei­ti ir ke­ le­tas nykš­tu­kų. „Vie­na le­gen­dų pa­sa­ko­ja, kad Liu­ci­ja glo­bo­jo ka­li­nius ir ne­šda­ vo jiems mais­tą į tam­sias ka­me­ ras. No­rė­da­ma mais­to paim­ti kuo dau­giau, žva­kes ji už­si­dė­da­vo ant gal­vos“, – iš kur ga­lė­jo at­si­ras­ti žva­kių vai­ni­ko ant gal­vos pa­pro­ tys, pa­pa­sa­ko­jo dės­ty­to­ja. Liu­ci­jos var­das ki­lęs iš lo­ty­niš­ko žo­džio „lux“, ku­ris reiš­kia „švie­ są“. Tai­gi šv. Liu­ci­ja da­bar yra krikš­čio­niš­kas švie­sos sim­bo­lis. R.Damb­raus­kai­tės-Mu­ra­lie­nės tei­gi­mu, kar­tais šv. Liu­ci­ja dar va­di­na­ma ir ak­lų­jų glo­bė­ja. Esą jai per kan­ki­ni­mą bu­vo iš­dur­tos akys, bet ji vis tiek pra­re­gė­jo. Vyks­tant pro­ce­si­jai yra gie­ da­mos gies­mės, žy­miau­sia jų – „San­ta Lu­cia“, tik šve­diš­kai.

nių, tra­di­ci­nių mie­li­nių ban­de­lių su šaf­ra­nu ir ra­zi­no­mis – jos va­ di­na­mos šv. Liu­ci­jos ka­ti­nė­liais, iš ra­zi­nų pa­da­ro­mos aku­tės. Įp­ras­ tai dar bū­na ir man­da­ri­nų, sal­dai­ nių“, – apie vai­šių sta­lą pa­sa­ko­jo R.Damb­raus­kai­tė-Mu­ra­lie­nė. O gruo­džio 19 d. Skan­di­na­vis­ ti­kos cent­ro ir ki­ti stu­den­tai, jų drau­gai ir šei­mos na­riai, dės­ty­ to­jai kvie­čia­mi į Skan­di­na­vis­ti­kos cent­ro ren­gia­mą šven­tę. Pa­sak Skan­di­na­vis­ti­kos cent­ro ad­mi­ nist­ra­to­rės Lia­nos Ši­mans­kie­nės, tiek stu­den­tai, tiek dės­ty­to­jai ren­ gia links­mas pro­gra­mas, o po jų lau­kia tra­di­ci­nės vai­šės – karš­ tas vy­nas ir šaf­ra­ni­nės ban­de­lės. Šven­tė vyks V.Krė­vės au­di­to­ri­jo­ je, jos pra­džia – 18 val.

Kon­cer­tas Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je

Tai­gi ry­toj, gruo­džio 13 d., 18 val. Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je vi­si kvie­čia­mi iš­sklai­dy­ti žie­mos tam­są šv. Liu­ ci­jos ne­ša­ma švie­sa. Kon­cer­te da­ ly­vaus Ber­nar­di­nų baž­ny­čios gie­ do­ji­mo cho­rai. Po jo vi­si bus pa­kvies­ti į tra­di­ ci­nes Šve­di­jos am­ba­sa­dos ren­gia­ mas vai­šes. Jos vyks Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Di­džia­ja­me kie­me. „Bus karš­to vy­no su mig­do­lais ir ra­zi­no­mis, im­bie­ri­nių sau­sai­

Mies­to skai­čiai

Tra­di­ci­ja: Šve­di­jo­je gruo­džio

13 d. vi­sur – mo­kyk­lo­se, dar­ že­liuo­se, li­go­ni­nė­se, ban­kuo­se, oro uos­te – ren­gia­ma šv. Liu­ci­ jos pro­ce­si­ja. „Shutterstock“ nuo­tr.

2013 12 02–2013 12 07

Gimė

Iš­ke­lia­vo ana­pi­lin

nauji vil­nie­čiai

vil­nie­čių

Su­si­tuokė

Iš­sis­kyrė

po­rų

po­ros

220 124 53 45

4

gruodžio 12–18, 2013

miestas

Me­ro idė­jai – mo­kyk­lų „ne“ At­ro­do, ge­ri mies­to val­džios no­rai ne­pa­si­tei­sins – pa­mo­kų lai­ ko mo­kyk­los vė­lin­ti ne­ke­ti­na. O kai ku­rių mo­kyk­lų va­do­vai tvir­ti­na, kad to­kiais siū­ly­mais mė­gin­da­ma spręs­ti ry­ti­nes spūs­tis val­džia ne­gal­vo­ja apie moks­lei­vius, nes tai esą vi­siš­kai ne­su­si­ję da­ly­kai. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Sie­kė su­ma­žin­ti spūs­tis

Spūs­čių vie­ša­ja­me trans­por­te ry­ tais ir va­ka­rais per pi­ką, kai vi­si va­žiuo­ja į dar­bus, mo­kyk­las ar­ba vyks­ta iš jų na­mo, lyg ir bu­vo vi­sa­ da. Ta­čiau sos­ti­nė­je įvyk­džius vie­ šo­jo trans­por­to re­for­mą gy­ven­to­jai skun­džia­si, jog spūs­tys to­kios, kad net ne vi­sa­da vi­si no­rin­tys su­tel­pa į vie­šo­jo trans­por­to prie­mo­nę. No­rė­da­ma pa­ge­rin­ti šią si­tua­ci­ ją, o gal rei­kė­tų sa­ky­ti mė­gin­da­ma iš­tai­sy­ti kai ku­rias klai­das, mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­va ra­do išei­tį. Mo­ ky­mo įstai­goms, iš­sky­rus iki­mo­ kyk­li­nes įstai­gas ir pra­di­nes mo­ kyk­las, bu­vo pa­siū­ly­ta nuo 2014 m. pra­džios pa­mo­kas pra­dė­ti va­ lan­da vė­liau – ne nuo 8, kaip įpras­ ta, o nuo 9 val. Esą taip moks­lei­ viai ga­lė­tų pa­to­giau ry­tais at­vyk­ti į mo­kyk­lą. Ir čia su­si­dur­ta su vi­siš­ku pa­ra­ dok­su. Mies­to val­džia tei­gė sie­kian­ti ge­ro – leis­ti vai­kams il­giau pa­mie­ go­ti, pa­ge­rin­ti vi­sų gy­ven­to­jų si­tua­ ci­ją spūs­čių klau­si­mu, o štai kai ku­ rie mo­ky­mo įstai­gų va­do­vai ma­no, kad žars­ty­da­ma to­kius pa­siū­ly­mus sos­ti­nės val­džia kaip tik vi­siš­kai ne­ gal­vo­ja apie moks­lei­vius. Tie­sa, šis sa­vi­val­dy­bės siū­ly­mas nė­ra pri­vers­ti­nis, to­dėl mo­ky­mo įstai­gos tu­ri tei­sę ap­si­spręs­ti, no­ ri to ar ne. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to de­ par­ta­men­to di­rek­to­riaus Gin­ta­ ro Al­fon­so Pet­ro­nio tei­gi­mu, per va­do­vų pa­si­ta­ri­mą „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ pri­sta­tė mo­ki­nių ap­ klau­sos re­zul­ta­tus, ku­riuo­se pa­ro­ dy­ta, kaip mo­ki­niai at­vyks­ta į mo­ kyk­las. Ta­da mo­kyk­lų va­do­vams bu­vo duo­tas nu­ro­dy­mas mo­kyk­ lų ta­ry­bo­se svars­ty­ti pa­mo­kų pra­ džios vė­li­ni­mo klau­si­mą ir pa­teik­ ti svars­ty­mo re­zul­ta­tus. „Kal­ba­ma tik apie ke­tur­me­ tes gim­na­zi­jas. To­kių Vil­niu­je yra 18. Kol kas gau­tas nei­gia­mas li­ cė­jaus at­sa­ky­mas“, – kons­ta­ta­vo G.A.Pet­ro­nis.

96

įstai­gos

iš 123 Vil­niaus mo­kyk­lų pa­mo­kas pra­de­da 8, li­ku­sios – 8.30 ar 9 val.

Nep­ri­ta­rė dau­gu­ma tė­vų

Vil­niaus li­cė­jaus di­rek­to­rius Sau­ lius Jur­ke­vi­čius to­kį pa­si­rin­ki­mą paaiš­ki­no pa­pras­tai. „Dau­gu­ma – 80 pro­c. – mo­kyk­los tė­vų ko­mi­ te­to su­si­ti­ki­me da­ly­va­vu­sių tė­ vų iš­reiš­kė no­rą, kad lai­kas ne­bū­tų kei­čia­mas. Dau­gu­ma mū­sų mo­ ki­nių lan­ko pa­pil­do­mus už­siė­mi­ mus, pa­vė­li­nus pa­mo­kas jiems dėl to kil­tų pro­ble­mų“, – ar­gu­men­ta­ vo S.Jur­ke­vi­čius. Pak­laus­tas, kaip ap­skri­tai ver­ti­na to­kį sa­vi­val­dy­bės siū­ly­mą, di­rek­to­ rius tei­gė, kad siū­ly­mų ga­li bū­ti vi­ so­kių, kiek­vie­no tei­sė ap­si­spręs­ti, priim­ti jį ar ne. O to­kius po­ky­ čius da­ry­ti vi­du­ry moks­lo me­tų, jo nuo­mo­ne, nė­ra la­bai ge­ras spren­ di­mas.

Val­de­ma­ras Kau­pi­nis:

Ban­dy­da­ma spręs­ ti vie­šo­jo trans­por­ to spūs­čių klau­si­mą val­džia vi­siš­kai ne­ gal­vo­ja apie moks­ lei­vių mo­ky­mą­si ir ra­cio­na­lų dar­bą.

Gal li­cė­jus ir bu­vo pir­mas, ku­ris at­si­sa­kė vė­lin­ti pa­mo­kų lai­ką, ta­ čiau to­li gra­žu jis toks ne vie­nin­ te­lis. Vil­niaus gim­na­zi­jos, ku­rio­ se pa­mo­kos pra­si­de­da 8 val. ry­to, spren­di­mo jas pra­dė­ti va­lan­da vė­ liau taip pat ne­priė­mė. Prie­žas­tis – pa­pil­do­ma veik­la

Vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, dėl ko pa­tys moks­lei­viai ir jų tė­vai prieš­ta­rau­ja to­kiam po­ky­čiui, yra tai, kad dau­gu­ma vai­kų po pa­mo­kų tu­ri ki­tos veik­los. Dau­ge­lis jų lan­ko spor­to, mu­zi­kos, me­no, teat­ro mo­ kyk­las, bū­re­lius. „Svars­tė­me tą ga­li­my­bę, bet nu­ spren­dė­me ne­vė­lin­ti. Esa­me gim­ na­zi­ja ir tu­ri­me vien vy­res­nius moks­lei­vius pa­gal ug­dy­mo pla­ną, pa­mo­kos bai­gia­si apie 14.30–15.30 val. Jei­gu vė­lin­tu­me pa­mo­kas, jos baig­tų­si apie pu­sę pen­kių. Ta­da moks­lei­viai pa­tek­tų į ki­tą spūs­ tį. 90 pro­c. jų lan­ko ne­for­ma­liojo ug­dy­mo ins­ti­tu­ci­jas ar­ba mo­ko­si pa­pil­do­mai. Jiems pa­tek­ti į me­nų, spor­to, mu­zi­kos mo­kyk­las yra la­bai keb­lu. Tai ir yra vie­na svar­biau­sių prie­žas­čių“, – sa­kė Vil­niaus My­ ko­lo Bir­žiš­kos gim­na­zi­jos di­rek­to­ rius Val­de­ma­ras Kau­pi­nis. Vil­niaus Vy­tau­to Di­džio­jo gim­ na­zi­jo­je pa­mo­kos taip pat ne­bus vė­li­na­mos. Iš ap­klau­so­je da­ly­va­ vu­sių prieš pa­si­sa­kė 79 pro­c. tė­vų

ir vai­kų. Prie­žas­tis gim­na­zi­jos di­ rek­to­rė Da­nu­tė Bro­nė Pu­cho­vi­čie­ nė nu­ro­dė tas pa­čias – vai­kai tu­ri pa­pil­do­mos veik­los, pa­vė­li­nus pa­ mo­kų lai­ką tek­tų dar vė­liau grįž­ti na­mo. O da­bar dau­ge­lį jų į mo­kyk­lą at­ve­ža ir iš jos par­si­ve­ža tė­vai. Dėl mo­ky­mo spe­ci­fi­kos pa­mo­kų ne­vė­lins ir Na­cio­na­li­nė Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio me­nų gim­ na­zi­ja. „Pas mus, be bend­ro­jo ug­dy­mo, yra dar ir me­ni­nis, vai­kai mo­kyk­ lo­je pra­bū­na iki sep­tin­tos ar net aš­tun­tos va­lan­dos va­ka­ro. Jei bū­ tų vė­li­na­mas pa­mo­kų pra­džios lai­ kas, jie na­mo grįž­tų dar vė­liau. Tai jau tap­tų skaus­min­ga tė­vams, o ir vai­kams di­dė­tų ri­zi­ka“, – sa­kė me­ nų gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ro­mual­ das Kond­ro­tas. Ver­ti­na kaip ne­su­si­ju­sius

M.Bir­žiš­kos ir Vil­niaus Vy­tau­to Di­ džio­jo gim­na­zi­jų di­rek­to­rių nuo­ mo­ne, trans­por­to spūs­čių pro­ble­ ma vi­siš­kai ne­sie­ti­na su moks­lei­vių ug­dy­mu. Ir, kaip sa­kė M.Bir­žiš­kos gim­na­zi­jos di­rek­to­rius V.Kau­pi­nis, jei tik sa­vi­val­dy­bė neiš­leis prie­var­ ti­nio nu­ta­ri­mo, jie keis­ti lai­ko tik­ rai ne­no­ri. „Ban­dy­da­ma spręs­ti vie­šo­jo trans­por­to spūs­čių klau­si­mą val­ džia vi­siš­kai ne­gal­vo­ja apie moks­ lei­vių mo­ky­mą­si ir ra­cio­na­lų dar­ bą. Moks­lei­viai ry­te yra ke­lia­mi tė­vų, išei­nan­čių į dar­bą. O tė­vai sa­ vo dar­bo juk ne­vė­li­na. Tai­gi tą lai­ ką vai­kams tek­tų lauk­ti ir jis ne­bū­ tų ra­cio­na­liai iš­nau­do­ja­mas. Ki­tas da­ly­kas, esa­me gim­na­zi­ja, ir taip kas­dien yra kla­sių, ku­rios atei­na į ant­rą pa­mo­ką, tai­gi ne nuo 8, o be­ veik nuo 9 val.“, – aiš­ki­no M.Bir­ žiš­kos gim­na­zi­jos di­rek­to­rius. Prie da­bar­ti­nio lai­ko – 8 val. – ke­ti­na lik­ti ir Vil­niaus Rad­vi­lų bei Vil­niaus Žvė­ry­no gim­na­zi­jos. Pas­ ta­ro­jo­je pa­mo­kos vyks­ta dviem pa­ mai­no­mis, to­dėl, di­rek­to­rės Dai­vos Žiu­rie­nės tei­gi­mu, jie vė­lin­ti lai­ko ne­tu­ri ga­li­my­bės. Dar ga­lu­ti­nai šio klau­si­mo nė­ra pa­tvir­ti­nu­si Vil­niaus Užu­pio gim­ na­zi­ja, bet, jos di­rek­to­rės Vir­gi­ni­ jos Na­vic­kie­nės ma­ny­mu, mo­kyk­ la liks prie se­no­jo lai­ko. Tie­sa, 9 val. net la­bai pa­trauk­ li at­ro­do tiems, ku­rie jau se­niai to­ kiu lai­ku pra­de­da pa­mo­kas. Vie­na to­kių mo­kyk­lų yra Vil­niaus Va­si­li­ jaus Ka­čia­lo­vo gim­na­zi­ja. „Jau ko­ ne de­šimt me­tų pas mus pa­mo­ kos pra­si­de­da 9 val. Esa­me la­bai tuo pa­ten­kin­ti ir lai­min­gi“, – tei­ gė gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Ro­za Di­ men­to­va. Kei­čia vie­nas uni­ver­si­te­tas

Kiek ki­to­kia si­tua­ci­ja šiuo klau­si­ mu yra Vil­niaus aukš­to­sio­se mo­

Mo­ty­vas: pa­grin­di­nė prie­žas­tis, dėl ko dau­gu­ma mo­kyk­lų ne­su­tin­ka

vė­lin­ti pa­mo­kų lai­ko, yra ta, kad dau­ge­lis moks­lei­vių tu­ri už­kla­si­nės veik­los, lan­ko bū­re­lius, mo­ko­si pa­pil­do­mai. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kyk­lo­se. Pas­kai­tos vie­nuo­se uni­ ver­si­te­tuo­se pra­si­de­da 8, ki­tuo­se, įvai­riuo­se jų fa­kul­te­tuo­se – 8.30 ar net 9 val. Vil­niaus uni­ver­si­te­to stu­di­jų di­ rek­to­rės Je­ka­te­ri­nos Bort­ke­vič tei­ gi­mu, siū­ly­mas pra­dė­ti pa­skai­tas 9 val. bu­vo svars­ty­tas. Uni­ver­si­te­ tas suin­te­re­suo­tas pri­si­dė­ti ir prie kuo ko­ky­biš­kes­nio mies­to vie­šo­jo trans­por­to veik­los or­ga­ni­za­vi­mo, eis­mo są­ly­gų mies­te leng­vi­ni­mo. Ta­čiau, pa­sak stu­di­jų di­rek­to­rės, uni­ver­si­te­te yra 14 fa­kul­te­tų, kiek­ vie­na­me jų pa­skai­tų lai­ką le­mia dau­ge­lis veiks­nių: stu­den­tų skai­ čius, dės­ty­to­jų dar­bo krū­vis, au­ di­to­ri­jų užim­tu­mas, su­si­sie­ki­mo ga­li­my­bės ir kt. „Dėl to pa­skai­tos at­ski­ruo­se fa­ kul­te­tuo­se pra­si­de­da ir bai­gia­ si ne­vie­no­du me­tu: pen­kiuo­se jos pra­si­de­da 8, sep­ty­niuo­se – 9 val. Ma­gist­ran­tū­ros stu­den­tams pa­ skai­tos daž­niau­siai vyks­ta va­ka­ rais. Jei vi­suo­se fa­kul­te­tuo­se pa­ skai­tas pra­dė­tu­me nuo 9 val., jos baig­tų­si itin vė­lai, o tai la­bai ap­ sun­kin­tų fa­kul­te­tų dar­bą ir su­kel­ tų pa­pil­do­mų rū­pes­čių dės­ty­to­ jams bei stu­den­tams“, – paaiš­ki­no J.Bort­ke­vič.

Lai­ko vė­lin­ti ne­ke­ti­na ir 8 val. pa­skai­tas pra­de­dan­tis My­ko­lo Ro­ me­rio uni­ver­si­te­tas. 8.30 val. pa­ skai­tos pra­si­de­da Vil­niaus Ge­di­ mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te ir šį lai­ką stu­di­jų pro­rek­to­rius Ro­mual­ das Kliu­kas va­di­na la­bai tin­ka­mu. „No­rint keis­ti, rei­kė­tų vis­ką su­ de­rin­ti. Esa­me vie­na di­džiau­sių or­ga­ni­za­ci­jų Vil­niu­je, tu­ri­me 1700 dar­buo­to­jų. Jie tu­ri vai­kų. Ta­da tu­ rė­tų bū­ti su­de­rin­tas lai­kas ir mo­ kyk­lo­se, nes tė­vai pa­pras­tai pir­ma nu­ve­ža vai­kus į mo­kyk­las. Da­bar pa­skai­tos pra­si­de­da 8.30 val. Dar­ buo­to­jai pra­de­da dirb­ti 8 val. Pa­vė­ li­nus vis­kas la­bai nu­si­kel­tų į nak­ tį, – sa­kė stu­di­jų pro­rek­to­rius ir pri­dū­rė: – Man at­ro­do, kad mū­sų svei­ka­tai ir vi­sam ki­tam ge­rai, kai re­čiau vis­ką kai­ta­lio­ja­me. Kai iš­ju­ din­si­me esa­mą sis­te­mą, vė­liau at­ si­ras ki­tų siū­ly­mų.“ Dau­gu­mai pa­si­sa­kius nei­gia­mai, į sa­vi­val­dy­bės siū­ly­mus ir stu­den­ tų no­rus at­si­žvel­gė Lie­tu­vos edu­ ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas. Vie­šų­jų ry­ šių sky­riaus ve­dė­jas To­mas Pet­ry­la pa­tvir­ti­no, kad gruo­džio 3 d. rek­to­ ra­to po­sė­dy­je nu­tar­ta nuo 2014 m. sau­sio 1 d. pa­skai­tas stu­den­tams pra­dė­ti 8.30 val.

5

GRUODŽIO 12–18, 2013

MIESTAS

Nenusisukim nuo vienišo ar alkano Aštuntą kartą rengiama labdaros akcija „Maltiečių sriuba“ persikėlė į 23 Lietuvos miestų aikštes. Kitą savaitę savanoriai kvies ir sostinės praeivius sukurti Kalėdų stebuklą – padovanoti dubenėlį sriubos jos stokojantiems vienišiems, sunkiai sergantiems senoliams.

Sriuba bus verdama gruodžio 18 d. 11–14 val. Europos aikštėje (prie prekybos centro „Europa“); gruodžio 20 d. 12–16 val. Gedimino prospekte ties V.Kudirkos aikšte.

 Lemtis: veikla su „Jaunaisiais maltiečiais“ I.Čirbaitei leido suprasti, ką ji nori studijuoti ir apskritai veikti gy-

venime.

Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt

Praėjusią savaitę dėl šio tikslo susivienijo ir LRT labdaros koncerto „Maltiečių sriuba 2013“ žiūrovai, jie žemiau skurdo ribos gyvenantiems senukams paaukojo per 291 tūkst. litų. Prie šios sumos pridėjus anksčiau trumpaisiais numeriais paaukotas lėšas, bendra aukų suma perkopė pusę milijono – daugiau kaip 536 tūkst. – litų, kurie reiškia, kad seneliams bus padovanota per 153 tūkst. lėkščių sriubos. Paaukota didesnė suma nei pernai taip pat leis maltiečiams padidinti globojamų senelių skaičių visoje Lietuvoje. Maltiečiai visoje šalyje globoja daugiau nei 1200 vienišų senelių, tačiau lėšų, už kurias kasdien vežamas karštas maistas, iki šiol pakakdavo tik 300 jų. „Nors kai kada sakoma, kad žmonių gerumas prabunda tik prieš Kalėdas, geriau bent prieš jas nei niekada. Dalytis žmonės nori, tik reikia juos paskatinti. O savanoriai džiaugiasi ir galimybe padovanoti šilumos dalelę asmeniškai tiems, kam jos reikia. Kiekvienas savanorių aplankomas žmogus – senelis ar vaikas – parodo, kad laukia tavęs, leidžia jaustis reikalingam. Gera būti reikalingam, reikšmingam. Šis jausmas savanorius ir veda į priekį“, – „Vilniaus dienai“ apie savanorystės misiją ir jos reikšmę jaunam žmogui pasakojo jaunoji maltietė studentė Iveta Čirbaitė. – Dar prieš kelerius metus labdaros renginių šventiniu periodu nebuvo tiek daug kiek šiemet. Ar nejaučiate sumenkusio dėmesio savajai, „Maltiečių sriubos“, akcijai? – Ne. „Maltiečių sriubos“ renginiai vyksta jau ne vienus metus, žmonės puikiai žino, kokia tai akcija, mielai prisideda, aukoja. Tikrai jaučiame žmonių palaikymą šiai iniciatyvai ir džiaugiamės tuo. Be to, mūsų, savanorių, patirtis skleidžiant žinią irgi yra didesnė, jau žinome, kaip prieiti prie žmonių, kaip su jais kalbėti, kaip pakviesti juos paragauti sriubos.

– O kaip prieiti prie jaunimo, kad aukojimo, nesavanaudiškos pagalbos idėjos jam pasirodytų artimos? – Ieškome būdų, vis naujesnių ir įdomesnių. Patys esame jauni žmonės, suprantame, ko bendraamžiai nori, kaip žvelgia. Svarbiausia – pasiūlyti jiems tinkančios ir patinkančios veiklos, parodyti, kad jų geros idėjos gali būti įgyvendintos. Skatiname dalytis – nebūtinai materialiais dalykais, bet savo idėjomis, geranoriškumu, laiku. Tai gali būti ir pyrago kepimas su vaikų dienos centro lankytojais, ir pagalba jiems mokantis, ir darbas su neįgaliais vaikais ar seneliais, ir pagalba organizuojant renginius, rašant straipsnius, ekskursijų palyda.

Blogiausias jausmas apima tuomet, kai bandai užkalbinti žmogų, o jis net neatsisuka į tave, kai praeina pro tave, lyg būtum nematomas. – Kas yra jaunieji maltiečiai? – Tai jaunimas nuo 14 iki 29 metų, norintys padėti, dalytis, atrasti tikras vertybes, atskleisti savo geriausias savybes. Vėliau galima prisijungti prie vyresnių maltiečių, kurie užsiima kitokiais projektais. Vilniuje yra apie 70 aktyvių savanorių, o iš viso Lietuvoje veikia 26 „Jaunųjų maltiečių“ grupės. Visų jų pagrindinė veikla – socialinė pagalba. – Kada jūs pati pradėjote savanoriauti? – Vienuoliktoje klasėje. Pirma pradėjo savanoriauti mano draugė, ji ir pakvietė mane, nes vienai buvo lyg ir nedrąsu. Nuėjau, susidomėjau ir štai jau ketverius metus pati esu savanorė. Galiu patikinti, kad veikla su „Jaunaisiais maltiečiais“ man leido suprasti, ką noriu stu-

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

dijuoti ir apskritai veikti gyvenime. Be to, čia susiformuoja draugų – žmonių, mąstančių taip pat kaip tu – grupė. – Kokias studijas jus paskatino pasirinkti darbas savanorių organizacijoje? – Socialinį darbą. Labai noriu ir tikiuosi dirbti pagal savo profesiją. Labiausiai – dirbti su negalią turinčiais vaikais. Dabar neįgalius vaikus lankau kaip savanorė. – Kuo jums patraukli idėja dirbti su neįgaliais vaikais? – Nes aš matau ir jaučiu, koks jiems svarbus kiekvienas mano, kol kas kaip savanorės, apsilankymas, tegu ir porą valandų per savaitę. Net į autobusų stotelę atbėga pasitikti, nesvarbu, pavasarį ar rudenį. Visuomenėje vis dar jaučiama tam tikra neįgaliųjų baimė, nejaukumas būnant šalia. Pati galėčiau pasakyti, kad tai, kas nepažįstama, iš pradžių išties gali gąsdinti, bet kai nuolat esi šalia negalią turinčių vaikų, tarp jų, imi jos nepastebėti. Pavyzdžiui, dirbti su seneliais, rūpintis jais man asmeniškai yra gerokai sunkiau. Labai gaila jų, vienišų, apleistų, nelankomų. Ir atrodo, kad tavo apsilankymas visada yra per trumpas. Dviprasmiai jausmai apima. – Ko mokotės iš globojamų žmonių? – Savanoriavimas – apskritai svarbios gyvenimo pamokos. Iš vaikų mokausi nuoširdumo, džiaugsmo, atvirumo ir kūrybingumo. O iš praktinės pusės, savanoriaudamas mokaisi bendrauti su žmonėmis, prieiti prie jų su rūpesčiu, meile, žmogiškumu. Pagal profesiją man reikės dirbti su įvairiomis žmonių grupėmis, ir to mokausi. – Tenka susidurti su skeptišku požiūriu į savanorystę? – Taip, labai dažnai, ypač organizuojant kitus renginius nei „Maltiečių sriuba“. Būna ir užgaulių žodžių. Pavyzdžiui, rengėme „Lurdo žvakių“ projektą, stovėjome prie

Katedros. Buvo labai šaltas pavasaris. Priėjusi viena moteris paklausė, ar mums šalta. Atsakėme, kad labai. Tuomet ji rėžė: „Todėl, kad jūsų širdys šaltos.“ Tikrai įskaudino tokie žodžiai. Būna žmonių, kurie prie tos pačios Katedros pradeda sakyti, kad Dievo nėra, jei vyksta tokie liūdni dalykai. Blogiausias jausmas apima tuomet, kai bandai užkalbinti žmogų, o jis net neatsisuka į tave, nenori klausyti ir eina šalin, kai praeina pro tave, lyg būtum nematomas. Tuomet viduje trumpam atsiranda savotiška baimė prieiti prie kitų žmonių, kurie galbūt geranoriškiau nusiteikę. Bet ją įveikiame. – Ar jaunasis maltietis privalo būti tikintis? – Maltos ordinas yra ne tiesiog savanorių organizacija, o tikras krikščionių ordinas, skaičiuojantis tūkstantmetį. Jo savanoriai vadovaujasi krikščioniškosiomis vertybėmis, bet nėra jokio reikalavimo, kad prisijungti galėtų tik tikintys žmonės. Laukiami visi. Mūsų grupėje yra ir ateistų, buvo ir budistė. Tiesiog nereikėtų nustebti, jei, pavyzdžiui, stovyklose pietus pradedame malda, o per renginius nueiname į mišias. – Ar savanorystę pavadintumėte gyvenimo būdu? – Taip. Šiandien be savanorystės nebeįsivaizduoju savo gyvenimo, neįsivaizduoju, kad galėčiau dėl kokių nors priežasčių jos atsisakyti. Kada nors laiko jai natūraliai sumažės, bet kad ši veikla dings, nemanau.

Aukoti galima skambinant arba siunčiant žinutę trumpaisiais numeriais 1416 – auka 2 litai, 1417 – auka 5 litai, 1418 – auka 10 litų; norimą sumą pervedant per interneto puslapį www.aukok.lt arba akcijos interneto svetainę www.maltieciusriuba.lt.

6

gruodžio 12–18, 2013

miestas

Italų ar­chi­tektų pa­ sta­ty­tos Vil­niaus ba­ro­ko baž­ny­čios, vis ne­bai­gia­ma re­ konst­ruo­ti Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ka, Vil­niaus pi­lys, aikš­ tės, par­kai, gar­su­sis Ge­di­mi­no kal­nas, at­ kur­tie­ji Val­dovų rū­ mai. Tai kultū­ros pa­vel­das, dėl ku­ rio skau­da ir ku­ris pri­va­lo gy­vuo­ti.

Svar­bu: mūsų ša­lies sos­tinė­je – dau­gybė kultū­ros pa­vel­do ob­jektų, ku­riems būti­nas dėme­sys ir prie­žiū­ra.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Kokį Vil­nių mes ku­ria­me? Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­čiūtė k.vaitkeviciute@diena.lt

Rei­kia aiš­kios vi­zi­jos

Praė­ju­sią sa­vaitę Vil­niaus dai­ lės aka­de­mi­jo­je bu­vo su­reng­ta ap­ skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­ja „Vil­niaus kultū­ros pa­vel­do ap­sau­ga: neiš­si­ pildę lūkes­čiai ir pra­ra­di­mai“. Į ją su­si­rin­ko būrys gar­bių žmo­nių – is­to­rikų, ar­chi­tektų, mu­zie­ji­ninkų, po­li­ti­kos na­rių, mies­to ta­ry­bos at­ stovų ir kitų. Pag­rin­di­nis šio su­si­ti­ ki­mo tiks­las – ap­tar­ti svar­biau­sius Vil­niaus kultū­ros pa­vel­do klau­si­ mus, ras­ti spren­di­mus, kaip pa­ge­ rin­ti sun­kią si­tua­ciją. Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys ir bu­ vęs Vil­niaus me­ras Ro­lan­das Pak­ sas sa­vo kalbą pra­dėjo per­skai­ty­ da­mas ži­nomų Vil­niu­je gy­ve­nu­sių žmo­nių min­tis apie miestą. Jis tei­ gė, kad Vil­nius vi­sa­da bu­vo kultū­ ros mies­tas, net virtęs im­pe­ri­jos pa­kraš­čiu, ne­tekęs cent­ro reikš­ mės jis ne­pra­ra­do kultū­ros eu­ro­ pinės di­men­si­jos. „Vil­nius su sa­vo šim­ta­me­čiu uni­ ver­si­te­tu, jo bib­lio­te­ka, su se­niau­ sio­mis baž­ny­čio­mis, vie­nuo­ly­nais ir šian­dien tebė­ra svar­biau­sias Lie­ tu­vos eu­ro­pie­tiš­ku­mo ar­gu­men­tas. Jis – mūsų vals­tybės sos­tinė, ypa­ tin­gas mies­tas. Čia tu­ri­me ne tik aiš­kiai su­vok­ti tra­di­ciją, pa­žin­ti, ty­ rinė­ti, puo­selė­ti dau­gia­tau­čio pa­vel­ do ver­ty­bes, bet ir kur­ti mo­der­naus tau­tiš­ku­mo kultūrą. Vil­nius tu­ri tap­ti tik­ru aukš­to­sios lie­tu­vių na­ cio­na­linės kultū­ros stu­dijų ir sklai­ dos cent­ru Eu­ro­po­je“, – dis­ku­si­jo­je kalbė­jo par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­ mas“ ly­de­ris R.Pak­sas bei pa­ra­gi­no vi­sus su­si­tar­ti, su­si­kur­ti aiš­kią vi­ ziją, koks mies­tas yra ku­ria­mas ir kokį jį no­ri­ma ma­ty­ti atei­ty­je. Ka­da ati­da­rys bib­lio­teką?

Eu­ro­par­l a­m en­ta­ro įsi­t i­k i­n i­m u, idė­ja „Vil­nius – Eu­ro­pos kultū­ros sos­tinė“ dar ga­li būti rea­bi­li­tuo­ta ir atei­ty­je iš nau­jo įgy­ven­din­ta ne tik kaip pro­ginė ak­ci­ja, o kaip įpras­ min­tas mūsų mies­to įvaiz­dis. Kalbė­da­mas apie pa­veldą R.Pak­ sas už­si­minė apie ba­ro­ko meną, ku­ris Vil­nių pa­siekė ne per tar­

pi­nin­kus, kaip go­ti­ka, o tie­siog iš Ita­li­jos. Vil­niaus ba­ro­ko baž­ny­čias statė di­dikų ir vie­nuo­lynų pa­kvies­ ti italų ar­chi­tek­tai ar­ba jų mo­ki­niai. „At­ku­ria­me, res­tau­ruo­ja­me seną­ sias ver­ty­bes, bet ne ma­žiau nei jų iš­sau­go­ji­mas mums tu­ri rūpė­ ti, ką ir kaip šian­dien sta­to­me Vil­ niu­je, ko­kia ar­chi­tektū­ra šian­dien atei­na į mūsų miestą“, – apie ar­ chi­tektū­rinį pa­veldą su­si­mąsty­ti kvietė R.Pak­sas. Ant­ra jo iš­sa­ky­ta min­tis – dėl na­cio­na­li­nio sta­dio­no. Pa­sak eu­ro­ par­la­men­ta­ro, šį pro­jektą būti­na iš nau­jo įver­tin­ti dėl pa­si­rink­tos vie­ tos ir ar­chi­tektū­ri­nių spren­dimų. Jis iškėlė ir nuo 2008-ųjų ne­ bai­gia­mos re­konst­ruo­ti Na­cio­na­ linės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ kos klau­simą. „Bib­lio­te­ka yra la­bai svar­bus kultū­rinės ir edu­ka­cinės veik­los fe­no­me­nas, vi­suo­menės puo­selė­jamų ver­ty­bių, išp­ru­si­mo, vals­tybės in­te­lek­tua­li­nio gy­ve­ni­ mo veid­ro­dis. Ar ga­li­me sa­vo Na­ cio­na­linę bib­lio­teką va­din­ti tau­tos pa­si­did­žia­vi­mu?“ – klausė R.Pak­ sas. Jis pa­teikė skai­čius: bib­lio­te­ kos re­konst­ruk­ci­jai nu­ma­ty­ta 85,7 mln. litų. Iki šių metų gruod­žio 31 d. skir­ta 37,7 mln. litų. Va­di­na­ si, dar rei­kia 48 mln. litų. Tai reiš­ kia, kad re­konst­ruk­ci­ja dar truks ma­žiau­siai pen­ke­rius me­tus – iki 2018 m. „Būti­na iš esmės keis­ti pra­ktiką, kai kas­met lėšų ski­ria­ma po tru­ putį. Ma­nau, kad bib­lio­te­kos re­ konst­ruk­ci­ja tu­ri būti baig­ta iki 2015 m. vi­du­rio“, – pa­reiškė bu­ vęs sos­tinės me­ras. Aikštė me­na so­vietų lai­kus

R.Pak­sas pra­bi­lo ir apie Lu­kiš­kių aikštę, ku­ri per am­žius yra suau­gu­ si su is­to­ri­ne tau­tos kan­čių ir kovų at­min­ti­mi. „Šiais me­tais mi­ni­me 1863 m. su­ki­li­mo prie­š Ru­si­jos im­pe­ri­jos vald­žią 150-ąsias me­ti­nes. Lu­kiš­ kių aikštė – ne tik su­ki­li­mo da­ly­ vių eg­ze­ku­ci­jos, bet ir so­vie­tinės oku­pa­ci­jos aukų rep­re­sijų vie­ ta. Atkū­rus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ mybę, il­gai puo­selė­ta min­tis Lu­ kiš­kių aikštė­je įam­žin­ti so­vie­ti­nių

rep­re­sijų ir KGB aukų, laisvės ka­ rių at­mi­nimą iki šiol lie­ka ne­įgy­ ven­din­ta“, – kons­ta­ta­vo eu­ro­par­ la­men­ta­ras ir pa­ra­gi­no vil­nie­čius pa­rei­ka­lau­ti iš mies­to ta­ry­bos iki 2015 m. pa­bai­gos per­tvar­ky­ti Lu­ kiš­kių aikštę iš so­vie­ti­nių laikų sim­bo­lio į lais­vos tau­tos idea­lus įkūni­jan­čią erdvę. Sie­kiant su­stab­dy­ti ar­chi­tektū­ rinį Vil­niaus ny­kimą, už­tik­rin­ ti dar­nią plėtrą, R.Pak­so tei­gi­mu, rei­ka­lin­ga įkur­ti na­cio­na­linę mies­ to ur­ba­nis­tinės rai­dos ko­le­giją.

te, nie­ko bend­ra su Lie­tu­vos vals­ tybės is­to­ri­ne tra­di­ci­ja ne­tu­ri. „O kal­bant apie kultū­ri­nių ren­gi­nių ren­gi­mo pa­tirtį, jie ne­la­bai su­pran­ ta ir net ne­no­ri su­pras­ti tos se­no­ sios tra­di­ci­jos“, – tvir­ti­no Val­dovų rūmų mu­zie­jaus di­rek­to­rius.

Rūpes­tis – pi­lių te­ri­to­ri­ja

Ar­chi­tek­to res­tau­ra­to­riaus dr. Na­ pa­lio Kit­kaus­ko nuo­mo­ne, reikė­ tų at­kur­ti Šv. Onos ir Šv. Bar­bo­ ros baž­ny­čių mau­zo­liejų. Pa­sak jo, med­žia­gos yra, ty­rimų tam ne­be­ reiktų.

Siū­lo at­kur­ti Rad­vilų rūmus

Dau­ge­liui bu­vu­sio pre­zi­den­to iš­sa­ kytų min­čių pri­tarė is­to­ri­kas, Lie­ tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės val­dovų rūmų mu­zie­jaus di­rek­to­ rius dr. Vy­das Do­lins­kas. Pa­sak jo, svar­biau­sias kiek­vie­nos vals­tybės sos­tinės ženk­las yra ne uni­ver­si­te­ tas, ne ka­ted­ra, nes svar­bes­niuo­se mies­tuo­se jų sto­vi po ke­lias. O pa­ grin­dinė re­zi­den­ci­ja, rūmai, pi­lis. „Tai­gi at­ku­ria­mas pi­lių komp­ lek­sas, at­kur­tie­ji Val­dovų rūmai, ku­rie ke­lis šim­tus metų bu­vo vals­ tybės cent­ras, yra tas mūsų sos­ tinės sim­bo­lis, ženk­las, sos­tinės karū­na, – sakė dr. V.Do­lins­kas. – Džiau­giamės, kad šie­met pa­ga­liau tu­ri­me sa­vo na­mus ir ga­li­me pra­ dėti vys­ty­ti kultū­rinę, švie­čiamąją, mu­zie­jinę, vals­tybės rep­re­zen­ta­ cinę veiklą.“ Ka­dan­gi Val­dovų rūmų mu­zie­ jus, jo di­rek­to­riaus tei­gi­mu, ne­tu­ ri jo­kių sau­gyklų, nėra ten edu­ka­ ci­jos cent­ro, ar­chy­vo, bib­lio­te­kos erd­vių, jau se­niai svars­to­ma idė­ja at­kur­ti Rad­vilų rūmus. Kaip sakė dr. V.Do­lins­kas, juo­se būtų ga­li­ma įkur­ti at­vi­ras sau­gyk­las. Mu­zie­ jus sau­go ke­lis šim­tus tūkstan­ čių na­cio­na­li­nio pa­vel­do ob­jektų, jų priei­na­mu­mui, res­tau­ra­ci­jai, jiems sau­go­ti, edu­ka­ci­niams tiks­ lams, bib­lio­te­kai, ar­chy­vui pa­talpų la­bai trūksta. Is­to­ri­ko įsi­ti­ki­ni­mu, atei­ties kar­toms būti­na pa­lik­ti sa­ vo pėdsaką. Jis kvietė ap­svars­ty­ti ir Pran­ ciš­konų vie­nuo­ly­no klau­simą. Esą vie­nuo­lių bend­ruo­menė, ku­ri šian­dien yra įsikū­ru­si ta­me pa­sta­

Ro­lan­das Pak­sas:

At­ku­ria­me, res­tau­ ruo­ja­me seną­sias ver­ty­bes, bet ne ma­ žiau nei jų iš­sau­go­ji­ mas mums tu­ri rūpė­ ti, ką ir kaip šian­dien sta­to­me Vil­niu­je.

Jis pri­minė ir 1999 m. su­šauk­tos ko­mi­si­jos dėl Vil­niaus pi­lių, ku­rias va­di­na mies­to ir vi­sos Lie­tu­vos šir­ di­mi, atei­ties spren­di­mus. Vie­nas jų bu­vo at­kur­ti Val­dovų rūmus, ki­ tas – Vil­niaus pi­lis. „At­kur­ti tai at­kur­ti, bet at­si­ gręžki­me į Ge­di­mi­no kalną. Man at­ro­do, kad jam rei­kia ypa­tin­go dėme­sio“, – su­si­rūpi­ni­mo ne­slėpė ar­chi­tek­tas res­tau­ra­to­rius. Kad būti­na tvar­ky­ti pi­lių te­ri­to­ riją, ypač dau­giau dėme­sio skir­ti Kalnų par­kui, nes jis la­bai ap­leis­ tas, sakė Vil­niaus pi­lių vals­ty­bi­nio kultū­ri­nio re­zer­va­to di­rek­ci­jos di­

rek­torė Aud­ronė Kas­pe­ra­vi­čienė. Pa­sak jos, no­rint te­ri­to­riją su­tvar­ ky­ti, rei­kia at­lik­ti ty­ri­mus ir pa­ reng­ti pla­na­vi­mo schemą. Ji jau bu­vo pra­dėta reng­ti 2008 m., bet prie­š me­tus bu­vo su­stab­dy­ta tei­ giant, kad Pi­lių re­zer­va­to te­ri­to­ri­ jos ri­bos tiks­li­na­mos. Tai­gi kai pla­ na­vi­mo sche­ma bus baig­ta, vie­nas svar­biau­sių klau­simų, A.Kas­pe­ra­ vi­čienės tei­gi­mu, – kaip bus tvar­ ko­mas Kalnų par­kas. Vals­ty­bei rei­ka­lin­gas stu­bu­ras

Sa­vo kal­bo­je R.Pak­sas, be ar­chi­ tektū­ri­nių mūsų kultū­ros pa­ minklų, iškėlė ir gim­to­sios kal­bos klau­simą: „Ar tik­rai ga­li­me būti ra­ mūs, kad vals­ty­binė kal­ba to­kia ir liks?“ Tu­ri­me tur­tingą žo­dyną ir or­na­men­tiką, o gatvė­se pui­kuo­ja­si už­ra­šai anglų kal­ba. „Ma­nau, Lie­tu­va pir­miau­sia tu­ ri iš nau­jo su­for­muo­ti sa­vo vals­ tybės pa­vel­do stra­te­giją „Lie­tu­va XXI a.“, ta­da bus ga­li­ma konst­ ruk­ty­viau kalbė­ti apie in­teg­ra­ciją, glo­ba­li­za­ci­jos iššū­kius ir ki­ta. Mū­ sų sie­kis turėtų būti kur­ti mo­dernų tau­tiš­kumą, sąži­ningą, dorą ir lai­ mingą vi­suo­menę, ku­rio­je šimt­ me­čiais puo­selė­ta kultū­ra ir ver­ tybės de­ra su glo­ba­laus pa­sau­lio ne­ša­ma pa­žan­ga“, – kalbė­jo jis. Api­bend­rin­da­mas dis­ku­si­jo­je iš­girs­tas min­tis, eu­ro­par­la­men­ta­ ras teigė, kad glo­ba­li­za­ci­jos rit­mas ne­tvir­tas vals­ty­bes nu­šluo­ja. Pa­ sak jo, tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­ do, kad ten vis­kas ge­rai, vis­kas ger­ bia­ma. „Pas­kui, žiūrėk, jau ir ta­vo kultū­ ra, tra­di­ci­ja tam­pa ne­be taip ger­bia­ ma, kal­ba tam­pa ne­be taip mėgsta­ ma. Mūsų tau­ta – di­din­ga, bet ne­gau­si, todėl pri­va­lo­me turė­ti stu­ burą, pra­de­dant is­to­ri­ja, bai­giant už­ra­šais ant gat­vių len­te­lių. To­kios dis­ku­si­jos duo­da gerą kryptį, kas tas stu­bu­ras turėtų būti, – sakė R.Pak­ sas ir pri­dūrė: – Vals­tybės kūri­ mas su­si­de­da iš trijų etapų: ją rei­ kia įkur­ti, su­stip­rin­ti eko­no­miką ir puo­selė­ti kultūrą. Jei nors vie­no šio eta­po ne­bus, vals­tybės ne­turė­si­me. Min­tis ma­te­ria­li­zuo­ja­si, tai­gi ti­kiu, kad iš­sa­ky­to­sios virs veiks­mu.“

7

gruodžio 12–18, 2013

miestas

Sau­gos nuo „For­tum“ bul­do­ze­rio

Gy­ven­to­jams ke­liant vis di­desnį ne­pa­si­ ten­ki­nimą dėl „For­tum“ planų sta­ty­ti nau­ jas ga­lin­gas šiukš­lių de­gi­ni­mo ga­myk­las, net ir ša­lia draus­ti­nių, pra­bu­do ir po­li­ti­kai.

Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Sąvar­ty­nas mies­te?

„Rei­kia su­lauk­ti, kol bus pa­reng­ tas nau­jas Ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos pla­nas, ir at­si­žvelg­ti į vi­suo­menės nuo­monę. Ma­tau, kad vers­las per­ žengė bet ko­kias pa­do­ru­mo ri­bas: ne­svar­bu, nuo­dys jis gy­ven­to­jus ar ne, tu­ri pi­nigų ir ne­va ga­li sta­ty­ ti ga­myklą. Žmonės ka­ria­vo prie­š Ka­zo­kiš­kių sąvar­tyną, o da­bar sąvar­tyną ga­li turė­ti mies­te. Tu­ri­ me ži­no­ti, kiek at­liekų per­dir­bi­mo ga­myklų mums rei­kia, o ne 800 m at­stu­mu sta­ty­ti dvi šiukš­lių de­gi­ni­ mo ga­myk­las“, – aiš­ki­no Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Al­ gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas. Ko­mi­te­tas tre­čia­dienį svarstė krei­pimą­si į Vy­riau­sybę dėl at­liekų de­gi­ni­mo ga­myklų plėtros stab­dy­ mo. Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis pri­minė, kad Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas vien bal­sa­vi­mu ir Vy­riau­sybės pri­ta­ri­mu ne­ga­li su­ stab­dy­ti vers­lo plėtros planų, todėl mi­nist­ras da­bar­tinę tvarką ruo­šia­ si keis­ti ki­tais būdais.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Lie­tu­va ne­ga­li tap­ti Eu­ro­pos sąvar­ty­nu. Jei tik Sei­mas pri­tars šiuo me­tu ren­gia­miems Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­si­ūly­mams, ko­ge­ne­ra­ci­nių elekt­ ri­nių plėtrą ir ga­lin­gumą vals­tybės galės ri­bo­ti pa­gal rea­lius su­si­da­ riu­sių at­liekų kie­kius ir jų tvar­ky­ mo po­rei­kius. Pa­sak V.Ma­zu­ro­nio, da­bar­tinė tvar­ka ydin­ga, nes leid­žia sta­ty­ti kiek tik no­ri ir ko­kio no­ri ga­lin­gu­mo ko­ge­ne­ra­ci­nių elekt­ri­ nių, jei tik pro­jek­tai ati­tin­ka sąly­ gas bei rei­ka­la­vi­mus. „Bend­rovė „Ree­ner­gy“ bu­vo ga­vu­si at­liekų de­gi­ni­mo ga­myk­ los sta­tybų lei­dimą, bet Te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ ja pa­manė, kad jis bu­vo su­teik­tas pa­žeid­žiant įsta­ty­mus, o „For­ tum“ to­liau pla­nuo­ja sta­ty­ti Vil­ niaus ko­ge­ne­ra­cinę elekt­rinę. Pa­ gal įsta­ty­mus ga­li at­si­ras­ti dar pen­ki no­rin­tys sta­ty­ti at­liekų de­ gi­ni­mo ga­myk­las, bet to­kia si­tua­ ci­ja yra ne­ge­ra, ne­ži­nau, kodėl nie­ kas anks­čiau ne­tvarkė įsta­ty­minės bazės. Jei in­ves­ta­vus ši­tiek mi­li­jonų ga­myk­los bus pa­sta­ty­tos ne bio­ku­

rui ga­min­ti, bet at­lie­koms de­gin­ ti, ma­nau, vers­las ieš­kos ga­li­my­bių vež­ti at­lie­kas iš už­sie­nio. Bet Lie­ tu­va ne­ga­li tap­ti Eu­ro­pos sąvar­ty­ nu“, – ga­li­mus sce­na­ri­jus dėlio­jo ap­lin­kos mi­nist­ras. V.Ma­zu­ro­nio tei­gi­mu, mi­nis­te­ri­ jos ren­gia­mi pa­si­ūly­mai turės di­ desnę įtaką nei Ap­lin­kos ap­sau­ gos ko­mi­te­to na­rių bal­sai. Jis sakė, kad, re­mian­tis ren­gia­mais pa­si­ūly­ mais, Vy­riau­sybė galėtų už­tik­rin­ti tei­sinį at­liekų per­dir­bi­mo ga­myklų ga­lin­gu­mo re­gu­lia­vimą pa­gal Stra­ te­gi­nia­me at­liekų tvar­ky­mo pla­ne 2014–2020 m. nu­ma­tytą at­liekų, ga­limų de­gin­ti, kiekį. „For­tum“: mes dir­bam sa­vo darbą

„For­tum“ at­sto­vas spau­dai And­rius Kas­pa­ra­vi­čius sakė, kad jei ko­mi­te­ to bal­sais ir Vy­riau­sybės pri­ta­ri­mu būtų priim­tas nu­ta­ri­mas stab­dy­ti bend­ro­vių plėtrą, jų veik­la būtų vil­ ki­na­ma ir at­liekų tvar­ky­mo pro­ble­ mos ne­būtų išspręs­tos. Ne­ga­na to, po­li­ti­ne va­lia priim­tas spren­di­mas ri­bo­ti vers­lo darbą būtų nei­gia­mas sig­na­las po­ten­cia­liems už­sie­nio in­ ves­tuo­to­jams. „Po­li­ti­kai dir­ba sa­vo darbą, o mes – sa­vo. Jei jie ma­no, kad yra pa­grin­do stab­dy­ti naujų ga­ myklų stei­gimą, tai jų rei­ka­las, nes tai­syk­les, pa­gal ku­rias vei­kia­me, nu­sta­to jie. Elg­simės taip, kaip jie nu­spręs. Ta­čiau veik­los stab­dy­mas nie­ka­da ne­duo­da jo­kių re­zul­tatų“, – sakė A.Kas­pa­ra­vi­čius. Jis skai­čia­vo, kad, sta­tant „For­ tum“ ga­myklą Klaipė­do­je, nuo pir­ mo­jo do­ku­men­to pa­ren­gi­mo iki ko­ mer­cinės veik­los pra­džios tai­syklės keitė­si sep­ty­nis kar­tus. Klaipė­do­ je, A.Kas­pa­ra­vi­čiaus tei­gi­mu, yra sep­ty­ni ne­prik­lau­so­mi ši­lu­mos tiekė­jai, tai­gi „For­tum“ el­gia­si pa­ gal rei­ka­la­vi­mus, nes to­kiu tiekė­ ju no­ri tap­ti ir Vil­niu­je, kur ši­lumą tie­kia vos vie­na įmonė. „Mūsų nuo­mo­ne, tai­syklės aiš­ kios, jų ir lai­komės. Ir pa­gal jas sten­giamės in­ves­tuo­ti di­de­lius pi­ ni­gus. Pa­ra­šy­ta, kad rei­kia pa­reng­ti stra­te­gi­nio po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ nimą (SPAV), jį ir pri­sta­to­me, to­liau tei­kia­me svars­ty­ti įvai­rioms ins­ti­ tu­ci­joms, pla­nuo­ja­me vi­sus pro­ce­ sus, kaip ir su­ra­šy­ta“, – ko­men­ta­ vo „For­tum“ at­sto­vas. Šiukšlėms de­gin­ti – draus­ti­nis

„For­tum“ SPAV ata­skai­to­je nu­ro­do dvi ga­li­mas te­ri­to­ri­jas, kur iš­kiltų jų ko­ge­ne­ra­cinė elekt­rinė. Pir­muo­ju at­ve­ju, jei ji būtų Sandė­lių gatvė­je, su ga­myk­los te­ri­to­ri­ja ri­botų­si Vo­ kės hid­rog­ra­fi­nis draus­ti­nis, nuo ga­myk­los nu­tolęs ma­žiau nei 1 km spin­du­liu, ir trys kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tai. Ant­ruo­ju, jei ga­myk­la iš­ dygtų Ku­ro gatvė­je, už 770 m nuo jos te­ri­to­ri­jos būtų vie­nas kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tas. Sei­mo na­rys Al­gis Strel­čiū­nas, iš­rink­tas Laz­dynų apy­gar­do­je, sa­ kė, kad nei vie­na, nei ki­ta iš „For­ tum“ pri­sta­tytų te­ri­to­rijų, ku­rio­

Ne­ri­mas: gy­ven­to­jai prie­ši­na­si nau­joms „For­tum“ at­liekų de­gi­ni­mo ga­myk­loms, o po­li­ti­kai svars­to, kad jos

ne­turės ką de­gin­ti ir temps šiukš­les iš už­sie­nio.

se bend­rovė sta­tytų ko­ge­ne­ra­cinę elekt­rinę, nėra ma­žesnė blo­gybė. Jis skai­čia­vo, kad Vil­niaus ko­ ge­ne­ra­cinę elekt­rinę pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti ša­lia Ga­riūnų, į va­karų pu­ sę, Ku­ro ar­ba Sandė­lių gatvė­je, pir­ muo­ju at­ve­ju – 0,7 km, ant­ruo­ju – apie 2 km nuo Ga­riūnų ir 2,5 km nuo Trakų Vokės, ar­čiau nei 100 m iki Vokės upe­lio. Vals­ty­binės sau­gomų te­ri­to­rijų tar­ny­bos Pla­na­vi­mo ir ka­dast­ro sky­riaus vedė­ja Vi­ta­li­ja Va­lan­tie­ jienė pa­tvir­ti­no, kad Sandė­lių gatvės te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je „For­tum“ galė­ tų sta­ty­ti Vil­niaus ko­ge­ne­ra­cinę elekt­rinę, tie­sio­giai ri­bo­ja­si su sa­ vi­val­dybės sau­go­mu Vokės hid­ rog­ra­fi­niu draus­ti­niu, todėl, kad „For­tum“ gautų lei­dimą sta­ty­ ti ga­myką, jos pla­nams turėtų pri­ tar­ti Te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo ir sta­

ty­bos ins­pek­ci­ja, Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­ rys kon­ser­va­to­rius Pau­lius Sau­ dar­gas svarstė, kad jei ko­mi­te­tas kreiptų­si į Vy­riau­sybę, o ši pri­tartų kol kas stab­dy­ti bend­ro­vių plėtrą, būtų ga­li­ma ras­ti kitų al­ter­na­tyvų, pa­vyzd­žiui, ša­lia Ga­riūnų ter­mo­fi­ ka­cinės elekt­rinės sta­ty­ti bio­ku­ro, dujų ir at­liekų de­gi­ni­mo ka­tilą, ku­ ris pa­ten­kintų Vil­niaus mies­to at­ liekų tvar­ky­mo po­rei­kius. „Kaip tik ne­se­niai lankėmės Klaipė­do­je, „For­tum“ ga­myk­lo­je, ten vis­kas ge­rai, mo­der­nios tech­ no­lo­gi­jos ir t. t. Ta­čiau pro­jek­tai Vil­niu­je ga­li kel­ti ne­rimą, todėl, kad vie­nu at­ve­ju at­liekų de­gi­ni­mo ga­myk­la būtų ša­lia Ga­riūnų, va­di­ na­si, vi­siš­kai prie gy­ven­tojų, ki­tu

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

at­ve­ju – Vokė­je, ša­lia upe­lio, į ku­ rį ga­li nu­tekė­ti at­lie­kos ir kur ga­ li pa­daugė­ti ter­šalų. Be to, kar­tu su „Ree­ner­gy“ pla­nuo­ja­ma sta­ty­ ti at­liekų rūšia­vi­mo ir de­gi­ni­mo ga­myk­la. Tai jau būtų dvi ko­ge­ne­ ra­cinės elekt­rinės, nors Vil­niaus po­rei­kius už­tik­rintų vie­na to­kia ga­myk­la“, – sakė P.Sau­dar­gas. Ne­ri­mau­ti, anot ap­lin­kos mi­nist­ ro V.Ma­zu­ro­nio, ver­čia ir per me­ tus pla­nuo­jamų su­de­gin­ti at­liekų kie­kis bei ga­myk­los ga­lin­gu­mas („For­tum“ ga­myk­los ga­liai už­tik­ rin­ti reikės 250 tūkst. t ko­mu­na­li­ nių at­liekų per me­tus). Par­la­men­ ta­ro A.Strel­čiū­no tei­gi­mu, dviem ga­myk­loms reikėtų dvi­gu­bai dau­ giau at­liekų, nei jų su­si­da­ro Vil­ niaus ap­skri­ty­je. Be to, smar­kiai išaugtų tar­ša Laz­dy­nuo­se ir ap­lin­ ki­niuo­se ra­jo­nuo­se.

8

gruodžio 12–18, 2013

miestas

Eg­lių va­gys­čių pasitaiko vis ma­žiau Nors yra tekę už­fik­suo­ti vieną kitą at­vejį, kai ne­le­galūs Kalėdų Se­ne­liai šven­ti­niu lai­ko­tar­piu pa­si­pi­ni­gau­ja prie mies­to eg­lu­ čių, vie­šo­sios tvar­kos pa­reigū­nai tvir­ti­na, kad to­kių ne­daug. O ir eg­lių, pa­sak urė­do, žmonės taip ne­be­va­gia. Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Reidų ne­vyk­do

Pa­tik­ri­no: pra­ėju­sią žiemą prie eglės Ka­ted­ros aikštė­je dir­bu­siam Kalėdų Se­ne­liui te­ko aiš­kin­tis vie­šo­sios

tvar­kos pa­reigū­nams ir įro­dinė­ti, kad veiklą vyk­do teisė­tai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Praė­ju­siais me­tais „Vil­niaus die­ nos“ žur­na­lis­tams pa­tiems te­ko stebė­ti si­tua­ciją, kaip at­vykę Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus pa­reigū­nai su­laikė galbūt ne­le­ga­liai Kalėdų Se­ ne­liu prie pa­grin­dinės mies­to eglės Ka­ted­ros aikštė­je dir­bantį as­menį. Kalėdų Se­ne­liu per­si­rengęs vy­ ras mie­lai po­za­vo su vai­ku­čiais prie žyb­sin­čios eg­lutės, o su juo buvę vy­ rai taip pat rankų ki­šenė­je ne­laikė. Vie­nas fo­tog­ra­fa­vo, ki­tas rin­ko mo­ kestį už nuo­trau­kas, ku­ris siekė – 10 litų už vieną. Tie­sa, tą kartą pa­ reigū­nams pri­reikė lai­ko iš­siaiš­kin­ti, teisė­ta ar ne Kalėdų Se­ne­lio veik­la. Jie teigė lei­dimų tai die­nai nie­kam neiš­davę, o prie eglės dir­ban­tis vy­ ras aiš­ki­no viską darąs teisė­tai. Ir vis dėlto, ar daug to­kių teisė­tai ne­teisė­tai dir­ban­čių Kalėdų Se­ne­ lių sos­tinė­je per šven­tes? Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai tvir­ ti­na, kad ne. Esą todėl spe­cia­lių ne­le­ga­lių Kalėdų Se­ne­lių gau­dy­mo reidų ir ne­vyk­do­ma. „Ka­dan­gi to­kių at­vejų pa­si­tai­ ko tik­rai re­tai, ko­kių nors ma­si­nių reidų tam ne­ren­gia­me. Vie­šo­sios tvar­kos pa­reigū­nai nu­sta­ty­ta tvar­ ka pa­tru­liuo­ja mies­te ir pa­stebėję dir­ban­čius Se­ne­lius pa­tik­ri­na, ar jie tu­ri rei­ka­lin­gus lei­di­mus teik­ti pa­ slau­gas vie­šo­se vie­to­se“, – paaiš­ki­ no Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vedė­ jo pa­va­duo­to­jas And­že­jus Di­ni­kis.

Artū­ras Na­nar­ta­vi­čius:

Jei va­žiuo­da­mi ke­liu pa­ma­ty­si­te bal­tai nu­ da­žy­tas eg­lių viršū­ nes, ži­no­ki­te, kad tai – re­pe­len­tai nuo žvė­ rių, o jei rau­do­nai – ap­sau­ga nuo va­gių. Bau­da – iki 100 litų

Ka­dan­gi at­ve­jai, kai pa­vyks­ta pa­ gau­ti ne­le­ga­liai dir­ban­čius as­ me­nis, la­bai re­ti (pra­ėju­siais me­ tais bu­vo tik ke­le­tas pa­grin­dinė­se mies­to aikštė­se), Vie­šo­sios tvar­ kos sky­rius ne­ve­da ir at­ski­ros sta­ tis­ti­kos. Ne­tu­rin­tiems lei­di­mo pre­ kiau­ti ar teik­ti pa­slau­gas vie­šo­je vie­to­je ski­ria­mas įspėji­mas ar­ba bau­da iki 100 litų. No­rin­tys gau­ti tokį lei­dimą as­me­nys tu­ri kreip­tis į se­niū­niją. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­ buo­to­jai tik­ri­na ir pre­kiau­to­jus eg­lutė­mis. „Tik­ri­na­ma, ar as­me­ nys tu­ri nu­sta­ty­tos for­mos lei­di­ mus pre­kiau­ti vie­šo­se vie­to­se. Vis dėlto reikėtų ne­pa­mirš­ti, kad to­kie lei­di­mai ne­rei­ka­lin­gi tiems, ku­

rie pre­kiau­ja eg­lutė­mis, jų ša­ko­ mis pri­va­čio­se te­ri­to­ri­jo­se“, – sa­ kė A.Di­ni­kis. Lei­dimų ne­tu­rin­tiems, kaip ir ne­le­ga­liems Kalėdų Se­ne­liams, ga­ lio­ja tos pa­čios sąly­gos: įspėji­mas ar­ba bau­da iki 100 litų. Nuo va­gių žy­mi rau­do­nai

Blo­ga si­tua­ci­ja ir daž­no­mis va­ gystė­mis ne­si­skundė ir Vil­niaus miškų urė­di­jos va­do­vas Artū­ras Na­nar­ta­vi­čius. Pa­sak jo, miš­ke eg­ lių prie­žiū­ra su­stip­rin­ta, no­riai tal­ ki­na ir vie­tos gy­ven­to­jai. „Pa­si­telkė­me ir vie­ti­nius. Pa­ matę ką nors ker­tantį eglę, žmo­ nės ga­li tai nu­fo­tog­ra­fuo­ti, da­bar vi­si tu­ri te­le­fo­nus, ku­riais tai ga­li pa­da­ry­ti. Ir jei tik koks gy­ven­to­jas pri­si­sta­to ir pra­de­da fo­tog­ra­fuo­ ti, va­gys greit viską me­ta ir bėga“, – pa­sa­ko­da­mas šyp­se­nos ne­slėpė urė­das ir pri­dūrė, kad apie Vil­nių eg­lių va­gys­čių tik­rai ne­daug. Jis teigė, kad žvel­giant į pra­ėju­ sius, užp­raei­tus me­tus pa­žeidėjų pa­gau­ta vos vie­nas ki­tas. Ta­čiau pa­si­taikė at­vejų, kai miš­ki­nin­kai ra­do iš­kirs­ta bent de­šimt eg­lai­čių vie­no­je vie­to­je. „Turė­jo­me va­gystę, kai ra­do­me iš­kirs­ta gal de­šimt eg­lu­čių prie ke­ lio iš žel­di­nių. Miš­ki­nin­kams bu­vo duo­ta ko­man­da prie ke­lio visų eg­ lu­čių viršū­nes nu­da­žy­ti rau­do­nai. Tu­ri­me spe­cia­lių suo­miškų dažų med­žiams žymė­ti. Pralėkė pa­ke­le, nu­dažė. Ir dar vie­no­je vie­to­je ra­do­ me apie de­šimt iš­kirstų, bet jau tų, ku­rios bu­vo rau­do­nai pa­žymė­tos. Tik­riau­siai naktį kir­to, tai ir ne­pa­ matė“, – dėstė A.Na­nar­ta­vi­čius. Jis įspėjo: jei va­žiuo­da­mi ke­liu pa­ma­ty­si­te bal­tai nu­da­žy­tas eg­lių viršū­nes, ži­no­ki­te, kad tai – re­pe­ len­tai nuo žvėrių, o jei rau­do­nai – ap­sau­ga nuo va­gių. Ker­ta sa­va­me miš­ke

Urė­do ma­ny­mu, da­bar eg­lių va­gys­ čių tik­rai mažė­ja. Jis įsi­ti­kinęs, kad žmonės tam­pa sąmo­nin­ges­ni, ir, užuot kirtę eg­lutę miš­ke, ne­pa­gai­ li ke­lio­li­kos litų ir ją įsi­gy­ja. „De­ šimt litų už ne­di­delę eg­lutę. Ne­ ži­nau, kas ga­li ei­ti į mišką ir kirs­ti, kai ji tiek te­kai­nuo­ja“, – sakė Vil­ niaus miškų urė­di­jos va­do­vas. Jis dar už­si­minė ir apie tai, kad daug pri­va­čios žemės – lau­kai – užau­ga pu­šaitė­mis ir eg­lutė­mis. Daž­nai eg­lių nu­ker­ta­ma būtent to­kia­me lau­ke. „Jei tas lau­kas pri­ klau­so ne ko­kiam nors vie­ti­niam, kas ten ką su­kont­ro­liuos“, – teigė A.Na­nar­ta­vi­čius. Ir pa­pa­sa­ko­jo, jog yra girdė­ jęs, kad da­bar sa­vo mišką tu­rin­tys žmonės ren­gia va­di­namą­sias šven­ ti­nes at­rak­ci­jas. Su šei­mo­mis vyks­ ta į sa­vo mišką, ve­ža­si vai­kus, ren­ ka­si eg­lutę, ją nu­si­ker­ta, par­si­ve­ža na­mo, puo­šia. „Da­bar daug kas tu­ri miš­ko, tai ir da­ro vai­kams, anū­kams to­kią at­rak­ciją“, – sakė urė­das.

9

gruodžio 12–18, 2013

miestas

„Bal­vonų“ lau­kia Grūto par­kas Kai uk­rai­nie­čiai Ki­je­ve ver­čia Le­ni­no pa­ mink­lus, Lie­tu­vo­je vėl at­si­nau­ji­na dis­ ku­si­jos dėl Ža­lio­jo til­to skulptūrų li­ki­ mo. Tik­ra rakš­ti­mi mies­to sa­vi­val­dy­bei ta­pu­sius „bal­vo­nus“ siū­losi pri­glaus­ti Grūto par­kas. Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Skel­bia dar vieną kon­kursą

Vie­ni skulptū­ras kei­kia, va­di­na „bal­vo­nais“ bei pa­mink­lais oku­ pa­ci­jai ir rei­ka­lau­ja kuo grei­čiau jas nu­griau­ti, ki­tiems jos vi­siš­kai ne­truk­to, o tre­ti ra­gi­na ne­pa­mirš­ti is­to­ri­jos ir so­viet­me­čio skulptū­ras pa­lik­ti sa­vo vie­to­se. Ta­čiau aiš­ku vie­na: skulptū­ros – la­bai pra­stos būklės, ir šią pro­blemą grei­tai rei­ kės vie­naip ar­ba ki­taip išspręs­ti. Vil­niaus sa­vi­val­dybė ne­se­niai pa­ skelbė jau ant­rą skulptūrų res­tau­ra­ vi­mo kon­kursą. Pir­ma­sis bu­vo pra­ tęstas net pen­kis kar­tus, bet per visą tą laiką su­lauk­ta tik vie­no su­si­domė­ ju­sio, o ir šis sa­vi­val­dy­bei ne­įti­ko.

Vi­liu­mas Ma­li­naus­kas:

Prob­le­ma pa­ti sa­vai­me nie­kur neiš­nyks. Dar­ gi at­virkš­čiai – su lai­ku da­ry­sis tik dar ak­tua­ lesnė ir aki­vaiz­desnė. Da­bar kon­kursą laimė­ju­si bend­ rovė įsi­pa­rei­gotų per dve­jus me­ tus at­lik­ti ka­pi­ta­linį skulptūrų re­ montą. Nuo pat pa­sta­ty­mo 1952 m. jos ne­bu­vo res­tau­ruo­tos. Ke­tu­rios skulptū­ros, vaiz­duo­jan­čios ka­rius, stu­den­tus, vals­tie­čius ir dar­bi­nin­ kus, įtrauk­tos į kultū­ros pa­vel­do ob­jektų sąrašą dar so­viet­me­čiu. At­ga­vus Nep­rik­lau­so­mybę daug so­vie­ti­nių ob­jektų bu­vo išb­rauk­ta iš kultū­ros pa­vel­do sąra­šo, bet Ža­ lio­jo til­to skulptū­ros sa­vo vietą iš­ sau­go­jo. Šių skulptūrų klau­si­mas Ne­kil­no­ja­mo­jo kultū­ros pa­vel­do ver­ti­ni­mo ta­ry­bos jau bu­vo svars­

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas Vi­suo­menės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai, rugsėjį–lapkritį at­ likę pri­va­lomą 94 Vil­niaus mies­ to ir ra­jo­no mo­kyklų pa­tikrą, pa­ žei­dimų ne­ra­do tik sep­ty­nio­se.

ty­tas prie­š ke­le­rius me­tus, bet ta­ da bu­vo nu­tar­ta jas pa­lik­ti re­gist­ re. Per ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos po­sėdį jos na­rių nuo­monės ir­gi iš­sis­kyrė. Vis­gi dau­gumą ga­vo tie, ku­rie tei­ gė, kad skulptū­ros yra til­to an­ samb­lio da­lis. Teks spręsti

Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to va­dovė Dia­na Var­naitė įsi­ti­ki­nu­ si, kad prie šios pro­ble­mos no­rom ne­no­rom dar reikės grįžti, bet prii­ mant spren­di­mus reikės ne­si­va­do­ vau­ti emo­ci­jo­mis. „Va taip su­ta­po, kad kaip tik esa­ me pa­vel­do­sau­gi­ninkų se­mi­na­re Kau­ne. Prieš pie­tus kaip tik svarstė­ me pa­vel­do­sau­gos klau­si­mus. Vie­ nas jų bu­vo ver­čių klau­si­mas. Kaip mums ver­tin­ti di­so­nuo­jan­čias ver­ tes? Dar vie­nas to­kio ob­jek­to pa­ vyz­dys galėtų būti Alek­so­to til­tas. Vi­sa­me pa­sau­ly­je vyks­ta dis­ku­si­ jos dėl oku­puo­jan­čių tautų pa­vel­ do, ku­ris nėra mūsų pa­vel­das. Šian­ dien ne­mažą vi­suo­menės dalį ši­tas klau­si­mas dar žeid­žia. Ta­čiau tur­ būt rei­kia at­si­ri­bo­ti nuo emo­cijų, pa­žvelg­ti į viską la­biau pro­fe­si­niu po­žiū­riu, rem­tis pa­sau­li­ne pra­kti­ ka ir ap­si­spręsti dėl sa­vo kryp­čių bei kri­te­rijų“, – ant­ra­dienį sakė ji. Ava­rinė skulptūrų būklė pro­blemą tik dar la­biau su­stip­ri­na. Ko­ kį nors spren­dimą vis dėlto reikės priim­ti, kol mo­nu­men­tai pa­pras­ čiau­siai ne­nug­riu­vo. „Ava­rinę bū­ klę tik­rai rei­kia lik­vi­duo­ti, kad ap­ sau­go­tu­me ne tik pa­čias skulptū­ras, bet ir žmo­nes, ku­rie vaikš­to til­tu“, – teigė D.Var­naitė. Jau nu­matė vietą

Grūto par­ko, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­ mos so­vietų laikų skulptū­ros ir ki­ ti re­lik­tai, įkūrėjas Vi­liu­mas Ma­ li­naus­kas ti­ki­no, kad pri­glaus­ti

Be prie­kaištų tik sep­ty­nios mo­kyk­los

Laukia: Ža­lio­jo til­to skulptū­ras Grūto par­kas pri­glaus­ti pa­si­rengęs jau

se­niai. Par­ke joms jau ne­tgi nu­ma­ty­ta vie­ta.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Pa­mink­lai ne­prik­lau­so­my­bei? Kultū­ros vi­ce­m i­n ist­ro so­c ial­d e­ mok­ra­to Da­r iaus Ma­ž in­to raš­tas dėl Ža­l io­jo til­to skulptūrų Vil­n iu­je su­ kėlė emo­cijų audrą Sei­mo Švie­t i­mo, moks­lo ir kultū­ros ko­m i­te­te. Ko­m i­ te­to na­r iai ir vi­suo­me­n i­n ių or­ga­n i­ za­cijų at­sto­vai pa­si­pik­t i­no D.Ma­ž in­ to at­sa­k y­mu, ku­r ia­me šis Ža­l io­jo til­ to skulptū­ras va­d i­na pa­m ink­lu Lie­ tu­vos ne­prik­lau­so­my­bei. „Sim­bo­l iai ne­ten­ka ga­l ios ne tuo­met, kai yra fi­

Ža­lio­jo til­to „bal­vo­nus“ jis pa­si­ rengęs jau se­niai. Par­ke joms jau ne­tgi nu­ma­ty­ta vie­ta. Ta­čiau bent jau kol kas jo­kios de­ ry­bos su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­be ne­vyks­ta. Vers­li­ninką ne­tgi šiek tiek ste­bi­na toks ne­veiks­nu­ mas. „Prob­le­ma pa­ti sa­vai­me nie­ kur neiš­nyks. Dar­gi at­virkš­čiai – su lai­ku da­ry­sis tik dar ak­tua­lesnė ir aki­vaiz­desnė“, – kalbė­jo jis.

ziš­kai su­nai­k i­na­m i, o tuo­met, kai at­ si­du­r ia ki­to­je sis­te­mo­je, ki­ta­me kon­ teks­te, ku­r is jiems ne­be­su­tei­k ia ga­ lios. Ža­l io­jo til­to skulptū­ros šian­d ien yra pa­m ink­las Lie­t u­vos ne­prik­lau­ so­my­bei ir so­v ie­t inės sis­te­mos be­ jėgiš­k u­mui, todėl ne­ma­no­me, kad fi­z i­n is Ža­l io­jo til­to skulptūrų su­nai­ ki­n i­mas ar per­kėli­mas būtų tiks­l in­ gas“, – teigė D.Ma­ž in­tas. BNS inf.

V.Ma­li­naus­kas pri­dūrė, kad kiek­ vieną sykį va­žiuo­da­mas pro til­ tą pa­žiū­ri į skulptū­ras ir pa­si­bai­ si jų būkle. Jis sa­ko, kad, pri­ėmęs skulptū­ras į Grūto par­ką, pri­siimtų ir at­sa­ko­mybę jas res­tau­ruo­ti. „Čia bu­vo at­vež­ta ir ap­di­lu­sių, ir api­byrė­ju­sių, ir ku­rios nors da­lies ne­be­tu­rin­čių skulptūrų. Vi­sos jos bu­vo res­tau­ruo­tos ir ra­do sa­vo vie­ tą“, – teigė vers­li­nin­kas.

Net 67 mo­kyk­los vei­kia ne­turė­ da­mos hi­gie­nos pa­sų. Tai reiš­kia, kad sąly­gos jo­se nea­ti­tin­ka vi­suo­ menės svei­ka­tos sau­gos teisės ak­ tų rei­ka­la­vimų. Pa­sak Vi­suo­menės svei­ka­tos sau­gos kont­rolės sky­ riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­listės Vik­to­ri­jos Mont­vi­lienės, šis pa­ žei­di­mas ne itin bai­sus, bet hi­gie­ nos pa­są gau­ti užt­run­ka. „Jis pa­ tai­so­mas, bet mo­kyk­los pa­ten­ka į ei­les. Mes jas baud­žia­me ir ad­ mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka. Kar­tais ma­ to­me ir mo­kyklų va­dovų abe­jin­ gumą. Ta ad­mi­nist­ra­cinė bau­da vi­sai ne­di­delė – vos pen­kias­de­ šimt litų, bet ji bent jau pri­ver­čia su­si­mąsty­ti, duo­da po­stūmį“, – sakė spe­cia­listė. Opi pro­ble­ma yra tai, kad vai­ kai daž­nai prii­ma­mi į mo­kyklą ne­perėję pri­va­lo­mo­sios svei­ ka­tos pa­tik­ros. Šis pa­žei­di­mas bu­vo nu­sta­ty­tas 29 mo­kyk­lo­se. Pen­kio­se mo­kyk­lo­se pri­va­lo­mo­ sios svei­ka­tos pa­tik­ros ne­bu­vo at­likę ir mo­ky­to­jai. Aš­tuo­nio­ se mo­kyk­lo­se ne­bu­vo skai­ty­tos pri­va­lo­mos hi­gie­nos pa­skai­tos, o vie­na mo­kyk­la ne­tgi įsi­gud­ri­ no veik­ti ne­turė­da­ma pir­mo­sios pa­gal­bos rin­ki­nio. Tarp kitų daž­nai pa­si­tai­kiu­ sių pa­žei­dimų – karš­to van­dens į prau­syk­las prie tua­letų, val­ gyk­los ir ki­tas pa­tal­pas ne­tie­ki­ mas, as­mens hi­gie­nos prie­mo­ nių ne­bu­vi­mas. Taip pat ne­ma­žai mo­kyklų nau­do­ja suo­lus, ku­riuo­se vai­ kai sėdi ne­tai­syk­lin­gai. Kai kur vis dar švie­čia kait­rinės lem­ pos. Nus­ta­ty­ta at­vejų, kai dra­ bu­žinės bu­vo įreng­tos mo­ky­ mo klasė­se ar ka­bi­ne­tuo­se, kai kur ne­bu­vo ža­liu­zių ar užuo­ laidų, ap­sau­gan­čių nuo tie­sio­ gi­nių saulės spin­du­lių. 28-io­se mo­kyk­lo­se ma­ža­me­ čiai tu­ri per daug pa­mokų.

10

GRUODŽIO 12–18, 2013

NUOMONĖS

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Savaitės interviu

Viską reikia daryti su Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

Kodėl nepasikartojo 2004-ieji?

Š

iemetės Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas žinomas kino ir teatro aktorius, diplomatas Juozas Budraitis stebėjosi, kaip greitai bėga laikas, – žmogus net nespėji apsidairyti. 73-ejų J.Budraičiui premija skirta „už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką“. – Gerbiamas Juozai, kaip reagavote į žinią, kad jums skirta Nacionalinė premija? – paklausėme aktoriaus. – Buvo labai netikėta. Maniau, pirmiausia ją turi gauti Donatas Banionis ir Jonas Gricius. Jie gavo. Pasirodo, ir aš gavau.

Evaldas Labanauskas

M

ū šis dėl Uk rai nos pra laimėtas ir kai kas tik riau siai tai įvardys, kaip didžiau sią Lietuvos pir mi nin kavi mo ES nesėk mę. Nes nepa si kar tojo šlovin gi 2004-ieji, kai su tuomečiu prezidentu Valdu Adam ku mi prieša ky Lietuva ak ty viai dalyvavo Uk rainos įvykiuose. Kaip ir dabar, tuomet nepaisydami stingdančio šalčio Kijevo maidane (Nepriklausomybės aikštėje) tūkstančiai šaukė „Lauk zeką!“ (t. y. jaunystėje teistą dabartinį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių). Tačiau, kitaip nei dabar, tuomet po daugkartinių ir sunkių derybų, kuriose tarpininkavo V.Adamkus, padėtis išsisprendė be policininkų lazdų ir proeuropietiškų jėgų pergale.

Šį kartą Lietuva nesikovė dėl Ukrainos ir tik bandė įgyvendinti ES Rytų partnerystės programą. Antruoju V.Adamkumi tapti ir šlovės spinduliuose pasišildyti šį kartą bandė Seimo pir mi nin kė Loreta Grau ži nienė, bet taip nesėk min gai, kad net bandoma suversti jai visą kaltę dėl neįvykusio ES ir Ukrainos asociacijos sutar ties pasi rašymo. Nepaisant Seimo pirmininkės klaidų ir nepatyrimo, visų šunų karti ant jos tikrai nereikia. Oran žinė revoliucija šį kartą negalėjo pa si kar toti, nes situacija tiek pačioje Ukrainoje, tiek šalia (Rusijoje) radikaliai skirtinga, o svarbiausia – visiškai kiti vėjai pučia Lietuvoje. Šį kar tą Lietuva nesi kovė dėl Uk rai nos ir tik bandė įgyvendinti ES Rytų partnerystės programą. T. y. elgėsi kaip ir bet kuri kita ES pirmi ninkaujanti šalis (tarkim, Liuksemburgas – kiek jam emociškai ar strategiškai svarbi Uk raina?). 2009-aisiais prezidento postą užėmus Daliai Grybauskaitei baigėsi ambicijų į regiono lyderes orientuotos Lietuvos diplomatijos era, arba kitaip – „drau gystė su ubagais“. Nors tiek dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tiek jo pirmtakas vis dar yra (ar buvo) kupini sentimentų praeičiai, be S.Dau kanto aikštės pa laikymo pietryčių užsienio politikos kryptis – jau istorija. Ry tų par tnerystė Lietuvai tė ra tiek pat svarbi, kiek visai ES. Vilnius sąžiningai atliko užduotį pasirengti asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymui, o sprendimą paliko pačiam Kijevui. Jis apsisprendė likti Rytuose. Ką gi, tai jų reikalas, o ne Lietuvos. Dabar ti nės Lietuvos už sie nio politi kos prioritetas – šiau rės va ka rai, kur gy vena turtingi ir ne tokie ambicingi.

– Kur švęsite Kalėdas? Ar artimiesiems pirksite kalėdinių dovanų? – Švęsime namie. Kalėdinėmis dovanomis visada keisdavomės, bet žmona pasakė, kad šiemet nepirksim tų dovanų. Nežinau, kaip čia bus, – ar išsisuksim be dovanų, ar ne. Dukra Justina visada grįžta Kalėdoms iš Londono. Namie paprastai būna papuošta eglės šaka. Bet pernai ji pasakė: „Tėti, aš noriu prisiminti vaikystę – noriu, kad stovėtų eglutė.“ Maniau, kad šiemet ji pamiršo tuos savo norus, – papuošime eglės šaką, ir bus gerai. Bet ne, klausia, kada bus eglė. Pirmiausia teks nupirkti tai eglei stovą. Pernai bandžiau ją įgrūsti į taburetę, bet sunkiai sekėsi. – Ką sako jūsų nuojauta – kurie konkretūs vaidmenys nusvėrė svarstykles Nacionalinės premijos naudai? – Labai sunku taip vertinti. Kad ir kurį darbą būčiau dirbęs, visada norėjosi pasiekti geriausių rezultatų. Vertinau patį darbo procesą. Darbo procese susikurdavau tokias aplinkybes, kad būtų malonu dirbti. Ir diplomatiniame darbe taip buvo. Buvau įsigilinęs, išsiplėtęs į visas to darbo puses, bet pavyko suburti aktyvą, kuris man pagelbėdavo, ir šį tą pavyko nuveikti. Jeigu su meile darai, šioks toks atoveiksmis yra. – Grįžus iš Maskvos, kur nuo 1996 m. iki 2010-ųjų dirbote kultūros atašė Lietuvos ambasadoje Rusijoje, Lietuvoje neteko ramiai ilsėtis – čia prasidėjo kitas jūsų kūrybos etapas. Jame ypač ryškus Krepo vaidmuo Oskaro Koršunovo spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“. – O.Koršunovas kažkada man buvo davęs lyg ženklą, kad su manimi norėtų tą spektaklį padaryti. Bet gyvenimas taip klostėsi, kad ilgai apie tai nekalbėjom. Paskui susitikę vėl pakalbėjom, bet keliai ir vėl išsiskyrė – jo į vieną pusę, mano – į kitą. Bet pagaliau grįžom prie tos temos – dabar tas laikas, kai jau turbūt subrendau tokiam Krepui. Dabar manau, kad Krepas su manim yra visur. – Jūsų filmografijoje – beveik 100 kino juostų. Vaidinote anuo metu tokiuose garsiuose filmuose, kaip „Niekas nenorėjo mirti“, „Jausmai“, „Karalius Lyras“, „Skydas ir kalavijas“, „Tas saldus žodis – laisvė“. Kuris vaidmuo buvo sunkiausias? – Sunku pasakyti. Visi turi atitinkamą svorį ir kiekvienas savaip veikia organizmą. Ir fiziškai, ir nervus, ir širdį, ir ką tiktai nori. Bet naujausias darbas su O.Koršunovu spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“ reikalauja daug dvasinių jėgų. Gal jis ir išsiskiria iš kitų darbų. Jis reikalauja truputį daugiau jėgų nei kiti. – Aktoriumi tapote atsitiktinai, jokių aktorystės mokslų nestudijavęs. Atsitiktinumai jums buvo palankūs. Ar daug ką jie nulemia gyvenime?

 Siekiai: „Kad ir kokį darbą būčiau dirbęs, visada norėjosi pasiekti geriausių rezultatų“, –

sakė žinomas kino ir teatro aktorius, diplomatas J.Budraitis, kurio darbai įvertinti Nacionaline premija. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

– Atsitiktinumai – dar ir charakterio reikalas. Charakteris kartais nulemia tuos atsitiktinumus. Bet tikrai jokių svajonių apie kiną, aktoriaus darbą, profesiją neturėjau. Mokykloje gerai piešiau, buvau geriausias piešėjas. Apie tai daugiau pasvajodavau. Bet taip atsitiko, kad likimas suvedė su Regina Vosyliūte, kuri tapo mano krikšto motina kine. Atsitiktinumai prasidėjo kur kas anksčiau, nei aktorių atranka Vytauto Žalakevičiaus filmui „Niekas nenorėjo mirti“. Prieš tai buvo daromas filmas „Kai susilieja upės“ apie trijų respublikų kaimynių hidroelektrinės statybas. Klaipėdoje rinko aktorius. Sužinojome, kad į atranką atėjo daug gražių merginų. Mudu su draugu buvom tokie padūkėliai, kad nuėjom pažiūrėti, kaip jos atrodo. Pravėrėm duris, ir jis mane šiurkščiai įstūmė vidun – išsitiesiau visu ūgiu prieš tas gražuoles ant grindų. R.Vosyliūtė ir sako: „Tai gal atsikelk, jaunuoli“, nes aš ilgai gulėjau, galvodamas, kaip išsisukti iš tos bėdos. Kai atsikėliau, ji klausia: „Tai gal nori filmuotis?“ O aš jai: „Ne, nenoriu.“ „Vis tiek bandykim“, – neatlyžo. Taip patekau į epizodą filme „Kai susilieja upės“. O kai ji mane pamatė antrą kartą, jau buvom pažįstami. Aš užaugau kine. Turiu omenyje, kad užaugau kaip profesionalas, nes į kiną atėjau nemokša visiškas. Ten sutikau savo mokytojus. Kinas, aišku, labai giliai įėjo į organizmą, į kraują. – Filmavotės daugybėje ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, tuometės Sovietų Sąjungos, kai kurių užsienio šalių juostose. Kurio filmo režisierius, komanda į kraują, kaip sakote, įėjo giliausiai? – Apie tai nieko nenorėčiau sakyti. Todėl, kad kiekvienas mano dūšioj paliko dalelę sa-

vęs. Iš tikrųjų nebuvo tokio filmo, kuris kokiu nors būdu nebūtų atsiliepęs manyje – mintyse, jausmuose. O filmavimo aikštelėje sutinki įvairiausių žmonių – juos fotografuodavau, susikaupė didžiulė kolekcija. Bet kiekvieno nefotografavau – tiktai tuos, kurie man buvo artimesni. Bendrais bruožais, charakteriu, galvosena, savo filosofija.

Mudu su draugu buvom tokie padūkėliai, kad nuėjom pažiūrėti, kaip jos atrodo. Pravėrėm duris, ir jis mane šiurkščiai įstūmė vidun – išsitiesiau visu ūgiu prieš tas gražuoles ant grindų.

– Keturiolika metų dirbote diplomato darbą. Ar kino, teatro pasaulyje egzistuoja diplomatija? – Jos visur yra. Ir jos reikia. Bendraujant su žmonėmis jos reikia. Nelygu, kaip žiūrėsi į diplomatiją, ar kaip į profesiją, ar kaip į žmonių tarpusavio santykius. Žmonės sako: „Būkim diplomatiški.“ Tai – ir kompromisų priėmimas, ir ginčų sprendimas, ir taika, ir susitarimas. – Apie ką galvojate artėjant šventėms, metų virsmui? – Nenoriu galvoti – laikas bėga taip greitai, kad nespėju apsižvalgyti. Todėl nusprendžiau, kad apie nieką negalvosiu.

11

gruodžio 12–18, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

meile

2013 m. Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tai

Ringas

Že­mė – sau­go­ti ar par­duo­ti?

R

e­fe­ren­du­mo prieš že­mės par­da­ vi­mą už­sie­nie­čiams or­ga­ni­za­to­ riai pa­skel­bė, kad su­rin­ko dau­giau kaip 310 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ra­šų, o Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja kaip tik da­ bar tik­ri­na jų pa­ti­ki­mu­mą. Net­ru­kus ko­

Ki­no ope­ra­to­rius Jo­nas Gri­cius Na­cio­na­li­

Bro­nis Ro­pė

ne pre­mi­ja įver­tin­tas už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­ pel­nus: už Lie­tu­vos ki­no poe­ti­kos pa­grin­dų su­kū­ri­mą, aukš­čiau­sią vi­zua­li­nę ki­no kul­tū­ rą, už pro­fe­si­nę są­ži­nę.

Ž

Ak­to­rius Do­na­tas Ba­nio­nis – už Juo­zo Mil­

ti­nio teat­ro le­gen­dos tą­są šiuo­lai­ki­nia­me teat­ re ir ki­ne.

mo­nės svars­to, kad ne­tru­kus baig­ sis že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams drau­di­mas ir jie kaip sam­di­niai tar­ naus tur­tin­giems sve­tim­ša­liams. Re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riai kar­tu ir mū­sų Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga ne­ be­ma­tė ki­to bū­do, kaip tik įpa­rei­go­ti val­ džią bent pra­dė­ti de­ry­bas su Eu­ro­pos Ko­ mi­si­ja ir paaiš­kin­ti, kad Lie­tu­vai priim­ti to­kį spren­di­mą dar anks­ti. Kai pa­ra­ma Lie­tu­vos že­mės ūkiui bent pri­lygs ES ša­ lių vi­dur­kiui, tu­rė­si­me pa­na­šias ga­li­my­ bes kon­ku­ruo­ti, ta­da ir ga­lė­si­me svars­ty­ti že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams ga­li­my­bę. Ži­no­ma, yra nuo­mo­nė, kad že­mės par­duo­ti už­sie­nie­čiams ap­skri­tai ne­rei­kia, bet mū­ sų są­jun­gos po­zi­ci­ja yra pir­miau­sia su­vie­ no­din­ti są­ly­gas, o ta­da leis­ti par­duo­ti že­ mę už­sie­nie­čiams, nes dėl ne že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės to­kių pro­ble­mų nė­ra. ES

Poetas Vla­das Bra­ziū­nas – už poe­ti­nius at­

ra­di­mus, gi­li­nan­tis į lie­tu­vių kal­bos lo­by­ną ir bal­tiš­ką­ją pa­sau­lė­vo­ką.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius

L Ak­to­rius Juo­zas Bud­rai­tis – už kū­ry­bą, api­

man­čią pla­tų kul­tū­ros lau­ką, už no­va­to­riš­ką ir in­te­lek­tua­lią ak­to­rys­tę, at­vė­ru­sią lan­gą į Lie­ tu­vą.

Kom­po­zi­to­rius Gied­rius Kup­re­vi­čius – už

pla­čią mu­zi­ki­nės raiš­kos ga­mą, nuo miu­zik­lo iki ope­ros ir ba­le­to.

i­be­ra­lai, ma­tyt, bu­vo vie­nin­te­lė po­ li­ti­nė jė­ga vi­so­je pa­dan­gė­je, ku­ ri pa­sa­kė, kad už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos yra nau­din­gos. Jei di­din­tu­me že­mės ūkio sek­to­riaus pro­duk­ty­vu­mą ir Lie­tu­vos, ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų lė­šo­mis, to­kia pa­ gal­ba bū­tų į nau­dą, Lie­tu­vo­je bū­tų ma­žiau dir­vo­nuo­jan­čių dir­ba­mos že­mės plo­tų. Be to, že­mės sa­vi­nin­kai, res­ti­tu­ci­jos bū­du at­ ga­vę že­mę, ga­lė­tų gau­ti už ją rin­kos kai­ną. Kol ga­lio­ja drau­di­mas ją par­duo­ti už­sie­nie­ čiams, že­mę at­ga­vę sa­vi­nin­kai nuo­mo­ja ją pus­vel­čiui ar­ba par­duo­da pi­giau, va­di­na­si, ne­ga­li su sa­vo nuo­sa­vy­be elg­tis taip, kaip no­ri, jų tei­sės ap­ri­bo­tos. Že­mės sa­vi­nin­kų tei­sė par­duo­ti ją už­sie­nio vals­ty­bių pi­lie­ čiams nė­ra Lie­tu­vos že­mės par­ce­lia­vi­mas, tai ga­li­my­bė pri­trauk­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų ir gau­ti už tur­tą rin­kos kai­ną.

mi­si­ja tu­ri pra­neš­ti, kiek pa­ra­šų su­skai­ čia­vo. Jei su­rink­ta 300 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ra­šų, bū­tų ga­li­ma skelb­ti re­fe­ren­du­mą ir ini­ci­juo­ti Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mą. Toks tau­tos va­lios at­si­klau­si­mas kai­nuo­tų apie 14 mln. li­tų.

Tai­gi, ar draus­ti par­duo­ti že­mę už­sie­nie­ čiams? „Rin­ge“ – Ig­na­li­nos me­ras, Lie­tu­ vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Bro­nis Ro­pė ir Sei­mo Lie­tu­ vos li­be­ra­lų są­jun­gos frak­ci­jos na­rys Re­mi­ gi­jus Ši­ma­šius.

ne­ga­li tu­rė­ti pre­ten­zi­jų Lie­tu­vai dėl drau­ di­mo pra­tę­si­mo, nes ir taip ati­duo­da­me jai vis­ką, kas pri­klau­so: mū­sų au­ka bu­vo ir vei­kian­čios Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės už­da­ry­mas, dėl ku­rio Lie­tu­vo­je dvi­gu­bai pa­ki­lo elekt­ros kai­na. Eu­ro­pai su­mo­ka­me vi­sus įna­šus, o kad gy­ve­na­me var­gin­gai, ji ži­no­jo ir ma­tė anks­čiau. Be to, ne­gau­na­me nė li­to dau­giau pa­ra­mos, nei pri­klau­so pa­ gal BVP, o dėl drau­di­mo pra­tę­si­mo de­ra­ si net tur­tin­ges­nės vals­ty­bės, pa­vyz­džiui, Veng­ri­ja. Net Pran­cū­zi­ja ar Vo­kie­ti­ja ne­ par­duo­da že­mės lais­vai, ten ne­trūks­ta ap­ ri­bo­ji­mų tap­ti pi­lie­čiu, kad ga­lė­tum įsi­gy­ti že­mės, ar­ba ne­ga­li pirk­ti že­mės ar­ti mies­ to. To­dėl ir Lie­tu­va dar ne­pa­si­ruo­šu­si par­ duo­ti že­mę lais­vo­jo­je rin­ko­je. Dir­ba­mos že­mės trūks­ta pa­tiems Lie­tu­vos ūki­nin­kams, nors biu­dže­to pa­ja­mos iš že­mės ūkio ga­na di­de­lės jau ke­le­rius me­tus. Že­mė – ne žais­las, to­dėl rei­kia su­si­de­rė­ti dėl są­ ly­gų, lai­ko pa­si­ruoš­ti, nu­sta­ty­ti sau­gik­lius. Ma­nau, kad iki 2020 m. dar vi­sai rea­lu ne­ leis­ti par­duo­ti že­mės už­sie­nie­čiams. Mies­tie­čiai, at­ga­vę tė­vų že­mę, no­rė­tų par­ duo­ti ją jau da­bar, bet lau­kia, kol ga­lės gau­ti ne 3 tūkst., bet 20 tūkst. li­tų už hek­ta­rą. Ži­ no­ma, su­pran­tu tu­rin­čių as­me­ni­nių in­te­re­sų ar no­rin­čių par­duo­ti že­mę kuo grei­čiau mo­

ty­vus, bet tai yra tas pa­ts, kaip no­rė­ti pri­va­ ti­zuo­ti tam tik­rą sek­to­rių. Mes tu­ri­me gal­ vo­ti apie nau­dą vals­ty­bei ir po­vei­kį ei­li­niams gy­ven­to­jams. Jei Kons­ti­tu­ci­jo­je įra­šė­me, kad pa­grin­di­nius klau­si­mus pi­lie­čiai spren­džia re­fe­ren­du­mu, klaus­ki­me jų nuo­mo­nės ir jos lai­ky­ki­mės. Jau ga­na, kad klau­sė­me dėl Vi­sa­ gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės, bet jos neiš­gir­do­

Be to, re­fe­ren­du­mo ga­li­my­bė prieš­ta­rau­ja tarp­tau­ti­niams įsi­pa­rei­go­ji­mams, to­dėl pa­ grįs­tai ga­li­ma kel­ti klau­si­mą, ar kvie­ti­mas pra­tęs­ti že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams drau­di­mą reiš­kia, kad Lie­tu­va no­rė­tų iš­ sto­ti ir iš ES.

si­ju­sios ir to­li­mos iš­va­dos, ak­cen­tuo­ja­mas tarp­tau­ti­nių kor­po­ra­ci­jų kles­tė­ji­mas. Ta­ čiau prie­lai­dos šioms su­kles­tė­ti su­si­da­ro bū­tent da­bar, kol drau­džia­ma par­duo­ti že­ mę ir ją de fac­to ga­li įsi­gy­ti ak­ci­nės bend­ro­ vės, pirk­ti per su­si­ju­sius as­me­nis. To­dėl nei­gia­mai ver­ti­nu to­kią ma­ni­pu­ lia­ci­jo­mis pa­rem­tą pa­ra­šų rin­ki­mo ak­ci­ją. Na­tū­ra­lu, kad or­ga­ni­za­to­riai sa­vo kvie­ti­mu ga­lė­jo su­klai­din­ti kas­dien eko­no­mi­niais ir tei­si­niais niuan­sais ne­si­do­min­čius gy­ven­ to­jus. To­dėl ti­kiuo­si, kad jei re­fe­ren­du­mas ir įvyk­tų, kil­tų di­des­nė dis­ku­si­ja, ir da­lis žmo­nių, ku­rie bu­vo su­klai­din­ti bei įkal­bė­ti pa­si­ra­šy­ti, sa­vo nuo­mo­nę pa­keis­tų. Jei ban­dy­tu­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pra­ šy­ti ne­leis­ti par­duo­ti že­mės už­sie­nie­ čiams, nie­kas ne­sup­ras­tų, ko mes sie­kia­ me. To­kia ga­li­my­bė nu­ma­ty­ta ES tei­sė­je, to­dėl iš es­mės rei­kė­tų per­svars­ty­ti ir sto­ ji­mo į ES su­tar­tį, ta­čiau to­kia ga­li­my­bė sun­kiai su­vo­kia­ma. Be to, vi­sa ES pa­rem­ ta lais­vu ka­pi­ta­lo ju­dė­ji­mu, tai­gi, tai bū­tų sig­na­las, kad Lie­tu­va sun­kiai prii­ma už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jas. Tai reikš­tų ne ką ki­ta, kaip ma­žes­nes atei­nan­čias in­ves­ti­ci­jas, o kar­ tu ir ma­žes­nius Lie­tu­vo­je dir­ban­čių žmo­ nių at­ly­gi­ni­mus.

Kai bu­vo ren­ka­mi gy­ven­ to­jų pa­ra­šai, iš­ryš­kė­jo daug me­la­gys­čių, ku­rio­ mis ak­ci­jos ini­cia­to­riai ban­dė įti­kin­ti žmo­nes. Be to, kai bu­vo ren­ka­mi gy­ven­to­jų pa­ra­ šai, iš­ryš­kė­jo daug me­la­gys­čių, ku­rio­mis ak­ci­jos ini­cia­to­riai ban­dė įti­kin­ti žmo­nes. Net­rū­ko ab­sur­diš­kų tei­gi­nių, pra­de­dant per­spek­ty­va, esą už­sie­nie­čiams par­duo­to­ je že­mė­je ne­be­ga­lios Lie­tu­vos ju­ris­dik­ci­ ja, bai­giant ki­tais gąs­di­ni­mais. Pa­vyz­džiui, or­ga­ni­za­to­rių pa­reng­tuo­se lanks­ti­nu­kuo­se Lie­tu­vos BVP ly­gi­na­mas su to­kių bend­ro­ vių kaip „Chev­ron“ apy­var­ta, nors tai ne­lo­ giš­ka ir nea­dek­va­tu, da­ro­mos nie­kaip ne­su­

Žmo­nės svars­to, kad ne­ tru­kus baig­sis že­mės par­ da­vi­mo už­sie­nie­čiams drau­di­mas ir jie kaip sam­ di­niai tar­naus tur­tin­ giems sve­tim­ša­liams. me, juk sa­ve ger­bian­čios vals­ty­bės taip ne­ siel­gia. Sie­kia­me, kad žmo­nės bū­tų ak­ty­vūs, bet kai Žy­gai­čių bend­ruo­me­nė pa­reiš­kė sa­ vo po­zi­ci­ją, jos ir­gi nie­kas neiš­gir­do. Rei­kia su­pras­ti, kad šian­dien tarp tūks­tan­čių pa­ ra­šų dėl re­fe­ren­du­mo at­si­spin­di ir pro­fe­so­ rių nuo­mo­nė. Be to, pa­ra­šų rin­ki­mas pa­ro­dė, kad žmo­nės išė­jo iš na­mų, pa­tys do­mė­jo­si, kad tik pa­reikš­tų nuo­mo­nę.

Skaitytojo laiškas

Kultūros gruodis: projektai ir rašymai

G Kom­po­zi­to­rius Faus­tas La­tė­nas – už Lie­tu­

vos teat­ro skam­be­sį, už mu­zi­ką, kaip vi­sa­ver­ tę teat­ri­nio vyks­mo da­ly­vę. Pre­mi­jos me­ni­nin­kams bus įteik­tos va­sa­rio 16-ąją. Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ jos dy­dis – 104 tūkst. li­tų.

ruo­dis – dar­by­me­tis ne tik Ka­lė­dų Se­ ne­liui, eg­lu­čių par­da­vė­jams ir kek­sų ke­pė­jams. Dar­by­me­tis ir kū­ry­bi­nė­se są­jun­go­se. Juk iki gruo­džio vi­du­rio Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai rei­kia pa­teik­ti pa­raiš­ kas vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­miems pro­jek­tams. Juk šie pro­jek­tai – pa­grin­di­nis kū­ry­bi­nių są­jun­gų iš­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. Na ir są­jun­gų ka­bi­ne­tuo­se ver­da pro­tų mū­šiai, ko­kį pro­jek­tą su­gal­vo­ti? Aiš­ku, kaip vi­suo­met są­jun­gų na­ riai pa­raiš­kų su­ne­šė per ma­žai, o ir šie pro­jek­ tai są­jun­gų daž­niau­siai „ne­šil­do“, tai ir lau­žo gal­vas vy­rai bei mo­te­rys, sunk­da­mi fan­ta­zi­

jos la­šus iš sa­vo nu­var­gu­sių gal­vų. Ka­dan­gi pro­jek­tų ra­šy­mo tech­ni­ka są­jun­gų kon­to­ro­se ati­dirb­ta iki au­to­ma­tiz­mo, o ir lė­šų sky­rė­jams svar­biau­sia gra­žus skam­be­sys bei tvar­kin­gos ata­skai­tos, gims­ta įvai­rių fan­tas­ma­go­ri­nių kū­ri­nių: keis­tų, nie­kam ne­rei­ka­lin­gų lei­di­nių, ne­klau­so­mų kon­cer­tų, nie­ki­nių se­mi­na­rų, neį­ do­mių pa­ro­dų ir taip to­liau. So­viet­me­tį me­nan­čios kū­ry­bi­nės są­jun­gos – leng­viau­sias me­diu­mo va­rian­tas tarp val­ džios ir me­ni­nin­kų. Są­jun­gų di­džiau­siu, ne­ svei­kai iš­kreip­tu rū­pes­čiu tam­pa ne me­ni­nin­ kų rei­ka­lai, ne sa­vo­jo me­no po­pu­lia­ri­ni­mo ar

sklai­dos rei­ka­lai. Net ne nau­jų ta­len­tų paieš­ ka ar tu­ri­mų ga­le­ri­jų bei dirb­tu­vių vi­sa­ver­tis iš­nau­do­ji­mas, nau­jų idė­jų pro­diu­sa­vi­mas, o tuš­čia­gar­bių ir daž­niau­siai ma­žap­ras­mių pro­ jek­tų kū­ry­ba. Nes lai­mė­ju­sių pro­jek­tų ko­ky­bės nie­kas ne­ver­tins – juk tai me­nas. Me­no su­pra­ ti­mas – su­bjek­ty­vus da­ly­kas. Tai la­bai pa­to­gu mel­žiant ne­la­bai stip­rų vals­ty­bės biu­dže­tą. Juo­lab kai tuo pa­ten­kin­ti vi­si me­cha­niz­mo da­ly­viai. Są­jun­gos gy­vuo­ja. Val­džia jau­čia­ si, kad pa­si­rū­pi­no me­ni­nin­kais ir me­nu. Po­ pie­riu­je, kaip sa­ko­ma, vis­kas ge­rai. Jo­na­ta­nas Pet­raus­kas

12

gruodžio 12–18, 2013

lietuva

Val­džios įstai­go­se ka­ra­liaus su Nors iki šven­čių dar dvi sa­vai­tės, vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se jau sklan­do šv. Ka­lė­dų nuo­tai­ ka. Tik val­di­nin­kai bent jau vie­šai at­si­sa­ko pla­nų reng­ti pra­ban­gius po­bū­vius: vie­ni dėl esą ne­si­bai­gian­čios kri­zės, ki­ti – dėl bai­mės at­si­dur­ti ži­niask­lai­dos dė­me­sio cent­re. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Linksmins „Liepaitės“

Ministerijų, taip pat pagrindinių valdžios įstaigų – Seimo, preziden­ tūros ir Vyriausybės – koridoriuo­ se, be darbo reikalų, aptarinėjamos ir šventės. Vis dėlto valstybės tar­ nautojai bent jau oficialiai tvirtina šiemet neplanuojantys išlaidauti šventėms, tad arba bus apsiribo­ jama „ministro sveikinimu“, ar­ ba geriausiu atveju – kukliu kon­ certu. Pavyzdžiui, Aplinkos ministe­ rijos darbuotojus šiemet džiugins jaunųjų „Liepaičių“ choras. „Bus ir ministro sveikinimas sa­ lėje. Pasisėdėjimo nebuvo pernai, nebus ir šiemet – po koncerto išsi­ skirstys kas kur norės“, – sakė Vi­ suomenės informavimo skyriaus vedėjas Paulius Paulaitis. Nori, kad surengtų kiti

O energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė tvir­ tino, kad greičiausiai nebus ne tik jokio renginio, bet ir eglutės. Ne­ bent viską suorganizuos Ūkio mi­ nisterija, kurios patalpose ir glau­ džiasi Energetikos ministerija. „Na, eglutę gal ir puošime. Bet mes esame Ūkio ministerijos pas­ tate. Tad statyti atskirą eglu­ tę... Jei kas nors ką nors ir sta­ tys, tai Ūkio ministerija, mes pas juos – nuomininkai. Mes atskirai nieko neplanuojame“, – pranešė D.Rimašauskaitė. Tačiau ūkio ministro patarėja Vaiva Gogelienė nustebo išgirdusi, kad kolegos tikisi jų iniciatyvos dėl kalėdinio vakaro.

„Manau, kad Ūkio ir Energetikos ministerijos yra lyg ir atskiros, ar ne? Na, o mūsų pasibuvimas pla­ nuojamas gruodžio 19 d., bet kur, kaip tai vyks, kas bus – kol kas ne­ žinome. Anksčiau Ūkio ministeri­ joje būdavo ministro sveikinimas, vykdavo simbolinė šventė, kuri neišeidavo už ministerijos ribų. O šiems metams Ūkio ministerija nė­ ra suplanavusi nieko“, – sakė ji.

desnių rūpesčių. Teisingumo mi­ nisterija neplanuoja didesnių iškil­ mių – pasak ministerijos atstovų, pasikviesti, pavyzdžiui, garsųjį moterų kalinių chorą iš Panevėžio būtų pernelyg brangu dėl konvoja­ vimo ir pačios kelionės išlaidų. Užsienio reikalų ministerija, kaip sakė atstovė spaudai Rasa Jakilai­ tienė, organizuoja ne ministerijos darbuotojų pasisėdėjimą, o „pas­ tovėjimą“.

Gali suvalgyti tortą

Finansų ministerija ypač skaičiuo­ ja finansus, tad, anot ministro pa­ tarėjo Rosvaldo Gorbačiovo, užsi­ tęsusi krizė pakoregavo ir šių metų planus. „Anksčiau, iki krizės, ministerija turėjo tam tikras tradicijas – dar­ buotojai darydavo tokią sunešti­ nę šventę sau patys. Bet krizė vis­ ką pakoregavo – šiemet bus kuklus šventinis minėjimas. Greičiausiai apsiribosime ministro sveikinimu ir vyno taure ministerijos viduje. Bet kokia programa kainuoja, tad atsižvelgiant į tai, kad biudžete lė­ šų nėra, planuose jos nėra. Nebent, kaip būna paskutinę akimirką, at­ siras kieno nors pažįstami“, – sakė R.Gorbačiovas. Anot jo, kai kurie departamentai, kuriuose žmonės kartu dirba daugybę metų, darys atskiras savo kalėdines šventes, ta­ čiau taip pat neoficialias. „Nežinau, ką jie darys, – gali tor­ tą suvalgyti, gali dar kur nors susi­ rinkti“, – svarstė R.Gorbačiovas. Apsiribos sveikinimu

Kultūros ministerija tvirtina spren­ dimą, ar organizuoti kalėdinį vaka­ rėlį, taip pat atidėsianti paskutinei akimirkai, nes esą kol kas yra di­

Gal ir bū­tų ga­li­ma ras­ti bū­dų ką nors su­reng­ti. Bet ta­da jūs vi­si tiek už­lo­tu­mė­te, kad ge­riau jau nie­ko ne­rei­kia da­ry­ti. „Ministras pasveikins, ir viskas tuo pasibaigs, – kaip vyks kalėdi­ nis renginys, paaiškino ji. – Dides­ nių iškilmių neplanuojame. Taip, tai yra ir dėl taupymo, ir dėl pirmi­ ninkavimo renginių. Bet be minis­ tro gero žodžio darbuotojai tikrai neliks. Be abejo, platinsime svei­ kinimus paštu ir svarbiems asme­ nims. Darbuotojai gaus elektroni­ nius sveikinimus.“ Beje, darbuotojų vaikams, kaip patvirtino R.Jakilaitienė, pačių darbuotojų lėšomis vakarėlis bus organizuojamas. Vidaus reikalų ministerijoje švente taip pat rūpinsis patys dar­ buotojai. Ministro patarėja Giedrė Šešelgienė sakė, kad „nieko ofi­ cialaus nenumatyta, tik atvirukų siuntimas“.

Be ministro – ne šventė

Vangiai reikalai dėl šventinio va­ karėlio juda ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. „Būdavo tradicija daryti vakarėlį už savo pinigus, bet šiemet viskas vyksta vangiai. Ministerijoje vie­ tos nėra – jokios salės, nieko. Be to, ir ministras bus komandiruo­ tėse prieš šventes, tai net nežinau, ar kas bus“, – sakė Guoda Šalčiū­ tė, ministerijos Viešųjų ryšių sky­ riaus vyriausioji specialistė. Socialinės apsaugos ir darbo mi­ nisterijos planuose kol kas didesnis renginys nenumatytas, nors anks­ čiau, pasak Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Dalios Milkevi­ čienės, į ministeriją būdavo kvie­ čiamas neįgaliųjų choras. „Be honorarų – jie tiesiog patys geranoriškai ateidavo pagiedoti. Ar taip bus ir šiemet, kol kas negalime pasakyti“, – sakė D.Milkevičienė. Trukdo „lojanti“ žiniasklaida?

Prieš keletą metų, pasak susi­ siekimo ministro patarėjo Ričar­ do Slapšio, dar vykdavo vakarė­ liai ministerijos valgykloje. Tačiau ji šiuo metu neveikia, tad darbuo­ tojai organizuos suneštinį pobū­ vį. Tačiau patarėjas leido suprasti, jog svarbesnė priežastis, kodėl nie­ kas neorganizuojama, yra tai, kad linksmybių rengti neleidžia žinias­ klaida. „Na, kaip sakant, gal ir būtų ga­ lima rasti būdų ką nors surengti. Bet tada jūs visi tiek užlotumėte, kad geriau jau nieko nereikia dary­ ti. Tegu žmonės ką patys pasidarys, tai ir turės“, – paaiškino jis. Tiesa, netrukus R.Slapšys pripa­ žino gal kiek perspaudęs: „Supras­

Sun­ku: dar­bo va­ka­rė­lius dau­ge­lis va

kite teisingai, ne jūs sugadinate šventes. Tiesiog tam, kad nebū­ tų negatyvaus vertinimo, geriau to nedaryti.“ Krašto apsaugos ministerija pla­ nuoja rengti tradicinius kalėdinius labdaros pusryčius, per kuriuos darbuotojai dalijasi kalėdaitį. Nuo labdaros iki baleto

„Kol kas, be tradicinių labdaros pusryčių, daugiau nieko nepla­ nuojame. Per juos bus aukojami pinigai, kurie šiemet kariuomenės

Kova su korupcija: prie­mo­nės ge­ros, tik Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaitė@diena.lt

Su ko­rup­ci­ja ko­vo­jan­čioms tar­ny­ bos vei­kiant vis ak­ty­viau, „Trans­ pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Mu­rav­ jo­vas sa­ko, kad vis dar esa­me įstri­ gę įsta­ty­mų per­žiū­ros, bet ne tai­ky­ mo sta­di­jo­je.

Rū­pes­tis: S.Mu­rav­jo­vas kaip vie­

ną es­mi­nių pro­ble­mų, ko­dėl apie ko­rup­ci­ją pra­ne­ša­ma dar per re­ tai, įvar­di­jo ir Sei­mo stal­čiuo­se už­si­gu­lė­ju­sį Pra­ne­šė­jo ap­sau­ gos įsta­ty­mo pro­jek­tą.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) nu­si­tai­kė jau ir į Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­rių, kur at­ li­ko kra­tas. Neo­fi­cia­liai tei­gia­ma, kad STT ga­lė­jo su­do­min­ti vie­ši­ni­ mo pa­slau­goms skir­ti vie­šo­jo pir­ ki­mo kon­kur­sai. Agen­tai kal­bė­jo­si ir su pa­čiu mi­nist­ru Va­len­ti­nu Ma­ zu­ro­niu. To­kių, kri­ti­kų tei­gi­mu, pa­ro­do­ mų­jų ko­vos su ko­rup­ci­ja ak­ci­jų, kai skam­biai pra­dė­ti ty­ri­mai vė­ liau il­gai ne­pa­sie­kia teis­mo ir yra už­mirš­ta­mi, pa­sta­rai­siais me­tais pa­ste­bi­ma ne­ma­žai. Tad „Vil­niaus die­na“ su ko­rup­ci­ja ko­vo­jan­čios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos Lie­ tu­vos sky­riaus va­do­vo S.Mu­rav­jo­

vo tei­ra­vo­si, ko Lie­tu­vai jau pa­vy­ko pa­siek­ti ir kas dar ke­lia di­džiau­sią su­si­rū­pi­ni­mą. – Ko­kie svar­biau­si po­ky­čiai įvy­ko per de­šimt­me­tį, ar ko­ vo­ti su ko­rup­ci­ja ga­lė­jo sek­tis pra­sčiau? – Ma­nau, kad per pa­sta­ruo­sius 15– 20 me­tų ge­ro­kai pa­ju­dė­jo­me į prie­kį. Bet su­si­du­ria­me su pro­ble­ma – nors ir tu­ri­me rei­ka­lin­gus įsta­ty­mus, jie daž­niau­siai ne­vei­kia. Ži­no­ma, pa­ tys jie ir ne­veiks, pri­va­lu juos tai­ky­ ti. Tai­gi, tu­ri­me di­so­nan­są – po­li­ ti­kai kal­ba apie skaid­ru­mą, par­ti­jos įtrau­kia an­ti­ko­rup­ci­nius pa­ža­dus į sa­vo pro­gra­mas, bet rea­ly­bė­je ne­ su­ge­ba pa­siek­ti ap­čiuo­pia­mų re­ zul­ta­tų. Ma­nau, po­li­ti­kai ti­ki, kad ga­li dar dau­giau pri­ža­dė­ti, o žmo­ nės prieš rin­ki­mus pa­mirš, ką gir­ dė­ję prieš ke­le­rius me­tus. Bet tu­ri­me ki­tą ge­rą ži­nią – vi­suo­me­nė ak­ty­vė­ ja. Žmo­nės tei­gia ne­no­rin­tys duo­ti ky­šių, jie iš­ma­no sa­vo tei­ses ir no­ri jo­mis nau­do­tis, vers­lo bend­ruo­me­ nė sie­kia bū­ti skaid­res­nė ir spręs­ti pro­ble­mas be ky­šių.

Ki­ta ver­tus, neišsp­ren­džia­me ele­ men­ta­rių pro­ble­mų – ne­su­ge­ba­me už­tik­rin­ti tin­ka­mos pra­ne­šė­jų ap­ sau­gos: Pra­ne­šė­jo ap­sau­gos įsta­ ty­mo pro­jek­tas jau ke­le­tą me­tų gu­ li Sei­mo stal­čiuo­se.

ar Kai­šia­do­ry­se, ar pra­ne­šęs žmo­ gus vė­liau ras dar­bą? Pa­vyz­džiui, Da­lia Bud­re­vi­čie­nė po va­di­na­mo­jo vo­ke­lių skan­da­lo pri­si­pa­ži­no, kad ant­rą kar­tą vie­šai apie šią pro­ble­ mą ne­pra­bil­tų.

– Po pre­ky­bos cent­ro tra­ge­di­jos Lat­vi­jo­je „Ma­xi­mos“ pre­ky­bos sis­te­mos dar­buo­to­jai ėmė kal­ bė­ti apie tink­lo pro­ble­mas, tie­ sa, ano­ni­miš­kai. Ar pra­ne­šė­jo ap­sau­ga, ku­rios ne­tu­ri­me, pa­ dė­tų to­kiais at­ve­jais? – Tie­sa, kad daž­niau­siai apie bū­ ti­ny­bę už­tik­rin­ti tin­ka­mą pra­ne­šė­jo ap­sau­gą pra­by­la­me po bai­sių kel­ to „Es­to­nia“, Čer­no­by­lio tra­ge­di­jų. Ir „Ma­xi­mos“ at­ve­ju pa­si­gir­do kal­ bų, su­prask, dar­buo­to­jai jau ži­no­jo, kad kaž­kas yra ne taip. Kai ku­rie įsta­ty­mai vos priim­ ti kei­čia­mi dau­gy­bę kar­tų, o jei šio įsta­ty­mo nė­ra, va­di­na­si, kas nors jo ne­no­ri. Aš ma­nau, kad pra­ne­šė­ jo ap­sau­gos ga­li­my­bė pa­dė­tų iš­ju­ din­ti į ak­la­vie­tę pa­te­ku­sias pro­ble­ mas, kad ir re­gio­nuo­se. Į ką sau­giai kreip­tis Ra­sei­niuo­se, Anykš­čiuo­se

– Kiek žmo­nių pra­ne­ša apie ga­ li­mus ko­rup­ci­jos at­ve­jus? Ar at­si­ras­tų daug žmo­nių, ku­rie pa­si­nau­do­tų pra­ne­šė­jo tei­se? – Įs­tai­gos ren­ka šiuos duo­me­nis, bet tiks­liai neaiš­ku, kiek žmo­nių pra­ne­ša apie pikt­nau­džia­vi­mo ir ko­rup­ci­jos at­ve­jus. Skai­čiuo­ja­me, kad to­kių gy­ven­to­jų yra ke­lios de­ šim­tys tūks­tan­čių. Ins­ti­tu­ci­jos gi­ ria­si, kad jos rea­guo­ja į skun­dus ir ti­ria in­for­ma­ci­ją. To­kia jų reak­ci­ ja, ži­no­ma, yra la­bai ge­rai, ta­čiau ky­la ki­tas klau­si­mas, kas nu­tin­ ka apie pro­ble­mas pra­ne­šu­siems žmo­nėms? Juk tai di­de­lis iš­šū­kis: žmo­gus iš­drįs­ta pra­neš­ti, o pa­ skui ga­li su­lauk­ti ne­ma­lo­nių pa­ da­ri­nių. Bū­tent to­kios in­for­ma­ ci­jos mū­sų ins­ti­tu­ci­jos ir ne­tu­ri. Nors pa­sau­li­nė pa­tir­tis ro­do, kad su­ži­no­ti, kas pra­ne­šė, ne­sun­ku, –

13

gruodžio 12–18, 2013

lietuva

u­neš­ti­niai Kalėdų va­ka­rė­liai Tikrai ne­ samdysime jokių atlikė­ jų, jei ir bus kokia nors programa, ją darysime patys.

numatytas muzikinis spektaklis, jie taip pat gaus dovanėlių. Jų gaus visi darbuotojų vaikai, kurių amžius iki 10 metų. Pinigai joms bus skirti iš parlamento valdybos narių reprezentacinio fondo arba jas nupirks patys tėveliai. Prezidentūros planai panašūs: jokių neformalių renginių nebus, tačiau prieš Kūčias darbuotojai esą tradiciškai susirinks prie prezidentūros eglės palinkėti vieni kitiems gražių švenčių. Be abejo, nebus pamiršti ir darbuotojų vaikai, tačiau jiems organizuojamos kalėdinės šventės išlaidas taip pat padengs patys darbuotojai. Vyriausybė švęs

Neformalų pasisėdėjimą vis dėlto planuoja Ministro pirmininko tarnybos darbuotojai – tiesa, jis vyks Vyriausybės kavinėje. Kaip teigė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, vaišės bus perkamos už pačių darbuotojų pinigus. „Galiu aiškiai pasakyti – paminėjimas bus be jokių linksmybių, pabendraujant šiltai vieniems su kitais. Manau, tai reikalinga. Be abejo, viskas vyks pačioje Vyriausybėje, neplanuojame nieko užsakyti, papildomai pinigų kam nors leisti. Tikrai nesamdysime jokių atlikėjų, jei ir bus kokia nors programa, ją darysime patys“, – kuklius planus dėstė A.Mačiulis.

al­džios įstai­gų pla­nuo­ja, ta­čiau ki­taip, nei bu­vo įpras­ta anks­čiau, vai­šės bus per­ka­mos už sa­vus pi­ni­gus. Sau­liaus Žiū­ros / BFL nuo­tr.

vado pasiūlymu bus skirti misijose sužeistiems Lietuvos kariams. Aišku, bus ir tradicinės mišios Šv. Ignoto bažnyčioje šalia ministerijos“, – informavo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Asta Galdikaitė. Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų kasdienybę praskaidrins kalėdinis M.K.Čiurlionio menų gimnazijos mokinių baletas. Komunikacijos skyriaus atstovė Nomeda Barauskienė tvirtino, kad paprastai einama į kasmet

statomo naujo spektaklio generalinę repeticiją. „Ministerijos darbuotojai, tie, kurie tuo metu nebūna pasiėmę atostogų, tikrai aktyviai dalyvauja. Ten už bilietus simboliškai susimokėdavome. Tikrai yra ką pažiūrėti. O pasisėdėjimo ministerijoje anksčiau nebūdavo – šiemet tradicijos nesikeis“, – planus atskleidė N.Barauskienė. Žemės ūkio ministro atstovė Ramunė Visockytė sakė, kad gruodžio 19 d. bus minimos 95-osios

ran­kos neį­gu­du­sios daž­niau­siai tai bū­na jau va­do­vo dė­me­sį į pro­ble­mą at­krei­pęs dar­ buo­to­jas.

Teis­mai ne­siun­čia ko­rum­puo­tų as­me­ nų į ka­lė­ji­mą, esą už­ ten­ka to, kad pa­da­ ry­ta ža­la re­pu­ta­ci­jai. Ki­ta ver­tus, ka­na­lai, ku­rie vei­kia Lie­tu­vo­je, nors ir va­di­na­mi ano­ni­ mi­niais, daž­nai neuž­tik­ri­na pra­ne­ šė­jo duo­me­nų ap­sau­gos, nes duo­ me­nis apie as­me­nį ga­li pa­siek­ti net tie, apie ku­riuos jis pra­ne­šė. – Ne­tu­ri­me pa­vyz­džių, kad ko­ rum­puo­ti as­me­nys bū­tų buvę nu­teis­ti rea­lia lais­vės atė­mi­mo baus­me. Ko­kių san­kci­jų tu­rė­ tų su­lauk­ti ko­rum­puo­ti pa­rei­ gū­nai? – Man at­ro­do, kad Dar­bo par­ti­jos by­los fo­ne gy­ven­to­jai ga­li kves­tio­

nuo­ti, kaip ap­skri­tai vei­kia mū­sų sis­te­ma, bet praė­ju­sią va­sa­rą su­ lau­kė­me tei­gia­mų re­zul­ta­tų. To­ kie pa­vyz­džiai vals­ty­bei ver­tin­ gi ypač il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je, nes žmo­nės no­ri ži­no­ti, ar ga­li kas nors at­si­tik­ti, jei esi aukš­tas pa­ rei­g ū­n as ar po­l i­t i­kas. Ne­se­n iai Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas at­l i­k o ko­r up­c i­n ių by­l ų ana­l i­z ę, paaiš­kė­jo, kad teis­mai ne­siun­čia ko­rum­puo­tų as­me­nų į ka­lė­ji­mą, bet ka­lė­ji­mo baus­mė nė­ra ar­ti­ma ir pa­sau­li­nei pa­tir­čiai, esą už­ten­ ka to, kad pa­da­ry­ta ža­la re­pu­ta­ ci­jai. Ži­no­ma, su­ga­din­tos re­pu­ta­ci­ jos pa­da­ri­niai kal­bant apie Lie­tu­vą at­ro­dy­tų nai­vūs, ir aš su­pran­tu to­kį žmo­nių po­žiū­rį, bet tu­ri­me su­pras­ ti, kad į ka­lė­ji­mą pa­so­din­ti sun­kiau nei už­tik­rin­ti pre­ven­ci­ją ir su­lai­ky­ ti nuo pikt­nau­džia­vi­mo. Tur­tin­gi žmo­nės suin­te­re­suo­ti ne­sės­ti į ka­lė­ ji­mą, tad jie sam­do­si ge­rus ad­vo­ka­ tus, nes tei­si­nė­je vals­ty­bė­je tai yra dvie­jų pu­sių rei­ka­las – vie­nas sie­ kia įro­dy­ti nu­si­kal­ti­mo fak­tą, ki­tas aiš­ki­na, kad tai ne­bai­su.

ministerijos įkūrimo metinės, tad dieną vyksiančias iškilmes finansuos ministerija – tai kainuos apie 4600 litų. Bus ir koncertas, tačiau kas koncertuos, esą, kol kas norima išlaikyti paslaptyje – tai bus staigmena darbuotojams. Vakare šventę esą organizuosis patys ministerijos darbuotojai. Dovanas pirks patys

Jonas Milerius savo vadovaujamos Seimo kanceliarijos darbuotojams taip pat neturi džiugių žinių: dova-

nos jiems nebus teikiamos, priešingai – patys kanceliarijos darbuotojai bus skatinami paruošti dovanų Almos Adamkienės labdaros fondo globojamų kaimo mokyklų auklėtiniams. Seime vyks kalėdinė našlaičių, neįgaliųjų rankdarbių mugė, tačiau nebus jokio oficialaus vakarėlio. Tiesa, jei pasiseks rasti laiko „įtemptoje parlamento darbotvarkėje“, darbuotojams sveikinimo žodį tars J.Milerius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Tiesa, Seimo darbuotojų vaikams

4,6

tūkst. litų

skirta Krašto apsaugos ministerijos šventei, sutapusiai su kalėdiniu vakarėliu.

Ateik į „Vilniaus dienos“ redakciją ir gauk dovanų

išskirtinį ledo gremžtuką!

DOVANA

Šį kuponą į ledo gremžtuką iškeisk „Vilniaus dienos” redakcijoje, A.Smetonos g. 5, IV a. (įėjimas iš dešinės pastato pusės). Redakcija dirba darbo dienomis 8–17 val., pietų pertrauka 12–13 val., tel. (8 5) 261 3653.

14

gruodžio 12–18, 2013

ekonomika vilniausdiena.lt/naujienos/ekonomika

Kalėdų Se­ne­lis į įm Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai Kalė­doms ruo­šia­ si jau ma­žiau­siai du mėne­sius. Įmonės sa­ vo šven­tes už­sa­ko gan anks­ti ir to­kios pat pro­gra­mos ke­le­rius me­tus iš eilės ne­ no­ri, tad or­ga­ni­za­to­riams vien su Kalėdų Se­niu iš­si­suk­ti ne­pa­vyks­ta.

Ne­lau­ki­te: kad laiš­kai ir siun­ti­niai šven­ti­niu lai­ko­tar­piu grei­čiau pa­

siek­tų ga­vė­jus, re­ko­men­duo­ja­ma juos iš­siųs­ti kiek anks­čiau – li­kus bent sa­vai­tei iki šven­čių, o ge­riau­sia – dviem. Andriaus Ufarto / BFL nuo­tr.

Ar jau spėjote iš­siųsti svei­ki­ni­mus? Pas­ku­bė­ki­te Ka­ro­lis Mont­vi­la k.montvila@diena.lt

Nors iki Ka­lė­dų ir Nau­jų­jų me­tų dar, re­gis, daug lai­ko, reik­tų pa­ sku­bė­ti no­rin­tiems, kad jų svei­ki­ ni­mas ar­ba siun­ti­nys lai­ku pa­siek­ tų ar­ti­muo­sius ar drau­gus. Šven­ti­ niu lai­ko­tar­piu siun­tų ir svei­ki­ni­ mų skai­čius išau­ga ke­lis kar­tus.

Iki di­džių­jų me­tų šven­čių li­kus kiek ma­žiau nei mė­ne­siui Lie­tu­ vos pa­štas jau kvie­čia rū­pin­tis ka­ lė­di­nių svei­ki­ni­mų siun­ti­mu. „Gruo­dis – pa­ties dar­by­me­čio pa­šte mė­nuo. Šį mė­ne­sį siun­ tų pa­gau­sė­ja ke­lis kar­tus, to­ dėl šven­ti­niam lai­ko­tar­piui tra­ di­ciš­kai pra­de­da­me ruoš­tis dar lapk­ri­tį. Pa­pil­do­mai įdar­bi­no­me apie 20 žmo­nių, ku­rie gruodžio– sausio mė­ne­siais pa­dės skirs­ty­ti siun­tas. Dar tiek pat dar­buo­to­jų pla­nuo­ja­me įdar­bin­ti ar­ti­miau­ siu me­tu“, – sa­kė Lie­tu­vos pa­što Paš­to ope­ra­ci­jų tar­ny­bos di­rek­ to­rius Ro­ber­tas Gu­da­vi­čius. Kad laiš­kai ir siun­ti­niai šven­ ti­niu lai­ko­tar­piu grei­čiau pa­siek­ tų ga­vė­jus, re­ko­men­duo­ja­ma juos iš­siųs­ti kiek anks­čiau – li­kus bent sa­vai­tei iki šven­čių, o ge­riau­sia – dviem. Siun­tė­jai tu­rė­tų įver­tin­ti ir at­ stu­mą iki ga­vė­jo ša­lies. Jei laiš­kas siun­čia­mas, pa­vyz­džiui, į Pie­

tų Ame­ri­kos ša­lis ar Ki­ni­ją, jį re­ ko­men­duo­ja­ma iš­siųs­ti dar anks­ čiau – gruo­džio pra­džio­je. Svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad Ka­lė­dos ir Nau­jie­ji me­tai šven­čia­mi vi­sa­ me pa­sau­ly­je. Dar­bo krū­vis ke­lis kar­tus išau­ga ne tik Lie­tu­vos, bet ir ki­tų ša­lių pa­štuo­se. R.Gu­da­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį, kad šven­ti­niu lai­ko­tar­piu pa­dau­ gė­ja siun­tų su drau­džia­mais siųs­ti daik­tais, to­kiais kaip fe­jer­ver­kai, šal­to­sios ug­ne­lės, įvai­rūs ae­ro­ zo­liai ir pan. Mui­ti­nin­kų ap­tik­ ta siun­ta su drau­džia­mais siųs­ti daik­tais ga­li bū­ti kon­fis­kuo­ta, to­ dėl prieš siun­čiant įvai­rius daik­ tus re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­tik­rin­ ti, ar juos ga­li­ma siųs­ti. Kad siun­ta bū­tų pri­sta­ty­ta ko­ ky­biš­kai, itin svar­bus tai­syk­lin­ gai už­ra­šy­tas ad­re­sas. Siun­čiant siun­tą į už­sie­nio ša­lį ga­vė­jo ad­ re­są rei­kė­tų ra­šy­ti pa­gal tos ša­lies rei­ka­la­vi­mus, to­dėl siun­tė­jas tu­ rė­tų pa­pra­šy­ti siun­tos ga­vė­jo pa­ teik­ti tiks­lų ad­re­są, kad skirs­tant į už­sie­nio ša­lis ad­re­suo­tas siun­tas neį­si­vel­tų klai­dų. Ad­re­suo­jant siun­tą tu­ri bū­ti aiš­kiai nu­ro­dy­tas siun­tos ga­vė­ jo var­das, pa­var­dė, tiks­lus ga­vė­ jo ad­re­sas su pa­što ko­du, o ga­ vė­jo ša­lies pa­va­di­ni­mas tu­ri bū­ti už­ra­šy­tas spaus­din­ti­nė­mis rai­dė­ mis tos ša­lies ar­ba ang­lų ar pran­ cū­zų kal­ba.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Kiek­vieną kartą – nau­ja

Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­no, kad daž­niau­siai kiek­vie­nai įmo­nei siū­ lo in­di­vi­dua­liai pri­tai­kytą ren­ginį, nors pri­pažįs­ta, kad vi­suo­met yra pa­ruošę šab­lonų. Kris­ti­na Na­ru­ šienė, „Lux Events Ser­vi­ce“ ren­ gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo va­dovė, teigė, kad jei klien­tui, ku­ris tų pa­čių or­ ga­ni­za­to­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si ke­le­rius me­tus iš eilės, nuo­la­t siū­ ly­si šab­lo­nus, jis grei­tai pa­bėgs pas kon­ku­ren­tus. „Kiek­vieną kartą tu­ri jam uni­ka­ liai pri­tai­ky­ti sce­na­rijų, kad jis tuos vi­sus me­tus liktų pas ta­ve kaip ta­ vo klien­tas. Todėl mes to­kius šab­ lo­nus re­tai siun­čia­me“, – sakė ji. Ži­no­ma, anot K.Na­ru­šienės, įmonėms, ku­rios į ren­gi­nių or­ga­ ni­za­to­rius krei­pia­si pirmą kartą ir ne­ži­no, nei ko norėtų iš šventės, nei ko ga­li tikė­tis, šab­lo­nai vis dėl­ to pa­si­ūlo­mi. Kar­tais šab­lo­nas bū­ na kaip pa­vyz­dys, kad klien­tas ži­ notų, kaip ren­gi­nys vyks­ta įpras­tai. K.Na­ru­šienė ti­ki­no, jog tai da­ro­ma sie­kiant klientą už­ves­ti ant ke­lio ir pa­dėti jam su­si­kur­ti vi­ziją, ko­kios šventės jis no­ri. Skir­tin­gi no­rai

Dei­mantė Kanc­le­rytė, „Even­tum Group“ pro­jektų koor­di­na­torė ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­torė, at­kreipė dė­ mesį ir į tai, kad šab­lo­nai kar­tais pa­ tei­kia­mi, kai klien­tas iš kar­to ti­ki­si iš­girs­ti pa­si­ūlymą. „Mes, prie­š gal­vo­da­mi šab­lo­nus, ap­svars­to­me, kaip juos įgy­ven­din­

tu­me kuo ko­ky­biš­kiau ir kuo, pa­va­ din­kim, pi­giau. Tu­riu ome­ny, kad būtų pi­gu, bet ne­nu­kentėtų ko­ kybė“, – kalbė­jo D.Kanc­le­rytė. Ji teigė, kad kar­tais į juos krei­ pia­si įmonės, ku­rios tu­ri tam tikrą šven­ti­mo tra­di­ciją ir no­ri ją iš­sau­ go­ti, bet kar­tu iš­ban­dy­ti ką nors nau­jo. Daž­nai ta nau­jovė būna konk­re­tus pa­gei­da­vi­mas – konk­ re­tus da­ly­kas, kurį įmonė su­gal­vo­jo pa­ti ar pa­matė ki­ta­me ren­gi­ny­je. „Mes vi­sa­da esa­me linkę pri­ si­tai­ky­ti prie klien­to po­rei­kių ir pri­de­da­me sa­vo idėjų, kaip dar pa­pil­do­mai įgy­ven­din­ti tą jų pa­gei­ da­vimą“, – sakė D.Kanc­le­rytė. Dar vie­na jos įvar­dy­ta klientų grupė yra tie, ku­rie pro­gra­minę da­ lį pa­ruo­šia pa­tys, nes įmonė­je dir­ ba kūry­biš­kas ko­lek­ty­vas, bet no­ri, kad ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai pa­si­ rūpintų pa­talpų nuo­ma, mais­tu, galbūt su­rastų va­ka­ro vedėją. Šiek tiek skir­tin­gos po­li­ti­kos lai­ ko­si „Lux Events Ser­vi­ce“. K.Na­ ru­šienė teigė, kad jų įmonė ne­su­ tin­ka or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nio ar jo da­lies, jei ren­gi­nio biud­že­tas yra ma­žes­nis nei 10 tūkst. litų. „Jei­gu ta at­rak­ci­ja ar tam tik­ ra kul­mi­na­ci­ja yra dau­giau ne­ gu 10 tūkst. litų, tai ge­rai, ga­li­me ką nors pa­si­ūly­ti. Bet kaž­kaip per smul­ku klien­tams pa­si­ūly­ti ko­kias nors šokė­jas ar dar ką nors“, – to­ kio įmonės spren­di­mo prie­žas­tis aiš­ki­no K.Na­ru­šienė. Ji nu­rodė, kad ren­ginį įmonė daž­niau­siai or­ga­ni­zuo­ja nuo pra­ džios iki ga­lo. Klien­tas ga­li turė­ti pa­grin­dinę idėją, o vi­su ki­tu pa­si­ rūpi­na pa­tys or­ga­ni­za­to­riai.

Le­mia ir ko­lek­ty­vas

Abi pa­šne­kovės ak­cen­ta­vo, kad kiek­vie­nas ren­gi­nys pri­klau­so ne tik nuo or­ga­ni­za­to­rių, bet ir nuo įmo­ nės, ku­riai or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­ nys, ko­lek­ty­vo. Taip pat tai ga­lio­ja ir šventės or­ga­ni­za­vi­mo kai­nai. Kai ku­rios įmonės no­ri, kad jų ren­ginį vestų ži­no­mas žmo­gus, gy­vai grotų pui­kiai ži­no­ma gru­ pė, pa­si­ro­dytų ži­no­mi įvai­rių sri­ čių at­likė­jai. Ta­čiau ki­tos įmonės su­tin­ka, kad grotų ne pra­stesnė, bet ma­žiau ži­no­ma grupė ar at­ likė­jai, ren­ginį vestų pro­fe­sio­na­

Šventės – ne

Paprasta ir sumanu veiklą registruoti internetu

Vai­da Ka­lin­kaitė Kai ku­rie kalė­dinę šventę dar­bo­ vietė­je lai­ko pi­nigų švais­ty­mu, ta­ čiau psi­cho­logė ir vers­lo kon­sul­ tantė Vik­to­ri­ja Gon­ča­ro­va ti­ki­no, kad tai svar­bi ir rei­ka­lin­ga įmonės veik­los da­lis, tu­rin­ti tap­ti tra­di­ci­ja.

VMI primena, kad gyventojams, norintiems vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą, paprasčiausia jį įsigyti e. būdu. Tam tereikia: VMI tinklapyje www.vmi.lt pasirinkti paskyrą Mano VMI ir prisijungti mokesčių mokėtojams patogiais būdais: per išorines sistemas (pvz., e. bankininkystę), su e. parašu arba naudojant VMI išduotas prisijungimo korteles; skyrelyje „Verslo liudijimai“ pasirinkti „Naujo verslo liudijimo išdavimas“ / „Verslo liudijimo pratęsimas“; užpildyti atitinkamus laukus: norimos veiklos rūšį, vykdymo vietą, terminus ir kt. reikiamą informaciją (pagal pateiktus duomenis sistema paruoš prašymą išduoti verslo liudijimą); skyrelyje „Paslaugos“ pasirinkti nuorodą „Verslo liudijimo išdavimas“. Sistema pateiks pranešimą apie mokėtinus mokesčius, kuriuos galima sumokėti per e. bankininkystę, spaudos kioskuose, „Perlo“ terminaluose, pašte ar banke; sumokėti nurodytą mokestį. Gavus verslo liudijimą arba teigiamą atsakymą dėl verslo liudijimo išdavimo / pratęsimo, galima pradėti vykdyti veiklą. VMI primena, kad, viršijus 15 500 litų sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos (nuo pirmo lito) apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos turint pažymą.

Po­žiū­ris: jei­gu už­sa­ko­vui būti­nai rei­ki

Ry­šys: įmonės, ku­ri in­ves­tuo­ja į šven­tes, dar­buo­tojų pa­si­ten­ki­ni­mas ir

kar­tu pro­duk­ty­vu­mas yra di­des­nis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

– Ar dar­bo­vietė­je šven­čia­mos Kalė­dos psi­cho­lo­gi­niu po­žiū­riu svar­bios tos įmonės dar­buo­to­ jams? – pa­klausė­me eks­pertės. – Be abe­jo, la­bai svar­bu. Žmonės dar­be pra­leid­žia ga­na daug lai­ko. Net pa­ly­gin­ti su lai­ku, pra­leid­žia­ mu su šei­ma, dar­be būna­ma ge­ro­kai dau­giau. Tas kli­ma­tas, emo­ci­nis pa­ jau­ti­mas, jog mes esa­me kar­tu, la­bai svar­bus todėl, kad vie­nas svar­biau­ sių žmo­gaus po­rei­kių yra drau­giška ap­linka. To­kia ap­lin­ka pa­de­da žmo­ gui ge­riau at­si­skleis­ti, dirb­ti, leng­ viau emo­ciš­kai iš­gy­ven­ti stresą.

15

gruodžio 12–18, 2013

ekonomika

mo­nių va­karė­lius jau neuž­su­ka

20–40 tūkst. litų

– tiek ga­li kai­nuo­ti 150 žmo­nių su­reng­tas kalė­di­nis va­karė­lis.

Mes, prie­š gal­vo­da­mi šab­lo­nus, ap­svars­ to­me, kaip juos įgy­ ven­din­ tu­me kuo ko­ky­biš­ kiau ir kuo pi­giau.

ia šventės gu­ru, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai siū­lo sa­vo al­ter­na­tyvą ar­ba kad bent tas Kalėdų Se­ne­lis būtų kuo nors ki­toks, nei įpras­ta. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

lus ren­gi­nių vedė­jas. To­kiu at­ve­ju šventė ga­li kai­nuo­ti ke­lis kar­tus ma­žiau. Taip pat įta­kos kai­nai tu­ri ir pa­ si­rink­tas mais­tas ar vie­ta, ku­rio­je šventė vyks. Kalė­dinės šventės ne­ retai or­ga­ni­zuo­ja­mos li­kus ke­lioms die­noms iki Kalėdų. Tuo­met ne tik sun­ku gau­ti trokš­tamą salę ar ki­to­ kias pa­tal­pas, bet ir už jas rei­kia su­ mokė­ti ge­ro­kai bran­giau. D.Kanc­le­rytės tei­gi­mu, jų įmo­ nė yra lin­ku­si siū­ly­ti šven­tes reng­ ti sau­sio mėnesį – pra­ėjus kalė­ di­niam ir nau­ja­me­čiam šur­mu­liui

nuo­mos kai­nos krin­ta, o ir no­ri­mas pa­tal­pas su­ras­ti leng­viau. Ga­lu­tinė ren­gi­nio kai­na pri­klau­so nuo klien­to įno­rių ir žmo­nių skai­ čiaus, todėl tiks­liai pa­sa­ky­ti, kiek at­sieis va­karė­lis, ga­li­ma tik ži­nant tikslų ren­gi­nio planą. Ta­čiau įmo­ nė ga­li pa­si­rink­ti jau su­pla­nuotą šventę. Už tokį va­karėlį 150 žmo­ nių tu­rin­ti įmonė su­mokės 20–40 tūkst. litų be PVM. Su­si­pa­žin­ti svar­biau­sia

Prieš or­ga­ni­zuo­da­mos ren­gi­nius įmonės daž­nai pir­miau­sia su­si­

pažįs­ta su klientų įmonės dar­buo­ to­jais. Jų po­mėgiai, dar­bo ap­lin­ka ir ne­tgi am­žius tu­ri ga­na di­delę įtaką tam, ko­kia bus šventės pro­ gra­ma. „Vis­kas la­b ai pri­k lau­s o nuo pa­č ios įmonės. Kiek lai­ko ji jau da­ro ren­g i­n ius, koks yra ko­l ek­ ty­vas. Nes, pa­v yzd­ž iui, vy­res­ nio am­ž iaus žmonės ne­į si­vaiz­ duo­ja ki­to­kio kalė­di­nio ren­gi­nio kaip gra­ž iai pa­s i­p uoš­t i, ska­n iai užkąs­ti, pa­žiūrė­ti pro­gramą. Yra ki­tos įmonės, ku­rio­se dir­ba jau­ ni­m as iki 35 metų ir jiems to­

eat­sie­ja­ma geros darbovietės da­lis Kalė­dos vi­sa­da yra šventė. Jei­gu aš tą šventę pra­leid­žiu kar­tu su sa­vo ko­le­ga, pa­si­tikė­ji­mas ko­le­ga didė­ja. Taip pat didė­ja no­ras su juo bend­ra­ dar­biau­ti, tam tik­ras at­lai­du­mas, ne taip griež­tai žiū­ri­ma į klai­das, nes jis ge­ras žmo­gus. Aš ga­liu su juo iš­ger­ ti taurę šam­pa­no.

Vik­to­ri­ja Gon­ča­ro­va:

Kalė­dos vi­sa­da yra šventė. Jei­gu aš tą šventę pra­leid­žiu kar­tu su sa­vo ko­le­ ga, pa­si­tikė­ji­mas ko­ le­ga didė­ja.

– Kai ku­rios įmonės Kalėdų kar­tu ne­šven­čia. Kaip ma­no­ te, ar įmonės, ku­rios vis dėl­ to tam ski­ria pi­nigų, tu­ri kokį nors pra­na­šumą prie­š įmo­nes, ku­rios ne­ski­ria? – Aš iš sa­vo as­me­ninės pa­tir­ties ga­ liu pa­sa­ky­ti, kad įmonės, ku­ri in­ ves­tuo­ja į šven­tes ir ap­skri­tai į dar­ buo­tojų mo­kymą bei kom­pe­ten­ci­jos di­di­nimą, dar­buo­tojų pa­si­ten­ki­ni­ mas yra di­des­nis. Jų pro­duk­ty­vu­mas dar­be ir­gi di­des­nis. Įmonės kon­ku­ ren­cin­gu­mas rin­ko­je pri­klau­so nuo ko? Nuo visų dar­buo­tojų. Kaip įmo­

nė rūpi­na­si sa­vo dar­buo­to­jais, taip ji gy­vuo­ja rin­ko­je. Pa­vyzd­žiui, ži­nau įmonę, ku­ri or­ ga­ni­zuo­ja la­bai gra­žias šven­tes, ir jo­je mik­rok­li­ma­tas la­bai ge­ras, ta­ čiau at­ly­gi­ni­mo dy­dis, pa­ly­gin­ti su to­kia pat įmo­ne, yra ga­na vi­du­ti­ niš­kas. Dar­buo­tojų kai­tos ly­gis mi­ ni­mo­je įmonė­je že­mas. Žmonės taip ir sa­ko, kad „gal aš tiek neuž­dir­bu, ta­čiau man yra ge­rai. Man psi­cho­ lo­giš­kai kom­for­tiš­ka ten dirb­ti“. – Yra įmo­nių, ku­rios dėl fi­nan­ si­nių sun­kumų ar­ba kitų prie­ žas­čių leid­žia dar­buo­to­jams pa­si­rink­ti, ar jie norėtų gau­ ti kalė­dinę pre­miją, ar kar­tu su ko­lek­ty­vu su­reng­ti šventę. Kaip ver­tin­ti to­kią pra­ktiką? – Ir­gi ge­rai. Ta­čiau tai jau pa­čių dar­ buo­tojų spren­di­mas. Li­be­ra­lu­mas ir­ gi ge­rai, dar­buo­to­jai jau­čia, kad jie yra įtrauk­ti į spren­dimų pri­ėmimą.

kie va­karė­liai nuo­bodūs“, – sa­ kė K.Na­ru­šienė. D.Kanc­le­rytė taip pat ti­ki­no, kad pir­ma­sis dar­bas, kurį renginių or­ ganizatoriai at­lie­ka, yra su­si­ti­ki­ mas su įmonės dar­buo­to­jais. „Mes iš kar­to siū­lo­me su­si­tik­ ti. Ta­da at­sa­kin­gi ko­man­dos as­ me­nys, vie­nas ar­ba ne­tgi ke­li, va­žiuo­ja į pa­čią įmonę, kad su­si­ pa­žintų su ap­lin­ka ir pa­ma­tytų, ko­kie žmonės. Tie­siog yra tam tik­ri klau­si­mai, ku­riais ban­do­ma iš­s iaiš­k in­t i, ko­k ie dar­b uo­to­jai, ko­kio ti­po: ar tech­ni­niai, ar ad­

mi­nist­ra­ci­nio po­būdžio, ar jie yra vie­ti­niai, pa­va­din­kim, t. y. ar tik su­si­telkę Vil­niu­je, ar iš vi­sos Lie­ tu­vos. Tai taip pat tu­ri di­delę įta­ ką. Ką anks­čiau jie turė­jo, ko­kias šven­tes ir ko­kia jų kultū­ra bu­vo šven­čiant“, – apie pro­cesą pa­sa­ ko­jo pa­šne­kovė. K.Na­ru­šienė ak­cen­ta­vo, kad, ne­ su­si­pa­žinęs su klien­to įmonės ko­ lek­ty­vu, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius nie­ka­da ne­su­rengs to­kios šven­ tės, ko­kios trokš­ta už­sa­ko­vas, ir ki­tais me­tais klien­tas pa­pras­čiau­ siai pa­si­rinks kitą ren­gi­nių or­ga­ni­ za­to­rių. „Ne­su­si­pa­žinęs su ko­lek­ty­vu, su klien­tu, tu nie­ka­da ne­pa­tai­ky­si į tą tašką, ku­rio klien­tas no­ri. Ži­no­te, or­ga­ni­za­to­rių la­bai daug. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad su mu­mis yra maž­daug de­šimt ar aš­tuo­nios įmonės. Kiek­ vie­na įmonė no­ri laimė­ti. Ji ban­do, siun­čia po 3–5 pa­si­ūly­mus. Tik iš­ siaiš­kinęs klien­to po­rei­kius, ga­li nu­spėti ir tiks­liai pa­tai­ky­ti su idė­ ja. Nes jei tai bus 25–35 metų jau­ni­ mas ir pa­si­ūly­si Kalėdų Senį, jie tik­ rai at­si­sa­kys“, – sakė K.Na­ru­šienė. Ji taip pat ti­ki­no, kad Kalėdų Se­ ne­lis ne­bėra toks ma­din­gas kalė­di­ nių šven­čių sim­bo­lis. Šiais me­tais įmonė ne­tu­ri nė vie­no ren­gi­nio, į kurį būtų įtrauk­tas Kalėdų Se­ne­lio pa­si­ro­dy­mas. D.Kanc­le­rytė taip pat sakė, kad sten­gia­si or­ga­ni­zuo­ti išs­kir­ti­nius ren­gi­nius ir tra­di­ci­nis Kalėdų Se­ ne­lis daž­niau­siai į juos ne­įtrau­kia­ mas. Ji pri­pa­ži­no, kad jei už­sa­kovų įmonė pra­šytų tra­di­cinės šventės su Kalėdų Se­ne­liu, pir­miau­sia būtų ban­do­ma iš­siaiš­kin­ti, kodėl įmonė no­ri būtent to. Jei­gu tai pa­vyks­ta iš­siaiš­kin­ti, įmonė ban­do pa­si­ūly­ ti sa­vo al­ter­na­tyvų. „Jei­gu rei­kia ten to šventės gu­ ru, šventės ak­cen­to, vi­sa­da pa­ si­ūly­tu­me sa­vo al­ter­na­tyvą ar­ba bent tas Kalėdų Se­ne­lis būtų kuo nors ki­toks, nei mums įpras­ta. Bet jei­gu vis dėlto dis­ku­si­ja su klien­ tu būtų to­kia, kad jie sa­ko „mums rei­kia taip“, tai mes galbūt būtu­ me linkę ma­žiau leis­ti sa­vo bran­ gaus lai­ko ir perduoti šį klientą ku­ riems nors sa­vo ko­le­goms“, – sakė pa­šne­kovė.

Pa­tys su­ren­gia šou Vai­da Ka­lin­kaitė Ge­riau­sio darb­da­vio ap­do­va­ no­jimą gavęs „Lie­tu­vos drau­di­ mas“ dar­buo­to­jus įtrauk­ti ban­do ne tik į dar­bo veiklą, bet ir į šven­ tes. Kiek­vie­nais me­tais pa­tys dar­ buo­to­jai kalė­di­nia­me ren­gi­ny­je ne tik da­ly­vau­ja, bet ir šo­ka, dai­ nuo­ja ar ki­taip ste­bi­na ko­le­gas.

Ing­ri­da Žal­taus­kaitė, „Lie­tu­vos drau­di­mo“ at­stovė ži­niask­lai­dai, ti­ki­no, kad kiek­vie­nais me­tais įmo­ nės Kalė­das or­ga­ni­zuo­ja Per­so­na­lo de­par­ta­men­tas, ku­ris šventę lai­ko pa­slap­ty­je. Dar­buo­to­jams pa­skel­ bia­ma tik šventės te­ma, pa­gal ku­ rią jie ruo­šia­si kos­tiu­mus. Tie­sa, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai yra sam­ do­mi, bet pa­čią pro­gramą at­lie­ka „Lie­tu­vos drau­di­mo“ dar­buo­to­jai. „Aš, tiesą sa­kant, ne­ži­nau, kaip šie­met bus, nes man tai ir­gi stai­

gmena, – tai da­ro vi­dinė ko­mu­ ni­ka­ci­ja ir jie lai­ko pa­slap­ty, nie­ ka­da neatsk­leid­žia pir­ma lai­ko, – sakė pa­šne­kovė. – O šiaip, kiek jie da­ry­da­vo, vi­sa­da steng­da­vo­ si įtrauk­ti sa­vo dar­buo­to­jus, kad jie ir­gi ką nors at­liktų. Kad tai ne­ būtų sam­domų at­likėjų pa­si­ro­dy­ mas dar­buo­to­jams.“ Pa­si­ruo­ši­mas Kalėdų šven­tei „Lie­tu­vos drau­di­me“ pra­si­de­da ta­da, kai dau­ge­lis apie Kalė­das dar nė ne­gal­vo­ja, – spa­lio mėne­ sį. „Kar­tais net keis­ta būna, kai spa­lio mėnesį jie sa­ko „mes jau pra­de­dam ruoš­tis šventėms“. Dar neat­ro­do, kad jau tos Kalė­ dos. Bet ras­ti lai­ko re­pe­ti­ci­joms ir vis­kam yra ga­na sun­ku“, – tei­ gė I.Žal­taus­kaitė. Ji ti­ki­no, kad įmonė­je Kalė­dos nėra for­ma­li šventė. Vi­si dar­ buo­to­jai kvie­čia­mi pri­si­dėti, kar­ tu kur­ti jau­kią at­mos­ferą.

16

gruodžio 12–18, 2013

pAsaulis

Mirė kovodamas iki paskutinės Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je (PAR) sek­ma­ die­nį į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę bus iš­ly­dė­tas žmo­ gus, ku­ris au­ko­da­ma­sis pa­da­rė pa­sau­lį ge­res­nį ir pa­li­ko pa­vyz­dį atei­ties kar­toms. Tau­ta ne­te­ko tė­vo

Nors dau­ge­lis ži­no­jo, kad bu­vęs PAR pre­zi­den­tas, No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas ir le­gen­di­nis ko­ vo­to­jas už juo­dao­džių tei­ses Nel­ so­nas Man­de­la yra 95-erių, sun­kiai ser­ga ir ne­ga­li at­si­gau­ti po plau­čių už­de­gi­mo, praė­ju­sios sa­vai­tės pa­ bai­go­je pa­skli­du­si ži­nia apie jo mir­ tį su­kė­lė šo­ką ir nu­gramz­di­no į gi­lų siel­var­tą vi­są ša­lį. Liūd­ną ži­nią ša­liai ir pa­sau­liui pa­skel­bė su­si­jau­di­nęs da­bar­ti­ nis PAR pre­zi­den­tas Ja­co­bas Zu­ma per tie­sio­gi­nę te­le­vi­zi­jos trans­lia­ ci­ją vė­lų praė­ju­sio ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą. „Mū­sų my­li­mas Nel­so­nas Ro­lih­ lah­la Man­de­la, mū­sų de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės įkū­rė­jas, už­ge­so, – sa­kė J.Zu­ma, ku­ris kar­tu su N.Man­de­la ka­lė­jo dėl sa­vo ko­vos prieš bal­tų­jų val­dy­mą. – Mū­sų tau­ta ne­te­ko sa­ vo di­džiau­sio sū­naus. Mū­sų žmo­ nės ne­te­ko tė­vo.“ Sa­vai­tę truk­sian­tys ge­du­lo ren­ gi­niai baig­sis sek­ma­die­nį N.Man­ de­los lai­do­tu­vė­mis jo vai­kys­tės kai­me Ku­nu. Ant­ra­die­nį di­džiu­ lės mi­nios ge­din­čių PAR gy­ven­to­ jų su­si­rin­ko fut­bo­lo sta­dio­ne Jo­ha­ nes­bur­ge, kur drau­ge su dau­gy­bės ša­lių pre­zi­den­tais, prem­je­rais, ku­ ni­gais, ka­ra­lie­nė­mis, šei­chais ir ryš­kiau­sio­mis šou vers­lo žvaigž­ dė­mis pa­ger­bė pa­sau­lį vie­ni­jan­čio sim­bo­lio at­mi­ni­mą. Tar­si pa­klus­da­mas N.Man­de­ los su­si­tai­ky­mo ži­niai, JAV pre­zi­ den­tas Ba­rac­kas Oba­ma lip­da­mas į sta­dio­no tri­bū­ną sa­ky­ti kal­bos pa­spau­dė ran­ką Ku­bos pre­zi­den­ tui Raú­liui Cast­ro. Tai bu­vo pre­ ce­den­to ne­tu­rin­tis ges­tas ša­lims, tarp ku­rių jau dau­giau kaip pu­sę am­žiaus tvy­ro ne­san­tar­vė. Ge­di ir di­džiuo­ja­si

PAR gy­ven­to­jai ge­di, bet kar­tu ir di­ džiuo­ja­si žmo­gu­mi, ku­ris vi­sam pa­ sau­liui ta­po ne tik ko­vos su ne­tei­ sy­be, bet ir tau­ti­nio su­si­tai­ky­mo sim­bo­liu. Ant­ra­die­nį dau­ge­lis jų pa­ siė­mė lais­vą die­ną dar­be, kad ga­lė­tų da­ly­vau­ti at­si­svei­ki­ni­mo ren­gi­ny­ je Jo­ha­nes­bur­go sta­dio­ne. Tūks­ tan­čiai žmo­nių li­po į ne­mo­ka­mus trau­ki­nius iš Jo­ha­nes­bur­go cent­ro – emo­ci­jų už­val­dy­ti vy­rai ir mo­te­ rys, vi­so­kio am­žiaus ir įvai­rių ra­sių. Dau­gu­ma iš tri­bū­nų skli­du­sių dai­nų pri­mi­nė apart­hei­do lai­kų ko­vas. „Man liūd­na, bet kar­tu gal­vo­ ju, kad jis nu­gy­ve­no il­gą gy­ve­ni­ mą, nu­gy­ve­no jį gar­bin­gai, ir atė­ jo lai­kas išei­ti. Jis pa­da­rė vis­ką, ką ga­lė­jo, bu­vo jau la­bai se­nas, juk ži­ no­te“, – te­le­vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sa­ kė vie­nas ge­dė­to­jas. Ki­tas pri­dū­rė: „Tai tik­ra tra­ge­di­ ja, la­bai liūd­na. Bet kar­tu tai lai­kas pri­si­min­ti ir įver­tin­ti vi­sa tai, ko jis pa­sie­kė, ką jis pa­da­rė dėl mū­sų. Aš ne­bū­čiau lais­vas, jei­gu ne jis.“ „Te­ro­ris­tas“, vir­tęs iko­na

Ka­dai­se Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos lai­ky­tas te­ro­ris­

Puo­se­lė­ jau de­mok­ ra­ti­nės ir lais­vos vi­ suo­me­nės idea­lą. Tai idea­las, už ku­rį esu pa­ si­ren­gęs mir­ti.

tu už pa­ra­mą smur­tui prieš apart­ hei­do re­ži­mą, gy­ve­ni­mo pa­bai­go­je N.Man­de­la bu­vo pa­tei­kia­mas ko­ ne kaip ne­prie­kaiš­tin­gas mo­ra­li­nis pa­vyz­dys. Jis 27 me­tus pra­lei­do už gro­tų, kol 1990-ai­siais bu­vo pa­leis­tas ir ėmė va­do­vau­ti Af­ri­kos na­cio­na­li­ niam kong­re­sui (ANC) de­ry­bo­se su bal­tų­jų ma­žu­mos val­dy­to­jais, ku­ rios bai­gė­si pir­mai­siais mul­ti­ra­si­ niais rin­ki­mais 1994 m. Per­ga­l ę rin­k i­m uo­se šven­t ęs N.Man­de­la vie­ną ka­den­ci­ją dir­bo pre­zi­den­tu, o pa­skui ėmė­si nau­jo vaid­mens – daug ke­liau­jan­čio se­ ny­vo vals­ty­bės vei­kė­jo ir ko­vo­to­ jo su AIDS, kol 2004-ai­siais pa­si­ trau­kė iš vie­šo­jo gy­ve­ni­mo. 2005 m. nuo AIDS mi­rė jo sū­nus Mak­ gat­ho. N.Man­de­la taip pat daug pri­si­ dė­jo prie FI­FA spren­di­mo su­reng­ti 2010 m. pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­ na­tą PAR. Per šį tur­ny­rą jis pa­sku­ ti­nį kar­tą pa­si­ro­dė vie­šai, bet šį įvy­kį ap­tem­dė au­to­mo­bi­lio ava­ri­ ja, ku­rio­je grįž­da­ma iš čem­pio­na­ to ati­da­ry­mui skir­to kon­cer­to žu­ vo jo anū­kė.

Barackas Obama:

Savo uždegančiu kil­ numu ir nepalenkia­ ma valia aukoti savo laisvę už kitų laisvę jis pakeitė PAR ir iš­ judino mus visus.

Savybės: žavesys, humoro jausmas ir mokėjimas pasijuokti iš savęs, gebėjimas atleis-

ti tiems, kas žiauriai su juo elgėsi, ir stulbinama gyvenimo istorija – visa tai paaiškina visuotinę meilę ir pagarbą, kurią pelnė N.Mandela. „Reuters“ nuotr.

Ko­vo­jo vi­są gy­ve­ni­mą

1918 m. lie­pą piet­ry­ti­nia­me Trans­ kė­jos re­gio­ne gi­męs N.Man­de­la sa­ vo kar­je­rą pra­dė­jo kaip tei­si­nin­kas Jo­ha­nes­bur­ge, tuo pat me­tu jis už­ siė­mė ir po­li­ti­ne veik­la. 1961 m. jis ta­po tuo me­tu už­ draus­to ANC gink­luo­to­jo spar­no „Umk­hon­to we Siz­we“ („Ša­lies ie­ tis“) vy­riau­siuo­ju va­du, o 1962-ai­ siais bai­gė ka­ri­nį pa­si­ren­gi­mą Al­ žy­re ir Etio­pi­jo­je. Kai tais pa­čiais me­tais grį­žęs į PAR ėmė veik­ti po­grin­dy­je, jį su­ čiu­po po­li­ci­ja ir jis bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti pen­ke­rius me­tus. Ta­da jis bu­vo ap­kal­tin­tas sa­bo­ ta­žu ir 1964-ai­siais per Ri­vo­ni­jos pro­ce­są nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos. Pro­ce­sas bu­vo pa­va­din­ tas pa­gal Jo­ha­nes­bur­go prie­mies­ tį, kur bu­vo areš­tuo­ta gru­pė ANC ly­de­rių. N.Man­de­la pa­si­nau­do­jo teis­mo po­sė­džiu, kad pa­sa­ky­tų kal­bą, ku­ ri ta­po ju­dė­ji­mo prieš apart­hei­dą ma­ni­fes­tu. „Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­riau šiai Af­ri­kos žmo­nių ko­vai. Ko­vo­ jau su bal­tų­jų do­mi­na­vi­mu ir ko­ vo­jau su juo­dų­jų do­mi­na­vi­mu. Puo­se­lė­jau de­mok­ra­ti­nės ir lais­ vos vi­suo­me­nės idea­lą. Tai idea­

las, už ku­rį esu pa­si­ren­gęs mir­ti“, – sa­kė jis. Iš pra­džių jis bu­vo nu­siųs­tas į ka­ lė­ji­mą Ro­be­no sa­lo­je, kur pra­lei­do 18 me­tų, kol 1982-ai­siais bu­vo per­ kel­tas į Polls­moor ka­lė­ji­mą Keip­ tau­ne, o vė­liau – į Vic­to­ro Vers­te­rio ka­lė­ji­mą ne­to­li esan­čia­me Per­le. Pra­dė­jo nau­ją erą

Kai N.Man­de­la 1990 m. va­sa­rio 11ąją pa­ga­liau bu­vo pa­leis­tas, iš ka­lė­ ji­mo išė­jo iš­kė­lęs kumš­tį, drau­ge su tuo­me­te žmo­na Win­nie. Bu­vęs ka­li­nys Nr. 46664 ėmė­ si už­duo­ties įti­kin­ti pa­sku­ti­nį PAR bal­tą­jį pre­zi­den­tą Fre­de­ri­ką Wil­le­ mą de Kler­ką, kad lai­kas baig­ti ra­ sis­ti­nio bal­tų­jų ma­žu­mos val­dy­ mo erą. N.Man­de­la ir F.W.de Kler­kas 1993 m. drau­ge ga­vo No­be­lio tai­ kos pre­mi­ją už sa­vo vaid­me­nį bai­ giant apar­tei­dą. F.W.de Kler­kas va­kar taip pat pa­ reiš­kė pa­gar­bą ve­lio­niui: „PAR ne­ te­ko vie­no sa­vo įkū­rė­jų ir vie­no di­ džiau­sių sa­vo sū­nų.“ Po to, kai ANC lai­mė­jo pir­ muo­sius mul­ti­ra­si­nius rin­ki­mus, N.Man­de­la sten­gė­si iš­sklai­dy­ ti bal­tų­jų ma­žu­mos nuo­gąs­ta­vi­ mus ir dek­la­ra­vo ke­ti­ni­mus su­kur­ti

„vai­vo­rykš­tės vals­ty­bę, gy­ve­nan­čią tai­ko­je su sa­vi­mi ir pa­sau­liu“. Kri­ti­kai sa­ko, kad pen­ke­rius me­ tus tru­ku­sį jo pre­zi­den­ta­vi­mą tem­ dė ko­rup­ci­ja ir di­de­lis nu­si­kals­ta­ mu­mas. Bet N.Man­de­lą pre­zi­den­to po­ste pa­kei­tę Tha­bo Mbe­ki bei J.Zu­ma nie­ka­da ne­be­bu­vo taip ger­ bia­mi ir my­li­mi. Vie­nas pa­sku­ti­nių jo įsi­ki­ši­mų už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je bu­vo pa­ skelb­tas griež­tas prie­kaiš­tas Geor­ ge’ui W.Bus­hui JAV in­va­zi­jos į Ira­ką iš­va­ka­rė­se 2003 m. Ta­da N.Man­ de­la jį pa­va­di­no „pre­zi­den­tu be įžval­gos, ne­ga­lin­čiu tei­sin­gai mąs­ ty­ti, no­rin­čiu nu­gramz­din­ti pa­sau­ lį į ho­lo­kaus­tą“. Pa­vyz­dys pa­sau­lio ly­de­riams

G.W.Bus­ho pirm­ta­kas JAV pre­zi­ den­to po­ste Bil­las Clin­to­nas apie N.Man­de­lą yra sa­kęs taip: „Kas­ kart, kai N.Man­de­la įei­na į kam­ba­ rį, vi­si jau­čia­mės tru­pu­tį di­des­ni, vi­si no­ri­me at­si­sto­ti, vi­si no­ri­me svei­kin­ti, nes sa­vo ge­riau­sią die­ną no­rė­tu­me bū­ti juo.“ Pas­ku­ti­nis PAR bal­ta­sis pre­zi­ den­tas F.W.de Kler­kas pri­pa­ži­no, kad jo san­ty­kiai su N.Man­de­la daž­ nai bu­vo aud­rin­gi, bet jie su­ge­bė­ da­vo iš­spręs­ti ne­su­ta­ri­mus.

„Bu­vo gar­bė dirb­ti su bu­vu­siu pre­zi­den­tu N.Man­de­la at­ne­šant de­mok­ra­ti­ją į PAR“, – sa­ko F.W.de Kler­kas pa­reiš­ki­me, pa­skelb­ta­me N.Man­de­lai mi­rus. – Nors mes bu­ vo­me po­li­ti­niai opo­nen­tai ir mū­ sų san­ty­kiai daž­nai bu­vo aud­rin­gi, mes vi­suo­met kri­ti­niais mo­men­ tais ga­lė­da­vo­me su­si­vie­ny­ti ir iš­ spręs­ti dau­ge­lį kri­zių, ku­rios iš­kil­ da­vo per de­ry­bų pro­ce­są.“ Ka­lė­ji­me vir­to ša­lies gy­dy­to­ju

Ar­ti­mas N.Man­de­los drau­gas tei­ si­nin­kas Geor­ge’as Bi­zas gy­nė jį apart­hei­do lai­kais ir lan­kė Ro­be­ no sa­los ka­lė­ji­me, ku­ris dėl griež­ tų są­ly­gų bu­vo pra­min­tas PAR Al­ kat­ra­zu. „Kai at­vy­kau į sa­lą pir­mą kar­ tą, jis išė­jo su aš­tuo­niais pri­žiū­rė­ to­jais, – pri­si­mi­nė G.Bi­zas. – Ap­ ka­bi­nau jį, o jis ėmė klau­si­nė­ti apie sa­vo šei­mą. Bet vie­ną aki­mir­ką jis stai­ga ta­rė man: „Geor­ge’ai, aš sė­ džiu ka­lė­ji­me dar vi­sai ne­daug lai­ ko, bet jau pra­ra­dau sa­vo ma­nie­ras ir ta­pau gy­vu­liu. Pa­mir­šau pri­sta­ ty­ti tau sa­vo ka­ra­liš­ką­ją sar­gy­bą.“ Ir jis pri­sta­tė man kiek­vie­ną pri­ žiū­rė­to­ją.“ Ki­tas No­be­lio tai­kos lau­rea­ tas – PAR ang­li­ko­nų ar­ki­vys­ku­pas

17

gruodžio 12–18, 2013

pasaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

akimirkos

Pro­tes­tų vai­ky­mas panašus į cir­ką

Gar­sios N.Man­de­los ci­ta­tos

Ga­vę per no­sį van­dens čiurkš­ le Uk­rai­nos mi­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­sė­do į au­to­bu­sus ir pa­si­ša­li­no. Nie­ko do­ro jie ne­nu­vei­kė ir Nep­ rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je. Ar­ba pa­ rei­gū­nai ne­ži­no, ką da­ry­ti, ar­ba ryž­to ne­tu­ri, ar­ba dar sy­kį val­džia žai­džia ko­kius nors žai­di­mus.

Nė kar­to ne­parg­riū­ti – ne pa­ts di­ Jei­gu tu­ri­te sva­jo­nę, nie­kas ne­sut­ džiau­sias pa­sie­ki­mas gy­ve­ni­me. Svar­ ruk­dys jums jos įgy­ven­din­ti, kol ne­pa­ biau­sia – kiek­vie­ną kar­tą at­si­kel­ti. si­duo­si­te. Kar­tą apie ma­ne pa­sa­kė: „Gi­męs jis ga­vo var­dą Ro­lih­lah­la – „pur­tan­tis me­ džius“, o pa­skui jis ta­po Nel­so­nu Man­ de­la ir su­pur­tė vi­są pa­sau­lį.“ Man ne­ pa­tin­ka, kai iš ma­nęs da­ro pus­die­vį. Aš no­riu, kad žmo­nės ži­no­tų ma­ne kaip Man­de­lą – žmo­gų, tu­rin­tį silp­ny­bių. Ne taip jau sun­ku pa­keis­ti vi­suo­ me­nę – sun­ku pa­keis­ti sa­ve.

Nie­kas ne­gims­ta jaus­da­mas nea­py­ kan­tą ki­tam žmo­gui dėl odos spal­vos, kil­mės ar­ba re­li­gi­jos. Žmo­nės mo­ko­si ne­kęs­ti, ir jei­gu jie ga­li iš­mok­ti ne­kęs­ti, rei­kia mo­ky­ti juos mei­lės, nes mei­lė ge­ ro­kai ar­ti­mes­nė žmo­gaus šir­džiai.

Atstatė barikadas

Tre­čia­die­nį pa­ry­čiais Uk­rai­nos mi­li­ci­ja, re­gis, nu­ta­rė, kad iš Nep­ rik­lau­so­my­bės aikš­tės bus iš­vai­ ky­ti pro­tes­tuo­to­jai. Stū­mė, stū­ mė ir nie­kur nie­ko ne­nus­tū­mė. Ga­liau­siai su­si­pa­ka­vo eki­puo­tę ir pa­si­ša­li­no. Ar įsa­ky­mas bu­vo pa­ si­ro­dy­ti ir ding­ti? Pro­tes­tuo­to­jai šį­kart, at­ro­do, bu­vo ge­ro­kai la­biau nu­si­tei­kę gin­ ti spon­ta­niš­kai su­ręs­tus sta­ti­nius nei sa­vai­tės pra­džio­je. Fil­muo­tuo­se vaiz­duo­se ma­ty­ ti, kaip oran­ži­nius sta­ty­bi­nin­kų šal­mus dė­vin­tys pro­tes­tuo­to­jai gru­mia­si su mi­li­ci­jos pa­rei­gū­nais juo­dais šal­mais. Veiks­mas pri­mi­ nė su­lė­tin­tą fil­mą – ma­sė žmo­nių, kaip ban­ga, pa­ju­da į prie­kį, o pa­skui vėl at­si­trau­kia. Kas nors ką nors rė­kia, kas nors mo­juo­ja vė­ lia­va, ki­ti pa­siė­mę pa­ga­lius kaž­ką kal­ba nuo statinės. Da­lį aikš­tės pa­rei­gū­nai at­ko­ vo­jo. Pas­kui mi­li­ci­ją vil­kė­da­ma oran­ži­nes lie­me­nes sliū­ki­no pa­ la­pi­nių lik­vi­da­vi­mo ko­man­da. Ko­mu­na­li­nin­kai sku­biai su­rin­ ko nuo­lau­žas. Tie­sa, dar­bas bu­vo bergž­džias. Tre­čia­die­nį ry­te ba­ri­ ka­dos bu­vo at­sta­ty­tos.

Ka­riau­ti ir griau­ti – la­bai leng­va. Tik­rie­ji did­vy­riai – tie, kas ku­ria tai­ką ir pra­de­da sta­ty­ti.

Ma­žai ži­no­mi biog­ra­fi­jos fak­tai N.Man­de­la mė­go bok­są ir il­gų dis­tan­ ci­jų bė­gi­mą. Net ka­lė­ji­me, kur pra­lei­do dau­giau nei ket­vir­ta­da­lį sa­vo gy­ve­ni­ mo, jis tre­ni­ra­vo­si kiek­vie­ną ry­tą. O N.Man­de­los na­me-mu­zie­ju­je Jo­ha­nes­ bur­ge ga­li­ma pa­ma­ty­ti pa­sau­lio čem­ pio­no dir­žą, ku­rį jam įtei­kė ame­ri­kie­tis bok­si­nin­kas Su­ga­ras Ray Leo­nar­das. Iki 2008 m. N.Man­de­la fi­gū­ra­vo JAV su­da­ry­ta­me juo­da­ja­me įta­ria­mų te­ro­ ris­tų są­ra­še. Iki tol lan­ky­tis JAV jis ga­lė­ jo tik su as­me­ni­niu vals­ty­bės sek­re­to­ riaus lei­di­mu, nes praė­ju­sio am­žiaus de­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je tuo­me­ tis JAV pre­zi­den­tas Ro­nal­das Rea­ga­ nas įtrau­kė ANC į te­ro­ris­tų or­ga­ni­za­ ci­jų są­ra­šą.

Kai pa­si­trau­kė į po­grin­dį, dėl ge­bė­ji­mo iš­si­suk­ti nuo sau­gu­mo agen­tų N.Man­ de­la pel­nė Juo­do­jo Pro­gai­lio pra­var­ dę – pa­gal nuo­ty­kių ro­ma­no apie bri­ tų šni­pą Pran­cū­zi­jo­je „Rau­don­žie­dis Pro­gai­lis“ per­so­na­žą. Jis ke­liau­da­vo po ša­lį ap­si­mes­da­mas tai vai­ruo­to­ ju, tai so­di­nin­ku, tai vi­rė­ju, ta­čiau ga­ liau­siai vis tiek bu­vo de­mas­kuo­tas ir suim­tas. N.Man­de­la tu­rė­jo sa­vo tei­si­nę įmo­ nę, bet jam pri­rei­kė de­šimt­me­čių tei­ si­n in­ko laips­n iui įgy­t i. Nuo 1939 m. jis tai pra­dė­da­vo, tai mes­da­vo moks­ lus ir tik po pu­s ės am­ž iaus, 1989ai­siais, ga­vo tei­si­n in­ko laips­n į – ir tai ka­lė­ji­me.

Šak­nys ve­da į Lie­tu­vą Bu­vu­sio PAR pre­zi­den­to N.Man­de­los glo­bė­jo šak­nys ve­da į Mus­nin­kų mies­ te­lį Ry­tų Lie­tu­vo­je. Šia­me prie Šir­vin­ tų įsi­kū­ru­sia­me mies­te­ly­je yra gy­ve­ nu­si žy­dų Si­dels­kių šei­ma. La­za­ris Si­dels­kis bu­vo pir­ma­sis PAR bal­tao­ dis tei­si­nin­kas, ku­ris priė­mė į dar­bą N.Man­de­lą. Mus­nin­kų mies­te­lio gy­ven­to­ja Fi­lo­ me­na Vai­ce­kaus­kie­nė pri­si­me­na, kad Do­vas Si­dels­kis jai ra­šy­tuo­se laiš­kuo­ se di­džia­vo­si sa­vo tė­vo poel­giu. „D.Si­ dels­kis di­džia­vo­si, kad jo tė­vas – pir­

Des­mon­das Tu­tu – yra sa­kęs, kad bū­tent ka­lė­ji­me pra­leis­ti me­tai pa­ ver­tė N.Man­de­lą ša­lies gy­dy­to­ju. „Jis išė­jo iš ten bū­da­mas daug di­des­nė as­me­ny­bė ne­gu žmo­gus, ku­ris ten įžen­gė... Žmo­gus, ku­ ris jau­tė užuo­jau­tą, gi­lią užuo­jau­tą – ne­tgi sa­vo kan­kin­to­jams. Jis iš­ mo­ko su­pras­ti žmo­giš­kų­jų bū­ty­bių trū­ku­mus bei silp­ny­bes ir kil­niau ver­tin­ti ki­tus“, – aiš­ki­no dva­si­ nin­kas. N.Man­de­los ge­di po­li­ti­kos pa­ sau­lio, vers­lo ir spor­to at­sto­vai, ir tai ro­do, kaip ši as­me­ny­bė, iš sa­ vo įvai­ria­pu­sės tė­vy­nės su­kū­ru­ si „vai­vo­rykš­tės vals­ty­bę“, pa­lie­tė šir­dis – kaip vie­ni­jan­ti jė­ga už tei­ sin­gu­mą ir kil­nius rei­ka­lus. „Sa­vo už­de­gan­čiu kil­nu­mu ir ne­ pa­len­kia­ma va­lia au­ko­ti sa­vo lais­vę už ki­tų lais­vę jis pa­kei­tė PAR ir iš­ ju­di­no mus vi­sus“, – Bal­tuo­siuo­ se rū­muo­se praė­ju­sią sa­vai­tę sa­kė pir­mas juo­dao­dis JAV pre­zi­den­tas B.Oba­ma sa­vo krei­pi­me­si per te­ le­vi­zi­ją. Aud­rin­gas as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas

Dvi jau­niau­sios N.Man­de­los duk­ te­rys apie tė­vo mir­tį su­ži­no­jo per Lon­do­ne praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį vy­ ku­sią biog­ra­fi­nio fil­mo „Man­de­la:

ma­sis Af­ri­ko­je tei­si­nin­kas, ku­ris priė­ mė į dar­bą N.Man­de­lą, juo­dao­dį. Ži­ nau, ku­ria­me na­me gy­ve­na Si­dels­kių gi­mi­nės“, – nau­jie­nų agen­tū­rai BNS sa­ kė F.Vai­ce­kaus­kie­nė. Bu­vu­si mo­ky­to­ja iki šiol sau­go su­si­ra­ši­nė­ji­mo laiš­kus.

Mūšis prie savivaldybės

Vis dėl­to įdo­miau­sias, jei taip ga­ li­ma sa­ky­ti, „mū­šis“ įvy­ko prie Ki­je­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to. Sa­vi­val­dy­bę ap­su­po gau­sios mi­ li­ci­jos pa­jė­gos, kai ku­rie pa­rei­gū­ nai bu­vo gink­luo­ti rim­tais šau­tu­ vais. Prie du­rų bu­vo pa­sta­ty­ti du ar trys au­to­bu­sai. Net­ru­kus pra­ si­dė­jo su­si­rė­mi­mai. Pa­ki­lo juo­dų dū­mų de­be­sis, ant pa­rei­gū­nų iš ant­ro aukš­to pa­si­py­lė šal­tas van­ duo, pro­tes­tuo­to­jai šau­dė į pa­rei­ gū­nų au­to­bu­sus pe­tar­das. Pa­rei­gū­nai nie­ko ne­da­rė. Tik spok­so­jo, o kai pa­si­py­lė van­duo, lai­ki­nai pa­si­slė­pė au­to­bu­suo­se. Tie­sa, bu­vo iš­kvies­tas pa­stip­ri­ ni­mas, ta­čiau ke­liems spe­cia­lių­jų pa­jė­gų au­to­mo­bi­liams de­monst­ ran­tai už­kir­to ke­lią mies­to cent­ ro priei­go­se. Ak­ty­vis­tai iš­di­džiai mo­ja­vo „Svo­bo­dos“ ir Uk­rai­nos vė­lia­vo­ mis sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to vir­šu­ti­ niuo­se aukš­tuo­se, de­monst­ruo­da­ mi, kad jie te­be­kont­ro­liuo­ja pa­dė­tį. Gat­vė­je su­si­rin­kę žmo­nės skan­da­ vo pa­grin­di­nius pro­tes­tuo­to­jų šū­ kius, to­kius kaip „Ša­lin gau­ją!“. Ga­liau­siai eli­ti­nio da­li­nio „Ber­ kut“ au­to­bu­sai nu­va­žia­vo nuo pa­ sta­to. Di­džio­ji da­lis sau­gu­mo pa­ jė­gų taip pat bu­vo ati­trauk­ta iš Ki­je­vo cent­ri­nės Nep­rik­lau­so­ my­bės aikš­tės.

L.Si­dels­kis mi­rė 2002-ai­siais, su­lau­ kęs 90 me­tų. Jo ne­kro­lo­ge bri­tų laik­ raš­ty­je „The Guar­dian“ ra­šo­ma, kad į PAR iš Lie­tu­vos iš­vy­ko jo tė­vai. Tar­ pu­ka­riu Mus­nin­kuo­se gy­ve­no dau­ giau nei 300 žy­dų, bet po ho­lo­kaus­to jų ne­be­li­ko.

il­gas ke­lias į lais­vę“ prem­je­rą. Jos pa­li­ko sa­lę sean­sui įpu­sė­jus. Bu­vęs PAR pre­zi­den­tas bu­vo ve­ dęs tris kar­tus ir su­si­lau­kė še­šių vai­kų, bet jam mi­rus li­ko tik trys duk­te­rys. Pir­mo­ji san­tuo­ka su Eve­lyn Nto­ ko Ma­se tru­ko 13 me­tų ir iši­ro 1957ai­siais dėl jo nuo­la­ti­nių iš­vy­kų ir sve­ti­ma­vi­mo, taip pat dėl re­vo­liu­ ci­nės agi­ta­ci­jos. E.N.Ma­se pri­klau­ sė Je­ho­vos liu­dy­to­jams, o ši re­li­gi­ nė or­ga­ni­za­ci­ja rei­ka­la­vo po­li­ti­nio neut­ra­li­te­to. Sky­ry­bų su ant­rą­ja žmo­na Win­ nie po­pie­riai bu­vo baig­ti tvar­ky­ti 1996 m., o išė­jęs į pen­si­ją jis ra­do mei­lę su Gra­ça Ma­chel, Mo­zam­ bi­ko ve­lio­nio pre­zi­den­to Sa­mo­ros Ma­che­lio naš­le, ku­rią ve­dė 1998 m. – per sa­vo 80-ąjį gim­ta­die­nį. N.Man­de­lai mi­rus, be tri­jų jo duk­te­rų, li­ko 18 vai­kai­čių, de­vy­ni pro­vai­kai­čiai ir trys po­vai­kai­čiai. Iš san­tuo­kos su G.Ma­chel jis tu­rė­ jo ke­tu­ris po­vai­kius. Ne­li­kus N.Man­de­los, šei­mo­je ky­la ne­su­ta­ri­mų dėl jo tur­to. Kai ku­rie jo vai­kai ir vai­kai­čiai yra įsi­ trau­kę į tei­si­nį gin­čą su jo ar­ti­mais drau­gais dėl įta­ria­mų pa­žei­di­mų dvie­jo­se jo bend­ro­vė­se. BNS, BBC, „Eu­ro­news“, ne­wsru.com inf.

Maidanas nebus vaikomas Likimas: N.Mandela nuėjo ilgą ir

sunkų kelią nuo paprasto teisininko ir kalinio iki pirmojo juodaodžio PAR prezidento ir Nobelio taikos premijos laureato.

Pa­sit­rau­kus mi­li­ci­jai, pro­tes­tuo­ to­jai stai­giai ėmė at­sta­ty­ti ba­ri­ka­ das. Dau­ge­lis šau­kė: „Vi­so la­bo!“ Na, jie lai­mė­jo! Tad po tre­čia­die­ nio įvy­kių taip ir li­ko neaiš­ku, bus mal­ši­na­mas pro­tes­tas ar ne?

Uk­rai­nos prem­je­ras My­ko­la Aza­ro­vas ra­mi­no, kad no­rė­ta at­ lais­vin­ti pa­grin­di­nę Ki­je­vo gat­vę, ku­ri ve­da pro Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tę. Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Vi­ta­ li­jus Za­char­čen­ka taip pat aiš­ki­ no, kad joks prie­var­ti­nis pro­tes­to mi­tin­go Ki­je­vo Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je iš­vai­ky­mas ne­pla­nuo­tas. „No­riu vi­sus nu­ra­min­ti: mai­ da­nas ne­bus vai­ko­mas. Nie­kas ne­pa­žei­džia žmo­nių tei­sės į tai­kų pro­tes­ta­vi­mą, – sa­kė V.Za­char­ čen­ka. – Ta­čiau ne­ga­li­ma ig­no­ ruo­ti ki­tų žmo­nių tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų. Ne­ga­li­ma trik­dy­ti nor­ ma­laus sos­ti­nės funk­cio­na­vi­mo.“

Pa­sit­rau­kus mi­li­ci­ jai pro­tes­tuo­to­jai stai­giai ėmė at­sta­ ty­ti ba­ri­ka­das.

Prašo 20 mlrd. eurų

Tai ką vei­kė mi­li­ci­ja? Ro­dos, pa­ rei­gū­nai vėl taps at­pir­ki­mo ožiais. In­ci­den­tas Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je iš­pro­vo­ka­vo tul­žin­gą Va­ ka­rų reak­ci­ją. Sa­vo ko­men­ta­rus pa­skel­bė Ki­je­ve vie­šin­ti ES įga­lio­ ti­nė už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais Cat­he­ri­ne Ash­ton, taip pat JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ ry. Pa­sak jų, spren­di­mas vai­ky­ti de­monst­ra­ci­jas – smerk­ti­nas. O tuo me­tu po­li­ti­nia­me fron­te, at­ ro­do, vyks­ta ne ma­žiau įnir­tin­gos ko­vos nei mai­da­ne. Ki­je­vas pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na to­liau dau­gia­žo­džiau­ti, ir pa­rei­ka­ la­vo iš ES 20 mlrd. eu­rų pa­sko­los. „Siū­lo­me iš­spręs­ti šį klau­si­ mą ir pa­siū­ly­ti Uk­rai­nai fi­nan­si­ nę pa­gal­bą. Nus­ta­tė­me apy­tiks­lį jos dy­dį – 20 mlrd. eu­rų“, – sa­kė M.Aza­ro­vas. Drau­ge Uk­rai­nos prem­je­ras pa­ ža­dė­jo, kad pla­nuo­ja­mo­se de­ry­ bo­se tarp Ki­je­vo ir Mask­vos ne­ bus ke­lia­mas Uk­rai­nos na­rys­tės Mui­tų są­jun­go­je klau­si­mas. „Ren­gia­me daug do­ku­men­tų Ru­si­jos ir Uk­rai­nos vals­ty­bi­nės ko­mi­si­jos su­si­ti­ki­mui, ku­ris vyks gruo­džio 17 d., – sa­kė M.Aza­ro­ vas. – Ne­bus dis­ku­si­jų apie Mui­tų są­jun­gą, vy­riau­sy­bė ne­ren­gia jo­ kių do­ku­men­tų. No­riu iš­kart su­ stab­dy­ti gan­dus.“ Vaišino sausainiais

Opo­zi­ci­jos at­sto­vai tre­čia­die­nį ry­te be­veik va­lan­dą de­rė­jo­si su C.Ash­ton. Su ES dip­lo­ma­ti­jos va­ do­ve su­si­ti­kęs par­ti­jos „Bat­kivš­ čy­na“ ly­de­ris Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas sa­kė, kad opo­zi­ci­ja „lie­ka iš­ti­ki­ ma sa­vo tiks­lui pa­da­ry­ti Uk­rai­ną proeu­ro­pie­tiš­ka ša­li­mi ir iš­spręs­ti po­li­ti­nę bei eko­no­mi­kos kri­zę“. C.Ash­ton bu­vo nu­vy­ku­si ir į pro­ tes­tuo­to­jų mies­te­lį mai­da­ne. Ten taip pat lan­kė­si JAV am­ba­sa­dos dar­buo­to­jai, jie pro­tes­tuo­to­jams da­li­jo ka­vą ir už­kan­džius. Pa­ra­gau­ ti ame­ri­kie­tiš­kų sau­sai­nių, be­je, ga­ vo ir mi­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Į protestų apimtą Kijevą atstovauti ES šian­ dien atvyks Lietuvos užsienio rei­ kalų ministras Linas Linkevičius. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

18

gruodžio 12–18, 2013

sportas SPO­RtO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

KUR? Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­že, Že­mai­tės g. 6, Vil­niu­je. KA­DA? Gruo­džio 12 d. nuo 15.40 val.; gruo­džio 13 d. nuo 16 val.

Nau­jo­ji kar­ta

ka­ra­liau­ja ir žie­mą

Kol leng­vo­sios at­le­ti­kos žvaigž­dės il­si­si ar­ba lie­ja pra­kai­tą tre­ni­ruo­tė­ se reng­da­mo­si atei­nan­čiam se­zo­ nui, jau­nie­ji ta­len­tai ne­snau­džia. Vil­niaus mies­to leng­vo­sios at­le­ti­ kos jau­nių ir jau­nu­čių pir­me­ny­bė­ se ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį pa­si­ ro­dys tie, ku­rie po de­šim­ties ir dau­ giau me­tų gal­būt pa­keis Li­ną Grin­ či­kai­tę, Ai­ri­nę Pal­šy­tę, Rai­vy­dą Sta­ nį ir ki­tus.

Ang­li­jos „Pre­mier“ ly­go­je mū­šis: ant­ro­ je vie­to­je esan­tį „Li­ver­pool“ klu­bą nuo „Tot­ten­ham Hots­pur“ ski­ria vos 3 taš­ kai. Ko­va dėl vie­tos pir­ma­ja­me ket­ ver­te ir ga­li­my­bės ki­tą­met žais­ti UE­FA čem­pio­nų ly­go­je tam­pa vis karš­tes­nė. O „Ang­li­jos ly­gos tau­rė­je“ ko­man­dos ko­vos dėl pa­te­ki­mo į pus­fi­na­lį. Vie­ni fa­vo­ri­tų „Chel­sea“ ir „Man­ches­ter Uni­ ted“ ko­vos sve­čiuo­se ati­tin­ka­mai su „Sun­der­land“ ir „Sto­ke Ci­ty“.

KUR? Anglijoje ar­ba per „Via­sat Sport Bal­tic“. KA­DA? Gruo­džio 15 d. 17.55 val.; gruo­džio 17 d. 21.40 val.; gruo­džio 18 d. 21.40 val.

Ku­val­dos sva­jo­nė – olim­pi­nis me­da­lis Daug me­tų vin­giuo­tu spor­ti­nin­ko ke­liu ėjęs Ser­ge­jus Mas­lo­bo­je­vas šiuo me­tu ne­ si­skun­džia gy­ve­ni­mu. Ku­val­dos pra­var­ de ži­no­mam klai­pė­die­čiui pa­sta­rai­siais me­ tais se­ka­si – tu­ri mėgs­ta­mą tre­ne­rio dar­bą ir per­ga­lės ly­di tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je. Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@diena.lt

– Nuo ko pra­si­dė­jo jū­sų, kaip spor­ti­ninko ke­lias? – Į spor­to sa­lę pa­te­kau per kla­ sės drau­gus. Vi­sa­da bu­vau žmo­gus, mėgs­tan­tis kom­pa­ni­ją. Pa­bė­gę iš pa­ mo­kų, mes lai­ką stum­da­vo­me sa­lė­je, kur kil­no­jo štan­gas. Pa­ma­tė­me, kad su jo­mis ga­ly­nė­ja­si ne ko­kios nors žvaigž­dės, o to­kie pat kaip ir mes. Taip pat į akis kri­to ir bok­so kriau­ šė. Ji bu­vo le­mia­mas ko­zi­ris, ko­dėl mes, pen­kio­lik­me­čiai, nu­ta­rė­me čia lan­ky­tis nuo­lat. Tie­sa, kai kil­no­jo­me štan­gą, tos kriau­šės nie­kas iš mū­siš­ kių ne­lie­tė. Tre­jus me­tus, kol su­lau­ kiau 18-os, tre­ni­ra­vau­si pas tre­ne­rį Vik­to­rą Ge­ra­si­mo­vą. – Ir kaip se­kė­si? – Ga­na ge­rai, ta­čiau er­zi­no tai, kad nuo­lat sa­vo svo­rio gru­pė­je užim­da­ vau ant­rą vie­tą. Pats kal­tas. Gal dve­ jus me­tus prieš tre­ni­ruo­tę pa­skai­ty­ da­vau pla­ną, ko­kius pra­ti­mus rei­kia da­ry­ti, ta­čiau at­lik­da­vau tik tuos, ku­rie pa­tik­da­vo. Žo­džiu, si­mu­liuo­ da­vau. Kar­tą įvy­ko vi­di­nis per­si­lau­ ži­mas, pra­ty­bo­se at­si­ri­bo­jau nuo vi­ sų ir įgy­ven­di­nau vi­są pla­ną. At­lie­kant vi­sus pra­ti­mus re­zul­ ta­tai ėmė ge­rė­ti, grei­tai iš­li­pau iš duo­bės. Ta­pau Lie­tu­vos jau­nių čem­pio­nu, nors bu­vau jau­niau­sias ir ma­žiau­sias sa­vo svo­rio gru­pė­je. Iki ša­lies re­kor­do trū­ko vos dvie­jų ki­log­ra­mų. Bu­vau pa­kvies­tas kel­ti meist­ riš­ku­mo su ge­riau­siais Klai­pė­dos sun­kiaat­le­čiais. Su­ti­kau. No­rė­jau pa­ge­rin­ti Lie­tu­vos re­kor­dą. Ma­ne ėmė mo­ky­ti nau­jos štan­gos kė­li­mo tech­ni­kos. Vel­niop, per dvi die­nas vos in­va­li­du ne­ta­pau. To­ji tech­ni­ ka, pa­si­ro­do, ne ma­no kū­no su­dė­ji­ mui. Gu­lė­jau ant nu­ga­ros per­ba­lęs. Ėmė ma­ne ma­sa­žuo­ti. Jaus­mas bu­ vo toks, tar­si man stu­bu­ro slanks­ te­lis bū­tų vos neiš­šo­kęs. Spjo­viau į tą rei­ka­lą. Ži­no­jau, kad su sa­vo kū­ no su­dė­ji­mu ne­pa­siek­siu sun­kio­sios at­le­ti­kos aukš­tu­mų, nes tu­rė­jau il­ gas ko­jas ir il­gas ran­kas. Tuo me­tu ap­si­reiš­kė Ka­ro­lis Pet­ ry­la, drau­gas iš Skuo­do. Jis pa­kvie­tė

pa­žiū­rė­ti ko­vo­to­jų vaiz­do įra­šų. Tai ma­ne la­bai su­do­mi­no. Vė­liau žiū­rė­ jo­me įra­šus, kur bu­vo rung­ty­niau­ja­ ma pa­gal Tai­lan­do bok­so – muay thai – tai­syk­les. Ėmiau Klai­pė­do­je ieš­ko­ ti to­kio bok­so klu­bo, ta­čiau ne­ra­ dau. Su­ži­no­jau, kad Vil­niu­je ir Kau­ ne yra, o uos­ta­mies­ty­je – ne. Tuo­met tas pats Ka­ro­lis pa­kvie­tė spor­tuo­ti į „Ti­ta­ni­ko“ klu­bą. Čia su­si­pa­ži­nau su tre­ne­riu Va­di­mu Gri­dia­je­vu. Jis ren­gė pra­ty­bas ne tik pa­gal K-1, bet ir pa­gal muay thai tai­syk­les. Tė­vai bu­vo prieš ma­no sie­kį ko­ vo­ti. Kad tu­rė­čiau pi­ni­gų su­mo­kė­ ti už tre­ni­ruo­tes, par­da­viau te­le­fo­ ną, va­sa­rą dir­bau sta­ty­bo­se, šiaip pa­dė­da­vau vie­niems, ki­tiems. La­ bai no­rė­jau iš­mok­ti ko­vo­ti ir ko nors pa­siek­ti. Po ku­rio lai­ko įkal­bė­jau ge­rą drau­gą An­to­ną Vo­rob­jo­vą pa­ dė­ti įreng­ti spor­to sa­lę. Kar­tu su juo pa­dė­jau V.Gri­dia­je­vui įkur­ti klu­bą „Muay thai im­pe­ri­ja“.

Pa­žiū­rė­jus į sa­ve apė­mė gai­les­tis: vi­ sas su­ly­sęs, rū­ky­ ti pra­dė­jęs, kaip as­ me­ny­bė kren­tan­tis į dug­ną.

– Ka­da įžen­gei į pro­fe­sio­na­lų­ jį spor­tą? – Tre­ne­ris nuo pir­mų­jų var­žy­bų ver­tė ma­ne, paaug­lį, ko­vo­ti su pro­ fe­sio­na­lais. Dar ne­mo­kė­da­vau net ran­kų lai­ky­ti, o ma­ne mes­da­vo vil­ kams – Eu­ro­pos čem­pio­nams. Va­ žiuo­da­vau ko­vo­ti neiš­si­gy­dęs trau­ mų. Be to, tuo me­tu, kai pra­dė­jau tre­ni­ruo­tis, Klai­pė­do­je nie­kas ne­ mo­kė­jo tech­ni­kos. Vi­sos ži­nios – iš vaiz­do įra­šų. Da­bar aš tik­rai ne­va­žiuo­čiau bū­ ti kriau­še. O pa­ts bū­da­mas tre­ne­ riu ne­siųs­čiau ne­pa­ty­ru­sio spor­ ti­nin­ko rung­ty­niau­ti su asais. Po tru­pu­tį tvir­tė­jau. Pir­mą rim­tes­ nę per­ga­lę iš­ko­vo­jau Lat­vi­jo­je. Per anks­ti džiau­giau­si, nes pa­skui bu­ vo il­ga pra­lai­mė­ji­mų vir­ti­nė. Kai ją

Lau­rai: „Ma­lo­nu, kai priė­ję žmo­nės no­ri su ma­ni­mi nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, pa­pra­šo au­tog­ra­fo. Vis nu­stem­bu, kad

tai ne koks ki­no fil­mas“, – at­vi­ra­vo S.Mas­lo­bo­je­vas.

nu­trau­kiau, vėl pa­si­py­lė per­ga­lės. Ta­čiau iš ko­vų iš­gy­ven­ti ne­ga­lė­jau – iš­vy­kau dirb­ti į Nor­ve­gi­ją. Kar­tą su­lau­kiau skam­bu­čio iš Ang­li­jos. Var­žy­bų or­ga­ni­za­to­rius sa­kė, kad yra pro­ga ko­vo­ti. Su­ti­kau. Dvi die­nas bė­gau kro­są. Bet pra­si­dė­ jo ko­jos už­de­gi­mas. Vais­tų ne­tu­rė­jau, deg­ti­ne te­piau. Pa­dė­jo. Me­tus ne­si­ tre­ni­ra­vęs, o tik tris die­nas pa­ju­dė­ jęs, ry­žau­si vyk­ti. Ge­rai prie­ši­nau­ si, ta­čiau pa­ty­ręs var­žo­vas pra­no­ko ant­ra­me raun­de. Įvei­kė ma­ne pa­nau­ do­da­mas sa­vo ko­zi­rį – ana­kon­dos veiks­mą, kai smau­gia­mas var­žo­vas ne­si­prie­ši­na ir be­veik už­mie­ga. Po šių var­žy­bų su­pra­tau, kad rei­ kia grįž­ti į rin­gą. Juo­lab kad pa­žiū­ rė­jus į sa­ve apė­mė gai­les­tis: vi­sas su­ly­sęs, rū­ky­ti pra­dė­jęs, kaip as­me­ ny­bė kren­tan­tis į dug­ną. Nors dar bu­vau grį­žęs į Nor­ve­gi­ją, po dar­ bų jau ne al­ko­ho­lį gė­riau, o ak­ty­ viai spor­ta­vau. – Ar ga­li­ma iš­gy­ven­ti iš spor­ti­ nin­ko kar­je­ros? – Tai pri­klau­so nuo in­di­vi­dua­lių po­ rei­kių, nuo to, kaip, su kuo ir kur gy­ ve­ni. Kai tu­ri dau­giau lai­ko, dau­giau lei­di pi­ni­gų. Di­des­nis užim­tu­mas – ma­žiau tuš­ti­ni pi­ni­gi­nę. Ko­vo­to­ jo gy­ve­ni­mas ban­guo­tas. Kai pi­ni­gų tu­rė­jau, nuo­mo­jau bran­gų bu­tą, tu­ rė­jau du au­to­mo­bi­lius. Atė­jus sun­ kioms die­noms, gy­ve­nau pas drau­ gės tė­vus. Jei trau­mą pa­ti­ri, esi grei­tai už­mirš­ta­mas. Apsk­ri­tai rei­

kia tu­rė­ti var­dą. Tuo­met ta­ve kvie­čia į aukš­to ly­gio var­žy­bas, mo­ka vien už da­ly­va­vi­mą. Bu­vo lai­kai, kai Lie­tu­ vo­je rung­ty­nia­vo­me ir už dy­ką, ir už 100 li­tų. Kai Ang­li­jo­je už ko­vą ga­vau tūks­tan­tį li­tų, at­ro­dė – kos­mo­sas. Ko­vo­to­jo gy­ve­ni­mas sunkus. Ta­čiau ma­lo­nu, kai priė­ję žmo­nės no­ri su ma­ni­mi nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, pa­pra­šo au­tog­ra­fo. Vis nu­stem­bu, kad tai ne koks ki­no fil­mas, ar ma­nęs ne­su­pai­ nio­jo su kuriuo nors krep­ši­nin­ku? – Pra­si­ta­rė­te, kad stu­di­juo­ja­te psi­cho­lo­gi­ją. – Skai­tau daug psi­cho­lo­gi­jos straips­ nių, do­miuo­si, kaip ne tik mū­sų, bet ir ki­tų spor­to ša­kų at­le­tai ruo­šia­si var­žy­boms. Ką jie da­ro, apie ką gal­ vo­ja, kaip ruo­šiasi psi­cho­lo­giš­kai, nes „per­de­gi­mo“ veiks­nys pa­si­tai­ko vi­siems at­le­tams. Daž­nai spor­ti­nin­ kas yra ge­res­nės formos, kol rengia­ si, nei ta­da, kai rung­ty­niau­ja. Tai ir yra „per­de­gi­mo“ re­zul­ta­tas. Pa­na­šiai man nu­ti­ko nu­vy­kus į aukš­čiau­sio ly­ gio K-1 tur­ny­rą Mask­vo­je, kai te­ko pra­si­lenk­ti su žvaigž­dė­mis. Sup­ra­ tau, kad aš ne ten kaž­kur, o čia – ša­ lia jų. Jau­čiau, kaip šir­dis li­pa lauk, min­čių – mi­li­jo­nas. Ir su­pra­tau, jog nie­ko ne­sup­ran­tu. Kai pa­pra­šė ei­ ti į rin­gą, ko­jos vie­na už ki­tos kliu­vo. Tai iki rin­go ne nuė­jau, o nu­plau­kiau. Man ko­vo­ti pa­dė­jo ži­no­mas tre­ne­ris. Ne­gir­dė­jau, ką jis man sa­kė, žiū­rė­jau į jo marš­ki­nius, kak­lą. Ne­ži­nau, ko­dėl taip bu­vo. Klys­ta tie, ku­rie sau ka­la į

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

gal­vą: „Šian­dien bū­ti­nai tu­riu lai­mė­ ti.“ Taip ir „per­de­ga“. Ne pa­sku­ti­nį vaid­me­nį vai­di­na ir ap­lin­ka. Priei­na drau­gai, rė­mė­jai, plekš­no­ja per pe­ tį: „Se­rio­ga, tu tu­ri lai­mė­ti. Atė­jo­me į ta­ve pa­žiū­rė­ti – tu­ri ge­rai pa­si­ro­dy­ ti.“ Sun­kus ak­muo spau­džia, kai tu­ri lai­mė­ti bet ko­kia kai­na. – Ar tu­ri­te spor­ti­nių sva­jo­nių? – Kad kik­bok­sas tap­tų olim­pi­ne spor­to ša­ka, o aš tap­čiau olim­pi­niu čem­pio­nu. Ta­čiau tai ne nuo ma­nęs pri­klau­so.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1987 m. ge­gu­žės 22 d. Klai­

pė­do­je. Ne­ve­dęs. Pra­var­dė – Ku­val­da. Ūgis – 189 cm. Svo­ris – 91 kg. 2007 m. pa­sau­lio kik­bok­so čem­ pio­nas, Eu­ro­pos MMA pir­me­ny­bių nu­ga­lė­to­jas. 2009 m. Lie­tu­vos MMA, Bal­ti­jos ša­lių muay thai čem­pio­nas. 2011 m. Eu­ro­pos K-1 „Grand Prix“ tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jas. 2012 m. Lat­vi­jos kik­bok­so čem­ pio­nas, Lie­tu­vos K-1 čem­pio­nas. 2013 m. pa­sau­lio ir Lat­vi­jos kik­ bok­so čem­pio­nas, „Pa­sau­lio tau­rės“ tur­ny­ro, Bal­ti­jos ša­lių ir Len­ki­jos K-1 pir­me­ny­bių lai­mė­to­jas.

19

gruodžio 12–18, 2013

26p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

Eks­kur­si­ja: vaikš­čio­da­ma tarp V.Luc­kaus fo­tog­ra­fi­jų, T.Luc­kie­nė-Al­dag grį­žo į praei­tį: pri­si­mi­nė kiek­vie­ną nuo­trau­ką, jos is­to­ri­ją. Ne vie­no­je fo­tog­ra­fi­jo­je įam­žin­ta ir ji pa­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Sug­rį­ži­mas į mei­lės ir mir­ties mies­tą Ji at­vy­ko į pa­si­ma­ty­mą su sa­vo vy­ro Vi­to Luc­kaus nuo­trau­ko­mis, su sa­vo jau­nys­ te, su praė­ju­siu gy­ve­ni­mu, su se­nais drau­ gais. Ta­nios Luc­kie­nės-Al­dag jau­du­lį iš­ duo­da vir­pan­tis bal­sas, o kar­tais jai tie­ siog pri­trūks­ta lie­tu­viš­kų žo­džių.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ti­ki, kad jo dva­sia – čia

Tas pa­si­ma­ty­mas šį­kart ne „Ne­ rin­gos“ res­to­ra­ne, kur anais lai­ kais juo­du su Vi­tu mėg­da­vo paūž­ti su drau­gais, o Na­cio­na­li­nė­je dai­ lės ga­le­ri­jo­je. Čia su­reng­ta pir­ mo­ji iš­sa­mi sa­vo no­ru iš gy­ve­ni­ mo pa­si­trau­ku­sio fo­to­me­ni­nin­ko V.Luc­kaus (1943–1987 m.) dar­bų ret­ros­pek­ty­va „Siū­lau nau­ją pa­ sau­lį“. Dau­gy­bę drau­gų tu­rė­jęs V.Luc­kus su­grį­žo į sa­vo mei­lės ir mir­ties mies­tą.

Ma­nau, kad Vi­tas ži­ no­jo, kas jis yra, ir jam bu­vo ne­svar­ bu, pri­pa­ži­no jį ar ne. Ir kar­tu bu­vo la­ bai svar­bu. Bet bu­vo kaip bu­vo. „Aš at­vy­kau į pa­si­ma­ty­mą su Vi­to nuo­trau­ko­mis, su žmo­nė­mis, ku­rie ateis į pa­ro­dą. Ne­pap­ras­tai

no­rė­čiau su jais su­si­tik­ti, pa­ma­ty­ti Vil­nių, nes tai – ma­no mies­tas, kur su­ti­kau Vi­tą, kur pra­dė­jo­me drau­ge gy­ven­ti, kur fo­tog­ra­fa­vom, kū­rėm, kur bu­vo mū­sų drau­gai. Vis­kas vy­ ko čia – Vil­niu­je, Lie­tu­vo­je. Ame­ ri­ko­je – ki­tas ma­no gy­ve­ni­mas“, – prieš pa­ro­dos ati­da­ry­mą „Vil­niaus die­nai“ kal­bė­jo 65 me­tų T.Luc­kie­ nė-Al­dag. Kiek pa­ty­lė­ju­si, ji tę­sė: „Aš ma­ nau, kad Vi­tas – čia, jo dva­sia – čia. Jis man pa­dė­jo at­rink­ti nuo­trau­ kas. Tiek daug ap­lan­kų. No­rė­da­ mas su­ras­ti konk­re­ čią nuo­trau­ką, tu­ri

20

20

gruodžio 12–18, 2013

savaitgalis

Sug­rį­ži­mas į mei­lės ir mir­ti tie­siog jaus­ti, ku­rio­je 19 pa­pkė­je ji yra. Kar­tais vie­nos nuo­trau­kos ne­ga­lė­da­vau su­

ras­ti vi­są die­ną. Ki­tą die­ną ei­nu tie­ siai prie to ap­lan­ko, ati­da­rau ir ran­ du tą nuo­trau­ką, ku­rios rei­ka.“ Sva­jo­ja apie at­ski­rą ga­le­ri­ją

Čia, šio­je pa­ro­do­je, – tik ma­ža V.Luc­kaus ar­chy­vo da­lis. T.Luc­ kie­nės-Al­dag na­muo­se Ame­ri­ko­je fo­tog­ra­fi­jų yra dar ke­lioms pa­ro­ doms. Ji no­ri pa­do­va­no­ti Lie­tu­vai vi­są V.Luc­kaus ar­chy­vą. Ta­čiau su vie­na są­ly­ga – kad jo dar­bai tu­rė­tų nuo­la­ti­nę vie­tą – ga­le­ri­ją, ku­rio­je veik­tų jo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da. Ar ga­li­ma teig­ti, kad V.Luc­kus bu­vo ne­pri­pa­žin­tas, neį­ver­tin­tas? „Gal­vo­jau apie tai, bet kaip tai pa­sa­ky­ti? Vi­tas bu­vo ne­pap­ras­ tas fo­tog­ra­fas, kaip ir ki­ti to me­to fo­tog­ra­fai: An­ta­nas Sut­kus, Alek­ sand­ras Ma­ci­jaus­kas, Ro­mual­das Ra­kaus­kas, Ro­mual­das Po­žers­kis. Bet Vi­tas dar tu­rė­jo ge­bė­ji­mą nu­ bėg­ti at­gal į praei­tį, nu­bėg­ti į atei­tį, pa­bū­ti ki­ta­me lai­ke ir grįž­ti at­gal. Vi­sa tai ma­ty­ti šio­je pa­ro­do­je, – sa­kė T.Luc­kie­nė-Al­dag. – Taip, aš tu­riu sva­jo­nę, kad Vi­to dar­bai su­ grįž­tų į Lie­tu­vą. To­dėl, kad tai – Lie­tu­vos kul­tū­ros da­lis. Bet tą klau­si­mą dar rei­kia ap­tar­ti.“ Mo­te­ris pa­si­džiau­gė, kad vis dėl­ to jo dar­bai, min­tys pa­ma­žu jau grįž­ta į Lie­tu­vą. Maž­daug prieš tre­ jus me­tus į Ta­nios na­mų du­ris pa­ si­bel­dė re­ži­sie­rė Gied­rė Žic­ky­tė. „Aš ži­no­jau, kad ka­da nors kas nors pa­si­bels į ma­no da­bar­ti­nio gy­ve­ni­mo du­ris ir pa­pra­šys pa­pa­ sa­ko­ti apie Vi­tą. Ir tas mo­men­tas atė­jo – Gied­rė apie jį sukūrė fil­ mą“, – sa­kė Ta­nia. Tuo­me­čių pa­tie­ka­lų ne­ra­do

Į Lie­tu­vą Ta­nia at­vy­ko su da­bar­ti­ niu sa­vo vy­ru Ho­war­du Al­da­gu. Ją nu­ste­bi­no, kaip stip­riai per tuos du de­šimt­me­čius pa­si­kei­tė Vil­nius, – dau­gy­bė stik­li­nių pa­sta­tų. Ji ma­nė, kad res­to­ra­ne už­si­sa­kys tų pa­tie­ka­ lų, ku­riuos val­gy­da­vo anais lai­kais. „Bet jų ne­bu­vo – vis­kas to­ta­liai pa­ si­kei­tę“ – ste­bė­jo­si mo­te­ris. Juo­du su Vi­tu daž­nai va­ka­rie­niau­ da­vo „Ne­rin­go­je“, „Dai­na­vo­je“. „Dai­na­vos“ (šio res­to­ra­no Vil­ niu­je jau nė­ra – red. pa­st.) ne­mėg­ da­vo­me, bet ten bu­vo nak­ti­nis ba­ ras, to­dėl kar­tais nuei­da­vom. Vis dėl­to daž­niau­siai ei­da­vom į „Ne­ rin­gą“. Čia vi­sos pa­da­vė­jos mus pa­ži­no­jo, čia val­gy­da­vom Ki­je­vo kot­le­tą. Pus­ry­čiau­ti mėg­da­vo­me

val­gyk­lo­je, nes ma­tai, ką imi. Da­ bar to­kių val­gyk­lų nė­ra. Va­kar Sa­ša – ma­no am­ži­na­til­sį se­sers vy­ras – ga­vo to­kį pa­tie­ka­lą, ku­ris vi­sai nea­ti­ti­ko jo sko­nio. Jis už­si­sa­kė, bet ne­si­ti­kė­jo, kad gaus to­kį. Alaus ne­bu­vo. Va­ka­rie­nia­vo­ me kaž­ko­kio­je ka­vi­nė­je Ge­di­mi­no pro­spek­te. Bet bu­vom to­kie lai­ min­gi, kad esam kar­tu“, – džiau­ gė­si Ta­nia.

Su­si­ner­vi­nęs per gin­čą, vie­nam žmo­ gui jis smo­gė pei­ liu, o pa­skui pa­ts pa­ si­rin­ko mir­tį. Ar tas gin­čas bu­vo ver­tas net dvie­jų mir­čių?

Bu­tus su­re­mon­ta­vo pa­ts

Vaikš­to­me tarp pui­kių V.Luc­kaus fo­tog­ra­fi­jų. Jis pa­li­ko kal­nus dar­ bų, jam ne­trū­ko idė­jų, o kai dir­bo, tai – sa­vęs ne­tau­so­da­mas. „Mes su­si­pa­ži­no­me li­go­ni­nė­ je, – lei­do­si į pri­si­mi­ni­mus Ta­nia. – Ta­da Vil­niu­je buvau bebai­gi­anti me­di­ci­nos se­se­rų mo­kyk­lą ir li­go­ ni­nė­je at­li­kau pra­kti­ką. O jis gu­lė­ jo to­je li­go­ni­nė­je.“ Po kiek lai­ko Vi­tas Ta­niai pa­skam­ bi­no į na­mus, pa­sa­kė, kad yra at­va­žia­ vęs į Vil­nių. Ki­tą die­ną jis ėjo kal­bė­tis dėl dar­bo. Jį priė­mė dirb­ti fo­tog­ra­fu į Lietuvos ­kooperatyvų ­są­jun­gą. „Ten Vi­tas ga­vo la­bai ma­žą ir la­bai ap­leis­tą fo­to­la­bo­ra­to­ri­ją. Ten bu­vo mū­sų gy­ve­ni­mo pra­džia, – pa­sa­ko­jo Ta­nia. – Pas­kui jis ga­vo kam­ba­rį tri­ jų kam­ba­rių bu­te. Ap­si­ve­dė­me. Ta­ da tą kam­ba­rį iš­kei­tė­me į bu­tą – iš vie­nos gat­vės pu­sės pe­rė­jo­me į ki­tą, iš vir­šaus – į pir­mą aukš­tą. Pas­kui iš pir­mo aukš­to ta­me pa­čia­me na­me per­si­kė­lė­me į ket­vir­tą aukš­tą. Ir vėl jis vis­ką su­tvar­kė, su­re­mon­ta­vo. Vi­ są lai­ką gy­ve­no­me pa­čia­me mies­to cent­re – Ko­mu­na­rų (da­bar A.Jakš­ to – red. pa­st.) gat­vė­je.“ Tri­se lo­vo­je – jis, ji ir liū­tas

Luc­kų na­muo­se ne­trūk­da­vo drau­ gų. Pas juos lan­ky­da­vo­si džia­zo mu­zi­kan­tai Via­čes­la­vas Ga­ne­li­nas ir Vla­di­mi­ras Ta­ra­so­vas, ko­lek­ci­ nin­kas Vis­val­das Ne­niš­kis. Kom­ pa­ni­ja mė­go klau­sy­tis mu­zi­kos. „At­si­me­nu, kai pir­mą kar­tą iš­gir­ do­me ro­ko ope­rą „Je­sus Christ Su­ pers­tar“. Ta­da bu­vo­me pas V.Ta­

Pa­si­kei­ti­mai: T.Luc­kie­nė-Al­dag tvir­ti­no, kad Ame­ri­ko­je yra lai­min­ga. Į Lie­tu­vą ji at­vy­ko su da­bar­ti­niu sa­vo vy­ru

ko­je jau 20 me­tų.

ra­so­vą. Toks jau­kus bu­tu­kas ir ta mu­zi­ka. Ne­pap­ras­tas jaus­mas. At­ si­me­nu tą at­mos­fe­rą. Klau­sy­tis mu­ zi­kos dar ei­da­vo­me pas Ne­niš­kius. Daug drau­gų pas mus at­va­žiuo­da­ vo iš Mask­vos, Ki­je­vo, Ry­gos, Ba­ ku, Je­re­va­no. Gy­ve­no­me taip, kad mū­sų na­mų du­rys bū­da­vo at­vi­ros. Nuei­da­vo­me į ka­vi­nę, kas nors pri­ sta­ty­da­vo sa­vo drau­gus. Ta­da juos par­si­ves­da­vo­me pas sa­ve. And­re­jus Spi­rans­kis – žur­na­ lo „Stu­den­čes­kij me­ri­dian“ vy­ riau­sia­sis dai­li­nin­kas – iš­gir­do apie Vi­tą, at­vy­ko pas mus ir no­ rė­jo iš jo paim­ti in­ter­viu. Vi­tas dvi ar tris die­nas at­si­kal­bi­nė­jo, o vie­ ną die­ną pa­sa­kė: „Ge­rai.“ At­si­me­ nu, ne Vi­tas jau­di­no­si, o And­re­jus. Jie pa­da­rė ne­pap­ras­tai ge­rą in­ter­ viu – tai bu­vo at­vi­ras, nuo­šir­dus po­kal­bis. Prieš tai iš Lie­tu­vos te­le­ vi­zi­jos bu­vo nuim­tas Lai­mos Šeš­ ku­vie­nės in­ter­viu su Vi­tu“, – pri­ si­mi­nė T.Luc­kie­nė-Al­dag.

Kar­tą Vi­tas na­mo par­si­ve­dė liū­ tu­ką. Ku­rį lai­ką mie­go­da­vo tri­ se: Vi­tas, Ta­nia ir liū­tas. Ta­nia ne­ slė­pė, kad bū­da­vo ne­jau­ku. Atė­ję drau­gai nu­stėr­da­vo iš nuo­sta­bos, Luc­kų na­muo­se iš­vy­dę pri­jau­kin­ tą žvė­rį. Ka­dan­gi vie­na jo ko­ja bu­ vo su­ža­lo­ta, liū­tu­ką Vi­tas iš­ve­žė į Kau­no zoo­lo­gi­jos so­dą. No­rė­jo pra­dė­ti nau­ją gy­ve­ni­mą

1991-ųjų rugp­jū­tį V.Luc­kaus naš­lė su še­še­rių me­tų duk­te­ri­mi Kot­ri­na iš­va­žia­vo gy­ven­ti į Ame­ri­ką. Po vy­ro mir­ties bu­vo praė­ję ket­ve­ri me­tai. „Tu tu­ri čia bu­tą, gy­ve­ni­mą, drau­gų, gi­mi­nių. Ir iš­va­žiuo­ji į ki­tą ša­lį, kur ne­ži­nai, kas bus. Aš pa­si­ rin­kau Ame­ri­ką, nes ji to­li nuo na­ mų. Jei va­žiuo­čiau į Vo­kie­ti­ją ar Ang­li­ją, ga­lė­čiau grįž­ti. O grįž­ ti ne­no­rė­jau. No­rė­jau iš­va­žiuo­ti kuo to­liau, kad fi­ziš­kai grįž­ti bū­tų sun­ku. Bet tu­rė­jau at­ga­li­nį bi­lie­ tą. Tais me­tais nie­ko neiš­leis­da­vo

be at­ga­li­nio bi­lie­to. Bu­vo vi­so­kių kal­bų apie Vi­tą. Aš no­rė­jau už­si­ mirš­ti, bet neuž­mirš­ta­mas tas da­ ly­kas. Aš tu­rė­jau pra­dė­ti nau­ją gy­ ve­ni­mą, pa­sta­ty­ti vai­ką ant ko­jų, o vie­nai mo­te­riai tai – ne­leng­va“, – kal­bė­jo T.Luc­kie­nė-Al­dag. Ta­nia tvir­ti­no, kad Ame­ri­ko­je ji – lai­min­ga. Ir pri­dū­rė: „Gal­būt Vi­tas bu­vo ša­lia vi­są lai­ką. Ga­lė­jau ei­ti ir ki­tu ke­liu, bet aš pa­si­rin­kau ke­ lią bū­ti sa­vi­mi ir da­ry­ti, ką no­riu. Duk­ra man bu­vo la­bai bran­gi, to­dėl tu­rė­jau ras­ti to­kį dar­bą, kad ry­tą ir va­ka­re ga­lė­čiau bū­ti su ja.“ Tė­vo ne­nu­si­pirk­si par­duo­tu­vė­je

Po vie­nų me­tų Ta­nia su­ti­ko bū­ si­mą­jį vy­rą Ho­war­dą, ku­rį va­di­ na Han­ku. Su­mai­niu­si auk­so žie­ dus po­ra gy­ve­na san­tuo­ko­je jau 20 me­tų, o at­ro­do įsi­my­lė­ję, lyg bū­tų su­si­tuo­kę prieš pus­me­tį. „Vi­si taip sa­ky­da­vo apie ma­ne ir Vi­tą. Mu­du 20 me­tų pra­gy­ve­no­me

Pa­ro­da: (iš kai­rės į de­ši­nę) V.Luc­kus. Iš cik­lo „Po­žiū­ris į se­no­vi­nę fo­tog­ra­fi­ją“ (1969–1983 m.); Ni­jo­lė Sto­ryk ir Gied­rius Mac­ke­vi­čius (1968 m.). Iš cik­lo „Pan­to­mi­ma“ (1968–1972 m.); Iš

1986; Au­to­port­re­tas (1970 m.).

21

gruodžio 12–18, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

ies mies­tą ty­ri­mų įstai­gos ad­mi­nist­ra­to­rė. Iš­ te­kė­ju­si, tu­ri dvi duk­te­ris. Gy­ve­ni­mas lie­jo­si per kraš­tus

u H.Al­da­gu, su ku­riuo gy­ve­na san­tuo­

kar­tu. Kur tik nuei­da­vo­me, vi­si sa­ ky­da­vo, kad at­ro­do­me lyg ne­se­niai su­si­tuo­kę“, – juo­kė­si Ta­nia. Ji pri­si­mi­nė, jog rug­sė­jo 1-ąją Ame­ri­ko­je pra­dė­ju­si lan­ky­ti pir­mą kla­sę Kot­ri­na pra­šė, kad jai leis­tų ra­šy­ti dvi­gu­bą pa­var­dę Luc­ku­tė-Al­ dag, nors ma­mos ir Han­ko ves­tu­vės tu­rė­jo įvyk­ti tik rug­sė­jo 5-ąją. „Kot­ri­na verk­da­vo ir sa­ky­da­vo, kad no­ri tė­ve­lio. O aš jai aiš­kin­da­ vau, kad ne­ga­li­me nu­si­pirk­ti tė­ve­ lio par­duo­tu­vė­je – tu­ri­me jį su­tik­ti. Ir kai su­ti­ko­me Han­ką, ji la­bai ap­ si­džiau­gė“, – ne­slė­pė Ta­nia. Al­da­gai gy­ve­na Me­ri­lan­do vals­ ti­jo­je, ne­to­li Va­šing­to­no. Ta­nia dau­giau­sia lai­ko pra­lei­džia na­muo­ se, kur pri­žiū­ri šei­mos vers­lą – 15 kam­ba­rių na­mą. Šei­ma jį nuo­mo­ ja pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms, ku­ riems rei­ka­lin­ga prie­žiū­ra ir me­ di­ci­ni­nė pa­gal­ba. 29 me­tų Kot­ri­na Me­ri­lan­do uni­ver­si­te­te bai­gė vers­ lo ad­mi­nist­ra­vi­mą, yra me­di­ci­ni­nių

„Aš vi­sa­da tu­rė­jau sva­jo­nę, kad apie Vi­tą bus fil­mas ar kny­ga. Kar­tais man pa­skam­bin­da­vo ir sa­ky­da­vo, kad da­bar – ge­ras lai­kas pra­stum­ ti Vi­tą. „Ne, – at­sa­ky­da­vau. – Vi­to ne­rei­kia pra­stū­mi­nė­ti.“ Kai gal­vo­ju apie tai, ką jis nu­vei­kė Lie­tu­vos fo­ tog­ra­fi­jo­je, tai ga­liu pa­sa­ky­ti: Vi­tas – vie­nas tos fo­tog­ra­fi­jos pi­ra­mi­dės pa­ma­to blo­kų. Ta pi­ra­mi­dė – di­ de­lė, nes Lie­tu­vo­je – la­bai ta­len­ tin­gi fo­tog­ra­fai“, – kal­bė­jo T.Luc­ kie­nė-Al­dag. Vaikš­čio­da­ma tarp V.Luc­kaus fo­tog­ra­fi­jų, Ta­nia grį­žo į praei­tį: pri­si­mi­nė kiek­vie­ną nuo­ trau­ką, jos is­to­ri­ją. Ne vie­no­je fo­ tog­ra­fij­ o­je įam­žin­ta ir ji pa­ti. „Čia – Be­la­jos upė Baš­ki­ri­jo­ je, – ro­dė Ta­nia į vie­ną nuo­trau­ką. – Baig­da­ma­si upė iš­pla­tė­jo. To­kia gra­ži gam­ta – ir tie po­li­ti­niai vei­ kė­jai, iš­kal­ti uo­lo­je. Prit­ren­kė mus tas pei­za­žas.“ V.Luc­kus šio­je nuo­ trau­ko­je Ta­nią įam­ži­no iš nu­ga­ros, irk­luo­jan­čią bai­da­rę. Ki­to­je fo­tog­ra­fij­ o­je ji ran­ko­se lai­ ko gu­mu­tę, tą nuo­trau­ką taip ir va­ di­na – „Port­re­tas su gu­mu­te“. Štai – jos ak­tai. Tų ak­tų fo­tog­ra­fi­jos ir straips­nis apie V.Luc­kų bu­vo iš­ spaus­din­ti tuo­me­tė­je Če­kos­lo­va­ ki­jo­je. Ru­si­jo­je vi­sas žur­na­lo ti­ra­ žas bu­vo išim­tas iš pre­ky­bos. Kaip Ta­nia anais lai­kais iš­drį­so ap­si­nuo­gin­ti? „Jis bu­vo ma­no vy­ ras“, – nu­si­juo­kė. V.Luc­kus la­bai mė­go fo­tog­ra­fuo­ ti šu­nis, gal to­dėl jo hu­mo­ro jaus­ mas bu­vo šo­ki­ruo­jan­tis. „Ja – dvor­ niaš­ka (ne­veis­li­nis šuo – red. pa­st.) Luc­kus“, – su kuo nors su­pa­žin­din­ tas taip jis mėg­da­vo pri­si­sta­ty­ti ne tik Ru­si­jo­je, bet ir Lie­tu­vo­je. Ar įma­no­ma at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­dėl V.Luc­kus, bū­da­mas pa­čia­ me kū­ry­bos žy­dė­ji­me, pa­si­trau­kė iš gy­ve­ni­mo? Su­si­ner­vi­nęs per gin­čą, vie­nam žmo­gui smo­gė pei­liu, o pa­skui pa­ts pa­si­rin­ko mir­tį. Ar tas gin­ čas bu­vo ver­tas net dvie­jų mir­čių? „Vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo nė­ra. Stik­li­nė – ir taip skli­di­na van­dens. Už­pi­li dar la­še­lį, ir vis­kas bė­ga per kraš­tus. Ma­nau, kad taip ir įvy­ko. Gy­ve­ni­mas bu­vo tiek pri­pil­dy­tas vi­ so­kių da­ly­kų, jaus­mų, – kal­bė­jo Ta­ nia. – Ma­nau, kad Vi­tas ži­no­jo, kas jis yra, ir jam bu­vo ne­svar­bu, pri­pa­ ži­no jį ar ne. Ir kar­tu bu­vo la­bai svar­ bu. Bet bu­vo kaip bu­vo. Jis dir­bo, ne­ sus­to­jo. Ma­nau, dau­giau­sia pa­da­rė pa­sku­ti­niais gy­ve­ni­mo me­tais.“

š cik­lo „Baš­ki­ri­jo­je“ (1981 m.); Porcija ledų. 1969. Iš ciklo „Įspūdžiai“. 1958V.Luc­kaus ar­chy­vas JAV. T.Luc­kie­nės-Al­dag nuo­sa­vy­bė

Dai­nuos ir mo­ky­sis sve­tur Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Dai­ni­nin­kė Si­mo­na Mi­li­ny­tė švy­ ti. Per­dė­tas liek­nu­mas ir psi­cho­lo­ giš­kai sun­kus lai­ko­tar­pis – praei­ ty­je. Vis dėl­to ji nu­ta­rė pa­lik­ti Lie­ tu­vą. Mer­gi­na jau pa­si­ra­šė ke­le­tą su­tar­čių, vie­na jų – su Elle’s Mar­ tin-Gri­gai­tis bendrove.

– Si­mo­na, re­gis, jū­sų nuo­tai­ka la­bai ge­ra, prie­šin­gai nei prieš pu­sant­rų me­tų, kai kal­bė­jo­mės pa­starąjį kar­tą. – Taip. At­si­ga­vau, vis­kas pa­si­kei­ tė, pa­si­tai­sė, ei­nu į prie­kį. Tuo­met jau­čiau­si la­bai blo­gai. Dėl ne­tei­sy­ bės, šmeiž­to. 2010 m. gruo­dį kan­ ki­no ir žiau­riai nu­žu­dė man ar­ti­ miau­sią žmo­gų – bro­lį Vai­dą. Per tre­jus me­tus su­lau­kiau dau­gy­bės ap­kal­bų, šmeiž­to, bro­lį ap­kal­ti­no ne­bū­tais da­ly­kais, o po­li­ci­ja ne­su­ ge­bė­jo ras­ti žu­di­ko. Tai tu­rė­jo įta­kos ir man, ir ma­no šei­mai. Esu iš tų, ku­rie iš­si­ver­kia vie­nu­mo­je, sa­vo kam­ba­ry­je, vis­ ką iš­gy­ve­na sa­vy­je. Nors su­pran­ tu, kad ma­no tė­vams – dar sun­ kiau nei man.

Patenkinta: S.Mi­li­ny­tė džiau­gia­si da­bar­ti­ne vi­di­ne bū­se­na ir iš­vaiz­da.

– Jūs la­bai jaut­riai rea­guo­da­ vo­te į ko­men­ta­rus in­ter­ne­te? Vis dar juos skai­to­te? – Da­bar – ne­skai­tau. Tu­riu apie 10 ar­ti­miau­sių žmo­nių, tai – tė­vai, mo­ky­to­jai, ku­rių nuo­mo­nė man la­bai svar­bi. Pra­šau jų pa­gal­bos, ob­jek­ty­vios nuo­mo­nės, kri­ti­kos po sa­vo kon­cer­tų. Jie man pa­dė­jo at­ si­ties­ti ir pa­de­da to­bu­lė­ti.

Pa­si­ti­kiu sa­vi­mi, ži­ nau, ko no­riu, ir ei­nu sa­vo ke­liu. No­riu bū­ ti iš­girs­ta, lai­min­ga. Ma­nau, kad pa­gie­žin­gus in­ter­ ne­to ko­men­ta­rus ra­šo žmo­nės, ku­ rie yra nu­si­vy­lę gy­ve­ni­mu ir taip iš­ lie­ja sa­vo pyk­tį. Tai – že­mas ly­gis. Ir to­kie ko­men­ta­to­riai vie­no­di. – Žmo­nės daž­niau­siai tūž­ta ant tų, ku­rių ke­lias, jų ma­ny­ mu, kaip ro­žė­mis klo­tas. Apie jus tik­riau­siai ma­no, kad pa­ si­tu­rin­tys tė­vai jums daug ką pa­de­da ant lėkš­tu­tės. – Net­ru­kus man su­kaks 18 me­tų, ta­čiau šei­mo­je vi­są lai­ką tė­vai ger­ bė ir ma­no nuo­mo­nę, nuo ma­žens ne­nu­ro­di­nė­jo. Aš vi­sa­da bu­vau sa­ va­ran­kiš­ka – jau nuo še­še­rių me­ tų rin­kau­si, ko­kius bū­re­lius no­riu lan­ky­ti. Se­niai ne­pra­šau tė­vų pi­ ni­gų – už­dir­bu iš kon­cer­tų, al­bu­ mų ir in­ter­ne­ti­nių po­rta­lų, ku­riuo­ se įvai­rios įmo­nės per­ka rek­la­mą. So­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“ tu­ riu jau apie mi­li­jo­ną du tūks­tan­ čius ger­bė­jų, tad, ga­li­ma sa­ky­ti, už­dir­bu ir iš rek­la­mos – įvai­rios bend­ro­vės mo­ka už rek­la­mos ži­ nu­tes. Tai ir kram­to­mo­ji gu­ma, ir ke­lio­nės, ir įvai­rios pre­kės. Kar­tais – 100, kar­tais – 1 000 JAV do­le­rių (apie 2,5 tūkst. li­tų) už vie­ną rek­la­ mą. Bū­na ir tuš­čių mė­ne­sių. Tuos rei­ka­lus tvar­ko vie­na įmo­nė. Jei pi­ni­gų tu­riu ne­daug, ne­per­ ku daik­tų. Be to, na­tū­ra­lu ir pui­ ku, kad tė­vai pa­gal ga­li­my­bes pa­ de­da sa­vo vai­kams.

– Koks džiu­giau­sias jū­sų gy­ve­ ni­mo pa­sta­ro­jo me­to įvy­kis? – Su­tar­tis su di­de­le ame­ri­kie­ čių pro­diu­se­rių bendrove. Pa­va­ di­ni­mo neatsk­lei­siu, nes lie­tu­viai – la­bai pa­vy­dūs žmo­nės. Se­niau bu­vau pa­skel­bu­si apie su­tar­tį su vie­na įmone, tai lie­tu­viai ra­šė la­ bai ne­gra­žias ži­nu­tes. Apie sa­vo su­tar­tį pa­skelb­siu vė­ liau, kai iš­vyk­siu iš Lie­tu­vos. Taip, aš ke­ti­nu emig­ruo­ti. Dar neaiš­ ku, ar grei­tai – po Nau­jų­jų me­tų, ar kai baig­siu mo­kyk­lą. Tė­vai liks Lie­tu­vo­je. – Oho! Į ko­kią ša­lį iš­kei­si­te Lie­tu­vą? – Gal­būt tai bus Di­džio­ji Bri­ta­ ni­ja, gal­būt – Aust­ra­li­ja: pa­si­ra­ šiau su­tar­tį ir su Žil­vi­no Gri­gai­čio žmo­nos aust­ra­lės E.Mar­tin-Gri­ gai­tis bendrove. Ne­se­niai su ma­ma ato­sto­ga­vau Ki­ni­jo­je. Ten taip pat pa­siū­lė su­da­ ry­ti su­tar­tį net ket­ve­riems me­tams. Ki­nai mo­kė­tų už bu­to nuo­mą, au­ to­mo­bi­lį, mais­tą ir dar siū­lo at­ly­ gi­ni­mą. Ša­lis la­bai įdo­mi, dar de­ ri­na­mos su­tar­ties de­ta­lės. Gal­būt ir iš­vyk­siu po­rai me­tų. Tie­sa, ma­no šir­dis links­ta į ang­la­kal­bę ša­lį. – Re­gis, tė­vy­nei jau­čia­te ne­ ma­žą nuo­skau­dą. – Čia daug pa­vy­do, ne­ge­rų žmo­ nių. Kal­bu apie jau mi­nė­tą šmeiž­ tą. Be to, už­sie­ny­je dau­giau ga­li­ my­bių to­bu­lė­ti mu­zi­kos sri­ty­je ir pa­da­ry­ti kar­je­rą. Taip pat gal­vo­ ju mo­ky­tis ar­ba vie­šų­jų ry­šių, ar­ba ad­vo­ka­tū­ros. Im­po­nuo­ja abi pro­ fe­si­jos. – Si­mo­na, bet gy­ve­ni­me daug kas pri­klau­so ir nuo po­žiū­rio – tam­są ar švie­są no­ri ma­ty­ti. Ir jei ne­ga­li pa­keis­ti pa­sau­lio, kaip sa­ko­ma, pra­dėk keis­ti sa­ ve. Pa­vy­duo­lių, blo­gų žmo­nių yra vi­sur. Ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je, ir Aust­ra­li­jo­je. – Su­tin­ku. Bet Va­ka­ruo­se vi­sai ki­to­kia kul­tū­ra, žmo­nės daž­niau šyp­so­si, man­da­ges­ni, ma­lo­nes­ni.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Bent jau gat­vė­je. Taip, gal šyp­se­ nos jų ir dirb­ti­nės, bet aš ma­nau taip: na­mie būk toks, koks no­ri, bet kai išė­jęs į gat­vę, į vie­šu­mą spin­ du­liuo­ji vien ne­ga­ty­vą, pe­si­miz­mą, pyk­tį, man la­bai ne­pa­tin­ka. – Bet gal pa­gy­ve­nu­si Va­ka­ruo­ se su­pra­si­te, kad ten dau­giau ne­na­tū­ra­lu­mo, kau­kių, tuš­ty­ bės? O mū­sų skaus­mas, niū­ ru­mas ar džiaugs­mas – vi­sa tai yra tik­ra? – Gal Lie­tu­vo­je ir vaikš­to­ma be kau­kių, bet čia – per­ne­lyg daug niū­ru­mo ir pa­vy­do. Ir čia daug ne­ tei­sy­bės ir skaus­mo. Be to, Lie­tu­vo­je liks šei­ma – ka­ da no­rė­siu, ta­da ir grį­šiu. Lie­tu­va liks ša­li­mi, ku­rio­je gi­miau, užau­ gau, pra­dė­jau mu­zi­ki­nę kar­je­rą. – Tuo­met jau nie­ka­da ne­be­ ban­dy­si­te at­sto­vau­ti Lie­tu­ vai „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­ kur­se? – Kas ži­no? Ne vie­na emig­ran­tė ban­dė tai da­ry­ti. Bet da­bar kon­ cent­ruo­juo­si į kon­cer­tus, lei­dy­bą. Mu­zi­ka yra tai, apie ką sva­jo­jau. Ir tai lė­mė ne tė­vų įta­ka. Jie tik pa­ dė­jo man siek­ti sva­jo­nės. Pra­dė­ jau dai­nuo­ti bū­da­ma vos ke­le­rių me­tu­kų, su­lau­ku­si 10 me­tų, nu­ spren­džiau lan­ky­ti ka­ra­tė. Tė­vai ne­drau­dė. Po dve­jų me­tų vėl no­rė­ jau dai­nuo­ti, nes be mu­zi­kos ne­ga­ lė­jau. Vie­na­me kon­kur­se pa­pra­šė ma­nęs su­dai­nuo­ti dai­ną „Spar­ nuo­to­sios sū­py­nės“ ir pra­si­dė­jo... – Kam, be mu­zi­kos, dar ski­ria­ te da­le­lę sa­vęs? – Pir­miau­sia – šei­mai. Drau­gams, moks­lams, ku­rie svar­biau už mu­ zi­ką. – O mei­lė? – Bū­na sim­pa­ti­jų, drau­gų. Ke­le­ rius me­tus drau­ga­vau su vai­ki­nu. Bet ne­su­ta­po mū­sų nuo­mo­nės. Jis no­rė­jo iš ma­nęs su­lauk­ti dau­giau dė­me­sio, ta­čiau dėl sa­vo veik­los to pa­da­ry­ti da­bar ne­ga­liu. Tie­sa, li­ ko­me ge­rais drau­gais.

22

gruodžio 12–18, 2013

savaitgalis SLOVĖNIJA

Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad žai­džia­te stra­te­gi­ nį kom­piu­te­ri­nį žai­ di­mą, ku­ria­me rei­ kia kur­ti mies­tą ant bu­vu­sio­jo griu­vė­ sių. Pa­na­šaus žai­di­ mo rea­lus įgy­ven­ di­ni­mas pra­si­dė­jo ly­giai prieš 20 me­ tų pa­čia­me Liub­ lia­nos cent­re, šian­ dien ge­riau ži­no­ma­ me kaip Me­tel­ko­va mes­to.

Me­ta­mor­fo­zė: bu­vęs Ju­gos­la­vi­jos ar­mi­jos va­da­vie­tės šta­bas, ne­di­de­lis ka­lė­ji­mas, ga­ra­žas, gy­ve­na­mie­ji ba­ra­kai – vi­si jie šian­dien pa­vers­ti ka­vi­nė­mis, k

ve bei nak­vy­nės na­mais.

Sve­tin­ga: Li­be­ra­li Me­tel­ko­va prii­ma vi­sus. Čia su­tik­si paaug­lių, gar­baus am­žiaus slo­vė­nų, žy­mių me­ni­nin­kų ar ei­li­nių tu­ris­tų.

Slo­vė­ni­jos me­no au­gin­ti­nis var­d Artūras Morozovas a.morozovas@diena.lt

Vie­toj ka­riš­kių

1993-iai­siais įkur­tas al­ter­na­ty­vios kul­tū­ros cent­ras ta­po kū­ry­bos, edu­ ka­ci­jos, vaiz­duo­ja­mų­jų me­nų, per­ for­man­sų, pa­si­links­mi­ni­mų ir so­ cia­li­nių komp­ro­mi­sų prie­globs­čiu. Čia ga­li­ma ras­ti be­veik vis­ką, kas tel­pa į kū­ry­bos ir me­no są­vo­kas. O gal ne tik me­no, bet ir so­cia­lu­mo, sa­vi­raiš­kos bei to­le­ran­ci­jos. Šian­ dien tai – vie­na iš ne­dau­ge­lio Eu­ro­ pos me­no ko­mu­nų pa­sto­gių. Jos gy­ ven­to­jų tei­gi­mu, – pa­ti gar­siau­sia. 1991 m. lie­pos 4-ąją bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos pa­jė­goms pa­si­trau­kus iš Slo­vė­ni­jos, at­si­ra­do daug ka­ri­nio pa­li­ki­mo – ne­nau­do­ja­mi mi­li­ta­ris­ ti­niai sta­ti­niai, inf­rast­ruk­tū­ra. Vie­ nas iš to­kių ra­jo­nė­lių – Me­tel­ko­vos gat­vė­je, cent­ri­nė­je Liub­lia­nos da­ ly­je. Ši vie­ta dėl sa­vo pa­to­gios padėties, neįp­ras­tos au­ros ir už­da­ru­

mo (ji iš vi­sų pu­sių ap­tver­ta mū­ri­ne tvo­ra) pa­trau­kė me­ni­nin­kų dė­me­ sį, ne­tru­kus sos­ti­nės val­džia ga­vo pra­šy­mą už­leis­ti šią vie­tą kū­ry­bai ir me­nui. Me­ni­nin­kai ne­pa­si­da­vė

„No­rė­jo­me įsi­kur­ti šio­je vie­to­je le­ga­liai. De­ja, tuo­me­tė mies­to sa­ vi­val­dy­bė at­me­tė kul­tū­ros žmo­ nių pra­šy­mą“, – ini­cia­ty­vos pra­ džią pri­si­me­na vie­nos iš šią vie­tą ku­ruo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų pre­zi­den­ tė Na­ta­ša Se­rec. Erd­vės kur­ti ir gy­ven­ti po­rei­ kis bu­vo di­de­lis, ši vie­ta bu­vo ap­ gy­ven­ta ne­le­ga­liai – me­nui ar­ti­mi žmo­nės tie­siog at­si­kraus­tė, įsi­kū­ rė bu­vu­sio­je va­da­vie­tė­je ar ka­lė­ji­ mo pa­tal­po­se. „Me­ni­nin­kų ir šios vie­tos ger­bė­jų ini­cia­ty­va bei ryž­tu ji bu­vo iš­ko­vo­ta ir yra me­no pa­sto­gė iki šiol“, – Me­ tel­ko­vos at­si­ra­di­mą N.Se­rec ly­gi­na su vai­ko gi­mi­mu, auk­lė­ji­mu ir as­

me­ny­bės lip­dy­mu. Ji pri­pa­žįs­ta, kad nie­kas ne­tu­rė­jo pa­tir­ties ku­ riant šią vie­tą, to­dėl nuo­la­tos eks­ pe­ri­men­ta­vo, mo­kė­si iš klai­dų. Iš di­de­lės mei­lės me­nui ir lais­ vei at­si­ra­du­si Me­tel­ko­va mes­to il­ gai­niui įsi­tvir­ti­no Slo­vė­ni­jos me­ no pa­dan­gė­je – ar, tiks­liau sa­kant, ta­po jos epi­cent­ru. Gal­būt net ver­ tu at­si­pra­šy­mo už tai, kad ra­ši­nio įžan­go­je jos at­si­ra­di­mą pa­ly­gi­no­ me su žai­di­mu. Kny­gy­nas au­to­bu­se

Į Me­tel­ko­vą pa­tek­ti ga­li­ma pro dve­ jus var­tus iš ša­lia esan­čių gat­ve­lių. Apie tai, kad ke­lio­nės tiks­las vi­sai ar­ti, pra­ne­ša daž­nė­jan­tys gra­fi­čiai, ant elekt­ros per­da­vi­mo li­ni­jų ka­ ban­čios ba­tų po­ros, be­si­šyp­san­tys ne­for­ma­lai. Čia – ki­to­kios gy­ve­ni­ mo tai­syk­lės, tai by­lo­ja ir ke­lias mi­ nu­tes be per­sto­jo skam­ban­tis ža­ din­tu­vas ki­ta­pus vie­nos me­ni­nin­ko stu­di­jos lan­go.

Kiek­vie­ną kar­tą čia ap­si­lan­kiu­si at­ran­ du ­ką nors dar ne­ pas­te­bė­to ar nau­jai su­kur­to.

čių, da­žų sluoks­nių žy­mi įvai­rius Me­tel­ko­vos lai­ko­tar­pius. Erd­vė­ je, tarp nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­tų ka­rei­vi­nių, – skulp­tū­ros ar ob­jek­ tai, by­lo­jan­tys apie vie­tos gy­ven­to­jų po­lė­kį ir lais­vės sko­nį. Pa­vyz­džiui, bib­lio­te­ka, įkur­din­ta au­to­bu­se. To­le­ran­ci­jos Me­ka

12 tūkst. kv. m plo­te stūk­so še­ ši pa­sta­tai. Bu­vęs Ju­gos­la­vi­jos ar­ mi­jos va­da­vie­tės šta­bas, ne­di­de­ lis ka­lė­ji­mas, ga­ra­žas, gy­ve­na­mie­ji ba­ra­kai – vi­si jie šian­dien pa­vers­ ti ka­vi­nė­mis, klu­bais, me­ni­nin­kų stu­di­jo­mis, ga­le­ri­jo­mis, lau­ko vir­ tu­ve bei nak­vy­nės na­mais. Pas­ta­ rie­ji ro­man­tiš­ku pa­va­di­ni­mu „Ce­ li­ca“ – be­veik vi­suo­met pil­nas: čia ap­stu trokš­tan­čių­jų per­nak­vo­ti bu­vu­sio­se ka­rei­vi­nė­se, pa­jus­ti al­ ter­na­ty­vios kul­tū­ros kvė­pa­vi­mą. Pas­ta­tų fa­sa­dai – it me­džio is­to­ ri­ją sau­gan­ti žie­vė: dau­gy­bė gra­fi­

Lauk­da­mas Me­tel­ko­vos ba­ro ei­lė­je „Jal­la Jal­lah“ su­si­pa­ži­nau su Ta­nia. Rek­la­mos sri­ty­je dir­ban­ti slo­vė­nė pri­si­pa­ži­no į me­ni­nin­kų mies­te­lį už­su­kan­ti kiek­vie­ną sa­vai­tę. „Kiek­vie­ną kar­tą čia ap­si­lan­kiu­si at­ran­du ­ką nors dar ne­pas­te­bė­to ar nau­jai su­kur­to. Džiau­giuo­si, kad ši vie­ta ne­nus­to­ja pul­suo­ti, nors dau­ ge­lis jai ku­ria la­bai liūd­nus ho­ros­ ko­pus“, – kol ja­mai­kie­tis bar­me­nas kem­ša nau­ją bu­te­lį vy­no, pa­sa­ko­ja slo­vė­nė. Ta­nia įsi­ti­ki­nu­si: žmo­nes čia trau­kia ne tik me­no kū­ri­niai ar že­ mos kai­nos. Vi­sų pir­ma šis ra­jo­nas

23

gruodžio 12–18, 2013

savaitgalis Čia ga­li jaus­ tis sa­vi­mi. Ne­su­lauk­ si prie­kaiš­ tin­go žvilgs­ nio dėl sa­ vo iš­vaiz­dos ne­for­ma­to ar ki­to­kios sek­sua­li­nės orien­ta­ci­jos.

klu­bais, me­ni­nin­kų stu­di­jo­mis, ga­le­ri­jo­mis, lau­ko vir­tu­

Kryp­tis: kad Me­tel­ko­va vi­sai ar­ti, pra­ne­ša daž­nė­jan­tys gra­fi­čiai, ant elekt­ros per­da­vi­mo li­ni­jų ka­ban­čios ba­

tų po­ros, be­si­šyp­san­tys ne­for­ma­lai.

Artūro Morozovo nuotr.

du Me­tel­ko­va yra kul­tū­ros reiš­ki­nys ir to­le­ran­ci­ jos Me­ka. „Čia ga­li jaus­tis sa­vi­mi, lais­ vai kur­ti ar ste­bė­ti, kaip ku­ria ki­ti. Ne­su­lauk­si prie­kaiš­tin­go žvilgs­nio dėl sa­vo iš­vaiz­dos ne­for­ma­to ar ki­ to­kios sek­sua­li­nės orien­ta­ci­jos“, – po­pu­lia­ru­mo prie­žas­tis var­di­ja pa­ šne­ko­vė. Li­be­ra­li Me­tel­ko­va prii­ma vi­sus. Čia su­tik­si paaug­lių, gar­baus am­ žiaus slo­vė­nų, žy­mių me­ni­nin­kų ar ei­li­nių tu­ris­tų; ne­to­li gy­ve­nan­čią sen­jo­rų po­rą, die­ną vis už­su­kan­ čią ap­žiū­rė­ti Me­tel­ko­vo­je už­veis­tų dar­žo­vių lys­vių, dar­že­lio, o va­ka­re ra­miai gurkš­no­jan­čią vy­ną su jau­ na pan­kiš­ka ho­mo­sek­sua­lų po­re­le. Su­te­mus Me­tel­ko­va pa­si­kei­čia – ke­lių lem­pų ku­ria­ma švie­so­tam­sa su­tei­kia pa­slap­tin­gu­mo, iš­ryš­kė­ja pa­sta­tų teks­tū­ros, skulp­tū­ros pa­ žvel­gia ki­tu žvilgs­niu, o bam­bu­ kų gi­rai­tės še­šė­liai ku­ria siur­rea­ lią jau­se­ną.

Vi­sų ir nie­kie­no Už 20 gy­v a­v i­mo me­t ų me­n i­n in­ kų mies­te­l is tu­rė­t ų dė­ko­t i lais­ vės dva­s iai, per­s mel­k ian­č iai ir jos val­dy­mo struk­t ū­r ą. Me­tel­ko­ va mes­to ad­m i­n ist­r uo­j a skir­t in­ gos kul­t ū­ros ins­t i­t u­c i­j os, ku­r ių na­r iai su­d a­ro va­d i­n a­m ą­j į Me­tel­ ko­vos pre­z i­d iu­m ą. Taip Me­tel­ko­ va yra ir vi­s ų, ir nie­k ie­no. „Vi­s i no­r in­t ys kur­t i me­n i­n in­k ai yra prii­m a­m i ir ga­l i čia lik­t i tol, kol gerbs vie­tos tai­s yk­l es“, – sa­ ko N.Se­rec. Kuk­l i Me­tel­ko­vos ko­dek­s o len­te­ lė su tai­s yk­lė­m is ka­b o ant vie­no iš įė­j i­mų. Čia dir­b an­t ys žmo­n ės yra sa­v a­n o­r iai, o vie­tos ad­m i­ nist­r a­c i­j os ir tvar­k y­m o iš­l ai­d os pa­d en­g ia­m os iš mies­t e­l y­j e įsi­ kū­r u­s ių ba­r ų ir kon­cer­t i­n ių erd­ vių pel­no.

Nak­tis: su­te­mus Me­tel­ko­va pa­si­kei­čia – ke­lių lem­pų ku­ria­ma švie­so­tam­sa su­tei­kia pa­slap­tin­gu­mo, iš­ryš­kė­

ja pa­sta­tų teks­tū­ros, skulp­tū­ros pa­žvel­gia ki­tu žvilgs­niu.

24

gruodžio 12–18, 2013

savaitgalis

Tam­są ir dar­ga­ną nu­švie­čia žo­ly­nu­kai Jau ka­len­do­ri­nė žie­ma, o tau­to­dai­li­nin­kė Gint­vi­lė Gied­rai­tie­ nė tar­tum brai­do po pie­vas: uo­džia žo­ly­nų kva­pus, glos­to jų plau­kus ir min­ty­se skra­jo­da­ma po gam­tą ku­ria pa­są­mo­nės dik­ tuo­ja­mus gam­tos sim­bo­lius. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Po­mė­gį at­ra­do pirš­tai

„Be gam­tos, pie­vų, žo­ly­nų – neiš­ gy­ven­čiau“, – tvir­ti­no me­ni­nin­ kė G.Gied­rai­tie­nė. Prie­nuo­se gy­ ve­nan­ti mo­te­ris at­vi­ra: tam­su­sis me­tų lai­kas, lei­džia­mas bu­te, jai – tik­ra kan­čia. „To­dėl ir pri­si­ne­šu į na­mus šie­no, ša­kų ir vis­a ki­ta, ko ran­du gam­to­je“, – paaiš­ki­no pa­ šne­ko­vė. Tie­sa, ne tik va­sa­rą, bet ir ki­tais me­tų lai­kais ji, kai tik yra ga­li­my­bė, ver­žia­si į miš­ką pa­bū­ti, pri­si­rink­ti už­si­li­ku­sių gė­ry­bių. Sa­vo po­mė­giui at­si­da­vu­siai mo­ te­riai neiš­ky­la di­le­ma, ką do­va­no­ti per di­džią­sias me­tų šven­tes. Apie jos ku­ria­mus el­nius, paukš­te­lius, ark­liu­kus, bal­tų sim­bo­li­kos tur­ tin­gus kū­ri­nius sva­jo­ja ne vie­nas, ma­tęs jos dar­bus. „To­kie dy­gūs vie­no­se ran­ko­se, „šie­niu­kai“, jos kant­riais pirš­tu­ kais pri­jau­kin­ti, su­glos­ty­ti, už­kal­ bė­ti, tam­pa švel­nūs, pa­klus­nūs, iš­ raiš­kin­gi, su­ge­ba už­bur­ti, ste­bin­ti, pa­sa­ko­ti“, – taip jos dar­bus ver­ti­ na ger­bė­jos. G.Gied­rai­tie­nė šio ama­to iš­mo­ ko ne­ti­kė­tai. Se­no na­mo pa­lė­pė­je ra­do se­nų pa­ku­lų gu­mu­lą ir grį­žu­si na­mo jas mai­gė, kol su­tvė­rė pir­mą paukš­te­lį, ta­da įsi­trau­kė į pro­ce­są vis gi­liau ir pla­čiau, kū­ry­bai pa­si­ tel­kė džio­vin­tas žo­les ir ki­tas gam­ tos gė­ry­bes. Mo­te­ris bu­vo ma­čiu­ si rank­dar­bių iš pa­na­šių na­tū­ra­lių gam­tos me­džia­gų, ta­čiau iš­vys­tė sa­vo brai­žą. Me­nas su­si­lie­jo su et­no­kul­tū­ra

Ga­min­ti rank­dar­bius ga­li kiek­vie­ nas, bet ne vi­si jie pri­lygs­ta me­ nui. „Juk ir pa­veiks­lai: vie­ni da­ro po­vei­kį, ki­ti – ne. Juo­se tu­ri bū­ ti tam tikra dva­sia, gi­les­nė min­tis, ne tik es­te­ti­nis vaiz­das“, – įsi­ti­ki­ nu­si G.Gied­rai­tie­nė. Jos dar­buo­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne vie­ną bal­tiš­ką sim­bo­lį, ku­rie vė­liau pri­ta­po ir krikš­čio­ny­bė­je. An­tai paukš­tis reiš­kia lais­vę, ži­nią, dan­ gų, skry­dį, sie­lą. Sau­lė sim­bo­li­zuo­ ja švie­są, ši­lu­mą, gy­vy­bę, ug­nį, ra­ tas – be­ga­ly­bę, am­ži­ny­bę. Gy­vy­bės me­dis reiš­kia jung­tį tarp pa­sau­lių – praei­tį, da­bar­tį ir atei­tį. Tai sim­bo­ lis, reiš­kian­tis gy­ve­ni­mo pil­nat­ vę, am­ži­ny­bę, kles­tė­ji­mą. Kry­žius reiš­kia pe­rė­ji­mą iš mir­ties į gy­ve­ ni­mą, tai dva­sios ir ma­te­ri­jos san­ kir­ta, tai ti­kė­ji­mo, mei­lės, pa­siau­ ko­ji­mo sim­bo­lis. „Su­sik­li­ja­vo gam­tos my­lė­ji­mas, et­no­kul­tū­ra, me­nas“, – taip sa­vo kū­ry­bą api­bend­ri­no pa­ti me­ni­nin­ kė. Ji spė­ja, kad to­kie rank­dar­biai nė­ra šių die­nų at­ra­di­mas. „Iki šių die­nų neiš­li­ko to­kių žais­ lų, bet ma­nau, kad se­ne­liu­kai ga­lė­ jo sa­vo vai­kai­čiams pa­na­šių žais­ liu­kų iš šie­no su­riš­ti“, – to­kių dar­be­lių eg­zis­ta­vi­mu ži­lo­je se­no­ vė­je nea­be­jo­jo au­to­rė. Tau­to­dai­li­ nin­kės tei­gi­mu, yra tik ži­no­ma, kad iš šie­no ar šiau­dų ga­min­da­vo įvai­ rius paukš­čius, bet ka­dan­gi tai ga­na

grei­tai suy­ran­ti me­džia­ga, jų neiš­ li­ko. G.Gied­rai­tie­nės ran­ko­se sim­ bo­liai gims­ta iš pa­są­mo­nės. Kai ji ku­ria, apie jų reikš­mę ir pra­smę nė ne­gal­vo­ja. An­tai kai ku­rie jos dar­ bai pri­me­na kal­vių kal­din­tas sau­lu­ tes, me­džio meist­rų ga­min­tus kop­ lyts­tul­pius – vi­sa tai tar­tum įau­gę į lie­tu­vių krau­ją. Au­to­rei mie­liau­sia, kai jos dar­bai ne tik es­te­tiš­kai, bet ir dva­siš­kai nu­džiu­gi­na nau­ją­jį šei­mi­ nin­ką. „Ma­no gy­ve­ni­me daug vi­di­ nio skaus­mo, bet ma­no dar­buo­se to tik­rai nė­ra“, – pri­dū­rė au­to­rė. Žo­lių rin­ki­mas, vaikš­čio­ji­mas po pie­vas, miš­kus jai – tar­si te­ra­pi­ja.

Gint­vi­lė Gied­rai­tie­nė:

Pri­si­ne­šu į na­mus šie­ no, ša­kų ir vis­ko ki­to, ko ran­du gam­to­je.

Ark­lys – vai­sin­gu­mo sim­bo­lis

Apie 15 me­tų žo­ly­nu­kus ku­rian­ti mo­te­ris sa­vo pa­vyz­džiu už­kre­čia ki­tus. Skai­ty­to­jams ji siū­lo pa­si­ ga­min­ti ark­liu­ką – 2014 m. sim­ bo­lį pa­gal Ry­tų ho­ros­ko­pą. Žir­go sim­bo­lis daž­nas lie­tu­vių liau­dies me­n e. Žir­go gal­vos at­vaiz­d u iki XX a. puoš­tos verps­tės, au­di­mo stak­lės, jau­na­ve­džių lo­vos. Ti­kė­ ta, kad ark­lys tu­rįs die­viš­kos ga­ lios, ja­m e sly­p i vai­s in­g u­m o jė­ gos. Ne­di­de­liam maž­daug 10 cm aukš­čio, 20 cm il­gio ark­liu­kui pa­ ga­min­ti rei­kės ge­ros sau­jos šie­no. Tie­sa, sau­sas šie­nas tu­ri bū­ti ati­ tin­ka­mai pa­ruoš­tas, tuo­met jis ne­ tru­pa, yra pa­slan­kes­nis. G.Gied­rai­tie­nė api­purš­kia sau­są ža­lia­vą van­de­niu, su­de­da į po­lie­ti­ le­ni­nį mai­šą steng­da­ma­si ne­pa­lik­ ti ja­me oro ir pa­lai­ko pus­die­nį ar­ ba bent ke­lias va­lan­das. Ta­da žo­lė su­minkš­tė­ja tar­tum ką tik nu­pjau­ ta. Mir­ky­ti šie­no van­de­ny­je ji ne­ pa­ta­ria – per­ne­lyg šla­pias ga­mi­nys vė­liau ga­li su­pū­ti. Tau­to­dai­li­nin­kės tei­gi­mu, la­ biau­siai šiems dar­be­liams tin­ka švie­žia, ap­džiū­vu­si žo­lė. Ge­riau­ sia, jei ji džio­vi­na­ma ne sau­lė­je, o pa­vė­sy­je. Tuo­met ga­mi­nys bū­na ne tik kvap­nus, bet ir iš­sau­go­jęs ža­lią spal­vą. Tie­sa, me­ni­nin­kei įtin­ka ne bet ko­kios ko­ky­bės šie­nas. Pa­sak jos, ge­riau­sia šie­ną ruoš­ti ta­da, kai žo­ lė dar ne­pe­rau­gu­si. Taip pat tin­ka ato­lo žo­lė. Mo­te­ris sten­gia­si pa­ ti, kiek įma­no­ma, tie­siog žirk­lė­ mis pri­si­šie­nau­ti tin­ka­mos ža­lia­ vos, tik jos pri­sti­gu­si krei­pia­si į ūki­nin­kus. Ka­dan­gi šiuo me­tu nė­ra ga­li­my­ bės pa­tiems pa­si­ruoš­ti šie­no, rei­ kė­tų ieš­ko­ti ūki­nin­kų, ku­rie au­gi­na kar­ves ar ki­tus žo­lė­džius gy­vu­lius. Ma­žiems su­ve­ny­ri­niams dar­be­ liams G.Gied­rai­tie­nė pa­ta­ria rink­ tis kuo minkš­tes­nį šie­ną, skir­tą smul­kes­niems gy­vu­liams. Dar­be­ liams ge­riau tin­ka il­gas šie­nas, ja­

me ne­tu­ri bū­ti stam­bių, su­me­dė­ju­ sių au­ga­lų. Jei vis dėl­to žo­lė stam­bi, iš jų ga­li­ma kur­ti stam­bes­nius dar­ be­lius, jie bus kiek gru­bes­ni. Vie­to­j siū­lo – li­nų pluoš­tas

Be šie­no, dar­be­liams rei­kia ir me­ džia­gos, ku­ria šie­nas bus ap­su­ ka­mas ir su­for­muo­ja­ma jo for­ma. G.Gied­rai­tie­nė tam nau­do­ja ne siū­lą ar vir­ve­lę, o ne­per­dirb­tą li­ no pluoš­tą, ko­kį nau­do­ja san­tech­ ni­kai jung­tims už­san­da­rin­ti. Li­nų pluoš­to sruo­gų nė ne­rei­kia riš­ti. Pa­si­bai­gus sruo­ge­lei, ji ap­su­ka­ma to­je pat vie­to­je ke­lis kar­tus ir pa­ te­pa­ma „Li­pa­lo“ kli­jais. „Li­nas prie li­no lim­pa, o jei li­no ga­lą bus mė­gi­na­ma pri­kli­juo­ti tie­ siai prie žo­lės – ne­si­lai­kys“, – at­ krei­pė dė­me­sį pa­šne­ko­vė. Šie­nui ap­riš­ti ga­li­ma nau­do­ti ir siū­lus – ta­čiau tuo­met dar­bas at­ro­dys ki­ taip, jis bus to­liau nuo gam­tos. Ap­ vy­nioti ga­li­ma ir pa­čiomis žo­lėmis, ta­čiau jas su­val­dy­ti daug sun­kiau, ga­lus rei­kia ne kli­juo­ti, o už­kiš­ti taip, kad neišsk­lis­tų. Ap­vy­nio­jant šie­ną tu­ri bū­ti iš­ lai­ky­tas tam tik­ras rit­mas. Vie­nur – tan­kiau, ki­tur – re­čiau. Tau­ to­dai­li­nin­kė ne­pa­ta­ria ap­vy­nio­ti dar­be­lio itin gau­siai ar net ke­lio­ mis kryp­ti­mis – tu­ri ma­ty­tis kuo dau­giau au­ga­lo. „Pir­mą kar­tą dir­ban­tis žmo­gus sten­gia­si su­val­dy­ti žo­lę, to­dėl sten­ gia­si pri­suk­ti tiek, kiek ga­li. Kai su­ pran­ta, kad ta žo­lė nie­kur ne­ža­da bėg­ti, ta­da ap­su­ka sai­kin­giau“, – ko­men­ta­vo G.Gied­rai­tie­nė. Pa­si­šiau­šę ga­lai rei­ka­lin­gi

Įgu­du­sio­se ran­ko­se ark­liu­kas gims­ ta per ke­lio­li­ka mi­nu­čių. Tie­sa, au­ to­rė nie­ka­da ne­ga­mi­na jų par­ti­jo­ mis – ne­no­rė­tų, kad šis šir­džiai mie­las dar­bas virs­tų ru­ti­na. „Ga­ lė­čiau kep­ti ma­žus po­pu­lia­rius dar­be­lius, bet ne­no­riu to da­ry­ti“, – at­vi­ra­vo au­to­rė. Ji ma­no, kad ir už­si­mer­ku­si juos pa­da­ry­tų, ta­čiau jai svar­bu kur­ti ­ką nors nau­jo, imp­ ro­vi­zuo­ti. Paė­mu­si sau­ją šie­no, tau­to­dai­li­ nin­kė kū­ri­nį pra­de­da nuo bū­si­mos ark­lio gal­vos. Pa­si­šiau­šu­sį ga­lą ji už­len­kia ir su­for­muo­ja vir­šu­gal­ vį. Pa­li­ku­si ke­lis cen­ti­met­rus nuo kraš­to, už­lenk­tą šie­ną ap­vy­nio­ja li­ nu ir to­liau vy­nio­da­ma su­for­muo­ja kak­lą. Tie­sa, pa­si­šiau­šęs ga­las kol kas pa­lie­ka­mas sty­ro­ti, jis ne­pri­ve­ ja­mas prie kak­lo. „Da­rant gal­vą, rei­kia ne­pa­da­ry­ ti jos per il­gos, kad ark­liu­kas ne­ bū­tų pa­na­šus į kro­ko­di­lą. Nors tai ir sim­bo­liš­kas gy­vū­nas, bet rei­kia iš­lai­ky­ti tam tik­ras pro­por­ci­jas“, – mo­kė tau­to­dai­li­nin­kė. Pa­vy­nio­ju­si maž­daug iki vi­du­ rio ir taip su­for­ma­vu­si kak­lą, au­ to­rė da­ro kam­pą – šie­ną su­len­kia ir pri­ver­žia kū­ne­lį taip, kad kak­las su kū­nu su­da­ry­tų be­veik sta­čią kam­pą. Ta­da ana­lo­giš­kai ap­ve­ja li­nų pluoš­ tu kū­ną, pa­lik­da­ma sty­ro­ti uo­de­gą. Virš gal­vos li­kęs pa­si­šiau­šęs ga­ las rei­ka­lin­gas. Šo­nuo­se at­skirtas

Hobis: pa­siil­gu­siems pa­pras­tu­mo ir tik­ru­mo, mėgs­tan­tiems gam­tą

tau­to­dai­li­nin­kė G.Gied­rai­tie­nė siū­lo pa­si­ner­ti į va­di­na­mų­jų žo­ly­nu­kų pa­sau­lį. Jus­ti­no Le­ka­vi­čiaus nuo­tr.

sruo­ge­les rei­kia suim­ti ir ap­suk­ ti – tai bus au­sys. Ant vir­šu­gal­vio už­de­da­mas pa­pil­do­mas kuokš­te­lis žo­lės – tai ark­liu­ko plau­kai. Ga­ liau­siai rei­kia ap­kar­py­ti ne­tvar­ kin­gai iš­si­ki­šu­sias žo­les, pa­gra­žin­ti au­sis, pa­da­ry­ti kirp­čiu­kus, su­for­ muo­ti uo­de­gą. Kiek pa­kei­tus – el­nias

Be­je, la­bai pa­na­šiai ga­li­ma su­kur­ ti ir el­nią. To­kiu at­ve­ju ant gal­ vos for­muo­ja­ma ne šu­kuo­se­na su kirp­čiu­kais, o pa­sta­čius sty­ran­čius šie­no ga­lus su­for­muo­ja­mi ra­gai. Ir uo­de­ga ne pail­ga, o trum­pu­tė. El­ nio ra­gus ga­li­ma for­muo­ti ir iš ša­ ko­tų pa­ga­liu­kų. Ark­liu­ko ar el­nio ko­jas ga­li­ma da­ry­ti iš džio­vin­tų kle­vo la­po stie­ be­lių, tuo­met šių ko­te­lių pra­pla­tė­ ji­mai at­ro­do tar­tum ka­no­pos. Šių stie­be­lių rei­kia bū­ti pri­si­ruo­šus dar ru­de­nį. Tad ne­tu­rint kle­vo la­ pų ko­te­lių ko­joms ga­li­ma nau­do­ti tie­siog me­di­nius ša­ka­liu­kus, ku­rių miš­ke ne­stin­ga vi­sais me­tų lai­kais. Ne­rei­kia steng­tis, kad pa­ga­liu­kai

bū­tų tie­sūs, be gum­be­lių. Jei jie krei­vi, pa­sak G.Gied­rai­tie­nės, dar ge­riau, gy­vū­nas jau­kes­nis, tar­tum su są­na­riais ar su­lenk­ta ko­ja. Prieš smei­giant nu­smai­lin­tas ko­ jas į kū­ne­lį, rei­kia sto­ru vir­ba­lu pa­ da­ry­ti sky­les, ta­da pa­ga­liu­kai leng­ viau įlįs. Tik įsi­ti­ki­nus, kad ko­jos su­smeig­tos tin­ka­mai, gy­vū­nas ne­ virs­ta, ta­da ko­jos iš­trau­kia­mos, ga­lai pa­te­pa­mi kli­jais ir vėl įki­ša­mi at­gal. Jei no­ri­ma, ga­li­ma pri­kli­juo­ti ir akis. G. Gied­rai­tie­nė tam tu­ri pri­si­džio­ vi­nu­si ark­lia­rūgš­tės žie­de­lių, bet jų ne­tu­rint ga­li­ma ar­ba vi­sai ne­da­ry­ ti akių, ar­ba pa­nau­do­ti tam ko­kias nors tam­sias sėk­las, pi­pi­riu­kus. Sut­ver­tą kvap­nų su­ve­ny­rą ga­ li­ma ne tik pa­sta­ty­ti, bet ir pa­ka­ bin­ti. Tam tau­to­dai­li­nin­kė nau­do­ ja li­ni­nį siū­lą: ada­ta per­ve­ria siū­lą dvie­jo­se vie­to­se – ties gal­va ir už­ pa­ka­liu – ir su­for­muo­ja kil­pą. Ta­ da prie kil­pos pri­ri­ša siū­lą taip, kad pa­ka­bin­tas ark­liu­kas bū­tų sta­čias. Jį ga­li­ma ka­bin­ti prie lan­go, prie švies­tu­vo, prie sie­nos ar ant Ka­lė­ dų eg­lu­tės. Tai ir pui­ki do­va­na.

25

GRUODŽIO 12–18, 2013

vaikų diena Sveiki, bičiuliai! Ką gi, visi žinome, kad žiema – tingėjimo metas. Tingi beveik visi. Pavyzdžiui, katinai tikrai tingi. Bet tik ne Tėjos sesutės! Bičiulė Nikė parodys keletą fizinių pratimų, kurie padės išKokias paslaptis slepia senojo Pelfordo koledžo požemiai? Ir kas pagrobė Hansą Pelaitį? Šią mįslę įminti gali tik grupelė išties ypatingų merginų – Tėjos sesutės! Tai pirmoji jų neįtikimų nuotykių istorija...

likti geros formos ir nesušalti, o čiauškutė Koletė parengė užduotį jūsų galvelėms. Taigi iššifruok Koletės sugalvotą akrostichą. Teisingą atsakymą siųsk e. paštu vaikudiena@ vilniausdiena.lt iki 2013 m. gruodžio 16 d. ir laimėk vieną iš trijų Tėjos Stilton knygelių „Drakono kodas“.

1

2

Judėkite su Nike! Fizinis aktyvumas naudingas ir kūnui, ir protui. Sportas padeda išlikti geros formos, tonizuoja širdį, stiprina kaulus ir padeda visada būti geros nuotaikos. Ir ne tik! Sportas teigiamai veikia ir tada, kai turite mokytis, nes judėdami atsikratote įtampos.

3

Tačiau nusprendę sportuoti nemanykite, kad iš karto turite pagerinti pasaulio rekordą! Prisiminkite: norint pasiekti rezultatų, reikia laiko ir kantrybės. Prieš pradėdami sportuoti visada atlikite raumenų tempimo pratimus! Štai keletas raumenų tempimo pratimų, padėsiančių apšilti rankų 1 , kaklo 2 ir nugaros 3 raumenims!

Į praeitos savaitės klausimus teisingai atsakė ir Tėjos Stilton knygelę „Drakono kodas“ laimėjo: Ugnė Volbekaitė. Elzė Aidukaitė. Arnas Kristupas.

Koletės žaidimas

Teisingas atsakymas 1D, 2E, 3B, 4A, 5C

Koletė sukūrė akrostichą – trumpą eilėraštuką – apie vieną iš Tėjos sesučių. Iššifruok, kurios iš sesučių vardas čia užkoduotas. Teisingai Ėjusi Judri Aistruolė Sportiška Temperamentinga Iškalbi Linksma Tobulai Orientuojasi Naujovėse

26

gruodžio 12–18, 2013

idėjos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

ŠMC pri­sta­to šiuo­lai­k Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ras (ŠMC) iki pat šio sek­ma­die­nio su­teiks ga­li­my­bę kas­ dien iš­vys­ti Gru­zi­jos ki­no še­dev­rų, ku­ riuos pri­sta­tys šios ša­lies na­cio­na­li­nis ki­ no cent­ras. ŠMC ki­no sa­lė, bend­ra­dar­biau­da­ ma su Gru­zi­jos am­ba­sa­da Vil­niu­ je ir Gru­zi­jos na­cio­na­li­niu ki­no cent­ru, gruo­džio 11–15 d. pri­sta­ to pir­mą kar­tą ren­gia­mas Gru­zi­ jos ki­no die­nas. Per jas bus ro­ do­mi nau­jau­si jau spė­ję su­lauk­ti pa­sau­li­nio pri­pa­ži­ni­mo šios ša­lies fil­mai. Gru­zi­jos ki­no die­nos – tai įvai­rias kul­tū­ros sri­tis api­man­čio ren­gi­nio „Gru­zi­jos me­nas Vil­niu­ je“ da­lis. ŠMC ki­no sa­lė­je bus pa­ro­dy­ ti aš­tuo­ni vai­dy­bi­niai ir do­ku­ men­ti­niai fil­mai, ku­rių dė­me­sio cent­re – Ab­cha­zi­jos ka­ro pa­tir­ tys, Gru­zi­jos so­viet­me­čio is­to­ri­

ja ir šiuo­lai­ki­nės ne­prik­lau­so­mos ša­lies iš­šū­kiai, at­si­spin­din­tys kas­ die­nia­me žmo­nių gy­ve­ni­me ir iš­ gy­ve­ni­muo­se. Ki­no die­nas pra­dės vai­dy­bi­nis fil­mas „Man­da­ri­nai“ apie iš­tuš­tė­ju­sį es­tų kai­mą Ab­ cha­zi­jo­je su ja­me li­ku­siais dviem gy­ven­to­jais, ku­riems, ne­pai­sant jų tau­ty­bės, akis­ta­to­je su ka­ro veiks­ mais ne­pa­vyks­ta iš­lik­ti neut­ra­liais man­da­ri­nų au­gin­to­jais – ten­ka priim­ti po­li­ti­nius ir eti­nius spren­ di­mus. Fil­mo „Man­da­ri­nai“ sean­ są pri­sta­tys Gru­zi­jos na­cio­na­li­nio fil­mų cent­ro at­sto­vas Da­vi­das Va­ ša­dzė ir fil­ma­vi­mo ko­man­dos na­rė Ke­ti Ma­ča­va­ria­ni.

Teatro mėgėjams

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KA­DA? Gruodžio 13 d. 18.30 val. KIEK? 20–45 litai.

Apie to pa­ties lai­ko­tar­pio tik­ro­ vę pa­sa­ko­ja ir pres­ti­ži­niams „Os­ ka­rams“ už­sie­nio fil­mų ka­te­go­ri­ jo­je no­mi­nuo­tas fil­mas „Pa­čia­me žy­dė­ji­me“, ku­ria­me dvie­jų ke­tu­ rio­lik­me­čių drau­gių gy­ve­ni­mas at­ro­do tie­siog trykš­tan­tis jau­nys­te

muzikos mėgėjams

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Gruodžio 13 d. 19 val. KIEK? 32–72 litai.

Visuomenės studija

Šventiniai linkėjimai iš Austrijos

Martino Sperro pjesė „Medžioklės scenos“ – psichologinė visuomenės studija. Per kaimo žmonių paveikslus atskleidžiamas pokario Vokietijos mentalitetas ir parodoma, kad karo pabaiga iš esmės nepanaikino nacistinės pasaulėžiūros. Religiniais įsitikinimais ir bendruomenės vertybėmis pridengiami žemiausi instinktai, neapykanta, žiaurumas, keršto troškimas.

„Kristupo Kalėdos“ pristato austriškos muzikos vakarą „Žiemos premjerų fejerverkas“. Austrijos pasididžiavimu vadinama kompozitorė Johanna Doderer Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui patikėjo net dvi savo kūrinių premjeras, iš kurių viena pasaulinė. Su orkestru scenoje pasirodys įspūdinga smuiko virtuozė Édua Zádory (nuotr.).

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KA­DA? Gruodžio 13 d. 19 val. KIEK? 34–44 litai.

KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Trakų g. 9 / 1. KA­DA? Gruodžio 14 d. 19 val. KIEK? 34–84 litai.

Praeities perkainojimas

Žavus muzikinis susitikimas

Kauno šokio teatras „Aura“ kviečia visus į atnaujintą, sentimentalų, be galo šiltą ir iki ašarų juokingą šokio spektaklį „Melancholijos dėžutė“. Keturi atlikėjai, „Melancholijos dėžutės“ gyventojai, pateikia savo gyvenimo retrospektyvą perkainodami savo prisiminimus iš dabarties perspektyvos. Jie analizuoja, interpretuoja, ieško savęs tarp dviejų laiko dimensijų.

Pirmą kartą Lietuvoje viešintis baritonas Michaelas Weyandtas (JAV) ir pianistė Eglė Andrejevaitė susitinka klausytojams dovanoti savo talento ir nuostabios muzikinės programos. Šie du menininkai pradžiugins klasikinės muzikos klausytojus pristatydami Roberto Schumanno ciklą „Poeto meilė“, Franzo Schuberto dainas ir amerikiečių kompozitorių kūrybą.

27

gruodžio 12–18, 2013

idėjos laisvalaikiui

k ­ i­nio Gru­zi­jos ki­no per­lus

Kad­ras iš fil­mo „Drus­kos bal­tu­mo“

ir op­ti­miz­mu, ne­pai­sant ša­lį ap­ni­ ku­sio smur­to ir lin­čo teis­mų. Šis fil­mas jau yra pel­nęs daug ap­do­ va­no­ji­mų Ber­ly­no tarp­tau­ti­nia­me fil­mų fes­ti­va­ly­je, Pa­ry­žiaus tarp­ tau­ti­nia­me ki­no ir ki­tuo­se fes­ti­ va­liuo­se.

Tarp­tau­ti­nių ki­no kri­ti­kų bei pub­li­kos taip pat pui­kiai įver­tin­ tas ir dar vie­nas fil­mas, ku­ria­me ka­ro pa­tir­tys at­sklei­džia­mos per vai­ko pa­sau­lė­jau­tą, – tai 12-os me­tų ber­niu­ko Te­do ban­dy­mas at­gau­ti sa­vo sva­jo­nes fil­me „Ki­

tas kran­tas“. Šis fil­mas įver­tin­tas Eu­ro­pos fil­mų aka­de­mi­jos pri­zu ir ap­do­va­no­ji­mais Vys­ba­de­no, Siet­ lo, Gra­na­dos tarp­tau­ti­niuo­se ki­no fes­ti­va­liuo­se. Šiuo­lai­ki­nės Gru­zi­jos ak­tua­li­jos at­sklei­džia­mos pa­sa­ko­ji­muo­se apie ša­lies pa­stan­gas mo­der­ni­zuo­ti ir in­ ter­na­cio­na­li­zuo­ti kraš­tą, įgy­ven­di­ nant ling­vis­ti­nę re­vo­liu­ci­ją („Ang­lų kal­bos mo­ky­to­jas“), taip pat pa­sa­ ko­ji­muo­se apie mer­din­tį res­to­ra­ną („Bach­ma­ras“) ar te­le­vi­zi­nį Gru­zi­ jos mo­ti­nų gro­žio ir ta­len­tų kon­kur­ są („Šyp­so­kis“), ver­čian­tį jo da­ly­ves ne tik šyp­so­tis, bet ir ar­šiai ko­vo­ti dėl pa­grin­di­nio pri­zo, ga­lin­čio iš­ gel­bė­ti jas iš skur­do... Gru­zi­jos ki­no die­nų mei­lės te­ma pri­klau­so fil­mui „Drus­kos bal­tu­ mo“, ku­rio sean­są gruo­džio 13 d. pri­sta­tys ta­len­tin­go­ji jo re­ži­sie­rė K.Ma­ča­va­ria­ni. Fil­mas pel­nė ap­ do­va­no­ji­mą už ge­riau­sią de­biu­tą ir ge­riau­sią vy­ro vaid­me­nį Kot­bu­so tarp­tau­ti­nia­me fil­mų fes­ti­va­ly­je.

Ne tik vaikams

VD inf.

Gruzijos kino dienų repertuaras ŠMC kino salėje Gruo­džio 12 d., ket­vir­ta­die­nis: 16.30 val. – „Ang­lų kal­bos mo­ky­

to­jas“; 17.45 val. – „Ki­tas kran­tas“.

Gruo­džio 13 d., penk­ta­die­nis: 18.15 val. – „Drus­kos bal­tu­mo“; 20 val. – „Pa­čia­me žy­dė­ji­me“.

Gruo­džio 14 d., šeš­ta­die­nis: 16.30 val. – „Ar čia yra teat­ras?!“; 17.45 val. – „Ang­lų kal­bos mo­ky­

to­jas“; 19 val. – „Pa­čia­me žy­dė­ji­me“; 21 val. – „Bach­ma­ras“.

Gruo­džio 15 d., sek­ma­die­nis: 17.45 val. – „Bach­ma­ras“; 19 val. – „Šyp­so­kis“; 20 val. – „Drus­kos bal­tu­mo“.

smalsiems

knygų mėgėjams

Dramb­liai ar žmo­nės? Ro­mai­no Ga­ry ro­ma­ne „Dan­ gaus šak­nys“ pa­ sa­ko­ja­ma apie keis­tuo­lį pran­ cū­zą Mo­re­lį, iš­ se­kin­tą gy­ve­ni­ mo kon­cent­ra­ ci­jos sto­vyk­lo­ je be­pras­miš­ku­ mo. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro jis at­si­du­ria Pran­cū­zi­jos Pu­siau­jo Af­ ri­ko­je. Čia tarp čia­bu­vių ir ko­lo­nia­lis­tų tvy­ro įtam­pa, bręs­ta iš­si­lais­vi­ni­mo ko­ vos, o Mo­re­lis ren­ka pa­ra­šus pe­ti­ci­jai už dramb­lių ap­sau­gą. Lais­vi dramb­liai – jo id­ée fi­xe. Kas svar­biau – gam­to­sau­ ga ir dramb­liai, ša­lies ne­prik­lau­so­my­ bė ar in­di­vi­do lais­vė? O gal ba­dau­jan­ tis vie­ti­nis? Anot au­to­riaus, „šiai kny­gai pa­si­ro­džius, <...> bu­vo no­riai ra­šo­ma, kad tai pir­ma­sis „eko­lo­gi­nis“ ro­ma­nas, pir­mas šauks­mas, kvie­čian­tis gel­bė­ti mū­sų bios­fe­rą, ku­riai iš­ki­lo grės­mė. Ta­ čiau aš pa­ts tais lai­kais ne­bu­vau įver­ti­ nęs nei vyks­tan­čio nai­ki­ni­mo mas­to, nei vi­sos to pa­vo­jaus grės­mės“.

Ne Di­dy­sis Bro­lis, o ma­žie­ji žmo­nės

KUR? Klube „Galaxy“, Konstitucijos pr. 26. KA­DA? Gruodžio 14 d. 19 val. KIEK? 33–63 litai.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KA­DA? Gruodžio 14 d. 12, 14 val. KIEK? 10 litų.

KUR? Bilietą įsigyti VTIC, Vilniaus g. 22. KA­DA? Gruodžio 14 d. 13 val. KIEK? 15, 25 litai.

Lietuviškos muzikos viltis

Geras ir blogas karaliai

Kalėdų simboliai

Nuo tada, kai GJan iš savo malonumui kuriančios merginos tapo tikra Lietuvos interneto sensacija, praėjo tik vieni metai, tačiau dabar į jos koncertus plūsta gerbėjai. Savo pasirodymais atlikėja nelepina – nori, kad kiekvienas šou būtų ypatingas ir šiltas. Šiuo metu atlikėja atsakingai ruošia įdomią programą, kurioje skambės naujos dainos ir puikiai pažįstami hitai.

Spektaklyje „Pasaka apie karalius“ pasakojama įtaigi istorija apie gerąjį ir blogąjį karalius, kurie susidūrę su savo karalysčių gyventojais užkrečia juos gera ar bloga nuotaika. Spektaklis unikalia teatro kalba padės vaikams suvokti savo emocijas, atskirti jausmus, įvardyti ir valdyti nerimą, pyktį ir baimes.

Ekskursijoje „Kalėdų vėrinys“ sužinosite, nuo kada pradėtos puošti Kalėdų eglutės, kodėl jos dekoruojamos žvakutėmis ar lemputėmis, kokia yra kalėdinių angelų ir Trijų Karalių misija, kokią reikšmę turi kalėdinės dovanos, ledinukai bei saldūs kepiniai ir net tai, kiek rūšių snaigių suskaičiuoja mokslininkai.

Ar ka­da jau­tė­ te, kad kas nors jus ste­bi? Di­dy­ sis Bro­lis, o gal ma­ž ie­j i žmo­ nės? Ha­ru­ki Mu­ ra­ka­mi nau­ją sa­ vo ro­ma­ną, tiks­ liau, ro­ma­nų tri­ lo­gi­ją, neat­si­tik­ ti­nai pa­va­di­no „1Q84“. Tai nuo­ ro­da į G.Or­wel­lo ro­ma­ną „1984-ie­ji“. Šį­ kart ra­šy­to­jas per­mąs­to is­to­ri­jos ir atei­ ties są­vo­kas, jo per­so­na­žai ima pa­si­ mes­ti lai­ke, pa­si­ro­do ir ma­ni­pu­lia­ci­nių teo­ri­jų, o G.Or­wel­lo Di­dį­jį Bro­lį kei­čia ma­žie­ji žmo­nės, nak­tį pa­slap­tin­gai ve­ jan­tys oro lė­liu­kę. Veiks­mas vyks­ta tar­ si 1984-ai­siais, ta­čiau Ao­ma­mė pra­de­da abe­jo­ti, ar tai tik­rai tie me­tai, nes rea­ly­ bė sky­la, tįs­ta, nyks­ta... „Šį nau­ją pa­sau­lį ji nu­spren­dė va­din­ti 1Q84-ai­siais. Q – tai klaus­tu­kas – ques­tion-mark. Jis reiš­kia abe­jo­nę.“ H.Mu­ra­ka­mi ku­ria int­ri­guo­ jan­čius per­so­na­žus: tai dvi­ko­vos inst­ ruk­to­rė, ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas, pa­ slap­tin­ga sep­ty­nio­lik­me­tė Fu­kae­ri...

Tė­jos se­su­čių Nuotykiai

KUR? Pramogų salėje „Vakaris“, Pamėnkalnio g. 7. KA­DA? Gruodžio 18 d. 19.30 val. KIEK? 34–44 litai.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KA­DA? Gruodžio 15 d. 14 val. KIEK? 12–22 litai.

KUR? Trakų apylinkėse. KA­DA? Gruodžio 14 d. 18 val. KIEK? 29 litai.

Sielą šildantys „Liūdni slibinai“

Pokalbiai rimtomis temomis

Paklaidinimas miške

Kūną ir sielą šildančiais gyvais pasirodymais garsūs „Liūdni slibinai“ kviečia drauge laukti Kalėdų. Grupė artėjančių švenčių proga prisimins jaukiausias ir šalčiui atsparias savo dainas. Į jokius muzikinius rėmus netelpantys aktoriai tokių poetų kaip Maironis, K.Donelaitis, A.Baranauskas, Just.Marcinkevičius eiles pateikia pop, rock, hip-hop ir net drum&bass ritmais.

Spektaklis „Dostojevskis vaikams“ sukurtas pagal Fiodoro Dostojevskio romanus ir dienoraštį. Skirtingų kūrinių ištraukas sieja jose veikiantys vaikai ir temos, aktualios ir šių dienų jaunimui: atsakomybė mylimam žmogui, riba tarp meilės ir neapykantos, ambicijų atsižadėjimas dėl kito.

Ar teko pasiklysti tamsiame miške? Norintys gali tai patirti. Atvykusieji padalijami į komandas. Visos komandos vedamos mišku, kol tam tikroje vietoje paliekama pirmoji. Tada prasideda užduotys: surasti pasislėpusius priešininkų komandos narius, kuo greičiau užkurti laužą, surasti išėjimą iš miško.

Kas ta Tė­ja Stil­ ton? Spor­tiš­ka, ryž­tin­ga ir ža­vi Tė­ja Stil­ton yra „Grau­ži­kų ai­do“, po­p u­l ia­r iau­s io dien­raš­čio, ku­ riam va­do­vau­ ja jos bro­lis Dže­ ro­ni­mas Stil­to­ nas, spe­cia­lio­ji ko­res­pon­den­tė. Tė­jos kny­go­se pa­sa­ko­ja­ma apie pen­ kių jau­nu­čių de­tek­ty­vių – Tė­jos se­su­ čių – drau­gys­tę ir nuo­ty­kius! Kny­go­je „Tė­ja Stil­ton. Dra­ko­no ko­das“ at­sklei­ džia­ma, ko­kias pa­slap­tis sle­pia se­no­jo Pel­for­do ko­le­džo po­že­miai. Ir kas pa­ gro­bė Han­są Pe­lai­tį? Šią mįs­lę įmin­ti ga­li tik gru­pe­lė iš­ties ypa­tin­gų mer­gi­ nų – Tė­jos se­su­tės! Tai pir­mo­ji jų neį­ti­ ki­mų nuo­ty­kių is­to­ri­ja.

28

gruodŞio 12–18, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ–S NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ–S ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSÄ„ VASAROS LAUKO KAVINÄ–MS ÄŽRENGTI IR EKSPLOATUOTI 2014–2016 M. Ĺ IOSE VIETOSE: 1. Petro Cvirkos skvere; 2. skvere tarp Gedimino prospekto, Ĺ ventaragio ir OdminiĹł gatviĹł sankirtos (A dalis); 3. prie Ĺ˝vÄ—ryno pÄ—sÄ?iĹłjĹł tilto (BirutÄ—s g.); 4. RĹŤdninkĹł skvere; 5. BernardinĹł sode (vieta Nr. 1); 6. BernardinĹł sode (vieta Nr. 2). Vieta, kurioje leidĹžiama ÄŻrengti ir eksploatuoti vasaros lauko kavinÄ™, suteikiama konkursÄ… laimÄ—jusiai bendrovei trims vasaros sezonams (nuo 2014 m. geguŞės 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.). Vasaros lauko kavinÄ—s kiekvienais metais privalo veikti nuo geguŞės 1 d. iki spalio 1 d., o balandĹžio ir spalio mÄ—nesiais leidĹžiama veikti atsiĹžvelgiant ÄŻ galimybes, gamtos sÄ…lygas ir mieste organizuojamus renginius bei ĹĄventes. Kitu metĹł laiku neveikianÄ?ios vasaros lauko kavinÄ—s konstrukcijos turi bĹŤti iĹĄardomos. Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentĹł paketai iĹĄduodami nuo 2013 m. gruodĹžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos Intere-

santų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langelyje, dalyviams pateikus raťytinį laisvos formos praťymą ir sumokėjus negrąŞinamą 100 Lt mokestį į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) uŞ vasaros lauko kavinėms įrengti ir eksploatuoti konkurso dokumentus. Konkurso dalyvių pasiōlymai turi bōti parengti valstybine kalba, susiōti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens paraťu bei antspaudu ir pateikti uŞklijuotame voke iki 2014 m. sausio 15 d. 8.30 val. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langeliai). Vokų su konkursiniais pasiōlymais atplėťimas vyks 2014 m. sausio 15 d. 8.30 val., 215 kabinete (Konstitucijos pr. 3). Papildoma informacija teikiama tel. 211 2270 arba el. paťtu egle.sadaunykiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų pertrauka 12.30–13.15.

Vilniaus miesto savivaldybÄ—s taryba 2013 m. gruodĹžio 11 d. priÄ—mÄ— sprendimÄ… Nr. 1-1579 „DÄ—l Tarybos 2011-06-13 sprendimo Nr. 1-74 „DÄ—l Vilniaus miesto savivaldybÄ—s valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos struktĹŤros tvirtinimo“ pakeitimo“. Sprendimo esmÄ— – pakeista Vilniaus miesto savivaldybÄ—s tarybos 2011 m. birĹželio 13 d. sprendimu Nr. 1-74 patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybÄ—s valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos struktĹŤra, nuo 2014 m. balandĹžio 15 d. panaikinant Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos Antakalnio, FabijoniĹĄkiĹł, JustiniĹĄkiĹł, Karo-

liniĹĄkiĹł, LazdynĹł, NaujamiesÄ?io, PaĹĄilaiÄ?iĹł, PilaitÄ—s, RasĹł, SenamiesÄ?io, Ĺ eĹĄkinÄ—s, Ĺ nipiĹĄkiĹł, VilkpÄ—dÄ—s, VirĹĄuliĹĄkiĹł, Ĺ˝irmĹŤnĹł, Ĺ˝vÄ—ryno seniĹŤnijas, paliekant GrigiĹĄkiĹł, NaujininkĹł, Naujosios Vilnios, PaneriĹł ir VerkiĹł seniĹŤnijas ir ÄŻsteigiant Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos Antakalnio, Centro, FabijoniĹĄkiĹł, JustiniĹĄkiĹł, KaroliniĹĄkiĹł, LazdynĹł, PilaitÄ—s, PaĹĄilaiÄ?iĹł, Ĺ eĹĄkinÄ—s, VilkpÄ—dÄ—s ir Ĺ˝irmĹŤnĹł biurus, taip pat ÄŻsteigiant Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos Jaunimo reikalĹł skyriĹł nuo 2014 m. sausio 1 d. Su ĹĄiuo sprendimu galite susipaĹžinti: www.vilnius.lt skiltyje „TeisinÄ— informacija“.

IeĹĄko darbo

Karjera SiĹŤlo darbÄ… UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties grindĹł ir sienĹł plyteliĹł klojÄ—jai. Reikalavimai: anglĹł kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510. 1183511 UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties grindĹł ir sienĹł plyteliĹł klojÄ—jai, linoleumo, tarketo grindĹł klojÄ—jai, „epoxy“ grindĹł klojÄ—jai. Reikalavimai: anglĹł kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

IeĹĄkau darbo. Galiu slaugyti ligonius, tvarkyti namus, gaminti pietus. Galiu dirbti ir sodybose. Tel. 8 645 53 472.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ„ Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2013 m. lapkriÄ?io 29 d. ÄŻsakymu Nr. 30-22547 Miesto plÄ—tros departamentui pavesta organizuoti apie 7,31 ha teritorijos tarp BaguĹĄiĹł ir J.UrbĹĄio gatviĹł detaliojo plano rengimÄ…. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ—s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, suformuoti sklypus nuosavybÄ—s teisei ÄŻ ĹžemÄ™ atkurti nustatant sklypĹł tikslinÄ™ paskirtÄŻ – kita, naudojimo bĹŤdus – gyvenamosios teritorijos (G), inĹžinerinÄ—s infrastruktĹŤros teritorijos (I), naudojimo pobĹŤdĹžius – vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), susisiekimo ir inĹžinieriniĹł tinklĹł koridoriĹł (I2) ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ—s aktus leistinus ĹžemÄ—s sklypĹł tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Informacija tel. (8 5) 211 2756. Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2013 m. lapkriÄ?io 29 d. ÄŻsakymu Nr. 30-22548 Miesto plÄ—tros departamentui pavesta organizuoti apie 1,99 ha teritorijos tarp G.Ĺ˝emkalnio ir Naujosios gatviĹł detaliojo plano rengimÄ…. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ—s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, suformuoti sklypus nuosavybÄ—s teisei ÄŻ ĹžemÄ™ atkurti nustatant sklypĹł tikslinÄ™ paskirtÄŻ – kita, naudojimo bĹŤdus – gyvenamosios teritorijos (G), inĹžinerinÄ—s infrastruktĹŤros teritorijos (I), naudojimo pobĹŤdĹžius – vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), susisiekimo ir inĹžinieriniĹł tinklĹł koridoriĹł (I2) ir kitus pagal galiojanÄ?ius teri-

torijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ—s aktus leistinus ĹžemÄ—s sklypĹł tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Informacija tel. (8 5) 211 2756. Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2013 m. lapkriÄ?io 29 d. ÄŻsakymu Nr. 30-22549 Miesto plÄ—tros departamentui pavesta organizuoti apie 0,59 ha teritorijos prie Ĺ iaurÄ—s gatvÄ—s detaliojo plano rengimÄ…. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ—s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, suformuoti sklypus nuosavybÄ—s teisei ÄŻ ĹžemÄ™ atkurti nustatant sklypĹł tikslinÄ™ paskirtÄŻ – kita, naudojimo bĹŤdus – gyvenamosios teritorijos (G), inĹžinerinÄ—s infrastruktĹŤros teritorijos (I), atskirĹłjĹł ĹželdynĹł teritorijos (E), naudojimo pobĹŤdĹžius – vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos (I1), rekreacinÄ—s paskirties ĹželdynĹł (E1) ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ—s aktus leistinus ĹžemÄ—s sklypĹł tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Informacija tel. (8 5) 211 2756. Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2013 m. lapkriÄ?io 29 d. ÄŻsakymu Nr. 30-2550 Miesto plÄ—tros departamentui pavesta organizuoti apie 2,15 ha teritorijos prie DĹžiaugsmo gatvÄ—s detaliojo plano rengimÄ…. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ—s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, su-

formuoti sklypus nuosavybÄ—s teisei ÄŻ ĹžemÄ™ atkurti nustatant sklypĹł tikslinÄ™ paskirtÄŻ – kita, naudojimo bĹŤdus – gyvenamosios teritorijos (G), inĹžinerinÄ—s infrastruktĹŤros teritorijos (I), atskirĹłjĹł ĹželdynĹł teritorijos (E), naudojimo pobĹŤdĹžius – vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos (I1), rekreacinÄ—s paskirties ĹželdynĹł (E1) ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ—s aktus leistinus ĹžemÄ—s sklypĹł tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Informacija tel. (8 5) 211 2756. Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus 2013 m. lapkriÄ?io 29 d. ÄŻsakymu Nr. 30-2551 Miesto plÄ—tros departamentui pavesta organizuoti apie 0,54 ha teritorijos prie Ĺ iaurÄ—s gatvÄ—s detaliojo plano rengimÄ…. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ—s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, suformuoti sklypus nuosavybÄ—s teisei ÄŻ ĹžemÄ™ atkurti nustatant sklypĹł tikslinÄ™ paskirtÄŻ – kita, naudojimo bĹŤdus – gyvenamosios teritorijos (G), inĹžinerinÄ—s infrastruktĹŤros teritorijos (I), atskirĹłjĹł ĹželdynĹł teritorijos (E), naudojimo pobĹŤdĹžius – vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos (I1), rekreacinÄ—s paskirties ĹželdynĹł (E1) ir kitus pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ—s aktus leistinus ĹžemÄ—s sklypĹł tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Informacija tel. (8 5) 211 2756.

Bōrėja Rada teikia bōrimo paslaugas, padeda spręsti ťeimynines problemas, paťalina nesėkmių prieŞastis. Registracija iťankstinė. Tel. 8 618 44 177, 8 655 16 592. 1187267

1194144

Pigiai gaminame spintas su stumdomomis durimis, virtuvÄ—s, miegamojo ir kt. baldus pagal individualius uĹžsakymus. Tel. 8 676 80 295.

Paslaugos Statybos ir remonto

1194567

VANDENS GRÄ˜Ĺ˝INIAI, GEOTERMINIS Ĺ ILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje iĹĄtisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093228

Brangiai perkame miĹĄkÄ… arba miĹĄkÄ… iĹĄsikirsti. Tel. 8 613 74 861. 1161991 Brangiai perkame miĹĄkÄ… su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155. 1058736

Parduoda

1194501

NekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…

Anglija! NarcizĹł nuÄ—mimas, pakavimas. AnglĹł k. nebĹŤtina. Kaina 470 Lt! Tel. 8 688 15 532; www.extratravel.lt.

Parduodu 1 k. butÄ… VILNIUJE, RinktinÄ—s g., ĹĄalia KalvarijĹł turgavietÄ—s, 9/1. Tel. 8 623 15 352.

1194935

1194133

Technikos remonto Taisome visĹł tipĹł KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. AtriĹĄame ĹžaidimĹł kompiuterius. Suteikiame garantijÄ…. Tel. 8 647 07 741.

Perka

Perku lengvojo automobilio priekabÄ…, galima be techninÄ—s apĹžiĹŤros. Tel. 8 687 40 615.

1194301

Stambi ÄŻmonÄ— brangiai perka ÄŻvairaus brandumo miĹĄkus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068549 Superku senas religines knygas ir maldaknyges. Tel. 8 633 77 431. 1186413

UAB BEST COMPANY perka karves, bulius, verĹĄiukus, telyÄ?ias. Atsiskaitome iĹĄ karto, sumokame PVM. Sveriame elektroninÄ—mis svarstyklÄ—mis. Tel. 8 613 70 805, (8 310) 48 323. 1192756

ÄŽvairĹŤs Baigiamas rengti projektas: daugiabutis gyvenamasis namas VisoriĹł g. 12A, Vilnius. Statybos projektas. Kur, kada ir iki kada galima susipaĹžinti su statinio projektu (nuro-

1076362

Sveikatos ir groĹžio

ÄŽmoniĹł grupei, uĹžsiimanÄ?iai kroviniĹł gabenimu, reikalingi vilkikĹł vairuotojai dirbti Vokietijoje. Geras ir laiku mokamas atlyginimas, visos soc. garantijos. E. p. info@karlas.net, tel. 8 652 33 466. 1184403

Skubiai ieĹĄkome kepÄ—jos Vilniuje, LaisvÄ—s pr. NemokanÄ?ius apmokome. Kreiptis tel. 8 662 20 427.

1193674

Medicinos centre „Neuromeda“ konsultuoja aukĹĄÄ?iausios kvalifikacijos psichiatrai, ĹĄeimos gydytojai, ginekologai, neurologai, psichologai, ortopedas-traumatologas, echoskopuotojas, urologas. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603; Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt.

=.9.;4<@ 02;A?2 ]N_Qb\QNZV Vb\YNVXV XV XNZON_VĂş Z `aNafO\` ObaNV `b cV`N N]QNVYN

1191342

Kitos AREMA. Astrologija, numerologija, gyvenimo grafikai, matricos, ÄŻvaizdĹžio formavimas, sÄ—kmÄ—s galimybÄ—s. Konsultacijos, paskaitos, kursai. Tel. 8 699 94 323. 1186003

Perkame ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ™ visoje Lietuvoje. Kaina nuo 7 000 iki 12 500 Lt uĹž ha. Atsiskaitome grynais arba pavedimu, prieĹĄ pasiraĹĄant sutartÄŻ. Tel. 8 673 19 696. 1193130

=Na\Tb` RX\[\ZV XN` V ]YN[NcVZN` Ă&#x;_R[TaN` QbWV[V` X\[QR[`NPV[V` XNaVYN` VYQN[aV` T_V[QV` V_ cN[QR[Ă&#x; V[QVcVQbNYV ]N_XNcVZ\ cVRaN b QN_N` XVRZN` `b S\[aN[b _NXV[NZN YNV]aV[Ă›

8NV[N [b\ && 9a

ARY % # % ! #$

ddd ZNYb[\cVY\` Ya

29

gruodŞio 12–18, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt doma vieta, adresas, telefonas, supaĹžindinimo laikas ir grafikas): VisoriĹł g. 12A, Vilnius. Tel. 8 675 82 500, 8 611 93 104. 2013 12 13 ir 2013 12 20 17.30-18 val. Kur ir kada vyks vieĹĄas susirinkimas (vieta, adresas, laikas): VisoriĹł g. 12A, Vilnius, 2014 01 03 17.30 val. 1195255

BUAB „Stadita“ parduoda reikalavimo teisÄ™ ÄŻ civilinÄŻ ieĹĄkinÄŻ 133 020,00 Lt baudĹžiamojoje byloje. PasiĹŤlymai renkami 14 dienĹł nuo paskelbimo. Administratorius, tel. 8 601 38 067. 1194328

INFORMACIJA apie galutinÄ™ atrankos iĹĄvadÄ… dÄ—l UAB „Elmoris“ skardos lakavimo, litografijos ir dangteliĹł tipo „Twist-off“ ĹĄtampavimo gamyklos statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos uĹžsakovas – UAB „Elmoris“, SavanoriĹł pr. 174C, LT-03153 Vilnius, tel. (8 5) 231 1840, faks. (8 5) 231 1853. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos pavadinimas ir vieta – skardos lakavimas, litografija ir metaliniĹł dangteliĹł tipo „Twist-off“ ĹĄtampavimas SavanoriĹł pr. 219A, Vilniuje. Persvarstyta atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) 2013 09 30 priimta atrankos iĹĄvada Nr. (38-4)-VR-1.7-4793 – planuojamai ĹŤkinei veiklai PAV neprivalomas. Motyvai perĹžiĹŤrÄ—ti atrankos iĹĄvadÄ… – Vilniaus VSC 2013 10 11 praĹĄymas Nr. (12-37)-2-5208 persvarstyti atrankos iĹĄvadÄ… dÄ—l nepakankamai ÄŻvertinto planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos galimo poveikio Ĺ˝emĹłjĹł PaneriĹł vandenvietÄ—s sanitarinÄ—s apsaugos zonos 3a (cheminÄ—s tarĹĄos apribojimo) juostai, triukĹĄmo lygiui bei kvapĹł koncentracijai artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinÄ™ atrankos iĹĄvadÄ…: 1. SusipaĹžinÄ™ su papildoma informacija PAV subjektai Vilniaus VSC ir Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracija informavo, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 2. PAV subjektas – Vilniaus apskrities prieĹĄgaisrinÄ— gelbÄ—jimo valdyba pritaria Vilniaus RAAD priimtai atrankos iĹĄvadai. 3. Esama veikla perkeliama ÄŻ Vilniaus miesto pakraĹĄtyje esanÄ?iÄ… ĹĄiuo metu neefektyviai naudojamÄ… pramoninÄ™ teritorijÄ…, kurioje vyrauja seni, moderniajai gamybai netinkantys pastatai. Gamykloje bus naudojama tik pati naujausia, paĹžangiausias technologijas atitinkanti patikima technologinÄ— ÄŻranga. 4. TerĹĄalĹł, susidaranÄ?iĹł skardos lapĹł lakavimo ir dĹžiovinimo metu, valymui numatytas valymo ÄŻrenginys, kurio iĹĄvalymo efektyvumas 98 %. Remiantis atlikto vertinimo rezultatais nustatyta, kad nÄ— vieno terĹĄalo paĹžemio koncentracija aplinkos ore tiek be fono, tiek ÄŻvertinus fonines terĹĄalĹł koncentracijas, planuojamoje UAB „Elmoris“ gamyklos teritorijoje ir uĹž jos ribĹł nevirĹĄys nustatytos ribinÄ—s vertÄ—s. 5. Visos atliekos bus perduodamos pagal sutartÄŻ atliekas tvarkanÄ?ioms ÄŻmonÄ—ms, turinÄ?ioms visus reikalingus leidimus vykdyti veiklÄ…. 6. Vandens tiekimo ir nuotekĹł ĹĄalini-

mo tinklus numatoma prijungti prie centralizuotos miesto sistemos. Pavirťinės nuotekos nuo galimai tarťios teritorijos, prieť iťleidŞiant jas į esamus miesto pavirťinių nuotekų tinklus, bus valomos. Priimta galutinė atrankos iťvada (Vilniaus RAAD 2013 12 05 raťtas Nr. (38-4)-VR-1.7-6055) – planuojamai ōkinei veiklai PAV neprivalomas. 1195325

INFORMACIJA apie Prekybos pastato RasĹł g. 9A, Vilniuje statybos atrankos iĹĄvadÄ… dÄ—l poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos uĹžsakovas. – UAB „ViTraS“, RasĹł g. 9, 11350 Vilnius, tel. 85 261 6486. 2. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos pavadinimas. Prekybos pastato RasĹł g. 9A, Vilniuje statyba. 3. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos vieta. RasĹł g. 9A, 11350 Vilnius. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos iĹĄvada, ar privaloma vertinti poveikÄŻ aplinkai. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 12 11 priimta atrankos iĹĄvada Nr. (38-4)-VR-1.7-6134: Prekybos pastato RasĹł g. 9A, Vilniuje statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Kur, kada ir iki kada galima iĹĄsamiau susipaĹžinti su informacija apie planuojamÄ… ĹŤkinÄ™ veiklÄ…. UAB „archiDELTA“, Ĺ˝algirio g. 90-304, 09303 Vilnius (kontaktinis asmuo Viktoras Gricius, tel. 8 614 54 721), per 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo. 6. Kam ir iki kada teikti pasiĹŤlymus persvarstyti atrankos iĹĄvadÄ…. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. 85 272 8536, faks. 85 272 8389, per 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo. 7. Kur galima iĹĄsamiau susipaĹžinti su atrankos iĹĄvada ir atrankos dokumentais. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. 85 272 8536, faks. 85 272 8389, per 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo. 1195442

INFORMACIJA apie Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto statybos atrankos iĹĄvadÄ… dÄ—l poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos uĹžsakovas: Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 268 7240. 2. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos pavadinimas: Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto statyba. 3. Planuojamos ĹŤkinÄ—s veiklos vieta: Akademijos g. 4, Vilnius. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos iĹĄvada, ar privaloma vertinti poveikÄŻ aplinkai: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 12 06 priimta atrankos iĹĄvada Nr.(38-4)-VR.-1.7-6072 planuojamai ĹŤkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo. 5. Kur, kada ir iki kada galima iĹĄsamiau susipaĹžinti su informacija apie planuojamÄ… ĹŤkinÄ™ veiklÄ…: Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, Vilnius, kontaktinis asmuo Neringa KiĹžienÄ—, tel. (8 5) 268 7240, per 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo pasirodymo. Taip pat su informacija galima susipaĹžinti pas PAV

@=206.9�@ 4?< 6< =.@6�9F:.6 6? ;B<9.61<@ :21606;<@ 896;68<72  :6?.:21.•

aVX VXV T_b\Q V\ Q :RQVPV[\` XYV[VX\WR  :V_NZRQN• CVY[VbWR X\[`bYab\WN QVQRYĂ? QN_O\ ]NaV_aĂ&#x; ab_V[Ă˜V\` R`aRaV[Ă›` X\`ZRa\Y\TVW\` `]RPVNYV`aĂ›` .YZN 8NgYNb`XVR[Ă› V_ 9Nb_N @R_RVĂ˜VXVR[Ă› RegistruokitÄ—s jau dabar:

Vilniuje, SavanoriĹł pr. 11A, tel. (8 5) 212 5566, mob. tel. 8 676 07 774.

www.mirameda.lt

=N`V_Ă­]V[X NaYVRX\ZV` aV[XNZNV

GamintojĹł ir importuotojĹł asociacija bei VĹĄÄŽ „Elektronikos gamintojĹł ir importuotojĹł organizacija“ informuoja, kad buityje susidaranÄ?ios elektros ir elektroninÄ—s ÄŻrangos atliekos, panaudotos neĹĄiojamosios baterijos, akumuliatoriai iĹĄ gyventojĹł surenkami ĹĄiose vietose: ď Ž L.AsanaviÄ?iĹŤtÄ—s g. 20 / V.Druskio g. 2, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ * ), ď Ž LaisvÄ—s pr. 43D, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž GeniĹł g. 1A / Parko g. 14, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž Sausio 13-osios g. 2, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž ArchitektĹł g. 23, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž VydĹŤno g. 4, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž JeruzalÄ—s g. 4, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž Medeinos g. 8, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž Ĺ˝irmĹŤnĹł g. 2, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž Ateities g. 91, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž SavanoriĹł pr. 16, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *), ď Ž Ĺ˝irmĹŤnĹł g. 64, Vilnius ( „EkotaĹĄkas“ *),

ď Ž ParodĹł g. 1, Vilnius („Elektromarkt bazė“), ď Ž SaltoniĹĄkiĹł g. 9, Vilnius („Elektromarkt“ „Panoramoje“), ď Ž Ozo g. 25, Vilnius („Elektromarkt“ „Akropolyje“), ď Ž Parko g. 37A, Vilnius („Elektromarkt“ LG centre), ď Ž Konstitucijos pr. 7A, Vilnius („Technorama“ PC „Europa“), ď Ž Rungos g. 4, ElektrÄ—nai („Elektromarkt“ ElektrÄ—nuose). * Ĺ iose vietose superkamos panaudotos baterijos, sena buitinÄ— technika ir elektroninÄ—s ÄŻrangos atliekos.

Buityje ir ÄŻmoniĹł veikloje susidaranÄ?ias elektros ir elektroninÄ—s ÄŻrangos, baterijĹł ir akumuliatoriĹł, padangĹł, alyvos, tepalo, kuro ir oro ďŹ ltrĹł atliekas bĹŤtina rĹŤĹĄiuoti, rinkti atskirai bei perduoti atliekĹł tvarkytojams. Nenaudojami automobiliai kelia grÄ—smÄ™ aplinkai, todÄ—l turi bĹŤti atiduodami perdirbti. Taip bus uĹžtikrinta, kad juose esanÄ?ios kenksmingos medĹžiagos nepatektĹł ÄŻ aplinkÄ…. Asmenys, pageidaujantys, kad iĹĄ jĹł bĹŤtĹł geriausiomis sÄ…lygomis surenkamos aukĹĄÄ?iau minÄ—tos atliekos, gali kreiptis tel. 8 600 90 030 arba el. paĹĄtu atliekos@gia.lt.

dokumento rengÄ—jÄ… UAB ,,Baltic engineers“, SavanoriĹł pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258. 6. Kam ir iki kada teikti pasiĹŤlymus persvarstyti atrankos iĹĄvadÄ…: Vilniaus regiono aplinkos departamentui, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, per 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo pasirodymo. 7. Kur galima iĹĄsamiau susipaĹžinti su atrankos iĹĄvada ir atrankos dokumentais: Vilniaus regiono aplinkos departamente, A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, per 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo pasirodymo. 1195231

Informuojame apie pradedamÄ… rengti ĹžemÄ—s sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ… adresu Vilniaus m., Antakalnio sen., SB „Girios Aidas“, skl. Nr. 41, Skarbelio SodĹł 1-oji g. 28, kad. Nr. 0101/0003:0167. Tikslas – esamo ĹžemÄ—s sklypo padidinimas ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinÄ—je ĹžemÄ—je, kai nÄ—ra galimybÄ—s suformuoti atskirĹł ĹžemÄ—s sklypĹł. Planavimo organizatorius – Vitoldas PetraviÄ?ius. Projekto rengÄ—jas – UAB „GEOLIMBASâ€? matininkas Darius

VaiÄ?iulis. SusipaĹžinti su projektu galima nuo 2013 m. gruoĹžio 12 d. iki 2013 m. gruodĹžio 30 d. RinktinÄ—s g. 37-66, Vilnius. info@geolimbas.lt. Tel. 8 600 41 708. 1194286

Informuojame, kad 2013 12 06 NĹ˝T prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedÄ—jo ÄŻsakymu Nr. 49VÄŽ-(14.49.2.)-2502 patvirtintas teritorijos Vilniaus m.sav., Naujosios Vilnios sen., SB „AuĹĄra“ (kadastro Nr. 0101/0050:0557), formavimo ir pertvarkymo projektas. 1195496

Informuojame, kad Remigijai ZinkeviÄ?ienei priklausanÄ?io ĹžemÄ—s sklypo, kad. Nr. 4124/0400:162, TintiniĹĄkiĹł k., Vilniaus r., ribos bus Ĺženklinamos vietovÄ—je gruodĹžio 18 d. 10 val. Gretimo sklypo, kad. Nr. 4124/0400:537, savininkÄ… kvieÄ?iame atvykti ÄŻ vietÄ… arba kreiptis ÄŻ UAB â€?Geodeziniai matavimaiâ€?, Vytauto g. 19, Trakai. E. p. geodeziniai_matavimai@yahoo.com, tel. 8 671 96 775, (8 5) 285 1183. 1195151

Informuojame, kad RiÄ?ardui KukeviÄ?iui ir Ievai KukeviÄ?ienei priklausanÄ?io ĹžemÄ—s sklypo, kadastrinis Nr. 4110/0100:0112, skl. Nr.

843-2, ÄŒekoniĹĄkiĹł k., ZujĹŤnĹł sen., Vilniaus r., Vilniaus apskrityje, ribos bus Ĺženklinamos vietovÄ—je gruodĹžio 17 d. 15 val. Gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 4110/0100:0484, savininkus ir paveldÄ—tojus kvieÄ?iame atvykti ÄŻ vietÄ… arba kreiptis ÄŻ UAB „Geodeziniai matavimaiâ€?, SaltoniĹĄkiĹł g. 29, Vilnius, Geodeziniai_matavimai@yahoo.com, matavimus atliks matininkas R.PaĹĄkonis, technikas M.PaĹĄkonis – tel. 8 671 96 768. 1194288

NacionalinÄ—s ĹžemÄ—s tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedÄ—jo 2013 11 29 ÄŻsakymu Nr. 49VÄŽ-(14.49.2.)-2440 patvirtintas ĹžemÄ—s sklypo BireliĹł SodĹł g. 13, VerkiĹł sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0108:35), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – AdÄ—lÄ— Kochanovskaja. 1194611

NacionalinÄ—s ĹžemÄ—s tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedÄ—jo 2013 11 29 ÄŻsakymu Nr. 49VÄŽ-(14.49.2.)-2441 patvirtintas ĹžemÄ—s sklypo KryĹžiokĹł g. 90, VerkiĹł sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0133:92), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Egidijus Vytautas Barkauskas. 1194610

30

skelbimai

gruodžio 12–18, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. gruodžio 23 d. – 2014 m. sausio 23 d. Vilniaus rajono skyriuje vyks Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Projekto autorius pirmadieniais ir penktadieniais nuo 9 iki 12 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus. Suinteresuoti asmenys iki 2013 m. sausio 23 d. gali pateikti raštu savo pastabas ir pretenzijas Vilniaus rajono skyriui (Kalvarijų g. 147, Vilnius). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 11 29 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2442 patvirtintas žemės sklypo Birelių Sodų g. 17, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0108:7), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Liudmila Apyvalienė. 1194612

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 11 29 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2443 patvirtintas žemės sklypo Birelių Sodų g. 19, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0108:6), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Bogdan Voitkevič. 1194613

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 12 05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4404 patvirtintas žemės sklypo Nevieriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. 4144/0500:237), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Projekto iniciatorius – Violeta Gembicka. 1194633

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4349 patvirtintas žemės sklypo, esančio Gudelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. (kad. Nr. 4132/0600:589), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatoriai – Stanislav Maciulevič, Danuta Maciulevič, Gienoefa Romanovskaja, Ivan Maciulevič. 1195343

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4025 yra patvirtintas žemės sklypo Platiniškių k. Zujūnų sen. Vilniaus r. sav. (kadastro Nr. 4110/0500:278) formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorius A.Vertinskaja, rengėjas B.Stankeras. 1194791

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2013 12 04 įsak. Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-4350 patvirtintas sklypo Nr. 211, Pavasario g. 1, Vilniaus r., SB „Volčiūnai“, formavimo ir pertvarkymo projektas. 1194950

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt) 2013 12 17 13.20 val. atliks Juozo Keliuočio sklypo, prj. Nr. 2024-3, esančio Babriškių., Paberžės sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4164/0600:0294, savininkės Zuzanos Koženevskos turto paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas. Pasiteirauti tel. 8 616 59 423. 1195346

Pranešame, kad UAB „GEOvandeta“ 2013 m. gruodžio 23 d. 9 val. atliks žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1097, esančio Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen., SB „Tėvynė“, skl. Nr. 52, ribų ženklinimą; 10 val. atliks žemės sklypo, kad. Nr. 4127/0200:0018, esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Grąžtelių k., Radžiulių g. 47, ribų ženklinimą; 14 val. atliks sklypo, kad. Nr. 4117/0100:1064, esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Ryliškių k., ribų ženklinimą. Prašom sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1097, gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1116, savininkus Dmitrijų Losev, Henriką Losev; sklypo, kad. Nr. 4127/0200:0018, gretimų sklypų, kad. Nr. 4127/0200:181, savininkę Galiną Namintkevič, kad. Nr. 4127/0200:196, savininkę Luciją Matuizo; sklypo, kad. Nr. 4117/0100:1064, gretimų sklypų, kad. Nr. 4117/0100:1002, savininkes Haliną Stankevič ir Jadvygą Stankevič bei gretimo sklypo, kad. Nr. 4117/0100:1054, savininką Ivan Urbanovič, taip pat esamus ar būsimus arba jų įgaliotus asmenis susisiekti su kadastrinių matavimų darbų vykdytoju Danieliumi Ditausku ir susitarti dėl ribų nustatymo bei suderinimo darbų. Kontaktinė informacija: Verkių g. 39-201, Vilnius (e. paštas danielius@vandeta.lt), tel. 8 683 45 572, (8 5) 279 0258. 1194947

UAB „Geo2“ informuoja, kad 2013 12 10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo įsa-

kymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2554 patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Noragiškių g. 27, Vilniaus m. sav. Projekto iniciatorius Mindaugas Butkus. 1195344

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas apie 45,7 ha teritorijos tarp Zigmantiškių gatvės ir Liepų alėjos (kad. Nr. 0101/0164:43, 0101/0164:49, 0101/0164:532, 0101/0164:536, 0101/0164:113, 0101/0164:145, 0101/0164:172 ir valstybinio žemės ploto) Panerių sen. detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos tarp Zigmantiškių gatvės ir Liepų alėjos detaliojo plano rengimą“, 2013 06 13, Nr. 30-1419, 2013 04 18 trišalė teritorijų planavimo sutartis Nr. A70-16(3.1.36-MP), 2013 06 21 papildomas susitarimas Nr. A70-26 (3.1.36-MP) prie 2013 04 18 trišalės teritorijų planavimo sutarties Nr. A70-16(3.1.36MP) ir 2013 10 15 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-380-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti žemės tikslinę paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatyti verslo, gamybos, pramonės teritorijos funkcinėje zonoje – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P) naudojimo būdą, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1) bei sandėliavimo statinių statybos (P2) naudojimo pobūdį, inžinerinės infrastruktūros funkcinėje zonoje – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo būdą bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2) naudojimo pobūdį, ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje – atskirų želdynų teritorijos (E) naudojimo būdą bei rekreacinės paskirties želdynų (E1) naudojimo pobūdį, suformuoti sklypus ir nustatyti jų ribas ir plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei statybos reglamentus. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos rezultatai ir priimtas sprendimas dėl SPAV atlikimo bus pateikti viešo susirinkimo metu. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, esantis Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, įmonės kodas 188701240, faks. (8 5) 211 2033. Atsakingas asmuo: Teritorijų planavimo skyriaus Rytinės teritorijos poskyrio vyr. specialistas Rimantas Mockus, tel. (8 5) 211 2641, e. p. rimantas.mockus@vilnius.lt. Detaliojo plano rengėjas: VšĮ „Vilniaus industrinis parkas“, registracijos adresas Savanorių pr. 193, LT-02300 Vilnius, adresas korespondencijai A.Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius, e. p. vilniaus.industrinis.parkas@ gmail.com, tel. 8 616 78 934. Informaciją teikia projekto vadovas Vaidas Saveikis, e. p. vaidas@formatogrupe.lt, tel. 8 686 85 557, ir /arba projekto dalies vadovas Darius Varanavičius, tel. 8 672 00 020. Su parengtu detaliuoju planu bus galima susipažinti nuo 2013 12 20 iki 2014 01 29 projekto vadovo patalpose, Paupio g. 13-101, Vilnius, ir detaliojo plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2014 01 16 iki 2014 01 29 detaliojo plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Viešas susirinkimas vyks 2014 01 30 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 216 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba detaliojo plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1195331

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas sklypo Užukampio k. (kad. Nr. 0101/0164:105), Panerių seniūnijoje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 02 14 įsakymas „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Kreisel Vilnius“ Nr. A30-202, 2013 04 09 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042206, registracijos Nr. A615-25-(2.15.1.7-AD4), planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-381-(2.15.1.21-MP2), išduotas 2013 10 15. Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų, jo sprendinių, pakeisti žemės sklypo tikslinę paskirtį į kitą, nustatyti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P) naudojimo būdą, sandėliavimo statinių statybos (P2) naudojimo pobūdį ir kitus pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus

31

gruodžio 12–18, 2013

skelbimai žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos rezultatai ir priimtas sprendimas dėl SPAV atlikimo bus pateikti viešo susirinkimo metu. Planavimo organizatorius: Lietuvos-Vokietijos UAB „Kreisel Vilnius“, kodas 110679458, adresas Metalo g. 6 LT-02190 Vilnius, e. p. kreisel@kreisel. lt, tel. (8 5) 210 47 68, faks. (8 5) 210 47 64. Detaliojo plano rengėjas: VšĮ „Vilniaus industrinis parkas“, registracijos adresas Savanorių pr. 193, LT-02300 Vilnius, adresas korespondencijai A.Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius, e. p. vilniaus.industrinis. parkas@gmail.com, tel. 8 616 78 934. Informaciją teikia projekto vadovas Vaidas Saveikis, e. p. vaidas@formatogrupe.lt, tel. 8 686 85 557, ir /arba projekto dalies vadovas Darius Varanavičius, tel. 8 672 00 020. Su parengtu detaliuoju planu bus galima susipažinti nuo 2013 12 20 iki 2014 01 29 projekto vadovo patalpose, Paupio g. 13-101, Vilnius, ir detaliojo plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2014 01 16 iki 2014 01 29 detaliojo plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Viešas susirinkimas vyks 2014 01 30 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 216 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba detaliojo plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1195338

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas sklypų Užukampio k. (planuojami sklypai: kad. Nr. 0101/0164:252, 0101/0164:253, 0101/0164:20, 0101/0164:6), Panerių seniūnijoje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 07 31 įsakymas „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „EIKA“, Nr. A30-1992, 2013 08 22 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042292, registracijos Nr. A615-103-(2.15.1.7-AD4) ir 2013 09 19 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-350-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių, pakeisti žemės tikslinę paskirtį į kitos paskirties žemę, verslo, gamybos ir pramonės teritorijos funkcinėje zonoje – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K) naudojimo būdą, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1) bei sandėliavimo statinių statybos (P2), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) naudojimo pobūdį, inžinerinės infrastruktūros funkcinėje zonoje – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo būdą bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2) naudojimo pobūdį, miškų ir miškingų teritorijų funkcinėje zonoje – atskirų želdynų teritorijoje (E) naudojimo būdą ir rekreacinės paskirties želdynų (E1) naudojimo pobūdį, sudalyti sklypais, nustatyti jų ribas ir plotus planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei statybos reglamentus. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos rezultatai ir priimtas sprendimas dėl SPAV atlikimo bus pateikti viešo susirinkimo metu. Planavimo organizatorius: UAB „EIKA“, kodas 121191079, adresas A.Goštauto 40A, LT-03163 Vilnius, e. p. egle@eika.lt, tel. (8 5) 251 4250, faks. (8 5) 251 4256. Detaliojo plano rengėjas: VšĮ „Vilniaus industrinis parkas“, registracijos adresas Savanorių pr. 193, LT-02300 Vilnius, adresas korespondencijai A.Goštauto

g. 40A, LT-03163 Vilnius, e. p. vilniaus.industrinis.parkas@gmail.com, tel. 8 616 78 934. Informaciją teikia projekto vadovas Vaidas Saveikis, e. p. vaidas@formatogrupe.lt, tel. 8 686 85 557, ir /arba projekto dalies vadovas Darius Varanavičius, tel. 8 672 00 020. Su parengtu detaliuoju planu bus galima susipažinti nuo 2013 12 20 iki 2014 01 29 projekto vadovo patalpose, Paupio g. 13-101, Vilnius, ir detaliojo plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2014 01 16 iki 2014 01 29 detaliojo plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Viešas susirinkimas vyks 2014 01 30 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 216 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba detaliojo plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1195332

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas teritorijos prie Zigmantiškių gatvės, Panerių seniūnijoje (planuojami sklypai: kad. Nr. 0101/0164:104, 0101/0164:42, 0101/0164:232, 0101/0164:175), detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie Zigmantiškių gatvės detaliojo plano rengimą“, 2012 12 12, Nr. 30-2453, 2013 06 13 trišalė teritorijų planavimo sutartis Nr. A70-22(3.1.36-MP) ir 2013 07 18 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620248-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) žemės naudojimo būdą, suformuoti sklypus, nustatyti sklypų ribas ir plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei statybos reglamentus. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos rezultatai ir priimtas sprendimas dėl SPAV atlikimo bus pateikti viešo susirinkimo metu. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, faks. (8 5) 211 2033. Atsakingas asmuo: Teritorijų planavimo skyriaus Rytinės teritorijos poskyrio vyr. specialistas Rimantas Mockus, tel. (8 5) 211 2641, e. p. rimantas. mockus@vilnius.lt. Detaliojo plano rengėjas: VšĮ „Vilniaus industrinis parkas“, registracijos adresas Savanorių pr. 193, LT-02300 Vilnius, adresas korespondencijai A.Goštauto g. 40A, LT-03163 Vilnius, e. p. vilniaus.industrinis.parkas@gmail. com, tel. 8 616 78 934. Informaciją teikia projekto vadovas Vaidas Saveikis, e. p. vaidas@formatogrupe.lt, tel. 8 686 85 557, ir /arba projekto dalies vadovas Darius Varanavičius, tel. 8 672 00 020. Su parengtu detaliuoju planu bus galima susipažinti nuo 2013 12 20 iki 2014 01 29 projekto vadovo patalpose, Paupio g. 13-101, Vilnius, ir detaliojo plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2014 01 16 iki 2014 01 29 detaliojo plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 40A, Vilnius. Viešas susirinkimas vyks 2014 01 30 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 216 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba detaliojo plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neat-

Karščiausi kelionių pasiūlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Acija keltų bilietams Klaipėda–Kylis. Plaukite su draugais slidinėti! Taip pigiau ir smagiau! VIETA KAJUTĖJE + AUTOMOBILIS Į ABI PUSES – nuo 398 Lt / asm. Pasiimkite visą slidinėti reikalingą mantą, sėskite su draugais į automobilį ir plaukite iki Kylio. O iš ten automobiliu keliaukite į visame pasaulyje pripažintas Europos slidinėjimo trasas. Perkantiems šį paketą, maitinimui – 22% nuolaida!

Pasiūlymas galioja 2013 12 01– 014 03 16 (išskyrus Kalėdų laikotarpį). DVIVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS Į ABI PUSES DVIEM – tik 990 Lt Padovanok sau ir savo artimajam kalėdinę dovaną – kelionę keltu į šventiškai nusiteikusią Vokietiją. Keliaujančiųjų su šiuo spec. pasiūlymu lauks Kalėdinis siurprizas! Pasiūlymas galioja iki 2013 12 15. Daugiau informacijos www.krantas.lt.

sižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1195337

Informuojame, kad parengtas vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4170/1100:14), esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Ažulaukės k., Tylioji g. 1, detalusis planas. Planavimo tikslas: padalyti žemės sklypą į sklypus, nustatyti jų ribas ir plotus. Projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G/G1) žemės sklypus. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams, gyvenamųjų teritorijų – iki dviejų aukštų. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 284-13, 2013 06 11; Planavimo organizatorius: Svajūnas Kižys, gyv. Birjagalos k., Rozalimo sen., Vilniaus r. sav.; Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, el. paštas: valtraks@gmail.com; Viešas svarstymas: Parengtas detalusis planas bus eksponuojamas Riešės seniūnijos patalpose (Molėtų g. 16, Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., LT-14260) nuo 2013 12 13 iki 2014 01 09. Viešas susirinkimas vyks ten pat 2014 01 10, 11,00 val. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos Detaliojo plano organizatoriams arba rengėjams iki viešo susirinkimo pabaigos. Atmestų ar nepriimtų pasiūlymų pareiškėjai parengto plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius). 1195415

Pradedamas rengti sklypų Lietaus g. 31-45 (kad. Nr. 0101/0068:3) ir prie Lie-

Amžinąjį atilsį Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus geležinkelių infrastruktūros vyr. inžinieriaus JONO AUKŠČIŪNO artimuosius. Kauno geležinkelių infrastruktūros kolektyvas taus g. (kad. Nr. 0101/0068:1510 ir 0101/0068:1219) detalusis planas. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042210 (2013 07 25). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių ir žemės tikslinės paskirties, pakeisti sklypų ribas, nustatyti atskirųjų želdynų teritorijas (E), gyvenamosios teritorijos (G) naudojimo būdus, rekreacinės paskirties želdynų (E1), vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos (G1) ir (ar) gyvenamosios teritorijos daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2, tik vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos funkcinėje zonoje, atsižvelgiant į gretimybes) naudojimo pobūdžius ir pagal galiojančius teisės aktus privalomuosius naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus. Planavimo organizatorius: E.A.Ringaitis pagal bendraturčių įgaliojimą, tel. 8 698 21 382. Detaliojo plano rengėjas: UAB „R.Petraitis ir partneriai“, A.Goštauto g. 8-0413, LT-01108 Vilnius, tel. 8 650 25 838. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos detaliojo plano rengėjui iki viešo susirinkimo pradžios, apie kurio vietą ir datą bus pranešta. 1194313

NŽT prie ŽŪM Vilniaus m. sk. vedėjo įsakymu 2013 12 05 Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2498 patvirtintas sklypo kad. Nr.0101/0050:904, Vilnius, Eglinės Sodų 3-oji g.18 formavimo ir pertvarkymo projektas. Rengėjas UAB „GEO GROUP”, Kaimelio g. 5, Vilnius, tel. 8 612 13 816. 1195681

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad parengtas žemės sklypo (kad.nr. 0101/0152:7) Egliškių k.,

Vilniuje detalusis planas. Planavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, 2012 m. spalio 3 d., Nr. A615-105-(2.15.1.7-AD4). Planavimo tikslas – tikslinės žemės paskirties keitimas, naudojimo būdo, pobūdžio ir statybos reglamentų nustatymas. Planuojamas žemės sklypų būdas ir pobūdis - gyvenamojo naudojimo būdo (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos pobūdis), inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdžiai). Numatomi statyti statiniai – inžinerinės ir susisiekimo komunikacijos, jų aptarnavimo objektai, gyvenamieji vienbučiai, dvibučiai namai. Planavimo organizatorius – Valdas Bukauskas, Tomas Perveinis. Planavimo terminai – 2012-10 - 2017-10. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“ (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100 – projekto vadovas V.Šeibokas. Viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas – detaliojo plano ekspozicija nuo 2014 01 03 iki 2014 01 16 Naujosios Vilnios seniūnijos patalpose (Pergalės g. 8, Vilnius). Viešas aptarimas įvyks 2014 01 16 18 val. (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir žodžiu iki viešo aptarimo dienos ir jo metu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos. 1195680

Orai

Vėjas 6–14 m/s

penktadienį +5

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje atšils, temperatūra laikysis aukščiau nulio. Šiandien kai kur padulksnos, išsilaikys rūkas, bus 2–6 laipsniai šilumos. Panašūs orai laikysis ir penktadienį, bus 1–3, pajūryje 5–6 laipsniai šilumos. Galimi trumpi lietūs. Savaitgalį vėl atšals, didesnių kritulių neprognozuojama. Šeštadienio naktį prognozuojami 4–5 laipsniai šalčio, sekmadienį – 1–3 laipsniai šalčio. Dienomis bus apie 1–2 laipsnius šilumos.

50-oji metų savaitė. Saulė Šaulio ženkle.

Savaitgalio orai

+5

+4

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+4

Klaipėda

–1

Panevėžys

+11 +7 +22 +5 +15 +14 +27 +5

+3

10

+4

+4

šeštadienį

Tauragė

+3

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +10 0 +1 –5 +3 +4 +2

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–4

+3

Vėjas (m/s)

0

7

Vilnius

+4

+4 +4 +13 +23 +5 +10 +9 +2

Diena

Marijampolė

+4

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–3

Vėjas (m/s)

+1

10

Kalendorius Ketvirtadienis, gruodžio 12 d.

penktadienis, gruodžio 13 d.

šeštadienis, gruodžio 14 d.

sekmadienis, gruodžio 15 d.

pirmadienis, gruodžio 16 d.

antradienis, gruodžio 17 d.

trečiadienis, gruodžio 18 d.

Teka 8.33 Leidžiasi 15.52

Teka 8.34 Leidžiasi 15.52

Teka 8.35 Leidžiasi 15.52

Teka 8.36 Leidžiasi 15.52

Teka 8.37 Leidžiasi 15.53

Teka 8.38 Leidžiasi 15.53

Teka 8.38 Leidžiasi 15.53

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

VARDAI: Dagmara, Gaiva, Vainė, Vainys, Vainius

VARDAI: Kastytis, Liucė, Liucija, Otilija

VARDAI: Alfredas, Augedas, Fredas, Tarvainas

VARDAI: Gaudenė, Kristijonas, Lybartas, Lygauda

VARDAI: Alina, Audronė, Vygaudas, Vygaudė

VARDAI: Jolanta, Jolita, Mantgailas, Olimpija

VARDAI: Eivilė, Eivinas, Girdvainė, Vykantas, Vykantė

1586 m. mirė Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras. 1821 m. gimė prancūzų rašytojas Gustave’as Flaubert’as. 1863 m. gimė norvegų tapytojas ir vienas ekspresionizmo pradininkų Edvardas Munchas. 1915 m. gimė JAV dainininkas ir aktorius, „Oskaro“ laureatas Frankas Sinatra. 1928 m. gimė kirgizų rašytojas Čingizas Aitmatovas. 1970 m. gimė amerikiečių aktorė Jennifer Connelly. 1970 m. gimė amerikiečių aktorė Mädchen Amick. 2008 m. mirė poetas, kritikas, vertėjas Sigitas Geda.

Šventoji Liucija, Šviesos diena 1797 m. gimė vokiečių rašytojas, poetas Heinrichas Heine. 1816 m. gimė vokiečių inžinierius, išradėjas, pramonininkas Ernstas Werneris von Siemensas. 1930 m. gimė rašytoja Vytautė Žilinskaitė. 1979 m. gimė Slovėnijos krepšininkas Matjažas Smodišas. 1982 m. gimė treko dviratininkė, pasaulio treko čempionė Simona Krupeckaitė. 1999 m. mirė literatūros tyrinėtojas Albertas Zalatorius. 2002 m. mirė poetas, vertėjas, eseistas, rašytojas Jurgis Kunčinas.

1503 m. gimė prancūzų astrologas ir pranašas Michelis de Nostradame’as. 1799 m. mirė pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas. 1963 m. gimė operos dainininkas (baritonas) profesorius Vytautas Juozapaitis. 1964 m. gimė aktorė ir režisierė Eglė Mikulionytė. 1973 m. gimė krepšininkas, treneris Saulius Štombergas. 1979 m. gimė anglų futbolininkas Michaelas Owenas. 1988 m. gimė Prancūzijos krepšininkas Nikolas Batumas. 1989 m. mirė rusų fizikas, Nobelio premijos laureatas Andrejus Sacharovas.

1975 m. mirė olandų tapytojas Johannesas Vermeeris. 1832 m. gimė prancūzų inžinierius ir architektas Gustave’as Eiffelis. 1859 m. gimė lenkas esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas. 1942 m. gimė britų muzikantas Dave’as Clarkas. 1949 m. gimė amerikiečių aktorius Donas Johnsonas. 1955 m. gimė britų pankroko grupės „Clash“ bosistas Paulas Simononas. 1966 m. mirė amerikiečių animatorius Waltas Disney. 1979 m. gimė amerikiečių aktorius Adamas Brody.

1770 m. gimė vokiečių kompozitorius, pianistas Ludwigas van Beethovenas. 1775 m. gimė anglų rašytoja Jane Austen. 1866 m. gimė rusų kilmės tapytojas Vasilijus Kandinskis. 1882 m. gimė gamtininkas Tadas Ivanauskas. 1917 m. gimė britų mokslinės fantastikos rašytojas seras Arthuras C.Clarke’as. 1921 m. mirė prancūzų kompozitorius Camille’is Saint-Saënsas. 1932 m. gimė rusų kompozitorius Rodionas Ščedrinas. 1946 m. gimė Benny Anderssonas, muzikantas, dainininkas švedų grupės ABBA narys.

1857 m. mirė airių keliautojas, geografas Francisas Beaufortas. 1866 m. gimė valstybės veikėjas, trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius. 1926 m. Lietuvoje įvykdytas valstybės perversmas, prezidentu tapo Antanas Smetona. 1944 m. gimė džiazo pianistas, kompozitorius Viačeslavas Ganelinas. 1953 m. gimė amerikiečių aktorius Billas Pullmanas. 1954 m. gimė krepšininkas, treneris Sergejus Jovaiša. 1975 m. gimė ukrainiečių kilmės aktorė Milla Jovovich. 1980 m. mirė prozininkas Marius Katiliškis.

Tarptautinė migrantų diena 1737 m. mirė Italijos smuikų meistras Antonio Stradivari. 1921 m. gimė rusų aktorius Jurijus Nikulinas. 1943 m. gimė grupės „Rolling Stones“ gitaristas ir dainų autorius Keithas Richardas. 1946 m. gimė amerikiečių kino režisierius ir prodiuseris Stevenas Spielbergas. 1963 m. gimė amerikiečių aktorius Bradas Pittas. 1978 m. gimė amerikiečių aktorė Katie Holmes. 1980 m. gimė amerikiečių dainininkė Christina Aguilera.

8 6

3

3

5 1

8

lengvas sudoku

3

5 2

9

1

4

3

3

2

6

5

4

1

5

4

4

6 2

3

6

1

1

7

5

5 2022

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385

4

2 7

7

reklamos skyrius: 261

7

9 5

3 1

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

1 6

8

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

6

2

sunkus sudoku

9

2

6 9

4 5 3654

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 Paulius Sabaliauskas – 219 1375

5

8

1

8

3

6

1

4

9

2

7

5

5

4

1

2

9

8

6

7

3

7

9

2

5

8

6

3

1

4

8

7

9

4

6

3

5

1

2 8

4

5

1

2

3

7

8

9

6

3

6

2

5

1

7

9

4

1

8

3

4

7

2

6

5

9

9

3

6

1

2

5

7

8

4

6

7

5

3

9

1

4

2

8

7

1

8

3

4

9

2

5

6

2

4

9

8

6

5

1

3

7

2

5

4

7

8

6

3

9

1

3

1

4

9

5

8

7

6

2

4

2

5

6

7

1

8

3

9

5

2

7

6

1

4

9

8

3

1

8

3

9

5

2

4

6

7

9

6

8

7

2

3

5

4

1

6

9

7

8

3

4

1

2

5

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

4 Platinimo tarnyba: 261

1688

LIETUVA, EKONOMIKA: Gabija Sabaliauskaitė – 219 1375 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3350.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.