PIRMAS miesto dienraĹĄtis
penktadienis, gruodĹžio 13, 2013
www.kl.lt
288 (19 890) =2;8A.162;6@ 4?B<1 6<
9 ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A; _ O\PVbYfaR-XY Ya
pramogĹł
gidas
G.Verdi prieĹĄ R.W agnerÄŻ: po 200 met Ĺł
I.ToÂbias iĹĄ PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014;s iĹĄÂgirÂdo paÂguoÂdĹžianÂÄ?iĹł ĹžoÂdĹžiĹł.
Lietuva 7p.
V.PuÂtiÂno ruoÂĹĄiaÂma amÂnesÂtiÂja nuÂvyÂlÄ&#x2014; ĹžmoÂgaus teiÂsiĹł gyÂnÄ&#x2014;Âjus.
Pasaulis 13p.
KlaipÄ&#x2014;dos teatro scenoje â&#x20AC;&#x201C; graĹžiausia R.Wagnerio ir G.Verdi muzika.
Pasaulio operos teatrams minint jubiliejinius Richardo Wagnerio ir Giuseppeâ&#x20AC;&#x2122;s Verdi metus â&#x20AC;&#x201C; kompozitoriĹł 200-Ä&#x2026;sias gimimo metines â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiai sukakÄ?iai skirti renginiai neaplenks ir KlaipÄ&#x2014;dos.
Garsiausi G.Verdi kĹŤriniai â&#x20AC;&#x201C; operos â&#x20AC;&#x17E;Rigoletasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;TrubadĹŤrasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Traviataâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Likimo galiaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Aidaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Sicilijos miĹĄparaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Don Carlosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Nabukasâ&#x20AC;&#x153; ir kiti â&#x20AC;&#x201C; anuomet kritikĹł buvo peikiami dÄ&#x2014;l perdÄ&#x2014;to melodramiĹĄkumo , pataikavimo â&#x20AC;&#x17E;prastamâ&#x20AC;&#x153; publikos skoniui. Vis dÄ&#x2014;lto G.Verdi ĹĄedevrais scenoje yra ĹžavÄ&#x2014;jÄ&#x2122;si nepalyginamai daugiau ĹžiĹŤrovĹł nei bet R.Wagnerio kĹŤriniu. kuriuo kitu PraÄ&#x2014;jus 200 metĹł po toriĹł gimimo galima kompozibĹŤtĹł manyti, jog prieĹĄiĹĄkumas iĹĄblÄ&#x2014;so. TaÄ?iau pasaulio Ĺžiniasklaidoje nuvilnijusios diskusijos dÄ&#x2014;l Milano â&#x20AC;&#x17E;Teatro alla Scalaâ&#x20AC;&#x153; vadovybÄ&#x2014;s naujÄ&#x2026;jÄŻ sezonÄ&#x2026; pradÄ&#x2014;ti sprendimo R.Wagnerio â&#x20AC;&#x17E;Lohengrinuâ&#x20AC;&#x153;, o ne italĹł tautinio herojaus G.Verdi operos premjera, parodÄ&#x2014;, jog ir dabar G.Verdi ir R.Wagneris vis dar gali atsidurti skirtingose barikadĹł pusÄ&#x2014;se.
Modestas Barkauskas:
TurÄ&#x2014;dami galimybÄ&#x2122; R.Wagnerio muzikÄ&#x2026; atlikti Lietuvoje, mes visuomet sakome â&#x20AC;&#x17E;galbĹŤtâ&#x20AC;&#x153;. O G.Verdi operos vis dar statomos ir rodomos daĹžniau nei bet kurio kito ĹĄio Ĺžanro kompozitoriaus.
Jovita NavickaitÄ&#x2014;
Jau rytoj, gruodĹžio 14 KlaipÄ&#x2014;dos valstybinisd. 18.30 val., muzikinis teatras klausytojus pakvies ÄŻ konNepaprastas ir paprastas certÄ&#x2026;, kuriame dviejĹł operos genijĹł muzikÄ&#x2026; romantinÄ&#x2014;s atliks MaĹžoâ&#x20AC;&#x201C; Ar ÄŻmanoma sios Lietuvos simfoninis atsakyti ÄŻ klauorkestras, simÄ&#x2026;, kuris iĹĄ teatro bei kviestiniai jĹł buvo geressolistai ir du nis kompozitorius? KlaipÄ&#x2014;dos chorai. â&#x20AC;&#x201C; paklausÄ&#x2014;me koncerto sumanytojÄ&#x2026; dirigentÄ&#x2026; ModestÄ&#x2026; BarkauskÄ&#x2026;. Vieni didĹžiausiĹł antagonistĹł â&#x20AC;&#x201C; R.Wagneris ir G.Verdi ir R.Wagneris G.Verdi buvo be â&#x20AC;&#x201C; du ryĹĄkiaugalo skirtingi, taÄ?iau si savo laikmeÄ?io operos kompozitam tikri bendrumai.juos siejo ir toriai â&#x20AC;&#x201C; gimÄ&#x2014; tais paÄ?iais 1813 m., Wagneris manÄ&#x2014;, jog opera turi ď Ž Laikas: QV_VTR[a\ : /N_X tiesa, skirtingose bĹŤti muzikiEuropos pusÄ&#x2014;se. Nb`X\ aRVTVZb `c nÄ&#x2014; drama. TodÄ&#x2014;l G.Verdi â&#x20AC;&#x201C; spalio 10 QNON_ XNV ZV[VZ N_OVNb`Vb` V_ T_N
jo operoms \` VĂş X\Z]\gVa\ d. Italijos BuseVNb`Vb` 4 CR_QV O dingas iĹĄtisinis vystymasis bĹŤ_VĂş TVZVZ\ \ to miestelyje, R.Wagneris RV ? DNT[R_V\ XĂ `aNafaV 8YNV]Ă&#x203A;Q\` `V\` ZRaV[Ă&#x203A;` ]_V _V[Vb` OĂaR[a ]bOYVXNV ir beâ&#x20AC;&#x201C; gegucNYb RX`]\[b\aV galiniai horizontai. ĹžÄ&#x2014;s 22 d. Leipcige, RX`]Y\Nab\aV ORV Sakoma, jog Vokietijoje. Nie]_V 10 minuÄ?iĹł uĹžsispyrÄ&#x2122;s jis sugebÄ&#x2014;jo kuomet taip ir nesusitikÄ&#x2122;, R.Wagnerio .`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\a_ realizuoti nors taÄ?iau iki savo svajoniĹł atitinka 10 gyvenimo muzikos smulkmenĹł vienas pats kompozitorius operÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; kelis menus metĹł. Jokito kĹŤrybÄ&#x2026; iĹĄje nÄ&#x2014;ra tinamas dviprasmiĹĄkai buvo verNepaisant tragiĹĄkĹł sujungiantÄŻ analizavÄ&#x2122; operos gigantai, asmeninio gy- vyksmaslaiko ar vietos sÄ&#x2026;vokĹł â&#x20AC;&#x201C; muzikos ros ĹžanrÄ&#x2026; estetinÄŻ vyksmÄ&#x2026;, ope- atvirai demonstruoto (ypaÄ? dÄ&#x2014;l jo venimo vingiĹł istorijoje buvo vieni apipinamas legendomis, perkeliantÄŻ ÄŻ neregÄ&#x2014;tas (vienas po didĹžiausiĹł anmo), jis atvÄ&#x2014;rÄ&#x2014; naujusantisemitiz- dukra ir sĹŤnus, o vÄ&#x2014;liau kito mirÄ&#x2014; sagomis, neapibrÄ&#x2014;Ĺžtais aukĹĄtumas. tagonistĹł, simbolizavusiĹł operos ir simbopirmoji skirtinkaip Ĺžmona), G.Verdi liais. Ne veltui Wagneris teatrinio gas meno formas, R.Wagnerio 10 iĹĄ 13 kĹŤrybinÄ&#x2014; evoliucipasaulÄ&#x2014;ĹžiĹŤras ir sukurtĹł ope- muzikos kĹŤrinio horizontus, ir ja skleidÄ&#x2014;si svajojo apie scenÄ&#x2026; savo rĹł vertinamos kaip ĹžmogiĹĄkos prigimties raida po R.Wagnerio visus didĹžiausi kĹŤrypuses. ne- tĹł. MilĹžiniĹĄku 50 jo karjeros me- terijoms atlikti, operinÄ&#x2014;ms misgrÄŻĹžtamai pasikeitÄ&#x2014;. biniai operos Ĺžanro AmĹžininkĹł teigimu, produktyvumu pasiir jo troĹĄkimas atradimai. R.Wagneris jĹł â&#x20AC;&#x201C; iĹĄsipildÄ&#x2014; kartu su ĹžymÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s kompozitorius buvo tikra romantizmo â&#x20AC;&#x17E;Skrajojantis Olandasâ&#x20AC;&#x153;, Tarp Bairoito teasukĹŤrÄ&#x2014; 29 tro atsiradimu, epochos hoizerisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Tanoperas, kuriĹł didĹžioji meno ĹžvaigĹždÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Lohengrinasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Tris- Nors laikomas savamoksliu dalis ĹĄiandien kompozitorius, kuris, kaip ir pats įŞōli, puikuojasi O G.Verdi gantiĹĄka, veidmainiĹĄkagaĹĄli, aro- tanas ir Izoldaâ&#x20AC;&#x153;, keturiĹł buvo nepaprastas. operĹł ci- aistringa operos stilius, kuriame ros teatrĹł kone visĹł pasaulio ope- Pagal tam ir sava- klas â&#x20AC;&#x17E;NybelungĹł naudiĹĄka. TaÄ?iau tikrus sistemos taĹĄkus, repertuaruose. Paradokekspresija iĹĄtirpo Ĺžiedasâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;Reino jo genialumo pamuzi- saliausia architektĹŤrinius kos lyrikoje, auksasâ&#x20AC;&#x153;, neigti nesiimtĹł niekas. tai, jog biografĹł planus sukurtaG.Verdi me teatre Atkaklus ir ir â&#x20AC;&#x17E;DievĹłâ&#x20AC;&#x17E;Valkirijaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Zygfrydasâ&#x20AC;&#x153; siu italiĹĄkos tapo bene genialiau- laikomas orkestras groja savamoksliu Ĺžuvimasâ&#x20AC;&#x153;) bei kitos. operos tradicijĹł ÄŻprasIr minimu. muzikos konservatorijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ Milano taip sukurdamas ĹžodĹžiaispo scena, jis taip ir ne- nusakomÄ&#x2026; sunkiai buvo priimtas dÄ&#x2014;l Wagnerio â&#x20AC;&#x17E;talento stokosâ&#x20AC;&#x153;. operĹł skambesÄŻ.
Ĺ iandien priedas
BÄ&#x2014;gÂliai jau gaÂli suÂgrÄŻĹžÂti
Kaina 1,30 Lt
12
â&#x20AC;&#x17E;Mums neÂdirÂbo, kaip saÂkant, nei proÂtas, nei koÂjos.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;NepÂtĹŤÂnoâ&#x20AC;&#x153; koÂmanÂdos kaÂpiÂtoÂnas MarÂtyÂnas MaÂĹžeiÂka atÂviÂrai ÄŻvarÂdiÂjo praÂlaiÂmÄ&#x2014;ÂjiÂmo SerÂbiÂjoÂje prieÂĹžasÂtÄŻ.
14p.
MiesÂtui â&#x20AC;&#x201C; staigÂmeÂna dÄ&#x2014;l adÂreÂsĹł VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
Kai kuÂrie klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai neÂtruÂkus tuÂrÄ&#x2014;s iĹĄÂmokÂti nauÂjÄ&#x2026; saÂvo gyÂveÂna moÂsios vieÂtos adÂreÂsÄ&#x2026;. MiesÂto taÂry bai bus teiÂkiaÂmi siĹŤÂlyÂmai paÂkeisÂti dvieÂjĹł gatÂviĹł paÂvaÂdiÂniÂmus, nes da barÂtiÂniai neaÂtiÂtinÂka teiÂsÄ&#x2014;s akÂtĹł rei kaÂlaÂviÂmĹł. Â&#x201E;Â&#x201E;PaieĹĄÂka: greÂta proÂstiÂtuÂtÄ&#x2014;s teisÂmo poÂsÄ&#x2014;ÂdĹžiuoÂse sÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;ÂdaÂvÄ&#x2122;s E.UĹĄinsÂkas ofiÂciaÂliai teÂbÄ&#x2014;Âra ieĹĄÂkoÂmas, nors diÂdĹžiauÂsia tiÂkiÂmyÂbÄ&#x2014;, kad jis nuÂskenÂdo jĹŤÂroÂje.
Daug meÂtĹł nuo teiÂsinÂguÂmo paÂsiÂslÄ&#x2014;ÂpÄ&#x2122; garÂsios â&#x20AC;&#x17E;paÂtruÂliĹłâ&#x20AC;&#x153; by los veiÂkÄ&#x2014;Âjai jau gaÂli paÂsiÂroÂdyÂti vieÂĹĄuÂmoÂje, neÂsiÂbaiÂminÂda mi paÂkliĹŤÂti uĹž groÂtĹł. Ĺ ieÂmet suÂkaÂko 15 meÂtĹł nuo poÂliÂciÂnin kĹł suÂkurpÂto plaÂno pelÂnyÂtis iĹĄ turÂtinÂgĹł tÄ&#x2014;ÂvĹł sĹŤÂneÂliĹł. NuÂsiÂkalÂti me daÂlyÂvauÂdaÂvo paÂreiÂgĹŤÂnai, proÂstiÂtuÂtÄ&#x2014;s bei gruÂpÄ&#x2014; kriÂmiÂnaÂli nÄ&#x2122; praeiÂtÄŻ tuÂrinÂÄ?iĹł talÂkiÂninÂkĹł.
ReÂdakÂciÂjos arÂchyÂvo nuoÂtr.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
Trys dinÂgo be ĹžiÂnios
DaÂbar uosÂtaÂmiesÂÄ?io poÂliÂciÂjos greÂto se dirÂba jau neÂdaug paÂreiÂgĹŤÂnĹł, ku rie paÂmeÂna viÂsoÂje ĹĄaÂlyÂje nuÂvilÂniÂjuÂsÄŻ diÂdeÂlÄŻ skanÂdaÂlÄ&#x2026;, kai 1998 m. paaiĹĄÂ kÄ&#x2014;Âjo, jog vieÂno paÂreiÂgĹŤÂno suÂkurpÂta reÂkeÂto scheÂma sÄ&#x2014;kÂminÂgai veiÂkÄ&#x2014; keÂlis mÄ&#x2014;ÂneÂsius.
4
ReiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł keisÂti doÂkuÂmenÂtus
TaÂÄ?iau miesÂto taÂryÂbai neÂbus teik tas siĹŤÂlyÂmas paÂkeisÂti HerÂkaus ManÂto gatÂvÄ&#x2014;s paÂvaÂdiÂniÂmÄ&#x2026;. Ĺ i gat vÄ&#x2014; ReÂgistÂrĹł centÂre yra ÄŻreÂgistÂruo ta H.ManÂto paÂvaÂdiÂniÂmu, bet tai prieĹĄÂtaÂrauÂja lieÂtuÂviĹł kalÂbos tai sykÂlÄ&#x2014;ms. GatÂvÄ&#x2014; tuÂri vaÂdinÂtis arÂba Her kaus ManÂto, arÂba ManÂto, bet tik ne H.ManÂto, nes ir HerÂkus, ir ManÂtas yra varÂdai, toÂdÄ&#x2014;l vieÂno trumÂpinÂti, o kiÂtÄ&#x2026; paÂlikÂti kaip paÂvar dÄ&#x2122; neÂgaÂliÂma.
2
2
penktadienis, gruodžio 13, 2013
miestas
Miestui – staigmena dėl adresų 1
„Kažkas prieš 40 ar 50 metų padarė tokią klai dą, tai įregistravo Registrų cent re, o mes dabar turime sukti galvą, kaip išspręsti problemą“, – kons tatavo vakar posėdžiavusios Žy mių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas, Klaipėdos mero pavaduotojas Vy tautas Čepas. Jis siūlė, kad komisija rekomen duotų rengti miesto tarybos spren dimo projektą dėl H.Manto gatvės pavadinimo pakeitimo į Herkaus Manto. Jei politikai tokiam siūly mui pritartų, naujasis pavadini mas būtų įregistruotas Registrų centre. Tačiau tuomet visi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie savo adresą yra užregistravę H.Manto gatvėje, patirtų išlaidų, nes reikėtų pakeis ti dokumentus. Gresia teisminiai ginčai
Turimais duomenimis, H.Manto gatvėje yra įregistruoti 353 juridi niai asmenys. Jei būtų pakeistas gatvės pava dinimas, jiems reikėtų keisti savo antspaudus, blankus, įstatus. Skai čiuojama, kad tokia procedūra ga lėtų kainuoti tūkstančius litų. „Negalima taip iš viršaus nuleisti tvarkos, pagal kurią daugybė įmo nių per prievartą patirs sąnaudų. Gali būti net teisminių ginčų, rei kalavimų, kad savivaldybė kom pensuotų patirtas išlaidas“, – tei gė Klaipėdos savivaldybės Ugdymo
ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Tod ėl gal iaus iai nus pręsta H.Manto gatvės pavadinimo ofi cialiai nekeisti – jis toks ir liks Re gistrų centre.
Naują pavadinimą tu rės ir Pušyno gatvės ruožas. Gatvę geležin kelis dalija į dvi dalis.
Tačiau viešojoje erdvėje klaidos bus ištaisytos. Numatoma, kad vi sose lentelėse, kuriose nurodytas gatvės pavadinimas, bus įrašyta, kad ji vadinasi Herkaus Manto. „Tą neteisybę vis tiek kada nors reikės ištaisyti. Gal verslininkai patys nori veikti tvarkingai, o gy ventojai gyventi tokiu adresu, ku rio pavadinimas nėra iškraipytas?“ – svarstė V.Čepas. Todėl komisija nusprendė įpa reigoti Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrį atlikti gy ventojų ir įmonių, veikiančių Man to gatvėje, apklausą, ar jie sutiktų, jog būtų pakeistas gatvės pavadi nimas ir neprieštarautų, jog dėl to patirs išlaidų. Du nauji pavadinimai
Komisijoje svarstyta dėl dar dviejų gatvių pavadinimų pakeitimo. Klaipėdos savivaldybė iš Regist rų centro gavo raštą, jog Įgulos ir
Baseiną nori išnuomoti
Viltis: optimistinėmis prognozėmis, vadinamasis „Dinamo“ baseinas
vėl galėtų pradėti veikti pavasarį.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Be vandens jau kurį laiką esan čiam vadinamajam „Dinamo“ ba seinui ieškoma nuomininkų. Vi liamasi, jog atsiras norinčiųjų in vestuoti ir atgaivinti baseiną.
Jis yra valstybės turtas, kurį patikė jimo teise valdo Klaipėdos valsty binė kolegija. Jos poreikiams basei nas nereikalingas, o jį išlaikyti tam, kad jame galėtų lankytis klaipėdie čiai, įstaigai tapo per brangu. Todėl galiausiai buvo nuspręsta baseiną uždaryti, išleisti vandenį ir nebepriimti lankytojų. Tačiau Klaipėdos valstybinė ko legija gavo Švietimo ir mokslo mi nisterijos leidimą baseiną išnuo moti.Jau paskelbtas ir konkursas. Jį laimėtų tas, kuris pasiūlytų už baseino patalpų nuomą kas mėne sį mokėti ne mažiau nei 5,1 tūkst. litų. Papildomai reikėtų susimokė
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ti ir už vandenį, šildymą, kitus ko munalinius patarnavimus. Pasiūlymų dalyvauti konkurse laukiama iki gruodžio 20-osios, o sausio pradžioje bus atplėš ti vokai. Jei pasiūlymų nebus sulaukta, konkursą skelbs dar kartą. Jei ir tąkart niekas nesusidomės basei no nuoma, jos kainą bus galima su mažinti 30 proc., o po to – iki sim bolinės, pasiektos per derybas. „Mes tikrai norime, kad basei nu galėtų naudotis klaipėdiečiai. Patys negalime to padaryti, tačiau neužkertame kelio kitoms galimy bėms, jų ieškojome ir sutvarkėme visas procedūras, kad baseiną būtų galima išnuomoti“, – aiškino Klai pėdos valstybinės kolegijos direk toriaus pavaduotojas infrastruktū rai Mindaugas Laučys. Jis teigė, jog kol kas nesulaukta nė vieno pasiūlymo dalyvauti ba seino nuomos konkurse, tačiau vy lėsi, kad jų atsiras.
Neatitikimas: nors viešojoje erdvėje pakabintas Herkaus Manto gatvės pavadinimas, formaliai ji yra H.Manto.
Pušyno gatvių geografinės cha rakteristikos neatitinka teisės ak tų reikalavimų. Pažeidimas padarytas todėl, kad gatvei yra suteiktas vienas pavadi nimas, nors ji fiziškai yra perskirta geležinkeliais, tvoromis ar kitomis kliūtimis. Todėl pasiūlyta Įgulos gatve vadinti tik jos ruožą nuo Ge ležinkelio gatvės iki Manto gatvės, o kitai daliai – nuo Manto gatvės iki Kretingos gatvės – suteikti nau
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ją pavadinimą. Miesto tarybos na rys, istorikas Vygantas Vareikis šį ruožą pasiūlė pavadinti V.Berbomo vardu ir taip įamžinti buvusio Klai pėdos burmistro atminimą. Taip ši gatvė buvo vadinama iki 1945 m. Komisijos nariai vienbalsiai pri tarė tokiam siūlymui. Naują pavadinimą turės ir Pu šyno gatvės ruožas. Gatvę gele žinkelis dalija į dvi dalis, todėl esą tik vieną jų galima vadinti Pušy
no gatve, o kitai reikia naujo pa vadinimo. Nuspręsta, kad Pušyno gat ve ir toliau vadinsis ruožas nuo Švyturio gatvės iki geležinke lio, o jos tąsa nuo geležinkelio iki Manto gatvės bus pavadinta Par ko gatve. Tokiems gatvių pavadinimų po kyčiams dar turi pritarti miesto taryba, o tada jie būtų įregistruo ti Registrų centre.
3
penktadienis, gruodžio 13, 2013
miestas Dėl dujų – konkursas
Įžiebs eglutę
Padėkos donorams
Energetikos ministerija netru kus turėtų skelbti suskystintųjų gamtinių dujų paskirtojo tiekėjo konkursą. Laimėtojas iš termina lo turės nupirkti bent 540 mln. kub. m dujų per metus ir jas par duoti visiems reguliuojamiems elektros ir šilumos gamintojams. Spėjama, jog konkurse dalyvaus tik įmonė „Litgas“.
Šiandien šventinė Kalėdų eglė bus įžiebta ir Nidoje. Mišku kve pianti žaliaskarė pastatyta Ne ringos savivaldybės aikštėje. Eg lutės įžiebimo šventė ir Kalė dų senelio sutiktuvės – nuo 18 val. Nuo 16.30 val. visi kviečiami į „Agilą“ (Taikos g. 4), kur vyks Neringos meno mokyklos kalė dinis koncertas „Laiko būgnas“.
Šandien padėkos popietėje bus pagerbti Klaipėdos krašto neat lygintini kraujo donorai. Etnokul tūros centre vyksiančiame ren ginyje Klaipėdos regiono dono rams bus suteikti Nusipelniusių donorų ar Donorų žymūnų pa žymėjimai. Neatlygintinos dono rystės tradicija Lietuvoje kasmet vis tvirtėja.
Kiemams gresia virsti sąvartynais Uostamiesčio dau giabučių namų kie mai gali virsti są vartynais. Siūloma, kad didžiosios atlie kos būtų išvežamos ne kartą per savaitę, kaip yra dabar, o tik du kartus per metus, senų padangų nebe būtų leidžiama palik ti prie konteinerių.
Paroda. Šiandien 17.30 val. uostamies čio Rūt ų galer ijoje atidaroma viln ie čio Evaldo Šemet ulsk io personal inė tapybos darbų paroda „13J12J13J Gy venimas yra toks...“ Per vernisažą au tor ius surengs performansą. Paroda veiks iki sausio 8 dienos. Kontrabanda. Pasaulio šalių kovos su kontrabanda vaizdinių priemonių pa vyzdžiai pasiekė Klaipėdą. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko patalpo se vakar atidar yta pirmoji tok io po būd žio tarptaut inė paroda „Kova su kontrabanda be sienų“, kur i veiks iki gruod žio 18 dienos. Joje eksponuoja mos įvairiose pasaulio šalyse naudo jamos viz ual inės priemonės, skirtos atk reipt i dėmesį į kontrabandos da romą žalą. Situacija: ir vežant didžiąsias atliekas kartą per savaitę prie kai kurių konteinerių susidarydavo sąvartynai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pasikeitė teisės aktai
Naujų Klaipėdos komunalinių at liekų tvarkymo taisyklių projektas vakar pristatytas Miesto ūkio ir ap linkosaugos komiteto posėdyje. Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedė jos Daivos Berankienės, keisti tai sykles reikia dėl pasikeitusių vir šesnių teisės aktų. Siūlomiems pakeitimams taip pat įtakos turėjo rugsėjį pradėju sios veikti trys didelių gabaritų at liekų surinkimo aikštelės. Dabar jų veikla nėra reglamentuota. D.Berankienės teigimu, siekia ma, kad klaipėdiečiai pradėtų nau dotis naujosiomis aikštelėmis. Jei miesto taryba pritars naujo sioms taisyklėms, labiausiai keisis didžiųjų atliekų ir naudotų padan gų surinkimo tvarka. Grafikus skelbtų viešai
Dabar prie konteinerių palikti seni baldai, rakandai, padangos priva
Dienos telegrafas
lo būti išvežami ne rečiau nei kar tą per savaitę. Juos užtenka palikti prie kontei nerių dieną prieš išvežimą. Galima ir atiduoti pačiam vežėjui. Išveži mo grafik ai skelbiami viešai. Siūloma, kad didžiosios atliekos būtų išvežamos tik du kartus per metus. Pasak D.Berankienės, toks pakeitimas yra inicijuojamas, at sižvelgiant į aplinkos ministro įsa kymą. „Gaudavome ir nemažai skam bučių iš žmonių, kad vežėjai per dažnai veža didžiąsias atliekas, nes jų nėra prikaupiama“, – teigė vedėja. Reikės mokėti papildomai
Anksčiau nei numatyta išvežti pa gal grafiką didžiųjų atliekų prikau pę žmonės turėtų jas patys nuvež ti į aikšteles. Anot D.Berankienės, gyventojai taip pat galės užsisakyti šią paslau gą. Naujosiose taisyklėse numaty ta, jog klaipėdiečiai turėtų kreiptis į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Vytauto Petriko nuotr.
Didžiosios atliekos turėtų bū ti išvežtos per 10 dienų nuo skam bučio. Tačiau už šią paslaugą teks mokėti, nors klaipėdiečiai kasmet ir taip moka vadinamąją šiukšlių rinkliavą.
Daiva Berankienė:
Kaina nebus dide lė, pavyzdžiui, 100 ar 200 litų. Deramės su vežėjais, kad paslauga kainuotų 5 ar 10 litų. „Kaina nebus didelė, pavyzdžiui, 100 ar 200 litų. Deramės su vežė jais, kad paslauga kainuotų 5 ar 10 litų. Siekiame, kad mieste būtų ge resnė tvarka“, – pabrėžė D.Beran kienė. Jei įsigaliojus naujosioms taisyk lėms prie konteinerių nebebus ga lima palikti senų, naudotų padan gų, savininkai jas turės patys vežti į didžiųjų atliekų aikšteles.
O jei žmonės norės, kad padan gos būtų paimtos ir išvežtos iš na mų, už tai reikės susimokėti papil domai. Kontroliuos kaimynai?
Manoma, kad taisyklių pakeitimai gali sulaukti gyventojų nepasiten kinimo. Tačiau D.Berankienė pa brėžė, kad jomis mieste siekiama daugiau tvarkos. Komiteto narys Vytautas Lupei ka domėjosi, ar dėl pakeitimų ne kis rinkliavos kaina. D.Berankienė tvirtino, kad neturėtų. V.Lupeika taip pat atkreipė dė mesį, kad gyventojai gali nevežti didžiųjų atliekų į didžiąsias aikš teles. „Išneš naktį prie konteinerio ir paliks. Kas bus tada?“ – klausė miesto tarybos narys. D.Berankienė vylėsi, kad apie tokius asmenis savivaldybei pra neš kaimynai. Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas pritarė taisyklių pakei timams. Galutinį žodį dėl jų tars miesto taryba.
Akcija. Po savaitės, gruod žio 20 die ną, nuo 13 iki 18 val. prek ybos ir pra mog ų centre, esančiame Taikos pr. 61, vyks kalėd inė ger umo akc ija – moksleiv ių darbų paroda-mugė. Da lis renginio metu surinktų pinigų bus paaukota gyv ūnų globos namams. Taip siek iama prat int i vaik us pasi rūpint i maž ais iais ir išt ik imais iais jų keturkojais draugais. Smulkesnės informacijos bei dėl dalyv ių reg ist racijos kreipt is tel. 8 679 55656 arba elektron in iu paštu loreta.vitkevicie ne@gmail.com. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyr iuje užreg istr uotos 4 klai pėd iečių mirt ys. Mirė Albina Plado (g. 1925 m.), Rustam Vildanov (g. 1926 m.), Zofija Ambrazait ienė (g. 1934 m.), Valentina Žaržojienė (g. 1938 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Viktor Pestov, Nikolajus Balbukovas, Zinaida Nefiodova, Valent ina Žaržo jienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 4 mergaitės ir 6 berniukai.
Apsileidėlių sąrašas trumpėja Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Miesto tarybai iš apleistų pastatų sąrašo siūloma išbraukti tris sta tinius. Savininkai juos sutvarkė ar įsipareigojo tai padaryti, kad atitik tų bent minimalius reikalavimus.
Netvarkomų, apleistų, nenaudo jamų pastatų sąraše, kurį tvirtina miesto taryba, yra 38 objektai. Iš jo siūloma išbraukti sandėlį, siurblinę, administracinį ir kitus pastatus, esančius Gluosnių gatvė 11, gyvenamosios paskirties Puo
džių gatvės 27 namą, nebaigtą pre kybos ir buitinio aptarnavimo pa viljoną, esantį Smiltynės gatvė 34. Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros sky riaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, kad dėl šių pastatų išbrau kimo iš sąrašo kreipėsi savininkai. Pastatų komplekse Gluosnių gatvėje ir gyvenamosios paskir ties pastate Puodžių gatvėje buvo užsandarinti langai ir angos, iš valytos šiukšlės, nuo stogų nuim ti augalai. Savininkai abiem pastatams pa skyrė techninius prižiūrėtojus.
„Tiek pastatą Puodžių gatvėje, tiek Gluosnių patikrinome ir jie iš ties sutvarkyti“, – teigė G.Pocius. Pasak vedėjo, Smiltynėje esantis nebaigtas statyti paslaugų pastatas ilgą laiką buvo neprižiūrėtas. Jame buvo kilęs ir gaisras. Po pastarojo, pasitarus su Klaipėdos priešgaisri nės gelbėjimo tarnybos atstovais, buvo surašyti aktai ir reikalavimai, ką reikia padaryti. „Savininkai reagavo, pateikė projektą, kad sutvarkys pastatą, jog šis tenkintų esminius statinio rei kalavimus. Važiuosime patikrinti, ar tikrai“, – sakė G.Pocius.
Siūlymas: iš apleistų pastatų sąrašo siūloma išbraukti gyvenamosios
paskirties statinį Puodžių gatvėje.
Vytauto Petriko nuotr.
4
penktadienis, gruodžio 13, 2013
miestas
Bėgliai jau gali sugrįžti Apie galimą policininkų 1 ir nusikaltėlių suburtą gaują bei jų vykdomus nusikalti
mus dar prieš reikalo imantis pa reigūnams prabilo vieno nuken tėjusiojo mama. Moteris anuomet atėjo į dienraščio „Klaipėda“ re dakciją ir papasakojo apie sūnaus nuotykius. Netrukus operatyvinės informa cijos turėję Specialiųjų tyrimų tar nybos pareigūnai prakalbino pro stitutę Jeleną, kuri ir atskleidė visą nusikalstamą schemą. Už tai ji bu vo atleista nuo baudžiamosios at sakomybės. 2001 m. kovo mėnesį Klaipėdos apygardos teisme nuosprendžio sulaukė 28 „patrulių“ vardu pava dintos bylos teisiamieji: keli buvę uostamiesčio patrulinės tarnybos bataliono pareigūnai, trys prosti tutės bei būrys nusikaltėlių, kal tintų turto prievartavimu iš 19-os jaunų klaipėdiečių. Baudžiamoji byla nagrinėta apie metus. Nuosprendį teisėjas skaitė dvi dienas. Tąkart trys buvę policininkai buvo išteisinti, keturi nuteistie ji suimti teismo salėje, keliems pritaikyta amnestija, trys dingo be žinios dar iki paskelbiant nuo sprendį. Dar vienas pabėgo prieš jo skun dą nagrinėjant aukštesniosios ins tancijos teisme. Aukoms uždėdavo antrankius
1998-ųjų žiemą esą visiškai saugų scenarijų pelnytis iš reketo sukū rė patrulių kuopos vyresnysis po licininkas Andrejus M. ir antrosios kuopos vadas Romas T. Siužetą jie galėjo pasiskolinti iš kriminalinio romano ar filmo. Po daugelio metų aptarinėda mi šią istoriją buvusio policinin ko kolegos teigė, kad jis pada rė vienintelę klaidą – pritraukė pernelyg daug žmonių, o nepati kimiausi iš jų buvo prostitutės ir policininkai. Sustyguotas planas buvo vykdo mas vos kelis mėnesius – nuo ko vo iki birželio. Planas buvo genialiai paprastas: „podstava“ vadinamas nusikaltė lis numatydavo auką – turtingų tė vų sūnų ar net kelis vaikinus, ku riuos pažinojo, pasikviesdavo juos į barą, kur lyg atsitiktinai „nuka bindavo“ prie gretimo stalelio sė dinčią merginą. Toji mergina būdavo iš anksto apie visą planą žinanti prostitu tė. Ji turėdavo važiuoti su naujai siais draugais į viešbutį, suvai dinti kad mylisi su „podstava“, vėliau iš tiesų atlikdavo lytinį ak tą su aukomis. Tuoj po to „podstava“ dar kar tą likdavo su prostitute ir insce nizuodavo konfliktą. Netrukus apsiašarojusi mergina išbėgda vo su nupiešta ant veido mėly ne, suplėšytomis pėdkelnėmis ir puldavo kviesti policiją. Parei gūnai netoliese laukdavo skam bučio, todėl prisistatydavo labai greitai. Uniformuoti patruliai uždėdavo išžaginimu apkaltintiems vaiki nams antrankius, grasindavo, jog juos uždarys į areštinę ir pradės ty rimą dėl seksualinės prievartos.
guma jūroje dingusių asmenų nie kada neatsiranda. Kai kurie pareigūnai linkę įtar ti, kad plaukimo treniruotes lan kęs vaikinas arba išplaukė, arba net nebuvo valtyje. Dar iki teismo buvo dingusi vie na prostitutė – Olesia, savo kūnu uždarbiauti pradėjusi dar būda ma nepilnametė. Tačiau parei gūnai ją nesunkiai rado ir užda rė į areštinę. Jau po nuosprendžio dingo Vla dimiras Oreška. Vėliau jam buvo paskelbtas Europos arešto orderis. Bausmės tapo švelnesnės
Tarnyba: prieš 15 metų uostamiesčio patruliai sykiu pradėdavo darbą, bet nežinodavo, ką tuo metu veikia
kai kurie jų išradingi kolegos.
Grasino paversti „gaidžiais“
Toliau būdavo veikiama pagal vieną iš dviejų iš anksto sukur tų planų. Sulaikytus „žagintojus“ poli cininkai veždavo namo, duodavo tariamo merginos brolio mobilio jo ryšio telefono numerį ir liepda vo tartis su juo. „Brolį arba „dėdę“ vaidindavo kriminalinę praeitį turintys vyrai, kurie mokėdavo įbauginti vaikinus. Būtent šie menami merginų gimi naičiai įvardydavo sumą, už kurią sutiktų atsisakyti pretenzijų ir ne sikreiptų į policiją. Pagal Andrejaus M. sugalvotą planą policininkai aukas surakin davo antrankiais ir veždavo prie policijos komisariato, bet į vidų nevesdavo. Tarnybiniame automo bilyje gąsdindavo, po to paskam bindavo ir pakviesdavo atvykti ta riamą merginos giminaitį. Kai šis atvykdavo, policininkai vaikinams liepdavo su juo susitarti ir iki jų budėjimo pabaigos sutvar kyti reikalą, tai yra sumokėti reika laujamą sumą. Žinoma, kad policininkai mo kė nusikaltėlius, kaip apsimetėliai turėtų elgtis: vaidinti, kad yra sė dėję zonoje, pasakoti, jog kalėjime žagintojai tampa „gaidžiais“. Sulaikę klientus policininkai užsirašydavo jų vardus, pavar des, adresus bei telefono nume rius, po to šiuos duomenis per duodavo tariamiems merginų giminaičiams. Pasinaudodami jais, nusikal tėliai neva nuskriaustų merginų vardu rašė raštelius, tariamai pa tvirtinančius, kad jos nebeturi kal tininkams jokių pretenzijų. Pinigų gavo ne iš visų
Tiriant bylą paaiškėjo, kad ne vi sos aukos sumokėjo pinigus. Du vaikinai gavo žinomos Klaipėdo je nusikalstamos gaujos nario už tarimą, šis „paspaudė“ savais ka nalais, ir turto prievartautojai liko nieko nepešę. Kartą numatytai aukai tiesiog pasidarė nuobodu su keistai be
Redakcijos archyvo nuotr.
sielgiančiu draugu bei nepažįsta ma mergina ir jis pabėgo iš kavinės neįkliuvęs į pinkles. Dviejų vaikinų tėvai suprato, kad policininkai, mergina, jos giminai čiai ir net jų sūnų draugas yra vie nos gaujos nariai. Šie žmonės taip pat pinigų nedavė. Kartą „sustreikavo“ prostitutė: atviliotų į viešbutį vaikinų ji nepa malonino. Kitu atveju policininkai
Nemaža nukentėjusiųjų grupė ieškojo atokesnių vietų. Ko gero, labiausiai neapsaugo ti šiame teismo procese buvo žur nalistai. Teisiamieji bei nukentėju siųjų giminaičiai juos plūdo, vienai fotokorespondentei net bandė iš mušti fotoaparatą iš rankų. Vienas gaujos organizatorių bei narkotikais piktnaudžiavęs kitas teisiamasis koneveikė ir stumdė kitą fotokorespondentą. Šią situa ciją stebėjo ir kartu su nusikaltė liais kvatojo advokatai, o pareigū nai situaciją stebėjo nesikišdami.
Teismo nuosprendis buvo griežtas buvusiems policininkams. Jiems skirtos griežčiausios laisvės atėmi mo bausmės, baudos, dalies jiems priklausančio turto konfiskavimas bei draudimas kelerius metus dirb ti policijoje. Po poros metų pasikeitė įstaty mas, tad bausmės buvo peržiūrėtos ir gerokai sušvelnintos. Sutrumpė jo nelaisvės laikas, panaikinta turto konfiskavimo bausmė. Atsėdėjusiems didesniąją da lį laiko, likusioji buvo pakeista įmoka į nukentėjusiųjų nuo nu sikaltimo asmenų fondą. Pavyz džiui, vienas nuteistųjų vietoje 14 mėnesių už grotų turėjo sumokė ti 625 litus. Peržiūrint bausmes, panaikintas ir draudimas dirbti policijoje. Ta čiau kelias į tarnybą jiems buvo už kirstas – į darbą policijoje teisti as menys nepriimami. Paskutinis dokumentas bylo je, kurią sudarė 36 tomai, atsirado 2012 m. Tai užklausa, kiek ir ku riems nukentėjusiesiems yra sko lingas vienas nuteistųjų.
Keturių vis dar ieško
Jevgenijus Michailovskis:
Žinodamas, kaip teisme elgėsi pa grindinis šios bylos veikėjas, galiu pa sakyti, kad jis de monstravo visišką sąžinės neturėjimą.
į įvykio vietą atvyko per anksti, kai prostitutė buvo spėjusi pamylėti tik vieną iš dviejų aukų, bet tai nesut rukdė pinigų pareikalauti iš abiejų. Kaltininkai stumdė žurnalistus
Šis teismo procesas buvo išskir tinis dėl kelių priežasčių. Proceso dalyvių buvo tiek daug, kad teko teismo posėdžius rengti ne teismo posėdžių, o aktų salėje. Teisėjas sėdėjo ant scenos. Kal tinamieji buvo susodinti grupelė mis, jų gynėjai – prie keliomis ei lėmis sustatytų stalų.
Ne visi kaltinamieji išgirdo teismo nuosprendį. Dar nespėjęs pasiimti kaltina mosios išvados nežinia kur dingo Maksimas Vasiljevas, kuris tik kar tą suvaidino „podstavą“. Tiek pat nuveikęs Sergejus Cholčevas pasi slėpė baigiantis procesui. Iki šiol nežinoma, kas iš tiesų atsitiko Edmundui Ušinskui, kuris kartą suvaidino „podstavą“ ir ke lis kartus – netikrus merginų gi minaičius. Esama liudijimų, kad 2000-ųjų ankstų lapkričio 22-o sios rytą jis su kitu vaikinu nuo Smiltynės kranto valtimi išplau kė patikrinti išvakarėse pastaty tų tinklų. Vėliau kitas įvykio dalyvis pa sakojo, kad staiga išsijungė varik lis, ir valtį ėmė nešti į jūrą. Ban dant nusigauti į krantą vienas irklas nulūžo. Banga šliūkštelė jo į valtį, ir tada Edmundas, nu siavęs batus, nusivilkęs kombine zoną, šokęs į vandenį. E.Ušinskas dingo bangose. Pasieniečiai teigė nematę nei iš plaukiančios, nei skęstančios val ties, o juo labiau bangose besike purnėjančio žmogaus. Skenduolio kūnas nebuvo rastas. Ar E.Ušinskas nuskendo, ar tik imitavo savo žūtį, tebesiginčijama. Asmenų paieškos skyriaus polici ninkai jo tebeieško kaip pasislėpu sio nuo teisingumo. Šio skyriaus vadovas Robertas Gurinskas teigė, kad didžioji dau
Pridėjo prezidento padėką
Po nuosprendžio nuteistieji ban dė kaip įmanoma vėliau patekti už grotų. Keli jų prašė leisti laisvė je pasigydyti ar net atlikti opera cijas, apeliavo į mažus vaikus bei besilaukiančias žmonas. Prašydami švelninti bausmes su sitepę policininkai prisiminė sa vo buvusius nuopelnus, vienas net pateikė prezidento Algirdo Bra zausko padėką už nepriekaištin gą ir pavyzdingą tarnybos pareigų vykdymą. Prisimindamas šią bylą, kalti nimą joje palaikęs Klaipėdos apy gardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis nepatei sino policininkų, susisaisčiusių su nusikaltėliais, tačiau svarstė, kad prie minties apie nusikaltimą juos galėjo privesti itin menki atlygini mai ir žeminantis valstybės požiū ris į policininkų darbą. „Kita vertus, jei žmogus sutinka dirbti tą darbą, jis turi dirbti sąži ningai. Buvo ir vėliau įstatymams nusižengusių policininkų. Žino damas, kaip teisme elgėsi pagrin dinis šios bylos veikėjas, galiu pa sakyti, kad jis demonstravo visišką sąžinės neturėjimą. Jis visiškai ne sigailėjo to, ką padarė, o prisipaži nimas prašant sušvelninti bausmę yra paprasčiausias gudravimas sie kiant švelnesnių sprendimų jo at žvilgiu“, – prisiminė prokuroras.
5
penktadienis, gruodžio 13, 2013
miestas
Klaipėdiečiai jau plūsta pirkti eglučių Prekyba kalėdinėmis eglutėmis uosta miestyje įsibėgėja. Žaliaskarėmis pre kiaujama prie daugumos prekybos cent rų. Klaipėdiečiai renkasi įvairias eglutes – nuo keliasdešimties centimetrų iki trijų metrų aukščio. Medeliai šiemet nebran go, jie kainuoja tiek pat, kiek pernai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Prekeivių skaičius nesikeitė
Uostamiestyje šiuo metu yra iš duota 20 leidimų prekiauti eglu tėmis – 17 valstybinėje žemėje ir 3 privačioje. Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų tei sių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Armono, be veik tiek pat leidimų buvo išduota ir pernai. Klaipėdoje, valstybinė je žemėje, yra paskirtos 67 vietos, kuriose galima prekiauti eglutėmis. Tiek jų buvo ir pernai. „Vietos užimtos ne visos. Dar vie nas kitas prekeivis ateina išsiimti leidimo, bet didžioji dalis juos jau turi“, – tvirtino R.Armonas.
Iš miesto viešosiose vietose eg lutėmis prekiaujančių žmonių me delių galima nusipirkti nuo 10 litų. Kaina priklauso nuo eglutės aukš čio, grožio, rūšies, nuo to, ar ji nu kirsta, ar vazonėlyje. Ieško įvairių medelių
Kretingos miškų urėdijos Dekora tyvinių sodmenų medelyno vedėjas Leonardas Balčikonis tikino, kad eglučių kainos nesikeičia jau kele rius metus. „Ekonomika po truputį atsigauna, bet žmonės dar nepra lobo“, – argumentavo vedėjas. Paprasta nuo 0,5 iki 2 metrų aukščio eglutė medelyne kainuo ja 16–21 litą, nuo 2 iki 2,5 metro aukščio – 21–26 litus. Pasak L.Bal čikonio, kaina priklauso nuo me delio grožio.
Iš mokyklos liko plynas laukas Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Su žeme pagaliau sulygintas pen kerius metus tuščias ir apleistas buvęs pastatas, iš kurio iškraus tyta Klaipėdos kurčiųjų mokykla. Statinys Strėvos gatvėje nugriau tas, nes trukdė Baltijos prospek to ir Minijos gatvės sankryžos re konstrukcijai ir plėtrai.
Dar 2007 m. tuometė Klaipėdos apskrities administracija kreipėsi į Vyriausybę prašydama Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mo kyklą iškraustyti iš Strėvos gatvėje esančio pastato, nes jis pateko į re zervinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją.
Vaikai iš šios mokyklos iškeldinti 2008-ųjų rugsėjį. Iš pradžių buvo numatyta, kad Strėvos g. 7 esan čiame pastate, vietoj buvusios mo kyklos, turėtų atsirasti Pasienio kontrolės postas. Vėliau paaiškėjo, kad ties šiuo pastatu drieksis nauja gatvė, kuri atsiras rekonstruojant Baltijos pro spekto ir Minijos gatvės sankryžą. Kai Strėvos g. 7 paliko moks leiviai ir persikėlė į kitas patalpas Smiltelės gatvėje, apleistą pasta tą pamėgo benamiai. Statinys bu vo sparčiai niokojamas, gaisrai ja me kildavo vos ne kas mėnesį. Mažiau nei per savaitę buvusios mokyklos likučiai sulyginti su že me. Teritorijoje pjaunami medžiai, ji ruošiama būsimos gatvės statybai.
Istorija: daugiau nei po 5 metų pagaliau nugriautas buvęs Klaipėdos
kurčiųjų mokyklos pastatas Strėvos gatvėje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pasirinkimas: prie prekybos centrų prekiaujama įvairiausiomis eglutėmis.
Kiek brangesnės sidabrinės eg lės. Vidutinė jų kaina siekia apie 32 litus. L.Balčikonio teigimu, populia rios išlieka eglutės vazonėliuose. Pernai jų net pritrūko. Apie metro aukščio vazonėlyje pasodinta pa prasta eglutė kainuoja 25 ir 35, si dabrinė – 45 ir 55 litus. „Pirkėjai renkasi įvairias eglutes, norai skir tingi. Vieni įsigyja nukirstas eglu tes, kiti vazonėliuose. Populiariau sios iki 2 metrų aukščio nukirstos eglutės. Yra ir tokių, kurie į namus vežasi ir aukštesnes. Tačiau daž niausiai pastarąsias perka kavinės,
restoranai, vaikų darželiai. Aukš tesnė nei 3 metrai eglutė kainuoja apie 70 litų“, – tvirtino vedėjas. Dalis žmonių perka ne eglutę, o jos šaką. Tačiau dauguma laukia tradicinės akcijos, kai girininkai jas dalys nemokamai. Paprastos eglės šaka kainuoja 2, sidabrinės – 3 li tus, mažesnės – litą. Reikia drėgmės
Kad nukirsta eglutė ilgiau išlik tų graži ir nenubyrėtų jos spygliai, L.Balčikonis patarė medelį staty ti į tokį stovą, kuriame medelį bū tų galima laistyti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Drėgmės reikia, juk dažniau siai kambariuose oras būna labai sausas, o eglutė pastatoma prie radiatoriaus. Galima medelį įkišti į kibirą su smėliu ir laistyti. Atspa resnės yra sidabrinės eglės. Prob lemų dėl laistymo nekyla, kai me deliai pasodinti vazonėliuose“, – aiškino vedėjas. Pasak L.Balčikonio, dažnai pa sitaiko, kai žmonės prieš Kalė das ateina nusipirkti naujos eglu tės, nes senosios spygliai nubyrėjo. „Sausuose butuose eglutė be van dens ilgai neišbus“, – įspėjo L.Bal čikonis.
6
penktadienis, gruodžio 13, 2013
nuomonės
Pareigūnų elgesys stebino
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
M
Karūną – žmogui su randu!
Marius Bagdonas
J
o didenybė futbolas gyvena lauki mo nuotaikomis. FIFA ir Prancū zijos savaitraščio „France Foot ball“ organ iz uojamuose ger iau sio planetos futbol in inko rink imuose li ko trys kandidatai – Franckas Ribery, Lio nel is Messi ir Crist iano Ronaldo. Vienas iš jų sausio 7-ąją Ciuriche bus paskelbtas nauju odinio kamuolio mesiju. Akivaizdu, kad viena pavardė šiais metais švietė kur kas ryškiau už likusias dvi. F.Ribery dabar neabejot inai yra ger iausias planetos fut bol ininkas. Šiemet Bavar ijos futbolo mil žinas laimėjo viską, kas įmanoma. 2013-aisiais nei pasaulio, nei Europos čem pionato nebuvo, o svarbiausią futbolo me
F.Ribery dabar neabe jotinai yra geriausias planetos futbolininkas. tų turnyrą – Čempionų lygą – laimėjo „Bay ern“. Kelyje trofėjaus link F.Ribery į šalike les vertė ir savo konk urentus. Čempionų lygos pusfi nalyje prancūzas su kompani ja linksmai pasišok inėjo ant „Barcelonos“ klubo lavono, o keturis auksinius kamuo lius savo kolekcijoje jau tur int is L.Messi raudo iš gėdos. Tačiau praėjo pusmetis ir argentiniečio gėda netikėtai buvo užmirš ta. Ar gali žmogus, kurio komanda dvejose svarbiausiose sezono rungtynėse pralaimi bendru rezultatu 0:7, būti išrinktas geriau siu planetoje? Logikos dėsniai tam priešta rauja, tačiau rinkimuose įmanoma viskas. Kitas kand idatas C.Ronaldo nesugebėjo laimėt i net Ispan ijoje, o Čempionų lygos pusfinalyje nublanko prieš lenką Robertą Lewandowsk į. Kas yra svarbiau – trium fas Europoje ir visi kit i įmanom i trofėjai ar įvarčių salvės į Pamplonos „Osasunos“ ar Madrido „Getafe“ vartus? Paskutiniuoju C.Ronaldo talentą liaupsinančiu argumen tu įvardijami portugalo keturi įvarčiai le miamose atrankos rungtynėse dėl pateki mo į pasaulio čempionatą. Tačiau galima paklausti ir kitaip – jei C.Ronaldo toks ge ras, tai kodėl nenutiesė Portugalijai tiesio ginio tilto į Braziliją? Būtų neteisinga, jei keturi įvarčiai sezono pabaigoje ir sąmon ingai FIFA pratęstas balsavimo terminas pasirodytų svaresni arg umentai C.Ronaldo laimėt i „Auksin į kamuol į“ prieš visus metus „Bayern“ bul dozerį sėkmingai vairavusį F.Ribery. Vis dėlto Franckas taip pat turi savo kozi rį – rinkimus organizuojantį „France Foot ball“. Savaitraštis suinteresuotas, kad žmo gus su randu taptų penktuoju prancūzu po Raymondo Kopos, Jeano-Pierre‘o Papi no, Zinedine‘o Zidane‘o ir Michelio Platini, papuošusiu šventinio numerio viršelį.
ane labai nustebino poli cijos pareigūnų atsainu mas. Sekmadienio va karą važiavau Kretingos gatve namo. Bevažiuodama pama čiau pusnyje įstrigusį neįgalų žmo gų. Jis krito iš invalido vežimėlio. Negalėjau pravažiuoti pro ša lį matydama, kad žmogus bėdoje. Aš jam padėjau normaliai atsisėsti į vežimėlį ir išstūmiau iš pusnies. Kol padėjau į nelaimę papuolu siam vyrui, pro šalį lėtai važiavo policijos pareigūnų mašina. Jie net pristabdė, pažiūrėjo į mano maši ną ir nuvažiavo toliau. Pareigūnai tikrai matė, kaip aš padedu neįgaliam vyrui, bet pa tys nesustojo ir nepasiūlė pagal bos. Man, moteriai, tai tikrai ne buvo labai paprastas darbas. Manau, kad kiekvienas norma lus ir save gerbiantis vyras, net ne pareigūnas, pamatęs, kaip moteris kelia neįgalųjį į vežimėlį ir stumia jį iš pusnies, būtų sustojęs ir bent pa siteiravęs, kas čia nutiko. Tačiau ne tie, mašinoje važiavę ir niekur ne skubėję pareigūnai. Tokia jų reakci ja mane labai nustebino. Ne papik tino, o paprasčiausiai nustebino. Lietuvos policija įvairiuose ren giniuose, savo internetinėse sve tainėse skelbia savo šūkį ar priesai ką: „Ginti. Saugoti. Padėti“. Tačiau kažkodėl tą vakarą pro šalį važiavę
Andriaus Deltuvos karikatūra
S
Esu jau pensininkė, antros grupės invalidė. Man ir diabetas nustaty tas, ir širdis operuota, visos ligos puola. Vieneriais metais į pen siją išleido anksčiau. Mano dar bo stažas – beveik 34 metai, nors pabaigoje, kai jau šlubavo sveika ta, dirbau ir puse etato, tačiau nie kad netinginiavau. O pensijos ne gaunu net tų 650 litų, gaunu tik 637. Dabar yra atiduodama dalis tik tiems, kuriems ji buvo nuim ta. O apie tuos, kurie ir taip labai nedaug gauna, niekas nepagalvo ja. Juk kainos parduotuvėje visiems vienodos. Jau ir dėl diabeto išmo kas atėmė. Ačiū Dievui, kad dar turiu vyrą, tai bendrai naudojame tuos pinigus. Žinau žmonių, ku rie, nuėję į parduotuvę, nieko ne gali nusipirkti. Kodėl mūsų valsty bė taip neteisingai žiūri į žmones? Kodėl jie nori, kad piliečiai visada ją keiktų? Irena
pareigūnai ją pamiršo. O gal prie saika, kuri visur garsiai skelbiama, svarbi ne visiems policijos parei gūnams? Gal jos paisoma tik tada, kada yra noras ar palankios aplin kybės? Aišku, aš suprantu, kad šiltoje mašinoje vakarą, kai sninga, pu čia šaltas vėjas, sėdėti kur kas ma
loniau nei sustoti, išlipti į lauką ir stumti iš pusnies neįgalų žmogų, sėdintį vežimėlyje. Jaunas vyras, kurį išstūmiau iš pusnies, man padėkojo. Nežinia, kas jam galėjo nutikti, jei visi būtų taip pasielgę, kaip garbingą unifor mą dėvintys pro šalį važiavę vyrai. Sigita A.
žmones reikia kreiptis pagarbiai. Visuomet į svetimą žmogų kreip davomės įprastu žodžiu „tamsta“. Dabar straipsnio autorė siūlo ge riau vartoti iš lenkų, rusų, baltaru sių kalbų atėjusį „jūs“, kuris iškart sukuria dar didesnę distanciją tarp pokalbio dalyvių. Kai dabar nuve dęs savo anūką į mokyklą, į mokyto ją kreipiausi „tamsta“, tai ši net pri
Noriu išsakyti savo nuomonę apie gydymo sistemą. Manau, kad gy dytojams ir visoms seselėms, o ypač tiems, kurie dirba priėmimo skyriuose, turėtų būti duoti griež ti nurodymai, jog negalima žmonių išleisti iš ligoninių naktį ar tamsiu paros metu. Kai taip elgiamasi, at sitinka visokių nelaimių. Užkliuvo „žiauriai“
Andriaus Deltuvos karikatūra
gėliui už du kalėdaičius. Turėjau 20 litų kupiūrą. Padaviau kunigui ir paprašiau dviejų kalėdaičių. Pa sakiau, kad kitokio pinigo neturiu. Kunigėlis pareiškė, kad čia yra au ka bažnyčiai, kalėdaičiai nėra par davinėjami.
Reikia paaiškinti gydytojams
Birutė
Tačiau nepasiūlė grąžos. Nepa siūlė ir daugiau kalėdaičių. Gal ki tiems metams būtų likę. Išėjau galvodama, kad nebuvo tie pinigai auka. Juk aukojant tu rėtų būti gera ir šviesu viduje. Kristina
Papiktino siūlomas kreipinys linko iš nuostabos, – žmonės užmiršo šitą žodį. Mūsų lietuvišką žodį, kurį mes turime puoselėti. Į tėvus, kitus artimus žmones visada reikia kreiptis žodžiu „tu“. Jeigu aš savo tėvui bū čiau pasakęs „jūs“, tai jis tikrai man būtų įkrėtęs į kailį. Juk mes esame ar timi žmonės, šeima. Niekaip negaliu sutikti su straipsnio autore. Skaitytojas
Mane papiktino per televiziją rodo mų projektų kalbančiųjų manieros. Dažniausiai nuliūdina „Lietuvos balsas“. Negana, kad beveik nie kas nedainuoja lietuviškai, tai dar ir teisėjai kalbėdami daro klaidų. Kaskart, kai jie komentuoja atlik tą kūrinį, bent vienas pasako, kad buvo padainuota „žiauriai“ gražiai, kad atlikėjo balsas „žiauriai“ geras. Aš žinau, kad gyvenimas yra žiau rus, bet ar reikia tokius apibūdini mus taikyti gražiems dalykams? Brigita
Pastebėjo šiukšlintoją
Pas mus priimta, kad žmonės di džiuojasi, jeigu turi kokį nors ypa tingą automobilio numerį. Prieš porą dienų Šilutės plente sutikau smagiai nusiteikusį vyriškį, besi nešantį numerius, kurio skaičiai buvo 001. Kitą dieną Šiaulių gat vėje pastebėjau greitai važiuojan tį automobilį, kurio numerio skai čiai irgi buvo 001. Automobilio savininkas net nestabtelėjo prie konteinerio. Iškišo ranką su mai šeliu pro langą ir išmetė tą mai šą šiukšlių. Aišku, nepataikė, tai tos šlumšt ir guli viduryje šaligat vio. Šiukšlintojas net nespustelėjęs stabdžių pedalo nurūko savais ke liais. Tai ponai su tokiais brangiais numeriais šitaip ir elgiasi. Jonas Parengė Radvilė Zinkevičiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
dėt i?
ti? Pa – Ginti? Saugo
Atgarsiai
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Rūpinasi tik dalimi pensininkų
B
uėmė mane pyktis, kai per skaičiau studentės Akvilės straipsnį „Geriau kreiptis „tu“ ar „jūs“?“ („Klaipėda“, 2013 12 11). Atsakydama į šį klausi mą studentė Akvilė yra neteisi. Pats esu jau pagyvenęs žmogus, nors ir nelabai senas, tačiau pri klausau vyresniųjų kartai. Anks čiau mus mokė, jog į svetimus
397 728
telefonas@kl.lt
Už kalėdaitį nulupo 10 litų
uvau pasipiktinusi, kai baž nyčioje už du kalėdaičius teko pakloti net 20 litų. Daugybę metų prie Ka lėdų stalo mes su mama laužiame kalėdaitį per pusę. Tik tokia ta mū sų negausi šeima, tačiau tradicijų laikomės ir Kūčių vakarą viena ki tai linkime ramybės. Šioms šventėms kalėdaičiu teko pasirūpinti man. Nužingsniavau į vieną Gargždų bažnyčią. Po mišių visi susirinkusieji nuskubėjo prie jauno kunigėlio, dalijusio kalėdai čius. Senyvos močiutės, skaičiuo jančios pinigėlius pustuštėje pi niginėje, paklausiau, kiek reikėtų paaukoti. Moterėlė piktokai tars telėjo, kad penkis litus davė kuni
karštas telefonas
reklamos skyrius: 397
711, 397 715
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –
Platinimo tarnyba: 397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
714
„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 704 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Evelina Zenkutė – e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Techninės redaktorės: Pasaulis: 8 655 26 930 Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, gruodžio 13, 2013
lietuva Saugos V.Landsbergį
P.Gražulis ves į Ukrainą
„Ne“ abortų draudimams
Seimo valdyba bendru sutari mu pasiūlė Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei teikti Sei mui konservatoriaus Andriaus Kubiliaus parengtą Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kuria numatoma Atkuriamo jo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (nuotr.) įtraukti į saugomų asmenų sąrašą.
Seimo valdyba gruodžio 14–16 d. į Ukrainą komandiruoja Seimo vicepirmininką liberalą Petrą Auštrevičių, Darbo partijos at stovus Sergejų Ursulą, Rai mundą Paliuką, „Tvarkos ir tei singumo“ narį Petrą Gražulį, socialdemokratą Domą Pet rulį, konservatorius Kazį Star kevičių ir Emanuelį Zingerį.
Seimo socialdemokratai ne pritaria abortų uždraudimui. Frakcijos atstovai vakar pa reiškė smerkiantys „populis tinių jėgų siekius priimti reg resyvų nėštumo nutraukimo draudimo įstatymą ir primes ti vienos siauros grupės „mo ralinį“ požiūrį į moters apsi sprendimą visai visuomenei“.
Biudžetui pritarta be kliūčių
Nors opozicija ir priešinosi, kitų metų biudžetas vakar buvo priimtas gan leng vai. Deja, neįtrauktas ir opozicijos siūly mas pažadėti planą viršijančias pajamas skirti pensijoms kompensuoti, tad pensi ninkams teks patikėti Vyriausybės gar bės žodžiu. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Pasigedo jautrumo
Opozicijos balsų vakar nepakako kitų metų valstybės ir savivaldy bių biudžeto projektui sužlugdyti – iš 127 posėdyje dalyvavusių Seimo narių už biudžeto priėmimą balsa vo 81, prieš jį – 32, susilaikė 14 par lamentarų. Opoziciniai liberalai ir konserva toriai kritikavo biudžetą dėl jų pačių jau anksčiau minėtų priežasčių, t. y. kad neatsižvelgta į kai kuriuos opo zicijos siūlymus, taip pat dėl to, kad biudžeto projektas pateikiamas per vėlai, kad biudžete per mažai „socia linio jautrumo“, kad nuspręsta di
940 mln. litų
– tiek kitų metų biudžeto išlaidos viršys planuojamas pajamas.
dinti algas valdininkams. Liberalams kliuvo ir per mažos numatytos vals tybinių įmonių dividendų sumos. „Mes padarėme aritmetinį biud žetą, bet sisteminiu požiūriu nepa judėjome į priekį“, – dėstė liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glavec kas, praėjusią Seimo kadenciją vado vavęs Biudžeto ir finansų komitetui. Premjeras Algirdas Butkevičius aiškino, kad tai, ką opozicija vadi na socialiniu jautrumu, valstybės neišgelbės. „Jeigu buvo daug kal bama apie socialinį jautrumą, gal kai kas mano, kad galima su socia linėmis išmokomis sukurti gerovės valstybę. Šitos koalicijos ir šitos Vyriausybės tikslas yra didinti bei gerinti užimtumą, darbo pajamas ir mažiau kalbėti apie socialinių iš mokų augimą“, – sakė premjeras. Smūgis Valdovų rūmams
Seimo dauguma vakar nepritarė vi siems parlamentarų pasiūlymams, kurių nepalaikė Vyriausybė (dau giausia tai buvo parlamentarų no rai vienaip ar kitaip padėti savo rin kimų apygardoms), išskyrus Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio pasiūlyto dalyko: Valdovų rūmams atstatyti nuspręsta atskira biudžeto eilute neskirti 13 mln. litų, o įtrauk
Lietuvė I.Tobias pravirko Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) vakar prisiekusi ir Lietuvos pilie tybę gavusi ledo čiuožėja Isabella Tobias šį įvykį pasitiko džiaugsmo ašaromis.
Amerikietė I.Tobias, kuriai Da lia Grybauskaitė išimties tvarka gruodžio 2 d. suteikė Lietuvos pi lietybę, vakar dar kartą džiaugėsi, kad galės kartu su šokių partneriu Deividu Stagniūnu atstovauti Lie tuvai Sočio olimpinėse žaidynėse Rusijoje. Vos ištarusi priesaikos žodžius, I.Tobias sunkiai tramdė ašaras. Pir masis pasveikinti savo šokių par tnerės pripuolė D.Stagniūnas, mi nistras Dailis Alfonsas Barakauskas jai įteikė gėlių puokštę ir suvenyrą iš gintaro.
Netrukus ji nuvyko į prezi dentūrą, ten susitiko su D.Gry bauskaite. „Tai padeda man įgy vendinti svajonę, kurią turiu visą gyvenimą, bet tai reiškia daugiau nei tik tai. Man garbė prisijung ti prie šalies ir man garbė, kad ša lis norėjo manęs kaip pilietės. Tai graži šalis, puikūs žmonės, sena is torija, nuostabi kultūra, nuostabus maistas. Žinoma, tai ne tik spor tas“, – žurnalistams po susitikimo su Prezidente sakė sportininkė. Ji sakė iš Prezidentės išgirdu si nuraminančius žodžius – la bai nesijaudinti dėl rezultatų. Pati čiuožėja tvirtina, kad jų pora, pa sauliniame reitinge užimanti 17-ą vietą, Sočio olimpiadoje galėtų pa tekti į dešimtuką. „Klaipėdos“, BNS inf.
Ramybė: biudžetas, atmetus opozicijos priekaištus, priimtas gan lengvai – valdantieji vakar Seimo salėje
turėjo net 10 balsų rezervą.
ti šią sumą į Kultūros ministerijai skiriamas dotacijas. Seimas patikė jo V.Gapšio argumentu, esą tai leis Kultūros ministerijai pačiai spręs ti, kam teikti prioritetą. Netiko tonas
Daugiausia diskusijų sulaukė Jurgio Razmos konservatorių vardu pateik tas siūlymas įsipareigoti visas planą viršijančias kitų metų pajamas skir ti per krizę sumažintoms pensijoms kompensuoti. Pasak J.Razmos, jis galėjęs numatyti ir konkrečią sumą, kiek pinigų reikės, bet siūlymą su švelnino, – pensijas būtų įsipareigo ta kompensuoti tik tuomet, jei biud žete atsirastų neplanuotų pajamų. Į šį parlamentaro siūlymą finansų ministras Rimantas Šadžius surea gavo gan keistai – jis pareiškė, kad pasiūlymas jam nepatinka ir dėl parlamentaro tono.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Man nepatinka tonas, kuriuo tai pristatyta, nes kalbama apie jū sų Vyriausybės įvykdytą pensijų su mažinimą. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą negalima nurodyti atvirų pozicijų, reikia nurodyti konkrečią sumą litais. Seimas yra nusiuntęs Vyriausybei labai rimtą politinį sig nalą ir susieja su spartesne ekonomi ne veikla bei Seimo nustatytais ter minais. Tad Vyriausybė tikrai priims sprendimą. Ir tai ne dėl to, kad kas nors nenorėtų kompensuoti atimtų, nusavintų pensijų“, – pasitikėti Vy riausybės žodžiu, o ne raštišku įsipa reigojimu ragino finansų ministras. Posėdis užstrigo
Loretai Graužinienei pareiškus, kad J.Razmos pataisa nepriimta, Sei mas įsivėlė į diskusijas ir dėl pro cedūrų: opozicija tvirtino, kad 60 balsų už pakako (pagal Seimo sta
tutą, jei tik pasiūlymas reikalauja konkrečių išlaidų biudžete, reikia 71 Seimo nario balso už, o J.Razmos siūlyme jokia reikiamų pinigų su ma esą nebuvo nurodyta). Valdan tieji tvirtino, kad bet kuriam siūly mui, kuriam nepritarė Vyriausybė, pagal įstatymus reikia bent pusės Seimo narių balsų. Tad kilo dile ma, ar pagal Seimo statutą nerei kia perbalsuoti, – tam išsiaiškinti prireikė net 10 minučių pertraukos. L.Graužinienė galų gale, pasikon sultavusi su frakcijomis, dar kartą konstatavo, kad bet kuriuos siūly mus dėl biudžeto reikėtų traktuo ti kaip reikalaujančius pinigų, taigi reikia 71 balso, vadinasi, pasiūly mas nepriimtas. Kitų metų biudžeto pajamos sieks 26,093 mlrd. litų, asignavimai – 27,033 mlrd. litų, ES ir kitos tarptau tinės paramos lėšos – 7,4 mlrd. litų.
8
penktadienis, gruodžio 13, 2013
užribis
Veterinaras slėpė pajamas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino at vejį, kai veterinarijos paslaugas teikianti Klaipėdos įmonė neaps kaitė ir nedeklaravo apie pusę mi lijono litų pajamų. Rado slaptą suvestinę
Patikrinimo metu direktoriaus asmeniniame kompiuteryje ras ta „juodoji“ duomenų suvestinė. Rasti duomenys parodė, kad įmo nė atskirais 2008–2012 metų lai kotarpiais galėjo slėpti net iki 75 proc. gautų pajamų. Tokiais atvejais mokesčių mokė tojai neišvengiamai sulaukia griež čiausių kontrolės priemonių ir tei sės aktuose numatytų sankcijų. Šią įmonę nuspręsta patikrin ti vykdant projektą „Balti cha latai“, kai mokesčių administra toriui kilo įtarimų, kad įmonėje galimai neapskaitomos visos gau tos pajamos. Pagal pateiktas 2008–2012 m. ataskaitas, bendrovė tik pastaruo sius trejus metus turėjo nežymaus pelno, o ankstesniais metais dir bo nuostolingai – pelno mokesčio per tuos metus į valstybės biudžetą įmonė iš viso sumokėjo vos pustre čio tūkstančio litų. Klaipėdos AVMI specialistai, bendradarbiaudami su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klai pėdos apygardos valdybos parei gūnais, patikrinimo metu įmonė je aptiko neofic ialią apskaitą, kurią išanalizavus paaiškėjo, kad įmonės deklaracijose nurodyta pajamų su
ma turėjo būti daugiau nei 2,5 kar to, o mokėtina pelno mokesčio su ma – net 33 kartus didesnė. Tai, kad dalis bendrovės paja mų nuolat likdavo neapskaityta, patvirtino ir klientų paaiškinimai – dauguma jų negalėjo patvirtinti gavę kasos kvitą ar kitą sumokėji mą patvirtinantį dokumentą. Puolė deklaruoti
Įmonės vadovas iš pradžių ban dė tikinti, jog kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, gyvūnų vakcinaciją ir sterilizaciją, teikė už savikainą, o kitoms taikė iki 50 proc. siekian čias nuolaidas, be to, esą siekda mas konkurencingumo nustatė mažus paslaugų įkainius. Supratęs, kad tokie argumentai mokesčių administratoriaus neį tikino ir vengdamas griežtų san kcijų, dar patikrinimui nesibaigus suskubo papildomai deklaruoti stebinamai dideles sumas – dek laruota per 470 tūkst. litų papildo mų pajamų, apie 81 tūkst. papildo mai mokėtino pelno mokesčio bei per 113 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio. Gresia sankcijos
Pasak Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės Gražinos Rimkienės, mokesčių administra torius turi įvairių galimybių, kaip mokesčius apskaičiuoti netiesio giniais vertinimo metodais ar at kurti tikrąsias vykdytų sandorių aplinkybes.
Įamžino: tai, jog policijos pareigūnė kelyje elgėsi neetiškai, klaipėdiečiui pavyko įrodyti tik todėl, kad ją nu
filmavo.
Prieš pareigūnę – telefonu Klaipėdos apskrities Vyriausiajame policijos komisariate nuo birželio pabaigos stringa tyrimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Paaiškėjo, kad bylą iš uostamiesčio teko persiųsti į Klaipėdos rajono komisariatą, nes viena skandalingos istorijos dalyvių – Kelių policijos pareigūnė.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
„Klaipėdos“ inf.
Pasipainiojo duobė?
Mašiną sustabdė gulbė
Smūgis: automobilio langą išmušė apie 10 kilogramų sveriantis suaugęs
paukštis. Gintaro Vaičekausko („Balticum TV“ laida „Reidas“) nuotr.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdiečių pora pateko į keistą eismo įvykį, kurio kaltininke ta po gulbė. Vakar į Šiaurės prospek tu važiavusios mašinos „Renault Scenic“ priekinį stiklą staiga tren kėsi gulbė.
Paukštis pakilo prieš pat automo bilį ir tiesiu taikymu taranavo ma šinos priekinį stiklą. Prieš eismą skridusi gulbė vi siškai sugadino mašinos stik lą. Paukštis pataikė į keleivio pu
sę. Tik per laimingą atsitiktinumą niekas per įvykį nenukentėjo. Klaipėdiečiai patyrė šoką, tačiau policijos į įvykio vietą nekvietė. Automobilį porai teks remon tuoti iš savo lėšų, nes mašina nė ra drausta kasko draudimu. Spėjama, kad ilgakaklė galėjo pa kilti iš šalimais esančio tvenkinio, kuriame miestiečiai matydavo pe rinčias gulbes. Paukščių ir anksčiau yra pasirodę šiame kelyje, tiesa, pės čiomis, su visa vada už nugaros. Tačiau važiuojantį automobi lį sparnuotis taip atakavo pirmą kartą.
Vytauto Petriko fotomontažas
Incidentas, į kurį įsivėlė laikinai Kelių policijos biuro vyresniosios tyrėjos pareigas einanti klaipėdie tė, nutiko birželio 27-ąją 20.35 val. Konfliktas tarp pareigūnės, ku ri vairavo „Peugeot 607“ ir 33 me tų klaipėdiečio verslininko, kuris vairavo „Peugeot Boxer“ kilo Pi lies gatvėje. Teigiama, kad mikroautobuso „Peugeot Boxer“ vairuotojas, va žiuodamas Pilies gatve, pirmą ja eismo juosta vairavo pavojingai ir neva ėmė stumti Kelių policijos pareigūnės vairuojamą „Peugeot 607“ į priešpriešinę eismo juostą. Nors automobiliai per incidentą nesusilietė, moteris teigė, kad bu vo priversta sudėtingai manevruo ti, kad išvengtų susidūrimo su ki tais automobiliais. Pats „Peugeot Boxer“ mašinos vairuotojas vėliau aiškino, kad jis tiesiog apvažiavo kelio duobę ir piktų kėslų prieš dailiosios lyties atstovę neturėjo. Įrašė pareigūnės retoriką
Tačiau 37-erių „Peugeot 607“ vai ruotoja neatlyžo po tokio manevro ir pasivijusi užblokavo kelią mik roautobusui. Tai papiktino jauną verslininką. Tarp dviejų vairuotojų kilo žodinis konfliktas. Šaltinių teigimu, autobusiuko vairuotojas iš karto išgirdo, kad reikalą turi su policijos pareigū ne ir jam toks manevravimas vei kiausiai atsirūgs. Tačiau vyriškis nenusileido ir, išsitraukęs mobi
lųjį telefoną, ėmė filmuoti situa ciją. Esą tai tik dar labiau įsiutino moteriškę. Kol abu vairuotojai aiškinosi santykius, ties Pilies ir Daržų gat vių sankryža juos stebėjo būrelis jaunuolių. Nors į įvykio vietą bu vo iškviesti patruliai, kurie ir tu
Ar pareigūnė bus nu bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, paaiškės mėnesio pa baigoje.
rėjo išspręsti vairuotojų konfliktą, tačiau abi jo pusės nesulaukė pa reigūnų, sėdo į mašinas ir išvažia vo savais keliais. Medžiagą persiuntė
Istorija prisiminta, kai į polici ją skundą parašė viena konflik to pusių. Kelių policijos biuras nesiėmė aiškintis, kas ir kokias kelių eismo taisykles pažeidė. Tam, kad nebū tų daroma įtaka tyrimui, medžiaga perduota Klaipėdos rajono polici jos komisariatui. Tačiau tai gali būti ne pabaiga. Pasigirdo pageidavimų medžiagą perduoti Policijos departamentui, kad šis pavestų tyrimą atlikti Kau no arba Vilniaus policijai. Klaipėdos rajono komisariato laikinai Kelių policijos poskyriui vadovaujantis Gediminas Petruši nas tikino, kad abu konflikto daly viai ne itin noriai talkina tyrimui. „Tai viena, tai kita pusė vis nega
li atvykti į apklausas. Tikimės, kad kitą savaitę atvyks mikroautobuso vairuotojas. Atsirado ir vienas liu dininkas, kuris teigia matęs konf liktą“, – tikino G.Petrušinas. Šiuo metu tyrimas įstrigęs ties pirminiu konflikto tašku – stūmė ar nestūmė pareigūnės automobilį mikroautobusas. „Kamerų šioje gatvėje nėra. Pra šėme atsiliepti liudininkus. Parei gūnė važiavo su mama. Prašėme ją atvykti į komisariatą, tačiau žmo gus nerado laiko. Kitas vairuotojas taip pat važiavo su keleiviu, kuris neatvyko liudyti. Panašu, kad ne norima bendradarbiauti“, – sakė tyrimą atliekantis pareigūnas. Pažeidė etikos kodeksą
Chuliganiškas vairavimas, suke liant pavojingą situaciją, užtrau kia baudą nuo 1 iki 2 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemo nes atėmimu 1–2 metams. Tai, kaip konfliktinėje situacijo je elgėsi policijos pareigūnė, turėjo įvertinti Vidaus tyrimų poskyris. „Mes tyrimą atlikome. Tai, kas buvo pateikta filmuotoje medžia goje, mes įvertinome. Pati pareigū nė pripažino, kad vairuodama au tomobilį, užblokavo kitą transporto priemonę, prisistatė ir parodė pa žymėjimą. Ji pripažino, kad bend ravo nemandagiai ir neetiškai“, – tikino Vidaus tyrimų poskyrio vedėjas Gediminas Savickas. Už Policijos etikos kodekso pažei dimą pareigūnei skirtas įspėjimas. Tačiau ar pareigūnė bus nubausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, paaiškės mėnesio pabaigoje. Neat metama, kad sankcijų gali sulaukti abu konflikto dalyviai.
9
penktadienis, gruodžio 13, 2013
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
gidas
G.Verdi prieš R.Wagnerį: po 200 metų Pasaulio operos teatrams minint jubiliejinius Richardo Wagnerio ir Giuseppe’s Verdi metus – kompozitorių 200-ąsias gimimo metines – šiai sukakčiai skirti renginiai neaplenks ir Klaipėdos.
Garsiausi G.Verdi kūriniai – operos „Rigoletas“, „Trubadūras“, „Traviata“, „Likimo galia“, „Aida“, „Sicilijos mišparai“, „Don Carlos“, „Nabukas“ ir kiti – anuomet kritikų buvo peikiami dėl perdėto melodramiškumo, pataikavimo „prastam“ publikos skoniui. Vis dėlto G.Verdi šedevrais scenoje yra žavėjęsi nepalyginamai daugiau žiūrovų nei bet kuriuo kitu R.Wagnerio kūriniu. Praėjus 200 metų po kompozitorių gimimo galima būtų manyti, jog priešiškumas išblėso. Tačiau pasaulio žiniasklaidoje nuvilnijusios diskusijos dėl Milano „Teatro alla Scala“ vadovybės sprendimo naująjį sezoną pradėti R.Wagnerio „Lohengrinu“, o ne italų tautinio herojaus G.Verdi operos premjera, parodė, jog ir dabar G.Verdi ir R.Wagneris vis dar gali atsidurti skirtingose barikadų pusėse.
Modestas Barkauskas:
Turėdami galimybę R.Wagnerio muziką atlikti Lietuvoje, mes visuomet sakome „galbūt“. O G.Verdi operos vis dar statomos ir rodomos dažniau nei bet kurio kito šio žanro kompozitoriaus. Jovita Navickaitė Nepaprastas ir paprastas
Jau rytoj, gruodžio 14 d. 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras klausytojus pakvies į koncertą, kuriame dviejų romantinės operos genijų muziką atliks Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, teatro bei kviestiniai solistai ir du Klaipėdos chorai. Vieni didžiausių antagonistų
G.Verdi ir R.Wagneris – du ryškiausi savo laikmečio operos kompozitoriai – gimė tais pačiais 1813 m., tiesa, skirtingose Europos pusėse. G.Verdi – spalio 10 d. Italijos Buseto miestelyje, R.Wagneris – gegužės 22 d. Leipcige, Vokietijoje. Niekuomet taip ir nesusitikę, tačiau iki smulkmenų vienas kito kūrybą išanalizavę operos gigantai, muzikos istorijoje buvo vieni didžiausių antagonistų, simbolizavusių skirtingas meno formas, pasaulėžiūras ir žmogiškos prigimties puses. Amžininkų teigimu, R.Wagneris buvo tikra romantizmo epochos meno žvaigždė – įžūli, gašli, arogantiška, veidmainiška ir savanaudiška. Tačiau jo genialumo paneigti nesiimtų niekas. Atkaklus ir
Laikas: dirigento M.Barkausko teigimu, svarbiausius ir gražiausius G.Verdi bei R.Wagnerio kūrinius būtent
dabar, kai minimos šių kompozitorių gimimo 200-osios metinės, privalu eksponuoti, eksploatuoti bei pristatyti Klaipėdos publikai. Asmeninio archyvo nuotr.
užsispyręs jis sugebėjo realizuoti savo svajonių operą – kelis menus sujungiantį estetinį vyksmą, operos žanrą perkeliantį į neregėtas aukštumas. R.Wagnerio 10 iš 13 sukurtų operų vertinamos kaip didžiausi kūrybiniai operos žanro atradimai. Tarp jų – „Skrajojantis Olandas“, „Tanhoizeris“, „Lohengrinas“, „Tristanas ir Izolda“, keturių operų ciklas „Nybelungų žiedas“ („Reino auksas“, „Valkirija“, „Zygfrydas“ ir „Dievų žuvimas“) bei kitos. Ir
nors pats kompozitorius buvo vertinamas dviprasmiškai (ypač dėl jo atvirai demonstruoto antisemitizmo), jis atvėrė naujus operos kaip teatrinio kūrinio horizontus, ir muzikos raida po R.Wagnerio negrįžtamai pasikeitė. Nors laikomas savamoksliu
O G.Verdi operos stilius, kuriame aistringa ekspresija ištirpo muzikos lyrikoje, tapo bene genialiausiu itališkos operos tradicijų įprasminimu.
Nepaisant tragiškų asmeninio gyvenimo vingių (vienas po kito mirė dukra ir sūnus, o vėliau ir pirmoji žmona), G.Verdi kūrybinė evoliucija skleidėsi visus 50 jo karjeros metų. Milžinišku produktyvumu pasižymėjęs kompozitorius sukūrė 29 operas, kurių didžioji dalis šiandien puikuojasi kone visų pasaulio operos teatrų repertuaruose. Paradoksaliausia tai, jog biografų G.Verdi laikomas savamoksliu – į Milano muzikos konservatoriją jis taip ir nebuvo priimtas dėl „talento stokos“.
– Ar įmanoma atsakyti į klausimą, kuris iš jų buvo geresnis kompozitorius? – paklausėme koncerto sumanytoją dirigentą Modestą Barkauską. – R.Wagneris ir G.Verdi buvo be galo skirtingi, tačiau juos siejo ir tam tikri bendrumai. Wagneris manė, jog opera turi būti muzikinė drama. Todėl jo operoms būdingas ištisinis vystymasis ir begaliniai horizontai. Sakoma, jog 10 minučių R.Wagnerio muzikos atitinka 10 gyvenimo metų. Joje nėra laiko ar vietos sąvokų – vyksmas apipinamas legendomis, sagomis, neapibrėžtais simboliais. Ne veltui Wagneris svajojo apie sceną savo operinėms misterijoms atlikti, ir jo troškimas išsipildė kartu su Bairoito teatro atsiradimu, kuris, kaip ir pats kompozitorius, buvo nepaprastas. Pagal tam tikrus sistemos taškus, architektūrinius planus sukurtame teatre orkestras groja po scena, taip sukurdamas žodžiais sunkiai nusakomą Wagnerio operų skambesį.
12
10
penktadienis, gruodžio 13, 2013
pramogų gidas Pristatys debiutinį romaną
I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje šiandien vyks buvusios klaipėdietės, dabar gyvenančios Hamburge, Jolitos KraniauskaitėsHerlyn (nuotr.) romano „Trys mano vieninteliai“ pristatymas ir susitikimas su autore. Jos debiutinę knygą ką tik išleido „Alma Littera“ leidykla. Romanas veda į 1994-ųjų Klaipėdą, kai užsieniečiai „atrado“ Lietuvą ir jos moteris, o lietuvės – pasaulį. Jauna klaipėdietė Kamilė ilgisi ir ieško tikros meilės. Dėl šio jausmo ji pasiruošusi nerti į gyvenimo sūkurius. Taip kartu su Kamile knyga nukelia į Graikijos salas, Rio karnavalą ir net už poliarinio rato... KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Gruodžio 13 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Apeirono teatre – „Uroboras“
Šįvakar jaunatviškas klaipėdiečių Apeirono teatras rodys premjerą – dviejų dalių interaktyvų spektaklį-žaidimą žiūrovams nuo 16-os metų „Uroboras“. Anot jo režisierės Eglės Kazickaitės, tai šių dienų egzistencijos žaidimas, kurį žaidžiame kiekvienas iš mūsų. Spektaklyje pagrindiniai žaidėjai – trys pasiklydę žmonės, kuriems užtrenktos durys. Trys žmonės, kuriems pasakyta: „Tarp jūsų yra priešas“. Trys žmonės, ieškantys išėjimo iš ten, kur kiekvienas atsiduriame vos gimę. Vaidina Gerda Surgautaitė, Pranciškus Megelinskas, Kornelija Krasilnikovaitė ir Greta Kazlauskaitė. KUR? Apeirono teatre (Turgaus g. 16 / Tiltų g. 12). KADA? Gruodžio 13 d. 19 val. KAINA? 20, 15 Lt. Bilietus galima įsigyti prieš spektaklį.
„Salve Musica“: gitaros ir tai, kas draudžiama Klaipėdos koncertų salėje vykstantis šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“ publiką šįvakar intriguos klasikos ir roko dvikova, o kitą savaitę klausytojų širdis virpins Baltijos gitarų kvarteto naujausia programa.
Klasikos ir roko dvikova
Keturiese: I.Prudnikovaitė, F.Zakrevskis, J.Milius ir T.Varnagiris metė
iššūkį tam, kas muzikoje yra draudžiama.
Tai, kas draudžiama, visada intriguoja. „Salve Musica“ šiam vakarui paruošė ypatingą intrigą – pakvietė „Klasikinę kontrabandą“. Šioje programoje bus sulaužytos visos ne vieną dešimtmetį ir net šimtmetį formuotos, puoselėtos muzikos taisyklės bei mestas iššūkis tam, kas yra draudžiama. Operos solistės Ievos Prudnikovaitės ir roko atlikėjo Jeronimo Miliaus muzikiniai keliai susikirto prieš penkerius metus, ir nuo tada jie palaiko netoleruotiną ir visiškai nepateisinamą muzikinę draugystę. Negana to, užverbavę įtartinai paslankų, tiek klasiką, tiek džiazą grojantį pianistą Feliksą Zakrevskį, jie įtikino prisijungti ir gitaros bei mušamųjų virtuozus Tomą Varnagirį bei Martyną Lukoševičių, kurie akivaizdžiai reiškia simpatiją roko muzikai. Žavusis mecosopranas I.Prudnikovaitė jau keletą metų yra Vokietijos Eseno Aalto operos teatro solistė, sulaukianti įvairių kūrybinių pasiūlymų ir Lietuvoje. Ji yra atlikusi Carmen vaidmenį to pa-
ties pavadinimo G.Bizet operoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, už kurį pelnė „Operos Švyturį“, dainavo „bohemiečių“ (dabar „Vilnius City Opera“) trupės pastatytose operose W.A.Mozarto „Užburtoji fleita“ ir P.Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, atlieka įvairias koncertines programas.
Būkite budrūs, tai nelegalu ir tai gali patikti. J.Milius dainininko karjerą pradėjo kaip metalo grupės „Soul Stealer“ vokalistas. Publikai jis tapo žinomas po to, kai 2008-aisiais atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse Serbijoje. Atlikėjas yra populiarių TV projektų „Triumfo arka“, „Auksinis balsas“, „Romeo ir Džuljeta“ dalyvis, sukūrė vaidmenis miuzikluose „Paryžiaus katedra“, „Svynis Todas“, „Jėzus Kristus superžvaigždė“, dainavo Dalios Ibelhauptaitės elektroninės operos projekte „XYZ“. „Klasikinė kontrabanda“ – tai ne pirmas I.Prudnikovaitės ir J.Miliaus kontrastingo vokalinio dueto muzikinis eksperimentas. „Mums norėjosi ko nors tokio... Naujesnio ir įdomesnio. Be to, su Ieva jau seniai norėjome surengti netradicinį koncertą ir patys kurti, ne tiesiog perdaryti kūrinius. Žinoma, reikėjo padaryti taip, kad ir mums patiems patiktų, ir klausytojus pradžiugintų“, – viename interviu pasakojo J.Milius. „Klasikinės kontrabandos“ programoje „draudžiamai“ suskambės J.S.Bacho, A.Vivaldi, M.Musorgskio, E.Satie, G.Bizet, taip pat grupės „Queen“, Stingo, B.Idolo ir kitų autorių kūriniai. Šįvakar 18 val. Klaipėdos koncertų salės scenoje – klasikos ir roko dvikova už publikos simpatijas. „Būkite budrūs, tai nelegalu ir tai gali patikti“, – perspėjo atlikėjai. Virpins klausytojų širdis
Gitaristai: Baltijos gitarų kvarteto nariai groja specialiai jiems žymaus ispanų meistro Manuelio Contrera-
so pagamintomis gitaromis.
Kitą savaitę festivalyje „Salve Musica“ viešės Baltijos gitarų kvartetas, pristatysiantis savo naujausią kom-
paktinę plokštelę. Kvarteto muzikavimas publikai visada suteikia daug malonių ir įsimintinų akimirkų. Tikėtina, kad tokia bus ir pastaroji ansamblio programa „Tradición nuevo: naujoji tradicija“. Baltijos gitarų kvartete groja įvairių konkursų laureatai lietuviai Zigmas Čepulėnas, Saulius S.Lipčius, Sergejus Krinicinas ir belgas Chrisas Ruebensas. Gitaristai turi platų gerbėjų būrį tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, kur yra pristatomi kaip lyderiaujantis šio žanro kolektyvas Baltijos šalyse. Kvartetas koncertavo daugelyje Europos ir Azijos šalių, žymiose koncertų salėse. Šiemet ansamblis surengė koncertų turą Kinijoje ir buvo pakviestas vėl ten sugrįžti. Pasak atlikėjų, šalyje, kurioje visose srityse vyrauja didžiulė konkurencija ir aukščiausi reikalavimai, tai tikrai aukštas įvertinimas. Koncerto programa „Tradición nuevo: naujoji tradicija“ pavadinta pagal Kanadoje gyvenančio gitaristo ir kompozitoriaus, didelio A.Piazzollos muzikos gerbėjo P.Roux kūrinį „Concerto Tradiciónuevo“. Kompozitorius, išgirdęs, kaip šį kūrinį kvartetas atlieka su orkestru, pasiūlė pagroti aranžuotę keturioms gitaroms. Pasak atlikėjų, ši kompozicija puikiai atspindi jų naujosios kompaktinės plokštelės sumanymą – naująją tradiciją. Programoje skambės ir trys kvarteto nario Ch.Ruebenso kompozicijos: „Fenestrae“ (lot., liet. „Langai“), improvizacinė istorija apie gražiąją čigonę „Gitana Linda“ ir publikos pamėgta „Summer dance“ (angl., liet. „Vasaros šokis“). Bus atlikti ir tango meistro A.Piazzollos kūriniai „Adios Nonino“ ir „Invierno Porteño“, tarp kurių kontrastingai suskambės pasaulyje pirmą kartą keturiomis klasikinėmis gitaromis atliekama A.Schnittke‘s „Gogolio siuita“. Kūrinį aranžavusiam Z.Čepulėnui teko ne tik įsigilinti į A.Schnittke’s komponavimo stilių, perklausyti nemažai įrašų, bet ir dar kartą paskaityti žymiuosius N.Gogolio literatūros veikalus. Kaip tai skamba, bus galima išgirsti koncerte gruodžio 17 d. 18 val. „Klaipėdos“ inf.
11
penktadienis, gruodžio 13, 2013
pramogų gidas R.Kazlas: „Kur dingot jūs..?“
Ar seniai girdėjote populiarų aktorių Rolandą Kazlą skaitantį poeziją? Jis ir tai daro meistriškai! O dabar, metams besibaigiant, siūlo prisiminti „Metus“ koncerte „Kur dingot jūs..?“, dedikuotame poeto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Jame R.Kazlas pasirodys su varinių pučiamųjų kvintetu „Dūdūva“: Laurynu Lape, Eugenijumi Korablikovu (trimitai), Indre Kulesevičiene (valtorna), Albinu Gražuliu (trombonas) ir Sergejumi Kirsenka (tūba). Skambės fragmentai iš K.Donelaičio poemos „Metai“ bei J.S.Bacho, J.Naujalio, J.Gudavičiaus muzika. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Gruodžio 16 d. 19 val. KAINA? 24–44 Lt. Bilietus platina „Tiketa“.
Atveš „auksinį“ spektaklį
Pasitikdami didžiąsias metų šventes, Žvejų rūmai kviečia į išskirtinį renginį: čia Lietuvos rusų dramos teatras atveš dviejų dalių muzikinį spektaklį „Eglutė pas Ivanovus“, pelniusį net keturis Auksinius scenos kryžius. Jais apdovanoti spektaklio režisierius Jonas Vaitkus, dailininkas Jonas Arčikauskas, kompozitorius Algirdas Martinaitis ir pagrindinio vaidmens atlikėjas – aktorius Valentinas Novopolskis. Absurdisto A.Vvedenskio „Eglutėje pas Ivanovus“ (rusų kalba su lietuviškais titrais) vaidina ir dainuoja net pusšimtis aktorių, kuriems scenoje vadovauja dirigentas Vytautas Lukočius. KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Gruodžio 17 d. 18 val. KAINA? 40–60 Lt, bilietai – Žvejų rūmų kasoje ir „Tiketoje“.
„Sakmės apie Baltiją“ – įkvėptos kūrybinės bičiulystės Šiandien 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma šiuolaikinio meno paroda „Sakmės apie Baltiją“ („Telling the Baltic“).
Ji tiesiogiai ir simboliškai apibendrins įstaigos drauge su partneriais vykdomą veiklą: parodoje bus pristatyti 20-ies menininkų bei jų duetų iš Baltijos jūros skalaujamų šalių darbai, įkvėpti tarptautinio bendradarbiavimo projekto. Šiuolaikinio meno projekto „Sakmės apie Baltiją“ ištakos – kolektyvinę sąmonę imituojantis istorijų bankas, sukurtas istorijų rinkėjų iš projekte dalyvaujančių šalių. Tai Baltijos jūros kaimynystėje gyvenančių ir dirbančių žmonių: nuo žvejų iki laivų mechanikų, nuo archeologų iki dokininkų – interviu, pasakojimai, garsai, vaizdai, prisiminimai ir dabarties įspūdžiai, kurie tapo atspirtimi projekte dalyvaujantiems menininkams. Tradiciniai marinistiniai peizažai užleidžia vietą foto- bei videoinstaliacijoms,
dokumentacijai, performansams, objektams ir kt. Parodoje bus pristatyti rusų menininkų Danilo Akimovo, Olego Blyablyaso, Aleksejaus Čebykino, Aleksandro Liubino ir Vasilijaus Kolesniko, Konstantino Traščenkovo, Antono Zabrodino, švedų Johano Thurfjellio, Annos Brag, Astridos Göransson, danų Henriko Lundo Jörgenseno, lietuvio Gintaro Makarevičiaus, lenkų Łukaszo Szałankiewicziaus, Patrycjos Orzechowskos, Annos Steller, Agnieszkos Wołodźko, Iwonos Zając, Annos Zaradny ir Szymono Rogińskio, Mareko Zygmunto, vokiečių Paetricko Schmidto, Michaelo Soltau darbai. Parodos kuratorės yra švedė Torun Ekstrand, rusė Elena Tsvetajeva ir lenkė A.Wołodźko. Parodą, kuri jau buvo pristatyta Lenkijoje bei Rusijoje, parengė Gdansko šiuolaikinių menų centras „Łaznia“ ir Kaliningrado nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyrius, vykdantys projektą „Pažink svetimšalį“. Paroda KKKC veiks iki 2014 m. sausio 19 d. „Klaipėdos“ inf.
Kitaip: tradiciniai marinistiniai peizažai šioje parodoje užleis vietą ins-
taliacijoms, dokumentacijai, objektams.
KKKC nuotr.
Kalėdinis: šokio žaidimas-spektaklis „Baltoji lopšinė“ apie tai, kaip Zuikutis iš kasdienybės keliauja į sapnų
ir svajonių pasaulį, kaip sutinka pasiilgtą mamą... Vytauto Petriko ir Astos Esu / „Padi Dapi Fish“ archyvo nuotr.
Šokio premjera – mažiesiems Artėjančių didžiųjų žiemos švenčių įkvėptas klaipėdiečių šokio teatras „Padi Dapi Fish“ 5–10 metų žiūrovus rytoj kviečia paklajoti premjerinio spektaklio-žaidimo „Baltoji lopšinė“ labirintais.
Ten publika sutiks keturis veikėjus: mažąjį Zuikutį (aktyvų, kartais nenuoramą, bet labai jautrų ir nuoširdų padarą), močiutę Karvę (gerą, mylinčią, labai rūpestingą bei daug pieno gaminančią globėją), kaimynę Antį (aktyvią, teisingą ir viską geriausiai išmanančią patarėją) ir mamą Zuikę, su kuria susitikti mažasis Zuikutis gali tik sapnuose ar vaizduotėje. Kaip paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčių priversti nuolat leisti ilgas valandas darbe ar net išvykti iš gimtosios šalies, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys?... Juk nesvarbu, kiek mums metų, kokia mūsų socialinė padėtis ar lytis – kiekvienas trokštame dėmesio, šilumos, artumo bei būti suprasti.
Šokio žaidimas-spektaklis vaikams „Baltoji lopšinė“ apie tai, kaip Zuikutis iš savo kasdienybės keliauja į sapnų ir svajonių pasaulį, kaip sutinka pasiilgtą mamą ir susitaiko su savo globėjomis. Tai istorija apie vaiką, nepaisant jį meile apgaubusių močiutės ir kaimynės, besiilgintį mamos ir tėčio. Apie tai, kad Kalėdos – visų svajonių išsipil-
Tai istorija apie vaiką, besiilgintį mamos ir tėčio. Apie tai, kad Kalėdos – visų svajonių išsipildymo ir susitaikymo metas. dymo ir susitaikymo metas – gyvena kiekvieno širdyje, tik reikia atrasti tinkamą raktą nuo durelių. Inspiracija ir leitmotyvu spektakliui pasirinktas Jono Aisčio eilėraštis „Lopšinė“:
Tu mik, o sapne tau drugeliai sapnuosis Ir sparneliais lengvais tave mariomis neš. Tu mik, nebijok – aš tave palinguosiu Ir pernakt naktužėlę budėsiu čia aš. Spektaklio kūrybinė grupė: choreografė ir šokėja Agnija Šeiko, dailininkas Artūras Šimonis, šokėjai Dovilė Binkauskaitė, Inga Kuznecova ir Darius Berulis. Šokio teatras „Padi Dapi Fish“ nuosekliai augina jaunąjį žiūrovą. Vaikiškai auditorijai skirti spektakliai – viena prasmingiausių kūrybinės komandos tradicijų. Teatro repertuare gyvuoja D.Binkauskaitės „Apkabinsiu tave“ (2010) bei smagus Petro Lisausko ir D.Berulio duetas, akompanuojant virvėms – „vvv+v“ (2012). Šokio spektaklio „Baltoji lopšinė“ premjera bus rodoma gruodžio 14 d. 18 val. Šokio galerijoje (Herkaus Manto g. 31, III aukštas). Trukmė – 40 min. Bilietai – po 15 Lt, juos bus galima įsigyti prieš spektaklį, bet būtina išankstinė registracija el. paštu padidapi@gmail.com. „Klaipėdos“ inf.
Muziejininkai keliauja pas sergančius vaikus ir senelius Jau antri metai Prano Domšaičio galerijos muziejininkai prieš Kalėdas aplanko sergančius vaikus ir senelius.
Šiemet gruodžio 10-ąją Klaipėdos miesto globos namų seneliams jie papasakojo barokines Kalėdų istorijas pagal galerijoje veikiančią parodą „Nuo baroko iki secesijos. Europos meno stiliai XVIII–XIX a. taikomosios dailės kūriniuose“.
Gruodžio 19-ąją edukacinio užsiėmimo metu muziejininkai ir Vaikų ligoninės mažieji pacientai drauge kurs ir ruošis Kalėdoms. Kaip aiškino galerijos direktorė dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, nemokama edukacinė programa „Barokinės Kalėdų istorijos“ – Lietuvos dailės muziejaus P.Domšaičio galerijos Klaipėdoje dovana tiems, kurie negali aplankyti šventinių renginių ir parodų. „Klaipėdos“ inf.
Nuotaika: Klaipėdos globos namų seneliai su džiaugsmu pasinėrė į barokines Kalėdų istorijas.
Olgos Petrik nuotr.
12
penktadienis, gruodžio 13, 2013
pramogų gidas „Kuršių ainių“ filmas
Laikrodžių muziejus – Kalėdoms
Rytoj Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“, šiemet švenčiančio 20-metį, adventinės programos filmo „Ir pasidarė dideli dyvai“ (DVD) pristatymą ir peržiūrą. Filme rodomos archajinės lietuvių adventinio-kalėdinio laikotarpio apeigos, atgimsta to meto papročiai – vedybų burtai, skalbimas, žaidimai, apeiginis prausimasis. Advento-kalėdinės dainos, sakmės atskleidžia seniausius lietuvių kūrybos klodus. Anot ansamblio įkūrėjos doc. Irenos Nakienės, ši programa – savotiškas sugrįžimas atgal, mėginimas sustabdyti laiką ir suvokti senųjų simbolių prasmę. KUR? Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). KADA? Gruodžio 14 d. 16 val. KAINA? Nemokamai.
Antradienį Laikrodžių muziejus kviečia į tradicines „Kalėdines laikrodžių dirbtuves“. Juk originalus, veikiantis, savo rankomis pagamintas laikrodis – puiki dovana sau ar artimui. Bus galima susikurti laikrodžius su veikiančiu mechanizmu iš savų ar dirbtuvėse esančių pusgaminių ir įvairių nebenaudojamų buitinių bei dekoratyvių detalių. Norintieji registruojami iš anksto tel. 410 413. O trečiadienį nykštukai ir snieguolės atvažiuos į muziejų įsitikinti, ar vaikai pasiruošę Kalėdoms – kartu žais kalėdinius žaidimus, šoks, dainuos. Renginį ves Klaipėdos universiteto režisūros specialybės pirmakursiai. KUR? Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12). KADA? Gruodžio 17 d. 16.30 val. ir 18 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
G.Verdi prieš R.Wagnerį: po 200 metų 9
Verdis šiuo atžvilgiu buvo tautos kompozitorius – praktiškesnis, daugeliui priimtinesnis, o ir filosofinė idėja jo muzikoje visai kitokia. Palyginti su R.Wagneriu, G.Verdi muzika buvo gana paprasta ir tik vėlesni kūriniai įgavo brandos (opera „Otelas“ tapo tikra drama). Taigi – Verdi ar Wagneris? – yra kiekvieno teatro repertuaro formavimo klausimas. Turėdami galimybę R.Wagnerio muziką atlikti Lietuvoje, mes visuomet sakome „galbūt“. O G.Verdi operos vis dar statomos ir rodomos dažniau nei bet kurio kito šio žanro kompozitoriaus. Populiariausiųjų trejetuke
– Kaip manote, ar muzikantų gretose vis dar ryški verdiška ir vagneriška takoskyra? – Jei tai susiję su vokiečių ar italų tautiškumo, nacionalizmo pradais, tuomet taip. Tačiau šiandien jie abu rikiuojasi populiariausių kompozitorių trejetuke, o G.Verdi operos apskritai yra žymiausių pasaulio operų viršūnėse. Jųdviejų populiarumui prilygti gali nebent G.Bizet, G.Puccini muzika. Net ir dabar, mums kalbantis, kažkuriame pasaulio taške greičiausiai vyksta G.Verdi ar R.Wagnerio operos repeticija ar premjera. Taigi 2013-aisiais, kaip matome, R.Wagnerio operos gali būti statomos Italijoje, o G.Verdi – Vokietijoje.
Pajėgos: dviejų romantinės operos genijų muziką koncerte atliks Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, so-
listai D.Kužmarskytė, R.Petrauskaitė, M.Vitulskis ir du Klaipėdos chorai.
Klaipėdos muzikinio teatro archyvo nuotr.
– Kodėl kilo mintis koncertą, skirtą G.Verdi ir R.Wagnerio 200-osioms gimimo metinėms, surengti būtent Klaipėdoje? – Vargu ar dažnas klaipėdietis žino, jog R.Wagneris yra lankęsis Klaipėdoje. 1836 m., gastroliuodamas su Karaliaučiaus trupe, jis atvyko į Klaipėdą ir pats dirigavo orkestrui Klaipėdos dramos teatre. Archyvuose yra išlikę šio įvykio įrašų. Tai unikalus faktas ir galimybė, kuria šiandien nepasinaudoti būtų tikras nusikaltimas. O G.Verdi muzika Lietuvoje visuomet turėjo gilias tradicijas – su juo savo gyvavimą Kaune pradėjo profesionalioji lietuvių opera, su „Traviata“ tradiciškai pasitinkami Naujieji metai, ir tai yra dažniausiai rodoma opera Lietuvos teatruose. Kadangi muzikiniame teatre galima įvairi meno sintezė, svarbiausius ir gražiausius G.Verdi bei R.Wagnerio kūrinius – aukso fondą – būtent dabar tapo privalu eksponuoti, eksploatuoti bei pristatyti Klaipėdos publikai.
Ir pirmąkart Lietuvoje
– Kaip šiame kontekste atsirado ir R.Wagnerio sūnaus Siegfriedo Wagnerio kūriniai? – R.Wagnerio sūnus Siegfriedas buvo kompozitorius ir dirigentas. Beje, parašė daugiau operų nei jo tėvas, tik jos, be abejo, taip ir liko šešėlyje. Kai kuriuose S.Wagnerio kūrinių motyvuose juntamos sąsajos su tikruoju vagnerizmu, todėl kilo mintis juos abu įtraukti į koncerto programą. Tinkamus kūrinius pavyko rasti vienoje Vokietijos leidykloje. „Max Brockhaus Musikverlag“ yra vienintelė leidykla, turinti autorines S.Wagnerio kūrybos teises. Kai kreipiausi į ją, prašydamas sutikimo S.Wagnerio kūrinius atlikti Lietuvoje, kur lankėsi R.Wagneris, leidyklos atstovai su didžiuliu malonumu ir užsidegimu pasisiūlė natas atsiųsti į Klaipėdą. Lietuvoje S.Wagnerio muzika skambės pirmąkart.
Niekuomet taip ir nesusitikę, tačiau iki smulkmenų vienas kito kūrybą išanalizavę operos gigantai muzikos istorijoje liko skirtingose barikadų pusėse. Klaipėdos muzikinio teatro organizuojamame koncerte, skirtame G.Verdi ir R.Wagnerio 200-osioms gimimo metinėms, ištraukas iš R.Wagnerio operų „Tanhoizeris“ ir „Lohengrinas“, G.Verdi „Rigoleto“, „Aidos“, „Trubadūro“, „Makbeto“, „Don Karlo“, „Traviatos“ , „Nabuko“ ir kitų atliks Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, solistai Rita Petrauskaitė (sopranas), Dalia Kužmarskytė (mecosopranas), Merūnas Vitulskis (tenoras), teatro choras (chormeisteris V.Konstantinovas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“ (vadovas A.Dambrauskas). Diriguos M.Barkauskas. Tarptautinio menų projekto „Jūros mūzos“ renginių ciklas, kuriame yra ir šis koncertas, prasidėjęs rudenį, jau artėja prie pabaigos. Gruodžio 30 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikinio teatro scenoje jį vainikuos šlovingoji G.Verdi opera „Traviata“. Violetos Valeri vaidmenį spektaklyje atliks Rita Petrauskaitė (sopranas), Alfredo Žermono – Tomas Pavilionis (tenoras), Žoržo Žermono – Mindaugas Rojus (baritonas).
13
penktadienis, gruodžio 13, 2013
pasaulis Teisinasi priepuoliu
Sustabdė pagalbą
Anuliavo įstatymą
Per kovos su apartheidu ly derio Nelsono Mandelos at minimo ceremoniją antradie nį ant pakylos užlipęs apsi metėlis vertėjas į gestų kalbą Thamsanqa Jantjie, rodyda mas nesuprantamus ženklus milijoninei žiūrovų auditorijai, sakė, kad dėl visko kaltas ši zofrenijos priepuolis.
JAV ir Didžioji Britanija trečia dienį sustabdė pagalbos, iš skyrus humanitarinę, teikimą sukilėliams Šiaurės Sirijoje, kai islamistai užėmė sienos perėją netoli Turkijos. JAV su kilėliams tiekė šarvuotuosius transporterius, prietaisus, lei džiančius matyti naktį, ir mo dernią ryšio įrangą.
Australijos aukščiausios ins tancijos teismas vakar anu liavo įstatymą, pagal kurį bu vo pradėta leisti šalies gė jams tuoktis. Šitaip sudužo maždaug trisdešimties ma žiau nei prieš savaitę susi tuokusių tos pačios lyties as menų viltys, nes jų santuokos dabar bus anuliuotos.
Pradžiugins nedaugelį Minėdama konstitucijos 20-metį Rusi ja ruošia amnestiją, bet apžvalgininkai ir žmogaus teisių gynėjai ją vertina gana skeptiškai. Malonė – tik dalinė
„Aišku, bet koks dovanojimas yra gerai. Vladimiras Putinas norėjo pademonstruoti malonę, bet jam nepakako drąsos parodyti visišką malonę, parodė tik dalinę“, – pre zidento pateiktą ir Valstybės Dū mos šią savaitę pradėtą svarstyti įstatymo projektą komentavo Ru sijos politologas Igoris Buninas. „Atsižvelgiant į tai, kad aš lau kiau tik labai formalios amnestijos, ji pranoko mano lūkesčius. Bet ji nė ra tokia, kokią buvo sumaniusi Žmo gaus teisių taryba, parengusi pirminį projektą, – sakė Žmogaus teisių ta rybos prie Rusijos Federacijos pre zidento narys, žmogaus teisių orga nizacijos „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas. – Ji palies keturis ar pen kis kartus mažiau žmonių, o jos tu rinys ne visai logiškai suformuluo tas, vietomis labai politizuotas.“ M.Chodorkovskio nepaleis
Anot paaiškinimo, pridėto prie įstatymo projekto, amnestija nebus taikoma nuteistiems kalėti daugiau nei penkerius metus, taip pat nu teistiems už smurtinius nusikalti mus ir piktybiniams kalėjimo tai syklių pažeidėjams. Pirmoji išlyga automatiškai at meta „Jukos“ bylos nuteistuosius Michailą Chodorkovskį ir Plato ną Lebedevą, antroji – 16 iš 24 tei siamųjų už neramumų kurstymą Maskvos Bolotnajos aikštėje per nai gegužę.
Punktas apie piktybinius pežei dėjus gali paversti amnestiją visiš ka fikcija. Rusijos bausmių vykdy mo kodekso 116 straipsnis nurodo ilgą sąrašą pažeidimų, priskiriamų prie šios kategorijos, įskaitant at sisakymą dirbti ir ginčus su pri žiūrėtojais. Be to, piktybiniu pa žeidėju pripažįstamas kiekvienas, per metus gavęs daugiau nei vie ną nuobaudą.
Pavelas Čikovas:
Amnestija palies ke turis ar penkis kar tus mažiau žmonių, o jos turinys ne visai lo giškai suformuluotas, vietomis labai politi zuotas. Žmonės, žinantys padėtį kalini mo įstaigose, sako, kad rasti pre tekstą nuobaudai labai lengva, o užginčyti ją teisme – labai proble miška. Todėl kiekvienas, dėl vienos ar kitos priežasties neįtinkantis kalėjimo administracijai, nuobau dų turi visą puokštę. Dėl šios priežasties amnestijos gali nesulaukti ir pankroko gru pės „Pussy Riot“ narės, nuteis tos už protesto akciją pagrindinėje Maskvos katedroje. Bet jų baus mė baigiasi kovą, todėl, pasak po
Perspektyvos: nei buvęs „Jukos“ vadovas M.Chodorkovskis (nuotr. kairėje), nei grupės „Pussy Riot“ narės
amnestijos greičiausiai nesulauks, bet didelių vilčių gauti malonę turi „Greenpeace“ ekologai. AFP, „Reuters“ nuotr.
litologo I.Bunino, tai neturi dide lės reikšmės. Viltis sužibo ekologams
Taigi iš nuteistųjų ir teisiamų jų, kurių bylas visuomenė vertina kaip politiškai motyvuotas, realių galimybių sulaukti amnestijos tu ri tik aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ ekologai, suimti už bandymą išsilaipinti naftos gavy bos platformoje Arktyje. 27 iš 30 kaltinamųjų yra kitų ša lių piliečiai. Pasak apžvalgininkų, politinis sprendimas juos paleis ti buvo priimtas dar anksčiau, tik jam buvo ieškoma teisinio pagrin
do. „Juos paleis pagal susitarimą su Nyderlandų karaliumi“, – įsi tikinęs politologas I.Buninas. Ka ralius Vilemas Aleksandras lapk ritį lankėsi Maskvoje ir susitiko su prezidentu V.Putinu. Paleis policininkus kankintojus?
Žmogaus teis ių organ izac ijos „Agora“ vadovas P.Čikovas teigia, kad amnestija iš esmės palies tik dviejų kategorijų pažeidėjus: chu liganus ir avarijų, sukėlusių sunkių padarinių, kaltininkus. „Be to, amnestija bus pritaikyta policininkams, gavusiems trum pas arba lygtines bausmes už įga
liojimų viršijimą, o paprasčiau ta riant – už kankinimus“, – teigė P.Čikovas. „Amnestija neliečia nuteistų už smurtinius nusikaltimus, bet įsta tymo projektas daro išimtį asme nims, ypač nusipelniusiems vals tybei, o tarp tų nuopelnų yra ir tarnyba Šiaurės Kaukaze. Vidaus reikalų ministerijoje tokių nusipel niusių yra dauguma. Beje, būtent šios kategorijos policininkai daž niausiai ir taiko kankinimus suim tiesiems. Taigi įstatymo projektas išėjo labai kompromisinis“, – re ziumavo žmogaus teisių gynėjas. BBC inf.
14
penktadienis, gruodžio 13, 2013
sportas
Serbai eliminavo „Neptūną“ Virginija Spurytė Klaipėdos „Neptūno“ pasirody mas Europos taurės turnyre ne trukus bus baigtas. Po pralaimė jimo Serbijoje Kragujevaco „Rad nički“ ekipai, klaipėdiečiai prara do net teorines galimybes patek ti į antrą etapą, todėl jiems liko su žaisti paskutiniąsias rungtynes savo arenoje su Sankt Peterburgo „Spartak“ komanda.
Treč iad ien io vakar ą Serb ijo je „Radnički“ ekipa klaipėdiečius įveikė rezultatu 91:81 (31:20; 22:16; 19:17; 19:28). Maždaug prieš mėnesį „Nep tūnas“ buvo priverstas pripažin ti serbų pranašumą ir savo areno je. Tąkart po labai atkaklios kovos klaipėdiečiai pralaimėjo rezulta tu 97:101. Nors „Neptūnas“, norėdamas patekti į kitą Europos taurės turny ro etapą, Serbijoje privalėjo įveikti „Radnički“ ekipą, ši nebuvo nusi teikusi klaipėdiečius pasveikinti su artėjančiomis Kalėdomis. Nuo dvikovos pradžios šeimi ninkai išsiveržė į priekį – 9:2, 15:6. Nors klaipėdiečiai po Justo Sinicos tritaškio ir Edgaro Ulano vo dvitaškio sumažino atsilikimą iki 4 taškų – 11:15, tačiau netrukus „Radnički“ žaidėjai vėl atitrūko – 27:14, o dar po kelių taiklių tolimų metimų pirmavo ir 19 taškų skir tumu – 44:25. „Neptūnui“ dar buvo pavykę sumažinti skirtumą iki 10 taškų – 79:89, tačiau pakeisti rungtynių baigtį pritrūko ir jėgų, ir laiko. „Neptūnas“ Europos taurės tur nyre dar žais vienerias rungtynes, bet jau tik dėl garbės. Jų varžovai
Rungtynių statistika „Radn ičk i“ – „Nept ūn as“ 91:81 (31:20, 22:16, 19:17, 19:28). „Radnički“: Sava Lesičius – 20 taškų, Nikola Kaliničius – 17, Stefanas Birce vičius ir Marko Mar inovičius – po 11. „Neptūnas“: Edgaras Ulanovas – 17 taškų, Justas Sinica – 15, Simas Galdi kas – 12, Valdas Vasylius – 10.
bus Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija) krepšininkai. Rungtynės vyks gruodžio 18 dieną 19 val. Klai pėdos arenoje. Klaipėdiečiai lapkričio 13 die ną Rusijoje rezultatu 75:88 turėjo pripažinti „Spartak“ ekipos pra našumą.
Komentarai
Kazys Maksvytis
„Nept ūno“ vyr iausiasis trener is
P
Pagerbti: geriausi šių metų KU sportininkai ir jų treneriai.
er pirmąją rungt yn ių pusę varžovus pernelyg paleido me į priek į, tad buvo sunku sug rįžt i į ritmą. Pirmąjį tar pusavio mačą pralaimėjome apmau džiai Klaipėdoje, tad labai norėjome ištaisyt i savo klaidą sunkesniu kel iu Serbijoje, bet nepav yko. Pradėjome prastokai, pirmus du kėlinius išvis ne turėjome jokių šansų. Per pirmus tris kėl in ius metėme septyn iol ika tritaš kių ir pataikėme vos vieną kartą. Sun ku kažką pasakyt i. Reik ia pripaž int i, kad varžovai buvo stipresni. Mes ne radome prieš juos priešnuodžių. Pas kutinės Europos taurės turnyro rung tynės Klaipėdoje su „Spartak“ nieko nebelems, tačiau bus garbės reikalas juos įveikti. Norime atsirevanšuoti.
Martynas Mažeika
„Nept ūno“ komandos kapitonas
S
erb ai tikrai buvo stipresn i, mums ned irbo, kaip sakant, nei protas, nei kojos. Šansų bu vo mažai, toks jausmas, kad pralaimėjome ne dešimties, o trisdešim ties tašk ų skirtumu. Rezultatas neats pindi viso žaidimo. Galima sakyti, kad pralaimėjome per pirmus du kėlinius ir atsitiesti buvo sunku. Jei jau serbai „pa gauna“ žaidimą, tai tada juos pasivyti ar įveikti yra praktiškai neįmanoma.
Nusileido: „Neptūno“ krepšininkai (mėlyna apranga) „Radnički“ eki
pai pralaimėjo ir namuose, ir svečiuose.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Geriausias – Ž.Stanulis Klaipėdos univer siteto (KU) labiau siai šiais metais pa sižymėjusių spor tininkų rinkimuo se triumfavo sun kiaatlečiai. Žygi mantas Stanulis pri pažintas geriausiu KU sportininku, o sunkiosios atletikos studentų rinktinė paskelbta geriausia aukštosios mokyk los komanda. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
KU bendruomenė vakar tęsė tradi ciją, kaip ir kasmet, prieš didžiąsias metų šventes, pagerbti geriausiai šalies ir tarptautinėse varžybose pasirodžiusius studentus ir jų tre nerius. Kelias valandas jiems skambėjo aplodismentai, nes buvo pagerb tos ir geriausios universiteto ko mandos, ir atskirose sporto šako se per metus labiausiai pasižymėję studentai. Vakaro kulminacija – geriausių KU sportininkų dešimtuko paskel bimas. Pirmoji jo vieta specialios komisijos sprendimu šiemet skir ta Ž.Stanuliui. Taip buvo įvertinti sportininko šių metų pasiekimai: pasaulio studentų universiadoje iškovotas bronzos medalis, trečioji vieta Europos čempionate, pirmo ji vieta Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos aukštųjų mokyklų žaidy nėse. „Lietuvos čempionatas, Lie tuvos studentų čempionas“, – vis buvo vardijami Ž.Stanulio, kurį treniruoja Bronislavas Vyšniaus kas, nuopelnai.
Lyderis: Ž.Stanulis buvo įvertintas už per metus iškovotą gausybę
medalių.
Vytauto Petriko nuotr.
KU geriausių sportininkų dešimtukas 1. Žyg imantas Stanul is (sunk ioji atle 6. Marius Mickevičius (sunkioji atle tika) tika) 2. Tomas Delininkaitis (krepšinis)
7. Modestas Šimkus (sunkioji atletika)
3. Ramūnas Navardauskas (dviračių 8. Aleksandra Stepanova (sunkioji at letika) sportas) 4. Rokas Balsys, Dovydas Balsys, Ma 9. Sergejus Lichovojus (sunkioji atle rius Ralickas (irklavimas) tika) 5. Šarūnas Banevičius (lengvoji atleti 10. Artūras Janauskas (lengvoji atleti ka, rutulio stūmimas) ka, barjerinis bėgimas)
Antroji vieta geriausių KU spor tininkų dešimtuke skirta krepši ninkui Pedagogikos fakulteto stu dentui Tomui Delininkaičiui – už Europos čempionate su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine iškovotą sidabrą. Trečiąją vietą užėmė dvirati ninkas Ramūnas Navardauskas. Jis taip pat studijuoja Pedagogikos fakultete. Sportininkas įvertintas
už savo pasiekimus prestižiniuo se turnyruose. Pagerbti buvo ne tik geriausi sportininkai, bet ir labiau siai pasižymėjusios komandos. Geriausia KU 2013 metų sporti ninkų komanda pripažinta sunkio sios atletikos rinktinė ir jos trene ris B.Vyšniauskas. Antrąją vietą šiuose rinkimuose laimėjo KU irkluotojai, trečiąją – universiteto futbolo komanda.
19
penktadienis, gruodžio 13, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame D.(ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.
D.(ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, gruodžio 17 d.
Avinas (03 21–04 20). Kas nors trukdys išsakyti savo nuomonę. Pritrūks kantrybės bendraujant, o jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus gana sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti svarbius sprendimus. Kartu su draugais, šeimos nariais apsvarstykite ateities planus. Dvyniai (05 21–06 21). Gali atrodyti, kad kas nors iš jūsų tyčiojasi ir bando specialiai suerzinti. Bus sunku valdytis, bet kontroliuokite save ir vakare reikalai ims gerėti. Vėžys (06 22–07 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai išspręsti sudėtingas problemas. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti, pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Mergelė (08 24–09 23). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovo ir pasistenkite jį suprasti. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors iš aplinkinių jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Palankus metas ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su įdomiais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Šaulys (11 23–12 21). Būsite neįprastos nuotaikos, pasinersite į prisiminimus, apmąstymus. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Ožiaragis (12 22–01 20). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės. Vandenis (01 21–02 19). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia daug veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Sugebėsite įžvelgti ir įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Venkite ir skubotumo, ir gaišaties.
Orai
Šiandien bus 3–5 laipsniai šilumos, vietomis galimas trumpas lietus. Šeštadienio naktį atvės iki 4–5 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos, daug kur prognozuoja ma šlapdriba ar trumpi lietūs. Panaši temperatūra išsilaikys sekmadienį, tačiau apie kritulius nepranešama.
Šiandien, gruodžio 13 d.
+4
+6
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+4
Šiauliai
Klaipėda
+4
Panevėžys
+4
Utena
+5
8.57 16.02 7.05
347-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 18 dienų. Saulė Šaulio ženkle.
Tauragė
+4
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +4 Brazilija +22 Briuselis +5 Dublinas +13 Kairas +13 Keiptaunas +24 Kopenhaga +7
kokteilis Tualetinė konditerija Artėjant šokolado dalijimo šventėms, vienas akylas pilietis užmatė saldėsį – elnią, iš kurio vienos vietos byra šoko ladinė dražė, primenanti, patys žinote ką. Saldainis, kaip saldainis, tik štai pa vadinimas prie stalo visai nederantis – „Šikutis“. Saldėsių platintojai mano, kad tai – linksma. Kalbininkai tikina, jog tas žodis gal ir negraž us, bet lietuviškas. Be to, jo šiurkštumą esą švelnina ma žybinė, maloninė priesagos reikšmė. Pripaž įstama, kad nors suaugusiajam žod is gal ir nemandag us, tačiau vai kų kalboje gali būti ir kitaip. Labai įdo mu, kaip šį pavadinimą vertina higie nistai? Šiaip ar taip, toliau jau nėra kur, kaip tik – valgyti šikučius.
Kirpykloje: Kūlverstuk, tau au
sys reikalingos? Tai imk ir laikyk.
Inventorizacija zoologijos sode
Kaunas Londonas +10 Madridas +11 Maskva +3 Minskas +2 Niujorkas 0 Oslas 0 Paryžius +5 Pekinas +2
Praha +4 Ryga +5 Roma +12 Sidnėjus +25 Talinas +5 Tel Avivas +8 Tokijas +13 Varšuva +3
Vėjas
7–12 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+7
+6
+4
+2
6
+2
+3
+5
+5
5
rytoj
sekmadienį
+5
Marijampolė
Vilnius
+4
Alytus
+6
+5
7
1570 m. Dan ija pripaž i no Šved ijos nepriklau somybę. 1642 m. olandų jūrinin kas Abelis Tasmanas at rado Naująją Zelandiją. 1789 m. Belgija pasiskel bė nepriklausoma vals tybe. 1797 m. gimė vok iečių rašytojas, poetas Heinri chas Heine. Mirė 1856 m. 1816 m. gimė vokiečių išra dėjas Ernstas Werneris von Siemensas – vienas garsio jo koncernų įkūrėjų.
Bažnyčioje – maestro koncertas
Angl ija. Graž iausio žirgo konk ursas. Nugal i anglo žirgas. Sav in inkas tur i raitas prijoti prie karalienės ir gauti iš jos rankų prizą. Prisiartinęs prie cent rinės tribūnos, arklys išleido nepado rų garsą. Minia apmirė. Raitelis parau do ir sutrikęs tarė: – Prašau atleisti, Jūsų didenybe. O karalienė atsakė: – Žinote, jeigu jūs būtumėte neatsipra šęs, būčiau maniusi, kad tai padarė jū sų žirgas.
Nekorektiškas klausimas Varlė sėdi ežere ant lel ijos lapo, koją ant kojos užmetus. Pro šalį plaukia kro kodilas ir meilikaudamas klausia: – Na kaip, šiltas vandenėlis? – Ką, aš tau termometras? Gal aš čia kaip moteris sėdžiu.
Sapnininkas Sapnuoti nykštuką reiškia nuostabą, netikėtą džiugų įvykį.
Jei sapne pavirtote nykštuku – geras ženklas: sumažės rūpesč ių, galėsite daugiau laiko skirti tik sau, šeimai. Šis sapnas gali reikšti ir aplinkybes, kai ver ta daugiau patylėti, jei norite laimėti. Sapnuoti daug nykštukų – vaikų su kelti rūpesčiai. Šis sapnas gali reikšti ir labai palankią progą atskleisti dar vie ną savo sugebėjimą, apie kur į buvote linkęs nutylėti. Jei nykštukas sapne yra gražus, pro porcingai sudėtas, tai reiškia, kad jūsų ateitis bus graži, įdomi, jūs sugebate to bulėti, būsite sveiki visapusiškai. Jei susapnavote, kad jūsų draugai pa virto nykštukais – tai negeras ženklas. Jei sapnuojate piktą nykštuką, va dinasi, jūsų laukia rimti nemalonumai, net nelaimės.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Žinomo atlikėjo dainas savo do viliškiams nusprendė padovano ti vietos bendruomenės narė Ele na Balsienė. Doviluose gimusi ir augusi mo teris čia įkūrė parduotuvę, ku ri ir tapo miestelio žmonių trau kos centru. „Viena aš to nebūčiau įgyven dinusi, jei ne mūsų žmonės. Labai padėjo bendruomenės pirmininkė, Dovilų seniūnė, mokyklos ir darže
Pasirodymas: doviliškiams, švęsiantiems šviesos dieną, džiugių emo
cijų dovanos E.Kaniava.
lio darbuotojos. Turėsime puikų, šviesos pilną, vakarą. Juk gruodžio 13-oji yra Šv.Liucijos diena, švie sos diena“, – kalbėjo E.Balsienė. Prieš E.Kaniavos pasirodymą, vietos bendruomenė žada įžiebti Kalėdų eglutę. „Simboliškai ugnimi nešina iki bažnyčios atžingsniuos moksleivių
Vytauto Liaudanskio nuotr.
eisena. O maestro balsą bažnyčioje lydės smuikas ir vargonų garsai“, – pasakojo doviliškė. Renginys prasidės 18.30 val. „Ir mažuose šalies miesteliuose gyve na daugybė šviesių ir gerų žmonių, todėl ir verta pasidžiaugti vieni ki tais“, – įsitikinusi viena iš renginio organizatorių.
Madona išsiskyrė su „žaisliuku“ Madona per šias Kalėdas veikiau siai bus viena – ji išsiskyrė su savo jaunuoju meilužiu Brahimu Zaiba tu, pranešama JAV.
Buitinė stichija Vakar namie buvo uraganas Žmona, skraidė: lėkštės, peiliai, puodai. Českos sekretorė (39 77 25; jis tiek daug atidėjo juodai dienai, kad laukė jos nekantraudamas)
1986 m. gimė daininin kas, realybės šou „Kelias į žvaigždes“ nugalėtojas Andrius Rimiškis. 1997 m. Ček ij a, Est i ja, Lenk ija, Slovėn ija ir Vengr ija ofic ial iai pa kviestos pradėt i der y bas dėl stojimo į ES. 2007 m. Europos Sąjun gos šalių vadovai pasira šė Lisabonos sutartį. 2012 m. Steveno Spiel bergo drama apie pre zidentą „Linkolnas“ ga vo septynias „Auksinių gaublių“ nominacijas.
Ką šiąnakt sapnavote?
Dovilų bendruo menė šiandien rinksis į įspūdingą vakarą – evange likų liuteronų baž nyčioje skambės maestro Eduardo Kaniavos balsas.
Skriaudikas laiškanešys
Angliškas delikatumas
Eiviltė, Kąstytis, Liucija, Odilija, Orestas.
1982 m. Utenoje gimė profesional i Liet uvos treko dviratininkė, pa saulio treko čempionė (2009 m.) Simona Kru peckaitė.
Kobros: 20 ritinių po 30 metrų. Kiniš ki nykštukiniai poniai: 2 kibirai po 15 vienetų.
– Alio, ar čia gyvūnų globos draugija? – Taip, ar turite problemų? – Į medį mano sode įsiropštė laiškane šys ir bjauriausiais žodžiais užgaulio ja mano šunį.
Vardai
gruodžiO 13-ąją
Rytas
+4
+3
+4
Statusas: 55 metų Madona vėl
vieniša.
Trejus metus trukę poros santy kiai, kaip teigiama, baigėsi dėl sun kumų, susijusių su darbo įsiparei gojimais. Tinklaraštį apie įžymybes ra šantis Perezas Hiltonas paskel bė, kad 55 metų Madona ir 25
metų jos „berniukas žaisliukas“ B.Zaibatas išsiskyrė šokėjui suti kus vykti į Prancūziją dirbti šios šalies šokių šou, kuris bus kuria mas pagal JAV talentų programą „Dancing With The Stars“ („Šok su žvaigžde“). Pranešimas apie poros išsiskyri mą pasirodė vos kelios savaitės po to, kai dainininkės atstovas panei gė gandus apie sužadėtuves. „Klaipėdos“ ir BNS inf.
VIKINGŲ LOTO
Nr. 1083
2013 12 11 AUKSO PUODAS – 13 038 966 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 222 771 Lt 35 03 07 06 13 34 Auksinis skaičius 06 Papildomi skaičiai 30 32 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 117 640 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 6 812 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 141 Lt (264 priz.) 3 skaičiai 10 Lt (4786 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5677 priz.) Džokeris – bil. nr. 040-033-263 (112 412 Lt) Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt