2013 12 13 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, gruodĹžio 13, 2013

www.kl.lt

288 (19 890) =2;8A.162;6@ 4?B<1 6<

9 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

pramogĹł

gidas

G.Verdi prieĹĄ R.W agnerÄŻ: po 200 met Ĺł

I.To­bias iĹĄ Pre­zi­den­tÄ—s iť­gir­do pa­guo­dĹžian­Ä?iĹł Ĺžo­dĹžiĹł.

Lietuva 7p.

V.Pu­ti­no ruo­ťia­ma am­nes­ti­ja nu­vy­lÄ— Ĺžmo­gaus tei­siĹł gy­nÄ—­jus.

Pasaulis 13p.

Klaipėdos teatro scenoje – graŞiausia R.Wagnerio ir G.Verdi muzika.

Pasaulio operos teatrams minint jubiliejinius Richardo Wagnerio ir Giuseppe’s Verdi metus – kompozitoriĹł 200-Ä…sias gimimo metines – ĹĄiai sukakÄ?iai skirti renginiai neaplenks ir KlaipÄ—dos.

Garsiausi G.Verdi kĹŤriniai – operos „Rigoletas“, „TrubadĹŤras“, „Traviata“, „Likimo galia“, „Aida“, „Sicilijos miĹĄparai“, „Don Carlos“, „Nabukas“ ir kiti – anuomet kritikĹł buvo peikiami dÄ—l perdÄ—to melodramiĹĄkumo , pataikavimo „prastam“ publikos skoniui. Vis dÄ—lto G.Verdi ĹĄedevrais scenoje yra ĹžavÄ—jÄ™si nepalyginamai daugiau ĹžiĹŤrovĹł nei bet R.Wagnerio kĹŤriniu. kuriuo kitu PraÄ—jus 200 metĹł po toriĹł gimimo galima kompozibĹŤtĹł manyti, jog prieĹĄiĹĄkumas iĹĄblÄ—so. TaÄ?iau pasaulio Ĺžiniasklaidoje nuvilnijusios diskusijos dÄ—l Milano „Teatro alla Scala“ vadovybÄ—s naujÄ…jÄŻ sezonÄ… pradÄ—ti sprendimo R.Wagnerio „Lohengrinu“, o ne italĹł tautinio herojaus G.Verdi operos premjera, parodÄ—, jog ir dabar G.Verdi ir R.Wagneris vis dar gali atsidurti skirtingose barikadĹł pusÄ—se.

Modestas Barkauskas:

TurÄ—dami galimybÄ™ R.Wagnerio muzikÄ… atlikti Lietuvoje, mes visuomet sakome „galbĹŤt“. O G.Verdi operos vis dar statomos ir rodomos daĹžniau nei bet kurio kito ĹĄio Ĺžanro kompozitoriaus.

Jovita NavickaitÄ—

Jau rytoj, gruodĹžio 14 KlaipÄ—dos valstybinisd. 18.30 val., muzikinis teatras klausytojus pakvies ÄŻ konNepaprastas ir paprastas certÄ…, kuriame dviejĹł operos genijĹł muzikÄ… romantinÄ—s atliks MaĹžo– Ar ÄŻmanoma sios Lietuvos simfoninis atsakyti ÄŻ klauorkestras, simÄ…, kuris iĹĄ teatro bei kviestiniai jĹł buvo geressolistai ir du nis kompozitorius? KlaipÄ—dos chorai. – paklausÄ—me koncerto sumanytojÄ… dirigentÄ… ModestÄ… BarkauskÄ…. Vieni didĹžiausiĹł antagonistĹł – R.Wagneris ir G.Verdi ir R.Wagneris G.Verdi buvo be – du ryĹĄkiaugalo skirtingi, taÄ?iau si savo laikmeÄ?io operos kompozitam tikri bendrumai.juos siejo ir toriai – gimÄ— tais paÄ?iais 1813 m., Wagneris manÄ—, jog opera turi ď Ž Laikas: QV_VTR[a\ : /N_X tiesa, skirtingose bĹŤti muzikiEuropos pusÄ—se. Nb`X\ aRVTVZb `c nÄ— drama. TodÄ—l G.Verdi – spalio 10 QNON_ XNV ZV[VZ N_OVNb`Vb` V_ T_N

jo operoms \` VĂş X\Z]\gVa\ d. Italijos BuseVNb`Vb` 4 CR_QV O dingas iĹĄtisinis vystymasis bĹŤ_VĂş TVZVZ\ \ to miestelyje, R.Wagneris RV ? DNT[R_V\ XĂ­ `aNafaV 8YNV]Ă›Q\` `V\` ZRaV[Ă›` ]_V _V[Vb` OĂ­aR[a ]bOYVXNV ir be– gegucNYb RX`]\[b\aV galiniai horizontai. Şės 22 d. Leipcige, RX`]Y\Nab\aV ORV Sakoma, jog Vokietijoje. Nie]_V 10 minuÄ?iĹł uĹžsispyrÄ™s jis sugebÄ—jo kuomet taip ir nesusitikÄ™, R.Wagnerio .`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\a_ realizuoti nors taÄ?iau iki savo svajoniĹł atitinka 10 gyvenimo muzikos smulkmenĹł vienas pats kompozitorius operÄ… – kelis menus metĹł. Jokito kĹŤrybÄ… iĹĄje nÄ—ra tinamas dviprasmiĹĄkai buvo verNepaisant tragiĹĄkĹł sujungiantÄŻ analizavÄ™ operos gigantai, asmeninio gy- vyksmaslaiko ar vietos sÄ…vokĹł – muzikos ros ĹžanrÄ… estetinÄŻ vyksmÄ…, ope- atvirai demonstruoto (ypaÄ? dÄ—l jo venimo vingiĹł istorijoje buvo vieni apipinamas legendomis, perkeliantÄŻ ÄŻ neregÄ—tas (vienas po didĹžiausiĹł anmo), jis atvÄ—rÄ— naujusantisemitiz- dukra ir sĹŤnus, o vÄ—liau kito mirÄ— sagomis, neapibrÄ—Ĺžtais aukĹĄtumas. tagonistĹł, simbolizavusiĹł operos ir simbopirmoji skirtinkaip Ĺžmona), G.Verdi liais. Ne veltui Wagneris teatrinio gas meno formas, R.Wagnerio 10 iĹĄ 13 kĹŤrybinÄ— evoliucipasaulÄ—ĹžiĹŤras ir sukurtĹł ope- muzikos kĹŤrinio horizontus, ir ja skleidÄ—si svajojo apie scenÄ… savo rĹł vertinamos kaip ĹžmogiĹĄkos prigimties raida po R.Wagnerio visus didĹžiausi kĹŤrypuses. ne- tĹł. MilĹžiniĹĄku 50 jo karjeros me- terijoms atlikti, operinÄ—ms misgrÄŻĹžtamai pasikeitÄ—. biniai operos Ĺžanro AmĹžininkĹł teigimu, produktyvumu pasiir jo troĹĄkimas atradimai. R.Wagneris jĹł – iĹĄsipildÄ— kartu su ĹžymÄ—jÄ™s kompozitorius buvo tikra romantizmo „Skrajojantis Olandas“, Tarp Bairoito teasukĹŤrÄ— 29 tro atsiradimu, epochos hoizeris“, „Tanoperas, kuriĹł didĹžioji meno ĹžvaigĹždÄ— – „Lohengrinas“, „Tris- Nors laikomas savamoksliu dalis ĹĄiandien kompozitorius, kuris, kaip ir pats įŞōli, puikuojasi O G.Verdi gantiĹĄka, veidmainiĹĄkagaĹĄli, aro- tanas ir Izolda“, keturiĹł buvo nepaprastas. operĹł ci- aistringa operos stilius, kuriame ros teatrĹł kone visĹł pasaulio ope- Pagal tam ir sava- klas „NybelungĹł naudiĹĄka. TaÄ?iau tikrus sistemos taĹĄkus, repertuaruose. Paradokekspresija iĹĄtirpo Ĺžiedas“ („Reino jo genialumo pamuzi- saliausia architektĹŤrinius kos lyrikoje, auksas“, neigti nesiimtĹł niekas. tai, jog biografĹł planus sukurtaG.Verdi me teatre Atkaklus ir ir „Dievų„Valkirija“, „Zygfrydas“ siu italiĹĄkos tapo bene genialiau- laikomas orkestras groja savamoksliu Ĺžuvimas“) bei kitos. operos tradicijĹł ÄŻprasIr minimu. muzikos konservatorijÄ… – ÄŻ Milano taip sukurdamas ĹžodĹžiaispo scena, jis taip ir ne- nusakomÄ… sunkiai buvo priimtas dÄ—l Wagnerio „talento stokos“. operĹł skambesÄŻ.

Ĺ iandien priedas

BÄ—g­liai jau ga­li su­grįŞ­ti

Kaina 1,30 Lt

12

„Mums ne­dir­bo, kaip sa­kant, nei pro­tas, nei ko­jos.“ „Nep­tō­no“ ko­man­dos ka­pi­to­nas Mar­ty­nas Ma­Şei­ka at­vi­rai ÄŻvar­di­jo pra­lai­mÄ—­ji­mo Ser­bi­jo­je prie­Şas­tÄŻ.

14p.

Mies­tui – staig­me­na dÄ—l ad­re­sĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Kai ku­rie klai­pÄ—­die­Ä?iai ne­tru­kus tu­rÄ—s iť­mok­ti nau­jÄ… sa­vo gy­ve­na­ mo­sios vie­tos ad­re­sÄ…. Mies­to ta­ry­ bai bus tei­kia­mi siō­ly­mai pa­keis­ti dvie­jĹł gat­viĹł pa­va­di­ni­mus, nes da­ bar­ti­niai nea­ti­tin­ka tei­sÄ—s ak­tĹł rei­ ka­la­vi­mĹł. „„Paieť­ka: gre­ta pro­sti­tu­tÄ—s teis­mo po­sÄ—­dĹžiuo­se sÄ—­dÄ—­da­vÄ™s E.UĹĄins­kas ofi­cia­liai te­bÄ—­ra ieť­ko­mas, nors di­dĹžiau­sia ti­ki­my­bÄ—, kad jis nu­sken­do jō­ro­je.

Daug me­tĹł nuo tei­sin­gu­mo pa­si­slÄ—­pÄ™ gar­sios „pa­tru­liĹłâ€œ by­ los vei­kÄ—­jai jau ga­li pa­si­ro­dy­ti vie­ťu­mo­je, ne­si­bai­min­da­ mi pa­kliō­ti uĹž gro­tĹł. Ĺ ie­met su­ka­ko 15 me­tĹł nuo po­li­ci­nin­ kĹł su­kurp­to pla­no pel­ny­tis iĹĄ tur­tin­gĹł tÄ—­vĹł sō­ne­liĹł. Nu­si­kal­ti­ me da­ly­vau­da­vo pa­rei­gō­nai, pro­sti­tu­tÄ—s bei gru­pÄ— kri­mi­na­li­ nÄ™ praei­tÄŻ tu­rin­Ä?iĹł tal­ki­nin­kĹł.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Trys din­go be Şi­nios

Da­bar uos­ta­mies­Ä?io po­li­ci­jos gre­to­ se dir­ba jau ne­daug pa­rei­gō­nĹł, ku­ rie pa­me­na vi­so­je ĹĄa­ly­je nu­vil­ni­ju­sÄŻ di­de­lÄŻ skan­da­lÄ…, kai 1998 m. paaiť­ kÄ—­jo, jog vie­no pa­rei­gō­no su­kurp­ta re­ke­to sche­ma sÄ—k­min­gai vei­kÄ— ke­lis mÄ—­ne­sius.

4

Rei­kÄ—­tĹł keis­ti do­ku­men­tus

Ta­Ä?iau mies­to ta­ry­bai ne­bus teik­ tas siō­ly­mas pa­keis­ti Her­kaus Man­to gat­vÄ—s pa­va­di­ni­mÄ…. Ĺ i gat­ vÄ— Re­gist­rĹł cent­re yra ÄŻre­gist­ruo­ ta H.Man­to pa­va­di­ni­mu, bet tai prieť­ta­rau­ja lie­tu­viĹł kal­bos tai­ syk­lÄ—ms. Gat­vÄ— tu­ri va­din­tis ar­ba Her­ kaus Man­to, ar­ba Man­to, bet tik ne H.Man­to, nes ir Her­kus, ir Man­tas yra var­dai, to­dÄ—l vie­no trum­pin­ti, o ki­tÄ… pa­lik­ti kaip pa­var­ dÄ™ ne­ga­li­ma.

2


2

penktadienis, gruodžio 13, 2013

miestas

Mies­tui – staig­me­na dėl ad­re­sų 1

„Kaž­kas prieš 40 ar 50 me­tų pa­da­rė to­kią klai­ dą, tai įre­gist­ra­vo Re­gist­rų cent­ re, o mes da­bar tu­ri­me su­kti gal­vą, kaip iš­spręs­ti pro­ble­mą“, – kons­ ta­ta­vo va­kar po­sė­džia­vu­sios Žy­ mių žmo­nių, is­to­ri­nių da­tų, įvy­kių įam­ži­ni­mo ir gat­vių pa­va­di­ni­mų su­tei­ki­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Če­pas. Jis siū­lė, kad ko­mi­si­ja re­ko­men­ duo­tų reng­ti mies­to ta­ry­bos spren­ di­mo pro­jek­tą dėl H.Man­to gat­vės pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo į Her­kaus Man­to. Jei po­li­ti­kai to­kiam siū­ly­ mui pri­tar­tų, nau­ja­sis pa­va­di­ni­ mas bū­tų įre­gist­ruo­tas Re­gist­rų cent­re. Ta­čiau tuo­met vi­si ju­ri­di­niai ir fi­zi­niai as­me­nys, ku­rie sa­vo ad­re­są yra už­re­gist­ra­vę H.Man­to gat­vė­je, pa­tir­tų iš­lai­dų, nes rei­kė­tų pa­keis­ ti do­ku­men­tus. Gre­sia teis­mi­niai gin­čai

Tu­ri­mais duo­me­ni­mis, H.Man­to gat­vė­je yra įre­gist­ruo­ti 353 ju­ri­di­ niai as­me­nys. Jei bū­tų pa­keis­tas gat­vės pa­va­ di­ni­mas, jiems rei­kė­tų keis­ti sa­vo ant­spau­dus, blan­kus, įsta­tus. Skai­ čiuo­ja­ma, kad to­kia pro­ce­dū­ra ga­ lė­tų kai­nuo­ti tūks­tan­čius li­tų. „Ne­ga­li­ma taip iš vir­šaus nu­leis­ti tvar­kos, pa­gal ku­rią dau­gy­bė įmo­ nių per prie­var­tą pa­tirs są­nau­dų. Ga­li bū­ti net teis­mi­nių gin­čų, rei­ ka­la­vi­mų, kad sa­vi­val­dy­bė kom­ pen­suo­tų pa­tir­tas iš­lai­das“, – tei­ gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo

ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. To­d ėl ga­l iau­s iai nu­s pręs­ta H.Man­to gat­vės pa­va­di­ni­mo ofi­ cia­liai ne­keis­ti – jis toks ir liks Re­ gist­rų cent­re.

Nau­ją pa­va­di­ni­mą tu­ rės ir Pu­šy­no gat­vės ruo­žas. Gat­vę ge­le­žin­ ke­lis da­li­ja į dvi da­lis.

Ta­čiau vie­šo­jo­je erd­vė­je klai­dos bus iš­tai­sy­tos. Nu­ma­to­ma, kad vi­ so­se len­te­lė­se, ku­rio­se nu­ro­dy­tas gat­vės pa­va­di­ni­mas, bus įra­šy­ta, kad ji va­di­na­si Her­kaus Man­to. „Tą ne­tei­sy­bę vis tiek ka­da nors rei­kės iš­tai­sy­ti. Gal vers­li­nin­kai pa­tys no­ri veik­ti tvar­kin­gai, o gy­ ven­to­jai gy­ven­ti to­kiu ad­re­su, ku­ rio pa­va­di­ni­mas nė­ra iš­krai­py­tas?“ – svars­tė V.Če­pas. To­dėl ko­mi­si­ja nu­spren­dė įpa­ rei­go­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rį at­lik­ti gy­ ven­to­jų ir įmo­nių, vei­kian­čių Man­ to gat­vė­je, ap­klau­są, ar jie su­tik­tų, jog bū­tų pa­keis­tas gat­vės pa­va­di­ ni­mas ir ne­prieš­ta­rau­tų, jog dėl to pa­tirs iš­lai­dų. Du nau­ji pa­va­di­ni­mai

Ko­mi­si­jo­je svars­ty­ta dėl dar dvie­jų gat­vių pa­va­di­ni­mų pa­kei­ti­mo. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė iš Re­gist­ rų cent­ro ga­vo raš­tą, jog Įgu­los ir

Ba­sei­ną no­ri iš­nuo­mo­ti

Vil­tis: op­ti­mis­ti­nė­mis pro­gno­zė­mis, va­di­na­ma­sis „Di­na­mo“ ba­sei­nas

vėl ga­lė­tų pra­dė­ti veik­ti pa­va­sa­rį.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Be van­dens jau ku­rį lai­ką esan­ čiam va­di­na­ma­jam „Di­na­mo“ ba­ sei­nui ieš­ko­ma nuo­mi­nin­kų. Vi­ lia­ma­si, jog at­si­ras no­rin­čių­jų in­ ves­tuo­ti ir at­gai­vin­ti ba­sei­ną.

Jis yra vals­ty­bės tur­tas, ku­rį pa­ti­kė­ ji­mo tei­se val­do Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nė ko­le­gi­ja. Jos po­rei­kiams ba­sei­ nas ne­rei­ka­lin­gas, o jį iš­lai­ky­ti tam, kad ja­me ga­lė­tų lan­ky­tis klai­pė­die­ čiai, įstai­gai ta­po per bran­gu. To­dėl ga­liau­siai bu­vo nu­spręs­ta ba­sei­ną už­da­ry­ti, iš­leis­ti van­de­nį ir ne­bep­riim­ti lan­ky­to­jų. Ta­čiau Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė ko­ le­gi­ja ga­vo Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­jos lei­di­mą ba­sei­ną iš­nuo­ mo­ti.Jau pa­skelb­tas ir kon­kur­sas. Jį lai­mė­tų tas, ku­ris pa­siū­ly­tų už ba­sei­no pa­tal­pų nuo­mą kas mė­ne­ sį mo­kė­ti ne ma­žiau nei 5,1 tūkst. li­tų. Pa­pil­do­mai rei­kė­tų su­si­mo­kė­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti ir už van­de­nį, šil­dy­mą, ki­tus ko­ mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus. Pa­siū­ly­mų da­ly­vau­ti kon­kur­se lau­kia­ma iki gruo­džio 20-osios, o sau­sio pra­džio­je bus at­plėš­ ti vo­kai. Jei pa­siū­ly­mų ne­bus su­lauk­ta, kon­kur­są skelbs dar kar­tą. Jei ir tą­kart nie­kas ne­su­si­do­mės ba­sei­ no nuo­ma, jos kai­ną bus ga­li­ma su­ ma­žin­ti 30 pro­c., o po to – iki sim­ bo­li­nės, pa­siek­tos per de­ry­bas. „Mes tik­rai no­ri­me, kad ba­sei­ nu ga­lė­tų nau­do­tis klai­pė­die­čiai. Pa­tys ne­ga­li­me to pa­da­ry­ti, ta­čiau neuž­ker­ta­me ke­lio ki­toms ga­li­my­ bėms, jų ieš­ko­jo­me ir su­tvar­kė­me vi­sas pro­ce­dū­ras, kad ba­sei­ną bū­tų ga­li­ma iš­nuo­mo­ti“, – aiš­ki­no Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas inf­rast­ruk­tū­ rai Min­dau­gas Lau­čys. Jis tei­gė, jog kol kas ne­su­lauk­ta nė vie­no pa­siū­ly­mo da­ly­vau­ti ba­ sei­no nuo­mos kon­kur­se, ta­čiau vy­ lė­si, kad jų at­si­ras.

Nea­ti­ti­ki­mas: nors vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­ka­bin­tas Her­kaus Man­to gat­vės pa­va­di­ni­mas, for­ma­liai ji yra H.Man­to.

Pu­šy­no gat­vių geog­ra­fi­nės cha­ rak­te­ris­ti­kos nea­ti­tin­ka tei­sės ak­ tų rei­ka­la­vi­mų. Pa­žei­di­mas pa­da­ry­tas to­dėl, kad gat­vei yra su­teik­tas vie­nas pa­va­di­ ni­mas, nors ji fi­ziš­kai yra per­skir­ta ge­le­žin­ke­liais, tvo­ro­mis ar ki­to­mis kliū­ti­mis. To­dėl pa­siū­ly­ta Įgu­los gat­ve va­din­ti tik jos ruo­žą nuo Ge­ le­žin­ke­lio gat­vės iki Man­to gat­vės, o ki­tai da­liai – nuo Man­to gat­vės iki Kre­tin­gos gat­vės – su­teik­ti nau­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ją pa­va­di­ni­mą. Mies­to ta­ry­bos na­ rys, is­to­ri­kas Vy­gan­tas Va­rei­kis šį ruo­žą pa­siū­lė pa­va­din­ti V.Ber­bo­mo var­du ir taip įam­žin­ti bu­vu­sio Klai­ pė­dos bur­mist­ro at­mi­ni­mą. Taip ši gat­vė bu­vo va­di­na­ma iki 1945 m. Ko­mi­si­jos na­riai vien­bal­siai pri­ ta­rė to­kiam siū­ly­mui. Nau­ją pa­va­di­ni­mą tu­rės ir Pu­ šy­no gat­vės ruo­žas. Gat­vę ge­le­ žin­ke­lis da­li­ja į dvi da­lis, to­dėl esą tik vie­ną jų ga­li­ma va­din­ti Pu­šy­

no gat­ve, o ki­tai rei­kia nau­jo pa­ va­di­ni­mo. Nusp­ręs­ta, kad Pu­šy­no gat­ ve ir to­liau va­din­sis ruo­žas nuo Švy­tu­rio gat­vės iki ge­le­žin­ke­ lio, o jos tą­sa nuo ge­le­žin­ke­lio iki Man­to gat­vės bus pa­va­din­ta Par­ ko gat­ve. To­kiems gat­vių pa­va­di­ni­mų po­ ky­čiams dar tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba, o ta­da jie bū­tų įre­gist­ruo­ ti Re­gist­rų cent­re.


3

penktadienis, gruodžio 13, 2013

miestas Dėl du­jų – kon­kur­sas

Įžiebs eg­lu­tę

Pa­dė­kos do­no­rams

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ne­tru­ kus tu­rė­tų skelb­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų pa­skir­to­jo tie­kė­jo kon­kur­są. Lai­mė­to­jas iš ter­mi­na­ lo tu­rės nu­pirk­ti bent 540 mln. kub. m du­jų per me­tus ir jas par­ duo­ti vi­siems re­gu­liuo­ja­miems elekt­ros ir ši­lu­mos ga­min­to­jams. Spė­ja­ma, jog kon­kur­se da­ly­vaus tik įmo­nė „Lit­gas“.

Šian­dien šven­ti­nė Ka­lė­dų eg­lė bus įžieb­ta ir Ni­do­je. Miš­ku kve­ pian­ti ža­lias­ka­rė pa­sta­ty­ta Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bės aikš­tė­je. Eg­ lu­tės įžie­bi­mo šven­tė ir Ka­lė­ dų se­ne­lio su­tik­tu­vės – nuo 18 val. Nuo 16.30 val. vi­si kvie­čia­mi į „Agi­lą“ (Tai­kos g. 4), kur vyks Ne­rin­gos me­no mo­kyk­los ka­lė­ di­nis kon­cer­tas „Lai­ko būg­nas“.

Šan­dien pa­dė­kos po­pie­tė­je bus pa­gerb­ti Klai­pė­dos kraš­to neat­ ly­gin­ti­ni krau­jo do­no­rai. Et­no­kul­ tū­ros cent­re vyk­sian­čia­me ren­ gi­ny­je Klai­pė­dos re­gio­no do­no­ rams bus su­teik­ti Nu­si­pel­niu­sių do­no­rų ar Do­no­rų žy­mū­nų pa­ žy­mė­ji­mai. Neat­ly­gin­ti­nos do­no­ rys­tės tra­di­ci­ja Lie­tu­vo­je kas­met vis tvir­tė­ja.

Kie­mams gre­sia virs­ti są­var­ty­nais Uos­ta­mies­čio dau­ gia­bu­čių na­mų kie­ mai ga­li virs­ti są­ var­ty­nais. Siū­lo­ma, kad di­džio­sios at­lie­ kos bū­tų iš­ve­ža­mos ne kar­tą per sa­vai­tę, kaip yra da­bar, o tik du kar­tus per me­tus, se­nų pa­dan­gų ne­be­ bū­tų lei­džia­ma pa­lik­ ti prie kon­tei­ne­rių.

Pa­ro­da. Šian­dien 17.30 val. uos­ta­mies­ čio Rū­t ų ga­le­r i­jo­je ati­da­ro­ma vil­n ie­ čio Eval­do Še­me­t uls­k io per­so­na­l i­nė ta­py­bos dar­bų pa­ro­da „13J12J13J Gy­ ve­ni­mas yra toks...“ Per ver­ni­sa­žą au­ to­r ius su­rengs per­for­man­są. Pa­ro­da veiks iki sau­sio 8 die­nos. Kont­ra­ban­da. Pa­sau­lio ša­lių ko­vos su kont­ra­ban­da vaiz­di­nių prie­mo­nių pa­ vyz­džiai pa­sie­kė Klai­pė­dą. Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ko pa­tal­po­ se va­kar ati­da­r y­ta pir­mo­ji to­k io po­ bū­d žio tarp­tau­t i­nė pa­ro­da „Ko­va su kont­ra­ban­da be sie­nų“, ku­r i veiks iki gruo­d žio 18 die­nos. Jo­je eks­po­nuo­ja­ mos įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se nau­do­ ja­mos vi­z ua­l i­nės prie­mo­nės, skir­tos at­k reip­t i dė­me­sį į kont­ra­ban­dos da­ ro­mą ža­lą. Si­tua­ci­ja: ir ve­žant di­džią­sias at­lie­kas kar­tą per sa­vai­tę prie kai ku­rių kon­tei­ne­rių su­si­da­ry­da­vo są­var­ty­nai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­si­kei­tė tei­sės ak­tai

Nau­jų Klai­pė­dos ko­mu­na­li­nių at­ lie­kų tvar­ky­mo tai­syk­lių pro­jek­tas va­kar pri­sta­ty­tas Mies­to ūkio ir ap­ lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dy­je. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ jos Dai­vos Be­ran­kie­nės, keis­ti tai­ syk­les rei­kia dėl pa­si­kei­tu­sių vir­ šes­nių tei­sės ak­tų. Siū­lo­miems pa­kei­ti­mams taip pat įta­kos tu­rė­jo rug­sė­jį pra­dė­ju­ sios veik­ti trys di­de­lių ga­ba­ri­tų at­ lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lės. Da­bar jų veik­la nė­ra reg­la­men­tuo­ta. D.Be­ran­kie­nės tei­gi­mu, sie­kia­ ma, kad klai­pė­die­čiai pra­dė­tų nau­ do­tis nau­jo­sio­mis aikš­te­lė­mis. Jei mies­to ta­ry­ba pri­tars nau­jo­ sioms tai­syk­lėms, la­biau­siai kei­sis di­džių­jų at­lie­kų ir nau­do­tų pa­dan­ gų su­rin­ki­mo tvar­ka. Gra­fi­kus skelb­tų vie­šai

Da­bar prie kon­tei­ne­rių pa­lik­ti se­ni bal­dai, ra­kan­dai, pa­dan­gos pri­va­

Dienos telegrafas

lo bū­ti iš­ve­ža­mi ne re­čiau nei kar­ tą per sa­vai­tę. Juos už­ten­ka pa­lik­ti prie kon­tei­ ne­rių die­ną prieš iš­ve­ži­mą. Ga­li­ma ir ati­duo­ti pa­čiam ve­žė­jui. Iš­ve­ži­ mo gra­fik ­ ai skel­bia­mi vie­šai. Siū­lo­ma, kad di­džio­sios at­lie­kos bū­tų iš­ve­ža­mos tik du kar­tus per me­tus. Pa­sak D.Be­ran­kie­nės, toks pa­kei­ti­mas yra ini­ci­juo­ja­mas, at­ si­žvel­giant į ap­lin­kos mi­nist­ro įsa­ ky­mą. „Gau­da­vo­me ir ne­ma­žai skam­ bu­čių iš žmo­nių, kad ve­žė­jai per daž­nai ve­ža di­džią­sias at­lie­kas, nes jų nė­ra pri­kau­pia­ma“, – tei­gė ve­dė­ja. Rei­kės mo­kė­ti pa­pil­do­mai

Anks­čiau nei nu­ma­ty­ta iš­vež­ti pa­ gal gra­fi­ką di­džių­jų at­lie­kų pri­kau­ pę žmo­nės tu­rė­tų jas pa­tys nu­vež­ ti į aikš­te­les. Anot D.Be­ran­kie­nės, gy­ven­to­jai taip pat ga­lės už­si­sa­ky­ti šią pa­slau­ gą. Nau­jo­sio­se tai­syk­lė­se nu­ma­ty­ ta, jog klai­pė­die­čiai tu­rė­tų kreip­tis į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mos ad­mi­nist­ra­to­rių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Di­džio­sios at­lie­kos tu­rė­tų bū­ ti iš­vež­tos per 10 die­nų nuo skam­ bu­čio. Ta­čiau už šią pa­slau­gą teks mo­kė­ti, nors klai­pė­die­čiai kas­met ir taip mo­ka va­di­na­mą­ją šiukš­lių rink­lia­vą.

Dai­va Be­ran­kie­nė:

Kai­na ne­bus di­de­ lė, pa­vyz­džiui, 100 ar 200 li­tų. De­ra­mės su ve­žė­jais, kad pa­slau­ga kai­nuo­tų 5 ar 10 li­tų. „Kai­na ne­bus di­de­lė, pa­vyz­džiui, 100 ar 200 li­tų. De­ra­mės su ve­žė­ jais, kad pa­slau­ga kai­nuo­tų 5 ar 10 li­tų. Sie­kia­me, kad mies­te bū­tų ge­ res­nė tvar­ka“, – pa­brė­žė D.Be­ran­ kie­nė. Jei įsi­ga­lio­jus nau­jo­sioms tai­syk­ lėms prie kon­tei­ne­rių ne­be­bus ga­ li­ma pa­lik­ti se­nų, nau­do­tų pa­dan­ gų, sa­vi­nin­kai jas tu­rės pa­tys vež­ti į di­džių­jų at­lie­kų aikš­te­les.

O jei žmo­nės no­rės, kad pa­dan­ gos bū­tų paim­tos ir iš­vež­tos iš na­ mų, už tai rei­kės su­si­mo­kė­ti pa­pil­ do­mai. Kont­ro­liuos kai­my­nai?

Ma­no­ma, kad tai­syk­lių pa­kei­ti­mai ga­li su­lauk­ti gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ ki­ni­mo. Ta­čiau D.Be­ran­kie­nė pa­ brė­žė, kad jo­mis mies­te sie­kia­ma dau­giau tvar­kos. Ko­mi­te­to na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ ka do­mė­jo­si, ar dėl pa­kei­ti­mų ne­ kis rink­lia­vos kai­na. D.Be­ran­kie­nė tvir­ti­no, kad ne­tu­rė­tų. V.Lu­pei­ka taip pat at­krei­pė dė­ me­sį, kad gy­ven­to­jai ga­li ne­vež­ti di­džių­jų at­lie­kų į di­džią­sias aikš­ te­les. „Iš­neš nak­tį prie kon­tei­ne­rio ir pa­liks. Kas bus ta­da?“ – klau­sė mies­to ta­ry­bos na­rys. D.Be­ran­kie­nė vy­lė­si, kad apie to­kius as­me­nis sa­vi­val­dy­bei pra­ neš kai­my­nai. Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­tas pri­ta­rė tai­syk­lių pa­kei­ ti­mams. Ga­lu­ti­nį žo­dį dėl jų tars mies­to ta­ry­ba.

Ak­ci­ja. Po sa­vai­tės, gruo­d žio 20 die­ ną, nuo 13 iki 18 val. pre­k y­bos ir pra­ mo­g ų cent­re, esan­čia­me Tai­kos pr. 61, vyks ka­lė­d i­nė ge­r u­mo ak­c i­ja – moks­lei­v ių dar­bų pa­ro­da-mu­gė. Da­ lis ren­gi­nio me­tu su­rink­tų pi­ni­gų bus paau­ko­ta gy­v ū­nų glo­bos na­mams. Taip sie­k ia­ma pra­t in­t i vai­k us pa­si­ rū­pin­t i ma­ž ai­s iais ir iš­t i­k i­mai­s iais jų ke­tur­ko­jais drau­gais. Smul­kes­nės in­for­ma­ci­jos bei dėl da­ly­v ių re­g ist­ ra­ci­jos kreip­t is tel. 8 679 55656 ar­ba elekt­ro­n i­n iu pa­štu lo­re­ta.vitkevicie­ ne@gmail.com. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Al­bi­na Pla­do (g. 1925 m.), Rus­tam Vil­da­nov (g. 1926 m.), Zo­fi­ja Amb­ra­zai­t ie­nė (g. 1934 m.), Va­len­ti­na Žar­žo­jie­nė (g. 1938 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vik­tor Pes­tov, Ni­ko­la­jus Bal­bu­ko­vas, Zi­nai­da Ne­fio­do­va, Va­len­t i­na Žar­žo­ jie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

Ap­si­lei­dė­lių są­ra­šas trum­pė­ja Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­to ta­ry­bai iš ap­leis­tų pa­sta­tų są­ra­šo siū­lo­ma iš­brauk­ti tris sta­ ti­nius. Sa­vi­nin­kai juos su­tvar­kė ar įsi­pa­rei­go­jo tai pa­da­ry­ti, kad ati­tik­ tų bent mi­ni­ma­lius rei­ka­la­vi­mus.

Net­var­ko­mų, ap­leis­tų, ne­nau­do­ ja­mų pa­sta­tų są­ra­še, ku­rį tvir­ti­na mies­to ta­ry­ba, yra 38 ob­jek­tai. Iš jo siū­lo­ma iš­brauk­ti san­dė­lį, siurb­li­nę, ad­mi­nist­ra­ci­nį ir ki­tus pa­sta­tus, esan­čius Gluos­nių gat­vė 11, gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties Puo­

džių gat­vės 27 na­mą, ne­baig­tą pre­ ky­bos ir bui­ti­nio ap­tar­na­vi­mo pa­ vil­jo­ną, esan­tį Smil­ty­nės gat­vė 34. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­žiū­ros sky­ riaus ve­dė­jas Ge­di­mi­nas Po­cius tvir­ti­no, kad dėl šių pa­sta­tų iš­brau­ ki­mo iš są­ra­šo krei­pė­si sa­vi­nin­kai. Pas­ta­tų komp­lek­se Gluos­nių gat­vė­je ir gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ ties pa­sta­te Puo­džių gat­vė­je bu­vo už­san­da­rin­ti lan­gai ir an­gos, iš­ va­ly­tos šiukš­lės, nuo sto­gų nuim­ ti au­ga­lai. Sa­vi­nin­kai abiem pa­sta­tams pa­ sky­rė tech­ni­nius pri­žiū­rė­to­jus.

„Tiek pa­sta­tą Puo­džių gat­vė­je, tiek Gluos­nių pa­tik­ri­no­me ir jie iš­ ties su­tvar­ky­ti“, – tei­gė G.Po­cius. Pa­sak ve­dė­jo, Smil­ty­nė­je esan­tis ne­baig­tas sta­ty­ti pa­slau­gų pa­sta­tas il­gą lai­ką bu­vo ne­pri­žiū­rė­tas. Ja­me bu­vo ki­lęs ir gais­ras. Po pa­sta­ro­jo, pa­si­ta­rus su Klai­pė­dos prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos at­sto­vais, bu­vo su­ra­šy­ti ak­tai ir rei­ka­la­vi­mai, ką rei­kia pa­da­ry­ti. „Sa­vi­nin­kai rea­ga­vo, pa­tei­kė pro­jek­tą, kad su­tvar­kys pa­sta­tą, jog šis ten­kin­tų es­mi­nius sta­ti­nio rei­ ka­la­vi­mus. Va­žiuo­si­me pa­tik­rin­ti, ar tik­rai“, – sakė G.Po­cius.

Siū­ly­mas: iš ap­leis­tų pa­sta­tų są­ra­šo siū­lo­ma iš­brauk­ti gy­ve­na­mo­sios

pa­skir­ties sta­ti­nį Puo­džių gat­vė­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


4

penktadienis, gruodžio 13, 2013

miestas

Bėg­liai jau ga­li su­grįž­ti Apie ga­li­mą po­li­ci­nin­kų 1 ir nu­si­kal­tė­lių su­bur­tą gau­ją bei jų vyk­do­mus nu­si­kal­ti­

mus dar prieš rei­ka­lo iman­tis pa­ rei­gū­nams pra­bi­lo vie­no nu­ken­ tė­ju­sio­jo ma­ma. Mo­te­ris anuo­met atė­jo į dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­ dak­ci­ją ir pa­pa­sa­ko­jo apie sū­naus nuo­ty­kius. Net­ru­kus ope­ra­ty­vi­nės in­for­ma­ ci­jos tu­rė­ję Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos pa­rei­gū­nai pra­kal­bi­no pro­ sti­tu­tę Je­le­ną, ku­ri ir at­sklei­dė vi­są nu­si­kals­ta­mą sche­mą. Už tai ji bu­ vo at­leis­ta nuo bau­džia­mo­sios at­ sa­ko­my­bės. 2001 m. ko­vo mė­ne­sį Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me nuo­spren­džio su­lau­kė 28 „pa­tru­lių“ var­du pa­va­ din­tos by­los tei­sia­mie­ji: ke­li bu­vę uos­ta­mies­čio pa­tru­li­nės tar­ny­bos ba­ta­lio­no pa­rei­gū­nai, trys pro­sti­ tu­tės bei bū­rys nu­si­kal­tė­lių, kal­ tin­tų tur­to prie­var­ta­vi­mu iš 19-os jau­nų klai­pė­die­čių. Bau­džia­mo­ji by­la nag­ri­nė­ta apie me­tus. Nuosp­ren­dį tei­sė­jas skai­tė dvi die­nas. Tą­kart trys bu­vę po­li­ci­nin­kai bu­vo iš­tei­sin­ti, ke­tu­ri nu­teis­tie­ ji suim­ti teis­mo sa­lė­je, ke­liems pri­tai­ky­ta am­nes­ti­ja, trys din­go be ži­nios dar iki pa­skel­biant nuo­ spren­dį. Dar vie­nas pa­bė­go prieš jo skun­ dą nag­ri­nė­jant aukš­tes­nio­sios ins­ tan­ci­jos teis­me. Au­koms už­dė­da­vo ant­ran­kius

1998-ųjų žie­mą esą vi­siš­kai sau­gų sce­na­ri­jų pel­ny­tis iš re­ke­to su­kū­ rė pa­tru­lių kuo­pos vy­res­ny­sis po­ li­ci­nin­kas And­re­jus M. ir ant­ro­sios kuo­pos va­das Ro­mas T. Siu­že­tą jie ga­lė­jo pa­si­sko­lin­ti iš kri­mi­na­li­nio ro­ma­no ar fil­mo. Po dau­ge­lio me­tų ap­ta­ri­nė­da­ mi šią is­to­ri­ją bu­vu­sio po­li­ci­nin­ ko ko­le­gos tei­gė, kad jis pa­da­ rė vie­nin­te­lę klai­dą – pri­trau­kė per­ne­lyg daug žmo­nių, o ne­pa­ti­ ki­miau­si iš jų bu­vo pro­sti­tu­tės ir po­li­ci­nin­kai. Sus­ty­guo­tas pla­nas bu­vo vyk­do­ mas vos ke­lis mė­ne­sius – nuo ko­ vo iki bir­že­lio. Pla­nas bu­vo ge­nia­liai pa­pras­tas: „po­dsta­va“ va­di­na­mas nu­si­kal­tė­ lis nu­ma­ty­da­vo au­ką – tur­tin­gų tė­ vų sū­nų ar net ke­lis vai­ki­nus, ku­ riuos pa­ži­no­jo, pa­si­kvies­da­vo juos į ba­rą, kur lyg at­si­tik­ti­nai „nu­ka­ bin­da­vo“ prie gre­ti­mo sta­le­lio sė­ din­čią mer­gi­ną. To­ji mer­gi­na bū­da­vo iš anks­to apie vi­są pla­ną ži­nan­ti pro­sti­tu­ tė. Ji tu­rė­da­vo va­žiuo­ti su nau­jai­ siais drau­gais į vieš­bu­tį, su­vai­ din­ti kad my­li­si su „po­dsta­va“, vė­liau iš tie­sų at­lik­da­vo ly­ti­nį ak­ tą su au­ko­mis. Tuoj po to „po­dsta­va“ dar kar­ tą lik­da­vo su pro­sti­tu­te ir ins­ce­ ni­zuo­da­vo konf­lik­tą. Net­ru­kus ap­sia­ša­ro­ju­si mer­gi­na iš­bėg­da­ vo su nu­pieš­ta ant vei­do mė­ly­ ne, su­plė­šy­to­mis pėd­kel­nė­mis ir pul­da­vo kvies­ti po­li­ci­ją. Pa­rei­ gū­nai ne­to­lie­se lauk­da­vo skam­ bu­čio, to­dėl pri­si­sta­ty­da­vo la­bai grei­tai. Uni­for­muo­ti pa­tru­liai už­dė­da­vo iš­ža­gi­ni­mu ap­kal­tin­tiems vai­ki­ nams ant­ran­kius, gra­sin­da­vo, jog juos už­da­rys į areš­ti­nę ir pra­dės ty­ ri­mą dėl sek­sua­li­nės prie­var­tos.

gu­ma jū­ro­je din­gu­sių as­me­nų nie­ ka­da neat­si­ran­da. Kai ku­rie pa­rei­gū­nai lin­kę įtar­ ti, kad plau­ki­mo tre­ni­ruo­tes lan­ kęs vai­ki­nas ar­ba iš­plau­kė, ar­ba net ne­bu­vo val­ty­je. Dar iki teis­mo bu­vo din­gu­si vie­ na pro­sti­tu­tė – Ole­sia, sa­vo kū­nu už­dar­biau­ti pra­dė­ju­si dar bū­da­ ma ne­pil­na­me­tė. Ta­čiau pa­rei­ gū­nai ją ne­sun­kiai ra­do ir už­da­ rė į areš­ti­nę. Jau po nuo­spren­džio din­go Vla­ di­mi­ras Oreš­ka. Vė­liau jam bu­vo pa­skelb­tas Eu­ro­pos areš­to or­de­ris. Baus­mės ta­po švel­nes­nės

Tar­ny­ba: prieš 15 me­tų uos­ta­mies­čio pa­tru­liai sy­kiu pra­dė­da­vo dar­bą, bet ne­ži­no­da­vo, ką tuo me­tu vei­kia

kai ku­rie jų iš­ra­din­gi ko­le­gos.

Gra­si­no pa­vers­ti „gai­džiais“

To­liau bū­da­vo vei­kia­ma pa­gal vie­ną iš dvie­jų iš anks­to su­kur­ tų pla­nų. Su­lai­ky­tus „ža­gin­to­jus“ po­li­ ci­nin­kai vež­da­vo na­mo, duo­da­vo ta­ria­mo mer­gi­nos bro­lio mo­bi­lio­ jo ry­šio te­le­fo­no nu­me­rį ir liep­da­ vo tar­tis su juo. „Bro­lį ar­ba „dė­dę“ vai­din­da­vo kri­mi­na­li­nę praei­tį tu­rin­tys vy­rai, ku­rie mo­kė­da­vo įbau­gin­ti vai­ki­nus. Bū­tent šie me­na­mi mer­gi­nų gi­mi­ nai­čiai įvar­dy­da­vo su­mą, už ku­rią su­tik­tų at­si­sa­ky­ti pre­ten­zi­jų ir ne­ si­kreip­tų į po­li­ci­ją. Pa­gal And­re­jaus M. su­gal­vo­tą pla­ną po­li­ci­nin­kai au­kas su­ra­kin­ da­vo ant­ran­kiais ir vež­da­vo prie po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to, bet į vi­dų ne­ves­da­vo. Tar­ny­bi­nia­me au­to­mo­ bi­ly­je gąs­din­da­vo, po to pa­skam­ bin­da­vo ir pa­kvies­da­vo at­vyk­ti ta­ ria­mą mer­gi­nos gi­mi­nai­tį. Kai šis at­vyk­da­vo, po­li­ci­nin­kai vai­ki­nams liep­da­vo su juo su­si­tar­ti ir iki jų bu­dė­ji­mo pa­bai­gos su­tvar­ ky­ti rei­ka­lą, tai yra su­mo­kė­ti rei­ka­ lau­ja­mą su­mą. Ži­no­ma, kad po­li­ci­nin­kai mo­ kė nu­si­kal­tė­lius, kaip ap­si­me­tė­liai tu­rė­tų elg­tis: vai­din­ti, kad yra sė­ dė­ję zo­no­je, pa­sa­ko­ti, jog ka­lė­ji­me ža­gin­to­jai tam­pa „gai­džiais“. Su­lai­kę klien­tus po­li­ci­nin­kai už­si­ra­šy­da­vo jų var­dus, pa­var­ des, ad­re­sus bei te­le­fo­no nu­me­ rius, po to šiuos duo­me­nis per­ duo­da­vo ta­ria­miems mer­gi­nų gi­mi­nai­čiams. Pa­si­nau­do­da­mi jais, nu­si­kal­ tė­liai ne­va nu­skriaus­tų mer­gi­nų var­du ra­šė raš­te­lius, ta­ria­mai pa­ tvir­ti­nan­čius, kad jos ne­be­tu­ri kal­ ti­nin­kams jo­kių pre­ten­zi­jų. Pi­ni­gų ga­vo ne iš vi­sų

Ti­riant by­lą paaiš­kė­jo, kad ne vi­ sos au­kos su­mo­kė­jo pi­ni­gus. Du vai­ki­nai ga­vo ži­no­mos Klai­pė­do­ je nu­si­kals­ta­mos gau­jos na­rio už­ ta­ri­mą, šis „pa­spau­dė“ sa­vais ka­ na­lais, ir tur­to prie­var­tau­to­jai li­ko nie­ko ne­pe­šę. Kar­tą nu­ma­ty­tai au­kai tie­siog pa­si­da­rė nuo­bo­du su keis­tai be­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

siel­gian­čiu drau­gu bei ne­pa­žįs­ta­ ma mer­gi­na ir jis pa­bė­go iš ka­vi­nės neįk­liu­vęs į pink­les. Dvie­jų vai­ki­nų tė­vai su­pra­to, kad po­li­ci­nin­kai, mer­gi­na, jos gi­mi­nai­ čiai ir net jų sū­nų drau­gas yra vie­ nos gau­jos na­riai. Šie žmo­nės taip pat pi­ni­gų ne­da­vė. Kar­tą „su­strei­ka­vo“ pro­sti­tu­tė: at­vi­lio­tų į vieš­bu­tį vai­ki­nų ji ne­pa­ ma­lo­ni­no. Ki­tu at­ve­ju po­li­ci­nin­kai

Ne­ma­ža nu­ken­tė­ju­sių­jų gru­pė ieš­ko­jo ato­kes­nių vie­tų. Ko ge­ro, la­biau­siai neap­sau­go­ ti šia­me teis­mo pro­ce­se bu­vo žur­ na­lis­tai. Tei­sia­mie­ji bei nu­ken­tė­ju­ sių­jų gi­mi­nai­čiai juos plū­do, vie­nai fo­to­ko­res­pon­den­tei net ban­dė iš­ muš­ti fo­toa­pa­ra­tą iš ran­kų. Vie­nas gau­jos or­ga­ni­za­to­rių bei nar­ko­ti­kais pikt­nau­džia­vęs ki­tas tei­sia­ma­sis ko­ne­vei­kė ir stum­dė ki­tą fo­to­ko­res­pon­den­tą. Šią si­tua­ ci­ją ste­bė­jo ir kar­tu su nu­si­kal­tė­ liais kva­to­jo ad­vo­ka­tai, o pa­rei­gū­ nai si­tua­ci­ją ste­bė­jo ne­si­kiš­da­mi.

Teis­mo nuo­spren­dis bu­vo griež­tas bu­vu­siems po­li­ci­nin­kams. Jiems skir­tos griež­čiau­sios lais­vės atė­mi­ mo baus­mės, bau­dos, da­lies jiems pri­klau­san­čio tur­to kon­fis­ka­vi­mas bei drau­di­mas ke­le­rius me­tus dirb­ ti po­li­ci­jo­je. Po po­ros me­tų pa­si­kei­tė įsta­ty­ mas, tad baus­mės bu­vo per­žiū­rė­tos ir ge­ro­kai su­švel­nin­tos. Sut­rum­pė­ jo ne­lais­vės lai­kas, pa­nai­kin­ta tur­to kon­fis­ka­vi­mo baus­mė. At­sė­dė­ju­siems di­des­nią­ją da­ lį lai­ko, li­ku­sio­ji bu­vo pa­keis­ta įmo­ka į nu­ken­tė­ju­sių­jų nuo nu­ si­kal­ti­mo as­me­nų fon­dą. Pa­vyz­ džiui, vie­nas nu­teis­tų­jų vie­to­je 14 mė­ne­sių už gro­tų tu­rė­jo su­mo­kė­ ti 625 li­tus. Per­žiū­rint baus­mes, pa­nai­kin­tas ir drau­di­mas dirb­ti po­li­ci­jo­je. Ta­ čiau ke­lias į tar­ny­bą jiems bu­vo už­ kirs­tas – į dar­bą po­li­ci­jo­je teis­ti as­ me­nys ne­prii­ma­mi. Pas­ku­ti­nis do­ku­men­tas by­lo­ je, ku­rią su­da­rė 36 to­mai, at­si­ra­do 2012 m. Tai už­klau­sa, kiek ir ku­ riems nu­ken­tė­ju­sie­siems yra sko­ lin­gas vie­nas nu­teis­tų­jų.

Ke­tu­rių vis dar ieš­ko

Jev­ge­ni­jus Mi­chai­lovs­kis:

Ži­no­da­mas, kaip teis­me el­gė­si pa­ grin­di­nis šios by­los vei­kė­jas, ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad jis de­ monst­ra­vo vi­siš­ką są­ži­nės ne­tu­rė­ji­mą.

į įvy­kio vie­tą at­vy­ko per anks­ti, kai pro­sti­tu­tė bu­vo spė­ju­si pa­my­lė­ti tik vie­ną iš dvie­jų au­kų, bet tai ne­sut­ ruk­dė pi­ni­gų pa­rei­ka­lau­ti iš abie­jų. Kal­ti­nin­kai stum­dė žur­na­lis­tus

Šis teis­mo pro­ce­sas bu­vo iš­skir­ ti­nis dėl ke­lių prie­žas­čių. Pro­ce­so da­ly­vių bu­vo tiek daug, kad te­ko teis­mo po­sė­džius reng­ti ne teis­mo po­sė­džių, o ak­tų sa­lė­je. Tei­sė­jas sė­dė­jo ant sce­nos. Kal­ ti­na­mie­ji bu­vo su­so­din­ti gru­pe­lė­ mis, jų gy­nė­jai – prie ke­lio­mis ei­ lė­mis su­sta­ty­tų sta­lų.

Ne vi­si kal­ti­na­mie­ji iš­gir­do teis­mo nuo­spren­dį. Dar ne­spė­jęs pa­siim­ti kal­ti­na­ mo­sios iš­va­dos ne­ži­nia kur din­go Mak­si­mas Va­sil­je­vas, ku­ris tik kar­ tą su­vai­di­no „po­dsta­vą“. Tiek pat nu­vei­kęs Ser­ge­jus Chol­če­vas pa­si­ slė­pė bai­gian­tis pro­ce­sui. Iki šiol ne­ži­no­ma, kas iš tie­sų at­si­ti­ko Ed­mun­dui Ušins­kui, ku­ris kar­tą su­vai­di­no „po­dsta­vą“ ir ke­ lis kar­tus – ne­tik­rus mer­gi­nų gi­ mi­nai­čius. Esa­ma liu­di­ji­mų, kad 2000-ųjų anks­tų lapk­ri­čio 22-o­ sios ry­tą jis su ki­tu vai­ki­nu nuo Smil­ty­nės kran­to val­ti­mi iš­plau­ kė pa­tik­rin­ti iš­va­ka­rė­se pa­sta­ty­ tų tink­lų. Vė­liau ki­tas įvy­kio da­ly­vis pa­ sa­ko­jo, kad stai­ga iš­si­jun­gė va­rik­ lis, ir val­tį ėmė ne­šti į jū­rą. Ban­ dant nu­si­gau­ti į kran­tą vie­nas irk­las nu­lū­žo. Ban­ga šliūkš­te­lė­ jo į val­tį, ir ta­da Ed­mun­das, nu­ sia­vęs ba­tus, nu­si­vil­kęs kom­bi­ne­ zo­ną, šo­kęs į van­de­nį. E.Ušins­kas din­go ban­go­se. Pa­sie­nie­čiai tei­gė ne­ma­tę nei iš­ plau­kian­čios, nei skęs­tan­čios val­ ties, o juo la­biau ban­go­se be­si­ke­ pur­nė­jan­čio žmo­gaus. Sken­duo­lio kū­nas ne­bu­vo ras­tas. Ar E.Ušins­kas nu­sken­do, ar tik imi­ta­vo sa­vo žū­tį, te­be­si­gin­či­ja­ma. As­me­nų paieš­kos sky­riaus po­li­ci­ nin­kai jo te­beieš­ko kaip pa­si­slė­pu­ sio nuo tei­sin­gu­mo. Šio sky­riaus va­do­vas Ro­ber­tas Gu­rins­kas tei­gė, kad di­džio­ji dau­

Pri­dė­jo pre­zi­den­to pa­dė­ką

Po nuo­spren­džio nu­teis­tie­ji ban­ dė kaip įma­no­ma vė­liau pa­tek­ti už gro­tų. Ke­li jų pra­šė leis­ti lais­vė­ je pa­si­gy­dy­ti ar net at­lik­ti ope­ra­ ci­jas, ape­lia­vo į ma­žus vai­kus bei be­si­lau­kian­čias žmo­nas. Pra­šy­da­mi švel­nin­ti baus­mes su­ si­te­pę po­li­ci­nin­kai pri­si­mi­nė sa­ vo bu­vu­sius nuo­pel­nus, vie­nas net pa­tei­kė pre­zi­den­to Al­gir­do Bra­ zaus­ko pa­dė­ką už ne­prie­kaiš­tin­ gą ir pa­vyz­din­gą tar­ny­bos pa­rei­gų vyk­dy­mą. Pri­si­min­da­mas šią by­lą, kal­ti­ ni­mą jo­je pa­lai­kęs Klai­pė­dos apy­ gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Jev­ge­ni­jus Mi­chai­lovs­kis ne­pa­tei­ si­no po­li­ci­nin­kų, su­si­sais­čiu­sių su nu­si­kal­tė­liais, ta­čiau svars­tė, kad prie min­ties apie nu­si­kal­ti­mą juos ga­lė­jo pri­ves­ti itin men­ki at­ly­gi­ni­ mai ir že­mi­nan­tis vals­ty­bės po­žiū­ ris į po­li­ci­nin­kų dar­bą. „Ki­ta ver­tus, jei žmo­gus su­tin­ka dirb­ti tą dar­bą, jis tu­ri dirb­ti są­ži­ nin­gai. Bu­vo ir vė­liau įsta­ty­mams nu­si­žen­gu­sių po­li­ci­nin­kų. Ži­no­ da­mas, kaip teis­me el­gė­si pa­grin­ di­nis šios by­los vei­kė­jas, ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad jis de­monst­ra­vo vi­siš­ką są­ži­nės ne­tu­rė­ji­mą. Jis vi­siš­kai ne­ si­gai­lė­jo to, ką pa­da­rė, o pri­si­pa­ži­ ni­mas pra­šant su­švel­nin­ti baus­mę yra pa­pras­čiau­sias gud­ra­vi­mas sie­ kiant švel­nes­nių spren­di­mų jo at­ žvil­giu“, – pri­si­mi­nė pro­ku­ro­ras.


5

penktadienis, gruodžio 13, 2013

miestas

Klai­pė­die­čiai jau plūs­ta pirk­ti eg­lu­čių Pre­ky­ba ka­lė­di­nė­mis eg­lu­tė­mis uos­ta­ mies­ty­je įsi­bė­gė­ja. Ža­lias­ka­rė­mis pre­ kiau­ja­ma prie dau­gu­mos pre­ky­bos cent­ rų. Klai­pė­die­čiai ren­ka­si įvai­rias eg­lu­tes – nuo ke­lias­de­šim­ties cen­ti­met­rų iki tri­jų met­rų aukš­čio. Me­de­liai šie­met ne­bran­ go, jie kai­nuo­ja tiek pat, kiek per­nai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pre­kei­vių skai­čius ne­si­kei­tė

Uos­ta­mies­ty­je šiuo me­tu yra iš­ duo­ta 20 lei­di­mų pre­kiau­ti eg­lu­ tė­mis – 17 vals­ty­bi­nė­je že­mė­je ir 3 pri­va­čio­je. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­ sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to Ri­man­to Ar­mo­no, be­ veik tiek pat lei­di­mų bu­vo iš­duo­ta ir per­nai. Klai­pė­do­je, vals­ty­bi­nė­ je že­mė­je, yra pa­skir­tos 67 vie­tos, ku­rio­se ga­li­ma pre­kiau­ti eg­lu­tė­mis. Tiek jų bu­vo ir per­nai. „Vie­tos užim­tos ne vi­sos. Dar vie­ nas ki­tas pre­kei­vis atei­na iš­siim­ti lei­di­mo, bet di­džio­ji da­lis juos jau tu­ri“, – tvir­ti­no R.Ar­mo­nas.

Iš mies­to vie­šo­sio­se vie­to­se eg­ lu­tė­mis pre­kiau­jan­čių žmo­nių me­ de­lių ga­li­ma nu­si­pirk­ti nuo 10 li­tų. Kai­na pri­klau­so nuo eg­lu­tės aukš­ čio, gro­žio, rū­šies, nuo to, ar ji nu­ kirs­ta, ar va­zo­nė­ly­je. Ieš­ko įvai­rių me­de­lių

Kre­tin­gos miš­kų urė­di­jos De­ko­ra­ ty­vi­nių sod­me­nų me­de­ly­no ve­dė­jas Leo­nar­das Bal­či­ko­nis ti­ki­no, kad eg­lu­čių kai­nos ne­si­kei­čia jau ke­le­ rius me­tus. „Eko­no­mi­ka po tru­pu­tį at­si­gau­na, bet žmo­nės dar ne­pra­ lo­bo“, – ar­gu­men­ta­vo ve­dė­jas. Pap­ras­ta nuo 0,5 iki 2 met­rų aukš­čio eg­lu­tė me­de­ly­ne kai­nuo­ ja 16–21 li­tą, nuo 2 iki 2,5 met­ro aukš­čio – 21–26 li­tus. Pa­sak L.Bal­ či­ko­nio, kai­na pri­klau­so nuo me­ de­lio gro­žio.

Iš mo­kyk­los liko plynas laukas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Su že­me pa­ga­liau su­ly­gin­tas pen­ ke­rius me­tus tuš­čias ir ap­leis­tas bu­vęs pa­sta­tas, iš ku­rio iš­kraus­ ty­ta Klai­pė­dos kur­čių­jų mo­kyk­la. Sta­ti­nys Strė­vos gat­vė­je nu­griau­ tas, nes truk­dė Bal­ti­jos pro­spek­ to ir Mi­ni­jos gat­vės san­kry­žos re­ konst­ruk­ci­jai ir plėt­rai.

Dar 2007 m. tuo­me­tė Klai­pė­dos ap­skri­ties ad­mi­nist­ra­ci­ja krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę pra­šy­da­ma Klai­pė­dos kur­čių­jų ir ne­pri­gir­din­čių­jų mo­ kyk­lą iš­kraus­ty­ti iš Strė­vos gat­vė­je esan­čio pa­sta­to, nes jis pa­te­ko į re­ zer­vi­nę Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to te­ri­to­ri­ją.

Vai­kai iš šios mo­kyk­los iš­kel­din­ti 2008-ųjų rug­sė­jį. Iš pra­džių bu­vo nu­ma­ty­ta, kad Strė­vos g. 7 esan­ čia­me pa­sta­te, vie­toj bu­vu­sios mo­ kyk­los, tu­rė­tų at­si­ras­ti Pa­sie­nio kont­ro­lės po­stas. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad ties šiuo pa­sta­tu driek­sis nau­ja gat­vė, ku­ri at­si­ras re­konst­ruo­jant Bal­ti­jos pro­ spek­to ir Mi­ni­jos gat­vės san­kry­žą. Kai Strė­vos g. 7 pa­li­ko moks­ lei­viai ir per­si­kė­lė į ki­tas pa­tal­pas Smil­te­lės gat­vė­je, ap­leis­tą pa­sta­ tą pa­mė­go be­na­miai. Sta­ti­nys bu­ vo spar­čiai nio­ko­ja­mas, gais­rai ja­ me kil­da­vo vos ne kas mė­ne­sį. Ma­žiau nei per sa­vai­tę bu­vu­sios mo­kyk­los li­ku­čiai su­ly­gin­ti su že­ me. Te­ri­to­ri­jo­je pjau­na­mi me­džiai, ji ruo­šia­ma bū­si­mos gat­vės sta­ty­bai.

Is­to­ri­ja: dau­giau nei po 5 me­tų pa­ga­liau nu­griau­tas bu­vęs Klai­pė­dos

kur­čių­jų mo­kyk­los pa­sta­tas Strė­vos gat­vė­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­si­rin­ki­mas: prie pre­ky­bos cent­rų pre­kiau­ja­ma įvai­riau­sio­mis eg­lu­tė­mis.

Kiek bran­ges­nės si­dab­ri­nės eg­ lės. Vi­du­ti­nė jų kai­na sie­kia apie 32 li­tus. L.Bal­či­ko­nio tei­gi­mu, po­pu­lia­ rios iš­lie­ka eg­lu­tės va­zo­nė­liuo­se. Per­nai jų net pri­trū­ko. Apie met­ro aukš­čio va­zo­nė­ly­je pa­so­din­ta pa­ pras­ta eg­lu­tė kai­nuo­ja 25 ir 35, si­ dab­ri­nė – 45 ir 55 li­tus. „Pir­kė­jai ren­ka­si įvai­rias eg­lu­tes, no­rai skir­ tin­gi. Vie­ni įsi­gy­ja nu­kirs­tas eg­lu­ tes, ki­ti va­zo­nė­liuo­se. Po­pu­lia­riau­ sios iki 2 met­rų aukš­čio nu­kirs­tos eg­lu­tės. Yra ir to­kių, ku­rie į na­mus ve­ža­si ir aukš­tes­nes. Ta­čiau daž­ niau­siai pa­sta­rą­sias per­ka ka­vi­nės,

res­to­ra­nai, vai­kų dar­že­liai. Aukš­ tes­nė nei 3 met­rai eg­lu­tė kai­nuo­ja apie 70 li­tų“, – tvir­ti­no ve­dė­jas. Da­lis žmo­nių per­ka ne eg­lu­tę, o jos ša­ką. Ta­čiau dau­gu­ma lau­kia tra­di­ci­nės ak­ci­jos, kai gi­ri­nin­kai jas da­lys ne­mo­ka­mai. Pap­ras­tos eg­lės ša­ka kai­nuo­ja 2, si­dab­ri­nės – 3 li­ tus, ma­žes­nės – li­tą. Rei­kia drėg­mės

Kad nu­kirs­ta eg­lu­tė il­giau iš­lik­ tų gra­ži ir ne­nu­by­rė­tų jos spyg­liai, L.Bal­či­ko­nis pa­ta­rė me­de­lį sta­ty­ ti į to­kį sto­vą, ku­ria­me me­de­lį bū­ tų ga­li­ma lais­ty­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Drėg­mės rei­kia, juk daž­niau­ siai kam­ba­riuo­se oras bū­na la­bai sau­sas, o eg­lu­tė pa­sta­to­ma prie ra­dia­to­riaus. Ga­li­ma me­de­lį įkiš­ti į ki­bi­rą su smė­liu ir lais­ty­ti. Ats­pa­ res­nės yra si­dab­ri­nės eg­lės. Prob­ le­mų dėl lais­ty­mo ne­ky­la, kai me­ de­liai pa­so­din­ti va­zo­nė­liuo­se“, – aiš­ki­no ve­dė­jas. Pa­sak L.Bal­či­ko­nio, daž­nai pa­ si­tai­ko, kai žmo­nės prieš Ka­lė­ das atei­na nu­si­pirk­ti nau­jos eg­lu­ tės, nes se­no­sios spyg­liai nu­by­rė­jo. „Sau­suo­se bu­tuo­se eg­lu­tė be van­ dens il­gai neiš­bus“, – įspė­jo L.Bal­ či­ko­nis.


6

penktadienis, gruodžio 13, 2013

nuomonės

Pa­rei­gū­nų el­ge­sys ­ste­bi­no

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

M

Ka­rū­ną – žmo­gui su ran­du!

Ma­rius Bag­do­nas

J

o di­de­ny­bė fut­bo­las gy­ve­na lau­ki­ mo nuo­tai­ko­mis. FI­FA ir Pran­cū­ zi­jos sa­vait­raš­čio „Fran­ce Foot­ ball“ or­ga­n i­z uo­ja­muo­se ge­r iau­ sio pla­ne­tos fut­bo­l i­n in­ko rin­k i­muo­se li­ ko trys kan­di­da­tai – Franc­kas Ri­be­ry, Lio­ ne­l is Mes­si ir Cris­t ia­no Ro­nal­do. Vie­nas iš jų sau­sio 7-ąją Ciu­ri­che bus pa­skelb­tas nau­ju odi­nio ka­muo­lio me­si­ju. Aki­vaiz­du, kad vie­na pa­var­dė šiais me­tais švie­tė kur kas ryš­kiau už li­ku­sias dvi. F.Ri­be­ry da­bar nea­be­jo­t i­nai yra ge­r iau­sias pla­ne­tos fut­ bo­l i­nin­kas. Šie­met Ba­va­r i­jos fut­bo­lo mil­ ži­nas lai­mė­jo vis­ką, kas įma­no­ma. 2013-ai­siais nei pa­sau­lio, nei Eu­ro­pos čem­ pio­na­to ne­bu­vo, o svar­biau­sią fut­bo­lo me­

F.Ri­be­ry da­bar nea­be­ jo­ti­nai yra ge­riau­sias pla­ne­tos fut­bo­li­nin­kas. tų tur­ny­rą – Čem­pio­nų ly­gą – lai­mė­jo „Bay­ ern“. Ke­ly­je tro­fė­jaus link F.Ri­be­ry į ša­li­ke­ les ver­tė ir sa­vo kon­k u­ren­tus. Čem­pio­nų ly­gos pus­fi ­na­ly­je pran­cū­zas su kom­pa­ni­ ja links­mai pa­si­šo­k i­nė­jo ant „Bar­ce­lo­nos“ klu­bo la­vo­no, o ke­tu­ris auk­si­nius ka­muo­ lius sa­vo ko­lek­ci­jo­je jau tu­r in­t is L.Mes­si rau­do iš gė­dos. Ta­čiau praė­jo pus­me­tis ir ar­gen­ti­nie­čio gė­da ne­ti­kė­tai bu­vo už­mirš­ ta. Ar ga­li žmo­gus, ku­rio ko­man­da dve­jo­se svar­biau­sio­se se­zo­no rung­ty­nė­se pra­lai­mi bend­ru re­zul­ta­tu 0:7, bū­ti iš­rink­tas ge­riau­ siu pla­ne­to­je? Lo­gi­kos dės­niai tam prieš­ta­ rau­ja, ta­čiau rin­ki­muo­se įma­no­ma vis­kas. Ki­tas kan­d i­da­tas C.Ro­nal­do ne­su­ge­bė­jo lai­mė­t i net Is­pa­n i­jo­je, o Čem­pio­nų ly­gos pus­fi­na­ly­je nu­blan­ko prieš len­ką Ro­ber­tą Le­wan­dows­k į. Kas yra svar­biau – trium­ fas Eu­ro­po­je ir vi­si ki­t i įma­no­m i tro­fė­jai ar įvar­čių sal­vės į Pamp­lo­nos „Osa­su­nos“ ar Mad­ri­do „Ge­ta­fe“ var­tus? Pas­ku­ti­niuo­ju C.Ro­nal­do ta­len­tą liaup­si­nan­čiu ar­gu­men­ tu įvar­di­ja­mi po­rtu­ga­lo ke­tu­ri įvar­čiai le­ mia­mo­se at­ran­kos rung­ty­nė­se dėl pa­te­ki­ mo į pa­sau­lio čem­pio­na­tą. Ta­čiau ga­li­ma pa­klaus­ti ir ki­taip – jei C.Ro­nal­do toks ge­ ras, tai ko­dėl ne­nu­tie­sė Por­tu­ga­li­jai tie­sio­ gi­nio til­to į Bra­zi­li­ją? Bū­tų ne­tei­sin­ga, jei ke­tu­ri įvar­čiai se­zo­no pa­bai­go­je ir są­mo­n in­gai FI­FA pra­tęs­tas bal­sa­vi­mo ter­mi­nas pa­si­ro­dy­tų sva­res­ni ar­g u­men­tai C.Ro­nal­do lai­mė­t i „Auk­si­n į ka­muo­l į“ prieš vi­sus me­tus „Bayern“ bul­ do­ze­rį sėk­min­gai vai­ra­vu­sį F.Ri­be­ry. Vis dėl­to Franc­kas taip pat tu­ri sa­vo ko­zi­ rį – rin­ki­mus or­ga­ni­zuo­jan­tį „Fran­ce Foot­ ball“. Sa­vait­raš­tis suin­te­re­suo­tas, kad žmo­ gus su ran­du tap­tų penk­tuo­ju pran­cū­zu po Ray­mon­do Ko­pos, Jea­no-Pierre‘o Pa­pi­ no, Zinedine‘o Zidane‘o ir Mi­che­lio Pla­ti­ni, pa­puo­šu­siu šven­ti­nio nu­me­rio vir­še­lį.

a­ne la­bai nu­ste­bi­no po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nų at­sai­nu­ mas. Sek­ma­die­nio va­ ka­rą va­žia­vau Kre­tin­gos gat­ve na­mo. Be­va­žiuo­da­ma pa­ma­ čiau pus­ny­je įstri­gu­sį neį­ga­lų žmo­ gų. Jis kri­to iš in­va­li­do ve­ži­mė­lio. Ne­ga­lė­jau pra­va­žiuo­ti pro ša­ lį ma­ty­da­ma, kad žmo­gus bė­do­je. Aš jam pa­dė­jau nor­ma­liai at­si­sės­ti į ve­ži­mė­lį ir iš­stū­miau iš pus­nies. Kol pa­dė­jau į ne­lai­mę pa­puo­lu­ siam vy­rui, pro ša­lį lė­tai va­žia­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ma­ši­na. Jie net pri­stab­dė, pa­žiū­rė­jo į ma­no ma­ši­ ną ir nu­va­žia­vo to­liau. Pa­rei­gū­nai tik­rai ma­tė, kaip aš pa­de­du neį­ga­liam vy­rui, bet pa­ tys ne­sus­to­jo ir ne­pa­siū­lė pa­gal­ bos. Man, mo­te­riai, tai tik­rai ne­ bu­vo la­bai pa­pras­tas dar­bas. Ma­nau, kad kiek­vie­nas nor­ma­ lus ir sa­ve ger­bian­tis vy­ras, net ne pa­rei­gū­nas, pa­ma­tęs, kaip mo­te­ris ke­lia neį­ga­lų­jį į ve­ži­mė­lį ir stu­mia jį iš pus­nies, bū­tų su­sto­jęs ir bent pa­ si­tei­ra­vęs, kas čia nu­ti­ko. Ta­čiau ne tie, ma­ši­no­je va­žia­vę ir nie­kur ne­ sku­bė­ję pa­rei­gū­nai. To­kia jų reak­ci­ ja ma­ne la­bai nu­ste­bi­no. Ne pa­pik­ ti­no, o pa­pras­čiau­siai nu­ste­bi­no. Lie­tu­vos po­li­ci­ja įvai­riuo­se ren­ gi­niuo­se, sa­vo in­ter­ne­ti­nė­se sve­ tai­nė­se skel­bia sa­vo šū­kį ar prie­sai­ ką: „Gin­ti. Sau­go­ti. Pa­dė­ti“. Ta­čiau kaž­ko­dėl tą va­ka­rą pro ša­lį va­žia­vę

Andriaus Deltuvos karikatūra

S

Esu jau pen­si­nin­kė, ant­ros gru­pės in­va­li­dė. Man ir dia­be­tas nu­sta­ty­ tas, ir šir­dis ope­ruo­ta, vi­sos li­gos puo­la. Vie­ne­riais me­tais į pen­ si­ją iš­lei­do anks­čiau. Ma­no dar­ bo sta­žas – be­veik 34 me­tai, nors pa­bai­go­je, kai jau šlu­ba­vo svei­ka­ ta, dir­bau ir pu­se eta­to, ta­čiau nie­ kad ne­tin­gi­nia­vau. O pen­si­jos ne­ gau­nu net tų 650 li­tų, gau­nu tik 637. Da­bar yra ati­duo­da­ma da­lis tik tiems, ku­riems ji bu­vo nuim­ ta. O apie tuos, ku­rie ir taip la­bai ne­daug gau­na, nie­kas ne­pa­gal­vo­ ja. Juk kai­nos par­duo­tu­vė­je vi­siems vie­no­dos. Jau ir dėl dia­be­to iš­mo­ kas atė­mė. Ačiū Die­vui, kad dar tu­riu vy­rą, tai bend­rai nau­do­ja­me tuos pi­ni­gus. Ži­nau žmo­nių, ku­ rie, nuė­ję į par­duo­tu­vę, nie­ko ne­ ga­li nu­si­pirk­ti. Ko­dėl mū­sų vals­ty­ bė taip ne­tei­sin­gai žiū­ri į žmo­nes? Ko­dėl jie no­ri, kad pi­lie­čiai vi­sa­da ją keik­tų? Ire­na

pa­rei­gū­nai ją pa­mir­šo. O gal prie­ sai­ka, ku­ri vi­sur gar­siai skel­bia­ma, svar­bi ne vi­siems po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nams? Gal jos pai­so­ma tik ta­da, ka­da yra no­ras ar pa­lan­kios ap­lin­ ky­bės? Aiš­ku, aš su­pran­tu, kad šil­to­je ma­ši­no­je va­ka­rą, kai snin­ga, pu­ čia šal­tas vė­jas, sė­dė­ti kur kas ma­

lo­niau nei su­sto­ti, iš­lip­ti į lau­ką ir stum­ti iš pus­nies neį­ga­lų žmo­gų, sė­din­tį ve­ži­mė­ly­je. Jau­nas vy­ras, ku­rį iš­stū­miau iš pus­nies, man pa­dė­ko­jo. Ne­ži­nia, kas jam ga­lė­jo nu­tik­ti, jei vi­si bū­tų taip pa­siel­gę, kaip gar­bin­gą uni­for­ mą dė­vin­tys pro ša­lį va­žia­vę vy­rai. Si­gi­ta A.

žmo­nes rei­kia kreip­tis pa­gar­biai. Vi­suo­met į sve­ti­mą žmo­gų kreip­ da­vo­mės įpras­tu žo­džiu „tams­ta“. Da­bar straips­nio au­to­rė siū­lo ge­ riau var­to­ti iš len­kų, ru­sų, bal­ta­ru­ sių kal­bų atė­ju­sį „jūs“, ku­ris iš­kart su­ku­ria dar di­des­nę dis­tan­ci­ją tarp po­kal­bio da­ly­vių. Kai da­bar nu­ve­ dęs sa­vo anū­ką į mo­kyk­lą, į mo­ky­to­ ją krei­piau­si „tams­ta“, tai ši net pri­

No­riu iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę apie gy­dy­mo sis­te­mą. Ma­nau, kad gy­ dy­to­jams ir vi­soms se­se­lėms, o ypač tiems, ku­rie dir­ba priė­mi­mo sky­riuo­se, tu­rė­tų bū­ti duo­ti griež­ ti nu­ro­dy­mai, jog ne­ga­li­ma žmo­nių iš­leis­ti iš li­go­ni­nių nak­tį ar tam­siu pa­ros me­tu. Kai taip el­gia­ma­si, at­ si­tin­ka vi­so­kių ne­lai­mių. Užkliuvo „žiau­riai“

Andriaus Deltuvos karikatūra

gė­liui už du ka­lė­dai­čius. Tu­rė­jau 20 li­tų ku­piū­rą. Pa­da­viau ku­ni­gui ir pa­pra­šiau dvie­jų ka­lė­dai­čių. Pa­ sa­kiau, kad ki­to­kio pi­ni­go ne­tu­riu. Ku­ni­gė­lis pa­reiš­kė, kad čia yra au­ ka baž­ny­čiai, ka­lė­dai­čiai nė­ra par­ da­vi­nė­ja­mi.

Rei­kia paaiš­kin­ti gy­dy­to­jams

Bi­ru­tė

Ta­čiau ne­pa­siū­lė grą­žos. Ne­pa­ siū­lė ir dau­giau ka­lė­dai­čių. Gal ki­ tiems me­tams bū­tų li­kę. Išė­jau gal­vo­da­ma, kad ne­bu­vo tie pi­ni­gai au­ka. Juk au­ko­jant tu­ rė­tų bū­ti ge­ra ir švie­su vi­du­je. Kris­ti­na

Pa­pik­ti­no siū­lo­mas krei­pi­nys lin­ko iš nuo­sta­bos, – žmo­nės už­mir­šo ši­tą žo­dį. Mū­sų lie­tu­viš­ką žo­dį, ku­rį mes tu­ri­me puo­se­lė­ti. Į tė­vus, ki­tus ar­ti­mus žmo­nes vi­sa­da rei­kia kreip­tis žo­džiu „tu“. Jei­gu aš sa­vo tė­vui bū­ čiau pa­sa­kęs „jūs“, tai jis tik­rai man bū­tų įkrė­tęs į kai­lį. Juk mes esa­me ar­ ti­mi žmo­nės, šei­ma. Nie­kaip ne­ga­liu su­tik­ti su straips­nio au­to­re. Skai­ty­to­jas

Ma­ne pa­pik­ti­no per te­le­vi­zi­ją ro­do­ mų pro­jek­tų kal­ban­čių­jų ma­nie­ros. Daž­niau­siai nu­liū­di­na „Lie­tu­vos bal­sas“. Ne­ga­na, kad be­veik nie­ kas ne­dai­nuo­ja lie­tu­viš­kai, tai dar ir tei­sė­jai kal­bė­da­mi da­ro klai­dų. Kas­kart, kai jie ko­men­tuo­ja at­lik­ tą kū­ri­nį, bent vie­nas pa­sa­ko, kad bu­vo pa­dai­nuo­ta „žiau­riai“ gra­žiai, kad at­li­kė­jo bal­sas „žiau­riai“ ge­ras. Aš ži­nau, kad gy­ve­ni­mas yra žiau­ rus, bet ar rei­kia to­kius api­bū­di­ni­ mus tai­ky­ti gra­žiems da­ly­kams? Bri­gi­ta

Pas­te­bė­jo šiukš­lin­to­ją

Pas mus priim­ta, kad žmo­nės di­ džiuo­ja­si, jei­gu tu­ri ko­kį nors ypa­ tin­gą au­to­mo­bi­lio nu­me­rį. Prieš po­rą die­nų Ši­lu­tės plen­te su­ti­kau sma­giai nu­si­tei­ku­sį vy­riš­kį, be­si­ ne­šan­tį nu­me­rius, ku­rio skai­čiai bu­vo 001. Ki­tą die­ną Šiau­lių gat­ vė­je pa­ste­bė­jau grei­tai va­žiuo­jan­ tį au­to­mo­bi­lį, ku­rio nu­me­rio skai­ čiai ir­gi bu­vo 001. Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas net ne­stab­te­lė­jo prie kon­tei­ne­rio. Iš­ki­šo ran­ką su mai­ še­liu pro lan­gą ir iš­me­tė tą mai­ šą šiukš­lių. Aiš­ku, ne­pa­tai­kė, tai tos šlumšt ir gu­li vi­du­ry­je ša­li­gat­ vio. Šiukš­lin­to­jas net ne­spus­te­lė­jęs stab­džių pe­da­lo nu­rū­ko sa­vais ke­ liais. Tai po­nai su to­kiais bran­giais nu­me­riais ši­taip ir el­gia­si. Jo­nas Pa­ren­gė Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

­dėt­ i?

­ti? Pa – Gin­ti? Sau­go

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Rū­pi­na­si tik da­li­mi pen­si­nin­kų

B

uė­mė ma­ne pyk­tis, kai per­ skai­čiau stu­den­tės Ak­vi­lės straips­nį „Ge­riau kreip­tis „tu“ ar „jūs“?“ („Klai­pė­da“, 2013 12 11). At­sa­ky­da­ma į šį klau­si­ mą stu­den­tė Ak­vi­lė yra ne­tei­si. Pats esu jau pa­gy­ve­nęs žmo­gus, nors ir ne­la­bai se­nas, ta­čiau pri­ klau­sau vy­res­nių­jų kar­tai. Anks­ čiau mus mo­kė, jog į sve­ti­mus

397 728

telefonas@kl.lt

Už ka­lė­dai­tį nu­lu­po 10 li­tų

u­vau pa­si­pik­ti­nu­si, kai baž­ ny­čio­je už du ka­lė­dai­čius te­ko pa­klo­ti net 20 li­tų. Dau­gy­bę me­tų prie Ka­ lė­dų sta­lo mes su ma­ma lau­žia­me ka­lė­dai­tį per pu­sę. Tik to­kia ta mū­ sų ne­gau­si šei­ma, ta­čiau tra­di­ci­jų lai­ko­mės ir Kū­čių va­ka­rą vie­na ki­ tai lin­ki­me ra­my­bės. Šioms šven­tėms ka­lė­dai­čiu te­ko pa­si­rū­pin­ti man. Nu­žings­nia­vau į vie­ną Gargž­dų baž­ny­čią. Po mi­šių vi­si su­si­rin­ku­sie­ji nu­sku­bė­jo prie jau­no ku­ni­gė­lio, da­li­ju­sio ka­lė­dai­ čius. Se­ny­vos mo­čiu­tės, skai­čiuo­ jan­čios pi­ni­gė­lius pus­tuš­tė­je pi­ ni­gi­nė­je, pa­klau­siau, kiek rei­kė­tų paau­ko­ti. Mo­te­rė­lė pik­to­kai tars­ te­lė­jo, kad pen­kis li­tus da­vė ku­ni­

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba: 397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

714

„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 704 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Evelina Zenkutė – e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Techninės redaktorės: Pasaulis: 8 655 26 930 Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktADIENIS, gruodžio 13, 2013

lietuva Sau­gos ­ V.Lands­bergį

P.Gra­žu­lis ­ ves į Uk­rainą

„Ne“ abortų drau­di­mams

Sei­mo val­dy­ba bend­ru su­ta­ri­ mu pa­si­ūlė Sei­mo pir­mi­nin­kei Lo­re­tai Grau­ži­nie­nei teik­ti Sei­ mui kon­ser­va­to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus pa­rengtą Va­do­vybės ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­taisą, ku­ria nu­ma­to­ma At­ku­ria­mo­ jo Sei­mo pir­mi­ninką Vy­tautą Lands­bergį (nuotr.) įtrauk­ti į sau­gomų as­menų sąrašą.

Sei­mo val­dy­ba gruod­žio 14–16 d.­ į Uk­rainą ko­man­di­ruo­ja Sei­mo ­ vi­ce­pir­mi­ninką li­be­ralą Petrą Aušt­re­vi­čių, Dar­bo par­ti­jos at­ sto­vus Ser­gejų Ur­sulą, Rai­ mundą Pa­liuką, „Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo“ narį Petrą Gra­žulį, so­cial­de­mok­ratą Domą Pet­ rulį, kon­ser­va­to­rius Kazį Star­ ke­vi­čių ir Ema­nuelį Zin­gerį.

Sei­mo so­cial­de­mok­ra­tai ne­ pri­ta­ria abortų užd­rau­di­mui. Frak­ci­jos at­sto­vai va­kar pa­ reiškė smer­kian­tys „po­pu­lis­ ti­nių jėgų sie­kius priim­ti reg­ re­syvų nėštu­mo nu­trau­ki­mo drau­di­mo įsta­tymą ir pri­mes­ ti vie­nos siau­ros grupės „mo­ ra­linį“ po­žiūrį į mo­ters ap­si­ spren­dimą vi­sai vi­suo­me­nei“.

Biud­že­tui pri­tar­ta be kliū­čių

Nors opo­zi­ci­ja ir prie­ši­no­si, kitų metų biud­že­tas va­kar bu­vo priim­tas gan leng­ vai. De­ja, ne­įtrauk­tas ir opo­zi­ci­jos siū­ly­ mas pa­žadė­ti planą vir­ši­jan­čias pa­ja­mas skir­ti pen­si­joms kom­pen­suo­ti, tad pen­si­ nin­kams teks pa­tikė­ti Vy­riau­sybės gar­ bės žod­žiu. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Pa­si­ge­do jaut­ru­mo

Opo­zi­ci­jos balsų va­kar ne­pa­ka­ko kitų metų vals­tybės ir sa­vi­val­dy­ bių biud­že­to pro­jek­tui su­žlug­dy­ti – iš 127 po­sėdy­je da­ly­va­vu­sių Sei­mo na­rių už biud­že­to pri­ėmimą bal­sa­ vo 81, prie­š jį – 32, su­si­laikė 14 par­ la­men­tarų. Opo­zi­ci­niai li­be­ra­lai ir kon­ser­va­ to­riai kri­ti­ka­vo biud­žetą dėl jų pa­čių jau anks­čiau minėtų prie­žas­čių, t. y. kad neat­siž­velg­ta į kai ku­riuos opo­ zi­ci­jos siū­ly­mus, taip pat dėl to, kad biud­že­to pro­jek­tas pa­tei­kia­mas per vėlai, kad biud­že­te per ma­žai „so­cia­ li­nio jaut­ru­mo“, kad nu­spręsta di­

940 mln. litų

– tiek kitų metų biud­že­to iš­lai­dos vir­šys pla­nuo­ja­mas pa­ja­mas.

din­ti al­gas val­di­nin­kams. Li­be­ra­lams kliu­vo ir per ma­žos nu­ma­ty­tos vals­ ty­bi­nių įmo­nių di­vi­dendų su­mos. „Mes pa­darė­me arit­me­tinį biud­ žetą, bet sis­te­mi­niu po­žiū­riu ne­pa­ judėjo­me į prie­kį“, – dėstė li­be­ralų sąjūdžio at­sto­vas Kęstu­tis Gla­vec­ kas, pra­ėju­sią Sei­mo ka­den­ciją va­do­ vavęs Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­tui. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius aiš­ki­no, kad tai, ką opo­zi­ci­ja va­di­ na so­cia­li­niu jaut­ru­mu, vals­tybės neiš­gelbės. „Jei­gu bu­vo daug kal­ ba­ma apie so­cia­linį jaut­rumą, gal kai kas ma­no, kad ga­li­ma su so­cia­ linė­mis iš­mo­ko­mis su­kur­ti ge­rovės vals­tybę. Ši­tos koa­li­ci­jos ir ši­tos Vy­riau­sybės tiks­las yra di­din­ti bei ge­rin­ti užim­tumą, dar­bo pa­ja­mas ir ma­žiau kalbė­ti apie so­cia­li­nių iš­ mokų au­gimą“, – sakė prem­je­ras. Smūgis Val­dovų rūmams

Sei­mo dau­gu­ma va­kar ne­pri­tarė vi­ siems par­la­men­tarų pa­si­ūly­mams, ku­rių ne­pa­laikė Vy­riau­sybė (dau­ giau­sia tai bu­vo par­la­men­tarų no­ rai vie­naip ar ki­taip pa­dėti sa­vo rin­ kimų apy­gar­doms), išs­ky­rus Dar­bo par­ti­jos at­sto­vo Vy­tau­to Gap­šio pa­si­ūly­to da­ly­ko: Val­dovų rūmams at­sta­ty­ti nu­spręsta at­ski­ra biud­že­to ei­lu­te ne­skir­ti 13 mln. litų, o įtrauk­

Lie­tuvė I.To­bias pra­vir­ko Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jo­je (VRM) va­kar pri­sie­ku­si ir Lie­tu­vos pi­lie­ tybę ga­vu­si le­do čiuožė­ja Isa­bel­la To­bias šį įvykį pa­si­ti­ko džiaugs­mo aša­ro­mis.

Ame­ri­kietė I.To­bias, ku­riai Da­ lia Gry­baus­kaitė išim­ties tvar­ka gruod­žio 2 d. su­teikė Lie­tu­vos pi­ lie­tybę, va­kar dar kartą džiaugė­si, kad galės kar­tu su šo­kių par­tne­riu Dei­vi­du Stag­niū­nu at­sto­vau­ti Lie­ tu­vai So­čio olim­pinė­se žai­dynė­se Ru­si­jo­je. Vos iš­ta­ru­si prie­sai­kos žod­žius, I.To­bias sun­kiai tramdė aša­ras. Pir­ ma­sis pa­svei­kin­ti sa­vo šo­kių par­ tnerės pri­puolė D.Stag­niū­nas, mi­ nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas jai įteikė gėlių puokštę ir su­ve­nyrą iš gin­ta­ro.

Net­ru­kus ji nu­vy­ko į pre­zi­ dentūrą, ten su­si­ti­ko su D.Gry­ baus­kai­te. „Tai pa­de­da man įgy­ ven­din­ti sva­jonę, ku­rią tu­riu visą gy­ve­nimą, bet tai reiš­kia dau­giau nei tik tai. Man garbė pri­si­jung­ ti prie ša­lies ir man garbė, kad ša­ lis norė­jo manęs kaip pi­lietės. Tai gra­ži ša­lis, puikūs žmonės, se­na is­ to­ri­ja, nuo­sta­bi kultū­ra, nuo­sta­bus mais­tas. Ži­no­ma, tai ne tik spor­ tas“, – žur­na­lis­tams po su­si­ti­ki­mo su Pre­zi­den­te sakė spor­ti­ninkė. Ji sakė iš Pre­zi­dentės iš­gir­du­ si nu­ra­mi­nan­čius žod­žius – la­ bai ne­si­jau­din­ti dėl re­zul­tatų. Pa­ti čiuožė­ja tvir­ti­na, kad jų po­ra, pa­ sau­li­nia­me rei­tin­ge uži­man­ti 17-ą vietą, So­čio olim­pia­do­je galėtų pa­ tek­ti į de­šim­tuką. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ra­mybė: biud­že­tas, at­me­tus opo­zi­ci­jos prie­kaiš­tus, priim­tas gan leng­vai – val­dan­tie­ji va­kar Sei­mo salė­je

turė­jo net 10 balsų re­zervą.

ti šią sumą į Kultū­ros mi­nis­te­ri­jai ski­ria­mas do­ta­ci­jas. Sei­mas pa­tikė­ jo V.Gap­šio ar­gu­men­tu, esą tai leis Kultū­ros mi­nis­te­ri­jai pa­čiai spręs­ ti, kam teik­ti prio­ri­tetą. Ne­ti­ko to­nas

Dau­giau­sia dis­ku­sijų su­laukė Jur­gio Raz­mos kon­ser­va­to­rių var­du pa­teik­ tas siū­ly­mas įsi­pa­rei­go­ti vi­sas planą vir­ši­jan­čias kitų metų pa­ja­mas skir­ ti per krizę su­ma­žin­toms pen­si­joms kom­pen­suo­ti. Pa­sak J.Raz­mos, jis galėjęs nu­ma­ty­ti ir konk­re­čią sumą, kiek pi­nigų reikės, bet siū­lymą su­ švel­ni­no, – pen­si­jas būtų įsi­pa­rei­go­ ta kom­pen­suo­ti tik tuo­met, jei biud­ že­te at­si­rastų ne­pla­nuotų pa­jamų. Į šį par­la­men­ta­ro siū­lymą fi­nansų mi­nist­ras Ri­man­tas Šad­žius su­rea­ ga­vo gan keis­tai – jis pa­reiškė, kad pa­si­ūly­mas jam ne­pa­tin­ka ir dėl par­la­men­ta­ro to­no.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Man ne­pa­tin­ka to­nas, ku­riuo tai pri­sta­ty­ta, nes kal­ba­ma apie jū­ sų Vy­riau­sybės įvyk­dytą pen­sijų su­ ma­ži­nimą. Pa­gal Biud­že­to san­da­ros įsta­tymą ne­ga­li­ma nu­ro­dy­ti at­virų po­zi­cijų, rei­kia nu­ro­dy­ti konk­re­čią sumą li­tais. Sei­mas yra nu­siuntęs Vy­riau­sy­bei la­bai rimtą po­li­tinį sig­ nalą ir su­sie­ja su spar­tes­ne eko­no­mi­ ne veik­la bei Sei­mo nu­sta­ty­tais ter­ mi­nais. Tad Vy­riau­sybė tik­rai priims spren­dimą. Ir tai ne dėl to, kad kas nors ne­norėtų kom­pen­suo­ti atimtų, nu­sa­vintų pen­sijų“, – pa­si­tikė­ti Vy­ riau­sybės žod­žiu, o ne raš­tiš­ku įsi­pa­ rei­go­ji­mu ra­gi­no fi­nansų mi­nist­ras. Posė­dis užst­ri­go

Lo­re­tai Grau­ži­nie­nei pa­reiš­kus, kad J.Raz­mos pa­tai­sa ne­priim­ta, Sei­ mas įsivėlė į dis­ku­si­jas ir dėl pro­ cedūrų: opo­zi­ci­ja tvir­ti­no, kad 60 balsų už pa­ka­ko (pa­gal Sei­mo sta­

tutą, jei tik pa­si­ūly­mas rei­ka­lau­ja konk­re­čių iš­laidų biud­že­te, rei­kia 71 Sei­mo na­rio bal­so už, o J.Raz­mos siū­ly­me jo­kia rei­kiamų pi­nigų su­ ma esą ne­bu­vo nu­ro­dy­ta). Val­dan­ tie­ji tvir­ti­no, kad bet ku­riam siū­ly­ mui, ku­riam ne­pri­tarė Vy­riau­sybė, pa­gal įsta­ty­mus rei­kia bent pusės Sei­mo na­rių balsų. Tad ki­lo di­le­ ma, ar pa­gal Sei­mo sta­tutą ne­rei­ kia per­bal­suo­ti, – tam iš­siaiš­kin­ti pri­reikė net 10 mi­nu­čių per­trau­kos. L.Grau­ži­nienė galų ga­le, pa­si­kon­ sul­ta­vu­si su frak­ci­jo­mis, dar kartą kons­ta­ta­vo, kad bet ku­riuos siū­ly­ mus dėl biud­že­to reikėtų trak­tuo­ ti kaip rei­ka­lau­jan­čius pi­nigų, tai­gi rei­kia 71 bal­so, va­di­na­si, pa­si­ūly­ mas ne­priim­tas. Kitų metų biud­že­to pa­ja­mos sieks 26,093 mlrd. litų, asig­na­vi­mai – 27,033 mlrd. litų, ES ir ki­tos tarp­tau­ tinės pa­ra­mos lėšos – 7,4 mlrd. litų.


8

penktadienis, gruodžio 13, 2013

užribis

Ve­te­ri­na­ras slė­pė pa­ja­mas Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja išaiš­ki­no at­ ve­jį, kai ve­te­ri­na­ri­jos pa­slau­gas tei­kian­ti Klai­pė­dos įmo­nė neaps­ kai­tė ir ne­dek­la­ra­vo apie pu­sę mi­ li­jo­no li­tų pa­ja­mų. Ra­do slap­tą su­ves­ti­nę

Pa­tik­ri­ni­mo me­tu di­rek­to­riaus as­me­ni­nia­me kom­piu­te­ry­je ras­ ta „juo­do­ji“ duo­me­nų su­ves­ti­nė. Ras­ti duo­me­nys pa­ro­dė, kad įmo­ nė at­ski­rais 2008–2012 me­tų lai­ ko­tar­piais ga­lė­jo slėp­ti net iki 75 pro­c. gau­tų pa­ja­mų. To­kiais at­ve­jais mo­kes­čių mo­kė­ to­jai neiš­ven­gia­mai su­lau­kia griež­ čiau­sių kont­ro­lės prie­mo­nių ir tei­ sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tų san­kci­jų. Šią įmo­nę nu­spręs­ta pa­tik­rin­ ti vyk­dant pro­jek­tą „Bal­ti cha­ la­tai“, kai mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­ to­riui ki­lo įta­ri­mų, kad įmo­nė­je ga­li­mai neaps­kai­to­mos vi­sos gau­ tos pa­ja­mos. Pa­gal pa­teik­tas 2008–2012 m. ata­skai­tas, bend­ro­vė tik pa­sta­ruo­ sius tre­jus me­tus tu­rė­jo ne­žy­maus pel­no, o anks­tes­niais me­tais dir­ bo nuo­sto­lin­gai – pel­no mo­kes­čio per tuos me­tus į vals­ty­bės biu­dže­tą įmo­nė iš vi­so su­mo­kė­jo vos pust­re­ čio tūks­tan­čio li­tų. Klai­pė­dos AV­MI spe­cia­lis­tai, bend­ra­dar­biau­da­mi su Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos Klai­ pė­dos apy­gar­dos val­dy­bos pa­rei­ gū­nais, pa­tik­ri­ni­mo me­tu įmo­nė­ je ap­ti­ko neo­fic­ ia­lią ap­skai­tą, ku­rią iša­na­li­za­vus paaiš­kė­jo, kad įmo­nės dek­la­ra­ci­jo­se nu­ro­dy­ta pa­ja­mų su­

ma tu­rė­jo bū­ti dau­giau nei 2,5 kar­ to, o mo­kė­ti­na pel­no mo­kes­čio su­ ma – net 33 kar­tus di­des­nė. Tai, kad da­lis bend­ro­vės pa­ja­ mų nuo­lat lik­da­vo neaps­kai­ty­ta, pa­tvir­ti­no ir klien­tų paaiš­ki­ni­mai – dau­gu­ma jų ne­ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti ga­vę ka­sos kvi­tą ar ki­tą su­mo­kė­ji­ mą pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą. Puo­lė dek­la­ruo­ti

Įmo­nės va­do­vas iš pra­džių ban­ dė ti­kin­ti, jog kai ku­rias pa­slau­gas, pa­vyz­džiui, gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ją ir ste­ri­li­za­ci­ją, tei­kė už sa­vi­kai­ną, o ki­toms tai­kė iki 50 pro­c. sie­kian­ čias nuo­lai­das, be to, esą siek­da­ mas kon­ku­ren­cin­gu­mo nu­sta­tė ma­žus pa­slau­gų įkai­nius. Sup­ra­tęs, kad to­kie ar­gu­men­tai mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus neį­ ti­ki­no ir veng­da­mas griež­tų san­ kci­jų, dar pa­tik­ri­ni­mui ne­si­bai­gus su­sku­bo pa­pil­do­mai dek­la­ruo­ti ste­bi­na­mai di­de­les su­mas – dek­ la­ruo­ta per 470 tūkst. li­tų pa­pil­do­ mų pa­ja­mų, apie 81 tūkst. pa­pil­do­ mai mo­kė­ti­no pel­no mo­kes­čio bei per 113 tūkst. li­tų pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Gre­sia san­kci­jos

Pa­sak Klai­pė­dos AV­MI Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Gra­ži­nos Rim­kie­nės, mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­ to­rius tu­ri įvai­rių ga­li­my­bių, kaip mo­kes­čius ap­skai­čiuo­ti ne­tie­sio­ gi­niais ver­ti­ni­mo me­to­dais ar at­ kur­ti tik­rą­sias vyk­dy­tų san­do­rių ap­lin­ky­bes.

Įam­ži­no: tai, jog po­li­ci­jos pa­rei­gū­nė ke­ly­je el­gė­si nee­tiš­kai, klai­pė­die­čiui pa­vy­ko įro­dy­ti tik to­dėl, kad ją nu­

fil­ma­vo.

Prieš pa­rei­gū­nę – te­le­fo­nu Klai­pė­dos ap­skri­ties Vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te nuo bir­že­lio pa­bai­gos strin­ga ty­ri­mas dėl ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mo. Paaiš­kė­jo, kad by­lą iš uos­ta­mies­čio te­ko per­siųs­ti į Klai­pė­dos ra­jo­no ko­mi­sa­ria­tą, nes vie­na skan­da­lin­gos is­to­ri­jos da­ly­vių – Ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nė.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Klai­pė­dos“ inf.

Pa­si­pai­nio­jo duo­bė?

Mašiną su­stab­dė gul­bė

Smū­gis: au­to­mo­bi­lio lan­gą iš­mu­šė apie 10 ki­log­ra­mų sve­rian­tis suau­gęs

paukš­tis. Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko („Bal­ti­cum TV“ lai­da „Rei­das“) nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­die­čių po­ra pa­te­ko į keis­tą eis­mo įvy­kį, ku­rio kal­ti­nin­ke ta­ po gul­bė. Va­kar į Šiau­rės pro­spek­ tu va­žia­vu­sios ma­ši­nos „Re­nault Sce­nic“ prie­ki­nį stik­lą stai­ga tren­ kė­si gul­bė.

Paukš­tis pa­ki­lo prieš pat au­to­mo­ bi­lį ir tie­siu tai­ky­mu ta­ra­na­vo ma­ ši­nos prie­ki­nį stik­lą. Prieš eis­mą skri­du­si gul­bė vi­ siš­kai su­ga­di­no ma­ši­nos stik­ lą. Paukš­tis pa­tai­kė į ke­lei­vio pu­

sę. Tik per lai­min­gą at­si­tik­ti­nu­mą nie­kas per įvy­kį ne­nu­ken­tė­jo. Klai­pė­die­čiai pa­ty­rė šo­ką, ta­čiau po­li­ci­jos į įvy­kio vie­tą ne­kvie­tė. Au­to­mo­bi­lį po­rai teks re­mon­ tuo­ti iš sa­vo lė­šų, nes ma­ši­na nė­ ra draus­ta kas­ko drau­di­mu. Spė­ja­ma, kad il­ga­kak­lė ga­lė­jo pa­ kil­ti iš ša­li­mais esan­čio tven­ki­nio, ku­ria­me mies­tie­čiai ma­ty­da­vo pe­ rin­čias gul­bes. Paukš­čių ir anks­čiau yra pa­si­ro­dę šia­me ke­ly­je, tie­sa, pės­ čio­mis, su vi­sa va­da už nu­ga­ros. Ta­čiau va­žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­ lį spar­nuo­tis taip ata­ka­vo pir­mą kar­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

In­ci­den­tas, į ku­rį įsi­vė­lė lai­ki­nai Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vy­res­nio­sios ty­rė­jos pa­rei­gas ei­nan­ti klai­pė­die­ tė, nu­ti­ko bir­že­lio 27-ąją 20.35 val. Konf­lik­tas tarp pa­rei­gū­nės, ku­ ri vai­ra­vo „Peu­geot 607“ ir 33 me­ tų klai­pė­die­čio vers­li­nin­ko, ku­ris vai­ra­vo „Peu­geot Bo­xer“ ki­lo Pi­ lies gat­vė­je. Tei­gia­ma, kad mik­roau­to­bu­so „Peu­geot Bo­xer“ vai­ruo­to­jas, va­ žiuo­da­mas Pi­lies gat­ve, pir­mą­ ja eis­mo juos­ta vai­ra­vo pa­vo­jin­gai ir ne­va ėmė stum­ti Ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nės vai­ruo­ja­mą „Peu­geot 607“ į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą. Nors au­to­mo­bi­liai per in­ci­den­tą ne­su­si­lie­tė, mo­te­ris tei­gė, kad bu­ vo pri­vers­ta su­dė­tin­gai ma­nev­ruo­ ti, kad iš­veng­tų su­si­dū­ri­mo su ki­ tais au­to­mo­bi­liais. Pats „Peu­geot Bo­xer“ ma­ši­nos vai­ruo­to­jas vė­liau aiš­ki­no, kad jis tie­siog ap­va­žia­vo ke­lio duo­bę ir pik­tų kės­lų prieš dai­lio­sios ly­ties at­sto­vę ne­tu­rė­jo. Įrašė pa­rei­gū­nės re­to­ri­ką

Ta­čiau 37-erių „Peu­geot 607“ vai­ ruo­to­ja neat­ly­žo po to­kio ma­nev­ro ir pa­si­vi­ju­si už­blo­ka­vo ke­lią mik­ roau­to­bu­sui. Tai pa­pik­ti­no jau­ną vers­li­nin­ką. Tarp dvie­jų vai­ruo­to­jų ki­lo žo­di­nis konf­lik­tas. Šal­ti­nių tei­gi­mu, au­to­bu­siu­ko vai­ruo­to­jas iš kar­to iš­gir­do, kad rei­ka­lą tu­ri su po­li­ci­jos pa­rei­gū­ ne ir jam toks ma­nev­ra­vi­mas vei­ kiau­siai at­si­rūgs. Ta­čiau vy­riš­kis ne­nu­si­lei­do ir, iš­si­trau­kęs mo­bi­

lų­jį te­le­fo­ną, ėmė fil­muo­ti si­tua­ ci­ją. Esą tai tik dar la­biau įsiu­ti­no mo­te­riš­kę. Kol abu vai­ruo­to­jai aiš­ki­no­si san­ty­kius, ties Pi­lies ir Dar­žų gat­ vių san­kry­ža juos ste­bė­jo bū­re­lis jau­nuo­lių. Nors į įvy­kio vie­tą bu­ vo iš­kvies­ti pa­tru­liai, ku­rie ir tu­

Ar pa­rei­gū­nė bus nu­ baus­ta už ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą, paaiš­kės mė­ne­sio pa­ bai­go­je.

rė­jo iš­spręs­ti vai­ruo­to­jų konf­lik­tą, ta­čiau abi jo pu­sės ne­su­lau­kė pa­ rei­gū­nų, sė­do į ma­ši­nas ir iš­va­žia­ vo sa­vais ke­liais. Me­džia­gą per­siun­tė

Is­to­ri­ja pri­si­min­ta, kai į po­li­ci­ ją skun­dą pa­ra­šė vie­na konf­lik­ to pu­sių. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ras ne­siė­mė aiš­kin­tis, kas ir ko­kias ke­lių eis­mo tai­syk­les pa­žei­dė. Tam, kad ne­bū­ tų da­ro­ma įta­ka ty­ri­mui, me­džia­ga per­duo­ta Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­tui. Ta­čiau tai ga­li bū­ti ne pa­bai­ga. Pa­si­gir­do pa­gei­da­vi­mų me­džia­gą per­duo­ti Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tui, kad šis pa­ves­tų ty­ri­mą at­lik­ti Kau­ no ar­ba Vil­niaus po­li­ci­jai. Klai­pė­dos ra­jo­no ko­mi­sa­ria­to lai­ki­nai Ke­lių po­li­ci­jos po­sky­riui va­do­vau­jan­tis Ge­di­mi­nas Pet­ru­ši­ nas ti­ki­no, kad abu konf­lik­to da­ly­ viai ne itin no­riai tal­ki­na ty­ri­mui. „Tai vie­na, tai ki­ta pu­sė vis ne­ga­

li at­vyk­ti į ap­klau­sas. Ti­ki­mės, kad ki­tą sa­vai­tę at­vyks mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas. At­si­ra­do ir vie­nas liu­ di­nin­kas, ku­ris tei­gia ma­tęs konf­ lik­tą“, – ti­ki­no G.Pet­ru­ši­nas. Šiuo me­tu ty­ri­mas įstri­gęs ties pir­mi­niu konf­lik­to taš­ku – stū­mė ar ne­stū­mė pa­rei­gū­nės au­to­mo­bi­lį mik­roau­to­bu­sas. „Ka­me­rų šio­je gat­vė­je nė­ra. Pra­ šė­me at­si­liep­ti liu­di­nin­kus. Pa­rei­ gū­nė va­žia­vo su ma­ma. Pra­šė­me ją at­vyk­ti į ko­mi­sa­ria­tą, ta­čiau žmo­ gus ne­ra­do lai­ko. Ki­tas vai­ruo­to­jas taip pat va­žia­vo su ke­lei­viu, ku­ris neat­vy­ko liu­dy­ti. Pa­na­šu, kad ne­ no­ri­ma bend­ra­dar­biau­ti“, – sa­kė ty­ri­mą at­lie­kan­tis pa­rei­gū­nas. Pa­žei­dė eti­kos ko­dek­są

Chu­li­ga­niš­kas vai­ra­vi­mas, su­ke­ liant pa­vo­jin­gą si­tua­ci­ją, už­trau­ kia bau­dą nuo 1 iki 2 tūkst. li­tų su tei­sės vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­ nes atė­mi­mu 1–2 me­tams. Tai, kaip konf­lik­ti­nė­je si­tua­ci­jo­ je el­gė­si po­li­ci­jos pa­rei­gū­nė, tu­rė­jo įver­tin­ti Vi­daus ty­ri­mų po­sky­ris. „Mes ty­ri­mą at­li­ko­me. Tai, kas bu­vo pa­teik­ta fil­muo­to­je me­džia­ go­je, mes įver­ti­no­me. Pa­ti pa­rei­gū­ nė pri­pa­ži­no, kad vai­ruo­da­ma au­ to­mo­bi­lį, už­blo­ka­vo ki­tą trans­por­to prie­mo­nę, pri­si­sta­tė ir pa­ro­dė pa­ žy­mė­ji­mą. Ji pri­pa­ži­no, kad bend­ ra­vo ne­man­da­giai ir nee­tiš­kai“, – ti­ki­no Vi­daus ty­ri­mų po­sky­rio ve­dė­jas Ge­di­mi­nas Sa­vic­kas. Už Po­li­ci­jos eti­kos ko­dek­so pa­žei­ di­mą pa­rei­gū­nei skir­tas įspė­ji­mas. Ta­čiau ar pa­rei­gū­nė bus nu­baus­ta už ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą, paaiš­kės mė­ne­sio pa­bai­go­je. Neat­ me­ta­ma, kad san­kci­jų ga­li su­lauk­ti abu konf­lik­to da­ly­viai.


9

penktadienis, gruodžio 13, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

G.Verdi prieš R.Wagnerį: po 200 metų Pasaulio operos teatrams minint jubiliejinius Richardo Wagnerio ir Giuseppe’s Verdi metus – kompozitorių 200-ąsias gimimo metines – šiai sukakčiai skirti renginiai neaplenks ir Klaipėdos.

Garsiausi G.Verdi kūriniai – operos „Rigoletas“, „Trubadūras“, „Traviata“, „Likimo galia“, „Aida“, „Sicilijos mišparai“, „Don Carlos“, „Nabukas“ ir kiti – anuomet kritikų buvo peikiami dėl perdėto melodramiškumo, pataikavimo „prastam“ publikos skoniui. Vis dėlto G.Verdi šedevrais scenoje yra žavėjęsi nepalyginamai daugiau žiūrovų nei bet kuriuo kitu R.Wagnerio kūriniu. Praėjus 200 metų po kompozitorių gimimo galima būtų manyti, jog priešiškumas išblėso. Tačiau pasaulio žiniasklaidoje nuvilnijusios diskusijos dėl Milano „Teatro alla Scala“ vadovybės sprendimo naująjį sezoną pradėti R.Wagnerio „Lohengrinu“, o ne italų tautinio herojaus G.Verdi operos premjera, parodė, jog ir dabar G.Verdi ir R.Wagneris vis dar gali atsidurti skirtingose barikadų pusėse.

Modestas Barkauskas:

Turėdami galimybę R.Wagnerio muziką atlikti Lietuvoje, mes visuomet sakome „galbūt“. O G.Verdi operos vis dar statomos ir rodomos dažniau nei bet kurio kito šio žanro kompozitoriaus. Jovita Navickaitė Nepaprastas ir paprastas

Jau rytoj, gruodžio 14 d. 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras klausytojus pakvies į koncertą, kuriame dviejų romantinės operos genijų muziką atliks Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, teatro bei kviestiniai solistai ir du Klaipėdos chorai. Vieni didžiausių antagonistų

G.Verdi ir R.Wagneris – du ryškiausi savo laikmečio operos kompozitoriai – gimė tais pačiais 1813 m., tiesa, skirtingose Europos pusėse. G.Verdi – spalio 10 d. Italijos Buseto miestelyje, R.Wagneris – gegužės 22 d. Leipcige, Vokietijoje. Niekuomet taip ir nesusitikę, tačiau iki smulkmenų vienas kito kūrybą išanalizavę operos gigantai, muzikos istorijoje buvo vieni didžiausių antagonistų, simbolizavusių skirtingas meno formas, pasaulėžiūras ir žmogiškos prigimties puses. Amžininkų teigimu, R.Wagneris buvo tikra romantizmo epochos meno žvaigždė – įžūli, gašli, arogantiška, veidmainiška ir savanaudiška. Tačiau jo genialumo paneigti nesiimtų niekas. Atkaklus ir

Laikas: dirigento M.Barkausko teigimu, svarbiausius ir gražiausius G.Verdi bei R.Wagnerio kūrinius būtent

dabar, kai minimos šių kompozitorių gimimo 200-osios metinės, privalu eksponuoti, eksploatuoti bei pristatyti Klaipėdos publikai. Asmeninio archyvo nuotr.

užsispyręs jis sugebėjo realizuoti savo svajonių operą – kelis menus sujungiantį estetinį vyksmą, operos žanrą perkeliantį į neregėtas aukštumas. R.Wagnerio 10 iš 13 sukurtų operų vertinamos kaip didžiausi kūrybiniai operos žanro atradimai. Tarp jų – „Skrajojantis Olandas“, „Tanhoizeris“, „Lohengrinas“, „Tristanas ir Izolda“, keturių operų ciklas „Nybelungų žiedas“ („Reino auksas“, „Valkirija“, „Zygfrydas“ ir „Dievų žuvimas“) bei kitos. Ir

nors pats kompozitorius buvo vertinamas dviprasmiškai (ypač dėl jo atvirai demonstruoto antisemitizmo), jis atvėrė naujus operos kaip teatrinio kūrinio horizontus, ir muzikos raida po R.Wagnerio negrįžtamai pasikeitė. Nors laikomas savamoksliu

O G.Verdi operos stilius, kuriame aistringa ekspresija ištirpo muzikos lyrikoje, tapo bene genialiausiu itališkos operos tradicijų įprasminimu.

Nepaisant tragiškų asmeninio gyvenimo vingių (vienas po kito mirė dukra ir sūnus, o vėliau ir pirmoji žmona), G.Verdi kūrybinė evoliucija skleidėsi visus 50 jo karjeros metų. Milžinišku produktyvumu pasižymėjęs kompozitorius sukūrė 29 operas, kurių didžioji dalis šiandien puikuojasi kone visų pasaulio operos teatrų repertuaruose. Paradoksaliausia tai, jog biografų G.Verdi laikomas savamoksliu – į Milano muzikos konservatoriją jis taip ir nebuvo priimtas dėl „talento stokos“.

– Ar įmanoma atsakyti į klausimą, kuris iš jų buvo geresnis kompozitorius? – paklausėme koncerto sumanytoją dirigentą Modestą Barkauską. – R.Wagneris ir G.Verdi buvo be galo skirtingi, tačiau juos siejo ir tam tikri bendrumai. Wagneris manė, jog opera turi būti muzikinė drama. Todėl jo operoms būdingas ištisinis vystymasis ir begaliniai horizontai. Sakoma, jog 10 minučių R.Wagnerio muzikos atitinka 10 gyvenimo metų. Joje nėra laiko ar vietos sąvokų – vyksmas apipinamas legendomis, sagomis, neapibrėžtais simboliais. Ne veltui Wagneris svajojo apie sceną savo operinėms misterijoms atlikti, ir jo troškimas išsipildė kartu su Bairoito teatro atsiradimu, kuris, kaip ir pats kompozitorius, buvo nepaprastas. Pagal tam tikrus sistemos taškus, architektūrinius planus sukurtame teatre orkestras groja po scena, taip sukurdamas žodžiais sunkiai nusakomą Wagnerio operų skambesį.

12


10

penktadienis, gruodžio 13, 2013

pramogų gidas Pristatys debiutinį romaną

I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje šiandien vyks buvusios klaipėdietės, dabar gyvenančios Hamburge, Jolitos KraniauskaitėsHerlyn (nuotr.) romano „Trys mano vieninteliai“ pristatymas ir susitikimas su autore. Jos debiutinę knygą ką tik išleido „Alma Littera“ leidykla. Romanas veda į 1994-ųjų Klaipėdą, kai užsieniečiai „atrado“ Lietuvą ir jos moteris, o lietuvės – pasaulį. Jauna klaipėdietė Kamilė ilgisi ir ieško tikros meilės. Dėl šio jausmo ji pasiruošusi nerti į gyvenimo sūkurius. Taip kartu su Kamile knyga nukelia į Graikijos salas, Rio karnavalą ir net už poliarinio rato... KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Gruodžio 13 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Apeirono teatre – „Uroboras“

Šįvakar jaunatviškas klaipėdiečių Apeirono teatras rodys premjerą – dviejų dalių interaktyvų spektaklį-žaidimą žiūrovams nuo 16-os metų „Uroboras“. Anot jo režisierės Eglės Kazickaitės, tai šių dienų egzistencijos žaidimas, kurį žaidžiame kiekvienas iš mūsų. Spektaklyje pagrindiniai žaidėjai – trys pasiklydę žmonės, kuriems užtrenktos durys. Trys žmonės, kuriems pasakyta: „Tarp jūsų yra priešas“. Trys žmonės, ieškantys išėjimo iš ten, kur kiekvienas atsiduriame vos gimę. Vaidina Gerda Surgautaitė, Pranciškus Megelinskas, Kornelija Krasilnikovaitė ir Greta Kazlauskaitė. KUR? Apeirono teatre (Turgaus g. 16 / Tiltų g. 12). KADA? Gruodžio 13 d. 19 val. KAINA? 20, 15 Lt. Bilietus galima įsigyti prieš spektaklį.

„Salve Musica“: gitaros ir tai, kas draudžiama Klaipėdos koncertų salėje vykstantis šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“ publiką šįvakar intriguos klasikos ir roko dvikova, o kitą savaitę klausytojų širdis virpins Baltijos gitarų kvarteto naujausia programa.

Klasikos ir roko dvikova

Keturiese: I.Prudnikovaitė, F.Zakrevskis, J.Milius ir T.Varnagiris metė

iššūkį tam, kas muzikoje yra draudžiama.

Tai, kas draudžiama, visada intriguoja. „Salve Musica“ šiam vakarui paruošė ypatingą intrigą – pakvietė „Klasikinę kontrabandą“. Šioje programoje bus sulaužytos visos ne vieną dešimtmetį ir net šimtmetį formuotos, puoselėtos muzikos taisyklės bei mestas iššūkis tam, kas yra draudžiama. Operos solistės Ievos Prudnikovaitės ir roko atlikėjo Jeronimo Miliaus muzikiniai keliai susikirto prieš penkerius metus, ir nuo tada jie palaiko netoleruotiną ir visiškai nepateisinamą muzikinę draugystę. Negana to, užverbavę įtartinai paslankų, tiek klasiką, tiek džiazą grojantį pianistą Feliksą Zakrevskį, jie įtikino prisijungti ir gitaros bei mušamųjų virtuozus Tomą Varnagirį bei Martyną Lukoševičių, kurie akivaizdžiai reiškia simpatiją roko muzikai. Žavusis mecosopranas I.Prudnikovaitė jau keletą metų yra Vokietijos Eseno Aalto operos teatro solistė, sulaukianti įvairių kūrybinių pasiūlymų ir Lietuvoje. Ji yra atlikusi Carmen vaidmenį to pa-

ties pavadinimo G.Bizet operoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, už kurį pelnė „Operos Švyturį“, dainavo „bohemiečių“ (dabar „Vilnius City Opera“) trupės pastatytose operose W.A.Mozarto „Užburtoji fleita“ ir P.Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, atlieka įvairias koncertines programas.

Būkite budrūs, tai nelegalu ir tai gali patikti. J.Milius dainininko karjerą pradėjo kaip metalo grupės „Soul Stealer“ vokalistas. Publikai jis tapo žinomas po to, kai 2008-aisiais atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse Serbijoje. Atlikėjas yra populiarių TV projektų „Triumfo arka“, „Auksinis balsas“, „Romeo ir Džuljeta“ dalyvis, sukūrė vaidmenis miuzikluose „Paryžiaus katedra“, „Svynis Todas“, „Jėzus Kristus superžvaigždė“, dainavo Dalios Ibelhauptaitės elektroninės operos projekte „XYZ“. „Klasikinė kontrabanda“ – tai ne pirmas I.Prudnikovaitės ir J.Miliaus kontrastingo vokalinio dueto muzikinis eksperimentas. „Mums norėjosi ko nors tokio... Naujesnio ir įdomesnio. Be to, su Ieva jau seniai norėjome surengti netradicinį koncertą ir patys kurti, ne tiesiog perdaryti kūrinius. Žinoma, reikėjo padaryti taip, kad ir mums patiems patiktų, ir klausytojus pradžiugintų“, – viename interviu pasakojo J.Milius. „Klasikinės kontrabandos“ programoje „draudžiamai“ suskambės J.S.Bacho, A.Vivaldi, M.Musorgskio, E.Satie, G.Bizet, taip pat grupės „Queen“, Stingo, B.Idolo ir kitų autorių kūriniai. Šįvakar 18 val. Klaipėdos koncertų salės scenoje – klasikos ir roko dvikova už publikos simpatijas. „Būkite budrūs, tai nelegalu ir tai gali patikti“, – perspėjo atlikėjai. Virpins klausytojų širdis

Gitaristai: Baltijos gitarų kvarteto nariai groja specialiai jiems žymaus ispanų meistro Manuelio Contrera-

so pagamintomis gitaromis.

Kitą savaitę festivalyje „Salve Musica“ viešės Baltijos gitarų kvartetas, pristatysiantis savo naujausią kom-

paktinę plokštelę. Kvarteto muzikavimas publikai visada suteikia daug malonių ir įsimintinų akimirkų. Tikėtina, kad tokia bus ir pastaroji ansamblio programa „Tradición nuevo: naujoji tradicija“. Baltijos gitarų kvartete groja įvairių konkursų laureatai lietuviai Zigmas Čepulėnas, Saulius S.Lipčius, Sergejus Krinicinas ir belgas Chrisas Ruebensas. Gitaristai turi platų gerbėjų būrį tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, kur yra pristatomi kaip lyderiaujantis šio žanro kolektyvas Baltijos šalyse. Kvartetas koncertavo daugelyje Europos ir Azijos šalių, žymiose koncertų salėse. Šiemet ansamblis surengė koncertų turą Kinijoje ir buvo pakviestas vėl ten sugrįžti. Pasak atlikėjų, šalyje, kurioje visose srityse vyrauja didžiulė konkurencija ir aukščiausi reikalavimai, tai tikrai aukštas įvertinimas. Koncerto programa „Tradición nuevo: naujoji tradicija“ pavadinta pagal Kanadoje gyvenančio gitaristo ir kompozitoriaus, didelio A.Piazzollos muzikos gerbėjo P.Roux kūrinį „Concerto Tradiciónuevo“. Kompozitorius, išgirdęs, kaip šį kūrinį kvartetas atlieka su orkestru, pasiūlė pagroti aranžuotę keturioms gitaroms. Pasak atlikėjų, ši kompozicija puikiai atspindi jų naujosios kompaktinės plokštelės sumanymą – naująją tradiciją. Programoje skambės ir trys kvarteto nario Ch.Ruebenso kompozicijos: „Fenestrae“ (lot., liet. „Langai“), improvizacinė istorija apie gražiąją čigonę „Gitana Linda“ ir publikos pamėgta „Summer dance“ (angl., liet. „Vasaros šokis“). Bus atlikti ir tango meistro A.Piazzollos kūriniai „Adios Nonino“ ir „Invierno Porteño“, tarp kurių kontrastingai suskambės pasaulyje pirmą kartą keturiomis klasikinėmis gitaromis atliekama A.Schnittke‘s „Gogolio siuita“. Kūrinį aranžavusiam Z.Čepulėnui teko ne tik įsigilinti į A.Schnittke’s komponavimo stilių, perklausyti nemažai įrašų, bet ir dar kartą paskaityti žymiuosius N.Gogolio literatūros veikalus. Kaip tai skamba, bus galima išgirsti koncerte gruodžio 17 d. 18 val. „Klaipėdos“ inf.


11

penktadienis, gruodžio 13, 2013

pramogų gidas R.Kazlas: „Kur dingot jūs..?“

Ar seniai girdėjote populiarų aktorių Rolandą Kazlą skaitantį poeziją? Jis ir tai daro meistriškai! O dabar, metams besibaigiant, siūlo prisiminti „Metus“ koncerte „Kur dingot jūs..?“, dedikuotame poeto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Jame R.Kazlas pasirodys su varinių pučiamųjų kvintetu „Dūdūva“: Laurynu Lape, Eugenijumi Korablikovu (trimitai), Indre Kulesevičiene (valtorna), Albinu Gražuliu (trombonas) ir Sergejumi Kirsenka (tūba). Skambės fragmentai iš K.Donelaičio poemos „Metai“ bei J.S.Bacho, J.Naujalio, J.Gudavičiaus muzika. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Gruodžio 16 d. 19 val. KAINA? 24–44 Lt. Bilietus platina „Tiketa“.

Atveš „auksinį“ spektaklį

Pasitikdami didžiąsias metų šventes, Žvejų rūmai kviečia į išskirtinį renginį: čia Lietuvos rusų dramos teatras atveš dviejų dalių muzikinį spektaklį „Eglutė pas Ivanovus“, pelniusį net keturis Auksinius scenos kryžius. Jais apdovanoti spektaklio režisierius Jonas Vaitkus, dailininkas Jonas Arčikauskas, kompozitorius Algirdas Martinaitis ir pagrindinio vaidmens atlikėjas – aktorius Valentinas Novopolskis. Absurdisto A.Vvedenskio „Eglutėje pas Ivanovus“ (rusų kalba su lietuviškais titrais) vaidina ir dainuoja net pusšimtis aktorių, kuriems scenoje vadovauja dirigentas Vytautas Lukočius. KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Gruodžio 17 d. 18 val. KAINA? 40–60 Lt, bilietai – Žvejų rūmų kasoje ir „Tiketoje“.

„Sakmės apie Baltiją“ – įkvėptos kūrybinės bičiulystės Šiandien 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma šiuolaikinio meno paroda „Sakmės apie Baltiją“ („Telling the Baltic“).

Ji tiesiogiai ir simboliškai apibendrins įstaigos drauge su partneriais vykdomą veiklą: parodoje bus pristatyti 20-ies menininkų bei jų duetų iš Baltijos jūros skalaujamų šalių darbai, įkvėpti tarptautinio bendradarbiavimo projekto. Šiuolaikinio meno projekto „Sakmės apie Baltiją“ ištakos – kolektyvinę sąmonę imituojantis istorijų bankas, sukurtas istorijų rinkėjų iš projekte dalyvaujančių šalių. Tai Baltijos jūros kaimynystėje gyvenančių ir dirbančių žmonių: nuo žvejų iki laivų mechanikų, nuo archeologų iki dokininkų – interviu, pasakojimai, garsai, vaizdai, prisiminimai ir dabarties įspūdžiai, kurie tapo atspirtimi projekte dalyvaujantiems menininkams. Tradiciniai marinistiniai peizažai užleidžia vietą foto- bei videoinstaliacijoms,

dokumentacijai, performansams, objektams ir kt. Parodoje bus pristatyti rusų menininkų Danilo Akimovo, Olego Blyablyaso, Aleksejaus Čebykino, Aleksandro Liubino ir Vasilijaus Kolesniko, Konstantino Traščenkovo, Antono Zabrodino, švedų Johano Thurfjellio, Annos Brag, Astridos Göransson, danų Henriko Lundo Jörgenseno, lietuvio Gintaro Makarevičiaus, lenkų Łukaszo Szałankiewicziaus, Patrycjos Orzechowskos, Annos Steller, Agnieszkos Wołodźko, Iwonos Zając, Annos Zaradny ir Szymono Rogińskio, Mareko Zygmunto, vokiečių Paetricko Schmidto, Michaelo Soltau darbai. Parodos kuratorės yra švedė Torun Ekstrand, rusė Elena Tsvetajeva ir lenkė A.Wołodźko. Parodą, kuri jau buvo pristatyta Lenkijoje bei Rusijoje, parengė Gdansko šiuolaikinių menų centras „Łaznia“ ir Kaliningrado nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyrius, vykdantys projektą „Pažink svetimšalį“. Paroda KKKC veiks iki 2014 m. sausio 19 d. „Klaipėdos“ inf.

Kitaip: tradiciniai marinistiniai peizažai šioje parodoje užleis vietą ins-

taliacijoms, dokumentacijai, objektams.

KKKC nuotr.

Kalėdinis: šokio žaidimas-spektaklis „Baltoji lopšinė“ apie tai, kaip Zuikutis iš kasdienybės keliauja į sapnų

ir svajonių pasaulį, kaip sutinka pasiilgtą mamą... Vytauto Petriko ir Astos Esu / „Padi Dapi Fish“ archyvo nuotr.

Šokio premjera – mažiesiems Artėjančių didžiųjų žiemos švenčių įkvėptas klaipėdiečių šokio teatras „Padi Dapi Fish“ 5–10 metų žiūrovus rytoj kviečia paklajoti premjerinio spektaklio-žaidimo „Baltoji lopšinė“ labirintais.

Ten publika sutiks keturis veikėjus: mažąjį Zuikutį (aktyvų, kartais nenuoramą, bet labai jautrų ir nuoširdų padarą), močiutę Karvę (gerą, mylinčią, labai rūpestingą bei daug pieno gaminančią globėją), kaimynę Antį (aktyvią, teisingą ir viską geriausiai išmanančią patarėją) ir mamą Zuikę, su kuria susitikti mažasis Zuikutis gali tik sapnuose ar vaizduotėje. Kaip paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčių priversti nuolat leisti ilgas valandas darbe ar net išvykti iš gimtosios šalies, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys?... Juk nesvarbu, kiek mums metų, kokia mūsų socialinė padėtis ar lytis – kiekvienas trokštame dėmesio, šilumos, artumo bei būti suprasti.

Šokio žaidimas-spektaklis vaikams „Baltoji lopšinė“ apie tai, kaip Zuikutis iš savo kasdienybės keliauja į sapnų ir svajonių pasaulį, kaip sutinka pasiilgtą mamą ir susitaiko su savo globėjomis. Tai istorija apie vaiką, nepaisant jį meile apgaubusių močiutės ir kaimynės, besiilgintį mamos ir tėčio. Apie tai, kad Kalėdos – visų svajonių išsipil-

Tai istorija apie vaiką, besiilgintį mamos ir tėčio. Apie tai, kad Kalėdos – visų svajonių išsipildymo ir susitaikymo metas. dymo ir susitaikymo metas – gyvena kiekvieno širdyje, tik reikia atrasti tinkamą raktą nuo durelių. Inspiracija ir leitmotyvu spektakliui pasirinktas Jono Aisčio eilėraštis „Lopšinė“:

Tu mik, o sapne tau drugeliai sapnuosis Ir sparneliais lengvais tave mariomis neš. Tu mik, nebijok – aš tave palinguosiu Ir pernakt naktužėlę budėsiu čia aš. Spektaklio kūrybinė grupė: choreografė ir šokėja Agnija Šeiko, dailininkas Artūras Šimonis, šokėjai Dovilė Binkauskaitė, Inga Kuznecova ir Darius Berulis. Šokio teatras „Padi Dapi Fish“ nuosekliai augina jaunąjį žiūrovą. Vaikiškai auditorijai skirti spektakliai – viena prasmingiausių kūrybinės komandos tradicijų. Teatro repertuare gyvuoja D.Binkauskaitės „Apkabinsiu tave“ (2010) bei smagus Petro Lisausko ir D.Berulio duetas, akompanuojant virvėms – „vvv+v“ (2012). Šokio spektaklio „Baltoji lopšinė“ premjera bus rodoma gruodžio 14 d. 18 val. Šokio galerijoje (Herkaus Manto g. 31, III aukštas). Trukmė – 40 min. Bilietai – po 15 Lt, juos bus galima įsigyti prieš spektaklį, bet būtina išankstinė registracija el. paštu padidapi@gmail.com. „Klaipėdos“ inf.

Muziejininkai keliauja pas sergančius vaikus ir senelius Jau antri metai Prano Domšaičio galerijos muziejininkai prieš Kalėdas aplanko sergančius vaikus ir senelius.

Šiemet gruodžio 10-ąją Klaipėdos miesto globos namų seneliams jie papasakojo barokines Kalėdų istorijas pagal galerijoje veikiančią parodą „Nuo baroko iki secesijos. Europos meno stiliai XVIII–XIX a. taikomosios dailės kūriniuose“.

Gruodžio 19-ąją edukacinio užsiėmimo metu muziejininkai ir Vaikų ligoninės mažieji pacientai drauge kurs ir ruošis Kalėdoms. Kaip aiškino galerijos direktorė dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, nemokama edukacinė programa „Barokinės Kalėdų istorijos“ – Lietuvos dailės muziejaus P.Domšaičio galerijos Klaipėdoje dovana tiems, kurie negali aplankyti šventinių renginių ir parodų. „Klaipėdos“ inf.

Nuotaika: Klaipėdos globos namų seneliai su džiaugsmu pasinėrė į barokines Kalėdų istorijas.

Olgos Petrik nuotr.


12

penktadienis, gruodžio 13, 2013

pramogų gidas „Kuršių ainių“ filmas

Laikrodžių muziejus – Kalėdoms

Rytoj Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“, šiemet švenčiančio 20-metį, adventinės programos filmo „Ir pasidarė dideli dyvai“ (DVD) pristatymą ir peržiūrą. Filme rodomos archajinės lietuvių adventinio-kalėdinio laikotarpio apeigos, atgimsta to meto papročiai – vedybų burtai, skalbimas, žaidimai, apeiginis prausimasis. Advento-kalėdinės dainos, sakmės atskleidžia seniausius lietuvių kūrybos klodus. Anot ansamblio įkūrėjos doc. Irenos Nakienės, ši programa – savotiškas sugrįžimas atgal, mėginimas sustabdyti laiką ir suvokti senųjų simbolių prasmę. KUR? Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). KADA? Gruodžio 14 d. 16 val. KAINA? Nemokamai.

Antradienį Laikrodžių muziejus kviečia į tradicines „Kalėdines laikrodžių dirbtuves“. Juk originalus, veikiantis, savo rankomis pagamintas laikrodis – puiki dovana sau ar artimui. Bus galima susikurti laikrodžius su veikiančiu mechanizmu iš savų ar dirbtuvėse esančių pusgaminių ir įvairių nebenaudojamų buitinių bei dekoratyvių detalių. Norintieji registruojami iš anksto tel. 410 413. O trečiadienį nykštukai ir snieguolės atvažiuos į muziejų įsitikinti, ar vaikai pasiruošę Kalėdoms – kartu žais kalėdinius žaidimus, šoks, dainuos. Renginį ves Klaipėdos universiteto režisūros specialybės pirmakursiai. KUR? Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12). KADA? Gruodžio 17 d. 16.30 val. ir 18 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

G.Verdi prieš R.Wagnerį: po 200 metų 9

Verdis šiuo atžvilgiu buvo tautos kompozitorius – praktiškesnis, daugeliui priimtinesnis, o ir filosofinė idėja jo muzikoje visai kitokia. Palyginti su R.Wagneriu, G.Verdi muzika buvo gana paprasta ir tik vėlesni kūriniai įgavo brandos (opera „Otelas“ tapo tikra drama). Taigi – Verdi ar Wagneris? – yra kiekvieno teatro repertuaro formavimo klausimas. Turėdami galimybę R.Wagnerio muziką atlikti Lietuvoje, mes visuomet sakome „galbūt“. O G.Verdi operos vis dar statomos ir rodomos dažniau nei bet kurio kito šio žanro kompozitoriaus. Populiariausiųjų trejetuke

– Kaip manote, ar muzikantų gretose vis dar ryški verdiška ir vagneriška takoskyra? – Jei tai susiję su vokiečių ar italų tautiškumo, nacionalizmo pradais, tuomet taip. Tačiau šiandien jie abu rikiuojasi populiariausių kompozitorių trejetuke, o G.Verdi operos apskritai yra žymiausių pasaulio operų viršūnėse. Jųdviejų populiarumui prilygti gali nebent G.Bizet, G.Puccini muzika. Net ir dabar, mums kalbantis, kažkuriame pasaulio taške greičiausiai vyksta G.Verdi ar R.Wagnerio operos repeticija ar premjera. Taigi 2013-aisiais, kaip matome, R.Wagnerio operos gali būti statomos Italijoje, o G.Verdi – Vokietijoje.

Pajėgos: dviejų romantinės operos genijų muziką koncerte atliks Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, so-

listai D.Kužmarskytė, R.Petrauskaitė, M.Vitulskis ir du Klaipėdos chorai.

Klaipėdos muzikinio teatro archyvo nuotr.

– Kodėl kilo mintis koncertą, skirtą G.Verdi ir R.Wagnerio 200-osioms gimimo metinėms, surengti būtent Klaipėdoje? – Vargu ar dažnas klaipėdietis žino, jog R.Wagneris yra lankęsis Klaipėdoje. 1836 m., gastroliuodamas su Karaliaučiaus trupe, jis atvyko į Klaipėdą ir pats dirigavo orkestrui Klaipėdos dramos teatre. Archyvuose yra išlikę šio įvykio įrašų. Tai unikalus faktas ir galimybė, kuria šiandien nepasinaudoti būtų tikras nusikaltimas. O G.Verdi muzika Lietuvoje visuomet turėjo gilias tradicijas – su juo savo gyvavimą Kaune pradėjo profesionalioji lietuvių opera, su „Traviata“ tradiciškai pasitinkami Naujieji metai, ir tai yra dažniausiai rodoma opera Lietuvos teatruose. Kadangi muzikiniame teatre galima įvairi meno sintezė, svarbiausius ir gražiausius G.Verdi bei R.Wagnerio kūrinius – aukso fondą – būtent dabar tapo privalu eksponuoti, eksploatuoti bei pristatyti Klaipėdos publikai.

Ir pirmąkart Lietuvoje

– Kaip šiame kontekste atsirado ir R.Wagnerio sūnaus Siegfriedo Wagnerio kūriniai? – R.Wagnerio sūnus Siegfriedas buvo kompozitorius ir dirigentas. Beje, parašė daugiau operų nei jo tėvas, tik jos, be abejo, taip ir liko šešėlyje. Kai kuriuose S.Wagnerio kūrinių motyvuose juntamos sąsajos su tikruoju vagnerizmu, todėl kilo mintis juos abu įtraukti į koncerto programą. Tinkamus kūrinius pavyko rasti vienoje Vokietijos leidykloje. „Max Brockhaus Musikverlag“ yra vienintelė leidykla, turinti autorines S.Wagnerio kūrybos teises. Kai kreipiausi į ją, prašydamas sutikimo S.Wagnerio kūrinius atlikti Lietuvoje, kur lankėsi R.Wagneris, leidyklos atstovai su didžiuliu malonumu ir užsidegimu pasisiūlė natas atsiųsti į Klaipėdą. Lietuvoje S.Wagnerio muzika skambės pirmąkart.

Niekuomet taip ir nesusitikę, tačiau iki smulkmenų vienas kito kūrybą išanalizavę operos gigantai muzikos istorijoje liko skirtingose barikadų pusėse. Klaipėdos muzikinio teatro organizuojamame koncerte, skirtame G.Verdi ir R.Wagnerio 200-osioms gimimo metinėms, ištraukas iš R.Wagnerio operų „Tanhoizeris“ ir „Lohengrinas“, G.Verdi „Rigoleto“, „Aidos“, „Trubadūro“, „Makbeto“, „Don Karlo“, „Traviatos“ , „Nabuko“ ir kitų atliks Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, solistai Rita Petrauskaitė (sopranas), Dalia Kužmarskytė (mecosopranas), Merūnas Vitulskis (tenoras), teatro choras (chormeisteris V.Konstantinovas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“ (vadovas A.Dambrauskas). Diriguos M.Barkauskas. Tarptautinio menų projekto „Jūros mūzos“ renginių ciklas, kuriame yra ir šis koncertas, prasidėjęs rudenį, jau artėja prie pabaigos. Gruodžio 30 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikinio teatro scenoje jį vainikuos šlovingoji G.Verdi opera „Traviata“. Violetos Valeri vaidmenį spektaklyje atliks Rita Petrauskaitė (sopranas), Alfredo Žermono – Tomas Pavilionis (tenoras), Žoržo Žermono – Mindaugas Rojus (baritonas).


13

penktadienis, gruodžio 13, 2013

pasaulis Tei­si­na­si ­ prie­puo­liu

Sus­tab­dė ­ pa­gal­bą

Anu­lia­vo ­ įsta­ty­mą

Per ko­vos su apart­hei­du ly­ de­rio Nel­so­no Man­de­los at­ mi­ni­mo ce­re­mo­ni­ją ant­ra­die­ nį ant pa­ky­los už­li­pęs ap­si­ me­tė­lis ver­tė­jas į ges­tų kal­bą Tham­san­qa Jant­jie, ro­dy­da­ mas ne­sup­ran­ta­mus ženk­lus mi­li­jo­ni­nei žiū­ro­vų au­di­to­ri­jai, sa­kė, kad dėl vis­ko kal­tas ši­ zof­re­ni­jos prie­puo­lis.

JAV ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja tre­čia­ die­nį su­stab­dė pa­gal­bos, iš­ sky­rus hu­ma­ni­ta­ri­nę, tei­ki­mą su­ki­lė­liams Šiau­rės Si­ri­jo­je, kai is­la­mis­tai užė­mė sie­nos pe­rė­ją ne­to­li Tur­ki­jos. JAV su­ ki­lė­liams tie­kė šar­vuo­tuo­sius trans­por­te­rius, prie­tai­sus, lei­ džian­čius ma­ty­ti nak­tį, ir mo­ der­nią ry­šio įran­gą.

Aust­ra­li­jos aukš­čiau­sios ins­ tan­ci­jos teis­mas va­kar anu­ lia­vo įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį bu­ vo pra­dė­ta leis­ti ša­lies gė­ jams tuok­tis. Ši­taip su­du­žo maž­daug tris­de­šim­ties ma­ žiau nei prieš sa­vai­tę su­si­ tuo­ku­sių tos pa­čios ly­ties as­ me­nų vil­tys, nes jų san­tuo­kos da­bar bus anu­liuo­tos.

Pra­džiu­gins ne­dau­ge­lį Mi­nė­da­ma kons­ti­tu­ci­jos 20-me­tį Ru­si­ ja ruo­šia am­nes­ti­ją, bet ap­žval­gi­nin­kai ir žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai ją ver­ti­na ga­na skep­tiš­kai. Ma­lo­nė – tik da­li­nė

„Aiš­ku, bet koks do­va­no­ji­mas yra ge­rai. Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas no­rė­jo pa­de­monst­ruo­ti ma­lo­nę, bet jam ne­pa­ka­ko drą­sos pa­ro­dy­ti vi­siš­ką ma­lo­nę, pa­ro­dė tik da­li­nę“, – pre­ zi­den­to pa­teik­tą ir Vals­ty­bės Dū­ mos šią sa­vai­tę pra­dė­tą svars­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą ko­men­ta­vo Ru­ si­jos po­li­to­lo­gas Igo­ris Bu­ni­nas. „At­siž­vel­giant į tai, kad aš lau­ kiau tik la­bai for­ma­lios am­nes­ti­jos, ji pra­no­ko ma­no lū­kes­čius. Bet ji nė­ ra to­kia, ko­kią bu­vo su­ma­niu­si Žmo­ gaus tei­sių ta­ry­ba, pa­ren­gu­si pir­mi­nį pro­jek­tą, – sa­kė Žmo­gaus tei­sių ta­ ry­bos prie Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­to na­rys, žmo­gaus tei­sių or­ga­ ni­za­ci­jos „Ago­ra“ va­do­vas Pa­ve­las Či­ko­vas. – Ji pa­lies ke­tu­ris ar pen­ kis kar­tus ma­žiau žmo­nių, o jos tu­ ri­nys ne vi­sai lo­giš­kai su­for­mu­luo­ tas, vie­to­mis la­bai po­li­ti­zuo­tas.“ M.Cho­dor­kovs­kio ne­pa­leis

Anot paaiš­ki­ni­mo, pri­dė­to prie įsta­ty­mo pro­jek­to, am­nes­ti­ja ne­bus tai­ko­ma nu­teis­tiems ka­lė­ti dau­giau nei pen­ke­rius me­tus, taip pat nu­ teis­tiems už smur­ti­nius nu­si­kal­ti­ mus ir pik­ty­bi­niams ka­lė­ji­mo tai­ syk­lių pa­žei­dė­jams. Pir­mo­ji iš­ly­ga au­to­ma­tiš­kai at­ me­ta „Ju­kos“ by­los nu­teis­tuo­sius Mi­chai­lą Cho­dor­kovs­kį ir Pla­to­ ną Le­be­de­vą, ant­ro­ji – 16 iš 24 tei­ sia­mų­jų už ne­ra­mu­mų kurs­ty­mą Mask­vos Bo­lot­na­jos aikš­tė­je per­ nai ge­gu­žę.

Punk­tas apie pik­ty­bi­nius pe­žei­ dė­jus ga­li pa­vers­ti am­nes­ti­ją vi­siš­ ka fik­ci­ja. Ru­si­jos baus­mių vyk­dy­ mo ko­dek­so 116 straips­nis nu­ro­do il­gą są­ra­šą pa­žei­di­mų, pri­ski­ria­mų prie šios ka­te­go­ri­jos, įskai­tant at­ si­sa­ky­mą dirb­ti ir gin­čus su pri­ žiū­rė­to­jais. Be to, pik­ty­bi­niu pa­ žei­dė­ju pri­pa­žįs­ta­mas kiek­vie­nas, per me­tus ga­vęs dau­giau nei vie­ ną nuo­bau­dą.

Pa­ve­las Či­ko­vas:

Am­nes­ti­ja pa­lies ke­ tu­ris ar pen­kis kar­ tus ma­žiau žmo­nių, o jos tu­ri­nys ne vi­sai lo­ giš­kai su­for­mu­luo­tas, vie­to­mis la­bai po­li­ti­ zuo­tas. Žmo­nės, ži­nan­tys pa­dė­tį ka­li­ni­ mo įstai­go­se, sa­ko, kad ras­ti pre­ teks­tą nuo­bau­dai la­bai leng­va, o už­gin­čy­ti ją teis­me – la­bai pro­ble­ miš­ka. To­dėl kiek­vie­nas, dėl vie­nos ar ki­tos prie­žas­ties neį­tin­kan­tis ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­jai, nuo­bau­ dų tu­ri vi­są puokš­tę. Dėl šios prie­žas­ties am­nes­ti­jos ga­li ne­su­lauk­ti ir pank­ro­ko gru­ pės „Pus­sy Riot“ na­rės, nu­teis­ tos už pro­tes­to ak­ci­ją pa­grin­di­nė­je Mask­vos ka­ted­ro­je. Bet jų baus­ mė bai­gia­si ko­vą, to­dėl, pa­sak po­

Pers­pek­ty­vos: nei bu­vęs „Ju­kos“ va­do­vas M.Cho­dor­kovs­kis (nuotr. kairėje), nei gru­pės „Pus­sy Riot“ na­rės

am­nes­ti­jos grei­čiau­siai ne­su­lauks, bet di­de­lių vil­čių gau­ti ma­lo­nę tu­ri „Green­pea­ce“ eko­lo­gai. AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

li­to­lo­go I.Bu­ni­no, tai ne­tu­ri di­de­ lės reikš­mės. Vil­tis su­ži­bo eko­lo­gams

Tai­gi iš nu­teis­tų­jų ir tei­sia­mų­ jų, ku­rių by­las vi­suo­me­nė ver­ti­na kaip po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tas, rea­lių ga­li­my­bių su­lauk­ti am­nes­ti­jos tu­ ri tik ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos „Green­pea­ce“ eko­lo­gai, suim­ti už ban­dy­mą iš­si­lai­pin­ti naf­tos ga­vy­ bos plat­for­mo­je Ark­ty­je. 27 iš 30 kal­ti­na­mų­jų yra ki­tų ša­ lių pi­lie­čiai. Pa­sak ap­žval­gi­nin­kų, po­li­ti­nis spren­di­mas juos pa­leis­ ti bu­vo priim­tas dar anks­čiau, tik jam bu­vo ieš­ko­ma tei­si­nio pa­grin­

do. „Juos pa­leis pa­gal su­si­ta­ri­mą su Ny­der­lan­dų ka­ra­liu­mi“, – įsi­ ti­ki­nęs po­li­to­lo­gas I.Bu­ni­nas. Ka­ ra­lius Vi­le­mas Alek­san­d­ras lapk­ ri­tį lan­kė­si Mask­vo­je ir su­si­ti­ko su pre­zi­den­tu V.Pu­ti­nu. Pa­leis po­li­ci­nin­kus kan­kin­to­jus?

Žmo­gaus tei­s ių or­ga­n i­za­c i­jos „Ago­ra“ va­do­vas P.Či­ko­vas tei­gia, kad am­nes­ti­ja iš es­mės pa­lies tik dvie­jų ka­te­go­ri­jų pa­žei­dė­jus: chu­ li­ga­nus ir ava­ri­jų, su­kė­lu­sių sun­kių pa­da­ri­nių, kal­ti­nin­kus. „Be to, am­nes­ti­ja bus pri­tai­ky­ta po­li­ci­nin­kams, ga­vu­siems trum­ pas ar­ba lyg­ti­nes baus­mes už įga­

lio­ji­mų vir­ši­ji­mą, o pa­pras­čiau ta­ riant – už kan­ki­ni­mus“, – tei­gė P.Či­ko­vas. „Am­nes­ti­ja ne­lie­čia nu­teis­tų už smur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus, bet įsta­ ty­mo pro­jek­tas da­ro išim­tį as­me­ nims, ypač nu­si­pel­niu­siems vals­ ty­bei, o tarp tų nuo­pel­nų yra ir tar­ny­ba Šiau­rės Kau­ka­ze. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je to­kių nu­si­pel­ niu­sių yra dau­gu­ma. Be­je, bū­tent šios ka­te­go­ri­jos po­li­ci­nin­kai daž­ niau­siai ir tai­ko kan­ki­ni­mus suim­ tie­siems. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tas išė­jo la­bai komp­ro­mi­si­nis“, – re­ ziu­ma­vo žmo­gaus tei­sių gy­nė­jas. BBC inf.


14

penktadienis, gruodžio 13, 2013

sportas

Ser­bai eli­mi­na­vo „Nep­tū­ną“ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ pa­si­ro­dy­ mas Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­re ne­ tru­kus bus baig­tas. Po pra­lai­mė­ ji­mo Ser­bi­jo­je Kra­gu­je­va­co „Rad­ nič­ki“ eki­pai, klai­pė­die­čiai pra­ra­ do net teo­ri­nes ga­li­my­bes pa­tek­ ti į ant­rą eta­pą, to­dėl jiems li­ko su­ žais­ti pa­sku­ti­nią­sias rung­ty­nes sa­vo are­no­je su Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­tak“ ko­man­da.

Tre­č ia­d ie­n io va­ka­r ą Ser­b i­jo­ je „Rad­nič­ki“ eki­pa klai­pė­die­čius įvei­kė re­zul­ta­tu 91:81 (31:20; 22:16; 19:17; 19:28). Maž­daug prieš mė­ne­sį „Nep­ tū­nas“ bu­vo pri­vers­tas pri­pa­žin­ ti ser­bų pra­na­šu­mą ir sa­vo are­no­ je. Tą­kart po la­bai at­kak­lios ko­vos klai­pė­die­čiai pra­lai­mė­jo re­zul­ta­ tu 97:101. Nors „Nep­tū­nas“, no­rė­da­mas pa­tek­ti į ki­tą Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­ ro eta­pą, Ser­bi­jo­je pri­va­lė­jo įveik­ti „Rad­nič­ki“ eki­pą, ši ne­bu­vo nu­si­ tei­ku­si klai­pė­die­čius pa­svei­kin­ti su ar­tė­jan­čio­mis Ka­lė­do­mis. Nuo dvi­ko­vos pra­džios šei­mi­ nin­kai iš­si­ver­žė į prie­kį – 9:2, 15:6. Nors klai­pė­die­čiai po Jus­to Si­ni­cos tri­taš­kio ir Ed­ga­ro Ula­no­ vo dvi­taš­kio su­ma­ži­no at­si­li­ki­mą iki 4 taš­kų – 11:15, ta­čiau ne­tru­kus „Rad­nič­ki“ žai­dė­jai vėl ati­trū­ko – 27:14, o dar po ke­lių taik­lių to­li­mų me­ti­mų pir­ma­vo ir 19 taš­kų skir­ tu­mu – 44:25. „Nep­tū­nui“ dar bu­vo pa­vy­kę su­ma­žin­ti skir­tu­mą iki 10 taš­kų – 79:89, ta­čiau pa­keis­ti rung­ty­nių baig­tį pri­trū­ko ir jė­gų, ir lai­ko. „Nep­tū­nas“ Eu­ro­pos tau­rės tur­ ny­re dar žais vie­ne­rias rung­ty­nes, bet jau tik dėl gar­bės. Jų var­žo­vai

Rungtynių statistika „Rad­n ič­k i“ – „Nep­t ū­n as“ 91:81 (31:20, 22:16, 19:17, 19:28). „Rad­nič­ki“: Sa­va Le­si­čius – 20 taš­kų, Ni­ko­la Ka­li­ni­čius – 17, Ste­fa­nas Bir­ce­ vi­čius ir Mar­ko Ma­r i­no­vi­čius – po 11. „Nep­tū­nas“: Ed­ga­ras Ula­no­vas – 17 taš­kų, Jus­tas Si­ni­ca – 15, Si­mas Gal­di­ kas – 12, Val­das Va­sy­lius – 10.

bus Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­tak“ (Ru­si­ja) krep­ši­nin­kai. Rung­ty­nės vyks gruo­džio 18 die­ną 19 val. Klai­ pė­dos are­no­je. Klai­pė­die­čiai lapk­ri­čio 13 die­ ną Ru­si­jo­je re­zul­ta­tu 75:88 tu­rė­jo pri­pa­žin­ti „Spar­tak“ eki­pos pra­ na­šu­mą.

Komentarai

Ka­zys Maks­vy­tis

„Nep­t ū­no“ vy­r iau­sia­sis tre­ne­r is

P

Pa­gerb­ti: ge­riau­si šių me­tų KU spor­ti­nin­kai ir jų tre­ne­riai.

er pir­mą­ją rung­t y­n ių pu­sę var­žo­vus per­ne­lyg pa­lei­do­ me į prie­k į, tad bu­vo sun­ku su­g rįž­t i į rit­mą. Pir­mą­jį tar­ pu­sa­vio ma­čą pra­lai­mė­jo­me ap­mau­ džiai Klai­pė­do­je, tad la­bai no­rė­jo­me iš­tai­sy­t i sa­vo klai­dą sun­kes­niu ke­l iu Ser­bi­jo­je, bet ne­pa­v y­ko. Pra­dė­jo­me pra­sto­kai, pir­mus du kė­li­nius iš­vis ne­ tu­rė­jo­me jo­kių šan­sų. Per pir­mus tris kė­l i­n ius me­tė­me sep­ty­n io­l i­ka tri­taš­ kių ir pa­tai­kė­me vos vie­ną kar­tą. Sun­ ku kaž­ką pa­sa­ky­t i. Rei­k ia pri­pa­ž in­t i, kad var­žo­vai bu­vo stip­res­ni. Mes ne­ ra­do­me prieš juos prieš­nuo­džių. Pas­ ku­ti­nės Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­ro rung­ ty­nės Klai­pė­do­je su „Spar­tak“ nie­ko ne­be­lems, ta­čiau bus gar­bės rei­ka­las juos įveik­ti. No­ri­me at­si­re­van­šuo­ti.

Mar­ty­nas Ma­žei­ka

„Nep­t ū­no“ ko­man­dos ka­pi­to­nas

S

er­b ai tik­rai bu­vo stip­res­n i, mums ne­d ir­bo, kaip sa­kant, nei pro­tas, nei ko­jos. Šan­sų bu­ vo ma­žai, toks jaus­mas, kad pra­lai­mė­jo­me ne de­šim­ties, o tris­de­šim­ ties taš­k ų skir­tu­mu. Re­zul­ta­tas neats­ pin­di vi­so žai­di­mo. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad pra­lai­mė­jo­me per pir­mus du kė­li­nius ir at­si­ties­ti bu­vo sun­ku. Jei jau ser­bai „pa­ gau­na“ žai­di­mą, tai ta­da juos pa­si­vy­ti ar įveik­ti yra pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma.

Nu­si­lei­do: „Nep­tū­no“ krep­ši­nin­kai (mė­ly­na ap­ran­ga) „Rad­nič­ki“ eki­

pai pra­lai­mė­jo ir na­muo­se, ir sve­čiuo­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ge­riau­sias – Ž.Sta­nu­lis Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to (KU) la­biau­ siai šiais me­tais pa­ si­žy­mė­ju­sių spor­ ti­nin­kų rin­ki­muo­ se trium­fa­vo sun­ kiaat­le­čiai. Žy­gi­ man­tas Sta­nu­lis pri­ pa­žin­tas ge­riau­siu KU spor­ti­nin­ku, o sun­kio­sios at­le­ti­kos stu­den­tų rink­ti­nė pa­skelb­ta ge­riau­sia aukš­to­sios mo­kyk­ los ko­man­da. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

KU bend­ruo­me­nė va­kar tę­sė tra­di­ ci­ją, kaip ir kas­met, prieš di­džią­sias me­tų šven­tes, pa­gerb­ti ge­riau­siai ša­lies ir tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se pa­si­ro­džiu­sius stu­den­tus ir jų tre­ ne­rius. Ke­lias va­lan­das jiems skam­bė­jo ap­lo­dis­men­tai, nes bu­vo pa­gerb­ tos ir ge­riau­sios uni­ver­si­te­to ko­ man­dos, ir at­ski­rose spor­to ša­ko­ se per me­tus la­biau­siai pa­si­žy­mė­ję stu­den­tai. Va­ka­ro kul­mi­na­ci­ja – ge­riau­sių KU spor­ti­nin­kų de­šim­tu­ko pa­skel­ bi­mas. Pir­mo­ji jo vie­ta spe­cia­lios ko­mi­si­jos spren­di­mu šie­met skir­ ta Ž.Sta­nu­liui. Taip bu­vo įver­tin­ti spor­ti­nin­ko šių me­tų pa­sie­ki­mai: pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­do­je iš­ko­vo­tas bron­zos me­da­lis, tre­čio­ji vie­ta Eu­ro­pos čem­pio­na­te, pir­mo­ ji vie­ta Suo­mi­jos, Es­ti­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų žai­dy­ nė­se. „Lie­tu­vos čem­pio­na­tas, Lie­ tu­vos stu­den­tų čem­pio­nas“, – vis bu­vo var­di­ja­mi Ž.Sta­nu­lio, ku­rį tre­ni­ruo­ja Bro­nis­la­vas Vyš­niaus­ kas, nuo­pel­nai.

Ly­de­ris: Ž.Sta­nu­lis bu­vo įver­tin­tas už per me­tus iš­ko­vo­tą gau­sy­bę

me­da­lių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

KU ge­riau­sių spor­ti­nin­kų de­šim­tu­kas 1. Žy­g i­man­tas Sta­nu­l is (sun­k io­ji at­le­ 6. Ma­rius Mic­ke­vi­čius (sun­kio­ji at­le­ ti­ka) ti­ka) 2. To­mas De­li­nin­kai­tis (krep­ši­nis)

7. Mo­des­tas Šim­kus (sun­kio­ji at­le­ti­ka)

3. Ra­mū­nas Na­var­daus­kas (dvi­ra­čių 8. Alek­sand­ra Ste­pa­no­va (sun­kio­ji at­ le­ti­ka) spor­tas) 4. Ro­kas Bal­sys, Do­vy­das Bal­sys, Ma­ 9. Ser­ge­jus Li­cho­vo­jus (sun­kio­ji at­le­ rius Ra­lic­kas (irk­la­vi­mas) ti­ka) 5. Ša­rū­nas Ba­ne­vi­čius (leng­vo­ji at­le­ti­ 10. Ar­tū­ras Ja­naus­kas (leng­vo­ji at­le­ti­ ka, ru­tu­lio stū­mi­mas) ka, bar­je­ri­nis bė­gi­mas)

Ant­ro­ji vie­ta ge­riau­sių KU spor­ ti­nin­kų de­šim­tu­ke skir­ta krep­ši­ nin­kui Pe­da­go­gi­kos fa­kul­te­to stu­ den­tui To­mui De­li­nin­kai­čiui – už Eu­ro­pos čem­pio­na­te su Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­ne iš­ko­vo­tą si­dab­rą. Tre­čią­ją vie­tą užė­mė dvi­ra­ti­ nin­kas Ra­mū­nas Na­var­daus­kas. Jis taip pat stu­di­juo­ja Pe­da­go­gi­kos fa­kul­te­te. Spor­ti­nin­kas įver­tin­tas

už sa­vo pa­sie­ki­mus pres­ti­ži­niuo­ se tur­ny­ruo­se. Pa­gerb­ti bu­vo ne tik ge­riau­si spor­ti­nin­kai, bet ir la­biau­ siai pa­si­žy­mė­ju­sios ko­man­dos. Ge­riau­sia KU 2013 me­tų spor­ti­ nin­kų ko­man­da pri­pa­žin­ta sun­kio­ sios at­le­ti­kos rink­ti­nė ir jos tre­ne­ ris B.Vyš­niaus­kas. Ant­rą­ją vie­tą šiuo­se rin­ki­muo­se lai­mė­jo KU irk­luo­to­jai, tre­čią­ją – uni­ver­si­te­to fut­bo­lo ko­man­da.


19

penktadienis, gruodžio 13, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame D.(ExMemel) Viršilo knygą „Tikras turtas II“.

D.(ExMemel) Viršilas. „Tikras turtas II“. Ši knyga – tai tikro gyvenimo istorija. Dalius per 10 metų patyrė daugiau kaip 10 krizių, tačiau liko gyvas ir viskas jam išėjo į naudą, nes KRIZĖ – tai GALIMYBĖ (pakeisti gyvenimo kryptį). Dalius yra šeimos verslo Memelex bei viešosios įstaigos Ekovalstybė įkūrėjas, gyvenimo transformatorius. Jo misija – pagerinti žmonių gyvenimą bei nurodyti kryptį dvasinio tobulėjimo link.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, gruodžio 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Kas nors trukdys išsakyti savo nuomonę. Pritrūks kantrybės bendraujant, o jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus gana sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti svarbius sprendimus. Kartu su draugais, šeimos nariais apsvarstykite ateities planus. Dvyniai (05 21–06 21). Gali atrodyti, kad kas nors iš jūsų tyčiojasi ir bando specialiai suerzinti. Bus sunku valdytis, bet kontroliuokite save ir vakare reikalai ims gerėti. Vėžys (06 22–07 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai išspręsti sudėtingas problemas. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti, pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Mergelė (08 24–09 23). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovo ir pasistenkite jį suprasti. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors iš aplinkinių jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Palankus metas ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su įdomiais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Šaulys (11 23–12 21). Būsite neįprastos nuotaikos, pasinersite į prisiminimus, apmąstymus. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Ožiaragis (12 22–01 20). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės. Vandenis (01 21–02 19). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia daug veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Sugebėsite įžvelgti ir įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Venkite ir skubotumo, ir gaišaties.


Orai

Šiandien bus 3–5 laipsniai šilumos, vietomis galimas trumpas lietus. Šeštadienio naktį atvės iki 4–5 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos, daug kur prognozuoja­ ma šlapdriba ar trumpi lietūs. Panaši temperatūra išsilaikys sekmadienį, tačiau apie kritulius nepranešama.

Šiandien, gruodžio 13 d.

+4

+6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+4

Utena

+5

8.57 16.02 7.05

347-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 18 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+4

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +4 Brazilija +22 Briuselis +5 Dublinas +13 Kairas +13 Keiptaunas +24 Kopenhaga +7

kokteilis Tua­le­ti­nė kon­di­te­ri­ja Ar­tė­jant šo­ko­la­do da­li­ji­mo šven­tėms, vie­nas aky­las pi­lie­tis už­ma­tė sal­dė­sį – el­nią, iš ku­rio vie­nos vie­tos by­ra šo­ko­ la­di­nė dra­žė, pri­me­nan­ti, pa­tys ži­no­te ką. Sal­dai­nis, kaip sal­dai­nis, tik štai pa­ va­di­ni­mas prie sta­lo vi­sai ne­de­ran­tis – „Ši­ku­tis“. Sal­dė­sių pla­tin­to­jai ma­no, kad tai – links­ma. Kal­bi­nin­kai ti­ki­na, jog tas žo­dis gal ir ne­gra­ž us, bet lie­tu­viš­kas. Be to, jo šiurkš­tu­mą esą švel­ni­na ma­ žy­bi­nė, ma­lo­ni­nė prie­sa­gos reikš­mė. Pri­pa­ž įs­ta­ma, kad nors suau­gu­sia­jam žo­d is gal ir ne­man­da­g us, ta­čiau vai­ kų kal­bo­je ga­li bū­ti ir ki­taip. La­bai įdo­ mu, kaip šį pa­va­di­ni­mą ver­ti­na hi­gie­ nis­tai? Šiaip ar taip, to­liau jau nė­ra kur, kaip tik – val­gy­ti ši­ku­čius.

Kir­pyk­lo­je: Kūl­vers­tuk, tau au­

sys rei­ka­lin­gos? Tai imk ir lai­kyk.

In­ven­to­ri­za­ci­ja zoo­lo­gi­jos so­de

Kaunas Londonas +10 Madridas +11 Maskva +3 Minskas +2 Niujorkas 0 Oslas 0 Paryžius +5 Pekinas +2

Praha +4 Ryga +5 Roma +12 Sidnėjus +25 Talinas +5 Tel Avivas +8 Tokijas +13 Varšuva +3

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+6

+4

+2

6

+2

+3

+5

+5

5

rytoj

sekmadienį

+5

Marijampolė

Vilnius

+4

Alytus

+6

+5

7

1570 m. Da­n i­ja pri­pa­ž i­ no Šve­d i­jos ne­prik­lau­ so­my­bę. 1642 m. olan­dų jū­ri­nin­ kas Abe­lis Tas­ma­nas at­ ra­do Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją. 1789 m. Bel­gi­ja pa­si­skel­ bė ne­prik­lau­so­ma vals­ ty­be. 1797 m. gi­mė vo­k ie­čių ra­šy­to­jas, poe­tas Hein­ri­ chas Hei­ne. Mi­rė 1856 m. 1816 m. gi­mė vo­kie­čių iš­ra­ dė­jas Erns­tas Wer­ne­ris von Sie­men­sas – vie­nas gar­sio­ jo kon­cer­nų įkū­rė­jų.

Baž­ny­čio­je – maest­ro kon­cer­tas

Ang­l i­ja. Gra­ž iau­sio žir­go kon­k ur­sas. Nu­ga­l i ang­lo žir­gas. Sa­v i­n in­kas tu­r i rai­tas pri­jo­ti prie ka­ra­lie­nės ir gau­ti iš jos ran­kų pri­zą. Pri­siar­ti­nęs prie cent­ ri­nės tri­bū­nos, ark­lys iš­lei­do ne­pa­do­ rų gar­są. Mi­nia ap­mi­rė. Rai­te­lis pa­rau­ do ir su­tri­kęs ta­rė: – Pra­šau at­leis­ti, Jū­sų di­de­ny­be. O ka­ra­lie­nė at­sa­kė: – Ži­no­te, jei­gu jūs bū­tu­mė­te neat­sip­ra­ šęs, bū­čiau ma­niu­si, kad tai pa­da­rė jū­ sų žir­gas.

Ne­ko­rek­tiš­kas klau­si­mas Var­lė sė­di eže­re ant le­l i­jos la­po, ko­ją ant ko­jos už­me­tus. Pro ša­lį plau­kia kro­ ko­di­las ir mei­li­kau­da­mas klau­sia: – Na kaip, šil­tas van­de­nė­lis? – Ką, aš tau ter­mo­met­ras? Gal aš čia kaip mo­te­ris sė­džiu.

Sap­ni­nin­kas Sap­nuo­ti nykš­tu­ką reiš­kia nuo­sta­bą, ne­ti­kė­tą džiu­gų įvy­kį.

Jei sap­ne pa­vir­to­te nykš­tu­ku – ge­ras ženk­las: su­ma­žės rū­pes­č ių, ga­lė­si­te dau­giau lai­ko skir­ti tik sau, šei­mai. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir ap­lin­ky­bes, kai ver­ ta dau­giau pa­ty­lė­ti, jei no­ri­te lai­mė­ti. Sap­nuo­ti daug nykš­tu­kų – vai­kų su­ kel­ti rū­pes­čiai. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir la­bai pa­lan­kią pro­gą at­skleis­ti dar vie­ ną sa­vo su­ge­bė­ji­mą, apie ku­r į bu­vo­te lin­kęs nu­ty­lė­ti. Jei nykš­tu­kas sap­ne yra gra­žus, pro­ por­cin­gai su­dė­tas, tai reiš­kia, kad jū­sų atei­tis bus gra­ži, įdo­mi, jūs su­ge­ba­te to­ bu­lė­ti, bū­si­te svei­ki vi­sa­pu­siš­kai. Jei su­sap­na­vo­te, kad jū­sų drau­gai pa­ vir­to nykš­tu­kais – tai ne­ge­ras ženk­las. Jei sap­nuo­ja­te pik­tą nykš­tu­ką, va­ di­na­si, jū­sų lau­kia rim­ti ne­ma­lo­nu­mai, net ne­lai­mės.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ži­no­mo at­li­kė­jo dai­nas sa­vo do­ vi­liš­kiams nu­spren­dė pa­do­va­no­ ti vie­tos bend­ruo­me­nės na­rė Ele­ na Bal­sie­nė. Do­vi­luo­se gi­mu­si ir au­gu­si mo­ te­ris čia įkū­rė par­duo­tu­vę, ku­ ri ir ta­po mies­te­lio žmo­nių trau­ kos cent­ru. „Vie­na aš to ne­bū­čiau įgy­ven­ di­nu­si, jei ne mū­sų žmo­nės. La­bai pa­dė­jo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė, Do­vi­lų se­niū­nė, mo­kyk­los ir dar­že­

Pa­si­ro­dy­mas: do­vi­liš­kiams, švę­sian­tiems švie­sos die­ną, džiu­gių emo­

ci­jų do­va­nos E.Ka­nia­va.

lio dar­buo­to­jos. Tu­rė­si­me pui­kų, švie­sos pil­ną, va­ka­rą. Juk gruo­džio 13-oji yra Šv.Liu­ci­jos die­na, švie­ sos die­na“, – kal­bė­jo E.Bal­sie­nė. Prieš E.Ka­nia­vos pa­si­ro­dy­mą, vie­tos bend­ruo­me­nė ža­da įžieb­ti Ka­lė­dų eg­lu­tę. „Sim­bo­liš­kai ug­ni­mi ne­ši­na iki baž­ny­čios at­žings­niuos moks­lei­vių

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ei­se­na. O maest­ro bal­są baž­ny­čio­je ly­dės smui­kas ir var­go­nų gar­sai“, – pa­sa­ko­jo do­vi­liš­kė. Ren­gi­nys pra­si­dės 18.30 val. „Ir ma­žuo­se ša­lies mies­te­liuo­se gy­ve­ na dau­gy­bė švie­sių ir ge­rų žmo­nių, to­dėl ir ver­ta pa­si­džiaug­ti vie­ni ki­ tais“, – įsi­ti­ki­nu­si vie­na iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių.

Ma­do­na iš­si­sky­rė su „žais­liu­ku“ Ma­do­na per šias Ka­lė­das vei­kiau­ siai bus vie­na – ji iš­si­sky­rė su sa­vo jau­nuo­ju mei­lu­žiu Bra­hi­mu Zai­ba­ tu, pra­ne­ša­ma JAV.

Bui­ti­nė sti­chi­ja Va­kar na­mie bu­vo ura­ga­nas Žmo­na, skrai­dė: lėkš­tės, pei­liai, puo­dai. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 25; jis tiek daug ati­dė­jo juo­dai die­nai, kad lau­kė jos ne­kant­rau­da­mas)

1986 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas, rea­ly­bės šou „Ke­lias į žvaigž­des“ nu­ga­lė­to­jas And­rius Ri­miš­kis. 1997 m. Če­k i­j a, Es­t i­ ja, Len­k i­ja, Slo­vė­n i­ja ir Veng­r i­ja ofi­c ia­l iai pa­ kvies­tos pra­dė­t i de­r y­ bas dėl sto­ji­mo į ES. 2007 m. Eu­ro­pos Są­jun­ gos ša­lių va­do­vai pa­si­ra­ šė Li­sa­bo­nos su­tar­tį. 2012 m. Ste­ve­no Spiel­ ber­go dra­ma apie pre­ zi­den­tą „Lin­kol­nas“ ga­ vo sep­ty­nias „Auk­si­nių gaub­lių“ no­mi­na­ci­jas.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Do­vi­lų bend­ruo­ me­nė šian­dien rink­sis į įspū­din­gą va­ka­rą – evan­ge­ li­kų liu­te­ro­nų baž­ ny­čio­je skam­bės maest­ro Eduar­do Ka­nia­vos bal­sas.

Skriau­di­kas laiš­ka­ne­šys

Ang­liš­kas de­li­ka­tu­mas

Eiviltė, Kąstytis, Liucija, Odilija, Orestas.

1982 m. Ute­no­je gi­mė pro­fe­sio­na­l i Lie­t u­vos tre­ko dvi­ra­ti­nin­kė, pa­ sau­lio tre­ko čem­pio­nė (2009 m.) Si­mo­na Kru­ pec­kai­tė.

Kob­ros: 20 ri­ti­nių po 30 met­rų. Ki­niš­ ki nykš­tu­ki­niai po­niai: 2 ki­bi­rai po 15 vie­ne­tų.

– Alio, ar čia gy­vū­nų glo­bos drau­gi­ja? – Taip, ar tu­ri­te pro­ble­mų? – Į me­dį ma­no so­de įsi­ropš­tė laiš­ka­ne­ šys ir bjau­riau­siais žo­džiais už­gau­lio­ ja ma­no šu­nį.

Vardai

gruodžiO 13-ąją

Rytas

+4

+3

+4

Statusas: 55 metų Madona vėl

vieniša.

Tre­jus me­tus tru­kę po­ros san­ty­ kiai, kaip tei­gia­ma, bai­gė­si dėl sun­ ku­mų, su­si­ju­sių su dar­bo įsi­pa­rei­ go­ji­mais. Tink­la­raš­tį apie įžy­my­bes ra­ šan­tis Pe­re­zas Hil­to­nas pa­skel­ bė, kad 55 me­tų Ma­do­na ir 25

me­tų jos „ber­niu­kas žais­liu­kas“ B.Zai­ba­tas iš­si­sky­rė šo­kė­jui su­ti­ kus vyk­ti į Pran­cū­zi­ją dirb­ti šios ša­lies šo­kių šou, ku­ris bus ku­ria­ mas pa­gal JAV ta­len­tų pro­gra­mą „Dan­cing With The Stars“ („Šok su žvaigž­de“). Pra­ne­ši­mas apie po­ros iš­si­sky­ri­ mą pa­si­ro­dė vos ke­lios sa­vai­tės po to, kai dai­ni­nin­kės at­sto­vas pa­nei­ gė gan­dus apie su­ža­dė­tu­ves. „Klai­pė­dos“ ir BNS inf.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1083

2013 12 11 AUKSO PUODAS – 13 038 966 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 222 771 Lt 35 03 07 06 13 34 Auksinis skaičius 06 Papildomi skaičiai 30 32 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 117 640 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 6 812 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 141 Lt (264 priz.) 3 skaičiai 10 Lt (4786 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5677 priz.) Džokeris – bil. nr. 040-033-263 (112 412 Lt) Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.