2013 12 14 klaipeda internetas

gruodžio 14, 2013

Nr. 289 (19 891)

Ku­ri įžieb­ta pa­jū­rio Kalėdų eg­lu­tė yra įspū­din­giau­sia?

Miestas 6p.

www.kl.lt

Ar il­gai iš­gy­vens pla­čio­ji ir mar­go­ji Vo­kie­ti­jos koa­li­ci­ja?

Pa­sau­lis 10p.

Kaina 1,60 Lt

Dvi­gu­bi san­tuo­kos sai­tai

„Gal­vo­jau, kad nualp­siu.“ Stai­ga iš vie­tų pa­ki­lu­si pub­li­ka te­le­vi­zi­jos lai­dos „Lie­tu­vos bal­sas“ da­ly­vei Rai­mon­dai Vai­čiū­tei bu­vo dau­giau nei staig­me­na.

14p.

Ka­lė­dos – be stin­tų Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Stin­tos Klai­pė­dos prie­kran­tė­je kol kas kim­ba van­giai. Pa­jū­rio žve­jai su­ne­ri­mę, nes, pa­ly­gin­ti su praė­ ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, švie­žiais agur­kais kve­pian­čių žu­ vų pa­gau­na­ma žy­miai ma­žiau.

Rea­ly­bė: duo­da­mi iš­ti­ki­my­bės įža­dus jau­na­ve­džiai ne­re­tai net ne­sle­pia, kad juos ne­truks su­lau­žy­ti.

Kiek­vie­na­me uos­te – vis ki­ta šei­ma. Sklan­do le­gen­dos, kad bū­tent to­kia jū­ri­nin­kų ar la­kū­nų gy­ve­ni­mo kas­die­ny­bė.

Moks­li­nin­kai ne­sle­pia: tik la­bai ne­di­de­lė da­lis žmo­nių vi­są gy­ve­ni­mą lie­ka iš­ti­ki­mi vie­nam par­tne­riui. Esą tai – už­ko­ duo­ta mū­sų ge­nuo­se.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sug­rio­vė gy­ve­ni­mą

Klai­pė­die­tė Va­le­ri­ja (var­das pa­keis­ tas) pa­pasa­ko­jo šo­ki­ruo­jan­čią sa­vo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją. Mo­ te­riai jau 70 me­tų.

4

Nors pir­mo­sios stin­tos jau pa­si­ro­ dė, anot žve­jų, per­nai jau gruo­džio pra­džio­je bu­vo ga­li­ma džiaug­ tis ga­na gau­siu pir­muo­ju lai­mi­ kiu. „Per­nai to­kiu lai­ku stin­tas jau trau­kė­me vi­su pa­jė­gu­mu, o da­bar pa­dė­tis žy­miai liūd­nes­nė“, – tvir­ ti­no žve­jai.

Klai­pė­dos pa­kran­tė­se žve­jo­jan­ tis Min­dau­gas tei­gė, kad šiuo me­ tu net sun­ku pro­gno­zuo­ti, kaip pa­si­keis si­tua­ci­ja. „Da­bar yra ka­ tast­ro­fiš­ka pa­dė­tis, tik vie­ną kar­ tą ga­lė­jo­me iš­plauk­ti nor­ma­liai pa­žve­jo­ti, nes nie­kaip neį­si­vy­rau­ ja ra­mūs orai“, – skun­dė­ si pa­šne­ko­vas.

3

2

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

miestas

Jau­no­sioms žvaigž­du­tėms – pa­dė­kos Uos­ta­mies­ty­je pa­gerb­ti ga­biau­si moks­lei­viai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je vy­ku­sio­je iš­kil­min­ go­je ce­re­mo­ni­jo­je jau­no­sio­mis žvaigž­du­tė­ mis ti­tu­luo­ja­miems mo­ki­niams už jų pa­sie­ ki­mus įteik­ti pa­dė­kos raš­tai.

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Va­kar po­pie­tę sa­vi­val­dy­bė­je skam­ bė­jo iš­kil­min­gos me­lo­di­jos, o sie­ nos dre­bė­jo nuo pa­šė­lu­sių per­ku­ si­jos rit­mų. „Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė ga­vo pra­ne­ši­mų, kad šiuo me­tu virš mo­kyk­lų bei ki­tų ug­dy­mo įstai­gų pa­dau­gė­jo žvaigž­džių ir ki­tų dan­ gaus kū­nų“, – šmaikš­čiai pri­sta­ty­ ta su­si­rin­ki­mo te­ma.

Jau­ną­sias uos­ta­mies­čio žvaigž­ des svei­ki­no Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas. „Kiek­vie­nas esa­te ge­ro­sios žvaigž­dės am­ba­sa­ do­rius. Lin­kiu jums bū­ti ne tik to­ kio­mis žvaigž­dė­mis, ku­rios švie­ čia, bet ir to­kio­mis, ku­rios šil­do“, – kal­bė­jo uos­ta­mies­čio va­do­vas. Į šven­tę su­si­rin­ku­sius moks­lei­

vius sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ska­ti­no ne­bi­jo­ti sva­jo­ti bei sie­kiant už­si­ brėž­tų tiks­lų ne­pra­ras­ti vil­ties.

Gab­rie­lė Ju­re­vi­čiū­tė:

Vi­sų moks­lei­vių var­ du ga­liu pa­ti­kin­ti, jog di­džiu­lė gar­bė sa­vo dar­bais ir kū­ri­ niais puoš­ti bei gar­ sin­ti mū­sų mies­tą.

„Neuž­mi­ki­te ant lau­rų ir gar­sin­ ki­te Klai­pė­dos bei Lie­tu­vos var­dą“, – kiek­vie­nam moks­lei­viui spaus­da­ mas ran­ką lin­kė­jo V.Grub­liaus­kas.

Šven­tė: tra­di­ciš­kai be­si­bai­giant me­tams uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo pa­gerb­ti ga­biau­si ir ta­len­tin­giau­

si Klai­pė­dos moks­lei­viai.

Ce­re­mo­ni­jo­je bu­vo ap­do­va­no­ ti moks­lei­viai, aukš­čiau­sių re­zul­ ta­tų pa­sie­kę moks­lo, spor­to ir me­ no sri­ty­se.

Aukš­tais drau­gų pa­sie­ki­mais įvai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se, na­ cio­na­li­niuo­se kon­kur­suo­se bei olim­pia­do­se pa­si­džiau­gė ir moks­ lei­vė Gab­rie­lė Ju­re­vi­čiū­tė. Vi­sų moks­lei­vių var­du ji dė­ko­jo Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vams, ska­ti­nan­tiems, pri­žiū­rin­tiems ir kont­ro­liuo­jan­tiems mo­ky­mo­ si pro­ce­są.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Jaus­ti pa­lai­ky­mą reiš­kia la­bai daug. Vi­sų moks­lei­vių var­du ga­liu pa­ti­kin­ti, jog di­džiu­lė gar­bė sa­vo dar­bais ir kū­ri­niais puoš­ti bei gar­ sin­ti Klai­pė­dą“, – tvir­ti­no G.Ju­re­ vi­čiū­tė. Šven­tės da­ly­vius svei­ki­no Juo­ zo Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­los auk­ lė­ti­niai – smui­ki­nin­kė El­zė Rai­by­ tė ir per­ku­si­nin­kų an­samb­lis. Sa­vo kū­ry­ba moks­lei­vius svei­ki­no ir at­ li­kė­jas On­sa.

Iš gau­saus ap­do­va­no­tų­jų bū­ rio bu­vo iš­skir­tas Jo­nas Vir­ši­las.

Jis šie­met pa­si­žy­mė­jo la­biau­siai ir yra ryš­kiau­sia 2013-ųjų žvaigž­dė.

Moks­lei­vis ap­do­va­no­ji­mo pa­siim­ ti ne­ga­lė­jo, nes kaip tik šiuo me­ tu da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nė­je gam­tos moks­lų olim­pia­do­je, vyks­tan­čio­ je In­di­jo­je. Šven­ti­nė­je po­pie­tė­je pa­žer­ta ir pra­na­šys­čių – atei­nan­čiais me­tais moks­lei­vių lau­kia di­džiu­lė puokš­ tė ver­tin­gų dar­bų, ga­li­my­bių kur­ti ir to­bu­lė­ti. „Te­gul atei­nan­tys me­tai bū­na ne ark­lio, o Pe­ga­so“, – lin­kė­ ta vi­siems su­si­rin­ku­siems.

Kons­ti­tu­ci­jos die­nai – iškilmės Klaipėdoje

Kai­my­nys­tė: Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas (de­ši­nė­je) Kons­ti­tu­ci­jos die­

nos pro­ga pa­svei­ki­no Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nį kon­su­lą V.Ma­ly­gi­ną.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ru­si­jos Kons­ti­tu­ci­jos die­na pa­žy­ mė­ta ir Klai­pė­do­je. Ru­si­jos Fe­de­ ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nia­me kon­su­la­te ta pro­ga bu­vo su­reng­tas ofi­cia­lus priė­mi­mas.

Kons­ti­tu­ci­jos die­na yra svar­ bi šven­tė kiek­vie­nai de­mok­ra­ti­nei vals­ty­bei, tad ir Ru­si­ja, prieš 20 me­tų priė­mu­si nau­ją, de­mok­ra­ti­ nę kons­ti­tu­ci­ją, di­džiuo­ja­si šia­me svar­biau­sia­me vals­ty­bės įsta­ty­me įtvir­tin­to­mis nuo­sta­to­mis.

Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio kon­su­la­to sa­lė ket­vir­ta­die­nį va­ ka­re bu­vo pa­puoš­ta bal­ta, mė­ly­na, rau­do­na – vals­ty­bės vė­lia­vos spal­ vo­mis.

Kai­my­ni­nės ša­lies ge­ne­ra­li­nį kon­su­lą Vla­di­mi­rą Ma­ly­gi­ną pa­

RF kon­su­la­to nuo­tr.

svei­kin­ti Kons­ti­tu­ci­jos die­nos pro­ ga at­vy­ko Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas, mies­to vers­lo, tau­ti­nių bend­ri­jų at­sto­vai, po­li­ti­ kos bei kul­tū­ros vei­kė­jai, ap­lin­ki­ nių ra­jo­nų va­do­vai.

Tar­d a­m as svei­k i­n i­m o kal­b ą V.Ma­ly­gi­nas pri­mi­nė sve­čiams, kad 1993 me­tais bu­vo priim­ta pir­mo­ji Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Kons­ti­tu­ci­ja.

Ją vals­ty­bės pi­lie­čiai pa­tvir­ti­no re­fe­ren­du­mu. Kons­ti­tu­ci­ja skel­ bia, kad žmo­gus, jo tei­sės ir pa­rei­ gos yra pa­grin­di­nė ver­ty­bė.

Pa­žy­mė­ta, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ jos Kons­ti­tu­ci­ja nė­ra daž­nai kei­čia­ ma ar pil­do­ma kaip ki­to­se di­džio­ sio­se pa­sau­lio vals­ty­bė­se.

Vie­nas pa­sku­ti­nių­jų pa­kei­ti­mų – ša­lies pre­zi­den­to ka­den­ci­jos lai­ kas pail­gin­tas iki še­še­rių me­tų, o Dū­mos de­pu­ta­tų – iki pen­ke­rių me­tų.

3

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

miestas Ga­vo lei­di­mą

Iš­nuo­mo­jo sve­ti­mą bu­tą

Ap­vo­gė par­duo­tu­vė­je

Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo du­jo­tie­kio sta­ty­bos dar­bų ran­go­vai ga­vo sta­ty­bos lei­di­mą du­jų ap­skai­tos sto­ties sta­ty­bai. Tai vie­na svar­biau­sių ir tech­no­lo­giš­kai su­dė­tin­giau­ sių du­jo­tie­kio sta­ty­bų pro­jek­ to da­lių. Du­jų ap­skai­tos sto­ tis bus įreng­ta Kiš­kė­nų kai­me Klai­pė­dos ra­jo­ne.

Po­li­ci­ja ieš­ko su­kčiaus, ap­ga­ vu­sio 22-me­tę. Jis ap­ro­dė nuo­ mo­ja­mą bu­tą Ged­mi­nų gat­vė­ je. Mer­gi­na už nuo­mą su­mo­kė­jo 1,4 tūkst. li­tų. Vė­liau vy­ras, pri­si­ sta­tęs Vy­tau­tu, ne­beat­si­lie­pė te­ le­fo­nu. Nu­ken­tė­ju­sio­ji ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to agen­tū­ro­je su­ži­no­jo, kad bu­tas – ne­nuo­mo­ja­mas ir pri­klau­so ki­tiems žmo­nėms.

77 me­tų Klai­pė­dos se­na­mies­ čio gy­ven­to­jas va­kar pa­si­skun­ dė uos­ta­mies­čio po­li­ci­jai, kad po ap­si­lan­ky­mo dė­vė­tų rū­bų par­ duo­tu­vė­je pra­ra­do pi­ni­gi­nę su jo­je bu­vu­siais 300 li­tų. Pi­ni­gi­nę pen­si­nin­kas lai­kė striu­kės kiš­nė­ je. Tai ne pir­mas kar­tas, kai dė­ vė­tų rū­bų par­duo­tu­vė­je dar­ba­ vo­si ki­šen­va­giai.

Pa­ma­ry­je tvins­ta upės Ne­ti­kė­tai nu­tir­pęs gau­sus snie­gas ir dėl to tel­ki­niuo­se ky­lan­tis van­dens ly­gis gra­si­na po­tvy­niu. Nors ti­ki­ma­si at­ša­li­mo, si­nop­ ti­kai ža­da dar dau­giau kri­tu­lių.

Dienos telegrafas

Sun­ku­mai: Ši­lu­tės ra­jo­ne pa­tvi­nu­si Lei­tė ap­sė­mė ap­link esan­čią te­ri­to­ri­ją, yra ir dau­giau jau ne­pra­va­žiuo­

ja­mų ke­lių.

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Ši­lu­tės ra­jo­ne Lei­tė vėl srū­va ke­ liais. Ši­lu­tės ra­jo­no ci­vi­li­nės ir prieš­gais­ri­nės sau­gos tar­ny­bos va­do­vas Ro­mual­das Ren­če­liaus­ kas pa­ti­ki­no, kad po­tvy­nis dar tik­ rai ne­pra­si­dė­jo. „Snie­gas grei­tai iš­tir­po ir upė­se pa­ki­lo van­duo, bet nė­ra pra­lauž­ta jo­kių py­li­mų. Pa­ dė­tis kont­ro­liuo­ja­ma“, – tvir­ti­no R.Ren­če­liaus­kas.

Ta­čiau pa­ma­ry­je jau yra ne­pra­ va­žiuo­ja­mų ke­lių. „Van­dens gy­lis juo­se įvai­rus – nuo 10 iki 30 cen­ ti­met­rų. Ten, kur van­dens gy­lis sie­kia apie 20 cen­ti­met­rų, ke­lias jau ne­pra­va­žiuo­ja­mas. Ke­lios to­

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

kios vie­tos tik­rai yra“, – kal­bė­jo va­do­vas. Ši­lu­tiš­kiai ti­ki­si oro per­ mai­nų – at­ša­li­mo. „Kai tik tem­ pe­ra­tū­ra pa­si­keis, van­duo tu­rė­tų nu­slūg­ti. To­dėl nak­ti­mis lau­kia­ me šal­tu­ko“, – sa­kė R.Ren­če­ liaus­kas.

Nors Lei­tė ir ap­sun­ki­no ke­lio­nę Ši­lu­tės ra­jo­ne, ta­čiau jo gy­ven­to­jai po­tvy­nio ne­si­ti­ki – ne­bent iš­kris­ tų dau­giau kri­tu­lių. „Mes gy­ve­na­me pa­ma­ry­je. Įpil­ ki­te puo­de­lį van­dens į upę ir jau jau­čia­si“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas.

Si­nop­ti­kai nei ši­lu­tiš­kių, nei ki­tų pa­ma­rio gy­ven­to­jų nu­džiu­gin­ti ne­ ga­lė­jo – sa­vait­ga­lį ir vi­są atei­nan­ čią sa­vai­tę bus de­be­suo­ta, lau­kia­ ma kri­tu­lių.

Šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­ty­je ga­li bū­ti šlapd­ri­ba, pe­rei­nan­ti į sny­gį.

Prog­no­zuo­ja­ma, jog ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je pa­jū­rį merks lie­tus. „Ta­čiau pa­ni­kuo­ti nė­ra rei­ka­lo“, – tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­ jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys. Jis tvir­ti­no, kad dar ke­liais cen­ti­met­ rais van­dens ly­gis upė­se pa­kils, ta­ čiau po­tvy­nio tai ne­su­kels.

Vi­są sa­vai­tę pūs 8–13 m/s va­ka­rų vė­jai, o ant­ra­die­nį ir sa­vai­tės pa­bai­ go­je jis ga­li su­stip­rė­ti iki 15–17 m/s.

Ter­mo­met­ro stul­pe­liai ir sa­vait­ ga­lį, ir ki­tą sa­vai­tę že­miau nu­lio ne­nuk­ris. Die­no­mis lau­kia­ma 3–6 laips­nių, o nak­ti­mis – 1–4 laips­nių ši­lu­mos.

Ka­lė­dos – be stin­tų O žve­jys Ma­rius Rums­ 1 kas tvir­ti­no, jog pir­muo­ ju stin­tų lai­mi­kiu, nors ir ne­gau­siu,

uos­ta­mies­čio žve­jai jau ga­li pa­si­gir­ ti. „Kal­bė­jo­me ir su ki­tais žve­jais, jie nė­ra pa­ten­kin­ti stin­tų kie­kiais, bet po tru­pu­tį kim­ba“, – tei­gė jis.

Vy­rai spė­lio­jo, jog šie­met stin­tos kol kas to­kios van­gios to­dėl, kad vė­ly­vas bu­vo pa­va­sa­ris. „Be to, ir da­bar nė­ra šal­ta, o stin­tos ge­riau kim­ba, kai orai šal­tes­ni. Pa­va­sa­ris vė­la­vo ir vi­sas orų cik­las pa­si­slin­ ko, gal tai at­si­lie­pė ir stin­toms“, – svars­tė M.Rums­kas. Šių­me­tis stin­tų žve­jy­bos se­zo­nas jau tu­rė­tų bū­ti įsi­bė­gė­jęs, ta­čiau žve­jai ti­ki­no, jog da­bar­ti­nės si­tua­ ci­jos net ne­ga­lin­tys pa­va­din­ti se­zo­ nu. „Ti­ki­mės, kad šio­mis die­no­mis pa­šals ir pa­vyks iš­plauk­ti, kai jū­ra

ban­guo­ta – su­kio­ja­mės kran­te“, – kons­ta­ta­vo klai­pė­die­tis. Žve­jai ir vers­li­nin­kai net ne­ban­ dė pro­gno­zuo­ti stin­tų kai­nų. „Da­ bar yra vos ke­lios žu­vys, to­dėl kai­ na pri­klau­sys nuo to, ar jų dau­giau at­si­ras. Gal iki Nau­jų­jų me­tų taip ir ne­teks įvar­dy­ti kai­nos“, – abe­jo­jo M.Rums­kas. Šven­to­jo­je pa­dė­tis dar pra­stes­ nė. „Nė­ra dar stin­tų, lauk­si­me, gal po ke­lių die­nų at­si­ras“, – vy­lė­si Pa­lan­gos prie­kran­tė­se žve­jo­jan­tis Vik­to­ras Bu­ta­vi­čius.

Nau­jo­jo tur­gaus at­sto­vai tei­ gė, jog pa­vil­jo­nai agur­kais dar ne­ kve­pia – stin­tų kol kas ne­su­lauk­ta.

Klien­tų, no­rin­čių pa­si­mė­gau­ti iš­ skir­ti­nio sko­nio žu­vi­mis, jau gau­ su, ta­čiau pre­kei­viai ne­tu­ri jiems ko pa­siū­ly­ti.

Ka­lė­dos. Sa­vait­ga­lį Teat­ro aikš­tė­je šur­ mu­liuos šven­ti­niai ren­gi­niai. Šian­dien nuo 16 iki 19 val. vyks Me­duo­lių šven­ tė. Vi­sus atė­ju­sius į aikš­tę svei­k ins Se­ ne­lis Me­duo­lis. Ren­gi­nio me­tu vi­si ne­ sus­pė­ję pa­si­rū­pin­ti šven­ti­nė­mis do­va­ no­mis ga­lės kep­ti ir spal­vin­ti ska­niau­ sius me­duo­lius, o vė­liau juos do­va­no­ti ar­ti­mie­siems. 17 val. Teat­ro aikš­tė nu­ švis Eduar­do Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos mo­ky­to­jų ir mo­k i­nių dar­bais. Ant pre­ ky­bi­n in­k ų na­me­l ių bus pa­ka­bin­t i 22 skir­tin­go dy­d žio ži­bin­tai iš plas­ti­ko. 19 val. vi­sus ma­žuo­sius me­duo­li­ne pa­sa­ ka ap­do­va­nos Ka­lė­dų Se­ne­l is. Ry­toj nuo 16 iki 19 val. vi­si kvie­čia­mi į Obuo­ lių šven­tę. Šven­ti­nė­je mu­gė­je svai­gins svei­kuo­liš­ko gro­go, pa­ga­min­to iš na­tū­ ra­lių sul­čių, aro­ma­tai ir sko­niai. Vi­sus pa­si­t iks Se­ne­l is Obuo­lys. 19 val. vai­ kus ir vėl džiu­g ins Ka­lė­dų Se­ne­lio pa­ sa­ka. Vi­sų šven­t i­n ių-lab­da­ros mu­g ių ska­nės­tų kai­na – vie­nas ge­ru­mo li­tas.

Su­rink­tos au­kos ati­teks Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bai. 14 val. vyks Lie­tu­ vos vers­lo ko­le­g i­jos or­ga­n i­z uo­ja­mas „Ge­ro­sios žvaigž­dės bė­g i­mas“. Jo me­ tu su­rink­tos lė­šos taip pat bus skir­tos Mal­tos or­d i­no pa­gal­bos tar­ny­bai. Dėl bė­g i­mo, ku­ris vyks Tur­gaus, Til­tų, Da­ nės, J.Ka­ro­so, Lie­pų, Man­to, Til­tų, Tur­ gaus gat­vė­mis, au­to­bu­sai ga­li nu­kryp­ ti nuo tvar­ka­raš­čių.

Ak­ci­ja. Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi pri­si­ dė­ti prie ak­ci­jos „Kny­gų Ka­lė­dos“ ir pa­ do­va­no­ti Klai­pė­dos re­gio­no mies­te­lių bei kai­mų bib­l io­te­koms kny­g ų. Spe­ cia­l i dė­žė do­va­no­ja­moms kny­goms yra Klai­pė­dos vie­šo­jo­je I.Si­mo­nai­t y­ tės bib­l io­te­ko­je. Do­va­no­t i kny­gas ga­ li­ma iki sau­sio 6 die­nos.

Sen­jo­rai. Klai­pė­dos kul­t ū­r ų ko­mu­ ni­ka­ci­jų cent­ras tę­sia į Pa­ro­dų rū­

Žve­jai spė­lio­jo, jog šie­met stin­tos kol kas to­kios van­gios to­dėl, kad vė­ly­vas bu­vo pa­va­sa­ris.

mus (Di­d žio­jo Van­dens g. 2) su­g rį­ž u­ sią sen­jo­r ų tre­čia­die­nių tra­di­ci­ją: kū­ ry­bi­niai už­siė­mi­mai kas mė­ne­sį kvie­ čia bran­d žius klai­pė­die­čius pra­leis­t i lai­ką bend­ra­min­čių drau­gi­jo­je, pa­žįs­ tant me­no tech­n i­kas bei ku­r iant sa­ va­ran­k iš­kai. Ar­t i­m iau­sias už­siė­m i­ mas „Ka­lė­d i­n is at­v i­r u­kas“ – tre­č ia­ die­n į, gruo­d žio 18 d., 14 val. Už­siė­mi­ mas mo­ka­mas. Vie­tų skai­čius – ri­bo­ tas, tad bū­t i­na išanks­t i­nė re­g ist­ra­ci­ja te­le­fo­nu (8-46) 313 691 ar­ba el. pa­štu virginija@kkkc.lt.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ste­fa­n i­ja Li­n io­va (g. 1930 m.), Ste­fa­ni­ja Rū­ta Le­liū­g ie­nė (g. 1932 m.), Da­nu­tė Ste­fa­ni­ja Min­tu­zie­ nė (g. 1934 m.), Va­si­l ij Ka­sat­k in (g. 1936 m.), Da­nu­tė Sta­nisl­va Lu­kie­nė (g. 1940 m.), An­ta­nas Se­de­re­vi­čius (g. 1960 m.), Igor Spi­ri­do­nov (g. 1965 m.).

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Al­bi­na Pla­do, Ade­lė Pal­čiaus­k ie­ nė, Ste­fa­n i­ja Li­n io­va, Rus­tam Vil­da­ nov, ry­toj – Da­nu­tė Ste­fa­n i­ja Min­t u­ zie­nė, Igor Spi­r i­do­nov, Va­si­l ij Ka­sat­ kin, Adol­fi ­nas Gul­bi­nas.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Al­vy­das Tus­ka.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­s i aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, gal­vos skaus­mais. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir trau­mas pa­ty­ru­siems žmo­nėms.

4

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

miestas

Dvi­gu­bi san­tuo­kos sai­tai Ji ti­ki­no, kad jos jau­nys­ 1 tę su­bjau­ro­jo ir gy­ve­ni­ mo vil­tis su­try­pė žmo­gus, nu­slė­

pęs, jog ki­to­je ša­ly­je tu­ri ofi­cia­lią šei­mą.

1970 me­tais jau­na dai­li mer­gi­na iš pro­vin­ci­jos at­vy­ko dirb­ti į Klai­ pė­dą. Lais­va­lai­kį ji leis­da­vo šo­kiuo­ se, kaip ir dau­gu­ma tais lai­kais.

Per vie­ną to­kį va­ka­rė­lį ji su­ti­ ko An­to­ną – jū­ri­nin­ką iš Uk­rai­nos, ku­ris at­plau­kė lai­vu į Klai­pė­dą. Už­ si­mez­gė drau­gys­tė. Jau­nas vy­ras ža­dė­jo jos ne­pa­mirš­ti.

Ir ne­pa­mir­šo. Kol jis bū­da­vo iš­ vy­kęs, bend­ra­vo laiš­kais, kai vėl at­plauk­da­vo į Klai­pė­dą, su­si­ti­ki­ nė­da­vo. Ga­liau­siai jū­ri­nin­kas Va­ le­ri­jai pa­si­pir­šo. Ji bu­vo tar­si ant spar­nų.

Ves­tu­ves at­šo­ko gar­sia­ja­me Klai­ pė­dos res­to­ra­ne „Re­ga­ta“, ka­dai­se jis bu­vo įreng­tas ant Da­nės upės.

Dar po ge­ro pus­me­čio Va­le­ri­ja pa­ gim­dė sū­nų. Jos vy­ras to­liau dar­ ba­vo­si lai­vuo­se.

Vie­ną die­ną iš Uk­rai­nos ji su­lau­ kė laiš­ko. Jį per­skai­čiu­si, klai­pė­ die­tė ne­te­ko amo. Paaiš­kė­jo, kad An­to­nas Uk­rai­no­je tu­ri ki­tą šei­mą, ku­rio­je au­ga du jo vai­kai. Jis su ta žmo­na neiš­sis­ky­ręs. Tai esą tik­ro­ ji jo šei­ma, o Va­le­ri­jai tie­siog ne­ pa­si­se­kė. Laiš­ką pa­si­ra­šė An­to­no žmo­na.

Ga­vus šią ži­nią, jau­nai mo­te­riai ėmė slys­ti že­mė iš po ko­jų. Ji ne­ tru­ko iš­siaiš­kin­ti, kad vi­sa tai – tie­ sa. Jos vy­ras – ap­ga­vi­kas ne­be­sis­ ten­gė ši­to nu­slėp­ti. Pa­si­ro­do, jam bu­vo pa­to­gu skir­tin­guo­se uos­tuo­ se tu­rė­ti po šei­mą. Mo­te­ris su juo nu­trau­kė bet ko­kius ry­šius.

Teo­riš­kai ap­ga­vys­tė įma­no­ma

Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Zi­ta Dap­šie­nė, dir­ban­ti šį dar­bą jau ne vie­ną de­šimt­me­tį, ti­ki­no, kad to­ kie at­ve­jai šiais lai­kais sun­kiai įma­ no­mi. „Priim­da­mi do­ku­men­tus tik­ri­ na­me, ar as­me­nys yra iš­si­tuo­kę, ar anks­tes­nė jų san­tuo­ka ne­ga­lio­ ja. Jei at­si­tin­ka prie­šin­gai, jie pri­ va­lo su­si­tvar­ky­ti for­ma­lu­mus, kad ir kiek il­gai tai truk­tų. Dau­ge­liu at­ ve­jų ofi­cia­liai neiš­sis­ky­rę as­me­nys ma­no, kad jie yra iš­si­sky­rę vien to­ dėl, kad kar­tu il­gą lai­ką ne­be­gy­ve­ na“, – tei­gė Z.Dap­šie­nė.

Kai san­tuo­ka re­gist­ruo­ja­ma su už­sie­nie­čiu, žmo­gus ra­šo pa­reiš­ ki­mą ir yra per­spė­ja­mas, kad jo pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja bū­tų tei­sin­ ga. Jei ji bus me­la­gin­ga ir tai ka­da nors išaiš­kės, lau­kia tei­si­nė at­sa­ ko­my­bė.

Kol kas už­klau­si­mų iš ki­tų vals­ ty­bių dėl mū­sų pi­lie­čių ga­lio­jan­ čių anks­tes­nių san­tuo­kų Klai­pė­ dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rius nė­ra ga­vęs.

Anks­čiau esą gal ir bu­vo įma­ no­ma su­gud­rau­ti – vėl su­si­tuok­ti, neiš­sis­ky­rus su anks­tes­niu par­tne­

riu, tei­gia­ma, kad da­bar tai – var­ giai įma­no­ma. „Sa­ky­ki­me, žmo­gus už­pil­do an­ ke­tą ir pa­žy­mi, kad yra ne­ve­dęs ar ne­te­kė­ju­si, nors pa­gal am­žių mums ir ky­la tam tik­rų įta­ri­mų, bet ne­ga­ li­me jų tar­dy­ti. Į kiek­vie­ną juk ir­gi ne­ga­li­me žiū­rė­ti kaip į me­la­gį. Jei jau­čia­me, kad rei­kia pa­tik­rin­ti do­ ku­men­tus iš­sa­miau, tai ir pa­da­ro­ me“, – ne­slė­pė Z.Dap­šie­nė.

Ke­li par­tne­riai – nor­ma?

Pa­sak klai­pė­die­čio sek­so­lo­go Pra­ gied­ru­lio Ve­lič­kos, net šiuo me­tu yra ne vie­nas at­ve­jis, kai vy­ras gy­ ve­na su dviem mo­te­ri­mis, nors pa­ si­tai­ko ir at­virkš­ti­nių va­rian­tų.

Ir tai vyks­ta ne tik is­la­miš­ko­se ša­ ly­se, bet ir Lie­tu­vo­je. Jū­ri­nin­kų at­ve­ jai vi­sai ne­ste­bi­na. Anot P.Ve­lič­kos, yra net juo­kau­ja­ma, kad jie žmo­nas tu­ri be­veik kiek­vie­na­me uos­te. „Tai už­ko­duo­ta žmo­nių ge­nuo­se, nes esa­me lin­kę į po­li­ga­mi­ją. Taip bu­vo nuo ak­mens am­žiaus, dar ta­ da, kai žmo­nės gy­ve­no di­de­lė­mis bend­ruo­me­nė­mis. Vi­sa tai už­si­bai­ gė įsi­ga­lė­jus krikš­čio­ny­bei. Ta­čiau ta­ry­bi­niais lai­kais pa­ts esu su­si­dū­ ręs su po­li­ga­mi­jos at­ve­jais“, – pa­ sa­ko­jo P.Ve­lič­ka.

Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka:

Da­bar ne­be­rei­kia ir jū­ros, už­ten­ka į Sei­ mą iš­va­žiuo­ti ir – šei­ ma su­by­ra.

Pa­sak gy­dy­to­jo, jam ži­no­mos si­ tua­ci­jos, kai to­kios tri­ju­lės gy­ve­no po vie­nu sto­gu ir pui­kiai tar­pu­sa­ vy­je su­tar­da­vo. Tai esą ir yra tik­ro­ ji dvi­pa­tys­tė. Ži­no­ma, tarp mo­te­rų yra kon­ku­ren­ci­ja ir sti­mu­las pa­si­ temp­ti, įtik­ti par­tne­riui. „Bu­vo ma­no pa­žįs­ta­mų is­to­ri­ja, kai žmo­na įsi­my­lė­jo jau­ną vy­ru­ką ir jį par­si­ve­dė į na­mus. Su vy­ru dar neiš­sis­ky­rė, o tas ne­la­bai tu­rė­jo kur ei­ti ir ku­rį lai­ką gy­ve­no tri­se. Ats­ tum­ta­jam bu­vo ir fi­nan­siš­kai ne­ nau­din­ga iš­si­kraus­ty­ti. Ypač da­bar su­pran­ta­ma to­kia si­tua­ci­ja“, – tei­ gė P.Ve­lič­ka.

Sek­so­lo­gas pri­pa­žįs­ta, kad da­lis po­li­ga­mi­jos at­ve­jų tu­ri so­cia­li­nį ar kri­mi­na­li­nį at­spal­vį.

Klai­pė­die­tis pa­sa­ko­jo apie vie­ną vil­nie­tį moks­lų dak­ta­rą, ku­rio na­ muo­se ap­si­gy­ve­no jau­na stu­den­tė.

Mer­gi­na ti­kė­jo, kad ka­da nors jos sta­tu­sas tuo­se na­muo­se pa­si­keis, bet ka­za­no­va del­sė ją ves­ti, ma­ža to, vėl įsi­my­lė­jo nau­ją mer­gi­ną. „Jo po­žiū­ris į sek­są bu­vo la­bai mo­der­nus ta­ry­bi­niams lai­kams.

Jis su­ma­niai at­si­kra­ty­da­vo se­ną­ja mei­le, na­mo par­si­ves­da­mas nau­ją mer­gi­ną ir to­ji il­gai­niui iš­stum­da­vo anks­tes­nią­ją. Tai – kla­si­ki­nis me­ to­das“, – pa­sa­ko­jo P.Ve­lič­ka.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pas­lap­tis: praė­jus be­veik trims de­šimt­me­ Spe­ci­fi­ka: klai­pė­die­tis sek­so­lo­gas P.Ve­lič­ka tei­gia, jog žmo­

nėms yra bū­din­ga per gy­ve­ni­mą pa­keis­ti ne vie­ną par­tne­rį.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ta­ry­bi­nių lai­kų stan­dar­tai

So­viet­me­čiu ir­gi ne­bu­vo la­bai jau re­tas at­ve­jis tu­rė­ti ofi­cia­lią žmo­ ną ar vy­rą ir po vie­ną ar ke­lis my­ li­muo­sius. Ypač tai bu­vo pa­ste­bi­ma par­ti­nių vei­kė­jų gy­ve­ni­me. „Klai­pė­do­je bu­vo gar­si is­to­ri­ ja, kai vie­no aukš­to par­ti­nio šu­lo žmo­na dėl vy­ro iš­dy­ka­vi­mų bu­vo pri­ves­ta iki sa­vi­žu­dy­bės. Juk ta­da bu­vo po­pu­lia­rūs ba­liai, bū­re­liai, me­džiok­lės, pir­te­lės. Pri­si­min­ki­me kad ir Al­gir­do Bra­zaus­ko mei­lės is­ to­ri­ją, vė­liau pa­si­bai­gu­sią pir­mo­ sios san­tuo­kos nu­trau­ki­mu“, – pa­ ly­gi­no P.Ve­lič­ka.

Da­bar esą ir­gi tas pa­ts, tik vis­kas vyks­ta už­da­riau: tur­tin­ges­ni vy­rai tu­ri nu­pir­kę bu­tus jau­noms pa­ne­ lėms, ku­rias už tam tik­ras pa­slau­ gas iš­lai­ko fi­nan­siš­kai. „Da­bar ne­be­rei­kia ir jū­ros, už­ ten­ka į Sei­mą iš­va­žiuo­ti ir – šei­ ma su­by­ra. Svar­bu, kad vy­ras tu­ rė­tų pi­ni­gų, ta­da guo­dė­jų at­si­ras bet kur ir bet ka­da“, – šmaikš­ta­ vo gy­dy­to­jas.

P.Ve­lič­ka pri­si­mi­nė so­viet­me­čio tu­ris­ti­nę ke­lio­nę į Uz­be­ki­ją. Ten ir anais lai­kais pro pirš­tus bu­vo žiū­ ri­ma į daug­pa­tys­tę. „Pa­me­nu, fo­tog­ra­fa­vau­si su to­ kiu vie­ti­niu se­nu­ku, jis tra­di­ci­ nį cha­la­tą bu­vo su­si­juo­sęs dviem juos­to­mis: žyd­ra ir rau­do­na – tai reiš­kė, kad jis tu­ri dvi žmo­nas. Jis tei­gė, jog su­ge­ba iš­lai­ky­ti dvi mo­ te­ris. Kas su­ge­ba, ga­li tu­rė­ti tris ir dau­giau“, – pa­sa­ko­jo P.Ve­lič­ka.

Le­gen­di­nio la­kū­no pa­slap­tis

Skan­da­lin­gais san­tuo­ki­niais ry­ šiais gar­sė­jo ne tik jū­ri­nin­kai, bet ir la­kū­nai. Tai liu­di­ja ame­ri­kie­ čio Char­le­so Au­gus­to Lind­berg­ho (1902–1974) at­ve­jis. Jis į is­to­ri­ją pa­te­ko ne tik kaip pir­ma­sis la­kū­ nas, be su­sto­ji­mų per­skri­dęs At­ lan­to van­de­ny­ną.

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

čiams po le­gen­di­nio ame­ri­kie­čių la­kū­no C.A.Lind­berg­ho mir­ties, paaiš­kė­jo, kad Vo­ kie­ti­jo­je šis tu­rė­jo dar vie­ną šei­mą, ku­rio­je au­go trys jo vai­kai.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­sau­lis apie C.A.Lind­berg­hą dar kar­tą iš­gir­do 1932 m. ko­vą, kai bu­ vo pa­grob­tas ir nu­žu­dy­tas jo ma­ža­ me­tis sū­nus. Šis krau­pus in­ci­den­tas ne­tru­kus bu­vo pra­min­tas „šimt­me­ čio nu­si­kal­ti­mu“. Avia­to­riaus gy­ ve­ni­mo už­ku­li­siai smal­suo­lius dar kar­tą pri­bloš­kė 2003 me­tais.

Prieš 10 me­tų, kai bu­vo praė­ję be­ veik trys de­šimt­me­čiai po le­gen­di­ nio avia­to­riaus mir­ties, aikš­tėn iš­ ki­lo di­džio­ji jo gy­ve­ni­mo pa­slap­tis – pa­vyz­din­gas šei­mos tė­vas ame­ ri­kie­tis C.A.Lind­berg­has Vo­kie­ti­ jo­je tu­rė­jo ant­rą­ją šei­mą.

Tris vai­kus – Ast­ri­dą, Dir­ką ir Dei­vy­dą jam pa­gim­dė vo­kie­tė skry­ bė­lai­čių mo­de­liuo­to­ja Bri­gi­tė Hes­ hai­mer, su ku­ria avia­to­rius su­si­pa­ ži­no Miun­che­ne. Gar­se­ny­bė la­bai sau­go­jo­si, kad jo ne­san­tuo­ki­niai ry­šiai neiš­kil­tų, jis dangs­tė­si sve­ ti­ma Ker­ju Ken­to pa­var­de, ku­ria nau­do­jo­si bend­rau­da­mas su sa­vo „vo­kiš­kai­siais“ vai­kais.

Tik 1974 me­tais, C.A.Lind­berg­ hui mi­rus, jo duk­tė su­ra­do jos mo­ ti­nai tė­vo ra­šy­tus laiš­kus. Avia­ to­riaus my­li­mo­ji ne juo­kais bu­vo su­ne­ri­mu­si.

„Tu ne­ga­li net įsi­vaiz­duo­ti, ko­ kios bus pa­sek­mės“, – kal­bė­jo ji duk­rai.

Ta­čiau duk­ra iš­lai­kė žo­dį ir šei­ mos pa­slap­tį at­sklei­dė tik po mo­ ti­nos mir­ties.

C.A.Lind­berg­has la­bai rū­pi­no­ si sa­vo ne­san­tuo­ki­niais vai­kais, jo dė­ka jie ga­lė­jo lan­ky­ti pri­va­čias mo­kyk­las, kiek­vie­nam vai­kui pa­ li­ko po in­dė­lį ban­ke. Per vieš­na­ges Vo­kie­ti­jo­je vi­są lai­ką pra­leis­da­vo su vai­kais.

C.A.Lind­berg­ho my­li­mo­ji apie jo mir­tį per­skai­tė laik­raš­ty­je. Kaip jis ir no­rė­jo, nie­kas ne­su­ži­no­jo, jog Ba­va­ri­jo­je gy­ve­no ir jį my­lė­jo ant­ ro­ji šei­ma. „1929 me­tų ge­gu­žės 29 d. ve­ džiau Aną Spen­ser Mo­rou. Ir in­ di­vi­do, ir rū­šies po­žiū­riu su­si­ po­ra­vi­mas pa­grįs­tas svar­biau­siu gy­ve­ni­mo ap­si­spren­di­mu, nes jis vei­kė mū­sų atei­tį, kaip ki­ta­dos pa­ vei­kė praei­tį“, – taip šiurkš­to­kai apie sa­vo ofi­cia­lią san­tuo­ką au­to­ biog­ra­fij­ o­je ra­šė C.A.Lind­berg­has.

Da­bar ga­li­ma tik spė­lio­ti, ką avia­to­riui reiš­kė jo tik­ro­ji san­tuo­ ka ir slap­to­ji šei­ma.

San­ty­kių keis­te­ny­bės Maž­daug 3–5 pro­c. iš 5 tūkst. žin­duo­ nas reiš­ki­nys. Ir šiais lai­kais ji lai­ko­ma

lių rū­šių (įskai­tant žmo­nes) yra ži­no­ mos ir to­kios, ku­rių at­sto­vai ku­ria vi­ są gy­ve­ni­mą trun­kan­čius mo­no­ga­mi­ nius san­ty­kius. Tik­rie­ji iš­ti­ki­my­bės įsi­ kū­ni­ji­mai gy­vū­nų pa­sau­ly­je yra be­ brai, vil­kai ir kai ku­rios šikš­nos­par­nių rū­šys bei kai ku­rie paukš­čiai.

įpras­tu reiš­ki­niu mu­sul­mo­nų, mor­mo­ nų, net krikš­čio­niš­ko­se Af­ri­kos bend­ ruo­me­nė­se.

21 me­tų in­dų mo­te­ris Rad­ha Ver­ma

tu­ri pen­kis su­tuok­ti­nius, ku­rie vi­si yra bro­liai. Ji gy­ve­na su jais vie­na­me kam­ ba­ry­je. Jau­na mo­te­ris, au­gi­nan­ti sū­nų, ne­ži­no, ku­ris iš šių pen­kių vy­rų yra jos Yra nuo­sta­ta, kad pa­siau­ko­ja­ma, iš­ sū­naus tė­vas. ti­ki­ma par­tne­rys­tė tarp vy­ro ir mo­ters In­das Zio­nas Cha­nas iš Bak­tawn­go at­si­ra­do dėl vai­kų ge­ro­vės. mies­to, yra ve­dęs 39 žmo­nas, tu­ri 94 Po­li­ga­mi­ja (san­tuo­ka su dau­giau nei vai­kus, 33 vai­kai­čius, vi­si gy­ve­na vie­ vie­na mo­te­ri­mi) is­to­ri­jo­je – ga­na daž­ na­me na­me.

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

šeštadienio interviu

J.Tu­la­bie­nė: gy­ve­ni­mo va­rik­lis – gė­ris Są­jū­džio nuo­tai­kų ore tvy­ro­jo ne­ pap­ras­ta at­mos­fe­ra. Žmo­nės bu­vo su­si­tel­kę, ku­pi­ni en­tu­ziaz­mo, no­ro keis­tis. Ro­dė­si, kad kal­nus ga­li­me nu­vers­ti. Pi­ni­gų ne­tu­rė­jo­me, bet bu­vo­me ku­pi­ni ge­rų min­čių. Bend­ ri­jos star­tas yra su­si­jęs ir su as­me­ ni­niais po­ty­riais. Su­si­lau­kiau neį­ ga­laus sū­naus. Tur­būt šis įvy­kis ir pri­ver­tė į gy­ve­ni­mą pa­žiū­rė­ti kiek ki­taip. No­rė­jo­si žmo­nėms, su­si­du­ rian­tiems su šia pro­ble­ma, pa­dė­ ti. Pa­ra­ma, prie­mo­nės ir ga­li­my­bės pri­žiū­rė­ti neį­ga­lų žmo­gų ta­da bu­ vo ge­ro­kai pra­stes­nės – da­bar są­ ly­gų nė­ra ko ly­gin­ti. O ir kli­ma­tas, kal­bant apie po­žiū­rį į ki­to­kį žmo­ gų, šil­tė­ja.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

L

ie­tu­vos su­tri­ku­sio in­te­lek­ to žmo­nių glo­bos bend­ri­ jos „Klai­pė­dos vil­tis“ va­ do­vė Ja­ni­na Tu­la­bie­nė gy­ve­ni­me pa­ty­rė ne­ma­žai iš­ban­ dy­mų: su­si­tai­kė su sū­naus ne­ga­ lia, iš ar­ti ma­tė žmo­nes, ku­rių gy­ ve­ni­mas ne­le­pi­no. Ta­čiau mo­te­ris ne­pa­liau­ja ste­bin­ti trykš­tan­čiu op­ ti­miz­mu. „Jei ne ge­ri dar­bai, pa­ sau­lis nu­sto­tų su­ktis“, – įsi­ti­ki­ nu­si klai­pė­die­tė.

Me­di­kė iš pri­gim­ties

– Uos­ta­mies­čio bend­ruo­me­ nė­je esa­te ži­no­ma sa­vo dar­ bais so­cia­li­nė­je sri­ty­je. Ar nuo jau­nų die­nų ir gy­ve­no­te Klai­ pė­do­je?

– O jei šia­me mies­te esu pra­lei­du­ si jau dau­giau nei 40 me­tų, ga­liu va­din­tis klai­pė­die­te? Aš to­kia sa­ ve jau lai­kau. Ta­čiau gi­miau ne čia. Ma­no gim­ti­nė – Kė­dai­nių ra­ jo­ne esan­tis An­gi­nių kai­mas. Ten ir pra­lei­dau vai­kys­tę, kol iš­va­žia­vau mo­ky­tis į sos­ti­nę.

– Li­go­ni­nės ne­pa­siilg­da­vo­te?

– Ta­da, kai gi­mė ma­no sū­nus su ne­ga­lia, pra­dė­jau stu­di­juo­ti so­cia­ li­nę pe­da­go­gi­ką Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­te. Me­di­ci­na ir li­ko man mie­la šir­džiai sri­tis, ta­čiau vi­du­mi jau­ čiau, kad la­bai no­riu kaž­ko dau­ giau – sa­va­ran­kiš­ku­mo, o ne pri­ klau­so­my­bės nuo ki­tų.

Ja­ni­na Tu­la­bie­nė:

Prie stak­lių ar kon­ ve­je­rio žmo­gus me­ cha­ni­nius veiks­mus at­lik­ti ga­li il­gą lai­ką, ta­čiau dirb­ti su li­go­ tais ar ne­lai­min­gais as­me­ni­mis lem­ta ne vi­siems.

– Ko­kios sri­ties moks­lus pa­si­ rin­ko­te?

– Me­di­ci­ną. Ta­čiau įsto­ti į tuo­ me­tį Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­tą man ne­pa­vy­ko. Tais lai­kais kon­ kur­sas no­rin­tie­siems kan­di­da­tuo­ ti bu­vo la­bai di­de­lis, ir man tie­siog pri­trū­ko ba­lų. Di­de­lė kon­ku­ren­ci­ ja ir me­di­ci­nos po­pu­lia­ru­mas ma­ ne pri­ver­tė pra­dė­ti stu­di­juo­ti Vil­ niaus me­di­ci­nos mo­kyk­lo­je.

– Me­di­ci­na, pa­gal­ba neį­ga­ liems žmo­nėms, pa­rei­gos sa­ vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­ mos sky­riu­je. Vi­si jū­sų dar­bai su­si­ję su pa­gal­ba žmo­gui. Hu­ ma­niš­ki jaus­mai jums ne­bu­vo sve­ti­mi dar vai­kys­tė­je?

– Taip. Me­di­ke tap­ti no­rė­jau dar bū­da­ma ma­ža. Vi­sa­da bu­vau lin­ ku­si už­jaus­ti, pa­dė­ti la­biau nu­ skriaus­tiems. Ži­no­ji­mas, kad žmo­ gui ga­li su­teik­ti ga­li­my­bę jaus­tis ge­riau, – trau­kė vi­sa­da. Ži­no­te, kai esi jau­nas, di­des­nių klau­si­ mų sau ne­ke­li ir neieš­kai ra­cio­na­ lių paaiš­ki­ni­mų, ko­dėl prii­mi vie­ną ar ki­tą spren­di­mą. Tik vė­liau su­si­ mąs­tai, kad iš tik­rų­jų vi­sa šir­di­mi lin­kai į ku­rią nors sri­tį.

Pa­ži­no me­di­ci­nos ko­ri­fė­jus

– Kaip pra­bė­go me­tai Vil­niu­je?

– Dar be­si­mo­ky­da­ma pra­dė­jau dirb­ti da­bar­ti­nė­je San­ta­riš­kių li­ go­ni­nė­je. Su nos­tal­gi­ja pri­si­me­ nu me­tus, pra­leis­tus Šir­dies ir krau­ja­gys­lių sky­riu­je. Ta­da me­ di­ci­no­je vy­ko daug re­vo­liu­ci­jų, is­to­ri­nių įvy­kių: bu­vo at­lie­ka­ mas pir­mo­sios šir­dies ope­ra­ci­jos, inks­tų per­so­di­ni­mai. Nors bu­vau me­di­ci­nos se­suo, la­bai džiau­giuo­ si, kad iš ar­ti te­ko pa­ma­ty­ti žy­mių me­di­kų dar­bą – pa­vyz­džiui, šir­ dies ope­ra­ci­jų pra­di­nin­ko pro­fe­ so­riaus Al­gi­man­to Mar­cin­ke­vi­ čiaus meist­riš­ku­mą ope­ra­ci­nė­je.

Ir pa­ts dar­bas bu­vo kiek ki­toks – nie­kas ne­skai­čiuo­da­vo li­go­ni­nė­je pra­leis­tų va­lan­dų. Žmo­nės plu­šo ve­da­mi kil­nių jaus­mų, no­ro pa­ dė­ti. Ne­sa­kau, kad me­di­kai ma­

Li­ki­mas: J.Tu­la­bie­nę kar­tu su bend­ra­min­tė­mis uos­ta­mies­ty­je ini­ci­juo­

ti bend­ri­jos pa­da­li­nio, pa­dė­sian­čio neį­ga­lie­siems žmo­nėms, veik­lą pa­ ska­ti­no gi­mu­sio sū­naus ne­ga­lia.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

žai užim­ti da­bar, ta­čiau tuo me­tu at­mos­fe­ra bu­vo ypa­tin­ga. Be to, kaž­ka­da tu­rė­jau sva­jo­nę: pa­bai­ gu­si moks­lus kaip me­di­kė vyk­ti į eks­pe­di­ci­jas už­sie­ny­je.

– Kaip at­si­dū­rė­te Klai­pė­do­je?

Re­gis, dir­bo­te įdo­mio­je įstai­ go­je ir ga­lė­jo­te sem­tis pa­tir­ ties iš pro­fe­sio­na­lų.

– At­si­ti­ko įdo­mi ir ne­ti­kė­ta is­to­ ri­ja. „Kom­jau­ni­mo tie­so­je“ ra­du­ si skel­bi­mą, jog Klai­pė­do­je ieš­ko­ ma me­di­kų, ga­lin­čių dirb­ti lai­vy­ne, nu­spren­džiau kan­di­da­tuo­ti. Iš­ siun­čiau pra­šy­mą ir pa­mir­šau. Po ku­rio lai­ko ga­vau ne­ti­kė­tą at­sa­ky­ mą ir kvie­ti­mą vyk­ti dirb­ti į uos­ ta­mies­tį. Taip, sos­ti­nės li­go­ni­nė­je dir­bau įdo­mų dar­bą, ta­čiau, bū­ da­mas jau­nas, vi­sa­da ieš­kai iš­šū­ kių. Tuo me­tu man no­rė­jo­si įspū­ džių, po­ky­čių, iš­ban­dy­ti ką nors nau­jo.

– Gai­lė­tis ne­te­ko?

– Kaip me­di­kė, plau­kio­da­ma žve­ jy­bi­niais ir pre­ky­bi­niais lai­vais, pa­ma­čiau ki­to­kį gy­ve­ni­mą. Pa­ tir­tis įdo­mi, nors ir ne iš leng­vų­ jų. Ypač kai iš­kil­da­vo ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų. Ži­no­te, da­bar mąs­tau,

ko­kie kar­tais ga­li bū­ti ne­tei­sin­gi ste­reo­ti­pai. Apie jū­rei­vius, ku­rie pri­si­švar­ta­vę kran­te links­mi­na­si, daž­nai pa­sa­ko­ma ir ne­la­bai gra­ žių žo­džių. Ta­čiau nie­kas ne­ma­to, kaip šie žmo­nės in­ten­sy­viai ir sun­ kiai dar­buo­ja­si lai­ve. Nie­ka­da ne­ ga­li­ma teis­ti ki­tų. Ga­liau­siai su­si­ tuo­kiau ir po ke­lių me­tų, pra­leis­tų ant van­dens, „ap­si­sto­jau“ sau­su­ mo­je. O sua­be­jo­ti at­vy­ki­mu į Klai­ pė­dą nie­ka­da ne­te­ko dar ir to­dėl, kad lai­ve su­si­pa­ži­nau su sa­vo vy­ ru Vy­tau­tu. De­ja, šiais me­tais su my­li­mu žmo­gu­mi te­ko at­si­svei­kin­ ti. Iš­gy­ve­nau sun­kų pe­rio­dą, ir net praė­jus šiek tiek lai­ko vis­kas dar la­bai jaut­ru. Bet toks gy­ve­ni­mas – ne­te­kau vy­ro, gi­mė anū­kė. Gy­ve­ni­ mas ei­na sa­vo va­ga.

Sū­naus li­ga – po­stū­mis

– Kaip įsi­trau­kė­te į veik­lą su neį­ga­liais žmo­nė­mis?

– Bu­vau vie­na iš ke­lių mo­te­rų, ku­ rios ir įkū­rė Lie­tu­vos su­tri­ku­sio in­te­lek­to žmo­nių glo­bos bend­ri­ jos „Vil­tis“ pa­da­li­nį uos­ta­mies­ty­ je. Pir­miau­sia or­ga­ni­za­ci­ja įsi­kū­rė Vil­niu­je, o vi­sai ne­tru­kus ir Klai­ pė­do­je. 1989 m. vi­so­je ša­ly­je dėl

– Ži­nią apie sū­naus ne­ga­ lią tur­būt ne­bu­vo pa­pras­ta priim­ti?

– Taip, iš­gy­ven­ti to­kius da­ly­kus nė­ra leng­va. Kil­da­vo daug klau­ si­mų: ko­dėl man, už ką. Ga­lų ga­ le ir pa­ts gy­ve­ni­mas bu­vo ki­toks.

Dar la­bai ma­žai bu­vo kal­ba­ma apie tai, kaip gy­ven­ti su kiek ki­to­ kiu žmo­gu­mi.

– At­ro­do, kad ne­ma­žai žmo­nių Lie­tu­vo­je ir ne­blo­gai gy­ven­da­ mi nuo­lat skun­džia­si. Ne­te­ko su­si­mąs­ty­ti ko­dėl?

– No­ri­me vis­ko daug ir iš kar­to.

Bet ar ta­ria­ma gau­sa ga­li at­neš­ti lai­mę? Dau­gu­ma, ma­tyt, net ne­su­ si­mąs­to apie tai. Mums rei­kė­tų iš­ mok­ti džiaug­tis.

Ve­da ti­kė­ji­mas

– Jū­sų veik­la tur­būt jau se­niai pra­ra­du­si nu­sta­ty­tas dar­bo va­ lan­das?

– Kai su­pran­ti, kad žmo­gui be ta­vo pa­gal­bos iš­gy­ven­ti bus la­bai sun­ ku, tai pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti. So­ cia­li­nis dar­bas ap­skri­tai yra gy­ve­ ni­mo bū­das, ku­rį pro­pa­guo­ti ga­li ne kiek­vie­nas. Prie stak­lių ar kon­ ve­je­rio žmo­gus me­cha­ni­nius veiks­ mus ga­li at­lik­ti il­gą lai­ką, ta­čiau dirb­ti su li­go­tais ar ne­lai­min­gais as­me­ni­mis lem­ta ne vi­siems. Ir ap­ si­me­ti­nė­ti čia var­giai ar ga­li­ma. O veik­los ir min­čių apie įvai­rius neį­ ga­lių­jų rei­ka­lus par­si­ne­šu ir na­mo.

Ten ty­lu, ra­mu, ga­li­ma ap­mąs­ty­ti ir di­des­nius pla­nus.

– Ar pa­dė­da­ma ki­tiems jau­čia­ tės ypa­tin­gai?

– Tik­rai ne. Tie­siog dir­bu dar­bą, ku­ris ma­no šir­džiai mie­las ir įdo­ mus. Juk nie­kas ne­ver­čia. Jei kaž­ kam per sun­ku ar neį­do­mu, vi­sa­ da ga­li­ma pa­si­rink­ti ki­to­kią veik­lą. Ži­no­ma, pa­sie­kus no­ri­mą re­zul­ta­ tą, ap­lan­ko vi­di­nis pa­si­ten­ki­ni­ mas. Tai tam­pa di­de­liu pa­stip­ri­ ni­mu siek­ti dar di­des­nių tiks­lų.

– Iš kur se­mia­tės op­ti­miz­mo?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Tur­būt man pa­ de­da vil­tis ir ti­kė­ji­mas.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1948 m. rug­sė­jo 20 d. gi­mė Kė­dai­

nių ra­jo­ne, An­gi­nių kai­me.

Kė­dai­niuo­se bai­gė 1-ąją vi­du­ri­nę

mo­kyk­lą.

Per daug ne­ga­ty­vu­mo

Vil­niaus me­di­ci­nos mo­kyk­lo­je įgi­

– Jums te­ko iš­gy­ven­ti as­me­ ni­nę dra­mą, dir­bant ma­ty­ ti daug so­cia­li­nės ne­tei­sy­bės, nu­skriaus­tų­jų. Ar dar ti­ki­te šio pa­sau­lio ge­ru­mu?

– Kad ir kaip su­si­klos­to ap­lin­ky­ bės, ma­nau, jog pa­sau­ly­je yra dau­ giau ge­rų žmo­nių nei blo­gų. Gy­ve­ ni­mas nei­tų į prie­kį, jei ap­link mus ka­ra­liau­tų vien blo­gis. Esu įsi­ti­ ki­nu­si, kad ge­ri žmo­nės gy­ve­ni­mą stu­mia į prie­kį. Tik apie tei­gia­mus da­ly­kus nie­kas ne­šne­ka – esą tai ne­po­pu­lia­ru. Kar­tais at­ro­do, kad juo­dais ir ne­ge­rais įvy­kiais di­ džiuo­ja­mės ir jais džiau­gia­mės.

Did­vy­riais daž­nai tam­pa žmo­nės, skriau­dę ki­tus. O ap­link mus iš tik­ rų­jų yra daug gė­rio.

Į Klai­pė­dą at­vy­ko 1972 m.

– Ki­to­kie žmo­nės ne­si­jau­čia už­mirš­ti?

– Pas­te­biu, kad žmo­nes, ka­muo­ja­ mus įvai­rių pro­ble­mų, vi­suo­me­nė daž­niau­siai at­si­me­na prieš rin­ki­ mus. Na, ir prieš Ka­lė­das. O daž­nai sun­kiau be­si­ver­čian­tiems ar svei­ka­ tos pro­ble­mų tu­rin­tiems as­me­nims rei­kia dva­si­nės ši­lu­mos, žmo­giš­ko kon­tak­to, o ne ma­te­ria­li­nių gė­ry­bių.

jo aku­še­rės kva­li­fi­ka­ci­ją.

2001 m. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te įgi­

jo edu­ko­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro laips­nį.

1976 m. spa­lį su­si­tuo­kė su vy­ru Vy­

tau­tu, su ku­riuo su­si­pa­ži­no dirb­da­mi Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės bend­ro­ vė­je.

Nuo 1989 iki 2000 m. dir­bo Lie­tu­

vos su­tri­ku­sio in­te­lek­to žmo­nių glo­ bos bend­ri­jos „Vil­tis“ Klai­pė­dos pa­da­ li­nio pir­mi­nin­ke.

Nuo 1992 iki 1998 m. įvai­rio­se uos­

ta­mies­čio li­go­ni­nė­se dir­bo me­di­ci­ nos se­se­ri­mi.

Nuo 1994 iki 2010 m. bu­vo Klai­pė­

dos mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­ to­ja.

Nuo 2011 m. iki da­bar yra Lie­tu­

vos su­tri­ku­sio in­te­lek­to žmo­nių glo­ bos bend­ri­jos „Klai­pė­dos vil­tis“ pir­ mi­nin­kė.

Užau­gi­no tris vai­kus: Vy­tau­tą, Min­

dau­gą, Au­re­li­ją. Tu­ri anū­kę.

6

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

miestas

Įvai­ro­vė: Klai­pė­dos, Ni­dos, Pa­lan­gos, Gargž­dų ir Kre­tin­gos eg­lu­tės – la­bai skir­tin­gos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko ir Ne­rin­gos, Pa­lan­gos, Klai­pė­dos ir Kre­tin­gos ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių nuo­tr.

Pa­jū­ry­je – ir tra­di­ci­nės, ir šo­kan­čios eg­lės Šven­ti­nės nuo­tai­kos jau už­lie­jo vi­sus pa­jū­rio mies­tus. Va­kar re­gio­ne įžieb­ta pa­sku­ti­nė Ka­lė­dų eg­lė – šven­ti­nis me­de­lis su­ži­bo Ni­do­je. Vie­nų pa­jū­rio mies­tų eg­lės iš­si­ski­ria ori­gi­na­lu­mu, ki­tų – pa­pras­tu­mu.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­puo­ši­mus su­kū­rė pa­tys

Ne­rin­gą pa­sku­ti­nę iš pa­jū­rio mies­ tų nu­švie­tė ka­lė­di­niai ži­bu­riai. Be­ veik 15 met­rų aukš­čio šven­ti­nis me­ de­lis bu­vo įžieb­tas va­kar. Jį Ne­rin­gai do­va­no­jo Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­ nio par­ko di­rek­ci­ja. Įžie­bus šven­ti­nę eg­lę, švie­sa nu­ tvies­kė ir Ni­dos, Juodk­ran­tės, Prei­ los bei Per­val­kos gy­ven­vie­tes.

Jo­se ar­ti­miau­sio­mis sa­vai­tė­ mis šven­ti­nę nuo­tai­ką kurs pa­puo­ ši­mai, at­kar­to­jan­tys svar­biau­sias Kur­šių ne­ri­jos ir Ne­rin­gos ku­ror­to ver­ty­bes.

Ant mies­to švies­tu­vų tra­di­ciš­kai „nu­tū­pė“ gand­rai bei ki­rai. Po ku­ ror­to gy­ven­vie­tes vaikš­ti­nė­jan­tiems žmo­nėms Ka­lė­dų pa­sa­ką ir vėl seks ku­rė­nų, lai­vų for­mas, brie­džių si­ lue­tus me­nan­tys pa­puo­ši­mai, šal­ nų iš­raiz­gy­tas gė­les at­kar­to­jan­čios for­mos. Jie su­kur­ti pa­čių ne­rin­giš­ kių ran­ko­mis.

Eg­lę ap­su­po an­ge­lai

Prieš sa­vai­tę Teat­ro aikš­tė­je įžieb­ ta Klai­pė­dos šven­ti­nė eg­lė su­ža­vė­jo dau­ge­lį klai­pė­die­čių. Jų tei­gi­mu, to­ kio gra­žaus šven­ti­nio sim­bo­lio uos­ ta­mies­tis dar ne­tu­rė­jo.

Klai­pė­dos šven­ti­nės eg­lės aukš­tis sie­kia apie 20 met­rų. Ji yra dirb­ti­nė. Šie­met šven­ti­nis me­de­lis pa­puoš­tas nau­jais, dar nie­kur ne­ma­ty­tais ažū­ ri­niais pa­puo­ši­mais.

Bū­tent tai ir tu­rė­jo įta­kos eg­lu­tės kai­nai. Dirb­ti­nė eg­lė ir jos pa­puo­ši­ mai kai­na­vo apie 60 tūkst. li­tų.

Teat­ro aikš­tę pa­puo­šė ne tik šven­ ti­nė eg­lu­tė, bet ir ją ap­su­pu­si dvy­li­ kos tri­jų met­rų aukš­čio an­ge­lų kom­ po­zi­ci­ja. Kiek­vie­nas jų yra uni­ka­lus ir tu­ri sa­vo at­spal­vį. Kom­po­zi­ci­ją su­ma­nė ir su­kū­rė dai­li­nin­kas Ana­ to­li­jus Kle­men­co­vas. Švie­čia pa­gal mu­zi­ką

Išs­kir­ti­nė eg­lė pa­puo­šė ir Pa­lan­gos cent­ri­nę aikš­tę. Ant be­veik 14 met­rų aukš­čio dirb­ti­nio šven­ti­nio me­de­ lio švie­čia apie 20 tūkst. lem­pu­čių. Šių­me­tis ku­ror­to me­de­lis pa­puoš­ tas smul­kio­mis gels­vo­mis lem­pu­tė­ mis su šal­tai bal­ta spal­va mir­gan­čio­ mis ban­gų for­mos gir­lian­do­mis bei švie­čian­čiais bur­bu­lais. Pas­ta­rie­ ji at­kar­to­ja J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės ka­lė­di­nius pa­puo­ši­mus. Šven­ti­niu lai­ko­tar­piu nu­ma­ty­to­mis va­lan­do­

mis Pa­lan­gos Ka­lė­dų eg­lė šo­ka – mir­ga pa­gal mu­zi­ką.

Pa­lan­gos pa­grin­di­nės gat­vės pa­ puoš­tos snie­go gniūž­tės for­mos tū­ ri­nė­mis de­ko­ra­ci­jo­mis. Mies­to ir eg­lu­tės puo­šy­ba kai­na­vo apie 140 tūkst. li­tų.

Pa­lan­gos kul­tū­ros cent­ro di­rek­ to­rius Žil­vi­nas Ka­žys pa­sa­ko­jo, kad idė­jas, kaip pa­puoš­ti eg­lu­tę, ge­ne­ ra­vo ir ku­ror­to kul­tū­ros dar­buo­to­ jai, ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai.

Prieš sa­vai­tę Teat­ro aikš­tė­je įžieb­ta Klai­ pė­dos šven­ti­nė eg­lė su­ža­vė­jo dau­ge­lį klai­ pė­die­čių.

„No­rė­jo­me kaž­ko nau­jo. Žmo­nės to rei­ka­lau­ja. Jei ma­to, kad kaž­kas pa­si­kar­to­jo puo­šy­bo­je, lie­ka nu­si­ vy­lę. Sie­kia­me, kad ir at­vy­ku­siems sve­čiams bū­tų įdo­miau – jie at­vyk­ tų ne tik dėl til­to ir jū­ros, bet ir dėl eg­lu­tės“, – tvir­ti­no Ž.Ka­žys.

Li­ko prie tra­di­ci­jų

Ne dirb­ti­nės, o tik­ros eg­lu­tės pa­ puoš­tos ne tik Ni­do­je, bet ir Gargž­ duo­se, Kre­tin­go­je. Į Gargž­dų cent­ri­nę aikš­tę šven­ti­ nis me­de­lis at­vež­tas ne iš miš­ko, o iš šio mies­to Ši­lu­mos tink­lų kie­mo. Jis yra apie 12 met­rų aukš­čio.

Vi­so mies­to pa­puo­ši­mas bei fe­jer­ ver­kas eg­lės įžie­bi­mo šven­tė­je at­siė­ jo 48 tūkst. li­tų. Iš jų apie 20 tūkst. li­tų su­mo­kė­ta už eg­lu­tės puo­šy­bą.

Pa­si­rin­ki­mą ri­bo­ja lė­šos

Ma­žiau­siai šven­ti­niam eg­lu­tės puo­ ši­mui iš­lai­da­vo Kre­tin­ga. Tai at­siė­jo apie 10 tūkst. li­tų. Pa­čią eg­lu­tę tra­ di­ciš­kai do­va­no­jo Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja. „Kaip pa­puo­ši eg­lu­tę, pri­klau­ so nuo ki­še­nės sto­ru­mo. Kai tu­ri 10 tūkst. li­tų, ko­kių nors di­de­lių idė­ jų neį­gy­ven­din­si“, – tvir­ti­no Kre­ tin­gos mies­to se­niū­nas Sta­nis­lo­vas Juk­ne­vi­čius.

Pa­sak jo, eg­lu­tė pa­puoš­ta tra­di­ ciš­kai, iš­nuo­mo­tais žais­liu­kais. „Eg­lu­tę pa­puo­šė­me taip, kaip lei­do ga­li­my­bės“, – pa­brė­žė se­ niū­nas.

7

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

miestas

Ma­žy­lių džiaugs­mui – gau­sios do­va­nos Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mai šie­met su­lau­kė ne­re­gė­tai daug do­ va­nų. Du­ris už­vė­rus vie­niems sve­čiams, į jas jau bel­dė­si ki­ti. „Klai­pė­dos“ dien­raš­ čio pro­jek­tas „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“, pri­min­da­ mas apie Gi­ru­liuo­se įsi­kū­ru­sius kū­di­kių na­mų glo­bo­ti­nius, lau­kian­čius Ka­lė­dų ste­ buk­lo, pa­lie­tė dau­ge­lio įmo­nių at­sto­vų ir pa­pras­tų klai­pė­die­čių šir­dis.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­no­rė­jo vie­šin­tis

Pro­jek­to „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ šios sa­vai­tės so­cia­li­nis par­tne­ris pa­no­ ro lik­ti ne­ži­no­mas. Įmo­nė ne­pa­no­ ro skelb­tis, nors sa­vo ini­cia­ty­va už­ krė­tė ir ki­tus klai­pė­die­čius pa­dė­ti kū­di­kių na­mams.

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­dak­ci­ jos dar­buo­to­jos Klai­pė­dos su­tri­ku­ sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mų di­rek­ to­rei Auš­rai Ni­ko­la­je­vie­nei va­kar per­da­vė so­cia­li­nio par­tne­rio do­ va­ną ir lin­kė­ji­mus.

Klai­pė­dos ra­jo­ne įsi­kū­ru­si įmo­ nė sky­rė tūks­tan­čio li­tų pa­ra­mą, už ku­rią kū­di­kių na­mų at­sto­vai nu­ spren­dė nu­pirk­ti nau­ją te­le­vi­zo­rių vai­kų gru­pė­je. „Juk mums rei­kia kar­tais pa­žiū­ rė­ti ani­ma­ci­nius fil­mus. Dvie­jo­ se gru­pė­se lyg ir bus te­le­vi­zo­riai, o vie­na bū­tų li­ku­si be jo. To­dėl esa­ me la­bai dė­kin­gi šiems žmo­nėms, ku­rie mū­sų ne­pa­mir­šo ir do­va­no­ jo to­kią pui­kią do­va­ną. Vi­sa mū­ sų bend­ruo­me­nė šiai įmo­nei lin­ki, kad ji bū­tų pa­ly­tė­ta Ka­lė­dų an­ge­ lo spar­no. O kū­di­kių na­mų vai­ku­ čiams su­teik­tas džiaugs­mas te­ gul pa­si­lie­ka jų šir­dy­se“, – kal­bė­jo A.Ni­ko­la­je­vie­nė.

Lin­k ė­d a­m a sėk­m ės pro­jek­ to „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ so­cia­li­niam par­tne­riui, A.Ni­ko­la­je­vie­nė ti­ki­ no, kad pui­kiai su­pran­ta įmo­nę, ku­ri ne­pa­no­ro rek­la­muo­tis. „Ne jie vie­ni to­kie, šie­met ir dau­ giau atė­jo žmo­nių, ku­rie ne­no­rė­jo vie­šin­tis. Ga­vo­me do­va­nų, ku­rias žmo­nės do­va­no­jo ano­ni­miš­kai“, – pa­sa­ko­jo kū­di­kių na­mų va­do­vė.

Vai­kų pra­šy­mams – pir­me­ny­bė

Klai­pė­dos ra­jo­ne įsi­kū­ru­sios ga­ my­bos įmo­nės at­sto­vė ti­ki­no, kad nors kom­pa­ni­jo­je dau­giau­sia dir­ba vy­rų, ta­čiau vi­si vien­bal­siai su­ti­ko pa­rem­ti kū­di­kių na­mus.

„Juk ir vy­rai yra tė­vai. Kiek­vie­ nas iš mū­sų, ku­rie au­gi­na vai­kus, tik­rai ne­ga­li­me at­sa­ky­ti, kai rei­kia pa­ra­mos pa­tiems ma­žiau­siems ir li­ki­mo nu­skriaus­tiems. Juk to­kie ma­žy­liai sa­vęs ap­gin­ti ne­ga­li. To­ dėl kaž­kas iš suau­gu­sių­jų tu­ri jais pa­si­rū­pin­ti“, – kal­bė­jo įmo­nės at­ sto­vė.

Įtei­kė: kū­di­kių na­mų va­do­vė A.Ni­ko­la­je­vie­nė (kai­rė­je) džiau­gė­si „Klai­pė­dos“ dien­raš­čio re­dak­ci­jos dar­buo­

to­jų Dai­vos Dauk­šie­nės ir Mo­ni­kos Sal­to­nės per­duo­ta so­cia­li­nio pro­jek­to par­tne­rio do­va­na.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ga­my­bos įmo­nės at­sto­vė ti­ki­no, kad nors kom­pa­ni­jo­je dau­ giau­sia dir­ba vy­rų, ta­čiau vi­si vien­bal­ siai su­ti­ko pa­rem­ti kū­di­kių na­mus.

Mo­te­ris ti­ki­no, jog įmo­nės dar­ buo­to­jai per­da­vė šil­čiau­sius lin­kė­ ji­mus kū­di­kių na­mų per­so­na­lui. „Dar­buo­to­joms lin­ki­me svei­ ka­tos, stip­ry­bės, ši­lu­mos, nes jų mei­lės tu­ri už­tek­ti ne tik sa­viems, bet ir sve­ti­miems vai­kams. Ta­čiau ma­nau, kad sve­ti­mais šių vai­ku­čių jau nie­kas ne­pa­va­din­tų“, – jaut­riai kal­bė­jo pa­šne­ko­vė. Įmo­nė ne pir­mą kar­tą pa­re­mia įvai­rias or­ga­ni­za­ci­jas ar įstai­gas. „Rė­mė­me neį­ga­lių­jų rek­rea­ci­ jos ir spor­to klu­bą „Ken­tau­ras“, SOS vai­kų kai­mą, lop­še­lį-dar­že­lį „Pag­ran­du­kas“. Iš tie­sų – ge­ra yra da­ry­ti ge­ra ir net ne­lau­kia­me dė­ kin­gu­mo už tai. La­biau­siai no­ri­me pa­gir­ti tuos, ku­rie dir­ba to­kį sun­ kų dar­bą. Lin­ki­me, kad jų en­tu­ ziaz­mas neišb­lės­tų ir kuo ma­žiau gy­ven­to­jų bū­tų kū­di­kių na­muo­ se“, – lin­kė­jo įmo­nės at­sto­vė.

Ak­ci­ja su­jau­di­no ir už­krė­tė

Pro­jek­to „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ so­cia­ li­nis par­tne­ris, su­ti­kęs fi­nan­siš­kai

pa­dė­ti kū­di­kių na­mams, pa­ska­ti­ no ir dau­giau ge­rų dar­bų. „Po pir­mo­sios pro­jek­to pub­li­ ka­ci­jos su­lau­kė­me la­bai daug dė­ me­sio. Žmo­nės bu­vo be ga­lo su­ jau­din­ti. Per­nai tik­rai taip ne­bu­vo, ši­tiek ge­ru­mo šie­met. Ne­ga­lė­ jau pa­ti­kė­ti, kad tiek daug pui­kių žmo­nių. Va­kar krei­pė­si ma­žu­tė or­ga­ni­za­ci­ja, sa­ky­da­ma, kad apie mus su­ži­no­jo iš pro­jek­to „Ge­ ra da­ry­ti ge­ra“. Žmo­nės tei­ra­vo­si, kuo ga­li pa­dė­ti“, – ti­ki­no A.Ni­ko­ la­je­vie­nė.

Va­do­vė džiau­gė­si, kad sva­jo­nės iš­si­pil­dė su kau­pu – vie­ną te­le­vi­ zo­rių ma­žy­lių gru­pei ža­da­ma pirk­ ti už pro­jek­to „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ so­cia­li­nio par­tne­rio pa­ra­mą. „Ki­tus du pa­do­va­no­ti pa­ža­dė­ jo žmo­nės, ku­rie taip pat no­ri lik­ ti neį­var­dy­ti. Ga­vo­me pa­ža­dą, kad net tu­rė­si­me nau­ją fo­toa­pa­ ra­tą, nes no­ri­me įam­žin­ti mū­sų au­gan­čius ma­žy­lius. Su­lau­kė­me la­bai daug gra­žių do­va­nų ir šil­tų žo­džių“, – pa­sa­ko­jo A.Ni­ko­la­je­ vie­nė.

Vi­siems pa­dė­ju­siems ji dė­ko­jo ir iš­syk at­si­pra­šė, kad neį­ma­no­ ma iš­var­dy­ti kiek­vie­no, ku­ris pra­ džiu­gi­no kū­di­kių na­mų ma­žy­lius bei dar­buo­to­jus. „Vi­sų ap­lan­kiu­sių­jų dė­me­sys mums bu­vo la­bai svar­bus ir kiek­ vie­nam už ge­ru­mą jau­čia­me dė­ kin­gu­mą. Ti­ki­mės, kad kiek­vie­ nuo­se na­muo­se per šias Ka­lė­das nu­si­leis ge­ru­mo an­ge­las“, – dė­ kin­ga bu­vo A.Ni­ko­la­je­vie­nė.

8

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Nau­ja pro­vo­ka­ci­ja Per Ru­si­jos kons­ti­tu­ci­jos 20-me­ čio mi­nė­ji­mą nu­skam­bė­ju­si SSRS šlo­vi­nan­ti dai­na, ku­rio­je Lie­tu­va va­di­na­ma „mū­sų ša­li­mi“, su­kė­lė dip­lo­ma­tų ir po­li­to­lo­gų pa­si­pik­ ti­ni­mų aud­rą.

Mi­nint Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos kons­ ti­tu­ci­jos dvi­de­šimt­me­tį, po pre­ zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no kal­bos nu­skam­bė­jo Ru­si­jos pro­pa­gan­di­ nio ka­ro da­ly­viu va­di­na­mo Ole­go Gaz­ma­no­vo dai­na „Pa­ga­min­ta So­vie­tų Są­jun­go­je“. Sce­no­je bu­ vo ro­do­mas di­džiu­lis So­vie­tų Są­ jun­gos že­mė­la­pis, o dai­no­je var­ di­ja­mas vi­sas bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos vals­ty­bes, tarp jų – ir Lie­tu­vą, ly­dė­jo leit­mo­ty­vas „tai – ma­no ša­lis“. „Uk­rai­na ir Kry­mas, Bal­ta­ru­si­ ja, Mol­do­va – tai ma­no ša­lis! Sa­ cha­li­nas, Kam­čiat­ka, Ura­lo kal­ nai – tai ma­no ša­lis! Kras­no­da­ro kraš­tas, Si­bi­ras ir Pa­vol­gys, Ka­ zachs­ta­nas, Kau­ka­zas, ir Pa­bal­ ti­jys... Aš gi­miau So­vie­tų Są­jun­ goj, pa­da­ry­tas aš SSRS!“ ES am­ba­sa­do­rius Mask­vo­je Vy­ gau­das Ušac­kas tei­gė, kad jį pri­

Už P.Gra­žu­lį at­sa­kys frak­ci­ja

bloš­kė šis akib­rokš­tas, o Lie­tu­vos po­li­ti­kos eks­per­tai tai pa­va­di­no gė­din­ga pro­vo­ka­ci­ja ir po­li­ti­nės pro­pa­gan­dos da­li­mi. Po­li­to­lo­gas Ne­ri­jus Ma­liu­ke­vi­čius gė­din­gu pa­ va­di­no fak­tą, kad apie So­vie­tų Są­ jun­gos di­dy­bę kal­ban­ti dai­na at­lik­ta ren­gi­ny­je, ku­ria­me dė­me­sys tu­rė­jo bū­ti ski­ria­mas nau­ja­jai Ru­si­jai.

Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Su Sei­mo de­le­ga­ci­ja šian­dien ste­ bė­ti Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos rin­ki­ mų į Ki­je­vą ke­liaus ir skan­da­lus mėgs­tan­tis Pet­ras Gra­žu­lis. Už ne­ nus­pė­ja­mą jo el­ge­sį at­sa­ko­my­bė teks jo frak­ci­jai.

Sunkiai suvokiama, kaip tokie tekstai gali skambėti minint Rusijos Federacijos konstitucijos 20-metį. „Sun­kiai su­vo­kia­ma, kaip to­kie teks­tai ga­li skam­bė­ti mi­nint Ru­si­ jos Fe­de­ra­ci­jos kons­ti­tu­ci­jos 20me­tį“, – BNS sa­kė ren­gi­ny­je da­ly­ va­vęs V.Ušac­kas. Bu­vęs Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras ti­ki­no, kad tiek jis, tiek ki­ti bu­vę dip­lo­ ma­tai bu­vo „gi­liai nu­ste­bę“. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­tir­tis: si­tua­ci­ja, kai jo ir pro­

tes­to da­ly­vių nuo­mo­nės ne­su­ tam­pa, P.Gra­žu­liui – įpras­tas da­ ly­kas, tad Uk­rai­na ne­nus­te­bins.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

Sa­vait­ga­liui į Ki­je­vą Sei­mo val­dy­ ba ko­man­di­ra­vo Sei­mo pir­mi­nin­ ko pa­va­duo­to­ją Pet­rą Aušt­re­vi­čių, Sei­mo de­le­ga­ci­jos Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Sei­mo ir Uk­rai­nos Aukš­ čiau­sio­sios Ra­dos asamb­lė­jo­je pir­ mi­nin­ką Ser­ge­jų Ur­su­lą ir Sei­mo na­rius Pet­rą Gra­žu­lį, Rai­mun­dą Pa­liu­ką, Do­mą Pet­ru­lį, Ka­zį Star­ ke­vi­čių bei Ema­nue­lį Zin­ge­rį.

De­le­ga­ci­jos va­do­vas li­be­ra­las P.Aušt­re­vi­čius, pa­klaus­tas apie na­rių ko­man­dos for­ma­vi­mą bei „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ frak­ci­jos se­niū­no P.Gra­žu­lio ke­lio­nę kar­ tu su Sei­mo at­sto­vais, tvir­ti­no, kad pa­čios frak­ci­jos nu­spren­dė, ką iš sa­vo gre­tų siųs­ti į Ki­je­vą. Tai­ gi, Sei­mo val­dy­ba ne­ga­lė­jo ig­no­ ruo­ti jų pa­si­rin­ki­mo. Jis pri­mi­nė,

kad P.Gra­žu­lį de­le­ga­vu­si „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ frak­ci­ja pri­sii­ma ir vi­są at­sa­ko­my­bę už sa­vo na­rio el­ ge­sį vyks­tant vi­zi­tui. „Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad ši ko­man­ di­ruo­tė nė­ra as­me­ni­nė vie­šų­jų ry­ šių ak­ci­jos da­lis ir as­me­ni­nio po­ žiū­rio iš­raiš­ka. De­le­ga­ci­jos na­rys tu­rė­tų tai su­pras­ti. Mes at­sto­vau­ ja­me Sei­mui ir par­la­men­ta­riz­mui, to­dėl per­spė­čiau ne tik P.Gra­žu­ lį – bet ką, pri­klau­san­tį šiai gru­ pei, su­si­lai­ky­ti nuo ašt­rių as­me­ni­ nių pa­si­sa­ky­mų ir veiks­mų. Jie tu­ri baig­tis“, – lai­ky­tis draus­mės par­ la­men­ta­rus įspė­jo P.Aušt­re­vi­čius.

Par­l a­m en­ta­ras dip­l o­m a­t iš­kai neuž­si­mi­nė, ar de­le­ga­ci­jo­je bus ban­do­ma su­lai­ky­ti P.Gra­žu­lį nuo vie­šų kalbų.

P.Gra­žu­lis gar­sė­ja ne tik pa­si­sa­ ky­mais dėl sek­sua­li­nių ma­žu­mų, ta­čiau ir eu­ros­kep­ti­ciz­mu, tad mai­ da­no pro­tes­tuo­to­jams, pa­si­sa­kan­ tiems už eu­roin­teg­ra­ci­ją, jo nuo­ mo­nė tu­rė­tų bū­ti įdo­mi. Jis pa­ts yra pa­reiš­kęs, kad net ti­ki­si uk­rai­ nie­čių pa­lai­ky­mo ko­vo­jant su sek­ sua­li­nė­mis ma­žu­mo­mis ir ES sen­ bu­vių po­li­ti­ka.

Jaunimui įsidarbinti padės „Jaunimo garantijos“ Jaunimo nedarbas vis dar išlieka didelis. Apie naują iniciatyvą „Jaunimo garantijos“, pagal kurią 2014–2020 m. laikotarpiu jaunimo užimtumui didinti numatyta skirti 6 mlrd. eurų ir kuri padės efektyviai spręsti jaunimo nedarbo problemą, kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

– Ministre, pastaraisiais metais labai nemažai kalbėta apie jaunimo nedarbą. Kokia situacija šiuo metu?

– Problema yra išties aktuali ir reikalaujanti ypatingo dėmesio tiek Europos, tiek nacionaliniu mastu.

Būtent jaunimas itin skaudžiai nukentėjo nuo finansų krizės sukelto ekonomikos nuosmukio. Visose ES valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis paprastai yra daug didesnis už kitų amžiaus grupių asmenų nedarbo lygį.

Daugiausia susirūpinimo kelianti grupė yra nedirbantis, nesimokantis, jokio užimtumo neturintis jaunimas. Be to, daugėja universitetų absolventų, kurie negali rasti pirmojo darbo. Šios tendencijos, kurios klostėsi nuo 2008 m. pavasario, gali turėti rimtų padarinių. Jei ilgai jaunas žmogus neras darbo, nesimokys, nedalyvaus mokymuose, tai gali tapti skurdo, socialinės atskirties ir kitų socialinių problemų priežastimi. O to mes visi nenorime.

– Lietuvoje vienu metu ši problema buvo gan aktyviai aptarinėjama. Kokia padėtis dėl jaunų žmonių nedarbo šiuo metu?

– Kalbant apie situaciją Lietuvoje, jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas, tačiau pastaruoju metu jis labai sumažėjo. „Eurostat“ duomenimis, pernai spalį, pašalinus sezono įtaką, jaunimo (iki 25 metų) nedarbo lygis Lietuvoje siekė 25,2 proc. (ES vidurkis – 23,1 proc.), o šiemet – jau 22,2 proc. (ES vidurkis – 23,7 proc.). Tai pasiekti padėjo priemonės, finansuojamos tiek nacionalinėmis, tiek Europos socialinio fondo lėšomis.

– Kuo ypatinga ir svarbi yra „Jaunimo garantijų“ iniciatyva?

– Mes tikime, kad specialiai parengtos, tikslingos „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos priemonės suteiks jauniems žmonėms realių galimybių, padės išvengti ilgalaikio ir žalingo nebuvimo darbo rinkoje, svariai prisidės prie tolesnės jauno žmogaus karjeros perspektyvų. Į šį planą įtraukiame tik priemones, orientuotas į tikslines jaunuolių grupes, – nesimokančius, nedirbančius, neįtrauktus į užimtumo programas, neturinčius darbo patirties. Tai leis spręsti nedarbo problemą ir padės šiems jaunuoliams sugrįžti į mokymosi sistemą ar darbo rinką.

– Koks svarbiausias šios iniciatyvos veikimo principas?

– Svarbiausia neleisti įsisenėti problemai, todėl ir „Jaunimo garantijų“

tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų netekę darbo ar baigę formalųjį mokymąsi per keturis mėnesius gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės formą, atlikti praktiką arba stažuotę.

A.Pabedinskienė:

„Jaunimo garantijų“ tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai baigę mokslus per keturis mėnesius įsilietų į darbo rinką arba toliau mokytųsi.

Svarbiausia, kad jaunas žmogus įsitrauktų į veiklą, jei reikia, gautų psichologinių, profesinio orientavimo konsultacijų ir toliau mokytųsi, savanoriautų ar kitais būdais įsi-

trauktų į užimtumo veiklas. Kad taptų ne našta visuomenei, o lygiaverte, pridėtinę vertę kuriančia jos dalimi.

– Kas numatoma „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje plane?

– Reiktų pabrėžti, kad kiekviena šalis parenka labiausiai jos jauniems žmonėms tinkančias priemones.

Mes pirmiausia planuojame atlikti išsamią verslo poreikių analizę – kokių specialistų reikia šiais metais, kokių reikės artimiausiu metu. Būtent šių profesijų mokytis ir nukreipsime niekur nesimokančius, nedirbančius jaunuolius.

Taip pat kartu su Švietimo ministerija, verslo partneriais peržiūrėsime rengiamų specialistų programas, bus taikomi nauji Lietuvai, tačiau kitose ES šalyse pasitvirtinę stažuočių, pameistrystės profesinio mokymo būdai.

Toliau tęsime jau pasitvirtinusias perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo mokymo programas, taip pat tikslines subsidijas, kurios skatintų darbdavius sudaryti jaunimui galimybę atlikti gamybinę praktiką, stažuotę ar gauti darbą.

Numatoma įgyvendinti nacionalinę savanoriškos veiklos programą, kuri leistų prie formaliojo švietimo sistemos nepritampančiam ar saviraiškos ieškančiam jaunimui dalyvauti įvairiose neformaliosiose užimtumo priemonėse, o vėliau – įsitraukti į darbo rinką ir kitas priemones.

Svarbiausios „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos tikslinės priemonės:  sukurti informacinę ir stebėsenos

 bus įgyvendintos jau išbandytos ir

sistemą, kurią naudojant būtų galima nustatyti 14–29 metų jaunus nesimokančius ar nedirbančius asmenis ir nukreipti juos į švietimą arba darbo rinką;

Europos Komisijos kaip efektyvios pripažintos programos „Įsitvirtink darbo rinkoje“, „Įtvirtink turimą kvalifikaciją“, „Būk mobilus“, „Įgyk ar tobulink darbui reikalingą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją“;

 toliau tęsiama subsidijavimo pro-

grama, kuria siekiama skatinti darbdavius sudaryti jaunimui galimybes atlikti praktiką, stažuotę ar gauti darbą;

 darbo rinkos mokymo centruo-

se besimokantys išbandys pameis-

trystės profesinio mokymo organizavimo formą, kuri laikoma vienu efektyviausių profesinio mokymo būdų;  bus sukurti jaunimo informavimo ir

cialinės reabilitacijos ir parengimo užimtumui darbo rinkoje pagalbos sistema, skatinanti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir (arba) švietimo, užimtumo sistemą;

konsultavimo centrai kiekvienoje savivaldybėje;

 plėtojami atviri jaunimo centrai ir

 bus įgyvendintas projektas „Pasiti-

 bus įgyvendinta Nacionalinė jauni-

kėk savimi“ – ilgalaikės intensyvios so-

mo savanoriškos veiklos programa.

atviros jaunimui erdvės;

– Apie kokias investicijas kalbama?

– Šių metų vasarį Europos Vadovų Taryba nusprendė kurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu būtų skirta 6 mlrd. eurų ir kuria būtų siekiama remti jaunimo užimtumą skatinančias priemones, visų pirma – „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą. Finansavimą numatyta skirti toms valstybėms narėms, kuriose jaunimo nedarbo lygis, 2012 m. duomenimis, viršijo 25 proc.

Lietuvoje „Jaunimo garantijų“ iniciatyvai įgyvendinti iš Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų skirta 109 mln. litų 2014–2015 m., taip pat iš Europos socialinio fondo lėšų 2014–2020 m. numatoma skirti 120 mln. litų.

– Kokia šiuo metu šios iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje situacija?

– Esame parengę „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo plano projektą, jis suderintas su valstybinėmis institucijomis, atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus. Jau kitą savaitę pasirašysime partnerystės tinklų kūrimą užtikrinsiantį bendradarbiavimo memorandumą su darbdavių asociacijomis, profsąjungomis ir jaunimo organizacijomis, kitais partneriais, kad kuo daugiau jaunų žmonių įsitrauktų į Lietuvos darbo rinką. Gruodį šį planą pateiksime Europos Komisijai, kad parama Lietuvą pasiektų 2014 m. pradžioje.

Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Skaičiai ir faktai  Lietuvoje „Jaunimo garantijų“ ini-

ciatyvai įgyvendinti skirta: – 109 mln. litų 2014–2015 m. iš Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų; – 120 mln. litų 2014–2020 m. iš Europos socialinio fondo lėšų.  „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos

priemonėms Europoje skirta 6 mlrd. eurų.

9

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

sportas

„Žal­gi­ris“ ne­te­ko M.Po­ciaus Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kau­no „Žal­gi­ris“, per ket­vir­tą rung­ ty­nių su Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ kė­li­nį su­rin­kęs vos tris taš­kus, iš­ ko­vo­jo per­ga­lę, ku­ri šiek tiek pra­ vė­rė du­ris į Eu­ro­ly­gos var­žy­bų ant­ rą eta­pą – „Top 16“. Blo­go­ji ži­nia ta, kad per var­žy­bas trau­mą ga­vo Mar­ty­nas Po­cius.

Svar­biau­sia – per­ga­lė

Me­da­liai: R.Mei­lu­ty­tei – si­dab­ras, J.Je­fi­mo­vai – auk­sas, M.Nij­huis (Ny­der­lan­dai) – bron­za.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Iki auk­so pri­trū­ko 0,06 sek.

Rū­ta Mei­lu­ty­tė ir Ju­li­ja Je­fi­mo­va po fi­ni­šo ar ant ap­do­va­no­ji­mų pa­ky­los vis dar šyp­ se­no­mis pa­svei­ki­na vie­na ki­tą, kar­tais ap­ si­ka­bi­na, ta­čiau man­da­gu­mo skrais­tė jau ne vi­sa­da už­mas­kuo­ja tik­ruo­sius šių plau­ ki­mo žvaigž­džių kon­ku­ren­ci­jos pro­ver­žius.

Re­das Gri­ne­vi­čius Da­li­jo­si ini­cia­ty­va

Pir­mą­jį R.Mei­lu­ty­tės ir J.Je­fi­mo­ vos akis­ta­tos raun­dą Her­nin­ge (Da­ni­ja) vyks­tan­čia­me Eu­ro­pos plau­ki­mo (25 m ba­sei­ne) čem­pio­ na­te lai­mė­jo Ru­si­jos spor­ti­nin­kė: ji grei­čiau­siai įvei­kė 50 m krū­ti­ne – per 29,04 sek. ir pa­sie­kė nau­ją šių var­žy­bų re­kor­dą, o lie­tu­vė pel­ nė si­dab­ro me­da­lį – 29,10 sek.

Le­mia­mą plau­ki­mą sėk­min­giau pra­dė­jo ir be­veik vi­są dis­tan­ci­ ją pir­ma­vo R.Mei­lu­ty­tė, bet J.Je­fi­ mo­va tiks­liau fi­ni­ša­vo.

Tai, kad dvi­ko­va dėl auk­so bus ypač at­kak­li, pa­tvir­ti­no pus­fi­na­ lis: pir­miau­sia lie­tu­vė sa­vo gru­pė­ je pa­ge­ri­no Eu­ro­pos čem­pio­na­tų re­kor­dą – 29,41 sek., ta­čiau ne­ tru­kus ini­cia­ty­vą pe­rė­mė ru­sė – 29,14 sek.

Fi­na­le ap­len­ku­si R.Mei­lu­ty­tę, Ru­si­jos plau­ki­kė už­rie­tė no­sį – ji

pa­reiš­kė, esą tie­siog ei­li­nį kar­tą lai­mė­jo sa­vo rung­tį. „Tru­pu­tį nu­si­mi­niau, kad ne­pa­ vy­ko pa­ge­rin­ti 50 m plau­ki­mo krū­ ti­ne pa­sau­lio re­kor­do, ku­ris ir pri­ klau­so man. Ma­tyt, įta­kos tu­rė­jo tai, kad prieš fi­na­lą da­ly­va­vau 200 m komp­lek­si­nio plau­ki­mo var­žy­ bo­se. Ta­čiau pa­ge­ri­nau pa­sta­ro­sios rung­ties Ru­si­jos re­kor­dą ir tai, ko ge­ro, ne­tgi svar­biau nei vė­liau iš­ ko­vo­tas auk­so me­da­lis“, – in­ter­ viu sa­vo ša­lies ži­niask­lai­dai tei­gė J.Je­fim ­ o­va.

Rū­ta ir Ju­li­ja šia­me čem­pio­na­te dar su­si­tiks akis į akį – 100 m plau­ ki­mo krū­ti­ne var­žy­bo­se.

Ko­vo­jo pus­fin ­ a­ly­je

Va­kar R.Mei­lu­ty­tė da­ly­va­vo 100 m komp­lek­si­nio plau­ki­mo var­žy­bo­se ir pa­te­ko į pus­fi­na­lį. Fi­na­las vyks šian­dien.

At­ran­kos eta­pe olim­pi­nė ir pa­ sau­lio čem­pio­nė dis­tan­ci­ją įvei­

kė per 1 min. 00,13 sek. ir tarp 38 spor­ti­nin­kių užė­mė 5-ąją vie­tą. Šios rung­ties Lie­tu­vos re­kor­das – 58,57 sek. – pri­klau­so R.Mei­lu­ ty­tei.

Pa­ge­ri­no re­kor­dus

Du­kart Lie­tu­vos re­kor­dą pa­ge­ri­ nęs pa­ne­vė­žie­tis Da­nas Rap­šys 200 m plau­ki­mo nu­ga­ra fi­na­le fi­ ni­ša­vo 5-as.

Lie­tu­vio re­zul­ta­tas at­ran­kos eta­ pe – 1 min. 53,08 sek., fi­na­le – 1 min. 52,53 sek.

Auk­so me­da­lį iš­ko­vo­jo len­kas Ra­ dos­la­was Ka­wec­kis – 1 min. 49,42 sek., si­dab­rą pel­nė veng­ras Pe­te­ ris Ber­ne­kas – 1 min. 50,43 sek., o bron­za ten­ki­no­si vo­kie­tis Chris­tia­ nas Die­nie­ris – 1 min. 51,40 sek.

D.Rap­šio pa­vyz­dys už­krė­tė ir Lie­tu­vos vy­rų ko­man­dą, da­ly­va­ vu­sią komp­lek­si­nio plau­ki­mo 4 po 50 m es­ta­fe­tė­je.

Min­dau­gas Sa­daus­kas, Gied­rius Ti­te­nis, Ta­das Duš­ki­nas ir Si­mo­nas Bi­lis pir­miau­sia na­cio­na­li­nį re­kor­ dą pa­ge­ri­no kva­li­fik ­ a­ci­nė­se var­ žy­bo­se – 1 min. 35,81 sek., o ant­ rą kar­tą tai pa­da­rė fi­na­le – 1 min.

35,26 sek. ir užė­mė 5-ąją vie­tą.

Eu­ro­pos čem­pio­nais ta­po ru­sai, pa­sie­kę nau­ją pa­sau­lio re­kor­dą – 1 min. 32,38 sek. Lie­tu­vius taip pat ap­len­kė ita­lai (1 min. 32,83 sek.), vo­kie­čiai (1 min. 33,06 sek.) ir bal­ ta­ru­siai (1 min. 34,56 sek.).

Kai Ta­das Kli­ma­vi­čius pa­tai­kė dvi­ taš­kį ir pa­di­di­no „Žal­gi­rio“ per­sva­ rą iki 64:52, at­ro­dė, kad kau­nie­čiai ga­li leng­viau at­si­kvėp­ti, ta­čiau po to už­si­tę­su­si taš­kų saus­ra vos ne­ si­bai­gė tra­ge­di­ja.

Pas­ku­ti­nė­mis dvi­ko­vos se­kun­dė­ mis tur­kai ga­lė­jo iš­plėš­ti per­ga­lę ar bent pra­tę­si­mą, ta­čiau Duš­ko Sa­ va­no­vi­čius ne­pa­tai­kė tri­taš­kio bū­ da­mas vi­siš­kai lais­vas. „Ne­nor­ma­lu per kė­li­nį pel­ny­ti tris taš­kus, ta­čiau džiau­giuo­si, kad ne­nu­lei­do­me ran­kų ir ko­vo­jo­me iki pat pa­bai­gos. Svar­biau­sia – per­ga­ lė, ją ski­ria­me mus pa­lai­kiu­siems sir­ga­liams“, – po var­žy­bų kal­bė­ jo „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Sau­lius Štom­ber­gas. „Daž­no­kai su­si­du­ria­me su ta pa­čia pro­ble­ma: ati­trūks­ta­me 10 taš­ke­lių ir vėl kren­ta­me į duo­bę.

Ne­ži­nau, kas tai le­mia, gal bai­ mė? Gal mums rei­kė­tų po šim­tą gra­mų iš­ger­ti prieš pa­sku­ti­nį kė­ li­nį?“ – juo­ka­vo Kšiš­to­fas Lav­ri­ no­vi­čius.

Lat­vio blyks­nis

„Žal­gi­rio“ ko­man­dos X fak­to­riu­ mi ta­po lat­vis Kas­pa­ras Vec­va­ga­ ras. Dvi­de­šimt­me­tis aikš­tė­je pra­ lei­do be­veik 18 mi­nu­čių ir per ant­rą rung­ty­nių da­lį pa­tai­kė ke­lis la­bai svar­bius me­ti­mus.

S.Štom­ber­gas ri­zi­ka­vo pa­si­ti­ kė­da­mas jau­nuo­ju gy­nė­ju, ta­čiau K.Vec­va­ga­ras kre­di­tą at­pir­ko su kau­pu. „Kas­pa­ras su­žai­dė nuo­sta­bias rung­ty­nes, nors to iš jo ne­si­ti­kė­jau.

Jis pa­ro­dė cha­rak­te­rį, no­rą kau­tis ir bū­ti pa­grin­di­niu eki­pos žai­dė­ju.

Tai di­de­lis jo žings­nis į prie­kį ir la­ bai tuo džiau­giuo­si“, – sa­kė „Žal­ gi­rio“ stra­te­gas.

Tre­ne­ris ne­su­reikš­mi­no K.Vec­ va­ga­ro klai­dos rung­ty­nių pa­bai­ go­je, kai bū­tent lat­vis pra­ra­do ka­ muo­lį ir D.Sa­va­no­vi­čiui at­si­ra­do pro­ga įmes­ti le­mia­mą tri­taš­kį. „Sma­gu, kad tre­ne­ris įver­ti­no ma­no pa­stan­gas per tre­ni­ruo­tes.

Pa­tai­kęs pir­mą­jį me­ti­mą, pra­dė­ jau la­biau pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi. Ne­ ga­lė­jo­me ap­mau­džiai pra­lai­mė­ti ant­rų rung­ty­nių iš ei­lės“, – kal­bė­ jo K.Vec­va­ga­ras.

Per rung­ty­nes su „Ana­do­lu Efes“ trau­mą pa­ty­rė Mar­ty­nas Po­cius – va­kar at­li­kus ty­ri­mus paaiš­kė­ jo, kad jam lū­žo de­ši­nės plaš­ta­kos kau­las. Į aikš­tę gy­nė­jas ga­lės su­ grįž­ti maž­daug po 4 sa­vai­čių. „Tai ne pir­ma ir ne šeš­ta trau­ ma. Ti­kiuo­si, kad ne­tru­kus grį­šiu į aikš­tę ir vėl ga­lė­siu pa­dė­ti ko­man­ dos drau­gams“, – op­ti­miz­mo ne­ pra­ra­do M.Po­cius.

Vil­nie­čiai – dug­ne

Kri­zės kre­čia­mam Lie­tu­vos vi­ce­ čem­pio­nui Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­ tui“ ne­pa­dė­jo net ap­si­lan­ky­mas Šven­to­jo­je že­mė­je – sos­ti­nės eki­ pa Iz­rae­ly­je 71:78 pra­lai­mė­jo Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­rai“ ir pa­ty­ rė aš­tun­tą ne­sėk­mę iš ei­lės.

Po to, kai Belg­ra­do „Crve­na zvez­da“ na­muo­se 81:65 įvei­kė Vi­ to­ri­jos „La­bo­ral Kut­xa“, paaiš­kė­jo, kad vil­nie­čiams pa­kil­ti nuo D gru­ pės dug­no ne­be­pa­vyks.

Pa­raiš­ka: K.Vec­va­ga­ras – nau­ja­sis Lie­tu­vos čem­pio­nų X fak­to­rius.

Jus­ti­no Le­ka­vi­čiaus nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

12p.

Ka­na­pių mė­gė­jai šven­čia per­ga­lę.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Vo­kie­ti­jos kai­rie­ji par­tne­r Koa­li­ci­ja Vo­kie­ti­jo­je, re­gis, bus „di­džio­ji“. Ją su­da­rys cent­ro kai­ rių­jų So­cial­de­mok­ra­tų partija (SPD), kon­ser­va­ty­vi kanc­le­rės An­ ge­los Mer­kel Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų są­jun­ga (CDU) ir jos ant­ri­ nė Ba­va­ri­jos že­mės Krikš­čio­nių so­cia­li­nė są­jun­ga (CSU). „Di­džio­ji“ koa­li­ci­ja

Po rug­sė­jo 22 d. įvy­ku­sių Vo­kie­ti­jos par­la­men­to rin­ki­mų ana­li­ti­kai nea­ be­jo­jo, kad A.Mer­kel, ko ge­ro, pra­ šys SPD pa­ra­mos. Ki­to sce­na­ri­jaus ne­bu­vo, nors CDU so­li­džia per­sva­ ra lai­mė­jo rin­ki­mus.

Iki rin­ki­mų CDU ir CSU są­jun­ gi­nin­kai par­la­men­te bu­vo lais­vie­ ji li­be­ra­lai. Ta­čiau šie į par­la­men­tą ne­pa­te­ko, to­dėl A.Mer­kel te­ko ieš­ ko­ti, kas juos pa­keis. Ža­lie­ji? To­kia ga­li­my­bė, re­gis, bu­vo svars­to­ma, ta­čiau šie pa­tys ne­pa­no­ro de­rė­tis.

Ra­di­ka­lia kai­rią­ja par­ti­ja va­di­na­ ma „Die Lin­ke“? Var­gu ar kon­ser­ va­to­riai iš vi­so svars­tė šį va­rian­tą.

Li­ko kai­rie­ji, ta­čiau nuo­sai­kūs so­ cial­de­mok­ra­tai.

Tai­gi CDU, CSU ir SPD su­da­rė są­jun­gą. CDU ir SPD – di­džiau­sios Vo­kie­ti­jo­je po­li­ti­nės jė­gos. Tie­sa, nors lai­ko­mos po­li­ti­nė­mis prie­ši­ nin­kė­mis, daž­niau­siai jų po­zi­ci­jos dau­ge­liu klau­si­mų su­tam­pa. Su­ta­po jos ir 2005–2009 m., kai bu­vo su­ da­ry­ta iden­tiš­ka „di­džio­ji“ koa­li­ci­ ja. Jai taip pat va­do­va­vo A.Mer­kel.

Ne­su­ta­ri­mų tarp SDP ir CDU vi­ daus po­li­ti­ko­je bu­vo, ta­čiau, pa­sak par­ti­jų va­do­vų, juos pa­vy­ko iš­ spręs­ti.

Tie­sa, dis­ku­si­jos ne­bu­vo pa­pras­ tos. Par­ti­jos kal­bė­jo­si dėl po­zi­ci­jų be­veik pen­kias sa­vai­tes, o ga­lu­ti­ nis spren­di­mas bu­vo priim­tas po 17 va­lan­dų įtemp­tų de­ry­bų nak­tį.

Su­si­ta­ri­mo teks­tas – 185 pus­la­pių pro­gra­ma. Kai kas sa­kė, kad de­rė­tis jau nie­kas ne­be­tu­rė­jo jė­gų.

Par­ti­jų va­do­vai gy­rė su­si­ta­ri­mą.

Sig­ma­ras Gab­rie­lis, SPD va­do­vas, sa­kė, kad iš­si­de­rė­jo iš kon­ser­va­to­ rių so­li­džių pa­ža­dų. CDU at­sto­vas Pe­te­ris Alt­maie­ris pa­va­di­no su­si­ ta­ri­mą pui­kiu re­zul­ta­tu. Gy­rė su­si­ ta­ri­mą ir CDU ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­ rius Her­man­nas Gröhe bei par­ti­jos frak­ci­jos va­do­vas par­la­men­te Tho­ mas Op­per­man­nas.

Mi­ni­ma­laus at­ly­gio re­for­ma ga­lė­tų pa­ dė­ti so­cial­de­mok­ ra­tams su­si­grą­žin­ti pra­ras­tą elek­to­ra­tą.

Ra­do komp­ro­mi­są?

Tai­gi, už bor­to po rin­ki­mų li­ko kai­ rio­ji „Die Lin­ke“, taip pat Ža­lių­ jų par­ti­ja. Kar­tu šios par­ti­jos tu­ ri 127 bal­sus. Su­dė­jus juos su SPD, tai bū­tų ab­so­liu­čią dau­gu­mą tu­rin­ tis blo­kas. Vis dėl­to SPD nu­spren­ dė ki­taip.

Apk­lau­sos po rin­ki­mų ro­dė, kad 66 pro­c. vo­kie­čių pri­ta­ria „di­džia­ jai“ koa­li­ci­jai. Tie­sa, šiuo me­tu pa­ lai­ky­mas kiek su­men­ko. Jis sie­kia 55 pro­c. Ma­ža to, 43 pro­c. vo­kie­

potenciali Kairiųjų dauguma

Socialdemokratų, Žaliųjų ir „Die Linke“ partijos turimos vietos parlamente.

Absoliuti dauguma – 316 vietų

SPD

193

320

CDU

255 CSU

56

311

Su­si­ta­ri­mas: SDP ved­lys S.Gab­rie­lis (iš kai­rės), CDU va­do­vė A.Mer­kel ir C

cial­de­mok­ra­tų rin­ki­mų nuo­sta­tas.

CDU bu­vo svar­bes­nis vai­kus au­gi­ nan­čių tė­vų pen­si­jų klau­si­mas, o SPD – pen­si­nio am­žiaus ir dar­bo sta­žo pro­ble­mos.

Pa­vy­ko iš­spręs­ti ir vals­ty­bės sko­ lų bei mo­kes­čių kė­li­mo klau­si­mus.

So­cial­de­mok­ra­tus kon­ser­va­to­riai

prieš rin­ki­mus kri­ti­ka­vo už tai, kad tie sie­kia iš­pūs­ti vals­ty­bės biu­dže­ tą di­din­da­mi iš­lai­das so­cia­li­nėms reik­mėms, to­dėl Vo­kie­ti­jo­je neiš­ ven­gia­mai bus ke­lia­mi mo­kes­čiai.

Vis dėl­to ga­lu­ti­nia­me su­si­ta­ri­ me nu­ma­ty­ta, kad mo­kes­čiai ke­ lia­mi ne­bus. Taip pat įsi­pa­rei­go­ta,

R.Vil­pi­šaus­kas: „Di­džio­sios Valentinas Beržiūnas Kaip koa­li­ci­jos dė­lio­nę Vo­kie­ti­jo­ je ver­ti­na Lie­tu­vos eks­per­tai? Po­ kal­bis apie tai – su Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­ rek­to­riu­mi, pro­fe­so­riu­mi, so­cia­li­ nių moks­lų dak­ta­ru Ra­mū­nu Vil­ pi­šaus­ku (nuotr.).

Žaliųjų „Die partija Linke“

64 63

čių neat­me­tė ga­li­my­bės, kad ga­lė­ tų bū­ti su­reng­ti ir nau­ji rin­ki­mai.

Tur­būt dau­giau­sia CDU ir SPD gin­čų su­kė­lė mi­ni­ma­lios al­gos klau­ si­mas. SPD no­rė­jo, kad mi­ni­ma­li al­ ga bū­tų fik­suo­ta vi­so­je ša­ly­je.

Su­tar­ta, kad šios ini­cia­ty­vos vyk­ dy­mas bus kol kas ati­dė­tas, ta­čiau SPD pa­siū­ly­mas ne­bus nu­ma­rin­ tas. Iki 2017 m. Vo­kie­ti­jo­je tu­rė­tų bū­ti nu­sta­ty­tas fik­suo­tas 8,5 eu­ro už va­lan­dą mi­ni­ma­lus at­ly­gis dar­ buo­to­jams.

Tie­sa, par­ti­jų su­si­ta­ri­mas nu­ ma­to įvai­rių išim­čių – pa­vyz­džiui, pe­rei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį, tad sku­bos tvar­ka ne­bus vyk­do­mas. Šis nu­ta­ri­mas – ko­zi­ris SPD va­ do­vo S.Gab­rie­lio ran­ko­se, ban­dant įti­kin­ti par­ti­ją, kad ši pa­lai­ky­tų nau­ją­ją koa­li­ci­jos su­tar­tį.

SPD na­rių gre­to­se „di­džio­sios“ koa­li­ci­jos sce­na­ri­jus ne­la­bai mėgs­ ta­mas. Dau­ge­lis so­cial­de­mok­ra­tų ma­no, kad kon­ser­va­to­riai per­ne­ lyg do­mi­nuos koa­li­ci­jo­je, kaip bu­vo iki 2008 m. Dėl to 2009 m. rin­ki­ muo­se SPD pra­ra­do ne­ma­žos da­ lies rin­kė­jų pa­ra­mą.

Vis dėl­to mi­ni­ma­laus at­ly­gio re­ for­ma ga­lė­tų pa­dė­ti so­cial­de­mok­ ra­tams su­si­grą­žin­ti pra­ras­tą elek­ to­ra­tą. Ypač Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je, kur žmo­nės gau­na ma­žes­nes al­gas.

Abi par­ti­jos su­ta­rė pen­si­jų sis­ te­mą re­for­muo­ti taip, kad pa­ten­ kin­tų tiek kon­ser­va­to­rių, tiek so­

– Ko­dėl Vo­kie­ti­jo­je gan įpras­ta su­da­ry­ti va­di­na­mą­sias vai­vo­ rykš­tės koa­li­ci­jas? Juk so­cial­ de­mok­ra­tai, lo­giš­kai mąs­tant, ga­lė­tų rink­tis la­biau kai­rio­sios pa­krai­pos par­ti­jas, pa­vyz­džiui, „Die Lin­ke“, ta­čiau jiems kaž­ ko­dėl priim­ti­nes­nė są­jun­ga su

An­ge­los Mer­kel kon­ser­va­to­ riais ir krikš­čio­ni­mis. Ga­lų ga­ le, juk so­cial­de­mok­ra­tai su­da­ro koa­li­ci­jas su „Die Lin­ke“ že­mių par­la­men­tuo­se?

– Kal­bant apie šiuos rin­ki­mus, ro­ dos, abi di­džiau­sios par­ti­jos – ir krikš­čio­nys de­mok­ra­tai, ir so­cial­ de­mok­ra­tai – bu­vo iš anks­to at­me­ tę koa­li­ci­jos su „Die Lin­ke“ ga­li­my­bę dėl šios par­ti­jos są­sa­jų su bu­vu­sios Ry­tų Vo­kie­ti­jos ko­mu­nis­tais. Kaip dau­ge­lis ir ti­kė­jo­si, bu­vo grįž­ta prie jau anks­čiau iš­ban­dy­tos idė­jos su­ da­ry­ti va­di­na­mą­ją di­džią­ją koa­li­ ci­ją tarp pa­grin­di­nių de­ši­nės ir kai­ rės par­ti­jų. Kai kas šią tra­di­ci­ją sie­ja dar su po­ka­rio Vo­kie­ti­jos eli­to sie­kiu kur­ti ša­ly­je kon­sen­su­su pa­grįs­tą po­ li­ti­ką sten­gian­tis iš­veng­ti nu­kry­pi­mų

į kraš­tu­ti­nu­mus (kraš­tu­ti­nę de­ši­ nę ar kai­rę). Vei­kiau­siai toks paaiš­ ki­ni­mas ir at­sa­ko į klau­si­mą, ko­dėl ta­po įpras­ta su­da­ry­ti to­kias koa­li­ci­ jas tarp do­mi­nuo­jan­čių ar­čiau cent­ ro esan­čių Vo­kie­ti­jos po­li­ti­nių jė­gų, pa­pras­tai lai­min­čių rin­ki­mus. Be to, yra ir ga­na pa­pras­ta arit­me­ti­nė prie­ žas­tis – nuo 1957 m. nė vie­na par­ti­ja Vo­kie­ti­jo­je nė­ra tu­rė­ju­si ab­so­liu­čio­ sios dau­gu­mos par­la­men­te.

– Ar tam­pa su­dė­tin­giau di­ džio­sioms par­ti­joms vyk­dy­ti sa­vo pro­gra­mą, kai jos su­da­ ro di­džią­ją koa­li­ci­ją? Gal­būt ir Lie­tu­vo­je bū­tų lo­giš­ka su­da­ry­ ti di­džią­sias koa­li­ci­jas tarp so­ cial­de­mok­ra­tų ir kon­ser­va­to­ rių? Juk abi par­ti­jos daž­nai

11

ŠeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

pasaulis Įvyk­dė eg­ze­ku­ci­ją

Ge­dė­to­jų ant­plū­dis

Blo­kuos re­fe­ren­du­mą

Šiau­rės Ko­rė­ja va­kar pa­skel­bė įvyk­džiu­si eg­ze­ku­ci­ją ša­lies ly­de­rio Kim Jong-uno dė­dei Jang Song-thae­kui (nuo­tr.) ir pa­va­di­no šį bu­vu­ sį įta­kin­gą vei­kė­ją „vi­sų am­žių iš­da­vi­ku“. JAV ir Pie­tų Ko­rė­ ja iš­sa­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl šio su­kre­čian­čio va­ly­mo vien­par­ ti­nė­je vals­ty­bė­je.

Dau­gy­bei žmo­nių trokš­tant at­si­svei­kin­ti su bu­vu­siu Pie­ tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos pre­zi­ den­tu Nel­so­nu Man­de­la, ku­ rio pa­lai­kai va­kar bu­vo lai­ko­ mi vie­šai pa­šar­vo­ti pa­sku­ti­ nę die­ną, su­si­rin­ko di­džiu­lė mi­nia, to­dėl vy­riau­sy­bė bu­vo pri­vers­ta pa­ra­gin­ti ge­dė­to­jus at­si­trauk­ti.

Is­pa­ni­jos prem­je­ras Ma­ria­no Ra­joy (nuo­tr.) pa­ža­dė­jo blo­ kuo­ti bet ko­kį Ka­ta­lo­ni­jos ly­de­ rių mė­gi­ni­mą or­ga­ni­zuo­ti re­fe­ ren­du­mą dėl re­gio­no ne­prik­ lau­so­my­bės, nu­ma­ty­tą atei­ nan­čių me­tų lapk­ri­čio 9 d. Bal­ sa­vi­mo da­tą anks­čiau šią sa­ vai­tę pa­skel­bė Ka­ta­lo­ni­jos po­ li­ti­nis va­do­vas Ar­tu­ras Ma­sas.

riais ren­ka­si de­ši­niuo­sius Tie­sa, kol kas SPD sa­kė, kad ne­ke­ ti­na for­muo­ti są­jun­gos su „Die Lin­ ke“, nes pa­sta­ro­sios po­li­ti­niai rei­ka­ la­vi­mai – ne­rea­lūs. Pa­vyz­džiui, „Die Lin­ke“ no­ri, kad Vo­kie­ti­jos ka­riuo­ me­nė ne­da­ly­vau­tų jo­kio­se ka­ri­nė­se ope­ra­ci­jo­se ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se.

Taip pat ši pa­ci­fis­ti­nė par­ti­ja pa­si­ sa­ko prieš Vo­kie­ti­jo­je pa­ga­min­tų gink­lų eks­por­tą, no­ri, kad iš Vo­kie­ ti­jos te­ri­to­ri­jos bū­tų tuč­tuo­jau iš­ ga­ben­tas JAV bran­duo­li­nis gink­las, o NA­TO ka­ri­nis blo­kas – pa­leis­tas.

Iki 2030 m. iš at­si­ nau­ji­nan­čių šal­ti­nių Vo­kie­ti­jo­je bus ga­ mi­na­ma net 60 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos.

CSU ly­de­ris Hors­tas See­ho­fe­ris pa­si­ra­šė „di­džio­sios“ koa­li­ci­jos su­da­ry­mo do­ku­men­tą.

kad vals­ty­bės sko­los dėl so­cia­li­nių re­for­mų neaugs.

Ga­liau­siai pa­tvir­tin­tas su­si­ta­ri­mas dėl at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­ kos. Ja­me nu­ma­to­ma, kad iki 2030 m. iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių Vo­kie­ti­jo­ je bus ga­mi­na­ma net 60 pro­c. elekt­ ros ener­gi­jos. Be­je, so­cial­de­mok­ra­tai

sie­kė 75 pro­c., o CDU – 55 pro­c. Tai­ gi, re­gis, bu­vo ras­tas komp­ro­mi­sas.

SPD ir „Die Lin­ke“?

Vis dėl­to nuo­g ąs­tau­ja­m a, kad CDU ir SPD su­si­ta­ri­mas ga­li bū­ ti lai­ki­nas. Esą SPD ga­li at­si­gręž­ ti kai­rio­sios par­ti­jos „Die Lin­ke“

„Reu­ters“ nuo­tr.

ir ža­lių­jų pu­sėn, jei ma­tys, kad kon­ser­va­to­rių veiks­mai jiems ne­ priim­ti­ni.

Toks kai­rių­jų su­si­ta­ri­mas prieš 2017 m. rin­ki­mus su­jauk­tų A.Mer­ kel kor­tas, to­dėl kai ku­rių eks­per­ tų va­di­na­mas laik­ro­di­ne bom­ba po kanc­le­rės kė­de.

Kal­bant apie na­cio­na­li­nę val­džią, SPD su to­kiais rei­ka­la­vi­mais ne­no­ rė­tų su­tik­ti, ta­čiau Vo­kie­ti­jos že­mė­ se SPD ir „Die Lin­ke“ bend­ra­dar­ biau­ja. Ry­ti­nia­me Leip­ci­go mies­te SPD par­ti­jos kong­re­sas ne­se­niai pa­ tvir­ti­no, kad svars­tys ga­li­my­bę su­ da­ry­ti koa­li­ci­ją su „Die Lin­ke“.

Fak­tiš­kai SPD, „Die Lin­ke“ ir Ža­ lių­jų par­ti­jos, jei nu­spręs­tų su­vie­ny­ ti jė­gas, ga­lė­tų eli­mi­nuo­ti iš val­dan­ čių­jų kon­ser­va­to­rius. Trys kai­rio­sios par­ti­jos tu­rė­tų par­la­men­te 320 vie­ tų, o dau­gu­mai rei­kia 316.

O kon­ser­va­to­riai, jei su­jung­tų vi­sas jė­gas, te­tu­rė­tų 311 vie­tų. Ta­ čiau kol kas ana­li­ti­kai abe­jo­ja, kad SPD atei­ty­je ryž­tų­si su­da­ry­ti koa­ li­ci­ją su „Die Lin­ke“ na­cio­na­li­niu lyg­me­niu. Ne­bent ar­ba SPD, ar­ba „Die Lin­ke“ smar­kiai pa­ko­re­guo­tų sa­vo po­li­ti­kos prio­ri­te­tus.

SPD žai­di­mai

„Die Lin­ke“ kor­ta, kaip spau­di­mo kon­ser­va­to­riams prie­mo­nė, SPD – svar­bi. Ne­nuos­ta­bu, kad ja bu­vo pa­si­nau­do­ta de­ry­bo­se dėl „di­džio­ sios“ koa­li­ci­jos. Ži­no­ma, tai su­kė­lė kon­ser­va­to­rių pa­si­pik­ti­ni­mą. „Tai įžei­džia­ma“, – per de­ry­bas pik­ti­ no­si CSU ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ale­xan­de­ris Dob­rind­tas.

Po šių SPD ma­nev­rų kon­ser­va­ to­rių sto­vyk­lo­je pa­si­ro­dė abe­jo­nių dėl bū­si­mos koa­li­ci­jos. Esą SPD – ne­pa­ti­ki­ma par­tne­rė.

CDU ir CSU ly­de­riai net bu­vo jų par­ti­jų ko­le­gų pa­ra­gin­ti sku­biau megz­ti ry­šius su ža­liai­siais.

ES ko­mi­sa­ras Günthe­ris Oet­tin­ ge­ris pa­brė­žė, kad SPD ne­tu­rė­tų gra­sin­ti kon­ser­va­to­riams. „Kon­ser­va­to­riai SPD su­tei­kė daug nuo­lai­dų. S.Gab­rie­lis tu­rė­tų su­si­lai­ky­ti nuo gra­si­ni­mų nau­do­ jant „Die Lin­ke“ kor­tą“, – pa­brė­žė G.Oet­tin­ge­ris.

Ta­čiau ne­ma­žai SPD na­rių ra­gi­ na par­ti­jos va­do­vus for­muo­ti kai­ rių­jų sto­vyk­lą, užuo­t mei­li­ka­vus de­ši­nie­siems kon­ser­va­to­riams. „Aš as­me­niš­kai ra­gin­čiau S.Gab­ rie­lį ieš­ko­ti ry­šių su „Die Lin­ke“, – svars­tė Ja­nas Stössas, Ber­ly­no SPD re­gio­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas.

Vis dėl­to ana­li­ti­kai ma­no, kad CDU bai­mė dėl koa­li­ci­jos atei­ties per­ne­lyg iš­pūs­ta.

Pa­sak eks­per­tų, „Die Lin­ke“ rei­kės daug lai­ko, kol ši par­ti­ja nu­ties til­tus link SPD. Tie­sa, vie­nas „Die Lin­ke“ va­do­vų Gre­go­ras Gy­si pa­brė­žė, kad par­ti­ja bū­tent šia link­me ir dir­ba. „Par­ti­ja šiuo me­tu iš­gy­ve­na vie­ ną su­dė­tin­giau­sių sa­vo is­to­ri­jos lai­ ko­tar­pių“, – pri­pa­ži­no „Die Lin­ke“ frak­ci­jos par­la­men­te va­do­vas.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

koa­li­ci­jos ke­lia tam tik­rą ideo­lo­gi­nę su­maiš­tį“ su­tin­ka dėl dau­ge­lio stra­te­gi­ nių klau­si­mų, daž­niau ski­ria­si tak­ti­niai ėji­mai.

– Par­ti­joms ten­ka ieš­ko­ti komp­ ro­mi­sų – pa­vyz­džiui, de­ši­nie­ji ga­ li su­tik­ti su mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo įtvir­ti­ni­mu Vo­kie­ti­jo­je, o kai­rie­ji ga­li at­si­sa­ky­ti siū­ly­mų kel­ti mo­kes­ čius. Be to, kaip pa­ro­dė anks­tes­nės pa­na­šios koa­li­ci­nės vy­riau­sy­bės, ku­riai nuo 2005 iki 2009 m. ir­gi va­ do­va­vo A.Mer­kel, pa­tir­tis, ma­žes­ nis koa­li­ci­jos par­tne­ris ga­li pra­ras­ti po­pu­lia­ru­mą, nes ar­tė­jant rin­ki­ mams ne­ga­li per­ne­lyg ašt­riai kri­ti­ kuo­ti val­dan­čių­jų (nes yra tarp jų) ir dėl to yra ma­žiau ma­to­mas.

Tai vie­na prie­žas­čių, ko­dėl ki­to­se ša­ly­se pa­na­šios di­džio­sios koa­li­ci­ jos ne­su­si­for­muo­ja ar­ba išy­ra ar­tė­

jant rin­ki­mams. Dėl šios prie­žas­ties ir Lie­tu­vo­je ne­bu­vo su­for­muo­ta de­ ši­nių­jų ir kai­rių­jų koa­li­ci­ja, o Ge­di­ mi­no Kir­ki­lo vy­riau­sy­bė, ku­rį lai­ką tu­rė­ju­si Tė­vy­nės są­jun­gos pa­ra­mą Sei­me, ar­tė­jant 2008 m. rin­ki­mams ją pra­ra­do.

Di­džio­sios koa­li­ci­jos ke­lia tam tik­rą ideo­lo­gi­nę su­maiš­tį ir ap­sun­ ki­na rin­kė­jų ga­li­my­bes su­si­vok­ti, kas ko­kias idė­jas pa­lai­ko. Ki­ta ver­ tus, jos ga­li bū­ti nau­din­gos su­ta­ riant dėl stra­te­giš­kai svar­bių il­ga­ lai­kių pro­jek­tų – nuo narys­tės ES ir NA­TO iki ener­ge­ti­kos pro­jek­tų ar struk­tū­ri­nių re­for­mų.

– Ar rei­kė­tų lauk­ti ko­kių nors reikš­min­gų po­ky­čių va­di­na­mo­jo­ je Vo­kie­ti­jos Eu­ro­pos po­li­ti­ko­je?

– At­ro­do, kad Vo­kie­ti­jos Eu­ro­pos po­li­ti­ka smar­kiai ne­si­keis, nes so­ cial­de­mok­ra­tai per­ne­lyg ne­spau­dė A.Mer­kel ir jos ko­le­gų im­tis di­des­ nio per­skirs­ty­mo tarp eu­ro zo­nos ša­lių, spar­čiau kur­ti fis­ka­li­nę są­ jun­gą su eu­ro zo­nos biu­dže­tu ar keis­ti po­žiū­rį į Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko veik­lą. Tad ti­kė­ti­na, jog ir su­for­ma­vus nau­ją vy­riau­sy­bę Vo­ kie­ti­jos va­do­vai at­sar­giai pa­svers bet ko­kį nau­ją žings­nį link to­les­nės in­teg­ra­ci­jos, pir­miau­sia ku­riant ban­kų są­jun­gą. Po­li­ti­kos tęs­ti­nu­ mas ypač ti­kė­ti­nas, jei fi­nan­sų mi­ nist­ru ir to­liau iš­liks Wolf­gan­gas Schäub­le.

– Kiek pa­si­kei­tu­si, ar­ba, tiks­ liau, at­si­nau­ji­nu­si, val­džia Vo­

kie­ti­jo­je tu­rės įta­kos Lie­tu­vai?

Juk kal­ba­me apie ES eko­no­mi­ kos va­rik­lį – Vo­kie­ti­ją?

– Abe­jo­ju, ar nau­ja Vy­riau­sy­bė smar­kiai keis Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­ kos po­li­ti­ką ir ar tai pa­jus Lie­tu­vos įmo­nės. Ma­nau, kad Lie­tu­vai svar­ biau­sia bus nau­jos Vo­kie­ti­jos po­ žiū­ris į san­ty­kius su Ru­si­ja.

So­c ial­d e­m ok­ra­t ai tra­d i­c iš­kai la­biau ak­cen­tuo­ja vers­lo ry­šius su Ru­si­ja ir ma­žiau kal­ba apie de­ mok­ra­ti­jos prin­ci­pų lai­ky­mą­si nei A.Mer­kel krikš­čio­nys de­mok­ra­tai.

Bet ga­li bū­ti, kad po pa­sta­rai­siais mė­ne­siais Ru­si­jos va­do­vų tai­ky­tos ag­re­sy­vios po­li­ti­kos Ry­tų par­tne­ rių bei Lie­tu­vos at­žvil­giu Vo­kie­ti­jos so­cial­de­mok­ra­tų po­žiū­ris į Ru­si­jos val­dan­čiuo­sius ir­gi ga­li keis­tis.

12

ŠeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

pasaulis

Ka­na­pių mė­gė­jai šven­čia per­ga­lę Urug­va­jaus eks­pe­ri­men­tą vi­siš­kai įtei­ sin­ti ma­ri­hua­ną ati­džiai ste­bi ša­li­nin­kai ir prie­ši­nin­kai ne tik pa­čio­je ša­ly­je, bet ir vi­ sa­me pa­sau­ly­je.

Sup­ras­tė­jo ko­ky­bė

32-ejų urug­va­jie­tis kal­vis Cris­tia­ nas sa­vo dirb­tu­vių ga­li­nia­me kie­me Mon­te­vi­dė­jo pa­kraš­ty­je rū­pes­tin­gai au­gi­na pen­kis ka­na­pių au­ga­lus. „Rū­kau po tris ke­tu­rias su­kti­nes per die­ną nuo 13 me­tų, – Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­niam trans­ liuo­to­jui BBC pa­sa­ko­jo vy­ras. – Bet per­nai nu­spren­džiau pa­ts au­ gin­ti ka­na­pes, nes juo­do­jo­je rin­ko­ je ma­ri­hua­nos ko­ky­bė la­bai pra­sta ar­ba ji bū­na su­mai­šy­ta su sun­kes­ niais ir pa­vo­jin­ges­niais nar­ko­ti­kais, pa­vyz­džiui, ko­kai­nu.“ Kiek­vie­ną ry­tą Cris­tia­nas pa­tik­ ri­na, ar jo au­ga­lams pa­kan­ka švie­ sos, trą­šų ir in­sek­ti­ci­dų. Kar­tu jis nuo­lat rū­pi­na­si, kad jų ne­pa­ma­ty­ tų kai­my­nai ar­ba po­li­ci­ja.

Ne­be­rei­kės slėp­ti

Rū­ky­ti ma­ri­hua­ną šio­je Pie­tų Ame­ ri­kos ša­ly­je įsta­ty­mai ne­drau­džia jau il­gą lai­ką. Jau­nuo­liai, par­kuo­se su­kan­tys ra­tu su­kti­nę, jau įpras­tas vaiz­das. Tik au­gin­ti ir pirk­ti ma­ri­ hua­nos įsta­ty­mai ne­lei­džia, bet jau grei­tai vis­kas pa­si­keis.

Urug­va­jus ne­tru­kus taps pir­mą­ja ša­li­mi pa­sau­ly­je, ku­ri re­gu­liuos ka­ na­pių ga­my­bą, pre­ky­bą ir var­to­ji­mą. Šią sa­vai­tę par­la­men­tas pri­ta­rė ati­ tin­ka­mam įsta­ty­mui, jis įsi­ga­lios, kai do­ku­men­tą pa­si­ra­šys pre­zi­den­tas.

Tuo­met Cris­tia­nui ne­be­rei­kės slėp­ti sa­vo au­ga­lų nuo po­li­ci­jos, o val­džia pri­žiū­rės, ar jis lai­ko­si nau­ jų tai­syk­lių.

Na­cio­na­li­nis ka­na­pių re­gu­lia­vi­ mo ins­ti­tu­tas no­rin­tiems au­gin­ti ma­ri­hua­ną tieks sėk­las ir pri­žiū­rės, kad au­gin­to­jai ne­vir­šy­tų mak­si­ma­ laus nu­sta­ty­to der­liaus – 480 g per me­tus.

Cris­tia­nas la­bai džiau­gia­si šia nau­jo­ve: „Ma­nau, bu­vo tik lai­ko klau­si­mas, ka­da ka­na­pės bus įtei­ sin­tos. Po­li­ci­ja tu­rė­tų rū­pin­tis nu­ si­kal­tė­liais ir nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­ di­nin­kais, o ne ma­ni­mi.“ Tu­ris­tai ma­ri­hua­nos ne­gaus

Nau­ją įsta­ty­mą ini­ci­ja­vo 78-erių bu­vęs ko­vo­to­jas par­ti­za­nas, da­bar­ ti­nis ša­lies pre­zi­den­tas José Mu­ji­ ca. Jis tei­gia, kad ne­pri­ta­ria nar­ ko­ti­kų var­to­ji­mui, bet no­ri atim­ti

Ka­na­pių sa­vy­bė pa­veik­ti cent­ri­nę ner­v ų sis­te­mą žmo­nėms ži­no­ma jau tūks­tan­čius me­tų. Ypač pla­čiai ka­na­pių pro­duk­tai anks­čiau bu­vo var­to­ja­mi Ki­ni­jo­je, In­di­jo­je ir Ti­be­ te, kur bu­vo nau­do­ja­mi re­li­gi­niams ri­tua­lams.

XIX a. ka­na­pės la­bai pa­pli­to Bri­tų im­pe­ri­jo­je, daž­niau­siai iš jų bu­vo ga­mi­na­ma trauk­ti­nė. 1893 m. bri­tų par­la­men­tas ban­dė už­draus­ti psi­ chot­ro­pi­nių pre­pa­ra­tų iš ka­na­pių ga­my­bą bei pre­ky­bą, bet spe­cia­ liai su­kur­ta ko­mi­si­ja at­li­ko ty­ri­mą ir pa­da­rė iš­va­dą, kad sai­kin­gas ka­ na­pių var­to­ji­mas In­di­jo­je ne­di­di­na nu­si­kals­ta­mu­mo, ne­su­ke­lia psi­chi­ nių li­gų ir ne­ska­ti­na amo­ra­laus el­ ge­sio. Ma­ža to, anot ko­mi­si­jos iš­va­ dų, drau­di­mas var­to­ti ka­na­pes ri­ tua­li­niais tiks­lais ga­lė­tų su­kel­ti ne­ ra­mu­mų vi­suo­me­nė­je. Ki­ta ver­tus, ko­mi­si­ja pri­pa­ž i­no, kad sai­kin­gas ka­na­pių var­to­ji­mas il­gai­niui ga­li pri­ vers­ti prie pikt­nau­džia­vi­mo.

dau­gia­mi­li­jo­ni­nį ka­na­pių vers­lą iš nar­ko­ti­kų kar­te­lių. „Tai ne­bus ša­lis, kur ka­na­pes var­tos vi­si, kas no­ri“, – kri­ti­kams at­ker­ta pre­zi­den­tas. Pa­gal nau­ją­ jį įsta­ty­mą pir­kė­jai tu­rės ofi­cia­liai už­si­re­gist­ruo­ti, o tai ga­lės pa­da­ry­ti tik ša­lies gy­ven­to­jai, bet ne tu­ris­ tai. Įs­ta­ty­mas taip pat nu­sta­to 40 g per mė­ne­sį ri­bą tiems, kas no­ri au­ gin­ti ma­ri­hua­ną ar­ba pirk­ti ją li­ cen­ci­juo­to­se vais­ti­nė­se.

Nau­ja Urug­va­jaus tvar­ka žen­gia kiek to­liau nei įsta­ty­mai Ny­der­lan­ duo­se, kur drau­džia­ma au­gin­ti ka­ na­pes, bet val­džia pro pirš­tus žiū­ri į tuos, ku­rie jas au­gi­na na­mie sa­vo reik­mėms. Urug­va­jaus įsta­ty­mas kiek pa­na­šes­nis į tuos, ku­rie ga­lio­ja JAV Ko­lo­ra­do ir Va­šing­to­no vals­ti­ jo­se, kur ka­na­pių var­to­ji­mas me­di­ ci­ni­niais ar­ba rek­rea­ci­niais tiks­lais bu­vo įtei­sin­tas 2012-ai­siais.

Per­nai per nar­ko­ti­kų gau­jų smur­tą Urug­ va­ju­je žu­vo 82 žmo­ nės. Bet dar ne­gir­dė­ jo­me, kad kas nors bū­tų mi­ręs dėl ma­ri­ hua­nos var­to­ji­mo.

Ta­čiau Urug­va­jus taps pir­mą­ja vals­ty­be pa­sau­ly­je, ku­ri re­gu­liuos šio nar­ko­ti­ko ga­my­bą, pla­ti­ni­mą ir pre­ky­bą. Vy­riau­sy­bė nu­sta­tys ir ma­ri­hua­nos kai­ną.

Urug­va­jus, tu­rin­tis ma­žiau nei 3,5 mln. gy­ven­to­jų, ne­pa­ty­rė to­ kio nar­ko­ti­kų gau­jų smur­to, koks kre­čia ki­tas Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­ lis, bet val­džios at­sto­vai tei­gia, kad šias gau­jas rei­kia tram­dy­ti jau da­ bar, kol jos ne­sus­tip­rė­jo. „Per­nai per nar­ko­ti­kų gau­jų smur­tą Urug­va­ju­je žu­vo 82 žmo­ nės. Vis ma­to­me kri­mi­na­li­nio są­ skai­tų su­ve­di­mo epi­zo­dų, smo­gi­ kų gru­pių. Bet dar ne­gir­dė­jo­me, kad kas nors bū­tų mi­ręs dėl ma­ri­ hua­nos var­to­ji­mo“, – aiš­ki­no Na­ cio­na­li­nės vais­tų agen­tū­ros va­do­ vas Ju­lio Cal­za­da.

Il­ga nar­ko­ti­ko is­to­ri­ja

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se va­do­vau­jant pre­z i­den­t ui Frank­l i­nui Roo­se­vel­ tui 1937 m. bu­vo įsteig­tas Fe­de­ra­ li­nis nar­ko­ti­k ų biu­ras ir, ne­pai­sant Ame­r i­kos me­d i­ci­nos aso­cia­ci­jos prieš­ta­ra­vi­mų, įves­tas ma­ri­hua­nos mo­kes­tis. Tai bu­vo pir­mas ofi­cia­lus do­ku­men­tas, tie­sio­g iai drau­d žian­ tis ga­min­ti, pirk­ti ir sau­go­ti ka­na­pių pre­pa­ra­tus, iš­sky­rus moks­li­niais ir me­d i­ci­n i­n iais tiks­lais. Vė­l iau ana­ lo­g iš­k i įsta­ty­mai bu­vo priim­ti dau­ ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių.

Per­mai­nos: jau ne­tru­kus Urug­va­jaus ka­na­pių au­gin­to­jams ne­be­rei­kės

slaps­ty­tis nuo kai­my­nų ir po­li­ci­jos.

Kai­my­nai su­ne­ri­mę

Ki­tos Lo­ty­nų Ame­ri­kos vals­ty­bės su­si­do­mė­ju­sios ste­bi Urug­va­jaus eks­pe­ri­men­tą. Gva­te­ma­los pre­zi­ den­tas Ot­to Pére­zas-Mo­li­na, ku­ rio ša­lis ken­čia dėl nar­ko­ti­kų kar­ te­lių ka­rų ir smur­to, Urug­va­jaus ko­le­gą pa­va­di­no aiš­kia­re­giu. Ki­ ti J.Mu­ji­cos eks­pe­ri­men­tą ver­ti­na skep­tiš­kai.

Mek­si­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras José An­to­nio Meade ne­se­ niai įspė­jo, kad vie­na­ša­liš­kos prie­ mo­nės neišsp­ręs pro­ble­mos, ir pa­ra­gi­no pra­dė­ti pa­sau­li­nes dis­ku­ si­jas dėl nar­ko­ti­kų po­li­ti­kos. Urug­ va­jaus kai­my­nė Bra­zi­li­ja anks­čiau šiais me­tais at­siun­tė de­le­ga­ci­ją į Mon­te­vi­dė­ją ir pa­reiš­kė su­si­rū­pi­ ni­mą, kad nau­jas įsta­ty­mas ga­li tu­ rė­ti jai nei­gia­mų pa­da­ri­nių.

Bet J.Cal­za­da ti­ki­na prie­šin­ gai: „Mes už­tik­ri­na­me ki­tas ša­lis, kad mū­sų le­ga­li ma­ri­hua­na ne­bus kont­ra­ban­da ga­be­na­ma į jų te­ri­to­ ri­ją. To ne­bus.“

AFP nuo­tr.

Var­to­ji­mas augs?

Nau­jas įsta­ty­mas su­lau­kė kri­ti­ kos ir pa­čia­me Urug­va­ju­je. Ne­se­ niai at­lik­tos ap­klau­sos ro­do, kad jam ne­pri­ta­ria maž­daug 60 pro­c. gy­ven­to­jų. Tarp jų yra ir Kong­re­ so na­rė Veró­ni­ca Alon­so. „Šis įsta­ty­mas ne­spren­džia tik­ rų pro­ble­mų. Jei­gu vy­riau­sy­bė no­ ri ko­vo­ti su grės­mė­mis, ji tu­rė­tų su­ tvar­ky­ti tas vie­tas, kur par­duo­da­mi ne­le­ga­lūs nar­ko­ti­kai, – BBC tei­gė po­li­ti­kė. – Jei­gu tai yra vi­suo­me­nės svei­ka­tos klau­si­mas, ji tu­rė­tų ma­žin­ ti ki­tų pa­vo­jin­gų pro­duk­tų var­to­ji­mą, to­kių kaip ta­ba­kas ar­ba al­ko­ho­lis.“ V.Alon­so bai­mi­na­si, kad nau­jas įsta­ty­mas tik pa­di­dins nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą, ypač tarp jau­ni­mo. „Ma­ri­hua­na taps leng­viau priei­ na­ma, ji ne­bus lai­ko­ma pa­vo­jin­gu nar­ko­ti­ku. To­dėl var­to­ji­mas augs, – pro­gno­zuo­ja po­li­ti­kė. – Tai pri­ da­rys mums daug pro­ble­mų, ypač so­cia­li­nė­je bei me­di­ci­nos sri­ty­je.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

SSRS ka­na­pių pre­pa­ra­tai bu­vo už­ draus­ti tik 1960-ai­siais, o iki tol ka­ na­pės, kaip ir aguo­nos, bu­vo par­ duo­da­mos at­v i­rai ir net pla­n i­ne tvar­ka au­g i­na­mos ko­lū­k iuo­se pa­ gal vy­riau­sy­bės įsa­ky­mą.

Da­bar ka­na­pių au­gi­ni­mas ir lai­ky­ mas ne­me­di­ci­ni­niais tiks­lais drau­ džia­mas dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių, iš­sky­rus ke­le­tą, kur lei­džia­ma au­ gin­ti ar­ba pirk­ti ne­di­de­lius kie­kius as­me­ni­niam var­to­ji­mui. Tarp to­kių ša­lių yra Ny­der­lan­dai, Ka­na­da, Šiau­ rės Ko­rė­ja, Če­ki­ja, Is­pa­ni­ja ir Por­tu­ ga­li­ja, taip pat ke­le­tas JAV vals­ti­jų.

13

ŠeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

pasaulis

Ne­pa­si­duo­da: milicijai nepavyko iš­gui­ti pro­tes­tuo­to­jų iš sos­ti­nės cent­ro.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ko nepadarė milicija, padarys šaltis?

Sa­vai­tės vi­du­ry­je Uk­rai­nos mi­li­ci­ja, re­gis, nu­ta­rė, kad iš Nep­rik­ lau­so­my­bės aikš­tės bus iš­vai­ky­ti pro­tes­tuo­to­jai. Ta­čiau pro­tes­ tai tę­sia­si ir nie­kas ne­ke­ti­na jų už­baig­ti. Gal šal­tis pa­dės?

Pa­mo­ja­vo ir iš­va­žia­vo

Pro­tes­tuo­to­jai šią sa­vai­tę, ro­dos, bu­vo ge­ro­kai la­biau nu­si­tei­kę gin­ti sa­vo su­ręs­tas ba­ri­ka­das nei sa­vai­ tės pra­džio­je. O gal pa­rei­gū­nai ne­ ži­no­jo, ką da­ry­ti?

Tre­čia­die­nį įvy­ko di­dy­sis su­si­rė­ mi­mas. Mi­li­ci­jos pa­rei­gū­nams pa­ ban­džius išar­dy­ti ba­ri­ka­das Nep­rik­ lau­so­my­bės aikš­tė­je pro­tes­tuo­to­jai jiems kaip rei­ka­las pa­si­prie­ši­no.

Da­lį aikš­tės pa­rei­gū­nai at­ko­vo­ jo. Pas­kui mi­li­ci­ją sliū­ki­no pa­la­pi­ nių lik­vi­da­vi­mo ko­man­da oran­ži­ nė­mis lie­me­nė­mis.

Ko­mu­na­li­nin­kai sku­biai su­rin­ ko nuo­lau­žas. Tie­sa, dar­bas bu­vo bergž­džias. Net­ru­kus ba­ri­ka­dos bu­vo at­sta­ty­tos.

Mū­šis dėl me­ri­jos

Vis dėl­to ar­šiau­sias, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, mū­šis įvy­ko prie Ki­je­vo ad­ mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to.

Sa­vi­val­dy­bę ap­su­po gau­sios mi­ li­ci­jos pa­jė­gos, kai ku­rie pa­rei­gū­

nai bu­vo gink­luo­ti rim­tais šau­tu­ vais. Prie du­rų bu­vo pa­sta­ty­ti du ar trys au­to­bu­sai. Net­ru­kus pra­si­ dė­jo su­si­rė­mi­mai. Pa­ki­lo juo­dų dū­ mų de­be­sis, ant pa­rei­gū­nų iš ant­ ro aukš­to pa­si­py­lė šal­tas van­duo, pro­tes­tuo­to­jai šau­dė į pa­rei­gū­nų au­to­bu­sus pe­tar­das.

Pa­rei­gū­nai spok­so­jo, o kai pa­si­ py­lė van­duo, lai­ki­nai pa­si­slė­pė au­ to­bu­suo­se. Tie­sa, bu­vo iš­kvies­tas pa­stip­ri­ni­mas, ta­čiau ke­liems spe­ cia­lių­jų pa­jė­gų au­to­mo­bi­liams de­ monst­ran­tai už­kir­to ke­lią mies­to cent­ro priei­go­se.

Gat­vė­je su­si­rin­kę žmo­nės skan­ da­vo pa­grin­di­nius pro­tes­tuo­to­jų šū­kius, to­kius kaip „Ša­lin gau­ją!“.

Ga­liau­siai eli­ti­nio da­li­nio „Ber­kut“ au­to­bu­sai nu­va­žia­vo nuo pa­sta­to.

Di­džio­ji da­lis sau­gu­mo pa­jė­gų taip pat bu­vo ati­trauk­ta iš Ki­je­vo cent­ri­ nės Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tės.

Dau­ge­lis pro­tes­tuo­to­jų šau­kė: „Vi­so la­bo!“ Na, jie lai­mė­jo! Tad po tre­čia­die­nio įvy­kių taip ir li­ko

neaiš­ku, bus mal­ši­na­mas pro­tes­ tas ar ne?

Ra­mi­no pro­tes­tuo­to­jus

Uk­rai­nos prem­je­ras My­ko­la Aza­ro­ vas ra­mi­no, kad no­rė­ta at­lais­vin­ti pa­grin­di­nę Ki­je­vo gat­vę, ku­ri ve­da pro Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tę.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Vi­ta­li­jus Za­char­čen­ka taip pat aiš­ki­no, kad joks prie­var­ti­nis pro­tes­to mi­tin­go Ki­je­vo Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je iš­vai­ky­mas ne­pla­nuo­tas. „No­riu vi­sus nu­ra­min­ti: mai­da­ nas ne­bus vai­ko­mas. Nie­kas ne­pa­ žei­džia žmo­nių tei­sės į tai­kų pro­ tes­ta­vi­mą, – sa­kė V.Za­char­čen­ka. – Ta­čiau ne­ga­li­ma ig­no­ruo­ti ki­tų žmo­nių tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų.

Ne­ga­li­ma trik­dy­ti nor­ma­laus sos­ ti­nės funk­cio­na­vi­mo.“ Tai ką vei­ kė mi­li­ci­ja?

In­ci­den­tas Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je iš­pro­vo­ka­vo tul­žin­gą Va­ ka­rų reak­ci­ją. Sa­vo ko­men­ta­rus pa­ skel­bė Ki­je­ve vie­šin­ti ES įga­lio­ti­nė

už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais Cat­he­ri­ne Ash­ton, taip pat JAV vals­ ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry.

Pa­sak jų, spren­di­mas vai­ky­ti de­ monst­ra­ci­jas – smerk­ti­nas.

O tuo me­tu po­li­ti­nia­me fron­te, at­ro­do, vyks­ta ne ma­žiau įnir­tin­ gos ko­vos nei mai­da­ne.

Ki­je­vas pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na to­liau dau­gia­žo­džiau­ti, ir pa­rei­ka­ la­vo iš ES 20 mlrd. eu­rų pa­sko­los.

Po tre­čia­die­nio įvy­ kių taip ir li­ko neaiš­ ku, bus mal­ši­na­mas pro­tes­tas ar ne? „Siū­lo­me iš­spręs­ti šį klau­si­mą ir pa­siū­ly­ti Uk­rai­nai fi­nan­si­nę pa­ gal­bą. Nus­ta­tė­me apy­tiks­lį jos dy­ dį – 20 mlrd. eu­rų“, – sa­kė M.Aza­ ro­vas.

Ket­vir­ta­die­nį C.Ahs­ton net pa­ reiš­kė, kad iš V.Ja­nu­ko­vy­čiaus lū­ pų iš­gir­do pra­šy­mą pa­si­ra­šy­ti aso­ cia­ci­jos su­tar­tį. „Ma­no po­žiū­riu, šie iš­šū­kiai, o jie – rea­lūs, ga­li bū­ti įveik­ti ne tik pa­de­dant ES ins­ti­tu­ci­joms, bet ir pa­ro­dant, kad jis tu­ri rim­tą eko­no­

mi­nį pla­ną dėl aso­cia­ci­jos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo. Tai taip pat pa­dės pri­ trauk­ti bū­ti­nų in­ves­ti­ci­jų. Šian­dien at­va­žiuo­ja pir­ma­sis vi­cep­rem­je­ras. Štai ir pa­žiū­rė­si­me“, – tą­dien sa­kė C.Ash­ton.

Tie­sa, mo­kė­ti Ki­je­vui 20 mlrd. eu­rų ES ne­ke­ti­na. „Kal­ba­ma ne apie kai­nos siū­ly­ mus šiai ša­liai. Tai ne spren­di­mas dėl „pi­ni­gų su­mos x, jei tik jūs pa­ si­ra­šy­si­te“. Mums tai neį­do­mu“, – rė­žė ji.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas sa­kė, kad Ki­je­vas lau­kia­ mas kal­bė­tis dėl Mui­tų są­jun­gos, ta­čiau Mask­va ne­ke­ti­na dėl to Uk­ rai­nos spaus­ti. „Mes nie­ko nie­kam ne­pri­me­ta­ me, bet jei­gu mū­sų drau­gai no­ri drau­ge dirb­ti, mes pa­si­ren­gę tęs­ ti šį dar­bą eks­per­tų ly­giu“, – sa­kė V.Pu­ti­nas sa­vo me­ti­nė­je kal­bo­je.

Jis pri­dū­rė: „Mū­sų in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tas pa­grįs­tas ly­gio­mis tei­sė­ mis, rea­liais eko­no­mi­niais in­te­re­ sais. Nuo­sek­liai tę­si­me Eu­ra­zi­jos pro­ce­są ir ne­priešp­rie­šin­si­me jo ki­tiems in­teg­ra­ci­niams pro­jek­ tams, ži­no­ma, ir to­kiam bran­ džiam in­teg­ra­c i­n iam pro­jek­t ui kaip eu­ro­pi­nis.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Įvy­kių Ki­je­ve chro­no­lo­gi­ja

Sek­ma­die­nis, gruo­džio 8 d.

Pir­ma­die­nis, gruo­džio 9 d.

Ant­ra­die­nis, gruo­džio 10 d.

Tre­čia­die­nis, gruo­džio 11 d.

Ket­vir­ta­die­nis, gruo­džio 12 d.

Šeš­ta­die­nį pa­skli­do gan­das, kad Uk­rai­ nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­ čius So­čy­je su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­ di­mi­ru Pu­ti­nu ga­lė­jo ap­tar­ti Ki­je­vo pri­ si­jun­gi­mo prie Mui­tų są­jun­gos klau­si­ mą. Tai su­kė­lė Uk­rai­no­je pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą. Va­ka­re Ki­je­vo Be­sa­ra­bi­jos aikš­ tė­je pro­tes­tuo­to­jai nu­ver­tė čia nuo 1946 m. sto­vin­čią Vla­di­mi­ro Le­ni­no sta­tu­lą.

Pa­sak opo­zi­ci­jos, sek­ma­die­nį į pro­tes­tą Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je bu­vo su­si­ rin­kę apie 200 tūkst. žmo­nių.

Dau­ge­lis pro­tes­tuo­to­jų nak­tį pra­lei­do pa­la­pi­nė­se, Prof­są­jun­gų rū­muo­se, de­ monst­ran­tų užim­ta­me Ki­je­vo mies­ to ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­te ir Spa­lio rū­ muo­se. Jie taip pat bu­dė­jo prie ba­ri­ka­ dų, pa­sta­ty­tų ke­lio­se gat­vė­se ap­link vy­ riau­sy­bi­nius pa­sta­tus. Pir­ma­die­nį po pie­tų į sos­ti­nės cent­rą bu­vo pa­siųs­tos pa­pil­do­mos riau­šių mi­li­ci­jos pa­jė­gos.

Vy­riau­sy­bė pa­rei­ka­la­vo, kad pro­tes­ tuo­to­jai iš­si­skirs­ty­tų. Mi­li­ci­ja tuo me­tu at­li­ko kra­tas opo­zi­ci­jos būs­ti­nė­je.

Į Ki­je­vą at­vy­ko ES įga­lio­ti­nė už­sie­nio po­l i­t i­kos klau­si­mais Cat­he­r i­ne Ash­ ton. Ji iš­sa­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl mi­li­ci­ jos rei­dų opo­zi­ci­nių par­ti­jų būs­ti­nė­se.

Pra­neš­ta apie su­si­rė­mi­mus tarp pro­ tes­tuo­to­jų ir mi­li­ci­jos. Pa­sak ži­niask­ lai­dos, per su­si­rė­mi­mus bu­vo su­žeis­ ta 10 žmo­n ių. Uk­rai­nos pre­z i­den­tas V.Ja­nu­ko­v y­čius su­ren­gė su­si­t i­k i­mą su aukš­čiau­siais sau­g u­mo pa­rei­g ū­ nais ir mi­nist­rais, jame bu­vo nu­spręs­ ta at­kur­ti tvar­ką Ki­je­vo cent­re.

Pa­ry­čiais mi­li­ci­jos pa­jė­gos ėmė ar­dy­ ti pro­tes­tuo­to­jų pa­la­pi­nes Nep­rik­lau­ so­my­bės aikš­tė­je. Įvy­ko ke­le­tas su­si­ rė­m i­mų tarp pro­tes­t uo­to­jų ir mi­l i­ci­ jos. Mū­šis už­vi­rė prie Ki­je­vo sa­vi­val­ dy­bės. Čia pro­tes­tuo­to­jai api­py­lė pa­ rei­gū­nus van­de­niu, ap­šau­dė mi­li­ci­jos au­to­bu­sus pe­tar­do­mis. Po ku­rio lai­ko mi­li­ci­jos pa­jė­gos at­si­trau­kė. Pa­rei­g ū­ nai pa­li­ko ir Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­ tės priei­gas. Opo­z i­ci­ja pa­skel­bė, kad lai­mė­jo.

Nak­t is Ki­je­ve bu­vo ra­m i, ta­čiau pro­ tes­t uo­to­jai to­l iau bu­dė­jo Nep­r ik­lau­ so­my­bės aikš­tė­je ir lai­kė užė­mę Ki­ je­vo mies­to ad­mi­n ist­ra­ci­jos pa­sta­tą.

C.Ash­ton pa­reiš­kė, kad Ki­je­vas no­rė­ tų pa­si­ra­šy­t i su­si­ta­r i­mą su ES. Ji su V.Ja­nu­ko­v y­čiumi kal­bė­jo apie eko­ no­mi­kos pro­ble­mas, su ku­rio­mis ar­ti­ miau­siu me­tu teks su­si­dur­ti Uk­rai­nai.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas pa­brė­ žė, kad Uk­rai­na lau­kia­ma dirb­ti kar­tu su Mui­tų są­jun­ga.

14

šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

vakarė R.Vai­čiū­tei – sce­nos ka­ra vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Per daug gy­ve­ni­ me esu ma­čiu­si pur­vo ir įdė­ju­si daug dar­bo, kad pra­dė­čiau dai­ nuo­ti ko­jo­mis.

Tam aš tu­riu bal­ są ir il­gus me­tus la­vin­tą mu­zi­ki­nį sko­nį.

Klai­pė­die­tei Rai­ mon­dai Vai­čiū­tei da­ly­va­vi­mas mu­zi­ ki­nia­me te­le­vi­zi­jos pro­jek­te „Lie­tu­vos bal­sas“ su­tei­kė neiš­ dil­do­mų įspū­džių – per trum­pą lai­ko­ tar­pį mer­gi­na spė­jo tap­ti Kas­ty­čio Ker­ be­džio nu­my­lė­ti­ ne, In­gos Va­lins­kie­ nės bu­vo pa­va­din­ta sce­nos ka­ra­lie­ne ir pa­ly­gin­ta su ak­to­re Mo­ni­ca Bel­luc­ci.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Užg­rū­di­no gy­ve­ni­mas

Lū­žis: su­pras­ti, ko no­ri gy­ve­ni­me, iš nau­jo su­dė­lio­ti ver­ty­bes bei prio­ri­te­tus Rai­mon­dą pa­ska­ti­no ne­ma­lo­ni pa­tir­tis – ne­ti­kė­tai din­gęs ir at­si­ra­dęs

bal­sas.

„Fotogenijai“ nuotr.

Prieš sa­vai­tę po pir­mo­jo pa­si­ro­ dy­mo tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je 26 m. vo­ka­lis­tė pa­li­ko Do­na­to Mont­vy­ do ko­man­dą ir pa­tį kon­kur­są, ta­ čiau ti­ki­no dėl to ne­si­sie­lo­jan­ti.

Rai­mon­da tei­gė ži­no­ju­si, kad teks var­žy­tis su stip­riais kon­ku­ren­tais, to­dėl mo­ra­liš­kai nu­si­tei­kė net ir blo­giau­siam sce­na­ri­jui.

Rai­mon­dos iš­kri­ti­mo ne­si­ti­kė­jo ir pa­tys pro­jek­to mo­ky­to­jai, mer­gi­ ną pa­ma­lo­ni­nę aukš­čiau­siais įver­ ti­ni­mais bei gra­žiau­siais žo­džiais.

Da­ly­vei pri­trū­ko tik šiek tiek žiū­ ro­vų bal­sų, o ko­mi­si­jos na­riai net svars­tė ga­li­my­bę su­grą­žin­ti įspū­dį pa­li­ku­sią vo­ka­lis­tę.

Stip­ry­bę ir tvir­tą cha­rak­te­rį pro­ fe­sio­na­liai džia­zo vo­ka­lis­tei pa­dė­ jo iš­siug­dy­ti gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bės.

Vos 13 me­tų iš gim­tų­jų Ma­žei­kių į Klai­pė­dos Sta­sio Šim­kaus kon­ser­ va­to­ri­ją at­vyk­ti mer­gi­ną pa­ska­ti­no vie­tos mu­zi­kos mo­kyk­los pe­da­go­ gė, pa­ti­ki­nu­si jos tė­vus, jog uos­ta­ mies­ty­je paaug­lė tik­rai ne­pra­žus. „Tur­būt to­dėl, kad jau­nas die­nas pra­lei­dau gy­ven­da­ma ne su tė­vais, ta­pau la­bai sa­va­ran­kiš­ka. Paaug­liš­ ka ko­va už bū­vį pa­dė­jo tap­ti stip­ria, už­si­spy­ru­sia ir ži­nan­čia, ko no­riu.

Bu­vau pa­dau­ža, ku­riai ir li­go­ni­nė­se

15

šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

vakarė

a­lie­nės ti­tu­las po muš­ty­nių tek­da­vo at­si­dur­ti. Ta­ čiau įsi­su­ku­si į ap­lin­ką, ku­rio­je bu­ vo daug mu­zi­kos ir po­zi­ty­vių žmo­ nių, pra­dė­jau keis­tis. Mu­zi­ka ma­ne pa­ver­gė ir įtrau­kė“, – apie gy­ve­ni­ mo uos­ta­mies­ty­je pra­džią pa­sa­ko­ jo Rai­mon­da.

Tie­sa, dai­ni­nin­kė abe­jo­ja, ar po to, ką te­ko pa­tir­ti jai pa­čiai, iš­leis­ tų at­ža­las į sve­ti­mą mies­tą. „Tik po ke­le­rių me­tų su­ži­no­jau, ką ma­mai te­ko iš­tver­ti, kai iš­vy­kau į Klai­pė­ dą, – koš­ma­rų sap­na­vi­mas, ra­mi­ na­mie­ji. Man tuo me­tu die­nos lė­kė ne­pas­te­bi­mai, o tė­vai iš­si­sky­ri­mą iš­gy­ve­no sun­kiai“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vė.

Ren­ka­si sun­ku­mus

Pa­ma­žu Rai­mon­da iš ne­klau­ža­ dos mer­gai­tės vir­to pro­fe­sio­na­lia džia­zo dai­ni­nin­ke – bai­gė vo­ka­ lo stu­di­jas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te bei Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je, da­ly­va­vo dau­gy­bė­ je tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų, ta­po įvai­ rių kon­kur­sų nu­ga­lė­to­ja. Ga­liau­siai ir pa­ti ki­tus pra­dė­jo mo­ky­ti vo­ka­ lo su­bti­ly­bių.

Ro­dos, ski­na­mi lau­rai džia­zo mu­zi­kos sri­ty­je sun­kiai su­de­ri­na­ mas da­ly­kas su pro­jek­tu te­le­vi­zi­ jo­je. Rai­mon­da šyp­te­li, jog anks­ čiau nie­ka­da ne­gal­vo­jo da­ly­vau­ti jo­kiuo­se ko­mer­ci­niuo­se šou. „Net to­kios min­ties ne­bu­vo. Ta­ čiau pa­ti dirb­da­ma vo­ka­lo pe­da­ go­ge iš ap­lin­ki­nių žmo­nių gir­dė­ da­vau kal­bas, kad tu­rė­da­ma ge­rą bal­są pri­va­lau jė­gas iš­mė­gin­ti ne tik pro­fe­sio­na­lio­je džia­zo sce­no­ je, bet ir leis­ti apie sa­ve su­ži­no­ ti pla­čia­jai vi­suo­me­nei“, – kal­bė­ jo mer­gi­na.

Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, jog vi­sa­ da rink­da­vo­si su­dė­tin­ges­nį ke­lią – pri­pa­ži­ni­mo ir įver­ti­ni­mo sie­kė sa­vo dar­bu ir pro­duk­tu, ku­riuo ga­ li bū­ti už­tik­rin­ta. Šios nuo­mo­nės ji ne­pa­kei­tė ir da­bar. Paš­ne­ko­vė pri­ si­mi­nė, jog anks­tes­niais me­tais, ste­bė­da­ma šou, su­si­da­rė įspū­dį, kad „Lie­tu­vos bal­sas“ – ko­ky­biš­ kas ir aukš­to ly­gio kon­kur­sas, ku­ ria­me dė­me­sys kon­cen­truo­ja­mas ne į pi­gius sce­ni­nius triu­kus, o at­ li­kė­jo vo­ka­lą. „Tai ma­ne su­ža­vė­jo. Ma­tyt, kaž­ kur gi­liai vi­du­je snau­dė min­tis, jog toks iš­šū­kis man bū­tų nau­din­gas.

Juo la­biau jog kon­cer­tus ir mu­zi­ki­ nius pa­si­ro­dy­mus ren­giau jau se­ niai, tai­gi pa­ro­dy­ti klau­sy­to­jams tu­rė­jau ką. Ta­čiau žmo­nes rei­kia mo­ty­vuo­ti at­ras­ti nau­jus at­li­kė­ jus. Juo­kau­da­ma sa­kau, kad ne vi­si lie­tu­viai iš­lips iš lo­vos, kad nuei­tų į to­kių dai­ni­nin­kų kaip Vai­das Bau­ mi­la, Do­na­tas Mont­vy­das ar Jaz­ zu kon­cer­tus, o ką jau kal­bė­ti apie ma­no“, – sa­kė vo­ka­lis­tė.

Dar la­biau pa­ti­kė­ti sa­vi­mi, su­pras­ ti, ko no­ri gy­ve­ni­me, ir iš nau­jo su­dė­lio­ti ver­ty­bes bei prio­ri­te­tus Rai­mon­dą pa­ska­ti­no ne­ma­lo­ni pa­ tir­tis. Prieš ket­ve­rius me­tus pro­fe­ sio­na­liai vo­ka­lis­tei ne­ti­kė­tai din­go bal­sas. Net me­di­kai ne­ga­lė­jo paaiš­ kin­ti, kas at­si­ti­ko. Da­bar mer­gi­na be­veik pu­sę me­tų, pra­leis­tų ne­ dai­nuodama, ver­ti­na kaip lem­tin­ gą gy­ve­ni­mo po­sū­kį. „Anks­čiau ne­te­ko su­si­mąs­ty­ti, ką veik­čiau be mu­zi­kos. Že­mė sly­ do iš po ko­jų. Bet tai ta­po prie­žas­ ti­mi tap­ti to­kia, ko­kia esu da­bar.

Pra­dė­jau skai­ty­ti sa­viš­vie­tą ug­ dan­čias kny­gas, sky­riau lai­ko sau, iš nau­jo įver­ti­nau tai, ką tu­riu ap­ link sa­ve: tė­vus, drau­gus. Nu­ri­mo pro­tas. Pra­dė­jau do­mė­tis bal­so jo­ gos tech­ni­ka, ku­rią, at­ga­vu­si bal­ są, įval­džiau“, – sa­kė dai­ni­nin­kė, šį įvy­kį ver­ti­nan­ti kaip li­ki­mo do­ va­ną.

Bal­sas at­si­ra­do taip pat ne­ti­kė­tai, kaip ir din­go. „Tie­siog vie­ną die­ną at­si­krenkš­čiau ir pa­jau­čiau, kad vėl ga­liu kal­bė­ti. Iš pra­džių bal­sas, lyg ran­ka po lū­žio, bu­vo silp­nas. Tik po pu­sės me­tų tru­ku­sios rea­bi­li­ta­ci­jos pra­dė­jau dai­nuo­ti“, – kal­bė­jo klai­ pė­die­tė.

Ga­vu­si at­sa­ky­mą, kad esu kvie­čia­ ma da­ly­vau­ti pir­mo­jo­je at­ran­ko­ je, la­bai nu­ste­bau. Ta­da man, kaip vo­ka­lo pe­da­go­gei, „su­vei­kė“ sa­vi­ sau­gos ins­tink­tas – pa­sa­kiau, kad tik­rai ne­da­ly­vau­siu. Pa­bi­jo­jau, jog ne­pa­tek­siu į ki­tą tu­rą ir teks rau­ do­nuo­ti prieš mo­ki­nius. Ta­čiau ap­ lin­ky­bės su­si­klos­tė ki­taip. At­si­tik­ ti­nai tą die­ną tu­rė­jau bū­ti Vil­niu­je.

Pir­mo­ji at­ran­ka pa­vy­ko pui­kiai“, – pa­sa­ko­jo vo­ka­lis­tė.

Vė­liau mer­gi­na ga­vo laiš­ką, siū­ lan­tį at­vyk­ti dar kar­tą. Dai­ni­nin­kė iš­vy­ko į pla­nuo­tą ke­lio­nę už­sie­ny­ je ir lyg ty­čia Vil­niu­je bu­vo die­ną prieš at­ran­ką. Ap­sisp­ren­du­si jė­gas iš­ban­dy­ti ir ant­rą kar­tą, ji pa­te­ko į ak­lą­sias per­klau­sas. „Tur­būt tuo mo­men­tu jau pra­dė­ jau jaus­ti, kad rei­kė­tų va­žiuo­ti, ta­ čiau vis­ką pa­li­kau at­si­tik­ti­nu­mui.

Si­tua­ci­ja su­si­klos­tė taip, kad kaip tik prieš at­ran­ką tu­rė­jau vyk­ti į Vil­ nių mo­ky­ti vo­ka­lo. Sup­ra­tau, kad man tie­siog lem­ta da­ly­vau­ti kon­ kur­se. Sėk­min­gai pa­si­ro­džiau ak­ lo­jo­je per­klau­so­je ir sau pa­sa­kiau – ro­dy­siu ini­cia­ty­vą ir dirb­siu, kiek ga­lė­siu, kol teks pa­lik­ti šou“, – tei­ gė pa­šne­ko­vė, pri­dū­ru­si, kad vi­sos ap­lin­ky­bės ją stū­mė at­si­dur­ti lai­ ku ir vie­to­je.

Da­li­ja­si Die­vo do­va­na

Pri­ver­tė at­si­sto­ti pub­li­ką

Gy­ve­ni­me – di­dy­sis lū­žis

Rai­mon­dos po­žiū­ris tvir­tas – į pro­ jek­tą „Lie­tu­vos bal­sas“ ji nė­jo dėl pi­gaus šou ir ne­gal­vo­jo, kad pa­si­ stai­piu­si sce­no­je su­lauks sėk­mės.

Prie­šin­gai, kon­kur­se da­ly­va­vo tu­ rė­da­ma konk­re­čius tiks­lus ir su­vo­ ki­mą, ką no­ri pa­sa­ky­ti. „Pro­jek­te „Lie­tu­vos bal­sas“ pa­ si­ro­džiau ne no­rė­da­ma kaž­ką gau­ ti, o, at­virkš­čiai, duo­ti klau­sy­to­ jams. Tu­riu Die­vo do­va­ną, ku­ria da­li­nuo­si su žmo­nė­mis. Pas­te­biu, jog daž­nai mėgs­ta­me teis­ti ki­tus, sa­ky­da­mi, kad lie­tu­viš­ka mu­zi­ka – blo­ga“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Sa­ve va­di­nan­ti sa­vo sri­ties pro­ fe­sio­na­le, Rai­mon­da yra įsi­ti­ki­nu­ si, kad tu­ri ga­lią keis­ti ap­lin­ki­nių po­žiū­rį. „Ti­kiu, jog at­si­ra­dus dau­ giau as­me­ny­bių, ku­rios yra kom­ pe­ten­tin­gos, mu­zi­ki­nė si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti ki­to­kia“, – sa­ kė dai­ni­nin­kė.

To­kios min­tys Rai­mon­dą ap­lan­ ky­da­vo, ta­čiau rea­lios ga­li­my­bės jė­gas iš­mė­gin­ti „Lie­tu­vos bal­se“ mer­gi­na ne­bu­vo ap­svars­čiu­si.

Lė­mė at­si­tik­ti­nu­mai

Į pro­jek­tą klai­pė­die­tė pa­puo­lė vi­ siš­kai ne­ti­kė­tai – vie­ną va­ka­rą, nar­šy­da­ma in­ter­ne­te, ji ek­ra­ne iš­ vy­do rek­la­mą, kvie­čian­čią pil­dy­ ti an­ke­tą. „At­mes­ti­nai ją už­pil­džiau, o vė­ liau net pa­mir­šau, jog iš­siun­čiau.

Jau per ak­lą­sias per­klau­sas mer­gi­ na iš­gir­do dau­gy­bę komp­li­men­tų, o dvi­ko­vų me­tu I.Va­lins­kie­nės pa­ sa­ky­ta fra­zė, jog mer­gi­na sce­no­je pa­si­žy­mi ka­ra­liš­ka lai­ky­se­na ir tu­ ri vi­sus duo­me­nis, jog ga­lė­tų tap­ti sce­nos ka­ra­lie­ne, su­grau­di­no Rai­ mon­dą. „I.Va­lins­kie­nė – ne tas žmo­gus, ku­ris švais­to­si be­reikš­miais žo­ džiais. To­dėl iš jos iš­girs­ti to­kių komp­li­men­tų bu­vo ne­pap­ras­ta. Ją lai­kau vie­na gra­žiau­sių ir cha­riz­ ma­tiš­kiau­sių mo­te­rų Lie­tu­vo­je. O ką jau kal­bė­ti apie jaus­mą, kai po ke­lių pa­dai­nuo­tų Kas­ty­čio Ker­ be­džio kū­ri­nio „Nak­ty“ fra­zių vi­ sa pub­li­ka at­si­sto­jo. Gal­vo­jau, kad apalp­siu“, – pri­si­mi­nė mer­gi­na.

Pa­sak jos, la­biau­siai džiu­gi­no tai, kad ko­mi­si­ja ne­ko­men­ta­vo jos vo­ ka­li­nių ga­li­my­bių, o ją pa­ste­bė­ jo kaip as­me­ny­bę. Rai­mon­da sa­kė, jog kiek­vie­ną die­ną sten­gia­si nors šiek tiek „paaug­ti“: do­mi­si įvai­ riais da­ly­kais, skai­to kny­gas. „Juk daž­nai pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai dai­nuo­ja dvi at­li­kė­jos, o tik nuo vie­nos iš jų kū­nu laks­to šiur­pas.

Taip at­si­tin­ka to­dėl, kad žmo­gus nė­ra tuš­čias“, – sam­pro­ta­vo pa­ šne­ko­vė.

Dar la­biau Rai­mon­dą nu­ste­bi­no so­cia­li­nia­me tink­le gau­tas K.Ker­ be­džio laiš­kas. Klai­pė­die­tė su po­ psce­nos gran­du nie­ka­da ne­bu­vo

Pa­tir­tis: už įgy­tą pro­fe­sio­na­lu­mą R.Vai­čiū­tė dė­ko­ja ir vo­ka­lo pe­da­go­

gui Ste­po­nui Ja­nuš­kai, ku­ris mer­gi­ną pa­ren­gė ne vie­nam kon­kur­sui.

Redakcijos archyvo nuotr.

Am­bi­ci­jos: klai­pė­die­tė vi­sa­da rink­da­vo­si su­dė­tin­ges­nį ke­lią – pri­pa­ži­ni­

mo ir įver­ti­ni­mo sie­kė sa­vo dar­bu ir pro­duk­tu, ku­riuo ga­li bū­ti už­tik­rin­ta.

su­si­ti­ku­si. Pa­si­ro­do, K.Ker­be­dis, pa­ma­tęs Rai­mon­dą at­lie­kant jo kū­ ri­nį, li­ko su­ža­vė­tas.

Laiš­ke at­li­kė­jas ra­šė, jog to­kio pa­si­ro­dy­mo lau­kė vi­są gy­ve­ni­mą, o da­bar tu­ri ką my­lė­ti ir gerb­ti.

Ki­log­ra­mai iš­tir­po sa­vai­me

„Džiau­giuo­si, kad į te­le­vi­zi­ją ne­ pa­puo­liau anks­čiau. Ži­nau, kad tai žai­di­mas, ta­čiau su juo ne­su­ si­ta­pa­ti­nu. Ir iš­gir­du­si daug gra­žių žo­džių no­sies neuž­rie­čiu, bet no­riu pa­tei­sin­ti komp­li­men­tus“, – tei­gė Rai­mon­da.

Dar vie­nu akib­rokš­tu Rai­mon­ dos gy­ve­ni­me ta­po jos ko­man­dos na­rio, pro­diu­se­rio Mar­ty­no Ty­los pa­sta­ba apie svo­rį. Kar­tą jis pa­si­ tei­ra­vo, kaip sa­ve ver­ti­nu de­šim­ties ba­lų sis­te­mo­je. „At­sa­kiau, kad – de­šim­tu­ku, nes tie­siog esu pa­ten­kin­ta tuo, kaip at­ ro­dau. Ta­da pa­pra­šė at­sa­ky­ti, ką ga­lė­čiau pa­da­ry­ti dėl pa­si­ro­dy­mo sce­no­je. Pri­pa­ži­nau, kad, rei­ka­lui esant, ga­lė­čiau daug. Ta­da M.Ty­la pa­klau­sė, kaip su­rea­guo­čiau į pra­

Raimondos Vaičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

šy­mą nu­mes­ti tris ki­log­ra­mus. Žai­ biš­kai at­sa­kiau, kad pa­si­steng­čiau tai pa­da­ry­ti. Ga­vau nu­ro­dy­mą su­ siim­ti“, – juo­kė­si mer­gi­na.

Rai­mon­da vi­sa­da gy­ve­no svei­kai, spor­ta­vo, sten­gė­si tin­ka­mai mai­ tin­tis. O po in­ten­sy­vaus ruo­ši­mo­si ke­li ki­log­ra­mai iš­tir­po sa­vai­me.

Rai­mon­da ne­nei­gia, kad iš­vaiz­da – svar­bus da­ly­kas, ta­čiau jei žmo­ gus tuš­čias, ji tam­pa ant­raei­liu da­ ly­ku. „Taip, tai pliu­sas, ta­čiau vien gro­žis nė­ra sėk­mės ga­ran­tas. Tai, kad at­li­kė­jas tam­pa mėgs­ta­mas, yra vi­di­nio žmo­gaus pa­sau­lio pa­ sek­mė“, – tvir­ti­no ji.

Pak­laus­ta, ar jai ne­gre­sia tap­ti ko­mer­ci­nės mu­zi­kos at­li­kė­ja, mer­ gi­na vie­na­reikš­miš­kai at­sa­kė, jog nė­ra lin­ku­si į pi­gų ir be­ver­tį po­psą. „Per daug gy­ve­ni­me esu ma­čiu­ si pur­vo ir įdė­ju­si daug dar­bo, kad pra­dė­čiau dai­nuo­ti ko­jo­mis. Tam aš tu­riu bal­są ir il­gus me­tus la­vin­tą mu­zi­ki­nį sko­nį. Ta­čiau aukš­to ly­ gio po­pu­lia­rio­ji mu­zi­ka nė­ra blo­ga – ją mėgs­tu ir ver­ti­nu“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

16

šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

vakarė

Ka­lė­dų Se­ne­lių nuo­ty­kiai: nuo strip­ti­zo ik Di­džio­sios me­tų šven­tės pa­ts dar­by­me­tis ne tik Lie­tu­vos mu­zi­ kos žvaigž­dėms. Gau­sy­bės įstai­gų, pra­de­dant vai­kų dar­že­liais ir bai­giant so­li­džio­mis kom­pa­ni­jo­mis, ka­lė­di­niai ir nau­ja­me­čiai ren­gi­niai neį­si­vaiz­duo­ja­mi be tra­di­ci­nio Ka­lė­dų Se­ne­lio per­so­ na­žo. Šios ga­na eg­zo­tiš­kos veik­los at­sto­vai ti­ki­na, jog ki­tiems ku­ria­ma šven­tė rei­ka­lau­ja ne tik juo­do pra­kai­to upe­lių, bet ir ne­ šykš­ti ne­ti­kė­tu­mų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Per dvi sa­vai­tes – mer­se­de­sas

Bir­by­ni­nin­kas Si­gi­tas Spa­lins­kas va­do­vau­ja kai­mo ka­pe­lai „Send­ va­ris“, dir­ba uos­ta­mies­čio Jau­ni­ mo cent­re, gro­ja tau­ti­nia­me an­ samb­ly­je „Ra­lio“, o me­tų pa­bai­go­je ofi­cia­liai tam­pa dar ir Ka­lė­dų Se­ ne­liu.

Tad jo ar­ti­mie­ji jau se­niai su­ si­tai­kė su tuo, jog ka­lė­di­nį pe­rio­ dą šei­mos gal­va na­muo­se pa­tam­ pa itin re­tu sve­čiu. Be­maž 15 me­tų „se­ne­liau­jan­tis“ vy­ras pri­si­pa­ži­ no, jog kas­met nuo gruo­džio pra­ de­dan­tis kir­bė­ti ne­ri­mas, jau­du­lys tam­pa tar­si ar­tė­jan­čio svar­baus eg­ za­mi­no pra­na­šu. „Pa­me­nu, vie­nas žur­na­lis­tas ka­ dai­se su­skai­čia­vo vi­sus Klai­pė­dos dar­že­lius, pra­di­nes mo­kyk­li­nu­kų kla­ses ir pa­ra­šė, kad Ka­lė­dų Se­ne­ lis per Ka­lė­das ga­lė­tų už­dirb­ti net 100 tūkst. li­tų. Štai taip me­cha­ niš­kai pa­skai­čia­vo – per dvi sa­vai­ tes ga­li už­si­dirb­ti nau­ją mer­se­de­ są, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas. – Bet tas žmo­gus vi­siš­kai ne­tu­ri su­pra­ti­mo, koks tai dar­bas, jis nie­ka­da ne­bu­vo už­si­dė­jęs pe­ru­ko, barz­dos ir nie­ka­ da ne­šo­ki­nė­jo bent pu­sę va­lan­dos.

Tai la­bai sun­kus, ali­nan­tis dar­bas.

Atei­ni į dar­že­lį ry­tą ir išei­ni va­ka­ re, nes ten ta­vęs lau­kia ke­lios vai­ kų gru­pės. Ži­no­ma, ne­neig­siu, kad šis dar­bas ge­rai ap­mo­ka­mas – tai, ką įpras­tai už­dir­bi per mė­ne­sį, čia ga­li už­si­dirb­ti per sa­vai­tę.“ Iš­ban­dy­ti šį ama­tą Si­gi­tą paa­ki­ no re­ži­sie­rius An­ta­nas Mi­li­nis, su ku­riuo jie­du ka­dai­se įkū­rė vai­kų teat­rą „Auš­ra“. „Kai man tai dar bu­vo pa­ti pra­ džia, pir­mie­ji tre­ji ket­ve­ri me­tai, kar­tą An­ta­nas pa­sa­kė – taip pa­ var­gau, taip ne­be­no­riu. Et, gal­vo­ ju, mai­vo­si, juk to­kios ge­ros pa­ja­ mos! Ir štai pa­ts to­kią kri­zę pa­ju­tau per­nai, pa­sa­kiau sau – vis­kas, man nuo vi­so to aler­gi­ja, net ne­bea­ti­da­ rau la­ga­mi­no“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ ko­vas.

Už­sa­ky­mas – pa­va­sa­rį

Re­gis, kol kas kri­zę įveik­ti pa­vy­ko – jau šį sa­vait­ga­lį Si­gi­tas pra­de­da šie­me­tį dar­bų ma­ra­to­ną, o už­baigs jau laik­ro­džiams pa­skel­bus 2014ųjų pra­džią. „Net neat­si­me­nu, ka­da Nau­juo­ sius su­ti­kau na­mie. Gal ne tiek dėl to ap­mau­du pa­čiam, kiek šei­mai. Žmo­ną su Nau­jai­siais me­tais pa­ svei­ki­nu ir pa­bu­čiuo­ju tik iš ry­to“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Anot Si­gi­to, vie­no­dą at­sa­ko­my­ bę jis jau­čia tiek ves­da­mas ren­gi­nį suau­gu­sie­siems, tiek vai­kams. Pas­ ta­ruo­ju at­ve­ju ga­li pri­reik­ti kaip tik dau­giau iš­mo­nės, kant­ry­bės, psi­ cho­lo­gi­nio pa­si­ren­gi­mo.

Vy­ras pa­ti­ki­no, jog di­de­lės kon­ ku­ren­ci­jos šio­je sri­ty­je ne­jau­čiąs, o už­sa­ky­mo šven­ti­niam gruo­džio va­ka­rui yra te­kę su­lauk­ti net ge­ gu­žės pa­bai­go­je. „Kai ma­nęs pa­pra­šo ką nors pa­ re­ko­men­duo­ti, jei kar­tais pa­ts ne­ ga­liu dirb­ti, tu­riu ki­tų už­sa­ky­mų tuo me­tu, nie­ka­da nie­kam re­ko­ men­da­ci­jų, pro­tek­ci­jų ne­da­rau.

Nes jau tu­rė­jau ne­sma­gios pa­tir­ ties, kai vie­to­je ma­nęs žmo­gus į šven­tę nuė­jo kaip koks val­ka­ta – su iš­vers­tais kai­li­niais, megz­ta „gat­ vi­ne“ ke­pu­rai­te. O aš jam pa­ti­kė­jau to­kį dar­bą, to­kią mi­si­ją. Ne­nuos­ta­ bu, kad to­kio Ka­lė­dų Se­ne­lio iš­si­ gan­do ir suau­gu­sie­ji, ir vai­kai“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas, pa­ti­ki­nęs, jog šia­me dar­be svar­bu ne tik kū­ ry­biš­ku­mas, ar­tis­tiš­ku­mas, bet ir tai, kaip at­ro­dai.

Si­gi­tas Spa­lins­kas:

Tu­rė­jau ne­sma­gios pa­tir­ties, kai vie­to­ je ma­nęs žmo­gus į šven­tę nuė­jo kaip koks val­ka­ta. Ne­ nuos­ta­bu, kad to­kio Ka­lė­dų Se­ne­lio iš­si­ gan­do ir suau­gu­sie­ ji, ir vai­kai.

Pa­ne­lės nuo­gais pil­vais

Anot Si­gi­to, šio ama­to at­sto­vas vi­ sa­da tu­ri bū­ti pa­si­tem­pęs ir tvar­ kin­gas. Štai pieš tre­jus me­tus vy­ ras at­nau­ji­no sa­vo Ka­lė­dų Se­ne­lio kos­tiu­mą, po juo vi­sa­da dė­vi bal­ tus marš­ki­nius, po šiais – apa­ti­ nius marš­ki­nė­lius, ku­riuos kei­čia po kiek­vie­no pa­si­ro­dy­mo, taip pat pa­si­da­bi­na bal­to­mis pirš­ti­nė­mis.

Si­gi­tas ti­ki­no, jog suau­gu­sių­ jų va­ka­rė­liuo­se, kur, ne pa­slap­tis, pub­li­ka bū­na įkai­tu­si ne tik nuo links­my­bių, bet ir tau­rių­jų gė­ri­ mų, nei­gia­mų emo­ci­jų, ag­re­si­ jos ar konf­lik­tų pa­tir­ti jam nie­ka­ da ne­te­ko. „Kar­tą atė­jęs į vie­ną ka­vi­nę iš pra­džių iš­si­gan­dau, kai pa­ma­čiau, ko­kia pub­li­ka su­si­rin­ko: stam­būs vy­ru­kai grės­min­gais vei­dais, ap­ si­kars­tę auk­si­nė­mis gran­di­nė­mis, pa­ne­lės nuo­gais pil­vais ir nu­ga­ro­ mis. Gal­vo­ju, kaip čia rei­kės su­ktis, ką su jais da­ry­ti. Bet vis­kas praė­jo la­bai ge­rai, pa­si­ro­do, žmo­nės kaip žmo­nės“, – juo­kė­si eta­ti­nis Ka­lė­ dų Se­ne­lis.

Anot Si­gi­to, kar­tą yra su­lau­kęs ir pa­gei­da­vi­mo su­šok­ti strip­ti­zą. „Be abe­jo, vis­kas vy­ko ne vi­ sai rim­tai, su pa­kvai­lio­ji­mais, gu­ mos pa­tem­pi­mu, ži­no­te, kaip da­ro

mo­te­rys – tai aus­ka­rą iš­si­se­ga, tai pa­ka­bu­tį nu­sii­ma. Ir tos fi­na­li­nės ne­są­mo­nės ne­bu­vo – tik tiek, kad marš­ki­nius pra­si­se­gi, o ten, pa­si­ro­ do, ne le­das, o ap­žė­lu­si krū­ti­nė“, – kva­to­jo pa­šne­ko­vas.

Iš­gel­bė­jo vai­kų Ka­lė­das

Klai­pė­die­tis vers­li­nin­kas Ed­mun­ das Jan­kus Ka­lė­dų Se­ne­lio „kar­je­ rą“ bai­gė prieš dau­ge­lį me­tų, ta­čiau vy­ras juo­ka­vo iki šiol ne­pra­ra­dęs pro­fe­si­nių įgū­džių. „Prieš tre­jus me­tus su­lau­kiu ne­ ti­kė­to skam­bu­čio – kaž­kas, ma­tyt, iš­si­sau­go­jo ma­no te­le­fo­ną iš se­nų lai­kų, pa­skam­bi­no ir pa­pra­šė, kad su­reng­čiau šven­tę vai­kų dar­že­ly­je, nors jau la­bai se­niai tuo neuž­sii­mu.

Pa­si­ro­do, tuos žmo­nes žiau­riai pa­ ve­dė – bu­vo su­ta­rę su vie­nu Ka­lė­dų Se­ne­liu, o šis iš­va­ka­rė­se pa­skam­bi­ no ir pa­sa­kė, kad nea­teis. Tad taip ne­ti­kė­tai te­ko sku­biai pri­si­min­ ti sa­vo pro­gra­mą ir ati­dir­bau vi­ są die­ną – nuo ry­to iki va­ka­ro“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Ed­mun­das ne­nei­gė, jog anuo­met Mu­zi­ki­nio teat­ro cho­ro ar­tis­tui ka­ lė­di­nis pe­rio­das bū­da­vo pui­ki pro­ ga už­si­drib­ti pa­pil­do­mų ir ne­men­ kų pa­ja­mų. „Mu­zi­kan­tai, ak­to­riai tuo me­tu ga­lė­da­vo ant duo­nos už­si­tep­ti ne­ ma­žą sluoks­nį svies­to. Tuo me­tu juo­kau­da­vo­me, jog bū­tų ge­rai, kad Ka­lė­dos bū­tų ko­kius ke­tu­ris kar­tus per me­tus“, – pri­pa­ži­no pro­fe­sio­ na­lus mu­zi­kan­tas, tu­rin­tis ir vers­ lo va­dy­bos dip­lo­mą.

Maž­daug 10 me­tų „se­ne­lia­vi­ mo“ pa­tir­ties tu­rin­tis Ed­mun­das taip pat pri­pa­ži­no, jog šis gy­ve­ni­ mo pe­rio­das ža­di­na ne vien nos­tal­ gi­ją, bet pri­si­mi­ni­mus apie ne­leng­ vą dar­bą.

Rei­ka­la­vi­mai: ke­lio­li­ka me­tų į šven­ti­nį per­so­na­žą per­si­kū­ni­jan­tis S.Spa

gra­mą, bet ir vi­sa­da bū­ti tvar­kin­gas bei pa­si­tem­pęs.

Marš­ki­nius ga­lė­da­vo gręž­ti

„Pir­mie­ji ren­gi­niai pra­si­dė­da­vo jau gruo­džio pir­mo­je pu­sė­je. Ry­tą išei­ ni, į la­ga­mi­ną pri­si­dė­jęs krū­vą apa­ ti­nių rū­bų, nes po kiek­vie­no pa­si­ ro­dy­mo marš­ki­nė­lius ga­li gręž­ti.

Vai­kų dar­že­ly­je lau­kia 8–10 gru­ pių, dir­bi iki va­ka­ro, o po dar va­ žiuo­ji pas sau­gu­siuo­sius. Ir taip iki Nau­jų­jų me­tų“, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas.

Anot Ed­mun­do, ši veik­la ali­na ne tik fi­ziš­kai, bet ir emo­ciš­kai, tad ne kiek­vie­nas pa­jė­gus to­kį dar­bą dirb­ ti. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros va­do­vas pri­si­pa­ži­no, jog pa­sta­ rai­siais me­tais per­si­kū­ny­ti į Ka­lė­ dų Se­ne­lį tek­da­vo tik as­me­ni­nė­ se šven­tė­se, ta­čiau ir šios mi­si­jos klai­pė­die­tis šie­met jau ke­ti­na ne­ be­siim­ti. „Ži­no­ma, ka­dan­gi pa­ts tu­riu ne­ ma­žą pa­tir­tį, į ki­tus Ka­lė­dų Se­ne­ lius žiū­riu kaip kri­ti­kas. Yra ir to­ kių, už ku­riuos da­ro­si gė­da, kad ima to­kius pi­ni­gus, ne­su­ge­bė­da­

Pa­tir­tis: nuo­sa­vą vers­lą įkū­ru­siam E.Jan­kui ir sma­gias, ir su­dė­tin­gas „se­n

mi nė nor­ma­liai žo­džio pra­tar­ti, o jei ir pra­ta­ria, tai nu­si­šne­ka. Kar­tą te­ko ste­bė­ti jau­nus ak­to­riu­kus, ku­ rie ne­tu­rė­jo jo­kio su­pra­ti­mo, kaip dirb­ti su vai­kais. Atei­na to­kie, pra­ de­da riau­mo­ti ne sa­vu bal­su, pra­ virk­do vai­kus ir bai­gia­si šven­tė.

Rei­kia tu­rė­ti ne tik tam tik­rų ga­ bu­mų, bet ir bū­ti ge­ru psi­cho­lo­gu, ži­no­ti, kaip priei­ti tiek prie vai­ko, tiek prie suau­gu­sio­jo“, – po­ty­riais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas.

Su­ren­gė pan­to­mi­mos spek­tak­lį

Tai, jog il­gai­niui klai­pė­die­tis su­ bū­rė nuo­la­ti­nių klien­tų ra­tą, vie­ną

ver­tus, džiu­gi­no ir kas­met ga­ran­ tuo­da­vo sta­bi­lias pa­ja­mas. Ta­ čiau, anot pa­šne­ko­vo, kiek­vie­ną se­zo­ną rei­kė­da­vo at­nau­jin­ti pro­ gra­mą bei vis pa­siū­ly­ti pa­trauk­lių nau­jo­vių.

Anot Ed­mun­do, rim­tes­nių stre­ si­nių si­tua­ci­jų per vi­sus sa­vo „se­ ne­lia­vi­mo“ me­tus jam yra te­kę pa­tir­ti tik dėl stai­ga pra­puo­lu­sio bal­so. „Mu­z i­k i­n ia­m e teat­re vy­ko šven­ti­nis spek­tak­lis, o po jo fo­ jė lau­kė va­ka­ras su dviem Ka­lė­ dų Se­ne­liais – aš bu­vau ve­dė­ jas, ko­le­ga – mu­zi­kan­tas, tu­rė­jo

17

šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

ki din­gu­sio bal­so

Astrologinė prognozė gruodžio 14–20 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Nepaisant smulkių nesklan­ dumų, savaitgalį sugebėsi­ te rūpintis suplanuotais reikalais, šeima, namais. Regis, ims pildy­ tis kai kurios jūsų viltys. Tik ne­ mėginkite ko nors apgauti. Galite žaviai pakoreguoti įvaizdį. Kitą sa­ vaitę itin domins politika, sportas arba ekonominiai, verslo klausi­ mai. Nepraleiskite progos sudaryti verslo ar reklamos sutartį, paskirti pasimatymą dominančiam asme­ niui. Būkite atidūs kelyje. Nuo ke­ tvirtadienio dėl savo šeimos, arti­ mųjų galite kalnus nuversti.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Jeigu domitės politika, sce­ nine veikla, savaitgalį turė­ site ką veikti. Aktyviai reikštis gali būti ne tik įdomu, bet ir naudin­ ga ateičiai. Regis, rasite laiko ir gi­ minaičiams, draugams, pažįsta­ miems. Iš jų galite išgirsti vertingų patarimų. Kitą savaitę susivoksite, ką jums daryti, jei turite dilemų dėl meilės ar draugystės, kolegų dė­ mesio pertekliaus ar trūkumo. Vis dėlto ir psichologiškai, ir fiziškai būsite jautrūs, pažeidžiami, kibs infekcijos, žeis kritika. Gali apim­ ti meninis įkvėpimas.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį norėsis pramogų, būsite nusiteikę išlaidau­ ti, atsipalaiduoti. Tikėtinas meilės nuotykis, aistringas susižavėjimas arba kūrybinis pripažinimas, subliz­ gėjimas visuomeniniame renginyje, žaidime, konkurse. Kitą savaitę ge­ rai paplušėsite, jei imsitės reikalų, susijusių su finansais, paveldėjimu, psichologija. Regis, pavyks išspręsti aktualų klausimą. Prireiks ypatin­ go atsargumo, ypač vairuojant ir ką nors veikiant su technika. Periodo pabaiga palanki mokslo, žiniasklai­ dos ir teisiniams reikalams. ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį galite nema­ žai nuveikti savo ūkyje ar įsigyti vertingą prekę. No­ riai gilinsitės ir į asmenines problemas. Verčiau neregzki­ te slapto romano dėl naudos ar pramogos – pakenksite sau ir įskaudinsite kitą žmogų. Ki­ tą savaitę lengvai susitarsite dėl dalykinių naujovių, bedradar­ biavimo. Taps aiškesni aplin­ kinių motyvai, verčiantys juos prieštaringai elgtis. Neblogų rezultatų duos kūryba. Pagal­ vokite apie pasekmes, jei nori­ si veltis į abejotinus nuotykius, avantiūras, išlaidauti.

a­lins­kas įsi­ti­ki­nęs, jog Ka­lė­dų Se­ne­lis tu­ri pa­reng­ti ne tik pro­fe­sio­na­lią pro­ Si­gi­to Spa­lins­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

JAU­TIS (04 21–05 20)

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį jūsų valioje gera linkme pakreipti santykius šeimoje, išspręsti neaiškumus su mylimu žmogumi. Tačiau jei gal­ vosite vien apie savo patogumus ir norus, vargu ar būsite suprasti. Nuo pirmadienio teks grįžti prie nebaig­ tų darbų arba prisiimti atsakomy­ bę už kai kurias reformas. Galbūt pasiryšite tikrintis sveikatą, keis­ ti įvaizdį. Regis, seksis bendrauti su priešinga lytimi, verslo partne­ riais ir net konkurentais, oponen­ tais. Tik nesielkite kaip įkyrūs pa­ mokslautojai ar diktatoriai.

Savaitgalį jums seksis su turtu, prekyba, kūryba susi­ ję reikalai, tačiau nesiliausite bam­ bėti dėl trikdančių smulkmenų. Iš gerbėjo ar mylimo žmogaus gali­ te gauti dovanėlę. Arba patys kaž­ kuo apstulbinsite prie jūsų dėmesio neįpratusį žmogų. Nuo pirmadienio palanku tartis dėl darbo sąlygų, ap­ mokėjimo už paslaugas, įsidarbini­ mo, draudimo. Tikėtinas planinis pirkinys, skirtas šeimai arba vers­ lo įmonei. Gali nudžiuginti šeimos nario sėkmė. Tik neprišnekėkite, ko nereikia, ir būkite atidūs kelyje.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

­ne­lia­vi­mo“ aki­mir­kas šian­dien ža­di­na tik se­nos nuo­trau­kos.

Ed­mun­do Jan­kaus as­me­ni­nio ar­chy­vo, Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gro­ti akor­deo­nu. Po kon­cer­to – vis­kas kaip įpras­ta, jo­kių ne­ge­rų ženk­lų. Per­si­ren­gė­me, išė­jo­me prieš žmo­nes, rei­kia pa­si­svei­kin­ ti ir stai­ga pa­jau­čiu, kad ne­be­li­ko bal­so, lyg kas pa­kir­to, ne­ga­liu iš­ ta­ri nė žo­džio. Ta­da vos pa­šnabž­ dė­da­mas su­si­ta­riau su ko­le­ga, kad jis kal­bės ir gros, o aš vis­ką „ap­ vai­din­siu“. Ži­no­ma, keis­tai at­ro­ dė toks ne­by­lys Ka­lė­dų Se­ne­lis, per vi­są va­ka­rą ne­pra­ta­ręs nė žo­ džio. Bu­vau lyg koks pan­to­mi­mos ak­to­rius“, – nu­si­juo­kė pa­šne­ko­ vas, pri­si­mi­nęs anuo­met vi­siš­kai ne­links­mą si­tua­ci­ją.

Ed­mun­das Jan­kus:

Į ki­tus Ka­lė­dų Se­ ne­lius žiū­riu kaip kri­ti­kas. Yra ir to­ kių, už ku­riuos da­ ro­si gė­da, kad ima to­kius pi­ni­gus, ne­ su­ge­bė­da­mi nė nor­ ma­liai žo­džio pra­ tar­ti, o jei ir pra­ta­ ria, tai nu­si­šne­ka.

Savaitgalio dienomis kaupkite jėgas, stiprinkite sveikatą. Galbūt apsidžiaugsite dėl pažįstamo žmogaus draugiš­ ko poelgio, nuoširdaus noro pa­ dėti, patarti. Galite įsigyti nori­ mą daiktą, susitaikyti su artimu žmogumi. Kitą savaitę tikėtinas rimtas dalykinis ar asmeninis po­ kalbis, apsisprendimas. Regis, si­ tuacija paaiškės. Tik neignoruo­ kite juridinės reikalo pusės. Augs noras rūpintis dovanomis, šventi­ ne atributika. Įmanomas neblogas darbo ar verslo pasiūlymas, ža­ dantis stabilumą.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Šeštadienis tinkamas ko­ lektyviniams renginiams, pažintims. Sugebėsite daryti ge­ rą įspūdį pašnekovams, publikai.

Sekmadienį norėsis vienumos. At­ kreipkite dėmesį į užuominas, gan­ dus. Kitą savaitę galima slapta in­ formacija, kuria verta pasinaudoti.

Regis, pasitaikys nervingų situaci­ jų, ypač viešumoje ir darbe. Tam ti­ kra prasme galite pasijusti vieniši ir nesuprasti. Saugokitės vagių, suk­ čių. Didėja ir traumų grėsmė. Nuo ketvirtadienio seksis puikiai.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį pakeisti aplinką būtų geriau, nei pratūno­ ti visą laiką prie interneto. Verta nueiti į kultūros ar politinį, vi­ suomeninį renginį. Geras metas ryšiams megzti. Deja, sekmadie­ nį galite susidurti su veidmainiš­ kumu, klasta. Kitą savaitę pajusite būtinybę kažką keisti savo aplin­ koje, darbe, versle. Naujai suda­ rytas sandoris žada papildomų pajamų. Vis dėlto tarp naudin­ gų kontaktų pasitaikys įtartinų, tad būkite apdairus. Pasistenkite disciplinuotai dirbti, nesipykti su viršininku, kolegomis.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Šį savaitgalį venkite reikš­ ti pretenzijas antrajai pu­ sei, šalia esantiesiems. Jeigu slėgs namų aplinka, ryžkitės prasiblaš­ kyti ir pasižmonėti. Vykite į sve­ čius arba nueikite į kokį renginį. Jei tokių planų neturite, atitrūkti nuo kasdienybės gali padėti internetas, gera knyga. Kitą savaitę seksis mo­ kytis, reformuoti. Galimi susitiki­ mai su užsieniečiais, intelektualais.

Vis dėlto rizikinga pervertinti jėgas ir galimybes, nes jums teks atsakyti už savo veiksmus ir pažadus.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį sieksite dvasinio ir fizinio intymumo. Nea­ bejingi jūsų žavesiui bus priešin­ gos lyties atstovai, atsiras intri­ guojamų pagundų. Tačiau kažkas gali mėginti jumis pasinaudoti ar­ ba patys būsite linkę elgtis neetiš­ kai, kad gautumėte, ko užsigeidę.

Nuo pirmadienio pravartu gilinti užsienio kalbų žinias. Artimiausiu metu jų prireiks labiau nei anks­ čiau. Jums norėsis greitai ir daug nuveikti, skubėsite, blaškysitės. Tai gali pakišti koją, įvelti į konfliktines situacijas, avarijas, intrigas. Perio­ do pabaiga palanki įsidarbinti. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį daug bendrausite su artimaisiais, kaimynais.

Tai suartins su jais, leis kai ką nuo­ širdžiai išsiaiškinti. Jeigu ruošia­ tės egzaminui, pristatymui, kalbai, rašote tekstus, produktyviai pa­ dirbėsite. Kitą savaitę kursite pla­ nus, susijusius su šeima ar nauja gyvenamąja vieta. Jei tarsitės dėl kredito, nuomos salygų, jums tu­ rėtų pavykti susiderėti. Regis, la­ bai nerimausite dėl artimų žmo­ nių bėdų. Į periodo pabaigą seksis Sidonija vis geriau.

18

šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013

Pro­jek­te „Sti­lius“ – grį­ži­mas į jau­nys­tę Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ kar­tu su ma­dos ir vers­lo cent­ru „Her­kaus ga­le­ri­ja“ tę­sia vi­ sus me­tus truk­sian­tį klai­pė­die­čių gra­ži­ ni­mo pro­jek­tą „Sti­lius“. Ant­rą­ja lai­min­gą­ja ta­pu­si Li­na Pet­ri­kai­tie­nė po įvy­ku­sių per­ mai­nų ne­te­ko amo. „Grį­žau į jau­nys­tę“, – džiu­gių emo­ci­jų ne­slė­pė mo­te­ris.

Su­jau­di­no laiš­kas

Per mė­ne­sį su­lau­kę dau­gy­bės laiš­ kų pro­jek­to ini­cia­to­riai li­ko ma­lo­ niai nu­ste­bin­ti klai­pė­die­čių mo­te­ rų no­ro ir ryž­to keis­tis. Ma­dos ir vers­lo cent­ro „Her­kaus ga­le­ri­ja“ di­rek­to­rė Ais­tė Va­liū­tė pri­pa­ži­no, kad nors ir ne­bu­vo leng­va iš­rink­ ti nu­ga­lė­to­ją, ta­čiau vi­sus su­jau­ di­no klai­pė­die­tės L.Pet­ri­kai­tie­nės laiš­kas. „Nie­ko ne­lau­kę nu­spren­dė­ me, kad iš nau­jo pa­jus­ti pa­si­ti­kė­ ji­mą sa­vi­mi tu­ri­me pa­dė­ti bū­tent jai. Mo­te­riai iš­vaiz­da pa­keis­ta už daugiau nei 1,2 tūkst. li­tų“, – sa­kė A.Va­liū­tė, pri­min­da­ma, kad da­bar ma­dos ir vers­lo cent­re klai­pė­die­ čiams tai­ko­mos ypač di­de­lės žie­ mos se­zo­no nuo­lai­dos. Į sti­liaus, gro­žio ir po­ky­čių die­ ną pa­kvies­ta L.Pet­ri­kai­tie­nė pa­ sa­ko­jo, kad apie pro­jek­tą su­ži­no­jo var­ty­da­ma dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pus­la­pius. „Kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį jau 15 me­tų per­ku laik­raš­tį. Pa­ma­čiu­si, jog ga­ liu iš­mė­gin­ti lai­mę, nu­spren­džiau pa­ban­dy­ti. Gy­ve­ni­mas ma­nęs ne­ le­pi­no. Te­ko pa­lai­do­ti du vy­rus – sa­vo vai­kų tė­vus, o ke­tu­rias at­ža­ las au­gin­ti vie­nai. Dir­bu auk­lė­to­ja vai­kų dar­že­ly­je, ren­giu se­mi­na­rus iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų pe­ da­go­gams įvai­riuo­se ša­lies mies­ tuo­se, to­dėl tu­riu at­ro­dy­ti ge­rai, o tai kai­nuo­ja ne­ma­žai pa­stan­gų“, – šyp­so­jo­si 46 me­tų mo­te­ris.

Jos įsi­ti­ki­ni­mu, toks pro­jek­tas – ga­li­my­bė pa­spruk­ti nuo ru­ti­nos ir nuo­ty­kis, ku­rį ga­li­ma pri­si­min­ti vi­są gy­ve­ni­mą. Op­ti­miz­mu, ener­ gi­ja ir ge­ra nuo­tai­ka spin­du­liuo­jan­ ti mo­te­ris vi­siš­kai at­si­da­vė į sti­lis­tų ran­kas ir lei­do at­lik­ti net dras­tiš­ kiau­sius po­ky­čius.

Pa­ryš­ki­no bruo­žus

Gro­žio ir so­lia­riu­mų stu­di­jos „Etu­ de“ meist­rė Eve­li­na L.Pet­ri­kai­ tie­nei pri­tai­kė trum­po kir­pi­mo mo­de­lį. „No­rė­jau pa­brėž­ti iš­raiš­ kin­gus vei­do bruo­žus bei aki­vaiz­ džiai ma­to­mą cha­riz­mą. Kir­pi­mas – šiuo­lai­kiš­kas, jau­nat­viš­kas, ta­ čiau sy­kiu ir toks, kad su­si­tvar­ky­ti na­muo­se ne­bus su­dė­tin­ga“, – pa­ sa­ko­jo Eve­li­na.

Gra­ž iau­s ių L.Pet­r i­kai­t ie­n ės bruo­žų iš­ryš­ki­ni­mu pa­si­rū­pi­nu­si vi­za­žis­tė Auš­ra pa­sa­ko­jo, kad pa­ rin­ko kla­si­ki­nį va­ka­ri­nį ma­kia­žą. „Spal­vas pri­de­ri­nau prie bend­ro klien­tės ap­ran­gos sti­liaus. Rei­kė­ tų at­kreip­ti dė­me­sį, jog vo­kų še­šė­ liai yra slap­ta, ta­čiau la­bai efek­ty­ vi gro­žio puo­se­lė­ji­mo prie­mo­nė.

Juos de­ri­nau prie mo­ters spal­vi­ nio ti­po. Ma­kia­žas yra me­nas, ku­ rį pri­va­lu pri­tai­ky­ti prie kiek­vie­no žmo­gaus vei­do bruo­žų. Ge­riau da­ ry­ti tai, kas tin­ka, ir ne vi­sa­da vai­ ky­tis ma­dų“, – kal­bė­jo Auš­ra. Pa­ do­va­no­to ma­kia­žo ir šu­kuo­se­nos kai­na sie­kė 160 li­tų.

Jau­nat­viš­kas sti­lius

Sū­nus no­ri ma­ty­ti jau­ną

Ta­čiau, anot jos, pa­ts ne­ti­kė­čiau­ sias pa­reiš­ki­mas bu­vo jos jau­ niau­sio­jo sū­naus To­mo, ku­riam 9 me­tai. „Mes var­tė­me šei­mos al­bu­ mą ir jis la­bai nuo­šir­džiai pa­reiš­ kė: „Ma­ma, kaip gai­la, kad aš nie­ ka­da ne­ma­čiau ta­vęs jau­nos“. Tai pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ku­ri pri­ ver­tė kreip­tis pa­gal­bos. Aš su­ pran­tu, kad sa­vo am­žiu­mi esu ant nau­jo virs­mo ri­bos, ku­ris va­di­na­si „bran­di mo­te­ris“, bet man dar 10 me­tų rei­kės vaikš­čio­ti į sū­naus To­ mo kla­sės tė­vų su­si­rin­ki­mus. Gal per jaut­riai rea­guo­ju, ta­čiau man tai la­bai svar­bu“, – at­vi­ra bu­vo L.Pet­ri­kai­tie­nė.

Dra­bu­žių par­duo­tu­vės „Šip Šop“, pre­kiau­jan­čios tik lie­tu­vių di­zai­ ne­rių su­kur­ta pro­duk­ci­ja, sa­vi­nin­ kė Gent­vi­lė Šle­žai­tė pri­si­mi­nė, jog su­ži­no­ju­si, kad pro­jek­to da­ly­vė bus mo­ky­to­ja, nu­spren­dė mo­te­rį ap­ reng­ti sti­lin­ga, jau­nat­viš­ka ir žais­ min­ga su­kne­le. Par­duo­tu­vė­je ga­li­ ma ras­ti to­kių ma­dos kū­rė­jų kaip Ag­nės Kuz­mic­kai­tės, Kris­ti­nos Kruo­pe­ny­tės, Kęs­to Rim­džiaus, Ag­nės Ja­ge­la­vi­čiū­tės, Ro­ber­to Ka­ lin­ki­no, „Hap­peak“ ir ki­tų pre­ki­nių ženk­lų dra­bu­žius. „Iš­rin­kau tam­siai mė­ly­nos spal­ vos, lais­vo kir­pi­mo po „Le Mu­se“ sla­py­var­džiu ku­rian­čios di­zai­ne­rės Li­nos Pliu­rai­tės su­kne­lę, ku­ri pa­ dė­jo su­kur­ti žais­min­gą ir neį­pa­rei­

Prieš: po­ky­čiams pa­si­ry­žu­si L.Pet­ri­kai­tie­nė no­

rė­jo vėl pa­si­jaus­ti jau­na.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

go­jan­tį sti­lių. Be to, ap­si­spren­di­mą dar la­biau su­stip­ri­no ekst­ra­va­gan­ tiš­ka ir drą­si šu­kuo­se­na, ku­rią pa­ ma­čiau“, – sa­kė G.Šle­žai­tė. Pa­do­ va­no­tos su­kne­lės kai­na – 340 li­tų.

Ita­liš­kos ava­ly­nės „Ba­tų ga­le­ri­ja“ sa­vi­nin­kas Gin­tau­tas Mac­ke­vi­čius sa­kė, kad prie su­kne­lės no­rė­jo pri­ de­rin­ti ba­tus, ku­rie tap­tų sti­lin­gu ak­cen­tu ir at­švies­tų vi­są an­samb­lį. „Iš­rin­ko­me juo­dus la­kuo­tos odos au­li­nu­kus. Mū­sų par­duo­tu­vė­je ava­ ly­nė už­sa­ko­ma tik du kar­tus per me­tus vyks­tan­čio­se pa­ro­do­se Ita­ li­jo­je. Dir­ba­me tie­sio­giai su ga­min­ to­jais ir į Lie­tu­vą at­ve­ža­me tuos mo­de­lius, ku­rie yra skir­ti tų me­tų ma­dos ten­den­ci­joms Eu­ro­po­je. Vi­si ba­tai mū­sų par­duo­tu­vė­je yra pa­siū­ ti iš aukš­tos ko­ky­bės odos“, – sa­kė G.Mac­ke­vi­čius. Ba­tai, pa­do­va­no­ti klai­pė­die­tei, kai­nuo­ja 299 li­tus.

Po: sti­lis­tai klai­pė­die­tei su­kū­rė žais­min­gą ir jau­nat­viš­ką

sti­lių, ku­rį itin pa­brė­žė šiuo­lai­kiš­kas ir drą­sus kir­pi­mas.

Vers­tos odos šo­ko­la­do spal­vos ran­ki­nę, ku­rią ga­li­ma ne­šio­ti ke­ liais bū­dais, prie L.Pet­ri­kai­tie­nės an­samb­lio pri­tai­kė par­duo­tu­vės „Ter­de­co“ at­sto­vai. Sa­lo­ne ga­li­ma įsi­gy­ti aukš­čiau­sios ko­ky­bės odi­nių ran­ki­nių, ku­rios at­spin­di pa­sku­ti­ nes ma­dos ten­den­ci­jas. Pa­do­va­no­ ta ran­ki­nė kai­na­vo 169 li­tus.

No­rė­da­mas pa­ska­tin­ti ne­pa­mirš­ti pa­si­rū­pin­ti ir fi­zi­ne svei­ka­ta, „Her­ kaus“ spor­to klu­bas „Sti­liaus“ pro­ jek­to da­ly­vę pra­džiu­gi­no 129 li­tų ver­tės vie­no mė­ne­sio abo­ne­men­tu pa­si­rink­toms tre­ni­ruo­tėms.

Eko­lo­giš­kų pro­duk­tų par­duo­tu­ vė „Gam­tos ke­rai“ L.Pet­ri­kai­tie­ nei įtei­kė „Bjobj“ fir­mos kve­pian­ čios li­ni­jos kos­me­ti­kos rin­ki­nį, ku­rį su­da­ro to pa­ties kva­po tua­le­ ti­nis van­duo, kū­no kre­mas ir du­šo ge­lis „Se­mi di li­no“. Įteik­to rin­ki­ nio ver­tė – 122,5 li­to.

Do­va­nų lie­tus

Pa­mirš­ti ne­li­ko ir L.Pet­ri­kai­tie­ nės po­ky­čius vai­ni­ka­vę ak­se­sua­ rai. Įs­pū­din­gus ran­kų dar­bo aus­ ka­rus pa­do­va­no­jo par­duo­tu­vė „Gla­mour“, pre­kiau­jan­ti ori­gi­na­ liais vie­ne­ti­niais ran­kų dar­bo pa­ puo­ša­lais bei ga­lin­ti ak­se­sua­rus pa­ga­min­ti pa­gal klien­to pa­gei­da­ vi­mus. Mo­te­riai ati­te­ku­sių aus­ka­ rų ver­tė – 120 li­tų.

Pra­no­ko lū­kes­čius

Po įvy­ku­sių po­ky­čių L.Pet­ri­kai­ tie­nė sun­kiai val­dė emo­ci­jas. „Pa­ na­šiai ap­si­kir­pu­si bu­vau prieš 18 me­tų. Tik ta­da la­bai bi­jo­jau grįž­ ti na­mo ir pa­si­ro­dy­ti ma­mai. Prieš at­vyk­da­ma į ma­dos ir vers­lo cent­ rą „Her­kaus ga­le­ri­ja“ jau­di­nau­ si lyg prieš eg­za­mi­ną. Ta­čiau po­ ky­čiai pra­no­ko lū­kes­čius. Vi­siš­kai

pa­klu­sau spe­cia­lis­tams, ku­rie ži­no, ką da­ro. Nusp­ren­džiau nie­kam ne­ si­prie­šin­ti ir leis­ti dar­buo­tis pro­fe­ sio­na­lams. Juk jie ma­to ge­riau“, – tei­gė mo­te­ris.

Anot jos, po­ky­čiai ir tu­ri bū­ti ryš­kūs, kad nie­kam ne­lik­tų abe­jo­ nių, jog da­ly­vau­ji pro­jek­te. Mo­te­ris pa­ti­ki­no, jog nuo­sta­biai pra­lei­do die­ną ir at­si­pa­lai­da­vo tarp ma­lo­ nių, jau­nų bei sa­vo dar­bą pui­kiai iš­ma­nan­čių žmo­nių.

Da­bar dien­raš­čio skai­ty­to­jos kvie­ čia­mos pro­jek­te pa­ska­tin­ti da­ly­vau­ ti ir sa­vo duk­re­les. Ki­tą mė­ne­sį pa­ si­kei­ti­mams bus iš­rink­ta mer­gai­tė, ku­riai sti­liaus po­ky­čiai bus įvyk­dy­ti už maždaug 1,2 tūkst. li­tų bei pa­do­ va­no­ta Swa­rows­ki kris­ta­lais puoš­ta ka­rū­na. Vi­sos jau­no­sios klai­pė­die­tės, trokš­tan­čios po­ky­čių, sa­vo an­ke­tas ga­li siųs­ti ad­re­su stilius@kl.lt.

Ma­dos ir vers­lo cent­ras „Her­kaus ga­le­ri­ja“ Her­kaus Man­to g. 22, Klai­pė­da Tel. +370 679 77 833 El. pa­štas info@herkausgalerija.lt www.her­kaus­ga­le­ri­ja.lt

šeštadienis, gruodžio 14, 2013

„Mano Kalėdos“ „Vaikų alėja“ kviečia įamžinti jūsų sukurtas kalėdines kompozicijas, žaisliukus ar įdomiai papuoštą kalėdinę eglutę. Nuotraukų laukiame iki gruodžio 30 dienos e. paštu konkursas@kl.lt. Įdomiausių darbų autorių laukia šaunūs prizai.

Pageidavimus ir atsiliepimus rašykite mums e. paštu konkursas@kl.lt arba siųskite laiškus „Klaipėdos“ redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.

19

Orai

Šiandien daugelyje rajonų bus kritulių, išsilaikys plikledis. Vietomis prognozuojama lijundra. Temperatūra bus artima nuliui. Sekmadienį daug kur pasnigs ar palis, galima šlapdriba.

Vietomis išliks lijundros ir plikledžio pavojus. Naktį atšals iki 0–5 laipsnių.

Dieną bus apie 1–4 laipsnius šilumos.

Nuo pirmadienio šiek tiek atšils, galimi trumpi lietūs.

Šiandien, gruodžio 14 d.

+1

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

0

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

–1

Utena

0

8.58 16.02 7.04

348-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 17 dienų.

Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

0

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +4 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +11 Kairas +14 Keiptaunas +23 Kopenhaga +6

kokteilis Eg­zo­ti­kos mė­gė­jams Kai Lie­tu­vo­je jau­na­ve­džiams pa­ga­liau ir­g i lei­do pa­si­r ink­t i vie­tą, kur „su­si­r iš­ ti am­ž i­nais san­tuo­kos sai­tais“, at­si­vė­rė pla­čios ga­li­my­bės ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ją su­reng­ti ant Kiau­lės Nu­ga­ros Kur­šių ma­ rio­se, Lie­tu­vos ban­ko pi­ni­gų sau­gyk­lo­je, 3-io­jo­je Klai­pė­dos van­den­vie­tė­je ar net aukš­čiau­sio uos­to kra­no ka­bi­no­je. Ta­ čiau mū­sų jau­nuo­liai ne­tu­ri fan­ta­zi­jos.

Ge­riau­siu at­ve­ju ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ce­re­mon­meis­te­rę jie su­ge­ba nu­temp­ ti į pa­plū­di­mį. Ta­čiau juk yra tiek ža­vių vie­tų Klai­pė­do­je su­reng­ti tuok­tu­ves – ir del­fi­na­riu­me, akom­pa­nuo­jant ga­lan­tiš­ kiems jū­rų džen­tel­me­nams, ir iš­bu­din­ tos ru­do­sios meš­kos Ma­šos nar­ve „Mi­ ni zoo“, ir net Mu­zi­ki­nio teat­ro or­kest­ro duo­bė­je. Štai ką su­tuok­ti­niai at­si­min­tų vi­są gy­ve­ni­mą. Bet mū­sų žmo­nės pa­ pras­ti, jie no­ri grei­tai, pi­giai ir be pro­ble­ mų. Vi­sa tai ge­rai, bet vi­siš­kai neį­do­mu.

Kaunas Londonas +11 Madridas +12 Maskva –5 Minskas –3 Niujorkas +1 Oslas +1 Paryžius +8 Pekinas +4

Praha +5 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +22 Talinas –2 Tel Avivas +11 Tokijas +8 Varšuva +3

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+2

+2

+2

4

+3

+3

+2

+4

5

rytoj

pirmadienį

+3

Marijampolė

Vilnius

–2

Alytus

Vardai Alfredas, Fortūnatas, Fredas, Kintvilė, Tarvainas.

gruodžiO 14-ąją

Rytas

+3

–1

–1

+3

+4

6

1503 m. gi­mė pran­cū­z ų ast­ro­lo­gas ir pra­na­šas Mi­ che­lis de Nost­re-Da­mas.

1788 m. su­lau­kęs 74 me­ tų am­ž iaus mi­rė vo­k ie­ čių kom­po­z i­to­r ius Car­ las Phil­l i­pas Ema­nue­l is Ba­chas.

1911 m. po­lia­ri­nio ra­to ty­ ri­nė­to­jas nor­ve­gas Roal­ das Amund­se­nas pir­ma­ sis pa­sie­kė Pie­tų aši­ga­lį.

1918 m. pir­mą kar­tą Di­ džio­jo­je Bri­ta­n i­jo­je rin­ ki­muo­se da­ly­va­vo mo­ te­rys.

1973 m. gi­mė krep­ši­ nin­kas, da­bar­ti­nis Kau­ no „Žal­g i­r io“ vy­r iau­ sia­sis tre­ne­r is Sau­l ius Štom­ber­gas.

2010 m. par­la­men­ta­rai priė­mė nu­t a­r i­m ą, ku­ riuo 2012-uo­sius pa­skel­ bė gar­saus lie­tu­vių poe­ to Jo­no Ma­čiu­lio-Mai­ro­ nio me­tais.

2004 m. Pran­c ū­z i­j os pre­z i­den­tas Jac­que­sas Chi­ra­cas ša­lies pie­tuo­se iš­kil­min­gai ati­da­rė aukš­ čiau­sią pa­s au­ly­je til­t ą – įspū­d in­gą in­ž i­ne­r i­jos kū­r i­n į, ku­r iuo va­ž iuo­ da­mi vai­ruo­to­jai pa­ky­la į 270 m aukš­tį virš Tar­no upės slė­nio.

Pa­ge­ri­no ša­lies re­kor­dą

Sap­ni­nin­kas Pa­sie­ki­mas: V.Aš­mens­kui pri­klau­so net ke­li Lie­tu­vos re­kor­dai.

Pers­pė­jo: skel­bi­mas eg­lu­čių pre­

ky­vie­tė­je: „Pir­kė­jau, ži­nok, jei ta­ vo na­muo­se dirb­ti­na eg­lu­tė, tai pas ta­ve ateis ne­tik­ras se­ne­lis ir at­neš ne­tik­ras do­va­nas“.

Už­ra­šas vit­ri­no­je Mie­los mo­te­r ys, gi­l iai ne­dū­sau­k i­te, lan­gai ra­so­ja. Kai­l i­n ių par­duo­t u­vės ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Kir­pyk­lo­je – Pa­kra­tyki­te gal­vą, žirk­les pa­me­čiau. Čes­kos sek­re­to­rė (397 725, žmo­gus skam­ba iš­di­džiai, bet daž­nai at­ro­do ap­gai­lė­ti­nai)

Į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gos In­te­lek­ to sky­rių įra­šy­tas pa­ge­rin­tas re­kor­ das – vy­riau­sias kny­gos au­to­rius.

Nau­juo­ju re­kor­di­nin­ku ta­po vil­nie­ tis Vik­to­ras Aš­mens­kas. Vy­riau­sias kny­gos au­to­rius, 99 me­tų 10 mė­ne­ sių 14 die­nų am­žiaus pa­ra­šęs kny­ gą „Ma­no, šim­ta­me­čio, gy­ve­ni­mo pro­švais­tės, 1912–2012 m.“, ap­ra­šo pri­si­mi­ni­mus nuo pat vai­kys­tės.

La­kū­nas, in­ži­nie­rius, konst­ruk­ to­rius, žy­mus po­grin­džio ko­vo­to­ jas prieš so­vie­tų oku­pa­ci­nę val­džią V.Aš­mens­kas daug pus­la­pių kny­go­ je sky­rė Lie­tu­vos avia­ci­jos is­to­ri­jai.

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Rank­raš­tį jis lei­dyk­lai įtei­kė per­ nai sau­sio 2 d. Lei­dyk­la V.Aš­mens­ ko 176 pus­la­pių kny­gą iš­lei­do 500 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu. Ji iliust­ruo­ta re­to­mis nuo­trau­ko­mis iš vals­ty­bi­ nių ir as­me­ni­nių ar­chy­vų.

V.Aš­mens­kas jau bu­vo įra­šy­tas į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą kaip vy­ riau­sias pa­ra­šiu­ti­nin­kas. Jis bū­ da­mas 85 me­tų 3 mė­ne­sių 18 die­ nų am­žiaus sa­va­ran­kiš­kai šo­ko su pa­ra­šiu­tu avia­ci­jos šven­tė­je.

Taip pat jis yra pir­mo­jo Lie­tu­vo­ je pa­ra­šiu­ti­nin­kų gru­pi­nio šuo­lio da­ly­vis. „Klai­pė­dos“ inf.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad miš­ke gy­ve­na­te,

kia kaž­ko­kias per­mai­nas. Jei sap­nuo­ja­te de­gan­tį miš­ką, teks ge­dė­ti. Sap­ne re­gė­ti tan­kų, tam­sų miš­ką – pa­si­se­k i­mas, gra­ž ų, ža­l ią – lai­m in­ga pa­žin­tis, sėk­mė. Jei sap­ne gė­ri­tės miš­ko ža­lu­ma, reiš­ kia, kad ne­tru­kus jū­sų lau­kia sėk­mė ir šlo­vė. Jei­gu sap­ne kla­jo­ja­te po tan­kų miš­ ką, va­d i­na­si, jū­sų lau­k ia ne­sėk­mė dar­be, mo­k yk­lo­je ar šei­my­n i­n iai ki­ vir­čai. Sap­ne gir­dė­ti miš­ko šna­re­sį – įspė­ji­ mas apie ar­tė­jan­tį pa­vo­jų. Jei sap­nuo­ja­te, kad dai­nuo­ja­te miš­ke, lau­k ia džiaugs­m in­gas me­ tas. Sap­ne miš­ką ma­ty­ti to­li – liū­de­sys.

Sap­ne kirs­ti miš­ke me­džius – pra­si­

Sap­ne re­gė­ti miš­ką daž­niau­siai reiš­

– pel­nas, fi­nan­si­nė sėk­mė.

gy­ven­si­te. Sap­ne ma­ty­ti miš­ke nu­kri­tu­sius me­ džių la­pus reiš­kia, kad jū­sų lau­kia per­ mai­nos, su­žlu­gę pla­nai. Jei sap­nuo­ja­te po ko­jo­mis šla­man­ čius la­pus, tai įspė­ji­mas apie ne­tek­t į, kaž­ko­kį pra­ra­di­mą. Jei sap­ne re­gi­te nu­džiū­vu­sius me­ džius – nu­si­vy­li­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad miš­ke su­ša­lo­te ir jau­čia­te al­kį, va­di­na­si, lau­kia ne­ma­lo­ ni ke­lio­nė. Jei sap­nuo­ja­te, jog esa­te gi­rio­je, va­di­ na­si, jų lau­kia pel­nas. Sap­nuo­ti gi­rią yra ir lai­min­gos pa­ slap­tin­gos mei­lės ženk­las. Sap­ne po gi­rią vaikš­čio­ti – lau­kia sun­kus, bet nau­din­gas dar­bas.