gruodžio 14, 2013
Nr. 289 (19 891)
Kuri įžiebta pajūrio Kalėdų eglutė yra įspūdingiausia? Miestas 6p.
www.kl.lt
Ar ilgai išgyvens plačioji ir margoji Vokietijos koalicija? Pasaulis 10p.
Kaina 1,60 Lt
Dvigubi santuokos saitai
„Galvojau, kad nualpsiu.“ Staiga iš vietų pakilusi publika televizijos laidos „Lietuvos balsas“ dalyvei Raimondai Vaičiūtei buvo daugiau nei staigmena.
14p.
Kalėdos – be stintų Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
Stintos Klaipėdos priekrantėje kol kas kimba vangiai. Pajūrio žvejai sunerimę, nes, palyginti su praė jusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šviežiais agurkais kvepiančių žu vų pagaunama žymiai mažiau.
Realybė: duodami ištikimybės įžadus jaunavedžiai neretai net neslepia, kad juos netruks sulaužyti.
Kiekviename uoste – vis kita šeima. Sklando legendos, kad būtent tokia jūrininkų ar lakūnų gyvenimo kasdienybė. Mokslininkai neslepia: tik labai nedidelė dalis žmonių visą gyvenimą lieka ištikimi vienam partneriui. Esą tai – užko duota mūsų genuose.
„Shutterstock“ nuotr.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Sugriovė gyvenimą
Klaipėdietė Valerija (vardas pakeis tas) papasakojo šokiruojančią savo gyvenimo istoriją. Mo teriai jau 70 metų.
4
Nors pirmosios stintos jau pasiro dė, anot žvejų, pernai jau gruodžio pradžioje buvo galima džiaug tis gana gausiu pirmuoju laimi kiu. „Pernai tokiu laiku stintas jau traukėme visu pajėgumu, o dabar padėtis žymiai liūdnesnė“, – tvir tino žvejai. Klaipėdos pakrantėse žvejojan tis Mindaugas teigė, kad šiuo me tu net sunku prognozuoti, kaip pasikeis situacija. „Dabar yra ka tastrofiška padėtis, tik vieną kar tą galėjome išplaukti normaliai pažvejoti, nes niekaip neįsivyrau ja ramūs orai“, – skundė si pašnekovas.
3
2
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
miestas
Jaunosioms žvaigždutėms – padėkos Uostamiestyje pagerbti gabiausi moksleiviai. Klaipėdos savivaldybėje vykusioje iškilmin goje ceremonijoje jaunosiomis žvaigždutė mis tituluojamiems mokiniams už jų pasie kimus įteikti padėkos raštai.
Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
Vakar popietę savivaldybėje skam bėjo iškilmingos melodijos, o sie nos drebėjo nuo pašėlusių perku sijos ritmų. „Klaipėdos miesto savivaldybė gavo pranešimų, kad šiuo metu virš mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų padaugėjo žvaigždžių ir kitų dan gaus kūnų“, – šmaikščiai pristaty ta susirinkimo tema. Jaunąsias uostamiesčio žvaigž des sveikino Klaipėdos meras Vy tautas Grubliauskas. „Kiekvienas esate gerosios žvaigždės ambasa dorius. Linkiu jums būti ne tik to kiomis žvaigždėmis, kurios švie čia, bet ir tokiomis, kurios šildo“, – kalbėjo uostamiesčio vadovas. Į šventę susirinkusius mokslei
vius savivaldybės atstovai skatino nebijoti svajoti bei siekiant užsi brėžtų tikslų neprarasti vilties.
Gabrielė Jurevičiūtė:
Visų moksleivių var du galiu patikinti, jog didžiulė garbė savo darbais ir kūri niais puošti bei gar sinti mūsų miestą.
„Neužmikite ant laurų ir garsin kite Klaipėdos bei Lietuvos vardą“, – kiekvienam moksleiviui spausda mas ranką linkėjo V.Grubliauskas.
Šventė: tradiciškai besibaigiant metams uostamiesčio savivaldybėje buvo pagerbti gabiausi ir talentingiau
si Klaipėdos moksleiviai.
Ceremonijoje buvo apdovano ti moksleiviai, aukščiausių rezul tatų pasiekę mokslo, sporto ir me no srityse. Aukštais draugų pasiekimais įvairiuose tarptautiniuose, na cionaliniuose konkursuose bei olimpiadose pasidžiaugė ir moks leivė Gabrielė Jurevičiūtė. Visų moksleivių vardu ji dėkojo Klai pėdos savivaldybės atstovams, skatinantiems, prižiūrintiems ir kontroliuojantiems mokymo si procesą.
Vytauto Petriko nuotr.
„Jausti palaikymą reiškia labai daug. Visų moksleivių vardu galiu patikinti, jog didžiulė garbė savo darbais ir kūriniais puošti bei gar sinti Klaipėdą“, – tvirtino G.Jure vičiūtė. Šventės dalyvius sveikino Juo zo Karoso muzikos mokyklos auk lėtiniai – smuikininkė Elzė Raiby tė ir perkusininkų ansamblis. Savo kūryba moksleivius sveikino ir at likėjas Onsa. Iš gausaus apdovanotųjų bū rio buvo išskirtas Jonas Viršilas.
Jis šiemet pasižymėjo labiausiai ir yra ryškiausia 2013-ųjų žvaigždė. Moksleivis apdovanojimo pasiim ti negalėjo, nes kaip tik šiuo me tu dalyvauja tarptautinėje gamtos mokslų olimpiadoje, vykstančio je Indijoje. Šventinėje popietėje pažerta ir pranašysčių – ateinančiais metais moksleivių laukia didžiulė puokš tė vertingų darbų, galimybių kurti ir tobulėti. „Tegul ateinantys metai būna ne arklio, o Pegaso“, – linkė ta visiems susirinkusiems.
Konstitucijos dienai – iškilmės Klaipėdoje
Kaimynystė: Klaipėdos meras V.Grubliauskas (dešinėje) Konstitucijos die
nos proga pasveikino Rusijos Federacijos generalinį konsulą V.Malyginą.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Rusijos Konstitucijos diena pažy mėta ir Klaipėdoje. Rusijos Fede racijos generaliniame konsulate ta proga buvo surengtas oficialus priėmimas.
Konstitucijos diena yra svar bi šventė kiekvienai demokratinei valstybei, tad ir Rusija, prieš 20 metų priėmusi naują, demokrati nę konstituciją, didžiuojasi šiame svarbiausiame valstybės įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Rusijos Federacijos generalinio konsulato salė ketvirtadienį va kare buvo papuošta balta, mėlyna, raudona – valstybės vėliavos spal vomis. Kaimyninės šalies generalinį konsulą Vladimirą Malyginą pa
RF konsulato nuotr.
sveikinti Konstitucijos dienos pro ga atvyko Klaipėdos meras Vytau tas Grubliauskas, miesto verslo, tautinių bendrijų atstovai, politi kos bei kultūros veikėjai, aplinki nių rajonų vadovai. Tard am as sveik in im o kalb ą V.Malyginas priminė svečiams, kad 1993 metais buvo priimta pirmoji Rusijos Federacijos Konstitucija. Ją valstybės piliečiai patvirtino referendumu. Konstitucija skel bia, kad žmogus, jo teisės ir parei gos yra pagrindinė vertybė. Pažymėta, kad Rusijos Federaci jos Konstitucija nėra dažnai keičia ma ar pildoma kaip kitose didžio siose pasaulio valstybėse. Vienas paskutiniųjų pakeitimų – šalies prezidento kadencijos lai kas pailgintas iki šešerių metų, o Dūmos deputatų – iki penkerių metų.
3
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
miestas Gavo leidimą
Išnuomojo svetimą butą
Apvogė parduotuvėje
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo dujotiekio statybos darbų rangovai gavo statybos leidimą dujų apskaitos stoties statybai. Tai viena svarbiausių ir technologiškai sudėtingiau sių dujotiekio statybų projek to dalių. Dujų apskaitos sto tis bus įrengta Kiškėnų kaime Klaipėdos rajone.
Policija ieško sukčiaus, apga vusio 22-metę. Jis aprodė nuo mojamą butą Gedminų gatvė je. Mergina už nuomą sumokėjo 1,4 tūkst. litų. Vėliau vyras, prisi statęs Vytautu, nebeatsiliepė te lefonu. Nukentėjusioji nekilnoja mojo turto agentūroje sužinojo, kad butas – nenuomojamas ir priklauso kitiems žmonėms.
77 metų Klaipėdos senamies čio gyventojas vakar pasiskun dė uostamiesčio policijai, kad po apsilankymo dėvėtų rūbų par duotuvėje prarado piniginę su joje buvusiais 300 litų. Piniginę pensininkas laikė striukės kišnė je. Tai ne pirmas kartas, kai dė vėtų rūbų parduotuvėje darba vosi kišenvagiai.
Pamaryje tvinsta upės Netikėtai nutirpęs gausus sniegas ir dėl to telkiniuose kylantis vandens lygis grasina potvyniu. Nors tikimasi atšalimo, sinop tikai žada dar daugiau kritulių.
Dienos telegrafas
Sunkumai: Šilutės rajone patvinusi Leitė apsėmė aplink esančią teritoriją, yra ir daugiau jau nepravažiuo
jamų kelių.
Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
Šilutės rajone Leitė vėl srūva ke liais. Šilutės rajono civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Romualdas Renčeliaus kas patikino, kad potvynis dar tik rai neprasidėjo. „Sniegas greitai ištirpo ir upėse pakilo vanduo, bet nėra pralaužta jokių pylimų. Pa dėtis kontroliuojama“, – tvirtino R.Renčeliauskas. Tačiau pamaryje jau yra nepra važiuojamų kelių. „Vandens gylis juose įvairus – nuo 10 iki 30 cen timetrų. Ten, kur vandens gylis siekia apie 20 centimetrų, kelias jau nepravažiuojamas. Kelios to
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.
kios vietos tikrai yra“, – kalbėjo vadovas. Šilutiškiai tikisi oro per mainų – atšalimo. „Kai tik tem peratūra pasikeis, vanduo turėtų nuslūgti. Todėl naktimis laukia me šaltuko“, – sakė R.Renče liauskas. Nors Leitė ir apsunkino kelionę Šilutės rajone, tačiau jo gyventojai potvynio nesitiki – nebent iškris tų daugiau kritulių. „Mes gyvename pamaryje. Įpil kite puodelį vandens į upę ir jau jaučiasi“, – juokavo pašnekovas. Sinoptikai nei šilutiškių, nei kitų pamario gyventojų nudžiuginti ne galėjo – savaitgalį ir visą ateinan čią savaitę bus debesuota, laukia ma kritulių.
Šeštadienį uostamiestyje gali būti šlapdriba, pereinanti į snygį. Prognozuojama, jog kitos savaitės pradžioje pajūrį merks lietus. „Tačiau panikuoti nėra reikalo“, – teigė Lietuvos hidrometeorologi jos tarnybos Jūrinių prognozių sky riaus vedėjas Lionginas Pakštys. Jis tvirtino, kad dar keliais centimet rais vandens lygis upėse pakils, ta čiau potvynio tai nesukels. Visą savaitę pūs 8–13 m/s vakarų vėjai, o antradienį ir savaitės pabai goje jis gali sustiprėti iki 15–17 m/s. Termometro stulpeliai ir savait galį, ir kitą savaitę žemiau nulio nenukris. Dienomis laukiama 3–6 laipsnių, o naktimis – 1–4 laipsnių šilumos.
Kalėdos – be stintų O žvejys Marius Rums 1 kas tvirtino, jog pirmuo ju stintų laimikiu, nors ir negausiu,
uostamiesčio žvejai jau gali pasigir ti. „Kalbėjome ir su kitais žvejais, jie nėra patenkinti stintų kiekiais, bet po truputį kimba“, – teigė jis. Vyrai spėliojo, jog šiemet stintos kol kas tokios vangios todėl, kad vėlyvas buvo pavasaris. „Be to, ir dabar nėra šalta, o stintos geriau kimba, kai orai šaltesni. Pavasaris vėlavo ir visas orų ciklas pasislin ko, gal tai atsiliepė ir stintoms“, – svarstė M.Rumskas. Šiųmetis stintų žvejybos sezonas jau turėtų būti įsibėgėjęs, tačiau žvejai tikino, jog dabartinės situa cijos net negalintys pavadinti sezo nu. „Tikimės, kad šiomis dienomis pašals ir pavyks išplaukti, kai jūra
banguota – sukiojamės krante“, – konstatavo klaipėdietis. Žvejai ir verslininkai net neban dė prognozuoti stintų kainų. „Da bar yra vos kelios žuvys, todėl kai na priklausys nuo to, ar jų daugiau atsiras. Gal iki Naujųjų metų taip ir neteks įvardyti kainos“, – abejojo M.Rumskas. Šventojoje padėtis dar prastes nė. „Nėra dar stintų, lauksime, gal po kelių dienų atsiras“, – vylėsi Palangos priekrantėse žvejojantis Viktoras Butavičius. Naujojo turgaus atstovai tei gė, jog paviljonai agurkais dar ne kvepia – stintų kol kas nesulaukta. Klientų, norinčių pasimėgauti iš skirtinio skonio žuvimis, jau gau su, tačiau prekeiviai neturi jiems ko pasiūlyti.
Kalėdos. Savaitgalį Teatro aikštėje šur muliuos šventiniai renginiai. Šiandien nuo 16 iki 19 val. vyks Meduolių šven tė. Visus atėjusius į aikštę sveik ins Se nelis Meduolis. Renginio metu visi ne suspėję pasirūpinti šventinėmis dova nomis galės kepti ir spalvinti skaniau sius meduolius, o vėliau juos dovanoti artimiesiems. 17 val. Teatro aikštė nu švis Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytojų ir mok inių darbais. Ant pre kybin ink ų namel ių bus pakabint i 22 skirtingo dyd žio žibintai iš plastiko. 19 val. visus mažuosius meduoline pasa ka apdovanos Kalėdų Senel is. Rytoj nuo 16 iki 19 val. visi kviečiami į Obuo lių šventę. Šventinėje mugėje svaigins sveikuoliško grogo, pagaminto iš natū ralių sulčių, aromatai ir skoniai. Visus pasit iks Senel is Obuolys. 19 val. vai kus ir vėl džiug ins Kalėdų Senelio pa saka. Visų švent in ių-labdaros mug ių skanėstų kaina – vienas gerumo litas. Surinktos aukos atiteks Maltos ordino pagalbos tarnybai. 14 val. vyks Lietu vos verslo koleg ijos organ iz uojamas „Gerosios žvaigždės bėg imas“. Jo me tu surinktos lėšos taip pat bus skirtos Maltos ord ino pagalbos tarnybai. Dėl bėg imo, kuris vyks Turgaus, Tiltų, Da nės, J.Karoso, Liepų, Manto, Tiltų, Tur gaus gatvėmis, autobusai gali nukryp ti nuo tvarkaraščių. Akcija. Klaipėdiečiai kviečiami prisi dėti prie akcijos „Knygų Kalėdos“ ir pa dovanoti Klaipėdos regiono miestelių bei kaimų bibl iotekoms knyg ų. Spe cial i dėžė dovanojamoms knygoms yra Klaipėdos viešojoje I.Simonait y tės bibl iotekoje. Dovanot i knygas ga lima iki sausio 6 dienos. Senjorai. Klaipėdos kult ūr ų komu nikacijų centras tęsia į Parodų rū
Žvejai spėliojo, jog šiemet stintos kol kas tokios vangios todėl, kad vėlyvas buvo pavasaris.
mus (Did žiojo Vandens g. 2) sug rįž u sią senjor ų trečiadienių tradiciją: kū rybiniai užsiėmimai kas mėnesį kvie čia brand žius klaipėdiečius praleist i laiką bendraminčių draugijoje, pažįs tant meno techn ikas bei kur iant sa varank iškai. Art im iausias užsiėm i mas „Kalėd in is atv ir ukas“ – treč ia dien į, gruod žio 18 d., 14 val. Užsiėmi mas mokamas. Vietų skaičius – ribo tas, tad būt ina išankst inė reg istracija telefonu (8-46) 313 691 arba el. paštu virginija@kkkc.lt. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyriuje užreg istruotos 7 klaipė diečių mirtys. Mirė Stefan ija Lin iova (g. 1930 m.), Stefanija Rūta Leliūg ienė (g. 1932 m.), Danutė Stefanija Mintuzie nė (g. 1934 m.), Vasil ij Kasatk in (g. 1936 m.), Danutė Stanislva Lukienė (g. 1940 m.), Antanas Sederevičius (g. 1960 m.), Igor Spiridonov (g. 1965 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Albina Plado, Adelė Palčiausk ie nė, Stefan ija Lin iova, Rustam Vilda nov, rytoj – Danutė Stefan ija Mint u zienė, Igor Spir idonov, Vasil ij Kasat kin, Adolfi nas Gulbinas. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Alvydas Tuska. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 4 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 2 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė apie 60 iškvie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dės i aukšt u kraujospūd žiu, galvos skausmais. Medikai į pagalbą skubėjo ir traumas patyrusiems žmonėms.
4
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
miestas
Dvigubi santuokos saitai Ji tikino, kad jos jaunys 1 tę subjaurojo ir gyveni mo viltis sutrypė žmogus, nuslė
pęs, jog kitoje šalyje turi oficialią šeimą. 1970 metais jauna daili mergina iš provincijos atvyko dirbti į Klai pėdą. Laisvalaikį ji leisdavo šokiuo se, kaip ir dauguma tais laikais. Per vieną tokį vakarėlį ji suti ko Antoną – jūrininką iš Ukrainos, kuris atplaukė laivu į Klaipėdą. Už simezgė draugystė. Jaunas vyras žadėjo jos nepamiršti. Ir nepamiršo. Kol jis būdavo iš vykęs, bendravo laiškais, kai vėl atplaukdavo į Klaipėdą, susitiki nėdavo. Galiausiai jūrininkas Va lerijai pasipiršo. Ji buvo tarsi ant sparnų. Vestuves atšoko garsiajame Klai pėdos restorane „Regata“, kadaise jis buvo įrengtas ant Danės upės. Dar po gero pusmečio Valerija pa gimdė sūnų. Jos vyras toliau dar bavosi laivuose. Vieną dieną iš Ukrainos ji sulau kė laiško. Jį perskaičiusi, klaipė dietė neteko amo. Paaiškėjo, kad Antonas Ukrainoje turi kitą šeimą, kurioje auga du jo vaikai. Jis su ta žmona neišsiskyręs. Tai esą tikro ji jo šeima, o Valerijai tiesiog ne pasisekė. Laišką pasirašė Antono žmona. Gavus šią žinią, jaunai moteriai ėmė slysti žemė iš po kojų. Ji ne truko išsiaiškinti, kad visa tai – tie sa. Jos vyras – apgavikas nebesis tengė šito nuslėpti. Pasirodo, jam buvo patogu skirtinguose uostuo se turėti po šeimą. Moteris su juo nutraukė bet kokius ryšius. Teoriškai apgavystė įmanoma
Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Dapšienė, dirbanti šį darbą jau ne vieną dešimtmetį, tikino, kad to kie atvejai šiais laikais sunkiai įma nomi. „Priimdami dokumentus tikri name, ar asmenys yra išsituokę, ar ankstesnė jų santuoka negalio ja. Jei atsitinka priešingai, jie pri valo susitvarkyti formalumus, kad ir kiek ilgai tai truktų. Daugeliu at vejų oficialiai neišsiskyrę asmenys mano, kad jie yra išsiskyrę vien to dėl, kad kartu ilgą laiką nebegyve na“, – teigė Z.Dapšienė. Kai santuoka registruojama su užsieniečiu, žmogus rašo pareiš kimą ir yra perspėjamas, kad jo pateikta informacija būtų teisin ga. Jei ji bus melaginga ir tai kada nors išaiškės, laukia teisinė atsa komybė. Kol kas užklausimų iš kitų vals tybių dėl mūsų piliečių galiojan čių ankstesnių santuokų Klaipė dos civilinės metrikacijos skyrius nėra gavęs. Anksčiau esą gal ir buvo įma noma sugudrauti – vėl susituokti, neišsiskyrus su ankstesniu partne
riu, teigiama, kad dabar tai – var giai įmanoma. „Sakykime, žmogus užpildo an ketą ir pažymi, kad yra nevedęs ar netekėjusi, nors pagal amžių mums ir kyla tam tikrų įtarimų, bet nega lime jų tardyti. Į kiekvieną juk irgi negalime žiūrėti kaip į melagį. Jei jaučiame, kad reikia patikrinti do kumentus išsamiau, tai ir padaro me“, – neslėpė Z.Dapšienė. Keli partneriai – norma?
Pasak klaipėdiečio seksologo Pra giedrulio Veličkos, net šiuo metu yra ne vienas atvejis, kai vyras gy vena su dviem moterimis, nors pa sitaiko ir atvirkštinių variantų. Ir tai vyksta ne tik islamiškose ša lyse, bet ir Lietuvoje. Jūrininkų atve jai visai nestebina. Anot P.Veličkos, yra net juokaujama, kad jie žmonas turi beveik kiekviename uoste. „Tai užkoduota žmonių genuose, nes esame linkę į poligamiją. Taip buvo nuo akmens amžiaus, dar ta da, kai žmonės gyveno didelėmis bendruomenėmis. Visa tai užsibai gė įsigalėjus krikščionybei. Tačiau tarybiniais laikais pats esu susidū ręs su poligamijos atvejais“, – pa sakojo P.Velička.
Pragiedrulis Velička:
Dabar nebereikia ir jūros, užtenka į Sei mą išvažiuoti ir – šei ma subyra. Pasak gydytojo, jam žinomos si tuacijos, kai tokios trijulės gyveno po vienu stogu ir puikiai tarpusa vyje sutardavo. Tai esą ir yra tikro ji dvipatystė. Žinoma, tarp moterų yra konkurencija ir stimulas pasi tempti, įtikti partneriui. „Buvo mano pažįstamų istorija, kai žmona įsimylėjo jauną vyruką ir jį parsivedė į namus. Su vyru dar neišsiskyrė, o tas nelabai turėjo kur eiti ir kurį laiką gyveno trise. Ats tumtajam buvo ir finansiškai ne naudinga išsikraustyti. Ypač dabar suprantama tokia situacija“, – tei gė P.Velička. Seksologas pripažįsta, kad dalis poligamijos atvejų turi socialinį ar kriminalinį atspalvį. Klaipėdietis pasakojo apie vieną vilnietį mokslų daktarą, kurio na muose apsigyveno jauna studentė. Mergina tikėjo, kad kada nors jos statusas tuose namuose pasikeis, bet kazanova delsė ją vesti, maža to, vėl įsimylėjo naują merginą. „Jo požiūris į seksą buvo labai modernus tarybiniams laikams. Jis sumaniai atsikratydavo senąja meile, namo parsivesdamas naują merginą ir toji ilgainiui išstumdavo ankstesniąją. Tai – klasikinis me todas“, – pasakojo P.Velička.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Paslaptis: praėjus beveik trims dešimtme Specifika: klaipėdietis seksologas P.Velička teigia, jog žmo
nėms yra būdinga per gyvenimą pakeisti ne vieną partnerį.
Asmeninio archyvo nuotr.
Tarybinių laikų standartai
Sovietmečiu irgi nebuvo labai jau retas atvejis turėti oficialią žmo ną ar vyrą ir po vieną ar kelis my limuosius. Ypač tai buvo pastebima partinių veikėjų gyvenime. „Klaipėdoje buvo garsi istori ja, kai vieno aukšto partinio šulo žmona dėl vyro išdykavimų buvo privesta iki savižudybės. Juk tada buvo populiarūs baliai, būreliai, medžioklės, pirtelės. Prisiminkime kad ir Algirdo Brazausko meilės is toriją, vėliau pasibaigusią pirmo sios santuokos nutraukimu“, – pa lygino P.Velička. Dabar esą irgi tas pats, tik viskas vyksta uždariau: turtingesni vyrai turi nupirkę butus jaunoms pane lėms, kurias už tam tikras paslau gas išlaiko finansiškai. „Dabar nebereikia ir jūros, už tenka į Seimą išvažiuoti ir – šei ma subyra. Svarbu, kad vyras tu rėtų pinigų, tada guodėjų atsiras bet kur ir bet kada“, – šmaikšta vo gydytojas. P.Velička prisiminė sovietmečio turistinę kelionę į Uzbekiją. Ten ir anais laikais pro pirštus buvo žiū rima į daugpatystę. „Pamenu, fotografavausi su to kiu vietiniu senuku, jis tradici nį chalatą buvo susijuosęs dviem juostomis: žydra ir raudona – tai reiškė, kad jis turi dvi žmonas. Jis teigė, jog sugeba išlaikyti dvi mo teris. Kas sugeba, gali turėti tris ir daugiau“, – pasakojo P.Velička. Legendinio lakūno paslaptis
Skandalingais santuokiniais ry šiais garsėjo ne tik jūrininkai, bet ir lakūnai. Tai liudija amerikie čio Charleso Augusto Lindbergho (1902–1974) atvejis. Jis į istoriją pateko ne tik kaip pirmasis lakū nas, be sustojimų perskridęs At lanto vandenyną.
reklamos skyrius: 397
711, 397 715
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –
čiams po legendinio amerikiečių lakūno C.A.Lindbergho mirties, paaiškėjo, kad Vo kietijoje šis turėjo dar vieną šeimą, kurioje augo trys jo vaikai. Redakcijos archyvo nuotr.
Pasaulis apie C.A.Lindberghą dar kartą išgirdo 1932 m. kovą, kai bu vo pagrobtas ir nužudytas jo maža metis sūnus. Šis kraupus incidentas netrukus buvo pramintas „šimtme čio nusikaltimu“. Aviatoriaus gy venimo užkulisiai smalsuolius dar kartą pribloškė 2003 metais. Prieš 10 metų, kai buvo praėję be veik trys dešimtmečiai po legendi nio aviatoriaus mirties, aikštėn iš kilo didžioji jo gyvenimo paslaptis – pavyzdingas šeimos tėvas ame rikietis C.A.Lindberghas Vokieti joje turėjo antrąją šeimą. Tris vaikus – Astridą, Dirką ir Deivydą jam pagimdė vokietė skry bėlaičių modeliuotoja Brigitė Hes haimer, su kuria aviatorius susipa žino Miunchene. Garsenybė labai saugojosi, kad jo nesantuokiniai ryšiai neiškiltų, jis dangstėsi sve tima Kerju Kento pavarde, kuria naudojosi bendraudamas su savo „vokiškaisiais“ vaikais. Tik 1974 metais, C.A.Lindberg hui mirus, jo duktė surado jos mo tinai tėvo rašytus laiškus. Avia toriaus mylimoji ne juokais buvo sunerimusi.
„Tu negali net įsivaizduoti, ko kios bus pasekmės“, – kalbėjo ji dukrai. Tačiau dukra išlaikė žodį ir šei mos paslaptį atskleidė tik po mo tinos mirties. C.A.Lindberghas labai rūpino si savo nesantuokiniais vaikais, jo dėka jie galėjo lankyti privačias mokyklas, kiekvienam vaikui pa liko po indėlį banke. Per viešnages Vokietijoje visą laiką praleisdavo su vaikais. C.A.Lindbergho mylimoji apie jo mirtį perskaitė laikraštyje. Kaip jis ir norėjo, niekas nesužinojo, jog Bavarijoje gyveno ir jį mylėjo ant roji šeima. „1929 metų gegužės 29 d. ve džiau Aną Spenser Morou. Ir in divido, ir rūšies požiūriu susi poravimas pagrįstas svarbiausiu gyvenimo apsisprendimu, nes jis veikė mūsų ateitį, kaip kitados pa veikė praeitį“, – taip šiurkštokai apie savo oficialią santuoką auto biografij oje rašė C.A.Lindberghas. Dabar galima tik spėlioti, ką aviatoriui reiškė jo tikroji santuo ka ir slaptoji šeima.
Santykių keistenybės Maždaug 3–5 proc. iš 5 tūkst. žinduo nas reiškinys. Ir šiais laikais ji laikoma
lių rūšių (įskaitant žmones) yra žino mos ir tokios, kurių atstovai kuria vi są gyvenimą trunkančius monogami nius santykius. Tikrieji ištikimybės įsi kūnijimai gyvūnų pasaulyje yra be brai, vilkai ir kai kurios šikšnosparnių rūšys bei kai kurie paukščiai.
įprastu reiškiniu musulmonų, mormo nų, net krikščioniškose Afrikos bend ruomenėse. 21 metų indų moteris Radha Verma
turi penkis sutuoktinius, kurie visi yra broliai. Ji gyvena su jais viename kam baryje. Jauna moteris, auginanti sūnų, nežino, kuris iš šių penkių vyrų yra jos Yra nuostata, kad pasiaukojama, iš sūnaus tėvas. tikima partnerystė tarp vyro ir moters Indas Zionas Chanas iš Baktawngo atsirado dėl vaikų gerovės. miesto, yra vedęs 39 žmonas, turi 94 Poligamija (santuoka su daugiau nei vaikus, 33 vaikaičius, visi gyvena vie viena moterimi) istorijoje – gana daž name name.
Platinimo tarnyba:
397 713
397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Prenumeratos skyrius: 397
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
5
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
šeštadienio interviu
J.Tulabienė: gyvenimo variklis – gėris Sąjūdžio nuotaikų ore tvyrojo ne paprasta atmosfera. Žmonės buvo susitelkę, kupini entuziazmo, noro keistis. Rodėsi, kad kalnus galime nuversti. Pinigų neturėjome, bet buvome kupini gerų minčių. Bend rijos startas yra susijęs ir su asme niniais potyriais. Susilaukiau neį galaus sūnaus. Turbūt šis įvykis ir privertė į gyvenimą pažiūrėti kiek kitaip. Norėjosi žmonėms, susidu riantiems su šia problema, padė ti. Parama, priemonės ir galimybės prižiūrėti neįgalų žmogų tada bu vo gerokai prastesnės – dabar są lygų nėra ko lyginti. O ir klimatas, kalbant apie požiūrį į kitokį žmo gų, šiltėja.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
L
ietuvos sutrikusio intelek to žmonių globos bendri jos „Klaipėdos viltis“ va dovė Janina Tulabienė gyvenime patyrė nemažai išban dymų: susitaikė su sūnaus nega lia, iš arti matė žmones, kurių gy venimas nelepino. Tačiau moteris nepaliauja stebinti trykštančiu op timizmu. „Jei ne geri darbai, pa saulis nustotų suktis“, – įsitiki nusi klaipėdietė. Medikė iš prigimties
– Uostamiesčio bendruome nėje esate žinoma savo dar bais socialinėje srityje. Ar nuo jaunų dienų ir gyvenote Klai pėdoje? – O jei šiame mieste esu praleidu si jau daugiau nei 40 metų, galiu vadintis klaipėdiete? Aš tokia sa ve jau laikau. Tačiau gimiau ne čia. Mano gimtinė – Kėdainių ra jone esantis Anginių kaimas. Ten ir praleidau vaikystę, kol išvažiavau mokytis į sostinę.
– Ligoninės nepasiilgdavote? – Tada, kai gimė mano sūnus su negalia, pradėjau studijuoti socia linę pedagogiką Klaipėdos univer sitete. Medicina ir liko man miela širdžiai sritis, tačiau vidumi jau čiau, kad labai noriu kažko dau giau – savarankiškumo, o ne pri klausomybės nuo kitų.
Janina Tulabienė:
Prie staklių ar kon vejerio žmogus me chaninius veiksmus atlikti gali ilgą laiką, tačiau dirbti su ligo tais ar nelaimingais asmenimis lemta ne visiems.
– Kokios srities mokslus pasi rinkote? – Mediciną. Tačiau įstoti į tuo metį Kauno medicinos institutą man nepavyko. Tais laikais kon kursas norintiesiems kandidatuo ti buvo labai didelis, ir man tiesiog pritrūko balų. Didelė konkurenci ja ir medicinos populiarumas ma ne privertė pradėti studijuoti Vil niaus medicinos mokykloje. – Medicina, pagalba neįga liems žmonėms, pareigos sa vivaldybės Socialinės para mos skyriuje. Visi jūsų darbai susiję su pagalba žmogui. Hu maniški jausmai jums nebuvo svetimi dar vaikystėje? – Taip. Medike tapti norėjau dar būdama maža. Visada buvau lin kusi užjausti, padėti labiau nu skriaustiems. Žinojimas, kad žmo gui gali suteikti galimybę jaustis geriau, – traukė visada. Žinote, kai esi jaunas, didesnių klausi mų sau nekeli ir neieškai raciona lių paaiškinimų, kodėl priimi vieną ar kitą sprendimą. Tik vėliau susi mąstai, kad iš tikrųjų visa širdimi linkai į kurią nors sritį. Pažino medicinos korifėjus
– Kaip prabėgo metai Vilniuje? – Dar besimokydama pradėjau dirbti dabartinėje Santariškių li goninėje. Su nostalgija prisime nu metus, praleistus Širdies ir kraujagyslių skyriuje. Tada me dicinoje vyko daug revoliucijų, istorinių įvykių: buvo atlieka mas pirmosios širdies operacijos, inkstų persodinimai. Nors buvau medicinos sesuo, labai džiaugiuo si, kad iš arti teko pamatyti žymių medikų darbą – pavyzdžiui, šir dies operacijų pradininko profe soriaus Algimanto Marcinkevi čiaus meistriškumą operacinėje. Ir pats darbas buvo kiek kitoks – niekas neskaičiuodavo ligoninėje praleistų valandų. Žmonės plušo vedami kilnių jausmų, noro pa dėti. Nesakau, kad medikai ma
Likimas: J.Tulabienę kartu su bendramintėmis uostamiestyje inicijuo
ti bendrijos padalinio, padėsiančio neįgaliesiems žmonėms, veiklą pa skatino gimusio sūnaus negalia. Vytauto Petriko nuotr.
žai užimti dabar, tačiau tuo metu atmosfera buvo ypatinga. Be to, kažkada turėjau svajonę: pabai gusi mokslus kaip medikė vykti į ekspedicijas užsienyje. – Kaip atsidūrėte Klaipėdoje? Regis, dirbote įdomioje įstai goje ir galėjote semtis patir ties iš profesionalų. – Atsitiko įdomi ir netikėta isto rija. „Komjaunimo tiesoje“ radu si skelbimą, jog Klaipėdoje ieško ma medikų, galinčių dirbti laivyne, nusprendžiau kandidatuoti. Iš siunčiau prašymą ir pamiršau. Po kurio laiko gavau netikėtą atsaky mą ir kvietimą vykti dirbti į uos tamiestį. Taip, sostinės ligoninėje dirbau įdomų darbą, tačiau, bū damas jaunas, visada ieškai iššū kių. Tuo metu man norėjosi įspū džių, pokyčių, išbandyti ką nors naujo. – Gailėtis neteko? – Kaip medikė, plaukiodama žve jybiniais ir prekybiniais laivais, pamačiau kitokį gyvenimą. Pa tirtis įdomi, nors ir ne iš lengvų jų. Ypač kai iškildavo ekstremalių situacijų. Žinote, dabar mąstau,
kokie kartais gali būti neteisingi stereotipai. Apie jūreivius, kurie prisišvartavę krante linksminasi, dažnai pasakoma ir nelabai gra žių žodžių. Tačiau niekas nemato, kaip šie žmonės intensyviai ir sun kiai darbuojasi laive. Niekada ne galima teisti kitų. Galiausiai susi tuokiau ir po kelių metų, praleistų ant vandens, „apsistojau“ sausu moje. O suabejoti atvykimu į Klai pėdą niekada neteko dar ir todėl, kad laive susipažinau su savo vy ru Vytautu. Deja, šiais metais su mylimu žmogumi teko atsisveikin ti. Išgyvenau sunkų periodą, ir net praėjus šiek tiek laiko viskas dar labai jautru. Bet toks gyvenimas – netekau vyro, gimė anūkė. Gyveni mas eina savo vaga. Sūnaus liga – postūmis
– Kaip įsitraukėte į veiklą su neįgaliais žmonėmis? – Buvau viena iš kelių moterų, ku rios ir įkūrė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendri jos „Viltis“ padalinį uostamiesty je. Pirmiausia organizacija įsikūrė Vilniuje, o visai netrukus ir Klai pėdoje. 1989 m. visoje šalyje dėl
– Žinią apie sūnaus nega lią turbūt nebuvo paprasta priimti? – Taip, išgyventi tokius dalykus nėra lengva. Kildavo daug klau simų: kodėl man, už ką. Galų ga le ir pats gyvenimas buvo kitoks. Dar labai mažai buvo kalbama apie tai, kaip gyventi su kiek kito kiu žmogumi.
– Atrodo, kad nemažai žmonių Lietuvoje ir neblogai gyvenda mi nuolat skundžiasi. Neteko susimąstyti kodėl? – Norime visko daug ir iš karto. Bet ar tariama gausa gali atnešti laimę? Dauguma, matyt, net nesu simąsto apie tai. Mums reikėtų iš mokti džiaugtis. Veda tikėjimas
– Jūsų veikla turbūt jau seniai praradusi nustatytas darbo va landas? – Kai supranti, kad žmogui be tavo pagalbos išgyventi bus labai sun ku, tai priverčia susimąstyti. So cialinis darbas apskritai yra gyve nimo būdas, kurį propaguoti gali ne kiekvienas. Prie staklių ar kon vejerio žmogus mechaninius veiks mus gali atlikti ilgą laiką, tačiau dirbti su ligotais ar nelaimingais asmenimis lemta ne visiems. Ir ap simetinėti čia vargiai ar galima. O veiklos ir minčių apie įvairius neį galiųjų reikalus parsinešu ir namo. Ten tylu, ramu, galima apmąstyti ir didesnius planus. – Ar padėdama kitiems jaučia tės ypatingai? – Tikrai ne. Tiesiog dirbu darbą, kuris mano širdžiai mielas ir įdo mus. Juk niekas neverčia. Jei kaž kam per sunku ar neįdomu, visa da galima pasirinkti kitokią veiklą. Žinoma, pasiekus norimą rezulta tą, aplanko vidinis pasitenkini mas. Tai tampa dideliu pastipri nimu siekti dar didesnių tikslų. – Iš kur semiatės optimizmo? – Sunku pasakyti. Turbūt man pa deda viltis ir tikėjimas.
Vizitinė kortelė 1948 m. rugsėjo 20 d. gimė Kėdai
nių rajone, Anginių kaime. Kėdainiuose baigė 1-ąją vidurinę
mokyklą.
Per daug negatyvumo
Vilniaus medicinos mokykloje įgi
– Jums teko išgyventi asme ninę dramą, dirbant maty ti daug socialinės neteisybės, nuskriaustųjų. Ar dar tikite šio pasaulio gerumu? – Kad ir kaip susiklosto aplinky bės, manau, jog pasaulyje yra dau giau gerų žmonių nei blogų. Gyve nimas neitų į priekį, jei aplink mus karaliautų vien blogis. Esu įsiti kinusi, kad geri žmonės gyvenimą stumia į priekį. Tik apie teigiamus dalykus niekas nešneka – esą tai nepopuliaru. Kartais atrodo, kad juodais ir negerais įvykiais di džiuojamės ir jais džiaugiamės. Didvyriais dažnai tampa žmonės, skriaudę kitus. O aplink mus iš tik rųjų yra daug gėrio.
Į Klaipėdą atvyko 1972 m.
– Kitokie žmonės nesijaučia užmiršti? – Pastebiu, kad žmones, kamuoja mus įvairių problemų, visuomenė dažniausiai atsimena prieš rinki mus. Na, ir prieš Kalėdas. O dažnai sunkiau besiverčiantiems ar sveika tos problemų turintiems asmenims reikia dvasinės šilumos, žmogiško kontakto, o ne materialinių gėrybių.
jo akušerės kvalifikaciją.
2001 m. Klaipėdos universitete įgi
jo edukologijos bakalauro laipsnį. 1976 m. spalį susituokė su vyru Vy
tautu, su kuriuo susipažino dirbdami Lietuvos jūrų laivininkystės bendro vėje. Nuo 1989 iki 2000 m. dirbo Lietu
vos sutrikusio intelekto žmonių glo bos bendrijos „Viltis“ Klaipėdos pada linio pirmininke. Nuo 1992 iki 1998 m. įvairiose uos
tamiesčio ligoninėse dirbo medici nos seserimi. Nuo 1994 iki 2010 m. buvo Klaipė
dos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduo toja. Nuo 2011 m. iki dabar yra Lietu
vos sutrikusio intelekto žmonių glo bos bendrijos „Klaipėdos viltis“ pir mininkė. Užaugino tris vaikus: Vytautą, Min
daugą, Aureliją. Turi anūkę.
6
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
miestas
Įvairovė: Klaipėdos, Nidos, Palangos, Gargždų ir Kretingos eglutės – labai skirtingos.
Vytauto Petriko ir Neringos, Palangos, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybių nuotr.
Pajūryje – ir tradicinės, ir šokančios eglės Šventinės nuotaikos jau užliejo visus pajūrio miestus. Vakar regione įžiebta paskutinė Kalėdų eglė – šventinis medelis sužibo Nidoje. Vienų pajūrio miestų eglės išsiskiria originalumu, kitų – paprastumu.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Papuošimus sukūrė patys
Neringą paskutinę iš pajūrio mies tų nušvietė kalėdiniai žiburiai. Be veik 15 metrų aukščio šventinis me delis buvo įžiebtas vakar. Jį Neringai dovanojo Kuršių nerijos nacionali nio parko direkcija. Įžiebus šventinę eglę, šviesa nu tvieskė ir Nidos, Juodkrantės, Prei los bei Pervalkos gyvenvietes. Jose artimiausiomis savaitė mis šventinę nuotaiką kurs papuo šimai, atkartojantys svarbiausias Kuršių nerijos ir Neringos kurorto vertybes. Ant miesto šviestuvų tradiciškai „nutūpė“ gandrai bei kirai. Po ku rorto gyvenvietes vaikštinėjantiems žmonėms Kalėdų pasaką ir vėl seks kurėnų, laivų formas, briedžių si luetus menantys papuošimai, šal nų išraizgytas gėles atkartojančios formos. Jie sukurti pačių neringiš kių rankomis. Eglę apsupo angelai
Prieš savaitę Teatro aikštėje įžieb ta Klaipėdos šventinė eglė sužavėjo daugelį klaipėdiečių. Jų teigimu, to kio gražaus šventinio simbolio uos tamiestis dar neturėjo. Klaipėdos šventinės eglės aukštis siekia apie 20 metrų. Ji yra dirbtinė. Šiemet šventinis medelis papuoštas naujais, dar niekur nematytais ažū riniais papuošimais. Būtent tai ir turėjo įtakos eglutės kainai. Dirbtinė eglė ir jos papuoši mai kainavo apie 60 tūkst. litų. Teatro aikštę papuošė ne tik šven tinė eglutė, bet ir ją apsupusi dvyli kos trijų metrų aukščio angelų kom pozicija. Kiekvienas jų yra unikalus ir turi savo atspalvį. Kompoziciją sumanė ir sukūrė dailininkas Ana tolijus Klemencovas. Šviečia pagal muziką
Išskirtinė eglė papuošė ir Palangos centrinę aikštę. Ant beveik 14 metrų aukščio dirbtinio šventinio mede lio šviečia apie 20 tūkst. lempučių. Šiųmetis kurorto medelis papuoš tas smulkiomis gelsvomis lemputė mis su šaltai balta spalva mirgančio mis bangų formos girliandomis bei šviečiančiais burbulais. Pastarie ji atkartoja J.Basanavičiaus gatvės kalėdinius papuošimus. Šventiniu laikotarpiu numatytomis valando
mis Palangos Kalėdų eglė šoka – mirga pagal muziką. Palangos pagrindinės gatvės pa puoštos sniego gniūžtės formos tū rinėmis dekoracijomis. Miesto ir eglutės puošyba kainavo apie 140 tūkst. litų. Palangos kultūros centro direk torius Žilvinas Kažys pasakojo, kad idėjas, kaip papuošti eglutę, gene ravo ir kurorto kultūros darbuoto jai, ir savivaldybės administracijos specialistai.
Prieš savaitę Teatro aikštėje įžiebta Klai pėdos šventinė eglė sužavėjo daugelį klai pėdiečių.
„Norėjome kažko naujo. Žmonės to reikalauja. Jei mato, kad kažkas pasikartojo puošyboje, lieka nusi vylę. Siekiame, kad ir atvykusiems svečiams būtų įdomiau – jie atvyk tų ne tik dėl tilto ir jūros, bet ir dėl eglutės“, – tvirtino Ž.Kažys. Liko prie tradicijų
Ne dirbtinės, o tikros eglutės pa puoštos ne tik Nidoje, bet ir Gargž duose, Kretingoje. Į Gargždų centrinę aikštę šventi nis medelis atvežtas ne iš miško, o iš šio miesto Šilumos tinklų kiemo. Jis yra apie 12 metrų aukščio. Viso miesto papuošimas bei fejer verkas eglės įžiebimo šventėje atsiė jo 48 tūkst. litų. Iš jų apie 20 tūkst. litų sumokėta už eglutės puošybą. Pasirinkimą riboja lėšos
Mažiausiai šventiniam eglutės puo šimui išlaidavo Kretinga. Tai atsiėjo apie 10 tūkst. litų. Pačią eglutę tra diciškai dovanojo Kretingos miškų urėdija. „Kaip papuoši eglutę, priklau so nuo kišenės storumo. Kai turi 10 tūkst. litų, kokių nors didelių idė jų neįgyvendinsi“, – tvirtino Kre tingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius. Pasak jo, eglutė papuošta tradi ciškai, išnuomotais žaisliukais. „Eglutę papuošėme taip, kaip leido galimybės“, – pabrėžė se niūnas.
7
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
miestas
Mažylių džiaugsmui – gausios dovanos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai šiemet sulaukė neregėtai daug do vanų. Duris užvėrus vieniems svečiams, į jas jau beldėsi kiti. „Klaipėdos“ dienraš čio projektas „Gera daryti gera“, priminda mas apie Giruliuose įsikūrusius kūdikių namų globotinius, laukiančius Kalėdų ste buklo, palietė daugelio įmonių atstovų ir paprastų klaipėdiečių širdis.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Nenorėjo viešintis
Projekto „Gera daryti gera“ šios savaitės socialinis partneris pano ro likti nežinomas. Įmonė nepano ro skelbtis, nors savo iniciatyva už krėtė ir kitus klaipėdiečius padėti kūdikių namams. Dienraščio „Klaipėda“ redakci jos darbuotojos Klaipėdos sutriku sio vystymosi kūdikių namų direk torei Aušrai Nikolajevienei vakar perdavė socialinio partnerio do vaną ir linkėjimus. Klaipėdos rajone įsikūrusi įmo nė skyrė tūkstančio litų paramą, už kurią kūdikių namų atstovai nu sprendė nupirkti naują televizorių vaikų grupėje. „Juk mums reikia kartais pažiū rėti animacinius filmus. Dviejo se grupėse lyg ir bus televizoriai, o viena būtų likusi be jo. Todėl esa me labai dėkingi šiems žmonėms, kurie mūsų nepamiršo ir dovano jo tokią puikią dovaną. Visa mū sų bendruomenė šiai įmonei linki, kad ji būtų palytėta Kalėdų ange lo sparno. O kūdikių namų vaiku čiams suteiktas džiaugsmas te gul pasilieka jų širdyse“, – kalbėjo A.Nikolajevienė. Link ėd am a sėkm ės projek to „Gera daryti gera“ socialiniam partneriui, A.Nikolajevienė tiki no, kad puikiai supranta įmonę, kuri nepanoro reklamuotis. „Ne jie vieni tokie, šiemet ir dau giau atėjo žmonių, kurie nenorėjo viešintis. Gavome dovanų, kurias žmonės dovanojo anonimiškai“, – pasakojo kūdikių namų vadovė. Vaikų prašymams – pirmenybė
Klaipėdos rajone įsikūrusios ga mybos įmonės atstovė tikino, kad nors kompanijoje daugiausia dirba vyrų, tačiau visi vienbalsiai sutiko paremti kūdikių namus.
„Juk ir vyrai yra tėvai. Kiekvie nas iš mūsų, kurie augina vaikus, tikrai negalime atsakyti, kai reikia paramos patiems mažiausiems ir likimo nuskriaustiems. Juk tokie mažyliai savęs apginti negali. To dėl kažkas iš suaugusiųjų turi jais pasirūpinti“, – kalbėjo įmonės at stovė.
Įteikė: kūdikių namų vadovė A.Nikolajevienė (kairėje) džiaugėsi „Klaipėdos“ dienraščio redakcijos darbuo
tojų Daivos Daukšienės ir Monikos Saltonės perduota socialinio projekto partnerio dovana.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Gamybos įmonės atstovė tikino, kad nors kompanijoje dau giausia dirba vyrų, tačiau visi vienbal siai sutiko paremti kūdikių namus.
Moteris tikino, jog įmonės dar buotojai perdavė šilčiausius linkė jimus kūdikių namų personalui. „Darbuotojoms linkime svei katos, stiprybės, šilumos, nes jų meilės turi užtekti ne tik saviems, bet ir svetimiems vaikams. Tačiau manau, kad svetimais šių vaikučių jau niekas nepavadintų“, – jautriai kalbėjo pašnekovė. Įmonė ne pirmą kartą paremia įvairias organizacijas ar įstaigas. „Rėmėme neįgaliųjų rekreaci jos ir sporto klubą „Kentauras“, SOS vaikų kaimą, lopšelį-darželį „Pagrandukas“. Iš tiesų – gera yra daryti gera ir net nelaukiame dė kingumo už tai. Labiausiai norime pagirti tuos, kurie dirba tokį sun kų darbą. Linkime, kad jų entu ziazmas neišblėstų ir kuo mažiau gyventojų būtų kūdikių namuo se“, – linkėjo įmonės atstovė. Akcija sujaudino ir užkrėtė
Projekto „Gera daryti gera“ socia linis partneris, sutikęs finansiškai
padėti kūdikių namams, paskati no ir daugiau gerų darbų. „Po pirmosios projekto publi kacijos sulaukėme labai daug dė mesio. Žmonės buvo be galo su jaudinti. Pernai tikrai taip nebuvo, šitiek gerumo šiemet. Negalė jau patikėti, kad tiek daug puikių žmonių. Vakar kreipėsi mažutė organizacija, sakydama, kad apie mus sužinojo iš projekto „Ge ra daryti gera“. Žmonės teiravosi, kuo gali padėti“, – tikino A.Niko lajevienė. Vadovė džiaugėsi, kad svajonės išsipildė su kaupu – vieną televi zorių mažylių grupei žadama pirk ti už projekto „Gera daryti gera“ socialinio partnerio paramą. „Kitus du padovanoti pažadė jo žmonės, kurie taip pat nori lik ti neįvardyti. Gavome pažadą, kad net turėsime naują fotoapa ratą, nes norime įamžinti mūsų augančius mažylius. Sulaukėme labai daug gražių dovanų ir šiltų žodžių“, – pasakojo A.Nikolaje vienė. Visiems padėjusiems ji dėkojo ir išsyk atsiprašė, kad neįmano ma išvardyti kiekvieno, kuris pra džiugino kūdikių namų mažylius bei darbuotojus. „Visų aplankiusiųjų dėmesys mums buvo labai svarbus ir kiek vienam už gerumą jaučiame dė kingumą. Tikimės, kad kiekvie nuose namuose per šias Kalėdas nusileis gerumo angelas“, – dė kinga buvo A.Nikolajevienė.
8
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Nauja provokacija Per Rusijos konstitucijos 20-me čio minėjimą nuskambėjusi SSRS šlovinanti daina, kurioje Lietuva vadinama „mūsų šalimi“, sukėlė diplomatų ir politologų pasipik tinimų audrą.
Minint Rusijos Federacijos kons titucijos dvidešimtmetį, po pre zidento Vladimiro Putino kalbos nuskambėjo Rusijos propagandi nio karo dalyviu vadinamo Olego Gazmanovo daina „Pagaminta Sovietų Sąjungoje“. Scenoje bu vo rodomas didžiulis Sovietų Są jungos žemėlapis, o dainoje var dijamas visas buvusios Sovietų Sąjungos valstybes, tarp jų – ir Lietuvą, lydėjo leitmotyvas „tai – mano šalis“. „Ukraina ir Krymas, Baltarusi ja, Moldova – tai mano šalis! Sa chalinas, Kamčiatka, Uralo kal nai – tai mano šalis! Krasnodaro kraštas, Sibiras ir Pavolgys, Ka zachstanas, Kaukazas, ir Pabal tijys... Aš gimiau Sovietų Sąjun goj, padarytas aš SSRS!“ ES ambasadorius Maskvoje Vy gaudas Ušackas teigė, kad jį pri
Už P.Gražulį atsakys frakcija
bloškė šis akibrokštas, o Lietuvos politikos ekspertai tai pavadino gėdinga provokacija ir politinės propagandos dalimi. Politologas Nerijus Maliukevičius gėdingu pa vadino faktą, kad apie Sovietų Są jungos didybę kalbanti daina atlikta renginyje, kuriame dėmesys turėjo būti skiriamas naujajai Rusijai.
Gabija Sabaliauskaitė g.sabaliauskaite@diena.lt
Su Seimo delegacija šiandien ste bėti Aukščiausiosios Rados rinki mų į Kijevą keliaus ir skandalus mėgstantis Petras Gražulis. Už ne nuspėjamą jo elgesį atsakomybė teks jo frakcijai.
Sunkiai suvokiama, kaip tokie tekstai gali skambėti minint Rusijos Federacijos konstitucijos 20-metį. „Sunkiai suvokiama, kaip tokie tekstai gali skambėti minint Rusi jos Federacijos konstitucijos 20metį“, – BNS sakė renginyje daly vavęs V.Ušackas. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras tikino, kad tiek jis, tiek kiti buvę diplo matai buvo „giliai nustebę“. „Klaipėdos“, BNS inf.
Patirtis: situacija, kai jo ir pro
testo dalyvių nuomonės nesu tampa, P.Gražuliui – įprastas da lykas, tad Ukraina nenustebins.
Butauto Barausko / BFL nuotr.
Savaitgaliui į Kijevą Seimo valdy ba komandiravo Seimo pirminin ko pavaduotoją Petrą Auštrevičių, Seimo delegacijos Lietuvos Res publikos Seimo ir Ukrainos Aukš čiausiosios Rados asamblėjoje pir mininką Sergejų Ursulą ir Seimo narius Petrą Gražulį, Raimundą Paliuką, Domą Petrulį, Kazį Star kevičių bei Emanuelį Zingerį. Delegacijos vadovas liberalas P.Auštrevičius, paklaustas apie narių komandos formavimą bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno P.Gražulio kelionę kar tu su Seimo atstovais, tvirtino, kad pačios frakcijos nusprendė, ką iš savo gretų siųsti į Kijevą. Tai gi, Seimo valdyba negalėjo igno ruoti jų pasirinkimo. Jis priminė,
kad P.Gražulį delegavusi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija prisiima ir visą atsakomybę už savo nario el gesį vykstant vizitui. „Reikia pasakyti, kad ši koman diruotė nėra asmeninė viešųjų ry šių akcijos dalis ir asmeninio po žiūrio išraiška. Delegacijos narys turėtų tai suprasti. Mes atstovau jame Seimui ir parlamentarizmui, todėl perspėčiau ne tik P.Gražu lį – bet ką, priklausantį šiai gru pei, susilaikyti nuo aštrių asmeni nių pasisakymų ir veiksmų. Jie turi baigtis“, – laikytis drausmės par lamentarus įspėjo P.Auštrevičius. Parl am entaras dipl om at iškai neužsiminė, ar delegacijoje bus bandoma sulaikyti P.Gražulį nuo viešų kalbų. P.Gražulis garsėja ne tik pasisa kymais dėl seksualinių mažumų, tačiau ir euroskepticizmu, tad mai dano protestuotojams, pasisakan tiems už eurointegraciją, jo nuo monė turėtų būti įdomi. Jis pats yra pareiškęs, kad net tikisi ukrai niečių palaikymo kovojant su sek sualinėmis mažumomis ir ES sen buvių politika.
Jaunimui įsidarbinti padės „Jaunimo garantijos“ Jaunimo nedarbas vis dar išlieka didelis. Apie naują iniciatyvą „Jaunimo garantijos“, pagal kurią 2014–2020 m. laikotarpiu jaunimo užimtumui didinti numatyta skirti 6 mlrd. eurų ir kuri padės efektyviai spręsti jaunimo nedarbo problemą, kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.
– Ministre, pastaraisiais metais labai nemažai kalbėta apie jaunimo nedarbą. Kokia situacija šiuo metu? – Problema yra išties aktuali ir reikalaujanti ypatingo dėmesio tiek Europos, tiek nacionaliniu mastu. Būtent jaunimas itin skaudžiai nukentėjo nuo finansų krizės sukelto ekonomikos nuosmukio. Visose ES valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis paprastai yra daug didesnis už kitų amžiaus grupių asmenų nedarbo lygį. Daugiausia susirūpinimo kelianti grupė yra nedirbantis, nesimokantis, jokio užimtumo neturintis jaunimas. Be to, daugėja universitetų absolventų, kurie negali rasti pirmojo darbo. Šios tendencijos, kurios klostėsi nuo 2008 m. pavasario, gali turėti rimtų padarinių. Jei ilgai jaunas žmogus neras darbo, nesimokys, nedalyvaus mokymuose, tai gali tapti skurdo, socialinės atskirties ir kitų socialinių problemų priežastimi. O to mes visi nenorime.
– Lietuvoje vienu metu ši problema buvo gan aktyviai aptarinėjama. Kokia padėtis dėl jaunų žmonių nedarbo šiuo metu? – Kalbant apie situaciją Lietuvoje, jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas, tačiau pastaruoju metu jis labai sumažėjo. „Eurostat“ duomenimis, pernai spalį, pašalinus sezono įtaką, jaunimo (iki 25 metų) nedarbo lygis Lietuvoje siekė 25,2 proc. (ES vidurkis – 23,1 proc.), o šiemet – jau 22,2 proc. (ES vidurkis – 23,7 proc.). Tai pasiekti padėjo priemonės, finansuojamos tiek nacionalinėmis, tiek Europos socialinio fondo lėšomis. – Kuo ypatinga ir svarbi yra „Jaunimo garantijų“ iniciatyva? – Mes tikime, kad specialiai parengtos, tikslingos „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos priemonės suteiks jauniems žmonėms realių galimybių, padės išvengti ilgalaikio ir žalingo nebuvimo darbo rinkoje, svariai prisidės prie tolesnės jauno žmogaus karjeros perspektyvų. Į šį planą įtraukiame tik priemones, orientuotas į tikslines jaunuolių grupes, – nesimokančius, nedirbančius, neįtrauktus į užimtumo programas, neturinčius darbo patirties. Tai leis spręsti nedarbo problemą ir padės šiems jaunuoliams sugrįžti į mokymosi sistemą ar darbo rinką. – Koks svarbiausias šios iniciatyvos veikimo principas? – Svarbiausia neleisti įsisenėti problemai, todėl ir „Jaunimo garantijų“
tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų netekę darbo ar baigę formalųjį mokymąsi per keturis mėnesius gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės formą, atlikti praktiką arba stažuotę.
A.Pabedinskienė:
„Jaunimo garantijų“ tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai baigę mokslus per keturis mėnesius įsilietų į darbo rinką arba toliau mokytųsi.
Svarbiausia, kad jaunas žmogus įsitrauktų į veiklą, jei reikia, gautų psichologinių, profesinio orientavimo konsultacijų ir toliau mokytųsi, savanoriautų ar kitais būdais įsi-
trauktų į užimtumo veiklas. Kad taptų ne našta visuomenei, o lygiaverte, pridėtinę vertę kuriančia jos dalimi. – Kas numatoma „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje plane? – Reiktų pabrėžti, kad kiekviena šalis parenka labiausiai jos jauniems žmonėms tinkančias priemones. Mes pirmiausia planuojame atlikti išsamią verslo poreikių analizę – kokių specialistų reikia šiais metais, kokių reikės artimiausiu metu. Būtent šių profesijų mokytis ir nukreipsime niekur nesimokančius, nedirbančius jaunuolius. Taip pat kartu su Švietimo ministerija, verslo partneriais peržiūrėsime rengiamų specialistų programas, bus taikomi nauji Lietuvai, tačiau kitose ES šalyse pasitvirtinę stažuočių, pameistrystės profesinio mokymo būdai. Toliau tęsime jau pasitvirtinusias perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo mokymo programas, taip pat tikslines subsidijas, kurios skatintų darbdavius sudaryti jaunimui galimybę atlikti gamybinę praktiką, stažuotę ar gauti darbą. Numatoma įgyvendinti nacionalinę savanoriškos veiklos programą, kuri leistų prie formaliojo švietimo sistemos nepritampančiam ar saviraiškos ieškančiam jaunimui dalyvauti įvairiose neformaliosiose užimtumo priemonėse, o vėliau – įsitraukti į darbo rinką ir kitas priemones.
Svarbiausios „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos tikslinės priemonės: sukurti informacinę ir stebėsenos
bus įgyvendintos jau išbandytos ir
sistemą, kurią naudojant būtų galima nustatyti 14–29 metų jaunus nesimokančius ar nedirbančius asmenis ir nukreipti juos į švietimą arba darbo rinką;
Europos Komisijos kaip efektyvios pripažintos programos „Įsitvirtink darbo rinkoje“, „Įtvirtink turimą kvalifikaciją“, „Būk mobilus“, „Įgyk ar tobulink darbui reikalingą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją“;
toliau tęsiama subsidijavimo pro-
grama, kuria siekiama skatinti darbdavius sudaryti jaunimui galimybes atlikti praktiką, stažuotę ar gauti darbą;
darbo rinkos mokymo centruo-
se besimokantys išbandys pameis-
trystės profesinio mokymo organizavimo formą, kuri laikoma vienu efektyviausių profesinio mokymo būdų; bus sukurti jaunimo informavimo ir
cialinės reabilitacijos ir parengimo užimtumui darbo rinkoje pagalbos sistema, skatinanti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir (arba) švietimo, užimtumo sistemą;
konsultavimo centrai kiekvienoje savivaldybėje;
plėtojami atviri jaunimo centrai ir
bus įgyvendintas projektas „Pasiti-
bus įgyvendinta Nacionalinė jauni-
kėk savimi“ – ilgalaikės intensyvios so-
mo savanoriškos veiklos programa.
atviros jaunimui erdvės;
– Apie kokias investicijas kalbama? – Šių metų vasarį Europos Vadovų Taryba nusprendė kurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu būtų skirta 6 mlrd. eurų ir kuria būtų siekiama remti jaunimo užimtumą skatinančias priemones, visų pirma – „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą. Finansavimą numatyta skirti toms valstybėms narėms, kuriose jaunimo nedarbo lygis, 2012 m. duomenimis, viršijo 25 proc. Lietuvoje „Jaunimo garantijų“ iniciatyvai įgyvendinti iš Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų skirta 109 mln. litų 2014–2015 m., taip pat iš Europos socialinio fondo lėšų 2014–2020 m. numatoma skirti 120 mln. litų. – Kokia šiuo metu šios iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje situacija? – Esame parengę „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo plano projektą, jis suderintas su valstybinėmis institucijomis, atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus. Jau kitą savaitę pasirašysime partnerystės tinklų kūrimą užtikrinsiantį bendradarbiavimo memorandumą su darbdavių asociacijomis, profsąjungomis ir jaunimo organizacijomis, kitais partneriais, kad kuo daugiau jaunų žmonių įsitrauktų į Lietuvos darbo rinką. Gruodį šį planą pateiksime Europos Komisijai, kad parama Lietuvą pasiektų 2014 m. pradžioje. Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Skaičiai ir faktai Lietuvoje „Jaunimo garantijų“ ini-
ciatyvai įgyvendinti skirta: – 109 mln. litų 2014–2015 m. iš Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų; – 120 mln. litų 2014–2020 m. iš Europos socialinio fondo lėšų. „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos
priemonėms Europoje skirta 6 mlrd. eurų.
9
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
sportas
„Žalgiris“ neteko M.Pociaus Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kauno „Žalgiris“, per ketvirtą rung tynių su Stambulo „Anadolu Efes“ kėlinį surinkęs vos tris taškus, iš kovojo pergalę, kuri šiek tiek pra vėrė duris į Eurolygos varžybų ant rą etapą – „Top 16“. Blogoji žinia ta, kad per varžybas traumą gavo Martynas Pocius. Svarbiausia – pergalė
Medaliai: R.Meilutytei – sidabras, J.Jefimovai – auksas, M.Nijhuis (Nyderlandai) – bronza.
„Scanpix“ nuotr.
Iki aukso pritrūko 0,06 sek. Rūta Meilutytė ir Julija Jefimova po finišo ar ant apdovanojimų pakylos vis dar šyp senomis pasveikina viena kitą, kartais ap sikabina, tačiau mandagumo skraistė jau ne visada užmaskuoja tikruosius šių plau kimo žvaigždžių konkurencijos proveržius. Redas Grinevičius Dalijosi iniciatyva
Pirmąjį R.Meilutytės ir J.Jefimo vos akistatos raundą Herninge (Danija) vykstančiame Europos plaukimo (25 m baseine) čempio nate laimėjo Rusijos sportininkė: ji greičiausiai įveikė 50 m krūtine – per 29,04 sek. ir pasiekė naują šių varžybų rekordą, o lietuvė pel nė sidabro medalį – 29,10 sek. Lemiamą plaukimą sėkmingiau pradėjo ir beveik visą distanci ją pirmavo R.Meilutytė, bet J.Jefi mova tiksliau finišavo. Tai, kad dvikova dėl aukso bus ypač atkakli, patvirtino pusfina lis: pirmiausia lietuvė savo grupė je pagerino Europos čempionatų rekordą – 29,41 sek., tačiau ne trukus iniciatyvą perėmė rusė – 29,14 sek. Finale aplenkusi R.Meilutytę, Rusijos plaukikė užrietė nosį – ji
pareiškė, esą tiesiog eilinį kartą laimėjo savo rungtį. „Truputį nusiminiau, kad nepa vyko pagerinti 50 m plaukimo krū tine pasaulio rekordo, kuris ir pri klauso man. Matyt, įtakos turėjo tai, kad prieš finalą dalyvavau 200 m kompleksinio plaukimo varžy bose. Tačiau pagerinau pastarosios rungties Rusijos rekordą ir tai, ko gero, netgi svarbiau nei vėliau iš kovotas aukso medalis“, – inter viu savo šalies žiniasklaidai teigė J.Jefim ova. Rūta ir Julija šiame čempionate dar susitiks akis į akį – 100 m plau kimo krūtine varžybose. Kovojo pusfin alyje
Vakar R.Meilutytė dalyvavo 100 m kompleksinio plaukimo varžybose ir pateko į pusfinalį. Finalas vyks šiandien. Atrankos etape olimpinė ir pa saulio čempionė distanciją įvei
kė per 1 min. 00,13 sek. ir tarp 38 sportininkių užėmė 5-ąją vietą. Šios rungties Lietuvos rekordas – 58,57 sek. – priklauso R.Meilu tytei. Pagerino rekordus
Dukart Lietuvos rekordą pageri nęs panevėžietis Danas Rapšys 200 m plaukimo nugara finale fi nišavo 5-as. Lietuvio rezultatas atrankos eta pe – 1 min. 53,08 sek., finale – 1 min. 52,53 sek. Aukso medalį iškovojo lenkas Ra doslawas Kaweckis – 1 min. 49,42 sek., sidabrą pelnė vengras Pete ris Bernekas – 1 min. 50,43 sek., o bronza tenkinosi vokietis Christia nas Dienieris – 1 min. 51,40 sek. D.Rapšio pavyzdys užkrėtė ir Lietuvos vyrų komandą, dalyva vusią kompleksinio plaukimo 4 po 50 m estafetėje. Mindaugas Sadauskas, Giedrius Titenis, Tadas Duškinas ir Simonas Bilis pirmiausia nacionalinį rekor dą pagerino kvalifik acinėse var žybose – 1 min. 35,81 sek., o ant rą kartą tai padarė finale – 1 min. 35,26 sek. ir užėmė 5-ąją vietą. Europos čempionais tapo rusai, pasiekę naują pasaulio rekordą – 1 min. 32,38 sek. Lietuvius taip pat aplenkė italai (1 min. 32,83 sek.), vokiečiai (1 min. 33,06 sek.) ir bal tarusiai (1 min. 34,56 sek.).
Kai Tadas Klimavičius pataikė dvi taškį ir padidino „Žalgirio“ persva rą iki 64:52, atrodė, kad kauniečiai gali lengviau atsikvėpti, tačiau po to užsitęsusi taškų sausra vos ne sibaigė tragedija. Paskutinėmis dvikovos sekundė mis turkai galėjo išplėšti pergalę ar bent pratęsimą, tačiau Duško Sa vanovičius nepataikė tritaškio bū damas visiškai laisvas. „Nenormalu per kėlinį pelnyti tris taškus, tačiau džiaugiuosi, kad nenuleidome rankų ir kovojome iki pat pabaigos. Svarbiausia – perga lė, ją skiriame mus palaikiusiems sirgaliams“, – po varžybų kalbė jo „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Saulius Štombergas. „Dažnokai susiduriame su ta pačia problema: atitrūkstame 10 taškelių ir vėl krentame į duobę. Nežinau, kas tai lemia, gal bai mė? Gal mums reikėtų po šimtą gramų išgerti prieš paskutinį kė linį?“ – juokavo Kšištofas Lavri novičius. Latvio blyksnis
„Žalgirio“ komandos X faktoriu mi tapo latvis Kasparas Vecvaga ras. Dvidešimtmetis aikštėje pra leido beveik 18 minučių ir per antrą rungtynių dalį pataikė kelis labai svarbius metimus.
S.Štombergas rizikavo pasiti kėdamas jaunuoju gynėju, tačiau K.Vecvagaras kreditą atpirko su kaupu. „Kasparas sužaidė nuostabias rungtynes, nors to iš jo nesitikėjau. Jis parodė charakterį, norą kautis ir būti pagrindiniu ekipos žaidėju. Tai didelis jo žingsnis į priekį ir la bai tuo džiaugiuosi“, – sakė „Žal girio“ strategas. Treneris nesureikšmino K.Vec vagaro klaidos rungtynių pabai goje, kai būtent latvis prarado ka muolį ir D.Savanovičiui atsirado proga įmesti lemiamą tritaškį. „Smagu, kad treneris įvertino mano pastangas per treniruotes. Pataikęs pirmąjį metimą, pradė jau labiau pasitikėti savimi. Ne galėjome apmaudžiai pralaimėti antrų rungtynių iš eilės“, – kalbė jo K.Vecvagaras. Per rungtynes su „Anadolu Efes“ traumą patyrė Martynas Pocius – vakar atlikus tyrimus paaiškė jo, kad jam lūžo dešinės plaštakos kaulas. Į aikštę gynėjas galės su grįžti maždaug po 4 savaičių. „Tai ne pirma ir ne šešta trau ma. Tikiuosi, kad netrukus grįšiu į aikštę ir vėl galėsiu padėti koman dos draugams“, – optimizmo ne prarado M.Pocius. Vilniečiai – dugne
Krizės krečiamam Lietuvos vice čempionui Vilniaus „Lietuvos ry tui“ nepadėjo net apsilankymas Šventojoje žemėje – sostinės eki pa Izraelyje 71:78 pralaimėjo Tel Avivo „Maccabi Electrai“ ir paty rė aštuntą nesėkmę iš eilės. Po to, kai Belgrado „Crvena zvezda“ namuose 81:65 įveikė Vi torijos „Laboral Kutxa“, paaiškėjo, kad vilniečiams pakilti nuo D gru pės dugno nebepavyks.
Paraiška: K.Vecvagaras – naujasis Lietuvos čempionų X faktorius. Justino Lekavičiaus nuotr.
10
ŠeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
12p.
Kanapių mėgėjai švenčia pergalę.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Vokietijos kairieji partner Koalicija Vokietijoje, regis, bus „didžioji“. Ją sudarys centro kai riųjų Socialdemokratų partija (SPD), konservatyvi kanclerės An gelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos antri nė Bavarijos žemės Krikščionių socialinė sąjunga (CSU). „Didžioji“ koalicija
Po rugsėjo 22 d. įvykusių Vokietijos parlamento rinkimų analitikai nea bejojo, kad A.Merkel, ko gero, pra šys SPD paramos. Kito scenarijaus nebuvo, nors CDU solidžia persva ra laimėjo rinkimus. Iki rinkimų CDU ir CSU sąjun gininkai parlamente buvo laisvie ji liberalai. Tačiau šie į parlamentą nepateko, todėl A.Merkel teko ieš koti, kas juos pakeis. Žalieji? Tokia galimybė, regis, buvo svarstoma, tačiau šie patys nepanoro derėtis. Radikalia kairiąja partija vadina ma „Die Linke“? Vargu ar konser vatoriai iš viso svarstė šį variantą. Liko kairieji, tačiau nuosaikūs so cialdemokratai. Taigi CDU, CSU ir SPD sudarė sąjungą. CDU ir SPD – didžiausios Vokietijoje politinės jėgos. Tiesa, nors laikomos politinėmis prieši ninkėmis, dažniausiai jų pozicijos daugeliu klausimų sutampa. Sutapo jos ir 2005–2009 m., kai buvo su daryta identiška „didžioji“ koalici ja. Jai taip pat vadovavo A.Merkel. Nesutarimų tarp SDP ir CDU vi daus politikoje buvo, tačiau, pasak partijų vadovų, juos pavyko iš spręsti. Tiesa, diskusijos nebuvo papras tos. Partijos kalbėjosi dėl pozicijų beveik penkias savaites, o galuti nis sprendimas buvo priimtas po 17 valandų įtemptų derybų naktį.
Susitarimo tekstas – 185 puslapių programa. Kai kas sakė, kad derėtis jau niekas nebeturėjo jėgų. Partijų vadovai gyrė susitarimą. Sigmaras Gabrielis, SPD vadovas, sakė, kad išsiderėjo iš konservato rių solidžių pažadų. CDU atstovas Peteris Altmaieris pavadino susi tarimą puikiu rezultatu. Gyrė susi tarimą ir CDU generalinis sekreto rius Hermannas Gröhe bei partijos frakcijos vadovas parlamente Tho mas Oppermannas.
Minimalaus atlygio reforma galėtų pa dėti socialdemok ratams susigrąžinti prarastą elektoratą. Rado kompromisą?
Taigi, už borto po rinkimų liko kai rioji „Die Linke“, taip pat Žalių jų partija. Kartu šios partijos tu ri 127 balsus. Sudėjus juos su SPD, tai būtų absoliučią daugumą turin tis blokas. Vis dėlto SPD nuspren dė kitaip. Apklausos po rinkimų rodė, kad 66 proc. vokiečių pritaria „didžia jai“ koalicijai. Tiesa, šiuo metu pa laikymas kiek sumenko. Jis siekia 55 proc. Maža to, 43 proc. vokie
potenciali Kairiųjų dauguma
Socialdemokratų, Žaliųjų ir „Die Linke“ partijos turimos vietos parlamente.
Absoliuti dauguma – 316 vietų
SPD
193
320
CDU
255 CSU
56
311
Susitarimas: SDP vedlys S.Gabrielis (iš kairės), CDU vadovė A.Merkel ir C
cialdemokratų rinkimų nuostatas. CDU buvo svarbesnis vaikus augi nančių tėvų pensijų klausimas, o SPD – pensinio amžiaus ir darbo stažo problemos. Pavyko išspręsti ir valstybės sko lų bei mokesčių kėlimo klausimus. Socialdemokratus konservatoriai
prieš rinkimus kritikavo už tai, kad tie siekia išpūsti valstybės biudže tą didindami išlaidas socialinėms reikmėms, todėl Vokietijoje neiš vengiamai bus keliami mokesčiai. Vis dėlto galutiniame susitari me numatyta, kad mokesčiai ke liami nebus. Taip pat įsipareigota,
R.Vilpišauskas: „Didžiosios Valentinas Beržiūnas Kaip koalicijos dėlionę Vokietijo je vertina Lietuvos ekspertai? Po kalbis apie tai – su Vilniaus uni versiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto di rektoriumi, profesoriumi, sociali nių mokslų daktaru Ramūnu Vil pišausku (nuotr.).
Žaliųjų „Die partija Linke“
64 63
čių neatmetė galimybės, kad galė tų būti surengti ir nauji rinkimai. Turbūt daugiausia CDU ir SPD ginčų sukėlė minimalios algos klau simas. SPD norėjo, kad minimali al ga būtų fiksuota visoje šalyje. Sutarta, kad šios iniciatyvos vyk dymas bus kol kas atidėtas, tačiau SPD pasiūlymas nebus numarin tas. Iki 2017 m. Vokietijoje turėtų būti nustatytas fiksuotas 8,5 euro už valandą minimalus atlygis dar buotojams. Tiesa, partijų susitarimas nu mato įvairių išimčių – pavyzdžiui, pereinamąjį laikotarpį, tad skubos tvarka nebus vykdomas. Šis nutarimas – koziris SPD va dovo S.Gabrielio rankose, bandant įtikinti partiją, kad ši palaikytų naująją koalicijos sutartį. SPD narių gretose „didžiosios“ koalicijos scenarijus nelabai mėgs tamas. Daugelis socialdemokratų mano, kad konservatoriai perne lyg dominuos koalicijoje, kaip buvo iki 2008 m. Dėl to 2009 m. rinki muose SPD prarado nemažos da lies rinkėjų paramą. Vis dėlto minimalaus atlygio re forma galėtų padėti socialdemok ratams susigrąžinti prarastą elek toratą. Ypač Rytų Vokietijoje, kur žmonės gauna mažesnes algas. Abi partijos sutarė pensijų sis temą reformuoti taip, kad paten kintų tiek konservatorių, tiek so
– Kodėl Vokietijoje gan įprasta sudaryti vadinamąsias vaivo rykštės koalicijas? Juk social demokratai, logiškai mąstant, galėtų rinktis labiau kairiosios pakraipos partijas, pavyzdžiui, „Die Linke“, tačiau jiems kaž kodėl priimtinesnė sąjunga su
Angelos Merkel konservato riais ir krikščionimis. Galų ga le, juk socialdemokratai sudaro koalicijas su „Die Linke“ žemių parlamentuose? – Kalbant apie šiuos rinkimus, ro dos, abi didžiausios partijos – ir krikščionys demokratai, ir social demokratai – buvo iš anksto atme tę koalicijos su „Die Linke“ galimybę dėl šios partijos sąsajų su buvusios Rytų Vokietijos komunistais. Kaip daugelis ir tikėjosi, buvo grįžta prie jau anksčiau išbandytos idėjos su daryti vadinamąją didžiąją koali ciją tarp pagrindinių dešinės ir kai rės partijų. Kai kas šią tradiciją sieja dar su pokario Vokietijos elito siekiu kurti šalyje konsensusu pagrįstą po litiką stengiantis išvengti nukrypimų
į kraštutinumus (kraštutinę deši nę ar kairę). Veikiausiai toks paaiš kinimas ir atsako į klausimą, kodėl tapo įprasta sudaryti tokias koalici jas tarp dominuojančių arčiau cent ro esančių Vokietijos politinių jėgų, paprastai laiminčių rinkimus. Be to, yra ir gana paprasta aritmetinė prie žastis – nuo 1957 m. nė viena partija Vokietijoje nėra turėjusi absoliučio sios daugumos parlamente. – Ar tampa sudėtingiau di džiosioms partijoms vykdyti savo programą, kai jos suda ro didžiąją koaliciją? Galbūt ir Lietuvoje būtų logiška sudary ti didžiąsias koalicijas tarp so cialdemokratų ir konservato rių? Juk abi partijos dažnai
11
ŠeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
pasaulis Įvykdė egzekuciją
Gedėtojų antplūdis
Blokuos referendumą
Šiaurės Korėja vakar paskelbė įvykdžiusi egzekuciją šalies lyderio Kim Jong-uno dėdei Jang Song-thaekui (nuotr.) ir pavadino šį buvu sį įtakingą veikėją „visų amžių išdaviku“. JAV ir Pietų Korė ja išsakė susirūpinimą dėl šio sukrečiančio valymo vienpar tinėje valstybėje.
Daugybei žmonių trokštant atsisveikinti su buvusiu Pie tų Afrikos Respublikos prezi dentu Nelsonu Mandela, ku rio palaikai vakar buvo laiko mi viešai pašarvoti paskuti nę dieną, susirinko didžiulė minia, todėl vyriausybė buvo priversta paraginti gedėtojus atsitraukti.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (nuotr.) pažadėjo blo kuoti bet kokį Katalonijos lyde rių mėginimą organizuoti refe rendumą dėl regiono neprik lausomybės, numatytą atei nančių metų lapkričio 9 d. Bal savimo datą anksčiau šią sa vaitę paskelbė Katalonijos po litinis vadovas Arturas Masas.
riais renkasi dešiniuosius Tiesa, kol kas SPD sakė, kad neke tina formuoti sąjungos su „Die Lin ke“, nes pastarosios politiniai reika lavimai – nerealūs. Pavyzdžiui, „Die Linke“ nori, kad Vokietijos kariuo menė nedalyvautų jokiose karinėse operacijose kitose pasaulio šalyse. Taip pat ši pacifistinė partija pasi sako prieš Vokietijoje pagamintų ginklų eksportą, nori, kad iš Vokie tijos teritorijos būtų tučtuojau iš gabentas JAV branduolinis ginklas, o NATO karinis blokas – paleistas.
Iki 2030 m. iš atsi naujinančių šaltinių Vokietijoje bus ga minama net 60 proc. elektros energijos.
CSU lyderis Horstas Seehoferis pasirašė „didžiosios“ koalicijos sudarymo dokumentą.
kad valstybės skolos dėl socialinių reformų neaugs. Galiausiai patvirtintas susitarimas dėl atsinaujinančių išteklių energeti kos. Jame numatoma, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių šaltinių Vokietijo je bus gaminama net 60 proc. elekt ros energijos. Beje, socialdemokratai
siekė 75 proc., o CDU – 55 proc. Tai gi, regis, buvo rastas kompromisas. SPD ir „Die Linke“?
Vis dėlto nuog ąstaujam a, kad CDU ir SPD susitarimas gali bū ti laikinas. Esą SPD gali atsigręž ti kairiosios partijos „Die Linke“
„Reuters“ nuotr.
ir žaliųjų pusėn, jei matys, kad konservatorių veiksmai jiems ne priimtini. Toks kairiųjų susitarimas prieš 2017 m. rinkimus sujauktų A.Mer kel kortas, todėl kai kurių eksper tų vadinamas laikrodine bomba po kanclerės kėde.
Kalbant apie nacionalinę valdžią, SPD su tokiais reikalavimais neno rėtų sutikti, tačiau Vokietijos žemė se SPD ir „Die Linke“ bendradar biauja. Rytiniame Leipcigo mieste SPD partijos kongresas neseniai pa tvirtino, kad svarstys galimybę su daryti koaliciją su „Die Linke“. Faktiškai SPD, „Die Linke“ ir Ža liųjų partijos, jei nuspręstų suvieny ti jėgas, galėtų eliminuoti iš valdan čiųjų konservatorius. Trys kairiosios partijos turėtų parlamente 320 vie tų, o daugumai reikia 316. O konservatoriai, jei sujungtų visas jėgas, teturėtų 311 vietų. Ta čiau kol kas analitikai abejoja, kad SPD ateityje ryžtųsi sudaryti koa liciją su „Die Linke“ nacionaliniu lygmeniu. Nebent arba SPD, arba „Die Linke“ smarkiai pakoreguotų savo politikos prioritetus.
SPD žaidimai
„Die Linke“ korta, kaip spaudimo konservatoriams priemonė, SPD – svarbi. Nenuostabu, kad ja buvo pasinaudota derybose dėl „didžio sios“ koalicijos. Žinoma, tai sukėlė konservatorių pasipiktinimą. „Tai įžeidžiama“, – per derybas pikti nosi CSU generalinis sekretorius Alexanderis Dobrindtas. Po šių SPD manevrų konserva torių stovykloje pasirodė abejonių dėl būsimos koalicijos. Esą SPD – nepatikima partnerė. CDU ir CSU lyderiai net buvo jų partijų kolegų paraginti skubiau megzti ryšius su žaliaisiais. ES komisaras Güntheris Oettin geris pabrėžė, kad SPD neturėtų grasinti konservatoriams. „Konservatoriai SPD suteikė daug nuolaidų. S.Gabrielis turėtų susilaikyti nuo grasinimų naudo jant „Die Linke“ kortą“, – pabrėžė G.Oettingeris. Tačiau nemažai SPD narių ragi na partijos vadovus formuoti kai riųjų stovyklą, užuot meilikavus dešiniesiems konservatoriams. „Aš asmeniškai raginčiau S.Gab rielį ieškoti ryšių su „Die Linke“, – svarstė Janas Stössas, Berlyno SPD regioninės organizacijos vadovas. Vis dėlto analitikai mano, kad CDU baimė dėl koalicijos ateities pernelyg išpūsta. Pasak ekspertų, „Die Linke“ reikės daug laiko, kol ši partija nuties tiltus link SPD. Tiesa, vienas „Die Linke“ vadovų Gregoras Gysi pabrėžė, kad partija būtent šia linkme ir dirba. „Partija šiuo metu išgyvena vie ną sudėtingiausių savo istorijos lai kotarpių“, – pripažino „Die Linke“ frakcijos parlamente vadovas. Parengė Valentinas Beržiūnas
koalicijos kelia tam tikrą ideologinę sumaištį“ sutinka dėl daugelio strategi nių klausimų, dažniau skiriasi taktiniai ėjimai. – Partijoms tenka ieškoti komp romisų – pavyzdžiui, dešinieji ga li sutikti su minimalaus atlyginimo įtvirtinimu Vokietijoje, o kairieji gali atsisakyti siūlymų kelti mokes čius. Be to, kaip parodė ankstesnės panašios koalicinės vyriausybės, kuriai nuo 2005 iki 2009 m. irgi va dovavo A.Merkel, patirtis, mažes nis koalicijos partneris gali prarasti populiarumą, nes artėjant rinki mams negali pernelyg aštriai kriti kuoti valdančiųjų (nes yra tarp jų) ir dėl to yra mažiau matomas. Tai viena priežasčių, kodėl kitose šalyse panašios didžiosios koalici jos nesusiformuoja arba išyra artė
jant rinkimams. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje nebuvo suformuota de šiniųjų ir kairiųjų koalicija, o Gedi mino Kirkilo vyriausybė, kurį laiką turėjusi Tėvynės sąjungos paramą Seime, artėjant 2008 m. rinkimams ją prarado. Didžiosios koalicijos kelia tam tikrą ideologinę sumaištį ir apsun kina rinkėjų galimybes susivokti, kas kokias idėjas palaiko. Kita ver tus, jos gali būti naudingos suta riant dėl strategiškai svarbių ilga laikių projektų – nuo narystės ES ir NATO iki energetikos projektų ar struktūrinių reformų. – Ar reikėtų laukti kokių nors reikšmingų pokyčių vadinamojo je Vokietijos Europos politikoje?
– Atrodo, kad Vokietijos Europos politika smarkiai nesikeis, nes so cialdemokratai pernelyg nespaudė A.Merkel ir jos kolegų imtis dides nio perskirstymo tarp euro zonos šalių, sparčiau kurti fiskalinę są jungą su euro zonos biudžetu ar keisti požiūrį į Europos centrinio banko veiklą. Tad tikėtina, jog ir suformavus naują vyriausybę Vo kietijos vadovai atsargiai pasvers bet kokį naują žingsnį link tolesnės integracijos, pirmiausia kuriant bankų sąjungą. Politikos tęstinu mas ypač tikėtinas, jei finansų mi nistru ir toliau išliks Wolfgangas Schäuble. – Kiek pasikeitusi, arba, tiks liau, atsinaujinusi, valdžia Vo
kietijoje turės įtakos Lietuvai? Juk kalbame apie ES ekonomi kos variklį – Vokietiją? – Abejoju, ar nauja Vyriausybė smarkiai keis Vokietijos ekonomi kos politiką ir ar tai pajus Lietuvos įmonės. Manau, kad Lietuvai svar biausia bus naujos Vokietijos po žiūris į santykius su Rusija. Soc iald em okrat ai trad ic iškai labiau akcentuoja verslo ryšius su Rusija ir mažiau kalba apie de mokratijos principų laikymąsi nei A.Merkel krikščionys demokratai. Bet gali būti, kad po pastaraisiais mėnesiais Rusijos vadovų taikytos agresyvios politikos Rytų partne rių bei Lietuvos atžvilgiu Vokietijos socialdemokratų požiūris į Rusijos valdančiuosius irgi gali keistis.
12
ŠeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
pasaulis
Kanapių mėgėjai švenčia pergalę Urugvajaus eksperimentą visiškai įtei sinti marihuaną atidžiai stebi šalininkai ir priešininkai ne tik pačioje šalyje, bet ir vi same pasaulyje. Suprastėjo kokybė
32-ejų urugvajietis kalvis Cristia nas savo dirbtuvių galiniame kieme Montevidėjo pakraštyje rūpestingai augina penkis kanapių augalus. „Rūkau po tris keturias suktines per dieną nuo 13 metų, – Didžiosios Britanijos nacionaliniam trans liuotojui BBC pasakojo vyras. – Bet pernai nusprendžiau pats au ginti kanapes, nes juodojoje rinko je marihuanos kokybė labai prasta arba ji būna sumaišyta su sunkes niais ir pavojingesniais narkotikais, pavyzdžiui, kokainu.“ Kiekvieną rytą Cristianas patik rina, ar jo augalams pakanka švie sos, trąšų ir insekticidų. Kartu jis nuolat rūpinasi, kad jų nepamaty tų kaimynai arba policija. Nebereikės slėpti
Rūkyti marihuaną šioje Pietų Ame rikos šalyje įstatymai nedraudžia jau ilgą laiką. Jaunuoliai, parkuose sukantys ratu suktinę, jau įprastas vaizdas. Tik auginti ir pirkti mari huanos įstatymai neleidžia, bet jau greitai viskas pasikeis. Urugvajus netrukus taps pirmąja šalimi pasaulyje, kuri reguliuos ka napių gamybą, prekybą ir vartojimą. Šią savaitę parlamentas pritarė ati tinkamam įstatymui, jis įsigalios, kai dokumentą pasirašys prezidentas. Tuomet Cristianui nebereikės slėpti savo augalų nuo policijos, o valdžia prižiūrės, ar jis laikosi nau jų taisyklių. Nacionalinis kanapių reguliavi mo institutas norintiems auginti marihuaną tieks sėklas ir prižiūrės, kad augintojai neviršytų maksima laus nustatyto derliaus – 480 g per metus. Cristianas labai džiaugiasi šia naujove: „Manau, buvo tik laiko klausimas, kada kanapės bus įtei sintos. Policija turėtų rūpintis nu sikaltėliais ir narkotikų kontraban dininkais, o ne manimi.“ Turistai marihuanos negaus
Naują įstatymą inicijavo 78-erių buvęs kovotojas partizanas, dabar tinis šalies prezidentas José Muji ca. Jis teigia, kad nepritaria nar kotikų vartojimui, bet nori atimti
Kanapių savybė paveikti centrinę nerv ų sistemą žmonėms žinoma jau tūkstančius metų. Ypač plačiai kanapių produktai anksčiau buvo vartojami Kinijoje, Indijoje ir Tibe te, kur buvo naudojami religiniams ritualams. XIX a. kanapės labai paplito Britų imperijoje, dažniausiai iš jų buvo gaminama trauktinė. 1893 m. britų parlamentas bandė uždrausti psi chotropinių preparatų iš kanapių gamybą bei prekybą, bet specia liai sukurta komisija atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad saikingas ka napių vartojimas Indijoje nedidina nusikalstamumo, nesukelia psichi nių ligų ir neskatina amoralaus el gesio. Maža to, anot komisijos išva dų, draudimas vartoti kanapes ri tualiniais tikslais galėtų sukelti ne ramumų visuomenėje. Kita vertus, komisija pripaž ino, kad saikingas kanapių vartojimas ilgainiui gali pri versti prie piktnaudžiavimo.
daugiamilijoninį kanapių verslą iš narkotikų kartelių. „Tai nebus šalis, kur kanapes vartos visi, kas nori“, – kritikams atkerta prezidentas. Pagal naują jį įstatymą pirkėjai turės oficialiai užsiregistruoti, o tai galės padaryti tik šalies gyventojai, bet ne turis tai. Įstatymas taip pat nustato 40 g per mėnesį ribą tiems, kas nori au ginti marihuaną arba pirkti ją li cencijuotose vaistinėse. Nauja Urugvajaus tvarka žengia kiek toliau nei įstatymai Nyderlan duose, kur draudžiama auginti ka napes, bet valdžia pro pirštus žiūri į tuos, kurie jas augina namie savo reikmėms. Urugvajaus įstatymas kiek panašesnis į tuos, kurie galioja JAV Kolorado ir Vašingtono valsti jose, kur kanapių vartojimas medi cininiais arba rekreaciniais tikslais buvo įteisintas 2012-aisiais.
Pernai per narkotikų gaujų smurtą Urug vajuje žuvo 82 žmo nės. Bet dar negirdė jome, kad kas nors būtų miręs dėl mari huanos vartojimo.
Tačiau Urugvajus taps pirmąja valstybe pasaulyje, kuri reguliuos šio narkotiko gamybą, platinimą ir prekybą. Vyriausybė nustatys ir marihuanos kainą. Urugvajus, turintis mažiau nei 3,5 mln. gyventojų, nepatyrė to kio narkotikų gaujų smurto, koks krečia kitas Lotynų Amerikos ša lis, bet valdžios atstovai teigia, kad šias gaujas reikia tramdyti jau da bar, kol jos nesustiprėjo. „Pernai per narkotikų gaujų smurtą Urugvajuje žuvo 82 žmo nės. Vis matome kriminalinio są skaitų suvedimo epizodų, smogi kų grupių. Bet dar negirdėjome, kad kas nors būtų miręs dėl mari huanos vartojimo“, – aiškino Na cionalinės vaistų agentūros vado vas Julio Calzada.
Ilga narkotiko istorija
Jungtinėse Valstijose vadovaujant prez ident ui Frankl inui Roosevel tui 1937 m. buvo įsteigtas Federa linis narkotik ų biuras ir, nepaisant Amer ikos med icinos asociacijos prieštaravimų, įvestas marihuanos mokestis. Tai buvo pirmas oficialus dokumentas, tiesiog iai draud žian tis gaminti, pirkti ir saugoti kanapių preparatus, išskyrus moksliniais ir med icin in iais tikslais. Vėl iau ana log išk i įstatymai buvo priimti dau gelyje pasaulio šalių. Permainos: jau netrukus Urugvajaus kanapių augintojams nebereikės
slapstytis nuo kaimynų ir policijos.
Kaimynai sunerimę
Kitos Lotynų Amerikos valstybės susidomėjusios stebi Urugvajaus eksperimentą. Gvatemalos prezi dentas Otto Pérezas-Molina, ku rio šalis kenčia dėl narkotikų kar telių karų ir smurto, Urugvajaus kolegą pavadino aiškiaregiu. Ki ti J.Mujicos eksperimentą vertina skeptiškai. Meksikos užsienio reikalų mi nistras José Antonio Meade nese niai įspėjo, kad vienašališkos prie monės neišspręs problemos, ir paragino pradėti pasaulines disku sijas dėl narkotikų politikos. Urug vajaus kaimynė Brazilija anksčiau šiais metais atsiuntė delegaciją į Montevidėją ir pareiškė susirūpi nimą, kad naujas įstatymas gali tu rėti jai neigiamų padarinių. Bet J.Calzada tikina priešin gai: „Mes užtikriname kitas šalis, kad mūsų legali marihuana nebus kontrabanda gabenama į jų terito riją. To nebus.“
AFP nuotr.
Vartojimas augs?
Naujas įstatymas sulaukė kriti kos ir pačiame Urugvajuje. Nese niai atliktos apklausos rodo, kad jam nepritaria maždaug 60 proc. gyventojų. Tarp jų yra ir Kongre so narė Verónica Alonso. „Šis įstatymas nesprendžia tik rų problemų. Jeigu vyriausybė no ri kovoti su grėsmėmis, ji turėtų su tvarkyti tas vietas, kur parduodami nelegalūs narkotikai, – BBC teigė politikė. – Jeigu tai yra visuomenės sveikatos klausimas, ji turėtų mažin ti kitų pavojingų produktų vartojimą, tokių kaip tabakas arba alkoholis.“ V.Alonso baiminasi, kad naujas įstatymas tik padidins narkotikų vartojimą, ypač tarp jaunimo. „Marihuana taps lengviau priei nama, ji nebus laikoma pavojingu narkotiku. Todėl vartojimas augs, – prognozuoja politikė. – Tai pri darys mums daug problemų, ypač socialinėje bei medicinos srityje.“ Parengė Julijanas Gališanskis
SSRS kanapių preparatai buvo už drausti tik 1960-aisiais, o iki tol ka napės, kaip ir aguonos, buvo par duodamos atv irai ir net plan ine tvarka aug inamos kolūk iuose pa gal vyriausybės įsakymą. Dabar kanapių auginimas ir laiky mas nemedicininiais tikslais drau džiamas daugelyje pasaulio šalių, išskyrus keletą, kur leidžiama au ginti arba pirkti nedidelius kiekius asmeniniam vartojimui. Tarp tokių šalių yra Nyderlandai, Kanada, Šiau rės Korėja, Čekija, Ispanija ir Portu galija, taip pat keletas JAV valstijų.
13
ŠeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
pasaulis
Nepasiduoda: milicijai nepavyko išguiti protestuotojų iš sostinės centro.
„Reuters“ nuotr.
Ko nepadarė milicija, padarys šaltis?
Savaitės viduryje Ukrainos milicija, regis, nutarė, kad iš Neprik lausomybės aikštės bus išvaikyti protestuotojai. Tačiau protes tai tęsiasi ir niekas neketina jų užbaigti. Gal šaltis padės? Pamojavo ir išvažiavo
Protestuotojai šią savaitę, rodos, buvo gerokai labiau nusiteikę ginti savo suręstas barikadas nei savai tės pradžioje. O gal pareigūnai ne žinojo, ką daryti? Trečiadienį įvyko didysis susirė mimas. Milicijos pareigūnams pa bandžius išardyti barikadas Neprik lausomybės aikštėje protestuotojai jiems kaip reikalas pasipriešino. Dalį aikštės pareigūnai atkovo jo. Paskui miliciją sliūkino palapi nių likvidavimo komanda oranži nėmis liemenėmis. Komunalininkai skubiai surin ko nuolaužas. Tiesa, darbas buvo bergždžias. Netrukus barikados buvo atstatytos. Mūšis dėl merijos
Vis dėlto aršiausias, jei taip galima sakyti, mūšis įvyko prie Kijevo ad ministracijos pastato. Savivaldybę apsupo gausios mi licijos pajėgos, kai kurie pareigū
nai buvo ginkluoti rimtais šautu vais. Prie durų buvo pastatyti du ar trys autobusai. Netrukus prasi dėjo susirėmimai. Pakilo juodų dū mų debesis, ant pareigūnų iš ant ro aukšto pasipylė šaltas vanduo, protestuotojai šaudė į pareigūnų autobusus petardas. Pareigūnai spoksojo, o kai pasi pylė vanduo, laikinai pasislėpė au tobusuose. Tiesa, buvo iškviestas pastiprinimas, tačiau keliems spe cialiųjų pajėgų automobiliams de monstrantai užkirto kelią miesto centro prieigose. Gatvėje susirinkę žmonės skan davo pagrindinius protestuotojų šūkius, tokius kaip „Šalin gaują!“. Galiausiai elitinio dalinio „Berkut“ autobusai nuvažiavo nuo pastato. Didžioji dalis saugumo pajėgų taip pat buvo atitraukta iš Kijevo centri nės Nepriklausomybės aikštės. Daugelis protestuotojų šaukė: „Viso labo!“ Na, jie laimėjo! Tad po trečiadienio įvykių taip ir liko
neaišku, bus malšinamas protes tas ar ne? Ramino protestuotojus
Ukrainos premjeras Mykola Azaro vas ramino, kad norėta atlaisvinti pagrindinę Kijevo gatvę, kuri veda pro Nepriklausomybės aikštę. Vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka taip pat aiškino, kad joks prievartinis protesto mitingo Kijevo Nepriklausomybės aikštėje išvaikymas neplanuotas. „Noriu visus nuraminti: maida nas nebus vaikomas. Niekas nepa žeidžia žmonių teisės į taikų pro testavimą, – sakė V.Zacharčenka. – Tačiau negalima ignoruoti kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų. Negalima trikdyti normalaus sos tinės funkcionavimo.“ Tai ką vei kė milicija? Incidentas Nepriklausomybės aikštėje išprovokavo tulžingą Va karų reakciją. Savo komentarus pa skelbė Kijeve viešinti ES įgaliotinė
užsienio politikos klausimais Catherine Ashton, taip pat JAV vals tybės sekretorius Johnas Kerry. Pasak jų, sprendimas vaikyti de monstracijas – smerktinas. O tuo metu politiniame fronte, atrodo, vyksta ne mažiau įnirtin gos kovos nei maidane. Kijevas pareiškė, kad neketina toliau daugiažodžiauti, ir pareika lavo iš ES 20 mlrd. eurų paskolos.
Po trečiadienio įvy kių taip ir liko neaiš ku, bus malšinamas protestas ar ne? „Siūlome išspręsti šį klausimą ir pasiūlyti Ukrainai finansinę pa galbą. Nustatėme apytikslį jos dy dį – 20 mlrd. eurų“, – sakė M.Aza rovas. Ketvirtadienį C.Ahston net pa reiškė, kad iš V.Janukovyčiaus lū pų išgirdo prašymą pasirašyti aso ciacijos sutartį. „Mano požiūriu, šie iššūkiai, o jie – realūs, gali būti įveikti ne tik padedant ES institucijoms, bet ir parodant, kad jis turi rimtą ekono
minį planą dėl asociacijos sutarties pasirašymo. Tai taip pat padės pri traukti būtinų investicijų. Šiandien atvažiuoja pirmasis vicepremjeras. Štai ir pažiūrėsime“, – tądien sakė C.Ashton. Tiesa, mokėti Kijevui 20 mlrd. eurų ES neketina. „Kalbama ne apie kainos siūly mus šiai šaliai. Tai ne sprendimas dėl „pinigų sumos x, jei tik jūs pa sirašysite“. Mums tai neįdomu“, – rėžė ji. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Kijevas laukia mas kalbėtis dėl Muitų sąjungos, tačiau Maskva neketina dėl to Uk rainos spausti. „Mes nieko niekam neprimeta me, bet jeigu mūsų draugai nori drauge dirbti, mes pasirengę tęs ti šį darbą ekspertų lygiu“, – sakė V.Putinas savo metinėje kalboje. Jis pridūrė: „Mūsų integracijos projektas pagrįstas lygiomis teisė mis, realiais ekonominiais intere sais. Nuosekliai tęsime Eurazijos procesą ir nepriešpriešinsime jo kitiems integraciniams projek tams, žinoma, ir tokiam bran džiam integrac in iam projekt ui kaip europinis.“ Parengė Valentinas Beržiūnas
Įvykių Kijeve chronologija
Sekmadienis, gruodžio 8 d.
Pirmadienis, gruodžio 9 d.
Antradienis, gruodžio 10 d.
Trečiadienis, gruodžio 11 d.
Ketvirtadienis, gruodžio 12 d.
Šeštadienį pasklido gandas, kad Ukrai nos prezidentas Viktoras Janukovy čius Sočyje su Rusijos prezidentu Vla dimiru Putinu galėjo aptarti Kijevo pri sijungimo prie Muitų sąjungos klausi mą. Tai sukėlė Ukrainoje pasipiktinimo bangą. Vakare Kijevo Besarabijos aikš tėje protestuotojai nuvertė čia nuo 1946 m. stovinčią Vladimiro Lenino statulą. Pasak opozicijos, sekmadienį į protestą Nepriklausomybės aikštėje buvo susi rinkę apie 200 tūkst. žmonių.
Daugelis protestuotojų naktį praleido palapinėse, Profsąjungų rūmuose, de monstrantų užimtame Kijevo mies to administracijos pastate ir Spalio rū muose. Jie taip pat budėjo prie barika dų, pastatytų keliose gatvėse aplink vy riausybinius pastatus. Pirmadienį po pietų į sostinės centrą buvo pasiųstos papildomos riaušių milicijos pajėgos. Vyriausybė pareikalavo, kad protes tuotojai išsiskirstytų. Milicija tuo metu atliko kratas opozicijos būstinėje.
Į Kijevą atvyko ES įgaliotinė užsienio pol it ikos klausimais Cather ine Ash ton. Ji išsakė susirūpinimą dėl milici jos reidų opozicinių partijų būstinėse. Pranešta apie susirėmimus tarp pro testuotojų ir milicijos. Pasak žiniask laidos, per susirėmimus buvo sužeis ta 10 žmon ių. Ukrainos prez identas V.Janukov yčius surengė susit ik imą su aukščiausiais saug umo pareig ū nais ir ministrais, jame buvo nuspręs ta atkurti tvarką Kijevo centre.
Paryčiais milicijos pajėgos ėmė ardy ti protestuotojų palapines Nepriklau somybės aikštėje. Įvyko keletas susi rėm imų tarp protest uotojų ir mil ici jos. Mūšis užvirė prie Kijevo savival dybės. Čia protestuotojai apipylė pa reigūnus vandeniu, apšaudė milicijos autobusus petardomis. Po kurio laiko milicijos pajėgos atsitraukė. Pareig ū nai paliko ir Nepriklausomybės aikš tės prieigas. Opoz icija paskelbė, kad laimėjo.
Nakt is Kijeve buvo ram i, tačiau pro test uotojai tol iau budėjo Nepr iklau somybės aikštėje ir laikė užėmę Ki jevo miesto admin istracijos pastatą. C.Ashton pareiškė, kad Kijevas norė tų pasirašyt i susitar imą su ES. Ji su V.Janukov yčiumi kalbėjo apie eko nomikos problemas, su kuriomis arti miausiu metu teks susidurti Ukrainai. Rusijos prezidentas V.Putinas pabrė žė, kad Ukraina laukiama dirbti kartu su Muitų sąjunga.
14
šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
vakarė R.Vaičiūtei – scenos kara vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Per daug gyveni me esu mačiusi purvo ir įdėjusi daug darbo, kad pradėčiau dai nuoti kojomis. Tam aš turiu bal są ir ilgus metus lavintą muzikinį skonį.
Klaipėdietei Rai mondai Vaičiūtei dalyvavimas muzi kiniame televizijos projekte „Lietuvos balsas“ suteikė neiš dildomų įspūdžių – per trumpą laiko tarpį mergina spėjo tapti Kastyčio Ker bedžio numylėti ne, Ingos Valinskie nės buvo pavadinta scenos karaliene ir palyginta su aktore Monica Bellucci.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Užgrūdino gyvenimas
Lūžis: suprasti, ko nori gyvenime, iš naujo sudėlioti vertybes bei prioritetus Raimondą paskatino nemaloni patirtis – netikėtai dingęs ir atsiradęs
balsas.
„Fotogenijai“ nuotr.
Prieš savaitę po pirmojo pasiro dymo tiesioginiame eteryje 26 m. vokalistė paliko Donato Montvy do komandą ir patį konkursą, ta čiau tikino dėl to nesisielojanti. Raimonda teigė žinojusi, kad teks varžytis su stipriais konkurentais, todėl morališkai nusiteikė net ir blogiausiam scenarijui. Raimondos iškritimo nesitikėjo ir patys projekto mokytojai, mergi ną pamaloninę aukščiausiais įver tinimais bei gražiausiais žodžiais. Dalyvei pritrūko tik šiek tiek žiū rovų balsų, o komisijos nariai net svarstė galimybę sugrąžinti įspūdį palikusią vokalistę. Stiprybę ir tvirtą charakterį pro fesionaliai džiazo vokalistei padė jo išsiugdyti gyvenimo aplinkybės. Vos 13 metų iš gimtųjų Mažeikių į Klaipėdos Stasio Šimkaus konser vatoriją atvykti merginą paskatino vietos muzikos mokyklos pedago gė, patikinusi jos tėvus, jog uosta miestyje paauglė tikrai nepražus. „Turbūt todėl, kad jaunas dienas praleidau gyvendama ne su tėvais, tapau labai savarankiška. Paaugliš ka kova už būvį padėjo tapti stipria, užsispyrusia ir žinančia, ko noriu. Buvau padauža, kuriai ir ligoninėse
15
šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
vakarė
alienės titulas po muštynių tekdavo atsidurti. Ta čiau įsisukusi į aplinką, kurioje bu vo daug muzikos ir pozityvių žmo nių, pradėjau keistis. Muzika mane pavergė ir įtraukė“, – apie gyveni mo uostamiestyje pradžią pasako jo Raimonda. Tiesa, dainininkė abejoja, ar po to, ką teko patirti jai pačiai, išleis tų atžalas į svetimą miestą. „Tik po kelerių metų sužinojau, ką mamai teko ištverti, kai išvykau į Klaipė dą, – košmarų sapnavimas, rami namieji. Man tuo metu dienos lėkė nepastebimai, o tėvai išsiskyrimą išgyveno sunkiai“, – kalbėjo pa šnekovė. Renkasi sunkumus
Pamažu Raimonda iš neklauža dos mergaitės virto profesionalia džiazo dainininke – baigė voka lo studijas Klaipėdos universite te bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvavo daugybė je tarptautinių projektų, tapo įvai rių konkursų nugalėtoja. Galiausiai ir pati kitus pradėjo mokyti voka lo subtilybių. Rodos, skinami laurai džiazo muzikos srityje sunkiai suderina mas dalykas su projektu televizi joje. Raimonda šypteli, jog anks čiau niekada negalvojo dalyvauti jokiuose komerciniuose šou. „Net tokios minties nebuvo. Ta čiau pati dirbdama vokalo peda goge iš aplinkinių žmonių girdė davau kalbas, kad turėdama gerą balsą privalau jėgas išmėginti ne tik profesionalioje džiazo sceno je, bet ir leisti apie save sužino ti plačiajai visuomenei“, – kalbė jo mergina. Klaipėdietė pasakojo, jog visa da rinkdavosi sudėtingesnį kelią – pripažinimo ir įvertinimo siekė savo darbu ir produktu, kuriuo ga li būti užtikrinta. Šios nuomonės ji nepakeitė ir dabar. Pašnekovė pri siminė, jog ankstesniais metais, stebėdama šou, susidarė įspūdį, kad „Lietuvos balsas“ – kokybiš kas ir aukšto lygio konkursas, ku riame dėmesys koncentruojamas ne į pigius sceninius triukus, o at likėjo vokalą. „Tai mane sužavėjo. Matyt, kaž kur giliai viduje snaudė mintis, jog toks iššūkis man būtų naudingas. Juo labiau jog koncertus ir muziki nius pasirodymus rengiau jau se niai, taigi parodyti klausytojams turėjau ką. Tačiau žmones reikia motyvuoti atrasti naujus atlikė jus. Juokaudama sakau, kad ne visi lietuviai išlips iš lovos, kad nueitų į tokių dainininkų kaip Vaidas Bau mila, Donatas Montvydas ar Jaz zu koncertus, o ką jau kalbėti apie mano“, – sakė vokalistė.
Dar labiau patikėti savimi, supras ti, ko nori gyvenime, ir iš naujo sudėlioti vertybes bei prioritetus Raimondą paskatino nemaloni pa tirtis. Prieš ketverius metus profe sionaliai vokalistei netikėtai dingo balsas. Net medikai negalėjo paaiš kinti, kas atsitiko. Dabar mergina beveik pusę metų, praleistų ne dainuodama, vertina kaip lemtin gą gyvenimo posūkį. „Anksčiau neteko susimąstyti, ką veikčiau be muzikos. Žemė sly do iš po kojų. Bet tai tapo priežas timi tapti tokia, kokia esu dabar. Pradėjau skaityti savišvietą ug dančias knygas, skyriau laiko sau, iš naujo įvertinau tai, ką turiu ap link save: tėvus, draugus. Nurimo protas. Pradėjau domėtis balso jo gos technika, kurią, atgavusi bal są, įvaldžiau“, – sakė dainininkė, šį įvykį vertinanti kaip likimo do vaną. Balsas atsirado taip pat netikėtai, kaip ir dingo. „Tiesiog vieną dieną atsikrenkščiau ir pajaučiau, kad vėl galiu kalbėti. Iš pradžių balsas, lyg ranka po lūžio, buvo silpnas. Tik po pusės metų trukusios reabilitacijos pradėjau dainuoti“, – kalbėjo klai pėdietė.
Gavusi atsakymą, kad esu kviečia ma dalyvauti pirmojoje atranko je, labai nustebau. Tada man, kaip vokalo pedagogei, „suveikė“ savi saugos instinktas – pasakiau, kad tikrai nedalyvausiu. Pabijojau, jog nepateksiu į kitą turą ir teks rau donuoti prieš mokinius. Tačiau ap linkybės susiklostė kitaip. Atsitik tinai tą dieną turėjau būti Vilniuje. Pirmoji atranka pavyko puikiai“, – pasakojo vokalistė. Vėliau mergina gavo laišką, siū lantį atvykti dar kartą. Dainininkė išvyko į planuotą kelionę užsieny je ir lyg tyčia Vilniuje buvo dieną prieš atranką. Apsisprendusi jėgas išbandyti ir antrą kartą, ji pateko į akląsias perklausas. „Turbūt tuo momentu jau pradė jau jausti, kad reikėtų važiuoti, ta čiau viską palikau atsitiktinumui. Situacija susiklostė taip, kad kaip tik prieš atranką turėjau vykti į Vil nių mokyti vokalo. Supratau, kad man tiesiog lemta dalyvauti kon kurse. Sėkmingai pasirodžiau ak lojoje perklausoje ir sau pasakiau – rodysiu iniciatyvą ir dirbsiu, kiek galėsiu, kol teks palikti šou“, – tei gė pašnekovė, pridūrusi, kad visos aplinkybės ją stūmė atsidurti lai ku ir vietoje.
Dalijasi Dievo dovana
Privertė atsistoti publiką
Gyvenime – didysis lūžis
Raimondos požiūris tvirtas – į pro jektą „Lietuvos balsas“ ji nėjo dėl pigaus šou ir negalvojo, kad pasi staipiusi scenoje sulauks sėkmės. Priešingai, konkurse dalyvavo tu rėdama konkrečius tikslus ir suvo kimą, ką nori pasakyti. „Projekte „Lietuvos balsas“ pa sirodžiau ne norėdama kažką gau ti, o, atvirkščiai, duoti klausyto jams. Turiu Dievo dovaną, kuria dalinuosi su žmonėmis. Pastebiu, jog dažnai mėgstame teisti kitus, sakydami, kad lietuviška muzika – bloga“, – kalbėjo pašnekovė. Save vadinanti savo srities pro fesionale, Raimonda yra įsitikinu si, kad turi galią keisti aplinkinių požiūrį. „Tikiu, jog atsiradus dau giau asmenybių, kurios yra kom petentingos, muzikinė situacija Lietuvoje gali būti kitokia“, – sa kė dainininkė. Tokios mintys Raimondą aplan kydavo, tačiau realios galimybės jėgas išmėginti „Lietuvos balse“ mergina nebuvo apsvarsčiusi. Lėmė atsitiktinumai
Į projektą klaipėdietė papuolė vi siškai netikėtai – vieną vakarą, naršydama internete, ji ekrane iš vydo reklamą, kviečiančią pildy ti anketą. „Atmestinai ją užpildžiau, o vė liau net pamiršau, jog išsiunčiau.
Jau per akląsias perklausas mergi na išgirdo daugybę komplimentų, o dvikovų metu I.Valinskienės pa sakyta frazė, jog mergina scenoje pasižymi karališka laikysena ir tu ri visus duomenis, jog galėtų tapti scenos karaliene, sugraudino Rai mondą. „I.Valinskienė – ne tas žmogus, kuris švaistosi bereikšmiais žo džiais. Todėl iš jos išgirsti tokių komplimentų buvo nepaprasta. Ją laikau viena gražiausių ir chariz matiškiausių moterų Lietuvoje. O ką jau kalbėti apie jausmą, kai po kelių padainuotų Kastyčio Ker bedžio kūrinio „Nakty“ frazių vi sa publika atsistojo. Galvojau, kad apalpsiu“, – prisiminė mergina. Pasak jos, labiausiai džiugino tai, kad komisija nekomentavo jos vo kalinių galimybių, o ją pastebė jo kaip asmenybę. Raimonda sakė, jog kiekvieną dieną stengiasi nors šiek tiek „paaugti“: domisi įvai riais dalykais, skaito knygas. „Juk dažnai pasitaiko atvejų, kai dainuoja dvi atlikėjos, o tik nuo vienos iš jų kūnu laksto šiurpas. Taip atsitinka todėl, kad žmogus nėra tuščias“, – samprotavo pa šnekovė. Dar labiau Raimondą nustebino socialiniame tinkle gautas K.Ker bedžio laiškas. Klaipėdietė su po pscenos grandu niekada nebuvo
Patirtis: už įgytą profesionalumą R.Vaičiūtė dėkoja ir vokalo pedago
gui Steponui Januškai, kuris merginą parengė ne vienam konkursui.
Redakcijos archyvo nuotr.
Ambicijos: klaipėdietė visada rinkdavosi sudėtingesnį kelią – pripažini
mo ir įvertinimo siekė savo darbu ir produktu, kuriuo gali būti užtikrinta.
susitikusi. Pasirodo, K.Kerbedis, pamatęs Raimondą atliekant jo kū rinį, liko sužavėtas. Laiške atlikėjas rašė, jog tokio pasirodymo laukė visą gyvenimą, o dabar turi ką mylėti ir gerbti. Kilogramai ištirpo savaime
„Džiaugiuosi, kad į televiziją ne papuoliau anksčiau. Žinau, kad tai žaidimas, tačiau su juo nesu sitapatinu. Ir išgirdusi daug gražių žodžių nosies neužriečiu, bet noriu pateisinti komplimentus“, – teigė Raimonda. Dar vienu akibrokštu Raimon dos gyvenime tapo jos komandos nario, prodiuserio Martyno Tylos pastaba apie svorį. Kartą jis pasi teiravo, kaip save vertinu dešimties balų sistemoje. „Atsakiau, kad – dešimtuku, nes tiesiog esu patenkinta tuo, kaip at rodau. Tada paprašė atsakyti, ką galėčiau padaryti dėl pasirodymo scenoje. Pripažinau, kad, reikalui esant, galėčiau daug. Tada M.Tyla paklausė, kaip sureaguočiau į pra
Raimondos Vaičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
šymą numesti tris kilogramus. Žai biškai atsakiau, kad pasistengčiau tai padaryti. Gavau nurodymą su siimti“, – juokėsi mergina. Raimonda visada gyveno sveikai, sportavo, stengėsi tinkamai mai tintis. O po intensyvaus ruošimosi keli kilogramai ištirpo savaime. Raimonda neneigia, kad išvaizda – svarbus dalykas, tačiau jei žmo gus tuščias, ji tampa antraeiliu da lyku. „Taip, tai pliusas, tačiau vien grožis nėra sėkmės garantas. Tai, kad atlikėjas tampa mėgstamas, yra vidinio žmogaus pasaulio pa sekmė“, – tvirtino ji. Paklausta, ar jai negresia tapti komercinės muzikos atlikėja, mer gina vienareikšmiškai atsakė, jog nėra linkusi į pigų ir bevertį popsą. „Per daug gyvenime esu mačiu si purvo ir įdėjusi daug darbo, kad pradėčiau dainuoti kojomis. Tam aš turiu balsą ir ilgus metus lavintą muzikinį skonį. Tačiau aukšto ly gio populiarioji muzika nėra bloga – ją mėgstu ir vertinu“, – patikino pašnekovė.
16
šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
vakarė
Kalėdų Senelių nuotykiai: nuo striptizo ik Didžiosios metų šventės pats darbymetis ne tik Lietuvos muzi kos žvaigždėms. Gausybės įstaigų, pradedant vaikų darželiais ir baigiant solidžiomis kompanijomis, kalėdiniai ir naujamečiai renginiai neįsivaizduojami be tradicinio Kalėdų Senelio perso nažo. Šios gana egzotiškos veiklos atstovai tikina, jog kitiems kuriama šventė reikalauja ne tik juodo prakaito upelių, bet ir ne šykšti netikėtumų. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Per dvi savaites – mersedesas
Birbynininkas Sigitas Spalinskas vadovauja kaimo kapelai „Send varis“, dirba uostamiesčio Jauni mo centre, groja tautiniame an samblyje „Ralio“, o metų pabaigoje oficialiai tampa dar ir Kalėdų Se neliu. Tad jo artimieji jau seniai su sitaikė su tuo, jog kalėdinį perio dą šeimos galva namuose patam pa itin retu svečiu. Bemaž 15 metų „seneliaujantis“ vyras prisipaži no, jog kasmet nuo gruodžio pra dedantis kirbėti nerimas, jaudulys tampa tarsi artėjančio svarbaus eg zamino pranašu. „Pamenu, vienas žurnalistas ka daise suskaičiavo visus Klaipėdos darželius, pradines mokyklinukų klases ir parašė, kad Kalėdų Sene lis per Kalėdas galėtų uždirbti net 100 tūkst. litų. Štai taip mecha niškai paskaičiavo – per dvi savai tes gali užsidirbti naują mersede są, – juokėsi pašnekovas. – Bet tas žmogus visiškai neturi supratimo, koks tai darbas, jis niekada nebuvo užsidėjęs peruko, barzdos ir nieka da nešokinėjo bent pusę valandos. Tai labai sunkus, alinantis darbas. Ateini į darželį rytą ir išeini vaka re, nes ten tavęs laukia kelios vai kų grupės. Žinoma, neneigsiu, kad šis darbas gerai apmokamas – tai, ką įprastai uždirbi per mėnesį, čia gali užsidirbti per savaitę.“ Išbandyti šį amatą Sigitą paaki no režisierius Antanas Milinis, su kuriuo jiedu kadaise įkūrė vaikų teatrą „Aušra“. „Kai man tai dar buvo pati pra džia, pirmieji treji ketveri metai, kartą Antanas pasakė – taip pa vargau, taip nebenoriu. Et, galvo ju, maivosi, juk tokios geros paja mos! Ir štai pats tokią krizę pajutau pernai, pasakiau sau – viskas, man nuo viso to alergija, net nebeatida rau lagamino“, – atviravo pašne kovas. Užsakymas – pavasarį
Regis, kol kas krizę įveikti pavyko – jau šį savaitgalį Sigitas pradeda šiemetį darbų maratoną, o užbaigs jau laikrodžiams paskelbus 2014ųjų pradžią. „Net neatsimenu, kada Naujuo sius sutikau namie. Gal ne tiek dėl to apmaudu pačiam, kiek šeimai. Žmoną su Naujaisiais metais pa sveikinu ir pabučiuoju tik iš ryto“, – šypsojosi pašnekovas. Anot Sigito, vienodą atsakomy bę jis jaučia tiek vesdamas renginį suaugusiesiems, tiek vaikams. Pas taruoju atveju gali prireikti kaip tik daugiau išmonės, kantrybės, psi chologinio pasirengimo.
Vyras patikino, jog didelės kon kurencijos šioje srityje nejaučiąs, o užsakymo šventiniam gruodžio vakarui yra tekę sulaukti net ge gužės pabaigoje. „Kai manęs paprašo ką nors pa rekomenduoti, jei kartais pats ne galiu dirbti, turiu kitų užsakymų tuo metu, niekada niekam reko mendacijų, protekcijų nedarau. Nes jau turėjau nesmagios patir ties, kai vietoje manęs žmogus į šventę nuėjo kaip koks valkata – su išverstais kailiniais, megzta „gat vine“ kepuraite. O aš jam patikėjau tokį darbą, tokią misiją. Nenuosta bu, kad tokio Kalėdų Senelio išsi gando ir suaugusieji, ir vaikai“, – prisiminė pašnekovas, patikinęs, jog šiame darbe svarbu ne tik kū rybiškumas, artistiškumas, bet ir tai, kaip atrodai.
Sigitas Spalinskas:
Turėjau nesmagios patirties, kai vieto je manęs žmogus į šventę nuėjo kaip koks valkata. Ne nuostabu, kad tokio Kalėdų Senelio išsi gando ir suaugusie ji, ir vaikai.
Panelės nuogais pilvais
Anot Sigito, šio amato atstovas vi sada turi būti pasitempęs ir tvar kingas. Štai pieš trejus metus vy ras atnaujino savo Kalėdų Senelio kostiumą, po juo visada dėvi bal tus marškinius, po šiais – apati nius marškinėlius, kuriuos keičia po kiekvieno pasirodymo, taip pat pasidabina baltomis pirštinėmis. Sigitas tikino, jog suaugusių jų vakarėliuose, kur, ne paslaptis, publika būna įkaitusi ne tik nuo linksmybių, bet ir tauriųjų gėri mų, neigiamų emocijų, agresi jos ar konfliktų patirti jam nieka da neteko. „Kartą atėjęs į vieną kavinę iš pradžių išsigandau, kai pamačiau, kokia publika susirinko: stambūs vyrukai grėsmingais veidais, ap sikarstę auksinėmis grandinėmis, panelės nuogais pilvais ir nugaro mis. Galvoju, kaip čia reikės suktis, ką su jais daryti. Bet viskas praėjo labai gerai, pasirodo, žmonės kaip žmonės“, – juokėsi etatinis Kalė dų Senelis. Anot Sigito, kartą yra sulaukęs ir pageidavimo sušokti striptizą. „Be abejo, viskas vyko ne vi sai rimtai, su pakvailiojimais, gu mos patempimu, žinote, kaip daro
moterys – tai auskarą išsisega, tai pakabutį nusiima. Ir tos finalinės nesąmonės nebuvo – tik tiek, kad marškinius prasisegi, o ten, pasiro do, ne ledas, o apžėlusi krūtinė“, – kvatojo pašnekovas. Išgelbėjo vaikų Kalėdas
Klaipėdietis verslininkas Edmun das Jankus Kalėdų Senelio „karje rą“ baigė prieš daugelį metų, tačiau vyras juokavo iki šiol nepraradęs profesinių įgūdžių. „Prieš trejus metus sulaukiu ne tikėto skambučio – kažkas, matyt, išsisaugojo mano telefoną iš senų laikų, paskambino ir paprašė, kad surengčiau šventę vaikų darželyje, nors jau labai seniai tuo neužsiimu. Pasirodo, tuos žmones žiauriai pa vedė – buvo sutarę su vienu Kalėdų Seneliu, o šis išvakarėse paskambi no ir pasakė, kad neateis. Tad taip netikėtai teko skubiai prisimin ti savo programą ir atidirbau vi są dieną – nuo ryto iki vakaro“, – šypsojosi pašnekovas. Edmundas neneigė, jog anuomet Muzikinio teatro choro artistui ka lėdinis periodas būdavo puiki pro ga užsidribti papildomų ir nemen kų pajamų. „Muzikantai, aktoriai tuo metu galėdavo ant duonos užsitepti ne mažą sluoksnį sviesto. Tuo metu juokaudavome, jog būtų gerai, kad Kalėdos būtų kokius keturis kartus per metus“, – pripažino profesio nalus muzikantas, turintis ir vers lo vadybos diplomą. Maždaug 10 metų „seneliavi mo“ patirties turintis Edmundas taip pat pripažino, jog šis gyveni mo periodas žadina ne vien nostal giją, bet prisiminimus apie neleng vą darbą.
Reikalavimai: keliolika metų į šventinį personažą persikūnijantis S.Spa
gramą, bet ir visada būti tvarkingas bei pasitempęs.
Marškinius galėdavo gręžti
„Pirmieji renginiai prasidėdavo jau gruodžio pirmoje pusėje. Rytą išei ni, į lagaminą prisidėjęs krūvą apa tinių rūbų, nes po kiekvieno pasi rodymo marškinėlius gali gręžti. Vaikų darželyje laukia 8–10 gru pių, dirbi iki vakaro, o po dar va žiuoji pas saugusiuosius. Ir taip iki Naujųjų metų“, – prisiminė pa šnekovas. Anot Edmundo, ši veikla alina ne tik fiziškai, bet ir emociškai, tad ne kiekvienas pajėgus tokį darbą dirb ti. Nekilnojamojo turto agentūros vadovas prisipažino, jog pasta raisiais metais persikūnyti į Kalė dų Senelį tekdavo tik asmeninė se šventėse, tačiau ir šios misijos klaipėdietis šiemet jau ketina ne besiimti. „Žinoma, kadangi pats turiu ne mažą patirtį, į kitus Kalėdų Sene lius žiūriu kaip kritikas. Yra ir to kių, už kuriuos darosi gėda, kad ima tokius pinigus, nesugebėda
Patirtis: nuosavą verslą įkūrusiam E.Jankui ir smagias, ir sudėtingas „sen
mi nė normaliai žodžio pratarti, o jei ir prataria, tai nusišneka. Kartą teko stebėti jaunus aktoriukus, ku rie neturėjo jokio supratimo, kaip dirbti su vaikais. Ateina tokie, pra deda riaumoti ne savu balsu, pra virkdo vaikus ir baigiasi šventė. Reikia turėti ne tik tam tikrų ga bumų, bet ir būti geru psichologu, žinoti, kaip prieiti tiek prie vaiko, tiek prie suaugusiojo“, – potyriais dalijosi pašnekovas. Surengė pantomimos spektaklį
Tai, jog ilgainiui klaipėdietis su būrė nuolatinių klientų ratą, vieną
vertus, džiugino ir kasmet garan tuodavo stabilias pajamas. Ta čiau, anot pašnekovo, kiekvieną sezoną reikėdavo atnaujinti pro gramą bei vis pasiūlyti patrauklių naujovių. Anot Edmundo, rimtesnių stre sinių situacijų per visus savo „se neliavimo“ metus jam yra tekę patirti tik dėl staiga prapuolusio balso. „Muz ik in iam e teatre vyko šventinis spektaklis, o po jo fo jė laukė vakaras su dviem Kalė dų Seneliais – aš buvau vedė jas, kolega – muzikantas, turėjo
17
šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
vakarė horoskopai.diena.lt
ki dingusio balso
Astrologinė prognozė gruodžio 14–20 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Nepaisant smulkių nesklan dumų, savaitgalį sugebėsi te rūpintis suplanuotais reikalais, šeima, namais. Regis, ims pildy tis kai kurios jūsų viltys. Tik ne mėginkite ko nors apgauti. Galite žaviai pakoreguoti įvaizdį. Kitą sa vaitę itin domins politika, sportas arba ekonominiai, verslo klausi mai. Nepraleiskite progos sudaryti verslo ar reklamos sutartį, paskirti pasimatymą dominančiam asme niui. Būkite atidūs kelyje. Nuo ke tvirtadienio dėl savo šeimos, arti mųjų galite kalnus nuversti.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Jeigu domitės politika, sce nine veikla, savaitgalį turė site ką veikti. Aktyviai reikštis gali būti ne tik įdomu, bet ir naudin ga ateičiai. Regis, rasite laiko ir gi minaičiams, draugams, pažįsta miems. Iš jų galite išgirsti vertingų patarimų. Kitą savaitę susivoksite, ką jums daryti, jei turite dilemų dėl meilės ar draugystės, kolegų dė mesio pertekliaus ar trūkumo. Vis dėlto ir psichologiškai, ir fiziškai būsite jautrūs, pažeidžiami, kibs infekcijos, žeis kritika. Gali apim ti meninis įkvėpimas.
SKORPIONAS (10 24–11 22)
Savaitgalį norėsis pramogų, būsite nusiteikę išlaidau ti, atsipalaiduoti. Tikėtinas meilės nuotykis, aistringas susižavėjimas arba kūrybinis pripažinimas, subliz gėjimas visuomeniniame renginyje, žaidime, konkurse. Kitą savaitę ge rai paplušėsite, jei imsitės reikalų, susijusių su finansais, paveldėjimu, psichologija. Regis, pavyks išspręsti aktualų klausimą. Prireiks ypatin go atsargumo, ypač vairuojant ir ką nors veikiant su technika. Periodo pabaiga palanki mokslo, žiniasklai dos ir teisiniams reikalams. ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalį galite nema žai nuveikti savo ūkyje ar įsigyti vertingą prekę. No riai gilinsitės ir į asmenines problemas. Verčiau neregzki te slapto romano dėl naudos ar pramogos – pakenksite sau ir įskaudinsite kitą žmogų. Ki tą savaitę lengvai susitarsite dėl dalykinių naujovių, bedradar biavimo. Taps aiškesni aplin kinių motyvai, verčiantys juos prieštaringai elgtis. Neblogų rezultatų duos kūryba. Pagal vokite apie pasekmes, jei nori si veltis į abejotinus nuotykius, avantiūras, išlaidauti.
alinskas įsitikinęs, jog Kalėdų Senelis turi parengti ne tik profesionalią pro Sigito Spalinsko asmeninio archyvo nuotr.
JAUTIS (04 21–05 20)
OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalį jūsų valioje gera linkme pakreipti santykius šeimoje, išspręsti neaiškumus su mylimu žmogumi. Tačiau jei gal vosite vien apie savo patogumus ir norus, vargu ar būsite suprasti. Nuo pirmadienio teks grįžti prie nebaig tų darbų arba prisiimti atsakomy bę už kai kurias reformas. Galbūt pasiryšite tikrintis sveikatą, keis ti įvaizdį. Regis, seksis bendrauti su priešinga lytimi, verslo partne riais ir net konkurentais, oponen tais. Tik nesielkite kaip įkyrūs pa mokslautojai ar diktatoriai.
Savaitgalį jums seksis su turtu, prekyba, kūryba susi ję reikalai, tačiau nesiliausite bam bėti dėl trikdančių smulkmenų. Iš gerbėjo ar mylimo žmogaus gali te gauti dovanėlę. Arba patys kaž kuo apstulbinsite prie jūsų dėmesio neįpratusį žmogų. Nuo pirmadienio palanku tartis dėl darbo sąlygų, ap mokėjimo už paslaugas, įsidarbini mo, draudimo. Tikėtinas planinis pirkinys, skirtas šeimai arba vers lo įmonei. Gali nudžiuginti šeimos nario sėkmė. Tik neprišnekėkite, ko nereikia, ir būkite atidūs kelyje. DVYNIAI (05 21–06 21)
neliavimo“ akimirkas šiandien žadina tik senos nuotraukos. Edmundo Jankaus asmeninio archyvo, Vytauto Liaudanskio nuotr.
groti akordeonu. Po koncerto – viskas kaip įprasta, jokių negerų ženklų. Persirengėme, išėjome prieš žmones, reikia pasisveikin ti ir staiga pajaučiu, kad nebeliko balso, lyg kas pakirto, negaliu iš tari nė žodžio. Tada vos pašnabž dėdamas susitariau su kolega, kad jis kalbės ir gros, o aš viską „ap vaidinsiu“. Žinoma, keistai atro dė toks nebylys Kalėdų Senelis, per visą vakarą neprataręs nė žo džio. Buvau lyg koks pantomimos aktorius“, – nusijuokė pašneko vas, prisiminęs anuomet visiškai nelinksmą situaciją.
Edmundas Jankus:
Į kitus Kalėdų Se nelius žiūriu kaip kritikas. Yra ir to kių, už kuriuos da rosi gėda, kad ima tokius pinigus, ne sugebėdami nė nor maliai žodžio pra tarti, o jei ir prata ria, tai nusišneka.
Savaitgalio dienomis kaupkite jėgas, stiprinkite sveikatą. Galbūt apsidžiaugsite dėl pažįstamo žmogaus draugiš ko poelgio, nuoširdaus noro pa dėti, patarti. Galite įsigyti nori mą daiktą, susitaikyti su artimu žmogumi. Kitą savaitę tikėtinas rimtas dalykinis ar asmeninis po kalbis, apsisprendimas. Regis, si tuacija paaiškės. Tik neignoruo kite juridinės reikalo pusės. Augs noras rūpintis dovanomis, šventi ne atributika. Įmanomas neblogas darbo ar verslo pasiūlymas, ža dantis stabilumą. VĖŽYS (06 22–07 22)
Šeštadienis tinkamas ko lektyviniams renginiams, pažintims. Sugebėsite daryti ge rą įspūdį pašnekovams, publikai. Sekmadienį norėsis vienumos. At kreipkite dėmesį į užuominas, gan dus. Kitą savaitę galima slapta in formacija, kuria verta pasinaudoti. Regis, pasitaikys nervingų situaci jų, ypač viešumoje ir darbe. Tam ti kra prasme galite pasijusti vieniši ir nesuprasti. Saugokitės vagių, suk čių. Didėja ir traumų grėsmė. Nuo ketvirtadienio seksis puikiai.
MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalį pakeisti aplinką būtų geriau, nei pratūno ti visą laiką prie interneto. Verta nueiti į kultūros ar politinį, vi suomeninį renginį. Geras metas ryšiams megzti. Deja, sekmadie nį galite susidurti su veidmainiš kumu, klasta. Kitą savaitę pajusite būtinybę kažką keisti savo aplin koje, darbe, versle. Naujai suda rytas sandoris žada papildomų pajamų. Vis dėlto tarp naudin gų kontaktų pasitaikys įtartinų, tad būkite apdairus. Pasistenkite disciplinuotai dirbti, nesipykti su viršininku, kolegomis. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Šį savaitgalį venkite reikš ti pretenzijas antrajai pu sei, šalia esantiesiems. Jeigu slėgs namų aplinka, ryžkitės prasiblaš kyti ir pasižmonėti. Vykite į sve čius arba nueikite į kokį renginį. Jei tokių planų neturite, atitrūkti nuo kasdienybės gali padėti internetas, gera knyga. Kitą savaitę seksis mo kytis, reformuoti. Galimi susitiki mai su užsieniečiais, intelektualais. Vis dėlto rizikinga pervertinti jėgas ir galimybes, nes jums teks atsakyti už savo veiksmus ir pažadus.
VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalį sieksite dvasinio ir fizinio intymumo. Nea bejingi jūsų žavesiui bus priešin gos lyties atstovai, atsiras intri guojamų pagundų. Tačiau kažkas gali mėginti jumis pasinaudoti ar ba patys būsite linkę elgtis neetiš kai, kad gautumėte, ko užsigeidę. Nuo pirmadienio pravartu gilinti užsienio kalbų žinias. Artimiausiu metu jų prireiks labiau nei anks čiau. Jums norėsis greitai ir daug nuveikti, skubėsite, blaškysitės. Tai gali pakišti koją, įvelti į konfliktines situacijas, avarijas, intrigas. Perio do pabaiga palanki įsidarbinti. ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį daug bendrausite su artimaisiais, kaimynais. Tai suartins su jais, leis kai ką nuo širdžiai išsiaiškinti. Jeigu ruošia tės egzaminui, pristatymui, kalbai, rašote tekstus, produktyviai pa dirbėsite. Kitą savaitę kursite pla nus, susijusius su šeima ar nauja gyvenamąja vieta. Jei tarsitės dėl kredito, nuomos salygų, jums tu rėtų pavykti susiderėti. Regis, la bai nerimausite dėl artimų žmo nių bėdų. Į periodo pabaigą seksis Sidonija vis geriau.
18
šeštADIENIS, gruodžio 14, 2013
Projekte „Stilius“ – grįžimas į jaunystę Dienraštis „Klaipėda“ kartu su mados ir verslo centru „Herkaus galerija“ tęsia vi sus metus truksiantį klaipėdiečių graži nimo projektą „Stilius“. Antrąja laimingąja tapusi Lina Petrikaitienė po įvykusių per mainų neteko amo. „Grįžau į jaunystę“, – džiugių emocijų neslėpė moteris. Sujaudino laiškas
Per mėnesį sulaukę daugybės laiš kų projekto iniciatoriai liko malo niai nustebinti klaipėdiečių mote rų noro ir ryžto keistis. Mados ir verslo centro „Herkaus galerija“ direktorė Aistė Valiūtė pripažino, kad nors ir nebuvo lengva išrink ti nugalėtoją, tačiau visus sujau dino klaipėdietės L.Petrikaitienės laiškas. „Nieko nelaukę nusprendė me, kad iš naujo pajusti pasitikė jimą savimi turime padėti būtent jai. Moteriai išvaizda pakeista už daugiau nei 1,2 tūkst. litų“, – sakė A.Valiūtė, primindama, kad dabar mados ir verslo centre klaipėdie čiams taikomos ypač didelės žie mos sezono nuolaidos. Į stiliaus, grožio ir pokyčių die ną pakviesta L.Petrikaitienė pa sakojo, kad apie projektą sužinojo vartydama dienraščio „Klaipėda“ puslapius. „Kiekvieną šeštadienį jau 15 metų perku laikraštį. Pamačiusi, jog ga liu išmėginti laimę, nusprendžiau pabandyti. Gyvenimas manęs ne lepino. Teko palaidoti du vyrus – savo vaikų tėvus, o keturias atža las auginti vienai. Dirbu auklėtoja vaikų darželyje, rengiu seminarus ikimokyklinio ugdymo įstaigų pe dagogams įvairiuose šalies mies tuose, todėl turiu atrodyti gerai, o tai kainuoja nemažai pastangų“, – šypsojosi 46 metų moteris.
Jos įsitikinimu, toks projektas – galimybė pasprukti nuo rutinos ir nuotykis, kurį galima prisiminti visą gyvenimą. Optimizmu, ener gija ir gera nuotaika spinduliuojan ti moteris visiškai atsidavė į stilistų rankas ir leido atlikti net drastiš kiausius pokyčius. Paryškino bruožus
Grožio ir soliariumų studijos „Etu de“ meistrė Evelina L.Petrikai tienei pritaikė trumpo kirpimo modelį. „Norėjau pabrėžti išraiš kingus veido bruožus bei akivaiz džiai matomą charizmą. Kirpimas – šiuolaikiškas, jaunatviškas, ta čiau sykiu ir toks, kad susitvarkyti namuose nebus sudėtinga“, – pa sakojo Evelina. Graž iaus ių L.Petr ikait ien ės bruožų išryškinimu pasirūpinusi vizažistė Aušra pasakojo, kad pa rinko klasikinį vakarinį makiažą. „Spalvas priderinau prie bendro klientės aprangos stiliaus. Reikė tų atkreipti dėmesį, jog vokų šešė liai yra slapta, tačiau labai efekty vi grožio puoselėjimo priemonė. Juos derinau prie moters spalvi nio tipo. Makiažas yra menas, ku rį privalu pritaikyti prie kiekvieno žmogaus veido bruožų. Geriau da ryti tai, kas tinka, ir ne visada vai kytis madų“, – kalbėjo Aušra. Pa dovanoto makiažo ir šukuosenos kaina siekė 160 litų. Jaunatviškas stilius
Sūnus nori matyti jauną
Tačiau, anot jos, pats netikėčiau sias pareiškimas buvo jos jau niausiojo sūnaus Tomo, kuriam 9 metai. „Mes vartėme šeimos albu mą ir jis labai nuoširdžiai pareiš kė: „Mama, kaip gaila, kad aš nie kada nemačiau tavęs jaunos“. Tai pagrindinė priežastis, kuri pri vertė kreiptis pagalbos. Aš su prantu, kad savo amžiumi esu ant naujo virsmo ribos, kuris vadinasi „brandi moteris“, bet man dar 10 metų reikės vaikščioti į sūnaus To mo klasės tėvų susirinkimus. Gal per jautriai reaguoju, tačiau man tai labai svarbu“, – atvira buvo L.Petrikaitienė.
Drabužių parduotuvės „Šip Šop“, prekiaujančios tik lietuvių dizai nerių sukurta produkcija, savinin kė Gentvilė Šležaitė prisiminė, jog sužinojusi, kad projekto dalyvė bus mokytoja, nusprendė moterį ap rengti stilinga, jaunatviška ir žais minga suknele. Parduotuvėje gali ma rasti tokių mados kūrėjų kaip Agnės Kuzmickaitės, Kristinos Kruopenytės, Kęsto Rimdžiaus, Agnės Jagelavičiūtės, Roberto Ka linkino, „Happeak“ ir kitų prekinių ženklų drabužius. „Išrinkau tamsiai mėlynos spal vos, laisvo kirpimo po „Le Muse“ slapyvardžiu kuriančios dizainerės Linos Pliuraitės suknelę, kuri pa dėjo sukurti žaismingą ir neįparei
Prieš: pokyčiams pasiryžusi L.Petrikaitienė no
rėjo vėl pasijausti jauna. Vytauto Liaudanskio nuotr.
gojantį stilių. Be to, apsisprendimą dar labiau sustiprino ekstravagan tiška ir drąsi šukuosena, kurią pa mačiau“, – sakė G.Šležaitė. Pado vanotos suknelės kaina – 340 litų. Itališkos avalynės „Batų galerija“ savininkas Gintautas Mackevičius sakė, kad prie suknelės norėjo pri derinti batus, kurie taptų stilingu akcentu ir atšviestų visą ansamblį. „Išrinkome juodus lakuotos odos aulinukus. Mūsų parduotuvėje ava lynė užsakoma tik du kartus per metus vykstančiose parodose Ita lijoje. Dirbame tiesiogiai su gamin tojais ir į Lietuvą atvežame tuos modelius, kurie yra skirti tų metų mados tendencijoms Europoje. Visi batai mūsų parduotuvėje yra pasiū ti iš aukštos kokybės odos“, – sakė G.Mackevičius. Batai, padovanoti klaipėdietei, kainuoja 299 litus.
Po: stilistai klaipėdietei sukūrė žaismingą ir jaunatvišką
stilių, kurį itin pabrėžė šiuolaikiškas ir drąsus kirpimas.
Verstos odos šokolado spalvos rankinę, kurią galima nešioti ke liais būdais, prie L.Petrikaitienės ansamblio pritaikė parduotuvės „Terdeco“ atstovai. Salone galima įsigyti aukščiausios kokybės odinių rankinių, kurios atspindi paskuti nes mados tendencijas. Padovano ta rankinė kainavo 169 litus. Norėdamas paskatinti nepamiršti pasirūpinti ir fizine sveikata, „Her kaus“ sporto klubas „Stiliaus“ pro jekto dalyvę pradžiugino 129 litų vertės vieno mėnesio abonementu pasirinktoms treniruotėms. Ekologiškų produktų parduotu vė „Gamtos kerai“ L.Petrikaitie nei įteikė „Bjobj“ firmos kvepian čios linijos kosmetikos rinkinį, kurį sudaro to paties kvapo tuale tinis vanduo, kūno kremas ir dušo gelis „Semi di lino“. Įteikto rinki nio vertė – 122,5 lito.
Dovanų lietus
Pamiršti neliko ir L.Petrikaitie nės pokyčius vainikavę aksesua rai. Įspūdingus rankų darbo aus karus padovanojo parduotuvė „Glamour“, prekiaujanti origina liais vienetiniais rankų darbo pa puošalais bei galinti aksesuarus pagaminti pagal kliento pageida vimus. Moteriai atitekusių auska rų vertė – 120 litų.
Pranoko lūkesčius
Po įvykusių pokyčių L.Petrikai tienė sunkiai valdė emocijas. „Pa našiai apsikirpusi buvau prieš 18 metų. Tik tada labai bijojau grįž ti namo ir pasirodyti mamai. Prieš atvykdama į mados ir verslo cent rą „Herkaus galerija“ jaudinau si lyg prieš egzaminą. Tačiau po kyčiai pranoko lūkesčius. Visiškai
paklusau specialistams, kurie žino, ką daro. Nusprendžiau niekam ne sipriešinti ir leisti darbuotis profe sionalams. Juk jie mato geriau“, – teigė moteris. Anot jos, pokyčiai ir turi būti ryškūs, kad niekam neliktų abejo nių, jog dalyvauji projekte. Moteris patikino, jog nuostabiai praleido dieną ir atsipalaidavo tarp malo nių, jaunų bei savo darbą puikiai išmanančių žmonių. Dabar dienraščio skaitytojos kvie čiamos projekte paskatinti dalyvau ti ir savo dukreles. Kitą mėnesį pa sikeitimams bus išrinkta mergaitė, kuriai stiliaus pokyčiai bus įvykdyti už maždaug 1,2 tūkst. litų bei pado vanota Swarowski kristalais puošta karūna. Visos jaunosios klaipėdietės, trokštančios pokyčių, savo anketas gali siųsti adresu stilius@kl.lt.
Mados ir verslo centras „Herkaus galerija“ Herkaus Manto g. 22, Klaipėda Tel. +370 679 77 833 El. paštas info@herkausgalerija.lt www.herkausgalerija.lt
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
„Mano Kalėdos“ „Vaikų alėja“ kviečia įamžinti jūsų sukurtas kalėdines kompozicijas, žaisliukus ar įdomiai papuoštą kalėdinę eglutę. Nuotraukų laukiame iki gruodžio 30 dienos e. paštu konkursas@kl.lt. Įdomiausių darbų autorių laukia šaunūs prizai.
Pageidavimus ir atsiliepimus rašykite mums e. paštu konkursas@kl.lt arba siųskite laiškus „Klaipėdos“ redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.
19
Orai
Šiandien daugelyje rajonų bus kritulių, išsilaikys plikledis. Vietomis prognozuojama lijundra. Temperatūra bus artima nuliui. Sekmadienį daug kur pasnigs ar palis, galima šlapdriba. Vietomis išliks lijundros ir plikledžio pavojus. Naktį atšals iki 0–5 laipsnių. Dieną bus apie 1–4 laipsnius šilumos. Nuo pirmadienio šiek tiek atšils, galimi trumpi lietūs.
Šiandien, gruodžio 14 d.
+1
+2
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
0
Šiauliai
Klaipėda
–1
Panevėžys
–1
Utena
0
8.58 16.02 7.04
348-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 17 dienų. Saulė Šaulio ženkle.
Tauragė
0
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +4 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +11 Kairas +14 Keiptaunas +23 Kopenhaga +6
kokteilis Egzotikos mėgėjams Kai Lietuvoje jaunavedžiams pagaliau irg i leido pasir inkt i vietą, kur „susir iš ti amž inais santuokos saitais“, atsivėrė plačios galimybės vestuvių ceremoniją surengti ant Kiaulės Nugaros Kuršių ma riose, Lietuvos banko pinigų saugykloje, 3-iojoje Klaipėdos vandenvietėje ar net aukščiausio uosto krano kabinoje. Ta čiau mūsų jaunuoliai neturi fantazijos. Geriausiu atveju civilinės metrikacijos ceremonmeisterę jie sugeba nutemp ti į paplūdimį. Tačiau juk yra tiek žavių vietų Klaipėdoje surengti tuoktuves – ir delfinariume, akompanuojant galantiš kiems jūrų džentelmenams, ir išbudin tos rudosios meškos Mašos narve „Mi ni zoo“, ir net Muzikinio teatro orkestro duobėje. Štai ką sutuoktiniai atsimintų visą gyvenimą. Bet mūsų žmonės pa prasti, jie nori greitai, pigiai ir be proble mų. Visa tai gerai, bet visiškai neįdomu.
Kaunas Londonas +11 Madridas +12 Maskva –5 Minskas –3 Niujorkas +1 Oslas +1 Paryžius +8 Pekinas +4
Praha +5 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +22 Talinas –2 Tel Avivas +11 Tokijas +8 Varšuva +3
Vėjas
4–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+2
+2
+2
4
+3
+3
+2
+4
5
rytoj
pirmadienį
+3
Marijampolė
Vilnius
–2
Alytus
Vardai Alfredas, Fortūnatas, Fredas, Kintvilė, Tarvainas.
gruodžiO 14-ąją
Rytas
+3
–1
–1
+3
+4
6
1503 m. gimė prancūz ų astrologas ir pranašas Mi chelis de Nostre-Damas. 1788 m. sulaukęs 74 me tų amž iaus mirė vok ie čių kompoz itor ius Car las Phill ipas Emanuel is Bachas. 1911 m. poliarinio rato ty rinėtojas norvegas Roal das Amundsenas pirma sis pasiekė Pietų ašigalį. 1918 m. pirmą kartą Di džiojoje Britan ijoje rin kimuose dalyvavo mo terys.
1973 m. gimė krepši ninkas, dabartinis Kau no „Žalg ir io“ vyr iau siasis trener is Saul ius Štombergas.
2010 m. parlamentarai priėmė nut ar im ą, ku riuo 2012-uosius paskel bė garsaus lietuvių poe to Jono Mačiulio-Mairo nio metais. 2004 m. Pranc ūz ij os prez identas Jacquesas Chiracas šalies pietuose iškilmingai atidarė aukš čiausią pas aulyje tilt ą – įspūd ingą inž iner ijos kūr in į, kur iuo važ iuo dami vairuotojai pakyla į 270 m aukštį virš Tarno upės slėnio.
Pagerino šalies rekordą
Sapnininkas Pasiekimas: V.Ašmenskui priklauso net keli Lietuvos rekordai.
Perspėjo: skelbimas eglučių pre
kyvietėje: „Pirkėjau, žinok, jei ta vo namuose dirbtina eglutė, tai pas tave ateis netikras senelis ir atneš netikras dovanas“.
Užrašas vitrinoje Mielos moter ys, gil iai nedūsauk ite, langai rasoja. Kail in ių parduot uvės administracija.
Kirpykloje – Pakratykite galvą, žirkles pamečiau. Českos sekretorė (397 725, žmogus skamba išdidžiai, bet dažnai atrodo apgailėtinai)
Į Lietuvos rekordų knygos Intelek to skyrių įrašytas pagerintas rekor das – vyriausias knygos autorius.
Naujuoju rekordininku tapo vilnie tis Viktoras Ašmenskas. Vyriausias knygos autorius, 99 metų 10 mėne sių 14 dienų amžiaus parašęs kny gą „Mano, šimtamečio, gyvenimo prošvaistės, 1912–2012 m.“, aprašo prisiminimus nuo pat vaikystės. Lakūnas, inžinierius, konstruk torius, žymus pogrindžio kovoto jas prieš sovietų okupacinę valdžią V.Ašmenskas daug puslapių knygo je skyrė Lietuvos aviacijos istorijai.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Rankraštį jis leidyklai įteikė per nai sausio 2 d. Leidykla V.Ašmens ko 176 puslapių knygą išleido 500 egzempliorių tiražu. Ji iliustruota retomis nuotraukomis iš valstybi nių ir asmeninių archyvų. V.Ašmenskas jau buvo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip vy riausias parašiutininkas. Jis bū damas 85 metų 3 mėnesių 18 die nų amžiaus savarankiškai šoko su parašiutu aviacijos šventėje. Taip pat jis yra pirmojo Lietuvo je parašiutininkų grupinio šuolio dalyvis. „Klaipėdos“ inf.
Ką šiąnakt sapnavote?
Jei sapnuojate, kad miške gyvenate,
kia kažkokias permainas. Jei sapnuojate degantį mišką, teks gedėti. Sapne regėti tankų, tamsų mišką – pasisek imas, graž ų, žal ią – laim inga pažintis, sėkmė. Jei sapne gėritės miško žaluma, reiš kia, kad netrukus jūsų laukia sėkmė ir šlovė. Jeigu sapne klajojate po tankų miš ką, vad inasi, jūsų lauk ia nesėkmė darbe, mok ykloje ar šeimyn in iai ki virčai. Sapne girdėti miško šnaresį – įspėji mas apie artėjantį pavojų. Jei sapnuojate, kad dainuojate miške, lauk ia džiaugsm ingas me tas. Sapne mišką matyti toli – liūdesys.
Sapne kirsti miške medžius – prasi
Sapne regėti mišką dažniausiai reiš
– pelnas, finansinė sėkmė.
gyvensite. Sapne matyti miške nukritusius me džių lapus reiškia, kad jūsų laukia per mainos, sužlugę planai. Jei sapnuojate po kojomis šlaman čius lapus, tai įspėjimas apie netekt į, kažkokį praradimą. Jei sapne regite nudžiūvusius me džius – nusivylimas. Jei sapnuojate, kad miške sušalote ir jaučiate alkį, vadinasi, laukia nemalo ni kelionė. Jei sapnuojate, jog esate girioje, vadi nasi, jų laukia pelnas. Sapnuoti girią yra ir laimingos pa slaptingos meilės ženklas. Sapne po girią vaikščioti – laukia sunkus, bet naudingas darbas.