2013 12 16 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, gruodĹžio 16, 2013

www.kl.lt

290 (19 892) =6?:.162;6@ 4?B<1 6< #

13

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Tarp pasaulio lyde

Pasauliniame ke lioniĹł versle iĹĄda lyti ĹĄios srities „oskarais“ ÄŻvardijami apdovanojimai.

Ne­rin­gos me­rÄ… D.Ja­sai­tÄŻ dĹžiu­gi­na ĹĄių­me­Ä?iai ku­ror­to pa­sie­ki­mai.

Aktualijos 5p.

Ĺ iaurÄ—s KorÄ—jos lyderis K.Jong Unas dÄ—dÄ™ J.Song ThaekÄ… pasiuntÄ— myriop.

Pasaulis 17p.

Ke­lio­niĹł vers­lo „os­ka­ras“ – ir Klai­pÄ—­dos uos­te dirbanÄ?iai kompanijai.

Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

tis

KruizinÄ—s laivybos

lyderiai

Net keturios nomi na mos su kruizĹł vers cijos skiriaJĹŤrĹł keltĹł nomi nacija lu susijusioms kompanijoms. PasaulinÄ— turizmo ir keleiviĹł aptarnavimo agentĹŤ 2013 metais geriau ra „World Travel siu kruizinio verslo Ĺženklu pri Awards“ paskelbÄ— paĹžinta kruizinÄ— geriausias su kelinija lionÄ—mis ir turizmo verslu susiju- nal“. „Royal Caribbean Internatiosias pasaulio kom Ĺ ioje nominacijoje, panijas. kuri atsirado 2007 metais, Tarp 150 geriau ji konkuruoja tik siĹł pasaulio su kompanijĹł pagal „Carnival Cruisen atskiras veiklos Lines“. Po jĹł kitos kruizinÄ—s lai sritis nominante vybos linijos iĹĄtapo keleivius ir krovinius iĹĄ Klai pÄ—dos uosto ga„DFDS benanti jĹŤrĹł lai Seaways“ gevybos operatorÄ— „DFDS Seaways“. Geriausia kel- riausia keltĹł laivy bos tĹł laivybos kom panija pasauly- kompani ja je ji pripaŞįstama pa sau lyje treÄ?ius metus pripaŞįstama tre iĹĄ eilÄ—s. Ä?ius PrieĹĄ tai ĹĄioje nomi nacijoje trejus metus iĹĄ eilÄ—s. metus lyderiavo kompanija „P&O Feries“, o prieĹĄ tai net „Stena Line“. 1995-ai9 metus – siais ĹĄioje sirikia nominacijoje nuga vo taip: „Celebrity lÄ—toja buvo priCruises“, „Crystal Cruises“, paĹžinta ir Estijos kompanija „Tal„Cunard Cruise Line“, „Disney link Silja Line“. Cruises“, „MSC Cruises“, „P&O Geriausia pasau Crui lyje pripaĹžingent Seven Seas Crui ses“, „Reta Danijos „DFDS Seaways“ komses“, „Silversea Cruises“. panija operuoja 11 laivybos linijĹł Ĺ iaurÄ—s jĹŤroje/LamanĹĄo Tarp kruizinÄ—s lai vybos sÄ…siaury- geriau je ir trimis Baltijos sia pripaĹžinta „RoyallinijĹł jĹŤroje. Tarp jĹł – Caribbean Internatio Kopenhaga–Oslas, nal“. GeriausiĹł KlaipÄ—da–Kylis linijĹł virĹĄĹŤnÄ—je nuo ir KlaipÄ—da–Karlsh 1998 metĹł yra amnas. buvusios tik trys Ĺ iuo metu kom kompanijos – be pa Seaways“ valdo 24 nija „DFDS „Royal Caribbean Inter ro ro pax, 5 kruizinius ro laivus, 16 (10 kartĹł), dar „Royal national“ ir 4 konteinerCaribbean Cruise Line“ ir veĹžius. „Silversea Cruises“ (po tris kar KeleiviĹł gabenimo tus). Geriausia jĹŤros keltais Eu srityje skiriama ropos kruizinÄ—s viena pasaulinÄ— laivybos linija pripaĹžinta „Nor nominacija. wegian Cruise Lines“.

14

Ĺ iandien priedas

JĹŞRA

riĹł – ir „DFDS Sea ways“

ď Ž Pasiekimas:

aN_] ]N `Nb YV\ Yf Q R _VĂş “ XR YRV cVb` Ă&#x; 8YNV ]Ă› QĂ– ]YbX QN[ aV XRY aĂş X\Z ]N [V WN

CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ V\ [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

ď Ž Ĺ uolis: :N`X

c\ WR [b\ ZR aĂş [Nb Wb` YNV cb` Ă&#x;`V gV [Ă›` YNV cf O\` RYV TV Wb `V  3Y\ aVY YN ?N aĂ– QV` `\[ ?\fNY• Ă&#x;`V cR_ Ă› Ă&#x; ]N `Nb YV\ b]VĂş X_bV

ď Ž Lyderis: X_bV

gV [Ă›` YNV cf O\` YV [V WN  ?\fNY 0N _VO XR YR aĂ– ZR aĂş ]_V ] ORN[ 6[ aR_ [N aV\ [ N Ă&#x;` aN ZN V `XV_ a NY• WNb V [R ]N `Nb Yf WR  5]cN PN[ gR Va• [b\ a_

Me­ro ĹŤkiui – so­li­di pa­ra­ma

„Ini­cia­ty­va tu­ri atei­ti iĹĄ apa­Ä?ios – bend­ruo­me­nÄ—s.“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­ta­rÄ—­jas Si­mo­nas Gent­vi­las ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, jog spren­di­mai, ku­riuos „nu­lei­dĹžia“ po­li­ti­kai, yra prie­var­ti­niai.

6p.

Ke­li­nin­kus siō­lo baus­ti grieŞ­Ä?iau Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Po­li­ti­kai tei­gia­mai ÄŻver­ti­no val­di­ nin­kĹł spren­di­mÄ… pi­ni­gi­nÄ—­mis bau­ do­mis auk­lÄ—­ti ke­li­nin­kus uĹž pra­stÄ… dar­bÄ… – blo­gai va­lo­mas ir bars­to­mas gat­ves. Mies­to ĹŤkio ir ap­lin­ko­sau­ gos ko­mi­te­to na­riĹł nuo­mo­ne, san­kci­jos tu­rÄ—­tĹł bō­ti dar grieŞ­tes­nÄ—s.

„„Ďta­ka: tre­Ä?iÄ… kar­tÄ… Ĺ i­lu­tÄ—s ra­jo­no me­ru ta­pÄ™s kon­ser­va­to­rius Ĺ .Lau­Şi­kas (de­ťi­nÄ—­je) pa­ma­ry­je jau­Ä?ia­si ne kÄ… ma­Şiau svar­bus, nei par­ti­jos ly­de­ris

Vy­tau­tas Lands­ber­gis tarp sa­vo ko­le­gų.

Klai­pÄ—­dos ra­jo­no val­dĹžio­je gi­mÄ™s pa­vyz­dys, kaip ES lÄ—­ťo­mis pa­si­ge­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mÄ…, plin­ta lyg epi­de­mi­ja. Vos prieĹĄ sa­ vai­tÄ™ Ĺ i­lu­tÄ—s ra­jo­no me­ru ta­pÄ™s Ĺ a­rō­nas Lau­Şi­kas jau po ke­liĹł die­nĹł dĹžiau­gÄ—­si be­veik 400 tĹŤkst. li­tĹł ES pa­ra­ma pri­va­Ä?iai prie­plau­kai re­konst­ruo­ti.

Al­do­nos Alek­sÄ—­jō­nie­nÄ—s nuo­tr.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ma­to in­te­re­sĹł konf­lik­tÄ…

Ĺ i­lu­tÄ—s ra­jo­no kon­ser­va­to­riĹł ly­de­ ris Ĺ .Lau­Şi­kas pa­ra­mÄ… ga­vo pa­ren­ gÄ™s pro­jek­tÄ…, ku­riam penk­ta­die­nÄŻ pri­ta­rÄ— Ĺ˝u­vi­nin­kys­tÄ—s re­gio­no vie­ tos veik­los gru­pÄ— vie­ťo­ji ÄŻstai­ga „Pa­sie­nio Ĺžu­vys“.

4

„Sa­v i­val­dy­b Ä—s ad­m i­n ist­ra­c i­jos dar­buo­to­jai pa­siel­gÄ— prin­ci­pin­ gai ir ke­li­nin­kams sky­rÄ— bau­das uĹž pra­stÄ… dar­bÄ…. Cent­ri­nÄ—s mies­ to gat­vÄ—s, kai iť­kri­to pir­ma­sis gau­ sus snie­gas ĹĄÄŻ se­zo­nÄ…, tik­rai ne­bu­vo ge­rai nu­va­ly­tos. Vers­lÄ… rei­kia auk­ lÄ—­ti bau­do­mis. Tai ge­riau­sias vais­ tas“, – pa­brÄ—­ŞÄ— Mies­to ĹŤkio ir ap­ lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiť­vi­la. Dien­rať­tis „Klai­pÄ—­da“ jau ra­ťÄ—, kad po pir­mo­jo gau­ses­nio snie­ go sa­vi­val­dy­bÄ— ke­li­nin­kĹł dar­bÄ… ÄŻver­ti­no pra­stai.

2

2

pirmadienis, gruodžio 16, 2013

miestas

Mies­tie­čiai šventė kvap­niai ir spor­tiš­kai Uos­ta­mies­tis sa­vait­ ga­lį al­sa­vo ar­tė­ jan­čių Ka­lė­dų lau­ ki­mu. Teat­ro aikš­ tė mies­tie­čius vi­lio­ jo me­duo­lių ir švie­ žių sul­čių kva­pais, o ak­ty­viems bei spor­ tiš­kiems klai­pė­die­ čiams bu­vo pa­siū­ ly­tas ka­lė­di­ne nuo­ tai­ka dvel­kęs lab­da­ rin­gas bė­gi­mas. Ma­ra­to­nas: lab­da­rin­gą 2014 žings­nių dis­tan­ci­ją se­na­mies­čio gat­vė­mis įvei­kė 319 šven­tiš­kai pa­si­puo­šu­sių bė­gi­kų.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Nuš­vi­to ži­bin­tai

Šeš­ta­die­nio va­ka­rą uos­ta­mies­čio Teat­ro aikš­tė pa­kvi­po me­duo­liais. Prie ka­lė­di­nės eg­lu­tės su­si­rin­kę klai­pė­die­čiai sklei­dė ge­rą nuo­tai­ ką ir pui­kiai lei­do lai­ką. Me­duo­lių šven­tė­je da­ly­va­vu­sius gy­ven­to­jus links­mi­no dai­ni­nin­kai, at­li­kę ka­lė­di­nius kū­ri­nius. Mies­tie­ čiai ran­kas šil­dė­si ka­vos, ar­ba­tos ar ka­ka­vos puo­de­liais. Dau­gy­bė žmo­ nių fo­tog­ra­fa­vo­si prie sti­lin­gai pa­ puoš­tos uos­ta­mies­čio eg­lu­tės. Vi­sus, atė­ju­sius į Teat­ro aikš­tę, svei­ki­no Se­ne­lis Me­duo­lis, o me­ duo­li­ne pa­sa­ka ma­žuo­sius ap­do­ va­no­jo Ka­lė­dų Se­ne­lis. Ren­gi­nio da­ly­viai ra­ga­vo mal­ tie­čių iš­kep­tų sau­sai­nių ir įvai­rių me­duo­lių. Vi­si šven­ti­nės lab­da­ros mu­gės ska­nės­tai kai­na­vo vie­ną ge­ ru­mo li­tą. Klai­pė­die­čiai no­riai vai­ ši­no­si gar­du­my­nais ir au­ko­jo Mal­ tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bai. Su­si­rin­ku­siuo­sius Teat­ro aikš­tė­je pra­džiu­gi­no ir dar vie­nas šven­ti­nis ak­cen­tas – nu­švi­to skir­tin­go dy­ džio Eduar­do Bal­sio me­nų gim­na­ zi­jos mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių iš plas­

ti­ko pa­ga­min­ti ži­bin­tai, ku­rie bu­vo iš­ka­bin­ti ša­lia pre­ky­bi­nin­kų na­me­ lių. Jie Teat­ro aikš­tę puoš iki Tri­ jų ka­ra­lių.

Ki­tą sa­vait­ga­lį uos­ ta­mies­čio gy­ven­to­ jų lau­kia ne ma­žiau šven­tiš­ki ir spal­vin­gi ren­gi­niai Teat­ro aikš­ tė­je – Bly­nų šven­tė ir Ka­lė­dų ka­ra­va­nas.

Nu­ga­lė­jo pro­fe­sio­na­lai

Sek­ma­die­nį šven­tiš­kai pa­si­puo­šę ir spor­tiš­kai nu­si­tei­kę klai­pė­die­ čiai ar­tė­jan­čias Ka­lė­das pa­si­ti­ko ne­tra­di­ciš­kai – bėg­da­mi lab­da­rin­ gą 2014 žings­nių dis­tan­ci­ją se­na­ mies­čio gat­vė­mis. Į šven­ti­nį ma­ra­to­ną „Ge­ro­sios žvaigž­dės bė­gi­mas – pa­do­va­nok sen­jo­rams Ka­lė­das“ vi­sus klai­pė­ die­čius ir bė­gi­kus pa­kvie­tė Lie­ tu­vos vers­lo ko­le­gi­ja. Bė­gi­mas ta­po ne tik pui­kia pra­mo­ga mies­ tie­čiams, bet ir įgy­ven­di­no kil­ nų tiks­lą – vi­sos iš star­to mo­kes­ čio su­rink­tos lė­šos bus per­duo­tos Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bai. Kiek­vie­nas bė­gi­mui už­si­re­gist­ra­ vęs as­muo ga­lė­jo sa­vo nuo­žiū­ra paau­ko­ti mal­tie­čiams. Skai­čiuo­ ja­ma, kad bė­gi­kai paau­ko­jo per tūks­tan­tį li­tų. Neil­gą, apie 2 ki­lo­met­rų dis­tan­ ci­ją įvei­kė 319 mies­tie­čių, pa­si­ puo­šu­sių rau­do­no­mis ka­lė­di­nė­mis ke­pu­rė­mis, Ka­lė­dų Se­ne­lio kos­ tiu­mais ir ki­tais šven­ti­niais at­ri­

Pra­mo­ga: sa­vait­ga­lį Teat­ro aikš­tė­je klai­pė­die­čiai vai­ši­no­si me­duo­liais

ir au­ko­jo Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bai.

bu­tais. Bė­gi­me da­ly­va­vo ir ke­li kū­ di­kiai, ku­riems šven­ti­nį ma­ra­to­ną įveik­ti pa­dė­jo ve­ži­mė­lius stu­mian­ čios ma­mos. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­ riai in­for­ma­vo, kad jau­niau­sia už­ re­gist­ruo­ta da­ly­vė bu­vo pu­sant­rų me­tu­kų mer­gai­tė. Vy­riau­sias bė­ gi­kas – 55 me­tų vy­ras. Bė­gi­mo nu­ga­lė­to­jais ta­po pro­fe­ sio­na­lūs spor­ti­nin­kai – leng­vaat­

Įveiktas dar vienas etapas tvarkant nuotekų dumblą Nuo šių metų gruodžio AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamoje nuotekų valykloje pradėjo veikti dumblo, susidarančio per nuotekų valymo procesą, džiovinimo įrenginiai. Tai paskutinis etapas nuotekų dumblo tvarkymo proceso grandinėje.

Įgyvendinant projektą „Klaipėdos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ Nr. VP3.1-AM-01-V-01-027, iš dalies finansuojamą ES Sanglaudos fondo, LR valstybės biudžeto ir AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis, pastatyta juostinio tipo dumblo džiovykla su energijos tiekimo bei gamybos bloku ir sausinto dumblo priėmimo punktu, oro valymo įrenginiais bei dumblo talpykla. Džiovykloje dumblas džiovinamas karštu oru. Vykdant šį projektą taip

pat įdiegta nauja pirminio dumblo apdorojimo, dumblo sausinimo, smėlio plovimo technologinė įranga, nešmenų presas. Pastatyti statiniai atitinka higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Visos sistemos stebimos ir valdomos procesų valdymo sistema (SCADA). Proceso valdymo ir stebėjimo sistema, gaisrinė ir apsauginė signalizacija yra integruota į esamą nuotekų valyklos dispečerizacijos sistemą. Projektą „Klaipėdos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ Nr. VP3.1-AM-01-V-01-027 įgyvendino jungtinės veiklos partneriai „Meyer & John GmbH & Co. KG ir SH+E GmbH“, techninę priežiūrą vykdė VšĮ „Projektų vadybos grupė“. Projekto vertė – 21,6 mln. Lt, iš kurių Sanglaudos fon-

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

le­čiai Do­mi­ny­kas But­ke­vi­čius ir Ban­ga Bal­nai­tė. Kiek­vie­nam iš jų ati­te­ko po 500 li­tų. Vi­lio­jo sul­ti­mis

Sek­ma­die­nį klai­pė­die­čius pra­ džiu­gi­no ir dar vie­na at­rak­ci­ ja – Teat­ro aikš­tė­je šur­mu­lia­vo Obuo­lių šven­tė. Ren­gi­nio da­ly­viai mu­gė­je ra­ga­vo svei­kuo­liš­ko gro­

go, pa­ga­min­to iš na­tū­ra­lių sul­čių. Vai­kus links­mi­no ir jiems mankš­ tą ve­dė eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tės per­so­na­žas – Se­ne­lis Obuo­lys. Mies­tie­čiai no­riai vai­ši­no­si šil­tais avie­čių, juo­dų­jų ser­ben­tų, aro­ni­ jos ar šal­ta­lan­kių gė­ri­mais. Ma­ žuo­sius nu­džiu­gi­no Ka­lė­dų Se­ ne­lio pa­sa­ka. Ir ki­tą sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų lau­kia ne ma­žiau šven­ tiš­ki bei spal­vin­gi ren­gi­niai Teat­ ro aikš­tė­je. Su­si­rin­ku­sius žmo­nes džiu­gins Bly­nų šven­tė ir Ka­lė­dų ka­ra­va­nas. Ša­lia šven­ti­nės mies­ to eg­lu­tės vyks „Te­le Bim-Bam“ kon­cer­tas, bus ati­da­ry­tas Ka­lė­dų Se­ne­lio kam­ba­rys, veiks nykš­tu­kų dirb­tu­vės.

Ke­li­nin­kus siū­lo baus­ti griež­čiau

do lėšos sudarė 17,4 mln. Lt, LR valstybės biudžeto lėšos – 2 mln. Lt ir AB „Klaipėdos vanduo“ – 2,2 mln. Lt. Įgyvendinus šį projektą, Klaipėdos nuotekų valyklos dumblo tvarkymo sistema apima baigtinį dumblo utilizavimo procesą – dumblo kiekio sumažinimą, jo saugų sukaupimą, blogų kvapų panaikinimą, efektyvų biodujų panaudojimą. Šis įgyvendintas projektas padės sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp ES piliečių. AB „Klaipėdos vanduo“ administracija PR

Mies­to gat­ves va­lan­ 1 čioms dviem įmo­nėms bu­vo skir­ta po 1,6 tūkst. li­tų dy­

džio bau­dą. Po­li­ti­kai do­mė­jo­si, kiek sa­vi­ val­dy­bė su­mo­ka ke­li­nin­kams už dar­bą. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, praė­ju­sį se­zo­ ną už gat­vių va­ly­mą su­mo­kė­ta 1,9 mln. li­tų. Iš­gir­dę to­kią įvar­dy­tą su­mą, kai ku­rie po­li­ti­kai siū­lė griež­ tin­ti bau­das ke­li­nin­kams už gat­vių va­ly­mą. „Ket­vir­tus me­ tus dir­ba, o kas­met žie­mos pra­ džio­je ky­la pro­ble­mų“, – tei­gė A.Vaiš­vi­la. I.Ša­ka­lie­nė pa­brė­žė, kad bau­ dos ke­li­nin­kams yra nu­ma­ty­tos su­tar­ty­se. Jų pa­keis­ti, kol ši ne­

pa­si­baigs, ne­ga­li­ma. Ve­dė­ja at­ krei­pė dė­me­sį, kad bau­dos ir taip yra ne­ma­žos. „Bau­da už vie­ną ne­nu­va­ly­tą gat­ vę sie­kia 400 li­tų. Tai tik­rai nė­ra ma­žai“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Ke­li­nin­kus gy­nė ko­mi­te­to na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka. Jo nuo­mo­ne, ke­ li­nin­kų baus­ti iš­vis ne­rei­kė­jo. „Ko­dėl iš kar­to ski­ria­mos bau­ dos? Juk vis­ko pa­si­tai­ko. Gat­ vės tik­rai ne­bu­vo to­kios blo­ gos. Gam­tos ne­nu­ga­lė­si“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė mies­to ta­ry­bos na­rys. Anot I.Ša­ka­lie­nės, bau­dos ke­li­ nin­kams ski­ria­mos re­tai, ta­čiau šį kar­tą jie tik­rai ne­su­sit­var­kė su sa­ vo pa­rei­go­mis. „Ko­dėl mies­tie­čiai tu­ri ken­tė­ti, kai kaž­kas neat­lie­ka dar­bo?“ – re­ to­riš­kai klau­sė ve­dė­ja.

3

pirmadienis, gruodžio 16, 2013

miestas Li­go­niams – do­va­nos

Me­da­lių ne­pel­nė

At­gi­mė Kur­hau­zas

Šeš­ta­die­nį „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ jo­je Klai­pė­dos ap­skri­ties LIONS mo­te­rų klu­bas „Smil­tė“ or­ga­ni­ za­vo ka­lė­di­nį ren­gi­nį on­ko­lo­gi­ nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems vai­ kams, ku­rie bu­vo pa­rem­ti lab­ da­ros ren­gi­nio „Su­šil­dy­ki­me ma­žą­sias šir­de­les“ suau­ko­to­ mis lė­šo­mis nuo 2005 m. Vai­ kams įteik­tos do­va­nos.

Vo­kie­ti­jo­je vy­ku­sio­se Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių pa­sau­lio an­ samb­lių pir­me­ny­bė­se be me­da­ lių šį­kart li­ko Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to spor­ti­nių šo­kių „Žu­vėd­ ros“ ko­man­da – pa­te­kę į fi­na­ lą lie­tu­viai užė­mė ket­vir­tą vie­tą. Še­šių eki­pų fi­na­le čem­pio­nų ti­ tu­lą ap­gy­nė šei­mi­nin­kai – Brė­ me­no „Grün-Gold-Club“ šo­kė­jai.

Po pu­sant­rų me­tų tru­ku­sios res­ tau­ra­ci­jos šeš­ta­die­nį pla­čia­jai vi­ suo­me­nei du­ris at­vė­rė Pa­lan­gos kur­hau­zas. Tei­gia­ma, kad kul­tū­ ros po­rei­kiams ati­duo­tas pa­sta­ tas taps pui­kia erd­ve, skir­ta ren­ gi­niams. Pir­ma­sis res­tau­ruo­ta­ me Kur­hau­ze mu­zi­ka­vo Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis.

Aikš­te­lė­je – mo­der­nūs po­ky­čiai Prie di­džių­jų uos­ta­mies­čio li­go­ni­nių esan­čios aikš­te­lės, kur su­ va­žiuo­ja daug mies­to au­to­bu­sų, lau­kia po­ky­čiai – ją ke­ti­na­ma at­ nau­jin­ti. Sie­kia­ma, kad aikš­te­lė­je at­si­ras­tų dau­giau tvar­kos ir ji bū­tų sau­ges­nė.

Dienos telegrafas Po­sė­dis. Šian­dien 15 val. ro­tu­šė­je po­sė­ džiaus mies­to ta­ry­bos Te­ri­to­ri­jų pla­na­ vi­mo ko­mi­te­tas. Pa­ro­da. Ry­toj 14 val. Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­l io­te­kos Pem­pi­ nin­kų fi­lia­le (Tai­kos pr. 79/81A) ati­da­ro­ma Klai­pė­dos mo­ki­nių pa­ro­da „Ka­lė­di­niai ži­ bin­tai“. Bib­lio­te­kos lan­ky­to­jai bus kvie­čia­ mi bal­suo­ti už la­biau­siai pa­ti­ku­sį ži­bin­tą.

Dar­bai: prie va­di­na­mo­jo li­go­ni­nių mies­te­lio esan­čią aikš­te­lę pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti at­nau­jin­ti ki­tais me­tais. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į šią aikš­te­lę kas­dien su­va­žiuo­ja še­šių mies­to marš­ru­tų au­to­bu­sai. Čia sto­vi ir marš­ru­ti­niai tak­si. Dėl in­ten­sy­vaus eis­mo šio­je aikš­te­lė­je trūks­ta tvar­kos. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad vie­šo­jo trans­por­to prie­mo­nės aikš­ te­lė­je sto­vi ne­tvar­kin­gai.

Prie li­go­ni­nės esan­ čio­je aikš­te­lė­je bū­ tų ati­tver­ta te­ri­to­ri­ ja leng­vie­siems au­ to­mo­bi­liams sta­ty­ti. Jo­je bū­tų 44 vie­tos. „Kur pa­puo­la, ten ir sta­to. No­ri­ me pa­žy­mė­ti aikš­te­lę taip, kad bū­ tų aiš­ku, kur sto­vi di­die­ji au­to­bu­ sai, kur ma­žie­ji, kur au­to­mo­bi­liai. Ta­da jie vie­ni ki­tiems ne­mai­šy­tų. Į šią aikš­te­lę su­va­žiuo­ja daug au­to­ bu­sų. Kai ku­rie sto­vi ir po va­lan­ dą, vai­ruo­to­jai čia pie­tau­ja. No­ri­si dau­giau tvar­kos“, – pa­sa­ko­jo va­ do­vas. Prie li­go­ni­nės esan­čio­je aikš­te­lė­ je bū­tų ati­tver­ta te­ri­to­ri­ja leng­vie­ siems au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti. Jo­je bū­tų 44 vie­tos. Ši ma­ši­nų sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė bū­tų ap­mo­kes­tin­ta.

Ne­mo­ka­mai sa­vo au­to­mo­bi­lius ga­lė­tų sta­ty­ti vai­ruo­to­jai, ku­rie tu­ ri elekt­ro­ni­nį bi­lie­tą. Pri­lie­tus pa­ sta­rą­jį prie ju­tik­lio, at­si­ver­tų aikš­ te­lę sau­gan­tis už­kar­das. „Pa­sis­ta­tai čia sa­vo au­to­mo­bi­lį, sė­di į au­to­bu­są ir va­žiuo­ji to­liau“, – įsi­vaiz­da­vo G.Ne­niš­kis. Nu­ma­to­ma įreng­ti ir dvi­ra­čių sto­vus bei kon­tei­ne­rius. Pas­ta­rie­ ji ypač po­pu­lia­rūs ša­ly­se, kur la­bai daug žmo­nių va­ži­nė­ja dvi­ra­čiais. Kon­tei­ne­riai bū­tų už­ra­ki­na­mi. „Įve­žei į kon­tei­ne­rį dvi­ra­tį, už­ ra­ki­nai, sė­dai į au­to­bu­są ir va­žiuo­ ji to­liau. Ma­nau, kad bus žmo­nių, ku­rie nau­do­sis šia pa­slau­ga. Ji tu­ rė­tų bū­ti pa­klau­si tarp žmo­nių, gy­ ve­nan­čių šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je esan­čio­se in­di­vi­dua­lių na­mų gy­ ven­vie­tė­se“, – pa­brė­žė G.Ne­niš­kis. Taip pat pla­nuo­ja­ma įreng­ti elekt­ ro­mo­bi­lių įkro­vi­mo aikš­te­lę. Šį pro­jek­tą ke­ti­na­ma pra­dė­ti įgy­ ven­din­ti šie­met. Tam pi­ni­gų pra­ šo­ma skir­ti iš mies­to biu­dže­to. Aikš­te­lė­je nu­ma­to­ma pa­sta­ty­ ti ir trans­por­to ter­mi­na­lą, ku­ria­me bū­tų ga­li­ma pa­pil­dy­ti elekt­ro­ni­ nius bi­lie­tus, gau­ti rei­kia­mą in­for­ ma­ci­ją. Pas­ta­te bū­tų įreng­tos pa­tal­pos au­to­bu­sų vai­ruo­to­jams, kur šie ga­ lė­tų nu­si­praus­ti, pail­sė­ti. Šis pa­sta­tas tu­rė­tų at­si­ras­ti vie­ to­je da­bar sto­vin­čių kios­ke­lių, ku­ riuo­se pre­kiau­ja­ma gė­lė­mis. Šie pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei ir da­bar yra nuo­mo­ja­mi. Aikš­te­lės at­nau­ji­ni­ mo pir­ma­sis eta­pas, ku­rio me­tu

bus su­žy­mė­ta, kas kur tu­ri sto­vė­ ti, įreng­ti dvi­ra­čių sto­vai, ap­tver­ta te­ri­to­ri­ja au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mui, tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­din­tas ki­tais me­ tais, jei tam bus skir­ta lė­šų. Pas­ta­ tą, ku­ria­me veiks ke­lei­vių ter­mi­na­ las, pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti sta­ty­ti dar po me­tų.

In­c i­den­t as. Šeš­t a­d ie­n į va­k a­re, apie 19 val., Bend­ra­ja­me pa­gal­b os cent­re bend­r uo­ju pa­gal­bos te­le­fo­no nu­me­r iu 112 gau­tas pra­ne­ši­mas apie tai, kad Klai­ pė­dos ra­jo­ne, Send­va­rio se­niū­ni­jos Ma­ zū­riš­kių kai­me į tven­ki­n į įva­ž ia­vo leng­ va­sis au­to­mo­bi­lis. Į įvy­kio vie­tą iš­siųs­tos Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­ bė­ji­mo val­dy­bos Klai­pė­dos prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo pa­jė­gos. Pa­de­g i­mas. Penk­ta­d ie­n į prie Tur­gaus aikš­tė­je esan­čio 5 na­mo de­gė au­to­mo­bi­lis „Cit­roen C5“. Pa­rei­g ū­nai įta­ria, kad trans­ por­to prie­mo­nė ga­lė­jo bū­ti pa­deg­ta. Muš­ty­nės. Šeš­ta­d ie­n io nak­t į Pa­lan­go­ je kumš­č iais san­t y­k ius aiš­k i­no­si jau­ nuo­l iai. Ku­ror­te į ko­vą sto­jo šiau­l ie­čiai

ir kre­t in­g iš­k iai. Vai­k i­nų konf­l ik­tas įvy­ ko Se­no­jo tur­gaus gat­vė­je. Bu­vo su­muš­ ti trys šiau­lie­čiai. Dėl šio įvy­kio į areš­ti­nę už­da­ry­ti trys Kre­tin­gos ra­jo­no gy­ven­to­ jai – 1994 me­tais gi­męs E. K., 1992 me­tais gi­męs Š. S. ir 1989-ai­siais gi­męs A. S. Va­gys­tė. Klai­p ė­d ie­t is A.J., gi­męs 1954 me­tais, pra­ne­šė, kad penk­ta­die­nį po pie­ tų prie Deb­re­ce­no gat­vės 5 na­mo jam kaž­ kas smo­gė per gal­vą ir pa­gro­bė te­le­fo­ną bei pi­ni­gi­nę. Dėl šio įvy­kio po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai su­lai­kė tris klai­pė­die­čius: 1975 me­ tais gi­mu­sį D.V., 1975 me­tais gi­mu­sį A.T. ir 1973-iaisiais gi­mu­sį A.Z. Vy­r iš­k iai bu­vo ap­klaus­ti ir už­da­ry­ti į areš­ti­nę. Mir­tys. Gruo­džio 14 die­ną Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­riu­je klai­pė­die­čių mir­čių neuž­re­gist­ruo­ta. Nau­ja­gi­miai. Per šį sa­vait­ga­lį pa­gim­dė 19 mo­te­rų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 14 ber­niu­kų. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­b os me­d i­kai su­lau­kė 55 iš­k vie­t i­ mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­dė­ si krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo ir gal­ vos skaus­mais.

4

pirmadienis, gruodžio 16, 2013

miestas

Me­ro ūkiui – so­li­di pa­ra­ma ES pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti 1 ski­ria­ma karš­to žu­vi­nin­ kys­tei plė­to­ti. Ta­čiau Š.Lau­ži­kas

ES pi­ni­gų pa­pra­šė žmo­nos var­du re­gist­ruo­to vieš­bu­čio ir res­to­ra­no prie­plau­kai re­konst­ruo­ti. Si­tua­ci­ja Ši­lu­tės ra­jo­ne pri­me­na ne­se­niai Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės ta­ry­bo­je ki­lu­sį skan­da­lą, kai vi­ce­me­ras Kęs­tu­tis Cir­tau­tas, bū­ da­mas sa­vi­val­dy­bės at­sto­vu pa­ ra­mą skirs­tan­čio­je vie­tos veik­los gru­pė­je, su sū­nu­mi įkū­rė įmo­nę, ku­riai bu­vo skir­ta 150 tūkst. li­tų ES pa­ra­ma. Ši­lu­tės žu­vi­nin­kys­tės re­gio­no vie­tos veik­los gru­pė­je taip pat už­ vi­rė dis­ku­si­jos, ar ga­li ką tik me­ru ta­pęs Š.Lau­ži­kas pre­ten­duo­ti į ES pa­ra­mą. „Ma­no nuo­mo­ne, tu­rė­tų kil­ ti klau­si­mas dėl vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų pai­nio­ji­mo. Sa­vi­val­dy­bės va­do­vas ne­ga­li gau­ti jo­kių ki­tų pa­ ja­mų iš ki­tur. Kol jis dir­bo vi­suo­ me­ni­niais pa­grin­dais, tu­rė­jo lais­vo lai­ko, ga­lė­jo vys­ty­ti vi­so­kius pro­ jek­tus. Man įdo­mu, kaip Š.Lau­ži­ kas įgy­ven­dins šį pro­jek­tą? Juk tai rei­kia da­ry­ti dar­bo me­tu. O kas tuo me­tu dirbs me­ru?“ – sam­pro­ta­vo vie­šo­sios įstai­gos „Pa­sie­nio žu­vys“ at­ran­kos ko­mi­te­to na­rys Ed­var­das Vit­kaus­kas. Jo ma­ny­mu, ko­mi­si­jos na­riai bu­ vo įstum­ti į ne­pa­to­gią pa­dė­tį, nes pui­kiai ži­no­jo, kad svars­to da­bar­ ti­nio me­ro pa­teik­tą pro­jek­tą. „Juk ne­ga­li­ma nau­do­tis uži­ma­ mo­mis pa­rei­go­mis as­me­ni­nei nau­ dai gau­ti“, – kal­bė­jo E.Vit­kaus­kas. Skirs 95 pro­c. su­mos

Pro­jek­tų at­ran­kos ko­mi­si­ja tie­siai švie­siai klau­sė Š.Lau­ži­ko, ar jam už­tek­tų ma­žes­nės nei pra­šo pi­ni­ gų su­mos. Ta­čiau po­li­ti­kas at­sa­ kė, kad jam prie­plau­kos su­tvar­ky­ mui rei­ka­lin­ga vi­sa pra­šo­ma pi­ni­gų su­ma. „For­ma­liai šis pro­jek­tas yra tin­ ka­mas fi­nan­suo­ti. Bal­suo­jant nu­ spręs­ta pro­jek­tui skir­ti 95 pro­c. su­mos. Pra­šy­ta per 416 tūkst. li­tų, o skir­ta 397,5 tūkst. li­tų“, – tei­gė E.Vit­kaus­kas. Ši­lu­tės me­ras pa­si­ren­gęs už šiuos pi­ni­gus re­konst­ruo­ti Ven­tės kai­me, jo pri­va­čio­je že­mė­je, įkur­to poil­sio ir lais­va­lai­kio cent­ro „Ven­tai­nė“ prie­plau­ką. „Pats bal­sa­vau prieš šį pro­jek­ tą. Sky­rus ES pi­ni­gus prie­plau­kai įreng­ti, Š.Lau­ži­kas tu­rė­tų jo­je leis­ti pri­si­švar­tuo­ti žve­jų mė­gė­jų val­tims, tu­rė­tų leis­ti žve­jams vers­li­nin­kams iš­si­krau­ti žu­vis. Ta­čiau ir pa­tys žve­ jai juo­kia­si, kad rea­liai ka­žin ar jie nau­do­sis šia prie­plau­ka. Ga­li bū­ ti, kad bus pa­pra­šy­ta mo­kes­čio už prie­žiū­rą, sar­ga­vi­mą, už ka­me­rų ap­sau­gą. Vi­si ži­no da­bar­ti­nio me­ro bū­dą“, – kal­bė­jo E.Vit­kaus­kas. Žve­jai ga­li bū­ti bau­džia­mi

Žve­jai pik­ti­no­si, kad „Ven­tai­nė“ yra res­to­ra­nas, vieš­bu­tis ir žve­jui su pur­vi­nais ba­tais čia ne­bus vie­ tos, nes esą bus lau­kia­mi tik tur­ tin­gi Š.Lau­ži­ko sve­čiai. Rus­niš­kiai žve­jai dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ tvir­ti­no, kad Kur­šių ma­rių žu­vų lai­mi­kio vi­sai ne­bū­ti­ na pluk­dy­ti pa­pil­do­mus ki­lo­met­ rus iki „Ven­tai­nės“, nes tai nė­ra pa­to­gu. Esą daug tau­piau žu­vis iš­

Pi­ni­gai: pri­va­ti Š.Lau­ži­ko prie­plau­ka su­lauks be­veik 400 tūkst. li­tų ES lė­šų in­jek­ci­jos, nors pa­tys žve­jai įta­ria, kad jiems čia vie­tos ne­bus.

si­krau­ti Pa­kal­nės kran­ti­nė­je, ku­ri pri­klau­so „Lam­pet­rai“. Žu­vi­nin­kys­tės re­gio­no vie­tos veik­los gru­pė svars­tė ir ki­tą pro­ jek­tą, ku­riuo pra­šy­ta pi­ni­gų žve­jų prie­plau­kai įreng­ti. Šį pro­jek­tą pa­ tei­kė žu­vi­nin­kys­tės įmo­nių aso­cia­ ci­ja „Lam­pet­ra“.

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

nė­ra ser­vi­tu­ti­nių pri­va­žia­vi­mo ke­ lių. Juk žve­jai, iš­si­kro­vę žu­vis ne­re­ gist­ruo­to­je prie­plau­ko­je, bū­tų bau­ džia­mi. Ne­ma­nau, kad jie nau­do­sis prie­plau­ka, net jei ši ir bus tin­ka­ mai įre­gist­ruo­ta“, – ti­ki­no S.Ja­ku­ baus­kie­nė. Pi­ni­gus pa­leis vė­jais?

Ed­var­das Vit­kaus­kas:

Man įdo­mu, kaip Š.Lau­ži­kas įgy­ven­ dins šį pro­jek­tą? Juk tai rei­kia da­ry­ti dar­ bo me­tu. O kas tuo me­tu dirbs me­ru? Už­vi­rus dis­ku­si­joms, ku­ris pro­ jek­tas ver­tes­nis pa­ra­mos, „Lam­ pet­ros“ va­do­vė Si­gi­ta Ja­ku­baus­kie­ nė vie­šai iš­sa­kė pa­ste­bė­ji­mą, kad ES pa­ra­ma tu­rė­tų pa­siek­ti žve­jus, o Š.Lau­ži­ko žmo­nai pri­klau­san­ti „Ven­tai­nė“ tei­kia ap­gy­ven­di­ni­mo ir mai­ti­ni­mo pa­slau­gas. „Š.Lau­ži­ko pro­jek­te nu­ro­do­ma, kad žve­jai prie­plau­ko­je ga­lės krau­ti tink­lus, žu­vis, ta­čiau ši prie­plau­ka Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je nė­ra įre­gist­ ruo­ta kaip žu­vų iš­kro­vi­mo vie­ta,

Aso­cia­ci­jos „Lam­pet­ra“, ku­ri vie­ ni­ja 40 žve­jų įmo­nių, pro­jek­tas su­ lau­kė kri­ti­kos iš ver­tin­to­jų. „Ne­ga­vau at­sa­ky­mo, kuo Š.Lau­ ži­kas yra su­si­jęs su žve­jais, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad jis yra la­biau tin­ ka­mas nei mes, nes bu­vo siū­ly­mų mū­sų pro­jek­tą ver­tin­ti iš nau­jo. Ne­ži­nau, su kuo tai sie­ti­na. Kal­bų bu­vo vi­so­kių. Esu ne kar­tą su to­ kiais da­ly­kais su­si­dū­ręs, tad ne­ krei­piu dė­me­sio“, – kal­bė­jo S.Ja­ ku­baus­kie­nė. Ši­lu­tė­je pa­skli­do kal­bos, kad prieš bal­sa­vi­mą dėl pa­ra­mos sky­ ri­mo bu­vo mė­gi­ni­mų vie­naip ar ki­taip per­duo­ti ži­nią At­ran­kos ko­ mi­si­jos na­riams vie­nuo­se bal­sa­vi­ muo­se bū­ti pa­lan­kes­niems, o ki­tur pa­tar­ta pa­lai­ky­ti lie­žu­vį už dan­tų. „Įdo­mu tai, kad pa­ra­ma jau yra skir­ta kran­ti­nės sta­ty­bai Kin­tuo­ se, kur žve­jai ga­lės iš­si­krau­ti žu­ vis. Ti­kiu, kad sa­vi­val­dy­bė ne­par­ duos prie­plau­kos ki­tiems. O čia, pri­va­čio­je že­mė­je, po pen­ke­rių me­ tų prie­plau­ka ga­li tap­ti už­da­ra. Juk pi­ni­gai vė­jais ga­li bū­ti iš­leis­ti, nes įsi­pa­rei­go­ji­mų vys­ty­ti nu­ma­ty­tą veik­lą pri­va­lu lai­ky­tis tik pen­ke­rius me­tus“, – ti­ki­no S.Ja­ku­baus­kie­nė. „Lam­pet­ros“ pro­jek­tui ga­liau­ siai bu­vo pri­tar­ta – Žve­jų aso­cia­ ci­ja gaus 391 tūkst. li­tų ES pa­ra­mą prie­plau­kai re­konst­ruo­ti.

tas Ka­ma­raus­kas ti­ki­no, kad ne­ga­ li ver­tin­ti, ar ES pa­ra­mą pri­va­čiam vers­lui plė­to­ti ga­vęs Ši­lu­tės ra­jo­ no me­ras nė­ra su­pai­nio­jęs vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų. „Jo pa­teik­tas pro­jek­tas bu­vo tin­ ka­mas fi­nan­suo­ti. Ne mes ver­ti­ no­me jį, o eks­per­tai. Pi­ni­gai ga­ lė­jo bū­ti skir­ti veik­lai, su­si­ju­siai ir su tu­riz­mu, rek­rea­ci­ja“, – aiš­ki­no V.Ka­ma­raus­kas. Vie­šo­sios įstai­gos „Pa­sie­nio žu­vys“ at­ran­kos ko­mi­te­to na­rys E.Vit­kaus­kas pa­ste­bė­jo, kad bu­ vo no­rin­čių­jų gau­ti vie­tos žve­jams skir­tą ES pa­ra­mą, mo­juo­jant tik žve­jo mė­gė­jo bi­lie­tu. „Ta­čiau to­kiems pa­ra­ma ne­skir­ ta. Lo­giš­kai mąs­tant, vie­tos veik­ los gru­pės iš tie­sų tu­rė­tų rū­pin­tis žve­jais. Ko­mi­si­jo­je bu­vo pa­klaus­ ta, kaip Š.Lau­ži­kas su­si­jęs su žve­ jy­ba. Ta­da bu­vo pa­teik­tas at­sa­ky­ mas, kad esą jis pir­ko ir par­da­vė žu­vų. Sup­ra­tau, kad sa­vo pa­ties res­to­ra­nui žu­vų pir­ko. Na­cio­na­ li­nei mo­kė­ji­mo agen­tū­rai to už­ te­ko, kad jis yra už­re­gist­ra­vęs in­ di­vi­dua­lią veik­lą. For­ma­liai esą vis­kas le­ga­lu. Štai toks gy­ve­ni­ mas, o žve­jai me­tų me­tus vargs­ta dėl pa­ra­mos“, – iro­ni­za­vo E.Vit­ kaus­kas. Jo tei­gi­mu, vos prieš sa­vai­tę me­ ru ta­pęs Š.Lau­ži­kas dar tu­ri lai­ko dek­la­ruo­ti vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus. „Ta­čiau yra nuo­mo­nių, kad jis šios pa­ra­mos tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti, nes jau uži­ma me­ro pa­rei­gas. Ga­li bū­ ti, jog me­rui teks aiš­kin­tis Vy­riau­ sia­jai tar­ny­bi­nei eti­kos ko­mi­si­jai“, – svars­tė E.Vit­kaus­kas. Jau­čia­si ra­miai

Mo­ja­vo žve­jo bi­lie­tu

Vie­šo­sios įstai­gos „Pa­sie­nio žu­ vys“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vy­gan­

Pats Š.Lau­ži­kas, pa­klaus­tas, ar ne­ ža­da at­si­sa­ky­ti 400 tūkst. ES pa­ra­ mos, net nu­stė­ro.

„O ko­dėl tu­rė­čiau? Aš juk pro­ jek­tą tei­kiau, kai ne­bu­vau me­ru. Pra­šiau lė­šų prie­plau­kai su­tvar­ky­ ti, ke­ti­na­me įreng­ti van­dens ke­lio ženk­lus“, – aiš­ki­no Ši­lu­tės ra­jo­ no me­ras. Š.Lau­ži­kas įsi­ti­ki­nęs, kad pik­ ta­va­liai be rei­ka­lo lie­ja kri­ti­ką, nes re­gio­no vie­tos veik­los gru­pei pro­ jek­tus, jo nuo­mo­ne, ga­li teik­ti ne tik žve­jai. „Iš šios pro­gra­mos re­mia­mas žu­ vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­tas, įvai­rios įran­gos pir­ki­mai – tai nė­ra su­si­ję su žve­jy­ba, o su žve­jų gy­ven­vie­tė­mis. O iš šios prie­plau­kos, ku­rią tvar­ky­ si­me, daug me­tų pluk­do­mi žve­jai“, – sa­kė Š.Lau­ži­kas. Apie tai, jog žve­jai vers­li­nin­kai vei­kiau­siai net neuž­suks į „Ven­tai­ nės“ kie­mą, Š.Lau­ži­kas tu­rė­jo ki­tą nuo­mo­nę ir tei­gė, kad jo te­ri­to­ri­ja yra vie­ša, tad kas no­rės, tas ir ga­ lės už­suk­ti. Pa­sak Š.Lau­ži­ko, jo prie­plau­ka yra le­ga­li, o jei pa­raiš­ka bus įgy­ ven­din­ta, esą nė­ra pro­ble­mų sta­ ti­nį įre­gist­ruo­ti Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­jo­je. „Dė­me­sio su­lau­kiu tik tuo­met, kai uži­mu pa­rei­gas. Esu dek­la­ra­vęs ga­li­mus pri­va­čių ir vie­šų­jų in­te­re­sų konf­lik­tus ir jau­čiuo­si ra­miai. Ne­ ma­tau jo­kių in­te­re­sų pai­nio­ji­mo“, – sa­kė me­ras. Pak­laus­tas, ar etiš­kai el­gia­si, kai bū­da­mas po­li­ti­ku pre­ten­duo­ja į žve­jams skir­tą pa­ra­mą, Š.Lau­ži­kas at­sa­kė, kad su­re­mon­tuo­tos prie­ plau­kos nie­kas neiš­si­neš. „Kin­tuo­se bus sta­to­ma prie­plau­ ka, o iki jos dar 8 ki­lo­met­rai. Kin­tų ir Ven­tės žve­jams ma­no prie­plau­ ka yra ar­čiau. Me­ro pa­rei­gas uži­mu ne pir­mą kar­tą ir in­ter­pe­lia­ci­jų bu­ vo reiš­kia­ma ne sy­kį. Ne­ma­nau, kad pri­va­taus as­mens ir me­ro klau­si­mai yra su­si­ję“, – sa­kė Š.Lau­ži­kas.

5

pirmadienis, gruodžio 16, 2013

aktualijos

2013-ie­ji Ne­rin­gai bu­vo der­lin­gi pro­jek­tų trau­kos at­nau­jin­tos lai­vy­bos Kur­ šių ma­rio­se nau­dą – at­si­vė­rę van­dens ke­liai Lie­tu­vos ir Ru­si­ jos upei­viams leis ak­ty­viau plė­to­ ti van­dens tu­riz­mą. „Su­tar­ties, ku­ria re­mian­tis Kur­ šių ma­rio­se bū­tų ga­li­ma kirs­ ti vals­ty­bės sie­ną ir įplauk­ti į Ru­ si­jos te­ri­to­ri­jos van­de­nis, o iš ten – į Lie­tu­vos, sie­kė­me jau la­bai se­ niai ir ga­liau­siai ji bu­vo pa­si­ra­šy­ta. Tai la­bai nau­din­ga su­tar­tis tiek tu­ ris­tams, tiek vers­li­nin­kams. Ji lei­ džia, su­si­tvar­kius vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus, jach­to­mis, pra­mo­ gi­niais lai­vais kirs­ti ma­rio­se Lie­ tu­vos sie­ną ir pa­tek­ti į Ru­si­ją. Net pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ti re­gu­lia­rius marš­ru­tus lai­ve­liais Nida–Rybačis. Su­tar­tis ga­lio­ja tik lai­ve­liams, jach­ toms, plau­kio­jan­tiems su Lie­tu­vos vė­lia­va, to­dėl tai – nau­ja ga­li­my­bė vers­lui“, – pa­brė­žė D.Ja­sai­tis.

Sau­lė Gird­vai­ny­tė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė šiuos me­tus bai­gia itin džiu­giai nu­si­tei­ku­si, nes vie­ną po ki­to skai­čiuo­ja baig­tus ar bai­gia­mus įgy­ven­din­ti pro­jek­tus, ku­rie Kur­šių ne­ri­jai pa­dės tap­ti dar pa­trauk­les­nei lan­ky­to­jams, pa­leng­ vins vie­ti­nių žmo­nių gy­ve­ni­mą. „Me­ tai tik­rai bu­vo pro­duk­ty­vūs. Ma­nau, kad dau­gy­bę tiks­lų pa­vy­ko pa­siek­ ti tik to­dėl, kad šios Vy­riau­sy­bės po­ žiū­ris į sa­vi­val­dy­bes yra itin ge­ra­no­ riš­kas“, – pa­brė­žė Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bės me­ras Da­rius Ja­sai­tis. Pa­de­da Vy­riau­sy­bė

Jis vy­lė­si, kad Vy­riau­sy­bė, ku­riai va­do­vau­ja Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius, jau grei­tai ras bū­dų, kaip iš­spręs­ti pa­sta­ruo­ju me­tu vie­ ną opiau­sių pro­ble­mų Ne­rin­go­je. „Pas­ta­ra­ja­me Vy­riau­sy­bės pa­si­ ta­ri­me prem­je­ras vie­na­reikš­miš­ kai iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę, kad tik­ rai ne­sa­me ta vals­ty­bė, ku­ri tu­rė­tų by­li­nė­tis pa­ti su sa­vi­mi, vers­ti nu­ griau­ti ne­kal­tų žmo­nių Kur­šių ne­ ri­jo­je pa­sta­ty­tus pa­sta­tus ir dar už tai su­mo­kė­ti ža­lą. To­dėl jau šią sa­ vai­tę spe­cia­li dar­bo gru­pė rink­sis dar kar­tą ir neiš­sis­kirs­tys tol, kol ne­ras tei­si­nių prie­mo­nių pro­ble­mai iš­spręs­ti. Fak­tas tas, kad pa­sta­tai, ku­riuos žmo­nės pa­si­sta­tė le­ga­liai, o ne­su­si­kal­bė­ji­mas įvy­ko tarp val­ diš­kų ins­ti­tu­ci­jų, tu­ri bū­ti iš­sau­go­ ti“, – pa­brė­žė D.Ja­sai­tis. Praė­ju­sią sa­vai­tę Ni­do­je vie­šė­ję Vy­riau­sy­bės ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­ sto­vai su­tei­kė vil­čių, kad ki­tų me­tų va­sa­rą jau tik­riau­siai pra­dės veik­ ti aikš­te­lė, ku­rio­je ga­lės nu­si­leis­ ti ne­di­de­li pra­mo­gi­niai lėk­tu­vai. „Mums tai – taip pat la­bai džiu­gi ži­nia. Sma­gu, kad ei­na­me į prie­kį, ir esu įsi­ti­ki­nęs, jog ju­da­me smar­kiai tik to­dėl, kad jau­čia­me ge­ra­no­riš­ ką Vy­riau­sy­bės pa­lai­ky­mą“, – tei­gė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės me­ras. Bus pa­to­giau žve­jams

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ jos Ne­rin­gos sky­riaus pir­mi­nin­kas D.Ja­sai­tis, kaip me­ras, ki­tų me­tų sau­sio 24 die­ną pa­ts mi­nės pir­mą­jį ju­bi­lie­jų – su­kaks me­tai, kai jis va­ do­vau­ja Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bei. Šiuos me­tus jis pa­va­di­no itin pro­duk­ty­viais ir vy­lė­si, kad atei­ nan­tys bus ne ma­žiau dar­bin­gi ir re­zul­ta­ty­vūs.

Tiks­las: D.Ja­sai­tis įsi­ti­ki­nęs, kad įgy­ven­di­na­mų pro­jek­tų nau­dą pa­jus ir gy­ven­to­jai, ir Ne­rin­gos sve­čiai. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, 2013-ai­siais Ne­rin­go­je įgy­ven­din­ta ar pra­dė­ta įgy­ven­din­ti kur kas dau­ giau pro­jek­tų, pri­si­de­dan­čių prie ku­ror­to inf­rast­ruk­tū­ros ge­ri­ni­mo. Sėk­min­gai pa­bai­gos link ju­da prieš me­tus pra­dė­ti gy­ve­na­mo­jo

Anks­tes­nius ir šių me­tų Ne­rin­gos sa­ vi­val­dy­bės pa­sie­ki­ mus vai­ni­ka­vo pel­ ny­tas ap­do­va­no­ji­ mas už ku­ror­te tei­ kia­mų tu­riz­mo pa­ slau­gų vi­su­mą. būs­to Ni­do­je sta­ty­bos dar­bai. Taip pat bai­gia­mas sta­ty­ti žve­jų reik­mėms skir­tas prie­plau­kos ap­ tar­na­vi­mo pa­sta­tas, ku­ria­me bus ap­dir­ba­ma žu­vis bei san­dė­liuo­ja­ mi įran­kiai. Įgy­ven­di­nus šį ES lė­ šo­mis fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą, la­bai pa­ge­rės žve­jų dar­bo są­ly­gos. Ne­rin­giš­kiai džiau­gia­si ma­ty­da­ mi, kaip at­lie­ka­ma dar­že­lio „Ąžuo­ liu­kas“ re­konst­ruk­ci­ja. Ir vie­tos gy­ven­to­jai, ir tu­ris­tai jau pa­ste­bė­jo, kad tvar­ko­ma Ni­ dos cent­ri­nė da­lis. Pir­mo­jo eta­po

me­tu bus su­tvar­ky­tas skve­ras prie res­to­ra­no „Ni­da“ iki įva­žos, esan­ čios gre­ta ka­vi­nės „Kur­šis“. Re­ konst­ruo­ja­ma­me skve­re jau kei­ čia­ma jo dan­ga. Re­konst­ruo­ja pa­grin­di­nį ke­lią

Šiais me­tais pra­dė­tas tvar­ky­ti lan­ky­ to­jų pa­mėg­tas Bar­dų skve­re­lis – Ni­ dos kran­ti­nę pa­puoš at­nau­jin­ta skve­ ro sce­na, bus su­tvar­ky­tas priė­ji­mas prie le­gen­di­niam maest­ro Vy­tau­tui Ker­na­giui įam­žin­ti skir­tos skulp­tū­ ros, o pa­ts Ro­mual­do Kvin­to kū­ri­nys bus pa­suk­tas pa­gal anks­čiau pa­teik­ tas skulp­tū­ros au­to­riaus pa­sta­bas. Esa­mas suo­liu­kas bus pa­keis­tas į nau­jai su­pro­jek­tuo­tą ak­me­ni­nį. Šiuo me­tu re­no­vuo­ja­mas ir fon­ ta­nas su J.Ruz­go skulp­tū­ra „Sva­ jok­lė“. Nu­ma­to­ma, kad po il­gos per­trau­kos jau ki­tą­met Ne­rin­ga vėl tu­rės vei­kian­tį fon­ta­ną. Vai­ruo­to­jus – ir ne­rin­giš­kius, ir sve­čius – itin džiu­gi­na tai, jog ak­ ty­viai tvar­ko­mos gy­ven­vie­čių gat­ vės ir ke­liai, re­konst­ruo­ta įva­ža į Per­val­kos gy­ven­vie­tę, baig­ta dvi­ ra­čių ta­ko re­konst­ruk­ci­ja tarp Per­ val­kos ir Ni­dos. Vie­nas reikš­min­giau­sių šių me­ tų įvy­kių, ku­rio lau­kė vi­sa ku­ror­to bend­ruo­me­nė, – pra­dė­ta vals­ty­bi­ nės reikš­mės kraš­to ke­lio Smilty­ nė–Nida re­konst­ruk­ci­ja. Šiuo me­ tu re­konst­ruo­ja­mas blo­giau­sios

būk­lės ke­lio ruo­žas tarp Ni­dos ir Prei­los gy­ven­vie­čių. Pas­ta­ty­ti lau­ko tre­ni­ruok­liai

Šiais me­tais pra­dė­ta ir Žve­jo et­nog­ ra­fin ­ ės so­dy­bos Ni­do­je re­konst­ruk­ ci­ja, ku­ri bus baig­ta iki ki­tų me­tų tu­riz­mo se­zo­no. Jau pra­dė­ta reng­ti ga­li­my­bių stu­di­ja dėl Kur­šių bui­ties mu­zie­jaus Per­val­ko­je at­si­ra­di­mo. Vie­na džiu­giau­sių šių me­tų nau­ jie­nų – ne­tru­kus bus pra­dė­ta reng­ti sek­to­ri­nė stu­di­ja, api­brė­šian­ti bū­ si­mo Jū­ros te­ra­pi­jos cent­ro Ni­do­ je vi­zi­ją. Ni­dos kai­my­nys­tė­je įsi­kū­ ru­sio­je Prei­lo­je puo­se­lė­ja­mi pla­nai įreng­ti Vė­jo par­ką su spor­to ir žai­ di­mo aikš­te­lė­mis, jau pa­reng­tas ir pre­li­mi­na­rus pro­jek­tas. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė ne­pa­mir­ šo, jog 2013-ie­ji yra Svei­ka­tin­gu­mo me­tai. To­dėl ji įgy­ven­di­no dar vie­ną pro­jek­tą, ska­ti­nan­tį lais­va­lai­kį leis­ ti ak­ty­viai. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės me­ro D.Ja­sai­čio ini­cia­ty­va ug­dy­ ti svei­kus įpro­čius ir sy­kiu mė­gau­ tis na­tū­ra­lia gam­tos ap­lin­ka ku­ror­ to gy­ven­to­jams ir sve­čiams nuo šiol pa­dės lau­ko tre­ni­ruok­lių komp­lek­ sai Ni­do­je ir Juodk­ran­tė­je. Ku­ror­to bend­ruo­me­nė džiau­gia­si ir plė­to­ja­ mu švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to tink­lu. At­si­vė­rė van­dens ke­liai

Ne­rin­giš­kiai ir poil­siau­to­jai jau pa­ju­to šią va­sa­rą po 20 me­tų per­

Pel­nė ap­do­va­no­ji­mą

Anks­tes­nius ir šių me­tų Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės pa­sie­ki­mus vai­ni­ka­vo pel­ny­tas ap­do­va­no­ji­mas už ku­ror­ te tei­kia­mų tu­riz­mo pa­slau­gų vi­ su­mą. Kon­kur­se „Lie­tu­vos tu­riz­ mo trau­kos vie­to­vė 2013. Tu­riz­mas pri­tai­ky­tas vi­siems“ Ne­rin­gai skir­ ta tre­čio­ji vie­ta. Šia­me kon­kur­se bu­vo kvie­čia­ mos da­ly­vau­ti vi­sos tu­ris­ti­nės vie­to­vės, ku­rių lan­ko­mi ob­jek­tai ir tei­kia­mos pa­slau­gos yra pri­tai­ky­ tos ir siū­lo­mos vi­siems tu­ris­tams, ne­prik­lau­so­mai nuo jų fi­zi­nių ga­li­ my­bių, ne­ga­lios ar am­žiaus. Ne­rin­ ga – vie­nin­te­lis ku­ror­tas, pel­nęs šį ap­do­va­no­ji­mą. Šiais me­tais pa­tvir­tin­tas Ne­rin­ gos sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­nis plėt­ros pla­nas 2014–2020 me­tams. „Ne­ rin­ga – uni­ka­laus kraš­to­vaiz­džio ir dar­nios ap­lin­kos pa­jū­rio ku­ror­tas, iš­si­ski­rian­tis sve­tin­ga bend­ruo­ me­ne, sau­gia ir pa­trauk­lia ap­lin­ ka gy­ve­ni­mui ir poil­siui, ko­ky­biš­ ko­mis ir iš­skir­ti­nė­mis pa­slau­go­mis tu­ris­tams bei lan­ky­to­jams ir puo­ se­lė­jan­tis kul­tū­ri­nį, is­to­ri­nį pa­vel­ dą bei sa­vi­tą et­ni­nę kul­tū­rą“, – to­ kia Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės plėt­ros vi­zi­ja nu­ma­to­ma pla­ne. „Į tai su­dė­jo­me vi­sus sa­vo tiks­ lus ir pla­nus. Jei pa­vyks įgy­ven­din­ ti bent treč­da­lį jų, ga­liu drą­siai sa­ ky­ti, kad Ne­rin­ga ne tik bu­vo, yra, bet ir bus pa­ti pa­trauk­liau­sia ir tu­ ris­tams, ir gy­ven­to­jams“, – įsi­ti­ki­ nęs D.Ja­sai­tis.

Ant kran­to iš­kel­tų lai­vų sa­vi­nin­kams kur­pia mo­kes­tį Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kams ne­ga­na, kad mies­to cent­re rei­kia mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Jie už­ si­mo­jo ap­mo­kes­tin­ti ir ant kran­to iš­kel­tus bei vie­tas, kur ga­lė­tų bū­ ti sta­to­mos ma­ši­nos, uži­man­čius lai­vus.

To­kį siū­ly­mą iš­sa­kė Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai. „Jei au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai mo­ ka už sto­vė­ji­mą, ko­dėl lai­vų sa­vi­ nin­kai ne­tu­ri mo­kė­ti? Tai ne­są­ži­ nin­ga. Pri­va­tus tur­tas sau­go­mas mies­to že­mė­je, o nie­kas už tai ne­ mo­ka“, – vie­nin­gai tvir­ti­no ko­mi­

te­to na­riai. Pa­sak po­li­ti­kų, lai­vų, ku­rie iš­kel­ti ir pa­lik­ti vie­to­se, kur ga­lė­tų sto­vė­ti ma­ši­nos, nė­ra daug – apie 40. Ma­no­ma, kad per mė­ ne­sį jų sa­vi­nin­kai už sto­vė­ji­mą į mies­to biu­dže­tą tu­rė­tų su­mo­kė­ ti 100 li­tų. Ar ga­li­ma rink­ti to­kį mo­kes­tį iš van­dens trans­por­to prie­mo­nių sa­vi­nin­kų, Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­ sau­gos ko­mi­te­to na­riai pa­ve­dė iš­ siaiš­kin­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jai. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jo Ri­ man­to Moc­kaus, rei­kia iša­na­li­zuo­ ti Rink­lia­vų įsta­ty­mą ir iš­siaiš­kin­ti, ar lai­vus ga­li­ma ap­mo­kes­tin­ti taip, kaip au­to­mo­bi­lius.

Pa­siū­ly­mas: kai ku­rių uos­ta­mies­čio po­li­ti­kų nuo­mo­ne, iš­kel­tų ir vie­to­se, kur ga­lė­tų bū­ti sta­to­mi au­to­mo­bi­

liai, pa­lik­tų lai­vų sa­vi­nin­kai mies­tui tu­rė­tų mo­kė­ti rink­lia­vą už sto­vė­ji­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

pirmadienis, gruodžio 16, 2013

nuomonės

Prieš pa­mo­kas – him­nas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vie­toj pa­ra­šiu­to – akor­deo­nas

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sto­te­lė prie po­lik­li­ni­kos – būtina

K

au­no mies­to ta­ry­ba po il­gų dis­ku­si­jų nu­spren­dė re­ko­men­duo­ti mies­to mo­kyk­loms, kad pa­mo­kos po sa­vait­ga­lio pra­si­dė­tų Lie­tu­vos him­no gie­do­ji­mu. Ar pir­ma­die­niais gie­do­ti Vin­co Ku­dir­kos „Tau­tiš­ ką gies­mę“, pa­lik­ta ga­li­my­bė ap­si­spręs­ti kiek­vie­nos mo­kyk­los bend­ruo­me­nei. Min­tis bend­ro­jo la­ vi­ni­mo mo­kyk­lo­se įves­ti to­kią tra­di­ci­ją ki­lo Kau­no me­rui And­riui Kup­čins­kui. Spren­di­mas pa­mo­kas Kau­no bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se pir­ma­die­niais pra­dė­ti him­nu ver­ti­na­mas prie­šin­gai. Mo­ki­niai ne­trykš­ta no­ru gie­do­ti „Tau­tiš­ką gies­mę“. Ar rei­kė­tų ir Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se prieš pa­mo­kas gie­do­ti him­ną?

Už

Prieš

Man­to gat­vė­je yra kon­sul­ta­ci­nė po­ lik­li­ni­ka. Į ją ei­nan­tys žmo­nės daž­ niau­siai iš­li­pa sto­te­lė­je prie uni­ ver­si­te­to ir tu­ri kėb­lin­ti pės­čio­mis. Ke­lio ga­ba­las – ne­ma­žas. Ser­gan­ tiems žmo­nėms sun­ku tiek ei­ti. Ar ne­ga­lė­tų mies­to val­džia pa­si­rū­pin­ti, kad ša­lia kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos at­si­ras­tų sto­te­lė. Juk net siau­res­nė­ je – Til­tų gat­vė­je ji įreng­ta.

Saulius Pocius

Sta­sys

P

ats pra­gaiš­tin­giau­sias da­ly­kas šiuo­l ai­k i­nė­je ci­v i­l i­z a­c i­jo­je – ne­pro­fe­sio­na­lai. Ar su­tik­tu­mė­ te bū­ti ope­ruo­ja­mas gy­dy­to­jo, ku­ris tu­ri Že­mės ūkio aka­de­mi­jos dip­lo­ mą? Tai bū­tų drą­siau nei šok­ti iš lėk­tu­vo pa­siė­mus ne pa­ra­šiu­tą, bet akor­deo­ną. Ta­čiau kaž­ko­dėl vals­t y­bę val­dy­t i pas mus ga­l i ir mel­žė­ja. Taip, kaip pri­sa­kė di­dy­sis Le­ni­nas. Kad ir si­fi ­l io iš­ka­muo­ tas, bet šią sa­vo tie­są į mū­sų po­li­ti­kos es­ mę jis įsmei­gė taip gi­liai, jog šių ple­bė­jiš­ kų po­ž iū­rių ne­be­ga­li iš­krapš­ty­ti net ar­ tė­jan­t is ne­prik­lau­so­my­bės 25-me­t is. Iš tie­sų bol­še­v i­kai taip ne­mė­go ir pur­tė­ si pro­fe­sio­na­lų, kad ko­mu­n is­t i­nė SSRS

Ar su­tik­tu­mė­te bū­ti ope­ruo­ja­mas gy­dy­to­jo, ku­ris tu­ri Že­mės ūkio aka­de­mi­jos dip­lo­mą? ėmė pa­na­šė­t i ne į bū­si­mos pa­sau­l i­nės re­vo­liu­ci­jos avan­gar­dą, o tie­siog į nu­si­ val­kio­ju­sį anar­chis­tą su bat­kos N.Mach­ no do­va­no­tu mau­ze­riu vie­toj sme­ge­nų. Ką reiš­kė vien mark­sis­ti­nis sie­kis pro­le­ ta­ri­zuo­ti in­te­li­gen­ti­ją ir stu­den­ti­ją! Ši bol­še­vi­ki­nio „ra­cio­na­liz­mo“ utė­lė te­ bek­nibž­da gal­vo­se iki šiol ir iš­si­reiš­kia ne tik koa­l i­ci­n iuo­se įta­kos sfe­r ų pa­si­ da­l i­ji­muo­se. Tai tie­siog vir­to tra­d i­ci­ja, ku­r i ver­čia ar­t i­k u­l iuo­t i ne­ra­šy­tas tai­ syk­les, pa­rem­tas prin­ci­pu: aš – tau, tu – man. Toks po­li­ti­kos tu­ri­niu vir­tęs su­si­ vo­ki­mas pa­ts sa­vai­me at­me­ta pro­fe­sio­ na­lą kaip es­mi­nę ci­v i­l i­za­ci­jos ver­ty­bę ir at­ve­r ia var­tus į pa­sau­l į be­raš­tei mė­ gė­jų mi­n iai, ku­r ią jun­g ia tik par­t i­nė ar biu­rok­ra­ti­nė pri­klau­so­my­bė. Nep­ro­fe­s io­na­lu­mas įsi­š ak­n i­jo ne tik vie­š a­ja­me sek­to­r iu­je, kur tūks­tan­čiai mė­gė­jų sė­d i ne sa­vo kė­dė­se ir vei­k ia ne­ž i­nią ką, bet ir per­si­me­tė į rin­ką. Da­ bar la­bai ma­din­ga vi­sus agi­tuo­ti „da­ry­ ti sa­vo biz­n į“. Net į dar­bo bir­žas at­si­tik­ ti­nai at­kly­dę al­ko­ho­li­kai mo­ko­mi vers­ lo tie­sų. Jei vi­si įsi­klau­sy­tų į šią vals­ty­ bės pi­ni­gais min­tan­čią agi­ta­ci­ją, Lie­tu­ vo­je ne­be­l ik­t ų nei kro­vė­jų, nei ase­n i­ za­to­r ių, nes vi­si dirb­t ų vien tik pa­t ys sau. Bū­tent dėl to­kio ni­ve­liuo­jan­čio po­ žiū­r io, kad vers­lu ga­l i už­siim­t i bet kas, ir bank­ru­tuo­ja de­vy­nios įmo­nės iš de­ šim­ties, o sa­vo sko­las pa­lie­ka vals­ty­bei ir ban­kams. Kaip ten be­bū­tų, vis tiek la­bai jau re­tas no­ri bū­ti ope­ruo­ja­mas ve­te­ri­na­ro. Re­tas no­rė­tų ir sto­vė­ti kran­ti­nė­je, ku­rią su­pro­ jek­ta­vo ir sta­tė nei geo­de­zi­jos, nei sta­ty­ bos neiš­ma­nan­tis, bet la­bai pri­vi­le­gi­juo­ tas hu­ma­ni­ta­ras.

Pa­mir­šo J.Ja­no­nio gat­vę

Šie­met mies­tas la­bai gra­žiai pa­puoš­ tas šven­tėms. Gat­vė­se pa­ka­bin­tos švie­čian­čios gir­lian­dos, de­ko­ra­ci­ jos. Įs­pū­din­gi At­gi­mi­mo aikš­tės pa­ puo­ši­mai. Ta­čiau ko­dėl pa­mirš­ta pa­ puoš­ti J.Ja­no­nio gat­vę? Juk ji gra­žiai su­tvar­ky­ta ir ga­na in­ten­sy­vi. Ta­čiau šio­je gat­vė­je nė­ra nė vie­no bliz­gu­čio ar lem­pu­tės. Bū­tų sma­gu, kad kas nors at­kreip­tų dė­me­sį ir į šią gat­vę. San­ta

Ma­rius Ko­mo­vas, Klai­pė­dos „Ver­de­nės“ pro­gim­ na­zi­jos mo­ky­to­jas: – Esu už to­kią ini­cia­ty­vą. Kau­no po­li­ti­kų su­ma­ny­mas man pa­ti­ko. Mo­kyk­lo­se la­biau rei­kė­tų skie­py­ti tau­ tiš­ku­mą ir pa­trio­tiš­ku­mą. Lie­tu­vos him­no gie­do­ji­mas kar­tą per sa­vai­tę tik­rai nie­kam ne­pa­kenks. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad mo­kyk­lo­se mo­ko­si vai­kai iš skir­tin­gų so­ cia­li­nių sluoks­nių. Jei juos su­vie­nys žo­dis Lie­tu­va, tai la­bai ge­rai. Mū­sų mo­kyk­lo­je Lie­tu­vos him­nas gie­da­mas per šven­tes. Vai­kai sto­vi, gie­da ir ma­tai, jog kai ku­rie net žo­džių ne­mo­ka. Jei him­nas bū­tų gie­da­mas kar­tą per sa­vai­tę, bū­tų nau­da – mo­ki­niai iš­mok­tų „Tau­tiš­ kos gies­mės“ žo­džius. Ma­nau, kad taip tu­rė­tų bū­ti vi­ so­se ša­lies mo­kyk­lo­se. Sa­ky­čiau, jog kar­tą per sa­vai­tę rei­kė­tų rink­tis ir kaž­kur mies­te, pa­kel­ti Lie­tu­vos vė­lia­vą ir vi­siems su­gie­do­ti him­ną. Tai yra pa­pras­tas tau­tiš­ku­ mo, pa­trio­tiš­ku­mo ir mei­lės Lie­tu­vai skie­pi­ji­mas. Kiek­ vie­ną ry­tą bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se prieš pa­mo­kas gie­do­ti him­no tik­rai ne­rei­kė­tų. Ta­da „Tau­tiš­ka gies­mė“ tap­tų šiek tiek nu­val­kio­ta. Be to, mo­ky­to­jai tu­ri dirb­ti su vai­kais – pa­ruoš­ti juos him­no gie­do­ji­mui, išaiš­kin­ti jo pra­smę. Ne­si­no­ri, kad kaž­kas bū­tų da­ro­ma prie­var­ta – vie­ni gie­da, ki­ti – ne, tre­ti juo­kia­si, ket­vir­ti iš­vis nea­ tei­na. Su­ka­rin­to­se mo­kyk­lo­se him­nas gie­da­mas kas­ dien ir nie­kam ne­ky­la jo­kių pro­ble­mų ar klau­si­mų. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vos him­no gie­do­ji­mas prieš pa­mo­ kas – tau­tiš­ku­mo ir pa­trio­tiš­ku­mo skie­pi­ji­mas.

Par­duo­tu­vė­se er­zi­na pur­vi­ni šu­nys

E

su pa­si­pik­ti­nęs ke­tur­ko­jais, ku­riuos šei­mi­nin­kai kar­ tu su sa­vi­mi at­si­ne­ša į pre­ ky­bos cent­rus. Svei­ku pro­ tu ne­su­vo­kia­ma, kaip žmo­nės sa­vo gy­vuo­sius ki­še­ni­nius žais­liu­kus ga­li kar­tu pa­siim­ti į mais­to pre­kių par­ duo­tu­ves. Ne­se­niai ma­čiau vie­ną to­kį vei­ kė­ją su au­gin­ti­niu ran­ko­se: šuo bu­ vo pur­vi­nas, ne­veis­li­nis, ne­mau­dy­ tas, o, spren­džiant iš šei­mi­nin­ko iš­vaiz­dos, ke­tur­ko­jis ga­lė­jo bū­ti ir ne­skie­py­tas. Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­biu, kad to­kie „šei­my­niš­ki“ ap­si­lan­ky­mai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

par­duo­tu­vė­se jau ta­po ma­da. Ir nie­kam šie šu­niš­ki vi­zi­tai ne­rū­pi. Ap­sau­gos dar­buo­to­jams taip pat nė mo­tais, o juk tai – hi­gie­nos pa­ žei­di­mas. Vi­sur yra ženk­lai, drau­ džian­tys įsi­neš­ti šu­nis, bet nie­kas į juos ne­krei­pia dė­me­sio. Anar­ chi­ja, ki­taip ir ne­pa­va­din­si. Dar kai žmo­nės ne­šė­si jork­šy­ rus, ku­rie yra bent kaž­kiek šva­rūs, si­tua­ci­ja bu­vo pa­ken­čia­ma, bet kai pra­dė­jo temp­ti miš­rū­nus, su­pra­ tau, kad ri­bos yra per­ženg­tos. Bai­su ei­ti į par­duo­tu­vę ap­si­ pirk­ti, kai ap­link sa­ve ma­tai pur­ vi­nus šu­nis. Apsk­ri­tai at­ro­do, kad

ke­tur­ko­jai žmo­nėms bai­gia už­lip­ ti ant gal­vų. Ste­bi­na ir gy­ven­to­jų po­žiū­ris. Dėl ma­nęs vi­si ga­li nors ir mie­go­ti su sa­vo mur­zi­nais au­ gin­ti­niais, ta­čiau te­gul ne­si­ne­ ša ten, kur yra mais­to pro­duk­tų. Bet­rūk­tų, kad kas nors ša­lia sa­ vęs ka­vi­nė­je pa­si­so­din­tų šu­nį ir dar at­ski­ros lėkš­tės prie sta­lo pa­ pra­šy­tų. No­rė­tų­si, kad klai­pė­die­čiai pra­ dė­tų jaus­ti ri­bas. Ma­nau, jog ir pre­ ky­bos cent­rų sa­vi­nin­kai bei dar­ buo­to­jai tu­rė­tų bū­ti griež­tes­ni šiuo klau­si­mu. Ro­mual­das

Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jų ne­gai­li

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­nį „At­lie­kų ve­žė­jams leng­vins dar­bą“ („Klai­pė­da“, 2013 12 12). Lyg ir vis­ kas ja­me ge­rai iš­sa­ky­ta. At­lie­kų ve­ žė­jams rei­kia pa­dė­ti. Ta­čiau kas ka­da nors pa­dė­jo au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­ jams? Ko­dėl nė­ra įren­gia­ma ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lių? Vi­si tik ir kal­ba, kad au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jus rei­kia baus­ti, o duo­ti nie­ko ne­no­ri. Pet­ras

Eg­lu­tė tik­rai įspū­din­ga

No­riu pa­si­džiaug­ti šių­me­te mū­sų mies­to šven­ti­ne eg­le. Nep­ri­si­me­ nu, kad ka­da nors šven­ti­nis me­ de­lis bū­tų taip gra­žiai pa­puoš­tas. Žais­liu­kai, gir­lian­dos tik­rai įspū­ din­gos. Daug gro­žio su­tei­kia ir ją ap­su­pę an­ge­lai. Vaiz­das tik­rai daug ge­res­nis nei anks­tes­niais me­tais. Da­bar tarp šven­tėms pa­si­puo­šu­ sių di­džių­jų mies­tų at­ro­do­me tik­ rai ne­blo­gai. Net Vil­nių len­kia­me. Eg­lė

Rei­kia dau­giau fan­ta­zi­jos

Ma­no duk­ry­tė lan­ko vai­kų dar­že­lį. Vėl lau­kia­me kar­na­va­lo. Per­nai ji vil­ kė­jo prin­ce­sės kos­tiu­mą. Jo­mis bu­vo ap­si­ren­gu­sios daug mer­gai­čių. Šie­ met no­rė­jo­si kaž­ko ki­to, iš­skir­ti­nes­ nio. Ieš­ko­jau įdo­mes­nio kos­tiu­mo pre­ky­bos cent­ruo­se, bet pa­si­rin­ki­ mas la­bai ne­di­de­lis. Be to, ir ko­ky­ bė la­bai pra­sta. O kai­nos – ne­ma­žos. Kos­tiu­mas kai­nuo­ja apie 80 li­tų. Ka­ dan­gi pre­ky­bos cent­ruo­se nie­ko ne­ ra­dau, nu­spren­džiau duk­re­lei pa­ti pa­siū­ti kos­tiu­mą. Ji bus Rau­don­ke­ pu­rai­tė. Su­si­ra­dau na­mie me­džia­gos ir ėmiau siū­ti. Pa­ti duk­tė įsi­trau­kė į šį pro­ce­są. Jai bu­vo be ga­lo įdo­mu. Aki­vaiz­du, kad no­rint vai­ką pa­puoš­ti kar­na­va­lui ne­rei­kia iš­lai­dau­ti. Rei­kia tik dau­giau fan­ta­zi­jos. Kos­tiu­mą ga­ li­ma pa­si­siū­ti bet ko­kį. O ir siu­vau ne ma­ši­na, bet ran­ko­mis. Da­lia Pa­ren­gė Mil­da Skriu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Si­mo­nas Gent­vi­las, Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas: – Esu ab­so­liu­čiai prieš mies­to val­džios ver­ti­mą mo­ kyk­lo­se prieš pa­mo­kas gie­do­ti him­ną. Pap­ras­tai Lie­ tu­vo­je į vis­ką, ką „nu­lei­džia“ val­džia, žiū­ri­ma su pa­ šai­pa. Tra­di­ci­jos tu­ri atei­ti ne prie­var­ta, o per svei­ką dia­lo­gą. Tai, kad po­li­ti­kai tu­ri nu­spręs­ti, kaip tu­ri bū­ ti tvar­ko­ma­si mo­kyk­lo­se, yra so­cia­lis­ti­nio mąs­ty­mo at­gy­ve­na. Ar gie­do­ti Lie­tu­vos him­ną prieš pa­mo­ kas, kiek kar­tų per sa­vai­tę – tu­ri ap­si­spręs­ti mo­kyk­ lų bend­ruo­me­nės. Moks­lei­vis tu­ri pa­ts su­vok­ti, kas jis yra ir kas at­spin­di jo tau­tiš­ku­mą. Kiek­vie­nos mo­ kyk­los sa­vi­val­da yra įga­li ap­si­spręs­ti, ar gie­do­ti him­ną prieš pa­mo­kas. Prie­šin­gu at­ve­ju bus at­virkš­ti­nis pro­ ce­sas. To­kių pa­vyz­džių yra ai­bė. Pik­ti­na­ma­si, kad vie­ nas ar ki­tas da­ly­kas die­gia­mas per prie­var­tą. Ini­cia­ ty­va tu­ri atei­ti iš apa­čios – bend­ruo­me­nės. Po­li­ti­kai ne­ga­li nu­spręs­ti vis­ko, kas tu­ri bū­ti da­ro­ma vals­ty­ bė­je. Žmo­nės, mo­kyk­los pa­čios tu­ri su­for­muo­ti sa­ vo tra­di­ci­jas. Jei mo­kyk­los nu­spren­džia gie­do­ti him­ ną – tai svei­kin­ti­na. Juk yra dar ir mo­kyk­lų him­nai. Ko­dėl ne juos gie­do­ti? Po­li­ti­kai ne­tu­ri kiš­tis į kiek­ vie­nos įstai­gos gy­ve­ni­mą. Ko­dėl da­bar mies­to ta­ry­ bai ne­priė­mus spren­di­mo, kad vi­si sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos kler­kai tu­ri kar­tą per sa­vai­tę prieš dar­bą gie­do­ti Lie­tu­vos him­ną? Juk tai vals­ty­bi­nė įstai­ga, o jo­je dir­ba vals­ty­bės tar­nau­to­jai. Tai bū­tų ana­lo­giš­kas spren­di­mas.

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, gruodžio 16, 2013

aktualijos

Ne­rin­giš­kiai no­ri gy­ven­ti šva­riau

Mies­to nio­ko­to­ jai šiais me­tais ne­ snau­dė. Jie vo­gė gė­les, dau­žė ir lau­ žė šiukš­lių dė­žes, suo­lus, sie­nas ter­ lio­jo gra­fi­čiais. Skai­ čiuo­ja­ma, jog per me­tus mies­to tur­tui pa­da­ry­ti van­da­lų nuo­sto­liai sie­kia 150 tūkst. li­tų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne­rin­giš­kiai nu­si­tei­kę at­sa­kin­gai ir šei­mi­nin­kiš­kai tvar­ky­ti sa­vo at­lie­ kas, įsi­reng­ti po­že­mi­nius šiukš­lių kon­tei­ne­rius bei siek­ti, kad ne­tru­ kus už­griū­sian­tys tar­šos mo­kes­ čiai bū­tų kaip ga­li­ma ma­žes­ni.

Ža­la: be­ne ge­riau­siai ma­to­mi van­da­lų „žyg­dar­biai“ – iš­ter­lio­tos sie­nos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mieste šė­lo nio­ko­to­jai Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tei­gė, jog šie­met van­da­ lų iš­puo­lių bu­vo daug, o nu­nio­ko­ tų ob­jek­tų spekt­ras pla­tus. „Ir suo­ liu­kus lau­žė, ir sto­te­les dau­žė – vos spė­jo­me vis­ką tvar­ky­ti“, – be­si­bai­ gian­čius me­tus re­ziu­ma­vo I.Ša­ka­ lie­nė. Klai­pė­dos po­li­ci­jos Pat­ru­lių rink­ ti­nei va­do­vau­jan­tis Igo­ris La­pin­šas pa­tvir­ti­no, kad per šiuos me­tus už­ fik­suo­ta ir mies­to tur­tą ban­džiu­sių pa­vog­ti gud­ruo­lių. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­vas Liud­ vi­kas Dū­da tei­gė, jog ne­bū­ti­na vog­ti mies­to tur­to, jo ga­li­ma gau­ ti do­va­nų. „Ten, kur šiuo me­tu re­ konst­ruo­ja­mi ša­li­gat­viai, ga­li­ma pa­siim­ti se­nų ply­te­lių. Mes ge­ra­ no­riš­kai jas ati­duo­da­me dau­gia­bu­ čių bend­ri­joms, kad žmo­nės ga­lė­tų pa­nau­do­ti dar tin­ka­mas ply­te­les“, – in­for­ma­vo L.Dū­da.

Vis dėl­to I.Ša­ka­lie­nė pa­sa­ko­ jo apie ne­snau­džian­čius il­ga­pirš­ čius. „Pa­si­tai­kė ply­te­lių, bor­te­lių va­gys­čių, pa­va­gia­mos pa­so­din­ tos gė­lės, iš šiukš­lia­dė­žių iš­trau­ kia­mi vi­di­niai ki­bi­rė­liai“, – dės­ tė ve­dė­ja. Anot jos, la­biau­siai šie­met nuo van­da­lų ken­tė­jo tie daik­tai, ku­riais nau­do­ja­si ko­ne kiek­vie­nas mies­ tie­tis. „Dau­giau­sia bu­vo lau­žo­mi ar brai­žo­mi suo­lai, su­de­gi­na­mos, su­skal­do­mos šiukš­lia­dė­žės, iš­rau­ na­mos bei va­gia­mos gė­lės, nio­ko­ ja­mi, api­purš­kia­mi gra­fi­čiais ke­lio ženk­lai, pa­sta­tų sie­nos, gra­ni­ti­ nės plokš­tės, pa­mink­lai, de­gi­na­ mi, plė­šia­mi sta­cio­na­rūs ir bio­tua­ le­tai“, – var­di­jo Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja. Šiais me­tais mies­tui pa­da­ry­ta ža­los už 149 tūkst. li­tų. „Šie­met tur­to nio­ko­to­jų nu­sta­ ty­ti ir su­lai­ky­ti ne­pa­vy­ko. Pra­dė­ta 12 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl sta­cio­ na­rių ir kil­no­ja­mų bio­tua­le­tų plė­ ši­mų, de­gi­ni­mų, nio­ko­ji­mo“, – sa­ kė I.Ša­ka­lie­nė.

Skai­čiai ir fak­tai Pa­vog­toms gė­lėms at­so­di­ni­mui

šie­met pri­rei­kė 10 tūkst. Lt; Su­nio­ko­tų suo­lų re­mon­tui – 77 tūkst.

Lt; Pa­vog­toms, su­dau­žy­toms šiukš­lia­

dė­žėms pa­keis­ti – 5 tūkst. Lt; Pa­vog­tai vie­nai šach­ma­tų fi­gū­rai

pa­keis­ti nau­ja – 1,6 tūkst. Lt; Iš­dau­žy­toms ap­švie­ti­mo lem­poms

pa­keis­ti – 2 tūkst. Lt; Gra­fi­čiams už­da­žy­ti – 9,6 tūkst. Lt; Su­nio­ko­tų, su­brai­žy­tų in­for­ma­ci­

nių ko­lo­nų, ro­dyk­lių, vė­ja­ro­džių re­ mon­tui – 30 tūkst. Lt; Au­to­bu­sų sto­te­lių ženk­lams at­sta­

ty­ti po su­lanks­ty­mo, su­brai­žy­mo – 8,1 tūkst. Lt; Su­dau­žy­tiems pa­vil­jo­nams at­sta­

ty­ti – 5,3 tūkst. Lt.

Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (KRATC) at­sto­vai, ren­gian­ tys su­si­ti­ki­mus su vi­sų Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jais, bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ti ra­cio­ na­laus bei iš­min­tin­go ne­rin­giš­kių po­žiū­rio į at­lie­kų tvar­ky­mą. Jie už­ da­vė da­ly­kiš­kus klau­si­mus, ne­si­ leis­da­mi į be­pras­mes dis­ku­si­jas. Dėl per­si­kė­li­mo per ma­rias iš­lai­ dų bei ma­žo gy­ven­to­jų skai­čiaus už to­nos at­lie­kų su­tvar­ky­mą ne­rin­giš­ kiams ten­ka mo­kė­ti dau­giau nei ki­ to­se vie­to­vė­se, bet Ne­rin­ga tvar­ko­ si ra­miai ir pa­rei­gin­gai. Vie­na iš ku­ror­to ak­tua­li­jų – va­ sa­rą per­pil­dy­ti at­lie­kų kon­tei­ne­ riai. Dau­giau jų pa­sta­ty­ti nė­ra kur, tad pla­nuo­ja­ma šiukš­lių kon­tei­ne­ rius pa­slėp­ti po že­me. Ant­že­mi­nė to­kių kon­tei­ne­rių da­lis uži­ma ma­ žai vie­tos, o į že­mė­je esan­tį re­zer­ vua­rą tel­pa pen­kis kar­tus dau­giau at­lie­kų, nei įpras­ta. Itin ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų sau­go­ mo­je te­ri­to­ri­jo­je įreng­ti po­že­mi­ nius kon­tei­ne­rius nė­ra la­bai pa­ pras­ta. Ren­g iant de­ta­l iuo­s ius pla­nus Ne­rin­go­je, jau nu­ma­to­mos to­kių kon­tei­ne­rių aikš­te­lės, ieš­ko­ ma tin­ka­mų vie­tų. Ne­rin­giš­kiams KRATC at­sto­vai pri­sta­tė jau de­šimt­me­tį Lie­tu­vo­ je ku­ria­mą eu­ro­pi­nę at­lie­kų tvar­ ky­mo sis­te­mą. Per šį lai­ką su­kur­ ta vi­sa pri­va­lo­mo­ji inf­rast­ruk­tū­ra at­lie­koms rū­šiuo­ti. Ir Ne­rin­go­je yra pa­sta­ty­ta di­džių­jų at­lie­kų bei kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­lė, su­tvar­ky­ tas se­na­sis są­var­ty­nas.

ES ke­lia nau­ją rei­ka­la­vi­mą – ne­lai­do­ti at­lie­kų są­var­ty­ne, o kuo dau­giau jų iš­rū­šiuo­ti ir per­ dirb­ti. Klai­pė­dos re­gio­nas jau pa­sie­ kė 2020 me­tų rei­ka­la­vi­mų ly­gį, kai są­var­ty­ne bus ga­li­ma pa­lik­ti ne dau­giau kaip 35 pro­c. bios­kai­ džių at­lie­kų, ka­dan­gi jos yra de­gi­ na­mos ir pa­nau­do­ja­mos ener­gi­jos ga­vy­bai.

Dėl iš­lai­dų keltams bei ma­žo gy­ven­to­ jų skai­čiaus už to­nos at­lie­kų su­tvar­ky­mą ne­rin­giš­kiams ten­ka mo­kė­ti dau­giau, bet Ne­rin­ga tvar­ko­si ra­ miai ir pa­rei­gin­gai. Sie­kiant iš­rū­šiuo­ti ir per­dirb­ ti pu­sę vi­sų ko­mu­na­li­nių at­lie­kų, Dum­piuo­se sta­to­ma at­lie­kų rū­šia­ vi­mo ga­myk­la. Ji pa­dės mak­si­ma­ liai su­ma­žin­ti at­lie­kų kie­kį, o kar­tu ir vals­ty­bi­nį tar­šos mo­kes­tį, ku­ris nuo 2016 me­tų įve­da­mas už kiek­ vie­ną į są­var­ty­ną įve­ža­mą to­ną. Jį sa­vi­val­dy­bės tu­rės mo­kė­ti į vals­ty­ bės biu­dže­tą. Ren­gia­muo­se tei­sės ak­tuo­se nu­ ma­to­ma, kad 2016 me­tais už to­ną at­lie­kų mo­kė­si­me 75 li­tus, o 2020ai­siais mo­kes­tis sieks 155 li­tus. To­ dėl vi­sos sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų bū­ti suin­te­re­suo­tos kaip ga­li­ma dau­ giau jų iš­rū­šiuo­ti, o pa­te­ku­sias į są­var­ty­ną at­lie­kas dar kar­tą per­ rū­šiuo­ti. Gy­ven­to­jai tu­rė­tų ne­pa­mirš­ ti, kad tar­šos mo­kes­tis, kaip ir vi­ si ki­ti, guls ant jų pe­čių. Bū­tent ši nau­jie­na yra skel­bia­ma vi­so re­gio­ no bend­ruo­me­nėms.

Šalins ne­le­ga­lias rek­la­mas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­te bus iš­mon­tuo­tos be­šei­mi­ nin­kės ar ne­tei­sė­tai ka­ban­čios rek­ la­mi­nės iš­ka­bos, ku­rias sa­vi­nin­kai at­si­sa­ko pa­ša­lin­ti. Ar­ti­miau­siu me­ tu bus pa­skir­ta įmo­nė, ku­ri vyk­dys šiuos dar­bus.

Siū­lo­ma rek­la­mi­nių iš­ka­bų de­ mon­ta­vi­mą pa­ves­ti įmo­nei „Gat­ vių ap­švie­ti­mas“, ku­ri da­bar rū­pi­ na­si mies­to švie­so­fo­rais ir gat­vių ap­švie­ti­mu. Toks lei­di­mas lapk­ri­tį bu­vo gau­ tas iš Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos. „Šiuo me­tu ne­tu­ri­me ran­go­vo, ku­ ris teik­tų to­kią pa­slau­gą. Pas­ky­rus jį, bus ga­li­ma ge­riau vyk­dy­ti rek­la­mos kont­ro­lę. Anks­čiau kas­kart pirk­da­ vo­me pa­slau­gą iš­mon­tuo­ti rek­la­mi­ nes iš­ka­bas“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­

Veiks­mai: ant Til­tų gat­vė­je esan­čio pa­sta­to daug me­tų ka­ban­ti ap­šiu­

ru­si rek­la­ma bus pa­ša­lin­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė pa­sa­ko­jo, kad rek­la­mi­nių iš­ka­bų, ku­rias rei­ kia iš­mon­tuo­ti, mies­te tik­rai yra daug. „Kai ku­rie ju­ri­di­niai as­me­nys bai­gia sa­vo veik­lą, su­si­ren­ka daik­ te­lius ir iš­va­žiuo­ja ant pa­sta­to pa­li­ kę vi­sas iš­ka­bas. Yra ir to­kių at­ve­jų,

kai sa­vi­nin­kai ne­pri­si­pa­žįs­ta, kad tai jų rek­la­ma, ir at­si­sa­ko jas pa­ša­ lin­ti. To­dėl sa­vi­val­dy­bė tu­ri pa­si­ rū­pin­ti jų de­mon­ta­vi­mu“, – aiš­ki­ no ve­dė­ja. Pa­sak K.Vin­ti­lai­tės, dau­giau rū­pes­čių ke­lia be­šei­mi­nin­kės rek­la­mos.

Prog­re­sas: Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė yra vie­na pa­žan­giau­sių ša­ly­je at­lie­

kų tvar­ky­mo sri­ty­je – bū­tent čia pra­si­dė­jo na­mu­di­nio kom­pos­ta­vi­mo eks­pe­ri­men­tas, vė­liau iš­pli­tęs po vi­są Lie­tu­vą. Arū­no Liu­bi­na­vi­čiaus nuo­tr.

8

pirmadienis, gruodžio 16, 2013

miestas

Išs­kir­ti­nu­mas: KUL Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­nės la­bo­ra­to­ri­jos Imu­no­lo­gi­jos sky­rius bu­vo vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­

vo­je, pra­dė­jęs aler­gi­jas tir­ti įdieg­tu au­to­ma­ti­zuo­tu che­mi­liu­mi­nes­cen­ti­niu me­to­du.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pra­na­šu­mas: aler­go­lo­gė ir kli­ni­ki­nė imu­no­lo­gė V.Pal­ta­rac­kie­nė tei­gė, kad KUL

yra įdieg­tos svar­bios ir pla­taus spekt­ro aler­go­lo­gi­nio iš­ty­ri­mo ga­li­my­bės.

Ko­vai su aler­gi­ja – mo­der­nios prie­mo­nės Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je (KUL) stip­ri­na­mas ko­vos su aler­gi­niais su­si­rgi­mais prie­mo­nių ar­se­na­las. Įs­tai­go­je bu­vo iš­plės­tas aler­gi­jų diag­nos­ti­kos ir ty­ri­mų spekt­ras, o gy­ven­to­ jus kon­sul­tuo­ja nau­jas kom­pe­ten­tin­gas spe­cia­lis­tas. Li­na Lik­šai­tė Var­gi­na vis dau­giau

KUL aler­go­lo­gė ir kli­ni­ki­nė imu­no­ lo­gė Vik­to­ri­ja Pal­ta­rac­kie­nė pa­sa­ ko­jo, kad įvai­rios aler­gi­jos pa­si­reiš­ kia vis di­des­niam žmo­nių skai­čiui. Aler­giš­ki pa­cien­tai ne tik jau­čia nei­ gia­mą įta­ką jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, bet ir tam­pa naš­ta ša­lies svei­ka­tos eko­no­mi­kai. Me­di­kė in­for­ma­vo, kad Eu­ro­pos aler­go­lo­gų ir kli­ni­ki­nių imu­no­lo­ gų aka­de­mi­ja (EAA­CI), rem­da­ma­si epi­de­mio­lo­gi­nių ty­ri­mų duo­me­ni­ mis, pro­gno­zuo­ja, kad grei­čiau nei po 15 me­tų dau­giau nei pu­sė Eu­ro­ pos gy­ven­to­jų ken­tės nuo vie­nos ar ki­tos aler­gi­nės li­gos. „Šiuo me­tu yra nu­sta­ty­ta, kad iki 30 pro­c. eu­ro­pie­čių ken­čia nuo aler­ gi­nio ri­ni­to ar kon­junk­ty­vi­to, iki 20 pro­c. ser­ga aler­gi­ne bron­chi­ne ast­ ma, o 15 pro­c. yra var­gi­na­mi aler­ gi­nių odos li­gų“, – skai­čius var­di­ jo me­di­kė. Anot jos, dėl bau­gi­nan­čių pro­ gno­zių ypač svar­bu su­stip­rin­ti aler­ gi­jų pre­ven­ci­jos, diag­nos­ti­kos ir gy­ dy­mo ga­li­my­bes. Spekt­ras – pla­tus

Ko­vo­da­ma su dau­gy­bę žmo­nių var­ gi­nan­čia pro­ble­ma, KUL įdie­gė ir iš­ plė­tė vi­są spekt­rą pa­slau­gų, ku­rios pa­de­da žmo­nėms, ka­muo­ja­miems aler­gi­jų. Pa­cien­tams, ser­gan­tiems aler­go­lo­gi­nė­mis li­go­mis, da­bar ga­ li­ma tai­ky­ti dar iš­sa­mes­nius ty­ri­ mus bei skir­ti šiuo­lai­kiš­kes­nius gy­ dy­mo me­to­dus. V.Pal­ta­rac­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad KUL yra įdieg­ti nau­jau­si ir šiuo­lai­ kiš­ki aler­go­lo­gi­nio iš­ty­ri­mo me­to­ dai: odos dū­rio aler­gi­niai mė­gi­niai, odos lo­po (ap­li­ka­ci­niai) mė­gi­niai, mė­gi­niai su au­to­lo­gi­niu (pa­ties pa­ cien­to krau­ju) se­ru­mu, pro­vo­ka­ ci­niai aler­gi­niai mė­gi­niai, pla­ti bei tiks­li la­bo­ra­to­ri­nė diag­nos­ti­ka – spe­ci­fi­nių imu­nog­lo­bu­li­nų (IgE) iš­ ty­ri­mas ati­tin­ka­miems aler­ge­nams

bei da­lis imu­no­lo­gi­nių ty­ri­mų. Tai – pa­grin­di­niai ty­ri­mai aler­gi­nių li­ gų diag­nos­ti­ko­je. Ty­ri­mai – grei­ti

KUL aler­go­lo­gė ir kli­ni­ki­nė imu­ no­lo­gė V.Pal­ta­rac­kie­nė tei­gė, kad pa­cien­tą pir­miau­sia bū­ti­na iš­sa­ miai ap­žiū­rė­ti bei už­da­vus dau­gy­ bę klau­si­mų pa­ban­dy­ti iš­siaiš­kin­ti, ko­kios prie­žas­tys ga­li lem­ti aler­gi­ jos kil­mę. Tik po nuo­dug­nios ap­klau­sos su­da­ro­mas in­di­vi­dua­lus iš­ty­ri­mo pla­nas. Ne­ma­žai efek­ty­vių ty­ri­mų pa­cien­tui ga­li bū­ti pa­da­ry­ta nei­ šė­jus iš kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos ka­bi­ne­to. „Pa­vyz­džiui, odos dū­rio aler­gi­nių mė­gi­nių ty­ri­mas pa­de­da nu­sta­ty­ti grei­to ti­po aler­gi­nes reak­ci­jas įkve­ pia­miems – žie­da­dul­kėms, na­mų dul­kių er­kėms, gy­vū­nams, pe­lė­si­ niams gry­be­liams ar­ba mais­to aler­ ge­nams. Reak­ci­ja ver­ti­na­ma po 15 mi­nu­čių, kai iš­ma­tuo­ja­ma su­si­da­ riu­si pūkš­lė“, – pa­sa­ko­jo me­di­kė. Ki­tas ty­ri­mas – odos lo­po (ap­li­ ka­ci­niai) mė­gi­niai pa­de­da nu­sta­ty­ti lė­to ti­po aler­gi­nes reak­ci­jas, įta­riant che­mi­nių me­džia­gų, me­ta­lų, vais­tų, mais­to su­kel­tą aler­gi­ją. KUL ga­li­ ma at­lik­ti Eu­ro­pos stan­dar­to mė­gi­ nį, ku­ria­me yra nau­do­ja­mi 28 pa­tys daž­niau­si aler­ge­nai, su­tin­ka­mi mū­ sų ap­lin­ko­je. Pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bės

KUL taip pat ga­li­ma iš­tir­ti me­di­ka­ men­tus, ga­lin­čius su­kel­ti aler­gi­nius su­si­rgi­mus. Tie­sa, pro­ce­dū­ra rei­ka­ lau­ja di­de­lio kruopš­tu­mo ir pro­fe­ sio­na­lu­mo, pa­ren­kant tiks­lias vais­ tų kon­cent­ra­ci­jas ir ski­riant tin­ka­mą do­zuo­tę. Ant ne­pa­žeis­tos odos ga­li bū­ti kli­ juo­ja­mi ir spe­cia­lūs pleist­rai su aler­ ge­nais, ku­rie nui­ma­mi po 48 val., o reak­ci­ja ver­ti­na­ma po 48, 72 ir 96 val., kar­tais po sa­vai­tės. „KUL ga­li bū­ti pai­ma­mas ir mė­ gi­nys su au­to­lo­gi­niu se­ru­mu, at­lie­

Ra­su­tė Anu­sie­nė:

Bend­ra­dar­biau­da­ mi su KUL kli­ni­ki­niu aler­go­lo­gu, nuo­lat sten­gia­mės pa­ge­rin­ ti ir dieg­ti nau­jus bei šiuo­lai­kiš­kus diag­ nos­ti­kos me­to­dus.

ka­mas ser­gan­tiems lė­ti­ne dil­gė­li­ ne, no­rint pa­tiks­lin­ti au­toi­mu­ni­nę dil­gė­li­nės prie­žas­tį. Mė­gi­nys ver­ ti­na­mas po 30–60 min.“ – kal­bė­ jo V.Pal­ta­rac­kie­nė. Pa­sak jos, KUL yra at­lie­ka­mi ora­ li­niai, įo­di­niai, poo­di­niai ir int­ra­ve­ ni­niai mė­gi­niai su me­di­ka­men­tais. Mė­gi­nys pa­ren­ka­mas pa­gal pa­cien­ tui įvy­ku­sią reak­ci­ją. Ty­ri­mo me­tu aler­ge­nas ski­ria­mas vis di­dė­jan­čio­ mis do­zė­mis tam tik­rais lai­ko in­ter­ va­lais bei ste­bi­ma ti­ria­mo­jo būk­lė dėl ga­li­mos aler­gi­nės reak­ci­jos. At­ si­ra­dus simp­to­mams, pa­ski­ria­mas gy­dy­mas aler­gi­nei reak­ci­jai nu­slo­ pin­ti, o mė­gi­nys ver­ti­na­mas kaip tei­gia­mas. Gy­dy­mas – grą­ži­na gy­ve­ni­mą

KUL ypa­tin­gas dė­me­sys yra ski­ria­ mas įvai­rių aler­gi­nių su­si­rgi­mų gy­ dy­mui. Ypač daug vil­čių tei­kia vis pla­čiau tai­ko­ma aler­ge­nų spe­ci­fi­nė imu­no­te­ra­pi­ja (ASIT).

V.Pal­ta­rac­kie­nė paaiš­ki­no, kad aler­ge­nų spe­ci­fi­nė imu­no­te­ra­pi­ja yra me­di­ci­ni­nė pro­ce­dū­ra, ku­rios me­tu aler­giš­kam pa­cien­tui re­gu­ lia­riai vis di­des­niais kie­kiais ski­ ria­mas aler­ge­nas, sie­kiant pa­cien­to imu­ni­nę sis­te­mą pri­pra­tin­ti to­le­ ruo­ti gau­na­mą aler­ge­ną. „Pro­ce­dū­ra ser­gan­čia­jam aler­gi­ niu ri­ni­tu ar bron­chų ast­ma su­si­ lpni­na simp­to­mus ir pa­ge­ri­na gy­ ve­ni­mo ko­ky­bę, ga­li su­stab­dy­ti aler­gi­nės li­gos pro­gre­sa­vi­mą. Taip pat su­ma­ži­na vais­tų, vei­kian­čių li­ gos simp­to­mus, po­rei­kį. Pa­bai­gus gy­dy­mą po­vei­kis iš­lie­ka il­gą lai­ką“, – kal­bė­jo aler­go­lo­gė. Pa­sak jos, aler­ge­nų spe­ci­fin ­ ė imu­ no­te­ra­pi­ja yra vie­nas veiks­min­giau­ sių bū­dų, ga­lin­čių pa­keis­ti na­tū­ra­lią aler­gi­nės li­gos ei­gą. „Pa­cien­tai, nu­sta­čius li­gos prie­ žas­tį, ga­li bū­ti gy­do­mi ir įvai­riais jiems skir­tais me­di­ka­men­tais. Be to, ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad žmo­gui, ku­riam nu­sta­ty­tas aler­gi­nis su­si­rgi­ mas, bū­ti­na veng­ti aler­ge­no“, – kal­ bė­jo me­di­kė.

niam aler­go­lo­gui įver­ti­nus simp­ to­mų pa­si­reiš­ki­mo po­bū­dį, to­liau ti­ria­mi at­ski­ri aler­ge­nams spe­ci­fi­ niai imu­nog­lo­bu­li­nai E. „Mū­sų pa­si­rink­tas ga­min­to­ jas pa­tei­kia pla­tų spekt­rą rea­gen­ tų (dau­giau nei 300 rū­šių) įkve­pia­ mie­siems, mais­to, dul­kių, gy­vū­nų, vabz­džių, gry­be­lių, er­ku­čių, pa­ ra­zi­ti­nių kir­mė­lių, me­džių, žo­lių, pikt­žo­lių, vais­tų, che­mi­nių me­ džia­gų aler­ge­nų spe­ci­fi­niams imu­ nog­lo­bu­li­nams E nu­sta­ty­ti“, – kal­ bė­jo R.Anu­sie­nė. Paš­ne­ko­vė sa­kė, kad šiais rea­ gen­tais ga­li­ma nu­sta­ty­ti la­bai že­ mas spe­ci­fi­nių imu­nog­lo­bu­li­nų E kon­cent­ra­ci­jas, to­dėl tai pa­ge­ri­na anks­ty­vą diag­nos­ti­ką. „Ti­ria­mas krau­jo se­ru­mas, to­dėl pa­to­gu tir­ti la­bai jau­nus pa­cien­ tus, ne­rei­kia nu­trauk­ti an­tia­ler­gi­ nio gy­dy­mo, iš­ven­gia­ma ne­pa­gei­ dau­ja­mų aler­gi­nių reak­ci­jų. Be to, ty­ri­mui rei­kia mi­ni­ma­laus se­ru­mo kie­kio. Pats ty­ri­mas iki re­zul­ta­to ga­vi­mo trun­ka šiek tiek il­giau nei 1 val.“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Pri­tai­kė vie­ni pir­mų­jų

Išs­kir­ti­niai uos­ta­mies­ty­je

Įvai­rūs ty­ri­mai, at­lie­ka­mi gy­dy­to­jos aler­go­lo­gės, – ne vie­nin­te­lis bū­das no­rin­tiems iš­siaiš­kin­ti su­si­rgi­mų prie­žas­tis. La­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai, at­lie­ka­mi su pa­cien­to krau­ju, – neat­sie­ja­ma aler­go­lo­gi­jos da­lis. KUL Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­nės la­ bo­ra­to­ri­jos Imu­no­lo­gi­jos sky­rius tu­ri di­de­lę pa­tir­tį, tir­da­mas aler­gi­ nius su­si­rgi­mus. Kaip tei­gė Kli­ni­ki­ nės diag­nos­ti­nės la­bo­ra­to­ri­jos Imu­ no­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja me­di­ci­nos bio­lo­gė Ra­su­tė Anu­sie­nė, prieš de­ šimt­me­tį KUL bu­vo įdieg­tas au­to­ ma­ti­zuo­tas che­mi­liu­mi­nes­cen­ti­ nis me­to­das, pa­de­dan­tis nu­sta­ty­ti aler­ge­nams spe­ci­fi­nius imu­nog­lo­ bu­li­nus E. „Bu­vo­me vie­ni pir­mų­jų Lie­tu­vo­ je, pra­dė­ję tir­ti aler­gi­jas šia sis­te­ma. Da­bar, tai­kant aler­gi­jų diag­nos­ti­ kos al­go­rit­mą, nu­sta­to­mas bend­ras imu­nog­lo­bu­li­nas E, ku­ris ro­do aler­ gi­za­ci­jos ly­gį, ir at­ran­ki­niai rin­ki­niai įkve­pia­mie­siems ir (ar­ba) mais­to aler­ge­nams nu­sta­ty­ti“, – sa­kė sky­ riaus ve­dė­ja. Diag­nos­ti­kai pa­de­da tiks­lu­mas

Pa­sak jos, ra­dus pa­di­din­tas at­ran­ ki­nių ty­ri­mų reikš­mes ir kli­ni­ki­

Jos tei­gi­mu, ti­riant Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no gy­ven­to­jus, bu­vo pa­ste­bė­ ta, kad stip­riau­sias aler­gi­nes reak­ ci­jas žmo­nėms su­ke­lia na­mų er­ku­ tės, ka­čių ir šu­nų epi­te­lis, ber­žas, pa­pras­to­ji šu­na­žo­lė ir mo­tie­ju­kas, iš mais­to – kar­vės pie­nas. „Šiuo me­tu KUL aler­gi­jų diag­ nos­ti­ką pa­pil­dė­me imu­nob­lo­to tes­tais. Šiais tes­tais ga­li­ma iš­tir­ ti 20–27 aler­ge­nams spe­ci­fi­nius imu­nog­lo­bu­li­nus E vie­no ty­ri­ mo me­tu. Yra at­ski­ri tes­tai įkve­ pia­mie­siems, mais­to aler­ge­nams nu­sta­ty­ti ir miš­rus, kai vie­nu me­tu nu­sta­to­mi ir įkve­pia­mie­ ji, ir mais­to aler­ge­nams spe­ci­fi­ niai imu­nog­lo­bu­li­nai E“, – tei­gė R.Anu­sie­nė. „Bend­ra­dar­biau­da­mi su KUL kli­ ni­ki­niu aler­go­lo­gu, nuo­lat sten­gia­ mės pa­ge­rin­ti ir dieg­ti nau­jus bei šiuo­lai­kiš­kus diag­nos­ti­kos me­to­ dus. Vie­nin­te­liai Klai­pė­do­je ti­ria­ me ląs­te­li­nio imu­ni­te­to ele­men­ tus tėk­mės ci­to­met­ri­niu me­to­du. Atei­ty­je nu­ma­to­me iš­plės­ti tėk­ mės ci­to­met­ri­jos tai­ky­mą, nu­sta­ tant krau­jo ląs­te­li­nį at­sa­ką į aler­ ge­nus“, – pla­nus var­di­jo sky­riaus ve­dė­ja.

9

pirmADIENIS, gruodžio 16, 2013

10p.

turtas Gy­ven­tojų lau­kia ge­res­ni, bet ne la­bai ge­ri me­tai

Savaitės citata

Dau­gu­ma žmo­nių pro­ blemų tu­ri ne todėl, kad jie kvai­li, bet todėl, kad jie sąži­nin­gi.

Eko­no­mistė Auš­ra Mal­dei­kienė

Savaitės Įmonė vo Gin­t a­ro Ber­t a­š iaus, pie­n inės par­d a­v i­m as au­go dėl aukštų pro­ duktų kainų eks­p or­to rin­ko­s e. Aukš­tos jos esą lai­ky­s is ir kitą­met. Gru­ pės kon­s o­l i­duo­t as de­ vy­n ių mėne­s ių gry­ na­s is pel­n as siekė 9,9 mln. litų, ar­b a maž­ daug dvi­g u­b ai dau­g iau (5,4 mln. litų) nei per­n ai. Bend­rovės pa­j a­mos ki­ tų metų pra­d žio­j e turė­ tų to­l iau didė­t i.

Ne­p ai­s ant Ru­s i­j os blo­ ka­dos, pie­no per­d ir­bi­ mo įmonės Vil­kyš­k ių pie­n inės kon­s o­l i­duo­ ta­s is par­d a­v i­m as per 11 šių metų mėne­s ių, pa­ly­ gin­t i su per­n ai tuo pa­ čiu lai­k u, išau­go 22,7 pro­c., iki 333 mln. li­ tų. Vien lapk­r itį bend­ rovės pa­j a­mos siekė 31 mln. litų, 23 pro­c. dau­ giau nei per­n ai lapk­r itį. Anot did­ž iau­s io įmo­ nės ak­c i­n in­ko ir va­do­

Savaitės skaičius

29,986 mlrd. litų – to­kios pla­nuo­ja­mos kon­so­li­duo­tos vi­su­mos 2014-ųjų biud­že­to pa­ja­mos, o iš­lai­dos – 30,926 mlrd. litų.

Savaitės tendencija Sėkmė: bend­rovės „Klaipė­dos me­die­na“ di­rek­torė T.Kry­že­vi­čienė pa­brėžė, kad be­si­bai­gian­tys 2013-ie­ji įmo­

nei bu­vo iššū­kių ir re­kordų me­tai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ga­myk­los auk­so am­žius Va­karų me­die­nos gru­pei pri­klau­san­čiai bend­ro­vei „Klaipė­dos me­die­na“ be­si­bai­gian­tys 2013-ie­ji bu­vo ypač sėkmin­gi. Ga­myk­la vyk­do švedų kon­cer­no „Ikea“ už­sa­ky­mus. Bend­rovės di­ rek­torė Tat­ja­na Kry­že­vi­čienė pa­tvir­ti­no, kad praei­to 12 mėne­sio realūs už­sa­ky­mai pro­gno­zes vir­ši­jo 67 pro­c.

Lie­tu­vos pra­monės pro­duk­ci­jos ga­my­bos au­gi­mas spalį – did­žiau­sias ES Pro­duk­ci­jos au­gi­mas spalį

Latvija

+0,3 %

Airija

Lietuva

–11,6 %

+2,2 %

Estija

+1,1 %

Visa ES

–11,6 %

10

pirmADIENIS, gruodžio 16, 2013

turtas Ekspertas pataria

Ar rei­kia grąžin­ti vaikų paim­tus var­to­ji­mo kre­di­tus? Sūnus nuo­l at ima grei­t uo­ sius kre­di­tus, o man ten­ka juos grąžin­ti, nes sūnus re­gist­ruo­ tas ma­no bu­te ir bi­jau, kad pa­ si­bels ant­sto­liai. Gal įma­no­ma kur nors už­pil­dy­ti pra­šymą, kad jam ne­sko­lintų? Aud­ronė

Komentaras

Kris­ti­na Ne­ma­niūtė-Gagė Lie­tu­vos smul­k iųjų var­to­ji­mo kre­d itų aso­cia­ci­jos di­rek­torė

S

mul­k ie­ji var­to­ji­mo kre­d i­ tai (po­p u­l ia­r iai va­d i­n a­ mi grei­t ai­s iais kre­d i­t ais) tei­k ia­m i tik pil­n a­m e­ čiams veiks­n iems as­m e­n ims, ku­r ie pa­t ys pri­v a­l o at­s a­k y­t i už sa­vo pri­s iim­t us fi­n an­s i­n ius įsi­ pa­rei­g o­j i­m as. Nei tėvai, nei se­ne­l iai, nei ki­t i as­me­nys ne­pri­va­lo deng­t i to­k ių skolų ir įsta­t y­m as ne­nu­ma­to ga­ li­mybės pil­na­me­č ių as­menų sko­ las išieš­ko­t i iš ar­t imųjų tur­to. Net jei­g u tu­r in­t is lai­k u ne­g rąžintų kre­ ditų as­muo yra re­g ist­r uo­t as tėvų bu­te, jis už sa­vo sko­las at­s a­ko tik sa­vo nuo­s a­vo­m is lėšo­m is ir tu­r i­ mu tur­t u. Tėvai dėl sa­vo tu­r i­mo tur­to ga­l i būti ramūs – į jį pil­na­me­ čio vai­ko skolų išieš­ko­ji­mo ne­nuk­ reips joks ant­sto­l is. Tėvams pa­t a­r ia­m e kuo anks­ čiau pra­d ėti kalbė­t is su vai­ kais apie fi­n an­s us, aiš­k in­t i, kaip kont­ro­l iuo­t i iš­l ai­d as, kaip tau­py­ ti būsi­m iems pir­k i­n iams ar ki­ tiems po­rei­k iams, ka­d a ver­t a, o ka­d a ne­ver­t a sko­l in­t is, – tuo­m et jau užaugę vai­k ai su sa­vo fi­n an­ sais gebės elg­t is at­s a­k in­g ai. Ne­ re­t ai tie­s iog su­m okė­j us už sa­vo ar­t imą sko­l as to­k iam žmo­g ui pa­ da­ro­m a meš­kos pa­s lau­g a: žmo­ gus ne­g au­n a pa­m o­k os ir kitą sykį vėl neat­s a­k in­g ai pa­s i­s ko­l i­ na. Todėl jei jau ryž­t atės grąžin­ ti kre­d itą už sa­vo suau­g usį vai­ ką, rim­t ai pa­s i­k albė­k i­t e su juo fi­n ansų te­m a, paaiš­k in­k i­t e, ko­ kių pa­d a­r i­n ių ga­l i su­kel­t i neap­ gal­vo­t as sko­l i­n i­m a­s is, ko­k ią įta­ ką ne­p a­d eng­tos pa­s ko­l os tu­r i jo kre­d i­to is­to­r i­j ai, ko­k ie ga­l i­m i pa­ da­r i­n iai ne­g rąži­nus sko­l os. Jei­g u jums ar­t i­mas žmo­g us tu­ ri tam tikrų pri­k lau­so­my­bių – nuo al­ko­ho­l io, lo­š imų, nar­ko­t ikų, pir­ kimo ar pan., įti­k in­k i­te jį už­pil­dy­ ti pra­š ymą, kad jo duomenys bū­ tų įtraukti į re­g istrą „Ne­tei­k it man kre­d i­to“, ku­r is skir­t as įvai­r ių pri­ klau­s o­my­b ių tu­r in­t iems as­me­ nims ap­s au­go­t i nuo im­pul­s y­v ių spren­d imų im­t i kre­d i­t us sa­vo už­ gai­doms ten­k in­t i. At­s a­k in­gai sko­ li­n an­č ios įmonės griež­t ai įsi­p a­ rei­g o­j u­s ios ne­t eik­t i var­to­j i­m o kre­d itų į šį re­g istrą įtrauk­t iems as­ me­n ims. Tokį pra­šymą ga­l i­ma už­ pil­dy­t i Lie­t u­vos smul­k iųjų var­to­ji­ mo kre­d itų aso­cia­ci­jo­je.

TEma

Gy­ven­tojų lau­kia ge­res­ni, be Nau­ji me­tai – nau­ji mo­kes­čiai. Ši tau­tos iš­min­tis ki­tais me­tais ne­ turėtų pa­si­tvir­tin­ti: pro­gno­zuo­ja­ma, kad gy­ven­tojų mo­kes­čių naš­ta mažės. Tie­sa, po­ky­tis bus la­bai ne­di­de­lis, todėl bendrą mo­kes­tinę sis­temą būti­na keis­ti. Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Nau­dos ma­žai

Did­žio­sios da­lies dir­ban­čių ša­ lies gy­ven­tojų su­mo­ka­ma mo­kes­ čių su­ma ki­tais me­tais, pa­ly­gin­ti su 2013-ai­siais, mažės. Skai­čiuo­jant nuo dar­bo už­mo­kes­čio fon­do, už­ dir­ban­tiems mi­ni­malų at­ly­gi­nimą mo­kes­čių naš­ta pa­lengvės 1 pro­ cen­ti­niu punk­tu, o gau­nan­tiems aukš­tes­nes pa­ja­mas mo­kes­čiams ten­kan­ti pa­jamų da­lis su­mažės tik jei jie tu­ri vaikų. To­kie duo­me­nys nu­sta­ty­ti po lapk­ri­čio pa­bai­go­je „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to at­lik­tos gy­ven­tojų mo­ kamų mo­kes­čių ana­lizės. Įver­t inę 2014 m. nu­m a­ty­t us mo­kes­čių pa­kei­ti­mus, eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, kad ma­žiau­siai už­ dir­ban­tys mo­kes­čiams skirs 13 li­ tų, o vi­du­tinį dar­bo už­mo­kestį gau­nan­tys – 11 litų per mėnesį ma­žiau. Dėl neap­mo­kes­ti­namųjų pa­jamų dyd­žio (NPD) su­ku­ria­mo mo­kes­ čių pro­gre­sy­vu­mo už­dir­ban­čių dau­giau nei 3850 litų per mėne­ sį mo­kes­tinė naš­ta mažės tik tuo at­ve­ju, jei as­muo ar šei­ma au­gi­na ne­pil­na­me­čius vai­kus. Nes pa­pil­ do­mas NPD, tai­ko­mas tik tėvams, au­gi­nan­tiems ne­pil­na­me­čius vai­ kus, nuo 2014-ųjų sau­sio 1 d. di­ dės 100 litų – iki 200 litų – už pir­ mą vaiką. Šiais me­tais 1000 litų neats­ kai­čius mo­kes­čių ga­vu­sio, ne­tau­ pan­čio ir fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­jimų ne­tu­rin­čio gy­ven­to­jo at­ve­ju pa­ grin­di­niams pa­jamų ir var­to­ji­mo mo­kes­čiams bu­vo skir­ta 54 pro­c. dar­bo už­mo­kes­čio fon­do (1312 litų per mėnesį), api­man­čio dar­buo­to­ jo bru­to dar­bo už­mo­kestį ir darb­ da­vio su­mo­ka­mus mo­kes­čius, ar­ba kiek dau­giau nei 700 litų per mėne­ sį. Vi­du­tinį mėne­sinį at­ly­gi­nimą – 2305 li­tus neats­kai­čius mo­kes­čių – už­dir­bu­sio gy­ven­to­jo mo­kes­čių da­lis nuo dar­bo už­mo­kes­čio fon­ do (3024 litų) siekė 57 pro­c., ar­ba 1728 li­tus.

Iš­lai­dos pa­didės

Ode­ta Blo­žienė, „Swed­bank“ As­ me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to va­dovė Lie­tu­vo­je, pa­tvir­ti­no, kad NPD pa­di­di­ni­mas iš tiesų di­delės reikš­

Ode­ta Blo­žienė:

Mes tu­ri­me su­pras­ti, kad di­de­lis dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mas ne­ska­ti­na mokė­ti di­ de­lių at­ly­gi­nimų ir kur­ti bran­gių dar­bo vietų.

mės gy­ven­tojų pa­ja­moms ne­turės ir smar­kiai mo­kes­čių naš­tos ne­pa­ leng­vins. „Naštą ma­ži­na dar vie­nas po­ky­tis. Nuo kitų metų didė­ja pa­pil­ do­mas neap­mo­kes­ti­na­ma­sis dy­dis, ku­ris tai­ko­mas vi­siems, ne­prik­lau­ so­mai nuo jų pa­jamų, bet pri­klau­so­ mai nuo tu­rimų vaikų skai­čiaus“, – teigė O.Blo­žienė. Ji paaiš­ki­no, kad šiuo me­tu už pirmą vaiką tai­ko­mas 100 litų NPD bus pa­kel­tas iki 200 litų. Šiuo me­tu 200 litų mo­ka­ma tik už ant­rą vaiką šei­mo­je. „Iš esmės jis ke­liais li­tais su­ma­ ži­na tą mo­kes­tinę naštą, o tai ir pa­di­di­na gy­ven­tojų pa­ja­mas, bet rea­lus po­ky­tis tik­rai mi­ni­ma­lus“, – sakė pa­šne­kovė. Po­ky­tis bus silp­nai jau­čia­mas ir dėl nuo kitų metų didė­jan­čių ak­ cizų. Ky­lan­tys al­ko­ho­lio ir de­galų ak­ci­zai di­dins gy­ven­tojų iš­lai­das. Todėl gau­nan­tys dau­giau kaip 3 tūkst. litų po­ky­čio ne­pa­jaus, net ir

tuo at­ve­ju, jei au­gi­na ne­pil­na­me­ čius vai­kus. „Dėl au­gi­namų vaikų su­mažė­jus mo­kes­ti­nei naš­tai, gy­ven­to­jai tik­rai pa­di­dins var­to­jimą. O tie, ku­rių pa­ ja­mos yra ma­žiau­sios, turės 13 litų naudą. Bet iš tikrųjų to­kia men­ka ta nau­da, kad, pa­didė­jus ki­toms kai­ noms, ši su­ma la­bai spar­čiai pra­ dings biud­že­te ir rea­laus po­ky­čio bei pa­lengvė­ji­mo žmonės tik­rai ne­pa­jaus“, – ti­ki­no O.Blo­žienė. Jai pri­tarė ir ban­ko „Nor­dea“ eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­ cas. Jo nuo­mo­ne, NPD pa­di­di­ni­ mas yra la­biau sim­bo­li­nis žings­nis, o ne rea­li nau­da gy­ven­to­jams. Dau­giau­sia mo­ka darb­da­vys

As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to eks­ pertų skai­čia­vi­mais, vi­du­tinį dar­ bo už­mo­kestį gau­nan­tis lie­tu­ vis per mėnesį 369 li­tus, ar­ba 16 pro­c. bru­to at­ly­gi­ni­mo, su­mo­ka pri­dėtinės vertės mo­kes­čio (PVM), 320 litų – gy­ven­tojų pa­jamų mo­ kes­čio (GPM), 138 li­tus – pri­va­lo­ mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kos (PSDĮ), 112 litų ak­cizų ir 69 li­tus mo­kes­čio „Sod­rai“ for­mo­mis. Ta­ čiau did­žiau­sią sumą – be­veik 719 litų – su­da­ro dar­bo jėgos mo­kes­ čiai, ku­riuos už dar­buo­toją su­ moka darb­da­vys. „Šiais me­tais Pa­sau­lio ban­ko ini­ cia­ty­va at­lik­ta mo­kes­čių ana­lizė pa­rodė, kad iš 185 pa­sau­lio ša­lių, ku­rios bu­vo ana­li­zuo­ja­mos, tik 13oje dar­bo jėgos mo­kes­čiai, ku­riuos mo­ka darb­da­viai, yra di­des­ni nei Lie­tu­vo­je“, − sakė O.Blo­žienė. Aukš­tas dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ ni­mas tu­ri ne­mažą nei­giamą efektą Lie­tu­vos eko­no­mi­kai. Darb­da­viai, norė­da­mi iš­veng­ti di­de­lių mo­kes­ čių vals­ty­bei, daž­nai mo­ka ma­žes­ nius ofi­cia­lius at­ly­gi­ni­mus, o ki­tus pi­ni­gus su­mo­ka vo­ke­liuo­se. „Mes tu­ri­me su­pras­ti, kad aukš­ tas dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mas ne­ska­ti­na mokė­ti di­de­lių at­ly­gi­ nimų ir kur­ti bran­gių dar­bo vietų, nes yra pa­trauk­les­nių vietų in­ves­ tuo­ti, kur dar­buo­to­jas yra pi­ges­ nis, kar­tu pri­dėjus mo­kes­čius“, –

Kiek sumokame valstybei? 2013 m. 2014 m* Atlyginimas neatskaičius mokesčių 1000 2305 5000 1000 2305 5000 (litais per mėnesį) GPM 85,5 320,4 750 64,5 299,4 750 VSDĮ 30 69,15 150 30 69,15 150 PSDĮ 60 138,3 300 60 138,3 300 PVM 171,38 369,4 789,87 175,75 373,77 789,87 Akcizai 51,83 111,71 238,87 55,01 116,99 247,23 Iš viso (litais per mėnesį) 398,71 1008,96 2228,74 385,26 997,61 2237,10 Iš viso nuo bruto darbo užmokesčio (proc.) 40 44 45 39 43 45 Darbo užmokesčio fondas (litais per mėnesį) 1311,8 3023,7 6559 1311,8 3023,7 6559 Darbdavio mokesčių suma (litais per mėnesį) 311,8 718,7 1559 311,8 718,7 1559 Bendra mokesčių suma nuo 710,51 1727,66 3787,74 697,06 1716,31 3796,1 darbo užmokesčio fondo (litais per mėnesį) Mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio fondo (proc.) 54 57 58 53 57 58 * Prognozuojama, darant prielaidą, kad pajamų lygis ir vartojimo struktūra nesikeis

Esmė: NPD pa­di­di­ni­mas ar mo­kes­č

­jimą dėl ky­lan­čių at­ly­gi­nimų ir ga­na

vieną iš nei­giamų as­pektų įvar­di­jo O.Blo­žienė. Kon­ku­ren­cin­gu­mas mažė­ja

Taip pat dėl aukš­to dar­bo jėgos ap­ mo­kes­ti­ni­mo vals­tybė tam­pa ne to­kia kon­ku­ren­cin­ga, pri­trau­kiant už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas. Be to, jos tei­gi­ mu, Lie­tu­vo­je la­bai že­ma mo­kes­čių mokė­ji­mo mo­ralė. Todėl nors mo­ kes­čiai ir di­de­li, jie ne­su­ren­ka­mi. Ji ti­ki­no, kad mo­kes­čių ven­gi­mas tie­sio­giai pri­klau­so nuo mo­kes­čių dyd­žio. Kuo di­des­ni mo­kes­čiai, tuo di­desnė ti­ki­mybė, kad gy­ven­ to­jai juos steng­sis apei­ti. „Aukš­tas dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mas kaip tik ­ska­ti­na tą pa­si­trau­kimą ir ne­ le­ga­lių būdų ieš­ko­jimą, o ne pa­de­ da su­rink­ti dau­giau mo­kes­čių. To­ dėl, jei­gu ver­ti­na­me ilgą pe­riodą, men­kes­nis dar­bo jėgos ap­mo­kes­ ti­ni­mas il­gu lai­ko­tar­piu tik­rai turė­ tų di­desnę naudą ir mo­kes­čių su­ rin­ki­mo po­žiū­riu, nes kai ku­riuos pa­ska­tintų tie­siog pe­rei­ti prie ofi­ cia­laus dar­bo už­mo­kes­čio mokė­ji­ mo“, – įsi­ti­ki­nu­si O.Blo­žienė. Jos nuo­mo­ne, jei­gu darb­da­vys ri­zi­kuos, veng­da­mas mo­kes­čių, bet su­tau­pys vos ke­lis ar ke­lio­li­ka li­ tų, jis bus la­biau linkęs ne­mokė­ ti at­ly­gi­nimų vo­ke­liuo­se ir su­teik­ti sa­vo dar­buo­to­jams so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. „Tai tu­ri būti vie­nas svar­ biau­sių Vy­riau­sybės prio­ri­tetų. Tai ne tik dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mo ma­ži­ni­mas, bet ir tos dar­bo jėgos lanks­tu­mo di­di­ni­mas, san­ty­kių re­ gu­lia­vi­mas“, – ma­no pa­šne­kovė. Ž.Mau­ri­cas teigė, kad dar­bo jė­ gos ap­mo­kes­ti­ni­mas ne tik turėtų būti, bet ir yra vie­nas svar­biau­sių Vy­riau­sybės prio­ri­tetų. Ta­čiau taip pat pri­pa­ži­no, kad šia link­me ženg­ tas tik la­bai ma­žas žings­nis. Jis taip pat pa­teikė jau minėtą prie­žastį, kad mo­kes­čių ta­ri­fai di­ de­li, bet mo­kes­čiai ne­su­ren­ka­mi.

11

PIRMADIENIS, GRUODŽIO 16, 2013

turtas

et ne labai geri metai Mokesčiai

čių pakeitimai neturės didelės įtakos gyventojų pajamoms, bet žmonės turėtų pajausti finansinių sąlygų pagerėmažos infliacijos. Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Pašnekovas tvirtino, kad Lietuva ES surenka bene mažiausiai mokesčių. „Mus netgi aplenkė Bulgarija ir Rumunija. Viena vertus, taip yra todėl, kad šešėlinė ekonomika gana didelė. Pažiūrėkime vien į tai, koks didelis skaičius darbuotojų privačiajame sektoriuje oficialiai gauna minimalų darbo užmokestį. Aš tikrai manau, kad dar bent du trečdaliai gauna kokių nors pajamų papildomai, nes tikrai statistika tiesiog akis bado. Tai yra didžiausia problema – šešėlis“, – aiškino Ž.Mauricas.

Žygimantas Mauricas:

Mūsų mokesčių sistema, kaip rodė pastarųjų metų tendencijos, akivaizdžiai netinka mūsų ekonomikai, netgi taip griežtai būtų galima pasakyti. Jis pridūrė, kad Lietuvoje taikoma daug mokestinių išimčių. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė PVM lengvatą šildymui, taip pat paminėjo nedidelius nekilnojamojo turto mokesčius. Naudingesnė – pašalpa

Ž.Mauricas pritarė O.Bložienei, kad didesnis darbo jėgos apmo-

kestinimas skatina šešėlinės ekonomikos atsiradimą. „Visi moksliniai tyrimai patvirtina, kad kuo didesnis darbo jėgos apmokestinimas, tuo didesnis šešėlis, tuo didesnis vokelių skaičius, tuo labiau žmonės yra linkę oficialiai neįsilieti į darbo rinką. Mes turime labai daug tokių atvejų, kai žmonėms daug labiau apsimoka gauti pašalpas ir apskritai neiti dirbti, nes pradėjus dirbti jiems tos visos pašalpos atimamos ir papildomos pajamos, kurias jie pradeda gauti, nekompensuoja tų nuostolių, kuriuos jie patiria pradėję dirbti. Manyčiau, tai labai didelė problema, nes tai didina ir nedarbo lygį Lietuvoje, taip pat aktyvumo lygį, – nurodė ekonomistas ir pridūrė, kad Lietuvoje įsitraukimo lygis mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje, ką jau kalbėti apie Skandinavijos valstybes. – Dalis gyventojų dirba nelegaliai arba užsiima kontrabanda, arba dirba kokius nors darbus, bet jų neformina, o tai iš tiesų kenkia ir Lietuvos ekonomikai apskritai, ir valstybės biudžetui.“ Taip pat neigiamai ekonomiką veikia ir didelis skirtumas tarp mokesčių, pavyzdžiui, kapitalo. Tokiu atveju įmonė, planuodama, kaip pasidalyti uždirbtą pelną, ieško būdų kuo mažiau mokesčių sumokėti valstybei ir kuo daugiau jų palikti įmonei. Šveicarijoje darbo apmokestinimas labai žemas, nes ten darbuotojai patys sumoka socialinio draudimo ir kitus mokesčius. Dėl šios priežasties algos Šveicarijoje labai didelės – įmonėms naudingiau sumokėti pinigus darbuotojams kaip atlyginimą. Lietuvoje, pašnekovo teigimu, yra priešingai. „Būtent tie du dalykai ir lemia tai, kad mūsų atlyginimai gerokai mažesni negu latvių ar estų, nors mū-

sų bendrasis vidaus produktas nėra mažesnis“, – teigė Ž.Mauricas. Finansinės sąlygos gerės

Nors NPD padidinimas ar mokesčių pasikeitimai neturės didelės įtakos gyventojų pajamoms, abiejų pašnekovų nuomone, gyventojai turėtų pajausti finansinių sąlygų pagerėjimą dėl kylančių atlyginimų ir gana mažos infliacijos. Šių metų lapkritį Lietuvos bankas pristatė Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Jose prognozuojama, kad darbo užmokestis ateinančiais metais toliau augs vidutiniškai 3–4 proc., o infliacija turėtų išlikti apie 1,5 proc. Ž.Mauricas taip pat mano, kad šalies gyventojai turėtų pajausti finansinį pagerėjimą. „Jau šie metai yra tam tikri lūžio metai, kai didesnė dalis gyventojų pradeda jausti ekonomikos atsigavimą. Prieš tai 2009–2011 m. pajamos kilo visų pirma įmonių savininkams, tada – darbuotojams tų įmonių, kurios buvo orientuotos į eksportą, arba aukštos kvalifikacijos darbuotojams, t. y. būtent tiems darbuotojams, kurių įmonės nenorėjo prarasti, arba darbuotojams tų sričių, kuriose net ir per krizę buvo pasiekta labai gerų rezultatų“, – aiškino jis. Ž.Maurico teigimu, informacinių technologijų sektoriuje dirbančių ekspertų užmokestis didėjo jau 2010–2012 m. Pašnekovų teigimu, artėjančiais metais atlyginimai turėtų didėti ir mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams beveik visuose sektoriuose. „Manyčiau, tą ekonomikos atsigavimą jaus didžioji dalis gyventojų. Juolab kad infliacija prognozuojama vis dar gana maža, taigi tas realus pajamų padidėjimas bus gana matomas“, – įsitikinęs Ž.Mauricas.

Pelno mokesčiai Darbo mokesčiai Kiti mokesčiai Šalis Bendras mokesčių tarifas (proc.) Bendra suma Kroatija 19,8 Liuksemburgas 20,7 Kipras 22,5 Airija 25,7 Danija 27 Bulgarija 27,7 Šveicarija 29,1 Islandija 29,9 Slovėnija 32,5 Didžioji Britanija 34 Latvija 35,9 Olandija 39,3 Suomija 39,8 Norvegija 40,7 Malta 41 Lenkija 41,6 San Marinas 42,2 Portugalija 42,3 Romunija 42,9 Lietuva 43,1 Graikija 44 Slovakija 47,2 Čekija 48,1 Estija 49,4 Vokietija 49,4 Vengrija 49,7 Švedija 52 Austrija 52,4 Belgija 57,5 Ispanija 58,6 Prancūzija 64,7 Italija 65,8 0

10

20

30

40

50

60

70

80

ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių vidurkis – 41,1 Šaltinis: „PricewaterhouseCoopers“

2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą 100 litų kolekcinę (proginę) sidabro monetą, skirtą pirmojo

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio išleidimo 400 metų sukakčiai

Monetos dailininkai R. Rimkūnas ir E. Rimkūnienė Monetos nukaldintos UAB Lietuvos monetų kalykloje Tiražas – 4000 monetų Monetos pardavimo kaina dėžutėje – 250 litų, be dėžutės – 230 litų Monetas galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151), taip pat Kaune (Maironio g. 25) Išsamesnė informacija Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0316, (8 5) 268 0326 arba el. paštu info@lb.lt

12

pirmADIENIS, gruodžio 16, 2013

turtas klaipėdos verslas

Ke­tu­ris kar­tus išau­ gęs ga­my­bos asor­ ti­men­tas, realūs už­ sa­ky­mai, pro­gno­zes vir­šiję net 67 pro­c., per šių metų 11 mėne­sių pa­ga­min­ta ir par­duo­ta be­veik 5 mln. vir­tuvės spin­te­lių. To­kie šių metų bend­rovės „Klaipė­dos me­die­ na“ ga­my­binės veik­ los re­zul­ta­tai.

Skai­čiai: nuo šių metų pra­džios iki lapk­ri­čio ga­lo bend­rovė­je „Klaipė­dos me­die­na“ pa­ga­min­ta ir par­duo­ta be­veik 5 mln. vir­tu­vi­nių spin­te­lių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Klaipė­dos me­dieną“ krizė ap­lenkė As­ta Dy­ko­vienė a.dykoviene@kl.lt

Įspūdin­gi skai­čiai

Nuo 2007 m. bend­rovė­je „Klaipė­ dos me­die­na“ įvai­rias pa­rei­gas ėju­ si ir be­veik me­tus jai va­do­vau­jan­ti Tat­ja­na Kry­že­vi­čienė pa­sa­ko­jo, kad dar ne taip se­niai bend­rovė ga­mi­ no tik 55 rūšių ga­mi­nius, vir­tu­vės komp­lek­tus. Nuo šių metų asor­ ti­men­tas išau­go ke­tu­ris kar­tus. Be kor­pu­si­nių vir­tuvės baldų – spin­ te­lių ir len­tynų, ga­myk­la pra­dėjo ga­min­ti dar ir spin­te­lių fa­sa­dus. 2013 m. bend­rovė­je pa­leis­ta nau­ ja, tre­čia, la­mi­na­vi­mo li­ni­ja, pa­ siek­ti nau­ji re­kor­dai me­die­nos drož­lių plokš­čių, ap­dai­lin­tos me­ die­nos drož­lių plokš­čių, imp­reg­ na­vi­mo ir baldų ga­my­bo­je. „Jau me­tus po vie­nu sto­gu vys­ to­me ke­tu­rių rūšių ga­mybą. Pa­ ra­dok­sa­lu, bet jo­kios eko­no­mikos krizės mes ne­jau­čia­me. Prie­šin­ gai, jau kurį laiką ste­bi­me nuo­seklų eko­no­minį pa­ki­limą“, – džiaugė­si T.Kry­že­vi­čienė. T.Kry­že­vi­čienės tei­gi­mu, „Klaipė­dos me­die­na“ nuo šių metų pra­ džios iki lapk­ri­čio ga­lo par­davė be­ veik 5 mln. vir­tuvinių spin­te­lių. „Kiek­vie­nais me­tais tas skai­čius au­ga, kar­tais net pa­gal­vo­ja­me, kur vi­sa tai tel­pa“, – juo­ka­vo T.Kry­že­ vi­čienė.

Nors did­žiąją dalį ga­mi­nių bend­ rovė eks­por­tuo­ja į Vo­kie­tiją, Šve­ diją, Did­žiąją Bri­ta­niją, Len­kiją, Prancū­ziją bei ki­tas rin­kas, da­ lis pro­duk­ci­jos lie­ka ir Lie­tu­vo­je, Vil­niu­je įsikū­ru­sio­je „Ikeos“ par­ duo­tuvė­je. „Šis san­do­ris tik­rai la­ bai sėkmin­gas ir mes „Ikeą“ trak­ tuo­ja­me jau ne kaip už­sa­kovą, bet ir kaip vers­lo par­tnerį“, – pa­brėžė „Klaipė­dos me­die­nos“ di­rek­torė. Eko­no­mi­kos eks­per­tai ne kar­ tą ak­cen­ta­vo, kad eu­ro­pie­čių dar­ bo jėga per bran­gi, todėl ne­re­tai stambūs Eu­ro­pos ga­min­to­jai ga­ mybą per­ke­lia į tre­čią­sias ša­lis. Ta­čiau šve­dai šiuo at­ve­ju pa­si­rin­ ko lie­tu­vius. „To­kius pat bal­dus kaip mes kon­cer­nui „Ikea“ ga­mi­na ir Vo­ kie­ti­jos, Ita­li­jos bei Ru­si­jos ga­myk­ los. Nuo­šird­žiai did­žiuo­jamės sa­vo pa­sie­ki­mais, nes pa­gal ko­ky­bi­nius ro­dik­lius ­len­kiam kon­ku­ren­tus ir per la­bai trumpą laiką pa­ga­mi­

nam tik­rai ko­ky­bišką pro­duktą už priei­namą kainą“, – teigė T.Kry­ že­vi­čienė. Darbų apim­tis

Bend­rovė­je „Klaipė­dos me­die­ na“ ga­my­ba vyks­ta ne­pert­rau­kia­ mu tem­pu, dir­ba­ma ke­tu­rio­mis pa­mai­no­mis. Pro­duk­ci­jos kro­vi­ mas vyks­ta pen­kias die­nas per sa­ vaitę. Per dieną pa­krau­na­ma apie 30 sunk­ve­ži­mių prie­kabų. 2013 m. pa­sta­ty­tas 7 tūkst. kv. m ga­ta­vos pro­duk­ci­jos san­dėlis bal­ dų ga­my­bos plotą pa­di­di­no iki 40 tūkst. kv. m. Ats­ki­ruo­se pa­sta­tuo­ se – dar ir plokš­čių bei drož­lių ga­ my­ba. Būna at­vejų, kai ga­myk­los me­ cha­niz­mai iš­jun­gia­mi, tai esą pa­ pras­tai nu­tin­ka per did­žią­sias šven­ tes. Ta­čiau šiais me­tais „Klaipė­dos me­die­na“ tu­ri už­sa­kymų. „Jei ma­to­me, kad ga­li­me leis­ ti žmonėms ir sau pailsė­ti, stab­

do­me ga­mybą. Šiais me­tais ne­pla­ nuo­ja­me stab­dy­ti med­žių drož­lių plokš­čių ga­my­bos. Dėl baldų ga­ my­bos žiūrė­si­me pa­gal si­tua­ciją“, – pa­sa­ko­jo T.Kry­že­vi­čienė. Dėme­sys dar­buo­to­jams

„Klaipė­dos me­die­nos“ di­rek­torės tei­gi­mu, nors su­da­ry­tos pa­lan­kios dar­bo sąly­gos, įmonė­je vis dėlto jau­ čia­ma dar­buo­tojų kai­ta, daug žmo­nių iš­vyks­ta į už­sienį. Šian­dien bend­ rovė­je dir­ba 640 dar­buo­tojų. Ta­čiau yra ir sen­bu­vių, ku­rie džiau­gia­si sa­ vo dar­bu ir ne­ke­ti­na jo keis­ti. „Dėl pa­didė­ju­sios apim­ties ir dar­buo­tojų kai­tos šian­dien tu­ri­me ne­ma­žai naujų dar­buo­tojų. Siek­ da­mi pa­leng­vin­ti naujų dar­buo­tojų adap­ta­ciją ir už­tik­rin­ti ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos ko­kybę, vi­sai ne­se­niai pra­dėjo­me mo­ky­ti nau­jus dar­buo­ to­jus die­ninės pa­mai­nos me­tu ir kel­ti į pa­mai­nas, kai tik jie įgy­ja rei­kiamų ži­nių. Mo­ky­mus or­ga­ni­

So­li­dus vers­lo par­tne­ris

Bend­rovės di­rek­torės tei­gi­mu, šian­dien vi­sus pa­ga­min­tus bal­ dus įmonė eks­por­tuo­ja. „Klaipė­ dos me­die­na“ džiau­gia­si su­da­riu­si su­tartį su švedų kon­cer­nu „Ikea“, ku­rio už­sa­ky­mus ir vyk­do. „Mes viską ga­mi­na­me kon­cer­nui „Ikea“, ku­ris be­si­bai­giant me­tams pla­nuo­ja iš­par­duo­ti kuo dau­giau se­no­sios ko­lek­ci­jos. Ak­ci­ja bu­vo to­kia sėkmin­ga, kad praei­to mėne­ sio realūs už­sa­ky­mai pro­gno­zes vir­ši­jo net 67 pro­c.“, – džiaugė­si di­rek­torė.

Apim­tis: „Klaipė­dos me­die­nos“ kor­pu­si­nių vir­tuvės baldų ga­my­bos asor­ti­men­tas, pa­ly­gin­ti su praei­tais me­

tais, išau­go ke­tu­ris kar­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

zuo­ja­me ir se­niai dir­ban­tiems dar­ buo­to­jams. Ska­ti­nam juos teik­ti bei įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas. Už jų tei­ kimą ir įgy­ven­di­nimą ap­do­va­no­ja­ me“, – pa­sa­ko­jo T.Kry­že­vi­čienė. Bend­rovė­je tai­ko­mos įvai­rios ska­ti­ni­mo sis­te­mos, šven­čia­mi as­me­ni­niai ir dar­bo sta­žo ju­bi­lie­ jai, or­ga­ni­zuo­ja­mi kalė­di­niai ren­gi­ niai dar­buo­to­jams bei jų vai­kams. Įmonė rūpin­si ir dar­buo­tojų dar­bo dra­bu­žiais. Pa­sak di­rek­torės, norėtų­si, kad kiek­vie­nas dar­buo­to­jas jaustų­ si svar­bus ir norėtų pa­si­lik­ti dirb­ ti bend­rovė­je. Ateities pla­nai

Iš pra­džių bend­rovė kon­cer­nui „Ikea“ ga­mi­no ne tik vir­tuvės bal­ dus, bet ir spin­tas, bet vėliau bu­ vo jau­čia­mas di­de­lis vir­tuvės baldų po­rei­kis, todėl „Klaipė­dos me­die­ na“ jau kurį laiką ga­mi­na tik vir­tu­ vei skir­tus bal­dus. Ža­lia­va – me­die­na – yra iš Lie­ tu­vos, Lat­vi­jos, Bal­ta­ru­si­jos. Ta­ čiau trans­por­ta­vi­mas la­bai išau­gi­na me­die­nos kainą, todėl, pa­sak di­rek­ torės, įmonė norėtų būti kuo ma­žiau pri­klau­so­ma nuo išo­ri­nių veiks­nių ir ža­lia­va ap­si­rūpin­ti Lie­tu­vo­je. Ta­čiau ga­min­to­jams ne­rimą ke­lia ky­lan­čios me­die­nos kai­nos. Vie­ nas iš „Ikeos“ rei­ka­la­vimų yra di­ din­ti ser­ti­fi­kuo­tos me­die­nos kiekį. O ser­ti­fi­kuo­ta me­die­na pre­kiau­ja tik urė­di­jos. Esą pri­vatūs par­davė­ jai ne­suin­te­re­suo­ti ser­ti­fik ­ uo­ti me­ die­nos, nes tai jiems su­da­ro pa­pil­ domų iš­laidų. „Kal­bant apie ža­liavą, jau­čia­ ma šio­kia to­kia įtam­pa. Jei kai­nos to­liau kils, mes ga­li­me pra­ras­ti tą kon­ku­ren­cin­gumą“, – pri­pa­ži­no „Klaipė­dos me­die­nos“ di­rek­torė. Anot T.Kry­že­vi­čienės, įmo­ nės atei­ties pla­nai yra so­lidūs. Į atei­nan­čius me­tus esą žiū­ri­ma su op­ti­miz­mu, nes už­mo­jai di­de­li. Pla­nuo­ja­ma, kad ki­tais me­tais par­ da­vi­mas pa­sieks 300 mln. litų.

13

pirmADIENIS, gruodžio 16, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Tarp pa­sau­lio ly­de­rių – ir „DFDS Sea­ways“ Pa­sau­li­nia­me ke­lio­nių vers­le iš­da­ly­ti šios sri­ties „os­ka­rais“ įvar­di­ja­mi ap­do­va­ no­ji­mai. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jū­rų kel­tų no­mi­na­ci­ja

Pa­sau­li­nė tu­riz­mo ir ke­lei­vių ap­ tar­na­vi­mo agen­tū­ra „World Tra­vel Awards“ pa­skel­bė ge­riau­sias su ke­ lio­nė­mis ir tu­riz­mo vers­lu su­si­ju­ sias pa­sau­lio kom­pa­ni­jas. Tarp 150 ge­riau­sių­ pa­sau­lio kom­pa­ni­jų pa­gal at­ski­ras veik­los sri­tis no­mi­nan­te ta­po ke­lei­vius ir kro­vi­nius iš Klai­pė­dos uos­to ga­ be­nan­ti jū­rų lai­vy­bos ope­ra­to­rė „DFDS Sea­ways“. Ge­riau­sia kel­ tų lai­vy­bos kom­pa­ni­ja pa­sau­ly­ je ji pri­pa­žįs­ta­ma tre­čius me­tus iš ei­lės. Prieš tai šio­je no­mi­na­ci­jo­je tre­jus me­tus ly­de­ria­vo kom­pa­ni­ja „P&O Fe­ries“, o prieš tai net 9 me­tus – „Ste­na Li­ne“. 1995-ai­siais šio­je no­mi­na­ci­jo­je nu­ga­lė­to­ja bu­vo pri­ pa­žin­ta ir Es­ti­jos kom­pa­ni­ja „Tal­ link Sil­ja Li­ne“. Ge­riau­sia pa­sau­ly­je pri­pa­žin­ ta Da­ni­jos „DFDS Sea­ways“ kom­ pa­ni­ja ope­ruo­ja 11 lai­vy­bos li­ni­jų Šiau­rės jūroje/Lamanšo są­siau­ry­ je ir tri­mis Bal­ti­jos jū­ro­je. Tarp jų – Kopenhaga–Oslas, Klaipėda–Kylis ir Klaipėda–Karlshamnas. Šiuo me­tu kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“ val­do 24 ro ro lai­vus, 16 ro pax, 5 krui­zi­nius ir 4 kon­tei­ner­ ve­žius. Ke­lei­vių ga­be­ni­mo jū­ros kel­tais sri­ty­je ski­ria­ma vie­na pa­sau­li­nė no­mi­na­ci­ja.

Krui­zi­nės lai­vy­bos ly­de­riai

Net ke­tu­rios no­mi­na­ci­jos ski­ria­ mos su krui­zų vers­lu su­si­ju­sioms kom­pa­ni­joms. 2013 me­tais ge­riau­siu krui­zi­nio vers­lo ženk­lu pri­pa­žin­ta krui­zi­nė li­ni­ja „Royal Ca­rib­bean In­ter­na­tio­ nal“. Šio­je no­mi­na­ci­jo­je, ku­ri at­si­ ra­do 2007 me­tais, ji kon­ku­ruo­ja tik su „Car­ni­val Crui­sen Li­nes“. Po jų ki­tos krui­zi­nės lai­vy­bos li­ni­jos iš­

„DFDS Sea­ways“ ge­ riau­sia kel­tų lai­vy­bos kom­pa­ni­ja pa­sau­ly­je pri­pa­žįs­ta­ma tre­čius me­tus iš ei­lės. si­ri­kia­vo taip: „Ce­leb­ri­ty Crui­ses“, „Crys­tal Crui­ses“, „Cu­nard Crui­ se Li­ne“, „Dis­ney Crui­ses“, „MSC Crui­ses“, „P&O Crui­ses“, „Re­ gent Se­ven Seas Crui­ses“, „Sil­ver­ sea Crui­ses“. Tarp krui­zi­nės lai­vy­bos li­ni­jų ge­riau­sia pri­pa­žin­ta „Royal Ca­ rib­bean In­ter­na­tio­nal“. Ge­riau­sių­ li­ni­jų vir­šū­nė­je nuo 1998 me­tų yra bu­vu­sios tik trys kom­pa­ni­jos – be „Royal Ca­rib­bean In­ter­na­tio­nal“ (10 kar­tų), dar „Royal Ca­rib­bean Crui­se Li­ne“ ir „Sil­ver­sea Crui­ ses“ (po tris kar­tus). Ge­riau­sia Eu­ro­pos krui­zi­nės lai­vy­bos li­ni­ ja pri­pa­žin­ta „Nor­we­ Pa­sie­ki­mas: tarp pa­sau­lio ly­de­rių – ke­lei­vius į Klai­pė­dą pluk­dan­ti kel­tų kom­pa­ni­ja. gian Crui­se Li­nes“.

14

Šuo­lis: Mask­vo­je nuo 2012 me­tų nau­jus lai­vus įsi­gi­ju­si „Flo­til­la Ra­dis­son Royal“ įsi­ver­žė į pa­sau­lio upių krui­

zi­nės lai­vy­bos eli­tą.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ly­de­ris: krui­zi­nės lai­vy­bos li­ni­ja „Royal Ca­rib­bean In­ter­na­tio­nal“ jau

ke­le­tą me­tų pri­pa­žįs­ta­ma iš­skir­ti­ne pa­sau­ly­je.

„Hpva­can­ze.it“ nuo­tr.

14

pirmADIENIS, gruodžio 16, 2013

rubrika JŪRA Po­ky­čiai li­ni­jo­je

Ne­nu­ra­šy­ki­te Klai­pė­dos

Vi­lio­ja bal­ta­ru­sius

Nuo ki­tų me­tų pra­džios kei­čia­ mas „Con­tai­ners­hips“ kon­tei­ne­ ri­nės li­ni­jos marš­ru­tas. Lai­vai po Bal­ti­jos jū­rą plau­kios ne iš Ham­ bur­go, o iš Liubeko/Travemiun­ dės uos­to. Tai reiš­kia, kad Bal­ti­ jos jū­ros re­gio­ne at­si­ran­da dar vie­nas kon­tei­ne­rių skirs­ty­mo cent­ras. Į šią li­ni­ją yra įtrauk­tas ir Klai­pė­dos uos­tas.

Dėl spar­taus Ru­si­jos Ust Lu­gos uos­to au­gi­mo šio­je ša­ly­je pa­si­ girs­ta vis dau­giau pe­si­mis­ti­nių ver­ti­ni­mų ki­tų ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­ lių uos­tų at­žvil­giu. Vienas iš Ru­ si­jos fe­de­ra­li­nės mui­ti­nės tar­ny­ bos va­do­vų Rus­la­nas Da­vy­do­vas pa­siū­lė pa­gar­biai ver­tin­ti Klai­pė­ dos ir Gdans­ko uos­tus, ku­rių au­ gi­mo po­ten­cia­las di­de­lis.

Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties gu­ ber­na­to­rius Ni­ko­la­jus Cu­ka­no­ vas pa­siū­lė Bal­ta­ru­si­jai in­ves­ tuo­ti į šio­je sri­ty­je pla­nuo­ja­mą sta­ty­ti gi­lia­van­de­nį uos­tą. Už Ru­si­jos biu­dže­to pi­ni­gus pa­sta­ čius gi­lia­van­de­nį uos­tą, kran­ to su­prast­ruk­tū­rą siū­lo­ma kur­ ti Bal­ta­ru­si­jos trą­šų, ma­ši­nų ga­ my­bos kom­pa­ni­joms.

Įtarimų sukėlęs laivas Vid­man­tas Ma­tu­tis Įdo­mią is­to­ri­ją, pa­va­din­tą „Skrai­ dan­ty­sis ma­ro­kie­tis“, iš­kaps­tė Ru­ si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties jū­ri­nin­kų gy­nė­jas Va­di­mas Ma­mon­to­vas.

Tur­tas: lai­vas „Glo­bal 1“, jei bū­tų par­duo­tas, yra be­ne vie­nin­te­lė vil­tis

jū­ri­nin­kams, sie­kian­tiems at­gau­ti at­ly­gi­ni­mus.

„Ships­pot­ting.com“ nuo­tr.

Jū­ri­nin­kai vars­to teis­mų du­ris Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pas­kui bank­ru­tuo­jan­čią bend­ro­vę „Bal­ti­jos gru­pė“ vel­ka­si šlei­fas sko­ lų ne tik ban­kams, vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­joms, bet ir jū­ri­nin­kams.

Tiks­liau, į ITF Ka­li­ning­ra­do re­ gio­ni­nę or­ga­ni­za­ci­ją krei­pė­si jū­ ri­nin­kas, ku­riam ne­di­de­lio lai­ ve­lio sa­vi­nin­kai ne­su­mo­kė­jo at­ly­gi­ni­mo. Paaiš­kė­jo, kad jū­ri­nin­kas dir­bo lai­ve, ku­ris ofi­cia­liai prieš pen­ke­ rius me­tus bu­vo su­pjaus­ty­tas į me­ ta­lo lau­žą. To lai­vo is­to­ri­ja su­si­ju­ si su Klai­pė­da. 1970 me­tais sta­ty­tas ne­di­de­lis žve­jy­bos lai­ve­lis vi­są lai­ką tu­rė­ jo žve­jy­bos nu­me­rį MPTP-0027.

Šio lai­vo nu­me­ris bu­vo IMO 7116547. Vi­są lai­ką pri­klau­ sęs įvai­rioms Lie­tu­vos žve­jy­bos įmo­nėms tas lai­vas at­si­dū­rė Pa­ na­mo­je re­gist­ruo­to­je kom­pa­ni­ jo­je „Rio Mar Pes­ca­do­res S.A“. V.Ma­mon­to­vo pa­teik­tais duo­me­ ni­mis, 2008 me­tais lai­vas bu­vo su­pjaus­ty­tas į me­ta­lo lau­žą. Tai­ gi, ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, lai­vas iš­ny­ko.

Lai­vo pri­si­kė­li­me iš „nu­mi­ru­sių­jų“ ban­ do­ma įžvelg­ti ir kri­ mi­na­li­nių ap­raiš­kų.

ko lai­vas „Glo­bal 1“. Kiek jū­ri­nin­kų by­li­nė­ja­si dėl ne­su­mo­kė­tų at­ly­gi­ni­ mų, jis tei­gė ne­ži­nan­tis. Da­lis jū­ri­ nin­kų vei­kiau­siai ne­si­by­li­nė­ja, nes ne­tu­ri ka­da. Ir ne­ga­vę pi­ni­gų jie yra pri­vers­ti plauk­ti į rei­sus. Įtam­pa tę­sė­si

Šim­ta­tūks­tan­ti­nės sko­los

Praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­me vy­ko kre­di­ti­nių rei­ka­la­ vi­mų tvir­ti­ni­mo bank­ru­tuo­jan­čiai „Bal­ti­jos gru­pei“ pro­ce­dū­ra. Sa­vo rei­ka­la­vi­mus pa­tei­kė ne tik ban­kai, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, įvai­ rūs tie­kė­jai, bet ir apie 20 jū­ri­nin­ kų. Jiems bank­ru­tuo­jan­ti bend­ro­vė li­ko sko­lin­ga per 300 tūkst. li­tų. Di­ džiau­sia da­lis sko­lų li­ko tiems jū­ri­ nin­kams, ku­rie plau­kio­jo su Lie­tu­ vos vė­lia­va lai­vu „Glo­bal 1“. Su bend­ro­ve „Bal­ti­jos gru­pė“ sie­ja­ma­me, bet su Ba­ha­mų vė­lia­va plau­kio­jan­čia­me lai­ve „BG Figh­ter“ sko­los kau­pė­si jau nuo 2011 me­tų. Lai­vas bu­vo pirk­tas iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du iš Da­ni­jos kom­pa­ni­ jos „Clip­per Pro­ject Ships LTD“. Ši kom­pa­ni­ja su­si­grą­ži­no lai­vą, ta­čiau 13-ai jū­ri­nin­kų li­ko apie 230 tūkst. li­tų sko­la. Da­lį jū­ri­nin­kų gi­na Lie­tu­vos jū­ri­ nin­kų są­jun­ga. Še­ši jū­ri­nin­kai bu­vo jos na­riai, dar ke­li įsto­jo į šią są­jun­ gą pra­si­dė­jus „Bal­ti­jos gru­pės“ pro­ ble­moms. Jū­ri­nin­kus gi­na Hen­ri­ko Mac­ke­vi­čiaus ad­vo­ka­tų kon­to­ra. Da­lis gi­na­si pa­tys

Du jū­ri­nin­kai gi­na­si pa­tys sam­dy­ da­mi ad­vo­ka­tą. Tarp jų – ir jū­rei­ viu plau­kęs Ze­no­nas Bra­zaus­kas. Jis lai­ve „Glo­bal 1“ dir­bo nuo praė­ ju­sių me­tų pa­bai­gos iki šių ba­lan­ džio 10 die­nos. Per tą lai­ką jam bu­vo su­mo­kė­ta tik da­lis at­ly­gi­ni­mo, ku­ri ne­sie­kė ne­tgi nu­ma­ty­to vie­no mė­ ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo dy­džio. Z.Bra­zaus­kas ma­no, jog yra vil­ čių at­gau­ti sko­lą, nes kaip tur­tas li­

Ži­nia apie bend­ro­vės „Bal­ti­jos gru­ pė“ pro­ble­mas pra­dė­jo sklis­ti per­nai va­sa­rą. Tuo­met lai­vo „Glo­bal 1“ ka­ pi­to­nas Ana­to­li­jus Skvor­co­vas uos­ te vie­šai pra­ne­šė, jog aš­tuo­niems įgu­los na­riams ne­mo­ka­mi at­ly­gi­ ni­mai. Ka­pi­to­nas ne­lei­do iš­krau­ti iš lai­vo kro­vi­nio tol, kol ne­bus su­ mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mai jū­ri­nin­kams. Kai į lai­vą bu­vo at­siųs­ta nau­ja įgu­la, A.Skvor­co­vas neį­si­lei­do jos į lai­vą. Prie­mo­nė pa­si­ro­dė veiks­ min­ga – su įgu­la bu­vo be­veik at­si­ skai­ty­ta. Bet sko­los lai­vo įgu­lai kau­pė­si ir prieš A.Skvor­co­vo įgu­lą ir po jos. Prieš A.Skvor­co­vo įgu­lą dir­bu­siai lai­vo „Glo­bal 1“ įgu­lai bend­ro­vė li­ ko sko­lin­ga per 90 tūkst. li­tų. A.Skvor­co­vo įgu­lą pa­keis­ti at­vy­ ku­siems žmo­nėms taip pat kau­pė­ si sko­los. Jū­ri­nin­kų įdar­bi­ni­mo agen­tū­rai „Tech­ma­ris“ pa­vy­ko su­rink­ti nau­ ją įgu­lą lai­vui „Glo­bal 1“. Ko­dėl jū­ ri­nin­kai ėjo dirb­ti į šį lai­vą, kai dėl jo jau bu­vo ki­lu­sios pro­ble­mos jų pirm­ta­kams? 2012 me­tais si­tua­ci­ja lai­vy­bo­je bu­vo su­dė­tin­ga. Jū­ri­nin­ kai pa­ti­kė­jo kal­bo­mis, kad „Bal­ti­jos gru­pės“ rei­ka­lai ne­va pa­ge­rė­ję, esą ji jau mo­kan­ti at­ly­gi­ni­mus. Dirb­ti į „Bal­ti­jos gru­pės“ lai­vą su­grį­žo ne­tgi da­lis tų jū­ri­nin­kų, ku­riems bend­ro­ vė jau bu­vo sko­lin­ga prieš tai. Ža­dė­tų pi­ni­gų „Glo­bal 1“ įgu­los na­riai vėl ne­su­lau­kė. Vėl pra­si­dė­ jo jū­ri­nin­kų pro­tes­tai, at­si­sa­ky­mai iš­krau­ti kro­vi­nius. Įtam­pa dar ku­ rį lai­ką tę­sė­si, kol ga­liau­siai bir­že­lio 7 die­ną bend­ro­vei „Bal­ti­jos gru­pė“ bu­vo iš­kel­ta bank­ro­to by­la.

At­gi­mi­mas: į me­ta­lo lau­žą „su­pjaus­ty­tas“ nu­me­riu IMO 7116547 pa­

žy­mė­tas lai­vas Ma­ro­ke plau­kio­ja kaip „Ere­lis“.

„Ships­pot­ting.com“ nuo­tr.

Ta­čiau 2013 me­tais Ma­ro­ke su šios ša­lies vė­lia­va pa­si­ro­dė ap­rū­ pi­ni­mo lai­vas lie­tu­viš­ku pa­va­di­ni­ mu „Ere­lis“. Jis pri­klau­so tai pa­ čiai Pa­na­mo­je re­gist­ruo­tai „Rio Mar Pes­ca­do­res S.A“ kom­pa­ni­ jai. Tas pa­ts ir šio lai­vo nu­me­ris – IMO 7116547. „Ere­lis“ nau­do­ja­mas ap­rū­pin­ti su Lie­tu­vos, taip pat Ko­mo­rų sa­ lų ir Be­li­zo vė­lia­vo­mis žve­jo­jan­ čius lai­vus. Į ITF Ka­li­ning­ra­do re­gio­ni­nę or­ ga­ni­za­ci­ją krei­pę­sis vie­nas „Ere­ lio“ jū­ri­nin­kų at­sklei­dė, kad lai­ve ne­si­lai­ko­ma nu­sta­ty­tų tarp­tau­ti­ nių dar­bo nor­mų. Lai­ve, ku­ris ofi­ cia­liai yra nu­ma­rin­tas, dar­bo kont­ rak­tai ne­va ne­tel­pan­tys į jo­kias tarp­tau­ti­nes „dar­bo žve­jy­bos sek­ to­riu­je“ nor­mas. Esą pa­na­šūs į „špar­gal­kes“ kont­ rak­tai yra su­ra­šy­ti ant vie­no la­po ir nu­ma­to tik įpa­rei­go­ji­mus jū­ri­nin­ kams. Jie lei­džian­tys už ne­di­de­lį 30 eu­rų pa­ros dar­bo at­ly­gį rei­ka­lau­ ti dirb­ti ne­ri­bo­tą va­lan­dų skai­čių. Ne­va ne­pa­si­rū­pin­ta ne tik jū­ri­nin­kų ap­rū­pi­ni­mu, bet ir jų svei­ka­ta. Taip pat jū­ri­nin­kams ne­mo­ka­mi at­ly­gi­ ni­mai. Lai­vą „Ere­lis“ pa­va­di­nęs neat­pa­ žin­tu plau­kio­jan­čiu ob­jek­tu, V.Ma­ mon­to­vas ke­lia klau­si­mą, kad lai­ vas Ma­ro­ko van­de­ny­se plau­kio­ja be do­ku­men­tų. Šio lai­vo pri­si­kė­li­me iš „nu­mi­ru­sių­jų“ ban­do­ma įžvelg­ti ir kri­mi­na­li­nių ap­raiš­kų.

Tarp pa­sau­lio ly­de­rių – ir „DFDS Sea­ways“ 13

Nuo 2008 me­tų ren­ ka­mos eko­lo­giš­kiau­ sios krui­zi­nės lai­vy­bos li­ni­jos. Tokia tre­čius me­tus iš ei­lės pri­pa­žįs­ta­ma kom­pa­ni­ja „Star Clip­pers“, tu­ris­ tams pluk­dy­ti nau­do­jan­ti bu­ri­ nius lai­vus „Star Clip­per“, „Roa­ yal Clip­per“ ir „Star Flyer“. Ren­ka­mos ir ge­riau­sios upi­nės krui­zi­nės lai­vy­bos li­ni­jos. Nu­ga­ lė­jo kom­pa­ni­ja „Ame­ri­can Crui­se Li­nes“. Nus­te­bi­no tai, kad ant­ro­je vie­to­je li­ko Ru­si­jos sos­ti­nė­je Mask­ vo­je esan­ti „Flo­til­la Ra­dis­son Ro­ yal“. Ji Mask­vo­je val­do 2012–2013 me­tais pa­sta­ty­tas ke­lei­vi­nes jach­tas „Pri­me­ve­ra“, „Ba­terf­liai“, „Biu­ti“, „Mon­ta­na“ ir „Fe­li­či­ta“, ku­rios ga­li pluk­dy­ti po 300 ke­lei­vių. Šie lai­vai ne tik pluk­do ke­lei­vius, bet juo­se ren­gia­mi ir įvai­rūs vers­ lo priė­mi­mai ne­tgi žie­mą. Lai­vuo­ se įreng­tas au­to­no­mi­nis šil­dy­mas, kli­ma­to kont­ro­lės sis­te­mos. Nuo 2010 me­tų ren­ka­mi ir spe­ cia­lios pa­skir­ties krui­zų ly­de­riai. Čia nuo­lat lai­mi kom­pa­ni­ja „Svan Hel­le­nic“. Ji ne­di­de­liu lai­vu „Mi­ ner­va“, ku­ria­me yra 181 ka­ju­tė, ren­ gia iš­skir­ti­nius krui­zus ypač tur­tin­

giems žmo­nėms. Iš spe­cia­li­zuo­tus krui­zi­nius rei­sus ren­gian­čių kom­ pa­ni­jų po jos ri­kiuo­ja­si „Quark Ex­ pe­di­tions“, „Star Clip­pers“, „Voya­ ges of Dis­co­ve­ry“, „Winds­tar“. Mi­ni­mas ir Bal­ti­jos re­gio­nas

2013 me­tų pa­trauk­liau­sia krui­zi­ nės lai­vy­bos vie­ta pri­pa­žin­ta Ja­ mai­ka. Nuo 2006 me­tų, kai at­si­ ra­do ši no­mi­na­ci­ja, ši li­ni­ja nė­ra nie­kam už­lei­du­si ly­de­rio po­zi­ci­jų. Po jos ri­kiuo­ja­si Ba­ha­mai, Ko­pen­ ha­ga, Du­ba­jus, Iz­mi­ras Tur­ki­jo­je, Mal­dy­vų sa­los, Ma­ja­mis, Šan­cha­ jus, Stok­hol­mas ir Sid­nė­jus. Ge­riau­siu krui­zi­nės lai­vy­bos uos­ tu šeš­tus me­tus iš ei­lės pri­pa­žin­tas Du­ba­jaus Ras­hi­do uos­tas. Prieš tai no­mi­nan­te bu­vo Da­ni­jos Ko­pen­ ha­gos sos­ti­nė. Iki jos net 9 kar­tus ge­riau­siu bu­vo pri­pa­žįs­ta­mas JAV Ma­ja­mio krui­zi­nis uos­tas. Šie­met tarp ge­riau­sių pa­sau­ lio kruizi­nės lai­vy­bos uos­tų taip pat įvar­dy­ti Mek­si­kos Ko­zu­me­ lio, Pie­tų Af­ri­kos Dur­ba­no, Tur­ ki­jos Stam­bu­lo, Ja­mai­kos Ochio Rios, Sei­še­lių sa­lų Vik­to­ri­jos, Bra­ zi­li­jos Rio de Ža­nei­ro, JAV Ma­ja­

mio, Sin­ga­pū­ro uos­tai. Ge­riau­siu Eu­ro­pos krui­zi­niu uos­tu 2013 me­ tais pri­pa­žin­tas Stam­bu­las. Prieš tai ket­ve­rius me­tus iš ei­lės ge­riau­ siu Eu­ro­po­je bū­da­vo pri­pa­žin­tas Ko­pen­ha­gos uos­tas. Šiems dviem Eu­ro­pos ly­de­riams ant kul­nų li­pa Ru­si­jos Sankt Pe­ter­ bur­go krui­zi­nis uos­tas. Čia įreng­ tas nau­jas pui­kus krui­zi­nis komp­ lek­sas „Mors­koj pa­saž“. Šis uos­tas pir­mą kar­tą ap­len­kė Ko­pen­ha­gą. To­liau tarp ge­riau­sių Eu­ro­pos uos­tų ri­kiuo­ja­si Las Pal­mas Is­pa­ ni­jos Gran Ca­na­rio sa­lo­je, Bar­se­ lo­na, Ams­ter­da­mas, Ge­nu­ja Ita­li­ jo­je, Ku­sa­da­sis Tur­ki­jo­je, Mar­se­lis Pran­cū­zi­jo­je, Os­las Nor­ve­gi­jo­je, Sout­hemp­to­nas Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je, Spli­tas Kroa­ti­jo­je, Stok­hol­ mas Šve­di­jo­je, Ve­ne­ci­ja Ita­li­jo­je ir Li­sa­bo­na Por­tu­ga­li­jo­je. Di­džiau­siu Eu­ro­pos krui­zi­nių tu­ris­tų trau­kos cent­ru pri­pa­žin­tas Tur­ki­jos Iz­mi­ras. Po jo – Ams­ter­ da­mas, Atė­nai, Ka­nai Pran­cū­zi­jo­ je, Ko­pen­ha­ga, Dub­rov­ni­kas Kroa­ ti­jo­je, Li­sa­bo­na, Os­las, Reik­ja­vi­kas Is­lan­di­jo­je, Sankt Pe­ter­bur­gas ir Ve­ne­ci­ja.

15

pirmADIENIS, gruodžio 16, 2013

JŪRA „Pre­liu­di­ja“ van­de­ny­je

Po­van­de­ni­nis lėk­tu­vas

Kli­ma­to po­ky­čiai

Pie­tų Ko­rė­jos „Sam­sung“ lai­vų sta­tyk­lo­je į van­de­nį nu­leis­ta di­ džiau­sia pa­sau­ly­je 488 met­rų il­ gio plau­kio­jan­ti gam­ti­nių du­jų su­skys­ti­ni­mo ga­myk­la „Pre­liu­ de“. 12,6 mlrd. JAV do­le­rių kai­ na­vęs įren­gi­nys bus pra­dė­tas eksp­loa­tuo­ti 2016 me­tais at­vi­ro­ je jū­ro­je. Jo už­sa­ko­vas – naf­tos mil­ži­nė „Shell“.

JAV ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų moks­ li­nių ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­ja su­kū­rė be­pi­lo­tį skrai­dan­tį apa­ra­tą, ku­ rį pa­lei­do iš po­van­de­ni­nio lai­vo tor­pe­dos. Ji iš­ki­lo į van­dens pa­ vir­šių, iš­si­sklei­dė ir pa­lei­do apa­ ra­tą, ku­ris ore skrai­dė ke­lias va­ lan­das. Tai pir­ma­sis pa­sau­ly­je skrai­dan­tis apa­ra­tas, pa­leis­tas iš gel­mių.

Keis­ta si­tua­ci­ja vyks­ta glo­ba­li­nio kli­ma­to at­ši­li­mo po­žiū­riu. Pie­ tuo­se esan­čiuo­se to­kiuo­se Ru­si­ jos uos­tuo­se, kaip Azo­vas, Ros­ to­vas, Eis­kas ir Ta­gan­ro­gas, lai­vų ve­di­mo per le­dus se­zo­nas pa­ skelb­tas anks­čiau nei Suo­mi­jos įlan­kos uos­tuo­se. Šiuo­se uos­ tuo­se ap­le­dė­ji­mo se­zo­nas pa­ skelb­tas nuo gruo­džio vi­du­rio.

Si­tua­ci­ja: kvo­tų sky­ri­mas ne­ten­ki­na da­lies Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ros žve­jų, to­dėl lai­vai ne­bep­lau­kia žve­jo­ti.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Su­si­kir­to dėl kvo­tų skirs­ty­mo Tai, kas šiuo me­tu vyks­ta žu­vi­nin­kys­tės sri­ty­je, pri­me­na vie­nos ins­ti­tu­ci­jos – Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos ka­rą su vi­so­mis ki­to­mis Lie­tu­vos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Sei­mo ko­mi­te­to įspė­ji­mas

Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba yra pa­skel­ bu­si, kad gruo­džio 17 die­ną Žve­jy­ bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je skirs­tys 2014 me­tams Lie­tu­vai skir­tas žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tas. To­kį skirs­ty­mą bu­vo pla­nuo­ja­ma da­ry­ti ne­pai­sant to, kad Spe­cia­lių­ jų ty­ri­mų tar­ny­ba, at­li­ku­si žve­jy­ bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų an­ ti­ko­rup­ci­nį ver­ti­ni­mą, nu­sta­tė, kad skirs­ty­mo tvar­ka pra­si­len­kia su an­ ti­ko­rup­ci­ja. Ir pa­ti Žve­jy­bos Bal­ti­ jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo ko­mi­si­ja bu­vo įvar­dy­ta kaip ins­ti­tu­ci­ja, tu­ rin­ti ko­rup­ci­nių po­žy­mių. Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas Sau­lius Bu­ce­vi­čius pa­siū­lė Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai to­ bu­lin­ti Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­ tų sky­ri­mo tai­syk­les, at­si­žvel­giant į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos at­lik­

tą an­ti­ko­rup­ci­nį ver­ti­ni­mą. Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką nu­ste­bi­no, kad Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ ro­je kvo­tų sky­ri­mo ko­mi­si­ja, ne­pai­ sy­da­ma STT iš­va­dų dėl ko­rup­ci­nių po­žy­mių kvo­tų skirs­ty­mo sis­te­mo­ je, vis tiek ke­ti­no jas skirs­ty­ti. Gruo­džio 11 d. Sei­me vy­ku­sia­me Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je vis dėlto bu­vo nu­spręs­ta gruo­džio 17 die­ną Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo ko­mi­si­jos po­sė­džio ne­reng­ti. Ka­da jis bus su­reng­tas, tu­rė­tų paaiš­kė­ti gruo­džio 18 die­ną dar vie­na­me Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je. „Žve­jų dau­gu­mą, ku­rie pa­si­sa­ko prieš to­kią kvo­tų skirs­ty­mo sis­te­ mą, ko­kia bu­vo įtei­sin­ta šie­met ko­ vą, pa­lai­kė vi­si Sei­mo Kai­mo rei­ ka­lų ko­mi­te­to na­riai“, – ti­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Šie žve­jai ne­sup­ran­ta, ko­dėl ne­ kva­li­fi­kuo­tai jau­kia­ma žu­vi­nin­kys­ tės sis­te­ma?

Pla­nuo­ja pra­dė­ti ty­ri­mą

Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ ri­mo tai­syk­lės kliū­va ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ bai. Pa­gal tas tai­syk­les su­da­ry­tos prie­lai­dos vie­nai žve­jy­bos įmo­nei skir­ti be­veik 80 pro­c. vi­sų Lie­tu­

Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ ty­me nu­ma­ty­ta, kad vie­nas su­bjek­tas, val­dan­tis dau­giau kaip 40 pro­c. rin­kos, uži­ma jo­je do­mi­ nuo­jan­čią pa­dė­tį. vos Bal­ti­jos jū­ros špro­tų ir stri­me­ lių kvo­tų. Ji gruo­džio 9 die­ną krei­pė­si į Že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­ją ir pa­pra­šė iki gruo­džio 16 die­nos, tai yra li­kus pa­rai iki nu­ma­ty­tų kvo­tų skirs­ty­ mo, pa­teik­ti įro­dy­mus dėl Žve­jy­

bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo tai­syk­lių ko­re­ga­vi­mo. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba pla­nuo­ja pra­dė­ti ty­ri­mą dėl įta­ria­mo Kon­ku­ ren­ci­jos įsta­ty­mo pa­žei­di­mo. Pa­gal tą tvar­ką, ku­ri da­bar nu­ma­ty­ta vie­nai bend­ro­vei ski­riant 80 pro­c. Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ros špro­tų ir stri­me­lių kvo­ tų, pa­na­šu, kad lais­vos kon­ku­ren­ci­ jos prin­ci­pai yra pa­žeis­ti. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jos Jū­ra­tės Šo­vie­ nės pa­si­ra­šy­ta­me raš­te tei­gia­ma, kad „Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos nuo­ mo­ne, są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos lais­vės prin­ci­pas yra už­tik­ri­na­mas su­da­rant są­ly­gas rin­ko­je veik­ti kiek įma­no­ma di­des­niam ūkio su­bjek­ tų skai­čiui“. Są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos rė­mai

Da­bar­ti­nės Žve­jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­ je kvo­tų sky­ri­mo tai­syk­lės yra pa­ rem­tos is­to­riš­ku­mo prin­ci­pu ir už­ ker­ta di­de­lei da­liai rin­kos da­ly­vių gau­ti kvo­tas. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos raš­te tei­ gia­ma: „Skirs­tant žve­jy­bos li­mi­tą (kvo­tas) vien tik pa­gal is­to­riš­ku­ mo prin­ci­pą, yra su­da­ro­mos prie­ lai­dos ūkio su­bjek­tų, žve­jo­jan­čių trum­pes­nį lai­ką ir gau­nan­čių ma­ žes­nę kvo­tų da­lį, taip pat ir nau­jų ūkio su­bjek­tų disk­ri­mi­na­vi­mui“. Pa­na­šią iš­va­dą bu­vo pa­tei­ku­si ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba.

Ar­ti­miau­siu me­tu Kon­ku­ren­ci­ jos tar­y­ba pla­nuo­ja iš es­mės pra­ dė­ti ty­ri­mą dėl Žve­jy­bos Bal­ti­ jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo ati­ti­ki­mo Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mui. Yra prie­ lai­dų ma­ny­ti, kad da­bar­ti­nės Žve­ jy­bos Bal­ti­jos jū­ro­je kvo­tų sky­ri­mo tai­syk­lės pa­žei­džia Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo 4 straips­nio (Vie­šo­jo ad­ mi­nist­ra­vi­mo su­bjek­tų pa­rei­ga už­ tik­rin­ti są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos lais­vę) nuo­sta­tas. Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­me taip pat nu­ma­ty­ta, kad vie­nas su­bjek­tas, val­dan­tis dau­giau kaip 40 pro­c. rin­kos, uži­ma jo­je do­mi­nuo­jan­čią pa­dė­tį. Si­tua­ci­ja, kai vie­nam rin­kos da­ly­viui ati­ten­ka be­veik 80 pro­c. rin­kos da­lies, ne­be­tel­pa į lais­vos kon­ku­ren­ci­jos rė­mus. Ir rea­ly­bė­je Lie­tu­vai skir­tų Bal­ti­jos jū­ros žu­vų kvo­tų su­ga­vi­mo si­tua­ci­ja yra la­biau nei keis­ta. Šiuo me­tu Lie­ tu­vai skir­ta špro­tų kvo­ta yra iš­nau­ do­ta maž­daug 76 pro­c., o stri­me­lių – 78 pro­c. Taip yra to­dėl, kad da­ lis žve­jų ne­ga­li žve­jo­ti, nes ne­gau­ na kvo­tų, o ta vie­na bend­ro­vė, ku­riai ati­duo­da­ma be­veik 80 pro­c. kvo­tų, ne­pa­jė­gia jų iš­gau­dy­ti. Dar blo­ges­nė si­tua­ci­ja dėl men­ kių gau­dy­mo. Pa­nau­do­ta tik apie 35 pro­c. kvo­tų. Ne­ga­vę špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų žve­jai ne­bep­lau­ kia gau­dy­ti men­kių – eko­no­miš­kai vien men­kių žve­jy­ba neap­si­mo­ka.

16

pirmADIENIS, gruodžio 16, 2013

JŪRA

Pre­zi­den­tas mė­go gra­žius lai­vus

Ke­lei­viai: JAV pre­zi­den­tas J.Ken­ne­dis su duk­ra Ca­ro­li­ne jach­to­je „Ho­

ney Fitz“ 1963 me­tais.

Lai­vas: J.Ken­ne­džio jach­ta „Ho­ney Fitz“ po res­tau­ra­ci­jos.

Tra­giš­ko li­ki­mo – prieš 50 me­tų nu­šau­tas JAV pre­zi­den­tas Joh­ nas Ken­ne­dis su šei­ma mė­go plau­kio­ti pre­zi­den­ti­ne jach­ta „Ho­ ney Fitz“. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Tai bu­vo 23 met­rų il­gio me­di­nė jach­ta, 1931 me­tais sta­ty­ta JAV Mi­ či­ga­no vals­ti­jos Bay Ci­ty lai­vų sta­ tyk­lo­je „De­foe Shi­pyard“. Šį lai­vą sau sta­tė­si vie­nas to me­to gar­sus Či­ka­gos vers­li­nin­kas. Jis juo plau­ kio­jo po Mi­či­ga­no eže­rą. Pra­ban­gią jach­tą 1942 me­tais iš vers­li­nin­ko pe­rė­mė JAV pa­kran­čių tar­ny­ba. Pir­ma­sis JAV pre­zi­den­tas, įli­pęs į šį lai­vą, bu­vo Har­ris S.Tru­ ma­nas. Jis JAV pre­zi­den­to pa­rei­gas

ėjo nuo 1945 iki 1953 me­tų. Jach­ tą jis nau­do­jo įvai­riems sve­čiams priim­ti. Ja epi­zo­diš­kai nau­do­jo­si ir JAV 1953–1961 me­tais val­dęs Dwigh­ tas Ei­sen­ho­we­ris. La­biau­siai jach­ta su­si­do­mė­jo nuo 1961 iki 1963 me­tų, kol bu­vo nu­šau­tas, pre­zi­den­ta­vęs J.Ken­ne­ dis. Jis ne­tgi pa­kei­tė jach­tos pa­va­ di­ni­mą, taip įam­ži­nęs sa­vo dė­dės H.Fit­zo at­mi­ni­mą. Jach­to­je pre­zi­den­tas J.Ken­ne­dis pra­lei­do daug sma­gių aki­mir­kų su šei­ma ir ar­ti­mais drau­gais. Lai­vu jis

plau­kio­jo Po­to­ma­ko upe iš Va­šing­ to­no į Keip Co­dą. Taip pat J.Ken­ ne­dis nau­do­jo­si ir ki­ta pre­zi­den­ti­ ne jach­ta „USS Se­quoia“. Po jo žū­ties jach­ta „Ho­ney Fitz“ dar nau­do­jo­si JAV pre­zi­den­tai Lyn­do­nas John­so­nas (val­dė 1963– 1969 me­tais) ir Ri­char­das Ni­xo­nas (1969–1974 me­tai). 1970-ai­siais jach­ta bu­vo par­duo­ ta pri­va­čiam as­me­niui. Šiuo me­tu bu­vu­si pre­zi­den­ti­nė jach­ta yra res­ tau­ruo­ta, at­sta­ty­ta to­kia, ko­kia bu­ vo tuo me­tu, kai ja mie­lai plau­kio­jo pre­zi­den­tas J.Ken­ne­dis.

Įvaiz­dis: pre­zi­den­ti­niai apar­ta­men­tai jach­to­je „Ho­ney Fitz“.

„Ko­rab­ley.net“ nuo­tr.

Bu­vęs pi­ra­tas – na­vi­ga­ci­jos va­do­vė­lio au­to­rius Ve­nan­tas But­kus Kny­ga „Seaman’s Sec­rets“ („Jū­ri­ nin­ko pa­slap­tys“), iš­spaus­din­ta 1594 m. Ang­li­jo­je, lai­ko­ma šiuo­lai­ ki­nių na­vi­ga­ci­jos va­do­vė­lių pirm­ ta­ke. Jos au­to­rius – ang­lų jū­ri­nin­ kas, ke­liau­to­jas ir ka­pe­ris Joh­nas Da­vi­sas (1550–1605).

Jis lai­ko­mas vie­nu žy­miau­sių na­vi­ ga­to­rių Elž­bie­tos I (1533–1603), ku­ri ka­ra­lia­vo 45 me­tus, lai­kais. Joh­nas bu­vo ki­lęs iš kil­min­gos ir tur­tin­gos šei­mos, ku­ri tu­rė­jo nuo­sa­vų lai­vų, tad nuo vai­kys­tės gy­ve­no jū­ri­nin­ kų ap­sup­ty­je. Ži­no­ma, kad J.Da­ vi­sas bai­gė Li­ver­pu­lio jū­rei­vys­tės mo­kyk­lą, ta­čiau pa­si­rin­ko ne tar­ ny­bą Ka­ra­liš­ka­ja­me lai­vy­ne, kaip bu­vo įpras­ta pa­na­šių jo luo­mo at­ sto­vams, o nuo­ty­kių ieš­ko­to­jų, ko­ lo­ni­za­to­rių ir ka­pe­rių drau­gi­ją. XVI am­žiu­je di­de­lio skir­tu­mo tarp jū­rų ke­liau­to­jų ir jū­ros plė­ši­kų ne­bu­vo. J.Da­vi­sas, kaip ir jo tuo­ me­čiai kom­pa­nio­nai, ne­pra­leis­da­ vo pro­gos už­mes­ti abor­da­žo kab­ lius ant is­pa­nų ar pran­cū­zų lai­vų. Ta­čiau jū­rei­vys­tės is­to­ri­jo­je jis la­ biau ži­no­mas ir ver­ti­na­mas už sa­ vo geog­ra­fi­nius at­ra­di­mus ir įna­šą į na­vi­ga­ci­jos moks­lą.

Sa­vas: to­kiu šau­niu vai­ki­nu vaiz­

Įam­ži­no: J.Da­vi­sas pa­veiks­lo kai­rė­je pu­sė­je su sa­vo

J.Da­visas vie­nas pir­mų­jų iš Eu­ ro­pos na­vi­ga­to­rių pra­dė­jo po­lia­ ri­nių jū­rų ty­ri­mus. Ang­lams vis la­biau brau­nan­tis į In­di­ją, at­si­ra­ do bū­ti­ny­bė at­ras­ti kuo sau­ges­ nį, pa­to­ges­nį ir trum­pes­nį ke­lią į šį bran­gak­me­niais, prie­sko­niais ir ki­to­mis ver­tin­go­mis pre­kė­mis tur­tin­gą kraš­tą. Plau­kiant pa­lei Af­ri­kos kran­tus, nuo­lat grė­sė su­ si­dū­ri­mas su pa­grin­di­niais ang­lų kon­ku­ren­tais – is­pa­nais, po­rtu­ga­

lais, pran­cū­zais ir olan­dais. Ka­ra­ liš­ko­jo dva­ro nu­ro­dy­mu bu­vo su­ reng­tos ke­lios eks­pe­di­ci­jos, ku­rių tiks­las – at­ras­ti šiau­rės va­ka­rų ke­ lią iš At­lan­to į Ra­mų­jį van­de­ny­ną. XVI a. aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­ je da­ly­vau­da­mas to­se eks­pe­di­ci­ jo­se J.Da­vi­sas ty­rė Gren­lan­di­jos ir Šiau­rės Ame­ri­kos pa­kran­tes, su­ da­rė tų vie­to­vių jūr­la­pius. Nors jam ir ne­pa­vy­ko at­ras­ti ieš­ko­mo jū­rų ke­lio, ta­čiau J.Da­vi­so at­lik­

duo­ja­mas pi­ra­tas J.Da­visas.

kvad­ran­tu ran­ko­se.

Iš­li­ko: J.Da­vi­so gar­bei pa­va­din­tas vie­nas są­

siau­rių.

ti ty­ri­mai pa­dė­jo čia įsi­tvir­tin­ti Ang­li­jos ban­gi­nių me­džio­to­jams. Vie­nas J.Da­vi­so at­ras­tų są­siau­rių tarp Ba­fi­no Že­mės ir Gren­lan­di­jos iki šiol va­di­na­si jo var­du. Grį­žęs iš po­lia­ri­nių eks­pe­di­ci­ jų, J.Da­vi­sas pa­ra­šė ir iš­lei­do ke­ lias kny­gas. Vie­na jų „The World’s Hyd­rog­rap­hic Desc­rip­tion“ („Pa­ sau­lio hid­rog­ra­fi­nis ap­ra­šy­mas“) bu­vo dau­giau teo­ri­nio po­bū­džio, o jau mi­nė­ta „Jū­ri­nin­ko pa­slap­

tys“ – va­do­vė­lis bū­si­mam lai­va­ ve­džiui. Tuo pat me­tu jis iš­ra­do nau­ją kvad­ran­tą, ku­riuo bu­vo ga­ li­ma tiks­liau nu­sta­ty­ti geog­ra­fin ­ę pla­tu­mą. J.Da­vi­so na­vi­ga­ci­jos va­do­vė­lis ir jo su­kur­ta kvad­ran­to ver­si­ja tar­na­ vo jū­ri­nin­kams iki pat XVIII šimt­ me­čio. Jo pa­ties gy­ve­ni­mas ne­bu­ vo toks il­gas. Vos su­lau­kęs 55-erių jis žu­vo ne­to­li Su­mat­ros nuo ja­po­ nų pi­ra­tų ran­kos.

17

pirmADIENIS, gruodžio 16, 2013

pasaulis

Ką blo­go pa­darė dėdė? Jang Sung-tae­kas, jau­no­jo Šiaurės Korė­jos ly­de­rio Kim Jong-uno dėdė, nu­teis­tas my­ riop. Griež­ta bausmė, ta­čiau už ką? Ar iš tiesų už lėba­vimą, kaip pra­nešė Šiaurės Korė­jos ži­niask­lai­da?

Pa­siųs­tas my­riop

Ži­nia, ži­no­ma, bu­vo grėsmin­ga. Juk jei my­riop pa­si­ųstas įta­kin­gas dėdė, va­di­na­si, Kim Jong-unui šventų nėra. Jang Sung-tae­kas va­din­tas vie­ nu įta­kin­giau­sių Kim Jong-uno ap­ lin­kos žmo­nių. Praė­jusį pir­ma­dienį jis ne­tikė­tai bu­vo pa­ša­lin­tas iš visų ei­namų aukštų pa­reigų ir tie­siai iš po­sėdžių salės iš­ves­din­tas į teismą. Ja­me iš­gir­do lem­tingą spren­dimą – mir­ties bausmė. Jang Sung-tae­kui bu­vo pa­reikš­ ti kal­ti­ni­mai dėl ko­rup­ci­jos, nar­ ko­tikų var­to­ji­mo ir ne­leis­tinų ro­ manų. Ki­taip ta­riant, jis bu­vo įvar­dy­tas iš­da­vi­ku. Kodėl įta­kin­gas dėdulė ta­po ne­ pa­gei­dau­ja­mas? Kai kas spėlio­ja, kad nau­ja­sis ša­lies va­das taip sie­ kia įtvir­tin­ti sa­vo au­to­ri­tetą. Ki­ti sa­ko, kad Jang Sung-tae­ kas galė­jo įgy­ti per­ne­lyg daug įta­ kos. Tai tar­si pa­tvir­ti­no pa­ti Šiaurės Korė­jos vals­ty­binė ži­niask­lai­da, pa­sak ku­rios, Jang Sung-tae­kas va­ do­va­vo „kontr­re­vo­liu­ci­nei kuo­pe­ lei“.

Kim Jong-unas su­ kūrė tvirtą vald­žios pa­grindą per pa­sta­ ruo­sius dve­jus me­ tus ir jam dėdė ta­ po ne­be­rei­ka­lin­gas kaip re­gen­tas. Ana­l i­t i­kai kol kas ma­n o, kad Jang Sung-tae­kas tie­s iog ta­p o ne­be­rei­ka­lin­gas nau­ja­jam ša­lies va­do­vui. „Kim Jong-unas su­kūrė tvirtą vald­žios pa­grindą per pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus ir jam dėdė ta­po ne­be­rei­ka­lin­gas kaip re­gen­tas. Jang Sung-tae­kas at­rodė di­di­nan­tis sa­ vo įtaką ir vis la­biau pa­vo­jin­gas“, – vald­žios per­si­skirs­tymą Šiaurės Korė­jo­je ko­men­ta­vo Se­čon­go ins­ti­ tu­to Pietų Korė­jo­je ana­li­ti­kas Paik Hak-soo­nas. Įta­kin­gi dėdė ir te­ta

Pir­mo­ji apie ro­ki­ruotę ko­mu­nis­ tinės Šiaurės Korė­jos vald­žio­ je pra­nešė kai­mynės Pietų Korė­ jos žval­gy­ba. Pa­sak žval­g y­b os pra­n e­š i­m o, Jang Sung-tae­kas ne­te­ko po­stų, o vėliau pa­skelb­ta, kad dviem jo bend­ra­dar­biams bu­vo įvyk­dy­ta eg­ze­ku­ci­ja.

Vals­ty­binė Šiaurės Korė­jos nau­ jienų agentū­ra KCNA ar­gu­men­ta­ vo tuo, kad Jang Sung-tae­kas kūrė gru­puotę. Ši, pa­sak vals­ty­binės ži­ niask­lai­dos, galė­jo ruoš­tis per­vers­ mui. Pa­sak KCNA, Jang Sung-tae­ kas bu­vo pa­ša­lin­tas dėl mėgi­nimų su­kur­ti „at­skirą frak­ciją par­ti­jo­je, pra­stum­ti sa­vo ša­li­nin­kus į aukš­ tus po­stus, kad jie pa­dėtų įgy­ven­ din­ti jo po­li­ti­nes am­bi­ci­jas“. Be to, KCNA pri­dūrė, kad Jang Sung-tae­kas „pa­laikė ne­de­ra­ mus ry­šius su ke­lio­mis mo­te­ri­ mis ir lėbau­da­vo pra­ban­gių res­to­ ranų už­da­ro­se salė­se“, todėl bu­vo „pa­veik­tas ka­pi­ta­lis­ti­nio gy­ve­ni­ mo būdo“. Jang Sung-tae­kas taip pat bu­vo ap­kal­tin­tas trikdęs Šiaurės Korė­ jos vals­ty­bi­nių įmo­nių, ga­mi­nan­ čių plieną, trąšas ir sin­te­tinį pluoštą, darbą – pus­vel­čiui par­da­vinėjęs ža­lia­vas ir „su­kėlęs su­maištį vals­ tybės fi­nansų val­dy­mo sis­te­mo­ je“. „Ve­da­mas po­li­tiš­kai mo­ty­vuotų am­bi­cijų, jis mėgi­no pa­di­din­ti sa­vo įtaką ir su­si­kur­ti sa­vo (ga­lios – red. pa­st.) pa­grindą <...>. Jang Sungtae­kas ir jo sekė­jai įvykdė ne­įsi­ vaiz­duo­jamų nu­si­kal­timų ir pa­darė did­žiulę žalą mūsų par­ti­jai bei re­ vo­liu­ci­jai“, – pri­dūrė KCNA. Jang Sung-tae­kas – Kim Jongilo se­sers Kim Kyong-hui vy­ras. Kar­tu jie va­din­ti vie­na įta­kin­giau­ sių Pchen­ja­no po­rų. Ma­no­ma, kad Jang Sung-tae­kas į ne­ma­lonę bu­vo pa­tekęs ir anks­ čiau. Dar 2004 m., val­d ant Kim Jong-ilui, pa­sak šal­ti­nių, jis bu­ vo pa­si­ųstas „per­siauklė­ti“. Jam bu­vo skir­tos pa­pras­to dar­bi­nin­ ko vie­no­je plie­no ga­myk­lo­je pa­ rei­gos. Ta­d a skelb­ta, kad Jang Sung-tae­kas įsivėlė į ko­r up­ ci­jos skan­d alą. Tie­sa, po metų jis bu­vo gra­ž in­tas į vald­ž ią, o dar po metų rea­bi­li­tuo­tas. Nuo to lai­ko Jang Sung-tae­ko įta­ka spar­čiai didė­jo. Praė­jus dve­ jiems me­tams po Kim Jong-ilą 2008 m. iš­ti­ku­sio in­sul­to jis bu­ vo pa­skir­tas aukš­čiau­sios ka­rinės ins­ti­tu­ci­jos – Na­cio­na­linės gy­ny­ bos ko­mi­si­jos – pir­mi­nin­ko pa­va­ duo­to­ju. Jo žmo­na, Kim Jong-ilo se­suo Kim Kyong-hui, taip pat užėmė aukš­tus po­stus. 2010 m. jai net bu­vo su­teik­tas ke­tu­rių žvaigž­du­ čių ge­ne­ro­lo laips­nis. Tie­sa, pa­sta­rai­siais me­tais Kim Kyong-hui ta­po ma­žiau pa­ste­bi­ ma. Pra­ne­ša­ma, kad jos svei­ka­

Bausmė: dėl ko iš tiesų Jang Sung-tae­kas už­sit­raukė jau­no­jo Šiaurės Korė­jos ly­de­rio Kim Jong-uno ne­ma­

lonę, vei­kiau­siai liks pa­slap­tis.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Kim giminės medis Jang Sung-tae­kas Dinastinė linija

Gimė 1946 m. 1972-ai­siais vedė būsi­mo­

Vaikai

jo Šiaurės Korė­jos dik­ta­to­riaus Kim Jongilo sesę Kim Kyong-hui. Maž­daug 8-aja­me de­šimt­me­ty­je ta­po Šiaurės Korė­jos dar­bi­ninkų par­ti­jos na­riu. Nuo to lai­ko ki­lo kar­je­ros laip­tais. 1992 m. bu­vo iš­rink­tas į Cent­rinį par­ti­jos ko­mi­tetą. 2004 m. pa­si­ųstas „per­siauklė­ti“ į vieną plie­no ga­myklą. Po metų pa­leis­tas, o 2006 m. rea­bi­li­tuo­tas. 2011 m. jam bu­vo su­teik­tas aukš­čiau­sias ka­ri­nis po­stas ša­ly­je. Po Kim Jong-uno tėvo mir­ties ta­po jau­no­jo įpėdi­nio men­to­ riu­mi. 2013 m. bu­vo pa­ša­lin­tas iš visų uži­mamų po­zi­cijų. Jam skir­ta mir­ties bausmė kaip iš­ da­vi­kui.

Santuoka Kim Il-sungas

Kim Jong-ilas

Kim Jong-suk

Kim Kyong-hui

Su žmona Song Hye-rim Su žmona Kim Young-sook

Kim Jong-namas

Kim Sul-song

ta smar­kiai pa­šli­jo ir kad ji gydė­si Sin­gapū­re. Ry­šiai su Ki­ni­ja

Jang Sung-tae­kas, kaip ma­no­ma, pa­laikė glaud­žius san­ty­kius su Ki­ ni­jos vers­lo pa­sau­liu. Sa­vait­galį pra­neš­ta, jog iš Ki­ni­ jos bus at­šau­kia­mi Šiaurės Korė­jos vers­li­nin­kai. Ma­no­ma, kad jau­na­ sis ly­de­ris Kim Jong-unas ga­li ban­ dy­ti su­si­do­ro­ti su dėdės ap­lin­kos žmonė­mis. Jų – ne vie­nas ir ne du. Kai ku­rie ana­li­ti­kai lai­ko­si nuo­ monės, kad Jang Sung-tae­ko pro­ pa­guo­ja­mos eko­no­mi­kos re­for­mos

Jang Sung-taekas

Su žmona Ko Yong-hui

Kim Jong-chulas

Kim Jong-unas

Ki­ni­jos pa­vyzd­žiu Šiaurės Korė­jo­ je galė­jo kel­ti nuo­gąsta­vimų Kim Jong-unui. Pietų Korė­jos pa­reigū­nai nea­be­ jo­ja, kad ko­mu­nis­tinė­je kai­mynė­ je ga­li pra­si­dėti nau­ja te­ro­ro ban­ga, esą Kim Jong-unas vėl sieks kon­ so­li­duo­ti vald­žią. Seu­las bai­mi­na­si, kad krizė aukš­čiau­sio­je Šiaurės Korė­jos va­ do­vybė­je ne­su­keltų ne­sta­bi­lu­mo ša­ly­je. Nau­ji va­ly­mai aukš­čiau­sio­ je Šiaurės Korė­jos va­do­vybė­je ga­ li su­kel­ti naujų ka­ri­nių pro­vo­ka­cijų – pa­vyzd­žiui, bran­duo­li­nio gink­lo ban­dymą.

Ri Sol-ju

Ja­po­ni­jos va­do­vybė taip pat pa­ reiškė, kad aky­lai se­ka si­tua­ciją. O Ki­ni­jos at­sto­vai tvir­ti­no, kad ly­de­rių kai­ta – Šiaurės Korė­jos vi­ daus rei­ka­las. Ta­čiau ana­li­ti­kai sa­ ko, kad Pe­ki­nas su­sier­zinęs dėl Jang Sung-tae­ko, ku­ris pa­laikė ge­ rus san­ty­kius su kinų vers­lu, pa­ša­ li­ni­mo. Jang Sung-tae­kas 2012 m. lankė­ si Ki­ni­jo­je, kur su­si­ti­ko su bu­vu­siu šios ša­lies va­do­vu Hu Jin­tao. Bu­ vo pa­si­ra­šy­tos tar­pu­sa­vio su­tar­ tys, tarp jų – dėl dviejų spe­cia­liųjų eko­no­mi­nių zonų plėto­ji­mo. BBC, CNN, BNS inf.

23

pirmadienis, gruodžio 16, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. Menkutis faktas – jūs mirsite. 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. Šiek tiek svarbios informacijos – šią istoriją pasakoja mirtis. Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonistą * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių Dar vienas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, – mirtis aplankys knygų vagilę tris kartus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime pirmadienį, gruodžio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien jums teks nemaža atsakomybė – nuo jūsų priklausys kolektyvinio projekto ar sandorio sėkmė. Maksimaliai sutelkite dėmesį, kad išvengtumėte strateginių klaidų. Jautis (04 21–05 20). Kažkieno ambicijos gali tapti kliūtimi jums siekti savų tikslų. Svarbu aiškiai suvokti savo tikslą ir lengvai nepasiduoti. Galbūt vertėtų pasitobulinti, pasiieškoti naujos informacijos – tai suteiktų jums galimybę bent iš dalies išlikti nepriklausomam. Dvyniai (05 21–06 21). Galimi konfliktai su naujovėms besipriešinančiais žmonėmis. Dėl jų neveiklumo gali strigti projektai, verslo srityje galite netekti svarbaus užsakymo, dirbantys švietimo srityje gali netekti finansavimo ar progos pasitobulinti. Vėžys (06 22–07 22). Vėžiai jaus kūrybinį įkvėpimą ir sykiu bus be galo nervingi. Įtampa neatslūgs iki pat vakaro, ji gali sutrukdyti įgyvendinti ambicingą planą. Visgi svarbiausius darbus patartina atidėti rytdienai. Liūtas (07 23–08 23). Veiksite ryžtingai, net agresyvokai. Sieksite reklamuoti savo veiklą, norėsis pritraukti bendraminčių, rėmėjų. Galite nusivilti seniai kartu dirbančiu kolega. Mergelė (08 24–09 23). Ne pati palankiausia diena investuoti – galite būti suklaidinti ar per naivumą susižavėti projektu, iš kurio ateityje bus mažai pelno. Jei ketinate prašyti patarimo, įsitikinkite, kad kreipėtės į tikrai kompetentingą asmenį. Svarstyklės (09 24–10 23). Patartina susikaupti ir įgyvendinti sumanymą, kurį senokai brandinote. Jei kalba eina apie kolektyvinį projektą, nepamirškite atsiklausti kolegų nuomonės, antraip būsite apkaltinti arogantiškumu. Skorpionas (10 24–11 22). Patartina veikti neskubant, atidžiai, stenkitės išsaugoti tai, ką turite, naujovėms, esminėms permainoms jūsų gyvenime dar neatėjo laikas. Daugiau užsiimkite šeimos reikalais, bendraukite su draugais, giminaičiais. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien užgrius daugybė darbų, teks padėti kolegoms, jūsų bus prašoma patarimų. Palankus metas megzti ryšiams su užsieniu, diegti techninėms naujovėms. Ožiaragis (12 22–01 20). Gavę iš pirmo žvilgsnio įdomų pasiūlymą, išsiaiškinkite, ar visos sąlygos jums priimtinos, ar nėra neaiškumų, galiausiai – ar nemėginama jūsų apgauti. Kelionėse šiandien galimi netikėtumai. Vandenis (01 21–02 19). Diena palankesnė ramesnei veiklai. Veiksmingiausi bus taikūs problemų sprendimo būdai, šturmu šiandien mažai ką laimėtumėte, be to, veltui iššvaistytumėte energiją. Žuvys (02 20–03 20). Venkite avantiūrų, rizikingų finansinių operacijų, neskubinkite įvykių. Būdami itin patiklūs, rizikuojate įsivelti į abejotinus reikalus, dėl kurių gali nukentėti jūsų reputacija ar piniginė.

Orai

Šiandien dieną kai kur trumpi krituliai. Rytą vietomis rūkas. Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos. Rytoj žymesnių orų pasikeitimų nenumatoma. Kai kur truputį palis, bus rūkas. Temperatūra naktį 0–5, dieną 2–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, gruodžio 16 d.

+5

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+4

Utena

+4

9.00 16.03 7.03

350-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 15 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+5

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +7 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +3 Kairas +16 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7

kokteilis Tei­sin­gu­mo skir­tu­mai „Kok­tei­l į“ nu­ste­bi­no keis­tas įvy­k is JAV Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je. Ten gy­ve­ no to­kia na­mų šei­mi­nin­kė Ana Ma­ri­ ja Tos­ka. Tai štai ji bu­vo nu­teis­ta pu­sei me­tų ka­lė­ji­mo už ty­čio­ji­mą­si iš au­ga­ lų. 55 m. mo­te­ris bu­vo suim­ta, kai Au­ ga­lų so­di­ni­mo aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­ kas įro­dė, kad ji per 8 mė­ne­sius ty­čia nu­ma­ri­no dau­giau nei šim­tą au­ga­lų. Mo­te­r iš­kė juos pir­ko ir ne­lais­tė, šal­ dė, pjaus­tė stie­bus bei la­pus. Tai esą bu­vo pir­mas at­ve­jis, kai už to­kį nu­si­ kal­ti­mą kal­ti­na­ma­sis sė­do į ka­lė­ji­mą. Štai kur tei­sin­gu­mas. Tai ne pas mus, kai gir­tas, ne­tu­rė­da­mas tei­sių vai­ruo­ ti, mir­ti­nai gat­vė­je au­to­mo­bi­liu su­ža­ lo­jęs ir ten pat mir­ti pa­li­kęs iš­taš­ky­ tą mer­g i­ną smar­k uo­l is at­si­pir­ko tik leng­vu iš­gąs­čiu ir bau­da.

Kaunas Londonas +12 Madridas +12 Maskva +2 Minskas +8 Niujorkas +2 Oslas +7 Paryžius +10 Pekinas +4

Vėjas

4–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+5

+4

+4

9

+4

+5

+4

+4

9

rytoj

trečiadienį

+4

Marijampolė

Vilnius

+4

Alytus

Vardai Albina, Vygaudas, Audronė, Algina, Alina, Adas.

gruodžiO 16-ąją

Rytas

+3

+4

+5

Praha +7 Ryga +5 Roma +14 Sidnėjus +23 Talinas +4 Tel Avivas +11 Tokijas +8 Varšuva +5

+2

+2

7

1882 m. gi­mė Ta­das Iva­ naus­kas, lie­tu­vių moks­ li­n in­k as, gam­t i­n in­k as, vi­suo­me­nės vei­kė­jas. 1913 m. Čar­l is Čap­l i­nas pra­dė­jo ak­to­riaus kar­je­ rą, gau­da­mas po 150 do­ le­rių per sa­vai­tę. 1915 m. Al­ber­tas Einš­tei­ nas vie­šai pa­skel­bė apie re­lia­ty­vu­mo teo­ri­ją. 1916 m. Sankt Pe­ter­bur­ ge nu­ž u­dy­tas įta­k in­gas Ru­si­jos ca­ro šei­mos ap­ lin­kos as­muo – Gri­go­r i­ jus Ras­pu­ti­nas.

1953 m. įvy­ko pir­mo­ji Bal­t ų­jų rū­mų spau­dos kon­fe­ren­c i­ja. Jo­j e da­ ly­va­vo pre­z i­den­tas Ai­ zen­haue­r is ir 161 ko­res­ pon­den­tas. 1969 m. Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos Bend­ruo­me­nių rū­ mai bal­sa­vo už mir­t ies baus­mės pa­nai­ki­ni­mą. 2003 m. ei­da­mas 70-uo­ sius me­tus mi­rė nu­si­pel­ nęs ar­t is­tas, Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­r ius Al­gir­das Vens­kū­nas. Gi­ mė 1934 m.

Sap­ni­nin­kas

2010 m. La­r is Kin­gas bai­gė le­gen­di­nę va­ka­ ro po­kal­bių lai­dą „Lar­ ry King Li­ve“, ku­ri ket­ vir­tį am­žiaus bu­vo ro­ do­ma per CNN.

teleloto

Nr. 923

2013 12 15 Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­ne ma­to­te duo­nos rie­kę, rei­kė­tų

Tau­ti­niai ypa­tu­mai Įvai­rių tau­ty­bių at­sto­vų el­ge­sys res­ to­ra­ne, kai pa­ma­to į vy­no tau­rę įkri­ tu­sią mu­sę: Šve­das pa­rei­ka­la­vo nau­jo vy­no į tą pa­čią tau­rę. Ang­las – pa­keis­ti ir vy­ną, ir tau­rę. Suo­mis išė­mė mu­sę, o vy­ną iš­gė­rė. Sla­vas iš­gė­rė vy­ną kar­tu su mu­se. Ki­nas su­val­gė mu­sę, bet vy­no ne­gė­rė. Žy­das iš­t rau­kė mu­sę ir par­da­vė ją ki­nui. Lie­tu­vis iš­gė­rė tris ket­vir­ta­da­lius vy­ no, o pa­skui pa­pra­šė jį pa­keis­ti. Nor­ve­gas pa­s iė­mė mu­s ę ir išė­jo žve­jo­ti. Ai­r is su­smul­k i­no mu­sę vy­ne ir pa­ siun­tė ang­lui. Ame­ri­kie­tis pra­dė­jo teis­mi­nį pro­ce­ są ir pa­rei­ka­la­vo 65 mln. do­le­rių už pa­da­ry­tą mo­ra­li­nę ža­lą. Ško­tas grie­bė mu­sę už gerk­lės šauk­ da­mas: „Tuoj pat iš­spjauk vy­ną, ku­rį esi iš­gė­ru­si!“

bū­ti la­biau tau­pes­niems.

Sap­nuo­ti su­lau­žy­tas rie­kes reiš­kia iš­si­sky­ri­mus, ne­su­ta­ri­mus tarp įsi­my­ lė­ju­sių žmo­nių. Jei sap­ne rie­kės yra ne­su­lau­žy­tos, va­d i­na­si, nie­kas ne­ga­lės su­k liu­dy­t i įsi­my­lė­jė­lių lai­mei. Jei sap­nuo­ja­te duo­nos rie­kes, ku­rių kie­kis di­dė­ja jū­sų aky­se, tai reiš­kia, kad li­ki­mas jums ruo­šia di­de­lę sėk­mę.

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 46

2013 00 002013 12 13 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 34 528 000 Lt

At­mos­fe­ra: šeš­ta­die­nio va­ka­rą pil­nu­tė­lė Klai­pė­dos are­na šė­lo klau­sy­

da­ma­si Ma­ri­jo­no Mi­ku­ta­vi­čiaus gy­vo gar­so kon­cer­to. Klai­pė­die­čiams at­li­kė­jas pa­tei­kė ir vie­ną siurp­ri­zą – į sce­ną at­lik­ti dai­nos „Ma­no že­mė“ pa­kvie­tė Klai­pė­dos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los stu­den­tų cho­rą.

Fak­t as: pa­ra­dok­sas, bet dar

prieš ge­rą šim­tą me­tų Ru­si­jo­je mat­rioš­kų nie­kas ne­ži­no­jo. Tai, pa­si­ro­do, ja­po­nų at­ra­di­mas.

Vi­si sa­vi Ru­si­jos trau­k i­ny­je pa­ly­do­vė man­da­ giai bel­džia­si į vi­sų ku­pė du­ris: – Ar tarp jū­sų yra už­sie­nie­čių? Paaiš­kė­ja, kad va­go­ne to­kių nė­ra. Pa­ ly­do­vė rik­te­li: – Ko­lia, iš­junk kon­di­cio­nie­rių. Šian­dien vi­si sa­vi va­žiuo­ja. Čes­kos sek­re­to­rė (397 725, jei mo­ters ran­ko­je ko­čė­las, tai dar ne­reiš­kia, kad šį­va­kar val­gy­si­me ban­de­les)

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

0900 19 00 24 28 + 0200 0800 004900 Atspėta: Laimėjimas: Papildomi skaičiai 00 5+2 34 528 000 Lt 5 Prognozė: +1 657 824 Lt 5 371 807 Lt - 00 4 Eurojackpote +2 10 525mln. Lt Lt 4+1 668 Lt 4 336 Lt 3+2 127 Lt 3+1 61 Lt 2+2 41 Lt 3 41 Lt 1+2 30 Lt 2+1 25 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 37 mln. Lt

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (2 x 50 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 43 22 15 34 24 23 08 71 28 19 61 52 49 30 67 69 35 38 09 48 32 03 31 05 65 06 56 45 13 36 72 27 44 21 07 §§§ 47 33 55 50 70 §§ §§§ 04 74 41 12 68 §§§ §§§ §§§ 53 18 73 10 Papildomi prizai: Pretendentas į butą – 1123013 „BMW 1“ (TV) – Gintautas Biveinis „Audi A3“ – 0755767 „Nissan Qashqai“ – 0092186 „Toyota Avensis“ – 1160674 „Ford Mondeo“ – 1026954 „Kia Rio“ – 1019239 „Ford Fiesta“ – 0763031 „Hyundai i20“ – 0460869 „Citroen C3“ – 1211424 „Renault Thalia“ – 0064170 LED televizoriai „Orion“ – 079*482, 111*258, 079*816115*627, 114*533, 113*948 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 037*045, 021*928, 042*514 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (7 colių) – 074*361, 068*445, 077*414 Kavos aparatai „Ariete Picasso“ – 104*592, 092*968, 116*073 Skalbimo mašinos „Beko“ – 079*570, 078*038, 096*857 Šaldytuvai „Beko“ – 023*183, 056*777, 074*207 Židiniai „Dimplex Club“ – 033*583 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (10 colių) – 046*475, 071*249, 025*878 GPS navigatoriai „GoClever“– 053*472, 109*211, 033*220 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 116*648, 121*785 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 06**590 Cikloninės krosnelės LR – 00**433 Šildytuvai – 03**909 Satino patalynės komplektai – 08**432 Fotoaparatai „Samsung“ – 08**632 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 06**378 Krištolo taurės „Longchamp“ – 00**653 Kvietimai į TV: 047*387, 065*911, 094*916 Tel. 1634 (gruodžio 9 d.): „Ford Mondeo“ – Arūnas Vasiliauskas iš Vilniaus Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.