2013 12 17 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antradienis, gruodĹžio 17, 2013

www.kl.lt

291 (19 893)

.;A?.162;6@ 4?B<1 6< $

9

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

M.Vi­tuls­kis neat­vy­ko ÄŻ kon­cer­tÄ… Klai­pÄ—­do­je.

V.Ja­nu­ko­vy­Ä?ius Mask­vo­je vÄ—l ban­dys gau­ti pi­ni­gĹł.

Atsainumas: pas medikus – jau nuťalus veido odą.

Miestas 5p.

Pasaulis 13p.

Ĺ iandien priedas

tĹł Ĺ i kau kÄ— labiausiai tin ka pavargusiai odai. Taigi, jei gu jauÄ?iatÄ—s pavargusi ir jĹŤsĹł veido oda atrodo papilkÄ—jusi, iĹĄbandyki te bĹŤtent ĹĄiÄ… kaukÄ™. Pasirinkite vienÄ… iĹĄ pieno produktĹł, kurÄŻ ĹĄiuo metu tik rai turite ĹĄaldytuve – jogurtÄ…, pasu kas, grietinÄ™ arba kefyrÄ…. Vienu iĹĄ ĹĄiĹł produktĹł iĹĄtepkite veidÄ…, iĹĄskyrus akiĹł sritÄŻ, ir atsigu lusi pa lai kyki te 10–15 min. Po to nuplaukite vÄ—siu vandeniu. ď Ž AviĹžiniĹł kruo pĹł Ĺ i kaukÄ— pui kus vaistas nuĹĄalusiai odai. Po tokios kau kÄ—s jĹŤsĹł oda bus svei ka, ĹĄvel ni ir at gaivinta. Su maiĹĄykite vienodomis porcijomis aviĹži nes kruopas, kiau ĹĄi nio try nÄŻ ir medĹł. UĹž tepkite masÄ™ ant veido ir, palaikÄ™ 20 min., nuplaukite drungnu vandeniu. Vei dÄ… sau sinda mos rankĹĄluosÄ?iu ne trin kite, o leng vai tapĹĄnokite. ď Ž AvokadĹł AvokadĹł kau kÄ— labiau siai tin ka sausai odai, ku ri tampa labai dirg li ĹĄaltuoju metĹł lai ku. Sut rinkite avokado minkĹĄtimÄ… ĹĄakute, ÄŻpil kite laĹĄÄ… alyvĹł aliejaus ir ĹĄÄŻ miĹĄinÄŻ uĹž tepkite ant veido odos. Pa laikÄ™ 15 min. nuplaukite.

Evelina ZenkutÄ—

mis

Kaip teigÄ— Respub liki dos ligoninÄ—s Odos nÄ—s KlaipÄ—ir veneriniĹł ligĹł poliklinikos vedÄ—ja, gydytoja dermatovenerolo gÄ— Aldona KajutytÄ—, jau dabar, ÄŻpu sÄ—jus gruodĹžiui, ÄŻstaigoje apsilanko pacientĹł, kurie skundĹžiasi nuĹžvar busia ir sudirgusia veido ar rankĹł oda. Jos teigimu, Ĺžmo nÄ—s ÄŻ medikus daĹžniausiai kreipia si jau atsiradus pasekmÄ—ms – odos pa pa akivaizdĹŤs ir pra kitimai tamdeda trukdyti. DaĹžniausiai dÄ—l neigiamo aplinkos poveikio Ĺžie mÄ… rausti, ĹĄerpetoti, jei oda gali paji problemiĹĄka, ď Ž Nauda: ZNV a poĹžymiai dar ryĹĄ V [N Zb\ `Vb\ `R X_R kesni. Be to, gali Zb\ `R R`N[ af` _VR bĹŤti jauÄ?iamas nie XNb] a\` \Q\ WR Q_Ă›T ON YNV `b Xb _VN N] Şėjimas, deginiZĂ›` V_ WĂ– N] `Nb T `Nb TV [Ă? ]YĂ› cR YĂ? Xb \ [b\ N] YV[ X\` ]\ mo jausmas, oda _V [R YRV Q VN ]_N _N` cRV XV\ gali patinti, bĹŤti aV `b dĹžiai tariant, lÄ…ste iĹĄberta, trĹŤkinÄ—ti.  @Uba aR_` a\PX• [b\ lÄ—s pradeda sproa_ paraustĹł ir imtĹł ginÄ—ti“, – pasakojo MedikÄ— informavo, ĹĄerpetoti, uĹžtenmedikÄ—. kad besirĹŤpija gerokai reÄ?iau, ka vos keliĹł minu nant veido oda Ĺžie Pasak jos, maitina nes jos naudoja Ä?iĹł. „Ši problema muosiuose kremÄ…, viskÄ… reikia MedikÄ—s teigimu, lĹŤpdaĹžius. TaÄ?iau ypaÄ? opi vyrams, muose esantys rie daryti atvirkĹĄÄ?iai ir joms nereikÄ—tĹł bĹŤdami lauke, kurie su savimi balai sukuria apnei vasarÄ…. vaikai mÄ—gsta jas pamirĹĄti ÄŻprastĹł prie visada turi pirĹĄtines, sauginÄ™ plÄ—velÄ™, ku laiĹžyti, todÄ—l tÄ—moniĹł pakeisti ri neleidĹžia prataÄ?iau jas laiko rie vams atĹžalas reikÄ— kiĹĄenÄ—se“, – juoka besnÄ—mis“, – kalbÄ— rasti sukauptos odo Sukuria apsaugi tĹł atpratinti nuo vo gydytoja. nÄ™ plÄ—velÄ™ jo medikÄ—. je drÄ—gmÄ—s ir jÄ… ĹĄio ÄŻproÄ?io. apsaugo nuo aplin „Tai – pagrindinÄ— kos poveikio. taisyklÄ—, kuria Vaikams – vengti reikia vadovautis. PaĹĄnekovÄ— perspÄ— ĹĄalÄ?io jo, kad, bĹŤnant Aldona KajutytÄ—: Jei esant ĹĄiltam Padeda naminÄ—s A.KajutytÄ—s ÄŻsiti lauke drÄ—gna oda, orui ryte tepdavo kaukÄ—s kinimu, vaikĹł, net ir nesant neime drÄ—kinamÄ…A.KajutytÄ— ÄŻvardi esant dideliam ĹĄal giamai temperatĹŤ jÄŻ kremÄ…, o vakare jo ir kitÄ… Ĺžiemos Ä?iui ar stipriam rai, gali atsirasti Jei esant ĹĄiltam orui – maitinamÄ…jÄŻ, metu tykantÄŻ pavo Ĺžvarbiam vÄ—jui, ap nuoĹžvarbĹł, kurios ĹĄiuo metu pataria jĹł – temperatĹŤskritai nereikÄ—linkusios karto- ryte tepdavome ma elgtis prierĹł skirtumus. tĹł leisti ÄŻ laukÄ… – tis ir gali varginti drÄ—ĹĄingai: einant mie geriausia apribodaug metĹł. goti reikÄ—tĹł drÄ—kinamÄ… jÄŻ kremÄ…, ti jĹł buvimÄ… gryna „IĹĄ ĹĄiltos patalpos kinti odÄ…, o ryte, „NuoĹžvarboms, ku me ore. o vaiĹĄeinant ÄŻ lauypaÄ? jei Ĺžmogus rios yra ilgakÄ… oda sausÄ—ja ir „Kartais ĹĄalikas, laikiai odos pakiti ruoĹĄiasi ÄŻ laukÄ…, kare – maitinamÄ… pleiskanoja. Be den mai, veidÄ… palepinti jÄŻ, dÄ…, yra geresnÄ— alter giantis vei- to, jÄ… neigiamai vei tenka drÄ—gmÄ—s ir vÄ— „įsigyti“ uĹžmaitinamuoju kre kia darbo vienatyva nei priĹĄiuo metu pataria jo. mu“, – pasakotose ar transporto tepti vaiko veidÄ… raudona, patinsta, Oda pasidaro jo A.KajutytÄ—. ma priemonÄ—se pukremais. MaŞųiĹĄsipleÄ?ia kapi- elg Ä?iantys kondicionie jĹł oda apskritai tis prieĹĄingai. liarai. Kad iĹĄveng Gydytoja dermato labiau reaguoja ÄŻ riai“, – kalbÄ—tume problemĹł, venerologÄ— injo paĹĄnekovÄ—. aplinkos veiksnius: reikÄ—tĹł riebiu kre formavo, kad drÄ— mu pasitepti odÄ… ĹĄaltÄŻ, drÄ—gmÄ™, kinamieji kremai saulÄ™ ar vÄ—jÄ…. Be to, MedikÄ— teigÄ—, kad ir prieĹĄ einant ÄŻ lau yra pagaminti van vis ĹžiemÄ… ypaÄ? kÄ… palaukti apie dens pagrindu. so nuo paties vaiko“, kas priklau- naudingos tampa pusÄ™ „Jie papildo ir atku namuose iĹĄ na– sakÄ— A.Ka- tĹŤ ria odos drÄ—g- gi valandos, kol susidarys apsaujutytÄ—. raliĹł produktĹł ga Pasak jos, dar dau mÄ™ – ypaÄ? sausos. nÄ— plÄ—velė“, – sakÄ— minamos veigiau problemĹł gydytoja. Kai iĹĄeiname ÄŻ do kaukÄ—s. stipriajai lyÄ?iai Ĺžie Anot jos, maĹžiesiems laukÄ… drÄ—gna oda, mÄ… sukelia lĹŤpos. vanduo pavirĹĄiyra specialiĹł priemoniĹł, Naudoti jas pataria Dermatovenerolo Vyrai – numoja ran nÄ—se odos lÄ…stelÄ—se gÄ—s teigimu, retas skirtĹł naudoti ma sausÄ… veika taip pat ĹĄÄ…la. Todo orÄ… turintiems ĹĄaltuoju metĹł se vyras naudoja higie PanaĹĄi situacija yra dÄ—l veidui pakenkia asmenims. Apie zonu. ninius pieĹĄtuir su rankĹł oda. ma daug greiÄ?iau rinktis atsiĹžvelgiant Jas reikÄ—tĹł veido odos palepini kus, apsauganÄ?ius NebĹŤtina ilgÄ… laikÄ… nei pasitepus rie mÄ… natĹŤralionuo ĹĄalÄ?io. ÄŻ vaiko amĹžiĹł mis biu kremu. VaizvaikĹĄÄ?ioti plikoir odos bĹŤklÄ™. mis rankomis. Tam, priemonÄ—mis reikÄ— „Moteris iĹĄsausÄ— ju tĹł pagalvokad oda nuĹĄaltĹł, ti tiems ĹžmonÄ—ms, donavusiĹł lĹŤpĹł pro siĹł, parauDar viena problema, kurie ilgÄ… laikÄ… blema kamuomaĹžuosius, – suĹžvar kamuojanti sÄ—di ĹĄiltose ir sauso se patalpose“, – busios lĹŤpos. pa sakojo dermatove nerologÄ—.

Ar ga­li bō­ti, kad klai­ pÄ—­die­tÄ™ Li­nÄ… Bal­Ä?ai­ tie­nÄ™ jos Ĺžen­tas nu­ Ĺžu­dÄ— siek­da­mas bu­ to? Ar ve­lio­nÄ—s duk­ ra apie tai Ĺži­no­jo ir ty­lÄ—­jo iĹĄ bai­mÄ—s, kad ir jÄ… pa­Ä?iÄ… iť­tiks mo­ti­nos li­ki­mas? Ĺ ie ir dau­gy­bÄ— ki­tĹł klau­ si­mĹł da­bar la­biau­ siai ver­Ä?ia lau­Şy­ti gal­vÄ… uos­ta­mies­Ä?io Smur­ti­niĹł nu­si­kal­ti­ mĹł ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­gō­nus.

Kaina 1,30 Lt

„Klai­pÄ—­do­je iki ĹĄiol ga­lio­jo nu­ty­lÄ—­ji­mo po­li­ti­ka.“ Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kĹł bend­ri­jos ta­ry­bos na­rys Sau­lius Ru­Şins­kas pra­si­ta­rÄ—, jog uos­ta­mies­ty­je ÄŻ kai ku­riuos dvi­ra­Ä?iĹł trans­por­to prie­mo­niĹł vai­ruo­to­jĹł nu­si­Şen­gi­mus bu­vo tie­siog ne­rea­guo­ja­ma.

3p.

Ga­ran­ti­jos kai­na – 121 li­tas Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

DÄ—l skal­bi­mo ma­ťi­nos ge­di­mo klai­ pÄ—­die­tÄ— tu­rÄ—­jo pa­plo­nin­ti pi­ni­gi­nÄ™, nors prie­tai­so ga­ran­ti­nis ter­mi­nas dar ne­bu­vo pa­si­bai­gÄ™s. Mo­te­ris ne­sup­ran­ta, kam tuo­met ap­skri­ tai rei­ka­lin­gas ga­ran­ti­nis ta­lo­nas. Skal­byk­lÄ™ pa­tik­ri­nu­si ÄŻmo­nÄ— tei­gÄ—: jei ge­di­mas ne­nus­ta­ty­tas, iť­lai­das tu­ri pa­deng­ti klien­tas.

Pa­si­va­di­no au­kos pa­var­de

PraÄ—­ju­sÄŻ tre­Ä?ia­die­nÄŻ po­li­ci­nin­kai su­lai­kÄ— 44-eriĹł klai­pÄ—­die­tÄŻ Ai­ dÄ… Pa­tie­gÄ…, ku­ris ne vie­nÄ… mÄ—­ne­sÄŻ tu­ri nau­jÄ… pa­var­dÄ™ ir va­di­na­si Bal­ Ä?ai­Ä?iu. Jam pa­teik­ti ÄŻta­ri­mai nu­Şu­ dĹžius L.Bal­Ä?ai­tie­nÄ™. Kai per­nai va­sa­rÄ… pa­rei­gō­ nai pra­dÄ—­jo ĹĄios 56 me­tĹł mo­ters paieť­kÄ…, jos Ĺžen­tas pra­dÄ—­jo min­ ti val­diť­kĹł ins­ti­tu­ci­jĹł slenks­Ä?ius no­rÄ—­da­mas at­si­kra­ty­ti sa­vo­sios ir pa­si­va­din­ti Ĺžmo­nos mo­ti­nos pa­var­de.

NaminÄ—s veido kaukÄ—s ď Ž BananĹł

Sutrinkite bananÄ… ir sumaiĹĄykite jÄŻ su saldĹžia grietinÄ— le. Ĺ iÄ… skaniÄ… kaukÄ™ uĹžtepkite ant veido ir nuplauki te palaikÄ™ jÄ… 30 min. Tai nuostabi kaukÄ—, kuri kaipmat suĹĄvelnins, pamaitins ir sudrÄ—kins jĹŤsĹł odÄ… bei padÄ—s jums pa mirĹĄti vi sus rĹŤpesÄ?ius bei ĹžvarbĹł orÄ…. ď Ž Pieno produk

e.zenkute@kl.lt

RĹŤpinasi pasekmÄ—

Mo­ters Ĺžu­di­kas – Ĺžen­tas?

8

sveikata

Atťalus orui – pa vojus veido oda i

Ĺ altojo sezono metu Ĺžmogaus veido oda patiria dvigubÄ… ĹĄokÄ…. JÄ… neigiamai veikia ne tik Ĺžvarbus oras, vÄ—jas ar sniegas, bet ir patalpose bei automobiliuose veikiantys kondicionieriai. SpecialistĹł teigimu, atĹĄalus, odai bĹŤti na ypatinga prieĹžiĹŤra.

ÄŒe­kÄŻ at­ga­vo par­duo­tu­vÄ—­je

„„Paieť­ka: L.Bal­Ä?ai­tie­nÄ—s din­gi­mo ap­lin­ky­bes ty­rÄ™ pa­rei­gō­nai ne kar­tÄ… pra­ťÄ— dien­rať­ty­je pub­li­kuo­ti jos nuo­

trau­kÄ…, ti­kÄ—­da­mie­si vi­suo­me­nÄ—s pa­gal­bos.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Klai­pÄ—­die­tÄ— Dan­guo­lÄ— D. pa­sa­ko­jo, kad skal­bi­mo ma­ťi­nÄ… vie­na­me uos­ ta­mies­Ä?io elekt­ro­tech­ni­kos pre­ ky­bos cent­re ÄŻsi­gi­jo prieĹĄ ať­tuo­nis mÄ—­ne­sius. Prie­tai­sui bu­vo su­teik­tas dve­jĹł me­tĹł ga­ran­ti­nis lai­ko­tar­pis. Dan­ guo­lÄ— D. pa­stebÄ—jo, kad prieĹĄ pu­ sant­ro mÄ—­ne­sio ma­ťi­na su­ge­do. Bai­gu­si skalb­ti ne­beiť­si­ jung­da­vo.

4

2

antradienis, gruodžio 17, 2013

miestas

Klai­pė­do­je dau­gė­ja Ka­lė­dų Se­ne­lių As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Šven­ti­niuo­se va­ka­rė­liuo­se Klai­ pė­do­je ofi­cia­liai links­min­ti jų da­ ly­vius yra pa­si­ren­gę 97 Ka­lė­dų Se­ne­liai. Tiek as­me­nų jau iš­siė­mė vers­lo liu­di­ji­mus teik­ti pa­slau­gas uos­ta­mies­ty­je.

No­rin­tie­ji dirb­ti Ka­lė­dų Se­ne­liais įpras­tai įsi­gy­ja vers­lo liu­di­ji­mus mu­zi­kan­to pa­slau­gų ar­ba dis­ko­ te­kos ve­dė­jų veik­lai. Ka­lė­dų Se­ne­ lio veik­lai spe­cia­laus vers­lo liu­di­ ji­mo nė­ra. Vers­lo liu­di­ji­mą šiai veik­lai ga­ li­ma įsi­gy­ti ir ne vi­sam mė­ne­siui, o pa­si­rink­ti­noms die­noms, bet ne trum­pes­niam nei pen­kių die­nų ter­mi­nui. „Už­siim­ti Ka­lė­dų Se­ne­lio veik­la gy­ven­to­jai ga­li dviem bū­dais – įsi­ gi­ję vers­lo liu­di­ji­mą ar­ba įre­gist­ ra­vę in­di­vi­dua­lią veik­lą. Ka­dan­gi ši veik­la yra se­zo­ni­nė ir trun­ka la­ bai trum­pai, tai Ka­lė­dų Se­ne­liams pa­pras­čiau įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mą, su­mo­kant nu­sta­ty­to dy­džio fik­ suo­tą pa­ja­mų mo­kes­tį. Pa­žy­mė­ti­ na, kad šią pa­slau­gą ga­li teik­ti tiek gy­ven­to­jai, už­sii­man­tys in­di­vi­dua­ lia veik­la, tiek įmo­nės“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­bie­nė. Vers­lo liu­di­ji­mus mu­zi­kan­to pa­slau­goms ir dis­ko­te­kos ve­dė­jo veik­lai šie­met yra įsi­gi­ję 97 klai­ pė­die­čiai. Per­nai per tą pa­tį lai­ko­

tar­pį bu­vo iš­duo­ti 73 vers­lo liu­di­ji­ mai. Apsk­ri­ty­je šia veik­la už­sii­ma – 163 as­me­nys, per­nai –113 gy­ ven­to­jų. „Ti­ki­mės, kad iki šven­čių vers­ lo liu­di­ji­mų šiai veik­lai gy­ven­to­jai dar įsi­gis pa­pil­do­mai, nes per­nai gruo­dį vien Klai­pė­do­je šiai veik­lai pa­pil­do­mai bu­vo įsi­gy­ti 24 vers­lo liu­di­ji­mai, šie­met per pir­mas dvi gruo­džio sa­vai­tes – 22“, – ti­ki­no A.Ci­bie­nė. Klai­pė­do­je šiai veik­lai šie­met mies­to ta­ry­ba yra nu­sta­čiu­si 4,19 li­to mo­kes­tį die­nai, 30 die­nų vers­ lo liu­di­ji­mas kai­nuo­ja 125,7 li­to. Per­nai die­nos įkai­nis bu­vo 3,95 li­to. Jei­gu gy­ven­to­jai, pa­vyz­džiui, ak­to­riai, mu­zi­kan­tai, vyk­do sa­va­ ran­kiš­ką at­li­kė­jo veik­lą pa­gal in­di­ vi­dua­lios veik­los pa­žy­mą, tai šios veik­los pa­ja­mos (t.y., skir­tu­mas tarp pa­ja­mų ir lei­džia­mų at­skai­ ty­mų) ap­mo­kes­ti­na­mos tai­kant 5 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fą. Jei Ka­lė­dų Se­ne­lis tei­kia vien­ kar­ti­nę pa­slau­gą ir ne­pa­gei­dau­ja re­gist­ruo­ti in­di­vi­dua­lios veik­los, to­kiu at­ve­ju, kai pa­slau­ga tei­kia­ ma įmo­nei, ji su as­me­niu pri­va­ lo su­da­ry­ti at­li­kė­jo veik­los su­tar­ tį. Iš­mo­ka­mos su­mos už at­li­kė­jo veik­lą ap­mo­kes­ti­na­mos tai­kant 15 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fą, o įmo­nė pri­va­lo iš­skai­čiuo­ti pa­ja­ mų mo­kes­tį. Nuo at­li­kė­jo pa­ja­mų skai­čiuo­ja­mos pri­va­lo­mo­jo svei­ka­ tos drau­di­mo ir vals­ty­bi­nio so­cia­li­ nio drau­di­mo įmo­kos, ku­rias įmo­ nė tu­ri per­ves­ti „Sod­rai“.

Tik­ro­vė: su­ply­šu­sia plė­ve­le ap­deng­tą kul­tū­ros pa­vel­du pri­pa­žin­tą pa­sta­tą siū­lo­ma iš­brauk­ti iš ne­pri­žiū­ri­

mų ob­jek­tų są­ra­šo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dėl griu­ve­nos – aist­ros Val­di­nin­kų siū­ly­mas iš ap­leis­tų ob­jek­tų są­ra­šo iš­brauk­ti Puo­džių g. 27 esan­tį pa­ sta­tą ir taip jo sa­vi­nin­kams su­ma­žin­ti mo­kes­čių naš­tą su­kė­lė są­my­šį tarp ki­tų sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų, pa­vel­do­sau­gi­ nin­kų ir gy­ven­to­jų. Ge­di­mi­nas Po­cius: Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Spe­cia­liai už­si­mer­kia?

Vers­las: Ka­lė­dų Se­ne­lių pa­slau­gas uos­ta­mies­ty­je ofi­cia­liai teik­ti kol

kas pa­no­ro 97 as­me­nys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Už šil­dy­mą – 40 pro­c. ma­žiau Su­ma­žė­ju­si cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ mos ši­lu­mos kai­na ir šil­tas mė­nuo lė­mė, kad uos­ta­mies­ty­je gy­ven­to­ jų neiš­gąs­dins są­skai­tos už šil­dy­ mą lapk­ri­tį. Jos vi­du­ti­niš­kai bus 38 pro­c. ma­žes­nės, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­tų mė­ne­siu.

Šį lapk­ri­tį ši­lu­ma gy­ven­to­jams kai­ na­vo apie 10 pro­c. ma­žiau nei per­ nai. Šių­me­tis lapk­ri­tis bu­vo 1,5 laips­nio šil­tes­nis už per­nykš­tį. Dėl šil­tes­nės lau­ko oro tem­pe­ra­ tū­ros šį lapk­ri­tį gy­ven­to­jai šil­dy­ mui ši­lu­mos ener­gi­jos su­nau­do­jo

be­veik 17 pro­c. ma­žiau nei per­nai. Vi­du­ti­niš­kai vie­no kv. met­ro plo­ to šil­dy­mui Klai­pė­dos gy­ven­to­ jai su­nau­do­jo 10,91 ki­lo­vat­va­lan­ dės (kWh). Skai­čiuo­jant pa­gal su­var­to­ji­mo vi­dur­kius, Klai­pė­do­je už praė­ju­sio mė­ne­sio ši­lu­mą šil­dy­mui 60 kv. m bu­to sa­vi­nin­kas mo­kės vi­du­ti­niš­kai 139 li­tus, o 2012 m. lapk­ri­tį ši su­ma vir­ši­jo 223 li­tus. Nau­jos sta­ty­bos ir vi­siš­kai re­no­ vuo­ti na­mai bu­vo be­veik dvi­gu­bai tau­pes­ni už mies­to vi­dur­kį. „Klai­pė­dos“ inf.

„Kaip ga­li­ma sa­ky­ti, kad pa­sta­ to sa­vi­nin­kai su­si­tvar­kė ir ob­jek­ tas jau ne­bė­ra ap­leis­tas, jei nuo jo bet ka­da ant praei­vių gal­vų ga­li nu­ kris­ti čer­pių. Kaž­ko­kia ne­są­mo­nė. Ar val­di­nin­kai ak­li, o gal spe­cia­ liai už­si­mer­kia?“ – pik­ti­no­si gre­ta Puo­džių g. 27 esan­čio pa­sta­to gy­ ve­nan­tys klai­pė­die­čiai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­ bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­žiū­ ros sky­riaus ve­dė­jas Ge­di­mi­nas Po­cius praė­ju­sią sa­vai­tę Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riams pri­sta­tė mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tą dėl ap­leis­tų, ne­nau­do­ja­mų ar ne pa­gal pa­skir­ tį nau­do­ja­mų ob­jek­tų są­ra­šo pa­ tvir­ti­ni­mo. Šia­me są­ra­še esan­čių ob­jek­tų sa­vi­nin­kai tu­ri mo­kė­ti mak­si­ma­ lius ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir že­mės nuo­mos mo­kes­čius, o jei pa­sta­tas iš­brau­kia­mas iš są­ra­šo, mo­kes­ti­nė naš­ta žy­miai su­ma­žė­ja. Tarp pa­sta­tų, pa­siū­ly­tų iš­brauk­ti iš ap­si­lei­dė­lių są­ra­šo, pa­mi­nė­tas ir Puo­džių g. 27 esan­tis pa­sta­tas. „Sa­vi­nin­kas in­for­ma­vo, kad pa­ sta­tą Puo­džių g. 27 su­tvar­kė taip, jog šis ati­tik­tų mi­ni­ma­lius rei­ka­ la­vi­mus. Pa­tik­ri­no­me ir įsi­ti­ki­no­ me, kad tai tie­sa“, – ko­mi­te­to na­ riams prieš ke­lias die­nas aiš­ki­no G.Po­cius.

Su­ra­šys pro­to­ko­lą

Ta­čiau sa­vait­ga­lį pa­sta­tą ap­žiū­rė­ ję Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai nu­sta­tė ne­ma­žai tin­ka­mą sta­ti­nių prie­žiū­rą reg­la­men­tuo­jan­čių tai­ syk­lių pa­žei­di­mų. To­dėl sa­vi­nin­ kas bus kvie­čia­mas į sa­vi­val­dy­bę, jam ke­ti­na­ma su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­ lą už sta­ti­nio ne­prie­žiū­rą ir skir­ ti bau­dą. G.Po­ciui pa­val­daus Sta­ti­nių prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ja Ga­li­na Či­chun tei­gė, jog pa­sta­tą, esan­ tį Puo­džių g. 27, prieš ke­lias die­ nas ap­žiū­rė­jo sy­kiu su Klai­pė­dos prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos pa­rei­gū­nais. „Ma­no aki­mis, pa­sta­tas tik­ rai nė­ra to­kios ge­ros būk­lės, kad jį rei­kė­tų iš­brauk­ti iš ap­leis­tų ob­jek­tų są­ra­šo. Ta­čiau ne aš ren­giau mies­ to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tą“, – pa­brė­žė G.Či­chun. Mies­to cent­re esan­tis pa­sta­tas yra pa­skelb­tas kul­tū­ros pa­vel­du, to­dėl tu­rė­tų bū­ti itin ge­rai pri­žiū­ ri­mas ir sau­go­mas. „Pas­ta­tas iš­ties šiek tiek ap­tvar­ ky­tas, vi­du­je at­sta­ty­tos pa­grin­ di­nės konst­ruk­ci­jos, kad sta­ti­nys ne­beg­riū­tų. Jis bu­vo už­deng­tas ir plė­ve­le, kad ne­be­ly­tų į vi­dų. Ta­ čiau ženg­ti tik pir­mie­ji žings­ne­liai tvar­kos link, dar tik­rai ne lai­kas jį brauk­ti iš ap­leis­tų pa­sta­tų są­ra­ šo“, – nuo­mo­nę reiš­kė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos

Sek­ma­die­nį ėjau į Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čią ir pa­ts ma­čiau, kaip da­bar at­ro­do tas pa­sta­tas Puo­džių g. 27.

te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­ nas Ka­va­liaus­kas. Ža­dė­jo ro­dy­ti nuo­trau­kas

Ne­pai­sant šių ar­gu­men­tų, G.Po­ cius tvir­ti­no, kad mies­to ta­ry­bai ry­toj vis tiek teiks spren­di­mo pro­ jek­tą dėl pa­sta­to Puo­džių g. 27 iš­ brau­ki­mo iš ap­leis­tų ob­jek­tų są­ ra­šo. „Spren­di­mo pro­jek­tas bu­vo pa­ reng­tas dar prieš aud­rą, kai ne­bu­vo nu­dras­ky­ta plė­ve­lė, sta­ti­nys at­ro­dė ga­na ge­rai. Sek­ma­die­nį ėjau į Kris­ taus Ka­ra­liaus baž­ny­čią ir pa­ts ma­ čiau, kaip da­bar at­ro­do tas pa­sta­ tas Puo­džių g. 27. Ta­čiau ne­be­teik­ti spren­di­mo pro­jek­to mies­to ta­ry­bai ne­ga­liu – to­kios pro­ce­dū­ros“, – ti­ ki­no G.Po­cius. Ta­čiau jis pa­brė­žė, jog po­li­ti­kams pa­ro­dys nuo­trau­kas, kaip pa­sta­tas at­ro­do da­bar, o ta­da jau mies­to ta­ ry­bos na­riai ir tu­rės ap­si­spręs­ti, ar Puo­džių g. 27 esan­tį sta­ti­nį iš­ brauk­ti iš ap­si­lei­dė­lių są­ra­šo.

3

antradienis, gruodžio 17, 2013

miestas Klai­pė­die­čiui – si­dab­ras

At­nau­ji­na eks­po­zi­ci­ją

Da­lys eg­lių ša­kas

Tarp­tau­ti­nė­je jau­nių gam­ tos moks­lų olim­pia­do­je In­di­ jo­je klai­pė­die­tis Jo­nas Vir­ši­las pel­nė si­dab­ro me­da­lį. Klai­pė­ dos li­cė­jaus auk­lė­ti­nį kon­kur­ sui ruo­šė An­ta­nas Kon­tau­tas, Ri­ma Gra­baus­kie­nė ir Ma­rius Žad­vy­das. Lie­tu­viai olim­pia­ do­je da­ly­vau­ja nuo 2008 m. ir kas­kart grįž­ta su me­da­liais.

Šiuo me­tu ra­šy­to­jo Tho­mo Man­ no mu­zie­ju­je Ni­do­je vyks­ta eks­ po­zi­ci­jos at­nau­ji­ni­mo dar­bai. Atei­nan­čiais me­tais lan­ky­to­jus mu­zie­jus ti­ki­si pa­trauk­ti iš­ra­din­ go­mis tu­ri­nio pa­tei­ki­mo prie­mo­ nė­mis bei tech­no­lo­gi­jo­mis, au­ ten­tiš­kais me­ni­niais spren­di­ mais, nau­jai at­si­ve­rian­čiais mu­ zie­jaus tu­ri­nio klo­dais.

Ge­ne­ra­li­nė miš­kų urė­di­ja or­ga­ni­ zuo­ja jau tra­di­ci­ja ta­pu­sią ak­ci­ ją „Par­si­nešk Ka­lė­das į sa­vo na­ mus“. Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ ja kvie­čia klai­pė­die­čius ket­vir­ta­ die­nį 13 val. at­vyk­ti į Teat­ro aikš­ tę ir ne­mo­ka­mai pa­si­rink­ti eg­lių ša­kų. Miš­ki­nin­kai ža­da, jog eg­li­ ša­kių už­teks vi­siems – jų bus at­ vež­ta tūks­tan­čiai.

Dvi­ra­čių mies­tui – ašt­rios pa­sta­bos Klai­pė­dai su­teik­tas dar vie­nas skam­ bus ti­tu­las – uos­ta­ mies­tis nuo šiol ga­ li va­din­tis ir dvi­ra­ čių mies­tu. Ta­čiau pa­ty­rę dvi­ra­ti­nin­ kai tei­gė, jog Klai­pė­ dai dar rei­kia įdė­ ti ne­ma­žai pa­stan­ gų, kad ji tap­tų tik­ ru ro­ju­mi dvi­ra­tė­ mis trans­por­to prie­ mo­nė­mis va­ži­nė­ jan­tiems žmo­nėms. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Var­žė­si 14 sa­vi­val­dy­bių

„Pa­ly­gin­ti su ki­tais Lie­tu­vos mies­ tais, gal Klai­pė­do­je ir ge­riau­siai iš­ vys­ty­ta inf­rast­ruk­tū­ra dvi­ra­ti­nin­ kams. Ta­čiau uos­ta­mies­tį pa­va­din­ti dvi­ra­čių mies­tu tik­rai kol kas yra per­ne­lyg skam­bu. Ko trūks­ta? Dau­giau dvi­ra­čiais va­ži­nė­jan­čių žmo­nių, ge­riau su­tvar­ky­tos inf­ rast­ruk­tū­ros, ati­du­mo smulk­me­ noms“, – tei­gė Lie­tu­vos dvi­ra­ ti­nin­kų bend­ri­jos ta­ry­bos na­rys klai­pė­die­tis Sau­lius Ru­žins­kas. Kon­kur­są, ku­ria­me rink­tas „Dvi­ ra­čių mies­tas“, bu­vo pa­skel­bu­si Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja. Ja­me ga­ lė­jo da­ly­vau­ti vi­sos ša­lies sa­vi­val­ dy­bės, ta­čiau su­lauk­ta tik 14 pa­ raiš­kų. Jas ver­ti­no spe­cia­li Dvi­ra­čių trans­por­to ko­mi­si­ja. Ji at­si­žvel­ gė į tai, koks kiek­vie­no­je kon­kur­

Pa­ro­da. Šian­d ien 17.30 val. ga­le­r i­jo­je „si:said“ (Ga­li­nio Py­li­mo g. 28) bus ati­ da­ro­ma Gin­ta­rės Rad­v i­la­v i­čiū­tės pa­ ro­da „Ša­l ia: ju­dan­čios lė­lės“. Jo­je bus eks­po­nuo­ja­m i lė­l ių es­k i­zai bei lė­lės, su­kur­tos spek­tak­liui suau­gu­sie­siems „Ša­lia“, ku­ris per­nai pa­sta­ty­tas Klai­pė­ dos lė­lių teat­re. Pa­ro­da veiks iki gruo­ džio 31 die­nos. Ka­lė­dos. Ry­toj 14 val. Klai­pė­dos vie­ šo­sios bib­l io­te­kos Pem­pi­n in­k ų fi­l ia­le (Tai­kos pr. 79 / 81A) bus ati­da­ry­ta Klai­ pė­dos mo­k i­nių pa­ro­da „Ka­lė­di­niai ži­ bin­tai“. Bib­lio­te­kos lan­ky­to­jai bus kvie­ čia­m i bal­suo­t i už la­biau­siai pa­t i­k u­sį ži­bin­tą. Pa­ro­da veiks iki sau­sio 20 d.

Pra­na­šu­mas: Klai­pė­da dvi­ra­čių mies­to var­dą iš­ko­vo­jo, nes ja­me dvi­ra­čių ta­kų san­ty­ki­nis il­gis, ten­kan­tis vie­

nam gy­ven­to­jui, yra di­džiau­sias tarp kon­kur­se da­ly­va­vu­sių ki­tų sa­vi­val­dy­bių.

se da­ly­vau­jan­čio­je sa­vi­val­dy­bė­je yra dvi­ra­čių ta­kų san­ty­ki­nis il­gis, ten­kan­tis vie­nam gy­ven­to­jui, taip pat ga­li­my­bių stu­di­jų, te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tų ir tech­ni­ nių pro­jek­tų, su­si­ju­sių su dvi­ra­čių trans­por­to inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra, re­zul­ta­tai. Ant ša­li­gat­vio – konf­lik­tai

Klai­pė­do­je bend­ras dvi­ra­čių ta­ kų il­gis yra 95,26 km, vie­nam gy­ ven­to­jui ten­ka 0,6 m dvi­ra­čių ta­kų. In­ves­ti­ci­jos į dvi­ra­čių trans­por­to plėt­rą Klai­pė­do­je iš ES, vals­ty­bi­nių ir ki­tų lė­šų per tre­jus pa­sta­ruo­sius me­tus sie­kė apie 10 mln. li­tų. „Kai Klai­pė­da da­bar jau ir tu­ ri dvi­ra­čių mies­to ti­tu­lą, ti­kiuo­si, kad ir po­žiū­ris į dvi­ra­ti­nin­kus pa­ si­keis, nes dau­ge­liu at­ve­ju rei­kia tik prin­ci­pin­ges­nio po­li­ti­kų po­žiū­rio“, – tei­gė S.Ru­žins­kas. Jis pri­mi­nė jau dau­gy­bę me­ tų neišsp­ren­džia­mą konf­lik­tą tarp

pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų, ku­rie tu­ri da­ly­tis Man­to gat­vės ša­li­gat­viais. „Mes jau se­niai siū­lė­me Man­ to gat­vė­je au­to­mo­bi­liams pa­lik­ti po vie­ną juos­tą, o ant­rą­ją abie­jo­ se gat­vės pu­sė­se ati­duo­ti dvi­ra­ti­ nin­kams, ta­da jiems ne­be­rei­kė­tų va­žiuo­ti ša­li­gat­viais. Ta­čiau to­kiai ini­cia­ty­vai pri­trū­ko po­li­ti­nio pa­lai­ ky­mo“, – tei­gė S.Ru­žins­kas. Va­žiuo­ja ne­tei­sė­tai

Jis taip pat ak­cen­ta­vo, jog inf­rast­ruk­ tū­ra dvi­ra­ti­nin­kams vi­siš­kai neiš­vys­ ty­ta prie mo­kyk­lų. „Moks­lei­viai juk į mo­kyk­las ga­lė­tų at­va­žiuo­ti dvi­ra­ čiais, ta­čiau da­bar nė­ra nei kaip jais pri­va­žiuo­ti, nei kur jų pa­lik­ti. To­dėl vai­kus ge­riau jau au­to­mo­bi­liais at­ ve­ža, o taip ne­ku­ria­mas sau­gus eis­ mas“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas. Dar vie­na pro­ble­ma – dvi­ra­ti­nin­kai Til­tų gat­ve da­bar va­žiuo­ja ne­le­ga­liai. „Gat­vės priei­go­se yra ke­lio ženk­las, drau­džian­tis bet ko­kios trans­por­to,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

95 – tiek ki­lo­met­rų dvi­ra­čių ta­kų yra nu­ties­ta Klai­pė­do­je. o tai reiš­kia, jog ir dvi­ra­ti­nin­kų eis­ mą, iš­sky­rus vie­šo­jo trans­por­to. Da­ bar ga­lio­ja to­kia nu­ty­lė­ji­mo po­li­ti­ka – esą nie­kas ne­ma­to, kad dvi­ra­čiai Til­tų gat­ve rie­da pa­žeis­da­mi tai­syk­ les. O rei­kia tiek ne­daug, prie ke­lio ženk­lo pri­ka­bin­ti ženk­liu­ką, ku­ris yra įtei­sin­tas, jog dvi­ra­čių eis­mas lei­ džia­mas. To­dėl dvi­ra­čių mies­to val­ džiai ir lin­kė­čiau dau­giau at­sa­kin­gu­ mo ir ati­du­mo“, – tai­sy­ti­nas klai­das nu­ro­dė Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kų bend­ ri­jos ta­ry­bos na­rys.

Puoš­me­nas pri­tem­dė drėg­mė Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

At­gi­mi­mo aikš­tė­je pri­ge­so ka­lė­di­ niai pa­puo­ši­mai. Išs­kir­ti­nai gau­ siai šie­met pa­si­puo­šęs uos­ta­mies­ tis skai­čiuo­ja pir­mą­sias per­de­gu­ sias lem­pu­tes – ne­be­de­ga At­gi­mi­ mo aikš­tė­je esan­čios de­ko­ra­ci­jos vie­na pu­sė. Apš­vie­ti­mą pri­žiū­rin­ tys spe­cia­lis­tai ti­ki­no, jog toks ne­ sklan­du­mas yra pir­ma­sis šie­met.

Ka­lė­di­ne eg­lu­te ir prie jos pri­de­ rin­tais At­gi­mi­mo aikš­tės pa­puo­

Dienos telegrafas

ši­mais be­si­rū­pi­nan­čios bend­ro­vės „Šven­čių stu­di­ja“ at­sto­vai ti­ki­no, jog šiais me­tais pir­mą kar­tą va­žiuos ša­lin­ti ge­di­mo. „Klai­pė­da yra pa­ jū­rio zo­no­je, kur vy­rau­ja drėg­mė ir oro tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mai. Bū­ tent dėl šios prie­žas­ties pa­puo­ši­mų lem­pu­tės daž­niau per­de­ga. Ge­di­ mas bus pa­ša­lin­tas per 48 val.“, – va­kar tei­gė bend­ro­vės „Šven­čių stu­di­ja“ va­do­vė Jo­lan­ta Tū­rai­tė. Ji juo­ka­vo, jog bet ko­kius smul­ kius ge­di­mus pa­ša­lin­ti yra leng­va. „Svar­bu, kad ne eg­lu­tė už­ge­so“, – pa­brė­žė J.Tū­rai­tė.

Va­do­vė pa­si­džiau­gė, jog uos­ta­ mies­čio eg­lu­tė yra tarp pir­mau­ jan­čių gra­žiau­sios Lie­tu­vos Ka­lė­dų eg­lės rin­ki­muo­se. „Mies­tui eg­lu­tė – kaip mo­te­riai va­ka­ri­nė su­kne­lė. Kas­met no­ri­si kaž­ko iš­skir­ti­nio ir pra­ban­gaus. Ma­nau, kad šių­me­ tė klai­pė­die­tiš­ka Ka­lė­dų eg­lė ati­ tin­ka vi­sus rei­ka­la­vi­mus“, – tei­gė J.Tū­rai­tė. Bend­ro­vės va­do­vė pri­si­mi­nė, jog šiais me­tais uos­ta­mies­tį puoš­ ti bu­vo itin keb­lu, nes bū­tent tuo me­tu pū­tė smar­kus vė­jas, ne­trū­ ko kri­tu­lių.

Sen­jo­rai. Ry­toj 14 val. Klai­pė­dos kul­ tū­r ų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro Pa­ro­dų rū­ muo­se (Di­džio­ji Van­dens g. 2) vyks už­ siė­m i­mas „Ka­lė­d i­n is at­v i­r u­kas“, skir­ tas sen­jo­rams. Čia jie ga­lės pra­leis­ ti lai­ką bend­ra­m in­čių drau­g i­jo­je, pa­ žindami me­no tech­ni­kas bei ku­rdami sa­va­ran­kiš­kai. Už­siė­mi­mas mo­ka­mas. Bū­ti­na išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja. Ji vyks­ ta te­le­fo­nu (8 46) 313 691 ar­ba el. pa­štu virginija@kkkc.lt. Do­va­na. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo dar­buo­to­jai Klai­pė­dos vai­kų li­ go­ni­nei ir Res­pub­li­k i­nės Klai­pė­dos li­ go­n i­nės Psi­chiat­r i­jos fi­l ia­lui pa­do­va­ no­jo 90 įvai­r iau­sių kny­g ų – nuo liau­ dies pa­sa­k ų iki is­to­ri­nių ro­ma­nų. To­ kia ak­ci­ja or­ga­ni­zuo­ta pir­mą kar­tą. Ja siek­ta ar­tė­jan­čių šven­čių pro­ga da­ly­ tis ge­ru­mu ir su­teik­ti džiu­ge­sį ser­gan­ tie­siems. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 12 klai­ pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Ale­xey Gur­ka­ lo (g. 1924 m.), Ele­na Alek­sand­ra Juk­ na­v i­čie­nė (g. 1924 m.), Je­ka­te­r i­na Ro­ ma­no­va (g. 1926 m.), Ona Moc­kie­nė (g. 1929 m.), Do­mi­nin­kas Dab­rys (g. 1929 m.), Ja­ni­na Sta­siu­lie­nė (g. 1931 m.), Leo­ nas Sa­vic­kas (g. 1933 m.), Al­g ir­das Jo­ nas Pet­raus­k is (g. 1934 m.), Ger­va­sij Kir­ja­nov (g. 1935 m.), Ja­kov Kir­ja­nov (g. 1939 m.), Va­len­ti­na Ko­les­ni­ko­va (g. 1948 m.), Sta­n is­lo­vas Kle­mans­k is (g. 1958 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ger­va­sij Kir­ja­nov, Leo­nas Sa­v ic­ kas, Ale­xey Gur­ka­lo, Ja­kov Kir­ja­nov, Ele­na Alek­sand­ra Juk­na­vi­čie­nė, Ju­rij Ka­ry­bin, Va­len­ti­na Ko­les­ni­ko­va, Je­ka­ te­ri­na Ro­ma­no­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Ge­di­mas: tik pu­siau šviečia vie­nas

At­gi­mi­mo aikš­tės pa­puo­ši­mų.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­ sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė apie 70 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­g iau­ sia skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais, karš­čia­vi­mu.

4

antradienis, gruodžio 17, 2013

miestas

Ga­ran­ti­jos kai­na – 121 li­tas 1

Pa­sak klai­pė­die­tės, dėl ge­di­mo ji iš kar­to krei­ pė­si į ga­ran­ti­nę prie­žiū­rą su­tei­ kian­čią įmo­nę „Šnei­de­rio elekt­ro­ ni­ka“. Meist­ras at­vy­ko į na­mus ir pa­pra­šė pa­teik­ti ga­ran­ti­nį ta­lo­ną. „Ap­si­žiū­rė­jau, kad pre­ky­bos cent­ras per klai­dą ne­bu­vo pri­se­gęs če­kio. Meist­ras pa­si­su­ki­nė­jo, su­ mo­kė­jau jam 60 li­tų ir iš­va­žia­vo“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Po meist­ro vi­ zi­to Dan­guo­lė D. krei­pė­si į pre­ky­ bos cent­rą ir ga­vo če­kį. Ta­da ji vėl pa­skam­bi­no į skal­byk­lei ga­ran­ti­nę prie­žiū­rą tu­rin­čią teik­ti įmo­nę. „Spe­cia­lis­tas ban­dė te­le­fo­nu aiš­ kin­ti, ką da­ry­ti, kad ne­be­kil­tų pro­ ble­mų, bet nie­kas ne­pa­dė­jo. Spė­jo, kad ge­di­mo re­mon­tas ga­li kai­nuo­ ti nuo 300 iki 900 li­tų. Ta­da pa­ sa­kiau, kad jau tu­riu če­kį ir vėl iš­ si­kvie­čiau meist­rą“, – tvir­ti­no klai­pė­die­tė. Ge­di­mo nė­ra, bet rei­kia mo­kė­ti

Pa­sak mo­ters, at­vy­kęs meist­ras grą­ ži­no 60 li­tų, ku­riuos bu­vo su­mo­kė­ ju­si pir­mą kar­tą už iš­kvie­ti­mą. „At­va­žia­vo dvie­se. Net neap­žiū­ rė­ję pa­sa­kė, kad skal­bi­mo ma­ši­ną rei­kia vež­ti į ser­vi­są. Su­ti­kau. Ki­ tos išei­ties ne­ma­čiau“, – pri­dū­rė klai­pė­die­tė. Pa­sak Dan­guo­lės D., po kiek lai­ ko jai pa­skam­bi­no meist­ras ir pa­sa­ kė, kad ge­di­mo nė­ra. Prieš par­ve­ žant ma­ši­ną jis pa­pra­šė su­mo­kė­ti 121 li­tą. „Pak­lau­siau – už ką, jei ge­di­mo nė­ra. Kam man tas ga­ran­ti­nis, ku­ ris ga­lio­ja dar dau­giau nei me­tus, jei tu­riu mo­kė­ti pi­ni­gus už ma­ši­nos pa­ tik­ri­ni­mą?“ – ste­bė­jo­si mo­te­ris. Klai­pė­die­tei ne­sup­ran­ta­ma, ko­ dėl meist­ras pir­miau skal­bi­mo ma­ši­nos neap­žiū­rė­jo vie­to­je. Tik nu­sta­čius ge­di­mą, rei­kė­jo vež­tis skal­byk­lę į įmo­nę. „Kai atei­na re­mon­tuo­ti te­le­vi­ zo­riaus, vi­sa­da pir­ma vie­to­je pa­si­ žiū­ri ir tik ta­da, jei rei­kia, ve­ža­si į dirb­tu­ves. Čia atė­jo du meist­rai ir iš kar­to iš­si­ve­žė ma­ši­ną. Vis­kas da­ ro­ma, kad bū­tų ga­li­ma pi­ni­gus nu­ plėš­ti. Net neįs­pė­jo, kad ga­li rei­kė­ti pa­pil­do­mai su­si­mo­kė­ti“, – pik­ti­ no­si klai­pė­die­tė. Pa­pik­ti­no gau­ta ži­nu­tė

Skal­bi­mo ma­ši­ną no­rė­ju­si at­gau­ ti mo­te­ris nu­vy­ko į įmo­nės biu­rą ir su­mo­kė­jo rei­ka­lau­ja­mą su­mą. „Ta­da vėl pra­si­dė­jo ne­su­sip­ra­ti­ mai. Kai mo­kė­jau pi­ni­gus, ma­nęs klau­sė, ka­da bū­siu na­mie. Pa­sa­

Keis­ta: klai­pė­die­tė Dan­guo­lė D. ne­sup­ran­ta, ko­dėl meist­rai ne­ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti ma­ši­nos vie­to­je ir tik po to

spręs­ti, ar vež­tis ją į įmonę.

kiau, kad šian­dien. Ta­čiau ma­ši­nos ne­su­lau­kiau“, – tei­gė mo­te­ris. Anot Dan­guo­lės D., tą pa­tį va­ka­ rą jos sū­nus, ku­ris gy­ve­na už­sie­ny­

Daik­tų priė­mi­mo do­ ku­men­tuo­se yra nu­ ro­dy­ta, kad at­ve­jais, kai ge­di­mas yra ne ga­ran­ti­nis ar jis ne­pa­ si­reiš­kia, klien­tas pa­ ts ap­mo­ka iš­lai­das.

je, su­lau­kė gra­si­na­mos ži­nu­tės. Jo te­le­fo­no nu­me­ris bu­vo nu­ro­dy­tas per­kant ma­ši­ną. Pa­sak mo­ters, ži­nu­tė­je nu­ro­dy­ta, kad per sep­ty­nias die­nas ne­pa­siė­ mus ma­ši­nos bus tai­ko­mos san­kci­ jos už kiek­vie­ną pra­dels­tą die­ną. „Keis­ta. Pa­tys ža­dė­jo at­vež­ti ma­ ši­ną, pi­ni­gai su­mo­kė­ti, o to­kias ži­ nu­tes siun­čia“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris. Klai­pė­die­tė pa­ti su­si­sie­kė su įmo­ne. Skal­byk­lė jai bu­vo pri­sta­ ty­ta penk­ta­die­nį. „At­va­žia­vo, įjun­gė, pa­ro­dė, kad lem­pu­tės švie­čia, ir iš­va­žia­vo. Sa­ kiau, kad dėl jų ne­są­ži­nin­go el­ge­ sio kreip­siuo­si į pro­ku­ra­tū­rą“, –

„Shut­ters­tock“ nuo­tr

tvir­ti­no mo­te­ris. Klai­pė­die­tei taip pat ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl ant če­kio, ku­ria­me nu­ro­dy­tas klien­tas, pa­ra­ šy­ta „Eval­das Ro­man­sas“. „Ne­va tai šio žmo­gaus skal­byk­ lė. Aš jo tik­rai ne­pa­žįs­tu. Iš kur jie iš­trau­kė to­kį var­dą ir pa­var­dę?“ – ste­bė­jo­si mo­te­ris. Vel­tui dirb­ti ne­ga­li

Įmo­nės „Šnei­de­rio elekt­ro­ni­ka“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Šnei­de­ris pri­ si­mi­nė šią si­tua­ci­ją. Pa­sak va­do­vo, mo­te­ris bu­vo konf­lik­tiš­ka, tad grą­ ži­nant ma­ši­ną da­ly­va­vo ir jis pa­ts. „Pas mus daik­tų priė­mi­mo do­ ku­men­tuo­se nu­ro­dy­ta, kad at­ve­ jais, kai ge­di­mas yra ne ga­ran­ti­nis ar jis ne­pa­si­reiš­kia, klien­tas pa­ ts ap­mo­ka iš­lai­das. Ma­ši­nos sa­vi­ nin­kės pa­ra­šas yra, kad su tuo su­ si­pa­ži­no“, – aiš­ki­no va­do­vas. Pa­sak G.Šnei­de­rio, meist­ras du kar­tus bu­vo nu­vy­kęs į mo­ters na­ mus. Anot jo, klien­tė ne­su­ge­bė­jo nu­ro­dy­ti, kas konk­re­čiai ne­vei­kia. Aiš­ki­no, kad ne­bai­gia pro­gra­mos. „Rė­kė, kad ma­ši­na ne­vei­kia. Tu­ riu ga­ran­ti­nį ir da­ry­ki­te ką nors. Nie­ko mums ki­to ne­li­ko da­ry­ti, kaip iš­si­vež­ti ma­ši­ną pas sa­ve. Pas klien­tą juk ne­sė­dė­si vi­są die­ną“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. G.Šnei­de­rio tei­gi­mu, pa­tik­rin­ ti ma­ši­ną nė­ra pa­pras­ta. Tai uži­ma

ne­ma­žai lai­ko. „Kol par­si­ve­ži, kol iš­krau­ni. Pu­sę die­nos tik­ri­ni, kaip vei­kia. Ta­da ve­ži at­gal. Šiuo at­ve­ ju ge­di­mo ne­bu­vo. Kas nors juk už dar­bą tu­ri su­mo­kė­ti“, – tei­gė va­ do­vas. Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, jei ge­di­ mas vėl iš­ryš­kės, įmo­nė ją vėl tai­ sys. Ta­čiau kol kas ge­di­mo nė­ra už­ fik­suo­ta. Ne­pa­vy­ko su­si­siek­ti su klien­te

Anot G.Šnei­de­rio, nu­ro­dy­tu te­le­ fo­no nu­me­riu ži­nu­tė bu­vo pa­ra­šy­ ta, nes nie­kas neat­si­lie­pė. „Paaiš­kė­jo, kad tas žmo­gus, ku­ rio te­le­fo­no nu­me­ris nu­ro­dy­tas, yra už­sie­ny­je. Kiek skam­bi­nau šiuo nu­me­riu, kad su­si­tar­tu­me dėl ma­ši­nos at­ve­ži­mo lai­ko, nie­ kas neat­si­lie­pė. Nė kar­to ne­pa­vy­ ko pri­si­skam­bin­ti, o lai­ką tu­ri­me su­de­rin­ti. Ki­to nu­me­rio ne­tu­rė­jo­ me“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Pa­sak di­rek­to­riaus, bū­na at­ve­jų, kai žmo­nės ati­duo­da daik­tą ga­ran­ ti­nio re­mon­to įmo­nei ir neat­sii­ma me­tus. Jie rea­guo­ja tik po to­kių ži­ nu­čių. G.Šnei­de­ris pri­si­mi­nė, kad at­ve­žus ma­ši­ną, ne­pa­ten­kin­tai klien­tei bu­vo siū­lo­ma kreip­tis į Ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją ar Var­ to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą. „Klien­tė sa­kė, kad kreip­sis į pro­ku­ra­tū­rą. Sa­kiau, kad tą pa­

Komentaras Vi­jo­le­ta Bud­riu­vie­nė

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­t ų ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos sky­r iaus ve­dė­ja

J

ei var­to­to­jo ne­ten­k i­na ga­ran­ ti­n io ser­v i­so iš­va­dos – ma­ no, kad ge­di­mas yra, o spe­cia­ lis­tai jo ne­ra­do, ga­l i kreip­t is į mus. Iš­tir­si­me pre­kių ko­ky­bę. Iš­siaiš­ kin­si­me, ar ši ati­t in­ka ga­ran­t i­nio ser­ vi­so iš­va­das. Šie­met dėl pre­kių ko­ky­ bės į mus krei­pė­si 193 klai­pė­d ie­čiai. Dau­giau nei 60 pro­c. – 122 skun­dai bu­ vo pa­g rįs­t i. Ne­pag­r įs­t i bu­vo at­ve­jais, kai pa­žei­di­mai ma­ža­reikš­miai, var­to­ to­jas pa­ts pa­žei­dė daik­tą, ne­si­va­do­va­ vo nau­do­ji­mo­si inst­ruk­ci­ja. Pas­ta­ra­sis at­ve­jis ypač daž­nas su sul­čias­pau­džių pir­kė­jais. Žmo­nės su­ma­no iš­si­spaus­ti 10 ki­log­ra­mų obuo­l ių, o ne­pas­kai­to inst­ruk­ci­jos, ku­rio­je nu­ro­dy­ta, kad iš­ spau­dus stik­li­nę sul­čių rei­kia pa­lauk­ ti, kol ma­ši­na at­vės. Kiek­vie­na elekt­ros pre­kė tu­ri sa­vo nau­do­ji­mo ypa­tu­mų. To­dėl svar­bu per­skai­ty­ti nau­do­ji­mo­ si inst­ruk­ci­ją. Par­da­vė­jas ją pri­va­lo pa­ teik­ti lie­tu­vių kal­ba. Ar ga­ran­ti­nę pre­ kės prie­ž iū­rą at­lie­kan­ti įmo­nė ga­lė­jo paim­ti pi­ni­gus už pa­tik­ri­ni­mą, pri­klau­ so nuo si­tua­ci­jos. Jei su­tar­ty­je tai bu­vo nu­ma­ty­ta, ta­da bend­ro­vė tei­si. Pir­kė­ jai daž­nai ne­pas­kai­to su­tar­čių, ku­rias pa­si­ra­šo. Ne­se­niai į mus krei­pė­si var­ to­to­jas, ku­ris už­si­sa­kė bal­dus. Už pa­ sta­ruo­sius jis bu­vo su­mo­kė­jęs avan­są. Jam pa­skam­bi­no ir pa­sa­kė, kad at­ve­ža pa­ga­min­tus bal­dus ir prieš tai pa­pra­šė su­mo­kė­ti li­ku­sią su­mą. Žmo­gus pik­ti­ no­si, kad at­si­skai­ty­ti tu­ri ne­ma­tęs bal­ dų. Ta­čiau su­tar­ty­je tai bu­vo nu­ma­ ty­ta. Su­tar­čių, daik­t ų nau­do­ji­mo­si ir prie­ž iū­ros inst­r uk­ci­jų ne­skai­t y­mas yra di­džiau­sia pro­ble­ma. Jei var­to­to­jas ma­no, kad su­tar­tis bu­vo ne­tei­sin­ga, jis ga­li kreip­tis į Var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą. Mes aiš­ki­na­mės skun­dus dėl daik­tų ko­ky­bės.

da­ry­tų. Tik­rai ga­lė­tų kreip­tis į tar­ny­bas, ti­rian­čias to­kius at­ve­ jus. Su­ži­no­tu­me, kas tei­sus. Da­ bar klien­tė pyksta ant mū­sų, o ir mes lai­ko su­gai­šo­me“, – tei­gė di­ rek­to­rius. Pa­sak G.Šnei­de­rio, to­kios si­tua­ ci­jos, kai žmo­gus aiš­ki­na, kad yra ge­di­mas, o jis ne­nus­ta­to­mas, yra su­dė­tin­giau­sios. „Klien­tas ti­ki, kad yra tei­sus ir nie­ko ne­ga­li įro­dy­ti. Ži­no­ma, yra ir to­kių, ku­riems už­ten­ka at­vyk­ti ir pa­ro­dy­ti, ką da­ry­ti, kad pro­ble­ma ne­si­kar­to­tų“, – tvir­ti­no va­do­vas. Di­rek­to­rius aiš­ki­no, kad dėl sve­ti­ mos pa­var­dės, ku­ri nu­ro­dy­ta kvi­te, vei­kiau­siai įsi­vė­lė klai­da. „Gal dar­buo­to­jas pa­pras­čiau­ siai ne taip nu­gir­do“, – spė­jo G.Šnei­de­ris.

Uos­ta­mies­ty­je bas­to­si miš­ko gy­vū­nai Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Klai­pė­dos vie­šo­se vie­to­se klai­ džio­ja miš­ko gy­vū­nai – klai­pė­die­ čiai pa­ste­bė­jo šli­ti­nė­jan­čią ap­šiu­ ru­sią la­pę. Į mies­tą iš apy­lin­kių at­klys­tan­tys gy­vū­nai daž­nai spe­ cia­lio­sioms tar­ny­boms su­ke­lia rū­pes­čių.

Klai­džio­ja: ma­no­ma, kad la­pės

at­klys­ta iš ap­link esan­čių miš­kų.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja Ona So­ko­lo­va ra­gi­no ne­ri­zi­kuo­ti ir ne­lies­ti miš­ko žvė­re­lių. „Ži­no­ma,

gai­la jų, ta­čiau nė­ra aiš­ku, ko­kio­ mis li­go­mis tas žvė­re­lis ga­li sirg­ti“, – tei­gė spe­cia­lis­tė. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža tvir­ti­no, kad nei per­nai, nei šie­met uos­ta­mies­ty­je ne­bu­vo už­fik­suo­ta pa­siut­li­gės at­ ve­jų. „Tam įta­kos tu­ri pre­ven­ci­ja. Du kar­tus per me­tus yra vyk­do­ma lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ja“, – in­for­ma­vo va­do­vas. Ta­čiau jis pa­ta­rė klai­pė­die­čiams, ku­rie pa­ste­bė­jo mies­te be­si­šlais­ tan­tį miš­ko gy­vū­ną, apie jį pra­neš­ ti spe­cia­lis­tams.

Į mies­tą lau­ki­niai žvė­rys at­ klys­ta iš ap­link esan­čių miš­kų, lau­kų, ap­leis­tų te­ri­to­ri­jų ir ap­si­ sto­ja ten, kur, jų ma­ny­mu, ran­da sau­gią vie­tą. Beg­lo­bių gy­vū­nų kont­ro­le be­ si­rū­pi­nan­tys spe­cia­lis­tai tei­gė, kad šiais me­tais dar­bo ne­trū­ko. Įs­tai­gos „Būk ma­no drau­gas“ va­ do­vė Ga­li­na Ku­čins­kie­nė pa­sa­ko­ jo, jog lau­ki­nius gy­vū­nus mies­te ten­ka ne tik gau­dy­ti, bet ir juos gy­dy­ti. „Ten­ka ša­lin­ti la­bai daug la­vo­nė­ lių, dar dau­giau – su­žeis­tų­jų gy­dy­ ti“, – tvir­ti­no G.Ku­čins­kie­nė.

Ne­se­niai spe­cia­lis­tai uos­ta­ mies­ty­je gai­nio­jo­si iš­se­ku­sią la­pę, o praė­ju­sią sa­vai­tę vy­ko va­duo­ ti į elekt­ros lai­dus įsi­pai­nio­ju­sios gul­bės. „Tu­rė­jo­me gul­bę Ti­ną Kla­rą, da­ bar dar tu­ri­me ir Lu­ką“, – džiau­ gė­si G.Ku­čins­kie­nė. Per šių me­tų 9 mė­ne­sius Klai­pė­ dos mies­te nuo gy­vū­nų nu­ken­tė­jo 226 as­me­nys, iš jų – 129 (57 pro­c.) ap­kan­džio­jo ne­ži­no­mi ke­tur­ko­jai. Vak­ci­na­ci­ja nuo pa­siut­li­gės šie­met skir­ta 161 as­me­niui, t.y. 71 pro­c. vi­ sų be­si­krei­pu­sių­jų me­di­ci­ni­nės pa­ gal­bos.

5

antradienis, gruodžio 17, 2013

aktualijos

Pa­na­šu­mai: V.Vi­tuls­kis ir A.Rau­li­na­vi­čius, dau­ge­lio žiū­ro­vų pa­ste­bė­ji­mu, išo­riš­kai yra la­bai pa­na­šūs.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro nuo­tr.

Klai­pė­die­čiai Me­rū­no ne­su­lau­kė Į Ri­char­do Wag­ne­rio ir Giu­sep­pe’s Ver­di 200-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms skir­tą kon­ cer­tą, šeštadienį vy­ku­sį Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re, su­si­rin­ kę žiū­ro­vai nu­si­vy­lė neiš­vy­dę ža­dė­to­jo gar­sio­jo te­no­ro Me­rū­no Vi­tuls­kio. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kon­cer­tas pra­si­dė­jo ki­taip nei bu­ vo pla­nuo­ta. Pir­mo­ji sce­no­je pa­ si­ro­dė teat­ro va­do­vo pa­va­duo­to­ja me­nui Edi­ta Lu­bic­kai­tė ir at­si­pra­ šy­da­ma pub­li­kos už ne­pa­to­gu­mus

pra­ne­šė, kad M.Vi­tuls­kis ne­pa­si­ro­ dys. Ji per­skai­tė dai­ni­nin­ko at­siųs­ tą laiš­ką. Pub­li­kos nu­my­lė­ti­nis pra­ne­šė dėl di­džiu­lio dar­bo krū­vio, įtemp­to dar­bo gra­fik ­ o bei va­ži­nė­ji­mų į už­ sie­nį su­ne­ga­la­vęs, to­dėl gy­dy­to­jai jam už­drau­dė dai­nuo­ti.

„Vi­si su­si­ta­ri­mai su M.Vi­tuls­ kiu bu­vo pa­da­ry­ti. De­ja, jų ne­ bu­vo lai­ko­ma­si. Tie­sa, ga­vo­me jo ofi­cia­lų at­si­pra­šy­mą, – pa­sa­ko­jo teat­ro va­do­vo pa­va­duo­to­ja In­ga Gel­ži­ny­tė. – Kol kas gal­vo­ja­me, kaip pa­sielg­ti, nes jis pa­ža­dė­jo at­vyk­ti kon­cer­tuo­ti ar­ti­miau­siu lai­ku. Ne­no­rė­da­mi nu­vil­ti lan­ky­ to­jų, nu­spren­dė­me, kad vi­si žiū­ ro­vai, šeš­ta­die­nį ap­si­lan­kę teat­re, bi­lie­tus ga­lės iš­keis­ti į kvie­ti­mus ir ap­si­lan­ky­ti pa­si­rink­ta­me 2014 me­tų pir­mo pus­me­čio ren­gi­ny­je ne­mo­ka­mai.“ Pa­sak I.Gel­ži­ny­tės, da­lį žiū­ro­vų ši nau­jie­na nu­vy­lė ir jie sa­vo emo­ ci­jų ne­slė­pė. Teat­ro ad­mi­nist­ra­ci­ja kol kas svars­to, ar rei­ka­lau­ti iš dai­ ni­nin­ko nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo.

Pub­li­kos nu­my­lė­ti­ nis pra­ne­šė dėl di­ džiu­lio dar­bo krū­ vio, įtemp­to gra­fik ­ o bei va­ži­nė­ji­mų į už­ sie­nį su­ne­ga­la­vęs, to­dėl gy­dy­to­jai jam už­drau­dė dai­nuo­ti. Teat­ro dar­buo­to­jai tei­gė, kad di­džio­ji dau­gu­ma žiū­ro­vų li­ko pa­ten­kin­ti kon­cer­tu, ku­ria­me vie­to­je po­pu­lia­rio­jo M.Vi­tuls­kio dai­na­vo ne­se­niai Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re

pra­dė­jęs dai­nuo­ti Au­ri­mas Rau­ li­na­vi­čius. V.Vi­tuls­kio va­dy­bi­nin­ke dir­ban­ti jo su­tuok­ti­nė Eri­ka Vi­tuls­kie­nė tei­ gė, kad dai­ni­nin­kas tie­siog su­si­rgo. Tai esą vi­siš­kai nor­ma­lu esant per­ mai­nin­gam orui. „La­bai gra­žiai su­si­ta­rė­me, kol kas jo­kių pik­tu­mų neiš­lin­do“, – pa­ti­ki­no E.Vi­tuls­kie­nė. Mo­te­ris tvir­ti­no, kad su­tuok­ti­nis ne­ga­lė­jo dai­nuo­ti ir tai jam pa­čiam bu­vo la­bai ne­ma­lo­nu, nes Klai­pė­ do­je pa­pras­tai jis yra la­bai ge­rai su­ tin­ka­mas, o ir pa­ts la­bai my­li uos­ ta­mies­čio pub­li­ką. Ne vie­nas kon­cer­to lan­ky­to­jas at­krei­pė dė­me­sį, kad A.Rau­li­na­ vi­čius yra la­bai pa­na­šus į M.Vi­ tuls­kį.

Kur­šių ne­ri­jai – moks­li­nin­kų dė­me­sys As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

ti jė­gas spren­džiant įvai­riau­sių sri­ čių pro­ble­mas.

Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ ko (KNNP) di­rek­ci­ją nuo šiol įvai­riais klau­si­mais kon­sul­tuos Moks­li­nė kon­sul­ta­vi­mo ta­ry­ba. Į ją su­si­bū­rę įvai­riau­sių sri­čių spe­ cia­lis­tai pa­dės spręs­ti ak­tua­liau­ sius klau­si­mus.

Ti­ria at­si­ra­di­mą

a.aleksejunaite@kl.lt

Pa­ta­ria­ma­sis bal­sas

„Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko veik­los sri­tys yra ne­pap­ras­tai skir­ tin­gos, to­dėl mums ten­ka di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė prii­mant spren­di­mus, de­ri­nant pro­jek­tus ir daž­nai rei­ ka­lin­ga moks­li­nin­kų pro­fe­sio­na­ lų pa­gal­ba“, – pa­brė­žė Kur­šių ne­ ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos va­do­vė Auš­ra Fe­ser. Ta­ry­ba yra KNNP di­rek­ci­jos pa­ ta­ria­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja kraš­to­vaiz­ džio, bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės ir kul­tū­ ros pa­vel­do ap­sau­gos ir prie­žiū­ros, pa­žin­ti­nės rek­rea­ci­jos, ap­lin­ko­sau­ gi­nio švie­ti­mo bei vie­ši­ni­mo or­ga­ ni­za­vi­mo, te­ri­to­ri­nio pla­na­vi­mo ir pro­jek­ta­vi­mo, so­cia­li­nės ir eko­no­ mi­nės sri­ties klau­si­mais. Į pir­mą­jį po­sė­dį su­si­rin­kę Moks­ li­nės ta­ry­bos na­riai su­ta­rė vie­ny­

Geo­lo­gi­nius ty­ri­mus Kur­šių ne­ri­jos ko­pa­gūb­ry­je at­li­kęs geo­lo­gas Al­ ber­tas Bi­ti­nas ti­ki­no, moks­li­nin­kai nu­si­tei­kę pa­gel­bė­ti Par­ko di­rek­ci­ jai vi­sais klau­si­mais. „Esa­me ty­ri­nė­ję ap­sau­gi­nį Kur­ šių ne­ri­jos ko­pa­gūb­rį. Par­ko di­rek­ ci­jai pa­dė­jo­me pa­ruoš­ti sten­dą su in­for­ma­ci­ja apie ko­pa­gūb­rio for­ ma­vi­mą­si“, – tei­gė moks­li­nin­kas. A.Bi­ti­nas pa­ste­bė­jo, kad geo­lo­gai ne pir­mus me­tus aiš­ki­na­si tiks­lias da­tas, kad ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, ka­da su­ si­for­ma­vo ap­sau­gi­nis ko­pa­gūb­ris. „Ty­ri­mų me­tu di­džia­ja­me ko­pa­ gūb­ry­je ra­do­me pa­lai­do­tų dir­vo­že­ mių. Tai at­spin­di tam tik­rus Kur­šių ne­ri­jos for­ma­vi­mo­si eta­pus. Ty­ri­ nė­ja­me, kaip ko­pos ga­lė­jo „mig­ ruo­ti“ per pa­sta­ruo­sius 6–7 tūkst. me­tų. Bet tiks­lios Kur­šių ne­ri­ jos at­si­ra­di­mo da­tos dar ne­ži­nau. Pu­sia­sa­lis at­si­ra­do ne šio­je vie­to­ je, kur yra da­bar, o šiek tiek gi­liau į jū­rą“, – pa­sa­ko­jo A.Bi­ti­nas. At­lik­da­mi grę­ži­nius, geo­lo­gai ža­ da at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­mus apie pu­sia­sa­lio gi­mi­mą.

Ver­tė: Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nis par­kas su­lauks įvai­rių sri­čių moks­li­nin­kų pa­gal­bos. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ma­ny­čiau, ko­pų „mig­ra­ci­ja“ sie­ti­na su miš­kų iš­kir­ti­mu ne­ri­jo­ je, iki tol ji bu­vo la­bai mi­ni­ma­li“, – pa­ste­bė­jo A.Bi­ti­nas. Po­sė­džiaus pa­va­sa­rį

Nu­ma­to­ma, kad Moks­li­nė kon­sul­ ta­vi­mo ta­ry­ba rink­sis ma­žiau­siai vie­ną kar­tą per me­tus. Ki­tas ta­ry­

bos po­sė­dis pla­nuo­ja­mas 2014 m. pa­va­sa­rį. „Ka­dan­gi moks­li­nin­kai dir­ba la­ bai skir­tin­go­se sri­ty­se, nu­spren­dė­ me ieš­ko­ti tam tik­rų bend­rų var­ dik­lių, ku­rie ga­lė­tų su­jung­ti vi­sas sri­tis. Kur­šių ne­ri­jos kraš­to­vaiz­dis tu­ri la­bai daug su­de­da­mų­jų da­lių – gy­vo­ji ir ne­gy­vo­ji gam­ta, ar­chi­tek­

tū­ra, kul­tū­ros pa­vel­das. Jos su­si­jun­ gia į vie­ną vi­su­mą ir tuo­met ga­li­ma teig­ti, ko­kia yra tos vi­su­mos ver­tė, ką rei­kia da­ry­ti, kad ver­tė iš­lik­tų ar ne­tgi pa­di­dė­tų“, – kal­bė­jo A.Fe­ser. Pa­sak di­rek­ci­jos va­do­vės, Eu­ro­ po­je da­bar la­bai ma­din­ga nu­sta­ty­ti kraš­to­vaiz­džio ver­tę, ne­tgi jos pi­ ni­gi­nę iš­raiš­ką.

6

antradienis, gruodžio 17, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pa­sik­ly­do­me ver­ty­bė­se

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

J

au dau­giau nei 20 me­tų vis bė­ga­ me nuo SSRS, bet, re­gis, ne­to­li te­ nu­bė­go­me. Ir vi­sai ne dėl „Ta­ry­bi­ nės“ deš­ros. Te­le­vi­zi­jos pro­gra­mų drau­di­mai, kra­tos žur­na­lis­tų na­muo­se ir ban­dy­mai už­čiaup­t i dai­n i­n in­k us – štai kas per pa­sta­ruo­sius mė­ne­sius pri­ver­tė pa­si­jus­ti kaip gū­džiu so­viet­me­čiu. Ir ne­tgi ne so­viet­me­čiu, nes tuo­met bent bu­vo aiš­ku, kas yra kas. Da­bar ver­ty­bės, gė­r io ir blo­g io są­vo­kos taip su­si­mai­šė, kad ne­beį­ma­no­ma su­si­gau­dy­t i. Gi­na­me pank­ro­ko gru­pę „Pus­sy riot“, ku­r i spjo­vė į vei­dą Ru­si­jos ti­kin­tie­siems ir ku­rios pa­ va­di­ni­mą kul­tū­rin­gam žmo­gui net iš­tar­ti

Gal už­draus skai­ty­ ti Fio­do­rą Dos­to­jevs­kį, ku­ris va­di­no Lie­tu­vą sa­vo tė­vy­ne? bū­tų gė­da, o smer­kia­me Ole­gą Gaz­ma­no­ vą, dai­nuo­jan­t į apie bend­rą tau­tų is­to­ri­ją. Kaž­ko­dėl Lie­tu­vos žmo­nių kir­ši­ni­mu kal­ ti­na­me šį žmo­g ų, ku­ris pri­si­pa­ž i­no my­l įs Kau­no Lais­vės alė­ją, o ne sa­vo ne­praus­ ta­bur­nius, ku­rie ra­gi­na Lie­tu­vos pi­lie­čius ka­bin­ti že­myn gal­vo­mis ir vež­ti va­go­nais į Si­bi­rą. Smer­kia­me Sta­li­no nu­si­kal­ti­mus, o į kurs­ty­mus juos at­kar­to­t i žiū­r i­me su šyp­se­na. Sy­k į vie­nas če­čė­nas po 10 Lie­tu­vo­je pra­ leis­tų me­tų nu­spren­dė emig­ruo­ti į Va­ka­ rus. Pak­laus­tas, ko­dėl, at­sa­kė: „Jau­čiuo­si ne­sau­gus. Bet bi­jau ne chu­li­ga­nų gat­vė­je, o ne­prog­no­zuo­ja­mos val­džios veiks­mų“. Da­bar apė­mė pa­na­šus jaus­mas. Ko dar ga­l i­ma ti­kė­t is? Gal už­d raus skai­ty­t i Fio­ do­rą Dos­to­jevs­k į, ku­ris ir­gi va­di­no Lie­tu­ vą sa­vo tė­vy­ne? Be­lie­ka ti­kė­tis, kad svei­kas pro­tas vis dėl­ to nu­ga­lės, ir pa­ga­l iau iš­mok­si­me gerb­ ti pa­tys sa­ve ir ki­tus. Ir gi­mu­sius ca­ro, ir SSRS, ir da­bar­ti­niais lai­kais. Kol dar nė­ra drau­džia­ma, ver­ta pa­ci­tuo­ ti F.Dos­to­jevs­kį: „Svar­biau­sia, pa­ts sau ne­ me­luo­k i­te. Kas me­luo­ja pa­ts sau ir klau­ so­si sa­vo pa­ties me­lo, tas il­gai­niui jo­kios tie­sos nei sa­vy­je, nei ap­lin­kui ne­be­ma­to, va­d i­na­si, pra­de­da ne­be­gerb­t i nei sa­vęs, nei ki­tų... Me­luo­jan­tis sau pir­mas ir įsi­žeis­ ti ga­li. Juk įsi­žeis­ti kar­tais la­bai ma­lo­nu, ar ne taip? Ir juk ži­no žmo­gus, kad nie­kas jo neį­žei­dė, kad jis pa­ts sau skriau­dą su­si­gal­ vo­jo ir pri­me­la­vo pa­gra­žin­da­mas, pa­ts iš­ pū­tė, kad pa­veiks­lą su­kur­tų, prie žo­džio pri­k i­bo ir iš žir­ne­l io pa­da­rė kal­ną – pa­ts ži­no tai, o vis vien pir­ma­sis įsi­žei­džia, įsi­ žei­džia iki ma­lo­nu­mo, vis di­des­nio ma­lo­ nu­mo jaus­mo, o ši­taip priei­na ir prie tik­ ros ne­san­tai­kos“.

Apie po­li­ti­kų staig­me­nas ir prie­šų paieš­kas

Š

eš­ta­die­nio ry­tą, dar ne­spė­jus su­skai­čiuo­ti Vo­kie­ti­jos so­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos na­ rių bal­sa­vi­mo pa­štu, bu­vo pra­dė­tos skelb­ti bū­si­mų­jų mi­nist­ rų pa­var­dės. Ne­ti­kė­čiau­sia šeš­ta­ die­nio po­pie­tės staig­me­na – Ur­ su­los von der Leyn, sep­ty­nių vai­kų mo­ti­nos, iki šiol va­do­va­vu­sios Šei­ mos ir So­cia­li­nės ap­sau­gos mi­nis­ te­ri­joms, ga­li­mas sky­ri­mas pir­ mą­ja Vo­kie­ti­jos is­to­ri­jo­je gy­ny­bos mi­nist­re. Nu­ma­ty­tas ir tur­kų kil­mės in­ teg­ra­ci­jos mi­nist­rės sky­ri­mas. Tai iš­ties la­bai svar­bus po­stas. Mat, pa­vyz­džiui, vien tik Tiu­bin­ge­no sri­ty­je kas mė­ne­sį at­si­ran­da po 40 nau­jų pa­bė­gė­lių. Ar­tė­jan­čiais me­tais vie­na­me Tiu­bin­ge­no ra­jo­ne pa­bė­gė­liams ke­ti­na­ma pa­sta­ty­ti apie 60 gy­ ve­na­mų­jų kon­tei­ne­rių. Rei­kė­tų dar ma­žiau­siai 100 gy­ve­na­mų­ jų vie­tų. Tiu­bin­ge­no ap­skri­tis vie­nam pa­bė­gė­liui sky­rė net 12 270 eu­rų. Ki­tais me­tais ši su­ma tu­rė­tų pa­ di­dė­ti iki 12 316 eu­rų. Ats­ki­rai ski­ ria­mos lė­šos so­cia­li­nei pa­gal­bai, kal­bai mo­ky­tis. Pa­vyz­džiui, lapk­ ri­čio pa­bai­go­je 371 pa­bė­gė­liui bu­ vo su­teik­ta 16 gy­ve­na­mų­jų pa­tal­ pų. Dau­giau­sia žmo­nių yra at­vy­kę iš Ma­ke­do­ni­jos, Si­ri­jos, Pa­kis­ta­no, Ser­bi­jos, Ira­no. Dau­gu­ma Vo­kie­ti­jos so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos na­rių pa­štu bal­ sa­vo už di­džią­ją koa­li­ci­ją. Ta­čiau ne­mėgs­ta­miau­siu me­tų žo­džiu Vo­kie­ti­jo­je ta­po di­džio­sios koa­ li­ci­jos trum­pi­nys Gro­Ko (Gros­se Koa­li­tion). Tai­gi ant­ra­die­nį, kai Vo­kie­ti­ jos Bun­des­ta­ge bus bal­suo­ja­ma dėl kanc­le­rio kan­di­da­tū­ros, nie­kas ne­tu­rė­tų su­kliu­dy­ti An­ge­lai Mer­kel tre­čią kar­tą iš ei­lės bū­ti per­rink­tai Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Res­pub­li­kos kanc­le­re. Ta­da ji tu­rės pri­siek­ti Vo­ kie­ti­jos Bun­des­ta­ge. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kaip su­si­klos­tys di­džio­sios koa­li­ci­jos dar­bas. Prieš

K

as per žmo­nės to­je mū­sų vals­ty­bė­je gy­ve­na? Jiems vis rei­kia die­vų ir die­ vu­kų. Taip yra ir dėl tos mū­sų spor­ti­nin­kės Rū­tos Mei­lu­ ty­tės. Lai­mė­jo ji tuos me­da­lius, tai vals­ty­bė­je vėl ver­da „šir­ša­las“. Vi­si tik ir kal­ba, ra­šo, ro­do per te­le­vi­zi­ ją, pliur­pia per ra­di­ją. Vien tik gir­ di: „Mei­lu­ty­tė, Mei­lu­ty­tė“. Na, kiek ga­li­ma? Parsk­ri­do mer­ gai­tė iš už­sie­nio, tuoj vi­si pri­puo­

Po­li­ti­kai suį­žū­lė­jo ar la­bai su­si­reikš­mi­ no? Tai ga­li­ma ver­ tin­ti tik per spau­dos lais­vės su­pra­ti­mo pri­zmę. biau­siai su­ne­rim­ti tu­rė­tų so­cial­ de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris Sig­ ma­ras Gab­rie­lis. Mat da­bar jis, pa­na­šu, vėl, kaip ir prieš ke­lias sa­vai­tes, at­si­durs žur­na­lis­tų dė­ me­sio cent­re. Kai vie­no svar­biau­sių te­le­vi­zi­ jos ka­na­lų ZDF va­ka­ro ži­nių ve­dė­ja Ma­rie­ta Slom­ka lai­dos tie­sio­gi­nia­ me ete­ry­je S.Gab­rie­lio pa­si­tei­ra­vo dėl so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos na­ rių svars­ty­mo kreip­tis išaiš­ki­ni­mo į kons­ti­tu­ci­nį teis­mą, par­ti­jos ly­ de­ris klau­si­mą pa­va­di­no ne­są­mo­ ne. Ir pa­var­to­jo dar vie­ną pa­na­šaus po­bū­džio žo­de­lį. Ke­lias sa­vai­tes Vo­kie­ti­jos spau­do­je bu­vo ra­šo­ma apie spau­dos lais­vę, po­li­ti­kų prie­ šų paieš­kas. Nie­kam ne pa­slap­tis, jog daž­nai po­li­ti­kai, žur­na­lis­tų klau­si­mus pa­ va­di­nę kvai­lais, į juos tie­siog ne­su­ ge­ba at­sa­ky­ti. Ta­da bu­vo ži­no­ma, jog S.Gab­rie­lis, Vo­kie­ti­jos so­cial­

lė, čia pat oro uos­te ki­ša jai tas nu­vy­tu­sias gė­les, kal­bi­na, už­da­ vi­nė­ja kvai­lus klau­si­mus, se­kio­ ja iš pa­skos. Ir vi­si no­ri pa­si­šil­dy­ti žy­miau­sios Lie­tu­vos spor­ti­nin­kės šlo­vės spin­du­liuo­se. Pa­li­ki­te ją ra­my­bė­je, gau­sūs po­ nai ir po­nios. Juk jai dar tik 16 me­ tų. Tai juk dar vai­kas. Nea­tim­ki­te iš mer­gai­tės gra­žios jau­nys­tės, ne­pa­ vers­ki­te jos tuo vie­šu as­me­niu, ku­ ris vė­liau ei­na iš pro­to, no­rė­da­mas nuo vi­sų pa­si­slėp­ti.

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Klai­das priė­mė, o ne tai­sys

Praė­ju­sią sa­vai­tę Sei­me vy­ko val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­sė­dis. Po­ li­ti­kai ap­ta­rė biu­dže­tą, dis­ku­ta­vo dėl pen­si­jų grą­ži­ni­mo. Po po­sė­džio prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus lau­ kė žur­na­lis­tai. Pas­ta­rie­ji do­mė­jo­si, ką nu­ta­rė dėl pen­si­jų grą­ži­ni­mo. Prem­je­ras at­sa­kė: „Bu­vu­sios Vy­ riau­sy­bės klai­das prii­ma­me įgy­ ven­din­ti“. Taip kaip čia su­pras­ti? Jie pri­sii­ma įgy­ven­din­ti klai­das, o ne jas tai­sy­ti? Nie­ko ge­ro tai ne­ža­ da. Ar tie val­džios at­sto­vai gal­vo­ja, ką šne­ka? Vyk­do sta­ty­bas, vyk­do ty­ri­mus, vyk­do pro­jek­tus – nie­ko lie­tu­viš­ko ne­be­li­ko. So­fi­ja iš Pa­lan­gos

Spe­cia­lis­tai yra ne­tei­sūs

Iš­ki­lo dis­ku­si­ja dėl Man­to gat­vės pa­va­di­ni­mo. Spe­cia­lis­tai aiš­ki­na, kad „H“ rai­dė prie šio pa­va­di­ni­mo bu­vo pri­dė­ta ir klai­da įvel­ta prieš 40–50 me­tų. Ta­čiau tai ne­tie­ sa. At­va­žia­vau į Klai­pė­dą gy­ven­ti 1966 m. Ta­da bu­vo Mon­tės gat­vė. Jo­kios „H“ rai­dės ne­bu­vo. Her­kus bu­vo pri­dė­tas po fil­mo apie Her­kų Man­tą ek­ra­ni­za­ci­jos. Pet­ras

Mies­to cent­re – dvo­kas

Penk­ta­die­nį po dar­bų išė­jau pa­ si­vaikš­čio­ti po se­na­mies­tį. Bu­ vo sma­gu, nes ja­me bu­vo pil­na žmo­nių. Pri­mi­nė va­sa­rą, ka­da vi­si vaikš­to Da­nės pa­kran­te. Ta­čiau la­ bai nu­ste­bi­no no­sį rie­čian­tis kva­ pas. Pa­lei upę dvo­kė ka­na­li­za­ci­ ja. Įdo­mu, iš kur skli­do tas bjau­rus kva­pas. Gal tuo ver­tė­tų pa­si­do­mė­ ti ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams. Gal kaž­kas ter­šia mū­sų Da­nę. Vai­da

Neaiš­kus dar­bo lai­kas

Šie­met šven­ti­nė sa­vai­tė bus la­bai įdo­mi. Rea­liai įstai­gos dirbs dvi die­nas – pir­ma­die­nį ir penk­ta­die­ nį. Ko­dėl nie­kur ne­skel­bia­ma, kaip gy­dy­mo įstai­gos, vais­ti­nės, pre­ky­ bos cent­rai dirbs šven­čių me­tu? Ne­ži­no­si nei kur nuei­ti ap­si­pirk­ ti, nei kur vais­tų nu­si­pirk­ti. Ga­ lė­tų vais­ti­nin­kai pa­si­rū­pin­ti, kad to­kia in­for­ma­ci­ja bū­tų pa­skelb­ta, ir žmo­nės ži­no­tų, į ko­kią vais­ti­nę bėg­ti. Kai iš­tiks bė­da, ta­da ne­bus lai­ko gal­vo­ti, kas dir­ba, o kas – ne. Vik­to­ras

Juk ly­giai toks pat „šir­ša­las“ prieš 20 me­tų bu­vo ir dėl Ar­vy­do Sa­bo­nio. Jį vi­sur kaip tik įma­ny­ da­mi liaup­si­no, kal­bė­jo įsi­tei­kia­ mas ne­są­mo­nes, kol jam pa­čiam vi­sa tai iki krau­jo įky­rė­jo. Juk kiek­vie­ną nor­ma­lų žmo­gų pa­dlai­žiai ir pa­tai­kū­nai vei­kia nei­ gia­mai. O A.Sa­bo­nis bu­vo nor­ma­ lus vai­ki­nas, pa­pras­tų dar­bi­nin­kų sū­nus ir dau­giau nie­ko. Jis ne die­ vas, kad rei­kė­tų gar­bin­ti.

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

S.Kry­že­vi­čie­nė

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

397 728

telefonas@kl.lt

An­ge­lai – lyg gil­ti­nės

Sa­vait­ga­lį nuė­jau prie mies­to eg­lės. Šie­met ji iš tik­ro įspū­din­ga. Keis­ tai man at­ro­do tik tie an­ge­lai, jei juos taip ga­li­ma va­din­ti. Jie man pri­mi­nė gil­ti­nes. Tie jų esą spar­ nai at­ro­do kaip dal­giai. Be to, tie va­di­na­mie­ji an­ge­lai vi­siš­kai spal­ vo­mis ne­de­ra prie eg­lu­tės. Jei jie bū­tų bal­ti, tai dar nie­ko. Gal taip keis­tai neat­ro­dy­tų. Bet tos vai­vo­ rykš­tės spal­vos prie eg­lu­tės vi­siš­ kai ne­tin­ka. Dia­na Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ke­le­tą me­tų toks ban­dy­mas jau bu­vo. Ne­la­bai sėk­min­gas. Bet lai­ kas ei­na, žmo­nės, o ypač po­li­ti­kai, kei­čia­si. Lie­ka tik vals­ty­bė su sa­vo ne­pa­ju­di­na­mo­mis ver­ty­bė­mis. Kol so­cial­de­mok­ra­tai da­bar džiau­gia­si sėk­min­gu sa­vo na­ rių pri­ta­ri­mu bū­si­mam dar­bui di­džio­jo­je koa­li­ci­jo­je, re­gis, la­

Pa­li­ki­te ra­my­bė­je R.Mei­lu­ty­tę

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris, tu­ri ga­ li­my­bę tap­ti vi­ce­kanc­le­riu. Po­li­ti­ko kal­ba in­ter­viu me­tu dau­ ge­liui žiū­ro­vų su­kė­lė šo­ką, toks bu­ vo ne­ti­kė­tas jo ne­su­si­val­dy­mas ir ne­tin­ka­ma re­to­ri­ka, ku­rios ne­tu­rė­ jo iš­girs­ti rin­kė­jai. Ir nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, jog an­dai­nykš­tis S.Gab­ rie­lio iš­si­šo­ki­mas nie­ka­da ne­bus pri­min­tas. De­mok­ra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je po­ li­ti­kams, no­rin­tiems užim­ti aukš­ tus po­stus, tai­ko­mi la­bai aukš­ti mo­ra­li­niai kri­te­ri­jai. Dau­ge­lis dar neuž­mir­šo, ką įnir­šęs dien­raš­čio „Bild“ vy­riau­sia­jam re­dak­to­riui pa­ra­šė bu­vęs Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­ tas Chris­tia­nas Vulf­fas. Kri­ti­kos strė­lės kryps­ta ir į Vo­ kie­ti­jos CSU par­ti­jos ly­de­rį Hors­ tą See­ho­fe­rį, kai pa­sta­ra­sis pa­ra­ šė skun­dą ZDF val­dy­mo ta­ry­bai. Po­li­ti­kai suį­žū­lė­jo ar la­bai su­si­ reikš­mi­no? Tai ga­li­ma ver­tin­ti tik per spau­dos lais­vės su­pra­ti­ mo pri­zmę. Tie­są sa­kant, man la­bai pa­ti­ko, kad apie tai pa­ra­šė „Die Zeit“ lei­ dė­jas Jo­se­fas Jof­fe. Jis pri­mi­nė, kad spau­dos lais­vė reiš­kia, jog „ket­vir­ to­ji val­džia“ pri­va­lo smeig­ti, prieš­ ta­rau­ti, ieš­ko­ti žo­džių, de­mas­kuo­ti, bet ne bū­ti di­džiai­siais ink­vi­zi­to­ riais ar sie­lų gy­dy­to­jais. Ir da­ly­ ko iš­ma­ny­mu ga­li pa­dė­ti. Po­li­ti­kai nė­ra at­ska­lū­nai, o vir­tu­vės psi­cho­ lo­gi­ja pri­klau­so vir­tu­vei. Žur­na­lis­ti­ko­je ne­ga­li bū­ti pa­ vir­šu­ti­niš­ku­mo, kaip ir po­li­ti­ ko­je įpras­ta, vi­suo­me­nės nor­ mų ig­no­ra­vi­mo. Kas, jei­gu ne kal­ba, at­spin­di po­li­ti­kų ge­bė­ji­ mą pa­trauk­ti pa­skui sa­ve ma­ses ir užim­ti aukš­tą po­stą? Spau­dos lais­vė ne­reiš­kia, jog ne­praus­ta­ bur­niams vis­kas leis­ta. Pra­var­ tu mo­ky­tis iš sa­vo klai­dų. Kal­bos klai­dų iš­veng­ti dau­ge­liui po­li­ti­kų rei­kė­jo iš­mok­ti mo­kyk­lo­je. Po­li­ti­ kus į po­stus stu­mia pa­tys rin­kė­jai. Štai ko­dėl jie tu­ri bū­ti la­bai at­sa­ kin­gi, rink­da­mi val­džią, at­sto­vau­ jan­čią vals­ty­bei.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, gruodžio 17, 2013

lietuva Sa­vo va­do­vau­ja­ mos Vy­riau­sy­bės me­tus prem­je­ras ver­ti­na ge­rai, ta­ čiau konk­re­taus ba­ lo Mi­nist­rų ka­bi­ne­ tui skir­ti ne­si­ryž­ta. De­ry­bos su „Gazp­rom“ bus tę­sia­mos ir pen­si­jų grą­ži­ni­mo ter­mi­nai bus nu­sta­ ty­ti ki­tą­met.

Savikritika: A.But­ke­vi­čius Vy­riau­sy­bės me­tų veik­lą ver­ti­na ge­rai, o di­džiau­sias pro­ble­mas ma­to sun­kiai ju­dan­čio­se de­ry­bo­se su „Gazp­rom“ ir

dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jo­je.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Dar­bus nu­kė­lė ki­tiems me­tams Ne­si­se­kė de­ry­bos su „Gazp­rom“

Me­tus Vy­riau­sy­bei va­do­vau­jan­tis so­cial­de­mok­ra­tas Al­gir­das But­ke­ vi­čius ne­si­ryž­ta įver­tin­ti sa­vo veik­ los de­šimt­ba­le sis­te­ma. „Kaip po­li­ti­kas ir mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas, aš ne­no­rė­čiau ver­tin­ ti ba­lais sa­vo dar­bo. Po­li­ti­kų dar­bą ver­ti­na vi­suo­me­nė, rin­kė­jai. No­rė­ čiau pa­si­džiaug­ti mi­nist­rų po­žiū­riu ir ge­ru dar­bu pir­mi­nin­ka­vi­mo (ES Ta­ry­bai - red. pa­st.) me­tu“, – va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je Vy­ riau­sy­bės me­tų dar­bo re­zul­ta­tams ap­žvelg­ti, tei­gė A.But­ke­vi­čius. Kal­bė­da­mas apie pla­nuo­tus, ta­ čiau neį­gy­ven­din­tus dar­bus, jis iš­ sky­rė de­ry­bas su Ru­si­jos du­jų kon­ cer­nu „Gazp­rom“. Anks­čiau jis sa­kė, kad de­ry­bas ti­ki­ma­si baig­ti iki šių me­tų šil­dy­mo se­zo­no. „Vie­nas no­ras bu­vo su­si­tar­ti su mo­no­po­li­nin­ku „Gazp­rom“ dėl kai­nų su­ma­ži­ni­mo Lie­tu­vai ar­ba tei­sin­ges­nės kai­nos. Kol kas ne­ pa­vy­ko su­si­tar­ti. Tos de­ry­bos to­ liau vyks­ta. Dėl gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­jos – tem­pas ga­lė­jo bū­ ti di­des­nis tri­juo­se di­džiau­siuo­se

mies­tuo­se“, – kal­bė­jo prem­je­ras. Vis dėl­to jis pri­pa­ži­no, kad, Lie­tu­ vai pa­sta­čius su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lą, de­ry­bos su „Gazp­rom“ tu­rė­tų tap­ti leng­ ves­nės. „Ti­kiuo­si, kad pa­vyks su­si­tar­ ti. Ka­da bus pa­siek­tas re­zul­ta­tas, la­bai su­dė­tin­ga pa­sa­ky­ti. Tu­rint SGD ter­mi­na­lą, – tai vi­sa­da rei­kia su­pras­ti, – bet ko­kios de­ry­bos dėl du­jų kai­nų bus leng­ves­nės“, – kal­ bė­jo A.But­ke­vi­čius. Vy­riau­sy­bė – ge­ra­me ke­ly­je

Be ki­ta ko, jis tvir­ti­no, kad Mi­nist­ rų ka­bi­ne­to įgy­ven­di­na­ma eko­no­ mi­kos po­li­ti­ka ei­na ge­ru ke­liu. „Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas iš­lie­ka vie­nas spar­čiau­sių, ti­ki­mės, kad ji ir ki­tą­met to­liau augs. <...> Tai ro­do, kad Vy­riau­sy­bės vyk­do­ ma eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo po­li­ti­ ka – ge­ra­me ke­ly­je“, – kal­bė­jo jis. Anot jo, per pir­muo­sius veik­los me­tus Vy­riau­sy­bė įgy­ven­di­no ža­ dė­tas per­tvar­kas mo­kes­čių, svei­ka­ tos ap­sau­gos, moks­lo, ener­ge­ti­kos, že­mės ūkio sri­ty­se.

Prem­je­ras taip pat gy­rė­si, kad jo va­do­vau­ja­mai Vy­riau­sy­bei pa­vy­ko pa­siek­ti ener­ge­ti­kos kai­nų lū­žį. „Il­go (ener­ge­ti­kos kai­nų – red. past.) au­gi­mo krei­vė pa­kryps že­ myn“, – sa­kė jis. Anot prem­je­ro, Vy­ riau­sy­bės spren­di­mai dėl ma­žes­nių elekt­ros ir du­jų kai­nų su­ma­žins gy­ ven­to­jų iš­lai­das ko­mu­na­li­nėms pa­ slau­goms, liks dau­giau lė­šų ki­toms reik­mėms. Pa­sak prem­je­ro, praė­ju­sią sa­vai­tę pa­tvir­tin­tas 2014 m. vals­ty­ bės biu­dže­tas yra „eko­no­mi­kos atei­ ties ir eu­ro įve­di­mo pa­grin­das“. „Tai bu­vo ne­leng­vas eg­za­mi­nas Vy­riau­sy­bei“, – sa­kė prem­je­ras. Pen­si­joms – dar­bo gru­pė

Vie­nas iš neį­gy­ven­din­tų dar­bų – per kri­zę su­ma­žin­tų pen­si­jų kom­ pen­sa­vi­mas. Ta­čiau dėl gau­sy­bės su­da­ry­tų dar­bo gru­pių kri­ti­kuo­ tas prem­je­ras, ro­dos, vėl neiš­vengs pa­šai­pų: su jo ir ki­tų val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vų pri­ta­ri­mu su­da­ ry­ta spe­cia­li dar­bo gru­pė, pra­dė­ sian­ti dirb­ti ki­tų me­tų pra­džio­je. „Ma­no­ma, kad per ar­ti­miau­sius du mė­ne­sius bus pa­teik­tas pla­nas,

kaip bus kom­pen­suo­ja­mos pen­si­ jos“, – po po­li­ti­nės ta­ry­bos po­sė­ džio žur­na­lis­tus in­for­ma­vo Lie­tu­ vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos ly­de­ris eu­ro­par­la­men­ta­ras Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis.

Pap­ra­šiau abie­jų mi­ nist­rų, kad ne­bū­tų jo­kių po­li­ti­ka­vi­mų. Kad bū­tų va­do­vau­ja­ ma­si eko­no­mi­ne, fi­ nan­si­ne lo­gi­ka. „Jei­gu su­tar­si­me dėl tu­ri­mos „Sod­ros“ pa­sko­los re­fi­nan­sa­vi­ mo, ma­nau, pro­ble­mos grei­tai iš­ si­spręs“, – tei­gė Sei­mo pir­mi­nin­ kė, Dar­bo par­ti­jos va­do­vė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė. Pa­sak jos, jei­gu da­lį „Sod­ros“ pa­s i­s ko­l in­t ų lė­š ų pa­v yk­t ų per­ sko­lin­ti pi­giau, bū­tų ga­li­ma su­ tau­py­ti 40–50 mln. li­tų ir juos skir­t i pen­s i­joms kom­p en­s uo­t i.

Ki­ti pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo šal­ ti­niai, anot L.Grau­ži­nie­nės, yra pla­ną vir­ši­jan­čios biu­dže­to pa­ ja­mos ir vi­di­niai re­zer­vai, ta­čiau sko­lin­tis pen­si­joms grą­žin­ti ne­ ke­ti­na­ma. „Dėl sko­li­ni­mo­si ir grą­ži­ni­mo tik­rai ne­bu­vo kal­bos, nes sko­lin­ tis yra pa­sku­ti­nis at­ve­jis, ieš­ko­me vi­di­nių re­zer­vų“, – tei­gė L.Grau­ ži­nie­nė. Anot jos, so­cial­de­mok­ra­tų de­le­ guo­tas fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­džius no­ri, kad iš­kart bū­tų nu­ ma­ty­ta vi­sa su­ma, o ki­ti val­dan­tie­ji kal­ba apie tai, jog pen­si­joms grą­žin­ ti pi­ni­gus ga­li­ma nu­ma­ty­ti eta­pais. A.But­ke­vi­čius tvir­ti­na, kad pen­ si­jų kom­pen­sa­vi­mo klau­si­mą rei­ kė­tų spręs­ti va­do­vau­jan­tis ne po­ li­ti­ne, o eko­no­mi­ne lo­gi­ka. „Pap­ra­šiau abie­jų mi­nist­rų, kad ne­bū­tų jo­kių po­li­ti­ka­vi­mų. Kad bū­tų va­do­vau­ja­ma­si eko­no­mi­ne, fi­nan­si­ ne lo­gi­ka“, – tvir­ti­no prem­je­ras. Skai­čiuo­ja­ma, kad pen­si­joms kom­pen­suo­ti rei­kė­tų ne ma­žiau kaip 1–1,2 mlrd. li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ru­si­jos ga­lia ke­lia ne­ri­mą Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­dai pa­skel­bus, kad Ru­si­ja Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­je prie Lie­tu­vos sie­nos dis­lo­kuo­ja ba­lis­ti­nes ra­ke­tas „Is­kan­der“, Lie­ tu­vos va­do­vai tvir­ti­na tu­rin­tys ži­ nių apie gink­la­vi­mą­si, ku­rios ke­lia ne­ri­mą, ta­čiau jų ne­konk­re­ti­na.

ga­li ne­sun­kiai pa­siek­ti ir ato­kiau­ sius Lie­tu­vos kam­pe­lius. „Is­kan­der“ ga­li bū­ti ap­rū­pin­tos įpras­ti­nė­mis ir bran­duo­li­nė­mis ko­ vi­nė­mis gal­vu­tė­mis, jų skrie­ji­mo nuo­to­lis yra 500 km, kaip ra­šo­ma pub­li­ka­ci­jo­je.

kal­bė­ti“, – žur­na­lis­tams va­kar sa­ kė A.But­ke­vi­čius. Jis tei­gė iš­sa­mes­nės in­for­ma­ci­jos tu­rė­siąs šian­dien. Klau­sia­mas, ar šiuo at­ve­ju ma­to grės­mę Lie­tu­vai, prem­je­ras at­sa­kė: „Aš taip ne­ma­nau.“

Nes­ve­tin­ga kai­my­nys­tė

Grės­mės ne­ma­to

Aiš­ki­na­si, kaip rea­guo­ti

Vo­kie­ti­jos laik­raš­tis „Bild“, rem­ da­ma­sis šal­ti­niais sau­gu­mo tar­ny­ bo­je, pra­ne­šė, kad Ru­si­ja Ka­ra­liau­ čiaus sri­ty­je prie Lie­tu­vos sie­nos dis­lo­ka­vo ar­ti­mo­jo nuo­to­lio ra­ke­ tas „Is­kan­der-M“. Kaip ra­šo laik­raš­tis, iš pa­ly­do­ vo da­ry­tos nuo­trau­kos ro­do, kad per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių Ru­ si­ja Ka­ra­liau­čiu­je, prie va­ka­ri­nės sie­nos ne­to­li Lie­tu­vos, dis­lo­ka­vo dvi­ženk­lį skai­čių „Is­kan­der“ ti­po mo­bi­lių ra­ke­tų komp­lek­sų. Pa­sie­ ny­je dis­lo­kuo­tos ba­lis­ti­nės ra­ke­tos

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius va­ kar pa­tvir­ti­no esąs in­for­muo­tas apie Bal­ti­jos ša­lių pa­sie­ny­je su­telk­tą pa­ pil­do­mą Ru­si­jos ka­ro tech­ni­ką. Ta­ čiau tiks­liai pa­sa­ky­ti, ar šiuo at­ve­ ju kal­ba­ma apie ra­ke­tas „Is­kan­der“, prem­je­ras tei­gė kol kas ne­ga­lįs. „Man in­for­ma­ci­ja ži­no­ma, kad ir prie Lie­tu­vos, Lat­vi­jos bei Es­ti­jos yra su­telk­ta pa­pil­do­ma tam tik­ra tech­ni­ka. Bet aš šian­dien ne­no­rė­ čiau kai ku­rių da­ly­kų at­skleis­ti, ko­ men­tuo­ti. Tu­riu ši­tą in­for­ma­ci­ją ir te­ko net va­kar su kai ku­riais apie tai

Kiek ašt­riau rea­ga­vo kraš­to ap­sau­ gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­kas. Jis taip pat sa­kė ne­tu­rin­tis ži­nių, ar Ru­si­ja dis­lo­ka­vo ar­ti­mo­jo nuo­to­lio ra­ke­tas „Is­kan­der-M“ Ka­ra­liau­čiaus ap­ skri­ty­je, ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos, bet pa­brė­žė, kad si­tua­ci­ja ke­lia ne­ri­mą. „Tai ne­ri­mas­tin­gos pa­pil­do­mos ži­nios, kad Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­je Ru­si­ja tu­ri sa­vo ra­ke­ti­nių sis­te­mų, apie ku­rias ji yra ke­le­tą kar­tų pa­ mi­nė­ju­si, kad no­rė­tų mo­der­ni­zuo­ ti. Nau­jas mi­li­ta­ri­za­vi­mo lyg­muo, nau­ja mo­der­ni­za­ci­ja Ka­ra­liau­čiu­je,

Pavojus: val­džios at­sto­vai tvir­ti­na be­si­ta­rian­tys su NA­TO at­sto­vais dėl

reak­ci­jos į Ru­si­jos, kaip įta­ria­ma, „Is­kan­der“ ra­ke­tų dis­lo­ka­vi­mą Lie­tu­ vos pa­sie­ny­je. „Scan­pix“ nuo­tr.

prie Bal­ti­jos vals­ty­bių ir NA­TO sie­ nų, ke­lia pa­pil­do­mą ne­ri­mą ir dė­ me­sį, to­dėl mes ste­bi­me tą si­tua­ ci­ją. Ta­ria­mės tiek su re­gio­no, tiek su NA­TO par­tne­riais, kaip rea­guo­ti ir kaip ap­si­gin­ti, jei­gu hi­po­te­tiš­kai

bū­tų ko­kių nors ga­li­mų in­ci­den­tų. Šiuo me­tu pa­tvir­tin­ti ar pa­neig­ti, kad ten „Is­kan­der“ yra ar nė­ra, ne­ ga­liu“, – žur­na­lis­tams va­kar Sei­me sa­kė mi­nist­ras. „Klaipėdos“ inf.

8

antradienis, gruodžio 17, 2013

užribis

Mo­ters žu­di­kas – žen­tas? 1

Ofi­cia­lio­ji ver­si­ja tei­gia, kad vy­ras no­rė­jo, jog vi­ si šei­mos na­riai tu­rė­tų tą pa­čią pa­var­dę, mat jis ve­dė mo­te­rį, jau tu­rin­čią vai­ką, ir su ja su­si­lau­kė bend­ro pa­li­kuo­nio. Penk­ta­die­nį Klai­pė­dos mies­ to apy­lin­kės teis­mas lei­do suim­ ti įta­ria­mą­jį trims mė­ne­siams, o tai yra il­giau­sias areš­to lai­kas, ku­ rį pa­pras­tai teis­mas ski­ria įta­ria­ mie­siems. Da­bar pa­rei­gū­nai tu­ri su­rink­ ti kaip ga­li­ma dau­giau įta­ria­mo­ jo kal­tės įro­dy­mų. Pa­na­šu, kad tai bus ne tik nu­žu­dy­tos mo­ters duk­ ros pa­sa­ko­ji­mas. Po­li­ci­nin­kai ke­ ti­na kal­ti­ni­mus pa­rem­ti ir ki­tais įkal­čiais. Drau­gas ėmė­si paieš­kų

Pir­ma­sis L.Bal­čai­tie­nės pa­si­ge­do jos drau­gas ir bend­ra­dar­biai. Per­nai lie­pos 31-ąją po pie­tų iš sa­vai­ti­nio vai­kų lop­še­lio-dar­že­lio „Gi­liu­kas“, kur dir­bo bu­hal­te­re, mo­te­ris su­si­ruo­šė į mies­to cent­rą, mat tu­rė­jo į Švie­ti­mo sky­riaus bu­ hal­te­ri­ją nu­vež­ti do­ku­men­tus. Apie 14 val. ji išė­jo iš dar­bo. Kur žu­di­kas ją pa­si­ti­ko ir kaip įsi­so­di­no į au­to­mo­bi­lį, pa­rei­gū­ nai dar neatsk­lei­džia. Aki­vaiz­du, kad mo­te­ris žu­vo vos išė­ju­si iš sa­ vo dar­bo­vie­tės. Įta­ri­mai, kad klai­pė­die­tės ne­ bė­ra tarp gy­vų­jų, pir­miau­sia ki­ lo L.Bal­čai­tie­nės drau­gui. Jis pa­ sa­ko­jo po­li­ci­nin­kams, kad žen­tas su šia mo­te­ri­mi py­ko­si dėl re­mon­ to na­muo­se. Ta­da vy­ras tei­gė, kad jo­kių ki­tų prie­šų jo bi­čiu­lė ne­tu­rė­jo. Ji bu­vu­si links­ma, ge­ra­no­riš­ka ir ku­pi­na gy­ ve­ni­mo džiaugs­mo. Din­gu­sios mo­ters bi­čiu­lis pa­ ts ėmė­si paieš­kų. Ta­da ap­si­lan­ kęs dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­ dak­ci­jo­je vy­riš­kis pa­sa­ko­jo, kad jam nuo­šir­džiai pa­de­da ir L.Bal­ čai­tie­nės sū­nus, jau­nes­nio­ji duk­ ra jau­di­na­si dėl ma­mos din­gi­mo, bet vy­res­nė­lės pa­gal­bos jis ti­ki­no ne­su­lau­kęs. Vy­ras pa­mi­nė­jo, kad bi­čiu­lė jam ne kar­tą bu­vo pa­sa­ko­ju­si, jog žen­ tas ją per­se­kio­ja, ji bi­jo­jo sa­vo duk­ ros su­tuok­ti­nio.

Skir­tu­mai: po­li­ci­jos pa­teik­to­je nuo­trau­

ko­je L.Bal­čai­tie­nė bu­vo vi­siš­kai ne­pa­na­ ši į ki­tą, kur kas jau­nes­nės, links­mos mo­ ters at­vaiz­dą.

Konf­lik­tas tarp uoš­vės ir žen­ to ki­lo, kai šis ne­pa­sik­lau­sęs ėmė­ si keis­ti jai pri­klau­san­čios na­mo da­lies erd­ves. Po re­mon­to me­tu ki­lu­sio konf­lik­to šei­ma iš­si­kė­lė į nuo­mo­ja­mą bu­tą, o žen­tas esą ne­ bes­lė­pė sa­vo pyk­čio uoš­vei. Pra­šė vi­suo­me­nės pa­gal­bos

Įta­ri­mų, kad prie mo­ters din­gi­ mo ga­li bū­ti pri­si­dė­jęs žen­tas, ki­lo ir pa­rei­gū­nams. A.Pa­tie­gos praei­

A.Pa­tie­ga, pa­si­va­di­ nęs Bal­čai­čio pa­var­ de, gy­ve­no vie­na­me uoš­vei L.Bal­čai­tie­ nei pri­klau­siu­sių bu­tų ir lau­kė jos pa­li­ki­mo. tis ver­tė abe­jo­ti, ar šis vy­ras tik­rai yra ne­kal­tas. Pa­rei­gū­nai ati­džiai ap­žiū­rė­jo Gi­ ru­lių miš­ką. Pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­ me tei­gia­ma, kad čia bu­vo ap­tik­ti ke­li din­gu­siai mo­te­riai pri­klau­sę daik­tai. Po­li­ci­nin­kai pra­šė at­si­liep­ti ga­li­ mo L.Bal­čai­tie­nės konf­lik­to su ko­ kiu nors as­me­niu liu­di­nin­kus. Ti­ kė­ta­si, kad pa­skam­bins žmo­nės,

Sank­ci­ja: teis­mas lei­do įta­ria­mą­jį suim­tą lai­ky­ti tris mė­ne­sius.

ne­to­li „Gi­liu­ko“ pa­ste­bė­ję bal­tos spal­vos „Ford Ga­la­xy“. Po ke­lių mė­ne­sių, kai po­li­ci­jos As­me­nų paieš­kos po­sky­rio pa­rei­ gū­nai jau bu­vo se­no­kai per­da­vę paieš­kos by­lą Smur­ti­nių nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mo sky­riui, įta­ria­muo­ju bu­vo įvar­dy­tas A.Pa­tie­ga. Ta­da areš­ti­nė­je jis pra­lei­do tris mė­ne­sius. Ta­čiau tar­do­mas šis vy­ ras ne­pra­bi­lo, apie uoš­vės din­gi­mą jis ne­pra­si­ta­rė ir ka­me­ros drau­gams. L.Bal­čai­tie­nės kū­nas ta­da dar ne­ bu­vo ras­tas, to­dėl ne­bu­vo for­ma­ laus pa­grin­do kal­bė­ti apie žmog­ žu­dys­tę, tad įta­ria­mą­jį nu­spręs­ta iš­leis­ti į lais­vę. Prie ge­le­žin­ke­lio – kū­nas

Šių me­tų lie­pos 3-ią­ją Kre­tin­ga­ lės se­niū­ni­jo­je gy­ve­nan­tis ūki­nin­ kas ap­žiū­ri­nė­jo sa­vo lau­kus Put­rių kai­me. Be­vaikš­ti­nė­da­mas jis pa­su­ ko krū­mų link. Vos už 30 met­rų nuo ge­le­žin­ke­lio san­ka­sos vy­ras nu­stė­ro iš­vy­dęs žmo­gaus kū­no da­lis. Pa­lai­kai bu­vo už­kas­ti vi­sai ne­gi­ liai. Pa­na­šu, kad žu­di­kas pa­gul­dė kū­ną vos pra­kaps­tęs že­mę ir už­kro­ vė jį ne­sto­ru že­mės sluoks­niu, žo­ le bei la­pais. Me­tus šią ato­kią vie­ tą mer­kė lie­tūs, ko­šė vė­jai, kaps­tė miš­ko žvė­rys. Va­sa­rą gam­ta ap­ nuo­gi­no krau­pią pa­slap­tį. Mo­ters kū­nas bu­vo smar­kiai sui­ ręs, to­dėl mir­ties prie­žas­ties iš­

siaiš­kin­ti ne­be­bu­vo įma­no­ma. Mi­ru­sio­sios as­me­ny­bė nu­sta­ty­ ta su­ly­gi­nus ve­lio­nės ir L.Bal­čai­ tie­nės duk­ros DNR. Paaiš­kė­jo, kad pa­lai­kai tik­rai yra me­tus ieš­ko­tos klai­pė­die­tės. Pa­lai­do­ji­mo vie­to­je ras­ta nu­žu­ dy­to­sios daik­tų. Ati­džiai ap­žiū­ri­ nė­da­mi įvy­kio vie­tą eks­per­tai ap­ ti­ko ir įkal­čių, nu­ro­dan­čių, kas yra žu­di­kas. Bi­jo­jo su­tuok­ti­nio kerš­to?

Įta­ri­mai dėl mo­ters nu­žu­dy­mo pa­ reikš­ti žen­tui. Pa­rei­gū­nai įta­ria, kad apie nu­si­kal­ti­mą ži­no­jo ir žu­vu­sio­ sios duk­ra. 32 me­tų mo­te­ris da­bar tu­ri spe­cia­lio­sios liu­dy­to­jos sta­tu­są. Pa­na­šu, kad net ži­no­da­ma krau­ pią tie­są apie sa­vo ma­mos din­gi­ mą, ji ne­pra­si­ta­rė apie šį nu­si­kal­ ti­mą bi­jo­da­ma su­tuok­ti­nio kerš­to. Šis ne­va gra­si­no ne tik jai pa­čiai, bet ir vai­kams, teig­da­mas, kad už iš­da­vys­tę lau­kia toks pat li­ki­mas, kaip ir L.Bal­čai­tie­nės. Mo­ters el­ge­sys po ma­mos din­gi­ mo glu­mi­no L.Bal­čai­tie­nės drau­gą. Duk­ra su­si­gū­žė ir at­si­tvė­rė ty­los už­dan­ga. Net ta­da, kai jos ma­mos din­gi­mo ap­lin­ky­bės te­be­bu­vo ap­ gaub­tos pa­slap­ties skrais­te, duk­ra ne­si­ver­žė pra­žu­vė­lės ieš­ko­ti. Tai ver­tė spė­lio­ti, kad ji ga­li ži­no­ ti šiur­pią pa­slap­tį. Ve­lio­nės drau­ gas ne­ga­lė­jo at­si­ste­bė­ti ne­sup­ran­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ta­ma duk­ters reak­ci­ja į mįs­lin­gą ma­mos din­gi­mą. Se­no­ji pa­var­dė – su­tep­ta

Pas­ta­ruo­ju me­tu A.Pa­tie­ga, pa­si­va­ di­nęs Bal­čai­čio pa­var­de, gy­ve­no vie­ na­me uoš­vei L.Bal­čai­tie­nei pri­klau­ siu­sių bu­tų ir lau­kė jos pa­li­ki­mo. Pa­si­keis­da­mas pa­var­dę jis ga­ lė­jo siek­ti ke­lių tiks­lų. Anks­tes­nė vy­riš­kio pa­var­dė kiek­vie­nam bent kiek il­giau dir­ban­čiam po­li­ci­nin­kui aso­ci­ja­vo­si su nu­si­kal­ti­mais. A.Pa­tie­ga yra tar­na­vęs an­ti­te­ro­ ris­ti­nių ope­ra­ci­jų rink­ti­nė­je „Aras“. 1996 m. jis su ki­tais bend­ri­nin­kais bu­vo nu­teis­tas už au­to­mo­bi­lių gro­ bi­mą, tur­to prie­var­ta­vi­mą bei ki­tus nu­si­kal­ti­mus. Tą­kart jis bu­vo pri­skir­tas vie­nai uos­ta­mies­čio nu­si­kal­tė­lių gau­jai. Po de­šimt­me­čio A.Pa­tie­ga vėl bu­vo tei­sia­mas ir nu­teis­tas. Ta­čiau nuo­spren­dis po po­ros me­tų bu­vo pa­keis­tas pri­pa­ži­nus, kad A.Pa­tie­ga ir jo bend­ri­nin­kas pa­rei­gū­nų bu­vo iš­pro­vo­kuo­ti įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mą – par­duo­ti di­de­lį kie­kį nar­ko­ti­kų, o nu­si­kals­ta­mos veik­los mo­de­lis tai­ ky­tas ne­tei­sė­tai. Kol kas A.Pa­tie­ga, da­bar be­si­va­ di­nan­tis Bal­čai­čiu, at­si­sa­ko bend­ rau­ti su pa­rei­gū­nais. Ne­men­ka pa­ tir­tis ko­vo­jant dėl iš­tei­si­ni­mo gal­būt jam kuž­da, kad kiek­vie­nas iš­tar­tas žo­dis ga­li at­si­suk­ti prieš jį pa­tį.

El­ge­tas vys ir nuo baž­ny­čių As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ko­va su el­ge­tau­jan­čiais žmo­nė­mis uos­ta­mies­ty­je iš se­na­mies­čio per­ si­kė­lė į baž­ny­čių priei­gas. Sa­vait­ ga­lį sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus pa­rei­gū­nai rei­do me­ tu už­re­gist­ra­vo 15 iš­mal­dos prie baž­ny­čių pra­šiu­sių klai­pė­die­čių.

Paaiš­kė­jo, kad ne vi­si iš­mal­dos baž­ny­čių šven­to­riuo­se pra­šę vy­rai ir mo­te­rys iš tie­sų yra pri­spaus­ti var­go. „Vi­si kal­bin­ti bė­džiai tvos­kė al­ko­ho­liu. Jo­kių var­ga­nai gy­ve­nan­ čių se­nu­čių ne­ma­tė­me. Vy­riau­sia iš su­tik­tų mo­te­rų bu­vo 54 me­tų. Bu­ vo ir to­kių, ku­rie tu­ri vi­sas so­cia­li­ nes ga­ran­ti­jas, ta­čiau taip, ma­tyt, pri­si­du­ria prie pen­si­jos“, – aiš­ki­

no sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys. Tarp iš­mal­dos pra­šan­čių­jų bu­vo su­tik­tas tik vie­nas ki­tas neį­ga­lus klai­pė­die­tis. Rei­do da­ly­viams te­ko pa­si­kal­bė­ti su dviem 27 ir 26 me­tų jau­nuo­liais, ku­rie pra­šė iš­mal­dos. Kar­tu su sa­vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jais el­ge­tau­jan­čių­jų sek­ma­die­nį ieš­ko­jo ir so­cia­li­niai dar­buo­to­jai. Rei­do da­ly­viai ap­lan­kė Šv. Juo­ za­po Dar­bi­nin­ko, Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės, Šv. Ka­zi­mie­ro, Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čias ir dvi cerk­ves. „Pas­te­bė­jo­me, kad prie cerk­vių ne­lei­džia­ma el­ge­tau­ti. Iš­mal­dos pra­šo­ma tik už baž­ny­čios te­ri­to­ri­ jos ri­bų“, – tei­gė V.Va­lys. Rei­do me­tu išaiš­kin­ti 15 as­me­ nų, ku­rie pra­šė iš­mal­dos, ne­bu­vo

anks­čiau įtrauk­ti į jo­kias ap­skai­ tas. „Ra­do­me ir šva­rių, ir tvar­kin­ gų as­me­nų. Sup­ran­ta­ma, kad bu­vo nu­si­ste­bė­ji­mų, nes iš­mal­dos pra­ šy­mas gy­vuo­ja šimt­me­čiais. Ta­ čiau įdo­mu tai, kad ku­ni­gai pa­tys ne­no­ri, jog bū­tų el­ge­tau­ja­ma prie jų baž­ny­čių“, – ste­bė­jo­si V.Va­lys. Pa­sak V.Va­lio, to­kie rei­dai kol kas yra tik pre­ven­ci­ja prieš el­ge­ ta­vi­mą mies­te. Iš se­na­mies­čio iš­ gui­ti el­ge­tos iš tie­sų ėmė bur­tis prie baž­ny­čių. „Jau yra pa­reng­ti Vie­šo­sios tvar­ kos tai­syk­lių pa­pil­dy­mai, ku­riais el­ge­ta­vi­mas bus už­draus­tas vi­sa­ me se­na­mies­ty­je. O pi­ni­gais bus drau­džia­ma duo­ti iš­mal­dą vi­sa­me mies­te“, – tvir­ti­no V.Va­lys. Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba dėl šios tvar­kos tu­rės ap­si­spręs­ti sau­sį.

Rei­das: sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai per vie­ną pa­tik­ri­ni­mą su­ra­do 15 iš­

mal­dos prie baž­ny­čios pra­šiu­sių klai­pė­die­čių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

9

antradienis, gruodžio 17, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

sveikata

At­ša­lus orui – pa­vo­jus veido odai Šal­to­jo se­zo­no me­ tu žmo­gaus vei­do oda pa­ti­ria dvi­gu­ bą šo­ką. Ją nei­gia­ mai vei­kia ne tik žvar­bus oras, vė­ jas ar snie­gas, bet ir pa­tal­po­se bei au­to­ mo­bi­liuo­se vei­kian­ tys kon­di­cio­nie­riai. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, at­ša­lus, odai bū­ti­na ypa­tin­ga prie­žiū­ra.

Na­mi­nės vei­do kau­kės Ba­na­nų

Sut­rin­k i­te ba­na­ną ir su­mai­šy­k i­te jį su sal­džia grie­ti­nė­le. Šią ska­nią kau­ kę už­tep­ki­te ant vei­do ir nu­plau­ki­te pa­lai­kę ją 30 min. Tai nuo­sta­bi kau­ kė, ku­ri kaip­mat su­švel­nins, pa­mai­ tins ir su­drė­kins jū­sų odą bei pa­dės jums pa­m irš­t i vi­sus rū­pes­čius bei žvar­bų orą. Pie­no pro­duk­tų

Ši kau­kė la­biau­siai tin­ka pa­var­g u­ siai odai. Tai­gi, jei­gu jau­čia­tės pa­var­ gu­si ir jū­sų vei­do oda at­ro­do pa­pil­ kė­ju­si, iš­ban­dy­ki­te bū­tent šią kau­kę. Pa­si­rin­ki­te vie­ną iš pie­no pro­duk­tų, ku­r į šiuo me­tu tik­rai tu­ri­te šal­dy­tu­ ve – jo­gur­tą, pa­su­kas, grie­ti­nę ar­ba ke­fy­rą. Vie­nu iš šių pro­duk­tų iš­tep­ ki­te vei­dą, iš­sky­rus akių sri­t į, ir at­si­ gu­lu­si pa­lai­k y­k i­te 10–15 min. Po to nu­plau­k i­te vė­siu van­de­niu.

Eve­li­na Zen­ku­tė

Avi­ži­nių kruo­pų

e.zenkute@kl.lt

Ši kau­kė pui­kus vais­tas nu­ša­lu­siai odai. Po to­kios kau­kės jū­sų oda bus svei­ka, švel­n i ir at­gai­v in­ta. Su­mai­ šy­k i­te vie­no­do­m is po­rci­jo­m is avi­ ži­nes kruo­pas, kiau­š i­n io try­n į ir me­dų. Už­tep­k i­te ma­sę ant vei­do ir, pa­lai­kę 20 min., nu­plau­k i­te drung­ nu van­de­n iu. Vei­dą sau­sin­da­mos rankš­luos­čiu ne trin­k i­te, o leng­vai tapš­no­k i­te.

Rū­pi­na­si pa­sek­mė­mis

Kaip tei­gė Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­ dos li­go­ni­nės Odos ir ve­ne­ri­nių li­ gų po­lik­li­ni­kos ve­dė­ja, gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Al­do­na Ka­ju­ ty­tė, jau da­bar, įpu­sė­jus gruo­džiui, įstai­go­je ap­si­lan­ko pa­cien­tų, ku­rie skun­džia­si nu­žvar­bu­sia ir su­dir­gu­ sia vei­do ar ran­kų oda. Jos tei­gi­mu, žmo­nės į me­di­kus daž­niau­siai krei­pia­si jau at­si­ra­dus pa­sek­mėms – odos pa­ki­ti­mai tam­ pa aki­vaiz­dūs ir pra­de­da truk­dy­ti. Daž­niau­siai dėl nei­gia­mo ap­ lin­kos po­vei­kio žie­mą oda ga­li pa­ raus­ti, šer­pe­to­ti, jei ji pro­ble­miš­ka, po­žy­miai dar ryš­kes­ni. Be to, ga­li bū­ti jau­čia­mas nie­žė­ji­mas, de­gi­ni­ mo jaus­mas, oda ga­li pa­tin­ti, bū­ti iš­ber­ta, trū­ki­nė­ti. Me­di­kė in­for­ma­vo, kad be­si­rū­pi­ nant vei­do oda žie­mą, vis­ką rei­kia da­ry­ti at­virkš­čiai nei va­sa­rą. Su­ku­ria ap­sau­gi­nę plė­ve­lę

„Tai – pa­grin­di­nė tai­syk­lė, ku­ria rei­kia va­do­vau­tis. Jei esant šil­tam orui ry­te tep­da­vo­me drė­ki­na­mą­ jį kre­mą, o va­ka­re – mai­ti­na­mą­jį, šiuo me­tu pa­ta­ria­ma elg­tis prie­ šin­gai: ei­nant mie­go­ti rei­kė­tų drė­ kin­ti odą, o ry­te, ypač jei žmo­gus ruo­šia­si į lau­ką, vei­dą pa­le­pin­ti mai­ti­na­muo­ju kre­mu“, – pa­sa­ko­ jo A.Ka­ju­ty­tė. Gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė in­ for­ma­vo, kad drė­ki­na­mie­ji kre­mai yra pa­ga­min­ti van­dens pa­grin­du. „Jie pa­pil­do ir at­ku­ria odos drėg­ mę – ypač sau­sos. Kai išei­na­me į lau­ką drėg­na oda, van­duo pa­vir­ši­ nė­se odos ląs­te­lė­se taip pat šą­la. To­ dėl vei­dui pa­ken­kia­ma daug grei­čiau nei pa­si­te­pus rie­biu kre­mu. Vaiz­

Avo­ka­dų

Nau­da: mai­ti­na­muo­siuo­se kre­muo­se esan­tys rie­ba­lai su­ku­ria ap­sau­gi­nę plė­ve­lę, ku­ri ne­lei­džia pra­ras­ti su­

kaup­tos odo­je drėg­mės ir ją ap­sau­go nuo ap­lin­kos po­vei­kio.

džiai ta­riant, ląs­te­lės pra­de­da spro­ gi­nė­ti“, – pa­sa­ko­jo me­di­kė. Pa­sak jos, mai­ti­na­muo­siuo­se kre­ muo­se esan­tys rie­ba­lai su­ku­ria ap­ sau­gi­nę plė­ve­lę, ku­ri ne­lei­džia pra­ ras­ti su­kaup­tos odo­je drėg­mės ir ją ap­sau­go nuo ap­lin­kos po­vei­kio. Paš­ne­ko­vė per­spė­jo, kad, bū­nant lau­ke drėg­na oda, net ir ne­sant nei­ gia­mai tem­pe­ra­tū­rai, ga­li at­si­ras­ti nuo­žvar­bų, ku­rios lin­ku­sios kar­to­ tis ir ga­li var­gin­ti daug me­tų. „Nuož­var­boms, ku­rios yra il­ga­ lai­kiai odos pa­ki­ti­mai, „įsi­gy­ti“ už­ ten­ka drėg­mės ir vė­jo. Oda pa­si­da­ro rau­do­na, pa­tins­ta, iš­si­ple­čia ka­pi­ lia­rai. Kad iš­veng­tu­me pro­ble­mų, rei­kė­tų rie­biu kre­mu pa­si­tep­ti odą ir prieš ei­nant į lau­ką pa­lauk­ti apie pu­sę va­lan­dos, kol su­si­da­rys ap­sau­ gi­nė plė­ve­lė“, – sa­kė gy­dy­to­ja. Vy­rai – nu­mo­ja ran­ka

Pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir su ran­kų oda. Ne­bū­ti­na il­gą lai­ką vaikš­čio­ti pli­ko­ mis ran­ko­mis. Tam, kad oda nu­šal­tų,

pa­raus­tų ir im­tų šer­pe­to­ti, už­ten­ ka vos ke­lių mi­nu­čių. „Ši pro­ble­ma ypač opi vy­rams, ku­rie su sa­vi­mi vi­sa­da tu­ri pirš­ti­nes, ta­čiau jas lai­ko ki­še­nė­se“, – juo­ka­vo gy­dy­to­ja.

Al­do­na Ka­ju­ty­tė:

Jei esant šil­tam orui ry­te tep­da­vo­me drė­ ki­na­mą­jį kre­mą, o va­ ka­re – mai­ti­na­mą­jį, šiuo me­tu pa­ta­ria­ma elg­tis prie­šin­gai.

Pa­sak jos, dar dau­giau pro­ble­mų stip­ria­jai ly­čiai žie­mą su­ke­lia lū­pos. Der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gės tei­gi­mu, re­tas vy­ras nau­do­ja hi­gie­ni­nius pieš­tu­ kus, ap­sau­gan­čius nuo šal­čio. „Mo­te­ris iš­sau­sė­ju­sių, pa­rau­ do­na­vu­sių lū­pų pro­ble­ma ka­muo­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Avo­k a­dų kau­kė la­biau­s iai tin­k a sau­sai odai, ku­ri tam­pa la­bai dirg­li šal­tuo­ju me­tų lai­ku. Sut­rin­k i­te avo­ ka­do minkš­ti­mą ša­ku­te, įpil­k i­te la­ šą aly­v ų alie­jaus ir šį mi­ši­n į už­tep­ ki­te ant vei­do odos. Pa­lai­kę 15 min. nu­plau­k i­te.

ja ge­ro­kai re­čiau, nes jos nau­do­ja lūp­da­žius. Ta­čiau ir joms ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti įpras­tų prie­mo­nių pa­keis­ti rie­bes­nė­mis“, – kal­bė­jo me­di­kė.

Me­di­kės tei­gi­mu, bū­da­mi lau­ke, vai­kai mėgs­ta jas lai­žy­ti, to­dėl tė­ vams at­ža­las rei­kė­tų at­pra­tin­ti nuo šio įpro­čio.

Vai­kams – veng­ti šal­čio

Pa­de­da na­mi­nės kau­kės

A.Ka­ju­ty­tės įsi­ti­ki­ni­mu, vai­kų, esant di­de­liam šal­čiui ar stip­riam žvar­biam vė­jui, ap­skri­tai ne­rei­kė­ tų leis­ti į lau­ką – ge­riau­sia ap­ri­bo­ ti jų bu­vi­mą gry­na­me ore. „Kar­tais ša­li­kas, den­gian­tis vei­ dą, yra ge­res­nė al­ter­na­ty­va nei pri­ tep­ti vai­ko vei­dą kre­mais. Ma­žų­ jų oda ap­skri­tai la­biau rea­guo­ja į ap­lin­kos veiks­nius: šal­tį, drėg­mę, sau­lę ar vė­ją. Be to, vis­kas pri­klau­ so nuo pa­ties vai­ko“, – sa­kė A.Ka­ ju­ty­tė. Anot jos, ma­žie­siems yra spe­ cia­lių prie­mo­nių, skir­tų nau­do­ti šal­tuo­ju me­tų se­zo­nu. Jas rei­kė­tų rink­tis at­si­žvel­giant į vai­ko am­žių ir odos būk­lę. Dar vie­na pro­ble­ma, ka­muo­jan­ti ma­žuo­sius, – su­žvar­bu­sios lū­pos.

A.Ka­ju­ty­tė įvar­di­jo ir ki­tą žie­mos me­tu ty­kan­tį pa­vo­jų – tem­pe­ra­tū­ rų skir­tu­mus. „Iš šil­tos pa­tal­pos išei­nant į lau­ ką oda sau­sė­ja ir pleis­ka­no­ja. Be to, ją nei­gia­mai vei­kia dar­bo vie­ to­se ar trans­por­to prie­mo­nė­se pu­ čian­tys kon­di­cio­nie­riai“, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vė. Me­di­kė tei­gė, kad žie­mą ypač nau­din­gos tam­pa na­muo­se iš na­ tū­ra­lių pro­duk­tų ga­mi­na­mos vei­ do kau­kės. Nau­do­ti jas pa­ta­ria­ma sau­są vei­ do orą tu­rin­tiems as­me­nims. Apie vei­do odos pa­le­pi­ni­mą na­tū­ra­lio­ mis prie­mo­nė­mis rei­kė­tų pa­gal­vo­ ti tiems žmo­nėms, ku­rie il­gą lai­ką sė­di šil­to­se ir sau­so­se pa­tal­po­se“, – pa­sa­ko­jo der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė.

10

antradienis, gruodžio 17, 2013

rubrika sveikata

Sau­lei rei­kia ne­vai­kiš­kų do­va­nų Dvy­li­ka­me­tė Sau­lė iš Klai­pė­dos vi­są gy­ve­ni­mą vaikš­čios tik su ra­ men­tais ir pro­te­zu. Ji – vie­nin­te­lė to­kia Lie­tu­vo­je: vie­na mer­gai­ tės ko­ja au­ga ne­pro­por­cin­gai, to­dėl yra daug trum­pes­nė už ki­tą. Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė m.jasaitiene@diena.lt

Ko­ja nu­sto­jo vys­ty­tis

Kai Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ ver­si­te­to (LSMU) Vai­kų chi­rur­gi­jos kli­ni­kos sek­to­riaus va­do­vas Emi­ lis Če­ka­naus­kas pa­la­to­je gu­lin­čios mer­gai­tės pa­pra­šė pa­ro­dy­ti ko­jas, pa­ma­ty­tas vaiz­das pri­bloš­kė. Ap­nuo­gi­nus ko­jas paaiš­kė­jo, kad vie­na jų – ne tik­ra, o pro­te­zas. Kai Sau­lė nu­siė­mė ir jį, pa­si­ro­dė trum­ pa ma­ža ko­jy­tė, lyg mer­gai­tei bū­tų ne 13, o dve­ji tre­ji me­tai. „Sau­lės ko­ja nu­sto­jo vys­ty­tis tre­ čią nėš­tu­mo mė­ne­sį, bet tai paaiš­ kė­jo tik po gim­dy­mo“, – liūd­nai pra­ta­rė mer­gai­tės ma­ma Joa­na. Gy­dy­to­jas E.Če­ka­naus­kas pa­ste­ bi, kad pa­cien­tų dėl ap­si­gi­mi­mų pa­ si­tai­ko re­čiau, nes jų pa­de­da iš­veng­ ti echos­ko­pi­ja, anks­ty­vi ge­ne­ti­niai ir ki­ti ty­ri­mai. Klai­pė­dos me­di­kai prieš dau­giau nei 13 me­tų jo­kių pro­ble­mų, ste­bė­da­mi vai­siaus vys­ty­mą­si, neį­ ta­rė ir ne­pas­te­bė­jo. Da­bar Sau­lė ke­ lias die­nas pra­lei­do Kau­no kli­ni­ko­se, kad bū­tų iš­tir­ta jos svei­ka­ta ir su­ras­ ta ga­li­my­bių ją pa­ge­rin­ti. Uni­ka­laus gy­dy­mo ri­zi­ka

„Šiai pa­cien­tei at­li­ko­me ty­ri­mus kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos, mag­ ne­ti­nio re­zo­nan­so me­to­dais. Pla­ nuo­ja­me pri­tai­ky­ti mo­der­nes­nį pro­te­zą vaikš­čio­ji­mui ir ope­ra­ci­nį gy­dy­mą gy­ve­ni­mo ko­ky­bei pa­ge­rin­ ti: su­tvir­tin­ti klu­bo są­na­rį, gal­būt il­ gin­ti ko­ją. Ga­lu­ti­nis spren­di­mas dar ne­priim­tas“, – da­li­jo­si min­ti­mis gy­ dy­to­jas E.Če­ka­naus­kas. Sau­lė – be­ne vie­nin­te­lė to­kia mer­ gai­tė vi­so­je Lie­tu­vo­je. Me­di­kams ne­leng­va jai pa­dė­ti, nes nė­ra nei gy­ dy­mo al­go­rit­mų, nei pa­tir­ties. Vil­ niaus me­di­kai yra siū­lę Sau­lę ope­ ruo­ti, bet ma­ma tuo­met pa­bū­go. „Žmo­nės no­ri ga­ran­ti­jų, bet dak­ ta­ras – ne Die­vas, ga­ran­ti­jų duo­ti ne­ga­li. Ne­sa­kau, kad re­tos ope­ra­ci­ jos yra eks­pe­ri­men­ti­nės, iki 95 pro­c. me­di­ci­nos yra stan­dar­ti­zuo­ta ir gy­ dy­mas aiš­kus, bet li­kę pen­ki pro­cen­ tai nė­ra api­brėž­ti jo­kiais pro­to­ko­lais ar al­go­rit­mais. Tai ypa­tin­gas me­nas. Gy­dy­to­jas pa­ts tu­ri su­kur­ti, su­mo­ de­liuo­ti, su­lip­dy­ti. Sau­lės at­ve­jis – vie­nas iš to­kių“, – kal­bė­jo or­to­pe­ das-trau­ma­to­lo­gas E.Če­ka­naus­kas. Jis ži­no: kai ne­pa­si­se­ka – kal­ tas gy­dy­to­jas, net ir pa­ts ge­ra­no­ riš­kiau­sias, ati­da­vęs šir­dį ir svei­ka­ tą pa­cien­tams. Ne­sėk­mės at­ve­ju jo ne­gi­na nei darb­da­vys, nei sis­te­ma, ne­pa­tei­si­na ir pa­cien­tai. „Tur­būt daug kam at­ro­do, kad dak­ta­ras spe­cia­liai da­ro blo­gai. Jis gi ne Die­vas, gy­dy­to­jas ga­li ir su­ klys­ti. Tam tu­ri veik­ti ci­vi­li­nė at­sa­ ko­my­bė, pa­cien­tas ga­li su­tik­ti ar ne­ su­tik­ti su siū­lo­mu gy­dy­mu. Da­ni­jo­je už­ten­ka su­ti­ki­mo žo­džiu, o pas mus ir raš­tiš­kas pa­cien­to su­ti­ki­mas gy­dy­ mui nie­ko ne­duo­da, gy­dy­to­jo ne­gi­ na. Vi­sa­me pa­sau­ly­je li­go­niai mirš­ ta nuo li­gų, o Lie­tu­vo­je – nuo blo­gų gy­dy­to­jų“, – iro­ni­za­vo me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras E.Če­ka­naus­kas.

Ne­no­rė­jo lik­ti ma­ža

Ta­čiau grįž­ki­me prie Sau­lės. Jos ma­ ma me­di­kų dėl to, kad mer­gai­tė gi­ mė be de­ši­nio klu­bo są­na­rio ir dvie­ jų treč­da­lių šlau­ni­kau­lio, ne­kal­ti­na. Net ne­svars­to, ką bū­tų da­riu­si, jei apie ap­si­gi­mi­mą bū­tų su­ži­no­ju­si, kol lauk­ta duk­re­lė dar bu­vo įsčio­se. Aki­vaiz­džios pro­ble­mos paaiš­ kė­jo, mer­gai­tei gi­mus. Ge­ne­ti­kos cent­re Vil­niu­je pa­sa­kė, kad mu­ta­ vo nau­ja­gi­mės ge­nai. Joa­na ži­no, kad gy­dy­mo kaip ir nė­ra. Tai – ano­ ma­li­ja. Mo­te­ris ne­si­gai­li at­si­sa­kiu­si ope­ra­ci­nio gy­dy­mo su­stab­dy­ti svei­ kos ko­jos au­gi­mą.

Ge­ne­ti­kos cent­re Vil­ niu­je pa­sa­kė, kad mu­ ta­vo vai­siaus ge­nai. Sau­lės ma­ma ži­no, kad gy­dy­mo kaip ir nė­ra. Tai – ano­ma­li­ja. „Pa­me­nu, va­žiuo­ja­me po to­kio me­di­kų pa­siū­ly­mo iš Vil­niaus na­mo, o Sau­lė ir klau­sia: ar aš taip ir lik­siu ma­žu­tė?“ – šir­dį ve­rian­čius žo­džius ci­ta­vo mer­gai­tės ma­ma. Ji la­bai bi­ jo­jo ope­ra­ci­jų be ga­ran­ti­jų, neiš­ven­ gia­mų duk­re­lės kan­čių, imp­lan­ta­vus apa­ra­tą tarp dvie­jų kau­lų juos temp­ ti, kad prail­gė­tų. Taip pat be ga­ran­ ti­jos, kad taip ir bus. „Iš­sau­go­jo­me, ką tu­ri­me, be to, tuo­met Sau­lė bu­vo dar la­bai ma­žy­ tė. Šie­met ke­liau­ja­me per gy­dy­to­jus, ieš­ko­me pa­gal­bos“, – sa­kė klai­pė­die­ tė, nuo duk­re­lės gi­mi­mo ieš­ko­ju­si ga­ li­my­bių kiek įma­no­ma jai pa­dė­ti.

ra. Dar į Vil­nių ten­ka va­žiuo­ti ir dėl Sau­lės šir­de­lės: rei­kia keis­ti šir­dies vož­tu­vą. Vi­si gy­dy­to­jai yra ge­ra­ no­riš­ki, mus nuo­šir­džiai kon­sul­ta­ vo Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­jas, suau­ gu­sių­jų or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Alf­re­das Smai­lys“, – ne­sus­to­da­ma pa­sa­ko­jo Sau­lės ma­ma. Ir pa­si­guo­dė: mer­gai­tei su­ma­žin­ tas neį­ga­lu­mo ly­gis, ne­bep­rik­lau­so prie­žiū­ros pa­gal­bos pa­šal­pa. Taip bu­vo nu­spręs­ta šie­met. „At­ro­do, tar­si duk­ra stai­ga ta­po svei­ka, nors dvy­li­ka me­tų jai bu­vo nu­sta­ty­tas sun­kaus neį­ga­lu­mo ly­gis. Sau­lės svei­ka­ta ne tik nė kiek ne­pa­ ge­rė­jo, bet dar ir mig­re­na pri­si­dė­ jo, dings­ta re­gė­ji­mas, au­gant užei­ na be­pro­tiš­ki skaus­mai klu­bo, kur nė­ra są­na­rio. Ma­tyt, kaž­kur kaž­kas re­mia­si“, – svars­to mer­gai­tės ma­ma ir ve­žio­ja duk­rą pas gy­dy­to­jus, kad bū­tų nu­sta­ty­ta ir pa­ša­lin­ta skaus­ mo prie­žas­tis. Kai krin­ta žvaigž­dės

Sau­lė jau paaug­lė, bet pa­ti ba­tų neap­siau­na, ne­nu­sip­rau­sia. Pro­te­zu prail­gin­ta jos ko­ja lanks­ty­tis ne­ga­li. „Rei­kia su­tvar­ky­ti są­na­rį, nes neaiš­ku, kur kau­las kar­tais re­mia­si, kar­tais ta­ba­luo­ja. Bū­na, kad skaus­ mas ei­na į vir­šų ir tuo­met Sau­lė ne­ ga­li sė­dė­ti. Kai jai la­bai blo­gai, o taip bū­na daž­nai – slau­gau. Imu ne­dar­ bo pa­žy­mą. Šie­met jau pa­nau­do­jau vi­sas 120 die­nų, to­dėl ei­nu ne­mo­ka­ mų ato­sto­gų. Pi­ni­gų – nu­lis“, – apie sa­vo bė­das kal­bė­jo Joa­na. Jos – ir fi­nan­si­nės, ir fi­zi­nės, ir dva­si­nės. Vie­toj slau­gos pa­šal­pos Sau­lei pa­skir­ta trans­por­to kom­pen­ sa­ci­ja – 32 li­tai. Ta­čiau mer­gai­tė iki vie­šo­jo trans­por­to sto­te­lės ne­nuei­na, ne­bent va­sa­rą da­lį ke­lio. Vie­ną kar­tą

Dvie­se: Sau­lė ir Joa­na – duk­ra ir ma­ma, ken­čian­čios dvi­gu­bą skaus­mą.

pro­te­zas lū­žo vi­du­ry gat­vės, ki­tą­kart – mo­kyk­lo­je. Sau­lei pa­skir­tas na­mų mo­ky­mas, bet ma­ma duk­rą nu­ve­ ža į kai ku­rias pa­mo­kas mo­kyk­lo­je. Kad ge­riau iš­mok­tų ir pra­si­blaš­ky­tų, nes, ty­liai ru­siš­kai pa­kuž­dė­jo Joa­na, skaus­mui ar liū­de­siui už­plū­dus mer­ gai­tė gy­ven­ti ne­be­no­ri. „Ma­ma, ma­nai, kad aš nie­ko ne­ gir­džiu ir ne­sup­ran­tu ru­siš­kai?“ – per­spė­jo Sau­lė. Mer­gai­tė ne­pap­ras­tai iš­min­tin­ ga, kant­ri ir jaut­ri. Jai gai­la ma­mos, jau­čia­si esan­ti jai naš­ta, dar la­biau ali­nan­ti mo­ters svei­ka­tą. Ne­sis­ kun­džia, kai pro­te­zas ma­žą­ją ko­ją nu­grau­žia iki krau­jo.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Į klau­si­mą, kas ir kiek šioms dviem klai­pė­die­tėms pa­de­da, Joa­ na at­sa­ko klau­si­mu: juo­kau­ja­te? Ir pa­si­guo­džia, kad kas­kart, kai Klai­ pė­do­je Sau­lei nu­sta­ty­da­vo vi­du­ti­ nį neį­ga­lu­mo ly­gį, pa­si­skun­dus Vil­ niui pri­pa­žin­da­vo sun­kų. Taip ir ko­vo­ja mo­te­ris su tais, ku­ rie jai ir jos duk­rai tu­ri pa­dė­ti. Vie­ nin­te­lei Lie­tu­vo­je to­kiai mer­gai­tei, ku­ri nuo ma­žų die­nų Ka­lė­dų Se­ne­ lio do­va­nų pra­šo ne lė­lės Bar­bės, o svei­kos ko­jos. Da­bar Sau­lė jau ži­no, kas yra Ka­ lė­dų Se­ne­lis, to­dėl to pa­ties vi­sa šir­di­mi vi­lia­si pa­ma­čiu­si, kai virš jū­ros krin­ta žvaigž­dės.

Su li­ga – tik dvie­se

Joa­na pa­sa­ko­jo su­si­dū­ru­si su di­de­ liais sun­ku­mais, ne­tei­sy­be, abe­jin­ gu­mu. Sau­lei bu­vo tre­ji, kai jos ma­ma su­ ži­no­jo, kad Lon­do­ne vai­kui su ana­ lo­giš­ka ne­ga­lia pri­tai­ky­tas spe­cia­lus apa­ra­tas, kai­nuo­jan­tis 9 tūkst. sva­ rų ster­lin­gų. Mo­te­ris pra­dė­jo ieš­ko­ ti ga­li­my­bių gau­ti to­kį apa­ra­tą. At­ si­ra­do ge­ra­da­rių, bet jie pa­rei­ka­la­vo 120 tūkst. eu­rų. Mo­te­ris to­kių pi­ni­ gų nė ne­sap­na­vu­si. Da­bar, ži­no ji, toks pro­te­zas kai­nuo­ja apie 10 tūkst. eu­rų, o Vil­niu­je jai bu­vo pa­sa­ky­ta ta pa­ti 120 tūkst. eu­rų su­ma. „Na­mu­čius par­duo­tu­me, bet vis tiek neuž­tek­tų, – at­si­dūs­ta jau­na gra­ži mo­te­ris. – O no­riu ge­riau­sio re­zul­ta­to sa­vo vai­kui. Ki­ti tė­vai, ne­ lai­mės iš­tik­ti, nu­lei­džia ran­kas, o aš no­riu siek­ti ir ti­kiu, kad pa­siek­siu, nes me­di­ci­na ne­sto­vi vie­to­je, tu­ri bū­ti ga­li­my­bių pirk­ti pro­te­zą vals­ ty­bės lė­šo­mis.“ Sau­lės ma­ma – op­ti­mis­tė, nors pa­ti ne iš svei­kų­jų: prieš še­še­rius me­tus jai diag­no­zuo­tas art­ri­tas, nuo duk­re­lės ne­šio­ji­mo iš­si­vys­tė stu­bu­ ro iš­var­ža. Vy­ras šei­mą pa­li­ko. „Esa­me tik dvie­se, tu­ri­me tik vie­ ną se­ne­lį – ma­no tė­tį. Vien į Vil­nių ke­lio­nė kai­nuo­ja bran­giai, nes Klai­ pė­do­je to­kių vai­kų gy­dy­to­jų nė­

Ar jūs viską žinote apie savo sveikatą? Apie blogėjančią gyventojų sveikatą liudija nemažėjančios eilės prie gydytojų kabinetų, žymiai padidėjęs blogai besijaučiančių jaunų žmonių skaičius, išsekę nuo streso darbingo amžiaus žmonių veidai.

Šie rodikliai verčia susimąstyti ir pradėti rūpintis ligų profilaktika. Tačiau norint nuodugniai išsitir­ ti sveikatą nepakanka pasima­ tuoti kraujospūdžio, pasidaryti širdies kardiogramos ar bioche­ minių kraujo tyrimų. Todėl, no­ rint žinoti išsamią sveikatos bū­ klę, reikia atlikti ir kompiuterinę funkcinės sveikatos diagnostiką, kuri atskleidžia visus užslėptus, ūmius ir lėtinius procesus. Kompiuterinę funkcinės svei­ katos diagnostiką jau septyne­ rius metus atlieka Kauno Natū­ ralios Medicinos konsultacijų ir diagnostikos centras „Žolių Sa­ lonas“. Šia paslauga naudojasi žmonės iš įvairių Lietuvos miestų, užsienyje gyvenantys lietuviai.

Kompiuterinė funkcinės svei­ katos diagnostika: kas tai? Pirmą kartą skaitantiems norė­ tume pabrėžti, kad šios diagnos­ tikos metu yra matoma kiekvie­ no organo ir visų sistemų veikla. Pateikiama informacija, kokiose kūno vietose yra sutrikimų, vys­ tosi ligos, vyksta uždegiminiai procesai, audinių pakitimai. Vi­ si sveikatos duomenys yra mato­ mi judesyje. Stebima, kaip funkcionuo­ ja smegenys, skrandis, plaučiai, skydliaukė, inkstai, širdis, žar­ nynas, kokia stuburo ir sąnarių būklė, hormoninės sistemos vei­ kla, ar yra kirminų, virusų, kurie sukelia lėtines ligas, alergijas ir chronišką nuovargį. Tikrinama, ar neatsirado organizme nesvei­ kų, išsigimusių ląstelių ir t.t. Didelis kompiuterinės funkcinės sveikatos diagnostikos privalumas, palyginti su kitomis diagnostinė­ mis programomis, yra tas, kad or­ ganizme vykstantys pakitimai fik­ suojami jau ankstyvoje stadijoje,

kai dar nieko neskauda. O sudė­ tingais atvejais, kai žmogų vargina skausmai ir ne viena liga, taikant šią diagnostiką galima greičiau nustatyti negalavimo priežastis ir skirti efektyvesnį gydymo būdą ar negaištant laiko nusiųsti pas rei­ kalingą specialistą konsultuotis. Todėl ir profilaktiškai, ir įsisenė­ jusių negalavimų atveju funkci­ nė diagnostika atneš neabejotinos naudos kiekvienam. Tad kviečia­ me visus – mažus ir didelius dau­ giau sužinoti apie save. Atkreipiame dėmesį, kad gruodžio 17–18 d. kompiuterinė funkcinė sveikatos diagnostika bus atliekama Klaipėdoje, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO CENTRE „MEDIKANA“ (III a.), Daukanto g. 22. Priimami tik iš anksto užsiregistravusieji telefonu: mob. (8 682) 40857 darbo dienomis 9.30-19.00 val. Iki pasimatymo! Užs. 1183561

11

antradienis, gruodžio 17, 2013

sveikata Trau­mos iš­ven­gia­mos

Kom­pen­sa­ci­jos di­dės

Lie­tu­vo­je už­re­gist­ruo­ ta dau­giau nei 63 tūkst. trau­mų, ap­si­nuo­di­ji­mų ir ki­tų ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­ mų, ku­rie nu­ti­ko vai­kams iki 17 me­tų. Net 46,8 pro­c. vi­sų vai­kų ir paaug­ lių mir­ties at­ve­jų prie­žas­ tis – įvai­rūs su­ža­lo­ji­mai. Tei­gia­ma, kad 90 pro­c. vai­kų trau­mų na­muo­se ga­li­ma iš­veng­ti.

Nuo 2014 m. bus at­ku­ria­ mos slau­gos ar prie­žiū­ros iš­lai­dų tiks­li­nės kom­pen­sa­ ci­jos neį­ga­lie­siems, ku­rios 15 pro­c. bu­vo su­ma­žin­tos 2010 m. Tai pa­lies be­veik 100 tūkst. neį­ga­lių žmo­nių. Tam pa­pil­do­mai nu­ma­ty­ta 86 mln. li­tų vals­ty­bės biu­ dže­to lė­šų. Slau­gos iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jų dy­dis su­da­ rys 900 li­tų.

Šei­mos pus­ry­čiai ga­ran­tuo­ja ge­rą die­ną Lie­tu­vo­je pus­ry­ čių ne­val­go net 30 pro­c. vai­kų. Tai la­ bai blo­gai, nes šei­ mos pus­ry­čiai su­tei­kia ir fi­zi­nių, ir dva­si­nių jė­gų vi­sai die­nai.

Pe­ri­ma iš tė­vų

„Ma­no ma­ma nie­ka­da neiš­leis­da­ vo ma­nęs ir se­sers į mo­kyk­lą ne­ val­giu­sių. Ne­ga­na to, pus­ry­čiams bū­ti­nai bū­da­vo koks nors šil­tas pa­ tie­ka­las“, – pa­me­na da­bar jau se­ ne­liu ta­pęs Eval­das But­ke­vi­čius, šią tra­di­ci­ją tai­kęs sa­vo šei­mo­je ir įpra­ti­nęs šil­tus pus­ry­čius val­gy­ti sa­vo vai­kus ir net anū­kus. Lie­tu­vo­je at­lik­ti ty­ri­mai ro­do ką ki­ta: ne­pus­ry­čiau­ja net 30 pro­c. vai­kų. Ma­no­ma, kad daž­niau­siai jie at­si­sa­ko pus­ry­čių dėl lai­ko trū­ ku­mo ar al­kio ne­bu­vi­mo. Mi­ty­bos spe­cia­lis­tai nu­ro­do ki­ tas prie­žas­tis. Jie tvir­ti­na, kad pus­ ry­čių tra­di­ci­ją vai­kai pe­ri­ma iš tė­ vų, to­dėl jų vaid­muo for­muo­jant tai­syk­lin­gus vai­kų ir ap­skri­tai vi­ sos šei­mos svei­ko mai­ti­ni­mo­si pa­ grin­dus ypač svar­bus. Stip­ri­na at­min­tį ir ug­do

Pus­ry­čių nau­da pa­grįs­ta ir ty­ri­ mais. JAV moks­li­nin­kai iš­ty­rė, kad pus­ry­čiai šei­mo­je tu­ri tie­sio­gi­nės įta­kos vai­kų ug­dy­mui, mo­ky­mo­ si ko­ky­bei. Nus­ta­ty­ta, kad pus­ry­čių val­gy­ mas su­si­jęs su ge­res­ne at­min­ti­mi, pa­ki­les­ne nuo­tai­ka. Vai­kai, pus­ry­ čiau­jan­tys kar­tu su tė­vais, iš­sau­go tei­gia­mą po­žiū­rį į sa­vo atei­tį, ki­taip nei at­ski­rai val­gan­tie­ji ar­ba ne­pus­ ry­čiau­jan­tie­ji. Be to, vai­kams leng­ viau iš­mok­ti tai­syk­lin­gos mi­ty­bos, jei svei­kai val­go vi­sa šei­ma. Tin­ka­mai su­ba­lan­suo­ti pus­ry­ čiai ma­ži­na nu­tu­ki­mo ri­zi­ką, ap­ rū­pi­na žmo­gų rei­ka­lin­go­mis mais­ to me­džia­go­mis, to­dėl nuo pat ry­to tam­pa leng­viau su­si­kaup­ti, mąs­ ty­ti, pra­dė­ti dar­bus. Pus­ry­čiai tu­ri įta­kos me­džia­gų apy­kai­tos pro­ce­ sams ir su­tei­kia ener­gi­jos vi­sai die­ nai, tvir­ti­na mi­ty­bos spe­cia­lis­tai. Tar­nau­ja ak­men­li­gės pre­ven­ci­jai

„Net­var­kin­gas ir chao­tiš­kas mai­ti­ ni­ma­sis il­gai­niui su­ke­lia įvai­rių or­

Nau­da: pus­ry­čiau­jant kar­tu – ne tik ska­niau, bet ir svei­kiau.

ga­niz­mo veik­los su­tri­ki­mų. Tvar­ kin­ga ir ra­cio­na­li mi­ty­ba už­ker­ta ke­lią virš­ki­ni­mo, ke­pe­nų ir ki­toms li­goms“, – ak­cen­tuo­ja šei­mos gy­ dy­to­ja Na­ta­li­ja Vai­ce­kaus­kie­nė. Me­di­kė pa­ta­ria pus­ry­čius val­gy­ ti praė­jus dviem va­lan­doms po to, kai pa­bu­do­me. Jie ne­tu­rė­tų bū­ti itin vė­ly­vi, nes ta­da nu­si­kels pie­ tūs ir va­ka­rie­nė. Pus­ry­čiai tu­ri su­ da­ry­ti 25–30 pro­c. die­nos ra­cio­no ir bū­ti so­tes­ni už va­ka­rie­nę. „Pus­ry­čiai ypač svar­būs tul­žies ak­me­nų for­ma­vi­mo­si pre­ven­ci­ jai – pus­ry­čiau­ti bū­ti­na, nes pa­si­ ga­mi­nu­sio per nak­tį cho­les­te­ro­lio kon­cent­ra­ci­ja tul­žy­je ry­te yra di­ džiau­sia“, – pa­brė­žė šei­mos gy­ dy­to­ja N.Vai­ce­kaus­kie­nė. „Klai­pė­dos“ inf.

30 proc.

– tiek vai­kų pus­ry­čių ne­val­go.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kiek ži­no vai­kai Kas de­šim­tas mo­ki­nys ne­ž i­no, ko­dėl rei­k ia val­g y­ti ir ger­ti. To­k ia sta­tis­ti­ka paaiš­kė­jo po 6–7 kla­sių mo­k i­nių mi­ ty­bos įpro­čių ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo įgū­ džių ty­ri­mo, ku­r į ini­ci­ja­vo pro­jek­tas „Svei­ka­tia­da“, at­li­ko Svei­ka­tos mo­ky­ mo ir li­g ų pre­ven­ci­jos cent­ras. Tik 64 pro­c. ap­k laus­tų mo­k i­nių pus­ ry­čius val­go kiek­v ie­ną die­ną. Be­je, kas­d ien ber­n iu­kai pus­r y­čiau­ja kur kas daž­niau (70 pro­c.) nei mer­gai­tės (58 pro­c.). Ma­ž iau nei pu­sė (47 pro­c.) mo­k i­n ių val­go mo­k yk­lo­je karš­t us pie­t us. Ki­ ti jų at­si­sa­ko, nes pie­tau­ja na­mie (29 pro­c.), mo­kyk­lo­je ne­ska­nus ar­ba at­vė­ sęs mais­tas (21 pro­c.), ne­spė­ja pa­val­ gy­ti, nes trum­pa per­trau­ka (8 pro­c.). At­si­sa­ky­da­mi karš­tų pie­tų mo­kyk­lo­ je, vai­kai tarp pus­r y­čių, pie­t ų, va­ka­ rie­nės lin­kę už­kan­d žiau­t i. Du treč­ da­liai (64 pro­c.) mo­k i­nių at­sa­kė, kad už­kan­d žiau­ja kas­d ien, treč­da­l is (31 pro­c.) – kar­tais. Už­kan­d žiams daž­ niau­siai ren­ka­si vai­sius (61 pro­c.) ar­ ba ban­de­les (55 pro­c.), kas tre­č ias vai­kas kaip už­kan­d žius mi­nė­jo sul­

tis, pie­no pro­duk­t us ar­ba sal­du­my­ nus ir kas penk­tas mo­k i­nys – bul­v ių traš­ku­čius. Tik du treč­da­l iai (74 pro­c.) 6–7 kla­ sių mo­k i­nių at­sa­kė, kad kas­dien rei­ kia val­g y­t i dar­žo­ves. Apie bū­t i­ny­bę kiek­vie­ną die­ną val­g y­t i duo­ną, grū­ dų ko­šes ži­no­jo 63 pro­c. mo­k i­n ių, ir tik maž­daug kas ant­ras mo­k i­nys at­ sa­kė, kad kas­d ien rei­k ia val­g y­t i vai­ sius (56 pro­c.) ir mė­są (48 pro­c.). Tik kiek dau­g iau kaip kas tre­č ias (37 pro­c .) mo­k i­nys ži­no­jo, kad svei­ko

vai­ko ra­cio­ne kiek­vie­ną die­ną tu­rė­ tų bū­t i ir pie­no pro­duk­tų. Dau­g iau nei pu­s ė, 56 pro­c . vai­k ų apie mi­t y­bą su­ž i­no­jo iš sa­vo tė­v ų. Svar­bus vaid­muo ten­ka ir mo­k y­to­ jams – jie su­tei­kė ži­n ių apie svei­ką mi­t y­bą 51 pro­c. moks­lei­v ių. Be­veik treč­da­lis mo­ki­nių at­sa­kė, kad jie apie tai iš­g ir­do per TV lai­das (29 pro­c.) ar­ ba jiems pa­pa­s a­ko­jo gy­dy­to­jai (26 pro­c.), ir kas penk­tas apie mi­t y­bą ir fi­z i­n io ak­ty­vu­mo bū­t i­ny­bę per­skai­ tė in­ter­ne­te (21 pro­c.).

12

AntrADIENIS, gruodžio 17, 2013

ekonomika A.Žiugž­da ­ trau­kia­si

No­ri pa­galvės mo­kes­čio

Pra­šo ­ pa­gal­bos

Šiau­lių ban­ko val­dy­ba va­kar pa­ten­ki­no ad­mi­nist­ra­ci­jos va­ do­vo ir val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Aud­riaus Žiugž­ dos pra­šymą at­šauk­ti jį iš pa­ reigų nuo 2014 m. va­sa­rio ­ 1 d. Tai per biržą pra­nešė ban­ kas. Pats A.Žiugž­da Ži­nių ra­di­ jui teigė no­rin­tis skir­ti dau­giau lai­ko šei­mai.

Did­žiųjų ša­lies miestų va­do­ vai norėtų, kad sa­vi­val­dybėms būtų su­teik­ta teisė įves­ti va­di­ namąjį pa­galvės mo­kestį tu­ ris­tams, kurį jau tai­ko ku­ror­ tai. Esą, jau kreip­ta­si į at­sa­ kin­gas mi­nis­te­ri­jas, kad tu­ris­ tai, išs­ky­rus vai­kus iki 7 me­ tų, mokėtų nu­sta­ty­to dyd­žio rink­liavą.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­ mas nu­tarė kreip­tis į ES Tei­ sin­gu­mo Teismą su pra­šy­ mu priim­ti skubų pre­ju­di­cinį spren­dimą. Pra­šo­ma išaiš­kin­ ti, ar tai, kad žlu­gu­sio „Sno­ ro“ indė­lių ser­ti­fi­ka­tai ir ob­li­ ga­ci­jos pa­gal mūsų teisės ak­ tus nėra draus­ti, ati­tin­ka ES di­rek­ty­vas.

JAV Kalėdų eg­lu­ čių aso­cia­ci­jos duo­ me­ni­mis, per­nai šio­ je ša­ly­je par­duo­ta 24,5 mln. eg­lu­čių už 1 mlrd. JAV do­le­rių. At­ro­do, kad toks ga­ na ne­įpras­tas da­ri­ nys, vie­ni­jan­tis eg­ lai­čių au­gin­to­jus bei par­davė­jus, ne­ truks su­si­bur­ti ir Lie­tu­vo­je.

Permainos: eg­lių au­gin­to­jai ne­si­bai­mi­na, kad per­par­da­vinė­to­jai su­si­žers did­žiau­sią pelną, nes jų pla­nai – vie­ny­tis ir už­si­dirb­ti eks­por­tuo­jant me­

de­lius į už­sienį.

Re­do Vi­li­mo / BFL nuo­tr.

Par­davėjų am­bi­ci­jos – už­ka­riau­ti už­sienį Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

No­ri vers­lo, ne smulkmės

To­kios or­ga­ni­za­ci­jos esą reikėtų, kad Lie­tu­vos eg­lių au­gin­to­jai galėtų tap­ti rim­tais vers­li­nin­kais. Dau­giau kaip dvi­de­šimt­metį eg­lai­tes au­gi­ nan­tis Kau­no ra­jo­no vers­li­nin­kas Eduar­das Ma­čys anks­čiau ne kartą bandė su­vie­ny­ti au­gin­to­jus į aso­ cia­ciją, bet vis ne­sėkmin­gai. O da­ bar, kai par­davėjų at­si­ra­do dau­giau nei au­gin­tojų ir eg­lai­tes rea­li­zuo­ti vis sun­kiau, E.Ma­čys pa­sa­ko­jo su­ lau­kian­tis pa­si­ūlymų, kad pa­ga­liau eg­lių plan­ta­cijų sa­vi­nin­kams rei­kia su­si­bur­ti į drau­giją. Kam to­kia aso­ cia­ci­ja rei­ka­lin­ga? Kad eg­lių vers­ lu už­sii­man­tys žmonės galėtų ne tik mo­ky­tis vie­ni iš kitų ar da­ly­tis sėklo­mis, bet ir eks­por­tuo­ti kalė­di­ nius spyg­liuo­čius sve­tur. „Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis vals­tybė­mis, kur au­gi­na­ mos eg­lutės, Lie­tu­vo­je toks vers­ las dar ne­su­sikūrė. Tai la­biau sa­vi­ veik­la, pa­lai­da ba­la. Juk vers­las tu­ri turė­ti pre­ky­bos ir au­gi­ni­mo draus­ mę“, – ap­gai­les­ta­vo E.Ma­čys. Jis pri­pa­ži­no, kad vers­lo se­zo­niš­ ku­mas, kai eglė­mis rūpi­nie­si iš­ti­

sus me­tus, o par­duo­ti joms tu­ri vos mėnesį, ap­ri­bo­ja vers­li­ninkų ga­li­ my­bes, ta­čiau nea­be­jo­jo, jog eg­ lių au­gin­to­jai ne­sun­kiai rastų par­ tne­rių, ku­rie pirktų jų kalė­di­nius med­žius ir Vo­kie­ti­jo­je ar Šve­di­jo­ je. Tik to­kie už­sa­ky­mai skai­čiuo­ja­ mi bent tūkstan­čiais eg­lių, o at­ski­ri au­gin­to­jai da­bar ga­li pa­si­ūly­ti vos ke­lis šim­tus. Eg­les jau eks­por­tuo­ja

Vers­li­nin­kui Dai­va­nui Pran­ciu­liui, įmonės „Bal­tic X-mas Trees“, įsikū­ru­sios Jo­niš­kio ra­jo­ne, sa­ vi­nin­kui, pa­vy­ko su­kur­ti kalė­di­ nių eg­lu­čių pra­monę. Iš 130 hek­ tarų plan­ta­ci­jo­je pa­so­dintų 750 tūkst. eg­lu­čių 60 tūkst. spyg­liuo­ čių šie­met iš­va­žia­vo į Skan­di­na­vi­ jos ša­lis, Did­žiąją Bri­ta­niją ir Es­ tiją. Vers­li­nin­kas su­skai­čia­vo, kad jau nuo 2015 m. kas­met eks­por­ tuos po 100 tūkst. eg­lai­čių. Jis sa­ kė, kad par­tne­rių ras­ti ne­sun­ku, jei tik užau­gi­ni ko­ky­biškų eg­lių, ta­ čiau pa­ti­ki­no, kad jei eg­lių au­gin­ to­jai ir su­si­vie­nytų į or­ga­ni­za­ciją, var­gu ar toks da­ri­nys pa­dėtų eks­ por­tui. Anot jo, kur kas ver­tin­giau būtų su­kur­ti klas­terį.

La­biau­siai iš­vys­ty­ta JAV eg­lių pra­monė JAV žur­na­las „Ti­me“ skai­čiuo­ja, kad eg­lu­čių par­davė­jai kas­met par­duo­da 25–30 mln. spyg­liuo­čių, įdar­bi­na apie 100 tūkst. dar­buo­tojų ir už­dir­ba dau­ giau kaip 1 mlrd. JAV do­le­rių.

yra Ore­go­no, Šiaurės Ka­ro­l i­nos, Mi­ či­ga­no, Pen­sil­va­n i­jos, Vis­kon­si­no ir Va­šing­to­no vals­ti­jo­se.

Vis dėlto dirb­t inės eglės JAV po­pu­ lia­resnės: 83 pro­c. ame­r i­k ie­čių na­ JAV yra 15 tūkst. kalė­d i­n ių eg­lu­čių mų puo­šia dirb­tinės eg­lutės, kaip ro­ ūkių, ku­r ie išau­g i­na 350 mln. eg­lai­ do JAV Kalėdų eg­lu­čių aso­cia­ci­jos čių. Ak­t y­v iau­s ias eg­lai­č ių vers­las duo­me­nys.

„Ži­no­ma, ga­li­ma vie­ny­tis, bet ma­nau, kad Lie­tu­vos me­de­ly­nai yra per ma­ži. Kai vie­nas au­gi­na 200, o ki­tas – 500 eg­lių, eks­por­tuo­ti sun­ ku. Lie­tu­vai rei­kia vie­nos vie­tos, ku­ri su­pirktų eg­les ir par­duotų jas už­sie­niui. Už­sa­ko­vai ne­žais pirk­ da­mi po ke­lias eg­les iš skir­tingų me­de­lynų. At­va­žiavę iš Ang­li­jos, jie no­ri pa­ma­ty­ti visą lauką eg­lių ir ap­žiūrė­ti, kaip jos išau­gu­sios“, – ko­men­ta­vo D.Pran­ciu­lis. Iš D.Pran­ciu­lio plan­ta­cijų me­ de­liai iš­ke­liau­ja rugpjūtį, o Lie­tu­ vo­je, me­de­lynų va­dovų tei­gi­mu, kalė­dinė pre­ky­ba pa­pras­tai trun­ka mėnesį, vos pra­si­dėjus gruod­žiui. Nors trum­pas, bet ak­ty­vus dar­ by­me­tis ne­rei­ka­lau­ja pa­pil­domų dar­b uo­tojų. E.Ma­č io tei­g i­m u, toks vers­las pri­klau­so šei­moms: pre­ky­vietė­se ša­lia did­žiųjų par­ duo­tu­vių pre­ky­bos vie­tas daž­ niau­siai iš­si­per­ka mar­čios, sūnūs ir duk­ros, o ir jo me­de­ly­ne gruodį plu­ša šei­ma. Anot jo, įtrauk­ti į ap­ skaitą spyg­liuo­čių rea­li­za­ciją su­ dėtin­ga, todėl eg­lių pre­ky­ba be­si­ ver­čian­tys vers­li­nin­kai ne­pa­si­ti­ki sve­ti­mais par­davė­jais, ku­rie ga­li pa­di­din­ti kainą ir ne­par­duo­ti per bran­gių eg­lių. „Pa­pil­domų dar­buo­tojų eg­lių au­ gin­to­jams ir par­davė­jams pa­pras­tai ne­pri­rei­kia. Nors vals­ty­bi­niai me­ de­ly­nai prie­š Kalė­das su­kvie­čia dau­giau dar­buo­tojų, vos darbų su­ mažė­ja, iš­leid­žia juos ato­stogų“, – ko­men­ta­vo E.Ma­čys. Ma­lo­nus po­mėgis

Eg­lu­čių plan­ta­cijų Se­me­liškė­se, Elektrėnų ra­jo­ne, sa­vi­nin­kas Ka­

zi­mie­ras Šiau­lys sakė, kad, nors gau­na­mos pa­ja­mos sąnau­das ir pa­ den­gia, pa­grin­di­niu pa­jamų šal­ti­ niu eg­lai­čių vers­lo jis ne­pa­va­dintų, tai esą dau­giau se­zo­ni­nis po­mėgis. Anot jo, eg­lių au­gi­ni­mas nau­din­gas ir kuo di­desnė plan­ta­ci­jo­se užau­ gintų eg­lių pa­si­ūla, tuo ma­žesnė ti­ki­mybė, kad gy­ven­to­jai puls kirs­ ti med­žių sa­va­va­liš­kai. Už eg­lu­tes jis pra­šo ir sim­bo­linės kai­nos, vi­sos eglės per­par­da­vinė­to­jams kai­nuo­ja po 8 li­tus, neat­siž­vel­giant į jų dydį ar tan­kumą. Ta­čiau pirkė­jai ver­ti­ na eg­lių iš­vaizdą, tad pre­ky­bi­nin­kai nu­sta­to ir ati­tin­kamą kainą, tai­gi, už eg­lutę, ku­rią nu­si­kir­to už 8 li­ tus, pra­šo ir 50-ies.

Lie­tu­vai rei­kia vie­nos vie­tos, ku­ri su­pirktų eg­les ir par­duotų jas už­sie­niui. Už­sa­ko­vai ne­žais su­pirk­da­mi po ke­lias eg­les iš skir­tingų me­de­lynų.

„Di­de­lio vers­lo iš kalė­di­nių eg­lių ne­pa­da­ry­si. Bent jau man tai dau­ giau bend­ra­vi­mas su pirkė­ju. Jau daug metų su­lau­kiu tų pa­čių kli­ entų, todėl ne­skai­čiuo­ja­me pel­ no, kurį už mūsų eg­lu­tes pre­ky­bos vie­to­se gau­na per­par­da­vinė­to­ jai. Sma­gu, kad bent prie­š Kalė­das žmonės ga­li su­si­kur­ti dar­bo vietą ir pri­si­dur­ti pa­jamų“, – ko­men­ta­ vo K.Šiau­lys.

Šie­met pre­ky­ba ak­ty­vesnė

Eg­lu­čių par­davė­jai į jo plan­ta­ci­jas šie­met nu­si­kirs­ti gra­žiau­sių kalė­ di­nių me­de­lių at­va­žia­vo dar lapk­ri­čio 20 d. Nuo ta­da did­me­ni­nin­ kas K.Šiau­lys sakė par­davęs apie pu­sant­ro tūkstan­čio spyg­liuo­čių, nors įpras­tai kas­met par­duo­da apie tūkstantį eg­lių. E.Ma­čys, ku­rio me­de­ly­ne ga­li­ma ras­ti ke­tu­rių rūšių spyg­liuo­čių – ser­bi­nių, si­dab­ri­nių, baltųjų eg­lių ir kėnių, sakė, kad da­bar po­pu­lia­riau­ sios bran­giau­sios si­dab­rinės eglės, ku­rias išau­gin­ti trun­ka il­giau. Dvi­ de­šimt­metį ste­bin­tis kalė­di­nių me­ de­lių ma­das, E.Ma­čys sakė, kad ruo­šia­si per­sio­rien­tuo­ti į eg­lių va­ zo­nuo­se pre­kybą, nes būtent to­kie spyg­liuo­čiai su šak­ni­mis da­ro­si vis po­pu­lia­res­ni. „Kaž­ka­da bu­vo po­pu­ lia­rios ir plas­ti­kinės eglės, bet mes pa­di­di­no­me natū­ra­lių eg­lių asor­ti­ mentą. Si­dab­ri­nių eg­lių rin­kai pri­ statė­me dar 1995–1996 m. Pa­me­nu, kai pa­ts par­da­vinė­jau to­kias eg­lu­ tes, praei­da­mi žmonės šnabždė­da­ vo, kad naktį pa­vo­giau jas iš par­ko, o da­bar par­duo­du“, – vers­lo pra­džią pri­si­minė E.Ma­čys. O štai iš au­galų cent­ro „Mul­tif­lo­ ra“ gy­ven­to­jai jau iš­pir­ko be­veik vi­ sas kalė­di­nes eg­lu­tes. Dalį jų me­de­ ly­nas par­davė ak­lai. Anot di­rek­torės In­gos Ilo­nytės, vis dau­giau pirkėjų eglę už­si­sa­ko tie­siai į na­mus ar įstai­ gas nė ne­pra­šy­da­mi at­si­ųsti nuo­ traukų. Pa­vyzd­žiui, aukš­čiau­sios, 2,5–3,5 m aukš­čio, eglės su pri­sta­ ty­mu kai­nuo­ja apie 200 litų. Jų esą įsi­gy­ja įmonės, am­ba­sa­dos, vieš­bu­ čiai – re­tas klien­tas ga­li to­kio aukš­ čio Kalėdų medį puoš­ti na­mie.

13

Antradienis, gruodžio 17, 2013

pasaulis Įti­ki­na­ma per­ga­lė

Ko­vos su gob­šu­mu

Ark­lie­nos de­tek­ty­vas

So­cia­lis­tė Mi­chel­le Ba­che­let lai­mė­jo Či­lės pre­zi­den­to rin­ki­ mus. 62-ejų po­li­ti­kė ko­vo 11 d. pre­zi­den­to po­ste pa­keis kon­ ser­va­ty­vų­jį Se­bas­tiá­ną Pi­ñe­rą. Jos ka­den­ci­ja truks ket­ve­rius me­tus. M.Ba­che­let Či­lės pre­ zi­den­te bu­vo iš­rink­ta ir 2006 m. Ji ša­lies va­do­vo po­stą užė­ mė iki 2010 m.

Ai­ri­jos prem­je­ras En­da Ken­ny pa­ža­dė­jo, kad jo ša­lis nie­ka­ da ne­beg­rįš prie „spe­ku­lia­ci­jų ir go­du­mo“ kul­tū­ros. Dub­li­nas sek­ma­die­nį ofi­cia­liai už­bai­gė tarp­tau­ti­nę fi­nan­si­nio gel­bė­ji­ mo pro­gra­mą. Ai­ri­ja – pir­mo­ ji eu­ro zo­nos ša­lis, už­bai­gu­si tre­jus me­tus vyk­dy­tą ša­lies fi­ nan­si­nio gel­bė­ji­mo pro­gra­mą.

Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja suė­mė 21 as­me­nį dėl pa­si­ro­džiu­sių pra­ ne­ši­mų, kad į mais­to ga­my­bos gran­di­nę pa­ten­ka ark­lių, nau­ do­tų vak­ci­nos nuo pa­siut­li­gės ir ki­tų se­ru­mų ga­my­bai, mė­sa. Ty­ri­mas pra­dė­tas po anks­čiau šiais me­tais Eu­ro­pą su­dre­bi­nu­ sio skan­da­lo, kai mais­to pus­ ga­mi­niuo­se ras­ta ark­lie­nos.

Koa­li­ci­ja pra­de­da dar­bą

Uk­rai­nos pre­zi­ den­tas vėl Ru­si­jo­je. Gal­būt šios dvi ša­ lys su­da­rys stra­te­ gi­nės par­tne­rys­ tės su­si­ta­ri­mą. Ži­ no­ma, to­kiu at­ve­ ju kal­bos apie Ki­je­ vo ir ES su­tar­tį bū­tų baig­tos.

Vo­kie­ti­jo­je su­for­muo­ta koa­li­ ci­ja. Krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (CDU), Krikš­čio­nių so­cia­li­nė są­ jun­ga (CSU) bei So­cial­de­mok­ra­ tų par­ti­ja (SPD) su­kir­to ran­ko­ mis ir šiam su­si­ta­ri­mui pri­ta­rė par­ti­jų at­sto­vai. Koa­li­ci­jai va­ do­vaus An­ge­la Mer­kel.

ta­tė Ana Ger­man. – Aza­ro­vas sa­ kė, kad in­for­muos pre­zi­den­tą apie frak­ci­jos po­zi­ci­ją, ir iš­va­dos nea­be­ jo­ti­nai bus pa­da­ry­tos.“ Tie­sa, pa­sak Aukš­čiau­sio­sios Ra­ dos na­rės, M.Aza­ro­vo at­si­sta­ty­di­ ni­mo ga­li­my­bė svars­to­ma ne­bu­vo. Re­gio­nų par­ti­ja ėmė­si ini­cia­ty­vos po to, kai penk­ta­die­nį žlu­go tie­sio­ gi­nės V.Ja­nu­ko­vy­čiaus ir opo­zi­ci­ jos at­sto­vų de­ry­bos dėl kri­zės su­ re­gu­lia­vi­mo. V.Ja­nu­ko­vy­čius, pa­sak ži­niask­ lai­dos, pa­siū­lė nuo­lai­dų, to­kių kaip am­nes­ti­ja vi­siems suim­tiems pro­ tes­tuo­to­jams ir aukš­tų pa­rei­gū­nų pa­ša­li­ni­mas iš po­stų dėl mi­li­ci­jos smur­to. Ta­čiau opo­zi­ci­ja pa­reiš­kė, kad to­kios prie­mo­nės ne­pa­kan­ka­ mos, ir pa­rei­ka­la­vo M.Aza­ro­vo at­ si­sta­ty­di­ni­mo, taip pat pir­ma­lai­kių par­la­men­to bei pre­zi­den­to rin­ki­mų. Su šiais rei­ka­la­vi­mais ša­lies va­ do­vas ne­su­ti­ko. Ta­čiau Uk­rai­nos pre­zi­den­tas pa­ti­ki­no už­sie­nio vals­ ty­bių at­sto­vus, ku­rie at­vy­ko į Ki­je­ vą, kad jė­ga vai­kant pro­tes­tus ne­ bus nau­do­ja­ma. Tai jis pa­sa­kė per su­si­ti­ki­mą su JAV se­na­to­riais Joh­nu McCai­nu ir Chri­su Murp­hy. „V.Ja­nu­ko­vy­čius pa­ti­ki­no, jog vy­riau­sy­bė pa­da­rys vis­ką, kas įma­ no­ma, kad už­tik­rin­tų pi­lie­čių tei­ ses į tai­kias de­monst­ra­ci­jas, ir kad bus at­lik­tas są­ži­nin­gas bei skaid­ rus lapk­ri­čio 30-osios įvy­kių Ki­je­ vo Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je ty­ ri­mas“, – bu­vo ra­šo­ma Uk­rai­nos pre­zi­den­tū­ros pra­ne­ši­me.

Tre­čia­ja­me A.Mer­kel ka­bi­ne­te dirbs įvai­rios as­me­ny­bės. Tarp jų, kaip skel­bia­ma, ga­li­ma kanc­ le­rės įpė­di­nė, gy­ny­bos mi­nist­re pa­skir­ta Ur­su­la von der Leyen. Ji taps pir­mą­ja moterimi is­to­ri­ jo­je, gavusia Vo­kie­ti­jos gy­ny­bos mi­nist­ro pareigas. Taip pat dar­ bą tęs bu­vęs fi­nan­sų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäub­le, SPD ly­ de­ris Sig­ma­ras Gab­rie­lis ku­ruos eko­no­mi­ką ir ener­ge­ti­ką, be to, bus vi­ce­kanc­le­ris, Fran­kas Wal­ te­ris Stein­meie­ris bus at­sa­kin­ gas už už­sie­nio po­li­ti­ką. Ko­men­tuo­da­ma kal­bas, esą U.von der Leyen ga­li vie­ną die­ną tap­ti A.Mer­kel įpė­di­ne, kanc­le­rė neat­vi­ra­vo. „Jos lauks įdo­mi, la­ bai sun­ki už­duo­tis ir aš esu tik­ ra, kad ji ją at­liks la­bai, la­bai ge­ rai“, – sa­kė A.Mer­kel. Šį kar­tą Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė­je dar­buo­sis ne­ma­žas bū­rys mo­te­rų. SPD ge­ne­ra­li­nė sek­re­to­rė And­rea Nah­les taps dar­bo mi­nist­re, SPD pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ma­nue­ la Schwe­sig pe­rims šei­mos po­ li­ti­ką, o SPD iž­di­nin­kė Bar­ba­ ra Hend­ricks va­do­vaus Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai. Dar vie­na SPD na­ rė Ay­dan Özoğuz taps pa­bė­gė­lių rei­ka­lų, imig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos mi­nist­re. Tai aukš­čiau­sias po­stas, ko­kį tik Vo­kie­ti­jo­je yra užė­mu­ si mo­te­ris iš ša­lies 3 mln. tur­kų bend­ruo­me­nės. Tie­sa, dau­ge­lis ap­žval­gi­nin­kų CDU ir SPD jung­tu­ves lai­ko nuo­ dų tau­re A.Mer­kel. Ana­li­ti­kė Clai­ re De­mes­may iš Ber­ly­ne įsi­kū­ru­sio ins­ti­tu­to „Ger­man Coun­cil on Fo­ reign Re­la­tions“ sa­kė, kad A.Mer­ kel ir grįž­tan­tis jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras F.W.Stein­meie­ris pa­lai­ ko ge­rus dar­bi­nius san­ty­kius, nors skir­tin­gai ver­ti­na to­kias su­dė­tin­ gas ša­lis kaip Ru­si­ja. „Jis vi­suo­ met pro­pa­guo­da­vo pra­gma­tiš­ kes­nę priei­gą dėl po­li­ti­kos Ru­si­jos (at­žvil­giu – red. pa­st.) ir ra­gin­o (da­ly­vau­ti – red. pa­st.) dia­lo­ge, o A.Mer­kel lai­kė­si griež­tes­nės po­zi­ ci­jos“, – sa­kė C.De­mes­may. Po rin­ki­mų pra­dė­tos de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos su ge­ro­kai ma­žiau bal­sų ga­vu­sia ir ant­ro­je vie­to­ je li­ku­sia SPD tru­ko sep­ty­nias sun­kias sa­vai­tes.

„In­ter­fax“, BBC, BNS inf.

AFP, „Deuts­che Wel­le“, BNS inf.

Pyk­tis: ukrainiečiai piktinasi, kad V.Janukovyčius vėl beldžiasi į Kremliaus, o ne Briuselio duris. „Reu­ters“ nuo­tr.

V.Ja­nu­ko­vy­čius vėl Mask­vo­je Pro­tes­tai ne­si­liau­ja

Nors spren­džia­mas klau­si­mas – eko­no­mi­nis, dau­ge­liui Ki­je­ve pro­ tes­tuo­jan­čių at­ro­do, kad Uk­rai­na žen­gia į Ry­tus. Pap­ras­tai ta­riant, pro­ble­ma, ku­ rią ban­do spręs­ti Uk­rai­nos vy­riau­ sy­bė, – iš kur gau­ti pi­ni­gų sko­loms su­si­mo­kė­ti? Jų Ki­je­vui rei­kia sku­ biai, nes ar­tė­ja at­si­skai­ty­mo ter­ mi­nai. Ki­tas klau­si­mas – ne­pro­šal bū­tų pi­ges­nės du­jos žie­mą. Mask­va kol kas sa­vo iž­do ne­lin­ku­ si at­ver­ti, juo­lab ES ne­lin­ku­si žars­ ty­ti mi­li­jar­dų eu­rų. Tai ke­lis kar­tus pa­tvir­ti­no aukš­čiau­si Bend­ri­jos pa­rei­gū­nai. ES są­ly­ga pa­pras­ta – pa­si­ra­šo­te ar­ba ne. Tad žai­di­mas tę­sia­si. Ro­dos, vi­si taš­kai bu­vo su­dė­lio­ti Vil­niu­je, bet Ki­ je­vas vė­liau nie­ko aiš­kaus ne­pa­sa­kė. O pro­tes­tuo­to­jai šą­la, nors, re­gis, šal­tis vi­siems nė mo­tais. Žmo­nių mi­nios Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­ je kas­dien gau­sė­ja. An­tai, sek­ma­die­nį ir va­kar Nep­ rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je su­si­rin­ko be­veik 300 tūkst. pro­tes­tuo­to­jų. Es­mi­nis jų rei­ka­la­vi­mas – ne­pa­si­ ra­šy­ti su­tar­čių su Ru­si­ja: tai už­ver­ tų ke­lią su­si­ta­ri­mams su ES. De­ry­bos dėl pi­ni­gų ir du­jų

ES kol kas skel­bia prieš­ta­rin­gus ko­men­ta­rus. ES plėt­ros ko­mi­sa­ras Šte­fa­nas Füle sek­ma­die­nį so­cia­li­ nia­me tink­le „Twit­ter“ pa­ra­šė, kad Bend­ri­ja stab­do vi­sas de­ry­bas, kol su­lauks V.Ja­nu­ko­vy­čiaus „aiš­kaus įsi­pa­rei­go­ji­mo“, kad jo ša­lis ke­ti­na pa­si­ra­šy­ti tą su­tar­tį.

„Uk­rai­na: pre­zi­den­to ir vy­riau­ sy­bės žo­džiai bei dar­bai dėl aso­ cia­ci­jos su­tar­ties vis la­biau tols­ta vie­ni nuo ki­tų“, – sa­vo pa­sky­ro­je tvir­ti­no Š.Füle. Ta­čiau va­kar ES už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai kar­to­jo, kad Bend­ri­ja dar no­ri pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį ir kad de­ry­ bos nė­ra ga­lu­ti­nai su­stab­dy­tos. Uk­ rai­nos prem­je­ras My­ko­la Aza­ro­vas aiš­ki­no, kad in­teg­ra­ci­ja su Eu­ro­pa iš­lie­ka jo vy­riau­sy­bės prio­ri­te­tas.

Uk­rai­na: pre­zi­den­ to ir vy­riau­sy­bės žo­ džiai bei dar­bai dėl aso­cia­ci­jos su­tar­ties vis la­biau tols­ta vie­ ni nuo ki­tų. „Mums bu­vo pa­sa­ky­ta, kad mums at­vi­ros vi­sos du­rys į ES, taip pat į Mui­tų są­jun­gą – tvir­ti­no prem­je­ras. – La­bai ge­rai, kad ga­li­ me rink­tis, ir mes pa­si­rin­ko­me in­ teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pą.“ Vis­gi M.Aza­ro­vo pra­šy­mas iš Bend­ri­jos gau­ti 20 mlrd. eu­rų taip ir li­ko ky­bo­ti. ES aiš­ki­no, kad ne­ke­ti­na už­siim­ti tur­gaus ly­gio de­ry­bo­mis su Ki­je­vu. Esą su­tar­ties są­ly­gos – nau­din­gos. O uk­rai­nie­čiai sa­ko, kad jų pra­šo­ma eu­rų su­ma kom­pen­suo­tų nuo­sto­ lius, ku­rių ša­lis pa­tir­tų dėl pre­ky­bos san­kci­jų, ža­da­mų Ru­si­jos, jei­gu Ki­ je­vas tęs eu­roin­teg­ra­ci­jos pro­ce­są.

Tad dau­ge­lis opo­zi­ci­jos vei­kė­jų ir pro­tes­tuo­to­jų bi­jo, kad vie­šė­da­ mas Mask­vo­je V.Ja­nu­ko­vy­čius pri­ ims Ru­si­jos, o ne ES pa­siū­ly­mą. Kal­bas, kad Mask­vo­je ga­li bū­ti pa­si­ra­šy­tas koks nors su­si­ta­ri­mas tarp Ru­si­jos ir Uk­rai­nos, pa­kurs­tė V.Ja­nu­ko­vy­čiaus iš­sa­ky­ta kri­ti­ka Uk­rai­nos pa­rei­gū­nams, ku­rie kū­rė da­bar­ti­nes svars­to­mos par­tne­rys­ tės su ES su­tar­ties są­ly­gas. Pre­zi­den­tas ap­kal­ti­no sa­vo de­ ry­bi­nin­kus „pa­žei­dus na­cio­na­li­ nius in­te­re­sus“, nes jie esą su­kė­lė dar di­des­nį pa­vo­jų silp­nai Uk­rai­nos eko­no­mi­kai. O Mask­va, re­gis, pa­ža­dė­jo Uk­rai­ nai pi­ges­nių du­jų, jei­gu ša­lis pri­si­ jung­tų prie Mui­tų są­jun­gos. Bent taip ma­no Uk­rai­nos val­džia. „Uk­rai­nai ga­li bū­ti nu­sta­ty­ta kai­na, ati­tin­kan­ti vi­du­ti­nį Eu­ro­ pos kai­nų ly­gį“, – sa­kė M.Aza­ro­ vas. Iš jo pa­reiš­ki­mo bu­vo ga­li­ma su­pras­ti, kad jis ti­ki­si, jog Ru­si­ja du­jų kai­nas su­ma­žins iki maž­daug 370–380 JAV do­le­rių (930–953 li­ tų) už tūks­tan­tį ku­bi­nių met­rų. Šiuo me­tu Ki­je­vui Ru­si­jos tie­kia­ mos du­jos kai­nuo­ja 400 JAV do­ le­rių (apie 1000 li­tų) už tūks­tan­tį ku­bi­nių met­rų.

Pert­var­kys vy­riau­sy­bę?

Val­dan­čio­sios Re­gio­nų par­ti­jos at­ sto­vai va­kar pa­reiš­kė, kad vy­riau­ sy­bę rei­kė­tų per­tvar­ky­ti, no­rint iš­ bris­ti iš kri­zės. „Iš­kė­lė­me rei­ka­la­vi­mą Aza­ro­vui per­tvar­ky­ti vy­riau­sy­bę 90 pro­c., – pa­tvir­ti­no Re­gio­nų par­ti­jos de­pu­

14

antradienis, gruodžio 17, 2013

sportas

Jau klojamas naujo sezono kelias Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai, po mėnesio atostogų susirinkę sekmadienį, anksčiausiai tarp Lietuvos futbolo klubų pradėjo rengtis 2014-ųjų metų kovoms.

Darbas: vos mėnesį atostogų turėję Lietuvos vicečempionai vėl susirinko treniruotis.

Pirmoji pasirengimo fazė truks kiek daugiau nei savaitę – nuo sekmadienio iki gruodžio 23 d. Jos metu – 20 dieną „Atlantas“ Klaipė-

doje sužais kontrolines rungtynes su Latvijos pirmenybėse ketvirtą vietą užėmusia Rygos „Dauguvos“ vienuolike.

Į įžanginę treniruotę susirinko 30 žaidėjų. Tarp beveik visų praėjusį sezoną rungtyniavusių futbolininkų buvo ir trys naujokai – Klaipėdos futbolo akademijos auklėtiniai Almantas Eidėjus ir Arnas Anužis bei 18-metis kaunietis Rokas Krušnauskas. Trys atlantiečiai – Kazimieras Gnedojus, Donatas Navikas ir Lukas Artimavičius – treniravosi ne visa jėga. Jie sveiksta po operacijų ir traumų. Andrius Urbšys dėl tokios pat priežasties nebuvo net persirengęs. Praėjusiame čempionate vos vienose rungtynėse žaidusiam Antonui Alajevui vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija suteikė ilgesnes atostogas, todėl gynėjas iš Rusijos grįš vėliau. Draugų treniruotę būdamas šalia aikštės stebėjo Valdas Trakys. Tituluotasis futbolininkas žada atsisveikinti su aktyvia sportininko karjera, nes oficialiai taps klubo sporto direktoriumi. Nuo gruodžio 24 d. iki sausio 4 d. futbolininkams bus skirtas laikas švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus. Po šių šventinių atostogų žaidėjai rinksis į aštuonių dienų treniruočių stovyklą Marijampolėje. Sausio ir vasario mėnesiais klaipėdiečių lauks trys treniruočių stovyklos užsienyje. Viena – dviejų savaičių, kita – 12 dienų, o trečia – savaitės trukmės. Jų metu „Atlantas“ žais su Rusijos ir kitų šalių pajėgiausių lygų klubais, kurie bus gal net stipresni nei Europos lygos turnyro, kuriame 2014aisiais rungtyniaus uostamiesčio vienuolikė, komandos. Šiomis dienomis sulaukta geros žinios – du klaipėdiečiai Dovydas Virkšas ir Ričardas Šveikauskas pakviesti į Londono „Arsenal“ futbolo akademiją. Joje jaunieji „Atlanto“ žaidėjai plušės savaitę. Jei lietuviams pavyks padaryti įspūdį šio klubo specialistams – jų žygis Anglijoje tęstųsi. „Klaipėdos“ inf.

Dovana: K.Sarsanija klubo aistruoliams už jų ištikimybę padovano-

jo kamuolį.

Lyderis: praėjusį sezoną daugiausia rungtynių „Atlante“ žaidė

M.Kazlauskas.

Vytauto Petriko nuotr.

Treniruotėje buvę žaidėjai M.Galdikas, M.Malinauskas, O.Kniukšta, E.Razulis, K.Gnedojus, K.Laukžemis, A.Jokšas, D.Nakrošius, M.Beneta, G.Žukauskas, G.Kruša, L.Baranauskas, Z.Jesipovas, E.Ditmonas, S.Rakauskas, M.Papšys, T.Eliošius, E.Žarskis, D.Kazlauskas, R.Baravykas, D.Virkšas, R.Šveikauskas, M.Maksimovas, L.Artimavičius, A.Bartkus, M.Kazlauskas, D.Navikas, A.Eidėjus, A.Anužis, R.Krušnauskas.

19

antradienis, gruodžio 17, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. Menkutis faktas – jūs mirsite. 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. Šiek tiek svarbios informacijos – šią istoriją pasakoja mirtis. Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonistą * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių Dar vienas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, – mirtis aplankys knygų vagilę tris kartus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Pražūtingas apsvaigimas antradienis – Batuotas katinas trečiadienis – Nikotinas ketvirtadienis – Ricina penktadienis – Pašaipa Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime pirmadienį, gruodžio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Vyresnis žmogus nepritars jūsų sumanymams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas, tačiau jau rytoj suprasite, kad teisus buvo būtent jis. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų svajonėms. Bijote, kad jus apgaus, todėl nepasitikite kitais žmonėmis. Per daug neatviraukite, neplepėkite, mintis išsakykite santūriai, mąstykite pozityviai. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt kas nors ieško būdų, kaip jus supykdyti, specialiai suerzinti. Bus sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti. Vėžys (06 22–07 22). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daugiau dėmesio skirkite savo kolegoms, pavaldiniams. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Viskas jūsų rankose. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, pasitelkite vaizduotę, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Apsilankykite parodoje, teatre, tai įkvėps ir suteiks naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Skorpionas (10 24–11 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas turiningas bendravimas su maloniais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar įdomus pokalbis telefonu. Ožiaragis (12 22–01 20). Tinkamas laikas gilintis į poeziją, meną. Esate linkęs svajoti, todėl pasaulis taps panašus į fantaziją. Filmai, knygos ir kiti būdai, padedantys pabėgti nuo realybės, šiandien jums tikrai pravers. Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų išnaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Bet nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau nei galite įvykdyti.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojami trumpi lietūs, gali susidaryti rūkas. Šiandien laikysis 2–6 laipsniai šilumos, galimi trumpi lietūs. Trečiadienio naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 šilumos, pajūryje sušils iki 4. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, laikysis 1–2 laipsniai šilumos. Likusią savaitę prognozuojami trumpi lietūs, rūkas, šlapdriba.

Šiandien, gruodžio 17 d.

+5

+6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+3

Utena

+6

9.00 16.03 7.03

351-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 14 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+3

Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +7 Brazilija +25 Briuselis +7 Dublinas +8 Kairas +17 Keiptaunas +22 Kopenhaga +7

kokteilis Ir kaip ato­sto­gos? Ar ir jūs, mie­l i skai­ty­to­jai, kai atei­na­ te į dar­bą po ato­sto­g ų, su­si­du­ria­te su bend­ra­dar­bių, pa­ž įs­ta­mų ir drau­g ų už­duo­da­mais klau­si­mais: „Kaip ato­ sto­gos? Na, ar pail­sė­jai? Ką vei­kei? Ar už­te­ko lai­ko?“ Ir taip ke­le­tą die­nų dar­be, ka­vi­nė­je ar vaikš­čio­jant mies­te. Ir ką? Ir nie­ko. Paa­ tos­to­ga­vai, būk mie­las at­si­skai­ty­ti. Ga­na pa­na­ši bū­na si­tua­ci­ja pir­mo­sio­ mis sau­sio die­no­mis, kai be pa­si­svei­ ki­ni­mų: „Su Nau­jai­siais me­tais“, ne vie­ nam dar tu­ri pa­pa­sa­ko­ti, kaip, kur ir su kuo su­ti­kai Sau­sio 1-ąją. Ga­li­ma pa­sriū­bau­ti, kad tie pa­si­tei­ra­vi­ mai įgrys­ta, ta­čiau, žmo­giš­kai pa­gal­vo­ jus, to­kie klau­si­mai – da­lis mū­sų gy­ve­ ni­mo. Gal jau ge­riau pa­bos­ta smal­suo­ liai, nei jų iš­vis ne­bū­tų.

Kaunas Londonas +7 Madridas +10 Maskva +2 Minskas +3 Niujorkas 0 Oslas +2 Paryžius +9 Pekinas +2

Praha +5 Ryga +7 Roma +13 Sidnėjus +24 Talinas +6 Tel Avivas +15 Tokijas +10 Varšuva +5

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+6

+5

+4

8

+3

+4

+3

+3

7

rytoj

ketvirtadienį

+3

Marijampolė

Vilnius

+4

Alytus

Vardai Drovydė, Jolanta, Jolita, Mantgailas, Nemira, Olimpija, Rachelė.

gruodžiO 17-ąją

Rytas

+2

+2

+4

+2

+3

7

1770 m. gi­mė vo­kie­čių kom­ po­z i­to­r ius Lud­w i­gas van Beet­ho­ve­nas. Mi­rė 1827 m. 1866 m. gi­mė spau­dos bend­r a­d ar­b is, vie­n as „Var­p o“ bei „Ūki­n in­ko“ stei­gė­jų, tre­čia­sis Lie­tu­ vos pre­z i­den­tas Ka­z ys Gri­nius. Mi­rė 1950 m. 1892 m. Sankt Pe­ter­bur­ ge Ru­si­jos Im­pe­ri­jos ba­ le­tas pir­mą kar­tą at­l i­ko Piot­ro Čai­kovs­k io ba­le­ tą „Sprag­tu­kas“. 1926 m. Lie­tu­vo­je įvyk­dy­ tas ka­ri­nis per­vers­mas.

1933 m. Dot­nu­vo­je gi­ mė Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­rė Ele­n a Gai­ga­lai­tė.

Per šven­tes grį­žta į so­viet­me­tį

1980 m. mi­rė pro­z i­nin­ kas Ma­r ius Ka­t i­l iš­k is („Ap­sa­k y­mai“, ro­ma­nas „Užuo­vė­ja“, „Miš­kais atei­ na ru­duo“, „Išė­ju­siems ne­grįž­ti“). Gi­mė 1914 m. 1986 m. ang­lė Da­v in Thomp­son ta­po pir­mą­ja pa­cien­te, ku­riai vie­nu me­ tu bu­vo per­so­din­ta šir­dis, plau­čiai ir ke­pe­nys. 1991 m. Bo­r i­s as Jel­c i­ nas ir Mi­chai­las Gor­ba­ čio­vas su­ta­rė pa­nai­kin­ti SSRS ir kur­ti nau­ją vals­ ty­bių san­drau­gą.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Lais­va­lai­kis: ato­sto­gos yra skir­tos

tam, kad už­mirš­tu­me įgri­su­sią kas­ die­ny­bę – dar­bus, na­mų rū­pes­čius.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja – Jei­gu tik bū­tų ga­li­ma iš­va­žiuo­ti į po­ ves­tu­vi­nę ke­lio­nę vie­nam, – at­si­du­so jau­ni­kis.

Poil­sio ten­den­ci­jos Pas­ta­rai­siais me­tais lie­tu­viai su šei­mo­ mis vis daž­niau ke­lio­nes or­ga­ni­zuo­ja sa­va­ran­kiš­kai, in­ten­sy­viau­siai ke­liau­ ja rugp­jū­čio mė­ne­sį, o ato­sto­goms ren­ ka­si Pie­tų Eu­ro­pos ša­lis. Daž­niau­siai poil­siui pa­si­ren­ka­mi ku­ ror­tai Grai­ki­jo­je, Is­pa­ni­jo­je ar Ita­li­jo­je. Vie­nos po­pu­lia­riau­sių kryp­čių Is­pa­ni­ jo­je yra Lan­za­ro­tė, Ma­la­ga, Bar­se­lo­na, Te­ne­ri­fė, Mal­jor­ka, Gran Ka­na­ri­ja, Grai­ ki­jo­je – Kre­ta, Ko­sas, Ro­das, Ita­li­jo­je – Si­ ci­li­ja, Sar­di­ni­ja bei Ro­ma. Daž­n iau­siai ke­l iau­to­jai šei­mo­mis sa­ vo ke­lio­nes pra­de­da pir­ma­die­niais, 50 pro­c. šei­mų ren­ka­si 6–10 die­nų truk­ mės ke­lio­nes, o 11–15 d. ato­sto­gau­ja 21 pro­c. ke­liau­to­jų.

Gy­ve­ni­mo juo­ke­liai Kal­ba­si gri­po vi­ru­sai. Vie­nas gi­ria­si: – Kad tu ži­no­tum, ko­kią va­kar mer­gi­ną į lo­vą pa­gul­džiau!

Links­mie­ji tirš­čiai Sė­di du lie­tu­viai Egip­te ant Ni­lo upės kran­to. Žve­jo­ja. Krau­pus karš­tis, tvan­ku, žu­vų nė kva­po. Sė­di va­lan­dą, ki­tą. Iš­ne­ ria kro­ko­di­las ir už­jau­čia­mai sa­ko: – Ką, karš­ta? – Aha. – Tvan­ku? – Aha. Kro­ko­di­las vil­tin­gai: – Tai gal iš­si­mau­dy­si­te? Čes­ka (397 719; vi­sur ge­rai, bet Klai­pė­do­je ge­riau­sia)

Įkarš­tis: li­kus ma­žiau nei dviem sa­vai­tėms iki Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vių, vie­ni pa­klau­siau­sių rū­bų – kar­na­va­

lo kos­tiu­mai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kar­na­va­lo kos­tiu­mais pre­kiau­jan­ čios ir juos nuo­mo­jan­čios par­duo­ tu­vės Klai­pė­do­je jau dir­ba be ato­ kvė­pio. Prieš Nau­jų­jų me­tų šven­tę to­kie dra­bu­žiai – ypač pa­klau­si pre­ kė ir suau­gu­sie­siems, ir vai­kams.

Vi­są šią sa­vai­tę vai­kų dar­že­liuo­se šur­mu­liuos šven­ti­niai kar­na­va­lai, į ku­riuos už­suks ir Ka­lė­dų Se­ne­ liai. Vie­ni tė­ve­liai kos­tiu­mus vai­ kams per­ka pre­ky­bos cent­ruo­se, ki­ti ga­mi­na pa­tys. Tiems, ku­rie siū­ti ne­tu­ri ga­bu­ mų ar lai­ko, ge­riau­sia išei­tis juos įsi­gy­ti spe­cia­li­zuo­to­se par­duo­tu­ vė­se. Vie­na jų kar­na­va­li­nių rū­bų nuo­ma ir par­da­vi­mu už­sii­ma jau 12 me­tų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Kaip ir kas­met, ir šiais me­tais vai­kų mėgs­ta­miau­sios kau­kės – miš­ko žvė­re­liai: ežiu­kai, meš­kiu­kai, kiš­kiai. Grei­čiau­siai iš­par­duo­da­ me vil­kų ir la­pių kos­tiu­mus. Ta­čiau mer­gai­tės la­bai mėgs­ta per­si­reng­ti ir prin­ce­sė­mis, ber­niu­kai – pi­ra­tais. Ir to­kios tra­di­ci­jos gy­vos jau ne vie­ ne­rius me­tus“, – pa­sa­ko­jo par­duo­ tu­vės šei­mi­nin­kė Jur­ga Pa­ke­ry­tė. Suau­gu­sie­ji kar­na­va­li­nius rū­bus pa­pras­tai ren­ka­si to­kius, ko­kia pa­ skelb­ta bū­si­mo jų va­ka­rė­lio te­ma. Kas­met ji esą vis ki­to­kia. „Šiais me­tais la­bai po­pu­lia­rus grį­ži­mas į so­viet­me­tį. Klien­tai ieš­ ko mo­kyk­li­nių uni­for­mų – pio­nie­ riš­kų, ka­riš­kų, mi­li­ci­nin­kų ap­ran­ gų, ret­ro krimp­li­no kos­tiu­mė­lių. Šiais me­tais rū­bus ne tik par­duo­ da­me, bet ir nuo­mo­ja­me“, – sa­kė J.Pa­ke­ry­tė.

Vai­kams daž­niau­siai kar­na­va­li­ nius kos­tiu­mus tė­vai per­ka, suau­ gu­sie­ji – la­biau lin­kę nuo­mo­tis. „Mes ap­tar­nau­ja­me vi­są ši­tą re­ gio­ną – Kre­tin­gą, Plun­gę ir net Ma­žei­kius. To­dėl tė­vai vai­kams ge­ riau jau kos­tiu­mus nu­per­ka, nes tai la­biau ap­si­mo­ka, nei iš­si­nuo­mo­jus po šven­tės vėl vež­ti juos at­gal“, – tei­gė vers­li­nin­kė. Pa­sak J.Pa­ke­ry­tės, 80 pro­c. par­ duo­tu­vė­je esan­čių kar­na­va­li­nių rū­bų – pa­čių dar­buo­to­jų pa­siū­ti kos­tiu­mai. Daž­niau­siai už­sa­ky­ti ten­ka pirš­ti­nes, skry­bė­les, pe­ru­kus – tai, ko ne­ga­li­ma pa­siū­ti na­mų są­ly­go­mis. „Pa­si­tai­ko, kai iš­nuo­mo­tus dra­ bu­žius grą­ži­na su­ga­din­tus. Ži­no­ ma, yra už­sta­tas, bet la­biau­siai gai­la, kai su­ga­di­na nau­ją, ką tik pa­ga­min­tą kos­tiu­mą“, – pa­sa­ko­jo J.Pa­ke­ry­tė.

Jei sap­nuo­ja­te, kad per­ka­te kai­li­nius, kai­lius, tai reiš­kia pel­ną ar ne­ti­kė­tą pra­ tur­tė­ji­mą ga­vus pa­li­ki­mą. Sap­ne par­da­vi­nė­ti kai­lius reiš­kia, kad ne dėl jū­sų kal­tės pa­si­keis su­ma­ ny­mai. Jei sap­ne jums kaž­kas pa­do­va­no­ja kai­lį apy­kak­lei pa­si­da­ry­ti, lau­kia gė­da ir ap­kal­bos. Sap­nuo­ti, jog da­žo­te kai­lį – slap­tas nuo­t y­k is pa­ska­t ins la­biau pa­si­t i­kė­t i sa­vo jė­go­mis. Sap­ne re­gė­ti kan­džių su­ga­din­tus kai­ lius ar kai­li­nius yra įspė­ji­mas apie kerš­ tin­go prie­šo ža­ban­gas. Jei mo­te­ris sap­nuo­ja, kad pal­tą ar pus­pal­tį pa­puo­šė ko­kiu nors kai­liu, tai reiš­kia iš­di­du­mą, pa­gar­bą. Sap­nuo­ti lau­ki­nio gy­vū­no kai­lį – ge­ ras sap­nas. Jis ža­da ge­rą dar­bą ir pa­si­ tu­rin­tį gy­ve­ni­mą. Sap­ne ma­ty­ti pui­kų kai­lį – gar­bę, se­ ną, nu­triu­šu­sį – ne­links­ma atei­tis. Jei sap­nuo­ja­te ru­dą ar­ba juo­dą kai­lį, tai per­spė­ji­mas, kad jus iš­duos. Sap­ne ma­ty­ti ant tvo­ros pa­džiau­tus kai­lius – ga­li­mas ge­ras pel­nas. Jei sap­nuo­ja­te, kad kai­lį rai­žo­te, lu­ pa­te, va­di­na­si, lau­kia pik­ti gin­čai. Jei sap­ne re­gi­te avi­kai­lį, va­di­na­si, lau­kia so­ti ir lai­min­ga se­nat­vė. Sap­nuo­ti, jog kar­po­te avi­kai­lį – tur­ to da­ly­bos gi­mi­nė­je, po ku­rių pa­si­ju­si­ te nu­skriaus­tas. Jei sap­nuo­ja­te, kad mie­ga­te ant avi­ kai­lio, va­di­na­si, lau­kia nuo­ty­kis.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.