2013 12 18 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, gruodĹžio 18, 2013

www.kl.lt

292 (19 894)

10 A?2š6.162;6@ 4?B<1 6< %

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Sodo namelyje ĹĄa

R.Ma­siu­lis ti­ki, kad „Klai­pÄ—­dos naf­ta“ pa­sieks ÄŻmo­nei iť­kel­tus tiks­lus.

Ja­po­ni­jos prem­je­ras Sh.Abe ruo­ťia at­sa­kÄ… Ki­ni­jai.

BĹŤstÄ… soduose ÄŻsirengÄ™ klaipÄ—dieÄ?iai investavo ÄŻ jaukumÄ… ir patogumÄ….

Ne tik vasarojimui, bet ir nuolatiniam gyvenimui pritaiky tÄ… namÄ… sodĹł bend rijoje pasistaÄ?iusi klai pÄ—dieÄ?iĹł ĹĄeima ne siekÄ— ÄŻmantriĹł archi tektĹŤriniĹł ar inter jero sprendimĹł. Tiek iĹĄore, tiek vidumi bĹŤstas atitinka tarsi jau paÄ?ios aplin kos uĹžduotÄ… temÄ…. Kom paktiĹĄkame statiny je su mansarda, nedi deliu balkonu ir te ra sa, medĹžiagiĹĄkumu bei forma primenan Ä?iame vasarnamÄŻ, ple vena kiek roman tizuota kaimiĹĄka dvasia. Lina Bieliauskai

Pasaulis 12p.

mas

tÄ—

l.bieliauskaite@kl.lt jo spalvos buvo pri derintas minkĹĄtĹłjĹł baldĹł – sofos bei pufo – gobelenas. Ĺ iuos baldus Pinigais nesiĹĄvais tÄ— pagal norimus matmenis pagami Naujuosius namus, no vietos baldikuriuose visai ninkai. neseniai ÄŻsikĹŤrÄ— tri jĹł ma, padÄ—jusi ÄŻreng asmenĹł ĹĄeiPirmojo namo aukĹĄ ti interjero dito zonoje derinamos klasikinÄ—s zainerÄ— LiubovÄ— Bu diuk pripaĹžino, ir modernios formos. Siekiant jog nei aplinkybÄ—s, kuo racionaliau nei patys uĹž- iĹĄ sakovai ypatingĹł naudoti kompaktiĹĄ iĹĄĹĄĹŤ kÄ… erdvÄ™, atvo – neteko nei griaukiĹł nedikta- sisakyta valgomojo stalo. JÄŻ atstoja ti sienĹł, nei mi perprojektuoti erd ni baras, ĹĄalia kurio viĹł. ÄŻsitaisyti du trys Ĺžmo gali patogiai „Apimtys nedide lÄ—s, iĹĄplanavinÄ—s. mas taip pat buvo aiĹĄkus, nes interjero projektavimo darbai prasidÄ—jo, LiubovÄ— Budiuk: kai visos erdvÄ—s jau buvo „po stogu“. Namukas – soduo Be to, negalÄ—jome sau leisti labai iĹĄse, laidauti“, – pripaĹži jo architektĹŤra no paĹĄnekovÄ—. – klaMaĹždaug 90 kv. m ploto bĹŤstÄ… sikinÄ— to ď Ž Darna: cV`NV [R`R[VNV X\ kiai vietai. ĹĄeimos galva kartu su Z]NXaV XNZR N] savomis rankomis, tÄ—vu surentÄ— Tad apsispren VR & Xc Z ]Y\a\ taÄ?iau didesnÄ—s OĂ­`aR N]`VTfcR[ dÄ—me, b`V RVZN `b ZR precizikos, speciďŹ jog Ä?ia labiausiai VYR ]b\`RYĂ›WN V_ `N niĹł c\ [NZĂş N]YV[XĂ– kalaujanÄ?ius apdai ÄŻgĹŤdĹžiĹł reiir los sprendÄ— patikÄ—ti pro darbus nu- tiktĹł toks jaukus kaifesionalams. Kaip ĹĄmaikĹĄtavo interjero dizai- miĹĄkas stilius. nerÄ—, namo staty bos tapo vyriĹĄku, o jo ÄŻrengimas – moteriĹĄku reikalu. LiubovÄ—s teigi mu, svarbiausias bĹŤsto ĹĄeimininkÄ—s pageidavimas – kad namai bĹŤtĹł jau PrieĹĄkambaryje su kĹŤs, ĹĄilti, patospintai slankiomis projektuotai gĹŤs, kad juose tar pusavyje darniai sis zainerÄ— pasitelkÄ— kla temomis diderÄ—tĹł spalvos, fak sikinÄŻ sprenditĹŤros, baldai bei mÄ… – veidrodines kiti interjero elemen duris, kurios optai. tiĹĄkai padidina erd vÄ™.

Kaimas, bet ĹĄiuo

Miestas 5p.

lia Klaipėdos – ro mantikos dvelks

Ĺ iandien priedas

DÄ—l spor­to ti­tu­lo – aist­ros Ge­riau­siĹł Klai­pÄ—­ dos spor­ti­nin­kĹł pa­ ger­bi­mo ce­re­mo­ ni­ja vos ne­pa­ty­rÄ— fias­ko, nes dau­giau nei pu­sÄ— ÄŻ la­biau­siai pa­si­Şy­mÄ—­ju­siĹł at­le­ tĹł de­ťim­tu­kÄ… iť­rink­ tĹł klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ke­ti­ no ren­gi­nÄŻ boi­ko­tuo­ ti. Prie­Şas­tis – ge­riau­ siĹł spor­ti­nin­kĹł de­ ĹĄim­tu­kas esÄ… su­da­ ry­tas ne­tei­sin­gai ir ne­lo­giť­kai, tad da­lis at­le­tĹł ir jĹł tre­ne­riĹł jau­tÄ—­si neį­ver­tin­ti.

Cf aNb a\ 9VNb QN[` X

V\ [b\ a_

laikiĹĄ

Malonu vaikĹĄÄ?io „Namukas – soduo kas ti basomis se, jo architekď Ž SantĹŤru: WNb[b\YV\ XNZON NeÄŻkyria pasteline tĹŤra – klasikinÄ— tokiai vietai. Tad spalva daĹžytĹł _fWR “ aVX _RVXNYV[ sienĹł dekoru tapo `\SN Y\cN _N \ZN apsisprendÄ—me, TVNb`V V_ ]_NXaV X `V` `aNYN` Xb_Ă&#x; ]_ jog Ä?ia labiausiai plyteliĹł mozaiV QNVXaNV' ď Ž Balansas: V_RVXb` aNV] ]Na TN ka virtuvÄ—s zonoje aV “ b YR[XaV V_ [N ir tiktĹł toks jaukus RVZV[V[XĂş ZVRT YVZN a_N[`S\_Zb\ bQ\aV XNV] YR[af[ ir ĹĄalia krosnekaimiĹĄkas stiNZNWNZR [R`VON Ă– ZV[X aV[N ]N`aRY lÄ—s bei gÄ—lÄ—ti tape lius. Kita vertus, VZV[aN `\Q_VĂş _bQ V[Ă› T_V[QĂş QN[TN tai ties laiptais. nesi Ăş a\[Ăş “ Wb\` ONYa\` YbO\` XVa YN[Tb` ]NaR[XN[ „Ji priklijuota tie tai bĹŤtĹł gilus kaimas, norÄ—jo, kad DizainerÄ—s teigimu, V cVR`Ă­` ]NcV_ VN aV QVR[\` cVR`N siai ant betotokia orna- no, V ORV ]_\ Be svetainÄ—s ir vir me prieĹĄ 100 ar dau kokÄŻ turÄ—jo- mentika aplinkai su taÄ?iau yra labai ĹĄil tuvÄ—s teikÄ— jaukumo, ta, maloni, ja pir giau metĹłâ€œ, – basomis jauku vaikĹĄ minkĹĄtumo. majame aukĹĄte ÄŻreng zonos, Ĺ˝aidimas spalvomis ĹĄypsojosi paĹĄneko Ä?ioti netgi tavÄ—. tas nedi- L.Bu delis sveÄ?iĹł kam da, kai grindys ne diuk pripaĹžino, jog Anot paĹĄnekovÄ—s, Pirmojo aukĹĄto spal barys, po atskirÄ… ĹĄildomos. nedidelÄ—s bĹŤsto ĹĄeimi- sau vinÄŻ koloritÄ… nin erdvÄ—s ir neaukĹĄ pirmiausia teko de gi duĹžiems daiktams, Be to, ji sanmazgÄ… voniai ir tua kai negali atsidĹžiaug tas ĹĄlaitinis storinti prie granuletui. o perstati pasirin- Ä?ius gas diktavo ir ati Kadangi stengta kÄ™ pasiĹŤlytÄ… vadina linÄ—s krosnelÄ—s – baldus ÄŻdubusios tinkamus antrosi mĹłjĹł kamĹĄtiniĹł kadangi dÄ—l nevietos ilgai- ti niui iĹĄsilygina, nes kiekvienÄ… ploto cen iĹĄnaudo- jo aukĹĄto interjero plyteliĹł dangÄ…. Ĺ i dilelio ploto name kamĹĄ apdailos medĹžiasprendimus. nepavyko ÄŻrengtimetrÄ…, po Pa vyzdĹžiui, buvo at savo buvusiÄ… formą“, tis atgauna laiptais buvo ÄŻreng ga ne tik atrodo es ti tradicinÄ—s katili ta nedidelÄ— ĹŤkisisakyta spintetiĹĄkai, originanÄ—s, teko rinktis – privalumus nÄ— tĹł slankiomis sis vardijo kĹŤrÄ—ja. To liai, bet ir pasiĹžymi patalpa, kurioje til bĹŤtent tokÄŻ ĹĄildy temomis, nes po kia pat kamĹĄtine, po ne tik van- ĹĄlai mo ÄŻrenginÄŻ. Prie puikiomis savydens talpyklÄ—, ďŹ lt tik ĹĄviesia danga tĹł nuolydĹžiais jĹł plo bÄ—mis – yra ĹĄilta, rai, atskiras ĹĄaliĹĄkloti ir antrojo minkĹĄta, patvari. tas bĹŤtĹł iĹĄnaudotas neracio diklis, bet ir sandÄ— namo miegamieji. naliai. liuojami ÄŻvairĹŤs buitiniai rakandai. Spintas varstomo mis durimis, taip pat ĹĄeiminin kĹł miegamojo

Kaina 1,30 Lt

„Šuns pri­gim­tis yra lo­ti.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s at­sto­vas Vi­lius Va­lys pa­brÄ—­ŞÄ—, jog tik­rai ne­rea­guo­ja­ma ÄŻ vi­sus skun­dus dÄ—l kai­my­nĹł au­gin­ti­niĹł ke­lia­mo triukť­mo.

3p.

Ni­dÄ… puo­la ĹĄer­nai iĹĄ Ru­si­jos As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ni­diť­kiai su­ka gal­vas, kaip ap­si­ sau­go­ti nuo mies­te­lÄŻ puo­lan­Ä?iĹł ĹĄer­nĹł. Mais­to ieť­kan­tys gy­vō­nai iť­kni­so ne tik ve­jas, bet ir su­bjau­ ro­jo pa­Ä?ia­me mies­to cent­re Ĺžie­mo­ jan­Ä?ius gÄ—­ly­nus. Gy­vō­nai net mie­ga mies­te

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

ÄŽver­ti­no uĹž si­dab­rÄ…

„Tris die­nas rie­jo­mÄ—s, bet, re­gis, vis­kÄ… iť­siaiť­ki­no­me“, – prieĹĄ ce­ re­mo­ni­jÄ… va­kar leng­viau at­si­kvÄ—­pÄ— Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­ to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas.

4

„„Tai­ki­nys: kai ku­rie spor­ti­nin­kai lie­jo kri­ti­kÄ… Spor­to ir kō­no kul­tō­ros sky­riaus ve­dÄ—­jui M.Ba­go­Ä?iui, esÄ… jis pra­

Şiop­so­jo, kad ge­riau­sių at­le­tų rin­ki­mų nuo­sta­tai yra pa­reng­ti ne­tin­ka­mai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nors, pa­sak Kur­ťiĹł ne­ri­jos na­cio­na­ li­nio par­ko di­rek­ci­jos, ĹĄer­nĹł po­pu­lia­ ci­ja iť­lie­ka daug­maĹž to­kia pat, ta­Ä?iau Ne­rin­gos me­dĹžio­to­jai pa­ste­bi, kad si­tua­ci­ja ku­ror­te pa­si­kei­tÄ— po per­nai ÄŻves­tĹł me­dĹžiok­lÄ—s ap­ri­bo­ji­mĹł. „Bu­vo iť­plÄ—s­ta nuo Ni­dos Ru­si­jos pu­sÄ—s link be­si­drie­kian­Ä?io Grobť­to re­zer­va­to ap­sau­gos zo­na. Anks­Ä?iau ĹĄio­se vie­to­se bu­vo ga­li­ma me­dĹžio­ ti tiek va­ry­mu, tiek ty­kant, da­bar me­dĹžiok­lÄ— ten yra uŞ­draus­ta“, – pa­sa­ko­jo Ne­rin­gos me­ ras Da­rius Ja­sai­tis.

8

2

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

miestas

Rei­ka­laus nu­griau­ti lau­ko ka­vi­nes M.Maž­vy­do alė­jos vers­li­nin­kus įti­ki­ nę iš­mon­tuo­ti vis dar sto­vė­ju­sias lau­ ko ka­vi­nes, uos­ta­ mies­čio val­di­nin­kai ke­ti­na tęs­ti ki­tų ne­ draus­min­gų­jų me­ džiok­lę. Spe­cia­lis­ tų tei­gi­mu, to­kių pa­ vil­jo­nų, ku­rie dar­ko mies­to vaiz­dą, dar yra li­kę. Rei­ka­la­vi­mas: lei­di­mų lau­ko ka­vi­nėms ne­tu­rin­čios įstai­gos pri­va­lės iš­mon­tuo­ti konst­ruk­ci­jas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

M.Maž­vy­do alė­jo­je li­ko pa­baig­ ti iš­mon­tuo­ti vie­ną lau­ko ka­vi­nę. Maž­daug prieš sa­vai­tę jų dar bu­ vo trys. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­ sky­rio ve­dė­jo Vi­liaus Va­lio, li­ku­sios lau­ko ka­vi­nės sa­vi­nin­kai pa­ža­dė­jo sa­vo daik­tus iš alė­jos su­si­rink­ti iki šian­dien. „Vis­kas tu­ri bū­ti iš­mon­tuo­ta vi­ siš­kai. M.Maž­vy­do alė­ja tu­ri lik­ ti to­kia, ko­kia bu­vo prieš įren­giant lau­ko ka­vi­nes“, – pa­brė­žė V.Va­lys.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos Kris­ ti­nos Vin­ti­lai­tės tei­gi­mu, nuo ki­tų me­tų pra­džios bus to­liau tik­ri­na­ ma, ar mies­te iš­mon­tuo­tos vi­sos lau­ko ka­vi­nės, ku­rios ne­tu­ri lei­di­ mų veik­ti. „Vi­siems bus tai­ko­ma vie­no­ da tvar­ka. Jei bai­gė­si lei­di­mas lau­ ko ka­vi­nei, tu­ri bū­ti iš­mon­tuo­tos ir jos konst­ruk­ci­jos. Jo­kių išim­čių ne­bus. Iš­kart po Nau­jų­jų im­si­mės griež­tes­nės kont­ro­lės. Šie­met no­ ri­me už­baig­ti vi­sus ki­tus pra­dė­tus dar­bus“, – pa­brė­žė K.Vin­ti­lai­tė. Anot ve­dė­jos, sun­ku­mų ke­lia tai,

Kai ku­rių ka­vi­nių sa­ vi­nin­kai, iš­gir­dę, kad rei­ka­lau­ja­ma pa­ša­ lin­ti lau­ke esan­čias konst­ruk­ci­jas, su­sku­ bo pra­si­tęs­ti lei­di­mus lau­ko ka­vi­nių veik­lai.

kad tai­syk­lė­se, pa­gal ku­rias iš­duo­ da­mi lei­di­mai lau­ko ka­vi­nių veik­ lai, nė­ra punk­to, jog pa­si­bai­gus lei­

di­mo ga­lio­ji­mui rei­kia iš­mon­tuo­ti ir konst­ruk­ci­jas. „Nors, ver­ti­nant vis­ką sis­te­miš­ kai, toks rei­ka­la­vi­mas yra lo­giš­kas. Vil­niu­je yra aiš­kiai nu­ro­dy­ta, kad lau­ko ka­vi­nės tu­ri bū­ti iš­mon­tuo­ tos per 15 die­nų, kai bai­gia ga­lio­ ti lei­di­mas. Per 30 die­nų tu­ri bū­ti at­sta­ty­ta as­fal­to dan­ga, jei tai rei­ kia pa­da­ry­ti. Pra­šė­me ini­ci­juo­ti tai­syk­lių pa­kei­ti­mus“, – pa­sa­ko­jo K.Vin­ti­lai­tė. Kai ku­rių ka­vi­nių sa­vi­nin­kai, iš­ gir­dę, kad rei­ka­lau­ja­ma pa­ša­lin­ti lau­ke esan­čias konst­ruk­ci­jas, su­ sku­bo pra­si­tęs­ti lei­di­mus lau­ko ka­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vi­nių veik­lai. V.Va­lio tei­gi­mu, da­bar lau­kia­ma in­for­ma­ci­jos iš Li­cen­ci­ jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos sky­riaus, kiek lau­ko ka­vi­ nių tu­ri ga­lio­jan­čius lei­di­mus. „Tik­rai yra to­kių įstai­gų, ku­rios ga­li veik­ti ir žie­mą. Joms jo­kių san­ kci­jų ne­ga­li­me tai­ky­ti“, – tei­gė ve­ dė­jas. Pa­sak jo, yra įstai­gų, ku­rios, net ir ga­vu­sios bau­das, neiš­mon­ta­vo lau­ko ka­vi­nių. Jei jos neuž­baigs dar­bų, bus tai­ko­mos griež­tes­nės san­kci­jos. Bau­da už lau­ko ka­vi­ nės neiš­mon­ta­vi­mą sie­kia iki 2 tūkst. li­tų.

Paš­tą iš­kei­tė į ban­ką Mokys vairuoti ekonomiškai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo ki­tų me­tų pra­džios gry­nai­ siais įvai­rias sa­vi­val­dy­bės rink­lia­ vas no­rin­tys su­si­mo­kė­ti klai­pė­die­ čiai tu­rės kreip­tis ne į pa­štą, o vie­ ną iš ban­kų. Mo­kes­tis už pa­ve­di­ mą ja­me kai­nuos ma­žiau nei da­ bar pa­šte.

Ba­lan­džio pa­bai­go­je uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės ir Lie­tu­vos pa­što pa­ si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl vie­ti­nės rink­ lia­vos įmo­kų priė­mi­mo ne­be­ga­lios nuo gruo­džio 31 d. Ji ne­pra­tęs­ta, nes pa­si­kei­tė są­ly­gos. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­čių sky­riaus ve­dė­jos Jo­lan­tos Up­tie­nės, bu­vo skelb­ta ap­klau­sa, sie­kiant iš­rink­ti, kur klai­pė­die­čiai ga­lė­tų pi­giau su­si­mo­kė­ti gry­nais pi­ni­gais įvai­rias rink­lia­vas. Kon­kur­są lai­mė­jo Šiau­lių ban­ kas. Už pa­ve­di­mą, mo­kant rink­ lia­vas gry­nais pi­ni­gais, klai­pė­die­ čiams te­rei­kės su­mo­kė­ti 0,70 li­to sie­kian­tį ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­ tį. Paš­te jis yra 0,79 li­to. Šiau­lių ban­ke bus prii­ma­ mos rink­lia­vos už me­ti­nį lei­di­

mą au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti, lei­di­ mą pre­kiau­ti ar teik­ti pa­slau­gas vie­šo­se vie­to­se, įreng­ti išo­ri­nę rek­la­mą. Ki­tuo­se ban­kuo­se ad­mi­nist­ra­ vi­mo mo­kes­tis už pi­ni­gų per­ve­ di­mą sie­kia 8 li­tus. Jis ypač skau­ džiai kirs­tų žmo­nėms, ku­rie mo­ka vien­kar­ti­nę rink­lia­vą už au­to­mo­bi­ lio sto­vė­ji­mo kie­muo­se gy­ven­to­jo me­ti­nį lei­di­mą. Pas­ta­ra­sis pir­mai ma­ši­nai kai­ nuo­ja 5, ant­rai – 250 li­tų. Per­nai bu­vo iš­duo­ti 906 leng­va­ ti­niai lei­di­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius dau­gia­bu­čių na­mų, esan­čių cent­ri­ nė­je mies­to da­ly­je, kie­muo­se, šie­ met – 5 230. Kreip­tis dėl lei­di­mo at­nau­ji­ni­mo re­ko­men­duo­ja­ma, kai iki jo ga­lio­ ji­mo pa­bai­gos lie­ka mė­nuo ar šiek tiek dau­giau lai­ko. Pab­rė­žia­ma, kad gy­ven­to­jai jo­ kių fi­nan­si­nių nuo­sto­lių ne­pa­tirs. Nau­jie­ji lei­di­mai pra­dės ga­lio­ti nuo tos die­nos, kai baig­sis se­nų­jų ga­lio­ ji­mas. Pa­ta­ria­ma lei­di­mus au­to­mo­bi­ lius sta­ty­ti mies­to cent­re esan­čių dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se iš­ siim­ti dve­jiems me­tams.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Nuo sau­sio 1-osios bus pra­dė­ta tik­ rin­ti vai­ruo­to­jų sau­gaus ir tau­paus vai­ra­vi­mo ži­nias ir pra­kti­nius įgū­ džius. Klai­pė­dos ap­skri­ties vai­ra­ vi­mo mo­kyk­loms šie rei­ka­la­vi­mai esą ne­bu­vo nau­jie­na.

Va­kar su­si­ti­ki­me su „Re­git­ros“ va­ do­vais, mo­kyk­lų at­sto­vai pri­ta­rė nau­ja­jai tvar­kai. „Juk žmo­nės tu­ri tau­so­ti ap­lin­ ką bei mo­kė­ti vai­ruo­ti eko­no­miš­ kai. Vai­ra­vi­mo mo­kyk­loms toks rei­ka­la­vi­mas se­niai bu­vo ži­no­mas, tik iki šiol eg­za­mi­no me­tu ne­bu­vo ver­ti­na­mi to­kie įgū­džiai“, – aiš­ki­ no „Re­git­ros“ Klai­pė­dos fi­lia­lo va­ do­vas Sau­lius Bu­di­nas. Tik­rin­ti sau­gaus ir tau­paus vai­ ra­vi­mo įgū­džius ES vals­ty­bes įpa­ rei­go­jo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos di­rek­ ty­va. „Vai­ra­vi­mo mo­kyk­los yra suin­ te­re­suo­tos, kad de­ga­lai bū­tų tau­ po­mi. Nau­jie­na tik ta, kad vai­ra­vi­ mo eg­za­mi­no me­tu bus ver­ti­na­mos vai­ruo­to­jo tau­paus vai­ra­vi­mo ži­ nios. Ta­čiau šis ver­ti­ni­mas ne­bus le­mia­mas. Ki­taip ta­riant, dėl to ne­ kils grės­mė neiš­lai­ky­ti eg­za­mi­no“, – pa­brė­žė S.Bu­di­nas. Tau­pus vai­ra­vi­mas bus ver­ti­na­ mas pa­gal tai, kaip vai­ruo­to­jas per­ jun­gi­nė­ja pa­va­ras. „Vai­ruo­to­jas tu­rės ži­no­ti, kad au­ to­mo­bi­lio pa­va­ros tu­rė­tų bū­ti per­

Eis­mas: pra­de­dan­tie­ji vai­ruo­to­jai per eg­za­mi­ną tu­rės pa­de­monst­ruo­

ti, ar mo­ka eko­no­miš­kai vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį.

jun­gia­mos ne­vir­ši­jant 2 tūkst. va­ rik­lio ap­su­kų per mi­nu­tę. Taip pat bus ste­bi­ma, kaip nau­do­ja­ma lais­va pa­va­ra. Kai tik yra ga­li­my­bė, lais­vą pa­va­rą rei­kė­tų nau­do­ti, tik ne tuo­ met, kai au­to­mo­bi­lis rie­da į nuo­ kal­nę, nes tai yra ne­sau­gu“, – aiš­ ki­no S.Bu­di­nas. „Re­git­ra“ per šiuos me­tus in­ ten­sy­viai ren­gė­si su eg­za­mi­ nų ver­ti­ni­mu su­si­ju­sioms nau­jo­ vėms. Dau­giau nei šim­tui įmo­nė­je dir­ban­čių eg­za­mi­nuo­to­jų su­ren­ gė sau­gaus ir tau­paus vai­ra­vi­mo mo­ky­mus, apie bū­si­mas nau­jo­ves

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dis­ku­ta­vo su vai­ra­vi­mo mo­ky­mo įstai­gų at­sto­vais. „Klai­pė­dos ap­skri­ty­je yra apie 40 vai­ra­vi­mo mo­kyk­lų. Dėl šių rei­ ka­la­vi­mų vai­ra­vi­mo kur­sai ne­tu­rė­ tų brang­ti. Kaip tik atei­ty­je ža­da­ ma at­si­sa­ky­ti vai­ra­vi­mo aikš­te­lių, o pra­de­dan­tie­ji vai­ruo­to­jai bus mo­ ko­mi pra­ti­mus at­lik­ti rea­liai vyks­ tan­čia­me eis­me. Juk žmo­gus tu­ri mo­kė­ti pa­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį prie pre­ky­bos cent­ro esan­čio­je aikš­ te­lė­je. Pas­lau­ga gal ir tu­rė­tų pig­ ti, nes ne­be­rei­kės nuo­mo­tis aikš­ te­lių“, – svars­tė S.Bu­di­nas.

3

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

miestas Pra­si­dė­jo ak­ci­ja

Va­žia­vo ma­žiau ke­lei­vių

Ati­da­rys pa­ro­dą

Klai­pė­do­je pra­si­dė­jo so­cia­li­nė ak­ci­ja „Žo­džiai žei­džia vi­sam gy­ve­ni­mui“, ku­ria sie­kia­ma at­ kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į emo­ci­nį suau­gu­sių­jų smur­tą ir il­ga­lai­kes ne­ga­ty­vių iš­gy­ve­ni­mų pa­sek­mes vai­ko rai­dai. Ak­ci­jos pla­ka­tai, ska­ti­nan­tys žo­džiais ne­su­žeis­ti sa­vo vai­ko, eks­po­ nuo­ja­mi autobusų sto­te­lė­se.

Lapk­ri­tį mies­to au­to­bu­sais va­ žia­vo per 954 tūkst. ke­lei­vių. Pa­ly­gin­ti su spa­liu, be­veik 75 tūkst. ma­žiau. Po­pu­lia­riau­sios sto­te­lės tra­di­ciš­kai bu­vo „Bib­ lio­te­kos“, „At­gi­mi­mo“, va­žiuo­ jant iš šiau­ri­nės į pie­ti­nę mies­ to pu­sę, „Smil­te­lės“ – va­žiuo­ jant iš pie­ti­nės į šiau­ri­nę mies­ to pu­sę.

Šian­dien 18 val. Klai­pė­dos vie­šo­ sios bib­lio­te­kos Me­no sky­riu­je (J.Ja­no­nio g. 9) ati­da­ro­ma 2013 me­tais iš­leis­tų klai­pė­die­čių au­ to­rių ir lei­dė­jų kny­gų pa­ro­da. Šia pro­ga me­di­nių pu­čia­mų­jų kvin­ te­tas „De­be­suo­ta su pra­gied­ru­ liais“ do­va­nos šven­ti­nį ba­ro­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tą. Ren­gi­nys ne­ mo­ka­mas.

Pa­vo­jin­gas šuo pa­kei­tė veis­lę Val­di­nin­kų pla­nuo­ tas vie­no pa­vo­jin­go uos­ta­mies­čio šuns paė­mi­mo lai­ki­nai glo­bai ar net kon­fis­ ka­ci­jos sce­na­ri­jus pa­kry­po ne­ti­kė­ta link­me. Au­gin­ti­nis liks pas šei­mi­nin­ kus, nes paaiš­kė­jo, kad ke­tur­ko­jis ne­ prik­lau­so pa­vo­jin­gų šu­nų veis­lių gru­pei.

Po­sė­dis. Šian­d ien nuo 9 val. sa­v i­val­ dy­bė­je pra­si­dės mies­to ta­r y­bos po­sė­ dis. Jo me­t u nu­ma­to­ma svars­t y­t i 35 klau­si­mus. Įver­ti­ni­mas. Šian­dien 9 val. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­v i­val­dy­bės sa­lė­je Tel­šių vys­ ku­pi­jos „Ca­r i­to“ di­rek­to­r iaus pa­va­duo­ to­ja Klai­pė­dos ap­skri­čiai Ra­sa Sen­k ie­ nė įteiks ap­do­va­no­ji­mus 2006−2013 me­tais vy­ku­sios Mais­to iš in­ter­ven­ci­nių at­sar­g ų la­biau­siai ne­pa­si­tu­rin­tiems na­ riams bend­ri­jo­je įgy­ven­di­ni­mo pro­gra­ mos Klai­pė­dos ra­jo­ne sa­va­no­riams.

Pa­si­kei­ti­mas: eks­per­tai nu­sta­tė, jog lapk­ri­čio pa­bai­go­je lai­ki­nai glo­bai no­rė­tas paim­ti Ši­lu­tės plen­to na­me

gy­ve­nan­tis au­gin­ti­nis iš tik­rų­jų yra bok­se­rio ir big­lio miš­rū­nas.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Da­vė lai­ko su­si­tvar­ky­ti

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kont­ro­ lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys pri­mi­nė, kad praė­ju­ sį mė­ne­sį iš Ši­lu­tės plen­te esan­čio dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jų bu­vo gau­tas skun­das esą pa­vo­jin­gą ke­ tur­ko­jį tu­rin­tys žmo­nės gir­tau­ja ir ne­si­rū­pi­na gy­vū­nu. Rei­do me­tu bu­te iš tie­sų bu­vo ras­tas šuo, ku­ris ne­bu­vo pa­skie­py­ tas, o jo šei­mi­nin­kai ne­tu­rė­jo lei­di­ mo lai­ky­ti au­gin­ti­nį. Tą­kart teig­ ta, kad au­gin­ti­nis yra ame­ri­kie­čių Sta­ford­šy­ro ter­je­ras, o ši veis­lė pri­ skir­ti­na pa­vo­jin­goms. Ta­da Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­ je su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja nu­ spren­dė, jog dėl pa­žei­di­mų pa­vo­ jin­gas šuo tu­ri bū­ti paim­tas lai­ki­nai glo­bai. Šuns šei­mi­nin­kei bu­vo skir­

ta 300 li­tų bau­da ne­kon­fis­kuo­jant gy­vū­no. „Ke­tur­ko­jo sa­vi­nin­kei pa­siū­lė­me su šu­ni­mi at­si­svei­kin­ti sa­vo no­ru ir su­tei­kė­me lai­ko pa­si­tai­sy­ti“, – kal­ bė­jo po­sky­rio va­do­vas. Liks su šei­mi­nin­kais

Anot jo, vė­liau eks­per­tė, pri­klau­ san­ti su­da­ry­tai spe­cia­liai sa­vi­val­ dy­bės ko­mi­si­jai, spren­džian­čiai pa­vo­jin­gų ke­tur­ko­jų lai­ky­mo na­ muo­se klau­si­mus, nu­sta­tė, jog Ši­ lu­tės plen­to dau­gia­bu­čio na­mo bu­ te lai­ko­mas au­gin­ti­nis iš tik­rų­jų yra bok­se­rio ir big­lio miš­rū­nas. „Va­kar mo­te­ris at­ne­šė iš­va­dą, jog šuo nė­ra pa­vo­jin­gas. Eks­per­tė pir­ ma­me svars­ty­me ne­da­ly­va­vo. Tik po to ap­žiū­rė­ju­si šu­nį kons­ta­ta­vo fak­tą, kad jis nė­ra veis­li­nis. Ir šuns do­ku­men­tuo­se jau įra­šy­ta, jog jis yra miš­rū­nas. Be to, au­gin­ti­nį šei­ mi­nin­kė jau pa­skie­pi­jo“, – kal­bė­

jo pa­šne­ko­vas. Mo­te­ris kal­tę pri­ pa­žįs­ta ir su­ti­ko su­mo­kė­ti bau­dą, ta­čiau pa­pra­šė, kad dėl sun­kios fi­ nan­si­nės pa­dė­ties pi­ni­gus ga­lė­tų ati­duo­ti ne iš kar­to. „Kai paaiš­kė­jo, kad ke­tur­ko­ jis ne­prik­lau­so pa­vo­jin­gų veis­lių gru­pei, jo paė­mi­mas lai­ki­nai glo­ bai ne­te­ko pra­smės. Be to, mo­te­ris pa­ža­dė­jo sa­vo šu­ni­mi rū­pin­tis ati­ džiau. Sa­vi­nin­kė sa­kė, kad be­veik aš­tuo­ne­rių me­tų šuo yra li­go­tas ir, ti­kė­ti­na, gy­ve­na pa­sku­ti­nius mė­ ne­sius“, – tei­gė V.Va­lys. Skun­džia­si lo­ji­mu

Pa­sak jo, pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo gau­ti ir ke­li ki­ti gy­ven­to­jų skun­ dai, jog kai­my­nams truk­do ap­lin­ ki­nių šu­nų lo­ji­mas. „Šuns pri­gim­tis yra lo­ti. Ta­ čiau jei skun­džia­si net ke­li kai­ my­nai, jog triukš­mas la­bai di­de­ lis ir ne­si­liau­ja nak­tį, rea­guo­ja­me

m.skiriute@kl.lt

Virš Man­to gat­vės esan­tis via­du­ kas, nuo ku­rio prieš pust­re­čios sa­ vai­tės nu­kri­to me­ta­li­nė konst­ruk­ ci­ja ir ap­ga­di­no au­to­mo­bi­lius, šiuo me­tu re­mon­tuo­ja­mas.

Vie­to­je nuim­tų se­nų van­dens nu­ bė­gi­mo la­ta­kų mon­tuo­ja­mi nau­ji. Dėl šių dar­bų Man­to gat­vė­je ri­bo­ ja­mas eis­mas. Pa­sak „Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ros“ fi­lia­lo di­rek­to­ riaus Ju­liaus Mik­šio, pla­nuo­ja­ma, kad dar­bai truks de­šimt die­nų. Jie pra­dė­ti už­va­kar.

„Dar­bai nė­ra la­bai su­dė­tin­gi. Mon­tuo­ja­me nau­jus la­ta­kus vie­ to­je nuim­tų pa­vo­jin­gų. La­ta­kų rei­ kia, kad leng­vai nu­bėg­tų van­duo, jis ne­si­kaup­tų, ne­si­for­muo­tų le­ das. Prob­le­ma ta, kad tu­ri­me ri­bo­ ti eis­mą, nes va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je dir­ba tech­ni­ka. Dar­bus už­baig­tu­me grei­čiau, jei gat­vę bū­tų ga­li­ma vi­ siš­kai už­da­ry­ti, bet tai neį­ma­no­ ma“, – tvir­ti­no va­do­vas. Nau­jų la­ta­kų su­mon­ta­vi­mas kai­ nuos apie 40 tūkst. li­tų. Tam rei­ kė­jo apie 300 met­rų il­gio vamz­ džių. Pa­sak J.Mik­šio, ki­tais me­tais pla­ nuo­ja­ma pra­dė­ti via­du­ko ka­pi­ta­li­ nį re­mon­tą.

Pa­ro­da. Šian­dien 10 val. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to rek­to­ra­to po­sė­džių sa­lė­je bus ati­da­r y­ta ka­lė­d i­n ių puokš­č ių pa­ro­da „Užs­nū­du­si že­mė“. Bus eks­po­nuo­ja­m i Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­n i­kos so­ do di­rek­to­rės Rū­tos Onos Ža­dei­k ie­nės au­to­ri­niai dar­bai. Pa­ro­da veiks iki gruo­ džio 20 die­nos 14 val.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vi­lius Va­lys:

Kai paaiš­kė­jo, kad ke­tur­ko­jis ne­prik­lau­ so pa­vo­jin­gų veis­lių gru­pei, jo paė­mi­mas lai­ki­nai glo­bai ne­be­ te­ko pra­smės. į pra­ne­ši­mus. O jei ma­to­me, kad pa­dė­tis tik­rai rim­ta, šuo su­ke­lia ne­pa­to­gu­mų ir drums­čia ra­my­bę – ke­tur­ko­jų sa­vi­nin­kams tai­ko­ me po­vei­kio prie­mo­nes“, – tvir­ ti­no V.Va­lys. Jo tei­gi­mu, pa­si­tai­ko ir prie­šin­ gų si­tua­ci­jų, kai kai­my­nai to­kiais bū­dais – skųs­da­mi vie­ni ki­tus – spren­džia as­me­ni­nius konf­lik­tus, o au­gin­ti­nis bū­na vi­siš­kai ne­kal­tas.

Dėl via­du­ko re­mon­to – eis­mo ri­bo­ji­mai Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

Sen­jo­rai. Šian­dien 14 val. Klai­pė­dos kul­ tū­r ų ko­mu­n i­ka­ci­jų cent­ro Pa­ro­dų rū­ muo­se (Di­džio­ji Van­dens g. 2) vyks už­siė­ mi­mas „Ka­lė­di­nis at­vi­ru­kas“, skir­tas sen­ jo­rams. Čia jie ga­lės pra­leis­ti lai­ką bend­ ra­m in­čių drau­g i­jo­je, pa­ž indami me­no tech­n i­kas bei ku­rdami sa­va­ran­k iš­kai. Už­siė­mi­mas mo­ka­mas. Bū­t i­na išanks­t i­ nė re­g ist­ra­ci­ja. Ji vyks­ta te­le­fo­nu (8 46) 313 691 ar­ba el. pa­štu virginija@kkkc.lt. Kon­cer­tas. Šian­d ien 18 val. Klai­pė­dos uni­vers­t i­te­to Me­nų fa­k ul­te­to kon­cer­t ų sa­lė­je (K.Do­ne­lai­čio g. 4) vyks pu­čia­mų­ jų ir sty­gi­nių mu­zi­kos stu­den­tų kon­cer­ tas „Ka­lė­di­nė Vi­val­do­ma­ni­ja“. Ša­kos. Ry­toj 13 val. Teat­ro aikš­tė­je Kre­ tin­gos miš­kų urė­di­ja klai­pė­die­čiams ne­ mo­ka­mai da­lys eg­lių ša­kas. Ak­ci­ja „Par­ si­nešk Ka­lė­das į sa­vo na­mus“ jau ta­po tra­di­ci­ne – or­ga­ni­zuo­ja­ma penk­tus me­ tus. Klai­pė­die­čiams ke­ti­na iš­da­ly­ti tūks­ tan­čius eg­liša­kių. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­die­ čių mir­t ys. Mi­rė Sta­n is­la­va Ža­r ie­nė (g. 1923 m.), Ste­po­nas Da­mans­k is (g. 1927 m.), Eri­ka Bo­bie­nė (g. 1932 m.), Mar­ty­nas Ma­jaus­k is (g. 1942 m.), Vla­d i­m ir Prosh­ kin (g. 1948 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Sta­nis­lo­vas Kle­mans­kis. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai.

Ne­pa­to­gu­mai: dėl via­du­ko re­mon­to ri­bo­ja­mas eis­mas Man­to gat­ve. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­b os me­d i­k ai su­lau­kė 50 iš­k vie­t i­ mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­dė­ si aukš­tu krau­jos­pū­džiu, pil­vo ir gal­vos skaus­mais, kan­ki­nan­čiu ne­ri­mu. Me­di­ kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir trau­mas pa­ty­ru­ siems as­me­nims, vie­šo­se vie­to­se gu­lin­ tiems ne­blai­viems pi­lie­čiams.

4

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

miestas

Pa­gerb­ti: ge­riau­sia šių me­tų Klai­pė­dos spor­ti­nin­ke pri­pa­žin­ta Li­na Grin­či­kai­tė į ce­re­mo­ni­ją neat­vy­ko, o dau­giau nei pu­sę vie­tų de­šim­tu­ke užė­mė sun­kiaat­le­čiai, ku­rie sy­kiu su mies­

to val­džios at­sto­vais „oku­pa­vo“ sce­ną.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dėl spor­to ti­tu­lo – aist­ros Ne­su­ta­ri­mų ki­lo to­dėl, jog 1 spe­cia­li ko­mi­si­ja, pa­tvir­ tin­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­

nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu, nu­spren­dė, kad šių me­tų ge­riau­sia uos­ta­mies­čio spor­ti­nin­kė yra leng­ vaat­le­tė Li­na Grin­či­kai­tė. Toks įver­ti­ni­mas jai skir­tas už uni­ver­sia­do­je (pa­sau­lio stu­den­ tų žai­dy­nė­se) 100 met­rų bė­gi­mo rung­ty­je iš­ko­vo­tą si­dab­ro me­da­lį. Ant­ro­ji vie­ta de­šim­tu­ke ati­te­ko sun­kio­sios at­le­ti­kos at­sto­vui Žy­gi­ man­tui Sta­nu­liui. Jis įver­tin­tas už tai, kad Eu­ro­pos suau­gu­sių­jų čem­ pio­na­te iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lį. „Ta­čiau jis ir uni­ver­sia­do­je iš­ ko­vo­jo bron­zos me­da­lį, ta­čiau į tai ne­bu­vo at­si­žvelg­ta. Be to, kiek­ vie­nam tu­rė­tų bū­ti aiš­ku, jog pa­ sie­ki­mai Eu­ro­pos čem­pio­na­te yra svar­bes­ni nei pa­si­ro­dy­mas uni­ ver­sia­do­je. To­dėl grauž­te grau­žia ap­mau­das, kad Ž.Sta­nu­lis ne­bu­ vo pri­pa­žin­tas ge­riau­siu Klai­pė­dos spor­ti­nin­ku“, – at­vi­rai emo­ci­jas lie­jo spor­ti­nin­ko tre­ne­ris Bro­nis­ la­vas Vyš­niaus­kas.

Bro­nis­la­vas Vyš­niaus­kas:

Grauž­te grau­žia ap­ mau­das, kad Ž.Sta­ nu­lis ne­bu­vo pri­ pa­žin­tas ge­riau­siu Klai­pė­dos spor­ti­ nin­ku.

Išs­kai­čia­vo ma­te­ma­tiš­kai

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus, ku­ris kas­ met ir or­ga­ni­zuo­ja ge­riau­sių spor­ ti­nin­kų rin­ki­mus, ve­dė­jas Man­tas Ba­go­čius pa­brė­žė, jog la­biau­siai šiais me­tais pa­si­žy­mė­jęs at­le­tas iš­rink­tas ma­te­ma­tiš­kai. Dar 2010 m. va­sa­rą Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus įsa­ky­mu bu­vo pa­tvir­tin­ti ge­riau­sių mies­to me­tų spor­ti­nin­ kų ir ko­man­dų rin­ki­mų nuo­sta­tai. Juo­se nu­ma­ty­ta, jog spor­ti­nin­kas ver­ti­na­mas tik už aukš­čiau­sią me­ tų pa­sie­ki­mą, o už jį ski­ria­mi įskai­ ti­niai taš­kai. Nu­ma­ty­ta, kad uni­ver­sia­dos si­ dab­ro me­da­lis įver­tin­tas 1445 įskai­ti­niais taš­kais, o Eu­ro­pos čem­ pio­na­to bron­za – 1400 taš­kų. Tai ir lė­mė, jog pir­mą­ją vie­tą šių me­ tų ge­riau­sių Klai­pė­dos spor­ti­nin­

kų de­šim­tu­ke užė­mė L.Grin­či­kai­ tė, o Ž.Sta­nu­lis li­ko ant­ras. „Kaip kaž­ko­kia uni­ver­sia­da ga­ li bū­ti aukš­čiau už Eu­ro­pos čem­ pio­na­tą? Man tai ne­sup­ran­ta­ma, ne­be­no­riu net kal­bė­ti. Vi­si ver­ čia kal­tę, kad to­kie nuo­sta­tai bu­vo pa­tvir­tin­ti Ire­ni­jaus Za­lec­kio (bu­ vu­sio Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jo – V.S.) ini­cia­ty­va. Ta­ čiau jo jau ne­bė­ra šio­se pa­rei­go­se, jo­se dir­ba M.Ba­go­čius ir dir­ba ne taip jau trum­pai, kad ne­su­si­gau­ dy­tų“, – pa­brė­žė B.Vyš­niaus­kas. Tvar­ka – blo­ga

„Išim­ti­nai rė­mė­mės tik ga­lio­jan­ čia tvar­ka. Anks­čiau gal su­veik­da­vo ko­kios nors sim­pa­ti­jos ar an­ti­pa­ti­ jos, bet kol aš va­do­vau­ju Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riui, to­kių da­ly­

kų ne­bus. Lai­ky­si­mės tvar­kos“, – tvir­ti­no M.Ba­go­čius. Vi­ce­me­ras V.Če­pas pa­brė­žė, jog eg­zis­tuo­jan­ti ge­riau­sių spor­ti­nin­ kų ver­ti­ni­mo tvar­ka yra blo­ga ir ją jau rei­kė­jo pa­keis­ti. „Bet kol ji ne­pa­keis­ta, tol jos rei­ kia lai­ky­tis. Aiš­ku, gal­būt Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus nau­ja­sis ve­dė­jas ir anks­čiau jau tu­rė­jo pa­ si­žiū­rė­ti, kad nuo­sta­tus rei­kia ko­ re­guo­ti. Ta­čiau pa­ts guo­dė­si, kad ga­vo to­kį pa­li­ki­mą, jog ko­kį do­ku­ men­tą be­kel­tų, jis yra ko­re­guo­ti­ nas“, – tei­gė V.Če­pas. Vi­ce­me­ras pa­ti­ki­no, jog ki­tais me­tais nuo­sta­tai bus per­žiū­rė­ti ir pa­keis­ti. „Su­tin­ku, jog tik­rai ne­lo­ giš­ka, kad pa­sie­ki­mai uni­ver­sia­do­je yra ver­ti­na­mi aukš­čiau už pa­si­ro­ dy­mus pa­sau­lio ar Eu­ro­pos čem­ pio­na­tuo­se. Ta­čiau L.Grin­či­kai­tė tik­rai nu­si­pel­nė bū­ti pa­skelb­ta ge­ riau­sia šių me­tų Klai­pė­dos spor­ti­ nin­ke“, – pa­brė­žė V.Če­pas. Kol kas svars­to­ma, kad jau nuo ki­tų me­tų bū­tų ren­ka­mas ge­riau­ sias ir po­pu­lia­riau­sias Klai­pė­dos spor­ti­nin­kas. Pas­ta­rą­jį ga­lė­tų rink­ ti vi­suo­me­nė, o ge­riau­sią – spe­cia­ li ko­mi­si­ja, ta­čiau jau pa­gal pa­ko­re­ guo­tą įskai­ti­nių taš­kų pa­skirs­ty­mo tvar­ką.

B.Vyš­niaus­kas ne­pa­si­ro­dė

Sun­kio­sios at­le­ti­kos at­sto­vai, ku­ rių į ge­riau­sių spor­ti­nin­kų de­šim­ tu­ką pa­te­ko net še­ši, bu­vo ap­skri­tai nu­si­tei­kę boi­ko­tuo­ti va­kar vy­ku­sią at­le­tų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ją. Ta­ čiau ga­liau­siai jo­je pa­si­ro­dė. Į ją neat­vy­ko tik pa­ts B.Vyš­niaus­ kas, ku­ris ti­ki­no, jog tu­ri svar­bių rei­ka­lų Vil­niu­je, to­dėl ne­ga­li grįž­ ti į Klai­pė­dą. Spor­ti­nin­kai ste­bė­jo­si tik tuo, kad net ne­ga­vo ofi­cia­lių kvie­ti­mų į jiems pa­gerb­ti skir­tą ce­re­mo­ni­ją. In­for­ma­ci­ja apie ren­gi­nį ir vie­šu­ mo­je pa­si­ro­dė tik ta­da, kai apie jos sto­ką iš „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tų iš­ gir­do Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jas. Kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ro, ku­riam bu­vo pa­ves­ta or­ ga­ni­zuo­ti spor­ti­nin­kų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ją, di­rek­to­rius Vy­tau­ tas Pla­tū­kis aiš­ki­no, jog bu­vo ki­lę tech­ni­nių truk­džių. Esą vė­lai paaiš­kė­jo vie­ta, kur ren­gi­nys vyks, to­dėl ir kvie­ti­mai spor­ti­nin­kams ne­bu­vo įteik­ti ar juos pa­sie­kė vė­liau nei de­rė­tų. Dau­gy­bę ne­sklan­du­mų iš­tvė­ru­ si Klai­pė­dos ge­riau­sių spor­ti­nin­kų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja mies­to biu­ dže­tui kai­na­vo apie 20 tūkst. li­tų.

2013 m. ge­riau­sių­jų Klai­pė­dos spor­ti­nin­kų de­šim­tu­kas 1. Li­na Grin­či­kai­tė (leng­vo­ji at­le­ti­ka, uni­ 6. Ša­rū­nas Ba­ne­vi­čius (leng­vo­ji at­le­ti­ka, ver­sia­da, ant­ro­ji vie­ta). uni­ver­sia­da, sep­tin­to­ji vie­ta). 2. Žy­gi­man­tas Sta­nu­lis (sun­kio­ji at­le­ti­ka, 7. Man­tas Knys­tau­tas (grai­k ų-ro­mė­nų Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, tre­čio­ji vie­ta). im­ty­nės, Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­ tas, ant­ro­ji vie­ta). 3. Mo­des­tas Šim­k us (sun­k io­ji at­le­t i­ka, pa­s au­l io čem­pio­na­t as, vie­nuo­l ik­to­ji 8. Alek­sand­ra Ste­pa­no­va (sun­kio­ji at­le­ti­ vie­ta). ka, uni­ver­sia­da, de­vin­to­ji vie­ta). 4. Ma­rius Mic­ke­vi­čius (sun­kio­ji at­le­ti­ka, 9. Ser­ge­jus Li­cho­vo­jus (sun­k io­ji at­le­t i­ uni­ver­sia­da, šeš­to­ji vie­ta). ka, Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tas, ket­ vir­to­ji vie­ta). 5. Pau­lius Gal­ki­nas (grai­kų-ro­mė­nų im­ ty­nės, pa­sau­lio jau­nių čem­pio­na­tas, ant­ 10. To­mas Li­čin­chai (sun­k io­ji at­le­t i­ka, ro­ji vie­ta). uni­ver­sia­da, vie­nuo­lik­to­ji vie­ta).

Is­to­ri­ja Ge­riau­sie­ji Klai­pė­dos spor­ti­nin­kai 1995 m. Re­mi­gi­jus Lu­pei­kis (dvi­ra­

čių spor­tas). 1996 m. Eu­re­li­jus Žu­kaus­kas (krep­

ši­nis). 1997 m. Vi­lius Bes­taus­kas (bu­ria­vi­

mas). 1998 m. Li­nas Bal­čiū­nas (dvi­ra­čių

spor­tas). 1999 m. Ei­na­ras Šiaud­vy­tis (irk­la­

vi­mas). 2000 m. Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas

(sun­kio­ji at­le­ti­ka). 2001 m. To­mas Vait­kus (dvi­ra­čių

spor­tas). 2002 m. To­mas Vait­kus (dvi­ra­čių

spor­tas). 2003 m. To­mas Vait­kus (dvi­ra­čių

spor­tas). 2004 m. Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas

(sun­kio­ji at­le­ti­ka). 2005 m. Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas

(sun­kio­ji at­le­ti­ka). 2006 m. Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas

(sun­kio­ji at­le­ti­ka). 2007 m. Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas

(sun­kio­ji at­le­ti­ka). 2008 m. Li­na Grin­či­kai­tė (leng­vo­

ji at­le­ti­ka). 2009 m. Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas

(sun­kio­ji at­le­ti­ka). 2010 m. Au­ri­mas Didž­ba­lis (sun­kio­

ji at­le­ti­ka). 2011 m. Au­ri­mas Didž­ba­lis (sun­kio­

ji at­le­ti­ka). 2012 m. Li­na Grin­či­kai­tė (leng­vo­

ji at­le­ti­ka).

5

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

miestas

„Klai­pė­dos naf­ta“ pa­si­ren­gu­si dar di­des­niems iš­šū­kiams Sau­lė Gird­vai­ny­tė

š

ie me­tai „Klai­pė­dos naf­tai“ bu­vo iš­ban­dy­mų lai­ko­tar­ pis. Bend­ro­vei te­ko ne tik įveik­ti pa­grin­di­nės veik­los – naf­tos pro­duk­tų kro­vos – rin­kos iš­šū­kius, bet ir at­re­miant spau­di­ mą įgy­ven­di­na­mam Sus­kys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo pro­jek­tui už­tik­rin­ti sklan­dų jo plė­ to­ji­mą. Bai­gian­tis me­tams bend­ro­ vės va­do­vas Ro­kas Ma­siu­lis tei­gė, jog dar daug iš­šū­kių lau­kia prie­ ša­ky­je, ta­čiau, anot jo, aki­vaiz­ du, jog su­si­tel­kus ga­li­ma pa­siek­ti ir aukš­čiau­sias vir­šu­kal­nes. Apie nu­veik­tus dar­bus, SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bas, bend­ro­vės veik­los per­ spek­ty­vą kal­ba­mės su AB „Klai­ pė­dos naf­ta“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­ riu­mi Ro­ku Ma­siu­liu. Už­si­tik­ri­no pa­ja­mas

– Pag­rin­di­nė „Klai­pė­dos naf­ tos“ (KN) veik­la yra naf­tos pro­duk­tų kro­va. Kaip ver­ti­na­ te praė­ju­sius me­tus šio­je veik­ los sri­ty­je? – Apie šių me­tų re­zul­ta­tus dar sun­ ku kal­bė­ti, o ir ne­la­bai įma­no­ma, ka­dan­gi esa­me bir­žo­je lis­tin­guo­ja­ ma bend­ro­vė ir skai­čiais švais­ty­tis ne­ga­li­me. Ta­čiau ga­liu tik pa­si­kar­ to­ti, jog šie me­tai įtvir­ti­no nuo­gąs­ ta­vi­mą, kad naf­tos rin­ko­je, kal­bant glo­ba­liai ir Ry­tų Eu­ro­po­je, vyks­ta es­mi­niai po­ky­čiai. Tai at­si­spin­di ir mū­sų ter­mi­na­lo veik­lo­je. Pir­mą ket­vir­tį džiau­gė­mės 10 pro­c. išau­ gu­siais kro­vos ro­dik­liais ir 9 pro­c. pa­di­dė­ju­sio­mis pa­ja­mo­mis, o pa­ sku­ti­nį ket­vir­tį su­si­dū­rė­me su ne nuo mū­sų pri­klau­san­čiais veiks­ niais, iš es­mės dėl Ru­si­jos ir Bal­ta­ ru­si­jos po­li­ti­kos, to­dėl kro­vos ro­ dik­liai su­si­trau­kė. – Ko­kie tie veiks­niai? Kaip su­ si­tvar­kė­te su si­tua­ci­ja? – Mū­sų di­džiau­si klien­tai yra AB „Or­len Lie­tu­va“ (OL) ir Bal­ta­ru­ si­jos Mo­zy­rio naf­tos pro­duk­tų ga­ myk­los. Ru­si­jai ėmus ma­žiau tiek­ ti naf­tos Mo­zy­rio ga­myk­lai, ši sa­vo ruož­tu žy­miai su­ma­ži­no ga­my­bos apim­tis, to­dėl su­ma­žė­jo ir ma­zu­to kro­va per KN ter­mi­na­lą. Taip pat su­ma­žė­jo OL ga­my­bos apim­tys, ka­ dan­gi už­da­rius Uk­rai­nos Li­si­čans­ ko ga­myk­lą, OL pra­dė­jo į Uk­rai­ną vež­ti dau­giau ben­zi­no ir dy­ze­li­no ge­le­žin­ke­liu. Pa­si­kei­tus lo­gis­ti­kos ka­na­lui, su­ma­žė­jo OL kro­va jū­ri­ niu ke­liu per KN ter­mi­na­lą. Ne­ga­ na to, pa­sau­li­nė­je naf­tos pro­duk­ tų rin­ko­je kri­to naf­tos per­dir­bi­mo pel­nin­gu­mas. Tai taip pat su­ma­ ži­no OL per­dir­ba­mos naf­tos apim­ tis ir kar­tu eks­por­tą per KN. Kal­ bant apie ru­siš­ką pro­duk­ci­ją, jos eks­por­tas nu­slū­go vi­suo­se Bal­ti­jos ša­lių uos­tuo­se, nes Ru­si­ja suin­te­ re­suo­ta kuo dau­giau naf­tos pro­ duk­tų krau­ti per sa­vo uos­tus, ypač ak­ty­viai tai da­ro­ma per Ust Lu­gos uos­to ter­mi­na­lus. Ne­pai­sant kro­ vos ma­žė­ji­mo, mums pa­vy­ko už­si­ tik­rin­ti pa­ja­mas pa­si­ra­šius su­tar­tį su „Li­tas­co S.A.“ Ši bend­ro­vė įsi­ pa­rei­go­jo per me­tus KN per­kro­vai

Ryž­tas: „Klai­pė­dos naf­tos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius R.Ma­siu­lis įsi­ti­ki­nęs, jog pa­vyks pa­siek­ti vi­sus iš­si­kel­tus ir iš­kel­tus tiks­lus.

pa­tiek­ti dau­giau kaip 2 mln. to­ nų naf­tos pro­duk­tų ir kom­pen­suo­ ti KN pra­ra­di­mus, jei pa­kan­ka­mas kro­vi­nio kie­kis ne­bus pri­sta­ty­tas.

Tu­ri­me bū­ti su­si­ val­dę, ne­tu­ri­me lai­ ko po­li­ti­ka­vi­mui, ka­dan­gi mums pa­ ti­kė­ta įgy­ven­din­ ti vals­ty­bi­nės reikš­ mės pro­jek­tą – pa­ sta­ty­ti al­ter­na­ty­vų du­joms tiek­ti skir­tą ter­mi­na­lą. Ki­taip ta­riant, KN gau­na pa­ja­mų net ir tuo at­ve­ju, jei tal­pyk­los neuž­ pil­do­mos. Įver­tin­ta „Ka­lė­dų žvaigž­de“

– Kai ku­rie as­me­nys ne­gai­ li kri­ti­kos jū­sų va­do­vau­ja­mai bend­ro­vei bū­tent dėl su­tar­ties su Ru­si­jos „Lu­koil“ ant­ri­ne įmo­ne „Li­tas­co S.A.“, esą su­ tar­tis fi­nan­siš­kai nau­din­ga tik pa­čiai „Klai­pė­dos naf­tai“, o uos­tas ir ge­le­žin­ke­liai pra­ran­ da kro­vi­nių srau­tą? – Ne­su­tin­ku. Pir­miau­sia, KN, vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė, pa­ti tu­ri dė­ti di­džiu­les pa­stan­gas ir su­telk­ ti žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius tam, kad gau­tų kro­vi­nių. Šiuo at­ve­ju su­tar­tis

su „Li­tas­co“ lei­džia da­ry­ti pa­grįs­tą prie­lai­dą, jog ši bend­ro­vė yra suin­ te­re­suo­ta at­vež­ti kro­vi­nį, ka­dan­gi su­tar­ti­mi re­zer­vuo­ja pa­jė­gu­mus ir už juos mo­ka, net jei kro­vi­nio nė­ra. Ši su­tar­tis tik ska­ti­na per KN ter­ mi­na­lą trans­por­tuo­ti kuo dau­giau. „Li­tas­co“ yra itin stip­ri „Lu­koil“ gru­pės įmo­nė, jos me­ti­nė apy­var­ta vir­ši­ja 100 mlrd. JAV do­le­rių. Ti­ki­ mės, kad da­bar­ti­nė pa­dė­tis naf­tos rin­ko­je il­gai neuž­si­tęs. – O ar šie­met kaip nors di­di­no­ te kro­vos pa­jė­gu­mus, in­ves­ta­ vo­te į plėt­rą? – Jau nuo praė­ju­sių me­tų sėk­min­ gai vyk­do­me tal­pyk­lų re­konst­ ruk­ci­ją. Nug­rio­vė­me 4 se­nas tal­ pyk­las ir jų vie­to­je pa­sta­tė­me dvi nau­jas, di­des­nės tal­pos mo­der­nias tal­pyk­las. Tai ne tik pa­jė­gu­mų di­ di­ni­mo pro­jek­tas, ta­čiau ir ap­ lin­ko­sau­gi­nė funk­ci­ja: nau­jo­sios tal­pyk­los „drau­giš­kos“ ap­lin­kai, ge­rai izo­liuo­tos, ap­sau­go­tos nuo nei­gia­mo po­vei­kio ap­lin­kai. Taip pat šie­met in­ves­ta­vo­me į ki­tą ap­ lin­ko­sau­gi­nį pro­jek­tą – ga­rų re­ku­ pe­ra­to­rių, ku­ris ne­lei­džia į ap­lin­ ką sklis­ti naf­tos pro­duk­tų ga­rams. Tai tęs­ti­nis pro­jek­tas, ku­rį vyk­dy­ si­me ir šie­met. Taip pat mo­der­ni­ za­vo­me vie­ną iš ge­le­žin­ke­lio es­ta­ ka­dos ke­lių, at­nau­ji­no­me va­ly­mo įren­gi­nius bei prieš­gais­ri­nę sis­te­ mą. Iš vi­so į to­kio po­bū­džio pro­ jek­tus šį­met in­ves­ta­vo­me dau­ giau nei 17 mln. li­tų. Ki­ta svar­bi in­ves­ti­ci­jų kryp­tis – so­cia­li­niai pro­jek­tai. Jiems šie­met sky­rė­me

ar­ti 1 mln. li­tų ir bu­vo­me ap­do­ va­no­ti Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­ dy­bės „Ka­lė­dų žvaigž­de“ kaip so­ cia­liai at­sa­kin­giau­sia bend­ro­vė. Mums tai di­džiu­lis įver­ti­ni­mas, to­dėl šios in­ves­ti­ci­jų kryp­tys iš­ liks prio­ri­te­ti­nės ir ki­tą­met. Nes­kai­čiuo­ja dar­bo va­lan­dų

– Pa­na­šu, kad tai, kas pri­klau­ so nuo jū­sų, val­do­ma sėk­min­ gai, kaip, pa­vyz­džiui, SGD ter­mi­na­lo pro­jek­tas. Pas­ku­ ti­nė­mis ži­nio­mis, jis įgy­ven­ di­na­mas lai­ku, nors yra ir ne­ ma­žai truk­džių, taip pat ir spau­di­mas iš tam tik­rų ins­ti­ tu­ci­jų. Kaip pa­vyks­ta jam ne­ pa­si­duo­ti? – Tu­ri­me bū­ti su­si­val­dę, ne­tu­ri­ me lai­ko po­li­ti­ka­vi­mui, ka­dan­gi mums pa­ti­kė­ta įgy­ven­din­ti vals­ ty­bi­nės reikš­mės pro­jek­tą – pa­ sta­ty­ti al­ter­na­ty­vų du­joms tiek­ti skir­tą ter­mi­na­lą, tap­sian­tį ša­lies ener­ge­t i­n ės ne­p rik­l au­so­my­b ės įran­kiu. Ma­to­me, jog yra suin­te­ re­suo­tų as­me­nų ir už jų sto­vin­čių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios sie­kia pro­jek­ tą stab­dy­ti. Ta­čiau ga­liu pa­tvir­ tin­ti, jog tiek ter­mi­na­lo kran­ti­ nės, tiek du­jo­tie­kio tie­si­mo dar­bai vyks­ta sklan­džiai, va­do­vau­jan­tis LR tei­si­ne ba­ze ir pro­ce­dū­ro­mis, vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, iš­duo­ dan­čios sta­ty­bų lei­di­mus, dirb­ti­ nai ne­vil­ki­na pro­ce­sų. Vi­lia­mės, jog žie­ma ne­bus itin at­šiau­ri, ir leis vyk­dy­ti sta­ty­bos dar­bus, kaip su­pla­nuo­ta. Pa­ties ter­mi­na­lo lai­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vo-sau­gyk­los pa­baig­tu­vės nu­ma­ to­mos va­sa­rį. Ta­čiau vi­si šie dar­ bai ne kil­niais no­rais va­ro­mi, o mil­ži­niš­ko­mis įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų ir mū­sų dar­buo­to­jų pa­stan­go­mis. Jau­čia­me di­de­lę Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės, prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus, pa­grin­di­nių ša­lies ins­ti­tu­ci­jų pa­ra­mą šiam pro­jek­tui, jo pa­grįs­tu­mui ir ati­ti­ki­mui Eu­ro­ pos tei­sei pri­ta­rė Eu­ro­pos Ko­mi­ si­ja, taip pat mums pa­lan­kios dėl šio pro­jek­to at­lik­to au­di­to iš­va­dos. Mū­sų dar­buo­to­jai ne­bes­kai­čiuo­ja dar­bo va­lan­dų – vi­sa tai ro­do, jog vi­si su­si­tel­kę ga­li­me pa­siek­ti tiks­ lą iš­si­va­duo­ti iš ener­ge­ti­nės mo­ no­po­li­jos. – Ko­kie ar­ti­miau­si dar­bai lau­ kia įgy­ven­di­nant SGD ter­mi­ na­lo pro­jek­tą? – Kaip ir mi­nė­jau – žie­ma jau yra iš­šū­kis, to­dėl ti­ki­mės, kad ji neuž­si­tęs. O svar­biau­sias pro­ce­ sas – tai SGD ter­mi­na­lo pa­jė­gu­mų skirs­ty­mas, ku­rį pra­dė­si­me ki­tų me­tų pir­mą pus­me­tį. Jau pra­dė­jo­ me SGD rin­kos kon­sul­ta­ci­ją, no­ri­ me iš­siaiš­kin­ti pre­li­mi­na­rius du­ jų tie­kė­jų po­rei­kius. Ži­no­ma, la­bai lau­kia­me lai­vo, ku­rį už­sa­kė Nor­ ve­gi­jos bend­ro­vė „Hoegh LNG“, sta­ty­bų pa­bai­gos, tuo­met ga­lė­si­ me leng­viau at­si­kvėp­ti, kad vie­na iš svar­biau­sių SGD ter­mi­na­lo pro­ jek­to da­lių yra įgy­ven­din­ta. Ti­ki­ mės, kad ir ki­ti pro­ce­sai ne­strigs, kiek tai pri­klau­sys nuo mū­sų, ir kad su­lauk­si­me to­kio pat pa­lai­ky­ mo kaip ir šie­met.

6

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

nuomonės

Pen­si­nin­kai, bū­ki­te bud­rūs

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

(Pseu­do) pa­trio­ti­nė te­ma

Him­nas – bū­ti­nas

Skai­čiau laik­raš­ty­je „Klai­pė­da“ nuo­mo­nę, ar rei­kė­tų mo­ki­niams prieš pa­mo­kas gie­do­ti vals­ty­bi­nį him­ną. Man abe­jo­nių ne­ky­la, esu tik­ra, kad tai – bū­ti­na. Kiek mei­lės, kiek šir­dies, kiek vil­čių su­dė­ta į tą gies­mę, ko­kia mei­lė Lie­tu­vai sklin­ da iš tų ei­lu­čių, tai – ne him­nas, o mal­da. Ma­nau, kad to­kiais da­ly­kais de­rė­tų ug­dy­ti vai­kų pa­trio­tiz­mą. Ta­čiau rei­kia ne tik tą him­ną gie­ do­ti, bet ir pa­gal jį gy­ven­ti.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

Klai­pė­die­tė

S

un­ku pa­sa­ky­ti, kiek iš tie­sų lie­ tu­v ių ver­t i­na ru­sų tau­tą kaip prie­šiš­ką, ta­čiau kai ku­rie po­li­ ti­nio eli­to as­me­nys jau­čia ypa­ tin­gą pa­rei­gą vi­suo­me­nei (gir­d i, ne vi­ sai pro­tin­gai ir ne vi­sai pa­trio­tiš­kai) pra­ neš­ti, esą Ru­si­ja am­ž iais kė­sin­sis į Bal­ti­ jos ša­lis. Ko­dėl tie vei­kė­jai taip kal­ba, be­je, pa­tys ne­blo­gai gy­ve­nę „prie to ru­so“ ir per­ne­ lyg ne­ko­vo­ję (skir­t in­gai nei di­si­den­tai) „prieš tą ru­są“, o vei­k iau pri­si­tai­kę prie anuo­me­tės san­tvar­kos, po to – ir prie da­ bar­ti­nės? Te­gul pa­tys at­sa­ko į šį pa­pras­ tą klau­si­mą. Ar­ba to­l iau veid­mai­n iau­ja. Tai – jų rei­ka­las.

Liūd­na, koks per pa­ sta­ruo­sius dau­giau nei du de­šimt­me­čius Lie­ tu­vo­je įsi­tvir­ti­no „pa­ trio­to“ įvaiz­dis. Liūd­na, koks per pa­sta­r uo­sius dau­g iau nei du de­šimt­me­čius Lie­tu­vo­je įsi­tvir­ti­ no „pa­t rio­to“ įvaiz­d is. Nie­k in­t i, že­m in­t i, mai­šy­ti su pur­vais – tai ta­po pra­kti­ka. Sa­ ky­čiau, nor­ma. Pa­na­šiai kaip 1990–1992 m., kai bet ku­ris ne­prik­lau­san­tis „pa­trio­ tų“ gre­toms bu­vo mai­šo­mas su že­mė­mis – daž­niau­siai ta­da nau­do­tas keiks­ma­žo­ dis bu­vo „ko­mu­nis­tas“. Ta­čiau tau­ta į gra­ si­ni­mus, „esą grįš ru­sai, jei bal­suo­si­te už „rau­do­nuo­sius vel­n ius“, 1992 m. ne­la­bai rea­ga­vo. Tiks­liau, rea­ga­vo prie­šin­gai. Šis pa­mąs­ty­mas – krei­pi­ma­sis ne į mū­sų po­li­ti­nį eli­tą, tiks­liau, di­de­lę jo da­lį. To, ko gy­ve­ni­mas neiš­tie­si­no, pa­tie­sins kars­to len­ta. Šis pa­mąs­ty­mas skir­tas tiems, ku­ rie ne­no­r i ka­r iau­t i su kai­my­nais, o no­r i su jais su­gy­ven­ti, iš­lai­ky­ti tar­pu­sa­vio pa­ gar­bą ir pa­si­ti­kė­ji­mą, ne­pai­sant is­to­ri­nių skriau­dų. Ru­sai, uk­rai­nie­čiai, bal­ta­ru­siai, gru­zi­nai, Bal­t i­jos ša­l ių gy­ven­to­jai skau­d žiai nu­ ken­tė­jo Sta­li­no me­tais. Mū­sų vi­sų is­to­ri­ ja – tra­giš­ka. Ta­čiau is­to­ri­ja – is­to­ri­kų dar­ bas, o ne po­li­ti­kų, juo­lab dip­lo­ma­tų. Lie­ tu­va tu­r i kur­t i ge­r us, konst­r uk­ty­v ius ir drau­g iš­k us san­ty­k ius su Ru­si­ja. At­si­sa­ ky­ti ka­rin­gos re­to­ri­kos. Ru­si­ja – mū­sų kai­ my­nė, o kai­my­nų ne­pa­si­rink­si. Tik­ras pa­t rio­tas (o ne pseu­do­pat­r io­tas) – tai žmo­gus, ku­ris pir­miau­sia da­ro ge­ra sa­vo vals­ty­bei, jos žmo­nėms, jų in­te­re­sus lai­ko aukš­čiau vis­ko. Lie­tu­vai ne­pa­vyks iš­veng­t i Ru­si­jos kai­my­nys­tės, to­dėl rei­ kia at­si­sa­ky­ti kel­ti klau­si­mus, ku­rie ne­tu­ ri nie­ko bend­ro su svar­biau­siu Lie­tu­vos in­te­re­su – už­tik­rin­ti mū­sų vi­sų ge­ro­vę.

Rei­kia spe­cia­lis­tų

Andriaus Deltuvos karikatūra

I

l­gus me­tus pen­si­nin­kai mi­tin­ga­ vo, pro­tes­ta­vo rei­ka­lau­da­mi at­ kur­ti ir kom­pen­suo­ti kri­zės me­ tu nu­skai­čiuo­tų pen­si­jų su­mas. Kai ku­rie pen­si­nin­kai pa­ban­ dė iš­siaiš­kin­ti, ar yra nu­ma­to­mas šio klau­si­mo spren­di­mas Lie­tu­vos 16-osios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. Elekt­ro­ni­niai laiš­kai bu­vo iš­siųs­ti res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei, Vy­riau­ sy­bei, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­jai. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė įga­lio­jo So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ją at­sa­ky­ti į gau­tą pa­klau­si­mą. Ši ge­gu­žės 10-osios raš­tu ir at­ sa­kė. Ci­ta­ta: „Pa­gal Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2012–1016 me­tų įgy­ven­di­ni­mo prio­ri­te­ti­nes prie­mo­nes yra nu­ma­ty­ta nu­sta­ty­ti dėl eko­no­mi­nio sunk­me­čio su­ma­ žin­tų pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo tvar­ ką ir 2013 m. IV ket­vir­tį pa­teik­ti Vy­riau­sy­bei įsta­ty­mo pro­jek­tą“. Pro­jek­tas ne­b u­vo pa­r uoš­tas ir ne­bu­vo pa­teik­tas Vy­riau­sy­bei svars­ty­ti. Ne­sant šio pro­jek­to, ap­ tar­tas 2014 m. biu­dže­tas ir ja­me pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mas li­ko ne­nu­ ma­ty­tas. Tai su­kė­lė pa­grįs­tą pen­si­ nin­kų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Dar la­biau šį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą pa­gi­li­no Lie­tu­vos vy­riau­sy­bės nu­ ta­ri­mas, pa­si­tei­si­nant Kons­ti­tu­ci­ nio Teis­mo nu­tar­ti­mi, at­kur­ti kri­ zės me­tu su­ma­žin­tus at­ly­gi­ni­mus vals­ty­bės tar­nau­to­jams, Sei­mo, Vy­riau­sy­bės na­riams, mi­nist­rams ir ki­tiems di­de­lius at­ly­gi­ni­mus gau­ nan­tiems vals­ty­bės tar­nau­to­jams. Vi­suo­me­nė tai daž­nai įvar­di­ ja kaip vals­ty­bės va­do­vų sa­va­nau­ diš­ku­mą ir mo­ra­lės pra­ra­di­mą. Pat­vir­ti­nus 2014 m. biu­dže­tą iš tri­bū­nų bu­vo ra­gin­ta ir siū­ly­ta, kad lai­kas pra­dė­ti vyk­dy­ti pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mą. Ne­pa­reiš­kus jo­kių pre­ten­zi­jų val­di­nin­kams dėl ne­pa­ ruoš­to ir ne­pa­teik­to pen­si­jų kom­ pen­sa­vi­mo pro­jek­to, leng­va ran­ka

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Nie­kas už nie­ką neat­sa­ko ir nie­kas nė­ra bau­džia­mas. Tai ga­li­ma su­pras­ti kaip są­mo­nin­gą lai­ ko tem­pi­mą ir pen­si­ nin­kų mul­ki­ni­mą. sių, ku­riems pen­si­jos bu­vo pa­skir­tos 2009 m., am­žius yra apie 64 me­tus. Pen­si­nin­kus su­skirs­čius į at­ski­ ras am­žiaus gru­pes ir ap­skai­čia­vus kiek­vie­nai gru­pei kom­pen­sa­vi­mui rei­ka­lin­gą lė­šų su­mą, aki­vaiz­du bū­ tų, kad ma­žiau­siai lė­šų pen­si­joms kom­pen­suo­ti rei­kė­tų pen­si­nin­kams, ku­riems yra per 80 me­tų. Jiems jau 2014 m. bū­tų ga­li­ma kom­pen­suo­ti kri­zės me­tu pra­ras­tas lė­šas. Ki­toms gru­pėms pa­gal ap­skai­ čiuo­tų kom­pen­suo­ja­mų lė­šų dy­ dį pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mą rei­kė­tų nu­ma­ty­ti 2015–2016 me­tais. Sus­kirs­čius pen­si­nin­kus į am­ žiaus gru­pes, įver­ti­nus kom­pen­ suo­ja­mų lė­šų su­mas, pa­leng­vė­tų fi­nan­si­nių iš­tek­lių kau­pi­mas, o pra­ dė­tas kom­pen­sa­vi­mas pa­tvir­tin­tų, kad Vy­riau­sy­bė iš tik­rų­jų pra­dė­jo vyk­dy­ti tei­sė­tus pen­si­nin­kų rei­ka­

la­vi­mus. Ta­čiau, ne­pai­sant pa­ža­ dų, no­ri­si per­spė­ti: sen­jo­rai, bū­ ki­te bud­rūs: sklin­da kal­bos, jog iš Vy­riau­sy­bės tri­bū­nos kaž­kas kaž­ ka­da yra pa­sa­kęs, kad mi­rus pen­si­ nin­kui kar­tu „pa­lai­do­ja­ma“ ir jam pri­klau­siu­si kom­pen­sa­ci­ja. Pa­gal ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus to ne­ga­li bū­ti. Šioms lė­šoms, kaip ir mi­ru­sio­jo san­tau­poms ar ne­kil­ no­ja­mam tur­tui, tu­ri bū­ti tai­ko­ma pa­vel­dė­ji­mo tei­sė. Ka­dan­gi pas mus vis­ko ga­li bū­ti, elekt­ro­ni­niu laiš­ku bu­vo iš­siųs­ti pa­ klau­si­mai Pre­zi­den­tei, Kons­ti­tu­ci­ nio Teis­mo pir­mi­nin­kui ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rei. Pre­zi­ den­tū­ra įpa­rei­go­jo Vy­riau­sy­bę iš­ siaiš­kin­ti ir at­sa­ky­ti į pa­klau­si­mą. Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­ja lapk­ri­ čio pa­bai­go­je klau­si­mą nag­ri­nė­ti pa­ve­dė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­jai. Ci­tuo­ju mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­mo pa­sku­ti­nius sa­ki­nius: „Dė­ko­ja­me už pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus dėl to, kad ren­gia­muo­se pro­jek­tuo­se tu­rė­ tų bū­ti nu­ma­ty­ta kom­pen­suo­ja­mų su­mų pa­vel­dė­ji­mas. Ren­giant pro­ jek­tus ten bus ap­svars­ty­ti ir priim­ ti vie­ni ar ki­ti spren­di­mai“. Pa­si­ra­ šė Sta­sys Va­lic­kas. Iš šio raš­to tu­ri­nio įma­no­ma su­ pras­ti, kad ga­li įvyk­ti tai, ko ne­ga­ li bū­ti tei­si­nė­je vals­ty­bė­je. Ka­dan­ gi Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas ne­si­tei­kė at­sa­ky­ti ir į pa­kar­to­ti­nį pa­klau­si­ mą, abe­jo­nės iš­lie­ka. Ša­lies ju­ris­tus ir pen­si­jų kom­pen­ sa­vi­mo lau­kian­čius pen­si­nin­kus pra­ šo­me pa­reikš­ti sa­vo min­tis, iš­vys­ty­ ti vie­šą dis­ku­si­ją ir siek­ti, kad pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo pro­jek­te bū­tų fik­suo­ tas ju­ri­di­nis tei­gi­nys, jog mi­rus pen­ si­nin­kui jam pri­klau­siu­si pen­si­jos kom­pen­sa­vi­mo su­ma bū­tų pa­vel­di­ ma įsta­ty­mų pa­grin­du. Ne­su­tei­ki­me Vy­riau­sy­bei pro­gos dar kar­tą iš­mau­ dy­ti mus ne­tei­sy­bių jū­ro­je. Bro­nis­lo­vas Gu­zai­tis in­ži­nie­rius, pen­si­nin­kas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

jam pa­reng­ti bu­vo nu­sta­ty­ta nau­ ja da­ta, t. y. pro­jek­tą da­bar ža­da­ma pa­ruoš­ti iki 2014 m. ge­gu­žės. Nie­kas už nie­ką neat­sa­ko ir nie­ kas nė­ra bau­džia­mas. Tai ga­li­ma su­pras­ti kaip są­mo­nin­gą lai­ko tem­ pi­mą ir pen­si­nin­kų mul­ki­ni­mą. Išei­tų, kad pro­jek­tui pa­ruoš­ti rei­ kia be­veik me­tų, kai rea­liai šį dar­bą at­lik­ti, esant ge­ram no­rui ir po­li­ti­ nei va­liai, įma­no­ma per vie­ną ar du mė­ne­sius. Juk vis­kas la­bai aiš­ku. Nep­rik­lau­so­my­bė at­kur­ta 1990 m. ko­vo 11 d., kri­zė vy­ko 2008–2011-ai­ siais, va­di­na­si, se­niau­sių pen­si­nin­ kų am­žius vir­ši­ja 84 m., o jau­niau­

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Skai­čiau S.Po­ciaus min­tis, kad ša­ly­je rei­kia spe­cia­lis­tų („Vie­toj pa­ra­šiu­to – akor­deo­nas“, „Klai­pė­da“, 2013 12 16). La­bai su­tin­ku su šia nuo­mo­ne. Pa­me­nu, dar ta­ry­bi­niais lai­kais bu­ vau be­bai­gian­ti stu­di­jas, kai ma­no bend­ra­moks­liai jau pus­bal­siu kal­bė­ jo, kad vals­ty­bė­je ar­tė­ja griū­tis, nes mus val­do to­kie žmo­nės, ku­rie nie­ ko ne­sup­ran­ta apie vals­ty­bės ūkį. Pa­si­ro­do, jų kal­bos bu­vo pra­na­šiš­ kos. Bai­siau­sia, kad ir da­bar tas pa­ ts. Ne­jau­gi nie­ko taip ir ne­pa­si­mo­ ky­si­me iš is­to­ri­jos klai­dų? Gin­ta­ras

Kul­tū­ros klau­si­mas

Ne vie­nus me­tus te­ko gy­ven­ti Vo­ kie­ti­jo­je, da­bar esu klai­pė­die­tė. Skir­tu­mas tarp šių ša­lių – mil­ži­niš­ kas. Vien pa­žiū­rė­jus, kaip gy­ven­to­jai tvar­ko at­lie­kas. Štai, ma­tau atei­na prie kon­tei­ne­rio, re­gis, kul­tū­rin­ga mo­te­ris su mai­šu šiukš­lių ir švys­te­ li vis­ką į vie­ną kon­tei­ne­rį, užuo­t at­ sky­ru­si stik­li­nę ta­rą ir po­pie­rius bei iš­me­tu­si juos į tam skir­tas tal­pyk­les. Vo­kie­ti­jo­je vis­kas ki­taip net to­kiuo­ se pa­pras­tuo­se da­ly­kuo­se. Ire­na

Ir ma­ne er­zi­na šu­nys

Skai­č iau Ro­m ual­d o nuo­m o­n ę („Par­duo­tu­vė­se er­zi­na pur­vi­ni šu­ nys“, „Klai­pė­da“, 2013 12 16) ir pri­ ta­riu au­to­riui, nors pa­ti esu gy­vū­ nė­lių my­lė­to­ja, ta­čiau kai ku­rie šu­nų sa­vi­nin­kai ne­jau­čia pa­gar­bos ap­lin­ ki­niams. Tai ir su­ke­lia ne­pa­si­ten­ki­ ni­mo ban­gą. Pa­vyz­džiui, kai­my­ nys­tė­je gy­ve­na mo­te­ris, ji ve­džio­ja tik­rai di­de­lį šu­nį. Bet vi­sa­da tvar­ kin­gai, kai­my­nams pro­ble­mų ne­ ke­lia, ta­da ma­lo­nu pa­si­džiaug­ti ir tuo gra­žiu gy­vū­nu. Ele­na

Džiu­gi­na dar­buo­to­jos

Ma­no sū­nus jau be­veik 30 me­tų gy­ ve­na už­sie­ny­je. Ne­re­tai siun­čiu jam siun­ti­nius ir laiš­kus iš 10-ojo pa­što sky­riaus Tai­kos pro­spek­te. Ten jau se­niai dir­ba dvi dar­buo­to­jos Je­le­na ir Tat­ja­na, ku­rios la­bai pro­fe­sio­na­ liai at­lie­ka sa­vo dar­bą, at­sa­ko į rū­ pi­mus klau­si­mus, prii­ma mo­kes­ čius, ma­lo­niai šyp­so­si. No­rė­čiau joms pa­dė­ko­ti ir pa­lin­kė­ti vi­so ko ge­riau­sio atei­nan­čiais me­tais. Jef­ti­chi­jus Mit­ro­vas Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TrečiADIENIS, gruodžio 18, 2013

lietuva 17 naujų teisėjų

Pen­si­jas kom­pen­suos

Ra­ketų ne­bi­jo

Va­kar Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė pa­si­rašė dek­retą dėl 17 teisėjų sky­ri­mo ir pri­ ėmė jų prie­sai­kas. „Nuo jū­ sų pri­klau­so žmo­nių pa­si­tikė­ ji­mas vals­ty­be ir teis­mais. Bū­ tent iš teisėjų dar­bo vi­suo­ menė sprend­žia apie tei­singą Lie­tuvą“, – prie­š ce­re­mo­niją sakė Pre­zi­dentė.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius ža­da, kad dėl krizės su­ ma­žin­tos pen­si­jos bus kom­ pen­suo­tos iki 2016 m., o žmo­ nėms pri­klau­san­čią neiš­ mokėtą pen­si­jos dalį bus ga­ li­ma pa­veldė­ti. Sei­mas va­kar pa­tvir­ti­no 2014 m. „Sod­ros“ biud­žetą, ku­rio pla­nuo­ja­mas de­fi­ci­tas yra 1,226 mlrd. litų.

Lie­tu­vos žmonėms nėra pa­ grin­do ne­ri­mau­ti dėl pra­ne­ šimų, kad Ru­si­ja Ka­ra­liau­čiaus kraš­te dis­lo­ka­vo bran­duo­linį ginklą ga­lin­čias ne­šti ra­ke­tas „Is­kan­der“. Taip ma­no prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Jis už­si­minė, kad vie­šo­joje erdvė­ je nepa­tei­kia­ma tiks­lios in­for­ ma­ci­jos.

Vergų ari­ja vald­žios ne­pa­lenkė Vy­riau­sybė pla­čiais mos­tais did­žiuo­ja­ si sėkmin­gos veik­los me­tinė­mis, ta­čiau po­li­ci­nin­kai, ug­nia­ge­siai ir ki­ti pa­reigū­ nai per daug džiaug­tis ne­tu­ri kuo. Tai in­ ter­viu dien­raš­čiui teigė Na­cio­na­li­nio pa­ reigūnų pro­fe­si­nių sąjungų su­si­vie­nij­ mo (NPPSS) pir­mi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ba­ne­lis.

Ka­ro­lis Mont­vi­la k.montvila@diena.lt

– Šio­mis die­no­mis Al­gir­do But­ ke­vi­čiaus Vy­riau­sybė pa­žy­mi sa­vo veik­los me­ti­nes. Kaip ją ver­tintų pa­reigū­nai? – Mes esa­me sta­tu­ti­niai pa­reigū­ nai, todėl po­li­tikų ver­tin­ti ne­sii­ ma­me. Ta­čiau ar vi­suo­menė ta­ po sau­gesnė? Ar ke­lia­mos po­li­ci­jos pa­reigūnų pro­ble­mos išspręs­tos? Ar yra įgy­ven­din­ti po­zi­tyvūs po­ky­ čiai po šalį su­krėtu­sių įvy­kių? Te­gul sprend­žia žmonės, vi­suo­menė. Ji ga­li su­si­da­ry­ti iš­samų vaizdą, kaip Vy­riau­sybė pri­sta­to sa­vo pa­ sie­ki­mus ir kaip juos iš­ri­kiuo­ja. O tai, kad vi­suo­menė bu­vo su­krėsta ne vie­no ašt­raus sig­na­lo, ku­rio prie­žas­tis daž­niau­siai – fi­nan­sa­ vi­mo trūku­mas, yra aki­vaiz­du. – Tu­ri­te ome­ny­je Dem­ba­vos kai­me įvyk­dytą nu­si­kal­timą? – Ne vien Dem­ba­vo­je, bu­vo Bir­žai, bu­vo kitų, iškė­lu­sių vi­suo­menės sau­gu­mo klau­si­mus dėl po­li­ci­jos ga­li­my­bių rea­guo­ti. – Vi­suo­menės ne­li­ko ne­pas­ tebė­tos NPPSS pro­tes­to ak­ci­jos (ita­liš­kas pa­sie­nie­čių pro­tes­tas, pro­tes­tas prie oro uos­to pa­si­ tin­kant ES va­do­vus), ypač ak­ ci­ja, su­reng­ta prie Val­dovų rū­ mų Rytų par­tne­rystės su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo va­karą. Įvy­kis ypa­ tin­gas, kodėl bu­vo pa­si­rink­ta ši da­ta ir vie­ta? – Be abe­jo, pa­si­rin­ki­mas neat­si­ tik­ti­nis, ta­čiau pro­tes­to įgy­ven­di­ nimą nulėmė Vy­riau­sybės ne­veik­ lu­mas ir ne­ryž­tin­gu­mas, o vald­žia apie tai pui­kiai ži­no­jo. Iki pa­sku­ tinės va­lan­dos mes siekė­me su Vy­ riau­sy­be pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­rimą dėl to, kas ilgų de­rybų me­tu nuo pat lie­pos mėne­sio bu­vo su­tar­ta. Lo­giš­kas klau­si­mas – kodėl ne­ padė­ti pa­ra­šo pa­punk­čiui su­ra­ šy­ta­me, su­de­rin­ta­me do­ku­men­te? At­sa­ky­mas pa­pras­tas: todėl, kad Vy­riau­sybė, ne­si­ėmu­si jo­kių veiks­ mų, ti­ki­si pra­smuk­ti pro biud­že­

to „bu­te­lio kak­liuką“ gra­žiu vei­du, nes būtent ji at­sa­kin­ga už biud­že­to for­ma­vimą. Vergų ari­ja prie Val­dovų rūmų – „de­ser­tas“ ES po­li­ti­kams pri­me­ nant, kad po bal­to­mis iš­kil­min­gos va­ka­rienės stal­tiesė­mis žio­ji namų skur­do skylės ir ma­ni­pu­lia­ci­jos kri­ zės įvei­ki­mo šūkiais. – Bet kai kas Vy­riau­sybės bu­vo gar­siai pa­žadė­ta – tam tik­ra su­ ma, ir dar pa­skui „ras­ta“ pa­pil­ domų lėšų. Ar jūs ne­ti­ki­te, kad pa­ža­dai bus iš­tesė­ti? Dėl ko bu­ vo ta­ria­ma­si ir ko pa­si­ges­ta? – Pa­žadų ga­li būti vi­so­kių. O rea­lus do­ku­men­tas, ku­ris nu­sta­tytų lėšas, yra vals­tybės biud­že­to įsta­ty­mas. 2014 m. biud­že­te teisė­sau­gai (po­li­ ci­jai) nu­ma­ty­ta tik pusė to, kas mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko bu­vo įvar­dy­ta per vieną konst­ruk­ty­viau­sių su­si­ti­kimų. Su­si­ti­kimų būta ne vie­no, bet re­zul­ ta­ty­vu­mu pa­si­žy­mi tik ke­le­tas.

Prob­le­ma yra ta, kad tie 2014 m. biud­že­te nu­ma­ty­ti pi­ni­gai ski­ ria­mi „bend­riems po­rei­kiams“, bet ne konk­re­čiai – dar­bo už­mo­kes­čiui di­din­ti. Kitų metų biud­že­te po­li­ci­jai skir­ ta 36 mln. litų ir dar 9 mln. litų „ras­ta“ pa­pil­do­mai. Ta­čiau tai to­ li gra­žu iki prie­škri­zi­nio ly­gio, nors kiek­vie­na pro­ga pa­brėžia­ma, kad krizė įveik­ta, tai­so­mos anos vald­žios klai­dos ir pan. Prob­le­ma yra ta, kad tie 2014 m. biud­že­te nu­ma­ty­ti pi­ni­gai ski­ria­ mi „bend­riems po­rei­kiams“, bet ne konk­re­čiai – dar­bo už­mo­kes­čiui di­ din­ti. Nors Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ ratų par­ti­jos šūkis skel­bia „Svar­ biau­sia žmo­gus“ ir prem­je­ras per de­ry­bas tvir­ti­no, kad jo prio­ri­te­ tas yra dar­bo už­mo­kes­tis ma­žiau­ siai už­dir­ban­tiems 1–10 ka­te­go­ri­jos

Prie­žas­tis: pa­reigūnų tei­gi­mu, vald­žia tu­ri su­vok­ti, kad su­teik­ti de­ramų pa­slaugų be de­ra­mo fi­nan­sa­vi­mo

ne­įma­no­ma: vai­ky­tis nu­si­kaltė­lių kiau­rais ba­tais tam­sio­mis gatvė­mis už vi­du­ti­niš­kai 1500 litų nie­kas ne­ trokš­ta. Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

pa­reigū­nams, bet tiks­li­nių lėšų tam ne­ski­ria­ma! O jų šiam tiks­lui reiktų vien po­li­ci­jai 33 mln. litų, ug­nia­ge­ siams, pa­sie­nie­čiams ir ki­tiems pa­ reigū­nams – dar 25 mln. litų, pa­ tai­sos įstai­gos pa­reigū­nams – apie 10 mln.litų. Tai vi­siš­kai nea­ti­ti­ko mūsų de­ rybų, ku­rio­se mes norė­jo­me tiks­ lu­mo ir konk­re­tu­mo, tikslų. Iš čia ky­la ir ne­pa­si­tikė­ji­mas, ar pi­ni­gai pa­sieks tuos ma­žiau­siai gau­nan­ čius pa­reigū­nus, ką jau kalbė­ti apie ki­tas ka­te­go­ri­jas. Bai­mi­namės, kad bus tvir­ti­na­ma, jog pi­ni­gai duo­ ti „bend­riems rei­ka­lams“, o jūs ten jau sis­te­mo­je žiūrė­ki­te... – Ži­no­mas Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo nu­ta­ri­mas dėl algų su­ma­ ži­ni­mo krizės me­tais ne­pro­ por­cin­gu­mo pa­ša­li­ni­mo kai ku­riems vals­ty­bės tar­nau­to­ jams, po­li­ti­kams ir teisė­jams su­kėlė ne­mažų dis­ku­sijų, o kai ku­rių eks­pertų tei­gi­mu, šio spren­di­mo įgy­ven­di­ni­mas yra tie­siog so­cia­liai ne­tei­sin­gas. Kaip algų at­kūrimą ver­ti­na pa­ reigūnų bend­ruo­menė? – Per krizę ne tik po­li­ti­kams ar teisė­jams bu­vo per­pus ma­ži­na­mas at­ly­gi­ni­mas, bet ir 1–10 pa­rei­gy­bių ka­te­go­ri­jos teisė­sau­gos pa­reigū­ nams. 2009 m. nuo 490 iki 475 litų bu­vo su­ma­žin­tas ba­zi­nis mėne­si­nis dy­dis. Tuo pat me­tu bu­vo at­lik­tas ir dar vie­nas ma­ži­ni­mas, kai kri­zes lai­ko­tar­piu be­veik 25 pro­c. bu­vo su­ ma­žin­tas biud­že­tas vi­daus rei­kalų sis­te­mai. Dėl to pa­reigūnų al­gos dar su­mažė­jo! Skaud­žiau­sia, kad tai bu­vo „neo­fi­ cia­lus“ ma­ži­ni­mas – bu­vo ne­mo­ka­

ma už dar­bo virš­va­land­žius, ne­su­ tei­kia­mi pa­rei­gi­niai laips­niai, bu­vo ra­gi­na­ma ei­ti pri­vers­ti­nių ato­stogų ir t. t. Svar­biau­sia, kad dėl to ne­ga­ li kreip­tis į teismą, kaip tai darė ki­ tų tar­nybų pa­reigū­nai. Mes tar­si at­ si­dūrėme įsta­tymų už­ri­by­je. Tu­ri­me pa­brėžti, kad toks tau­py­mas ati­mant iš teisė­sau­gos tie­sio­giai at­si­liepė vi­ suo­menės sau­gu­mui: po­li­ci­nin­kai, pa­sie­nie­čiai ir kt. dėl nurėž­to biud­ že­to bu­vo pri­vers­ti keis­ti tar­ny­bos pla­na­vimą ir vyk­dymą. T. y. bu­vo at­si­sa­ko­ma nak­ti­nio budė­ji­mo, budė­ji­mo gatvė­se, ra­jo­ nuo­se pa­lie­ka­ma po vieną eki­pažą ir pan. Būtent tai vėliau lėmė re­zo­ nan­si­nius įvy­kius Klaipė­dos ra­jo­ne, Bir­žuo­se ir pan. Apsk­ri­tai nuo krizės pra­džios fi­ nan­sa­vi­mas vi­daus rei­kalų sis­te­mos sta­tu­ti­niams pa­reigū­nams su­mažė­ jo be­veik 400 mln. litų, iš jų vien už­ mo­kes­čio fon­das yra 120 mln. litų. Li­ku­sios pra­ras­tos lėšos tie­sio­giai at­si­liepė pa­tru­lia­vi­mui gatvė­se, ap­ rūpi­ni­mui de­ga­lais, uni­for­mo­mis, ry­šio prie­monė­mis ir pan. Pui­kiai su­pran­tu, kad įgy­ven­ di­nant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ ta­rimą did­žiau­sias džiu­ge­sys, ži­ no­ma, api­ma po­li­ti­kus, teisė­jus ir did­žiau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­ nan­čius vals­tybės tar­nau­to­jus. Ma­ny­čiau, jei kas nors ir trokš­ tų su­g ie­d o­t i Beet­h o­ve­n o „Odę džiaugs­mui“, tai būtent po­li­ti­kai, o mums vald­žiai apie sa­vo bėdas te­ko pri­min­ti Giusseppe’s Ver­di ope­ros Vergų ari­ja... – Tai­gi sprend­žiant iš 2014 m. biud­že­te nu­ma­ty­to fi­nan­sa­ vi­mo ga­li­ma spėti, kad lauk­to

lūžio už­tik­ri­nant vi­suo­menės sau­gumą ir fi­nan­suo­jant po­li­ ciją bei ki­tas sta­tu­ti­nes įstai­ gas po visų re­zo­nan­si­nių įvy­ kių ne­bu­vo. – Nai­vu būtų tikė­tis po­ky­čių per naktį. Tai pro­ce­sas, o lūžis ga­li įvyk­ti tik ta­da, kai vi­sos pusės la­bai adek­ va­čiai su­voks grėsmes ir pa­da­ri­nius. Pro­fe­sinė sąjun­ga ko­vo­ja ne tik už pa­reigūnų sau­gumą, orumą bei tin­ ka­mas dar­bo sąly­gas, bet ir už vi­suo­ menės sau­gumą. Mums pa­vestą dar­ bą mes sten­giamės at­lik­ti kuo ge­riau bet ko­kio­mis ap­lin­kybė­mis. Nėra di­ des­nio at­ly­gio po­li­ci­nin­kui ar ug­nia­ ge­siui už pa­dėką iš vi­suo­menės. Ma­nau, kad tai ge­riau­siai at­ spin­di vi­suo­menės pa­si­tikė­ji­mas. Ty­ri­mai ro­do, kad, ne­pai­sant esa­ mos po­li­ci­jos būklės, jis nuo­sek­liai au­ga. Šiuo me­tu 67 pro­c. vi­suo­ menės po­li­ci­jos darbą ver­ti­na pa­ lan­kiai, ug­nia­ge­sių – net 90 pro­c.! Tai ne­įkai­no­ja­mas so­cia­li­nis ka­ pi­ta­las. Juo mes re­miamės ko­vo­je su vald­žia, ku­ri jiems, re­gis, at­ro­ do lyg sa­vi­tikslė. Iš ki­tos pusės, kai toks skur­dus fi­nan­sa­vi­mas, į po­li­ ciją ar ug­nia­ge­sius mo­ty­vuo­ti, iš­ si­la­vinę, at­sa­kin­gi žmonės tik­rai ne­si­ver­žia, todėl po­li­ci­jos re­pu­ta­ ci­ja dėl at­skirų pa­reigūnų nee­tiškų poel­gių ne­re­tai nu­ken­čia ir mes la­ bai reik­liai žiū­ri­me į to­kius at­ve­jus. Ta­čiau vi­suo­menė tu­ri su­vok­ti, kad su­teik­ti de­ramų pa­slaugų be de­ra­ mo fi­nan­sa­vi­mo ne­įma­no­ma: vai­ ky­tis nu­si­kaltė­lių kiau­rais ba­tais tam­sio­mis gatvė­mis už vi­du­ti­niš­ kai 1500 litų nie­kas ne­trokš­ta. Visą interviu tekstą skaitykite www.kl.lt

8

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

užribis Pa­sis­ko­li­no ma­mos var­du

už­puo­lė au­to­bu­se

Pa­vo­gė ži­bin­tus

50-me­tė klai­pė­die­tė pa­siė­mu­ si iš pa­što dė­žu­tės siun­tas ra­ do pra­ne­ši­mą apie jos var­du paim­tas pa­sko­las, ku­rių ver­tė – 2 tūkst. li­tų. Net­ru­ko paaiš­kė­ ti, kad šią kiau­lys­tę jai iš­krė­tė 27 m. duk­ra, pa­si­nau­do­ju­si ma­mos elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pri­ si­jun­gi­mo ko­dais ir paė­mu­si ne vie­ną kre­di­tą.

Klai­pė­do­je 18-me­tį gargž­diš­ kį trys chu­li­ga­nai už­puo­lė mies­ to au­to­bu­se. Vai­ki­nas bu­vo ap­ spjau­tas. Kai Tai­kos pr. prie 61 na­mo jis iš­li­po iš au­to­bu­so jį nu­ se­kė ne­pa­žįs­ta­mie­ji. Vie­nas jų smo­gė per gal­vą te­les­ko­pi­ne laz­ da, ki­ti su­mu­šė. Tuo me­tu din­go vai­ki­no pi­ni­gi­nė su 500 li­tų bei ban­ko kor­te­le.

Prieš ke­lias die­nas Klai­pė­do­je, Ka­rei­vi­nių g. gy­ve­nan­tis žmo­gus ry­te ra­do ap­vog­tą įmo­nės var­ du re­gist­ruo­tą „Pors­che Cayen­ ne“. Prie S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vės pa­lik­tam au­to­mo­bi­liui va­ gys nu­su­ko prie­ki­nius ži­bin­tus. Šios de­ta­lės sa­vi­nin­ko įver­tin­tos 17,27 tūkst. li­tų. Pra­dė­tas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas.

Siun­to­je į Ang­li­ją – nar­ko­ti­kai Lapk­ri­čio pa­bai­go­je uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai su­čiu­po ne­se­niai pir­ma lai­ko į lais­vę iš­leis­tą klai­pė­die­tį, ku­ ris per siun­tų ga­be­ni­mo įmo­nę ban­ dė į Ang­li­ją per­duo­ti nar­ko­ti­kų.

Šių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­go­je uos­ ta­mies­čio po­li­ci­jos ir Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės pa­rei­gū­nai Klai­pė­dos ra­jo­ne su­lai­kė vie­nos ko­mer­ci­nės fir­mos au­to­mo­bi­lį, ku­ ris ga­be­no siun­ti­nius į Ang­li­ją. Trans­por­to prie­mo­nės ap­žiū­ros me­tu vie­na­me siun­ti­ny­je ap­tik­ tas mai­še­lis su nar­ko­ti­nė­mis me­ džia­go­mis. Įta­ria­ma, kad šį siun­ ti­nį su kvai­ša­lais į Ang­li­ją iš­siun­tė anks­čiau Ang­li­jo­je teis­tas 33 me­tų klai­pė­die­tis. Tą pa­čią die­ną jis bu­ vo su­lai­ky­tas uos­ta­mies­ty­je. Įta­ria­mo­jo as­mens ap­žiū­ros me­ tu pa­rei­gū­nai ra­do ka­na­pių ir jų da­ lių bei rak­tą nuo už­sie­ny­je pa­grob­ to vil­ki­ko. At­li­kę kra­tą su­lai­ky­to­jo na­muo­se, tei­sė­sau­gi­nin­kai taip pat ap­ti­ko nar­ko­ti­nių me­džia­gų ir daik­tų iš pa­grob­to au­to­mo­bi­lio. Tos pa­čios die­nos va­ka­re Klai­pė­dos ra­jo­ne Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo

ty­ri­mų biu­ro pa­rei­gū­nai ap­ti­ko vil­ki­ ką DAF be vals­ty­bi­nių nu­me­rio ženk­ lų. Nus­ta­ty­ta, kad au­to­mo­bi­lis šį ru­ de­nį pa­vog­tas Da­ni­jo­je. Su­lai­ky­ta­jam pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo nar­ko­ ti­nė­mis me­džia­go­mis tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti ir pa­si­kė­si­ni­mo už­siim­ti nar­ko­ti­nių me­džia­gų kont­ra­ban­da. Jam pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė – suė­mi­mas. Už nar­ko­ti­nių ar psi­ chot­ro­pi­nių me­džia­gų kont­ra­ban­ dą nu­ma­to­mas lais­vės atė­mi­mas nuo 3 iki 10 me­tų. 2006 m. šis žmo­gus Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės Ka­ra­liš­ko­jo Man­čes­te­rio teis­mo bu­vo nu­teis­tas už nu­si­kals­ ta­mos gru­puo­tės su­dė­ty­je įvyk­dy­tus su ne­tei­sė­tu dis­po­na­vi­mu šau­na­mai­ siais gink­lais ir šaud­me­ni­mis su­si­ju­ sius nu­si­kal­ti­mus. Jam bu­vo skir­ta 14 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė. Po ke­le­rių me­tų šio klai­pė­die­čio įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mai bu­vo per­kva­ li­fi­kuo­ti pa­gal Lie­tu­vos bau­džia­ mą­jį ko­dek­są, o kal­ti­nin­kui baus­ mė su­trum­pin­ta iki 8 me­tų lais­vės atė­mi­mo. „Klai­pė­dos“ inf.

Ka­lės už ge­rą šir­dį Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­skel­ bė nuo­spren­dį sta­ty­bi­nių me­džia­gų par­duo­tu­vės par­da­vė­jai ir pa­siun­tė ją po­rą me­tų pra­leis­ti už gro­tų.

59-erių mo­te­ris pri­pa­žin­ta kal­ta ne tik pa­si­sa­vi­nu­si li­tus iš par­duo­tu­ vės ka­sos, bet ir da­li­ju­si pre­kes pir­ kė­jams, neim­da­ma už jas pi­ni­gų. Kal­ti­na­ma pa­si­sa­vi­nu­si di­de­lės ver­tės jai pa­ti­kė­tą bei iš­švais­čiu­si sve­ti­mą tur­tą Ge­no­vai­tė Zda­na­vi­ čie­nė teis­me va­kar ne­tram­dė pyk­ čio. Teis­mo po­sė­džio me­tu mo­te­ris ba­rė par­duo­tu­vės sa­vi­nin­ką, kal­ tin­da­ma sie­kiu ją įkiš­ti už gro­tų. Par­da­vė­ja ir va­dė­ja par­duo­tu­vė­ je dir­bu­si mo­te­ris pri­pa­žin­ta kal­ta nuo sa­vo dar­bo pra­džios 2006 m. iki praė­ju­sių me­tų va­sa­ros pa­si­sa­ vi­nu­si 10 tūkst. li­tų. Par­da­vė­ja gry­nų­jų iš ka­sos pa­ siė­mu­si ne tik sau, bet ke­lis tūks­ tan­čius da­vu­si ir ge­rai drau­gei. Be to, 38 tūkst. li­tų ver­tės pre­ kių per­lei­du­si Kal­ti­nė­nų mies­te­ lio gy­ven­to­jams, ta­čiau pi­ni­gų už juos ne­paė­mu­si. Tai bu­vo pa­na­šu į par­da­vi­mą „bar­gan“, kai už įsi­gy­tą pre­kę ti­kė­ta­si pi­ni­gus gau­ti vė­liau. Ko­dėl G.Zda­na­vi­čie­nė taip el­gė­ si, li­ko neaiš­ku.

Ska­nės­tai: ieš­ko­da­mi gė­lių svo­gū­nė­lių ir ska­nes­nio mais­to Ni­do­je šer­nai iš­kni­so skve­rus ir ve­jas. „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

Ni­dą puo­la šer­nai iš Ru­si­jos 1

Link Ru­si­jos sie­nos re­tai už­klys­ta žmo­nės, to­dėl šer­nai įsi­kū­rė miš­ko tank­mė­se. „Ne­rin­ga vi­sai neap­sau­go­ta, o juk gy­ve­na­me miš­ke. Šer­nai ne­ truk­do­mi atei­na ir vis­ką iš­kni­sa. Mies­te­ly­je juk ne­ga­li­me me­džio­ti. Šer­nai fak­tiš­kai mie­ga mies­te“, – juo­kė­si Ne­rin­gos me­ras. Ni­diš­kių me­džio­to­jų klu­bas „Gi­ ri­nis“ anks­čiau me­džio­jo kur kas pla­tes­niuo­se plo­tuo­se. „Mo­kes­čius ten­ka mo­kė­ti už bu­ vu­sių plo­tų apim­tis, o šių su­ma­žė­jo apie 40 pro­c.“, – ti­ki­no D.Ja­sai­tis. Atk­lys­ta per sie­ną

Po­zi­ci­ja: nu­teis­ta par­da­vė­ja pik­

ti­no­si žur­na­lis­tų dė­me­siu.

Nu­teis­to­ji pri­va­lės at­ly­gin­ti už nu­ken­tė­ju­siuo­ju pri­pa­žin­to par­ duo­tu­vės sa­vi­nin­ko in­te­re­sus gy­nu­ sio tei­si­nin­ko pa­gal­bą, ku­ri įver­tin­ta 2,4 tūkst. li­tų. Pa­ten­kin­tas ci­vi­li­nis ieš­ki­nys – per 65 tūkst. li­tų. Skir­da­mas baus­mę teis­mas at­ si­žvel­gė į tai, jog kal­ti­na­mo­ji yra bran­daus am­žiaus, tu­ri šei­mą, vie­ tos se­niū­ni­jos dar­buo­to­jų api­bū­di­ na­ma tei­gia­mai. Kal­ti­nin­kė pri­pa­ ži­no kal­tę, to­dėl jai skir­ta baus­mė yra ma­žes­nė nei už to­kį nu­si­kal­ti­ mą įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta mi­ni­ma­li.

Me­džio­to­jai pa­ste­bi, kad į Ni­dą ga­li at­klys­ti ir Ru­si­jos šer­nai. „Ru­si­jos pu­sė­je me­džiok­lė na­ cio­na­li­niuo­se par­kuo­se už­draus­ta. Ga­li bū­ti, kad žvė­rys ten ne­beiš­ si­mai­ti­na, to­dėl trau­kia pas mus. Juk vi­so­je ne­ri­jo­je skur­di mai­ti­ ni­mo­si ba­zė, nes vy­rau­ja smė­lis, dir­ba­mų lau­kų nė­ra. To­dėl tu­ri­ me di­džiu­lį at­klys­tan­čios gy­vū­ ni­jos pa­pil­dy­mą. O me­džio­ti šio­ je vie­to­je ga­li­my­bės ne­bė­ra, nors vi­są gy­ve­ni­mą čia bu­vo me­džio­ ja­ma“, – tvir­ti­no D.Ja­sai­tis. Ne tik Ni­da ken­čia nuo šių žvė­ rių, ties Juodk­ran­te taip pat įsi­kū­ rė bū­rys šer­nų, ku­rie ne­si­bai­do net priar­tė­ju­sio žmo­gaus. Į gy­ven­vie­tes šer­nai at­sku­ba ska­ nau­ti po ru­dens so­duo­se pri­kri­tu­ sių obuo­lių. Šer­nais ypač skun­džia­si žmo­ nės, gy­ve­nan­tys prie jū­ros. Ten

šie žvė­rys taip pat pri­da­ro ne­ma­ žų nuo­sto­lių. Il­ga­me­tis ni­diš­kių me­džio­to­ jų bū­re­lio na­rys Vik­to­ras Ko­lok­ šans­kis ti­ki­no, kad kiek­vie­ną ru­ de­nį, be­veik tuo pat me­tu, šer­nai pa­trau­kia į gy­ven­vie­tes sma­li­žiau­ ti tul­pių, kro­kų ir nar­ci­zų svo­gū­nė­ liais, ku­rie to­kiu me­tu jau bū­na su­ so­din­ti gė­ly­nuo­se. „Tai ele­men­ta­ri bio­lo­gi­ja, šer­nai prieš žie­mą ieš­ko leng­vo mais­to – gi­lių. Vė­liau jie įnin­ka į obuo­lius, o po to pa­sie­kia ir gė­ly­nus. Ta­čiau tai yra lai­ki­nas reiš­ki­nys, nors kar­to­ja­ si kiek­vie­nais me­tais“, – pa­ste­bė­jo V.Ko­lok­šans­kis. Brau­na­si le­du

Dau­gy­bę me­tų Kur­šių ne­ri­jos na­ cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ju dir­bęs V.Ko­lok­šans­kis pri­si­mi­nė, kad anks­čiau šer­nai į Ne­rin­gą daž­niau trau­kė iš Ši­lu­tės ra­jo­no pu­sės ar Kai­rių miš­ko. „Žve­jai ne kar­tą yra ma­tę, kaip še­nai le­du ei­na į ne­ri­ją. Jie nė­ra itin lin­kę mig­ruo­ti. Ta­čiau suau­ gę pa­ti­nai ga­li at­klys­ti ir per sie­ ną. Tai nė­ra blo­gai, at­švie­ži­na po­ pu­lia­ci­ją, o di­de­lės įta­kos žvė­rių skai­čiui tai ne­da­ro“, – pa­ste­bė­jo V.Ko­lok­šans­kis. Šiuo me­tu šer­nų me­džiok­lę stab­ do be­snie­gė žie­ma. Kal­na­pu­šy­nuo­ se be­si­sle­pian­čių šer­nų ne­no­ri lįs­ ti ieš­ko­ti šu­nys, o me­džio­to­jai to­kią me­džiok­lę, kai nė­ra snie­go ir neį­ ma­no­ma at­sek­ti pė­dų, va­di­na sa­ vi­žu­diš­ka.

Da­rius Ja­sai­tis:

Ru­si­jos pu­sė­je me­ džiok­lė na­cio­na­li­ niuo­se par­kuo­se už­ draus­ta. Ga­li bū­ti, kad žvė­rys ten ne­ beiš­si­mai­ti­na, to­dėl trau­kia pas mus. Lau­kia­ma snie­go, nes bus įma­ no­ma šer­nus su­čiup­ti ir tarp kal­ na­pu­šių. 2013 m. Kur­šių ne­ri­jo­je su­skai­ čiuo­ta 119 šer­nų, per­nai jų bu­ vo 102. Miš­ki­nin­kai sa­kė, kad šiuo me­tu Ne­rin­gos miš­kuo­se tu­rė­tų gy­ven­ti 41 brie­dis, 104 la­pės ir 219 suau­gu­sių stir­nų.

9

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

ekonomika Lie­tu­vos vers­li­nin­ kai, dir­ban­tys Uk­rai­ no­je, ste­bi įtemp­tą si­tua­ci­ją šio­je ša­ly­ je, bet nei­gia­mų pa­ da­ri­nių dėl ne­ra­ mu­mų kol kas ne­ jau­čia. Blo­giau­sias sce­na­ri­jus iš­tik­tų, jei Uk­rai­na de­val­vuo­ tų vals­ty­bi­nę va­liu­ tą – gri­vi­ną.

Dvip­ras­miš­ka: Lie­tu­vos vers­li­nin­kų veik­lai Uk­rai­no­je pro­tes­tai ir ne­ra­mu­mai kol kas neat­si­lie­pė, bet lie­ka bai­mė, kad bus de­val­vuo­ta vie­tos va­

liu­ta.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Vers­las bi­jo gri­vi­nos nu­ver­ti­ni­mo Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Kol kas ne­si­skun­džia

Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Uk­rai­no­je ko­mer­ci­jos ata­šė Ri­man­tas Šėgž­ da tei­gė, kad skun­dų iš Lie­tu­vos vers­li­nin­kų ne­ga­vo. Esą ypa­tin­gų sun­ku­mų Uk­rai­no­je jiems ne­ky­la, iš­sky­rus biu­rok­ra­ti­nes pro­ble­mas mui­ti­nė­je, ku­rios bal­džių kro­vi­nius su­stab­dy­da­vo ir anks­čiau. „Di­die­ji vers­li­nin­kai dir­ba to­liau, kol kas po­ky­čių nė­ra, neat­ro­do, kad bū­tu­me pa­sie­kę ko­kią nors ri­bą“, – ko­men­ta­vo R.Šėgž­da. Anot jo, nė­ra „blo­giau­sio at­ve­jo“ sig­na­lų, kad bū­tų ri­bo­ja­mas pro­ duk­ci­jos įve­ži­mas į Uk­rai­ną. „Gąs­din­tis ne­rei­kia, pre­ky­ba vyks­ta kaip ir vy­ku­si, in­ves­ti­ci­jų taip pat nie­kas neat­si­sa­ko“, – sa­kė ko­mer­ci­jos ata­šė Uk­rai­no­je. „Kai ku­rios or­ga­ni­za­ci­jos užim­ tos pro­tes­tuo­to­jų, tai­gi, dar­bo vie­ to­se nė­ra žmo­nių, ku­rie dė­lio­ja pa­ ra­šus, to­dėl kiek su­sto­jo pi­ni­gi­niai srau­tai. Bet Uk­rai­no­je dir­ba­me ne­ be pir­mus me­tus, ge­rai pa­žįs­ta­me šį kraš­tą ir mokame uk­rai­nie­čių kal­bą“, – apie lai­ki­nus sun­ku­mus dėl pro­tes­tų Ki­je­ve kal­bė­jo bend­ ro­vės „Kal­vis“, eks­por­tuo­jan­čios kie­to­jo ku­ro ka­ti­lus į Uk­rai­ną, par­ da­vi­mo sky­riaus di­rek­to­rius Ry­tų ša­lims Sau­lius An­ciu­ke­vi­čius. Bal­ta­ru­si­jos sce­na­ri­jus?

Uk­rai­no­je vei­kian­čios bend­ro­vės „Gri­giš­kės“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Gin­tau­tas Pan­go­nis įvar­di­jo, kad di­ džiau­sia grės­mė, ku­ri ga­li kil­ti vers­ lui, – ša­lies va­liu­tos de­val­va­vi­mas. „Iš to, ką ma­to­me da­bar, di­džiau­ sias pa­vo­jus kil­tų, jei Uk­rai­na ne­ gau­tų pa­si­sko­lin­ti rei­ka­lin­gų pi­ni­

gų. To­kiu at­ve­ju ga­li bū­ti de­val­vuo­ta Uk­rai­nos gri­vi­na ir vers­las su­lauk­tų pa­da­ri­nių vie­tos rin­ko­je. Gal ku­rių nors įmo­nių pra­ra­di­mai ir ne­bū­tų la­bai di­de­li, bet nuo­sto­lių, be abe­jo­ nės, vi­siems gai­la“, – sa­kė G.Pan­go­ nis ir pa­ti­ki­no, kad „Gri­giš­kių“ ant­ ri­nė įmo­nė „Me­na Pak“ Uk­rai­no­je, esan­ti nuo­ša­liau Ki­je­vo, su sun­ku­ mais iki šiol taip pat ne­su­si­dū­rė. S.An­ciu­ke­vi­čius pri­dū­rė, kad jų įmo­nė „Kal­vis“ jau pa­ju­to išau­ gu­sį gri­vi­nos ir eu­ro san­ty­kį, ku­ ris stab­do par­tne­rių at­si­skai­ty­mą. Jis taip pat tvir­ti­no, kad gri­vi­nos de­val­va­ci­ja – blo­giau­sias da­ly­kas, koks tik ga­li lauk­ti Uk­rai­no­je dir­ ban­čio vers­lo. Su ana­lo­giš­ka si­tua­ci­ja įmo­nė jau su­si­dū­rė Bal­ta­ru­si­jo­je, to­dėl ga­li­mą va­liu­tos nu­ver­tė­ji­mą svars­tė ir Uk­ rai­nos at­ve­ju. S.An­ciu­ke­vi­čius sa­ kė, kad jei gri­vi­na bū­tų de­val­vuo­ta, eks­por­tas iš Lie­tu­vos su­sto­tų. Ta­ čiau „Kal­vis“ į Uk­rai­ną šiuo me­tu iš­ve­žė daug ku­ro ka­ti­lų, o va­liu­tai nu­ver­tė­jant gy­ven­to­jai ne­re­tai pra­ de­da pirk­ti na­mų apy­vo­kos ir bui­ ties pre­kes, to­dėl jis svars­tė, kad vi­sai ga­li­mas daik­tas, jog Uk­rai­nos rin­ko­je bū­tų rea­li­zuo­ja­ma dau­giau spe­ci­fi­nės Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tos ir jau iš­vež­tos pro­duk­ci­jos. „Bal­ta­ru­si­jo­je tu­rė­jo­me pa­vyz­ dį, kai mais­to pre­kės bu­vo iš­šluo­ tos, gy­ven­to­jai pra­dė­jo pirk­ti bui­ti­ nę tech­ni­ką, to­dėl spe­ci­fi­nis mū­sų pro­duk­tas ga­lė­tų pa­kliū­ti į to­kią pir­ki­mo ban­gą. Ki­ta ver­tus, mū­sų ga­mi­na­ma pre­kė taip pat su­sie­ta su du­jų kai­na, to­dėl, jei Uk­rai­na pa­si­ rink­tų in­teg­ra­ci­jos į ES ke­lią, du­jos brang­tų ir mū­sų pro­duk­ci­jos par­ da­vi­mas taip pat ga­lė­tų išaug­ti“, – ga­li­mus va­rian­tus ap­ta­rė „Kal­vio“ par­da­vi­mo va­do­vas Ry­tų rin­koms.

Ne­ri­mą ke­lia ne­ži­nia

Vis dėl­to S.An­ciu­ke­vi­čius sa­kė, kad da­bar­ti­niai įvy­kiai Uk­rai­no­je ke­lia ne­ri­mą dėl ne­ži­nios, ką pa­ si­rinks Uk­rai­na ir kaip tas pa­si­rin­ ki­mas lems vers­lo ap­lin­ką. Jei Uk­ rai­na pa­si­ra­šys aso­cia­ci­jos su­tar­tį su ES, tu­rė­tų su­ma­žė­ti mui­to mo­ kes­čiai, o tai pa­ge­rin­tų lie­tu­viš­ kos pro­duk­ci­jos rea­li­za­ci­ją Uk­rai­ nos rin­ko­je, ta­čiau da­bar bū­tent šis klau­si­mas ir ky­bo ore.

Iš to, ką ma­to­me da­ bar, di­džiau­sias pa­vo­jus kil­tų, jei Uk­rai­na ne­gau­tų pa­ si­sko­lin­ti rei­ka­lin­gų pi­ni­gų. „Tu­ri­me ir ant­ri­nę įmo­nę Uk­ rai­no­je, ku­ri pro­duk­ci­ją par­duo­ da vi­daus rin­ko­je, ta­čiau no­ri­me sėk­min­gai par­duo­ti ir Lie­tu­vo­je pa­ ga­min­tus ka­ti­lus, nes pa­si­nau­do­ję ES struk­tū­ri­ne pa­ra­ma esa­me įsi­ pa­rei­go­ję ES pa­di­din­ti rea­li­za­ci­ją. Pa­sie­kė­me ne­blo­gų ro­dik­lių, ta­čiau šią va­lan­dą neaiš­ku“, – sa­kė jis. Ki­tu at­ve­ju, jei Uk­rai­na pa­si­rink­ tų Ru­si­ją, S.An­ciu­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, pre­ky­bi­niai san­ty­kiai ma­žai te­pa­si­ keis­tų, ta­čiau vers­lo są­ly­goms įta­kos ga­lė­tų tu­rė­ti po­li­ti­nės nuo­tai­kos. Jis pri­mi­nė, kad Lie­tu­vos įmo­nėms, in­ ves­ta­vu­sioms di­de­lius pi­ni­gus į ga­ myk­las bei pre­ky­bos cent­rus Uk­ rai­no­je, svar­būs yra ir po­li­ti­niai klau­si­mai, ku­riuos la­biau ap­gal­vo­ti tu­rė­tų ir Lie­tu­vos val­dan­tie­ji. „Mū­sų Sei­mo pir­mi­nin­kės vi­zi­to į Uk­rai­ną ne­ga­liu pa­va­din­ti nie­kaip

ki­taip, kaip tik iš­si­šo­ki­mu. Mū­sų ko­ mer­ci­jos ata­šė pa­da­rė di­džiu­lį įdir­ bį šio­je rin­ko­je ir vi­si klau­si­mai lig šiol bu­vo spren­džia­mi dip­lo­ma­ti­niu bū­du“, – apie de­ra­mą bend­ra­vi­mą, le­mian­tį eko­no­mi­nius san­ty­kius su Uk­rai­na, kal­bė­jo S.An­ciu­ke­vi­čius.

kad bū­tų ko­kių ap­ri­bo­ji­mų. Nė­ra prie­žas­čių spė­lio­ti, kad vals­ty­bės mas­tu bū­tų ri­bo­ja­ma pre­ky­ba ar at­si­ras­tų ki­tų bar­je­rų, nes ten da­ bar spren­džia­si la­biau po­li­ti­niai klau­si­mai, ku­ria kryp­ti­mi pa­suks Uk­rai­na“, – pritarė ir Ž.Aba­ra­vi­ čius.

Ne­siims ri­bo­ti pre­ky­bos

„Abiem pu­sėms bū­tų nau­da, jei Uk­rai­na pa­si­ra­šy­tų aso­cia­ci­jos ir lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­tį su ES. Iš­sisp­ręs­tų pro­ble­mos, ku­rių ky­ la mui­ti­nė­je. Tai bū­tų nau­da ne tik Lie­tu­vos pre­ky­bi­nin­kams, bet ir Uk­rai­nai, ku­ri lais­viau ga­lė­tų vyk­ dy­ti pre­ky­bą me­ta­lur­gi­jos pro­duk­ ci­ja“, – Uk­rai­nos su­tar­ties su ES nau­dą ap­žvel­gė ko­mer­ci­jos ata­šė Uk­rai­no­je R.Šėgž­da. Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­ de­ra­ci­jos Lie­tu­vos ir Ru­si­jos, Lie­ tu­vos ir Ka­zachs­ta­no vers­lo ta­ry­ bų vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius Žil­vi­nas Aba­ra­vi­čius sa­kė, kad vers­lo ta­ry­ ba ir Uk­rai­no­je dir­ban­tys Lie­tu­vos vers­li­nin­kai ste­bi įtemp­tą si­tua­ci­ją ša­ly­je, bet kol kas in­for­ma­ci­jos apie pro­ble­mas ne­tu­ri. „Šian­dien nie­kas šim­tu pro­cen­tų ne­ga­li bū­ti įsi­ti­ki­nęs, kaip ru­tu­lio­ sis rei­ka­lai Uk­rai­no­je, bet mū­sų in­ ves­ti­ci­jos ten lau­kia­mos ir es­mi­nių po­ky­čių bū­ti ne­tu­rė­tų. Svar­biau­ sia, kad įvy­kiai nei­gia­mai ne­pa­ veik­tų konk­re­čių pro­jek­tų ir įmo­ nių“, – sa­kė jis. „Gri­giš­kių“ at­sto­vas G.Pan­go­ nis svars­tė, kad Uk­rai­nai bū­tų ne­ pro­tin­ga im­tis prie­mo­nių pre­ky­bai su ki­to­mis vals­ty­bė­mis ri­bo­ti, nes to­kiu at­ve­ju pro­ble­mų kil­tų pa­čiai ša­liai, kol kas suin­te­re­suo­tai, kad jo­je kur­tų­si ES vers­las. „Ma­nau, jiems ir taip yra kur pa­s i­temp­t i. Ne­ga­vo­m e ženk­l ų,

Lauks aiš­ku­mo

Jis sa­kė, kad Lie­tu­vos vers­li­nin­ kai, pla­na­vę in­ves­ti­ci­jas Uk­rai­no­ je, jų ne­stab­do, ta­čiau jis nė­ra gir­ dė­jęs apie nau­jus ke­ti­ni­mus įženg­ti į šią rin­ką. „Tai na­tū­ra­lu, ne­ma­nau, kad kai yra to­kių neaiš­ku­mų, nau­ji vers­ li­nin­kai ten ei­tų“, – ko­men­ta­vo vers­li­nin­kas. Anot Ž.Aba­ra­vi­čiaus, in­ves­tuo­ to­jai lauks, kol si­tua­ci­ja Uk­rai­ no­je bus aiš­kes­nė, bet sa­vo pla­nų neat­si­sa­kys, to­dėl jei vers­lo plėt­ra Uk­rai­no­je su­lė­tės, tai bus ne­bent trum­pa­lai­kis da­ly­kas. Jo tei­gi­mu, vers­lo ta­ry­ba ti­ki­si, jog Uk­rai­na anks­čiau ar vė­liau pa­ si­ra­šys su­tar­tį su ES. Tai­kant bend­ rus eu­ro­pi­nius kri­te­ri­jus Lie­tu­vos vers­las esą bū­tų sau­ges­nis, o pre­ ky­ba in­ten­sy­ves­nė, nes su­ma­žė­tų mui­tų bar­je­rų. „To­kiu at­ve­ju ti­kė­ti­na, kad išaug­ tų abi­pu­sės in­ves­ti­ci­jos“, – pro­ gno­za­vo Ž.Aba­ra­vi­čius.

Eks­por­tas au­go 2012 m. Uk­rai­na bu­vo de­vin­ta di­ džiau­sia rin­ka Lie­tu­vos eks­por­tuo­ to­jams. Eks­por­to ver­tė sie­kė 2,85 mlrd. li­tų. Pa­ly­g in­ti su 2011 m., pre­k ių eks­por­ tas au­go 23,8 pro­c . VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ inf.

10

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

So­do na­me­ly­je ša­lia Klai­pė­d Ne tik va­sa­ro­ji­mui, bet ir nuo­la­ti­niam gy­ ve­ni­mui pri­tai­ky­tą na­mą so­dų bend­ri­jo­ je pa­si­sta­čiu­si klai­pė­die­čių šei­ma ne­sie­ kė įmant­rių ar­chi­tek­tū­ri­nių ar in­ter­je­ro spren­di­mų. Tiek išo­re, tiek vi­du­mi būs­ tas ati­tin­ka tar­si jau pa­čios ap­lin­kos už­ duo­tą te­mą. Kom­pak­tiš­ka­me sta­ti­ny­je su man­sar­da, ne­di­de­liu bal­ko­nu ir te­ra­sa, me­džia­giš­ku­mu bei for­ma pri­me­nan­čia­ me va­sar­na­mį, ple­ve­na kiek ro­man­ti­zuo­ ta kai­miš­ka dva­sia.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pi­ni­gais ne­si­švais­tė

Nau­juo­sius na­mus, ku­riuo­se vi­sai ne­se­niai įsi­kū­rė tri­jų as­me­nų šei­ ma, pa­dė­ju­si įreng­ti in­ter­je­ro di­ zai­ne­rė Liu­bo­vė Bu­diuk pri­pa­ži­no, jog nei ap­lin­ky­bės, nei pa­tys už­ sa­ko­vai ypa­tin­gų iš­šū­kių ne­dik­ta­ vo – ne­te­ko nei griau­ti sie­nų, nei per­pro­jek­tuo­ti erd­vių. „Apim­tys ne­di­de­lės, iš­pla­na­vi­ mas taip pat bu­vo aiš­kus, nes in­ter­ je­ro pro­jek­ta­vi­mo dar­bai pra­si­dė­jo, kai vi­sos erd­vės jau bu­vo „po sto­gu“. Be to, ne­ga­lė­jo­me sau leis­ti la­bai iš­ lai­dau­ti“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. Maž­daug 90 kv. m plo­to būs­tą šei­mos gal­va kar­tu su tė­vu su­ren­tė sa­vo­mis ran­ko­mis, ta­čiau di­des­nės pre­ci­zi­kos, spe­ci­fi­nių įgū­džių rei­ ka­lau­jan­čius ap­dai­los dar­bus nu­ spren­dė pa­ti­kė­ti pro­fe­sio­na­lams. Kaip šmaikš­ta­vo in­ter­je­ro di­zai­ ne­rė, na­mo sta­ty­bos ta­po vy­riš­ku, o jo įren­gi­mas – mo­te­riš­ku rei­ka­ lu. Liu­bo­vės tei­gi­mu, svar­biau­sias būs­to šei­mi­nin­kės pa­gei­da­vi­mas – kad na­mai bū­tų jau­kūs, šil­ti, pa­to­ gūs, kad juo­se tar­pu­sa­vy­je dar­niai de­rė­tų spal­vos, fak­tū­ros, bal­dai bei ki­ti in­ter­je­ro ele­men­tai. Kai­mas, bet šiuo­lai­kiš­kas

„Na­mu­kas – so­duo­se, jo ar­chi­tek­ tū­ra – kla­si­ki­nė to­kiai vie­tai. Tad ap­si­spren­dė­me, jog čia la­biau­siai ir tik­tų toks jau­kus kai­miš­kas sti­ lius. Ki­ta ver­tus, ne­si­no­rė­jo, kad tai bū­tų gi­lus kai­mas, ko­kį tu­rė­jo­ me prieš 100 ar dau­giau me­tų“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Pir­mo­jo aukš­to spal­vi­nį ko­lo­ri­tą pir­miau­sia te­ko de­rin­ti prie gra­nu­ li­nės kros­ne­lės – ka­dan­gi dėl ne­ di­le­lio plo­to na­me ne­pa­vy­ko įreng­ ti tra­di­ci­nės ka­ti­li­nės, te­ko rink­tis bū­tent to­kį šil­dy­mo įren­gi­nį. Prie

jo spal­vos bu­vo pri­de­rin­tas minkš­ tų­jų bal­dų – so­fos bei pu­fo – go­be­ le­nas. Šiuos bal­dus pa­gal no­ri­mus matmenis pa­ga­mi­no vie­tos bal­di­ nin­kai. Pir­mo­jo na­mo aukš­to zo­no­je de­ ri­na­mos kla­si­ki­nės ir mo­der­nios for­mos. Sie­kiant kuo ra­cio­na­liau iš­nau­do­ti kom­pak­tiš­ką erd­vę, at­ si­sa­ky­ta val­go­mo­jo sta­lo. Jį at­sto­ja mi­ni ba­ras, ša­lia ku­rio ga­li pa­to­giai įsi­tai­sy­ti du trys žmo­nės.

Liu­bo­vė Bu­diuk:

Na­mu­kas – so­duo­se, jo ar­chi­tek­tū­ra – kla­ si­ki­nė to­kiai vie­tai. Tad ap­si­spren­dė­me, jog čia la­biau­siai ir tik­tų toks jau­kus kai­ miš­kas sti­lius.

Darna: visai neseniai kompaktiškame, apie 90 kv. m ploto būste apsigyvenusi šeima su meile puoselėja ir sav

Prieš­kam­ba­ry­je su­pro­jek­tuo­tai spin­tai slan­kio­mis sis­te­mo­mis di­ zai­ne­rė pa­si­tel­kė kla­si­ki­nį spren­di­ mą – veid­ro­di­nes du­ris, ku­rios op­ tiš­kai pa­di­di­na erd­vę. Ma­lo­nu vaikš­čio­ti ba­so­mis

Neį­ky­ria pa­ste­li­ne spal­va da­žy­tų sie­nų de­ko­ru ta­po ply­te­lių mo­zai­ ka vir­tu­vės zo­no­je ir ša­lia kros­ne­ lės bei gė­lė­ti ta­pe­tai ties laip­tais. Di­zai­ne­rės tei­gi­mu, to­kia or­na­ men­ti­ka ap­lin­kai su­tei­kė jau­ku­mo, minkš­tu­mo. Anot pa­šne­ko­vės, būs­to šei­mi­ nin­kai ne­ga­li at­si­džiaug­ti pa­si­rin­ kę pa­siū­ly­tą va­di­na­mų­jų kamš­ti­nių ply­te­lių dan­gą. Ši ap­dai­los me­džia­ ga ne tik at­ro­do es­te­tiš­kai, ori­gi­na­ liai, bet ir pa­si­žy­mi pui­kio­mis sa­vy­ bė­mis – yra šil­ta, minkš­ta, pa­tva­ri.

Santūru: jaunuolio kambaryje – tik reikalingiausi ir praktiški daiktai:

Balansas: šeimininkų miegamajame

„Ji pri­kli­juo­ta tie­siai ant be­to­ no, ta­čiau yra la­bai šil­ta, ma­lo­ni, ja ba­so­mis jau­ku vaikš­čio­ti ne­tgi ta­ da, kai grin­dys ne­šil­do­mos. Be to, ji sau­gi du­žiems daik­tams, o per­sta­ čius bal­dus įdu­bu­sios vie­tos il­gai­ niui iš­si­ly­gi­na, nes kamš­tis at­gau­na sa­vo bu­vu­sią for­mą“, – pri­va­lu­mus var­di­jo kū­rė­ja. To­kia pat kamš­ti­ne, tik švie­sia dan­ga iš­klo­ti ir ant­ro­jo na­mo mie­ga­mie­ji.

Žai­di­mas spal­vo­mis

sofa-lova, rašomasis stalas, kurį prireikus taip pat galima transformuoti – užlenkti ir naudoti kaip lentyną.

Be sve­tai­nės ir vir­tu­vės zo­nos, pir­ma­ja­me aukš­te įreng­tas ne­di­ de­lis sve­čių kam­ba­rys, po at­ski­rą san­maz­gą vo­niai ir tua­le­tui. Ka­dan­gi steng­ta­si iš­nau­do­ ti kiek­vie­ną plo­to cen­ti­met­rą, po laip­tais bu­vo įreng­ta ne­di­de­lė ūki­ nė pa­tal­pa, ku­rio­je til­po ne tik van­ dens tal­pyklė, filt­rai, at­ski­ras šal­ dik­lis, bet ir san­dė­liuo­ja­mi įvai­rūs bui­ti­niai ra­kan­dai.

minkština pastelinė grindų danga, ba langus patenkanti dienos šviesa.

L.Bu­diuk pri­pa­ži­no, jog ne­di­de­lės erd­vės ir neaukš­tas šlai­ti­nis sto­ gas dik­ta­vo ir ati­tin­ka­mus ant­ro­ jo aukš­to in­ter­je­ro spren­di­mus. Pa­vyz­džiui, bu­vo at­si­sa­ky­ta spin­ tų slan­kio­mis sis­te­mo­mis, nes po šlai­tų nuo­ly­džiais jų plo­tas bū­tų iš­ nau­do­tas ne­ra­cio­na­liai. Spin­tas vars­to­mo­mis du­ri­mis, taip pat šei­mi­nin­kų mie­ga­mo­jo

11

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

namai

dos – ro­man­ti­kos dvelks­mas

Poreikiai: nedidelei pirmojo aukšto erdvei pagal specialų užsakymą

teko gaminti ne tik virtuvės, bet ir minkštuosius svetainės baldus.

vo namų aplinką.

e nesibaiminta sodrių rudų tonų – juos altos lubos, kiti šviesūs paviršiai bei pro

lo­vą, nak­ti­nes spin­te­les te­ko ga­ min­ti pa­gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą, tad bal­dai bu­vo mak­si­ma­liai er­ go­no­miš­ki, pri­tai­ky­ti prie pa­tal­ pų iš­pla­na­vi­mo. Mie­ga­mo­jo erd­vėms de­ko­ruo­ ti taip pat pa­si­rink­ti sie­nų ap­mu­ša­ lų frag­men­tai. Paaug­lio kam­ba­riui di­zai­ne­rė pri­de­ri­no „ber­niu­kiš­kus“ – švie­siai ža­lius san­tū­res­nės geo­ met­ri­nės or­na­men­ti­kos, o tė­vų mie­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Priemonės: dominuojantys balti tonai vonios kambaryje kuria švaros,

Akcentas: laiptus į antrą aukštą tarsi įrėmina iš vienos pusės plyte-

ga­ma­jam – ru­dų at­spal­vių ta­pe­tus. „Su­ra­do­me ta­pe­tus, ku­rių or­na­ men­ti­ka mums pa­ti­ko, bet jie pa­ si­ro­dė tam­so­ki, tai­gi kad kam­ba­rys neat­ro­dy­tų vi­siš­kai niū­rus, ieš­ko­ jo­me, kuo jį bū­tų ga­li­ma pra­skaid­ rin­ti, kaip „at­skies­ti“ tą tam­siai ru­dą spal­vą. Ka­dan­gi no­rė­jo­si įdo­ mes­nio, ne­ti­piš­ko spren­di­mo, bal­ duo­se at­si­ra­do švie­si per­si­ko spal­ va“, – pa­sa­ko­jo kū­rė­ja.

su­pro­jek­tuo­ti ir mi­ni­ma­lis­ti­niai laip­tai, ku­rių siau­ro­je aikš­te­lė­ je na­mų šei­mi­nin­kė il­gai­niui ga­ lės su­kur­ti kam­ba­ri­nių gė­lių „ža­ lią­jį kam­pe­lį“. „Ka­dan­gi pa­tal­pos ma­žos, ne­ si­no­rė­jo, kad čia bū­tų daug me­ džia­giš­ku­mo, de­ta­lių, pa­pil­do­ mų konst­ruk­ci­jų, ku­rios bū­tų ap­sun­ki­nu­sios vaiz­dą“, – pri­pa­ ži­no kū­rė­ja.

tvarkos pojūtį, tačiau sterilumo išvengta pasitelkus papildomų spalvinių potėpių, žaismingą plytelių dekorą. Įren­gė la­bai spar­čiai

Ant­ra­ja­me aukš­te su­pro­jek­tuo­ti ne tik du mie­ga­mie­ji, bet ir kom­pak­ tiš­kas san­maz­gas, ku­ria­me til­po klo­ze­tas ir praus­tu­vė. Kad erd­vė vi­zua­liai at­ro­dy­tų di­ des­nė, taip pat nu­spręs­ta švie­siai nu­da­žy­ti uo­si­nes du­ris. Jos kar­ tu su to­kios pa­čios spal­vos grind­ juos­tė­mis tar­si su­si­lie­jo su sie­ no­mis. Kom­pak­tiš­koms erd­vėms

lių mozaika dekoruotas kaminas, iš kitos – gėlėtais tapetais išklijuota siena.

Ne­pai­sant to, jog pa­gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą te­ko ga­min­ti kai ku­riuos bal­dus, būs­tas bu­vo įreng­tas la­bai spar­čiai, per maž­daug tris mė­ne­ sius. „Pa­to­gu­mu, funk­cio­na­lu­mu šis na­mu­kas ne­nu­si­lei­džia bet ku­ riam šiuo­lai­kiš­kam gy­ve­na­ma­jam na­mui, čia ga­li­ma nau­do­tis vi­sais ci­vi­li­za­ci­jos pa­to­gu­mais ir mo­der­ niais tech­ni­niais spren­di­mais“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vė.

12

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

pasaulis

Japonijoje žvan­ga gink­lai Ja­po­ni­ja prieš Ka­lė­das pa­skel­bė, kad pirks gink­lų. Pa­sak vy­riau­ sy­bės, per atei­nan­čius pen­ke­rius me­tus To­ki­jas ke­ti­na įsi­gy­ ti be­pi­lo­čių lėk­tu­vų, ra­da­rams ne­ma­to­mų or­lai­vių ir am­fi­bi­jų. Kam? Gal­būt gin­tis nuo Ki­ni­jos? Bai­mi­na­si Ki­ni­jos?

Sun­ku pa­sa­ky­ti, iš kur Ja­po­ni­ jos vy­riau­sy­bė ke­ti­na im­ti pi­ni­ gų bran­giai ka­ri­nei tech­ni­kai. Ša­ lies fi­nan­sų pa­dė­tis – ne­ko­kia. Vis dėl­to ryž­to ja­po­nų prem­je­ras Shin­ zo Abe, ro­dos, ne­sto­ko­ja. Nau­ja­ja­me Ja­po­ni­jos na­cio­na­li­nės sau­gu­mo kon­cep­ci­jos juod­raš­ti­nia­ me va­rian­te bu­vo pa­brėž­ta: „Ki­ni­jos lai­ky­se­na ki­tų vals­ty­bių at­žvil­giu ir ka­ri­niai veiks­mai, taip pat skaid­ru­ mo sto­ka, kal­bant apie ša­lies ka­ri­ nę ir na­cio­na­li­nę gy­ny­bos po­li­ti­ką, ke­lia ne­ri­mą ne tik Ja­po­ni­jai, bet ir tarp­tau­ti­nei bend­ruo­me­nei, to­dėl rei­ka­lau­ja aky­lo dė­me­sio.“ Aki­vaiz­du, kad gink­la­vi­ma­sis – vi­ sų pir­ma at­sa­kas į Ki­ni­jos veiks­mus. Ki­ni­ja – ant­ra pa­gal eko­no­mi­kos dy­dį pa­sau­lio ša­lis. Pe­ki­nas pa­sta­ ruo­ju me­tu spar­čiai au­gi­na rau­me­ nis. Ja­po­nams Ki­ni­jos ga­lios au­gi­ mas ke­lia ne­ri­mą. Abi ša­lys nie­kaip ne­su­ta­ria dėl sa­lų Ry­tų Ki­ni­jos jū­ ro­je ir ap­skri­tai jų san­ty­kiai – ne pa­tys šil­čiau­si. Pe­ki­nas ne­se­niai pa­skel­bė, kad nu­ sta­tė gin­čy­ti­na­me re­gio­ne oro erd­ vės gy­ny­bos at­pa­ži­ni­mo zo­ną. Toks spren­di­mas kaip rei­kiant pa­pik­ti­no ja­po­nus, nes da­lis zo­nos api­ma ja­po­ nų kont­ro­liuo­ja­mas te­ri­to­ri­jas. To­ki­jas iš kar­to pa­reiš­kė, kad nė vie­nas ša­lies or­lai­vis ne­tu­rė­tų pa­ klus­ti ki­nų nu­ro­dy­mams. Gink­lams pi­ni­gų ne­gai­li

Pir­mą­syk Ja­po­ni­ja iš­lai­das gy­ny­bai pa­di­di­no sau­sį. Prieš tai de­šimt­ me­tį iš­lai­dos gy­ny­bai bu­vo nuo­ sek­liai ma­ži­na­mos. Skai­čiuo­ja­ma, kad per atei­nan­ čius pen­ke­rius me­tus Ja­po­ni­jos iš­ lai­dos gy­ny­bai pa­sieks 23,97 trln. je­nų (232 mlrd. do­le­rių). Tai­gi, ša­lies gy­ny­bos biu­dže­tas pa­di­dės 2,6 pro­c. Šiuo me­tu Ja­ po­ni­ja pa­gal iš­lai­das gy­ny­bai yra penk­ta pa­sau­lio vals­ty­bė. O Ki­ni­ja – ant­ra, pir­mo­je vie­to­je – JAV. Dau­ge­lis ana­li­ti­kų Ja­po­ni­jos gy­ ny­bos po­li­ti­kos kai­tą sie­ja su prieš me­tus prem­je­ro po­stą užė­mu­siu Shin­zo Abe. Šis pa­reiš­kė, kad Ja­ po­ni­jos ka­riuo­me­nės ga­lios tu­rė­tų bū­ti pa­di­din­tos, ne­pai­sant pa­ci­fis­ ti­nės ša­lies lai­ky­se­nos.

Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bės va­do­vas pri­dū­rė, kad ša­lies gy­ny­bos po­li­ti­ ka bus skaid­ri ir aiš­ki. Tie­sa, Pe­ki­nas pa­brė­žė, kad aky­ lai se­ka Ja­po­ni­jos sau­gu­mo po­li­ti­ kos kai­tą. „Ne­pag­rįs­tas Ja­po­ni­jos pa­si­pik­ ti­ni­mas Ki­ni­jos veiks­mais ro­do, kad šiuo at­ve­ju ga­li bū­ti po­li­ti­nių su­me­ti­mų“, – ko­men­ta­vo Ki­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vas Hong Lei. Ana­li­ti­kai pa­brė­žia, kad iš es­mės Ja­po­ni­jos sau­gu­mą už­tik­ri­na Jung­ ti­nių Vals­ti­jų pa­jė­gos, dis­lo­kuo­tos ša­ly­je. To­dėl da­lis eks­per­tų ma­no, kad Shin­zo Abe vei­kiau žai­džia vi­daus po­li­ti­kos žai­di­mą, siek­da­mas įgy­ti rin­kė­jų pa­lan­ku­mą ir nu­kreip­ti dė­ me­sį nuo tik­rų­jų ša­lies rū­pes­čių. Rau­me­nys au­ga

Ki­ta ver­tus, per pa­sta­ruo­sius me­ tus Ki­ni­jos ka­ri­nės pa­jė­gos iš tie­

sų ta­po rim­ta jė­ga re­gio­ne. Ki­nai ne tik pri­sta­tė sa­vo pir­mą­jį lėk­tuv­ne­ šį, bet ir pa­ro­dė, kad tech­no­lo­giš­ kai yra pa­jė­gūs pa­si­ga­min­ti be­pi­ lo­čių or­lai­vių. Iki šiol pa­grin­di­nės to­kių lėk­tu­vų ga­min­to­jos bu­vo JAV ir Iz­rae­lio bend­ro­vės. Pir­ma­sis ne­pi­lo­tuo­ja­mas Ki­ni­ jos or­lai­vis „Sharp Sword“ pir­mą 20 mi­nu­čių ofi­cia­lų skry­dį at­li­ko šį lapk­ri­tį. Ta­čiau, pa­sak ja­po­nų žval­gy­bos, pa­na­šus lėk­tu­vas bu­vo pa­ste­bė­tas virš gin­čy­ti­nų sa­lų Ry­tų Ki­ni­jos jū­ ro­je dar rug­sė­jį, nors Pe­ki­nas ne­ pat­vir­ti­no, kad tai bu­vo ki­nų pa­ga­ min­to or­lai­vio ban­dy­mas. Ja­po­ni­jos pa­rei­gū­nai ta­da pa­ reiš­kė, kad bet koks neat­pa­žin­tas or­lai­vis ša­lies te­ri­to­ri­jo­je bus nu­ muš­tas. Ki­ni­ja at­rė­žė, kad jos or­lai­vio nu­ mu­ši­mas bū­tų pri­ly­gin­tas ka­ro pa­ skel­bi­mui. BBC, „Reu­ters“, BNS inf.

Įtampa Rytų Kinijos jūroje Japonijos jūra

Geltonoji jūra

Japonija

Kinija Oro gynybos zonos: Japonija Kinija Ekonominės zonos: Japonija Kinija

Kai­ta: Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bė pa­reiš­kė, kad ša­lies ka­riuo­me­nė il­gai­niui

tu­rės vis­ką, ko rei­kia gy­ny­bai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Oro erd­vės gy­ny­bos at­pa­ži­ni­mo zo­na Oro erd­vės gy­ny­bos at­pa­ži­ni­mo

Jung­ti­nės Vals­ti­jos šiuo me­tu tu­ri nu­

zo­na nė­ra ta­pa­ti vals­ty­bės oro erd­ vei. Tie­sa, šio­se zo­no­se skren­dan­tys lėk­tu­vai tu­ri lai­ky­tis nu­sta­ty­tų rei­ ka­la­vi­mų, pa­vyz­džiui, pra­neš­ti apie skry­dį, nors tei­si­nio to­kių zo­nų eg­zis­ ta­vi­mo pa­grin­do nė­ra.

sta­čiu­sios ke­tu­rias oro gy­ny­bos at­pa­ži­ ni­mo zo­nas: ap­lin­kui Gua­mo sa­lą Ra­ mia­ja­me van­de­ny­ne, Ha­va­jų sa­ly­ną, Alias­ką, taip pat ap­lin­kui Šiau­rės Ame­ ri­kos že­my­ną. Pa­na­šių zo­nų tu­ri Nor­ ve­gi­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ir Ja­po­ni­ja.

Ne­su­ta­ri­mai dėl sa­lų

Ramusis vandenynas

Rytų Kinijos jūra

Okinava Senkaku salos

Ta i va n as

Sen­ka­ku sa­lų gran­di­nę su­da­ro

pen­kios sa­los, taip pat trys po­van­de­ ni­niai ri­fai.

pro­vin­ci­jos da­lis. Šiuo me­tu nuo Ki­ ni­jos ne­prik­lau­so­mas Tai­va­nas taip pat no­rė­tų pri­si­jung­ti sa­las.

Į sa­las pre­ten­zi­jas reiš­kia Tai­va­

Tris iš sa­lų val­dė Ja­po­ni­jos vers­

nas, Ki­ni­ja ir Ja­po­ni­ja. Nuo 1895 m. sa­las kont­ro­lia­vo Ja­po­ni­ja. Po Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro sa­lų kont­ro­lė pe­rė­jo JAV ži­nion, o šios 1971 m. vėl grą­ži­no sa­las Ja­po­ni­jai. Šiuo me­tu sa­ los ad­mi­nist­ruo­ja­mos Ja­po­ni­jos Oki­ na­vos pre­fek­tū­ros val­džios. O Ki­ni­ja tvir­ti­na, kad sa­los nuo XIV a. pri­klau­ sė jai, kaip bu­vu­sios Ki­ni­jos Tai­va­no

li­nin­kas Ku­nio­ki Ku­ri­ha­ra. Jis 2012 m. par­da­vė sa­las Ja­po­ni­jos vy­riau­ sy­bei. Nuo 2010 m. sa­los su­kė­lė ne vie­ną

dip­lo­ma­ti­nį konf­lik­tą tarp To­ki­jo ir Pe­ki­no. Ana­li­ti­kai sa­ko, kad es­mi­nė konf­lik­to prie­žas­tis – gin­čy­ti­no­je te­ ri­to­ri­jo­je po­ten­cia­liai glū­din­tys gam­ ti­nių du­jų iš­tek­liai.

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus po­kal­bis su V.Pu­ti­nu po pa­slap­ties šy­du Ne­pai­sy­da­mas pro­tes­tų, Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­ čius va­kar su­si­ti­ko su Ru­si­jos va­ do­vu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu. Ki­je­vas ne­ slė­pė: pa­grin­di­nis su­si­ti­ki­mo klau­ si­mas – du­jų kai­na. Ar Ru­si­ja pa­do­ va­nos Uk­rai­nai nuo­lai­dų?

De­ry­bos: pa­grin­di­nis Uk­rai­ną do­mi­nan­tis klau­si­mas – du­jų kai­nos su­

ma­ži­ni­mas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Uk­rai­no­je pro­tes­tuo­to­jai net ban­ dė blo­kuo­ti ke­lią į Ki­je­vo oro uos­ tą, kad tik V.Ja­nu­ko­vy­čius ne­vyk­ tų į Mask­vą. Tie­sa, ša­lies va­do­vas į Ru­si­jos sos­ti­nę nu­vy­ko. Čia jį pa­si­ ti­ko V.Pu­ti­nas. V.Ja­nu­ko­vy­čius pa­ reiš­kė, kad abi ša­lys tu­ri vys­ty­ti sa­ vo stra­te­gi­nę par­tne­rys­tę.

„Su­si­ti­ki­mas tam tik­ru po­žiū­riu yra stra­te­gi­nis, – pa­brė­žė Uk­rai­nos va­do­vas. – Pri­va­lo­me ne­sus­to­ti ir to­liau vys­ty­ti sa­vo stra­te­gi­nę par­ tne­rys­tę.“ Ne­tuš­čia­žo­džiau­da­mas V.Ja­nu­ ko­vy­čius pe­rė­jo prie ki­to klau­si­mo – du­jų kai­nos. „Ma­nau, kad mes su ju­mis ne­ truk­dy­si­me jų (Ru­si­jos du­jų mil­ži­nės „Gazp­rom“ bei Uk­rai­nos įmo­nės „Naf­to­gaz“ – red. pa­st.) su­si­ta­ri­ mams ir kad šiuos klau­si­mus su­re­ gu­liuo­si­me, va­do­vau­da­mie­si abi­pu­ sės nau­dos prin­ci­pais“, – Krem­liu­je kal­bė­jo V.Ja­nu­ko­vy­čius.

V.Pu­ti­nas tvir­ti­no, kad su­si­ti­ki­ mas – pla­ni­nis, ir jo tiks­las – bend­ ra­dar­bia­vi­mo pa­žan­ga. „Tai mū­sų pla­ni­nis su­si­ti­ki­mas, su­si­jęs su kon­sul­ta­ci­jo­mis tarp vy­ riau­sy­bių. La­bai ti­kiuo­si, kad su­ge­ bė­si­me pa­da­ry­ti pa­žan­gą, spręs­da­ mi mums opiau­sius klau­si­mus <...>. Uk­rai­na yra vie­na mū­sų stra­te­gi­nių par­tne­rių“, – sa­kė V.Pu­ti­nas. Tie­sa, Uk­rai­nos va­do­vo pra­šy­mu bend­ra spau­dos kon­fe­ren­ci­ja ne­bu­ vo su­reng­ta. Pa­sak Uk­rai­nos pre­zi­ den­tū­ros, pra­ne­ši­mas apie de­ry­bas bus pa­skelb­tas vė­liau. BNS, „In­ter­fax“ inf.

13

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

sportas

Neregėtos kovos uostamiestyje „Klaipėdoje dar nėra buvę tokio solidaus tarptautinio kovų turnyro, – sakė vienas iš „Big fight“ varžybų organizatorių Zigmas Baitis, sulaukęs garsiausių Lietuvos kovotojų Egidijaus Valavičiaus ir Sergejaus Maslobojevo patvirtinimo, kad dalyvaus.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Gruodžio 21 dieną 19 val. „Švyturio“ arenoje kausis aukšto lygio kovinio sporto žvaigždės iš Lietuvos, Armėnijos, Ispanijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Anglijos, Latvijos ir Estijos. „Pagaliau ne tik didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno, bet ir Klaipėdos sporto mėgėjai galės pasigėrėti ringo profesionalų kovomis“, – džiaugėsi turnyrą rengiančio sporto klubo „Lokys“ vadovas Z.Baitis. Žadama surengti 11 kovų pagal K-1 ir MMA taisykles. Patvirtinta, kad į Lietuvos pajūrį atvyks gražus būrys žinomų sportininkų. Tarp jų – armėnas Vahanas Bojukianas, daugkartinis Europos MMA čempionas, sambo vicečempionas. Anot Z.Baičio, marijampoliečio E.Valavičiaus ir klaipėdiečio S.Maslobojevo titulai kalba patys už save. Į ringą kops ir daugiau Klaipėdos atletų. Vienas jų – Dmitrijaus Baranovskio auklėtinis Egidijus Kakštys, Lietuvos K-1 vicečempionas, Europos K-1 mėgėjų čempionato dalyvis, keturiskart atviro „Honolulu Profi box“ turnyro laimėtojas. Lietuvos garbę akistatose su užsieniečiais gins Kauno „Titano“ klubo sportininkai. Deividas Danyla 2011-aisiais tapo Europos muai tai bokso čempionu, 2012-aisiais Europos K-1 pirmenybių nugalėtoju, šių metų pasaulio taurės laimėtoju.

Kylanti žvaigždė – šalies muai tai čempionas, K-1 vicečempionas Mantvydas Švėgžda. Kaunietis varžėsi 22 kartus, iškovojo 18 pergalių, iš jų 12 nokautais. Dažnai mačus nokautais baigė Martynas Knyzelis – atviro Lietuvos muai tai čempionato nugalėtojas ir prizininkas, Europos muai tai pirmenybių, solidžių tarptautinių turnyrų dalyvis. Kovotojas iš Kauno į ringą kopė 46 sykius, iškovojo 3 pergalės, 11 iš jų – nokautais. Žiūrovai išvys šių metų šalies muai tai čempionato nugalėtoją Mindaugą Packevičių. Per 12 profesionalių kovų jis 11-oje iškovojo pergales. Svečiams iš užsienio kietu riešutu bus ir Sigitas Gaižauskas – Lietuvos muai tai čempionas, K-1 vicečempionas. Per 21 susitikimą kaunietis šventė 14 pergalių nokautais. Dar Lietuvos garbę gins šalies bokso, kikbokso ir muai tai čempionas, realių kovų turnyrų dalyvis Karolis Liukaitis (32 kovos, 27 pergalės, iš jų 17 nokautais), Lietuvos jaunimo bokso ir kikbokso pirmenybių prizininkas, tarptautinių turnyrų nugalėtojas alytiškis Germanas Paulauskas. Turnyras „Big fight“ turėtų išsiskirti ne tik intriguojančiomis dvikovomis, bet ir šou programa, kuri nudžiugins į areną susirinkusius žiūrovus. „Darysime viską, kad apie 5 val. truksiančiu renginiu žiūrovai liktų nenusivylę, pasisemtų

Patriotas: varžybų užsienyje nestokojantis klaipėdietis S.Maslobojevas (kairėje) nepraleido galimybės rung-

tyniauti gimtajame mieste.

daug emocijų. Norime, kad pajūrio atstovai galėtų mėgautis kraują kaitinančiomis profesionalų dvikovomis. Klaipėdai būtų pats laikas išaugti iš mėgėjų marškinėlių ir pereiti į profesionalų lygį. Juk mūsų mieste treniruojasi ne vienas pasaulio ir Europos kovinio sporto čempionas, tikrai netrūksta profesionalų, o aukšto lygio kovų turnyrų nebuvo“, – sakė Z.Baitis. Anot jo, bus skaičiuojamos lietuvių ar svečių pergalės, o pasibaigus turnyrui bus paskelbta, kuri rinktinė šventė komandinę sėkmę. Lietuvos rinktinei vadovaus gerai pažįstamas treneris, „Titano“ atstovas Marius Misiūnas.

Studentai išgelbėjo pergalę Česlovas Kavarza Klaipėdos universiteto krepšininkai, pirmavę 17 taškų skirtumu prieš Kauno technologijos universiteto studentus, antroje rungtynių pusėje privertė nervintis trenerį Rytį Vaišvilą.

Tačiau radę jėgų dar vienam spurtui, uostamiesčio žaidėjai Lietuvos

studentų krepšinio lygos čempionate išplėšė septintąją pergalę 74:70. Susitikimą, vykusį Kaune, pajūrio penketukas pradėjo galingai – 16:2, 26:9. Šeimininkai nesirengė kelti baltos vėliavos. 28-ąją min. kauniečiai pavijo svečius – 52:52. R.Vaišvilai pažėrus karčių žodžių, patarimų, auklėtiniai vėl nurūko į priekį – 65:57 ir išsaugojo pergalę.

„Krepšinyje būna visko. Išbarstyti 17 taškų nėra sunku. Užteko per keletą atakų nepelnyti taškų, o varžovams pataikyti tritaškius ir kauniečiai mus pavijo. Gal tai įvyko dėl to, kad krepšininkai ir šiek tiek atpalaidavo vadeles. Svarbiausia, kad susiėmėme į rankas ir iškovojome pergalę“, – pasidžiaugė R.Vaišvila. Po šios pergalės KU ekipa (7 pergalės, 3 pralaimėjimai) šoktelėjo į trečiąją LSKL pirmenybių vietą. Kitas LSKL čempionato turas vyks sausio 27 dieną. Dabar studentų laukia kitas iššūkis – egzaminų sesija.

Rungtynių statistika

Puolėjas: daugiausia nemalonumų varžovams prikrėtė klaipėdietis

V.Tarolis.

Vytauto Petriko nuotr.

KTU – KU 70:74 (7:22, 22:17, 23:17, 18:18). N.Barauskas 19, M.Jakštas 13, M.Stašelis 12/V.Tarolis 18, L.Liučinskas, T.Maželis po 13, D.Matutis, M.Grigaitis po 11.

19

trečiadienis, gruodžio 18, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. Menkutis faktas – jūs mirsite. 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. Šiek tiek svarbios informacijos – šią istoriją pasakoja mirtis. Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonistą * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių Dar vienas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, – mirtis aplankys knygų vagilę tris kartus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime pirmadienį, gruodžio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai nesuteiks emocinio pasitenkinimo. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Dvyniai (05 21–06 21). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks tolesnį jūsų gyvenimą. Būkite atsargus, nes palankus laikas greitai gali baigtis. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis ir idealais. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiuo metu svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite priešiškas kitokiai nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Mergelė (08 24–09 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo vertybes, veiksmus. Šiandien prireiks kantrybės ir koncentracijos. Skorpionas (10 24–11 22). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo veiksmais. Apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai bendrausite, jūsų protas bus ypač aktyvus. Pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite nedėmesingas, kils pavojus įžeisti kitus žmones. Žuvys (02 20–03 20). Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje. Tiesiog džiaukitės šia diena.

Orai

Artimiausiomis dienomis orai nebus žiemiški. Šiandien be žymesnių kritulių, vietomis tvyros rūkas. Temperatūra pakils iki 0–5 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį kai kur taip pat tvyros rūkas, dieną gali šiek tiek palyti. Naktį vyraus 1–2 laipsnių šalčio temperatūra, dieną bus apie 2–4 laipsnius šilumos.

Šiandien, gruodžio 18 d.

+3

+4

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+4

9.01 16.03 7.02

352-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 13 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+2

Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +6 Brazilija +26 Briuselis +9 Dublinas +11 Kairas +18 Keiptaunas +28 Kopenhaga +6

kokteilis Po­mė­gis ste­bė­ti trau­ki­nius „Iš is­to­ri­jos ži­no­jau, ta­čiau ir pa­ts gy­ ven­da­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsi­ ti­ki­nau, kad ang­lai – ga­na keis­to bū­ do žmo­nės, – sa­kė „Kok­tei­lio“ ger­bė­ jas Va­le­ri­jus. – Pas juos gy­ve­ni­mas ju­da ki­ta kryp­ti­mi nei pas mus že­ my­ne: au­to­mo­bi­l iai ju­da ki­ta pu­ se nei Lie­tu­vo­je, van­duo į kriauk­ lę bė­ga iš at­ski­rų čiau­pų, ang­lų hu­ mo­ro jaus­mas – ir­gi ne vi­siems su­ pran­ta­mas.“ Klai­pė­d ie­t is šį są­ra­šą pa­pil­dė keis­tu ang­lų ho­biu – trau­ki­nių žmo­nė­mis. „Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad jūs ra­miai va­žiuo­ ja­te trau­ki­niu ku­ria nors link­me iš Lon­ do­no, – koks tai ho­bis, sten­gė­si nu­pa­ sa­ko­t i Va­le­ri­jus. – Stai­ga į trau­ki­n į įli­ pa kon­duk­to­rius ir pa­reiš­kia, kad tik­ rins bi­lie­tus. Ne­bū­tų keis­ta. Ta­čiau ne­ se­niai jau juos tik­ri­no pa­rei­gū­nas, da­ bar sė­din­tis prie­šais jus. Tuo­met pra­ de­da­te su­kti gal­vą, ku­ris gi kon­duk­to­ rius tik­ra­sis ir lau­kia­te ato­maz­gos, ka­ da jie su­si­tiks bei kaip iš­si­suks iš keb­ lios si­tua­ci­jos.“ Ant­ra­sis kon­duk­to­rius vel­ka­si per va­ go­ną vi­sai ne­sku­bė­da­mas, steng­da­ ma­sis įtik­ti kiek­vie­nam ke­lei­viui ir at­ sa­ky­ti į bet ku­rį klau­si­mą. Bi­lie­tai jam ne­la­bai rū­pi. „Ma­tant iš šo­no, tai at­ro­do ga­na keis­ tai, – sa­kė klai­pė­die­tis – Ir štai jis priė­ jo prie jū­sų. Ta­čiau pa­ste­bė­jęs ša­l ia sė­d in­t į ki­tą kon­duk­to­r ių, pa­si­jun­ta ne­jau­k iai ir stai­g iai dings­ta. Po neil­ gos pau­zės ša­l ia sė­dė­jęs kon­duk­to­ rius paaiš­k i­no, jog tai bu­vo ne ko­le­ ga, o va­d i­na­ma­sis trau­k i­n ių žmo­ gus. Jo ho­bis – su­rink­ti vi­są in­for­ma­ ci­ją apie trau­k i­n į ir steng­t is pa­si­da­ ly­ti šia in­for­ma­ci­ja su ki­tais. Taip pat jie at­min­ti­nai ži­no trau­ki­nių tvar­ka­ raš­čius, ste­bi jų pa­kei­ti­mus. Di­džiau­ sią džiaugs­mą trau­ki­nių žmo­nės pa­ ti­ria, kai „pa­gau­na“ trau­ki­nį tam tik­ru lai­ku tam tik­ro­je vie­to­je.“

Kaunas Londonas +10 Madridas +10 Maskva +1 Minskas +2 Niujorkas +1 Oslas +3 Paryžius +10 Pekinas +1

Praha +4 Ryga +3 Roma +12 Sidnėjus +24 Talinas +2 Tel Avivas +16 Tokijas +8 Varšuva +2

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+2

+4

Marijampolė

Vilnius

+3

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+4

+4

+3

5

+2

+3

+2

+2

7

+4

+5

+4

+4

8

rytoj

penktadienį

1737 m. mi­rė gar­su­sis Ita­li­jos smui­kų meist­ras An­to­nio Stra­di­va­ri. 1856 m. gi­mė ang­lų fi­ zi­kas Jo­zep­has Joh­nas Thom­so­nas, 1897 m. at­ ra­dęs elekt­ro­ną, 1903 m. su­k ū­ręs pir­mą­jį ato­mo mo­de­lį. 1906 m. jam bu­ vo pa­skir­ta No­be­lio pre­ mi­ja. Mi­rė 1940 m. 1946 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ki­no re­ž i­sie­r ius ir pro­d iu­se­r is, „Os­ka­ro“ lau­rea­tas Ste­ve­nas Spiel­ ber­gas.

1963 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rius Bra­das Pit­tas.

„Eu­ro­vi­zi­jo­je“ – pa­jū­rio at­sto­vai

e.zenkute@kl.lt

Mer­g i­na įli­pa į au­to­bu­są – vi­sos vie­ tos užim­tos. Pre­ten­z in­gai at­si­sto­ju­si klau­sia: – Ar Lie­tu­vo­je jau vi­sai ne­li­ko džen­tel­ me­nų? Vai­ki­nas iš ga­lo: – Džen­tel­me­nų yra, bet lais­v ų vie­ tų – ne. Čes­ka (397 719; šį „Kok­tei­lį“ tik­riau­siai per­skai­tys treč­da­lis Ang­li­jos gy­ven­to­jų)

Sap­ni­nin­kas Sap­nuo­ti, jog kraus­to­tės iš vie­nų na­

Eve­li­na Zen­ku­tė

Links­mie­ji tirš­čiai

1970 m. ne­pai­sant Ka­ta­li­ kų Baž­ny­čios pro­tes­tų, Ita­ li­jo­je įtei­sin­tos sky­ry­bos. 2011 m. mi­rė dra­ma­tur­gas ir di­si­den­tas, ku­ris pa­dė­jo tai­kiai nu­vers­ti ko­mu­niz­ mą bu­vu­sio­je Če­kos­lo­va­ ki­jo­je ir ta­po epi­nės, šal­tą­ jį ka­rą už­bai­gu­sios ko­vos did­vy­riu, Vac­la­vas Ha­ve­ las. Jam bu­vo 75-eri. 2012 m. pie­t i­nė An­tark­t i­ dos Bri­tų sri­ties da­lis pa­va­ din­ta Ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos Že­me – taip pa­ger­biant mo­ nar­chės val­džios 60-me­tį.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Vy­te­nio Ra­džiū­no (Lrt.lt) nuo­tr.

to­kių keis­tuo­lių, per­se­kio­jan­čių lo­ko­mo­ty­vus.

Eivilė, Girdvilas, Gracijus, Vykantas.

gruodžiO 18-ąją

Prie­žas­tis: klai­pė­die­tį J.Vek­len­ką jė­gas iš­mė­gin­ti „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ko­je pa­ska­ti­no pa­si­kei­tu­sios tai­syk­lės.

Ki­to­kie: ko ge­ro, Lie­tu­vo­je nė­ra

Vardai

Pra­si­dė­ju­si na­cio­na­li­nė „Eu­ro­vi­zi­ jos“ at­ran­ka jau da­bar ku­ria int­ri­gą, ku­riam at­li­kė­jui ar gru­pei pa­vyks iš­ko­vo­ti ke­lia­la­pį į Da­ni­ją. Tarp 20 pre­ten­den­tų, no­rin­čių štur­muo­ ti Ko­pen­ha­go­je vyk­sian­tį kon­kur­ są, – trys at­li­kė­jai, at­sto­vau­jan­tys ir Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­nui.

Į at­ran­kų mū­šius pa­te­ko klai­pė­die­ tis Ju­ri­jus Vek­len­ka, iš Gargž­dų ki­ lu­si Mo­ni­ka Lin­ky­tė ir pa­lan­giš­kė Gin­tė Si­čiū­nai­tė. „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ka vi­sus dai­ ni­nin­kus šiais me­tais pa­si­ti­ko ge­ ro­kai pa­si­kei­tu­sio­mis tai­syk­lė­mis: pa­raiš­kas at­ski­rai ga­lė­jo teik­ti ir at­ li­kė­jai, ir dai­nų au­to­riai. Vo­ka­lis­tai ar gru­pės šį­kart įsi­pa­rei­go­jo at­lik­

ti ne­bū­ti­nai tik sa­vo pa­gei­dau­ja­ mą, bet ir at­ran­kos ren­gė­jų jiems pa­rink­tą kū­ri­nį. O pa­raiš­kas tei­ kian­tys kū­ri­nių au­to­riai tu­rės su­ tik­ti su jų dai­nai at­lik­ti kon­kur­so ren­gė­jų pa­rink­tu at­li­kė­ju. Du mė­ne­sius truk­sian­čių at­ran­ kos lai­dų me­tu žiū­ro­vai bei ko­mi­si­ ja iš­rinks vie­ną dai­ną nu­ga­lė­to­ją bei ke­tu­ris at­li­kė­jus, ku­rie na­cio­na­li­nio fi­na­lo me­tu ko­vos dėl tei­sės su šiuo kū­ri­niu at­sto­vau­ti Lie­tu­vai Da­ni­jo­ je. Šį ir atei­nan­tį šeš­ta­die­nį 20 at­li­ kė­jų su­si­kaus na­cio­na­li­nė­se at­ran­ ko­se. Po jų paaiš­kės, ku­rie 10 to­liau žengs iš­sva­jo­to­jo kon­kur­so link. „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ko­se da­ly­ vau­jan­ti iš Gargž­dų ki­lu­si Mo­ni­ka Lin­ky­tė tei­gė, kad iš­mė­gin­ti jė­gas pro­jek­te nu­spren­dė eksp­rom­tu. „Pat­rau­kė nau­jos kon­kur­so tai­ syk­lės. Be to, vi­sa­da tai, kas nau­ja,

yra la­bai įdo­mu ir no­ri­si iš­ban­dy­ ti. Džiu­gi­na ir tai, kad bus iš­rink­ tas tik­rai uni­ver­sa­lus ir pri­si­tai­ ky­ti ge­ban­tis at­li­kė­jas“, – kal­bė­jo M.Lin­ky­tė. Klai­pė­die­tis J.Vek­len­ka pri­pa­ži­ no, kad vi­si kon­ku­ren­tai kon­kur­se – la­bai stip­rūs. „Nė­ra nė vie­no žmo­gaus, ku­ ris bū­tų vi­siš­kas nau­jo­kas“, – sa­ kė J.Vek­len­ka. Da­ly­vau­ti kon­kur­se vai­ki­ną pa­ ska­ti­no fak­tas, jog da­bar ver­ti­na­ mas yra pa­ts dai­ni­nin­kas, bet ne jo dai­na. „Ma­žiau gal­vos skaus­mo. Jei rei­kės at­lik­ti ko­mi­si­jos ir žiū­ro­vų pa­rink­tą kū­ri­nį, pro­ble­mų ne­kils. Ma­nau, kad kiek­vie­no dai­ni­nin­ ko pro­fe­sio­na­lu­mo rei­ka­las dai­ ną pa­vers­ti sa­va“, – sa­kė klai­pė­ die­tis.

mų į ki­tus, reiš­kia blo­gas nau­jie­nas, ne­ pas­to­vu­mą, taip pat tai ga­li reikš­ti vie­ ni­šu­mą. Sap­ne ma­ty­ti ki­tus, be­si­kraus­tan­čius iš na­mų – iš­gir­si­te nau­jie­ną iš kai­my­nų ar­ba jū­sų gy­ve­ni­me bus pa­si­kei­ti­mų. Jei sap­nuo­ja­te, kad be­si­kraus­ty­da­mi iš­kren­ta­te iš ma­ši­nos, tai reiš­kia ne­di­ de­lius ne­ma­lo­nu­mus. Sap­ne ma­ty­ti vi­so­kių šiukš­lių pil­nas dė­žes yra įspė­ji­mas, kad tu­rė­tu­me tau­ py­ti la­biau, nes atei­ty­je bus rei­ka­lin­gos san­tau­pos. Sap­ne ma­ty­ti tuš­čią dė­žę reiš­kia di­ de­lę gė­dą. Jei sap­nuo­ja­te, kad gau­na­te dė­žę do­ va­nų – sau­go­ki­tės ap­ga­vi­kų, tuo la­biau jei sap­ne dė­žės tu­ri­nio taip ir neap­žiū­ rė­jo­te. Sap­ne ma­ty­ti ne­šva­rią dė­žę reiš­kia, kad gau­si­te ne­ma­lo­nią do­va­ną. Sap­nuo­ti pra­kiu­ru­sią dė­žę – sau­go­ ki­tės, kad ko nors ne­pa­mes­tu­mė­te. Sap­ne ma­ty­ti gra­žią rau­do­nos spal­ vos dė­žę reiš­kia lai­min­gą mei­lę. Jei sap­ne pa­me­ta­te dė­žę, tai reiš­kia di­de­lį nuo­sto­lį. Sap­nuo­ti dė­žu­tę su rak­te­liu – kaž­ kas įspės apie sla­pu­ka­v i­mą ar­ba tie­ siog kaž­kas sle­pia­ma nuo jū­sų. Sap­ne ma­ty­ti at­vi­rą dė­žę reiš­kia, kad jū­sų pa­slap­tys taps ži­no­mos. Jei sap­nuo­ja­te, kad ne­šio­ja­tės at­vi­rą dė­žu­tę, va­di­na­si, per ne­rū­pes­tin­gu­mą ne­tek­si­te lai­mės. Sap­ne švęs­ti sa­vo įkur­tu­ves ar jo­se da­ly­vau­ti – per­mai­nos, nau­ji įvy­kiai.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.