2013 12 19 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, gruodĹžio 19, 2013

www.kl.lt

293 (19 895)

12 82AC6?A.162;6@ 4?B< 1 6< &

NagNYf[N`-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

atĹžalynas

Mokiniai tapo mok s

lininkais

Po­li­ti­kÄ— L.Pet­rai­tie­nÄ— vie­ťai kri­ti­ka­vo V.Kar­ma­no­vÄ… dÄ—l ta­ria­mo jo al­ko­ho­liz­mo.

Miestas 2p.

M.Aza­ro­vas: pa­si­ra­ťiu­si su­tar­tÄŻ su Ru­si­ja, Uk­rai­na iť­ven­gÄ— so­cia­li­nÄ—s griō­ties.

Pasaulis 15p.

Uostamiestyje maĹžinama klausos negaliÄ… turinÄ?iĹłjĹł atskirtis.

Visi norintys pa kliĹŤti ÄŻ „TyrÄ—jo dienos grupę“ turÄ—jo sukurti ďŹ lmÄ…, plakatÄ… ar buk letÄ…. Moksleiviai Ä—mÄ—si darbo ir jĹł pa stangos nenuÄ—jo veltui. Tie, kas pakliuvo ÄŻ „TyrÄ—jo dienos grupę“, jau po skaitĹł sakÄ—, kad uĹž pirmĹłjĹł pasiÄ—mimai suĹžavÄ—jo ir paliko neiĹĄ dildomÄ… ÄŻspĹŤdÄŻ. „Paskaitos, kurio se me, buvo nuostabios. dalyvavoMes klausÄ—mÄ—s ÄŻdomaus pasa kojimo apie naujausius robotus. Bu ď Ž ÄŽspĹŤdis: Z\X` vo ne tik rodomi YRV cVb` `b N cĂ› W\  Af ďŹ l _ Ă› mai W \ QVR apie robotus huma [\` T_b ]Ă›`• b `VĂ› noidus, ÄŻ ZV ZNV gyvĹŤnus panaĹĄius :\ XfX Y\` N_ PUf ro c\ [b\ a_ geba eiti per kalnus, botus, kurie Evelina ZenkutÄ— purvynus, lee.zenkute@kl.lt dÄ…, sniegÄ…, bet ir sa Ä?iai ekologinei sis vo akimis matÄ—temai“ . Visais me skraidantÄŻ robo minÄ—tais klausimais tą“, – ÄŻspĹŤdĹžiais buvo kalba- da ma, ieĹĄkoma infor lijosi moksleiviai. KlaipÄ—dos Gedmi nĹł pagrindinÄ—s momaci pristatymai, pieĹĄia jos, kuriami Pasak jĹł, projekto kyklos mokiniai iĹĄ arÄ?iau susipaĹži mi plakatai tik dalyvius suno todÄ—l, kad domino infor su mokslininko pro mokiniai troĹĄko pa fesija. ÄŽ ÄŻstaigÄ… atkliĹŤ- sius laimÄ— macija apie naujauti ÄŻ „TyrÄ—jo dienos vykusi specialistĹł jimus robotikos komanda kartu su grupę“. Apie jÄ… mokslo srityje. paaugliai suĹžinojo demonstracine la boratorija vaikams visai netikÄ—tai. „SuĹžinojome, kaip leido pasinerti ÄŻ ne „Vie nÄ… die nÄ… mĹŤ sĹł mokyklos innuspÄ—jamÄ… mokskuriami fantastiniai personaĹžai formaciniĹł techno lo pasaulÄŻ. ďŹ lmams „ĎsikĹŤlogijĹł mokytonijimas“, „ŽiedĹł ja ir ugdymo karje valdovas“. Gavorai koordinatome ir namĹł darbĹł: rÄ— Asta NorkienÄ— VisÄ… lapkriÄ?io mÄ— sukurti robotukÄ… atÄ—jusi ÄŻ pamokÄ… nesÄŻ mokykloiĹĄ dantĹł ĹĄepetuko“, prane je buvo gvildenamos – kalbÄ—jo mokstokios temos vyks ĹĄÄ—, jog ÄŻ mĹŤsĹł mokyklÄ… at- lei viai, kaip „Baltijos jĹŤros ta projekto „Jau uĹžterĹĄtumas“, nasis tyrÄ—- miau pridurdami, kad turbĹŤt ÄŻdojas“ komanda. Ji, „SmÄ—lio kopĹł iri sia jiems buvo 3D anot pedagogÄ—s, mo planetariumas ir jame vyku limos pasekmÄ—s“, proceso ga- atsiveĹĄ ir parodys si paskaita „AĹĄ ir vaikams labai „VÄ—jo jÄ—gainiĹł visata“. ÄŻdomiĹł dalykĹł, su statymo Baltijos jĹŤroje privalumai sijusiĹł su bioď Ž Veikla: WNb [ logija, ďŹ zika, che GedminĹł pagrindi ir trĹŤkumai“, „Kur b\ YVNV `b `V ]N V [\ `b ]N mija, nÄ—s mokyklos ĹĄiĹł mariĹł giliT_V[ QV [Ă› ZV` S\ a\T ]N `V TN ZV [\ S\ a\N ja“, – pasakojo Ged astronomi- mokiniai vylÄ—si, kad nimo darbai ir jĹł _N SV W\` aNV `fX YĂ› Z ]N _N ab` V QRT ab tai – ne paskuÄŻtaka ten esanminĹł mokykV` S\ a\ aRPU [V XN S\ XĂş QĂ› b Ă˜VĂş tinis projekto „Jau los vaikai. a\T _N SV WĂş N[ _NV` V_ WĂş `]R nasis tyrÄ—jas“ ap PV SV XN Na YV X\ QNbT [N silankymas jĹł mo kymo ÄŻstaigoje. ZĂş QN_ OĂş V_ [Ra

Bendradarbiaus su JAV

Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

Aktyvus KlaipÄ—dos universiteto (KU) bendradarbiavimas su amerikieÄ?iu dÄ—stytoju Franku Barnasu netolimoje ateityje at neĹĄ saldĹžiĹł vaisiĹł – aukĹĄtojo moks lo ÄŻtaiga planuo ja kurti jungtinÄ™ ma gistrantĹŤros studijĹł programÄ… su JAV universitetu.

universitetu

Fotografijos pamo kos

Klaipėdos Litorinos mokyklos auklėti niai įsitraukė į neeilinį projektą – klausos negalią turintys moks leiviai susipaŞino su fotografijos menu ir jiems surengtų uŞsiėmimų metu patys pra ktiťkai iťbandė ťią sritį.

– kurtiesiems

Eveli

UĹžvakar SocialiniĹł na ZenkutÄ— mokslĹł fakultete e.zenkute@kl.lt daugybÄ™ ÄŻspĹŤdĹžiĹł vyko susitikimas su atneĹĄusiÄ… kelioValdosta valstynÄ™ vaizdĹł pasauly binio universiteto je. (JAV) atstovais – MaĹžina atskirtÄŻ „Projekto sumany ď Ž Susitikimas: profesoriumi F.Bar V XNV _Ă›` 1 7N [N tojai, parengÄ™ ir nasu ir „ŽiniaskcV Ă˜VR [Ă› 3 /N_ [N ` pasiraĹĄÄ™ bendradar ProjektÄ… „VaizdĹł laidos“ studijĹł pro XN` N] aN _Ă› `a_N aR N` : 2Y YV\a V_ . /b biavimo sutartÄŻ kalba“ inicijavo TV [Vb` b\` aN ZVR` gramos vadove Ă˜V[` viena uos Ă˜V\ V_ 7.C _f VĂş `aV] profesore Marie El tamiesÄ?io vieĹĄĹłjĹł _V [V Z\ XYNb `V Zb` liot. Susitikime ryĹĄiĹł kompanija. ÄŽ jos dalyvavo SMF deka ?V a\` 4\ _\ QRP XVR darbuotojĹł akinas prof. dr. AnKlaipÄ—dos Litori [Ă›` [b\ a_ ratÄŻ pateko mokyk bendradarbiavimo tanas BuÄ?inskas ir nos la, siekis – sukurti diskusijos iniciakai po ĹžiniĹł pasau kurioje vaimokyklos, ugdan mokslo metĹł rudens jungtinÄ™ magistro torÄ— KomunikacijĹł lÄŻ ke semestre jÄŻ dÄ—sstu katedros vedÄ—ja Ä?ios bÄ—dami, arba, kaip liauja stemą“, – teigÄ— Komu dijĹł progra- tyti KU magistrantams, doc. dr. Daiva Jana klausos negalÄ™ tu daĹžnas apie nikacijĹł katedviÄ?ienÄ—. studijuojan- juos rintiems medijas ir ko ros vedÄ—ja. sako, klausydamie Kaip teigÄ— D.Janavi munikacijÄ…. Ä?ienÄ—, produkÄ?ius vaikus, moks Pagrindiniu ĹĄio pro si akimis. Susitikimo metu bu tyviame ir daug nau Nuo ĹĄiĹł mokslo me leivo su jekto tikslu dos atneĹĄusiame tĹł profesorius dÄ—l F.Barnas KU magist viai leidosi ÄŻ dau susitikime aptartos kitos svarbios bend sitarta ir tapo siekis maĹžinti Va rantams ir Ĺžurgali karĹł Lieradarbiavi- tuvos gybÄ™ mo srities – planuo rinti ryĹĄius tarp dvie mybÄ—s stip- nalistikos bakalau regiono miestĹł ÄŻspĹŤdĹžiĹł atneĹĄu jama organizuorams dÄ—sto tieir miestejĹł ins liĹł gyventojĹł su siÄ… ti KlaipÄ—dos univer siogiai: su jaunimu „Susitarta kitĹł moks titucijĹł. klausos negalia siteto studentĹł patirtimi dalijalo me ke tĹł lio runÄ™ vaizdĹł atskirtÄŻ, sudarant ir Valdosta valsty si auditorijose. dens semestre kvies binio universitesÄ…lygas dalyti profesoriĹł vauti praktiniuo to studentĹł prakti F.BarnasÄ… nuotoli ÄŽ KlaipÄ—dÄ… profeso pasaulyje. se uĹžsiÄ—mimuokumÄ… KlaipÄ—doniu rius se, supaĹžindinan magistro studijĹł pro bĹŤdu dÄ—styti mÄ—jÄ™s JAV „Fullbright“ atvyko lai- je. Jo metu numatyta Ä?iuose su foaplankyti ÄŻvaigramos „Medistipendi- rias uos tograďŹ jos meno jÄ…. PrieĹĄ iĹĄvykdamas jos ir komunikaci ta mies Ä?io ciklu, rengiant regiono vietas ir ja“ studentams, o ÄŻ JAV dÄ—sty- pa projekto dalyviĹł tojas sutiko su pa rengti bendrus re 2015 metais organi darbĹł parodas siĹŤlymu per kitÄ… portaĹžus, ku- ir zuoti bendrÄ… dorie bus patalpinami pristatant jas Va semestrÄ… parengti kumentinÄ—s Ĺžurna karĹł Lietuvos kurso „JungtiniĹł abiejĹł univerlistikos praktikugyventojams. sitetĹł virtualiose Amerikos ValstijĹł mÄ… KlaipÄ—dos univer prieigose. Ĺ ÄŻ promedijos“ nuotositete. Abipusis su mokyklos vado jektÄ… norima ÄŻgyven KlaipÄ—dos Litori liniĹł studijĹł varian ve Edita Andrinos mokyklos, dinti 2015 metĹł tÄ… ir 2014–2015 jauskiene, kreipÄ— ugdanÄ?ios klausos pavasarÄŻ. si ÄŻ profesionalĹł negaliÄ… turinfotografÄ… VytautÄ… Ä?ius vaikus, moks PetrikÄ…. Fotomeleiviai leidosi ÄŻ nininkas noriai su tiko vesti uĹžsiÄ—-

Ĺ iandien priedas

IĹĄ sve­ti­mĹł ma­ťi­nĹł – pel­nas Uos­ta­mies­Ä?io dau­ gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­ muo­se su­ma­ŞÄ—­jo ne­nau­do­ja­mĹł au­ to­mo­bi­liĹł. Tik uĹž tai rei­kÄ—­tĹł dÄ—­ko­ ti ne mies­to val­di­ nin­kams ir po­li­ci­jai. Ma­ťi­nĹł pri­kimť­tas aikť­te­les ap­va­lÄ— se­nĹł au­to­mo­bi­liĹł va­gys, su­kō­rÄ™ vi­sÄ… sis­te­mÄ…, kaip sa­vi­ nin­kams iĹĄ pa­no­sÄ—s nu­gvelb­ti jĹł tur­tÄ….

C =Ra _V X\ [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

„Iť­kart at­si­pra­ťau, kad kal­ bÄ—­siu Vy­tau­to Lu­pei­kos sti­ liu­mi, o tai yra – ne ÄŻ te­mÄ….“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas, mies­to ta­ry­bos po­sÄ—­dy­je no­rÄ—­da­mas uŞ­duo­ti nees­mi­nÄŻ klau­si­mÄ…, Ĺžnyb­te­lÄ—­jo ir po­li­ti­kui V.Lu­pei­kai, pa­si­Şy­min­Ä?iam ori­gi­na­liais pa­si­sa­ky­mais.

5p.

Delfinai sulauks tikrintojĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Gy­vō­nĹł gy­nÄ—­jai ĹŤmai su­ne­ri­mo dÄ—l del­fi­na­riu­me lai­ko­mĹł del­fi­nĹł ge­ro­vÄ—s. Jie pa­ra­ťÄ— skun­dÄ…, esÄ… ĹĄie Ĺžin­duo­liai gaiť­ta, to­dÄ—l tu­rÄ—­tĹł bō­ti uŞ­draus­ti jĹł pa­si­ro­dy­mai. DÄ—l to­ kiĹł ne­ti­kÄ—­tĹł rei­ka­la­vi­mĹł del­fi­na­ riu­me prieĹĄ Ka­lÄ—­das vyks pa­tik­ri­ ni­mas.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Ga­li tap­ti ag­re­sy­vōs?

Ke­ti­no dar va­Şi­nÄ—­ti

„Keis­tas su­ta­pi­mas – prieĹĄ po­ rÄ… sa­vai­Ä?iĹł ÄŻ kie­mÄ… bu­vau at­si­ ve­ŞÄ™s drau­gus, ku­rie re­mon­tuo­ja au­to­mo­bi­lius. Drau­ge ap­Şiō­rÄ—­jo­ me ma­no ope­lÄŻ ir su­si­ta­rÄ—­me, kad temp­si­me jÄŻ ÄŻ dirb­tu­ves tvar­ky­ti. Dar­bo bu­vo vi­sai ne­daug, trō­ko tik ma­Şos de­ta­lÄ—s, kad ÄŻdÄ—­jÄ™s nau­ jÄ… aku­mu­lia­to­riĹł ga­lÄ—­ Ä?iau va­Şi­nÄ—­ti.

7

„„Rea­ly­bÄ—: au­to­mo­bi­liĹł de­mon­ta­vi­mo ÄŻmo­nÄ—­se kai ku­rios ma­ťi­nos at­si­du­ria jĹł ĹĄei­mi­nin­kams apie tai nie­ko

ne­Şi­nant.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

DÄ—l del­fi­na­riu­me lai­ko­mĹł sep­ty­niĹł del­fin ­ Ĺł ir ne­se­niai gi­mu­sio jau­nik­ lio gy­vy­biĹł su­ne­ri­mo Lie­tu­vos gy­ vō­nĹł tei­siĹł ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­ja. Pas­ta­ro­ji krei­pÄ—­si ÄŻ Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ™ mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bÄ… bei Klai­pÄ—­dos gy­vo­ sios gam­tos ins­pek­ci­jÄ… pra­ťy­da­ma pa­tik­rin­ti del­fi­nĹł gy­ve­ni­mo sÄ…­ly­ gas ir uŞ­draus­ti jĹł pa­ si­ro­dy­mus.

9

2

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

miestas

Iš Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jo pa­rei­ gų va­kar at­leis­tas Via­čes­la­vas Kar­ma­ no­vas ir iš­kart į jas pa­skir­tas Alek­sand­ ras Mi­chai­lo­vas su­ si­lau­kė kan­džių kai ku­rių mies­to ta­ry­ bos na­rių klau­si­mų bei rep­li­kų apie al­ko­ho­lį ir da­tas.

Po­ky­čiai: V.Kar­ma­no­vą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jo pa­rei­go­se pa­keis A.Mi­chai­lo­vas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

At­lei­džiant iš dar­bo – kan­džios rep­li­kos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Skir­ta kom­pen­sa­ci­ja

V.Kar­ma­no­vas pa­ts pa­si­pra­šė at­ lei­džia­mas iš uži­ma­mų pa­rei­gų, nes spa­lį lai­mė­jo kon­kur­są dirb­ ti sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vės Nau­jo­ jo tur­gaus di­rek­to­riu­mi. Ka­dan­gi sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­ją ski­ria mies­to ta­ry­ba, jo kom­ pe­ten­ci­ja – ir jį at­leis­ti. To­dėl toks spren­di­mo pro­jek­tas dėl V.Kar­ ma­no­vo at­lei­di­mo ir bu­vo pa­teik­ tas va­kar vy­ku­sia­me mies­to ta­ry­ bos po­sė­dy­je. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė ne­slė­pė, jog tei­sės ak­tuo­ se nu­ma­ty­ta, kad net ir sa­vo no­ru iš pa­rei­gų at­lei­džia­mam V.Kar­ma­no­ vui pri­klau­so dvie­jų mė­ne­sių at­ly­ gi­ni­mo dy­džio išei­ti­nė iš­mo­ka ir

kom­pen­sa­ci­ja už 33 ne­pa­nau­do­ tas ato­sto­gų die­nas. Su įmo­ko­mis „Sod­rai“ iš vi­so V.Kar­ma­no­vo at­ lei­di­mas mies­to biu­dže­tui kai­nuos apie 33 tūkst. li­tų. „Gal V.Kar­ma­no­vas pra­šė jam ne­mo­kė­ti išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­ jos?“ – klau­sė mies­to ta­ry­bos na­ rys Via­čes­la­vas Ti­to­vas. J.Si­mo­na­vi­čiū­tė tei­gė, jog to­kio pra­šy­mo ne­bu­vo su­lauk­ta. Pra­ran­da ar ne?

Po­li­ti­kas Va­le­ri­jonas Ber­no­tas ap­ gai­les­ta­vo, jog sa­vi­val­dy­bė pra­ran­ da to­kį kom­pe­ten­tin­gą spe­cia­lis­tą kaip V.Kar­ma­no­vas, ku­ris esą tu­ri di­džiu­lę pa­tir­tį ir su­ge­bė­jo spręs­ ti vi­sus klau­si­mus. „Ma­nau, kad sa­vi­val­dy­bė tai tik­rai nie­ko ne­pra­ran­da, bet tik­ rai pra­ras Nau­ja­sis tur­gus, nes jam va­do­vau­ti atei­na žmo­gus, ku­ris tu­ ri pro­ble­mų dėl al­ko­ho­lio. Klai­pė­da

– ma­žas mies­te­lis ir tai vie­ša pa­ slap­tis“, – tėš­kė mies­to ta­ry­bos na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė.

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė:

Sa­vi­val­dy­bė tai tik­ rai nie­ko ne­pra­ran­ da, bet tik­rai pra­ras Nau­ja­sis tur­gus, nes jam va­do­vau­ti atei­ na žmo­gus, ku­ris tu­ ri pro­ble­mų dėl al­ ko­ho­lio.

Po to­kio jos pa­reiš­ki­mo sa­lė­ je įsi­vy­ra­vo ne­jau­ki ty­la, o ga­liau­ siai po­li­ti­kė im­ta gė­din­ti už ne­ko­

rek­tiš­kas pa­sta­bas. V.Kar­ma­no­vas mies­to ta­ry­bos na­rių bal­sų dau­gu­ ma bu­vo at­leis­tas ir Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­ju ne­be­dirbs nuo ki­tų me­tų pra­džios. „Šven­ta vie­ta il­gai tuš­čia ne­bū­ na“, – kons­ta­ta­vo Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, iš­kart pa­kvie­tęs J.Si­mo­na­vi­čiū­tę pri­sta­ ty­ti kan­di­da­tą į V.Kar­ma­no­vo vie­ tą sa­vi­val­dy­bė­je. Jis – mies­to ta­ry­bos na­rys, Ru­sų al­jan­sui pri­klau­san­tis Alek­sand­ras Mi­chai­lo­vas. Sau­sio 13-ąją gau­dė žu­vis

Po­li­ti­kų pra­šy­ta pri­tar­ti jo kan­di­ da­tū­rai, nu­sta­ty­ti at­ly­gi­ni­mą ir 15 pro­c. al­gos dy­džio prie­dą už įpras­tą dar­bo krū­vį vir­ši­jan­čią veik­lą. Nu­ ma­ty­ta, jog per mė­ne­sį A.Mi­chai­ lo­vas, neats­kai­čius mo­kes­čių, gau­ tų kiek dau­giau nei 5 tūkst. li­tų.

Pri­sis­ta­ty­da­mas A.Mi­chai­lo­vas pa­sa­ko­jo sa­vo biog­ra­fi­jos fak­tus. Jis bai­gė Ka­li­ning­ra­do aukš­tą­ją jū­ rei­vys­tės mo­kyk­lą ir bu­vo pa­skir­tas dirb­ti į Klai­pė­dą. 17 me­tų jis dir­bo lai­vuo­se, o bai­gęs to­kią kar­je­rą, sau­ su­mo­je va­do­va­vo įvai­rioms bend­ro­ vėms, ku­rį lai­ką bu­vo ir Klai­pė­dos ap­skri­ties vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ju. „Kur bu­vo­te 1991 me­tų sau­sio 13 die­ną?“ – sa­vo klau­si­mu vėl vi­sus pri­til­ti pri­ver­tė L.Pet­rai­tie­nė. A.Mi­chai­lo­vas pa­ti­ki­no, jog tais me­tais jis dar „ei­da­vo į jū­rą“. „Ir tą­dien bu­vau lai­ve, gau­džiau žu­ vis, kad jūs tu­rė­tu­mė­te ką val­gy­ ti“, – tvir­ti­no po­li­ti­kas. Mies­to ta­ry­bos na­rių bal­sų dau­ gu­ma A.Mi­chai­lo­vas pa­skir­tas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ju. Jis dirb­ti pra­dės nuo sau­sio 2 die­nos ir pri­va­lės at­si­sa­ky­ti mies­to ta­ry­bos na­rio man­da­to.

Dar­že­liuo­se įvedė drausmę Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Į lop­še­lius ar dar­že­lius sa­vo vai­ kus ve­dan­tys klai­pė­die­čiai grei­ tai tu­rės įpras­ti prie nau­jos tvar­ kos ir mo­kes­čių, nes jie įsi­ga­ lios jau ne­tru­kus – nuo ki­tų me­ tų pra­džios. Nau­ją­ja tvar­ka ir mo­ kes­čių re­for­ma sie­kia­ma ma­žin­ ti pa­tek­ti į dar­že­lius lau­kian­čių vai­kų ei­les. Ga­li pa­ša­lin­ti

Jau pus­me­tį uos­ta­mies­ty­je dis­ku­ tuo­ta, kaip rei­kė­tų ko­re­guo­ti priė­ mi­mo į lop­še­lius ir dar­že­lius, jų lan­ ky­mo tvar­ką, mo­kes­čius už juos. Re­for­mos im­ta­si, nes nu­sta­ty­ta, kad maž­daug apie pu­sė vai­kų, ku­ riuos tė­vai yra už­ra­šę į iki­mo­kyk­li­ nio ug­dy­mo įstai­gas, jų ne­lan­ko, o tik uži­ma vie­tą. To­dėl esą su­si­da­rė net 700 vai­kų, lau­kian­čių pa­tek­ti į lop­še­lius ar dar­že­lius, ei­lė. Sie­kiant ją su­ma­žin­ti, ir bu­vo pa­reng­ti mies­to ta­ry­bos spren­di­ mų pro­jek­tai. Vi­sus juos va­kar po­

li­ti­kai pa­tvir­ti­no. To­dėl nuo ki­tų me­tų vai­kas per mė­ne­sį be pa­tei­ si­na­mos prie­žas­ties ga­lės pra­leis­ ti tik 20 pro­c. lan­ky­ti­nų die­nų. Iki šiol bu­vo ga­li­ma be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties į dar­že­lį nea­tei­ti pu­sę mė­ne­sio. Pa­tei­si­na­mo­mis prie­žas­ti­mis bus pri­pa­žįs­ta­mos vai­ko li­ga, ne­lai­mė šei­mo­je, kas­me­tės tė­vų ar mo­ki­ nių ato­sto­gos, ekst­re­ma­lūs įvy­kiai bei že­mes­nė nei 20 laips­nių šal­čio oro tem­pe­ra­tū­ra. Jei vai­kas per mė­ne­sį be pa­tei­si­ na­mos prie­žas­ties pra­leis dau­giau nei 20 pro­c. lan­ky­ti­nų die­nų, jis ga­li bū­ti pa­ša­lin­tas ir dar­že­lio. Są­ži­nin­giems mo­kes­čiai ne­di­dės

„To­kiu siū­ly­mu sie­kia­ma, kad vai­ kai rea­liai lan­ky­tų dar­že­lį, o ne tik užim­tų vie­tą, ku­ri yra rei­ka­lin­ga ir ki­tiems“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė. Dar vie­na draus­mi­nan­ti prie­ mo­nė, ku­ri esą pri­vers tė­vus leis­ti

vai­kus į dar­že­lius, o ne tik sau­go­ ti vie­tas juo­se, nau­jas abo­nen­ti­nis mo­kes­tis už mais­to ga­my­bą. Iki šiol šis mo­kes­tis bu­vo mo­ ka­mas už kiek­vie­ną lan­ky­tą die­ną, to­dėl bu­vo su­dė­tin­ga su­rink­ti pi­ni­ gų vi­rė­jų at­ly­gi­ni­mams. „Pa­žy­mė­ti­na, jog mo­kes­tis tik­rai ne­di­dės tiems tė­vams, ku­rių vai­kai są­ži­nin­gai lan­kė dar­že­lį. Jis išaugs tik tiems, ku­rie at­ža­lų į dar­že­lius ne­ves­da­vo, o tik užim­da­vo vie­tą, to­dėl jiems mo­kes­čio mo­kė­ti ne­ rei­kė­jo“, – aiš­ki­no L.Priž­gin­tie­nė. Nu­ma­tė leng­va­tas

Abo­nen­ti­nis mo­kes­tis už mais­to ga­my­bą per mė­ne­sį sieks 34 li­tus. Jo bus ga­li­ma ne­m o­kė­ti tik tuo at­ ve­ju, jei vai­kas sirgs il­giau nei 29 die­nas, jo tė­vai ato­sto­gaus, to­dėl at­ža­la ne­lan­kys dar­že­lio il­giau nei 28 die­nas. Ki­ti mo­kes­čiai – už ug­ dy­mo prie­mo­nes ir mais­to pro­duk­ tus – ne­si­keis. Po­li­ti­kai va­kar pa­tvir­ti­no ir leng­ va­tų tei­ki­mo tvar­ką. 50 pro­c. ma­

Tiks­las: sie­kia­ma, kad vai­kai rea­liai lan­ky­tų lop­še­lius ir dar­že­lius, o ne

tik užim­tų juo­se vie­tą.

žes­nius mo­kes­čius už dar­že­lį ga­ lės mo­kė­ti dau­gia­vai­kės šei­mos, jei ma­žiau­siai du jos vai­kai lan­ko iki­mo­kyk­li­nio ar bend­ro­jo la­vi­ni­ mo įstai­gas, stu­den­tų, moks­lei­vių šei­mos, tė­vai, au­gi­nan­tys di­de­lių

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­tį vai­ką. Leng­va­tos pa­nai­kin­tos vie­ni­šiems tė­vams ir ka­riš­kiams. Vi­siš­kai už dar­že­lį ne­rei­kės mo­ kė­ti toms šei­moms, ku­rios gau­na so­cia­li­nę pa­šal­pą.

3

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

miestas

Ke­lei­vius vežios ir nak­timis

Atos­to­gos. Nuo šian­d ien Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ato­sto­ gaus. Į dar­bą jis su­g rįš sau­sio 6-ąją. Kol me­ras ato­sto­gaus, jį pa­va­duos vi­ ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas.

Nie­kam abe­jo­nių ne­kė­lęs klau­si­mas po­pie­ri­nius Klai­pė­ dos vie­šo­jo trans­ por­to bi­lie­tus nuo ki­tų me­tų pra­džios bran­gin­ti 20-čia cen­tų, mies­to ta­ry­ bos na­riui Via­čes­ la­vui Ti­to­vui stai­ ga mes­te­lė­jo min­tį, jog rei­kia ką nors at­ leis­ti iš dar­bo.

Ša­kos. Šian­d ien 13 val. Teat­ro aikš­tė­je Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja klai­pė­die­čiams ne­mo­ka­mai da­lys eg­lių ša­kas – vyks ak­ ci­ja „Par­si­nešk Ka­lė­das į sa­vo na­mus“. Kon­cer­tas. Ry­toj 16 val. Klai­pė­dos vie­ šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ru­lių fi­lia­le (Šlai­to g. 10A) vyks J.Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­ los mo­k i­nių kon­cer­tas.

Ba­lan­sas: nors au­to­bu­suo­se po­pie­ri­niai bi­lie­tai ir bus bran­ges­ni, ta­čiau čia vėl bus ga­li­ma įsi­gy­ti ir leng­

va­ti­nių.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to ta­ry­ba bal­sų dau­gu­ma va­ kar pri­ta­rė, jog nuo sau­sio va­di­na­ mie­ji ta­lo­nė­liai kios­kuo­se kai­nuo­tų ne­be 2, o 2,2 li­to, o au­to­bu­suo­se – ne­be 2,4, o 2,6 li­to. Ki­tų bi­lie­tų au­ to­bu­suo­se ir marš­ru­ti­niuo­se tak­si kai­nos ne­si­keis. Po­pie­ri­niai bi­lie­tai bran­gi­na­ mi to­dėl, kad no­ri­ma su­ba­lan­suo­ti vie­šo­jo trans­por­to ki­tų me­tų pa­ja­ mas ir iš­lai­das, nes pro­gno­zuo­ja­

Dienos telegrafas

ma, kad jei si­tua­ci­ja ne­si­keis, at­si­ vers 1,8 mln. li­tų sky­lė. Pa­pil­do­mai tiek pi­ni­gų ir ti­ki­ma­si su­rink­ti pa­ di­di­nus po­pie­ri­nių bi­lie­tų kai­ną. „Ne­ma­tau jo­kio pa­grin­do bi­lie­tų kai­noms kel­ti. Aki­vaiz­du, kad tu­ri­ me kaž­ką da­ry­ti su vie­šo­jo trans­ por­to sri­ti­mi, nes jo­je ne­su­sit­var­ ko­ma. Rei­kia pro­tin­gos ko­man­dos, to­dėl, ma­nau, jog gal net rei­kia pa­ keis­ti ko­kį nors va­do­vą, at­sa­kin­gą už vie­šą­jį trans­por­tą“, – mig­lo­tai sa­vo siū­ly­mus dės­tė V.Ti­to­vas. Nors po­pie­ri­niai bi­lie­tai ir pa­

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nė Gri­ma­lie­nė (g. 1928 m.), Jo­nas Zma­jaus­kas (g. 1933 m.), Ja­n i­na Dei­man­ta­v i­čie­nė (g. 1934 m.), Rai­sa Mi­se­vi­čie­nė (g. 1940 m.), Va­ si­ly Gre­ben­n i­kov (g. 1940 m.), Vin­cas Ged­bu­das (g. 1945 m.).

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bran­go, ke­lei­viams įteik­ta ka­lė­di­ nė do­va­na. Nusp­ręs­ta, jog nuo ki­tų me­tų mies­to au­to­bu­suo­se po­pie­ri­ nius bi­lie­tus bus ga­li­ma įsi­gy­ti ir su nuo­lai­da. Da­bar leng­va­ti­niai bi­lie­ tai au­to­bu­suo­se ne­bu­vo par­duo­ da­mi, ta­čiau Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Klai­pė­dos ap­skri­ty­je tar­ny­ba nu­ sta­tė, kad tai – pa­žei­di­mas, ir pa­ rei­ka­la­vo jį iš­tai­sy­ti. Klai­pė­dos po­li­ti­kai pa­ko­re­ga­ vo ir tarp­mies­ti­nio marš­ru­to Klai­ pėda–Kretinga–Klaipėda bi­lie­ tų kai­nas – jas pa­di­di­no 10 cen­tų.

Esą da­bar ne­lo­giš­ka, kad Kre­tin­ gos ve­žė­jai ke­lei­vius į uos­ta­mies­tį iš gre­ti­mo mies­to ve­ža už 5,2 li­to, o Klai­pė­dos ve­žė­jai tuo pa­čiu marš­ ru­tu kur­suo­ja už 5,1 li­to. Va­kar nu­sta­ty­ta ir tai, kiek kai­ nuos mies­to au­to­bu­sais va­žiuo­ ti nak­tį. Pla­nuo­ja­ma, jog nak­ti­nis marš­ ru­tas uos­ta­mies­ty­je bus ati­da­ry­tas nuo ki­tų me­tų ge­gu­žės. Au­to­bu­sų, kur­suo­sian­čių iš šiau­ri­nės mies­to da­lies į pie­ti­nę ir at­gal, bi­lie­tų kai­ na bus 3,5 li­to.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Al­g ir­das Jo­nas Pet­raus­k is, Vla­d i­m ir Prosh­k in, Ste­po­nas Da­mans­k is, Bro­nė Gri­ma­lie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Mar­ty­nas Ma­jaus­k is. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė per 60 iš­ kvie­ti­mų.

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nei – me­ni­nin­kų do­va­nos va­do­vas J.Są­ly­gai įtei­kė ir sim­bo­li­ nę do­va­ną – ju­ve­ly­ro Vi­do Bi­zaus­ ko su­kur­tą sti­li­zuo­tą mo­ne­tą. Kaip tei­gė A.Sa­ka­laus­kas, šis me­no kū­ ri­nys, pri­si­lie­tus ir pa­try­nus, at­ne­ ša sėk­mę ir pi­ni­gų. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vęs klai­pė­die­ tis ta­py­to­jas ma­ri­nis­tas Ed­var­das Ma­li­naus­kas, ku­rio pa­veiks­las taip pat pa­pil­dė ko­lek­ci­ją, džiau­gė­si, kad Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė – vie­na gra­žiau­sių me­di­ci­nos įstai­gų uos­ta­mies­ty­je. „Ir taip ne­bū­tų, jei li­go­ni­nės va­do­vas J.Są­ly­ga ne­my­ lė­tų me­no. Ži­no­te, kai ap­si­lan­kęs

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ar­tė­jant gra­žiau­sioms me­tų šven­ tėms, Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nę su­šil­dė ypa­tin­gos do­va­nos. Jau 18ą kar­tą Klai­pė­dos kraš­to me­ni­nin­ kai čia su­gu­žė­jo do­va­nų ne­šda­mi sa­vo kū­ri­nius. Dar­bų gau­sa – nu­ste­bi­no

Ka­lė­di­ne nuo­tai­ka al­sa­vęs tra­di­ci­nis ren­gi­nys „Ant ge­ru­mo spar­nų“ į vie­ ną bū­rį su­kvie­tė įstai­gos dar­buo­to­jus bei uos­ta­mies­čio me­ni­nin­kus. Šiais me­tais li­go­ni­nės ko­lek­ci­ja pa­veiks­ lais, gra­fi­kos dar­bais, skulp­tū­ro­mis ir ki­tais me­no dir­bi­niais pa­si­pil­dė ypač gau­siai. Įs­tai­gai pa­do­va­no­ta dau­giau nei 40 au­to­ri­nių dar­bų. Vie­ ni prie gra­žios ini­cia­ty­vos pri­si­jun­gė pir­mą kar­tą, ki­ti sa­vo kū­ri­niais da­li­ ja­si nuo ak­ci­jos pra­džios. Li­go­ni­nės sky­rius, pa­la­tas, me­di­kų ka­bi­ne­tus, fo­jė puo­šia dau­giau nei 500 ta­py­bos, gra­fi­kos, skulp­tū­ros kū­ri­nių, ku­riuos kū­rė 94 au­to­riai. Kaip tei­gė li­go­ni­ nės di­rek­to­rius Jo­nas Są­ly­ga, šil­tas bend­ra­dar­bia­vi­mas su Klai­pė­dos kraš­to dai­li­nin­kų są­jun­ga ir jos pir­ mi­nin­ku Arū­nu Sa­ka­laus­ku gy­dy­mo įstai­gą jau pa­ver­tė la­biau­siai mies­te lan­ko­ma me­no ga­le­ri­ja. Pa­de­da sveik­ti li­go­niams

Ar­tė­jan­čių šven­čių pro­ga svei­kin­da­ mas li­go­ni­nės dar­buo­to­jus J.Są­ly­ga pa­si­džiau­gė, kad 2013-ie­ji įstai­gai bu­vo kaip nie­ka­da dar­bin­gi. „Šiais me­tais įstai­go­je ir jos pa­ da­li­niuo­se gy­dė­si apie 19 tūkst., o

Jo­nas Są­ly­ga:

Drau­gys­tė: J.Są­ly­ga džiau­gia­si, kad šil­tas bend­ra­dar­bia­vi­mas su Klai­pė­dos kraš­to dai­li­nin­kų są­jun­ga ir jos

pir­mi­nin­ku A.Sa­ka­laus­ku li­go­ni­nę jau pa­ver­tė la­biau­siai mies­te lan­ko­ma me­no ga­le­ri­ja.

am­bu­la­to­riš­kai kon­sul­ta­vo­si apie 120 tūkst. pa­cien­tų. Jais vi­sais rū­ pi­no­si 180 įstai­go­je dir­ban­čių gy­ dy­to­jų ir 500 slau­gy­to­jų. Li­ga ne­si­ ren­ka lai­ko, to­dėl bud­rūs pri­va­lo­me iš­lik­ti vi­sus me­tus. Džiu­gu, jog pa­ cien­tai mus ver­ti­na ir my­li. My­li ir me­ni­nin­kai“, – kal­bė­jo J.Są­ly­ga. Pa­sak jo, su mei­le do­va­no­ ti uos­ta­mies­čio ir jo kraš­to kū­ rė­jų dar­bai ne tik džiu­gi­na ap­si­ lan­kiu­sių­jų Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų

li­go­ni­nė­je akį, bet ir pa­de­da pa­ cien­tams sveik­ti. „Mums svar­būs ir bran­gūs vi­ si per il­gus me­tus prie ak­ci­jos pri­ si­dė­ję kū­rė­jai. Ne­ga­lė­čiau iš­skir­ti nė vie­no au­to­riaus. Vi­siems jiems esa­me dė­kin­gi“, – sa­kė vy­riau­sia­ sis gy­dy­to­jas. Įs­tai­ga gro­ži­si ir me­ni­nin­kai

Vi­sų me­ni­nin­kų var­du li­go­ni­nei už drau­gys­tę dė­ko­da­mas Klai­pė­dos dai­

Su mei­le do­va­no­ ti uos­ta­mies­čio ir jo kraš­to kū­rė­jų dar­bai ne tik džiu­gi­na akį, bet ir pa­de­da pa­cien­ tams sveik­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

li­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas A.Sa­ka­ laus­kas lin­kė­jo, kad šis bend­ra­dar­bia­ vi­mas sėk­min­gai tęs­tų­si ir atei­ty­je. „Jau 18 me­tų pa­lai­ko­me glau­ dų ry­šį ir ku­ria­me ga­le­ri­ją. Mū­sų mies­te Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­ nė – uni­ka­li vie­ta. Tur­būt dau­giau nie­kur to­kios me­no kū­ri­nių gau­sos iš­vys­ti ne­ga­li­ma. Be­lie­ka vi­siems pa­lin­kė­ti pra­smin­gų ir sėk­min­gų me­tų“, – kal­bė­jo A.Sa­ka­laus­kas. Klai­pė­dos dai­li­nin­kų są­jun­gos

čia ap­si­dai­rai ap­link, ten­ka pa­suk­ ti gal­vą, kur at­si­dū­rei. Ma­nau, kad spal­vin­gi me­no kū­ri­niai nuo­sta­ biai pa­gy­vi­na pa­tal­pas. Ti­kiu, kad ka­ban­tys pa­veiks­lai li­go­niams tik­ rai pa­de­da pa­si­jaus­ti ge­riau“, – sa­ kė E.Ma­li­naus­kas. Šven­ti­nę ren­gi­nio dva­sią kur­ti pa­dė­jo sty­gi­nių kvar­te­tas „Mu­si­ ca Li­be­ra“ bei li­go­ni­nės ka­pe­lio­no Sau­liaus Stumb­ros vil­tį ir ti­kė­ji­mą įkve­pian­čios ei­lės.

4

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

europa mano mieste

Ku­ror­to vers­lo ir ES in­ves­ti­ci­jos – nau­da Lie­tu­vos na­rys­tė Eu­ro­pos Są­jun­go­je, au­ gan­ti eko­no­mi­ka, ge­rė­jan­ti pa­slau­gų ko­ ky­bė su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas ir tu­riz­ mo plėt­rai. Nors sta­tis­ti­ka by­lo­ja, jog į mū­ sų ša­lį kas­met at­vyks­ta vis dau­giau už­ sie­nio tu­ris­tų, ta­čiau sy­kiu di­dė­ja ir ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čių įmo­nių kon­ku­ren­ci­ja. Šio vers­lo at­sto­vus tai ver­čia ieš­ko­ti nau­jų pra­na­šu­mo ni­šų ir in­ves­ti­ci­jų ga­li­my­bių. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Idė­ja ta­po kū­nu

Ne išim­tis – ir Pa­lan­go­je vei­kian­ tis pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­tis „Va­na­gu­pė“, ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­ tų kryp­tin­gai in­ves­ta­vęs į plėt­rą ir pa­slau­gų ko­ky­bės ge­ri­ni­mą. Maž­daug prieš dve­jus me­tus vieš­bu­tį val­dan­ti bend­ro­vė „Es­ com“ da­li­nė­mis 2007–2013 m. ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis įgy­ ven­di­no pro­jek­tą „Kon­fe­ren­ci­jų cent­ro vieš­bu­ty­je „Va­na­gu­pė“ su­ kū­ri­mas“. Vieš­bu­čio di­rek­to­rė, Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė pri­pa­ži­no, jog kon­fe­ren­ci­jų cent­ro sta­ty­bą dik­ta­vo rin­kos po­rei­kiai. „Dėl ak­ty­vaus eko­no­mi­nio gy­ ve­ni­mo uos­ta­mies­ty­je bei ki­tuo­ se Va­ka­rų ir Šiau­rės Lie­tu­vos re­ gio­nuo­se kon­fe­ren­ci­nio tu­riz­mo pa­slau­gų po­rei­kis bu­vo ne­ma­žas, ta­čiau tin­ka­mos inf­rast­ruk­tū­ros – mo­der­naus kon­fe­ren­ci­joms skir­to ob­jek­to, ku­ris ten­kin­tų ne tik ma­ žų, vi­du­ti­nių, bet ir pa­kan­ka­mai di­de­lių ren­gi­nių po­rei­kius, ne­bu­ vo“, – apie idė­jos iš­ta­kas pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vė. Pro­jek­to me­tu bu­vo pa­sta­ty­tas nau­jas, mo­der­nus ir vi­sa rei­ka­lin­ ga tech­ni­ka ap­rū­pin­tas kon­fe­ren­ci­ jų cent­ras. 1 tūkst. 412 kv. m plo­to prie­sta­tas – ori­gi­na­lios, šiuo­lai­kiš­ kos ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­nys – or­ga­ niš­kai in­teg­ruo­tas į jau eg­zis­tuo­ jan­čią vieš­bu­čio inf­rast­ruk­tū­rą. Pas­lau­gos – šim­tams da­ly­vių

Nau­ja­ja­me cent­re įreng­tos 4 trans­ for­muo­ja­mos kon­fe­ren­ci­jų sa­lės, ku­rias su­jun­gus vie­nu me­tu ga­li­ma su­tal­pin­ti 600 ir dau­giau da­ly­vių, sinch­ro­ni­nio ver­ti­mo ka­bi­nos, lau­ kia­mo­ji zo­na – ho­las, lif­tas, san­ tech­ni­niai maz­gai, pa­gal­bi­nės bei san­dė­lia­vi­mo pa­tal­pos, dar­buo­to­ jų per­si­ren­gi­mo kam­ba­riai, at­lik­ti eks­ter­je­ro dar­bai: su­tvar­ky­ta ap­ lin­ka bei ša­lia esan­ti te­ri­to­ri­ja. Pas­ta­čius kon­fe­ren­ci­jų cent­rą bu­ vo gerokai pra­plės­tos tei­kia­mo da­ ly­ki­nio tu­riz­mo pa­slau­gų spekt­ras ir ko­ky­bi­niai bei kie­ky­bi­niai pa­jė­ gu­mai – kon­fe­ren­ci­jų or­ga­ni­za­vi­mo pa­slau­gos, pa­pil­dan­čios ir lei­džian­ čios ge­riau pa­nau­do­ti esa­mas ap­gy­ ven­di­ni­mo bei svei­ka­tos ge­ri­ni­mo pa­slau­gas, su­teik­ti kom­for­tiš­ką ir tu­ris­tų po­rei­kius ati­tin­kan­tį poil­sį. Be to, jau esa­mo­se kon­fe­ren­ci­nė­ se sa­lė­se at­si­ra­do ga­li­my­bė or­ga­ni­ zuo­ti ko­ky­biš­ką mai­ti­ni­mą di­de­ liam da­ly­vių skai­čiui.

Pa­sak G.Kve­da­ra­vi­čie­nės, pa­ gal pro­jek­tą įsi­pa­rei­go­ta su­kur­ti 15 dar­bo vie­tų. „Ir įmo­nė šių įsi­pa­rei­ go­ji­mų lai­ko­si, ne tik iš­sau­go­da­ ma esa­mas dar­bo vie­tas praė­ju­sios eko­no­mi­nės kri­zės aki­vaiz­do­je, bet ir kur­da­ma nau­jas“, – pa­ti­ki­no pa­ šne­ko­vė.

Pranašumai: lauko baseinas, kuriame galima pliuškentis ne tik vasarą, bet ir pavasarį bei rudenį, tapo puikia

Ne­nu­si­lei­džia sos­ti­nėms

Vieš­bu­čio kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­se vyks­tan­čio­se kon­fe­ren­ci­jo­se, mo­ ky­muo­se, se­mi­na­ruo­se da­ly­vau­ ja sve­čiai ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių: ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­ja lat­viai, bel­gai, olan­ dai, ru­sai, vo­kie­čiai. Į Pa­lan­gą at­ vy­kę už­sie­nio at­sto­vai čia pra­lei­ džia 4–5 die­nas. „Pas­lau­gų apim­ti­mi, ko­ky­be bei kie­ky­be šian­dien kon­ku­ruo­ja­me su pa­grin­di­niais kon­fe­ren­ci­nio tu­ riz­mo pa­slau­gų tei­kė­jais Lie­tu­vo­ je ir Lat­vi­jo­je. Pats „Va­na­gu­pės“ komp­lek­sas nie­kuo ne­nu­si­lei­džia di­džiau­siems sos­ti­nių – Ry­gos ir Vil­niaus – žai­dė­jams“, – nea­be­jo­ ja pa­šne­ko­vė. G.Kve­d a­ra­v i­č ie­n ė pri­pa­ž i­n o, jog įmo­nės kon­ku­ra­vi­mo ga­li­my­ bes ap­sun­ki­na Pa­lan­gos pa­sie­ kia­mu­mas, ta­čiau tai sten­gia­ma­ si kom­pen­suo­ti ki­tais bū­dais – ne tik pa­slau­gų ir kai­nos bei ko­ky­bės san­ty­kiu, bet ir pa­jū­rio ku­ror­to pri­

Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė:

Abu ob­jek­tai skir­ ti ne tik konk­re­taus vieš­bu­čio pa­slau­gų spekt­rui plės­ti, bet ir at­lie­ka svar­bią funk­ ci­ją ge­ri­nant mies­to tu­riz­mo ob­jek­tų inf­ rast­ruk­tū­rą.

va­lu­mais, taip pat SPA cent­ro pa­ slau­go­mis. Pa­sak „Va­na­gu­pės“ va­do­vės, at­ me­tus eko­no­mi­nės kri­zės bei PVM kei­ti­mų įta­ką, tiek iki sunk­me­čio, tiek pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus vieš­bu­čio pa­ja­mos ir užim­tu­mas nuo­sek­liai au­ga. Ga­li su­reng­ti net te­le­til­tą

Nuo ati­da­ry­mo kon­fe­ren­ci­jų cent­ ras, G.Kve­da­ra­vi­čie­nės pa­ste­bė­ ji­mu, jau ne kar­tą pa­tei­si­no ne tik di­de­lių vers­lo kon­fe­ren­ci­jų ir mo­ ky­mų po­rei­kius, kai da­ly­vių skai­

Mastai: moderniame centre įrengtos 4 transformuojamos konferencijų salės, kurias sujungus vienu metu galima

čius sie­kė 600 ar dau­giau, bet ir ap­tar­na­vo ne vie­ną tarp­tau­ti­nį vy­ riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ren­gi­nį: na­cio­na­li­nių spor­to ko­mi­te­tų su­ si­ti­ki­mus iš 43 pa­sau­lio vals­ty­bių, iš­va­žiuo­ja­mą­jį Lie­tu­vos Vy­riau­sy­ bės po­sė­dį, dip­lo­ma­ti­nes dvi­ša­les de­ry­bas, aukš­to ly­gio va­do­vų bei dau­ge­lį ki­tų ren­gi­nių, pri­si­dė­ju­ sių prie Pa­lan­gos, kaip kon­fe­ren­ ci­nio ir poil­si­nio tu­riz­mo vie­tos, ži­no­mu­mo di­di­ni­mo tiek Lie­tu­vo­ je, tiek už jos ri­bų. „Ren­gi­niai bu­vo įsi­min­ti­ni ne tik da­ly­vių gau­sa, bet ir nau­do­ja­ mų tech­no­lo­gi­jų po­rei­kiu – dis­ ku­si­nė įran­ga, sinch­ro­ni­niai ver­ ti­mai, vi­deo­kon­fe­ren­ci­jos ir ne­tgi te­le­til­tai – iš es­mės esa­me or­ ga­ni­za­vę tur­būt vi­sus įma­no­ mus for­ma­tus, tu­ri­me pa­ty­ru­sią dar­buo­to­jų ko­man­dą“, – tei­gė G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. Paš­ne­ko­vė nea­be­jo­ja, jog šis įgy­ ven­din­tas pro­jek­tas tei­kia nau­dą ne tik pa­čiai įmo­nei, bet ir tu­ri di­ džiu­lę pri­dė­ti­nė ver­tę tiek Pa­lan­ gai, tiek Klai­pė­dos re­gio­nui, kon­ ku­ruo­jant kon­fe­ren­ci­nio tu­riz­mo seg­men­te. „Šis kon­fe­ren­ci­jų cent­ras sa­ vo dy­džiu ir komp­lek­siš­ku­mu yra svar­bi mies­to inf­rast­ruk­tū­ros da­ lis, di­de­lių kon­fe­ren­ci­jų me­tu pri­ trau­kian­ti į mies­tą gau­sius srau­tus žmo­nių, ku­rie už­pil­do ne tik mū­sų vieš­bu­tį bei duo­da nau­dą ki­tiems Pa­lan­gos pa­slau­gų tei­kė­jams. Ka­ dan­gi kon­fe­ren­ci­jos daž­niau­siai or­ga­ni­zuo­ja­mos ne se­zo­no me­tu, šio cent­ro ku­ria­ma pri­dė­ti­nė ver­ tė vieš­bu­čiui ir mies­tui pa­si­da­ro

dar reikš­min­ges­nė“, – ak­cen­ta­vo G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. Pa­tei­si­no sve­čių lū­kes­čius

Įgy­ven­di­nus šį pro­jek­tą, vieš­bu­ čio inf­rast­ruk­tū­ra su­tei­kė ga­li­my­bę teik­ti ne tik poil­sio bei svei­ka­ti­ni­mo, bet ir da­ly­ki­nio tu­riz­mo pa­slau­gas, kryp­tin­gai orien­tuo­tas į se­zo­niš­ ku­mo ma­ži­ni­mą, tad žmo­nių srau­ tų pa­gy­vė­ji­mas pa­ro­dė, jog at­si­ra­do po­rei­kis plės­ti tu­ri­mas svei­ka­ti­ni­ mo bei mai­ti­ni­mo pa­slau­gas, pa­sa­ ko­jo vieš­bu­čio va­do­vė. Ka­dan­gi es­mi­nis SPA pro­ce­dū­ rų pa­grin­das yra van­dens pro­ce­ dū­ros, bu­vo nu­ma­ty­tas dar vie­nas trau­kos ob­jek­tas – pu­siau deng­tas lau­ko ba­sei­nas su at­vi­ra poil­sio zo­ na bei ša­lia esan­čiu res­to­ra­nu, ku­ ris tu­rė­tų ga­li­my­bę trans­for­muo­ tis – va­sa­rą į at­vi­rą, šal­tes­niu me­tų lai­ku – į už­da­rą. Tad šiais me­tais bend­ro­vė „Es­ com“ bai­gė įgy­ven­din­ti dar vie­ną pro­jek­tą – „Svei­ka­tin­gu­mo ir poil­ sio cent­ro pa­slau­gų prie vieš­bu­čio „Va­na­gu­pė“ iš­plė­ti­mas“, ku­riam taip pat už­si­tik­ri­no 2007–2013 m. ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­mą. „Lau­ko ba­sei­no po­rei­kis bu­vo jau­čia­mas fak­tiš­kai nuo vieš­bu­ čio veik­los pra­džios – tiek poil­ siau­jan­tys, tiek į kon­fe­ren­ci­jas at­ vyks­tan­tys sve­čiai ne kar­tą iš­sa­kė šį po­rei­kį“, – pri­pa­ži­no „Va­na­gu­ pės“ va­do­vė.

rea­ci­nės inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros ga­li­my­bės – jų stu­di­ją at­li­ko vie­ šo­ji įstai­ga Lie­tu­vos re­gio­ni­nių ty­ ri­mų ins­ti­tu­tas. Kaip tei­gia­ma, pa­sta­rai­siais me­tais Pa­lan­ga įga­vo de­mok­ra­ tiš­ko, uni­ver­sa­laus ir triukš­min­ go va­sa­ros pra­mo­gų mies­to įvaiz­ dį. Ta­čiau ku­ror­tas sy­kiu iš­si­ski­ria neužs­ta­ty­tu pa­jū­rio ruo­žu, tei­ kian­čiu ypa­tin­gą na­tū­ra­lu­mo jaus­mą, tu­ri uni­ka­lius rek­rea­ci­ nius iš­tek­lius. Vis gau­sė­jan­ti svei­ka­ti­ni­mo pa­ slau­gų pa­siū­la pri­trau­kia į Pa­lan­gą ir ki­tus tu­ris­tų srau­tus, ku­rie ieš­ ko įvai­rių svei­ka­ti­ni­mo bei poil­sio pa­slau­gų. At­si­ran­da tu­ris­tų srau­ tai su aukš­tes­nė­mis pa­ja­mo­mis, ku­rie orien­tuo­ti į ko­ky­biš­kas pa­ slau­gas. Jie ieš­ko SPA cent­rų, no­ri pro­fe­sio­na­lių kos­me­to­lo­gų pa­slau­ gų, svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­dū­rų, svei­ ko mai­ti­ni­mo res­to­ra­nų, ra­mios ir ato­kios nuo mies­to šur­mu­lio ap­ lin­kos. Jiems svar­bu gau­ti vien­ti­są ir ko­ky­biš­ką pa­slau­gų sis­te­mą, ku­ri už­tik­rin­tų jų ko­ky­biš­ką poil­sį, svei­ ką mai­ti­ni­mą­si, ge­rą sa­vi­jau­tą. No­rint pri­trauk­ti už­sie­nio sve­ čius, ku­rie at­vyks­ta į Pa­lan­gą il­ ges­niam lai­kui, svar­bu už­tik­rin­ti jų poil­sį, pa­tei­kiant kuo di­des­nę pa­ slau­gų įvai­ro­vę, to­dėl poil­sio pra­ mo­gos lau­ke yra vie­na pa­trauk­liau­ sių pa­slau­gų for­mų. Mau­dy­nės lau­ke – ir spa­lį

Už­sa­kė spe­cia­lią stu­di­ją

No­rint įsi­ti­kin­ti nu­ma­to­mo pro­ jek­to tin­ka­mu­mu, bu­vo iša­na­ li­zuo­tos Pa­lan­gos ku­ror­to rek­

Ka­dan­gi Bal­ti­jos jū­ra net ir va­sa­ros me­tu neį­šy­la dau­giau nei 20 laips­ nių, be to, ne­re­tai yra ban­guo­ta ir pa­vo­jin­ga, mau­dy­nės to­kia­me van­

5

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

miestas

vi­sam re­gio­nui Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Pro­jek­to pa­va­di­ni­mas: „Kon­fe­ ren­ci­jų cent­ro vieš­bu­ty­je „Va­na­gu­ pė“ su­kū­ri­mas“. Pro­jek­to pra­džia – 2009 07 01, pa­

bai­ga – 2011 06 30. Bend­ra pro­jek­to ver­tė: 9 mln. 573

tūkst. 842 Lt. Pro­jek­tui skir­tas fi­nan­sa­vi­mas: 3

mln. 829 tūkst. 537 Lt. Iš jo ES da­lis: 3 mln. 829 tūkst. 537 Lt. Veiks­mų pro­gra­ma: Sang­lau­dos

a maudynių jūroje alternatyva.

ska­ti­ni­mo veiks­mų pro­gra­ma. Veiks­mų pro­gra­mos prio­ri­te­tas: Vie­ti­nė ir ur­ba­nis­ti­nė plėt­ra, kul­tū­ ros pa­vel­do ir gam­tos iš­sau­go­ji­mas bei pri­tai­ky­mas tu­riz­mo plėt­rai. Veiks­mų pro­gra­mos prio­ri­te­to prie­mo­nė: Tu­riz­mo paslaugų/pro­ duktų įvai­ro­vės plėt­ra ir tu­riz­mo pa­ slau­gų ko­ky­bės ge­ri­ni­mas. Pro­jek­to pa­va­di­ni­mas: „Svei­ka­tin­ gu­mo ir poil­sio cent­ro pa­slau­gų prie vieš­bu­čio „Va­na­gu­pė“ iš­plė­ti­mas“. Pro­jek­to pra­džia – 2011 09 01, pa­ bai­ga – 2013 08 31. Bend­ra pro­jek­to ver­tė: 1 mln. 27 tūkst. 631 Lt. Pro­jek­tui skir­tas fi­nan­sa­vi­mas: 513 tūkst. 815 Lt. Iš jo ES da­lis: 513 tūkst. 815 Lt. Veiks­mų pro­gra­ma: Sang­lau­dos

ska­ti­ni­mo veiks­mų pro­gra­ma. Veiks­mų pro­gra­mos prio­ri­te­tas:

Vie­ti­nė ir ur­ba­nis­ti­nė plėt­ra, kul­tū­ ros pa­vel­do ir gam­tos iš­sau­go­ji­mas bei pri­tai­ky­mas tu­riz­mo plėt­rai. Veiks­mų pro­gra­mos prio­ri­te­to

a sutalpinti 600 ir daugiau dalyvių. „Vanagupės“ archyvo nuotr.

de­ny­je nė­ra po­pu­lia­rios, dau­ge­liui žmo­nių mie­liau ap­si­sto­tų prie sau­ ges­nio, šil­tes­nio ir šva­res­nio van­ dens tel­ki­nio. To­dėl dirb­ti­nio lau­ko ba­sei­no at­ si­ra­di­mas ta­po pui­kia al­ter­na­ty­va ati­tin­ka­mam klien­tų po­rei­kiui. Ba­ sei­nas yra di­de­lių pa­ra­met­rų, to­ dėl čia ga­li­ma ne tik plau­kio­ti, bet ir už­siim­ti įvai­rio­mis gy­do­mo­sio­ mis mankš­to­mis. Nuo šiol vieš­bu­tis ga­li pa­siū­ly­ti van­dens po at­vi­ru dan­gu­mi vo­nias ne tik va­sa­ros, bet ir ki­tais mė­ne­ siais – nuo ge­gu­žės iki spa­lio, taip prail­gin­da­mas poil­sio se­zo­ną iki 5 mė­ne­sių. Be to, šios pa­slau­gos skir­tos ne tik čia ap­si­sto­jan­tiems sve­čiams, bet ir ki­tiems poil­siau­ to­jams. G.Kve­da­ra­vi­čie­nė pri­pa­ži­no, jog pu­siau at­vi­ro lau­ko ba­sei­no su šil­ do­mu van­de­niu, taip pat dar vie­ no res­to­ra­no at­si­ra­di­mas ta­po pa­ pil­do­mu ir la­bai pa­trauk­liu tu­riz­mo pro­duk­tu. „Kon­ku­ren­ci­ja tu­riz­mo rin­ko­ je vis di­dė­ja: Eu­ro­pos ku­ror­tai ski­ ria daug dė­me­sio tu­riz­mo inf­rast­ ruk­tū­ros ir pa­slau­gų plėt­rai. To­dėl Pa­lan­go­je ypač svar­bu su­kur­ti to­ kią svei­ka­ti­ni­mo­si ir rea­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gų pa­siū­lą, kad ga­lė­tu­me kon­ku­ruo­ti su kai­my­ni­niais už­ sie­nio vals­ty­bių ku­ror­tais“, – tei­ gė pa­šne­ko­vė.

prie­mo­nė: Tu­riz­mo paslaugų/pro­ duktų įvai­ro­vės plėt­ra ir tu­riz­mo pa­ slau­gų ko­ky­bės ge­ri­ni­mas. Šal­ti­nis: es­pa­ra­ma.lt.

Nau­da – dau­gia­ly­pė

Pa­sak G.Kve­da­ra­vi­čie­nės, iki įgy­ ven­di­nant šiuos pro­jek­tus vieš­bu­tį val­dan­ti bend­ro­vė jau bu­vo in­ves­ ta­vu­si ne­ma­žas lė­šas į pa­ties vieš­ bu­čio, SPA cent­ro bei bio­ku­ro ka­ ti­li­nės sta­ty­bas. Ta­čiau, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, ka­ dan­gi Pa­lan­ga te­be­tu­ri di­de­lę se­zo­ niš­ku­mo pro­ble­mą, in­ves­ti­ci­jos at­ si­per­ka ge­ro­kai lė­čiau, ypač kal­bant apie pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čio, ku­riam ke­lia­mi žy­miai aukš­tes­ni ko­ky­bi­niai rei­ka­la­vi­mai, veik­lą. Tai­ gi įmo­nei ten­ka nuo­lat pa­tir­ti pa­pil­ do­mų in­ves­ti­ci­jų į at­nau­ji­ni­mus bei per­so­na­lo kva­li­fi­ka­ci­ją są­nau­dų. „Ži­no­ma, kon­fe­ren­ci­jų cent­ro bei lau­ko ba­sei­no sta­ty­bos bū­tų sun­ kiai įgy­ven­di­na­mos be ES fon­dų pa­ra­mos, nes šiuo at­ve­ju abu ob­ jek­tai skir­ti ne tik konk­re­taus vieš­ bu­čio pa­slau­gų spekt­rui plės­ti, bet ir at­lie­ka svar­bią funk­ci­ją ge­ri­nant mies­to tu­riz­mo ob­jek­tų inf­rast­ ruk­tū­rą – įmo­nės pa­slau­gos tei­ kia­mos ne tik vieš­bu­čio sve­čiams, – pa­brė­žė G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. – Vis dėl­to rei­kė­tų pa­žy­mė­ti, kad ES fi­ nan­sa­vi­mas griež­tai ir siau­rai api­ brė­žia, kas yra tin­ka­mos fi­nan­sa­ vi­mui iš­lai­dos, o kas ne, to­dėl rea­li pro­jek­tų ver­tė ir vieš­bu­tį val­dan­ čios įmo­nės in­ves­ti­ci­jos yra ge­ro­ kai di­des­nės, nei at­si­spin­di gau­tos pa­ra­mos pro­jek­tuo­se.“

Trans­for­ma­ci­ja: J.Ja­no­nio gat­vė­je esan­ti aikš­te­lė – vie­na iš tų, kur už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą bus ga­li­ma

mo­kė­ti pi­giau nei iki šiol.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ap­link cent­rą – pi­ges­nės vie­tos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos se­na­mies­čio ir mies­to cent­ro priei­go­se at­si­ras apie 1 000 nau­jų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­ tų, ku­rio­se vai­ruo­to­jai sa­vo trans­ por­to prie­mo­nes ga­lės pa­lik­ti už sim­bo­li­nį mo­kes­tį.

Mies­to ta­ry­ba tre­čia­die­nį pa­tvir­ti­ no nau­ją va­di­na­mų­jų mė­ly­nų­jų zo­ nų sche­mą, ku­ri įsi­ga­lios ta­da, kai re­mon­tui bus už­da­ry­tas Pi­lies til­ tas ir juo bus drau­džia­mas eis­mas. Nu­ma­to­ma, kad tai įvyks ki­tų me­ tų ko­vą. „No­ri­me su­ma­žin­ti au­to­mo­bi­lių srau­tus se­na­mies­ty­je ir per Bir­ žos til­tą, to­dėl ir siū­lo­me nu­sta­ty­ ti dau­giau mė­ly­nų­jų zo­nų, ku­rio­ se vai­ruo­to­jai ga­lė­tų pi­giau pa­lik­ti au­to­mo­bi­lius ir į se­na­mies­tį atei­ tų pės­čio­mis“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. Šiuo me­tu rau­do­no­jo­je zo­no­je – pa­čia­me se­na­mies­ty­je – esan­čios ke­lios mė­ly­no­sios zo­nos bus pa­ nai­kin­tos, o gel­to­no­jo­je zo­no­je da­ lis aikš­te­lių bus per­var­dy­ta į mė­ly­ ną­sias zo­nas. Taip esą ir su­si­da­rys 1 000 pa­pil­ do­mų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mų vie­

tų, kur pa­lik­ti ma­ši­ną die­nai kai­ nuos tik 6 li­tus. Rink­lia­va už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ ji­mą rau­do­no­jo­je zo­no­je yra 3 li­tai už va­lan­dą, gel­to­no­jo­je – 2 li­tai. Di­džiau­sia mė­ly­no­ji zo­na bus Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­ja. Jo­ je au­to­mo­bi­lius bus ga­li­ma sta­ty­ ti ten, kur ne­drau­džia Ke­lių eis­mo tai­syk­lės. Taip nu­spręs­ta, nes prie pi­lia­vie­ tės te­ri­to­ri­jos ties bu­vu­siu se­no­sios per­kė­los pa­sta­tu ke­ti­na­ma pa­sta­ ty­ti lai­ki­ną pės­čių­jų til­tą per Da­nę, kol vyks Pi­lies til­to re­mon­tas.

Pla­nuo­ja­ma, kad juo au­to­mo­bi­lių eis­mas bus drau­džia­mas apie me­ tus. Tiek lai­ko ga­lios ir pa­tvir­tin­ta nau­ja mė­ly­nų­jų zo­nų sche­ma. „Iš­kart at­si­pra­šau, kad kal­bė­siu Vy­tau­to Lu­pei­kos (mies­to ta­ry­bos na­rio – V.S.) sti­liu­mi, o tai yra – ne į te­mą. Ta­čiau no­riu pa­klaus­ti, nes iš­ki­lo toks klau­si­mas, ar leng­va­ti­ niai lei­di­mai dėl au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo ne­bus tei­kia­mi ve­lio­nius ve­žio­jan­tiems ka­ta­fal­kams“, – tei­ ra­vo­si Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­ jas Vy­tau­tas Če­pas ir iš­gir­do nei­ gia­mą at­sa­ky­mą.

Nau­jos mė­ly­no­sios zo­nos Te­ri­to­ri­ja tarp Šiau­ri­nio ra­go, Uos­

Da­nės g. ruo­žas nuo Lai­vų skg. iki

to di­rek­ci­jos te­ri­to­ri­jos ry­ti­nės ri­bos, Sank­ry­žos ir Nau­jo­sios Uos­to g.;

Gluos­nių g.;

Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­ja;

Gluos­nių skg.;

Aikš­te­lė J.Ja­no­nio g. 21;

Aikš­te­lė tarp Til­žės g. 15 ir 19;

Aikš­te­lė prieš J.Ja­no­nio g. 19, tarp

Aikš­te­lė Rum­piš­kės g. 2;

S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no bei J.Ja­no­nio g.;

Aikš­te­lė prie skly­po Tai­kos pr. 5;

Mo­kyk­los g.;

Aikš­te­lė Spor­ti­nin­kų g. 3;

Žie­dų skg.;

Aikš­te­lė Her­kaus Man­to g. 43;

Aikš­te­lė prie skly­po Ga­li­nio Py­li­mo

Ban­gų g. 3;

g. 16;

Aikš­te­lė tarp S.Nė­ries g. ir au­to­bu­sų

Si­na­go­gų g. ruo­žas nuo Ga­li­nio Py­li­

sto­ties;

mo g. iki skly­pų Tai­kos pr. 4A ir 6.

At­lie­kas iš­veš kar­tą per mė­ne­sį Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Val­di­nin­kams ne­pa­vy­ko įti­kin­ ti po­li­ti­kų, kad įve­dus nau­ją tvar­ ką, kai prie kon­tei­ne­rių pa­lik­tos stam­bio­sios at­lie­kos bū­tų iš­ve­ža­ mos tik du kar­tus per me­tus, Klai­ pė­do­je tap­tų šva­riau. Mies­to ta­ry­ bos na­riai nu­spren­dė, kad to­kios at­lie­kos bū­tų iš­ve­ža­mos bent kar­ tą per mė­ne­sį.

Da­bar jos iš­ve­ža­mos kar­tą per sa­ vai­tę. Gy­ven­to­jai stam­bią­sias at­lie­ kas prie kon­tei­ne­rių tu­rė­tų pa­lik­ ti pa­rą prieš die­ną, ku­ri nu­ma­ty­ta ve­ži­mo gra­fi­ke, ta­čiau esą to ne­ pai­so­ma. „Taip, kaip yra da­bar, ne­ge­rai, to­dėl no­ri­me, kad bū­tų ge­riau“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­

ja Dai­va Be­ran­kie­nė. To­dėl bu­vo pa­reng­ta nau­ja Ko­mu­na­li­nių at­ lie­kų tvar­ky­mo tai­syk­lių re­dak­ ci­ja, ku­rią va­kar ir svars­tė mies­ to po­li­ti­kai. Jo­je nu­ma­ty­ta, kad stam­bio­sios at­lie­kos iš mies­to bū­tų iš­ve­ža­mos du kar­tus per me­tus, pa­gal gra­fi­ką, apie ku­rį gy­ven­to­jai in­for­muo­ja­mi iš anks­to. To­kia in­for­ma­ci­ja jiems bū­tų pa­tei­kia­ma są­skai­to­se už at­ lie­kų iš­ve­ži­mą. „Jei gy­ven­to­jai stam­bių­jų at­lie­kų pri­kaup­tų anks­čiau, jie ga­lė­tų pa­ skam­bin­ti ve­žė­jams, o šie vi­so­kius ra­kan­dus paim­tų ir iš­vež­tų už sim­ bo­li­nę kai­ną. Klai­pė­do­je vei­kia trys stam­bių­jų at­lie­kų priė­mi­mo aikš­ te­lės, į ku­rias gy­ven­to­jai at­lie­kas ga­li at­vež­ti ne­mo­ka­mai“, – aiš­ki­ no D.Be­ran­kie­nė. Jos tei­gi­mu, taip sie­kia­ma, jog stam­bio­sios at­lie­kos

ne­be­bū­tų kau­pia­mos prie kon­tei­ ne­rių ir gy­ven­to­jai pa­ma­žu įpras­ tų prie nau­jos tvar­kos, dėl ku­rios mies­te bū­tų tik šva­riau. „Prie­šin­gai – jūs mies­tą ver­čia­te pa­smir­du­siu są­var­ty­nu. Nu­ma­to­te, kad at­lie­kos bū­tų ve­ža­mos, kon­tei­ne­ riai de­zin­fe­kuo­ja­mi re­čiau ir dar no­ri­te įti­kin­ti, kad bus šva­riau“, – pik­ti­no­si mies­to ta­ry­bos na­rė Zi­ta Šli­čy­tė. Jai pri­ta­rė dau­gu­ma po­li­ti­kų, to­ dėl pa­reng­ta Ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo tai­syk­lių re­dak­ci­ja mies­ to po­sė­dy­je bu­vo pa­ko­re­guo­ta. Po­li­ti­kai nu­spren­dė, kad bent jau ki­tus me­tus stam­bio­sios at­lie­kos, ku­rios de­da­mos prie kon­tei­ne­rių, bū­tų iš­ve­ža­mos kar­tą per mė­ne­sį. Per tuos me­tus esą gy­ven­to­jai tu­ri bū­ti švie­čia­mi, kaip tvar­ky­ti to­kias at­lie­kas, ir tik ta­da re­tin­ti jų iš­ve­ ži­mo gra­fi­ką.

6

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Kadrus pasirenkame patys

Do­va­nai – daug juo­ko

G

Žvilgsnis

Evaldas Labanauskas

S

vei­ki su­lau­kę dar vie­nų gra­ žiau­sių me­t ų šven­čių. Tik­ riau­siai dau­ge­l iui šie me­tai ne­bu­vo to­k ie sun­k ūs, kaip anks­tes­n i, kai eko­no­mi­nė kri­zė šė­lo ir val­d žia ją su­val­dy­t i ban­dė kai ką atim­da­ma iš vers­lo, o šis mė­g i­no iš­ jo­t i ant pa­pras­t ų dar­buo­to­jų kup­ros. Net ne­si­no­r i pri­si­min­t i tų lai­k ų. Da­bar sta­t is­t i­ka skel­bia, kad me­tai bu­vo pa­l an­k ūs dar­buo­to­jams, di­ dė­jo ne tik jų po­rei­k is, bet ir at­ly­g i­ ni­mai. Ti­kė­k i­me, kad kri­zė vi­siš­kai pa­l i­ko mū­sų kie­mą ir ga­l i­me ne­si­bai­m in­ da­mi lauk­t i kvie­t i­mo į va­do­v ų ka­bi­ ne­tą, nes bus kal­ba­ma ne apie at­lei­ di­mą, o apie at­ly­g i­n i­mo di­d i­n i­mą ar pre­mi­ją.

Taip pat ačiū val­džiai už tai, kad šie­met bu­ vo links­ma. Skir­t in­gai nei pirm­ta­kė, ku­r i iš­l iks dau­ge­l io at­min­ty­je dėl nak­t i­nių mo­ kes­čių re­for­mų ir kil­pų ver­ž i­mo net pen­si­n in­kams (ir, be­je, ši tuo iki šiol di­džiuo­ja­si), da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė iš es­mės nie­ko reikš­min­go ar šo­k i­r uo­ jan­čio ne­pa­da­rė. Ir už tai ačiū. Ar­ba, kaip mėgs­ta­ma sa­ky­ti, – svar­biau­sia, kad val­d žia ne­si­k iš­t ų ir leis­t ų dirb­t i. O val­d žia ir ne­la­bai tu­rė­jo lai­ko kiš­ tis (tie­sa, aud­ras stik­l i­nė­je kė­lė svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­n ist­ras, bet lai­mė, kad tik stik­l i­nė­je). Mat nuo pa­pras­t ų kler­k ų iki pat vir­šū­nė­l ių vi­si vi­siš­kai at­si­da­vė pir­mi­n in­ka­v i­mui ES. Pat­var­k y­tos sos­t i­nės gat­vės, skam­ būs pra­ne­ši­mai bei gar­bin­g i sve­čių vei­dai te­le­vi­zo­rių ek­ra­nuo­se lei­do ir mums pa­si­jus­t i jei ne Eu­ro­pos bam­ ba, tai bent jau jos da­l i­mi. Ir vėl­g i – svar­biau­sia, kad val­d žia ir čia ne­su­si­mo­vė, o gal ir šį tą nu­vei­ kė. Bet tie ES biu­d že­tai, per­spek­t y­ vos ar par­t ne­r ys­tės – tik­rai ne mir­ tin­g ų­jų no­siai. Taip pat ačiū val­d žiai už tai, kad šie­ met bu­vo links­ma. Juo­k i­no per die­ ną ke­l is kar­t us nuo­mo­nę kei­čian­t is prem­je­ras. Ne­l iūd­na bu­vo klau­sy­t is ir mi­n ist­ rės, ku­r i nie­kaip ne­ga­lė­jo ap­si­spręs­ ti, ku­riai mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­ja, ir ga­ liau­siai šio ti­tu­lo ne­te­ko. Šyp­se­ną kė­ lė ir „neu­na­ra­va“ Sei­mo pir­m i­n in­kė bei jos ban­dy­mai įgel­t i Pre­z i­den­tei. Prie­žas­tys gar­siai nu­si­juok­ti – tai tur­ būt ge­r iau­sia do­va­na, ku­r ią val­d žia su­ge­bė­jo mums pa­r ū­pin­t i.

ruo­džio 2 die­ną „Klai­pė­ dos“ dien­raš­ty­je nau­ja­ sis Uos­to di­rek­ci­jos va­ do­vas A.Vait­kus pik­ti­no­si ma­no nuo­mo­ne, kad naujasis–se­ nasis inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­to­rius A.Ka­ma­raus­kas dir­bo blo­gai. Dar A.Vait­kus re­to­riš­kai pa­klau­sė: „Ko­ dėl kaž­kas taip sten­gia­si man pa­ rink­ti kad­rus?“ No­riu sa­vo „įpė­di­nį“ nu­ra­min­ti. Aš tai tik­rai kad­rų Uos­to di­rek­ci­ jo­je ne­pa­rin­ki­nė­ju. Tai yra va­do­vo at­sa­ko­my­bė, te­gul pa­ts pa­si­ren­ka kad­rus. Ki­ta ver­tus, tu­riu pa­grįs­ti sa­ vo nuo­mo­nę, ko­dėl A.Ka­ma­raus­ kas dir­bo blo­gai. 2009 m. rug­sė­jį at­lei­dau jį iš inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­ to­riaus pa­rei­gų už ne­vyks­tan­čius uos­to dug­no va­ly­mo dar­bus. A.Ka­ ma­raus­kas per teis­mą pra­šė jam pa­ nai­kin­ti draus­mi­nes nuo­bau­das ir iš­mo­kė­ti per 100 tūkst. li­tų. Tai­kos su­tar­ti­mi su­ti­kau pa­keis­ti tik at­lei­ di­mo pa­grin­dą ir iš­mo­kė­ti 3 mė­ne­ sių al­gą (apie 27 tūkst. Lt), bet ne­pa­ nai­ki­nau draus­mi­nės nuo­bau­dos. Ta­čiau ta­da aš dar ne­ži­no­jau dau­ge­lio da­ly­kų iš praei­ties. O štai A.Vait­kus, ku­ris 2003–2009 me­ tais bu­vo Uos­to di­rek­ci­jos val­dy­ bos pir­mi­nin­kas, tu­rė­jo ži­no­ti, ką tais lai­kais da­rė A.Ka­ma­raus­kas. Ap­si­ri­bo­siu gal tik tiek – vi­suo­se 5 iki­teis­mi­niuo­se ty­ri­muo­se pro­ku­ ro­rai įvar­di­jo įsta­ty­mų pa­žei­di­mus, ku­riuos, vyk­dy­da­mas sa­vo pa­rei­ gas, pa­da­rė A.Ka­ma­raus­kas. Tad lei­siu pa­sa­ky­ti – ne tik E.Gent­vi­las, bet ir pro­ku­ro­rai tei­gia, jog A.Ka­ ma­raus­kas dir­bo blo­gai. Ki­tas da­ ly­kas, kad pa­da­ry­tą ža­lą pro­ku­ro­rai pa­siū­lė Uos­to di­rek­ci­jai iš­siieš­ko­ti ci­vi­li­ne tvar­ka. O štai da­ly­kai, ku­rių ir pa­ ts A.Vait­kus ga­li ne­ži­no­ti. Tai lai­ ko­tar­pis nuo 2009 m. ko­vo, kai A.Vait­kus at­si­sta­ty­di­no iš Uos­ to di­rek­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ko po­sto, o S.Do­bi­lins­kas at­si­sta­ty­di­ no iš Uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gų. A.Ka­ma­raus­ kas ta­po lai­ki­nai ei­nan­čiu pa­rei­gas ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi iki 2009

Aš tai tikrai kadrų Uosto direkcijoje neparinkinėju. Tai yra vadovo atsakomybė, tegul pats pasirenka kadrus. 2009 m. pra­džio­je pra­si­dė­jus fi­ nan­sų kri­zei, paaiš­kė­jo, kad P.Jur­ gu­čio įmo­nės yra gi­lio­se sko­lo­se. Uos­te už­dirb­ti pi­ni­gai bu­vo kaž­kur in­ves­tuo­ti ar iš­taš­ky­ti. P.Jur­gu­ tis už­ver­tė di­rek­ci­ją rei­ka­la­vi­mais duo­ti dar­bų ir pi­ni­gų. Per die­ną to­ kių raš­tų bū­da­vo po ke­lis, o ge­gu­ žės 4 d. – net 7. Tad lai­ki­na­sis ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius ėmė­si gel­bė­ti P.Jur­gu­tį ir jo įmo­nes. Štai tų „gel­bė­ji­mo ak­ci­jų“ są­ra­šas: 1. Ko­vo 25 d. – pa­pil­do­mų dar­ bų su­tar­tis su bend­ro­ve „Lo­kys“ už 122 570 Lt. 2. Ba­lan­džio 3 d. lie­pia P.Jur­gu­ čiui at­nau­jin­ti dar­bus 90–96 kran­ ti­nė­se, pri­pa­žin­da­mas, kad dar nė­ra dar­bų tech­ni­nio pro­jek­to, ir pa­žy­ mė­da­mas, kad vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ ce­dū­ras Uos­to di­rek­ci­ja pra­ves vė­liau. Taip „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­ka“ at­li­ko dar­bų už 953 tūkst. Lt.

A.Sa­bo­nį se­kio­ja pa­dlai­žiai? R.Kry­že­vi­čie­nė. „Pa­li­ki­te ra­my­bė­je R.Mei­lu­ty­tę“, 2013 12 17.

P

ers­kai­čiau po­nios S.Kry­že­ vi­čie­nės pa­svars­ty­mus apie tai, kad žmo­nės tu­rė­tų duo­ ti ra­my­bę R.Mei­lu­ty­tei ir A.Sa­bo­niui, o žur­na­lis­tai neuž­da­ vi­nė­tų jiems jo­kių klau­si­mų. Toks „pa­ta­ri­mas“ ar­gu­men­tuo­ ja­mas dar ir tuo, kad iš R.Mei­lu­ty­ tės bus atim­ta vai­kys­tė, o A.Sa­bo­ nis – pa­pras­tas dar­bi­nin­kų sū­nus, ku­ris vi­sai nie­ko ne­no­ri ir nie­ko jam ne­rei­kia. Esą jis nė­ra Die­vas,

kad jį rei­kė­tų gar­bin­ti. Be to, juos esą nuo­lat per­se­kio­ja pri­si­pla­kė­liai, pa­tai­kū­nai ir pa­dlai­žiai. No­riu pa­sa­ky­ti, kad jei nie­kas tų spor­ti­nin­kų ne­bū­tų ro­dęs per te­le­ vi­zi­ją, ne­bū­tų apie juos ra­šę laik­ raš­čiai, tai nie­kas ir ne­ži­no­tų nei apie jų pa­sie­ki­mus, nei kad jie ap­ skri­tai to­kie eg­zis­tuo­ja. Ta­da ir spor­tas ne­bū­tų rei­ka­lin­ gas, nes nie­kam jis ne­su­teik­tų jo­ kio džiaugs­mo, tik pa­tiems spor­ti­

nin­kams, sie­kian­tiems aukš­čiau­sių pa­sau­ly­je re­zul­ta­tų. Ma­nau, kad Lie­tu­vos vi­suo­me­nei tik­rai ir R.Mei­lu­ty­tės, ir A.Sa­bo­nio pa­sie­ki­mai yra įdo­mūs ir ji tu­ri tei­ sę apie juos ži­no­ti. Ne Sei­mo na­riai, kaip sa­kė ta par­la­men­ta­rė, o A.Sa­bo­nis yra na­ cio­na­li­nė ša­lies ver­ty­bė, to­dėl apie jį tau­ta tu­ri ži­no­ti vis­ką. R.Mei­lu­ ty­tė – la­bai jau­na, to­dėl ži­no­ti vi­ suo­me­nei dar ne­la­bai yra ką. O A.Sa­bo­nis – ki­tas rei­ka­las. Ri­man­tas Vals­kys

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

m. bir­že­lio 16 d., kai pra­dė­jau dirb­ ti Uos­to di­rek­ci­jo­je. Ne pa­slap­tis, kad A.Ka­ma­raus­ ko lai­kais per 80 pro­c. di­rek­ci­jos skelb­tų sta­ty­bos kon­kur­sų lai­mė­ da­vo dvi Pran­ciš­kui Jur­gu­čiui pri­ klau­san­čios įmo­nės – ak­ci­nė bend­ ro­vė „Lo­kys“ ir už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­ka“. Fak­tiš­kai P.Jur­gu­tis mo­no­ po­li­za­vo sta­ty­bas uos­te.

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Eugenijus Gentvilas

3. Ge­gu­žės 5 d. – pa­pil­do­ma dar­ bų su­tar­tis su „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­ka“ už 1,642 mln. Lt. 4. Ge­gu­žės 6 d. – pa­pil­do­ma ak­ me­nų kė­li­mo su­tar­tis su bend­ro­ve „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ už 920 tūkst. Lt. 5. Bir­že­lio 7 d. A.Ka­ma­raus­ko va­ do­vau­ja­ma Vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­ si­ja pa­skel­bia bend­ro­vę „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ pir­so prie Šiau­rės ra­go sta­ty­bos kon­kur­so nu­ga­lė­to­ ja už 1,3 mln. Lt, nors jau bu­vo ži­ no­ma, kad šios įmo­nės są­skai­tas areš­ta­vo teis­mas. 6. Bir­že­lio 15 d. – pa­pil­do­mų dar­bų su­tar­tis su bend­ro­ve „Lo­ kys“ už 67 830 Lt. Ir po to A.Vait­kus pik­ti­na­si, kad, ma­no nuo­mo­ne, A.Ka­ma­raus­kas dir­bo blo­gai? Juk per 80 die­nų lai­ ki­no va­do­va­vi­mo Uos­to di­rek­ci­jai P.Jur­gu­čio įmo­nėms bu­vo ne­pag­ rįs­tai ar ne­tei­sė­tai duo­ta dar­bų už 5 mln. li­tų. Ir tai dar ne vis­kas. Ba­lan­dį P.Jur­ gu­tis in­for­ma­vo, kad teis­me ge­gu­ žės mė­ne­sį bus svars­to­mas bank­ro­ to iš­kė­li­mas jo įmo­nei „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“, to­dėl rei­ka­lau­ja iš di­rek­ci­jos su­mo­kė­ti jam ob­jek­ te su­lai­ky­tas su­mas. A.Ka­ma­raus­kas krei­pė­si į Vie­šų­ jų pir­ki­mų tar­ny­bą, klaus­da­mas, ar ga­li­ma ran­go­vui iš­mo­kė­ti da­lį su­ lai­ko­mų su­mų, nors ob­jek­tas dar nė­ra baig­tas. Tar­ny­ba raš­tu at­sa­ kė, kad tai griež­tai drau­džia­ma. Bet A.Ka­ma­raus­kas, pri­si­den­gęs nau­ jos val­dy­bos spren­di­mu, ge­gu­žės 8 die­ną pa­si­ra­šė su­tar­tį su P.Jur­gu­čiu dėl da­lies su­lai­ky­tų su­mų iš­mo­kė­ ji­mo. Be­je, A.Ka­ma­raus­kas su­tar­ tį pa­si­ra­šė vie­nas­me­niš­kai, nie­kas iš di­rek­ci­jos dar­buo­to­jų šios su­tar­ ties ne­vi­za­vo. Ge­gu­žės 11 d. Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mas priė­mė nu­ta­ri­mą areš­tuo­ ti bend­ro­vės „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­ka“ są­skai­tas ir apie tai iš­siun­tė sku­bų pra­ne­ši­mą di­rek­ci­jai. Bet ši ge­gu­žės 12 d. su­mo­kė­jo P.Jur­gu­čio įmo­nei dar 1,95 mln. li­tų. Tai­gi, pa­si­kar­to­siu – kiek­vie­nas va­do­vas kad­rus pa­si­ren­ka pa­ts.

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Prem­je­ras – joks Prie­tai­sas

Ne­se­niai su­ži­no­jau, kad mū­sų prem­je­rą kai ku­rie žmo­nės pra­var­ džiuo­ja Prie­tai­su. Žo­džių trūks­ta iš­reikš­ti pa­si­pik­ti­ni­mą. Ma­nau, už to­kių pra­var­džių sklei­di­mą ir su­ gal­vo­ji­mą jų au­to­riams tu­rė­tų bū­ti tai­ko­ma bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Jie ne­tu­ri tei­sės šmeiž­ti Vy­riau­sy­ bės va­do­vą. J.Ged­vi­las

Va­lo tik snie­gą

Ki­ta­pus Var­pų gat­ve­lės prie­šais įė­ ji­mą į P.Ma­šio­to mo­kyk­lą jau mė­ nuo vo­lio­ja­si tuš­ti sul­čių pa­ke­liai. Ma­tyt, vai­kai ko nors lū­ku­ria­vo, at­si­gė­rė ir nu­me­tė po ko­jo­mis. Čia pat mė­to­si in­de­liai nuo jo­gur­to, plas­ti­ki­niai šaukš­te­liai ir ki­to­kios bui­ti­nės šiukš­lės. Bet šį kar­tą ne apie vai­kų kul­tū­rą no­riu pa­sa­ky­ti. Ta ne­tvar­ka ro­do, kaip yra va­lo­mas šis plo­tas. Tik ta­da, kai pa­snin­ga, juo pra­va­žiuo­ja trak­to­riu­kas. O kai ne­snin­ga, čia nie­kas iš va­ly­to­jų net pa­si­žval­gy­ti neuž­su­ka. Dia­na

Rei­kia gal­vo­ti, ką kal­bi

Esu ne­pa­ten­kin­tas mū­sų aukš­čiau­ sią­ja val­džia. L.Grau­ži­nie­nės biog­ ra­fi­ją jau ži­no­me, ži­no­me, kaip ji pa­da­rė kar­je­rą ta­pu­si ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­re. At­lai­džiai ir su iro­ni­ja žiū­ri­me į vis­ką, ką ji kal­ba ir da­ro. Bet tai, ką iš­gir­dau iš mi­nist­rų mi­ nist­ro lū­pų, nu­ste­bi­no. Ant vi­sos Lie­tu­vos pa­reiš­kęs, kad jis ne­si­ki­ša į rei­ka­lus, apie ku­riuos bu­vo klau­ sia­mas, yra blo­giau nei ko­lū­kie­čio pa­sa­ky­mas. Bū­čiau su­pra­tęs, jei jis sa­ky­tų, kad kaž­kur ne­bu­vo ar ne­ dis­ku­ta­vo ko­kiu nors klau­si­mu, bet pa­sa­ky­mas, kad ne­si­ki­ša, ro­do pa­tį že­miau­sią ly­gį. Adol­fas

Prie par­ko – ne­tvar­ka

No­riu pa­si­džiaug­ti, ko­kia gra­ži yra mū­sų M.Maž­vy­do alė­ja. Džiau­ giuo­si mū­sų mies­tu, kai nuei­nu į Skulp­tū­rų par­ką. Žmo­nės ma­žiau ve­džio­ja ten šu­niu­kų. Gra­žiai vis­ kas su­tvar­ky­ta, tie­siog no­ri­si ten ei­ti pa­si­vaikš­čio­ti. Bet vie­nas da­ ly­kas la­bai ba­do akis. Prie šio par­ko pri­si­glau­du­si te­ri­to­ri­ja, kur va­sa­rą žmo­nės žai­džia te­ni­są. Kai at­šą­ la, ši vie­ta tam­pa pa­na­ši į ko­lū­kio ark­li­dę. La­pai ne­grėb­ti, sie­nos nu­ mar­gin­tos, nu­tep­lio­tos. Ne­sup­ran­ tu, ko­dėl val­di­nin­kai ne­krei­pia dė­ me­sio į šią vie­tą. Ji yra di­džiau­sias kont­ras­tas par­kui. Elž­bie­ta

Kur din­go šra­ti­nu­kų šer­de­lės?

Ne­sup­ran­ta­ma, kur pa­sta­ruo­ju me­ tu din­go tu­ši­nu­kais ar­ba šra­ti­nu­kais va­di­na­mų ra­šik­lių šer­du­tės? Nu­si­ pirk­ti jų ne­beį­ma­no­ma. Iš­nau­do­ ji vie­ną, o pa­keis­ti nė­ra kuo. Ta­da tu­ri iš­mes­ti vi­są ra­šy­mo prie­mo­nę ir pirk­ti ki­tą. La­bai ne­tau­pu. Vy­tau­tas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

Miestas

Iš sve­ti­mų ma­ši­nų – pel­nas 1

Ma­ši­nos pa­dan­gos bu­ vo tru­pu­tį iš­si­lei­du­sios, bet tik­rai ne tiek, kad sto­vė­tų ant rat­lan­kių, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis Li­nas. – Vie­ną lapk­ri­čio ry­tą ra­ dau ant prie­ki­nio ma­ši­nos lan­go pri­kli­juo­tą rau­do­ną la­pe­lį. Ant jo bu­vo pa­ra­šy­ta: „Pirk­čiau jū­sų au­ to­mo­bi­lį“. Ten pat nu­ro­dy­tas te­le­ fo­no nu­me­ris, ku­riuo pra­šy­ta pa­ skam­bin­ti“, Ka­dan­gi ma­ši­na sa­vi­nin­kui bu­ vo rei­ka­lin­ga va­ži­nė­ti į dar­bą už­ mies­ty­je ir jis ren­gė­si ją ne­tru­kus re­mon­tuo­ti, Smil­te­lės gat­vė­je gy­ ve­nan­tis vy­ras rau­do­ną la­pe­lį tie­ siog nu­plė­šė ir net ne­ke­ti­no tar­tis dėl „Opel Vect­ra“ par­da­vi­mo.

Komentaras Vy­tau­tas Agin­tas

Klai­pė­dos apy­l in­kės pro­k u­ro­ras

J

ei­gu ma­ši­na yra be ra­tų, vals­ ty­bi­nių nu­me­rių ir tech­niš­kai ne­pa­tik­rin­ta, ji ne­be­va­di­na­ma au­to­mo­bi­liu. Jei­gu jo ver­tė ne­ sie­kia 390 li­tų, to­kio daik­to va­gys­tę bū­ tų ga­li­ma trak­tuo­ti kaip bau­džia­mą­jį nu­si­žen­gi­mą. Jei­gu au­to­mo­bi­lis ne­va­ žiuo­ja dėl ge­di­mo ar de­ga­lų sto­kos, bet tu­ri vals­ty­bi­nius nu­me­rius, jo va­gys­tė trak­tuo­ja­ma kaip au­to­mo­bi­lio pa­gro­ bi­mas ir ga­li bū­ti bau­džia­ma iki 6 me­tų lais­vės atė­mi­mo, ski­riant ir pa­pil­do­mų baus­mių. Anks­čiau se­nų au­to­mo­bi­lių bu­vo dau­g iau, šie­met jų yra ge­ro­kai su­ma­žė­ję. Da­bar dau­gu­ma ma­ši­nų va­ gių spe­cia­li­zuo­ja­si grob­ti pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius. Klai­pė­do­je ne kar­tą bu­ vo nu­teis­ti ir se­nų ma­ši­nų va­gys. Tais at­ve­jais jiems bu­vo ink­ri­mi­nuo­tas au­ to­mo­bi­l ių pa­g ro­bi­mas. Ka­dan­g i ma­ ši­nos ne­bu­vo di­de­lės ver­tės, teis­mai šiek tiek su­švel­ni­no baus­mes. Dau­ge­ lis jų ma­no, kad ne­nau­do­ja­mi au­to­mo­ bi­liai ne­tu­ri sa­vi­nin­kų ar­ba šie yra iš­ vy­kę ir dėl ma­ši­nos din­gi­mo į po­li­ci­ją ne­si­kreips. Par­duo­da juos į me­ta­lo su­ pirk­tu­ves, pa­si­pel­no ke­liais šim­tais li­ tų ir ieš­ko ki­tų. Pa­me­nu, bu­vo nu­teis­ tas vie­nas 50-me­tis, ku­ris sam­dy­da­vo įmo­nes sve­ti­miems au­to­mo­bi­liams iš­ vež­ti. Per­nai už ana­lo­giš­ką veik­lą nu­ teis­ti trys jau­ni vy­ru­kai. Be­ne vie­nas jų yra įta­ria­mas ir da­bar.

Pri­mi­nė ve­ly­ki­nį kiau­ši­nį

Ki­tą die­ną Li­nas nu­stė­ro per lan­ gą pa­ma­tęs, kad jo ma­ši­na pri­me­ na ve­ly­ki­nį mar­gu­tį – au­to­mo­bi­lis bu­vo vi­sas ap­kli­juo­tas to­kiais pat rau­do­nais la­pe­liais. Jie bu­vo vi­sur: ant lan­gų, du­re­lių, sto­go, va­rik­lio dang­čio. Sa­vi­nin­kas vi­sus juos nu­plė­šė ir su­kli­ja­vo ant ga­li­nio bam­pe­rio, taip de­monst­ruo­da­mas, kad pra­šy­mą su­si­siek­ti su ma­ši­ną pirk­ti no­rin­ čiais as­me­ni­mis ma­tė, bet kol kas ne­ke­ti­na su jais bend­rau­ti. Dar vie­na die­na praė­jo be eks­ ce­sų. Ket­vir­tą­ją die­ną Li­nas sa­vo ope­ lio ne­be­ra­do. Jis tie­siog din­go iš aikš­te­lės. Kai­my­nas pa­sa­ko­jo ma­tęs du jau­nus vy­rus, vil­kė­ju­sius rū­bais, pa­na­šiais į spe­cia­lios tar­ny­bos dra­ bu­žius. Žmo­gus ban­dė kal­bin­ti tuos du jau­nuo­lius, bet jie pa­si­sa­kė dir­ban­ tys sa­vo dar­bą, ti­ki­no, kad šei­mi­ nin­kas vis­ką ži­no ir, už­tem­pę ope­ lį ant tra­lo, jį iš­si­ve­žė.

va­žiuo­ja tra­lu, už­ke­lia ma­ši­ną ir iš­ ga­be­na ją į uti­li­za­vi­mo įmo­nę. Jei­gu au­to­mo­bi­ly­je yra par­duo­ ti tin­ka­mų de­ta­lių, jas par­duo­da va­di­na­mie­siems lau­žy­nams, o li­ ku­sią da­lį – ma­ši­nų uti­li­za­vi­mo įmo­nėms. Taip iš vie­nos ma­ši­nos pa­si­pel­no nuo 300 iki 800 li­tų. Pap­ras­tai gat­vių sa­ni­ta­rais pra­ min­ti vy­rai tai­ko­si į au­to­mo­bi­lius, pa­ga­min­tus ne vė­liau nei 1996 me­tais. Ieš­kos, kas at­sklei­dė duo­me­nis

Ži­no­jo tiks­lius duo­me­nis

Li­nas su­pra­to, kad čia pa­si­dar­ba­vo ne kas nors ki­tas, o tie pa­tys ma­ ši­ną no­rė­ję pirk­ti vei­kė­jai, ir ėmė­si skam­bin­ti ant rau­do­no lip­du­ko nu­ ro­dy­tu te­le­fo­nu. Paaiš­kė­jo, kad va­gys ne tik įžū­ lūs, bet ir yra su­si­rin­kę vi­są in­for­ ma­ci­ją, ku­ri pa­pras­tam mir­tin­ga­ jam ne­priei­na­ma. Kai ope­lio sa­vi­nin­kas pra­dė­jo klau­si­nė­ti apie sa­vo au­to­mo­bi­lį, iš­ gir­do pa­reiš­ki­mą, ne­va ma­ši­na jam ne­prik­lau­san­ti, o tik­ro­ji jos šei­mi­ nin­kė lei­du­si ją iš­ga­ben­ti. Klai­pė­die­tis įta­ria, kad va­gys su­ si­ži­no vi­są in­for­ma­ci­ją apie nu­si­ žiū­rė­tą au­to­mo­bi­lį. „Tas vai­ki­nas pa­mi­nė­jo fak­tus, ku­riuos ga­lė­jo ži­no­ti tik anks­tes­ nis ope­lio sa­vi­nin­kas. Prieš ke­le­ tą me­tų šią ma­ši­ną pir­kau iš žmo­ gaus, ku­riam jos re­mon­tas tą­kart pa­si­ro­dė per­ne­lyg bran­gus, to­dėl pa­siū­lė man jį pirk­ti. Kai­na pa­si­ro­ dė priei­na­ma, tai ir paė­miau. Blo­ giau­sia, kad ta­da neį­for­mi­no­me san­do­rio. Už pri­va­lo­mą­jį drau­di­ mą su­mo­kė­jau aš, bet įra­šė­me bu­ vu­sio sa­vi­nin­ko pa­var­dę“, – pri­si­ mi­nė Li­nas. Pa­si­ro­do, va­gys su­si­ži­no­jo vi­są au­to­mo­bi­lio is­to­ri­ją, kas ir ka­da jį įsi­gi­jo, kur gy­ve­na pa­sta­ra­sis sa­vi­ nin­kas. Šiuo at­ve­ju sa­vi­nin­ke bu­vo įvar­dy­ta ma­ši­ną Li­nui par­da­vu­sio vy­ro žmo­na. Vil­niu­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris apie sa­vo tur­tą pri­si­mi­nė tik tiek, kad

Pa­siū­ly­mas: au­to­mo­bi­lių va­gys pir­miau­sia ant lan­go pri­kli­juo­ja la­pe­lius su pa­siū­ly­mu ma­ši­ną par­duo­ti. Pas­

kui trans­por­to prie­mo­nės ne­be­lie­ka.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lyg ge­rai jie įsi­kir­to į sis­te­mą. Ap­ gau­di­nė­ja žmo­nes, o šie dėl ke­lių šim­tų li­tų ne­no­ri pra­si­dė­ti su po­li­ ci­ja. Bet blo­giau­sia, kad jie nau­do­ ja­si sve­ti­mu var­du. Ne kar­tą ir ne du pas ma­ne bu­vo at­va­žia­vę žmo­ nės klaus­ti, kur yra ma­no dar­buo­ to­jai To­mas ar­ba Hen­ri­kas. Ši­tie vy­ru­kai pri­si­sta­to, kad pas ma­ne dir­ba, bet iš tie­sų tai yra ne­tie­ sa. Daž­niau­siai jie bū­na pa­ža­dė­ ję žmo­nėms ati­duo­ti ko­kias nors ma­ši­nos de­ta­les ar­ba pi­ni­gus už iš­ga­ben­tą au­to­mo­bi­lį. Ta­da tu­riu įti­ki­nė­ti, kad šie vy­rai nė­ra ma­no dar­buo­to­jai, o tik ap­ga­vi­kai. Ma­ nau, to­kių ap­gau­tų­jų Klai­pė­do­ je at­si­ras­tų dau­gy­bė“, – pa­sa­ko­ jo And­rius.

Taip iš­spau­dęs gai­les­tį Hen­ri­kas iš­mel­dė pa­si­gai­lė­ji­mo, And­rius at­ si­sa­kė pre­ten­zi­jų, o ty­ri­mas bu­vo nu­trauk­tas. „Ta­da jis man su­mo­kė­jo 800 li­tų, tiek, kiek ir bu­vo­me su­ta­rę už ma­ ši­ną, ku­rią jis iš­si­ga­be­no. Bet žiū­ riu, kad iš­va­dų tie du drau­gai ne­pa­ da­rė. Jie el­gia­si kaip li­go­niai, ne­ga­li su­sto­ti“, – tei­gė vers­li­nin­kas.

ma­ši­na bu­vo ati­duo­ta re­mon­tuo­ti. Vis dėl­to pra­džio­je ma­ši­ną iš­ga­be­ nę as­me­nys ža­dė­jo Li­nui su­mo­kė­ ti. Jie ti­ki­no, kad da­bar yra iš­vy­kę į Vo­kie­ti­ją, o kai grįš, iš­kart at­si­skai­ tys. Die­nos ėjo, bet skam­bu­čio vy­ ras taip ir ne­su­lau­kė.

Ap­gau­di­nė­ja žmo­ nes, o šie dėl ke­lių šim­tų li­tų ne­no­ri pra­si­dė­ti su po­li­ci­ja.

Ta­da jis nu­spren­dė pa­ts ap­si­ lan­ky­ti au­to­mo­bi­lių de­mon­ta­vi­mo aikš­te­lė­je, ku­rios dar­buo­to­jais vy­ rai bu­vo pri­si­sta­tę. Me­luo­ja apie dar­bo vie­tą

Nu­va­žia­vęs į Lie­pų gat­vė­je vei­kian­ čią au­to­mo­bi­lių uti­li­za­vi­mo įmo­nę, Li­nas ėmė ieš­ko­ti Hen­ri­ko ir To­mo. Įmo­nės sa­vi­nin­kas And­rius iš­kart su­pra­to, apie ką kal­ba, ir at­vė­rė Li­ nui akis. Jis ne­slė­pė, jog šie du vy­ rai yra jam tiek pri­kiau­li­nę, kad jis ne­be­no­ri gir­dė­ti net jų var­dų. „Man at­ro­do, kad jų su­draus­ min­ti nie­kas ne­ga­lės – per­ne­

„El­gia­si kaip li­go­niai“

Vers­li­nin­kas tei­gė ir pa­ts nuo šių dvie­jų ap­ga­vi­kų nu­ken­tė­jęs. Kaž­ ka­da iš­si­ga­be­no au­to­mo­bi­lį, o pi­ ni­gų ne­su­mo­kė­jo. Kai įmo­nės va­do­vas pa­si­skun­ dė po­li­ci­jai, Hen­ri­kas atė­jo pas jį su tė­vais ir ma­žu vai­ku. Vi­si ėmė pra­šy­ti, kad at­leis­tų vai­ki­nui, mat jis ne­se­niai bu­vęs nu­teis­tas lyg­ti­ne baus­me, to­dėl bent koks nu­si­žen­ gi­mas įsta­ty­mui jam reikš­tų ke­lio­ nę už gro­tų.

Ne­su­mo­kė­jo po auk­cio­no

Li­nas – ne vie­nin­te­lis, ku­rio ma­ši­ na iš­ke­lia­vo ne­ži­nia kur. Ap­gau­tas bu­vo ir jo drau­gas, ku­ris sa­vo au­to­ mo­bi­lį par­da­vi­nė­jo auk­cio­ne. Tą­ kart ma­ši­ną iš­si­ga­be­nę as­me­nys ža­dė­jo ne­tru­kus su­mo­kė­ti, bet li­ tų už par­duo­tą au­to­mo­bi­lį at­gau­ ti ne­pa­vy­ko. Paaiš­kė­jo, kad taip mies­tą „šva­ ri­na“ mi­nė­tais Hen­ri­ko ir To­mo var­dais be­si­va­di­nan­tys du 25 me­ tų klai­pė­die­čiai. Jų vei­ki­mo pla­nas pa­pras­tai bū­ na toks pat. Bend­ri­nin­kai ap­va­ žiuo­ja kie­mus, kur gy­ven­to­jų ma­ ši­nos sun­kiai tel­pa, ap­žiū­ri, ku­ris au­to­mo­bi­lis jau se­niai ne­nau­do­ja­ mas, ir pa­lie­ka la­pe­lį su pa­siū­ly­mu jį įsi­gy­ti. Po ke­lių ban­dy­mų su­si­siek­ti su sa­vi­nin­ku, bend­ri­nin­kai į kie­mą at­

Nuo va­gių nu­ken­tė­jęs Li­nas už­si­ mi­nė, kad kal­bin­da­mas juos te­le­ fo­nu iš­gir­do pa­siū­ly­mą su­mo­kė­ ti 600 li­tų. Ta­čiau klai­pė­die­tis sa­vo 1993 me­tais pa­ga­min­tą „Opel Vect­ra“ įver­ti­no 2 tūkst. li­tų ir apie au­to­ mo­bi­lio va­gys­tę pra­ne­šė po­li­ci­jai. Uos­ta­mies­čio Vy­riau­sio­jo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mo sky­riaus ty­ri­ mų pa­rei­gū­nai pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl šios ma­ši­nos va­gys­tės. Pa­rei­gū­nai ke­ti­na iš­siaiš­kin­ti ne tik trans­por­to prie­mo­nės va­gys­ tės ap­lin­ky­bes, bet ir tai, kaip įta­ ria­mie­ji ga­vo vie­šai ne­skel­bia­mus duo­me­nis. Vals­ty­b ės įmo­n ės „Re­g it­ra“ Klai­pė­dos fi­lia­lo va­do­vas Sau­lius Bu­di­nas tei­gė, kad ofi­cia­liai duo­ me­nis šio­je įmo­nė­je ga­li­ma gau­ti tik apie sa­vo as­me­ni­nės trans­por­ to prie­mo­nės anks­tes­nius val­dy­to­ jus, įmo­nės va­do­vas ga­li juos gau­ti apie ju­ri­di­nį as­me­nį, to­kie duo­me­ nys pa­tei­kia­mi ir tei­sė­sau­gos ins­ti­ tu­ci­joms. S.Bu­di­nas tei­gė, kad sa­vi­val­dy­ bės val­di­nin­kai, ku­rie ima­si be­ šei­mi­nin­kio tur­to nu­sta­ty­mo, tu­ ri priei­gą prie „Re­git­ros“ duo­me­nų ba­zės, bet jie ga­li ma­ty­ti tik tai, kas yra pa­sku­ti­nis sa­vi­nin­kas. „Gal­būt va­gys tu­ri kur nors pa­ žįs­ta­mų, bet tik­rai ne pas mus, nes kiek­vie­nas mū­sų dar­buo­to­jas ga­li pri­si­jung­ti tik sa­vo as­me­ni­niu ko­ du“, – ti­ki­no S.Bu­di­nas.

8

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

aktualijos

Ap­si­lei­dė­lių mies­te ne­su­ma­žė­jo Klai­pė­da aša­ro­ mis ne­ti­ki. To­kią ži­ nią mies­to po­li­ti­ kai vie­šai pa­siun­tė vers­li­nin­kams, ku­ rie pra­šo, kad jų tu­ri­ mas ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas bū­tų iš­brauk­ tas iš va­di­na­mo­jo ap­si­lei­dė­lių są­ra­šo.

Praė­jus sep­ty­ne­riems me­tams nuo nau­jos kar­tos švie­so­lai­di­nio tink­lo sta­ty­bos pra­džios, TEO švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to klien­tų skai­čius ap­len­kė pla­ čia­juos­čio (DSL) ry­šio tech­no­lo­gi­ja tei­ kia­mo in­ter­ne­to var­to­to­jų skai­čių.

Ob­jek­tas: vie­nas iš pa­sta­tų, ku­rį siū­ly­ta iš­brauk­ti ir ne­tvar­kin­gų sta­ti­nių są­ra­šo, ta­čiau tam ne­pri­tar­ta, yra

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ap­leis­tų, ne­nau­do­ja­mų ar ne pa­gal pa­skir­tį nau­do­ja­mų ob­jek­tų są­ra­še šiuo me­tu yra 38 sta­ti­niai, esan­tys Klai­pė­do­je. Tri­jų iš jų sa­vi­nin­kai pa­tei­kė pra­ šy­mus iš­brauk­ti pa­sta­tus iš va­di­ na­mo­jo ap­si­lei­dė­lių są­ra­šo, nes esą į tur­tą in­ves­ta­vo, jį su­tvar­kė taip, kad šis ati­tik­tų mi­ni­ma­lius ke­lia­ mus rei­ka­la­vi­mus. To­dėl Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­ žiū­ros po­sky­rio ve­dė­jas Ge­di­mi­nas Po­cius va­kar iš tri­bū­nos mies­to ta­ ry­bos po­sė­dy­je po­li­ti­kų pra­šė pri­ tar­ti spren­di­mo pro­jek­tui iš są­ra­šo

Švie­so­lai­di­nis in­ter­ne­tas išpopuliarėjo

pa­čia­me mies­to cent­re – Puo­džių g. 27.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Vaiz­das yra bai­sus, klai­ku žiū­rė­ ti. Vers­li­nin­kai tu­ri la­bai aiš­kiai su­ pras­ti, jog tu­ri tik­rai su­si­tvar­ky­ti ir tik ta­da pra­šy­ti, kad jų pa­sta­tai bū­ tų iš­brauk­ti iš są­ra­šo. Klai­pė­da aša­ ro­mis ne­ti­ki“, – rė­žė uos­ta­mies­čio me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Po­li­ti­kui Vy­tau­tui Lu­pei­kai taip pat už­kliu­vo tai, kad jei pa­sta­to an­ gos už­san­da­ri­na­mos, jis ga­li sto­vė­ti ne­nau­do­ja­mas de­šimt­me­čius ir vis tiek bus pri­pa­žįs­ta­mas tvar­kin­gu. „Ko rei­kia, kad Klai­pė­do­je pa­ga­ liau bū­tų tvar­ka?“ – klau­sė V.Lu­ pei­ka. G.Po­cius ne­ryž­tin­gai pra­si­ta­ rė, jog uos­ta­mies­ty­je trūks­ta šlu­bo vo­kie­čio tvar­kos, nes esą da­bar ga­ lio­jan­tys tei­sės ak­tai yra švel­nūs.

Vers­li­nin­kai jų tur­tą iš­brauk­ti iš ap­si­lei­dė­lių są­ra­šo pra­šė to­dėl, kad ne tik esą ap­si­tvar­kė, bet ir sie­kia mo­kė­ti ma­žiau mo­kes­čių. Už ap­ leis­tų pa­sta­tų są­ra­še esan­čius ob­ jek­tus že­mės nuo­mos ir ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­čiai skai­čiuo­ja­mi pa­gal mak­si­ma­lius ta­ri­fus. Ta­čiau po­li­ti­kai ne­pa­ti­kė­jo, kad vers­li­nin­kai įdė­jo pa­kan­ka­mai pa­ stan­gų su­tvar­ky­ti jiems pri­klau­ san­čius pa­sta­tus. To­dėl bal­sa­vo už tai, kad vi­si trys iš ap­si­lei­dė­lių są­ ra­šo siū­lo­mi iš­brauk­ti ob­jek­tai – Puo­džių g. 27, Gluos­nių g. 11, Smil­ ty­nės g. 34 – ja­me lik­tų ir to­liau. „Kai tik­rai su­si­tvar­kys, ta­ da ir iš­brauk­si­me“, – re­ziu­ma­vo A.Šul­cas.

iš­brauk­ti sta­ti­nius, esan­čius Puo­ džių g. 27, Gluos­nių g. 11 ir Smil­ ty­nės g. 34.

G.Po­cius ne­ryž­tin­gai pra­si­ta­rė, jog uos­ta­ mies­ty­je trūks­ta šlu­ bo vo­kie­čio tvar­kos.

Jis tei­gė, jog sa­vi­val­dy­bės spe­ cia­lis­tai pa­tik­ri­no, kaip ap­tvar­ky­ ti sta­ti­niai, ir esą įsi­ti­ki­no, kad sa­ vi­nin­kai tik­rai in­ves­ta­vo lė­šų, kad sa­vo tur­tą bent mi­ni­ma­liai su­ tvar­ky­tų.

Di­džiau­sios Lie­tu­vo­je in­teg­ruo­tų te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų, IT ir te­le­vi­zi­jos pa­slau­gų tei­kė­jos bend­ro­vės TEO nau­jos kar­tos spar­čiu in­ter­ne­tu jau nau­do­ja­si per 179 tūkst. klien­tų. DSL in­ter­ne­tu šiuo me­tu nau­do­ja­ si apie 177 tūkst. klien­tų. TEO švie­so­lai­di­niu in­ter­ne­tu, ku­ris yra apie 35 kar­tus spar­tes­nis už DSL ry­šį, ga­li nau­do­tis 94 pro­c. Lie­tu­vos dau­gia­bu­čių ir de­šim­ta­da­lio in­di­vi­ dua­lių na­mų gy­ven­to­jai. TEO pro­gno­ zuo­ja, kad per ar­ti­miau­sius 5–7 me­ tus švie­so­lai­di­niu in­ter­ne­tu nau­do­sis per 300 tūkst. bend­ro­vės klien­tų. Pa­sak TEO Tink­lo tech­no­lo­gi­jų tar­ny­bos va­do­vo Da­riaus Didž­gal­vio, pir­mą­sias op­ti­nes priei­gas bend­ro­ vė įdie­gė dar 2006 me­tais. Tuo­met švie­so­lai­džiai bū­da­vo tie­sia­mi tik iki na­mo, o iki bu­tų in­ter­ne­to ry­šys ke­liau­da­vo įpras­tais ka­be­liais. Nuo 2007 me­tų švie­so­lai­džiai tie­sia­mi iki pat klien­to kom­piu­te­rio. „Šiuo me­tu la­biau orien­tuo­ja­mės į in­di­vi­dua­lius na­mus mies­tuo­se ir jų prie­mies­čiuo­se. Švie­so­lai­di­ nis tink­las su­tei­kia ga­li­my­bę ne tik nau­do­tis itin spar­čiu in­ter­ne­tu, bet ir teik­ti pla­taus spekt­ro ko­ky­biš­kas pa­slau­gas. Be to, ge­di­mų ja­me bū­na du kar­tus re­čiau nei įpras­ta­me tink­ le“, – pa­sa­ko­ja D.Didž­gal­vis. „Klai­pė­dos“ inf.

Tau­py­ti ši­lu­mą rei­kia pro­tin­gai Jo­li­ta Bud­ry­tė Įsi­bė­gė­jus šil­dy­mo se­zo­nui, spe­ cia­lis­tai pa­ta­ria ne­pa­mes­ti gal­ vos dėl ši­lu­mos tau­py­mo, o tai da­ry­ti pro­tin­gai. Prie­šin­gu at­ve­ ju džiaugs­mą ma­žes­nė­mis są­ skai­to­mis ga­li ap­kar­tin­ti bu­te be­si­kau­pian­ti drėg­mė ir pe­li­jan­ čios sie­nos. Re­no­va­ci­ja ne­pa­kei­čia­ma

Pa­sak įmo­nės „SO­BO“ SIS­TE­ MOS, pri­žiū­rin­čios na­mų šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mas, di­rek­ to­riaus Zig­mo Šle­pe­čio, nie­kam ne pa­slap­tis, kad dau­giau­sia ši­lu­mos su­tau­po­ma, at­li­kus na­mo re­no­va­ ci­ją. Mo­der­ni­za­vus pa­sta­tą, są­skai­ tos su­ma­žė­ja net tris kar­tus. Z.Šle­pe­čio tei­gi­mu, ge­rai, kad šis pro­ce­sas pa­ju­dė­jo. Įmo­nė „Pas­ lau­gos būs­tui“ vien šį ru­de­nį pra­ dė­jo re­no­vuo­ti še­šis na­mus. No­rą at­si­nau­jin­ti yra pa­reiš­kę 10 pro­c. šios bend­ro­vės ad­mi­nist­ruo­ja­mų pa­sta­tų. „Re­no­va­ci­jos tei­kia­ma nau­da yra aki­vaiz­di. Sąs­kai­tos už šil­dy­mą žy­ miai su­ma­žė­ja. Iš su­tau­py­tų pi­ni­ gų gy­ven­to­jams už­ten­ka kas mė­ ne­sį su­mo­kė­ti už at­lik­tus dar­bus“, – tvir­ti­no va­do­vas. Z.Šle­pe­tis at­krei­pė dė­me­sį, kad yra na­mų, ku­rių gy­ven­to­jai neiš­ga­li im­tis vi­so na­mo re­no­va­ci­jos. To­kiais at­ve­jais re­ko­men­duo­ja­ma at­nau­jin­ti pa­sta­to ši­lu­mos punk­tą

– įreng­ti ne­prik­lau­so­mą šil­dy­mo sis­te­mą ir su­ba­lan­suo­ti na­mo šil­ dy­mo sis­te­mą. Šios prie­mo­nės ne tik pa­de­da tau­py­ti ši­lu­mą, bet ir gy­ven­to­jams su­tei­kia dau­giau kom­for­to. Iš­lai­dos nė­ra di­de­lės

At­nau­jin­ta ir su­ba­lan­suo­ta šil­ dy­mo sis­te­ma bu­vo Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­to 22 ir Nau­ja­kie­mio gat­ vės 19 na­muo­se. Šių me­tų lapk­ri­ tį juo­se bu­vo su­var­to­ta du kar­tus ma­žiau ši­lu­mos, pa­ly­gin­ti su praė­ ju­sių me­tų tuo pa­čiu mė­ne­siu. Vi­ du­ti­nė šių mė­ne­sių oro tem­pe­ra­tū­ ra bu­vo pa­na­ši. „Su­tau­py­mas aki­vaiz­dus, o iš­lai­ dos gy­ven­to­jams tik­rai nė­ra to­kios di­de­lės. Ne­sa­kau, kad ir žie­mą šie na­mai su­tau­pys tiek pat ši­lu­mos, bet pa­va­sa­rį ir ru­de­nį, kai lau­ke svy­ruo­ja oro tem­pe­ra­tū­ra, su­tau­ py­mas yra žy­mus“, – pa­brė­žė va­ do­vas. Z.Šle­pe­tis aiš­ki­no, kad ne­prik­ lau­so­mą šil­dy­mo sis­te­mą ga­li­ ma re­gu­liuo­ti, at­si­žvel­giant į oro tem­pe­ra­tū­rą. Se­nų­jų, ku­rios yra įreng­tos ne­ma­žo­je da­ly­je na­mų, re­gu­liuo­ti be­veik neį­ma­no­ma. Nep­rik­lau­so­mos šil­dy­mo sis­ te­mos įren­gi­mas ir na­mo šil­dy­ mo sis­te­mos su­ba­lan­sa­vi­mas gy­ ven­to­jams kai­nuo­tų nuo 15 iki 17 li­tų už kvad­ra­ti­nį met­rą bu­to plo­ to. Kai­na pri­klau­so nuo na­mo dy­ džio ir ti­po.

Su­ba­lan­sa­vus sis­te­mą, ši­lu­ma na­me bus pa­skirs­ty­ta to­ly­giai. Ne­ be­bus taip, kad vie­no­se pa­tal­po­ se bū­tų per karš­ta, o ki­to­se – šal­ta. Taip daž­nai bū­na pa­sta­tuo­se, kur yra įreng­ta se­na šil­dy­mo sis­te­ma. „Pa­di­di­ni ši­lu­mos tie­ki­mą, tai vi­ du­ri­niai bu­tai kais­ta, su­ma­ži­ni – šą­la šo­ni­niai ir vir­šu­ti­niai. Sis­te­mos su­ ba­lan­sa­vi­mas ir ne­prik­lau­so­mos šil­ dy­mo sis­te­mos įren­gi­mas šias pro­ ble­mas iš­spren­džia. Gy­ven­to­jams yra di­des­nis kom­for­tas. Vi­suo­se bu­ tuo­se šil­ta, ne­var­to­jant dau­giau ši­ lu­mos“, – tei­gė va­do­vas. Pra­šo at­sta­ty­ti ra­dia­to­rius

Ne­re­tai są­skai­tas už šil­dy­mą no­ rin­tys su­ma­žin­ti klai­pė­die­čiai su­ gal­vo­ja pa­ša­lin­ti ra­dia­to­rius, įreng­ tus laip­ti­nė­se. Z.Šle­pe­čio tei­gi­mu, tai – di­džiau­sia klai­da. „Apie ra­dia­to­rių pa­ša­li­ni­mą laip­ ti­nė­je ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. Lau­ku­ jės du­rys at­si­da­ri­nė­ja, šal­tis ei­na į vi­dų. Jei nė­ra ra­dia­to­rių laip­ti­nė­je, įšą­la sie­nos. Pas­ta­ro­sios daž­niau­ siai ri­bo­ja­si su bu­tų vir­tu­vė­mis, vo­nio­mis. Pa­tal­po­se at­si­ran­da pe­ lė­sis. Žmo­nės tu­ri gal­vo­ti, kaip jį iš­nai­kin­ti, ir iš­lai­dau­ti, kad tai pa­ da­ry­tų. Gy­ven­to­jai ne su­tau­po, o pra­ran­da dau­giau ši­lu­mos ir pa­ti­ ria nuo­sto­lių“, – dės­tė va­do­vas, Pa­sak Z.Šle­pe­čio, at­si­ran­da na­ mų, ku­rie pra­šo iš nau­jo su­mon­ tuo­ti kaž­ka­da nu­pjau­tus ra­dia­to­ rius laip­ti­nė­je.

Iš­lai­dos: ge­riau­siai ši­lu­mą pa­de­da su­tau­py­ti na­mo re­no­va­ci­ja, ta­čiau

to­kiems dar­bams ne vi­si klai­pė­die­čiai tu­ri lė­šų.

Tau­py­ti ši­lu­mą pa­de­da ir san­da­ rios laip­ti­nės du­rys, lan­gai. Z.Šle­ pe­tis pa­sa­ko­jo, kad na­me, ku­ria­me pa­ts gy­ve­na, bu­vo at­lik­tas laip­ti­nės re­mon­tas – pa­keis­ti lan­gai, du­rys. „Iš kar­to pa­si­da­rė šil­čiau. Anks­ čiau laip­ti­nė­je bu­vo 12–13 laips­nių ši­lu­mos. Da­bar ter­mo­met­ro stul­ pe­lis šok­te­lė­jo iki 17–19 laips­nių ši­lu­mos. Taip ir pra­si­de­da tau­py­ mas“, – tei­gė va­do­vas. Svar­bu įšil­dy­ti pa­sta­tą

Z.Šle­pe­tis pa­brė­žė, kad tau­py­ti ši­ lu­mą rei­kia, bet tai tu­ri bū­ti da­ro­ ma pro­tin­gai. „Jei na­mas su­var­tos ma­žiau ši­ lu­mos, ne­reiš­kia, kad daug su­tau­ py­si. Ypač tai ak­tua­lu ru­de­nį, kai pra­si­de­da šil­dy­mo se­zo­nas. Tik

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pra­de­da­me šil­dy­ti na­mą, žmo­nės ima tau­py­ti ir pra­šo pri­suk­ti šil­ dy­mą. Na­mas ge­rai neiš­džiūs­ta ir pra­de­da pe­ly­ti sie­nos. Kuo pa­sta­ tas dau­giau įši­lęs, tuo jis su­var­to­ ja ma­žiau ši­lu­mos“, – pa­brė­žė di­ rek­to­rius. Pa­sak va­do­vo, įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ kiek­vie­ną mė­ne­sį skai­ čiuo­ja, kiek kiek­vie­nas na­mas tu­ ri su­var­to­ti ši­lu­mos, vy­rau­jant tam tik­rai tem­pe­ra­tū­rai. Vi­suo­se pa­sta­tuo­se rea­lus ši­lu­ mos su­var­to­ji­mas yra nuo 30 iki 50 pro­c. ma­žes­nis. „Tai ro­do, kad žmo­nės la­bai tau­ po. Jei su­ma­žin­tų ši­lu­mos su­var­to­ji­ mą dar la­biau, tuo­met kil­tų dau­giau pro­ble­mų. Na­mai ga­li net pra­dė­ti ir­ti“, – aiš­ki­no Z.Šle­pe­tis.

9

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

miestas

Delfinai sulauks tikrintojų Or­ga­ni­za­ci­jos tei­gi­mu, 1 įta­ri­mus su­kė­lė ne tik neįp­ras­tai di­de­lis šių žin­duo­lių

mir­tin­gu­mas, bet ir tai, kad gal­būt bu­vo pa­žeis­ti jų ga­be­ni­mo iš Grai­ ki­jos į Lie­tu­vą rei­ka­la­vi­mai. Nu­ro­do­ma, kad nuo 1993 iki 2010 me­tų Klai­pė­dos del­fi­na­riu­ me bu­vo lai­ky­tas 21 del­fi­nas. Iš pa­sta­rų­jų nu­gai­šo 10. Trys iš jų – jau­nik­liai. Tei­gia­ma, kad dau­gu­ma nu­gai­šu­sių del­fi­nų bu­vo nuo 6 iki 21 me­tų, kai jų vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė yra apie 30 me­tų. Or­ga­ni­za­ci­jai di­de­lį ne­ri­mą ke­lia ir tai, kad dėl ne­tin­ka­mų są­ly­gų jū­ ros gy­vū­nai ga­li tap­ti ag­re­sy­vūs ir pa­žeis­ti del­fin ­ ų te­ra­pi­jo­je da­ly­vau­ jan­čius neį­ga­lius as­me­nis ar­ba už­ krės­ti juos įvai­rio­mis li­go­mis, ypač vai­kus. „Šiuo me­tu ak­ty­viai rek­la­muo­ ja­mi ne­tru­kus pra­si­dė­sian­tys del­ fi­nų pa­si­ro­dy­mai lan­ky­to­jams. Ta­ čiau iš mū­sų tu­ri­mos in­for­ma­ci­jos ma­ty­ti, kad del­fi­nai gaiš­ta dėl ne­ tin­ka­mų są­ly­gų ir trau­mų. Tad pra­ šo­me sku­bos tvar­ka pa­tik­rin­ti lai­ ko­mų del­fi­nų gy­ve­ni­mo są­ly­gas ir pa­teik­ti iš­va­dą dėl įta­kos gy­vū­nų svei­ka­tin­gu­mui. Taip pat įver­tin­ti del­fi­nų gi­mi­nin­gą vei­si­mą ir svars­ ty­ti klau­si­mą dėl to­li­mes­nio gy­vū­ nų dau­gi­ni­mo“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­ jos di­rek­to­rė Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė. Ba­sei­ne – šva­res­nis van­duo

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus del­fi­na­riu­ me gy­ve­na aš­tuo­ni del­fi­nai. Sep­ty­

ni jų rug­sė­jį par­skrai­din­ti lėk­tu­vu iš Grai­ki­jos, kur jie bu­vo iš­ga­ben­ ti prieš 3 me­tus pra­si­dė­jus del­fin ­ a­ riu­mo re­konst­ruk­ci­jai. Pa­sak Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rės Ol­gos Ža­lie­nės, trans­ por­tuo­jant del­fi­nus bu­vo lai­ko­ma­si gy­vū­nų trans­por­ta­vi­mą reg­la­men­ tuo­jan­čių tei­sės ak­tų.

An­ta­nas Bau­ža:

Šie del­fi­nai yra gi­mę ir au­gę ne­lais­vė­je. Jie pri­pra­tę prie to­kių są­ ly­gų. Pa­lei­dus į lais­ vę, iš­kart žū­tų.

„Gy­vū­nams bu­vo su­da­ry­tos kuo na­tū­ra­les­nės są­ly­gos. Iš­lai­ky­ta ati­ tin­ka­ma van­dens ir ap­lin­kos tem­ pe­ra­tū­ra, pa­mai­tin­ti nu­sta­ty­tu lai­ku. Kiek­vie­ną gy­vū­ną vi­sos ke­ lio­nės me­tu pri­žiū­rė­jo jų tre­ne­riai, taip pat ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė. O.Ža­lie­nės tei­gi­mu, po ke­lio­nės tru­kęs ak­li­ma­ti­za­vi­mo­si lai­ko­tar­ pis ir­gi bu­vo ati­džiai ste­bi­mas. Tre­ne­riai, ruoš­da­mi del­fi­nus pa­ si­ro­dy­mams, ne­pas­te­bė­jo jo­kios ag­re­si­jos ar ne­ri­mo po­žy­mių. O.Ža­lie­nė pa­brė­žė, kad del­fin ­ a­ riu­mo re­konst­ruk­ci­ja ir bu­vo ini­ci­ juo­ta sie­kiant pir­miau­sia pa­ge­rin­ti gy­vū­nų lai­ky­mo są­ly­gas. Jau da­bar

vei­kia nau­ja van­dens pa­ruo­ši­mo ir va­ly­mo sis­te­ma. „Da­bar van­duo del­fi­nų ba­sei­ ne yra kriš­to­li­niai šva­rus. Tai pir­ miau­sia tei­gia­mai vei­kia gy­vū­nų svei­ka­tą“, – tvir­ti­no di­rek­to­rė. Pa­sak jos, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus yra įre­gist­ruo­tas Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­jo­je kaip zoo­lo­gi­jos so­das ir ja­me gy­ve­nan­čių gy­vū­nų gy­ve­ni­mo są­ ly­gos ati­tin­ka vi­sus to­kioms įstai­ goms ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. „Jei bū­tų prie­šin­gai, nie­kas mums ne­leis­tų lai­ky­ti gy­vū­nų“, – at­krei­pė dė­me­sį O.Ža­lie­nė. Jū­rų mu­zie­jaus gy­vū­nų svei­ka­ta ne vie­ne­rius me­tus be­si­rū­pi­nan­tis ve­ te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas Žil­vi­nas Klei­ va tvir­ti­no, kad del­fi­na­riu­me, kaip ir gam­to­je, vyks­ta na­tū­ra­li gy­vū­nų kai­ta. Pir­miau­sia dėl am­žiaus. „Kri­tę del­fi­nai Na­na, Ni­ka, Ro­ mas bu­vo apie 40 me­tų. Na­tū­ra­ lio­je gam­to­je del­fi­nai gy­ve­na dar trum­piau. Tai leng­vai pa­žei­džia­ ma rū­šis. Ypač jaut­rūs jų jau­nik­ liai. Gam­to­je iš­gy­ve­na tik apie 70 pro­c. šių žin­duo­lių ma­žy­lių, o mu­ zie­jaus del­fi­na­riu­me – dau­giau nei 80“, – tvir­ti­no Ž.Klei­va. Pas­kun­dė ir meš­ką

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža tvir­ti­no, kad į Lie­ tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ ga­ni­za­ci­jos pra­šy­mą bus rea­guo­ta. Del­fi­na­riu­me pa­tik­rin­ti del­fi­nų gy­ve­ni­mo są­ly­gas ke­ti­na­ma dar iki Ka­lė­dų.

Si­tua­ci­ja: po del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­jos del­fi­nų gy­ve­ni­mo są­ly­gos

la­bai pa­ge­rė­jo.

A.Bau­ža at­krei­pė dė­me­sį, kad Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos pa­teik­ti duo­me­nys yra se­ni – 2010 me­tų, tai yra prieš del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ją. „Da­bar si­tua­ci­ja ki­ta. Vis­kas iš es­mės pa­si­kei­tę. Gy­ve­ni­mo są­ly­ gos tik­rai pa­ge­rė­ju­sios. Įdieg­tos nau­jos van­dens ir oro va­ly­mo sis­ te­mos. Del­fi­na­riu­me gi­męs ma­žy­ lis ro­do, kad gy­ve­ni­mo są­ly­gos yra ge­ros. Tą pa­tvir­ti­na ir del­fi­na­riu­ me dir­ban­tis bei del­fi­nų svei­ka­tos būk­le be­si­rū­pi­nan­tis ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas“, – pa­sa­ko­jo A.Bau­ža. Pa­sak vir­ši­nin­ko, tar­ny­ba pa­tik­ ri­ni­mus del­fi­na­riu­me ren­gia kar­tą per me­tus. Tai, kad del­fi­nams del­

Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

fi­na­riu­me bū­tų blo­gos są­ly­gos, ne­ bu­vo kons­ta­tuo­ta. „Gai­ši­mų tik­rai bu­vo. Ta­čiau ir lais­vė­je žūs­ta ne­ma­žas pro­cen­tas gy­vū­nų. Vi­si tik­rai neiš­gy­ve­na. Šie del­fi­nai yra gi­mę ir au­gę ne­lais­vė­je. Jie pri­pra­tę prie to­kių są­ly­gų. Pa­ lei­dus į lais­vę, iš­kart žū­tų“, – pa­ brė­žė A.Bau­ža. Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­ja su­maiš­tį uos­ta­mies­ ty­je su­ke­lia ne pir­mą kar­tą. Prieš ke­lias sa­vai­tes dėl jų skun­do bu­vo tik­ri­na­mas Klai­pė­dos pa­šo­nė­je įsi­ kū­ręs zoo­lo­gi­jos so­das. No­rė­ta iš­ vež­ti čia gy­ve­nan­čią meš­ką ir ke­lis ki­tus gy­vū­nus. Meš­ka bu­vo pa­bu­ din­ta iš žie­mos mie­go.

10

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

užribis Gel­bė­jo ­ sa­vi­žu­dę

Ky­šis – ­ 100 li­tų

Aiš­ki­na­si ­ va­gys­tes

Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos vė­lų va­ ka­rą sku­bė­jo į vie­ną bend­ra­bu­ čių. Bu­vo gau­tas pra­ne­ši­mas, kad iš tre­čio aukš­to bal­ko­no no­ri nu­šok­ti mo­te­ris. At­vy­kę me­di­kai ir ug­nia­ge­siai ap­ti­ko ant pa­lan­ gės sė­din­čią 34 m. mo­te­rį. Lauž­ tu­vu ug­nia­ge­siai iš­lau­žė kam­ ba­rio du­ris, mo­te­ris nu­kel­ta nuo pa­lan­gės, per­duo­ta me­di­kams.

Gargž­diš­kis po­li­ci­nin­kų šir­dis mė­ gi­no su­minkš­tin­ti šim­tu li­tų. Vy­ ras bu­vo su­stab­dy­tas Klai­pė­ dos g. 59 m. D.B. įkliu­vo už tai, kad kir­to iš­ti­si­nę dvi­gu­bą juos­tą. Paaiš­kė­jo, jog gargž­diš­kio ma­ši­na ne­bu­vo praė­ju­si tech­ni­nės ap­žiū­ ros. Pa­rei­gū­nui vy­ras pa­siū­lė 100 li­tų ky­šį. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl ban­dy­mo pa­pirk­ti.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­lai­kė Ma­lū­ ni­nin­kų g. iš bend­ra­bu­čio kam­ba­ rio kom­piu­te­rį ir te­le­fo­ną pa­vo­gu­ sį be­na­mį. Paaiš­kė­jo, kad daik­tus nu­gvel­bė 44 m. K.D. Ta­čiau kas ap­vo­gė 10-me­tį Bi­ru­tės g. gy­ven­ to­ją, te­beieš­ko­ma. Į po­li­ci­ją krei­ pė­si ber­niu­ko ma­ma, ku­ri pra­ne­ šė, kad vai­kui pa­gra­si­no kaž­koks vai­ki­nas ir atė­mė te­le­fo­ną.

Vagis li­ko be dan­tų Iš su­gė­ro­vų kie­mo pa­vog­ta ma­ši­na mė­gi­nęs pa­si­va­ži­ nė­ti Kre­tin­gos ra­ jo­no gy­ven­to­jas, ją su­dau­žė į pir­mą ke­ ly­je pa­si­pai­nio­ju­sį au­to­mo­bi­lį.

Sank­ry­ža: 20-me­čio vai­ruo­ja­mas „VW Golf“ per­skri­do ati­tva­rus ir nu­

si­lei­do žie­di­nės san­kry­žos gau­dyk­lė­je.

Dai­vos Ja­naus­kai­tės nuo­tr.

Įskri­do į gau­dyk­lę Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je į žie­di­nę Tai­kos ir Bal­ti­jos pro­spek­tų san­kry­žą, va­ di­na­mą gau­dyk­le, vėl įlė­kė „VW Golf“. Jos vai­ruo­to­jas sku­biai iš­ga­ ben­tas į li­go­ni­nę.

Ava­ri­ja nu­ti­ko ant­ra­die­nio va­ka­ rą po 21 val. Au­to­mo­bi­lis va­žia­vo Tai­kos pro­spek­tu iš pie­ti­nės mies­ to da­lies cent­ro link. Vai­ruo­to­jas dėl kol kas ne­ži­no­ mų prie­žas­čių neį­su­ko į žie­dą, o nu­va­žia­vo tie­siai. Ma­ši­na per­lė­kė per neaukš­tą bor­diū­rą, nu­skrie­jo nuo sta­taus šlai­to ir prie­ki­ne da­li­mi rė­žė­si į pa­žliu­gu­sią že­mę, pa­šo­ko ir dar ke­lis met­rus nu­lė­kė į prie­kį. Su­mai­to­tas au­to­mo­bi­lis pa­žy­mė­

tas pra­de­dan­čio vai­ruo­to­jo ženk­lu – ža­liu la­pu. Vai­ruo­to­jas li­ko gy­vas, ta­čiau nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Au­to­mo­bi­lis pri­klau­so 20-me­ čiui Ed­vi­nui. Ar ma­ši­ną vai­ra­vęs jau­nuo­lis bu­vo blai­vus, dar aiš­ki­ na­ma­si. Po įvy­kio į šią žie­di­nę san­kry­žą iš vi­so mies­to ėmė rink­tis jau­nuo­liai, jie ir at­ver­tė su­kne­žin­tą au­to­mo­bi­ lį. Jau­ni­mas ap­žiū­ri­nė­jo su­mai­to­ tą ma­ši­ną, juo­ka­vo, fo­tog­ra­fa­vo ir da­li­jo­si įspū­džiais. Kiek­vie­na ryš­ kes­nė ava­ri­ja tam­pa tik­ra at­rak­ci­ja jau­nie­siems klai­pė­die­čiams. Kiek­vie­nais me­tais gau­dyk­le pra­ min­ta žie­di­nė san­kry­ža pa­si­žy­mė­ da­vo ava­ri­jo­mis. Šio­je vie­to­je nu­ti­ ku­sios ne­lai­mės yra nu­si­ne­šu­sios ir gy­vy­bių. Prieš ke­le­tą me­tų čia žu­ vo du bai­ke­riai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

22 me­tų Ša­rū­nas V. ant­ra­die­nio va­ ka­rą lė­ba­vo ne­to­li Prie­ku­lės esan­ čia­me Dru­kių kai­me. Apie 17 val. vy­ras sė­do prie sve­ti­mo „VW Jet­ ta“ vai­ro ir au­to­mo­bi­liu pa­su­ko sa­ vais ke­liais. Tei­sės vai­ruo­ti ne­tu­rin­tis Kre­tin­ gos ra­jo­no Du­pul­čių kai­mo gy­ven­ to­jas ne­truk­do­mas kir­to Prie­ku­ lės mies­te­lį ir vai­rą pa­su­ko Ši­lu­tės link. Ta­čiau vos pa­sie­kęs už mies­te­lio esan­tį til­tą per Per­ka­so upe­lį, vy­ ras tren­kė­si į prie­šais jį bu­vu­sį au­ to­mo­bi­lį. „Re­nault Mas­ter“ vai­ruo­to­jas tuo me­tu bu­vo su­sto­jęs prie „Stop“ ženk­lo, esan­čio prie­šais til­tą. Vog­ta­sis au­to­mo­bi­lis taip smo­gė į sto­vin­tį „Re­nault Mas­ter“, kad Ša­rū­nas V. vei­du tren­kė­si į au­to­ mo­bi­lio vai­rą. Nuo smū­gio vy­rui pa­bi­ro prie­ki­niai dan­tys.

Nuo­ty­kiai: po pa­sė­dė­ji­mo prie vog­to au­to­mo­bi­lio vai­ro gir­to Ša­rū­no

va­ka­ras bai­gė­si rea­ni­ma­ci­jos pa­la­to­je.

Tuo pa­čiu me­tu Klai­pė­dos ap­ skri­ties Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to bu­dė­to­jai ga­vo pra­ne­ši­ mą, kad „VW Jet­tos“ pa­si­ge­do jos šei­mi­nin­kas Ma­rius. Į įvy­kio vie­tą at­vy­kę po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai mė­gi­no pa­tik­rin­ti Ša­rū­no V. gir­tu­mą, ta­čiau su­ti­nu­siu vei­du, su­muš­tu vir­šu­ti­niu žan­di­kau­liu ir be dan­tų li­kęs vai­ruo­to­jas nie­kaip ne­ga­lė­jo įpūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį. Vė­liau vy­rui vis dėl­to bu­vo nu­ sta­ty­tas vi­du­ti­nis gir­tu­mo laips­ nis, vai­ruo­to­jo or­ga­niz­me ras­ta 1,59 pro­mi­lės al­ko­ho­lio. Leng­va­bū­diš­ku­mu spė­jęs pa­gar­ sė­ti Ša­rū­nas vei­kiau­siai ne­men­kai ži­no­mas ne tik sa­vo gim­ta­ja­me Du­ pul­čių kai­me. Jau­nuo­lis anks­čiau jau yra tu­rė­jęs rei­ka­lų su tei­sė­sau­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ga. Vai­ki­nas bu­vo su­čiup­tas va­ gian­tis iš vie­no pre­ky­bos cent­ro, po­li­ci­jo­je jau lan­kė­si už no­rą pa­ vai­ruo­ti sve­ti­mus au­to­mo­bi­lius. Mė­gi­ni­mas lai­mės ieš­ko­ti už­sie­ ny­je kai­mie­čiui taip pat ne­pa­si­se­ kė. Lie­tu­vis bu­vo de­por­tuo­tas iš Ang­li­jos, kai ir ten su­si­dū­rė su tei­ sė­sau­gos pa­rei­gū­nais. Iš įvy­kio vie­tos ne­lai­mė­lį iš­si­ga­ be­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ bos eki­pa­žas. Nors Ša­rū­nui ne­lū­žo jo­kie kau­lai, ta­čiau dėl po­lit­rau­mos jau­nuo­lis pa­gul­dy­tas į rea­ni­ma­ci­jos sky­rių ste­bė­ti. Jau­nuo­liui teks at­sa­ky­ti už su­ kel­tą ava­ri­ją, au­to­mo­bi­lio va­gys­ tę ir vai­ra­vi­mą ne­blai­viam, ne­tu­ rint tei­sės sės­ti prie au­to­mo­bi­lio vai­ro.

Švie­so­fo­ras už­ge­so il­gam As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Mįs­lin­ga is­to­ri­ja pri­da­rė rim­tų nuo­ sto­lių sa­vi­val­dy­bės įmo­nei „Gat­ vių ap­švie­ti­mas“. Net 13,5 tūkst. li­ tų kai­nuo­jan­tis švie­so­fo­ras su­ga­ din­tas ne­pa­tai­so­mai po au­to­mo­ bi­lio smū­gio į įren­gi­nio val­dy­mo blo­ką.

Smū­gis: vog­tu au­to­mo­bi­liu į švie­so­fo­rą rė­žę­sis nu­si­kal­tė­lis pa­da­rė 13,5

tūkst. li­tų nuo­sto­lių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, ko­kio­mis ap­ lin­ky­bė­mis sa­vait­ga­lį nu­ti­ko ava­ ri­ja Lie­pų ir Tri­la­pio gat­vių san­ kry­žo­je. Įvy­kio vie­to­je pa­tru­liai ap­ti­ko au­to­mo­bi­lį, ta­ra­na­vu­sį švie­so­fo­ro val­dik­lio spin­tą. Ma­ši­no­je pa­rei­gū­nai vai­ruo­to­ jo ne­ra­do, nors jos va­rik­lio įjun­gi­ mo spy­ne­lė­je su­po­si pa­lik­ti ma­ši­ nos rak­te­liai.

Au­to­mo­bi­lis švie­so­fo­rą ta­ra­na­vo nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį. Paaiš­kė­jo, kad se­nu­tė­lę „VW Jet­ ta“ kaž­kas pa­vo­gė iš Lie­pų gat­vė­je esan­čios me­ta­lo su­pirk­tu­vės aikš­ te­lės. Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas dar ne­bu­vo spė­jęs iš­re­gist­ruo­ti sa­vo trans­por­to prie­mo­nės, bet ma­ši­ną jau bu­vo nu­vai­ra­vęs į pir­kė­jų te­ri­ to­ri­ją. Kol kas Au­tot­rans­por­to prie­mo­ nių gro­bi­mų ty­ri­mo sky­rius neiš­ siaiš­ki­no, kas pa­vo­gė au­to­mo­bi­lį. Ta­čiau va­gi­šius pri­da­rė ne­ma­ žų nuo­sto­lių ne tik ma­ši­nos sa­vi­ nin­kui. Klai­pė­dos švie­so­fo­rus pri­žiū­rin­ čios bend­ro­vės „Gat­vių ap­švie­ti­ mas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­gi­ man­tas Lau­ri­na­vi­čius aiš­ki­no, kad dėl ava­ri­jos Lie­pų ir Tri­la­pio gat­vių

san­kry­žos švie­so­fo­ras ga­li ne­veik­ ti ke­lis mė­ne­sius. „Bu­vo vi­siš­kai su­dau­žy­tas jo val­ dik­lis. At­sar­gi­nių de­ta­lių mes tu­ ri­me, ta­čiau čia bū­ti­na keis­ti vi­są val­dik­lį, o jį rei­kia už­sa­ky­ti ir par­ si­ga­ben­ti iš Vo­kie­ti­jos. Tai ga­li už­ truk­ti ne mė­ne­sį ir ne du“, – aiš­ki­ no A.Lau­ri­na­vi­čius. Įmo­nės va­do­vas ti­ki­no, kad kol kas vai­ruo­to­jų nu­si­skun­di­mų ne­ su­lau­kė, nes su­ge­do ne itin di­de­ lio in­ten­sy­vu­mo san­kry­žos švie­ so­fo­ras. „Tai tu­rė­tų bū­ti lai­ki­ni ne­pa­to­ gu­mai, ne­vil­kin­si­me, bet ar pa­si­ seks grei­tai jį su­re­mon­tuo­ti, dar ne­ži­no­me. Jei pa­vyk­tų nu­sta­ty­ti kal­ti­nin­ką, gal sa­vi­val­dy­bė iš jo ir iš­siieš­ko­tų nuo­sto­lius“, – pa­ste­bė­ jo A.Lau­ri­nai­tis.

11

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ka­lė­dų ka­ra­va­nas sustoti nežada

Su di­džio­sio­mis me­ tų šven­tė­mis bai­gia­ si ir po­li­ti­nis se­zo­ nas. Ša­lies va­do­vai taip pat tu­ri pro­ gą pail­sė­ti bei pa­ bū­ti su ar­ti­mai­siais. Dienraštis do­mė­jo­ si, kaip šven­tes pa­ si­tiks Sei­mo pir­mi­ nin­kė, Pre­zi­den­tė ir prem­je­ras.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su mu­zi­ka ir dai­no­mis iš Vil­niaus Ro­tu­šės aikš­tės bu­vo iš­ly­dė­tas do­ va­nų pri­krau­tas Ka­lė­dų ka­ra­va­ nas. Ant­ra­die­nį į kai­mų mo­kyk­las jis iš­vy­ko jau 14-ą kar­tą. Tai – pre­ zi­den­to Val­do Adam­kaus žmo­nos Al­mos Adam­kie­nės lab­da­ros ir pa­ ra­mos fon­do do­va­na.

Tra­di­ci­jos: tiek Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė, tiek ki­ti ša­lies va­do­vai

tvir­ti­na per di­džią­sias šven­tes be­si­lai­kan­tys se­nų­jų lie­tu­vių tra­di­ci­ jų – val­go 12 pa­tie­ka­lų, lau­žia ka­lė­dai­tį, kei­čia­si do­va­no­mis. Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Bran­giau­sia – ra­my­bė Pre­zi­den­tė iš­lai­ko pa­slap­tį

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, prieš šven­tes įpras­tai mie­lai prii­man­ti sve­čius į pre­zi­den­tū­ rą, apie Kū­čių bei Ka­lė­dų šven­ti­ mą at­vi­rau­ti ne­lin­ku­si. Pre­zi­den­ tė, žo­džius per­da­vu­si per spau­dos tar­ny­bą, tvir­ti­no, kad iki šiol neat­ si­sa­ko nei do­va­nų, nei ki­tų šven­ti­ nių tra­di­ci­jų. D.Gry­baus­kai­tė tvir­ti­no, kad Ka­lė­dos jai – pa­ti gra­žiau­sia ir lau­ kia­miau­sia me­tų šven­tė. Ji Ka­lė­ das šven­čia su ar­ti­mais žmo­nė­mis ir drau­gais. Kaip tei­gia pre­zi­den­ tū­ros at­sto­vai, vai­kys­tė­je Ka­lė­dų pa­pro­čius puo­se­lė­jo Pre­zi­den­tės ma­ma, tad jos tra­di­ci­jų Pre­zi­den­ tė lai­ko­si iki šiol – Kū­čių sta­lui vi­ suo­met ruo­šia 12 pa­tie­ka­lų, Kū­čių va­ka­rie­nę vi­sa­da pra­de­da ka­lė­dai­ čio lau­ži­mu, ant sta­lo taip pat de­ da lėkš­tę išė­ju­siems ar­ti­mie­siems. Be abe­jo, Ka­lė­dų die­ną Pre­zi­den­tė ar­ti­muo­sius sten­gia­si pra­džiu­gin­ ti do­va­no­mis.

do­va­nas, bet jos bū­na ne­bran­gios, pa­pras­tos, ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, ir vi­zi­tas į gro­žio sa­lo­ną ar pa­na­šiai. Tai bū­na pa­pras­tai gy­ve­ni­miš­ ki, pra­ktiš­ki da­ly­kai“, – pa­sa­ko­jo prem­je­ras. Be­je, eg­lu­tę puoš­ti jis pa­ti­ki su­ tuok­ti­nei. „Žmo­na jau pa­puo­šė – prieš ke­lias die­nas grį­žau va­ka­re, žiū­ riu, taip gra­žiai pa­puoš­ta, bal­ tai. Sa­kiau, kad vis­kas at­ro­do net gra­žiau nei praė­ju­siais me­tais, – bal­tos spal­vos žais­lai, bal­ti pa­ puo­ši­mai“, – pa­sa­ko­jo jis.

At­si­ra­dus anū­kei, Kū­čių šven­ti­mas ta­ po leng­ves­nis, nes tu­rė­jo­me gy­ve­ni­mo eta­pą, kai ne­lauk­da­ vo­me šių šven­čių. Opo­nen­tams pyk­čio ne­lai­ko

A.But­ke­vi­čius šven­čių vėl lau­kia

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius „Vil­niaus die­nai“ pri­pa­ži­no, kad bu­ vo me­tas, kai jo šei­ma di­džių­jų šven­ čių ne­lauk­da­vo. 2008-ai­siais ant­ rą­ją Ve­ly­kų die­ną per au­to­mo­bi­lio ava­ri­ją žu­vo A.But­ke­vi­čiaus sū­nus. Ta­čiau praė­jus pen­ke­riems me­tams šven­ti­nės nuo­tai­kos įne­ša ir nau­jas šei­mos na­rys – prem­je­ro anū­kė. „Esa­me šei­mos žmo­nės, sten­ gia­mės ir Kū­čias, ir Ka­lė­das švęs­ ti šei­mo­je – esu užau­gęs ti­kin­čių­ jų šei­mo­je. Vai­kys­tė­je švęs­da­vo­me kuk­liai – ne­bū­da­vo po eg­lu­te pa­dė­ tų do­va­nų, tik sal­dai­niai. Toks bu­vo gy­ve­ni­mas, nie­ko ne­pa­kei­si. Da­bar, kai duk­ros šei­ma su­si­lau­kė pa­gau­ sė­ji­mo, kai at­si­ra­do anū­kė, at­si­ra­ do pa­pil­do­mas džiaugs­mas. Kū­ čių šven­ti­mas ta­po leng­ves­nis, nes tu­rė­jo­me gy­ve­ni­mo eta­pą, kai ne­ lauk­da­vo­me šių šven­čių. Bet nie­ko ne­pa­da­ry­si – kiek­vie­nas tu­ri su­ras­ti stip­ry­bės ir iš­gy­ven­ti šį pe­rio­dą“, – sa­kė Vy­riau­sy­bės va­do­vas. Į klau­si­mą, ar jau pa­si­rū­pi­ no Ka­lė­dų Se­nio mai­šo tu­ri­niu, A.But­ke­vi­čius juok­da­ma­sis at­sa­ kė: „Pap­ras­tai pa­pra­šau duk­ros.“ Dėl įtemp­tos dar­bot­var­kės ir Va­ do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­ to sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų po par­ duo­tu­ves jis ne­vaikš­to. „Per­ka­me

Be­je, prie­šų A.But­ke­vi­čius sa­ko ne­tu­rin­tis, tad ir su­si­tai­ky­ti prieš Ka­lė­das nė­ra su kuo. „Tu­riu to­kią sa­vy­bę – ga­liu su­ pyk­ti ir tą pyk­tį pa­ro­dy­ti išo­rė­je, bet po va­lan­dos pyk­tis dings­ta, ne­ga­liu pyk­ti nė ant vie­no žmo­ gaus, kar­tais gai­liuo­si, kad tą pyk­tį pa­ro­džiau. Ra­mu­mas puo­šia žmo­ gų. Bet esa­me ne me­ta­las, ypač rea­guo­da­mi į žo­džius, ku­rie yra šim­tap­ro­cen­tė ne­tie­sa. Gal­vo­ji – ar­ba tu tik­rai ne­ži­nai tie­sos, ar­ba ty­čia tai da­rai. Na, toks po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas – Sei­me kar­tais vie­ nas ki­tam pa­sa­kai prie­kaiš­tų, bet tai ne­tu­ri pe­rei­ti prie įžei­di­nė­ji­mų, as­me­niš­ku­mų“, – tvir­ti­no A.But­ ke­vi­čius. Jis sa­ko ne­pyks­tan­tis ne­ tgi ant bu­vu­sio Vy­riau­sy­bės va­ do­vo, da­bar – opo­zi­ci­jos ly­de­rio And­riaus Ku­bi­liaus dėl daž­nų ir, prem­je­ro nuo­mo­ne, ne vi­sa­da pa­ grįs­tų prie­kaiš­tų. „Kai ku­rie man ne­tgi pa­sa­ko – ko­dėl tu taip gra­žiai su juo el­gie­si? Ar tu ne­ma­tei, ar tu ne­skai­tei, ne­ gir­dė­jai? Tuo­met aš at­sa­kau, kad tai jo kul­tū­ros rei­ka­las“, – apie tai, kad neį­si­žei­džia, pa­sa­ko­jo jis. Vie­na di­džiau­sių prem­je­ro sva­ jo­nių – pa­bū­ti kuo dau­giau su žmo­na, su duk­ros šei­ma, nes dėl di­de­lio užim­tu­mo Lie­tu­vai pir­

mi­nin­kau­jant ES Ta­ry­bai to­kios pra­ban­gos ne­bu­vo. Be­je, jis sa­ko sva­jo­jan­tis, kad lie­tu­viai mąs­ty­ tų po­zi­ty­viau. „Lie­tu­viai – ne­pap­ras­tai darbš­ tūs, at­sa­kin­gi žmo­nės. Pir­mi­nin­ ka­vi­mo me­tu pa­ma­tė­me, kaip ga­ li­ma su­si­telk­ti dar­bui net tuo­met, kai ne vi­si tu­ri di­džiu­lės po­li­ti­nės pa­tir­ties, kaip ga­li­ma pa­siek­ti ge­ rų re­zul­ta­tų, – no­rė­čiau, kad po­ ky­čių įvyk­tų grei­čiau, žmo­nių la­ bui“, – sa­kė jis. Eg­lu­tė – iš sa­vo miš­ko

Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­ nie­nė ti­ki­na, kad jai Kū­čių va­ka­ ras – vie­na di­džiau­sių šven­čių. Per Kū­čias jos šei­ma sten­gia­si pa­lai­ky­ti vai­kys­tė­je pe­rim­tas tra­di­ci­jas. „Tra­di­ci­jos pe­rim­tos iš vai­kys­ tės, kai sta­lą ruoš­da­vo ma­ma su tė­čiu. Pap­ras­tai pa­tie­sia­me bal­to li­no stal­tie­sę, jei yra ga­li­my­bių – šie­no pa­de­da­me. Dar pri­va­lo­ mi da­ly­kai – tra­di­ci­niai lie­tu­viš­ ki pa­tie­ka­lai, plot­ke­lis ir kry­že­lis. Ka­dan­gi tė­čio ne­be­tu­riu, mal­dą pra­de­da ma­ma, ji – vy­riau­sia šei­ mo­je“, – pa­sa­ko­jo L.Grau­ži­nie­nė. Pa­sak Sei­mo pir­mi­nin­kės, eg­lę, ku­rią Grau­ži­nių šei­ma par­si­ve­ža iš sa­vo miš­ko, puo­šia jau­nes­ny­ sis sū­nus, pa­pras­tai – per Kū­čias, Ka­lė­dų iš­va­ka­rė­se. „Kai su­si­ren­ka šei­ma, aš pa­sa­ kau, jog man yra šven­tė, kad esu ne dar­be, – į klau­si­mą, ar lai­ko­si lie­tu­ viš­kų „tra­di­ci­jų“ prie sta­lo pa­kal­ bė­ti apie po­li­ti­ką, at­sa­kė L.Grau­ži­ nie­nė. – Tik­rai yra ki­tų kal­bų, ypač per Kū­čias. Na, Ka­lė­dos yra links­ mes­nė šven­tė, tai bū­na vis­ko. Bet po­li­ti­nių te­mų sten­gia­mės iš­veng­ ti, juk te­mų yra įvai­rių.“ Ji lin­kė­jo vi­siems šven­tes su­tik­ti ra­miai – kad prie sta­lo su­sės­tų bū­ tent tie žmo­nės, ku­riuos la­biau­siai no­ri­ma ma­ty­ti: „No­riu pa­lin­kė­ ti Lie­tu­vos žmo­nėms, kad ra­my­ bė gaub­tų kiek­vie­ną šei­mą, kad kiek­vie­nos šei­mos ap­lin­ka bū­tų sau­gi, kad to­je ap­lin­ko­je bū­tų tie žmo­nės, ku­riuos kiek­vie­nas no­ri ma­ty­ti. Tai la­bai svar­bu. Be abe­jo, no­riu pa­lin­kė­ti vi­siems ir svei­ka­ tos – kai esi svei­kas pa­ts, kai svei­ ki ar­ti­mie­ji, yra la­bai daug. No­riu pa­lin­kė­ti ir mei­lės, nes iš mei­lės gims­ta vis­kas – no­ras dirb­ti, gy­ ven­ti, kur­ti, to­bu­lė­ti.“

Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas V.Adam­kus dėl svei­ka­tos pro­ble­mų va­kar buvo išverstos San­ta­riš­kių kli­ ni­kas. Gy­dy­to­jai jo neiš­lei­do į ka­lė­di­ nius ren­gi­nius – pre­zi­den­tas pla­na­ vo da­ly­vau­ti ir „Mal­tie­čių sriu­bos“ ak­ci­jo­je, ku­rios glo­bė­jas yra jau dau­ ge­lį me­tų. Ta­čiau A.Adam­kie­nė ne­ sto­ko­jo op­ti­miz­mo ir da­li­jo su­si­rin­ ku­sie­siems ge­rą nuo­tai­ką. – Ger­bia­ma po­nia Al­ma, ko pa­ lin­kė­tu­mė­te vai­kams ar­tė­jan­ čių Ka­lė­dų pro­ga? – ant­ra­die­nį Ro­tu­šės aikš­tė­je „Vil­niaus die­na“ pa­si­tei­ra­vo A.Adam­kie­nės. – Svei­kų, gra­žių me­tų. Svar­biau­sia, kad vai­kai bū­tų lai­min­gi, kad tu­rė­ tų mi­ni­ma­lias gy­ve­ni­mo ir moks­lo są­ly­gas, kad ne­reik­tų jiems varg­ti, kad ne­reik­tų gal­vo­ti, kaip iš­si­vers­ti. Lin­kiu jiems vi­so, kas ge­riau­sia. Kad bū­tų links­mos, šil­tos jų Ka­lė­dos! – Vi­si tik ir kal­ba apie eko­no­mi­ kos kri­zę ir tau­py­mą. Ar sun­ku šie­met bu­vo fon­dui su­ras­ti rė­ mė­jų? – Ne. Mes tik­rai ga­li­me džiaug­tis, kad mū­sų tiks­lą – Ka­lė­dų ka­ra­

va­ną – re­mia. Ga­li­ma spręs­ti pa­ gal tai, kad ne­ma­žas pi­ni­gų su­mas jam su­ren­ka, au­ko­ja. – Ko­dėl prieš 14 me­tų jūs ėmė­ tės šios lab­da­ros ini­cia­ty­vos? – Man at­ro­dė, kad rei­kia pa­dė­ti kai­mo vai­kams. Nes jie – man at­ ro­dė – bu­vo tru­pu­tė­lį pa­mirš­ti, nu­ stum­ti į šo­ną. Ir jiems pa­gal­bos tik­ rai rei­kė­jo. – Ko­kios do­va­nos su­plau­kia į Ka­lė­dų ka­ra­va­ną? – La­bai įvai­riai bū­na. Iš pra­džių pra­šy­da­vo­me, kad au­ko­tų kny­gas, nes vai­kams la­bai jų trū­ko. Jas po­rą me­tų iš ei­lės rin­kom. Pas­kui pra­šė­me spor­to prie­mo­nių, in­ven­to­riaus, nes to­kių da­ly­kų kai­mo vai­kai ne­tu­rė­jo. – Ar bend­ro­vės pa­re­mia jū­sų lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­dą pi­ ni­gais? – Taip. Ne­ma­žai pi­ni­gų fon­das su­ rink­da­vo. Žmo­nės pa­re­mia daik­tais. – Kaip jums su vy­ru gy­ve­ni­ mas klos­to­si Va­la­kam­piuo­se? Kaip švę­si­te Ka­lė­das – ar vie­ni, ar su drau­gais? – Ir Kū­čių va­ka­rie­nė, ir Ka­lė­dos bus na­mie. Šį kar­tą tu­rė­sim drau­ gų – at­skren­da į sve­čius. Per­nai vie­ni bu­vom. Gi­mi­nių čia daug ne­tu­rim, bet ir vie­niems bu­vo la­ bai sma­gu. – Ko­kia da­bar pre­zi­den­to svei­ ka­ta? – Šiuo me­tu jo svei­ka­ta kelia pro­ ble­mų.

Pensijas grąžinti pažadės tik žodžiu Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ ja vien­bal­siai nu­spren­dė, kad ki­tų me­tų biu­dže­tas Sei­me bu­vo pa­tvir­ tin­tas ne­pa­žei­džiant pro­ce­dū­rų, – pen­si­jų grą­ži­ni­mas biu­dže­to pro­ jek­te liks ne­reg­la­men­tuo­tas.

Po šio ko­mi­si­jos spren­di­mo opo­zi­ ci­nių kon­ser­va­to­rių siū­ly­mas per­ bal­suo­ti dėl to, ar nu­ma­ty­ti biu­dže­ to pro­jek­te vi­sas pla­ną vir­ši­jan­čias pa­ja­mas skir­ti su­ma­žin­toms pen­ si­joms kom­pen­suo­ti, liks neį­gy­ ven­din­tas. Kon­ser­va­to­r iai pra­š ė Sei­m o pir­mi­nin­kės Lo­re­tos Grau­ži­nie­ nės su­stab­dy­ti 2014 m. vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­ mo įsta­ty­mo per­da­vi­mą pa­si­ra­šy­ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei. Jie lai­kė­si nuo­mo­nės, kad svars­ tant ir prii­mant šį įsta­ty­mą kon­ ser­va­to­riaus Jur­gio Raz­mos pa­siū­ ly­mas bu­vo at­mes­tas pa­žei­džiant Sei­mo sta­tu­tą. Sei­mo na­rys J.Raz­ ma pa­siū­lė, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ jai bū­tų su­teik­ta tei­sė gau­tas pla­ną vir­ši­jan­čias vals­ty­bės biu­dže­to pa­ ja­mas kas ket­vir­tį per­ves­ti So­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai 2010–2011 m. su­ma­žin­tų vals­ty­ bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų da­li­nio kom­pen­sa­vi­mo pro­gra­mai

vyk­dy­ti. Pa­sak krei­pi­mą­si pa­si­ra­ šiu­sios par­la­men­ta­rų gru­pės, šiam pa­siū­ly­mui tu­rė­jo bū­ti tai­ko­mas pa­pras­to­sios Sei­mo na­rių bal­sų dau­gu­mos rei­ka­la­vi­mas. Už J.Raz­ mos pa­siū­ly­mą bal­sa­vo 60 Sei­mo na­rių, 4 – prieš, su­si­lai­kė 20. Ta­čiau Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­ rų ko­mi­si­ja tre­čia­die­nį kons­ta­ta­vo, kad, bal­suo­jant už al­ter­na­ty­vius pa­siū­ly­mus biu­dže­tui, jei nė­ra tei­ gia­mos Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, rei­ ka­lin­gas dau­giau kaip pu­sės vi­sų Sei­mo na­rių pri­ta­ri­mas, to­dėl pa­ siū­ly­mas ne­priim­tas. Skai­čiuo­ja­ma, kad su­ma­žin­toms pen­si­joms kom­pen­suo­ti rei­kė­tų dau­giau kaip 1 mlrd. li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

60

Seimo narių norėjo numatyti pensijų grąžinimą biudžeto projekte.

12

atzalynas@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

atžalynas

Mo­ki­niai ta­po moks­li­nin­kais

Įs­pū­dis: moks­lei­vius su­ža­vė­jo „Ty­rė­jo die­nos gru­pės“ už­siė­mi­mai.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Klai­pė­dos Ged­mi­nų pa­grin­di­nės mo­ kyk­los mo­ki­niai iš ar­čiau su­si­pa­ži­no su moks­li­nin­ko pro­fe­si­ja. Į įstai­gą at­ vy­ku­si spe­cia­lis­tų ko­man­da kar­tu su de­monst­ra­ci­ne la­bo­ra­to­ri­ja vai­kams lei­do pa­si­ner­ti į ne­nus­pė­ja­mą moks­ lo pa­sau­lį.

Vi­są lapk­ri­čio mė­ne­sį mo­kyk­lo­ je bu­vo gvil­de­na­mos to­kios te­mos kaip „Bal­ti­jos jū­ros už­terš­tu­mas“, „Smė­lio ko­pų iri­mo pro­ce­so ga­ li­mos pa­sek­mės“, „Vė­jo jė­gai­nių sta­ty­mo Bal­ti­jos jū­ro­je pri­va­lu­mai ir trū­ku­mai“, „Kur­šių ma­rių gi­li­ ni­mo dar­bai ir jų įta­ka ten esan­

Mo­kyk­los ar­chy­vo nuo­tr.

čiai eko­lo­gi­nei sis­te­mai“ . Vi­sais mi­nė­tais klau­si­mais bu­vo kal­ba­ ma, ieš­ko­ma in­for­ma­ci­jos, ku­ria­mi pri­sta­ty­mai, pie­šia­mi pla­ka­tai tik to­dėl, kad mo­ki­niai troš­ko pa­kliū­ ti į „Ty­rė­jo die­nos gru­pę“. Apie ją paaug­liai su­ži­no­jo vi­sai ne­ti­kė­tai. „Vie­ną die­ną mū­sų mo­kyk­los in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ ja ir ug­dy­mo kar­je­rai koor­di­na­to­ rė As­ta Nor­kie­nė atė­ju­si į pa­mo­ką pra­ne­šė, jog į mū­sų mo­kyk­lą at­ vyks­ta pro­jek­to „Jau­na­sis ty­rė­ jas“ ko­man­da. Ji, anot pe­da­go­gės, at­si­veš ir pa­ro­dys vai­kams la­bai įdo­mių da­ly­kų, su­si­ju­sių su bio­ lo­gi­ja, fi­zi­ka, che­mi­ja, ast­ro­no­mi­ ja“, – pa­sa­ko­jo Ged­mi­nų mo­kyk­ los vai­kai.

Vi­si no­rin­tys pa­kliū­ti į „Ty­rė­ jo die­nos gru­pę“ tu­rė­jo su­kur­ti fil­ mą, pla­ka­tą ar buk­le­tą. Moks­lei­viai ėmė­si dar­bo ir jų pa­stan­gos ne­nuė­ jo vel­tui. Tie, kas pa­kliu­vo į „Ty­rė­jo die­nos gru­pę“, jau po pir­mų­jų pa­ skai­tų sa­kė, kad už­siė­mi­mai su­ža­ vė­jo ir pa­li­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį. „Pas­kai­tos, ku­rio­se da­ly­va­vo­ me, bu­vo nuo­sta­bios. Mes klau­sė­ mės įdo­maus pa­sa­ko­ji­mo apie nau­ jau­sius ro­bo­tus. Bu­vo ne tik ro­do­mi fil­mai apie ro­bo­tus hu­ma­noi­dus, į gy­vū­nus pa­na­šius ro­bo­tus, ku­rie ge­ba ei­ti per kal­nus, pur­vy­nus, le­ dą, snie­gą, bet ir sa­vo aki­mis ma­tė­ me skrai­dan­tį ro­bo­tą“, – įspū­džiais da­li­jo­si moks­lei­viai. Pa­sak jų, pro­jek­to da­ly­vius su­ do­mi­no in­for­ma­ci­ja apie nau­jau­ sius lai­mė­ji­mus ro­bo­ti­kos moks­ lo sri­ty­je. „Su­ži­no­jo­me, kaip ku­ria­mi fan­ tas­ti­niai per­so­na­žai fil­mams „Įsi­kū­ ni­ji­mas“, „Žie­dų val­do­vas“. Ga­vo­ me ir na­mų dar­bų: su­kur­ti ro­bo­tu­ką iš dan­tų še­pe­tu­ko“, – kal­bė­jo moks­ lei­viai, pri­dur­da­mi, kad tur­būt įdo­ miau­sia jiems bu­vo 3D pla­ne­ta­riu­ mas ir ja­me vy­ku­si pa­skai­ta „Aš ir vi­sa­ta“. Ged­mi­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niai vy­lė­si, kad tai – ne pa­sku­ ti­nis pro­jek­to „Jau­na­sis ty­rė­jas“ ap­ si­lan­ky­mas jų mo­ky­mo įstai­go­je.

Bend­ra­dar­biaus su JAV uni­ver­si­te­tu Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ak­ty­vus Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) bend­ra­dar­bia­vi­mas su ame­ri­kie­čiu dės­ty­to­ju Fran­ku Bar­na­su ne­to­li­ mo­je atei­ty­je at­neš sal­džių vai­sių – aukš­to­jo moks­lo įtai­ga pla­nuo­ja kur­ti jung­ti­nę ma­gist­ran­tū­ros stu­di­ jų pro­gra­mą su JAV uni­ver­si­te­tu.

Už­va­kar So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­te vy­ko su­si­ti­ki­mas su Val­dos­ta vals­ty­ bi­nio uni­ver­si­te­to (JAV) at­sto­vais – pro­fe­so­riu­mi F.Bar­na­su ir „Ži­niask­ lai­dos“ stu­di­jų pro­gra­mos va­do­ve pro­fe­so­re Ma­rie El­liot. Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo SMF de­ka­nas pro­f. dr. An­ ta­nas Bu­čins­kas ir dis­ku­si­jos ini­cia­ to­rė Ko­mu­ni­ka­ci­jų ka­ted­ros ve­dė­ja doc. dr. Dai­va Ja­na­vi­čie­nė. Kaip tei­gė D.Ja­na­vi­čie­nė, pro­duk­ ty­via­me ir daug nau­dos at­ne­šu­sia­me su­si­ti­ki­me ap­tar­tos ga­li­my­bės stip­ rin­ti ry­šius tarp dvie­jų ins­ti­tu­ci­jų. „Su­si­tar­ta ki­tų moks­lo me­tų ru­ dens se­mest­re kvies­ti pro­fe­so­rių F.Bar­na­są nuo­to­li­niu bū­du dės­ty­ti ma­gist­ro stu­di­jų pro­gra­mos „Me­di­ jos ir ko­mu­ni­ka­ci­ja“ stu­den­tams, o 2015 me­tais or­ga­ni­zuo­ti bend­rą do­ ku­men­ti­nės žur­na­lis­ti­kos pra­kti­ku­ mą Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. Abi­pu­sis

Veik­la: jau­nuo­liai su­si­pa­ži­no su pa­grin­di­nė­mis fo­tog­ra­fi­jos tai­syk­lė­mis, fo

pa­si­ga­mi­no fo­toa­pa­ra­tus iš deg­tu­kų dė­žu­čių.

Fo­tog­ra­fi­jos pa­mo Klai­pė­dos Li­to­ri­nos mo­kyk­los auk­lė­ti­niai įsi­trau­kė į neei­li­nį pro­jek­tą – klau­sos ne­ga­ lią tu­rin­tys moks­lei­viai su­si­pa­ži­no su fo­ tog­ra­fi­jos me­nu ir jiems su­reng­tų už­siė­mi­ mų me­tu pa­tys pra­ktiš­kai iš­ban­dė šią sri­tį. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ma­ži­na at­skir­tį

Su­si­ti­ki­mas: D.Ja­na­vi­čie­nė, F.Bar­na­sas, M.El­liot ir A.Bu­čins­kas ap­ta­rė

stra­te­gi­nius uos­ta­mies­čio ir JAV ry­šių stip­ri­ni­mo klau­si­mus.

bend­ra­dar­bia­vi­mo sie­kis – su­kur­ti jung­ti­nę ma­gist­ro stu­di­jų pro­gra­ mą“, – tei­gė Ko­mu­ni­ka­ci­jų ka­ted­ ros ve­dė­ja. Nuo šių moks­lo me­tų pro­fe­so­rius F.Bar­nas KU ma­gist­ran­tams ir žur­ na­lis­ti­kos ba­ka­lau­rams dės­to tie­ sio­giai: su jau­ni­mu pa­tir­ti­mi da­li­ja­ si au­di­to­ri­jo­se. Į Klai­pė­dą pro­fe­so­rius at­vy­ko lai­ mė­jęs JAV „Fullb­right“ sti­pen­di­ ją. Prieš iš­vyk­da­mas į JAV dės­ty­ to­jas su­ti­ko su pa­siū­ly­mu per ki­tą se­mest­rą pa­reng­ti kur­so „Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų me­di­jos“ nuo­to­ li­nių stu­di­jų va­rian­tą ir 2014–2015

Ri­tos Go­ro­dec­kie­nės nuo­tr.

moks­lo me­tų ru­dens se­mest­re jį dės­ ty­ti KU ma­gist­ran­tams, stu­di­juo­jan­ tiems me­di­jas ir ko­mu­ni­ka­ci­ją. Su­si­ti­ki­mo me­tu bu­vo su­si­tar­ta ir dėl ki­tos svar­bios bend­ra­dar­bia­vi­ mo sri­ties – pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tų ir Val­dos­ta vals­ty­bi­nio uni­ver­si­te­ to stu­den­tų pra­kti­ku­mą Klai­pė­do­ je. Jo me­tu nu­ma­ty­ta ap­lan­ky­ti įvai­ rias uos­ta­mies­čio re­gio­no vie­tas ir pa­reng­ti bend­rus re­por­ta­žus, ku­ rie bus pa­tal­pi­na­mi abie­jų uni­ver­ si­te­tų vir­tua­lio­se priei­go­se. Šį pro­ jek­tą no­ri­ma įgy­ven­din­ti 2015 me­tų pa­va­sa­rį.

Pro­jek­tą „Vaiz­dų kal­ba“ ini­ci­ja­vo vie­na uos­ta­mies­čio vie­šų­jų ry­šių kom­pa­ni­ja. Į jos dar­buo­to­jų aki­ ra­tį pa­te­ko mo­kyk­la, ku­rio­je vai­ kai po ži­nių pa­sau­lį ke­liau­ja ste­ bė­da­mi, ar­ba, kaip daž­nas apie juos sa­ko, klau­sy­da­mie­si aki­mis. Pag­rin­di­niu šio pro­jek­to tiks­lu ta­po sie­kis ma­žin­ti Va­ka­rų Lie­ tu­vos re­gio­no mies­tų ir mies­te­ lių gy­ven­to­jų su klau­sos ne­ga­lia at­skir­tį, su­da­rant są­ly­gas da­ly­ vau­ti pra­kti­niuo­se už­siė­mi­muo­ se, su­pa­žin­di­nan­čiuo­se su fo­ tog­ra­fi­jos me­no cik­lu, ren­giant pro­jek­to da­ly­vių dar­bų pa­ro­das ir pri­sta­tant jas Va­ka­rų Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. Klai­pė­dos Li­to­ri­nos mo­kyk­los, ug­dan­čios klau­sos ne­ga­lią tu­rin­ čius vai­kus, moks­lei­viai lei­do­si į

dau­gy­bę įspū­džių at­ne­šu­sią ke­lio­ nę vaiz­dų pa­sau­ly­je. „Pro­jek­to su­ma­ny­to­jai, pa­ren­gę ir pa­si­ra­šę bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį

Klai­pė­dos Li­to­ri­nos mo­kyk­los, ug­dan­čios klau­sos ne­ga­lę tu­rin­ čius vai­kus, moks­lei­ viai lei­do­si į dau­gy­bę įspū­džių at­ne­šu­sią ke­lio­nę vaiz­dų pa­sau­ly­je.

su mo­kyk­los va­do­ve Edi­ta And­ri­ jaus­kie­ne, krei­pė­si į pro­fe­sio­na­lų fo­tog­ra­fą Vy­tau­tą Pet­ri­ką. Fo­to­me­ ni­nin­kas no­riai su­ti­ko ves­ti už­siė­

13

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

atžalynas Vi­lio­ja uk­rai­nie­čius

Di­dės fi­nan­sa­vi­mas

Ži­nios pa­na­šios

Uk­rai­nos jau­ni­mas vis daž­niau ren­ka­si stu­di­jas Lie­tu­vo­je. Uk­ rai­nie­čius vi­lio­ja ne per aukš­ ta stu­di­jų kai­na, stu­di­jos jiems priei­na­mos ang­lų ir ru­sų kal­ ba, be to, ne­di­de­lis at­stu­mas iki Lie­tu­vos. Uk­rai­nie­čiams pa­ si­rink­ti stu­di­jų pro­gra­mas siū­ lo be­veik pu­sė Lie­tu­vos aukš­tų­ jų mo­kyk­lų.

For­muo­jant 2014 m. biu­dže­to pro­jek­tą, pir­mą­kart po ke­lių me­ tų pa­ga­liau pa­siek­ta, kad lė­šos, at­si­lais­vi­nu­sios dėl mo­ki­nių skai­ čiaus ma­žė­ji­mo, bū­tų pa­lik­tos švie­ti­mui ir ski­ria­mos ug­dy­mui. Jau šiais me­tais at­si­lais­vi­nę mo­ ki­nio krep­še­lio pi­ni­gai lie­ka švie­ ti­mo sis­te­mo­je. Dėl to ge­rės są­ ly­gos kai­mo mo­kyk­loms.

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to stu­den­tai Lie­tu­vo­je pa­kar­to­jo ne­se­niai Ame­ri­ko­je at­lik­tą eks­ pe­ri­men­tą. Gy­ven­to­jai bu­vo pa­ kvies­ti už­pil­dy­ti Eu­ro­pos že­mė­ la­pį su vals­ty­bių sie­nų kon­tū­ rais. Pa­si­ro­do, kad Lie­tu­vos gy­ ven­to­jų geog­ra­fi­jos ži­nios – ne ką ge­res­nės nei ame­ri­kie­čių, da­ly­va­vu­sių ty­ri­me.

At­nau­jin­ta universiteto stu­di­jų inf­rast­ruk­tū­ra Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­tas bai­gė įgy­ven­ din­ti dau­giau nei dve­jus me­tus tru­ ku­sį stu­di­jų ba­zės įran­gos at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tą, ku­rio ver­tė – 7 mi­li­jo­nai li­tų.

Vir­tua­lios dar­bo vie­tos

o­to­tech­ni­ka, fo­tog­ra­fi­jų žan­rais ir jų spe­ci­fi­ka, at­li­ko daug na­mų dar­bų ir net V.Pet­ri­ko nuo­tr.

o­kos – kur­tie­siems mi­mus mo­ki­niams“, – kal­bė­jo Li­to­ ri­nos pe­da­go­gė Si­gi­ta Ko­ro­lio­vė. Deg­tu­kų dė­žu­tė – fo­tog­ra­fa­vo

Ta­čiau tik po ke­lių die­nų fo­tog­ra­ fas su­ži­no­jo, kad įstai­gos mo­ki­niai bend­rau­ja kiek ki­taip, nei įpras­ ta – ran­ko­mis. „Ta­da pa­ju­tau bai­ mę“, – pa­sa­ko­jo gruo­džio 12 die­ną iš­kil­min­ga­me pa­ro­dos ati­da­ry­me įspū­džiais da­li­ję­sis V.Pet­ri­kas. Lai­mė, iš­gąs­tį nu­vi­jo smal­sus bū­re­lis jau­nuo­lių, no­rin­čių iš­mok­ti fo­tog­ra­fuo­ti. Tris mė­ne­sius jie va­ ka­rais rink­da­vo­si mo­ky­to­jos Jo­li­tos Stumb­rie­nės, tal­ki­nu­sios pro­jek­ to su­ma­ny­to­jams, kla­sė­je, ku­rio­ je fo­tog­ra­fas, pa­de­da­mas mo­ky­to­ jos Kris­ti­nos Rim­kie­nės bend­rau­ti neįp­ras­ta jam ges­tų kal­ba, mo­kė fo­tog­ra­fi­jos pa­slap­čių da­bar­ti­nius ir bu­vu­sius mo­kyk­los ug­dy­ti­nius. „Jau­nuo­liai, su­si­pa­ži­nę su pa­ grin­di­nė­mis fo­tog­ra­fi­jos tai­syk­ lė­mis, fo­to­tech­ni­ka, fo­tog­ra­fi­jų žan­rais ir jų spe­ci­fi­ka, at­li­kę krū­ vas na­mų dar­bų ir net pa­si­ga­mi­nę fo­toa­pa­ra­tus iš... deg­tu­kų dė­žu­ čių („pin­ho­le“), sa­vo moks­lus vai­ ni­ka­vo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da“, – sa­kė S.Ko­ro­lio­vė. Paž­vel­gė ki­taip

Nuo gruo­džio 12 d. Li­to­ri­nos mo­ kyk­los ant­ra­me aukš­te ga­li­ma gro­ žė­tis Klai­pė­dos mies­to ar­chi­tek­tū­

ra, gam­tos vaiz­dais ir pa­žįs­ta­mų bei ne­ma­ty­tų žmo­nių po­rtre­tais. Ša­lia šių nuo­trau­kų pui­kuo­ja­ si ir „pin­ho­le“ tech­ni­ka pa­da­ry­tos nuo­trau­kos, ku­rias su­pras­ti ga­li ne kiek­vie­nas, nes tik už­me­tus akį į jas ma­to­mi še­šė­liai, dė­mės ir kon­ tū­rai. Pak­lau­sus fo­tog­ra­fo, kuo jos to­ kios ypa­tin­gos, kad iš­si­ko­vo­jo tei­ sę ka­bo­ti ša­lia tik­rai pro­fe­sio­na­liai pa­reng­tų dar­bų, V.Pet­ri­kas at­sa­kė, kad „pin­ho­le“ tech­ni­ka nu­fo­tog­ra­ fuo­ti vaiz­dai su­tei­kia ga­li­my­bę pa­ ma­ty­ti tai, ko pli­ka aki­mi ap­lin­ko­je ne­pas­te­bi­me. „Fo­tog­ra­fuo­da­mas žmo­gus tu­ri pa­si­kliau­ti sa­vo nuo­jau­ta, nes jis ir pa­ts ne­la­bai ži­no, ko­kį vaiz­dą už­ fik­suos se­niau­sio, o gal ir pir­mo­jo fo­toa­pa­ra­to var­dą tu­rin­tis sa­va­dar­ bis imp­ro­vi­zuo­tas fo­toa­pa­ra­tas“, – kal­bė­jo V.Pet­ri­kas. Kaip tei­gė už­siė­mi­mų or­ga­ni­za­ to­riai, pro­jek­to da­ly­viai ne tik iš­ mo­ko žvelg­ti į pa­sau­lį ki­tu kam­pu, bet ir ga­vo ga­li­my­bę įam­žin­ti sa­vo atei­ties įspū­džius, ka­dan­gi pro­jek­ to or­ga­ni­za­to­riai pa­do­va­no­jo mo­ kyk­lai pro­fe­sio­na­lų fo­toa­pa­ra­tą. „O at­si­svei­kin­da­mi pa­ža­dė­jo pa­ gal­vo­ti apie ant­rą­jį pro­jek­to eta­ pą, ku­ria­me tik­rai no­rės da­ly­vau­ti ir bu­vę jo da­ly­viai, ir nau­ji fo­tog­ ra­fa­vi­mo me­no en­tu­zias­tai“, – už­ tik­ri­no S.Ko­ro­lio­vė.

Įsi­sa­vin­tos lė­šos pa­ge­ri­no hu­ma­ni­ ta­ri­nių ir so­cia­li­nių moks­lų ir me­ nų stu­di­jų bei uni­ver­si­te­to IT inf­ rast­ruk­tū­rą. ES fi­nan­suo­ja­mas pro­jek­tas bu­vo skir­tas so­cia­li­nių moks­lų, hu­ma­ni­ ta­ri­nių moks­lų ir me­nų stu­di­jų inf­ rast­ruk­tū­ros at­nau­ji­ni­mui, stu­di­jų ko­ky­bės ge­ri­ni­mui. Vyk­dant pro­ jek­tą su­kur­ta tin­ka­ma IT inf­rast­ ruk­tū­ra, rei­ka­lin­ga ko­ky­biš­kam ir ino­va­ty­viam stu­di­jų vyk­dy­mui. Pro­jek­ti­nės lė­šos taip pat bu­vo pa­nau­do­tos vi­so uni­ver­si­te­to in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų inf­rast­ ruk­tū­rai pa­ge­rin­ti. Bu­vo įsi­gy­ti nau­ji ser­ve­riai, duo­me­nų sau­gyk­ la, įdieg­tos ke­lios nau­jos in­for­ma­ ci­nės sis­te­mos. Nau­jo­ji inf­rast­ruk­tū­ra lei­do uni­ ver­si­te­te įdieg­ti vir­tua­lių dar­bo vie­tų sis­te­mą. Da­bar stu­den­tas, pra­dė­jęs dirb­ti kom­piu­te­rių au­

di­to­ri­jo­je, po pa­skai­tos ga­li pri­si­ jung­ti prie sa­vo dar­bo vie­tos tiek iš sa­vo as­me­ni­nio ne­šio­ja­mo­jo kom­ piu­te­rio, tiek iš na­muo­se ar bend­ ra­bu­ty­je esan­čio sta­cio­na­raus ir tęs­ti sa­vo dar­bą ly­giai nuo tos vie­ tos, ku­rio­je bu­vo su­sto­jęs. Vie­nas pro­jek­to už­da­vi­nių bu­vo su­kur­ ti ga­li­my­bę stu­den­tams dirb­ti su sa­vo duo­me­ni­mis ne­prik­lau­so­mai nuo dar­bo vie­tos. Įsi­gi­jo ir nau­jų inst­ru­men­tų

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­ te įreng­tos mo­der­nios mul­ti­me­di­ jos ir kal­bų mo­ky­mo la­bo­ra­to­ri­jos – įreng­ta 51 kom­piu­te­ri­zuo­ta dar­ bo vie­ta, ap­rū­pin­ta nau­jau­sio­mis kal­bų mo­ky­mo pro­gra­mo­mis. Me­nų fa­kul­te­te pa­ruoš­tos re­ži­ sū­ros ir vo­ka­li­nės ir inst­ru­men­

ES fi­nan­suo­ja­mas pro­jek­tas bu­vo skir­ tas so­cia­li­nių moks­ lų, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ir me­nų stu­ di­jų inf­rast­ruk­tū­ros at­nau­ji­ni­mui. ti­nės mu­zi­kos au­di­to­ri­jos, cho­ reog­ra­fi­jos sa­lė – su­re­mon­tuo­tos pa­tal­pos, įreng­ti akus­ti­niai spren­ di­mai, spe­cia­li grin­dų dan­ga sa­lė­ je, su­komp­lek­tuo­tos su­de­da­mo­ sios sce­nos, įreng­tos ap­švie­ti­mo ir įgar­si­ni­mo sis­te­mos.

Įsi­gy­ti nau­ji mu­zi­kos inst­ru­ men­tai – tū­ba, sak­so­fo­nas, akor­ deo­nas, for­te­pi­jo­nas, kank­lės ir būg­nų komp­lek­tas. Taip pat įreng­ tos kom­piu­te­ri­nės dar­bo vie­tos, pa­de­dan­čios kur­ti mu­zi­ką, re­da­ guo­ti par­ti­tū­ras ir dirb­ti su vaiz­ do in­for­ma­ci­ja. Mo­der­nios la­bo­ra­to­ri­jos

Pe­d a­go­g i­kos fa­k ul­te­te įreng­ ta psi­cho­fi­zio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­ ja ir kon­sul­ta­vi­mo bei kon­sul­ta­ vi­mo pro­ce­so ste­bė­ji­mo ka­bi­ne­tai – su­re­mon­tuo­tos pa­tal­pos, pa­sta­ ty­ti bal­dai, su­mon­tuo­ta įran­ga. Kon­sul­ta­vi­mo mo­ky­mo ka­bi­ ne­tai su­jung­ti bend­ra ste­bė­ji­mo sis­te­ma (au­dio- ir vi­deo­ry­šiu), įreng­tas gru­pi­nio kon­sul­ta­vi­ mo ka­bi­ne­tas, trys in­di­vi­dua­laus kon­sul­ta­vi­mo ka­bi­ne­tai, kon­sul­ ta­vi­mo ste­bė­ji­mo au­di­to­ri­ja, la­ bo­ran­to ka­bi­ne­tas su cent­ri­niu kom­piu­te­riu – ser­ve­riu. Įsi­gy­ ta psi­cho­fi­zio­lo­gi­nių ma­ta­vi­mų įran­ga ir uni­ka­li neu­rop­si­cho­lo­gi­ nių tes­tų ba­te­ri­ja. Čia pat įreng­ta žmo­gaus mo­to­ ri­kos la­bo­ra­to­ri­ja – su­re­mon­tuo­ tos pa­tal­pos, pa­sta­ty­ti bal­dai. Moks­li­niams ty­ri­mams at­ lik­ti įsi­gy­ta kū­no ana­li­za­to­rius, ve­loer­go­met­ras, šuo­lių ir bė­gi­ mų pa­ra­met­rų ma­tuok­lis, šir­ dies rit­mo mo­ni­to­riai, mul­ti­ funk­ci­nis tre­ni­ruok­lių cent­ras, elip­si­nis tre­ni­ruok­lis ir ki­ta pa­ na­ši įran­ga. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to inf.

Nau­da: įgy­ven­din­tas pro­jek­tas pa­ge­ri­no hu­ma­ni­ta­ri­nių ir so­cia­li­nių moks­lų, me­nų stu­di­jų bei uni­ver­si­te­to

IT inf­rast­ruk­tū­rą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

14

Ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,51 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,6463 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0830 JAV do­le­ris 1 2,5074 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,3630 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9121 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2604 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,1064 Ru­si­jos rub­lis 100 7,6066 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8311

pokytis

–0,0604 % –0,1541 % +0,0479 % –0,1943 % –0,0224 % –0,0859 % +0,6372 % –0,2439 % +0,0813 %

+0,05 %

+0,21 %

Sen­ka pi­nigų aruo­dai

Eu­ro­pos ­ pirmū­nai

Tuštė­jant Ig­na­li­nos ato­minės elekt­rinės (IAE) už­da­ry­mo fon­dui, siū­lo­ma iš jo ne­ be­fi­nan­suo­ti re­gio­no so­cia­li­nių prie­mo­ nių. „Fon­de lėšų jau ne­be­lie­ka. Pri­va­lo­me kaup­ti lėšas ir reng­tis tai si­tua­ci­jai, kai po 2020 m. iš vi­so ga­li­me ne­be­gau­ti fi­nan­ sa­vi­mo iš ES net ir di­die­siems už­da­ry­mo pro­jek­tams, o juos vis tiek turė­si­me fi­nan­ suo­ti“, – sakė ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nistrė Žydrūnė Juod­kienė.

Lie­tu­vo­je sa­vo pa­ja­mas in­ter­ne­tu šie­met dek­la­ra­vo 70 pro­c. visų elekt­ro­ninės vald­žios pa­slaugų var­to­tojų. Eu­ro­pos sta­tis­ ti­kos agentū­ros duo­me­ni­mis, pa­gal šį ro­ diklį ES Lie­tuvą len­kia tik Es­ti­ja ir Da­ni­ja. In­ter­ne­tu su vald­žios ins­ti­tu­ci­jo­mis bend­ ra­vo kiek dau­giau nei treč­da­lis lie­tu­vių, 48 pro­c. estų ir 35 pro­c. lat­vių. Vi­so­je ES elekt­ro­ninės vald­žios pa­slau­go­mis nau­do­ jo­si 41 pro­c. ap­klaustųjų.

Į pa­galvės mo­kestį žiū­ri kri­tiš­kai Per did­žiau­sių Lie­tu­vos miestų merų pa­ si­ta­rimą iš­sa­ky­ta idė­ja įves­ti miestų sve­ čiams pa­galvės mo­kestį su­laukė nei­gia­ mos vers­li­ninkų reak­ci­jos.

Rūka­liams – liūd­nos ži­nios

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Il­gai už­sitęsęs Ta­ba­ko produktų di­rek­ty­vos pri­ėmi­mas baig­tas – iki 2020-ųjų ne­liks mėti­nių ci­ga­ re­čių, per­spėji­mo apie žalą svei­ ka­tai plo­tas bus di­des­nis.

ES am­ba­sa­d o­r iai vakar pa­ tvir­ti­no Ta­ba­ko pro­duktų di­ rek­tyvą, ku­ri nu­ma­to di­desnį per­spėji­mo ant pa­kuo­čių plotą ir ta­ba­ko ga­mi­nių su men­to­liu užd­rau­dimą 2020 m., kaip pra­ nešė ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­ jan­ti Lie­tu­va. Lie­tu­vos svei­ka­tos mi­nist­ ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­ tis BNS sakė, kad dėl di­rek­ty­ vos jau ga­lu­ti­nai su­tar­ta ir li­ko tik for­ma­lu­mai. „Šian­dien įga­lio­tie­ji am­ba­sa­ do­riai pa­tvir­ti­no, Eu­ro­pos Par­ la­men­tas taip pat pri­ta­ria <...>, iš esmės ga­li­ma sa­ky­ti, kad di­ rek­ty­va yra baig­ta, li­ko tik for­ ma­lu­mai, ir tai yra did­žiu­lis dar­ bas, kurį at­li­ko Lie­tu­va“, – BNS sakė mi­nist­ras. Pa­gal di­rek­tyvą įspėji­mai apie pa­vojų svei­ka­tai su­da­rys bent 65 pro­c. išo­ri­nio pa­kuo­čių plo­to. Taip pat nu­ro­dy­tas did­žiau­sias elekt­ro­ninė­se ci­ga­retė­se leis­ti­ nas ni­ko­ti­no kon­cent­ra­ci­jos ly­ gis, ku­ris sieks 20 mi­lig­ramų vie­na­me mi­li­lit­re. „Su­tar­ta, kad kei­čia­mos elekt­ ro­ni­nių ci­ga­re­čių kap­sulės ne­ draud­žia­mos, ta­čiau bus ri­bo­ ja­mas ni­ko­ti­no kie­kis“, – BNS sakė mi­nist­ras. Be to, pa­sak V.P.And­riu­kai­ čio, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja galės užd­raus­ti nau­do­ti tam tik­ras elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių ar jų pa­ pil­dy­mo kap­su­les, jei bent trys Bend­ri­jos vals­tybės pa­teiks tam rimtų ar­gu­mentų. Di­rek­ty­vo­je taip pat nu­ma­ty­ ta, kad pre­ky­ba uos­to­muo­ju ta­ ba­ku ir to­liau bus draud­žia­ma vi­so­je ES, išs­ky­rus Šve­diją. Di­rek­ty­vos nuo­sta­tas į na­cio­ na­linę teisę turės per­kel­ti vi­sos 28 vals­tybės narės. Kas­met ES nuo rūky­mo mirš­ ta apie 650 tūkst. žmo­nių, dar apie 13 mln. ken­čia nuo ta­ba­ko su­keltų lėti­nių ligų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Merų idė­ja

„Mes kreipėmės į Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­riją, į Ūkio mi­nis­te­riją, kad tu­ris­tai, išs­ky­rus vai­kus iki 7 metų, už nau­do­jimą­si gy­ve­namųjų vietų tu­riz­mo ir poil­sio viešą­ja inf­rast­ ruktū­ra galėtų būti ap­mo­kes­ti­na­ mi tam tik­ra tu­riz­mo rink­lia­va“, – po did­žiųjų miestų merų fo­ru­mo pir­ma­dienį kalbė­jo Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas. Da­bar ga­li­mybę spręsti šį klau­ simą ta­ry­bo­je tu­ri tik ku­rortų sa­ vi­val­dybės. Jei ji būtų su­teik­ta ir ki­toms sa­vi­val­dybėms, tai, Kau­ no me­ro tei­gi­mu, pa­ska­tintų tu­ rizmą.

Pi­ni­gai tu­ri ei­ti rin­ ko­da­rai ir nau­jiems tu­ris­tams pri­trauk­ ti, o ne kie­mams tvar­ky­ti ar gatvėms lo­py­ti.

„Ir did­žio­sios sa­vi­val­dybės tu­ rėtų turė­ti ga­li­mybę bei teisę ap­ si­spręsti miestų ta­ry­bo­se, ar rei­ ka­lin­ga būtent vie­nam ar ki­tam mies­te to­kia tu­riz­mo inf­rast­ruktū­ ros rink­lia­va, kad pa­pil­dytų ir sa­ vi­val­dybės biud­žetą. Ti­kimės, kad taip pa­ska­tin­tu­me at­vyks­tamąjį tu­ rizmą tiek į sa­vi­val­dy­bes, tiek į Lie­ tuvą ap­skri­tai“, – kalbė­jo A.Kup­ čins­kas. Ka­te­go­riš­kai prie­š

Vis dėlto nei Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ranų aso­cia­ci­jos, nei Lie­tu­vos hos­te­lių aso­cia­ci­jos va­do­vai merų ini­cia­ty­vai ne­pri­ta­ria. Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ranų aso­cia­ci­jos pre­zi­dentė Eval­da Šiš­ kaus­kienė pa­galvės mo­kes­čio at­ žvil­giu bu­vo nu­si­tei­ku­si prie­šiš­ kai. Ji ma­no, kad kol ne­bus iki ga­lo aiš­ku, kur būtų de­da­mi gau­ti pi­ni­ gai, apie jo­kius nau­jus mo­kes­čius ne­ga­li būti kal­bos. „Vieš­bu­čių aso­cia­ci­ja yra ka­te­go­ riš­kai prie­š bet kokį mo­kestį. Mes esa­me eu­ro­pinės kon­fe­de­ra­ci­jos

na­riai ir vi­sa Eu­ro­pa ei­na kaip tik prie­šin­ga kryp­ti­mi – su­vo­kia, kad tai yra ab­so­liu­čiai per­tek­li­nis mo­ kes­tis. Mums neaiš­kus ir ga­li­mas mo­kes­čių pa­nau­do­ji­mas. Pap­ras­ tai mies­tai tvar­ko­si sa­vo inf­rast­ ruktūrą. Mes dar to­le­ran­tiš­kai žiū­ ri­me į ku­rortų ap­mo­kes­ti­nimą, nes ten ga­lio­ja se­zo­niš­ku­mas. Ta­čiau jei­gu tai pa­da­rys vi­si mies­tai, pir­ miau­sia tu­ri būti vi­siš­kai aiš­ku,kas ir kaip da­ro­ma. Pi­ni­gai tu­ri ei­ti rin­ ko­da­rai ir nau­jiems tu­ris­tams pri­ trauk­ti, o ne kie­mams tvar­ky­ti ar gatvėms lo­py­ti. Tai­gi mūsų nuo­ monė yra to­kia, kad esa­me ka­te­ go­riš­kai prie­š“, – sakė ji. Mo­kes­tis būtų ne­ly­gia­ver­tis

Lie­tu­vos hos­te­lių aso­cia­ci­jos va­ do­vas Artū­ras Ja­kub­čio­nis ne­bu­vo toks ka­te­go­riš­kas, bet ga­li­mu mo­ kes­čiu ir­gi ne­si­džiaugė. Jis ma­no, kad nau­jas mo­kes­tis pir­miau­sia pa­kenktų būtent nak­ vynės na­mams. „Aiš­ku, ne­la­bai rea­lu, kad tas mo­kes­tis būtų di­fe­ren­ci­juo­tas pa­ gal kai­nas. Sup­ran­tu, kad su­rin­ki­ mas ta­da taptų la­bai su­dėtin­gas. Ta­čiau, ver­ti­nant iš mūsų pusės, mes jau­čiamės, švel­niai ta­riant, skriaud­žia­mi. Tikė­tis, kad būtų ren­ka­mas pro­cen­tas nuo vie­nos lo­vos kai­nos, būtų be­veik ne­rea­ lu. Pro­tu su­vo­ki, kad tai būtų la­bai sun­ku, bet šir­dy­je to la­bai norėtų­si. Ta­da vi­si mokėtų ly­gia­ver­tes kai­ nas. Ki­taip tie, ku­rie kai­nuo­ja de­ šim­te­rio­pai dau­giau, mokėtų de­ šim­te­rio­pai ma­žiau“, – kalbė­jo jis. Kur eitų gau­ti pi­ni­gai?

Did­žiau­sias klaus­tu­kas, anot aso­ cia­cijų va­dovų, kam būtų pa­nau­ do­ja­mi su­rink­ti pi­ni­gai? Jei­gu tai ne­bus da­ro­ma skaid­riai, mo­kes­tis būtų la­bai įtar­ti­nas. „Jei­gu būtų tik­rai aiš­ku, kur tie pi­ni­gai ei­na, tai reikėtų mūsų val­ dy­bo­je at­si­sėsti ir svars­ty­ti. Ta­da klau­si­mas dar būtų dis­ku­tuo­ti­nas. Ta­čiau jis turėtų at­si­ras­ti su­ma­ži­ nant kokį nors kitą mo­kestį. Pa­ vyzd­žiui, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ar kurį nors kitą. Nes ki­taip ne­be­bus jo­kių ribų, at­si­ras naujų mo­kes­čių ir au­to­riams, ir at­likė­jams, ir pa­ gal­vių, ir ki­to­kių. Čia jau būtų tik fan­ta­zi­jos rei­ka­las“, – sakė E.Šiš­ kaus­kienė.

Prie­žas­tis: vieš­bu­čių ir kitų ap­gy­ven­di­ni­mo įstaigų at­sto­vai bai­mi­na­

si, kad pa­galvės mo­kes­tis ne pri­trauks klientų, bet at­stums juos, o su­ rink­ti pi­ni­gai eis ne­ži­nia kam. Edi­tos Vai­ce­kaus­kienės nuo­tr.

A.Ja­kub­čio­nis teigė, jog bent jau nak­vynės namų vers­le ne­trūksta ir ne­le­galų, todėl ga­li būti ir taip, kad naudą iš mo­kes­čių gautų vi­sai ne tie, kas mo­kes­čius su­mokė­jo. „La­bai prie­šta­rau­ti gal ir ne­ reikėtų, jei­gu tie pi­ni­gai būtų pa­ nau­do­ja­mi pa­gal pa­skirtį ir jei­gu jie būtų tin­ka­mai su­ren­ka­mi. Aiš­ ku, vers­lui tai pa­pil­do­mas sun­ku­ mas. Ta­čiau aš ma­tau to pra­smę. Vėlgi, jei­gu tik tie pi­ni­gai nu­ke­ liaus ten, kur ir tu­ri nu­ke­liau­ ti, – ge­rin­ti, gra­žin­ti, vie­šin­ti, klien­tams pri­trauk­ti. Aš ma­tau to pra­smę. Tik tiek, kad mums tai

būtų skaus­min­gas da­ly­kas. Tarp ko­kio „Kem­pins­ki“, kur vie­na lo­ va kai­nuo­ja nuo 200 eurų, ir nak­ vynės namų, kur lo­va kai­nuo­ja 20 eurų, yra skir­tu­mas. Būkim bied­ni, bet tei­sin­gi – tai ne­būtų vi­siš­kai sąži­nin­ga pi­gios nak­vynės at­žvil­ giu. Mo­kestį skaus­min­giau­siai pa­ jaus­tu­me mes. Yra dar vie­nas da­ly­ kas. Mo­kestį mokės tie, ku­rie dir­ba le­ga­liai. Sa­vo sek­to­riu­je mes ma­ to­me di­delį skai­čių ne­le­galų, ku­ rie iš­vis nie­ko ne­mo­ka. Tai­gi da­ ry­tu­me rek­lamą tiems, ku­rie už tai ne­mo­ka jo­kių mo­kes­čių“, – teigė pa­šne­ko­vas.

15

Ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

pasaulis Teis dėl šni­pinė­ji­mo

Pa­siuntė sig­nalą

Mir­ties bausmė

Egip­to nu­vers­ta­sis pre­zi­den­ tas Mo­ha­me­das Mor­si stos prie­š teismą dėl kal­ti­nimų šni­ pinė­ji­mu, ku­ris pri­si­dėjo prie te­ro­riz­mo veiksmų pro­vo­ka­vi­ mo. Ka­riš­kių iš pre­zi­den­to ­ po­sto liepą nu­vers­tas M.Mor­ si jau tei­sia­mas dėl įta­ria­mo da­ly­va­vi­mo opo­zi­ci­jos pro­tes­ tuo­tojų žu­dynė­se.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma ant­ra­dienį įtraukė du sa­ vo ho­mo­sek­sua­lu­mo ne­sle­ pian­čius ži­no­mus spor­ti­nin­kus į atei­nan­čiais me­tais vyk­sian­čios So­čio žie­mos olim­pia­dos de­ le­ga­ciją ir taip pa­brėžti­nai pa­ siuntė ži­nią Ru­si­jai, ku­ri pri­ėmė įsta­tymą prie­š ho­mo­sek­sua­lu­ mo pro­pa­gandą.

Bal­ta­ru­si­jos Mins­ko ra­jo­no teis­mas skyrė mir­ties bausmę 53-ejų Eduar­dui Ly­ka­vui, ku­ris gir­tas nu­žudė pen­kis žmo­nes, bet dau­giau nu­si­kal­ti­mo de­ ta­lių ne­pa­teikė. Toks mir­ties nuo­spren­dis šie­met jau ket­vir­ tas ša­ly­je, ku­ri yra vie­nin­telė mir­ties bausmės ne­pa­nai­ki­nu­ si Eu­ro­pos vals­tybė.

Vil­tis su­ži­bo ne vi­siems Ru­si­jos že­mie­ji par­la­men­to rū­ mai va­kar vien­bal­siai pa­tvir­ti­no Krem­liaus pa­teiktą įsta­ty­mo pro­ jektą dėl am­nes­ti­jos. Kons­ti­tu­ci­jos me­tinės

Pa­gal ją į laisvę pir­ma lai­ko tu­ ri išei­ti ka­li­na­mos pank­ro­ko gru­ pės „Pus­sy Riot“ narės ir tu­ri būti nu­trauk­tas 30-ies „Green­pea­ce“ ak­ty­vistų baud­žia­ma­sis per­se­kio­ ji­mas. Vals­tybės Dūma 446 bal­ sais pa­tvir­ti­no am­nes­tiją, prie­š ne­bal­sa­vo nie­kas. Am­nes­ti­ja skel­bia­ma Ru­si­jos da­bar­tinės kons­ti­tu­ci­jos ra­ti­fi­ ka­vi­mo 20-ųjų me­ti­nių pro­ga. Pa­gal ją iš kalė­ji­mo taip pat tu­ rėtų išei­ti ke­li prie­š Vladimirą Pu­tiną pro­tes­tavę as­me­nys, at­si­ dūrę už grotų po mi­tin­go 2012 m. ge­gužę. Pa­siekė: V.Pu­ti­nas (de­šinė­je) ir V.Ja­nu­ko­vy­čius su­si­tarė dėl ma­žesnės dujų kai­nos Uk­rai­nai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Uk­rai­na iš­vengė griū­ties Uk­rai­na iš­vengė bank­ro­to ir so­cia­linės griū­ties dėl „is­to­rinės“ su­tar­ties su Ru­si­ ja, pa­gal ku­rią Mask­va įsi­gis Uk­rai­nos ob­li­ ga­cijų už 15 mlrd. JAV do­le­rių ir su­ma­žins dujų kainą. Vie­nin­telė išei­tis

Taip va­kar pa­reiškė Uk­rai­nos prem­ je­ras My­ko­la Aza­ro­vas. „Kas būtų laukę Uk­rai­nos (be šios su­tar­ties – red. pa­st.)? At­sa­ky­mas aiš­kus: bank­ro­tas ir so­cia­linė griū­tis“, – M.Aza­ro­vas sakė par­la­men­tui. „Tai būtų nau­ja­metė do­vanėlė Uk­rai­nos žmonėms“, – iro­niš­kai pri­dūrė jis. Jis gyrė ant­ra­die­nio „is­to­rinę su­ tartį“ tarp Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­ di­mi­ro Pu­ti­no ir Uk­rai­nos ly­de­rio Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus kaip vie­ nin­telę išeitį eko­no­mi­kos krizės apim­tai ša­liai. „Pre­zi­den­tas pa­ siekė su­si­ta­rimą ne­pap­ras­tai pa­ lan­kio­mis sąly­go­mis dėl Uk­rai­nos eko­no­mi­kos kre­di­ta­vi­mo, leid­žian­ čio vyk­dy­ti di­de­lio mas­to eko­no­ mi­kos mo­der­ni­za­ci­jos pla­nus“, – pa­brėžė M.Aza­ro­vas. Perspė­ji­mas de­monst­ran­tams

M.Aza­ro­vas sakė, kad Uk­rai­na jo­ kiu būdu ne­galė­jo pa­si­ra­šy­ti aso­ cia­ci­jos su­tar­ties su ES, nes Ki­je­vui būtų tekę su­tik­ti su ne­priim­ti­ nai griež­to­mis Tarp­tau­ti­nio va­liu­ tos fon­do (TVF) sąly­go­mis vyk­dy­ti eko­no­mi­kos re­for­mas. Jis taip pat smerkė su­tartį dėl Ru­si­jos dujų par­da­vi­mo Uk­rai­ nai, ku­rią 2009 m. pa­si­rašė tuo­ metė prem­jerė Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko,

vėliau nu­teis­ta kalė­ti už tą žings­ nį. „Pre­zi­den­tas už­baigė tą ša­lies na­cio­na­li­nių in­te­resų iš­da­vystės is­to­riją, su­si­ju­sią su to­mis pa­čio­ mis jėgo­mis, ku­rios kurs­to ne­sta­ bi­lumą šian­dien, – pa­brėžė prem­ je­ras. – Su­si­ta­ri­mai, ku­rie bu­vo pa­si­ra­šy­ti Mask­vo­je, su­tei­kia ge­ ras per­spek­ty­vas Uk­rai­nos eko­no­ mi­kai. Šian­dien nie­kas ne­be­ke­lia grėsmės Uk­rai­nos eko­no­mi­kos ir fi­nansų sta­bi­lu­mui.“ O de­monst­ran­tams, ku­rie te­ be­lai­ko užėmę Ki­je­vo cent­rinę Nep­rik­lau­so­mybės aikštę pro­tes­ tuo­da­mi dėl vy­riau­sybės spren­ di­mo ne­pa­si­ra­šy­ti su­tar­ties su ES, M.Aza­ro­vas pa­skelbė aiškų per­ spėjimą. Vy­riau­sybė da­bar „nie­kam ne­ leis des­ta­bi­li­zuo­ti“ pa­dėties ša­ly­ je, kaip per­spėjo jis. Uk­rai­nos opo­zi­ci­ja bai­mi­na­si, kad V.Ja­nu­ko­vy­čiaus pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys tik­riau­siai yra su­sie­tos su slap­tais su­si­ta­ri­mais, ir pa­žadė­jo to­liau siek­ti pir­ma­lai­kių rin­kimų. Te­bek­re­čia re­ce­si­ja

Ru­si­jos pa­gal­ba galbūt leis Ki­je­ vui lai­ki­nai iš­veng­ti lėšų sty­giaus, vyk­dant nea­tidė­lio­ti­nus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, ir tikė­ti­no ne­mo­ ku­mo, šalį te­bek­re­čiant re­ce­si­jai.

Uk­rai­nos eko­no­mi­ka to­liau traukė­si nuo praeitų metų pir­mos pusės. V.Pu­ti­nas, siųs­da­mas aiš­kią ži­ nią pro­tes­tuo­to­jams Ki­je­ve, sakė, kad Ru­si­ja ne­si­tarė dėl Uk­rai­nos na­rystės Mask­vos va­do­vau­ja­mo­ je Muitų sąjun­go­je mai­nais į pa­ skelb­tas nuo­lai­das, nors opo­zi­ci­ja įtarė prie­šingą sce­na­rijų. „Norė­čiau vi­sus nu­ra­min­ti – šian­dien mes vi­siš­kai neap­ta­rinė­ jo­me Uk­rai­nos pri­si­jun­gi­mo prie Muitų sąjun­gos klau­si­mo“, – pa­ brėžė V.Pu­ti­nas.

Am­nes­ti­jos pro­ jektą griež­tai kri­ ti­ka­vo tei­sių ak­ty­vis­tai, ku­rie lai­ko jį did­žia da­li­mi kos­ me­ti­ne ne­pa­kan­ ka­mai api­man­čia prie­mo­ne. Ma­lonės ne­su­lauks

Ta­čiau pa­gal pa­si­ūlytą pro­jektą ma­lonės ne­su­lauks buvęs naf­ tos mag­na­tas Mi­chai­las Cho­dor­ kovs­kis ir dau­ge­lis opo­zi­ci­jos de­ monst­rantų, kal­ti­namų smur­tu prie­š po­li­ciją per pro­tes­tus pre­zi­ den­to V.Pu­ti­no inau­gu­ra­ci­jos iš­

va­karė­se pra­ėju­siais me­tais. Am­ nes­ti­ja ne­bus tai­ko­ma žmonėms, „įvykd­žiu­siems vi­suo­me­nei itin pa­vo­jin­gus nu­si­kal­ti­mus, nu­si­ kal­ti­mus, ku­rių me­tu bu­vo smur­ tau­ja­ma ar gra­si­na­ma smur­tu“, ir tiems, ku­rie įvykdė nu­si­kal­ti­mus ar pa­pras­tus pa­žei­di­mus at­lik­da­ mi sa­vo bausmę, kaip ro­do am­ nes­ti­jos pro­jek­to teks­tas. Am­nes­ti­jai ne­tu­ri pri­tar­ti aukš­ tie­ji par­la­men­to rūmai ir ji įsi­ga­ lios kitą dieną, kai bus pa­tvir­tin­ ta Vals­tybės Dūmo­je. Tik kos­me­tinė prie­monė

Am­nes­ti­jos pro­jektą griež­tai kri­ ti­ka­vo tei­sių ak­ty­vis­tai, ku­rie lai­ ko jį did­žia da­li­mi kos­me­ti­ne ne­pa­kan­ka­mai api­man­čia prie­ mo­ne. Ka­li­na­mos „Pus­sy Riot“ narės Na­dež­da To­lo­ko­ni­ko­va ir Ma­ri­ ja Alio­chi­na, ku­rios at­lie­ka dvejų metų kalė­ji­mo bausmę už chu­li­ ga­nizmą – pro­testą prie­š V.Pu­tiną Mask­vos ka­ted­ro­je, – galėtų būti pa­leis­tos jau iki šios sa­vaitės pa­ bai­gos, kaip anks­čiau sakė N.To­ lo­ko­ni­ko­vos vy­ras. „Kalė­ji­mo pa­reigū­nai sa­ko, kad pa­leis jas iš­kart – ket­vir­ta­dienį“, – sa­vo tink­la­raš­ty­je „Twit­ ter“ pa­rašė Piot­ras Ver­zi­lo­vas. Šios dvi jau­nos vaikų tu­rin­čios mo­te­rys, ku­rios ka­li nuo 2012 m. ko­vo, į laisvę turė­jo išei­ti kitų metų kovą. „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­tai, už­ sie­nie­čiai ir ru­sai, laukė teis­mo už chu­li­ga­nizmą po rugsė­jo pro­tes­ to at­vi­ro­je jūro­je prie­š naf­tos ga­ vybą Ark­ty­je. BNS inf.

Re­for­mos ati­dėtos?

Kol kas neaiš­ku, ką Ru­si­ja gaus mai­nais už spren­dimą su­ma­žin­ti Uk­rai­nai tie­kiamų gam­ti­nių dujų kainą nuo maž­daug 400 iki 268,5 JAV do­le­rio už tūkstantį ku­bi­nių metrų, nors ši nuo­lai­da yra itin di­ de­lis V.Ja­nu­ko­vy­čiaus laimė­ji­mas. „Sku­biai su­teik­tos Ru­si­jos pa­ sko­los Uk­rai­nai gre­sia to­les­niu rei­ ka­lingų eko­no­mi­kos re­formų ir būti­nos ES mo­der­ni­za­ci­jos ati­dėlio­ji­mu, – Šve­di­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Car­las Bild­tas ko­men­ta­ vo so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“. – Nuos­mu­kis ga­li tęstis.“ Pa­sak ana­li­tikų, su­tar­tys, apie ku­ rias pa­skelbė V.Pu­ti­nas, ga­li su­ma­ žin­ti Uk­rai­nos ei­na­mo­sios sąskai­tos de­fi­citą maž­daug 4,5 mlrd. do­le­rių, ta­čiau ne­pa­ša­li­na pa­vo­jaus, ku­ rį ke­lia del­si­mas im­tis eko­no­mi­kos re­formų. „Šian­die­nos su­tar­tis Uk­ rai­nai su­teiks trum­pa­laikį ato­kvėpį. Ta­čiau atei­nan­čius po­rą metų iš­lie­ ka reikš­mingų iššū­kių“, – sakė Lon­ do­ne įsikū­ru­sios kon­sul­ta­cijų bend­ rovės „Ca­pi­tal Eco­no­mics“ va­do­vas Nei­las Shea­rin­gas. BNS inf.

Kal­ti­ni­mai: „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­tai, už­sie­nie­čiai ir ru­sai, laukė

teis­mo už chu­li­ga­nizmą po rugsė­jo pro­tes­to at­vi­ro­je jūro­je prie­š naf­tos ga­vybą Ark­ty­je. AFP nuo­tr.

16

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

sportas

Klaipėdiečių dvejetas – neįveikiamas

Aktyvumas: po traumos vis drąsiau aikštėje kovojantis S.Galdikas (su kamuoliu) rungtynėse su „Sparta-

ku“ pelnė 10 taškų.

Nugalėtojai: uostamiesčio tenisininkai T.Butvilas ir D.Diržauskas (gel-

toni marškinėliai) po finalinės kovos su estais.

Česlovas Kavarza Šiauliuose surengtame tarptautiniame „Toyota cup 2013“ teniso turnyre sėkmė lydėjo klaipėdiečius Tomą Butvilą ir Dainių Diržauską, laimėjusius vyrų (per 35 metų) dvejetų varžybas.

„Baltic“ teniso klubo nariai finale po nuožmaus mūšio įveikė estus brolius K. ir E.Paakus 7:5, 1:6, 10:7. Už pergalę 4-os kategorijos turnyre klaipėdiečiai dar gavo 60 Tarptautinės teniso federacijos (ITF) reitingo taškų. T.Butvilui pergalė trečioji šiais metais. Liepos mėnesį kartu su

kaliningradiečiu Konstantinu Suškovu laimėjo „Palanga open“ turnyrą, o lapkritį su kauniečiu Dariumi Augustinaičiu triumfavo Klaipėdoje surengtose varžybose. D.Diržauskas dar „Toyota cup 2013“ turnyre bandė jėgas asmeniškai. Pirmame susitikime uostamiesčio žaidėjas nusileido K.Suškovui 2:6, 2:6. Paguodos varžybose klaipėdietis žaidė pergalingai ir galutinėje rikiuotėje užėmė 5-ąją vietą. Dviratininkų mieste kovojo per 90 tenisininkų iš Didžiosios Britanijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Lietuvos.

Kamuolį pakeitė automobilis

Vytauto Petriko nuotr.

Rusų ekipa nepasipriešino Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai pasirodymą Europos taurės turnyre baigė rungtynėmis su Sankt Peterburgo „Spartako“ komanda, kuriai pirmajame rate buvo pralaimėję 75:88.

Vakar namie žaidę Kazio Maksvyčio auklėtiniai rusus nugalėjo

didesniu skirtumu – 92:74. Tiesa, pergalė klaipėdiečiams didelio džiaugsmo neatnešė, nes dar prieš susitikimą buvo žinoma, jog abi komandos neturi vilčių patekti į grupės trejetuką ir toliau tęsti kovą. Tačiau sėkmė pakėlė klaipėdiečius iš paskutiniosios vietos, į ją nustumdamas „Spartako“ klubą. „Neptūno“ persvara išryškėjo jau nuo pirmųjų minučių. Laimėję pir-

mąjį ketvirtį 25:14, o antrąjį 23:19, ilsėtis išėjo pirmaudami 48:33. Antroje varžybų pusėje svečiai bandė sumažinti skirtumą, tačiau klaipėdiečiai laikė žaidimo gijas savo rankose. Net 33 taškus per 25 min. pelnė komandos kapitonas Martynas Mažeika, 16 – Justas Sinica, po 10 – Valdas Vasylius ir Simas Galdikas.

Jaunųjų gimnasčių aukštumos Česlovas Kavarza Klaipėdoje vykusiose Lietuvos vaikų meninės gimnastikos asmeninių ir grupinių pratimų pirmenybėse triumfavo šeimininkės, užėmusios pirmąsias vietas visose penkiose amžiaus grupėse.

Dar „Viesulo“ sporto centro trenerių Rasos Vaserienės, Margaritos Zemskajos, Renatos Tankevičie-

nės, Jutos Baliukonienės ir Julijos Simonaitienės auklėtinės laimėjo po du sidabro ir bronzos žetonus. Ant kilimo varžėsi didelis būrys 2003-2007 metais gimusių mergaičių iš trijų didžiausių šalies miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio lipo ir aukso medaliais pasidabino Kornelija Ilginytė (gimusi 2003 metais), Danielė Kesylytė (2004), Žemyna Stočkutė (2005), Paula Budrikaitė (2006)

ir Viktorija Staponas (2007). Sidabro medalius laimėjo Paulina Jočytė (2005) ir Evelina Žadeikytė (2006). Trečiąsias vietas užėmė Ema Sakalauskaitė (2003) ir Milana Roždestvenskaja (2006). Vicečempionių titulą grupinių pratimų varžybose iškovojo Klaipėdos „Kregždučių“ komanda, kurioje buvo Gabija Jonikaitė, Marta Simaitytė, Kamila Bachmatavičiūtė, E.Žadeikytė ir V.Staponas.

Džiaugsmas: klaipėdiečiai liko patenkinti savo pasirodymu.

Česlovas Kavarza „Klaipėdos kovo“ regbio klubo vyrai ir moterys su kitų šalies komandų sportininkais kovojo ne regbio, o asfaltuotoje aikštėje.

Jie varžėsi jėgomis šou rungtyje, kurioje reikėjo nustumti automobilį 20 metrų. Vyrai, įveikę užduotį per 6,5 sek., aplenkė varžovus iš dviejų Kauno „Ąžuolo“ ekipų (6,7 ir 6,9 sek.), Vilniaus „Geležinio vilko“ (7,5 sek.) ir sostinės Regbio akademijos (per 7,9 sek.).

Uostamiesčio komandos vadovas Donatas Streckis viliasi, kad jo auklėtiniai pasiekė ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) rekordą. „Lieka laukti rezultatų iš Latvijos ir Estijos. Gal „Klaipėdos kovo“ regbininkai taps trijų Baltijos šalių čempionais ir rekordininkais“, – vylėsi D.Streckis. Uostamiesčio moterims sekėsi kiek prasčiau – jos sugaišo 7,7 sek. Varžovės iš „Ąžuolo“ ekipos finišo liniją pasiekė per 7 sek.

Prizininkės: čempionate siautusios klaipėdietės pranoko kitų miestų atstoves.

Sonatos Stočkuvienės nuotr.

17

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

sportas

Geriausia Lietuvoje – L.Pikčiutė Pirmą kartą geriausia šalies krepšininke išrinkta Klaipėdos krepšinio atstovė – Vilniaus „Kibirkšties-Viči“ ekipoje rungtyniaujanti Lina Pikčiutė. Tarp vyrų laurai atiteko Mantui Kalniečiui.

Futbolas. Rytoj 14 val. Klaipėdos centrinio stadiono (Sportininkų g. 46) dirbtinės dangos aikštėje vyks tarptautinės futbolo rungtynės. Kontrolinėse varžybose susirems istoriniai varžovai – Klaipėdos „Atlanto“ ir Rygos „Daugavos“ komandos. Krepšinis. Vakar sužaistos trejos Lietuvos krepšinio lygos čempionato varžybos, kuriose dvi pergales šventė šeimininkai, vieną – svečiai: Prienų „Tonybet“ – Kėdainių „Nevėžis“ 62:61 (17:20, 17:24, 10:12, 18:5), Panevėžio „Lietkabelis“ – Alytaus „Dzūkija 64:74 (14:15, 20:14, 15:18, 15:27), Utenos „Juventus“ – Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 76:74 (10:18, 28:18, 24:12, 14:26). Lygoje pirmauja pergalingai žaidžiantis šalies vicečempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ (4 pergalės ir 0 pralaimėjimų), lenkiantis Prienų „Tonybet“ (12/2) klubą bei trečioje vietoje esančius šalies čempionus Kauno „Žalgirio“ (5/2) krepšininkus.

Česlovas Kavarza

L.Pikčiutė rinkimuose surinko 16,2 proc. aistruolių balsų. Klaipėdietė nedidele persvara aplenkė komandos draugę Rimą Valentienę (15,2) ir Turkijoje rungtyniaujančią Gintarę Petronytę (15). Į geriausiųjų penketuką taip pat pateko Aušra Bimbaitė (10) ir Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė (6,2). Vyrų rinkimų rezultatai atrodo visai kitaip. Juose nuo pirmosios dienos milžinišką persvarą įgijo ir iki pat pabaigos išsaugojo M.Kalnietis. Lietuvos rinktinės ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ įžaidėjas surinko net 50,9 proc. balsų. Į penketuką dar pateko Jonas Valančiūnas (12,3), Linas Kleiza (7,1), Renaldas Seibutis (6,3) ir Donatas Motiejūnas (5,5). Lapkričio 17-ąją 23-iąjį gimtadienį šventusi L.Pikčiutė nuo pirmųjų iki paskutiniųjų krepšininkės karjeros gimtajame mieste dienų treniravosi pas Ramunę Kumpienę. Ketverius metus puolėja gynė uostamiesčio „Lemminkainen“

Sporto telegrafas

Našta: titulas 23-ejų L.Pikčiutę įpareigos rungtyniauti dar geriau, būti pavyzdžiu ekipos draugėms.

penketuko garbę. 2010-aisiais ji buvo pakviesta į Kauno „Viči-Aistes“, o praėjusiais metais – į „Kibirkštį-Viči“. 2006-aisiais L.Pikčiutė su draugėmis laimėjo bronzos medalius Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionate, 2008-aisiais iškovojo senojo žemyno jaunių (iki 18 metų) čempionės vardą. „Labai džiaugiuosi šia Linos sėkme, – švytėjo R.Kumpienė. – Ji ypač tobulėjo šiais metais. Matau, kad pasikeitė L.Pikčiutės požiūris į krepšinį, žaisdama brandžiau mąsto, subrendo kaip sportininkė“. Paklausta, ar tikėjo sulaukti tokios dienos, „Fortūnos“ vyriau-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

sioji trenerė R.Kumpienė sakė, jog dar prieš penkerius metus ji kartojo merginoms, kad jų ateitis jų pačių rankose. „Minčių, kad laimėsiu, neturėjau. Ir dabar, sužinojusi rezultatus, jaučiuosi įdomiai. Na, bet kiekvienas įvertinimas skatina dirbti dar labiau“, – džiaugėsi L.Pikčiutė. Aukštaūgė 2013-uosius vertina kaip savo proveržio metus. „Šiais metais prasidėjo mano kilimas karjeros laiptais. Manimi pradėjo pasitikėti treneriai, tai metai, kai pradėjau augti kaip žaidėja, – kalbėjo krepšininkė. – Žmonės, kuriems turiu dėkoti už viską, ko spėjau pasiekti, išmokti per šiuos metus, yra treneriai

Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, Tadas Stankevičius ir Martas Skrabulis. Jų pastangos tikrai nėra bevaisės.“ 2009-aisiais L.Pikčiutė buvo išrinkta gražiausia Lietuvos moterų krepšinio lygos krepšininke. Geriausių šalies krepšininkų rinkimai rengiami nuo 2008ųjų. Tuomet geriausiu buvo išrinktas Ramūnas Šiškauskas (vyko bendri moterų ir vyrų rinkimai), 2009-aisiais rinkimuose nugalėjo G.Petronytė ir L.Kleiza, 2010-aisiais – Sandra Linkevičienė ir L.Kleiza, 2011-aisiais – R.Valentienė ir J.Valančiūnas, o pernai – S.Linkevičienė ir J.Valančiūnas.

Svečiai: Vilniaus „Baltica“ ledo ritulio klubas ketina nustebinti savo sirgalius unikaliomis draugiškomis rungtynėmis. Gruodžio 28 d. 17 val. pirmą kartą Lietuvoje, Elektrėnų ledo rūmuose žiūrovai matys Lietuvos ir Kanados klubų dvikovą. „Baltica“ priims Kanados „Trinity Western“ universiteto komandą „Spartans“. Kalėdiniu laikotarpiu vyrų ledo ritulio komanda iš Kanados surengs turą po Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją. Pastangos. Vyriausybė vakar pritarė siūlymui leisti valstybės apdovanojimais apdovanoti asmenis, jei teistumas jau išnykęs. Tokios pataisos, jei jas patvirtins Seimas, leistų apdovanoti teistus krepšininkus Kšyštofą ir Darjušą Lavrinovičius. Atitinkamą siūlymą rudenį pateikė „tvarkiečių“ seniūnas parlamentaras Petras Gražulis. Šiuo metu Valstybės apdovanojimų įstatymas numato, kad už tyčinius nusikaltimus teisti asmenys negali būti teikiami apdovanojimams. „Asmenys, kurie garsina Lietuvos vardą ir tampa teigiamu pavyzdžiu daugeliui jaunuolių, kurie tik renkasi gyvenimo kelią ir kuria savo ateities viziją, turi būti tinkamai įvertinti“, – tvirtino parlamentaras.

Pasikeitė S.Maslobojevo planai: jis nedalyvaus Česlovas Kavarza Geros ir blogos naujienos skrieja iš tarptautinio kovų turnyro „Big fight“, vyksiančio šeštadienį Klaipėdoje, organizatorių stovyklos.

Į uostamiestį atvykti pažadėjo vienas geriausių pasaulio K-1 kovotojų Gago Drago, tačiau savo planus pakoregavo ir gimtajame mieste nepasirodys klaipėdietis Sergejus Maslobojevas, atsirado abejonių dėl to, ar dalyvaus ir Egidijus Valavičius. Tiesa, K-1 žvaigždė G.Drago į „Švyturio“ arenos ringą kops ne kovoti, o asistuoti turnyre rungtyniausiančiam olandui Wendellui Roche, kuris turėjo būti S.Maslobojevo, labiau žinomo Kuvaldos pravarde, varžovu. Dėl ko atsisakė pasirodyti klaipėdietis – nėra tikslaus atsakymo. Gal dėl to, kad praėjusį savaitgalį Portugalijoje vykusiame finaliniame „Bigger’s Better“ bokso turnyre

patyrė nesėkmę, gal dėl kitų priežasčių. Turnyro organizatoriai Zigmas Baitis ir Vitalijus Nečepurenka žadėję įspūdingą S.Maslobojevo ir W.Roche mūšį, tiki, kad olandui lygiaverčiu varžovu bus uostamiesčio kovotoją pakeisiantis kaunietis Martynas Knyzelis. „Gago Drago – kovinio sporto legenda. Mums didžiulė garbė, kad jis atvyks į Klaipėdą. Tai Lietuvos kovinio sporto pasaulyje tikrai neeilinis įvykis, – sakė Z.Baitis. – Jis nuolat varžosi svarbiausiuose K-1 turnyruose, jo trofėjų kolekcijoje Europos muai tai bokso čempiono diržas. Po 108 kovų su profesionalais G. Drago šventė 74 pergales. Kone pusę jų – 35 nokautais.“ W.Roche – irgi galingas, Olandijos pilietybę turintis 42 metų atletas sveria 95 kg. „Tai patyręs, pavojingas sportininkas, laimėjęs pasaulio kikbokso pirmenybes“, – varžovą įvertino turnyre Lietuvos rinktinei vado-

vausiantis Kauno „Titano“ klubo atstovas Marius Misiūnas. Gruodžio 21 d. 19 val. „Švyturio“ arenoje prasidėsiančiame „Big fight“ turnyre ketina varžytis geriausi Armėnijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos sportininkai. Šalies K-1 federacijos prezidentas Romualdas Navickas tvirtino, jog uostamiestyje vyksiančios varžybos niekuo nenusileis pasaulio lygio turnyrams. „Tokio lygio turnyras Klaipėdoje organizuojamas pirmą kartą per visą istoriją. Užsienio šalių kovinio sporto atstovai itin susidomėję šiuo renginiu“, – sakė K.Navickas. Iš viso numatyta surengti 10 varžybų: 6 – pagal K-1, 2 – pagal MMA taisykles. Taip pat vyks po vieną bokso ir muai tai bokso susitikimą. Organizatoriai tarp kovų žada įspūdingą šou. Renginys vyks apie 5 valandas.

Nusivylimas: S.Maslobojevas atėmė iš tūkstančių klaipėdiečių pro-

gą jį išvysti.

18

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

pramogos

Muzikuos „ant kalno viršūnės“ Nesijaudinkite, nereikės toli keliauti, kad juos išgirstumėte. Tai vyks Klaipėdos koncertų salėje rytoj 18 val. Į viliojančias aukštumas čia pakylės Martyno Levickio (akordeonas) ir Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Aconcagua: ant kalno viršūnės“.

Tango: akordeonistas M.Levickis su Klaipėdos kameriniu orkestru pa-

rengė programą, kuria atiduoda duoklę A.Piazzollai.

Akonkagva (Aconcagua) yra aukščiausias Amerikos ir Pietų pusrutulio kalnas, iškilęs Anduose, Argentinos teritorijoje. Šalyje, iš kurios kilęs kalno pavadinimo kūrinio akordeonui ir orkestrui autorius Ástoras Piazzolla.

Tango novatoriumi laikomo kompozitoriaus muzika dažna viešnia šventinės klasikos festivalio „Salve Musica“ programose. Ir šiame koncerte skambės du Á.Piazzollos kūriniai: koncertas akordeonui ir kameriniam orkestrui „Aconca-

KKS archyvo nuotr.

gua“ ir trys dalys iš „Penkių tango sensacijų“. Minėtieji opusai – klasikinio akordeono repertuaro kūriniai. Tačiau M.Levickis yra ieškantis atlikėjas, atkakliai siekiantis propaguoti savo instrumentą. Dar

būdamas Londono karališkosios muzikos akademijos studentas jis savo pasirenkamomis programomis stengėsi atskleisti ir plėsti akordeono galimybes. Ir dabar Martynas groja įvairiausios stilistikos kūrinius – nuo klasikos iki akademinės šiuolaikinės muzikos. Jo repertuare gausu ir populiarių kūrinių aranžuočių, kurios didina atlikėjo populiarumą tarp klausytojų. Šiame koncerte M.Levickis su orkestru taip pat atliks Antonio Vivaldi „Žiemą“ iš koncertų smuikui ciklo „Metų laikai“, aranžuotą akordeonui ir orkestrui. Klaipėdos kamerinis orkestras publikos simpatijas pelno rinkdamasis originalius, sudėtingus, bet energetiškai stiprius opusus ir siekdamas meniškiausios, įtaigiausios jų interpretacijos. Meno vadovo Mindaugo Bačkaus teigimu, muzikuodamas su solistu, orkestras stengiasi groti taip, kad solistui būtų kuo patogiau, kad jis dominuotų ten, kur jo gražiausia kūrinio vieta. Didžiausias pagarbos, geranoriškumo, taip pat ir koncerto sėkmės ženklas yra muzikos išgyvenimas kartu. Atlikėjai perduoda publikai savo muzikos patyrimą su malonumu ir pozityviomis emocijomis.

Koncerte kolektyvas atliks Osvaldo Golijovo kompoziciją „Paskutinis raundas“ / „Last Round“. Šis Argentijoje gimusio, o dabar JAV gyvenančio autoriaus kūrinys atiduoda duoklę A.Piazzollos sukurtai didžiajai tango tradici-

Mindaugas Bačkus:

Koncerto sėkmės ženklas yra muzikos išgyvenimas kartu.

jai ir bandoneonui, pagrindiniam šio žanro instrumentui. Orkestro atliekamas suskambės ir Teisučio Makačino „Koncertinis skerco“, savo temperamentu nenusileidžiantis argentinietiškai muzikai. Beje, emocionalus ir įtaigus klaipėdiečių orkestro bei M.Levickio pasirodymas sulaukė daug ovacijų ir šūksnių „bravo“ Šv. Kristupo vasaros muzikos festivalyje Vilniuje. Tikėtina, kad ir uostamiestyje jis nepaliks abejingų klausytojų. „Klaipėdos“ inf.

Atvažiuoja cirkas iš Afrikos Keturių didžiausių Lietuvos miestų gyventojai prieš pat Kalėdas galės mėgautis afrikietiško karščio kupinais garsaus cirko „Mother Africa“ pasirodymais. Jau rytoj 19 val. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje publikos laukia daugiau nei dvi valandos įspūdingų triukų, šokių, nuotaikingų etiudų ir gyvai atliekamos muzikos. Triskart aplink Žemę

Per milijoną žiūrovų jau sužavėjęs cirko šou Lietuvoje bus rodomas pirmą kartą. „Šio cirko pasirodymuose – tiek daug džiaugsmo, kad tai primena saulės vitaminų injekciją“, – taip vaizdingai „Mother Africa“ gastroles pristatė britų spauda. Garsaus Afrikos akrobato Winstono Ruddle’o suburti artistai jau septynerius metus beveik be pertraukų rengia gastroles, užkariavo Vakarų Europą ir Australiją, o iemet džiaugiasi ir puikių atsiliepimų sulaukusiu debiutu Niujorko Brodvėjuje. Nenuostabu, nes net ir renginių išlepinta Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar JAV publika šį cirką vadina unikaliu. Daugiau nei 40 artistų scenoje sukuria reginį, prilygstantį tikrai kelionei į Afriką. Tai užburiantis šou, persmelktas šio žemyno kultūros ir kupinas aukščiausio lygio meistriškumo reikalaujančių numerių. „Bravo!“ cirko artistams šaukė ir vienas žymiausių pasaulio verslininkų, britų milijardierius seras Richardas Bransonas. 2011-ųjų pradžioje cirko pasirodymą jis pa-

matė Baden Badeno mieste – ceremonijoje, kurios metu jam buvo įteiktas Vokietijos žiniasklaidos apdovanojimas. Šventės rengėjai nusprendė, kad šventinę nuotaiką geriausiai sukurs svečiai iš Afrikos – ir neapsiriko. Per septynerius metus šis cirkas surengė per tūkstantį pasirodymų, į kuriuos nupirkta daugiau nei milijonas bilietų. Lėktuvais ir autobusų virtine jo artistai nukeliavo atstumą, prilygstantį trims kelionėms aplink Žemės rutulį. Vien Afrikos labdaros organizacijoms „Mother Africa“ skyrė daugiau nei 200 tūkst. eurų. Subūrė pačius geriausius

Visa tai prasidėjo kaip drąsi prodiuserio W.Ruddle’o svajonė – į vieną cirką suburti geriausius Afrikos artistus, kurie nustebintų visą pasaulį. Dar prieš keturis dešimtmečius Winstonas Zimbabvėje karjerą pradėjo kaip breiko šokėjas. Breiko madai atslūgus, jis pasirinko akrobato bei klouno darbą. Talentingo artisto suburta akrobatų trupė „The Amazing Zimbabwe Brothers“ išmaišė visą Afriką. Vėliau jis dirbo cirkuose Australijoje ir Vokietijoje, kur patraukė Michaelo Jacksono ir Luciano Pavarotti prodiuserio Matthiaso Hoffmanno dėmesį – jam padedant, atsirado cirkas “Mother Africa“, kurį W.Ruddle’as kūrė keletą metų. Tuo metu savo akrobatų mokyklą Tanzanijoje jau atidaręs Winstonas ilgai Afrikos šalyse ieškojo pačių talentingiausių šokėjų bei cirko artistų.

Šou: į vieną cirką suburti geriausi Afrikos artistai demonstruoja neįtikėtinus triukus, muzikuoja, šoka, spin-

duliudami gyvenimo džiaugsmą ir laukinę energiją.

„Rengiau atrankas Kenijoje, Egipte, Etiopijoje, Zimbabvėje, Pietų Afrikos Respublikoje. Buvo dienų, kai pažiūrėdavau 300 pasirodymų, bet nė vienas jų manęs nesužavėdavo. Užtat galiu būti ramus – į „Mother Africa“ surinkti patys geriausi, nes jiems visiems teko įveikti labai griežtą atranką“, – teigė cirko prodiuseris. Jau į pirmuosius „Mother Africa“ pasirodymus buvo parduoti visi bilietai. Kritikai šį reginį pakrikštijo „jausmų cirku“, taip pabrėždami gilų įspūdį, kurį jis palieka žiūrovams. Su muzika ir šokiais

„Mother Africa“ programa – tai tradicinio ir modernaus Afrikos cirko derinys. Gyvai grojanti muzikantų grupė „InAfrica“, tradiciniais afrikiečių šokiais paremta choreografija, neįtikėtinas artistų lankstumas ir

vikrumas puikiai atspindi žemyną, kuris vadinamas žmonijos lopšiu. Gyvenimo džiaugsmą ir laukinę energiją skleidžiantis cirkas turi ne vieną kvapą gniaužiantį numerį, kuris papuoštų bet kurio prestižinio vakaro programą. Akrobatai važinėja mažiausiu pasaulyje dviračiu, balansuoja ant įspūdingo aukščio iš kėdžių suręsto bokšto ir demonstruoja triukus, kurie reikalauja ypatingo tikslumo. Pavyzdžiui, publika išsižioja iš nuostabos, kai vienas cirko artistų gulasi ir ištiestomis kojomis mėto salto ore darantį berniuką – kelias dešimtis kartų be pertraukos. W.Ruddle’o teigimu, šis berniukas atbulomis gali atlikti daugiau nei 100 salto be pertraukos – gerokai pagerindamas dabartinį oficialų Guinnesso rekordą. Numeris – toks įspūdingas, kad artistus

Organizatorių nuotr.

prieš dvejus metus norėjo pervilioti vienas žymiausių pasaulio cirkų „The Ringling Brothers“. Kita „Mother Africa“ žvaigždė – lanksčiausiu pasaulio žmogumi arba tiesiog „gyvatžmogiu“ pramintas Lazarusas Gitu iš Kenijos. Tai, ką šis 30-metis vyras išdarinėja scenoje, žodžiais sunku nupasakoti. Į nedidelį stiklo kubą susiraitantis ar virš galvos iškeltomis kojomis lengvai mataruojantis žmogus, atrodo, yra iš gumos. Lietuvoje cirkas „Mother Africa“ pristatys naujausią savo programą „Madagaskaras“. Kiekvienam pasirodymui cirkas kruopščiai ruošiasi, o trupės gastrolės primena ryškių muzikos žvaigždžių koncertų turus – kartu su artistais keliauja du virėjai, apšvietimo ir įgarsinimo technikai, siuvėjas ir treneriai. „Klaipėdos“ inf.

23

ketvirtadienis, gruodžio 19, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. Menkutis faktas – jūs mirsite. 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. Šiek tiek svarbios informacijos – šią istoriją pasakoja mirtis. Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonistą * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių Dar vienas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, – mirtis aplankys knygų vagilę tris kartus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime pirmadienį, gruodžio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Patarimas jums – valdykite emocijas, neleiskite išsikeroti irzlumui, netolerantiškumui. Pasitelkus logiką galima daug nuveikti, ypač su finansais susijusioje srityje. Jautis (04 21–05 20). Užsidegimą gali kiek prigesinti aplinkinių skeptiškumas. Patartina daugiau užsiimti individualia veikla, tuomet nereikės prie nieko derintis. Dvyniai (05 21–06 21). Jusite, kad aplink jus cirkuliuoja tiek teigiama, tiek neigiama energija. Visa gudrybė – nemėginkite bėgti nuo neigiamos energijos, nuo ją skleidžiančių žmonių, gyvenime reikalingos visos spalvos. Vėžys (06 22–07 22). Teks kiek susiveržti diržus – pastaruoju metu jūsų išlaidos gerokai viršijo pajamas. Nemanykite, kad jus ištiko krizė, veikiausiai tai tik lengvabūdiškumo pasekmės. Geras metas pradėti greit pabaigiamus darbus. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien pavyks išspręsti bet kokius klausimus, su kliūtimis praktiškai nesusidursite. Teigiama energija skatins veikti, ieškoti naujų užsiėmimų, bendrauti, megzti kontaktus. Mergelė (08 24–09 23). Greita jūsų reakcija ir geranoriškumas kažkam šiandien labai pravers. Jūs taip pat liksite patenkinti, galėję padėti. Laukia naujienos iš užsienio, galbūt teks išvykti į trumpesnę ar ilgesnę kelionę. Svarstyklės (09 24–10 23). Neskubėkite ir neskubinkite kitų. Bandymai aprėpti vienu metu kelis darbus nebus sėkmingi arba darbai nebus nudirbti kokybiškai. Per skubėjimą galite nepastebėti reikšmingų detalių – tai pasakytina apie daugelį gyvenimo sričių. Skorpionas (10 24–11 22). Palankus metas įvairiausiems projektams, daugeliui veiklos sričių. Prieš imdamiesi darbų, kurie ilgai užsitęs, pamąstykite, ar nepritrūksite kantrybės ar laiko. Šiaip sėkminga diena tiek praktiškiems, tiek mėgstantiems pasvajoti.. Šaulys (11 23–12 21). Nebijokite įtampos, rizikos, o kartu ir permainų, naujovių. Mėginkite derinti atsargumą su iniciatyvumu, ir jūsų laukia produktyvi diena. Informacija bus lengvai įsisavinama, palankus metas bendrauti, keistis nuomonėmis. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite linkę išlaidauti – patys lepintis, džiuginti šeimos narius. Galimi sėkmingi sandoriai, ypač jei gautą užmokestį padėsite į banką ar pelningai investuosite. Būsite ryžtingi, atviri, drąsūs. Vandenis (01 21–02 19). Ypač produktyvus bus bendravimas – tarkitės, klauskite, siūlykite. Rodykite susidomėjimą ir, be abejonės, sulauksite vertingos informacijos. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų gyvenimas – jūsų rankose, tačiau nereikėtų numoti ranka į kitų pasiūlymus ar patarimus. Draugai, šeimos nariai rūpinasi jumis, tad neužrieskite nosies.

Orai

Šiandien žymesnių kritulių nenumatoma. Dieną vyraus silpnai teigiama temperatūra. Rytoj naktį žymesnių kritulių nenumatoma, dieną kai kur nedideli krituliai (daugiausia lietus). Vietomis bus slidu. Temperatūra keisis mažai.

Šiandien, gruodžio 19 d.

+2

+3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+2

9.02 16.03 7.01

353-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 12 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+1

Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +6 Brazilija +26 Briuselis +9 Dublinas +6 Kairas +18 Keiptaunas +28 Kopenhaga +6

kokteilis Pa­tin­ka ang­lų keis­te­ny­bės Ant­rus me­tus Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ ve­nan­tis klai­pė­die­tis Va­le­ri­jus Zin­čen­ ka va­kar pa­pa­sa­ko­jo apie keis­to bū­do šios ša­lies gy­ven­to­jus – trau­ki­nių žmo­ nes, ku­rių ho­bis – su­rink­ti vi­są in­for­ ma­ci­ją apie trau­ki­nį ir steng­tis pa­si­da­ ly­ti ja su ki­tais. Taip pat jie at­min­ti­nai ži­no trau­ki­nių tvar­ka­raš­čius, ste­bi jų pa­kei­ti­mus. „Di­d žiau­sią džiaugs­mą jie pa­ti­ria, kai „pa­gau­na“ trau­ki­nį tam tik­ru lai­ku tam tik­ro­je vie­to­je“, – sa­kė „Kok­tei­lio“ skai­ ty­to­jas, pa­po­ri­nęs, kaip ap­si­me­ta kon­ duk­to­riais ir vai­di­na tik­ri­nan­tys bi­lie­ tus. Kol „tik­r i­na“ juos, sten­g ia­si įtik­t i kiek­vie­nam ke­lei­viui ir at­sa­ky­ti į bet ku­rį klau­si­mą. „Iš tik­r ų­jų keis­te­ny­bių Ang­l i­jo­je ne­ trūks­ta, – Va­le­ri­jui pri­ta­rė taip pat Di­ džio­jo­je Bri­ta­n i­jo­je gy­ve­nan­t i Li­na. – Jau pri­pra­tau ma­ty­ti mies­to cent­re žmo­nes, vil­kin­čius pi­ža­ma, vei­dus iš­ si­pai­šiu­sius įvai­riau­siais pie­ši­niais. Už­ tat jie ne­stu­mia mo­no­to­niš­kai die­nų, kaip lie­tu­viai Lie­tu­vo­je. Nors ang­lų el­ ge­sys – keis­tas, ta­čiau man pa­tin­ka, kai žmo­nės jau­čia­si ne­su­var­žy­ti.“

Kaunas Londonas +7 Madridas +10 Maskva -1 Minskas +1 Niujorkas +4 Oslas +5 Paryžius +8 Pekinas +1

Praha +6 Ryga +3 Roma +14 Sidnėjus +28 Talinas +3 Tel Avivas +15 Tokijas +8 Varšuva +1

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+3

+2

+1

7

+3

+5

+5

+4

6

rytoj

šeštadienį

+5

Vilnius

Marijampolė

+1

Alytus

+5

+5

9

1741 m. mi­rė Alias­kos at­ ra­dė­jas, da­nų ke­liau­to­jas Vi­tu­sas Be­rin­gas. 1842 m. JAV pri­pa­ž i­no Ha­v a­j ų ne­p rik­l au­s o­ my­bę. 1863 m. gi­mė pe­da­go­gas ir ra­šy­to­jas Pra­nas Ma­ šio­tas. Mi­rė 1940 m. 1915 m. gi­mė pran­cū­z ų dai­n i­n in­kė Edith Piaf. Mi­rė 1963 m. 1926 m. An­ta­nas Sme­ to­na ta­po Lie­tu­vos Pre­ zi­den­tu (iki 1940 m. bir­ že­lio 15 d.).

Pa­ro­do­je – puo­šy­bos idė­jos

kad va­žiuo­ti trau­ki­niu – neį­do­ mu, pa­si­ro­do – la­bai įdo­mu.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Šį sa­vait­ga­lį bent iki Šiau­lių rei­kės nu­ dun­dė­ti bė­giais.

Skai­t y­to­jas, sa­ve pri­sta­tęs Ne­le­ga­lu, pa­pa­sa­ko­jo, kad so­vie­tų lai­kais gy­ve­ no ne­to­li ge­le­žin­ke­lio, ve­dan­čio į Tarp­ tau­ti­nę per­kė­lą. „Daž­nai ste­bė­da­vau pra­va­žiuo­jan­čius trau­ki­nius ir fo­tog­ra­fuo­da­vau, – sa­vo po­mė­g io ne­slė­pė vy­r iš­k is. – Ta­čiau vie­ną die­ną ap­si­lan­kė du Fe­lik­so anū­ kai iš S.Nė­ries gat­vės. Po vi­zi­to te­ko pa­ mirš­ti po­mė­gį trau­ki­niams.“

Ne­pa­tik­rin­tas fak­tas Per gy­ve­ni­mą kar­vė duo­da apie 200 tūkst. pie­no stik­li­nių.

Links­mie­ji tirš­čiai Po­li­ci­nin­kas: – Pa­ne­le, man teks jus nu­baus­ti. Šia­me eže­re mau­dy­tis drau­džia­ma. – Ga­lė­jo­te pa­sa­k y­t i tai, kai dar ne­bu­ vau nu­si­ren­gu­si. – Prie šio eže­ro nu­si­reng­ti ne­drau­džia­ma. Čes­ka (397 719; jei trau­ki­niu la­bai įdo­mu va­ žiuo­ti, tai par­da­vęs ma­ši­ną pirk­siu trau­ki­nį)

De­biu­tas: R.O.Ža­dei­kie­nė pir­mą kar­tą ry­žo­si su­reng­ti sa­vo ka­lė­di­nių puokš­čių pa­ro­dą.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­si­sem­ti puo­šy­bos idė­jų klai­pė­ die­čiai ga­li Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rės Rū­ tos Onos Ža­dei­kie­nės ka­lė­di­nių puokš­čių pa­ro­do­je. Ja au­to­rė sie­ kė pa­ro­dy­ti, kad gam­ta yra gra­ži ir pil­ką žie­mą.

R.O.Ža­dei­kie­nės ka­lė­di­nių puokš­ čių pa­ro­da „Užs­nū­du­si že­mė“ ati­ da­ry­ta va­kar Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to rek­to­ra­to po­sė­džių sa­lė­je. Ji veiks iki penk­ta­die­nio 14 val. Tai pir­mo­ji R.O.Ža­dei­kie­nės au­ to­ri­nė dar­bų pa­ro­da. Anks­čiau ji sa­vo dar­bus eks­po­nuo­da­vo kar­tu su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­ kos so­do dar­buo­to­jais. „Tu­riu šio­kią to­kią me­ni­nę gys­ le­lę, esu gam­tos vai­kas. Jo­je ma­tau

Rufas, Urbonas, Gerdvilas, Rimantė, Darijus.

1964 m. Kau­ne gi­ mė Lie­t u­vos krep­š i­ nio žvaigž­dė Ar­vy­das Sa­bo­nis.

At­ra­di­mas: tik­riau­siai ma­no­te,

Pa­si­bel­dė sau­gu­mie­čiai

Vardai

gruodžiO 19-ąją

Rytas

+4

+1

+1

daug gra­žių da­ly­kų, ku­riuos vė­ liau pa­nau­do­ju sa­vo puokš­tė­se“, – tvir­ti­no R.O.Ža­dei­kie­nė. Ji pri­si­pa­ži­no, kad il­gai pa­ti ne­si­ ry­žo or­ga­ni­zuo­ti in­di­vi­dua­lios dar­ bų pa­ro­dos. Šie­met ją tai pa­da­ry­ti įkal­bė­jo bend­ra­dar­biai. „Il­gą lai­ką ku­riu puokš­tes. Esu sa­va­moks­lė, tad ne­drį­sau pri­sta­ ty­ti sa­vo pa­ro­dos“, – kuk­li­no­si au­to­rė. Pa­sak jos, pa­ro­dos pa­va­di­ni­mas taip pat su­gal­vo­tas ne šiaip sau. „Da­bar vi­sa že­mė, au­ga­lai yra pri­snū­dę. Po in­ten­sy­vaus gam­tos gro­žio ru­de­nį vis­kas at­ro­do iš­si­ bars­tę. Ta­čiau yra li­ku­sių žie­dy­nų, kan­ko­rė­žių, va­sa­rą su­džio­vin­to šie­no. No­ri­si pa­ro­dy­ti, kad gam­ ta gra­ži ne tik ta­da, kai vis­kas ža­ lia ir žy­di, bet to gro­žio yra ir žie­ mo­je, nors ši pas mus ne žie­miš­ka, o pil­ka. Puokš­tė­se vis­kas su­si­ję su

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pri­snū­du­sia žie­ma“, – pa­brė­žė di­ rek­to­rė. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mos 42 R.O.Ža­dei­kie­nės su­kur­tos puokš­ tės. Au­to­rė jas kū­rė dvi sa­vai­tes. Pa­si­sem­ti puo­šy­bos idė­jų pa­ ro­do­je ga­li kiek­vie­nas klai­pė­die­ tis. Be to, kaip kur­ti ka­lė­di­nes puokš­tes, pra­si­dė­jus nau­jie­siems me­tams bus pa­sa­ko­ja­ma ir Tre­ čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­ den­tams. „No­rint pa­si­puoš­ti na­mus Ka­lė­ doms ne­rei­kia pirk­ti bran­gių, bliz­ gan­čių daik­tų. Pa­puo­ši­mus ga­li­ma pa­si­ga­min­ti iš įdo­mes­nio au­ga­ lo. Kai sa­vo ran­ko­mis pa­da­rai, ki­ taip žiū­ri į tą pa­puo­ši­mą. Daik­tas yra gy­vas, kvė­puo­jan­tis“, – pa­brė­ žė R.O.Ža­dei­kie­nė. Ji kar­tu su bend­ra­dar­biais ža­ dė­jo pa­va­sa­rį su­reng­ti ir ve­ly­ki­nių puokš­čių pa­ro­dą.

1984 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ir Ki­ni­ja pa­si­ra­šė su­si­ ta­ri­mą, ku­riuo Hon­kon­ gas 1997 m. bu­vo per­ duo­tas Ki­ni­jai. 1995 m. Ang­l i­jos ka­ra­ lie­nė Eli­za­beth pa­pra­šė prin­co Char­le­so ir prin­ ce­sės Dia­nos iš­si­skir­ti. 2005 m. El­to­nas Joh­nas su­si­t uo­kė su sa­vo par­ tne­riu Da­vi­du Fur­nis­hu. 2012 m. Ba­rac­kas Oba­ ma ant­rą­kart pa­skelb­ tas žur­na­lo „Ti­me“ me­tų žmo­gu­mi.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti Kū­čias ir val­gy­ti Kū­čių pa­ tie­ka­lus reiš­kia di­de­lį džiaugs­mą. Jei sap­ne da­li­ja­tės Kū­čių plot­ke­lė­mis, tai reiš­kia mei­lę ir ne­pap­ras­tą džiaugs­ mą drau­gi­jo­je. Sap­ne ma­ty­ti Kū­čių eg­lai­tės žva­ku­ tes – jū­sų vil­tys nueis nie­kais. Sap­nuo­ti Kū­čių eg­lai­tę, pa­puoš­tą vi­ so­kiais pa­puo­ša­lais, reiš­kia, jog to­bu­lė­ si­te, bū­si­te ap­si­švie­tęs. Jei sap­nuo­ja­te, kad eg­lai­tės žva­ku­ tės gęs­ta, va­di­na­si, įgy­si­te aukš­tą iš­si­ la­vi­ni­mą. Sap­ne prie švie­čian­čios Kū­čių eg­lai­ tės vai­kus ma­ty­ti – gar­bin­gas ir nau­din­ gas gy­ve­ni­mas. Jei sap­ne Kū­čių pa­tie­ka­lus val­go­te su šei­ma, ar­ti­mai­siais ar drau­gais, tai reiš­ kia di­de­lį ir nau­din­gą bend­rą dar­bą. Jei sap­nuo­ja­te, kad Kū­čių die­ną šo­ ka­te – ne­ti­kė­tas ma­lo­nu­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad Kū­čių va­ka­rą gie­da­ te, tai reiš­kia ge­rą ir links­mą gy­ve­ni­mą. Sap­ne Kū­čių pa­tie­ka­lus val­gy­ti su ku­ni­gais yra tar­si pra­ne­ši­mas apie ge­ rą ir nau­din­gą su­ma­ny­mą. Sap­ne per Kū­čias bū­ti gir­tam – ne­ lai­mė. Jei sap­nuo­ja­te sil­kes, tai reiš­kia, kad jus tar­si snie­go la­vi­na už­grius fi­nan­si­ nės pro­ble­mos. Jei sap­ne gau­do­te sil­kes, va­di­na­si, su­si­pa­žin­si­te su nau­ju drau­gu. Sap­nuo­ti su­vy­nio­tą sil­kę yra įspė­ji­ mas, kad ne­var­to­tu­mė­te svai­ga­lų. Jei sap­nuo­ja­te, kad val­go­te sil­kes, va­ di­na­si, lau­kia sėk­min­gi dar­bai. Sap­nuo­ti, kad sil­kes val­go ki­ti – nau­ jos, rei­ka­lin­gos pa­žin­tys.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.