2013 12 19 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

gruodžio 19–27 d., 2013 m. Nr. 51 (1552)

Linkime Jums ramaus Kūčių vakaro ir džiaugsmingų šv. Kalėdų!

išeina ketvirtadieniais

Nr. 51

2013 m.

33

ZIK Lie chorų tuva dalyva A „Euro us vizijoje “ R INKIM A Kultū I šv

Taikik lyje

KUR STeb gIMSTA UKlA I?

iesulio ros titulas

SPOR

olimpi Kanalai TAS adai pa Sočio sireng ę

D

LN ebIU moky K dirbs TAS toja „ledinė –M is La “ tvija

Ki­ti pre­zi­den­to rin­ki­mai – po pen­ke­rių metų, tad dar daug lai­ko. Bet jei būtų par­ti­jos spren­di­mas de­le­guo­ti, tai aš, kaip par­ti­jos pir­mi­ninkė, ne­galė­čiau at­si­sa­ky­ti.

Sei­mo pir­mi­ninkė Lo­re­ta Grau­ži­nienė

13p.

miestas

2p.

Kur mies­te švęsi­me Kalė­das? Šven­ti­nių ren­gi­nių Vil­niu­je tik­rai ne­ trūks: ant ­Ka­ted­ros sienų vėl bus se­ ka­ma nuo­sta­bio­ji kalė­dinė 3D pa­sa­ ka. Vil­niu­je su­ž ibs did­ž iau­sia ša­lies Kalėdų eg­le ti­tu­luo­ja­mas TV bokš­ tas, pa­ž irs ir fe­jer­verkų lie­tus.

Miestas

5p.

Įkve­pian­tis Ta­li­no pa­vyz­dys Vil­niui

6

vilniausdiena.lt

Šven­tes pa­si­tin­kan­tys ša­lies va­do­ vai sa­ko be­si­lai­kan­tys tiek ku­li­na­ri­ nių, tiek re­li­gi­nių Kalėdų tra­di­cijų.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius už­ si­me­na, kodėl dar vi­sai ne­se­niai šven­čių ne­lauk­da­vo.

12p.

420

MU

„Shutterstock“ nuo­tr.

Lietuva

2,50 Lt

Pirm į van ieji TV3 šu denį – J.Smolininka origi i naS ir m.Šal čiūtė

Tiražas

Bendruomenėms pražysti tinka ir asfaltas Vil­niaus vie­tos bend­ruo­menėms stip­rin­ti šie­met skir­ta 2 mln. litų.

Jau aiškė­ja, kad už bend­ruo­me­niš­ ku­mui ska­tin­ti skir­tas lėšas klo­ ja­mas as­fal­tas, o bend­ruo­me­nei per­ ka­mi kom­piu­te­riai at­si­du­ria vie­no­se ran­ko­se. Keis­te­ny­ bes ste­bin­tys So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ jos spe­cia­lis­tai pi­ nigų grąžin­ti kol kas ne­pra­šo ir tik ža­da griež­tin­ti tvarką.

TV he roja i

Savaitgalis

Rusų kilmės ra­šy­to­ja Le­na El­tang – jau 20 metų vil­ nietė. Ra­šy­to­ja pri­si­pažįs­ta, kad jos ro­ma­nai neap­sieitų ir be bend­raau­to­rių – jos draugų, ku­riuos vi­sa­da pa­si­kvie­čia pra­dėju­si ir bai­gu­si ra­šy­ti ro­maną. 19p.

Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis gruodžio 28 d., šeštadienį.

2

gruodžio 19–27, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

TV bokš­to įžie­bi­mą ly­dės fe­jer­ver­kai Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Gruo­džio 25-osios va­ka­rą Vil­niu­ je su­žibs di­džiau­sia ša­lies Ka­lė­ dų eg­le ti­tu­luo­ja­mas TV bokš­tas.

Tuo pat me­tu pa­žirs ir fe­jer­ver­kų lie­tus.

„Pa­ruo­šia­mie­ji TV bokš­to dar­ bai jau pra­si­dė­jo, pir­mo­sios lem­ pu­čių gir­lian­dos jau at­ke­lia­vo, – sa­kė Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos cent­ro („Te­le­cent­ro“) ko­mu­ni­ka­ ci­jos va­do­vė Gin­ta­rė Rim­ku­vie­ nė. – Vi­si vis­ką ži­no, da­ro tai ne­ be pir­mą kar­tą, ir sa­ky­ti nie­kam nie­ko ne­be­rei­kia, vie­ni ki­tus su­ pran­ta iš pu­sės žo­džio. Kai lau­ke pa­sklei­džia­mos pir­mos lem­pu­čių

gir­lian­dos, pas mus jau pa­kvim­pa šven­tė­mis.“ Pa­sak jos, ruo­šian­tis įžieb­ti TV bokš­tą svar­bu dar­bus pra­dė­ti anks­tė­liau, nes kar­tais dėl snie­go ir stip­raus vė­jo juos ten­ka pri­stab­ dy­ti – lem­pu­čių gir­lian­dos ka­bi­ na­mos 165 m aukš­ty­je. „O Ka­lė­dos juk ne­lauks“, – nu­si­juo­kė G.Rim­ ku­vie­nė.

TV bokš­tas di­džiau­sia Ka­lė­ dų eg­lu­te Lie­tu­vo­je virs jau ke­tu­ rio­lik­tą kar­tą. „Džiau­gia­mės, kad tra­di­ci­ja pa­lai­ko­ma ir kad ras­ta ga­ li­my­bių šau­dy­ti fe­jer­ver­kus. Žmo­ nėms tai pa­tin­ka, jie atei­na per Ka­lė­das prie bokš­to pa­žiū­rė­ti šio re­gi­nio“, – tei­gė „Te­le­cent­ro“ ko­ mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė.

Ste­bė­ti fe­jer­ver­kus gy­ven­to­jai ga­lės ne tik atė­ję prie bokš­to, bet ir iš įvai­rių Vil­niaus vie­tų. G.Rim­ ku­vie­nė pa­siū­lė už­kil­ti ir į res­to­ra­ ną „Paukš­čių ta­kas“, esą iš vir­šaus žiū­rint fe­jer­ver­kai taip pat at­ro­do la­bai įspū­din­gai.

TV bokš­tas pir­mą kar­tą bu­vo įžieb­tas 2000 m. Pa­vers­ti bokš­ tą Ka­lė­dų eg­lu­te yra bend­ro­vės „Šven­čių stu­di­ja“ kū­ry­bi­nė idė­ja.

Tra­di­ci­ja ta­pu­sį pro­jek­tą fi­nan­suo­ja Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė, elekt­ rą tie­kia ir gir­lian­dų ka­bi­ni­mo dar­ bais pri­si­de­da „Te­le­cent­ras“. Šie­met bokš­tas šven­ti­nių fe­ jer­ver­kų ap­sup­ty­je bus įžieb­tas gruo­džio 25 d. 18 val. Nep­ra­leis­ ki­te spal­vin­go re­gi­nio!

Links­my­bės Ka­lė­dų Se­ne­lių sos­ti­nė­je Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Ant­rą šv. Ka­lė­dų die­ną vi­si kvie­ čia­mi pa­kil­ti nuo sta­lų ir iš­kiš­ti no­sis į lau­ką – ap­lan­ky­ti Ka­lė­dų Se­ne­lių sos­ti­nės var­dą ga­vu­sius Tra­kus.

Prie Gal­vės eže­ro įsi­kū­ru­sia­me Ka­lė­dų Se­ne­lių mies­te­ly­je, ma­žo­je tro­be­lė­je, gy­ve­na ma­žiu­kas, links­ mas pa­sa­kų nykš­tu­kas. Die­no­ mis jis dir­ba, o žie­mos va­ka­rais sė­ di prie lan­go, gė­ri­si gam­ta, dai­ne­les niū­niuo­ja ir lau­kia at­vyks­tant Ka­ lė­dų Se­ne­lio. Vai­ku­čiai su nykš­tu­ku ga­lės su­si­tik­ti ant­rą­ją Ka­lė­dų die­ną – gruo­džio 26-ąją – Links­my­bių pa­la­pi­nė­je (nuo 12 iki 13 val.). Čia

vyks žai­di­mai, ra­te­liai, bus gie­da­ mos ka­lė­di­nės gies­mės. Vė­liau ma­ ža­sis nykš­tu­kas sa­vo sve­čiams pa­ seks mu­zi­ki­nę pa­sa­ką „Ka­lė­dos jau pas mus!“ (nuo 15 iki 16 val.).

Vi­sus šven­ti­nio mies­te­lio lan­ky­ to­jus Links­my­bių pa­la­pi­nė­je pa­si­ tiks ir lie­tu­viš­ka­sis Ka­lė­dų Se­ne­ lis – Ka­lė­da (nuo 13 iki 14 val.). Po su­si­ti­ki­mo čia vyks ka­lė­di­nis kon­ cer­tas „Kaip ge­ra, kai man ge­ra“ (nuo 14 iki 15 val.), skir­tas vai­kams ir juos my­lin­tiems tė­vams. Kon­ cer­te da­ly­vaus Vy­tau­tas V.Lands­ ber­gis ir kom­po­zi­to­rius Rai­mon­ das Raš­po­liaus­kas.

Gar­du­my­nų mu­gė­je akys raibs nuo me­duo­lių, ra­guo­lių ir sal­dai­ nių.

Ka­lė­dų Se­ne­lių re­zi­den­ci­ja įkur­ta ap­žval­gos aikš­te­lė­je prie­šais Tra­kų sa­los pi­lį, o Links­my­bių pa­la­pi­nė – Ka­rai­mų sa­lo­je prie­šais pi­lį. Ka­lė­dų Se­ne­lių mies­te­lis gruo­džio 26–29 d. dirbs nuo 12 iki 17 val.

Ka­lė­di­nė po­pie­tė su Džiaugs­mo Nykš­tu­ku bus ren­gia­ma ir Ka­ra­ liš­ko­je se­no­jo­je ki­bi­ni­nė­je (ma­ gist­ra­lės Vilnius–Kaunas 23 ki­ lo­met­re). Prog­ra­mo­je, ku­ri truks nuo 13 iki 15 val., nu­ma­ty­ta ka­ra­ liš­ka mankš­te­lė, dai­ne­lių, ei­lė­raš­ čių ir pie­ši­nių kon­kur­sai, pa­sa­kos vai­di­ni­mas, ap­do­va­no­ji­mai.

Tie­sa, iki sau­sio 12 d. šeš­ta­die­ niais Ka­lė­dų Se­ne­lių re­zi­den­ci­jo­je vaikai galės susitikti su Ka­lė­dų Se­ ne­liais iš svečių šalių.

Pir­kė­jų Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Cir­kas ir šven­ti­nės pra­mo­gos

Ka­lė­dų iš­va­ka­rė­se, per Kū­čias, vi­ sos par­duo­tu­vės pre­ky­bos ir pra­ mo­gų cent­ruo­se dirbs trum­piau, nei įpras­ta. Di­die­ji pre­ky­bos ir pra­ mo­gų cent­rai jau pa­skel­bė gruo­džio 25 d. ne­dirb­sią. Ta­čiau juo­se įsi­kū­ ru­sios mais­to pre­kių par­duo­tu­vės, vais­ti­nės ir net gė­lių par­duo­tu­vės klien­tų lauks ir per šven­tes.

Pa­sa­ko­je – til­tai tarp rea­ly­bės ir fan­ta­zi­jos Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Pir­mą šv. Ka­lė­dų die­ną įvyks svar­ biau­siu ir di­džiau­siu va­di­na­mas šven­ti­nio lai­ko­tar­pio ren­gi­nys.

Ant Ar­ki­ka­ted­ros ba­zi­li­kos sie­nų vėl bus „se­ka­ma“ nuo­sta­bio­ji ka­ lė­di­nė 3D pa­sa­ka.

Pir­mą kar­tą prieš dve­jus me­tus pa­ ro­dy­ta ka­lė­di­nė 3D pa­sa­ka „Ste­buk­ lin­gos Ka­lė­dos“ abe­jin­gų ne­pa­li­ko. Šį­met ji bus ro­do­ma ant­rą kar­tą.

Kaip sa­kė šven­ti­nių ren­gi­nių sos­ti­nė­je or­ga­ni­za­to­riai, tri­ma­tė ani­ma­ci­ja bus ku­pi­na įspū­din­gų

vi­zua­li­nių efek­tų, ma­giš­ko veiks­ mo ir sma­gių šven­ti­nių staig­me­ nų, o Vil­niaus is­to­ri­jos frag­men­ tai su­si­pins su ka­lė­di­ne te­ma­ti­ka, tau­to­sa­ka bei da­bar­ti­mi.

Kū­rė­jai neatsk­lei­dė vi­sų įdo­my­ bių, nes no­ri pa­lik­ti staig­me­ną žiū­ ro­vams. Trum­pai te­pa­sa­kė, kad siu­že­tas su­si­dės iš trum­pa­met­ra­ žių is­to­ri­jų, ku­rio­se ori­gi­na­liai ir šmaikš­čiai in­terp­re­tuo­ja­mi ka­lė­ di­niai per­so­na­žai. Ir at­sar­giai pra­ skleis­da­mi pa­slap­ties šy­dą už­si­ mi­nė, kad pa­sa­ka nu­ties til­tus tarp rea­ly­bės ir fan­ta­zi­jos. Ka­lė­di­nę pa­ sa­ką su lie­tu­vių me­ni­nin­kais kū­rė ir

įgy­ven­dins Da­ni­jos au­dio­vi­zua­li­nių pro­jek­tų bend­ro­vė „WeC­rea­te­Ma­ gic“. Pa­sa­kos ani­ma­to­riai – An­ta­ nas Bal­vo­čius ir Mar­ty­nas Dy­ša. Šio nuo­sta­baus re­gi­nio kū­rė­ jai at­sklei­dė, kad švie­sos ga­lin­gu­ mas bus apie 250 kar­tus di­des­nis nei vi­du­ti­nio pro­jek­to­riaus sklei­ džia­ma švie­sa. Pen­kio­li­ka mi­nu­čių truk­sianti pa­sa­ka kur­ta kelis šim­ tus va­lan­dų.

Nuo pir­mos Ka­lė­dų die­nos be­ veik vi­są sa­vai­tę (gruo­džio 25– 30 d.) ją pa­žiū­rė­ti bus ga­li­ma net tris kar­tus per die­ną (17, 18.15 ir 20 val.).

miestas per savaitę

Vos ke­lios die­nos li­ ko iki di­džių­jų me­ tų šven­čių. Vi­si jau šluo­ja par­duo­tu­ vių len­ty­nas – per­ ka do­va­nas, mais­ to pro­duk­tus šv. Ka­ lė­dų sta­lui. Ge­ra ži­ nia bi­jan­tiems, kad ko nors ne­spės įsi­ gy­ti, – mais­to pre­ kių par­duo­tu­vės ir vais­ti­nės per šven­ tes dirbs.

Di­die­ji pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­rai jau pa­skel­bė gruo­džio 25 d. ne­dirb­sią.

Dar prieš šv. Ka­lė­das, Kū­čių die­ ną, pre­ky­bos cent­re „Ozas“ skam­ bės kon­cer­tas „Ra­mios Kū­čios“.

Ant­rą Ka­lė­dų die­ną – gruo­džio 26ąją – pre­ky­bos cent­ras virs ar­tis­tų are­na. Čia šou vai­kams su­rengs Di­ dy­sis Ry­gos cir­kas. Prog­ra­mo­je nu­ ma­ty­ti žong­lie­rių, klou­nų bei ki­tų ar­tis­tų ir gy­vū­nų pa­si­ro­dy­mai.

Taip pat ant­rą Ka­lė­dų die­ną, kaip ir vi­są šven­ti­nį lai­ko­tar­pį, „Oze“

2013 12 12 2013 12 18

Ket­vir­ta­die­nis

Penk­ta­die­nis

Žvė­ry­ne, J.I.Kra­ševs­kio gat­vės 5-ame pa­ sta­te, ofi­cia­liai pra­dė­ti re­no­va­ci­jos dar­bai.

At­nau­ji­nus pa­sta­tą, iš Vir­šu­liš­kių čia bus per­kel­ta Šo­lo­mo Alei­che­mo ORT gim­na­zi­ ja, jos vie­to­je – Vir­šu­liš­kė­se – įsi­kurs 240 vie­tų lop­še­lis-dar­že­lis. 2015-ųjų pa­va­sa­ rį pla­nuo­ja­ma baig­ti re­konst­ruk­ci­jos dar­ bus ir per­kel­ti ten Šo­lo­mo Alei­che­mo ORT gim­na­zi­ją, o Vir­šu­liš­kė­se, kur da­bar yra ši mo­kyk­la, ru­de­nį bus įkur­din­ti dar­že­li­nu­kai.

At­nau­jin­to­je Šo­lo­mo Alei­che­mo ORT gim­ na­zi­jo­je mo­ky­sis iki 350 moks­lei­vių. Bend­ ra pro­jek­to ver­tė – dau­giau nei 11 mln. li­tų, iš ku­rių dau­giau nei 3 mln. li­tų ski­ria tarp­ tau­ti­nis fon­das Or­ga­ni­za­ci­ja švie­ti­mo re­sur­ sams ir tech­no­lo­gi­niam mo­ky­mui (ORT).

Vil­niu­je su­reng­ta dis­ku­si­ja dėl Eu­ro­pos atei­ties. Jo­je da­ly­va­vo Lie­tu­vo­je vie­šin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos vi­ce­pir­mi­nin­kė ir tei­ sin­gu­mo eu­ro­ko­mi­sa­rė Vi­via­ne Re­ding, sos­ti­nės va­do­vas Ar­tū­ras Zuo­kas ir dar apie 350 vil­nie­čių bei sos­ti­nės sve­čių.

Pir­ma­die­nis V.Re­ding pa­brė­žė, kad Lie­tu­va jau nuo vi­ du­ram­žių bu­vo stip­ri stip­rių žmo­nių vals­ ty­bė. Kon­fe­ren­ci­ja yra vie­nas svar­biau­sių 2013-ųjų – Eu­ro­pos pi­lie­čių me­tų – ren­ gi­nių. To­kios dis­ku­si­jos jau bu­vo su­reng­ tos dau­giau nei 30-yje Eu­ro­pos mies­tų.

Sa­v i­v al­d y­b ė pra­n e­š ė, kad dau­gu­ma Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jų tar­puš­ven­čiu ne­dirbs.

Esą ad­mi­nist­ra­ ci­ja, tau­py­da­ma dar­b o už­m o­ kes­č io fon­d ą, nuo gruo­d žio 23-io­s ios iki gruo­d žio 31-­ osios dirbs mi­ni­ ma­liu re­ži­mu. Atos­ to­gos bus su­teik­tos 658 sa­vi­val­dy­bės ad­mi­

3

gruodžio 19–27, 2013

miestas

8p.

Sapiegų rūmai pateikė staigmenų.

Ka­lė­dų ka­ra­va­nas sustoti nežada Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su mu­zi­ka ir dai­no­mis iš Vil­ niaus Ro­tu­šės aikš­tės bu­vo iš­ly­ dė­tas do­va­nų pri­krau­tas Ka­lė­dų ka­ra­va­nas. Ant­ra­die­nį į kai­mų mo­kyk­las jis iš­vy­ko jau 14-ą kar­ tą. Tai – pre­zi­den­to Val­do Adam­ kaus žmo­nos Al­mos Adam­kie­ nės lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do do­va­na.

Tvar­ka­raš­tis: at­si­žvel­gę į dar­buo­to­jų ir pir­kė­jų po­rei­kius, pre­ky­bos cent­rai per šven­tes su­trum­pi­no dar­bo

lai­ką.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

lauks ir per šven­tes veiks dirb­tu­vė­lės, kur ma­žie­ji kū­ rė­jai ga­lės pa­tys kur­ti ka­lė­di­nes puoš­me­nas, ke­pyk­lė­lė, ku­rio­je vai­ kai pa­tys ga­mins bei keps ka­lė­di­ nius ska­nės­tus, ir Ka­lė­dų pa­štas, ku­ria­me vai­kai ga­lės ra­šy­ti laiš­kus Ka­lė­dų Se­ne­liui.

tu­vė „Ma­xi­ma XXX“ ir Eu­ro­vais­ ti­nė dirbs iki 22 val., o sau­sio 1 d.

– 10–22 val. Pir­mą 2014 m. die­ ną veiks ir cent­re įsi­kū­ru­sios ka­ vi­nės, res­to­ra­nai – dirbs nuo 12 iki 22 val.

At­siž­vel­gė į dar­buo­to­jus

Fo­to­se­si­ja sal­dai­nių miš­ke

Gruo­džio 25 d. il­sė­sis ir pre­ky­bos bei pra­mo­gų cent­ro „Ak­ro­po­lis“ dar­buo­to­jai. Pa­sak Vil­niaus „Ak­ ro­po­lio“ val­dy­to­jo Čes­lo­vo Ur­bo­ na­vi­čiaus, pa­grin­di­niai šven­ti­niai ren­gi­niai cent­re vyks iki gruo­džio 24 d. „Gruo­džio 26-ąją lan­ky­to­jus pa­ kvie­si­me fo­tog­ra­fuo­tis mil­ži­niš­ kų sal­dai­nių miš­ke, ku­ris Vil­niaus „Ak­ro­po­ly­je“ iš­kils dar šią sa­vai­ tę“, – sa­kė Č.Ur­bo­na­vi­čius.

Ka­lė­dų iš­va­ka­rė­se, gruo­džio 24 d., pre­ky­bos cent­ras dirbs trum­piau – iki 19 val. Gruo­džio 25-ąją du­ris pir­kė­jams at­vers tik cent­re įsi­kū­ru­si par­duo­tu­vė „Ma­ xi­ma XXX“ ir Eu­ro­vais­ti­nė (dirbs nuo 10 iki 20 val.).

Gruo­džio 31 d. pre­ky­bos cent­ ras dar­bą baigs 20 val., o sau­ sio 1 d. pre­ky­bos cent­re įsi­kū­ru­ sios par­duo­tu­vės ir ban­kų sky­riai ne­dirbs. Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­ se pre­ky­bos cent­re esan­ti par­duo­

Šie­met pre­ky­bos tink­las „Ma­xi­ ma“ mė­gins su­de­rin­ti ir dar­buo­to­ jų, ir pir­kė­jų po­rei­kius. Bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­riaus Arū­no Zim­nic­ko tei­gi­mu, šven­ti­niu pe­rio­du pre­ky­bos tink­ las trum­pins par­duo­tu­vių dar­bo lai­ką, kad dar­buo­to­jai Kū­čių va­ka­ rą, per šv. Ka­lė­das ir Nau­jų­jų me­ tų iš­va­ka­rė­se ga­lė­tų dau­giau lai­ko pra­leis­ti su šei­mo­mis.

Gruo­džio 24 d. vi­sos par­duo­ tu­vės „Ma­xi­ma“ dirbs iki 19 val., anks­tes­niais me­tais per Kū­čias par­duo­tu­vės dirb­da­vo iki 20 val. ar il­giau. Gruo­džio 25 d. par­duo­ tu­vės klien­tams du­ris at­vers vė­ liau ir už­vers anks­čiau: dirbs nuo 10 iki 20 val. Anks­čiau kai ku­rios par­duo­tu­vės šią die­ną dirb­da­vo vie­na ar dviem va­lan­do­mis il­giau.

Gruo­džio 26 d. par­duo­tu­vės dirbs įpras­tu gra­fi­ku.

Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se di­džio­ji da­lis par­duo­tu­vių dirbs iki 22 val., o sau­sio 1-ąją – nuo 10 iki 22 val.

Ant­ra­die­nis nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jams, 116 iš jų – ne­mo­ka­ mos ato­sto­gos. Tai leis su­tau­py­ti be­ veik 180 tūkst. li­ tų biu­dže­to lė­ šų. Dau­g u­m a de­p ar­t a­m en­t ų ir sky­rių, se­niū­ ni­jos, iš­sky­rus jo­se dir­ban­čius So­cia­li­nių iš­mo­ kų sky­riaus spe­ cia­lis­tus ir So­cia­li­ nės pa­ra­mos cent­ro dar­buo­to­jus, ne­dirbs.

Vil­niu­je pra­dė­tas sta­ty­ti pa­mink­las le­gen­di­niam bri­tų gru­pės „The Beat­ les“ na­riui Joh­nui Len­no­nui. Os­lo na­ mų skve­re ša­lia vieš­bu­čio „Com­fort Ho­tel LT“ Kau­no gat­vė­je bu­vo įmū­ry­ tas ker­ti­nis bū­si­mos skulp­tū­ros pa­ ma­to ak­muo, kaip pra­ne­šė sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė. Pa­mink­lo idė­jos ini­cia­ to­riai – vil­nie­čiai Sau­lius Paukš­tys ir Sau­lius Pi­lin­kus, bū­si­mo pa­mink­ lo au­to­rius – skulp­to­rius Jo­nas Ge­ ce­vi­čius. Skulp­tū­ros sta­ty­ba bus fi­ nan­suo­ja­ma pri­va­čio­mis lė­šo­mis.

Idė­ja kur­ti pa­mink­lą ki­lo ko­ne prieš du de­šimt­me­čius, o šie­met nu­spręs­ ta ją įgy­ven­din­ti.

Trum­pins dar­bo lai­ką

Į dar­buo­to­jų bei pir­kė­jų pa­gei­da­ vi­mus at­si­žvel­gė ir pre­ky­bos cent­ rai „Ri­mi Lie­tu­va“. Kū­čių die­ną jie dirbs trum­piau nei įpras­tai – iki 20 val. Pir­mą Ka­lė­dų die­ną du­ris at­ vers 10 ir dirbs iki 20 val. Ant­rą Ka­ lė­dų die­ną pir­kė­jai par­duo­tu­vė­se ga­lės lan­ky­tis nuo 9 iki 22 val.

Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se vi­si pre­ky­bos cent­rai už­si­da­rys 22 val., o sau­sio 1-ąją at­si­da­rys 10 ir dirbs iki 20 val.

Pre­ky­bos cent­ras „Pa­no­ra­ma“ gruo­džio 24 ir 31 d. lan­ky­to­jų lauks iki 20 val. Gruo­džio 25-ąją ir sau­ sio 1 d. cent­ras, kaip ir ki­ti di­die­ji pre­ky­bos bei pra­mo­gų cent­rai, ne­ dirbs. Ta­čiau ja­me veiks, tik trum­ piau, nei įpras­ta, įsi­kū­ru­sios par­ duo­tu­vė „Ri­mi“ ir vais­ti­nė bei gė­lių par­duo­tu­vė „Flo­ri­si­ma“.

Par­duo­tu­vės „Iki“ Kū­čių die­ną dirbs iki 20 val. Pir­mą Ka­lė­dų die­ ną – 10–20 val., ant­rą – nuo 9 val.

Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se – iki 21 val., o sau­sio 1-ąją – 12–20 val.

Per šven­tes – pir­mą Ka­lė­dų bei pir­mą nau­jų­jų me­tų die­ną – dirbs ir da­lis par­duo­tu­vių „Nor­fa“, ta­ čiau jų dar­bo lai­kas taip pat su­ trum­pin­tas. Kū­čių die­ną jos dirbs dviem va­lan­do­mis, o Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se – va­lan­da trum­piau.

Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas V.Adam­kus dėl svei­ka­tos pro­ble­ mų va­kar buvo išverstos San­ta­riš­ kių kli­ni­kas. Gy­dy­to­jai jo neiš­lei­do į ka­lė­di­nius ren­gi­nius – pre­zi­den­ tas pla­na­vo da­ly­vau­ti ir „Mal­tie­ čių sriu­bos“ ak­ci­jo­je, ku­rios glo­ bė­jas yra jau dau­ge­lį me­tų. Ta­čiau A.Adam­kie­nė ne­sto­ko­jo op­ti­miz­ mo ir da­li­jo su­si­rin­ku­sie­siems ge­ rą nuo­tai­ką.

– Ger­bia­ma po­nia Al­ma, ko pa­lin­kė­tu­mė­te vai­kams ar­tė­ jan­čių Ka­lė­dų pro­ga? – ant­ra­ die­nį Ro­tu­šės aikš­tė­je „Vil­niaus die­na“ pa­si­tei­ra­vo A.Adam­kie­ nės.

– Svei­kų, gra­žių me­tų. Svar­ biau­sia, kad vai­kai bū­tų lai­min­ gi, kad tu­rė­tų mi­ni­ma­lias gy­ve­ni­ mo ir moks­lo są­ly­gas, kad ne­reik­tų jiems varg­ti, kad ne­reik­tų gal­vo­ ti, kaip iš­si­vers­ti. Lin­kiu jiems vi­ so, kas ge­riau­sia. Kad bū­tų links­ mos, šil­tos jų Ka­lė­dos!

– La­bai įvai­riai bū­na. Iš pra­džių pra­šy­da­vo­me, kad au­ko­tų kny­gas, nes vai­kams la­bai jų trū­ko. Jas po­ rą me­tų iš ei­lės rin­kom. Pas­kui pra­šė­me spor­to prie­mo­nių, in­ ven­to­riaus, nes to­kių da­ly­kų kai­ mo vai­kai ne­tu­rė­jo.

– Ar bend­ro­vės pa­re­mia jū­sų lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­dą pi­ ni­gais?

– Taip. Ne­ma­žai pi­ni­gų fon­ das su­rink­da­vo. Žmo­nės pa­re­mia daik­tais.

– Kaip jums su vy­ru gy­ve­ni­ mas klos­to­si Va­la­kam­piuo­se?

Kaip švę­si­te Ka­lė­das – ar vie­ ni, ar su drau­gais?

– Ir Kū­čių va­ka­rie­nė, ir Ka­lė­ dos bus na­mie. Šį kar­tą tu­rė­sim drau­gų – at­skren­da į sve­čius. Per­ nai vie­ni bu­vom. Gi­mi­nių čia daug ne­tu­rim, bet ir vie­niems bu­vo la­ bai sma­gu.

– Ko­kia da­bar pre­zi­den­to svei­ ka­ta?

– Šiuo me­tu jo svei­ka­ta kelia pro­ ble­mų.

– Vi­si tik ir kal­ba apie eko­no­ mi­kos kri­zę ir tau­py­mą. Ar sun­ku šie­met bu­vo fon­dui su­ ras­ti rė­mė­jų?

– Ne. Mes tik­rai ga­li­me džiaug­tis, kad mū­sų tiks­lą – Ka­lė­dų ka­ra­ va­ną – re­mia. Ga­li­ma spręs­ti pa­ gal tai, kad ne­ma­žas pi­ni­gų su­mas jam su­ren­ka, au­ko­ja.

– Ko­dėl prieš 14 me­tų jūs ėmė­ tės šios lab­da­ros ini­cia­ty­vos?

– Man at­ro­dė, kad rei­kia pa­dė­ ti kai­mo vai­kams. Nes jie – man at­ro­dė – bu­vo tru­pu­tė­lį pa­mirš­ti, nu­stum­ti į šo­ną. Ir jiems pa­gal­bos tik­rai rei­kė­jo.

– Ko­kios do­va­nos su­plau­kia į Ka­lė­dų ka­ra­va­ną?

Mies­to skai­čiai

Šven­tė: „Lin­kiu vai­kams vi­so,

kas ge­riau­sia. Kad bū­tų links­ mos, šil­tos jų Ka­lė­dos!“ – Ro­tu­ šės aikš­tė­je vy­ku­sia­me ren­gi­ny­ je sa­kė lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­ do inia­cia­to­rė A.Adam­kie­nė.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

2013 12 09–2013 12 14

Gimė

Iš­ke­lia­vo ana­pi­lin

vil­nie­čiai

miestiečių

Su­si­tuokė

Iš­sis­kyrė

po­ros

po­ros

187 112 44 48

4

gruodžio 19–27, 2013

miestiečiai

Tris at­ža­las au­gi­ nan­ti vil­nie­tė Sau­ lė Die­nie­nė-Ar­chi­ po­va net ne­ke­ti­ na tap­ti nuo­bo­džia na­mų šei­mi­nin­ke.

Mo­te­ris su sa­vo ma­ ža­me­čiais lei­džia­ si į įvai­riau­sias ke­ lio­nes, o vie­na jų – į vers­lo pa­sau­lį.

Iš­ra­din­gu­mas: vil­nie­tė Sau­lė, pa­no­ru­si dau­giau lai­ko skir­ti sa­vo vai­kams, su­kū­rė su jais su­si­ju­sį vers­lą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pas­ken­du­si vai­kiš­kų dra­bu­žių pa­sau­ly­je Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Ji puo­se­lė­ja vil­tis, kad kar­tu su drau­gais su­kur­tas pro­jek­tas „Ki­ di­bam“, pa­rem­tas vai­kiš­kų dra­bu­ žių mai­nais, iš­mo­kys ma­mas so­ cia­li­nės at­sa­ko­my­bės.

Sau­lė šiuo me­tu au­gi­na sū­nų ir dvi mer­gai­tes: ber­niu­kui jau aš­ tuo­ne­ri, vy­res­nia­jai duk­rai še­še­ri, o pa­čiai ma­žiau­sia­jai – vos vie­ni.

Ne vie­no­je di­de­lė­je įmo­nė­je dir­bu­ si mo­te­ris nu­spren­dė prie sam­do­ mo dar­bo ne­beg­rįž­ti, bet su­si­kur­ ti to­kią veik­lą, dėl ku­rios ne­rei­kė­tų au­ko­ti dė­me­sio vai­kams. Da­bar su sa­vo ko­man­da – dar tri­mis drau­ gais, su­si­ža­vė­ju­siais jos ini­cia­ty­va, – Sau­lė jau rū­šiuo­ja vai­kiš­kus dra­ bu­žė­lius ir ban­do pa­leng­vin­ti vi­sa­ da sku­ban­čių mies­to ma­mų da­lią.

– Iš kur ki­lo to­kia ini­cia­ty­va?

Na­mie pri­trū­ko veik­los?

– Kai au­gi­ni tris vai­kus, ga­li­ma sa­ ky­ti, tu­ri dirb­ti vi­są dar­bo die­ną: vi­sais pa­si­rū­pin­ti, su­žiū­rė­ti vi­sų in­te­re­sus, vi­sus ap­reng­ti, pa­mai­ tin­ti. Ir, svar­biau­sia, ne­pra­ras­ti ry­ šio su kiek­vie­nu iš jų. To­dėl ne­ga­

lė­čiau sa­ky­ti, kad pri­trū­ko veik­los na­mie. Tie­siog no­rė­jo­si im­tis vers­lo, ku­ris pa­tik­tų ir kar­tu pa­leng­vin­tų gy­ve­ni­mą dau­gu­mai ma­my­čių.

Pa­čią idė­ją at­si­ne­šė drau­gė, su ku­ria kar­tu mo­kė­mės, – jos gal­va pri­kimš­ta įvai­riau­sių min­čių. Pa­ pa­sa­ko­jo, kaip įsi­vaiz­duo­ja idė­jos įgy­ven­di­ni­mą, pa­sa­kė, kad ieš­ko ko­man­dos. Taip ir ta­pau šios ža­ vios ini­cia­ty­vos da­li­mi. Tie­sa, pa­ti esu dir­bu­si vie­no­je di­džiau­sią ša­lies dra­bu­žių par­duo­tu­vių tink­lą plė­to­ jan­čių įmo­nių, tad prieš pra­dė­da­ma vers­lą tu­rė­jau pa­tir­ties. Šiuo me­tu man vis­kas jau la­bai sa­va ir ar­ti­ ma, o su ko­le­go­mis už­te­ko vos sa­ vai­tės idė­jai iš­gvil­den­ti. Tuo me­tu ma­no ma­žo­ji duk­ra bu­vo vos 3 mė­ ne­sių.

– Vy­ras ne­kri­ti­ka­vo jū­sų už­ mo­jų? Kar­tais iro­ni­zuo­ja­ma, kad ma­my­tės iš ne­tu­rė­ji­mo ką veik­ti vis­ko pri­si­gal­vo­ja...

– Tik­rai ne. Vy­ras vi­sa­da ma­ne pa­lai­kė. Na, o vie­nos ko­le­gės vy­ ras, mū­sų ko­man­dos na­rys, yra ne tik mū­sų in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gi­jų spe­cia­lis­tas, bet kar­tu at­sa­ kin­gas ir už pa­čios idė­jos vys­ty­mą.

Man as­me­niš­kai no­rė­jo­si konk­re­ čios veik­los, vers­lo, ku­ris bū­tų su­ si­jęs su vai­kais.

– Tik­riau­siai ma­žiau­siai lai­ko lie­ka sos­ti­nė­je gy­ve­nan­čioms ma­moms. Ar tai ir yra jū­sų au­ di­to­ri­ja?

– Pro­jek­tas dar la­bai švie­žias ir mū­sų ži­no­mu­mas nė­ra di­de­lis, ta­ čiau jis skir­tas ne tik vil­nie­tėms.

Apsk­ri­tai mies­to ma­moms, ku­ rios vie­nu me­tu tu­ri su­de­rin­ti la­bai daug da­ly­kų. Juk rei­kia ei­ti į dar­bą, bet ir su­spė­ti pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi, vai­kais, vi­sų ap­ran­ga. Mies­to tem­ pas di­de­lis, tad mū­sų idė­ja tu­rė­tų pa­dė­ti su­tau­py­ti lai­ko.

O idė­ja la­bai pa­pras­ta. In­ter­ne­ tu ma­mos ga­li už­si­sa­ky­ti spe­cia­ lų mū­sų mai­šą, ku­rį at­siun­čia­me pa­štu, ir su­rin­ku­sios į jį ko­ky­biš­ kus jau išaug­tus ar dar nau­jus vai­ kų dra­bu­žius grą­žin­ti mums at­gal – vi­sas siun­ti­mo iš­lai­das pa­den­gia­me mes. Ma­moms pa­ke­liui į dar­bą te­ rei­kia stab­te­lė­ti prie pa­što ter­mi­ na­lo, ir pa­da­ry­ta! Mai­nais už dra­ bu­žius ma­moms iš­kart su­tei­kia­me vir­tua­lių taš­kų, už ku­riuos jau ga­li­ ma įsi­gy­ti ki­tų ma­mų at­siųs­tų dra­

bu­žių. Be to, sten­gia­mės at­rink­ti tik ko­ky­biš­kus dra­bu­žius ir tik ati­tin­ kan­čių mū­sų rei­ka­la­vi­mus nuo­ trau­kas skel­bia­me in­ter­ne­to pus­ la­py­je.

Yra lo­gi­kos ir pra­smės sa­viems ma­žy­ liams ne­pirk­ti nau­jų dra­bu­žių iš par­duo­ tu­vės, to­dėl ma­nau, kad ma­mos, įsi­trau­ kian­čios į to­kius pro­jek­tus, yra so­cia­ liai at­sa­kin­gos.

– O be­si­kaps­ty­da­ma po kal­nus dra­bu­žių nea­ti­ma­te lai­ko iš sa­ vo ma­žų­jų?

– Ka­dan­gi esa­me ke­tu­rie­se, dar­ bus pa­si­da­li­ja­me tar­pu­sa­vy­je. At­ lik­ti vi­sų rei­ka­lin­gų dar­bų į biu­ rą ke­liau­ja­me pa­kai­to­mis, tad kol kas spė­jam vis­ką. Pa­vyz­džiui, ma­ no ma­žo­ji mie­lai va­žiuo­ja kar­tu su mu­mis ir pa­de­da. Jai ir­gi sma­gu!

– O ar jums pa­čiai nė­ra sma­ giau išei­ti su vai­kais ap­si­pirk­ti į mies­tą? Vai­kiš­kų dra­bu­žių par­ duo­tu­vių sos­ti­nė­je – ne vie­na.

– Kas jau kas, bet vai­kai tai tik­ rai ne­mėgs­ta rink­tis sau dra­bu­žių.

Jiems tai yra kan­čia (juo­kia­si). Vai­ kams daug sma­giau už­siim­ti ki­tais rei­ka­lais, pa­vyz­džiui, ap­si­lan­ky­ti vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė­je. Bet tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad man pirk­ti dra­ bu­žius vai­kams yra ly­giai taip pat sma­gu, kaip ma­tuo­tis ir pirk­ti sau.

Ma­nau, kad dau­gu­ma ma­my­čių jau­čia­si pa­na­šiai. Ta­čiau dėl lai­ ko sto­kos ir vai­kų dra­bu­žius jiems daž­niau­siai per­ku in­ter­ne­tu, tiek nau­jus, tiek dė­vė­tus.

– Sa­ko­ma, kad vien ge­rų no­rų neuž­ten­ka, o in­ter­ne­ti­nių dra­ bu­žių mai­nų pro­jek­tų yra jau ne vie­nas.

– Mes tu­ri­me ir pra­na­šu­mą, nes mū­sų dra­bu­žė­liai ke­liau­ja iš na­mų į na­mus, kve­pia bu­vu­sių šei­mi­nin­kų rū­pes­čiu ir šva­ra. Tai to­kie dra­bu­ žiai, ku­riuos no­rė­tu­me, kad dė­vė­ tų ir mū­sų vai­kai. Yra ir ki­tas la­bai svar­bus da­ly­kas, ku­rio sie­kia­me, – so­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė. Ap­si­kei­ ti­mas dra­bu­žiais juk tu­ri ir eko­lo­ gi­nį as­pek­tą. Ma­ži vai­kai juk ne­ nu­dė­vi dra­bu­žių, tad iš­mes­ti juos gai­la. Yra lo­gi­kos ir pra­smės sa­ vie­siems ma­žy­liams ne­pirk­ti nau­jų dra­bu­žių iš par­duo­tu­vės, to­dėl ma­ nau, kad ma­mos, įsi­trau­kian­čios į to­kius pro­jek­tus, yra so­cia­liai at­ sa­kin­gos.

– O jū­sų vai­kai tu­ri di­de­lę dra­ bu­žių spin­tą?

– Vai­kų spin­tos yra tik­rai di­de­lės ir tai la­bai svar­bu. Pa­vyz­džiui, ma­no vy­res­nio­ji duk­ra šiuo me­tu jau yra „prin­ce­sės“ am­žiaus, tad jai la­bai pa­tin­ka puoš­tis. Juk rei­kia ne tik kas­die­nių dra­bu­žių, bet ir puoš­nių su­kny­čių, bal­tų pėd­kel­nių ir pa­na­ šiai. Ber­niu­kų po­rei­kiai ne to­kie di­ de­li. Jiems svar­biau­sia, kad vis­kas bū­tų pa­to­gu. Vis dėl­to ga­li­ma grįž­ti prie to, kad vi­sa tai ma­moms ke­lia ne­ką ma­žiau emo­ci­nio džiaugs­mo.

– Klau­san­tis jū­sų su­si­da­ro įspū­ dis, kad vai­kai ir nau­jas vers­las ati­ma vi­są lai­ką. Pa­vyks­ta kar­ tais su vai­kais bent se­na­mies­ ty­je pa­si­vaikš­čio­ti? Kur mėgs­ ta­te ke­liau­ti?

– Mes su šei­ma la­bai mėgs­ta­me ak­ty­vų lais­va­lai­kį, gam­tą ir sa­ vait­ga­liais sten­gia­mės nuo mies­ to pail­sė­ti. Da­bar la­bai lau­kia­me snie­go, kad ga­lė­tu­me iš­si­trauk­ti sli­des. O ma­žo­ji duk­ra vi­sa­da kar­ tu, ant pe­čių!

5

gruodžio 19–27, 2013

miestas

Ta­li­nas ro­do pa­vyz­dį Vil­niui Kol Vil­niu­je ne­ty­la gin­čai dėl to, ką mums rei­kė­tų da­ry­ti su vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ ma ir kaip pa­nai­kin­ti di­džiu­lius šio sek­to­ riaus nuo­sto­lius, Ta­li­no gy­ven­to­jai dėl to ne­su­ka gal­vos ir jau be­veik me­tus džiau­ gia­si ne­mo­ka­mu vie­šuo­ju trans­por­tu.

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Nuo sau­sio 1 d. Ta­li­nas ta­po pir­mą­ ja Eu­ro­pos sos­ti­ne, ku­rio­je mies­ to pi­lie­čiams vie­ša­sis trans­por­ tas yra vi­siš­kai ne­mo­ka­mas. Es­tai skai­čiuo­ja, kad šis spren­di­mas jiems vi­siš­kai ap­si­mo­kė­jo, nes toks žings­nis pa­dė­jo į mies­tą pri­trauk­ ti dau­giau gy­ven­to­jų, ku­rių su­mo­ ka­mi mo­kes­čiai pa­den­gia pa­di­dė­ ju­sias iš­lai­das.

Ta­li­no vie­šo­jo trans­por­to biu­ dže­tas sie­kia 53 mln. eu­rų (apie 183 mln. li­tų), ir iki šių me­tų pra­džios tik 17 mln. eu­rų (59 mln. li­tų) bu­vo su­ren­ka­ma iš bi­lie­tų par­da­vi­mo. Iš jų – vos 12 mln. eu­rų (41 mln. li­tų) iš Ta­li­no gy­ven­to­jų. Tad bu­vo nu­ spręs­ta pi­ni­gų ieš­ko­ti ki­tur.

Ta­li­no ES biu­rui va­do­vau­jan­tis ir prie Es­ti­jos sos­ti­nės trans­por­to ne­ mo­ka­mos sis­te­mos įdie­gi­mo daug pri­si­dė­jęs Al­la­nas Alakü­la Vil­niu­ je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „In­no­ va­tion Drift“ juo­ka­vo, kad Lie­tu­vos sos­ti­nė tu­ri sa­vo oro li­ni­jų bend­ro­ vę, tak­si įmo­nę, bet Ta­li­ne tai bū­tų neį­ma­no­ma, nes vi­sos šios pa­slau­ gos tu­rė­tų bū­ti ne­mo­ka­mos.

O in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ A.Alakü­la tei­gė, kad Ta­li­nas sa­vo spren­di­mo nė kiek ne­si­gai­li ir Vil­ nius tik­rai ga­lė­tų šią pra­kti­ką pri­ tai­ky­ti sau.

– Ko­kia bu­vo pa­grin­di­nė mo­ ty­va­ci­ja pa­da­ry­ti Ta­li­no vie­šą­ jį trans­por­tą ne­mo­ka­mą?

– Mū­sų pa­grin­di­nis tiks­las bu­vo mies­tie­čių so­cia­li­nių po­rei­kių pa­ ten­ki­ni­mas, eko­no­mi­kos sti­mu­lia­ vi­mas ir ap­lin­kos tau­so­ji­mas.

– Toks spren­di­mas tu­rė­jo pa­ rei­ka­lau­ti il­go pa­si­ruo­ši­mo pro­ce­so. Kas bu­vo svar­biau­sia ren­gian­tis šiam žings­niui?

– Iš pat pra­džių, 2012-ųjų ko­vą, su­ren­gė­me re­fe­ren­du­mą, ku­ris in­ for­ma­vo vi­suo­me­nę ir įtrau­kė ją į spren­di­mo priė­mi­mo pro­ce­są. Jis taip pat už­tik­ri­no, kad tu­ri­me po­ li­ti­nę pa­ra­mą. Stip­rus pa­lai­ky­mas ir vie­šo­jo trans­por­to prio­ri­te­ti­za­

vi­mas lei­do mus 2012-ųjų va­sa­rą mies­to cent­re pa­leis­ti nau­jas au­to­ bu­sų li­ni­jas. Tą pa­čią va­sa­rą au­ to­bu­sų ir tram­va­jų bei tro­lei­bu­sų par­kai bu­vo su­jung­ti į vie­ną įmo­ nę. Ru­de­nį įdie­gė­me nau­ją ke­lei­vio bi­lie­tą, vei­kian­tį Ta­li­ne ir jo ra­jo­ne.

Bi­lie­tas kau­pia duo­me­nis apie kiek­ vie­ną ke­lei­vio ke­lio­nę.

Žmo­nėms ren­kan­ tis trans­por­tą svar­ biau­sia yra kai­na.

Pa­pil­do­mas iš­lai­das pa­den­gė­me iš išau­ gu­sio re­gist­ruo­tų gy­ ven­to­jų skai­čiaus.

– Kaip vie­šo­jo trans­por­to sis­ te­ma su­si­tvar­kė su pa­di­dė­ju­siu ke­lei­vių srau­tu, kai ke­lio­nės ta­ po ne­mo­ka­mos?

– Ke­lei­vių srau­tas išau­go maž­daug 10 pro­c. Trans­por­to prie­mo­nių skai­čių pa­di­di­no­me 6 pro­c., o kai ku­rio­mis die­no­mis ir pi­ko va­lan­do­ mis pa­da­rė­me in­ten­sy­ves­nius gra­fi­ kus. Au­to­bu­sų par­kas bu­vo at­nau­ jin­tas – įsi­gi­jo­me 60 vi­siš­kai nau­jų MAN au­to­bu­sų.

– Ne­se­niai lan­kė­tės Lie­tu­vo­ je. Ko­kį įspū­dį jums pa­li­ko Vil­ niaus vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ ma?

– Pra­lei­dau ga­li­my­bę Vil­niu­je pa­ si­nau­do­ti vie­šuo­ju trans­por­tu, bet iš to, ką pa­ma­čiau, man su­si­da­rė įspū­dis, kad sis­te­ma la­bai pa­na­ ši į Ta­li­no.

– Vil­niu­je vis ne­ty­la dis­ku­si­ jos dėl vie­šo­jo trans­por­to sis­ te­mos. Kai kas no­ri at­si­kra­ty­ti tro­lei­bu­sų ir ati­da­ry­ti tram­va­ jaus ar net met­ro li­ni­jas. Fi­nan­ si­nė pa­dė­tis Vil­niu­je ir­gi sun­ki.

Gal ne­mo­ka­mas vie­ša­sis trans­ por­tas ga­lė­tų bū­ti mū­sų pro­ble­ mų spren­di­mas?

– Ta­li­nas la­bai il­gai ban­dė tvar­ky­

Di­džiau­sias eks­pe­ri­men­tas Eu­ro­po­je Ne­mo­ka­mo Ta­li­no trans­por­to sis­te­ ma įtrau­kia 426 tūkst. žmo­nių ir 480 trans­por­to prie­mo­nių – tai di­džiau­sia ne­mo­ka­mo trans­por­to sis­te­ma Eu­ ro­po­je. Įve­dus ne­mo­ka­mą trans­por­ tą nau­do­ji­ma­sis vie­šuo­ju trans­por­tu išau­go 12,6 pro­c., o au­to­mo­bi­liais smu­ ko 9 pro­c.

Ne­mo­ka­mo vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ ma anks­čiau vei­kė tik ma­žuo­se mies­ tuo­se. Di­des­ni mies­tai, ku­riuo­se vei­ kia ne­mo­ka­mas vie­ša­sis trans­por­tas:

Bu­lo­nė-Bi­jan­kū­ras Pran­cū­zi­jo­je (110 tūkst. gy­ven­to­jų), Mon­sas Bel­g i­jo­je (92 tūkst.), Kast­ras Pran­cū­zi­jo­je (62,5 tūkst. gy­ven­to­jų), Ma­ni­se­sas Is­pa­ni­jo­ je (30 tūkst. gy­ven­to­jų), Gib­ral­ta­ras (30 tūkst. gy­ven­to­jų).

Ne­mo­ka­mo vie­šo­jo trans­por­to įve­ di­mas spūs­čių ly­gį su­ma­ži­no 15 pro­c. Įve­dus ne­mo­ka­mą vie­šą­jį trans­por­ tą, re­gist­ruo­tų ta­li­nie­čių pa­dau­gė­jo 13 tūkst. Tai pa­di­di­no mies­to biu­dže­ tą 2,5 pro­c.

Pa­siū­ly­mas: pa­sak A.Alakü­los, Ta­li­no pa­vyz­dys ga­li bū­ti vie­na išei­čių, kaip Vil­niui iš­trūk­ti iš už­bur­to ra­to, kai

iš­lai­dos ky­la, o di­di­nant bi­lie­tų kai­nas jų su­re­gu­liuo­ti ne­pa­vyks­ta.

tis su vis ma­žė­jan­čio ke­lei­vių srau­ to pro­ble­ma. Pa­te­ko­me į si­tua­ci­ją, kai tik 70 pro­c. iš­lai­dų pa­vyk­da­vo pa­deng­ti iš bi­lie­tų par­da­vi­mo. Nie­ kaip ne­ga­lė­jo­me pa­si­tei­sin­ti, ko­dėl su­bsi­di­juo­ja­me vie­šą pa­slau­gą, ku­ ri dėl di­de­lių bi­lie­tų kai­nų tik nuo­ lat pra­ran­da klien­tus.

Mū­sų at­lik­tos ap­klau­sos pa­ro­dė, kad žmo­nėms ren­kan­tis trans­por­tą svar­biau­sia yra kai­na. Pa­pil­do­mas iš­lai­das pa­den­gė­me dėl išau­gu­sio re­gist­ruo­tų gy­ven­to­jų skai­čiaus.

Nuo re­fe­ren­du­mo jų pa­gau­sė­jo 13 tūkst. Mū­sų skai­čia­vi­mais, 1000 nau­jų gy­ven­to­jų per pa­ja­mų mo­ kes­tį kas­met į mies­to biu­dže­tą at­ ne­ša mi­li­jo­ną eu­rų (3,45 mln. li­tų).

Tai­gi šian­dien esa­me įsi­ti­ki­nę, kad pa­pil­do­mas 12 mln. eu­rų (41,4 mln. li­tų) iš­lai­das pa­deng­si­me su kau­pu.

Jei­gu aš ge­rai su­pra­tau, Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ma pa­ja­mo­ mis iš bi­lie­tų par­da­vi­mo pa­den­gia tik 50 pro­c. iš­lai­dų. Gy­ven­to­jų per­ ka­mo­ji ga­lia čia pa­na­ši kaip ir Ta­ li­ne. Tai­gi tai tik­rai ga­li bū­ti vie­na išei­čių, kaip iš­trūk­ti iš to už­bur­to

ra­to, kai iš­lai­dos ky­la, o di­di­nant bi­lie­tų kai­nas jų su­re­gu­liuo­ti ne­ pa­vyks­ta.

Iš tik­rų­jų Vil­niu­je vie­ša­sis trans­ por­tas ir šiaip jau be­veik ne­mo­ka­ mas, kaip, be­je, ir dau­ge­ly­je Eu­ro­pos mies­tų, ku­riuo­se dau­giau kaip 50 pro­c. iš­lai­dų pa­den­gia­ma iš su­bsi­ di­jų. Ta­li­ne tie­siog ban­do­ma vi­suo­ me­nei iš vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos su­teik­ti kuo dau­giau nau­dos.

– Nuo­lat ky­lant de­ga­lų kai­ noms vis dau­giau žmo­nių ren­ ka­si vie­šą­jį trans­por­tą, o ne au­to­mo­bi­lius. Ar ši ten­den­ci­ja tę­sis? Ko­kia yra vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­mos atei­tis?

– Azi­jos did­mies­čiuo­se vie­ša­sis trans­por­tas yra vie­nin­te­lė prie­mo­ nė, lei­džian­ti toms de­šim­tims mi­ li­jo­nų žmo­nių su­tilp­ti mies­te ir dar tu­rė­ti kuo kvė­puo­ti. Ry­tų Eu­ro­po­ je, kur po­pu­lia­ci­ja nė­ra to­kia tan­ ki, vie­šą­jį trans­por­tą aš ma­tau kaip prie­mo­nę so­cia­liai, eko­no­miš­kai per­spek­ty­viai ir ap­lin­ko­sau­giš­kai at­sa­kin­gai ju­dė­ji­mo ga­li­my­bei su­ kur­ti.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Net jei­gu de­ga­lų kai­nos dau­giau ir ne­kil­tų, mes, Bal­ti­jos ša­lių gy­ ven­to­jai, pa­pras­čiau­siai ne­sa­me to­kie tur­tin­gi, kad ga­lė­tu­me sau leis­ti kiek­vie­ną die­ną nau­do­tis au­ to­mo­bi­liais. Tai­gi vie­šo­jo trans­por­ to sis­te­mos to­bu­li­ni­mas at­ro­do lo­ giš­ka išei­tis mums vi­siems.

10 pro­c.

išau­go ke­lei­vių srau­tai įve­dus ne­mo­ka­mą vie­šą­jį trans­por­tą Ta­li­ne.

6

GRUODŽIO 19–27, 2013

MIESTAS

BendruomenÄ™ stiprina ir asfaltas Pasirodo, bendruomeniĹĄkumÄ… stiprina ne tik ĹĄventÄ—s, kelionÄ—s ar ĹžaidimĹł aikĹĄtelÄ—s, bet ir asfaltas ar planĹĄetiniai kompiuteriai. Toks ÄŻspĹŤdis kyla ÄŻvertinus dalÄŻ vietos bendruomeniĹł pirkiniĹł, uĹž kuriuos baigiantis metams skubama atsiskaityti.

Ignas JaÄ?auskas i.jacauskas@diena.lt

Lygina duobes kiemuose

Vilniaus savivaldybÄ—s darbuotojai, atsakingi uĹž vietos bendruomeniĹł vykdytus pirkimus, pastarosiomis dienomis neturi kada pakilti nuo stalo. Mat skubama panaudoti Vietos bendruomeniĹł savivaldos programai skirtĹł lÄ—ĹĄĹł likuÄ?ius.

Naujausiais duomenimis, iĹĄ SocialinÄ—s apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vilniaus seniĹŤnijoms skirtos 2 mln. litĹł paramos nepanaudoti dar liko beveik 500 tĹŤkst., o 300 tĹŤkst. litĹł „uĹžstrigo“ dviejose didĹžiausiose seniĹŤnijose – Ĺ˝irmĹŤnĹł ir Antakalnio.

KÄ™stutis MakaraviÄ?ius, SavivaldybÄ—s aprĹŤpinimo ir transporto skyriaus vyriausiasis specialistas, vienas atsakingĹł uĹž ĹĄios paramos prieĹžiĹŤrÄ… pareigĹŤnĹł, atskleidÄ—, kad su ĹĄiais pinigais daroma viskas, ir tai nebĹŤtinai iĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio gali atrodyti kaip bendruomeniĹĄkumo stiprinimas. „Jau kelinti metai savivaldybÄ— neskiria pinigĹł kiemams asfaltuoti, duobÄ—ms taisyti, laiptams, turÄ—klams. Tai nemaĹžai bendruomeniĹł yra nutarusios susitvarkyti kiemus.

Yra centralizuoti pirkimai, nustatyti ÄŻkainiai, pagal kuriuos viskas daroma. Nuolat vyksta diskusijos, nes lÄ—ĹĄos skirtos bendruomeniĹĄkumui skatinti. AĹĄ palaikau pozicijÄ…, kad asfaltavimas neskatina bendruomeniĹĄkumo. AiĹĄku, skiriama lÄ—ĹĄĹł ir renginiams, pagyvenusiems ĹžmonÄ—ms. PavyzdĹžiui, pas mus yra ir pagyvenusiĹł ĹžmoniĹł sveikatingumo programĹł – plaukiojimas baseine, vaikĹĄÄ?iojimas su ĹĄiaurietiĹĄkosiomis lazdomis, taip pat rengiamos sunkiai auklÄ—jimĹł vaikĹł futbolo varĹžybos“, – vardijo jis.

DÄ—l pinigĹł peĹĄasi

K.MakaraviÄ?ius, einantis ir NaujamiesÄ?io vietos bendruomenÄ—s pirmininko pareigas, tvirtino, kad paskirstyti gaunamÄ… nemokamÄ… labdarÄ… pagyvenusiems ĹžmonÄ—ms yra gan brangu, tad jo vietos bendruomenÄ— pinigĹł skyrÄ— ir labdaros logistikai. Tiesa, vietos bendruo-

Mielieji,

menÄ—s pareiĹĄkia ir gana keistĹł norĹł. PavyzdĹžiui, uĹžsigeidĹžia ÄŻsigyti „traktoriuką“ Ĺžolei ĹĄienauti. „Tai lyg ir nieko blogo, bet reikia numatyti ir kas tuo uĹžsiims, ir kur bus laikoma, kas degalus pirks?

Susideda labai daug iťlaidų, kurių negali numatyti. O yra nusipirkę ir grandininių pjōklų, televizorių, garso technikos, kompiuterių. Kai kur kildavo konfliktinių situacijų – aktyvistai nori pasiimti tuos kompiuterius ir naudoti savo reikmėms.

Taip, tai buvo Ĺ˝irmĹŤnĹł seniĹŤnijoje“, – pripaĹžino K.MakaraviÄ?ius.

Pagal nustatytÄ… tvarkÄ… kompiuteriais gali naudotis bet kas.

Bet dabar daugiau niekas kitas nesinaudoja, tik jie.

KompiuteriĹł niekas nematÄ—

Ĺ˝irmĹŤnĹł vietos bendruomenÄ—s sprendimu buvo nupirkti du neĹĄiojamieji ir dar du planĹĄetiniai kompiuteriai. Pagal SADM nuostatus uĹž juos turÄ—tĹł bĹŤti atsakingas seniĹŤnas. TaÄ?iau nutiko taip, kad kompiuteriai liko pas du asmenis – tÄ—vÄ… bei sĹŤnĹł PetrÄ… ir MartynÄ… DemĹĄes. „Tokia konfliktinÄ— situacija kilo tik ten – buvo reikalaujama pinigĹł, kai jie dar tik buvo numatyti. Reikalavo pinigĹł ir technikai, bet buvo iĹĄaiĹĄkinta, kad viskas turi vykti per vieĹĄojo pirkimo konkursÄ…. Kai kompiuteriai buvo nupirkti, buvo reikalaujama greiÄ?iau atiduoti juos jiems. Kitose seniĹŤnijose taip pat daug nesutarimĹł: dauguma, pavyzdĹžiui, nubalsuoja uĹž tai, ko maĹžuma nepripaŞįsta“, – pasakojo savivaldybÄ—s atstovas. Ĺ˝irmĹŤnĹł seniĹŤnÄ— Ona SuncovienÄ— tvirtino, kad jokio konflikto nebuvo, taÄ?iau ji pripaĹžino, kad kompiuteriai „nusÄ—do“ pas du bendruomenÄ—s atstovus. „Na, kompiuteriais, remiantis nustatyta tvarka, gali naudotis bet kas – pasiraĹĄo atskirÄ… paraiĹĄkÄ…,

kad man reikia kompiuterio renginiams fiksuoti. O dabar aĹĄ turÄ—Ä?iau jiems praneĹĄti, kad atneĹĄtĹł. Dabar daugiau niekas kitas kol kas kompiuteriais nesinaudoja – jau beveik metai, kai naudojasi tik jie. Bet yra ĹĄiaurietiĹĄkojo Ä—jimo lazdos, tai jos, kaip ir kompiuteriai, yra savivaldybÄ—s nuosavybÄ—. Man ta tvarka daugiau nei keista“, – kalbÄ—jo seniĹŤnÄ—.

Perka keliones senjorams

Anot jos, Ĺ nipiĹĄkiĹł, JustiniĹĄkiĹł seniĹŤnijĹł bendruomenÄ—s pirko muzikos instrumentĹł ir garso aparatĹŤros. O.SuncovienÄ— pripaĹžino, kad SADM programoje yra numatytas platus spektras pirkiniĹł ir paslaugĹł, kurie stiprina bendruomeniĹĄkumÄ…. Ji patvirtino, jog labai norint galima ÄŻrodyti, kad bendruomenei reikia ir ĹĄuolio su lynu nuo televizijos bokĹĄto ar pasiplaukiojimo garlaiviu Nerimi. „Taip, tokias paslaugas, Ĺžinoma, galima pirkti, jei tik bendruomenÄ—s taryba nutarÄ—, pateikÄ— protokolą“, – paaiĹĄkino ji.

Gana daĹžnai bendruomenÄ—s ryĹĄius stiprina ir kelionÄ—mis. K.MakaraviÄ?ius sakÄ—, kad kas antra seniĹŤnija turi senjorĹł meno kolektyvus, tad skiriama pinigĹł ir jĹł iĹĄvykoms, ir sceniniams drabuĹžiams.

Tai patvirtino ir O.SuncovienÄ—. „Taip, ekskursijos perkamos pagal tÄ… patÄŻ protokolÄ…. Pirkome ir mes – pernai PagyvenusiĹł ĹžmoniĹł asociacija vyko ÄŻ VokietijÄ…, DrezdenÄ…. Kiek kainavo? Apie 10 tĹŤkst. litĹł. Ĺ˝moniĹł vyko gal 44, autobusu. AĹĄ nevaĹžiavau – nepriklausau prie PagyvenusiĹł ĹžmoniĹł asociacijos, be to, bĹŤtĹł interesĹł konfliktas. Ĺ iemet uĹž tas lÄ—ĹĄas senjorai vyko ÄŻ TalinÄ…. Kitose seniĹŤnijose tĹł kelioniĹł irgi buvo. PavyzdĹžiui, NaujamiesÄ?io seniĹŤnija vyko“, – pasakojo seniĹŤnÄ—.

K.MakaraviÄ?ius priekaiĹĄtavo ir lÄ—ĹĄĹł skyrimo tvarkÄ… pakeitusiai SADM – ĹĄiemet ÄŻtraukta nuostata, draudĹžianti uĹž ĹĄias lÄ—ĹĄas vykdyti investicinius projektus. EsÄ… tuomet neÄŻmanoma nepaĹžeidĹžiant ÄŻstatymĹł sutvarkyti net suolelio.

TaÄ?iau daiktĹł ir paslaugĹł kategorijoje gali pirkti bet kÄ….

ď Ž Spektras: pagal SADM nustatytÄ… tvarkÄ… bendruomeniĹĄkumÄ… stiprin-

ti galima ne tik kartu muzikuojant ar keliaujant, bet ir uĹžpilant asfaltu duobes kiemuose.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

JokiĹł skundĹł negavo

SADM BendruomeniĹł reikalĹł skyriaus vedÄ—jas ArĹŤnas KuÄ?ikas pripaĹžino, kad ministerijos nustatytoje tvarkoje yra spragĹł, tad jos jau taisomos. „Jei tai nÄ—ra investicinis projektas ir jei Ĺžmogus nesinaudojo daiktu pats, privaÄ?iai ir vienas, tai atitinka bendrÄ… programos idÄ—jÄ…. Jei ĹžmonÄ—s diskutavo, kad naudingiau yra kiemo tvarkymo darbai nei ekskursija, tai gerai. Pagrindinis principas – kad tai bĹŤtĹł vieĹĄai aptarta ir atitiktĹł vieĹĄuosius poreikius. Bet kitiems metams rengiame pataisÄ… su tĹł veiklĹł apibrÄ—Ĺžtimi – bus iĹĄsamiau apraĹĄyta kiekviena remiama sritis, kuri dabar buvo paminÄ—ta labai bend-

Mano KalÄ—dĹł eglutÄ—!

N_aĂ›WN ]NaV T_N VNb`VN ZRaĂş cR[aĂ› “ c 8NYĂ›Q\` 8cVRĂ˜VNZR QNYfcNbaV S\a\X\[Xb_`R

1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' ddd QVR[N Ya X\[Xb_`NV

rai. PavyzdĹžiui, bus apibrÄ—Ĺžta, kaip suprantama socialinÄ—, sveikatinimo, ĹĄvieÄ?iamoji veikla, vieĹĄĹłjĹł poreikiĹł tenkinimas, jaunimo uĹžimtumas, ketiname iĹĄvardyti viskÄ… ir maĹžinti galimas interpretacijas. O dabar atmesti neteko nieko“, – sakÄ— jis.

Pasak A.KuÄ?iko, yra keli filtrai, kurie leidĹžia atmesti nepagrÄŻstus reikalavimus, – projektas derinamas su savivaldybe, tada – su SADM specialistais. „Nors turime teisÄ™ sustabdyti ne pagal sutartÄŻ panaudotĹł lÄ—ĹĄĹł pervedimÄ…, po visĹł diskusijĹł dar neteko susidurti, kad konkretus skundas dÄ—l netinkamo lÄ—ĹĄĹł panaudojimo bĹŤtĹł atsigulÄ™s ant mĹŤsĹł stalo“, – pripaĹžino jis.

7

gruodžio 19–27, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Pir­mo­ji au­ka – Žvė­ry­nas Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pra­ de­da įgy­ven­din­ti se­niū­ni­jų nai­ki­ ni­mo pla­ną: auk­cio­ne už 2,4 mln. li­tų par­duo­tas iš­tuš­tė­jęs bu­vęs Žvė­ry­no se­niū­ni­jos pa­sta­tas.

Sa­v i­val­dy­b ės ta­r y­b a praė­j u­s ią sa­vai­t ę ap­s i­s pren­d ė – nuo ki­ tų me­tų ba­lan­džio 15 d. liks tik pen­k ios se­n iū­n i­jos: Gri­g iš­k ių, Nau­j i­n in­k ų, Nau­jo­s ios Vil­n ios, Pa­ne­rių ir Ver­kių. Li­ku­sias pa­ keis 11 biu­rų.

Ta­čiau lauk­ti ki­tų me­tų ne­pri­ rei­kė, nes šie pla­nai pa­ma­žu įsi­ bė­gė­ja: auk­cio­ne už 2,38 mln. li­tų par­duo­tas da­bar jau bu­vęs Žvė­ ry­no se­niū­ni­jos pa­sta­tas S.Mo­ niuš­kos gat­vė­je. Pa­čio­je se­niū­ ni­jo­je jau ku­rį lai­ką ne­bu­vo nė vie­no dar­buo­to­jo.

Vis dėl­to par­da­vi­mo pro­ce­ sas su­lau­kė šio­kio to­kio Žvė­ry­no bend­ruo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­ mo. Ta­me pa­čia­me pa­sta­te bu­vo įkur­tas ir bend­ruo­me­nės cent­ras.

Pas­ta­tas, ku­ria­me bu­vo bib­lio­ te­ka, par­duo­tas jau se­niau, to­dėl kai ku­rie Žvė­ry­no gy­ven­to­jai ne­ ri­ma­vo, kad taip ne­liks pa­sku­ti­nės erd­vės, ku­rią bū­tų ga­li­ma nau­do­ ti sa­vo reik­mėms. O sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ti­ki­no, kad esant po­rei­ kiui bus ras­tos ki­tos pa­tal­pos.

Kai ku­rie skep­ti­kai sua­be­jo­jo ir dėl to, ar pa­sta­to par­da­vi­mo kai­na ne per ma­ža. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės RE­MAX va­do­vas Žiul­

Ne­tek­tis: gy­ven­to­jai dar ban­dė prie­šin­tis šio pa­sta­to par­da­vi­mui,

nors dir­ban­čių se­niū­ni­jo­je ir taip se­niai ne­bu­vo.

je­nas Ga­lec­kas nu­ra­mi­no, kad už pa­sta­tą gau­ti 2,38 mln. li­tų daug­ maž ati­tin­ka rin­kos ver­tę. Jis sa­ kė, kad įmo­nė, šiek tiek dau­giau in­ves­ta­vu­si į rek­la­mą, bū­tų ga­ lė­ju­si gau­ti dau­giau, bet sa­vi­val­ dy­bę var­žo tai, jog to­kius ob­jek­ tus ji ga­li par­duo­ti tik vie­ša­jame auk­cio­ne. „Pa­sa­ky­čiau, kad tai ge­ras pir­ ki­nys, bet tik­rai ne koks nors ste­ buk­las. Jei­gu ma­nęs klien­tas pa­pra­šy­tų Žvė­ry­ne su­ras­ti vie­

Margaritos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

nuo­li­kos arų skly­pą, tai aš ir pa­ sa­ky­čiau, kad tai kai­nuos pa­na­šią su­mą. Rei­kia įver­tin­ti ir tai, kas ga­li bū­ti pa­da­ry­ta su tuo pa­sta­tu. Že­mė Žvė­ry­ne tik­rai ne­pi­gi. Rei­ kia at­si­žvelg­ti, ar ten bus ga­li­ma įreng­ti bu­tų, ar bus ga­li­ma pa­sta­ tą nu­griau­ti ir jo vie­to­je pa­sta­ty­ti nau­ją. Ta­čiau, ma­no ma­ny­mu, čia jo­kio kri­mi­na­lo nė­ra. Daž­nai per auk­cio­ną ob­jek­tą ga­li nu­si­pirk­ ti šiek tiek pi­giau“, – sa­kė Ž.Ga­ lec­kas.

8

gruodžio 19–27, 2013

miestas

Sa­pie­gų rū­mai pa­tei­kė staig­me­nų Sa­pie­gų rū­mai, ku­ rių re­konst­ruk­ci­ ja jei ne į pa­bai­gą, tai tik­rai ge­ro­kai pa­si­stū­mė­jo, pa­tei­ kė ai­bę ne­ti­kė­tu­mų tiems, ku­rie ban­do pri­kel­ti šią le­gen­di­ nę vie­tą ant­ram gy­ ve­ni­mui.

Gro­žis: res­tau­ra­to­riai įsi­ti­ki­nę, kad sa­vo ge­riau­siais me­tais Sa­pie­gų rū­mų vi­dus iš­tai­gin­gu­mu ne­nu­si­lei­do net ir ne­to­li sto­vin­čiai Šv. Pet­ro ir Po­

vi­lo baž­ny­čiai.

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

An­ta­kal­nio bend­ruo­me­nės na­riai, pa­vel­do­sau­gi­nin­kai ir žur­na­lis­tai bu­vo su­kvies­ti ap­žiū­rė­ti res­tau­ ruo­ja­mų Sa­pie­gų rū­mų. Sve­čiams res­tau­ruo­to­jai džiau­gė­si, kad dir­ bant bu­vo at­ras­ta ir ele­men­tų, ku­ rie, kaip ma­ny­ta, bu­vo su­nai­kin­ti.

O kai kas bu­vo ir vi­siš­kai ne­ti­kė­ta.

Ba­ro­ki­niai Sa­pie­gų rū­mai sta­ ty­ti XVII a. pa­bai­go­je. Jų sta­ty­to­ jas – tuo­me­tis Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) et­mo­nas Ka­zi­mie­ras Jo­nas Sa­pie­ga. Dva­ras nu­ny­ko XIX a. pra­džio­je, kai ca­ri­ nė val­džia su­mąs­tė jį per­tvar­ky­ti į li­go­ni­nę.

Res­t au­ra­c i­j ai va­d o­vau­j an­ tis ar­chi­tek­tas Eval­das Pur­lys to­ kį spren­di­mą pri­ly­gi­no pa­sta­ to iš­prie­var­ta­vi­mui. Dva­ras sa­vo

konst­ruk­ci­ja li­go­ni­nės nė iš to­lo ne­pri­mi­nė, to­dėl jis bu­vo ne kar­ tą per­tvar­ky­tas, o per šias per­ tvar­kas su­nai­kin­ta ne vie­na ver­ tin­ga de­ta­lė.

Res­tau­ra­ci­jai va­do­ vau­jan­tis ar­chi­tek­ tas Eval­das Pur­lys spren­di­mą rū­mus per­tvar­ky­ti į li­go­ni­ nę pri­ly­gi­no pa­sta­to iš­prie­var­ta­vi­mui.

Vis dėl­to res­tau­ra­to­riai džiau­gė­si, jog dir­bant pa­ma­ty­ta, kad kai ku­ rios au­ten­tiš­kos dva­ro de­ta­lės iš­ li­ko. Pa­vyz­džiui, nuė­mus XIX a.

ply­tas pa­vy­ko at­kur­ti au­ten­tiš­kus lan­gų rė­mus.

Po tin­ku ras­ta ba­ro­ki­nių lip­di­nių, puo­šy­bos ele­men­tų. Ap­tik­ta ir uni­ ka­li šil­dy­mo sis­te­ma, tua­le­tų. Rū­ mų šei­mi­nin­ko as­me­ni­nia­me ka­ bi­ne­te ga­na ge­rai iš­si­lai­kė ta­py­bos ele­men­tai. Li­ko net ir po­rce­lia­ni­nių ply­te­lių įspau­dai. Res­tau­ra­to­riai įsi­ ti­ki­nę, kad sa­vo ge­riau­siais me­tais Sa­pie­gų rū­mų vi­dus iš­tai­gin­gu­mu ne­nu­si­lei­do net ir ne­to­li sto­vin­čiai Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čiai.

Ta­čiau įdo­miau­si ra­di­niai sly­pi dar šiek tiek gi­liau. Paaiš­kė­jo, kad pa­čių Sa­pie­gų rū­mų vie­to­je iki tol jau sto­ vė­jęs ne vie­nas pa­sta­tas. Da­lis pa­čių rū­mų bu­vo sta­ty­ta bent XVI a. ant­ ro­je pu­sė­je. Iš­li­kęs Re­ne­san­so lai­kų pa­sta­to frag­men­tas, ati­kas.

Lo­bių ap­tik­ta ir pa­sta­to rū­sy­je. Čia ras­ta kros­nis, ku­rios pa­sta­ty­mo da­ta dar anks­tes­nė. Tai­gi Sa­pie­gų rū­mai

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

tik­rai ne­bu­vo vi­siš­kai nau­jas pa­sta­ tas ply­na­me lau­ke – tai bu­vo nau­ jas komp­lek­sas jau anks­čiau gau­siai ap­gy­ven­to­je mies­to da­ly­je. Pir­ma­ sis rū­mų res­tau­ra­vi­mo eta­pas tu­rė­tų baig­tis ki­tų me­tų va­sa­rį. Per jį dar­ bams bus iš­leis­ta 8 mln. li­tų. Kol kas dar ne­nusp­ręs­ta, ko­kią funk­ci­ją at­ lik­tų vi­siš­kai res­tau­ruo­ti rū­mai.

8

mln. li­tų kai­nuos pir­masis rū­mų re­konst­ruk­ci­jos eta­pas.

Di­din­gų lai­kų pa­mink­las Sa­pie­gos – ru­sė­nų kil­mės LDK di­ di­kų gi­mi­nė, la­biau­siai su­stip­rė­ju­ si XVII a. Net 51 Sa­pie­gų gi­mi­nės at­ sto­vas bu­vo aukš­tas vals­ty­bės pa­ rei­gū­nas.

Leo­nas Sa­pie­ga – gar­siau­sias gi­mi­ nės at­sto­vas, ėjo aukš­čiau­sias pa­ rei­gas LDK. Ta­pęs di­džiuo­ju kanc­le­ riu kar­tu su ki­tais vals­ty­bės pa­rei­gū­ nais 1581 m. įstei­gė LDK Vy­riau­sią­jį Tri­bu­no­lą, 1588 m. va­do­va­vo ren­ giant Tre­čią­jį Lie­tu­vos Sta­tu­tą.

Ak­ty­vus bei žy­mus kar­ve­dys ir po­ li­ti­kas bu­vo Ka­zi­mie­ras Jo­nas Sa­pie­ ga. Jis ir pa­sta­tė pra­ban­gius rū­mus Vil­niu­je XVII a. pa­bai­go­je.

Ba­ro­ki­nį Sa­pie­gų rū­mų sta­ti­nį pro­ jek­ta­vo ar­chi­tek­tas Gio­van­ni Bat­tis­ ta Fre­dia­ni, ku­ris da­ly­va­vo sta­tant žy­miau­sius XVII a. ant­ros pu­sės ba­ ro­ko pa­mink­lus Lie­tu­vo­je (Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čią, Pa­žais­lio baž­ny­ čią). Rū­mus puo­šė dai­li­nin­kai – stiu­ ko lip­dy­to­jas Gio­van­ni Piet­ro Per­ti, ta­py­to­jas Mi­che­le Ar­can­ge­lo Pal­lo­ ni – ži­no­miau­sios ir iš­ki­liau­sios Lie­ tu­vos ba­ro­ko dai­lės fi­gū­ros.

Rū­mai sta­ty­ti pa­sku­ti­nia­me XVII a. de­šimt­me­ty­je bran­džio­jo ba­ro­ko sti­liu­mi. Su­for­muo­tas di­de­lis ba­ro­ko sti­liaus par­kas. Vi­są XVIII šimt­me­tį rū­mai ir par­kas bu­vo vie­ni gra­žiau­ sių, puoš­niau­sių ne tik Vil­niu­je, bet ir vi­so­je LDK.

Ra­di­niai: po tin­ku ras­ta ba­ro­ki­nių lip­di­nių, puo­šy­bos ele­men­tų, ap­tik­

ta ir uni­ka­li šil­dy­mo sis­te­ma, tua­le­tų.

Sėk­mė: res­tau­ra­to­riai džiau­gė­si, jog dir­bant pa­ma­ty­ta, kad kai ku­rios

au­ten­tiš­kos dva­ro de­ta­lės iš­li­ko.

1809 m. Sa­pie­gų rū­muo­se įsteig­ta ka­ro li­go­ni­nė. Per 1843–1848 m. re­ konst­ruk­ci­ją rū­mai įga­vo šian­die­ nę iš­vaiz­dą. Di­džio­ji da­lis ba­ro­ki­nio rū­mų de­ko­ro iš­sau­go­ta fa­sa­duo­se.

1927–1928 m. pa­sta­tas pri­tai­ky­tas uni­ver­si­te­ti­nei akių kli­ni­kai. 1992 m. jis per­duo­tas Mar­ty­no Maž­vy­do bib­ lio­te­kai. Nuo to lai­ko rū­mai sto­vi tuš­ ti. 2005 m. pa­sta­tas per­duo­tas Vals­ ty­bės tur­to fon­dui, 2009 m. – Kul­tū­ ros pa­vel­do de­par­ta­men­tui.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to inf.

8 10

424B Âź@ Â&#x201C;/6? 296< " GruodĹžio 19â&#x20AC;&#x201C;27, 2013

NUOMONÄ&#x2013;S nuomonÄ&#x2014;s

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

????

Svei­ki su­lau­kÄ&#x2122;..

Evaldas Labanauskas

???

Evaldas Labanauskas

S

vei­k i su­lau­kÄ&#x2122; dar vie­nĹł gra­Ş iau­ siĹł me­t Ĺł ĹĄven­Ä? iĹł. Su­s Ä&#x2014;­dÄ&#x2122; prie ĹĄven­Ä?iĹł sta­lo pri­si­min­k i­me praÄ&#x2014;­ ju­sius me­tus.

Tik­r iau­siai dau­ge­l iui ĹĄie me­tai ne­bu­vo to­ kie sun­kĹŤs kaip anks­tes­ni, kai eko­no­mi­kos kri­zÄ&#x2014; ĹĄÄ&#x2014;­lo ir val­d Ĺžia jÄ&#x2026; su­val­dy­ti ban­dÄ&#x2014; kai kÄ&#x2026; ???atim­da­ma iĹĄ vers­lo, o ĹĄis mÄ&#x2014;­gi­no iť­jo­ti ant ei­l i­niĹł dar­buo­to­jĹł kup­ros. Net ne­si­no­ ri pri­si­min­ti tĹł lai­k Ĺł.

Da­bar sta­tis­ti­ka skel­bia, kad me­tai bu­vo pa­ lan­k ĹŤs dar­buo­to­jams, di­dÄ&#x2014;­jo ne tik jĹł po­ rei­kis, bet ir at­ly­gi­ni­mai. Ti­kÄ&#x2014;­ki­me, kad kri­ zÄ&#x2014; vi­siť­kai pa­li­ko mō­sĹł kie­mÄ&#x2026; ir ga­li­me ne­ si­bai­min­da­mi lauk­ti kvie­ti­mo ÄŻ va­do­vĹł ka­ bi­ne­tÄ&#x2026;, nes bus kal­ba­ma ne apie at­lei­di­mÄ&#x2026;, o apie at­ly­g i­ni­mo di­di­ni­mÄ&#x2026; ar pre­mi­jÄ&#x2026;.

Taip pat aÄ?iĹŤ val­dĹžiai uĹž tai, kad ĹĄie­met bu­vo links­ma.

Skir­tin­gai nei pirm­ta­kÄ&#x2014;, ku­ri iť­liks dau­ge­lio at­min­ty­je dÄ&#x2014;l nak­ti­niĹł mo­kes­Ä?iĹł re­for­mĹł ir kil­pĹł ver­Ş i­mo net pen­si­nin­kams (ir, be­ je, ĹĄi tuo iki ĹĄiol di­d Ĺžiuo­ja­si), da­bar­ti­nÄ&#x2014; Vy­ riau­sy­bÄ&#x2014; iĹĄ es­mÄ&#x2014;s nie­ko reikť­min­go ar ĹĄo­ ki­ruo­jan­Ä?io ne­pa­da­rÄ&#x2014;. Ir uĹž tai aÄ?iĹŤ. Ar­ba, kaip mÄ&#x2014;gs­ta­ma sa­k y­t i, â&#x20AC;&#x201C; svar­biau­sia, kad val­d Ĺžia ne­si­k iť­tĹł ir leis­tĹł dirb­ti.

O val­d Ĺžia ir ne­la­bai tu­rÄ&#x2014;­jo lai­ko kiť­tis (tie­ sa, aud­ras stik­l i­nÄ&#x2014;­je kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nist­ras, bet lai­mÄ&#x2014;, kad tik stik­li­nÄ&#x2014;­je).

Mat nuo ei­l i­n iĹł kler­k Ĺł iki pat vir­ťō­nÄ&#x2014;­l iĹł vi­si vi­siť­kai at­si­da­vÄ&#x2014; pir­mi­nin­ka­vi­mui ES. Pat­var­ky­tos Vil­niaus gat­vÄ&#x2014;s, skam­bĹŤs pra­ ne­ťi­mai bei gar­bin­g i sve­Ä?iĹł vei­dai te­le­v i­ zo­riĹł ek­ra­nuo­se lei­do ir mums pa­si­jus­ti jei ne Eu­ro­pos bam­ba, tai bent jau jos da­li­mi.

Ir vÄ&#x2014;l­g i â&#x20AC;&#x201C; svar­biau­sia, kad val­d Ĺžia ir Ä?ia ne­ su­si­mo­vÄ&#x2014;, o gal ir ĹĄÄŻ tÄ&#x2026; nu­vei­kÄ&#x2014;. Bet tie ES biu­d Ĺže­tai, per­spek­ty­vos ar par­tne­rys­tÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; tik­rai ne mir­tin­g ų­jĹł no­siai.

Taip pat aÄ?iĹŤ val­dĹžiai uĹž tai, kad ĹĄie­met bu­ vo links­ma. Juo­k i­no per die­nÄ&#x2026; ke­lis kar­tus nuo­mo­nÄ&#x2122; kei­Ä?ian­t is prem­je­ras. Ne­l iĹŤd­na bu­vo klau­sy­t is ir mi­n ist­rÄ&#x2014;s, ku­r i nie­kaip ne­ga­lÄ&#x2014;­jo ap­si­sprÄ&#x2122;s­ti, ku­riai mi­nis­te­ri­jai va­ do­vau­ja, ir ga­l iau­siai ĹĄio ti­tu­lo ne­te­ko. Ĺ yp­ se­nÄ&#x2026; kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; ir â&#x20AC;&#x17E;neo­no­ra­vaâ&#x20AC;&#x153; Sei­mo pir­mi­nin­kÄ&#x2014; bei jos ban­dy­mai ÄŻgel­ti Pre­zi­den­tei.

Tai­g i, svei­k i su­lau­kÄ&#x2122; ĹĄven­t Ĺł Ka­lÄ&#x2014;­dĹł ir te­ gu ki­t i me­tai bō­na dar ge­res­n i bei links­ mes­ni.

V.BlinkeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;: ar mĹŤsĹł ĹžmonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; socialiniĹł iĹĄmokĹł turistai?

G

alimybÄ&#x2014; laisvai keliauti, mokytis, dirbti ir gyventi bet kurioje ĹĄalyje â&#x20AC;&#x201C; tai vienos patraukliausiĹł ES vertybiĹł. Juolab kad judÄ&#x2014;dami ES pilieÄ?iai iĹĄsaugo teisÄ&#x2122; ir ÄŻ socialinÄ&#x2122; apsaugÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ÄŻvairias iĹĄmokas, pensijas, paĹĄalpas. TaÄ?iau senosiose ES valstybÄ&#x2014;se vis dar gajus nuogÄ&#x2026;stavimas, kad atvykÄ&#x2014;liai nori ne tiek dirbti, kiek gauti dosnesniĹł socialiniĹł iĹĄmokĹł bei sveikatos apsaugos paslaugĹł.

Neseniai Europos Komisija paskelbÄ&#x2014; studijÄ&#x2026;, kuri ÄŻrodÄ&#x2014;, kad tokios baimÄ&#x2014;s visiĹĄkai nepagrÄŻstos. PaaiĹĄkÄ&#x2014;jo, kad ES vidinÄ&#x2014;s migracijos variklis buvo ir yra darbo paieĹĄka.

Beveik 70 proc. imigrantĹł iĹĄ ES ĹĄaliĹł dirba arba ieĹĄko darbo. Dirba daĹžniausiai jauno ar vidutinio amĹžiaus ĹžmonÄ&#x2014;s, kurie reÄ?iau nei vietiniai gyventojai naudojasi sveikatos apsaugos paslaugomis. Ĺ˝inoma, ieĹĄkantys darbo turi teisÄ&#x2122; gauti nedarbo iĹĄmokas ir darbo birŞų paslaugas, taÄ?iau anksÄ?iau ar vÄ&#x2014;liau jie grÄŻĹžta ÄŻ darbo rinkÄ&#x2026; toje paÄ?ioje ĹĄalyje. Dirbantys asmenys moka mokesÄ?ius tai ĹĄaliai, kurioje dirba, ir taip prisideda prie jos socialinÄ&#x2014;s apsaugos sistemos iĹĄlaikymo.

Lietuvos ĹžmonÄ&#x2014;s vyksta svetur ieĹĄkoti geresnio darbo, didesniĹł atlyginimĹł, norÄ&#x2014;dami ÄŻgyti tarptautinÄ&#x2014;s darbo patirties, o ne norÄ&#x2014;dami gyventi iĹĄ socialiniĹł iĹĄmokĹł.

Tad kokie imigrantai brangiausiai kainuoja socialinei apsaugai? Atmeskime 6 proc. studentĹł, kurie yra jauni ir paprastai gauna stipendijas. Svetur jie vyksta tikrai ne pasipelnyti iĹĄ socialiniĹł iĹĄmokĹł. Gali atrodyti keista, bet net 14 proc. imigrantĹł yra pensininkai.

TaÄ?iau, pasirodo, jie daĹžniausiai keliauja ten, kur pigesnis gyvenimas ir palankesnÄ&#x2014;s gamtos sÄ&#x2026;lygos, o pensijas jiems moka tos ĹĄalys, kur jie dirbo. Ĺ˝inoma, vyresnio amĹžiaus ĹžmonÄ&#x2014;ms reikia daugiau sveikatos ir socialinÄ&#x2014;s apsaugos paslaugĹł. Ir tik 12 proc. imigrantĹł neieĹĄko darbo dÄ&#x2014;l ÄŻsipareigojimĹł ĹĄeimai ar kitĹł prieĹžasÄ?iĹł. Darbo neieĹĄkantys imigrantai vidutiniĹĄkai sudaro tik labai maĹžÄ&#x2026; (0,7â&#x20AC;&#x201C;1 proc.) gyventojĹł dalÄŻ. Tad galime pagrÄŻstai teigti, kad ir Lietuvos ĹžmonÄ&#x2014;s svetur vyksta ieĹĄkoti geresnio darbo, didesniĹł atlyginimĹł, norÄ&#x2014;dami ÄŻgyti tarptautinÄ&#x2014;s darbo patirties, o ne norÄ&#x2014;dami gyventi iĹĄ socialiniĹł iĹĄmokĹł.

Dar daugiau, atliktos studijos rezultatai parodÄ&#x2014;, kad iĹĄ kitĹł ES ĹĄaliĹł atvykÄ&#x2122; pilieÄ?iai

ď Ž PoĹžiĹŤris: ]N`NX 2b_\]\` =N_YNZR[a\ [N_Ă&#x203A;` C /YV[XRcVĂ&#x2DC;VĂ­aĂ&#x203A;` 2@ ab_V ZbZ` ]NQĂ&#x203A;aV ]V_

ZVNb`VN `bQN_fQNZN TNYVZfOR` Xb_aV `NbTVN` V_ TR_NV Z\XNZN` QN_O\ cVRaN`

daugiau prisideda prie priimanÄ?ios ĹĄalies biudĹžeto mokÄ&#x2014;dami mokesÄ?ius ir socialinÄ&#x2014;s apsaugos ÄŻmokas nei ta socialine apsauga iĹĄ tiesĹł pasinaudoja. TodÄ&#x2014;l negaliu pritarti JungtinÄ&#x2014;s KaralystÄ&#x2014;s premjero Davido Camerono ĹžodĹžiams, kad lietuviai ĹĄioje ĹĄalyje uĹžima britĹł darbo vietas. Jie tikrai labai daug prisideda prie ĹĄios ĹĄalies gerovÄ&#x2014;s, nes dirba daug ir sunkiai, o taip norÄ&#x2014;tĹłsi, kad dirbtĹł Ä?ia, savo gimtajame kraĹĄte...

Svarstant minÄ&#x2014;tÄ&#x2026; studijÄ&#x2026; Europos Parlamente, pasiĹŤliau komisarui LĂĄszlĂł Andorui ÄŻvertinti ir tai, kaip emigracija veikia ĹĄaliĹł, iĹĄ kuriĹł iĹĄvyksta daug darbingĹł gyventojĹł,

socialinÄ&#x2014;s apsaugos sistemĹł tvarumÄ&#x2026;. Juk kartu su emigrantais neiĹĄvyksta tie, kuriems reikia socialinÄ&#x2014;s paramos. JĹł problemas reikia sprÄ&#x2122;sti savoje ĹĄalyje. Manau, kad ES turi mums padÄ&#x2014;ti tai padaryti, pirmiausia, sudarydama galimybes kurti saugias ir gerai mokamas darbo vietas.

Sveikinu su ĹĄv. KalÄ&#x2014;domis ir Naujaisiais metais ir linkiu, kad mĹŤsĹł vaikai kuo greiÄ?iau grÄŻĹžtĹł gyventi bei dirbti ÄŻ savo gimtÄ&#x2026;jÄ&#x2026; LietuvÄ&#x2026;!

Vilija BlinkeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, Europos Parlamento narÄ&#x2014; UĹžs. 1196773

Klausk eksperto

Ar rei­kia grÄ&#x2026;Ĺžin­ti vaikĹł paim­tus kre­di­tus?

SĹŤnus nuo­lat ima grei­tuo­sius kre­di­tus, o man ten­ka juos grÄ&#x2026;Ĺžin­ti, nes sĹŤnus re­gist­ ruo­tas ma­no bu­te ir bi­jau, kad pa­si­bels ant­ sto­liai. Gal ÄŻma­no­ma kur nors uŞ­pil­dy­ti pra­ ĹĄymÄ&#x2026;, kad jam ne­sko­lintĹł?

Aud­ronÄ&#x2014;

Kris­ti­na Ne­ma­niĹŤtÄ&#x2014;-GagÄ&#x2014; Lie­tu­vos smul­k iĹłjĹł var­to­ji­mo kre­d itĹł aso­cia­ci­jos di­rek­torÄ&#x2014;

S

mul­k ie­j i var­to­j i­m o kre­d i­t ai (po­p u­l ia­ riai va­d i­n a­m i grei­t ai­s iais kre­d i­t ais) tei­k ia­m i tik pil­n a­m e­Ä? iams veiks­ niems as­m e­n ims, ku­r ie pa­t ys pri­v a­ lo at­s a­k y­t i uĹž sa­vo pri­s iim­t us fi­n an­s i­n ius ÄŻsi­ pa­rei­g o­j i­m as.

Nei tÄ&#x2014;vai, nei se­ne­l iai, nei ki­t i as­me­nys ne­ pri­v a­lo deng­t i to­k iĹł skolĹł ir ÄŻsta­t y­m as ne­nu­

ma­to ga­l i­mybÄ&#x2014;s pil­n a­me­Ä? iĹł as­menĹł sko­l as iĹĄieť­ko­t i iĹĄ ar­t imĹłjĹł tur­to. Net jei­g u tu­r in­t is lai­k u ne­g rÄ&#x2026;ĹžintĹł kre­d itĹł as­muo yra re­g ist­r uo­ tas tÄ&#x2014;vĹł bu­te, jis uĹž sa­vo sko­l as at­s a­ko tik sa­ vo nuo­s a­vo­m is lÄ&#x2014;ĹĄo­m is ir tu­r i­mu tur­t u. TÄ&#x2014;vai dÄ&#x2014;l sa­vo tu­r i­mo tur­to ga­l i bĹŤti ramĹŤs â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ jÄŻ pil­ na­me­Ä? io vai­ko skolĹł iĹĄieť­ko­j i­mo ne­nuk­reips joks ant­s to­l is.

TÄ&#x2014;vams pa­t a­r ia­m e kuo anks­Ä? iau pra­d Ä&#x2014;ti kalbÄ&#x2014;­t is su vai­k ais apie fi­n an­s us, aiť­k in­t i, kaip kont­ro­l iuo­t i iť­l ai­d as, kaip tau­py­t i bĹŤsi­m iems pir­k i­n iams ar ki­t iems po­rei­k iams, ka­d a ver­ ta, o ka­d a ne­ver­t a sko­l in­t is, â&#x20AC;&#x201C; tuo­met jau uŞ­ augÄ&#x2122; vai­k ai su sa­vo fi­n an­s ais gebÄ&#x2014;s elg­t is at­ sa­k in­g ai. Ne­re­t ai tie­s iog su­mokÄ&#x2014;­j us uĹž sa­vo ar­t imÄ&#x2026; sko­l as to­k iam Ĺžmo­g ui pa­d a­ro­m a meť­ kos pa­s lau­g a: Ĺžmo­g us ne­g au­n a pa­mo­kos ir ki­ tÄ&#x2026; sykÄŻ vÄ&#x2014;l neat­s a­k in­g ai pa­s i­sko­l i­n a. TodÄ&#x2014;l jei

jau ryŞ­t atÄ&#x2014;s grÄ&#x2026;Ĺžin­t i kre­d itÄ&#x2026; uĹž sa­vo suau­g usÄŻ vaikÄ&#x2026;, rim­t ai pa­s i­k albÄ&#x2014;­k i­te su juo fi­n ansĹł te­ ma, paaiť­k in­k i­te, ko­k iĹł pa­d a­r i­n iĹł ga­l i su­kel­t i neap­g al­vo­t as sko­l i­n i­m a­s is, ko­k iÄ&#x2026; ÄŻtakÄ&#x2026; ne­p a­ deng­tos pa­sko­los tu­r i jo kre­d i­to is­to­r i­jai, ko­k ie ga­l i­m i pa­d a­r i­n iai ne­g rÄ&#x2026;Ĺži­nus sko­los.

Jei­g u jums ar­t i­mas Ĺžmo­g us tu­r i tam tikrĹł pri­ klau­s o­my­biĹł â&#x20AC;&#x201C; nuo al­ko­ho­l io, lo­ť imĹł, nar­ko­ tikĹł, pir­k imo ar pan., ÄŻti­k in­k i­te jÄŻ uŞ­pil­dy­t i pra­ ĹĄymÄ&#x2026;, kad jo duomenys bĹŤtĹł ÄŻtraukti ÄŻ re­g istrÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Ne­tei­k it man kre­d i­toâ&#x20AC;&#x153;, ku­r is skir­tas ÄŻvai­r iĹł pri­ klau­so­my­biĹł tu­r in­t iems as­me­n ims ap­s au­go­t i nuo im­pul­sy­v iĹł spren­d imĹł im­t i kre­d i­t us sa­vo uŞ­g ai­doms ten­k in­t i. At­s a­k in­g ai sko­l i­n an­Ä? ios ÄŻmonÄ&#x2014;s grieŞ­tai ÄŻsi­pa­rei­go­ju­sios ne­teik­t i var­to­ ji­mo kre­d itĹł ÄŻ ĹĄÄŻ re­g istrÄ&#x2026; ÄŻtrauk­t iems as­me­n ims.

TokÄŻ pra­ťymÄ&#x2026; ga­l i­ma uŞ­pil­dy­t i Lie­t u­vos smul­ kiĹłjĹł var­to­ji­mo kre­d itĹł aso­cia­ci­jo­je.

11

gruodžio 19–27, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Savaitės interviu

„Vergų ari­ja“ vald­žios ne­pa­lenkė Ka­ro­lis Mont­vi­la k.montvila@diena.lt

V

y­riau­sybė pla­čiais mos­tais did­žiuo­ ja­si sėkmin­gos veik­los me­tinė­mis, ta­čiau po­li­ci­nin­kai, ug­nia­ge­siai ir ki­ti pa­reigū­nai per daug džiaug­tis ne­tu­ri kuo. Tai in­ter­viu dien­raš­čiui teigė Na­ cio­na­li­nio pa­reigūnų pro­fe­si­nių sąjungų su­ si­vie­nij­mo (NPPSS) pir­mi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ba­ne­lis.

– Šio­mis die­no­mis Al­gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sybė pa­žy­mi sa­vo veik­los me­ti­ nes. Kaip ją ver­tintų pa­reigū­nai?

– Mes esa­me sta­tu­ti­niai pa­reigū­nai, todėl po­li­tikų ver­tin­ti ne­sii­ma­me. Ta­čiau ar vi­ suo­menė ta­po sau­gesnė? Ar ke­lia­mos po­li­ci­ jos pa­reigūnų pro­ble­mos išspręs­tos? Ar yra įgy­ven­din­ti po­zi­tyvūs po­ky­čiai po šalį su­ krėtu­sių įvy­kių? Te­gul sprend­žia žmonės, vi­ suo­menė.

Ji ga­li su­si­da­ry­ti iš­samų vaizdą, kaip Vy­ riau­sybė pri­sta­to sa­vo pa­sie­ki­mus ir kaip juos iš­ri­kiuo­ja. O tai, kad vi­suo­menė bu­vo su­krėsta ne vie­no ašt­raus sig­na­lo, ku­rio prie­ žas­tis daž­niau­siai – fi­nan­sa­vi­mo trūku­mas, yra aki­vaiz­du.

– Tu­ri­te ome­ny­je Dem­ba­vos kai­me įvyk­ dytą nu­si­kal­timą?

– Ne vien Dem­ba­vo­je, bu­vo Bir­žai, bu­vo kitų, iškė­lu­sių vi­suo­menės sau­gu­mo klau­si­mus dėl po­li­ci­jos ga­li­my­bių rea­guo­ti.

– Vi­suo­menės ne­li­ko ne­pas­tebė­tos NPPSS pro­tes­to ak­ci­jos (ita­liš­kas pa­sie­ nie­čių pro­tes­tas, pro­tes­tas prie oro uos­ to pa­si­tin­kant ES va­do­vus), ypač ak­ci­ja, su­reng­ta prie Val­dovų rūmų Rytų par­ tne­rystės su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo va­karą. Įvy­kis ypa­tin­gas, kodėl bu­vo pa­si­rink­ta ši da­ta ir vie­ta?

– Be abe­jo, pa­si­rin­ki­mas neat­si­tik­ti­nis, ta­ čiau pro­tes­to įgy­ven­di­nimą nulėmė Vy­riau­ sybės ne­veik­lu­mas ir ne­ryž­tin­gu­mas, o vald­ žia apie tai pui­kiai ži­no­jo. Iki pa­sku­tinės va­lan­dos mes siekė­me su Vy­riau­sy­be pa­si­ ra­šy­ti su­si­ta­rimą dėl to, kas ilgų de­rybų me­ tu nuo pat lie­pos mėne­sio bu­vo su­tar­ta.

Lo­giš­kas klau­si­mas – kodėl ne­padė­ti pa­ra­ šo pa­punk­čiui su­ra­šy­ta­me, su­de­rin­ta­me do­ ku­men­te? At­sa­ky­mas pa­pras­tas: todėl, kad Vy­riau­sybė, ne­si­ėmu­si jo­kių veiksmų, ti­ki­ si pra­smuk­ti pro biud­že­to „bu­te­lio kak­liuką“ gra­žiu vei­du, nes būtent ji at­sa­kin­ga už biud­ že­to for­ma­vimą.

Vergų ari­ja prie Val­dovų rūmų – „de­ser­ tas“ ES po­li­ti­kams pri­me­nant, kad po bal­to­ mis iš­kil­min­gos va­ka­rienės stal­tiesė­mis žio­ji namų skur­do skylės ir ma­ni­pu­lia­ci­jos krizės įvei­ki­mo šūkiais.

– Bet kai kas Vy­riau­sybės bu­vo gar­siai pa­žadė­ta – tam tik­ra su­ma, ir dar pa­skui „ras­ta“ pa­pil­domų lėšų. Ar jūs ne­ti­ki­te, kad pa­ža­dai bus iš­tesė­ti? Dėl ko bu­vo ta­ ria­ma­si ir ko pa­si­ges­ta?

– Pa­žadų ga­li būti vi­so­kių. O rea­lus do­ku­men­ tas, ku­ris nu­sta­tytų lėšas, yra vals­tybės biud­ že­to įsta­ty­mas. 2014 m. biud­že­te teisė­sau­gai (po­li­ci­jai) nu­ma­ty­ta tik pusė to, kas mi­nist­ro pir­mi­nin­ko bu­vo įvar­dy­ta per vieną konst­ruk­ ty­viau­sių su­si­ti­kimų. Su­si­ti­kimų būta ne vie­ no, bet re­zul­ta­ty­vu­mu pa­si­žy­mi tik ke­le­tas.

Kitų metų biud­že­te po­li­ci­jai skir­ta 36 mln. litų ir dar 9 mln. litų „ras­ta“ pa­pil­ do­mai. Ta­čiau tai to­li gra­žu iki prie­škri­zi­ nio ly­gio, nors kiek­vie­na pro­ga pa­brėžia­ma, kad krizė įveik­ta, tai­so­mos anos vald­žios klai­dos ir pan.

Prob­le­ma yra ta, kad tie 2014 m. biud­že­te nu­ma­ty­ti pi­ni­gai ski­ria­mi „bend­riems po­rei­ kiams“, bet ne konk­re­čiai – dar­bo už­mo­kes­ čiui di­din­ti. Nors Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ratų

Prie­žas­tis: pa­reigūnų tei­gi­mu, vald­žia tu­ri su­vok­ti, kad su­teik­ti de­ramų pa­slaugų be de­ra­mo fi­nan­sa­vi­mo ne­įma­no­ma: vai­ky­tis nu­si­

kaltė­lių kiau­rais ba­tais tam­sio­mis gatvė­mis už vi­du­ti­niš­kai 1500 litų nie­kas ne­trokš­ta.

par­ti­jos šūkis skel­bia „Svar­biau­sia žmo­gus“ ir prem­je­ras per de­ry­bas tvir­ti­no, kad jo prio­ ri­te­tas yra dar­bo už­mo­kes­tis ma­žiau­siai už­ dir­ban­tiems 1–10 ka­te­go­ri­jos pa­reigū­nams, bet tiks­li­nių lėšų tam ne­ski­ria­ma! O jų šiam tiks­lui reiktų vien po­li­ci­jai 33 mln. litų, ug­ nia­ge­siams, pa­sie­nie­čiams ir ki­tiems pa­ reigū­nams – dar 25 mln. litų, pa­tai­sos įstai­ gos pa­reigū­nams – apie 10 mln.litų.

Tai vi­siš­kai nea­ti­ti­ko mūsų de­rybų, ku­ rio­se mes norė­jo­me tiks­lu­mo ir konk­re­tu­mo, tikslų. Iš čia ky­la ir ne­pa­si­tikė­ji­mas, ar pi­ni­ gai pa­sieks tuos ma­žiau­siai gau­nan­čius pa­ reigū­nus, ką jau kalbė­ti apie ki­tas ka­te­go­ ri­jas. Bai­mi­namės, kad bus tvir­ti­na­ma, jog pi­ni­gai duo­ti „bend­riems rei­ka­lams“, o jūs ten jau sis­te­mo­je žiūrė­ki­te...

– Ži­no­mas Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ ri­mas dėl algų su­ma­ži­ni­mo krizės me­ tais ne­pro­por­cin­gu­mo pa­ša­li­ni­mo kai ku­riems vals­ty­bės tar­nau­to­jams, po­ li­ti­kams ir teisė­jams su­kėlė ne­mažų dis­ku­sijų, o kai ku­rių eks­pertų tei­gi­ mu, šio spren­di­mo įgy­ven­di­ni­mas yra tie­siog so­cia­liai ne­tei­sin­gas. Kaip al­ gų at­kūrimą ver­ti­na pa­reigūnų bend­ ruo­menė?

– Per krizę ne tik po­li­ti­kams ar teisė­jams bu­vo per­pus ma­ži­na­mas at­ly­gi­ni­mas, bet ir 1–10 pa­rei­gy­bių ka­te­go­ri­jos teisė­sau­gos pa­ reigū­nams. 2009 m. nuo 490 iki 475 litų bu­vo su­ma­žin­tas ba­zi­nis mėne­si­nis dy­dis. Tuo pat me­tu bu­vo at­lik­tas ir dar vie­nas ma­ži­ni­mas, kai kri­zes lai­ko­tar­piu be­veik 25 pro­c. bu­vo su­ ma­žin­tas biud­že­tas vi­daus rei­kalų sis­te­mai.

Dėl to pa­reigūnų al­gos dar su­mažė­jo!

Skaud­žiau­sia, kad tai bu­vo „neo­fi­cia­lus“ ma­ži­ni­mas – bu­vo ne­mo­ka­ma už dar­bo virš­ va­land­žius, ne­su­tei­kia­mi pa­rei­gi­niai laips­ niai, bu­vo ra­gi­na­ma ei­ti pri­vers­ti­nių ato­stogų ir t. t. Svar­biau­sia, kad dėl to ne­ga­li kreip­tis į teismą, kaip tai darė kitų tar­nybų pa­reigū­ nai. Mes tar­si at­si­dūrėme įsta­tymų už­ri­by­je.

Tu­ri­me pa­brėžti, kad toks tau­py­mas ati­mant iš teisė­sau­gos tie­sio­giai at­si­liepė vi­suo­menės sau­gu­mui: po­li­ci­nin­kai, pa­sie­nie­čiai ir kt. dėl nurėž­to biud­že­to bu­vo pri­vers­ti keis­ti tar­ny­bos pla­na­vimą ir vyk­dymą.

T. y. bu­vo at­si­sa­ko­ma nak­ti­nio budė­ji­mo, budė­ji­mo gatvė­se, ra­jo­nuo­se pa­lie­ka­ma po vieną eki­pažą ir pan. Būtent tai vėliau lėmė re­zo­nan­si­nius įvy­kius Klaipė­dos ra­jo­ne, Bir­ žuo­se ir pan.

Apsk­ri­tai nuo krizės pra­džios fi­nan­sa­vi­ mas vi­daus rei­kalų sis­te­mos sta­tu­ti­niams pa­reigū­nams su­mažė­jo be­veik 400 mln. litų, iš jų vien už­mo­kes­čio fon­das yra 120 mln. li­ tų. Li­ku­sios pra­ras­tos lėšos tie­sio­giai at­si­liepė

pa­tru­lia­vi­mui gatvė­se, ap­rūpi­ni­mui de­ga­lais, uni­for­mo­mis, ry­šio prie­monė­mis ir pan.

Pui­kiai su­pran­tu, kad įgy­ven­di­nant Kons­ ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­rimą did­žiau­sias džiu­ ge­sys, ži­no­ma, api­ma po­li­ti­kus, teisė­jus ir did­žiau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­nan­čius vals­ tybės tar­nau­to­jus. Ma­ny­čiau, jei kas nors ir trokštų su­gie­do­ti Beet­ho­ve­no „Odę džiaugs­ mui“, tai būtent po­li­ti­kai, o mums vald­žiai apie sa­vo bėdas te­ko pri­min­ti Giusseppe’s Ver­di ope­ros Vergų ari­ja...

Mūsų tiks­las yra už­tik­rin­ti ne tik so­cia­linį bei tei­sinį pa­reigūnų sau­gumą, bet ir ci­vi­li­zuotą, mo­der­nią po­li­ci­jos raidą.

– Tai­gi sprend­žiant iš 2014 m. biud­že­ te nu­ma­ty­to fi­nan­sa­vi­mo ga­li­ma spė­ ti, kad lauk­to lūžio už­tik­ri­nant vi­suo­ menės sau­gumą ir fi­nan­suo­jant po­li­ciją bei ki­tas sta­tu­ti­nes įstai­gas po visų re­ zo­nan­si­nių įvy­kių ne­bu­vo.

– Nai­vu būtų tikė­tis po­ky­čių per naktį. Tai pro­ce­sas, o lūžis ga­li įvyk­ti tik ta­da, kai vi­sos pusės la­bai adek­va­čiai su­voks grėsmes ir pa­ da­ri­nius. Pro­fe­sinė sąjun­ga ko­vo­ja ne tik už pa­ reigūnų sau­gumą, orumą bei tin­ka­mas dar­bo sąly­gas, bet ir už vi­suo­menės sau­gumą. Mums pa­vestą darbą mes sten­giamės at­lik­ti kuo ge­ riau bet ko­kio­mis ap­lin­kybė­mis. Nėra di­des­nio at­ly­gio po­li­ci­nin­kui ar ug­nia­ge­siui už pa­dėką iš vi­suo­menės.

Ma­nau, kad tai ge­riau­siai at­spin­di vi­suo­ menės pa­si­tikė­ji­mas. Ty­ri­mai ro­do, kad, ne­ pai­sant esa­mos po­li­ci­jos būklės, jis nuo­sek­liai au­ga. Šiuo me­tu 67 pro­c. vi­suo­menės po­li­ci­ jos darbą ver­ti­na pa­lan­kiai, ug­nia­ge­sių – net 90 pro­c.! Tai ne­įkai­no­ja­mas so­cia­li­nis ka­pi­ ta­las. Juo mes re­miamės ko­vo­je su vald­žia, ku­ri jiems, re­gis, at­ro­do lyg sa­vi­tikslė. Iš ki­tos pusės, kai toks skur­dus fi­nan­sa­vi­mas, į po­li­ ciją ar ug­nia­ge­sius mo­ty­vuo­ti, iš­si­la­vinę, at­ sa­kin­gi žmonės tik­rai ne­si­ver­žia, todėl po­li­ci­ jos re­pu­ta­ci­ja dėl at­skirų pa­reigūnų nee­tiškų poel­gių ne­re­tai nu­ken­čia ir mes la­bai reik­ liai žiū­ri­me į to­kius at­ve­jus. Ta­čiau vi­suo­ menė tu­ri su­vok­ti, kad su­teik­ti de­ramų pa­ slaugų be de­ra­mo fi­nan­sa­vi­mo ne­įma­no­ma: vai­ky­tis nu­si­kaltė­lių kiau­rais ba­tais tam­sio­ mis gatvė­mis už vi­du­ti­niš­kai 1500 litų nie­ kas ne­trokš­ta.

– Vis­gi pri­pažįs­ta­te, kad kar­tais vi­ suo­menės pre­ten­zi­jos po­li­ci­jai yra pa­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

grįstos, – ži­niask­lai­do­je vis dar nu­ skam­ba ko­rup­ci­jos, šiurkš­taus el­ge­sio at­vejų. Be­je, kar­tais ir pa­reigū­nai pa­ tenka į dvip­ras­miš­kas si­tua­ci­jas, kai yra pro­vo­kuo­ja­mi.

– Taip, ten­ka pri­pa­žin­ti, kad pa­si­tai­ko, ta­ čiau pa­žan­ga ko­vo­je su ne­ge­rovė­mis aki­vaiz­ di, vei­kia imu­ni­te­to tar­ny­ba, ne­pa­kan­tu­mas nu­si­žen­gi­mams didė­ja, rea­guo­ja­me ir mes, jei at­ve­jis pa­ten­ka į mūsų funk­ci­jas.

Dėl pro­vo­kuo­jan­čio el­ge­sio pa­vyzd­žio, jūs tu­ri­te ome­ny­je ne­seną Sei­mo na­rio at­vejį?

Rei­kia pa­brėžti, kad pa­reigū­nams, ku­rie vei­ kė ryž­tin­gai prie­š viešąją tvarką pa­žei­dusį ir pa­reigū­nams pa­si­prie­ši­nusį tau­tos iš­rinktąjį, pro­fe­sinės sąjun­gos su­teikė tei­sinę pa­galbą ir juos ap­gynė.

Kal­bant apie po­li­ci­jos dar­bo eti­kos ir pa­ reigų at­li­ki­mo stan­dartų puo­selė­jimą, tai yra vie­nas pro­fe­sinės sąjun­gos stra­te­gi­nių tiks­ lų. Mūsų pro­fe­sinė sąjun­ga yra „Eu­ro­cop“ (ES na­rių pro­fe­si­nių sąjungų kon­fe­de­ra­ci­ja) narė ir iš čia gau­na mil­ži­nišką pa­galbą. Mes ak­ty­viai nau­do­jamės jų pa­tir­ti­mi, da­ly­vau­ ja­me bend­ruo­se ren­gi­niuo­se, mo­komės, dis­ ku­tuo­ja­me ir kar­tu ku­ria­me bendrą Eu­ro­ pos po­li­ci­jos pa­reigū­no stan­dartą. Ka­dan­gi ES su­da­ro įvai­rios ša­lys, tu­rin­čios skir­tingą kultū­rinę ir is­to­rinę pa­tirtį, ta­čiau vie­ni­ja­ mos bendrų ver­ty­bių, mūsų bend­ras tiks­las yra su­kur­ti bendrą po­li­ci­jos pa­reigū­no stan­ dar­to sam­pratą.

Ki­tais me­tais ba­land­žio mėnesį Lie­tu­vo­ je vyks „Eu­ro­cop“ kong­re­sas, per jį bus ap­ tar­ta dau­ge­lis veik­los ir bend­ra­dar­bia­vi­mo as­pektų. NPPSS kvies į dis­ku­si­jas ir Lie­tu­vos po­li­ti­kus, at­sa­kin­gus už viešąjį sau­gumą bei teisė­saugą. Mūsų tiks­las yra už­tik­rin­ti ne tik so­cia­linį bei tei­sinį pa­reigūnų sau­gumą, bet ir ci­vi­li­zuotą, mo­der­nią po­li­ci­jos raidą. Gau­si su­si­vie­ni­ji­mo bend­ruo­menė ki­tais me­tais ak­ ty­viai da­ly­vaus pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, ana­ li­zuos pro­gra­mas ir vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo ak­ty­vumą ver­tins pa­gal ke­lian­čių kan­di­da­ tus par­tijų dar­bus. Leng­vo pa­si­kalbė­ji­mo lai­ kai tik­rai baigė­si.

– Žvilgs­nis į ateitį?..

– Žvel­gia­me op­ti­mis­tiš­kai. Daug ką rei­kia nu­veik­ti, ta­čiau mūsų už­sibrėž­ta stra­te­gi­ja duo­da re­zul­tatų: NPPSS na­rių skai­čiaus au­ gi­mas kas­met sie­kia 10 pro­c., pa­reigūnų ini­ cia­ty­va įkur­ta Pa­reigūnų kre­di­to uni­ja au­ga ir so­li­da­riai gelbs­ti bėdo­je at­si­dūrusį na­ rį. Ma­nau, vi­sa tai – stiprūs sig­na­lai, kad pa­reigūnų pro­fe­sinė sąjun­ga stiprė­ja, tam­ pa mo­der­nia, eu­ro­pie­tiš­ka or­ga­ni­za­ci­ja, sie­ kian­čia pa­grin­di­nio tiks­lo – gin­ti tuos, ku­rie gi­na ir sau­go ki­tus.

12

gruodžio 19–27, 2013

lietuva

Bran­giau­sia – ra­my­bė Su di­džio­sio­mis me­tų šven­tė­mis bai­gia­si ir po­li­ti­nis se­zo­nas. Ša­ lies va­do­vai taip pat tu­ri pro­gą pail­sė­ti bei pa­bū­ti su ar­ti­mai­ siais. „Vil­niaus die­na“ do­mė­jo­si, kaip šven­tes pa­si­tiks Sei­mo pir­ mi­nin­kė, Pre­zi­den­tė ir prem­je­ras.

Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Pre­zi­den­tė iš­lai­ko pa­slap­tį

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, prieš šven­tes įpras­tai mie­lai prii­man­ti sve­čius į pre­zi­den­tū­ rą, apie Kū­čių bei Ka­lė­dų šven­ti­ mą at­vi­rau­ti ne­lin­ku­si. Pre­zi­den­ tė, žo­džius per­da­vu­si per spau­dos tar­ny­bą, tvir­ti­no, kad iki šiol neat­ si­sa­ko nei do­va­nų, nei ki­tų šven­ti­ nių tra­di­ci­jų.

D.Gry­baus­kai­tė tvir­ti­no, kad Ka­ lė­dos jai – pa­ti gra­žiau­sia ir lau­ kia­miau­sia me­tų šven­tė. Ji Ka­lė­das šven­čia su ar­ti­mais žmo­nė­mis ir drau­gais. Kaip tei­gia pre­zi­den­tū­ros at­sto­vai, vai­kys­tė­je Ka­lė­dų pa­pro­ čius puo­se­lė­jo Pre­zi­den­tės ma­ma, tad jos tra­di­ci­jų Pre­zi­den­tė lai­ko­ si iki šiol – Kū­čių sta­lui vi­suo­met ruo­šia 12 pa­tie­ka­lų, Kū­čių va­ka­rie­nę vi­sa­da pra­de­da ka­lė­dai­čio lau­ži­mu, ant sta­lo taip pat de­da lėkš­tę išė­ju­ siems ar­ti­mie­siems. Be abe­jo, Ka­ lė­dų die­ną Pre­zi­den­tė ar­ti­muo­sius sten­gia­si pra­džiu­gin­ti do­va­no­mis.

A.But­ke­vi­čius šven­čių vėl lau­kia

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius „Vil­ niaus die­nai“ pri­pa­ži­no, kad bu­vo

me­tas, kai jo šei­ma di­džių­jų šven­ čių ne­lauk­da­vo. 2008-ai­siais ant­ rą­ją Ve­ly­kų die­ną per au­to­mo­bi­lio ava­ri­ją žu­vo A.But­ke­vi­čiaus sū­nus.

Ta­čiau praė­jus pen­ke­riems me­tams šven­ti­nės nuo­tai­kos įne­ša ir nau­jas šei­mos na­rys – prem­je­ro anū­kė.

At­si­ra­dus anū­kei, Kū­čių šven­ti­mas ta­ po leng­ves­nis, nes tu­rė­jo­me gy­ve­ni­mo eta­pą, kai ne­lauk­da­ vo­me šių šven­čių. „Esa­me šei­mos žmo­nės, sten­ gia­mės ir Kū­čias, ir Ka­lė­das švęs­ ti šei­mo­je – esu užau­gęs ti­kin­čių­ jų šei­mo­je. Vai­kys­tė­je švęs­da­vo­me kuk­liai – ne­bū­da­vo po eg­lu­te pa­dė­ tų do­va­nų, tik sal­dai­niai. Toks bu­vo gy­ve­ni­mas, nie­ko ne­pa­kei­si. Da­bar, kai duk­ros šei­ma su­si­lau­kė pa­gau­ sė­ji­mo, kai at­si­ra­do anū­kė, at­si­ra­ do pa­pil­do­mas džiaugs­mas. Kū­ čių šven­ti­mas ta­po leng­ves­nis, nes tu­rė­jo­me gy­ve­ni­mo eta­pą, kai ne­ lauk­da­vo­me šių šven­čių. Bet nie­ko

ne­pa­da­ry­si – kiek­vie­nas tu­ri su­ras­ ti stip­ry­bės ir iš­gy­ven­ti šį pe­rio­dą“, – sa­kė Vy­riau­sy­bės va­do­vas. Į klau­si­mą, ar jau pa­si­rū­pi­no Ka­ lė­dų Se­nio mai­šo tu­ri­niu, A.But­ ke­vi­čius juok­da­ma­sis at­sa­kė: „Pap­ras­tai pa­pra­šau duk­ros.“ Dėl įtemp­tos dar­bot­var­kės ir Va­do­vy­ bės ap­sau­gos de­par­ta­men­to sau­ gu­mo rei­ka­la­vi­mų po par­duo­tu­ves jis ne­vaikš­to.

Opo­nen­tams pyk­čio ne­lai­ko

Be­je, prie­šų A.But­ke­vi­čius sa­ko ne­tu­rin­tis, tad ir su­si­tai­ky­ti prieš Ka­lė­das nė­ra su kuo.

Jis sa­ko ne­pyks­tan­tis ne­tgi ant bu­vu­sio Vy­riau­sy­bės va­do­vo, da­bar – opo­zi­ci­jos ly­de­rio And­riaus Ku­bi­ liaus dėl daž­nų ir, prem­je­ro nuo­mo­ ne, ne vi­sa­da pa­grįs­tų prie­kaiš­tų. „Kai ku­rie man ne­tgi pa­sa­ko – ko­dėl tu taip gra­žiai su juo el­gie­ si? Ar tu ne­ma­tei, ar tu ne­skai­tei, ne­gir­dė­jai? Tuo­met aš at­sa­kau, kad tai jo kul­tū­ros rei­ka­las“, – apie tai, kad neį­si­žei­džia, pa­sa­ko­jo jis.

Eg­lu­tė – iš sa­vo miš­ko

Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­ nie­nė ti­ki­na, kad jai Kū­čių va­ka­ ras – vie­na di­džiau­sių šven­čių. Per

Upę perplaukia stipriausi Agnė Tarvydaitė „Taip jau būna. Viskas ėjosi sklandžiai – mėgstamas darbas, šeima, draugai, kelionės. Ir še tau – staiga viskas išsiderino. Pasijutau tarsi ant ledo lyties upės verpetuose.

Dingo pagrindas po kojomis, perspektyva. Tai turbūt ir vadinama stresu, likimo smūgiu bei pan. Tai patyriau ir aš“, – pasakoja aktorė bei laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė-Budrė ir prisimena apatijos bei ją lydinčios prastos savijautos laikotarpį.

„Stresas atima ne vien gerą savijautą, vidinę harmoniją, bet, svarbiausia, gali palaužti pasitikėjimą savimi, ateitimi. Geri planai, projektai tarsi uždengiami pilka liūdesio ir abejonių skraiste. Negi teks visą likusį gyvenimą plaukti pasroviui? – sako kartą pagalvojusi. – Ne, tai ne man!“ Daiva nutarė pradėti nuo svarbiausio – sveikatos. Vargino prastas miegas, įtampa, galvos skausmai. Nedžiugino ir išvaizda – nuovargio pėdsakai veide, raukšlelių tinklas, patamsėję paakiai. Ji nusprendė: „Gyvenimas yra toks, koks yra, bet savo išvaizdą ir savijautą aš galiu pataisyti.“ Natūralūs gamtos elementai

Daiva pasirinko galingą sveikatinimo, silueto ir išvaizdos gerinimo priemonę, kurią juokais pavadino „trys viename“. Tai ozonoterapija – sveikatinimas natūraliu gam-

tos elementu ozonu, kurį dėl fizinę ir išorės būklę gerinančių savybių taip pamėgo Holivudo aktoriai bei verslo pasaulis. „Esu girdėjusi, kad ozoną naudoję žmonės vadina jį Didžiuoju Kosmetologu, – taip smarkiai pagerėja išvaizda. Patraukė ir tai, kad ozonas nesukelia nepageidaujamo šalutinio efekto, yra pačios gamtos duota sveikatinimo priemonė.

Neketinau imtis kad ir suteikiančių laikiną rezultatą, bet vis dėlto nenatūralių priemonių – botokso, plastinės chirurgijos. Pasitikiu natūraliais metodais – ozonu, sportu, masažais, grynu oru“, – sako žinoma aktorė.

Geresnė gyvenimo kokybė

Daiva prisipažino, kad gailisi, jog anksčiau retai užsukdavo pas kosmetologijos, natūralios terapijos specialistus. Investuoti į išvaizdą, pasak jos, reikia anksčiau, profilaktiškai. „Mielos moterys, netingėkit, – perspėja ji. – Kovą su lėtiniu nuovargiu, raukšlėmis, suglebimu reikia pradėti jau nuo keturiasdešimties.“ Į tokį, pasak Daivos, „moters gyvenimo kokybės gerinimą“ ozonu ji įtraukė ir savo mamą, kuriai rūpėjo pagerinti sveikatą – normalizuoti nuolat šokčiojantį kraujospūdį, kraujagyslių ir širdies būklę.

Daug nuveikti ir jaustis sveikesnei be krūvos medikamentų.

Mama, anot aktorės, internete ir spaudoje pirmiausia kruopščiai išstudijavo medžiagą apie ozonote-

rapiją. O pamačiusi, kaip jos dukra gerai pasijuto ir išgražėjo jau po kelių ozonoterapijos procedūrų, nutarė tai išmėginti ir pati.

Ryškus ir ilgalaikis efektas

Medicinos klinika „Mirameda“, ozonoterapijos pradininkė Lietuvoje, turinti plačiausią sveikatinimo ir išvaizdos gerinimo ozonu patirtį, suteikė Daivai ir jos mamai pageidaujamas bendros bei grožio terapijos paslaugas, atliko profesionalias ozonoterapijos procedūras. „Jau po kelių ozonavimo procedūrų pajutau, kad turiu jėgų pati „perplaukti gyvenimo upę“, – džiaugiasi Daiva. – Tarsi grįžo jaunystės energija, susidomėjimas gyvenimu, darbingumas, kūrybingumas. Nustebino ne tik natūralios energijos antplūdis, puiki savijauta, bet ir pagerėjusi išvaizda – be jokių grožio operacijų ar botokso!

Veido ir kūno oda tapo stangresnė, skaisti, ėmė nykti raukšlelės. Iki tol „romantiškai tamsūs“ paakiai atgavo natūralią spalvą. Vadinasi, išmintingai pasirinkau iškart kelias sritis – sveikatą, išvaizdą, savijautą – veikiantį metodą!“ Energija ir darbingumas – visiems

Ozono efektas nudžiugino ir aktorės mamą. „Kraujospūdis pasiekė normą, dingo migreniniai galvos skausmai. Sustiprėjo, tapo tolygus širdies darbas. Liovėsi tinti, pernelyg greitai pavargti kojos.

Net raukšlelių veide sumažėjo...

O svarbiausia – pajutau neįtikimą

Tra­di­ci­jos: tiek Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė, tiek ki­ti ša­lies va­do­vai tvir­

ti­na per di­džią­sias šven­tes be­si­lai­kan­tys se­nų­jų lie­tu­vių tra­di­ci­jų – val­ go 12 pa­tie­ka­lų, lau­žia ka­lė­dai­tį, kei­čia­si do­va­no­mis.

Kū­čias jos šei­ma sten­gia­si pa­lai­ky­ti vai­kys­tė­je pe­rim­tas tra­di­ci­jas. „Tra­di­ci­jos pe­rim­tos iš vai­kys­ tės, kai sta­lą ruoš­da­vo ma­ma su tė­ čiu. Pap­ras­tai pa­tie­sia­me bal­to li­no stal­tie­sę, jei yra ga­li­my­bių – šie­ no pa­de­da­me. Dar pri­va­lo­mi da­ly­ kai – tra­di­ci­niai lie­tu­viš­ki pa­tie­ka­lai, plot­ke­lis ir kry­že­lis. Ka­dan­gi tė­čio ne­be­tu­riu, mal­dą pra­de­da ma­ma, ji – vy­riau­sia šei­mo­je“, – pa­sa­ko­jo L.Grau­ži­nie­nė. Pa­sak Sei­mo pir­mi­ nin­kės, eg­lę, ku­rią Grau­ži­nių šei­

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

ma par­si­ve­ža iš sa­vo miš­ko, puo­šia jau­nes­ny­sis sū­nus, pa­pras­tai – per Kū­čias, Ka­lė­dų iš­va­ka­rė­se. „Ka­i su­si­ren­ka šei­ma, aš pa­sa­ kau, jog man yra šven­tė, kad esu ne dar­be“, – į klau­si­mą, ar lai­ko­ si lie­tu­viš­kų „tra­di­ci­jų“ prie sta­ lo pa­kal­bė­ti apie po­li­ti­ką, at­sa­kė L.Grau­ži­nie­nė.

Ji lin­kė­jo vi­siems šven­tes su­tik­ti ra­miai – kad prie sta­lo su­sės­tų bū­ tent tie žmo­nės, ku­riuos la­biau­siai no­ri­ma ma­ty­ti.

Jūsų paslaugoms:  ozonoterapija;

 priklausomybės ligų gydymas;

 mezoterapija su ozono bei deguo-

 diagnostinis kompiuterinis širdies

nies mišiniu veidui ir probleminėms kūno sritims;

tyrimas 3D formatu;  šeimos gydytojo, ginekologo, psicho-

 masažai: limfodrenažinis, klasiki-

logo ir kt. specialistų konsultacijos.

nis, vakuuminis;

AKCIJA VISĄ GRUODŽIO MĖNESĮ

 tikslūs ir greiti medicininiai labora-

Jūsų sveikatai 4-ios ozonoterapijos procedūros už 3-ų kainą.

toriniai tyrimai;  moderniausios, efektyvios kosme-

tologinės veido, kūno ir lieknėjimo procedūros, naujausios grožio terapijos priemonės;

Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija tik 50 Lt. Antra gydytojo ozonoterapeuto konsultacija NEMOKAMA.

Ateikite į medicinos kliniką „Mirameda“:  Vilniuje, Savanorių pr. 11A, tel. (8 5)

 Klaipėdoje, Minijos g. 2, I korp., tel.

212 5566, mob. 8 676 07 774;  Kaune, Vytauto pr. 23, tel. (8 37) 333 557, mob. 8 606 91 120;

(8 46) 315 111, mob. 8 606 91 183.

darbingumo, energijos antplūdį“, – pasakoja ji. „Po ozonoterapijos procedūrų mama nebedūsta kopdama laiptais, – džiaugiasi Daiva. – Pagerėjo jos kraujospūdžio rodikliai, miegas.

Mamos sąnariams ir kojų sveikatai stiprinti „Miramedoje“ pasirinkome vakuuminio masažo bei limfodrenažines procedūras su specialiu aparatu „Phlebo Press“, ir jos pasirodė labai naudingos.“ Laidų vedėja ir aktorė D.Tamošiūnaitė-Budrė bei jos mama dabar jaučiasi turinčios ir jėgų, ir noro džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

Daiva turi daug veiklos – tai ir TV laidų vedėjos darbas, renginiai, filmų vaidmenys, o svarbiausia – auganti vienuolikmetė dukra Adelė.

www.mirameda.lt

„Moteriai kiekvienu savo amžiaus laikotarpiu reikia gyventi kokybišką, įdomų gyvenimą, – įsitikinusi Daiva. – Be abejo, gražiai atrodyti. Taip, grožis ir sveikata reikalauja laiko sąnaudų. Tačiau tam skirtas laikas duoda neįkainojamą naudą – gyvenimo vertės pojūtį, pilnatvę.“ Ateikite į medicinos kliniką „Mirameda“ ir pasinaudokite sveikatinimo bei grožio procedūromis, skirtomis geresnei gyvenimo kokybei ir savijautai!

PR

13

gruodžio 19–27, 2013

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pre­zi­den­te tap­ti neat­si­sa­kau Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė at­ kak­liai tvir­ti­na, kad pen­si­joms sku­biai at­kur­ti re­sur­sų yra, rei­kia tik ryž­to juos pa­siim­ti, Pre­zi­den­tės sa­ko nie­ka­da ne­kri­ti­ kuo­jan­ti, o da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­ se, jei tik par­ti­ja de­le­guo­tų, neat­si­sa­ky­tų.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

– Po ener­gin­go jū­sų de­biu­to da­ bar­ti­nia­me po­ste ir ypač po to, kai ne­bu­vo su­da­ry­ta ko­mi­si­ja dėl Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ne­lie­ čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo, pra­bil­ta apie tai, kad bū­tų ga­li­ma jums reikš­ti ne­pa­si­ti­kė­ji­mą. Jei to­kia opo­zi­ci­jos ini­cia­ty­va vis­gi bū­ tų iš­kel­ta, ar ti­ki­tės ir di­džių­jų koa­li­ci­jos par­tne­rių – so­cial­de­ mok­ra­tų – pa­lai­ky­mo? Juk ir jų gre­to­se ne vi­si jū­sų veiks­mams pri­ta­ria.

– Pir­miau­sia, net ne­no­riu to svars­ ty­ti, nes net ne­bu­vo tei­si­nio pa­grin­ do. Kad kon­ser­va­to­riai pra­dė­jo kal­ bė­ti – tai jie pa­tys ne­bu­vo re­gist­ra­vę nu­ta­ri­mo pro­jek­to, ku­rį ma­nęs pra­ šė įtrauk­ti į dar­bot­var­kę. Ma­nau, tai – dau­giau vie­šų­jų ry­šių klau­si­mai, ku­riais no­ri pa­si­ro­dy­ti opo­zi­ci­ja.

– Ko­ne kas­dien iš­girs­ta­me at­ vi­rą jū­sų kri­ti­ką Pre­zi­den­tei. Ar tai na­tū­ra­liai nu­tin­ka, ar iš tie­ sų ma­no­te, kad Da­lia Gry­baus­ kai­tė da­ro klai­dų ir jūs pa­sielg­ tu­mė­te ge­riau, priim­tu­mė­te tin­ka­mes­nius spren­di­mus?

– Nie­ka­da ne­kri­ti­kuo­ju Jos Eks­ce­ len­ci­jos Pre­zi­den­tės. O kad ma­nęs pa­klau­sia nuo­mo­nės vie­nu ar ki­tu klau­si­mu, tai aš ją pa­sa­kau. Nie­ka­ da ne­su kri­ti­ka­vu­si Pre­zi­den­tės taip ties­mu­kiš­kai. Čia kaip pa­klau­si, taip ir su­si­for­muluo­ja at­sa­ky­mas.

– Tai gal­būt ga­li­te įvar­dy­ti, ko­ kios yra mū­sų dip­lo­ma­ti­nio spar­no, pre­zi­den­tū­ros už­sie­nio rei­ka­lų po­li­ti­kos pro­ble­mos?

Gal per­ne­lyg šal­ti san­ty­kiai su Ru­si­ja, gal šiuo at­ve­ju ne­da­ro­ ma ko­kių nors žings­nių? Tuo­ met gal jūs ga­lė­tu­mė­te pra­lauž­ ti le­dus?

– Vėl sa­ky­si­te, kad kri­ti­kuo­ju, bet tik­rai ci­tuo­ju – tas Pre­zi­den­tės pa­ si­sa­ky­mas dėl už­sie­nio po­li­ti­kos at­ sky­ri­mo į Va­ka­rų ir Ry­tų bu­vo di­ džiu­lė klai­da. Nes už­sie­nio po­li­ti­ka yra vien­ti­sa, su­si­py­nu­si ir su eko­ no­mi­ka, im­por­tu, eks­por­tu. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad kal­bė­tis rei­kia ir su Ry­tais, ir su Va­ka­rais, tai ne­reiš­ kia nuo­lai­džia­vi­mo ar nuo­mo­nės, kryp­ties pa­kei­ti­mo. Bend­ras tiks­las – kad mū­sų žmo­nėms gy­ven­ti bū­ tų ge­riau, kad jie ge­rai jaus­tų­si sa­vo tė­vy­nė­je. Juk vis­kas yra su­si­ję.

– Gal ban­dė­te vėl ini­ci­juo­ti su­ si­ti­ki­mą su D.Gry­baus­kai­te?

Gal­būt Ka­lė­dos bū­tų tin­ka­mas me­tas su­si­tai­ky­ti?

– Aš ban­džiau su­si­siek­ti su Pre­ zi­den­te prieš pir­mą­jį vi­zi­tą, prieš vyk­da­ma į Gru­zi­ją. Pre­zi­den­tė kaip tik bu­vo grį­žu­si iš Gru­zi­jos. Tu­ rint ome­ny­je jau bu­vu­sio Pre­zi­den­

to Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio emo­cin­gą cha­rak­te­rį, no­rė­jau pa­si­tar­ti, bet ne­pa­vy­ko. O Ka­lė­dos... Taip, esu vi­sa­da pa­si­ren­gu­si su vi­sais kal­bė­ tis. Esu vie­na iš vals­ty­bės va­do­vių, esu par­la­men­to va­do­vė, tad vi­sais klau­si­mais su vi­sais ga­liu kal­bė­tis, net pri­va­lau tai ­da­ry­ti.

– Dėl jū­sų vi­zi­to į Uk­rai­ną – ar šiuo me­tu elg­tu­mė­tės taip pat, vėl vyk­tu­mė­te ne­su­de­ri­nu­si vi­ zi­to su Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja? Ar ne­ma­no­te pa­da­riu­si klai­dą?

– La­bai keis­ta is­to­ri­ja dėl Uk­rai­ nos ir ma­nau, kad po­kal­bis su Už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja dar lau­ kia. Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­kas at­siun­tė Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­kei at­si­pra­šy­mo laiš­ką lapk­ri­čio 28 d., o laiš­kas pa­sie­kė tik gruo­džio 12 d.

– per tą lai­ką mū­sų de­le­ga­ci­ja bu­vo įvai­riau­siai in­terp­re­tuo­ja­ma. Vien jau tas fak­tas daug pa­sa­ko, kad kaž­kas yra ne­ge­rai su mū­sų vi­daus po­li­ti­ka. Vi­di­niai klau­si­mai ne­tu­ ri bū­ti spren­džia­mi už­sie­nio po­li­ti­ kos lyg­me­niu. Pa­si­rem­siu ki­tų ša­lių eks­per­tų, ži­niask­lai­dos ver­ti­ni­mu – vi­zi­tą tik­rai po­zi­ty­viai nu­švie­tė ir CNN, BBC, „Eu­ro­news“. Esu tik­ra, kad mū­sų de­le­ga­ci­ja pa­da­rė la­bai daug <...>. Kiek­vie­nas vi­zi­tas la­bai svar­bus, juo­lab kad tai bu­vo aukš­ to ly­gio vi­zi­tas, da­ly­va­vi­mas mi­tin­ ge bu­vo ženk­las, kad Lie­tu­va, ES yra kar­tu su tais žmo­nėms, ku­rie no­ri pa­suk­ti Eu­ro­pos ke­liu. Tą pa­tį da­ ro ir ki­tų vals­ty­bių po­li­ti­kai.

Nie­ka­da ne­kri­ti­kuo­ ju Jos Eks­ce­len­ci­jos Pre­zi­den­tės. O kad ma­nęs pa­klau­sia nuo­mo­nės klau­si­mu, tai aš ją pa­sa­kau.

– Tai gal tuo­met, jū­sų nuo­mo­ ne, Sei­mas tu­ri per ma­žai ga­lių for­muo­jant už­sie­nio po­li­ti­ką, gal jis ne­pag­rįs­tai eli­mi­nuo­ja­ mas, nes pa­grin­di­nį to­ną dik­ tuo­ja Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja ir pre­zi­den­tū­ra?

– Kons­ti­tu­ci­ja aiš­kiai api­brė­žia, kas at­sa­kin­gas už už­sie­nio po­li­ti­ ką, bet par­la­men­tas pa­gal mū­sų tei­si­nę ba­zę tik­rai nė­ra to­li nuo už­ sie­nio rei­ka­lų po­li­ti­kos, nes ir Už­ sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas vyk­do par­ la­men­ti­nę kont­ro­lę, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tui (ERK) su­teik­tas išanks­ti­ nis man­da­tas at­sto­vau­ti vi­sos Vy­ riau­sy­bės po­zi­ci­joms. ERK, ma­ža­sis par­la­men­tas, at­lie­ka di­džiu­lį vaid­ me­nį ES po­li­ti­ko­je. O kal­bant apie Uk­rai­ną – tai juk ir bu­vo ES po­li­ ti­kos da­lis.

Ryž­tas: L.Grau­ži­nie­nė pri­pa­žįs­ta, kad nuo­la­ti­nė kri­ti­ka vei­kia jos šei­mos na­rius, ta­čiau pa­ti per 10 me­tų tei­

gia įgi­ju­si at­spa­ru­mo pa­šai­poms.

– Dėl pen­si­jų at­kū­ri­mo – jūs no­ri­te pra­dė­ti tai da­ry­ti jau šie­ met, už­si­mi­nė­te apie „vi­di­nius re­zer­vus“, t. y. kad re­fi­nan­sa­ vus „Sod­ros“ pa­sko­las ma­žes­ nė­mis pa­lū­ka­no­mis bū­tų su­tau­ py­ta 50 mln. li­tų. Prem­je­ras į to­kias kal­bas žiū­ri gan skep­tiš­ kai, jo tei­gi­mu, apie konk­re­čius pen­si­jų grą­ži­ni­mo ter­mi­nus bū­ tų ga­li­ma kal­bė­ti ne­bent atei­ nan­tį pa­va­sa­rį. Kaip ban­dy­si­te įti­kin­ti fi­nan­sų mi­nist­rą, prem­ je­rą paanks­tin­ti pro­ce­są?

– Po­li­ti­ka yra komp­ro­mi­sų me­nas.

Bu­vo tik pir­mi po­kal­biai – aš, kaip Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kė, lai­kau­ si nuo­mo­nės, kad pro­ce­są pri­va­ lo­me pra­dė­ti, nes prie­šin­gu at­ve­ju bū­tų ne­są­ži­nin­ga vy­res­nio am­žiaus žmo­nių at­žvil­giu. Pri­va­lo­me kuo grei­čiau steng­tis grą­žin­ti ir, mū­ sų nuo­mo­ne, rei­kia pra­dė­ti grą­žin­ ti nuo at­ski­rų gru­pių – tiems, ku­ riems la­biau­siai rei­kia, pa­vyz­džiui, žmo­nėms, ku­riems dau­giau nei 80 me­tų, ar žmo­nėms, tu­rin­tiems ne­ ga­lią. To­dėl ne­rei­kės iš­kart to mi­ li­jar­do li­tų. Sei­mas juk priė­mė nu­ ta­ri­mą pla­ną vir­ši­jan­čias pa­ja­mas skir­ti pen­si­joms grą­žin­ti. Tai­gi, ne­ bus taip, kad mi­li­jar­dą su­kaup­si­me iš­kart, no­ri ar ne­no­ri, tu­rės bū­ti iš­ skirs­ty­ta gru­pė­mis, kam grą­žin­ti pir­miems. Fi­nan­sų mi­nist­ras kal­ ba apie tai, kad iš kar­to rei­kia su­ kaup­ti tą mi­li­jar­dą. Pa­ti­kė­ki­te, ne­ ma­tau ga­li­my­bės nei 2014 m., nei 2015 m. su­kaup­ti tą mi­li­jar­dą, nė­ ra pra­smės sku­bė­ti.

And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė paė­mė pa­sko­lų „Sod­rai“, pa­lū­ka­ nos yra 7–8 pro­c. De­rė­si­mės su Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ja, prem­je­ru, kad jie tas pa­sko­las re­fi­nan­suo­tų, nes šiuo me­tu si­tua­ci­ja su pa­lū­ka­no­mis pa­ lan­ki, ga­li­ma per­si­sko­lin­ti ge­ro­kai pi­giau.

– Kaip ver­ti­na­te Vy­riau­sy­bės me­tų dar­bą? Ką praė­jus me­ tams ga­li­te pa­sa­ky­ti apie Sei­ mo san­ty­kius su Vy­riau­sy­be, su pre­zi­den­tū­ra?

– Vy­riau­sy­bė pir­mus me­tus tu­rė­jo spe­ci­fi­nio dar­bo da­lį – pir­mi­nin­ ka­vi­mą, tai atė­mė la­bai daug lai­ko, per ku­rį Vy­riau­sy­bė gal­būt jau bū­tų įvyk­džiu­si di­džią­ją da­lį sa­vo pro­ gra­mos. Bet pir­mi­nin­ka­vi­mas taip pat da­vė pliu­sų Lie­tu­vai, pa­da­rė­ me dau­gy­bę dar­bų – 2014 m. Eu­ro­ pos biu­dže­tas su­de­rė­tas, dėl 2014– 2020 m. fi­nan­sa­vi­mo per­spek­ty­vos su­de­rė­ta, priim­ta per 50 tei­sės ak­ tų, ką jau kal­bė­ti apie di­rek­ty­vas.

O ver­tin­ti Vy­riau­sy­bės dar­bo vi­su­ mą la­bai sun­ku, nes ir pa­ti pra­džia dar bu­vo la­bai sun­ki, ne­bu­vo lai­ ko pa­si­ruoš­ti biu­dže­to priė­mi­mui.

Ga­li­ma ver­tin­ti tik pir­mi­nin­ka­vi­ mo pus­me­tį, o dėl vi­su­mos – pa­ lau­ki­me.

– Tai gal ini­ci­juo­si­te rin­ki­mų da­tos kei­ti­mą, kad nau­jai atė­ ju­siai dau­gu­mai bū­tų lai­ko pa­ reng­ti sa­vo biu­dže­to pro­jek­tą?

– Rin­ki­mų da­tą rei­kia keis­ti tam, kad nau­ja val­dan­čio­ji dau­gu­ma spė­tų su­for­muo­ti biu­dže­tą. O ini­ cia­ty­vos vi­sos yra svei­kin­ti­nos, bet pir­miau­sia rei­kė­tų apie tai dis­ku­ tuo­ti. Tai su­si­ję su pi­ni­gais, nes ar­ba paanks­tin­ti, ar­ba pa­vė­lin­ti rin­ki­mai pir­miau­sia at­si­lie­pia fi­ nan­siš­kai – rei­kia at­lik­ti skai­čia­vi­ mus. Bet iš es­mės tai bū­tų ge­rai. Ši val­dan­čio­ji dau­gu­ma ge­rai pa­da­rė, kad iš­lai­kė tęs­ti­nu­mą, ne­puo­lė per nak­tį keis­ti biu­dže­to.

– Ar tai, kad svar­biais klau­si­ mais sten­gia­tės iš­sa­ky­ti ne tik Pre­zi­den­tės, bet ir prem­je­ro nuo­mo­nei prie­šin­gą po­zi­ci­ją, – tik ne­tei­sin­gas įspū­dis?

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Su prem­je­ru nuo­mo­nės iš­si­sky­ rė gal­būt tik pa­sta­ruo­ju at­ve­ju, dėl pen­si­jų grą­ži­ni­mo. Šiaip daug bend­rau­ja­me, su­si­tin­ka­me as­me­ niš­kai ket­vir­ta­die­niais, taip pat dis­ku­tuo­ja­me ir po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­ je. Tik­rai dir­ba­me kar­tu, ne­su­ta­ri­ mų nė­ra. Net ir dėl pen­si­jų – tai ne ne­su­ta­ri­mai, tai yra dis­ku­si­ja.

– Po­li­ti­ko­je esa­te jau se­niai, tad vei­kiau­siai tu­ri­te po­li­ti­nio at­ spa­ru­mo, bet kaip jus vei­kia ta vie­ša kri­ti­ka in­ter­ne­te, feis­bu­ kuo­se? Kaip į tai rea­guo­ja jū­sų šei­ma (jau bu­vo ne­ma­žai kal­bė­ ta apie jū­sų vy­res­nio­jo sū­naus reak­ci­ją)? Gal­būt dėl to spau­ di­mo ir at­si­ran­da tų in­ter­nau­ tų pa­mėg­tų jū­sų lap­sus lin­guae, o gal vis­kas dėl to, kad jau­čia­te di­džiu­lį spau­di­mą par­ti­jo­je, „iš vir­šaus“?

– Vi­si po­li­ti­kai yra vie­ši žmo­nės, jie ste­bi­mi – ta po­zi­ci­ja, ku­rią uži­mu, yra iš­kir­ti­nai dė­me­sio cent­re. Aš as­ me­niš­kai tik­rai ne­prii­mu tos in­for­ ma­ci­jos, ku­ri pa­tei­kia­ma. Be abe­jo, kiek­vie­nam tur­būt bū­tų ne­ma­lo­ nu, kai iš ta­vęs ty­čio­ja­si. Pri­pa­žin­ siu – ma­no šei­mos ap­lin­ka rea­guo­ ja jaut­riau, jie be ga­lo my­li ma­mą.

Be abe­jo, ir ma­ža­sis par­si­ne­ša blo­ gų įspū­džių – vai­kai im­liai pe­ri­ma in­for­ma­ci­ją. Tu­rė­jau su­si­ti­ki­mą su kla­se, jie bu­vo at­vy­kę į Sei­mą, tu­rė­jo eks­kur­si­ją – kal­bė­jo­mės, džiau­giuo­ si, kad jo kla­sės drau­gai jį pa­lai­ko.

Paaug­lys­tė­je svar­bu, kad jo kla­sės drau­gai su­kur­tų drau­giš­ką ap­lin­ ką. Dėl pa­ty­čių – ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad yra kas nors ypa­tin­go, bet, kaip ir vi­si paaug­liai, jie yra šiek tiek ir pa­slap­tin­gi, sa­ko ne vis­ką.

Vi­są in­ter­viu skai­ty­ki­te nau­jie­nų po­rta­le www.die­na.lt

14

gruodžio 19–27, 2013

ekonomika

Gy­ven­tojų lau­kia ge­res­ni, bet Nau­ji me­tai – nau­ji mo­kes­čiai. Ši tau­tos iš­min­tis ki­tais me­tais ne­ turėtų pa­si­tvir­tin­ti: pro­gno­zuo­ja­ma, kad gy­ven­tojų mo­kes­čių naš­ta mažės. Tie­sa, po­ky­tis bus la­bai ne­di­de­lis, todėl bendrą mo­kes­tinę sis­temą būti­na keis­ti.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Nau­dos ma­žai

Did­žio­sios da­lies dir­ban­čių ša­ lies gy­ven­tojų su­mo­ka­ma mo­kes­ čių su­ma ki­tais me­tais, pa­ly­gin­ti su 2013-ai­siais, mažės. Skai­čiuo­jant nuo dar­bo už­mo­kes­čio fon­do, už­ dir­ban­tiems mi­ni­malų at­ly­gi­nimą mo­kes­čių naš­ta pa­lengvės 1 pro­ cen­ti­niu punk­tu, o gau­nan­tiems aukš­tes­nes pa­ja­mas mo­kes­čiams ten­kan­ti pa­jamų da­lis su­mažės tik jei jie tu­ri vaikų. To­kie duo­me­nys nu­sta­ty­ti po lapk­ri­čio pa­bai­go­je „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to at­lik­tos gy­ven­tojų mo­ kamų mo­kes­čių ana­lizės. Įver­tinę 2014 m. nu­ma­ty­tus mo­ kes­čių pa­kei­ti­mus, eks­per­tai pro­ gno­zuo­ja, kad ma­žiau­siai už­dir­ ban­tys mo­kes­čiams skirs 13 litų, o vi­du­tinį dar­bo už­mo­kestį gau­nan­ tys – 11 litų per mėnesį ma­žiau.

Dėl neap­mo­kes­ti­namųjų pa­jamų dyd­žio (NPD) su­ku­ria­mo mo­kes­čių pro­gre­sy­vu­mo už­dir­ban­čių dau­giau nei 3850 litų per mėnesį mo­kes­tinė naš­ta mažės tik tuo at­ve­ju, jei as­ muo ar šei­ma au­gi­na ne­pil­na­me­ čius vai­kus. Nes pa­pil­do­mas NPD, tai­ko­mas tik tėvams, au­gi­nan­tiems ne­pil­na­me­čius vai­kus, nuo 2014ųjų sau­sio 1 d. didės 100 litų – iki 200 litų – už pirmą vaiką. Šiais me­tais 1000 litų neats­kai­ čius mo­kes­čių ga­vu­sio, ne­tau­pan­čio ir fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­jimų ne­tu­rin­ čio gy­ven­to­jo at­ve­ju pa­grin­di­niams pa­jamų ir var­to­ji­mo mo­kes­čiams bu­vo skir­ta 54 pro­c. dar­bo už­mo­ kes­čio fon­do (1312 litų per mėnesį), api­man­čio dar­buo­to­jo bru­to dar­bo už­mo­kestį ir darb­da­vio su­mo­ka­mus mo­kes­čius, ar­ba kiek dau­giau nei 700 litų per mėnesį. Vi­du­tinį mėne­ sinį at­ly­gi­nimą – 2305 li­tus neats­ kai­čius mo­kes­čių – už­dir­bu­sio gy­ ven­to­jo mo­kes­čių da­lis nuo dar­bo už­mo­kes­čio fon­do (3024 litų) sie­ kė 57 pro­c., ar­ba 1728 li­tus.

Iš­lai­dos pa­didės

Ode­ta Blo­žienė, „Swed­bank“ As­ me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to va­dovė Lie­tu­vo­je, pa­tvir­ti­no, kad NPD pa­di­di­ni­mas iš tiesų di­delės reikš­ mės gy­ven­tojų pa­ja­moms ne­turės ir smar­kiai mo­kes­čių naš­tos ne­pa­ leng­vins. „Naštą ma­ži­na dar vie­nas po­ky­tis. Nuo kitų metų didė­ja pa­pil­ do­mas neap­mo­kes­ti­na­ma­sis dy­dis, ku­ris tai­ko­mas vi­siems, ne­prik­lau­ so­mai nuo jų pa­jamų, bet pri­klau­so­ mai nuo tu­rimų vaikų skai­čiaus“, – teigė O.Blo­žienė. Ji paaiš­ki­no, kad šiuo me­tu už pirmą vaiką tai­ko­mas 100 litų NPD bus pa­kel­tas iki 200 litų. Šiuo me­tu 200 litų mo­ka­ma tik už ant­rą vaiką šei­mo­je.

zai di­dins gy­ven­tojų iš­lai­das. Todėl gau­nan­tys dau­giau kaip 3 tūkst. litų po­ky­čio ne­pa­jaus, net ir tuo at­ve­ju, jei au­gi­na ne­pil­na­me­čius vai­kus. „Dėl au­gi­namų vaikų su­mažė­jus mo­kes­ti­nei naš­tai, gy­ven­to­jai tik­rai pa­di­dins var­to­jimą. O tie, ku­rių pa­ ja­mos yra ma­žiau­sios, turės 13 litų naudą. Bet iš tikrųjų to­kia men­ka ta nau­da, kad, pa­didė­jus ki­toms kai­ noms, ši su­ma la­bai spar­čiai pra­ dings biud­že­te ir rea­laus po­ky­čio bei pa­lengvė­ji­mo žmonės tik­rai ne­pa­jaus“, – ti­ki­no O.Blo­žienė.

Jai pri­tarė ir ban­ko „Nor­dea“ eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­ cas. Jo nuo­mo­ne, NPD pa­di­di­ni­ mas yra la­biau sim­bo­li­nis žings­nis, o ne rea­li nau­da gy­ven­to­jams.

Dau­giau­sia mo­ka darb­da­vys

Ode­ta Blo­žienė:

Mes tu­ri­me su­pras­ti, kad di­de­lis dar­bo jė­ gos ap­mo­kes­ti­ni­mas ne­ska­ti­na mokė­ti di­ de­lių at­ly­gi­nimų ir kur­ti bran­gių dar­bo vietų.

„Iš esmės jis ke­liais li­tais su­ma­ ži­na tą mo­kes­tinę naštą, o tai ir pa­di­di­na gy­ven­tojų pa­ja­mas, bet rea­lus po­ky­tis tik­rai mi­ni­ma­lus“, – sakė pa­šne­kovė.

Po­ky­tis bus silp­nai jau­čia­mas ir dėl nuo kitų metų didė­jan­čių ak­cizų.

Ky­lan­tys al­ko­ho­lio ir de­galų ak­ci­

As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to eks­ pertų skai­čia­vi­mais, vi­du­tinį dar­bo už­mo­kestį gau­nan­tis lie­tu­vis per mėnesį 369 li­tus, ar­ba 16 pro­c. bru­ to at­ly­gi­ni­mo, su­mo­ka pri­dėtinės vertės mo­kes­čio (PVM), 320 litų – gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio (GPM), 138 li­tus – pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kos (PSDĮ), 112 litų ak­cizų ir 69 li­tus mo­kes­čio „Sod­rai“ for­mo­mis. Ta­čiau did­žiau­sią sumą – be­veik 719 litų – su­da­ro dar­bo jė­ gos mo­kes­čiai, ku­riuos už dar­buo­ toją su­moka darb­da­vys. „Šiais me­tais Pa­sau­lio ban­ko ini­ cia­ty­va at­lik­ta mo­kes­čių ana­lizė pa­rodė, kad iš 185 pa­sau­lio ša­lių, ku­rios bu­vo ana­li­zuo­ja­mos, tik 13oje dar­bo jėgos mo­kes­čiai, ku­riuos mo­ka darb­da­viai, yra di­des­ni nei Lie­tu­vo­je“, − sakė O.Blo­žienė.

Aukš­tas dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ ni­mas tu­ri ne­mažą nei­giamą efektą Lie­tu­vos eko­no­mi­kai. Darb­da­viai, norė­da­mi iš­veng­ti di­de­lių mo­kes­ čių vals­ty­bei, daž­nai mo­ka ma­žes­ nius ofi­cia­lius at­ly­gi­ni­mus, o ki­tus pi­ni­gus su­mo­ka vo­ke­liuo­se. „Mes tu­ri­me su­pras­ti, kad aukš­ tas dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mas ne­ska­ti­na mokė­ti di­de­lių at­ly­gi­

Kiek sumokame valstybei?

2013 m.

2014 m* Atlyginimas neatskaičius mokesčių 1000 2305 5000 1000 2305 5000 (litais per mėnesį) GPM 85,5 320,4 750 64,5 299,4 750 VSDĮ 30 69,15 150 30 69,15 150 PSDĮ 60 138,3 300 60 138,3 300 PVM 171,38 369,4 789,87 175,75 373,77 789,87 Akcizai 51,83 111,71 238,87 55,01 116,99 247,23 Iš viso (litais per mėnesį) 398,71 1008,96 2228,74 385,26 997,61 2237,10 Iš viso nuo bruto darbo užmokesčio (proc.)

40 44 45 39 43 45 Darbo užmokesčio fondas (litais per mėnesį) 1311,8 3023,7 6559 1311,8 3023,7 6559 Darbdavio mokesčių suma (litais per mėnesį) 311,8 718,7 1559 311,8 718,7 1559 Bendra mokesčių suma nuo 710,51 1727,66 3787,74 697,06 1716,31 3796,1 darbo užmokesčio fondo (litais per mėnesį) Mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio fondo (proc.)

54 57 58 53 57 58 * Prognozuojama, darant prielaidą, kad pajamų lygis ir vartojimo struktūra nesikeis

Esmė: NPD pa­di­di­ni­mas ar mo­kes­čių pa­kei­ti­mai ne­turės di­delės įta­kos

ma­žos inf­lia­ci­jos.

nimų ir kur­ti bran­gių dar­bo vietų, nes yra pa­trauk­les­nių vietų in­ves­ tuo­ti, kur dar­buo­to­jas yra pi­ges­ nis, kar­tu pri­dėjus mo­kes­čius“, – vieną iš nei­giamų as­pektų įvar­di­jo O.Blo­žienė.

Kon­ku­ren­cin­gu­mas mažė­ja

Taip pat dėl aukš­to dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mo vals­tybė tam­pa ne to­kia kon­ku­ren­cin­ga, pri­trau­ kiant už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas. Be to, jos tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je la­bai že­ma mo­kes­čių mokė­ji­mo mo­ralė. Todėl nors mo­kes­čiai ir di­de­li, jie ne­su­ ren­ka­mi.

Ji ti­ki­no, kad mo­kes­čių ven­gi­mas tie­sio­giai pri­klau­so nuo mo­kes­čių dyd­žio. Kuo di­des­ni mo­kes­čiai, tuo di­desnė ti­ki­mybė, kad gy­ven­ to­jai juos steng­sis apei­ti. „Aukš­tas dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mas kaip tik ­ska­ti­na tą pa­si­trau­kimą ir ne­ le­ga­lių būdų ieš­ko­jimą, o ne pa­de­ da su­rink­ti dau­giau mo­kes­čių. To­ dėl, jei­gu ver­ti­na­me ilgą pe­riodą, men­kes­nis dar­bo jėgos ap­mo­kes­ ti­ni­mas il­gu lai­ko­tar­piu tik­rai turė­ tų di­desnę naudą ir mo­kes­čių su­ rin­ki­mo po­žiū­riu, nes kai ku­riuos pa­ska­tintų tie­siog pe­rei­ti prie ofi­ cia­laus dar­bo už­mo­kes­čio mokė­ji­ mo“, – įsi­ti­ki­nu­si O.Blo­žienė.

Jos nuo­mo­ne, jei­gu darb­da­vys ri­zi­kuos, veng­da­mas mo­kes­čių, bet su­tau­pys vos ke­lis ar ke­lio­li­ka li­ tų, jis bus la­biau linkęs ne­mokė­ ti at­ly­gi­nimų vo­ke­liuo­se ir su­teik­ti sa­vo dar­buo­to­jams so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas.

„Tai tu­ri būti vie­nas svar­biau­sių Vy­riau­sybės prio­ri­tetų. Tai ne tik dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mo ma­ži­ ni­mas, bet ir tos dar­bo jėgos lanks­ tu­mo di­di­ni­mas, san­ty­kių re­gu­lia­ vi­mas“, – ma­no pa­šne­kovė. Ž.Mau­ri­cas teigė, kad dar­bo jė­ gos ap­mo­kes­ti­ni­mas ne tik turėtų būti, bet ir yra vie­nas svar­biau­sių Vy­riau­sybės prio­ri­tetų. Ta­čiau taip pat pri­pa­ži­no, kad šia link­me ženg­ tas tik la­bai ma­žas žings­nis.

Jis taip pat pa­teikė jau minėtą prie­žastį, kad mo­kes­čių ta­ri­fai di­ de­li, bet mo­kes­čiai ne­su­ren­ka­mi.

Paš­ne­ko­vas tvir­ti­no, kad Lie­tu­va ES su­ren­ka be­ne ma­žiau­siai mo­ kes­čių. „Mus ne­tgi ap­lenkė Bul­ga­ ri­ja ir Ru­mu­ni­ja. Vie­na ver­tus, taip yra todėl, kad šešė­linė eko­no­mi­ ka ga­na di­delė. Pa­žiūrė­ki­me vien į tai, koks di­de­lis skai­čius dar­buo­ tojų pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je ofi­ cia­liai gau­na mi­ni­malų dar­bo už­ mo­kestį. Aš tik­rai ma­nau, kad dar bent du treč­da­liai gau­na ko­kių nors pa­jamų pa­pil­do­mai, nes tik­ rai sta­tis­ti­ka tie­siog akis ba­do. Tai yra did­žiau­sia pro­ble­ma – šešė­ lis“, – aiš­ki­no Ž.Mau­ri­cas.

Jis pri­dūrė, kad Lie­tu­vo­je tai­ko­ ma daug mo­kes­ti­nių išim­čių. Kaip pa­vyzdį pa­šne­ko­vas pa­teikė PVM leng­vatą šil­dy­mui, taip pat pa­ minė­jo ne­di­de­lius ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čius.

Nau­din­gesnė – pa­šal­pa

Ž.Mau­ri­cas pri­tarė O.Blo­žie­nei, kad di­des­nis dar­bo jėgos ap­mo­

15

gruodžio 19–27, 2013

ekonomika

ne la­bai ge­ri me­tai

Mokesčiai Pelno mokesčiai Darbo mokesčiai Kiti mokesčiai Šalis Bendras mokesčių tarifas (proc.) Bendra suma Kroatija 19,8 Liuksemburgas 20,7 Kipras 22,5 Airija 25,7 Danija 27 Bulgarija 27,7 Šveicarija 29,1 Islandija 29,9 Slovėnija 32,5 Didžioji Britanija 34 Latvija 35,9 Olandija 39,3 Suomija 39,8 Norvegija 40,7 Malta 41 Lenkija 41,6 San Marinas 42,2 Portugalija 42,3 Romunija 42,9 Lietuva 43,1 Graikija 44 Slovakija 47,2 Čekija 48,1 Estija 49,4 Vokietija 49,4 Vengrija 49,7 Švedija 52 Austrija 52,4 Belgija 57,5 Ispanija 58,6 Prancūzija 64,7 Italija 65,8 0

10

20

30

40

50

60

70

80

ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių vidurkis – 41,1 Šaltinis: „PricewaterhouseCoopers“

No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tas: ant slenksčio per­mai­nos Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

gy­ven­tojų pa­ja­moms, bet žmonės turėtų pa­jaus­ti fi­nan­si­nių sąlygų pa­gerė­jimą dėl ky­lan­čių at­ly­gi­nimų ir ga­na And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

kes­ti­ni­mas ska­ti­na šešė­linės eko­ no­mi­kos at­si­ra­dimą. „Vi­si moks­ li­niai ty­ri­mai pa­tvir­ti­na, kad kuo di­des­nis dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ ni­mas, tuo di­des­nis šešė­lis, tuo di­ des­nis vo­ke­lių skai­čius, tuo la­biau žmonės yra linkę ofi­cia­liai ne­įsi­ lie­ti į dar­bo rinką. Mes tu­ri­me la­ bai daug to­kių at­vejų, kai žmo­ nėms daug la­biau ap­si­mo­ka gau­ti pa­šal­pas ir ap­skri­tai nei­ti dirb­ti, nes pra­dėjus dirb­ti jiems tos vi­sos pa­šal­pos ati­ma­mos ir pa­pil­do­mos pa­ja­mos, ku­rias jie pra­de­da gau­ti, ne­kom­pen­suo­ja tų nuo­sto­lių, ku­ riuos jie pa­ti­ria pra­dėję dirb­ti. Ma­ ny­čiau, tai la­bai di­delė pro­ble­ma, nes tai di­di­na ir ne­dar­bo lygį Lie­ tu­vo­je, taip pat ak­ty­vu­mo lygį, – nu­rodė eko­no­mis­tas ir pri­dūrė, kad Lie­tu­vo­je įsit­rau­ki­mo ly­gis ma­žes­ nis ne­gu Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je, ką jau kalbė­ti apie Skan­di­na­vi­jos vals­ty­ bes. – Da­lis gy­ven­tojų dir­ba ne­le­ ga­liai ar­ba už­sii­ma kont­ra­ban­da, ar­ba dir­ba ko­kius nors dar­bus, bet jų ne­for­mi­na, o tai iš tiesų ken­kia ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kai ap­skri­tai, ir vals­tybės biud­že­tui.“ Taip pat nei­gia­mai eko­no­miką vei­kia ir di­de­lis skir­tu­mas tarp mo­kes­čių, pa­vyzd­žiui, ka­pi­ta­lo.

To­kiu at­ve­ju įmonė, pla­nuo­da­ma, kaip pa­si­da­ly­ti už­dirbtą pelną, ieš­ ko būdų kuo ma­žiau mo­kes­čių su­ mokė­ti vals­ty­bei ir kuo dau­giau jų pa­lik­ti įmo­nei. Švei­ca­ri­jo­je dar­bo ap­mo­kes­ti­ ni­mas la­bai že­mas, nes ten dar­ buo­to­jai pa­tys su­mo­ka so­cia­li­nio

drau­di­mo ir ki­tus mo­kes­čius. Dėl šios prie­žas­ties al­gos Švei­ca­ri­jo­ je la­bai di­delės – įmonėms nau­ din­giau su­mokė­ti pi­ni­gus dar­buo­ to­jams kaip at­ly­gi­nimą. Lie­tu­vo­je, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, yra prie­šin­gai. „Būtent tie du da­ly­kai ir le­mia tai, kad mūsų at­ly­gi­ni­mai ge­ro­kai ma­ žes­ni ne­gu lat­vių ar estų, nors mū­ sų bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas nėra ma­žes­nis“, – teigė Ž.Mau­ri­cas.

Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas:

Mūsų mo­kes­čių sis­te­ma, kaip rodė pa­starųjų metų ten­den­ci­jos, aki­vaizd­žiai ne­tin­ka mūsų eko­no­mi­kai, ne­tgi taip griež­tai būtų ga­li­ma pa­sa­ky­ti.

Fi­nan­sinės sąly­gos gerės

Nors NPD pa­di­di­ni­mas ar mo­kes­ čių pa­si­kei­ti­mai ne­turės di­delės įta­kos gy­ven­tojų pa­ja­moms, abie­

jų pa­šne­kovų nuo­mo­ne, gy­ven­to­ jai turėtų pa­jaus­ti fi­nan­si­nių sąlygų pa­gerė­jimą dėl ky­lan­čių at­ly­gi­nimų ir ga­na ma­žos inf­lia­ci­jos. Šių metų lapk­ritį Lie­tu­vos ban­ kas pri­statė Lie­tu­vos eko­no­mi­kos per­spek­ty­vas. Jo­se pro­gno­zuo­ja­ ma, kad dar­bo už­mo­kes­tis atei­ nan­čiais me­tais to­liau augs vi­du­ti­ niš­kai 3–4 pro­c., o inf­lia­ci­ja turėtų iš­lik­ti apie 1,5 pro­c. Ž.Mau­ri­cas taip pat ma­no, kad ša­ lies gy­ven­to­jai turėtų pa­jaus­ti fi­nan­ sinį pa­gerė­jimą. „Jau šie me­tai yra tam tik­ri lūžio me­tai, kai di­desnė da­ lis gy­ven­tojų pra­de­da jaus­ti eko­no­mi­ kos at­si­ga­vimą. Prieš tai 2009–2011 m. pa­ja­mos ki­lo visų pir­ma įmo­nių sa­vi­nin­kams, ta­da – dar­buo­to­jams tų įmo­nių, ku­rios bu­vo orien­tuo­tos į eks­portą, ar­ba aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jams, t. y. būtent tiems dar­ buo­to­jams, ku­rių įmonės ne­norė­jo pra­ras­ti, ar­ba dar­buo­to­jams tų sri­čių, ku­rio­se net ir per krizę bu­vo pa­siek­ta la­bai gerų re­zul­tatų“, – aiš­ki­no jis. Ž.Mau­ri­co tei­gi­mu, in­for­ma­ci­ nių tech­no­lo­gijų sek­to­riu­je dir­ ban­čių eks­pertų už­mo­kes­tis didė­jo jau 2010–2012 m. Paš­ne­kovų tei­ gi­mu, artė­jan­čiais me­tais at­ly­gi­ni­ mai turėtų didė­ti ir ma­žes­nes pa­ ja­mas gau­nan­tiems dar­buo­to­jams be­veik vi­suo­se sek­to­riuo­se. „Ma­ ny­čiau, tą eko­no­mi­kos at­si­ga­vimą jaus did­žio­ji da­lis gy­ven­tojų. Juo­ lab kad inf­lia­ci­ja pro­gno­zuo­ja­ma vis dar ga­na ma­ža, tai­gi tas rea­lus pa­jamų pa­didė­ji­mas bus ga­na ma­ to­mas“, – įsi­ti­kinęs Ž.Mau­ri­cas.

Šeš­ta­dienį Vil­niu­je lankė­si šių metų No­be­lio pre­mi­jos eko­no­ mi­kos sri­ty­je lau­rea­tas Ro­ber­tas Shil­le­ris (nuotr.). Sa­ve gry­nak­rau­ ju lie­tu­viu va­di­nan­tis eko­no­mis­ tas įsi­ti­kinęs, kad ka­pi­ta­liz­mas, toks, koks yra da­bar, kei­sis.

R.Shil­lerį drąsiai ga­li­me va­din­ti pir­muo­ju No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­ tu lie­tu­viu. Vi­si ke­tu­ri jo se­ne­liai bu­vo lie­tu­viai, į Jung­ti­nes Vals­ti­ jas at­vykę 1906–1910 m. No­be­lio pre­mi­ja šie­met eko­no­mis­tui bu­ vo su­teik­ta už pa­sie­ki­mus „em­pi­ riš­kai ana­li­zuo­jant tur­to kai­nas“.

Vie­šo­je pa­skai­to­je R.Shil­le­ris pri­statė pa­grin­di­nes sa­vo min­tis apie ka­pi­ta­liz­mo ateitį, ku­rias iš­ dėstė sa­vo kny­go­je „Eko­no­mi­ka ir ge­ro­ji vi­suo­menė“. Kas to­ji „ge­

ro­ji vi­suo­menė“? Pa­sak R.Shil­ le­rio, tai to­kia vi­suo­menė, ku­rio­ je žmonės yra ge­ri vie­ni ki­tiems, rūpi­na­si vai­kais, se­ne­liais.

Vis dėlto ka­pi­ta­liz­mas yra to­kia san­tvar­ka, ku­ri to ge­ru­mo vi­siš­kai ne­ska­ti­na. At­virkš­čiai. Ka­pi­ta­liz­ mas la­bai kon­ku­ren­cin­gas, ska­ti­na žais­ti šiurkš­čiai ar net ap­gau­dinė­ti.

O re­li­gi­ja, fi­lo­so­fi­ja kaip tik ra­gi­na veng­ti to­kių da­lykų. Tai­gi at­si­ran­ da la­bai di­de­lis prie­šta­ra­vi­mas. Bū­ tent pu­siaus­vy­ros, pa­sak R.Shil­le­ rio, mums ir reikėtų ieš­ko­ti.

Anot jo, fi­nansų krizę su­kėlė bur­bu­lai – ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to ir ak­cijų. „Prieš pat fi­nansų krizę mes la­bai skubė­jo­me, nors reikė­jo veik­ti šiek tiek lėčiau, t. y. ne­bepūs­ti bur­bulų. Šian­dien gal­ vo­da­mi apie krizę žmonės pa­ pras­tai su­sier­zi­na, bet čia reikėtų la­biau in­ži­ne­ri­nio mąsty­mo – mums rei­kia pa­ma­ty­ti, ką darė­me ne taip ir ką reikėtų pa­tai­sy­ti, – kalbė­jo R.Shil­le­ris. – Žmonės nė­ ra ra­cio­nalūs. Mes ne­tgi daž­niau būna­me ne­lo­giš­ki. Todėl fi­nansų sis­te­mo­se mums reikėtų įdieg­ ti tam tik­rus pa­vo­jaus sig­na­lus, ku­rie mus per­spėtų, ka­da reikė­ tų šiek tiek pri­stab­dy­ti.“ No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tas sa­ ko, kad krizė turės iš­mo­ky­ti fi­ nansų ins­ti­tu­ci­jas būti šiek tiek su­p ra­t in­ges­n es. Pa­v yzd­ž iui, per krizę ban­kai bu­vo vi­sai ne­ lankstūs. Žmonėms pra­ra­dus dar­bus ir ne­beiš­ga­lint mokė­ti pa­ skolų ban­kai net ne­bandė ieš­ko­ ti komp­ro­misų ir ga­liau­siai nuo to tik pa­tys nu­kentė­jo. Šian­dien komp­ro­mi­sams jau vis daž­niau ren­gia­ma­si iš anks­to.

Pa­sak R.Shil­le­rio, eko­no­mi­ka ir to­liau turės ei­ti pa­na­šiu ke­liu, t. y. tap­ti lanks­tesnė, so­cia­liai at­ sa­kin­gesnė. To­kių ten­den­cijų jau da­bar gau­su.

16

gruodžio 19–27, 2013

pAsaulis

Šv. Ka­lė­dos – p Ka­lė­dos neap­si­ri­bo­ja vien šven­ti­ne va­ka­ rie­ne ir ge­ruo­ju Se­ne­liu, ku­ris da­li­ja vai­ kams do­va­nas. Kai ku­rios ša­lys tu­ri sa­vi­ tų tra­di­ci­jų, ku­rios ki­tiems ga­li pa­si­ro­dy­ti ma­žų ma­žiau­siai keis­tos.

No­ri lai­mės – šok į upę

Mau­dy­nės: Ni­co­je tra­di­ciš­kai ren­gia­mos Ka­lė­dų mau­dy­nės, šie­met jo­se da­ly­va­vo maž­daug 300 žmo­nių.

Šven­tė: krikš­čio­niš­ko­sios Ka­lė­dos po­pu­lia­rios ir In­di­jo­je, kur to­kiu me­tų lai­ku tem­pe­ra­tū­ra re­tai nu­si­lei­džia

že­miau 15 laips­nių Cel­si­jaus, o pie­tuo­se ga­li siek­ti net 27.

Tra­di­ci­ja: Pe­ru per Ka­lė­das įpras­ta puoš­ti šu­nis. Kir­pė­jai da­ro jiems Ka­lė­dų Se­nio, nykš­tu­kų ir ki­to­kių pa­

sa­kų per­so­na­žų šu­kuo­se­nas, o prie­glau­dų au­gin­ti­niai ga­li ti­kė­tis, kad įdo­mi iš­vaiz­da pa­dės jiems su­si­ras­ ti nau­jus šei­mi­nin­kus.

Ita­lų po­sa­kis by­lo­ja, kad lai­min­ gas nau­jai­siais me­tais taps tas, ku­ ris Nau­jų­jų me­tų nak­tį įšoks į Tib­ ro upę. Bet dar po­pu­lia­res­nė ita­lų Ka­lė­dų tra­di­ci­ja mė­ty­ti pro lan­gą se­nus daik­tus. Esą lai­min­gas taps tas, ku­ris at­si­kra­tys kuo dau­giau šlamš­to.

Is­pa­nai per Nau­juo­sius me­tus val­go 12 vy­nuo­gių – kiek­vie­na jų sim­bo­li­zuo­ja sėk­min­gą atei­nan­tį mė­ne­sį. Šiai tra­di­ci­jai yra dau­giau nei 100 me­tų. 1909-ai­siais Is­pa­ni­ jo­je už­de­rė­jo toks gau­sus vy­nuo­gių der­lius, kad pre­kiau­to­jai net su­ma­ ži­nę kai­nas ne­ga­lė­jo iš­tuš­tin­ti sa­ vo san­dė­lių. Kad ne­pra­ras­tų pel­ no, jie su­ren­gė vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją ir įti­ki­no tau­tie­čius, jog kiek­vie­nas, su­val­gęs po vy­nuo­gę per kiek­vie­ ną ku­ran­tų dū­žį, ki­tais me­tais taps lai­min­gas.

Ka­ta­lo­nai per Ka­lė­das mėgs­ta puoš­ti na­mus ka­ga­ne­rais – fi­gū­ rė­lė­mis, ku­rios vaiz­duo­ja kel­nes nu­si­mo­vu­sius, pri­tū­pu­sius ir sėk­ min­gai gam­ti­nį rei­ka­lą at­lie­kan­čius per­so­na­žus. Anks­čiau fi­gū­rė­lės vaiz­duo­da­vo ka­ta­lo­nų vals­tie­čius, o ir pa­ti tra­di­ci­ja ki­lo iš jų. Šian­dien šios sta­tu­lė­lės ge­ro­kai nu­pop­sin­ tos: tuš­ti­na­si ir ka­ra­liš­kie­ji as­me­ nys, ir šou vers­lo, spor­to bei po­li­ ti­kos įžy­my­bės.

Dar vie­nas „ka­ko­jan­tis“ ka­lė­di­ nis per­so­na­žas, po­pu­lia­rus ne tik Ka­ta­lo­ni­jo­je, bet ir Va­len­si­jo­je, yra Tió de Na­dal, ku­rio var­das iš­ver­tus reiš­kia „Ka­lė­dų rąs­tas“. Mi­nė­tų Is­ pa­ni­jos re­gio­nų gy­ven­to­jai trin­kai pri­tai­so ko­jas, nu­pie­šia links­mą vei­dą, ap­klo­ja, kad ne­šal­tų, ir vi­ są gruo­dį ją gau­siai „mai­ti­na“, pa­ lik­da­mi nak­čiai ant sta­lo rie­šu­tų ir sal­du­my­nų. Ka­lė­dų die­ną žmo­nės vie­ną trin­kos ga­lą ki­ša į ži­di­nį ar­ba pla­ka laz­da, vers­da­mi „tuš­tin­tis“ sal­dai­niais, rie­šu­tais, džio­vin­tais vai­siais ir ki­to­kiais sal­du­my­nais.

Pik­tos ir ge­ros ra­ga­nos

Tė­vai mėgs­ta aiš­kin­ti vai­kams, kad jei­gu bus šau­nuo­liai, gaus iš Ka­lė­

dų Se­ne­lio do­va­nų. O jei­gu vai­ kai bus ne­pak­lus­nūs? At­sa­ky­ti ga­ li vo­kie­čiai, aust­rai, Šiau­rės Ita­li­jos ir kai ku­rių Bal­ka­nų ša­lių gy­ven­to­ jai, tu­rin­tys dar vie­ną mi­ti­nį per­so­ na­žą – Ka­lė­dų Se­ne­lio pik­tą­jį bro­ lį Kram­pu­są. Jie kar­tu vaikš­ti­nė­ja po žmo­nių na­mus. Ka­lė­dų Se­ne­lis ge­riems vai­kams da­li­ja do­va­nas, o Kram­pu­sas bau­džia ne­pak­lus­nius ar­ba pa­sii­ma juos su sa­vi­mi, kad su­val­gy­tų per šven­ti­nę va­ka­rie­nę.

Al­pių re­gio­nų gy­ven­to­jai Kram­ pu­sais per­si­ren­gi­nė­ja dar prieš Ka­lė­das. Ši bū­ty­bė pa­na­ši į šė­to­ ną, daž­nai vaiz­duo­ja­ma su gran­di­ nė­mis ir var­pe­liais. Per­si­ren­gė­liai vaikš­to gat­vė­mis, griau­dė­ja, žvan­ ga ir gąs­di­na ma­žus vai­kus. Juo­ kau­ja­ma, kad tik­riau­siai to­dėl vo­ kie­čiai yra to­kie dis­cip­li­nuo­ti.

Ra­ga­nos ir pik­to­sios dva­sios per Ka­lė­das šėls­ta ir Nor­ve­gi­jo­je. Šios ša­lies gy­ven­to­jai prieš ei­da­mi mie­ go­ti sle­pia vi­sas šluo­tas, nes ra­ga­ nos bei dva­sios jas va­gia ir skrai­do ap­link na­mus, krės­da­mos pik­tas iš­dai­gas.

O štai Ita­li­jo­je ra­ga­na La Be­fa­ na, nors ir ne­ma­lo­nios iš­vaiz­dos, yra ge­ra­sis per­so­na­žas – ji da­li­ja vai­kams do­va­nas. Le­gen­da by­lo­ja, kad ji la­bai ap­gai­les­tau­ja ne­pa­ma­ čiu­si gi­mu­sio Jė­zaus. Kai iš­min­čiai ke­lia­vo į jo gi­mi­mo vie­tą, ji at­si­sa­ kė ei­ti kar­tu, nes bu­vo už­siė­mu­si.

Da­bar ji vaikš­to po na­mus ir pa­lie­ ka do­va­nų, vis ieš­ko­da­ma iš­min­čių ir kū­di­kio. Į mi­šias – su rie­du­čiais

Ve­ne­sue­los sos­ti­nė­je Ka­ra­ka­se Ka­ lė­dų šven­tės pra­si­de­da dar gruo­ džio 16-ąją nuo ry­ti­nių mi­šių. Ne­ bū­tų nie­ko keis­ta, bet šio mies­to gy­ven­to­jai į baž­ny­čią vyksta… rie­ du­čiais. Nu­vyk­ti ten au­to­mo­bi­liu net neį­ma­no­ma, nes iki 8 val. ry­to mies­te su­stab­do­mas eis­mas.

Ir tai ne vie­nin­te­lė keis­ta ve­ ne­sue­lie­čių tra­di­ci­ja. Iš­va­ka­rė­se, gruo­džio 15-ąją, prieš gul­da­mi vai­ kai prie ko­jos pirš­to pri­si­ri­ša vir­ vu­tę, o ki­tą jos ga­lą nu­lei­džia pro

Ryš­kiau­sios pa­sau­lio Ka­lė­dų eg­lės

Pa­ry­žiaus La­fayet­te’o ga­le­ri­jo­je po Ka­ lė­dų eg­le šie­met įsi­kū­rė šven­ti­nis kai­ me­lis. Jo gy­ven­to­jai kas va­lan­dą at­gy­ja ir tei­kia pre­ky­bos cent­ro lan­ky­to­jams do­va­nas.

Lon­do­nui Ka­lė­dų eg­lę tra­di­ciš­kai už pa­gal­bą per ka­rą pa­do­va­no­jo Nor­ve­ gi­ja ir pa­puoš­ta ji šie­met pa­gal šios ša­ lies tra­di­ci­jas – krin­tan­čio­mis gir­lian­ do­mis.

Aukš­čiau­sia Ny­der­lan­dų Ka­lė­dų eg­ le kas­met pa­ver­č ia­mas Ei­sels­tei­no mies­te­l io ra­d i­jo ir te­le­v i­z i­jos bokš­ tas, ku­r is pra­noks­ta Vil­n iaus bokš­tą 40-ia m.

852 tai­lan­d ie­č iai moks­lei­v iai su­for­ ma­vo ka­lė­d i­nę eg­lę prie Ban­ko­ko pre­k y­b os cent­ro ir pa­ge­r i­no pa­s au­ lio re­kor­dą, ku­r į 2011-ai­siais pa­sie­kė vo­k ie­čiai.

Ukrainos sostinės Ki­je­vo cent­re, kur jau ke­le­t ą sa­vai­č ių ne­s i­l iau­na de­ monst­ra­ci­jos prieš val­džią, iš­dy­go pro­ tes­ti­nė Ka­lė­dų eg­lė, pa­puoš­ta vė­lia­vo­ mis ir šū­kiais.

17

gruodžio 19–27, 2013

pasaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

pa­na­šios ir skir­tin­gos

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Briu­se­ly­je. KA­DA? Gruo­džio 19 d.

Sku­bės baig­ti dar­bus ES ly­de­riai su­si­rinks į vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą – pa­sku­ti­nį šį pus­me­tį, kai Bend­ ri­jai pir­mi­nin­kau­ja Lie­tu­va, sie­kian­ti dar šie­met baig­ti de­ry­bas dėl Ban­kų są­jun­gos. Nors vi­sos ša­lys pri­ta­ria, kad ji su­stip­rin­tų ES fi­nan­si­nę in­teg­ra­ci­ją ir ne­leis­tų pa­si­kar­to­ti 2008 m. kri­zei, dis­ku­si­jos dėl to­kios są­jun­gos me­cha­ niz­mo tę­sia­si iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės. ES ly­de­riai su­si­ti­ki­me taip pat svars­ tys pa­dė­tį Uk­rai­no­je, kur ne­si­liau­ja pro­tes­tai prieš vy­riau­sy­bę.

KUR? Ma­da­gas­ka­re. KA­DA? Gruo­džio 20 d.

Pre­zi­den­to rin­ki­mai

Pa­ra­ma: Bos­to­no ka­lė­di­nis bė­gi­mas skir­tas su­rink­ti pi­ni­gų žmo­nėms, pa­ti­rian­tiems nep­ri­tek­lių.

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

lan­gą. Kai ki­tą ry­tą vy­res­nie­ji rie­ du­čiais grįž­ta iš mi­šių, jie trau­kia už vir­vu­čių ir ža­di­na sa­vo at­ža­las.

Italų posakis byloja, kad laimingas naujaisiais metais taps tas, kuris Naujųjų metų naktį įšoks į Tibro upę.

Auk­si­nis vo­ra­tink­lis

Įvai­rių yra ir Ka­lė­dų eg­lu­čių puo­ši­ mo tra­di­ci­jų. Uk­rai­no­je jas mėgs­ta­ ma da­bin­ti dirb­ti­niais si­dab­ri­niais ir auk­si­niais vo­ra­tink­liais. Ten ti­ ki­ma le­gen­da apie skur­džią mo­te­ rį, ku­ri ne­ga­lė­jo sau leis­ti ka­lė­di­nių pa­puo­ša­lų. Kol ji mie­go­jo, vo­rai ap­

raiz­gė jos eg­lu­tę vo­ra­tink­liu iš gry­ no auk­so ir si­dab­ro. Ši­taip jie ir el­gę pa­puo­šė, ir at­ne­šė mo­te­riai tur­tų.

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ant eg­lių daž­nai ka­bi­na­mi de­ko­ra­ty­vi­niai agur­kai. Kal­ba­ma, kad šios tra­di­ci­ jos šak­nys sie­kia JAV pi­lie­ti­nio ka­ ro lai­kus, kai ei­li­nis Joh­nas C.Lo­ we­ris pa­kliu­vo į ne­lais­vę ir Ka­lė­dų iš­va­ka­rė­se, mir­da­mas iš ba­do bei iš­se­ki­mo, pa­pra­šė sar­gy­bi­nio rau­ gin­to agur­ko. Sar­gy­bi­nis pa­si­gai­lė­ jo ir at­ne­šė agur­ką. Vė­liau, at­ga­vęs lais­vę, ei­li­nis įti­kė­jo, kad bū­tent ši „Die­vo do­va­na“ su­tei­kė jam fi­zi­ nės bei emo­ci­nės stip­ry­bės, ir pra­ dė­jo ka­bin­ti agur­kus ant eg­lu­tės per Ka­lė­das.

Tra­di­ci­jos pra­di­nin­kai – lat­viai?

Be­je, pir­mie­ji pra­dė­ję puoš­ti Ka­lė­ dų eg­lę skel­bia­si kai­my­nai lat­viai.

Ry­go­je Ro­tu­šės aikš­tė­je įmon­tuo­

ta plokš­tė, ku­rią dau­ge­lis praei­vių lai­ko ka­na­li­za­ci­jos dang­čiu, bet iš tik­rų­jų tai yra pa­mink­las pir­ma­ jai Eu­ro­pos Ka­lė­dų eg­lei. Ji skel­ bia: „Pir­mo­ji Ka­lė­dų eg­lė Ry­go­je.

1510 m.“ Lat­vi­jos ar­chy­vuo­se ga­li­ma ras­ti ir pa­sa­ko­ji­mą, kad dar 1477 m. gy­ va­vo tra­di­ci­ja at­si­svei­kin­ti su Ka­lė­ dų me­džiu. Jį iš­neš­da­vo iš pa­sta­to, vaikš­čio­da­vo ap­link jį ra­tu, o pa­skui su­de­gin­da­vo.

O vo­kie­čiai ma­no, kad ši tra­di­ci­ ja at­si­ra­do re­for­ma­ci­jos pra­di­nin­ ko Mar­ti­no Lut­he­rio dė­ka, ku­ris kar­tą ei­da­mas gat­ve pa­ma­tė, kaip snai­gės krin­ta ir lie­ka ant eg­lės ša­ kų. Jam tai taip pa­ti­ko, kad jis nu­ spren­dė pa­ts pa­puoš­ti eg­lę ir tam pa­nau­do­jo žva­kes. Bet tai, anot do­ ku­men­tų, įvy­ko 1517 m. – kiek vė­ liau nei Ry­go­je.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ma­da­gas­ka­re vyks ant­ras pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ras, nes per pir­mą spa­lio 25 d. nė vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko rei­kia­mos dau­gu­mos bal­sų. Pir­mie­ ji pre­zi­den­to rin­ki­mai po 2009 m. kru­vi­nų pro­tes­tų ir per­vers­mo ga­li pa­di­ din­ti įtam­pą šio­je In­di­jos van­de­ny­no sa­lo­je, ku­ri tu­ri gau­sių ni­ke­lio ir ki­tų gam­tos iš­tek­lių, bet 92 pro­c. iš 21 mln. jos gy­ven­to­jų gy­ve­na že­miau skur­ do ri­bos – už ma­žiau nei 2 do­le­rius (5 li­tus) per die­ną.

KUR? Fi­li­pi­nuo­se. KA­DA? Gruo­džio 21 d.

Lan­ky­sis ne­lai­mės zo­no­je Jung­ti­nių Tau­tų ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ban Ki-moo­nas lan­ky­sis Fi­li­pi­nuo­ se ir ten įver­tins pra­gaiš­tin­go tai­fū­no Ha­ja­no pa­da­ri­nius. Lapk­ri­čio 8 d. cent­ ri­nei ša­lies da­liai smo­gu­si sti­chi­ja nu­si­ne­šė dau­giau nei 6 tūkst. žmo­nių gy­ vy­bę. Dar 1800 žmo­nių iki šiol lai­ko­mi din­gu­siais be ži­nios, o maž­daug 4 mln. li­ko be pa­sto­gės. Vėliau Ban Ki-moo­nas vyks į Tak­lo­ba­no mies­tą, ku­ris la­biau­siai nu­ken­tė­jo nuo tai­fū­no.

KUR? Mask­vo­je. KA­DA? Gruo­džio 24 d.

Ke­lia ko­ją į Mui­tų są­jun­gą Bra­zi­lijos gyventojai ga­li pa­si­gir­ti tu­ rin­t ys aukš­čiau­sią plū­du­r iuo­jan­čią Ka­lė­dų eg­lę pa­sau­ly­je – 85 m mil­ži­ nė sto­vi ant plat­for­mos Rio de Ža­nei­ ro įlan­ko­je.

Pa­sau­lio re­kor­di­nin­kai yra ir Šiau­rės Ita­li­jos Gu­bi­jaus mies­te­lio gy­ven­to­jai, ant kal­no šlai­to iš tūks­tan­čio lem­pų su­kū­rę ki­lo­met­ro aukš­čio Ka­lė­dų eg­ lės si­lue­tą.

Pag­r in­d i­nė JAV Ka­lė­dų eg­lė, sto­v in­ ti sos­t i­nė­j e Va­š ing­to­ne prie Ka­pi­to­ li­j aus, yra 27 m aukš­č io ir pa­puoš­ ta 5 tūkst. žais­l iu­k ų, ku­r iuos su­k ū­ rė vai­k ai.

Ar­mė­ni­jos pre­zi­den­tas Serz­has Sarg­sya­nas (kai­rė­je) pa­si­ra­šys sto­ji­mo į Mui­ tų są­jun­gą „ke­lio že­mė­la­pį“. Ke­le­tą me­tų de­rė­ju­sis dėl aso­ci­juo­tos na­rys­tės su­tar­ties su ES, Ar­mė­ni­ja rug­sė­jį at­si­sa­kė glau­des­nių san­ty­kių su Eu­ro­pa ir pa­skel­bė, kad jung­sis prie Mui­tų są­jun­gos, ku­rią da­bar su­da­ro Ru­si­ja, Bal­ta­ ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nas. Ru­si­ja ti­ki­si, kad ši są­jun­ga atei­ty­je išaugs į dar glau­ des­nį vals­ty­bių blo­ką – Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nę są­jun­gą.

18

gruodžio 19–27, 2013

sportas SPO­RtO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

KUR? Lie­tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro ba­sei­ne (Kons­ti­tu­ci­jos pr. 25) ar­ ba per LTV. KA­DA? Gruo­džio 22 d. 15 val.

Plau­ki­mas su R.Mei­lu­ty­te

Pas­ku­ti­nės metų ko­vos

Pir­m ą kar­t ą Lie­t u­vo­j e prieš Ka­lė­das Vil­niu­je bus su­reng­ tos plau­ki­mo var­žy­bos – šei­ mų plau­ki­mo es­ta­fe­tė „Rū­tos Mei­lu­ty­tės tau­rė“, ku­r ią su­ reng­ti su­gal­vo­jo ge­riau­sia vi­sų lai­kų Lie­tu­vos plau­ki­kė R.Mei­ lu­ty­tė. Da­ly­vau­sian­tiems ke­tu­ riems kiek­vie­nos šei­mos na­ riams rei­kės įveik­ti po 25 met­ rus krū­ti­ne.

Kau­no „Žal­gi­ris“ ket­vir­ta­die­nį Eu­ro­ly­go­je sve­čiuo­se dėl pa­te­ ki­mo į ki­tą eta­pą ko­vos su Bam­ ber­go „Bro­se Bas­kets“, o „Lie­ tu­vos ry­tas“ penk­ta­die­nį na­ mie žais pa­sku­ti­nes Eu­ro­ly­gos rung­ty­nes su Belg­ra­do „Crve­ na Zvez­da“. Sek­ma­die­nį lau­kia dvie­jų Lie­tu­vos ga­liū­nų „Žal­gi­ rio“ ir „Lie­tu­vos ry­to“ dvi­ko­va Vil­niu­je.

KUR? Per „Via­sat Sport Bal­tic“ ir „Lie­tu­vos ry­to“ TV. KA­DA? Gruo­džio 19 d. 20.55 val.; gruo­džio 20 d. 19.40 val.; gruo­džio 22 d. 16 val.

Di­džiuo­juo­si, kad at­sto­vau­siu Lie­tu­vai Nau­jo­ji Lie­tu­vos olim­pi­nė vil­tis 22-ejų Isa­ bel­la To­bias praė­ju­sią sa­vai­tę ofi­cia­liai pri­sie­kė Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ir at­siė­mė mū­sų ša­lies pi­lie­čio pa­są. Iki So­čio olim­ pi­nių žai­dy­nių li­kus ma­žiau nei dviem mė­ne­siams, sim­pa­tiš­ko­ji ru­daa­kė spin­du­ liuo­ja pa­si­ti­kė­ji­mu sa­vo jė­go­mis.

Zig­mas Ju­re­vi­čius z.jurevicius@diena.lt

„At­siė­mu­si Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos pi­lie­čio pa­są aš vėl ver­kiau. Ir aša­rų iš­lie­jau daug. Ma­ne už­plūs­ta emo­ci­jos, kai pa­gal­vo­ju, kiek lai­ko mes su Dei­vi­du (par­tne­riu Dei­vi­ du Stag­niū­nu – red. pa­st.) lau­kė­ me šio įvy­kio. Tre­jus su pu­se me­ tų sie­kė­me tiks­lo“, – lei­di­niui sa­kė I.To­bias.

– Isa­bel­la, ar ti­kė­jo­tės to­kios po­zi­ty­vios reak­ci­jos iš lie­tu­ vių?

– Su­lau­kiau gau­sy­bės svei­ki­ni­mų.

Ma­ne la­biau­siai pri­bloš­kė ne­pa­ žįs­ta­mų žmo­nių lin­kė­ji­mai. La­bai ge­ra, kad į olim­pia­dą vyk­si­me ži­ no­da­mi, jog su mu­mis – tiek daug ge­ra­no­riš­kų žmo­nių.

– Ofi­cia­liai ta­po­te Kau­no vi­ ce­me­ro pa­ta­rė­ja. Kaip ke­ti­na­ te jam pa­dė­ti?

– Pa­tar­siu nuo­to­li­niu bū­du iš Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų. Pa­dė­siu kuo ga­lė­siu. Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ofi­cia­liai at­sto­vau­siu Kau­nui. Ma­ nau, So­čy­je ma­no mi­si­ja ne­bus vien tik spor­ti­nė.

– Iki žie­mos olim­pia­dos li­ko ma­žiau nei du mė­ne­siai. Ar jau pa­sie­kė­te op­ti­ma­lią spor­ti­nę for­mą?

– Mus tre­ni­ruo­ja vie­nas ge­riau­sių pa­sau­lio tre­ne­rių – Igo­ris Špil­ban­ das. Jis – ge­ni­jus. Jis nie­ka­da ne­ leis­tų mums star­tuo­ti svar­biau­sio­ se var­žy­bo­se ne­pa­si­ruo­šu­siems. Esu tik­ra, kad mes bū­si­me pui­kiai pa­si­ ren­gę ir su­si­kon­cent­ra­vę.

– Kaip ke­ti­na­te pra­leis­ti li­ku­sį lai­ką iki So­čio žai­dy­nių?

– Sau­sio ant­rą sa­vai­tę da­ly­vau­si­ me Eu­ro­pos dai­lio­jo čiuo­ži­mo čem­ pio­na­te Veng­ri­jo­je. La­bai jau­din­

si­mės, nes Bu­da­peš­te star­tuo­si­me jau kaip vi­sa­ver­tė Lie­tu­vos po­ra.

Tai bus la­bai ge­ras ap­ši­li­mas prieš olim­pia­dą, nes Veng­ri­jo­je var­žy­sis stip­riau­si pa­sau­lio due­tai, iš­sky­ rus ame­ri­kie­čius ir ka­na­die­čius.

Bus la­bai įdo­mu.

– Ar Eu­ro­pos čem­pio­na­te kel­si­ te konk­re­čius tiks­lus?

– Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė mums pa­sa­kė, kad mė­gau­tu­mės čiuo­ži­mu, nes pa­grin­di­nį tiks­lą jau pa­sie­kė­me.

Jos žo­džiais, pa­te­kę į olim­pia­dą mes iš­gar­si­no­me Lie­tu­vą, tad nei žai­dy­ nė­se, nei Eu­ro­pos čem­pio­na­te ne­tu­ rė­tu­me jaus­ti įtam­pos. Aš iš tie­sų di­ džiuo­juo­si at­sto­vau­da­ma Lie­tu­vai.

Pa­te­kę į olim­pia­ dą mes iš­gar­si­no­me Lie­tu­vą, tad nei žai­ dy­nė­se, nei Eu­ro­pos čem­pio­na­te ne­tu­rė­ tu­me jaus­ti įtam­pos.

– Ko­kia vie­ta So­čio žai­dy­nė­se jus as­me­niš­kai ten­kin­tų?

– Bū­čiau lai­min­ga, jei pa­tek­tu­me į dvi­de­šim­tu­ką. Jei mums pa­vyk­tų pa­kil­ti iki 15-os vie­tos, bū­tų neį­ ti­ki­ma. Tu­rė­ki­me gal­vo­je, kad yra dau­gy­bė ša­lių, ku­rios ap­skri­tai ne­ pa­ten­ka į olim­pia­dą.

– Ar le­do šo­kiai ir čiuo­ži­mas Lie­tu­vo­je yra pa­kan­ka­mai iš­ plė­to­ti? Ar ne­ma­no­te, kad trūks­ta are­nų bei są­ly­gų jau­ nie­siems spor­ti­nin­kams?

– La­bai vi­liuo­si, kad sa­vo pa­si­ro­ dy­mais olim­pia­do­je mes su­do­min­ si­me dau­giau žmo­nių. Juk ši spor­to ša­ka – nuo­sta­bi. Le­do šo­kiai – tai ne tik at­le­tiš­ku­mas, bet ir me­nas.

Pa­si­ren­gi­mas: I.To­bias ti­ki­na, kad juo­du su D.Stag­niū­nu bus pui­kiai pa­si­ren­gę ir su­si­tel­kę So­čio žie­mos

olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1991 m. rugp­jū­čio 23 d. Niu­jor­ ke (JAV).

užė­mė penk­tą vie­tą. Bend­ro­je įskai­to­ je užė­mė de­vin­tą vie­tą.

Čiuož­ti pra­dė­jo pen­ke­rių. 2007–

Da­lį 2012–2013 m. se­zo­no star­tų čiuo­

2008 m. kar­tu su Ota­ru Dža­pa­ri­dze tarp­tau­ti­nė­se jau­nių var­žy­bo­se at­sto­ va­vo Gru­zi­jai. 2008 m. pa­sau­lio jau­nių čem­pio­na­te užė­mė 14 vie­tą.

žė­jams te­ko pra­leis­ti dėl par­tne­rio nu­ga­ ros skaus­mų. Po­ra ne­da­ly­va­vo 2013 m.

Kroa­ti­jo­je vy­ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­ na­te.

lio čem­pio­na­te le­do šo­kė­jai užė­mė 15-ą vie­tą ir iš­ko­vo­jo Lie­tu­vai olim­pi­nį ke­lia­ la­pį į So­čio olim­pi­nes žai­dy­nes.

2013 m. pa­bai­go­je I.To­bias ant­rą kar­tą

pa­tei­kė pra­šy­mą dėl Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo išim­ties tvar­ka. 2013 m. gruo­ džio 2 d. D.Gry­baus­kai­tė su­tei­kė Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę ke­le­tą me­tų to sie­ku­siai čiuo­žė­jai.

Nuo 2010 m. bir­že­lio čiuo­žia su lie­ 2012 m. spa­lį I.To­bias pre­zi­den­tū­rai Pre­zi­den­tė at­si­žvel­gė ir į tai, kad spor­ti­nin­ tu­viu D.Stag­niū­nu. Due­tą Jung­ti­nė­se įtei­kė pra­šy­mą dėl Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės kė 3,5 me­tų tre­ni­ra­vo­si po­ro­je su Lie­tu­vos Vals­ti­jo­se tre­ni­ruo­ja I.Špil­ban­das. su­tei­ki­mo išim­ties tvar­ka. Ta­čiau Pre­zi­ pi­lie­čiu D.Stag­niū­nu, taip pat mo­ko­si lie­tu­ De­biu­ta­vę 2011 m. Eu­ro­pos dai­lio­ den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ne­su­tei­kė pi­ vių kal­bos, yra iš­lai­kiu­si lie­tu­vių kal­bos eg­ jo čiuo­ži­mo čem­pio­na­te spor­ti­nin­kai lie­ty­bės išim­ties tvar­ka. za­mi­ną, da­ly­vau­ja JAV lie­tu­vių bend­ruo­ įvei­kė pre­li­mi­na­rų­jį eta­pą ir pa­te­ko į 2013 m. Ka­na­do­je vy­ku­sia­me pa­sau­ me­nės gy­ve­ni­me. pa­grin­di­nes var­žy­bas, o jose bend­ro­ je įskai­to­je užė­mė 12-ą vie­tą. 2011 m. pir­ma­ja­me pa­sau­lio dai­lio­jo čiuo­ži­mo čem­pio­na­te po­ra užė­mė 14-ą vie­tą.

2011 m. spa­lį da­ly­va­vo de­biu­ti­nia­

me sa­vo kar­je­ro­je Tarp­tau­ti­nės dai­lio­jo čiuo­ži­mo są­jun­gos or­ga­ni­zuo­ja­ma­me „Di­džio­jo pri­zo“ pir­ma­me eta­pe „Ska­te Ame­ri­ca“ ir lai­mė­jo bron­zos me­da­lius.

2011 m. lapk­ri­tį due­tas var­žė­si šeš­ta­ja­ me „Di­džio­jo pri­zo“ se­ri­jos eta­pe „Ros­te­ le­com Cup“ ir užė­mė penk­tą vie­tą.

2012 m. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je Še­fil­

do mies­te vy­ku­sia­me čem­pio­na­te at­ li­kę trum­pą­jį šo­kį spor­ti­nin­kai pa­sie­ kė ge­riau­sią sa­vo kar­je­ro­je re­zul­ta­tą ir

19

gruodžio 19–27, 2013

26p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

Įver­ti­ni­mas: „Aš va­žiuo­ju į Ru­si­ją tik­tai pre­mi­jos at­siim­ti (dar – į kū­ry­bos va­ka­rą ar­ba į li­te­ra­tū­ri­nį fes­ti­va­lį). Ma­ne su Sankt Pe­ter­bur­gu sie­ja tik ar­ti­mų­jų ka­pai. Bet ma­ne su Ru­si­ja

sie­ja ru­sų kal­ba, su ja aš su­sie­ta am­žiams“, – kal­bė­jo Vil­niu­je gy­ve­nan­ti ru­sų kil­mės ra­šy­to­ja L.El­tang.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Aš ne­par­da­vi­nė­ju sa­vo gy­ve­ni­mo Ru­sų kil­mės ra­šy­to­ja Le­na El­tang – int­ri­guo­jan­ti as­me­ny­bė. Vil­ niu­je gy­ve­na dau­giau kaip 20 me­tų, yra Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­ gos na­rė. Ta­čiau at­siim­ti pres­ti­ži­nių pre­mi­jų už sa­vo ro­ma­nus vyks­ta į Ru­si­ją. Jos gy­ve­ni­mas, kaip ir jos ro­ma­nai, – be sie­nų.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pro pa­lė­pė­je įreng­to L.El­tang ka­ bi­ne­to lan­gus at­si­ve­ria nuo­sta­ baus gro­žio Vil­niaus vaiz­dai. Net nu­stem­bi – ar iš tik­rų­jų Vil­nius toks gra­žus? Ji link­te­li gal­va – taip.

Ir pri­du­ria: „Vil­nius – me­ni­nin­kų

mies­tas, čia pui­ki vie­ta kur­ti. Be to, aš nie­ka­da ne­pa­ži­no­jau tiek įdo­mių žmo­nių vie­na­me mies­te.“ Prie Vil­niaus pri­pra­to ir ra­šy­to­jos vy­ras – da­nas Bjarne’as El­tan­gas.

Lie­tu­vos sos­ti­nė­je lie­ja­si L.El­ tang ei­lės, ne­se­niai ji bai­gė ket­vir­ tą­jį ro­ma­ną „Bria­ ti­ko“. Le­n a dir­ba

20

20

gruodžio 19–27, 2013

savaitgalis

Aš ne­par­da­vi­nė­ju sa­vo kiek­vie­ną die­ną nuo 19 5 val. ry­to, ta­čiau ne­ pri­me­na griež­tos ka­bi­ne­ti­nės ra­šy­ to­jos. Bai­gu­si nau­ją ro­ma­ną ar per šven­tes ji mėgs­ta pa­sė­dė­ti su bū­riu drau­gų prie stik­lo vy­no.

– Le­na, tur­būt drau­gų pri­gu­ žės pil­ni na­mai ir per Ka­lė­das?

– pra­dė­jau po­kal­bį su ra­šy­to­ja.

– Jau 12 me­tų yra tra­di­ci­ja, kad ar­ ba pir­mą, ar­ba ant­rą Ka­lė­dų die­ ną pas mus su­si­ren­ka ma­no drau­ gai me­ni­nin­kai iš Ru­si­jos ir ma­no drau­gai lie­tu­viai. At­va­žiuos ke­tu­ ri se­ni ma­no drau­gai iš Mask­vos ir Sankt Pe­ter­bur­go su vai­kais. Ma­ no ka­bi­ne­tas bū­na kaip di­de­lė pa­ la­pi­nė – jie čia mie­ga ant čiu­ži­nių.

Ka­lė­dos – vie­nin­te­lė pro­ga su­si­tik­ ti. Ba­lius bū­na su­neš­ti­nis – vi­si ži­ no, kad gy­ve­nu iš ho­no­ra­rų.

Ma­no už­duo­tis – pa­puoš­ti eg­ lu­tę. Neį­ti­ki­ma, bet esu iš­sau­go­ju­ si sa­vo se­ne­lio iš Sankt Pe­ter­bur­ go eg­lu­tės žais­lus. Kiek va­ži­nė­jau po Eu­ro­pą, kur tik ne­gy­ve­nau, kiek su­dau­žiau daug tvir­tes­nių daik­tų, o tie ke­li žais­lai iš­li­ko. Jie to­kie se­ ni, man pri­me­na vai­kys­tę. Po eg­lu­te bū­na įvai­riau­sių do­va­nų – kas atei­ na, po ja tas do­va­nas su­de­da. Kai pa­val­gom, iš­ge­riam vy­no, pra­si­de­da tra­di­ci­niai mū­sų žai­di­mai. Do­va­nos su­de­da­mos į di­de­lį mai­šą, o vie­nas žmo­gus – pa­ts pa­ti­ki­miau­sias iš mū­sų kom­pa­ni­jos – jas trau­kia ir tei­kia. Bet do­va­nos taip leng­vai ne­ gau­si – rei­kia at­lik­ti ko­kią nors už­ duo­tį. O už­duo­čių bū­na to­kių, kad ne­duok Die­ve, vi­si sė­di ir dre­ba.

Sla­vų Ka­lė­dų ne­šven­čia­me – Vil­ niu­je be­veik ne­tu­riu drau­gų ru­sų.

– Skai­ty­to­jai pri­pa­ži­no ir įver­ ti­no jū­sų kny­gas „Ger­vuo­gės ūg­lis“, „Ak­me­ni­niai kle­vai“, „Ki­to­kie būg­nai“. Ar sa­vo bi­ čiu­liams pa­pa­sa­ko­ja­te nau­ jo ro­ma­no siu­že­tą, gal ir jo iš­ trau­kų pa­skai­to­te?

– Vi­sa­da. Jau nu­si­sto­vė­jo tra­di­ci­ ja, kad, pra­dė­ju­si nau­ją ro­ma­ną ir jį pa­bai­gu­si, su­kvie­čiu drau­gus me­ ni­nin­kus į sve­čius. Va­ka­rė­lis vyks­ ta ar­ba bu­te Vil­niu­je, ar­ba so­dy­bo­je prie eže­ro Anykš­čių ra­jo­ne.

Pas­kai­čiau „Bria­ti­ko“ iš­trau­kų.

Pas­kui dis­ku­ta­vom – ap­ta­rėm kiek­

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė tuo­me­čia­me Le­ning­ra­de

1964 m. Stu­di­jas bai­gė Vals­ty­bi­nia­ me Ir­kuts­ko uni­ver­si­te­te Fi­lo­lo­gi­jos ir žur­na­lis­ti­kos fa­kul­te­te.

2003 m. de­biu­ta­vo ei­lė­raš­čių rin­

ki­niu.

Pir­ma­sis L.El­tang ro­ma­nas – „Ger­

vuo­gės ūg­lis“ – pa­te­ko į Ru­si­jos na­ cio­na­li­nio be­stse­le­rio pre­mi­jos trum­pą­jį są­ra­šą.

Ant­ra­sis ro­ma­nas „Ak­me­ni­niai

kle­vai“ au­to­rei pa­dė­jo tap­ti pir­mą­ ja Nau­jo­sios ru­sų li­te­ra­tū­ros pre­mi­ jos lau­rea­te. „Ak­me­ni­niai kle­vai“ iš­ vers­ti į lie­tu­vių kal­bą (ver­tė Vla­das Bra­ziū­nas).

Tre­čia­sis ro­ma­nas „Ki­to­kie būg­

nai“ 2011 m. bu­vo įver­tin­tas Ru­sų pre­mi­ja. 2012 m. „Ki­to­kie būg­nai“ pa­te­ko į Ru­si­jos na­cio­na­li­nės li­te­ ra­tū­ri­nės pre­mi­jos „Di­de­lė kny­ga“ trum­pą­jį są­ra­šą. Į jį pa­ten­ka sep­ty­ ni aš­tuo­ni au­to­riai iš 500.

vie­ną per­skai­ty­tą ga­ba­lą. Ir jie man la­bai pa­dė­jo, nes jiems kai kas bu­ vo neaiš­ku, dėl kai ko abe­jo­jo, klau­ sė, ko­dėl bū­tent taip pa­ra­šiau. Aš jų nuo­mo­nę už­si­ra­šau, pa­skui stu­di­ juo­ju, nes jie – pir­mie­ji ma­no skai­ ty­to­jai.

Lie­tu­vių cha­rak­te­ris ir po­žiū­ris į gy­ve­ni­ mą iki šiol man yra la­bai pa­slap­tin­gas.

– Ir ko­kių iš­gir­do­te pa­sta­bų?

– Ga­na daug apie Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir per­so­na­žų psi­cho­lo­gi­ją. Lie­tu­vių cha­rak­te­ris ir po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą iki šiol man yra la­bai pa­slap­tin­ gas.

Bu­vo ir juo­kin­gas mo­men­tas.

Pers­kai­čiau iš­trau­ką apie Lu­ko ir Pao­los pir­mą­ją mei­lės nak­tį. Apie tą mei­lės nak­tį pa­sa­ko­ja pa­ts he­ ro­jus – Lu­kas. Kai per­skai­čiau tą sce­ną, vie­nas drau­gų tie­siai švie­ siai pa­klau­sė: „Le­na, o tau ku­ris nors vy­ras ka­da nors pa­sa­ko­jo apie sa­vo pir­mą­ją nak­tį?“ – „O ką, blo­ gai pa­ra­šiau?“ – „Blo­gai!“ Jie ma­ ne su­kri­ti­ka­vo, ir aš tą sce­ną pa­tai­ siau. Be­veik nie­ko iš jos ne­li­ko, bet tu­ri pa­si­ti­kė­ti eks­per­tais.

Da­bar ma­nęs lau­kia iš­ti­si me­tai re­da­ga­vi­mo dar­bų. Aš ne­ra­šau kny­ gos nuo­sek­liai – pir­ma pir­mą pus­ la­pį, pa­skui – ant­rą, tre­čią. Ra­šau dia­lo­gus, mi­zans­ce­nas kaip teat­re.

Ra­šau penk­tą, 105-ą sce­ną. Pas­kui – kaip dė­lio­nę – su­de­du ro­ma­ną iš ma­žų ga­ba­liu­kų. Tai – pa­ti bai­ siau­sia dar­bo sta­di­ja, ku­ri kai­nuo­ ja dau­giau krau­jo nei pa­ts pa­ra­šy­ mas. Per me­tus baig­siu. Ma­nau, kad kny­ga išeis 2015 m. sau­sį.

– Ro­ma­nas žiau­riai iš­grę­žia.

Kaip pail­si­na­te kū­ną ir iš­vė­di­ na­te sme­ge­nis?

– Lan­kau jo­gos už­siė­mi­mus. Ta­da per tas dvi va­lan­das su­ge­bu ne­mąs­ ty­ti. Tai – ro­jaus va­lan­dos, gal­vo­je bū­na to­kia tuš­tu­ma. Ra­šy­to­jo gal­ vai tai yra re­ta, ma­lo­ni ir nau­din­ ga bū­se­na.

– Ko­dėl pra­dė­da­ma nau­ją ro­ ma­ną blaš­ko­tės su vy­ru po Eu­ ro­pą ir ieš­ko­te vie­tos, kur ga­ lė­tų vyk­ti jo veiks­mas? Ne­gi ne­ga­li­te tos vie­tos su­gal­vo­ti, su­fan­ta­zuo­ti?

– Vaiz­duo­tė­je ra­šy­to­jas ga­li su­kur­ ti bet ką, ir net to­kią vie­tą, ku­rios iš vi­so nė­ra pa­sau­ly­je. Kai su­gal­ vo­ju nau­ją siu­že­tą ir su­pran­tu, kur vis­kas vyks­ta, man rei­kia tą vie­ tą pa­ma­ty­ti nors vie­ną kar­tą, o dar ge­riau – pa­bū­ti ten ke­le­tą die­nų, ke­ le­tą sa­vai­čių. Nes aš tu­riu pa­gau­ti jos at­mos­fe­rą, spal­vas, kva­pus. Aš ne­ga­liu ra­šy­ti vi­siš­kos fan­ta­zi­jos – tu­ri bū­ti kas nors ap­čiuo­pia­mo. O to ne­paim­si iš kny­gų ar iš „Vi­ki­pe­ di­jos“. Tai tu­ri pa­ma­ty­ti.

– Ku­rio­je ša­ly­je su­ra­do­te „Bria­ ti­ko“ veiks­mo vie­tą?

– Ita­li­jo­je. „Bria­ti­ko“ – tai rea­ lus vieš­bu­tis. Jis yra ne­to­li So­ren­ to, Amal­fio įlan­kos kran­te. Mu­du su vy­ru ten nu­va­žia­vom, kai pra­ dė­jau ra­šy­ti ro­ma­ną. Tu­rė­jau sko­

lin­tis pi­ni­gų, kad ga­lė­čiau va­žiuo­ti į tą mies­te­lį, pa­gy­ven­ti ten mė­ne­sį ir pa­tir­ti ap­čiuo­pia­mų da­ly­kų sa­vo po­lė­kiams įgy­ven­din­ti. „Bria­t i­k o“ – dau­g ias­l uoks­ nis psi­cho­lo­gi­nis de­tek­ty­vas, ja­ me – ke­lios gy­ve­ni­mo is­to­ri­jos.

Vie­na – jau­no vy­ru­ko Lu­ko, ku­ ris, kaip vi­sa­da ma­no ro­ma­nuo­ se, ki­lęs iš Vil­niaus. Is­to­ri­ja pra­si­ de­da 1996 m., jis mo­ko­si Lon­do­no dai­lės ko­lež­de. Su­si­pa­ži­nęs su ita­ le Pao­la, fres­kų res­tau­ra­to­re, at­si­ du­ria Ita­li­jo­je. Bet vi­sai ne­ti­kė­tai su ja iš­si­ski­ria. Ge­ro­kai vė­liau Lu­ kas pa­ra­šo ro­ma­ną „Pao­la“ – apie mo­te­rį, ku­ri jį pa­me­tė. 2008 m. jis, jau iš­gar­sė­jęs ra­šy­to­jas, at­va­žiuo­ ja į „Bria­ti­ko“ ieš­ko­ti sa­vo praei­ ties pėd­sa­kų.

Juo­kin­giau­sia tai, kad prieš me­ tus vie­nas ru­siš­kas tink­la­la­pis, kur pub­li­kuo­ja­mos ma­no kny­gos, pa­ klau­sė, ar ga­li­ma įdė­ti nau­jo ro­ ma­no iš­trau­ką. Su­ti­kau. Pas­kui jie man pa­ra­šė: „Ži­not, mes su­gal­vo­ jom to­kį kon­kur­są. Jūs duo­sit mums po iš­trau­ką, bet be fi­na­lo. Skai­ty­ to­jai fi­na­lą tu­rės at­spė­ti.“ Vė­liau jie vėl ra­šo: „Tam, ku­ris at­spės, duo­sim pri­zą. Mes su­si­ra­šėm su „Bria­ti­ko“ ir ga­vom nak­vy­nę vie­ nam žmo­gui, ku­ris at­spės fi­na­lą.“ Kaip ap­mau­du – ta­me vieš­bu­ty­je aš pa­ti ne­gy­ve­nau, man ten per bran­ gu. O no­rė­čiau pa­gy­ven­ti bent po­ rą die­nų!

Ro­ma­no „Ger­vuo­gės ūg­lis“ veiks­ mo vie­ta – Bar­se­lo­na, aš ten gy­ve­ nau ke­lis mė­ne­sius. „Ki­to­kių būg­ nų“ veiks­mas vyks­ta Lie­tu­vo­je ir Por­tu­ga­li­jo­je, Li­sa­bo­no­je, „Ak­me­ ni­nių kle­vų“ – Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je, Vel­se.

– Kaip Bjarne’as pa­ken­čia anks­ ty­vą jū­sų kė­li­mą­si, ali­nan­čią die­not­var­kę, tuos ve­žio­ji­mus po Eu­ro­pą ir ro­ma­no vie­tos paieš­kas, tą jū­sų ne­no­rą vir­ ti barš­čių? Kur sly­pi jū­sų san­ tuo­kos fe­no­me­nas?

– Tai yra mįs­lė. Be­je, aš mo­ku ga­ min­ti, tik la­bai re­tai tai da­rau.

Bjarne’as – la­bai stip­rus die­das, jis du­kart pa­sau­lio ir še­šis­kart Eu­ ro­pos irk­la­vi­mo čem­pio­nas. Jis ap­ ka­bi­nė­tas me­da­liais kaip veis­li­nis bul­do­gas. Man vi­sa­da pa­tik­da­ vo to­kie vy­rai, nes pa­ti esu fi­ziš­kai silp­na. Kas ver­da Bjarne’o gal­vo­je, to nie­kas ne­ži­no. Į jį žiū­riu kaip į la­ bai slap­tą, mįs­lin­gą siu­že­tą.

Bjarne’as at­si­ke­lia ko­kią 8 val., man pa­kū­re­na ži­di­nį, kad ne­su­šal­ čiau, pa­da­ro pus­ry­čius, at­ne­ša ka­ vos. Jis la­bai mėgs­ta mū­sų ry­tus.

Jam la­bai pa­tin­ka, kad jis at­si­ke­ lia, o žmo­na jau dir­ba. Ir jis ži­no, kad ji dir­ba vi­są lai­ką. Tai – sta­bi­ lu­mas. Jis ži­no, jog kad ir ka­da at­ si­kel­tų, ras ma­ne dir­ban­čią, ir jis ži­no, ką aš da­rau, nors ne­skai­tė nė vie­nos ma­no kny­gos, – jis ne­mo­ka ru­siš­kai.

Da­viau jam pa­skai­ty­ti sa­vo poe­ zi­jos, ap­sa­ky­mų ver­ti­mų į ang­lų kal­bą. Bet jis į tai žiū­ri sa­vo­tiš­kai. „Ži­nai, aš ta­vo kū­ry­bą la­bai sun­ kiai per­skai­tau. Čia kaž­ko­kia sve­ti­ ma mo­te­ris pa­ra­šė. Va, ta mo­te­ris, ku­rią pa­žįs­tu, yra vi­sai ki­to­kia. Aš ne­no­riu anos mo­ters – iš pus­la­pių.

Tad te­gul bū­na tie teks­tai at­ski­rai, o ma­no žmo­na – taip pat at­ski­rai“, – kar­tą jis man iš­dės­tė.

Dar­bas: „Ši­taip ar­ti ga­li tik­tai tvir­tas žmo­gus, ku­ris tu­ri stu­bu­rą. Ge­le­ži­nį.

bai­gia­si 22 val.“, – ka­rei­viš­kos dis­cip­li­nos ne­slė­pė links­mo bū­do ir daug d

Ir aš pui­kiai tai su­pran­tu. Pui­ kiai. Vi­siš­kai neį­si­žei­džiau – į tai žiū­riu to­le­ran­tiš­kai. Jis tu­ri sa­vo tei­sę ma­ne ma­ty­ti to­kią, ko­kią ma­ to. Jis per tiek me­tų su­si­kū­rė ma­no pa­veiks­lą ir juo ža­vi­si. O iš tų kny­ gų ver­žia­si skir­tin­gų mo­te­rų dva­ sia. Jis tarp jų pa­si­mes.

– Ar ga­li­te pri­pa­žin­ti, kad ra­ šy­to­jo ke­lio link jus pa­stū­mė­jo anks­tes­nių san­tuo­kų biog­ra­fi­ jos? Ia­nas Fle­min­gas, su­kū­ręs le­gen­di­nį Džeimsą Bon­dą, iš tik­rų­jų ra­šė apie sa­ve.

– Ma­no ro­ma­nuo­se, nors ir liūd­na tai sa­ky­ti, iš ma­no biog­ra­fi­jos nė­ra nė vie­no fak­to. Nė mik­ros­ko­pi­nio.

Lai­kau­si to­kių prin­ci­pų. Ne dėl to, kad aš – kie­ta, kad sa­vo biog­ra­fi­jos ne­no­riu at­skleis­ti. Dėl to, kad ta­vo rea­lus gy­ve­ni­mas tu­ri bū­ti la­bai to­ li nuo ta­vo kū­ry­bos.

Jei­gu tu pra­de­di par­da­vi­nė­ti sa­ vo gy­ve­ni­mą – o tu jį par­duo­di, jei de­di į ro­ma­ną, – jį ati­duo­di vie­šam skai­ty­mui. Tu sa­vo biog­ra­fi­ją da­li­ ji. Bet juk ra­šai ne me­mua­rus, o ro­ ma­nus, ku­riuo­se – ta­vo fan­ta­zi­ja. Šim­tap­ro­cen­tė. Kai pra­de­di dė­ti į ro­ma­ną ką nors iš sa­vo gy­ve­ni­mo, iš sa­vo pa­tir­ties, iš sa­vo mei­lės, yra di­de­lė ri­zi­ka pra­ras­ti sa­vo praei­ ties sko­nį.

Ga­li dė­ti tik tą tei­sy­bę, ku­ri yra ap­čiuo­pia­ma: kaip kve­pia ši­tas miš­kas, ko­kios gė­lės žy­di kai­my­nų so­de, kaip kve­pia jū­ra Amal­fio įlan­ ko­je. Ši­tą ži­nai, nes ten bu­vai ir ga­ li pa­pa­sa­ko­ti tei­sy­bę. Tuo vis­kas ir

bai­gia­si – tu pa­ts esi in­cog­ni­to. Jei­ gu ra­si­te ma­no teks­tuo­se nors vie­ ną ma­no biog­ra­fi­jos epi­zo­dą, sta­tau dė­žę „Mon­te­pul­cia­no“ vy­no.

Daug su­lau­kiu to­kių klau­si­mų: „Le­na, o ši­ta is­to­ri­ja iš ta­vo gy­ve­ ni­mo?“ Sa­kau, kad ne, ir ma­nim nie­kas ne­ti­ki, kaip ir jūs. Žmo­nės ne­ti­ki, kad tiek is­to­ri­jų, ku­rių per­ so­na­žu pa­ts ne­bu­vai, ga­li­ma su­ kur­ti. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kas ma­ no ro­ma­nuo­se yra tik­rai ma­no, iš ma­no sie­los gel­mių, – tai po­žiū­ris į pa­sau­lį.

Da­bar gy­ve­nu to­ kį eta­pą, kai vis­kas vel­niš­kai ne­sta­bi­ lu. Gy­ven­ti Lie­tu­vo­ je la­bai bran­gu, gy­ ven­ti iš li­te­ra­tū­ri­nio dar­bo pa­ja­mų – la­ bai sun­ku.

– Bet juk me­tai iš me­tų gy­ve­ni­ mas le­kia kaip trau­ki­nys, biog­ ra­fij­ a dė­lio­ja­si fak­tas po fak­to, tad ir pa­sau­lė­žiū­ra, ir emo­ci­jos, ir jaus­mai ga­li kis­ti. Nie­ko nė­ra šia­me gy­ve­ni­me sta­bi­laus.

– Be abe­jo­nės. Aš gy­ve­nau ke­le­ tą gy­ve­ni­mo eta­pų. Vie­na­me bu­ vau at­šo­ku­si nuo bui­ties, stu­den­tė ro­man­ti­kė, ku­ri at­si­ra­do Pa­ry­žiu­je.

Ma­no pir­ma­sis vy­ras iš­si­ve­žė ma­ne

21

gruodžio 19–27, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

gy­ve­ni­mo Ta­da ra­miai at­ si­sė­siu ir pa­ ra­šy­siu so­čiai, gau­siai vi­sus me­mua­rus iš se­ri­jos „Le­na ir jos vy­rai“. Ir tie me­mua­rai gal taps be­stse­le­ riu? O gal bus nie­kam neį­do­ mūs?

. Aš ke­liuo­si 5 val. jau 11 me­tų. Mie­go­ti ei­nu la­bai anks­ti, to­dėl vi­si ma­no va­ka­rė­liai drau­gų tu­rin­ti L.El­tang.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

į Pa­ry­žių, jį ten nu­ve­dė dar­bo rei­ ka­lai. Bet su­si­py­kau su juo ir išė­jau iš na­mų. Ir li­kau ant le­do, pi­ni­gų vi­sai ne­tu­rė­jau. Užuot mė­ga­vu­sis gy­ve­ni­mu Pa­ry­žiu­je, kai čia bu­vo so­vie­tų lai­kai, su­si­pyk­ti su to­kiu vy­ru, išei­ti į kaž­ko­kį bend­ra­bu­tį, ten gy­ven­ti su kaž­ko­kia pran­cū­ze ir ka­vi­nė­je va­ly­ti sta­le­lius? Aš bu­ vau stu­den­tė, no­rė­jau mo­ky­tis, ta­ čiau grįž­ti į Ru­si­ją – ne. Bet pra­ gy­ve­nu­si Pa­ry­žiu­je pu­sant­rų me­tų neiš­lai­kiau – grį­žau.

Gy­ve­nau sta­bi­laus gy­ve­ni­mo eta­pą, kai ne­tu­rė­jau daug pi­ni­ gų, bet ži­no­jau, kad ry­to­jus ateis.

Gy­ve­nau ki­tą gy­ve­ni­mo eta­pą, kai tu­rė­jau la­bai daug pi­ni­gų ir ne­ži­ no­jau, ką su jais da­ryt ir kur juos iš­leist. Da­bar gy­ve­nu to­kį eta­pą, kai vis­kas vel­niš­kai ne­sta­bi­lu. Gy­ ven­ti Lie­tu­vo­je la­bai bran­gu, gy­ ven­ti iš li­te­ra­tū­ri­nio dar­bo pa­ja­mų – la­bai sun­ku. Bet tik­riau­siai taip vi­si me­ni­nin­kai gy­ve­na?

Ta­čiau pa­ts įdo­miau­sias ma­no gy­ve­ni­mas – Lie­tu­vo­je. Ga­liu tai pa­ly­gin­ti su Pa­ry­žiu­mi, su Ko­pen­ ha­ga, su Lon­do­nu. Taip, ten jud­ riau, o čia – ra­miau. Bet čia bu­vo pa­ts įdo­miau­sias, pa­ts jud­riau­ sias ma­no gy­ve­ni­mas.

Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­ so­my­bę čia vis­kas pra­si­dė­jo taip švie­žiai, nau­jai – man bu­vo toks po­lė­kis kur­ti. Pir­mus ap­sa­ky­mus pra­dė­jau ra­šy­ti Lie­tu­vo­je. Ro­ma­ nas „Ki­to­kie būg­nai“ – ar­čiau­siai Lie­tu­vos. Ja­me – 1990-ųjų, 2000ųjų Vil­nius, ko­kį jį aš ma­čiau.

– Ke­tu­ri šau­nūs vy­rai, ku­rie bu­vo pa­mi­šę dėl jū­sų, ke­tu­rios in­di­vi­dua­ly­bės – ir apie juos sa­vo kū­ry­bo­je nė žo­džio?

– Ati­džiai per­žiū­rė­ti tuos gy­ve­ni­mo eta­pus ga­li­ma pa­gal ma­no poe­zi­jos rin­ki­nius. Kiek­vie­na poe­zi­jos kny­ ga – apie tam tik­rą vy­rą. Sa­vo vy­ rų man ne­rei­kia pri­si­min­ti iš nuo­ trau­kų – at­si­ver­čiu poe­zi­jos kny­gą ir iš kar­to pa­jau­čiu tuo­me­tį įsi­my­ lė­ji­mą, tuo­me­tę aist­rą. At­si­me­nu kiek­vie­ną žo­dį – kas bu­vo pa­sa­ ky­ta, kaip bu­vo žiū­rė­ta, kaip bu­vo my­lė­ta – iš tų ei­lė­raš­čių. Iš­leis­tos pen­kios ma­no poe­zi­jos kny­gos.

Kai vi­siš­kai pa­sen­siu ir pra­ra­ siu fan­ta­zi­jos pa­sau­lį, ne­be­ga­lė­ siu kur­ti, pa­ža­du sa­vo skai­ty­to­ jams, kad ta­da ra­miai at­si­sė­siu ir pa­ra­šy­siu so­čiai, gau­siai vi­sus me­mua­rus iš se­ri­jos „Le­na ir jos vy­rai“. Ir tie me­mua­rai gal taps be­stse­le­riu? O gal bus nie­kam neį­ do­mūs?

– Tur­būt tik pra­na­šu­mas, kad ra­šy­ti pra­dė­jo­te jau su­bren­ du­si mo­te­ris. Jei­gu bū­tu­mė­ te pra­dė­ju­si ra­šy­ti ro­ma­nus nuo 20 me­tų, var­gu ar bū­tu­ mė­te juos iš­tem­pu­si? Tur­būt daug ką lė­mė gy­ve­ni­mo pa­tir­ tis, bran­da?

– Tą „nuo 20 me­tų“ at­mes­kim. Ir „nuo 30 me­tų“ at­mes­kim. Kai pa­ si­ro­dė „Ger­vuo­gės ūg­lis“, man bu­ vo 40 me­tų. Pats lai­kas. Jei bū­čiau pra­dė­ju­si ra­šy­ti anks­čiau, vi­sų pir­ma, bū­čiau pa­ra­šiu­si vi­sai ki­

to­kius ro­ma­nus. Ant­ra, ši­taip ar­ ti ga­li tik­tai tvir­tas žmo­gus, ku­ris tu­ri stu­bu­rą. Ge­le­ži­nį. Aš ke­liuo­si 5 val. jau 11 me­tų. Mie­go­ti ei­nu la­ bai anks­ti, to­dėl vi­si ma­no va­ka­ rė­liai bai­gia­si 22 val. Kai drau­gai sve­čiuo­ja­si pas ma­ne Anykš­čiuo­ se ir ry­tą jie at­si­ke­lia, aš jau ko­ kias 4–5 va­lan­das dir­bu, o jie tik pra­de­da ka­vos gė­ri­mą. Bet man drau­gai nie­ka­da ne­truk­do, kad ir kiek jų bū­tų.

Li­te­ra­tū­ri­nia­me fes­ti­va­ly­je Sen Ma­lo (Pran­cū­zi­jo­je) prieš dve­jus me­tus su­si­pa­ži­nau su ru­sų ra­ šy­to­ju Vla­di­mi­ru So­ro­ki­nu. Jis man pa­sa­kė: „At­va­žiuo­ja­te į Ru­ si­ją, kiek aš gir­dė­jau, tik­tai pi­ni­ gų.“ Tai – juo­da­sis hu­mo­ras, bet iš tik­rų­jų jis tei­sus. Aš at­va­žiuo­ju į Ru­si­ją tik at­siim­ti pre­mi­jos (dar – į kū­ry­bos va­ka­rą ar­ba į li­te­ra­tū­ri­ nį fes­ti­va­lį). Ma­ne su Sankt Pe­ter­ bur­gu sie­ja tik ar­ti­mų­jų ka­pai. Bet su Ru­si­ja ma­ne sie­ja ru­sų kal­ba, su ja aš su­sie­ta am­žiams.

Kai gau­nu pre­mi­ją, pa­ra­šo vi­ si Ru­si­jos laik­raš­čiai. Klau­sia: „O kas ji to­kia? O ko­kį ji tu­ri pa­są?“ Vie­ną kar­tą per­skai­čiau straips­nį, ku­ria­me bu­vo pa­ra­šy­ta, kad pre­ mi­ją ga­vo ir me­tų kny­ga bu­vo pri­ pa­žin­tas vie­nos mo­ters ro­ma­nas, ku­ri de­monst­ra­ty­viai gy­ve­na Lie­ tu­vo­je. Ta­da sa­vo „Fa­ce­book“ pa­ sky­ro­je pa­ra­šiau, kad de­monst­ra­ ty­viai – dre­bė­da­ma nuo šal­čio – gy­ven­čiau tur­būt An­tark­ti­do­je.

Lie­tu­vo­je gy­ve­nu to­dėl, kad čia – ma­no na­mai.

22

gruodžio 19–27, 2013

savaitgalis

Pie­tų Af­ri­kos Res­ pub­li­kos pre­zi­den­ tui, ko­vo­to­jui už juo­dao­džių tei­ses ir No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tui Nel­so­nui Man­de­lai jau­nys­ tė­je pa­gal­bos ran­ ką yra iš­tie­sęs žy­ dų kil­mės tei­si­nin­ kas La­za­ris Si­dels­kis (1911–2002 m.). Jo šak­nys – Lie­tu­vo­je.

Laiš­kas: „D.Si­dels­kis ra­šė, kad jo tė­vas, ku­ris bu­vo tei­si­nin­kas Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je, priė­mė jau­nys­tė­je į dar­bą N.Man­de­lą“, – pa­sa­ko­jo Mus­

nin­kų mies­te­lio gy­ven­to­ja F.Vai­ce­kaus­kie­nė, ku­ri su­si­ra­ši­nė­ja su tei­si­nin­ko sū­nu­mi Do­vu.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

N.Man­de­los glo­bė­jo šak­nys – Lie­tu­vo­je Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Nuot­rau­ko­je – su pre­zi­den­tu

Mus­nin­kų mies­te­lio gy­ven­to­ja – bu­vu­si mo­ky­to­ja Fi­lo­me­na Vai­ ce­kaus­kie­nė – nuo 2003 m. su­ si­ra­ši­nė­ja su Iz­rae­ly­je, Je­ru­za­lė­je, gy­ve­nan­čiu L.Si­dels­kio sū­nu­mi Do­vu Si­dels­kiu, ieš­kan­čiu Mus­nin­ kuo­se sa­vo gi­mi­nės šak­nų. „D.Si­dels­kis ra­šė, kad jo tė­vas, ku­ris bu­vo tei­si­nin­kas Pie­tų Af­ri­ kos Res­pub­li­ko­je, jau­nys­tė­je priė­ mė į dar­bą N.Man­de­lą“, – pa­sa­ko­jo 82 me­tų kraš­to­ty­ri­nin­kė F.Vai­ce­ kaus­kie­nė. Mo­te­r is iš­r i­k ia­vo ant sta­l o krū­v ą D.Si­d els­k io laiš­k ų.

Vie­n a­m e jų ang­l iš­kai ir ra­š o­m a bū­tent apie tai.

Taip pat ji pa­ro­dė D.Si­dels­kio pa­ra­šy­tą ir į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­tą kny­ge­lę „Zil­be­rių šei­mos ir jų pa­li­ kuo­nių is­to­ri­ja“, ku­rio­je yra ke­lios jo tė­vo ir N.Man­de­los fo­tog­ra­fi­jos.

Gy­nė ir bu­vo mo­ky­to­jas

„1940-ųjų pra­džio­je, kai juo­dao­ džiai pra­kti­kan­tai vars­tė tei­sės fir­ mų du­ris, ieš­ko­da­mi dar­bo, L.Si­ dels­kiui už­te­ko įžval­gu­mo priim­ti sta­žuo­to­ju jau­nuo­lį N.Man­de­lą“, – ra­šo­ma kny­go­je.

1941 m. L.Si­dels­kis kar­tu su Ben­ ny Ei­del­ma­nu ir Bil­lu Wit­ki­nu įkū­ rė fir­mą „Wit­kin, Si­dels­ky & Ei­del­ man“. L.Si­dels­kis api­bū­di­na­mas kaip „links­mas, gy­vas jau­nas žy­dų ad­vo­ka­ tas, ku­ris ne­pri­ta­rė to me­to po­li­ti­kai, bu­vo prieš juo­dao­džių disk­ri­mi­na­ci­ ją“. Po dau­ge­lio me­tų N.Man­de­los biog­ra­fas Ant­ho­ny Simp­so­nas pa­ci­ tuos N.Mandelos žo­džius: „L.Si­dels­ kis bu­vo pir­mas bal­tao­dis, ku­ris el­gė­ si su ma­ni­mi pa­gar­biai.“ „L.Si­dels­kis bu­vo įžval­gus žmo­ gus ir priė­mė ma­ne į dar­bą, – tei­ gė N.Man­de­la. – Jis el­gė­si su ma­ ni­mi kaip su bro­liu ar ki­tu sau ly­giu žmo­gu­mi. Jis ma­ne gy­nė ir bu­vo ma­no mo­ky­to­jas.“

Sa­vo au­to­biog­ra­fi­nė­je kny­go­je „Il­ gas ke­lias į Lais­vę“ N.Man­de­la ra­ šo, kad „L.Si­dels­kis sie­kė per­teik­ti ne tik tei­sės su­bti­ly­bes, bet ir jos fi­ lo­so­fi­ją. Tei­sė jam te­bu­vo vi­suo­me­ nės to­bu­li­ni­mo prie­mo­nė. Jis nuo­lat man pa­tar­da­vo veng­ti po­li­ti­kos“.

Iš­siun­tė nuo­trau­kų į Je­ru­za­lę

„La­za­rio tė­vo gi­mi­nė ki­lu­si iš Kel­ mės, o mo­ti­nos – iš Mus­nin­kų. Šių pa­var­dė Zil­be­riai-Lu­ni­nai. Vi­sai ne­sun­kiai čia ra­dau jų na­mą – pa­ly­ gi­nau su Do­vo kny­go­je pub­li­kuo­to­ mis iki­ka­ri­nė­mis to na­mo nuo­trau­ ko­mis. Ma­nau, kad Mus­nin­kuo­se gi­mu­si Do­vo tė­vo La­za­rio mo­ti­na“, – sa­kė F.Vai­ce­kaus­kie­nė.

Mo­te­ris pri­si­me­na, kad 1952 m. jai at­si­kraus­čius gy­ven­ti į Mus­nin­ kus ir pra­dė­jus mo­kyk­lo­je dirb­ti lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja tą na­mą vie­ni mus­nin­kie­čiai va­di­no Zil­be­ rio, ki­ti – Lu­ni­no na­mu. „Gal Zil­ be­ry­tė iš­te­kė­jo už Lu­ni­no, o gal

bu­vo at­virkš­čiai? – spė­lio­jo pa­ šne­ko­vė. – Gal čia ga­lė­jo gy­ven­ti Do­vo pro­se­ne­lė? Jų gi­mi­nės me­dis, ku­ris pub­li­kuo­tas D.Si­dels­kio kny­ go­je, sie­kia XVI a. Iš čia ki­lu­si mo­ te­riš­ko­ji gi­mi­nės ša­ka.“ Su­ra­du­si šį na­mą, F.Vai­ce­kaus­kie­nė pa­sam­ dė fo­tog­ra­fą ir iš­siun­tė nuo­trau­kas D.Si­dels­kiui į Je­ru­za­lę, kad pa­ma­ ty­tų, kaip na­mas at­ro­do da­bar.

Ver­tė­jai ypač su­si­do­mė­jo

Ka­dan­gi F.Vai­ce­kaus­kie­nė ang­liš­ kai ne­sup­ran­ta, D.Si­dels­kio laiš­ kus į lie­tu­vių kal­bą iš­ver­čia bu­vę jos mo­ki­niai, kaip ir mo­ters at­sa­ ky­mus jam. „Ne­la­bai ži­no­jau apie N.Man­ de­lą – Af­ri­ka man to­li, – ne­slė­pė F.Vai­ce­kaus­kie­nė. – Bet kai jis pa­ ra­šė apie sa­vo tė­vą ir N.Man­de­ lą, bu­vo įdo­mu. Ypač tuo su­si­do­ mė­jo ma­no ver­tė­jai gim­na­zis­tai ir jų tė­vas. Ži­not, vy­rai, jie apie po­ li­ti­ką dau­giau iš­ma­no. Jie su­pra­

to, kad N.Man­de­la – di­de­lis, žy­ mus žmo­gus.

L.Si­dels­kis bu­vo įžval­gus žmo­gus ir priė­mė ma­ne į dar­ bą. Jis el­gė­si su ma­ ni­mi kaip su bro­ liu ar ki­tu sau ly­giu žmo­gu­mi.

Da­bar Do­vas Je­ru­za­lė­je su­ra­do lie­ tu­viš­kai mo­kan­čią ra­šy­ti mo­te­rį, tai jau gau­nu lie­tu­viš­kus laiš­kus. Bet jis ne­bu­vo at­va­žia­vęs į Mus­nin­kus.“ F.Vai­ce­kaus­kie­nės ži­nio­mis, prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ne­to­li Šir­vin­ tų esan­tys Mus­nin­kai bu­vo žy­dų mies­te­lis. Lie­tu­vių bu­vo gal pen­ki še­ši na­mai. Per ge­no­ci­dą bu­vo su­ šau­dy­ta 180 mies­te­lio žy­dų.

Na­mas: po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro šį na­mą vie­ni mus­nin­kie­čiai va­di­no

Zil­be­rio, ki­ti – Lu­ni­no na­mu. Rin­k­da­ma kraš­to­ty­ri­nę me­džia­gą, F.Vai­ ce­kaus­kie­nė iš­siaiš­ki­no, kad čia ga­li bū­ti gi­mu­si Pietų Afrikos Respu­ blikos tei­si­nin­ko L.Si­dels­kio mo­ti­na.

Įver­ti­no: N.Man­de­la ra­šė, jog „L.Si­dels­kis sie­kė per­teik­ti ne tik tei­sės su­bti­ly­bes, bet ir jos fi­lo­so­fi­ją. Tei­sė

jam te­bu­vo vi­suo­me­nės to­bu­li­ni­mo prie­mo­nė. Jis nuo­lat man pa­tar­da­vo veng­ti po­li­ti­kos“.

23

gruodžio 19–27, 2013

savaitgalis

Tikrų Kalėdų paieš­kos Šven­to­jo­je Žemė­je Kur ras­ti tikrą­sias Kalė­das? No­rin­ tiems pa­bėgti nuo pa­niš­ko šven­čių šur­mu­lio ge­riau­sia trauk­ti į šios šven­ tės įsčias – Šventąją Žemę.

Artū­ras Mo­ro­zo­vas

Iz­rae­l is ir Pa­les­t i­nos te­r i­to­r i­ja

Re­li­ginę ne tik ti­kin­čiųjų bend­ ruo­menę su­vie­ni­jan­čią šventę pa­ vertė­me links­my­bių ma­ra­to­nu su pa­bo­du­sia po­pmu­zi­ka, ak­cijų lip­ dukų med­žiok­le, Ki­ni­jo­je ga­min­ to­mis pra­kartėlė­mis ir plas­ti­ki­nių eg­lu­čių plas­ti­ki­niais žais­liu­kais.

Kai šven­čių karš­tinės kre­čia­ mas Va­karų pa­sau­lis kraus­to­si iš pro­to dėl kuo ori­gi­na­les­nių do­ vanų ir kuo so­tes­nio Kalėdų sta­ lo, Šven­to­sios Žemės žmonės gy­ ve­na įpras­tu rit­mu. Svar­biau­sio­je Nau­jo­jo Tes­ta­men­to veiks­mo vie­ to­je, Iz­rae­ly­je, Kalė­dos ne­šven­čia­ mos, ne­girdė­ti ir gruod­žio 31-osios fe­jer­verkų: žy­dai va­do­vau­ja­si heb­ rajų ka­len­do­riu­mi ir Nau­juo­ sius me­tus pa­si­tin­ka rugsėjį. Tie­ sa, pa­si­tiks jie ne 2014-uo­sius, o 5775-uo­sius.

Jo­kio im­bie­rinės ar­ba­tos kva­po, švie­čian­čių gir­liandų, mo­no­to­niš­kai ju­dan­čių plas­ti­ki­nių se­ne­lių su do­ vanų mai­šu ant pe­ties, vis kar­to­jan­ čių „ho ho ho“. Šil­tas gruo­dis vi­lio­ja bang­len­ti­nin­kus gau­dy­ti sa­vo ban­gos į Tel Avi­vo pa­jūrį. Užuot gal­voję apie metų san­dūros šven­čių stalą, trum­ pa­ran­ko­vius marš­kinė­lius dėvin­tys iz­rae­lie­čiai džiau­gia­si švie­žiais vai­ siais ir te­pa hu­musą ant pi­tos.

Iz­rae­ly­je Kalėdų ga­li­ma ras­ti tik po mažą kris­lelį: arabų ra­jo­nuo­ se kuk­liai pa­puoš­tos eg­lutės, par­ duo­tuvė­se kai kur su­žyb­si šven­ti­ niai at­ri­bu­tai. Dau­giau šven­tinės nuo­tai­kos tik Pa­les­ti­nos te­ri­to­ri­ jo­je. Čia gy­ve­nan­ti ka­ta­likų dau­ gu­ma ne­pa­mirš­ta did­žiųjų šven­čių, ta­čiau dėl po­li­tinės bei eko­no­minės si­tua­ci­jos re­gio­ne jos nėra to­kios bliz­gios ir nuo­tai­kin­gos, kaip įpras­ ta mums. Slo­gią Pa­les­ti­nos si­tua­ ciją at­spin­di ir Kalėdų eglė, sto­vin­ti Ra­ma­los cent­re, – me­ta­li­nis kar­ka­ sas, ap­trauk­tas ža­liu plas­ti­ku.

Kaip sektų­si Trims Ka­ra­liams sek­ti žvaigždę į šian­dienį Bet­ liejų? Pas­vei­kin­ti gi­musį Jėzų ne­ būtų taip pa­pras­ta – kup­ra­nu­ga­ riais vyks­tan­tys Ka­ra­liai at­si­muštų į pilką be­to­ninę sieną. Ji, ski­rian­ ti Pa­les­ti­nos te­ri­to­riją nuo Iz­rae­lio, pa­įvai­rin­ta dau­gy­be iro­niškų gra­ fi­čių. „Linksmų šv. Kalėdų iš Bet­ lie­jaus ge­to“ – lin­ki vie­no au­to­rius.

Ki­ta­me – gar­sus italų gatvės me­ni­ nin­kas Blu vaiz­duo­ja ap­mūrytą Ka­ lėdų eglę su do­va­no­mis.

Vis dėlto šv. Bet­lie­jaus mies­to trau­ka stip­resnė už po­li­tiką. Kad pa­si­melstų vi­dur­nak­čio Mi­šio­se Jėzaus gi­mi­mo ba­zi­li­ko­je, kas­met tūkstan­čiai pi­lig­rimų ryž­ta­si įveik­ti girgž­dan­čius pa­sie­nio var­tus.

Kliū­tis: šian­dien Trims Ka­ra­liams pa­svei­kin­ti gi­musį Jėzų ne­būtų taip pa­pras­ta – kup­ra­nu­ga­riais vyks­tan­tys Ka­ra­liai at­si­muštų į pilką be­to­ninę sieną.

Ki­taip: Šven­to­jo­je Žemė­je ne­pa­mirš­tos did­žio­sios šventės, ta­čiau dėl po­li­tinės bei eko­no­minės si­tua­ci­jos re­gio­ne jos nėra to­kios bliz­gios ir nuo­

tai­kin­gos, kaip įpras­ta mums.

Va­sa­ra: šil­tas gruo­dis vi­lio­ja bang­len­ti­nin­kus gau­dy­ti ban­gos į Tel Avi­vo pa­jūrį.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

24

gruodžio 19–27, 2013

savaitgalis

Sti­chi­jos su­dre­bin­tuo­se Fi­li­pi­n Už fo­tog­ra­fa­vimą fi­li­pi­nie­čiai ne­ prašė nė cen­to.

De­šim­tis pa­sau­lio vals­ty­bių ap­lankęs fo­tog­ra­fas ir ke­liau­ to­jas Ed­mun­das Ko­le­vai­tis pri­si­pa­ži­ no, kad per ke­lio­li­ka pa­starųjų metų taip jam nu­ti­ko be­ne pirmą kartą.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Žemės drebė­ji­mo pėdsa­kai

Vai­kai: ma­žie­ji ša­lies gy­ven­to­jai itin drau­giš­ki ir links­mi.

„As­me­niš­kai aš taifū­no ne­bi­jo­jau, mo­te­rys – šiek tiek. Bet jei smogė su­per­taifū­nas, grei­tai ant­ro to­kio ne­bus. Tie­sa, šis, kaip mums aiš­ ki­no fi­li­pi­nie­čiai, bu­vo smar­kus“, – pa­sa­ko­jo E.Ko­le­vai­tis, su­grįžęs iš ša­lies, vėl nu­kentė­ju­sios nuo sti­ chi­jos. Fi­li­pi­nuo­se kas­met pra­ūžia apie 20–30 taifūnų.

Tie­sa, taifū­no epi­cent­re E.Ko­ le­vai­tis, ke­liavęs po Piet­ry­čių Azi­ jos šalį su dar sep­ty­niais lie­tu­viais, ne­bu­vo. Vis dėlto taifū­no pėdsakų matė Se­bu sa­lo­je ir Šo­ko­la­do kal­vo­ mis garsė­jan­čio­je Bo­ho­lio sa­lo­je.

Iš­virtę med­žiai, griuvė­siai, kai kur nu­trūkęs ir vis dar neat­nau­jin­ tas elekt­ros tie­ki­mas – to­kie taifū­no Ha­ja­no pa­da­ri­niai buvo matyti lie­tu­ vių lan­ky­to­se vie­to­se. Ir oro uos­tuo­ se kar­tais reikė­da­vo pa­lauk­ti, kol be eilės ki­lo ir lei­do­si lėktu­vai su lab­da­ra nu­kentė­ju­­siems nuo taifū­no.

Apg­riovė ir kal­vas

Emo­ci­jos: gaid­žių ko­vos – po­pu­lia­ri fi­li­pi­nie­čių pra­mo­ga.

Pėdsa­kai: Bo­ho­lio sa­lo­je spa­lio mėnesį vy­ko žemės drebė­ji­mas.

„Sug­riu­vu­sios ir su­ski­lu­sios se­nos, XVII a. sta­ty­tos, baž­ny­čios sie­nos, nu­griau­tas bokš­tas prie til­to, ply­ šiai žemė­je“, – Bo­ho­lio sa­lo­je spa­ lio mėnesį smo­gu­sio 7,1 ba­lo stip­

Eg­zo­ti­ka: ry­žių te­ra­sos ne­ga­li ne­žavė­ti.

ru­mo žemės drebė­ji­mo pėdsa­kai bu­vo aki­vaiz­des­ni. Žemės drebė­ji­mas ap­griovė ir Šo­ko­la­do kal­vas – apie 1260 vie­ nodų kal­ne­lių, iš­sidės­čiu­sių dau­ giau nei 50 kv. km plo­te. Kal­vos pa­deng­tos ža­lia žo­le, ku­ri sau­suo­ ju lai­ko­tar­piu pa­ru­duo­ja, – iš čia ir kilęs Šo­ko­la­do kalvų pa­va­di­ni­mas. „Mums lan­kan­tis jos bu­vo ža­ lios, šo­ko­la­do ne­pri­minė, – juokė­ si fo­tog­ra­fas. – Di­delį įspūdį pa­li­ ko UNES­CO sau­go­mos Ba­tado ry­žių te­ra­sos, esan­čios Luso­no sa­ los šiau­rinė­je da­ly­je. Gra­žes­nių už šias te­ra­sas dar ne­ma­čiau nie­kur pa­sau­ly­je.“

Au­ten­ti­kos li­ko ne­daug

„Fi­li­pi­nie­čiai pui­kiai mo­ka sa­ve rek­ la­muo­ti, to ne­re­tai trūksta mums, lie­tu­viams, – pa­sakojo E.Ko­le­vai­ tis, – Nors mes tu­ri­me kuo did­žiuo­tis. Be­je, ne­se­niai girdė­jau, kad go­ tai pri­klausė prie bal­tų, net is­panų kal­bo­je yra bal­tiškų žod­žių, turė­jo­ me įta­kos ir lo­tynų kal­bai, Ro­mo­je ir­gi bu­vo lie­tu­vių, Alek­sand­ro Ma­ ke­do­nie­čio se­ne­lis – lie­tu­vis.“ Fi­li­pi­nuo­se fo­tog­rafą nu­vylė ame­ri­ko­niz­mas. „Tai­lan­de, Ma­ lai­zi­jo­je, In­do­ne­zi­jo­je daž­nai iš­vy­ si se­no­sios kultū­ros pėdsakų. Tai – ir vie­tinės dai­nos, ir šo­kiai. Kai­kas se­no, tik­rai au­ten­tiš­ko. Fi­li­pi­nuo­

Pa­si­va­žinė­ji­mas: žmonės ant ma­ši

25

GRUODŽIO 19–27, 2013

savaitgalis

nuose gyvenimas nesustojo

Edmundo Kolevaičio nuotr.

se to jau beveik nėra, – apgailestavo E.Kolevaitis. – Savo gentinės kultūros jie neišvystė iki civilizacijos lygio. Įtaką darė juos užėmę ispanai, o paskui kultūrą sunaikinti, matyt, baigė šimtmetį čia buvę amerikiečiai.“ Bet galbūt tai turėjo įtakos ir tvarkai – net ir kukliai gyvenantys žmonės tvarkingi, o šiukšlių išvysi mažiau nei daugumoje Azijos valstybių. Taip pat filipiniečiai gerai kalba angliškai. „Taip, bendrauti malonu, filipiniečiai – itin draugiški, linksmi, paprasti ir mieli žmonės, – komplimentus žarstė Edmundas. – Tai – vienintelė ša-

inų stogų – gan dažnas reiškinys.

lis, kurioje pirmą kartą per pastaruosius metus iš manęs už fotografavimą neprašė pinigų.“ Atgaiva fotografo širdžiai buvo keturios dienos, praleistos Filipinų kaime, kur tvyrojo tikros emocijos, virė tikras gyvenimas.

Gaidžiai su bokso pirštinėmis

Vyrai buvo išėję į darbus, moterys skalbė, gamino valgį namuose, vaikai lakstė, žaidė paprastus, judrius žaidimus, kažką braižė smėlyje ir dėliojo pagaliukus. Tokį Filipinų kaimą išvydo lietuvis fotografas. „Man dagūs, be si šyp san tys žmonės. Neišlepinti, skatinami

kūrybiškumo, sveiko gyvenimo būdo, neturintys kompiuterių ir naujausių telefonų, – pasakojo E.Kolevaitis. – Vyrai – azartiški. Dažnai žaidžia stalo žaidimus, kortomis pliekia pokerį iš pinigų.“ Kaunietis Filipinuose išvydo ir nuo senų senovės garsėjančias gaidžių kovas. Viename mieste gaidžiai kovojo su prie pentinų pritvirtintais peiliais. Koviniai paukščiai specialiai lesinami, treniruojami, tampomi žemyn ir aukštyn, kad sutvirtėtų jų sparnai.

Emocijos, triukšmas, lažybos – tai, kaip sakė E.Kolevaitis, buvo nesuvaidinta. Tačiau fotografui buvo gaila žūstančių gaidžių.

Kur kas labiau nei mieste gaidžių kovos jam patiko kaimelyje: „Ten gaidžiai kovėsi ne peiliais, pritvirtintais prie pentinų, bet mažutėmis bokso pirštinytėmis. Pralaimėdavo tas, kuriam pritrūkdavo jėgų.“ Vis dėlto emocijų užteko: kaime, natūraliomis sąlygomis, ne specialiame ringe, kaip miestuose, gaidžiai kovojo apsupti vyrų, vaikų, visi audringai reaguodavo matydami smūgius, piruetus ar į čia pat tekantį upelį krentančius gaidžius.

Krepšinis su šlepetėmis

Ir, žinoma, krepšinis. Tai – viena populiariausių sporto šakų Filipinuose: šiemet šalis pirmą kartą istorijoje pateko į pasaulio čempionatą. „Krepšinio lentos senos, sukiužusios, kai kurios pritvirtintos prie medžių, vyrai ir vaikai žaidžia ba-

 Kasdienybė: tradicinis kaimo vaizdelis.

 Turgus: vaisiai, daržovės, žuvis Filipinuose – visuomet šviežutėliai.

si, su paplūdimio šlepetėmis, ant žvyro, akmenukų, tačiau iš širdies, audringai ir demonstruoja neblogą lygį“, – žavėjosi fotografas.

Gaidžiai kovojo apsupti vyrų, vaikų, visi audringai reaguodavo matydami smūgius.

Beje, nemažai filipiniečių girdėję apie Lietuvą. Tokie buvo E.Kolevaičio sutikti žvejas, gidas, žavi mažo restoranėlio darbuotoja, ku-

ri nustebino ištardama lietuviškai: „Labas vakaras, prašom...“ Tiesa, virto anties kiaušinio, kuriame jau matyti embrionas, lietuviai ragauti neišdrįso: vyrams audringą naktį žadantį patiekalą valgė tik vietinis gidas ir vairuotojas. „Vis dėlto nuostabi tropinėms šalims būdinga gamta ir labai draugiški žmonės negali nežavėti, – tikino fotografas. – Akyse ilgam liks fantastiško grožio ryžių terasos.

Deja, ir žemės drebėjimo sugriauta bažnyčia, kuri iki šios stichinės nelaimės stovėjo kelis šimtus metų. Žvelgdamas į šventovės griuvėsius suvoki gamtos galią ir visa ko laikinumą.“

26

gruodĹžio 19â&#x20AC;&#x201C;27, 2013

idÄ&#x2014;jos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

Kur bō­si iĹĄ 2013-ĹłjĹł ÄŻ 2014Nau­jie­ji me­tai â&#x20AC;&#x17E;Lof­ teâ&#x20AC;&#x153; vi­sa­da ypa­tin­gi, nes tai yra â&#x20AC;&#x17E;Lof­toâ&#x20AC;&#x153; gim­ta­die­nio nak­ tis ir vi­sa­da te­mi­ nis va­ka­rÄ&#x2014;­lis. Ĺ iĹł me­tĹł gruo­dĹžio 31-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; me­nĹł fab­ ri­kui â&#x20AC;&#x17E;Lof­tasâ&#x20AC;&#x153;, ku­ riam va­do­vau­ ja mu­zi­kan­tas ir pro­diu­se­ris Vik­to­ ras Dia­wa­ra su Ĺžmo­ na Ĺ˝i­vi­le, su­kan­ka ket­ve­ri! Â&#x201E;Â&#x201E;IdÄ&#x2014;­ja: ĹĄie­met ne­ti­kÄ&#x2014;­tais va­ka­rÄ&#x2014;­liais po­pu­lia­rÄ&#x2014;­jan­Ä?ia­me â&#x20AC;&#x17E;Lof­teâ&#x20AC;&#x153; vi­si

kvie­Ä?ia­mi ruoť­tis fu­tu­ris­ti­niam kar­na­va­lui.

Teatro mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jams

74)/8%/0-7 6 3 ( 3 1 % 7 4% 7 / 9 8 - 2 Ĺ&#x2C6; / % 6 8 Ä&#x2014; +693(Ăş-3 (

KUR? Jaunimo teatre, ArkliĹł g. 5.

KA­DA? GruodŞio 22 d. 18 val. KIEK? 20 litų.

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹ&#x17D;WDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

KUR? PramogĹł arenoje, Ä&#x201E;Ĺžuolyno g. 9.

KA­DA? GruodĹžio 21 d. 19 val. KIEK? 86â&#x20AC;&#x201C;206 litai.

LietuviĹĄka Romeo ir DĹžuljetos istorija

â&#x20AC;&#x17E;Vaya Con Diosâ&#x20AC;&#x153; atsisveikina

â&#x20AC;&#x17E;Jis ir jiâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; kamerinis spektaklis pagal raĹĄytojo Jono BiliĹŤno ir jo Ĺžmonos Julijos JanulaitytÄ&#x2014;s-BiliĹŤnienÄ&#x2014;s laiĹĄkus ir kĹŤrybÄ&#x2026;. Tai jautri, ĹĄvelni ir jausminga meilÄ&#x2014;s istorija. ReĹžisierÄ&#x2122; ir aktorÄ&#x2122; BirutÄ&#x2122; Mar sukurti spektaklÄŻ inspiravo J.BiliĹŤno ir jo Ĺžmonos prisiminimai, jĹł atvirlaiĹĄkiai, siĹłsti vienas kitam iĹĄ tĹł vietĹł, kuriose dÄ&#x2014;l ligos ar mokslĹł lankydavosi raĹĄytojas ar jo mylimoji.

GausybÄ&#x2122; gerbÄ&#x2014;jĹł visame pasaulyje turinti grupÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Vaya Con Diosâ&#x20AC;&#x153; leidosi ÄŻ paskutines savo gastroles. GrupÄ&#x2014;s sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s paslaptis â&#x20AC;&#x201C; stiprus, gilus Dani Klein balsas, kurÄŻ iĹĄgirdÄ&#x2122; kritikai prieĹĄ 25 metus niekaip negalÄ&#x2014;jo patikÄ&#x2014;ti, kad dainuoja europietÄ&#x2014;. Antroji â&#x20AC;&#x201C; grupÄ&#x2014;s muzikos lyrika ir giliausias sielos kerteles pasiekianti melancholiĹĄka nuotaika.

KUR? MenĹł spaustuvÄ&#x2014;je, Ĺ iltadarĹžio g. 6.

KA­DA? GruodĹžio 27 d. 19 val. KIEK? 25â&#x20AC;&#x201C;40 litĹł.

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

muzikos mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jams

KUR? Vilniaus paveikslĹł galerijoje, DidĹžioji g. 4.

KA­DA? GruodĹžio 26 d. 16, 18.30 val. KIEK? 33â&#x20AC;&#x201C;53 litai.

Poetizuota kaimo istorija

MuzikiniĹł stiliĹł kelionÄ&#x2014; laiku

Teatro laboratorija â&#x20AC;&#x17E;Atviras ratasâ&#x20AC;&#x153; visus, iĹĄsiilgusius kandaus ir uĹžkreÄ?ianÄ?io lietuviĹĄko humoro, kvieÄ?ia ÄŻ siautulingai â&#x20AC;&#x17E;rimtÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; spektaklÄŻ pagal Kazio Binkio satyrinÄ&#x2122; poemÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Sparnuotasis Matasâ&#x20AC;&#x153;. Poetizuota paprasto lietuviĹĄko kaimo istorija su netikÄ&#x2014;tais siuĹžeto vingiais privers juoktis iki aĹĄarĹł ir susimÄ&#x2026;styti apie kartais keistÄ&#x2026; ir nenuspÄ&#x2014;jamÄ&#x2026; mĹŤsĹł, lietuviĹł, bĹŤdÄ&#x2026;.

â&#x20AC;&#x17E;Quorumâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄeĹĄiĹł vokalistĹł grupÄ&#x2014;. Jie geba suteikti naujĹł atspalviĹł ÄŻvairiems muzikos Ĺžanrams, nuo viduramĹžiĹł choralo iki moderniojo dĹžiazo ir popmuzikos. KalÄ&#x2014;dinÄ&#x2014;s melodijos ir naujai improvizuojami dĹžiazo standartai nepaliks abejingĹł net paÄ?iĹł iĹĄrankiausiĹł klausytojĹł. Savo programÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Quorumâ&#x20AC;&#x153; atliks a cappella, pasitelkdami tik vokalinÄ&#x2122; perkusijÄ&#x2026; (beatbox).

27

gruodžio 19–27, 2013

idėjos laisvalaikiui

-uo­sius? Lai­kas ap­si­spręs­ti Lau­kia fu­tu­ris­ti­nis kar­na­va­las

„Kas­met ge­riau­sios „Lof­to“ Nau­ jų­jų me­tų tra­di­ci­jos iš­lie­ka, kin­ ta tik te­ma, ku­ri vi­sus su­jun­gia bend­ram siau­tu­liui, o kar­na­va­li­ nių kos­tiu­mų drą­sa ir už­mo­jai vis au­ga“, – pa­sa­ko­jo V.Dia­wa­ra. Šie­met ne­ti­kė­tais va­ka­rė­liais po­pu­lia­rė­jan­čia­me „Lof­te“ vi­ si kvie­čia­mi ruoš­tis fu­tu­ris­ti­niam kar­na­va­lui.

Te­mą „Har­der Bet­ter Fas­ter“ šiais me­tais pa­dik­ta­vo įspū­din­gai ir tran­kiai į pa­sau­lio sce­nas grį­žę „Daft Punk“. Ge­riau­sio fu­tu­ris­ti­ nio kos­tiu­mo au­to­rius bus ap­do­va­ no­tas dviem lėk­tu­vo bi­lie­tais į Eu­ ro­pos va­ka­rė­lių sos­ti­nę – Ber­ly­ną.

ma taip pat bu­vo kiek fu­tu­ris­ti­nė – „Kos­mi­nė odi­sė­ja“. Vi­si fo­tog­ ra­fi­niai įkal­čiai – „Lof­to“ feis­bu­ ko pa­sky­ro­je.

Vik­to­ras Dia­wa­ra:

Lie­ka tik dar la­biau steng­tis, nes ti­ki­me, kad Vil­nius vie­ną die­ ną taps sve­tin­giau­ siu ir kū­ry­biš­kiau­siu mies­tu Eu­ro­po­je.

Drau­giš­kiau­sias klu­bas

Skam­bės „Daft Punk“

Be­je, „Lof­to“ Nau­jų­jų me­tų šven­ tė yra ne tik įkvėp­ta šio mis­ti­nio ir be ga­lo ta­len­tin­go due­to iš Pran­ cū­zi­jos, bet ir pa­stip­rin­ta spe­cia­lia mu­zi­ki­ne pro­gra­ma, skir­ta „Daft Punk“ kū­ry­bai.

Apie me­nų fab­ri­ko Nau­juo­sius me­tus sklan­do pa­sa­ko­ji­mai nuo pat pir­mo­jo va­ka­rė­lio, ku­rio te­

Praė­ju­sį mė­ne­sį iš­kil­min­go­je ce­re­ mo­ni­jo­je Vil­niaus ro­tu­šė­je „Lof­ tui“ bu­vo įteik­tas sve­tin­giau­sio mu­zi­ki­nio klu­bo ap­do­va­no­ji­mas.

Tai bu­vo vie­nas ma­lo­niau­sių ne­ ti­kė­tu­mų vi­sai me­nų fab­ri­ko ko­ man­dai.

Taip „Lof­tą“ įver­ti­no Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė ir lan­ky­to­jai, o pa­tį ap­do­va­no­ji­mą me­nų fab­ri­ko

Kai mei­lė ak­la ir pik­ta

va­do­vui V.Dia­wa­rai įtei­kė Vil­niaus mies­to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. „Da­bar, kai jau esa­me taip įver­ tin­ti, lie­ka tik dar la­biau steng­tis, nes ti­ki­me, kad Vil­nius vie­ną die­ ną taps sve­tin­giau­siu ir kū­ry­biš­ kiau­siu mies­tu Eu­ro­po­je. O kol kas kvie­čia­me vi­sus čia jaus­tis kaip na­mie“, – ga­vęs ap­do­va­no­ ji­mą už sa­vo ket­ve­rių me­tų veik­lą tur­ti­nant Vil­niaus mu­zi­ki­nį gy­ve­ ni­mą kal­bė­jo V.Dia­wa­ra.

Gė­ri­mai už sa­vi­kai­ną

Be­je, per Nau­juo­sius me­tus „Lof­ tas“ pa­ža­dė­jo ne tik stip­rią mu­zi­ ki­nę pro­gra­mą, ku­ri bus at­skleis­ta ne­tru­kus, bet ir ge­riau­sias kai­ nas ba­re. „Par­duo­si­me gė­ri­mus už sa­vi­kai­ną, o gai­viuo­sius pils­ ty­si­me ne­tgi ne­mo­ka­mai. No­ri­ si, kad žmo­nės ma­žiau gal­vo­tų, kiek pi­ni­gų ga­lės iš­leis­ti al­ko­ho­ liui, – pas mus per Nau­juo­sius me­tus bus mo­ka­ma už ko­ky­biš­ką pro­gra­mą ir kar­na­va­li­nę nuo­tai­ ką“, – tę­sė me­nų fab­ri­ko va­do­vas V.Dia­wa­ra.

Ne tik vaikams

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Gruodžio 26 d. 19 val. KIEK? 30–70 litų.

knygų mėgėjams

KUR? Profsąjungų rūmuose, V.MykolaičioPutino g. 5. KA­DA? Gruodžio 20 d. 18 val.

KUR? Kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“.

KA­DA? Gruodžio 21 d. 16 val. KIEK? 33 litai.

Ori­gi­na­lu­mas: praė­ju­sių Nau­jų­

jų me­tų su­ti­ki­mo kar­na­va­lų kos­ tiu­mų kon­kur­sų nu­ga­lė­to­jai.

VD inf.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

meno mėgėjams

Keista mo­te­rų drau­gys­tė

KUR? V.Kasiulio dailės muziejuje, A.Goštauto g. 1.

KA­DA? Iki kovo 16 d. KIEK? 3, 6 litai.

Sukurk dovaną

Arbit Blato palikimas

Lietuvos kamerinis orkestras klausytojams dovanoja nepaprastą staigmeną: vokiečių kompozitoriaus Th.von Schachto Concertante trims obojams ir orkestrui bei W.A.Mozarto Koncerą Nr. 4 Ddur smuikui, kurį grieš smuikininkas Sergejus Krylovas.

Vakarą vainikuos su Kauno valstybiniu choru ir solistais atliekama C.Saint-Saënso „Kalėdų oratorija“.

Origamis – visiems gerai žinomas japonų popieriaus lankstymo menas.

Origamis stebina savo paprastume ir genialumu. Tai puikus užsiėmimas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Origamio kūrybinės dirbtuvės – puiki galimybė prieš pat Kalėdas savo rankomis sukurti malonią dovaną.

Parodoje „Arbit Blato Paryžius ir Venecija“ pirmą kartą pristatoma naujausia dailininko šeimos Lietuvai padovanota menininko kūrybinio palikimo dalis. Tai gražiausių Europos miestų ir svarbiausių vietų dailininko biografijos žemėlapyje vaizdai, nutapyti laisva, ekspresyvia maniera.

Liudo Ruiko nuotrauka „Jaunimo gretose“ 1970 m.

Kalėdų muzika

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Gruodžio 27 d. 19 val. KIEK? 52–122 litai.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Gruodžio 21 d. 12 val. KIEK? 12–37 litai.

Kny­gos „Stip­ri kaip mir­tis“ pa­ grin­di­nis vei­kė­ jas – Pa­ry­žiaus aukš­tuo­me­nės n u ­m y­l ė ­t i ­n i s , pa­gy­ve­nęs dai­ li­nin­kas Oliv­jė Ber­te­nas. Jis įsi­ my­li sa­vo il­ga­ me­tės mei­lu­žės duk­te­rį – jau­nu­ tę aris­tok­ra­tę Ane­tę. De­ja, mer­gi­nai jau pa­rink­tas tin­ka­mas su­ža­dė­ti­nis – mar­ ki­zas de Fa­ran­da­lis. Dai­li­nin­ką ka­muo­ ja mei­lė, aist­ra ir pa­vy­das. Prie bai­sių vi­di­nių kan­čių pri­si­de­da ir pa­se­nu­sios jo kū­ry­bos kri­ti­ka. Nau­jo­ji dai­li­nin­kų kar­ta – ne­gai­les­tin­ga. Ar tik šios ap­lin­ ky­bės ne­bus tra­giš­kos baig­ties šauk­ liai? Au­to­rius Guy de Maupassant’as (1850–1893 m.) – vie­na ryš­kiau­sių XIX a. pran­cū­zų li­te­ra­tū­ros fi­gū­rų, mei­ lės ro­ma­nų meist­ras. Per trum­pą kū­ry­ bi­nį lai­ko­tar­pį – de­šimt me­tų – ra­šy­to­ jas pa­ra­šė še­šis ro­ma­nus ir dau­giau nei tris šim­tus no­ve­lių.

KUR? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. KA­DA? Iki vasario 15 d. KIEK? 3, 6 litai

Tango ir bolero

Gražiausios kalėdinės giesmės

7–8 dešimtmečio fotografija

Sakoma, kad tango yra lyg kelių minučių romanas. Šventiniai simfoniniai tango ypatingi – emocingi, nostalgiški, pasakojantys aistringas, liūdnas, komiškas istorijas. Tango – tai ne tik muzika, tai kultūros reiškinys ir pats gyvenimas. Apie jį dainuos Ieva Prudnikovaitė. O Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras užburs kerinčio Maurice’o Ravelio „Bolero“ garsais.

„Liepaitės“ – ne tik senas tradicijas turintis choras ir muzikos mokykla, tai – gyvenimo būdas ir gerumo dvasios kupinas bendravimas. 1993 m. įkurta mokykla labai greitai tapo vienu iš vaikų chorų judėjimo etalonų. Koncerte skambės Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai chorui, gražiausios kalėdinės giesmės.

Sovietmečiu ideologiškai angažuotos masinės informacijos priemonės į viešumą patenkančius fotografinius vaizdus atrinkdavo itin reikliai. Priežiūros filtrus perėjusių fotografijų prasminis laukas žurnalų puslapiuose buvo suvaldomas paantraštėmis ir tekstais.

Ma­žo­ji Sao, ro­ dos, gi­mė vien tam, kad lik­tų be­moks­lė ir sun­ kiai dirb­tų, kęs­ da­ma nuo­la­ti­nį sty­gių ir steng­ da­ma­si pa­ten­ kin­ti nors bū­ti­ niau­sius po­rei­ kius. Ta­čiau ji ne­ke­ti­na tai­ky­ tis su li­ki­mu. Sva­jo­da­ma apie gra­žes­nį gy­ve­ni­mą ji iš­va­žiuo­ja iš gim­to­jo Ža­ lio­jo Ky­šu­lio ir ban­do ras­ti lai­mę Eu­ro­ po­je. Iš­mo­ku­si at­si­ties­ti po ją per­se­kio­ jan­čių skau­džių ne­sėk­mių, iš­da­vys­čių ir ne­tek­čių, Sao su­si­drau­gau­ja su vie­ ni­ša is­pa­ne, ku­ri gy­ve­na at­si­sky­ru­ si, ka­muo­ja­ma įvai­rių bai­mių, be­veik be­ža­dė ir kur­čia, ko­ne dus­da­ma nuo ne­pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Il­gai­niui tarp abie­jų mo­te­rų už­si­mez­ga nuo­šir­di drau­gys­tė. Ką bend­ra ga­li tu­rė­ti dvi mo­te­rys, ki­lu­sios iš vi­siš­kai skir­tin­gų pa­sau­lių? Ánge­les Ca­so kny­ga „Prieš vė­ją“ – tai pa­sa­ko­ji­mas apie emig­ra­ci­ją, apie tai, ką reiš­kia bū­ti mo­te­ri­mi tarp vy­rų ir varg­šu tur­tin­gų­jų pa­sau­ly­je, tai is­to­ri­ja apie drau­gys­tę, kliū­čių įvei­ki­ mą, as­me­ni­nes pa­stan­gas ir svar­biau­ sia – vil­tį.

Kur nu­ves žie­mos nak­tis?

Ste­buk­lų ku­pi­ na žie­mos nak­ tis... Kur jos bur­ tai nu­neš Bi­lį ir jo nau­juo­sius drau­gus Snie­go Se­nį bei Snie­go Šu­ne­lį? Ši is­to­ ri­ja su­kur­ta pa­ gal kla­si­ki­nę bri­ tų ra­šy­to­jo ir iliust­r a­t o­r iaus Ray­mon­do Brigg­so pa­veiks­lė­lių kny­ gą „Snie­go Se­nis“. Ani­ma­ci­nis fil­mas „Snie­go Se­nis ir Snie­go Šu­ne­lis“ Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je pri­trau­kė mi­li­jo­nus te­le­ vi­zi­jos žiū­ro­vų ir ta­po neat­sie­ja­ma di­ džių­jų me­tų šven­čių da­li­mi, o kny­ge­lė ne­pa­liau­ja ža­vė­ti ma­žų­jų skai­ty­to­jų.

28

gruodžio 19–27, 2013

vaikų diena Mieli bičiuliai graužikai,

Na, o kad žiemos vakarai neprailgtų ir turėtumėte ką skaityti, kviečiu išsirinkti vieną iš aštuonių serijos „Ūsuotos istorijos“ knygelių. Bet, žinoma, pirmiausia turėsite išspręsti be galo sudėtingą užduotį. Na, gerai, juokauju. Nei ji labai sudėtinga, nei ką.

Atsakymus siųskite e. paštu vaikudiena@ vilniausdiena.lt iki 2013m.gruodžio23d. ir trims laimingiesiems padovanosiu po knygelę.

Praeitą savaitę užduotį teisingai išsprendė ir Tėjos Stilton knygelę „Drakono kodas“ laimėjo: Audinga Vengrytė, Deimėja Dragūnaitė, Goda Morkūnaitė.

Teisingas atsakymas T eisingai Ė jusi J udri A istruolė S portiška T emperamentinga I škalbi L inksma T obulai O rientuojasi N aujovėse

A) Aš dalyvauju gražiausio sniego senio lipdymo konkurse (vidury konkurso mano uodega sustiro į ledą, todėl teko pasitraukti).

B) Aš išlikimo varžybose (net trys gelbėtojų komandos aštuonias su puse valandos nėrėsi iš kailio manęs ieškodamos).

1 2

taip laukiu baltos kaip skylėtas sūris žiemos, kad net plaukai šiaušias. Juk tiek daug smagumynų, kai yra sniego, galima nuveikti – pavyzdžiui, nulipdyti ką nors panašaus į save, žaisti sniego mūšį, čiuožinėti ar slidinėti nuo kalniuko ir dar daug visko!

Užduotis: rask kiekvienai nuotraukai tinkantį aprašymą. Šalia nuotraukos įrašyk raidę, kuria pažymėtas tos nuotraukos aprašymas. Beje, viena nuotrauka be aprašymo.

Atrask kuri.

C) Čiuožimo ant Didžiojo Ledo ežero lenktynėse (ledas buvo pernelyg plonas, todėl įkritau į vandenį ir sušalau į ledo luitą).

3

D) Žuvų smirdalių žvejyboje (neverta net pasakoti, kodėl jos šitaip vadinasi, turbūt patys puikiai suprantate).

E) Čia aš konkurse „Kaip statomas iglu“ (tiesa, padariau per mažą iglu angą ir įstrigau joje...).

6

4 5

Dėmesio! konkursas „Džeronimo Stiltono Kalėdos“ Taigi taigi atėjo metas išlaisvinti fantaziją – pabandyk įsivaizduoti ir nupiešk Džeronimo Stiltono Kalėdas. Štai keletas idėjų ir užuominų: Džeronimas Stiltonas nekantriai laukia Kalėdų; Džeronimas Stiltonas prieš šventes ir per jas nudirba keletą prasmingų darbų; Džeronimas Stiltonas puošia Kalėdų eglutę; Džeronimas Stiltonas renka dovanas Tėjai, pusbroliui ir sūnėnui; Džeronimas Stiltonas kepa kalėdinį pyragą pagal tradicinį Stiltonų šeimos receptą.

Piešinių konkursas vyksta nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. sausio 6 d.

Sausio 6 d. burtais išrinksime 5 laiminguosius ir jiems padovanosime Džeronimo Stiltono knygą „Mano pirmasis gyvūnų atlasas“.

Džeronimas Stiltonas linki kūrybinės sėkmės!

29

gruodĹžio 19â&#x20AC;&#x201C;27, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ&#x2013;S NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014; socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. PasitikÄ&#x2014;jimo tel. (8 5) 211 2885. PirminÄ&#x2014; teisinÄ&#x2014; pagalba â&#x20AC;&#x201C; gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;S 2014 m. sausio mÄ&#x2014;n. privatizuojami objektai Objekto pavadinimas, trumpas apraĹĄas, adresas

Privatizuojama vieĹĄo aukciono bĹŤdu (ilgalaikis materialusis turtas) SandÄ&#x2014;lio patalpa (20,66 kv. m, 1Â a. mĹŤrinio pastato 1 aukĹĄte), A.Vivulskio g. 6 / 32A, Vilnius SandÄ&#x2014;lio patalpa (19,19 kv. m, 1Â a. mĹŤrinio pastato 1 aukĹĄte), A.Vivulskio g. 6 / 32, Vilnius Negyvenamosios patalpos (12,33 kv. m, 1Â a. mĹŤrinio pastato 1 aukĹĄte), A.Vivulskio g. 6 / 31, Vilnius SandÄ&#x2014;lio patalpos (19,53 kv. m, 4Â a. mĹŤrinio pastato 1 aukĹĄte), GÄ&#x2014;liĹł g. 4, Vilnius AdministracinÄ&#x2014;s patalpos (914,63 kv. m, su 38,12 kv. m bendrojo naudojimo patalpomis 2Â a. mĹŤrinio pastato pusrĹŤsyje, 1 ir 2 aukĹĄtuose, statybos metai 1940 m.), Gedimino pr. 34, Vilnius Negyvenamosios patalpos (60,47 kv. m su 2,22 kv. m bendrojo naudojimo patalpa, 5Â a. mĹŤrinio pastato 1 aukĹĄte, statybos metai 1952 m.), VaĹĄingtono a. 1 / 65, Vilnius Negyvenamosios patalpos (259,57 kv. m, 5Â a. mĹŤrinio pastato pusrĹŤsyje, statybos metai 1952 m.), VaĹĄingtono a. 1 / 68, Vilnius Negyvenamosios patalpos (416,21 kv. m, 3Â a. mĹŤrinio pastato 2 ir 3 aukĹĄtuose, statybos metai 1890 m.), Pilies g. 16, Vilnius Gyvenamasis namas (52,42 kv. m, likÄ&#x2122; 58 proc., pamatai, avarinis, statybos metai 1940 m.) ir ĹĄiam objektui priskirtas 0,1199 ha ĹžemÄ&#x2014;s sklypas, BriedĹžiĹł g. 11, Vilnius Negyvenamosios patalpos (116,84 kv. m, 3Â a. mĹŤrinio pastato pastogÄ&#x2014;je, statybos metai 1890 m.), Pilies g. 16, Vilnius SlÄ&#x2014;ptuvÄ&#x2014;s pastatas (183,23 kv. m, betoninis, statybos metai 1961 m.) ir ĹĄiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 410/1159 (0,041 ha) ĹžemÄ&#x2014;s sklypas, S.MoniuĹĄkos g. 21, Vilnius SandÄ&#x2014;lio pastatas (57,77 kv. m, 1Â a. mĹŤrinis, statybos metai 1971 m.) ir ĹĄiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 170/5269 (0,0170 ha) ĹžemÄ&#x2014;s sklypas, J.BasanaviÄ?iaus g. 44, Vilnius Negyvenamasis pastatas (67,48 kv. m, 1Â a. mĹŤrinis, statybos metai 1976 m.) ir ĹĄiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 477/1527 (0,0477 ha) ĹžemÄ&#x2014;s sklypas, KÄ&#x2122;stuÄ?io g. 2A, Vilnius PASTABA. ÄŽ patalpas investuota privataus kapitalo.

VieĹĄasis tualetas (bendras plotas 40,77 kv. m, 1Â a. mĹŤrinis poĹžeminis pastatas, statybos metai 1975 m.) ir ĹĄiam objektui priskirtas 0,0344 ha ĹžemÄ&#x2014;s sklypas, BroliĹł g. 21A, Vilnius AdministracinÄ&#x2014;s patalpos (67,07 kv. m, 2Â a. mĹŤrinio pastato rĹŤsyje ir 1 aukĹĄte, statybos metai 1978 m.), BurbiĹĄkiĹł g. 5A, Vilnius

PradinÄ&#x2014; pardavimo kaina (Lt)

Aukciono laikas

4800 4500 5600

2014-01-08 11.30 val.

2014-01-08 14.30 val.

2014-01-08 16.30 val.

3700 2 990 000*

2014-01-09 14.30 val.

2014-01-15 11.30 val.

499 000*

2014-01-15 14.30 val.

137 000*

2014-01-15 16.30 val.

1 999 000*

2014-01-16 11.30 val.

99 304*

2014-01-16 14.30 val.

599 000*

2014-01-17 11.30 val.

250 303*

2014-01-20 11.30 val.

109 000*

2014-01-21 11.30 val.

566 000*

2014-01-22 11.30 val.

75 926*

2014-01-23 11.30 val.

49 000*

2014-01-24 11.30 val.

* InformacijÄ&#x2026; apie objekto privatizavimÄ&#x2026;, jo kainÄ&#x2026; pasitikslinkite po 2013-12-20 (ÄŻvykus Privatizavimo komisijos posÄ&#x2014;dĹžiui) Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s interneto svetainÄ&#x2014;je www.vilnius.lt arba paskambinÄ&#x2122; Ĺžemiau pateiktais telefonais.

PASTABA. ÄŽ aukcionus registruojama 214 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius.

IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos Ekonomikos ir investicijĹł departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyryje, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.:Â (8Â 5) 211 2711 / 211 2705.

Kitos

SiĹŤlo darbÄ&#x2026; ÄŽmoniĹł grupei, uĹžsiimanÄ?iai kroviniĹł gabenimu, reikalingi vilkikĹł vairuotojai dirbti Vokietijoje. Geras ir laiku mokamas atlyginimas, visos soc. garantijos. E. p. info@karlas.net, tel. 8 652 33 466.

1184404

Skubiai ieĹĄkome kepÄ&#x2014;jos Vilniuje, LaisvÄ&#x2014;s pr. NemokanÄ?ius apmokome. Kreiptis tel.

8 662 20 427.

AREMA. Astrologija, numerologija, gyvenimo grafikai, matricos, ÄŻvaizdĹžio formavimas, sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s galimybÄ&#x2014;s. Konsultacijos, paskaitos, kursai. Tel. 8 699 94 323.

1186004

1196876

1193675

1195948

Perka

1196322

Paslaugos

Perkame miĹĄkÄ&#x2026; visoje Lietuvoje. Atsiskaitymas grynais iĹĄ karto. Tel. 8 652 79 244.

Statybos ir remonto

1195863

Perkame ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2122; visoje Lietuvoje. Kaina nuo 7000 iki 12 500 Lt uĹž ha. Atsiskaitome grynais arba pavedimu, prieĹĄ pasiraĹĄant sutartÄŻ. Tel. 8 673 19 696.

VANDENS GRÄ&#x2DC;Ĺ˝INIAI, GEOTERMINIS Ĺ ILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje iĹĄtisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1193131

1093229

Perku lengvojo automobilio priekabÄ&#x2026;, galima be techninÄ&#x2014;s apĹžiĹŤros. Tel. 8 687 40 615.

1194302

Superku senas religines knygas ir maldaknyges. Tel. 8 633 77 431.

1186414

UAB BEST COMPANY perka karves, bulius, verĹĄiukus, telyÄ?ias. Atsiskaitome iĹĄ karto, sumokame PVM. Sveriame elektroninÄ&#x2014;mis svarstyklÄ&#x2014;mis. Tel. 8 613 70 805, (8 310) 48 323.

1192757

ÄŽvairĹŤs

Technikos remonto Taisome visĹł tipĹł KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. AtriĹĄame ĹžaidimĹł kompiuterius. Suteikiame garantijÄ&#x2026;.

Tel. 8 647 07 741.

Pamesta (laikyti negaliojanÄ?iu) IĹĄ BajorĹł soduose statomo namo dingo rudos spalvos odinis portfelis su dokumentais. Radusiam dosniai atsilyginsiu. Skambinti tel. 8 612 60 366.

1076363

Sveikatos ir groĹžio Medicinos centre â&#x20AC;&#x17E;Neuromedaâ&#x20AC;&#x153; konsultuoja ir gydo aukĹĄÄ?iausios kvalifikacijos specialistai. Konsultuojame pacientus su ĹĄeimos gydytojo siuntimais. Gydomos ÄŻvairios priklausomybÄ&#x2014;s formos; kodavimas, iĹĄblaivinimas.

Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603, Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt.

1191343

1196609

Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; arba miĹĄkÄ&#x2026; iĹĄsikirsti. Tel. 8 613 74 861.

1161992

Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155.

1058737

ATLIEKAMI KADASTRINIAI MATAVIMAI. Jono Juknos ir AuĹĄros JuknienÄ&#x2014;s praĹĄymu bus atliekami sklypo (kad. Nr. 101/159:285), esanÄ?io Vilniaus m., NaujininkĹł sen., SalininkĹł g. 115 ir 115A, kadastriniai matavimai po prilyginamo detaliojo teritorijĹł planavimo dokumentui tvirtinimo Nr. 30-2218; 2013 10

jose iĹĄdavimÄ&#x2026; nuostatus ir padidino vietinÄ&#x2122; rinkliavÄ&#x2026; uĹž komerciniĹł renginiĹł organizavimÄ&#x2026; savivaldybÄ&#x2014;s teritorijoje. Visas Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s tarybos sprendimas yra paskelbtas interneto svetainÄ&#x2014;je adresu www.vilnius.lt.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2013 m. lapkriÄ?io 29 d. ÄŻsakymu Nr. 30-2556 Miesto plÄ&#x2014;tros departamentui pavesta organizuoti apie 1,2 ha GineitiĹĄkiĹł ir PavilioniĹł T13 kvartalo dalies teritorijos detaliojo plano rengimÄ&#x2026;.

Planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; nekeiÄ?iant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniĹł, pakeisti ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2122; paskirtÄŻ, esant poreikiui sklypĹł ribas (dalijimas, sujungimas), nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) ir (ar) komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł teritorijos (K) ir inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros teritorijos (I) naudojimo bĹŤdus, daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł ir bendrabuÄ?iĹł statybos (G2) ir (ar) prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos (K1), ir susisiekimo ir inĹžineriniĹł tinklĹł koridoriĹł (I2) naudojimo pobĹŤdĹžius ir kitus privalomuosius naudojimo ir tvarkymo reĹžimo reikalavimus.

Miesto ĹŤkio ir transporto departamentas ÄŻpareigojamas iĹĄduodamose planavimo sÄ&#x2026;lygose nustatyti reikalavimÄ&#x2026;, kad esant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s poreikiui (planuojamo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo dalis patenka ÄŻ suplanuotas ar preliminarias gatvÄ&#x2014;s raudonÄ&#x2026;sias linijas) turi bĹŤti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inĹžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktĹŤrai ÄŻrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2753.

Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2013 m. gruodĹžio 12 d. ÄŻsakymu Nr. 30-2664 Miesto plÄ&#x2014;tros departamentui pavesta organizuoti apie 2,31 ha teritorijos prie Parko ir GeniĹł gatviĹł sankirtos detaliojo plano rengimÄ&#x2026;.

Planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; nustatyti (pakeisti) sklypĹł ribas ir plotus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reĹžimÄ&#x2026; (sklypĹł naudojimo bĹŤdus â&#x20AC;&#x201C; komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł, inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros ir atskirĹłjĹł ĹželdynĹł teritorijos, pobĹŤdĹžius â&#x20AC;&#x201C; prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł, susisiekimo ir inĹžineriniĹł komunikacijĹł aptarnavimo objektĹł statybos ir rekreacinÄ&#x2014;s paskirties ĹželdynĹł bei kitus pagal teritorijĹł planavimo dokumentus ir teisÄ&#x2014;s aktus leistinus teritorijos tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus) vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais.

Miesto ĹŤkio ir transporto departamentas ÄŻpareigojamas iĹĄduodamose planavimo sÄ&#x2026;lygose nustatyti reikalavimÄ&#x2026;, kad esant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s poreikiui (planuojamo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo dalis patenka ÄŻ suplanuotas ar preliminarias gatvÄ&#x2014;s raudonÄ&#x2026;sias linijas) turi bĹŤti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inĹžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktĹŤrai ÄŻrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2754.

18. GretimĹł ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł, kadastriniai Nr. 101/159:448;57;84;95, savininkus praĹĄom atvykti ÄŻ matavimus 2013 m. gruodĹžio 26 d.

10 val. prie bendros ribos. Matavimus atliks matininkas R.StasiĹŤnas. BuveinÄ&#x2014;: Kelmijos SodĹł 17-oji g. 35, Vilnius, tel. 8 679 00 477.

ronas, tel. 8 659 20 716, e. p. benotas.baronas@gmail.com. Detaliojo plano vieĹĄa ekspozicija: su parengtu detaliojo plano projektu bus galima susipaĹžinti nuo 2013 m. gruodĹžio 23 d. iki 2014 m. sausio 27 d. detaliojo plano rengÄ&#x2014;jo patalpose, JauroniĹł g. 11, Vilniuje (prieĹĄ tai telefonu 8 659 20 716 susitarus dÄ&#x2014;l laiko ir vietos). VieĹĄa ekspozicija vyks Antakalnio seniĹŤnijos patalpose, Antakalnio g.

17, Vilniuje, nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 27 d. darbo dienomis nuo 7.30 iki 16.30 val. VieĹĄas svarstymas: detaliojo plano sprendiniĹł pristatymas vieĹĄam susirinkimui vyks 2014 m. sausio 27 d. 9 val. MedkirÄ?iĹł g. 16, Vilniuje. Planavimo pasiĹŤlymĹł teikimo tvarka: pasiĹŤlymus galima teikti plano rengÄ&#x2014;jui ir planavimo organizatoriui raĹĄtu per visÄ&#x2026; teritorijĹł planavimo dokumento rengimo laikotarpÄŻ iki vieĹĄo susirinkimo ir jo metu. GautĹł atsakymĹł ÄŻ pasiĹŤlymus apskundimo tvarka: asmenys gautus atsakymus, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskĹłsti ValstybinÄ&#x2014;s teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijĹł planavimo ir statybos valstybinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros skyriui (A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, LT-09311 Vilniaus m.) per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos.

1196097

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvÄ&#x2014;s, miegamojo, kt. baldus pagal individualius uĹžsakymus. Tel. 8 676 80 295.

UAB â&#x20AC;&#x17E;SÄ&#x2014;kmingas reisasâ&#x20AC;&#x153; ieĹĄko tolimĹłjĹł reisĹł vairuotojĹł, turinÄ?iĹł C, E kategorijas.

MarĹĄrutai: Europaâ&#x20AC;&#x201C;Rusija, Turkijaâ&#x20AC;&#x201C;Rusija.

Vairuotojams po kiekvieno reiso mokamas atlyginimas. Tel. 8 601 01 400.

Anglija! NarcizĹł nuÄ&#x2014;mimas, pakavimas.

AnglĹł k. nebĹŤtina. Kaina 470 Lt! Tel. 8 688 15 532; www.extratravel.lt.

Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s taryba 2013 m. gruodĹžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1619 pakeitÄ&#x2014; VietinÄ&#x2014;s rinkliavos uĹž leidimo (paĹžymÄ&#x2014;jimo) organizuoti komercinius renginius savivaldybei priklausanÄ?iose ar valdytojo teise valdomose vieĹĄojo naudojimo teritori-

Informuojame, kad atliekama parengto sklypo LaurĹł g. 36E, Antakalnio sen. (kadastro Nr. 0101/0003:2296), teritorijos plotas 0,6829 ha, detaliojo plano visuomenÄ&#x2014;s informavimo pakartotinÄ&#x2014; procedĹŤra. Planavimo pagrindas: Planavimo sÄ&#x2026;lygĹł sÄ&#x2026;vadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-212-(2.15.1.21-MP2), 2013 06 25. Planavimo tikslas: nekeiÄ?iant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 metĹł sprendiniĹł, ĹžemÄ&#x2014;s sklypo paskirties (kita), naudojimo bĹŤdo (gyvenamosios teritorijos) ir pobĹŤdĹžio (maĹžaaukĹĄÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł statybos), ploto ir ribĹł, pakeisti kitus tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus, patvirtintus sklypo LaurĹł g. 28 detaliuoju planu (reg. Nr. 1457). Plano rengimo terminai: 2013 m. II ketv.-2014 m. I ketv. Planavimo organizatorius: Vladas NumaviÄ?ius, LaurĹł g. 36E, Vilniaus m., tel. (8 5) 204 2248.

Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;BARPROJEKTASâ&#x20AC;&#x153;, JauroniĹł g. 11, LT-08434 Vilnius, faksas (8 5) 219 5450, projekto vadovas Donatas Ba-

1196795

=.9.;4<@ 02;A?2 ]N_Qb\QNZV Vb\YNVXV XV XNZON_VĂş Z `aNafO\` ObaNV `b cV`N N]QNVYN

=Na\Tb` RX\[\ZV XN` V ]YN[NcVZN` Ă&#x;_R[TaN` QbWV[V` X\[QR[`NPV[V` XNaVYN` VYQN[aV` T_V[QV` V_ cN[QR[Ă&#x; V[QVcVQbNYV ]N_XNcVZ\ cVRaN b QN_N` XVRZN` `b S\[aN[b _NXV[NZN YNV]aV[Ă&#x203A;

8NV[N [b\ && 9a

ARY % # % ! #$

ddd ZNYb[\cVY\` Ya

30

gruodĹžio 19â&#x20AC;&#x201C;27, 2013

skelbimai NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad 2013 m. gruodĹžio 23â&#x20AC;&#x201C;2014 m. sausio 23 dienomis Vilniaus rajono skyriuje (KalvarijĹł g. 147, Vilnius, 9 aukĹĄtas) vyks Vilniaus rajono SaviÄ?iĹŤnĹł kadastro vietovÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s reformos ĹžemÄ&#x2014;tvarkos projekto vieĹĄas svarstymas. Projekto autorius pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.30 iki 11.30 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galÄ&#x2014;s atsakyti ÄŻ iĹĄkilusius klausimus.

Suinteresuoti asmenys iki 2014 m. sausio 23 d. gali pateikti raĹĄtu Vilniaus rajono skyriui savo pastabas ir pretenzijas.

Informuojame, kad NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedÄ&#x2014;jo 2013 m. gruodĹžio 16 d. ÄŻsakymu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-4571 dÄ&#x2014;l valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł, esanÄ?iĹł Vilniaus rajone, BezdoniĹł seniĹŤnijoje, BaronĹł kaime, sodininkĹł bendrijoje â&#x20AC;&#x17E;BerĹžynasâ&#x20AC;&#x153;, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovÄ&#x2014;s lygmens specialiojo teritorijĹł planavimo dokumento) tvirtinimo, yra patvirtintas UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus butĹł ĹŤkisâ&#x20AC;&#x153; parengtas ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties (mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jĹł sodĹł ĹžemÄ&#x2014;s sklypai ir sodininkĹł bendri-

4V[RX\Y\TV[Ă&#x203A; `cRVXNa\` ]NaVX_N Xb_VĂ&#x2013; `bQN_\' TfQfa\W\ NXb R_V\ TV[RX\Y\T\ X\[`bYaNPVWN V_ N] VĂ­_N( TV[RX\Y\TV[Ă&#x203A; RPU\`X\]VWN( aR]V[Ă&#x203A;YV\ ]NĂ&#x203A;ZVZN`( ]NXN_a\aV[Ă&#x203A; NXb R_V\ TV[RX\Y\T\ X\[`bYaNPVWN

8NV[N aVX #& 9a [b\YNaV[Ă&#x203A; XNV[N %& 9a

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt jĹł bendro naudojimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypai) ir kitos paskirties (inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros teritorijos) valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; NacionalinÄ&#x2014; ĹžemÄ&#x2014;s tarnyba prie Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, iniciatorius â&#x20AC;&#x201C; sodininkĹł bendrija â&#x20AC;&#x17E;BerĹžynasâ&#x20AC;&#x153;, rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus butĹł ĹŤkisâ&#x20AC;&#x153;.

1196794

Informuojame, kad rengiamas sklypo KalvarijĹł g. 98 ir gretimos teritorijos detalusis planas.

Planavimo pagrindas: planavimo sÄ&#x2026;lygĹł sÄ&#x2026;vadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-395-(2.15.1.21-MP2), 2013 10 24.

Planavimo tikslas: nekeiÄ?iant Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrojo plano iki 2015 metĹł sprendiniĹł, esamos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo KalvarijĹł g. 98 (kadastro Nr.0101/0022:129) pagrindinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirties (esama paskirtis â&#x20AC;&#x201C; kita), naudojimo bĹŤdĹł (esami naudojimo bĹŤdai â&#x20AC;&#x201C; gyvenamosios teritorijos, komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł teritorijos) ir naudojimo pobĹŤdĹžiĹł (esami naudojimo pobĹŤdĹžiai â&#x20AC;&#x201C; daugiaaukĹĄÄ?iĹł ir aukĹĄtybiniĹł gyvenamĹłjĹł namĹł statybos, prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos), pakeisti ĹžemÄ&#x2014;s sklypo ribas ir plotÄ&#x2026;, numatant valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s prijungimÄ&#x2026;, nustatyti leistinus tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus, pakeiÄ?iant Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birĹželio 8 d. sprendimo Nr. 1200V â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l teritorijĹł KalvarijĹł ir Ĺ˝algirio gatviĹł sankirtoje nedideliĹł veiklos mastĹł detaliojo plano tvirtinimoâ&#x20AC;&#x153; patvirtintus nurodytos teritorijos sprendinius. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus m., LT-09601, tel. (8 5) 211 2529, (8 5) 211 2222.

www.mirameda.lt @R[VNV YN[XĂ&#x203A;aĂ&#x203A;` ]N` TV[RX\Y\TĂ&#x2013;, CV` [R_N[QNaR YNVX\ V_ NaVQĂ&#x203A;YV\WNaR cVgVaĂ&#x2013;, =_\SVYNXaV[Ă&#x203A; `cRVXNa\` ]NaVX_N Â&#x201C; OĂ­aV[fOĂ&#x203A; XVRXcVR[NV Z\aR_VNV [RNa`V cRYTVN[a Ă&#x; NZ VĂş ;RYNbXVaR X\Y ]N`V_Ă­]V[aV `cRVXNaN ]N`XNaV[` ]_N`aN `NcVWNbaN N_ `XNb`ZN` Na_N`XVaR YNVX\ `Nc\ `cRVXNaNV _Ă­]V[XVaĂ&#x203A;` WN _RTbYVN_VNV V_ Na`NXV[TNV QĂ&#x203A;Y cV`NcR_Ă&#x2DC;V\ ORV YNVZV[T\ TfcR[VZ\

.XPVWN TNYV\WN VXV Z T_b\Q V\ Q

medicinos klinikoje â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153; Vilniuje ir Kaune.

Vilniuje, SavanoriĹł pr. 11A, tel. (8 5) 212 5566, mob. tel. 8 676 07 774, konsultuoja gydytoja akuĹĄerÄ&#x2014;-ginekologÄ&#x2014; Diana PetrauskienÄ&#x2014;.

Kaune, Vytauto pr. 23, tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 91 120, konsultuoja gydytoja akuĹĄerÄ&#x2014;-ginekologÄ&#x2014; Jolita LukoĹĄiĹŤnienÄ&#x2014;.

Planavimo rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilprojektasâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ ermukĹĄniĹł g. 3, LT-01106 Vilnius, tel. (8 5) 261 6731, projekto vadovas Donatas Baronas, tel. 8 698 21 208, e. p. benotas.baronas@ gmail.com. Detaliojo plano vieĹĄa ekspozicija: su detaliuoju planu bus galima susipaĹžinti nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. vasario 7 d. organizatoriaus patalpose, Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;je, Konstitucijos pr. 3, ir rengÄ&#x2014;jo patalpose, UAB â&#x20AC;&#x17E;Vilprojektasâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ ermukĹĄniĹł g.

3. VieĹĄa ekspozicija vyks Ĺ nipiĹĄkiĹł seniĹŤnijoje, A.JuozapaviÄ?iaus g. 10A, ir Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;je, Konstitucijos pr. 3, 2-ojo aukĹĄto vestibiulyje (prie 215 kab.) darbo dienomis (9-17 val.) nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2014 m. vasario 7 d. VieĹĄas svarstymas: detaliojo plano sprendiniĹł pristatymas vieĹĄam susirinkimui vyks Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;je, Konstitucijos pr. 3, 215 kab., 2014 m. vasario 7 d. 15 val. Planavimo pasiĹŤlymĹł teikimo tvarka: pasiĹŤlymus dÄ&#x2014;l detaliojo plano dokumento galima teikti planavimo rengÄ&#x2014;jui ir organizatoriui raĹĄtu iki vieĹĄo susirinkimo ir jo metu. GautĹł atsakymĹł ÄŻ pasiĹŤlymus apskundimo tvarka: asmenys gautus atsakymus, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskĹłsti Vilniaus teritorijĹł planavimo ir statybos valstybinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros skyriui (A.JuozapaviÄ?iaus g.

9, LT-09311 Vilniaus m.) per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto registruotu laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos.

1195947

Informuojame, kad UAB â&#x20AC;&#x17E;Barseraâ&#x20AC;&#x153; priklausanÄ?iam ĹžemÄ&#x2014;s sklypui, kadastrinis Nr. 0101/0042:30, FilaretĹł g. 17C, Vilniaus m., ribos bus Ĺženklinamos vietovÄ&#x2014;je 2014 m. sausio 6 d. 12 val. Gretimo sklypo, kadastri-

nis Nr. 0101/0042:53, savininkÄ&#x2026; kvieÄ?iame atvykti ÄŻ vietÄ&#x2026; arba kreiptis ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;Geodeziniai matavimaiâ&#x20AC;?, Vytauto g. 19, Trakai. geodeziniai_matavimai@yahoo.com, tel. 8 671 96 775, (8 5) 285 1183.

1196725

NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedÄ&#x2014;jos 2013 12 09 ÄŻsakymu Nr. 48VÄŽ- (14.48.2.)-4481 patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas sklypo Nr. 94 (LapĹł g. 2), esanÄ?io Vilniaus r., SB â&#x20AC;&#x17E;VolÄ?iĹŤnaiâ&#x20AC;&#x153;.

1195903

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (ÄŻmonÄ&#x2014;s kodas 190781293, J.KairiĹŤkĹĄÄ?io g. 10, Vilnius) 2014 m. sausio 6 d. skelbia nereikalingo turto â&#x20AC;&#x201C; automobilio SSANG YONG KYRON pardavimo vieĹĄÄ&#x2026;jÄŻ aukcionÄ&#x2026;. IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija 2013 m. gruodĹžio 18 d. â&#x20AC;&#x17E;ValstybÄ&#x2014;s ĹžiniĹłâ&#x20AC;&#x153; priede â&#x20AC;&#x17E;Informaciniai praneĹĄimaiâ&#x20AC;&#x153;.

1196911

Parengtas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo Vilniaus m., PaneriĹł sen., Kelmijos sodĹł 36-oji g. 24, SB â&#x20AC;&#x17E;Lelijaâ&#x20AC;&#x153;, kad. Nr. 0101/0084:2387 formavimo pertvarkymo projektas. Projekto rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; matininkas RiÄ?ardas MineviÄ?ius, adresas: LakĹŤnĹł g. 24, Vilnius, tel. 8 650 51 377, el. paĹĄtas: ricardas.minevicius@gmail.com.

1197005

PraneĹĄame, kad UAB â&#x20AC;&#x17E;GEOvandetaâ&#x20AC;&#x153; rengia sklypĹł (kad. Nr. 4177/1251:0035, esanÄ?io Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., DaubÄ&#x2014;nĹł k., Ĺ altinÄ&#x2014;lio 2-oji g. 2; kad. Nr. 4177/1251:0017, esanÄ?io Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., DaubÄ&#x2014;nĹł k., Ĺ altinÄ&#x2014;lio 2-oji g. 12; kad. Nr. 4177/1251:0021, esanÄ?io Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., DaubÄ&#x2014;nĹł k., Ĺ altinÄ&#x2014;lio 4-oji g. 3; kad. Nr. 4177/1251:0012, esanÄ?io Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Dau-

bÄ&#x2014;nĹł k., Ĺ altinÄ&#x2014;lio 1-oji g. 8) formavimo ir pertvarkymo projektÄ&#x2026;. Informuojame sklypo, kurio kad. Nr. 4177/1251:0035, gretimo sklypo, kurio kad. Nr. 4177/1251:0029, savininkÄ&#x2122; LiudmilÄ&#x2026; MikolajeviÄ?; sklypo, kurio kad. Nr. 4177/1251:0017, gretimo sklypo, kurio kad. Nr. 4177/1251:0013, savininkÄ&#x2122; TamarÄ&#x2026; DobilienÄ&#x2122;; sklypo, kurio kad. Nr. 4177/1251:0021, gretimo sklypo, kurio kad. Nr. 4177/1251:0010, savininkÄ&#x2122; EleonorÄ&#x2026; GenoefÄ&#x2026; LobaÄ?evskajÄ&#x2026;; sklypo, kurio kad. Nr. 4177/1251:0012, gretimo sklypo, kurio kad. Nr. 4177/1251:0034, savininkÄ&#x2122; JaninÄ&#x2026; AndriulaitienÄ&#x2122;, taip pat esamus ar bĹŤsimus arba jĹł ÄŻgaliotus asmenis, kad gali atvykti ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;GEOvandetaâ&#x20AC;&#x153; susipaĹžinti su projekto sprendiniais. PaĹžymime, kad ĹžemÄ&#x2014;s sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymo metu JĹŤs galite pareikĹĄti siĹŤlymus, pastabas. KontaktinÄ&#x2014; informacija: Vilnius, VerkiĹł g. 39-201 (e. paĹĄtas danielius@vandeta.lt), tel. 8 683 45 572, (8 5) 279 0258.

1196784

PRANEĹ IMAS DÄ&#x2013;L VISUOMENEI SVARBAUS STATINIO PROJEKTAVIMO PRADĹ˝IOS. UAB TiltĹł ekspertĹł centras pagal sutartÄŻ 2012 11 06 Nr. S-797 su Lietuvos automobiliĹł keliĹł direkcija prie Susisiekimo ministerijos rengia techninÄŻ projektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;ValstybinÄ&#x2014;s reikĹĄmÄ&#x2014;s magistralinio kelio A14 Vilniusâ&#x20AC;&#x201C;Utena ruoĹžo nuo 21,50 iki 39,20 km rekonstravimasâ&#x20AC;&#x153;. Pateikiama informacija apie â&#x20AC;&#x17E;ValstybinÄ&#x2014;s reikĹĄmÄ&#x2014;s magistralinio kelio A14 Vilniusâ&#x20AC;&#x201C;Utena ruoĹžo nuo 21,50 iki 39,20 km rekonstravimasâ&#x20AC;&#x153; projektavimo pradĹžiÄ&#x2026;. 1. Numatomo projektuoti statinio statybvietÄ&#x2014;s adresas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014;s RieĹĄÄ&#x2014;s, NemenÄ?inÄ&#x2014;s, PaberĹžÄ&#x2014;s seniĹŤnijĹł teritorijos. 2. Statinio naudojimo paskirtis â&#x20AC;&#x201C; vieĹĄoji transporto infrastruktĹŤra â&#x20AC;&#x201C; Lietuvos valstybei nuosavybÄ&#x2014;s teise priklausanti susisiekimo infrastruktĹŤra, skirta visuomenÄ&#x2014;s ir ĹŤkio subjektĹł poreikiams tenkinti. 3. TeritorijĹł planavimo dokumento pavadinimas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014;s teritorijos bendrasis planas, plano patvirtinimo data â&#x20AC;&#x201C; 2009 m. rugsÄ&#x2014;jo 30 d. Nr. T3-323 sprendimu â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014;s bendrojo plano patvirtinimoâ&#x20AC;&#x153;. 4. Statinio projektavimo pradĹžia â&#x20AC;&#x201C; 2012 11 06, pabaiga â&#x20AC;&#x201C; 2014 03 06. 5. Projektuotojo pavadinimas ir jo buveinÄ&#x2014;s adresas: UAB TiltĹł ekspertĹł centras, T.Ĺ evÄ?enkos g. 16A/Vytenio g 14, LT-03111 Vilnius. 6. InformacijÄ&#x2026; apie projektÄ&#x2026; teikia statinio projekto vadovas â&#x20AC;&#x201C; Stasys MaciukeviÄ?ius, tel. 8 686 58 723, e. p. stasys.maciukevicius@tec.lt. 7.

Statytojas (uĹžsakovas) â&#x20AC;&#x201C; Lietuvos automobiliĹł keliĹł direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.BasanaviÄ?iaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius.

Tel. (8 5) 232 9600, e. p. lakd@lakd.lt. 8. PasiĹŤlymus projektuotojui dÄ&#x2014;l projekto teikti iki 2014 01 31 darbo metu nuo 7.30 iki 16.30 val. tel. (8 5) 210 5318, 8 686 58 723 arba UAB TiltĹł ekspertĹł centras, Ĺ vitrigailos g. 16A/Vytenio g. 14, LT-03111 Vilnius, biure.

1195902

UAB â&#x20AC;&#x17E;Geo groupâ&#x20AC;&#x153; 2013 12 27 11 val. kvieÄ?ia sklypo (kad. 0101/0101:541, 0101/0101:540) savininkus BOGDANÄ&#x201E; JABLONSKÄŽ ir EGLÄ&#x2DC; ZALECKIENÄ&#x2DC; ÄŻ ribĹł ĹženklinimÄ&#x2026;. Matavimai atliekami GulbinÄ&#x2014;liĹł g., Vilniaus m. Kreiptis tel.

8 677 03 016. Kaimelio g. 5, Vilnius.

1196955

UAB â&#x20AC;&#x17E;Geo groupâ&#x20AC;&#x153; 2013 12 27 13 val. kvieÄ?ia sklypo (kad. Nr. 4103/0300:8294) savininkÄ&#x2026; DEIVIDÄ&#x201E; PALEVIÄ&#x152;IŲ ÄŻ ribĹł ĹženklinimÄ&#x2026;. Matavimai atliekami BukiĹĄkio k., Vilniaus r. Kreiptis tel. 8 677 03 016. Kaimelio g. 5, Vilnius.

1196954

Vadovaujantis LR vyriausybÄ&#x2014;s 2010 07 21 nutarimo Nr. 1124 â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l ĹžemÄ&#x2014;s sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijĹł planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestĹł teritorijose tvarkos apraĹĄo patvirtinimoâ&#x20AC;&#x153; 28 punktu informuojame, kad nuo 2013 m. gruodĹžio 30 d. iki 2014 m. sausio 13 d. VilkiĹĄkÄ&#x2014;s g. 31 arba Konstitucijos pr. 23-505, Vilniaus m., patalpose bus galima susipaĹžinti su rengiamu ĹžemÄ&#x2014;s sklypo planu, prilyginamu detaliajam. Planavimo tikslas: suformuoti naudojamÄ&#x2026; valstybinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s sklypÄ&#x2026; esamiems statiniams, esantiems SaviÄ?iaus g. 14, Vilniaus m., eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre ÄŻraĹĄytÄ&#x2026; jĹł tiesioginÄ&#x2122; paskirtÄŻ.

Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracija. Projekto rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; matininkas Saulius Radiulis, tel. 8 600 11 803. Su parengtu projektu galima susipaĹžinti bei raĹĄtiĹĄkai pateikti pastabas ir pasiĹŤlymus Konstitucijos pr. 23B, 505 kab., arba VilkiĹĄkÄ&#x2014;s g. 31, Vilnius, nuo 2013 12 30 iki 2014 01 13.

1196758

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ&#x201E;. Rengiamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kadastro Nr. 0101/0011:39) ValakupiĹł g. 46, Antakalnio sen., Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo 2013 05 27 sutartis Nr. 042237. Projekto tikslas â&#x20AC;&#x201C; nekeiÄ?iant ĹžemÄ&#x2014;s sklypo gyvenamĹłjĹł teritorijĹł naudojimo bĹŤdo (G), nustatyti pobĹŤdÄŻ - vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), sudalyti sklypÄ&#x2026;, pakeisti kitus tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus, nustatytus â&#x20AC;&#x17E;ValakupiĹł pakranÄ?iĹł zonos suplanavimo projektuâ&#x20AC;&#x153; (reg. Nr.004). Projekto organizatoriai â&#x20AC;&#x201C; Livija TreÄ?iokienÄ&#x2014;, Respublikos g.

62, BirĹžai; RiÄ?ardas LiachoviÄ?ius, ValakupiĹł g.

46, Vilnius; Andrej LiachoviÄ?, ValakupiĹł g. 46, Vilnius; Tatjana LiachoviÄ?, ValakupiĹł g. 46, Vilnius; Miroslav LiachoviÄ?, JuodkrantÄ&#x2014;s g. 6-9, Vilnius, tel. 8 612 43 091. Projekto rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C;

31

gruodĹžio 19â&#x20AC;&#x201C;27, 2013

skelbimai UAB ,,SostinÄ&#x2014;s studijaâ&#x20AC;&#x2DC;â&#x20AC;&#x2DC;, A.GoĹĄtauto g. 8-410B, Vilnius. Projekto vadovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; AndĹželika KaĹžienÄ&#x2014;, tel. 8 686 74 252. Planavimo procesas: parengiamasis etapas, teritorijos planavimo dokumento rengimo etapo koncepcijos ir sprendiniĹł stadijos, sprendiniĹł pasekmiĹł vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (vieĹĄas svarstymas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas).

Rengimo etapo stadijos sujungiamos (Lietuvos Respublikos teritorijĹł planavimo ÄŻstatymo (Ĺ˝in., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 25 str. 1 d. 1 p., 3p.). Planuojamos ĹŤkinÄ&#x2014;s veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmiĹł aplinkai vertinimo procedĹŤros neatliekamos. Planavimo terminai: 2013-2016 m. Detaliojo plano sprendiniĹł pasekmiĹł poveikio vertinimas atliekamas: urbanistiniu, aplinkosauginiu, aplinkos kokybÄ&#x2014;s, higienos, inĹžinerinÄ&#x2014;s ir susisiekimo infrastruktĹŤros. SupaĹžindinimo tvarka su parengtu detaliuoju planu: detaliojo plano vieĹĄo svarstymo pradĹžia nuo 2014 01 08. Detalusis planas vieĹĄai eksponuojamas Antakalnio seniĹŤnijoje nuo 2014 01 21 iki 2014 02 05. VieĹĄas aptarimas vyks rengÄ&#x2014;jo patalpose, A.GoĹĄtauto g. 8-410B, 2014 02 06 17 val. InformacijÄ&#x2026; apie rengiamÄ&#x2026; projektÄ&#x2026; teikia projekto organizatorius ir rengÄ&#x2014;jas. Planavimo pasiĹŤlymai teikiami projekto organizatoriui iki vieĹĄo susirinkimo pabaigos raĹĄtu. Apskundimo tvarka: atmestĹł planavimo pasiĹŤlymĹł pareiĹĄkÄ&#x2014;jai parengto projekto sprendinius bei vieĹĄo svarstymo procedĹŤras gali apskĹłsti Vilniaus teritorijĹł planavimo ir statybos valstybinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros skyriui per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo pareiĹĄkÄ&#x2014;jams registruoto praneĹĄimo ÄŻteikimo dienos.

1196388

Pakartotinai pristatomas parengtas teritorijos tarp VilkiĹĄkÄ&#x2014;s, GunkliĹĄkiĹł ir GalvÄ&#x2014;s gatviĹł PaneriĹł seniĹŤnijoje detalusis planas bei organizuojamas pakartotinis vieĹĄas svarstymas. Planavimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2011 10 07 ÄŽsakymas Nr. 30-1458. Planavimo tikslai ir uĹždaviniai bei numatoma veikla â&#x20AC;&#x201C; pagal bendrojo plano sprendinius ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2014;s paskirties keitimas iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ÄŻ kitos pagrindinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirties ĹžemÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; gyvenamÄ&#x2026;jÄ&#x2026; teritorijÄ&#x2026; (vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybai), su visuomeninÄ&#x2014;s ir komercinÄ&#x2014;s paskirties objektais, sklypĹł formavimas, dalijimas, ribĹł tikslinimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reĹžimo ir statybos reglamentĹł nustatymas, susisiekimo ir inĹžineriniĹł koridoriĹł infrastruktĹŤros formavimas. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos Miesto plÄ&#x2014;tros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius.

Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Projektavimo strategijaâ&#x20AC;&#x153;, A.JuozapaviÄ?iaus g. 11-313, LT-09311 Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 675 43 255, e. paĹĄtu info@projektavimostrategija.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija â&#x20AC;&#x201C; nuo 2013 12 17 iki 2014 01 17 PaneriĹł seniĹŤnijos patalpose, Ĺ˝alioji a. 3, Vilnius. VieĹĄas svarstymas vyks 2014 01 17 9 val. PaneriĹł seniĹŤnijos patalpose, Ĺ˝alioji a. 3, Vilnius. PasiĹŤlymĹł teikimo tvarka â&#x20AC;&#x201C; motyvuoti pasiĹŤlymui ir pastabos teikiami projekto rengÄ&#x2014;jui ir organizatoriams raĹĄtu iki detaliojo plano ekspozicijos pabaigos. Planavimo dokumentĹł sprendiniĹł pasiĹŤlymĹł apskundimas â&#x20AC;&#x201C; asmenys gautÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskĹłsti ValstybinÄ&#x2014;s teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui (A.JuozapaviÄ?iaus g. 9, Vilnius) per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos.

Jadvyga Putjato, Stanislava MakutinoviÄ?. Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;TeritorijĹł planavimasâ&#x20AC;&#x153;, A.GoĹĄtauto g. 8-213, 01108 Vilnius, tel. 8 686 47 260, e. paĹĄtas teritorijuplanavimas@inbox.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipaĹžinti A.GoĹĄtauto g. 8-213, Vilniuje, nuo 2014 m. sausio 20 d. Parengtas detalusis planas bus vieĹĄai eksponuojamas VilkpÄ&#x2014;dÄ&#x2014;s seniĹŤnijos patalpose (SavanoriĹł pr. 49, Vilnius) nuo 2014 m. vasario 3 d. VieĹĄas susirinkimas vyks 2014 m. vasario 17 d. 15 val.

VilkpÄ&#x2014;dÄ&#x2014;s seniĹŤnijoje (SavanoriĹł pr. 49, Vilnius). Planavimo pasiĹŤlymai ir pretenzijos pateikiami raĹĄtu detaliojo planavimo rengÄ&#x2014;jui iki vieĹĄo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus ne-

atsiĹžvelgta parengtame teritorijĹł planavimo dokumente, gali apskĹłsti Valstybinei teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; klausimÄ&#x2026; gavimo dienos.

1196775

NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m.skyriaus vedÄ&#x2014;jo 2013 12 13 ÄŻsakymu Nr.49VÄŽ-(14.49.2.)-2610 yra patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad.Nr.0101/0007:5841 ), esanÄ?io SB â&#x20AC;&#x17E;Saliutasâ&#x20AC;&#x153;, RudausiĹł SodĹł 5-oji g.33, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. RengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Nerantaâ&#x20AC;&#x153;, A.GoĹĄtauto g. 8-0214,Vilnius. Tel. (8 5) 231 2143, 8 699 42 411, e.paĹĄtas info@neranta.lt.

1197050

KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Ĺ VENTINIAI KRUIZAI Sutikite ĹĄventes ten kur ĹĄilta!

KalÄ&#x2014;dinis VidurĹžemio jĹŤros kruizas Barselonaâ&#x20AC;&#x201C;Maljorkaâ&#x20AC;&#x201C;Romaâ&#x20AC;&#x201C;Savonaâ&#x20AC;&#x201C; Marselis IĹĄvykimas iĹĄ Barselonos 2013 12 23 7 naktĹł kruizo kaina nuo 2415 Lt Naujametinis VidurĹžemio jĹŤros kruizas Romaâ&#x20AC;&#x201C;Valetaâ&#x20AC;&#x201C;Korfuâ&#x20AC;&#x201C;AtÄ&#x2014;nai IĹĄvykimas iĹĄ Romos 2013 12 23 7 naktĹł kruizo kaina nuo 3329 Lt Naujametinis KaribĹł kruizas Bahamaiâ&#x20AC;&#x201C;Jamaikaâ&#x20AC;&#x201C;KaimanĹł salosâ&#x20AC;&#x201C;Hon-

dĹŤras ir Meksika IĹĄvykimas iĹĄ Majamio 2013 12 27 10 naktĹł kruizo nuo 2069 Lt Naujieji Metai Jungtiniuose ArabĹł Emyratuose ir Omane IĹĄvykimas iĹĄ Dubajaus 2013 12 27 7 naktĹł kruizo nuo 3035 Lt Kaina pateikta asmeniui dvivietÄ&#x2014;je kajutÄ&#x2014;je.

Papildomai: kelionÄ&#x2014; iki iĹĄplaukimo uosto.

PadÄ&#x2014;sime Jums ÄŻsigyti lÄ&#x2014;ktuvo bilietus, patarsime kaip nuvaĹžiuoti iki iĹĄplaukimo uosto.

Daugiau kruizĹł www.krantas.lt.

62 8.6 1<C.;<@ 1?.B4B6, :2@ 4.96:2 =.1ŸA6 9.B86.:2 A.Cž@ š6.'

1196734

PradÄ&#x2014;tas rengti sklypo LinkmenĹł g. 6, Vilniaus m., detalusis planas, vadovaujantis 2013 11 12 â&#x20AC;&#x17E;Detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartimi Nr. 042344â&#x20AC;&#x153; ir planavimo sÄ&#x2026;vadu 2013 12 12 Nr. A620-497-(2.15.1.21-MP2).

Planavimo tikslai: nekeiÄ?iant bendrojo plano sprendiniĹł, ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirties bei naudojimo bĹŤdo, patikslinti esamĹł maĹžaaukĹĄÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł statybos naudojimo pobĹŤdÄŻ ÄŻ daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł ir bendrabuÄ?iĹł statybos pobĹŤdÄŻ ir nustatyti kitus privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reikalavimus.

Planavimo organizatorius: UAB â&#x20AC;&#x17E;LinkmenĹł bĹŤstasâ&#x20AC;&#x153;, A.GoĹĄtauto g. 40A, Vilnius, tel.

8 616 78 934, e. p. egle@eika.lt; rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x153;Senojo miesto architektaiâ&#x20AC;?, Ĺ v. Ignoto g. 5, 18 p. dÄ&#x2014;Ĺž., Vilnius, e. p. diana@smartas.lt, tel./faksas 261 1115. Apie vieĹĄumo procedĹŤras informuosime papildomai.

c 6T

[\a\ T #

_NgQRYV\ T @a .

Ă&#x203A;Q\` T $N # NV] 8Y

T

d

dd

d `\S\XYV` Y

a

. @ a

b YTV[`XV\ T

RYa

N`

dd

Ya

1196558

Rengiamas sklypĹł RiovoniĹł g. (kad. Nr. 0101/0069:198, kad. Nr. 0101/0069:199) detalusis planas. Planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; nekeiÄ?iant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metĹł sprendiniĹł ir kitos ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł paskirties, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G), komercinÄ&#x2014;s paskirties objektĹł teritorijos (K) ir inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros (I) naudojimo bĹŤdus ir vienbuÄ?iĹł ir dvibuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł statybos (G1), prekybos, paslaugĹł ir pramogĹł objektĹł statybos (K1) ir infrastruktĹŤros teritorijos (I) pobĹŤdĹžius, pagal galiojanÄ?ius teritorijĹł planavimo dokumentus bei teisÄ&#x2014;s aktus nustatyti leistinus ĹžemÄ&#x2014;s sklypo tvarkymo ir naudojimo reĹžimo reiklavimus bei statybos reglamentus. Planavimo organizatorius â&#x20AC;&#x201C; Galina RadzeviÄ?, RiovoniĹł g. 52-1, Vilnius, tel. 8 603 32 532, Aleksandras TunkeviÄ?ius, Janina Ä&#x152;epulionis, Mykolas Bingel, Janina Mordas,

\ [ \ ` ` \ S\ ` X Y

bO

Orai

Vėjas 7–12 m/s

penktadienį +2

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, žymesnių kritulių nenumatoma, oras sušils iki 2–4 laipsnių. Penktadienį daug kur palis, galima šlapdriba. Naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 2–4 laipsniai šilumos. Trumpi lietūs prognozuojami ir savaitgalį bei kitos savaitės pradžioje. Dienomis bus 0–5 laipsniai šilumos.

51-oji metų savaitė.

Saulė Šaulio ženkle.

Savaitgalio orai

+2

Telšiai

+3

Naktis

Šiauliai

+2

Klaipėda

–2

Panevėžys

+2

8

šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +12 +8 +26 +9 +5 +19 +27 +7

+1

+2

+2

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+7 +10 –1 +1 +5 +5 +9 +1

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–1

+1

Vėjas (m/s)

+2

10

Vilnius

+1

+3 +3 +13 +28 +2 +17 +9 +3

Diena

Marijampolė

+2

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+2

Vėjas (m/s)

+3

10

Kalendorius Ketvirtadienis, gruodžio 19 d.

penktadienis, gruodžio 20 d.

šeštadienis, gruodžio 21 d.

sekmadienis, gruodžio 22 d.

pirmadienis, gruodžio 23 d.

antradienis, gruodžio 24 d.

trečiadienis, gruodžio 25 d.

Ketvirtadienis, gruodžio 26 d.

penktadienis, gruodžio 27 d.

Teka 8.39 Leidžiasi 15.53

Teka 8.39 Leidžiasi 15.54

Teka 8.40 Leidžiasi 15.54

Teka 8.41 Leidžiasi 15.55

Teka 8.41 Leidžiasi 15.55

Teka 8.41 Leidžiasi 15.56

Teka 8.42 Leidžiasi 15.56

Teka 8.42 Leidžiasi 15.57

Teka 8.42 Leidžiasi 15.58

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Gerdvilas, Lėja, Rimantė, Urbonas

VARDAI: Dominykas, Teofilija, Teofilis

VARDAI: Gestautas, Norgaudė, Tomas

VARDAI: Gerdvardas, Gedvyda, Rimbertas

VARDAI: Veliuona, Viktorija, Vilbutas, Vilė

VARDAI: Adelė, Adomas, Ieva, Girstautas

VARDAI: Anastazija, Gražvydas, Eugenija

VARDAI: Gaudilė, Gaudvilas, Gindvilė, Steponas

VARDAI: Dautaras, Gedvinė, Visalgas, Visbartas

1848 m. mirė britų rašytoja ir poetė Emily Brontë.

1863 m. gimė pedagogas ir rašytojas Pranas Mašiotas.

1915 m. gimė prancūzų dainininkė Édith Piaf.

1963 m. gimė vokiečių aktorius Tilis Schweigeris.

1964 m. gimė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.

1977 m. gimė ispanų krepšininkas Jorge Garbajosa.

1980 m. gimė amerikiečių aktorius Jake’as Gyllenhaalas.

1884 m. gimė kompozitorius, dirigentas Juozas Gruodis.

1903 m. gimė dainininkas Antanas Šabaniauskas.

1930 m. gimė kino režisierius Henrikas Šablevičius.

1932 m. gimė skulptorius Vladas Vildžiūnas.

1960 m. gimė Pietų Korėjos kino režisierius Kim Ki-dukas.

1968 m. mirė JAV rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Johnas Steinbeckas.

2009 m. mirė JAV aktorė Brittany Murphy.

Žiemos saulėgrįža Elnio devyniaragio šventė ilgiausia naktis ir trumpiausia diena 1937 m. gimė JAV aktorė Jane Fonda.

1940 m. gimė legendinis kompozitorius ir gitaristas Frankas Zappa.

1948 m. gimė amerikiečių aktorius Samuelis L.Jacksonas.

1967 m. gimė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

1969 m. gimė prancūzų aktorė Julie Delpy.

1858 m. gimė italų kompozitorius Giacomo Puccini.

1880 m. mirė anglų rašytojas George’as Eliotas.

1949 m. gimė Robinas Gibbas ir Maurice’as Gibbas – broliai dvyniai iš grupės „Bee Gees“.

1952 m. mirė diplomatas, rašytojas modernistas Jurgis Savickis.

1962 m. gimė anglų aktorius Ralphas Fiennesas.

1972 m. gimė prancūzų dainininkė, modelis ir aktorė Vanessa Paradis.

1831 m. mirė grafaitė, 1831 m. sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė.

1922 m. gimė poetas, avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas.

1950 m. gimė Ispanijos futbolo treneris Vicente del Bosque.

1965 m. gimė sportininkė, olimpinė šaudymo į skraidančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

1967 m. gimė dainininkė ir modelis Carla Bruni-Sarkozy.

Šv. Kūčios 1524 m. mirė portugalų keliautojas Vasco da Gama.

1798 m. gimė lenkų ir lietuvių rašytojas Adomas Mickevičius.

1863 m. mirė anglų rašytojas Williamas Thackeray.

1922 m. gimė literatūros tyrinėtoja Vanda Zaborskaitė.

1940 m. gimė prozininkas Bronius Radzevičius.

1945 m. gimė rašytojas Saulius Šaltenis.

1971 m. gimė Puerto Riko dainininkas Ricky Martinas.

Šv. Kalėdos 1925 m. Peru gimė rašytojas ir antropologas Carlosas Castaneda.

1954 m. gimė Škotijos dainininkė Annie Lenox.

1968 m. gimė Danijos modelis Helena Christensen.

1971 m. gimė Anglijos dainininkė Dido.

1977 m. mirė anglų aktorius ir režisierius Charlie Chaplinas.

2001 m. mirė kino režisierius Raimondas Vabalas.

2006 m. mirė literatūros tyrinėtoja Elena Bukelienė.

Šv. Kalėdos (antra diena) Šv. Steponas 1949 m. gimė Rusijos aktorius ir dainininkas Michailas Bojarskis.

1963 m. gimė Ispanijos krepšinio treneris Joanas Plaza.

1971 m. gimė amerikiečių aktorius, dainininkas Jaredas Leto.

2004 m. Indijos vandenyne įvyko 9,3 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, kurio sukeltos cunamio bangos nusinešė daugiau nei 230 tūkst. žmonių gyvybę.

1822 m. gimė prancūzų chemikas Louis Pasteuras.

1901 m. gimė vokiečių aktorė Marlene Dietrich.

1918 m. Vilniuje Martyno Kuktos spaustuvėje išleistas pirmasis Lietuvos pašto ženklas.

1945 m. įkurtas Tarptautinis valiutos fondas.

1948 m. gimė prancūzų aktorius Gérard’as Depardieu.

1959 m. gimė dainininkė Judita Leitaitė.

2007 m. nužudyta Pakistano premjerė Benazir Bhutto.

9

3

3

9 2 4

lengvas sudoku

2

3 2

2

1

1 5

7 6

4

3

1

2 5

1

8 karštOJI linija: 212

2022

6

3

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385

1

8

9

2

6

7

3

7

5

3

9

8

6

1

2

4

9

2

6

3

4

5

1

8

6

2

4

3

7

1

8

9

5

8

6

3

7

5

1

2

9

4

1

8

9

4

5

2

3

6

7

1

7

8

9

2

6

4

3

5

3

6

7

8

2

9

4

5

1

3

2

9

5

4

8

7

6

1

5

9

1

6

4

7

2

3

8

4

6

5

4

1

7

3

8

2

9

8

4

2

5

1

3

9

7

6

2

1

5

4

6

9

3

8

7

4

7

8

2

3

5

6

1

9

5

4

8

6

3

1

7

9

5

2

2

1

6

7

9

4

5

8

3

9

3

7

2

8

5

1

4

6

9

3

5

1

6

8

7

4

2

7 4 3

reklamos skyrius: 261

4

7

7

6 7

5

4

1 6

1

2

8

9

5

1 3654

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 Povilas Sabaliauskas – 219 1375

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

8

8

2

1

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

3

5 5

3

6

7

9 8

9

sunkus sudoku

5

2

6

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

9 Platinimo tarnyba: 261

1688

LIETUVA, EKONOMIKA: Gabija Sabaliauskaitė – 219 1375 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3370.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242