2013 12 20 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, gruodĹžio 20, 2013

www.kl.lt

294 (19 896)

=2;8A.162;6@ 4?B<1 6<

9 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY

Ya

pramogĹł

Ĺ˝.LaurinaviÄ?ius: laba

BirutÄ— SkaisgirienÄ—

D.Gry­baus­kai­tÄ—s spren­di­mas ne­vyk­ti ÄŻ So­Ä?ÄŻ – joks iť­si­ťo­ki­mas.

Lietuva 7p.

M.Cho­dor­kovs­kis Nau­juo­sius me­tus jau ga­li su­tikti lais­vÄ—­je.

Pasaulis 13p.

KlaipÄ—dieÄ?io akordeonas ilsÄ—sis tik per KalÄ—das.

gidas

i norÄ—jau groti

brolis. LiepÄ— man tada atsistoti ÄŻ iekvienais metais akordeo- kreida apibrÄ—Ĺžto rato vidurÄŻ ir dainuoti 12-os ĹžmoniĹł nistas Ĺ˝ygimantas komisijai. Baisu Lauri- buvo, bet, matyt, sudainavau naviÄ?ius pasvajoja gerai, Nau- nes priÄ—mÄ—. juosius sutikti namuose Tada su Ä?iĹł mokyti groti specialistĹł, galinĹĄeima, su draugais. akordeonu, nebuTaÄ?iau taip dar vo. MokÄ— tie, kas nÄ—ra buvÄ™, arba buvo paĹžinojo natas ir labai patys mokÄ—jo groti. 2014-uosius jis pasitiksseniai. mas vieĹĄbuÄ?io „Amberton grodaPamenu, KlaipÄ—- mokyklÄ…, man ÄŻstojus ÄŻ muzikos daâ€? restorane „XIIâ€? tÄ—velis aplÄ—kÄ— .O dis – nesibaigiantis visas gruo- ragÄ™, surado muzikos visÄ… TauinstrumentĹł koncertĹł maratonas. renginiĹł ir meistrÄ… ir ÄŻtaisÄ— man pirmÄ…jÄŻ akorRetsykiais deonÄ…. MaŞą vokiĹĄkÄ… klaipÄ—dieÄ?iai galÄ—s 32 bosĹł inspaklausyti jo trumentÄ…. vingiuojamĹł svajingĹł akordeono skirstomi (Akordeonai daĹžniausiai melodijĹł restorane pagal bosĹł skaiÄ?iĹł. „XIX amĹžiusâ€?. MaĹžiausias yra 8 bosĹł GruodĹžio viduryje akordeonas, o kartu dĹł Seneliu – aktoriumi su KalÄ—- didĹžiausias – 160. Kiti akordeonai: Rimantu 12, 16, Pelakausku jis lankÄ— 24, 32, 60, 80, 96, serganÄ?iuo120 bosĹł). sius KlaipÄ—dos universitetinÄ—je Pirmasis Ĺžmogus, atvÄ—rÄ™s man li- muzikos pasaulÄŻ, goninÄ—je. Ĺ iandien buvo mokytoja akordeonistas NijolÄ— JautakienÄ— koncertuos Ĺ ilutÄ—je, – dabar Kauno o rytoj lau- sakralinÄ—s kia kalÄ—dinis koncertas muzikos mokyklos Jeronimo dovÄ—, vaKaÄ?insko muzikos dainininkÄ—s GintarÄ—s mokykloje, kur JautakaitÄ—s mama. pasirodys jo mokiniai... KalÄ—dos – ĹĄventas reikalas. Jei ne ĹĄi ĹĄviesaus Jei ir proto labai siauram ratui, gros, tai tik kaĹžin kaip bĹŤtĹł susiklostÄ™s moteris, patiems branmano gyvenimas. PabaigÄ™s giausiems ĹžmonÄ—ms. aĹĄtuonias klases mokykloje, kartu – ir muzikos mokyklÄ…, iĹĄ karto pradÄ—jau Tik su muzika dirbti. Apie tolimesnes muzikos PirmÄ… kartÄ… Ĺ˝ygimanto studijas tuoakordeonÄ… met iĹĄgirdau „AnikÄ—s nÄ— negalvojau. TaÄ?iau teatre“, jaukiame mokytoja N.JautakienÄ— susirado restorane paÄ?ioje miesto mane ir priTeatro aikĹĄtÄ—je. SkambÄ—jo ĹĄirdyje – mygtinai liepÄ— mokytis toliau. ĹĄvelni Ji pailrengÄ— visus dokumentus, gesinga melodija, jautriai net ne vieti sielos stygas. PamirĹĄau, virpinan- nÄ…, o iĹĄ karto du dokumentĹł paketus, ko atÄ—jau, ir liepÄ— kur esu. Muzika iĹĄvedÄ— bĹŤtinai vaĹžiuoti ÄŻ KlaipÄ—dÄ…, nostalgiĹĄkais jei o prisiminimĹł labirintais. ten nepavyktĹł – ÄŻ KaunÄ…. AtsigręŞiau paĹžiĹŤrÄ—ti, kas taip drasko ĹĄirdÄŻ. Ir pamaÄ?iau jÄŻ, elegantiĹĄkÄ… Grodavau po tris pusamŞį ĹžmogĹł, vilkintÄŻ baltais valandas be perPo kaklu – „varlytė“, marĹĄkiniais. ant peÄ?iĹł – traukos. Ir visÄ… laiakordeonas. Bet labiausiai ÄŻsiminÄ— Ĺžvilgsnis, ÄŻbestas kÄ… – ant kojĹł, su kaĹžkur ÄŻ tolÄŻ. Jis buvo atitrĹŤkÄ™s nuo mĹŤsĹł, valgansunkiu instrumenÄ?iĹł ir gerianÄ?iĹł. Tarsi tu ant peÄ?iĹł. mis, o iĹĄ tiesĹł – tik buvo su musu muzika. Tai buvo seniai. Dabar su Ĺ˝ygimantu susitinkame daĹžniau. BĹŤdaSÄ—stis nebuvo leidĹžiama mas geras muzikantas, jis niekada neatsisako groti maĹžesnÄ—se salÄ—se, – PaklausÄ—te neturi dideliĹł pretenzijĹł jos? – NegalÄ—jau nepaklusti Po vieno autorinio publikai. savo mylivykusio vÄ—lyvÄ… lapkritÄŻ koncerto, mai mokytojai. IĹĄvaĹžiavau KlaipÄ—dos pÄ—dÄ…. ÄŻ miesto savivaldybÄ—s NeĹĄinas kaimo gÄ—rybiĹłKlai- ď Ž PaĹĄaukimas: WNb[f`aĂ›WR `cNW\WĂ? vieĹĄosios bi- trombuotu pri` aN]aV ]VN[V`ab V_ XNQ aN]\ NX\_QR\ bliotekos Meno skyriuje, QV_VTb\aV `VZS\[V [V`ab V_ ZbgVX\` Z pagalvo- uostamiesÄ?iolagaminÄ—liu iĹĄlipau [VNZ \_XR`a_bV \Xfa\Wb jau, kad nieko apie 9Nb_V[NcVĂ˜Vb` [R` autobusĹł stotyje. jÄŻ neĹžinau. Ir gal VTNVYV Pamenu, per stojamuosius NeĹžinau, nei kur eiti, ne aĹĄ viena? KodÄ—l .`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\a_ jis surengÄ— konnei grojau sugalvojÄ™s TaÄ?iau pasiklausinÄ—jÄ™s kÄ… daryti. VA.Mozarto „TurkĹł certÄ…? Gal koks jubiliejus? tokÄŻ iĹĄbandymÄ…: uĹžraĹĄĹł marĹĄÄ…â€œ... nuĹžingsniaBetgi ne. vau ÄŻ – Pirmoji sÄ—kmÄ— aplankÄ— knygelÄ—je ĹžymÄ—jau Taigi pamaniau, tuometÄŻ Stasio Ĺ imkaus grotas valandas. kad motyvas pabesimokant mu- – Ar noriai zikos technikumÄ… sikalbÄ—ti su tokiu vÄ—l mokÄ—tÄ—s muzi- GrįŞęs ÄŻ TauragÄ™ vÄ—l muĹĄtruodavau S.Ĺ imkaus konservatorijoje. 1967(dabar Ĺžmogumi nebĹŤaisiais laimÄ—jau pirmÄ…jÄ… save –grodavau po vatorija). Vos pravÄ—rus – konser- kos? MinÄ—jote, kad tinai turi bĹŤti iĹĄkili tris valandas be vienas jĹŤsĹł pertraukos. vietÄ… Lieproga. Galima duris, mane mokinys, tuvos jaunĹłjĹł atlikÄ—jĹł pribloĹĄkÄ— pastato tiesiog susÄ—sti ir pabendrauti. su kuriuo kartais Ir konkurse Vilskliautai ir liugro- jĹł, su sunkiu visÄ… laikÄ… – ant ko- niuje. Tuomet jate duetu minescencinÄ—s lempos. tai prilygo stebuklui. instrumentu Taip baugu nubraukÄ™skoncertuose, sykÄŻ yra Ä?iĹł. ir didinga, o aĹĄ Ä?ia PaklausÄ— mokytojos SÄ—stis akordeonistui ant pe- KaĹžkoks vaikinas iĹĄ provincijos aĹĄarÄ… ir pasiguodÄ™s: su nebuvo iĹĄ Vilniaus (ne leidĹžiama. Tik mis ir rĹŤkytais laĹĄiniais.savo deĹĄro- „AĹĄ neturiu vaikystÄ—s“. ir ne Konkursas O kaip niuje grodavau studijuodamas Vil- visus. JauÄ?iausi iĹĄ Kauno) pralenkÄ— buvo jums? – neÄŻtikÄ—tinas. PareiĹĄkimĹł – Kokia buvo jĹŤsĹł labai pakylÄ—tas. sÄ—dÄ—damas. pirmoji pa- deono ÄŻ Ĺžintis su muzika klasÄ™ tais 1963 metaisakor- – „ŠimkinÄ—je“ prasidÄ—jo ir kas buvo tas mano ti- – KodÄ—l buvo kroji paĹžintis – Ar didĹžiavosi net 46. DidĹžioji stojanÄ?iĹłjĹł Ĺžmogus, pavedÄ—jÄ™s save tÄ—vai, kad pasituo keliu? dalis – nenugalima su muzika, atsirado – Labai norÄ—jautaip spaudÄ—te? rinkote merginos. ÄŽtampa – Kas paÄ—mÄ™s uĹž muziko ĹĄio instrumento traukeliÄ…? groti. begalinÄ—. rankos atvedÄ— ÄŻ – MĹŤsĹł ĹĄeima gyveno liejasi upeliais, norinÄ?iĹłjĹł AĹĄaros ka ir begalinis noras TauragÄ—s muzikos nuosavame nagroti. Jis buvo mokyklÄ…, nepridaug, o toks didelis, melyje paÄ?iame TauragÄ—s priÄ—mÄ— tik du ir dar simenu. Gal tai buvo kad vienu metu groda- TÄ—velis atlapodavo langus mieste, ir, kai vienÄ… mama, o gal tÄ…. aĹĄ grodavau, tÄ—velis Buvau tarp tĹł trijĹł kandida- vau po 12 valandĹł per atlapodavo langus, dienÄ…. laimingĹłjĹł. damas kad visi ĹžinotĹł, kas Ä?ia meistrystÄ—s pats sau Siek- – Kada sulaukÄ—te pirmĹłjĹł gyvena ir kas groÄŻverti- ja. Labai buvau nimĹł uĹž didĹžiavosi manimi. tokÄŻ pragariĹĄkÄ… darbÄ…? Bet dar labiau – mama.

K

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

Li­ga nea­tÄ—­mÄ— ti­kÄ—­ji­mo Li­ki­mas ir li­ga iĹĄ klai­pÄ—­die­Ä?io Rus­ la­no atÄ—­mÄ— la­bai daug – ran­kas, ko­jas, svei­ka­tÄ…, o ar­ti­mie­ji pa­li­ko be bĹŤs­to. Ta­ Ä?iau 44 me­tus prie lo­vos pri­kaus­ty­tas vy­ras jÄŻ su­pan­tiems Ĺžmo­nÄ—ms su­ge­ba duo­ti la­bai daug – ĹĄi­lu­mÄ… ir tvir­tÄ… ti­kÄ—­ji­mÄ… atei­ti­mi.

„No­ri­me iť­sklai­dy­ti vi­sus ĹŤkus ir rō­kus.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ug­dy­mo ir kul­tō­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Ni­jo­lÄ— Lau­Şi­kie­nÄ— ÄŻvar­di­jo svar­biau­siÄ… elekt­ro­ni­nÄ—s re­gist­ra­ci­jos ÄŻ dar­Şe­lius tikslÄ….

5p.

L.Dō­da su­si­pai­nio­jo Hel­sin­ky­je As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to va­do­vas Liud­ vi­kas Dō­da gal­bĹŤt su­pai­nio­jo vie­ ĹĄuo­sius ir pri­va­Ä?ius in­te­re­sus. L.Dō­da ir pa­ts ne­slÄ—­pÄ—, kad gruo­ dĹžio 9–12 die­no­mis ÄŻ ko­man­di­ruo­tÄ™ Hel­sin­ky­je va­Şia­vo uĹž bend­ro­vÄ—s „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“ pi­ni­gus. Ĺ i bend­ro­vÄ— iĹĄ sa­vi­val­dy­bÄ—s gau­na ne vie­nÄ… uŞ­sa­ky­mÄ….

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Gy­ve­na nak­ti­mis

Bet ku­riam svei­kajam bō­tĹł sun­ku ÄŻsi­vaiz­duo­ti, kaip tu­rÄ—­tĹł gy­ven­ ti Ĺžmo­gus, ku­ris sa­va­ran­kiť­kai ne­ ga­li net ĹĄaukť­to sriu­bos su­val­gy­ti. Re­ta rau­me­nĹł li­ga Rus­la­nÄ… Na­gor­ nyj uŞ­klu­po vos gi­musÄŻ. „Ka­dan­gi taip gy­ve­nu nuo pat vai­kys­tÄ—s, tai ki­taip ÄŻ tai ir ne­ga­liu rea­guo­ti. AĹĄ su tuo esu su­si­tai­kÄ™s, ne­lei­dĹžiu sau nu­si­min­ti“, – kal­bÄ—­ jo vy­ras. So­cia­li­nÄ—s pa­ra­mos cent­ ro Die­nos so­cia­li­nÄ—s glo­bos sky­riaus so­cia­li­nÄ— dar­buo­to­ja La­ri­sa Ab­ro­ mai­tie­nÄ—, kas­die­nÄ… lan­kan­ti 44-eriĹł Rus­la­nÄ…, fak­tiť­kai yra ĹĄio vy­ro ran­kos ir ko­jos.

4

Fi­nan­sa­vo ran­go­vai

„„Kom­piu­te­ris: li­gos gniauŞ­tĹł nuo pat gi­mi­mo prie lo­vos pri­kaus­ty­to R.Na­gor­nyj sva­jo­nÄ—­se – vir­tua­lus lan­

gas į pa­sau­lį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

L.Dō­da iť­vy­kai ÄŻ Suo­mi­jÄ… ruo­ťÄ—­ si iĹĄ anks­to. Dar spa­lio 23 d. ÄŻvy­ko Ko­man­di­ruo­Ä?iĹł ko­mi­si­jos po­sÄ—­ dis, ku­ria­me nag­ri­nÄ—­tas jo ke­lio­ nÄ—s klau­si­mas. Lapk­ri­Ä?io 4 d. Klai­ pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ— pa­ si­ra­ťÄ— ÄŻsa­ky­mÄ…, ku­riuo L.Dō­dÄ… iť­ lei­do ÄŻ ke­tu­riĹł die­nĹł ko­ man­di­ruo­tÄ™ Suo­mi­jo­je.

2

2

penktadienis, gruodžio 20, 2013

miestas

L.Dū­da su­si­pai­nio­jo Hel­sin­ky­je 1

„Ko­man­di­ruo­tės tiks­ las su­si­pa­žin­ti su nau­jo­ mis URA­RE­MIX tech­no­lo­gi­jo­mis ir įgau­ti pa­tir­ties. Tai yra se­no as­fal­to per­ma­li­mas, pri­de­dant nau­jo ir klo­ jant į tą pa­čią vie­tą, tuo pa­čiu me­tu. Va­žiuo­ja toks trau­ki­nys ir vis­ką ga­ mi­na iš kar­to“, – tech­no­lo­gi­jų gud­ ry­bes var­di­jo L.Dū­da. To­kias tech­no­ lo­gi­jas, anot L.Dū­dos, bus mė­gi­na­ma tai­ky­ti ir Klai­pė­dos gat­vė­se, ku­rio­se de­for­ma­vo­si as­fal­to dan­ga. L.Dū­dos pa­klau­sus, kas fi­nan­sa­ vo jo ke­lio­nę į Suo­mi­ją, po pau­zės jis pra­si­ta­rė, kad bend­ro­vė „Lem­min­ kai­nen“, ku­ri Klai­pė­do­je lai­mė­jo ne vie­ną kon­kur­są re­mon­tuo­ti ir ties­ti gat­vių dan­gas. Pap­ra­šė pa­žy­mė­ji­mo

Kai dien­raš­čio žur­na­lis­tė pa­si­tei­ ra­vo vers­li­nin­kų ir pa­pra­šė pa­tiks­ lin­ti, ar tie­sa, ką tei­gia pa­ts L.Dū­da, kad įmo­nė fi­nan­sa­vo šią jo iš­vy­ką, bend­ro­vės „Lem­min­kai­nen Lie­tu­ va“ Va­ka­rų re­gio­no di­rek­to­rius Al­ gir­das Alū­zas bu­vo ne­kal­bus. – Ne­la­bai su­pra­tau, koks čia klau­ si­mas? – No­rė­jo­me pa­si­tei­rau­ti, kiek kai­na­vo ta ke­lio­nė-ko­man­di­ ruo­tė? – At­sip­ra­šau, bet ne­ma­ty­da­mas žmo­gaus, in­for­ma­ci­jos apie ki­tą žmo­gų ne­tei­kiu. – Bet juk pri­si­sta­čiau, kas esu. – Aš skai­čiau to­kį spau­dos įsta­ty­mą, ten pa­ra­šy­ta: „pa­žy­mė­ji­mas“.

– Jūs no­ri­te ma­ty­ti ma­no dar­bo pa­žy­mė­ji­mą? To­kiu at­ve­ju kal­ bė­si­te su ma­ni­mi? – Ži­no­ma. Ta­čiau pa­pra­šius pa­skir­ti di­rek­to­riui pa­to­gų lai­ką su­si­ti­ki­mui, A.Alū­zas pa­reiš­kė, jog iš­vyks­ta į Vil­nių. Ini­ci­juos ty­ri­mą?

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė pa­tvir­ti­no, kad spa­lio 23 d. įvy­ko Ko­man­di­ruo­čių į už­sie­nį tiks­lin­gu­mui nu­sta­ty­ti ko­ mi­si­jos po­sė­dis. Jo me­tu bu­vo svars­ty­tas klau­si­ mas dėl L.Dū­dos da­ly­va­vi­mo gruo­ džio 9–12 d. Hel­sin­ky­je (Suo­mi­ja) vyk­sian­čia­me URA­RE­MIX tech­no­ lo­gi­jos pri­sta­ty­me, t.y. nau­jų tech­ no­lo­gi­jų pri­tai­ky­mas as­fal­to dan­gos re­mon­tui. „Po­sė­džio me­tu iš­ki­lo klau­si­ mas, ar bus nu­si­ženg­ta vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo rei­ka­ la­vi­mams, da­ly­vau­jant ren­gi­ny­je. Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius L.Dū­da pa­ti­ki­no, kad vie­šie­ji ir pri­va­tūs in­te­re­sai ne­bus pa­žeis­ ti“, – dien­raš­čiui tei­gė ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rė. Ko­mi­si­ja nu­ta­rė leis­ti vyk­ti L.Dū­ dai į Hel­sin­kį da­ly­vau­ti pri­sta­ty­me, ap­mo­kė­ti 50 pro­c. dien­pi­ni­gių iš sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­ to­jų ko­man­di­ruo­tėms skir­tų lė­šų, tai yra 315 li­tų. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai pa­tvir­ti­no, jog vi­sas ki­tas su ke­lio­ne su­si­ju­sias iš­lai­das ap­mo­kės or­ga­ni­za­to­riai. Ta­ čiau neį­var­di­jo, kas to­kie.

Kon­su­la­te – šven­tė Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ar­tė­jan­čios di­džio­sios me­tų šven­ tės – Ka­lė­dos ir Nau­jie­ji me­tai – iš­ kil­min­gai ir iš­ra­din­gai pa­mi­nė­tos Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nia­me kon­su­la­te.

Kai­my­ni­nės vals­ty­bės ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Vla­di­mi­ras Ma­ly­gi­nas pa­ kvie­tė drau­ge at­si­svei­kin­ti su nuei­ nan­čiais me­tais Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro an­ti­hit­le­ri­nės koa­li­ci­jos ve­te­ ra­nus, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, mies­to vi­suo­me­nės bei vers­lo at­ sto­vus, ap­lin­ki­nių ra­jo­nų va­do­vus, kul­tū­ros vei­kė­jus. Ge­ne­ra­li­nis kon­su­las V.Ma­ly­gi­nas pa­svei­ki­no sve­čius su ar­tė­jan­čio­ mis ka­ta­li­kų bei sta­čia­ti­kų Ka­lė­do­ mis, ar­tė­jan­čiais Nau­jai­siais me­tais ir pa­lin­kė­jo vi­so ko ge­riau­sio. „La­bai džiau­giuo­si ma­ty­da­ mas čia su­si­rin­ku­sius vi­sus mū­sų drau­gus. Nuo­šir­džiau­si lin­kė­ji­mai vi­siems klai­pė­die­čiams, ku­riems jūs at­sto­vau­ja­te. No­rė­čiau pa­lin­ kė­ti sėk­mės jū­sų dar­buo­se, taip pat lin­kiu mū­sų vals­ty­bėms drau­ gys­tės, sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo, sėk­ min­go Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kių vys­ty­mo­si. Kiek­vie­nam jū­sų, jū­ sų šei­mų na­riams lin­kiu svei­ka­tos, sėk­mės jū­sų tie­sio­gi­nia­me dar­be, vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je. Ypač esu dė­kin­gas tiems, kas pa­de­da mū­sų vals­ty­bių suar­tė­ji­mui bei san­ty­kių vys­ty­mui­si“, – sa­kė V.Ma­ly­gi­nas ir pa­ra­gi­no sve­čius pa­kel­ti tau­res už ar­tė­jan­čias šven­tes.

Lin­kė­ji­mai: V.Ma­ly­gi­nas pa­dė­

ko­jo dvie­jų ša­lių drau­gys­tę stip­ ri­nu­siems klai­pė­die­čiams.

Kon­su­la­to dar­buo­to­jus bei sve­ čius ap­lan­kęs Se­nis Šal­tis bei jo anū­kė Snie­guo­lė pra­džiu­gi­no do­ va­nė­lė­mis. Šven­tiš­kai pa­si­puo­šę vai­kai dai­na­vo prie eg­lu­tės. Sve­čiai ne tik klau­sė­si šven­ti­ nio kon­cer­to, bet ir pa­tys dai­na­ vo. Nuo­la­ti­niai Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio kon­su­la­to sve­čiai kar­tu su Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro so­lis­tu Via­čes­la­vu Ta­ra­so­vu ir jo žmo­na Ja­na drau­ge trau­kė ge­ rai ži­no­mas dai­nas.

„Dar­be sten­giuo­si ne­prie­kaiš­tin­ gai de­rin­ti vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, kad ne­kil­tų jo­kių abe­jo­ nių dėl ma­no veiks­mų ir spren­di­ mų skaid­ru­mo. To pa­ties rei­ka­lau­ju ir iš vi­sų sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jų. Jei paaiš­kė­tų fak­tai, kad de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius L.Dū­da nu­si­žen­gė in­te­re­sų de­ri­ni­mo rei­ka­la­vi­mams, pa­ve­siu at­lik­ti ty­ri­mą dėl vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų su­pai­nio­ji­mo“, – ti­ki­no J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Keis­ta bau­dos is­to­ri­ja

„Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“ Klai­pė­ do­je daž­nai lai­mi gat­vių dan­gos re­ mon­to ir tie­si­mo kon­kur­sus. Šią va­sa­rą uos­ta­mies­čio vai­ruo­to­jai maž­daug sa­vai­tę bu­vo pri­vers­ti va­ ži­nė­ti ke­li­nin­kų iš­skap­tuo­tu Šiau­rės pro­spek­tu. Už ap­lai­du­mą sa­vi­val­dy­bė ran­go­vams, tai yra bend­ro­vei „Lem­ min­kai­nen Lie­tu­va“, sky­rė bau­dą. Ta­da ran­go­vai aiš­ki­no­si, kad su­ ge­do as­falt­be­to­nio mai­šyk­lė ir jie ke­lias die­nas ne­ga­lė­jo dirb­ti. Tuo me­tu L.Dū­da dien­raš­čiui pa­ tvir­ti­no, jog šiau­ri­nės mies­to da­lies gat­ves lo­pan­čiai įmo­nei „Lem­min­ kai­nen Lie­tu­va“ už pa­lik­tas ert­mes bus skir­ta 500 li­tų bau­da. „Trak­tuo­ja­me tai kaip ava­ri­nių duo­bių ne­su­re­mon­ta­vi­mą. Tik šiuo at­ve­ju jas ran­go­vas pa­da­rė pa­ts. Pa­ gal su­tar­tį ava­ri­nes duo­bes įmo­nė tu­ri su­tvar­ky­ti per 24 val. 500 li­ tų jiems bus iš­skai­čiuo­ti iš mė­ne­ sio pa­bai­go­je pa­teik­tos są­skai­tos už dar­bus“, – šių me­tų rugp­jū­tį „Klai­ pė­dai“ tei­gė L.Dū­da.

Pa­si­va­ži­nė­jo: L.Dū­da į ko­man­di­ruo­tę Suo­mi­jo­je va­žia­vo už vers­li­nin­

kų lė­šas.

Dien­raš­čio duo­me­ni­mis, net ir šios sim­bo­li­nės bau­dos „Lem­ min­kai­nen Lie­tu­va“ mo­kė­ti kaž­ ko­dėl ne­rei­kė­jo. O po ke­lių mė­ne­ sių L.Dū­da už šios įmo­nės pi­ni­gus

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

iš­ke­lia­vo į Suo­mi­ją. Po pa­na­šios ke­lio­nės į Ka­zachs­ta­ną už vers­ li­nin­kų lė­šas ūkio mi­nist­rės po­ sto šių me­tų ge­gu­žę ne­te­ko Bi­ru­ tė Vė­sai­tė.

3

penktadienis, gruodžio 20, 2013

miestas Vai­šins žu­vie­ne

Da­li­jo eg­li­ša­kius

Eks­po­nuos šu­li­nį

Ry­toj nuo 12 iki 14.30 val. Teat­ ro aikš­tė­je vyks tra­di­ci­nis Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų ir Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­ de­ra­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­mas Klai­ pė­dos žmo­nių ka­lė­di­nis su­si­bū­ ri­mas. Ja­me vi­si ne­mo­ka­mai bus vai­ši­na­mi žu­vie­ne, gar­džia ko­še ir karš­ta ar­ba­ta. Teat­ro aikš­tė­je bus už­deg­tas ir šven­ti­nis lau­žas.

Mi­niai klai­pė­die­čių miš­ki­nin­kai va­kar ne­mo­ka­mai da­li­jo eg­lių ša­kas, ku­rias gy­ven­to­jai ga­lės pa­si­puoš­ti na­muo­se. Tra­di­ci­nė ak­ci­ja „Par­si­nešk Ka­lė­das į sa­ vo na­mus“ su­reng­ta jau penk­tą kar­tą. Iš Teat­ro aikš­tės vi­si išė­ jo ne­ši­ni eg­lių ša­ko­mis, nes jų miš­ki­nin­kai bu­vo pa­ruo­šę tūks­ tan­čius.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jus ku­ria­si nau­ja­me pa­sta­te: se­na­mies­ty­je pa­sta­ty­tas ir įreng­ tas be­veik 600 kv. m sau­gyk­lų pa­ sta­tas. Tvar­kant ap­lin­ką nu­spręs­ ta eks­po­nuo­ti me­di­nį šu­li­nį, at­kas­ tą per ar­cheo­lo­gi­nius ka­si­nė­ji­mus. Sut­var­ky­tos Klai­pė­dos se­na­mies­ čio erd­vės bus tin­ka­mos įvai­riems ren­gi­niams or­ga­ni­zuo­ti.

Žve­jai vėl li­ko ne­ži­nio­je Švie­žio­mis žu­vi­ mis prie Pi­lies til­to pre­kia­vu­siems žve­ jams te­ko iš­si­kraus­ ty­ti. Jų vie­tą užė­ mė sta­ty­bi­nin­kai, re­mon­tuo­jan­tys Pi­ lies til­tą. Jie kran­ti­ nė­je pa­si­sta­tė sa­vo va­go­nė­lius. Nu­ma­ ty­ta, kad žve­jai ga­ lės pre­kiau­ti Šiau­ri­ nia­me ra­ge, bet ka­ da tai bus – neaiš­ku.

Dienos telegrafas

Už­lei­do: vie­to­je, kur anks­čiau vei­kė žu­vų tur­gus, da­bar sto­vi sta­ty­bi­nin­kų va­go­nė­liai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Su­sik­los­čiu­si si­tua­ci­ja dėl pre­ky­bos švie­žio­mis žu­vi­mis mies­to cent­re va­kar bu­vo pri­sta­ty­ta Jū­ri­nių ir vi­ daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jai. „Žve­jai il­gai ieš­ko­jo, kur ga­lė­ tų pre­kiau­ti švie­žio­mis žu­vi­mis. Bu­vo su­ra­dę vie­tą prie Pi­lies til­ to, la­bai daug ti­kė­jo­si. Ši vie­ta jau bu­vo ta­pu­si žmo­nių trau­kos cent­ ru. Žve­jai lau­kė, ka­da bus pa­sta­ty­ ti pre­ky­bos pa­vil­jo­nai. Ta­čiau pra­ si­dė­jo Pi­lies til­to re­konst­ruk­ci­ja ir te­ko iš­si­kraus­ty­ti“, – fak­tus dės­tė švie­žių žu­vų tur­gaus koor­di­na­to­ rius Min­dau­gas Ri­mei­kis. Sta­ty­bi­nin­kai aikš­te­lė­je prie bu­ vu­sio se­no­sios per­kė­los pa­sta­to įsi­

kū­rė spa­lį. Pa­sak M.Ri­mei­kio, bu­vo su­tar­ta, kad žve­jai švie­žio­mis žu­ vi­mis ga­lės pre­kiau­ti ki­to­je Da­nės pu­sė­je – Šiau­ri­nia­me ra­ge prie Pi­ lies til­to. Ta­čiau, koor­di­na­to­riaus tei­gi­ mu, iki šiol nė­ra įreng­ti pa­vil­jo­nai, ne­sut­var­ky­tas pri­si­jun­gi­mas prie elekt­ros tink­lų. „Da­nės kran­ti­nė­se žve­jai ga­li pre­kiau­ti švie­žio­mis žu­vi­mis, ta­ čiau rei­kia konk­re­čios vie­tos, kad žmo­nės ži­no­tų, kur atei­ti. Kai tur­ gus vei­kė prie Pi­lies til­to, atei­da­vo mo­čiu­tės su ter­mo­sais, at­si­sės­da­ vo kran­ti­nė­je ant suo­lo, ple­pė­da­vo apie sa­vo anū­kus, o su­lau­ku­sios, ka­da bus at­vež­tos žu­vys, atei­da­ vo jų nu­si­pirk­ti“, – dės­tė M.Ri­ mei­kis.

Jis pa­brė­žė, kad žve­jai yra pa­si­ ren­gę ap­rū­pin­ti mies­tie­čius žu­vi­ mis – rei­kia jiems tik skir­ti vie­tą pre­ky­bai. „Mes ne­ži­no­me, kiek nau­jos vie­ tos sky­ri­mo rei­ka­lai yra pa­ju­dė­ję į prie­kį“, – tvir­ti­no koor­di­na­to­rius. Į po­sė­dį bu­vo kvies­ti ir įmo­nės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“, ku­ ri yra įsi­pa­rei­go­ju­si įreng­ti žve­jams pre­ky­bos švie­žio­mis žu­vi­mis vie­tas, at­sto­vai. Ta­čiau nie­kas neat­vy­ko. Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­ lų ko­mi­si­ja nu­ta­rė kreip­tis į sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vus, kad šie pa­si­rū­pin­tų, jog žve­jams Da­nės kran­ti­nė­je bū­tų skir­ta aikš­ te­lė, kur jie ga­lė­tų pre­kiau­ti švie­ žio­mis žu­vi­mis, bū­tų ap­rū­pin­ti mi­ ni­ma­lia inf­rast­ruk­tū­ra.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Min­dau­gas Ri­mei­kis:

Žve­jai il­gai ieš­ko­jo, kur ga­lė­tų pre­kiau­ ti švie­žio­mis žu­vi­mis. Bu­vo su­ra­dę vie­tą prie Pi­lies til­to, la­bai daug ti­kė­jo­si.

Įver­ti­ni­mas. Šian­d ien 8.15 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vy­r iau­sia­ja­me ko­m i­sa­ ria­te bus pri­si­min­ti, pa­mi­nė­ti ir pa­gerb­ ti Klai­pė­dos po­l i­ci­jos pa­rei­g ū­nai, pa­si­ žy­mė­ję šiais me­tais. Do­va­nos bus įteik­ tos Klai­p ė­dos ap­skri­t ies vy­r iau­s io­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pat­ru­lių rink­ti­nės 2-os kuo­pos 1-ojo bū­rio vy­riau­sia­jam pa­ tru­liui Ri­čar­dui Biels­kiui, Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos vy­res­nia­jai pa­tru­lei Lau­rai Jo­ku­bai­ty­tei, Klai­pė­dos mies­to 1-ojo po­l i­ci­jos ko­m i­sa­r ia­to Vie­ šo­sios po­l i­ci­jos sky­r iaus ty­rė­jui Ri­čar­ dui Šėgž­dai, Nu­si­kal­t i­mų ty­r i­mo biu­ro Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mų ty­ ri­mo sky­riaus vy­res­nia­jai ty­rė­jai Vi­li­jai Blaš­ke­vi­čie­nei. Šią ak­ci­ją ant­rus me­tus or­ga­ni­zuo­ja ke­lios uos­ta­mies­čio vi­suo­ me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Jo­nas Kur­lin­kas (g. 1922 m.), Klav­di­ja Ku­la­g i­na (g. 1923 m.), Jo­sif Ivan­ke­vič (g. 1932 m.), And­rius Ud­rė­nas (g. 1933 m.), Vy­tau­tas Za­bo­ras (g. 1945 m.), Jo­nas Gin­du­lis (g. 1946 m.), Vik­tor Ko­tov (g. 1959 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Jo­nas Zma­jaus­kas, Vy­tau­tas Za­bo­ras, Jo­nas Kur­lin­kas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­kai.

Prie ma­rių – eis­mo ri­bo­ji­mai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą nak­ti­ mis bus ga­li­ma pa­tek­ti tik pės­čio­ mis. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja va­kar pri­ta­rė, kad bū­tų už­draus­tas įva­žia­ vi­mas į ter­mi­na­lo te­ri­to­ri­ją po 22 va­lan­dos, kai ne­be­ren­ka­ma rink­ lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą.

Pas­ta­ro­ji Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­le ren­ka­ma nuo 8 iki 22 val. Dėl drau­di­mo įva­žiuo­ti į šią te­ri­to­ri­ją ki­tu lai­ku krei­pė­si įmo­nė „Klai­pė­ dos lai­vų re­mon­tas“. „Jau­ni­mas at­va­žiuo­ja į ter­mi­ na­lą, sė­di au­to­mo­bi­liuo­se, var­to­ja al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, val­go grei­tą

mais­tą ir šiukš­li­na. Po nak­ties bū­na di­džiau­sia ne­tvar­ka. To­dėl ir pra­ šo­me už­draus­ti įva­žiuo­ti į šią te­ri­ to­ri­ją po 22 val.“, – aiš­ki­no įmo­nės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ Inf­ rast­ruk­tū­ros ir ener­ge­ti­kos tar­ny­ bos vir­ši­nin­kas Gin­ta­ris Mil­vy­das. Pa­sak jo, pro­ble­mą ban­dy­ta spręs­ti ap­mo­kes­ti­nus sto­vė­ji­mą Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo priei­go­se, ta­čiau kiek nau­dos iš to – neaiš­ku. „Jau­ni­mas sė­di ma­ši­no­se, pa­ma­ to, kad at­va­žiuo­ja kont­ro­lie­riai, ir pra­de­da va­žiuo­ti. Ta­da juk jų ne­ bau­si“, – pa­brė­žė G.Mil­vy­das. Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­ cas tvir­ti­no, kad vi­siš­kai už­draus­ ti nak­ties me­tu įva­žiuo­ti į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo te­ri­to­ri­ją ne­ga­li­ma.

„Juk ga­li pri­reik­ti at­va­žiuo­ ti jach­tų sa­vi­nin­kams, uos­to tar­ ny­boms. Rei­kia pa­gal­vo­ti, kaip ge­ riau drau­di­mą api­brėž­ti“, – dės­tė vi­ce­me­ras. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­ rio vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ku­čins­kas aiš­ki­no, jog ke­lio ženk­ lų, ku­rie taip ga­lė­tų ap­ri­bo­ti eis­ mą, yra. „Svar­biau­sia, kad jie su­veik­tų“, – tei­gė G.Ku­čins­kas. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja pri­ta­ rė už­draus­ti įva­žia­vi­mą į Krui­zi­ nių lai­vų ter­mi­na­lo te­ri­to­ri­ją po 22 val. Įmo­nė „Klai­pė­dos lai­vų re­ mon­tas“ ženk­lų pa­sta­ty­mu pa­si­ rū­pins pa­ti.

Prob­le­ma: ra­tuo­ti jau­nuo­liai Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le pri­kre­čia ai­bę

iš­dai­gų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

penktadienis, gruodžio 20, 2013

miestas

Li­ga nea­tė­mė ti­kė­ji­mo Mo­te­ris vie­no kam­ba­rio 1 nuo­mo­ja­mą klai­pė­die­čio būs­tą tvar­ko, pri­žiū­ri, ver­da val­gį ir

pa­ty­liu­kais lei­džia va­lan­dų va­lan­ das, kad Rus­la­nas die­no­mis ga­lė­ tų pa­mie­go­ti. Vy­ras ne­ga­li ap­si­vers­ti ant ki­to šo­no, to­dėl nak­ti­mis jis sten­gia­si žiū­rė­ti te­le­vi­zo­rių, skai­ty­ti. O die­ no­mis, kai yra jį pri­žiū­rin­tis žmo­ gus, pa­snau­džia. Mintys apie žur­na­lis­ti­ką

„Tai yra di­de­lė bė­da. Anks­čiau aš kaž­kiek ga­lė­jau ju­dė­ti. Pa­jėg­da­ vau sė­dė­ti ve­ži­mė­ly­je, ku­riuo ga­ lė­da­vau iš­va­žiuo­ti į lau­ką. Da­bar tai man jau yra per sun­ku“, – pa­ sa­ko­jo Rus­la­nas. Ta­čiau vy­ras ne­nu­si­me­na ir ti­ ki­na, kad jį nuo pa­sau­lio at­skir­ties iš­gel­bė­jo žin­gei­du­mas. „Aš daug skai­tau. Vis­kuo do­mė­ jau­si nuo pat jau­nys­tės. Su­ge­bė­jau baig­ti mo­kyk­lą, nors nei­šei­da­vau iš na­mų. Mo­ky­to­jai atei­da­vo pas ma­ ne“, – pri­si­mi­nė klai­pė­die­tis. Moks­lams im­lus jau­nuo­lis net sva­ jo­jo apie aukš­to­jo moks­lo stu­di­jas. „Ieš­ko­jau ga­li­my­bių įsto­ti į Ka­ li­ning­ra­do ins­ti­tu­tą, sva­jo­jau apie

žur­na­lis­ti­ką. Tu­rė­jau vil­ties, kad tap­siu spor­to žur­na­lis­tu. Ta­čiau kei­tė­si so­vie­ti­nė san­tvar­ka, ir vi­ sa tai nu­grimz­do už­marš­ty­je“, – neiš­si­pil­džiu­sio­mis sva­jo­nė­mis da­ li­jo­si vy­ras.

Rus­la­nui te­ko iš­gy­ ven­ti skau­džią gi­ mi­nai­čių iš­da­vys­tę, jis su­pra­to, kad kar­ tais gy­ve­ni­me sve­ti­ mi žmo­nės ga­li tap­ti kur kas ar­ti­mes­ni, nei krau­jo ry­šio lem­tie­ji.

Sva­jo­ja apie kom­piu­te­rį

Rus­la­nas dau­gy­bę me­tų sva­jo­ja apie kom­piu­te­rį, ku­ris įneš­tų nau­ jų po­jū­čių į vy­ro gy­ve­ni­mą. „Do­miuo­si spor­tu, skai­ty­čiau in­ter­ne­te nau­jie­nas. Net mu­zi­kos nau­jie­nos pa­kel­tų nuo­tai­ką. Man vis­kas įdo­mu. Ma­ne do­mi­na ir gy­ve­ni­mo, po­li­ti­kos nau­jie­nos“, – pa­sa­ko­jo Rus­la­nas. Neį­ga­lų­jį lan­

kan­ti La­ri­sa daž­nai tam­pa vie­nin­ te­le dis­ku­si­jų par­tne­re. „Mes vi­sas ša­lies nau­jie­nas ap­ta­ ria­me, pa­dis­ku­tuo­ja­me, nors la­bai ne­si­gin­či­ja­me. Rus­la­nas tu­ri sa­ vo nuo­mo­nę“, – šyp­so­jo­si L.Ab­ ro­mai­tie­nė. Ne­ga­lios izo­liuo­tas vy­ras pa­ste­ bė­jo, kad pa­sau­lė­žiū­ra, sa­vęs la­vi­ ni­mas yra svar­biau­si da­ly­kai gru­ mian­tis su li­ki­mu. „Gal­vo­ju, kad dar ne­su per se­nas mo­ky­tis dirb­ti kom­piu­te­riu. Nors kaž­ka­da pa­ts sa­va­ran­kiš­kai mo­ kiau­si ang­lų kal­bos. Ta­čiau ne­bu­ vau ga­bus šio­je sri­ty­je“, – pa­ste­ bė­jo vy­ras. Rus­la­nas pri­pa­ži­no, kad kom­ piu­te­ris ne tik bū­tų pra­mo­ga, bet ir ga­li­my­bė bend­rau­ti su ki­tais žmo­ nė­mis. „Bend­ra­vi­mas yra la­bai svar­bus. Aš tu­riu drau­gų, yra to­kių, su ku­ riais ry­šys ne­nut­rū­ko nuo jau­nys­ tės lai­kų. Me­tai bė­go, žmo­nės kei­ tė­si, au­gi­na jau sa­vo vai­kus, ta­čiau drau­gys­tė mus vis sie­ja. Kar­tais su­gu­ža čia vi­sas bū­rys sve­čių“, – džiau­gė­si Rus­la­nas. Gy­ve­ni­mo va­rik­lis – vil­tis

Skau­džius gy­ve­ni­mo smū­gius iš­ tvė­ręs klai­pė­die­tis ti­ki­no, kad sun­ ku­mai įvei­kia­mi, kai žmo­gaus vi­ du­je ru­se­na vil­tis. „Gy­ve­ni­mas yra su­dė­tin­gas da­ly­kas. Jei pa­ts sa­vęs gai­lė­sie­ si, ap­lin­ki­niams bus sun­kiau, o ir pa­čiam gy­ven­ti ne­si­no­rės. Kaip be­bū­tų blo­gai, ta­čiau gy­ve­ni­ me vi­suo­met bū­na švie­sių die­nų ir nors men­kiau­sia per­spek­ty­va. Rei­kia ti­kė­tis ge­riau­sio, ir taip tos jė­gos at­si­ran­da“, – kal­bė­jo vy­ras. Rus­la­nas pri­si­pa­ži­no, kad pa­ sku­ti­nie­ji ke­le­ri me­tai jo gy­ve­ ni­me bu­vo vie­ni sun­kiau­sių. Ta­ čiau da­bar vy­ras po tru­pu­tį ko­pia iš emo­ci­nės duo­bės. „Ne­li­ko ar­ti­mų­jų, ne­te­kau na­ mų. Kaž­kur Ai­ri­jo­je gy­ve­na ma­ no bro­lis, bet ry­šių ne­bė­ra, nors kar­tu au­go­me“, – kal­bė­jo klai­pė­ die­tis. Rus­la­ną pri­žiū­rin­ti L.Ab­ro­mai­ tie­nė ti­ki­no, jog jai pa­si­se­kė, kad su glo­bo­ti­niu ra­do bend­rą ry­šį. „Jo po­rei­kiai – di­džiu­liai, ta­ čiau vi­du­je yra be ga­lo daug po­zi­ ty­vu­mo. Prieš po­rą me­tų Rus­la­ nas bu­vo la­bai silp­nas, net gal­vą jam bu­vo sun­ku iš­lai­ky­ti. Da­bar jis su­stip­rė­jo emo­ciš­kai, o ir fi­ziš­kai ge­riau jau­čia­si“, – pa­ste­bė­jo so­cia­ li­nė dar­buo­to­ja. Li­ko be na­mų

Vy­rui te­ko iš­gy­ven­ti skau­džią gi­ mi­nai­čių iš­da­vys­tę, jis su­pra­to, kad kar­tais gy­ve­ni­me sve­ti­mi žmo­ nės ga­li tap­ti kur kas ar­ti­mes­ni, nei krau­jo ry­šio lem­tie­ji.

Ry­šys: so­cia­li­nė dar­buo­to­ja L.Ab­ro­mai­tie­nė 8 va­lan­das per die­ną pri­

žiū­ri Rus­la­ną ir ta­po klai­pė­die­čio rams­čiu.

Ko­ne vi­są gy­ve­ni­mą Rus­la­nas gy­ve­no sa­vo se­ne­lių na­muo­se. Jiems mi­rus, vy­rą ėmė­si pri­žiū­rė­ ti te­ta. San­ty­kiai su nau­ją­ja glo­bė­ja ne­ su­sik­los­tė. Po ke­le­rių me­tų vy­ras su­ži­no­jo, kad jo se­ne­lių bu­tas ati­ te­ko te­tos sū­nums. „Da­bar ji jau mi­ru­si, o bu­tą jos sū­nūs par­da­vė. Li­kau be na­mų. Te­ko iš­si­nuo­mo­ti šį bu­tą, ta­čiau čia man kur kas la­biau pa­tin­ka“, – šyp­so­jo­si klai­pė­die­tis. Gau­na­mų pi­ni­gų Rus­la­nui vos už­ten­ka kuk­liai bui­čiai, už slau­ gą gau­na­mi pi­ni­gai iki cen­to iš­lei­ džia­mi pa­gal pa­skir­tį. „Pen­si­jos lie­ka 600 li­tų. Va iš jų ir nuo­mą su­mo­ku, ir pra­gy­ve­ nu. La­ri­sa čia su­kū­rė na­mų ap­lin­ ką, čia jai rei­kia dė­ko­ti, kad aš su­ stip­rė­jau“, – kal­bė­jo vy­ras. Te­tos na­muo­se neį­ga­lų­jį lan­kiu­si so­cia­li­nė dar­buo­to­ja pa­sa­ko­jo, kad jos aki­mis vy­rui trū­ko prie­žiū­ros, o kar­tais gal ir mais­to. „Net jei iš sa­vų pi­ni­gų jam ką nors nu­pirk­da­vau, ne­ga­lė­da­vau duo­ti. Ne­bu­vo lei­džia­ma jam ką nors ga­min­tis. Bu­vo bai­sūs skan­ da­lai“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Bu­tą par­da­vė

Die­nos so­cia­li­nės glo­bos sky­riaus va­do­vė Auš­ra Priš­man­tie­nė pri­pa­ ži­no, kad mė­gi­no tei­si­niu ke­liu ko­ vo­ti dėl Rus­la­no se­ne­lių bu­to. „Kon­sul­ta­vo­mės su tei­si­nin­kais, ra­šė­me pro­ku­ra­tū­rai, juk žmo­gus bu­vo re­gist­ruo­tas šia­me bu­te. Rea­ liai tai juk jam pri­klau­sė šie na­mai, ne te­tai. Ta­čiau iš vi­sų ins­ti­tu­ci­jų ga­vo­me at­sa­ky­mus, kad pra­leis­ti ter­mi­nai skųs­ti san­do­rį, esą vis­kas yra tei­sė­ta“, – ko­vą už Rus­la­no na­ mus pri­si­mi­nė A.Priš­man­tie­nė. Spau­džian­čia šir­di­mi Rus­la­nas pri­si­mi­nė gi­mi­nai­čių smū­gį jam.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ta­me bu­te bu­vo pra­leis­ta di­ džio­ji da­lis ma­no gy­ve­ni­mo, o te­ ko išei­ti ir ieš­ko­ti sto­go virš gal­ vos“, – tars­te­lė­jo vy­ras. Ta­čiau vi­sus šiuos gy­ve­ni­mo ke­ lio vin­gius įvei­kęs Rus­la­nas juo­kė­ si, kad jo is­to­ri­jos jo­kiu bū­du ne­ga­ li­ma pa­va­din­ti ne­lai­min­ga. „To­kiems, kaip aš, pa­lin­kė­čiau gy­ve­ni­me ieš­ko­ti dau­giau švie­ sių da­ly­kų. Į pa­sau­lį rei­kia žvelg­ ti op­ti­mis­tiš­kai. Juk de­be­sys dan­ gu­je ne­si­lai­ko iš­ti­sai, jie praei­na ir sau­lė su­šil­do. Kaip be­bū­tų blo­gai, rei­kia ti­kė­ti, kad bus ge­riau. Vil­tis ir ti­kė­ji­mas – tai du da­ly­kai, ku­rie yra es­mi­niai gy­ve­ni­me. Tik rei­kia kant­riai lauk­ti, ir vis­kas iš­si­pil­ dys“, – lin­kė­jo Rus­la­nas. Pro­jek­tas at­vė­rė šir­dis

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pro­jek­tas „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ jau pa­gel­bė­ jo ne vie­nai skaus­mo ar bė­dos iš­ tik­tai šir­džiai. Pro­jek­to ko­man­da kiek­vie­nai is­to­ri­jai at­kak­liai ieš­ko rė­mė­jų. Sun­kią ne­ga­lią tu­rin­čio Rus­la­ no sva­jo­nės įgy­ven­din­to­ju pa­si­ ry­žo tap­ti vie­na Klai­pė­dos ra­jo­ ne įsi­kū­ru­si įmo­nė, ku­ri ne­pa­no­ro vie­šin­tis. Ga­my­bos įmo­nė jau iš­tie­sė ran­ ką Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mams – per šias Ka­lė­das ma­žie­ji na­mų gy­ven­to­jai džiaug­sis nau­ju te­le­vi­zo­riu­mi. Be tie­sio­gi­nės fi­nan­si­nės pa­gal­ bos, įmo­nė pri­si­dė­jo pa­ska­tin­da­ ma sa­vo pa­vyz­džiu ir ki­tus ge­ros va­lios klai­pė­die­čius at­ver­ti sa­vo šir­dis kū­di­kių na­mų glo­bo­ti­niams. Pro­jek­to „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ pub­ li­ka­ci­ja paa­ki­no žmo­nes kil­niam žings­niui. Kaip iš­si­pil­dė Rus­la­no sva­jo­nė, dien­raš­tis at­skleis ki­tos sa­vai­tės pub­li­ka­ci­jo­je.

5

penktadienis, gruodžio 20, 2013

miestas

Į dar­že­lį – in­ter­ne­tu Klai­pė­die­čiai jau ga­li pra­kti­kuo­tis sa­vo vai­kus į uos­ta­mies­čio iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­gas re­gist­ruo­ti in­ter­ne­tu. Nuo va­kar pra­dė­jo veik­ti ban­do­mo­ji sis­te­ mos ver­si­ja, o nuo ki­tų me­tų veiks tik elekt­ro­ni­nė re­gist­ra­ci­ja ir ne­be­bus ga­li­ma už­si­re­gist­ruo­ti pil­dant pa­raiš­kas pa­čiuo­se dar­že­liuo­se. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Re­gist­ruos į tris įstai­gas

„Per tas die­nas, kiek li­ko iki me­tų pa­bai­gos, į dar­že­lius dar ga­li­ma už­ si­re­gist­ruo­ti dviem bū­dais: se­nuo­ ju po­pie­ri­niu ir nau­juo­ju – in­ter­ne­ tu. Ta­čiau nuo ki­tų me­tų pra­džios veiks tik elekt­ro­ni­nė re­gist­ra­ci­ ja, jo­kios po­pie­ri­nės pa­raiš­kos ne­ bus prii­ma­mos, jas pa­tei­ku­sių tė­ vų at­ža­los į ei­lę ne­bus įra­šo­mos“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. Jau da­bar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės in­ter­ne­to sve­tai­nės me­niu skil­ ty­je ga­li­ma ras­ti nuo­ro­dą „Priė­mi­ mas į dar­že­lius“. Jo­je pa­teik­ta iš­sa­mi inst­ruk­ci­ja, kaip nau­do­tis elekt­ro­ni­ ne re­gist­ra­ci­jos į dar­že­lius ver­si­ja. Pri­si­jung­ti prie sis­te­mos bus ga­li­ma per elekt­ro­ni­nę ban­ki­nin­ kys­tę. In­ter­ne­tu vai­ką bus ga­li­ma už­re­gist­ruo­ti į tris pa­si­rink­tus dar­ že­lius ir į bend­rą ei­lę. Tė­vai, pri­si­ jun­gę prie sis­te­mos, ga­lės bet ka­da pa­si­tik­rin­ti, ku­rio­je ei­lės pa­tek­ti į dar­že­lį vie­to­je yra jų vai­kas. Pra­ne­ši­mas apie tai, kad vie­ ta iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­je jau skir­ta, tė­vus pa­sieks elekt­ro­ni­ niu pa­štu ar­ba trum­pą­ją mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ži­nu­te. Ga­vę to­kį pra­ne­ši­mą, tė­vai per 10 die­nų tu­rės ap­si­lan­ky­ti dar­že­ly­je ir pa­si­ra­šy­ti rei­kia­mus do­ku­men­tus. Pa­dės ir spe­cia­lis­tams

„Ga­ran­tuo­ja­me, jog sis­te­ma tik­rai „neuž­lūš“, nes jos pa­jė­gu­mai to­kie, kad per pu­sę se­kun­dės ga­li­ma už­ re­gist­ruo­ti 10 vai­kų“, – tei­gė sis­ te­mą die­gu­sios bend­ro­vės at­sto­vas Ma­rius Pu­ga­čiaus­kas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei to­kios elekt­ro­ni­nės re­gist­ra­ci­jos į dar­že­ lius sis­te­mos su­kū­ri­mas kai­na­vo apie 30 tūkst. li­tų. Anot N.Lau­ži­kie­nės, pa­grin­di­ nis per­mai­nų tiks­las – priė­mi­mą į

iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą pa­ da­ry­ti skaid­res­nį, aiš­kes­nį. „No­ri­ me iš­sklai­dy­ti vi­sus ūkus ir rū­kus. Sklan­do la­bai daug le­gen­dų, kaip į dar­že­lius pa­ten­ka­ma be ei­lės, o ki­ti jo­je tu­ri il­gai lauk­ti. Sie­kia­me, kad to­kie da­ly­kai iš­nyk­tų“, – tvir­ti­no N.Lau­ži­kie­nė. Jos tei­gi­mu, nau­jo­ji elekt­ro­ni­ nė re­gist­ra­ci­jos ver­si­ja leis ge­riau dirb­ti ir Švie­ti­mo sky­riaus dar­ buo­to­jams. „Mes aiš­kiai ma­ty­si­me, ku­rie dar­že­liai po­pu­lia­riau­si, į ku­ rias gru­pes yra dau­giau­sia pa­raiš­ kų, to­dėl bus ga­li­ma im­tis ati­tin­

In­ter­ne­tu vai­ką bus ga­li­ma už­re­gist­ruo­ti į tris pa­si­rink­tus dar­ že­lius ir į bend­rą ei­lę. ka­mų prie­mo­nių – vie­nas am­žiaus gru­pes dar­že­liuo­se ma­žin­ti ar nai­ kin­ti, o ki­tas plės­ti“, – tei­gė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­ riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė. Kom­piu­te­ris – sa­vi­val­dy­bė­je

Klai­pė­da yra tre­čias mies­tas, ku­ ria­me pra­dė­jo veik­ti elekt­ro­ni­nė re­gist­ra­ci­jos į dar­že­lius sis­te­ma. Ji jau vei­kia Vil­niu­je ir Jo­na­vo­je. N.Lau­ži­kie­nė in­for­ma­vo, kad tė­ vai, ku­rie na­muo­se ne­tu­ri kom­piu­ te­rio ar in­ter­ne­to, už­pil­dy­ti pa­raiš­ ką ir už­re­gist­ruo­ti vai­ką į dar­že­lį in­ter­ne­tu ne­mo­ka­mai ga­li Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­ te­kos sky­riuo­se. Be to, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės pir­ma­ja­me aukš­te taip pat pa­sta­ ty­tas kom­piu­te­ris su priei­ga prie in­ter­ne­to. Juo ga­li pa­si­nau­do­ti vi­ si in­te­re­san­tai. Nu­ma­to­ma, jog nuo ki­tų me­tų į sa­vi­val­dy­bę atė­ju­sius tė­vus, ku­ riems bus sun­ku su­pras­ti, kaip už­ re­gist­ruo­ti vai­ką į dar­že­lį, kon­sul­ tuos pa­skir­tas spe­cia­lis­tas.

Sta­bi­lu­mas: dar­že­lius jau lan­kan­čių vai­kų ir jų tė­vų per­mai­nos ne­pa­lies. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pra­na­šu­mas: teks­ti­lės pro­duk­ci­jos ga­my­bos sek­to­ Išs­kir­ti­nu­mas: Klai­pė­dos siu­vi­mo ir pa­slau­gų vers­lo

ri­nis pra­kti­nio mo­ky­mo cent­ras ypa­tin­gas tuo, kad su­teiks be­si­mo­kan­tiesiems dar­bo per­spek­ty­vų.

mo­kyk­lo­je bai­gia­mas įreng­ti mo­der­nus teks­ti­lės pro­ gra­mų mo­ky­mo cent­ras. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Teks­ti­lės mo­ky­mo cent­re – atei­ties per­spek­ty­vos Li­na Lik­šai­tė

Klai­pė­dos siu­vi­mo ir pa­slau­gų vers­lo mo­kyk­la, siek­da­ma sa­vo mo­ki­niams su­teik­ti kuo dau­giau ži­nių bei įgū­džių, įgy­ven­di­na am­bi­cin­gą ir svar­bų pro­jek­ tą, at­ver­sian­tį jau­nuo­liams per­spek­ty­ vas dar­bo rin­ko­je. Mo­kyk­lo­je bai­gia­ mas įreng­ti pir­mas mo­der­nus teks­ti­lės pro­gra­mų mo­ky­mo cent­ras Lie­tu­vo­je. Nuo 2009 m. Klai­pė­dos siu­vi­mo ir pa­slau­ gų vers­lo mo­kyk­la vyk­do pro­jek­tą „Klai­pė­ dos siu­vi­mo ir pa­slau­gų vers­lo mo­kyk­los teks­ti­lės pro­duk­ci­jos ga­my­bos sek­to­ri­nis pra­kti­nio mo­ky­mo cent­ras“ (pro­jek­to nu­ me­ris: VP3-2.2-ŠMM-13-V-02-001). Mo­kyk­los va­do­vai džiau­gia­si, jog 500 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to mo­ky­mo cent­ras vi­siš­kai įreng­tas bus iki šių me­ tų gruo­džio 31 d., to­dėl 2014 m. mo­kyk­ lai ir jos mo­ki­niams taps nau­ja pra­džia, pa­dė­sian­čia siek­ti pro­fe­si­nių aukš­tu­mų teks­ti­lės sri­ty­je. Pir­mas Lie­tu­vo­je to­kio po­bū­džio mo­ ky­mo cent­ras bu­vo ren­gia­mas pa­pil­do­ mai pa­sta­ty­to­se pa­tal­po­se – ket­vir­ta­me mo­kyk­los aukš­te virš spor­to sa­lės. Pro­jek­to va­do­vė Ra­sa Use­lie­nė pa­ sa­ko­jo, kad pro­jek­to me­tu bu­vo įsi­gy­

tos mo­der­nios au­to­ma­ti­nės ir pu­siau au­to­ma­ti­nės siu­vi­mo ma­ši­nos, drėg­mi­ nio ši­lu­mi­nio ap­do­ro­ji­mo, au­to­ma­ti­zuo­ to su­kir­pi­mo bei pro­gra­mi­nė konst­ra­vi­ mo įran­ga. Taip pat bu­vo ap­šil­tin­tas mo­ kyk­los fa­sa­das, re­konst­ruo­tas sto­gas. Anot R.Use­lie­nės, šis teks­ti­lės pro­duk­ ci­jos ga­my­bos sek­to­ri­nis pra­kti­nio mo­ky­ mo cent­ras su­teiks be­si­mo­kan­tie­siems dau­giau dar­bo per­spek­ty­vų – bend­ra­ dar­bia­vi­mas su įmo­nė­mis leis už­tik­rin­ ti, kad pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­ce­sas ati­ tik­tų dar­bo rin­kos po­rei­kius. „Mo­ki­niai ne tik mo­ky­sis teks­ti­lės ga­ my­bos tech­no­lo­gi­nių pro­ce­sų, bet ir juo­ se nau­dos nau­jau­sią įran­gą. Ma­no­me, kad su­kur­tas pro­fe­si­nio mo­ky­mo cent­ras pri­si­dės mo­ki­niams sėk­min­gai sie­kiant kar­je­ros teks­ti­lės ga­my­bos sri­ty­je“, – sa­ kė pa­šne­ko­vė. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, šio cent­ro dė­ka dar be­si­mo­ky­da­mi mo­kyk­lo­je mo­ki­niai su­ si­pa­žins su tech­no­lo­gi­nė­mis nau­jo­vė­mis bei bū­si­mų darb­da­vių rei­ka­la­vi­mais. „Vi­lia­mės, jog mo­der­ni įran­ga bei nau­jos teks­ti­lės ga­my­bos tech­no­lo­gi­jos pa­dės po­pu­lia­rin­ti teks­ti­lės sri­tį ir pri­si­ dės prie jos dar­bo rin­kos plėt­ros, – sa­kė pro­jek­to va­do­vė.

Pro­jek­tas Klai­pė­dos siu­v i­mo ir pa­slau­g ų vers­ lo mo­k yk­l a įgy­ven­d i­n a pro­j ek­t ą „Klai­pė­dos siu­v i­mo ir pa­slau­g ų vers­ lo mo­kyk­los teks­t i­lės pro­duk­ci­jos ga­ my­bos sek­to­ri­nis pra­kti­nio mo­ky­mo cent­ras“ (pa­raiš­kos ko­das VP3-2.2ŠMM-13-V-02-001), fi­nan­suo­ja­mą Eu­ ro­pos Są­jun­gos struk­t ū­r i­n ių fon­dų pa­gal 2007–2013 m. Sang­lau­dos ska­ti­ ni­mo veiks­mų pro­gra­mos 2 prio­ri­te­to „Vie­šų­jų pa­slau­g ų ko­ky­bė ir priei­na­ mu­mas: svei­ka­tos, švie­t i­mo ir so­cia­ li­nė inf­rast­r uk­t ū­ra“ prie­mo­nę VP32.2-ŠMM-13-V „Pro­fe­s i­n io mo­k y­mo inf­rast­r uk­t ū­ros plėt­ra“. Pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas Eu­ro­pos re­ gio­ni­nės plėt­ros fon­do (85 pro­c.) ir Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės biu­dže­to (15 pro­c.) lė­šo­mis, ku­rios įtrauk­tos į Lie­ tu­vos Res­pub­l i­kos švie­t i­mo ir moks­lo mi­nis­te­r i­jai skir­tus biu­d že­to asig­na­vi­ mus. Pro­jek­to ver­tė – 7 990 901,00 Lt. Pro­jek­to truk­mė – nuo 2009 m. pa­bai­ gos iki 2013 m. gruo­d žio 31 d.

6

penktadienis, gruodžio 20, 2013

nuomonės

Mo­te­ris, ka­tė ar ba­ra­ku­da?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Dip­lo­ma­ti­nis Rū­tos trium­fas

Ma­rius Bag­do­nas

R

ū­tos do­mi­na­v i­mas il­gai ne­si­ tęs, o jos šyp­se­ną ne­tru­kus pa­ keis su­si­r ū­pi­n i­mas, ko­k į ma­ tė­te po 50 m krū­ti­ne fi­na­lo“, – taip apie Rū­tą Mei­lu­ty­tę at­si­lie­pė pa­grin­ di­nė jos kon­ku­ren­tė Ju­li­ja Je­fi­mo­va. Ru­si­jos spor­t i­n in­kė ne­sto­ko­jo di­d žia­ jai vals­ty­bei bū­d in­go pa­to­so, ta­čiau at­ ro­do, kad iš Če­čė­n i­jos šir­d ies Groz­no ki­lu­si spor­t i­n in­kė ri­z i­k uo­ja lik­t i už lie­ tu­vės nu­ga­ros ne tik van­de­ny­je, bet ir ant že­mės. Še­šio­l ik­me­tės R.Mei­lu­t y­tės el­ge­sys vi­ suo­me­nė­je – įkve­pian­t is ir pa­v yz­d in­ gas. Net ga­vu­si aikš­tin­gos ru­sės sprig­tą, lie­tu­vė kaip­mat pa­da­rė iš­va­das ir plauk­ da­ma 100 m krū­ti­ne var­žo­vėms vėl įro­ dė, kad sva­jo­nės ap­lenk­ti ją yra to­li nuo ma­te­ma­ti­kos pra­džia­moks­lio.

Prie­šin­gai nei J.Je­fi­mo­va, po čem­pio­na­to lie­tu­vai­tė iš­ li­ko kuk­li, o su­grį­žu­si į tė­ vy­nę sa­vo sie­lą vie­šai dygs­ nia­vo prie­kaiš­to ada­to­mis. Prie­šin­gai nei J.Je­fi­mo­va, po čem­pio­na­ to lie­tu­vai­tė iš­li­ko kuk­li, o su­grį­ž u­si į tė­ vy­nę sa­vo sie­lą vie­šai dygs­n ia­vo prie­ kaiš­to ada­to­mis. At­ro­dė, kad net tie du auk­so me­da­l iai ir re­van­šas per­pus il­ ges­nė­je dis­tan­ci­jo­je Rū­tai nu­blanks­ta prieš ma­ž y­tę klai­de­lę lie­čiant ba­sei­no sie­ne­lę. Nors stai­giai šo­vė į vir­šū­nę, lie­tu­vė pui­ kiai su­pran­ta pa­g rin­d i­nes pro­fe­sio­na­ laus spor­t i­n in­ko pa­ra­d ig­mas. Spor­t i­ nin­ko gy­ve­ni­mas – kal­nas, į ku­rį ko­pi lė­ tai, bet nu­si­lei­di la­bai grei­tai. Net jau pa­ sie­k u­si ze­n i­tą spor­t i­n in­kė ir to­l iau au­ gi­na čem­pio­nės va­l ią, kas kar­tą ban­do vis aukš­tes­nę kar­te­lę ir yra pa­si­r y­ž u­si de­v y­n is kar­tus žlug­t i, kad de­šim­tą pa­ si­sek­tų. Nors kol kas jai pa­si­se­ka de­vy­ nis kar­tus iš de­šim­ties, o plau­ki­mas ba­ sei­ne pri­me­na R.Mei­lu­ty­tės šo­k į pa­gal tik jai vie­nai gir­di­mą mu­zi­ką. Rū­ta jau įro­dė, kad ra­m iai at­lai­kė stai­ ga at­si­ri­tu­sią šlo­vę. Var­gu ar kas įsi­vaiz­ da­vo, kad 2011-ųjų va­sa­rą Trab­zo­ne vy­ kęs Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nis fes­ti­va­ lis taps to­k iu tramp­l i­nu, nuo ku­r io at­ si­spy­r us la­bai grei­tai aukš­čiau bus tik dan­gus. Plau­ki­mo pa­sau­lio avan­gar­de at­si­dū­ru­ si spor­ti­nin­kė tik­rai ne­pa­si­ten­kins tuo, ką pa­sie­kė vos per pust­re­čių me­tų. Ta­ čiau nau­jų plau­ki­mo gai­rių pa­sau­lio ho­ ri­zon­tuo­se ieš­ko­t i bus vis sun­k iau, ka­ dan­g i dar ne­su­lau­k u­si pil­na­me­t ys­tės R.Mei­lu­ty­tė iš­ko­vo­jo vis­ką, kas tik įma­ no­ma. Auk­su tvis­kan­čia­me kon­teks­te tai tur­būt yra vie­n in­te­l is da­ly­kas, ver­ čian­tis ne­ri­mau­ti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Andriaus Deltuvos karikatūra

vo­me pri­gra­sin­tos apie tai nie­kam ne­pa­sa­ko­ti, kad ji ir to­liau ga­lė­tų vai­din­ti au­ką – pa­lik­tą dvie­jų vai­ kų mo­ti­ną“, – ne­slė­pė bi­čiu­lė. Bū­da­ma paaug­lė, jau ir taip su­ dė­tin­ga­me gy­ve­ni­mo pe­rio­de ji li­ ko vie­na. Tė­vo nė­ra ša­lia, mo­ti­nai taip pat men­kai rū­pi, se­suo stu­di­ juo­ja. Ne­var­žo­ma lais­vė ir ne­tin­ ka­ma kom­pa­ni­ja: „Tuo me­tu ga­lė­ jau že­mai nu­si­ris­ti. Blaš­ky­ma­sis po mies­tą iki pa­ry­čių, svai­ga­lai, chu­li­ ga­niz­mas, bė­gi­mas nuo po­li­ci­jos“.

Ver­čiau ji bus vie­ ni­ša ir skau­dins ki­ tus, kol jie neįs­kau­ di­no jos. Ji ta­po gru­pės ly­de­rio mer­gi­na. Drau­gai jam pa­klu­so, jis – au­to­ ri­te­tas. To­dėl ir jos sta­tu­sas kom­ pa­ni­jo­je taip pat bu­vo aukš­tes­nis, ji jau­tė­si stip­ri, sau­gi. „Bet vis­kas pa­si­kei­tė, kai pe­rė­jau į ki­tą mo­kyk­ lą. Nut­rū­ko se­ni ry­šiai, pa­si­kei­tė mąs­ty­mas“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na. Tuo me­tu jos tė­vas grį­žo į šei­ mą. Ta­čiau san­ty­kiai su su­tuok­ti­ ne bu­vo pra­sti, ki­vir­čų me­tu pa­si­ bai­gian­tys ne­tgi smur­tu: „Mo­ti­na bet ką ga­lė­tų iš­ves­ti iš kant­ry­bės. Daž­nai ne­su­sit­var­dau net aš“. Tė­ vo at­ly­gi­ni­mas – ne­men­kas. Šei­ma

vėl ma­te­ria­liai ap­rū­pin­ta, o vis­kas, kas jam li­ko, – duk­ros. Jaus­da­mas prieš jas kal­tę, ten­ki­no kiek­vie­ną už­gai­dą. Mer­gi­na iki šiol dėl vis­ko kal­ti­ na sa­vo mo­ti­ną: „Kar­tais pa­gal­vo­ ju, kad mums bū­tų daug ge­riau, jei ji nu­mir­tų“. Ta­čiau, teis­da­ma mo­ti­ną, ji tei­sia ir sa­ve. Jos pa­čios san­ty­kis su vy­ rais yra pa­na­šus. Ji daž­nai kar­to­ja, kad jai rei­ka­lin­gi vy­ro pi­ni­gai, bet ne jis pa­ts. Jei ją ne­ti­kė­tai su­tik­tu­ mė­te, iš­vys­tu­mė­te gra­žią, liek­ną, tam­siap­lau­kę mer­gi­ną, ža­lias akis pa­ryš­ki­nu­sia juo­du kon­tū­ru. Tik­ riau­siai ji bū­tų ap­si­ren­gu­si juo­dais rū­bais, ku­rie iš­ryš­kin­tų dai­lią fi­gū­ rą. Grakš­čios ka­tės iš­vaiz­da, iš­di­di lai­ky­se­na. Į vy­rus ji žvel­gia iš aukš­ to. Ji pui­kiai ži­no, kad juos trau­ kia, to­dėl nuo­lat į sa­ve in­ves­tuo­ja. Ji vy­rais nau­do­ja­si, ma­ni­pu­liuo­ja, ko­ke­tuo­ja, su­tei­kia vil­čių, bet ne­ ža­da nė su vie­nu sie­ti sa­vo gy­ve­ ni­mo. Ne­ži­nau, ar jūs šią mer­gi­ną pa­ va­din­tu­mė­te fa­ta­liš­ka mo­te­ri­mi, ar pa­pras­čiau­sia ba­ra­ku­da. Bet ka­žin ar kas nors ga­li pa­sa­ky­ti, koks tarp jų skir­tu­mas. Vis dėl­to ma­no drau­gės as­me­ny­je ga­li­ma įžvelg­ti tik ma­žą trau­muo­ tą mer­gai­tę, ka­muo­ja­mą iš­kreip­to po­žiū­rio į vy­rus ir šei­mą. Ver­čiau ji bus vie­ni­ša ir skau­dins ki­tus, kol jie neįs­kau­di­no jos.

Ne­są­mo­nėms cen­zū­ros ne­rei­kia ie­kaip ne­ga­liu su­pras­ti, ko­dėl bu­vo nu­baus­tas tas Lat­vi­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­ las už kaž­ko­kią lai­dą, ro­ džiu­sią ne­są­mo­nes apie sau­sio 13ąją Lie­tu­vo­je? Kaž­koks deg­ra­da­vęs as­muo pri­ pais­tė kaž­ko­kių psi­chiš­kai ne­svei­ko žmo­gaus klie­de­sių, o mes įsi­žei­dė­ me, ėmė­me aiš­kin­ti, kad to ne­ga­li­ ma ro­dy­ti ir ne­ga­li­ma taip šne­kė­ti.

Bet juk tiek Lie­tu­va, tiek Lat­vi­ ja yra de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės, ku­ rios sa­vo te­ri­to­ri­jo­je ga­ran­tuo­ja žo­džio lais­vę. Tai ko­dėl rei­kia mė­ gin­ti draus­ti te­le­vi­zi­jos ka­na­lą ret­ rans­liuo­ti, jei pas mus cen­zū­ra yra drau­džia­ma? Pa­vyz­džiui, Ame­ri­ko­je yra pusp­ ro­čiams skir­tų te­le­vi­zi­jos ka­na­lų ir nie­kam net į gal­vą nea­tei­na jų už­ draus­ti. Kaip tik nor­ma­lūs žmo­nės

pa­si­žiū­ri ir juo­kia­si iš ten ro­do­mų ne­są­mo­nių. Taip ir mes tu­rė­tu­me to­le­ruo­ti tuos in­for­ma­ci­nius iš­šū­kius, o pa­ts ge­riau­sias to­kių lai­dų įver­ti­ni­mas – Lie­tu­vos žmo­nių pa­nie­ka. Vi­si juk su­pran­ta­me, kad tai šmeiž­tas ir pa­pras­čiau­sios ne­są­mo­nės, ku­rios trans­liuo­ja­mos sie­kiant vie­na­die­ nio po­pu­lia­ru­mo. Li­nas Ker­šys

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Baž­ny­čio­je bi­jo be­na­mių

K

a­žin ar kas nors tiks­liai ga­ lė­tų įvar­dy­ti, ko­kia yra fa­ ta­liš­ka mo­te­ris? Kaip tam­ pa­ma iš­skir­ti­ne, vy­rų akį trau­kian­čia as­me­ny­be, o gal ja tie­ siog gims­ta­ma? Pa­pa­sa­ko­siu tik­rą vie­nos mer­gi­ nos is­to­ri­ją. Mud­vi pa­žįs­ta­mos gan il­gai. Įp­ ras­tą kar­tą su­si­ti­ku­sios kal­bė­jo­ mės apie ne­reikš­min­gus da­ly­kus. Ru­tu­lio­jan­tis po­kal­biui, nu­kly­do­ me į praei­tį. Šil­čiau­siuo­se jos pri­ si­mi­ni­muo­se do­mi­nuo­da­vo tė­vo po­rtre­tas. At­ro­dė, kad bran­ges­nio ir svar­bes­nio žmo­gaus jos gy­ve­ni­ me nė­ra. Ta­čiau vis la­biau at­vi­rau­jant ji pra­bi­lo apie lai­ką, kai tė­vas pa­li­ko šei­mą ir išė­jo pas ki­tą mo­te­rį. „Dėl to kal­ta ma­no mo­ti­na. Su ja nie­ kas ne­ga­li gy­ven­ti, ji rū­pi­na­si tik sa­vi­mi. Kai tė­tis išė­jo, bu­vo la­bai sun­ku, be­veik ne­tu­rė­jo­me pi­ni­gų. Ret­kar­čiais su se­se­ri­mi įsi­vaiz­duo­ da­vo­me, kad val­go­me le­dus. Juo­ kin­ga, bet man tik­rai at­ro­dy­da­vo, kad jau­čiu va­ni­li­nių le­dų sko­nį“, – pa­sa­ko­jo bi­čiu­lė. Jai šie pri­si­mi­ni­mai – nie­ko dau­ giau, tik ga­li­my­bė įver­tin­ti, jog ta­ da ma­te­ria­liai bu­vo sun­kus me­tas, o da­bar – ne. Ta­čiau ki­ti pri­si­mi­ni­mai įsi­rė­žė gi­liai į at­min­tį ir pa­li­ko sa­vo žy­mę. „Kar­tą li­kau vie­na na­muo­se. Bu­vau dar paaug­lė. Į bu­tą įė­jo kai­my­nas, šlykš­tus ti­pe­lis, ge­ro­kai per pen­ kias­de­šimt. Jis ėmė kal­bin­ti, pri­ siar­ti­nęs glos­ti­nė­ti ma­no krū­ti­nę. Kal­bė­jo, ko­kia aš gra­ži ir kad ma­no krū­tys jau pra­dė­jo aug­ti. Pra­vir­kau ir rė­kiau jam, kad išei­tų. Iš­si­gan­ dęs jis iš­si­neš­di­no. Ma­ne apė­mė toks šlykš­tus jaus­mas, jog ne­si­lio­ viau ver­ku­si, bet apie šį įvy­kį nie­ kam ne­pa­sa­ko­jau. Ne­ži­nau ko­dėl, tik­riau­siai man bu­vo gė­da“, – šne­ kė­da­ma tai drau­gė blaš­kė­si. Pa­p a­s a­k o­j u­s i trau­m uo­j an­ tį praei­ties įvy­kį, to­liau lie­jo nuo­ skau­das. Iki šiol ne­bu­vau su­ti­ku­ si žmo­gaus, ku­ris taip pa­gie­žin­gai at­si­liep­tų apie sa­vo mo­ti­ną. „Kol tė­čio ne­bu­vo, ma­no mo­ti­na taip pat ne­snau­dė. Ji su­si­ra­do mei­lu­žį. At­ro­dė, kad mo­ti­nai už jį svar­biau nie­ko nė­ra. Mud­vi su se­se­ri­mi bu­

Informacija: 397

397 728

telefonas@kl.lt

Ona Zo­ny­tė

N

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Te­le­vi­zi­ja ir laik­raš­čiai tie­siog mir­ ga nuo įvai­riau­sių ži­nu­čių apie tai, kad mies­te gau­do­mi be­na­miai, kad jų ne­ga­li bū­ti vie­šo­se vie­to­se, kad ne­tgi ne­ga­li­ma jiems au­ko­ti. Esu ka­ta­li­kė, lan­kau Juo­zo Dar­bi­nin­ko baž­ny­čią, esan­čią Smil­te­lės gat­vė­je. Da­bar jau ke­lin­tą kar­tą ven­giu ten ei­ti, nes da­ro­si ne­beį­ma­no­ma. Vir­ šu­je, jau prie pat du­rų, mie­ga el­ge­ tos, jie smir­da, bai­siai el­gia­si. Jų vi­ suo­met bū­na dau­giau nei pen­ki, po ko­kius še­šis ar sep­ty­nis ne­tgi. Jau į baž­ny­čią įė­ję ten klū­pi, ne tik lau­ ko pu­sė­je. Mes sa­kė­me ku­ni­gams, kad la­bai sun­ku net Mi­šio­se iš­bū­ti, o jie mums tei­gė pra­šę el­ge­tų ne­bū­ti ten, bet šie ne­klau­so. Aš net bi­jau į švęs­tą van­de­nį ran­kas kiš­ti. Nie­ka­ da ne­ga­li ži­no­ti, gal jie ten pri­spjau­ dė. Dėl ši­tų žmo­nių jau ne­be­si­no­ri net ei­ti į baž­ny­čią, ir ne­tgi bai­su. Onu­tė

Pa­mirš­tas K.Do­ne­lai­tis

Jau, ga­li­ma sa­ky­ti, K.Do­ne­lai­čio ju­ bi­lie­jaus iš­va­ka­rės, o Klai­pė­do­je šis kū­rė­jas vi­siš­kai pa­mirš­tas. Tu­ri­me pui­kią K.Do­ne­lai­čio aikš­tę, ku­rio­ je sto­vi gra­žus šiam ra­šy­to­jui skir­ tas pa­mink­las. Da­bar, kai tik su­ tems­ta, tas pa­mink­las tar­si dings­ta, jo ne­ma­ty­ti. Ši­tiek pa­sta­tų ap­švies­ ta, įvai­riau­sio­mis lem­pu­tė­mis mirk­ si eg­lu­tės, o K.Do­ne­lai­čio pa­mink­lo ne­ma­ty­ti. Vi­so­kie dė­me­sio ne­ver­ ti pa­sta­tai gra­žiau­sio­mis spal­vo­mis nu­švies­ti, o pa­mink­lo net sto­vė­ji­ mo vie­tos ne­ga­li­ma įžiū­rė­ti. Ne­jau­gi nie­kam nea­tei­na į gal­vą min­tis ap­ švies­ti pa­mink­lą ir taip pa­gerb­ti vi­ sai Lie­tu­vai svar­bų ra­šy­to­ją? Ar sun­ ku ke­le­tą lem­pu­čių ir ša­lia pa­mink­lo pa­dė­ti? Pa­gar­bos tik­rai trūks­ta. To­ kios as­me­ny­bės ju­bi­lie­jų pa­si­tik­si­ me ir net ne­ma­ty­si­me jo pa­mink­lo. Ri­čar­das

Puo­la Pre­zi­den­tę?

Prieš ku­rį lai­ką bu­vo pra­dė­ta kal­ bė­ti, kad mū­sų Pre­zi­den­tės lau­kia pro­vo­ka­ci­jos ir vi­so­kios ne­gan­dos iš Ru­si­jos. O da­bar... ką ma­tau laik­ raš­čiuo­se? Jau pra­si­de­da. Žiū­rė­ki­te, jau iš Ka­li­ning­ra­do puo­la šer­nai. Pet­ras

Šuo pre­ky­bos cent­re

Man la­bai ne­pa­tin­ka, kai žmo­nės į pre­ky­bos cent­rus at­si­ve­da šu­ nis. Nes­var­bu, kad jų šei­mi­nin­ kai tei­si­na­si, jog tie šu­nys ma­ži ir nė­ra jo­kios ga­li­my­bės, kad gy­vū­nų plau­kai pa­sieks mais­tą. Vis dėl­to, ma­nau, jog ne­ga­li­ma taip elg­tis, mies­te yra par­kų ir te­gul ten ve­da. Ne­se­niai vi­sa tai su­lau­žė bet ko­kias pa­do­ru­mo ri­bas. Ei­da­ma vie­no di­ džiau­sių Klai­pė­dos pre­ky­bos cent­ rų ko­ri­do­riu­mi pa­ma­čiau šo­ki­ruo­ jan­tį vaiz­dą. Pa­čia­me ko­ri­do­riaus vi­du­ry­je gu­lė­jo šuns iš­ma­tos. Kur žiū­ri pre­ky­bos cent­rų val­džia ir už tai at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai? Jur­gi­ta Pa­ren­gė Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

birželio 13–19, 2013

penktADIENIS, gruodžio 20, 2013

lietuva Komentaras

Briu­se­ly­je ES Va­dovų Ta­ry­bo­ je da­ly­vau­jan­ti Lie­tu­vos Pre­zi­ dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė de­ monst­ra­ty­viai pa­reiškė, kad ne­vyks į So­čio žie­mos olim­ pi­nes žai­dy­ nes, ku­rias nuo pat pra­džių as­ me­niš­kai ku­ra­ vo Ru­si­jos pre­zi­ den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas.

To­mas Ja­ne­liū­nas

Po­l i­to­lo­gas, ap­ž val­g i­n in­kas

K

Ap­sisp­ren­di­mas: D.Gry­baus­kaitė, nu­spręsda­ma ne­vyk­ti į Sočį, pri­si­jungė prie ga­lingųjų pa­sau­lio vals­ty­bių

va­dovų flan­go.

Ro­ber­to Dač­kaus nuo­tr.

Smūgis V.Pu­ti­no pa­si­did­žia­vi­mui Eval­das La­ba­naus­kas Briu­se­l is (Belgija)

Iš pra­džių gan griež­tai at­si­lie­pu­si apie Uk­rainą ir jos va­dovų el­gesį, D.Gry­baus­kaitė ne­gailė­jo kri­ti­kos ir Ru­si­jai, ku­rios va­do­vas vis dar il­gi­si So­vietų Sąjun­gos ir ak­ty­viai ki­ša­si į kitų vals­ty­bių rei­ka­lus. Lie­ tu­vos Pre­zi­dentė taip pat ak­cen­ta­ vo su­dėtingą žmo­gaus tei­sių pa­dėtį šio­je ša­ly­je. „Be­sik­los­tant si­tua­ci­jai, ma­tant žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus, taip pat po­žiūrį ir elg­seną Rytų par­tne­rių at­žvil­giu, tarp jų ir Lie­tu­vos, eko­no­mi­nes san­kci­jas, ku­rios yra

tai­ko­mos Lie­tu­vai, ne­ma­tau po­li­ tinės ga­li­mybės vyk­ti į So­čio žai­ dy­nes“, – žur­na­lis­tams va­kar Briu­ se­ly­je sakė D.Gry­baus­kaitė.

Dalia Gry­baus­kaitė:

Eu­ro­pa nie­ka­da ne­ pirks jo­kios ša­lies ir nie­ka­da ne­vers jėga tap­ti jos na­re. Tą pa­tį Lie­tu­vos Pre­zi­dentė pa­ kar­to­jo ir ang­liš­kai, kai jos apie

Kan­di­da­tai Sei­mui ne­ti­ko Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo pir­mi­ nin­kas Vy­tau­tas Ze­lian­ka ne­pas­ kir­tas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo (LAT) teisė­ju, o tei­si­ninkė Ly­ra Ja­ku­le­vi­čienė ne­pas­kir­ta ly­ gių ga­li­my­bių kont­ro­lie­re.

Už V.Ze­lian­kos sky­rimą LAT pir­ mi­nin­ku va­kar per slaptą bal­ sa­vimą bu­vo 44 par­la­men­ta­rai, prie­š bu­vo tiek pat, sep­ty­ni su­si­ laikė. Tai bu­vo kir­tis Pre­zi­den­tei, ku­ri pa­gal įsta­ty­mus tei­kia kan­di­ datą Sei­mui. Nors bal­sa­vi­mas bu­vo slap­tas, aki­vaiz­du, kad jo ne­pa­laikė bū­ tent da­lis val­dan­čio­sios dau­gu­ mos, nes V.Ze­lian­kai va­do­vau­ jant Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui šio teis­mo teisėjų ko­le­gi­ja pri­ėmė ap­kal­ti­namąjį nuo­sprendį bu­vu­ siam Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kui Vik­to­rui Us­pas­ki­chui, šios par­ ti­jos par­la­men­ta­rams Vy­tau­tui Gap­šiui ir Vi­ta­li­jai Von­žu­tai­tei. „Tai vie­nas iš tų at­vejų Sei­me, kurį būtų ga­li­ma pa­va­din­ti gėdin­

gu. Bal­sa­vimą nulėmė ne da­ly­ kinės konk­re­taus kan­di­da­to sa­ vybės, aiš­ku, kad mo­ty­vai bu­vo po­li­ti­niai. <...> Ma­nau, re­tam ku­ riam ki­lo abe­jo­nių dėl ap­lin­ky­bių, dėl ku­rių mes šian­dien tu­rim tokį bal­sa­vimą“, – bal­sa­vi­mo re­zul­ta­ tus ko­men­ta­vo li­be­ra­las Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius. Ki­tas D.Gry­baus­kaitės kan­di­ da­tas – ad­vo­ka­tas Ge­di­mi­nas Sa­ ga­tys – va­kar teisė­ju bu­vo pa­skir­ tas. Už jo kan­di­datūrą bal­sa­vo 72 Sei­mo na­riai, prie­š bu­vo 14, su­si­ laikė 7 par­la­men­ta­rai. Be­je, va­kar ne­pri­tar­ta ir Sei­mo pir­mi­ninkės Lo­re­tos Grau­ži­nienės į ly­gių ga­li­my­bių kont­ro­lie­riaus po­stą siū­ly­tai tei­si­ninkės L.Ja­ku­ le­vi­čienės kan­di­datū­rai. Pir­ma­sis bal­sa­vi­mas žlu­go bal­sadėžė­je ne­ ži­nia iš kur at­si­ra­dus neants­pau­ duo­tam biu­le­te­niui, per ant­rąjį už jos kan­di­datūrą bu­vo 47 Sei­mo na­ riai, prie­š bal­sa­vo 42, su­si­laikė 15. Du biu­le­te­niai bu­vo ne­ga­lio­jan­tys. „Klaipėdos“, BNS inf.

Sočį pa­klausė Lat­vi­jos žur­na­listė. Kaip ži­no­ma, Lat­vi­jos pre­zi­den­tas And­ris Bėrzi­nis pra­nešė vyk­sian­tis į olim­piadą. Jis teigė, kad boi­ko­tai at­spin­di Šal­to­jo ka­ro dva­sią. O Ru­s i­jos pre­z i­d en­tas V.Pu­ ti­nas va­kar kas­metė­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je ne tik aro­gan­tiš­kai pa­reiškė, kad dėl „Is­ka­der“ ra­ ketų Ka­li­ning­ra­de dar neap­sisp­ rendė, bet ir su nos­tal­gi­ja kalbė­ jo apie SSRS. „Žmonės gy­ve­no vie­nos ša­lies rėmuo­se, nie­kas ne­darė jo­kio skir­ tu­mo tarp Uk­rai­nos, Ru­si­jos, Bal­ ta­ru­si­jos ir Ka­zachs­ta­no, vi­si bu­vo vie­no­di ir tai bu­vo did­žiu­lis gy­ve­

ni­mo drau­ge vie­no­je di­delė­je vals­ tybė­je pra­na­šu­mas“, – teigė jis. Į tai D.Gry­baus­kaitė ne­tie­sio­giai at­sakė ly­gin­da­ma Lie­tuvą ir Uk­ rainą: „Pradė­jo­me vie­no­dai, o da­bar tarp mūsų yra 20 metų pra­ra­ja.“ Ji taip pat pa­brėžė, kad, skir­tin­gai nei Ru­si­ja, ku­ri Uk­rai­nai pa­žadė­jo fi­nan­sinę pa­galbą ir ma­žes­nes du­ jų kai­nas, ES nie­ka­da jo­kių ša­lių ne­ pirks. „Eu­ro­pa nie­ka­da ne­pirks jo­ kios ša­lies ir nie­ka­da ne­vers jėga tap­ti jos na­re“, – teigė pir­mi­nin­ka­vimą ES bai­gian­čios Lie­tu­vos va­dovė. Į ko­rup­ci­jos ir V.Pu­ti­no vald­žios pa­mink­lu pra­min­tas So­čio žie­mos olim­pi­nes žai­dy­nes ža­da ne­vyk­ti ir

a­dan­gi į So­čio žie­mos olim­ pi­nes žai­dy­nes ne­vyks­ta ir kitų did­ž iųjų vals­t y­bių – JAV, Prancū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos – va­do­vai, Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­ kaitės spren­di­mas nėra joks iš­si­šo­ki­ mas. Jau su­si­for­ma­vo ten­den­ci­ja, kad olim­pinės žai­dynės tam­pa vie­ta po­ li­tinėms dek­la­ra­ci­joms pa­reikš­ti. Da­ ly­va­v i­mas jo­se ar­ba, prie­šin­gai, at­si­ sa­ky­mas vyk­t i jau ne­be pirmą kartą sie­ja­mas ir su sve­čių po­ž iū­r iu į šalį, ku­ri ren­gia olim­pi­nes žai­dy­nes. Tai­gi, ir mūsų Pre­zi­dentė pa­si­nau­do­jo ga­li­ my­be sa­vo vi­z itą su­sie­t i su po­ž iū­r iu į Ru­siją, šios vals­tybės vyk­domą po­ li­tiką, for­muo­ja­mus san­ty­kius su kai­ my­nėmis bei ki­to­mis ša­li­mis. Ga­l i­m a dis­k u­t uo­t i apie tai, kas išp­ ro­vo­k uo­ja to­k ius at­s i­s a­k y­mus da­ly­ vau­t i olim­pinė­s e žai­dynė­s e. Juk ša­ lys, ku­r ios el­g ia­s i de­mok­r a­t iš­k ai ir ci­v i­l i­z uo­t ai, įpras­t ai ne­s u­l au­k ia to­ kių akib­rokštų iš kitų vals­t y­bių po­ li­t ikų, ly­de­r ių. Ga­l i­m a dis­k u­t uo­t i ir apie tai, kodėl būtent Ru­s i­ja su­lau­k ia to­k io at­s a­ko ir ko ji sie­k ia griež­t in­d a­ ma sa­vo re­to­r iką, veiks­mus ir bent jau ša­l ių kai­my­n ių at­ž vil­g iu elg­d a­ ma­s i ga­na ne­d rau­g iš­k ai. Yra daug ženklų, ku­rie ro­do, kad Ru­si­ja uži­ma ra­di­ka­lią ir kietą po­zi­ciją, spau­ di­mu ban­dy­da­ma pa­siek­t i už­sie­n io po­li­ti­kos tiks­lus. Pa­vyzd­žiui, pre­ky­bi­ niai ka­rai, ku­riuos vals­tybė pa­skelbė ne tik Lie­tu­vai, bet ir ki­toms sa­vo kai­ mynėms, did­ž iulė pa­sko­la Uk­rai­nai, ku­rią Ru­si­ja su­teikė Rytų par­tne­rystės fo­ne, kad ir ra­ketų ša­lia Lie­tu­vos sie­nos dis­lo­ka­vi­mas. Ne ma­žiau reikš­min­gi ir žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mai, ku­rie ypač svarbūs Va­ka­rams.

JAV, Prancū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos pre­zi­ den­tai Ba­rac­kas Oba­ma, Fran­çois Hollande’as bei Joa­chi­mas Gauc­ kas, taip pat ES tei­sin­gu­mo ko­mi­ sarė Vi­via­ne Re­ding.

Aplinkos ministerijos metų pasiekimai – nenuginčijami Gruodžio 17 d. jie buvo pristatyti per metinę Aplinkos ministerijos spaudos konferenciją. „Pasiekimus, nuveiktus darbus galėtume vardyti šimtais, bet tai užtruktų per ilgai ir girtis iki begalybės neturime noro. NoLentelėje išsamiau pateikiami kuruojamų sričių pasiekimai 2013 m. Lygiai prieš metus Aplinkos ministerijos vairą perėmė naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jo suburta aktyvi komanda per metus pasiekė stulbinamų rezultatų.

Nuveikta 1. Teritorijų planavimas Pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas. 2. Daugiabučių renovacija

Geriausiai pasiekimus rodo skaičiai: 868 gyventojai pritarė renovacijai; 162 bankai pritarė dėl finansavimo; pradėti 125 statybos darbų konkursai; pradėti 166 statybos darbai. 3. Atliekų tvarkymo ga- Pasiekėme, kad būtų pradėtos 9-ios iš 10 mechaninio biolomyklos ginio atliekų apdirbimo gamyklų statybos. 4. Taros užstato sistema Parengtas stiklo, plastiko ir metalo taros supirkimo projektas. 5. Rūšiavimo skatinimas Parengti įstatymai, skatinantys rūšiuoti. mažinant mokesčius 6. Kova su brakonieriais 10 kartų padidinti įkainiai už žalą gamtai; sustabdyta laisva prekyba tinklais. 7. Miškai Kova su neteisėtais kirtimais; biokuro gamyba. 8. Žvejyba, medžioklė

risi akcentuoti tik pačius svarbiausius darbus, kurie tikrai teigiamai pakeitė, paveikė ar greitai paveiks didelės dalies gyventojų kasdienybę, šalies gyvenimą“, – teigė aplinkos ministras PR V.Mazuronis.

Kas pagerėjo? 2–4 metais sutrumpėjo visos projektavimo procedūros, gyventojams ir verslui statyti gyvenamuosius namus tapo daug paprasčiau ir greičiau. Pasiektas persilaužimas daugiabučių renovacijos srityje. Švarinama aplinka; stabdomas kainų už atliekų tvarkymą augimas. Švarios pakrantės ir aplinka; žmogus už tarą ir pakuotes gaus pinigų. Kas rūšiuoja – moka mažiau.

Pasiektas persilaužimas kovoje su brakonieriais; brakonierių skaičius šalyje radikaliai mažėja. Užkardyti nelegalūs kirtimai; urėdijos įtraukiamos į biokuro rinką. Įžuvinimui skirta 1,2 mln. litų, kitąmet bus skirta 2,5 mln. li- Už žvejybos leidimus surinkta 5,5 mln. litų (dvigubai daugiau nei tų; sėkmingas „Žvejybos rojaus“ projektas. pernai); sąžiningiems žvejams ir medžiotojams Lietuvoje sudarytos rojaus sąlygos.

8

penktadienis, gruodžio 20, 2013

užribis Ma­ši­nas pa­li­ko be ra­tų

Jū­ra iš­plo­vė sprog­me­nis

Ap­vo­gė kon­tei­ne­rį

Tre­čia­die­nio ry­te uos­ta­mies­ čio Ši­lu­tės pl. 40 na­mo kie­me dvi au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kės ra­ do sa­vo ma­ši­nas be vi­sų ke­ tu­rių ra­tų. „Peu­geot 307“ ir „Hon­da Ci­vic“ bu­vo leng­vo­ jo ly­di­nio rat­lan­kiais. Au­to­mo­ bi­lių sa­vi­nin­kės pra­ne­šė pa­ty­ ru­sios 2,5 tūkst. ir 3 tūkst. li­tų ža­lą. Po­li­ci­ja ieš­ko va­gių.

Meln­ra­gė­je ties Mo­lo g. 27-uo­ ju na­mu tre­čia­die­nį prieš pie­ tus vaikš­čio­da­mi žmo­nės pa­ jū­ry­je ra­do tris sprog­me­nis. Iš­mi­nuo­to­jai nu­sta­tė, kad tai yra 105 mm dia­met­ro vo­kiš­ki ar­ti­le­ri­jos svie­di­niai. Ka­riš­kiai iš­ve­žė sprog­me­nis į Kai­rių ka­ ri­nį po­li­go­ną, ten juos iden­ti­fi­ ka­vo bei su­nai­ki­no.

Ket­vir­ta­die­nį 8 va­lan­dą pa­ste­ bė­ta, kad Du­by­sos g. 22 bend­ ro­vė­je „Per­dan­ga“ iš­nuo­mo­ to­je te­ri­to­ri­jo­je įsi­brau­ta į sau­ go­mą jū­ri­nį kon­tei­ne­rį. Su­lau­ žę spy­ną va­gys pa­gro­bė tris ben­zi­ni­nius pjūk­lus „Steel“ ir per­fo­ra­to­rių. Ža­la tiks­li­na­ma. Te­ri­to­ri­ja yra ap­tver­ta ir sau­ go­ma sau­gos tar­ny­bos.

Ban­ki­nin­kė ir su­kčius: abu vei­kė iš­vien Uos­ta­mies­čio Eko­no­mi­nių nu­si­ kal­ti­mų ty­ri­mų biu­ro pa­rei­gū­nai de­mas­ka­vo su­kčių ir jo pa­ran­ki­ nę, dir­bu­sią ban­ke. Bend­ri­nin­kai ap­ga­vys­tėms nau­do­jo su­klas­to­ tus do­ku­men­tus.

Pag­rin­di­nis įta­ria­ma­sis praė­ju­sių me­tų pra­džio­je įkal­bė­jo ru­sa­kal­ bį se­no­lį tap­ti te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės fik­suo­to ry­šio var­to­to­ ju. Kar­tu su pen­si­nin­ku nu­si­kal­tė­ lis nu­vy­ko į ban­ką, kur jis ti­kė­jo­si su­da­ry­ti su­tar­tį. Iš tie­sų ban­ke se­no­lio var­du bu­ vo su­da­ry­ta in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­ kys­tės su­tar­tis. Ja ir pa­si­nau­do­ta pa­va­giant nu­ken­tė­ju­sio­jo san­tau­ pas – 19 tūkst. li­tų. Per­nai ko­vą į ban­ką krei­pė­si mo­te­ris, no­rė­ju­si iš­si­gry­nin­ti da­lį sa­vo san­tau­pų. Paaiš­kė­jo, kad tas pa­ts su­kčius ban­kui prieš me­tus bu­vo pa­tei­kęs su­klas­to­tus do­ku­ men­tus apie šios mo­ters mir­tį bei jos tur­to pa­vel­dė­ji­mą šio as­mens var­du. Suk­čius pa­si­sa­vi­no per 46 tūkst. li­tų, pri­klau­siu­sių šiai mo­ te­riai. Praė­ju­sių me­tų va­sa­rą tas pa­ts as­muo su­ži­no­jo, kad klai­pė­die­tis ke­ti­na pirk­ti skly­pą na­mo sta­ty­bai, ir įkal­bė­jo pa­si­nau­do­ti jo pa­gal­ba. Me­luo­da­mas su­kčius įkal­bė­ jo žmo­gų tap­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to agen­tū­ros di­rek­to­riu­mi. Esą taip bus ga­li­ma pi­giau įsi­gy­ti že­mės.

Tur­tai: su­ži­no­jęs apie pi­ni­gus

sve­ti­mo­se są­skai­to­se, su­kčius šla­vė de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų.

Nu­si­kal­tė­lis per ke­lis mė­ne­sius iš šio vy­ro paė­mė per 70 tūkst. li­tų ne­va už per­ka­mą skly­pą. Ta­čiau iš tie­sų su­kčius že­mės ne­pir­ko, o pi­ ni­gus pa­si­sa­vi­no. 2012 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį tas pa­ts su­kčius krei­pė­si pa­teik­da­mas su­klas­to­tą įga­lio­ji­mą dis­po­nuo­ti ki­to žmo­gaus ban­ke lai­ko­mais pi­ ni­gais. Nu­si­kal­tė­lis pa­si­sa­vi­no 14 tūkst. li­tų. Tir­da­mi šią by­lą pa­rei­gū­nai nu­ sta­tė, kad su­kčiui tal­ki­no bu­vu­si ban­ko dar­buo­to­ja, ku­ri jam per­da­ vė kon­fi­den­cia­lius duo­me­nis apie ban­ko klien­tų tu­ri­mas san­tau­pas bei są­skai­tų nu­me­rius. Taip nuo nu­si­kal­tė­lių nu­ken­tė­jo ke­tu­ri as­me­nys, bend­ra jiems pa­da­ ry­ta ža­la su­da­ro per 151 tūkst. li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Į miš­ką – vog­ti eg­lu­čių Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Eg­lu­čių va­gys jau zu­ja po Klai­pė­ dos apy­lin­kių miš­kus. Vis stip­rė­ jant prieš­šven­ti­niam chao­sui, miš­ ki­nin­kai pa­ste­bi ne tik pa­vie­nius gy­ven­to­jus, ne­tei­sė­tai ker­tan­čius eg­lu­tes, bet ir gud­rau­jan­čius vers­ li­nin­kus.

Iki di­džių­jų me­tų šven­čių li­kus ma­žiau nei sa­vai­tei, pa­si­ruo­ši­mo joms karš­ti­nė per­si­kė­lė ir į Klai­pė­ dos miš­kus. Kas­met su­lau­kia­ma pra­ne­ši­mų, kad gy­ven­to­jai, ban­dy­da­mi su­ tau­py­ti pi­ni­gų, ne­per­ka ža­lias­ka­ rių, o sa­va­va­liš­kai nu­si­ker­ta miš­ ke. Tau­pių­jų dar­bais skun­džia­si ne tik val­diš­kus miš­kus pri­žiū­rin­tys miš­ki­nin­kai, bet ir pri­va­čių val­dų sa­vi­nin­kai. Klai­pė­dos miš­kų tar­ny­bos Miš­ kų kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Re­mi­gi­jus Lau­ce­vi­čius tei­gė, jog pa­sta­rai­siais me­tais to­kių pa­žei­di­mų pa­si­tai­ko ma­žiau, ta­čiau

pir­mie­ji ne­le­ga­lūs kir­ti­mai šie­met jau pa­ste­bė­ti. „Aš ir pa­ts ma­čiau. Ei­na tė­tis su duk­ra ša­lia eg­lu­čių jau­nuo­ly­no, ne­ to­li sto­vi jų au­to­mo­bi­lis. Žval­go­si – vis­kas aiš­ku, ką jie da­rys, ta­čiau dar ne­bu­vo nu­si­kir­tę, tad ne­ga­li­ ma baus­ti“, – pa­sa­ko­jo R.Lau­ce­ vi­čius. Kont­ro­liuo­ti ir gau­dy­ti to­kius pa­ žei­dė­jus itin sun­ku, nes rei­kė­tų nuo­ lat vaikš­čio­ti po miš­ką ir jų ty­ko­ti. „Čia kaip ir su už­draus­to­se vie­ to­se rū­kan­čiais žmo­nė­mis. Nuo­ rū­ką nu­mes­tą ma­tai, ta­čiau kie­no ji, ne­ga­li pa­sa­ky­ti“,– sa­kė Miš­kų kont­ro­lės sky­riaus dar­buo­to­jas. Spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę, jog pa­ts kir­ti­mų bu­mas tu­rė­tų pa­si­jus­ti šios sa­vai­tės pa­bai­go­je ir ki­tos pra­džio­ je. „Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis vis­ kas tu­rė­tų dar la­biau suak­ty­vė­ti“, – spė­jo R.Lau­ce­vi­čius. Nors šiuo me­tu nė­ra gau­ta nu­ro­ dy­mų griež­čiau kont­ro­liuo­ti kir­ti­ mus, ta­čiau spe­cia­lis­tai ti­ki­no, kad miš­kuo­se šio­mis die­no­mis tik­rai pa­tru­liuos ak­ty­viau.

Suk­ty­bės at­si­rūgs už gro­tų Nuo se­nų lai­kų žmo­nių ne­mėgs­ ta­mi lu­pi­kau­to­ jai, kaip paaiš­kė­jo, pel­no­si ir šian­dien, kai pi­ni­gų ga­li­ma pa­si­sko­lin­ti ban­ke. O kai ku­rie pi­ni­gų sko­lin­to­jai yra iš­mo­ kę pa­sko­lin­tus pi­ni­ gus at­gau­ti du­kart.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Grą­žin­tos sko­los – į teis­mą

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas pa­skel­bė nuo­spren­dį 55 me­tų klai­pė­die­tei Svet­la­nai Za­do­rož­na­jai už tai, kad pa­sko­li­nu­si pi­ni­gų ir at­ ga­vu­si sko­lą su pro­cen­tais ne kar­ tą ban­dė tuos pa­čius pi­ni­gus iš­si­ lup­ti dar kar­tą. By­lo­je pa­mi­nė­ti še­ši nu­ken­tė­ju­ sie­ji, ku­riems ši mo­te­ris bu­vo pa­ sko­li­nu­si pi­ni­gų. Sko­lin­da­ma ji ap­tar­da­vo pa­sko­los są­ly­gas ir rei­ ka­lau­da­vo ne­men­kų pa­lū­ka­nų. Kar­tais tai bū­da­vo pen­ki pro­cen­ tai mė­ne­si­nių pa­lū­ka­nų nuo vi­sos su­mos, kar­tais 100 ar­ba 200 li­tų per mė­ne­sį, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kiek sko­los grą­žin­ta. Vie­na nu­ken­tė­ju­sių­jų šiai mo­te­ riai su­mo­kė­jo 12 tūkst. li­tų vien pa­ lū­ka­nų. Dar vie­na mo­te­ris, pa­si­sko­li­nu­ si 3,6 tūkst. li­tų ir mo­kė­ju­si ne­ma­ žai vir­šaus, bu­vo sko­lin­to­jos pa­ pra­šy­ta nu­pirk­ti jai už pa­sko­lin­tą su­mą daik­tų iš­per­ka­mo­sios nuo­ mos bū­du. Klai­pė­die­tis mik­roau­to­bu­so vai­ ruo­to­jas tu­rė­jo pa­si­ra­šy­ti pa­sko­los la­pe­lį, nes ne­su­mo­kė­jo už dis­po­ na­vi­mą trans­por­to prie­mo­ne. Kai vy­ras ati­da­vė dau­giau nei tūks­tan­ tį li­tų, be­ne po me­tų sko­lin­to­ja tos pa­čios su­mos pa­rei­ka­la­vo dar kar­ tą, bet jau per teis­mą. Me­la­vo su­plė­šiu­si la­pe­lį

San­do­ris bū­da­vo įfor­mi­na­mas sko­ los la­pe­liu ar­ba net no­ta­riš­kai. O kai sko­li­nin­kas ati­duo­da­vo vis­ką, ką bu­vo pa­si­sko­li­nęs, ir dar pa­lū­ ka­nas, S.Za­do­rož­na­ja įti­kin­da­vo, kad sko­lą pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­ tas jau se­niai su­nai­kin­tas. Klas­tos bū­da­vo ima­ma­si praė­jus ke­le­riems me­tams po sko­los grą­ ži­ni­mo. S.Za­do­rož­na­ja kreip­da­vo­ si į teis­mą ir pra­šy­da­vo jai pri­teis­

Po­zi­ci­ja: S.Za­do­rož­na­ja teis­me ne­pri­pa­ži­no sa­vo kal­tės. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti ne­va vis dar nea­ti­duo­tos sko­los. Kaip įro­dy­mą ji pa­teik­da­vo iš­sau­ go­tą sko­los la­pe­lį.

Kai sko­li­nin­kas ati­ duo­da­vo vis­ką, ką bu­vo pa­si­sko­li­nęs, ir dar pa­lū­ka­nas, S.Za­do­rož­na­ja įti­ kin­da­vo, kad sko­lą pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­ men­tas jau se­niai su­ nai­kin­tas. Nors žmo­nės ti­ki­no, kad ne­bė­ra sko­lin­gi, po­rą kar­tų teis­mas šios lu­pi­kau­to­jos ieš­ki­nius pa­ten­ki­no, ir klai­pė­die­čiai bu­vo pri­vers­ti ant­ rą kar­tą su­mo­kė­ti pa­si­sko­lin­tą su­ mą bei pa­lū­ka­nas. Tie­sa, kai ku­rios ci­vi­li­nės by­los bu­vo su­stab­dy­tos, kai paaiš­kė­jo, kad mo­te­ris el­gė­si ne­są­ži­nin­gai. Pa­ti­kė­jo nu­ken­tė­ju­siai­siais

Apie S.Za­do­rož­na­jos su­kty­bes ta­ po ži­no­ma pro­ku­ro­rams. Su­rin­kę dau­gy­bę nu­ken­tė­ju­sių­jų pa­rei­gū­ nai įsi­ti­ki­no, kad šie žmo­nės vie­ni ki­tų ne­pa­žįs­ta, ta­čiau jų pa­sa­ko­ja­ mos ap­lin­ky­bės su­tam­pa.

Kal­ti­na­mo­ji lai­kė­si po­zi­ci­jos ne­ pri­pa­žin­ti kal­tės. Tuo me­tu nu­ ken­tė­ju­sie­ji ne­gai­lė­jo šiai mo­te­riai kar­čių žo­džių ir pri­si­mi­nė, ko­kia sal­džia­lie­žu­vė ji bu­vo, kai sko­li­no pi­ni­gus ir gau­da­vo pa­lū­ka­nas, kaip ak­ty­viai ti­ki­no, jog su­nai­ki­no sko­ los raš­tus. Teis­mas pri­pa­ži­no S.Za­do­rož­na­ ją kal­ta. Su­bend­ri­nęs už kiek­vie­ną su­kčia­vi­mo at­ve­jį skir­tas baus­mes teis­mas pa­skel­bė spren­di­mą įka­ lin­ti ją vie­ne­riems me­tams. Pa­ten­kin­ti nu­ken­tė­ju­sių­jų ci­vi­li­ niai ieš­ki­niai. Mik­roau­to­bu­so vai­ ruo­to­jas įro­dė nu­ken­tė­jęs ne tik ma­te­ria­liai, bet ir pa­ty­ręs mo­ra­ li­nę ža­lą. Teis­mas pri­tei­sė šio vy­ ro nau­dai 500 li­tų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti. Dau­ge­lis nu­ken­tė­ju­sių­jų iš S.Za­ do­rož­na­jos pri­si­tei­sė ad­vo­ka­to pa­ gal­bai iš­leis­tus pi­ni­gus. Nu­teis­to­ji ga­li šį teis­mo spren­di­ mą ap­skųs­ti. S.Za­do­rož­na­ja – ne vie­nin­te­ lė, ku­ri at­ga­vu­si pa­sko­lin­tus pi­ ni­gus jų dar kar­tą pa­rei­ka­lau­da­ vo teis­me. Ki­ta lu­pi­kau­to­ja kol kas džiau­ gia­si, jog teis­mas jos nau­dai iš sko­ li­nin­kų pri­tei­sia ne­ma­žas su­mas, ta­čiau teis­mų pra­kti­ka ir juos pa­ mo­kys, ko­kių žings­nių im­tis, kad to­kiam su­kčia­vi­mui bū­tų už­kirs­ tas ke­lias.

9

penktadienis, gruodžio 20, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Ž.Laurinavičius: labai norėjau groti Birutė Skaisgirienė

K

iekvienais metais akordeonistas Žygimantas Laurinavičius pasvajoja Naujuosius sutikti namuose su šeima, su draugais. Tačiau taip dar nėra buvę, arba buvo labai seniai. 2014-uosius jis pasitiks grodamas viešbučio „Amberton Klaipėda“ restorane „XII“. O visas gruodis – nesibaigiantis renginių ir koncertų maratonas. Retsykiais klaipėdiečiai galės paklausyti jo vingiuojamų svajingų akordeono melodijų restorane „XIX amžius“. Gruodžio viduryje kartu su Kalėdų Seneliu – aktoriumi Rimantu Pelakausku jis lankė sergančiuosius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šiandien akordeonistas koncertuos Šilutėje, o rytoj laukia kalėdinis koncertas Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje, kur pasirodys jo mokiniai... Kalėdos – šventas reikalas. Jei ir gros, tai tik labai siauram ratui, patiems brangiausiems žmonėms. Tik su muzika

Pirmą kartą Žygimanto akordeoną išgirdau „Anikės teatre“, jaukiame restorane pačioje miesto širdyje – Teatro aikštėje. Skambėjo švelni ilgesinga melodija, jautriai virpinanti sielos stygas. Pamiršau, ko atėjau, kur esu. Muzika išvedė nostalgiškais prisiminimų labirintais. Atsigręžiau pažiūrėti, kas taip drasko širdį. Ir pamačiau jį, elegantišką pusamžį žmogų, vilkintį baltais marškiniais. Po kaklu – „varlytė“, ant pečių – akordeonas. Bet labiausiai įsiminė žvilgsnis, įbestas kažkur į tolį. Jis buvo atitrūkęs nuo mūsų, valgančių ir geriančių. Tarsi buvo su mumis, o iš tiesų – tik su muzika. Tai buvo seniai. Dabar su Žygimantu susitinkame dažniau. Būdamas geras muzikantas, jis niekada neatsisako groti mažesnėse salėse, neturi didelių pretenzijų publikai. Po vieno autorinio koncerto, vykusio vėlyvą lapkritį Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje, pagalvojau, kad nieko apie jį nežinau. Ir gal ne aš viena? Kodėl jis surengė koncertą? Gal koks jubiliejus? Betgi ne. Taigi pamaniau, kad motyvas pasikalbėti su tokiu žmogumi nebūtinai turi būti iškili proga. Galima tiesiog susėsti ir pabendrauti. Paklausė mokytojos

– Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su muzika ir kas buvo tas žmogus, pavedėjęs tuo keliu? – Kas paėmęs už rankos atvedė į Tauragės muzikos mokyklą, neprisimenu. Gal tai buvo mama, o gal

brolis. Liepė man tada atsistoti į kreida apibrėžto rato vidurį ir dainuoti 12-os žmonių komisijai. Baisu buvo, bet, matyt, sudainavau gerai, nes priėmė. Tada specialistų, galinčių mokyti groti akordeonu, nebuvo. Mokė tie, kas pažinojo natas ir patys mokėjo groti. Pamenu, man įstojus į muzikos mokyklą, tėvelis aplėkė visą Tauragę, surado muzikos instrumentų meistrą ir įtaisė man pirmąjį akordeoną. Mažą vokišką 32 bosų instrumentą. (Akordeonai dažniausiai skirstomi pagal bosų skaičių. Mažiausias yra 8 bosų akordeonas, o didžiausias – 160. Kiti akordeonai: 12, 16, 24, 32, 60, 80, 96, 120 bosų). Pirmasis žmogus, atvėręs man muzikos pasaulį, buvo mokytoja Nijolė Jautakienė – dabar Kauno sakralinės muzikos mokyklos vadovė, dainininkės Gintarės Jautakaitės mama. Jei ne ši šviesaus proto moteris, kažin kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas. Pabaigęs aštuonias klases mokykloje, kartu – ir muzikos mokyklą, iš karto pradėjau dirbti. Apie tolimesnes muzikos studijas tuomet nė negalvojau. Tačiau mokytoja N.Jautakienė susirado mane ir primygtinai liepė mokytis toliau. Ji parengė visus dokumentus, net ne vieną, o iš karto du dokumentų paketus, ir liepė būtinai važiuoti į Klaipėdą, o jei ten nepavyktų – į Kauną.

Grodavau po tris valandas be pertraukos. Ir visą laiką – ant kojų, su sunkiu instrumentu ant pečių. Sėstis nebuvo leidžiama

– Paklausėte jos? – Negalėjau nepaklusti savo mylimai mokytojai. Išvažiavau į Klaipėdą. Nešinas kaimo gėrybių pritrombuotu lagaminėliu išlipau uostamiesčio autobusų stotyje. Nežinau, nei kur eiti, nei ką daryti. Tačiau pasiklausinėjęs nužingsniavau į tuometį Stasio Šimkaus muzikos technikumą (dabar – konservatorija). Vos pravėrus duris, mane pribloškė pastato skliautai ir liuminescencinės lempos. Taip baugu ir didinga, o aš čia su savo dešromis ir rūkytais lašiniais. Konkursas – neįtikėtinas. Pareiškimų į akordeono klasę tais 1963 metais buvo net 46. Didžioji stojančiųjų dalis – merginos. Įtampa begalinė. Ašaros liejasi upeliais, norinčiųjų daug, o priėmė tik du ir dar vieną kandidatą. Buvau tarp tų trijų laimingųjų.

Pašaukimas: jaunystėje svajojęs tapti pianistu ir diriguoti simfoniniam orkestrui Ž.Laurinavičius nesigaili,

kad tapo akordeonistu ir muzikos mokytoju.

Asmeninio archyvo nuotr.

sugalvojęs tokį išbandymą: užrašų knygelėje žymėjau grotas valandas. Grįžęs į Tauragę vėl muštruodavau save –grodavau po tris valandas be pertraukos. Ir visą laiką – ant kojų, su sunkiu instrumentu ant pečių. Sėstis akordeonistui nebuvo leidžiama. Tik studijuodamas Vilniuje grodavau sėdėdamas.

– Pirmoji sėkmė aplankė besimokant S.Šimkaus konservatorijoje. 1967aisiais laimėjau pirmąją vietą Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkurse Vilniuje. Tuomet tai prilygo stebuklui. Kažkoks vaikinas iš provincijos (ne iš Vilniaus ir ne iš Kauno) pralenkė visus. Jaučiausi labai pakylėtas.

Pamenu, per stojamuosius grojau V.A.Mozarto „Turkų maršą“... – Ar noriai vėl mokėtės muzikos? Minėjote, kad vienas jūsų mokinys, su kuriuo kartais grojate duetu koncertuose, sykį yra nubraukęs ašarą ir pasiguodęs: „Aš neturiu vaikystės“. O kaip buvo jums? – „Šimkinėje“ prasidėjo mano tikroji pažintis su muzika, atsirado nenugalima šio instrumento trauka ir begalinis noras groti. Jis buvo toks didelis, kad vienu metu grodavau po 12 valandų per dieną. Siekdamas meistrystės pats sau buvau

– Kodėl save taip spaudėte? – Labai norėjau groti. Tėvelis atlapodavo langus

– Kada sulaukėte pirmųjų įvertinimų už tokį pragarišką darbą?

– Ar didžiavosi tėvai, kad pasirinkote muziko kelią? – Mūsų šeima gyveno nuosavame namelyje pačiame Tauragės mieste, ir, kai aš grodavau, tėvelis atlapodavo langus, kad visi žinotų, kas čia gyvena ir kas groja. Labai didžiavosi manimi. Bet dar labiau – mama.

10

10

penktadienis, gruodžio 20, 2013

pramogų gidas Gastroliuos „Peterburgo operetė“

Šventes skelbs kariliono varpai

Per Kalėdas Klaipėdoje svečiuosis Sankt Peterburgo muzikinis teatras „Peterburgo operetė“. Jis atveš I.Kalmano dviejų veiksmų operetę „Grafaitė Marica“ (rusų kalba). Tai viena populiariausių operečių šio žanro istorijoje, kartais dar vadinama vengrų rapsodija, kuri pasaulio teatrų repertuarus puošia jau daugiau nei 80 metų. Kitų vadinama tiesiog „Marica“, ši operetė paperka puikia muzika, kurioje susipina romantiniai, svajingi, kiek kaprizingi vengrų čigonų melodijų motyvai. „Peterburgo operetė“ įkurta 2003 m., nuo tol sėkmingai gastroliuoja Rusijoje ir užsienyje. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Gruodžio 26 d. 18 val. KAINA? 53–73 Lt.

Didžiųjų metų švenčių proga Klaipėdos koncertų salė ir jos šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“ klaipėdiečiams padovanos kalėdinį ir naujametinį kariliono koncertus, kurių bus galima klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Jau tapo gražia tradicija, kad kasmet per Kalėdas bei sutinkant Naujuosius uostamiesčio kariliono garsai plačiai sklinda virš švenčiančio miesto ir sveikina jo žmones. Klaipėdos karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius šiomis ypatingomis progomis atliks nuotaikingas klasikinių kūrinių aranžuotes bei kalėdines giesmes. KUR? Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12). KADA? Gruodžio 25 d. 16 val. ir 31 d. 23.30 val. KAINA? Nemokamai.

Festivalyje „Salve Musica“ – tai, kas spindi auksu Po savaitės – gruodžio 27 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salės šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“ kviečia į priešpaskutinį savo koncertą. Jame pasirodys Lietuvos kamerinis orkestras (LKO), vadovaujamas ir diriguojamas smuikininko Sergejaus Krylovo (Italija).

„Jau atsisveikint laikas...“ – teigia koncerto pavadinimas. Bet prieš atsisveikinant dar paklausykime amžinai gyvos klasikinės muzikos. Nuostabioji W.A.Mozarto Serenada „Mažoji nakties muzika“ ir Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 4, virtuoziškai interpretuojami S.Krylovo ir LKO, bei paveikus

J.Haydno „Atsisveikinimo simfonijos“ atlikimas jaudins klausytojus šiame auksinės klasikos koncerte. Jau penktus metus S.Krylovas dirba Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovu. Kasmet su kolektyvu jis parengia po kelias programas, kurios visada skamba sausakimšoje Lietuvos nacionalinės

Taurus muzikos grožis tampa atgaiva sielai ir nuramina liūdnas mintis, kai ateina atsisveikint laikas...

Klasika: Lietuvos kamerinis orkestras (LKO), vadovaujamas ir diriguojamas smuikininko S.Krylovo (cen-

tre), Klaipėdoje atliks W.A.Mozarto ir J.Haydno muziką.

KKS archyvo nuotr.

filharmonijos salėje. Vilniaus publika be galo mėgsta ir vertina šį atlikėją. „Jo technika, muzikalumas, bachiškas-balzakiškas racionalumas genialiai dera kartu, sukurdami išskirtinai begalinės įtampos ir vidinės jėgos kupiną muzikos tėkmę. Ji veda klausytoją virtuoziškais

smuiko pasažais išbaigtos formos didingos kūrinio esmės link“, – yra sakęs Lietuvos kamerinio orkestro direktorius Egidijus Mikšys. Du tradicinius naujametinius koncertus LKO rengia Šv. Jonų bažnyčioje. Paradoksalu, bet bilietai į juos būna išparduodami jau rugsėjo mėnesį. Šiuose koncertuose dažnai skamba tiek W.A.Mozarto „Mažoji nakties muzika“, tiek J.Haydno „Atsisveikinimo simfonija“. Jei Mozarto kūrinys spinduliuoja jaunystę ir pradžią, tai Haydnas garsais apmąsto brandą ir pabaigą. „Atsisveikinimo simfonija“ ir buvo sukurta kaip užuomina kunigaikščiui Esterhaziui, jog jau laikas visiems atsisveikinti. Ši mintis slypi simfonijos Finale (IV d.), kai po veržlaus Presto pereinama į Adagio. Teatralizuotas simfonijos atlikimas klausytojams palieka neišdildomą įspūdį. Jis skatina susimąstyti apie tai, kas įvyko, prisiminti brangiausius dalykus ir... palikti praeitį. Taurus muzikos grožis tampa atgaiva sielai ir nuramina liūdnas mintis, kai ateina atsisveikint laikas... „Klaipėdos“ inf.

Ž.Laurinavičius: labai norėjau groti 9

– Iš kur muzikinis palikimas? – Abu mano tėvai buvo labai muzikalūs, ypač mama. Iki šiol prisimenu jos aukštu balsu dainuojamą Balio Dvariono „Žvaigždutę“. Ji anksti išėjo, tėvelis vienas užaugino mus – keturis vaikus. Nepaprastas žmogus buvo senelis, mamos tėvas – garsus siuvėjas, kuriam savo garderobą patikėdavo patys iškiliausi tuometės Lietuvos ponai. Buvo pasiturintis, tačiau nepataisomas romantikas. Savo lėšomis anuomet nupirko 30 muzikos instrumentų, apmokė kaimo bernus groti ir subūrė orkestrą. Niekas negali paaiškinti, kaip muzikos nesimokęs žmogus galėjo tai padaryti. Jis net kūrinius užrašydavo natomis... O gal gabusis kriaučius, keliaudamas po visą Lietuvą, apsistodamas turtingų ponų namuose, ne tik siuvo, bet ir mokėsi muzikos rašto?.. Buvo per daug uolus

– Su pagyrimu baigėte studijas Klaipėdoje, bet nesustojote, ėjote toliau savo nusibrėžtu keliu. Kaip sekėsi sostinėje? – 1972-aisiais tuometėje Vilniaus valstybinėje konservatorijoje baigiau akordeono specialybės klasę. Ir čia buvau per daug uolus. Mano peda-

gogas ekonomistas ir akordeonistas Albertas Baika nuolat mane pristabdydavo ir liepdavo neskubėti. Matyt, gąsdinau savo užsidegimu. Jis taip ir sakydavo: „Neskubėk, ką veiksim penkerius metus?“. Man tai nelabai patiko, bet maištauti negalėjau. Studijos Vilniuje buvo kitokios nei Klaipėdoje, su muzika čia buvo liūdniau. Bet sostinėje subrendau kaip asmenybė. Lankiau geriausius koncertus, domėjausi filosofija, „gėriau“ į save viską, ką galėjo pasiūlyti šis žavus miestas. Ir, žinoma, grojau. Su koncertine grupe kaip solistas akordeonistas daug koncertavau po buvusią Tarybų Sąjungą. Mano repertuare skambėjo F.Listas, J.S.Bachas, S.Vainiūnas, N.Rimskis-Korsakovas, P.Čaikovskis, L.Beethovenas, V.Mozartas. 1972-aisiais subūriau instrumentinį trio. Kultūros ministerija suteikė man solisto-akordeonisto kategoriją. Su instrumentiniu trio grojau Lietuvos televizijoje, dariau įrašus radijuje. Nežinau, kaip viską spėdavau. Dabar tai atrodo nerealu. Svajonių negaila

– Betgi kodėl nelikote sostinėje? Kas jus parvedė į Klaipėdą? – Jau tada už plačią koncertinę veiklą Rimvydas Žigaitis, tuometis Vil-

niaus valstybinės filharmonijos direktorius, man garantavo paskyrimą Vilniuje. Tačiau atėjus skirstymo dienai, likimas iškrėtė pokštą. Būdamas absoliučiai tikras, kad liksiu Vilniuje, išgirdęs komisijos sprendimą, jog esu siunčiamas dirbti į Marijampolės kultūros mokyklą, nepatikėjau. Kaip? Negali būti. Mano diplominis darbas įvertintas penketu (tuomet – aukščiausias balas), daugybė koncertų, aktyvi kultūrinė veikla, už kurią tikėjausi nors mažytės protekcijos. Bet buvo tokie laikai: gal kam buvau neparankus, gal kam kelią perbėgau ar kur kokį netinkamą žodį leptelėjau. Nepasirašiau tada paskyrimų lape, apsisukau ir išėjau, užkirtęs sau visus kelius karjerai Vilniuje. Dėl šios priežasties man buvo atsakytas darbas B.Dvariono muzikos mokykloje (nevalia be paskyrimo), užsidarė kitų įstaigų durys. Kurį laiką bandžiau kažkaip duoną uždirbti. Pusmetį fortepijonu grojau garsiojoje Vilniaus „Neringos“ kavinėje, paskui „Dainavos“ restorane. Taip ir sukosi beprasmiškos karuselės ratas, kol kartą, troleibusu važiuodamas į darbą, susimąsčiau: „Ar tam įdėjau tiek energijos, tiek ryžto ir pastangų, kad linksminčiau įkaušusią publiką?! Na jau ne!“ Vieną dieną susikroviau lagaminą ir grįžau į

Klaipėdą. Kaip į namus. Čia iš karto patekau į savo buvusių pedagogų globą. Pradėjau dirbti Antrojoje vaikų muzikos mokykloje, vėliau pedagoginį darbą tęsiau Klaipėdos universiteto Menų fakultete, S.Šimkaus konservatorijoje, dabar – J.Kačinsko muzikos mokykloje. – Ar tapti akordeonistu buvo jūsų didžiausia svajonė? – Ne, didžiausia mano svajonė buvo skambinti fortepijonu. Po trečiojo kurso atsiradus galimybei norėjau perstoti į fortepijono specialybę, aktyviai tam ruošiausi. Bet atkalbėjo mama, prašė pabaigti tai, ką esu pradėjęs, o jau paskui tebūnie, kaip išeis. Paklausiau jos, paklusnus buvau vaikas. Likau ištikimas akordeonui. Kita neišsipildžiusi mano svajonė – simfoninis dirigavimas. Tuo metu, kai mokiausi, tokios specialybės nebuvo. Bet dabar nieko nesigailiu. Matyt, gyvenimas viską sudėlioja taip, kaip turi būti. Žiupsnelis haiku

O pokalbio pabaigai – žiupsnelis Žygimanto minčių eilėmis. Tai kitas pasaulis, kuris muzikantui labai artimas, kuriame jis ieško tylos ir atgaivos.

1998-aisiais išėjo pirmoji Ž.Laurinavičiaus eilėraščių knygelė „Ateina vėl diena“. Jau parengta ir antroji „Koncertas sielai be orkestro“, bet dūlo stalčiuje, nes ne taip paprasta pačiam išsileisti knygą, juolab eilėraščių. Šiemet Ž.Laurinavičius dalyvauja haiku konkurse. Panašu, kad iki šiol jam nesvetimi iššūkiai. Sutalpinti mintį, emociją į 17 skiemenų ir dar sugebėti viską pasakyti – ne juokas. Keletas Ž.Laurinavičiaus haiku eilučių: *** Klajūnai paukščiai... Vėl išskrenda į tolį Virš skėčio lyja... *** Liūdni balandžiai Ant tilto susimąstė Ruduo ateina... *** Margi varnėnai Dainuodami parskrido... Pavasarėja... *** Žuvėdros sparnas Virš vandens lyg žiedlapis... Pavasarėja. *** Gegutė sako: Tau bus turtingi metai Ranka kišenėn...

11

penktadienis, gruodžio 20, 2013

pramogų gidas Per metų slenkstį – su „Metraščiu“

Judančios lėlės... iš vielos

Vakar atidaryta Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda „Metraštis“, tęsianti ilgametę tradiciją – ant metų slenksčio apžvelgti, kas nuveikta. Bet šiemetė kartu yra ir pilotinė, didesnio projekto dalis. Kaip aiškino LFS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas, visas projektas bus įgyvendintas kitų metų pavasarį. Ruošiamasi išleisti skyriaus metraštį, kuriame bus pristatyti visi 30 jo narių. O metinėje parodoje eksponuojamos 25-ių skyriaus narių fotografijos – darbai, parodantys, ką fotografavo, kuo gyveno autoriai šiemet. KUR? Klaipėdos fotografijos galerijoje (Tomo g. 7). KADA? Iki sausio 10 d. KAINA? Nemokamai.

Uostamiesčio galerijoje „si:said“ šią savaitę atidaryta klaipėdietės lėlių teatro režisierės ir dailininkės Gintarės Radvilavičiūtės paroda „Šalia: judančios lėlės“. Joje eksponuojami eskizai bei vielinės lėlės, sukurtos spektakliui suaugusiesiems „Šalia“ (2012, Klaipėdos lėlių teatras). Jų idėja kilo autorei reziduojant menininkų namuose „Lukas“ Arenshope (Vokietija). Darbai buvo įvertinti pirmąja vieta parodoje „Grafika: nuo piešinio iki šešėlio“, šiemet surengtoje galerijos „Kairė–dešinė“ Vilniuje. Lėlės, išlankstytos iš vielos, perteikia herojų charakterius, atspindi išraiškingas jų emocijas, pasiduoda lanksčiam judėjimui. KUR? Galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28). KADA? Iki gruodžio 31 d. KAINA? Nemokamai.

Miniatiūrų teatras sukūrė pasakų fejeriją Pirmadienį 13 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje Miniatiūrų teatras kviečia į premjerą – pasakų fejeriją vaikams „Virš viso pasaulio...“ Pasakas seks, žais ir dainuos aktoriai Ieva Kancevyčiūtė ir Linas Lukošius. Dekoracijas vaidinimui sukūrė dailininkė Rūta Jankevičiūtė, o scenarijaus ir muzikos autorius bei režisierius – Sigutis Jačėnas. „Vaikystėje labai mėgau skaityti H.K.Anderseno pasakas iš knygos, kurią radau senelio namo palėpėje“, – pasakojo S.Jačėnas. Anot

Dviese: fejerijoje „Virš viso pasaulio...“ aktoriai I.Kancevyčiūtė ir

L.Lukošius seka H.K.Anderseno pasakas, dainuoja ir žaidžia.

jo, tai buvo rinktinės Anderseno pasakos, su paveikslais, antras leidimas. Knygą vertė J.Balčikonis, išleista Kaune Švietimo ministerijos

Eugenijaus Maciaus nuotr.

knygų leidimo komisijos. Beje, 1923 m. ji atspausdinta būtent Klaipėdoje, spaustuvėje „Lituania“, ir iki pat šeštojo praėjusio amžiaus dešim-

tmečio tai buvo paskutinis Anderseno pasakų leidimas Lietuvoje. „Kai gimiau, tai H.K.Anderseno pasakų knygai buvo 40, o šiemet – jau 90 metų. Iš tos pačios knygos pasakas skaitėme ir dukrai Julijai. Vėliau drauge dainavome mano daineles pagal Violetos Palčinskaitės eilėraščių ciklą „Prisiminkim Hansą Kristianą...“ – prisiminė S.Jačėnas. – Tuo metu ir kompaktinę plokštelę buvome išleidę...“ Plokštelės anotacijoje tuomet poetė rašė: „H.K.Anderseno pasakas skaito visas pasaulis. Jos nesensta ir yra nemirtingos. Anderseno knygų tiražus pranoksta nebent Biblija. Rašytojui dar gyvam esant, Danijoje buvo pradėtos rinkti lėšos jo paminklui. 70-ojo gimtadienio proga pats karalius atvyko paspausti jam rankos ir įteikė ordiną. Kurpiaus ir skalbėjos sūnus, užgimęs dideliame varge, kažin ar būtų galėjęs pasvajoti apie tokią šlovę... Tačiau didžiausias paminklas rašytojui – jo skaitytojų meilė, nes būtent ji išsaugo tuos neįkainojamus

stebuklus, kai įsižiebus senam pasakų žibintui pasaulis nušvinta gėrio, grožio ir fantazijos spalvomis, kuriose žaidžia visos gyvos būtybės ir net daiktai“. Pasakų fejerijoje „Virš viso pasaulio...“ aktoriai I.Kancevyčiūtė ir L.Lukošius žais, juokaus ir liūdės, dainuos bei kvies vaikus ir jų artimuosius drauge pabūti jūros bangomis, vėju, skrendančiais paukščiais... Projektas jau pristatytas Tauragės moksleivių kūrybos centre, pavasarį planuojama jį parodyti H.K.Anderseno gimtinėje Danijoje. „Pasivadinome Gerlacho palėpės Miniatiūrų teatru. Kas žino, gal įvyks stebuklas ir atsiras Klaipėdoje vietos dar vienam nedideliam teatrui, kuris iš tikrųjų jau gyvuoja keletą metų, kartais pristatydamas įvairius literatūros sceninius skaitymus I.Simonaitytės bibliotekoje. Ačiū jai už globą, o už simbolinę paramą – Kultūros ministerijai“, – nepamiršo padėkoti S.Jačėnas. „Klaipėdos“ inf.

„Dizaino manufaktūros“ parodoje – saviraiškos triumfas Šiandien 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme (Bažnyčių g. 4) atidaroma paroda „Dizaino manufaktūra – 2013“, vainikuosianti šiemet jau trečiąkart vykusį kūrybinių industrijų populiarinimo projektą.

Ekspozicija pristatys jo tradicija tapusias bei naujas saviraiškos kryptis ir jų rezultatus: klaipėdiečių sukurtus knygų viršelius, stiklo suvenyrus, pakuotės sprendimus bei visą žakardinių pledų kolekciją. Tęstinis KKKC edukacinis projektas „Dizaino manufaktūra“, kuriame visi norintieji gali nemokamai susipažinti su įvairių kūrybinių industrijų sektorių veikla bei išmėginti savo jėgas kurdami, šiemet drauge su nuolatiniais ir naujaisiais partneriais buvo subūręs keturias dalyvių grupes. Provokuoja kūrybiškumą

Grafinio dizaino bei spaudos paslaugų sektorių klaipėdiečiams pristatė nuolatinė „Dizaino manufaktūros“ partnerė uostamiesčio bendrovė „Via Aquaria“, daugiau kaip 15 metų kurianti ir gaminanti aukštos kokybės popierinę reklaminę pakuotę tarptautinei rinkai. Anot bendrovės rinkodaros vadovo Martino Jatkausko, galimybė pasidalyti per daugelį metų sukauptomis praktinėmis žiniomis padeda įprasminti kasdienę veiklą, o dalyvių suinteresuotumas atveria kelią sumanymams, kurie nustebina net visko mačiu-

sius technologus. Tačiau ir šie žadina mokinių vaizduotę itin kūrybiškai: viena iš šiemet dirbtuvių metu M.Jatkausko pateiktų užduočių – supakuoti plunksną, galbūt nukritusią mums į rankas iš praskrendančio angelo ar laimės paukščio sparno... Kaip dalyviams sekėsi supakuoti šį ir kitokius trapius daiktus? Atsakymai – parodoje. Klaipėdietiškas suvenyras, atspindintis miesto prie vandens charakterį, istorines ištakas ir atrodantis moderniai – tokia kūrybinė užduotis „Dizaino manufaktūros“ dalyviams buvo ne per daug kebli, kadangi jiems padeda Panevėžyje įsikūrusi meninio stiklo studija „Glasremis“, vadovaujama žinomo menininko bei dizainerio Remigijaus Kriuko. Tiesa, anot dirbtuvių vadovo, stiklo apdirbimo technologija – gana stabili sritis, tad kiekvienas originalus darbas yra individualių menininko technologinių sprendimų, ieškojimų rezultatas. Žiemai – knyga ir pledas

Šiemet į projektą įsitraukusi dizainerė Lina Jaruševičiūtė kuravo dvi dalyvių grupes ir bendradarbiavimą su naujaisiais projekto partneriais – leidykla „Mintis“ bei tekstilės gamintoja „Lincasa“. „Neseniai atsikrausčiau gyventi į Klaipėdą iš Vilniaus, tad nuolat keliu sau klausimą – ką iš savo profesinio įdirbio galėčiau pasiūlyti miestiečiams? Su projekto dalyviais kūrėme viršelius, vienas iš kurių leidyklos sprendimu

Suvenyras: Gabrielės Račkauskaitės Viršelis: knygos apipavidalinimo konkurso nu-

kūrinį iš stiklo išliejo UAB „Glasremis“ (darbo vad. Indrė Stulgaitė-Kriukienė).

papuoš netrukus pasirodysiančią istorinės kulinarijos knygą, bei žakardo technika nuaustų pledų kolekciją, kuri papildė su užsienio rinka dirbančios tekstilės įmonės katalogus“, – pasakojo L.Jaruševičiūtė. Jos teigimu, praktika parodė, kad ieškant naujų idėjų svarbiausia nesiorientuoti į itin sudėtingus sprendimus, ne kompleksuoti dėl neva per menko pasirengimo, o į užduotį žvelgti paprastai ir nuoširdžiai: tuomet fantazija pakuždės originalų, gaivų sumanymą, kuris gali konkuruoti su prityrusių profesionalų siūlymais. Naujovių žvalgomasi svetur

Naujovės natūraliai atrodo patrauklesnės nei tradicijos, tad „Dizaino manufaktūros“ projektą rengiantis KKKC turi suma-

galėtojos Julijos Šašilkinos idėją įgyvendins leidykla AB „Mintis“ (darbo vad. L.Jaruševičiūtė).

nymų išplėtoti jį iki tarptautinio, pritraukdamas užsienio partnerius bei dalyvius iš kelių šalių. „Prie trečius metus vykdomo projekto prisijungiau šiemet, tačiau ruošdamasi susidomėjusi nagrinėjau jo istoriją bei gerąją praktiką, – sakė „Dizaino manufaktūros – 2013“ koordinatorė KKKC kultūrinės veiklos vadybininkė Rasma Noreikytė. – Labai žavi procesas, kai žmonės, atėję iš įvairiausių sričių – nuo medicinos iki prekybos, nuo teisės iki meno, vadovaujami profesionalaus dizainerio, įsitraukia į ieškojimų procesą ir sukuria šį tą naujo, netikėto tiek sau patiems, tiek aplinkiniams.“ Projektą „Dizaino manufaktūra“ iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. „Klaipėdos“ inf.

Projektu siekiama dalyviams sudaryti sąlygas išplėtoti savo kūrybinę viziją nuo proto šturmo iki gaminio.

Pledas: Aistės Vaivadaitės vilno-

nis žakardinio audimo apklotas pagamintas UAB „Lincasa“ (darbo vad. L.Jaruševičiūtė).

12

penktADIENIS, gruodžio 20, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,07 %

361 mlrd. litų

– tiek lapk­ritį siekė Lie­tu­vos gy­ven­tojų pra­dels­tos sko­los.

+1,74 %

–0,67 %

112 skam­bu­čių ne­kom­pen­suos

PBK vėl pra­laimė­jo

Mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riams nuo sau­sio ne­be­bus kom­pen­suo­ja­ma už skam­bi­nan­ čio pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 vie­tos nu­sta­ty­ mo įran­gos pa­lai­kymą. Iš Elekt­ro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo išb­rauk­ta nuo­sta­ta, kad vie­tai nu­ sta­ty­ti rei­ka­lin­gos įran­gos įdie­gi­mas, at­nau­ ji­ni­mas ir vei­ki­mo pa­lai­ky­mas elekt­ro­ni­nių ry­šių pa­slaugų teikė­jams kom­pen­suo­ja­mas vals­tybės biud­že­to lėšo­mis. Už to­kią pa­ taisą va­kar bal­sa­vo 73 par­la­men­ta­rai.

Teis­mas at­metė ru­sišką Pirmąjį Bal­ti­jos ka­nalą (PBK) val­dan­čios kont­ro­liuo­jan­čio­ sios bend­rovės BMA LT at­sto­vo Lie­tu­vo­je pra­šymą stab­dy­ti Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­ zi­jos ko­mi­si­jos spa­lio 9 d. priimtą spren­ dimą, ku­riuo bu­vo lai­ki­nai su­stab­dy­tas Ru­si­jo­je rengtų laidų ro­dy­mas. Tai reiš­kia, kad ka­na­lo „PBK Lit­hua­nia“ pro­gra­mos laidų ret­rans­lia­vi­mas bus ri­bo­ja­mas, kaip ir bu­vo nu­spręsta, iki 2014 m. sau­sio 14 d.

Pir­mi­nin­ka­vi­mo pa­bai­gai – gar­dus de­ser­tas Lie­tu­va ga­li už­sidė­ti dar vieną pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pliusą. Po sun­kių de­rybų pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas dėl bend­ro per­tvar­ kos me­cha­niz­mo, t. y. es­mi­nio Bankų sąjun­gos rams­čio. Eval­das La­ba­naus­kas Briu­se­l is (Belgija)

Ne­si­tikė­jo, bet su­gebė­jo

Būtent tai ir bu­vo vie­na pa­grin­di­ nių temų va­kar pra­si­dėju­sio­je ES Va­dovų Ta­ry­bo­je, ku­ri žy­mi Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pa­baigą. Dar tre­čia­dienį dip­lo­ma­tai ne­bu­ vo tik­ri, ar pa­vyks su­si­tar­ti. Neo­ fi­cia­liai teig­ta, kad vie­no­je pusė­ je yra Vo­kie­ti­ja, ki­to­je – vi­sos ki­tos ES ša­lys. Tad ar­ba Ber­ly­nas turė­ jo švel­nin­ti sa­vo po­zi­ciją ir judė­ ti link kitų, ar­ba ki­ti – Vo­kie­ti­jos link. Pla­nuo­ta, kad de­ry­bos ga­ li nu­si­tęsti iki iš­naktų, o ga­lu­ti­nio komp­ro­mi­so galbūt tektų ieš­ko­ti ket­vir­ta­dienį į Briu­selį su­si­rin­ku­ siems ES vals­ty­bių va­do­vams.

Su­si­ta­ri­mas pa­siek­ tas. Priim­tas vi­sas pa­ ke­tas, o tech­ninės de­ talės bus ap­ta­ria­mos kovą. Tai yra dar vie­ nas di­de­lis pa­ktas, ku­ rį įgy­ven­di­no Lie­tu­va. „Va­kar be de­šimt dvy­li­ka su­tar­ta, nors dau­ge­lis manė, jog taip grei­ tai nie­ko ne­pa­vyks“, – va­kar pri­ si­minė Lie­tu­vos at­sto­vybės ES va­ do­vas Rai­mun­das Ka­rob­lis. „Šian­dien dar la­biau su­tvir­ti­ no­me Eu­ro­pos fi­nansų sta­bi­lu­ mo pa­matą. Su­ta­rus dėl bend­ro per­tvar­kos me­cha­niz­mo, Bankų sąjun­gos ar­chi­tektū­ra jau be­veik baig­ta. Be abe­jo­n ių, tai išs­k ir­-

tinė Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo sė­ kmė“, – su­si­ta­rimą ko­men­ta­vo Lie­t u­vos fi­n ansų mi­n ist­ras Ri­ man­tas Šad­ž ius, pir­m i­n in­kavęs ES Eko­no­mi­kos ir fi­nansų rei­kalų ta­ry­bai (ECO­FIN). Mi­nist­ras taip pat pa­dėko­jo vi­soms pusėms už konst­ruk­ty­vumą per visą Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vimą ES Ta­ry­bai ir sim­bo­liš­kai per­davė pir­mi­nin­ka­ vimą Grai­ki­jai. Laimė­ji­mas – ne­gin­čy­ti­nas

Kad tai nea­be­jo­ti­na ES pir­mi­nin­ kau­jan­čios Lie­tu­vos per­galė, pa­ tvir­ti­no ir Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė. „Su­si­ta­ri­mas pa­siek­tas. Priim­tas vi­sas pa­ke­tas, o tech­ninės de­talės bus ap­ta­ria­mos kovą. Tai yra dar vie­nas di­de­lis pa­ktas, kurį įgy­ven­ di­no Lie­tu­va“, – va­kar teigė Pre­zi­ dentė prie­š pra­si­de­dant ES Va­dovų Ta­ry­bai. Ta­ry­bo­je iš­veng­ta ginčų šia te­ma ir su­si­kon­cet­ruo­ta į ki­tus klau­si­mus: bendrą ES gy­ny­bos po­ li­tiką, Uk­rai­nos klau­simą ir t. t. Lau­kia iššū­kis

Tie­sa, už mo­kes­čius, muitų sąjun­ gą, au­ditą ir kovą su su­kčia­vi­mu at­sa­kin­gas eu­ro­ko­mi­sa­ras Al­gir­ das Še­me­ta pa­brėžė, kad dar lau­ kia ne­leng­vos de­ry­bos su Eu­ro­pos Par­la­men­tu. „To­liau lau­kia sun­kios de­ry­bos Eu­ro­pos Par­la­men­te, bet Lie­tu­va pa­darė pui­kią pra­džią“, – kalbė­ jo eu­ro­ko­mi­sa­ras. Jis taip pat ne­ gailė­jo pa­gyrų vi­sam Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mo ES lai­ko­tar­piui. „Eu­ro­pos Par­la­men­tas turbūt ne­bus pa­ten­kin­tas, kad ES Ta­ry­ ba, o ne Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja prii­ ma ga­lu­tinį spren­dimą dėl bankų

per­tvar­ky­mo. Todėl ga­li tek­ti nu­ si­leis­ti Eu­ro­pos Par­la­men­tui šiuo klau­si­mu. Yra to­kia nuo­monė Eu­ ro­pos Par­la­men­te, kad ECO­FIN, su­si­derė­da­ma dėl Bankų sąjun­ gos vei­ki­mo me­cha­niz­mo, per­ ne­lyg su­ma­ži­no Ko­mi­si­jos funk­ ci­jas. Tad grai­kams, kitą pus­metį pir­mi­nin­kau­sian­tiems ES, bus ne­ men­kas iššū­kis pa­siek­ti su­ta­rimą su šiuo klau­si­mu“, – apie ga­li­mus sun­ku­mus kalbė­jo ir am­ba­sa­do­ rius R.Ka­rob­lis.

Komentaras

Gi­ta­nas Nausė­da

SEB ban­ko pre­z i­den­to pa­tarė­jas

M

a­nau, kad iš prin­ci­po tai yra spren­d i­mai, ku­r ie pa­d i­d i­na bankų sis­te­ mos sa­vi­re­gu­lia­ci­jos ga­ li­my­bes. Ki­taip ta­riant, be reikš­min­go vals­ty­bių įsi­ki­ši­mo bus leid­žia­ma ban­ kams spręsti sa­vo pro­ble­mas, ir tai, ko ge­ro, žai­d i­mo tai­syk­l ių po­ž iū­r iu yra tei­sin­ga. Taip, tai bus pa­pil­do­ma fi­ nan­sinė naš­ta ir galbūt at­si­ras no­ro ši­ tą fi­nan­sinę naštą per­kel­ti klien­tams. Ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju tai bankų sis­ te­mai su­teiks dau­giau sta­bi­lu­mo, ypač to­se ša­ly­se, ku­rio­se to sta­bi­lu­mo tik­rai rei­kia. Tam tik­ru po­žiū­riu tai galbūt pa­ kels ir vi­suo­menės pa­si­t ikė­ji­mo lygį, kai bus ma­to­ma, kad bankų sis­te­mos pro­ble­mos sprend­ž ia­mos pa­čių ban­ kų, o ne mo­kes­čių mokė­tojų sąskai­ta.

Re­zer­vas: per 10 metų Bankų sąjun­go­je nu­ma­to­ma su­kur­ti 55 mlrd.

eurų vertės fondą, ku­ris pa­dėtų už­kirs­ti ke­lią fi­nansų krizėms atei­ty­je.­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

„Įsi­min­ti­na die­na“ Bankų sąjun­ga sie­k ia­ma už­k irs­ti ke­ lią fi­nansų krizėms eu­ro zo­no­je, ku­ riai, kaip ti­ki­ma­si, Lie­tu­va pri­klau­sys nuo 2015-ųjų. Nu­ma­to­ma per 10 me­ tų su­k ur­t i 55 mlrd. eurų vertės fon­ dą. Jis bus fi­nan­suo­ja­mas iš bankų įmokų – iš pra­d žių fondą su­da­r ytų na­cio­na­l inės įplau­kos, šios per de­ šimt metų būtų pa­laips­n iui su­jung­ tos į bendrą fondą. Bendrą Eu­ro­pos bankų prie­ž iū­ros me­cha­n izmą pa­ pil­dys ir bankų per­t var­k y­mo me­ cha­n iz­m as, pa­dėsian­t is leng­v iau už­da­ry­ti ties bank­ro­to ri­ba at­si­dūru­

sias fi­nansų įstai­gas ir ap­sau­go­sian­ tis indė­l i­n inkų bei mo­kes­čių mokė­ tojų lėšas. ECO­FIN ta­ry­ba taip pat ap­ tarė pre­ven­ci­nes fi­nan­si­n io sta­bi­lu­ mo stip­ri­ni­mo prie­mo­nes, su­si­ju­sias su bend­ru per­tvar­ky­mo fon­du. Šios prie­monės ( backs­tops) būtų rei­ka­lin­ gos tuo at­ve­ju, jei­g u bankų per­tvar­ kai ne­pa­kaktų lėšų bend­ra­me per­ tvar­ky­mo fon­de. „Tai įsi­min­ti­na die­ na ku­riant Bankų sąjungą“, – priim­tu spren­di­mu džiaugė­si už fi­nan­sų rin­ kas at­s a­k in­gas eu­ro­ko­m i­s a­ras Mi­ che­lis Bar­nier.

Europos Komisija prie­kaiš­tau­ja Lie­tu­vai Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­žėrė kri­ ti­kos Lie­tu­vos mo­kes­čių re­for­mai ir pen­sijų sis­te­mai, dar­bo rin­kos lanks­tu­mui. Apie tai pra­nešė eu­ ro­ko­mi­sa­ras Al­gir­das Še­me­ta.

Optimizmas: A.Še­me­ta tvir­ti­no,

kad mūsų ša­lis ES kon­teks­te vis dėlto at­ro­do gan pa­žan­giai.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

EK ma­no, kad Lie­tu­va ne­pa­kan­ka­ mai pa­žengė re­for­muo­da­ma mo­kes­ čių bei pen­sijų sis­te­mas, ir nu­ro­do, jog ša­lis vis dar iš­lie­ka „im­liau­sia“ ener­ge­ti­kos sri­ty­je. Šias EK pa­sta­ bas per­davė eu­ro­ko­mi­sa­ras A.Še­ me­ta. Ta­čiau jis tei­gė, kad, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, Lie­tu­va Ko­mi­si­ jos ver­ti­ni­me at­ro­do ne­blo­gai.

„Ko­mi­si­ja pa­teikė ir įver­ti­nimą, kaip ša­lys narės vyk­do anks­tes­ nes re­ko­men­da­ci­jas. <...> Lie­tu­ vai, kaip ir dau­gu­mai ša­lių na­rių, bu­vo iš­sa­ky­ta pa­stabų, dėl to, kad ne­pa­kan­ka­mai pa­žan­gos pa­siek­ta įgy­ven­di­nant mo­kes­čių re­formą, pen­sijų re­for­mos sri­ty­je, ma­ži­ nant so­cia­linę at­skirtį. Pa­minė­ ta pa­žan­ga didinant ener­ge­ti­kos efek­ty­vu­mą, ta­čiau taip pat kons­ ta­tuo­ta, kad Lie­tu­vo­je ener­ge­ti­nis im­lu­mas iš­lie­ka did­žiau­sias vi­so­je ES“, – va­kar Briu­se­ly­je žur­na­lis­ tams sakė A.Še­me­ta.

Anot jo, EK taip pat tei­gia, kad Lie­tu­vai rei­kia im­tis re­formų di­di­ nant dar­bo rin­kos lanks­tumą. „Dėl dar­bo rin­kos Lie­tu­vo­ je vyks­ta daug dis­ku­sijų, ir Ko­ mi­si­ja įver­tin­da­ma pa­žangą taip pat tei­gia, kad rei­kia dar pa­pil­ domų veiksmų, ypač di­di­nant dar­bo rin­kos lanks­tumą, tam, kad pa­dėtis dar­bo rin­ko­je pa­gerėtų. Tai šiuo at­ve­ju nėra nau­jos re­ko­ men­da­ci­jos, bet tie­siog ver­ti­ni­ mas, kaip vyk­do­mos anks­čiau pa­ teik­tos re­ko­men­da­ci­jos“, – teigė eu­ro­ko­mi­sa­ras.

A.Še­me­ta sakė, kad nors Lie­tu­va ir su­laukė pa­stabų, bend­ra­me ki­ tų vals­ty­bių kon­teks­te ša­lis at­ro­ do ne­blo­gai. „Jei­gu ap­skri­tai kalbė­si­me ir ly­ gin­si­me su ki­to­mis ša­li­mis – nors aš iš­sa­kiau ne­ma­žai tų pa­stabų, ku­rios pa­teik­tos Lie­tu­vai, iš prin­ ci­po tarp kitų ša­lių ji neat­ro­do blo­ gai. Prie­šin­gai – ga­na ne­blo­gai, ta­ čiau Ko­mi­si­ja ma­no, kad galėtų būti dau­giau pa­ženg­ta to­se sri­ty­se, ku­ rias pa­minė­jau“, – ti­ki­no eu­ro­ko­ mi­sa­ras. „Klaipė­dos“, BNS inf.

13

penktadienis, gruodžio 20, 2013

pasaulis Nu­tei­sė ­ žu­di­kus

Pra­šo ­ ne­si­kiš­ti

Pas­kel­bė ­ pa­liau­bas

Du mu­sul­mo­nai fa­na­ti­kai 29 me­tų Mi­chae­las Ade­bo­la­jo ir 22 me­tų Mi­chae­las Ade­bo­wa­ le’as bu­vo pri­pa­žin­ti kal­tais dėl Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­rio Lee Rig­by (nuo­tr.) nu­žu­dy­mo šių me­tų ge­gu­žę. In­ci­den­tas įvy­ko Lon­do­no gat­vė­je vi­du­ ry die­nos, kai ka­rys ėjo į sa­vo ka­rei­vi­nes Vul­vi­čo ra­jo­ne.

Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ ras Ja­nu­ko­vy­čius va­kar per­ spė­jo di­džią­sias Va­ka­rų vals­ty­ bes ne­si­kiš­ti į jo ša­lies po­li­ti­nę kri­zę po aukš­tų ES ir JAV pa­ rei­gū­nų su­si­ti­ki­mų su pro­tes­ tų ly­de­riais. „Esu ka­te­go­riš­kai prieš ki­tų atė­ji­mą į mū­sų ša­lį ir mo­ky­mą, kaip tu­ri­me gy­ven­ ti“, – pa­reiš­kė ša­lies va­do­vas.

JAV Se­na­tas tre­čia­die­nį priė­ mė komp­ro­mi­si­nį su­si­ta­ri­mą dėl biu­dže­to dve­jiems me­ tams. Taip jis pa­skel­bė pa­ liau­bas fis­ka­li­niuo­se ka­ruo­se, ku­rie jau bu­vo ta­pę Va­šing­to­ no rykš­te, taip pat su­ma­ži­no ti­ki­my­bę, kad sau­sį pri­reiks vėl už­da­ry­ti da­lį vy­riau­sy­bi­ nių ins­ti­tu­ci­jų.

V.Pu­ti­nas ža­da ma­lo­nę M.Cho­dor­kovs­kiui Vla­di­mi­ro Pu­ti­no me­ti­nė spau­dos kon­ fe­ren­ci­ja ap­siė­jo be sen­sa­ci­jų, bet ji nu­ skam­bė­jo jau po ren­gi­nio: Ru­si­jos pre­zi­ den­tas pa­ža­dė­jo pa­leis­ti ka­li­na­mą bu­vu­sį naf­tos mag­na­tą Mi­chai­lą Cho­dor­kovs­kį. Pa­si­ra­šys įsa­ky­mą

„Dėl M.Cho­dor­kovs­kio – aš jau apie tai kal­bė­jau, Mi­chai­las Bo­ri­so­vi­čius tu­rė­jo pa­gal įsta­ty­mus pa­ra­šy­ti ati­ tin­ka­mą po­pie­rių, jis to ne­da­rė, bet da­bar, vi­sai ne­se­niai, jis to­kį raš­tą pa­ra­šė ir krei­pė­si į ma­ne su ma­lo­nės pra­šy­mu“, – sa­kė V.Pu­ti­nas. Pa­sak pre­zi­den­to, jis ar­ti­miau­siu me­tu pa­ si­ra­šys įsa­ky­mą dėl ma­lo­nės bu­vu­ siam naf­tos bend­ro­vės „Ju­kos“ va­ do­vui M.Cho­dor­kovs­kiui. „Jis (M.Cho­dor­kovs­kis – red. past.) lais­vės atė­mi­mo vie­to­se jau pra­lei­do dau­giau kaip 10 me­tų, tai – rim­ta baus­mė, jis nu­ro­do hu­ma­ni­ ta­ri­nio po­bū­džio ap­lin­ky­bes, ser­ga jo mo­ti­na, ir aš ma­nau, kad ga­li­ma priim­ti spren­di­mą. Ar­ti­miau­siu me­ tu bus pa­si­ra­šy­tas įsa­ky­mas dėl ma­ lo­nės su­tei­ki­mo“, – sa­kė V.Pu­ti­nas. Ar bu­vo pra­šy­mas?

Pa­sak ap­žval­gi­nin­kų, toks žings­nis yra da­lis V.Pu­ti­no pa­stan­gų nu­mal­ šin­ti tarp­tau­ti­nę kri­ti­ką dėl jo val­ dy­mo prieš So­čio žie­mos olim­pia­ dą, ku­ri pra­si­dės va­sa­rio mė­ne­sį. Ta­čiau M.Cho­dor­kovs­kio, ku­ riam dar li­ko aš­tuo­ni lais­vės atė­ mi­mo baus­mės mė­ne­siai, ad­vo­ ka­tas sa­kė, kad jo klien­tas ne­pra­šė V.Pu­ti­no ma­lo­nės. „Jis ne­pa­tei­kė to­kio pra­šy­mo, o mes ne­tu­ri­me in­for­ma­ci­jos, kad jo var­du to­kį pra­šy­mą bū­tų pa­tei­kęs kas nors ki­tas, – sa­kė M.Cho­dor­ kovs­kio pa­grin­di­nis ad­vo­ka­tas Va­di­ mas Kliuv­gan­tas. – Ne­tu­ri­me to­kios in­for­ma­ci­jos, nors per pa­sta­ruo­sius me­tus įvai­rūs in­di­vi­dai bu­vo pa­tei­kę pra­šy­mų su­teik­ti jam ma­lo­nę.“ M.Cho­dor­kovs­kis bu­vo nu­teis­ tas ka­lė­ti dėl va­gys­čių ir su­kčia­ vi­mo, bet pre­zi­den­to opo­nen­tai jį lai­ko po­li­ti­niu ka­li­niu. Anks­čiau ket­vir­ta­die­nį per me­ti­ nę spau­dos kon­fe­ren­ci­ją V.Pu­ti­nas taip pat sa­kė, kad ne­ma­to ypa­tin­ gų per­spek­ty­vų va­di­na­mo­jo­je tre­ čio­jo­je „Ju­kos“ by­lo­je. „Dėl tre­čio­sios by­los ne­no­riu leis­tis į de­ta­les, bet, at­vi­rai kal­ bant, kaip žmo­gus, ku­ris į tai žiū­ ri iš ša­lies, ypa­tin­gų per­spek­ty­vų šiuo at­ve­ju ne­ma­tau“, – nu­ro­dė pre­zi­den­tas. „Jos per­žen­gė vi­sas ri­bas“

Per me­ti­nę spau­dos kon­fe­ren­ ci­ją žur­na­lis­tai taip pat tei­ra­vo­ si V.Pu­ti­no, ar jam, tu­rin­čiam dvi pa­na­šaus am­žiaus duk­ras, ne­gai­

la pank­ro­ko gru­pės „Pus­sy Riot“ mer­gi­nų, ku­rios at­lie­ka dve­jų me­ tų ka­lė­ji­mo baus­mę už skan­da­lin­gą pro­tes­to ak­ci­ją pa­grin­di­nė­je Mask­ vos ka­ted­ro­je. Pre­zi­den­tas at­sa­kė: „Man jų gai­ la ne dėl to, kad jos at­si­dū­rė įka­li­ ni­mo įstai­go­se, nors tai nie­ko ge­ ro, man jų bu­vo gai­la dėl to, kad jos pa­sie­kė to­kią bū­se­ną, jog ėmė­ si to­kio šo­ki­ra­vi­mo, ma­no nuo­ mo­ne, že­mi­nan­čio mo­te­riš­ką oru­ mą. Tam, kad iš­si­skir­tų, pa­si­da­ry­tų vie­šų­jų ry­šių rek­la­mą, jos per­žen­ gė vi­sas ri­bas.“

Toks žings­nis yra da­ lis V.Pu­ti­no pa­stan­ gų nu­mal­šin­ti tarp­ tau­ti­nę kri­ti­ką dėl jo val­dy­mo prieš So­čio žie­mos olim­pia­dą. Ke­tu­ris pa­lei­do, aš­tuo­nis teis

Kal­bė­da­mas apie am­nes­ti­ją, ku­ ri skel­bia­ma Ru­si­jos kons­ti­tu­ci­jos 20-me­čio pro­ga, pre­zi­den­tas at­si­ sa­kė ko­men­tuo­ti va­di­na­mą­ją Bo­ lot­na­jos by­lą prieš pro­tes­tuo­to­jus, ku­rie da­ly­va­vo de­monst­ra­ci­jo­je Mask­vo­je 2012 m. ge­gu­žę. „Pri­pa­žin­ti, ar bu­vo tei­sės pa­ žei­di­mų, ar ne, ga­li tik teis­mas“, – pa­reiš­kė V.Pu­ti­nas. Dar vyks­tant jo me­ti­nei spau­dos kon­fe­ren­ci­jai Ru­si­jos ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad Mask­vos teis­mas nu­ trau­kė bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą prieš ke­tu­ris šios by­los fi­gū­ran­ tus, ta­čiau dar aš­tuo­nių am­nes­ti­ja ne­pa­lies, nes jie pa­nau­do­jo smur­ tą prieš po­li­ci­ją. Ru­si­jos pro­ku­ro­ rai aiš­ki­na, kad šie de­monst­ran­tai kurs­tė ma­si­nius ne­ra­mu­mus, ta­čiau tarp­tau­ti­nė ko­mi­si­ja, ku­rią su­bū­rė „Hu­man Rights Watch“, „Am­nes­ty In­ter­na­tio­nal“ ir ki­tos žmo­gaus tei­ sių or­ga­ni­za­ci­jos, iša­na­li­za­vo pro­ tes­tų vaiz­do įra­šus, do­ku­men­tus, ap­klau­sė jų da­ly­vius ir pa­da­rė iš­va­ das, jog pa­gal tarp­tau­ti­nius stan­ dar­tus tie įvy­kiai ne­ga­li bū­ti kla­si­fi­ kuo­ja­mi kaip ma­si­niai ne­ra­mu­mai. Be to, tarp­tau­ti­nių eks­per­tų nuo­ mo­ne, tei­sės pa­žei­di­mai 2012 m. ge­gu­žės 6 d. Mask­vos Bo­lot­na­jos aikš­tė­je di­de­le da­li­mi bu­vo su­kel­ ti val­džios veiks­mų, pir­miau­sia – po­li­ci­jos. BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

Mįs­lė: V.Pu­ti­nas tei­gia ne­se­niai ga­vęs M.Cho­dor­kovs­kio (nuotr. viršuje) pra­šy­mą su­teik­ti ma­lo­nę, ta­čiau pa­

sta­ro­jo ad­vo­ka­tai apie to­kį pra­šy­mą nie­ko ne­ži­no.

Ra­ke­tų dar nė­ra Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas va­kar pa­reiš­kė, kad jo ša­lis dar ne­priė­mė spren­di­mo dis­lo­kuo­ti bran­duo­li­nius už­tai­sus ga­lin­čias ne­šti ba­lis­ti­nes ra­ ke­tas „Is­kan­der“ Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, ša­lia ES sie­nų. „Vi­sų pir­ma, to­k io spren­d i­mo mes dar ne­priė­mė­me. Te­g ul nu­si­ra­m i­ na“, – V.Pu­t i­nas pa­brė­žė at­sa­k y­da­ mas į klau­si­mą per Mask­vo­je vy­k u­ sią spau­dos kon­fe­ren­ci­ją. Ru­si­jos gy­ ny­bos mi­nis­te­ri­ja anks­čiau šią sa­vai­ tę pa­skel­bė, kad ra­ke­tos „Is­kan­der“ bu­ vo dis­lo­kuo­tos Va­ka­r ų ka­ri­nė­je apy­ gar­do­je, ku­riai pri­klau­so ir Ka­li­ning­ra­ do sri­tis. „Nie­ko ne­rei­kia gin­ti. Tik ne­ rei­kia pro­vo­kuo­ti at­sa­ko­mų­jų veiks­ mų“, – sa­kė V.Pu­ti­nas.

tre­čia­die­nį iš­klau­sę Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos in­for­ma­ci­ją apie Ru­si­jos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų re­for­mą Ka­li­ning­ ra­do sri­ty­je, tei­gė, kad nors ra­ke­tos „Is­ kan­der“ tik­riau­siai dar nė­ra dis­lo­kuo­ tos Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, pa­ruo­šia­mie­ ji dar­bai jau vyks­ta.

„Nuo 2008-ųjų ru­sai yra nu­spren­dę Ka­li­ning­ra­de dis­lo­kuo­tas ra­ke­tas „Toč­ ka“ pa­keis­ti ra­ke­to­mis „Is­kan­der“, ši in­ for­ma­ci­ja ne kar­tą ži­niask­lai­do­je bu­vo pa­si­ro­džiu­si, bet nau­jau­sia in­for­ma­ci­ ja, ku­ri pa­sta­rą­jį kar­tą bu­vo pa­skelb­ta Vo­kie­ti­jos laik­raš­ty­je „Bild“, mū­sų nuo­ mo­ne, yra per­ver­tin­ta. Mes tai sa­ky­da­ mi no­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį, kad ru­sai tu­ri to­kį tiks­lą, bet ta in­for­ma­ci­ja, ku­ ri atė­jo iš Vo­kie­ti­jos, yra per­ver­tin­ta“, – „Ame­ri­kos tak­ti­nis bran­duo­li­nis gink­ sa­kė NSGK pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Pau­ las yra lai­ko­mas Eu­ro­po­je. Nie­kas iš laus­kas. eu­ro­pie­čių jo ne­kont­ro­liuo­ja. At­si­ran­ Vo­kie­čių laik­raš­tis „Bild“ ra­šė, kad iš da ki­tas la­bai svar­bus Ame­ri­kos stra­ pa­ly­do­vo da­ry­tos nuo­trau­kos ro­do, te­gi­nės gink­luo­tės sek­to­rius, iš­kel­tas jog per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių Ru­si­ į Eu­ro­pos pe­ri­fe­ri­ją, – prieš­ra­ke­ti­nės ja Ka­li­ning­ra­de, prie va­ka­ri­nės sie­nos, gy­ny­bos (PRG) sis­te­ma, – aiš­ki­no V.Pu­ ne­to­li Lie­tu­vos, dis­lo­ka­vo dvi­ženk­ ti­nas. – Mes daug kar­tų sa­kė­me, kad lį skai­čių „Is­kan­der“ ti­po mo­bi­lių­jų ra­ PRG ke­lia mums grės­mę, grės­mę mū­ ke­ti­nių komp­lek­sų. „Is­kan­der“ ga­li bū­ sų bran­duo­li­niam po­ten­cia­lui. Vie­naip ti ap­rū­pin­tos įpras­ti­nė­mis ir bran­duo­li­ ar ki­taip pri­va­lė­jo­me į tai rea­guo­ti.“ Lie­ nė­mis ko­vi­nė­mis gal­vu­tė­mis, jų skrie­ji­ tu­vos Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir mo nuo­to­lis yra 500 ki­lo­met­rų, kaip ra­ gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) at­sto­vai, šy­ta pub­li­ka­ci­jo­je.

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

14

penktadienis, gruodžio 20, 2013

sportas Triuškinamas pralaimėjimas

Liko ir toliau už šimtuko

R.Brazauskas – LKL direktorius

Ketvirtąją nesėkmę Eurolygos moterų krepšinio turnyre patyrė Lietuvos čempionė Vilniaus „Kibirkšties-Viči“ komanda, namuose net 51 taško skirtumu – 39:90 (11:25, 11:21, 4:24, 13:20) pralaimėjusi Stambulo „Galatasaray“ (Turkija) klubui. Su dviem pergalėmis lietuvės smuktelėjo į penktąją vietą.

Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos paskelbtame reitinge Lietuvos rinktinės vieta per pastarąsias tris savaites nepakito – ji su 326 taškais liko 102-a. Estijos (363 tšk.) futbolo rinktinė per tris savaites iš 99-os pozicijos pakilo į 94-ą, o Latvijos komanda (272 tšk.) iš 119-os vietos palypėjo į 116-ą.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) naujuoju generaliniu direktoriumi paskirtas Romualdas Brazauskas naująsias pareigas užims nuo sausio 2 dienos. Dabartinis direktorius Linas Gilys bus atsakingas už vadybinę veiklą. R.Brazauskas daugelį kartų buvo pripažintas geriausiu šalies krepšinio teisėju.

Sporto telegrafas Medalis. Agnė Sereikaitė žiemos universiados Italijoje greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose iškovojo bronzos medalį! 500 m distanciją lietuvė finale įveikė per 45,044 sek. ir, aplenkusi korėjietę Jaewon Song (45,157 sek.), finišavo ketvirta, tačiau po to, kai buvo diskvalifikuota Rusijos sportininkė, A.Sereikaitei atiteko bronza. Čempione tapo kinė Xue Wang (44,7136 sek.), o sidabru tenkinosi kanadietė Caroline Truchon (44,834 sek.). A.Sereikaitė sėkmingai pradėjusi sprinto varžybas laimėjo pirmąją atrankos (45,964 sek.) bei ketvirtąją ketvirtfinalio (44,815 sek.) rungtį ir pateko į pusfinalį. Pirmajame pusfinalio čiuožime lietuvei teko pasijaudinti, nes, likus dviem ratams iki finišo, ją pirmaujančią pargriovė vėliau diskvalifikuota rusė. Tačiau Lietuvos čiuožėja trumpuoju taku atsistojo ir, finišavusi per 1 min. 7,263 sek., užėmė trečiąją vietą bei, teisėju sprendimu, pateko į finalą. Penkti. Europos taurės vyrų krepšinio turnyrą H grupėje pergale baigęs Klaipėdos „Neptūnas“ (namie 92:74 nugalėjo Sankt Peterburgo „Spartak“), liko priešpaskutinėje – penktoje vietoje. Jau anksčiau pirmąsias tris vietas grupėje užsitikrino ir kelialapius į kitą etapą iškovojo Stambulo „Bešiktaš“ (Turkija), Atėnų „Panionios“ (Graikija) ir Kragujevaco „Radnički“ (Serbija) klubai. Paskutiniosiose H grupės rungtynėse, kurios jau nieko nelėmė, „Bešiktaš“ krepšininkai namuose 90:76 (30:22, 14:20, 20:23, 26:11) nugalėjo „Radnički“ ekipą, o „Panionios“ klubas Suomijoje po pratęsimo 91:93 (16:19, 18:18, 24:30, 22:13, 11:13) nusileido Loimos „Bisons“ penketukui. Varžovai. Nors nesibaigė Eurolygos krepšinio turnyro pirmasis etapas, tačiau trečiadienį pasibaigus antrojo pagal pajėgumą Europos taurės turnyro kovoms grupėse, paaiškėjo ir visų aštuonių antrojo varžybų etapo grupių sudėtys. Į antrąjį Eurolygos etapą nepatekęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ toliau dėl Europos taurės kovą tęs P grupėje su Stambulo „Bešiktaš“ (Turkija), Zagrebo „Cedevita“ (Kroatija) ir Saragosos CAI (Ispanija) komandomis. Du klubai, kuriuose treneriais dirba lietuviai, žais K grupėje, tai Rimo Kurtinaičio treniruojamas Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) ir Kęstučio Kemzūros treniruojamas Nymburko ČEZ (Čekija) klubai, o jų varžovėmis bus penktąją vietą Eurolygos C grupėje užėmusi ekipa bai Haifos „Maccabi“ (Izraelis) krepšininkai. Moterys. Ketvirtąją pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate iškovojo ir į penktąją vietą pakilo Utenos „Utena“, namuose 70:60 (16:16, 27:12, 13:15, 14:17) nugalėjusi Vilniaus „Jaunųjų talentų“ ekipą. Dvigubu dubliu prie pergalės prisidėjo Kristina Alminaitė, pelniusi 22 taškus ir po krepšiais atkovojusi 13 kamuolių. Tik ketvirtadienį į komandą atvykusios Sekelles Daniels sąskaitoje 4 taškai.

Senjorų rekordiniai greičiai Dzūkijos sostinėje Alytuje surengtose Lietuvos senjorų plaukimo pirmenybėse, kuriose kartu su lietuviais varžėsi svečiai net iš šešių šalių, sėkmingai kovojo klaipėdiečiai.

Pasistengė: klaipėdiečiai po čempionato galėjo džiaugtis savo gerais rezultatais.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiesčio „Nendrės“ plaukimo klubo atstovai aibę kartų kopė ant prizininkų pakylos laiptelių, pasiekė penkis Lietuvos rekordus. Iš viso Alytuje buvo pagerinti 42 individualūs ir 6 estafetinių rungčių rekordai. Daug dėmesio iš dalyvių sulaukė Zigmas Polinauskas. Nenuostabu, nes vyriausiam varžybų dalyviui iš Vilniaus – net 88-eri. „Nendrė“ į čempionatą delegavo itin stiprią 16 narių komandą, kuri pagal iškovotus medalius buvo tarp lyderių. Kaip ir tikėtasi, uostamiesčio plaukikų vedle buvo Aida Vilimienė, laimėjusi visas penkias rungtis, kuriose dalyvavo, o kartu su ekipos draugėmis, plaukusiomis laisvu stiliumi, iškovojo auksą moterų estafetėje 4 po 50 m. Negana to, klaipėdietė tapo šalies rekordininke plaukdama laisvu stiliumi ilgiausioje – 800 m distancijoje. Auksu po beveik visų pasirodymų pasidabindavo ir Aušra Gardžiulienė, skynusi pergales rungtyniaudama krūtine. Jos sąskaitoje keturi čempionės titulai ir du vicečempionės vardai. Taip pat varžovėms baimę kėlė Klaipėdos komandos narė Svetlana Gurkova, laimėjusi dvi plauki-

mo nugara rungtis. Po pertraukos vėl į baseiną grįžusi senjorė dar čempione tapo plaukdama krūtine, o vicečempionės vardą iškovojo po laisvo stiliaus rungties. Tarp klaipėdiečių vyrų išsiskyrė Jogirdas Linauskas, plaukęs peteliške. Jis du kartus buvo pirmas – 100 ir 200 m distancijoje. Be to, pastarojoje rungtyje pagerino Lietuvos geriausią rezultatą. Dviem aukso medaliais nudžiugino ir Aidas Pelešinas, 100 ir 200 m rungtis įveikęs krūtine. Paradoksali situacija susiklostė Eugenijui Juodzevičiui. „Nendrės“ sportininkas pasiekė Lietuvos rekordą, tačiau turėjo tenkintis vos trečiąja vieta. Jam turėjusį atitekti aukso žetoną ir čempiono titulą nusinešė svečiai iš kitų valstybių. Kaip ir tikėtasi, daug emocijų sukėlė vyrų estafetė 4 po 50 m laisvu stiliumi. Mindaugas Lukavičius paskutiniame etape rado jėgų aplenkti varžovą iš Kaišiadorių komandos ir išplėšti pergalę Klaipėdos ketvertukui. O moterų ketvertas – A.Gardžiulienė, A.Vilimienė, S.Gurkova ir Lolita Zemlienė estafečių rungtyse stebino rekordiniais greičiais. Jos plaukdamos laisvu stiliumi iškovojo auksą, o kompleksiniu būdu – nedidele persvara pralaimėjo tik viešnioms iš Kaliningrado.

Klaipėdiečiai prizininkai Čempionai

S.Tarvydaitė: laisvu stiliumi – 50 m, krūtine – 100 m.

A.Vilimienė (50-54 m.): laisvu stiliumi – A.Nikitinas (70-74 m.): krūtine – 50 m, 50 m, 100 m, 200 m, 400 m, 800 m. 100 m. A.Gardžiulienė (40-44 m.): krūtine – 50 J.Linkauskas: peteliške – 50 m. m, 100 m, 200 m.

S.Gurkova (50-54 m.): nugara – 50 m, S.Gurkova: laisvu stiliumi – 50 m. 100 m, krūtine – 50 m. E.Juodzevičius (60-64 m.): laisvu stiJ.Linkauskas (35-39 m.): peteliške – 100 liumi – 200 m. m, 200 m. I.Nikitina (60-64 m.): kompl. būdu – S.Tarvydaitė (45-49 m.): krūtine – 200 m. 200 m. M.Rukavičius (30-34 m.): laisvu stiliu- S.Tachtarovas (30-34 m.): nugara – 50 m. mi – 200 m. S .Gu rkova , A .V i l i m i e n ė , A.Pelešinas (40-44 m.): krūtine – 100 A.Gardžiulienė, L.Zemlienė: kompl. būdu – 4 po 50 m. m, 200 m. S .T a c ht a rov a s , A . P e le š i n a s , A.Kononeka, A.Klimas, E.Juodzevičius, J.Linkauskas, M.Rukavičius: kompl. A.Jucevičius: kompl. būdu – 4 po 50 m. būdu – 4 po 50 m, laisvu stiliumi – 4 po 50 m. A .Ga rd ž iu l ie nė , A .Vi l i m ie nė , Bronzos medalininkai S.Gurkova, L.Zemlienė: laisvu stiliumi – 4 po 50 m. E.Juodzevičius: krūtine – 100 m, 200 m. M.Rukavičius: krūtine – 200 m. Vicečempionai

A.Pelešinas: krūtine – 50 m.

E.Vaupšaitė (25-29 m.): krūtine – 50 m, L.Zemlienė: laisvu stiliumi – 50 m. 100 m, 200 m, laisvu stiliumi – 400 m. A.Jucevičius (55-59 m.): laisvu stiliumi I.Nikitina: nugara – 50 m. – 50 m ir 100 m, peteliške – 50 m. A.Klimas (40-44 m.): kompl. būdu – A.Gardžiulienė: peteliške – 50 m, lais- 200 m. vu stiliumi – 50 m. A.Klimas, E . Juod zev ičius , L.Zemlienė (55-59 m.): laisvu stiliumi – A.Jucevičius, A.Kononenka: laisvu sti200 m, 400 m. liumi – 4 po 50 m.

19

penktadienis, gruodžio 20, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. Menkutis faktas – jūs mirsite. 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. Šiek tiek svarbios informacijos – šią istoriją pasakoja mirtis. Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonistą * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių Dar vienas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, – mirtis aplankys knygų vagilę tris kartus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime pirmadienį, gruodžio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Trūks kantrybės bendraujant. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti sprendimus. Su draugais kartu apsvarstykite ateities planus. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, nebekartoti senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų mintims. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki diena. Liūtas (07 23–08 23). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite būti pernelyg dosnus, iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis žavės aplinkinius. Praverstų gera knyga ar paprasto siužeto filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Šaulys (11 23–12 21). Pasikeis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, tik nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį ar autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, o taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas dabar ypač aktyvus. Neįskaudinkite pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Šiandien vietomis numatomi nedideli krituliai, daugiausia lietus. Kai kur lijundra, plikledis. Temperatūra vyraus silpnai teigiama. Šeštadienį daug kur krituliai, naktį ir rytą vietomis lijundra ir plikledis. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šilumos iki 1 šalčio, dieną 1–6 laipsniai šilumos.

Šiandien, gruodžio 20 d.

+3

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+1

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+1

Utena

+3

9.03 16.04 7.01

354-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 11 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+1

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +6 Brazilija +24 Briuselis +7 Dublinas +11 Kairas +19 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5

kokteilis Dang­čiai pri­me­na so­vie­ti­nę Lie­tu­vą „Lais­va ir ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­va – jau daug me­tų, ta­čiau ma­ty­da­mas ka­na­li­ za­ci­jos dang­čius, ant ku­rių ru­siš­ko­mis rai­dė­mis iš­kal­ta: „Lit SSR“, imu tuo abe­jo­ ti, – pik­tai riau­mo­jo Au­gus­ti­nas. – O dar kai kas nirš­ta ant ru­sų dai­ni­nin­ko Ole­go Gaz­ma­no­vo, ku­ris dai­no­je apie Ta­ry­bų Są­jun­gą tik už­si­mi­nė apie Bal­ti­jos pa­jū­ rį, kad šis ir­gi bu­vo to­je są­jun­go­je.“ Vy­riš­kis kvie­tė uo­liuo­sius na­cio­na­lis­tus dar kar­tą „šu­kuo­ti“ mies­tą, ieš­kant vo­kiš­ kų svas­ti­kų ir so­vie­ti­nių žvaigž­džių. „Ir te­g ul pra­de­da nuo ka­na­l i­za­ci­jos šu­li­nių, da­lis ku­rių ga­li bū­ti už­deng­ti „bai­siai­siais“ dang­čiais“, – šai­pė­si Au­ gus­ti­nas.

Kaunas Londonas +10 Madridas +9 Maskva –3 Minskas 0 Niujorkas +9 Oslas +3 Paryžius +7 Pekinas +2

Praha +3 Ryga +4 Roma +14 Sidnėjus +30 Talinas +4 Tel Avivas +17 Tokijas +8 Varšuva +3

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+5

+5

+5

6

+5

+5

+5

+5

9

rytoj

sekmadienį

+5

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Daugardas, Dominykas, Gražvilė, Ingenas, Teofilis.

gruodžiO 20-ąją

Rytas

+4

+1

+2

+6

+5

9

1699 m. Ru­si­jo­je nau­jie­ ji me­tai pra­dė­ti skai­čiuo­ ti nuo sau­sio 1-osios, o ne rug­sė­jo 1 die­nos. 1884 m. gi­mė Juo­z as Gruo­dis, kom­po­zi­to­rius, di­ri­gen­tas. Mi­rė 1948 m. 1903 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas An­ta­nas Ša­ba­niaus­ kas. Mi­rė 1987 m. 1919 m. gi­mė kom­po­z i­ to­rius Eduar­das Bal­sys. Mi­rė 1984 m. 1922 m. ke­tu­rio­li­ka res­ pub­l i­k ų su­s i­v ie­n i­j o į SSRS.

1947 m. gi­mė ame­r i­ kie­č ių sun­k io­jo ro­ko gru­pės „Kiss“ na­rys Pe­ te­ris Cris­sas.

Kos­mo­se skai­čiuos žvaigž­des

1990 m. at­s i­s ta­t y­d i­no SSRS už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras Eduar­das Še­vard­ na­d zė, įspė­jęs, jog ša­l is pa­su­ko dik­ta­tū­ros link. 2008 m. bū­da­ma 92-ejų Mask­vo­je mi­rė Ru­si­jos ba­ le­ri­na Ol­ga Le­pe­šins­ka­ja. 2011 m. Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mas pra­dė­jo nag­ ri­nė­ti Lon­do­ne su­lai­ky­tų bu­v u­sių „Sno­ro“ ban­ko ak­ci­nin­kų Vla­di­mi­ro An­ to­no­vo ir Rai­mon­do Ba­ra­ naus­ko skun­dus dėl jiems pa­skir­tų suė­mi­mų.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad gau­na­te do­va­ną,

Ru­siš­kai: kai kur dar akis ba­do

se­nie­ji ge­le­ži­niai už­dan­ga­lai su ne­lie­tu­viš­ko­mis rai­dė­mis.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai vai­kai ne­be­bi­jo ani­ma­ci­nių fil­mų pa­bai­sų, tė­ve­l iai, ga­l i­te sa­vo at­ža­las gąs­din­ti vo­kiš­kais ir ru­siš­kais sim­bo­ liais. Jie, pa­si­ro­do, la­bai pa­vo­jin­gi.

Pažanga: 740 mln. eurų (2,6 mlrd. litų) kainavęs kosminis teleskopas yra moderniausias iš iki šiol sukurtų

Europoje.

Mū­sų kai­my­nai Lie­t u­vos sie­na su Bal­ta­r u­si­ja tę­sia­si 677 km, su Ru­si­ja – 295 km (sau­su­ma – 255 km, Kur­šių ma­rio­mis – 18 km, jū­ ra – 22 km).

Gal ir ne­blo­gai Ry­toj – gruo­džio 21-ąją – bus il­giau­sia nak­tis ir trum­piau­sia die­na.

Apė­mė nos­tal­gi­ja Skai­ty­to­jas aną­met at­si­du­so, kai pri­ si­mi­nė se­nus lai­kus: „Kai už­si­no­rė­da­ vau ga­z uo­to van­dens su si­r u­pu, pa­ kak­da­vo stip­riau mes­ti ne tris, o vie­ną ka­pei­ką“. Jis dar go­do­jo, kad mėgs­ta­ mos ban­de­lės su dže­mu kai­na­vo vos 5–7 ka­pei­kas. „Val­g iau jas ne­sus­to­da­mas“, – juo­kė­si „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jas.

Links­mie­ji tirš­čiai Klien­tas pa­da­vė­jui: – No­rė­čiau kar­bo­na­do. – Ne­tu­ri­me. – Gal tu­ri­te bent kiau­ši­nie­nės? – Ne­tu­ri­me. – Tuo­met pa­duo­ki­te man ap­siaus­tą! Pa­da­vė­jas pa­žvel­gia į ka­byk­lą ir sa­ko: – La­bai gai­la, bet ir ap­siaus­to jau nė­ra. Čes­ka (397 719; tik­ra tie­sa: te­ro­ris­tai už­gro­bė alaus ga­myk­lą, bet per ke­tu­rias die­nas ne­su­ge­bė­jo su­for­mu­luo­ti rei­ka­la­vi­mų)

Eu­ro­pos kos­mo­so agen­tū­ra (ESA) va­kar sėk­min­gai pa­lei­do ra­ke­tą, iš­kė­lu­sią į or­bi­tą mo­der­nų te­les­ ko­pą „Gaia“, ku­ris tu­rės nu­sta­ty­ti tiks­lią mi­li­jar­dų žvaigž­džių pa­dė­ tį ir pa­dė­ti su­kur­ti iki šiol iš­sa­miau­ sią mū­siš­kės Paukš­čių Ta­ko ga­lak­ ti­kos že­mė­la­pį.

Šį te­les­ko­pą kro­vi­nių kap­su­lė­ je „Fre­gat“ iš­kė­lė Ru­si­jo­je pa­ga­ min­ta ra­ke­ta ne­šė­ja „So­juz STB“ iš ESA Ku­ru kos­mi­nės ba­zės Pran­ cū­zi­jos Gvia­no­je, sa­ko­ma agen­tū­ ros tink­la­la­py­je pa­skelb­ta­me pra­ ne­ši­me. Agen­tū­ra pra­ne­šė, kad „Gaia“ bu­vo iš­kel­tas į kos­mo­są 6 val. 12 min. vie­tos (11 val. 12 min. Lie­tu­ vos) lai­ku. „Vis­kas vei­kia nor­ma­liai“, – nu­ ro­dė ESA ko­men­ta­to­rius.

„Scanpix“ nuotr.

Pa­ly­do­vas tu­rė­jo bū­ti pa­leis­tas praė­jus 42 mi­nu­tėms po star­to. Šis 740 mln. eu­rų (2,6 mlrd. li­ tų) kai­na­vęs kos­mi­nis te­les­ko­pas yra mo­der­niau­sias iš su­kur­tų Eu­ ro­po­je. Pag­rin­di­nė „Gaia“ už­duo­tis – at­lik­ti „ast­ro­no­mi­nį su­ra­šy­mą“: tiks­liai nu­sta­ty­ti apie mi­li­jar­do žvaigž­džių, su­da­ran­čių maž­daug 1 pro­c. Paukš­čių Ta­ko ga­lak­ti­kos švie­su­lių, iš­si­dės­ty­mą erd­vė­je. Per sa­vo mi­si­ją pa­kar­to­da­mas šiuos ma­ta­vi­mus iki 470 kar­tų, te­ les­ko­pas ga­li pa­dė­ti ast­ro­no­mams ap­skai­čiuo­ti at­stu­mą iki tų žvaigž­ džių, jų ju­dė­ji­mo grei­tį ir tra­jek­to­ ri­ją. To­kiu bū­du bus su­da­ry­tas iš­ sa­mus tri­ma­tis mums ar­ti­miau­sios ga­lak­ti­kos sri­ties že­mė­la­pis. „Gaia“ taip pat ieš­kos eg­zop­la­ ne­tų – ap­link ki­tas žvaigž­des skrie­

jan­čių pla­ne­tų, ku­rių, kaip pro­gno­ zuo­ja­ma, per pen­ke­rius te­les­ko­po dar­bo me­tus ga­li bū­ti ap­tik­ta apie 50 tūkst. „Gaia“ te­les­ko­pas taip pat bus nu­kreip­tas į Sau­lės sis­te­ mą, nar­šy­da­mas jos tam­sius šal­ tus pa­kraš­čius bei as­te­roi­dų juos­tą tarp Mar­so ir Ju­pi­te­rio bei ieš­ko­da­ mas dan­gaus kū­nų, ku­rie ka­da nors ga­li su­kel­ti pa­vo­jų Že­mei. Ver­tin­gų duo­me­nų taip pat ga­ li pa­teik­ti to­li­mo­se ga­lak­ti­ko­se at­ si­ran­dan­čių su­per­no­vų – sprogs­ tan­čių žvaigž­džių – tie­sio­gi­niai ste­bė­ji­mai. Be to, „Gaia“ ieš­kos keis­tų „ne­ nu­si­se­ku­sių“ žvaigž­džių, va­di­na­ mų ru­do­sio­mis nykš­tu­kė­mis, ku­rių ma­sė per ma­ža, kad jo­se pra­si­dė­ tų sta­bi­li ter­mob­ran­duo­li­nės sin­ te­zės reak­ci­ja. „Klai­pė­dos“ ir BNS inf.

tai reiš­kia džiaugs­mą, links­mu­mą bei sėk­mę. Jei to­kį sap­ną su­sap­nuo­ja li­go­ nis, jis grei­tai pa­sveiks. Jei mer­gi­na sap­nuo­ja, kad gau­na pui­ kią do­va­ną, – atei­ty­je jos lau­kia ve­dy­ bos su pa­si­tu­rin­čiu ir ar­ti­mu jos sie­lai žmo­gu­mi ar tie­siog ge­ra pa­žin­tis. Sap­ne gau­ti do­va­ną iš vy­ro – iš­gir­si­ te ge­rą pa­ta­ri­mą, iš mo­ters – prie­lan­ku­ mo ženk­las, iš vai­ki­no – lau­ki­te ne­ma­ lo­nu­mų, iš mer­gi­nos – jū­sų lau­kia gy­ ve­ni­mo smū­giai ir kan­čios. Jei sap­nuo­ja­te, kad ki­ti gau­na do­va­ nas ar jas do­va­no­ja, – pa­vy­das. Jei pa­ts sap­ne kaž­kam pa­do­va­no­ja­te do­va­ną, ga­li­te su­si­pa­žin­ti su jums ge­ra lin­kin­čiu žmo­gu­mi ar tie­siog įsi­gy­si­te ge­rą drau­gą. Jei sap­nuo­ja­te, kad kaž­kam siun­čia­ te do­va­nas, va­di­na­si, ne­pa­si­nau­do­si­ te pa­lan­k io­m is ap­l in­k y­bė­m is ar tie­ siog jū­sų neį­ver­tins, ki­taip ta­riant, tai įspė­ji­mas apie be­pras­mį dar­bą.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1084

2013 12 18 AUKSO PUODAS – 4 103 045 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 237 279 Lt 47 07 36 37 18 08 Auksinis skaičius 40 Papildomi skaičiai 05 11 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 141 359 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 5 421 Lt (5 priz.) 4 skaičiai 179 Lt (208 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (4315 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (6135 priz.) Džokeris – bil. nr. 050-259-445 (111 817 Lt) Prognozė: Aukso puode – 6 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.