2013 12 21 klaipeda internetas

gruodžio 21, 2013

Nr. 295 (19 897)

L.Šva­žai­tė Sa­dec­kie­nė Ka­lė­dų Se­ne­liui pa­dė­jo įgy­ti įvai­riau­sius pa­vi­da­lus. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

„X fak­to­rių“ štur­muo­jan­tis E.Ži­žiū­nas prie­kaiš­tų su­lau­kia, nes dai­nuo­ja už­si­mer­kęs.

Vakarė 13p.

Skel­bi­mų skil­čių siurp­ri­zai

Kaina 1,60 Lt

„Ge­riau­sia prie­mo­nė grei­ čiui su­ma­žin­ti – duo­bės.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je bai­gė gin­čus, ko­kias eis­mo sau­gu­mo prie­mo­nes rei­kia įreng­ti Deb­re­ce­no gat­vė­je.

2p.

„Klai­pė­da“ džiu­gins ir pir­ma­die­niais Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Klai­pė­da“ nuo ki­tų me­tų pra­džios re­gio­ne bus vie­nin­te­lis dien­raš­tis, ku­ris skai­ty­to­jus pa­sieks ir pir­ma­ die­niais. Be­veik 70 me­tų lei­džia­ mas uos­ta­mies­čio laik­raš­tis pa­ teiks dar dau­giau ak­tua­lių nau­jie­ nų, sėk­mės is­to­ri­jų, spe­cia­lių pa­ siū­ly­mų rek­la­mos už­sa­ko­vams.

Trau­ka: tar­pu­ka­rio Klai­pė­da trau­kė jau­nus žmo­nes į šį mies­tą, nes čia bu­vo ga­li­my­bių gau­ti dos­niau ap­mo­ka­mą dar­bą ar su­tik­ti gy­ve­ni­mo drau­gą.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Tar­pu­ka­rio Klai­pė­dos dien­raš­čių skel­bi­mų skil­ty­se vi­sas to me­ to mies­to gy­ve­ni­mas at­si­spin­dė­jo tar­si ant del­no. Skel­bi­muo­se ma­ty­ti, kaip ta­da gy­ve­no žmo­nės, ką pir­ko, par­da­vi­nė­jo ir rek­ la­ma­vo. Tais lai­kais nie­ko ne­ste­bi­no vie­ši at­si­pra­šy­mai už įžei­ di­mus ar bū­si­mo su­tuok­ti­nio paieš­kos. Skel­bi­mus sa­vo veik­lai nau­do­jo net šni­pai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

At­sip­ra­šy­mai ir at­si­ža­dė­ji­mai

Šiais lai­kais įžeis­ti pi­lie­čiai ke­liau­ja į teis­mą, kad lie­žu­vio už dan­tų ne­ lai­kan­tis ne­praus­ta­bur­nis bū­tų nu­ baus­tas. Prieš 70 me­tų Klai­pė­do­je dėl to by­li­nė­tis ne­rei­kė­da­vo, pa­ ka­ko at­si­pra­šy­ti spau­ do­je vie­šai.

4

Nuo ki­tų me­tų pra­džios dau­gu­ma ša­lies bei re­gio­ni­nių dien­raš­čių iš­ eis tik pen­kis kar­tus per sa­vai­tę.

Pir­ma­die­niais ne­be­bus lei­džia­ mas „Lie­tu­vos ry­tas“, Res­pub­li­ ka“, „Va­ka­ro ži­nios“, „Vers­lo ži­ nios“, „Lie­tu­vos ži­nios“, „Va­ka­rų eksp­re­sas“. Lei­dė­jai spren­di­mą at­ si­sa­ky­ti pir­ma­die­niais leis­ti laik­ raš­čius mo­ty­va­vo tuo, kad val­džia vyk­do spau­dos nai­ki­ni­mo po­li­ti­ką, to­dėl su­si­da­rė per di­de­lės lei­dy­bos są­nau­dos.

2

2

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

miestas

Kal­ne­liai gat­vė­se ir pa­de­da, ir truk­do Grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai veiks­min­gi ne vi­so­se Klai­pė­dos gat­vė­se. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja su­lau­kė Bi­ru­tės gat­vės 19 na­mo gy­ven­to­jų pra­šy­mo pa­ša­lin­ti prieš dau­ giau nei me­tus su­mon­tuo­tus įren­gi­nius, nes esą nuo ke­lia­mos vib­ra­ci­jos by­ra gy­ve­na­ma­sis pa­sta­tas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

No­rė­jo už­da­ry­ti gat­vę

„Kai per kal­ne­lius va­žiuo­ja au­to­ mo­bi­liai, at­ro­do, kad že­mės dre­ bė­ji­mas pra­si­dė­jo. Dėl triukš­mo ir iš­me­ta­mų­jų du­jų neį­ma­no­ma lan­ gų at­si­da­ry­ti. Kai pra­va­žiuo­ja ma­ ši­nos, by­ra tin­kas“, – dės­tė vie­na Bi­ru­tės g. 19 na­mo gy­ven­to­ja.

Pa­sak klai­pė­die­tės, na­mo sie­no­ se jau at­si­ra­do ply­šių: „Iš pra­džių ma­nė­me, kad sės­ta na­mas. Ta­čiau vei­kiau­siai vis­kas dėl kal­ne­lių ir per juos va­žiuo­jan­čių trans­por­to prie­ mo­nių ke­lia­mos vib­ra­ci­jos“.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­riai iš pra­džių abe­jo­jo, ar rei­kia nai­kin­ti grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lius. Jie do­ mė­jo­si, kie­no ini­cia­ty­va įren­gi­niai bu­vo su­mon­tuo­ti. „Ar ne­bus taip, kad pa­nai­kin­si­me kal­ne­lius, o po to ateis ki­ti gy­ven­ to­jai ir pik­tin­sis, kad taip pa­siel­gė­ me“, – svars­tė ko­mi­si­jos na­riai.

Pa­sak klai­pė­die­tės, kal­ne­lių pa­ nai­ki­ni­mui pri­ta­ria dau­gu­ma na­ mo gy­ven­to­jų.

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­ rio vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ku­čins­kas tvir­ti­no, kad kal­ne­liai

šio­je vie­to­je įreng­ti, nes bu­vo di­ de­lis ava­rin­gu­mas.

Klai­pė­die­tės nuo­mo­ne, eis­mą Bi­ru­tės gat­ve rei­kė­tų ri­bo­ti ki­to­ mis prie­mo­nė­mis. „Leis­ki­te mums pa­si­sta­ty­ti gė­lių va­zo­nus ties na­mo pa­bai­ga. Žmo­ nės ga­lė­tų va­žiuo­ti iki jų. Ta­da su­ ma­žė­tų ju­dė­ji­mas šia gat­ve, nes da­bar neį­ma­no­ma gy­ven­ti“, – dės­ tė klai­pė­die­tė. „O kas bū­tų, jei aš su­gal­vo­ čiau Bal­ti­jos pro­spek­tą už­da­ry­ti?

Mies­to gat­vių už­da­ry­ti ne­ga­li­ma“, – ar­gu­men­tuo­tai pra­šy­mą at­me­tė G.Ku­čins­kas.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja lei­do iš­ mon­tuo­ti grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­ lius.

Ri­bo­ja grei­tį

Prie­šin­gą pra­šy­mą pa­tei­kė Jo­niš­ kės gat­vės gy­ven­to­jai. Jie pra­šė ties 14-u na­mu įreng­ti grei­čio slo­pi­ni­ mo kal­ne­lius. „Pės­čių­jų pe­rė­ja nuo šios vie­tos yra už ke­lių šim­tų met­rų. Vai­kai, ei­da­mi į sto­te­lę, gat­vę ker­ta ne­leis­ ti­no­je vie­to­je. Ga­li įvyk­ti ne­lai­mė“, – dės­tė gy­ven­to­jai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Vy­tau­tas Paukš­tė at­krei­pė

Pra­šy­mas: kai ku­rių Bi­ru­tės gat­vės na­mų gy­ven­to­jai pa­no­ro, kad bū­tų iš­mon­tuo­ti grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

dė­me­sį, kad šio­je vie­to­je grei­tis ir taip yra ri­bo­ja­mas iki 40 km/val.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­riai pa­ste­bė­jo, kad na­mas yra ne­to­li gat­vės, to­dėl įren­gus kal­ne­lius, gy­ ven­to­jams ga­li kil­ti to­kių pat pro­ ble­mų kaip Bi­ru­tės g. 18 na­mui.

Kol kas nu­spręs­ta įren­gi­nių ne­ mon­tuo­ti, o paieš­ko­ti efek­ty­ves­nių prie­mo­nių, kaip spręs­ti pro­ble­mą.

Pik­ti­na iš­ki­lio­sios pe­rė­jos

Dis­ku­si­jos tarp Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­jos na­rių įsi­plies­kė dėl iš­ki­lio­ sios pės­čių­jų pe­rė­jos įren­gi­mo ties Deb­re­ce­no gat­vės 64A pa­sta­tu, ku­ria­me vei­kia pre­ky­bos cent­ras. Įreng­ti to­kią pe­rė­ją pa­siū­lė uos­ta­ mies­čio po­li­ci­ja.

Pa­sak G.Ku­čins­ko, šio­je vie­to­ je įvyks­ta daug ava­ri­jų, su­ža­lo­ja­ mi pės­tie­ji.

Iš­ki­lio­sios pe­rė­jos įren­gi­mui prieš­ta­ra­vo vie­š o­s ios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­ tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis.

Jo nuo­mo­ne, šio­je vie­to­je už­tek­tų grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lių. „Bai­ki­te su to­mis iš­ki­lio­sio­mis pe­ rė­jo­mis. Prob­le­mų jau tu­ri­me Mi­ni­ jos gat­vė­je, kur jų yra daug. Kai per jas va­žiuo­ja au­to­bu­sai, griū­va ke­lei­ viai“, – tvir­ti­no G.Ne­niš­kis.

G.Ku­čins­ko tei­gi­mu, grei­čio kal­ ne­liai ne­ri­bo­ja au­to­bu­sų ir vil­ki­kų grei­čio, nes šie juos „ap­žer­gia“. „Ge­riau­siai grei­tį slo­pi­na gat­vė­ se esan­čios duo­bės“, – dar vie­ną prie­mo­nę juo­kais pa­siū­lė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­ cas pa­siū­lė ati­dė­ti šį klau­si­mą, kol spe­cia­lis­tai nu­spręs, ko­kios pės­

čių­jų sau­gu­mo prie­mo­nės ge­riau­ sios Deb­re­ce­no gat­vė­je. Ko­mi­si­jos na­riai to­kiam siū­ly­mui pri­ta­rė.

At­si­ras pės­čių­jų sa­le­lė

Po­ky­čių bus ir Smil­te­lės gat­vė­je tarp Tai­kos pro­spek­to ir Liu­be­ko gat­vių. Čia bus pra­tęs­ti ati­tva­rai, kad pės­tie­ji ne­ga­lė­tų kirs­ti gat­vės ne­leis­ti­no­je vie­to­je, ką da­bar daž­ nai da­ro.

Tai­kos pro­spek­te ties Bi­jū­nų gat­ ve bus įreng­ta pės­čių­jų sa­le­lė. Šio­ je vie­to­je yra nu­ken­tė­jęs ne vie­nas žmo­gus ir ma­no­ma, kad tai le­mia, jog su­dė­tin­ga dėl per di­de­lio at­stu­ mo gat­vę iš­kart pe­rei­ti.

Kre­tin­gos ir Klai­pė­dos gat­vių san­kry­žo­je nu­ma­to­ma įreng­ti ma­žą žie­di­nę san­kry­žą, kad eis­mas bū­tų sau­ges­nis. Šio­je vie­to­je įvyks­ta ne­ ma­žai ava­ri­jų.

„Klai­pė­da“ džiu­gins Jach­tų klu­be – klau­si­mai ir pir­ma­die­niais Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

1

„Mes ypač bran­gi­na­ me skai­ty­to­jų lo­ja­lu­mą ir pa­si­ti­kė­ji­mą mū­sų lei­džia­mais dien­raš­čiais. Ki­ti ša­lies lei­dė­jai nu­ spren­dė nuo ar­tė­jan­čių me­tų pir­ ma­die­niais ne­leis­ti dien­raš­čių, o mes lie­ka­me iš­ti­ki­mi sa­vo skai­ty­ to­jams – pir­ma­die­niais, kaip ir iki šiol, „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jai tu­rės iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę – vie­nin­te­liai Lie­tu­vo­je pir­ma­die­niais per­skai­ ty­ti nau­jau­sias ži­nias“, – pa­tvir­ti­ no laik­raš­tį lei­džian­čios bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Lai­mu­tis Ge­nys.

Jis pri­pa­ži­no, kad dien­raš­čių lei­ dy­ba pir­ma­die­niais su­si­ju­si su pa­ pil­do­mo­mis fi­nan­si­nė­mis są­nau­

do­mis, ta­čiau skai­ty­to­jų in­te­re­sai svar­bes­ni. „To­dėl mes ren­ka­mės pa­pil­do­mas in­ves­ti­ci­jas į jau sep­ ty­nis de­šimt­me­čius gy­vuo­jan­čią „Klai­pė­dą“, – pa­brė­žė L.Ge­nys. „Klai­pė­da“ ki­tais me­tais ne tik išeis pir­ma­die­niais, bet ir ge­rins tu­ri­nio ko­ky­bę. „Pla­nuo­ja­me, kad nuo ki­tų me­tų pir­ma­die­niais „Klai­pė­do­je“ skai­ ty­to­jai ga­lės per­skai­ty­ti dar dau­ giau įdo­mių ir ak­tua­lių nau­jie­ nų apie sa­vo mies­tą, klai­pė­die­čių vers­lo sėk­mės is­to­ri­jų. Taip pat pir­ma­die­niais bus su­da­ry­tos iš­ skir­ti­nės są­ly­gos mū­sų rek­la­mos klien­tams“, – bū­si­mas nau­jo­ves pri­sta­tė L.Ge­nys.

Uos­ta­mies­čio val­džia su­ne­ri­mo dėl jach­tų klu­bo Smil­ty­nė­je re­konst­ ruk­ci­jos. Ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl nė­ ra lei­džia­ma bu­riuo­to­jams nau­do­ tis įreng­to­mis prie­plau­ko­mis.

Tuo do­mė­jo­si Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja.

Jos na­rys Al­gir­das Grub­lys tvir­ ti­no, kad su­tar­tis dėl jach­tų klu­bo re­konst­ruk­ci­jos bu­vo pa­si­ra­šy­ta per­nai. Šių me­tų sau­sį tu­rė­jo bū­ti baig­ti pir­mo­jo eta­po dar­bai. „2017 m. Klai­pė­do­je su­lauk­si­me di­džių­jų bur­lai­vių re­ga­tos. Jei re­ konst­ruk­ci­ja ne­bus baig­ta, lai­vai ne­ga­lės švar­tuo­tis Smil­ty­nės jach­ tų klu­be“, – tvir­ti­no A.Grub­lys.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė tvir­ti­no, kad sa­vi­val­dy­bei vie­šo­ji įstai­ga, ku­ri ad­mi­nist­ruo­ja Smil­ty­nės jach­tų klu­bą, pa­do­va­no­jo 50 pro­c. ak­ ci­jų, o jų at­si­sa­ky­ti nė­ra ga­li­my­ bės.Tad sa­vi­val­dy­bė yra įstai­gos da­li­nin­kė.

„Šio­je si­tua­ci­jo­je esa­me įkai­tai. Įs­tai­gos va­do­vas mums ne­pa­tei­kia duo­me­nų, ne­dir­ba pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką, ne­pai­so re­ko­men­da­ci­jų. Gal ne­ži­no, kaip dirb­ti. Siū­lė­me pa­gal­ bą, bet at­sa­ky­mo ne­su­lau­kė­me. Jei įstai­gos va­do­vas to­liau ne­bend­raus su mu­mis, kreip­si­mės į pro­ku­ra­tū­ rą, kad bū­tų ap­gin­tas vie­ša­sis in­te­ re­sas“, – pa­brė­žė pa­va­duo­to­ja.

Pa­sak A.Ve­ly­kie­nės, Smil­ty­nės jach­tų klu­bo re­konst­ruk­ci­jos eta­ pas tu­rė­jo bū­ti baig­tas šių me­tų sau­sį. Nuo se­zo­no pra­džios ja­me jau tu­rė­jo švar­tuo­tis jach­tos. „Dvi prie­plau­kos jau yra įreng­ tos, ta­čiau ne­pri­pa­žin­tos tin­ka­ mo­mis nau­do­ti. Jach­tos jau ga­lė­tų švar­tuo­tis, ta­čiau nė­ra pa­tvir­tin­ ti pa­slau­gų įkai­niai“, – pa­sa­ko­jo A.Ve­ly­kie­nė.

Tei­gia­ma, kad jach­tų klu­bo pir­ mo­jo eta­po re­konst­ruk­ci­jai pa­nau­ do­ta 10,5 mln. li­tų, nors bu­vo skir­ ta 14 mln. li­tų ES pa­ra­ma.

Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja nu­ta­rė kreip­tis į sa­vi­val­ dy­bę, kad ši ini­ci­juo­tų įstai­gos, ad­ mi­nist­ruo­jan­čios Smil­ty­nės jach­tų klu­bą, au­di­tą.

Si­tua­ci­ja: Smil­ty­nės jach­tų klu­bo

re­konst­ruk­ci­jos pir­mas eta­pas tu­ rė­jo bū­ti baig­tas prieš me­tus.

3

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

miestas Sup­la­kė tris ma­ši­nas

Pel­nė ap­do­va­no­ji­mą

Pa­di­dė­jo oro tar­ša

Penk­ta­die­nį iš ry­to Lie­po­jos ir Gi­ri­nin­ki­jos gat­vių san­kry­žo­je į stab­te­lė­ju­sias „Au­di“ ir „Volks­ wa­gen Cad­dy“ rė­žė­si „Maz­ da“. Ava­ri­jos me­tu ap­ga­din­ ti trys au­to­mo­bi­liai, su­žeis­tos dvi mo­te­rys, vie­na jų – nėš­čia.

Mo­te­rys nu­ken­tė­jo ne­sun­kiai, eis­mo įvy­kis fik­suo­tas kaip ne­ su­kė­lęs su­žei­di­mų žmo­nėms.

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ už­sa­ ky­mu at­lik­ta su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­ta pel­ nė „Lie­tu­vos me­tų ga­mi­nio 2013“ auk­so me­da­lį. Ji, su­de­rin­ta su ke­ lio­li­ka ins­ti­tu­ci­jų, lei­do pra­dė­ti SGD ter­mi­na­lo rea­li­za­vi­mo pro­ce­dū­rą.

Ap­do­va­no­ji­mą sky­rė Lie­tu­vos pra­ mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja.

Oro tar­ša kie­to­sio­mis da­le­lė­mis Klai­pė­do­je vir­ši­jo leis­ti­nas nor­ mas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šian­ dien ji tu­rė­tų su­ma­žė­ti. Tar­šos pa­di­dė­ji­mą ga­lė­jo lem­ti trans­ por­to, ener­ge­ti­kos įmo­nių, šil­dy­ mo įren­gi­nių ke­lia­ma tar­ša bei at­neš­ti­niai ter­ša­lai, pie­tų kryp­ ties oro ma­sių „at­ga­ben­ti“ iš ki­tų Eu­ro­pos re­gio­nų.

Dra­mos teat­rui – pa­lan­kios ži­nios Klai­pė­dos dra­mos teat­ras tu­ri šan­sų gau­ti pi­ni­gų ir lai­ku baig­ti pa­sta­to res­ tau­ra­ci­ją. Teat­ro va­ do­vy­bė spė­jo pa­ teik­ti pa­raiš­ką gau­ti pa­pil­do­mą 3,2 mln. li­tų fi­nan­sa­vi­mą.

Dienos telegrafas

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Ne­se­niai su­ne­rim­ta, jog Dra­mos teat­ras ne­be­gaus lė­šų pa­baig­ti re­ konst­ruo­ti pa­sta­tą. „Ta­čiau Vy­riau­sy­bė lai­ko­si to­kios po­zi­ci­jos, jog lė­šų tu­ri bū­tų su­ras­ ta“, – ra­mi­nan­čių ži­nių iš Vil­niaus vis par­si­ve­ža Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas.

Nors Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos biu­ dže­te Klai­pė­dos var­das nė­ra links­ niuo­ja­mas, šį klau­si­mą ža­da spręs­ti Ūkio mi­nis­te­ri­ja, taip pat ad­mi­ nist­ruo­jan­ti ES pa­ra­mos lė­šas.

V.Grub­liaus­kas ne­bu­vo lin­kęs pa­gy­rų pa­žer­ti ir teat­ro va­do­vy­bei. „Ga­li­ma kal­bė­ti pa­tar­lė­mis – kol per­kū­nas ne­griau­dė­ja, vals­tie­čiai ne­pra­de­da žeg­no­tis. Ne­gi rei­kė­jo sulaukti griau­dėjimo, kad pra­dė­ tu­me žeg­no­tis? Rei­kė­tų ak­ty­vu­ mo ir iš pa­ties teat­ro va­do­vų, o ne jau skės­čio­ti ran­ko­mis, kai pra­de­ da sklis­ti in­for­ma­ci­ja, jog fi­nan­sa­ vi­mas bus su­ma­žin­tas ir ne­pa­kan­

Pas­tan­gos: Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­konst­ruk­ci­jos pa­bai­gai pi­ni­gų ieš­ko­ma vi­sais įma­no­mais bū­dais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ka­mas“, – su­si­klos­čiu­sią pa­dė­tį ko­men­ta­vo V.Grub­liaus­kas.

Klai­pė­dos dra­mos teat­ro va­do­ vas Ge­di­mi­nas Pranc­kū­nas pa­brė­ žė, jog gau­ti pi­ni­gų teat­rui yra la­bai svar­bu. Pas­ta­to re­konst­ruk­ci­ją pla­ nuo­ja­ma pa­baig­ti ki­tų me­tų spa­lį, to­dėl ti­ki­ma­si gau­ti 15 mln. li­tų, o 2015 m. – dar 13 mln. įran­gai įsi­ gy­ti. Šiuo me­tu sklan­džiai vyks­ta vi­ daus dar­bai, jiems už­baig­ti dar rei­ kia 5–7 mln. li­tų. Pi­ni­gų iš vals­ty­ bės lau­kia­ma sce­nos res­tau­ra­ci­jai.

ES pa­ra­mos lė­šas pla­nuo­ja­ma pa­ nau­do­ti gar­so, ap­švie­ti­mo bei žiū­ ro­vų sa­lės įran­gai pirk­ti ir įreng­ti.

„Ka­dan­gi teat­re bus įreng­tos mo­ der­nios sis­te­mos, ne­ga­li­ma dar­bų nu­trauk­ti, vis­ką rei­kia mon­tuo­ ti tuo pa­čiu me­tu, be to, rei­ka­lin­gi me­cha­niz­mai už­sie­ny­je jau ga­mi­ na­mi“, – tei­gė G.Pranc­kū­nas.

Jis vy­lė­si, jog fi­nan­sa­vi­mo pro­ ble­mos bus iš­spręs­tos, nes spė­ta pa­teik­ti pa­raiš­ką gau­ti pi­ni­gų.

Nors kol kas ir pra­sto­mis są­ ly­go­mis, Klai­pė­dos teat­ra­lai ku­ ria ir ran­kų nu­leis­ti ne­ža­da. Atei­ nan­čiais me­tais Klai­pė­dos dra­mos teat­re pla­nuo­ja­ma pri­sta­ty­ti aš­tuo­ nias prem­je­ras. „Sus­to­ti ne­ga­li­me, nes tai reikš­tų mir­tį“, – kons­ta­ta­ vo G.Pranc­kū­nas.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Ne­gi rei­kė­jo sulaukti griau­dėjimo, kad pra­ dė­tu­me žeg­no­tis?

Ar­chy­vuo­se ra­do lo­biams pri­lygs­tan­čių ži­nių Dai­va Bal­ta­duo­nė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to is­to­ri­kai pa­si­nau­do­jo ES su­teik­ta ga­li­my­be iš­plės­ti mū­sų kraš­to praei­ties ty­ri­ mus, gi­li­nan­tis į kai­my­ni­nių vals­ ty­bių ar­chy­vų do­ku­men­tus.

Daug me­tų Lie­tu­vo­je dir­ban­tis is­ to­ri­kas iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dr.

Step­he­nas Chris­top­he­ris Ro­wel­ las, tu­rin­tis di­džiu­lę pa­tir­tį Lie­ tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės is­to­ri­jos ty­ri­mų sri­ty­je, ėmė­si va­ do­vau­ti moks­li­nin­kų gru­pei.

Jų tiks­las – aiš­kin­tis ver­ty­bių trans­for­ma­ci­jas Bal­ti­jos re­gio­no ry­ti­nė­je pa­kran­tė­je Bran­džiai­siais vi­du­ri­niais ir Anks­ty­vai­siais nau­ jai­siais am­žiais. Šis lai­ko­tar­pis yra be­veik ne­ty­ ri­nė­tas. Pro­jek­tas su­tei­kė ga­li­my­ bę pa­da­ry­ti dau­gy­bės do­ku­men­

Pa­tir­tis: St.Ch.Ro­wel­las di­džiuo­

ja­si, kad pro­jek­tas lei­do su­kaup­ ti me­džia­gos ir atei­ties is­to­ri­kų dar­bams.

Ma­riaus Šča­vins­ko nuo­tr.

tų skait­me­ni­nes ko­pi­jas. Jos taps me­džia­ga ne tik pro­jek­to da­ly­vių ty­ri­mams, bet ir atei­nan­čių kar­tų moks­li­nin­kams to­liau tir­ti 13–18 am­žių Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­ją.

Pir­ma­ja­me eta­pe, ku­rį jau bai­ gė, is­to­ri­kai rin­ko me­džia­gą. Re­ mian­tis ja bus ra­šo­mi moks­li­niai straips­niai, vyks dvi tarp­tau­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos. 2015 m. pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti ko­lek­ty­vi­nę mo­nog­ra­fi­ją.

Egi­di­jus Mil­ta­kis Gdans­ke ieš­ko­ jo me­džia­gos apie Klai­pė­dą ir Ma­ žą­ją Lie­tu­vą. Da­rius Ba­ra­sa bu­vo Ber­ly­ne – Slap­ta­ja­me Prū­si­jos pa­ vel­do ar­chy­ve ir su­rin­ko Lie­tu­vo­je iki šiol ne­ži­no­mos me­džia­gos apie 16–17 am­žiaus Rytp­rū­sius. Jo­lan­ ta Skur­daus­kie­nė Mins­ke ty­rė me­ džia­gą apie Že­mai­ti­jos že­mė­val­dą.

Ma­rius Šča­vins­kas Kro­ku­vo­je ty­ri­ nė­jo rank­raš­čius ir li­te­ra­tū­rą apie at­si­ver­ti­mo į krikš­čio­ny­bę pro­ce­są.

St.Ch.Ro­wel­las lan­kė­si Gniez­ne, kur tarp teis­mi­nių baž­ny­čios do­ ku­men­tų ap­ti­ko 15 a. 2-osios pu­ sės – 16 a. 1-ojo ket­vir­čio in­for­ma­ ci­jos, su­si­ju­sios su Lie­tu­va.

„Pa­sau­ly­je nė­ra daug neat­ras­tų šal­ti­nių, ku­rie ga­lė­tų pa­keis­ti su­ pra­ti­mą apie praei­tį, bet yra ne­ma­ žai do­ku­men­tų rū­šių, ku­rių iki šiol is­to­ri­kai pla­čiai ne­nau­do­jo. Nie­kas nė­ra iki ga­lo per­žiū­rė­jęs Ma­žo­sios Lie­tu­vos šal­ti­nių, ku­rie dau­ge­liui at­ro­dė nuo­bo­dūs ir ne­rei­ka­lin­gi“, – tei­gė St.Ch.Ro­wel­las.

Pro­jek­tui skir­ti pi­ni­gai lei­do ty­ ri­nė­to­jams įsi­gy­ti ne­šio­ja­mo­sios kom­piu­te­ri­nės įran­gos, vals­ty­bi­ niam ar­chy­vi­niam fon­dui skait­ me­ni­zuo­ti tin­ka­mą ske­na­vi­mo tech­ni­ką, eks­pe­di­ci­joms tin­ka­mą ne­šio­ja­mą­jį ran­ki­nį ske­ne­rį, nau­ją, da­bar­ti­nius do­ku­men­ta­vi­mo po­ rei­kius ati­tin­kan­čią fo­to­tech­ni­ką.

Ka­lė­dos. Sa­vait­ga­l į Teat­ro aikš­tė­je tę­sis šven­t i­niai ren­g i­niai. Šeš­ta­die­n į 12 val. Lie­tu­vos žve­jų ir žu­v ų per­dir­ bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ja ir Lie­t u­vos ka­r i­ nės jū­r ų pa­jė­gos mies­t ie­čius vai­šins kvap­n ia žu­v ie­ne. Nuo 16 iki 19 val. vyks Bly­nų šven­tė. Kiek­vie­nas at­ras ska­n iau­sią, kvap­n iau­sią ir mėgs­ta­ miau­sią bly­ną. Ka­lė­di­nio bly­no kai­na – 1 ge­ru­mo li­tas. 16 val. į Teat­ro aikš­tę už­suks ka­lė­d i­n is ka­ra­va­nas, vi­sus svei­k ins Ka­lė­dų Se­ne­l is. Nuo 17 iki 18 val. vyks „Te­le Bim Bam“ kon­cer­ tas. Nuo 18 iki 20 val. bus ati­da­ry­tas Ka­lė­dų Se­ne­l io kam­ba­rys ir nykš­tu­ kų dirb­tu­vės. Dirb­tu­vė­lė­se vi­sų vai­ kų lauks nykš­tu­kai, ku­rie pa­dės pa­si­ da­ry­ti jau­kias do­va­nė­les. 19 val. Ka­lė­ dų Se­ne­l is seks pa­sa­ką. Sek­ma­die­n į nuo 16 iki 19 val. Teat­ro aikš­tė­je šur­ mu­l iuos Šo­ko­la­do šven­tė. Šį sal­du­ my­ną siū­lys pro­fe­sio­na­lūs Klai­pė­dos kraš­to ama­ti­nin­kai. Bus ga­li­ma ne tik pa­sma­l i­ž iau­t i, bet ir su­meist­rau­t i šo­ ko­la­di­nius žais­liu­kus eg­lu­tei. Šo­ko­la­ di­nio ska­nės­to kai­na – 1 ge­ru­mo li­tas.

19 val. vyks su­si­ti­ki­mas su Ka­lė­dų Se­ ne­l iu ir Šo­ko­la­do pa­sa­ka.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­l i­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 8 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Tai­si­ja Nag­ lie­nė (g. 1925 m.), Re­g i­na Mie­že­t ie­ nė (g. 1926 m.), Ma­r i­ja Ma­zur (g. 1932 m.), Van­da Ši­dei­kie­nė (g. 1935 m.), Ed­ mun­das Gra­baus­kas (g. 1953 m.), Zi­ ta Gau­du­t ie­nė (g. 1954 m.), Oleg Ko­ zy­rev (g. 1961 m.), Na­ta­ša Po­po­va (g.

1963 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Na­ta­ša Po­po­va, Ade­lė Alek­sand­ ra Šim­kie­nė, Re­gi­na Mie­že­tie­nė, Oleg Ko­zy­rev, ry­toj – Ona Moc­k ie­nė, Jo­sif Ivan­ke­v ič, Tai­si­ja Nag­l ie­nė, Ma­r i­ja Ma­zur.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ ja­mi Klav­d i­ja Ku­la­g i­na, And­r ius Ud­ rė­nas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­ sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė apie 60 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­ giau­sia skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­ mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais, pa­tir­ to­mis trau­mo­mis.

4

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

miestas

Skel­bi­mų skil­čių siurp­ri­zai 1

To­kia pra­kti­ka bu­vo la­ bai po­pu­lia­ri. Dien­raš­čių skel­bi­mų skil­ty­je gau­su to­kių at­si­ pra­šy­mų. „At­šau­ki­mas. Ne­tei­sin­gą ap­kal­ bė­ji­mą, ku­rį iš­ta­riau prieš Vyt. Di­ dž. gim­na­zi­jos mo­ki­nį p. Kiau­pą iš Kli­šių, ap­gai­les­tau­da­ma at­šau­kiu.

Ka­zi­mie­ra Mi­ku­lai­ty­tė“. (ci­ta­tų kal­ba ne­tai­sy­ta – A.D.) „Iš­tar­tą prieš po­ną ir po­nią Ka­ še­lius žo­dį „niek­šai“ at­šau­kiu. Vi­ čiu­lie­nė. Rus­nė“. „Įžei­di­mą, ku­rį iš­reiš­kiau prieš pa­ne­lę Mest­ras, at­šau­kiu. H.Ro­se“. „Ma­no iš­si­reiš­ki­mai prieš p.

A.Ka­ra­zi­nie­nę ne­tei­sin­gi ir šiuo at­ šau­kia­mi. D.Ka­ra­zi­nai­tė“. „Įžei­di­mą, ku­rį aš iš­ta­riau po­niai An­nai No­pens šiuo­mi at­šau­kiu ir at­ si­pra­šau. Ka­te­ri­na Ado­meit. Min­gė“. Įdo­mūs ir skel­bi­mai, ku­riuo­se šei­mos na­riai at­si­ri­bo­ja nuo sa­vo ar­ti­mų­jų sko­lų. „Pa­reiš­kiu, kad ma­no ne­pil­na­ me­čiam sū­nui Ar­tū­rui Jan­kui nie­ kas nie­ko ne­sko­lin­tų, nes už nie­ką neat­sa­kau. Ida Kiosch“. „Už pa­da­ry­tas sko­las Ben­de­ rai­tie­nės An­ta­ni­nos, gy­ve­nan­čios Klai­pė­do­je Vei­to gat­vė­je 35, neat­ sa­kau. Ben­do­rai­tis Pra­nas“. „Dė­me­sio, pra­šau ma­no žmo­nai Pet­ro­nel­le Ki­belkst­les, gim. Pot­zus, nie­ko ne­duo­ti ar­ba ne­sko­lin­ti, nes ji pik­ta va­lia ma­ne ap­lei­do ir aš už nie­ką neat­sa­kau. Hans Ki­belkst­les, Pa­ka­mo­riai, Pli­kių pa­štas“.

Pa­žin­čių sky­re­lis

Ne ką ma­žiau pi­kan­tiš­ki ir pa­žin­ čių skel­bi­mai. Ko­kia po­teks­tė sly­ pė­jo sie­ky­je to­bu­lin­ti kal­bų mo­kė­ ji­mą, šian­dien sun­ku pa­sa­ky­ti. „Pa­ne­lė ieš­ko po­no, ku­ris su­tik­tų už vo­kie­čių kal­bos pa­mo­kas duo­ti lie­tu­vių k. pa­mo­kas“. „Jau­nas už­sie­nie­tis, kurs pra­ kti­ką no­ri ge­riau pra­mok­ti lie­tu­ vių kal­bą, no­ri lie­tu­viš­kos drau­gės kas­die­niams Ren­dez-vous. Klai­pė­ dos pa­štas iki pa­rei­ka­la­vi­mo“.

Dien­raš­ty­je pa­vy­ko ras­ti ir la­bai ro­man­tiš­ką skel­bi­mą-laiš­ką ne­pa­ žįs­ta­ma­jai: „Ne­pa­žįs­ta­mo­ji! Laiš­ke­lis pa­si­ vė­li­no. Lauk­siu tams­tos šį va­ka­rą (ir ant­ra­die­nį) toj pa­čioj vie­toj tą pa­čią va­lan­dą. Pa­žin­siu iš tam­saus ap­si­ren­ gi­mo ir švie­saus di­de­lio ri­di­kiu­lio“.

Vis dėl­to pa­žin­čių skil­ties pa­ grin­di­niai klien­tai – as­me­nys, sie­ kian­tys at­ras­ti gy­ve­ni­mo drau­gą. „Pa­ne­lė 40 me­tų am­žiaus, tu­ rin­ti 30 mar­gų di­dį ūkį, ieš­ko to pat am­žiaus, rim­tą gas­pa­do­riš­ką evan­ ge­li­kų ti­ky­bos gy­ve­ni­mui drau­gą grei­tam ap­si­ve­di­mui“. „Naš­lys ga­le 30 me­tų am­žiaus, ka­ro pa­šal­pos ga­vė­jas, tu­rįs 30 mar­gų di­de­lį nau­jai įreng­tą že­mės ūkį, ieš­ko tin­ka­mos pa­žin­ties su mo­te­riš­ke ne­trun­ka­mam ap­si­ve­ di­mui. Naš­lė ir­gi ma­lo­nu“. „Jau­nuo­lis 30 me­tų am­žiaus, tu­rįs 30 mar­gų di­de­lį ūkį su nau­jais tro­ be­siais baž­nyt­kai­my ir prie tur­gaus,

no­ri su­si­pa­žin­ti su pa­si­tu­rin­čio­mis mo­te­riš­kė­mis ne­trun­ka­mam ap­si­ ve­di­mui. Naš­lė ar­ba pe­rė­mi­mas vi­ du­ti­nio dy­džio ūkio ir­gi ma­lo­nu“. „Mer­gu­žė­lės pa­da­bo­kit. Vai­ki­nas 27 m. am­žiaus, vi­du­ti­nio moks­lo, už­sii­mąs pre­ky­ba, 4000 li­tų ka­pi­ta­ lu, blai­vus, ieš­ko gy­ve­ni­mo drau­gės nuo 16 iki 27 me­tų, rim­to bū­do. Laiš­ kus su fo­tog­ra­fi­ja ir biog­ra­fi­ja siųs­ti šio laik­raš­čio ad­mi­nist­ra­ci­jai“. „Ap­si­ve­di­mui pa­šti­nin­kas 24 me­tų su tur­tu ieš­ko rim­tos gy­ve­ni­mo drau­ gės su tur­tu nuo 3000 iki 6000 li­tų.

Ama­ti­nin­kė-siu­vė­ja – kiek ma­žiau.

Laiš­kus su fo­tog­ra­fi­ja siųs­ti Lan­ku­ pių pa­štan iki pa­rei­ka­la­vi­mo“. „Ūki­nin­ko duk­tė, se­nes­nė, ge­ro bū­do, tu­rin­ti 36 mar­gų ūkį, ge­rais tro­be­siais, no­ri su­si­pa­žin­ti su se­ nes­niu evan­ge­li­ku po­nu, mie­liau­siai ama­ti­nin­ku, tu­rin­čiu 3000–4000 li­tų vė­les­nių ve­dy­bų tiks­lu“.

Lo­ja­lūs pi­lie­čiai?

Nuo 1936 m. pra­džios Klai­pė­dos lie­tu­viš­ko dien­raš­čio „Va­ka­rai“ skel­bi­mų pus­la­piuo­se kas mė­ne­ sį pa­si­tai­ky­da­vo po ke­le­tą štai to­ kio tu­ri­nio pra­ne­ši­mų, pa­si­ra­šy­ tų skir­tin­gų as­me­nų: „Pa­reiš­kiu, kad į prieš­vals­ty­bi­nę SO­VOG par­ ti­ją bu­vau įsto­jęs su­ve­džio­tas eko­ no­mi­niais pa­ža­dais. Par­ti­jos veik­lai ne­pri­ta­riu, esu ir to­liau bū­siu lo­ja­ liu Lie­tu­vos pi­lie­čiu.“ To­kius vie­šus pa­reiš­ki­mus pa­tei­ kė Spin­ga­tis Fri­zas, Al­ber­tas Has­le­ ris iš Blauz­džių, V.Zy­gau­das iš Kra­ ki­niš­kių, Wal­ter Ja­gat iš Pa­ne­mu­nės,

Žval­gai ne­re­tai laik­ raš­čių skel­bi­mus nau­do­jo tam tik­rai in­for­ma­ci­jai per­duo­ ti, kai tai pa­da­ry­ti ne­ bu­vo ki­tų ga­li­my­bių.

Ado­mas Kal­vai­tis iš Rus­nės, Ot­to Le­pert iš Pa­ne­mu­nės, Fritz Hoep­ ner, Maks Ru­te, Jur­gis Ogins­chus iš Nai­kiš­kių ir dau­ge­lis ki­tų.

At­si­ža­dė­ji­mus nuo na­cis­ti­nės veik­los vei­kiau­siai pa­ska­ti­no gar­ sio­sios Erns­to Neu­man­no ir Theo­ do­ro von Sas­so by­los baig­tis.

1933 m. pra­džio­je na­ciams paė­mus val­džią Vo­kie­ti­jo­je, Klai­pė­dos kraš­te ypač suak­ty­vė­jo pro­na­cis­ti­nis ju­dė­ji­ mas. Tų pa­čių me­tų pa­va­sa­rį Klai­pė­ dos Šv. Jo­no baž­ny­čios ku­ni­gas T.von Sas­sas ėmė kur­ti ofi­cia­lią pro­na­cis­ti­ nę po­li­ti­nę or­ga­ni­za­ci­ją.

1933 m. bir­že­lio 21 d. bu­vo įsteig­ ta ant­ra, E.Neu­man­no va­do­vau­ja­ ma pro­na­cis­ti­nė Klai­pė­dos kraš­ to so­cia­lis­ti­nė tau­tos są­jun­ga (vok.

So­zia­lis­tis­che Volks­ge­meins­chaft des Me­mel­ge­biets – SO­VOG).

Vo­kie­ti­jos pa­vyz­džiu Klai­pė­dos kraš­te bu­vo pra­dė­ti or­ga­ni­zuo­ti smo­gi­kų bū­riai, ku­rių gre­to­se bu­ vo ga­ji gink­luo­to per­vers­mo idė­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Rea­ly­bė: gy­ven­to­jų skel­bi­mai mies­to dien­raš­ty­je at­spin­dė­jo vi­sas mies­tie­čių gy­ve­ni­mo pu­ses: nuo ap­kal­

bų iki pa­žin­čių, nuo rek­la­mos iki dar­bo ar bu­to paieš­kų.

Dien­raš­čio „Va­ka­rai“ skel­bi­mai

mus siųs­ti šio dien­raš­čio ad­mi­ nist­ra­ci­jai“. „Nuo­dų pa­sė­jau ant Mi­lei­kių lau­ ko dau­gel me­tų. Mi­chel Lau­rat“. „Par­duo­da ge­rai iš­lai­ky­tą kam­ ba­ri­nę iš­vie­tę. Žve­jų g. 22“. „Drau­džiu Ru­dy­nuo­se ant ma­no lau­ko šiau­ri­nės pu­sės, kur sta­to­ma ma­no pa­šiū­rė, va­žiuo­ti, jo­ti ir vaikš­ čio­ti. Be to, pra­ne­šu, kad kas iki gruo­ džio 10 d. neat­siims sa­vo daik­tus, juos lai­ky­siu kaip sa­vo. Mar­tins Meb­lau.

Ru­dy­nai, Že­mait­kie­mių pa­štas“. „Sku­biai par­duo­tu pir­mo pa­gy­ri­mo pre­mi­juo­tą veis­li­nį gai­dį ir viš­tą“.

ko­kiam konk­re­čiam as­me­niui, nes tie vie­ši su­si­ra­ši­nė­ji­mai yra tar­ si spe­cia­lių­jų agen­tų ži­nu­tės, ku­rių pra­smę ži­no tik tie, kam jos skir­tos. Žval­gai ne­re­tai laik­raš­čių skel­bi­ mus nau­do­jo tam tik­rai in­for­ma­ci­ jai per­duo­ti, kai tai pa­da­ry­ti ne­bu­ vo ki­tų ga­li­my­bių. „Ras­tas šliū­bi­nis žie­das. Mo­nog­ ra­ma G.J. – 1935 m. At­siim­ti Vir­vi­ nin­kų g. 7. Jū­ri­nin­kas“. „Ra­dau šil­ki­nės me­džia­gos ga­ ba­lą. Ne­rin­gas“. „Ra­dau ki­še­ni­nį laik­ro­dį. Iš­lai­ das ap­mo­kė­jus, pra­šau at­siim­ti.

Pė­džius. Kans­to­nai“.

ja. 1934 m. SO­VOG gre­to­se bu­vo 5 986 na­riai, CSA pri­klau­sė 2 258.

1935 m. ko­vo 16 d. teis­mas už an­ti­vals­ty­bi­nę veik­lą E.Neu­man­ ną nu­tei­sė ka­lė­ti 12 me­tų, Theo­do­ rą von Sas­są – 8 me­tus. Iš vi­so bu­ vo nu­teis­ti 87 as­me­nys, 35 iš­tei­sin­ti (il­giau ka­lė­ti li­ko 76 as­me­nys).

Ne to­kie ak­ty­vūs na­riai, mė­gin­da­ mi ap­si­draus­ti nuo at­sa­ko­my­bės, vie­ šai laik­raš­čių pus­la­piuo­se at­si­ža­dė­jo sa­vo na­rys­tės SO­VOG. Ta­čiau lo­ja­lu­ mą Lie­tu­vai pri­sie­kian­čių­jų skai­čius iš jų vis tiek bu­vo la­bai ma­žas.

Ypa­tin­gas gy­dy­to­jų sta­tu­sas

To me­to laik­raš­čių skel­bi­mai liu­di­ ja, kad tar­pu­ka­rio Klai­pė­do­je ypač svar­būs as­me­nys bu­vo me­di­kai. Jie nuo­lat in­for­muo­da­vo pa­cien­tus, ka­ da iš­vyks­ta ir ka­da grįž­ta į mies­tą.

Kai ku­rių jų skel­bi­mai itin la­ko­ niš­ki: „Sug­rį­žau. Dr. Di­džys“. „Iš­va­žia­vau ke­lioms sa­vai­tėms.

Dan­tų pra­kti­ka. Li­la Ku­po“. „Sug­rį­žau. Dr. Ha­ne­mann. Lau­ ki­nin­kų g. 29/30, įė­ji­mas iš Ke­pė­ jų gat­vės“. „Dan­tų gy­dy­to­ja E.Pa­liu­lio­nai­tė su­grį­žo iš ato­sto­gų. Priė­mi­mo va­ lan­dos: 8-11 ir 5-7 val. Po pie­tų“. „Pra­ne­šu, kad su­grį­žau iš Pa­ne­vė­ žio li­go­ni­nės ir ga­liu kiek­vie­nu mo­ men­tu vyk­ti prie gim­dy­mų. Aku­še­rė A.La­dy­gie­nė, Ma­lū­nų g. 15a“.

Neįp­ras­ti pa­siū­ly­mai

Laik­raš­čiuo­se la­bai daž­ni šian­dien keis­tai skam­ban­tys skel­bi­mai, ta­ čiau jie liu­di­ja to me­to Klai­pė­dos eko­no­mi­nę-so­cia­li­nę pa­dė­tį, žmo­ nių tar­pu­sa­vio san­ty­kius. „Mo­te­riš­kė H.Pa­le­lie­nė prieš tris die­nas pa­si­ša­li­no iš prie­glau­ dos. Pra­šo­me ją grą­žin­ti į prie­glau­ dą, iš­lai­dos bus at­ly­gin­tos“. „Dvie­jų mėn. ber­niu­kas ati­ duo­da­mas įsū­ni­ji­mui. Pa­siū­ly­

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Ra­di­niai ar šni­pų žai­di­mai?

Kaip ir da­bar, taip ir anais lai­kais, klai­pė­die­čiai bu­vo iš­si­blaš­kę ir ne­ re­tai pa­mes­da­vo dra­bu­žius, pi­ni­ gi­nes, laik­ro­džius, ki­tus daik­tus.

Laik­raš­čiuo­se skel­bi­mus spaus­din­ da­vo ir tie, ku­rie pa­me­tė, ir tie, ku­ rie ra­do pa­mes­tus daik­tus. „100 li­tų gau­na tas, ku­ris ma­no pa­mes­tus Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vė­ je iki sto­ties 400 li­tų grą­žins. Są­ ži­nin­gą ra­dė­ją pra­šau ati­duo­ti šio dien­raš­čio ad­mi­nist­ra­ci­jai“. „Pa­me­čiau po­rtfe­lį su svar­biais po­pie­riais tarp Pe­te­rai­čių ir Kiu­pe­lių.

Ra­dė­jui pra­šau grą­žin­ti už at­ly­gi­ni­mą do­ku­men­tuo­se pa­žy­mė­tu var­du“. „Ri­di­kiu­lis su pa­su pil. E.Prial­ gaus­kie­nės su­mai­ny­tas šių me­tų ge­gu­žės 19 d. Šau­lių na­me. Pra­ šo­me at­si­mai­ny­ti. Prial­gaus­kie­nė.

Lie­po­jaus g. nr. 31“. „Ni­mer­za­tės pa­jū­ry­je ra­dau mo­ te­riš­ką laik­ro­dė­lį. At­siim­ti nuo 6 iki 14 val. „Ry­to“ spaus­tu­vė­je“. „Šio mė­ne­sio 20 d. mies­to sta­ dio­ne pa­mes­tas re­vol­ve­ris. Fir­mos „Li­li­put“, ka­lib­ras 6,35, Nr. 42772, ra­dus pra­neš­ti XX šau­lių rink­ti­nės šta­bui. At­si­ly­gin­siu“.

Ta­čiau kai ku­rie skel­bi­mai ga­na keis­ti. Aki­vaiz­du, kad jie skir­ti kaž­

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Būs­to ir dar­bo paieš­ka

Prieš 70 me­tų Klai­pė­do­je be­ne dau­giau­sia skel­bi­mų, ku­riuo­se siū­ lė nuo­mo­tis būs­tą. „Po­nas ar­ba pa­ne­lė ieš­ko­mi prie 2 as­me­nų bend­ram gy­ve­ni­mui nuo ge­gu­žės 1 d.“. „Iš­nuo­mo­ja­mas mėbl. (su bal­ dais – A.D.) kam­ba­rys. Pa­gei­dau­ti­ na rim­ta pa­ne­lė. At­sik­laus­ti sto­ties kios­ke“. „Kam­ba­rys mėbl., sau­lė­ tas iš­nuo­mo­ja­mas ge­res­niam po­nui nuo ge­gu­žės 1 d.“.

Iš gau­sių skel­bi­mų, ku­riuo­se ieš­ ko­ma tar­nai­čių ar ki­to ap­tar­nau­ jan­čio per­so­na­lo, ga­li­ma teig­ti, jog Klai­pė­do­je prieš­ka­riu bu­vo stip­rus vi­du­ri­ny­sis vi­suo­me­nės sluoks­nis. „Tar­nai­tė, mo­kan­ti vir­ti, šva­ri tuo­jau rei­ka­lin­ga“. „Mel­žė­jas stro­ pus tuo­jau rei­ka­lin­gas“. „Ber­nas klai­pė­die­tis už ge­rą at­ly­gi­ni­mą grei­ tai rei­ka­lin­gas“. „Ku­če­ris nuo sau­sio 1 d. rei­ka­lin­gas“.

Vie­nas eg­zo­tiš­kiau­sių dar­bo pa­siū­ ly­mų bu­vo rek­la­mos mer­gai­tei: „Ko­ ji­nių krau­tu­vei rei­ka­lin­ga rek­la­mos mer­gai­tė, liek­no­mis, pil­nai liek­no­ mis, stip­rio­mis blauz­do­mis, pa­siū­ly­ mus su vaiz­dais ir lais­vų ke­lių nuo­ trau­ko­mis siųs­ti iki gruo­džio 28 d.“

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

šeštadienio interviu

Di­zai­ne­rės pro­fe­si­ja – sva­jo­nių pil­dy­mas klau­san­tis pas jį atei­nan­čius žmo­nes?

– Se­niau tu­rė­da­vau klien­tų, ku­ rie mėg­da­vo kal­bė­ti apie sa­vo pro­ ble­mas, ta­čiau vė­liau, ma­tyt, na­ tū­ra­liai pa­da­riau at­ran­ką. At­vi­rai pa­sa­kius, ne­mėgs­tu pik­tų, ne­ge­rų žmo­nių ir to­kius la­bai jau­čiu. Be ga­lo džiau­giuo­si, kad ma­ne su­pa gra­žios, nuo­sta­bios, nuo­šir­džios as­me­ny­bės. Ki­ti ste­bi­si ir tei­rau­ ja­si, kur aš ran­du to­kių iš­skir­ti­ nių žmo­nių.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

G

y­ve­nu la­bai pa­pras­tą, o kar­tu ir ne­pap­ras­tą gy­ve­ ni­mą, – šyp­so­da­ma­si sa­kė klai­pė­die­tė di­zai­ne­rė Lo­ re­ta Šva­žai­tė Sa­dec­kie­nė. 2013-ie­ ji mo­ters gy­ve­ni­me bu­vo ypa­tin­gi – juos ji va­di­na krikš­ty­nų lai­ko­tar­piu.

Ta­čiau šven­čių ir po­ky­lių di­zai­ne­ re ti­tu­luo­ja­ma L.Šva­žai­tė Sa­dec­kie­ nė pri­pa­ži­no, kad be­ne la­biau­siai jos šir­dį da­bar šil­do Ka­lė­dų Se­ne­lio pa­ gal­bi­nin­kų – Se­ne­lio Bly­no, Se­ne­lio Obuo­lio, Se­ne­lio Me­duo­lio ir Se­ne­ lio Šo­ko­la­do kos­tiu­mų su­kū­ri­mas.

– Ar jū­sų dar­bas pa­dė­jo per­ pras­ti žmo­gų, pa­jus­ti jo ener­ gi­ją, nuo­tai­kas?

– Pui­kiai jau­čiu juos. Ma­tau įsi­my­ lė­ju­sią mo­te­rį, pa­ste­biu, kai ją ger­ bia vy­ras. Šie da­ly­kai at­si­sklei­džia per pa­si­ren­ka­mas ap­ran­gos spal­ vas, iš­sa­ko­mus no­rus, nuo­tai­ką.

Įk­vė­pė pa­sa­kos

– Spal­vin­gi ir šven­ti­ne dva­ sia al­suo­jan­tys per­so­na­žai jau be­veik mė­ne­sį Teat­ro aikš­tė­ je džiu­gi­na mies­tie­čių akis. Ar su­dė­tin­ga bu­vo su­kur­ti šių­me­ ti­nius ka­lė­di­nius mies­to sim­ bo­lius?

– At­lik­da­ma šį dar­bą ju­tau be­ga­ li­nį džiaugs­mą – kol mo­de­lia­vau ir siu­vau kos­tiu­mus, vi­siems sa­ky­da­ vau, kad gy­ve­nu pa­sa­kų na­me­ly­je ir ma­nęs ne­ga­li­ma truk­dy­ti. Gal kam nors šis dar­bas pa­si­ro­dys smulk­ me­na, ta­čiau man jis ta­po ne­men­ku iš­šū­kiu. Ap­ran­gą siu­vau su di­džiu­le mei­le, sa­vo ran­ko­mis, ne­pa­mirš­da­ ma pa­si­kon­sul­tuo­ti su šei­ma. Sau dar kar­tą įro­džiau, jog ga­liu pa­ siek­ti už­si­brėž­tų tiks­lų. Man šis pro­jek­tas – be ga­lo bran­gus, švie­ sus ir ar­ti­mas šir­džiai.

– Kas jus įkvė­pė su­kur­ti iš­skir­ ti­nius kos­tiu­mus?

– Gal vai­kys­tė­je skai­čiau daug pa­ sa­kų? Apsk­ri­tai anks­tes­nė­mis die­ no­mis ne­ma­žai lai­ko esu pa­sky­ru­si ste­buk­lin­gam kny­gų pa­sau­liui. No­ rė­jau, kad šven­ti­niai per­so­na­žai bū­ tų be ga­lo jau­kūs, ryš­kūs lyg ani­ma­ ci­nių fil­mų he­ro­jai, o prieš­ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis Klai­pė­do­je iš­si­skir­tų spal­vo­mis ir ge­ra nuo­tai­ka. Ga­vus pa­siū­ly­mą su­kur­ti kos­tiu­mus, už­ plū­do jaus­mas, kad nuo pat pra­džių ži­no­jau, ką da­ry­siu. Ži­no­ma, daug kas pri­klau­sė nuo re­ži­sie­riaus, ta­ čiau pa­ma­čius Klai­pė­dos mu­zi­ki­ nio teat­ro ak­to­rius, įkū­ny­sian­čius per­so­na­žus, vis­kas ta­po aiš­ku. Pa­ siū­liau sa­vo es­ki­zus. Ket­ver­tu­kas po pa­ma­ta­vi­mo ki­to su­si­ti­ki­mo me­tu jau ga­vo pa­baig­tus dra­bu­žius. Te­ko pa­plu­šė­ti ir su me­džia­go­mis. Ak­so­ mą kos­tiu­mams pir­ko­me už­sie­ny­je, nes to­kių au­di­nių spal­vų uos­ta­ mies­ty­je tie­siog nė­ra.

– Kaip se­ne­liais ta­pę ak­to­riai – Rai­mon­das Sto­nys, Via­čes­la­vas Ta­ra­so­vas, Kęs­tu­tis Ne­vu­lis bei Sta­sys Rez­ge­vi­čius – rea­ga­vo į ryš­kias­pal­vę ap­ran­gą?

– Dau­gy­bę me­tų sce­no­je pra­lei­dę ir mil­ži­niš­ką pa­tir­tį tu­rin­tys ak­to­riai sa­kė, kad to­kių kos­tiu­mų dar nė­ ra ma­tę, o iš­si­skir­ti su jais me­ni­ nin­kams bu­vo be ga­lo sun­ku. Tai – keis­ta, bet kar­tu ir la­bai ma­lo­nu.

Jū­ra – gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vas

– Ar bū­si­ma di­zai­ne­rė sa­vo pa­ šau­ki­mą at­ra­do dar vai­kys­tė­je?

– Su lė­lė­mis ne­žai­džiau – jų net ne­tu­rė­jau. Bū­da­ma jau­nes­nė ne­ ma­žai spor­ta­vau, dau­giau nei 10 me­tų bu­vau pa­sky­ru­si krep­ši­niui.

Puo­se­lė­ja na­mų ši­lu­mą

Įs­pū­dis: L.Šva­žai­tė Sa­dec­kie­nė (vi­du­ry­je), kur­da­ma Se­ne­lio Bly­no, Se­ne­lio Obuo­lio, Se­ne­lio Me­duo­lio ir Se­

ne­lio Šo­ko­la­do kos­tiu­mus, jau­tė­si lyg gy­ven­tų pa­sa­kų na­me­ly­je.

Ta­čiau vai­kys­tė­je mė­gau pieš­ti pa­ sa­kų per­so­na­žus. Tė­vai ap­skri­tai ska­ti­no ir puo­se­lė­jo ma­no po­mė­gį į ran­kas im­ti pieš­tu­ką, be to, iš­mo­kė gerb­ti dar­bą ir da­ry­ti tai, ką no­riu.

Jų įta­ka ma­no gy­ve­ni­me la­bai ryš­ ki. Jie man da­vė vi­siš­ką lais­vę. Dėl jų da­bar esu tas žmo­gus, ku­ris no­ri aukš­čiau­sio re­zul­ta­to, o siek­da­mas jo ati­duo­da vi­są sa­ve. Šis įskie­py­tas po­žiū­ris pa­de­da to­bu­lė­ti.

– Ar Klai­pė­da nė­ra per ma­žas mies­tas as­me­ny­bei, tu­rin­čiai daug am­bi­ci­jų ir idė­jų?

– Nė už ką neiš­keis­čiau uos­ta­mies­ čio į sos­ti­nę. Ku­rian­čių­jų ten ir taip pa­kan­ka. Te­ko stu­di­juo­ti Vil­niu­je, ta­čiau šis mies­tas man nie­ka­da ne­ bu­vo ar­ti­mas. Su vy­ru daž­nai pa­ly­ gi­na­me Vil­niaus ir Klai­pė­dos po­bū­ vius. Uos­ta­mies­ty­je žmo­nės šven­čia nuo­šir­džiai, o sos­ti­nė­je vi­si ge­ria ir val­go, ge­ria ir val­go...

– Kuo jums bran­gi Klai­pė­da?

– Mū­siš­kiai dau­giau šyp­so­si, yra nuo­šir­des­ni, be to, mėgs­ta puoš­tis.

Man pa­tin­ka klai­pė­die­čių po­žiū­ ris. Jau 20 me­tų gy­ve­nu uos­ta­mies­ ty­je. El­giuo­si ir mąs­tau kaip tik­ra klai­pė­die­tė. Bran­giau­siems ma­no žmo­nėms la­bai svar­bi jū­ra. Vi­sos svar­biau­sios mū­sų šven­tės pra­lei­ džia­mos prie jos. Gim­ta­die­niai, Jo­ ni­nės – vis­kas ly­di­ma ban­gų oši­mo.

– Mi­nė­jo­te, kad esa­te va­di­na­ma po­bū­vių di­zai­ne­re. Jums daž­nai ten­ka puoš­ti žmo­nes šven­tėms.

Ar klai­pė­die­čiai mo­ka links­ min­tis sti­lin­gai ir sko­nin­gai?

– Ma­ty­da­ma, kaip žmo­nės ruo­šia­ si svar­bių gy­ve­ni­mo pro­gų pa­mi­nė­ ji­mui, neat­sis­te­biu, kaip mū­sų mies­ to žmo­nės iki ma­žiau­sių smulk­me­nų de­ri­na šven­tės ak­cen­tus. Spal­vos, sti­liai – vis­kas pre­ci­ziš­kai pa­rink­ta, iš­to­bu­lin­ta. Klai­pė­die­čiai no­ri at­ro­ dy­ti įdo­miai, ren­ka­si iš­skir­ti­nes vie­ tas. Vos pra­si­dė­jus me­tams jau ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­kie jie bus. Šie ta­po tik­ rais krikš­ty­nų me­tais. Bu­vau pa­va­ din­ta ir grei­tą­ja gro­žio pa­gal­ba. Te­ko pa­gel­bė­ti bū­si­mai nuo­ta­kai, ku­rios su­kne­lė bu­vo su­ga­din­ta li­kus ke­lioms sa­vai­tėms iki svar­baus įvy­kio.

Ves­tu­vė­se – ura­ga­nas ir skai­čiai

– Jū­sų pa­čios ves­tu­vės su vy­ru Da­riu­mi Sa­dec­ku bu­vo iš­skir­ti­ nės – tuo­kė­tės net tris kar­tus.

Ko­dėl?

– Su šei­ma mėgs­ta­me šven­tes kur­ti pa­tys, sa­vo ran­ko­mis. Iš tie­sų, įža­ dus vie­nas ki­tam da­vė­me tris kar­ tus. Pir­mą kar­tą su­si­ža­dė­jo­me baž­ ny­čio­je. Ku­ni­gas, dir­bęs Ita­li­jo­je, pui­kiai su­pra­to šio įvy­kio reikš­mę ir pra­smę. Tai – šven­tas rei­ka­las, skir­tas svar­biam žmo­gaus gy­ve­ni­ mo žings­niui ženg­ti ir su­si­vok­ti sa­ vy­je. Be­si­lauk­da­ma su Da­riu­mi pa­ ra­šus pa­dė­jo­me San­tuo­kų rū­muo­se ir ga­liau­siai san­tuo­kos įža­dus vie­ nas ki­tam ce­re­mo­ni­jos me­tu da­vė­

Lo­re­ta Šva­žai­tė Sa­dec­kie­nė:

Nuos­ta­bus da­ly­kas – ma­no dar­bas man lei­ džia sa­ky­ti komp­li­ men­tus mo­te­rims ir vy­rams. Mėgs­tu ap­lin­ ki­nius pa­le­pin­ti gra­ žiais žo­džiais ir da­rau tai daž­nai. me baž­ny­čio­je. Ki­ti lai­kė mus be­ pro­čiais, ta­čiau mums tie­siog la­bai pa­tin­ka gra­žios aki­mir­kos.

– Baž­ny­čio­je tuo­kė­tės 2007 me­tų sep­tin­to mė­ne­sio sep­tin­ tą die­ną. Ko­dėl pa­si­rin­ko­te šią da­tą?

– Pir­miau­sia to­dėl, kad bu­vo va­ sa­ra, pa­ti esu gi­mu­si lie­pos mė­ne­ sį, gra­žus pa­si­ro­dė ir skai­čius sep­ ty­ni, ku­ris lai­min­gas man ir ma­no šei­mai. Mū­sų gy­ve­ni­me ap­skri­tai aiš­kiai jun­ta­ma skai­čių įta­ka. Ma­ no gi­mi­mo da­to­je vy­rau­ja sep­ty­ne­ tu­kai, duk­ros – aš­tuo­ne­tai, o vy­ro – skai­čius 11. Mes pa­tys su­si­ku­ria­ me sa­vo pro­gas, ne­si­de­ri­na­me prie ma­sės. Pa­me­nu, kai tuo­kė­mės, ne­ bu­vo jo­kios po­mpas­ti­kos: prie jū­ros šėls­tant ura­ga­nui – la­bai gra­žu ir įspū­din­ga.

Da­lios Grik­šai­tės ir „Fo­to­Cat“ nuo­tr.

– Esa­te prie­ta­rin­ga?

– Taip. Pa­vyz­džiui, kai dra­bu­žis ypač gra­žus, į jį įse­gu žio­ge­lį – kad ne­nu­ žiū­rė­tų. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ki­tiems ne­ga­li­ma sko­lin­ti sa­vo dra­bu­žių – jie įkrau­ti jį ne­šio­ju­sio žmo­gaus ener­ gi­ja. La­bai ti­kiu sap­nais. Pa­ti tu­ riu sto­rą sap­ni­nin­ką. Įp­ro­tį aiš­kin­ti sap­nus įskie­pi­jo ma­no tė­ve­lis – nuo ma­žų die­nų ma­ty­da­vau jį ban­dan­ tį iš­siaiš­kin­ti sap­nų reikš­mes. O jais la­bai ti­kiu. Ma­tyt, to­dėl kad ti­kiu, jie ir pil­do­si. Gra­žūs sap­nai paį­vai­ri­na ma­no gy­ve­ni­mą ir yra jo da­lis.

Pil­do žmo­nių sva­jo­nes

– Ar pa­me­na­te sa­vo pir­mą­ją klien­tę?

– Bai­gu­si moks­lus Klai­pė­do­je ir bū­ da­ma 19 me­tų vie­ną pir­mų­jų rū­bų su­kū­riau Edi­tai Dau­ba­rai­tei. Mo­te­ ris pa­si­puo­šė rau­do­no šil­ko su­kne­le.

– Ko­kie yra žmo­nės, su ku­riais dir­ba­te da­bar?

– Ma­no klien­tai man yra ypa­tin­gi.

Mo­te­rys, ap­si­lan­kan­čios pas ma­ne, – ža­vin­gos, cha­riz­ma­tiš­kos, o vy­ rai – pa­tys gra­žiau­si – lyg mo­de­ liai. Daž­niau­siai ne­ži­nau jų sta­tu­ sų, ei­na­mų pa­rei­gų, ta­čiau vi­si jie – la­bai įdo­mūs, skir­tin­gi, pa­si­žy­ min­tys iš­skir­ti­niais no­rais. Ma­no klien­tės lei­džia man vis­ką. Joms at­ si­dė­ko­da­ma ve­žu nau­jau­sius au­di­ nius, da­li­juo­si nuo­trau­ko­mis, žur­ na­lais apie nau­jau­sias ko­lek­ci­jas.

Pil­dau jų no­rus ir sva­jo­nes.

– Sva­jo­nių pro­fe­si­ja – pil­dy­ti ki­tų no­rus...

– Taip, tai – fan­tas­tiš­kas dar­bas. Ži­no­ma, gra­žių ran­kų dėl siu­vi­mo jau tik­rai ne­be­tu­rė­siu, ta­čiau man tai ne­rū­pi. Ki­tas nuo­sta­bus da­ly­kas – ma­no dar­bas man lei­džia sa­ky­ti komp­li­men­tus mo­te­rims ir vy­rams.

Mėgs­tu ap­lin­ki­nius pa­le­pin­ti gra­ žiais žo­džiais ir da­rau tai daž­nai.

My­liu spin­du­liuo­jan­čius žmo­nes.

To­kie ma­ne ir su­pa.

Ma­to įsi­my­lė­ju­sias

– Tei­sy­bė, kad dra­bu­žių kū­rė­ jas tu­ri bū­ti ir psi­cho­lo­gas, iš­

– Dir­ba­te la­bai daug. Už­siė­męs ir „Ait­va­ro“ se­niū­nai­ti­jos se­ niū­nai­čiu dir­ban­tis jū­sų vy­ras.

Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te?

– Esu na­mi­sė­da. Na­mai, mais­ to ga­mi­ni­mas, vis­kas tu­ri bū­ti šei­ my­niš­ka, šil­ta, jau­ku ir pa­ga­min­ ta sa­vo­mis ran­ko­mis. Mėgs­tu ir pa­si­žmo­nė­ti, ta­čiau kar­tu su vy­ru iš­si­ruo­šia­me ten, kur tik­rai no­ri­ si. Die­vi­na­me gam­tą, pa­si­va­ži­nė­ ji­mus dvi­ra­čiais. Le­kia­me, bė­ga­ me, ta­čiau su­ge­ba­me su­si­kur­ti ir iš­skir­ti­nių bei jau­kių aki­mir­kų. At­ ro­do, vis­kas pa­pras­ta, ta­čiau kar­tu ir ypa­tin­ga. Ta­čiau pir­miau­sia rei­ kia at­lik­ti su­ma­ny­tus dar­bus. Tai – šven­tas da­ly­kas.

– Ar iš­vaiz­da žmo­gui yra la­bai svar­bi?

– Kar­tais žmo­nės sa­ko: no­riu bū­ ti ma­din­gas. Kad jie ži­no­tų, ką tai reiš­kia... Aš, bū­da­ma di­zai­ne­rė, ne­ pa­ve­ju be­si­kei­čian­čių au­di­nių ten­ den­ci­jų. Pa­me­nu, te­ko du kar­tus per mė­ne­sį ap­si­lan­ky­ti pa­ro­do­je – me­ džia­gos, jų spal­vos spė­jo pa­si­keis­ ti per ke­lias sa­vai­tes. Žmo­gus tu­ri bū­ti sti­lin­gas, mo­kė­ti su­pras­ti, kas jam tin­ka, iš­mok­ti de­rin­ti spal­vas, o ne vai­ky­tis ma­dų.

– Sa­ko, kad bat­siu­vys daž­nai bū­na be ba­tų. O jūs? Ar ku­ria­te sau?

– Siu­vu sau ir tu­riu dau­gy­bę dra­ bu­žių, ku­riuos ne­šio­ju. Esu vi­siš­ka prie­šin­gy­bė šiam po­sa­kiui. Ta­čiau ne­neig­siu – man rei­kia daug ko.

Ir tik­rai ne to­dėl, kad no­riu pa­de­ monst­ruo­ti sa­vo pa­si­siū­tą su­kne­ lę, ta­čiau pa­ti tu­riu jaus­tis ir pa­to­ giai, ir ge­rai.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1975 m. lie­pos 16 d.

Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je bai­gė vi­du­ri­nę

mo­kyk­lą.

Uos­ta­mies­ty­je bai­gė da­bar­ti­nę Klai­

pė­dos siu­vi­mo ir pa­slau­gų vers­lo mo­ kyk­lą.

Da­bar­ti­nė­je Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­jo­

je stu­di­ja­vo siu­vi­nių tech­no­lo­gi­jos ir rū­ bų mo­de­lia­vi­mo spe­cia­ly­bę.

Dvi­de­šimt me­tų dir­ba rū­bų di­zai­ne­re.

2007 m. su­si­tuo­kė su Da­riu­mi Sa­dec­

ku. Au­gi­na duk­rą Da­ri­ją.

6

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

miestas

Sū­py­nės vai­kams – tarp keturkojų Klai­pė­do­je vai­kai bus pri­vers­ti žais­ti to­ je pa­čio­je aikš­te­lė­je, kur gy­ven­to­jai ve­ džio­ja sa­vo au­gin­ti­nius. Gy­ven­to­jai bu­vo šo­ki­ruo­ti pa­ma­tę, kad už val­diš­kus pi­ni­gus nu­pirk­tos sū­py­nės vai­kams pa­sta­ty­tos Ši­ lu­tės plen­te esan­čio­je šu­nų aikš­te­lė­je.

Reak­ci­ja: spren­di­mas šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­lė­je pa­sta­ty­ti sū­puok­les vai­kams šo­ki­ra­vo ir gy­ven­to­jus, ir svei­

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Tilps vi­si kar­tu

Sū­py­nės šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­lė­ je pa­sta­ty­tos prieš ke­lias die­nas. Į šią aikš­te­lę kas­dien gy­ven­to­jai at­ ve­da de­šim­tis šu­nų, ku­rie ne tik bė­gio­ja, bet ir at­lie­ka sa­vo gam­ti­ nius rei­ka­lus. „Di­džiau­sius šu­nis žmo­nės su­ve­ ža iš vi­so kvar­ta­lo, tie laks­to aikš­ te­lė­je, o pa­skui to­se iš­ma­to­se tu­rės kaps­ty­tis vai­kai“, – spren­di­mu ke­ tur­ko­jams skir­to­je te­ri­to­ri­jo­je pa­ sta­ty­ti sū­puok­les vai­kams ste­bė­jo­si

gy­ven­to­jai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai tei­gė, jog iš dau­gia­bu­čio na­mo bend­ri­jos „Jūr­na­mė“ bu­vo gau­tas pra­šy­mas aikš­te­lė­je įreng­ti lais­va­lai­kio zo­ną vai­kams. Pla­nuo­ta pa­keis­ti aikš­te­lės pa­skir­tį į vai­kų ir jau­ni­mo žai­di­mų, spor­to aikš­te­lę.

Ta­čiau aikš­te­lės pa­skir­tis li­ko dve­jo­pa – jo­je žai­džia ir vai­kai, ir šu­nys. „Da­bar bu­vo tiek lė­šų. Pa­da­ ry­ta, kas pa­da­ry­ta“, – sa­kė dau­gia­ bu­čio na­mo bend­ri­jos „Jūr­na­mė“ pir­mi­nin­kas Al­gir­das Liup­šys.

Bal­ti­jos vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­ba, ku­ri skirs­tė da­lį bend­ruo­ me­niš­ku­mui ska­tin­ti gau­tų pi­ni­

ka­tos ap­sau­gos spe­cia­lis­tus.

gų, pa­raiš­ką pa­keis­ti šu­nų aikš­te­lės pa­skir­tį į vai­kų ir jau­ni­mo žai­di­mų, spor­to pa­ten­ki­no tik iš da­lies ir sky­ rė ne 30 tūkst. li­tų, kiek pra­šy­ta, o 3,5 tūkst. li­tų. Už skir­tas lė­šas ir bu­ vo įreng­tos dvi dvi­vie­tės sū­py­nės.

Pa­gei­da­vo gy­ven­to­jai

A.Liup­šio nuo­mo­ne, vie­nos aikš­ te­lės tu­rė­tų už­tek­ti ir vai­kams, ir au­gin­ti­niams. „Sū­py­nės uži­ma ne­daug vie­tos, to­dėl tik­rai tu­rė­tų tilp­ti ir vai­kai, ir šu­nys“, – sa­kė bend­ri­jos pir­mi­ nin­kas. Spren­di­mas šu­nų aikš­te­lė­je

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

įreng­ti sū­puok­les esą bu­vo priim­ tas sy­kiu su bend­ri­jos na­riais, to­dėl A.Liup­šiui su­kė­lė nuo­sta­bą klai­pė­ die­čių skun­dai ir pa­sta­bos. „Ži­no­te, da­bar vis­kas kei­čia­si, o nau­jo­ves priim­ti sun­ku. Ar bai­su, kad vai­kai dar ga­lės ir šu­nį at­si­ves­ ti?“ – sam­pro­ta­vo A.Liup­šys.

Ne­ga­li eg­zis­tuo­ti

Nors gy­ven­to­jai ir pri­ta­rė to­kiai dve­jo­pai aikš­te­lės pa­skir­čiai, svei­ ka­tos ap­sau­gos spe­cia­lis­tų nuo­ mo­nė ki­to­kia, jie tė­vams ne­pa­ta­rė ves­ti vai­kų prie sū­py­nių.

„Jo­kiu bū­du ne­ga­li taip bū­ti“, – nu­kir­to Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­ dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė.

No­rint įreng­ti žai­di­mų ir spor­to erd­vę šu­nų aikš­te­lės vie­to­je, rei­kė­ tų at­lik­ti kur kas dau­giau veiks­mų, nei pa­sta­ty­ti sū­puok­les. „Tu­rė­tų bū­ti pa­keis­ta aikš­te­ lės pa­skir­tis, at­nau­jin­tas grun­tas.

Taip, kaip yra da­bar, ab­so­liu­čiai ne­hi­gie­niš­ka. Griež­tai ne­ga­li­ma nei to­kių aikš­te­lių reng­ti, nei vai­kų į jas ves­ti“, – pa­brė­žė Svei­ka­tos ap­sau­ gos sky­riaus ve­dė­ja.

Stul­pe­liai su­kė­lė gin­čų audrą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­riai su­si­gin­či­jo, ar rei­kia pa­ša­lin­ti Lie­ pų gat­vė­je prie Jur­giui Zauer­vei­ nui skir­to pa­mink­lo įreng­tus stul­ pe­lius. Į juos daž­nai įva­žiuo­ja ir au­ to­mo­bi­lius ap­ga­di­na nea­ti­dūs vai­ ruo­to­jai.

Tei­sin­gu­mas: jei V.Cem­no­lons­kis bus nu­teis­tas ir už dis­po­na­vi­mą nar­

ko­ti­kais, baus­mė bus su­bend­rin­ta su skir­tą­ja už mir­ti­ną ava­ri­ją.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Už dvi gy­vy­bes – tre­ji me­tai ne­lais­vės Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Neat­sa­kin­gai grei­tai vai­ra­vęs bei su ki­to au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­ju uos­ ta­mies­čio cent­re lenk­ty­nes su­ren­ gęs ir taip du ge­riau­sius sa­vo drau­ gus pra­žu­dęs Vi­lius Cem­no­lons­kis nu­teis­tas ka­lė­ti tre­jus me­tus. Tiek pat lai­ko jam atim­ta tei­sė vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nę.

Kas­dien vis dar už­de­ga­mos žva­ kės bei mer­kia­mos gė­lės prie Pi­lies gat­vės pra­džio­je esan­čio pa­sta­to. Į jį vė­lų šių me­tų ge­gu­žės 2-osios va­ka­rą tėš­kė­si V.Cem­no­lons­kio vai­ruo­ja­ma ma­ši­na. Ava­ri­jos me­tu iš­kart žu­vo 22 me­tų Man­tas Kve­ da­raus­kas bei Ei­vy­das Po­cius.

V.Cem­no­lons­kį va­kar teis­mas pri­pa­ži­no kal­tu neat­sar­giai vai­ra­ vus, su­kė­lus dvie­jų žmo­nių gy­vy­ bes nu­si­ne­šu­sią ava­ri­ją. Ka­dan­gi vai­ki­nas yra kal­ti­na­mas ki­to­je bau­ džia­mo­jo­je by­lo­je ne­tei­sė­tu dis­ po­na­vi­mu nar­ko­ti­kais ir to­dėl yra suim­tas, ati­dė­ti baus­mės vyk­dy­

mą dėl ava­ri­jos, teis­mo įsi­ti­ki­ni­ mu, bū­tų ne­lo­giš­ka.

Kal­ti­nin­ko šla­pi­me po ava­ri­ jos bu­vo ras­ta ka­na­bi­noi­dų pėd­ sa­kų, ta­čiau pa­rei­gū­nai ne­pa­si­rū­ pi­no iš­tir­ti, ar „žo­lės“ var­to­ji­mas tu­rė­jo įta­kos jo vai­ra­vi­mo ypa­tu­ mams. To­kį ty­ri­mą tu­rė­jo pa­tvir­ tin­ti ar­ba pa­neig­ti teis­mo me­di­ci­ nos eks­per­tai.

Teis­mas pa­si­rė­mė ofi­cia­liais psi­ chiat­rų pa­si­sa­ky­mais, ku­riuo­se teig­ta, jog ka­na­bi­noi­dų pėd­sa­kai or­ga­niz­me dar ne­ro­do, kad ka­na­ pių var­to­to­jas tuo me­tu bu­vo ap­ svai­gęs. Psi­chiat­rai kons­ta­tuo­ja, kad vien­kar­ti­nis ka­na­pių pa­var­ to­ji­mas ga­li pa­lik­ti pėd­sa­kų or­ga­ niz­me tris die­nas, o il­ga­lai­kis – tris mė­ne­sius.

Pats kal­ti­nin­kas ti­ki­no rū­kęs „žo­lę“ prieš ke­lias die­nas iki ava­ ri­jos ir tą­dien ne­bu­vęs ap­svai­gęs.

Nu­ken­tė­ju­sių­jų nau­dai pri­teis­ ti ci­vi­li­niai ieš­ki­niai kur kas ma­ žes­ni, nei pra­šė žu­vu­sių vai­ki­nų tė­vai – po 41 tūkst. li­tų kiek­vie­ nai šei­mai.

Pa­sak Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, ak­me­ni­ niai stul­pe­liai yra įreng­ti va­žiuo­ja­ mo­jo­je da­ly­je, o pa­sta­ro­jo­je ne­ga­li bū­ti to­kių kliū­čių.

Taip pat, pa­sak va­do­vo, stul­pe­ liai truk­do va­ly­ti snie­gą, to­dėl to­ je vie­to­je ne­re­tai su­si­kau­pia di­de­ lė pus­nis. „Vai­ruo­to­jai į šiuos stul­pe­lius ma­ši­nas ypač daž­nai ap­ga­di­na žie­ mą. Stul­pe­liai pa­si­sle­pia po snie­ gu, vai­ruo­to­jai ma­no, kad kliu­dys tik snie­go pus­nį ir nie­ko to­kio ne­ bus, o at­si­tren­kia į stul­pe­lį. Dėl to siū­lau kreip­tis į sa­vi­nin­kus, kad šie iš­mon­tuo­tų stul­pe­lius“, – tvir­ti­no

di­rek­to­rius. Tei­gia­ma, kad po to­kio su­si­dū­ri­mo au­to­mo­bi­lio re­mon­tas ga­li kai­nuo­ti ke­lis šim­tus ar net tūks­tan­čius li­tų. Ko­mi­si­jos na­riai pri­si­mi­nė at­ve­jį, kai ma­ši­nai už­va­

Tei­gia­ma, kad po to­ kio su­si­dū­ri­mo au­ to­mo­bi­lio re­mon­tas ga­li kai­nuo­ti ke­lis šim­tus ar net tūks­ tan­čius li­tų.

žia­vus ant vie­no iš šių stul­pe­lių te­ ko kvies­ti kra­ną, kad ją nu­kel­tų.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­riai tvir­ti­no, kad stul­pe­liai truk­do ir dvi­ra­ti­nin­kams.

L.Dū­da pa­sa­ko­jo, kad do­mė­jo­si, ar stul­pe­lių įren­gi­mas yra su­de­rin­ tas, bet jo­kių do­ku­men­tų ne­ra­do. „Gal jie su­de­rin­ti tik su po­li­ci­ ja?“ – svars­tė di­rek­to­rius. Anot kai ku­rių ko­mi­si­jos na­rių, stul­

pe­liai at­si­ra­do anks­čiau nei pa­ mink­las. Tik iš pra­džių jie bu­vo aukš­tes­ni ir tiek daug pro­ble­mų ne­kė­lė.

Vie­nas J.Zauer­vei­no pa­mink­ lo Klai­pė­do­je ini­cia­ty­vi­nės gru­ pės na­rių vers­li­nin­kas Val­de­ma­ras Vai­če­kaus­kas anks­čiau dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ yra sa­kęs, kad stul­pe­liai sau­go pa­mink­lą, kad koks nors nea­ ti­dus vai­ruo­to­jas į jį neį­va­žiuo­tų.

Pa­sak vers­li­nin­ko, įreng­ti stul­ pe­lius su­gal­vo­jo pro­jek­to au­to­riai, ku­rie pla­na­vo šią erd­vę, esą vis­kas su­de­rin­ta su sa­vi­val­dy­be.

Iš­mon­tuo­ti stul­pe­lių ne­su­ti­ko Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Če­pas. „Jie la­bai gra­žūs, puo­šia gat­vę.

Ma­nau, kad ne­rei­kė­tų jų pa­ša­lin­ti.

Stul­pe­lius rei­kė­tų už­kel­ti ant ša­li­ gat­vio. Jie ga­lė­tų skir­ti va­žiuo­ja­ mą­ją da­lį ir ša­li­gat­vį“, – nuo­mo­nę reiš­kė vi­ce­me­ras.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja nu­ spren­dė pir­miau­sia iš­siaiš­kin­ti, ar yra iš­duo­tas lei­di­mas įreng­ti stul­ pe­lius, o ta­da spręs­ti, ar juos iš­ mon­tuo­ti.

Truk­do: siū­lo­ma iš­mon­tuo­ti Lie­pų gat­vė­je prie J. Zauer­vei­nui skir­to pa­mink­lo įreng­tus ak­me­ni­nius stul­pe­lius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

7

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

lietuva

11p.

M.Cho­dor­kovs­kis Nau­juo­sius me­tus su­tiks na­mie.

Kurs įstai­gų tink­lus

Gink­lus neš il­giau

Skun­džia VRK

Ki­tą­met svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je at­si­ras ke­tu­ri klas­te­ riai – in­sul­to, in­fark­to, on­ko­lo­ gi­jos ir trau­mų. Tai bus in­teg­ ruo­ti skir­tin­gų įstai­gų tink­lai, ku­rių da­lis, kaip sa­ko svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis, tu­rė­tų pa­ dė­ti ko­vo­ti su dau­giau­sia gy­vy­ bių nu­si­ne­šan­čio­mis li­go­mis.

Prie po­li­ci­jos nu­si­drie­kus il­ goms du­ji­nius gink­lus įre­gist­ ruo­ti no­rin­čių gy­ven­to­jų ei­lėms, Sei­mas pir­ma­die­nį ke­ti­na iki lie­pos mė­ne­sio pra­tęs­ti ter­mi­ ną tai pa­da­ry­ti. Pa­gal da­bar­ti­nį įsta­ty­mą iki me­tų pa­bai­gos bū­ ti­na už­re­gist­ruo­ti du­ji­nius bei se­no­vi­nius, taip pat ne­di­de­lės ga­lios šau­na­muo­sius gink­lus.

Re­fe­ren­du­mo dėl že­mės par­ da­vi­mo už­sie­nie­čiams ini­cia­ to­riai Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui ap­ skun­dė Vy­riau­sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją (VRK). Skun­du pra­ šo­ma da­lį su­rink­tų pa­ra­šų pri­ pa­žin­ti tin­ka­mais, da­lį – tu­ rin­čiais nees­mi­nių trū­ku­mų ir leis­ti pa­si­tai­sy­ti iki sau­sio 6 d.

Dėl So­čio žaidynių – lie­tu­viš­kos dra­mos Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­ tės spren­di­mas boi­ko­tuo­ti So­čio žie­mos olim­pi­nes žai­dy­nes neįk­vė­pė ki­tų ša­lies va­do­vų – Al­gir­ das But­ke­vi­čius pa­ža­dą ap­si­lan­ ky­ti Ru­si­jo­je da­vė, Loreta Grau­ži­ nie­nė taip pat svars­to vyk­ti.

A.But­ke­vi­čius pa­si­da­vė

Pa­sie­ki­mai: D.Gry­baus­kai­tei ir vi­sai Lie­tu­vai nuo­šir­džią pa­dė­ką už ko­ky­biš­ką bei kie­ky­biš­ką pir­mi­nin­ka­vi­

mą ES va­kar reiš­kė ir H.Van Rom­puy (vi­du­ry­je), ir J.M.Bar­rosso.

Ro­ber­to Dač­kaus / LR pre­zi­den­tū­ros nuo­tr.

Viskas baigėsi gerai

Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES bu­vo toks sėk­min­gas, kad net te­ ko pa­mirš­ti lie­tu­viš­ką kuk­lu­mą. Pa­gy­rų Lie­tu­vai ne­gai­li ir aukš­ti ES pa­rei­gū­nai.

Eval­das La­ba­naus­kas Briu­se­l is (Bel­g i­ja)

Su­kė­lė juo­ko ban­gą

„Nes tai mums bu­vo pir­mas pir­mi­ nin­ka­vi­mo kar­tas, ir aš la­bai džiau­ giuo­si, kad ki­tas kar­tas ne taip grei­ tai ateis“, – šie Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės žo­džiai su­kė­lė juo­ko ir šyp­se­nų ban­gą pil­no­je žur­na­lis­tų ES Va­do­vų Ta­ry­bos spau­dos kon­fe­ ren­ci­jų sa­lė­je, Briu­se­ly­je. „Iš tie­sų pa­tir­tis bu­vo la­bai įdo­ mi, svar­bi, bet ge­riau ne taip daž­ nai tą pa­tir­tį pa­tir­ti“, – tę­sė links­ mai nu­si­tei­ku­si Pre­zi­den­tė.

Ge­ra nuo­tai­ka – ne be pa­grin­ do. Bai­gė­si pus­me­tį tru­kęs Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES, o jo re­zul­ta­tais džiau­gia­si ne tik Lie­ tu­vos at­sto­vai, bet ir ES aukš­ti pa­rei­gū­nai.

Pa­gy­ros ir Pre­zi­den­tei

„No­riu kuo nuo­šir­džiau­siai pa­dė­ ko­ti Lie­tu­vai už pir­mi­nin­ka­vi­mą, ypač Lie­tu­vos Pre­zi­den­tei. Da­lia, jūs ir jū­sų ko­man­da pui­kiai pa­ dir­bė­jo­te, – va­kar per ES Va­do­vų Ta­ry­bos pa­bai­gos spau­dos kon­fe­ ren­ci­ją pa­gy­ras da­li­jo ir Lie­tu­vos nuo­pel­nus var­di­jo ES pre­zi­den­tas Her­ma­nas Van Rom­puy. – Bu­vo la­ bai ma­lo­nu su ju­mis dirb­ti.“ Jis vė­liau pa­brė­žė, kad tai nė­ ra tik dip­lo­ma­tiš­kos ar man­da­gu­ mo pa­gy­ros, nes Lie­tu­vos pa­sie­ki­ mai – „mil­ži­niš­ki“.

Jam pri­ta­rė ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas José Ma­nue­lis Bar­ro­ so: „Pui­kus dar­bas, tik­rai. La­bai kom­pe­ten­tin­ga ir at­si­da­vu­si ko­ man­da.“ Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas taip pat pa­brė­žė di­de­lį Pre­zi­den­tės D.Gry­baus­kai­tės in­dė­lį į sėk­mę.

Uk­rai­na – ne bė­da

Pa­ti Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė ban­dė kuk­ liau kal­bė­ti apie Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES pa­sie­ki­mus. Ji iš­var­di­jo ke­tu­rias sri­tis, ku­rio­se pa­siek­ta es­ mi­nių re­zul­ta­tų: dau­gia­me­tis biu­ dže­tas, Ban­kų są­jun­ga, skait­me­ni­nė eko­no­mi­ka ir ener­ge­ti­ka bei už­sie­nio po­li­ti­ka, t. y. Ry­tų par­tne­rys­tė. „Tu­ri­me dau­giau su­pra­ti­mo, iš­ gry­ni­no­me idė­ją. Da­bar ma­žiau iliu­zi­jų, dau­giau rea­ly­bės su­vo­ki­ mo“, – apie už­sie­nio po­li­ti­kos re­ zul­ta­tus, nors Uk­rai­na ir ne­pa­si­ra­šė aso­cia­ci­jos su­tar­ties su ES, kal­bė­jo D.Gry­baus­kai­tė. Ji dar kar­tą pa­kar­ to­jo, kad pa­ti Uk­rai­nos vy­riau­sy­bė pa­si­rin­ko at­si­sa­ky­ti pa­si­ra­šy­ti aso­ cia­ci­jos su­tar­tį ir yra at­sa­kin­ga už da­bar ki­lu­sią kri­zę Uk­rai­no­je.

Her­ma­nas Van Rom­puy:

No­riu kuo nuo­šir­ džiau­siai pa­dė­ko­ti Lie­tu­vai už pir­mi­nin­ ka­vi­mą, ypač Lie­ tu­vos Pre­zi­den­tei.

Da­lia, jūs ir jū­sų ko­ man­da pui­kiai pa­dir­ bė­jo­te.

En­tu­ziaz­mas ir su­pra­ti­mas

Die­ną prieš, ket­vir­ta­die­nį, gra­žių žo­džių Lie­tu­vai ne­gai­lė­jo ir už mo­ kes­čius, mui­tų są­jun­gą, au­di­tą bei ko­vą su su­kčia­vi­mu at­sa­kin­gas eu­ ro­ko­mi­sa­ras Al­gir­das Še­me­ta. „Iš tų po­kal­bių, ku­riuos ten­ ka čia gir­dė­ti, dis­ku­si­jų su ko­le­ go­mis – la­bai ge­ras įspū­dis. Vi­si

pa­brė­žia, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mas la­bai sėk­min­gas. Pa­da­ ry­ta la­bai daug, se­niai ne­bu­vo to­kio at­ve­jo. Dau­gia­me­tės fi­nan­ si­nės per­spek­ty­vos pa­tvir­ti­ni­mas su gre­ta ei­nan­čiais tei­sės ak­tais – la­bai ge­rai, kad Lie­tu­va pui­kiai su­ si­tvar­kė su šia už­duo­ti­mi. Taip pat šią sa­vai­tę priim­ti spren­di­mai dėl Ban­kų są­jun­gos la­bai po­zi­ty­viai vai­ni­kuo­ja Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mą“, – Briu­se­ly­je Lie­tu­vos žur­ na­lis­tams tei­gė A.Še­me­ta. „Pui­kus dar­bo or­ga­ni­za­vi­mas – ar čia (Briu­se­ly­je – red. pa­st.), ar Lie­ tu­vo­je. Ne­bu­vo jo­kių ne­su­sip­ra­ti­mų, ki­taip nei per anks­tes­nius pir­mi­nin­ ka­vi­mus, pa­ti­kė­ki­te, ga­liu pa­sa­ky­ti iš sa­vo pa­tir­ties. O sklan­džiai or­ga­ ni­zuo­ti skir­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų dar­bą ne taip pa­pras­ta“, – pri­dū­rė jis.

Eu­ro­ko­mi­sa­ras taip pat ban­dė įvar­dy­ti sėk­mės prie­žas­tis: „Lie­ tu­vos ge­bė­ji­mas tar­pi­nin­kau­ti, iš­ girs­ti vi­sas pu­ses. La­bai sma­gu, kad Lie­tu­vai tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti.“ Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė tei­ gė, kad už pir­mi­nin­ka­vi­mo sėk­mę daug kuo tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi ge­ rai pa­si­ren­gu­siai dip­lo­ma­tų ir val­ di­nin­kų gran­džiai.

Pa­na­šiai kal­bė­jo ir vie­nas pa­ grin­di­nių pir­mi­nin­ka­vi­mo ES vei­ kė­jų – Lie­tu­vos at­sto­vy­bės ES va­ do­vas Rai­mun­das Ka­rob­lis. Jis iš­sky­rė dar ir di­džiu­lį ko­man­dos na­rių en­tu­ziaz­mą. R.Ka­rob­lis taip pat pa­brė­žė, kad per Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mo pus­me­tį pa­tvir­tin­ti 128 tei­sės ak­tai, o ki­tų ša­lių pir­mi­ nin­ka­vi­mo vi­dur­kis yra 50–55. Taip pat bu­vo su­reng­ta net 1350 dar­bo gru­pių po­sė­džių. „Ar 214 mln. li­tų, iš­leis­tų ES pir­ mi­nin­ka­vi­mui, at­si­pir­ko? Ma­nau, kad taip“, – tei­gė am­ba­sa­do­rius.

Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­ mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­tė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė va­kar pa­tvir­ti­no, kad mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A.But­ ke­vi­čius yra pa­ža­dė­jęs vyk­ti į žie­ mos olim­pi­nes žai­dy­nes So­čy­je. „Mū­sų ži­nio­mis, prem­je­ras ruo­šia­si vyk­ti. <...> Prem­je­ras yra pa­ža­dė­jęs, kad jis va­žiuos“, – BNS sa­kė D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė.

Prem­je­ro at­sto­vė spau­dai Eve­ li­na But­ku­tė-Laz­daus­kie­nė BNS va­kar tei­gė, kad dėl mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko ga­li­my­bės vyk­ti į So­ čį „klau­si­mas dar anks­ty­vas, bet bus svars­to­mas“.

Ket­vir­ta­die­nį apie sa­vo spren­ di­mą ne­vyk­ti į So­čį pra­ne­šė Pre­ zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė, ji nu­ro­dė „ne­ma­tan­ti po­li­ti­nės ga­li­my­bės vyk­ti į So­čio žai­dy­nes“.

Nei prem­je­ras A.But­ke­vi­čius, nei LTOK va­do­vė šio ša­lies va­do­ vės spren­di­mo ne­ko­men­tuo­ja. „Mes ne­ga­li­me ko­men­tuo­ti, spė­lio­ti. Pre­zi­den­tės spren­di­mas yra Pre­zi­den­tės spren­di­mas. O mū­sų spor­ti­nin­kai, ti­ki­mės, pa­ ro­dys vis­ką, ką ga­li, ir nu­džiu­ gins sir­ga­lius bei vi­sus mū­sų tau­tie­čius“, – kal­bė­jo D.Gu­dzi­ ne­vi­čiū­tė.

M.Cho­dor­kovs­kis – ne priežastis

D.Gry­baus­kai­tė va­kar Briu­se­ly­je pa­tvir­ti­no, kad Ru­si­jos pre­zi­den­ to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no spren­di­mas pa­leis­ti Mi­chai­lą Cho­dor­kovs­ kį jos ap­si­spren­di­mo nie­kaip ne­ pa­veiks. „Ne, ne­kei­čia“, – Briu­se­ly­ je žur­na­lis­tams sa­kė Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė.

Jos ver­ti­ni­mu, V.Pu­ti­no ma­lo­ nę bū­tent ir lė­mė vals­ty­bių va­do­ vų spren­di­mai ne­va­žiuo­ti į va­sa­ rį Ru­si­jo­je vyk­sian­čias olim­pi­nes žai­dy­nes. „Ma­nau, dėl to, kad bu­ vo pa­ste­bė­ta la­bai ryš­kių ženk­lų, jog be­veik pra­si­dė­jo So­čio boi­ ko­tas. Aukš­čiau­sio ly­gio pa­rei­ gū­nai iš es­mės at­si­sa­ko vyk­ti į So­čio olim­pi­nes žai­dy­nes, di­ džio­sios vals­ty­bės ma­ži­na da­ly­ va­vi­mo lyg­me­nį“, – aiš­ki­no Lie­ tu­vos Pre­zi­den­tė. Kaip jau va­kar ra­šė „Klai­pė­da“, Pre­zi­den­tė sa­vo spren­di­mą ne­vyk­ti į So­čį ar­gu­ men­ta­vo tiek Ru­si­jos vi­daus pro­ble­mo­mis, tiek po­li­ti­niu ir eko­no­ mi­niu spau­di­mu Lie­tu­vai bei Ry­ tų par­tne­rys­tės ša­lims. „Be­sik­los­tant si­tua­ci­jai, ma­ty­ da­ma žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus, taip pat po­žiū­rį ir elg­se­ną Ry­tų par­ tne­rių at­žvil­giu, tarp jų ir Lie­tu­vos, eko­no­mi­nes san­kci­jas, ku­rios yra tai­ko­mos Lie­tu­vai, ne­ma­tau po­li­ ti­nės ga­li­my­bės vyk­ti į So­čio žai­ dy­nes“, – taip Briu­se­ly­je ži­niask­ lai­dai sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

Ne­vyks di­džio­sios ša­lys

Į Ru­si­ją ne­vyk­sian­tys ne­se­niai pa­ skel­bė ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų, Pran­ cū­zi­jos bei Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tai.

Lat­v i­jos pre­z i­d en­tas And­ ris Bėr­zi­nis pra­ne­šė vyk­sian­tis į olim­pia­dą ir sa­kė, kad boi­ko­tai at­spin­di Šal­to­jo ka­ro dva­sią.

Gar­siau­sias Ru­si­jos ka­li­nys ir Krem­liaus kri­ti­kas M.Cho­ dor­kovs­kis va­kar išė­jo iš ka­lė­ji­ mo po dau­giau kaip 10-ies lais­ vės atė­mi­mo me­tų. Ke­lias į lais­vę jam at­si­vė­rė po ne­ti­kė­to ma­lo­ nės su­tei­ki­mo įsa­ky­mo, ku­rį pa­ si­ra­šė pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas. Be­ je, M.Cho­dor­kovs­kio spren­di­mas pra­šy­ti V.Pu­ti­no ma­lo­nės „sun­ kiai su­si­rgus mo­ti­nai“ nu­ste­bi­no, nes anks­čiau jis tvir­ti­no ne­pra­šy­ sian­tis ma­lo­nės vien dėl to, kad tai bū­tų jo kal­tės pri­pa­ži­ni­mas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­si­rin­ki­mas: kol kas A.But­ke­vi­čius ne­pa­nei­gė anks­tes­nio spren­

di­mo vyk­ti į žie­mos olim­pi­nes žai­dy­nes So­čy­je, Pre­zi­den­tė ne­vyk­ti ap­si­spren­dė tvir­tai. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

8

Šeštadienis, gruodžio 21, 2013

10p.

Įvairiose šalyse – savitos Šv. Kalėdų tradicijos.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Pir­mi­nin­kau­da­mi ES grai­kai plaus Pir­mi­nin­ka­vimą ES iš Lie­tu­vos pe­ri­man­ti Grai­ki­ja to­liau gru­mia­si su eko­no­mi­kos ir fi­nansų kri­ze. Vis­gi Atė­nai ža­da, kad pir­mi­nin­ka­vi­mas dėl to ne­bus pra­stes­nis, nors at­seikė­ti daug pi­nigų svar­biam ren­gi­niui vy­riau­sybė ne­ga­li.

Svar­biau­sia – įvaiz­dis

Lie­tu­vai pir­mi­nin­ka­vi­mas bu­vo tiks­las pa­si­ro­dy­ti Eu­ro­pai, Grai­ ki­jai tai bus sie­kis pa­ge­rin­ti sa­vo įvaizdį. At­ro­do, kad grai­kams įgri­ so būti va­di­na­miems Eu­ro­pos gal­ vos skaus­mu. Pir­mi­nin­kau­ti ES jie nu­si­teikę ryž­tin­gai.

Tie­sa, si­tua­ci­ja ša­ly­je per pa­sta­ ruo­sius me­tus ne­ką pa­gerė­jo. To­ liau didė­ja ne­dar­bas, eko­no­mi­ka neauga, o fi­nan­sinės pa­gal­bos mi­ li­jar­dai tik pa­siekę Grai­kiją ne­tru­ kus iš­tirps­ta kaip snie­gas pa­va­sarį.

Be pa­ra­mos Atė­nai, de­ja, bank­ru­ tuotų. Nors šiuo me­tu vis ma­žiau žmo­nių kal­ba apie Grai­ki­jos bank­ rotą, pa­vo­jus – rea­lus.

Grai­ki­ja pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­ niams skyrė 50 mln. eurų. Už juos teks su­reng­ti šim­tus su­si­ti­kimų, dis­ku­sijų, kon­fe­ren­cijų ir kitų ren­gi­ nių. „Visų pir­ma, tai mūsų įvaizd­žio klau­si­mas, – ne­slėpė Pa­nas Car­vou­ nis, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vybės Atė­nuo­se va­do­vas. – Pir­mi­nin­ka­vi­ mas – ga­li­mybė Grai­ki­jai pa­ro­dy­ti, kad ša­lis at­lie­ka svarbų darbą ir tik­ rai ne­si­ruo­šia bank­ru­tuo­ti.“ Ki­ta ver­tus, pir­mi­nin­ka­vi­mas leis Grai­ki­jai pa­ro­dy­ti Eu­ro­pos ly­ de­riams, ku­rie ap­si­lan­kys ša­ly­je, ko­kią pa­žangą Atė­nai pa­darė ko­vo­

da­mi su kri­ze. „Prieš dve­jus me­tus nie­kas čia ne­norė­jo kel­ti ko­jos“, – iro­ni­za­vo P.Car­vou­nis.

Vis­gi kai ku­riems grai­kams at­ro­ do, kad jų vy­riau­sybė ver­čiau žiū­ rėtų sa­vo pro­blemų nei Eu­ro­pos. „Net kortų žai­di­me kiek­vie­nas žaidė­jas ga­li pa­si­trauk­ti... Mes ne­ ga­li­me tin­ka­mai va­do­vau­ti ES“, – skep­tiš­ku­mo ne­slėpė Yan­nis Bou­ ta­ris, ant­ro pa­gal dydį Grai­ki­jos mies­to Sa­lo­nikų me­ras. Pa­sak jo, Atė­nai ne­be­tu­ri jo­kios įta­kos ES. Grai­k i­jos par­l a­m en­to va­d o­ vo pa­va­duo­to­jas Yan­nis Tra­ga­ kis skundė­si, kad pir­mi­nin­ka­vi­mo prio­ri­te­tus ban­do­ma dėlio­ti Briu­ se­ly­je, ne­si­ta­riant su Atė­nais. „Mes pa­pras­čiau­siai esa­me šan­ ta­žuo­ja­mi dėl pa­prastų da­lykų, to­ kių kaip tvar­ka­raš­čiai“, – sakė par­ la­men­ta­ras.

Tie­sa, Briu­se­lio biu­rok­ra­tai at­ rėžė, kad į pir­mi­nin­ka­vi­mo pro­ gramą daž­nai įtrau­kia­mi visų 28 ES vals­ty­bių na­rių pa­gei­da­vi­mai, todėl tvar­ka­raš­čiai daž­nai kin­ta, o pir­mi­ nin­kau­jan­ti vals­tybė re­tai ka­da ga­li pra­stum­ti sa­vo in­te­re­sus.

ope­ra­ci­ja“. „Tai – ma­žiau­sia su­ma, iš­leis­ta šiam dar­bui per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus“, – kalbė­jo Di­mit­ ris Kour­kou­las, Grai­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas.

An­tai, vie­nas pa­si­ruo­ši­mo pir­ mi­nin­ka­vi­mui pa­reigū­nas spalį bu­ vo at­leis­tas iš pa­reigų, nes už 147,6 tūkst. eurų už­si­mo­jo pri­pirk­ti ša­ likų ir kak­la­raiš­čių. Grai­kai lei­do aiš­kiai su­pras­ti – jo­kios pra­ban­gos.

Atė­nai Bend­ri­jai pir­mi­nin­kaus jau penktą kartą nuo ša­lies įsto­ji­ mo į ES 1981 m. Per pirmą 2014 m. pus­metį Grai­ki­ja pla­nuo­ja su­reng­ti 14 mi­nistrų ly­gio ir 120 ki­to­kių su­ si­ti­kimų.

D.Kour­kou­las net pa­reiškė, kad tau­pant vi­si su­si­ti­ki­mai Grai­ki­jo­je vyks vie­nuo­se rūmuo­se. „Tai bus dau­giau ar ma­žiau as­ke­tiš­ki su­si­ ti­ki­mai, be jo­kių po­ky­lių“, – pa­ brėžė D.Kour­kou­las. Vis­gi jis pa­ tvir­ti­no, kad, ne­pai­sy­da­ma visų sun­kumų, Grai­ki­ja su­gebės vi­siš­ kai įvyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus ir kad pir­mi­nin­ka­vi­mas žymės ša­ lies po­sūkio tašką.

Tęs pra­dėtus dar­bus

As­ke­tiš­kas pir­mi­nin­ka­vi­mas

Kaip sa­ko Grai­ki­jos pa­reigū­nai, pir­ mi­nin­ka­vi­mas bus „spar­tie­tiš­ka

Pa­sak Grai­ki­jos prem­je­ro An­to­nio Sa­ma­ro, Grai­ki­jos prio­ri­te­tai – imig­ra­ci­jos, eko­no­mi­kos au­gi­mo

ir jūrų klau­si­mai. Tie­sa, po su­si­ ti­ki­mo su Lie­tu­vos Pre­zi­den­te Da­ lia Gry­baus­kai­te Grai­ki­jos prem­ je­ras pa­žadė­jo, kad per Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vimą iš­kel­ti klau­si­mai taip pat gulės ant sta­lo. „Lie­tu­va iškėlė svar­bius fis­ka­linės draus­ mės, eko­no­mi­kos au­gi­mo ir ne­ dar­bo klau­si­mus. Mes tik­rai ke­ti­ na­me siek­ti šių tikslų“, – pa­ti­ki­no A.Sa­ma­ras, ak­cen­tuo­da­mas tęsti­ nu­mo svarbą.

D.Gry­baus­kaitė pri­dūrė ti­kin­ti, kad grai­kams pa­vyks su­si­tvar­ky­ti su už­duo­ti­mis, ne­pai­sant lau­kian­ čių iššū­kių.

Grai­ki­jo­je ge­gužę vyks vie­tos vald­žios rin­ki­mai, ku­riuo­se, pa­sak ap­klausų, ga­li ne­blo­gai pa­si­ro­dy­ti neo­na­cis­ti­ne va­di­na­ma „Auk­sinės auš­ros“ par­ti­ja. Šiuo me­tu ra­di­ka­lio­ ji par­ti­ja – tre­čia pa­gal po­pu­lia­rumą ša­ly­je, nors Grai­ki­jos teisė­sau­ga yra pra­dėju­si ty­rimą dėl nu­ma­nomų jos ly­de­rių nu­si­kal­timų.

Ma­ža to, pir­mi­nin­kau­jan­tiems Atė­nams teks su­si­tar­ti su tarp­tau­ti­ niais kre­di­to­riais dėl pa­sko­los. De­ry­ bos turė­jo būti baig­tos iki šių metų pa­bai­gos, ta­čiau užst­ri­go. Ne­su­ta­ria­ ma, kaip reikėtų už­kam­šy­ti biud­že­to spragą, ku­ri tik­riau­siai at­si­vers atei­nan­čiais me­tais. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šios de­ry­bos tęsis iki Grai­ki­jos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­džios, o tra­pi ša­lies vy­riau­sybė ga­li būti spaud­žia­ ma vyk­dy­ti to­les­nius ne­po­pu­lia­rius vals­tybės iš­laidų kar­py­mus.

Ga­liau­siai, 2014 m. ge­gužės mė­ nesį vyks Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ ki­mai, o tai su­trik­dys įprastą Eu­ro­ pos ins­ti­tu­cijų darbą.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Pir­mi­nin­ka­ vi­mas – ga­li­ mybė Grai­ki­ jai pa­ro­dy­ti, kad ša­lis at­ lie­ka svarbų darbą ir tik­ rai ne­si­ruo­ šia bank­ru­ tuo­ti.

Sun­k u­m ai: pir­mi­nin­kau­da­mas ES

Finansų krizė pal Pir­mi­nin­ka­vimą ES pe­ri­man­čio­je Grai­ki­jo­je į Eu­ropą žiū­ri­ma ne su šyp­se­no­mis. Krizė ša­ly­je dau­gelį graikų at­skyrė nuo did­žiau­sio tur­ to – jų pa­čių vaikų.

Prob­le­mos: po­li­ti­kai to­liau ver­žia dir­žus, todėl vis dau­giau graikų yra pri­vers­ti sa­vo at­ža­las siųs­ti į glo­bos

na­mus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Eu­ro zo­nos bėdos grai­kus užg­riu­ vo vi­su svo­riu. Nu­kentė­jo kiek­vie­ nas – net vai­kai.

Kai ku­riems ten­ka glaus­tis glo­ bos na­muo­se, nes tėvai ne­su­ge­ ba jų iš­lai­ky­ti. To­kių vaikų Grai­ki­ jos vaikų na­muo­se – net 80 iš 100.

Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­tu apie 10 pro­c. Grai­ki­jo­je gy­ve­nan­čių vai­ kų kas­dien stin­ga mais­to.

9 metų Ni­co­las Eleft­he­ria­dou – vie­nas to­kių. Tie­sa, jis ryž­tin­gas ir, kaip pa­ts sa­ko, ne­ke­ti­na pa­si­duo­ti. „Aš kie­tas kaip rie­šut­me­dis“, – pa­ klaus­tas at­sakė vai­kas. Jis šiuo me­ tu gy­ve­na glo­bos na­muo­se. Jo tė­ vai Ol­ga ir Ale­xand­ras ką tik at­vy­ko į prie­glaudą pa­siim­ti at­ža­los.

Abu Ni­co­lo tėvai ne­dir­ba – pra­ ra­do darbą prie­š dve­jus me­tus.

Ale­xand­ras bu­vo picų iš­ve­žio­to­jas, o jo žmo­na dir­bo su­muš­ti­nių par­ duo­tuvė­je. Šei­ma au­gi­na pen­kis vai­kus. Jų so­cia­linė pa­šal­pa – vos 400 eurų per mėnesį. At­ro­do, kad su­ma – ne­ma­ža, ta­čiau iš­gy­ven­ti Grai­ki­jo­je už tiek sun­ku.

Daž­niau­siai pa­pil­domų pi­nigų šei­ma pri­si­du­ria iš šešė­li­nio vers­lo.

Abu norėtų tin­ka­mo le­ga­laus dar­ bo, ta­čiau pa­si­ūlymų nėra.

Gi­minės bandė pa­dėti Ol­gos ir Ale­xand­ro šei­mai, ta­čiau ski­riamų pi­nigų bu­vo per ma­žai. Todėl jiems te­ko tris sa­vo at­ža­las pa­si­ųsti į glo­ bos na­mus – ten jais pa­si­rūpi­na­ ma. Po­ra pri­pa­ži­no, kad spren­di­ mas bu­vo la­bai sun­kus. „Tai bu­vo la­bai sun­ku, ypač pra­ džio­je. Aš vos ištvė­riau. Vai­kams taip pat te­ko tai išt­ver­ti. Džiau­ giuo­si bent tuo, kad jų mo­ky­to­jai

9

Šeštadienis, gruodžio 21, 2013

pasaulis Įgriu­vo ­ lu­bos

Stam­bus ­ ieš­ki­nys

San­ty­kiai ­ šiltė­ja

Lon­do­no So­ho ra­jo­ne esan­čia­ me is­to­ri­nia­me teat­re „Apol­ lo“ ket­vir­ta­die­nio va­karą vyks­ tant vai­di­ni­mui įgriu­vu­sios lu­ bos su­žeidė 76 žmo­nes. Dau­ giau nei 700 žmo­nių stebint ­ spek­taklį iš maž­daug 15 m aukš­čio nu­kri­to da­lis lubų puo­šy­bos ele­mentų ir konst­ ruk­ci­nių de­ta­lių.

Prieš mėnesį Ry­gos Zuo­litūdės­ prie­mies­ty­je su­griu­vu­sios „Ma­xi­mos“ par­duo­tuvės ka­ si­nin­kas Mar­ti­nis, sun­kiai nu­ kentėjęs per šį tra­gišką in­ci­ dentą ir te­be­gu­lin­tis li­go­ninė­je sun­kios būklės, ke­ti­na ne­tru­ kus pa­teik­ti bu­vu­siam darb­ da­viui 50 mln. latų (245 mln. litų) ieš­kinį.

Len­ki­ja ir Ru­si­ja ket­vir­ta­dienį pa­si­rašė pre­ce­den­to ne­tu­rin­ čią su­tartį, api­brėžian­čią dvi­ ša­lio po­li­ti­nio bei eko­no­mi­ nio bend­ra­dar­bia­vi­mo met­ me­nis iki 2020 m. Šis žings­ nis siun­čia ži­nią apie šiltė­jan­ čius san­ty­kius tarp vals­ty­bių, ku­rios vie­na į kitą ne­re­tai žvel­ gia įta­riai.

su­si­te­pusį mun­durą

Grai­ki­ja. Fak­tai apie vals­tybę

GRAIKIJA Atėnai

Geog­ra­fi­ja

Gy­ven­to­jai

Sos­tinė ir did­žiau­sias

Gy­ven­tojų skai­čius – 10,8 mln.

mies­tas – Atė­nai.

Vals­tybės plo­tas –

Grai­ki­jos prem­je­ras A.Sa­ma­ras kar­tu turės spręsti rim­tas ša­lies vi­daus pro­ble­mas.

131,9 tūkst. kv. km.

Vals­tybės kaimynės – Al­ba­ni­ja, Ma­ke­do­ni­ja, Bul­ga­ri­ja, Tur­ki­ja.

Pajū­rio sie­nos il­gis – 13,6 tūkst. km.

Sau­su­mos sie­nos il­gis – 1,2 tūkst. km.

Po­li­tinė sis­te­ma Po­li­tinė sis­te­ma – par­la­men­tinė res­pub­li­ka.

Pre­zi­den­tas – Ka­ro­las Pa­pou­lias.

Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas – An­to­nis Sa­ma­ras.

Par­la­men­to pir­mi­nin­kas – Van­ge­lis Mei­ma­ra­kis.

Nep­rik­lau­so­mybės pa­skel­bi­mas – 1830 m. (nuo Os­manų im­pe­ri­jos).

Nep­rik­lau­so­mybės die­na – ko­vo 25 d. (1821 m.).

Da­bar­tinė kons­ti­tu­ci­ja ga­lio­ja nuo 1975 m.

Et­ninės grupės – grai­kai (94 pro­c.),

al­ba­nai (4 pro­c.), ki­ti (2 pro­c.).

Ofi­cia­li kal­ba – graikų.

Eko­no­mi­ka BVP – apie 249 mlrd.

JAV do­le­rių (2012 m.).

BVP vie­nam gy­ven­to­jui – apie 24,9 tūkst. JAV do­le­rių (2012 m.).

Va­liu­ta – eu­ras.

Eko­no­mi­kos smu­ki­mas – 6,4 pro­c. (2012 m.).

Ne­dar­bo ly­gis – 24,3 pro­c. (2012 m.).

Biud­že­to įplau­kos – 111,8 mlrd. JAV dolerių (2012 m.).

Biud­že­to iš­lai­dos – 136,8 mlrd. JAV dolerių (2012 m.).

Biud­že­to de­fi­ci­tas – apie 10,1 pro­c. (2012 m.).

Vals­tybės sko­la – 156,9 pro­c. BVP.

AFP nuo­tr.

lietė ir mažiausius valstybės gyventojus jais taip nuo­šird­žiai rūpi­na­si“, – pa­sa­ko­jo Ol­ga.

Pa­na­šių is­to­rijų Grai­ki­jo­je – daug. Ša­lies eko­no­mi­ka to­liau smin­ga že­myn, o ne­dar­bo ly­gis – vie­nas did­žiau­sių Eu­ro­po­je. Be­veik treč­da­lis suau­gu­sių graikų ne­tu­ri dar­bo. Dar­bo ne­tu­ri du treč­da­liai jau­nuo­lių iki 25 metų. Ta­čiau net tie, ku­rie dir­ba, ne­tu­ri dėl ko per­ ne­lyg džiaug­tis. Pri­va­čia­ja­me sek­ to­riu­je dar­bo už­mo­kes­tis su­mažė­jo 30 pro­c. Ma­ža to, įves­ti nau­ji mo­ kes­čiai smau­gia verslą. Vi­sa tai – tam, kad ša­lis liktų eu­ro zo­no­je.

Vos per ke­lias die­nas Grai­ki­ja iš iš­si­vys­čiu­sios ša­lies fi­nansų rinkų bu­vo pri­ly­gin­ta be­si­vys­tan­čiai. Net te­ko už­da­ry­ti vals­ty­binę te­le­vi­ziją, kad būtų įma­no­ma su­tau­py­ti. Pa­gal nau­jus tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių rei­ ka­la­vi­mus Grai­ki­jai teks su­ma­žin­ti vals­ty­bi­nio sek­to­riaus dar­buo­tojų skai­čių dar 150 tūkst. žmo­nių. To

rei­kia, kad bent kiek su­menktų ša­ lies sko­los.

Vie­nai šei­mai te­ko ati­duo­ti sa­vo vai­kus į prie­glaudą, nes bank­ru­ta­ vus vy­ro res­to­ra­nui jis bu­vo įka­ lin­tas. Da­bar Grai­ki­jo­je ga­lio­ja la­ bai griež­ti įsta­ty­mai. Vie­na li­ku­si mo­ti­na skolų ­grąžin­ti ne­ga­li.

Ki­ta 11 me­tukų mer­gaitė iš prie­ glau­dos sakė, kad vi­suo­met lau­kia penk­ta­die­nio, kai pa­ma­tys mamą.

Jos tėtis mirė, o ma­ma vie­na ne­ga­ li jos tin­ka­mai ap­rūpin­ti, nes ne­ tu­ri dar­bo. „Grai­kams šei­ma – pa­ ti svar­biau­sia. Nie­ko nėra bai­siau, kai sky­la šei­mos, – sakė Me­ne­la­jas Tsaous­sis, 45 metų fon­do šei­moms pa­rem­ti va­do­vas. – Šios si­tua­ci­jos la­bai trau­muo­ja šei­mas.“ Fon­do at­sto­vai teigė, kad jiems pa­vy­ko per pra­ėju­sius me­tus pa­ rem­ti 10,9 tūkst. vaikų. Jiems bu­vo par­ūpin­ta mais­to, dra­bu­žių, batų, nu­pirk­ti mo­kyk­li­niai va­dovė­liai.

Taip pat bu­vo su­teik­ta psi­cho­lo­ ginė pa­gal­ba. Prieš tai pa­gal­bos reikė­jo 4,4 tūkst. vaikų. Tai­gi, pa­ sak fon­do at­stovų, pra­šan­čių pa­ gal­bos skai­čius nuo­la­t au­ga.

Grai­kams šei­ma – pa­ti svar­biau­sia.

Nie­ko nėra bai­siau, kai sky­la šei­mos. „Anks­čiau į mus kreip­da­vo­ si žmonės iš var­gin­giau­siai gy­ve­ nan­čių sluoks­nio, šiuo me­tu tu­ ri­me si­tua­ciją, kad vis dau­giau vi­du­rinės klasės at­stovų krei­pia­si į mus. Jie ne­tu­ri dar­bo, ne­ži­no ką da­ry­ti“, – pa­sa­ko­jo Ta­nia Schi­za, so­cia­linė dar­buo­to­ja. „Yra net to­kių si­tua­cijų, kad šei­ mos, ku­rios pra­džio­je ne­nu­kentė­

jo nuo krizės, dos­niai pa­rem­da­vo mus, o da­bar pa­čios pra­šo pa­gal­ bos, – sakė dar­buo­to­ja. – Dau­ge­ lis šių šeimų na­rių – skaud­žiai nu­ si­vylę. Daž­nai jie sa­ko, jog kad ir ką da­rytų, nie­ko ne­ga­li pa­keis­ti.“ Daž­nai į pa­gal­bos cent­rus krei­ pia­si anks­čiau ge­rai gy­venę grai­ kai. Tarp jų – buvę res­to­ranų val­ dy­to­jai, par­duo­tu­vių sa­vi­nin­kai, vers­li­nin­kai. „Tai did­žiau­sias lū­ žis Grai­ki­jos vi­suo­menė­je per visą ša­lies is­to­riją, – kons­ta­ta­vo Pav­las Sa­li­has, mo­ky­to­jas, dir­ban­tis vie­ na­me vaikų kai­me. – Nie­kuo­met ne­bu­vo nie­ko pa­na­šaus. Daž­niau­ siai būda­vo įvai­rių so­cia­li­nių pro­ blemų, pa­vyzd­žiui, nar­ko­tikų ar al­ko­ho­lio var­to­ji­mas.“ Grai­ki­jo­je psi­cho­lo­gai įžvel­gia ki­ tą ten­den­ciją. Smar­kiai išau­go sa­ vi­žu­dy­bių skai­čius – tiek tarp jau­ nų, tiek tarp suau­gu­sių. Be to, nors daž­nai sa­ko­ma, kad grai­kai – tin­

gūs, dau­ge­lis ša­lies dir­ban­čių žmo­ nių dar­be pra­leid­žia dau­giau lai­ko nei sta­tis­ti­nis eu­ro­pie­tis. Daž­niau­ siai žmonės bi­jo ne­tek­ti dar­bo. Kai ku­rie palūž­ta.

Iš­gy­ven­ti sun­ku ir lab­da­ros or­ ga­ni­za­ci­joms. Kai ku­rie dar­buo­ to­jai bu­vo pri­vers­ti ko­ne per pusę su­si­ma­žin­ti al­gas, nes vy­riau­sybė pa­di­di­no mo­kes­čius.

Me­ta­xia Geor­git­si šiuo me­tu gau­na 300 eurų mėne­sinę so­cia­ linę iš­moką. Ati­duo­da­ma vaiką į glo­bos na­mus mo­te­ris sakė jau­tu­ si did­žiulį siel­vartą. „Mes kas­dien verkė­me. Aš vi­suo­met jį lan­kau, kas­dien. Ta­čiau leng­viau ne­pa­si­ da­ro. Ką mes dar ga­li­me pa­da­ry­ti – ne­tu­riu vy­ro, – sakė mo­te­ris. – Bu­vo la­bai sun­ku. Reikė­jo mokė­ti pa­sko­los įmo­kas, o ta­da ne­li­ko pi­ nigų mais­tui. Da­bar sūnus bent jau į mo­kyklą ga­li ei­ti, jam pa­de­da.“ Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

10

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

pasaulis

Šv. Ka­lė­dos – p Ka­lė­dos neap­si­ri­bo­ja vien šven­ti­ne va­ka­ rie­ne ir ge­ruo­ju Se­ne­liu, ku­ris da­li­ja vai­ kams do­va­nas. Kai ku­rios ša­lys tu­ri sa­vi­ tų tra­di­ci­jų, ku­rios ki­tiems ga­li pa­si­ro­dy­ti ma­žų ma­žiau­siai keis­tos.

No­ri lai­mės – šok į upę

Mau­dy­nės: Ni­co­je tra­di­ciš­kai ren­gia­mos Ka­lė­dų mau­dy­nės, šie­met jo­se da­ly­va­vo maž­daug 300 žmo­nių.

Šven­tė: krikš­čio­niš­ko­sios Ka­lė­dos po­pu­lia­rios ir In­di­jo­je, kur to­kiu me­tų lai­ku tem­pe­ra­tū­ra re­tai nu­si­lei­džia

že­miau 15 laips­nių Cel­si­jaus, o pie­tuo­se ga­li siek­ti net 27.

Tra­di­ci­ja: Pe­ru per Ka­lė­das įpras­ta puoš­ti šu­nis. Kir­pė­jai da­ro jiems Ka­lė­dų Se­nio, nykš­tu­kų ir ki­to­kių pa­

sa­kų per­so­na­žų šu­kuo­se­nas, o prie­glau­dų au­gin­ti­niai ga­li ti­kė­tis, kad įdo­mi iš­vaiz­da pa­dės jiems su­si­ras­ ti nau­jus šei­mi­nin­kus.

Ita­lų po­sa­kis by­lo­ja, kad lai­min­ gas nau­jai­siais me­tais taps tas, ku­ ris Nau­jų­jų me­tų nak­tį įšoks į Tib­ ro upę. Bet dar po­pu­lia­res­nė ita­lų Ka­lė­dų tra­di­ci­ja mė­ty­ti pro lan­gą se­nus daik­tus. Esą lai­min­gas taps tas, ku­ris at­si­kra­tys kuo dau­giau šlamš­to.

Is­pa­nai per Nau­juo­sius me­tus val­go 12 vy­nuo­gių – kiek­vie­na jų sim­bo­li­zuo­ja sėk­min­gą atei­nan­tį mė­ne­sį. Šiai tra­di­ci­jai yra dau­giau nei 100 me­tų. 1909-ai­siais Is­pa­ni­ jo­je už­de­rė­jo toks gau­sus vy­nuo­gių der­lius, kad pre­kiau­to­jai net su­ma­ ži­nę kai­nas ne­ga­lė­jo iš­tuš­tin­ti sa­ vo san­dė­lių. Kad ne­pra­ras­tų pel­ no, jie su­ren­gė vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją ir įti­ki­no tau­tie­čius, jog kiek­vie­nas, su­val­gęs po vy­nuo­gę per kiek­vie­ ną ku­ran­tų dū­žį, ki­tais me­tais taps lai­min­gas.

Ka­ta­lo­nai per Ka­lė­das mėgs­ta puoš­ti na­mus ka­ga­ne­rais – fi­gū­ rė­lė­mis, ku­rios vaiz­duo­ja kel­nes nu­si­mo­vu­sius, pri­tū­pu­sius ir sėk­ min­gai gam­ti­nį rei­ka­lą at­lie­kan­čius per­so­na­žus. Anks­čiau fi­gū­rė­lės vaiz­duo­da­vo ka­ta­lo­nų vals­tie­čius, o ir pa­ti tra­di­ci­ja ki­lo iš jų. Šian­dien šios sta­tu­lė­lės ge­ro­kai nu­pop­sin­ tos: tuš­ti­na­si ir ka­ra­liš­kie­ji as­me­ nys, ir šou vers­lo, spor­to bei po­li­ ti­kos įžy­my­bės.

Dar vie­nas „ka­ko­jan­tis“ ka­lė­di­ nis per­so­na­žas, po­pu­lia­rus ne tik Ka­ta­lo­ni­jo­je, bet ir Va­len­si­jo­je, yra Tió de Na­dal, ku­rio var­das iš­ver­tus reiš­kia „Ka­lė­dų rąs­tas“. Mi­nė­tų Is­ pa­ni­jos re­gio­nų gy­ven­to­jai trin­kai pri­tai­so ko­jas, nu­pie­šia links­mą vei­dą, ap­klo­ja, kad ne­šal­tų, ir vi­ są gruo­dį ją gau­siai „mai­ti­na“, pa­ lik­da­mi nak­čiai ant sta­lo rie­šu­tų ir sal­du­my­nų. Ka­lė­dų die­ną žmo­nės vie­ną trin­kos ga­lą ki­ša į ži­di­nį ar­ba pla­ka laz­da, vers­da­mi „tuš­tin­tis“ sal­dai­niais, rie­šu­tais, džio­vin­tais vai­siais ir ki­to­kiais sal­du­my­nais.

Pik­tos ir ge­ros ra­ga­nos

Tė­vai mėgs­ta aiš­kin­ti vai­kams, kad jei­gu bus šau­nuo­liai, gaus iš Ka­lė­

dų Se­ne­lio do­va­nų. O jei­gu vai­ kai bus ne­pak­lus­nūs? At­sa­ky­ti ga­ li vo­kie­čiai, aust­rai, Šiau­rės Ita­li­jos ir kai ku­rių Bal­ka­nų ša­lių gy­ven­to­ jai, tu­rin­tys dar vie­ną mi­ti­nį per­so­ na­žą – Ka­lė­dų Se­ne­lio pik­tą­jį bro­ lį Kram­pu­są. Jie kar­tu vaikš­ti­nė­ja po žmo­nių na­mus. Ka­lė­dų Se­ne­lis ge­riems vai­kams da­li­ja do­va­nas, o Kram­pu­sas bau­džia ne­pak­lus­nius ar­ba pa­sii­ma juos su sa­vi­mi, kad su­val­gy­tų per šven­ti­nę va­ka­rie­nę.

Al­pių re­gio­nų gy­ven­to­jai Kram­ pu­sais per­si­ren­gi­nė­ja dar prieš Ka­lė­das. Ši bū­ty­bė pa­na­ši į šė­to­ ną, daž­nai vaiz­duo­ja­ma su gran­di­ nė­mis ir var­pe­liais. Per­si­ren­gė­liai vaikš­to gat­vė­mis, griau­dė­ja, žvan­ ga ir gąs­di­na ma­žus vai­kus. Juo­ kau­ja­ma, kad tik­riau­siai to­dėl vo­ kie­čiai yra to­kie dis­cip­li­nuo­ti.

Ra­ga­nos ir pik­to­sios dva­sios per Ka­lė­das šėls­ta ir Nor­ve­gi­jo­je. Šios ša­lies gy­ven­to­jai prieš ei­da­mi mie­ go­ti sle­pia vi­sas šluo­tas, nes ra­ga­ nos bei dva­sios jas va­gia ir skrai­do ap­link na­mus, krės­da­mos pik­tas iš­dai­gas.

O štai Ita­li­jo­je ra­ga­na La Be­fa­ na, nors ir ne­ma­lo­nios iš­vaiz­dos, yra ge­ra­sis per­so­na­žas – ji da­li­ja vai­kams do­va­nas. Le­gen­da by­lo­ja, kad ji la­bai ap­gai­les­tau­ja ne­pa­ma­ čiu­si gi­mu­sio Jė­zaus. Kai iš­min­čiai ke­lia­vo į jo gi­mi­mo vie­tą, ji at­si­sa­ kė ei­ti kar­tu, nes bu­vo už­siė­mu­si.

Da­bar ji vaikš­to po na­mus ir pa­lie­ ka do­va­nų, vis ieš­ko­da­ma iš­min­čių ir kū­di­kio. Į mi­šias – su rie­du­čiais

Ve­ne­sue­los sos­ti­nė­je Ka­ra­ka­se Ka­ lė­dų šven­tės pra­si­de­da dar gruo­ džio 16-ąją nuo ry­ti­nių mi­šių. Ne­ bū­tų nie­ko keis­ta, bet šio mies­to gy­ven­to­jai į baž­ny­čią vyksta… rie­ du­čiais. Nu­vyk­ti ten au­to­mo­bi­liu net neį­ma­no­ma, nes iki 8 val. ry­to mies­te su­stab­do­mas eis­mas.

Ir tai ne vie­nin­te­lė keis­ta ve­ ne­sue­lie­čių tra­di­ci­ja. Iš­va­ka­rė­se, gruo­džio 15-ąją, prieš gul­da­mi vai­ kai prie ko­jos pirš­to pri­si­ri­ša vir­ vu­tę, o ki­tą jos ga­lą nu­lei­džia pro

Ryš­kiau­sios pa­sau­lio Ka­lė­dų eg­lės

852 tai­lan­d ie­čiai moks­lei­v iai su­for­ ma­vo ka­lė­d i­nę eg­lę prie Ban­ko­ko pre­k y­bos cent­ro ir pa­ge­r i­no pa­sau­ lio re­kor­dą, ku­r į 2011-ai­siais pa­sie­kė vo­k ie­čiai.

Ukrainos sostinės Ki­je­vo cent­re, kur jau ke­le­tą sa­vai­čių ne­si­l iau­na de­ monst­ra­ci­jos prieš val­d žią, iš­dy­go pro­tes­ti­nė Ka­lė­dų eg­lė, pa­puoš­ta vė­ lia­vo­mis ir šū­kiais.

11

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

pa­na­šios ir skir­tin­gos

Nau­juo­sius me­tus su­tiks na­mie Po de­šimt­me­čio, iš es­mės iš­ brauk­to iš gy­ve­ni­mo, – Nau­jie­ji me­tai na­mie. To­kios do­va­nos su­ lau­kė bu­vęs Ru­si­jos naf­tos mag­ na­tas Mi­chai­las Cho­dor­kovs­kis.

Pa­bu­do hu­ma­niz­mas

Va­kar, tuoj po vi­dur­die­nio, jis iš­va­žia­vo iš ko­lo­ni­jos Se­ge­žos mies­te Ka­re­li­jo­je, Ru­si­jos šiau­ rės va­ka­ruo­se. Kiek anks­čiau tą pa­čią die­ną pre­zi­den­tas Vla­di­ mi­ras Pu­ti­nas pa­si­ra­šė įsa­ką su­ teik­ti jam ma­lo­nę. „Va­do­vau­da­ma­sis hu­ma­niš­ku­ mo prin­ci­pais nu­ta­riu: su­teik­ti ma­lo­nę nu­teis­ta­jam Cho­dor­kovs­ kiui Mi­chai­lui Bo­ri­so­vi­čiui, gi­mu­ siam 1963 m. Mask­vo­je, ir pa­leis­ ti jį nuo to­les­nio lais­vės atė­mi­mo baus­mės vyk­dy­mo“, – tei­gia­ma pre­zi­den­to įsa­ky­me.

Die­ną anks­čiau, po me­ti­nės spau­dos kon­fe­ren­ci­jos, V.Pu­ti­ nas pra­ne­šė žur­na­lis­tams, kad M.Cho­dor­kovs­kis pa­tei­kė ma­ lo­nės pra­šy­mą, rem­da­ma­sis hu­ ma­ni­ta­ri­nio po­bū­džio ap­lin­ky­ bė­mis, – jo mo­ti­na sun­kiai ser­ga ir ga­li ne­su­lauk­ti ki­tų me­tų rugp­jū­čio, kai tu­rė­jo baig­tis jos sū­nui skir­ta ka­lė­ji­mo baus­mė.

Sudėtingas pasirinkimas Pa­ra­ma: Bos­to­no ka­lė­di­nis bė­gi­mas skir­tas su­rink­ti pi­ni­gų žmo­nėms, pa­ti­rian­tiems nep­ri­tek­lių.

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

lan­gą. Kai ki­tą ry­tą vy­res­nie­ji rie­ du­čiais grįž­ta iš mi­šių, jie trau­kia už vir­vu­čių ir ža­di­na sa­vo at­ža­las.

Italų posakis byloja, kad laimingas naujaisiais metais taps tas, kuris Naujųjų metų naktį įšoks į Tibro upę.

Auk­si­nis vo­ra­tink­lis

Įvai­rių yra ir Ka­lė­dų eg­lu­čių puo­ši­ mo tra­di­ci­jų. Uk­rai­no­je jas mėgs­ta­ ma da­bin­ti dirb­ti­niais si­dab­ri­niais ir auk­si­niais vo­ra­tink­liais. Ten ti­ ki­ma le­gen­da apie skur­džią mo­te­ rį, ku­ri ne­ga­lė­jo sau leis­ti ka­lė­di­nių pa­puo­ša­lų. Kol ji mie­go­jo, vo­rai ap­

Bra­zi­lijos gyventojai ga­li pa­si­gir­ti tu­ rin­t ys aukš­čiau­sią plū­du­r iuo­jan­čią Ka­lė­dų eg­lę pa­sau­ly­je – 85 m mil­ži­ nė sto­vi ant plat­for­mos Rio de Ža­nei­ ro įlan­ko­je.

raiz­gė jos eg­lu­tę vo­ra­tink­liu iš gry­ no auk­so ir si­dab­ro. Ši­taip jie ir el­gę pa­puo­šė, ir at­ne­šė mo­te­riai tur­tų.

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ant eg­lių daž­nai ka­bi­na­mi de­ko­ra­ty­vi­niai agur­kai. Kal­ba­ma, kad šios tra­di­ci­ jos šak­nys sie­kia JAV pi­lie­ti­nio ka­ ro lai­kus, kai ei­li­nis Joh­nas C.Lo­ we­ris pa­kliu­vo į ne­lais­vę ir Ka­lė­dų iš­va­ka­rė­se, mir­da­mas iš ba­do bei iš­se­ki­mo, pa­pra­šė sar­gy­bi­nio rau­ gin­to agur­ko. Sar­gy­bi­nis pa­si­gai­lė­ jo ir at­ne­šė agur­ką. Vė­liau, at­ga­vęs lais­vę, ei­li­nis įti­kė­jo, kad bū­tent ši „Die­vo do­va­na“ su­tei­kė jam fi­zi­ nės bei emo­ci­nės stip­ry­bės, ir pra­ dė­jo ka­bin­ti agur­kus ant eg­lu­tės per Ka­lė­das.

Tra­di­ci­jos pra­di­nin­kai – lat­viai?

Be­je, pir­mie­ji pra­dė­ję puoš­ti Ka­lė­ dų eg­lę skel­bia­si kai­my­nai lat­viai.

Ry­go­je Ro­tu­šės aikš­tė­je įmon­tuo­

Pa­sau­lio re­kor­di­nin­kai yra ir Šiau­rės Ita­li­jos Gu­bi­jaus mies­te­lio gy­ven­to­jai, ant kal­no šlai­to iš tūks­tan­čio lem­pų su­kū­rę ki­lo­met­ro aukš­čio Ka­lė­dų eg­ lės si­lue­tą.

ta plokš­tė, ku­rią dau­ge­lis praei­vių lai­ko ka­na­li­za­ci­jos dang­čiu, bet iš tik­rų­jų tai yra pa­mink­las pir­ma­ jai Eu­ro­pos Ka­lė­dų eg­lei. Ji skel­ bia: „Pir­mo­ji Ka­lė­dų eg­lė Ry­go­je.

1510 m.“ Lat­vi­jos ar­chy­vuo­se ga­li­ma ras­ti ir pa­sa­ko­ji­mą, kad dar 1477 m. gy­ va­vo tra­di­ci­ja at­si­svei­kin­ti su Ka­lė­ dų me­džiu. Jį iš­neš­da­vo iš pa­sta­to, vaikš­čio­da­vo ap­link jį ra­tu, o pa­skui su­de­gin­da­vo.

O vo­kie­čiai ma­no, kad ši tra­di­ci­ ja at­si­ra­do re­for­ma­ci­jos pra­di­nin­ ko Mar­ti­no Lut­he­rio dė­ka, ku­ris kar­tą ei­da­mas gat­ve pa­ma­tė, kaip snai­gės krin­ta ir lie­ka ant eg­lės ša­ kų. Jam tai taip pa­ti­ko, kad jis nu­ spren­dė pa­ts pa­puoš­ti eg­lę ir tam pa­nau­do­jo žva­kes. Bet tai, anot do­ ku­men­tų, įvy­ko 1517 m. – kiek vė­ liau nei Ry­go­je.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Pag­r in­d i­nė JAV Ka­lė­dų eg­lė, sto­v in­ ti sos­t i­nė­j e Va­š ing­to­ne prie Ka­pi­to­ li­j aus, yra 27 m aukš­č io ir pa­puoš­ ta 5 tūkst. žais­l iu­k ų, ku­r iuos su­k ū­ rė vai­k ai.

Ši ži­nia bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta. Pats M.Cho­dor­kovs­kis ne kar­tą sa­kė, kad ne­pri­pa­žins kal­tės ir ma­lo­ nės ne­pra­šys. Nei jo ad­vo­ka­tai, nei ko­lo­ni­jos pa­rei­gū­nai sa­ko nie­ ko ne­gir­dė­ję apie jo ma­lo­nės pra­ šy­mą V.Pu­ti­nui. „Kaip M.Cho­dor­kovs­kis krei­pė­ si į V.Pu­ti­ną – klau­si­mas lie­ka at­

vi­ras. Per te­le­pa­ti­nius ka­na­lus, per atei­vius, kos­mi­niu ry­šiu... Vi­siš­kai neaiš­ku“, – iro­ni­za­vo Ru­si­jos po­ li­to­lo­gas Dmit­ri­jus Oreš­ki­nas.

Anot jo, val­džia M.Cho­dor­ kovs­kiui tie­siog pateikė fak­tą ir liepė rinktis. „Tai tra­di­ci­nė vie­šų­jų ry­šių tech­no­lo­gi­ja, ir kryž­ke­lė čia aiš­ki: ar­ba tu su­tin­ki su tuo, kad pa­pra­ šei at­lei­di­mo bei ma­lo­nės, ir tuo­ met ta­ve pa­lei­džia su vi­so­mis aki­ vaiz­džio­mis komp­li­ka­ci­jo­mis ta­vo įvaiz­džiui, ar­ba sa­kai, jog V.Pu­ti­ nas ap­ga­vo, ir tuo­met pra­si­de­ da ki­tos pro­ble­mos, su­si­ju­sios su sun­kes­nė­mis ka­lė­ji­mo są­ly­go­mis li­ku­sius de­vy­nis mė­ne­sius bei per­spek­ty­va gau­ti dar vie­ną baus­ mę“, – tei­gė D.Oreš­ki­nas.

Po­li­to­lo­gas ra­gi­no ne­sku­bė­ti da­ry­ti iš­va­dų ir pa­lauk­ti, ką šiuo klau­si­mu pa­sa­kys pa­ts M.Cho­ dor­kovs­kis.

Po­kal­bis su sau­gu­mu

Ru­si­jos laik­raš­tis „Ko­mer­sant“ pra­ne­šė, kad M.Cho­dor­kovs­kis ma­lo­nės pa­pra­šė spau­džia­mas slap­tų­jų tar­ny­bų.

Rem­da­ma­sis neį­var­dy­tais šal­ ti­niais, lei­di­nys ra­šo, kad Ru­si­jos sau­gu­mo tar­ny­bos at­sto­vai ne­se­ niai kal­bė­jo­si su M.Cho­dor­kovs­kiu ir jam pa­sa­kė, kad vė­žiu ser­gan­ čios jo mo­ti­nos svei­ka­ta pra­stė­ja, be to, per­spė­jo dėl ga­li­mos tre­čios bau­džia­mo­sios by­los. „Šis po­kal­bis, ku­ris įvy­ko be ad­vo­ka­tų, pri­ver­tė M.Cho­dor­ kovs­kį kreip­tis į pre­zi­den­tą“, – tei­gia­ma straips­ny­je.

BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

Trum­pa biog­ra­fi­ja 1995 m. „Me­na­tep“ už 300 mln. do­le­ rių įsi­gi­jo ant­rą stam­biau­sią Ru­si­jos naf­tos bend­ro­vę „Ju­kos“. Šio tūks­tant­ Pra­si­dė­jus pe­rest­roi­kai, praė­ju­sio me­čio pra­džio­je M.Cho­dor­kovs­kio am­žiaus de­vin­to­jo de­šimt­me­čio vi­ tur­tas pa­sie­kė 15 mlrd. do­le­rių, jis ta­ du­ry­je, jis ta­po vie­nu Ru­si­jos vers­lo po tur­tin­giau­siu žmo­gu­mi Ru­si­jo­je. pio­nie­rių. Jis, įstei­gęs Moks­lo ir tech­ 2003 m. suim­tas už mo­kes­čių ven­gi­ ni­kos jau­ni­mo kū­ry­bos cent­rą, ėmė­ mą, tur­to grobs­ty­mą ir su­kčia­vi­mą, o si kom­piu­te­rių im­por­to, pre­ky­bos al­ 2005-ai­siais nu­teis­tas ka­lė­ti aš­tuo­ ko­ho­liu bei ki­tos tais lai­kais pel­nin­ ne­rius me­tus. gos ko­mer­ci­nės veik­los.

2007 m. bend­ro­vei „Ju­kos“ pa­skelb­ Jau­ni­mo kū­ry­bos cent­ras po ku­rio tas bank­ro­tas. lai­ko vir­to ko­mer­ci­niu ban­ku, ku­ris 2010 m. M.Cho­dor­kovs­kis ki­to­je by­ 1990 m. ga­vo pa­va­di­ni­mą „Me­na­ lo­je nu­teis­tas ka­lė­ti 13 me­tų už tur­ tep“. Jis ak­ty­viai da­ly­va­vo pri­va­ti­ to grobs­ty­mą ir pi­ni­gų plo­vi­mą, vė­ za­ci­jos pro­ce­se, ku­ris įsi­bė­gė­jo žlu­ liau baus­mė su­ma­žin­ta dve­jais me­ gus SSRS ir į val­džią atė­jus Bo­ri­sui tais. Baus­mės ter­mi­nas tu­rė­jo baig­ Jel­ci­nui. tis 2014 m. rugp­jū­tį.

Gar­siau­siam Ru­si­jos ka­li­niui šiuo­lai­ ki­nės Ru­si­jos is­to­ri­jo­je 2013 m. bir­že­ lio 26 d. su­ka­ko 50 me­tų.

Pers­pek­ty­vos: ap­žval­gi­nin­kai neat­me­ta ga­li­my­bės, kad pa­leis­tas į

lais­vę M.Cho­dor­kovs­kis (nuotr.) ga­li im­tis vi­suo­me­ni­nės veik­los, bet abe­jo­ja, kad jis taps grės­me V.Pu­ti­nui. „Reu­ters“ nuo­tr.

12

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

sportas

„Žalgiris“ žengė tolyn Penktąją pergalę Eurolygos krepšinio turnyre iškovojęs ir trečiąją vietą B grupėje užėmęs Kauno „Žalgiris“ tęs kovą dėl trofėjaus. Paskutiniosiose pirmojo etapo rungtynėse kauniečiai Vokietijoje 84:80 (21:28, 23:15, 16:26, 24:11) įveikė penktojoje pozicijoje likusią Bambergo „Brose Basket“ ekipą ir pirmą kartą šį sezoną Eurolygoje iškovojo dvi pergales paeiliui.

26 taškais prie pergalės prisidėjo Justinas Dentmonas, 14 – Artūras Milaknis, 11 – Kšyštofas Lavrinovičius. Po 9 taškus pelnė Paulius Jankūnas ir Šarūnas Jasikevičius, 8 – Robertas Javtokas. „Žalgirio“ krepšininkai antrajame etape žais F grupėje kartu su Madrido „Real“ (Ispanija), Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis), Maskvos CSKA (Rusija), Stambulo „Galatasaray“ (Turkija), Belgrado „Partizan NIS“ (Serbija) ir Miuncheno „Bayern“ (Vokietija) komandomis.

Paskutinis kauniečių varžovas paaiškėjo vakar po D grupės susitikimo Ispanijoje, kur Vitorijos „Laboral Kutxa“ klubas žaidė su Simo Jasaičio ir Manto Kalniečio Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) ekipa.

Jei dvikovą laimėjo Vitorijos klubas, tai žalgiriečių varžovė bus ketvirtąją vietą D grupėje užimanti Jono Mačiulio Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) komanda, jei pergalę šventė Krasnodaro krepšininkai, tai LKL čempionų varžovė bus į ketvirtąją poziciją turėjusi nukristi „Laboral Kutxa“ ekipa. „Top-16“ turnyro E grupėje tikrai žais Lino Kleizos Stambulo „Fenerbahce Ulker“ (Turkija), Eurolygos čempionas Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija), Milano „EA7 Emporio Armani“ (Italija), „FC Barcelona“ (Ispanija), Mindaugo Kuzminsko ir Domanto Sabonio Malagos „Unicaja“ (Ispanija) ir Stambulo „Adanolu Efes“ (Turkija) klubai. „Klaipėdos“ inf.

„Atlantas“ laimėjo prieš „Daugavą“ Lietuvos vicečempionai „Atlanto“ futbolininkai Klaipėdoje išbandė jėgas su Latvijos ketvirta komanda – Rygos „Daugava“. Susitikimą laimėjo šeimininkai 4:3 (1:1).

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmąjį kėlinį vyko nuožmi, nerezultatyvi kova. 20-ąją min. po pakelto kampinio, galva įvartį pasiekė „Atlanto“ gynėjas Edgaras Žarskis.

Svečiai rezultatą išlygino neprabėgus nė dešimčiai minučių.

Antrąjį kėlinį klaipėdiečių ekipoje žaidė kiti – jaunesni futbolininkai. Tačiau jaunuoliai parodė, kad moka rezultatyviai pulti.

Po komandos naujoko Roko Krušnausko ir Edgaro Ditmono įvarčių šeimininkų vienuolikė išsiveržė į priekį 3:1.

Rygiečiai rezultatą sušvelnino 11 m baudinio smūgiu, tačiau netrukus tokios pat bausmės susilaukė „Daugavos“ komanda, kai buvo pargriautas R.Krušnauskas. Tadas Eliošius sugrąžino dviejų įvarčių persvarą – 4:2.

Baigiantis susitikimui latvių legionieriui Mantui Savėnui pavyko dar kartą pasiųsti kamuolį į „Atlanto“ vartų tinklą – 4:3. Šis įvartis buvo paskutinis rezultatyviame susitikime.

Taiklusis: pirmą kartą kamuolys latvių vartuose suspurdėjo po E.Žarskio (mėlyna apranga) smūgio galva.

„Daugavos“ komanda į Klaipėdą atvyko be trenerių – Virginijaus Liubšio ir Tomo Ražanausko, negalėjusių būti su komanda dėl kitų svarbių reikalų.

Tačiau lietuviška kalba Rygos klube buvo girdėti garsiai, nes, be M.Savėno, „Daugavoje“ rungtyniavo dar šiais metais „Atlante“ žaidęs Ernestas Veliulis, būrys buvusių Panevėžio „Ekrano“ futbolininkų.

23 d. „Atlantas“ baigs pirmąją treniruočių stovyklą. Klaipėdiečiai gaus šventines atostogas iki sausio 4 d.

Prieš varžybas su „Daugava“ uostamiesčio „Atlanto“ komanda pasirašė dvejų metų sutartį su 18-mečiu R.Krušnausku.

Praėjusį sezoną R.Krušnauskas atstovavo Lietuvos 1-osios lygos čempionate žaidusiam Kauno „Spyriui“, įmušė 14 įvarčių.

Sveikinimai: geriausiam 2013 m. Kauno apskrities jaunajam futboli-

ninkui R.Krušnauskui (dešinėje) ranką spaudė klubo generalinis direktorius V.Lekevičius.

Vytauto Petriko nuotr.

„Fortūnos“ ekipos baterijos išseko po pertraukos Česlovas Kavarza Du kėlinius tvirtai pergalės link žingsniavusios Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės po didžiosios pertraukos akivaizdžiai pavargo.

Nusilpusių šeimininkių bejėgyste pasinaudojusios Kauno „AisčiųLSU-Paradžio“ žaidėjos iškovojo pergalę 77:59.

Pozicija: puolėja E.Šikšniūtė (balta apranga) su varžovėmis dažniausiai kovojo po krepšiu.

Vytauto Petriko nuotr.

Viešnios atsirevanšavo už nesėkmę 61:78 pirmajame Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato rate.

Pirmąjį kėlinį klaipėdietės, labiausiai išsiskyrė Eglė Šikšniūtė, surengė spurtą. Laimėjusios tarspnį 11:0, R.Kumpienės auklėtinės įgijo 10 taškų persvarą – 23:13.

Nervingai ir nerezultatyviai vykęs antrasis kėlinys didesnių bėdų šeimininkėms neprikrėtė. Jos išėjo ilsėtis turėdamos tą patį skirtumą – 34:24.

Po pertraukos kaunietės surengė šturmą, per tris minutes sumažino skirtumą iki 34:36. Tačiau klaipėdietės dar rado jėgų atitolti 9 taškais. Įsibėgėjusios Kauno krepšininkės per paskutinę trečiojo ketvirčio minutę pelnė 7 taškus ir priartėjo iki 47:51.

Paskutinįjį kėlinį varžovės supančiojo „Fortūnos“ lyderes, kurioms net keturias minutes nepavyko taikliai mesti.

Vėliau klaipėdiečių situacija dar labiau komplikavosi – penktąją pražangą gavo E.Šikšniūtė. „Fortūna“ bandė gelbėtis tolimais metimais, tačiau kamuolys skriejo pro šalį.

Per 13 rungtynių iškovojusios 7 pergales, uostamiesčio žaidėjos liko ketvirtoje vietoje. Šiandien mūsų ekipos laukia labai svarbus susitikimas Marijampolėje su viena vieta aukščiau esančia „Sūduva“.

13

šeštADIENIS, gruodžio 21, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

E.Ži­žiū­nas: „Esu links­mo bū­do žmo­gus“ Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį TV ta­len­tų šou „X fak­to­rius“ sce­ną štur­ muo­jan­tis 45-erių klai­pė­die­tis Egi­di­jus Ži­žiū­nas žiū­ro­vams ne tik do­va­no­ja nuo­šir­džius pa­si­ro­dy­mus bei ge­rą po­zi­ty­vu­mo do­zę. Vy­riau­sias pro­jek­to da­ly­vis ta­po gy­vu įro­dy­mu, jog sie­kiant pri­pa­ži­ni­mo po­pmu­zi­kos pa­sau­ly­je am­žius – ne kliū­tis. Nors klai­pė­die­tis pri­si­pa­ži­no ne­tu­rįs iliu­zi­jų lai­mė­ti, bent jau iki šiol jo pa­lai­ky­mo ko­man­da ne­snau­dė.

Kaip šmaikš­ta­vo Egi­di­jus, gal Die­vas duos, kad ir šį sek­ma­die­nį Ma­ri­jo­no Mi­ku­ta­vi­čiaus glo­bo­ja­ma ko­man­da dar „ne­nuk­rau­juos“.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Į na­mus – pa­ry­čiais

– Ko ti­kė­jo­tės ei­da­mas į šį te­le­ vi­zi­jos šou?

– Ne­si­ti­kė­jau nie­ko. Tie­siog vai­kai už­pil­dė an­ke­tą. Kai ma­nęs klau­sia, kaip aš to­kių me­tų su­gal­vo­jau ei­ti į te­le­vi­zi­jos šou, kur anks­čiau bu­vau, at­sa­kau, kad anks­čiau lai­ko ne­bu­vo.

– O da­bar na­mas pa­sta­ty­tas, vai­kai užau­gin­ti, me­dis pa­so­ din­tas, be­li­ko „X fak­to­riu­je“ pa­da­ly­vau­ti?

– Taip, anks­čiau rei­kė­jo dirb­ti, pi­ ni­gą kal­ti, o da­bar ga­li­ma ir dėl sie­ los pa­gy­ven­ti. Ži­no­ma, bu­vo dve­ jo­nių. Pir­mo­ji at­ran­ka „Klai­pė­dos“ vieš­bu­ty­je vy­ko lie­pos pa­bai­go­je. At­ va­žia­vau ir gal­vo­ju: ei­ti ar nei­ti, ei­ ti ar nei­ti? Bet juk per gal­vą nie­kas ne­duos. O dar per ra­di­ją iš­gir­dau Sa­mo in­ter­viu, ku­ria­me jis kvie­tė – atei­ki­te, da­ly­vau­ki­te, ne­bi­jo­ki­te.

Po pir­mo­jo ban­dy­mo lau­kė at­ran­ ka Žve­jų rū­muo­se, kur at­li­kau sa­ vos kū­ry­bos dai­ne­lę ir ga­vau ke­tu­ ris „už“ – tai la­bai pa­drą­si­no. Po to – sto­vyk­la Drus­ki­nin­kuo­se. Iš pra­ džių dar bu­vo tar­pe­lių, o da­bar tai jau pra­si­dė­jo, pa­ti­kė­ki­te. Kiek­vie­ną sa­vai­tę nuo ket­vir­ta­die­nio tu­riu bū­ ti Vil­niu­je, kiek­vie­ną die­ną re­pe­ti­ci­ jos, sek­ma­die­nį po gar­so ir ge­ne­ra­li­ nės re­pe­ti­ci­jos pu­sę aš­tuo­nių va­ka­ro – kon­cer­tas, ir ne šiaip sau. Tie­sio­ gi­nis ete­ris taip blaks­tie­nas pa­sta­to, taip skruz­dės per nu­ga­rą laks­to, kad oho. Ren­gi­nys bai­gia­si pu­sę vie­nuo­ li­kos va­ka­ro, na­muo­se bū­nu tre­čią ket­vir­tą ry­to. O kar­tą, kai sni­go ir pus­tė, grį­žau net penk­tą. Pir­ma­die­ nį pa­mie­gu, nuei­nu į spor­to klu­bą, ba­sei­ną, pa­re­lak­suo­ju pir­te­lė­je, ant­ ra­die­nį su­ži­nau dai­ną, ją įdai­nuo­ ju, pa­ren­ka­me to­na­ci­ją. Su pro­diu­ se­riu bend­rau­ja­me te­le­fo­nu, skai­pu, ži­nu­tė­mis, elekt­ro­ni­niu pa­štu. Dar­ bas įdo­mus, kū­ry­bin­gas, bet jam rei­ kia daug lai­ko ir ener­gi­jos. Ži­no­ma,

vie­ti­niams vis­kas pa­pras­čiau, grei­ čiau. Nors aš toks ne vie­nas, va­žiuo­ ja­me su An­že­la. Ji yra vil­nie­tė, bet šiuo me­tu gy­ve­na Klai­pė­do­je.

– Tur­būt su An­že­la su­si­bi­čiu­ lia­vo­te ar­ti­miau­siai?

– Ži­no­ma, su­si­drau­ga­vo­me, va­žiuo­ da­mi pa­si­šne­ka­me apie vis­ką, lai­ko tu­ri­me ne­ma­žai, iki Vil­niaus – trys ke­tu­rios va­lan­dos ke­lio. Apsk­ri­tai mū­sų, „se­nu­kų“, šau­ni ko­man­da. Bet ir už­ku­li­siuo­se ge­ra at­mos­fe­ra, vi­si la­bai ge­ra­no­riš­ki, jei rei­kia, pa­lai­kys, pa­tars, ap­si­ka­bins. Nes­var­bu, kad jie jau­ni­mas, o aš vy­riau­sias. Štai An­ že­la už ma­ne jau­nes­nė 17 me­tų, o ki­ti

Tie­sio­gi­nis ete­ris taip blaks­tie­nas pa­ sta­to, taip skruz­dės per nu­ga­rą laks­to, kad oho. dar dau­giau. Jie man kaip vai­kai, ga­ li­ma sa­ky­ti. Tu­ri­me la­bai ge­rą, šil­tą kon­tak­tą, bend­rau­ja­me per feis­bu­ką.

Man tarp jų ge­rai, juk mū­sų iš­vaiz­ da sens­ta, o šir­dy­se mes vis tiek iš­ lie­ka­me jau­ni. Tik Sau­lius Prū­sai­tis man vis kaž­ką už­len­kia – tai jam tas, tai anas už­kliū­va. Sa­kau, su­val­kie­tis, gai­li ge­res­nio žo­džio. Nors šiaip už­ ku­li­siuo­se svei­ki­na­mės, pa­si­šne­ka­ me, kaip rei­ka­lai.

Užk­liū­va „kar­ki­mas“

– Bet juk no­rė­tų­si lai­mė­ti šou, pri­pa­žin­ki­te?

– Kai per at­ran­ką ma­nęs klau­si­nė­ jo, ko­dėl da­ly­vau­ju, ar ma­nau, kad ga­liu pa­pul­ti į de­šim­tu­ką, at­sa­kiau – kas ten ži­no, daug kas pri­klau­sys nuo ki­tų da­ly­vių. O šian­dien tur­būt ga­li­ma sa­ky­ti, kad vil­tis jau pa­tei­ si­nau – da­bar mū­sų li­ko de­vy­ne­tas.

Man tai jau mak­si­mum pro­gra­ma.

Ma­nau, kad lai­mė­ti šou ne­la­bai tu­ riu šan­sų, nes yra daug stip­rių kon­

Ma­lo­nu­mas: il­go­kai ran­ko­se sak­so­fo­no ne­lai­kęs E.Ži­žū­nas, ėmęs da­ly­vau­ti „X fak­to­riaus“ pro­jek­te, vėl iš

nau­jo jau­ki­na­si šį inst­ru­men­tą.

ku­ren­tų. Da­bar jau vi­sos gru­pės nu­ken­tė­jo, iš­sky­rus mus. „Se­nu­kai“ dar lai­ko­si, tai gal da­bar jau mums atė­jo lai­kas „nu­krau­juo­ti“.

– Ar tu­ri­te fa­vo­ri­tų?

– An­že­la dai­nuo­ja su­per. Ir 17-me­ tė Ie­va la­bai stip­ri, nuo­sta­biai at­lie­ ka dai­nas. Šau­nūs „Ben­ja­mins“, „Že­ mai­tu­kai“. Apsk­ri­tai vi­si, ką tik im­si.

– Kaip ma­no­te, kas už jus bal­ suo­ja, kas yra jū­sų pub­li­ka?

– Ne­ži­nau. Gal ir­gi la­biau au­gę

„X fak­to­riaus“ or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

žmo­nės. Nors feis­bu­ke la­bai daug ži­nu­čių gau­nu iš jau­ni­mo. Nes­pė­ ju prii­mi­nė­ti į drau­gus, „lai­kin­ti“.

Bet kiek su­ge­bu, sten­giuo­si at­sa­ky­ ti vi­siems. Duk­ra ir ma­no fa­nų klu­ bą su­kū­rė. Kaip tik ji da­bar grįž­ta, di­de­lė pa­lai­ma. Šiuo me­tu ji stu­ di­juo­ja Aust­ri­jo­je, Vie­no­je, po­li­to­ lo­gi­ją, yra ket­vir­ta­me kur­se. La­bai rim­tas moks­las, vis­kas vo­kie­čių ir ang­lų kal­ba. Taip pat dir­ba Jung­ ti­nė­se Tau­to­se, Kal­bų ins­ti­tu­te.

O sū­nus gy­ve­na su mu­mis, jam 15 me­tų.

– Ar ne­bau­gu, kad duk­ra ne­ beg­rįš į Lie­tu­vą?

– Da­bar sun­ku pa­sa­ky­ti, ar ji ten pa­si­liks. Nors, kaip sa­ko pa­ti duk­ ra, gy­ven­da­ma už­sie­ny­je ji ga­li bū­ ti la­biau nau­din­ga Lie­tu­vai.

– Tur­būt jū­sų šei­ma, ar­ti­mie­ji – ne tik di­džiau­si ger­bė­jai, bet ir žmo­nės, iš ku­rių su­lau­kia­te pa­ ta­ri­mų bei kri­ti­kos?

– Ži­no­ma, šei­ma, gi­mi­nės, ar­ti­ mie­ji – di­džiau­si ma­ no sir­ga­liai.

14

14

šeštADIENIS, gruodžio 21, 2013

vakarė

E.Ži­žiū­nas: „Esu links­mo bū­do žmo­gus“ Į vi­sus pa­si­ro­dy­mus va­ 13 žiuo­ja ir ma­ma, ir dė­ dės, ir te­tos. Po kiek­vie­no pa­si­ro­

pirš­tu į akį! Esu links­mo bū­do žmo­ gus, bū­da­mas kom­pa­ni­jo­je tai ko­kį juo­ke­lį, tai anek­do­tą su­ske­liu.

dy­mo gau­nu ir kri­ti­kos. Ją iš­sa­ko ir žmo­na, ir duk­ra, ir ma­ma. Daug prie­kaiš­tų iš ger­bė­jų, žiū­ro­vų su­lau­ kiu dėl to, kad dai­nuo­ju už­si­mer­ kęs. Jie taip pat no­rė­tų, kad dau­ giau šyp­so­čiau­si, nes ne­va at­ro­do, kad aš pik­tas. Bet man tik­rai nė­ra ko pyk­ti, esu links­mas žmo­gus.

Dar drau­gai skam­bi­na ir prie­ kaiš­tau­ja – to­kį gra­žų bal­są tu­ ri, kam tą kar­ki­mą „už­de­di“. Man tai pa­tin­ka. O jie sa­ko – ro­dyk sa­vo vo­ka­lą. Na, jei praei­siu to­liau, gal kaž­ką ki­ta pa­dai­nuo­siu.

At­sik­ra­ty­ti svo­rio – iš­šū­kis

– O iki TV šou sak­so­fo­ną daž­nai į ran­kas paim­da­vo­te?

– La­bai il­gai juo ne­gro­jau, tik da­ bar po tru­pu­tį pra­dė­jau. Tik gai­la, kad ma­žai jo įtrau­kia­ma į ma­no pa­ si­ro­dy­mus.

– Gal no­rė­tu­mė­te kar­tu su­gro­ ti su Klai­pė­dos me­ru?

– Be­je, kai bu­vau stu­den­tas, yra te­ kę gro­ti vie­no­je sce­no­je su Vy­tau­tu Grub­liaus­ku. Ta­da vy­ko kaž­koks au­t o­r i­n is va­ka­ras Mu­z i­k i­n ia­ me teat­re. Tai­gi sce­no­je jau esa­me drau­ge bu­vę.

Mai­ti­na ma­ši­nų vers­las

– Tu­ri­te sva­jo­nių dai­ną, ku­rią no­rė­tu­mė­te at­lik­ti „X fak­to­ riaus“ sce­no­je?

– Ne­ži­nau. Vi­sos jos ge­ros. Štai no­ rė­jau su­dai­nuo­ti „Ma­žy­te ma­no“, ir vi­sai ne­ty­čia ją ga­vau. Ir šio sa­vait­ ga­lio pa­si­ro­dy­mui tu­riu ne­blo­gą dai­ną, bet ne­no­riu jos at­skleis­ti.

– Esa­te pro­fe­sio­na­lus mu­zi­kan­ tas, ta­čiau nė die­nos ne­dir­bo­te pa­gal spe­cia­ly­bę. Ko­dėl?

– Taip, anuo­met Vals­ty­bi­nės kon­ ser­va­to­ri­jos Klai­pė­dos fa­kul­te­tuo­ se bai­giau sak­so­fo­no kla­sę. Ta­čiau bu­vo to­kie lai­kai, kad rei­kė­jo kaž­ kaip iš­gy­ven­ti, glau­dė­mės bend­ra­ bu­ty­je, iš­kart gi­mė mer­gy­tė, žmo­na dir­bo fa­kul­te­tuo­se, ji – pia­nis­tė. O tuo me­tu kaip tik ir ga­li­my­bių dau­ giau at­si­ra­do, Lie­tu­va at­ga­vo ne­ prik­lau­so­my­bę. Ka­dan­gi tu­rė­jau drau­gų Vo­kie­ti­jo­je, su bi­čiu­liais pra­dė­jo­me va­ry­ti ma­ši­nas, au­to­ mo­bi­lius da­lims.

– Tur­būt te­ko ma­ty­ti ir šil­to, ir šal­to?

– Oi, dar ir kiek. Ir prie „fū­ros“ vai­ro pa­ts sė­dė­da­vau. Dar šį rug­ sė­jį va­žia­vau, vai­ra­vau au­to­ve­ žį su dviem ma­ši­no­mis. 34 va­lan­ dos be mie­go. Pra­va­žia­vau Aust­ri­ją, Če­ki­ją, įlin­dau į Len­ki­ją, bet bai­su kur nors su­sto­ti, pa­si­tai­ko vis­ko, ir

Pageidavimas: E.Žižiūno gerbėjai prašo, kad jis scenoje dažniau šypsotųsi, antraip neretai atlikėjas jiems

atrodo piktas.

au­to­mo­bi­lius nu­ke­lia. Ži­no­ma, pa­ pras­čiau bū­tų ką nors ki­tą pa­sam­ dy­ti, kad tau par­vež­tų, bet juk žiū­ri, kaip tą li­tą il­ges­nį už­dirb­ti.

praė­ju­sį sa­vait­ga­lį te­ko dai­nuo­ti TV3 ka­lė­di­nia­me va­ka­rė­ly­je. Su­ lau­kė­me daug pa­lai­ky­mo, bu­vo sma­gu.

– Bū­ti vers­li­nin­ku sun­kiau nei da­ly­vau­ti TV šou?

– Sun­ku, kol įsi­va­žiuo­ji. Iš pra­džių vi­sur sun­ku.

– Tur­būt ne­pa­neig­si­te, jog TV šou pa­ko­re­ga­vo jū­sų gy­ve­ni­mą?

– Kas šiuo me­tu rū­pi­na­si jū­sų vers­lu?

– Te­ko su­ma­žin­ti apim­tis, nes šiuo me­tu gy­ve­nu „X fak­to­riu­je“. Lai­ ki­nai vis­kas iš­nuo­mo­ta, per­leis­ta, žmo­nės dir­ba. Ži­no­ma, kai žmo­gus dir­ba sau, gal jau­čia dau­giau at­sa­ ko­my­bės.

Trem­ti­niu Klai­pė­do­je ne­si­jau­čia

– Šou pa­si­baigs, tu­rė­si­te grįž­ ti į kas­die­ny­bę. Šis su­vo­ki­mas ne­bau­gi­na?

– Grį­šiu, o ką da­ry­si. Gy­ve­ni­mas juk ne­si­baigs. Gal kas nors ma­ ne pa­ma­tys, kur nors pa­kvies. Štai

Tik Sau­lius Prū­sai­ tis man vis kaž­ką už­ len­kia – tai jam tas, tai anas už­kliū­va. Sa­ kau, su­val­kie­tis, gai­ li ge­res­nio žo­džio.

– Ži­no­ma. La­bai. Te­le­vi­zi­ja – vi­ sa­ga­lė. Su­lau­kiu daug žur­na­lis­tų dė­me­sio, ma­ne at­pa­žįs­ta gat­vė­je.

Jau po pir­mų lai­dų užė­jus į „Ak­ ro­po­lį“ vai­kai priei­da­vo ir klaus­ da­vo – gal ga­li­ma kar­tu nu­si­fo­ tog­ra­fuo­ti? Vie­ni žmo­nės, pa­ma­tę ma­ne, šyp­so­si, ki­ti priė­ję pa­svei­

ki­na. Pa­me­nu, po pir­mos lai­dos vie­nas vai­ki­nu­kas sa­ko: „Ot ge­rai tu ten da­vei tam „Lie­tu­vos bal­ se“. Sa­kau, tai kad aš ne­da­ly­vau­ ju „Lie­tu­vos bal­se“.

– Per at­ran­ką pri­si­pa­ži­no­te, kad esa­te iš­trem­tas į Klai­pė­ dą dau­giau nei 20 me­tų. Iš­ties taip jau­čia­tės?

– Ne, juk tai bu­vo pa­sa­ky­ta hu­mo­ ro for­ma. Nors esu nuo Pa­ne­vė­žio, Klai­pė­do­je da­bar vi­sas ma­no gy­ve­ ni­mas, čia at­va­žia­vau prieš dau­ge­ lį me­tų. Esu čia sa­vas, nors ne­ma­ žai bi­čiu­lių tu­riu vi­so­je Lie­tu­vo­je – skam­bi­na iš Ma­žei­kių, sa­ko, Ma­ žei­kiai už ta­ve, iš Šiau­lių – Šiau­liai už ta­ve, Pa­ne­vė­žys ir­gi pa­lai­ko.

– Per at­ran­ką Ma­ri­jo­nas rep­li­ ka­vo, jog taip ir įsi­vaiz­duo­ja jus dai­nuo­jan­tį gi­mi­nės ba­liuo­se, su­siė­ji­muo­se. Nep­ra­šo­vė?

– Taip, taip ir yra. Kaž­kaip jis tai įžvel­gė. Po to ga­vau ži­nu­čių iš pus­ se­se­rių vai­kų – sa­ko, pa­tai­kė kaip

– Ar nie­ka­da ne­si­gai­lė­jo­te, kad ga­liau­siai ne­pa­su­ko­te pro­fe­sio­ na­laus mu­zi­kan­to ke­liu?

– Gal vė­liau kiek ir gai­lė­jau­si. Bet bu­vo, kaip bu­vo, gy­ve­ni­mas vis tiek gra­žus, jo at­kar­pa iki šiol, ma­nau, nu­gy­ven­ta pra­smin­gai. Ga­liau­siai tai yra sri­tis, ku­rio­je kas­dien tu­ ri dirb­ti, to­bu­lė­ti. Ir į sce­ną ne­ga­li išei­ti bet kaip.

– „X fak­to­riaus“ re­por­ta­žuo­se ne­ma­žai kal­ba­ma jū­sų svo­rio te­ma. Ji jums išties labai ak­ tuali?

– Ži­no­ma. Tu­riu aukš­tą spau­di­ mą, ten­ka var­to­ti vais­tus. O ko­dėl – vis­kas dėl ants­vo­rio. Kai bu­vo lū­ žu­si ko­ja, 10 kg da­viau į vir­šų. Ta­da tik val­giau ir gu­lė­jau. Nors šiaip jau vi­są gy­ve­ni­mą, kiek sa­ve pri­si­me­ nu, bu­vau stam­bus, dar mo­kyk­lo­je sto­ru­liu­ku va­din­da­vo. Ma­tyt, ge­nai to­kie. Da­bar sten­giuo­si pri­si­lai­ky­ ti, spor­tuo­ti, man pa­čiam yra iš­šū­ kis nu­mes­ti svo­rio. Ir štai da­bar jau nu­si­kra­čiau 10 kg.

– To­dėl praė­ju­sio­je lai­do­je ro­ dy­ta­me re­por­ta­že taip sma­giai do­ro­jo­te pi­cą?

– Ska­nu juk. Bu­vau gal du mė­ne­sius pi­cos ne­val­gęs.

Mokytojas: Egidijus džiaugiasi vertingais M.Mikutavičiaus patarimais.

Komanda: tarp kitų dalyvių, kurių dauguma pagal amžių jam tiktų į vaikus, klaipėdietis jaučiasi puikiai. „X fak­to­riaus“ or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Valia: su abejonėmis į TV projektą ėjęs E.Žižiūnas šiandien įveikė ne-

mažai kelio.

15

šeštADIENIS, gruodžio 21, 2013

vakarė

Do­va­nai svar­biau­sia – ši­lu­ma ir mei­lė Ka­lė­dų do­va­nų paieš­ka daž­nai tam­ pa vos ne sti­chi­ne ne­lai­me. Dėl to, kad pirk­ti jų puo­la­ma pa­sku­ti­nę die­ną, ne­ pa­gal­vo­jus, kam ką do­va­no­si­me. O ta­ da daž­nai vir­šų ima am­bi­ci­jos – įteik­ ti bran­gią, žo­džiu, „ge­rą“ do­va­ną, per daug ne­su­kant gal­ vos nei apie žmo­ gų, ku­rio na­muo­se ji at­si­durs, nei apie šven­tės sim­bo­li­ką.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Tu­rė­tų bū­ti pra­ktiš­kos

Sa­vo nuo­mo­nę apie Ka­lė­dų do­va­ nas dien­raš­čiui iš­sa­kė di­zai­ne­rės Jo­lan­ta Rim­ku­tė ir Vi­da Si­ma­na­ vi­čiū­tė.

J.Rim­ku­tės nuo­mo­ne, Ka­lė­dų do­va­nos tu­rė­tų bū­ti pra­ktiš­kos. „Per­kant Ka­lė­dų do­va­ną, ga­li­ma pa­gal­vo­ti dve­jaip: kam per­ki ir iš ko per­ki. La­bai svar­bu, kad pa­re­mi smul­kiuo­sius vers­li­nin­kus ir ama­ ti­nin­kus: rank­dar­bių kū­rė­jus, mez­ gė­jus, – var­di­jo J.Rim­ku­tė. – Mes pyks­ta­me ant žie­mos, kad ji šal­ta, žvar­bi, bet Ka­lė­dos – pui­ki pro­ ga do­va­no­ti šil­tus daik­tus: ska­ras, pirš­ti­nes, ko­ji­nes, šle­pe­tes, įvai­rius siu­vi­nė­tus rank­dar­bius.“ To­kios do­va­nos, di­zai­ne­rės nuo­mo­ne, tik­tų ar­ti­miems žmo­ nėms. Tai – vi­so­ke­rio­pai su­šil­ dan­ti do­va­na. „Kiek yra mo­čiu­čių, mez­gan­čių gra­žias raš­tuo­tas ko­ji­nes! Bet ama­ ti­nin­kai, kaip ir ki­ti žmo­nės, mirš­ ta. Jei­gu ne­ska­tin­si­me jau­no­sios kar­tos pe­rim­ti tų tra­di­ci­jų, vie­ną die­ną jos iš­nyks. Ge­riau­sias bū­ das ska­tin­ti – to­kias ko­ji­nes pa­do­ va­no­ti, – ma­no J.Rim­ku­tė. – Man at­ro­do, svar­bu tu­rė­ti šei­mo­je šven­ ti­nę stal­tie­sę. Ran­kų dar­bo, iš­siu­ vi­nė­tą šven­ti­nė­mis de­ta­lė­mis. Ei­ nant į sve­čius, to­kį daik­tą ga­li­ma įteik­ti šei­mos gal­vai.“ Džiu­gi­na ar­ti­mų­jų dė­me­sys

Nau­jau­si in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gi­jų ma­dos klyks­mai – ypač per Ka­lė­das – di­zai­ne­rės ne­ža­vi. Ki­ta ver­tus, tai – ir­gi in­di­vi­dua­lu, ne­ly­ gu ko­kius ak­cen­tus žmo­gus su­de­ da sa­vo me­tų ka­len­do­riu­je. „Ka­lė­dos – tai to­kia šven­tė, kai ar­ti­mie­siems, drau­gams rei­kia pa­ ro­dy­ti dė­me­sio ir ši­lu­mos. O gim­ ta­die­nis – as­me­ni­nė šven­tė. Jei­gu per Ka­lė­das do­va­no­si­me mo­bi­lų­ jį te­le­fo­ną, tai ką per gim­ta­die­nį – au­to­mo­bi­lį?“ – klau­sė pa­šne­ko­vė.

Su­de­ri­ni­mas: „Per­kant Ka­lė­dų do­va­ną, ga­li­ma pa­gal­vo­ti dve­jaip: kam

Pap­ro­ti­ni­mas: „Me­tas su­ma­žin­ti gip­si­nių su­ve­ny­rų, daik­tų daik­te­lių,

J.Rim­ku­tę per Ka­lė­das la­biau­siai džiu­gi­na ar­ti­mų­jų, drau­gų dė­me­ sys. Per tas šven­tes jai no­ri­si dau­ giau lai­ko pa­bū­ti su jais, nes vi­sus me­tus, kaip sa­kė, žmo­gus dir­bi, sku­bi, bė­gi, ne­tu­ri lai­ko. To­dėl ko­ kių do­va­nų gaus Ka­lė­doms, ji ne­ su­reikš­mi­na. „Mes – „LT iden­ti­ty“ ko­man­da – ku­ria­me ne tik dra­bu­žius, bet ir daug įvai­rių daik­tų. Juos ir sten­ giuo­si per šven­tes do­va­no­ti se­se­ riai, jos vai­kams, drau­gams. Šie­met tur­būt ir mū­sų ko­lek­ty­vas pri­si­ mins mo­kyk­los lai­kus – trauk­si­me bur­tus ir kei­si­mės do­va­no­mis“, – sa­kė Jo­lan­ta.

šo­ko­la­das, šven­ti­nis vy­nas. Ka­lė­ dų pro­ga tin­ka ir kny­ga, tik rei­kė­ tų ži­no­ti, ką tas žmo­gus skai­to, kas jam įdo­mu, o ne pul­ti pirk­ti ma­ din­gos kny­gos, ku­rią „vi­si“ skai­to.

Tuos daik­tus rei­kė­tų pa­kuo­ti į kuo ma­žiau po­pie­riaus – ge­riau įdė­ti į mai­še­lį. Be to, to­kios ne itin bran­ gios do­va­nos, su­ma­nius ap­lan­ky­ ti dau­gy­bę drau­gų, iš­gel­bė­tų ir nuo fi­nan­si­nio kra­cho.

Do­va­na mo­te­riai, su­si­ruo­šus ke­liau­ti į drau­gų šei­mą, tar­si aiš­ ki. O ką Ka­lė­dų pro­ga pa­do­va­no­

per­ki ir iš ko per­ki. La­bai svar­bu, kad pa­re­mi smul­kiuo­sius vers­li­nin­ kus ir ama­ti­nin­kus“, – ma­no J.Rim­ku­tė.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Kuo ma­žiau gip­si­nių su­ve­ny­rų

Pas­ta­rai­siais me­tais di­zai­ne­rė V.Si­ ma­na­vi­čiū­tė su­vo­kė: ne­rei­kia Ka­ lė­dų do­va­nų vy­nio­ti į dau­gy­bę šiugž­dan­čių, šla­man­čių po­pie­rių.

Do­va­ną žmo­gus iš­vy­nio­ja, o ant sta­lo – dau­gy­bė šiukš­lių, ku­rias tu­ri iš­mes­ti.

Svar­biau­sia – ži­no­ ti, ko žmo­gus no­ri ir ko­kią do­va­ną ga­vęs jis bus lai­min­gas. „Tad kam rei­kia to gau­saus do­ va­nų po­pie­riaus per­tek­liaus? Vai­ kams – dar dar, ga­li­ma įvy­nio­ti, kad pa­tir­tų tą do­va­nos iš­pa­ka­vi­ mo lai­mę, kad dar tęs­tų­si jų vai­ kys­tė. O suau­gu­sie­siems, ma­ nau, me­tas at­si­sa­ky­ti iliu­zi­jų apie do­va­nų įvy­nio­ji­mus ir iš­vy­nio­ji­ mus. Me­tas bū­ti tru­pu­tį pro­tin­ ges­niems ir su­ma­žin­ti tų ne­są­mo­ nin­gų do­va­nų – vi­so­kių gip­si­nių su­ve­ny­rų, daik­tų daik­te­lių – pir­ ki­mą, ku­rių žmo­nės pa­skui ne­ži­ no kur dė­ti“, – griež­to­kai kal­bė­jo V.Si­ma­na­vi­čiū­tė.

Anot pa­šne­ko­vės, svar­biau­sia – ži­no­ti, ko žmo­gus no­ri ir ko­kią do­ va­ną ga­vęs jis bus lai­min­gas. To­dėl, pa­ma­čiu­si ko­kį nors įdo­mų daik­tą ir su­vo­ku­si, kad jis tin­ka ku­riam nors ar­ti­ma­jam ar drau­gui, Vi­da jį nu­per­ka ir pa­do­va­no­ja dar ge­ro­ kai prieš Ka­lė­das. Esą jei tą žmo­gų ge­rai pa­žįs­ti, tai, įteik­da­mas taik­ liai pa­rink­tą do­va­ną, su­teik­si jam džiaugs­mo. „Pa­vyz­džiui, ži­nau, kad ma­ no sū­nė­nas no­ri tam tik­ro džem­

pe­rio. Iki Ka­lė­dų tu­rė­siu jį baig­ti siū­ti, – at­vi­ra­vo di­zai­ne­rė. – Ta­ čiau ki­tiems tas džem­pe­ris gal jo­ kio džiaugs­mo ne­su­teik­tų.“ Ne as­me­niui, o vi­sai šei­mai

Bet ne vi­sa­da ži­nai, kas ir ko no­ri, – juk ga­li neats­pė­ti, ap­si­rik­ti, be to, ne vi­si žmo­nės drįs­ta gar­siai pra­ bil­ti apie sa­vo no­rus. Ko­kia Ka­lė­dų do­va­na to­kiu at­ve­ju pa­tai­ky­tų tie­ siai į de­šim­tu­ką?

Di­zai­ne­rės nuo­mo­ne, ge­riau­siai pa­gel­bė­tų eg­lu­tės žais­lai, žva­kė,

ku­rių žmo­nės pa­skui ne­ži­no, kur dė­ti, pir­ki­mą“, – kal­bė­jo V.Si­ma­na­ vi­čiū­tė. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

ti vy­rams – pa­vyz­džiui, drau­gės, pus­se­se­rės vy­rui, bro­liui, pusb­ ro­liui? Tai su­ke­lia tik­rą gal­vos skaus­mą. „Abe­jo­ju, ar rei­kia ap­da­ly­ti do­ va­no­mis vi­sus šei­mos na­rius. Ge­ riau šei­mai, tiems na­mams įteik­ti bend­rą do­va­ną: kad ir gra­žią žva­ kę – va­ka­re ją už­degs, šo­ko­la­do – per šven­tes su­val­gys, sta­lo žai­ di­mą – ga­lės žais­ti il­gais žie­mos va­ka­rais, – dės­tė V.Si­ma­na­vi­čiū­ tė. – Aiš­ku, vai­kus rei­kė­tų ap­da­ ly­ti sal­dai­niais.“

16

šeštADIENIS, gruodžio 21, 2013

vakarė

Vo­kie­ti­jos kalėdinės mu­gės: žmo­nių upės, pr

Nykš­tu­kai: ko­ne ant kiek­vie­no mu­gės kios­ko sto­go – ori­gi­na­li puoš­me­na.

Be­veik mė­ne­sį vi­so­ je Vo­kie­ti­jo­je vyks­ ta ka­lė­di­nės mu­gės ir upe­liais lie­ja­si karš­ tas vy­nas. Šv.Ka­lė­ das vo­kie­čiai pa­si­tin­ ka ne tik su do­va­nų pil­nais krep­šiais, bet ir re­kor­dais: pa­sau­ ly­je aukš­čiau­sia Ka­ lė­dų eg­le, di­džiau­sia pi­ra­mi­de ir ki­tais ne­ ti­kė­tais šven­ti­niais at­ra­di­mais.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė Dres­de­ne prieš 579 me­tus

Ver­tė: šios me­di­nės besmegenių mi­ni ke­pyk­lė­lės kai­na – 1850 eu­rų.

Sko­nis: Dres­de­no mu­gė­je ga­li­ma iš­vys­ti, kaip ke­pa­mi Kalėdų py­ra­gai.

Sak­so­ni­jos že­mės sos­ti­nė Dres­de­ nas – vo­kiš­ka­sis ka­lė­di­nių mu­gių ka­ra­lius, į šven­ti­nį sū­ku­rį pa­nar­ di­nan­tis sta­čia gal­va: nuo lapk­ri­čio pa­bai­gos iki Kū­čių mies­te vyks­ta per 170 ren­gi­nių, vei­kia net 11 ka­ lė­di­nių mu­gių, o is­to­ri­nia­me mies­ to cent­re gar­sio­ji Strie­zel­markt yra se­niau­sia Vo­kie­ti­jo­je – ren­gia­ma nuo pat 1434-ųjų, šie­met jau 579ąjį kar­tą. Tai vi­sas Ka­lė­dų mies­te­ lis su ap­žval­gos ra­tu ir 14 m iš­ki­ lu­sia 6 aukš­tų ka­lė­di­ne pi­ra­mi­de su be­si­su­kan­čio­mis fi­gū­rė­lė­mis – aukš­čiau­siu to­kiu šven­ti­niu me­di­ niu sta­ti­niu pa­sau­ly­je.

Mu­gei ap­žiū­rė­ti vie­no kar­to tik­ rai ne­pa­kaks. Ga­li vaikš­čio­ti sker­ sai išil­gai ir ga­lop ki­tą­dien vis tiek dar pa­ma­ty­si tai, ko va­kar bu­vai ne­ma­tęs. Švie­čian­tys ži­bin­tai – ad­ven­to žvaigž­dės, žva­kės ir žva­ki­dės, me­ džio dir­bi­niai ir rank­dar­biai, pa­puo­ ša­lai ir eg­lu­čių žais­liu­kai, ka­lė­di­nės na­mų de­ko­ra­ci­jos, ke­pu­rės, pirš­ti­nės ir ša­li­kai gu­la ant pre­kys­ta­lių, vil­da­ mie­si su­ras­ti sa­vo šei­mi­nin­kus.

Ska­nės­tų ir vy­no vi­lio­nės

Mil­ži­nė: re­kor­di­nė­je 45 m Dort­mun­do eg­lė­je yra langas at­li­kė­jams.

Ak­cen­tas: karš­tas vy­nas – po­pu­lia­riau­sias vo­kie­čių ka­lė­di­nis gė­ri­mas.

Iš mu­gės al­ka­nas ar iš­troš­kęs nei­š­ ei­si. Tra­di­ci­niai me­duo­liai ne tik su iš­ra­šy­tais nau­ja­me­čiais lin­kė­ji­mais, bet ir mei­lės pri­si­pa­ži­ni­mais, įvai­ riau­si sau­sai­niai, obuo­li­nės spur­gos ir bur­no­je tirps­tan­tys „Šo­ko­la­di­niai bu­či­niai“, iš džio­vin­tų sly­vų su­ver­ ti ka­mink­rė­čiai, me­dus, šven­ti­niai ar­bat­žo­lių rin­ki­niai, ka­ra­me­li­zuo­ti ar šo­ko­la­du ap­lie­ti vai­siai ir rie­šu­ tai, ke­pin­ti kaš­to­nai – ri­zi­kuo­ji pa­ varg­ti net vis­ką var­dy­da­mas.

Kai nuo sal­du­my­nų ap­są­la šir­dis, sku­ba­ma grieb­tis ke­pa­mų deš­re­lių su ban­de­le, čia pat ga­ruo­ja puo­dai su troš­ki­niais, įda­ry­to­mis bul­vė­mis, čirš­ka vo­kiš­ki bly­nai ir, ži­no­ma, aro­ma­tu vi­lio­ja karš­tas vy­nas, ku­rio kai­na – 2,50–3,50 eu­ro. Par­duo­da­ mas kar­tu su puo­de­liu už ke­lių pa­ pil­do­mų eu­rų mo­kes­tį – iš­gė­rus ga­li at­siim­ti pi­ni­gus ar­ba pa­si­lik­ti puo­ de­lį kaip gra­žų su­ve­ny­rą.

Kvie­čia­ma pa­ska­nau­ti ne tik obuo­lių, bet ir vyš­nių ar mė­ly­nių vy­no, pa­gar­din­to šla­ke­liu ro­mo ar li­ke­rio. Vai­kams pils­to­mas neal­ko­ ho­li­nis pun­šas.

Fak­tas: Dres­de­no me­di­nė ka­lė­di­nė pi­ra­mi­dė di­džiau­sia pa­sau­ly­je.

Mau­dy­nės po at­vi­ru dan­gu­mi

Dres­de­nas ga­li pel­ny­tai di­džiuo­ tis sa­vo ka­lė­di­niu py­ra­gu Christs­ tol­len. Ne kar­tą ra­ga­vęs įsi­ti­ki­ni, kad tur­būt ge­riau­sio sko­nio jis ke­pa­mas bū­tent Dres­de­ne. Vis dėl­to rei­kė­tų bū­ti ap­dai­riems ir ne­su­si­gun­dy­ti pi­giau­siu, nes iš­ kep­to­jo pa­gal ori­gi­na­lų re­cep­ tą siū­lo ne vi­si. To­kio py­ra­go 1 kg kai­na –13–15 eu­rų.

Pa­čio­je mu­gė­je įreng­ta pa­ro­do­ mo­ji ke­pyk­lė­lė, ku­rio­je lan­ky­to­jų aki­vaiz­do­je min­ko­ma teš­la, o lau­ko kros­ny­je ke­pa­mi šie mil­te­li­niu cuk­ ru­mi ap­snig­ti ka­lė­di­niai gar­duo­liai.

Pa­bėg­ti nuo di­džio­jo šur­mu­lio ga­li­ma šiek tiek to­lė­liau įsi­kū­ru­sio­ je se­no­ve al­suo­jan­čio­je ki­to­je mies­ to ka­lė­di­nė­je mu­gė­je Alt­markt, ku­ rio­je par­da­vė­jai vil­ki se­no­vi­niais dra­bu­žiais ir šv.Ka­lė­dos pa­si­tin­ ka­mos vi­du­ram­žių dva­sia.

Se­no­sios ar­chi­tek­tū­ros na­mų ap­sup­ty­je, be įpras­tų ska­nės­tų ir gė­ri­mų, pri­sta­to­mi ama­tai, siū­lo­ ma me­no dir­bi­nių, ga­li nu­si­kal­din­ ti pro­gi­nių mo­ne­tų ar tie­siog įšok­ti į ku­bi­lą pa­si­kai­tin­ti karš­ta­me van­ de­ny­je, ta­čiau per ke­lias die­nas ne­ te­ko ma­ty­ti nė vie­no, pa­si­ry­žu­sio pa­si­mė­gau­ti to­kiu ga­ri­ni­mu­si po at­vi­ru dan­gu­mi gre­ta vaikš­čio­jan­ čių mu­gės lan­ky­to­jų.

For­te­pi­jo­nas ant grin­di­nio

Šven­ti­nę nuo­tai­ką Dres­de­ne ku­ria ne tik mu­gės. Mies­te su­tik­si vaikš­ ti­nė­jan­čių Ka­lė­dų Se­ne­lių, ga­li pa­

si­va­ži­nė­ti ark­liais trau­kia­ma se­no­ vi­ne ka­rie­ta.

Iš to­lo sklin­dan­tys mu­zi­kos gar­ sai pri­ver­čia su­klus­ti ir stab­te­lė­ti ne vie­ną. Ant grin­di­nio gat­vė­je for­te­ pi­jo­nu skam­bi­nan­tis Ar­ne Schmit­ tas iki šiol yra mu­zi­ka­vęs dau­giau nei 200 mies­tų. Mu­zi­kan­tas su­tin­ ka bū­ti pa­kvies­tas kon­cer­tuo­ti bet ku­rio pa­sau­lio mies­to gat­vė­se.

Ne­nu­mal­do­mą me­tų kai­tos ar­tė­ ji­mą pri­me­na Dres­de­no cent­re at­

Ga­li nu­si­kal­din­ti pro­gi­nių mo­ne­tų ar tie­siog įšok­ti į ku­bi­ lą pa­si­kai­tin­ti karš­ ta­me van­de­ny­je.

lie­ka­mi ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­nė­ji­mai.

Se­nų­jų pa­sta­tų lie­ka­nų la­bi­rin­tuo­se ar­cheo­lo­gai ban­do nu­brauk­ti lai­ko dul­kes, o at­si­vė­ru­si erd­vė bent šiek tiek pri­til­do mi­nios šur­mu­lį.

Me­di­nu­kai gims­ta kal­nuo­se

Vo­kie­ti­jos Sak­so­ni­jos mies­te­lis Zei­ fe­nas įsi­kū­ręs Rū­di­niuo­se kal­nuo­ se, vos ke­li ki­lo­met­rai nuo Če­ki­jos pa­sie­nio. Ja­me vei­kian­čios me­džio dir­bi­nių dirb­tu­vės gar­siau­sios Vo­ kie­ti­jo­je, bū­tent jo­se gims­ta gra­ žiau­sios ka­lė­di­nės pi­ra­mi­dės, kai­ nuo­jan­čios net po ke­lis tūks­tan­čius eu­rų, dau­gy­bė įvai­riau­sių me­di­nių

Kon­cer­tas: Dres­de­ne for­te­pi­jo­no mu­zi­kos ga­li­ma klau­sy­tis tie­siog gat­vė­je.

17

šeštADIENIS, gruodžio 21, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

e­kys­ta­lių kran­tai

Astrologinė prognozė gruodžio 21–27 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį savaitgalį tikriausiai mė­ gausitės mielo žmogaus, vaikų draugija, prieššventiniu šur­ muliu. Kitą savaitę jūsų sveikata bus lengvai pažeidžiama, tad pa­ sisaugokite. Per Kūčias šventiškos nuotaikos stokosite ir jums atro­ dys, kad mieliau plušėtumėte dar­ be nei švęstumėte. Per Kalėdas virs prieštaringos emocijos: meilę keis pavydas, pasitikėjimą – noras kon­ troliuoti. Meskite iš galvos blogas mintis ir palepinkite save, šeimos narius bei svečius. Gresia avarijos, sprogimai.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Šį savaitgalį jums patiks de­ monstruoti save ir net ne­ sistengsite valdyti emocijų, jaus­ mų. Jei kažkur reikės pasireikšti, tai nors ir jaudinsitės, džiaugsmo dėl to bus daugiau. Galite siekti ko­ kio nors prizo, apdovanojimo. Be­ je, ir gražus komplimentas bus lyg prizas. Kitą savaitę domins dalykai, susiję su šventine prekyba, progi­ nėmis nuolaidomis, šventinių vai­ šių ruošimu. Tą darysite su išmo­ ne ir meile. Jeigu vyksite į svečius, tai būtinai su glėbiu dovanų. Visgi kur nors toli vykti nesaugu.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį dairysitės ne­ kasdieniškų renginių ir reginių. Jeigu ištrūkti iš įprastos aplinkos negalite, tai turbūt in­ ternetas taps geriausiu draugu.

Kitą savaitę pasidžiaugsite papil­ nėjusia pinigine arba puikia do­ vana. Tik venkite politikuoti prie Kūčių stalo. Per Kalėdas bus sun­ ku išsisukti nuo bendravimo ir su­ sitikimų. Stenkitės suderinti savo ir artimųjų poreikius. Galimas ne­ tikėtas renginys. Galbūt užmegsi­ te reikšmingą pažintį. Tačiau gre­ sia traumos ir kiti pavojai.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį pasižymėsite aš­ tria psichologine įžvalga.

Nuojauta kuždės, kad kai ką savo gyvenime jums pats metas keisti, taisyti. Tikėtina žinia iš toli arba aktualią naujieną rasite internete.

Nuo pirmadienio turėsite progą pabendrauti su daug mačiusiais, žinančiais ar pasiekusiais asme­ nimis. Atrodo, kad namuose ne­ sėdėsite per Kūčias. Arba tiesiog turėsite toli važiuoti, kad aplan­ kytumėte artimuosius. Per Kalė­ das jums bus nelengva šventiškai nusiteikti, nes aplinkiniai nemė­ gins nutylėti to, kas jums yra ne­ malonu. Saugokitės traumų.

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės nuo­tr.

dū­mi­jan­čių fi­gū­rė­lių, švie­čian­ čių lan­gų de­ko­ra­ci­jų – nuo pa­vie­ nių an­ge­lų, var­pe­lių iki vi­so ka­lė­ di­nio or­kest­ro mu­zi­kan­tų ar miš­ko gy­ven­to­jų ko­lek­ty­vo. Kiek­vie­nas dir­bi­nys – tar­si ma­žy­tė pa­sa­ka, se­ka­ma na­gin­gų mo­te­rų ran­ko­ mis dirb­tu­vė­se su­rink­tų spal­vin­ gų per­so­na­žų.

Jei ne tu­ris­tų pil­ni au­to­bu­sai ir pa­vie­nių ke­liau­to­jų au­to­mo­bi­liai, at­ro­dy­tų, kad ma­ža­sis Zei­fe­nas dar to­li gra­žu ne­pra­dė­jęs švęs­ti. Čia nė­ra įpras­tos mu­gės, vy­nu pre­ kiau­ja vos vie­nas ki­tas kios­kas, bet už­tat vi­sus me­tus vei­kia me­di­nių dir­bi­nių par­duo­tu­vė­lės, o va­ka­rop su­te­mus kiek­vie­na­me lan­ge pa­ma­ tai tiek ka­lė­di­nių švie­čian­čių de­ko­ ra­ci­jų, kiek var­gu ar beiš­vy­si Vo­ kie­ti­jos did­mies­ty­je.

Re­kor­di­nin­kė iš 1700 eg­lu­čių

Šiau­rės Reino–Vestfalijos mies­ tas Dort­mun­das ga­li pa­si­gir­ti ne tik sa­vo fut­bo­lo ko­man­da, bet ir Ka­lė­dų eg­le. Va­din­ti ją eg­lu­te tie­ siog neap­si­vers­tų lie­žu­vis, nes šio mies­to ža­lias­ka­rė gra­žuo­lė šie­met pri­pa­žin­ta aukš­čiau­sia pa­sau­ly­je – ji net 45 m aukš­čio!

Idė­jos au­to­riaus vo­kie­čio Wer­ ne­rio Bas­sel­man­no kū­ri­nys su­ ręs­tas iš 1700 gy­vų eg­lu­čių, sve­ria 30 t, jai su­mon­tuo­ti pri­rei­kė net 4 sa­vai­čių. Eg­lė spin­di dau­giau nei 40 000 lem­pu­čių, pa­puoš­ta dvy­li­ka 4 m aukš­čio an­ge­lų, ku­rių kiek­vie­ nas – po 200 kg. Vi­sai šiai konst­

ruk­ci­jai įtvir­tin­ti Han­zos aikš­tė­je bu­vo iš­lie­tas spe­cia­lus fun­da­men­ tas, sve­rian­tis net 140 t.

Kart­kar­tė­mis di­džio­sios eg­ lės vi­du­ry­je pro ža­lias­ka­rės lan­gą su­si­rin­ku­siuo­sius kal­bi­na Ka­lė­dų Se­ne­lis, sa­vo svei­ki­ni­mus pa­ly­ dė­da­mas tri­mi­to gar­sais. Vaiz­dai įspū­din­gi.

Dar įspū­din­ges­nė mies­tie­čių ir tu­ris­tų mi­nia, mies­tą už­plūs­tan­ti sa­vait­ga­liais. Vaikš­čio­ji­mas to­kio­ je sau­sa­kim­šo­je mu­gė­je ali­nan­tis – jau­tie­si ne­ša­mas žmo­nių sro­vės tar­si plauk­tum upe, ku­rios kran­tus ri­bo­ja tik švie­čian­tys pre­kys­ta­liai.

Ka­lė­dos pra­si­de­da šir­dy­se

O štai Vei­ma­ro ka­lė­di­nė­je mu­gė­ je ra­miau: aikš­tė­je sto­vin­ti ne­by­ li J.Goethe‘s ir F.Schil­le­rio po­re­lės skulp­tū­ra, ro­dos, ne­lei­džia vi­siš­ kai pa­nir­ti į ma­te­ria­lius da­ly­kus. Šio Tiu­rin­gi­jos mies­to kul­tū­ri­nė dva­sia jau­čia­ma net ir per ka­lė­di­ nių de­ko­ra­ci­jų spin­de­sį.

Ar prieš­šven­ti­nia­me šur­mu­ly­je ne­pa­sik­lys­ta tik­ro­sios šv.Ka­lė­dos, ar kas­dien gurkš­no­ja­mo karš­to vy­ no puo­de­ly­je ne­pas­kęs­ta tik­ro­ji jų es­mė? Net ir ka­lė­di­nė­se mu­gė­se pri­va­lu bent trum­pam ati­trauk­ti akis nuo aki­nan­čio bliz­ge­sio ir pa­ žvelg­ti į gruo­džio dan­gu­je spin­din­ čias tik­ras žvaigž­des, lū­po­mis su­ gau­ti krin­tan­čią snai­gę, pa­siųs­ti bi­čiu­liš­ką šyp­se­ną ir šil­tą lin­kė­ji­mą sau bei pa­sau­liui. Juk tik­ros Ka­lė­dos pra­si­de­da ne mu­gė­se, bet šir­dy­se.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį būsite namisėdos ir mėgausitės tuo, ką jau­ kaus, malonaus teikia namai, šei­ ma. Sekmadienį galite susižavėti kažkieno pasiūlyta idėja, susijusia su kelione ar ekskursija per Naujų­ jų šventes. Nuo pirmadienio būsite nusiteikę žavėti, flirtuoti, skleisite gerą nuotaiką ir energiją. Smagu su jumis per Kūčias bus vaikams, my­ limam žmogui. Kalėdinės dienos gana nepalankios sveikatai. Atsar­ giai ir kelyje, ir su ugnimi. Neper­ sivalgykite, jeigu norite gerai jaus­ tis bei atrodyti.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalio dienomis noriai bendrausite ir visur kišite savo nosį. Regis, susitiksite su kaž­ kuo iš giminių. Tik baigiantis se­ kmadieniui pagaliau pajusite, kad pasiilgote ramybės, intymumo ir kad savi namai – nuostabus daly­ kas. Kitą savaitę visą dėmesį skir­ site šeimai. Stengsitės, kad Kūčios visus suvienytų, sujungtų į bendrą būrį jaukioje namų aplinkoje, prie šventinės vakarienės stalo. Per Ka­ lėdas sulauksite dėmesio, kompli­ mentų iš priešingos lyties. Gali­ te pasinaudoti kvietimu į pobūvį, renginį ar pasimatymą.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Per­so­na­žas: Ka­lė ­dų Se­ne­lis – la­bai lau­kia­mas mu­gių sve­čias.

Šeštadienį teks rūpintis dovanomis, pirkiniais. Se­ kmadienį pagaliau pasijusite vis­ kuo apsirūpinę ir ramūs. Produktai bus supirkti, eglė papuošta, namai išgražinti šventine atributika. Ki­ tą savaitę mėgausitės informaci­ jos gausa, bendravimu su artimais žmonėmis. Tiesa, per Kūčias jums norėsis verčiau vykti pas gimines į svečius ar užsukti pas kaimynus nei laukti svečių. Jei kur nors vyksite, saugokitės sproginėjančių petardų ir avarijų. Kalėdas jau trokšite pra­ leisti savo jaukiuose namuose.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį būsite pasy­ vūs, nelinkę ieškoti lai­ mės už namų sienų, nepageidau­ jantys triukšmingos kompanijos.

Veikiausiai neatsispirsite pagun­ dai svaigintis alkoholiu. Kitą sa­ vaitę noriai linksminsitės. Nenuo­ bodu su jumis bus ir jūsų vaikams.

Netgi dėl nemažų išlaidų nesigai­ lėsite, nes jums norėsis pasilepinti ir palepinti kitus. Ką gi, šventės yra šventės – jei kišenė leidžia, galima ir nepasikuklinti, ypač jei jūsų at­ vykstant laukia mieli jums žmonės.

Galbūt leisitės į netolimą kelionę.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Šį savaitgalį galite taip įsi­ traukti į kolektyvinius už­ siėmimus, kad pagaliau grįžę na­ mo būsite sutikti tylos protestu arba priekaištų lavina. Neignoruo­ kite šeimos narių poreikių. Sekma­ dienį galite pajusti ir nekokį svai­ galų poveikį, arba gali pasireikšti infekcijos požymiai. Kitą savaitę pasiseks tiems, kurie turi galimy­ bę pirmadienį ir per Kūčias pabū­ ti atsipalaidavę ramioje aplinko­ je. Regis, domins būrimai, ritualai.

Elkitės subtiliai, kad neišprovo­ kuotumėte pavydo ir aštrių konf­ liktų, agresijos.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį galimas ne itin šventiškas nusiteikimas.

Galvosite apie darbą, politiką, slėgs atsakomybė ar pareigos naš­ ta. Visgi jei panorėsite, rasite šau­ nią kompaniją draugiškai pavaka­ roti. Jūsų patarimo gali prireikti giminaičiui, kaimynui ar draugui.

Kitą savaitę galite gauti kvieti­ mą į šventišką renginį ar pan. Bus proga susitikti su pasiilgtais žmo­ nėmis, pabūti geroje kompanijo­ je. Tačiau galite pernelyg apgirsti ir prisidaryti – problemų. Atsar­ giai kelyje.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį jums labai rūpės, ką apie jus galvoja ir kalba kiti žmonės. Jeigu kažkas nepa­ tiks, galite užsisklęsti tylos siena.

Nuo pirmadienio reikėtų pasirū­ pinti turto saugumu, skolų grąži­ nimu. Vis dėlto jei susitaupėte rei­ kiamą sumą, galite ją investuoti į gerą prekę, paslaugą. Regis, Kūčių burtai jums įstrigs į atmintį. Iš ke­ lionės gali grįžti artimas žmogus.

Arba patys vyksite viešnagėn, teks įveikti netrumpą atstumą. Per šias šventes gresia nelaimingi atsitiki­ mai, tad būkite atsargūs. Gali bū­ ti, kad koją pakiš alkoholis. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Namų ruoša, buitis, apsi­ pirkimai, higienos ir gro­ žio reikalai pasiglemš beveik visą savaitgalio laiką. Visgi liksite pa­ tenkinti, ypač jeigu tai pastebės ir įvertins artimas žmogus. Kitą sa­ vaitę galite gauti tai, ko net nesi­ tikėjote. Verta pasimokyti iš kon­ kurentų, kaip ginti savo interesus.

Saugokitės sukčių, nepiktnau­ džiaukite svaigalais. Per šias šven­ tes bus svarbiausia, kad šalia jūsų būtų mylimas žmogus. Vienuma labai slėgtų. Venkite rizikingų si­ Sidonija tuacijų.

18

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

šeštadienio

konkursas@kl.lt.

dalyviams už atsiųstus nuostabius autoportretus.

Kviečiame išspausdintų darbelių autorių tėvelius ar auklėtojas atvykti į „Klaipėdos“ redakciją atsiimti dovanėlių – „Nykštuko“ žurnaliukų ir 2014 m. kalendorių.

Julius Žem a

M a ja D u

la

itis, 5 metų

tų itė , 4 me

Liepa Bendik aitė , 7

me tų

Kūrinius atsiųskite „Vaikų alėjai“ iki sausio 4 d.

adresu Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda. „Vaikų alėją“ rengianti leidykla „Jūsų Flintas“ įdomiausių darbelių autoriams dovanos prizų.

19

šeštadienis, gruodžio 21, 2013

kultūra

Kalėdinė dovana – muzikinis pasveikinimas

Drauge: tradicija tapusią kalėdinę programą šįkart „Aukuro“ choras parengė su jaunu talentingu vargonininku V.Norkūnu.

Antrąją šv. Kalėdų dieną uostamiesčio Koncertų salės festivalis „Salve Musica“ ir Klaipėdos choras „Aukuras“ klaipėdiečiams dovanos muzikinį „Kalėdinį pasveikinimą“. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje (Savanorių g. 4) gruodžio 26-ąją 16 val. nemokamai skambėsianti koncertinė programa pamalonins klausytojų sielas sakralinės muzikos kūriniais.

Klaipėdos choras „Aukuras“ šiemet mini kūrybinės veiklos 20metį. Tradicija tapusią kalėdinę programą šįkart Alfonso Vildžiūno vadovaujamas choras parengė su jaunu, talentingu vargonininku

Vilimu Norkūnu ir Klaipėdos kamerinio orkestro kvintetu.

V.Norkūnas chorvedybos ir vargonų specialybes baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau sakralinės muzikos ir vargonavimo studijas tęsė Austrijoje, Zalcburgo „Mozarteum“ universitete.

Magistro laipsnį jis įgijo irgi Austrijoje – Graco menų universitete.

Atlikėjas beveik kasmet tobulinasi įvairių profesorių vargonų meistriškumo kursuose.

Vargonininkas rengia solinius koncertus, bendradarbiauja su įvairiais ansambliais ir kolektyvais.

V.Norkūnas vargonavo Zalcburgo,

Graco katedrose, žymiose Europos salėse, grojo su Varnos (Bulgarija) ir Graco filharmonijų orkestrais, gastroliavo su tarptautiniu Gustavo Mahlerio jaunimo orkestru. Šių metų vasarą pirmą kartą suskambėję naujieji Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios vargonai yra 37 registrų, trijų manualų ir pedalo. Šį puikų instrumentą pagamino viena garsiausių ir seniausių pasaulyje vargonų gamintojų firma „Rieger“ (Austrija). Ji yra pagaminusi per 2 tūkst. instrumentų, kurie sumontuoti įvairiose pasaulio šalyse.

Per kalėdinį koncertą choras kartu su vargonais atliks Cèsario

KKS archyvo nuotr.

Francko motetą „Panis angelicus“ (lot. „angelų duona“), pagiedos Kalėdų himnus: Charleso Vincento „There were shepherds“ ir Bertholdo Tours „Sing, O Heavens“.

Su Klaipėdos kamerinio orkestro kvintetu, kuriame griežia Angelė Čiuberkienė (smuikas), Rimantė Agintaitė (smuikas), Gilvydas Bendoraitis (altas), Jurgis Karbauskas (violončelė) ir Romas Grigaitis (kontrabosas), choras atliks Nijolės Sinkevičiūtės „Kalėdų maldas“.

V.Norkūnas dar pagros Johanno Sebastiano Bacho ir Johanno Jacobo Frobergerio Tokatas. „Klaipėdos“ inf.

K.Smoriginas Klaipėdoje vaidins tragikomediją Su premjeriniu, bet jau spėjusiu pagarsėti monošou „Purvas“, dedikuotu šviesaus atminimo aktoriui Vytautui Šapranauskui, gruodžio 30-ąją Klaipėdoje pasirodys jo kolega aktorius Kostas Smoriginas.

Nuo pokštų – iki graudulio

Scenoje – parke ant suoliuko sėdintis vyras. Kaip paaiškėja, tai su žmona susipykęs ir botanikos sode laiką leidžiantis į gyvenimo rudenį bežengiantis aktorius.

K.Smorigino personažas buitiškai ieško, kas jam smirdi... Staiga prisimena, kad šiame sode lankydavosi su dar mažu sūnumi. Vaikas, pamatęs, kaip kažkoks vyras įlipo į išmatas ir valo jas batą trindamas į žemę, tada pasakė, kad „dėdė žemę glosto“. Nuo šio epizodo prasideda intriguojantis monologas.

Monospektaklyje K.Smoriginas gvildena įvairiausias kiekvienam žmogui rūpimas temas – kalba apie seksą, politiką, sveikatą, santykius su žmona ir sūnumi, pasidalija, kas jaudina ir kelia neramą senti pradėjusiam vyrui. „Ateina laikas, kai „britvą“ pakeičia „čioperis“, alų – viskis su ledu, krepšinio aikštelę – kėglių takas... Ir tu pats pasidarai daugiau ar mažiau panašus į kėglį“, – jaunystės kultu pulsuojančiame pasaulyje pjesė nesidrovi patyrinėti, ką reiškia senti.

Puikaus aktoriaus monologas supintas taip, kad vieną akimirką skamba pokštai, kitą – susimąs-

tyti verčiančios įžvalgos, trečią – ašaras spaudžiantys žodžiai ir jaudinančios dainos. Įkvepia pažvelgti naujai

Spektaklis jau spėjo sužavėti daugelį tų, kurie sprendžia tragikomiškas tarpusavio santykių ar kitas gyvenimo lygtis. Šypseną keliančios situacijos ir rimti dalykai, stiprūs jausmai, nesaldinta kalba bei drą-

Sigitas Parulskis:

Tik mes manom, kad mūsų purvas purviniausias... sus žvilgsnis savo baimėms į akis – „Purve“ visa tai yra.

Monošou „Purvas“ premjera įvyko spalį. Vaidmuo, kurį sukūrė spektaklį ir režisavęs K.Smoriginas, iš pradžių buvo skirtas aktoriui V.Šapranauskui. Tai jis turėjo vaidinti šioje specialiai jam parašytoje talentingo dramaturgo Sigito Parulskio pjesėje. „Tai pjesė apie vienatvę, meilę, ilgesį. „Purvas“ – tragikomedija, pilna paradoksų, humoro ir švelnumo“, – taip kūrinį apibūdino K.Smoriginas.

Jo teigimu, šis monošou – tarsi abėcėlė visai vyrų giminei. Su ja neišvengiamai bendrauti turinčioms, savo antrąsias puses suprasti trokštančioms moterims

Monologas: monošou „Purvas“ K.Smoriginas pokštauja, dalijasi paradoksaliomis gyvenimo įžvalgomis ir

iki ašarų jaudinančiomis emocijomis.

„Purvas“ irgi atskleidžia daug įdomių ir jaudinančių dalykų, įkvepiančių į gyvenimo partnerius pažvelgti naujai, atlaidžiai, su meile. „Santykiai ir seksas vyro galvoje nesimaišo. Kaip aliejus ir vanduo“, – tvirtina „Purvo“ herojus, tačiau kartu nesidrovi jausmingumo ir romantikos.

Ragina kastis giliau

„Mes pagaminame tiek purvo, kad galėtumėm jį eksportuot kaip ara-

bai naftą. Purvas „Made in Lithuania“, kokio pageidaujate: politinio, socialinio, purvas iš TV, purvas iš interneto, purvas iš įžymybių gyvenimo, purvas „Allways“, purvas „Persil“, purvas „Chardonnay“. Kita vertus, tokio š... visur pilna, čia tik mes manom, kad mūsų purvas purviniausias...“ – dramaturgas S.Parulskis pjesės žiūrovus ragina kastis po kasdienybės paviršiumi giliau, mėgaujantis atradimais, apsivalant nuo

„Yotube“ nuotr.

melavimo sau ir kito nereikalingo balasto. Scenoje įkūnytas procesas ne tik visai valandai prikausto publikos dėmesį, bet ir paruošia dirvą mažiems stebuklams – sprendžiant iš atsiliepimų, iš „Purvo“ daugelis žiūrovų išeina su švariomis mintimis.

Monošou „Purvas“ – gruodžio 30 d. 19 val. Klaipėdos koncertų salėje. Bilietai – po 39–59 Lt. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

Parengė Rita Bočiulytė

23

šeštADIENIS, gruodžio 21, 2013

pramogos Galerija „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28) Iki gruodžio 31 d. G.Radvilavičiūtės skulptūrų paroda „Šalia: judančios lėlės“.

Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialas (Šviesos g. 3) Iki vasario 1 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos interjero apipavidalintojų kūrybinių darbų paroda.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907– 1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“.

Iki vasario 2 d. Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos moksleivių diplominių darbų paroda „Evoliucija. Proveržis. Perspektyvos“.

Iki kovo 30 d. „Sveika, jūra“ (marinistiniai peizažai XVII–XX a. tapybos iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejų rinkinių); „Nuo baroko iki secesijos” (Europos meno stiliai XVIII–XIX taikomosios dailės kūriniuose iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių); „XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika” (iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių).

Iki 2014 m. gruodžio mėn. „Dionyzo Varkalio kolekcija“ (Klaipėdos krašto XIX–XX a. taikomosios dailės rinkinys).

Kiekvieną antradienį nuo 17 val. veikia dailės studija suaugusiesiems.

bibliotekos Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka PARODOS Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki sausio 10 d. A.Dobrovolskaitės fotografijų paroda „Portretai“.

Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki sausio 2 d. menininkės, Šiaulių universiteto Dailės katedros docentės I.Ambrazienės piešinių paroda „Paukštės“; 2013 metais išleistų klaipėdiečių autorių ir leidėjų knygų paroda. „Pempininkų“ filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki gruodžio 31 d. dailės klubo „Guboja“ narės D.Makarovos piešinių paroda; iki sausio 20 d. Klaipėdos moksleivių paroda „Kalėdiniai žibintai“. „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki sausio 5 d. Klaipėdos l.d.

„Čiauškutė“ „Žiogelių“ grupės auklėtinių piešinių ir darbelių paroda „Seka pasaką žiema“. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki sausio 6 d. dailės klubo „Guboja“ kalėdinė paroda; iki sausio 19 d. Lietuvos moksleivių saviraiškos centro „Febas“ moksleivės V.Zonytės personalinė fotografijų paroda „Fotoetiudas“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki gruodžio 31 d. S.Dacho progimnazijos moksleivių piešinių paroda „Pasakų pasaulyje“ (mokytoja-metodininkė A.Kostir); Hermano Zudermano gimnazijos keramikos būrelio mokinių kalėdinė darbų paroda „Tikėk, svajok, lauk…“.

Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki sausio 6 d. Jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ kalėdinė paroda „Mažais žingsneliais Kalėdos ateina“.

Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka RENGINIAI Gruodžio 23 d. 13 val. Gerlaho palėpės Miniatiūrų teatro premjera – pasakų fejerija „Virš viso pasaulio…“. Nemokamai.

PARODOS Galerija 13L – iki sausio 30 d. Beno Šarkos skulptūrų paroda „Paukščiai“.

Galerija 1P – Antano Virginijaus Krištopaičio tapybos paroda „2013 spalio pleneras“.

Vaikų skyrius (Herkaus Manto g. 25) – Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų paroda „Kalėdų laukimas“.

šventės, pramogos, laisvalaikis Viešbutis–restoranas „Magnisima“

„Krantas Travel“ J.Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt ŠVENTINIAI KRUIZAI Sutikite šventes ten, kur šilta!

Kalėdinis Viduržemio jūros kruizas Barselona–Maljorka–Roma–Savona– Marselis.

Išvykimas iš Barselonos 2013 12 23, 7 naktų kruizo kaina – nuo 2415 Lt. Naujametinis Viduržemio jūros kruizas Roma–Valeta–Korfu–Atėnai.

Išvykimas iš Romos 2013 12 23, 7 naktų kruizo kaina – nuo 3329 Lt.

Naujieji metai Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omane.

Išvykimas iš Dubajaus 2013 12 27, 7 naktų kruizo kaina – nuo 3035 Lt. Naujametinis Karibų kruizas Bahamos–Jamaika–Kaimanų salos–Hondūras ir Meksika.

Išvykimas iš Majamio 2013 12 27, 10 naktų kruizo kaina – nuo 2069 Lt. Kaina pateikta asmeniui dvivietėje kajutėje.

Papildomai: kelionė iki išplaukimo uosto.

Padėsime Jums įsigyti lėktuvo bilietus, patarsime, kaip nuvažiuoti iki išplaukimo uosto.

Daugiau kruizų www.krantas.lt

Viešbutis „NAVALIS“

Klaipėdos m. savivaldybės tautinių kultūrų centras (K.Donelaičio g. 6B) Gruodžio 21 d. 13 val. ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“. Renginys „Žiemos kaleidoskopas“. Įėjimas su kvietimais.

Gruodžio 22 d. 12 val. šventinis renginys „Šv.

Kalėdų belaukiant“. Atidaroma vaikų rankomis pagamintų kalėdinių suvenyrų, puokščių paroda.

Gruodžio 28 d. 14 val. Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugija „Azeris“. „Pasaulio azerbaidžaniečių solidarumo diena“. Įėjimas su kvietimais.

Konsultacijos tautinių mažumų bendruomenių, projektų rašymo klausimais. Tel. 210 283.

Kviečiame į skaityklą susipažinti su dienraščių periodika ir tautinių mažumų literatūra, naujienomis: I 14–17 val., IV 14–17 val., V 10–14 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Herkaus Manto g. 23, Klaipėda Tel. (8 46) 404 200 info@navalis.lt, FB: Navalis Žvejų g. 20, Klaipėda Tel. (8 46) 474 764 info@oldporthotel.lt, FB: Old Port Viešbučių „Navalis“ ir „Old Port Hotel“ restoranai kviečia Jus kasdien: • Pusryčių nuo 8 val.

• Dienos bei verslo pietų nuo 11 val.

• Picų pamokėlės bei muzikinės popietės vaikams ir tėveliams „Old Port Hotel“ restorane.

• Specialus šventinis 12 patiekalų Kūčių ir Kalėdų stalui meniu restorane ir išsinešti.

• Gurmaniški patiekalai pagal individualų išankstinį užsakymą.

Dėl įmonių privačių šventinių ir proginių vakarėlių (iki 150 asm.), išvažiuojamųjų banketų ir furšetų (iki 500 asm.) organizavimo kreiptis tel. 8 616 23 551.

NAUJAMETINĖ PROGRAMA SU 5 PATIEKALŲ VAKARIENE IR ŠAMPANU TIK 249 Lt/asm.

Kreiptis tel. 8 615 33 108.

kursai American English School

Taikos pr. 28–209, Klaipėda LT–91220.

Tel. (46) 412 312. klaipeda@ames.lt. www.ames.lt.

Kviečiame mokytis šių kalbų: anglų, norvegų, vokiečių, rusų, ispanų ir kt.; VAIKAMS: (nuo 5 metų) linksmos ir įdomios anglų k. pamokėlės šeštadieniais su mokytoja iš užsienio; MOKSLEIVIAMS: paruošiamieji kursai abitūros ir IELTS, PTE egzaminams šeštadieniais nuo 11 h.

SUAUGUSIESIEMS: bendrinės ir verslo anglų kalbos kursai grupėse ir individualiai; norvegų kalbos kursai nuo gruodžio 3 d. 17:30 h; vokiečių kalbos kursai nuo lapkričio 25 d.

17:30 h; švedų kalbos kursai nuo gruodžio 2 d. 17:30 h. ĮMONĖMS: specialūs pasiūlymai kursams organizacijose.

Danės g. 21, LT–92111, Klaipėda, tel.: (8 46) 411 458, 411 459, el.paštas: klaipeda@delta–interservis.lt, www.deltakeliones.lt AKCIJA: VASAROS KELIONIŲ IŠPARDAVIMAS! TURKIJA – nuo 889 Lt/asm.

GRAIKIJA – nuo 989 Lt/asm.

EGIPTAS – nuo 1189 Lt/asm.

BULGARIJA – nuo 789 Lt/asm.

ISPANIJA – nuo 989 Lt/asm.

KROATIJA – nuo 989 Lt/asm.

Naujiena! TUNISAS – nuo 1269 Lt/asm.

Naujieji metai kruize Ryga–Stokholmas su vakariene, gėrimais tik nuo 485 Lt/asm.!

SKUBĖKITE, nes pigiausios vietos sparčiai NYKSTA!

KELIONIŲ AGENTŪRA GAUBLIJA Liepų g. 25, Klaipėda.

Tel.: 8 46 311 535, 8 644 07 287, www.gaublija.lt, Gaublija@gaublija.lt.

LIKO 2 SAVAITĖS, KAI DAR GALIOJA GERIAUSIOS 2014 METŲ VASAROS KELIONIŲ KAINOS! Nuolaidos – iki 73 % taupantiems kelionėms.

DAUGIAU SAULĖS UŽ MAŽESNĘ KAINĄ: Turkija – nuo 479 Lt Graikija, Koso sala – nuo 599 Lt Graikija, Kretos sala – nuo 699 Lt Bulgarija – nuo 771 Lt Ispanija – nuo 965 Lt *yra mokesčių už papildomas paslaugas AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS: Šį kartą plaukiam slidinėti su draugais – smagiau ir pigiau!

Kajutės grupei iki 9 asm. + automobilis, į abi puses – nuo 398 Lt. Kaina nurodyta asmeniui, vykstant 8-iese + mikroautobusas, į abi puses.

PASAULIO PAŽINIMO KELIONĖS Patogios ir keliautojų įvertintos kelionės lėktuvu, su grupe ir kelionės vadovu.

ISLANDIJA – paslaptingoji geizerių šalis, gamtos mylėtojų rojus – 7499 Lt. IZRAELIS – nuo Viduržemio iki Raudonosios jūros – 3899 Lt. IRANAS – Persijos senųjų kultūrų, šumerų, Babilono ir dabarties mozaika – 7299 Lt. INDIJA IR NEPALAS – po „pasaulio stogu“ – 6999 Lt. SINGAPŪRAS, MALAIZIJA IR BORNEO SALA – 10 999 Lt. MIANMARAS IR TAILANDAS – Azijos brangakmeniai – 9499 Lt. Ir dar daugiau maršrutų po visą pasaulį.

VISOS KELIONIŲ PASLAUGOS Rezervuokite patys internetu: www.gaublija.lt – keltų bilietai, kelionės, mašinų nuoma, parkavimas. www.1212.lt – lėktuvų bilietai, viešbučiai.

„Litamicus“ Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.

Keltų bilietai: Klaipėda–Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda–Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga–Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Poilsinės kelionės: Egiptas – nuo 1 085 Lt/asm.

Tenerifė – nuo 2 080 Lt/asm.

Tailandas – nuo 3 354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt

Orai

Savaitgalį visoje Lietuvoje prognozuojamas lietus. Šiandien bus 2–5 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį išsilaikys 0–4 laipsnių šiluma, dieną bus 1–6 laipsniai šilumos. Visoje Lietuvoje palis, pajūryje gali kilti stiprokas 15–17 m/s vėjas. Jis dar sustiprės pirmadienį, prognozuojama, kad gali siekti 15–20 m/s.

Šiandien, gruodžio 21 d.

+4

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+3

Panevėžys

+3

Utena

+4

9.03 16.04 7.01

355-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 10 dienų.

Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+3

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +23 Briuselis +7 Dublinas +9 Kairas +20 Keiptaunas +24 Kopenhaga +6

kokteilis

Kaunas Londonas +11 Madridas +9 Maskva 0 Minskas +2 Niujorkas +15 Oslas +7 Paryžius +6 Pekinas +1

Praha +4 Ryga +5 Roma +14 Sidnėjus +23 Talinas +5 Tel Avivas +18 Tokijas +9 Varšuva +3

Vėjas

7–17 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+2

+4

Marijampolė

Vilnius

+4

Alytus

Vardai Adrijonas, Gestautas, Girenė, Honoratas, Norgaudas, Tomas.

gruodžiO 21-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+5

+5

+5

9

+4

+5

+5

+5

9

+6

+5

+6

+4

11

rytoj

pirmadienį

1620 m. pir­m ie­ji Eu­ro­ pos emig­ran­tai iš­si­lai­ pi­no iš „Mayf­lo­wer“ lai­ vo Ame­r i­ko­je, da­bar­t i­ nės Ma­sa­ču­set­so vals­ti­ jos te­ri­to­ri­jo­je.

1846 m. Lon­do­ne at­l ik­ta pir­mo­ji pa­sau­ly­je ope­ra­ci­ ja tai­kant anes­te­zi­ją: dak­ta­ ras Ro­ber­tas Lis­to­nas am­ pu­ta­vo sa­vo tar­nui ko­ją.

1937 m. Los An­dže­le (JAV) įvy­ko Wal­to Dis­ney’aus spal­vo­to ani­ma­ci­n io fil­ mo „Snie­guo­lė ir sep­ty­ni nykš­tu­kai“ prem­je­ra.

1971 m. Mask­vo­je gi­mė le­do šo­kė­ja Mar­ga­r i­t a Dro­biaz­ko. Ji nuo 1988 m. po­ro­je šo­ka su Po­vi­lu Va­ na­gu. Tai pir­mie­ji Lie­tu­ vai at­sto­va­vę spor­ti­nin­ kai, lai­mė­ję me­da­lius Eu­ ro­pos ir pa­sau­lio le­do šo­ kių čem­pio­na­tuo­se.

1972 m. Ry­tų ir Va­ka­rų Vo­ kie­t i­jos pa­si­ra­šė su­tar­t į, ku­ria for­ma­liai nu­trauk­ta dau­giau nei du de­šimt­me­ čius tru­ku­si prieš­prie­ša.

1993 m. Ru­si­jos pre­z i­ den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas nu­ro­dė re­for­muo­ti KGB. 1998 m. Lie­tu­vos Sei­mas pa­nai­k i­no mir­ties baus­ mės tai­ky­mą Lie­tu­vo­je.

2007 m. Lie­tu­va priim­ta į Šen­ge­no erd­vę. Kar­tu bu­vo priim­tos dar aš­tuo­nios ES vals­ty­bės – Lat­v i­ja, Es­t i­ja, Če­ki­ja, Veng­ri­ja, Mal­ta, Len­ ki­ja, Slo­vė­ni­ja ir Slo­va­ki­ja.

Sap­ni­nin­kas Ne­bi­jo­ki­te tor­to ga­ba­lė­lio Tik­r iau­siai ir pa­tys ži­no­te, kad šven­ tės neat­sie­ja­mos nuo mais­to. „Kok­tei­ lis“ tu­ri fak­tų, kad lais­vo­mis die­no­mis val­go­me daug ir ska­niai.

Mais­to spe­cia­lis­tai kvie­čia neuž­mirš­ti tri­jų pa­grin­di­nių mi­ty­bos tai­syk­lių: pa­ tie­ka­lų įvai­ru­mo, nuo­sai­ku­mo ir su­ba­ lan­sa­vi­mo.

Idea­liau­sias me­niu: grū­dų pro­duk­tai, dar­žo­vės ir vai­siai, žu­vis, rie­šu­tai. Šven­tės – ge­ra pro­ga pa­ska­nau­ti įvai­ res­nių pro­duk­tų bei pa­si­le­pin­ti pa­tie­ ka­lais, ku­r iems pa­r uoš­t i rei­k ia dau­ giau lai­ko ir iš­mo­nės.

Spe­cia­l is­tai dau­žo­si į krū­t i­nes, kad dau­giau nei pu­sę pa­ros ener­gi­jos tu­ ri­me gau­ti iš ang­lia­van­de­nių – grū­di­ nių pro­duk­tų, duo­nos, ma­ka­ro­nų, ry­ žių ar bul­vių. Net pir­mo­kai ži­no, kad grū­do luo­be­lė­je yra skai­du­li­nių me­ džia­gų, vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­li­nių me­ džia­gų, ge­ma­le – rie­ba­lų rūgš­čių, to­ dėl ver­tin­ges­ni va­di­na­mie­ji „vi­so grū­ do“ pro­duk­tai – duo­na ar ma­ka­ro­nai, pa­ga­min­ti iš ru­pių mil­tų, ar duo­na su grū­dais.

Dar­žo­vių ir vai­sių kas­dien su­val­gy­ki­ te apie 400 g. Mo­te­rys, sten­ki­tės, kad ir šven­t i­n iai mė­sos ar žu­v ų pa­t ie­ka­ lai bū­tų pa­tie­kia­mi su dar­žo­vė­mis. Ne pa­slap­t is, kad šven­čių me­tu ne­re­tas ir per­si­val­go. Mat jo­se nė­ra rie­ba­lų, o daug skai­du­li­nių me­džia­gų, ku­rios pa­ dės or­ga­niz­mui leng­viau su­si­do­ro­ti su di­des­niu mais­to kie­kiu. Šei­mi­nin­kės, nu­ste­bin­ki­te na­miš­kius ir sve­čius ne­kas­d ie­n iš­kais dar­žo­v ių pa­tie­ka­lais ar gar­ny­rais. Prie pa­tie­ka­lų tiks ne tik tra­di­ci­niai švie­ži po­mi­do­rai ir agur­kai, bet ir troš­kin­ti bu­ro­kė­liai ar rau­gin­ti ko­pūs­tai, or­kai­tė­je kep­ti obuo­ liai ar bak­la­ža­nai.

Mė­gau­k i­tės žu­vų pa­tie­ka­lais. Žu­vis – ver­tin­gas bal­ty­mų, po­li­ne­so­čių­jų rie­ ba­lų rūgš­čių ir vi­ta­mi­no D šal­ti­nis.

Per šven­tes bū­t i­nai pa­si­le­pin­k i­te ga­ ba­lė­l iu tor­to ar py­ra­go, su­val­g y­k i­te ga­ba­lė­lį šo­ko­la­do. Vis­kas tin­ka, jei sai­ kin­gai.

Dar ge­res­nis pa­si­rin­k i­mas de­ser­tui – pjaus­ty­tų ar trin­tų vai­sių kok­tei­lis. Čes­ka (po šven­čių pa­skam­bi­nę tel. 39 77 19 pa­pa­sa­ko­ki­te, ar la­bai per­si­val­gė­te)

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti, jog kaž­kas do­va­no­ja pirš­ ti­nes, reiš­kia no­rą su­si­tai­ky­ti.

Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­me­ta­te pirš­ti­

Orai per Ka­lė­das – lyg ru­de­nį Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Gra­žiau­sios me­tų šven­tės pa­jū­ry­ je bus be snie­go. Juo­kau­ja­ma, jog Ka­lė­das šie­met teks švęs­ti ne žie­ mą, o ru­de­nį.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys tei­gė, kad snai­gės per Ka­lė­das uos­ta­mies­ ty­je tik­rai ne­pra­džiu­gins – bus de­ be­suo­ta, pro­gno­zuo­ja­mas lie­tus.

Dau­giau­sia kri­tu­lių nu­ma­to­ma sa­ vait­ga­lio nak­ti­mis, taip pat pir­ma­die­ nį. „Ki­to­mis die­no­mis kri­tu­lių ne­tu­ rė­tų bū­ti“, – tvir­ti­no L.Pakš­tys.

Kitą sa­vai­tę pūs 7–12 m/s pie­tųpiet­va­ka­rių vė­jas, o sa­vait­ga­lį ir ki­ tos sa­vai­tės pra­džio­je jo gū­siai ga­ li su­stip­rė­ti ir siek­ti 15–18 m/s. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis bus 2–5, o nak­ti­mis 0–3 laips­niai ši­lu­mos.

Nerealu: šerkš­nu pasipuošusios Kalėdos

– tik svajonė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Liau­dies iš­min­tis by­lo­ja: jei Ka­lė­ dos ant van­dens, Ve­ly­kos ant snie­ go. Se­no­liai įsi­ti­ki­nę – gruo­džio ši­ lu­ma vė­ly­vą pa­va­sa­rį ža­da.

Se­no­lių iš­min­tis daž­nai re­mia­ si oro ste­bė­ji­mu per įvai­rias ka­

len­do­ri­nes šven­tes. Oras per Kū­ čias la­bai iš­kal­bin­gas: jei­gu per jas snin­ga, me­tai bus gry­bin­gi. Drėg­ mė vi­są ad­ven­to lai­ko­tar­pį reiš­kia, jog atei­nan­čiais me­tais bus ge­ras ja­vų der­lius.

nę – iš­si­sky­ri­mas su drau­gu. ma­t y­t i ne­šva­r ias, su­ply­šu­ sias pirš­ti­nes yra įspė­ji­mas, jog gre­sia ap­kal­bos. Sap­nuo­ti bal­tas pirš­ti­nes – pa­tai­ka­ vi­mas ne­pa­dės pa­keis­ti kan­ki­na­mos si­tua­ci­jos, rau­do­nas – ra­g i­n i­mas ne­ sku­bė­ti nei na­muo­se, nei dar­be. Jei sap­nuo­ja­te gu­mi­nes pirš­ti­nes, va­ di­na­si, lau­kia nau­ji dar­bai, ge­ros per­ spek­ty­vos. Sap­ne ma­ty­ti su­lo­py­tas pirš­ti­nes – pa­vy­kęs ban­dy­mas su­klai­din­ti įky­rų per­se­kio­to­ją. Jei sap­nuo­ja­te pirš­ti­nes be vie­no pirš­to, va­di­na­si, kaž­kas ne­sa­va­nau­diš­ kai pa­tars, kaip ap­si­gin­ti ar iš­si­gin­ti. Jei sap­ne ma­to­te pirš­ti­nę be nykš­čio – tai pa­ra­gi­ni­mas su­si­tai­ky­ti, tram­dy­ ti egoiz­mą. Jei sap­ne re­gi­te nau­jas pirš­ti­nes, reiš­ kia, kad bū­si­te at­sar­gus, tau­pus, bet ne sa­va­nau­dis.  Sap­ne re­gė­ti pirš­ti­nes, už­mau­tas ant ran­kų – ženk­las, jog tiks­lą pa­siek­si­ te man­da­gu­mu. Sap­nuo­ti, kad nu­si­mau­na­te pirš­ti­nes – ne­di­de­lė rei­ka­lų sėk­mė ir mei­lė. Jei sap­ne vy­ras mau­na pirš­ti­nes mo­ te­riai, bū­k i­te at­sar­g us, nes at­si­ras as­ muo, ku­ris jums gra­sins. Jei sap­nuo­ja­te, kad ran­da­te pirš­ti­ nes, tai reiš­kia lai­min­gas ve­dy­bas ar­ ba nau­ją mei­lę.

Sap­ne