2013 12 23 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraštis

Gruo­džio 24, 25, 26, 27 laik­raš­tis nei­šeis.

Ki­tas nu­me­ris – gruo­džio 28-ąją, šeš­ta­die­nį.

www.kl.lt

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

296 (19 898)

Kaina 1,30 Lt

Šven­tė lie­ka par­duo­tu­vė­je Ka­lė­dos vir­to pa­čia di­džiau­sia me­ tų šven­te ne ti­kin­tie­siems, bet pre­ky­bi­nin­kams. Jų pa­ska­tin­ ti var­to­to­jai pa­si­da­vė be­sai­ kei pir­ki­mo is­te­ri­jai ir ne­be­ga­li su­sto­ti. Eks­per­tai tei­gia, jog tai – nor­ma­lus reiš­ki­nys, esą da­bar – toks laik­me­tis.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ak­ci­ja „Ka­lė­dos“

Nė vie­nai šven­tei pre­ky­bi­nin­kai ne­pra­de­ da ruoš­tis taip anks­ti ir taip kruopš­čiai, kaip Ka­lė­doms. Šven­ti­nės puoš­me­nos ir tam skir­ tos pre­kės par­duo­tu­vė­se at­si­ran­da iš­kart po Vė­li­nių, lapk­ri­čio pra­džio­je. Ir be­veik du mė­ ne­sius pir­kė­jai hip­no­ti­zuo­ja­mi, kad jiems vi­ so to rei­kia.

Rea­ly­bė by­lo­ja, kad pre­ky­bi­nin­kų hip­no­zė vei­kia. „Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad to­kiu bū­du kaž­kas iš ma­nęs pa­va­gia Ka­lė­das. Aš tu­riu sa­vo nuo­ sta­tas. Do­va­nas pra­de­du pirk­ti vi­du­ry va­sa­ ros. Ži­nau, ko kas no­rė­tų, o pi­ni­gų daug nė­ra, to­dėl iš­lai­das ten­ka pro­tin­gai iš­da­ly­ti“, – ne­ slė­pė eko­no­mis­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė.

Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, ar žmo­gus pa­si­duo­ da pre­ky­bi­nin­kų vi­lio­nėms, pri­klau­so nuo jo dva­si­nio nu­si­sta­ty­mo. „Kiek­vie­na šven­tė yra la­bai aiš­kiai „su­ka­ bin­ta“ su žmo­gaus dva­si­nė­mis nuo­sta­to­mis.

Ir jei žmo­gaus tas dva­si­nis lau­kas yra tuš­čias, jį ga­li­ma už­pil­dy­ti ir žvan­gu­čiais pre­ky­bos cent­re. To­dėl prieš­ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu jam tam tik­ra pra­sme ant gal­vos už­kren­ta gy­ve­ ni­mas. O jei žmo­gus tu­ri su­si­kū­ręs sa­vo pa­ sau­lį, tai ta­me pa­sau­ly­je jis ga­li pra­dė­ti švęs­ti Var­to­ji­mas: prieš­šven­ti­nė do­va­nų pir­ki­mo karšt­li­gė jau se­no­kai nu­stel­bė tik­rą­ją Ka­lė­dų pra­smę. tie­siog Kū­čių va­ka­rą“, – ma­no

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

A.Mal­dei­kie­nė.

8

„Mes ne­be­ži­no­me, kas ge­riau, San­ta Klau­sas ar Ni­ko­lau­sas, o gal – Ka­lė­dų Se­nis. Vi­si vaikš­to rau­do­nai ap­si­ren­gę.“ Et­no­lo­gė Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė įžvel­gė uni­ka­lią ka­lė­di­nės su­maiš­ties prie­žas­tį.

8p.

Gau­sias šei­mas šil­do ge­ru­mas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio gau­sios šei­mos už­ va­kar rin­ko­si Pa­ro­dų rū­muo­se, kur vy­ko joms skir­ta ka­lė­di­nė šven­tė. Vai­kus ir tė­ve­lius svei­ki­ no Ka­lė­dų Se­ne­lis, ne­pa­gai­lė­jęs sal­džių do­va­nė­lių.

Lo­te­ri­jo­je – be pra­lai­mė­ji­mų

Už­va­kar pa­va­ka­re Pa­ro­dų rū­mai ai­dė­jo nuo vai­kų juo­ko. Į ka­lė­di­ nį ren­gi­nį bu­vo pa­kvies­ta net 90 uos­ta­mies­čio gau­sių šei­mų.

Ma­moms įmo­nės „Ma­na­hu­na“ spe­cia­lis­tai da­rė ma­kia­žą, la­ka­vo na­gus ir pa­sa­ko­jo apie gra­ži­ni­mo­ si su­bti­ly­bes. Vai­kai bu­vo kvie­čia­mi iš­kar­py­ti snai­gę ar pa­si­ga­min­ti ki­tą ka­lė­di­nį pa­puo­ši­mą na­mams. Gau­ sias šei­mas svei­ki­nęs Ka­lė­dų Se­ne­lis ma­žie­siems šven­tės da­ly­viams įtei­kė sal­džių do­va­nų, ku­rias pa­ruo­šė pre­ ky­bos ir pra­mo­gų cent­ras „Ak­ro­ po­lis“, įmo­nė „Ja­vi­nė“ ir fon­das „Mais­to ban­kas“.

3

2

pirmadienis, gruodĹžio 23, 2013

miestas

Mieli klaipÄ—dieÄ?iai, vieni metai – neabejotinai didĹžiulÄ— laiko atkarpa pasaulÄŻ smalsiai paŞįstantiems maĹžiausiesiems ir tik trumputÄ— akimirka rĹŤpesÄ?iuose paskendusiems suaugusiesiems.

Pasitikdami didĹžiÄ…sias metĹł ĹĄventes tarsi iĹĄtrĹŤkstame iĹĄ kunkuliuojanÄ?ios kasdienybÄ—s ir susitikÄ™ prie simbolinio KĹŤÄ?iĹł stalo dĹžiaugiamÄ—s graĹžia, dvasinga ĹĄio pasibuvimo prasme. Drauge su jauniausiais ĹĄventÄ—s dalyviais ieĹĄkome lemtingĹł ĹženklĹł, slÄ—piningĹł burtĹł, vÄ—l patikime stebuklais ir visai nenorime, kad jie pasibaigtĹł brÄ—kĹĄtant...

Nueinantys 2013-ieji KlaipÄ—dai buvo turtingi ÄŻvykiĹł stiprinant bei ÄŻtvirtinant uostamiesÄ?io pranaĹĄumus, siekiant naujĹł aukĹĄtumĹł. Tikiu, kad drauge kurdami laimingÄ…, kĹŤrybingÄ…, sveikÄ… Baltijos pakrantÄ—s uostamiestÄŻ, Ĺžengiame teisingu keliu! DÄ—koju kiekvienam iĹĄ JĹŤsĹł uĹž kasdienÄŻ triĹŤsÄ…, entuziazmÄ…, atkaklumÄ… ir kantrybÄ™, be kuriĹł klestinti KlaipÄ—da – neÄŻsivaizduojama.

IĹĄ visos ĹĄirdies linkiu visiems ir kiekvienam iĹĄ JĹŤsĹł, kad ĹĄventÄ—s jaukiai ÄŻsikurtĹł ĹĄirdyje ir ten uĹžsibĹŤtĹł kiek ÄŻmanoma ilgiau – juk nuoĹĄirdumas, ĹĄiluma, pasitikÄ—jimas mums reikalingi kasdien. ÄŽ pagalbÄ… ĹĄioms vertybÄ—ms skuba naujoji KlaipÄ—dos globÄ—ja – Geroji Ĺ˝vaigĹždÄ—, kurios ĹĄviesa ateinanÄ?iais metais nuskaidrins mĹŤsĹł bĹŤtÄŻ, kad bĹŤdami gÄ—rio ambasadoriais dalytumÄ—mÄ—s juo su kitais.

NuoĹĄirdĹžiai linkÄ—damas ramybÄ—s, dĹžiaugsmo ir santarvÄ—s KlaipÄ—dos miesto meras

Vytautas Grubliauskas

Mieli bendradarbiai, kolegos, klientai, PrieĹĄ didĹžiĹłjĹł ĹĄvenÄ?iĹł laukimÄ…, dĹžiaugsmingai svajojant apie ĹĄventinÄŻ ĹĄurmulÄŻ ir artimĹłjĹł draugijÄ…, nublanksta ir grimzta praeitin besibaigianÄ?iĹł metĹł rĹŤpesÄ?iai.

PrieĹĄĹĄventiniame ĹĄurmulyje lieka tik akimirkos, kai galime pasidĹžiaugti dar vienu prasmingai prabÄ—gusiu metĹł ciklu, apĹžvelgti nuveiktus darbus ir numatyti naujus tikslus artÄ—jantiems 2014-iesiems.

JaukiĹł Jums ĹĄv. KalÄ—dĹł, kĹŤrybingĹł, prasmingĹł ir dosniĹł NaujĹłjĹł 2014-ĹłjĹł!

Pagarbiai ir ĹĄirdingai AB „KlaipÄ—dos energijos“ vardu Vytautas Valutis, generalinis direktorius

5FHVM BJTJBJT +VT TVQB NZMJOUZT äNPOʲT OBNVPTF UWZSP IBSNPOJKB EBSCVT MZEJ TʲLNʲ TWBKPOʲT QJMEPTJ P TJFMPKF C˙OB SBNV JS �WJFTV /VP�JSEäJBJ HFOFSBMJOJT EJSFLUPSJVT %BSJVT #VUWZEBT

3

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

miestas

Gau­sias šei­mas šil­do ge­ru­mas 1

Sa­vo pa­s i­r o­d y­m ais džiu­gi­no E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos vai­kų šo­kių an­samb­ lis „EOS“, Klai­pė­dos vai­kų lais­va­ lai­kio cent­ro vai­kų šo­kių an­samb­lis „Vi­jū­nė­lis“, Eu­ro­pos sen­jo­rų šo­kių an­samb­lis „Klai­pė­dos zun­da“, Klai­ pė­dos moks­lei­vių sa­vi­raiš­kos cent­ro šo­kių an­samb­lis „Bri­gan­ti­na“.

Ren­gi­nio me­tu skam­bė­jo ir Mies­ to baž­ny­čios šlo­vi­ni­mo gru­pės at­ lie­ka­mos ka­lė­di­nės gies­mės. Šven­tę vai­ni­ka­vo lo­te­ri­ja be pra­ lai­mė­ji­mų. Gau­sios šei­mos lai­mė­jo kvie­ti­mus į spek­tak­lius Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re, lei­dyk­lų skir­ tus ka­len­do­rius, ki­tus pri­zus.

Klai­pė­die­čiai bu­vo dos­nūs

Do­va­nos gau­sioms šei­moms ka­lė­di­ ne šven­te ne­si­bai­gė. Šian­dien joms bus iš­da­ly­tos tra­di­ci­nės ka­lė­di­nės ak­ci­jos „Būk drau­giš­kas dau­gia­ vai­kei šei­mai“, ku­rią glo­bo­ja In­ga Grub­liaus­kie­nė ir prie ku­rios pri­ si­dė­ti kvie­tė dien­raš­tis „Klai­pė­da“, klai­pė­die­čių su­neš­tos do­va­nos.

Pa­sak In­for­ma­ci­jos ir pa­ra­mos gau­siai šei­mai cent­ro di­rek­to­rės Re­gi­nos Še­vel­kai­tie­nės, klai­pė­die­ čiai bu­vo la­bai dos­nūs. Ak­ci­jos me­ tu dau­giau­sia bu­vo su­rink­ta rū­bų, minkš­tų žais­lų. Klai­pė­die­čiai do­ va­no­jo ir te­le­vi­zo­rius. Į vie­nos dau­ gia­vai­kės šei­mos na­mus iš­ke­liaus ir tre­ni­ruok­lis. „Džiau­gia­mės, kad klai­pė­die­čiai la­bai dos­nūs. Jų pa­ra­ma nie­kuo ne­ si­ski­ria nuo tos, ku­rią gau­na­me iš už­sie­nio. Žmo­nės tik­rai la­bai ge­ri“, – pa­brė­žė di­rek­to­rė.

Dienos telegrafas Pa­si­ti­ko: vai­kus ir tė­ve­lius pa­svei­ki­no Ka­lė­dų Se­ne­lis.

Pa­sak R.Še­vel­kai­tie­nės, klai­pė­ die­čių pa­ra­ma dau­gia­vai­kėms šei­ moms la­bai svar­bi. „Šei­mos, ku­ rios au­gi­na daug vai­kų, daž­niau­siai per­ka bū­ti­niau­sius da­ly­kus, mais­to.

Re­gi­na Še­vel­kai­tie­nė:

Džiau­gia­mės, kad klai­pė­die­čiai la­bai dos­nūs.

O no­ri­si ir vai­kams žais­liu­kų, ir pa­ si­puoš­ti. Tad klai­pė­die­čių ge­ru­mas la­bai svar­bus“, – tvir­ti­no va­do­vė.

Do­va­nas iš­si­rinks pa­tys

Gau­sios šei­mos ga­lės pa­čios iš­si­ rink­ti daik­tus, ku­rių joms la­biau­siai rei­kia. „Išs­kirs­ty­ti mums pa­tiems

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

su­dė­tin­ga. Vie­nos šei­mos au­gi­ na ma­žus vai­kus, ki­tos – di­des­nius. Šei­mos pa­čios ge­riau­siai ži­no, ko­kių daik­tų jiems rei­kia. To­dėl lei­džia­me pa­si­rink­ti“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė.

Sma­gu, kad prie pa­ra­mos pri­si­ de­da ir uos­ta­mies­čio įmo­nės bei or­ga­ni­za­ci­jos. Ne pir­mus me­tus šil­tų pirš­ti­nių, ke­pu­rių, ša­li­kų do­ va­no­jo mez­gi­mo įmo­nė „Kni­tas“, sa­vo dir­bi­nių – Klai­pė­dos moks­ lei­vių sa­vi­raiš­kos cent­ro ke­ra­mi­ kos stu­di­ja „Žiezd­rė“. Ši­lu­mą spin­du­liuo­jan­ti ak­ci­ja „Būk drau­giš­kas dau­gia­vai­kei šei­ mai“, ku­rios me­tu klai­pė­die­čiai ska­ti­na­mi gau­sioms šei­moms ati­ duo­ti re­tai nau­do­ja­mų daik­tų, or­ ga­ni­zuo­ja­ma penk­tus me­tus. Šią ini­cia­ty­vą nuo jos pra­džios glo­bo­ja I.Grub­liaus­kie­nė. Dien­raš­ tis „Klai­pė­da“ šios ak­ci­jos par­tne­ ris yra jau ket­vir­tą kar­tą.

Mi­šios. Ry­toj, per Kū­čias, šv. Mi­šios Ma­r i­jos Tai­kos Ka­ra­l ie­nės baž­ny­ čio­je bus lai­ko­mos 22 val. Čia jas au­ kos vys­k u­pas Li­nas Vo­dop­ja­no­vas OFM. Kris­taus Ka­ra­l iaus baž­ny­čio­je – 20, Šv. Ka­z i­m ie­ro baž­ny­čio­je – 22, Šv. Bru­no­no Kver­fur­tie­čio baž­ny­čio­ je – 24, Šv. Juo­za­po Dar­bi­n in­ko baž­ ny­čio­je – 20, Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­ lo­g i­jos cent­ro kop­ly­čio­je – 22, Ni­dos baž­ny­č io­je – 22, Juodk­ran­tės baž­ ny­čio­je – 17 val. Tre­čia­d ie­n į, pir­mą­ją Ka­lė­dų die­ną, šv. Mi­šios Ma­r i­jos Tai­ kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je bus lai­ko­ mos 8, 9, 10, 12, 18, Kris­taus Ka­ra­l iaus baž­ny­čio­je – 9, 10.30, 12, 18, Šv. Ka­z i­ mie­ro baž­ny­čio­je – 8, 10.30, 12, 18, Šv.

Bru­no­no Kver­f ur­t ie­č io baž­ny­č io­je – 9, 11, 13, 18, Šv. Juo­za­po Dar­bi­n in­ko baž­ny­čio­je – 8, 10, 12, 18, Šv. Pran­ciš­ kaus on­ko­lo­g i­jos cent­ro kop­ly­čio­je – 11, 15, Ni­dos baž­ny­čio­je – 10, Juodk­ ran­tės baž­ny­čio­je – 13 val. Ant­rą­ją Ka­lė­dų die­ną šv. Mi­šios Ma­r i­jos Tai­ kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je bus au­ko­ ja­mos 8, 10, 12, 18, Kris­taus Ka­ra­l iaus

baž­ny­čio­je – 10.30, 18, Šv. Ka­z i­m ie­ ro baž­ny­čio­je – 9, 12, 18, Šv. Bru­no­no Kver­fur­tie­čio baž­ny­čio­je – 9, 11, 13, 18, Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čio­je – 8, 12, 18, Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­g i­jos cent­ro kop­ly­čio­je – 15, Ni­dos baž­ny­ čio­je – 18 val.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 3 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Sta­n is­la­va Lu­ko­ šie­nė (g. 1923 m.), Ka­z ys Le­v ic­kas (g.

1924 m.), Sta­n is­la­va Nor­ke­v i­čie­nė (g.

1929 m.).

Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­g im­dė 22 mo­te­rys. Gi­mė 8 mer­gai­ tės (tarp jų – dvy­nės) ir 15 ber­niu­k ų.

Pasitinkant šventes – padėkos už darbus uostui ir miestui Ieva Kučinskaitė Pasitikdama didžiąsias metų šventes Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ savo darbuotojams tradiciškai dovanojo šventinį vakarą, kuriame ne tik bendrovės, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės bei Uosto direkcijos vadovai atidavė pagarbą kompanijos kolektyvui, jos darbo veteranams. Šventę uostininkams sukūrė ir garsių Lietuvos muzikos atlikėjų koncertas.

„Bega“ turi tradiciją kasmet pa­ gerbti darbo veteranus – dešimt ir (nuo praėjusių metų) dvide­ šimt metų bendrovėje išdirbu­ sius darbuotojus. Šiemet į Klai­ pėdos koncertų salės sceną buvo pakviesta beveik 30 solidų dar­ bo kompanijoje stažą sukaupu­ sių specialistų.

Dar keturi „Begos“ darbuotojai buvo pagerbti Klaipėdos savival­ dybės padėkos raštais – rengi­ nyje dalyvavęs Klaipėdos mies­ to meras Vytautas Grubliauskas juos įteikė tiems žmonėms, kurie tiesiogiai prisideda prie kompa­ nijos „Bega“ darbų, skirtų mies­ tui gražinti, tvarkyti ir puoselė­ ti. Vienas tokių – fontano Danės skverelyje priežiūra ir eksploa­ tacija. Šiltus žodžius „Begos“ kolekty­ vui ir jo svariam šių metų indėliui į Klaipėdos uosto veiklą, augan­ čias jo galimybes bei rezultatus skyrė Klaipėdos valstybinio jūrų

Klaipėdos miesto meras V.Grubliauskas savivaldybės padėkos raštais ap-

dovanojo tuos kompanijos „Bega“ darbuotojus, kurie, be savo tiesioginių pareigų, labiausiai prisideda prie įmonės iniciatyvų gražinti miestą. Vienas jų – bendrovės elektrikas Aleksas Paldavičius, atsakingas už „Begos“ prižiūrimo Danės skvero fontano eksploataciją.

uosto direkcijos generalinis di­ rektorius Arvydas Vaitkus. 2013 m. kompanijos „Bega“ krovinių apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, išaugo apie 10 proc. „Begos“ darbuotojams prieš šventes tradiciškai įteiktos kalė­ dinės premijos bei dovanos, visas kolektyvas su šeimų nariais buvo pakviestas į specialiai jiems Klai­ pėdos koncertų salėje surengtą šventinį koncertą, kuriame pasi­ rodė Merūnas Vitulskis, Egidijus Sipavičius, Lina Rastokaitė, Šore­ na, Kastytis Kerbedis ir kt.

Trečiąją veiklos dešimtį pradėjusi kompanija „Bega“ turi tradiciją kas-

met pagerbti ir apdovanoti darbo veteranus. Šiuo metu bendrovėje nuo pat jos įsikūrimo tebedirba daugiau nei 10 darbuotojų, vienas jų – šaltkalvis remontininkas Kazys Skutulas (dešinėje). Veteranus apdovanojo bendrovės generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

Dešimties metų darbo kompanijoje „Bega“ sukaktį šventusiems darbuotojams skambėjo E.Sipavičiaus ir

L.Rastokaitės atliekamas muzikinis pasveikinimas.

4

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

miestas Mieli gyventojai, kolegos, bendradarbiai,

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ sveikina visus eismo dalyvius šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

Būkime vieni kitiems geri, dėmesingi, dalykimės šypsenomis, ir visada saugiai ir laimingai pasieksime kelionių ir svajonių tikslą.

tegul šv. Kalėdų dvasia įžiebia Jūsų širdyse kilnumo, tvirtybės, laimės ir optimizmo kibirkštis, o ateinantys metai teatsineša išmintį, klestėjimą, sveikatą ir pergales...

Linksmų šv. Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų.

Pagarbiai

AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas

Grįž­ta emigrantai Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Gerbiami klaipėdiečiai, bičiuliai, verslo partneriai, Uosto bendruomenei šie metai buvo stabilaus darbo laikas, sutvirtinęs ankstesnius laimėjimus ir parengęs naujoms aukštumoms. Norisi pasidžiaugti, kad KLASCO išsaugojo klientų pasitikėjimą profesionalia ir efektyvia krova. Geri ekonominiai rodikliai – kolektyvo profesionalumo nuopelnas.

Artėjančių didžiųjų švenčių proga Klaipėdos krašto žmonėms linkime, kad jų namuose vyrautų krikščioniška dvasia: buities jaukumas, skalsa ir susikaupimas prie Kūčių stalo, vilties džiugesys šv. Kalėdų rytą, o šeimos narių santarvė ir laimė tęstųsi visus ateinančius metus.

Dėkojame partneriams Lietuvoje ir užsienyje už supratimą, dalykiškumą, puikius bendradarbiavimo rezultatus. Tikimės, kad ir ateityje mūsų tikslai visuomenei bus naudingi, kels pasitikėjimą vieni kitais ir šalies verslo ateitimi.

Visiems linkime kuo drąsesnių svajonių, sveikatos ir ryžto jas įgyvendinti! Dosnių, įdomių ir sėkmingų 2014 metų!

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“

generalinis direktorius Audrius Pauža

Į Klai­pė­dą žie­mos šven­tėms su­grįž­ ta gy­ve­nan­tys už­sie­ny­je, – prieš pat Ka­lė­das pa­jū­ry­je su­lauk­ta gau­saus bū­rio emig­ran­tų. Oro li­ni­jų pa­slau­ gas tei­kian­čios bend­ro­vės džiau­gia­ si, jog bū­tent Pa­lan­gos oro uos­te ar­ ti­miau­siu me­tu nu­si­leis, o vė­liau vėl iš­skris net ke­li tūks­tan­čiai klien­tų.

Dau­ge­lis už­sie­ny­je ieš­kan­čių­jų lai­ mės prieš šven­tes trau­kia na­mo.

Lai­ki­nai ei­nan­ti oro uos­to va­do­vo pa­rei­gas Vai­da Gend­ro­ly­tė tei­gė, jog pa­pras­tai to­kiu me­tu jau­čia­mas klien­tų ak­ty­vu­mas, ypač pa­dau­gė­ ja skren­dan­čių­jų iš tų ša­lių, ku­rio­se daug už­dar­biau­jan­čių lie­tu­vių. „Prieš šven­tes vi­suo­met po­pu­ lia­res­ni skry­džiai tam­pa iš Os­lo“, – pa­ste­bė­jo V.Gend­ro­ly­tė. To­kia pat ten­den­ci­ja pa­pras­tai vy­rau­ja ir po šven­čių – grįž­ta­ma at­gal.

Jau da­bar ga­li­ma sa­ky­ti, jog šiais me­tais Pa­lan­gos oro uos­te lau­kia­mi di­des­ni ke­lei­vių srau­tai nei anks­ čiau. Jau nuo penk­ta­die­nio Pa­lan­

go­je lei­do­si lėk­tu­vai, skren­dan­tys iš Dub­li­no ir Lon­do­no.

Bend­ro­vės „Air Li­tua­ni­ca“ at­sto­ vė tvir­ti­no, kad nau­jie­ji skry­džiai su­lau­kė po­pu­lia­ru­mo. „At­vyks­ tan­čių­jų bus tik­rai daug“, – pa­ti­ ki­no bend­ro­vės par­da­vi­mų va­do­vė Sand­ra Meš­kaus­kai­tė. Į vi­sus pla­nuo­ja­mus skry­džius bi­lie­tai šiuo me­tu yra iš­pirk­ti be­ veik šim­tu pro­cen­tų. Yra nu­ma­ty­ ti 64 skry­džiai, jų me­tu skris apie 6 tūkst. ke­lei­vių. „No­rin­čių­jų su­grįž­ti į Lie­tu­vą švęs­ti šven­čių bu­vo ypač daug“, – tei­gė bend­ro­vės at­sto­vė. Skry­džių iš Lie­tu­vos vie­tos tir­po lė­čiau, ta­čiau šiuo me­tu jų taip pat be­veik ne­bė­ra.

Bi­lie­tais pra­dė­ta pre­kiau­ti rug­ sė­jo pra­džio­je, ta­čiau dau­giau­sia bu­vo par­duo­ta li­kus mė­ne­siui iki skry­džių. „Pa­sit­vir­ti­no ne­ra­šy­ta tai­syk­lė, jog žmo­nės nė­ra lin­kę pla­nuo­ti sa­vo lai­ ko. Ak­ty­viau­siai bi­lie­tais pre­kia­vo­ me li­kus mė­ne­siui iki skry­džio, ta­ čiau itin daug ap­si­spren­du­sių­jų skris­ti bu­vo li­kus dviem sa­vai­tėms“, – kons­ta­ta­vo S.Meš­kaus­kai­tė.

KLASCO pasirašė kolektyvinę sutartį Klaipėdos jūrų krovinių kompani­ jos KLASCO darbuotojų konferen­ cijoje gruodžio 17 dieną buvo pri­ tarta socialinių partnerių derybų rezultatams. Pasirašyta nauja tre­ jus metus galiosianti kolektyvinė sutartis, šalių manymu, yra pati ge­ riausia Klaipėdoje ir pagal darbuo­ tojų lojalumo skatinimą KLASCO galėtų pretenduoti į pačių rūpes­ tingiausių ir socialiai atsakingiau­ sių įmonių penketą Lietuvoje.

KLASCO veikia trys profesinės organizacijos: Lietuvos jūrininkų sąjungos padalinys, Tarptautinei darbo federacijai priklausanti Do­ kininkų profsąjunga ir KLASCO darbuotojų profsąjunga. Kolekty­ vinės sutartys santykius įmonė­ je reguliuoja daugybę metų, dar­ buotojų premijavimo ir rūpybos pagrindai yra nusistovėję ir neat­ siejami nuo aukštos darbo kultūros įmonės prestižo.

2014–2016 metų sutarties tu­ rinys ruoštas remiantis senąja ba­ ze. Metus trukę debatai dėl tei­ singo atlygio vertinimo ir kitais aktualiais klausimais, kaip teigė bendrovės generalinis direktorius Audrius Pauža ir pripažino prof­ sąjungų atstovai, įnešė į kolekty­

vinę sutartį naujų punktų, kurie vertinami ne tik kaip kompromi­ sas, bet kaip socialinė pažanga.

Numatyta, atsižvelgiant į ben­ drovės veiklos rezultatus, skatinti darbuotojus už metų darbo rezul­ tatus ir drausti tuos, kurie dirbo bendrovėje ne mažiau kaip me­ tus, papildomu sveikatos draudi­ mu. Pastaroji socialinė priemonė taikoma jau dvejus metus valdy­ bos sprendimu. Taip pat sutar­ ta, kad derybos dėl atlygio tęsis ir kolektyvinės sutarties galioji­ mo metu. Pasak Lietuvos jūrinin­ kų sąjungos pirmininko Petro Be­ kėžos, taip pašalintas nesutarimas šiuo klausimu ir sudarytos prielai­ dos judėti į priekį.

A.Pauža kalbėjo, kad išorinė­ je rinkoje ir uosto viduje jaučiama stipri konkurencija, vyksta infras­ truktūros ir technologiniai poky­ čiai, KLASCO siekia efektyvin­ ti gamybą. Tačiau tuo pat metu įmonė rūpinasi savo darbuoto­ jais kaip įmanoma, nes akcininkai ir bendrovės valdyba yra nubrėžę ryškią socialinę liniją, nuo jos ne­ nukrypstama. „Visi esame socia­ liniai partneriai, todėl pasirašyta pažangesnė kolektyvinė sutartis yra kompromisas tarp darbdavio

Darbuotojams pritarus, profsąjungų vadovai P.Bekėža, Rūta Mažonienė, Vladas Bendoraitis ir KLASCO ge-

neralinis direktorius A.Pauža pasirašė trejus metus galiosiančią kolektyvinę sutartį.

ir darbuotojų visų dirbančiųjų la­ bui“, – sakė įmonės vadovas. Svei­ kindami vadovybę su artėjančiomis šventėmis, KLASCO konferencijos delegatai neužmiršo ir akcininkų –

linkėta, kad visą kolektyvinės su­ tarties galiojimo laikotarpį juos ly­ dėtų gerumo dvasia. Šv. Kalėdų proga KLASCO sa­ vo darbuotojams įteikė ir tradici­

nį skanėstų krepšelį, ir dovanojo nuotaikingą šventinį vakarą – Gy­ čio Paškevičiaus 2 dalių gyvo gar­ so koncertą.

KLASCO informacija

5

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

miestas

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je – in­sul­to klas­te­rio pa­vyz­dys Ūmi­nio in­sul­to gy­dy­mas dėl la­bai grei­ to ir ne­grįž­ta­mo gal­vos sme­ge­nų pa­žei­di­ mo rei­ka­lau­ja ypa­tin­go ope­ra­ty­vu­mo, ku­ris įma­no­mas tik koor­di­nuo­jant ir in­teg­ ruo­jant įvai­rių ly­gių tar­ny­bų ir spe­cia­lis­tų veik­lą į vie­nin­gą, dar­niai funk­cio­nuo­jan­čią sis­te­mą, už­tik­ri­nan­čią šiuo­lai­ki­nius stan­ dar­tus ati­tin­kan­tį ūmi­nio in­sul­to gy­dy­mą.

Li­na Lik­šai­tė Prog­ra­ma su­ma­ži­no mirš­ta­mu­mą

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­ nė­je (KUL), vie­no­je pir­mų­jų ša­ly­ je, 1994 m. įkur­tas 15 lo­vų In­sul­tų po­sky­ris. Iki to lai­ko gal­vos sme­ge­ nų in­sul­tai bu­vo gy­do­mi ne­spe­cia­ li­zuo­tuo­se sky­riuo­se. 1998 m. bu­vo įkur­tas In­sul­to rea­bi­li­ta­ci­jos sky­ rius, per­si­rgu­siems gal­vos sme­ge­nų in­sul­tu, ir Am­bu­la­to­ri­nės rea­bi­li­ta­ ci­jos po­sky­ris.

Nuo 1995 m. KUL pra­dė­jo vyk­dy­ ti Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­ni­nio biu­ro ini­cia­ty­va pa­ruoš­tą Gal­vos sme­ge­nų kont­ro­ lės ir pro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mą, ku­ri pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je bu­vo įdieg­ta Klai­pė­do­je.

Pa­gal šią pro­gra­mą bu­vo su­kur­ tas ir įdieg­tas gal­vos sme­ge­nų in­ sul­to (GSI) val­dy­mo or­ga­ni­za­ci­nės sis­te­mos veik­los mo­de­lis Klai­pė­do­ je. Tai bu­vo pir­mo­ji Lie­tu­vo­je me­ di­ci­ni­niu po­žiū­riu efek­ty­vi GSI val­ dy­mo or­ga­ni­za­ci­nė sis­te­ma, ku­rio­je įdieg­ta GSI pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės pro­gra­ma, dir­ba­mas moks­li­nis dar­ bas, su­kur­ti nau­ji ir pa­to­bu­lin­ti bu­ vę ry­šiai tarp at­ski­rų išo­ri­nių ir vi­ di­nių me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą tei­kian­čių gran­džių.

Prog­ra­ma ap­rė­pia sku­bią li­go­nių hos­pi­ta­li­za­ci­ją į spe­cia­li­zuo­tą sky­ rių, gy­dy­to­jų dar­bą ko­man­dos prin­ ci­pu, to­bu­li­nant li­go­nių slau­gos ir anks­ty­vos rea­bi­li­ta­ci­jos pro­ce­są, ry­ šį tarp sta­cio­na­ro ir pir­mi­nės svei­ ka­tos prie­žiū­ros eta­pų, pir­mi­nės gran­dies gy­dy­to­jus bei slau­gos per­ so­na­lą įtrau­kiant į vė­ly­vo­sios rea­ bi­li­ta­ci­jos bei ant­ri­nės pro­fi­lak­ti­ kos pro­ce­są. Šios pro­gra­mos vyk­dy­mas su­ma­ ži­no mirš­ta­mu­mą nuo gal­vos sme­ ge­nų in­sul­to Klai­pė­do­je – ypač ūmio­je ir poū­mė­je li­gos fa­zė­je. Su­ ma­žė­jo ir in­sul­to su­ke­lia­mų komp­li­ ka­ci­jų bei in­va­li­du­mo skai­čiai.

Su­kaup­ta in­for­ma­ci­ja yra nuo­lat ana­li­zuo­ja­ma ir jos pa­grin­du to­bu­ li­na­mi gy­dy­mo, slau­gos bei rea­bi­ li­ta­ci­jos pro­ce­sai. Prog­ra­mos efek­ ty­vu­mą ro­do nuo 40 iki 20 pro­c. su­ma­žė­jęs mirš­ta­mu­mas nuo gal­vos sme­ge­nų in­sul­to Klai­pė­dos mies­te. Įkur­tas spe­cia­li­zuo­tas sky­rius

Nuo 2001 m. KUL vei­kia 30 lo­vų spe­cia­li­zuo­tas In­sul­tų sky­rius, ta­ pęs In­sul­to cent­ro pa­grin­du. Šiuo me­tu In­sul­to cent­ro struk­tū­rą su­ da­ro KUL In­sul­tų sky­rius, Rea­ni­ ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­rius, Neu­ro­chi­rur­gi­jos kli­ni­ka, Ra­dio­lo­gi­jos ir In­ter­ven­ci­nės ra­ dio­lo­gi­jos sky­riai, Mie­go me­di­ci­nos

cent­ras, Sta­cio­na­ri­nės ir Am­bu­la­to­ ri­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riai, Am­bu­la­ to­ri­nis kon­sul­ta­ci­nis sky­rius ir ki­tos KUL or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros.

Vi­du­ti­niš­kai per me­tus KUL In­sul­ tų sky­riu­je gy­do­ma per 1 200 pa­cien­ tų. Lai­ku at­vy­ku­siems pa­cien­tams pa­gal al­go­rit­mą at­lie­ka­mos trom­bo­li­ zės. Sta­cio­na­ri­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­ riu­je gy­do­ma per 380 pa­cien­tų. Per me­tus neu­ro­lo­gi­niams pa­cien­tams at­lie­ka­ma apie 2 200 kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mų, apie 500 mag­ ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mų, apie 1 600 bra­chi­ce­fa­li­nių ty­ri­mų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­sau­ly­je gy­dant sme­ge­nų krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mus ir at­lie­kant ant­ri­nę pro­fi­lak­ti­ką vis di­ des­nė reikš­mė ski­ria­ma in­ter­ven­ci­nių – chi­rur­gi­nių me­to­dų to­bu­li­ni­mui ir kū­ri­mui. Šie me­to­dai sėk­min­gai įdieg­ti ir tai­ko­mi KUL Neu­ro­chi­rur­ gi­jos kli­ni­ko­je gal­vos sme­ge­nų iše­ mi­niams ir he­mo­ra­gi­niams in­sul­tams gy­dy­ti. Per me­tus ten dėl in­sul­to ope­ ruo­ja­ma per 100 li­go­nių.

Gy­dy­mo re­zul­ta­tai ge­rė­ja

Klai­pė­do­je ir Lie­tu­vo­je at­lie­ka­mų sme­ge­nų re­vas­ku­lia­ri­za­ci­jos ope­ ra­ci­jų skai­čius 1 000 gy­ven­to­jų per me­tus yra net iki ke­le­to kar­tų ma­ žes­nis nei ki­to­se aukš­to pra­gy­ve­ni­ mo ly­gio vals­ty­bė­se. Šis fak­tas ir Lie­tu­vo­je pa­ste­bi­mas di­de­lis ser­ga­mu­mas gal­vos sme­ge­nų in­sul­tais ro­do, kad li­go­niai, ku­riems yra sme­ge­nų iše­mi­ja, ša­ly­je nė­ra lai­ ku iš­ti­ria­mi ir siun­čia­mi ope­ruo­ti.

KUL dau­giau dė­me­sio ski­riant šiems li­go­niams ir di­dė­jant ga­li­my­bei lai­ku at­lik­ti ult­ra­gar­si­nius bei an­giog­ra­fi­ nius sme­ge­nų ar­te­ri­jų ty­ri­mus, pa­ sta­ruo­ju me­tu pa­di­dė­jo sme­ge­nų re­ vas­ku­lia­ri­za­ci­jos ope­ra­ci­jų skai­čius ir pa­ge­rė­jo gy­dy­mo re­zul­ta­tai.

KUL tu­ri­mos nau­jos neu­ro­chi­rur­ gi­nės me­to­di­kos, mik­ro­chi­rur­gi­nė tech­ni­ka, šiuo­lai­kiš­ki neu­ro­chi­rur­ gi­niai mik­ros­ko­pai, neu­roen­dos­ko­

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: pa­cien­tų gy­dy­mo re­zul­ta­tus ap­ta­ria Afek­ti­nių su­tri­ki­mų sky­riaus ve­dė­ja gy­dy­to­ja

psi­chiat­rė Jo­li­ta Striš­kai­tė, In­sul­tų sky­riaus ve­dė­jas doc. dr. Hen­ri­kas Kaz­laus­kas, Mie­go me­di­ci­nos cent­ ro va­do­vas pro­f. dr. Gied­rius Va­ro­nec­kas.

KUL nuo­tr.

pas ir neu­ro­na­vi­ga­ci­nė sis­te­ma įga­ li­na sėk­min­gai ope­ruo­ti net gi­lio­se sme­ge­nų struk­tū­ro­se at­si­ra­du­sias krau­jos­ru­vas bei ša­lin­ti jų prie­žas­ tis. KUL neu­ro­chi­rur­gai vie­nin­te­ liai Lie­tu­vo­je da­ly­va­vo svar­bia­me tarp­tau­ti­nia­me moks­li­nia­me ty­ri­ me „Sme­ge­nų krau­jos­ru­vų chi­rur­

KUL ad­mi­nist­ra­ci­jos ir moks­li­nin­kų dė­ ka Klai­pė­do­je nuo 1995 m. įdieg­tas pir­ mas Lie­tu­vo­je gal­vos sme­ge­nų in­sul­to val­ dy­mo or­ga­ni­za­ci­nės sis­te­mos mo­de­lis, ku­ ris ga­li bū­ti or­ga­ni­za­ ci­nis pa­grin­das ir pa­ vyz­dys ki­tiems pa­na­ šaus po­bū­džio in­sul­ to klas­te­riams kur­ti. gi­nio gy­dy­mo ty­ri­mas“. Šis ty­ri­mas pa­tiks­lins in­di­ka­ci­jas chi­rur­gi­niam he­mo­ra­gi­nių in­sul­tų gy­dy­mui ir pa­ ge­rins gy­dy­mo re­zul­ta­tus.

Ma­žė­ja in­sul­to komp­li­ka­ci­jų

Da­lis li­go­nių dėl sme­ge­nų krau­ja­ gys­lių pa­to­lo­gi­jos sėk­min­gai gy­do­ mi tai­kant in­ter­ven­ci­nės neu­ro­ra­ dio­lo­gi­jos me­to­dus, ku­rie KUL bu­vo įdieg­ti nuo 2008 m.

At­si­ra­do ga­li­my­bė sme­ge­nų mie­go ar­te­ri­jų ste­no­zes gy­dy­ti ma­žai in­va­ zi­niu bū­du – at­lie­kant krau­ja­gys­lės

Mieli ligoninės darbuotojai, gerbiami klaipėdiečiai, sveikinu gražiausių metų švenčių – šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

Telydi Jus tyliosios nakties viltis, šviesa ir gerumas, tegyvena Jūsų šeimose darna, tebūnie atviros Jūsų namų ir širdies durys visiems šilumos reikalingiems. Tegul Geroji Naujiena palydi Jus į Naujuosius Metus, į Jūsų kasdieninį dienų verpetą įlieja tikro džiaugsmo, ramybės ir palaimingos vilties.

Linkėdamas visiems kuo puikiausios sveikatos, didelės asmeninės laimės, dėkoju Klaipėdos miesto ir krašto žmonėms už pasitikėjimą mūsų medikais, kolegoms - už meilę savo pasirinktai profesijai.

Su pagarba prof. Vinsas Janušonis Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas

iš­plė­ti­mą spe­cia­liu į jos spin­dį įves­ tu ka­te­te­riu (an­giop­las­ti­ka ir sten­ ta­vi­mas). Tai su­ma­ži­na komp­li­ka­ci­ jų ti­ki­my­bę, li­go­nio ne­pa­to­gu­mus ir trum­pi­na gy­dy­mo truk­mę, nes ne­ rei­kia at­lik­ti at­vi­rų ir kau­ko­lės ert­ mę at­ve­rian­čių ope­ra­ci­jų.

In­ter­ven­ci­nės ra­dio­lo­gi­jos sky­riu­je at­lie­ka­mos pla­ni­nės ir sku­bios, diag­ nos­ti­nės ir gy­do­mo­sios krau­ja­gys­lių in­ter­ven­ci­jos. Per me­tus pa­da­ro­ma per 1 000 krau­ja­gys­li­nių in­ter­ven­ ci­nių pro­ce­dū­rų. Iš jų apie 80 pro­c. diag­nos­ti­nių ir 20 pro­c. gy­do­mų­jų.

Gal­vos in­sul­to pro­jek­to te­ma­ti­ka KUL ap­gin­tos 2 dak­ta­ro di­ser­ta­ci­jos, pub­li­kuo­ta dau­gy­bė straips­nių, da­ ry­ti pra­ne­ši­mai ne vie­no­je Lie­tu­vos ir tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je.

Dau­gia­me­tės in­sul­to stu­di­jų ana­ li­zės ro­do, kad toks dar­bo or­ga­ni­ za­vi­mas KUL ga­na efek­ty­vus. Su­ ma­žė­jo in­sul­tu ser­gan­čių li­go­nių mirš­ta­mu­mas, in­sul­to komp­li­ka­ci­ jų, su­trum­pė­jo gy­dy­mo sta­cio­na­re truk­mė, pa­cien­tai anks­čiau pra­de­ da­mi rea­bi­li­tuo­ti, pa­ge­rė­jo pa­žeis­ tų funk­ci­jų at­si­kū­ri­mas, pa­ge­rė­jo in­sul­to iš­tik­tų pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė.

Klas­te­ris – pa­vyz­dys ki­toms li­go­ni­nėms

Pa­cien­tui KUL su­kur­tas nuo­sek­lus ke­lias nuo pir­mi­nės svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­rų, grei­to­sios me­di­ci­ ni­nės pa­gal­bos, priė­mi­mo sku­bios pa­gal­bos sky­riaus iki diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo, sta­cio­na­ri­nės ar am­bu­la­ to­ri­nės rea­bi­li­ta­ci­jos ir to­les­nio tęs­ ti­nio gy­dy­mo.

Vi­są pa­rą neu­ro­chi­rur­gi­niai pa­ cien­tai ekst­ri­nei pa­gal­bai pri­sta­

to­mi į KUL. Pa­cien­tai dėl in­sul­tų iš Klai­pė­dos mies­to, Klai­pė­dos ap­ skri­ties ir vi­sos Va­ka­rų Lie­tu­vos, dėl he­mo­ra­gi­nių in­sul­tų ir gal­vos sme­ge­nų krau­ja­gys­li­nės pa­to­lo­gi­ jos net ir iš Šiau­lių ap­skri­ties prii­ ma­mi vi­so­mis sa­vai­tės die­no­mis vi­są pa­rą.

Vi­są rei­kia­mos pa­gal­bos tei­ki­mą pa­de­da už­tik­rin­ti nuo 2001 m. vyk­ do­ma sku­bios kon­sul­ta­ci­nės pa­ gal­bos pro­gra­ma, pa­gal ku­rią KUL tei­kia neu­ro­chi­rur­go, anes­te­zio­lo­ go-rea­ni­ma­to­lo­go pa­slau­gas, spe­ cia­lis­tai vyks­ta į re­gio­ni­nes ir ra­jo­ ni­nes li­go­ni­nes pa­cien­tų kon­sul­tuo­ti ir trans­por­tuo­ti. Šiuo me­tu tei­kia­mų pa­slau­gų dėl in­sul­tų pa­to­lo­gi­jos apim­tys li­go­ni­ nė­je yra di­de­lės, nes įstai­ga in­ves­ta­ vo į nau­jas tech­no­lo­gi­jas, me­di­ci­ni­ nę įran­gą ir per­so­na­lo ruo­ši­mą. Kol kas KUL yra vie­nin­te­lė Va­ka­rų Lie­ tu­vos re­gio­ne, at­lie­kan­ti su­dė­tin­gą gal­vos sme­ge­nų krau­ja­gys­lių diag­ nos­ti­ką ir tai­kan­ti in­ter­ven­ci­nius ra­ dio­lo­gi­nius bei ki­tus šiuo­lai­kiš­kus ope­ra­ci­nius gy­dy­mo me­to­dus.

KUL In­sul­tų cent­re dir­ban­tys me­ di­kai, ad­mi­nist­ra­to­riai ir moks­li­nin­ kai pa­gal tu­ri­mus iš­tek­lius už­tik­ri­na šiuo­lai­ki­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­tį ūmi­nio in­sul­to gy­dy­mą.

KUL dir­ba mul­ti­dis­cip­li­ni­nė in­ sul­to gy­dy­mo ko­man­da, ra­dio­lo­ gi­nę diag­nos­ti­ką ga­li­ma at­lik­ti ne­ del­siant, be to, yra už­tik­ri­na­ma ne­pert­rau­kia­ma ra­dio­lo­gi­nių vaiz­ dų per­žiū­ros ga­li­my­bė, pa­tvir­tin­ti ir nau­do­ja­mi in­sul­tų gy­dy­mo pro­ to­ko­lai, ver­ti­na­ma tei­kia­mų pa­slau­ gų ko­ky­bė bei vyk­do­mas moks­li­nis dar­bas.

Mieli Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojai

Nieko nėra kilniau ir nuostabiau kaip suteikti laimę daugumai žmonių L.Van Bethovenas Baigiasi nelengvų darbų ir rūpesčių kupini metai. Nuoširdžiai sveikinu Jus visus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.

Dėkoju Jums už nuoširdų darbą, už siekį būti geriausiems, už pagalbą, kurią teikiate dieną ir naktį klaipėdiečiams, už žmogaus gyvybės ir sveikatos išsaugojimą.

Tegul nevaržo šio Jūsų siekio jokios kliūtys, o pastangas išgelbėti gyvybę visada tevainikuoja pergalė.

Tegul Jūsų kasdienybė būna kupina ne vien žmonių skausmo, bet ir nuoširdžių dėkingumo žodžių.

Linkiu Jums drąsių idėjų, energijos naujiems darbams ir ramybės Jūsų namams.

Su geriausiais linkėjimais Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras

6

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

nuomonės

Ar vy­ti el­ge­tas nuo baž­ny­čių?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

a.aleksejunaite@kl.lt

Pas­ta­tą rei­kia nu­griau­ti

M

ies­to val­džia ki­tais me­tais tu­rės ap­si­spręs­ti, ar pa­tvir­tin­ti nau­ją­sias Vie­šo­sios tvar­kos tai­syk­les, ku­ rio­mis bus už­draus­ta el­ge­tau­ti se­na­mies­ty­je, taip pat bus drau­džia­ma pi­ni­gais duo­ti iš­mal­dą vi­so­je mies­to te­ri­to­ri­jo­je. Dėl mies­to cent­ro ne­puo­šian­čių gir­tų iš­mal­dos pra­šy­to­jų yra ki­lę ne­ma­žai pa­si­ pik­ti­ni­mo. Ta­čiau iš se­na­mies­čio baž­ny­čių priei­gų link pa­si­trau­kę el­ge­tos ne­pa­lie­ka­mi ra­my­bė­je – ren­gia­mi rei­dai, iš­mal­dos pra­šy­to­jai yra re­gist­ruo­ja­mi, ne­blai­vūs el­ge­tau­to­jai iš­pra­šo­mi lauk. Ar rei­kė­tų iš­vy­ ti el­ge­tas ir nuo baž­ny­čių?

Už

Prieš

Saulius Pocius

K

Jau daug me­tų mies­to cent­re, Nau­ jo­jo­je Uos­to gat­vė­je, sto­vi ap­leis­ tas pa­sta­tas. At­ro­do tik­rai bai­siai.

Lan­gai už­mū­ry­ti. Tik­rai tai yra ne kas ki­ta, o griu­ve­na. Tu­rė­tų bū­ ti gė­da prieš mies­to sve­čius ir už­ sie­nio tu­ris­tus. Ne­ži­nia, ko­kį mū­ sų mies­to įvaiz­dį jie ga­li su­si­da­ry­ti pa­ma­tę to­kį sta­ti­nį. Rei­kė­jo se­niai trink­te­lė­ti spe­cia­liu eks­ka­va­to­riaus kau­šu per jį, kad su­griū­tų. Jau ge­ riau ply­tų krū­va nei toks mies­tui gar­bės ne­da­ran­tis sta­ti­nys.

Klai­pė­die­tė

a­lė­dos atė­jo ne tik į ka­len­do­ rių, bet ir į kai ku­rias per­kai­ tu­sias gal­vas. Bent jau taip ga­li­ma pa­gal­vo­ti, kai gir­di ka­ lė­di­nių ne­są­mo­nių pliūps­nį, ku­rį drioks­ te­lė­jo fi­nan­sų eks­per­tų, eko­no­mi­kos ap­ žval­gi­nin­k ų ir ki­to­kių bran­giai ap­mo­ka­ mų tauš­ka­lių pa­tran­kos. Šven­čių iš­va­ka­ rė­se it šam­pa­no kamš­tis po­kšte­lė­jo vie­ šas op­ti­miz­mo pro­trū­kis, esą eko­no­mi­ ka at­si­ga­vo, at­ly­gi­ni­mai pa­di­dė­jo ir ki­tą­ met augs dar 6 pro­c., o šie­met bus mo­ka­ mos try­lik­to­sios al­gos. Žo­džiu, ro­jus į Lie­ tu­vą pi­ki­ruo­ja pa­ts.

Tik kai pa­ma­tai, ko­k io rie­bu­mo vei­dai apie tą at­si­ga­vi­mą šne­ka, tam­pa aiš­ku, iš kur tas gė­rio ir gro­žio prie­puo­lis. Ogi taip

Kai pa­ma­tai, ko­kio rie­bu­ mo vei­dai apie eko­no­mi­ nį at­si­ga­vi­mą šne­ka, tam­ pa aiš­ku, iš kur tas gė­rio ir gro­žio prie­puo­lis. kal­ba sei­mū­nai, ku­rie, pa­si­rė­mę ge­ra­šir­ džio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­plė­to­ta pro­ por­ci­jų dokt­ri­na, dviem tūks­tan­čiais li­tų pa­si­di­di­no sau al­gas. Taip pat – iki šlykš­ tu­mo ne­pa­do­riai už­dir­ban­tys ban­ki­nin­ kai, ku­rie jau ga­vo ka­lė­di­nes pre­mi­jas ir ta pro­ga pa­siū­lė tau­tai nu­l i­nes pa­lū­ka­ nas. Lai­mę ža­da ir su mis­ti­niais fon­dais su­si­ję eko­no­mi­kos eks­per­tai, ku­riuos ir­ gi šei­mi­nin­kai pa­le­pi­no šven­ti­nė­mis iš­ mo­ko­mis. Jiems šios Ka­lė­dos tik­rai bus ra­m ios ir, kaip jau jie yra įpra­tę, so­čios.

Gers ir val­g ys be rū­pes­čio ir ap­gaub­t i op­t i­m iz­mo au­reo­lės, dar la­biau pa­r yš­ ki­nan­čios rau­donsk­r uos­tes srėb­t u­ves. Štai jie ir šauks: „Vi­vat Ka­lė­dos!“ Tik mir­ tin­g ie­ji čia to ne­g ir­dės, nes tie po­nu­l iai tai vei­kiau­siai da­rys už­sie­nio ku­ror­tuo­ se, – kas jiems ta tur­ga­vie­čių Lie­tu­va. Kri­ zė ar ne­kri­zė, gy­ve­ni­mo ke­liai iš­rink­tie­ siems vis tiek gė­ly­tė­mis klo­ti.

O li­ku­sio­je ša­lies da­ly­je, ku­rio­je ne­si­lan­ ko tie re­zer­va­tuo­se gy­ve­nan­tys vei­kė­jai, si­tua­ci­ja vi­sai ne to­kia ro­ž i­nė. Dau­gu­ma vers­lo įmo­nių, ypač smul­kių­jų, dūs­ta be apy­var­ti­nių lė­šų, par­da­vi­mas ir apy­var­ ta men­kė­ja, tad apie jo­kį al­gų au­gi­mą pri­ va­čia­me sek­to­riu­je ne­ga­li bū­ti nė kal­bos.

Juk ir mo­kes­čių su­rin­ki­mo si­tua­ci­ja sig­ na­li­zuo­ja, kad to­li gra­ž u nė­ra ge­rai.

To­dėl vie­šai dės­to­mi sap­nų siu­že­tai apie iki 1,5 tūkst. li­tų mi­ni­ma­lią al­gą, grą­žin­si­ mas pen­si­jas ir di­din­si­mus at­ly­gi­ni­mus tė­ra tik dar vie­nas bū­das pa­tik­liems pi­ lie­čiams pri­ka­bin­ti ma­ka­ro­nų ant au­sų. Šį­syk – šven­čių pro­ga.

Keis­tai ti­ria­ma by­la

Keis­tai Lie­tu­vo­je ti­ria­mos by­los.

Te­gul pa­rei­gū­nai, ku­rie ti­ria pe­do­ fi­li­jos by­lą ir nu­žu­dy­mus, su­si­ju­ sius su ja, pa­skam­bi­na man. Aš pa­ sa­ky­siu, kaip vis­ką aiš­kin­tis. Da­bar at­si­ra­do kaž­ko­kie liu­di­nin­kai. Ma­ nau, kad rei­kia pir­ma su­ras­ti as­me­ nis, ku­rie nu­žu­dė A.Ūsą ir D.Ke­dį.

Aiš­ku, kad jie abu bu­vo nu­kan­kin­ ti. Vie­nas pri­gė­rė upe­ly­je iki ke­lių, ki­tas – už­sprin­go van­de­niu. Kas tai pa­da­rė, tas vi­sas vir­ve­les ir tam­po.

Adol­fas

Džiau­ki­mės Ka­lė­do­mis

Vi­lius Va­lys, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­ sky­rio ve­dė­jas: – Šimt­me­čiais prie baž­ny­čių bu­vo pra­šo­ma iš­mal­dos.

Gir­dė­jau, jog ku­ni­gai pik­ti­na­si iš­mal­dos pra­šy­to­jais ir no­rė­tų, kad to­kių el­ge­tau­jan­čių as­me­nų ne­bū­tų prie baž­ny­čių. Nors aš ne­su prieš iš­mal­dą, ta­čiau tie, ku­ rie įžū­liai el­gia­si, pa­žei­di­nė­ja vie­šą­ją tvar­ką, už­ka­bi­nė­ ja praei­vius, ter­šia ap­lin­ką, tu­rė­tų bū­ti ve­ja­mi. To­kių da­ly­kų mies­te ne­tu­ri bū­ti. Rei­dų me­tu re­gist­ra­vo­me to­kius as­me­nis, ku­rie ne­bu­vo įtrauk­ti į jo­kius aso­cia­ lių as­me­nų są­ra­šus. Tie­sa, bu­vo to­kių, ku­riems tik­rai rei­kia pa­gal­bos ir jie pra­šo iš­mal­dos, ta­čiau dau­gu­ma to­kių pra­šy­to­jų bu­vo su al­ko­ho­lio kva­pe­liu. Juk to­kie žmo­nės ga­li pla­tin­ti ir li­gas, to­kias kaip tu­ber­ku­lio­zė.

Ta­čiau pa­sau­ly­je te­ko ma­ty­ti, kaip jau­ni mu­zi­kan­tai did­mies­čių se­na­mies­čiuo­se gro­ja pui­kius mu­zi­kos kū­ ri­nius prie­šais sa­ve pa­dė­ję ke­pu­rę ar inst­ru­men­to dėk­ lą. Jiems taip pat au­ko­ja­ma. To­kie žmo­nės tik puo­šia mies­tą. Mies­to po­li­ti­kai tu­rės ge­rai pa­gal­vo­ti, ar ne­teks nau­jo­je tvar­ko­je nu­ma­ty­ti išim­čių. Vie­na­reikš­miš­kai kirs­ti šio­je vie­to­je ne­ga­li­ma.

N

e­se­niai dien­raš­ty­je „Klai­ pė­da“ skai­čiau apie sam­ pro­ta­vi­mus leis­ti sen­ jo­rams va­ži­nė­ti mies­to au­to­bu­sais ne­mo­ka­mai.

Ta­čiau tam iš kar­to pa­si­prie­ši­no val­di­nin­kai. Pa­sak jų, va­ži­nė­ji­ma­ sis ne­mo­ka­mai mies­to au­to­bu­sais yra ta­ry­bi­nių lai­kų re­lik­tas.

O ko­kių lai­kų re­lik­tu ga­li­ma pa­ va­din­ti pa­pras­tų žmo­nių api­plė­ši­ nė­ji­mą?

Be to, pen­si­nin­kas pen­si­nin­kui yra ne­ly­gus. Yra val­džios pen­si­ nin­kai, Sei­mo pen­si­nin­kai, sa­

vi­val­dy­bė­je dir­bę pen­si­nin­kai, pa­pras­ti pen­si­nin­kai. Toks su­ skirs­ty­mas svar­bus ne tik kal­bant apie ne­mo­ka­mą va­ži­nė­ji­mą mies­ to au­to­bu­sais, bet ir pen­si­jų grą­ ži­ni­mą.

Val­džios pen­si­nin­kai, Sei­mo pen­si­nin­kai, sa­vi­val­dy­bė­je dir­bę pen­si­nin­kai ir taip va­ži­nė­ja ne­mo­ ka­mai. Jie pen­si­jų grą­ži­ni­mo ga­li lauk­ti ir de­šimt­me­čius.

Pap­ras­tus pen­si­nin­kus taip pat bū­ti­na di­fe­ren­ci­juo­ti. Jei šei­mo­je du pen­si­nin­kai, iš­gy­ven­ti dar ga­ li­ma.

Rei­kia džiaug­tis, kad su­lau­kė­me šven­tų Ka­lė­dų. Džiau­ki­mės, svei­ kin­ki­me vie­ni ki­tus, juk tai di­ džiau­sia me­tų šven­tė. Kas ži­no, ar tik­rai su­lauk­si­me ki­tų. Žmo­gaus gy­ve­ni­mas yra la­bai tra­pus, to­dėl rei­kia bran­gin­ti kiek­vie­ną to­kią šven­tę, kiek­vie­ną ga­li­my­bę su­si­ tik­ti su ar­ti­mai­siais ir gi­mi­nai­čiais.

Tai yra mums Die­vo duo­ta ga­li­my­ bė, ku­rią tu­ri­me iš­nau­do­ti.

P.

Atei­na per anks­ti

Kaž­ku­rią die­ną bu­vau po­lik­li­ni­ko­ je. Ma­ne la­bai nu­ste­bi­no vy­res­nio am­žiaus žmo­nių el­ge­sys. Jie atei­na ke­lias va­lan­das prieš vi­zi­tą ir tū­no.

Ne­sup­ran­tu, ko­dėl jie taip el­gia­si?

Atei­ni lai­ku ir tai lauk­ti ten­ka. Ką rei­kia veik­ti tas dvi va­lan­das po­lik­ li­ni­ko­je? Ne­gi jie tik­rai ne­tu­ri, kuo už­siim­ti na­mie? Atei­tų pus­va­lan­ dį prieš nu­sta­ty­tą lai­ką ir už­tek­tų.

Da­bar sė­di ir pik­ti­na­si, kad jų me­ di­kai ne­prii­ma.

Vai­da

Su­dė­tin­giau­sia si­tua­ci­ja yra tų sen­jo­rų, ku­riems li­ki­mas lė­mė lik­ti naš­liais. Vi­są gau­tą pen­si­ją jie ati­ duo­da mo­kes­čiams. Pra­gy­ve­ni­mui pa­si­lie­ka tik 100 li­tų. Tie žmo­nės yra ties pra­žū­ties ri­ba.

Lie­tu­vos po­nai, ku­riuos val­do go­ du­mas pi­ni­gams, pir­miau­sia pen­si­jas grą­žin­ki­te pen­si­nin­kams naš­liams.

O va­ži­nė­ji­ma­sis mies­to au­to­bu­ sais gar­baus am­žiaus žmo­nėms taip pat tu­ri bū­ti ne­mo­ka­mas.

Sup­ran­ta­ma, rei­kia at­si­žvelg­ti ir į žmo­gaus fi­nan­si­nes ga­li­my­bes.

Ra­min­ta

Rei­kia žu­vų tur­ge­lio

Pers­kai­čiau M.Ski­riu­tės pub­li­ka­ci­ ją „Žve­jai li­ko ne­ži­nio­je“ („Klai­pė­ da“, 2013 12 20). Tik­rai ge­ras švie­ žių žu­vų tur­ge­lis bu­vo prie Pi­lies til­to. Žmo­nės mie­lai ten lan­kė­si.

Sup­ran­tu, kad til­tą rei­kia re­mon­ tuo­ti, o va­go­nė­lius kur nors su­sta­ ty­ti, ta­čiau tur­ge­liui ga­lė­jo su­ras­ ti ki­tą vie­tą. Da­bar dis­ku­tuo­ja­ma apie švie­žių žu­vų tur­gų de­šimt­ me­čius, o nie­ko ne­pa­da­ro­ma. Tu­ rė­tų bū­ti gė­da ir po­li­ti­kams, ir val­ di­nin­kams. Dis­ku­tuo­ti dis­ku­tuo­ja, o re­zul­ta­to – jo­kio.

Vla­das Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ar­tū­ras Šul­cas, uos­ta­mies­čio vi­ce­me­ras: – An­ta­no Sme­to­nos lai­kais el­ge­tos ir pa­są tu­rė­jo, ku­ris lei­do el­ge­tau­ti. Ma­nau, kad el­ge­tau­ti tu­rė­tų tie, ku­rie tam tu­ri tei­sę. Ne­ma­nau, kad tai tu­rė­tų da­ry­ti tie, ku­rie yra pra­smir­dę al­ko­ho­liu. To­kiems bė­dos nė­ra, jie tik no­ri links­mai gy­ven­ti. Ta­čiau tiems, ku­riems yra bė­da, tu­rė­tų pa­dė­ti so­cia­li­nės tar­ny­bos, kad jie im­tų­si glo­bo­ti šiuos žmo­nes. Ta­ čiau aš vi­siš­kai ne­sup­ran­tu, ko­dėl to­kiais žmo­nė­ mis yra ne­pa­ten­kin­ti mal­dos na­mai. Nes ma­nau, kad baž­ny­čia ne­ga­li at­stum­ti ne tik el­ge­tau­jan­čio, li­ki­mo nu­skriaus­to­jo ar net to, ku­ris gy­ve­na nuo­ dė­mė­je. Baž­ny­čia pa­gal sa­vo mi­si­ją ne­ga­lė­tų at­ stum­ti to­kių as­me­nų. Yra vi­so­kių da­ly­kų, vie­nus li­ki­mas su­su­ko, ki­ti są­mo­nin­gai pa­si­ren­ka to­ kį val­ka­tos gy­ve­ni­mą. Esu ma­tęs Vo­kie­ti­jo­je mie­ gan­tį vy­riš­kį prie už­ra­šo, ska­ti­nan­čio au­ko­ti val­ ka­toms. Žvel­giant į du­be­nė­lių tu­ri­nį, jam au­ko­jo ge­riau­siai, nes jis ne­slė­pė pa­si­rin­kęs lais­vą gy­ve­ ni­mą. O mes šiek tiek pai­nio­ja­me aso­cia­lius as­me­ nis, ku­rie jė­ga mė­gi­na iš­plėš­ti cen­tą, su tais, ku­rie pra­šo iš­mal­dos.

Sen­jo­rai – ties pra­žū­ties ri­ba

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Šven­čių pro­ga – ma­ka­ro­nai

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

aktualijos

Pa­lan­giš­kių vai­kus mo­ko gy­ven­ti tvar­kin­gai Vyk­dy­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­ mus, tu­rė­si­me iš­mok­ti kaip ga­li­ma kruopš­ čiau iš­rū­šiuo­ti at­lie­kas. Ta­da mes vi­si ma­ žiau mo­kė­si­me už at­lie­kų tvar­ky­mą, taip pat ir gy­ven­si­me šva­riau. Kuo anks­čiau šios min­tys bus pra­dė­tos dieg­ti į ma­žų­jų Lie­tu­ vos pi­lie­čių są­mo­nę, tuo bus ge­riau.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Prieš me­tus Klai­pė­dos re­gio­no at­ lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (KRATC) or­ga­ni­za­vo įdo­miau­sio at­lie­kų rū­ šia­vi­mo pro­jek­to kon­kur­są. Uos­ ta­mies­čio švie­ti­mo įstai­gos tą­syk imp­ro­vi­za­vo at­lie­kų tvar­ky­mo te­ ma: or­ga­ni­za­vo ren­gi­nius bei įtrau­ kė į juos bend­ruo­me­nes.

To­kia idė­ja pa­sie­kė ir Pa­lan­gą.

Ku­ror­te lop­še­lio-dar­že­lio „Nykš­ tu­kas“ dar­buo­to­jos, ku­rios ne­ma­ žai me­tų iki tol mo­kė vai­kus eko­ lo­giš­kai gy­ven­ti, šie­met vie­nin­te­lės vi­so­je ap­skri­ty­je ėmė­si at­lie­kas rū­ šiuo­ti gru­pė­se. „Nykš­tu­ko“ va­do­vė Bi­ru­ta Maz­ ri­mie­nė iš il­ga­me­tės dar­bo pa­tir­ ties ži­no, kad ge­riau­sia ko nors iš­ mo­ky­ti žmo­gų, kol jis yra vai­kas.

Dar­že­lio dar­buo­to­jos ėmė­si mo­

ky­ti auk­lė­ti­nius iš­mes­ti ne­be­rei­ ka­lin­gus daik­tus į tri­jų spal­vų dė­ žu­tes. Jos yra to­kių pat spal­vų, kaip at­lie­kų rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­ riai mies­te. Be­je, ant šių dė­žu­čių, sto­vin­čių ko­ri­do­riuo­se, laip­ti­nė­ se bei gru­pė­se, ne tik už­ra­šy­ta, ką į jas rei­kia mes­ti, bet ir pa­žy­mė­ta pie­ši­nė­liais.

Pa­d e­d a­m i šei­m i­n in­k ių vai­ kai mo­ko­si at­skir­ti, į ku­rią dė­žu­ tę mes­ti po­pie­riu­kus, li­ku­sius po kar­py­mo, į ku­rią – jo­gur­to in­de­lius ar ba­na­no žie­ve­lę. Stik­lo at­lie­kas, ku­rių dar­že­ly­je bū­na la­bai ne­daug, ma­žie­ji me­ta į dė­žę lau­ke.

Taip žais­da­mi mo­ko­si tvar­kin­gai gy­ven­ti vi­si „Nykš­tu­ko“ vai­kai, iš­ sky­rus lop­še­lio ma­žy­lius, ku­riems dar nė­ra nė tre­jų me­tu­kų. „Mes sten­gia­mės, kad kiek­vie­nas vai­kas ne tik ma­ty­tų, kaip rū­šiuo­ja­ mi ne­be­rei­ka­lin­gi daik­tai, bet kiek­

Įgū­džiai: dar­že­ly­je ma­žie­ji pa­lan­giš­kiai iš­mo­ko­mi kiek­vie­ną ne­be­rei­ka­lin­gą daik­tą dė­ti į tam skir­tą dė­žu­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vie­nas pa­ts ne­štų ir dė­tų juos į tam pri­tai­ky­tas dė­žes. Mes la­bai džiau­ gia­mės, kad toks mo­ky­mas iš­pli­ to ir į mū­sų auk­lė­ti­nių šei­mas. Ne vie­nas tė­vas yra sa­kęs, kad ir na­ muo­se tu­ri tris ki­bi­rė­lius, – pa­sa­ ko­jo dar­že­lio va­do­vė. – Eko­lo­giš­

ką gy­ve­ni­mą pro­pa­guo­ja­me vi­sa­da ir vi­sur. Net jei­gu tai yra ren­gi­niai ar pra­mo­gos.“ Kas­met lapk­ri­čio mė­ne­sį mi­nė­ da­mi dar­že­lio gim­ta­die­nį vai­kai su­ren­gia pa­ro­dų įvai­rio­mis te­mo­ mis. Ne­si­kei­čia tik vie­na – ak­

cen­tuo­ja­ma eko­lo­gi­ja. Jau ne­ma­ žai me­tų vai­kai ga­mi­na dir­bi­nė­lius iš ne­be­rei­ka­lin­gų daik­tų. Šie­met „Nykš­tu­ko“ auk­lė­ti­niai pa­ga­mi­ no dau­gy­bę paukš­čių. Be to, vai­ kai mo­ko­mi tau­piai nau­do­ti elekt­ ros ener­gi­ją, van­de­nį.

Klai­pė­dos dau­gia­bu­ty­je – mo­der­nus lif­tas Li­ko tuš­čios pa­tal­pos

Jo­li­ta Bud­ry­tė Kre­tin­gos gat­vės 29 na­mo gy­ven­to­ jai džiau­gia­si mo­der­niu, ener­ge­tiš­ kai efek­ty­viu lif­tu, ku­riuo ga­li va­ žiuo­ti de­vy­ni žmo­nės. To­kio ti­po įren­gi­nys iki šiol ne­bu­vo su­mon­tuo­ tas nė vie­na­me Lie­tu­vo­je esan­čia­ me se­nos sta­ty­bos dau­gia­bu­ty­je.

Se­ną­jį pri­da­vė į me­ta­lo lau­žą

Re­no­vuo­ja­mo Kre­tin­gos gat­vės 29 na­mo gy­ven­to­jai prieš Ka­lė­das su­ lau­kė neįp­ras­tos do­va­nos – de­vy­ nių aukš­tų pa­sta­te baig­tas lif­to re­ mon­tas.

Sa­vo jau „ati­tar­na­vęs“ įren­gi­nys pa­keis­tas nau­ju, mo­der­niu, ati­tin­ kan­čiu eu­ro­pie­tiš­kus rei­ka­la­vi­mus. Įmo­nės „Klai­pė­dos lif­tas“ di­rek­ to­rius Ju­lius Ka­za­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad iki šiol bu­vo vyk­do­mos da­li­nės lif­tų re­no­va­ci­jos. Bū­da­vo pa­kei­čia­ ma 80-90 pro­c. jų me­cha­niz­mų. „Tai pir­mas kar­tas, ka­da se­nas lif­tas bu­vo pa­keis­tas vi­siš­kai nau­ju.

Pasenusį įren­gi­nį pri­da­vė­me į me­ ta­lo lau­žą, o vie­to­je jo su­mon­ta­vo­ me eu­ro­pie­tiš­ką, švei­ca­riš­ką“, – pa­ brė­žė J.Ka­za­ke­vi­čius.

Pa­sak va­do­vo, to­kie lif­tai, kaip Kre­tin­gos gat­vės 29 na­me, yra mon­ tuo­ja­mi nau­jos sta­ty­bos na­muo­se.

Jie ati­tin­ka vi­sus šiuo me­tu ga­ lio­jan­čius rei­ka­la­vi­mus, nor­mas: sau­gu­mo, tech­no­lo­gi­jų nau­ju­mo, kom­for­to, di­zai­no, priei­na­mu­mo ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rien­tiems žmo­ nėms, triukš­mo ir vib­ra­ci­jos.

Iš kar­to pa­ju­to skir­tu­mą

Lif­tą iš­ban­dę na­mo gy­ven­to­jai pir­ miau­sia pa­si­džiau­gė dvi­gu­bai erd­

Pri­va­lu­mai: Kre­tin­gos gat­vės 29 na­mo gy­ven­to­jai džiau­gia­si nau­ju,

sau­ges­niu, ty­les­niu, pa­to­ges­niu lif­tu – juo pa­pras­ta tai­syk­lin­gai trans­ por­tuo­ti vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ves­ne jo ka­bi­na. Pas­ta­ro­jo­je tel­pa de­vy­ni žmo­nės. Anks­čiau lif­tu ga­ lė­jo va­žiuo­ti tik ke­tu­ri–pen­ki. Į nau­ją­jį lif­tą be var­go ga­li įva­ žiuo­ti neį­ga­lu­sis, ku­ris ju­dė­ti ga­ li tik ve­ži­mė­liu. Vie­tos už­ten­ka ir jį ly­din­čiam as­me­niui.

Na­me gy­ve­nan­čioms ma­moms, au­gi­nan­čioms ma­ža­me­čius vai­kus, taip pat ne­be­rei­kia su­kti gal­vos, kaip į apa­čią nu­si­ga­ben­ti ve­ži­mė­lį. Pas­ ta­ra­sis be var­go tel­pa į nau­ją­jį lif­tą. Į se­no­jo įren­gi­nio ka­bi­ną vai­ko ve­ži­mė­lį įstum­ti bū­da­vo su­dė­tin­ ga, o pa­da­ry­ti tai pa­gal pri­va­lo­mas sau­gaus lif­to nau­do­ji­mo tai­syk­les – neį­ma­no­ma.

Pa­gal Lif­tų nau­do­ji­mo tai­syk­les į lif­to ka­bi­ną pir­ma tu­ri įei­ti ma­ma ir

pa­skui sa­ve įtrauk­ti ve­ži­mė­lį. Ki­tu at­ve­ju at­si­ran­da ri­zi­ka, kad ve­ži­mė­ lis nu­va­žiuos be jį ly­din­čio as­mens.

Vai­kiš­kas ve­ži­mė­lis pa­skui įė­ju­sį ke­ lei­vį tie­siog ne­tilp­da­vo. Da­lis kom­ for­tiš­kes­nių ve­ži­mė­lių ne­įtilp­da­vo pro du­ris. Į nau­ją­jį lif­tą be var­go tel­ pa ir dvi­ra­tis. Gy­ven­to­jams dvi­ra­ tės trans­por­to prie­mo­nės ne­be­rei­ kės už­vers­ti. „Anks­čiau žmo­nes, ku­rie no­rė­da­ vo keis­ti se­ną lif­tą į nau­ją, pa­ts at­ kal­bi­nė­da­vau. Žmo­nės ne­bū­tų pa­ju­ tę kom­for­to. Lif­to dy­dis bū­tų tas pa­ts, nie­kas ne­tilp­tų, vež­tų tik ke­tu­ris ke­ leivius. Kre­tin­gos gat­vės 29 na­me su­ mon­tuo­tas įren­gi­nys vi­siš­kai ki­toks.

Gy­ven­to­jai iš kar­to pa­ju­to skir­tu­mą“, – pa­brė­žė J.Ka­za­ke­vi­čius.

Kre­tin­gos gat­vės 29 na­me įreng­tas nau­ja­sis lif­tas yra eko­no­miš­kes­nis nei se­na­sis. Elekt­ros jis su­nau­do­ ja dau­giau, bet vie­nu me­tu ke­lia du kar­tus dau­giau žmo­nių. Įren­gi­nys re­čiau va­ži­nės pir­myn ir at­gal. „Lif­tas su­nau­dos tiek pat elekt­ ros, nau­da di­des­nė. Ji bus pa­nau­do­ ja­ma efek­ty­viau“, – tvir­ti­no va­do­ vas.J.Ka­za­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, įren­gus nau­ją lif­tą, gy­ven­to­jai ma­žiau mo­kės už elekt­rą, rei­ka­lin­gą jo ap­švie­ti­mui. Įren­gi­ny­je su­mon­tuo­ti tau­pes­ni LED švies­tu­vai.

Be to, ne­be­bus nuo­lat ap­švies­ta ir jo šach­ta – ap­švie­ti­mas jo­je bus įjun­gia­mas tik ava­ri­niu at­ve­ju.

J.Ka­za­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, jog nau­ jo­jo lif­to ener­ge­ti­nis efek­ty­vu­mas yra B kla­sės. Aukš­čiau yra tik A. Šio įren­gi­nio kla­sė yra pri­ski­ria­ma ža­ lia­jai zo­nai. „Lie­tu­vo­je tai pir­ma­sis to­kio dy­ džio ir ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo lif­tas su­mon­tuo­tas se­nos sta­ty­bos dau­gia­ bu­čia­me na­me“, – pa­brė­žė va­do­vas.

Su­mon­ta­vus nau­ją lif­tą, li­ko lais­ vos jo kė­li­mo me­cha­niz­mų pa­tal­pos, ku­rių plo­tas dau­giau nei 10 kvad­ ra­ti­nių met­rų. Gy­ven­to­jai svars­to, kaip jas bū­tų galima kuo ge­riau pa­ nau­do­ti.

Iš­lai­das su­ma­ži­no pa­ra­ma

J.Ka­za­ke­vi­čius džiau­gė­si, jog tiek gy­ven­to­jai, tiek na­mą ad­mi­nist­ ruo­jan­ti įmo­nė „Pas­lau­gos būs­tui“ pri­ta­rė se­ną lif­tą pa­keis­ti nau­ju, o ne at­lik­ti tik da­li­nę – 80-90 pro­c. jo re­no­va­ci­ją.

Va­do­vas pa­brė­žė, kad dar­bų kai­nų skir­tu­mas nė­ra di­de­lis – 15 pro­c.

„Tai nė­ra to­kia su­ma, ku­rią rei­kė­ tų tau­py­ti, kei­čiant lif­tą. Juk įsi­gy­ ji kur kas di­des­nį, kom­for­tiš­kes­nį, sau­ges­nį, ener­ge­tiš­kai efek­ty­ves­nį daik­tą. Lif­to kei­ti­mas – tai in­ves­ ti­ci­ja ke­liems de­šimt­me­čiams, o da­li­nė re­no­va­ci­ja, ne­ge­ri­nant lif­to pa­ra­met­rų – lai­ki­nas spren­di­mas, prie ku­rio rei­kė­tų grįž­ti ir vėl ieš­ ko­ti pi­ni­gų“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Be to, anot J.Ka­za­ke­vi­čiaus, na­ mo ad­mi­nist­ra­to­rius ra­do ga­li­my­ bę lif­to kei­ti­mą įtrauk­ti į bend­ rą na­mo re­no­va­ci­jos pro­gra­mą ir šios iš­lai­dos bus iš da­lies kom­ pen­suo­ja­mos.

Kre­tin­gos 29 na­mą pa­gal bend­ rą re­no­va­ci­jos pro­gra­mą at­nau­ji­na bend­ro­vė „Lanks­ti­nys“, ku­ri su­da­ rė vi­sas są­ly­gas tin­ka­mai įreng­ti lif­ tą, sie­kiant ge­riau­sių tech­ni­nių pa­ ra­met­rų. „Gau­nant vals­ty­bės pa­ra­mą lif­to kei­ti­mo iš­lai­dos gy­ven­to­jams žy­ miai su­ma­žė­ja“, – tei­gė va­do­vas.

Kre­tin­gos gat­vės 29 na­me se­nas lif­tas nau­ju bu­vo kei­čia­mas apie du mė­ne­sius. Tiek lai­ko gy­ven­to­jams rei­kė­jo naudotis laip­tais. Pa­sak J.Ka­za­ke­vi­čiaus, kol vy­ko dar­bai, ne­su­lauk­ta nė vie­no prie­kaiš­to. „Ži­no­ma, žmo­nės pa­ty­rė ne­pa­ to­gu­mų, ta­čiau sten­gė­mės juos su­ ma­žin­ti, kiek ga­li­me, sten­gėmės kuo grei­čiau su­mon­tuo­ti nau­ją lif­tą“, – pa­brė­žė va­do­vas.

Pa­sak gy­ven­to­jų, tiek lai­ko vaikš­ čio­ti laip­tais ne­bu­vo sun­ku, o da­bar jie tu­rės mo­der­nų, pa­to­gų lif­tą.

Kol kas lif­to ap­dai­la už­deng­ta sky­dais, kad ne­su­si­ga­din­tų dėl na­ me vyk­do­mų ki­tų sta­ty­bi­nių dar­bų ir laip­ti­nės re­no­va­ci­jos.

8

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

miestas

Šven­tė lie­ka par­duo­tu­vė­je Ver­tė­tų įpras­min­ti do­va­nas

1

Pa­sak eko­no­mis­tės, šiuo­ lai­ki­nė vi­suo­me­nė yra var­to­to­jiš­ka ir esą sun­ku ką nors pa­keis­ti. Nors, pa­sak A.Mal­dei­ kie­nės, ad­ven­to ar Ka­lė­dų me­tas yra pui­ki pro­ga to­kiam var­to­to­jui liau­tis pirk­ti ir pa­gal­vo­ti, ko­kį gy­ ve­ni­mą jis gy­ve­na – sa­vo ar pri­ mes­tą pre­ky­bi­nin­kų. „Prieš­ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis – la­ bai ge­ras lai­kas pa­mąs­ty­ti apie ši­tą mo­men­tą. Tai yra la­bai ge­ras lai­kas at­si­sa­ky­ti var­to­to­jiš­ku­mo“, – tvir­ ti­no A.Mal­dei­kie­nė.

Eko­no­mis­tės tei­gi­mu, do­va­nos yra ne šiaip daik­tas. Juk kai ku­rie žmo­nės Ka­lė­das su­vo­kia tik kaip pirkimo–pardavimo mo­men­tą, bet do­va­nos yra kur kas dau­giau, net bu­vi­mas kar­tu yra do­va­na. „Dau­ge­lis se­nų žmo­nių lau­kia šven­tėms at­vyks­tan­čių sa­vo vai­ kų, juk ne vie­na­me mies­te gy­ve­ na, juo la­biau dau­ge­lis da­bar yra emig­ra­vę. Tai­gi do­va­na yra jau pa­ts vai­kas, ku­ris at­va­žiuo­ja. Ir tai – la­bai gi­li do­va­na Ka­lė­doms, kai šei­ma vėl kar­tu. Ma­nau, kad tas do­va­nas rei­kė­tų kaip nors ki­ taip įpras­min­ti“, – ma­no A.Mal­ dei­kie­nė.

Var­to­to­jai nie­kur ne­dings

Da­bar­ti­nia­me pa­sau­ly­je vy­rau­ja var­to­to­jiš­kos nuo­sta­tos. XXI am­ žius – ne vi­du­ram­žiai, kai žmo­nės net per kas­die­nius pie­tus dis­ku­ tuo­da­vo su­dė­tin­go­mis teo­lo­gi­nė­ mis te­mo­mis, ana­li­zuo­da­vo, ko­kį pa­moks­lą koks ku­ni­gas sa­kė. „Bet tai bu­vo anas pa­sau­lis, ku­ ris gy­va­vo prieš 600–700 me­tų. O mes su ju­mis gy­ve­na­me pre­ky­bos cent­rų pa­sau­ly­je, ja­me mes tu­ri­me iš­mok­ti gy­ven­ti, ne­su­si­ta­pa­tin­da­ mi su tais cent­rais. Tie­są sa­kant, var­to­to­jiš­kos vi­suo­me­nės ne­la­ bai bai­mi­nuo­si. Tik vie­nas da­ly­ kas ma­ne liū­di­na, kad jie ne­mo­ka iro­niš­kai ver­tin­ti tų sa­vo var­to­to­ jiš­kų silp­ny­bių“, – kal­bė­jo A.Mal­ dei­kie­nė.

Jau vien tai, kad žmo­gus ryž­tų­si ne­var­to­ti per ad­ven­tą, ga­lė­tų bū­ti

Po­zi­ci­ja: pa­sak V.Jan­kū­nai­tės, pa­si­kei­tus ver­ty­bėms, žmo­gus ta­po ne­

sta­bi­lus ir leng­vai stum­do­mas.

la­bai įdo­mi do­va­na sau, įsi­ti­ki­nu­ si eko­no­mis­tė. „Mums rei­kia iš­mok­ti sa­ve ap­ mąs­ty­ti, bet mo­kyk­lo­se vai­kų to nie­kas ne­mo­ko ir vi­suo­me­nės nie­ kas ne­mo­ko, gai­la. Ga­lė­tų tam bū­ti skir­tos ti­ky­bos pa­mo­kos“, – sam­ pro­ta­vo A.Mal­dei­kie­nė.

Išs­ly­do dva­si­nis pa­grin­das?

Klai­pė­die­tė et­no­lo­gė Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė ma­no, kad kiek­vie­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nas laik­me­tis tu­ri sa­vo ypa­tu­mų.

Ka­dai­se ne­bu­vo tiek daug daik­ tų, bliz­gu­čių ir nie­kas nie­ko ne­ pir­ko. „Anks­čiau žmo­gui bu­vo daug ne­ži­no­mų da­ly­kų, jis pri­klau­sė nuo gam­tos są­ly­gų, ti­kė­jo gam­tos ga­lia, nes nuo to pri­klau­sė jo gy­ ve­ni­mas, svei­ka­ta, šei­ma ir vis­kas, kas yra ap­lin­kui. Jis ti­kė­jo, kad jei pa­da­rys ką nors ge­ro, gam­ta at­si­ly­ gins tuo pa­čiu. Ma­nau, kad tai bu­

vo pa­ts svar­biau­sias ti­kė­ji­mas“, – nea­be­jo­ja V.Jan­kū­nai­tė.

Da­bar vis­kas nu­kreip­ta į vie­ną pu­sę – vis­kas tik pa­čiam žmo­gui, anks­čiau ki­taip pa­sau­lis bu­vo su­ tvar­ky­tas. Ta­da žmo­gus la­bai bi­jo­ jo, ti­kė­jo ir nie­ko ne­slė­pė.

Anot et­no­lo­gės, anks­čiau vie­no­ je tro­bo­je gy­ven­da­vo ke­lios kar­tos. Žmo­nės tu­rė­jo mo­kė­ti tai­ky­tis vie­ ni prie ki­tų. Pa­sak V.Jan­kū­nai­tės, ta­da bu­vo nu­si­sto­vė­ju­si tvar­ka, kai vai­kai gy­ve­ni­mo mo­kyk­lą išei­da­vo na­muo­se. „Jie ste­bė­jo, kaip gy­ve­na jų tė­ vai, ti­kė­jo tais pa­čiais da­ly­kais, mo­kė­jo ga­min­ti tuos pa­čius val­ gius ir tas tra­di­ci­jas iš­si­neš­da­vo į sa­vo šei­mas. Tai bu­vo jų gy­ve­ni­ mo mo­kyk­la. Jie tvir­tai sto­vė­jo ant že­mės. Da­bar vis­kas prie­šin­gai – mū­sų vai­kai mums va­do­vau­ja nuo pat ma­žu­mės, net Kū­čių va­ka­rą su­ skirs­to, kas kur tu­ri sė­dė­ti. Pa­ties pa­sau­lio ne­bė­ra, ne­lie­ka ja­me vie­ tos suau­gu­siam žmo­gui“, – ma­no V.Jan­kū­nai­tė.

Dėl to­kių su­si­for­ma­vu­sių nuo­ sta­tų žmo­gus li­ko šiek tiek ne­sta­ bi­lus ir leng­vai stum­do­mas. „Kaž­kas pa­skel­bė nuo­lai­das ar ak­ci­jas, jis ir ei­na, kur kvie­čia. Juk tos vi­lio­nės – žmo­gaus iš­mė­gi­ni­ mas. Ar jis su­si­vi­lios tuo, ką jam siū­lo, ar bus tvir­tas, mo­kės su­si­ kaup­ti tam, jog tu­rė­tų ką pa­sa­ky­ ti Kū­čių va­ka­rą, kad ne do­va­nas do­va­no­tų, o šir­dį, kad mo­kė­tų pa­guos­ti, iš­klau­sy­ti ir gi­liau su­ pras­ti sa­vo ar­ti­muo­sius“, – tei­gė V.Jan­kū­nai­tė.

Pa­sak et­no­lo­gės, is­to­ri­nės pe­ ri­pe­ti­jos mū­sų žmo­nėms iš­mu­šė dva­si­nį pa­grin­dą iš po ko­jų, iš pra­ džių – so­viet­me­tis, po to, at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, – emig­ra­ci­ja. „Mes ne­be­ži­no­me, kas ge­riau, San­ta Klau­sas ar Ni­ko­lau­sas, o gal – Ka­lė­dų Se­nis. Vi­si vaikš­to rau­ do­nai ap­si­ren­gę. Kas tai yra ir dėl ko?“ – klau­sė V.Jan­kū­nai­tė.

Gy­ve­ni­mas be me­lo

Pa­sak et­no­lo­gės, svar­bu ne pa­tai­ kau­ti, o bū­ti su vai­kais ar ar­ti­mai­

Auš­ra Mal­dei­kie­nė:

Tik vie­nas da­ly­kas ma­ne liū­di­na, kad žmo­nės ne­mo­ka iro­ niš­kai ver­tin­ti tų sa­ vo var­to­to­jiš­kų silp­ ny­bių. siais. V.Jan­kū­nai­tės įsi­ti­ki­ni­mu, jau nuo pat ad­ven­to pra­džios pra­si­de­ da ne­są­mo­nės – vai­kams per­ka­mi šo­ko­la­di­niai ka­len­do­riai net po ke­ lis. Ry­te vos at­si­bu­du­siam ma­žy­liui bru­ka­mas šo­ko­la­das. „Už ką? Jis tu­ri ži­no­ti, bet ne­ži­ no. Juk per ad­ven­tą toks ge­ras pa­ pro­tys bū­da­vo Klai­pė­dos kraš­te: tam vai­kui, ku­ris dau­giau­sia ge­ rų dar­bų pa­da­rė, leis­da­vo už­deg­ti žva­kę ant ad­ven­to vai­ni­ko. Įsi­vaiz­ duo­ja­te, vai­kas ku­ni­gu pa­virs­da­ vo toms ke­lioms mi­nu­tėms. Jei­gu jau yra ad­ven­tas, tai gal mes ge­riau tuos sa­vo ge­rus dar­bus su­skai­čiuo­ ki­me, o ne šo­ko­la­dais vai­šin­ki­me“, – pa­ta­rė V.Jan­kū­nai­tė. Šian­die­ni­niai žmo­nės ma­to pa­ sau­lį vi­sai ki­taip, ki­to­kie ir jų no­ rai, ne­bė­ra nuo­šir­daus bend­ ra­vi­mo. Tai – mū­sų laik­me­čio pa­sek­mės. Var­to­to­jiš­ku­mas neiš­ nyks, tie­siog žmo­gui rei­kia bū­ti tru­pu­tį ki­to­kiam. „Jei­gu žmo­gus yra tvir­tas, jis ži­ no, ko­kį no­ri ma­ty­ti sa­vo šei­mos žmo­gų, ko­kį no­ri ma­ty­ti sa­vo vai­ ką ir ne teo­riš­kai tą jam pa­sa­ko­ja, o tie­siog pa­ts taip gy­ve­na“, – įžvel­ gėV.Jan­kū­nai­tė.

So­di­nin­kai kei­kia ap­link­ke­lį As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ant­ra­die­nį ati­da­ry­tas Prie­ku­lės ap­link­ke­lis jau ke­lia aist­ras. Iš Di­ tu­vos so­dų į Klai­pė­dą va­žiuo­jan­ tiems vai­ruo­to­jams ner­vus ga­di­ na tįs­tan­čios au­to­mo­bi­lių ei­lės.

1 km rie­dė­jo 15 mi­nu­čių

Eis­mas Prie­ku­lės ap­link­ke­liu ati­ da­ry­tas praė­ju­sią sa­vai­tę, ta­čiau jau po die­nos di­tu­viš­kiai pa­ste­bė­ jo, kad ties jų gy­ven­vie­te su­si­da­ro au­to­mo­bi­lių spūs­tys.

Au­to­mo­bi­lių srau­tui nuo Prie­ ku­lės ties Di­tu­va su­teik­ta pir­mu­ mo tei­sė. Va­žiuo­jan­tie­ji uos­ta­ mies­čio link iš Di­tu­vos so­dų tu­ri su­sto­ti prie „Stop“ ženk­lo ir pra­ leis­ti ap­link­ke­liu va­žiuo­jan­čiuo­ sius nuo Prie­ku­lės ir Ag­luo­nė­nų pu­sės. „Prieš dar­bo pra­džią iš so­dų nu­ si­drie­kė to­kio il­gio ei­lės, kad at­stu­ mą nuo de­ga­li­nės iki Di­tu­vos kai­

mo te­ko va­žiuo­ti 13 min., o tai yra šiek tiek dau­giau nei ki­lo­met­ras“, – dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo di­tu­viš­kių šei­ma.

Kin­tiš­kių šei­ma taip pat pik­ti­ no­si, kad ke­lio­nė į uos­ta­mies­tį už­ tru­ko kur kas il­giau nei įpras­ta, nes au­to­mo­bi­lis pen­kio­li­kai mi­nu­čių įstri­go spūs­ty­je. „Tol, kol mes sto­vė­jo­me ei­lė­ je prieš „Stop“ ženk­lą, ap­link­ke­liu tie­siai į Klai­pė­dą nu­va­žia­vo 5 au­to­ mo­bi­liai“, – ti­ki­no vai­ruo­to­ja.

Bus žie­di­nė san­kry­ža

Nau­ja­sis ap­link­ke­lis nuo Di­tu­vos kai­mo su­ka Mi­ni­jos upės link ir su­ si­jun­gia su va­di­na­muo­ju Ag­luo­nė­ nų ke­liu ties II Strag­nais ir ap­juo­sia Prie­ku­lę iš ry­ti­nės pu­sės. Šio ke­lio sta­ty­bos iš tie­sų lau­ kė prie­ku­liš­kiai, nes sun­kias­vo­ rio trans­por­to iš­var­gin­ti gy­ven­ to­jai da­bar ga­li džiaug­tis, kad kro­vi­ni­niai au­to­mo­bi­liai ap­len­ kia mies­te­lį.

Vis dėl­to aist­ros dėl ties Di­tu­va su­si­da­ran­čių au­to­mo­bi­lių grūs­čių tu­rė­tų nu­rim­ti. „Gal net ir ki­tais me­tais tu­rė­ tų pra­si­dė­ti šio­je vie­to­je pla­nuo­ tos žie­di­nės san­kry­žos sta­ty­bos dar­bai. „Stop“ ženk­las yra tik lai­ ki­nas spren­di­mas. Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad ten to­kia di­de­lė pro­ble­ma, kaip žmo­nės pa­sa­ko­ja. Mes pa­sių­si­me sa­vo dar­buo­to­jus, jie ku­rį lai­ką ste­ bės si­tua­ci­ją ir nu­sprę­si­me, ką ten ga­li­ma pa­da­ry­ti“, – ti­ki­no įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ va­do­vas Pet­ras Kau­či­kas.

Gin­čas dėl že­mių

„Žie­di­nės san­kry­žos sta­ty­ba yra įstri­gu­si dėl šio­je vie­to­je be­si­drie­ kian­čių pri­va­čių že­mių. Kol nė­ra iš­spręs­ta skly­po su­for­ma­vi­mo pro­ ble­ma, ap­link­ke­lio ne­ga­lė­jo lai­ky­ti už­da­ry­to, eis­mas čia ati­da­ry­tas“, – si­tua­ci­ją aiš­ki­no P.Kau­či­kas.

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­ rek­ci­jos su­da­ry­ta ko­mi­si­ja Prie­

Eis­mas: di­tu­viš­kius er­zi­nan­čios spūs­tys prie Prie­ku­lės ap­link­ke­lio tu­rė­tų

pra­ding­ti, kai šio­je vie­to­je at­si­ras žie­di­nė san­kry­ža.

ku­lės ap­link­ke­lio sta­ty­bos dar­bus priė­mė gruo­džio 17 d. Ap­link­ke­lio tie­si­mo dar­bai baig­ti ko­ne pus­me­ čiu anks­čiau.

Sta­ty­bos dar­bai at­siė­jo be­veik 41,4 mln. li­tų. Ap­link­ke­lio tie­si­ mo dar­bus at­li­ko jung­ti­nės veik­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

los pa­grin­dais dir­bu­sios bend­ro­vės „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“ ir „Hid­ ros­ta­ty­ba“.

Sta­ty­bos me­tu nu­ties­tas 6,5 km il­gio, 8 m va­žiuo­ja­mo­sios da­lies plo­čio nau­jas ke­lias, įreng­ti trys til­tai.

9

PIRMADIENIS, GRUODŽIO 23, 2013

10p.

turtas Lietuvos ekonomikos įvykių dešimtukas.

SAVAITĖS CITATA

Kaip baronas Miunhauzenas ištraukė save už plaukų, taip ir mes galime planuoti pakelti MMA, bet pinigai neatsiranda iš niekur.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas

SAVAITĖS PRARADIMAS Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei vietos investuotojų valdomo Šiaulių banko vadovas Audrius Žiugžda pareiškė, jog traukiasi iš pareigų. Tai buvo netikėta žinia, juolab kad sprendimas priimtas Šiaulių bankui beveik užbaigus sėkmingą bankrutavusio Ūkio banko turto perėmimo procesą. Šiaulių banko valdyba patvirtino, jog A.Žiugžda iš pareigų bus atšauktas nuo 2014-ųjų vasario 1 d., kai sukaks lygiai 3 metai nuo jo vadovavimo pradžios. Pats A.Žiugžda tvirtino, kad traukiasi grynai dėl asmeninių priežasčių, nes nori skirti daugiau laiko šeimai, o šiuo metu naujų darbo pasiūlymų neturi.

SAVAITĖS SKAIČIUS

1,3

mlrd. litų

– tiek Vyriausybė paskolino „Sodrai“ deficitui finansuoti.

 Posūkis: pagausėjus komandai, M.Olekui apie poilsį ilgai neteko galvoti – apsiėmus organizuoti Lietuvos

pirmininkavimo renginius buvo ir nemigo savaičių.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Renginių organizatoriui idėjų vagystės nebaisios Marijus Olekas – kaunietis, kurio verslas paremtas gera idėja.

Bet renginių organizavimo bendrovei „Lietuvis“ vadovaujantis vyras idėjų vagysčių nebijo, nes per aštuonerius metus įgijo patirties ir išmoko greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. 12

SAVAITĖS TENDENCIJA

Keleivių atvykimo ir išvykimo Lietuvos oro uostuose rodikliai 2013 m. sausį–lapkritį pagal kryptis (proc.)

Norvegija

+47,9

Italija

+28,6

Vokietija

+7,6

Didžioji Britanija Latvija

+2,5

–0,3

Bendras skaičius

+10

10

pirmADIENIS, gruodžio 23, 2013

turtas TEma

Lie­tu­vos eko­no­mi­kos įvy­kių Už­da­ry­ti du tink­lai

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

2013-ųjų Lie­tu­vos eko­no­mi­kos ar vers­lo įvy­kiai, ku­rie šiais me­tais su­laukė ne­ma­ žo at­gar­sio, o kai ku­rie galbūt turės įta­ kos atei­nan­tiems 2014-ie­siems.

Pa­kel­ta MMA Be­ne vie­nas svar­biau­sių šių me­ tų įvy­kių – mi­ni­ma­lios mėne­ sinės al­gos (MMA) pa­di­di­ni­mas nuo 850 iki 1000 litų (iki mo­kes­ čių). Tie­sa, pa­skel­bus apie tai, bu­vo ne­ma­žai tvir­ti­nimų, kad dau­ge­lis įmo­nių ne­bus pa­jėgios mokė­ti di­des­nių at­ly­gi­nimų. Esą dėl to didės ne tik rei­ka­la­vi­mai dar­buo­to­jams, bet ir ne­dar­bo ly­gis, nes ne­galė­da­mos mokė­ti algų įmonės pa­pras­čiau­siai at­ leis sa­vo dar­buo­to­jus. Metų pa­ bai­go­je ga­li­ma tvir­tin­ti, kad taip ne­nu­ti­ko ir su di­des­niais keb­lu­ mais, pa­di­di­nus MMA, įmonės ne­su­sidūrė. Be to, šių metų pir­

mą ket­virtį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ ka­mu pra­ėju­sių metų lai­ko­tar­ piu, vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, neats­kai­čius mo­kes­čių, pa­didė­ jo 4,4 pro­c. Per ket­ve­rius me­tus tai spar­čiau­sias dar­bo už­mo­kes­ čio au­gi­mas.

Pie­no pro­duktų drau­di­mas Aug­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­kai pa­ dėjo eks­por­tas, ta­čiau Lie­tu­vos vežė­jai su­si­dūrė su sun­ku­mais – drau­di­mu įvež­ti pie­no pro­duk­ tus į Ru­siją. Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ja (PPO) po dau­giau

kaip sa­vaitę tru­ku­sio drau­di­mo bu­vo in­for­m uo­ta, kad Ru­s i­jai lie­tu­viš­ki pro­duk­tai at­ro­do ne­ saugūs. Tie­sa, PPO dėl pa­vėluo­ tai pa­teik­to pa­reiš­ki­mo ir mi­ nėtų veiksmų įspėjo Ru­siją, kad prie­m onės, ku­r ių bu­vo im­ta­s i prie­š Lie­tu­vos pie­ni­ninkų pro­ duk­ciją, yra ne­pagrįs­tos. Tai, ro­ dos, turė­jo nu­muš­ti pie­no pro­ duktų kai­nas pa­čio­je Lie­tu­vo­je.

Ta­čiau Lie­tu­vos pie­no pro­duktų ga­min­to­jai, nors ir su­si­dūrė su rim­to­m is kliū­t i­m is, su­gebė­ jo pui­kiai pri­si­tai­ky­ti prie esa­ mos pa­dėties ir per­sio­rien­tuo­ ti gal ne į to­kias pel­nin­gas, bet sta­bi­lias rin­kas.

Ba­landį bu­vo už­da­ry­tas dau­ giau kaip 20 metų dirbęs tink­ las „Pa­si­da­ryk pa­ts“, pre­kiavęs sta­ty­bi­nių med­žiagų ir ap­dai­los prekė­mis. Nep­raė­jus nė me­tams, Lie­tuvą pa­li­ko ir tarp­tau­ti­nis to­ kio po­būdžio tink­las „Bau­hof“.

Nė vie­nas iš tinklų ne­galė­jo nu­ ro­dy­ti tiks­lios pa­si­trau­ki­mo prie­ žas­ties. „Bau­hof“ at­sto­vai tuo me­tu tvir­ti­no, kad ne­be­ga­li to­

le­ruo­ti pa­ti­riamų nuo­sto­lių. To­ dėl bu­vo pa­si­rink­ta už­da­ry­ti vi­sas pen­kias par­duo­tu­ves, o Es­ti­jo­ je ki­tais me­tais ati­da­ry­ti dar 5–7 nau­jas, be jau vei­kian­čių 12-os.

O likę di­die­ji sta­ty­bi­nių med­žiagų tink­lai – „Se­nu­kai“, „Er­mi­ta­žas“ bei „Mo­ki – ve­ži“ – to­liau ak­ty­ viai kon­ku­ruo­ja ir le­pi­na pirkė­jus 20–30 pro­c. nuo­lai­do­mis be­veik vis­kam.

Bank­ru­ta­vo Ūkio ban­kas Praė­jus šiek tiek dau­giau nei me­ tams nuo „Sno­ro“ ban­ko bank­ro­to, toks pat li­ki­mas iš­ti­ko ir Ūkio ban­ ką. Prie bankų ir ban­ko­matų ėmė ri­kiuo­tis žmonės, no­rin­tys iš­siim­ti sąskai­to­je esan­čius pi­ni­gus. Dar po ke­lių mėne­sių bu­vo pa­skelb­tas ofi­ cia­lus ban­ko bank­ro­tas.

Bu­vo ati­da­ry­ti du ki­ti Nors Lie­tuvą pa­li­ko sta­ty­binė­mis ir ap­dai­los med­žia­go­mis pre­kiau­ jan­čios par­duo­tuvės, į pre­ky­bos rinką įsi­lie­jo du pa­sau­li­nio ly­ gio žaidė­jai – „Ikea“ ir H&M. Šių mil­žinų at­ėji­mo lie­tu­viai laukė jau ga­na se­niai. Pas­kel­bus datą, ka­da tu­ri būti ati­da­ry­ta pir­mo­ji H&M par­duo­tuvė, jau­nuo­liai net nak­ vo­jo prie par­duo­tuvės durų, norė­ da­mi tap­ti pir­mai­siais lan­ky­to­jais ir gau­ti pi­ni­gi­nius do­vanų če­kius. „Ikeos“ ati­da­ry­mas taip pat su­

laukė di­de­lio dėme­sio, o ati­da­ry­ mo ce­re­mo­ni­jo­je rąstą kar­tu pjovė ne­su­tai­ko­mi po­li­ti­niai opo­nen­tai Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė ir Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­ kas. Me­tams ei­nant į pa­baigą, šių par­duo­tu­vių po­pu­lia­ru­mas šiek tiek ėmė slop­ti. Eks­pertų aiš­ki­ni­ mu, di­de­lio dėme­sio šie pre­ky­bos tink­lai su­laukė dėl to, kad tai bu­ vo nau­jovė Lie­tu­vo­je, bet, bėgant lai­kui, žmonės jiems ne­be­teiks to­ kios di­delės reikšmės.

Gandai apie „Swedbank“ Gy­ven­to­jams dar ne­spėjus at­si­gau­ti po Ūkio ban­ko bank­ro­to, ėmė sklis­ ti kal­bos, kad „Swed­bank“ taip pat bank­ru­tuo­ja. La­biau­siai šis gan­das pa­veikė ma­žuo­sius ša­lies mies­te­lius.

Prie ban­ko­matų nu­si­driekė eilės. Iš­ siim­ti pi­nigų laukė de­šim­tys žmo­nių, o kai ku­riuo­se ban­ko­ma­tuo­se ne­tgi pri­trūko grynųjų. „Swed­bank“ vis dėlto spėjo su­rea­guo­ti ir ki­lu­sią su­ maištį nu­mal­ši­no sėkmin­gai.

Neišs­kir­ti­niai me­tai: ūkis riedėjo ankstesnės Vyria Vai­da Ka­lin­kaitė Pa­s ak eko­n o­m i­k os eks­p ertų, 2013-ie­ji Lie­tu­vos eko­no­mi­ko­je ne­bu­vo išs­kir­ti­niai, o ne­se­niai me­ tukų gim­ta­dienį at­šven­tu­si Vy­riau­ sybė ne­si­ėmė kar­di­na­lių žings­nių ir laikė­si pirm­takės kur­so.

Prik­lau­so­mi nuo pa­sau­lio

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­tarė­jas Gi­ta­nas Nausė­da at­kreipė dėme­ sį, kad išs­kir­ti reikėtų ne tik Lie­ tu­vos vi­daus ak­tua­li­jas, bet ir pa­ sau­lio eko­no­mi­kos įvy­kius, nes jie daž­nai le­mia ir tai, kas vyks­ta mū­ sų ša­ly­je. Vie­nu svar­biau­sių pa­sau­ lio įvy­kių G.Nausė­da lai­ko ne­su­ta­ ri­mus dėl JAV biud­že­to. Jo tei­gi­mu, tai pa­rodė eko­no­mi­kos tra­pumą.

Kalbė­da­mas apie Lie­tu­vos įvy­kius, pa­šne­ko­vas tvir­ti­no, kad, nors me­tai ne­bu­vo išs­kir­ti­niai, jų ne­ga­li­ma lai­ ky­ti ne­sėkmin­gais, nes ša­lies eko­no­ mi­ka ūgtelė­jo. „Ypač ūgtelė­jo turbūt

pirmą metų pus­metį dėl eks­por­to.

Tai ro­do, kad Lie­tu­vos vers­li­nin­kai pui­kiai iš­ma­no sa­vo darbą ir su­ge­ba pa­siek­ti vi­sai ne­blogų re­zul­tatų net su­dėtin­go­mis tarp­tau­tinė­mis ap­lin­ kybė­mis“, – sakė G.Nausė­da.

Taip pat kaip vieną svar­bių įvy­kių jis įvar­di­jo mi­ni­ma­lios mėne­sinės al­ gos pa­kėlimą ir tai, kad šis pa­kei­ti­mas ne­sukėlė nei­giamų po­ky­čių dar­bo rin­ko­je. „Ne­bu­vo dėl to nei ma­si­ nių at­lei­dimų, nei ne­dar­bo ly­gis dėl to la­bai išau­go. At­virkš­čiai, jis to­liau mažė­jo“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Eu­ro link

Reikėtų at­kreip­ti dėmesį ir į tai, kad, ne­pai­sant rin­kimų pa­žadų, bu­vo lai­ ky­ta­si se­no pla­no ma­žin­ti biud­že­to de­fi­citą ir, kaip sakė G.Nausė­ da, pa­vy­ko iš­sau­go­ti biud­že­to dis­ cip­liną. Taip pat bu­vo pa­si­stūmėta eu­ro įve­di­mo link, nors tai dar ne­ ga­ran­tuo­ta. „Ma­tyt, vis­kas iš­sispręs pa­čio­je metų pa­bai­go­je, čia dar yra

tam tikrų neaiš­kumų, bet jei­gu vis­kas bus ge­rai, ga­li­ma sa­ky­ti, kad 2013-ie­ji bu­vo le­mia­mi me­tai, kai bu­vo nu­ lem­tas eu­ro li­ki­mas ar­ba eu­ro įve­ di­mas mūsų ša­ly­je. Ma­nau, kad tai galbūt vie­nas ryš­kes­nių faktų, nors eu­ras dar ne­įves­tas, bet, kaip minė­ jau, namų dar­bai bus pa­da­ry­ti ga­na tin­ka­mai“, – įsi­ti­kinęs G.Nausė­da.

Paš­ne­ko­vas pa­minė­jo, kad dar li­ ko ne­ma­žai sri­čių, kur svar­biau­si klau­si­mai tebė­ra neat­sa­ky­ti. Jis išs­kyrė ener­ge­ti­kos sek­to­rių. G.Nausė­ da teigė, kad kai ku­rie pro­jek­tai ju­da į prie­kį, o kai ku­rių li­ki­mas, kaip ir anks­čiau, yra mig­lo­tas. Ne­ži­nia, kam skir­si­me did­žiau­sias pa­stan­gas, kaip 2020-ai­siais at­ro­dys Lie­tu­vos ener­ ge­ti­kos sek­to­rius. „Čia mes ne­tu­ri­ me at­sa­kymų. Kaip ir šian­dien dar nie­kas turbūt ne­galėtų pa­sa­ky­ti, kaip at­ro­dys mo­kes­čių sis­te­ma, sa­ky­ki­ me, dvejų trejų metų per­spek­ty­vo­ je. Tai ir­gi ga­na neaiš­kus rei­ka­las. Ir tai lai­ky­čiau mi­nu­su. Ypač vers­li­nin­

kams, ku­rie pla­nuo­ja sa­vo veiklą ne pu­sei metų, o tre­jiems, pen­ke­riems ar de­šim­čiai“, – sakė G.Nausė­da.

Pir­mi­nin­ka­vi­mo sėkmė

„Swed­bank“ eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis taip pat at­kreipė dėmesį, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­kos įvy­kių ne­reiktų ver­tin­ti neat­siž­vel­giant į pa­sau­lio įvy­ kius. Kaip svar­bes­nius jis pa­minė­jo Si­ri­jos pi­lie­tinį karą, did­žiųjų cent­ri­ nių bankų vyk­domą ag­re­sy­vią ska­ti­ ni­mo po­li­tiką, JAV ba­lan­sa­vimą ties vals­tybės bank­ro­to ri­ba ir ki­tus.

Lie­tu­vo­je vie­nas svar­biau­sių eko­no­mi­kos įvy­kių, N.Ma­čiu­lio nuo­mo­ne, bu­vo Ru­si­jos em­bar­gas Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tiems pie­no pro­ duk­tams ir su­griež­tin­ta trans­por­to prie­mo­nių pa­tik­ra pa­sie­ny­je. „Chev­ron“ pa­si­trau­ki­mas taip pat yra la­bai svar­bus įvy­kis. Ne tik dėl to, kad Lie­tu­vos ga­li­mybės išž­val­gy­ ti po že­me esan­čius gam­tos iš­tek­lius bei juos iš­gau­ti ati­de­da­mos ne­ri­bo­

Gi­ta­nas Nausė­da:

Lie­tu­vos vers­li­nin­kai pui­kiai iš­ma­no sa­vo darbą ir su­ge­ba pa­siek­ti vi­sai ne­blogų re­zul­tatų. tam lai­kui, bet ir dėl to, kad už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams bu­vo nu­si­ųstas nei­ gia­mas sig­na­las apie Lie­tu­vos po­li­ tinės ap­lin­kos sta­bi­lumą ir pro­gno­ zuo­ja­mumą“, – sakė pa­šne­ko­vas.

11

pirmADIENIS, gruodžio 23, 2013

turtas

de­šim­tu­kas

O tuo metu pasaulyje tynų din­go mėsos ga­mi­niai. Į skan­ dalą įsivėlė ne­t gi did­ž iau­sia mais­to ga­min­to­ja „Nest­le“, ku­rios pro­duk­tuo­ se taip pat bu­vo ras­ta ark­lie­nos.

„Ma­xi­mos“ tra­ge­di­ja Vie­nas pa­grin­di­nių pre­ky­bos tin­ klų Lie­tu­vo­je „Ma­xi­ma“ me­tus pra­dėjo su, ro­dos, iš nie­ko ki­lu­siu pa­si­pik­ti­ni­mu dėl Sau­sio 13-ąją „Ma­xi­mos“ par­duo­tuvė­se „Ta­ry­ bi­nei“ dak­ta­riš­kai deš­rai tai­ky­tos ak­ci­jos. Ta­čiau me­tams ei­nant į pa­baigą įmonė su­si­dūrė su di­ des­niu iššū­kiu – Lat­vi­jo­je įgriu­ vus „Ma­xi­mos“ par­duo­tuvės sto­

gui žu­vo dau­giau kaip 50 žmo­nių.

Si­tua­ciją paašt­ri­no tai, kad ta­ria­ mai nuo­mo­ja­mas pa­sta­tas, kaip vėliau paaiškė­jo, pri­klausė pa­čiai „Ma­xi­mai“, o „Ma­xi­mos Lat­vi­ jos“ va­do­vas Gin­ta­ras Ja­sins­kas sa­vo pa­reiš­ki­mais dar ir su­pykdė lat­vius. G.Ja­sins­kas bu­vo at­leis­ tas, o „Ma­xi­ma“ vie­šai at­si­prašė ir pa­žadė­jo at­ly­gin­ti žalą.

JAV vy­riau­sybės už­da­ry­mas

JAV Ats­tovų Rūmai, ku­r ių did­ž iąją dalį su­da­ro res­pub­li­ko­nai, ne­su­gebė­ jo su­si­tar­ti su vals­tybės Se­na­tu, ku­ria­ me dau­gumą su­da­ro de­mok­ra­tai, dėl JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos siū­ lo­mos svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos.

Ats­tovų Rūmai rei­ka­la­vo, kad ši re­for­ ma būtų ati­dėta me­tams. Ne­pa­vy­kus pa­siek­ti su­si­ta­ri­mo JAV vy­riau­sybė bu­vo už­da­ry­ta. Tai įvy­ko pirmą kar­ tą per pa­sta­ruo­sius 17 metų.

Ri­bo­ji­mai saulės ba­te­ri­joms Pa­ki­lo „Air Li­tua­ni­ca“ Va­sarą į orą pa­ki­lo pir­ma­sis „Air Li­tua­ni­cos“ lėktu­vas. Jau ge­gužę, dar ne­turė­da­ma oro vežė­jo pa­ žymė­ji­mo, „Air Li­tua­ni­ca“ pra­ dėjo skelb­ti apie būsi­mas lėktuvų bi­lietų kai­nas, o metų pa­bai­go­ je dėl esą ne­su­mokėtų skolų su ja bend­ra­dar­bia­vimą nu­traukė „Es­ to­nian Air“. Abi bend­rovės ža­da teis­tis. „Air Li­tua­ni­ca“ iš­sis­ki­ria tuo, kad pri­klau­so Vil­niaus mies­ tui. Did­žio­ji da­lis – net 87 pro­c. – jos ak­cijų pri­klau­so ne­kil­no­ja­mo­

jo tur­to plėtros įmo­nei „Start Vil­ nius“, ku­rią įkūrė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė.

Nors vi­sa­me pa­sau­ly­je ska­ti­na­ma nau­do­ti at­si­nau­ji­nan­čio­sios ener­gi­ jos šal­ti­nius, Lie­tu­vo­je bu­vo priim­ ti nu­ta­ri­mai, ku­rie rea­lybė­je tu­ri at­virkš­tinį efektą. Vals­ty­binė kai­ nų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­ si­ja nu­sprendė, kad ji galės ap­skai­ čiuo­ti saulės ener­gi­jos pa­ga­min­tos elekt­ros su­pir­ki­mo ta­ri­fus net ke­ tu­ris kar­tus per me­tus vie­toj prie­š tai nu­ma­ty­to vie­no kar­to. Taip pat ma­žo­sio­mis elekt­rinė­mis bu­vo nu­ ma­ty­ta lai­ky­ti tas, ku­rių ga­lia ne iki 30 ki­lo­vatų, o iki 10 ki­lo­vatų. At­si­ nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­kos at­ sto­vai teigė, kad to­kios elekt­rinės nie­kam ne­rei­ka­lin­gos, o spren­di­ mas ga­li su­nai­kin­ti ma­žes­nio ga­ lin­gu­mo elekt­ri­nių plėtrą.

„Chev­ron“ pa­si­traukė Šį rugsėjį JAV ener­ge­ti­kos bend­rovė „Chev­ron“ bu­vo pri­pa­žin­ta laimė­ to­ja skalūnų dujų žval­gy­bos ir ga­ vy­bos kon­kur­se. Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­jos ko­mi­si­ja šią įmonę pri­pa­ži­no kaip ati­tin­kan­čią vi­sus iš­kel­tus rei­ ka­la­vi­mus. Toks spren­di­mas su­ laukė di­de­lio pa­si­pik­ti­ni­mo, ypač iš

Žy­gai­čių mies­te­lio bend­ruo­menės, ku­ri at­si­sakė bend­ra­dar­biau­ti su „Chev­ron“ ir leis­ti ieš­ko­ti skalūnų dujų jų žemė­se. Po in­ten­sy­vių gin­ čų JAV bend­rovė pri­ėmė spren­dimą pa­si­trauk­ti iš Lie­tu­vos. Kilęs konf­ lik­tas ga­li nei­gia­mai at­si­liep­ti Lie­ tu­vos in­ves­ti­ci­niam pa­trauk­lu­mui.

ausybės nubrėžtu taku N.Ma­čiu­lis ma­no, kad svar­bus įvy­kis yra ir Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mas ES Ta­ry­bai. Anot jo, nors tai – po­li­ti­nis įvy­kis, dėl jo Lie­tu­vo­je ap­ si­lankė apie 30 tūkst. sve­čių, o tai ne tik pa­ska­ti­no Lie­tu­vos eko­no­ miką, bet ir ga­li turė­ti tei­giamą il­ ga­laikį po­veikį, ypač jei su­gebė­jo­ me pa­lik­ti tei­giamą įspūdį.

Mo­kes­čių pa­kei­timų eko­no­mis­ tas ne­lai­ko es­mi­niais ar tu­rin­čiais la­bai di­delę reikšmę Lie­tu­vos eko­ no­mi­kai. „Tai bu­vo la­biau kos­ me­ti­niai pa­kei­ti­mai“, – teigė jis.

Eko­no­mis­tas pri­dūrė, kad šie pa­ kei­ti­mai bu­vo nu­kreip­ti tin­ka­ma link­me: šiek tiek su­mažė­jo dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mas, o mo­kes­ tinė naš­ta ta­po tru­putį to­ly­gesnė.

Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, tai nors ma­ži, bet ge­ri žings­niai į rei­kiamą pusę.

Pa­žadų neiš­tesė­jo

Eko­no­mistė Rūta Vai­nienė ap­gai­ les­ta­vo, kad šiais me­tais ryš­kių

eko­no­mi­kos įvy­kių vis dėlto ne­ bu­vo. „Iš tikrųjų turbūt žmonėms pa­ts did­žiau­sias įvy­kis bu­vo pa­si­ rin­ki­mas, ko­kia for­ma kaup­ti se­ nat­vei. Ar rink­tis pirmą pa­kopą, ar ir ant­rą pa­kopą, dar ko­kius nors ki­ tus spren­di­mus?“ – sakė ji ir ak­ cen­ta­vo, kad šiai nau­jo­vei įtaką pa­ darė ne ši Vy­riau­sybė. „Ši Vy­riau­sybė iš tikrųjų ką pa­ darė, tai pa­kėlė mi­ni­ma­lią algą. Žmonėms, ku­rie anks­čiau gau­da­vo mi­ni­ma­lią algą, tas pa­kėli­mas at­ro­ do kaip la­bai di­de­lis pliu­sas. Gal tas pa­kėli­mas nėra la­bai reikš­min­gas, ne­pad­vi­gu­bi­no pa­jamų, – teigė pa­ šne­kovė, – bet, bend­rai eko­no­miš­ kai žiū­rint, tas pa­kėli­mas yra naš­tos užk­ro­vi­mas vers­lui. Nors, ne­pai­sant visų vald­žios pa­stangų, vers­las at­ si­gau­na ir eko­no­mi­ka au­ga. Did­žią­ ja da­li­mi, ži­no­ma, tai pri­klau­so nuo pa­sau­linės eko­no­mi­kos si­tua­ci­jos.“ R.Vai­nienė taip pat ak­cen­ta­vo, kad į vald­žią at­ėję so­cial­de­mok­ra­

tai vis dėlto neiš­tesė­jo ir kol kas ne­ įvykdė per rin­kimų agi­ta­ciją skelb­ tų pa­žadų. „So­cial­de­mok­ra­tai at­ėjo su la­bai ryš­kio­mis dek­la­ra­ci­jo­mis.

Prog­re­si­niai pa­jamų mo­kes­čiai, (ačiū Die­vui, ne­įvy­ko), svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos, su­ma­ny­tos Vy­te­nio Po­vi­lo And­riu­kai­čio. Ten daug jų“, – pri­si­minė R.Vai­nienė ir pri­dėjo, kad vis dėlto ge­rai, jog ne vis­kas įgy­ven­din­ta. Esą, turė­ da­ma dau­giau lai­ko, vald­žia galbūt su­voks, kad kai ku­rie pla­nuo­ja­mi priim­ti pa­kei­ti­mai yra pra­žūtin­gi.

Po­ky­čius pre­ky­bos pa­sau­ly­je – par­duo­tu­vių „Ikea“ ir H&M ati­da­ rymą – pa­šne­kovė ver­ti­na tei­gia­mai.

Ji ti­ki­no, kad at­ėjęs nau­jas pa­slaugų teikė­jas ar pre­kių par­davė­jas, ku­ris ga­li pirkė­jui pa­si­ūly­ti ge­res­nes sąly­ gas, vi­sa­da su­ku­ria di­desnę kon­ku­ ren­ciją. Naujų bend­ro­vių at­ėji­mas kei­čia var­to­ji­mo kultūrą, todėl keis­ tis yra pri­vers­ti ir ki­ti pa­na­šias pre­ kes ar pa­slau­gas siū­lan­tys tink­lai.

Si­ri­jos pi­lie­ti­nis ka­ras

Kip­ro sun­ku­mai

Šiais me­tais Kip­ras su­si­dūrė su ne­ ma­žai eko­no­mi­n ių sun­k umų. Ša­l is bu­vo ties bank­ro­to ri­ba. Kip­ro ban­ kai se­niai traukė už­sie­nio indė­li­nin­ kus dėl ne­di­de­l ių mo­kes­čių, o ban­ kų sek­to­r iaus pa­ja­mos bu­vo sep­ty­ nis kar­tus di­desnės už ša­lies BVP. Tai reiš­kia, kad, bank­ru­ta­vus ban­kams, vals­t ybė ne­t urėtų jo­k ių ga­l i­my­bių pa­nai­kin­ti žalą. Iman­tis veiksmų bu­ vo su­stab­dy­ta bankų veik­la. Kip­rui duo­ta lai­ko iki 2018-ųjų pa­ten­kin­ti 10 mlrd. eurų pa­gal­bos su­tar­ties su eu­ ro zo­nos ly­de­riais sąly­gas.

Si­ri­jo­je Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mas jau dau­giau nei dve­jus me­tus ko­vo­ja su ša­lies su­kilė­liais, sie­kian­čiais pa­keis­ti ša­lies val­dymą. Val­dan­ty­sis re­ži­mas Da­mas­ko prie­mies­čiuo­se pa­nau­do­ jo che­minį ginklą. Po šios ata­kos ki­lo rea­l i grėsmė, kad Va­karų vals­tybės Grai­ki­ja at­si­ga­vo? pra­dės ka­r inę in­ter­ven­ciją Si­r i­jo­je. Šių metų pra­džio­je bu­vo skel­bia­ma, To­kia grėsmė kėlė naf­tos kai­nas, di­ kad iš skolų duobės ga­l iau­siai ėmė di­no ne­rimą fi­nansų rin­ko­se. kaps­ty­tis Grai­ki­ja. Kaip ir Kip­ras, ša­ lis bu­vo at­si­dūru­si ties bank­ro­to ri­ ba. Esą tre­jus me­tus sko­lo­se sken­du­ si vals­tybė ga­liau­siai ima su­si­grąžin­ ti už­sie­nio in­ves­tuo­to­jus ir ne­bėra ti­ ki­mybės, kad Grai­ki­jai ga­li tek­ti pa­si­ trauk­ti iš eu­ro zo­nos. Ta­čiau ne­dar­bo ly­gis ša­ly­je iš­lie­ka aukš­tas. Vien tarp Bank­ru­ta­vo Det­roi­tas jau­n i­mo dar­bo ne­ran­da du treč­da­ Gruod­ž io pra­džio­je bu­vo ofi­cia­liai liai. Be to, Grai­ki­ja ta­po pirmą­ja vals­ pa­skelb­ta, kad bank­ru­tuo­ja vie­nas ty­be, ku­ri bu­vo išb­rauk­ta iš iš­si­vys­ did­žiau­sių JAV miestų – Det­roi­tas. Šis čiu­sių vals­ty­bių sąra­šo ir pri­pa­žin­ta mies­tas se­niau garsė­jo pra­mo­ne. Ta­ be­si­v ys­tan­čia rin­ka. Ta­čiau Grai­k i­ čiau jau 2012 m. ne­dar­bo ly­gis Det­roi­te ja iš re­ce­si­jos ti­ki­si išb­ris­ti jau ki­tais siekė dau­giau nei 15 pro­c. Det­roi­to me­ me­tais. ras Da­vi­das Bin­gas ti­ki­si, kad, bank­ro­ to būdu pa­nai­ki­nus di­delę dalį mies­to sko­los, mies­to lau­kia švie­si atei­tis.

Ban­kai mo­ka bau­das

Už­da­ry­tas se­niau­sias ban­kas

Metų pra­džio­je se­niau­sias Švei­ca­ri­jos ban­kas „We­ge­lin & Co“ bu­vo už­da­ry­ tas dėl JAV vald­žios pa­teik­to ieš­ki­nio.

Ban­kas pa­skelbė nu­trau­kian­tis veiklą po to, kai paaiškė­jo, kad jis pa­dėjo JAV pi­lie­čiams iš­veng­ti mo­kes­čių. Ban­kas pri­pa­ži­no, kad be­veik per 10 metų jis pa­dėjo Ame­ri­kos pi­lie­čiams nu­slėpti 1,2 mlrd. do­le­rių vertės mo­kes­čių.

Še­šiems did­žiau­siems pa­sau­lio ban­ kams Eu­ro­p os Ko­m i­si­ja skyrė 1,7 mlrd. eurų baudą už ma­chi­na­ci­jas tarp­ban­k inė­m is palū­kanų nor­mo­ mis. Baudą turės su­mokė­t i „Barc­ lays“ ir „Royal Bank of Scot­land“, JAV „Ci­t ig­roup“ ir „J.P.Mor­gan“, taip pat Prancū­zi­jos „So­ciété Généra­le“ ir Vo­ kie­ti­jos „Deuts­che Bank“.

„Mic­ro­soft“ nu­si­pir­ko „No­kią“ Ark­lie­na vie­toj kiau­lie­nos

Ark­lie­nos skan­da­las su­krėtė ne vie­ ną šalį ir pa­lietė net Lie­tuvą. Did­žio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Prancū­zi­jo­je, Is­pa­ni­ jo­je ir dau­ge­ly­je kitų ša­l ių par­duo­ da­mo­je mėso­je bu­vo ras­ta ark­lie­nos DNR pėdsakų. Nors ark­l ie­na žmo­ gaus svei­ka­tai ne­pa­vo­jin­ga, ark­lie­nos kaip ki­tos mėsos par­da­vi­mas pa­žeid­žia var­to­tojų tei­ses. Dėl šio skan­da­ lo iš mais­to pre­kių par­duo­tu­vių len­

Vie­na did­ž iau­sių pa­sau­l io in­for­ma­ ci­n ių tech­no­lo­g ijų bend­ro­v ių „Mic­ ro­soft“ įsi­g is Suo­m i­jos bend­rovės „No­k ia“ mo­bi­l iųjų te­le­fonų ga­my­ bos verslą. San­do­r is ver­t i­na­mas 5,4 mlrd. eurų. Ti­k i­ma­si, kad jis bus už­ baig­tas pirmą 2014 m. ket­virtį. Pa­gal san­do­rio sąly­gas „Mic­ro­soft“ taip pat įsi­g is teisę nau­do­t i „No­k ios“ pa­ten­ tus. Jau da­bar „No­k ia“ nau­do­ja „Mic­ ro­soft“ ope­ra­cinę sis­temą „Win­dows Pho­ne 8“.

12

pirmADIENIS, gruodžio 23, 2013

turtas sėkmės istorija

Ren­gi­niai – ne lais­va­lai­kis, o dar­bas Kau­nie­tis Ma­ri­jus Ole­kas prieš aš­tuo­ne­ rius me­tus vers­lą pra­dė­jo tu­rė­da­mas tik kom­piu­te­rį ir sko­lin­tą spaus­din­tu­vą. O vie­toj pa­tir­ties – tik no­ro ir už­si­spy­ri­mo.

Da­bar jam pa­ti­ki­mi or­ga­ni­zuo­ti ir pa­sau­li­ niai po­li­ti­niai ren­gi­niai.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė j.sakiene@diena.lt

Pir­mas bly­nas pri­svi­lo

Ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo M.Ole­ kas ėmė­si at­si­tik­ti­nai. Kau­ne bai­ gęs rin­ko­da­ros stu­di­jas jis pu­sant­ rų me­tų pra­lei­do sta­žuo­tė­je JAV. Grį­žęs į gim­ti­nę pra­dė­jo stu­di­juo­ ti tarp­tau­ti­nę va­dy­bą ir ėmė ieš­ko­ ti ko­kios nors veik­los.

Idė­ją pa­mė­tė­jo vie­nas se­nas drau­ gas – pa­siū­lė su dar vie­nu drau­ gu kar­tu steig­ti bend­ro­vę ir or­ga­ ni­zuo­ti ren­gi­nius. „Ta­po­me tri­ju­le la­bai įmant­riu pa­va­di­ni­mu“, – pa­ sa­ko­jo M.Ole­kas. Ta­čiau nei pa­va­ di­ni­mas, nei en­tu­ziaz­mas ne­gel­bė­ jo. Vai­ki­nams se­kė­si sun­kiai. „Vi­si dar tu­rė­jo­me šio­kių to­kių veik­lų pa­šo­nė­je... Tos įmo­nės veik­ los taip ir neį­su­ko­me. Iš­sis­kirs­tė­ me“, – pri­si­mi­nė kau­nie­tis.

nius ke­tu­rias die­nas iš ei­lės? Pa­tys ir do­va­nė­les pirk­da­vo, ir sce­na­ri­jus ra­šy­da­vo, ir pa­tal­pas de­ko­ruo­da­vo.

Vie­ną ren­gi­nį baig­da­vo nak­tį, ta­da grįž­da­vo į biu­rą ir baig­da­vo ruoš­ tis ry­to­jaus ren­gi­niui, o gal­vo­je dar su­kda­vo­si min­tys ir apie tre­čią, po die­nos vyk­sian­tį, ren­gi­nį, ku­riam dar, aiš­ku, bū­da­vo be­veik ne­pa­si­ reng­ta.

Ren­gi­niai Tai­lan­de ir Na­mi­bi­jo­je

„Lie­tu­vio“ ko­man­dai pa­gau­sė­jus, at­ro­dė, kad to­kios įtam­pos ir nuo­ var­gio pa­tir­ti jau ne­be­teks.

Ta­čiau Lie­tu­vai ėmus pir­mi­ nin­kau­ti ES Ta­ry­bai grį­žo ekst­re­ ma­lios die­nos, tiks­liau, sa­vai­tės.

Pa­vyz­džiui, bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niai Tai­lan­ de, Na­mi­bi­jo­je, Ja­po­ni­jo­je, Ka­na­ do­je, Tur­ki­jo­je, Len­ki­jo­je.

Pra­dė­jo nuo pa­va­di­ni­mo

Bū­tent ši ne­sėk­mė ir įkvė­pė M.Ole­ ką. Jis nu­spren­dė mes­ti į ša­lį vi­ sus ki­tus už­siė­mi­mus ir su­si­telk­ti į veik­lą vie­no­je bend­ro­vė­je. Be to, jau tu­rė­jo vis­ką, ko rei­kė­jo pra­džiai. „Lie­tu­vio“ pra­džia – aš, ma­no ne­šio­ja­ma­sis kom­piu­te­ris ir sko­ lin­tas spaus­din­tu­vas už 150 li­tų“, – juo­kė­si ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius.

Jis pa­sa­ko­jo, kad ir šį kar­tą vers­lą pra­dė­jo vis dėl­to ne taip, kaip de­ rė­tų. „Pir­miau­sia ėmiau­si pa­va­ di­ni­mo, rin­ko­da­ros ir sti­liaus, tik pa­skui pra­dė­jau ieš­ko­ti klien­tų“, – sa­vo klai­das var­di­jo M.Ole­kas.

Vy­ras nu­si­tai­kė į at­vyks­ta­mą­jį tu­riz­mą ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mą. Į pir­mą­jį už­siė­mi­mą grei­tai nu­mo­ jo ran­ka – ne­tu­rė­jo jo­kios pa­tir­ties, ne­si­se­kė ieš­ko­ti klien­tų. „Ėmiau­ si tik or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius, nors prieš aš­tuo­ne­rius me­tus ši rin­ka bu­vo pa­ly­gin­ti nau­ja, be tra­di­ci­jų, be spe­cia­lis­tų, tad, ga­li­ma sa­ky­ ti, ji bu­vo pa­kan­ka­mai lau­ki­nė“, – tei­gė M.Ole­kas.

Pa­ro­mis be­veik be mie­go

Pir­ma­sis bend­ro­vės „Lie­tu­vis“ gau­ tas už­sa­ky­mas bu­vo su­reng­ti spor­to klu­bo Vil­niu­je ati­da­ry­mą. „Ma­no­ me, kad se­kė­si tik­rai ne­blo­gai, – vis­kas lai­ku, gra­žiai ir pa­kan­ka­mai pro­fe­sio­na­liai. Ži­no­ma, pa­ly­gin­ti su šių die­nų dar­bais, tuo­me­tis pla­na­ vi­mas, ko­man­dos įvaiz­dis, pro­fe­ sio­na­lu­mas ir ren­gi­nio tvar­ka ke­lia šyp­se­ną. Bet žmo­nėms, ku­rie mu­ mis tuo­met pa­si­ti­kė­jo ir lei­do mums dirb­ti, jau­čia­me ypa­tin­gą dė­kin­gu­ mą“, – pa­brė­žė M.Ole­kas.

Ekst­re­ma­liau­si bu­vo pir­mie­ji me­tai, kai bend­ro­vė­je dir­bo du trys žmo­nės. Tai pri­si­min­da­mas kau­ nie­tis da­bar trau­ko pe­čiais ir ste­ bi­si sa­vo bei ko­le­gų iš­tver­me. Kaip jie ir spė­da­vo su­reng­ti, ves­ti ren­gi­

Re­pe­ti­ci­ja: prieš pa­siū­ly­da­ma klien­tams pra­mo­gas, „Lie­tu­vio“ ko­man­da jas iš pra­džių iš­ban­do pa­ti.

„Lie­tu­vio“ ar­chy­vo nuo­tr.

M.Ole­kas tik­riau­siai ne­sus­kai­ čiuo­tų, kiek kar­tų yra gir­dė­jęs pa­ sta­bą: „Pa­si­da­ry­si­me pa­tys, ne­sup­ ran­ta­me, už ką čia ima­te pi­ni­gus.“ „Bet no­rė­da­mas pa­siek­ti pro­fe­ sio­na­lų re­zul­ta­tą tu­ri dirb­ti pro­ fe­sio­na­lai, ir ap­skri­tai – vi­si tu­ ri dirb­ti tai, ką iš­ma­no“, – tei­gė kau­nie­tis. No­rė­da­mas pa­ly­gin­ti jis pa­tei­kė pa­vyz­dį: ap­si­kirp­ti ga­li­me ir pa­tys prieš veid­ro­dį, bet no­rė­ da­mi at­ro­dy­ti gra­žiai juk ei­na­me į kir­pyk­lą.

Per­so­na­lo dau­giau nei sve­čių

Ma­ri­jus Ole­kas:

„Lie­tu­vio“ pra­džia – aš, ma­no ne­šio­ja­ma­ sis kom­piu­te­ris ir sko­lin­tas spaus­din­ tu­vas už 150 li­tų. Įs­pū­din­gas ir ren­gi­nių da­ly­vių ran­gas, ir skai­čius, ir at­stu­mas iki ren­gi­nių vie­tų. Be­je, ne­ma­žas iš­šū­ kis bu­vo ir kul­tū­ri­niai skir­tu­mai. „Reng­da­mi to­kios apim­ties ren­gi­ nius už­sie­ny­je vi­sa­da ieš­ko­me vie­ti­ nių par­tne­rių. Pa­vyz­džiui, Na­mi­bi­ jo­je ki­lo bė­dų dėl to, kad su­si­dū­rė­me su vie­tos žmo­nių lė­tu­mu, at­si­pū­ti­ mu, per men­ku dė­me­siu dar­bo ko­ ky­bei“, – var­di­jo M.Ole­kas.

Nuo pie­vų iki pi­lių

Vers­li­nin­kas pa­ste­bė­jo, kad už­sa­ ko­vų po­rei­kiai ir no­rai la­bai skir­ tin­gi. Vie­ni no­ri švęs­ti tie­siog pie­vo­je, tad jo­je vis­kas ir tu­ri bū­ ti įreng­ta: nuo elekt­ros tie­ki­mo iki pa­vil­jo­nų, įgar­si­ni­mo, ap­švie­ti­mo ir gė­ly­čių.

Ki­ti pa­gei­dau­ja dva­rų, pi­lių, ap­ leis­tų fab­ri­kų, an­ga­rų, te­le­vi­zi­jos stu­di­jų, ką jau kal­bė­ti apie kai­mo tu­riz­mo so­dy­bas.

Nors bend­ro­vė­je šiuo me­tu yra 13 dar­buo­to­jų, ren­gi­niuo­se dir­ban­čių žmo­nių bū­na dau­giau kaip 50. „Kar­tais VIP ren­gi­niuo­se per­ so­na­lo bū­na dvi­gu­bai dau­giau nei ren­gi­nio sve­čių. Pa­vyz­džiui, pa­ si­tai­ko, kad šven­čia 30 žmo­nių, o mū­sų dir­ba 50 ir dau­giau“, – aiš­ ki­no M.Ole­kas.

Kaip jis at­si­ren­ka dar­buo­to­jus?

Juk ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas – sri­ tis, ku­rio­je vie­nas dar­buo­to­jas ga­li su­ga­din­ti bend­ras pa­stan­gas. „Dau­ge­lis žmo­nių, atei­nan­ čių pas mus dirb­ti, iš pra­džių įsi­ vaiz­duo­ja, kad ren­gi­nių or­ga­ni­za­ vi­mas yra la­bai sma­gi sri­tis. Ne­va ke­li skam­bu­čiai, ku­riais už­sa­ko­ma sa­lė, mais­tas, mu­zi­ka, o ta­da ren­gi­ ny­je tik ge­ri šam­pa­ną su klien­tais ir bend­rau­ji su žvaigž­dė­mis. Rea­ly­bė vi­siš­kai ne to­kia“, – iliu­zi­jas grio­ vė pa­šne­ko­vas.

Ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas, anot jo, yra ir emo­ciš­kai, ir fi­ziš­kai la­bai sun­kus dar­bas, kar­tais trun­kan­tis 20 va­lan­dų per pa­rą. Ir – ja­me la­ bai daug stre­so.

M.Ole­kas juo­ka­vo, kad jo bend­ro­ vės dar­buo­to­jai yra tru­pu­tį be­pro­ čiai ge­rą­ja pra­sme. Dėl ne­nor­muo­tų dar­bo va­lan­dų, ne­prog­no­zuo­ja­ mo tvar­ka­raš­čio dau­ge­lis jų ne­tu­ ri nor­ma­laus as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo, jų sa­vait­ga­liai daž­niau­siai par­duo­ ti, o pa­pras­tos die­nos – su „neaiš­ ku, ka­da baig­sim“. „Daž­nai bū­na, kad ne­spė­jam pa­ val­gy­ti, nu­svy­lam nuo sau­lės, su­

Įver­ti­ni­mas: kau­nie­čiai or­ga­ni­zuo­ja ir pa­sau­li­nius ren­gi­nius.

mirks­tam ir su­šlam­pam, klam­po­jam ir po dumb­lą, ir po snie­gą“, – pa­ sa­ko­jo ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius. Pa­ vyz­džiui, ruo­šia­mas ko­man­dos for­ma­vi­mo žai­di­mo už­duo­tis „Lie­ tu­vio“ dar­buo­to­jai iš­ban­do pa­tys, to­dėl ne kar­tą te­ko bris­ti per pel­ kes, upė­se ir­tis bai­da­rė­mis, ka­ba­ ro­tis me­džių vir­šū­nė­mis.

Ačiū sunk­me­čiui

„Lie­tu­vio“ dar­be yra pa­si­tai­kę ir ban­dy­mų ap­gau­ti, bet M.Ole­kas sa­ko jų ne­su­reikš­mi­nąs. Jis ne­la­bai su­ka gal­vą ir dėl idė­jų va­gys­čių, kai po­ten­cia­lūs klien­tai pra­šo pa­teik­ti pa­siū­ly­mų, de­ri­na ren­gi­nio sce­na­ ri­jų, o vė­liau šias idė­jas per­duo­da sa­viems or­ga­ni­za­to­riams. „La­bai dėl to ne­si­jau­di­na­me, nes idė­ja yra tik sėk­min­go ren­gi­

nio da­lis, – ren­gi­nio ver­tę su­ku­ria tin­ka­mas jos įgy­ven­di­ni­mas, ku­ris neį­ma­no­mas be pa­tir­ties, grei­to rea­ga­vi­mo į si­tua­ci­ją, pro­fe­sio­na­ lu­mo“, – įsi­ti­ki­nęs ren­gi­nių or­ga­ ni­za­to­rius.

Per kri­zę su­ma­žė­jus už­sa­ky­mų, bend­ro­vė ėmė­si reng­ti ir mo­ky­ mus bei se­m i­n a­r us. „Ren­g i­n iai bend­ro­vėms yra ket­vir­to ar penk­ to bū­ti­nu­mo pa­slau­ga, to­dėl kri­ zė la­bai stip­r iai ap­kar­p ė mū­s ų pa­ja­mas. At­si­ra­do dau­giau lais­ vo lai­ko, tad ir pra­dė­jo­me ieš­ko­ ti nau­jų ga­li­my­bių“, – pa­sa­ko­jo M.Ole­kas. „Mo­ky­mų bei se­mi­na­rų or­ga­ni­ za­vi­mas ta­po nau­ju bei sėk­min­gu bend­ro­vės veik­los eta­pu, ir rei­kia pa­dė­ko­ti sunk­me­čiui, kad mus su­ krė­tė“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vas.

13

pirmADIENIS, gruodžio 23, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Jūrininkų sąjunga globos laivininkystę Vėluojantys atlyginimai šiems metams baigiantis yra daugelio bendrovių, o ypač valstybės institucijų, problema.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Padėtis gerėja

Jei visų institucijų darbuotojai dėl vėluojančių atlyginimų imtųsi „kelti bangas“, mūsų šalies ekonomika būtų iš dalies paralyžiuota.

Apie institucijas, kur vėluoja atlyginimai, vienaip ar kitaip į viešumą prasiveržia nekantriausių darbuotojų skundai.

Jūriniame sektoriuje šiuo metu sudėtinga padėtis yra Lietuvos jūrų laivininkystėje. Prieš kurį laiką šioje bendrovėje buvo vėluojama mokėti atlyginimus. Tačiau pardavus du laivus padėtis pagerėjo. Dalis pinigų už duotus laivus buvo skirta jūrininkų atlyginimams. Šiuo metu Lietuvos jūrų laivininkystė daliai jūrininkų dar liko skolinga dienpinigių. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad dalis jūrininkų skundžiasi tarptautinėms organizacijoms dėl vėluojančių atlyginimų. Kažkas skleidžia kalbas, kad Lietuvos jūrų laivininkystė neva bankrutuojanti.

Lietuvos jūrininkų sąjunga turėjo apsispręsti, kokių priemonių imtis – kelti klausimus dėl laivų areštų ir reikalauti nedelsiant visiems jūrininkams sumokėti atlyginimus. Ar bendrovei, turinčiai teisingą senų laivų pardavimo, skolų mažinimo, rentabilesnių laivų įsigijimo politiką, leisti toliau veikti, taip išsaugant laivyną su Lietuvos vėliava ir darbo vietas jame.

Netrankyti kumščiu į stalą

Lietuvos jūrininkų sąjungos „DFDS Seaways“ ir Lietuvos jūrų laivininkystės skyriaus, turinčio apie 200 narių, pirmininkas Vygantas Čijunskas pastebėjo, kad situacija nėra tragiška. „Lietuvos jūrų laivininkystė nėra ant bankroto ribos. Ją slegia skolos. Bendrovė atlyginimus moka laiku, bet vėluoja valiutinės dalies mokėjimai“, – tikino V.Čijunskas.

Laivynas: šiuo metu Lietuvos jūrų laivininkystė valdo 10 laivų, kuriuose dirba beveik 250 jūrininkų.

Jis pridūrė, kad Lietuvos jūrų laivininkystės vadovybė elgiasi geranoriškai – ieško būdų, kaip įveikti susidariusią padėtį. Jūrininkų sąjungos atstovas negailėjo gerų žodžių Lietuvos jūrų laivininkystės generaliniam direktoriui Audroniui Lubiui, kuris stengiasi išsaugoti šią bendrovę, ieško galimybių, kaip atsiskaityti su jūrininkais, neslepia nuo jų realios ekonominės padėties. Pats būdamas jūrų kapitonas puikiai suprantantis laivininkystėje dirbančiųjų rūpesčius, ieško išeičių konkrečiais atvejais, kai reikia padėti žmogui dėl neatidėliotinų priežasčių. „Padėtis, kai vėluoja atlyginimai, nėra normali. Bet Lietuvos jūrų laivininkystėje yra ne ta situacija, kai reikia trenkti kumščiu į stalą ir sakyti „užsidarom“. Jei pasirinksime konfrontacijos kelią ir pradėsime stabdyti bendrovės veiklą, griūtis gali prasidėti greitai. Kaip jūrininkas, 26 metus praleidęs jūroje ir dar kelis dešimtmečius kontoroje, suprantu, kad šiandien didesnė vertybė yra darbo vietų išsaugojimas“, – svarstė V.Čijunskas.

Jis prašė visų jūrininkų supratimo, juo labiau kad iš 250 šios bendrovės jūrininkų maždaug su puse yra visiškai atsiskaityta.

Saugos nuo bankroto

Lietuvos jūrininkų sąjungoje yra žmonių, manančių, kad daryti kokius nors kompromisinius žingsnius bendrovėms, kur vėluoja

Vygantas Čijunskas:

Petras Bekėža:

Jei pasirinksime konfrontacijos kelią ir pradėsime stabdyti bendrovės veiklą, griūtis gali prasidėti greitai.

Mes kalbamės su bendrovės administracija ir matome tikrąją padėtį. Atlyginimai yra atkurti visiems laivų karininkams.

atlyginimai, neverta. Esą taip išduodama svarbiausia jūrininkų sąjungos misija – ginti jūrininkų interesus. Pasakyta ir tokia nuomonė, kad Lietuvos jūrų laivininkystė esanti valstybės valdoma bendrovė, todėl jai išlaikyti turi būti skiriama pinigų iš valstybės biudžeto.

Laimė, dauguma Lietuvos jūrininkų sąjungos narių su tokiais radikaliais siūlymais nesutinka. „Lietuvos jūrininkų sąjunga gali padėti Lietuvos jūrų laivininkystei išvengti bankroto. Jei nesiimsime drastiškų priemonių, palaikysime

kompaniją, pasieksime, kad 250 Lietuvos jūrininkų nebūtų išmesti į gatvę“, – svarstė P.Bekėža.

Jo teigimu, Lietuvos jūrų laivininkystės vadovas A.Lubys mąsto apie ateitį. Senesni nepelningi laivai keičiami į naujesnius ir didesnius, stengiamasi atsiskaityti su darbuotojais. Pasak P.Bekėžos, Lietuvos jūrų laivininkystės vadovas yra išsikėlęs tikslą per artimiausius metus, kai pavyks išsikapstyti iš krizės, jūrininkų atlyginimus pakelti iki tokio lygio, kokie jie yra Danijos kompanijos „DFDS Seaways“ jūrininkų

Arūno Bružo nuotr.

Klaipėdoje, kurie dirba jūrų keltuose. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas P.Bekėža mano, kad Lietuvos jūrų laivininkystės jūrininkams trūksta informacijos apie tai, kas vyksta jų bendrovėje.

Su laivininkystės administracija sutarta, kad į laivus bus teikiama daugiau žinių apie bendrovės padėtį, kad jūrininkai „nekeltų bangų“ kituose uostuose reikalaudami laivų areštų. „Po pusmetį būdami reisuose jie negauna informacijos, vadovaujasi gandais, kad laiku nemokanti dalies atlyginimo bendrovė neva bankrutuojanti. Mes kalbamės su bendrovės administracija ir matome tikrąją padėtį. Atlyginimai yra atkurti visiems laivų karininkams, skolos yra likusios tik daliai žemesnės grandies jūreivių“, – tikino P.Bekėža.

Lietuvos jūrininkų sąjunga sutarė su Lietuvos jūrų laivininkystės administracija, kad 2014 metų birželį išsamiai įvertins bedrovės finansinę padėtį. Iki to laiko yra sutarta grąžinti dienpinigius į tą lygį, koks buvo iki 2009 metų, visiškai sutvarkyti mokėjimą jūrininkams už papildomus darbus, tokius kaip triumų valymas ar krovinių tvirtinimas.

Nuo 2014 metų pradžios prasidės nuolatinis Lietuvos jūrų laivininkystės finansinės padėties, atsiskaitymų su darbuotojais stebėjimas, kurį vykdys Lietuvos jūrininkų sąjunga.

14

pirmADIENIS, gruodžio 23, 2013

rubrika JŪRA Kreditas laivui

Sausakrūvis uostas

Laivų savininkai

Bendrovė „Smiltynės perkėla“ planuoja įsigyti į vienos dienos reisus plaukiantį keleivinį keltą.

Jis būtų naudojamas Klaipėdos uoste rengti įvairioms šventėms, pristatymams. Bendrovė yra paskelbusi imsianti 800 tūkst. eurų paskolą tokiam laivui įsigyti. Šiuo metu bendrovė moka skolas už 3 įsigytus naujus keltus.

Viena didžiausių pasaulyje konteinerinės laivybos linija MSC Lietuvoje, šalia Vilniaus, kurs sausą jūrinių krovinių terminalą. Vilniaus logistikos centre, kurį stato Lietuvos geležinkelių bendrovė, atsiras jūrinių konteinerių terminalas. Į jį iš Klaipėdos uosto kroviniai bus gabenami geležinkeliais.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas AB „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.

Asociacijos veiklos prioritetai – patrauklios laivybos verslo aplinkos kūrimas, prisitaikymas prie griežtėjančių gamtosauginių reikalavimų.

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai buvo naudingas ir Klaipėdos uostui.

Pirmą kartą jo veikla analizuota Europos jūrų uostų organizacijos (European Sea Ports Organisation – ESPO) tinklalapyje.

Vertinimas: ESPO analitikai Klaipėdos uostą įvertino kaip palankų verslui ir gyventojams.

Vidmanto Matučio nuotr.

Europos dėmesys Klaipėdos uostui Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Klaipėda – saugus uostas

Pristatant Klaipėdos uostą atidaryta nauja rubrika – tradicija kiekvieną mėnesį ESPO tinklalapyje (www. espo.be) analizuoti vis kitą Europos jūrų uostą.

Klaipėdos uostas pristatytas kaip svarbiausias Lietuvos pramonės ir transporto centras. Klaipėda, kaip šiauriausias neužšąlantis Europos uostas, garantuoja nepertraukiamą navigaciją ir krovą ištisus metus be papildomų rinkliavų. Šiauriau esantys kiti Baltijos jūros uostai tokių garantijų negali suteikti.

Pristatyta, kad Klaipėdos uosto metinis pajėgumas yra daugiau nei 60 mln. tonų. Tai yra universalus uostas su 38 specializuotų krovinių terminalais. Taip pat Klaipėda įvardyta kaip giliavandenis uostas, per metus priimantis per 7000 laivų. Nurodyta, kad uostas gali priimti didelio tonažo laivus iki 315 metrų

ilgio, su maksimalia 13 metrų grimzle. Klaipėdos uostas atitinka visus saugos reikalavimus. Jis nuo 2004 metų dirba pagal Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodeksą (ISPS). Klaipėdos uoste yra dabar įrengtos modernios apsaugos sistemos, įskaitant rentgeno aparatūrą ir vaizdo stebėjimo kameras.

Palankus mecenatas

Autoritetingas uostų vertinimo leidinys Klaipėdos uostą įvardijo ir kaip visuomenės integracijos uostą, tai atitinka palankų ESPO požiūrį. „Visuomenės integracija reiškia, kad uostas yra ne tik ekonominės ir socialinės gerovės vieta, bet ir jūrinės bendruomenės generatorius, kultūros, meno, sporto veiklos mecenatas.

Tokia uostų veikla spartina uostamiesčių klestėjimą, palankų gyventojų požiūrį į uostus, garantuoja jų augimą“, – teigiama ESPO leidinyje.

Klaipėdos uostas vykdo aktyvias visuomenės integracijos kampanijas. Nuo 2005 metų Klaipėdos vals-

tybinio jūrų uosto direkcija rengia labai populiarią viešą gyventojų supažindinimo su uostu kampaniją. Ji organizuoja nemokamas ekskursijas

ku susitikti su Uosto direkcijos vadovais ir uosto kapitonu, išklausyti pristatymų apie uostą.

Atitinka ES uostų reglamentą

Klaipėdos uostas yra ne tik ekonominės ir socialinės gerovės vieta, bet ir jūrinės bendruomenės generatorius, kultūros, meno, sporto veiklos mecenatas.

laivu Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams. ESPO atstovai svarbiu renginiu įvardijo ir Uosto direkcijos „atviras dienas“. Tai nauja iniciatyva. Jos metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siūlo miesto gyventojams ir svečiams paskirtu lai-

Akcentuota, kad Klaipėdos uostas atitinka ir iš esmės pritaria Europos Komisijos pasiūlymams dėl uosto reglamento. Vienas iš Europos Komisijos pasiūlymų yra toks, kad visi pagrindiniai uostai iki 2020 metų turės sukurti laivų aprūpinimo suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) degalines. Nuo 2010 metų Klaipėdos uostas įgyvendina nacionalinės svarbos projektą: suskystintų jų gamtinių dujų terminalo (SGD) statybos. SGD terminalas Klaipėdoje turi būti baigtas iki 2014 metų pabaigos. „Klaipėdos uosto tikslas yra plėtoti savo SGD degalų strategiją.

Pastačius SGD terminalą bus pasiūlytos ir laivų bunkeriavimo suskystintomis gamtinėmis dujomis paslaugos“, – teigiama ESPO tinklalapyje apie Klaipėdos uostą.

Perspektyva – išorinis uostas

Ypač teigiamai vertinamas ir Klaipėdos uosto sugebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Siekiant patenkinti rinkos poreikius, sparčiai rekonstruojama Klaipėdos uosto infrastruktūra: vykdomas gilinimas, statomos naujos krantinės ir terminalai.

Kartu atkreiptas dėmesys ir į Klaipėdos uosto problemas. Didžiausia jų tai, kad Klaipėdoje yra per mažai krovos ir krovinių saugojimo teritorijų. ESPO ekspertų vertinimu, išlaikydamas tokius krovos tempus kaip per pastaruosius metus, Klaipėdos uostas apie 2020 metus pasieks dabartinius 60 mln. tonų krovos pajėgumus. „Klaipėdos uosto plėtra reikalauja naujų teritorijų, didesnių gylių, platesnio navigacijos kanalo.

Uosto plėtra sukuriant naują išorinį uostą yra vienas iš svarbiausių Klaipėdos uosto ateities vystymo tikslų“, – daro išvadą ESPO analitikai.

Jūrinės valstybės požymių paieškos Vidmantas Matutis Tebevyksta Lietuvos kaip jūrų valstybės paieškos, nors, atrodytų, viskas seniai sudėliota į lentynėles.

Atkaklumas: jau daugelį metų

R.Tijūnėlis ieško atsakymo į klausimą – ar Lietuva jūrų valstybė?

Ar Lietuva jūrų valstybė? Tokį klausimą tebekelia 1998 metais išleistos knygos „Ar Lietuva jūrų valstybė?“ vienas iš bendraautorių Romas Tijūnėlis. Toks knygos pavadinimas buvo su gilia potekste, nes joje aprašyta Lietuvos okeaninio žvejybos laivyno žūtis.

Praėjus 15–ai metų klausimas – ar Lietuva jūrų valstybė – atrodytų, nebėra aktualus. Galime didžiuotis sukurtu moderniu Klaipėdos uostu, kurio krova nuo 14 mln. tonų 1998 metais išaugo iki 35 mln. šiais metais. Sukurta Lie-

tuvos laivybos saugumo sistema.

Tačiau yra ir nemažų kartėlio šešėlių. Po nepriklausomybės atkūrimo buvęs didžiulis Lietuvos laivynas toliau nyksta. Tai iliustruoja faktai. 2010 metais su Lietuvos vėliava plaukiojo 141 laivas, o šiemet jų liko 108. Kasmet laivų su Lietuvos vėliava vis mažėja. Pagrindinė priežastis tai, kad registruoti laivus su Lietuvos vėliava nėra patrauklu.

Prieš 15 metų aktuali buvo lietuvių kalbos laivuose problema, nes laivyne nuo seno dirbo daug rusakalbių žmonių, kurie nemokėjo lietuvių kalbos.

R.Tijūnėlio nuomone, ta problema tebėra aktuali ir šiandien. Jis netgi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą siūlydamas keisti Vals-

tybinės kalbos įstatymą. Jis siūlė, kad su Lietuvos vėliava plaukiojančių užsienio šalių laivų vadovaujantis personalas privalo išklausyti lietuvių kalbos kursą ir išlaikyti egzaminus.

Prieš pusmetį Seime įregistruotas siūlymas jokio dėmesio nesulaukė.

Laivuose dirbantys rusakalbiai jau ne tokie aktualūs. Lietuvos laivuose įsigali kitokios kalbos. Bet argi galima „papūsti“ prieš anglų kalbą, kuri yra pasaulinė jūrininkų kalba?

Kitas R.Tijūnėlio siūlymas įstatymiškai įteisinti Lietuvos kaip jūrų valstybės statusą jūrinėje bendruomenėje ovacijų taip pat nesulaukė. Šiandien visiems, kas susijęs su jūrine veikla, tarsi ir aišku, kad Lietuva yra jūrų valstybė. Iš esmės ji turi visas „regalijas“, kurios būdingos

jūrų valstybėms. Pats R.Tijūnėlis jūrų valstybę įsivaizduoja su tokiais požymiais – ji privalo turėti priėjimą prie jūros; valdyti giluminį uostą, į kurį įplauktų dideli laivai; turėti valstybei priklausantį transporto ar žvejybos laivyną; Uosto kapitono tarnybą; navigacinę uosto kanalo įrangą; jūrininkų diplomavimo sistemą; laivyno istorijos muziejų; rengti jūros šventes; organizuoti konferencijas jūrininkystės tema; leisti laikraščių priedus jūreivystės tematika.

Visa tai yra, bet ar šiandieninis tų R.Tijūnėlio jūros valstybės požymių lygmuo tenkina kokybe? Išlieka ir pagrindinis neatsakytas klausimas – o ar yra Lietuvoje jūrinis mentalitetas? Ar supratimas apie jūrą Lietuvoje nesibaigia už Jakų žiedo?

15

pirmADIENIS, gruodžio 23, 2013

JŪRA Konteineriniai laivai

Namas laive

Jūros apaštalai

Šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama apie 9,5 tūkst. konteinerinių laivų. Jų perteklius tebėra didelis. Jūrinio verslo analitinės kompanijos „Dynamar“ duomenimis, per mėnesį pasaulyje supjaustoma apie 17 laivų. Šiemet per 11 mėnesių iš viso supjaustyti 188 konteineriniai laivai, kurių bendra talpa 429 tūkst. TEU.

Amsterdame senoje 40 metrų ilgio baržoje įrengtas gyvenamasis namas. Pagerbiant ilgametį tos baržos kapitoną, tas namas gali plaukioti. Baržoje pastatytas namas yra unikalus tuo, kad jame pritaikytos šiuolaikinės architektūros naujovės. Tamsiuose laivo krovininiuose triumuose įrengti šviesūs butai.

Pagalbą jūrininkams teikianti jūrinės misijos organizacija „Jūros apaštalai“ parengė 2014 metų apaštalavimo informacijos katalogą. Jis pristatomas organizacijos svetainėje „Apostleshipofthesea.org.uk“.

Kataloge pristatyti daugiau kaip 260 jūros apaštalų įvairiuose pasaulio uostuose.

Kapitoną žavi Rytprūsių tapytojai

Žvejai: džiūstantys tinklai pavaizduoti 1937 metais nutapytame Paulo

Kuhpusso paveiksle.

Pomėgis: A.Popovas mėgsta kalbėti apie Rytprūsių tapybą, savo kolekcijos paveikslus pats pristato įvai-

riuose renginiuose.

Klaipėdietis jūrų kapitonas Aleksandras Popovas yra sukaupęs didžiulę XIX–XX amžiaus Rytų Prūsijos dailininkų tapybos darbų kolekciją.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

„Prieš 50 metų atvažiavau į Klaipėdą, tapau jūrų kapitonu ir pasidarė nuobodu, nes jau turėjau keturias žvaigždutes, ir ko daugiau norėti. Tada prasidėjo kapitalizmas, atsirado galimybė užsidirbti pinigų. Taip atsitiko, kad uždirbau daug pinigų ir vėl pasidarė nuobodu, norėjosi kitos veiklos, taip

Šalia Rytų Prūsijos grožį pabrėžiančių peizažų vyrauja ir jūriniai motyvai – Kuršių marios, jūra, pakrantės, kopos, žvejų valtelės, kurėnai, burvaltės ir garlaiviai. po truputį atsirado ši kolekcija“, – pasakojo draugijos „Nidden“ pirmininkas A.Popovas. Šiuo metu paroda iš jo kolekcijos, pavadinta „Nuostabioji žemė.

Dailininkai Rytų Prūsijoje“, pristatoma Vilniaus paveikslų galerijoje. Paroda veiks iki 2014 metų kovo 30 dienos. Ją surengė Rytų Prūsijos dailės mėgėjų draugija „Nidden“, kurios pirmininkas yra A.Popovas, draugijos direktorė Ilona Motiejauskienė. Parodą Vilniuje kuruoja Klaipėdos Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė.

Parodoje supažindinama su 78 dailininkų kūryba, eksponuojama 116 tapybos darbų. Jie sukurti XIX–XX a. pirmoje pusėje, kai Rytų Prūsijos dailė išgyveno pakilimą, o kraštas buvo tapęs traukos centru daugeliui dailininkų. Paveikslai, nutapyti aliejumi, tempera, akvarelės, pastelės atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus meno akademijos ir Nidos dailininkų kolonijos tapybos darbus. Po parodos Vilniuje visa kolekcija kitąmet pavasarį bus eksponuojama Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje.

Draugija „Nidden“ 2013 metais išleido pažintinį šviečiamąjį leidinį „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“. Jame pristatomi Rytų Prūsijos dailės darbai sukurti praėjusiame ir užpraėjusiame amžiuje Kuršių nerijoje apsilankiusių dailinin-

Kūryba: tapytojo Carlo Scherreso paveikslas „Potvynis Rytų Prūsijo-

je“, kurį jis nutapė gyvendamas Berlyne 1878 metais.

Kūrinys: leidinio „Kelionė į prū-

siškąjį „Barbizoną“ viršelis.

kų. A.Popovo dailės rinkinį, kurį sudaro maždaug 1000 tapybos ir grafikos darbų, sukurtų beveik 300 dailininkų. Jiems pristatyti skirta ir didesnė dalis leidinio „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“ apimties. „Klaipėdos“ leidinio „Jūra“ skaitytojams A.Popovo kolekcija gali būti įdomi ne tik tuo, kad ją surinko jūrų kapitonas, krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo kompanijų, kurios vykdo veiklą Klaipėdoje ir Kaliningrade, savininkas. Ši kolekcija įdomi ir tuo, kad joje be Rytų Prūsijos grožį pabrėžiančių peizažų vyrauja ir jūriniai motyvai – Kuršių marios, jūra, pakrantės, kopos, žvejų valtelės, kurėnai, burvaltės ir garlaiviai, upės ir ežerai, briedžiai, elniai, laukiniai ir vandens paukščiai, žvejų ir valstiečių kasdienybė, nerūpestingi poilsiautojai.

Kraštas: dailininko Carlo Knaufo paveikslas „Kurėnai marių pakrantėje“

(1930 m.), kuriame pavaizduoti Nidos kurėnai.

A.Popovo kolekcijos paveikslai

16

pirmADIENIS, gruodžio 23, 2013

JŪRA

Audros negailėdavo plaukiojančių švyturių Plaukiojantys švyturiai, kurių praėjusį šimtmetį buvo dar pilna pakrančių vandenyse, labiausiai iš visų laivų kentėdavo nuo audringų orų.

Venantas Butkus Tragedijos prie Elbės

Stovėdami nuleidę inkarus jiems skirtoje pozicijoje, toli gražu ne visi plaukiojantys švyturiai sugebėdavo atsilaikyti stichijos šėlsmui. Labai vaizdžiai apie tai pasakojama Kukshafeno miesto muziejaus jūreivystės skyriuje, kur teko lankytis prieš keletą metų.

Pirmasis vokiečių plaukiojantis švyturys „Seestern“ („Jūros žvaigždė“) Šiaurės jūroje ties Elbės žiotimis buvo įrengtas 1816 metais. Jis tapo orientyru plaukiant į Hamburgą ir Kukshafeną. Tamsiu paros metu švyturio žibalinės lempos degdavo 30 pėdų aukštyje, o dieną stiebo viršūnėje, kaip atpažinimo ženklas, kabodavo raudona vėliava. Plaukiojančio švyturio įgulą sudarė 8 komandos nariai ir du locmanai, kurie palydėdavo laivus Elbės upe į Hamburgą, esantį už 110 kilometrų.

1924 metais prieš pačias Kalėdas Šiaurės jūroje įsisiautėjo audra. Nedidelis, bet tvirtas laivas „Seestern“ vos laikėsi nuleidęs du inkarus.

Gruodžio 26-osios naktį uraganinis vėjas ir didžiulės bangos pagaliau įveikė plaukiojantį švyturį. Jis nuskendo kartu su visais jame buvusiais 10 žmonių. Bangos neišplovė nei laivo, nei žmonių, tad tragedijos aplinkybės išliko nežinomos.

Panaši tragedija toje pat vietoje pasikartojo 1936 metais spalio 27 dieną. Tuo metu čia sargybą ėjo 49 metrų ilgio ir 8 metrų pločio plieniniu korpusu plaukiojantis švyturys „Bürgermeister O’Swald“. Tą dieną Šiaurės jūroje siautėjęs uraganas apvertė laivą ir nuskandino jį kartu su 15 įgulos narių. Tai buvo pati didžiausia pasaulyje katastrofa tarp plaukiojančių švyturių.

Pozicijoje, kuri vadinosi „ELBĖ 1“, plaukiojantys švyturiai veikė iki 1988 metų. Įdiegus tobulesnę navigacinę įrangą, jų paslaugų nebereikėjo. Paskutinysis šioje pozicijoje tarnybą ėjęs plaukiojantis švyturys dabar stovi senajame Kukshafeno uoste. Turistai gali jį ne tik apžiūrėti, bet ir išplaukti juo į jūrą.

Stichijos įveikti anglai

Anglai savo pirmąjį plaukiojantį švyturį įrengė 1770 metais Temzės žiotyse. Kadangi maždaug 6000 britų salų supa gana gilūs vandenys, kuriuose nepastatysi įprasto švyturio, anglai juos įkurdino specialios paskirties laivuose. Užklupus audrai neretai jie atsidurdavo katastrofiškoje padėtyje.

1954 metų lapkritis tapo pačiu nelaimingiausiu mėnesiu anglų plaukiojančių švyturių istorijoje. Lapkričio 27 dieną su visa įgula žuvo plaukiojantis švyturys „South Goodwin“, stovėjęs Duvro sąsiauryje, kuri yra judriausia

Nelaimė: audra žiauriai susidorojo su plaukiojančiu švyturiu „South Goodwin“.

Paskirtis: šiam plaukiojančiam švyturiui pasisekė labiau – baigęs savo

profesinę tarnybą, jis dabar vežioja turistus Kukshafene.

Menas: paveiksle įamžintas „South Goodwin“ švyturys.

Tragedija: plaukiojančio švyturio „North Carr“ įgulai pasisekė, bet žu-

vo jį gelbėjusių jūrininkų įgula.

„Zegluj.net“ nuotr.

pasaulyje laivybos trasa. Katastrofa prasidėjo antrą valandą nakties, kai audra pasiekė uraganinę galią. Plaukiojantis švyturys nutrūko nuo inkarų ir pradėjo dreifuoti pavojingos seklumos link. Per radiją buvo iškviesti gelbėjimo laivai, tačiau dėl didelių bangų jie nesugebėjo prisiartinti prie dreifuojančio švyturio. Uraganinis vėjas neleido pakilti ir sraigtasparniams. Paliktas likimo valiai plaukiojantis švyturys buvo pasmerktas žūčiai.

Nurimus audrai, laivas buvo rastas gulintis ant šono beveik po vandeniu. Akvalangistai panirę apžiūrėjo laivo vidines patalpas, bet ten nerado nė vieno įgulos nario. Išsigelbėjo tik Ronaldas Murtonas, žemės ūkio ministerijos mokslininkas, kuris švyturyje visą mėnesį stebėjo pralekiančius paukščius. Jam kažkokiu būdu pasisekė išsikabaroti iš vidinių patalpų ir išsilaikyti ant laivo korpuso, kol jį pastebėjo sraig-

tasparnio pilotai ir nukėlė. Šešis jūrininkus pasiglemžė jūra.

1959 metų gruodį Rytų Škotijos pakrantė patyrė vieną baisiausių audrų jos istorijoje. Plaukiojantis švyturys „North Carr“, atsižvelgiant į jo stovėjimo vietą, buvo ypač pažeidžiamas. Gruodžio 9 dieną švyturys su 7 žmonių įgula nutrūko nuo inkarų ir 40 valandų buvo blaškomas didžiulių bangų. Likus dviem mylioms iki kranto, laivą pavyko sustabdyti nuleidus atsarginį inkarą. Į pagalbą švyturio įgulai buvo išsiųstas 14 metrų ilgio gelbėjimosi botas su 8 žmonių įgula. Bangos jį apvertė ir visi gelbėtojai žuvo. Plaukiojančio švyturio „North Carr“ įgulai pasisekė. Juos visus nuo avariją patyrusio laivo nukėlė sraigtasparniai.

Raudonieji laivai keičia profesiją

Tikriausiai nebuvo tokios pajūrio šalies, kurioje gamtos stichija nebūtų negailestingai susidorojusi su jū-

„Bbc.co.uk“ nuotr.

Likimas: Airijos jūroje stovėjęs švyturys „Breeveertien“ Roterdamo

dabar restoranas.

ros kelių sargybiniais. Baigiantis XX amžiui, vis daugiau plaukiojančių švyturių, kurie tradiciškai dažomi raudona spalva, buvo išleidžiama į užtarnautą poilsį. Nuo 1820 iki 1983 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pastatyti 179 tokie „jūros prometėjai“. Paskutinis iš jų baigė tarnybą 1985 metais. Daugiau kaip pusę amžiaus prie Flandrijos seklumos sargybą ėjęs „Sandettie“ 1988 metais tapo paskutiniuoju Prancūzijos plaukiojančiu švyturiu, baigusiu savo profesinę veiklą. Dabar jis puošia Diunkerko krantines. Tais pačiais metais nustojo veikti ir paskutinis plaukiojantis švyturys Airijos jūroje „Breeveertien“. Jis buvo parduotas į Olandiją ir ten tapo restoranu.

Vokiečių „Borkumriff IV“ tapo švyturių muziejumi. Dabar daugelyje Europos uostamiesčių gali išvysti keistų laivų su raudonos spalvos bortais ir antstatais. Taupūs europiečiai jų nesupjaustė, neišmetė į

Nebuvo tokios pajūrio šalies, kurioje gamtos stichija nebūtų negailestingai susidorojusi su jūros kelių sargybiniais.

laužą, o pritaikė turizmui, pramogai ir jūreivystės istorijos pažinimui.

Praėjusio šimtmečio aštuntą dešimtmetį praktiškai visi plaukiojantys švyturiai Europą supančiuose vandenyse buvo keičiami vadinamaisiais nepilotuojamais jūros švyturiais. Tai buvo specialios konstrukcijos plūdurai, atliekantys savo pirmtakų funkcijas. Techniškai pažangesnė navigacijos technika šiandien leidžia laivams jaustis saugiau jūrų keliuose.

17

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Kas links­mo nu­ti­ko 2013-ai­siais?

Ga­lin­giau­si pa­sau­lio po­li­ti­kai, mo­nar­chai – ir­gi žmo­nės. Kar­tais jie pa­sa­ko dau­giau nei rei­kia, o ir el­gia­si jie kar­tais neįp­ras­tai. Ir šiais metais netrūko šmaikš­čių įvy­kių.

(Ne)mie­las su­si­ti­ki­mas?

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas daž­nai už­kliū­va pa­sau­ lio ži­niask­lai­dai dėl sa­vo kū­no kal­bos. An­tai po su­si­ti­ki­mo su JAV pre­zi­den­tu Ba­rac­ku Oba­ ma ži­niask­lai­da šio pa­klau­sė, ar jam V.Pu­ti­no el­ge­sys pa­si­ro­dė de­ra­mas? B.Oba­ma šmaikš­čiai at­sa­kė: „Aš ži­nau, kad ži­niask­ lai­da mėgs­ta su­si­kon­cent­ruo­ti į pa­šne­ko­vo kū­no kal­bą, ir ji­sai (V.Pu­ti­nas – red. pa­st.) tik­rai bu­vo su­si­kūp­ri­nęs, tar­si nuo­ bo­džiau­jan­tis vai­kas kla­sės ga­le.“ Po­pie­žiaus fe­no­me­nas

Šven­ta­sis tė­vas Pran­ciš­kus, re­ gis, už­ka­ria­vo pa­sau­lio žmo­nių šir­dis. Di­dį­jį ket­vir­ta­die­nį, pa­ sku­ti­nę sa­vai­tę prieš Ve­ly­kas, per mi­šias jau­ni­mo ko­lo­ni­jos kop­ly­čio­je po­pie­žius plo­vė ko­ jas dvy­li­kai jau­nų ka­li­nių, tarp ku­rių bu­vo ir dvi mer­gi­nos. Vė­ liau jis tūks­tan­čių žmo­nių aki­ vaiz­do­je per au­dien­ci­ją pa­ bu­čia­vo sun­kia ge­ne­ti­ne li­ga ser­gan­tį Vi­ni­cio Ri­vą. Šven­ ta­sis Tė­vas Pran­ciš­kus ypač mėgs­ta leis­ti lai­ką su ma­žai­siais Baž­ny­čios ti­kin­čiai­siais. Ža­vio­ji Da­ni­jos prem­je­rė

Bu­vu­sio Pie­tų Af­ri­kos Res­ pub­li­kos pre­zi­den­to Nel­so­no Man­de­los lai­do­tu­vių ce­re­mo­ ni­jo­je Da­ni­jos mi­nist­rė pir­mi­ nin­kė Hel­le Thor­ning-Schmidt pri­kaus­tė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ro Da­vi­do Ca­me­ro­no ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų pre­zi­den­to B.Oba­mos dė­me­sį. Tie­sa, pa­ sak ži­niask­lai­dos, toks B.Oba­ mos el­ge­sys ne­pa­ti­ko jo žmo­nai Mi­chel­le, nes sklin­da kal­bos, kad M.Oba­ma kruopš­čiai sau­ gu­mo vy­rą nuo ža­vių da­mų dė­ me­sio. O štai vie­na iš­vaiz­džiau­sių Eu­ro­pos po­li­ti­kių va­di­na­ma H.Thor­ ning-Schmidt po šio įvy­kio ta­po tik­ra žvaigž­de JAV.

Nuo­ga­lių iš­puo­lis

Ha­no­ve­rio mu­gė­je be­si­lan­kan­ tį Ru­si­jos pre­zi­den­tą V.Pu­ti­ ną „Fe­men“ ak­ty­vis­tės su­ ti­ko kaip nie­kuo­met karš­tai.

Pus­nuo­gės mer­gi­nos su­ge­bė­ jo pra­smuk­ti pro ap­sau­gą prie V.Pu­ti­no ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­ rės An­ge­los Mer­kel. Per iš­puo­ lį nuo­ga­lės V.Pu­ti­ną iš­va­di­no dik­ta­to­riu­mi ir šau­kė ne­cen­zū­ ri­nius šū­kius, pa­ra­šy­tus ir ant savo kū­nų. Tie­sa, spren­džiant iš šios fo­tog­ra­fi­jos, V.Pu­ti­nas li­ko ma­lo­niai nu­ste­bin­tas to, ką iš­vy­do.

Tur­to at­gau­ti jis ne­sieks, taip pat ne­ke­ti­na mes­ti iš­šū­kio Ru­si­jos val­džiai. Re­gis, Mi­chai­las Cho­dor­ kovs­kis no­ri tik ra­my­bės.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ ti­nas at­lei­do M.Cho­dor­kovs­kiui, šis, re­gis, ne­ke­ti­na siek­ti re­van­šo.

Po­li­ti­ka, pa­sak pa­ties bu­vu­sio naf­ tos mag­na­to, jam ne­be­rū­pi. Tie­sa, ra­šy­da­mas ma­lo­nės pra­šy­mą jis ne­ pri­pa­ži­no sa­vo kal­tės. Ta­čiau to­kios są­ly­gos nie­kas jam ir ne­kė­lė.

Aš ne­ke­ti­nu už­siim­ti po­li­ti­ka ir ne­ke­ti­nu ko­vo­ti už „Ju­kos“ ak­ ty­vų su­si­grą­ži­ni­mą.

Tė­čio fo­tog­ra­fi­ja

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­cas Wil­lia­mas ir jo žmo­na Cat­he­ ri­ne pa­skel­bė pir­mą­sias ofi­ cia­lias sa­vo sū­naus Geor­ge’o nuo­trau­kas, ta­čiau šiuo at­ve­ ju bu­vo nu­si­ženg­ta tra­di­ci­jai, nes jų au­to­riu­mi ta­po jau­no­ sios ma­mos tė­vas Mi­chae­ las Midd­le­to­nas. Fak­tas, kad ofi­cia­lias nuo­trau­kas pa­da­ rė Cat­he­ri­ne tė­vas, George’o se­ne­lis, yra ra­di­ka­lus ato­trū­ kis nuo ka­ra­liš­ko­sios šei­mos tra­di­ci­jų, pa­gal ku­rias pa­rei­ ga įam­žin­ti jos nau­juo­sius na­rius pa­pras­tai pa­ti­ki­ma pro­fe­sio­na­liems fo­tog­ra­fams.

Griež­tas pa­moks­las

Ste­bė­ti­nas pa­na­šu­mas

„Reu­ters“ nuo­tr.

No­rėtų ra­my­bės?

JAV ži­niask­lai­da spė­lio­ja, ar iki B.Oba­mos ant­ro­sios ka­den­ci­jos pa­bai­gos jau­no­sios JAV pre­zi­ den­to at­ža­los Sas­ha ir Ma­lia praaugs sa­vo tė­vą? Vos prieš ke­le­rius me­tus abi ša­lies va­do­vo ir pir­mo­sios po­nios M.Oba­mos duk­te­rys ūgiu smar­kiai nu­si­lei­ do tė­vams, ta­čiau šių me­tų fo­ tog­ra­fi­jo­se ma­ty­ti, kad abi pir­ mo­sios Jung­ti­nių Vals­ti­jų po­ros duk­ros spar­čiai stie­bia­si į vir­šų.

Pats B.Oba­ma pri­pa­ži­no, kad la­biau­siai ne­no­rė­tų, jog jo paaug­lės at­ža­los pa­si­da­bin­tų ta­tui­ruo­tė­mis.

Ru­siš­kos deg­ti­nės boi­ko­tas

Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka, lan­ky­da­ ma­sis „Bo­ri­sovd­rev“ įmo­nė­je, į šuns die­nas iš­dė­jo ga­myk­los va­do­vus, ku­rie ne­su­ge­bė­jo lai­ ku įgy­ven­din­ti mo­der­ni­za­ci­jos pla­no. Vaikš­čio­da­mas po ga­ myk­los te­ri­to­ri­ją A.Lu­ka­šen­ka ste­bė­jo­si, kaip pa­ts api­bū­di­no, „ne­tvar­ka“ įmo­nė­je. Ša­lies va­ do­vo pa­moks­las bu­vo pa­skelb­ tas vir­tua­lio­je erd­vė­je. A.Lu­ka­ šen­ka ne­tuš­čia­žo­džia­vo: „Bu­vo priim­ta pro­gra­ma. Bus tas pa­ts, kaip su me­džio ap­dir­bi­mu. Aš jums nu­ pjau­siu gal­vą, pa­ki­šiu po pa­žas­ti­mi, ir ga­lė­si­te ei­ti, jei su­ge­bė­si­te. Aš jums neat­lei­siu. Tai siau­bin­gi pi­ni­gai.“

tai M.Cho­dor­kovs­kio ne­do­mi­na.

Praaugs pre­zi­den­tą?

V.Pu­ti­nas ir pu­de­lis

V.Pu­ti­nas kaip rei­kiant pra­ juo­ki­no ita­lus. Vie­na­me Ita­li­ jos žur­na­le „Chi“ pa­si­ro­dė fo­ tog­ra­fi­ja, ku­rio­je ma­ty­ti, kaip Ru­si­jos pre­zi­den­tas žai­džia su bu­vu­sio Ita­li­jos prem­je­ro Sil­ vio Ber­lus­co­ni pu­de­liu. Ma­žas bal­tas gar­ba­no­tas šu­ne­lis var­ du Du­du, pa­sak žur­na­lo, pri­ klau­so ge­ro V.Pu­ti­no bi­čiu­lio S.Ber­lus­co­ni mer­gi­nai Fran­ces­ cai Pas­ca­le. Su­si­kau­pęs V.Pu­ ti­nas, ku­ris me­ta ka­muo­liu­ką, ir ju­de­sy­je su­stin­gęs be­si­juo­ kian­tis S.Ber­lus­co­ni Ita­li­jo­je su­kė­lė tik­rą juo­ko aud­rą.

Pa­reiš­ki­mas: po­li­ti­ka ir bu­vę tur­

„Scan­pix“, „Reu­ters“, AFP nuo­tr.

„Ma­no ad­vo­ka­tai man per­da­vė, kad spren­di­mas dėl ma­lo­nės ga­ li bū­ti priim­tas. Ir kad kal­tės pri­ pa­ži­ni­mas kaip pa­lei­di­mo są­ly­ga man ne­ke­lia­ma“, – kal­bė­jo ka­dai­ se tur­tin­giau­sias Ru­si­jos žmo­gus.

Jis pri­dū­rė, kad V.Pu­ti­nui as­me­niš­ kai pa­ra­šė laiš­ką, ku­ria­me api­bū­di­ no „si­tua­ci­ją dėl ma­mos“. Ži­no­ma, dau­ge­liui rū­pė­jo su­ži­ no­ti, ar mag­na­tas ne­ke­ti­na mes­ ti iš­šū­kio V.Pu­ti­nui ir ar ne­ban­dys at­gau­ti sa­vo mi­li­jar­dų?

M.Cho­dor­kovs­kis ne­daug­žo­džia­ vo: „Aš ne­ke­ti­nu už­siim­ti po­li­ti­ka ir ne­ke­ti­nu ko­vo­ti už („Ju­kos“ – red. pa­st.) ak­ty­vų su­si­grą­ži­ni­mą.“ Tie­sa, bu­vęs mag­na­tas, ku­ rio tur­tas kaž­ka­da bu­vo ver­ti­na­ mas 15 mlrd. do­le­rių, pri­dū­rė, kad šiuo me­tu į Ru­si­ją jis ne­ga­li grįž­ ti dėl teis­mo nu­ro­dy­mo su­mo­kė­ ti 550 mln. do­le­rių, su­si­ju­sio su jo pir­muo­ju nuo­spren­džiu 2005 m.

M.Cho­dor­kovs­kis Ber­ly­ne su­si­ti­ko su sa­vo šei­ma – tė­vais, ku­rie į Ber­ ly­ną at­vy­ko iš Mask­vos, ir sa­vo vy­ riau­siuo­ju sū­nu­mi Pa­ve­lu, gy­ve­nan­ čiu JAV. Jo 79-erių ser­gan­ti mo­ti­na Ma­ri­na iš­li­po iš au­to­mo­bi­lio, priė­jo prie sū­naus ir vei­du pri­si­glau­dė prie jo kak­lo. Ta­da M.Cho­dor­kovs­kis ap­ ka­bi­no sa­vo 80-me­tį tė­vą Bo­ri­są ir vi­si trys ėmė kal­bė­tis.

M.Cho­dor­kovs­kis 2003 m. spa­lį bu­vo areš­tuo­tas dėl kal­ti­ni­mų ven­ gus mo­kė­ti mo­kes­čius. Vė­liau jam bu­vo reiš­kia­mi vis nau­ji kal­ti­ni­mai.

M.Cho­dor­kovs­kis tei­gė, kad nors jam ir bu­vo ke­lia­ma są­ly­ga pri­pa­ žin­ti sa­vo kal­tę, jis to ne­pa­da­rė. „Ju­kos“ po jo areš­to bu­vo pa­ da­ly­ta ir iš­par­duo­ta. Pag­rin­di­nis bend­ro­vės ga­my­bi­nis tur­tas ga­ liau­siai at­si­dū­rė vals­ty­bi­nė­je naf­ tos įmo­nė­je „Ros­neft“, ku­ri da­bar yra di­džiau­sia Ru­si­jos ga­min­to­ja.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

BNS inf.

Ru­si­jo­s prezidentui V.Putinui pasirašius ho­mo­sek­sua­lų pro­ pa­gan­dos įsta­ty­mą kai ku­rie gė­jų ba­rai pa­skel­bė, kad boi­ ko­tuos ru­siš­ką deg­ti­nę. An­tai Šiau­rės Ame­ri­ko­je dau­ge­lis gė­jų ba­rų lio­vė­si par­da­vi­nė­ ti gar­sią­ją deg­ti­nę „Sto­lič­na­ ja“. Gė­jų tei­sių ak­ty­vis­tai Niu­ jor­ke su­ren­gė pro­tes­to ak­ci­ją, per ku­rią lais­tė ru­siš­ką deg­ti­ nę ant gat­vės grin­di­nio ne­to­ li Ru­si­jos kon­su­la­to. Gė­jų tei­ sių ak­ty­vis­tai ne­šė pla­ka­tus su už­ra­šu: „Ru­siš­ka deg­ti­nė, at­mieš­ta nea­py­kan­ta.“ Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ži­niask­ lai­da juo­kia­si, kad ša­lies prem­ je­ras D.Ca­me­ro­nas yra ste­bė­ti­ nai pa­na­šus į Ru­si­jos di­džią­ją ku­ni­gaikš­tie­nę Je­ka­te­ri­ną II. XVIII a. val­do­vės po­rtre­tą nu­ ta­pė dai­li­nin­kas Jo­han­nas Bap­ tis­tas Lam­pi, jo pa­veiks­las eks­ po­nuo­ja­mas vie­na­me Ber­ly­no mu­zie­ju­je. Je­ka­te­ri­na II val­dė Ru­si­ją 30 me­tų, o D.Ca­me­ro­ nas bri­tų prem­je­ro po­stą uži­ ma tre­jus me­tus. ­

18

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

sportas

Užkeikimas panaikintas – laimėta Utenoje „Neptūno“ krepšininkai, Utenoje po pratęsimo įveikę 79:76 „Juventus“ ekipą, nutraukė užkeikimą. Šiame Aukštaitijos mieste klaipėdiečiams nebuvo pavykę laimėti nė karto nuo 2009-ųjų, kai uteniškiai pradėjo žaisti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate.

Česlovas Kavarza

Komandų rikiuotė

„Džiaugiuosi dvigubai, – po varžybų švytėjo „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis. – Pergale, ir tuo, kad pagaliau Utenoje pavyko įveikti „Juventus“ penketuką.“ Anot stratego, auklėtiniai pergalę išplėšė pasitelkę stiprią valią. „Tai nebuvo pačios geriausios sezono rungtynės, – pripažino K.Maksvytis, – tačiau gerai, kad pavyko mobilizuotis ir nugalėti varžovus. Todėl šventes – Kūčias ir Kalėdas – galėsime sutikti geromis nuotaikomis.“ Į Uteną nevyko amerikietis Andrewas Smithas, kuris dėl sveikatos problemų liko Klaipėdoje, ir „Neptūnui“ vis dar dėl traumos padėti negalintis Arnas Butkevičius.

Nerezultatyviose rungtynėse dažniau priekyje buvo šeimininkai.

Trečiajame kėlinyje jie buvo pabėgę į priekį 11 taškų skirtumu – 42:31.

Uostamiesčio krepšininkai ėmė vytis varžovus. Jiems paskutinįjį ketvirtį, po Simo Galdiko dviejų rezultatyvių atakų iš po krepšio ir Mariaus Runkausko baudos, pavyko išlyginti rezultatą 53:53.

Netrukus Valdas Vasylius ir Justas Sinica išvedė klaipėdiečius į priekį – 57:54.

Klaipėdiečiams ėmė padai svilti, kai likus iki ketvirtojo kėlinio pabaigos 1 min. 23 sek., buvęs „Neptūno“ žaidėjas Aidas Viskontas, pelnęs 5 paeiliui taškus, paliko svečius užnugaryje – 65:60.

Vieta, miestas, komanda

c.kavarza@kl.lt

1. Vilniaus „Lietuvos rytas“ 2. Prienų „Tonybet“ 3. Kauno „Žalgiris“ 4.Klaipėdos „Neptūnas“ 5.Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 6. Kėdainių „Nevėžis“ 7. Alytaus „Dzūkija“ 8. Šiaulių „Šiauliai“ 9. Utenos „Juventus“ 10. Kauno r. „LSU-Atletas“ 11. Panevėžio „Lietkabelis“

Rung. Perg. Sėkmės pro­c.

4 14 7 7 15 12 14 13 14 14 14

4 12 5 5 9 7 6 5 5 3 3

100 85,7 71,4 71,4 60,0 58,3 42,9 38,5 35,7 21,4 21,4

Laimė, netrukus Marius Runkauskas tritaškiu sušvelnino skirtumą, o likus 47 sek. išlygino rezultatą 65:65.

Per pratęsimą šaltesni buvo klaipėdiečių nervai. Jie nuolat buvo priekyje ir neleido šeimininkams bent išlyginti rezultato.

Tai buvo penktoji klaipėdiečių pergalė LKL pirmenybėse sužaidus septynerias rungtynes.

Tačiau „Neptūno“ klubo vadovams prieššventinę nuotaiką apkartino komandos aistruoliai. Po rungtynių Utenoje jie įsivėlė į konfliktą su apsaugos darbuotojais. Negana to, savaitgalį buvo išplatintas vaizdo įrašas, nufilmuotas Ariogalos degalinėje, kuriame matyti, jog „Neptūno“ sirgaliai vagiliavo.

Utenoje dešimtmetį šventusių Klaipėdos klubo sirgalių atvyko pasveikinti draugiški klaipėdiečiams Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos gerbėjai.

Pasibaigus ketvirtajam kėliniui įvyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojų ir „Neptūno“ gerbėjų, kuris peraugo į rimtą susistumdymą.

Gelbėtojas: „Neptūno“ komandą į priekį tempęs M.Runkauskas pelnė net 25 taškus.

Rungtynių statistika „Juventus“ – „Neptūnas“ 76:79 (21:20, 11:6, 19:19, 14:20, 11:14). A.Viskontas 24, K.Petrukonis 14, N.Barinovas 13, E.Stanionis 7, A.K.Matthewsas, S.Kulvietis po 6, K.Sheardas 4, G.Matulis 2/M.Runkauskas 25, V.Vasylius 18, V.Šarakauskas 8, S.Galdikas, A.Eitutavičius po 7, M.Mažeika, J.Sinica po 5, E.Ulanovas 4. „Pieno žvaigždės“ – „Lietkabelis“ 86:50 (25:5, 21:13, 16:14, 24:18).

Nepasiliko: jaunieji „Neptūno“ gerbėjai neišvengė incidento Utenoje,

tačiau policija jų nesulaikė – visi grįžo namo.

Atvykę policijos pareigūnai sulaikė keliolika svečių komandos sirgalių, nes arenoje buvo sulaužytos kelios kėdės. Pasibaigus rungtynėms aistros toliau nerimo – policijai teko sulaikyti dar kelis klaipėdiečius. Tiesa, visi jie vėliau buvo paleisti namo.

Internetinėje erdvėje klajojantis įrašas apie „Neptūno“ komandos aistruolius buvo nufilmuotas prieš dvi savaites, kai pajūrio penketukas žaidė Kėdainiuose su „Nevėžiu“.

Kaip rašo DELFI, vienoje Ariogalos degalinėje jauni uostamies-

Klaipėdos „Fortūna“ Marijampolėje pralaimėjo pagrindinėms konkurentėms kovoje dėl 3-iosios vietos Lietuvos moterų krepšinio lygos reguliariajame čempionate – „Sūduvos“ krepšininkėms 72:85.

ranga) pavyko palaužti klaipėdietes antroje rungtynių pusėje.

LMKL nuotr.

čio vaikinukai dairėsi į šalis, ar jų niekas nestebi. Klydo. Visas jų „žygis“ ne tik bus įamžintas, bet ir paviešintas.

Vaizdo įraše puikiai matyti, kaip keli vaikinai paima prekių, šokoladukų bei kitų užkandžių ir juos pasikiša po drabužiais.

K.Pšonko įveikė lenką

Česlovas Kavarza

Jėgos: šeimininkėms (balta ap-

„Dzūkija“ – „LSU-Atletas“ 90:74 (22:15, 26:19, 19:9, 23:31).

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Suvalkijoje – nesėkmė

Be Gabrielės Gutkauskaitės rungtyniavusios klaipėdietės niekuo nenusileido šeimininkėms iki trečiojo kėlinio vidurio. Po to, kai uostamiesčio žaidėjos sušvelnino skirtumą iki 53:55, suvalkietės spurtavo ir pabėgo 66:55.

Varžovių ekipoje taiklumu išsiskyrė keletą sezonų Klaipėdoje žaidusi Rita Milieškienė. Jos sąskaitoje 19 taškų. „Fortūnoje“ rezultatyviausias sezono rungtynes sužaidusi Lina Aglinskaitė pelnė 28 taškus. Eglė Šikšniūtė pridėjo 13, Monika Grigalauskytė – 12 taškų.

Vytauto Petriko nuotr.

Česlovas Kavarza Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame kovų turnyre „Big fight“ kovojo vos vienas klaipėdietis – Kirilas Pšonko.

Staigumas. K.Pšonko nespėjo net apšilti, o varžovas jau gulėjo paslikas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dmitrijaus Baranovskio auklėtinis, kovojęs pagal tradicinio bokso taisykles, pirštines surėmė su lenku Andzejumi Janushka.

Uostamiesčio boksininkas greitai įrodė savo pranašumą ir jau pirmame raunde pasiuntė varžovą į nokautą. „Bijojome varžovo, – atviravo treneris D.Baranovskis. – Net nesitikėjau, kad Kirilas taip lengvai įveiks varžovą“.

Plačiau apie turnyrą – artimiausiose numeriuose.

23

pirmadienis, gruodžio 23, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „Spindulio spaustuvė“ kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Philipo Rotho knygą „Apmaudas“.

Philipas Rothas. „Apmaudas“.

1951-ieji, Amerika. Markas Mesneris – darbštus, įstatymus gerbiantis, rimtas jaunuolis, antruosius studijų metus pradeda konservatyviame humanitarinių mokslų ir inžinerijos koledže.

Kodėl jis studijuoja čia, o ne vietos koledže, į kurį pirmiausia buvo įstojęs? Dėl tėvo – tvirto, darbštaus apylinkės mėsininko, kiauras dienas dirbančio savo krautuvėje. Taigi Markas išvyksta ir toli nuo namų, susidurdamas su kitokios, jam nepažįstamos Amerikos įpročiais bei suvaržymais, turi žūtbūt atrasti savo kelią. „Apmaudas“ – tai pasakojimas apie jauno žmogaus augimą siaubingų atsitiktinumų ir keistų kliūčių kupiname pasaulyje. Tai istorija apie nepatyrimą, kvailumą, intelektinį atsparumą, seksualinius atradimus, drąsą ir klaidas.

Tai istorija, papasakota, kaip būdinga Philipui Rothui, labai išradingai ir meistriškai.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Pliauska antradienis – Sėlinanti baimė trečiadienis – Nuogas karalius ketvirtadienis – Kalėdinė pasaka penktadienis – Nikotinas Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, gruodžio 31 d.

Avinas (03 21–04 20). Kuo daugiau sužinote apie naująjį pažįstamą, tuo įdomesnis žmogus jis jums atrodo. Jaučiatės lyg senų seniausiai būtumėte pažįstami. Tik draugai ims priekaištauti, kad juos pamiršote.

Jautis (04 21–05 20). Atėjo metas iš esmės apsitvarkyti ir atsinaujinti. Švarinkite namus, įsigykite stambesnių pirkinių – diena tam palanki, daiktai ilgai tarnaus.

Dvyniai (05 21–06 21). Stačia galva nersite į artimų draugų rūpesčius, pasijusite tikri jų globėjai. Ne, nepersistenkite, antraip nepasisekus apkaltins jus.

Vėžys (06 22–07 22). Vis nerimaujate, ką apie jus galvoja kiti?

Natūralu, kad kyla tokių minčių, tačiau jei nebeturite ramybės, metas susirūpinti. Priminkite sau, kad visiems neįtiksi ir pasitikėkite savo nuomone.

Liūtas (07 23–08 23). Išsiaiškinkite, kas artimam žmogui neduoda ramybės, kas jį trikdo. Jei paaiškėtų, kad nepasitenkinimo priežastis – jūsų elgesys, pasvarstykite, ką galėtumėte pakeisti.

Mergelė (08 24–09 23). Jausite įtampą dėl būtinybės priimti sprendimą. Nelengva, tačiau puikiai suvokiate, kad atidėlioti nebegalima.

Paprašykite artimųjų, kad jus palaikytų ar tiesiog leistų išsiverkti.

Daugiau ar mažiau viskas klostysis taip, kaip jums norisi. Šiandien pasistenkite visus išklausyti, nemanykite, kad tuščiai švaistote laiką.

Skorpionas (10 24–11 22). Apgalvokite kiekvieną žodį, kad neįsiveltumėte į beprasmį ginčą ir nesusigadintumėt santykių su draugu ar sutuoktiniu. Nekonfliktuokite su kaimynais – gal ateityje prireiks jų pagalbos. Šaulys (11 23–12 21). Nebijokite elgtis spontaniškai – neapsigausite ir nesigailėsite dėl priimto sprendimo. Neplanuota kelionė praskaidrintų nuotaiką, pasisemtumėte naujų įspūdžių.

Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsis išlaidauti – susivaldykite, jūsų finansinė padėtis šiuo metu ne per geriausia. Yra ir nebrangiai kainuojančių pramogų, tereikia truputį išradingumo ir geros nuotaikos.

Vandenis (01 21–02 19). Dalį dienos greičiausiai teks spręsti kitų problemas. Artimųjų rūpesčiai užgoš savus, po kiek laiko manysite, kad esate laimės kūdikis. Netekėjusios moterys šiandien turi daug šansų užmegzti audringą romaną. Žuvys (02 20–03 20). Nesistengsite prisivilioti sėkmę, tačiau ji nuo jūsų nenusigręš. Trauksite geranoriškus žmones, tad nebijokit naujų pažinčių. Gali būti, kad artimiausiu metu neseniai sutiktam žmogui pajusite ne vien draugiškumą.

Orai

Šiandien pragiedrulių bus nedaug.

Protarpiais kris krituliai, daugiausia lietus. Išliks stiprokas pietvakarių krypties vėjas. Vietomis jo gūsiai sieks 15-20 m/s. Šiluma ir toliau stebins. Temperatūra svyruos tarp 2-6 laipsnių šilumos.

Šiandien, gruodžio 23 d.

+4

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+5

Utena

+5

9.04 16.05 7.01

357-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 8 dienos.

Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+6

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +7 Brazilija +23 Briuselis +10 Dublinas +10 Kairas +21 Keiptaunas +24 Kopenhaga +5

kokteilis At­ro­do, Ka­lė­dos bu­vo ką tik „Nie­kaip ne­sup­ran­t u, kaip vis­kas taip grei­tai le­k ia pir­myn, – aną­dien ste­bė­jo­si šmaikš­tau­ti mėgs­tan­ti Vio­ le­ta. – Jau­nys­tė­je nu­varg­da­vau lauk­ ti va­sa­ros, re­tų šven­čių, kar­na­va­lo.

Už­si­lauk­da­vau, ne­daug trūk­da­vo, kad kaip koks Mon­tek­r is­tas žymė­ čiau praė­ju­sias die­nas kry­ž iu­kais.

O da­bar... Fyt, fyt! At­ro­do, jog vis dar va­ž iuo­ju jau­nys­tės trau­k i­n iu Kali­ ningradas–Maskva. Be jo­k ių su­sto­ ji­mų. Dar va­kar, ro­dos, iš­plo­viau po šven­čių in­dus, net gir­džiu ir ma­tau, kur nu­si­ri­to nu­kri­tęs kū­čiu­kas, ir štai – vėl vis­kas iš pra­džių. Tie pa­tys pa­ lin­kė­ji­mai, tos pa­čios go­dos ir tie pa­ tys no­rai, ku­riems ne­bu­vo lem­ta šį­ met iš­si­pil­dy­ti. Be to, kir­ba min­tis, gal ne­ruoš­ti šio ka­lė­di­nio sta­lo? Kiek čia iki tų Ve­ly­kų li­ko.“ Ad­ven­to (prieš­k a­lė­d i­n io su­s i­k au­ pi­mo) me­t u Vio­le­ta tu­rė­jo lai­ko at­ kreip­ti dė­me­sį į kai ku­rių žmo­nių vi­ di­nę stip­ry­bę. „Kai ku­r iuos gy­ve­n i­mas taip ap­ dau­žė, kad klau­san­tis jų is­to­ri­jų kū­ nas pa­gau­gais ei­na, – pa­ste­bė­jo mo­ te­r is. – Ir gy­ve­na žmo­ge­l iai, ban­do šyp­so­tis, už­si­mirš­ti, ka­bin­tis į gy­ve­ ni­mą. Iš jų mo­kau­si stip­ry­bės. Sa­ve pa­tam­pau už at­la­pų, kai kar­tais gai­ lė­da­ma sa­vęs įsi­kniau­biu sau į krū­ ti­nę pa­sriū­bau­ti – ojo­joi, ko­kia aš ne­ lai­min­ga!“

Kaunas Londonas +10 Madridas +9 Maskva +2 Minskas +6 Niujorkas +1 Oslas +2 Paryžius +11 Pekinas +1

Praha +10 Ryga +5 Roma +11 Sidnėjus +31 Talinas +4 Tel Avivas +19 Tokijas +9 Varšuva +7

Vėjas

6–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+5

+5

+7

12

+4

+6

+6

+4

11

trečiadienį

+5

+7

+6

+6

10

Aikš­tė­je – šven­ti­nis miestiečių šur­mu­lys

Ska­nės­tai: klai­pė­die­čiai ga­lė­jo pa­ra­gau­ti pa­gal se­ną­sias tech­no­lo­gi­jas

kep­tų bly­nų.

Mil­da Ski­riu­tė

Kuk­lus klau­si­mas

Pa­ta­ri­mas: vy­rai, jei no­ri­te ra­

my­bės na­mie, nu­pir­ki­te mo­te­ rims kom­piu­te­rius.

Links­mie­ji tirš­čiai Mo­te­rų yra trys ti­pai: rim­tos, ne­rim­ tos ir vie­ni­šos.

Ne­rim­tos tos, ku­rios tu­ri tik mei­lu­ž į.

Rim­tos tos, ku­r ios tu­r i vy­rą ir mei­ lu­ž į.

Vie­n i­šos tos, ku­r ios tu­r i tik sa­vo vy­rą. Čes­ka (397 719; mo­te­rų gob­šu­mas – jo­kia staig­me­na. Vy­rai vi­sa­da bu­vo ir bus kuk­les­ni, pa­pras­tes­ni)

+6

Alytus

rytoj

m.skiriute@kl.lt

Ar mo­te­rys tu­ri sai­ką?

Marijampolė

Vilnius

Teat­ro aikš­tė sa­vait­ga­lį kve­pė­jo žu­vie­ne, bly­nais ir šo­ko­la­du. Čia už­su­ko ir Ka­lė­dų ka­ra­va­nas, skam­ bė­jo „Te­le bim bam“ dai­ne­lės.

Į Teat­ro aikš­tę atė­ju­sius klai­pė­die­ čius žu­vie­ne, ko­še ir ar­ba­ta tra­di­ ciš­kai vai­ši­no Ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos bei Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ja.

Prie vai­šių nu­si­drie­kė ei­lės. Bu­vo pa­ruoš­ta po 500 po­rci­jų žu­vie­nės, ko­šės ir ar­ba­tos. Žu­vie­nei su­nau­ do­ta 80 kg žu­vų. Šis ren­gi­nys or­ ga­ni­zuo­tas jau 12-ą kar­tą.

Pa­va­ka­riais Teat­ro aikš­tė­je pa­ kvi­po pa­gal se­ną­sias tech­no­lo­gi­jas vei­vir­žė­niš­kių kep­tais bly­nais. Jie bu­vo ke­pa­mi vie­to­je ant ug­nies.

Vardai Migdonijus, Minė, Veliuona, Viktorija, Vilbutas.

gruodžiO 23-iąją

2013-ųjų staig­me­na Šie me­tai nu­ste­bi­no at­ra­di­mu – ta­po ži­no­ma, kad dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių ape­ti­tas di­des­nis nei vy­rų.

2013-ai­siais mo­te­rys du­kart daž­niau nei vy­rai Ka­lė­doms pa­gei­da­vo plan­ še­ti­nių kom­piu­te­rių ar te­le­fo­nų.

+5

+6

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Į uos­ta­mies­tį at­vy­ko Ka­lė­dų ka­ ra­va­nas, ku­rio tiks­las pa­rem­ti Al­ mos Adam­kie­nės lab­da­ros ir pa­ ra­mos fon­do glo­bo­ja­mas kai­mo mo­kyk­las. Jį pa­si­ti­ko ir pa­svei­ki­no Ka­lė­dų Se­ne­lis.

Ma­žie­ji klai­pė­die­čiai kar­tu su „Te­le bim bam“ dai­na­vo vi­siems ge­rai ži­no­mas dai­ne­les. Prie Ka­lė­ dų Se­ne­lio kam­ba­rio su­si­da­rė vai­ ku­čių ei­lė.

Va­kar Teat­ro aikš­tė­je vy­ko pa­ sku­ti­nis šven­ti­nis ren­gi­nys. Vi­sur sklan­dė šo­ko­la­do kva­pas. Klai­pė­ die­čiai ga­lė­jo ne tik pa­sma­li­žiau­ti šo­ko­la­du, bet ir su­kur­ti šo­ko­la­di­ nį žais­liu­ką.

Prieš Ka­lė­das Teat­ro aikš­tė­je vi­ sų vy­ku­sių šven­čių me­tu su­rink­tos lė­šos bus per­duo­tos Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bai, ku­ri rū­pi­na­si vie­ni­šais se­ne­liais.

1885 m. gi­mė dai­n i­ nin­kas, ope­ros so­lis­tas Kip­ras Pet­raus­kas. Mi­ rė 1968 m.

1777 m. gi­mė Ru­si­jos ca­ ras (nuo 1801 m.) Alek­ sand­ras I. 1831 m. mi­rė gra­fai­tė, 1831 m. su­ki­li­mo da­ly­vė, lie­t u­v iš­ko­ji Ža­na d’Ark Emi­li­ja Plia­te­ry­tė. Gi­mė 1806 m.

1888 m. apim­tas dep­ re­s i­j os, olan­dų dai­l i­ nin­kas Vin­cen­tas van Gog­has nu­si­pjo­vė kai­ rią­ją au­sį.

1904 m. išė­jo pir­ma­sis le­ga­lus lie­tu­viš­kas dien­

Sap­ni­nin­kas

raš­t is „Vil­n iaus ži­n ios“.

Laik­raš­čio stei­gė­jas –Pet­ ras Vi­lei­šis.

1950 m. po­pie­ž ius Pi­ jus XII pa­skel­bė, jog Va­ ti­ka­ne ras­tas šv. Pet­ro ka­pas.

1953 m. mir­t ies baus­ mė įvyk­dy­ta SSRS sau­ gu­mo še­fui Lav­ren­ti­jui Be­ri­jai.

1967 m. gi­mė dai­ni­nin­ kė ir ma­ne­ke­nė, Pran­cū­ zi­jos Res­pub­li­kos pir­mo­ ji da­ma Car­la Bru­ni.

teleloto

Nr. 924

2013 12 22 Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne re­gė­ti ro­jų reiš­kia ra­my­bę, pa­ lai­mą. Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­te­ko­te į ro­jų, va­di­na­si, tu­rė­si­te ge­r ų drau­g ų, ku­rie jums pa­dės sun­kią mi­nu­tę. Šis sap­nas ge­ras jū­rei­viams ir ke­liau­to­jams. Jei mo­te­ris sap­nuo­ja ro­jų, va­di­na­si, ji tu­rės ge­rus ir pa­klus­nius vai­kus. Jei esa­te li­go­nis ir sap­nuo­ja­te ro­jų – grei­tai pa­sveik­si­te ir jus ap­lan­kys lai­mė. Sap­nuo­ti ro­jų įsi­my­lė­ju­siems reiš­ kia, kad jų lau­kia tur­tas ir iš­ti­ki­my­bė. Jei sap­nuo­ja­te, kad ei­na­te į ro­jų ir ne­ jau­kiai jau­čia­tės, va­di­na­si, rei­ka­lai iš pir­ mo žvilgs­nio jums pa­si­ro­dys daug ža­ dan­tys, bet grei­tu lai­ku jais nu­si­vil­si­te. Jei sap­ne jūs su vi­sa šei­ma esa­te ro­ju­ je – bū­si­te ap­sau­go­ti nuo pa­vo­jų. Sap­ne ro­jaus vai­sių ra­gau­ti – bū­si­te ap­gau­ti. Jei sap­nuo­ja­te, kad jus iš­me­ta iš ro­ jaus, reiš­kia, lau­kia var­gas.

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 47

2013 00 002013 12 20 EUROJACKPOTAS 00 Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 40 302-616 09 12 22 37 40 + 06 08 00 00 00 00 00 00 Atspėta: Laimėjimas: skaičiai 5 Papildomi +2 40 302 616 Lt0 0 5+1 437 470 Lt 5 Prognozė:

85 306 Lt 4 Eurojackpote +2 9 263 Lt- 00 mln. Lt 4+1 602 Lt 4 312 Lt 3+2 197 Lt 3+1 60 Lt 2+2 59 Lt 3 42 Lt 1+2 39 Lt 2+1 25 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 44 mln. Lt

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (1 x 100 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 32 06 50 55 19 05 58 41 01 21 49 27 34 43 15 02 07 72 39 63 33 47 11 28 36 65 09 13 25 71 61 51 45 44 54 §§§ 30 74 04 53 69 §§ §§§ 10 42 67 03 68 §§§ §§§ §§§ 20 12 40 64 38 Papildomi prizai: Pretendentas į butą – 0847361 „Kia Rio“ (TV) – Rimantas Narauskas „BMW 1“ – 0829734 „Audi A3“ – 1420676 „Nissan Qashqai“ – 0328919 „Toyota Avensis“ – 0359130 „Ford Mondeo“ – 0003149 „Ford Fiesta“ – 0728440 „Hyundai i20“ – 1358652 „Citroen C3“ – 0177546 „Renault Thalia“ – 1032855 LED televizoriai „Orion“ – 113*624, 086*274, 043*794, 105*151, 067*765,131*312 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 026*323, 090*516, 136*483 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (7 colių) – 059*416, 078*028, 066*505 Kavos aparatai „Ariete Picasso“ – 060*858, 009*532, 126*646 Skalbimo mašinos „Beko“ – 095*665, 086*807, 080*468 Šaldytuvai „Beko“ – 033*027, 030*178, 020*011 Židiniai „Dimplex Club“ – 097*503 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (10 colių) – 110*674, 030*940, 010*614 GPS navigatoriai „GoClever“ – 013*395, 085*195, 112*824 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 004*873, 049*824 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 08**043 Cikloninės krosnelės „LR“ – 07**827 Šildytuvai – 07**950 Satino patalynės komplektai – 09**847 Fotoaparatai „Samsung“ – 01**411 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 01**881 Krištolo taurės „Longchamp“ – 07**000 Kvietimai į TV: 024*118, 081*943, 089*106 Tel. 1634 (gruodžio 16 d.): 10 000 Lt – Elzbieta Rumčikienė iš Panevėžio r.

10 000 Lt – Kristina Lebedninkienė iš Jurbarko 10 000 Lt – Emilijus Batūra iš Kėdainių 10 000 Lt – Lina Tamošiūnienė iš Klaipėdos 10 000 Lt – Tomas Vaitkus iš Telšių 10 000 Lt – Raimonda Tamošaitytė iš Kauno 10 000 Lt – Algirdas Šeštavickas iš Vilniaus Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt