gruodžio 28, 2013
Nr. 297 (19 899)
Klaipėdos dramos teatro direktorius G.Pranckūnas – Kalėdų Senelis nuo 18 metų. Šeštadienio interviu 5p.
www.kl.lt
Kaip latviai susigyvens su euru ir ar Škotija taps nepriklausoma? Atsakymai – 2014-aisiais. Pasaulis 8p.
Kaina 1,60 Lt
Naujųjų šventė – ne prie stalo
Pasirinkimas: dalis žmonių Naujųjų metų naktį stengiasi pabėgti iš namų ir miesto šurmulį stebėti iš toli.
Lietuvių labiau vertinamos Kalėdos užgožia senųjų metų palydėtu ves bei naujųjų sutiktuves, todėl vis dažniau gruodžio 31-osios vaka ras tampa gausios vakarienės bei taurių kilnojimo, žvelgiant į žydrą jį ekraną, švente. Vis dėlto prie televizoriaus Naujuosius sutinka ne visi. Yra klaipėdiečių, kurie metų kaitą pamini labai neįprastai.
Daiva Janauskaitė Radvilė Zinkevičiūtė Jaukiausia šventė – miške
„Nieko nėra malonesnio, kaip at sisveikinti su senaisiais metais miške. Vienintelis dalykas, ko rei kia iš gamtos, – sniego. Paprastai susirenka sava kompanija. Susiku
Vytauto Petriko nuotr.
riame laužą, prisisegame barzdas, kadangi ne vienas draugas pui kiai dainuoja, linksma būna ne tik nuo karštos arbatos ar vyno, bet ir nuo dainų. Prigalvojame išdai gų. Tamsoje pagąsdinti tokią naktį nesunku, sugalvojame kokių nors „baikų“, nes žmonės kūrybingi.
6
2
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
miestas
Kalėdas paženklino mįslingos mirtys Kalėdos į kai kurių klaipėdiečių šeimas atnešė ne lauktą džiaugsmą, o netekties skausmą. Uostamiestyje bei jo apylinkė se būta netikėtų mirčių, kai kurie mirusieji tapo nusikaltimų aukomis.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos teismo medicinos eks pertams vienintelė darbo diena šią savaitę po trijų Kalėdų laisvadienių buvo labiau įtempta nei bet kuri ki ta sunkiausia metų diena. Per tris šventines dienas abejo tinomis aplinkybėmis mirė 14 as menų. Ekspertai net neturėjo vilčių išsiaiškinti visų jų mirties prie žastis ir pirmiausiai ėmėsi tų, ku rių gyvybės praradimas labiausiai priminė kriminalinio nusikaltimo pasekmes. Daugiausia abejonių pareigū nams kelia 31-erių Jono L. mirtis. Negyvas vyras gruodžio 24-osios ankstų rytą rastas Sulupės gatvės 11A namo laiptinėje. Ant velionio veido ir viso kūno ryškėjo kraujosruvos. Šis asmuo buvo gerai žinomas pareigūnams,
neseniai jis buvo įtartas apiplėši mu. Ar vyras buvo nužudytas ir kas tai galėjo padaryti, veikiausiai bus aiškinamasi ir savaitgalį. Gruodžio 25-osios pavakare uostamiesčio pakraštyje, Jaunys tės gatvėje, upelyje rastas 63 metų klaipėdiečio Algimanto K. kūnas. Spėjama, kad vyras galėjo nu kristi nuo skardžio ir susižeisti galvą į akmenis upelio dugne. Ko dėl jis krito ir kas lėmė vyro mirtį, taip pat tikimasi sužinoti iš teis mo medicinos ekspertų. Kol kas šio žmogaus mirtis nesiejama su nusikaltimu. Antrosios Kalėdų dienos rytą Tiltų gatvės 29-ajame name sa vo namuose rastas negyvas 53 me tų vyras. Gruodžio 27-osios naktį Stan čių kaime esančioje kaimo sodybo je aptikta negyva 55 metų moteris. Velionė rasta sėdinti ant kėdės.
Skirtumai: tuo metu, kai dauguma žmonių džiaugiasi sulaukę didžiųjų metų švenčių, kai kurių namų neap
lenkia nelaimės.
Apžiūrėję abu velionius parei gūnai smurto požymių ant jų kū nų nepastebėjo. Panašių mirčių būta ir daugiau, tačiau pareigūnai spėja, kad dauguma žmonių iške
Vytauto Petriko nuotr.
liavo Anapilin dėl ūmių sveikatos sutrikimų. Iki šiol nežinoma, kas atsitiko žmogui, kurio asmenybės per vi sas šventines dienas nepavyko nu
statyti. Aukštas, apie 190 cm ūgio vyras nešioja ūsus ir ilgus plaukus. Jis gruodžio 23 dieną prieš pietus į ligoninę buvo pristatytas be kelnių ir batų. Vyras nekalba.
Naujieji Klaipėdoje – be vestuvių Klaipėdiečiai plūdo Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdiečiai nesiveržia tuoktis Naujųjų metų išvakarėse – tokia galimybe domėjosi tik viena kita pora, tačiau nė viena civilinė san tuoka gruodžio 31-ąją nebus įre gistruota.
Anot Klaipėdos savivaldybės Ci vilinės metrikacijos ir registraci jos skyriaus vedėjos Gražinos Mi sevičienės, santuokas stengiamasi
registruoti joms skirtomis dieno mis – trečiadieniais, penktadie niais ir šeštadieniais. Trečiadieniais Santuokų rū muose vyksta neiškilmingos ce remonijos. Penktadienis – diena, skirta tuoktuvėms kitose vietose. Šešta dieniais santuokų rūmuose vyksta iškilmingos ceremonijos. „Gruodžio 31 dieną tikrai nie kas nesiveržė tuoktis. Manau, kad žmonės, kurie norėjo tą pa daryti, tuoksis šeštadienį, gruo
džio 28-ąją. Šią dieną pas mus žiedus sumainys 16 porų“, – tvirtino vedėja. G.Misevičienės nuomone, šven čių nereikia suplakti į vieną dieną: „Žmonės, kurie susituoks šešta dienį, turės ir savo metinių, ir Naujųjų metų sutiktuvių šventes, o ne vieną“. Pasak vedėjos, gruodžio 31-ąją poros tuokiamos, jei ši diena su tampa su santuokų registracijų dienomis, pavyzdžiui, šeštadie niu ar trečiadieniu.
Santuo kas sten giamasi registruo ti joms skirtomis dienomis – trečia dieniais, penkta dieniais ir šešta dieniais.
Svarstė: galimybe tuoktis paskutinę šių metų dieną domėjosi tik kelios poros, tačiau ir
jos savo šventei pasirinko kitą datą.
„Shutterstock“ nuotr.
registruoti ginklų
Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
Dujinius pistoletus ir kovinius gink lus įregistruoti strimgalviais lė kę klaipėdiečiai gali lengviau atsi kvėpti – pratęstas registracijos ter minas. Susitvarkyti dokumentus jau galima ne iki šių metų pabaigos, o iki ateinančiųjų liepos 1-osios.
Dujinių pistoletų, kovinių gink lų registravimo terminą šią savai tę pratęsė Seimas. Tiems, kas laiku neužregistruos ginklo, grės baudžiamoji atsako mybė – areštas arba laisvės atė mimas iki penkerių metų. Paskutinėmis, kaip manyta, re gistracijai skirtomis savaitėmis Klaipėdos policijos Licencijavi mo skyrių užplūdo srautai susku busiųjų užregistruoti savuosius ginklus. „Visą gruodį buvo tiesiog štur mas, didžiulis sujudimas“, – sakė Licencijavimo skyriaus viršininkas Žigintas Narmontas. Šiuo metu Klaipėdos apskrityje yra užregistruota 4,7 tūkst. duji nių pistoletų ir senovinių ginklų. Licencijavimo skyriaus viršinin kas tikino, kad registravimas vyko
Skubėjo: pastarosiomis savaitė
mis į pareigūnus kreipėsi daugy bė norinčiųjų įregistruoti ginklus.
sklandžiai, tačiau paskutinėmis dienomis, kai žmonės ėmė plūste plūsti, susidarė eilės. Pareigūnai ėmėsi visų galimų priemonių, kad ginklų registravi mas vyktų kuo sklandžiau. „Dirbo daug specialistų, buvo prailgintas ir jų darbo laikas“, – tvirtino virši ninkas. Pareigūnai tikino, jog gink lų registravimo termino pratęsimas turėtų būti naudingas – visi pavė lavusieji dokumentus susitvarky ti iki metų pabaigos galės tai pada ryti vėliau ir išvengti gana griežtų bausmių.
3
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
miestas Šilumos kaina nesikeis
Mokėti – į banką
Svarstys dėl paskolos
Sausį šilumos kaina uosta miestyje nesikeis. Ji išliks to kia pati kaip ir gruodį – 22,85 cento be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyvento jams yra lengvatinis ir siekia 9 proc. Nuo kitų metų sausio įsi galiosianti šilumos kaina yra 10,5 proc. mažesnė, nei buvo šių metų tą patį mėnesį.
Nuo kitų metų nebegalios Klai pėdos savivaldybės su Lietuvos paštu sudaryta sutartis dėl vie tinės rinkliavos įmokų priėmi mo pašto skyriuose. Todėl rink liavas, tarp jų ir 5 litų mokestį už leidimą nemokamai statyti au tomobilius, bus galima sumokė ti Šiaulių banke. Jis ims 70 centų administravimo mokestį.
Šiaurės investicinis bankas, fi nansuojantis projektus, kurie pa gerintų konkurencingumą Šiau rės ir Baltijos šalyse, svarsto apie dalinį suskystintųjų gam tinių dujų terminalo projekto fi nansavimą. Projektui suteikta A kategorija, o tai reiškia, kad prieš suteikiant paskolą jis svarsto mas viešai.
Stintos bando žvejų kantrybę
Santuokos. Šiand ien Klaipėdos sav i valdybės Civ il inės metr ikacijos ir re gistracijos skyr iuje tuoksis 16 por ų. Žiedus sumainys Alina Anaškova ir Egidijus Šimkus (12 val.), Ieva Vaičku tė ir Andrius Petreikis (12.10 val.), Roza na Tiunijeva ir Igor Nikulin (12.20 val.), Ninel Morozova ir Artūras Kontrimas (12.30 val.), Vilinda Šinkonytė ir Linas Drobnys (12.40 val.), Julija Golubeva ir Leon idas Aniskev ič (12.50 val.), Eglė Jakaitė ir Viačeslav Gvozdas (13 val.), Aušra Simut ytė ir Egid ijus Armal is (13.30 val.), Sandra Eidėjienė ir Tomas Darg is (13.40 val.), Ramutė Žvinklienė ir Vytautas Mockus (13.50 val.), Sandra Latvėnaitė ir Vitalij Tichov (14.10 val.), Tatjana Archipenko ir Darius Tautkus (14.20 val.), Jolanta Budrytė ir Andreas Neophytou Avraam (14.30 val.), Jovita Vyštartaitė ir Mar ius Jurėnas (14.40 val.), Irina Čerenok ir Aleksej Grečin (14.50 val.), Sig utė Jok ubausk ienė ir Evgenii Bidovsk ii (15 val.).
Klaipėdos žvejai jau džiaugiasi pirmuo ju didesniu stintų laimikiu. Kalėdoms šio delikateso gau ti buvo sunku, ta čiau šiomis dieno mis į uostamiesčio turgavietes jau at vežamos dėžės, pri krautos stintų.
Pramoga: Kuršių marių krantines apgulė būriai stintų žvejų.
Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
Prieš šventes stintų miestiečiams nežadėję žvejai buvo teisūs – švie žiais agurkais kvepiančiomis žu vimis džiaugėsi tik tie, kurie patys užmetė meškeres. Mieste nusipirk ti stintų nebuvo galima. Pastarosiomis dienomis Kuršių marių krantus apgulę stintų žve jai neliūdėjo. Nors laimikis nebu vo gausus, tačiau žuvų sugavo vi si žvejojusieji. Žuveles gaudė kelios dešimtys žvejų, kurių kiekvienas turi sa
vas žvejybos paslaptis bei tech niką. Vieni stintas viliojo pjaus tytais žuvų gabaliukais, musių lervomis, kiti – lašinių gaba liukais ar tiesiog blizgios folijos skiautele. Kalbinti žvejai sakė neprisime nantys tokios įdomios žvejybos. „Seniai taip įdomiai stintų nežve jojau, saulė šviečia, nė vienos snai gės“, – stebėjosi vienas žvejų. Smiltynėje žvejojęs Vytau tas pasakojo, jog geriausiai kibo ryte, o vakarop Kuršių mariose dingo srovė ir sumažėjo žuvelių. „Laimikis nėra gausus, o ir pačios
stintos nedidelės, tačiau džiau giamės, ir tiek“, – džiūgavo žve jas. Palangoje meškeriojęs Virgi nijus Jurkus taip pat tvirtino, kad žuvelių nedaug ir sunku progno zuoti, kada jų atplauks gauses ni būriai. „Gamta kvailioja. Kai prasidės normali žiema, tai bus ir stintų, niekur jos nedings“, – įsi tikinęs buvo V.Jurkus. Uostamiesčio turgavietėse taip pat jau galima bandyti nusipirk ti stintų. Šių žuvų paklausa aki vaizdžiai viršija pasiūlą, todėl ir kainos kandžiojasi. Šiuo metu ki logramas stintų kainuoja apie 20
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Virginijus Jurkus:
Gamta kvailioja. Kai prasidės normali žiema, tai bus ir stintų, niekur jos nedings.
litų, tačiau tikimasi, jog savaitga lį jų bus daugiau, todėl kaina gali šiek tiek sumažėti – iki 17–18 litų už kilogramą.
Delfinariumą tikrins kitais metais Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Inspektoriai Jūrų muziejaus delfi nariumą planuoja tikrinti po Nau jųjų metų. Patikrinimas rengia mas, nes skundą parašė gyvūnų gynėjų organizacija, kuri suabejo jo tinkamomis delfinų laikymo są lygomis.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija prašė patikrinti delfi nariumą – ištirti, ar laikymo sąly gos yra tinkamos delfin ams. Skun de taip pat reikalaujama uždrausti jų pasirodymus. Delfin ariumą tikrins Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos
Dienos telegrafas
tarnybos bei Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos spe cialistai. Patikrinimas veikiausiai bus organizuojamas kitais metais. „Vyks bendras patikrinimas, nes tikrai nėra didelės skubos jį orga nizuoti. Delfinariume dirba kva lifikuotas veterinarijos gydytojas, kuris prižiūri delfinus. Jis tvirti no, kad gyvūnai jaučiasi gerai. To dėl patikrinimas ir bus organizuo jamas jau kitais metais“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir ve terinarijos tarnybos viršininko pa vaduotojas Virgilijus Valantinas. Pasak jo, delfinariumas turi zoo logijos sodo statusą ir uždrausti delfin ų pasirodymus be jokio rea laus pagrindo negalima.
Mirtys. Gruod žio 23 d. Klaipėdos sa vivaldyb ės Civ il inės metr ikacijos ir reg istracijos skyr iuje užreg istr uotos 9 klaipėd iečių mirt ys. Mirė Kaz im ie ra Stan ienė (g. 1924 m.), Vytautas An tanas Voveraitis (g. 1930 m.), Benedik tas Damansk is (g. 1932 m.), Birutė Stu činsk ienė (g. 1932 m.), Julė Golubova (g. 1938 m.), Ana Maluk ienė (g. 1942 m.), Petr Sidorov (g. 1943 m.), Alg iman tas Lubys (g. 1943 m.), Vidas Kaunas (g. 1968 m.). Gruod žio 26 d. užreg istr uo tos 2 klaipėd iečių mirtys. Mirė Ange lė Balčiūnienė (g. 1941 m.), Gražvydas Šiukšta (g. 1967 m.). Gruod žio 27 d. už reg istr uotos 13 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Agnieška Jok ūbausk ienė (g. 1921 m.), Petras Jon ikas (g. 1929 m.), Lid ija Sul imova (g. 1932 m.), Steponas Adol fas Mašidlauskas (g. 1932 m.), Liudvika Žambienė (g. 1936 m.), Raisa Karpušen ko (g. 1936 m.), Jakov Černega (g. 1938 m.), Vlad imir Korolev (g. 1948 m.), Mi chail Cybulskij (g. 1952 m.), Tatjana Ko lesnova (g. 1960 m.), Kazimieras Girde nis (g. 1960 m.), Jonas Lemež is (g. 1982 m.), Rosita Kuraitė (g. 1985 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Kaz im iera Stan ienė, Liudv ika Žam bienė, Steponas Adolfas Maš idlaus kas, Petras Jonikas, Boris Bondarenko, Michail Cybulskij, rytoj – Vladimir Ko rolev, Kazimieras Girdenis, Ivan Klev čenko, Alg irdas Kurmelis. Joniškės kapinės. Šiandien laidojami Agn ieška Jok ūbausk ienė, Lid ija Sul i mova, rytoj – Ana Maluk ienė. Naujagimiai. Šią savaitę pag imdė 41 moter is. Gimė 23 mergaitės ir 19 ber niuk ų, tarp jų – dvynukai.
Smalsumas: gyvūnų teisių gynėjai išsireikalavo, kad specialistai patik
rintų, kokiomis sąlygomis Klaipėdos delfinariume laikomi delfinai.
Alfonso Mažūno nuotr.
Greitoji. Vakar iki 16.30 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė per 50 iš kviet imų. Klaip ėd ieč iai daug iaus ia skundėsi smulk iomis traumomis.
4
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
miestas
Ruslano svajonei lemta išsipildyti Ligos sukaustytam Ruslanui Nagornyj ne vienerius metus slapčia naktimis austa jo svajonė taps realybe. Reta raumenų li ga sergantis, judėti negalintis vyras sulau kė vienos įmonės paramos, kuri leis klai pėdiečiui įsigyti išsvajotą kompiuterį. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Sužavėjo stiprybė
Dienraščio „Klaipėda“ projekto „Gera daryti gera“ socialinis par tneris – Gargžduose įsikūrusi įmo nė – išpildė klaipėdiečio prašymą. Tūkstančio litų parama jam leis įsi gyti nešiojamąjį kompiuterį, apie kurį Ruslanas tyliai svajojo ne vie nerius metus. „Ši svajonė tikrai verta, kad taptų realybe. Ruslano tvirtybė ir užsispy rimas uždega. Jis savo optimistišku požiūriu gali būti pavyzdys dauge liui sveikųjų. Nuoširdžiai žavimės jo stiprybe ir linkime jam kuo ge riausios kloties“, – linkėjo įmonės atstovė. Projekto socialinis partneris ne norėjo viešinti įmonės pavadinimo. Jos darbuotojai, Ruslano istoriją iš rinkę kaip įsimintiną, įkvepiančią ir vertą dėmesio, paskatino nema žus pokyčius šio klaipėdiečio gyve nime. Netikėta žinia iš giminių
„Po publikacijos sulaukiau daug gerų žodžių. Straipsnį skaitė ne tik mano draugai. Sulaukiau skambu čio net iš Čikagos“, – prisipažino Ruslanas. Tolimi klaipėdiečio giminaičiai apie likimo smūgius, kuriuos pa tyrė Ruslanas, perskaitė internete. Kreipęsi į dienraštį, giminaičiai ga vo Ruslano telefono numerį ir prieš Kalėdas uostamiestį pasiekė žinia iš už Atlanto. „Su manimi susisiekė mano patė vio giminaitė Rasa. Ji mane pažinojo dar vaikystėje, nors aš ją sunkiai pa menu. Bet labai nustebau, kad kaž kas manęs ieško iš Čikagos“, – susi jaudinęs pasakojo klaipėdietis. Ruslano giminaitė žinojo tik bendrus sunkiai sergančio vyro is torijos faktus. Moteris nežinojo, kad ligos prispaustas vyras liko be tėvų namų, o palikimas atiteko jį kurį lai ką prižiūrėjusiai tetai. Šioji jau yra mirusi, o butą paveldėję du sūnūs senokai jį pardavė. „Mane nustebino, kad kažkas dar mane prisimena. Buvo labai sma gu pakalbėti. Giminaitė dar suge bėjo ir dovaną perduoti“, – džiau gėsi vyras.
Gargžduose gyvenantiems pa žįstamiems moteris perdavė pini gų, skirtų Ruslanui. Žmonės jį ap lankė prieš pat šventes. „Noriu padėkoti visiems, kurie man tiek padėjo. Įmonei, kuri pa dovanojo tokią dovaną, linkiu kuo geriausios kloties“, – kalbėjo Rus lanas. Pagalbą pasiūlė pensininkė
Iš „Klaipėdos“ žurnalistų išgirdęs, kad jam pasišovė padėti dar vienas žmogus, Ruslanas neteko amo. Dienraštis „Klaipėda“ sulau kė klaipėdietės Rimutės laiško, ku riame moteris domėjosi, ar Ruslano naujajam kompiuteriui nereikės ko kių nors priedų.
Vyras prisipažino, kad viešumas jam su kūrė ryšį su tolima gi minaite, tad jis tikisi, kad atsiras jo senokai girdėtas brolis.
„Aš pensininkė, tačiau dirbu. Tad kol dirbsiu ir būsiu gyva, padėsiu šiam žmogui. Norėčiau jam nupirkti vaizdo kamerą, ausines, kitus kom piuterio priedus, kad vaikinas galėtų bendrauti su draugais neišeidamas iš namų“, – tikino moteris. Ekonomiste dirbanti moteris net pasisiūlė kas mėnesį sumokėti už interneto paslaugas, kad Ruslanui šios sąskaitos nepaplonintų pini ginės. „Kai pamatau, kokių bėdų turi žmonės, pagalvoju, kad dar mažai padariau, padėjau. Projektas „Ge ra daryti gera“ mane sužavėjo. Jis labai reikalingas ir ne tik per šven tes. Juk daugelis net nežino, kam tos paramos reikėtų. O tokios is torijos labai sujaudina“, – kalbė jo moteris. Išgirdęs, jog klaipėdietė Rimu tė ištiesė pagalbos ranką, Ruslanas stebėjosi moters ryžtu. „Negaliu patikėti, kad tokių žmo nių dar yra. Man net nejauku, kad pensininkas žmogus nori man pa dėti“, – kuklinosi Ruslanas.
Dovanos: dienraščio „Klaipėda“ pardavimo projektų vadovė Daiva Daukšienė perdavė Ruslanui tūkstančio
litų paramą, kurią skyrė viešumo nenorėjusi įmonė.
Viliasi surasti brolį
Šilumos ir šypsenų kupinas šias Kalė das Ruslanas tikino atsiminsiąs ilgai. „Buvo puikūs metai, sulaukė me ir gražių švenčių. Sulaukiau tiek džiaugsmo, tiek rūpestingumo. Ne galiu nepadėkoti tiems žmonėms, kurie įgyvendino mano svajonę. Iki pilnos laimės tik tiek tetrūko. Vie nintelė mintis tik neduoda ramybės – gal kada nors pavyks susirasti savo brolį“, – atviravo Ruslanas. Vyras prisipažino, jog viešumas jam sukūrė ryšį su tolima giminai te, tad jis tikisi, kad atsiras jo seno kai girdėtas brolis. „Mes esame vienos mamos vai kai, nors tėvai ir skirtingi. Kiek ži nau, jis išvažiavo uždarbiauti į Airiją iš Amerikos, kur išvyko su tėvu. Ten gyveno 8 metus. Jis keitė darbus, tad nežinau, kuo užsiima dabar“, – pa sakojo Ruslanas. 2004 metais Ruslano brolis Artū ras Kvietkus buvo sugrįžęs keliems mėnesiams į Lietuvą. Tačiau jau ke leri metai, kaip brolių ryšys yra nu trūkęs. „Gal atsilieps klaipėdiečiai, ku rie jį pažinojo? Gal kas nors suteiks bent kokių žinių, kur galėčiau ieš koti brolio pėdsakų?“ – vylėsi Rus lanas. Dienraščio „Klaipėda“ projektas „Gera daryti gera“ tęsiasi. Projek tas ragina miestiečius neužsisklęs ti ir apie ištikusias nelaimes papa sakoti dienraščiui, o jo darbuotojai suras rėmėjų, kurie tas bėdas padės išspręsti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
5
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
šeštadienio interviu
Gyvenimo ir teatro scenoje Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
K
laipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas – legendinis piršlys, sutuokęs daugiau nei 600 porų, pats vesti ryžosi tik sulaukęs brandaus amžiaus. Beveik 50 metų uostamiestyje gyvenantis aktorius kažkada dirbo mokytoju ir svajojo tapti žurnalistu, tačiau gyve nimas susiklostė kitaip. Vaikystėje palikti randai
– Iš kur esate kilęs? – Mano gimtinė – Šiaurės Lietu voje Pakruojo rajone esantis mies tukas Žeimelis. Jis prie pat Latvi jos sienos. Ne veltui mus vadindavo skerslatviais. Pamenu, vaikystėje, kai grįždavo į gimtinę mokslus bai gę mūsų kraštiečiai, jie tarmiškai jau nebekalbėdavo. Mes labai pykdavo me, esą pasipūtę – kaip galima ne bemokėti savo tarmės? O kai atvy kau į teatrą 1966 m., tai ta mano tarmė man labai kišdavo pagalius į ratus. Kai užsimirštu, labai dažnai išsprūsta vienas kitas tarmiškas žo dis. Tarmė – kaip prigimimas, grį žęs pas mamą visada kalbėdavau tarmiškai. Tas kalbėjimas ja būda vo didžiulė palaima. – Ką atsimenate iš vaikystės? – Aš esu karo vaikas, gimiau 1944 m. sausio 2 dieną. Savo vaikystę at simenu nuo 1949-ųjų, kai man buvo penkeri. Tada mano tėvus vežė į Si birą. Iki to laiko beveik neprisimenu nieko. Kai tėvas jau sėdėjo mašino je ir šalia buvo stribai su šautuvais, aš atidariau trobos langą ir paklau siau: kada grįši, tėti? Jis atsakė, kad rytoj. O praėjo 8 metai, kol juos vėl pamačiau. – Kodėl jūsų – vaikų kartu tada neišvežė? – Manęs ir trimis metais vyresnės mano sesers neišvežė, nes abu du sirgome kokliušu. Tada tai bu vo baisi liga. Rusas majoras liepė vaikų neliesti. Prisimenu, jis dar pasakė, kad mes neatlaikysime ir numirsime pakeliui. Tėvus išve žė į Joniškį, iš ten jau keliavo Si biro link. Mes likome pas tėvo se serį Eleną, kuri buvo mokytoja. Ji mus ir užaugino, pas ją gyvenau iki 15 metų. Tėvams iš Sibiro leido išvykti 1956-ųjų pabaigoje, bet be teisės grįžti į Lietuvą. Apsistojo jie Latvijoje. Ir tik 1988 metais mums atsiuntė dokumentą, kad tėvai yra reabilituoti. Ir viskas tik todėl, kad jie turėjo nemažai žemės, sovieti niu supratimu buvo buožės, o mes – buožiukai. Aš iki pat paaug lystės kovojau su kiekvienu, ku ris mane taip apšaukdavo. Man tai buvo didžiausias įžeidimas. Iš vaikystės pamenu dar vieną ko ne mistinį nutikimą. Tada dar gy venau pas tetą. Vasarą per vieną audrą į mūsų namus įskriejo ka muolinis žaibas. Teta tik šūkte lėjo, kad nejudėtume. Tas ugnies kamuolys praslinko pro pat mane į virtuvę ir pro praviras trobos du ris – laukan. Nepadarė jokios ža los, nieko neuždegė ir nesužalojo. Tikras stebuklas, manau, tai bu vo tarsi savotiškas ženklas, kad ir mane kažkas globoja.
Lemtis: Klaipėdos dramos teatro direktoriui G.Pranckūnui bene dažniausiai per visą aktorystės karjerą teko piršlio ir Kalėdų Senelio vaidmenys.
– Ką reiškė augti be tėvų? – Tai paliko didžiulį randą. Baisiau sia, kai grįžo tėvai, pamačiau ma mą apsigaubusią tokia didele rusiš ka pilka pūkine skara, man pasirodė tai taip baisu, kad pabėgau ir ne priėjau prie jų. Tada man buvo 13 metų. Tik vėliau supratau, jog tai buvo tos skaudžios pasekmės, – ne turėjau tėvų, kai augau, kai man jų labiausiai reikėjo. Todėl aš daug me tų buvau blogas mamai, neklausiau jos, klausiau tik tetos. Kai teta Elena mirė, Valerija Kuzmickaitė, kuri pa dėjo tetai mus auginti, už 150 rublių pardavė siuvimo mašiną „Singer“ ir man nupirko kostiumą, batus, marškinius ir mėlynos spalvos liet paltį. Ką po to įsigydavau, nebepri simenu, bet šitas kostiumas lig šiol liko atmintyje. – Kada vėl suartėjote su mama? – Aš visu kuo buvau panašus į ją – ir išvaizda, ir charakteriu. Juk nuo 18 metų pradėjau rėdytis Kalėdų Se neliu, pradėjau piršliauti, tas jud rumas, bandymas prasigyventi bu vo paveldėtas iš mamos. Paskui mes labai suartėjome. Mano mama mirė prieš 5 metus, sulaukusi 95-erių. Iš mokyklos – į teatrą
– Kuo norėjote būti užaugęs? – Turėjau puikius mokytojus, tai buvo legendos. Man teko tokia lai mė. Jie daug ko mane išmokė, tada svajojau tapti žurnalistu, bet trem tinių vaikų į šios specialybės studi jas nepriėmė. – Ką veikėte baigęs vidurinę mo kyklą? – Pabaigęs mokyklą, iš karto pra dėjau mokytojauti. Pustrečių metų buvau Liesų aštuonmetės mokyklos mokytojas, dėsčiau istoriją, fizinį la vinimą ir viską, ko reikėdavo. Vado
Vytauto Liaudanskio nuotr.
vavau mokyklos chorui, rajone lai mėjome trečią vietą. Groti akordeonu išmokau savarankiškai. Mokyto jų seminaruose kalbėjau be užrašų. Pamenu, viename tokiame renginyje prie manęs priėjo Šiaulių pedagogi nio instituto profesorius Jonas Ani čas ir paklausė, ką aš baigęs. Pasa kiau, kad tik vidurinę mokyklą, bet jis vis tiek pakvietė mokytis į peda goginį institutą. – Tačiau mokytoju netapote? – Netapau, jau tada mano prigimtis šaukė kitur. Nors aktoriaus ir peda gogo profesijos labai panašios. Mo kytojas dirba prieš 30 vaikų klasę, o aktoriaus auditorija – 10 kartų di desnė. Į teatrą atėjau labai atsitik tinai. Kai mokytojavau, buvau išsi nuomojęs kambarį pas vieną kaimo gyventoją, o jo sūnus studijavo Klai pėdos politechnikume. Jis atsivežė pas tėvus laikraštį „Tarybinė Klai pėda“. Man į rankas pakliuvo jo skiautė, kur ir perskaičiau skelbimą, kad Klaipėdos dramos teatras ren ka aktorių studiją. Tai buvo 1965ųjų pabaiga. – Kaip sekėsi atrankoje? – Atvažiavau į Klaipėdą, režisie rius Povilas Gaidys rinko studiją. Man buvo taip keista, kad čia vieni kitus pažįsta, o aš iš bendro išsila vinimo žinojau tik Vytautą Paukš tę, Balį Barauską, Vytautą Kancle rį, P.Gaidį, ir viskas. Praėjau pirmą turą, prie manęs tada priėjo šviesaus atminimo aktorius Algis Kubilius ir nuramino, kad viskas bus gerai. Laukė antras turas. O kur man čia – Klaipėdoje apsistoti, juk aš nieko nepažįstu. Tuometis teatro vadovas Balys Juškevičius liepė scenos darbi ninkams atnešti kulisus ir aš ant jų pernakvojau senojoje teatro studijo je. Taip buvau priimtas į teatrą. Kai pirmąją naktį praleidau teatre, ži
noma, man net mintis negalėjo kil ti, kad kada nors būsiu šio teatro di rektorius. – O kada ėmėte filmuotis kine? – 1967 m. mane priėmė į kino studi ją, gaudavau 75 rublių algą. Be darbo teatre, vaidinau ir maždaug 30 filmų. Mano fizionomija, tarybinių laikų standartais, tiko vaidinti tik bandi tus. Net „Velnio nuotakoje“ vaidinau velnią. Pamenu, nuvažiavome į Kau kazą, į Osetiją filmuoti dangų su an gelais. Visi rengiasi filmavimui, pa klausiau Arūno Žebriūno: o kaipgi aš? A.Žebriūnas sako: „Gediminai, koks iš tavęs angelas, rytoj filmuo sime velnius, ten ir vaidinsi“.
Vizitinė kortelė Gimė 1944 m. sausio 2 d. Žeimelyje Pakruojo raj. Baigė Klaipėdos dramos teatro Dra mos stud iją, LTSR Valstybinės kon servatorijos Klaipėdos fakultetus. Nuo 1967 m. yra Klaipėdos dramos teatro aktor ius, nuo 2001 m. – šio teatro direktorius. Svarbiausi vaidmenys teatre – Tei sėjas (Č.Dikenso „Pikv iko klubo už rašai“), Petrinas (A.Čechovo „Nebaig ta pjesė“), Jonas (S.Poškaus „Prieš iš skrendant į rojų“) ir kt.
Piršlys vedė paskiausiai
– Kaip susipažinote su savo žmona? – Supažindino. Aš gi – senas pirš lys. Atšokau daugiau nei 600 ves tuvių. Gyvenime buvo visko iki to, bet sulaukęs 36-erių vis dar bu vau nevedęs. Tais laikais tai jau buvo labai brandus amžius vedy boms. Tada mane supažindino su septyneriais metais jaunesne mo terimi. Buvo nesmagumas, kai pa čiam reikėjo eiti susirašyti į Metri kacijos skyrių. Visos darbuotojos turbūt būtų nualpusios, juk ten tiek metų piršliu apsireikšdavau. Todėl Metrikacijos skyriaus vedėja Danu tė Urvakienė, suprasdama situaci jos delikatumą, atsinešė visus rei kiamus dokumentus į mano namus ir ten mus surašė. – Tai jūsų paties vestuvėse nuo taka buvo be baltos suknelės ir jūsų nelydėjo didžiulė vestuvi ninkų svita, kaip buvo įprasta tais laikais? – Tikrai taip. Susirašėme namuo se ir nuėjome į restoraną „Vėtrun
Vaidino kino filmuose „Vyr ų vasara“ (rež. Marijonas Giedrys), „Žaizdos že mės mūsų“ (rež. M.Giedrys), „Kapito nas Džekas“ (rež. Ada Neretn iece), „Herk us Mant as“ (rež. M.Giedr ys), „Veln io nuotaka“ (rež. A.Žebr iūnas), „Pirmas reisas“ (rež. Ajan Šachmal i jeva), „Ilga kelionė prie jūros“ (rež. Al girdas Aram inas), penk iuose Alg i manto Puipos rež isuotuose filmuo se ir daugelyje kitų. Žmona Virginija, dukros Agnė ir Gin tė, turi 11 metų anūką Tautvydą ir 1,5 metuk ų anūkę Ugnę.
gė“, dainavo Simonas Donskovas. Bet iki šiol man žmona priekaištau ja, kad nevilkėjo baltos suknelės, kad vestuvinių nuotraukų nedarėme. Ir dukros jai pritaria. Na, bet kaip aš galėjau eiti fotografuotis? Klaipėda – ne toks jau didelis miestas. Kiek tų vestuvių nuotraukų iki tol buvo pri fotografuota, kuriose piršliavau? Bet juk ne tai svarbiausia. Svarbu, kad mes jau daugiau nei 30 metų kartu ir užauginome dvi šaunias dukras.
6
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
miestas
Naujųjų šventė – ne prie stalo 1
Aišku, iššauname fejer verkų. Labai gražu, kai į žvaigždėtą dangų lekia mūsų pa leisti šviesuliai“, – tradicinį savo Naujųjų metų sutikimą apibūdi no dailininkas Virgilijus Bizaus kas, pastaruoju metu gyvenantis Žemaitijos vienkiemyje. Klaipėdietė Daiva Daukšienė taip pat yra sutikusi Naujuosius miš ke. Tada didžiausią įspūdį kelio nė į mišką naktį padarė vaikams. Šeima nusivežė morkų, kopūstų, obuolių, jais papuošė eglutę, susi kūrė laužą ir šoko aplink ją, kol nuo Klaipėdos pusės pamatė nušvitu sią pašvaistę. Būtent fejerverkai pranešė apie metų virsmą. Daugelis Naujuosius miške su tikusių klaipėdiečių pasakojo, kad smagiausia yra pabuvimas visiškai kitoje nei įprasta erdvėje. Kai šal tis gnaibo skruostus, norisi judėti, o kai judi, tai liūdesiui vietos nėra.
Naujuosius tiesiog pramiega
Nors daugybė žmonių gali pa pasakoti ypatingus įspūdžius iš Naujųjų metų sutikimo, dažnoje kompanijoje galima sutikti žmo gų, kuris metų virsmą tiesiog ig noruoja. Ramūnas Girdauskas kuklinda masis prisipažino esąs miegalius, apie 22 valandą nepajėgiantis at sispirti jį laužiančiam miegui, to dėl metų virsmo naktį visada pra leidžia miegodamas. „Naujieji metai tiesiog ateina, ir tiek, bet aš to nejaučiu, mano mie gas toks gilus, kad manęs nepabu dina nė šventinės petardos. Užtat keliuosi 3 arba 4 valandą, mano tiesiog kitas gyvenimo režimas“, – prisipažino vyras. Vyksta švęsti į Tailandą
Atsisveikinti ir su jūra
Klaipėdiečiams jūra svarbi ne tik vasarą ar saulėtą žiemos dieną. Naujųjų metų pasitikti kai kurie miestiečiai važiuoja prie šiaurinio molo. Ne vienas yra pasakoję, kad čia užtenka ir šurmulio, ir įspūdingų vaizdų. Puikiai matomi miesto fe jerverkai netrikdo garsais. Nepa kartojamas vaizdas, kai tamsią jū rą nušviečia laivų įgulų leidžiami fejerverkai. Būrelis garbaus amžiaus klaipė diečių turi tradiciją gruodžio 31-ąją su jūra atsisveikinti, o jau kitą die ną vėl ją aplankyti ir pasisveikinti su naujaisiais. Tradiciją Naujųjų naktį važiuo ti prie jūros turi ir Country klubui priklausantys klaipėdiečiai. Bet tai yra tik dalis visos naujametės nakties veiksmo. Šiemet ne pir mąkart būrelis tradicinės ameri kietiškos muzikos mėgėjų ketina važiuoti į Palangą ir kelias pasku tiniąsias metų akimirkas praleis ti ant Palangos tilto – labiausiai į vakarus nutolusiame Lietuvos plotelyje. Šiemet mūsų krašte nenusima to jokių į kantri muziką panašių koncertų. Todėl šio klubo prezi dento Lino Varanausko minčiai tiesiog pasilinksminti Žvejų rū muose vykstančio Ryčio Cicino koncerto metu pritarė ir kiti klu bo nariai. Po šėlionių prie jūros tikrais bi čiuliais tapę klubo nariai skubės prie stalo, tada jų širdys atsigaus klausantis mėgstamos muzikos. Nuo šurmulio – į bažnyčią
Prieš porą metų žmoną palaidojęs klaipėdietis Vincas pasakojo, kad sunkiausi jam buvo pirmieji po šio skaudaus įvykio Naujieji metai. Šeima visada sulaukdavo gausaus būrio svečių, linksmai ir triukš
Išeitis: tikrosios žiemos nesulaukę klaipėdiečiai neretai ieško įdomesnio būdo pasitikti Naujuosius metus
šiluma lepinančiuose kraštuose.
mingai švęsdavo, todėl vyrui artė janti šventė buvo tikra kančia. Tai buvo pirmieji metai, kai Vin cas metus palydėjo bažnyčioje. Vy ras pasakojo, kad pabuvimas ra mioje, bet pakylėtoje aplinkoje suteikė jo sielai ramybės.
ną sugalvojo pėsčias nueiti iki Lie pojos. Susikrovė kuprinę ir patrau kė pajūriu. Naktį kažkur Latvijoje netoli jū ros praleido palapinėje, o Naujuo sius pasitiko Liepojoje. Tai buvęs jaunatviškas iššūkis pačiam sau, bet E.Kazlauskis iki šiol prisimena, koks geras pasidi džiavimo savimi jausmas jį tada buvo apėmęs. Vakarai – šalia velionio
Virgilijus Bizauskas:
Nieko nėra malones nio, kaip atsisvei kinti su senaisiais metais miške. Vie nintelis dalykas, ko reikia iš gamtos, – sniego.
Uostamiestyje tik Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje vyksta nak ties pamaldos. Mišios šios bažny čios koplyčioje ir šiemet prasidės 23 val. Jos baigiasi prieš pat vidur naktį. Tad žmonės spėja pamaty ti fejerverkus.
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Paprastai jos neišsiskiria kaž kuo ypatingu. Tiesiog visi padė koja vieni kitiems už praėjusius metus ir palinki gerų ateinančiųjų. Čia dažniausiai renkasi tie, kas ne mėgsta triukšmo bei alkoholio. Būrelis pamaldžių klaipėdiečių mėgsta paskutiniųjų vėlyvų me tų mišių važiuoti į kurį nors atokų Žemaitijos bažnytkaimį. Juos čia traukia neįprasta aplinka bei nuo širdus bendravimas. Nuveikdavo pirmą darbą
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
„Shutterstock“ nuotr.
Karybos istorijos klubo Klaipėdo je įkūrėjas Egidijus Kazlauskis ne vienus naujus metus netrukus po vidurnakčio apsirengdavo napo leonmečio laikų uniforma ir išva žiuodavo į Kauną. Ten susitikdavo su bendramin čiais ir visi drauge patraukdavo į Vilnių, kur sausio 1-osios ryte pily je ant Gedimino kalno būdavo kei čiama valstybės vėliava. „Naujus metus pasitikdavau blaivus. Apsirengimas senovine uniforma tapdavo mistišku veiks mu, tarytum nukeldavo į kitą rea lybę. Naujos vėliavos pakėlimas vykdavo iškilmingai. Grįždavau namo pakylėtas ir jau spėjęs nu veikti reikšmingą pirmąjį tais me tais darbą. Dabar tai daro kariuo menė, tad mes nebevažiuojame, o mano Naujųjų sutiktuvės neretai būna nuobodžios“, – teigė E.Kaz lauskis. Vyras prisiminė savo jaunystę, kai kartą priešpaskutinę metų die
reklamos skyrius: 397
711, 397 715
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –
„Iš 41-erių savo darbo metų pen kerius Naujuosius tikrai esu sutikęs nusikaltimo vietoje apžiūrinėda mas velionį, – pasakojo Klaipėdo je teismo medicinos įstaigoje eks pertu dirbantis Diomenas Vitkus. – Vienus prisimenu ypač ryškiai. Kaip išvažiavau iš namų gruodžio 31-ąją apie 16 valandą, taip iki pir mosios kitų metų dienos pietų ne grįžau. Buvo daug negerų įvy kių. Pamenu, nepaisant nelaimės, kažkur mus labai skaniai pavaiši no troškintais kopūstais su dešre lėmis. Darbas yra darbas.“ Panašiai apie darbą naujametę naktį kalba visi specialiųjų tarny bų darbuotojai. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas Vytautas Šiaulys labiausiai prisiminė 2000ųjų sutikimą. Tada baimintasi, kad nesupratę naujos datos sustreikuos kompiuteriai ir taip sutrikdys poli cijos darbą. Tačiau tąkart prognozės dėl technikos neišsipildė.
Platinimo tarnyba:
397 713
397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Klaipėdiečiai sutikti Naujųjų vis dažniau vyksta ir į užsienį. Tei giama, jog šiemet turizmo agen tūrose, palyginti su pernai, su laukta dvigubai daugiau klientų, norinčių metų virsmą sutikti ne Lietuvoje. „Jau pernai buvo daug susido mėjusių, o šiemet kelionių parda vimai dar labiau išaugo“, – teigė vienos uostamiesčio kelionių agen tūros vadovas Donatas Kireilis. Jis tvirtino, jog pasikeitė ir klai pėdiečių požiūris į keliones – ato stogautojai mieliau renkasi poilsį egzotiškuose kraštuose. Ankstesniais metais labai popu liaru buvo vykti į jau pažintus kraš tus – Egiptą, Turkiją. Šiais metais šventėms daugelis rinkosi Kubą, Vietnamą, Peru, Tailandą. Šventiniu laikotarpiu populia ru išvykti maždaug porai savaičių ir grįžti jau prasidėjus kitiems me tams. „Daugiausia keliautojų išvyksta 10–15 parų, išvažiuojama prieš pat šventes ir grįžtama jau po Naujų jų“, – pasakojo D.Kireilis. Pasirinkusiems egzotiškesnę ke lionę prieš pat šventes teko pakloti nuo 6 tūkst. litų. „Ten, kur metai nesibaigs sulig mūsiškiais, – pigiau, tačiau vyks tant į tas šalis, kur siautės šventi nis maratonas, už viešbutį gali tek ti mokėti ir kelis kartus brangiau“, – neslėpė kelionių agentūros va dovas. Tie, kurie Kalėdas šventė Lie tuvoje, o Naujuosius nori sutikti užsienyje, dar galima tokį suma nymą įgyvendinti. Išeitis – Vents pilis, Ryga, Talinas, Praha. Kelionė vienam žmogui kainuoja apie po rą šimtų litų. Iš artimesnių kelionių populia riausi pasirinkimai buvo Laplan dija, Berlynas, Ryga, Paryžius. „Kas keliauja visai arti, dažniau siai renkasi vienos nakvynės ke lionę“, – apie šiųmečius uosta miesčio gyventojų planus kalbėjo D.Kireilis.
Prenumeratos skyrius: 397
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
Šeštadienis, gruodžio 28, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Sėkmingi metai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad 2013-ieji buvo itin sėkmingi Lietuvai, ir pasirašė ki tų metų valstybės biudžetą.
Tikslas: NKC vadovė J.Bikulčienė pripažino, jog mitų apie kraujo donorystę dar labai daug ir juos reikia kuo
greičiau paneigti. Pasirašius sutartį su NDA, kuriai atstovavo prezidentas D.Tumšys, dabar šia linkme bus dirbama kartu. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Drauge sklaidys mitus Nacionaliniame kraujo centre (NKC) pasirašyta bendradar biavimo sutartis tarp Nacionalinės donorų asociacijos (NDA) ir NKC. Susitarimo tikslas – suvienijus jėgas propaguoti neatlygin tiną donorystę ir didinti donorų skaičių. Povilas Sabaliauskas p.sabaliauskas@diena.lt
Lietuva atsilieka
Gana ilgai NKC neturėjo sutarties su NDA ir skatinant neatlygintiną donorystę nebuvo dirbama kartu. Kiekviena organizacija veikė sa varankiškai ir nederino veiksmų. Taigi šios sutarties pasirašymas yra pirmas žingsnis siekiant ne tik sujungti pastangas, bet ir rodantis NKC strategijos kitimą. Naujoji NKC direktorė Joana Bi kulčienė išsikėlė sau uždavinį pa siekti, kad didžioji dauguma kraujo donacijų būtų gaunama iš neatly gintinos kraujo donorystės. Tokią pagrindinę užduotį NKC kelia ir Sveikatos apsaugos ministerija. NDA prezidentas Darius Tumšys sakė, kad Lietuvoje vis dar trūksta supratimo apie donorystę. Ji api pinta mitais, o reguliarūs donorai stokoja elementaraus dėmesio. Pasak jo, Lietuvoje paprasčiau siai nėra donorystės kultūros. Jai susiformuoti sovietmečiu tiesiog nebuvo sąlygų. Todėl dabar turi me viską daryti iš naujo. O darbo tikrai netrūksta, nes šiuo metu donorai tėra apie 3 proc. galinčių jais būti, nors reikėtų bent 5 proc. „Tai yra mūsų susitarimas bend radarbiauti skatinant neatlygintiną kraujo donorystę ir donorystę ap skritai. Čia atsiranda bendras inte resas plėsti neatlygintiną donorys tę iki visiškos pergalės. Iki 2020 m., remiantis Pasaulio sveikatos orga nizacijos reikalavimais, mes turime pasiekti savo normą. Mums kaip ES nariams šiuo atveju net neturėtų kilti klausimų“, – sakė D.Tumšys. Liks tik neatlygintina donorystė
Ėjimas „iki visiškos pergalės“ ir reiškia požiūrio pasikeitimą, so
cialinį sąmoningumą. Juk tik duo dami mes galime tikėtis gauti. „Pirmiausia turi visiškai pakis ti visuomenės požiūris. Jokios ki tos donorystės, be neatlygintinos, apskritai negali būti. Jeigu mes ir toliau eisime tokiu principu kaip dabar, tokiu atveju bus galima pa teisinti ir žmogaus pardavimą į ver giją. Žmogaus kūnas nėra komerci nis objektas ir šitai reikia suvokti. Juo labiau kad sveikatos apsaugos sistema remiasi visuomenės soli darumo principu.
Tai yra mūsų su sitarimas bendra darbiauti skatinant neatlygintiną krau jo donorystę ir dono rystę apskritai. Žmogus kartais suserga tokiomis ligomis, kad ne tik jo, bet ir visų artimųjų gyvenimo pajamų neuž tektų gydymui. Tada visuomenė ir susitelkia bei padeda jam. Reikia suvokti, jog reikia ką nors duoti, kad paskui galėtum gauti“, – kal bėjo NDA prezidentas.
cientų. Tačiau žmonės tuos mitus dažnai pasitelkia ne tiek iš tikrųjų jais tikėdami, kiek pridengdami sa vo nenorą aukoti. Antra vertus, jeigu mane kas nors pagautų už rankovės ir pa klaustų, gal aš norėčiau duoti kraujo prieš šventes, nes jo tik riausiai trūks, aš atsakydama, kad nežinia, kas su tuo krauju daroma, jausiuosi teisi. Aš neduodu, nes jūs vežat jį į užsienį, pardavinė jat...“ – sakė ji. Dažnai duoti kraujo žmonės pa prasčiausiai bijo. D.Tumšys tiki no, jog baimė yra visiškai natūrali, bet su ja padeda kovoti žinios, to dėl jis ir skatina pasidomėti bei pa bandyti. „Yra universali ir natūrali baimė pakenkti sau. Vaikystėje mes bi jojome tamsaus kambario. Dabar, pavyzdžiui, lengvai pereitume per lentą, padėtą ant žemės, bet jei gu ji būtų pakelta į poros metrų aukštį, keliai jau pradėtų drebėti. Tai natūralu. Tačiau reikia tai nu galėti. Aš, pavyzdžiui, irgi kiek vieną kartą eidamas jaudinuosi. Tai normalus procesas, bet bai mes įveikia žinios“, – teigė NDA prezidentas.
Būdas pasiteisinti
Dirbti donorystę skatinančioms organizacijoms tikrai dar yra ką. NKC vadovė J.Bikulčienė pripaži no, jog mitų apie kraujo donorys tę dar labai daug ir juos reikia kuo greičiau paneigti. „Galim pradėti nuo to, kad sako ma, jog tai nesaugu, nesveika, ga li užsikrėsti. Tiesa, tokių dabar jau sumažėję. Visi jau suprato, kad vei kia vienkartinių švirkštų sistema. Mes net prašome darbuotojų, kad jos švirkštus išpakuotų prie pa
3
proc.
– tiek žmonių šiuo metu yra donorai iš galinčių jais būti.
„Lietuvai tai buvo išskirtinai sėk mingi metai. Turėjome progą pa rodyti, ką sugebame ES. Po de šimties metų narystės turėjome vadovauti visai ES, turėjome su derėti labai sudėtingus, svarbius klausimus visiems europiečiams, taip pat Lietuvai, tai yra ir septy nerių metų biudžetas, ir įvairios politikos – tiek žemės ūkio, tiek struktūrinių fondų ir finansinės bankų sąlygų kūrimo – dalykai. Jie užtikrins finansinį ir ekonomi nį stabilumą ne tik Europai, bet ir Lietuvai“, – penktadienį Lietuvos radijui sakė valstybės vadovė. Prezidentė taip pat akcenta vo, kad Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai visi įvertino kaip labai sėkmingą. Anot jos, niekas nesi tikėjo, kad Lietuvos pirmininka vimas bus toks sklandus. „Mumis dabar pasitiki ne tik Europa, matėme ir balsavimą renkant mūsų kandidatą į Jungti nių Tautų Saugumo Tarybą. Lie tuva pasitiki pasaulis. Tokio di džiulio palaikymo nė viena šalis nėra gavusi renkant į jokį postą, per 180 šalių balsavo už Lietuvą“, – sakė D.Grybauskaitė. Anot jos, auganti ekonomika teikia pagrindo optimizmui, kad gyvenimas Lietuvoje gerės, – di dės atlyginimai, pensijos. Tikr iaus iai šių opt im ist i nių nuotaikų įkvėpta Preziden tė penktadienį pasirašė 2014 m. valstybės biudžeto, kitų metų
„Sodros“ ir Privalomojo sveika tos draudimo fondo (PSDF) biu džetų įstatymus. „Lietuvai prognozuojamas vie nas sparčiausių ekonomikos au gimų ES, tai pagaliau turi pajus ti ir visi šalies žmonės. Kiti metai turi būti skirti socialinėms problemoms spręsti“, – prezidentū ros pranešime cituojama D.Gry bauskaitė. Kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 26,093 mlrd. litų, asignavimai – 27,033 mlrd. litų, ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos – 7,4 mlrd. litų. Kitų metų „Sodros“ planuojamas deficitas – 1,226 mlrd. litų, planuojamos pajamos – 9,974 mlrd. litų, o iš laidos – 11,2 mlrd. litų. PSDF biu džetas kitąmet sieks 4,717 mlrd. litų, 2014 m. PSDF pajamos ir iš laidos bus beveik 4 proc. dides nės negu šiais metais, kai jos yra 4,54 mlrd. litų. „Klaipėdos“, BNS inf.
Atvers duris sausį? Lietuviškų pieno produktų im portas į Rusiją turėtų būti atnau jintas sausį, kaip praneša Rusijos naujienų agentūros, tačiau Lietu vos institucijos jokių oficialių pra nešimų kol kas nėra gavusios.
„Sugrįžimas bus laipsniškas. Tie kimą tikimasi pradėti sausį“, – teigė Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ neįvardytas šaltinis. Kiek anksčiau Rusijos vartotojų teisių gynimo tarnybos „Rospot rebnadzor“ vadovo pareigas ei nanti Ana Popova taip pat pareiš kė, kad lietuviškų pieno produktų importas į Rusijos rinką gali būti greitai atnaujintas. „Galiu atkreipti dėmesį į itin pozityvų lietuvių požiūrį į skun dus, kuriuos mes pateikėme po inspekcijos. Jų noras ištaisyti (trūkumus – red. past.) yra labai rimtas“, – žurnalistams Maskvo je antradienį sakė A.Popova. „Šiuo metu rengiami doku mentai, kurie leistų tiekti šiuos produktus į Rusijos teritoriją“, – pridūrė ji. Tačiau Lietuva penk tadienį dar neturėjo oficialios in formacijos apie lietuviškų pieno produktų blokados panaikinimą nuo sausio. Veterinarijos tarny bos atstovė spaudai Jurgita Savic kaitė teigė, kad Rusijos tarnybos nėra pranešusios, jog Lietuvos produkciją bus galima ekspor tuoti po Naujųjų metų.
„Žiniasklaidoje skaitėme prane šimus (apie blokados panaikinimą – red. past.), tačiau oficialios in formacijos iš Rusijos institucijų nesame gavę“, – BNS sakė J.Sa vickaitė. „Rospotrebnadzor“ nu rodymu lietuviškos pieno pro dukcijos importas į Rusiją buvo sustabdytas spalį. Maskva teigė, kad tai padaryta dėl nepakankamo produktų saugumo, bet Lietuvos ir ES pareigūnai tai vadino politiškai motyvuotu žingsniu, Lietuvai pir mininkaujant ES Tarybai. „Klaipėdos“, BNS inf.
8
ŠeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
10p.
Kokiais įvykiais pasaulis nustebins 2014-aisiais?
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Lietuva pasaulyje 201 Kokie šiais metais buvo mūsų šalies svarbiausi užsienio politikos darbai? Kokius palaikėme santykius su kai mynais? Apibend rinti šiuos metus dienraštis papra šė Vilniaus univer siteto Tarptautinių santykių ir politi kos mokslų institu to ekspertų.
Valentinas Berž iūnas v.berziunas@diena.lt
Įvykis: svarbiausias šių metų Lietuvos užsienio politikos įvykis – liepos mėnesį prasidėjęs pirmininkavimas ES Tarybai.
Lietuva ir kaimynai: štilis? Lietuva ir Rusija: ko laukti? Pirmininkavi
Dr. Tomas Janeliūnas VU TSPMI docentas
L
ietuvos santykiai su šalimis kaimynėm is 2013 m. iš es mės išl iko status quo būse nos. Nors po naujų Seimo rinkimų ir suformavus naująją daugu mą, kai į koaliciją buvo įtraukti ir Lie tuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, buvusi įtampa tarp Lietuvos ir Lenki jos sumažėjo, kol kas tai greičiau san tykių pauzė nei esminė santykių „per krova“. Lenkijos politikai ne kartą sakė, kad vis dar laukia konkrečių sprendi mų iš Lietuvos ir jei jų artimiausiu me tu nebus, konfrontacinė retorika gali sug rįžti. Vis dėlto gerai, kad bent jau atsinaujino kontaktai tarp Vyr iausy bių ir tarp prezidentų. Tai leidžia tikė tis, kad artimiausiu metu nebus grįžta prie tokių nesusipratimų, kuriuos ma tėme 2011–2012 m. Kalbant apie Latviją, santyk ius apkar tino „Maximos“ tragedija Rygoje ir lie
tuv ių versl in ink ų arogant iškas po žiūr is į ją. Nors tai, reg is, nesusiję su pol it in iais santyk iais, manyčiau, kad psicholog iškai tai pakenkė Liet uvos įvaizd žiui Latvijoje. Mūsų politikai taip pat galėjo į tai atsi žvelgti nuošird žiau ir parodyti dides nį jautrumą. Sant yk iai su Baltar usija pol it in iu po žiūr iu 2013 m. išl iko įšalę ir bemaž niek as reikšm ing ai per pas tar uo sius met us nep as ikeitė. Balt ar us i jos prez ident as Aliaks andras Luk a šenka ir tol iau nepripaž įstamas ES, o po nes ėkm ing ų Liet uvos bandymų 2009–2010 m. įtik int i rež imą sušvel nint i pol it in į persek iojimą šiuo met u nėra jok ių pastang ų rodyt i iniciatyvą šioje srit yje. Kitais metais reikėt ų laukt i šiok io to kio štil io – po intensyv ių met ų užsie nio pol it ikoj e 2013-ais iais (vis ų pir ma pirm in inkav imo ES, sant yk ių su Ryt ų part ner ystės prog ramos šal i mis) nat ūral iai turėt ų sekt i atoslūg is. Juolab kad Liet uvos prez idento rin kimai vers labiau susitelkt i į pol it ines akt ual ijas. Todėl rad ik al ių sant yk ių su kaimy nais pos ūk ių net urėt ų būt i. Neb ent kilt ų kok ių nors net ikėt ų inc ident ų ar diplomat in ių nesusiprat imų.
Dr. Dovilė Jakniūnaitė VU TSPMI docentė
K
albų apie sant yk ius su Ru sija Lietuvoje 2013 m. buvo daug. Tai nebuvo net ikė ta, nors disk us ijų mast as ir aistr ų gaus a buvo kiek neįpras ta. Dviš al iai sant yk iai liek a įtempt i ir jau taip ilgai, kad niek as Liet uvo je rimč iau neb ež iūr i į paž adus juos nors kiek pager int i. Bent jau pag rin dinė nauj os ios vyr iaus yb ės part ij a juos pam irš o iš karto. Ties a, kalt int i jos nevertėt ų, neb ent dėl tušč ių pa žadų. Rusijai mes į draug us, reg is, ne tink ame. Ženklų ir signalų, žinoma, buvo gaut a daug: praded ant miglo tom is der ybom is su „Gazprom“, nuo lat ine sus kyst int ųj ų duj ų term in a lo Klaip ėdoje krit ika, įvair iaus iom is informac inėm is provok ac ijom is, na ir baig iant sut rik imais pasienyje bei pieno produkt ų imp orto iš Liet uvos užd raud imu.
Rusija žaidžia kietus, kategoriškus, suktus, kartais net agresyvius diplomati nius žaidimus. Tuo nuolat turėjo progų įsitikinti ne tik Ukraina, Armėnija ar Mol dova, bet ir pačios JAV bei visa Jungti nių Tautų Saugumo Taryba. Tad mūsų tolimi, šalti ir įtampos pilni dvišaliai san tykiai, manau, yra tik bendros vis gar siau pasaulyje kalbančios bei veikian čios Rusijos užsienio politikos dalis. 2014 m. sunk u tikėt is didel ių santy kių su Rusija permainų. Netrukus pra dėsime gyvent i rink imų laikotarpiu, o toks laikas – retų permainų šaltinis. Tačiau Rusijos, jei taip galima sakyti, Lietuvoje vėlgi neabejotinai bus daug. Pirmiausia, artėja Sočio žiemos olim pinės žaidynės, ir nereikia būti aiškia regiu, kad pasakytum, jog čia aistrų bei provokacijų bus visokiausių. Lygiai taip pat Rusijos bus apstu ir Lie tuvos vidaus politikoje. Be šio Rusijos „baubo“, kaip turėjome progos įsitikinti 2013 m., sunku išsiversti. Politinė vaiz duotė greičiausiai neprasiplės ir 2014 m. Ir toliau netiesiogiai ginčysimės is torijos politikos klausimais, ir toliau ko vosime dėl savo energetikos savaran kiškumo, piktinsimės Rusijos regionine politika ir retkarčiais pasiduosime jos sąmon ingoms bei nesąmon ingoms informacinėms provokacijoms.
Dr. Ramūnas Vilpišauskas VU TSPMI profesorius
V
ertinant Lietuvos pirminin kavimą ES Tarybai, reikėtų atskirt i du pirm in inkav i mo elementus – organiza cinį darbą ir politinę pirmininkavimo pusę. Organ izacin is darbas – darbo grupių, komitetų, galiausiai ministrų susitikimų parengimas, logistikos or ganizavimas ir pan. – gali būti vertina mas labai gerai. Tiesa, šis darbas viešai mažai matomas arba tampa matomas tik tada, kai kas nors sutrinka, bet jis yra labai svarbi pirmininkavimo ES Tarybai dalis. Sprendžiant iš kitų ES šalių diplomatų atsiliepimų ir prane šimų apie vykusius susitikimus, Lietu vos institucijos organizacinius darbus atliko sklandžiai ir tai turėjo palikti ES partneriams gerą įspūdį. Kita svarbi ir labiau pastebima pir min inkav imo ES Tar ybai pusė yra pol it inė – pirm in inkaujančios šal ies
9
ŠeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
pasaulis Įkurs sąjungą
Mirė konstruktorius
Nelaimė Sibire
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad suda rytos visos sąlygos nuo 2015 m. įkurti ekonominę sąjungą su Baltarusija ir Kazachstanu. Eurazijos ekonominė sąjunga pakeis mažiau įpareigojančią Muitų sąjungą. Rusija norėtų, kad prie naujosios sąjungos prisijungtų ir Ukraina.
Rusijoje pirmadienį mirė žy mus šalies ginklų konstrukto rius Michailas Kalašnikovas. Garsųjį AK-47 konstruktorius sukūrė netrukus po Antrojo pa saulinio karo. M.Kalašnikovas yra sakęs, kad niekada nema nė, jog jo kurtas ginklas taps mėgstamiausias daugybėje konfliktų visame pasaulyje.
Rusijos Irkutsko srityje ketvir tadienį nukrito lėktuvas AN-12. Pasak Rusijos nepaprastųjų si tuacijų ministerijos, žuvo devyni juo skrendantys žmonės – še ši įgulos nariai ir trys palydovai. Lėktuvas nukrito Irkutsko pa kraštyje, karinio dalinio terito rijoje. Laimė, sandėliuose buvo laikomos tik atsarginės dalys.
13 m.
Nepasirašytos asociacijos sutarties priežastys pirmiau sia yra pati Ukraina ir jos vidaus politika. „Reuters“ nuotr.
mas: iššūkis? tarpin inkav imas der yboms tarp ES valstybių narių Taryboje. Tok ios de rybos vyko daugeliu klausimų, kurie buvo svarstomi šį pusmet į, arba tarp Tarybos ir Europos Parlamento, kaip, pavyzdžiui, derantis dėl naujos finan sinės perspektyvos 2014–2020 m., ar ba kalbant ES Tarybos vardu su tre čiosiom is šal im is, pav yzd žiui, Ryt ų partnerėmis. Tiesa, tokiais atvejais ne mažiau svarbus yra ir Europos Komi sijos bei Europos Išorės reikalų tarny bos bei jos vadovės Catherine Ashton balsas. Komentuotojai dažniausiai pateikia nepasirašytą ES ir Ukrainos asociaci jos sutartį kaip Lietuvos pirmininkavi mo nesėkmę. Aš abejočiau, ar iš tiesų šis momentas parodo Lietuvos nesėkmę. Tokiu atveju reikėtų nurodyti, ką Lietu va turėjo daryti kitaip, kad sutartis bū tų buvusi pasirašyta? Kol kas nesu to kių įtikinamų siūlymų matęs, nebent reikėjo geriau valdyti lūkesčius. Manau, kad nepasirašytos asociacijos sutarties priežastys pirmiausia yra pati Ukraina ir jos vidaus politika, o ne blogas Lietu vos pirmininkavimo darbas. Tuo labiau jog Ukrainoje visuomenės reakcija į to kį jos prezidento sprendimą buvo ir te bėra tokia stipri, kad to veikiausiai nesi tikėjo daugelis ES politikų.
Netikėtumų ir neramumų metai Valentinas Berž iūnas Šiemet pasaulyje netrūko svar bių įvykių. Pirmąsyk po dauge lio metų atsistatydino Romos ka talikų bažnyčios vadovas, pasau lį supurtė JAV šnipinėjimo skan dalas, o dešimtmetį už grotų pra leidęs buvęs turtingiausias Rusi jos žmogus išvydo laisvę.
Kalėdinė staigmena
Michailui Chodorkovskiui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su teikė malonę. Tiesa, buvęs įtakin gas Rusijos magnatas pareiškė, kad nesieks nei savo milijardų, prarastų jį pasodinus į belangę, susigrąžinti, nei bandys kištis į politiką. V.Putinas metų pabaigoje buvo kaip niekuomet geraširdis. Jis pa skelbė, kad laisvę išvys ir pankroko grupės „Pussy Riot“ narė Nadež da Tolokonikova. Vos tik išėjusi iš cypės Sibiro didmiestyje Krasno jarske N.Tolokonikova ėmė šaukti „Rusija be Putino!“. Anksčiau į laisvę išėjo ir kita šios grupės narė Marija Aliochina.
to XVI sprendimas daug kam bu vo netikėtas. Galiausiai po gan neilgai tru kusios konklavos naujuoju Baž nyčios vadovu tapo iš Argentinos kilęs Jorge Mario Bergoglio, jis pa sirinko Pranciškaus vardą. Naują šalies prezidentą išsirin ko Iranas. Šalies vadovu tapo nuo saikių pažiūrų Hassanas Rouhani. Vakarų santykiai su Iranu gerokai atšilo – pagaliau buvo sudarytas tarptautinis susitarimas dėl Irano branduolinės programos. Venesuela atsisveikino su savo ilgamečiu vadovu Hugo Chávezu. Šalies prezidentą pakirto vėžys. Su šia liga jis ilgai kovojo. Netrukus po pompastiškų valstybinių laidotu vių surengtuose šalies preziden to rinkimuose triumfavo artimas H.Chávezo sąjungininkas Nicolás Maduro. Pasaulis šiais metais atsisveiki no su garsiąja Didžiosios Britani jos premjere Margaret Thatcher. Ilgiausiai po Antrojo pasaulinio karo britų ministrų kabinetui va dovavusi politikė mirė sulauku si 88 metų.
su ES asociacijos sutartį. Tai su kėlė didelio masto protestų ban gą Kijeve.
Iššūkis premjerui
Demonstracijų šiais metais neiš vengta ir Turkijoje. Šalies prem jeras Recepas Tayyipas Erdoğanas pirmąsyk per ilgus valdymo me tus sulaukė aršios kritikos. Pro testai buvo numalšinti, o tarptau tinė bendruomenė išreiškė savo pasipiktinimą brutaliais policijos veiksmais. Jungtinių Valstijų politikams teko rūpintis ne tik santykiais su Rusija, o ir biudžeto problemomis. Kongresui nesusitarus dėl biudže to klausimo, JAV vyriausybei teko laikinai nutraukti darbą. Kiprą taip pat ištiko finansinis paralyžius, kai bankrutavo didieji šalies bankai. Mažytei Viduržemio jūroje esančiai salai teko kreiptis pagalbos į ES, Tarptautinį valiu tos fondą ir Europos centrinį ban ką. Šalis gavo 10 mlrd. eurų mai nais į griežtas bankų sektoriaus reformas.
„Karai“ politikoje
Vieni atėjo, kiti išėjo
Romos katalikų bažnyčią 2013 m. pritrenkė netikėta žinia. Popie žius Benediktas XVI nutarė atsi sakyti sosto. Kalbos, kad ponti fikas gali žengti panašų žingsnį, sklido senokai, tačiau Benedik
2013 m. drąsiai galima vadin ti šnipinėjimo metais. Skanda lo epicentre atsidūręs buvęs JAV nacionalinio saugumo agentū ros (NSA) sutartininkas Edwar das Snowdenas gavo prieglobstį Rusijoje, o tai smarkiai apkartino Rusijos ir Jungtinių Valstijų san tykius. Vašingtonas su Maskva nesuta rė ir dėl Sirijos. JAV grasino, kad po cheminės atakos Sirijoje galė tų smogti Damaskui karinį smūgį, o Rusija tokiam žingsniui katego riškai prieštaravo. Galiausiai įtampa atslūgo, ta čiau Maskva pasiekė vieną di džiausių diplomatinių pergalių po Šaltojo karo pabaigos. Diplomatinį žaidimą Rusija lai mėjo ir Ukrainoje, kuri lapkri čio pabaigoje atsisakė pasirašyti
išspręsta buvusiam Italijos prem jerui Silvio Berlusconi parėmus paskirtąjį premjerą Enrico Lettą, nors šalis ir buvo atsidūrusi ties pirmalaikių rinkimų slenksčiu. Vokietijoje vykę parlamento rin kimai staigmenų neatnešė. Juos užtikrintai laimėjo Angela Mer kel, tiesa, kanclerei šį kartą vėl te ko sudaryti „didžiąją koaliciją“ su varžovais socialdemokratais. Gruzijoje prezidento rinkimuose taip pat triuškinamą pergalę iško vojo buvusio premjero milijardie riaus Bidzinos Ivanišvilio sąjungi ninkas Georgijus Margvelašvilis.
Rinkimų karštligė
Chaoso neišvengė ir Italija. Šaly je įvykę parlamento rinkimai bai gėsi lygiosiomis tarp didžiųjų ša lies partijų. Politinė krizė buvo
Sukrečiančios nelaimės
Filipinai šiais metais tapo stichi nės nelaimės zona. Supertaifūnas Hajanas pasiglemžė mažiausiai 3,6 tūkst. žmonių gyvybę. Daugiausia aukų pareikalavusi stichinė nelaimė šioje šalyje bu vo 1976 m. įvykęs 7,9 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį Mo ro įlankoje pietų Filipinuose. Tą syk žuvo 5,7 tūkst. žmonių. Ne mažesnę tragediją išgyve no Latvija. Šalies sostinės Rygos Zuolitūdės rajone įgriuvus „Maxi mos“ prekybos centro stogui žuvo 54 žmonės. Tai – didžiausia nelai mė Baltijos šalyse nuo kelto „Es tonia“ katastrofos.
10
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
pasaulis
Ką kitąmet skaitysime pirmu Sausis
Vasaris
Kovas
Sausio 1 d. Graikija iš Lietuvos perims pirmininkavimą ES.
Vasario 1 d. Janet Yellen turėtų perimti vadovavimą JAV fede
Kovo 2 d. vyks JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarų“
Sausio 1 d. Rusija pradės pirmininkavimą Didžiajam aštuone
ralinei rezervų sistemai ir tapti pirmąja moterimi šiame poste.
apdovanojimų įteikimo ceremonija.
tui.
Vasario 15 d. sukaks 450 metų nuo garsaus Italijos filosofo, fi
Kovo 4 d. prasidės spalvingiausias visame pasaulyje Rio de Ža
Sausio 22–25 d. Davose vyks Pasaulio ekonomikos forumas.
ziko ir astronomo Galileo Galilei gimimo.
neiro karnavalas.
Sausio 31 d. pagal kinų kalendorių prasidės Arklio metai.
L
atvijai tapus 18-ąja euro zonos nare, šalyje nuo sausio 1-osios pradės cirkuliuoti nauja valiuta. Ilgą laiką sprendimą stoti į euro zoną neigia mai vertinę latviai artėjant metų pabaigai ėmė žiūrėti į jį palankiau, ir lapkritį euro šalininkų gretos pirmą kartą perkopė 50 proc. Tačiau, anot nuomonių tyrimo Eurobarometro, 40 proc. latvių vis dar nepri taria euro įvedimui. Žmonės labiausiai nerimauja dėl to, kad išaugs kai nos. Nors ekonomistai ramina, kad euro poveikis kai nų didėjimui sudaro vos kelis dešimtadalius procento (tai patvirtina Estijos ir kitų šalių patirtis), jie pripa žįsta, jog labiau gali brangti smulkesnės prekės – pa vyzdžiui, kava arba plytelė šokolado. Niekas neabe joja, kad vieną latą kainavęs puodelis kavos atsieis ne 1,42 euro, kaip turėtų pagal oficialų valiutos kursą, o suapvalinus – 1,5 euro. Latvija taps antrąja Baltijos šalimi po Estijos, įsive dusia eurą. Šia proga abiejų šalių prezidentai sausio 2-ąją susitiks mažame pasienio miestelyje Rūjienoje iš simboliškai išsiims eurų iš bankomato.
R
usijos Juodosios jūros kurorte Sočyje vasario 7–23 d. vyks XXII žiemos olimpinės žaidynės, kurios baigiantis 2013-iesiems pakvipo boiko tu. Atvykti į žaidynes atsisakė JAV preziden tas Barackas Obama, Prancūzijos vadovas François Hollande’as, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauc kas ir, kaip skelbia šios šalies žiniasklaida, kanclerė An gela Merkel. Į Sočį taip pat nevyks Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaimynės Latvijos vadovas And ris Bėrzinis pareiškė vyksiantis. Ekspertai neskuba vartoti žodžio „boikotas“, bet tokį Vakarų vadovų elgesį vertina kaip nepritari mo signalą Rusijai dėl žmogaus teisių pažeidimų. Ir nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė malonę politiniu kaliniu vadinamam buvusiam naf tos magnatui Michailui Chodorkovskiui bei pažadė jo aukščiausią komfortą netradicinės lytinės orien tacijos atstovams, šių pastangų nepakako įvaizdžiui pataisyti. Sočio žaidynėse varžysis 15-os sporto šakų atstovai, jiems bus išdalyti 98 medalių komplektai.
P
ietų Afrikos Respublikos sostinėje prieš teismą stos žymus sportininkas Oscaras Pistorius, ku riam už draugės nužudymą gresia kalėjimas iki gyvos galvos. 26 metų parolimpinių žaidynių bėgimo čempionas O.Pistorius ilgai kovojo dėl teisės varžytis su normaliais atletais ir tapo pirmuoju spor tininku su abiem amputuotomis kojomis, dalyvavusiu olimpinėse žaidynėse. Tai įvyko Londone 2012-aisiais, o metais anksčiau pasaulio čempionate jis laimėjo si dabro medalį estafečių rungtyje. Milijonams žmonių O.Pistorius tapo kovos su likimo sunkumais simboliu. Tačiau paties sportininko likimas padarė netikė tą posūkį 2013 m. vasarį – savo namuose Pretorijoje jis keturis kartus šovė į vonios kambario duris, kai ten buvo jo draugė Reeva Steenkamp. Trys kulkos pasie kė tikslą, ir moteris, kurios nuotraukos puikuodavosi blizgių žurnalų viršeliuose, žuvo. Sportininkas tikino nužudęs ją per klaidą, nes ma nė, kad vonioje yra įsibrovėlis. Tačiau prokurorai abe joja kaltinamojo versija, nes kaimynai paliudijo girdė ję iš jo buto sklindančius barnius.
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Liepą Indonezijoje vyks prezidento rinkimai.
Rugpjūtį Turkijos gyventojai pirmą kartą tiesiogiai rinks pre
Rugsėjo 12 d. amerikiečiai minės nacionalinio himno „The Star-
Liepos 1 d. Italija perims pirmininkavimą ES.
zidentą.
Spangled Banner“ 200-ų metų sukaktį.
Liepos 5 d. Jorkšyre prasidės dviratininkų lenktynės „Tour de
Rugpjūčio 4 d., minint 100-ąsias karo paskelbimo Vokietijai
Rugsėjo 14 d. Švedijoje vyks parlamento rinkimai.
metines, Doveryje bus atidengtas memorialas, skirtas 1,7 mln. Britanijos Tautų Sandraugos piliečių, žuvusių pasauliniuose ka ruose, atminti.
Rugsėjo 16 d. pasaulio valstybių lyderiai susirinks į Jungtinių
France“.
Rugpjūčio 15 d. sukaks 100 metų nuo to, kai Panamos kanalu
praplaukė pirmasis laivas.
10
ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, 2014-ųjų gegužę minės stojimo į Bendriją dešimtmetį.
Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke.
Š
kotijos gyventojai referendume balsuos, ar lik ti Jungtinės Karalystės sudėtyje. Jeigu dauguma nubalsuos už nepriklausomybę, šis regionas nuo Didžiosios Britanijos gali atsiskirti 2016 m. kovą. Detalus „skyrybų“ planas išdėstytas „Baltojoje kny goje“, kurią sudarė Škotijos nacionalinė partija. Ji tvir tina, kad regionas turi visas galimybes savarankiškai vystyti ekonomiką. Kaip pagrindiniai pajamų šaltiniai nurodomos pajamos iš naftos ir dujų, kurios išgauna mos Šiaurės jūroje. Be to, naujos nepriklausomos vals tybės gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių, nors prisiimtų dalį Didžiosios Britanijos valstybės skolos. „Baltosios knygos“ autoriai ketina uždaryti Škoti joje veikiančias karines bazes ir pasitraukti iš NATO, bet likti ES sudėtyje. Šalies vadove liktų britų kara lienė Elžbieta II. 2014-aisiais Škotija minės 700-ąsias Banokberno mū šio metines. Šis anglų pralaimėtas mūšis buvo lemiamas kovoje dėl Škotijos išlaisvinimo. Nors šis įvykis turėtų pakurstyti škotų nacionalinius jausmus, dabar apklau sos rodo, kad nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės palaiko tik maždaug 30 proc. šio regiono gyventojų.
11
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
pasaulis
muose laikraščių puslapiuose Balandis
Gegužė
Birželis
Balandžio 5 d. vyks Afganistano prezidento rinkimai, kuriuose
Gegužę Indijoje, didžiausioje pasaulyje demokratinėje valsty
Birželio 23 d. Škotija minės Banokberno mūšio, kuris padėjo
jau nebegalės dalyvauti dvi kadencijas išdirbęs Hamidas Karzai.
bėje, bus surengti parlamento rinkimai, juose dalyvaus daugiau nei 700 mln. žmonių.
išsivaduoti nuo Anglijos, 700-ąsias metines.
sistemos „Windows XP“ palaikymą ir automatinių atnaujinimų siuntimą.
Gegužės 6–10 d. Danijos sostinėje Kopenhagoje vyks „Eurovi
rijos sosto įpėdinio Franzo Ferdinando žmogžudystės Sarajeve, kuri įžiebė Pirmąjį pasaulinį karą.
Balandžio 15 d. Australijos, Ramiojo vandenyno regiono ir
Gegužės 9–25 d. Minske vyks 78-asis pasaulio ledo ritulio čem
Amerikos gyventojai galės stebėti visišką Mėnulio užtemimą.
pionatas.
Balandžio 21 d. 36 tūkst. Bostono maratono dalyvių pagerbs
Gegužės 14–25 d. vyks 66-asis Kanų kino festivalis.
Balandžio 8 d. korporacija „Microsoft“ nutrauks operacinės
2013 m. sprogdinimų aukų atminimą. Balandžio 30 d. Irako parlamento rinkimuose premjeras Nou
ri al Maliki sieks trečios kadencijos.
zijos“ dainų konkursas.
G
egužės 22–25 d. 28 ES valstybių piliečiai rinks savo atstovus į Europos Parlamentą (EP). Įs tojus Kroatijai, iki 766 vietų išplėstame EP Lietuvai atstovaus 11 deputatų. Nors ES į 2014-uosius žengia šiek tiek paspartinu si ekonomikos augimą ir skelbdama palankias augimo prognozes kitiems metams, Bendrijos piliečių nuotai kos tebėra prastos, o pasitikėjimas ES institucijomis – menkas. Diržų veržimasis, kuriuo ES bandė įveikti ekonomikos krizę, vis dar neduoda apčiuopiamų re zultatų, daugelį šalių kamuoja didelis nedarbas. Visa tai, pasak ekspertų, rinkimuose gali atneš ti sėkmę euroskeptiškoms ir populistinėms jėgoms, tokioms kaip Jungtinės Karalystės nepriklausomy bės partija, siekianti, kad šalis išstotų iš ES, „Tikrieji suomiai“, raginantys riboti migraciją ir liautis gelbė tis prasiskolinusias valstybes, bei Prancūzijos „Nacio nalinis frontas“, kurio lyderė Marine Le Pen žada nu dobti „Briuselio monstrą“.
Birželio 28 d. sukaks 100 metų nuo Austrijos-Vengrijos impe
B
razilijoje birželio 12 d. prasidės Pasaulio futbolo čempionatas, kurį jau spėjo aptemdyti virtinė statybų nesėkmių ir visuomenės protestų. Statomame San Paulo stadione, kur vyks turnyro atidarymas, lapkričio pabaigoje nugriuvo da lis konstrukcijų, žuvo du žmonės. Dar dviejų gyvybių pareikalavo du kiti incidentai Pasaulio futbolo čem pionatui statomuose sporto objektuose. Galiausiai šalies vadovai pranešė, kad nespės baigti visų staty bų iki nustatytos datos – gruodžio 31-osios. Iki šios dienos bus baigti tik šeši iš dvylikos stadionų. Pasirengimą pasaulinio lygio sporto renginiui taip pat lydi protestai. Darbininkai piktinasi tuo, kad yra verčiami dirbti nepaisant nei darbo laiko, nei saugu mo reikalavimų. Protestuojantys mokytojai, studen tai ir medikai tvirtina, kad vyriausybė meta didžiu lius pinigus į balą, užuot skyrusi daugiau finansavimo švietimui ir sveikatos apsaugai. Masiniai protestai sukėlė abejonių dėl to, ar Brazili jai pavyks užtikrinti saugumą per čempionatą.
Spalis
Lapkritis
Gruodis
Spalio 19 d. pirmą kartą istorijoje „Formulės-1“ didžiojo prizo
Lapkričio 9 d. Vokietijos sostinėje bus minimos 25-osios Ber
Gruodį Peru vyks kasmetis Jungtinių Tautų viršūnių susitiki
lenktynės vyks Rusijoje, Juodosios jūros kurorte Sočyje.
lyno sienos griuvimo metinės.
mas dėl kovos su klimato pokyčiais.
Spalio 26 d. Brazilija rinks naują prezidentą.
Lapkričio 9 d. Katalonijoje planuojamas referendumas dėl ne
priklausomybės nuo Ispanijos.
J
ungtinėse Valstijose vyks vadinamieji kadencijos vidurio rinkimai, kurie nežada nieko gera prezi dentui Barackui Obamai ir jo Demokratų parti jai. 2013-aisiais šalies vadovo reitingai nukentėjo dėl nesėkmingai prasidėjusios naujos sveikatos apsau gos programos ir, politologų nuomone, iki rinkimų jau nebespės atsigauti. Tačiau keblumų rinkimuose turės ir Respublikonų partija, nes daugelis amerikiečių kaltina ją prieš ke lis mėnesius sukėlus biudžeto krizę, kuri baigėsi dali niu vyriausybės uždarymu. Daugelis valstybinių įstai gų dvi savaites buvo uždarytos arba veikė minimaliu režimu, kol Baltieji rūmai ir Kongresas pagaliau pasie kė laikiną susitarimą dėl valstybės išlaidų. Kadencijos vidurio rinkimai nulems, ar B.Obama galės toliau įgyvendinti savo politinę programą liku sius dvejus antrosios kadencijos metus. Rinkimuose ant kortos bus pastatytos visos 435 vietos Atstovų Rū muose, trečdalis Senato mandatų ir 36 valstijų guber natorių postai. Šiuo metu Atstovų Rūmus kontroliuoja respubliko nai, o Senate daugumą turi demokratai.
I
ki 2014 m. gruodžio 31 d. NATO vadovaujama tarptautinė koalicija turi išvesti kovines pajėgas iš Afganistano ir užbaigti daugiau nei dešimtme tį trukusią misiją šioje šalyje. Kai kurioms šalims sumažinus arba jau išvedus savo pajėgas, Afganista ne tebetarnauja 84 tūkst. užsienio karių, 60 tūkst. jų – amerikiečiai. Po 2014 m. šalyje liks tik nedidelė dalis kariškių, ku rie vykdys naują misiją, pavadintą „Tvirta parama“ ir skirtą vietos pajėgoms mokyti bei joms aprūpinti rei kalinga karine įranga. Norą dalyvauti naujoje misijo je pareiškė ir Lietuva, šiuo metu Afganistane disloka vusi maždaug 100 karių. Tačiau kiek karių galės likti Afganistane, koks bus jų statusas ir pareigos, iki šiol neaišku, kol nepasirašyta saugumo sutartis tarp Vašingtono ir Kabulo. Šis doku mentas turėtų apibrėžti abiejų šalių bendradarbiavimo gaires po 2014-ųjų. Nors 2013 m. lapkritį Afganistano genčių vyresniųjų ir vadų susirinkimas pritarė saugu mo sutarčiai, šalies prezidentas atsisako ją pasirašy ti ir šią teisę nori perduoti įpėdiniui, kuris paaiškės po ateinantį balandį vyksiančių prezidento rinkimų.
12
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,6319 DB svaras sterlingų 1 4,1324 JAV doleris 1 2,5082 Kanados doleris 1 2,3618 Latvijos latas 1 4,9166 Lenkijos zlotas 10 8,3321 Norvegijos krona 10 4,0997 Rusijos rublis 100 7,6886 Šveicarijos frankas 1 2,8128
pokytis
–0,7916 % +0,0969 % –0,5827 % –0,3880 % –0,0264 % +0,3734 % +0,0683 % +0,3799 % –0,1633 %
Naujas viceministras
Deklaruos interesus
Socialinės apsaugos ir darbo viceministru praėjusią savaitę pradėjo dirbti Gintaras Kli mavičius. Ministerijos tinklalapyje teigiama, kad 55-erių inžinieriaus ir psichologo išsilavi nimą turintis G.Klimavičius 1991–1992 m. dir bo Vandens ūkio projektavimo institute inži nieriumi, 1992–2010 m. buvo Kauno darbo rin kos mokymo ir konsultavimo tarnybos direkto rius, 2010–2013 m. – Psichologinių paslaugų centro vadovas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo įpa reigoti antstolius ir notarus deklaruoti pri vačiuosius interesus. STT parengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tar nyboje įstatymo pataisas, numatančias pa pildyti pareigūnų, politikų, tarnautojų, ku riems privalu deklaruoti savo interesus, sąra šą. Anot STT, šis papildymas užtikrintų ant stolių ir notarų veiklos skaidrumą, didesnį vi suomenės pasitikėjimą jų atliekama veikla.
Latvija Lietuvos verslo neišvaro Po „Maximos“ prekybos centro griūties Rygos Zuolitūdės rajone šis lietuviškas prekybos tinklas sulaukė latvių pasi piktinimo. O kaip po nelaimės Latvijoje sekasi dirbti kitam Lietuvos verslui?
Gabija Sabaliauskaitė g.sabaliauskaite@diena.lt
Turi kitų rūpesčių
Kalbinti verslininkai, Latvijoje dir bantys ne su galutiniais vartoto jais, o tiesiogiai su verslu, patiki no, kad nelaimė, dėl kurios šešėlis krito ant lietuvių kapitalo prekybos tinklo „Maxima“, jų veiklai įtakos kol kas neturėjo. Dabar Latvija labiau rūpina si tinkamu euro įvedimu ir staty bos reikalavimų pokyčiais, kad tik išvengtų panašių nelaimių. Tačiau verslininkai pripažįsta, kad pra dedantiesiems iš Lietuvos dabar žengti į gretimą rinką būtų ne pats tinkamiausias metas. Įmonės „Poremo“, montuojančios pramoninių slėginių vamzdynų indus bei įrangą ir gaminančios metalines konstrukcijas, direktorius Saulius Timinskas sakė, kad dabar Latvi ja rūpinasi akylesne statybų kontro le, todėl griežtina statybų bei objektų priežiūros reikalavimus, kurie, anot S.Timinsko, iki tragedijos buvo gero kai primityvesni nei Lietuvoje.
„Statybos darbų reikalavimai Latvijoje gerokai skiriasi nuo tai syklių, kurios galioja Lietuvoje. Ga lima pradėti nuo to, kad visos mūsų statybų įmonės iškart yra atestuo jamos, o Latvija tokio dalyko nė neturi. Žinoma, dėl tokių švelnes nių reikalavimų mums dirbti ten kur kas lengviau, tačiau būtent to kios sąlygos galėjo būti reikšmin gos ir lemiamos“, – svarstė S.Ti minskas. Planus pristabdė
Įmonės vadovas skaičiavo, kad jau pusmetį negavo užsakymų Latvi joje, tačiau klientų stygius nesu sijęs su parduotuvės griūtimi ar nepasitikėjimu lietuviškos kilmės įmonėmis. Nors įmonėms nelaimė, nusine šusi 54 žmonių gyvybę, tiesiogi nės įtakos neturėjo, ji sujudino vi są Latvijos mažmeninės prekybos rinką, todėl vienai Lietuvos bend rovei, kaip tik bandančiai pradėti bendradarbiauti su Latvijos pre kybininkais, kelias į šalies kaimy nės rinką prailgo.
Prekybos apimtis auga 2012 m. Lietuvos ir Latvijos prekybos 2012 m. siekė 968,68 mln. litų. Latvija apyvarta siekė 13,91 mlrd. litų ir, paly užėmė trečią vietą pagal tiesiog in ių ginti su 2011 m., padidėjo 13 proc. Liet uvos invest icijų užsienyje dyd į. 2012 m. Lietuvos eksportas į Latvi Įmonės, tur inčios tiesiog in ių inves ją siekė 8,67 mlrd. litų, o nuo 2011 m. ticijų Latv ijoje, – „Bitė Liet uva“, „Han išaugo 21,77 proc. Lietuvos eksportas ner“, „Centr um“. į Latviją siekė 10,94 proc. bendro Lietu vos eksporto. Daugiausia į Latviją eks portuojama naftos produktų. Tiesio ginės Liet uvos invest icijos Latv ijoje
Mūsų lau kia ir partneriai, ir Latvijos gyvento jai. Jie su pranta, kad visos Lietuvos bendrovės negali atsa kyti už šią nelaimę.
Latvijos investicijos Lietuvoje 2012 m. siekė 890,66 mln. litų ir užėmė 13-ą vietą pagal tiesioginių užsienio inves ticijų Lietuvoje dydį.
Gerai: lietuviškam verslui nelaimė „Maximoje“ tiesiogiai neatsiliepė. Dabar Latvija la
biau rūpinasi tinkamu euro įvedimu ir statybos reikalavimų pokyčiais.
„Šiuo metu kaip tik bandome įeiti į Latvijos rinką, bet ši nelai mė mūsų planus kiek sustabdė. Latvijoje mažmeninė prekyba kiek sustojo, todėl toliau vykdome de rybas. Negaliu komentuoti deta liau, nes kol kas nesame įžengę į šią rinką“, – sakė UAB „Migiris“, gaminančios elektrines tarkavi mo mašinas, vadovas Viktoras Gi rininkas. „Maximą“ aplenkia
Tačiau AB „Audimas“, gruodžio pradžioje pranešusi apie planus grįžti į Latvijos mažmeninės pre kybos rinką, ir po nelaimės Rygoje su partneriais derasi sėkmingai. „Mūsų laukia ir partneriai, ir Latvijos gyventojai. Jie supran ta, kad visos Lietuvos bendrovės negali atsakyti už šią nelaimę“, – patvirtino „Audimo“ rinkodaros
vadovė Kristina Sypčenko. UAB „Smiltainis ir Ko“ į Latviją ekspor tuoja popieriaus bei kartono pro duktus. Įmonės eksporto plėtros va dovė Marina Krasovskienė neseniai lankėsi Rygoje ir patikino, kad vie tos gyventojai nėra nusistatę prieš lietuviškos kilmės prekių ženklus ar įmones, tačiau „Maximos“ parduo tuves aplenkia. Anot jos, siaubin gi įvykiai neapsunkino verslo sąlygų Latvijoje, neigiamą įtaką pajuto ne bent įmonės, kurios su „Maximos“ tinklu dirba tiesiogiai. „Kiek žinau, dabar latviai ne labai linkę apsipirkti „Maximos“ parduotuvėse, tačiau toks pada rinys susijęs su galutinių vartoto jų pasirinkimu, o mes dirbame tik su verslu, todėl kardinalių pokyčių nepajutome. Nelaimė palietė tuos, kurių apyvarta priklauso nuo „Ma ximos“, – komentavo ji.
„Scanpix“ nuotr.
Prarado dalį užsakymų
Pav yzd žiui, spaud os valdym o įmon ė „Flexpro“ prarad o da lį „Maximos“ užsakymų po to, kai bendrovė metė visas pastan gas ryšiams su visuomene gerinti ir apkarpė kai kurių anksčiau su planuotų reklamos projektų įgy vendinimą. „Latvijoje nepajutome jokių nei giamų padarinių. Rygos filiale dirba mūsų darbuotojai latviai, o ir mūsų įmonės pavadinimą kartais painioja su latviu kapitalu. Užsakymų Lat vijoje taip pat nesumažėjo“, – sa kė Edvardas Barauskas, „Flexpro“ verslo plėtros vadovas. „Kai „Ma xima“ atėjo į Latvijos rinką, gyven tojai, apimti euforijos, laukė eilėse prie parduotuvių. Juk paskui „Ma ximą“ atėjo daug kitų įmonių – konditerijos, avalynės, viešojo mai tinimo“, – prisiminė E.Barauskas.
13
šeštadienis, gruodžio 28, 2013
sportas
S.Maslobojevo pergalės garsino Klaipėdą 2013-ųjų miesto atletų, pasveikintų prieš dvi savaites, rinkimų aistros nevėsta. „Neabejingais klaipėdiečiais“ prisistatę piliečiai vakar pagerbė, jų nuomone, geriausią Klaipėdos sportininką – Sergejų Maslobojevą.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Aktyvistai, kurių priešakyje buvo praeityje žinomas rankų lenkikas, regbio žaidėjas Aurimas Mockus, tokia akcija metė didelį akmenį į savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus daržą. Jie atvirai piktinosi, kad miesto funkcionieriai, rinkdami geriausius miesto sportininkus, ignoravo S.Maslobojevą, kuris šįmet tapo pasaulio kikbokso čempionu, laimėjo daug įspūdingų pergalių kitose varžybose. „Norime atkreipti visų dėmesį į tai, kad esanti geriausių miesto sportininkų rinkimo tvarka yra banali, sukurta senosios sportinės miesto nomenklatūros, kuriai tokie rinkimai būdavo puiki terpė įvertinti „geriausius“ ir matyti tik sau parankių trenerių auklėtinius“, – žodžių į vatą nevyniojo A.Mockus. Anot iniciatyvinės grupės atstovo, geriausius atletus turėtų rinkti ne tik specialiai sudaryta komisija, bet ir miestiečiai, žurnalistai, kurie nebūtų šališki. Į viešą spaudos konferenciją buvo pakviesti SKKS vadovas Man-
tas Bagočius ir vicemeras Vytautas Čepas, kuruojantis Klaipėdos sportą. Tačiau abu funkcionieriai ignoravo renginį. Vienas iš neabejingų klaipėdiečių Irmantas Karpis pasidžiaugė, kad nors ir neatvyko, tačiau M.Bagočius aktyvistus nuramino, kad kitais metais bus peržiūrėta rinkimų sistema. Jau daugelį metų sportininkai skirstomi pagal sporto šakas. Didžiausia šlovė atitenka olimpinių sporto šakų atstovams. Neolimpinių šakų, tarp kurių yra kikboksas, atletai būna šešėlyje. Pastaraisiais metais rinkimus nuolat lydi nepasitenkinimo bangos. Išrinkus vieną ar kitą sportininką, būna nepatenkintų iš kitų sporto šakų. Viena iš rinkimo komisijos narių versijų, kodėl S.Maslobojevas nebuvo tarp pagerbtųjų – sportininkas pastaraisiais metais gyvena Vilniuje ir neatstovauja Klaipėdai. „Tai juokinga priežastis, – sakė A.Mockus. – Plaukikė Rūta Meilutytė gyvena ir mokosi Anglijoje, tačiau kauniečiai ją antrus metus išrinko geriausia Kauno sportininke.
Padėka: A.Mockus įteikė S.Maslobojevui stipendiją ir taurę.
S.Maslobojevas – tikrų tikriausias klaipėdietis, tik laikinai įsikūręs Vilniuje.“ Iniciatyvinės grupės atstovai, tarsi moralinę kompensaciją įteikė kovotojui piniginę stipendiją, kurią sudarė daugiau nei 2200 litų, ir taurę, kurioje buvo išgraviruotas tekstas „Geriausiam Klaipėdos sportininkui“. Konferencijoje dalyvavo ir S.Maslobojevas. „Apmaudu, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybaus-
kaitė pasveikino, o Klaipėdos savivaldybės atstovai užmiršo“, – apgailestavo sportininkas. Pasaulio čempionas sakė, kad būtų malonu, jei būtų sulaukęs dėmesio už treniruotes, kurios nenuėjo šuniui ant uodegos, už pergales. „Klaipėdoje gimė ir augo mano tėvai, Klaipėdoje gimiau ir augau – aš. Aš esu ne vilnietis, o klaipėdietis“, – akcentavo S.Maslobojevas.
Vytauto Petriko nuotr.
Kovotojo pergalės 2013-aisiais Latvijos kikbokso čempionas Lenkijos čempionas Baltijos šalių K-1 čempionas K-1 pasaulio taurės varžybų nuga-
lėtojas
WAKO pasaulio kikbokso čempi-
onas
„Bigger’s Better“ bokso turnyro Lat-
vijoje laimėtojas
Turnyras pateisino lūkesčius „Kovos buvo labai įdomios, – sakė Klaipėdoje vykusio „Big fight“ kovų turnyro organizatoriai Zigmas Baitis ir Vitalijus Nečepurenka. – Įsitikinome, kad Klaipėdai reikia panašių varžybų. Tai buvo pirmasis blynas, jei tokius turnyrus rengtumėme kasmet, sulauktume dar daugiau žiūrovų“.
Žiūrovai sulaukė visko – ir nokdaunų, ir nokautų, ir kraują stingdančių akimirkų. Iš viso buvo surengta 10 kovų. Net septynios baigėsi pirma laiko. Užfiksuoti penki nokautai, vienos kovos tęsti neleido medikai. Į ringą kopė Armėnijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Vokietijos, Olandijos ir įvairių Lietuvos miestų kovotojai. Turnyre kovojo vos vienas klaipėdietis – Kirilas Pšonko. Dmitrijaus Baranovskio auklėtinis, rungtyniavęs pagal tradicinio bokso taisykles, pirštines surėmė su lenku Andrzejumi Janushka. Uostamiesčio boksininkas greitai įrodė savo pranašumą ir jau pirmame raunde pasiuntė varžovą į nokautą. „Bijojome varžovo, – atviravo treneris D.Baranovskis. – Net nesitikėjau, kad Kirilas taip lengvai įveiks varžovą“. Dėmesio centre buvo Kauno „Titano“ atstovo Martyno Knyzelio ir
galingo varžovo olando Wendellio Roche akistata. Lietuvis varžovo nenokautavo, tačiau laimėjo kovą taškais. Emocijos kaito ir per daugkartinio Europos MMA čempiono, Armėnijos sambo imtynių ir džiudžitsu
varžybų nugalėtojo, Europos sambo vicečempiono armėno Vahano Bojukiano ir Rusijos atstovo Nijazo Ramazanovo susitikimą. Po to, kai armėnui buvo prakirstas antakis, medikai jam uždraudė tęsti kovą. „Klaipėdos“ inf.
Įvertinimas: P.Valskį apdovanojo pats Kalėdų Senelis.
Stipruoliams – Kalėdų Senelio dovanos Klaipėdos sunkiaatlečiai tęsia tradiciją – metams baigiantis surengė kalėdinį sunkiaatlečių turnyrą, kuriame dėl Kalėdų Senelio maiše buvusių trofėjų varžėsi jaunučiai.
Verdiktas: V.Bojukianas net prakirstu antakiu veržėsi į ringą, tačiau
medikų žodis buvo svaresnis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ant pakylos kovojo apie 80 jaunųjų sunkiaatlečių. Nugalėtojais savo svorio grupėse tapo Gražvydas Adomuška (iki 36 kg), Deividas Survilas (iki 41 kg),
Povilas Valskis (iki 46 kg), Vincentas Songaila (iki 50 kg), Mantas Knietas (iki 56 kg), Darius Galdikas (iki 62 kg), Edvinas Mikalauskas (iki 70 kg), Jevgenijus Radovičius (iki 76 kg) ir Eimantas Ropeika (per 76 kg). Absoliučiu nugalėtoju tarp 15mečių tapo P.Valskis, tarp 17-mečių – Tomas Rimkus. „Klaipėdos“ inf.
14
šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
vakarė
vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
E.Odebrecht išmoko nestresuoti Ryški moteris, sėk minga verslininkė, žinoma politikė, vi suomenininkė – dar visai neseniai vie šasis uostamiesčio vyksmas buvo sun kiai įsivaizduoja mas be Eugenijos Odebrecht. Tačiau daugiau nei prieš dvejus metus vers lą pardavusios klaipėdietės gyve nimas apsivertė jei ir ne aukštyn kojo mis, tačiau pasikeitė iš esmės.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Pasaulis nesugriuvo
Namai: ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje būstus turinti E.Odebrecht tikina, jog svečioje šalyje gyventi nenorėtų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Niekur neemigravau, nedingau“, – šyptelėdama apie save sklandan čius gandus paneigė pati Eugenija. Į susitikimą kavinukėje Teat ro aikštėje atskubėjusi pašneko vė prisipažino nesisielojanti, jog šiandien neatpažįstamai pasikeitė ne tik šios vietos interjeras, bet ir pavadinimas. „Negaliu nuo visko nutolti, nes pardaviau tik verslą, ne pastatą. Tačiau dabar „Anikėje“ nėra nei blogiau, nei geriau, tiesiog kitaip. O pokyčiai – tik į naudą“, – kalbėjo E.Odebrecht, patikinusi, jog nieka da negyveno įsikabinusi į praeitį. Pašnekovė prisipažino, jog prieš porą metų priimtas sprendimas nukirsti bambagyslę su ilgai puo selėtu restoranų verslu daug kam atrodė sunkiai įtikimas. „Suaugi ir atrodo, kad nėra šan sų pasitraukti. Atrodo, kad esi toks svarbus, kad be tavęs viskas ims ir sugrius. Bet, pasirodo, niekas ne sugriūva. Visada galvojau – o kaip aš gyvensiu be „Anikės“? Taigi „Anikė“ esu aš. Susitapatinau ne tik aš pati, mane su „Anike“ suta patino ir kiti“, – pripažino versli ninkė.
15
šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
vakarė
Egzotika: Atakamos dykuma, druskų ežeras – Eugenija ir Gerdas šiais Čilės gamtos stebuklais galėjo grožėtis iš arti.
Laikina vos netapo amžina
Eugenijos žodžiais, iki šio sprendi mo jos gyvenimas buvo ekstrema lus ir be galo dinamiškas. Kartais iki 600 žmonių rengiami išva žiuojamieji banketai, furšetai, ku rie galėdavo garantuoti stabilias ir geresnes pajamas, viena vertus, teikdavo didelį emocinį pasitenki nimą, tačiau ir sudegindavo nema žai nervų. Moteris atvira – buvimas viešu moje, žinomumas buvo naudingas kaip reklama verslui, tačiau juk tam tikra prasme tai taip pat buvo darbas, kuris ilgainiui ėmė vis la biau alinti. „Mano šeima tokio aktyvaus gy venimo būdo tiesiog ėmė nebeto leruoti, vyras jau seniai priešinosi mano užimtumui, – prisiminė pa šnekovė. – Šis verslas turėjo būti projektas kuriam laikui, bet vyras pamatė, kad aš iš jo niekaip nepa sitraukiu, priešingai – vis labiau klimpstu, vis aktyvinu savo gy venimą. Asociacijos, politika, dar kažkokie velniai.“
Eugenija Odebrecht:
Atrodo, kad esi toks svarbus, kad be tavęs viskas ims ir sugrius. Bet, pasirodo, niekas nesugriūva. Šiandien apie tai Eugenija kalba su šypsena, tačiau tuosyk nemažai trūko, kad jos santuoka būtų suby rėjusi į šipulius. Pasikeitė tolerancijos ribos
„Buvau tokia išsiderinusi, jog jau čiau, kad reikės poros metų susi tvarkyti ir su savo galva, ir su sveika ta, ir visa kita, – atviravo pašnekovė. – Per pastaruosius dvejus metus ge rokai pasikeitė ir mano tolerancijos ribos, pakantumas aplinkai. Nebesu tokia įdirgusi, galiu geriau suprasti kitą žmogų, galiu jį išklausyti. Tie siog atsirado daugiau laiko, niekas nebeveja. Visai kitaip matai pasau lį, kai nesi susipančiojęs. Mano vy ras buvo teisus, sakydamas, jog kai aš atsitrauksiu, sau pasakysiu – ir ką aš tiek metų veikiau?“ Anot Eugenijos, žmonės papras tai nevertina to, kas buvo leng va, tad veikiausiai ir jai pačiai taip sunku buvo imtis radikalių savo gyvenimo pokyčių.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Tai buvo įprotis gyventi strese. Mes žymiai lengviau pasirenka me blogus dalykus nei gerus. Mes renkamės tai, ką žinome. Nežino mybė, nors ir tariamai gera, kelia mums nerimą, mes bijome neži nios“, – filosofavo verslininkė. Emigracija – nevilties būsena
Savo nuostabai moteris prisipažino atradusi visai kitokį pasaulį ir paju tusi naują gyvenimo skonį. Pastaruosius dvejus metus su tuoktiniai daug keliavo – iš esmės tik vasaras leisdavo Lietuvoje. Praėjusiais metais du mėnesius Eugenija ir Gerdas Odebrechtai praleido Čilėje, kurią išmaišė sker sai išilgai, užpraėjusią žiemą – Šri Lankoje, ištisus mėnesius buriuo davo jachta. Visai neseniai sutuok tiniai grįžo iš Vokietijos vežini gau sybe kalėdinių dovanų. Nors šioje šalyje moteris jaučiasi sava, kaip prisipažino, gyventi jo je nenorėtų. „Mano atskaitos taš kas – Lietuva, čia mano šalis, mano vaikai, anūkai. Nesiruošiu būti nei ekonominė, nei politinė, nei mei lės emigrantė. Manau, kad, kaip ir nueiti į sektą, taip ir emigruoti yra nevilties būsena“, – kalbėjo pa šnekovė. Konservatorių partijai priklau santi klaipėdietė prisipažino iš po litikos nepasitraukusi, tačiau joje aktyviai dalyvauti nebenori – ži noma, seka šalies aktualijas, bend rauja su savo partiečiais.
Vietos: į pastarojo meto kelionių maršrutą pora įtraukė ir nuostabia gamta bei istorija garsėjantį Kapado
kijos regioną Turkijoje.
Artimiems žmonėms E.Odeb recht neseniai padėjo įsireng ti naują namą – pradedant spalvų ir baigiant apdailos medžiagų, bal dų, šviestuvų, santechnikos bei ki tų interjero detalių parinkimu. Vizitinė kortelė – savi namai
Politika – neįgaliųjų verslas
Su jai būdingu tiesumu politi ką neįgaliųjų verslu vadinanti E.Odebrecht patyrė, jog į šią sritį eina tie, kurie kitaip nesugeba už sidirbti pinigų. „Nori uždirbti pinigų – eik į verslą. Bet, žinoma, verslas ne vi sada yra garantija, kad turėsi pini gų. Tačiau garantija, kad tikrai tu rėsi rizikos, – šyptelėjo pašnekovė. – Dirbant miesto taryboje teko ge riau pažinti Klaipėdos situaciją, kas joje dedasi, ir man buvo labai liūd na. Politika – tai turgus, mainai – sprendimas už sprendimą, kito kelio nėra. Todėl aš nenoriu visa me tame dalyvauti ir savęs be rei kalo deginti.“ Anot Eugenijos, šiandien ji nori ir gali sau leisti daryti tai, kas tei kia malonumo. Su užsidegimu mo teris kalba apie savo naują veiklą, kuri galbūt galėtų tapti jos naujo verslo niša.
„Man tai – ne nauja sritis, labai se niai tuo domiuosi, kūriau sau, pa dėdavau draugams. Pajaučiau, kad dvejus metus pailsėjusi turiu kaž ką veikti. Gal tai ir būsimas verslas, kur kaip noriu, taip ir darau, kiek noriu, tiek ir darau“, – planais da lijosi pašnekovė. E.Odebrecht prisipažino nesu kanti galvos, kokių replikų ar ko mentarų dėl savo kompetencijos gali sulaukti iš šios srities profe sionalų. „Iš žmonių, kuriems apie tai pa pasakojau, sulaukiau tik vieno pa sakymo – tau seniai to reikėjo im tis. Kartais gyvenime daugiau gali padaryti neprofesionalas nei pro fesionalas. Nes profesionalas labai nuprofesionalėja, nebėra pragma tikas ir praktikas. Neretai dar ir pa ts gyvena dviejų kambarių butely je, nieko pats sau nesusikūręs. O švaistytis svetimais pinigais leng viausia“, – kalbėjo moteris, ma
Pramoga: buriavimas tapo neatsiejama Eugenijos gyvenimo dalimi.
nanti, jog puikiausia gebėjimų vi zitine kortelė galėtų tapti jos pačios namai. Eugenija prisipažino, jog tiesiog pasiūliusi draugišką pagalbą arti miems žmonėms neatsidžiaugia, su kokiu malonumu gali save rea lizuoti.
„Galima žiūrėti į astrologines pranašystes rimtai ar nerimtai, bet man buvo pasakyta, kad turėjau būti susijusi su menu, galėjau bū ti labai gera medikė arba politikė. Politike buvau, daktare jau nebe tapsiu, tad lieka menai“, – šmaikš tavo pašnekovė.
16
šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
vakarė
Atšuoliuoja Arklio metai: Arklio metai žada daug dovanų ir staig menų. Kai kurių ženklų atstovams jie ga li būti labai svarbūs ir lemtingi tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime. Daugeliui 2014 m. atrodys kaip išbandymų laikas, nes Arklys yra gana nenuspėjamas.
Nuo pat metų pradžios keturios svarbios Saulės sistemos plane tos – Jupiteris, Marsas, Plutonas ir Uranas – pradės rikiuotis kryžiu mi, kuris reiškia stichijų susidūri mą. Be to, pirmąjį pusmetį veržlu sis Marsas ilgai užsibus Svarstyklių žvaigždyne. Dėl šios priežasties susidaręs panašus į kryžių piešinys išsilaikys danguje neįprastai ilgai, o kulminaciją pasieks balandį. Jeigu į netikėtus likimo posūkius reaguosite ramiai, patirsite daug malonių ir įdomių įvykių. Žinoma, toks neįprastas ir ryškus planetų išsidėstymas turės didžiulės įtakos mūsų gyvenimui. Per šį laikotarpį daugelio žmonių logika ir protas gali konfliktuoti su galingais pir mapradžiais instinktais. Susidoro ti su pastaraisiais bus sunku, todėl 2014-aisiais – gana didelė klaidų, nelogiškų, prieštaringų poelgių ti kimybė. Apskritai 2014 m. horoskopą ga lima būtų padalyti į dvi dalis. Nuo pat metų pradžios daugelis žinomų dalykų gali imti strigti, o Svarstyk lių įkalintas Marsas provokuos no rą tiesiog pasiduoti. Paklusus šiam jausmui, žlugs visi planai. Žvaigž dės įspėja: 2014 m. pradžioje pabandykite nepasiduoti im pulsams, nekapituliuoki te! Nenuleiskite rankų, ti kėkite savo žvaigžde, ir padėtis pasikeis, o atein antys met ai
suteiks daug naujų galimybių. Be to, nepaisant planetų prieštaravi mų, palankusis Jupiteris yra stip riame ženkle, vadinasi, jis padės išlaikyti aiškų protą ir rasti išeitį beveik iš bet kurios situacijos. Pa sinaudokite tuo, kad sustiprintu mėte savo pozicijas. Antrajam 2014-ųjų pusm e čiui horoskopas daug palankes nis. Nuo vasaros vidurio sėkmės planeta Jupiteris pereis į aktyvų ir kupiną optimizmo Liūto ženk lą, Marsas, perėjęs į Skorpiono ženklą, taps aktyvesnis ir situa cija normalizuosis. Antras pus metis – puikus laikas verslui, sa varankiškiems projektams, naujų darbų pradžiai, realizuoti pačias sudėtingiausias ir ambicingiau sias idėjas. Nesidrovėkite: kelkite sau dangiškus tikslus ir svajoki te. Tikslus, kurių kitu laiku bijo tumėte siekti, antroje 2014 m. pu sėje galite įgyvendinti ir pasiekti svaiginančią sėkmę.
Avinas
Bendras horoskopas. Avinams 2014 m. likimas bus labai palankus ir tikriausiai pa dovanos ne vieną galimybę page rinti gyvenimą daugelyje sričių. Galite sulaukti pasikeitimų asme niniame gyvenime, realizuoti save profesijoje, patirti kitokių malonių įvykių. Tikslą pasieks tik tie Avi nai, kurie bus itin dėmesingi: 2014 m. sėkmė priklausys ne nuo pačių svarbiausių dalykų. Jei jaučiate, kad savo gyvenime darote ne tai, kas jums tikrai patinka, verta pa keisti veiklos kryptį. Žvaigždės pa dės visiems Avinams – ypač tiems, kurie pradės naują verslą ar imsis keisti savo gyvenimą. Svarbiausia, kad šie pokyčiai nedarytų įtakos kitų žmonių interesams. Kai ku riems Avinams 2014-ieji bus tokie veržlūs, kad pamanysite, jog būti na sustoti ir pailsėti, – ir tai bus la bai teisingas sprendimas. 2014 m. net, regis, kasdieniš kos situacijos pa reikalaus iš jūsų nes tand art in ių sprendimų, apie kuriuos anks čiau nė nepa galvod avo te. Vasarą
„Shutterstock“ nuotr.
žvaigždės Avinams pranašauja di delių pokyčių, o kai kuriais atvejais – net globalių. Dalį Avinų 2014-ieji išgąsdins savo nepaprastumu, ta čiau kitiems suteiks naujos šviesios ateities viltį. Antroji metų pusė Avinams bus ramesnė ir net pa lankesnė. Palankiausias laikas pa sikeitimams – antroji vasaros pusė iki rudens pradžios. Tai idealus me tas tiems, kurie seniai norėjo pra dėti naują verslą. Tiems, kuriems šeimos vertybės svarbiausios, ast rologai pataria daugiau laiko pra leisti su artimaisiais ir nekreipti dėmesio į buities smulkmenas. Verslo horoskopas. Jei anks čiau pasiekėte didelės sėkmės da rydami karjerą ar versle, 2014-ieji – įsitvirtinimo užkariautose aukš tumose laikas. Atkreipkite dėmesį į savo aplinką – konkurentai nemie ga! Palankiausias 2014 m. laiko tarpis Avinų verslui (kaip ir as meniniam gyvenimui) – pavasario pabaiga: nuo antrosios balandžio pusės iki gegužės pabai gos. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje ga li būti nemalonių ne tikėtumų, nes tuomet konfliktuos planetos, lemiančios finansinę sėkmę. Laimė, spa lio pradžioje viskas turėtų susitvarky ti – prasidės nau jų laimėjimų lai kas. Meilės ho ros k o p a s. 2014-ie ji daugeliui Avin ų bus didelių as m e n i n io g y v e n i m o pokyčių metai. Jei seniai bend raujate su savo išr inkt uo ju, žvaigždės pataria galvoti apie naują santykių etapą – oficialiai įregistruoki te santuoką. Jei mano te, kad esate tam nepa siruošę, nors ryšius jau seniai palaikote, ver tėtų susimąstyti, ko dėl taip yra. Galbūt jūsų jausmai tikrai nėra tokie stip rūs. Šiuo at vej u bū t i n a pa sve r t i ir pagalvo ti, ar verta tęsti santyk ius. Vien iš ų Avinų vasarį laukia lemtingas susitiki mas. Atsargiems ir apd air iems verta būti birželio pabai goje ir rugpjūč io viduryje – laukia daug sus it ik im ų, viliojančių, bet, de ja, nenaudingų. Tikė tina, kad rugsėjo pabai goje užsimegs žavingas, tačiau trumpalaikis romanas. Jei savo antrąją pusę sutikote praėjusių metų rudenį, 2014-ųjų pavasa ris – puikus laikas santuokai, ku ri žada būti tvirta, patvari ir, svar biausia, naudinga.
Jautis
Bendras horoskopas. 2014-ieji – harmonijos, proveržių ir jausmų metai. Jau čiai turės pamatyti tikrąsias gy venimo vertybes ir atskirti jas nuo to, kas nereikalinga. Pasibaigus il gam atsivertimo ir transformacijos ciklui, į Naujuosius metus Jaučiai įžengs atsinaujinę ir pilni energi jos. Ambicingų ir drąsių šio ženklo atstovų laukia gyvenimo priorite tų kaita. Jūsų ankstesnė veikla bu vo panaši į bėgimą ratu – nors jau keletą metų einate tikslo link, vis dar esate toje pačioje vietoje. Per kainoję gyvenimo vertybes Jaučiai galės padaryti didžiulį šuolį savo svajonės link. Žvaigždės sako: da rykite, ir jums tikrai pavyks. 2014ųjų simbolis – Medinis Arklys jus laimina veržimuisi ir net neapgal votiems poelgiams. Jei svajoja te baidare keliauti Amazonės upe, tačiau kasdien einate į nusibodusį darbą, 2014-ieji – geriausias laikas pakeisti savo gyvenimą. Jaučiams teks atrasti naujų savo charakte rio bruožų – patys stebėsitės, kad tam tikroje situacijoje elgėtės taip, kaip jums nebūdinga. Svarbiausia, kad labiausiai netikėtai nauji jūsų bruožai bus jums pačiam arba ma lonūs, arba naudingi, padėsiantys pasikeisti į gerąją pusę. Tikėtina, kad daugelis Jaučių atras naujų sa vo talentų galimybių arba visiškai naujų gebėjimų. Ir tai bus aktualu ne tik kūryba užsiimantiems Jau čiams, bet ir tiems, kurių profesi ja, regis, labai paprasta. Tikėtina, kad nuspręsite pakeisti savo veik los sritį. Žinoma, neverta sustoti, reikia tobulėti toliau. Versl o horoskopas. Jaučiai, kurie nenori arba dar nėra pasiren gę radikaliai keisti savo gyvenimo, 2014 m. turės galimybę uždirbti pi nigų nauju ir neįprastu būdu. Nors per pirmuosius šių metų mėnesius sunkumų neišvengs, jau pavasarį galės pagausinti savo santaupas. Jei iki šiol Jaučiai sulaukė palankių kar jeros ar verslo pokyčių, 2014 m. turi laikytis pasirinkto kurso. Metai pa lankūs kilti karjeros laiptais. Vado vybė gali ir nesuprasti jūsų tikrosios vertės, tačiau dirbdamas įrodysite, kad esate puikus specialistas. Me tų pradžioje gali būti trumpalaikių nemalonumų darbe, kurie privers jus įrodyti profesionalumą, atko voti pozicijas, tačiau gali pašlyti sveikata. Iki sausio pabaigos Jaučių reputacija priklausys nuo priimto teisingo sprendimo. Vasaros vidu ryje vadovai gali apdovanoti kelio ne į užsienį ir tai bus atspirties taš kas, nuo kurio imsite kopti karjeros laiptais. Karjeros horoskopas nepa taria konfliktuoti su valdžios ins titucijomis – venkite apgavysčių. 2014 m. palankūs uždirbti vers le, sukurtame su senais drau gais ar sutuoktiniais, net jei tai buvę gyvenimo partneriai. Tik viena sąlyga – viskas turi būti grįsta pasitikėjimu. Svarbiau sios papildomos pajamos Jaučiams yra įmanomos gegužės antroje pu sėje. Šis mėnuo taip pat geriausias laikas sudaryti naujas pelningas su tartis. Per šį laikotarpį turėsite pa daryti viską, netgi tai, kam visada trūkdavo laiko, – dabar energijos ir jėgų užteks viskam.
17
šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
vakarė
kokių posūkių laukti? Meilės horoskopas. Susituo kę Jaučiai turėtų būti pasirengę tam, kad per pirmuosius 2014 m. mėnesius žvaigždės patikrins jū sų šeimos stiprumą. Jei garbingai išlaikysite išbandymus, atlygio il gai laukti nereikės. Pavasaris – ge ras laikas lengviems ir neįpareigo jantiems santykiams tiems, kurie vis dar ieško antrosios puselės. Jū sų humoro jausmas leis būti prie šingos lyties dėmesio centre. Visas abejones ir netikrumus dėl išvaiz dos ginkite tolyn: svarbiausia, kad jūsų akys žiba, o šypsena nuoširdi. Jei elgsitės protingai, o ne atstatę ragus ginčysitės, romantiški san tykiai gali peraugti į tvirtą sąjungą. 2014 m. vasarą jūsų meilės nuoty kiai gali baigtis blogai: už flirtą su kuo nors iš vadovų gali tekti susi mokėti darbu, o už pernelyg nevar žomą elgesį – savo reputacija. Ark lys nepalaiko tarnybinių romanų, ir būtent tokių, kur pagrindinis vaid muo tenka Jaučiui. Intymioje sri tyje Jautis Arklio metais – tiesiog tigras, o noras patirti naujų pojū čių leis jam (ir jai) būti nepasoti namam meilužiui (-ei). Šie metai jums – juslinių malonumų šventė, bet ir šeimos konfl iktų laikotarpis. Nuotykių troškulys turi ir kitą sa vo pusę: juk paprastai jų nepalaiko mūsų sutuoktiniai. Dvyniai
Bendras horoskopas. 2014 m., ypač jų pradžia, daugeliui Dvynių bus neviena reikšmiai: vieni reikalai klostosi gerai ir labai gerai, kiti – priešingai, strigs – ir dar dėl nežinomų prie žasčių. Gyvenimas reikalaus grei tos reakcijos, nes jūs galite praleisti daug. Konfl iktus ir keistas situaci jas būtina spręsti šių metų pradžio je. Juk gyvenimas toks: neišspręstas problemas užgriūva naujos, kurios papildo esamas, ir iš šios situacijos išsipainioti bus dar sunkiau. Dvy nių 2014 m. lauks ir didelė sėkmė, ir gyvenimo sunkumai. Jūsų užduo tis – likti nuosaikiems, nenuklys ti į kraštutinumus. Dvyniai Arklio metais turi save tobulinti, o visų pirma – suvokti, ką jums reiškia santykiai ir kaip jūs įsivaizduojate savo vaidmenį juose. Harmoningo je poroje jūs pasieksite daugiau tiek materialiai, tiek ir emociškai. Da bar ne laikas individualizmui: re čiau vartokite žodį „aš“, dažniau galvokite „mes“. 2014 m. pradžia Dvyniams – palankus metas ilga laikiam šeimos darbui, pavyzdžiui, remontui arba būsimo namo pro jektui tobulinti. Visi metai vienaip ar kitaip bus skiriami buičiai su tvarkyti. Per pirmąjį metų pusmetį reikėtų sumažinti laiką, kurį skiria te draugams, nes atėjo savirealiza cijos laikas – gerinsite savo kvali fikaciją, kalbėsite su specialistais. Nusipirkę automobilį geriau iš naudosite laiką. Vaikai gali turėti problemų su bendraamžiais ir dėl žinių įsisavinimo. Patarkite jiems lankyti estetikos, greitojo skaity mo, galbūt oratorinio meno būre lius – tai leis jiems atsikratyti dau gelio kompleksų. Verslo horoskopas. Nuo pat 2014-ųjų pradžios iki birželio pa baigos, jei norės, Dvyniai galės gauti naudos iš bet kurios veik
los. Per pirmąjį pusmetį jūsų mo ralinės vertybės patirs išbandymų. Nepasiduokite likimo provoka cijoms, slopinkite norą išlaidau ti ir meluoti dėl savo savanaudiš kų tikslų. Kilimas karjeros laiptais gali būti sunkus dėl konfrontaci jos su vadovybe. Santykiai su ko legomis žada formuotis harmo ningai, ypač nuo sausio iki birželio vidurio. Bendradarbiavimas atneš bendravimo džiaugsmą ir nemažą pelną, bet tik atidžiai pasirinkus verslo partnerį. Pirmenybę teiki te seniems ryšiams ir žmonėms su gera reputacija. Pradedant naują projektą, imkitės to, kuo niekas ki tas nesiverčia, – egzotika. Dalyva vimas bet kuriose varžybose: tiek sporto ar mokslo, tiek meno – ža da jums sėkmę. Ieškoti naujo dar bo eikite gegužės 20–birželio 10 ir nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 18 d. Meil ės horoskopas. Arklio metais Dvyniams pirmiausia bū tina atkreipti dėmesį į stabilius, pastovius ir ištikimus priešingos lyties atstovus. Tarp jų rasite sa vo antrąją pusę, bet tų pačių savy bių bus tikimasi ir iš jūsų. Antroje 2014 m. pusėje sutuoktinių san tykius globos dangus, todėl jokios problemos jūsų porai nebus bai sios. Pažintys, prasidėjusios gegu žės pirmoje pusėje ir nuo liepos 22 d. iki spalio 6 d., peraugs į rimtus santykius. 2014 m. birželio Dvy nių meilės horoskopas rekomen duoja susilaikyti nuo koketavimo, nes neracionalus elgesys nieko ge ra nežada. Nuo rugpjūčio iki spa lio jūsų pora turės išlaikyti patva rumo testą. Jei jį oriai išlaikysite, galite tikėtis bent dar du dešimt mečius bendros laimės. Spalio– lapkričio mėnesiais galite sulaukti stiprių tikrų jausmų. Jei jūsų drau gas neskuba įteisinti santykių, bet užsirekomendavo kaip atsakingas ir rūpestingas partneris, neskubin kite jo. Šiemet apskritai padaugės santuokų su užsieniečiais ar iš toli atvykusiais asmenimis. Vėžys
Bendras horoskopas. Gimusiųjų po Vėžio ženk lu pagrindinė užduotis 2014-ie siems – ramiai dirbti, atidžiai ste bėti, kad išlaidos neviršytų pajamų, vengti kelionių į tolimas egzotiškas šalis. Apskritai Arklio metais pri mygtinai rekomenduojama vengti bet kokios rizikos, staigių pokyčių, nors bus palanku priimti esminius rimtus sprendimus, atlikti sando rius, baigti statybas. Būtina vykdyti visus savo pažadus ir atminti: šie met Vėžiui teks pasikliauti tik sa vimi. Nepasiduokite! Eikite į prie kį, net jei atrodo, kad jėgų neliko. Atsivers antras kvėpavimas ir apa tijos laikotarpius pakeis aktyvus metas. Jūsų neapleis optimizmas. 2014 m. bus svarbių įvykių šeimo je, kurie turės įtakos jūsų finansinei būklei ir socialinei padėčiai. Būki te dėmesingi investicijoms – pro tinga investicija atneš neblogų di videndų. Vėžiai taip pat daugiau laiko skirs savo sveikatai – dau gelis domėsis mitybos klausimais, organizmo valymo metodais, atsi kratys blogų įpročių, numes svo rio. Horoskopas teigia, kad iš arti mųjų Vėžiai reikalaus drausmės ir
skaičiuoti išlaidas, dėl to galėtų kil ti nesutarimų. Gerasis Jupiteris su teiks naujų galimybių kilti karjeros laipteliais. Didelė tikimybė, kad su lauksite didesnio atlyginimo, jums bus pasiūlytos aukštesnės pareigos ar sėkmingai pakeisite darbą. Metų pradžioje Vėžiai pradės ruošti dirvą karjeros kilimui ir gegužę ar birže lį šios pastangos atneš taip laukia mų piniginių premijų. Tikra sėkmė Vėžio laukia nuo spalio pradžios iki metų pabaigos – tuomet Vėžiai sulauks tokio derliaus, kad pradės rimtai galvoti apie iki šiol nepasie kiamo turto pirkimą.
Jeigu į netikėtus li kimo posūkius rea guosite ramiai, patir site daug malonių ir įdomių įvykių.
Verslo horoskopas. Pirmo jo pusmečio horoskopas kūrybinių profesijų atstovams ir medicinos darbuotojams garantuoja sėkmę, tačiau jūsų kelias nebus rožėmis klotas: darbe gali būti pavydo ir intrigų. Nuo liepos situacija sta bilizuosis. Lengvai susidorosite su dokumentais, pasieksite visko, ko jums reikia valdiškose institucijo se. Labiau prestižinį ir geriau ap mokamą darbą galima rasti pava sarį ir rugpjūčio pabaigoje – spalio pradžioje. Birželį ir liepą demonst ruosite veiklumo stebuklus, kurie turės teigiamo poveikio jūsų biu džetui. Nuo birželio pabaigos iki spalio vidurio atsiras papildomo uždarbio tikimybė. Karjeros šuo liui tiks periodas nuo liepos vidu rio iki rugpjūčio pabaigos. Šeimos biudžetas 2014 m. didžiąja dali mi priklausys nuo jūsų mąslumo ir gebėjimo taupyti. Papildomos pa jamos yra įmanomos iš nekilnoja mojo turto pardavimo, jų nuomos, iš šeimos verslo, kuriame dalyvauja šeimos visų kartų atstovai. Meilės horoskopas. Netekė jusioms merginoms ateina ilga laikis periodas, žadantis perspek tyvių pažinčių. Vyrus vilioja jūsų atvirumas ir nuoširdumas. Iki ge gužės vidurio jūs apsispręsite ir vi siškai atsiduosite jausmams. Tikė tina, kad vasario, spalio, lapkričio mėnesiais sulauksite pasiūlymo tekėti. Nuo antrosios birželio pu sės tiesiog spinduliuosite seksua lumą, žavėsite. Naudokite savo ke rus, bet nepamirškite apie jausmų ribas. Jau gyvenančių santuoko je laukia itališkų šeimų kasdieny bė: audringi pretenzijų išsakymai, pavydo scenos su indų daužymais, kurias keis aistringi susitaikymai. Jeigu išmoksite kontroliuoti sa vo emocijas ir nebūsite kategoriš ki, išgelbėsite savo šeimą iš dauge lio bėdų. Bet kokiu atveju suteikite mylimajam ar mylimajai galimybę reabilituotis. Žvaigždės nepritaria flirtui ir neįsipareigojantiems san tykiams. Nusiteikite tik rimtiems santykiams ir būkite pasiruošę vie nas kitam atsakyti už bendrą ateitį. Nuo liepos iki rugsėjo susituoku sioms poroms yra galimybė išgy venti naują medaus mėnesį.
Liūtas
Bendras horoskopas. 2014 m. reikės apžvelg ti ankstesnius darbus, pasidžiaug ti savo darbo vaisiais, numatyti naujus tikslus. Aktyviausi ir am bicingiausi Liūtai gali bandyti įgy vendinti naujas užduotis, tačiau astrologai rekomenduoja jas ati dėti. Permainų vėjas įneš pagyvė jimo į visas gimusiųjų po šiuo Ug nies ženklu gyvenimo sritis. 2014 m. Liūtai galės parodyti savo lyde rio savybes ir bet kurioje situacijoje suvaidinti lemiamą vaidmenį. 2014 m. Fortūna bus Liūto pusėje. Ark lio metais jie gali pabandyti laimę azartiniuose lošimuose – sėkmė labai tikėtina, tačiau, susidūrus su ne visai teisėtais finansiniais san doriais, patartina nejuokauti – šie bandymai uždirbti baigsis apgaule ir netgi gėda. Sėkmingiausias mė nuo Liūtams – gegužė. Tada ga li atsirasti naujų įtakingų draugų, kurie suvaidins svarbų vaidme nį jūsų gyvenime. Šis periodas – geras laikas kurti naujus planus. Taip pat sėkmingas bus ir rugsėjis: tikėtina sėkminga karjera, priedas prie darbo užmokesčio arba pasiū lymas imtis naujo pelningo dar bo. Rudenį galite greitai išspręsti bet kokį su dokumentais susiju sį klausimą. Jei turite neišspręstų klausimų dėl mokesčių, draudimo ar paveldėjimo, tai spręsti imkitės pirmo rudens mėnesio trečią de kadą. Svarbiausia, kad Liūtų as meniniai siekiai nekenktų šeimos interesams. Per pirmąjį šių metų pusmetį jums tiesiog reikia steng tis būti laimingam mylint, sėkmin gai auklėjant vaikus ir bendraujant su žmonėmis. Per antrąjį šių metų pusmetį galėsite atskleisti savo kū rybiškumą, kuris padės įgyvendin ti seną svajonę. Tikėkite, kad jums pavyks, svarbiausia – pradėti! Versl o horosk op as. Dar bas džiugins geromis sąlygomis ir komfortu. Įmanoma atvira konf rontacija su kuo nors iš verslo par tnerių. 2014 m. jums nebus sunku rasti gerą darbą. Labai pageidau tini mokymo kursai. Ypač palan ku atidaryti savo įmonę, valdiš kose institucijose spręsti įvairius klausimus. Sausį–kovą gresia ne tikėti finansiniai nuostoliai – ga li net tekti imti paskolas, taigi būkite atsargūs. Nuo vasario pra džios iki balandžio vidurio page rės jūsų verslumo intuicija, ir sėk mingos investicijos gali atnešti pinigų – kaip kompensaciją už ankstesnius nuostolius. Pirmo ji pusė kovo, balandžio ir lapkri čio vidurys – tinkamas laikas or ganizuoti stambųjį verslą, taip pat spręsti klausimus su bankais ir tikrinančiomis struktūromis. Nuo liepos pabaigos iki gruodžio pradžios periodiškai galimas pa pildomas uždarbis. Meilės horoskopas. Nuo sau sio iki birželio pabaigos jums seksis meilėje. Galbūt draugystė išaugs į kažką daugiau, bet pabandyki te iš anksto pasverti visus pliusus ir minusus. Labiausiai tikėtina, kad sutiksite savo princą smagia me vakarėlyje. Antroje metų pu sėje Liūtams norėsis romantikos ir švelnumo. Per šį laikotarpį trauk site tuos, kurie visų pirma ieško
giminingos sielos. Jeigu jūs jau il gą laiką kartu, pasiruoškite išban dymo laikotarpiui: jūsų mylimasis turės bėdų, jam reikės jūsų para mos. Birželio pradžioje gali prasi dėti slaptas romanas ar santykiai su ištekėjusia ar vedusiu. Birže lį būkite atsargūs, nepasiduokite pagundoms. Labiausiai tikėtina, kad draugas nepatiks jūsų arti miesiems, todėl dėl to galima trin tis. Mylimajam bus lengviausia su kaupti drąsos ir pasipiršti vasario arba liepos pradžioje, kovo arba ge gužės pabaigoje ir spalio viduryje. Mergelė
Bendras horoskopas. Mergelės, jei vis dar vieni šos, šiemet galbūt ras savo tikrąją meilę. Pagrindinis uždavinys Mer gelėms 2014 m. – aktyviai daly vauti įvairiuose renginiuose, siekti naujų pojūčių, nuolat tobulėti ir to liau aktyviai judėti į priekį. Gimu sieji po šiuo zodiako ženklu turėtų veikti agresyviai ir nenukrypti nuo pasirinkto tikslo versle ar tarnybo je. Įgimtas atkaklumas ir noras ly deriauti galiausiai padės pasiekti pastebimos sėkmės. Darbštumas ir pernelyg didelė atsakomybė už įsi pareigojimus 2014 m. Mergelėms gali iškrėsti žiaurų pokštą. Vado vybė bandys užversti jus kruopš taus darbo reikalaujančiu, bet ma žai apmokamu darbu. Be to, jums teks susidurti su darbuotojų ar ba klientų veidmainystėmis ir ne sąžiningumu. Nepaisant šių nedi delių problemų, 2014 m. bus gana sėkmingi. Žvaigždės rodo, kad gali ma pirkti turtą arba nuolat gyven ti persikelti į užsienį. Sėkmingiau sia Mergelėms – 2014 m. pavasario pabaiga ir vasaros pradžia. Nuo ge gužės pradžios iki birželio vidurio Mergelės turės galimybę pakeis ti profesinės veiklos sferą į inten syvesnę ar naudingesnę. Jei esate patenkintas savo dabartiniu darbu, galite greitai pakilti karjeros laiptais ar tikėtis žymaus atlyginimo padi dėjimo. Norėdami pagerinti mate rialinę padėtį, turėsite įveikti rim tas kliūtis. Atminkite – rezultatas to vertas. Baigiantis 2014-iesiems bus sėkmingos kelionės į užsienį ir labai palankios sutarties su užsienio kole gomis pasirašymo tikimybė. Vasaros viduryje 2014 m. Mergelėms reikė tų būti atsargioms su pinigais – tiek savais, tiek svetimais. Didėja vagys čių ir sukčiavimo tikimybė, todėl iš anksto pasirūpinkite apsauga. Versl o horoskopas. Nesiti kėkite stebuklo, bet 2014 m. pa sikliaukite savo jėgomis ir gali mybėmis. Didelių pajamų pokyčių artimiausioje ateityje nenumato ma. Toms Mergelėms, kurios da bar nesijaučia labai gerai finansiniu požiūriu, papildomų pajamų šalti nis tikėtinas pavasarį ir vasarą. Ru denį skirkite klaidų ir netikslumų analizei. Tuo pačiu metu būtina numatyti veiksmų planą ateinan tiems metams. 2014 m. Mergelėms patartina vengti išlaidumo, o avan tiūristinius verslo projektus tiesiog apeikite. Jei planuojate pradėti sa vo verslą, Arklys suteiks jums ap saugą. Vis dėlto nereikia ieškoti paprastų būdų – sunkus nuolati nis darbas atneš no rimų rezultatų.
18
18
šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
vakarė
Atšuoliuoja Arklio metai: koki Meil ės horosko 17 pas. 2014 m. bus sėkmingi širdies reikalams. Jūs
spinduliuojate natūraliu žavesiu, kuris taip traukia priešingą ly tį. Flirtuokite – ir tai atneš jums laimę. Santykiai, gimę iš paprasto atsitiktinumo, lengvos šypsenos, švelnaus koketavimo, gali peraugti į tvirtą sąjungą. Didžiausia tikimy bė sutikti savo princą – nuo sau sio iki balandžio vidurio ir rugsėjo pradžioje. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos daugelis Mergelių ištekės. Sukūrusiesiems šeimas išbandymo laikas gali būti nuo sausio iki kovo. Į partnerių santykių aiškinimąsi nevertėtų įtraukti tėvų. Vieninte liais padėjėjais šioje situacijoje ga li tapti jūsų vaikai. Jei sutuoktiniai jaučia vienas kitam meilę ir pagar bą, jie šiuos išbandymus įveiks. Tiesiog turėsite atsikratyti abipu sių nuoskaudų ir nesusikalbėjimų, taip pat didelių ambicijų.
2014
-ieji
– šie metai daugeliui atrodys kaip išbandymų laikas, nes Arklys yra gana nenuspėjamas.
Svarstyklės
Bendras horoskopas. 2014-aisiais Svarstyk lės turės sutvarkyti visus planus ir projektus. Viskas turi būti kruopš čiai apgalvota ir išdėliota lentyno se. 2014 m. planetos suteikia jums galimybę koreguoti savo likimą. Gali rastis rimtų verslo santykių su senyvo amžiaus asmenimis ar ba solidžiais ir patikimais draugais. 2014 m. Svarstyklės daug važinės ir susipažins su daugeliu skirtingų žmonių. Apsisaugoti nuo sukčių padės intuicija. Materialinė gero vė ir stabilumas šiemet yra svar būs kaip niekada anksčiau. Šie me tai pateiks jums sunkią užduotį, iš kurių pagrindinė – panaudoti visas galimybes demonstruojant savo privalumus ir pasiekimus. Pradė kite mąstyti ir veikti iškart kelio mis kryptimis. Pasitikėkite savo li kimu ir pasaulis pasisuks į jus savo geriausia puse. Svarstyklėms 2014 m. reikėtų išmokti suprasti save ir savo kūną, be abejo, jį stiprinti ir retkarčiais lepinti. Tobulinkite ne tik kūno lankstumą, bet ir protą bei emocijas. Tai padės kurti darnes nius santykius su žmonėmis. Sa vo įkvėpimą ir intuityvias įžvalgas pagal galimybes įgyvendinkite pra ktiškai. Verslo horoskopas. 2014 m. Svarstyklės turės daugiau galvo ti apie savo darbo ir talentų vertę. Pirmasis pusmetis skirtas kvalifi kacijai kelti. Vasaris ir kovas atneš keletą svarbių pakeitimų darbe, pokyčių tarpusavio santykiuo se. Birželį ir liepą pagalvokite apie profesinį tobulėjimą ir, visų pirma, gyvenimo tikslą apskritai. Bendra vimas su aukštesnio lygio pareigū nais padės priimti svarbius karjeros sprendimus. Nuo liepos bus dau giau galimybių pradėti savo vers lą ir realizuoti save toje sferoje, ku riai jaučiate pašaukimą. Galbūt net nuspręsite mesti darbą, kad pasi mėgautumėte laisve. Vis dėlto šis kelias niekur nenuves. Iki 2014 m. pabaigos būsite priversti vėl imtis materialinių klausimų. Žlugs dalis verslo ryšių. Meilės horoskopas. Jei norite romantiškų nuotykių ir romantiš kų išgyvenimų, Svarstyklių horos kopas 2014 m. siūlo imtis inicia tyvos ir įdėti šiek tiek pastangų.
„Shutterstock“ nuotr.
Sausį tapsite ypač patrauklus prie šingai lyčiai. Jei įmanoma, važiuo kite į užsienį atgaivinti savo jausmų su savo mylimuoju. Nesusituoku sieji šiuo laikotarpiu gali sutikti naują meilę. Pavasarį pabus par tnerio pavydas – pavyzdžiui, dėl bendradarbių. Liepą–gruodį iš augs laisvės poreikis. Tai santykių stabilumui ir patikimumui pavo jingas laikas. Gali būti, kad staigiai nutrūks santykiai, kuriuos išgelbės tik tolerancija ir prisiminimai apie geriausius kartu praleistus metus. Kita svarbi jungtis – seksualinė harmonija. Norint išlaikyti ryšius, mylimojo interesus ir norus būtina laikyti prioritetu.
Tikslus, kurių ki tu laiku bijotumėte siekti, antroje 2014 m. pusėje galite įgy vendinti ir pasiekti svaiginančią sėkmę.
Skorpionas
Bendras horoskopas. 2014 m. Skorpionams bus svarbu judant į priekį apskai čiuoti ne tik visus žingsnius, bet ir bent po vieną žingsnį į priekį. Žaliojo Medinio Arklio metai ga li būti labai sėkmingi, jei parody site savo įgimtą darbštumą, išra dingumą, gebėjimą greitai ir laiku priimti originalius bei kūrybiškus sprendimus. 2014 m. Skorpiono horoskopas rodo, kad šio ženklo atstovai bus susirūpinę, kaip už dirbti daugiau pinigų. Daugelis tu rės galimybę gerokai sustiprinti sa vo finansinę padėtį. Sėkmingiausi ir pelningiausi šiais metais jums –
balandis, gegužė ir rugsėjis. Ne vis kas bus rožėmis klota. Verslininkai turės ne tik pelno, bet ir nuostolių. Šie periodai kartosis visus 2014 m. Išbandykite save ir patikrinkite, ką galite padaryti. Jūsų horoskopas skatina jus ieškoti naujų galimy bių ir nepraleisti progos. Eksperi mentuokite bendraudami, keiski te mąstymą ir elgesį. Verslo horoskopas. Pirmąjį pusmetį teks atsikratyti savo trū kumų, reikės įgyti darbui būti nų žinių ir išmokti parodyti save iš pačios geriausios pusės. Atmes kite visas abejones ir pabandykite bet kokiomis priemonėmis darbe pasiekti daugiau. Aktyvus sau sis – turtingas naujų santykių ir kontaktų, laukia kelionės. Žalio jo Medinio Arklio metai palankūs tarpininkams, žurnalistams, kon sultantams, prekybininkams, ve žėjams, smulkiesiems verslinin kams. Pavasarį kūryba, įkvėpimas ir pasitenkinimas tuo, ką darote, gali daryti stebuklus: gyvenime at siras turtingas jūsų talento gerbė jas. Antrojo pusmečio kelionės, se minarai bus puiki augimo pradžia. Spalį ir lapkritį gali nepavykti pa rodyti savo įgūdžių kaip vadovui, bet svarbiausia – nekreipkite dė mesio į nesėkmes ir eikite iki ga lo. Gruodį neverta pirkti brangių pirkinių. Meilės horoskopas. Pirmie ji mėnesiai – geras laikas susitik ti su naujais žmonėmis ir nieko neįpareigojantiems pomėgiams. Kai kurie Skorpionai gali nutrauk ti santykius su partneriu dėl nau jų santykių. Pavasarį bus svarbūs rūpesčiai dėl meilės, atrasite sa vyje naujų seksualumo apraiškų. Vasaros pradžia įkvėps drąsiems veiksmams tuos, kurie jau seniai yra įsimylėję savo kolegą. Rugpjū tį kunkuliuos aistros. Kažkas ne
galės atsispirti protą stingdančiam romanui su užsieniečiu, tačiau vi si žodžiai apie santuoką ir liks tik pasaka. Ankstyvą rudenį dauge liui Skorpionų nusišypsos sėkmė, o meilė viską nugalės. Ir nors per šį laikotarpį kai kurie, priešingai, pa galiau išsiskirs su partneriu, daug ką permąstys. Tuomet gali išaiškė ti ir tam tikros paslaptys. Lapkri tį–gruodį dažniau organizuokite vakarėlius, eikite kartu į svečius ir atskleisite vienas kitam savo neži nomą pusę. Šaulys
Bendras horoskopas. Šauliai turi daugiau dėme sio skirti savo santykiams. Pirmąjį 2014 m. pusmetį nukreipkite savo energiją į asmeninių talentų plėto jimą. Būkite aktyvūs ir iniciatyvūs savo darbe. Per antrąjį šių metų pusmetį reikėtų stengtis sukur ti komfortą ir harmoniją šeimoje. Palaikykite savo sutuoktinį ir jums neteks jaudintis dėl gerovės. 2014 m. Šauliams reikia išmokti galvoti konstruktyviai ir veikti pagal pla ną. Horoskopas primena: sėkmė, laimė ir gerovė pirmiausia aplan ko protingiausius, ambicingus ir savimi pasitikinčius žmones. Ga linga gamtos duota energija, tikė jimas savimi padės Šauliams visus 2014 m. Gimusieji po šiuo ženklu gali imtis drąsiausių darbų ir pro jektų – visi jie baigsis sėkmingai. Nevertėtų pernelyg skubėti: atli kite viską kruopščiai, kad nepa kenktumėte ne tik sau, bet ir ap linkiniams. Jei puoselėsite savo talentą, nebijosite rizikuoti, jau pirmąjį pusmetį aplankys karjeros sėkmė, didesnis jūsų darbo užmo kestis. 2014 m. Šauliui – puikus laikas mokytis ir tobulėti. Dauge lis iš jūsų domėsis filosofija ir re ligija. Galbūt Šauliai atras neeili
nių gebėjimų. Būtinai įsiklausykite į savo intuiciją – ji padės pamaty ti problemų priežastis. Verslo horoskopas. 2014 m. pabandykite neapkrauti savęs dar bu, nes jums dabar svarbu plėtoti savo kūrybinius sugebėjimus. Ge nialūs sprendimai ir idėjos aplan kys tik tuos, kurie gali tinkamai pa skirstyti darbo ir laisvalaikio laiką. Sausio, kovo, birželio, spalio ir lapkričio mėnesiais atsivers naujos galimybės, kurios pavers jūsų po mėgį verslu. Ryžkitės! Aktyviau si ir iniciatyvūs žmonės gali gauti reikšmingą pelną. Svarbiausia ne bijoti suklysti. Jūsų entuziazmas atstos neišmanymą. Balandį ir ge gužę drąsiai kalbėkite su viršinin ku dėl užmokesčio padidinimo ar ba perspektyvesnių pareigų. Nuo birželio iki rugsėjo nerekomen duojama rizikuoti pinigais, never tėtų imti kreditų. Spalį ir lapkritį šauliams rekomenduojama dėme sį skirti įprastinėms nuobodžioms pareigoms, užsitęsusiems darbams užbaigti. Meilės horoskopas. 2014 m. sausį jūsų išrinktojo jausmų stip rumą bus galima išmatuoti tik įvertinus jo dovanų vertę. Vasarį bus galimybė išgirsti iš partnerio išsvajotos santuokos pasiūlymą. Jei jį priimsite, nepamirškite su daryti vedybinę sutartį. Tų, kurie dar nesutiko savo antrosios pusės, pavasarį laukia lemtingas susitiki mas. Gegužė ir birželis bus palan kūs flirtui darbe. Vasaros pabaigo je drąsiai išreikškite savo jausmus, nes rizikuojate likti vienišas. Rug sėjį venkite konfl iktų šeimoje, pa sistenkite išvengti aštrių kampų, neprovokuokite partnerio pavydo. Spalį ir lapkritį horoskopas pata ria atsidėti darbui, kad kiek įmano ma rečiau pasirodytumėte namuo se. Gruodį pagaliau rasite ramybę
19
šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
vakarė
ų posūkių laukti? ir galėsite sukurti aplink save har moningą ir draugišką atmosferą. Mėgaukitės ramybe! Ožiaragis
Bendras horoskop as. Ožiaragiams 2014 m. jokiu būdu negalima užsisklęsti savyje ar savo šeimoje. Jums reikia bendrau ti su įvairiais žmonėmis ir būti įvy kių įkarštyje. Jūsų svajonės, net di džiausi norai netikėtai išsipildys. Neatsisakykite kitų pagalbos, tačiau pasikliaukite tik pačiu savimi! Ža liojo Arklio metais svarbu dirbti ko mandoje, kartu galėsite užkariauti bet kurią viršūnę. Būkite drąsūs! Ko tik imtumėtės, 2014 m. laukia sėk mė visose veiklos srityse. Ožiaragiai galės nuversti kalnus, stebindami kitus savo aktyvumu ir sumanumu. Šie metai idealiai tinka verslo plėtrai. Pagrindinis uždavinys – nepraleisti likimo suteiktų galimybių. Verslo horoskopas. Ožiara gio horoskopas rodo, kad 2014 m. pradžia palanki kūrybingumui ir talentui atsiskleisti. Sausį ir vasarį pagaliau jus įvertins darbe. Tikė tina, kad panorėsite išmokti nau jo amato arba sulauksite kvietimo pereiti į kitas, daugiau žadančias pareigas. Per pirmąjį 2014 m. pus metį turėtų būti išspręstos nekil nojamojo turto problemos, galbūt persikelsite gyventi į kitą mies tą. Kovą ir balandį galite užmegz ti svarbių ryšių. Pavasario pabai ga – tinkamas laikas spręsti biuro patalpų nuomos klausimą. Drąsūs ir ryžtingi Ožiaragiai gali neto li namų sėkmingai pradėti verslą. Dirbantiesiems samdomą darbą – palankus laikas gerinti darbo są lygas. Birželį reikia išmokti gerb ti kitų nuomonę, nes susipyksite su kolegomis. Nuo liepos iki spa lio paremkite aplinkinius, tuomet sėkmė lydės tiek asmeniniame gy venime, tiek versle. Meilės horoskopas. 2014 m. pradžioje jūsų žavesiui bus neįma noma atsispirti. Tai padės atsirasti jūsų gyvenime naujam perspekty viam gerbėjui. Padidėjęs seksualu mas vasarį pavers jus itin aistringu. Ankstyvą pavasarį jūsų partneriui atsiras gana rimta priežastis pa vydėti. Nuraminkite jį, nes šiuo metu jums bus nepaprastai svar būs stabilūs santykiai. Gegužę jū sų sąjungoje atsiras romantikos. Dar neradusieji savo antrosios pu sės susipažins su savo svajonių ob jektu. Antroje metų pusėje norėsite eksperimentuoti. Tik nepamirški te savo partnerio norų ir pageida vimų, nes rizikuojate prarasti tą, kurį tikrai mylite. Geriau nepro vokuokite mylimojo pavydo, nes tai jus išskirs. Vandenis
Bendras horoskopas. Vandeniams svarbu la biau pasitikėti savimi ir kuo mažiau dėmesio kreipti į at sirandančias kliūtis. Jums reikia pakelti savo profesinį lygį ir plėsti pažįstamųjų ratą. Sėkmė lydės tik tuos, kurie tikslo siekia savaran kiškai. Sudarykite griežtą planą ir drąsiai siekite svajonės. 2014 m. Vandeniams – harmonijos paieš kos metas. Pagrindinė jūsų užduo tis – pamatyti tikrąsias vertybes, atskirti visa, kas reikalinga, nuo to,
kas nepageidaujama. Besibaigian tys Gyvatės metai, tikėtina, atne šė pokyčių į visas gyvenimo sritis, o į prasidedančius Žaliojo Medinio Arklio metus Vandeniai žengia at sinaujinę, kupini kūrybinės ener gijos. 2014-ųjų Vandenio horos kopas pataria: darykite tik tai, kas tinka jūsų sielai, ir rezultatas jus maloniai nustebins. Sėkmė lau kia tų, kurie sugebės savyje atrasti kūrybinį potencialą ir jį panaudo ti maksimaliai. Verslo horoskopas. Pirmasis 2014 m. pusmetis suteiks daug ga limybių savo hobį paversti profe sija. Gegužę ir birželį galimos ne numatytos išlaidos. Birželis žada laimę tiems, kurių darbas susijęs su finansais. Sėkmė laukia užsii mančių pedagogine veikla. Liepą padidės galimybė laimėti loteri joje, bus naudinga dalyvauti auk cionuose. Vasarą atsiras galimybė gauti darbą, apie kurį seniai svajo jote. Nebijokite ko nors keisti savo profesiniame gyvenime, lankykite kvalifik acijos kursus, steikite nuo savą įmonę. Liepa bus puikus lai kas tvarkyti įvairius dokumentus. Spalį Vandeniai gali patirti nuo stolių. Iš anksto pasirūpinkite sa vo turto apsauga. Darbas visuome ninėse organizacijose, verslas gali duoti pajamų. Meilės horoskopas. 2014-ųjų sausį Vandeniams patartina nero dyti savo jausmų. Svarbiausia su prasti, ko norite iš esamų santykių. Vasarį žavesys ir asmeninė jūsų ini ciatyva padės pritraukti gerbėją, iš kurio pavasarį sulauksite dovanų. Rekomenduojama pakeisti įvaizdį, atnaujinti garderobą. Gegužę su prasite, ar jūsų išrinktasis yra ver tas meilės, tačiau birželį atsitiktinė pažintis gali virsti aistringu susi žavėjimu. Liepą laisvę mylinčios vienišos moterys užmegs tarnybi nį romaną, kuris rugpjūtį ir rugsė jį gali virsti nuostabiu partnerystės tandemu. Spalį ir lapkritį turėsite daug darbo, tačiau vis tiek bandy kite rasti laiko mylimajam. Gruodį įžiebkite aistros kibirkštį – išrink tasis jums už tai padėkos. Žuvys
Bendras horoskopas. Prieš jus atsivers nauji ho rizontai, o tolimas viršūnes įveiksi te, jei pagaliau patikėsite savo uni kalumu ir artėsite savo svajonės link. Žuvims reikėtų ieškoti už siėmimo, kuris galėtų visapusiš kai įkvėpti. Tai gali būti kelionės, pasiekimai sporte ar mokslas. At verkite širdį naujovėms, aktyviai bendraukite su užsieniečiais. Ne bijokite mokytis patys ir švieskite tuos, kuriems to reikia. Nenusteb kite, jei į jus kreipsis patarimo kiti. 2014 m. Žuvų laukia daug kelionių, kurios suteiks malonių akimirkų.
Užsiimantieji mokslo tyrimais gali susidurti su kliūtimis. Vasarį laukia pelninga partnerystė, tačiau karje ros proveržiams kol kas dar ne lai kas. Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia – palankiausias laikas vi saverčiam poilsiui. Negalėsite su sikaupti darbui ir rimtoms užduo tims, todėl ramia sąžine sudarykite sąrašą norimų pramogų ir kultūros renginių. Šis laikotarpis ne ypač tinka apsipirkti, bet palankus pail sėti užsienyje. Be to, tai bus auksi nis laikas bendravimui ir bendrai veiklai su vaikais – kurdami kartu patirsite abipusį malonumą. Verslo horoskopas. Sausį gali mos nenumatytos išlaidos, tačiau nesijaudinkite – jau vasarį jums pavyks gerai uždirbti ir kompen suoti visas išlaidas. Šiuo laikotar piu galite spręsti su nekilnojamuo ju turtu, akcijomis, nekilnojamąja nuoma susijusius klausimus. Kovą ir balandį laukite netikėtos pagal bos ar pelno. Labiausiai tikėtina, kad kas nors iš giminaičių no rės jums padėti. Gegužė – laimin gas laikas kruopščiai ir produkty viai dirbti. Sėkmingai susidorosite su bet kokiomis verslo užduotimis. Didžiausia skylė biudžete atsiras dėl šeimos: gal tai bus išlaidos lai mingoms vestuvėms, gal – bend rai užgyvento turto dalybos. Va sarą galimi pokyčiai darbovietėje, kuriems bus svarbu pasirengti mo rališkai. Nuo spalio iki gruodžio ra site naują ir geresnę darbo vietą. Meilės horoskopas. Pirmai siais 2014 m. mėnesiais sulauksite nuoširdžių jausmų, tačiau neidea lizuokite partnerio, nes teks nusi vilti. Šiuo laikotarpiu geriau ne rodyti savo emocijų viešai. Kovą išryškės jūsų seksualinė energija, būkite drąsus ir iniciatyvus, ir gy venimas pasikeis į gerąją pusę. Ba landį norėsite prabangių dovanų ir gražaus asistavimo. Gegužę sutik ti nauji žmonės jums taps svarbūs, tikėtina, kad pasikeis jūsų planai ir tikslai. Birželį ir liepą geriausia skirti namams, kurti juose drau gišką atmosferą. Rugpjūtį ir spa lį visai kitomis akimis pažvelgsite į vieną iš kolegų – didelė tarnybi nio romano tikimybė. Lapkritis ir gruodis žada ypatingą harmoni ją su išrinktuoju. Jei seniai keti note oficialiai įforminti santykius, tam tinkamas laikas. Netekėjusios merginos turėtų atkreipti dėmesį į užsieniečius arba į vieną iš senų draugų. Šeimą turintiems asme nims metų pradžioje nepatartina flirtuoti, nes išprovokuosite dide lį konfl iktą su partneriu, kuris gali net nutraukti ilgalaikius santykius. Merginos vėlyvą pavasarį gali tikė tis rimtų pasiūlymų tekėti. Intuici ja jums pakuždės, kaip į tai reaguo ti: sutikti ar dar palaukti. Parengė Rita Vainauskienė
Prisimena: V.Mauručaitės vaikystėje Kalėdų Senelio personažu rūpi
nosi mama.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kalėdų Senelio detektyvas Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Geraširdis, linksmas drūtas vyras ilga balta barzda, raudonais drabu žiais ir su dovanų maišu. Anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad šis nuosta bus elniais pakinkytomis rogėmis atskriejantis mistinis personažas – Kalėdų Senelis – tai tėtis, senelis, kaimynas.
Antanui Nedzinskui vaikystėje dėl Kalėdų Senelio kasmet vis daugėjo įtarimų. Gimtajame Alytuje ar kai me Kalėdas sutikdavęs berniukas mintyse vis labiau abejojo, ar Ka lėdų Senelis, kuris tuomet dar va dinosi Seneliu Šalčiu, yra tikras.
Antanas Nedzinskas:
Ir kodėl Kalėdų Sene lis mane sveikindavo net kelis kartus kelio se vietose? „Įtarimų kildavo dėl balso, ūgio, rankų. Visi Seneliai būdavo skir tingi, – šyptelėjo A.Nedzinskas. – Dar vienas įtarimas, kad, pasi rodžius Kalėdų Seneliui, visuomet kažkur dingdavo koks nors šeimos
narys. O vėliau, Kalėdų Seneliui iš vykus, vėl grįždavo.“ Kalėdų Senelio paslapčiai at skleisti įtakos turėjo ir šio perso nažo apsilankymas vaikų darželyje ar Antano mamos, pedagogės, dar bovietėje, kur tėvai švęsdavo kar tu su vaikais. „Žvelgdavau į nuotraukas po švenčių ir abejodavau. Prisimin davau, kad Kalėdų Senelio balsas lyg buvo girdėtas, ir rankos, ir ūgis kažką primena, – mintyse stebė davosi mažasis Antanas. – Ir kodėl Kalėdų Senelis mane sveikindavo net kelis kartus keliose vietose?“ Dainininkai Gytis Paškevičius ir Viktorija Mauručaitė jau nepame na lūžio, kada suprato, kad Kalėdų personažas – tai tik pramanas, juo apsimeta artimieji ar kiti žmonės. „Oi, tai įvyko labai seniai. Nie ko nepagavau, nepačiupau, tas suvokimas atėjo pamažu augant kartu su broliais ir sesėmis. Sup ratome, kad tai tėvų ir senelių iš daigos“, – neslėpė G.Paškevičius. Tiesa, dabar jau 52-ejų vyras vi są laiką norėjo tikėti, kad Kalėdų Senelis – realus. Savo vaikams jis ilgai teigė, kad Kalėdų Senelis eg zistuoja. Lemtingo lūžio ar skausmo aša rų, supratus, kad Kalėdų Senelis – paprastas žmogus, nepamena ir V.Mauručaitė. „Man nebuvo svarbu, kas tai. Svarbu, kad laukdavau Kalėdų Se nelio, dovanų, – pripažino pašne kovė. – Suvokimas atėjo vėliau. Mano vaikystėje Kalėdų Seneliu nebūdavo nei tėvai, nei seneliai. Kiek pamenu, tuo pasirūpindavo mama. Gal tai buvo kaimynai, gal dar kas nors. Bet visuomet – ki ti žmonės.“
20
šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013
vakarė
Naujųjų metų naktis – ne darbui Populiarūs estrados dainininkai Birutė Petrikytė ir Ovidijus Vyšniauskas džiū gauja, kad po dešimčių Naujųjų metų su tikimų, kai teko dirbti, pirmą kartą šven tinę naktį jie nelakstys iš salės į salę, kaip anksčiau. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Šis tas naujo
Savotiški rekordai: B.Petrikytė su skaičiavo, kad scenoje yra sutiku si 38-erius Naujuosius metus, o O.Vyšniauskas – 33-ejus. „Tad kiek galima dirbti?“ – klau sė scenos grandai, šiemet per Nau jųjų metų sutikimą pagaliau nu sprendę atsikvėpti. Birutė Naujuosius sutiks Palan goje esančiame nuosavame resto rane „Birutės uostas“, o Ovidijus – Prancūzijoje, Nicoje. Nesitiki stebuklų
Nors pati didžiausia metų šven tė B.Petrikytei yra Kalėdos, tačiau Naujieji irgi turi ir savo žavesio, ir progų stabtelėti, pamąstyti. Metų sandūra dainininkei primena, kad laikas bėga, o gyvenimas nestovi vietoje.
„Ne mano amžiuje tikėtis iš Naujųjų metų kokių nors stebuk lų ar viltis, kad gyvenimas kitais metais bus kitoks, įdomesnis. Bet viskas gerai. Dabar aš gyvenu dar bu „Birutės uoste“, – sakė linksmo būdo B.Petrikytė, Palangoje turin ti nuosavus svečių namus. Anksčiau B.Petrikytei Naujieji metai būdavo įprasta darbo diena. „Kaip mes koncertuodavome? Naujųjų naktį turėdavome po 5–6, o kartais – net 10 koncertų. Taip ir bėgioji iš vienos salės į kitą, iš vieno vakarėlio į kitą. Ir Vilniuje, ir Kaune. Šiemet atsisakiau viso kių koncertų ir pirmą kartą gyve nime noriu pailsėti“, – sakė B.Pet rikytė. Visada gerai mokėdavo
Birutė neslėpė, kad ir sovietų, ir šiais laikais uždarbis už nauja mečius koncertus būdavo dide lis. Gal ji prisimena, koks buvo di
Maratonas: „Naujųjų naktį turėdavome po 5–6, o kartais – net 10 koncertų“, – prisiminė B.Petrikytė
(kairėje).
džiausias? „Ar 30, ar 40 tūkstančių „vagnorkių“ esu gavusi. Žodžiu, daug, – apibendrino Birutė. – Už Naujuosius metus visais laikais vi si gerai mokėdavo“.
Nors honoraras ir būdavo didelis, tačiau ne toks, kad sovietų laikais už jį nusipirktum automobilį „Za porožec“. Televizorių – galbūt. „Tie pinigai buvo kažkokie kito kie“, – pašnekovei buvo nelengva įvardyti rublių ir „vagnorkių“ svorį. Buvo didelio polėkio metai
Tačiau anais laikais Birutė neliū dėdavo, kad visi Naujuosius sutin ka su šeima ar draugais, o ji – dir ba. „Man tai būdavo toks skrydis, toks pakilimas – ir čia leki, ir ten. Ir spėji, ir žmonės laukia, ir plo ja. Išmušė laikrodis 12-ą valandą nakties, išgeri šampano gurkšnį – ir vėl į sceną“, – prisiminė daini ninkė. Ji neturi kokio nors mėgstamiau sio restorano, kur būtų labiausiai patikę dainuoti per Naujuosius. Esą jie visi vienodi, juk eini dirb ti – dainuoti. O pats mėgstamiau sias restoranas ar kavinė gali būti tada, kai eini ten pavalgyti. Už tat prisimena, kad bene dažniau siai dainuodavo Vytauto Kernagio dainą „Išsiskyrimas“, nes ta daina jai autoriaus buvo padovanota. B.Petrikytė sakė jokiu būdu ne pavydinti, kai jos restorane dai nuoja jaunesni atlikėjai ar atlikė jos. „Tegul lipa į sceną. Aš sėdžiu ir atidžiai klausausi“, – linksmai dėstė Birutė. Pasirodo, ir šiemet nuo daina vimo ji neišsisuks. „Birutės uos te“ Naujuosius sutiks būrys drau gų, tad vieną kitą dainą teks atlikti ir pačiai restorano šeimininkei. Ta čiau visa tai bus namie, o ne sveti mose salėse. Koncertus iškeitė į Nicą
O.Vyšniauskui, kaip ir B.Petrikytei, Naujieji metai visada būdavo darbo diena, tiksliau – naktis. „Kūčios, Kalėdos – man tai yra šventė, – sakė Ovidijus. – Ant ri Naujieji metai per 35-erius kon certinės veiklos metus, kai nekon certuosiu. Atsisakiau. Aš irgi esu žmogus, per šventes nedirbsiu.
Noriu pailsėti, nes prieš šventes darbų krūvis buvo didelis“. O.Vyšniauskas buvo kviečiamas dainuoti net į aštuonias vietas, ta čiau visiems pasakė: „Ne“. Ir negi nė vienas koncertas ir honoraras jo nesuviliojo? „Visi viliojo, vienas už kitą geresni, – neslėpė dainininkas. – Bet aš nenoriu šiemet dirbti per Naujuosius metus“.
Ovidijus Vyšniauskas:
Aš irgi esu žmogus, per šventes nedirb siu. Noriu pailsė ti, nes prieš šventes darbų krūvis buvo didelis.
Jo nesugundė net ir dideli hono rarai, nors visi aplinkui tik ir kalba apie ekonominę krizę ir skaičiuoja pinigus. „Kam krizė, o man – ne. Kas gimęs su krize, tam krizė“, – kalbėjo O.Vyšniauskas. Gerokai anksčiau prieš kvieti mus koncertuoti jis jau buvo su planavęs, kad šįsyk Naujuosius su draugais sutiks Prancūzijoje, Ni coje. Tačiau kelionės aplinkybių detalizuoti nenorėjo. Paklaustas, gal Naujųjų metų naktį loš kazino, O.Vyšniauskas sakė, kad tokių da lykų nedaro.
Orai
Šiandien dieną lietaus tikimybė ne didelė. Vėjas pietryčių, pietų 6–13 m/s, kai kur gūsiai – 15–17 m/s. Aukščiau sia temperatūra 4–8 laipsniai šilu mos. Rytoj naktį be žymesnių kritu lių, dieną daug kur krituliai, daugiau sia lietus. Temperatūra naktį 1–5, die ną 1–6 laipsniai šilumos.
Šiandien, gruodžio 28 d.
+6
+7
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+6
Šiauliai
Klaipėda
+6
Panevėžys
+4
Utena
+5
9.05 16.09 7.04
362-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 3 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
Tauragė
+6
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +10 Brazilija +23 Briuselis +10 Dublinas +5 Kairas +20 Keiptaunas +24 Kopenhaga +7
kokteilis Dovanodami žiūrėkite į Zodiaką
Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+7 +9 +1 +3 +1 +7 +9 +1
Praha +6 Ryga +7 Roma +12 Sidnėjus +26 Talinas +5 Tel Avivas +12 Tokijas +9 Varšuva +8
Vėjas
6–13 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+5
+7
+7
+7
7
+5
+6
+5
+5
5
+5
+5
+5
+5
8
pirmadienį
Naujųjų dovana – rimtas galvo sūkis.
Ne paslaptis, kad kiekvienam patinka skirtingos dovanos. Vis dėlto, ieškoda mi tinkamiausios, dažniau atsižvelgia me ne į adresato simpatijas, o į tai, kas džiugintų mus pačius. Dovanų ekspertai tikina, kad dažnu atveju tiksliai pataikyti galime vien ži nodami jubiliato Zodiako ženklą. Rinkdami dovaną gimusiems po Avino bei Liūto ženklu atminkite, kad šie žmo nės – ypač aktyvios ir neramios asme nybės. Jie ugningi, tad romantiškais pa siplaukiojimais jachta ar maisto degus tacijomis jų nepapirksite. Tokio charak terio žmonėms geriausiai tinka ekstre malų prieskonį turinčios pramogos. Į juos šiek tiek panašūs ir Dvyniai bei Šauliai. Jie taip pat nesižavi ramiomis dovanomis, laiką nori leisti didelė se žmonių kompanijose, tačiau netu ri tokio didelio noro lyderiauti. Jie ne mėgsta monotonijos, nuolat ieško ko nors naujo, neišbandyto, tad prieš ap sispręsdami, ką dovanoti, būtinai pasi domėkite, kokiomis aktyviomis pramo gomis jie jau mėgavosi. O Vandeniai blyksinčiais nuotaikų po kyčiais nepasižymi, tačiau gyvenime nuolatos ieško perversmų, laisvės, ne priklausomybės. Jiems ypač turėtų pa tikti plaukimas baidarėmis. Tai ir lais vės pojūtis, ir nuolatinis judesys, ir gali mybė pabendrauti. Be visų anksčiau iš vardytų savybių, Vandeniai yra ir pui kūs pašnekovai, tad patekus į vieną val tį su jais niekada nebus liūdna. Likusius Zodiako ženklus džiugina vi siškai kitokio tipo pramogos. Vėžius, Svarstykles ar Mergeles lengvai nu džiuginsite gurmaniškomis bei poil sio dovanomis. Jiems nereikia didelių draugijų, tad įteikdami dovaną leiski te patiems pasirinkti, su kuo šie galės ja pasinaudoti. Na, o Svarstyklės – ilgai sprendimo ieš kančios estetės, tad neleiskite joms rinktis iš keleto skirtingų gurmaniškų vakarienių, galiausiai joms tai sukels per daug streso. Kiek paprasčiau dovaną išrinkti Jau čiams, Ožiaragiams ir Žuvims. Šio žen klo žmonės gana konservatyvūs, tad jei kada prasitarė, kad ypač susižavė jo dar praėjusią vasarą aplankytu van dens parku, rytietišku masažu ar kelio ne jachta, padovanokite ką nors pana šaus. Česka (aš esu Svarstyklės. Supratote?)
Marijampolė
Vilnius
+6
Alytus
1863 m. Kaune įvykdyta mirties bausmė kunigui, vienam iš 1863 m. sukili mo vadų Antanui Mac kevičiui. Gimė 1828 m. 1869 m. amerikietis Wil liamas Semplis užpaten tavo kramtomąją gumą. 1923 m. mirė architek tas Alexandras Gustavas Eiffelis, suprojektavęs Ei felio bokštą Paryžiuje. 1947 m. mirė paskutiny sis Ital ijos monarchas – karalius (1900–1946 m.) Viktoras Emanuelis III.
Tikroji žiema į uos tamiestį artimiausiu laiku dar neateis. Si noptikai įsitikinę: nors ateinančią sa vaitę termometrų stulpeliai šokčios ties nuliu, kai kur susiformuos plo nas ledukas, tikros žiemos dar teks palaukti.
r.zinkeviciute@kl.lt
Savaitgalis ir visa ateinanti sa vaitė bus debesuota su pragied ruliais, laukiama kritulių. „Deja, laukiami krituliai nebus snie gas“, – sakė Lietuvos hidro meteorologijos tarnybos Jūri nių prognozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys. Lietus turėtų prasidėti sekma dienį, o kitos savaitės pabaigoje pajūrį pasieks ir „sunkesni“ kritu liai – į lietų pereinanti šlapdriba. „Tikros žiemos kol kas nelaukia me ir neprognozuojame“, – teigė L.Pakštys.
Inga, Ivita, Irvita, Ingeborga, Kantvilas, Vaidilutė, Ema, Kamilė.
1953 m. gimė pian is tas Richardas Clayder manas.
Naujųjų naktį – šaltukas
Radvilė Zinkevičiūtė
Vardai
gruodžiO 28-ąją
rytoj
Trad ic ij os: kokia turėtų būti
+5
+6
Šlapdriba: ateinančią savaitę vietoje žiemos paveikslų pasirodys šla
pios snaigės ir lietus.
Ateinančią savaitę pūs 8–13 m/s pietų pietvakarių vėjas, kuris gū siuose pasieks ir iki 15 m/s. Tokių krypčių vėjai vyraus tik pirmą ją savaitės pusę, o antroje – pasi suks į pietryčius ir rims, sieks iki 6–11 m/s. Pirmoje savaitės pusėje pučiantis stipresnis vėjas išlaikys aukštesnę temperatūrą. Dienomis termomet rų stulpeliai rodys 2–5, o naktimis 0–3 laipsnius šilumos. Antroje savaitės pusėje aprimęs vėjas gali atnešti ir šaltuko, termo metrų stulpeliai šokinės ties nuliu:
Vytauto Petriko nuotr.
dienomis bus 0–3 laipsniai šilu mos, o naktį – tiek pat šalčio. Orus lemia pietryčių ciklono, susiformavusio virš šiaurės rytų Atlanto, pietrytinė periferija. Pir mosios savaitės pusės pietvakarių vėjai atneš frontus su krituliais, o įpusėjus savaitei pasisukęs pietry čių vėjas pūs iš kontinento, todėl kritulių mažės ir atvės. „Gruodis taip ir praėjo, pirmąją sausio naktį bus kiek šalčiau, o žie mos bent kol kas nebus“, – kons tatavo Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas.
1981 m. gimė pirmasis dirbt in io apvais in imo būdu pradėtas kūd ik is – amer ik ietė Elizabeth Jordan Carr. 2010 m. Emilio Vėlyvio režisuota kriminalinė ko medija „Zero 2“ tapo pel ningiausiu nuo 1993 me tų šal ies kino teatr uose rodytu lietuvišku filmu. 2010 m. Nicole Kidman ir jos vyras Keithas Ur banas susilaukė dukre lės, kurią pagimdė suro gatinė motina.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Ugnis sapne – didelės permainos šeimoje, po kurių teks daug ką pakeis ti. Šis sapnas gali reikšti ir sunkiai įgy vendinamas svajones. Jei sapnuojate, kad prie ugnies šil dotės rankas, vad inasi, pat irsite mei lę be atsako. Sapnuoti šaltąją ugnį – nusivylimas daug žadėjusiais ir net neketinančiais pažadų ištesėti žmonėmis. Jei sapnuojate, kad kurstote ugnį, vad inasi, nuolaid žiav imas jūsų ne pažemins. Šis sapnas gali būti ir ženk las, kad pradėjo kenkt i besaik is išdi dumas. Sapnuoti skaisčiai liepsnojančią ug nį – nesudrumstas džiaugsmas, reika lai klostysis gerai. Sapne regėti ugnį su dūmais – ne laimingas atsitikimas, dirbtinę ugnį – neilga laimė. Jei sapnuojate, kad palietėte ugnį, bet nenudegėte, tai reišk ia naud ingą užsiėmimą, jei nudegėte – saugokitės keršto. Sapnas apie užgesusią ugnį prana šauja nelaimes ir vargus. Jei sapnuojate, kad dega jūsų namas, – turėsite gerus draugus arba paklus nius vaikus. Jei sapne kovojate su ugnimi ir ne leidžiate jai įsiliepsnoti, tai reiškia ne ramų darbą.
VIKINGŲ LOTO
Nr. 1085
2013 12 25 AUKSO PUODAS – 5 409 120 Lt DIDYSIS PRIZAS – 1 933 057 Lt 07 33 29 05 13 39 Auksinis skaičius 39 Papildomi skaičiai 27 47 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 171 619 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 8 645 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 160 Lt (297 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (5794 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (7713 priz.) Džokeris – bil. nr. 060 250 748 (142 652 Lt) Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt