2013 12 28 klaipeda internetas

Page 1

gruodžio 28, 2013

Nr. 297 (19 899)

Klai­pė­dos dra­mos teat­ro di­rek­to­rius G.Pranc­kū­nas – Ka­lė­dų Se­ne­lis nuo 18 me­tų. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Kaip lat­viai su­si­gy­vens su eu­ru ir ar Ško­ti­ja taps ne­prik­lau­so­ma? At­sa­ky­mai – 2014-ai­siais. Pasaulis 8p.

Kaina 1,60 Lt

Nau­jų­jų šventė – ne prie sta­lo

Pa­si­rin­ki­mas: da­lis žmo­nių Nau­jų­jų me­tų nak­tį sten­gia­si pa­bėg­ti iš na­mų ir mies­to šur­mu­lį ste­bė­ti iš to­li.

Lie­tu­vių la­biau ver­ti­na­mos Ka­lė­dos už­go­žia se­nų­jų me­tų pa­ly­dė­tu­ ves bei nau­jų­jų su­tik­tu­ves, to­dėl vis daž­niau gruo­džio 31-osios va­ka­ ras tam­pa gau­sios va­ka­rie­nės bei tau­rių kil­no­ji­mo, žvel­giant į žyd­rą­ jį ek­ra­ną, šven­te. Vis dėl­to prie te­le­vi­zo­riaus Nau­juo­sius su­tin­ka ne vi­si. Yra klai­pė­die­čių, ku­rie me­tų kai­tą pa­mi­ni la­bai neįp­ras­tai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė Jau­kiau­sia šven­tė – miš­ke

„Nie­ko nė­ra ma­lo­nes­nio, kaip at­ si­svei­kin­ti su se­nai­siais me­tais miš­ke. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ko rei­ kia iš gam­tos, – snie­go. Pap­ras­tai su­si­ren­ka sa­va kom­pa­ni­ja. Su­si­ku­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ria­me lau­žą, pri­si­se­ga­me barz­das, ka­dan­gi ne vie­nas drau­gas pui­ kiai dai­nuoja, links­ma bū­na ne tik nuo karš­tos ar­ba­tos ar vy­no, bet ir nuo dai­nų. Pri­gal­vo­ja­me iš­dai­ gų. Tam­so­je pa­gąs­din­ti to­kią nak­tį ne­sun­ku, su­gal­vo­ja­me ko­kių nors „bai­kų“, nes žmo­nės kū­ry­bin­gi.

6


2

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

miestas

Kalėdas paženklino mįslingos mirtys Ka­lė­dos į kai ku­rių klai­pė­die­čių šei­mas at­ne­šė ne lauk­tą džiaugs­mą, o ne­tek­ties skaus­mą. Uos­ta­mies­ty­je bei jo apy­lin­kė­ se bū­ta ne­ti­kė­tų mir­čių, kai ku­rie mi­ru­sie­ji ta­po nu­si­kal­ti­mų au­ko­mis.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos teis­mo me­di­ci­nos eks­ per­tams vie­nin­te­lė dar­bo die­na šią sa­vai­tę po tri­jų Ka­lė­dų lais­va­die­nių bu­vo la­biau įtemp­ta nei bet ku­ri ki­ ta sun­kiau­sia me­tų die­na. Per tris šven­ti­nes die­nas abe­jo­ ti­no­mis ap­lin­ky­bė­mis mi­rė 14 as­ me­nų. Eks­per­tai net ne­tu­rė­jo vil­čių iš­siaiš­kin­ti vi­sų jų mir­ties prie­ žas­tis ir pir­miau­siai ėmė­si tų, ku­ rių gy­vy­bės pra­ra­di­mas la­biau­siai pri­mi­nė kri­mi­na­li­nio nu­si­kal­ti­mo pa­sek­mes. Dau­giau­sia abe­jo­nių pa­rei­gū­ nams ke­lia 31-erių Jo­no L. mir­tis. Ne­gy­vas vy­ras gruo­džio 24-osios anks­tų ry­tą ras­tas Su­lu­pės gat­vės 11A na­mo laip­ti­nė­je. Ant ve­lio­nio vei­do ir vi­so kū­no ryš­kė­jo krau­jos­ru­vos. Šis as­muo bu­vo ge­rai ži­no­mas pa­rei­gū­nams,

ne­se­niai jis bu­vo įtar­tas api­plė­ši­ mu. Ar vy­ras bu­vo nu­žu­dy­tas ir kas tai ga­lė­jo pa­da­ry­ti, vei­kiau­siai bus aiš­ki­na­ma­si ir sa­vait­ga­lį. Gruo­džio 25-osios pa­va­ka­re uos­ta­mies­čio pa­kraš­ty­je, Jau­nys­ tės gat­vė­je, upe­ly­je ras­tas 63 me­tų klai­pė­die­čio Al­gi­man­to K. kū­nas. Spė­ja­ma, kad vy­ras ga­lė­jo nu­ kris­ti nuo skar­džio ir su­si­žeis­ti gal­vą į ak­me­nis upe­lio dug­ne. Ko­ dėl jis kri­to ir kas lė­mė vy­ro mir­tį, taip pat ti­ki­ma­si su­ži­no­ti iš teis­ mo me­di­ci­nos eks­per­tų. Kol kas šio žmo­gaus mir­tis ne­sie­ja­ma su nu­si­kal­ti­mu. Ant­ro­sios Ka­lė­dų die­nos ry­tą Til­tų gat­vės 29-aja­me na­me sa­ vo na­muo­se ras­tas ne­gy­vas 53 me­ tų vy­ras. Gruo­džio 27-osios nak­tį Stan­ čių kai­me esan­čio­je kai­mo so­dy­bo­ je ap­tik­ta ne­gy­va 55 me­tų mo­te­ris. Ve­lio­nė ras­ta sė­din­ti ant kė­dės.

Skir­tu­mai: tuo me­tu, kai dau­gu­ma žmo­nių džiau­gia­si su­lau­kę di­džių­jų me­tų šven­čių, kai ku­rių na­mų neap­

len­kia ne­lai­mės.

Ap­žiū­rė­ję abu ve­lio­nius pa­rei­ gū­nai smur­to po­žy­mių ant jų kū­ nų ne­pas­te­bė­jo. Pa­na­šių mir­čių bū­ta ir dau­giau, ta­čiau pa­rei­gū­nai spė­ja, kad dau­gu­ma žmo­nių iš­ke­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lia­vo Ana­pi­lin dėl ūmių svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Iki šiol ne­ži­no­ma, kas at­si­ti­ko žmo­gui, ku­rio as­me­ny­bės per vi­ sas šven­ti­nes die­nas ne­pa­vy­ko nu­

sta­ty­ti. Aukš­tas, apie 190 cm ūgio vy­ras ne­šio­ja ūsus ir il­gus plau­kus. Jis gruo­džio 23 die­ną prieš pie­tus į li­go­ni­nę bu­vo pri­sta­ty­tas be kel­nių ir ba­tų. Vy­ras ne­kal­ba.

Nau­jie­ji Klaipėdoje – be ves­tu­vių Klai­pė­die­čiai plū­do Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai ne­si­ver­žia tuok­tis Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se – to­kia ga­li­my­be do­mė­jo­si tik vie­na ki­ta po­ra, ta­čiau nė vie­na ci­vi­li­nė san­ tuo­ka gruo­džio 31-ąją ne­bus įre­ gist­ruo­ta.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­ vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­ jos sky­riaus ve­dė­jos Gra­ži­nos Mi­ se­vi­čie­nės, san­tuo­kas sten­gia­ma­si

re­gist­ruo­ti joms skir­to­mis die­no­ mis – tre­čia­die­niais, penk­ta­die­ niais ir šeš­ta­die­niais. Tre­čia­die­niais San­tuo­kų rū­ muo­se vyks­ta neiš­kil­min­gos ce­ re­mo­ni­jos. Penk­ta­die­nis – die­na, skir­ta tuok­tu­vėms ki­to­se vie­to­se. Šeš­ta­ die­niais san­tuo­kų rū­muo­se vyks­ta iš­kil­min­gos ce­re­mo­ni­jos. „Gruo­džio 31 die­ną tik­rai nie­ kas ne­si­ver­žė tuok­tis. Ma­nau, kad žmo­nės, ku­rie no­rė­jo tą pa­ da­ry­ti, tuok­sis šeš­ta­die­nį, gruo­

džio 28-ąją. Šią die­ną pas mus žie­dus su­mai­nys 16 po­rų“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. G.Mi­se­vi­čie­nės nuo­mo­ne, šven­ čių ne­rei­kia su­plak­ti į vie­ną die­ną: „Žmo­nės, ku­rie su­si­tuoks šeš­ta­ die­nį, tu­rės ir sa­vo me­ti­nių, ir Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vių šven­tes, o ne vie­ną“. Pa­sak ve­dė­jos, gruo­džio 31-ąją po­ros tuo­kia­mos, jei ši die­na su­ tam­pa su san­tuo­kų re­gist­ra­ci­jų die­no­mis, pa­vyz­džiui, šeš­ta­die­ niu ar tre­čia­die­niu.

San­tuo­ kas sten­ gia­ma­si re­gist­ruo­ ti joms skir­to­mis die­no­mis – tre­čia­ die­niais, penk­ta­ die­niais ir šeš­ta­ die­niais.

Svars­tė: ga­li­my­be tuok­tis pa­sku­ti­nę šių me­tų die­ną do­mė­jo­si tik ke­lios po­ros, ta­čiau ir

jos sa­vo šven­tei pa­si­rin­ko ki­tą da­tą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

re­gist­ruo­ti gink­lų

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Du­ji­nius pis­to­le­tus ir ko­vi­nius gink­ lus įre­gist­ruo­ti strim­gal­viais lė­ kę klai­pė­die­čiai ga­li leng­viau at­si­ kvėp­ti – pra­tęs­tas re­gist­ra­ci­jos ter­ mi­nas. Su­sit­var­ky­ti do­ku­men­tus jau ga­li­ma ne iki šių me­tų pa­bai­gos, o iki atei­nan­čių­jų lie­pos 1-osios.

Du­ji­nių pis­to­le­tų, ko­vi­nių gink­ lų re­gist­ra­vi­mo ter­mi­ną šią sa­vai­ tę pra­tę­sė Sei­mas. Tiems, kas lai­ku neuž­re­gist­ruos gink­lo, grės bau­džia­mo­ji at­sa­ko­ my­bė – areš­tas ar­ba lais­vės atė­ mi­mas iki pen­ke­rių me­tų. Pas­ku­ti­nė­mis, kaip ma­ny­ta, re­ gist­ra­ci­jai skir­to­mis sa­vai­tė­mis Klai­pė­dos po­li­ci­jos Li­cen­ci­ja­vi­ mo sky­rių už­plū­do srau­tai su­sku­ bu­sių­jų už­re­gist­ruo­ti sa­vuo­sius gink­lus. „Vi­są gruo­dį bu­vo tie­siog štur­ mas, di­džiu­lis su­ju­di­mas“, – sa­kė Li­cen­ci­ja­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Ži­gin­tas Nar­mon­tas. Šiuo me­tu Klai­pė­dos ap­skri­ty­je yra už­re­gist­ruo­ta 4,7 tūkst. du­ji­ nių pis­to­le­tų ir se­no­vi­nių gink­lų. Li­cen­ci­ja­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­ kas ti­ki­no, kad re­gist­ra­vi­mas vy­ko

Sku­bė­jo: pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­

mis į pa­rei­gū­nus krei­pė­si dau­gy­ bė no­rin­čių­jų įre­gist­ruo­ti gink­lus.

sklan­džiai, ta­čiau pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis, kai žmo­nės ėmė plūs­te plūs­ti, su­si­da­rė ei­lės. Pa­rei­gū­nai ėmė­si vi­sų ga­li­mų prie­mo­nių, kad gink­lų re­gist­ra­vi­ mas vyk­tų kuo sklan­džiau. „Dir­bo daug spe­cia­lis­tų, bu­vo prail­gin­tas ir jų dar­bo lai­kas“, – tvir­ti­no vir­ši­ nin­kas. Pa­rei­gū­nai ti­ki­no, jog gink­ lų re­gist­ra­vi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mas tu­rė­tų bū­ti nau­din­gas – vi­si pa­vė­ la­vu­sie­ji do­ku­men­tus su­si­tvar­ky­ ti iki me­tų pa­bai­gos ga­lės tai pa­da­ ry­ti vė­liau ir iš­veng­ti ga­na griež­tų baus­mių.


3

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

miestas Ši­lu­mos kai­na ne­si­keis

Mo­kė­ti – į ban­ką

Svars­tys dėl pa­sko­los

Sau­sį ši­lu­mos kai­na uos­ta­ mies­ty­je ne­si­keis. Ji iš­liks to­ kia pa­ti kaip ir gruo­dį – 22,85 cen­to be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Pas­ta­ra­sis gy­ven­to­ jams yra leng­va­ti­nis ir sie­kia 9 pro­c. Nuo ki­tų me­tų sau­sio įsi­ ga­lio­sian­ti ši­lu­mos kai­na yra 10,5 pro­c. ma­žes­nė, nei bu­vo šių me­tų tą pa­tį mė­ne­sį.

Nuo ki­tų me­tų ne­be­ga­lios Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės su Lie­tu­vos pa­štu su­da­ry­ta su­tar­tis dėl vie­ ti­nės rink­lia­vos įmo­kų priė­mi­ mo pa­što sky­riuo­se. To­dėl rink­ lia­vas, tarp jų ir 5 li­tų mo­kes­tį už lei­di­mą ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­ to­mo­bi­lius, bus ga­li­ma su­mo­kė­ ti Šiau­lių ban­ke. Jis ims 70 cen­tų ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tį.

Šiau­rės in­ves­ti­ci­nis ban­kas, fi­ nan­suo­jan­tis pro­jek­tus, ku­rie pa­ ge­rin­tų kon­ku­ren­cin­gu­mą Šiau­ rės ir Bal­ti­jos ša­ly­se, svars­to apie da­li­nį su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­to fi­ nan­sa­vi­mą. Pro­jek­tui su­teik­ta A ka­te­go­ri­ja, o tai reiš­kia, kad prieš su­tei­kiant pa­sko­lą jis svars­to­ mas vie­šai.

Stin­tos ban­do žve­jų kant­ry­bę

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos sa­v i­ val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 16 po­r ų. Žie­dus su­mai­nys Ali­na Anaš­ko­va ir Egi­di­jus Šim­kus (12 val.), Ie­va Vaič­ku­ tė ir And­rius Pet­rei­kis (12.10 val.), Ro­za­ na Tiu­ni­je­va ir Igor Ni­ku­lin (12.20 val.), Ni­nel Mo­ro­zo­va ir Ar­tū­ras Kont­ri­mas (12.30 val.), Vi­lin­da Šin­ko­ny­tė ir Li­nas Drob­nys (12.40 val.), Ju­li­ja Go­lu­be­va ir Leo­n i­das Anis­ke­v ič (12.50 val.), Eg­lė Ja­kai­tė ir Via­čes­lav Gvoz­das (13 val.), Auš­ra Si­mu­t y­tė ir Egi­d i­jus Ar­ma­l is (13.30 val.), Sand­ra Ei­dė­jie­nė ir To­mas Dar­g is (13.40 val.), Ra­mu­tė Žvink­lie­nė ir Vy­tau­tas Moc­kus (13.50 val.), Sand­ra Lat­vė­nai­tė ir Vi­ta­lij Ti­chov (14.10 val.), Tat­ja­na Ar­chi­pen­ko ir Da­rius Taut­kus (14.20 val.), Jo­lan­ta Bud­ry­tė ir And­reas Neop­hy­tou Av­raam (14.30 val.), Jo­vi­ta Vyš­tar­tai­tė ir Ma­r ius Ju­rė­nas (14.40 val.), Iri­na Če­re­nok ir Alek­sej Gre­čin (14.50 val.), Si­g u­tė Jo­k u­baus­k ie­nė ir Ev­ge­nii Bi­dovs­k ii (15 val.).

Klai­pė­dos žve­jai jau džiau­gia­si pir­muo­ ju di­des­niu stin­tų lai­mi­kiu. Ka­lė­doms šio de­li­ka­te­so gau­ ti bu­vo sun­ku, ta­ čiau šio­mis die­no­ mis į uos­ta­mies­čio tur­ga­vie­tes jau at­ ve­ža­mos dė­žės, pri­ krau­tos stin­tų.

Pra­mo­ga: Kur­šių ma­rių ­kran­tines ap­gu­lė bū­riai stin­tų žve­jų.

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Prieš šven­tes stin­tų mies­tie­čiams ne­ža­dė­ję žve­jai bu­vo tei­sūs – švie­ žiais agur­kais kve­pian­čio­mis žu­ vi­mis džiau­gė­si tik tie, ku­rie pa­tys už­me­tė meš­ke­res. Mies­te nu­si­pirk­ ti stin­tų ne­bu­vo ga­li­ma. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis Kur­šių ma­rių kran­tus ap­gu­lę stin­tų žve­ jai ne­liū­dė­jo. Nors lai­mi­kis ne­bu­ vo gau­sus, ta­čiau žu­vų su­ga­vo vi­ si žve­jo­ju­sie­ji. Žu­ve­les gau­dė ke­lios de­šim­tys žve­jų, ku­rių kiek­vie­nas tu­ri sa­

vas žve­jy­bos pa­slap­tis bei tech­ ni­ką. Vie­ni stin­tas vi­lio­jo pjaus­ ty­tais žu­vų ga­ba­liu­kais, mu­sių ler­vo­mis, ki­ti – la­ši­nių ga­ba­ liu­kais ar tie­siog bliz­gios fo­li­jos skiau­te­le. Kal­bin­ti žve­jai sa­kė ne­pri­si­me­ nan­tys to­kios įdo­mios žve­jy­bos. „Se­niai taip įdo­miai stin­tų ne­žve­ jo­jau, sau­lė švie­čia, nė vie­nos snai­ gės“, – ste­bė­jo­si vie­nas žve­jų. Smil­ty­nė­je žve­jo­jęs Vy­tau­ tas pa­sa­ko­jo, jog ge­riau­siai ki­bo ry­te, o va­ka­rop Kur­šių ma­rio­se din­go sro­vė ir su­ma­žė­jo žu­ve­lių. „Lai­mi­kis nė­ra gau­sus, o ir pa­čios

stin­tos ne­di­de­lės, ta­čiau džiau­ gia­mės, ir tiek“, – džiū­ga­vo žve­ jas. Pa­lan­go­je meš­ke­rio­jęs Vir­gi­ ni­jus Jur­kus taip pat tvir­ti­no, kad žu­ve­lių ne­daug ir sun­ku pro­gno­ zuo­ti, ka­da jų at­plauks gau­ses­ ni bū­riai. „Gam­ta kvai­lio­ja. Kai pra­si­dės nor­ma­li žie­ma, tai bus ir stin­tų, nie­kur jos ne­dings“, – įsi­ ti­ki­nęs bu­vo V.Jur­kus. Uos­ta­mies­čio tur­ga­vie­tė­se taip pat jau ga­li­ma ban­dy­ti nu­si­pirk­ ti stin­tų. Šių žu­vų pa­klau­sa aki­ vaiz­džiai vir­ši­ja pa­siū­lą, to­dėl ir kai­nos kan­džio­ja­si. Šiuo me­tu ki­ log­ra­mas stin­tų kai­nuo­ja apie 20

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vir­gi­ni­jus Jur­kus:

Gam­ta kvai­lio­ja. Kai pra­si­dės nor­ma­li žie­ma, tai bus ir stin­tų, nie­kur jos ne­dings.

li­tų, ta­čiau ti­ki­ma­si, jog sa­vait­ga­ lį jų bus dau­giau, to­dėl kai­na ga­li šiek tiek su­ma­žė­ti – iki 17–18 li­tų už ki­log­ra­mą.

Del­fi­na­riu­mą tik­rins ki­tais me­tais Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ins­pek­to­riai Jū­rų mu­zie­jaus del­fi­ na­riu­mą pla­nuo­ja tik­rin­ti po Nau­ jų­jų me­tų. Pa­tik­ri­ni­mas ren­gia­ mas, nes skun­dą pa­ra­šė gy­vū­nų gy­nė­jų or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri sua­be­jo­ jo tin­ka­mo­mis del­fi­nų lai­ky­mo są­ ly­go­mis.

Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­ja pra­šė pa­tik­rin­ti del­fi­ na­riu­mą – iš­tir­ti, ar lai­ky­mo są­ly­ gos yra tin­ka­mos del­fin ­ ams. Skun­ de taip pat rei­ka­lau­ja­ma už­draus­ti jų pa­si­ro­dy­mus. Del­fin ­ a­riu­mą tik­rins Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos

Dienos telegrafas

tar­ny­bos bei Klai­pė­dos gy­vo­sios gam­tos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos spe­ cia­lis­tai. Pa­tik­ri­ni­mas vei­kiau­siai bus or­ga­ni­zuo­ja­mas ki­tais me­tais. „Vyks bend­ras pa­tik­ri­ni­mas, nes tik­rai nė­ra di­de­lės sku­bos jį or­ga­ ni­zuo­ti. Del­fi­na­riu­me dir­ba kva­ li­fi­kuo­tas ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas, ku­ris pri­žiū­ri del­fi­nus. Jis tvir­ti­ no, kad gy­vū­nai jau­čia­si ge­rai. To­ dėl pa­tik­ri­ni­mas ir bus or­ga­ni­zuo­ ja­mas jau ki­tais me­tais“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Vir­gi­li­jus Va­lan­ti­nas. Pa­sak jo, del­fi­na­riu­mas tu­ri zoo­ lo­gi­jos so­do sta­tu­są ir už­draus­ti del­fin ­ ų pa­si­ro­dy­mus be jo­kio rea­ laus pa­grin­do ne­ga­li­ma.

Mir­tys. Gruo­d žio 23 d. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­b ės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ka­z i­m ie­ ra Sta­n ie­nė (g. 1924 m.), Vy­tau­tas An­ ta­nas Vo­ve­rai­tis (g. 1930 m.), Be­ne­dik­ tas Da­mans­k is (g. 1932 m.), Bi­ru­tė Stu­ čins­k ie­nė (g. 1932 m.), Ju­lė Go­lu­bo­va (g. 1938 m.), Ana Ma­lu­k ie­nė (g. 1942 m.), Petr Si­do­rov (g. 1943 m.), Al­g i­man­ tas Lu­bys (g. 1943 m.), Vi­das Kau­nas (g. 1968 m.). Gruo­d žio 26 d. už­re­g ist­r uo­ tos 2 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė An­ge­ lė Bal­čiū­nie­nė (g. 1941 m.), Graž­vy­das Šiukš­ta (g. 1967 m.). Gruo­d žio 27 d. už­ re­g ist­r uo­tos 13 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ag­nieš­ka Jo­k ū­baus­k ie­nė (g. 1921 m.), Pet­ras Jo­n i­kas (g. 1929 m.), Li­d i­ja Su­l i­mo­va (g. 1932 m.), Ste­po­nas Adol­ fas Ma­šid­laus­kas (g. 1932 m.), Liud­vi­ka Žam­bie­nė (g. 1936 m.), Rai­sa Kar­pu­šen­ ko (g. 1936 m.), Ja­kov Čer­ne­ga (g. 1938 m.), Vla­d i­mir Ko­ro­lev (g. 1948 m.), Mi­ chail Cy­buls­kij (g. 1952 m.), Tat­ja­na Ko­ les­no­va (g. 1960 m.), Ka­zi­mie­ras Gir­de­ nis (g. 1960 m.), Jo­nas Le­me­ž is (g. 1982 m.), Ro­si­ta Ku­rai­tė (g. 1985 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ka­z i­m ie­ra Sta­n ie­nė, Liud­v i­ka Žam­ bie­nė, Ste­po­nas Adol­fas Ma­š id­laus­ kas, Pet­ras Jo­ni­kas, Bo­ris Bon­da­ren­ko, Mi­chail Cy­buls­kij, ry­toj – Vla­di­mir Ko­ ro­lev, Ka­zi­mie­ras Gir­de­nis, Ivan Klev­ čen­ko, Al­g ir­das Kur­me­lis. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ag­n ieš­ka Jo­k ū­baus­k ie­nė, Li­d i­ja Su­l i­ mo­va, ry­toj – Ana Ma­lu­k ie­nė. Nau­ja­gi­miai. Šią sa­vai­tę pa­g im­dė 41 mo­te­r is. Gi­mė 23 mer­gai­tės ir 19 ber­ niu­k ų, tarp jų – dvy­nu­kai.

Smal­su­mas: gy­vū­nų tei­sių gy­nė­jai iš­si­rei­ka­la­vo, kad spe­cia­lis­tai pa­tik­

rin­tų, ko­kio­mis są­ly­go­mis Klai­pė­dos del­fi­na­riu­me lai­ko­mi del­fi­nai.

Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė per 50 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­si smul­k io­mis trau­mo­mis.


4

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

miestas

Ruslano sva­jo­nei lem­ta iš­si­pil­dy­ti Li­gos su­kaus­ty­tam Rus­la­nui Na­gor­nyj ne vie­ne­rius me­tus slap­čia nak­ti­mis aus­ta jo sva­jo­nė taps rea­ly­be. Re­ta rau­me­nų li­ ga ser­gan­tis, ju­dė­ti ne­ga­lin­tis vy­ras su­lau­ kė vie­nos įmo­nės pa­ra­mos, ku­ri leis klai­ pė­die­čiui įsi­gy­ti iš­sva­jo­tą kom­piu­te­rį. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Su­ža­vė­jo stip­ry­bė

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pro­jek­to „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ so­cia­li­nis par­ tne­ris – Gargž­duo­se įsi­kū­ru­si įmo­ nė – iš­pil­dė klai­pė­die­čio pra­šy­mą. Tūks­tan­čio li­tų pa­ra­ma jam leis įsi­ gy­ti ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį, apie ku­rį Rus­la­nas ty­liai sva­jo­jo ne vie­ ne­rius me­tus. „Ši sva­jo­nė tik­rai ver­ta, kad tap­tų rea­ly­be. Rus­la­no tvir­ty­bė ir už­si­spy­ ri­mas už­de­ga. Jis sa­vo op­ti­mis­tiš­ku po­žiū­riu ga­li bū­ti pa­vyz­dys dau­ge­ liui svei­kų­jų. Nuo­šir­džiai ža­vi­mės jo stip­ry­be ir lin­ki­me jam kuo ge­ riau­sios klo­ties“, – lin­kė­jo įmo­nės at­sto­vė. Pro­jek­to so­cia­li­nis par­tne­ris ne­ no­rė­jo vie­šin­ti įmo­nės pa­va­di­ni­mo. Jos dar­buo­to­jai, Rus­la­no is­to­ri­ją iš­ rin­kę kaip įsi­min­ti­ną, įkve­pian­čią ir ver­tą dė­me­sio, pa­ska­ti­no ne­ma­ žus po­ky­čius šio klai­pė­die­čio gy­ve­ ni­me. Ne­ti­kė­ta ži­nia iš gi­mi­nių

„Po pub­li­ka­ci­jos su­lau­kiau daug ge­rų žo­džių. Straips­nį skai­tė ne tik ma­no drau­gai. Su­lau­kiau skam­bu­ čio net iš Či­ka­gos“, – pri­si­pa­ži­no Rus­la­nas. To­li­mi klai­pė­die­čio gi­mi­nai­čiai apie li­ki­mo smū­gius, ku­riuos pa­ ty­rė Rus­la­nas, per­skai­tė in­ter­ne­te. Krei­pę­si į dien­raš­tį, gi­mi­nai­čiai ga­ vo Rus­la­no te­le­fo­no nu­me­rį ir prieš Ka­lė­das uos­ta­mies­tį pa­sie­kė ži­nia iš už At­lan­to. „Su ma­ni­mi su­si­sie­kė ma­no pa­tė­ vio gi­mi­nai­tė Ra­sa. Ji ma­ne pa­ži­no­jo dar vai­kys­tė­je, nors aš ją sun­kiai pa­ me­nu. Bet la­bai nu­ste­bau, kad kaž­ kas ma­nęs ieš­ko iš Či­ka­gos“, – su­si­ jau­di­nęs pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis. Rus­la­no gi­mi­nai­tė ži­no­jo tik bend­rus sun­kiai ser­gan­čio vy­ro is­ to­ri­jos fak­tus. Mo­te­ris ne­ži­no­jo, kad li­gos pri­spaus­tas vy­ras li­ko be tė­vų na­mų, o pa­li­ki­mas ati­te­ko jį ku­rį lai­ ką pri­žiū­rė­ju­siai te­tai. Šio­ji jau yra mi­ru­si, o bu­tą pa­vel­dė­ję du sū­nūs se­no­kai jį par­da­vė. „Ma­ne nu­ste­bi­no, kad kaž­kas dar ma­ne pri­si­me­na. Bu­vo la­bai sma­ gu pa­kal­bė­ti. Gi­mi­nai­tė dar su­ge­ bė­jo ir do­va­ną per­duo­ti“, – džiau­ gė­si vy­ras.

Gargž­duo­se gy­ve­nan­tiems pa­ žįs­ta­miems mo­te­ris per­da­vė pi­ni­ gų, skir­tų Rus­la­nui. Žmo­nės jį ap­ lan­kė prieš pat šven­tes. „No­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, ku­rie man tiek pa­dė­jo. Įmo­nei, ku­ri pa­ do­va­no­jo to­kią do­va­ną, lin­kiu kuo ge­riau­sios klo­ties“, – kal­bė­jo Rus­ la­nas. Pa­gal­bą pa­siū­lė pen­si­nin­kė

Iš „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tų iš­gir­dęs, kad jam pa­si­šo­vė pa­dė­ti dar vie­nas žmo­gus, Rus­la­nas ne­te­ko amo. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ su­lau­ kė klai­pė­die­tės Ri­mu­tės laiš­ko, ku­ ria­me mo­te­ris do­mė­jo­si, ar Rus­la­no nau­ja­jam kom­piu­te­riui ne­rei­kės ko­ kių nors prie­dų.

Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad vie­šu­mas jam su­ kū­rė ry­šį su to­li­ma gi­ mi­nai­te, tad jis ti­ki­si, kad at­si­ras jo se­no­kai gir­dė­tas bro­lis.

„Aš pen­si­nin­kė, ta­čiau dir­bu. Tad kol dirb­siu ir bū­siu gy­va, pa­dė­siu šiam žmo­gui. No­rė­čiau jam nu­pirk­ti vaiz­do ka­me­rą, au­si­nes, ki­tus kom­ piu­te­rio prie­dus, kad vai­ki­nas ga­lė­tų bend­rau­ti su drau­gais nei­šei­da­mas iš na­mų“, – ti­ki­no mo­te­ris. Eko­no­mis­te dir­ban­ti mo­te­ris net pa­si­siū­lė kas mė­ne­sį su­mo­kė­ti už in­ter­ne­to pa­slau­gas, kad Rus­la­nui šios są­skai­tos ne­pap­lo­nin­tų pi­ni­ gi­nės. „Kai pa­ma­tau, ko­kių bė­dų tu­ri žmo­nės, pa­gal­vo­ju, kad dar ma­žai pa­da­riau, pa­dė­jau. Pro­jek­tas „Ge­ ra da­ry­ti ge­ra“ ma­ne su­ža­vė­jo. Jis la­bai rei­ka­lin­gas ir ne tik per šven­ tes. Juk dau­ge­lis net ne­ži­no, kam tos pa­ra­mos rei­kė­tų. O to­kios is­ to­ri­jos la­bai su­jau­di­na“, – kal­bė­ jo mo­te­ris. Iš­gir­dęs, jog klai­pė­die­tė Ri­mu­ tė iš­tie­sė pa­gal­bos ran­ką, Rus­la­nas ste­bė­jo­si mo­ters ryž­tu. „Ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, kad to­kių žmo­ nių dar yra. Man net ne­jau­ku, kad pen­si­nin­kas žmo­gus no­ri man pa­ dė­ti“, – kuk­li­no­si Rus­la­nas.

Do­va­nos: dien­raš­čio „Klai­pė­da“ par­da­vi­mo pro­jek­tų va­do­vė Dai­va Dauk­šie­nė per­da­vė Rus­la­nui tūks­tan­čio

li­tų pa­ra­mą, ku­rią sky­rė vie­šu­mo ne­no­rė­ju­si įmo­nė.

Vi­lia­si su­ras­ti bro­lį

Ši­lu­mos ir šyp­se­nų ku­pi­nas šias Ka­lė­ das Rus­la­nas ti­ki­no at­si­min­siąs il­gai. „Bu­vo pui­kūs me­tai, su­lau­kė­ me ir gra­žių šven­čių. Su­lau­kiau tiek džiaugs­mo, tiek rū­pes­tin­gu­mo. Ne­ ga­liu ne­pa­dė­ko­ti tiems žmo­nėms, ku­rie įgy­ven­di­no ma­no sva­jo­nę. Iki pil­nos lai­mės tik tiek tet­rū­ko. Vie­ nin­te­lė min­tis tik ne­duo­da ra­my­bės – gal ka­da nors pa­vyks su­si­ras­ti sa­vo bro­lį“, – at­vi­ra­vo Rus­la­nas. Vy­ras pri­si­pa­ži­no, jog vie­šu­mas jam su­kū­rė ry­šį su to­li­ma gi­mi­nai­ te, tad jis ti­ki­si, kad at­si­ras jo se­no­ kai gir­dė­tas bro­lis. „Mes esa­me vie­nos ma­mos vai­ kai, nors tė­vai ir skir­tin­gi. Kiek ži­ nau, jis iš­va­žia­vo už­dar­biau­ti į Ai­ri­ją iš Ame­ri­kos, kur iš­vy­ko su tė­vu. Ten gy­ve­no 8 me­tus. Jis kei­tė dar­bus, tad ne­ži­nau, kuo už­sii­ma da­bar“, – pa­ sa­ko­jo Rus­la­nas. 2004 me­tais Rus­la­no bro­lis Ar­tū­ ras Kviet­kus bu­vo su­grį­žęs ke­liems mė­ne­siams į Lie­tu­vą. Ta­čiau jau ke­ le­ri me­tai, kaip bro­lių ry­šys yra nu­ trū­kęs. „Gal at­si­lieps klai­pė­die­čiai, ku­ rie jį pa­ži­no­jo? Gal kas nors su­teiks bent ko­kių ži­nių, kur ga­lė­čiau ieš­ ko­ti bro­lio pėd­sa­kų?“ – vy­lė­si Rus­ la­nas. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pro­jek­tas „Ge­ra da­ry­ti ge­ra“ tę­sia­si. Pro­jek­ tas ra­gi­na mies­tie­čius neuž­sisk­lęs­ ti ir apie iš­ti­ku­sias ne­lai­mes pa­pa­ sa­ko­ti dien­raš­čiui, o jo dar­buo­to­jai su­ras rė­mė­jų, ku­rie tas bė­das pa­dės iš­spręs­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


5

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

šeštadienio interviu

Gy­ve­ni­mo ir teat­ro sce­no­je As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

K

lai­pė­dos dra­mos teat­ro di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Pranc­kū­nas – le­gen­di­nis pirš­lys, su­tuo­kęs dau­giau nei 600 po­rų, pa­ts ves­ti ry­žo­si tik su­lau­kęs bran­daus am­žiaus. Be­veik 50 me­tų uos­ta­mies­ty­je gy­ve­nan­tis ak­to­rius kaž­ka­da dir­bo mo­ky­to­ju ir sva­jo­jo tap­ti žur­na­lis­tu, ta­čiau gy­ve­ ni­mas su­si­klos­tė ki­taip. Vai­kys­tė­je pa­lik­ti ran­dai

– Iš kur esa­te ki­lęs? – Ma­no gim­ti­nė – Šiau­rės Lie­tu­ vo­je Pak­ruo­jo ra­jo­ne esan­tis mies­ tu­kas Žei­me­lis. Jis prie pat Lat­vi­ jos sie­nos. Ne vel­tui mus va­din­da­vo skers­lat­viais. Pa­me­nu, vai­kys­tė­je, kai grįž­da­vo į gim­ti­nę moks­lus bai­ gę mū­sų kraš­tie­čiai, jie tar­miš­kai jau ne­be­kal­bė­da­vo. Mes la­bai pyk­da­vo­ me, esą pa­si­pū­tę – kaip ga­li­ma ne­ be­mo­kė­ti sa­vo tar­mės? O kai at­vy­ kau į teat­rą 1966 m., tai ta ma­no tar­mė man la­bai kiš­da­vo pa­ga­lius į ra­tus. Kai už­si­mirš­tu, la­bai daž­nai iš­sprūs­ta vie­nas ki­tas tar­miš­kas žo­ dis. Tar­mė – kaip pri­gi­mi­mas, grį­ žęs pas ma­mą vi­sa­da kal­bė­da­vau tar­miš­kai. Tas kal­bė­ji­mas ja bū­da­ vo di­džiu­lė pa­lai­ma. – Ką at­si­me­na­te iš vai­kys­tės? – Aš esu ka­ro vai­kas, gi­miau 1944 m. sau­sio 2 die­ną. Sa­vo vai­kys­tę at­ si­me­nu nuo 1949-ųjų, kai man bu­vo pen­ke­ri. Ta­da ma­no tė­vus ve­žė į Si­ bi­rą. Iki to lai­ko be­veik ne­pri­si­me­nu nie­ko. Kai tė­vas jau sė­dė­jo ma­ši­no­ je ir ša­lia bu­vo stri­bai su šau­tu­vais, aš ati­da­riau tro­bos lan­gą ir pa­klau­ siau: ka­da grį­ši, tė­ti? Jis at­sa­kė, kad ry­toj. O praė­jo 8 me­tai, kol juos vėl pa­ma­čiau. – Ko­dėl jū­sų – vai­kų kar­tu ta­da neiš­ve­žė? – Ma­nęs ir tri­mis me­tais vy­res­nės ma­no se­sers neiš­ve­žė, nes abu­ du sir­go­me kok­liu­šu. Ta­da tai bu­ vo bai­si li­ga. Ru­sas ma­jo­ras lie­pė vai­kų ne­lies­ti. Pri­si­me­nu, jis dar pa­sa­kė, kad mes neat­lai­ky­si­me ir nu­mir­si­me pa­ke­liui. Tė­vus iš­ve­ žė į Jo­niš­kį, iš ten jau ke­lia­vo Si­ bi­ro link. Mes li­ko­me pas tė­vo se­ se­rį Ele­ną, ku­ri bu­vo mo­ky­to­ja. Ji mus ir užau­gi­no, pas ją gy­ve­nau iki 15 me­tų. Tė­vams iš Si­bi­ro lei­do iš­vyk­ti 1956-ųjų pa­bai­go­je, bet be tei­sės grįž­ti į Lie­tu­vą. Ap­sis­to­jo jie Lat­vi­jo­je. Ir tik 1988 me­tais mums at­siun­tė do­ku­men­tą, kad tė­vai yra rea­bi­li­tuo­ti. Ir vis­kas tik to­dėl, kad jie tu­rė­jo ne­ma­žai že­mės, so­vie­ti­ niu su­pra­ti­mu bu­vo buo­žės, o mes – buo­žiu­kai. Aš iki pat paaug­ lys­tės ko­vo­jau su kiek­vie­nu, ku­ ris ma­ne taip ap­šauk­da­vo. Man tai bu­vo di­džiau­sias įžei­di­mas. Iš vai­kys­tės pa­me­nu dar vie­ną ko­ ne mis­ti­nį nu­ti­ki­mą. Ta­da dar gy­ ve­nau pas te­tą. Va­sa­rą per vie­ną aud­rą į mū­sų na­mus įskrie­jo ka­ muo­li­nis žai­bas. Te­ta tik šūk­te­ lė­jo, kad ne­ju­dė­tu­me. Tas ug­nies ka­muo­lys pra­slin­ko pro pat ma­ne į vir­tu­vę ir pro pra­vi­ras tro­bos du­ ris – lau­kan. Ne­pa­da­rė jo­kios ža­ los, nie­ko neuž­de­gė ir ne­su­ža­lo­jo. Tik­ras ste­buk­las, ma­nau, tai bu­ vo tar­si sa­vo­tiš­kas ženk­las, kad ir ma­ne kaž­kas glo­bo­ja.

Lem­tis: Klai­pė­dos dra­mos teat­ro di­rek­to­riui G.Pranc­kū­nui be­ne daž­niau­siai per vi­są ak­to­rys­tės kar­je­rą te­ko pirš­lio ir Ka­lė­dų Se­ne­lio vaid­me­nys.

– Ką reiš­kė aug­ti be tė­vų? – Tai pa­li­ko di­džiu­lį ran­dą. Bai­siau­ sia, kai grį­žo tė­vai, pa­ma­čiau ma­ mą ap­si­gau­bu­sią to­kia di­de­le ru­siš­ ka pil­ka pū­ki­ne ska­ra, man pa­si­ro­dė tai taip bai­su, kad pa­bė­gau ir ne­ priė­jau prie jų. Ta­da man bu­vo 13 me­tų. Tik vė­liau su­pra­tau, jog tai bu­vo tos skau­džios pa­sek­mės, – ne­ tu­rė­jau tė­vų, kai au­gau, kai man jų la­biau­siai rei­kė­jo. To­dėl aš daug me­ tų bu­vau blo­gas ma­mai, ne­klau­siau jos, klau­siau tik te­tos. Kai te­ta Ele­na mi­rė, Va­le­ri­ja Kuz­mic­kai­tė, ku­ri pa­ dė­jo te­tai mus au­gin­ti, už 150 rub­lių par­da­vė siu­vi­mo ma­ši­ną „Sin­ger“ ir man nu­pir­ko kos­tiu­mą, ba­tus, marš­ki­nius ir mė­ly­nos spal­vos liet­ pal­tį. Ką po to įsi­gy­da­vau, ne­bep­ri­ si­me­nu, bet ši­tas kos­tiu­mas lig šiol li­ko at­min­ty­je. – Ka­da vėl suar­tė­jo­te su ma­ma? – Aš vi­su kuo bu­vau pa­na­šus į ją – ir iš­vaiz­da, ir cha­rak­te­riu. Juk nuo 18 me­tų pra­dė­jau rė­dy­tis Ka­lė­dų Se­ ne­liu, pra­dė­jau pirš­liau­ti, tas jud­ ru­mas, ban­dy­mas pra­si­gy­ven­ti bu­ vo pa­vel­dė­tas iš ma­mos. Pas­kui mes la­bai suar­tė­jo­me. Ma­no ma­ma mi­rė prieš 5 me­tus, su­lau­ku­si 95-erių. Iš mo­kyk­los – į teat­rą

– Kuo no­rė­jo­te bū­ti užau­gęs? – Tu­rė­jau pui­kius mo­ky­to­jus, tai bu­vo le­gen­dos. Man te­ko to­kia lai­ mė. Jie daug ko ma­ne iš­mo­kė, ta­da sva­jo­jau tap­ti žur­na­lis­tu, bet trem­ ti­nių vai­kų į šios spe­cia­ly­bės stu­di­ jas ne­priė­mė. – Ką vei­kė­te bai­gęs vi­du­ri­nę mo­ kyk­lą? – Pa­bai­gęs mo­kyk­lą, iš kar­to pra­ dė­jau mo­ky­to­jau­ti. Pust­re­čių me­tų bu­vau Lie­sų aš­tuon­me­tės mo­kyk­los mo­ky­to­jas, dės­čiau is­to­ri­ją, fi­zi­nį la­ vi­ni­mą ir vis­ką, ko rei­kė­da­vo. Va­do­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

va­vau mo­kyk­los cho­rui, ra­jo­ne lai­ mė­jo­me tre­čią vie­tą. Gro­ti akor­deo­nu iš­mo­kau sa­va­ran­kiš­kai. Mo­ky­to­ jų se­mi­na­ruo­se kal­bė­jau be už­ra­šų. Pa­me­nu, vie­na­me to­kia­me ren­gi­ny­je prie ma­nęs priė­jo Šiau­lių pe­da­go­gi­ nio ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius Jo­nas Ani­ čas ir pa­klau­sė, ką aš bai­gęs. Pa­sa­ kiau, kad tik vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, bet jis vis tiek pa­kvie­tė mo­ky­tis į pe­da­ go­gi­nį ins­ti­tu­tą. – Ta­čiau mo­ky­to­ju ne­ta­po­te? – Ne­ta­pau, jau ta­da ma­no pri­gim­tis šau­kė ki­tur. Nors ak­to­riaus ir pe­da­ go­go pro­fe­si­jos la­bai pa­na­šios. Mo­ ky­to­jas dir­ba prieš 30 vai­kų kla­sę, o ak­to­riaus au­di­to­ri­ja – 10 kar­tų di­ des­nė. Į teat­rą atė­jau la­bai at­si­tik­ ti­nai. Kai mo­ky­to­ja­vau, bu­vau iš­si­ nuo­mo­jęs kam­ba­rį pas vie­ną kai­mo gy­ven­to­ją, o jo sū­nus stu­di­ja­vo Klai­ pė­dos po­li­tech­ni­ku­me. Jis at­si­ve­žė pas tė­vus laik­raš­tį „Ta­ry­bi­nė Klai­ pė­da“. Man į ran­kas pa­kliu­vo jo skiau­tė, kur ir per­skai­čiau skel­bi­mą, kad Klai­pė­dos dra­mos teat­ras ren­ ka ak­to­rių stu­di­ją. Tai bu­vo 1965ųjų pa­bai­ga. – Kaip se­kė­si at­ran­ko­je? – At­va­žia­vau į Klai­pė­dą, re­ži­sie­ rius Po­vi­las Gai­dys rin­ko stu­di­ją. Man bu­vo taip keis­ta, kad čia vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, o aš iš bend­ro iš­si­la­ vi­ni­mo ži­no­jau tik Vy­tau­tą Paukš­ tę, Ba­lį Ba­raus­ką, Vy­tau­tą Kanc­le­ rį, P.Gai­dį, ir vis­kas. Praė­jau pir­mą tu­rą, prie ma­nęs ta­da priė­jo švie­saus at­mi­ni­mo ak­to­rius Al­gis Ku­bi­lius ir nu­ra­mi­no, kad vis­kas bus ge­rai. Lau­kė ant­ras tu­ras. O kur man čia – Klai­pė­do­je ap­si­sto­ti, juk aš nie­ko ne­pa­žįs­tu. Tuo­me­tis teat­ro va­do­vas Ba­lys Juš­ke­vi­čius lie­pė sce­nos dar­bi­ nin­kams at­neš­ti ku­li­sus ir aš ant jų per­nak­vo­jau se­no­jo­je teat­ro stu­di­jo­ je. Taip bu­vau priim­tas į teat­rą. Kai pir­mą­ją nak­tį pra­lei­dau teat­re, ži­

no­ma, man net min­tis ne­ga­lė­jo kil­ ti, kad ka­da nors bū­siu šio teat­ro di­ rek­to­rius. – O ka­da ėmė­te fil­muo­tis ki­ne? – 1967 m. ma­ne priė­mė į ki­no stu­di­ ją, gau­da­vau 75 rub­lių al­gą. Be dar­bo teat­re, vai­di­nau ir maž­daug 30 fil­mų. Ma­no fi­zio­no­mi­ja, ta­ry­bi­nių lai­kų stan­dar­tais, ti­ko vai­din­ti tik ban­di­ tus. Net „Vel­nio nuo­ta­ko­je“ vai­di­nau vel­nią. Pa­me­nu, nu­va­žia­vo­me į Kau­ ka­zą, į Ose­ti­ją fil­muo­ti dan­gų su an­ ge­lais. Vi­si ren­gia­si fil­ma­vi­mui, pa­ klau­siau Arū­no Žeb­riū­no: o kaip­gi aš? A.Žeb­riū­nas sa­ko: „Ge­di­mi­nai, koks iš ta­vęs an­ge­las, ry­toj fil­muo­ si­me vel­nius, ten ir vai­din­si“.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1944 m. sau­sio 2 d. Žei­me­ly­je Pak­ruo­jo raj. Bai­gė Klai­pė­dos dra­mos teat­ro Dra­ mos stu­d i­ją, LTSR Vals­ty­bi­nės kon­ ser­va­to­ri­jos Klai­pė­dos fa­kul­te­tus. Nuo 1967 m. yra Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­r ius, nuo 2001 m. – šio teat­ro di­rek­to­rius. Svar­biau­si vaid­me­nys teat­re – Tei­ sė­jas (Č.Di­ken­so „Pik­v i­ko klu­bo už­ ra­šai“), Pet­ri­nas (A.Če­cho­vo „Ne­baig­ ta pje­sė“), Jo­nas (S.Poš­kaus „Prieš iš­ skren­dant į ro­jų“) ir kt.

Pirš­lys ve­dė pa­skiau­siai

– Kaip su­si­pa­ži­no­te su sa­vo žmo­na? – Su­pa­žin­di­no. Aš gi – se­nas pirš­ lys. At­šo­kau dau­giau nei 600 ves­ tu­vių. Gy­ve­ni­me bu­vo vis­ko iki to, bet su­lau­kęs 36-erių vis dar bu­ vau ne­ve­dęs. Tais lai­kais tai jau bu­vo la­bai bran­dus am­žius ve­dy­ boms. Ta­da ma­ne su­pa­žin­di­no su sep­ty­ne­riais me­tais jau­nes­ne mo­ te­ri­mi. Bu­vo ne­sma­gu­mas, kai pa­ čiam rei­kė­jo ei­ti su­si­ra­šy­ti į Met­ri­ ka­ci­jos sky­rių. Vi­sos dar­buo­to­jos tur­būt bū­tų nual­pu­sios, juk ten tiek me­tų pirš­liu ap­si­reikš­da­vau. To­dėl Met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Da­nu­ tė Ur­va­kie­nė, su­pras­da­ma si­tua­ci­ jos de­li­ka­tu­mą, at­si­ne­šė vi­sus rei­ kia­mus do­ku­men­tus į ma­no na­mus ir ten mus su­ra­šė. – Tai jū­sų pa­ties ves­tu­vė­se nuo­ ta­ka bu­vo be bal­tos su­kne­lės ir jū­sų ne­ly­dė­jo di­džiu­lė ves­tu­vi­ nin­kų svi­ta, kaip bu­vo įpras­ta tais lai­kais? – Tik­rai taip. Su­si­ra­šė­me na­muo­ se ir nuė­jo­me į res­to­ra­ną „Vėt­run­

Vai­di­no ki­no fil­muo­se „Vy­r ų va­sa­ra“ (rež. Ma­ri­jo­nas Gied­rys), „Žaiz­dos že­ mės mū­sų“ (rež. M.Gied­rys), „Ka­pi­to­ nas Dže­kas“ (rež. Ada Ne­ret­n ie­ce), „Her­k us Man­t as“ (rež. M.Gied­r ys), „Vel­n io nuo­ta­ka“ (rež. A.Žeb­r iū­nas), „Pir­mas rei­sas“ (rež. Ajan Šach­ma­l i­ je­va), „Il­ga ke­lio­nė prie jū­ros“ (rež. Al­ gir­das Ara­m i­nas), pen­k iuo­se Al­g i­ man­to Pui­pos re­ž i­suo­tuo­se fil­muo­ se ir dau­ge­ly­je ki­tų. Žmo­na Vir­gi­ni­ja, duk­ros Ag­nė ir Gin­ tė, tu­ri 11 me­tų anū­ką Taut­vy­dą ir 1,5 me­tu­k ų anū­kę Ug­nę.

gė“, dai­na­vo Si­mo­nas Dons­ko­vas. Bet iki šiol man žmo­na prie­kaiš­tau­ ja, kad ne­vil­kė­jo bal­tos su­kne­lės, kad ves­tu­vi­nių nuo­trau­kų ne­da­rė­me. Ir duk­ros jai pri­ta­ria. Na, bet kaip aš ga­lė­jau ei­ti fo­tog­ra­fuo­tis? Klai­pė­da – ne toks jau di­de­lis mies­tas. Kiek tų ves­tu­vių nuo­trau­kų iki tol bu­vo pri­ fo­tog­ra­fuo­ta, ku­rio­se pirš­lia­vau? Bet juk ne tai svar­biau­sia. Svar­bu, kad mes jau dau­giau nei 30 me­tų kar­tu ir užau­gi­no­me dvi šau­nias duk­ras.


6

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

miestas

Nau­jų­jų šventė – ne prie sta­lo 1

Aiš­ku, iš­šau­na­me fe­jer­ ver­kų. La­bai gra­žu, kai į žvaigž­dė­tą dan­gų le­kia mū­sų pa­ leis­ti švie­su­liai“, – tra­di­ci­nį sa­vo Nau­jų­jų me­tų su­ti­ki­mą api­bū­di­ no dai­li­nin­kas Vir­gi­li­jus Bi­zaus­ kas, pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ve­nan­tis Že­mai­ti­jos vien­kie­my­je. Klai­pė­die­tė Dai­va Dauk­šie­nė taip pat yra su­ti­ku­si Nau­juo­sius miš­ ke. Ta­da di­džiau­sią įspū­dį ke­lio­ nė į miš­ką nak­tį pa­da­rė vai­kams. Šei­ma nu­si­ve­žė mor­kų, ko­pūs­tų, obuo­lių, jais pa­puo­šė eg­lu­tę, su­si­ kū­rė lau­žą ir šo­ko ap­link ją, kol nuo Klai­pė­dos pu­sės pa­ma­tė nu­švi­tu­ sią pa­švais­tę. Bū­tent fe­jer­ver­kai pra­ne­šė apie me­tų virs­mą. Dau­ge­lis Nau­juo­sius miš­ke su­ ti­ku­sių klai­pė­die­čių pa­sa­ko­jo, kad sma­giau­sia yra pa­bu­vi­mas vi­siš­kai ki­to­je nei įpras­ta erd­vė­je. Kai šal­ tis gnai­bo skruos­tus, no­ri­si ju­dė­ti, o kai ju­di, tai liū­de­siui vie­tos nė­ra.

Nau­juo­sius tie­siog pra­mie­ga

Nors dau­gy­bė žmo­nių ga­li pa­ pa­sa­ko­ti ypa­tin­gus įspū­džius iš Nau­jų­jų me­tų su­ti­ki­mo, daž­no­je kom­pa­ni­jo­je ga­li­ma su­tik­ti žmo­ gų, ku­ris me­tų virs­mą tie­siog ig­ no­ruo­ja. Ra­mū­nas Gir­daus­kas kuk­lin­da­ ma­sis pri­si­pa­ži­no esąs mie­ga­lius, apie 22 va­lan­dą ne­pa­jė­gian­tis at­ si­spir­ti jį lau­žian­čiam mie­gui, to­ dėl me­tų virs­mo nak­tį vi­sa­da pra­ lei­džia mie­go­da­mas. „Nau­jie­ji me­tai tie­siog atei­na, ir tiek, bet aš to ne­jau­čiu, ma­no mie­ gas toks gi­lus, kad ma­nęs ne­pa­bu­ di­na nė šven­ti­nės pe­tar­dos. Už­tat ke­liuo­si 3 ar­ba 4 va­lan­dą, ma­no tie­siog ki­tas gy­ve­ni­mo re­ži­mas“, – pri­si­pa­ži­no vy­ras. Vyks­ta švęs­ti į Tai­lan­dą

At­sis­vei­kin­ti ir su jū­ra

Klai­pė­die­čiams jū­ra svar­bi ne tik va­sa­rą ar sau­lė­tą žie­mos die­ną. Nau­jų­jų me­tų pa­si­tik­ti kai ku­rie mies­tie­čiai va­žiuo­ja prie šiau­ri­nio mo­lo. Ne vie­nas yra pa­sa­ko­ję, kad čia už­ten­ka ir šur­mu­lio, ir įspū­din­gų vaiz­dų. Pui­kiai ma­to­mi mies­to fe­ jer­ver­kai ne­trik­do gar­sais. Ne­pa­ kar­to­ja­mas vaiz­das, kai tam­sią jū­ rą nu­švie­čia lai­vų įgu­lų lei­džia­mi fe­jer­ver­kai. Bū­re­lis gar­baus am­žiaus klai­pė­ die­čių tu­ri tra­di­ci­ją gruo­džio 31-ąją su jū­ra at­si­svei­kin­ti, o jau ki­tą die­ ną vėl ją ap­lan­ky­ti ir pa­si­svei­kin­ti su nau­jai­siais. Tra­di­ci­ją Nau­jų­jų nak­tį va­žiuo­ ti prie jū­ros tu­ri ir Count­ry klu­bui pri­klau­san­tys klai­pė­die­čiai. Bet tai yra tik da­lis vi­sos nau­ja­me­tės nak­ties veiks­mo. Šie­met ne pir­ mą­kart bū­re­lis tra­di­ci­nės ame­ri­ kie­tiš­kos mu­zi­kos mė­gė­jų ke­ti­na va­žiuo­ti į Pa­lan­gą ir ke­lias pa­sku­ ti­nią­sias me­tų aki­mir­kas pra­leis­ ti ant Pa­lan­gos til­to – la­biau­siai į va­ka­rus nu­to­lu­sia­me Lie­tu­vos plo­te­ly­je. Šie­met mū­sų kraš­te ne­nu­si­ma­ to jo­kių į kant­ri mu­zi­ką pa­na­šių kon­cer­tų. To­dėl šio klu­bo pre­zi­ den­to Li­no Va­ra­naus­ko min­čiai tie­siog pa­si­links­min­ti Žve­jų rū­ muo­se vyks­tan­čio Ry­čio Ci­ci­no kon­cer­to me­tu pri­ta­rė ir ki­ti klu­ bo na­riai. Po šė­lio­nių prie jū­ros tik­rais bi­ čiu­liais ta­pę klu­bo na­riai sku­bės prie sta­lo, ta­da jų šir­dys at­si­gaus klau­san­tis mėgs­ta­mos mu­zi­kos. Nuo šur­mu­lio – į baž­ny­čią

Prieš po­rą me­tų žmo­ną pa­lai­do­jęs klai­pė­die­tis Vin­cas pa­sa­ko­jo, kad sun­kiau­si jam bu­vo pir­mie­ji po šio skau­daus įvy­kio Nau­jie­ji me­tai. Šei­ma vi­sa­da su­lauk­da­vo gau­saus bū­rio sve­čių, links­mai ir triukš­

Išei­tis: tik­ro­sios žie­mos ne­su­lau­kę klai­pė­die­čiai ne­re­tai ieš­ko įdo­mes­nio bū­do pa­si­tik­ti Nau­juo­sius me­tus

ši­lu­ma le­pi­nan­čiuo­se kraš­tuo­se.

min­gai švęs­da­vo, to­dėl vy­rui ar­tė­ jan­ti šven­tė bu­vo tik­ra kan­čia. Tai bu­vo pir­mie­ji me­tai, kai Vin­ cas me­tus pa­ly­dė­jo baž­ny­čio­je. Vy­ ras pa­sa­ko­jo, kad pa­bu­vi­mas ra­ mio­je, bet pa­ky­lė­to­je ap­lin­ko­je su­tei­kė jo sie­lai ra­my­bės.

ną su­gal­vo­jo pės­čias nuei­ti iki Lie­ po­jos. Su­sik­ro­vė kup­ri­nę ir pa­trau­ kė pa­jū­riu. Nak­tį kaž­kur Lat­vi­jo­je ne­to­li jū­ ros pra­lei­do pa­la­pi­nė­je, o Nau­juo­ sius pa­si­ti­ko Lie­po­jo­je. Tai bu­vęs jau­nat­viš­kas iš­šū­kis pa­čiam sau, bet E.Kaz­laus­kis iki šiol pri­si­me­na, koks ge­ras pa­si­di­ džia­vi­mo sa­vi­mi jaus­mas jį ta­da bu­vo apė­męs. Va­ka­rai – ša­lia ve­lio­nio

Vir­gi­li­jus Bi­zaus­kas:

Nie­ko nė­ra ma­lo­nes­ nio, kaip at­si­svei­ kin­ti su se­nai­siais me­tais miš­ke. Vie­ nin­te­lis da­ly­kas, ko rei­kia iš gam­tos, – snie­go.

Uos­ta­mies­ty­je tik Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čio­je vyks­ta nak­ ties pa­mal­dos. Mi­šios šios baž­ny­ čios kop­ly­čio­je ir šie­met pra­si­dės 23 val. Jos bai­gia­si prieš pat vi­dur­ nak­tį. Tad žmo­nės spė­ja pa­ma­ty­ ti fe­jer­ver­kus.

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pap­ras­tai jos neiš­sis­ki­ria kaž­ kuo ypa­tin­gu. Tie­siog vi­si pa­dė­ ko­ja vie­ni ki­tiems už praė­ju­sius me­tus ir pa­lin­ki ge­rų atei­nan­čių­jų. Čia daž­niau­siai ren­ka­si tie, kas ne­ mėgs­ta triukš­mo bei al­ko­ho­lio. Bū­re­lis pa­mal­džių klai­pė­die­čių mėgs­ta pa­sku­ti­nių­jų vė­ly­vų me­ tų mi­šių va­žiuo­ti į ku­rį nors ato­kų Že­mai­ti­jos baž­nyt­kai­mį. Juos čia trau­kia neįp­ras­ta ap­lin­ka bei nuo­ šir­dus bend­ra­vi­mas. Nu­veik­da­vo pir­mą dar­bą

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ka­ry­bos is­to­ri­jos klu­bo Klai­pė­do­ je įkū­rė­jas Egi­di­jus Kaz­laus­kis ne vie­nus nau­jus me­tus ne­tru­kus po vi­dur­nak­čio ap­si­reng­da­vo na­po­ leon­me­čio lai­kų uni­for­ma ir iš­va­ žiuo­da­vo į Kau­ną. Ten su­si­tik­da­vo su bend­ra­min­ čiais ir vi­si drau­ge pa­trauk­da­vo į Vil­nių, kur sau­sio 1-osios ry­te pi­ly­ je ant Ge­di­mi­no kal­no bū­da­vo kei­ čia­ma vals­ty­bės vė­lia­va. „Nau­jus me­tus pa­si­tik­da­vau blai­vus. Ap­si­ren­gi­mas se­no­vi­ne uni­for­ma tap­da­vo mis­tiš­ku veiks­ mu, ta­ry­tum nu­kel­da­vo į ki­tą rea­ ly­bę. Nau­jos vė­lia­vos pa­kė­li­mas vyk­da­vo iš­kil­min­gai. Grįž­da­vau na­mo pa­ky­lė­tas ir jau spė­jęs nu­ veik­ti reikš­min­gą pir­mą­jį tais me­ tais dar­bą. Da­bar tai da­ro ka­riuo­ me­nė, tad mes ne­be­va­žiuo­ja­me, o ma­no Nau­jų­jų su­tik­tu­vės ne­re­tai bū­na nuo­bo­džios“, – tei­gė E.Kaz­ laus­kis. Vy­ras pri­si­mi­nė sa­vo jau­nys­tę, kai kar­tą prieš­pas­ku­ti­nę me­tų die­

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

„Iš 41-erių sa­vo dar­bo me­tų pen­ ke­rius Nau­juo­sius tik­rai esu su­ti­kęs nu­si­kal­ti­mo vie­to­je ap­žiū­ri­nė­da­ mas ve­lio­nį, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­do­ je teis­mo me­di­ci­nos įstai­go­je eks­ per­tu dir­ban­tis Dio­me­nas Vit­kus. – Vie­nus pri­si­me­nu ypač ryš­kiai. Kaip iš­va­žia­vau iš na­mų gruo­džio 31-ąją apie 16 va­lan­dą, taip iki pir­ mo­sios ki­tų me­tų die­nos pie­tų ne­ grį­žau. Bu­vo daug ne­ge­rų įvy­ kių. Pa­me­nu, ne­pai­sant ne­lai­mės, kaž­kur mus la­bai ska­niai pa­vai­ši­ no troš­kin­tais ko­pūs­tais su deš­re­ lė­mis. Dar­bas yra dar­bas.“ Pa­na­šiai apie dar­bą nau­ja­me­tę nak­tį kal­ba vi­si spe­cia­lių­jų tar­ny­ bų dar­buo­to­jai. Klai­pė­dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­dė­to­jas Vy­tau­tas Šiau­lys la­biau­siai pri­si­mi­nė 2000ųjų su­ti­ki­mą. Ta­da bai­min­ta­si, kad ne­sup­ra­tę nau­jos da­tos su­strei­kuos kom­piu­te­riai ir taip su­trik­dys po­li­ ci­jos dar­bą. Ta­čiau tą­kart pro­gno­zės dėl tech­ni­kos neiš­si­pil­dė.

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Klai­pė­die­čiai su­tik­ti Nau­jų­jų vis daž­niau vyks­ta ir į už­sie­nį. Tei­ gia­ma, jog šie­met tu­riz­mo agen­ tū­ro­se, pa­ly­gin­ti su per­nai, su­ lauk­ta dvi­gu­bai dau­giau klien­tų, no­rin­čių me­tų virs­mą su­tik­ti ne Lie­tu­vo­je. „Jau per­nai bu­vo daug su­si­do­ mė­ju­sių, o šie­met ke­lio­nių par­da­ vi­mai dar la­biau išau­go“, – tei­gė vie­nos uos­ta­mies­čio ke­lio­nių agen­ tū­ros va­do­vas Do­na­tas Ki­rei­lis. Jis tvir­ti­no, jog pa­si­kei­tė ir klai­ pė­die­čių po­žiū­ris į ke­lio­nes – ato­ sto­gau­to­jai mie­liau ren­ka­si poil­sį eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se. Anks­tes­niais me­tais la­bai po­pu­ lia­ru bu­vo vyk­ti į jau pa­žin­tus kraš­ tus – Egip­tą, Tur­ki­ją. Šiais me­tais šven­tėms dau­ge­lis rin­ko­si Ku­bą, Viet­na­mą, Pe­ru, Tai­lan­dą. Šven­ti­niu lai­ko­tar­piu po­pu­lia­ ru iš­vyk­ti maž­daug po­rai sa­vai­čių ir grįž­ti jau pra­si­dė­jus ki­tiems me­ tams. „Dau­giau­sia ke­liau­to­jų iš­vyks­ta 10–15 pa­rų, iš­va­žiuo­ja­ma prieš pat šven­tes ir grįž­ta­ma jau po Nau­jų­ jų“, – pa­sa­ko­jo D.Ki­rei­lis. Pa­si­rin­ku­siems eg­zo­tiš­kes­nę ke­ lio­nę prieš pat šven­tes te­ko pa­klo­ti nuo 6 tūkst. li­tų. „Ten, kur me­tai ne­si­baigs su­lig mū­siš­kiais, – pi­giau, ta­čiau vyks­ tant į tas ša­lis, kur siau­tės šven­ti­ nis ma­ra­to­nas, už vieš­bu­tį ga­li tek­ ti mo­kė­ti ir ke­lis kar­tus bran­giau“, – ne­slė­pė ke­lio­nių agen­tū­ros va­ do­vas. Tie, ku­rie Ka­lė­das šven­tė Lie­ tu­vo­je, o Nau­juo­sius no­ri su­tik­ti už­sie­ny­je, dar ga­li­ma to­kį su­ma­ ny­mą įgy­ven­din­ti. Išei­tis – Vents­ pi­lis, Ry­ga, Ta­li­nas, Pra­ha. Ke­lio­nė vie­nam žmo­gui kai­nuo­ja apie po­ rą šim­tų li­tų. Iš ar­ti­mes­nių ke­lio­nių po­pu­lia­ riau­si pa­si­rin­ki­mai bu­vo Lap­lan­ di­ja, Ber­ly­nas, Ry­ga, Pa­ry­žius. „Kas ke­liau­ja vi­sai ar­ti, daž­niau­ siai ren­ka­si vie­nos nak­vy­nės ke­ lio­nę“, – apie šių­me­čius uos­ta­ mies­čio gy­ven­to­jų pla­nus kal­bė­jo D.Ki­rei­lis.

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

Šeštadienis, gruodžio 28, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Sėk­min­gi me­tai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­reiš­kė, kad 2013-ie­ji bu­vo itin sėk­min­gi Lie­tu­vai, ir pa­si­ra­šė ki­ tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą.

Tikslas: NKC vadovė J.Bikulčienė pripažino, jog mitų apie kraujo donorystę dar labai daug ir juos reikia kuo

greičiau paneigti. Pasirašius sutartį su NDA, kuriai atstovavo prezidentas D.Tumšys, dabar šia linkme bus dirbama kartu. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Drau­ge sklai­dys mi­tus Na­cio­na­li­nia­me krau­jo cent­re (NKC) pa­si­ra­šy­ta bend­ra­dar­ bia­vi­mo su­tar­tis tarp Na­cio­na­li­nės do­no­rų aso­cia­ci­jos (NDA) ir NKC. Su­si­ta­ri­mo tiks­las – su­vie­ni­jus jė­gas pro­pa­guo­ti neat­ly­gin­ ti­ną do­no­rys­tę ir di­din­ti do­no­rų skai­čių. Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Lie­tu­va at­si­lie­ka

Ga­na il­gai NKC ne­tu­rė­jo su­tar­ties su NDA ir ska­ti­nant neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­tę ne­bu­vo dir­ba­ma kar­tu. Kiek­vie­na or­ga­ni­za­ci­ja vei­kė sa­ va­ran­kiš­kai ir ne­de­ri­no veiks­mų. Tai­gi šios su­tar­ties pa­si­ra­šy­mas yra pir­mas žings­nis sie­kiant ne tik sujung­ti pa­stan­gas, bet ir ro­dan­tis NKC stra­te­gi­jos ki­ti­mą. Nau­jo­ji NKC di­rek­to­rė Joa­na Bi­ kul­čie­nė iš­si­kė­lė sau už­da­vi­nį pa­ siek­ti, kad di­džio­ji dau­gu­ma krau­jo do­na­ci­jų bū­tų gau­na­ma iš neat­ly­ gin­ti­nos krau­jo do­no­rys­tės. To­kią pa­grin­di­nę už­duo­tį NKC ke­lia ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. NDA pre­zi­den­tas Da­rius Tum­šys sa­kė, kad Lie­tu­vo­je vis dar trūks­ta su­pra­ti­mo apie do­no­rys­tę. Ji api­ pin­ta mi­tais, o re­gu­lia­rūs do­no­rai sto­ko­ja ele­men­ta­raus dė­me­sio. Pa­sak jo, Lie­tu­vo­je pa­pras­čiau­ siai nė­ra do­no­rys­tės kul­tū­ros. Jai su­si­for­muo­ti so­viet­me­čiu tie­siog ne­bu­vo są­ly­gų. To­dėl da­bar tu­ri­ me vis­ką da­ry­ti iš nau­jo. O dar­bo tik­rai ne­trūks­ta, nes šiuo me­tu do­no­rai tė­ra apie 3 pro­c. ga­lin­čių jais bū­ti, nors rei­kė­tų bent 5 pro­c. „Tai yra mū­sų su­si­ta­ri­mas bend­ ra­dar­biau­ti ska­ti­nant neat­ly­gin­ti­ną krau­jo do­no­rys­tę ir do­no­rys­tę ap­ skri­tai. Čia at­si­ran­da bend­ras in­te­ re­sas plės­ti neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­ tę iki vi­siš­kos per­ga­lės. Iki 2020 m., re­mian­tis Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ ni­za­ci­jos reikalavimais, mes tu­ri­me pa­siek­ti sa­vo nor­mą. Mums kaip ES na­riams šiuo at­ve­ju net ne­tu­rė­tų kil­ti klau­si­mų“, – sa­kė D.Tum­šys. Liks tik neat­ly­gin­ti­na do­no­rys­tė

Ėji­mas „iki vi­siš­kos per­ga­lės“ ir reiš­kia po­žiū­rio pa­si­kei­ti­mą, so­

cia­li­nį są­mo­nin­gu­mą. Juk tik duo­ da­mi mes ga­li­me ti­kė­tis gau­ti. „Pir­miau­sia tu­ri vi­siš­kai pa­kis­ ti vi­suo­me­nės po­žiū­ris. Jo­kios ki­ tos do­no­rys­tės, be neat­ly­gin­ti­nos, ap­skri­tai ne­ga­li bū­ti. Jei­gu mes ir to­liau ei­si­me to­kiu prin­ci­pu kaip da­bar, to­kiu at­ve­ju bus ga­li­ma pa­ tei­sin­ti ir žmo­gaus par­da­vi­mą į ver­ gi­ją. Žmo­gaus kū­nas nė­ra ko­mer­ci­ nis ob­jek­tas ir ši­tai rei­kia su­vok­ti. Juo la­biau kad svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma re­mia­si vi­suo­me­nės so­li­ da­ru­mo prin­ci­pu.

Tai yra mū­sų su­ si­ta­ri­mas bend­ra­ dar­biau­ti ska­ti­nant neat­ly­gin­ti­ną krau­ jo do­no­rys­tę ir do­no­ rys­tę ap­skri­tai. Žmo­gus kar­tais su­ser­ga to­kio­mis li­go­mis, kad ne tik jo, bet ir vi­sų ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mo pa­ja­mų neuž­ tek­tų gy­dy­mui. Ta­da vi­suo­me­nė ir su­si­tel­kia bei pa­de­da jam. Rei­kia su­vok­ti, jog rei­kia ką nors duo­ti, kad pa­skui ga­lė­tum gau­ti“, – kal­ bė­jo NDA pre­zi­den­tas.

cien­tų. Ta­čiau žmo­nės tuos mi­tus daž­nai pa­si­tel­kia ne tiek iš tik­rų­jų jais ti­kė­da­mi, kiek pri­deng­da­mi sa­ vo ne­no­rą au­ko­ti. Ant­ra ver­tus, jei­gu ma­ne kas nors pa­gau­tų už ran­ko­vės ir pa­ klaus­tų, gal aš no­rė­čiau duo­ti krau­jo prieš šven­tes, nes jo tik­ riau­siai trūks, aš at­sa­ky­da­ma, kad ne­ži­nia, kas su tuo krau­ju da­ro­ma, jau­siuo­si tei­si. Aš ne­duo­du, nes jūs ve­žat jį į už­sie­nį, par­da­vi­nė­ jat...“ – sa­kė ji. Daž­nai duo­ti krau­jo žmo­nės pa­ pras­čiau­siai bi­jo. D.Tum­šys ti­ki­ no, jog bai­mė yra vi­siš­kai na­tū­ra­li, bet su ja pa­de­da ko­vo­ti ži­nios, to­ dėl jis ir ska­ti­na pa­si­do­mė­ti bei pa­ ban­dy­ti. „Yra uni­ver­sa­li ir na­tū­ra­li bai­mė pa­kenk­ti sau. Vai­kys­tė­je mes bi­ jo­jo­me tam­saus kam­ba­rio. Da­bar, pa­vyz­džiui, leng­vai pe­rei­tu­me per len­tą, pa­dė­tą ant že­mės, bet jei­ gu ji bū­tų pa­kel­ta į po­ros met­rų aukš­tį, ke­liai jau pra­dė­tų dre­bė­ti. Tai na­tū­ra­lu. Ta­čiau rei­kia tai nu­ ga­lė­ti. Aš, pa­vyz­džiui, ir­gi kiek­ vie­ną kar­tą ei­da­mas jau­di­nuo­si. Tai nor­ma­lus pro­ce­sas, bet bai­ mes įvei­kia ži­nios“, – tei­gė NDA pre­zi­den­tas.

Bū­das pasi­tei­sin­ti

Dirb­ti do­no­rys­tę ska­ti­nan­čioms or­ga­ni­za­ci­joms tik­rai dar yra ką. NKC va­do­vė J.Bi­kul­čie­nė pri­pa­ži­ no, jog mi­tų apie krau­jo do­no­rys­ tę dar la­bai daug ir juos rei­kia kuo grei­čiau pa­neig­ti. „Ga­lim pra­dė­ti nuo to, kad sa­ko­ ma, jog tai ne­sau­gu, ne­svei­ka, ga­ li už­si­krės­ti. Tie­sa, to­kių da­bar jau su­ma­žė­ję. Vi­si jau su­pra­to, kad vei­ kia vien­kar­ti­nių švirkš­tų sis­te­ma. Mes net pra­šo­me dar­buo­to­jų, kad jos švirkš­tus iš­pa­kuo­tų prie pa­

3

proc.

– tiek žmonių šiuo me­tu yra do­no­rai iš ga­lin­čių jais bū­ti.

„Lie­tu­vai tai bu­vo iš­skir­ti­nai sėk­ min­gi me­tai. Tu­rė­jo­me pro­gą pa­ ro­dy­ti, ką su­ge­ba­me ES. Po de­ šim­ties me­tų na­rys­tės tu­rė­jo­me va­do­vau­ti vi­sai ES, tu­rė­jo­me su­ de­rė­ti la­bai su­dė­tin­gus, svar­bius klau­si­mus vi­siems eu­ro­pie­čiams, taip pat Lie­tu­vai, tai yra ir sep­ty­ ne­rių me­tų biu­dže­tas, ir įvai­rios po­li­ti­kos – tiek že­mės ūkio, tiek struk­tū­ri­nių fon­dų ir fi­nan­si­nės ban­kų są­ly­gų kū­ri­mo – da­ly­kai. Jie už­tik­rins fi­nan­si­nį ir eko­no­mi­ nį sta­bi­lu­mą ne tik Eu­ro­pai, bet ir Lie­tu­vai“, – penk­ta­die­nį Lie­tu­vos ra­di­jui sa­kė vals­ty­bės va­do­vė. Pre­zi­den­tė taip pat ak­cen­ta­ vo, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Ta­ry­bai vi­si įver­ti­no kaip la­bai sėk­min­gą. Anot jos, nie­kas ne­si­ ti­kė­jo, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mas bus toks sklan­dus. „Mu­mis da­bar pa­si­ti­ki ne tik Eu­ro­pa, ma­tė­me ir bal­sa­vi­mą ren­kant mū­sų kan­di­da­tą į Jung­ti­ nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bą. Lie­ tu­va pa­si­ti­ki pa­sau­lis. To­kio di­ džiu­lio pa­lai­ky­mo nė vie­na ša­lis nė­ra ga­vu­si ren­kant į jo­kį po­stą, per 180 ša­lių bal­sa­vo už Lie­tu­vą“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė. Anot jos, au­gan­ti eko­no­mi­ka tei­kia pa­grin­do op­ti­miz­mui, kad gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je ge­rės, – di­ dės at­ly­gi­ni­mai, pen­si­jos. Tik­r iau­s iai šių op­t i­m is­t i­ nių nuo­tai­kų įkvėp­ta Pre­zi­den­ tė penk­ta­die­nį pa­si­ra­šė 2014 m. vals­ty­bės biu­dže­to, ki­tų me­tų

„Sod­ros“ ir Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­ tos drau­di­mo fon­do (PSDF) biu­ dže­tų įsta­ty­mus. „Lie­tu­vai pro­gno­zuo­ja­mas vie­ nas spar­čiau­sių eko­no­mi­kos au­ gi­mų ES, tai pa­ga­liau tu­ri pa­jus­ ti ir vi­si ša­lies žmo­nės. Ki­ti me­tai tu­ri bū­ti skir­ti so­cia­li­nėms pro­ble­moms spręs­ti“, – pre­zi­den­tū­ ros pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­ma D.Gry­ baus­kai­tė. Ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos sieks 26,093 mlrd. li­tų, asig­na­vi­mai – 27,033 mlrd. li­tų, ES ir ki­tos tarp­tau­ti­nės pa­ra­mos lė­šos – 7,4 mlrd. li­tų. Ki­tų me­tų „Sod­ros“ pla­nuo­ja­mas de­fi­ci­tas – 1,226 mlrd. li­tų, pla­nuo­ja­mos pa­ja­mos – 9,974 mlrd. li­tų, o iš­ lai­dos – 11,2 mlrd. li­tų. PSDF biu­ dže­tas ki­tą­met sieks 4,717 mlrd. li­tų, 2014 m. PSDF pa­ja­mos ir iš­ lai­dos bus be­veik 4 pro­c. di­des­ nės ne­gu šiais me­tais, kai jos yra 4,54 mlrd. li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

At­vers du­ris sau­sį? Lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų im­ por­tas į Ru­si­ją tu­rė­tų bū­ti at­nau­ jin­tas sau­sį, kaip pra­ne­ša Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ros, ta­čiau Lie­tu­ vos ins­ti­tu­ci­jos jo­kių ofi­cia­lių pra­ ne­ši­mų kol kas nė­ra ga­vu­sios.

„Sug­rį­ži­mas bus laips­niš­kas. Tie­ ki­mą ti­ki­ma­si pra­dė­ti sau­sį“, – tei­gė Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ros „In­ter­fax“ neį­var­dy­tas šal­ti­nis. Kiek anks­čiau Ru­si­jos var­to­to­jų tei­sių gy­ni­mo tar­ny­bos „Ros­pot­ reb­na­dzor“ va­do­vo pa­rei­gas ei­ nan­ti Ana Po­po­va taip pat pa­reiš­ kė, kad lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų im­por­tas į Ru­si­jos rin­ką ga­li bū­ti grei­tai at­nau­jin­tas. „Ga­liu at­kreip­ti dė­me­sį į itin po­zi­ty­vų lie­tu­vių po­žiū­rį į skun­ dus, ku­riuos mes pa­tei­kė­me po ins­pek­ci­jos. Jų no­ras iš­tai­sy­ti (trū­ku­mus – red. pa­st.) yra la­bai rim­tas“, – žur­na­lis­tams Mask­vo­ je ant­ra­die­nį sa­kė A.Po­po­va. „Šiuo me­tu ren­gia­mi do­ku­ men­tai, ku­rie leis­tų tiek­ti šiuos pro­duk­tus į Ru­si­jos te­ri­to­ri­ją“, – pri­dū­rė ji. Ta­čiau Lie­tu­va penk­ ta­die­nį dar ne­tu­rė­jo ofi­cia­lios in­ for­ma­ci­jos apie lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų blo­ka­dos pa­nai­ki­ni­mą nuo sau­sio. Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ bos at­sto­vė spau­dai Jur­gi­ta Sa­vic­ kai­tė tei­gė, kad Ru­si­jos tar­ny­bos nė­ra pra­ne­šu­sios, jog Lie­tu­vos pro­duk­ci­ją bus ga­li­ma eks­por­ tuo­ti po Nau­jų­jų me­tų.

„Ži­niask­lai­do­je skai­tė­me pra­ne­ ši­mus (apie blo­ka­dos pa­nai­ki­ni­mą – red. pa­st.), ta­čiau ofi­cia­lios in­ for­ma­ci­jos iš Ru­si­jos ins­ti­tu­ci­jų ne­sa­me ga­vę“, – BNS sa­kė J.Sa­ vic­kai­tė. „Ros­pot­reb­na­dzor“ nu­ ro­dy­mu lie­tu­viš­kos pie­no pro­ duk­ci­jos im­por­tas į Ru­si­ją bu­vo su­stab­dy­tas spa­lį. Mask­va tei­gė, kad tai pa­da­ry­ta dėl ne­pa­kan­ka­mo pro­duk­tų sau­gu­mo, bet Lie­tu­vos ir ES pa­rei­gū­nai tai va­di­no po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tu žings­niu, Lie­tu­vai pir­ mi­nin­kau­jant ES Ta­ry­bai. „Klaipėdos“, BNS inf.


8

ŠeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

10p.

Kokiais įvykiais pasaulis nustebins 2014-aisiais?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Lie­tu­va pa­sau­ly­je 201 Ko­kie šiais me­tais bu­vo mū­sų ša­lies svar­biau­si už­sie­nio po­li­ti­kos dar­bai? Ko­kius pa­lai­kė­me san­ty­kius su kai­ my­nais? Api­bend­ rin­ti šiuos me­tus dien­raš­tis pa­pra­ šė Vil­niaus uni­ver­ si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­ kos moks­lų institu­ to eks­per­tų.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Įvy­kis: svar­biau­sias šių me­tų Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos įvy­kis – lie­pos mė­ne­sį pra­si­dė­jęs pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai.

Lie­tu­va ir kai­my­nai: štilis? Lie­tu­va ir Ru­si­ja: ko lauk­ti? Pir­mi­nin­ka­vi

Dr. To­mas Ja­ne­liū­nas VU TSPMI do­cen­tas

L

ie­tu­vos san­ty­kiai su ša­li­mis kai­my­nė­m is 2013 m. iš es­ mės iš­l i­ko sta­tus quo bū­se­ nos. Nors po nau­jų Sei­mo rin­ki­mų ir suformavus nau­jąją dau­gu­ mą, kai į koa­li­ci­ją bu­vo įtrauk­ti ir Lie­ tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vai, bu­vu­si įtam­pa tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­ jos su­ma­žė­jo, kol kas tai grei­čiau san­ ty­kių pau­zė nei es­mi­nė san­ty­kių „per­ kro­va“. Len­ki­jos po­li­ti­kai ne kar­tą sa­kė, kad vis dar lau­kia konk­re­čių spren­di­ mų iš Lie­tu­vos ir jei jų ar­ti­miau­siu me­ tu ne­bus, konf­ron­ta­ci­nė re­to­ri­ka ga­li su­g rįž­ti. Vis dėl­to ge­rai, kad bent jau at­si­nau­ji­no kon­tak­tai tarp Vy­r iau­sy­ bių ir tarp pre­zi­den­tų. Tai lei­džia ti­kė­ tis, kad ar­ti­miau­siu me­tu ne­bus grįž­ta prie to­kių ne­su­sip­ra­ti­mų, ku­riuos ma­ tė­me 2011–2012 m. Kal­bant apie Lat­vi­ją, san­ty­k ius ap­kar­ ti­no „Ma­xi­mos“ tra­ge­di­ja Ry­go­je ir lie­

tu­v ių vers­l i­n in­k ų aro­gan­t iš­kas po­ žiū­r is į ją. Nors tai, re­g is, ne­su­si­ję su po­l i­t i­n iais san­ty­k iais, ma­ny­čiau, kad psi­cho­lo­g iš­kai tai pa­ken­kė Lie­t u­vos įvaiz­d žiui Lat­vi­jo­je. Mū­sų po­li­ti­kai taip pat ga­lė­jo į tai at­si­ žvelg­ti nuo­šir­d žiau ir pa­ro­dy­ti di­des­ nį jaut­ru­mą. San­t y­k iai su Bal­ta­r u­si­ja po­l i­t i­n iu po­ žiū­r iu 2013 m. iš­l i­ko įša­lę ir be­maž nie­k as reikš­m in­g ai per pa­s ta­r uo­ sius me­t us ne­p a­s i­kei­tė. Bal­t a­r u­s i­ jos pre­z i­den­t as Aliak­s and­ras Lu­k a­ šen­ka ir to­l iau ne­pri­pa­ž įs­ta­mas ES, o po ne­s ėk­m in­g ų Lie­t u­vos ban­dy­mų 2009–2010 m. įti­k in­t i re­ž i­mą su­švel­ nin­t i po­l i­t i­n į per­se­k io­ji­mą šiuo me­t u nė­ra jo­k ių pa­stan­g ų ro­dy­t i ini­cia­ty­vą šio­je sri­t y­je. Ki­tais me­tais rei­kė­t ų lauk­t i šio­k io to­ kio šti­l io – po in­ten­sy­v ių me­t ų už­sie­ nio po­l i­t i­ko­j e 2013-ai­s iais (vi­s ų pir­ ma pir­m i­n in­ka­v i­mo ES, san­t y­k ių su Ry­t ų par­t ne­r ys­tės pro­g ra­mos ša­l i­ mis) na­t ū­ra­l iai tu­rė­t ų sek­t i ato­slū­g is. Juo­lab kad Lie­t u­vos pre­z i­den­to rin­ ki­mai vers la­biau su­si­telk­t i į po­l i­t i­nes ak­t ua­l i­jas. To­dėl ra­d i­k a­l ių san­t y­k ių su kai­my­ nais po­s ū­k ių ne­t u­rė­t ų bū­t i. Ne­b ent kil­t ų ko­k ių nors ne­t i­kė­t ų in­c i­den­t ų ar dip­lo­ma­t i­n ių ne­su­sip­ra­t i­mų.

Dr. Do­vi­lė Jak­niū­nai­tė VU TSPMI do­cen­tė

K

al­bų apie san­t y­k ius su Ru­ si­ja Lie­tu­vo­je 2013 m. bu­vo daug. Tai ne­bu­vo ne­t i­kė­ ta, nors dis­k u­s i­jų mas­t as ir aist­r ų gau­s a bu­vo kiek neįp­ras­ ta. Dvi­š a­l iai san­t y­k iai lie­k a įtemp­t i ir jau taip il­gai, kad nie­k as Lie­t u­vo­ je rim­č iau ne­b e­ž iū­r i į pa­ž a­dus juos nors kiek pa­ge­r in­t i. Bent jau pa­g rin­ di­nė nau­j o­s ios vy­r iau­s y­b ės par­t i­j a juos pa­m ir­š o iš kar­to. Tie­s a, kal­t in­t i jos ne­ver­tė­t ų, ne­b ent dėl tuš­č ių pa­ ža­dų. Ru­si­jai mes į drau­g us, re­g is, ne­ tin­k a­me. Ženk­lų ir sig­na­lų, ži­no­ma, bu­vo gau­t a daug: pra­de­d ant mig­lo­ to­m is de­r y­bo­m is su „Gazp­rom“, nuo­ la­t i­ne su­s kys­t in­t ų­j ų du­j ų ter­m i­n a­ lo Klai­p ė­do­je kri­t i­ka, įvai­r iau­s io­m is in­for­ma­c i­nė­m is pro­vo­k a­c i­jo­m is, na ir bai­g iant su­t ri­k i­mais pa­sie­ny­je bei pie­no pro­duk­t ų im­p or­to iš Lie­t u­vos už­d rau­d i­mu.

Ru­si­ja žai­džia kie­tus, ka­te­go­riš­kus, su­ktus, kar­tais net ag­re­sy­vius dip­lo­ma­ti­ nius žai­di­mus. Tuo nuo­lat tu­rė­jo pro­gų įsi­ti­kin­ti ne tik Uk­rai­na, Ar­mė­ni­ja ar Mol­ do­va, bet ir pa­čios JAV bei vi­sa Jung­ti­ nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­ba. Tad mū­sų to­li­mi, šal­ti ir įtam­pos pil­ni dvi­ša­liai san­ ty­kiai, ma­nau, yra tik bend­ros vis gar­ siau pa­sau­ly­je kal­ban­čios bei vei­kian­ čios Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­kos da­lis. 2014 m. sun­k u ti­kė­t is di­de­l ių san­ty­ kių su Ru­si­ja per­mai­nų. Net­ru­kus pra­ dė­si­me gy­ven­t i rin­k i­mų lai­ko­tar­piu, o toks lai­kas – re­tų per­mai­nų šal­ti­nis. Ta­čiau Ru­si­jos, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, Lie­tu­vo­je vėl­gi nea­be­jo­ti­nai bus daug. Pir­miau­sia, ar­tė­ja So­čio žie­mos olim­ pi­nės žai­dy­nės, ir ne­rei­kia bū­ti aiš­kia­ re­giu, kad pa­sa­ky­tum, jog čia aist­rų bei pro­vo­ka­ci­jų bus vi­so­kiau­sių. Ly­giai taip pat Ru­si­jos bus ap­stu ir Lie­ tu­vos vi­daus po­li­ti­ko­je. Be šio Ru­si­jos „bau­bo“, kaip tu­rė­jo­me pro­gos įsi­ti­kin­ti 2013 m., sun­ku iš­si­vers­ti. Po­li­ti­nė vaiz­ duo­tė grei­čiau­siai ne­pra­sip­lės ir 2014 m. Ir to­liau ne­tie­sio­giai gin­čy­si­mės is­ to­ri­jos po­li­ti­kos klau­si­mais, ir to­liau ko­ vo­si­me dėl sa­vo ener­ge­ti­kos sa­va­ran­ kiš­ku­mo, pik­tin­si­mės Ru­si­jos re­gio­ni­ne po­li­ti­ka ir ret­kar­čiais pa­si­duo­si­me jos są­mo­n in­goms bei ne­są­mo­n in­goms in­for­ma­ci­nėms pro­vo­ka­ci­joms.

Dr. Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas VU TSPMI pro­fe­so­rius

V

er­ti­nant Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mą ES Ta­ry­bai, rei­kė­tų at­skir­t i du pir­m i­n in­ka­v i­ mo ele­men­tus – or­ga­ni­za­ ci­nį dar­bą ir po­li­ti­nę pir­mi­nin­ka­vi­mo pu­sę. Or­ga­n i­za­ci­n is dar­bas – dar­bo gru­pių, ko­mi­te­tų, ga­liau­siai mi­nist­rų su­si­ti­ki­mų pa­ren­gi­mas, lo­gis­ti­kos or­ ga­ni­za­vi­mas ir pan. – ga­li bū­ti ver­ti­na­ mas la­bai ge­rai. Tie­sa, šis dar­bas vie­šai ma­žai ma­to­mas ar­ba tam­pa ma­to­mas tik ta­da, kai kas nors su­trin­ka, bet jis yra la­bai svar­bi pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai da­lis. Spren­džiant iš ki­tų ES ša­lių dip­lo­ma­tų at­si­lie­pi­mų ir pra­ne­ ši­mų apie vy­ku­sius su­si­ti­ki­mus, Lie­tu­ vos ins­ti­tu­ci­jos or­ga­ni­za­ci­nius dar­bus at­li­ko sklan­džiai ir tai tu­rė­jo pa­lik­ti ES par­tne­riams ge­rą įspū­dį. Ki­ta svar­bi ir la­biau pa­ste­bi­ma pir­ mi­n in­ka­v i­mo ES Ta­r y­bai pu­sė yra po­l i­t i­nė – pir­m i­n in­kau­jan­čios ša­l ies


9

ŠeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

pasaulis Įkurs są­jun­gą

Mi­rė konst­ruk­to­rius

Ne­lai­mė Si­bi­re

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­reiš­kė, kad su­da­ ry­tos vi­sos są­ly­gos nuo 2015 m. įkur­ti eko­no­mi­nę są­jun­gą su Bal­ta­ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nu. Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nė są­jun­ga pa­keis ma­žiau įpa­rei­go­jan­čią Mui­tų są­jun­gą. Ru­si­ja no­rė­tų, kad prie nau­jo­sios są­jun­gos pri­si­jung­tų ir Uk­rai­na.

Ru­si­jo­je pir­ma­die­nį mi­rė žy­ mus ša­lies gink­lų konst­ruk­to­ rius Mi­chai­las Ka­laš­ni­ko­vas. Gar­sų­jį AK-47 konst­ruk­to­rius su­kū­rė ne­tru­kus po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro. M.Ka­laš­ni­ko­vas yra sa­kęs, kad nie­ka­da ne­ma­ nė, jog jo kur­tas gink­las taps mėgs­ta­miau­sias dau­gy­bė­je konf­lik­tų vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Ru­si­jos Ir­kuts­ko sri­ty­je ket­vir­ ta­die­nį nu­kri­to lėk­tu­vas AN-12. Pa­sak Ru­si­jos ne­pap­ras­tų­jų si­ tua­ci­jų mi­nis­te­ri­jos, žu­vo de­vy­ni juo skren­dan­tys žmo­nės – še­ ši įgu­los na­riai ir trys pa­ly­do­vai. Lėk­tu­vas nu­kri­to Ir­kuts­ko pa­ kraš­ty­je, ka­ri­nio da­li­nio te­ri­to­ ri­jo­je. Lai­mė, san­dė­liuo­se bu­vo lai­ko­mos tik at­sar­gi­nės da­lys.

13 m.

Ne­pa­si­ra­šy­tos aso­cia­ci­jos su­tar­ties prie­žas­tys pir­miau­ sia yra pa­ti Uk­rai­na ir jos vi­daus po­li­ti­ka. „Reu­ters“ nuo­tr.

­mas: iššūkis? tar­pi­n in­ka­v i­mas de­r y­boms tarp ES vals­ty­bių na­rių Ta­ry­bo­je. To­k ios de­ ry­bos vy­ko dau­ge­liu klau­si­mų, ku­rie bu­vo svars­to­mi šį pus­me­t į, ar­ba tarp Ta­ry­bos ir Eu­ro­pos Par­la­men­to, kaip, pa­vyz­džiui, de­ran­tis dėl nau­jos fi­nan­ si­nės per­spek­ty­vos 2014–2020 m., ar­ ba kal­bant ES Ta­ry­bos var­du su tre­ čio­sio­m is ša­l i­m is, pa­v yz­d žiui, Ry­t ų par­tne­rė­mis. Tie­sa, to­kiais at­ve­jais ne ma­žiau svar­bus yra ir Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos bei Eu­ro­pos Išo­rės rei­ka­lų tar­ny­ bos bei jos va­do­vės Cat­he­ri­ne Ash­ton bal­sas. Ko­men­tuo­to­jai daž­niau­siai pa­tei­kia ne­pa­si­ra­šy­tą ES ir Uk­rai­nos aso­cia­ci­ jos su­tar­tį kaip Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mo ne­sėk­mę. Aš abe­jo­čiau, ar iš tie­sų šis mo­men­tas pa­ro­do Lie­tu­vos ne­sėk­mę. To­kiu at­ve­ju rei­kė­tų nu­ro­dy­ti, ką Lie­tu­ va tu­rė­jo da­ry­ti ki­taip, kad su­tar­tis bū­ tų bu­vu­si pa­si­ra­šy­ta? Kol kas ne­su to­ kių įti­ki­na­mų siū­ly­mų ma­tęs, ne­bent rei­kė­jo ge­riau val­dy­ti lū­kes­čius. Ma­nau, kad ne­pa­si­ra­šy­tos aso­cia­ci­jos su­tar­ties prie­žas­tys pir­miau­sia yra pa­ti Uk­rai­na ir jos vi­daus po­li­ti­ka, o ne blo­gas Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo dar­bas. Tuo la­biau jog Uk­rai­no­je vi­suo­me­nės reak­ci­ja į to­ kį jos pre­zi­den­to spren­di­mą bu­vo ir te­ bė­ra to­kia stip­ri, kad to vei­kiau­siai ne­si­ ti­kė­jo dau­ge­lis ES po­li­ti­kų.

Ne­ti­kė­tu­mų ir ne­ra­mu­mų me­tai Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Šie­met pa­sau­ly­je ne­trū­ko svar­ bių įvy­kių. Pir­mą­syk po dau­ge­ lio me­tų at­si­sta­ty­di­no Ro­mos ka­ ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vas, pa­sau­ lį su­pur­tė JAV šni­pi­nė­ji­mo skan­ da­las, o de­šimt­me­tį už gro­tų pra­ lei­dęs bu­vęs tur­tin­giau­sias Ru­si­ jos žmo­gus iš­vy­do lais­vę.

Ka­lė­di­nė staig­me­na

Michailui Cho­dor­kovs­kiui Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas su­ tei­kė ma­lo­nę. Tie­sa, bu­vęs įta­kin­ gas Ru­si­jos mag­na­tas pa­reiš­kė, kad ne­sieks nei sa­vo mi­li­jar­dų, pra­ras­tų jį pa­so­di­nus į be­lan­gę, su­si­grą­žin­ti, nei ban­dys kiš­tis į po­li­ti­ką. V.Pu­ti­nas me­tų pa­bai­go­je bu­vo kaip nie­kuo­met ge­ra­šir­dis. Jis pa­ skel­bė, kad lais­vę iš­vys ir pank­ro­ko gru­pės „Pus­sy Riot“ na­rė Na­dež­ da To­lo­ko­ni­ko­va. Vos tik išė­ju­si iš cy­pės Si­bi­ro did­mies­ty­je Kras­no­ jars­ke N.To­lo­ko­ni­ko­va ėmė šauk­ti „Ru­si­ja be Pu­ti­no!“. Anks­čiau į lais­vę išė­jo ir ki­ta šios gru­pės na­rė Ma­ri­ja Alio­chi­na.

to XVI spren­di­mas daug kam bu­ vo ne­ti­kė­tas. Ga­liau­siai po gan neil­gai tru­ ku­sios konk­la­vos nau­juo­ju Baž­ ny­čios va­do­vu ta­po iš Ar­gen­ti­nos ki­lęs Jor­ge Ma­rio Ber­gog­lio, jis pa­ si­rin­ko Pran­ciš­kaus var­dą. Nau­ją ša­lies pre­zi­den­tą iš­si­rin­ ko Ira­nas. Ša­lies va­do­vu ta­po nuo­ sai­kių pa­žiū­rų Has­sa­nas Rou­ha­ni. Va­ka­rų san­ty­kiai su Ira­nu ge­ro­kai at­ši­lo – pa­ga­liau bu­vo su­da­ry­tas tarp­tau­ti­nis su­si­ta­ri­mas dėl Ira­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos. Ve­ne­sue­la at­si­svei­ki­no su sa­vo il­ga­me­čiu va­do­vu Hu­go Cháve­zu. Ša­lies pre­zi­den­tą pa­kir­to vė­žys. Su šia li­ga jis il­gai ko­vo­jo. Net­ru­kus po po­mpas­tiš­kų vals­ty­bi­nių lai­do­tu­ vių su­reng­tuo­se ša­lies pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se trium­fa­vo ar­ti­mas H.Cháve­zo są­jun­gi­nin­kas Ni­colás Ma­du­ro. Pa­sau­lis šiais me­tais at­si­svei­ki­ no su gar­sią­ja Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­re Mar­ga­ret That­cher. Il­giau­siai po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro bri­tų mi­nist­rų ka­bi­ne­tui va­ do­va­vu­si po­li­ti­kė mi­rė su­lau­ku­ si 88 me­tų.

su ES aso­cia­ci­jos su­tar­tį. Tai su­ kė­lė di­de­lio mas­to pro­tes­tų ban­ gą Ki­je­ve.

Iššūkis premjerui

De­monst­ra­ci­jų šiais me­tais neiš­ veng­ta ir Tur­ki­jo­je. Ša­lies prem­ je­ras Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ğa­nas pir­mą­syk per il­gus val­dy­mo me­ tus su­lau­kė ar­šios kri­ti­kos. Pro­ tes­tai bu­vo nu­mal­šin­ti, o tarp­tau­ ti­nė bend­ruo­me­nė iš­reiš­kė sa­vo pa­si­pik­ti­ni­mą bru­ta­liais po­li­ci­jos veiks­mais. Jung­ti­nių Vals­ti­jų po­li­ti­kams te­ko rū­pin­tis ne tik san­ty­kiais su Ru­si­ja, o ir biu­dže­to pro­ble­mo­mis. Kong­re­sui ne­su­si­ta­rus dėl biu­dže­ to klau­si­mo, JAV vy­riau­sy­bei te­ko lai­ki­nai nu­trauk­ti dar­bą. Kip­rą taip pat iš­ti­ko fi­nan­si­nis pa­ra­ly­žius, kai bank­ru­ta­vo di­die­ji ša­lies ban­kai. Ma­žy­tei Vi­dur­že­mio jū­ro­je esan­čiai sa­lai te­ko kreip­tis pa­gal­bos į ES, Tarp­tau­ti­nį va­liu­ tos fon­dą ir Eu­ro­pos cent­ri­nį ban­ ką. Ša­lis ga­vo 10 mlrd. eu­rų mai­ nais į griež­tas ban­kų sek­to­riaus re­for­mas.

„Ka­rai“ po­li­ti­ko­je

Vie­ni atė­jo, ki­ti išė­jo

Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čią 2013 m. pri­tren­kė ne­ti­kė­ta ži­nia. Po­pie­ žius Be­ne­dik­tas XVI nu­ta­rė at­si­ sa­ky­ti sos­to. Kal­bos, kad po­nti­ fi­kas ga­li ženg­ti pa­na­šų žings­nį, skli­do se­no­kai, ta­čiau Be­ne­dik­

2013 m. drą­siai ga­li­ma va­din­ ti šni­pi­nė­ji­mo me­tais. Skan­da­ lo epi­cent­re at­si­dū­ręs bu­vęs JAV na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ ros (NSA) su­tar­ti­nin­kas Ed­war­ das Snow­de­nas ga­vo prie­globs­tį Ru­si­jo­je, o tai smar­kiai ap­kar­ti­no Ru­si­jos ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų san­ ty­kius. Va­šing­to­nas su Mask­va ne­su­ta­ rė ir dėl Si­ri­jos. JAV gra­si­no, kad po che­mi­nės ata­kos Si­ri­jo­je ga­lė­ tų smog­ti Da­mas­kui ka­ri­nį smū­gį, o Ru­si­ja to­kiam žings­niui ka­te­go­ riš­kai prieš­ta­ra­vo. Ga­liau­siai įtam­pa at­slū­go, ta­ čiau Mask­va pa­sie­kė vie­ną di­ džiau­sių dip­lo­ma­ti­nių per­ga­lių po Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos. Dip­lo­ma­ti­nį žai­di­mą Ru­si­ja lai­ mė­jo ir Uk­rai­no­je, ku­ri lapk­ri­ čio pa­bai­go­je at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti

iš­spręs­ta bu­vu­siam Ita­li­jos prem­ je­rui Sil­vio Ber­lus­co­ni pa­rė­mus pa­skir­tą­jį prem­je­rą En­ri­co Let­tą, nors ša­lis ir bu­vo at­si­dū­ru­si ties pir­ma­lai­kių rin­ki­mų slenks­čiu. Vo­kie­ti­jo­je vy­kę par­la­men­to rin­ ki­mai staig­me­nų neat­ne­šė. Juos už­tik­rin­tai lai­mė­jo An­ge­la Mer­ kel, tie­sa, kanc­le­rei šį kar­tą vėl te­ ko su­da­ry­ti „di­džią­ją koa­li­ci­ją“ su var­žo­vais so­cial­de­mok­ra­tais. Gru­zi­jo­je pre­zi­den­to rin­ki­muo­se taip pat triuš­ki­na­mą per­ga­lę iš­ko­ vo­jo bu­vu­sio prem­je­ro mi­li­jar­die­ riaus Bi­dzi­nos Iva­niš­vi­lio są­jun­gi­ nin­kas Geor­gi­jus Marg­ve­laš­vi­lis.

Rinkimų karštligė

Chao­so neiš­ven­gė ir Ita­li­ja. Ša­ly­ je įvy­kę par­la­men­to rin­ki­mai bai­ gė­si ly­gio­sio­mis tarp di­džių­jų ša­ lies par­ti­jų. Po­li­ti­nė kri­zė bu­vo

Suk­re­čian­čios ne­lai­mės

Fi­li­pi­nai šiais me­tais ta­po sti­chi­ nės ne­lai­mės zo­na. Su­per­tai­fū­nas Ha­ja­nas pa­si­glem­žė ma­žiau­siai 3,6 tūkst. žmo­nių gy­vy­bę. Dau­giau­sia au­kų pa­rei­ka­la­vu­si sti­chi­nė ne­lai­mė šio­je ša­ly­je bu­ vo 1976 m. įvy­kęs 7,9 ba­lo že­mės dre­bė­ji­mas, su­kė­lęs cu­na­mį Mo­ ro įlan­ko­je pie­tų Fi­li­pi­nuo­se. Tą­ syk žu­vo 5,7 tūkst. žmo­nių. Ne ma­žes­nę tra­ge­di­ją iš­gy­ve­ no Lat­vi­ja. Ša­lies sos­ti­nės Ry­gos Zuo­li­tū­dės ra­jo­ne įgriu­vus „Ma­xi­ mos“ pre­ky­bos cent­ro sto­gui žu­vo 54 žmo­nės. Tai – di­džiau­sia ne­lai­ mė Bal­ti­jos ša­ly­se nuo kel­to „Es­ to­nia“ ka­tast­ro­fos.


10

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

pasaulis

Ką kitąmet skaitysime pirmu Sau­sis

Va­sa­ris

Ko­vas

Sau­sio 1 d. Grai­ki­ja iš Lie­tu­vos pe­rims pir­mi­nin­ka­vi­mą ES.

Va­sa­rio 1 d. Ja­net Yel­len tu­rė­tų pe­rim­ti va­do­va­vi­mą JAV fe­de­

Ko­vo 2 d. vyks JAV ki­no me­no ir moks­lo aka­de­mi­jos „Os­ka­rų“

Sau­sio 1 d. Ru­si­ja pra­dės pir­mi­nin­ka­vi­mą Di­džia­jam aš­tuo­ne­

ra­li­nei re­zer­vų sis­te­mai ir tap­ti pir­mą­ja mo­te­ri­mi šia­me po­ste.

ap­do­va­no­ji­mų įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja.

tui.

Va­sa­rio 15 d. su­kaks 450 me­tų nuo gar­saus Ita­li­jos fi­lo­so­fo, fi­

Ko­vo 4 d. pra­si­dės spal­vin­giau­sias vi­sa­me pa­sau­ly­je Rio de Ža­

Sau­sio 22–25 d. Da­vo­se vyks Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mas.

zi­ko ir ast­ro­no­mo Ga­li­leo Ga­li­lei gi­mi­mo.

nei­ro kar­na­va­las.

Sau­sio 31 d. pa­gal ki­nų ka­len­do­rių pra­si­dės Ark­lio me­tai.

L

at­vi­jai ta­pus 18-ąja eu­ro zo­nos na­re, ša­ly­je nuo sau­sio 1-osios pra­dės cir­ku­liuo­ti nau­ja va­liu­ta. Il­gą lai­ką spren­di­mą sto­ti į eu­ro zo­ną nei­gia­ mai ver­ti­nę lat­viai ar­tė­jant me­tų pa­bai­gai ėmė žiū­rė­ti į jį pa­lan­kiau, ir lapk­ri­tį eu­ro ša­li­nin­kų gre­tos pir­mą kar­tą per­ko­pė 50 pro­c. Ta­čiau, anot nuo­mo­nių ty­ri­mo Eu­ro­ba­ro­me­tro, 40 pro­c. lat­vių vis dar ne­pri­ ta­ria eu­ro įve­di­mui. Žmo­nės la­biau­siai ne­ri­mau­ja dėl to, kad išaugs kai­ nos. Nors eko­no­mis­tai ra­mi­na, kad eu­ro po­vei­kis kai­ nų di­dė­ji­mui su­da­ro vos ke­lis de­šim­ta­da­lius pro­cen­to (tai pa­tvir­ti­na Es­ti­jos ir ki­tų ša­lių pa­tir­tis), jie pri­pa­ žįs­ta, jog la­biau ga­li brang­ti smul­kes­nės pre­kės – pa­ vyz­džiui, ka­va ar­ba ply­te­lė šo­ko­la­do. Nie­kas nea­be­ jo­ja, kad vie­ną la­tą kai­na­vęs puo­de­lis ka­vos atsieis ne 1,42 eu­ro, kaip tu­rė­tų pa­gal ofi­cia­lų va­liu­tos kur­są, o suap­va­li­nus – 1,5 eu­ro. Lat­vi­ja taps ant­rą­ja Bal­ti­jos ša­li­mi po Es­ti­jos, įsi­ve­ du­sia eu­rą. Šia pro­ga abie­jų ša­lių pre­zi­den­tai sau­sio 2-ąją su­si­tiks ma­ža­me pa­sie­nio mies­te­ly­je Rū­jie­no­je iš sim­bo­liš­kai iš­siims eu­rų iš ban­ko­ma­to.

R

u­si­jos Juo­do­sios jū­ros ku­ror­te So­čy­je va­sa­rio 7–23 d. vyks XXII žie­mos olim­pi­nės žai­dy­nės, ku­rios bai­gian­tis 2013-ie­siems pa­kvi­po boi­ko­ tu. At­vyk­ti į žai­dy­nes at­si­sa­kė JAV pre­zi­den­ tas Ba­rac­kas Oba­ma, Pran­cū­zi­jos va­do­vas Fran­çois Hollande’as, Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­ kas ir, kaip skel­bia šios ša­lies ži­niask­lai­da, kanc­le­rė An­ ge­la Mer­kel. Į So­čį taip pat ne­vyks Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Kai­my­nės Lat­vi­jos va­do­vas And­ ris Bėr­zi­nis pa­reiš­kė vyk­sian­tis. Eks­per­tai ne­sku­ba var­to­ti žo­džio „boi­ko­tas“, bet to­kį Va­ka­rų va­do­vų el­ge­sį ver­ti­na kaip ne­pri­ta­ri­ mo sig­na­lą Ru­si­jai dėl žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų. Ir nors Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas su­tei­kė ma­lo­nę po­li­ti­niu ka­li­niu va­di­na­mam bu­vu­siam naf­ tos mag­na­tui Mi­chai­lui Cho­dor­kovs­kiui bei pa­ža­dė­ jo aukš­čiau­sią kom­for­tą ne­tra­di­ci­nės ly­ti­nės orien­ ta­ci­jos at­sto­vams, šių pa­stan­gų ne­pa­ka­ko įvaiz­džiui pa­tai­sy­ti. So­čio žai­dy­nė­se var­žy­sis 15-os spor­to ša­kų at­sto­vai, jiems bus iš­da­ly­ti 98 me­da­lių komp­lek­tai.

P

ie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos sos­ti­nė­je prieš teis­mą stos žy­mus spor­ti­nin­kas Os­ca­ras Pis­to­rius, ku­ riam už drau­gės nu­žu­dy­mą gre­sia ka­lė­ji­mas iki gy­vos gal­vos. 26 me­tų pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių bė­gi­mo čem­pio­nas O.Pis­to­rius il­gai ko­vo­jo dėl tei­sės var­žy­tis su nor­ma­liais at­le­tais ir ta­po pir­muo­ju spor­ ti­nin­ku su abiem am­pu­tuo­to­mis ko­jo­mis, da­ly­va­vu­siu olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Tai įvy­ko Lon­do­ne 2012-ai­siais, o me­tais anks­čiau pa­sau­lio čem­pio­na­te jis lai­mė­jo si­ dab­ro me­da­lį es­ta­fe­čių rung­ty­je. Mi­li­jo­nams žmo­nių O.Pis­to­rius ta­po ko­vos su li­ki­mo sun­ku­mais sim­bo­liu. Ta­čiau pa­ties spor­ti­nin­ko li­ki­mas pa­da­rė ne­ti­kė­ tą po­sū­kį 2013 m. va­sa­rį – sa­vo na­muo­se Pre­to­ri­jo­je jis ke­tu­ris kar­tus šo­vė į vo­nios kam­ba­rio du­ris, kai ten bu­vo jo drau­gė Ree­va Steen­kamp. Trys kul­kos pa­sie­ kė tiks­lą, ir mo­te­ris, ku­rios nuo­trau­kos pui­kuo­da­vo­si bliz­gių žur­na­lų vir­še­liuo­se, žu­vo. Spor­ti­nin­kas ti­ki­no nu­žu­dęs ją per klai­dą, nes ma­ nė, kad vo­nio­je yra įsi­bro­vė­lis. Ta­čiau pro­ku­ro­rai abe­ jo­ja kal­ti­na­mo­jo ver­si­ja, nes kai­my­nai pa­liu­di­jo gir­dė­ ję iš jo bu­to sklin­dan­čius bar­nius.

Lie­pa

Rugp­jū­tis

Rug­sė­jis

Lie­pą In­do­ne­zi­jo­je vyks pre­zi­den­to rin­ki­mai.

Rugp­jū­tį Tur­ki­jos gy­ven­to­jai pir­mą kar­tą tie­sio­giai rinks pre­

Rug­sė­jo 12 d. ame­ri­kie­čiai mi­nės na­cio­na­li­nio him­no „The Star-

Lie­pos 1 d. Ita­li­ja pe­rims pir­mi­nin­ka­vi­mą ES.

zi­den­tą.

Spang­led Ban­ner“ 200-ų me­tų sukaktį.

Lie­pos 5 d. Jork­šy­re pra­si­dės dvi­ra­ti­nin­kų lenk­ty­nės „Tour de

Rugp­jū­čio 4 d., mi­nint 100-ąsias ka­ro pa­skel­bi­mo Vo­kie­ti­jai

Rug­sė­jo 14 d. Šve­di­jo­je vyks par­la­men­to rin­ki­mai.

me­ti­nes, Do­ve­ry­je bus ati­deng­tas me­mo­ria­las, skir­tas 1,7 mln. Bri­ta­ni­jos Tau­tų Sand­rau­gos pi­lie­čių, žu­vu­sių pa­sau­li­niuo­se ka­ ruo­se, at­min­ti.

Rug­sė­jo 16 d. pa­sau­lio vals­ty­bių ly­de­riai su­si­rinks į Jung­ti­nių

Fran­ce“.

Rugp­jū­čio 15 d. su­kaks 100 me­tų nuo to, kai Pa­na­mos ka­na­lu

pra­plau­kė pir­ma­sis lai­vas.

10

ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, 2014-ųjų gegužę minės stojimo į Bendriją dešimtmetį.

Tau­tų Ge­ne­ra­li­nę Asamb­lė­ją Niu­jor­ke.

Š

ko­ti­jos gy­ven­to­jai re­fe­ren­du­me bal­suos, ar lik­ ti Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės su­dė­ty­je. Jei­gu dau­gu­ma nu­bal­suos už ne­prik­lau­so­my­bę, šis re­gio­nas nuo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ga­li at­si­skir­ti 2016 m. ko­vą. De­ta­lus „sky­ry­bų“ pla­nas iš­dės­ty­tas „Bal­to­jo­je kny­ go­je“, ku­rią su­da­rė Ško­ti­jos na­cio­na­li­nė par­ti­ja. Ji tvir­ ti­na, kad re­gio­nas tu­ri vi­sas ga­li­my­bes sa­va­ran­kiš­kai vys­ty­ti eko­no­mi­ką. Kaip pa­grin­di­niai pa­ja­mų šal­ti­niai nu­ro­do­mos pa­ja­mos iš naf­tos ir du­jų, ku­rios iš­gau­na­ mos Šiau­rės jū­ro­je. Be to, nau­jos ne­prik­lau­so­mos vals­ ty­bės gy­ven­to­jai tu­rė­tų mo­kė­ti ma­žiau mo­kes­čių, nors pri­siim­tų da­lį Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vals­ty­bės sko­los. „Bal­to­sios kny­gos“ au­to­riai ke­ti­na už­da­ry­ti Ško­ti­ jo­je vei­kian­čias ka­ri­nes ba­zes ir pa­si­trauk­ti iš NA­TO, bet lik­ti ES su­dė­ty­je. Ša­lies va­do­ve lik­tų bri­tų ka­ra­ lie­nė Elž­bie­ta II. 2014-ai­siais Ško­ti­ja mi­nės 700-ąsias Ba­nok­ber­no mū­ šio me­ti­nes. Šis ang­lų pra­lai­mė­tas mū­šis buvo le­mia­mas ko­vo­je dėl Ško­ti­jos iš­lais­vi­ni­mo. Nors šis įvy­kis tu­rė­tų pa­kurs­ty­ti ško­tų na­cio­na­li­nius jaus­mus, da­bar ap­klau­ sos ro­do, kad ne­prik­lau­so­my­bę nuo Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pa­lai­ko tik maž­daug 30 pro­c. šio re­gio­no gy­ven­to­jų.


11

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

pasaulis

muose laikraščių puslapiuose Ba­lan­dis

Ge­gu­žė

Bir­že­lis

Ba­lan­džio 5 d. vyks Af­ga­nis­ta­no pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­riuo­se

Ge­gu­žę In­di­jo­je, di­džiau­sio­je pa­sau­ly­je de­mok­ra­ti­nė­je vals­ty­

Bir­že­lio 23 d. Ško­ti­ja mi­nės Ba­nok­ber­no mū­šio, ku­ris pa­dė­jo

jau ne­be­ga­lės da­ly­vau­ti dvi ka­den­ci­jas iš­dir­bęs Ha­mi­das Kar­zai.

bė­je, bus su­reng­ti par­la­men­to rin­ki­mai, juo­se da­ly­vaus dau­giau nei 700 mln. žmo­nių.

iš­si­va­duo­ti nuo Ang­li­jos, 700-ąsias me­ti­nes.

sis­te­mos „Win­dows XP“ pa­lai­ky­mą ir au­to­ma­ti­nių at­nau­ji­ni­mų siun­ti­mą.

Ge­gu­žės 6–10 d. Da­ni­jos sos­ti­nė­je Ko­pen­ha­go­je vyks „Eu­ro­vi­

ri­jos sos­to įpė­di­nio Fran­zo Fer­di­nan­do žmog­žu­dys­tės Sa­ra­je­ve, ku­ri įžie­bė Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą.

Ba­lan­džio 15 d. Aust­ra­li­jos, Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­no ir

Ge­gu­žės 9–25 d. Mins­ke vyks 78-asis pa­sau­lio le­do ri­tu­lio čem­

Ame­ri­kos gy­ven­to­jai ga­lės ste­bė­ti vi­siš­ką Mė­nu­lio už­te­mi­mą.

pio­na­tas.

Ba­lan­džio 21 d. 36 tūkst. Bos­to­no ma­ra­to­no da­ly­vių pa­gerbs

Ge­gu­žės 14–25 d. vyks 66-asis Ka­nų ki­no fes­ti­va­lis.

Ba­lan­džio 8 d. kor­po­ra­ci­ja „Mic­ro­soft“ nu­trauks ope­ra­ci­nės

2013 m. sprog­di­ni­mų au­kų at­mi­ni­mą. Ba­lan­džio 30 d. Ira­ko par­la­men­to rin­ki­muo­se prem­je­ras Nou­

ri al Ma­li­ki sieks tre­čios ka­den­ci­jos.

zi­jos“ dai­nų kon­kur­sas.

G

e­gu­žės 22–25 d. 28 ES vals­ty­bių pi­lie­čiai rinks sa­vo at­sto­vus į Eu­ro­pos Par­la­men­tą (EP). Įs­ to­jus Kroa­ti­jai, iki 766 vie­tų iš­plės­ta­me EP Lie­tu­vai at­sto­vaus 11 de­pu­ta­tų. Nors ES į 2014-uo­sius žen­gia šiek tiek pa­spar­ti­nu­ si eko­no­mi­kos au­gi­mą ir skelb­da­ma pa­lan­kias au­gi­mo pro­gno­zes ki­tiems me­tams, Bend­ri­jos pi­lie­čių nuo­tai­ kos te­bė­ra pra­stos, o pa­si­ti­kė­ji­mas ES ins­ti­tu­ci­jo­mis – men­kas. Dir­žų ver­ži­ma­sis, ku­riuo ES ban­dė įveik­ti eko­no­mi­kos kri­zę, vis dar ne­duo­da apčiuopiamų re­ zul­ta­tų, dau­ge­lį ša­lių ka­muo­ja di­de­lis ne­dar­bas. Vi­sa tai, pa­sak eks­per­tų, rin­ki­muo­se ga­li at­neš­ ti sėk­mę eu­ros­kep­tiš­koms ir po­pu­lis­ti­nėms jė­goms, to­kioms kaip Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ne­prik­lau­so­my­ bės par­ti­ja, sie­kian­ti, kad ša­lis iš­sto­tų iš ES, „Tik­rie­ji suo­miai“, ra­gi­nan­tys ri­bo­ti mig­ra­ci­ją ir liau­tis gel­bė­ tis pra­si­sko­li­nu­sias vals­ty­bes, bei Pran­cū­zi­jos „Na­cio­ na­li­nis fron­tas“, ku­rio ly­de­rė Ma­ri­ne Le Pen ža­da nu­ dob­ti „Briu­se­lio monst­rą“.

Bir­že­lio 28 d. su­kaks 100 me­tų nuo Aust­ri­jos-Veng­ri­jos im­pe­

B

ra­zi­li­jo­je birželio 12 d. pra­si­dės Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tas, ku­rį jau spė­jo ap­tem­dy­ti vir­ti­nė sta­ty­bų ne­sėk­mių ir vi­suo­me­nės pro­tes­tų. Sta­to­ma­me San Pau­lo sta­dio­ne, kur vyks tur­ny­ro ati­da­ry­mas, lapk­ri­čio pa­bai­go­je nu­griu­vo da­ lis konst­ruk­ci­jų, žu­vo du žmo­nės. Dar dvie­jų gy­vy­bių pa­rei­ka­la­vo du ki­ti in­ci­den­tai Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­ pio­na­tui sta­to­muo­se spor­to ob­jek­tuo­se. Ga­liau­siai ša­lies va­do­vai pra­ne­šė, kad ne­spės baig­ti vi­sų sta­ty­ bų iki nu­sta­ty­tos da­tos – gruo­džio 31-osios. Iki šios die­nos bus baig­ti tik še­ši iš dvy­li­kos sta­dio­nų. Pa­si­ren­gi­mą pa­sau­li­nio ly­gio spor­to ren­gi­niui taip pat ly­di pro­tes­tai. Dar­bi­nin­kai pik­ti­na­si tuo, kad yra ver­čia­mi dirb­ti ne­pai­sant nei dar­bo lai­ko, nei sau­gu­ mo rei­ka­la­vi­mų. Pro­tes­tuo­jan­tys mo­ky­to­jai, stu­den­ tai ir me­di­kai tvir­ti­na, kad vy­riau­sy­bė me­ta di­džiu­ lius pi­ni­gus į ba­lą, užuo­t sky­ru­si dau­giau fi­nan­sa­vi­mo švie­ti­mui ir svei­ka­tos ap­sau­gai. Ma­si­niai pro­tes­tai su­kė­lė abe­jo­nių dėl to, ar Bra­zi­li­ jai pa­vyks už­tik­rin­ti sau­gu­mą per čem­pio­na­tą.

Spa­lis

Lapk­ri­tis

Gruo­dis

Spa­lio 19 d. pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je „For­mu­lės-1“ di­džio­jo pri­zo

Lapk­ri­čio 9 d. Vo­kie­ti­jos sos­ti­nė­je bus mi­ni­mos 25-osios Ber­

Gruo­dį Pe­ru vyks kas­me­tis Jung­ti­nių Tau­tų vir­šū­nių su­si­ti­ki­

lenk­ty­nės vyks Ru­si­jo­je, Juo­do­sios jū­ros ku­ror­te So­čy­je.

ly­no sie­nos griu­vi­mo me­ti­nės.

mas dėl ko­vos su kli­ma­to po­ky­čiais.

Spa­lio 26 d. Bra­zi­li­ja rinks nau­ją pre­zi­den­tą.

Lapk­ri­čio 9 d. Ka­ta­lo­ni­jo­je pla­nuo­ja­mas re­fe­ren­du­mas dėl ne­

prik­lau­so­my­bės nuo Is­pa­ni­jos.

J

ung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se vyks va­di­na­mie­ji ka­den­ci­jos vi­du­rio rin­ki­mai, ku­rie ne­ža­da nie­ko ge­ra pre­zi­ den­tui Ba­rac­kui Oba­mai ir jo De­mok­ra­tų par­ti­ jai. 2013-ai­siais ša­lies va­do­vo rei­tin­gai nu­ken­tė­jo dėl ne­sėk­min­gai pra­si­dė­ju­sios nau­jos svei­ka­tos ap­sau­ gos pro­gra­mos ir, po­li­to­lo­gų nuo­mo­ne, iki rin­ki­mų jau ne­bes­pės at­si­gau­ti. Ta­čiau keb­lu­mų rin­ki­muo­se tu­rės ir Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja, nes dau­ge­lis ame­ri­kie­čių kal­ti­na ją prieš ke­ lis mė­ne­sius su­kė­lus biu­dže­to kri­zę, ku­ri bai­gė­si da­li­ niu vy­riau­sy­bės už­da­ry­mu. Dau­ge­lis vals­ty­bi­nių įstai­ gų dvi sa­vai­tes bu­vo už­da­ry­tos ar­ba vei­kė mi­ni­ma­liu re­ži­mu, kol Bal­tie­ji rū­mai ir Kong­re­sas pa­ga­liau pa­sie­ kė lai­ki­ną su­si­ta­ri­mą dėl vals­ty­bės iš­lai­dų. Ka­den­ci­jos vi­du­rio rin­ki­mai nu­lems, ar B.Oba­ma ga­lės to­liau įgy­ven­din­ti sa­vo po­li­ti­nę pro­gra­mą li­ku­ sius dve­jus ant­ro­sios ka­den­ci­jos me­tus. Rin­ki­muo­se ant kor­tos bus pa­sta­ty­tos vi­sos 435 vie­tos Ats­to­vų Rū­ muo­se, treč­da­lis Se­na­to man­da­tų ir 36 vals­ti­jų gu­ber­ na­to­rių po­stai. Šiuo me­tu Ats­to­vų Rū­mus kont­ro­liuo­ja res­pub­li­ko­ nai, o Se­na­te dau­gu­mą tu­ri de­mok­ra­tai.

I

ki 2014 m. gruo­džio 31 d. NA­TO va­do­vau­ja­ma tarp­tau­ti­nė koa­li­ci­ja tu­ri iš­ves­ti ko­vi­nes pa­jė­gas iš Af­ga­nis­ta­no ir už­baig­ti dau­giau nei de­šimt­me­ tį tru­ku­sią mi­si­ją šio­je ša­ly­je. Kai ku­rioms ša­lims su­ma­ži­nus ar­ba jau iš­ve­dus sa­vo pa­jė­gas, Af­ga­nis­ta­ ne te­be­tar­nau­ja 84 tūkst. už­sie­nio ka­rių, 60 tūkst. jų – ame­ri­kie­čiai. Po 2014 m. ša­ly­je liks tik ne­di­de­lė da­lis ka­riš­kių, ku­ rie vyk­dys nau­ją mi­si­ją, pa­va­din­tą „Tvir­ta pa­ra­ma“ ir skir­tą vie­tos pa­jė­goms mo­ky­ti bei joms ap­rū­pin­ti rei­ ka­lin­ga ka­ri­ne įran­ga. No­rą da­ly­vau­ti nau­jo­je mi­si­jo­ je pa­reiš­kė ir Lie­tu­va, šiuo me­tu Af­ga­nis­ta­ne dis­lo­ka­ vu­si maž­daug 100 ka­rių. Ta­čiau kiek ka­rių ga­lės lik­ti Af­ga­nis­ta­ne, koks bus jų sta­tu­sas ir pa­rei­gos, iki šiol neaiš­ku, kol ne­pa­si­ra­šy­ta sau­gu­mo su­tar­tis tarp Va­šing­to­no ir Ka­bu­lo. Šis do­ku­ men­tas tu­rė­tų api­brėž­ti abie­jų ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mo gai­res po 2014-ųjų. Nors 2013 m. lapk­ri­tį Af­ga­nis­ta­no gen­čių vy­res­nių­jų ir va­dų su­si­rin­ki­mas pri­ta­rė sau­gu­ mo su­tar­čiai, ša­lies pre­zi­den­tas at­si­sa­ko ją pa­si­ra­šy­ ti ir šią tei­sę no­ri per­duo­ti įpė­di­niui, ku­ris paaiš­kės po atei­nan­tį ba­lan­dį vyk­sian­čių pre­zi­den­to rin­ki­mų.


12

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,6319 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1324 JAV do­le­ris 1 2,5082 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,3618 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9166 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3321 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,0997 Ru­si­jos rub­lis 100 7,6886 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8128

pokytis

–0,7916 % +0,0969 % –0,5827 % –0,3880 % –0,0264 % +0,3734 % +0,0683 % +0,3799 % –0,1633 %

Nau­jas ­ vi­ce­mi­nist­ras

Dek­la­ruos ­ in­te­re­sus

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nist­ru praė­ju­sią sa­vai­tę pra­dė­jo dirb­ti Gin­ta­ras Kli­ ma­vi­čius. Ministerijos tinklalapyje teigiama, kad 55-erių in­ži­nie­riaus ir psi­cho­lo­go iš­si­la­vi­ ni­mą tu­rin­tis G.Kli­ma­vi­čius 1991–1992 m. dir­ bo Van­dens ūkio pro­jek­ta­vi­mo ins­ti­tu­te in­ži­ nie­riu­mi, 1992–2010 m. bu­vo Kau­no dar­bo rin­ kos mo­ky­mo ir kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos di­rek­to­ rius, 2010–2013 m. – Psi­cho­lo­gi­nių pa­slau­gų cent­ro va­do­vas.

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) siū­lo įpa­ rei­go­ti ant­sto­lius ir no­ta­rus dek­la­ruo­ti pri­ va­čiuo­sius in­te­re­sus. STT pa­ren­gė Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ ny­bo­je įsta­ty­mo pa­tai­sas, nu­ma­tančias pa­ pil­dy­ti pa­rei­gū­nų, po­li­ti­kų, tar­nau­to­jų, ku­ riems pri­va­lu dek­la­ruo­ti sa­vo in­te­re­sus, są­ra­ šą. Anot STT, šis pa­pil­dy­mas už­tik­rin­tų ant­ sto­lių ir no­ta­rų veik­los skaid­ru­mą, di­des­nį vi­ suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą jų at­lie­ka­ma veik­la.

Lat­vi­ja Lie­tu­vos vers­lo neiš­va­ro Po „Ma­xi­mos“ pre­ky­bos cent­ro griū­ties Ry­gos Zuo­li­tū­dės ra­jo­ne šis lie­tu­viš­kas pre­ky­bos tink­las su­lau­kė lat­vių pa­si­ pik­ti­ni­mo. O kaip po ne­lai­mės Lat­vi­jo­je se­ka­si dirb­ti ki­tam Lie­tu­vos vers­lui?

Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Tu­ri ki­tų rū­pes­čių

Kal­bin­ti vers­li­nin­kai, Lat­vi­jo­je dir­ ban­tys ne su ga­lu­ti­niais var­to­to­ jais, o tie­sio­giai su vers­lu, pa­ti­ki­ no, kad ne­lai­mė, dėl ku­rios še­šė­lis kri­to ant lie­tu­vių ka­pi­ta­lo pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma“, jų veik­lai įta­kos kol kas ne­tu­rė­jo. Da­bar Lat­vi­ja la­biau rū­pi­na­ si tin­ka­mu eu­ro įve­di­mu ir sta­ty­ bos rei­ka­la­vi­mų po­ky­čiais, kad tik iš­veng­tų pa­na­šių ne­lai­mių. Ta­čiau vers­li­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad pra­ de­dan­tie­siems iš Lie­tu­vos da­bar ženg­ti į gre­ti­mą rin­ką bū­tų ne pa­ts tin­ka­miau­sias me­tas. Įmo­nės „Po­re­mo“, mon­tuo­jan­čios pra­mo­ni­nių slė­gi­nių vamz­dy­nų in­dus bei įran­gą ir ga­mi­nan­čios me­ta­li­nes konst­ruk­ci­jas, di­rek­to­rius Sau­lius Ti­mins­kas sa­kė, kad da­bar Lat­vi­ ja rū­pi­na­si aky­les­ne sta­ty­bų kont­ro­ le, to­dėl griež­ti­na sta­ty­bų bei ob­jek­tų prie­žiū­ros rei­ka­la­vi­mus, ku­rie, anot S.Ti­mins­ko, iki tra­ge­di­jos bu­vo ge­ro­ kai pri­mi­ty­ves­ni nei Lie­tu­vo­je.

„Sta­ty­bos dar­bų rei­ka­la­vi­mai Lat­vi­jo­je ge­ro­kai ski­ria­si nuo tai­ syk­lių, ku­rios ga­lio­ja Lie­tu­vo­je. Ga­ li­ma pra­dė­ti nuo to, kad vi­sos mū­sų sta­ty­bų įmo­nės iš­kart yra ates­tuo­ ja­mos, o Lat­vi­ja to­kio da­ly­ko nė ne­tu­ri. Ži­no­ma, dėl to­kių švel­nes­ nių rei­ka­la­vi­mų mums dirb­ti ten kur kas leng­viau, ta­čiau bū­tent to­ kios są­ly­gos ga­lė­jo bū­ti reikš­min­ gos ir le­mia­mos“, – svars­tė S.Ti­ mins­kas. Pla­nus pri­stab­dė

Įmo­nės va­do­vas skai­čia­vo, kad jau pus­me­tį ne­ga­vo už­sa­ky­mų Lat­vi­ jo­je, ta­čiau klien­tų sty­gius ne­su­ si­jęs su par­duo­tu­vės griū­ti­mi ar ne­pa­si­ti­kė­ji­mu lie­tu­viš­kos kil­mės įmo­nė­mis. Nors įmo­nėms ne­lai­mė, nu­si­ne­ šu­si 54 žmo­nių gy­vy­bę, tie­sio­gi­ nės įta­kos ne­tu­rė­jo, ji su­ju­di­no vi­ są Lat­vi­jos maž­me­ni­nės pre­ky­bos rin­ką, to­dėl vie­nai Lie­tu­vos bend­ ro­vei, kaip tik ban­dan­čiai pra­dė­ti bend­ra­dar­biau­ti su Lat­vi­jos pre­ ky­bi­nin­kais, ke­lias į ša­lies kai­my­ nės rin­ką prail­go.

Pre­ky­bos apim­tis au­ga 2012 m. Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos pre­ky­bos 2012 m. sie­kė 968,68 mln. li­tų. Lat­vi­ja apy­var­ta sie­kė 13,91 mlrd. li­tų ir, pa­ly­ užė­mė tre­čią vie­tą pa­gal tie­sio­g i­n ių gin­ti su 2011 m., pa­di­dė­jo 13 pro­c. Lie­t u­vos in­ves­t i­ci­jų už­sie­ny­je dy­d į. 2012 m. Lie­tu­vos eks­por­tas į Lat­vi­ Įmo­nės, tu­r in­čios tie­sio­g i­n ių in­ves­ ją sie­kė 8,67 mlrd. li­tų, o nuo 2011 m. ti­ci­jų Lat­v i­jo­je, – „Bi­tė Lie­t u­va“, „Han­ išau­go 21,77 pro­c. Lie­tu­vos eks­por­tas ner“, „Cent­r um“. į Lat­vi­ją sie­kė 10,94 pro­c. bend­ro Lie­tu­ vos eks­por­to. Dau­giau­sia į Lat­vi­ją eks­ por­tuo­ja­ma naf­tos pro­duk­tų. Tie­sio­ gi­nės Lie­t u­vos in­ves­t i­ci­jos Lat­v i­jo­je

Mū­sų lau­ kia ir par­tne­riai, ir Lat­vi­jos gy­ven­to­ jai. Jie su­ pran­ta, kad vi­sos Lie­tu­vos bend­ro­vės ne­ga­li at­sa­ ky­ti už šią ne­lai­mę.

Lat­vi­jos in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­vo­je 2012 m. sie­kė 890,66 mln. li­tų ir užė­mė 13-ą vie­tą pa­gal tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ ti­ci­jų Lie­tu­vo­je dy­dį.

Ge­rai: lie­tu­viš­kam vers­lui ne­lai­mė „Ma­xi­mo­je“ tie­sio­giai neat­si­lie­pė. Da­bar Lat­vi­ja la­

biau rū­pi­na­si tin­ka­mu eu­ro įve­di­mu ir sta­ty­bos rei­ka­la­vi­mų po­ky­čiais.

„Šiuo me­tu kaip tik ban­do­me įei­ti į Lat­vi­jos rin­ką, bet ši ne­lai­ mė mū­sų pla­nus kiek su­stab­dė. Lat­vi­jo­je maž­me­ni­nė pre­ky­ba kiek su­sto­jo, to­dėl to­liau vyk­do­me de­ ry­bas. Ne­ga­liu ko­men­tuo­ti de­ta­ liau, nes kol kas ne­sa­me įžen­gę į šią rin­ką“, – sa­kė UAB „Mi­gi­ris“, ga­mi­nan­čios elekt­ri­nes tar­ka­vi­ mo ma­ši­nas, va­do­vas Vik­to­ras Gi­ ri­nin­kas. „Ma­xi­mą“ ap­len­kia

Ta­čiau AB „Au­di­mas“, gruo­džio pra­džio­je pra­ne­šu­si apie pla­nus grįž­ti į Lat­vi­jos maž­me­ni­nės pre­ ky­bos rin­ką, ir po ne­lai­mės Ry­go­je su par­tne­riais de­ra­si sėk­min­gai. „Mū­sų lau­kia ir par­tne­riai, ir Lat­vi­jos gy­ven­to­jai. Jie su­pran­ ta, kad vi­sos Lie­tu­vos bend­ro­vės ne­ga­li at­sa­ky­ti už šią ne­lai­mę“, – pa­tvir­ti­no „Au­di­mo“ rin­ko­da­ros

va­do­vė Kris­ti­na Syp­čen­ko. UAB „Smil­tai­nis ir Ko“ į Lat­vi­ją eks­por­ tuo­ja po­pie­riaus bei kar­to­no pro­ duk­tus. Įmo­nės eks­por­to plėt­ros va­ do­vė Ma­ri­na Kra­sovs­kie­nė ne­se­niai lan­kė­si Ry­go­je ir pa­ti­ki­no, kad vie­ tos gy­ven­to­jai nė­ra nu­si­sta­tę prieš lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių ženk­lus ar įmo­nes, ta­čiau „Ma­xi­mos“ par­duo­ tu­ves ap­len­kia. Anot jos, siau­bin­ gi įvy­kiai neap­sun­ki­no vers­lo są­ly­gų Lat­vi­jo­je, nei­gia­mą įta­ką pa­ju­to ne­ bent įmo­nės, ku­rios su „Ma­xi­mos“ tink­lu dir­ba tie­sio­giai. „Kiek ži­nau, da­bar lat­viai ne­ la­bai lin­kę ap­si­pirk­ti „Ma­xi­mos“ par­duo­tu­vė­se, ta­čiau toks pa­da­ ri­nys su­si­jęs su ga­lu­ti­nių var­to­to­ jų pa­si­rin­ki­mu, o mes dir­ba­me tik su vers­lu, to­dėl kar­di­na­lių po­ky­čių ne­pa­ju­to­me. Ne­lai­mė pa­lie­tė tuos, ku­rių apy­var­ta pri­klau­so nuo „Ma­ xi­mos“, – ko­men­ta­vo ji.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Pra­ra­do da­lį už­sa­ky­mų

Pa­v yz­d žiui, spau­d os val­dy­m o įmo­n ė „Flexp­ro“ pra­ra­d o da­ lį „Ma­xi­mos“ už­sa­ky­mų po to, kai bend­ro­vė me­tė vi­sas pa­stan­ gas ry­šiams su vi­suo­me­ne ge­rin­ti ir ap­kar­pė kai ku­rių anks­čiau su­ pla­nuo­tų rek­la­mos pro­jek­tų įgy­ ven­di­ni­mą. „Lat­vi­jo­je ne­pa­ju­to­me jo­kių nei­ gia­mų pa­da­ri­nių. Ry­gos fi­lia­le dir­ba mū­sų dar­buo­to­jai lat­viai, o ir mū­sų įmo­nės pa­va­di­ni­mą kar­tais pai­nio­ja su lat­viu ka­pi­ta­lu. Už­sa­ky­mų Lat­ vi­jo­je taip pat ne­su­ma­žė­jo“, – sa­ kė Ed­var­das Ba­raus­kas, „Flexp­ro“ vers­lo plėt­ros va­do­vas. „Kai „Ma­ xi­ma“ atė­jo į Lat­vi­jos rin­ką, gy­ven­ to­jai, apim­ti eu­fo­ri­jos, lau­kė ei­lė­se prie par­duo­tu­vių. Juk pa­skui „Ma­ xi­mą“ atė­jo daug ki­tų įmo­nių – kon­di­te­ri­jos, ava­ly­nės, vie­šo­jo mai­ ti­ni­mo“, – pri­si­mi­nė E.Ba­raus­kas.


13

šeštadienis, gruodžio 28, 2013

sportas

S.Maslobojevo pergalės garsino Klaipėdą 2013-ųjų miesto atletų, pasveikintų prieš dvi savaites, rinkimų aistros nevėsta. „Neabejingais klaipėdiečiais“ prisistatę piliečiai vakar pagerbė, jų nuomone, geriausią Klaipėdos sportininką – Sergejų Maslobojevą.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Aktyvistai, kurių priešakyje buvo praeityje žinomas rankų lenkikas, regbio žaidėjas Aurimas Mockus, tokia akcija metė didelį akmenį į savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus daržą. Jie atvirai piktinosi, kad miesto funkcionieriai, rinkdami geriausius miesto sportininkus, ignoravo S.Maslobojevą, kuris šįmet tapo pasaulio kikbokso čempionu, laimėjo daug įspūdingų pergalių kitose varžybose. „Norime atkreipti visų dėmesį į tai, kad esanti geriausių miesto sportininkų rinkimo tvarka yra banali, sukurta senosios sportinės miesto nomenklatūros, kuriai tokie rinkimai būdavo puiki terpė įvertinti „geriausius“ ir matyti tik sau parankių trenerių auklėtinius“, – žodžių į vatą nevyniojo A.Mockus. Anot iniciatyvinės grupės atstovo, geriausius atletus turėtų rinkti ne tik specialiai sudaryta komisija, bet ir miestiečiai, žurnalistai, kurie nebūtų šališki. Į viešą spaudos konferenciją buvo pakviesti SKKS vadovas Man-

tas Bagočius ir vicemeras Vytautas Čepas, kuruojantis Klaipėdos sportą. Tačiau abu funkcionieriai ignoravo renginį. Vienas iš neabejingų klaipėdiečių Irmantas Karpis pasidžiaugė, kad nors ir neatvyko, tačiau M.Bagočius aktyvistus nuramino, kad kitais metais bus peržiūrėta rinkimų sistema. Jau daugelį metų sportininkai skirstomi pagal sporto šakas. Didžiausia šlovė atitenka olimpinių sporto šakų atstovams. Neolimpinių šakų, tarp kurių yra kikboksas, atletai būna šešėlyje. Pastaraisiais metais rinkimus nuolat lydi nepasitenkinimo bangos. Išrinkus vieną ar kitą sportininką, būna nepatenkintų iš kitų sporto šakų. Viena iš rinkimo komisijos narių versijų, kodėl S.Maslobojevas nebuvo tarp pagerbtųjų – sportininkas pastaraisiais metais gyvena Vilniuje ir neatstovauja Klaipėdai. „Tai juokinga priežastis, – sakė A.Mockus. – Plaukikė Rūta Meilutytė gyvena ir mokosi Anglijoje, tačiau kauniečiai ją antrus metus išrinko geriausia Kauno sportininke.

Padėka: A.Mockus įteikė S.Maslobojevui stipendiją ir taurę.

S.Maslobojevas – tikrų tikriausias klaipėdietis, tik laikinai įsikūręs Vilniuje.“ Iniciatyvinės grupės atstovai, tarsi moralinę kompensaciją įteikė kovotojui piniginę stipendiją, kurią sudarė daugiau nei 2200 litų, ir taurę, kurioje buvo išgraviruotas tekstas „Geriausiam Klaipėdos sportininkui“. Konferencijoje dalyvavo ir S.Maslobojevas. „Apmaudu, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybaus-

kaitė pasveikino, o Klaipėdos savivaldybės atstovai užmiršo“, – apgailestavo sportininkas. Pasaulio čempionas sakė, kad būtų malonu, jei būtų sulaukęs dėmesio už treniruotes, kurios nenuėjo šuniui ant uodegos, už pergales. „Klaipėdoje gimė ir augo mano tėvai, Klaipėdoje gimiau ir augau – aš. Aš esu ne vilnietis, o klaipėdietis“, – akcentavo S.Maslobojevas.

Vytauto Petriko nuotr.

Kovotojo pergalės 2013-aisiais Latvijos kikbokso čempionas Lenkijos čempionas Baltijos šalių K-1 čempionas K-1 pasaulio taurės varžybų nuga-

lėtojas

WAKO pasaulio kikbokso čempi-

onas

„Bigger’s Better“ bokso turnyro Lat-

vijoje laimėtojas

Turnyras pateisino lūkesčius „Kovos buvo labai įdomios, – sakė Klaipėdoje vykusio „Big fight“ kovų turnyro organizatoriai Zigmas Baitis ir Vitalijus Nečepurenka. – Įsitikinome, kad Klaipėdai reikia panašių varžybų. Tai buvo pirmasis blynas, jei tokius turnyrus rengtumėme kasmet, sulauktume dar daugiau žiūrovų“.

Žiūrovai sulaukė visko – ir nokdaunų, ir nokautų, ir kraują stingdančių akimirkų. Iš viso buvo surengta 10 kovų. Net septynios baigėsi pirma laiko. Užfiksuoti penki nokautai, vienos kovos tęsti neleido medikai. Į ringą kopė Armėnijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Vokietijos, Olandijos ir įvairių Lietuvos miestų kovotojai. Turnyre kovojo vos vienas klaipėdietis – Kirilas Pšonko. Dmitrijaus Baranovskio auklėtinis, rungtyniavęs pagal tradicinio bokso taisykles, pirštines surėmė su lenku Andrzejumi Janushka. Uostamiesčio boksininkas greitai įrodė savo pranašumą ir jau pirmame raunde pasiuntė varžovą į nokautą. „Bijojome varžovo, – atviravo treneris D.Baranovskis. – Net nesitikėjau, kad Kirilas taip lengvai įveiks varžovą“. Dėmesio centre buvo Kauno „Titano“ atstovo Martyno Knyzelio ir

galingo varžovo olando Wendellio Roche akistata. Lietuvis varžovo nenokautavo, tačiau laimėjo kovą taškais. Emocijos kaito ir per daugkartinio Europos MMA čempiono, Armėnijos sambo imtynių ir džiudžitsu

varžybų nugalėtojo, Europos sambo vicečempiono armėno Vahano Bojukiano ir Rusijos atstovo Nijazo Ramazanovo susitikimą. Po to, kai armėnui buvo prakirstas antakis, medikai jam uždraudė tęsti kovą. „Klaipėdos“ inf.

Įvertinimas: P.Valskį apdovanojo pats Kalėdų Senelis.

Stipruoliams – Kalėdų Senelio dovanos Klaipėdos sunkiaatlečiai tęsia tradiciją – metams baigiantis surengė kalėdinį sunkiaatlečių turnyrą, kuriame dėl Kalėdų Senelio maiše buvusių trofėjų varžėsi jaunučiai.

Verdiktas: V.Bojukianas net prakirstu antakiu veržėsi į ringą, tačiau

medikų žodis buvo svaresnis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ant pakylos kovojo apie 80 jaunųjų sunkiaatlečių. Nugalėtojais savo svorio grupėse tapo Gražvydas Adomuška (iki 36 kg), Deividas Survilas (iki 41 kg),

Povilas Valskis (iki 46 kg), Vincentas Songaila (iki 50 kg), Mantas Knietas (iki 56 kg), Darius Galdikas (iki 62 kg), Edvinas Mikalauskas (iki 70 kg), Jevgenijus Radovičius (iki 76 kg) ir Eimantas Ropeika (per 76 kg). Absoliučiu nugalėtoju tarp 15mečių tapo P.Valskis, tarp 17-mečių – Tomas Rimkus. „Klaipėdos“ inf.


14

šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

E.Odeb­recht iš­mo­ko nestre­suoti Ryš­ki mo­te­ris, sėk­ min­ga vers­li­nin­kė, ži­no­ma po­li­ti­kė, vi­ suo­me­ni­nin­kė – dar vi­sai ne­se­niai vie­ ša­sis uos­ta­mies­čio vyks­mas bu­vo sun­ kiai įsi­vaiz­duo­ja­ mas be Eu­ge­ni­jos Odeb­recht. Ta­čiau dau­giau nei prieš dve­jus me­tus vers­ lą par­da­vu­sios klai­pė­die­tės gy­ve­ ni­mas ap­si­ver­tė jei ir ne aukš­tyn ko­jo­ mis, ta­čiau pa­si­kei­tė iš es­mės.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­sau­lis ne­sug­riu­vo

Na­mai: ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je būs­tus tu­rin­ti E.Odeb­recht ti­ki­na, jog sve­čio­je ša­ly­je gy­ven­ti ne­no­rė­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Nie­kur nee­mig­ra­vau, ne­din­gau“, – šyp­te­lė­da­ma apie sa­ve sklan­dan­ čius gan­dus pa­nei­gė pa­ti Eu­ge­ni­ja. Į su­si­ti­ki­mą ka­vi­nu­kė­je Teat­ ro aikš­tė­je at­sku­bė­ju­si pa­šne­ko­ vė pri­si­pa­ži­no ne­si­sie­lo­jan­ti, jog šian­dien neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė ne tik šios vie­tos in­ter­je­ras, bet ir pa­va­di­ni­mas. „Ne­ga­liu nuo vis­ko nu­tol­ti, nes par­da­viau tik vers­lą, ne pa­sta­tą. Ta­čiau da­bar „Ani­kė­je“ nė­ra nei blo­giau, nei ge­riau, tie­siog ki­taip. O po­ky­čiai – tik į nau­dą“, – kal­bė­jo E.Odeb­recht, pa­ti­ki­nu­si, jog nie­ka­ da ne­gy­ve­no įsi­ka­bi­nu­si į praei­tį. Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog prieš po­rą me­tų priim­tas spren­di­mas nu­kirs­ti bam­ba­gys­lę su il­gai puo­ se­lė­tu res­to­ra­nų vers­lu daug kam at­ro­dė sun­kiai įti­ki­mas. „Suau­gi ir at­ro­do, kad nė­ra šan­ sų pa­si­trauk­ti. At­ro­do, kad esi toks svar­bus, kad be ta­vęs vis­kas ims ir su­grius. Bet, pa­si­ro­do, nie­kas ne­ sug­riū­va. Vi­sa­da gal­vo­jau – o kaip aš gy­ven­siu be „Ani­kės“? Tai­gi „Ani­kė“ esu aš. Su­si­ta­pa­ti­nau ne tik aš pa­ti, ma­ne su „Ani­ke“ su­ta­ pa­ti­no ir ki­ti“, – pri­pa­ži­no vers­li­ nin­kė.


15

šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

vakarė

Eg­zo­ti­ka: Ata­ka­mos dy­ku­ma, drus­kų eže­ras – Eu­ge­ni­ja ir Ger­das šiais Či­lės gam­tos ste­buk­lais ga­lė­jo gro­žė­tis iš ar­ti.

Lai­ki­na vos ne­ta­po am­ži­na

Eu­ge­ni­jos žo­džiais, iki šio spren­di­ mo jos gy­ve­ni­mas bu­vo ekst­re­ma­ lus ir be ga­lo di­na­miš­kas. Kar­tais iki 600 žmo­nių ren­gia­mi iš­va­ žiuo­ja­mie­ji ban­ke­tai, fur­še­tai, ku­ rie ga­lė­da­vo ga­ran­tuo­ti sta­bi­lias ir ge­res­nes pa­ja­mas, vie­na ver­tus, teik­da­vo di­de­lį emo­ci­nį pa­si­ten­ki­ ni­mą, ta­čiau ir su­de­gin­da­vo ne­ma­ žai ner­vų. Mo­te­ris at­vi­ra – bu­vi­mas vie­šu­ mo­je, ži­no­mu­mas bu­vo nau­din­gas kaip rek­la­ma vers­lui, ta­čiau juk tam tik­ra pra­sme tai taip pat bu­vo dar­bas, ku­ris il­gai­niui ėmė vis la­ biau alin­ti. „Ma­no šei­ma to­kio ak­ty­vaus gy­ ve­ni­mo bū­do tie­siog ėmė ne­be­to­ le­ruo­ti, vy­ras jau se­niai prie­ši­no­si ma­no užim­tu­mui, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vė. – Šis vers­las tu­rė­jo bū­ti pro­jek­tas ku­riam lai­kui, bet vy­ras pa­ma­tė, kad aš iš jo nie­kaip ne­pa­ sit­rau­kiu, prie­šin­gai – vis la­biau klimps­tu, vis ak­ty­vi­nu sa­vo gy­ ve­ni­mą. Aso­cia­ci­jos, po­li­ti­ka, dar kaž­ko­kie vel­niai.“

Eu­ge­ni­ja Odeb­recht:

At­ro­do, kad esi toks svar­bus, kad be ta­vęs vis­kas ims ir su­grius. Bet, pa­si­ro­do, nie­kas ne­sug­riū­va. Šian­dien apie tai Eu­ge­ni­ja kal­ba su šyp­se­na, ta­čiau tuo­syk ne­ma­žai trū­ko, kad jos san­tuo­ka bū­tų su­by­ rė­ju­si į ši­pu­lius. Pa­si­kei­tė to­le­ran­ci­jos ri­bos

„Bu­vau to­kia iš­si­de­ri­nu­si, jog jau­ čiau, kad rei­kės po­ros me­tų su­si­ tvar­ky­ti ir su sa­vo gal­va, ir su svei­ka­ ta, ir vi­sa ki­ta, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vė. – Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus ge­ ro­kai pa­si­kei­tė ir ma­no to­le­ran­ci­jos ri­bos, pa­kan­tu­mas ap­lin­kai. Ne­be­su to­kia įdir­gu­si, ga­liu ge­riau su­pras­ti ki­tą žmo­gų, ga­liu jį iš­klau­sy­ti. Tie­ siog at­si­ra­do dau­giau lai­ko, nie­kas ne­be­ve­ja. Vi­sai ki­taip ma­tai pa­sau­ lį, kai ne­si su­si­pan­čio­jęs. Ma­no vy­ ras bu­vo tei­sus, sa­ky­da­mas, jog kai aš at­si­trauk­siu, sau pa­sa­ky­siu – ir ką aš tiek me­tų vei­kiau?“ Anot Eu­ge­ni­jos, žmo­nės pa­pras­ tai ne­ver­ti­na to, kas bu­vo leng­ va, tad vei­kiau­siai ir jai pa­čiai taip sun­ku bu­vo im­tis ra­di­ka­lių sa­vo gy­ve­ni­mo po­ky­čių.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Tai bu­vo įpro­tis gy­ven­ti stre­se. Mes žy­miai leng­viau pa­si­ren­ka­ me blo­gus da­ly­kus nei ge­rus. Mes ren­ka­mės tai, ką ži­no­me. Ne­ži­no­ my­bė, nors ir ta­ria­mai ge­ra, ke­lia mums ne­ri­mą, mes bi­jo­me ne­ži­ nios“, – fi­lo­so­fa­vo vers­li­nin­kė. Emig­ra­ci­ja – ne­vil­ties bū­se­na

Sa­vo nuo­sta­bai mo­te­ris pri­si­pa­ži­no at­ra­du­si vi­sai ki­to­kį pa­sau­lį ir pa­ju­ tu­si nau­ją gy­ve­ni­mo sko­nį. Pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus su­ tuok­ti­niai daug ke­lia­vo – iš es­mės tik va­sa­ras leis­da­vo Lie­tu­vo­je. Praė­ju­siais me­tais du mė­ne­sius Eu­ge­ni­ja ir Ger­das Odeb­rech­tai pra­lei­do Či­lė­je, ku­rią iš­mai­šė sker­ sai išil­gai, už­praė­ju­sią žie­mą – Šri Lan­ko­je, iš­ti­sus mė­ne­sius bu­riuo­ da­vo jach­ta. Vi­sai ne­se­niai su­tuok­ ti­niai grį­žo iš Vo­kie­ti­jos ve­ži­ni gau­ sy­be ka­lė­di­nių do­va­nų. Nors šio­je ša­ly­je mo­te­ris jau­čia­si sa­va, kaip pri­si­pa­ži­no, gy­ven­ti jo­ je ne­no­rė­tų. „Ma­no at­skai­tos taš­ kas – Lie­tu­va, čia ma­no ša­lis, ma­no vai­kai, anū­kai. Ne­si­ruo­šiu bū­ti nei eko­no­mi­nė, nei po­li­ti­nė, nei mei­ lės emig­ran­tė. Ma­nau, kad, kaip ir nuei­ti į sek­tą, taip ir emig­ruo­ti yra ne­vil­ties bū­se­na“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vė. Kon­ser­va­to­rių par­ti­jai pri­klau­ san­ti klai­pė­die­tė pri­si­pa­ži­no iš po­ li­ti­kos ne­pa­sit­rau­ku­si, ta­čiau jo­je ak­ty­viai da­ly­vau­ti ne­be­no­ri – ži­ no­ma, se­ka ša­lies ak­tua­li­jas, bend­ rau­ja su sa­vo par­tie­čiais.

Vie­tos: į pa­sta­ro­jo me­to ke­lio­nių marš­ru­tą po­ra įtrau­kė ir nuo­sta­bia gam­ta bei is­to­ri­ja gar­sė­jan­tį Ka­pa­do­

ki­jos re­gio­ną Tur­ki­jo­je.

Ar­ti­miems žmo­nėms E.Odeb­ recht ne­se­niai pa­dė­jo įsi­reng­ ti nau­ją na­mą – pra­de­dant spal­vų ir bai­giant ap­dai­los me­džia­gų, bal­ dų, švies­tu­vų, san­tech­ni­kos bei ki­ tų in­ter­je­ro de­ta­lių pa­rin­ki­mu. Vi­zi­ti­nė kor­te­lė – sa­vi na­mai

Po­li­ti­ka – neį­ga­lių­jų vers­las

Su jai bū­din­gu tie­su­mu po­li­ti­ ką neį­ga­lių­jų vers­lu va­di­nan­ti E.Odeb­recht pa­ty­rė, jog į šią sri­tį ei­na tie, ku­rie ki­taip ne­su­ge­ba už­ si­dirb­ti pi­ni­gų. „No­ri už­dirb­ti pi­ni­gų – eik į vers­lą. Bet, ži­no­ma, vers­las ne vi­ sa­da yra ga­ran­ti­ja, kad tu­rė­si pi­ni­ gų. Ta­čiau ga­ran­ti­ja, kad tik­rai tu­ rė­si ri­zi­kos, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vė. – Dir­bant mies­to ta­ry­bo­je te­ko ge­ riau pa­žin­ti Klai­pė­dos si­tua­ci­ją, kas jo­je de­da­si, ir man bu­vo la­bai liūd­ na. Po­li­ti­ka – tai tur­gus, mai­nai – spren­di­mas už spren­di­mą, ki­to ke­lio nė­ra. To­dėl aš ne­no­riu vi­sa­ me ta­me da­ly­vau­ti ir sa­vęs be rei­ ka­lo de­gin­ti.“ Anot Eu­ge­ni­jos, šian­dien ji no­ri ir ga­li sau leis­ti da­ry­ti tai, kas tei­ kia ma­lo­nu­mo. Su už­si­de­gi­mu mo­ te­ris kal­ba apie sa­vo nau­ją veik­lą, ku­ri gal­būt ga­lė­tų tap­ti jos nau­jo vers­lo ni­ša.

„Man tai – ne nau­ja sri­tis, la­bai se­ niai tuo do­miuo­si, kū­riau sau, pa­ dė­da­vau drau­gams. Pa­jau­čiau, kad dve­jus me­tus pail­sė­ju­si tu­riu kaž­ ką veik­ti. Gal tai ir bū­si­mas vers­las, kur kaip no­riu, taip ir da­rau, kiek no­riu, tiek ir da­rau“, – pla­nais da­ li­jo­si pa­šne­ko­vė. E.Odeb­recht pri­si­pa­ži­no ne­su­ kan­ti gal­vos, ko­kių rep­li­kų ar ko­ men­ta­rų dėl sa­vo kom­pe­ten­ci­jos ga­li su­lauk­ti iš šios sri­ties pro­fe­ sio­na­lų. „Iš žmo­nių, ku­riems apie tai pa­ pa­sa­ko­jau, su­lau­kiau tik vie­no pa­ sa­ky­mo – tau se­niai to rei­kė­jo im­ tis. Kar­tais gy­ve­ni­me dau­giau ga­li pa­da­ry­ti ne­pro­fe­sio­na­las nei pro­ fe­sio­na­las. Nes pro­fe­sio­na­las la­bai nu­pro­fe­sio­na­lė­ja, ne­bė­ra pra­gma­ ti­kas ir pra­kti­kas. Ne­re­tai dar ir pa­ ts gy­ve­na dvie­jų kam­ba­rių bu­te­ly­ je, nie­ko pa­ts sau ne­su­si­kū­ręs. O švais­ty­tis sve­ti­mais pi­ni­gais leng­ viau­sia“, – kal­bė­jo mo­te­ris, ma­

Pra­mo­ga: bu­ria­vi­mas ta­po neat­sie­ja­ma Eu­ge­ni­jos gy­ve­ni­mo da­li­mi.

nan­ti, jog pui­kiau­sia ge­bė­ji­mų vi­ zi­ti­ne kor­te­lė ga­lė­tų tap­ti jos pa­čios na­mai. Eu­ge­ni­ja pri­si­pa­ži­no, jog tie­siog pa­siū­liu­si drau­giš­ką pa­gal­bą ar­ti­ miems žmo­nėms neat­si­džiau­gia, su ko­kiu ma­lo­nu­mu ga­li sa­ve rea­ li­zuo­ti.

„Ga­li­ma žiū­rė­ti į ast­ro­lo­gi­nes pra­na­šys­tes rim­tai ar ne­rim­tai, bet man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tu­rė­jau bū­ti su­si­ju­si su me­nu, ga­lė­jau bū­ ti la­bai ge­ra me­di­kė ar­ba po­li­ti­kė. Po­li­ti­ke bu­vau, dak­ta­re jau ne­be­ tap­siu, tad lie­ka me­nai“, – šmaikš­ ta­vo pa­šne­ko­vė.


16

šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

vakarė

Atšuoliuoja Arklio metai: Ark­lio me­tai ža­da daug do­va­nų ir staig­ me­nų. Kai ku­rių ženk­lų at­sto­vams jie ga­ li bū­ti la­bai svar­būs ir lem­tin­gi tiek dar­be, tiek ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Dau­ge­liui 2014 m. at­ro­dys kaip iš­ban­dy­mų lai­kas, nes Ark­lys yra ga­na ne­nus­pė­ja­mas.

Nuo pat me­tų pra­džios ke­tu­rios svar­bios Sau­lės sis­te­mos pla­ne­ tos – Ju­pi­te­ris, Mar­sas, Plu­to­nas ir Ura­nas – pra­dės ri­kiuo­tis kry­žiu­ mi, ku­ris reiš­kia sti­chi­jų su­si­dū­ri­ mą. Be to, pir­mą­jį pus­me­tį verž­lu­ sis Mar­sas il­gai už­si­bus Svars­tyk­lių žvaigž­dy­ne. Dėl šios prie­žas­ties su­si­da­ręs pa­na­šus į kry­žių pie­ši­nys iš­si­lai­kys dan­gu­je neįp­ras­tai il­gai, o kul­mi­na­ci­ją pa­sieks ba­lan­dį. Jei­gu į ne­ti­kė­tus li­ki­mo po­sū­kius rea­guo­si­te ra­miai, pa­tir­si­te daug ma­lo­nių ir įdo­mių įvy­kių. Ži­no­ma, toks neįp­ras­tas ir ryš­kus pla­ne­tų iš­si­dės­ty­mas tu­rės didžiulės įta­kos mū­sų gy­ve­ni­mui. Per šį lai­ko­tar­pį dau­ge­lio žmo­nių lo­gi­ka ir pro­tas ga­li konf­lik­tuo­ti su ga­lin­gais pir­ map­ra­džiais ins­tink­tais. Su­si­do­ro­ ti su pa­sta­rai­siais bus sun­ku, to­dėl 2014-ai­siais – ga­na di­de­lė klai­dų, ne­lo­giš­kų, prieš­ta­rin­gų poel­gių ti­ ki­my­bė. Apsk­ri­tai 2014 m. ho­ros­ko­pą ga­ li­ma bū­tų pa­da­ly­ti į dvi da­lis. Nuo pat me­tų pra­džios dau­ge­lis ži­no­mų da­ly­kų ga­li im­ti strig­ti, o Svars­tyk­ lių įka­lin­tas Mar­sas pro­vo­kuos no­ rą tie­siog pa­si­duo­ti. Pak­lu­sus šiam jaus­mui, žlugs vi­si pla­nai. Žvaigž­ dės įspė­ja: 2014 m. pra­džio­je pa­ban­dy­ki­te ne­pa­si­duo­ti im­ pul­sams, ne­ka­pi­tu­liuo­ki­ te! Ne­nu­leis­ki­te ran­kų, ti­ kė­ki­te sa­vo žvaigž­de, ir pa­dė­tis pa­si­keis, o atei­n an­tys me­t ai

su­teiks daug nau­jų ga­li­my­bių. Be to, ne­pai­sant pla­ne­tų prieš­ta­ra­vi­ mų, pa­lan­ku­sis Ju­pi­te­ris yra stip­ ria­me ženk­le, va­di­na­si, jis pa­dės iš­lai­ky­ti aiš­kų pro­tą ir ras­ti išei­tį be­veik iš bet ku­rios si­tua­ci­jos. Pa­ si­nau­do­ki­te tuo, kad su­stip­rin­tu­ mė­te sa­vo po­zi­ci­jas. Ant­ra­jam 2014-ųjų pus­m e­ čiui ho­ros­ko­pas daug pa­lan­kes­ nis. Nuo va­sa­ros vi­du­rio sėk­mės pla­ne­ta Ju­pi­te­ris pe­reis į ak­ty­vų ir ku­pi­ną op­ti­miz­mo Liū­to ženk­ lą, Mar­sas, pe­rė­jęs į Skor­pio­no ženk­lą, taps ak­ty­ves­nis ir si­tua­ ci­ja nor­ma­li­zuo­sis. Ant­ras pus­ me­tis – pui­kus lai­kas vers­lui, sa­ va­ran­kiš­kiems pro­jek­tams, nau­jų dar­bų pra­džiai, rea­li­zuo­ti pa­čias su­dė­tin­giau­sias ir am­bi­cin­giau­ sias idė­jas. Ne­sid­ro­vė­ki­te: kel­ki­te sau dan­giš­kus tiks­lus ir sva­jo­ki­ te. Tiks­lus, ku­rių ki­tu lai­ku bi­jo­ tu­mė­te siek­ti, ant­ro­je 2014 m. pu­ sė­je ga­li­te įgy­ven­din­ti ir pa­siek­ti svai­gi­nan­čią sėk­mę.

Avi­nas

Bend­ras ho­ros­ko­pas. Avi­nams 2014 m. li­ki­mas bus la­bai pa­lan­kus ir tik­riau­siai pa­ do­va­nos ne vie­ną ga­li­my­bę pa­ge­ rin­ti gy­ve­ni­mą dau­ge­ly­je sri­čių. Ga­li­te su­lauk­ti pa­si­kei­ti­mų as­me­ ni­nia­me gy­ve­ni­me, rea­li­zuo­ti sa­ve pro­fe­si­jo­je, pa­tir­ti ki­to­kių ma­lo­nių įvy­kių. Tiks­lą pa­sieks tik tie Avi­ nai, ku­rie bus itin dė­me­sin­gi: 2014 m. sėk­mė pri­klau­sys ne nuo pa­čių svar­biau­sių da­ly­kų. Jei jau­čia­te, kad sa­vo gy­ve­ni­me da­ro­te ne tai, kas jums tik­rai pa­tin­ka, ver­ta pa­ keis­ti veik­los kryp­tį. Žvaigž­dės pa­ dės vi­siems Avi­nams – ypač tiems, ku­rie pra­dės nau­ją vers­lą ar im­sis keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Svar­biau­sia, kad šie po­ky­čiai ne­da­ry­tų įta­kos ki­tų žmo­nių in­te­re­sams. Kai ku­ riems Avi­nams 2014-ie­ji bus to­kie verž­lūs, kad pa­ma­ny­si­te, jog bū­ti­ na su­sto­ti ir pail­sė­ti, – ir tai bus la­ bai tei­sin­gas spren­di­mas. 2014 m. net, re­gis, kas­die­niš­ kos si­tua­ci­jos pa­ rei­ka­laus iš jū­sų ne­s tan­d ar­t i­n ių spren­di­mų, apie ku­riuos anks­ čiau nė ne­pa­ gal­vo­d a­vo­ te. Va­sa­rą

„Shutterstock“ nuotr.

žvaigž­dės Avi­nams pra­na­šau­ja di­ de­lių po­ky­čių, o kai ku­riais at­ve­jais – net glo­ba­lių. Da­lį Avi­nų 2014-ie­ji iš­gąs­dins sa­vo ne­pap­ras­tu­mu, ta­ čiau ki­tiems su­teiks nau­jos švie­sios atei­ties vil­tį. Ant­ro­ji me­tų pu­sė Avi­nams bus ra­mes­nė ir net pa­ lan­kes­nė. Pa­lan­kiau­sias lai­kas pa­ si­kei­ti­mams – ant­ro­ji va­sa­ros pu­sė iki ru­dens pra­džios. Tai idea­lus me­ tas tiems, ku­rie se­niai no­rė­jo pra­ dė­ti nau­ją vers­lą. Tiems, ku­riems šei­mos ver­ty­bės svar­biau­sios, ast­ ro­lo­gai pa­ta­ria dau­giau lai­ko pra­ leis­ti su ar­ti­mai­siais ir ne­kreip­ti dė­me­sio į bui­ties smulk­me­nas. Vers­lo ho­ros­ko­pas. Jei anks­ čiau pa­sie­kė­te di­de­lės sėk­mės da­ ry­da­mi kar­je­rą ar vers­le, 2014-ie­ji – įsi­tvir­ti­ni­mo už­ka­riau­to­se aukš­ tu­mo­se lai­kas. Atk­reip­ki­te dė­me­sį į sa­vo ap­lin­ką – kon­ku­ren­tai ne­mie­ ga! Pa­lan­kiau­sias 2014 m. lai­ko­ tar­pis Avi­nų vers­lui (kaip ir as­ me­ni­niam gy­ve­ni­mui) – pa­va­sa­rio pa­bai­ga: nuo ant­ro­sios ba­lan­džio pu­sės iki ge­gu­žės pa­bai­ gos. Va­sa­ros pa­bai­go­je ir ru­dens pra­džio­je ga­ li bū­ti ne­ma­lo­nių ne­ ti­kė­tu­mų, nes tuo­met konf­lik­tuos pla­ne­tos, le­mian­čios fi­nan­si­nę sėk­mę. Lai­mė, spa­ lio pra­džio­je vis­kas tu­rė­tų su­si­tvar­ky­ ti – pra­si­dės nau­ jų lai­mė­ji­mų lai­ kas. Mei­lės ho­ ros ­k o ­p a s. 2014-ie­ ji dau­ge­liui Avi­n ų bus di­de­lių as­ m e ­n i n ­ io g y ­v e ­n i m ­ o po­ky­čių me­tai. Jei se­niai bend­ rau­ja­te su sa­vo iš­r ink­t uo­ ju, žvaigž­dės pa­ta­ria gal­vo­ti apie nau­ją san­ty­kių eta­pą – ofi­cia­liai įre­gist­ruo­ki­ te san­tuo­ką. Jei ma­no­ te, kad esa­te tam ne­pa­ si­ruo­šę, nors ry­šius jau se­niai pa­lai­ko­te, ver­ tė­tų su­si­mąs­ty­ti, ko­ dėl taip yra. Gal­būt jū­sų jaus­mai tik­rai nė­ra to­kie stip­ rūs. Šiuo at­ ve­j u bū­ t i ­n a pa­ sve r ­t i ir pa­gal­vo­ ti, ar ver­ta tęs­ti san­ty­k ius. Vie­n i­š ų Avi­nų va­sa­rį lau­kia lem­tin­gas su­si­ti­ki­ mas. At­sar­giems ir ap­d ai­r iems ver­ta bū­ti bir­že­lio pa­bai­ go­je ir rugp­jū­č io vi­du­ry­je – lau­kia daug su­s i­t i­k i­m ų, vi­lio­jan­čių, bet, de­ ja, ne­nau­din­gų. Ti­kė­ ti­na, kad rug­sė­jo pa­bai­ go­je už­si­megs ža­vin­gas, ta­čiau trum­pa­lai­kis ro­ma­nas. Jei sa­vo ant­rą­ją pu­sę su­ti­ko­te praė­ju­sių me­tų ru­de­nį, 2014-ųjų pa­va­sa­ ris – pui­kus lai­kas san­tuo­kai, ku­ ri ža­da bū­ti tvir­ta, pa­tva­ri ir, svar­ biau­sia, nau­din­ga.

Jau­tis

Bend­ras ho­ros­ko­pas. 2014-ie­ji – har­mo­ni­jos, pro­ver­žių ir jaus­mų me­tai. Jau­ čiai tu­rės pa­ma­ty­ti tik­rą­sias gy­ ve­ni­mo ver­ty­bes ir at­skir­ti jas nuo to, kas ne­rei­ka­lin­ga. Pa­si­bai­gus il­ gam at­si­ver­ti­mo ir trans­for­ma­ci­jos cik­lui, į Nau­juo­sius me­tus Jau­čiai įžengs at­si­nau­ji­nę ir pil­ni ener­gi­ jos. Am­bi­cin­gų ir drą­sių šio ženk­lo at­sto­vų lau­kia gy­ve­ni­mo prio­ri­te­ tų kai­ta. Jū­sų anks­tes­nė veik­la bu­ vo pa­na­ši į bė­gi­mą ra­tu – nors jau ke­le­tą me­tų ei­na­te tiks­lo link, vis dar esa­te to­je pa­čio­je vie­to­je. Per­ kai­no­ję gy­ve­ni­mo ver­ty­bes Jau­čiai ga­lės pa­da­ry­ti di­džiu­lį šuo­lį sa­vo sva­jo­nės link. Žvaigž­dės sa­ko: da­ ry­ki­te, ir jums tik­rai pa­vyks. 2014ųjų sim­bo­lis – Me­di­nis Ark­lys jus lai­mi­na ver­ži­mui­si ir net neap­gal­ vo­tiems poel­giams. Jei sva­jo­ja­ te bai­da­re ke­liau­ti Ama­zo­nės upe, ta­čiau kas­dien ei­na­te į nu­si­bo­du­sį dar­bą, 2014-ie­ji – ge­riau­sias lai­kas pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Jau­čiams teks at­ras­ti nau­jų sa­vo cha­rak­te­ rio bruo­žų – pa­tys ste­bė­si­tės, kad tam tik­ro­je si­tua­ci­jo­je el­gė­tės taip, kaip jums ne­bū­din­ga. Svar­biau­sia, kad la­biau­siai ne­ti­kė­tai nau­ji jū­sų bruo­žai bus jums pa­čiam ar­ba ma­ lo­nūs, ar­ba nau­din­gi, pa­dė­sian­tys pa­si­keis­ti į ge­rą­ją pu­sę. Ti­kė­ti­na, kad dau­ge­lis Jau­čių at­ras nau­jų sa­ vo ta­len­tų ga­li­my­bių ar­ba vi­siš­kai nau­jų ge­bė­ji­mų. Ir tai bus ak­tua­lu ne tik kū­ry­ba už­sii­man­tiems Jau­ čiams, bet ir tiems, ku­rių pro­fe­si­ ja, re­gis, la­bai pa­pras­ta. Ti­kė­ti­na, kad nu­sprę­si­te pa­keis­ti sa­vo veik­ los sri­tį. Ži­no­ma, ne­ver­ta su­sto­ti, rei­kia to­bu­lė­ti to­liau. Vers­l o ho­ros­ko­pas. Jau­čiai, ku­rie ne­no­ri ar­ba dar nė­ra pa­si­ren­ gę ra­di­ka­liai keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mo, 2014 m. tu­rės ga­li­my­bę už­dirb­ti pi­ ni­gų nau­ju ir neįp­ras­tu bū­du. Nors per pir­muo­sius šių me­tų mė­ne­sius sun­ku­mų neiš­vengs, jau pa­va­sa­rį ga­lės pa­gau­sin­ti sa­vo san­tau­pas. Jei iki šiol Jau­čiai su­lau­kė pa­lan­kių kar­ je­ros ar vers­lo po­ky­čių, 2014 m. tu­ri lai­ky­tis pa­si­rink­to kur­so. Me­tai pa­ lan­kūs kil­ti kar­je­ros laip­tais. Va­do­ vy­bė ga­li ir ne­sup­ras­ti jū­sų tik­ro­sios ver­tės, ta­čiau dirb­da­mas įro­dy­si­te, kad esa­te pui­kus spe­cia­lis­tas. Me­ tų pra­džio­je ga­li bū­ti trum­pa­lai­kių ne­ma­lo­nu­mų dar­be, ku­rie pri­vers jus įro­dy­ti pro­fe­sio­na­lu­mą, at­ko­ vo­ti po­zi­ci­jas, ta­čiau ga­li pa­šly­ti svei­ka­ta. Iki sau­sio pa­bai­gos Jau­čių re­pu­ta­ci­ja pri­klau­sys nuo priim­to tei­sin­go spren­di­mo. Va­sa­ros vi­du­ ry­je va­do­vai ga­li ap­do­va­no­ti ke­lio­ ne į už­sie­nį ir tai bus at­spir­ties taš­ kas, nuo ku­rio im­si­te kop­ti kar­je­ros laip­tais. Kar­je­ros ho­ros­ko­pas ne­pa­ ta­ria konf­lik­tuo­ti su val­džios ins­ ti­tu­ci­jo­mis – ven­ki­te ap­ga­vys­čių. 2014 m. pa­lan­kūs už­dirb­ti vers­ le, su­kur­ta­me su se­nais drau­ gais ar su­tuok­ti­niais, net jei tai bu­vę gy­ve­ni­mo par­tne­riai. Tik vie­na są­ly­ga – vis­kas tu­ri bū­ti grįs­ta pa­si­ti­kė­ji­mu. Svar­biau­ sios pa­pil­do­mos pa­ja­mos Jau­čiams yra įma­no­mos ge­gu­žės ant­ro­je pu­ sė­je. Šis mė­nuo taip pat ge­riau­sias lai­kas su­da­ry­ti nau­jas pel­nin­gas su­ tar­tis. Per šį lai­ko­tar­pį tu­rė­si­te pa­ da­ry­ti vis­ką, ne­tgi tai, kam vi­sa­da trūk­da­vo lai­ko, – da­bar ener­gi­jos ir jė­gų už­teks vis­kam.


17

šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

vakarė

kokių posūkių laukti? Mei­lės ho­ros­ko­pas. Su­si­tuo­ kę Jau­čiai tu­rė­tų bū­ti pa­si­ren­gę tam, kad per pir­muo­sius 2014 m. mė­ne­sius žvaigž­dės pa­tik­rins jū­ sų šei­mos stip­ru­mą. Jei gar­bin­gai iš­lai­ky­si­te iš­ban­dy­mus, at­ly­gio il­ gai lauk­ti ne­rei­kės. Pa­va­sa­ris – ge­ ras lai­kas leng­viems ir neį­pa­rei­go­ jan­tiems san­ty­kiams tiems, ku­rie vis dar ieš­ko ant­ro­sios pu­se­lės. Jū­ sų hu­mo­ro jaus­mas leis bū­ti prie­ šin­gos ly­ties dė­me­sio cent­re. Vi­sas abe­jo­nes ir ne­tik­ru­mus dėl iš­vaiz­ dos gin­ki­te to­lyn: svar­biau­sia, kad jū­sų akys ži­ba, o šyp­se­na nuo­šir­di. Jei elg­si­tės pro­tin­gai, o ne at­sta­tę ra­gus gin­čy­si­tės, ro­man­tiš­ki san­ ty­kiai ga­li pe­raug­ti į tvir­tą są­jun­gą. 2014 m. va­sa­rą jū­sų mei­lės nuo­ty­ kiai ga­li baig­tis blo­gai: už flir­tą su kuo nors iš va­do­vų ga­li tek­ti su­si­ mo­kė­ti dar­bu, o už per­ne­lyg ne­var­ žo­mą el­ge­sį – sa­vo re­pu­ta­ci­ja. Ark­ lys ne­pa­lai­ko tar­ny­bi­nių ro­ma­nų, ir bū­tent to­kių, kur pa­grin­di­nis vaid­ muo ten­ka Jau­čiui. In­ty­mio­je sri­ ty­je Jau­tis Ark­lio me­tais – tie­siog tig­ras, o no­ras pa­tir­ti nau­jų po­jū­ čių leis jam (ir jai) bū­ti ne­pa­so­ti­ na­mam mei­lu­žiui (-ei). Šie me­tai jums – jus­li­nių ma­lo­nu­mų šven­tė, bet ir šei­mos konf­l ik­tų lai­ko­tar­pis. Nuo­ty­kių troš­ku­lys tu­ri ir ki­tą sa­ vo pu­sę: juk pa­pras­tai jų ne­pa­lai­ko mū­sų su­tuok­ti­niai. Dvy­niai

Bend­ras ho­ros­ko­pas. 2014 m., ypač jų pra­džia, dau­ge­liui Dvy­nių bus ne­vie­na­ reikš­miai: vie­ni rei­ka­lai klos­to­si ge­rai ir la­bai ge­rai, ki­ti – prie­šin­gai, strigs – ir dar dėl ne­ži­no­mų prie­ žas­čių. Gy­ve­ni­mas rei­ka­laus grei­ tos reak­ci­jos, nes jūs ga­li­te pra­leis­ti daug. Konf­l ik­tus ir keis­tas si­tua­ci­ jas bū­ti­na spręs­ti šių me­tų pra­džio­ je. Juk gy­ve­ni­mas toks: neišsp­ręs­tas pro­ble­mas už­griū­va nau­jos, ku­rios pa­pil­do esa­mas, ir iš šios si­tua­ci­jos iš­si­pai­nio­ti bus dar sun­kiau. Dvy­ nių 2014 m. lauks ir di­de­lė sėk­mė, ir gy­ve­ni­mo sun­ku­mai. Jū­sų už­duo­ tis – lik­ti nuo­sai­kiems, ne­nuk­lys­ ti į kraš­tu­ti­nu­mus. Dvy­niai Ark­lio me­tais tu­ri sa­ve to­bu­lin­ti, o vi­sų pir­ma – su­vok­ti, ką jums reiš­kia san­ty­kiai ir kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te sa­vo vaid­me­nį juo­se. Har­mo­nin­go­ je po­ro­je jūs pa­siek­si­te dau­giau tiek ma­te­ria­liai, tiek ir emo­ciš­kai. Da­ bar ne lai­kas in­di­vi­dua­liz­mui: re­ čiau var­to­ki­te žo­dį „aš“, daž­niau gal­vo­ki­te „mes“. 2014 m. pra­džia Dvy­niams – pa­lan­kus me­tas il­ga­ lai­kiam šei­mos dar­bui, pa­vyz­džiui, re­mon­tui ar­ba bū­si­mo na­mo pro­ jek­tui to­bu­lin­ti. Vi­si me­tai vie­naip ar ki­taip bus ski­ria­mi bui­čiai su­ tvar­ky­ti. Per pir­mą­jį me­tų pus­me­tį rei­kė­tų su­ma­žin­ti lai­ką, ku­rį ski­ria­ te drau­gams, nes atė­jo sa­vi­rea­li­za­ ci­jos lai­kas – ge­rin­si­te sa­vo kva­li­ fi­ka­ci­ją, kal­bė­si­te su spe­cia­lis­tais. Nu­si­pir­kę au­to­mo­bi­lį ge­riau iš­ nau­do­si­te lai­ką. Vai­kai ga­li tu­rė­ti pro­ble­mų su bend­raam­žiais ir dėl ži­nių įsi­sa­vi­ni­mo. Pa­tar­ki­te jiems lan­ky­ti es­te­ti­kos, grei­to­jo skai­ty­ mo, gal­būt ora­to­ri­nio me­no bū­re­ lius – tai leis jiems at­si­kra­ty­ti dau­ ge­lio komp­lek­sų. Vers­lo ho­ros­ko­pas. Nuo pat 2014-ųjų pra­džios iki bir­že­lio pa­ bai­gos, jei no­rės, Dvy­niai ga­lės gau­ti nau­dos iš bet ku­rios veik­

los. Per pir­mą­jį pus­me­tį jū­sų mo­ ra­li­nės ver­ty­bės pa­tirs iš­ban­dy­mų. Ne­pa­si­duo­ki­te li­ki­mo pro­vo­ka­ ci­joms, slo­pin­ki­te no­rą iš­lai­dau­ ti ir me­luo­ti dėl sa­vo sa­va­nau­diš­ kų tiks­lų. Ki­li­mas kar­je­ros laip­tais ga­li bū­ti sun­kus dėl konf­ron­ta­ci­ jos su va­do­vy­be. San­ty­kiai su ko­ le­go­mis ža­da for­muo­tis har­mo­ nin­gai, ypač nuo sau­sio iki bir­že­lio vi­du­rio. Bend­ra­dar­bia­vi­mas at­neš bend­ra­vi­mo džiaugs­mą ir ne­ma­žą pel­ną, bet tik ati­džiai pa­si­rin­kus vers­lo par­tne­rį. Pir­me­ny­bę tei­ki­ te se­niems ry­šiams ir žmo­nėms su ge­ra re­pu­ta­ci­ja. Pra­de­dant nau­ją pro­jek­tą, im­ki­tės to, kuo nie­kas ki­ tas ne­si­ver­čia, – eg­zo­ti­ka. Da­ly­va­ vi­mas bet ku­rio­se var­žy­bo­se: tiek spor­to ar moks­lo, tiek me­no – ža­ da jums sėk­mę. Ieš­ko­ti nau­jo dar­ bo ei­ki­te ge­gu­žės 20–birželio 10 ir nuo rugp­jū­čio 1 iki rug­sė­jo 18 d. Mei­l ės ho­ros­ko­pas. Ark­lio me­tais Dvy­niams pir­miau­sia bū­ ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į sta­bi­lius, pa­sto­vius ir iš­ti­ki­mus prie­šin­gos ly­ties at­sto­vus. Tarp jų ra­si­te sa­ vo ant­rą­ją pu­sę, bet tų pa­čių sa­vy­ bių bus ti­ki­ma­si ir iš jū­sų. Ant­ro­je 2014 m. pu­sė­je su­tuok­ti­nių san­ ty­kius glo­bos dan­gus, to­dėl jo­kios pro­ble­mos jū­sų po­rai ne­bus bai­ sios. Pa­žin­tys, pra­si­dė­ju­sios ge­gu­ žės pir­mo­je pu­sė­je ir nuo lie­pos 22 d. iki spa­lio 6 d., pe­raugs į rim­tus san­ty­kius. 2014 m. bir­že­lio Dvy­ nių mei­lės ho­ros­ko­pas re­ko­men­ duo­ja su­si­lai­ky­ti nuo ko­ke­ta­vi­mo, nes ne­ra­cio­na­lus el­ge­sys nie­ko ge­ ra ne­ža­da. Nuo rugp­jū­čio iki spa­ lio jū­sų po­ra tu­rės iš­lai­ky­ti pa­tva­ ru­mo tes­tą. Jei jį oriai iš­lai­ky­si­te, ga­li­te ti­kė­tis bent dar du de­šimt­ me­čius bend­ros lai­mės. Spalio– lapkričio mė­ne­siais ga­li­te su­lauk­ti stip­rių tik­rų jaus­mų. Jei jū­sų drau­ gas ne­sku­ba įtei­sin­ti san­ty­kių, bet už­si­re­ko­men­da­vo kaip at­sa­kin­gas ir rū­pes­tin­gas par­tne­ris, ne­sku­bin­ ki­te jo. Šie­met ap­skri­tai pa­dau­gės san­tuo­kų su už­sie­nie­čiais ar iš to­li at­vy­ku­siais as­me­ni­mis. Vė­žys

Bend­ras ho­ros­ko­pas. Gi­mu­sių­jų po Vė­žio ženk­ lu pa­grin­di­nė už­duo­tis 2014-ie­ siems – ra­miai dirb­ti, ati­džiai ste­ bė­ti, kad iš­lai­dos ne­vir­šy­tų pa­ja­mų, veng­ti ke­lio­nių į to­li­mas eg­zo­tiš­kas ša­lis. Apsk­ri­tai Ark­lio me­tais pri­ myg­ti­nai re­ko­men­duo­ja­ma veng­ti bet ko­kios ri­zi­kos, stai­gių po­ky­čių, nors bus pa­lan­ku priim­ti es­mi­nius rim­tus spren­di­mus, at­lik­ti san­do­ rius, baig­ti sta­ty­bas. Bū­ti­na vyk­dy­ti vi­sus sa­vo pa­ža­dus ir at­min­ti: šie­ met Vė­žiui teks pa­si­kliau­ti tik sa­ vi­mi. Ne­pa­si­duo­ki­te! Ei­ki­te į prie­ kį, net jei at­ro­do, kad jė­gų ne­li­ko. At­si­vers ant­ras kvė­pa­vi­mas ir apa­ ti­jos lai­ko­tar­pius pa­keis ak­ty­vus me­tas. Jū­sų neap­leis op­ti­miz­mas. 2014 m. bus svar­bių įvy­kių šei­mo­ je, ku­rie tu­rės įta­kos jū­sų fi­nan­si­nei būk­lei ir so­cia­li­nei pa­dė­čiai. Bū­ki­ te dė­me­sin­gi in­ves­ti­ci­joms – pro­ tin­ga in­ves­ti­ci­ja at­neš ne­blo­gų di­ vi­den­dų. Vė­žiai taip pat dau­giau lai­ko skirs sa­vo svei­ka­tai – dau­ ge­lis do­mė­sis mi­ty­bos klau­si­mais, or­ga­niz­mo va­ly­mo me­to­dais, at­si­ kra­tys blo­gų įpro­čių, nu­mes svo­ rio. Ho­ros­ko­pas tei­gia, kad iš ar­ti­ mų­jų Vė­žiai rei­ka­laus draus­mės ir

skai­čiuo­ti iš­lai­das, dėl to ga­lė­tų kil­ ti ne­su­ta­ri­mų. Ge­ra­sis Ju­pi­te­ris su­ teiks nau­jų ga­li­my­bių kil­ti kar­je­ros laip­te­liais. Di­de­lė ti­ki­my­bė, kad su­ lauk­si­te di­des­nio at­ly­gi­ni­mo, jums bus pa­siū­ly­tos aukš­tes­nės pa­rei­gos ar sėk­min­gai pa­kei­si­te dar­bą. Me­tų pra­džio­je Vė­žiai pra­dės ruoš­ti dir­vą kar­je­ros ki­li­mui ir ge­gu­žę ar bir­že­ lį šios pa­stan­gos at­neš taip lau­kia­ mų pi­ni­gi­nių pre­mi­jų. Tik­ra sėk­mė Vė­žio lau­kia nuo spa­lio pra­džios iki me­tų pa­bai­gos – tuo­met Vė­žiai su­lauks to­kio der­liaus, kad pra­dės rim­tai gal­vo­ti apie iki šiol ne­pa­sie­ kia­mo tur­to pir­ki­mą.

Jei­gu į ne­ti­kė­tus li­ ki­mo po­sū­kius rea­ guo­si­te ra­miai, pa­tir­ si­te daug ma­lo­nių ir įdo­mių įvy­kių.

Vers­lo ho­ros­ko­pas. Pir­mo­ jo pus­me­čio ho­ros­ko­pas kū­ry­bi­nių pro­fe­si­jų at­sto­vams ir me­di­ci­nos dar­buo­to­jams ga­ran­tuo­ja sėk­mę, ta­čiau jū­sų ke­lias ne­bus ro­žė­mis klo­tas: dar­be ga­li bū­ti pa­vy­do ir int­ri­gų. Nuo lie­pos si­tua­ci­ja sta­ bi­li­zuo­sis. Leng­vai su­si­do­ro­si­te su do­ku­men­tais, pa­siek­si­te vis­ko, ko jums rei­kia val­diš­ko­se ins­ti­tu­ci­jo­ se. La­biau pres­ti­ži­nį ir ge­riau ap­ mo­ka­mą dar­bą ga­li­ma ras­ti pa­va­ sa­rį ir rugp­jū­čio pa­bai­go­je – spa­lio pra­džio­je. Bir­že­lį ir lie­pą de­monst­ ruo­si­te veik­lu­mo ste­buk­lus, ku­rie tu­rės tei­gia­mo po­vei­kio jū­sų biu­ dže­tui. Nuo bir­že­lio pa­bai­gos iki spa­lio vi­du­rio at­si­ras pa­pil­do­mo už­dar­bio ti­ki­my­bė. Kar­je­ros šuo­ liui tiks pe­rio­das nuo lie­pos vi­du­ rio iki rugp­jū­čio pa­bai­gos. Šei­mos biu­dže­tas 2014 m. di­džią­ja da­li­ mi pri­klau­sys nuo jū­sų mąs­lu­mo ir ge­bė­ji­mo tau­py­ti. Pa­pil­do­mos pa­ ja­mos yra įma­no­mos iš ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to par­da­vi­mo, jų nuo­mos, iš šei­mos vers­lo, ku­ria­me da­ly­vau­ja šei­mos vi­sų kar­tų at­sto­vai. Mei­lės ho­ros­ko­pas. Ne­te­kė­ ju­sioms mer­gi­noms atei­na il­ga­ lai­kis pe­rio­das, ža­dan­tis per­spek­ ty­vių pa­žin­čių. Vy­rus vi­lio­ja jū­sų at­vi­ru­mas ir nuo­šir­du­mas. Iki ge­ gu­žės vi­du­rio jūs ap­si­sprę­si­te ir vi­ siš­kai at­si­duo­si­te jaus­mams. Ti­kė­ ti­na, kad va­sa­rio, spa­lio, lapk­ri­čio mė­ne­siais su­lauk­si­te pa­siū­ly­mo te­kė­ti. Nuo ant­ro­sios bir­že­lio pu­ sės tie­siog spin­du­liuo­si­te sek­sua­ lu­mą, ža­vė­si­te. Nau­do­ki­te sa­vo ke­ rus, bet ne­pa­mirš­ki­te apie jaus­mų ri­bas. Jau gy­ve­nan­čių san­tuo­ko­ je lau­kia ita­liš­kų šei­mų kas­die­ny­ bė: aud­rin­gi pre­ten­zi­jų iš­sa­ky­mai, pa­vy­do sce­nos su in­dų dau­žy­mais, ku­rias keis aist­rin­gi su­si­tai­ky­mai. Jei­gu iš­mok­si­te kont­ro­liuo­ti sa­ vo emo­ci­jas ir ne­bū­si­te ka­te­go­riš­ ki, iš­gel­bė­si­te sa­vo šei­mą iš dau­ge­ lio bė­dų. Bet ko­kiu at­ve­ju su­tei­ki­te my­li­ma­jam ar my­li­ma­jai ga­li­my­bę rea­bi­li­tuo­tis. Žvaigž­dės ne­pri­ta­ria flir­tui ir neį­si­pa­rei­go­jan­tiems san­ ty­kiams. Nu­si­tei­ki­te tik rim­tiems san­ty­kiams ir bū­ki­te pa­si­ruo­šę vie­ nas ki­tam at­sa­ky­ti už bend­rą atei­tį. Nuo lie­pos iki rug­sė­jo su­si­tuo­ku­ sioms po­roms yra ga­li­my­bė iš­gy­ ven­ti nau­ją me­daus mė­ne­sį.

Liū­tas

Bend­ras ho­ros­ko­pas. 2014 m. rei­kės ap­žvelg­ ti anks­tes­nius dar­bus, pa­si­džiaug­ ti sa­vo dar­bo vai­siais, nu­ma­ty­ti nau­jus tiks­lus. Ak­ty­viau­si ir am­ bi­cin­giau­si Liū­tai ga­li ban­dy­ti įgy­ ven­din­ti nau­jas už­duo­tis, ta­čiau ast­ro­lo­gai re­ko­men­duo­ja jas ati­ dė­ti. Per­mai­nų vė­jas įneš pa­gy­vė­ ji­mo į vi­sas gi­mu­sių­jų po šiuo Ug­ nies ženk­lu gy­ve­ni­mo sri­tis. 2014 m. Liū­tai ga­lės pa­ro­dy­ti sa­vo ly­de­ rio sa­vy­bes ir bet ku­rio­je si­tua­ci­jo­je su­vai­din­ti le­mia­mą vaid­me­nį. 2014 m. For­tū­na bus Liū­to pu­sė­je. Ark­ lio me­tais jie ga­li pa­ban­dy­ti lai­mę azar­ti­niuo­se lo­ši­muo­se – sėk­mė la­bai ti­kė­ti­na, ta­čiau, su­si­dū­rus su ne vi­sai tei­sė­tais fi­nan­si­niais san­ do­riais, pa­tar­ti­na ne­juo­kau­ti – šie ban­dy­mai už­dirb­ti baig­sis ap­gau­le ir ne­tgi gė­da. Sėk­min­giau­sias mė­ nuo Liū­tams – ge­gu­žė. Ta­da ga­ li at­si­ras­ti nau­jų įta­kin­gų drau­gų, ku­rie su­vai­dins svar­bų vaid­me­ nį jū­sų gy­ve­ni­me. Šis pe­rio­das – ge­ras lai­kas kur­ti nau­jus pla­nus. Taip pat sėk­min­gas bus ir rug­sė­jis: ti­kė­ti­na sėk­min­ga kar­je­ra, prie­das prie dar­bo už­mo­kes­čio ar­ba pa­siū­ ly­mas im­tis nau­jo pel­nin­go dar­ bo. Ru­de­nį ga­li­te grei­tai iš­spręs­ti bet ko­kį su do­ku­men­tais su­si­ju­ sį klau­si­mą. Jei tu­ri­te neišsp­ręs­tų klau­si­mų dėl mo­kes­čių, drau­di­mo ar pa­vel­dė­ji­mo, tai spręs­ti im­ki­tės pir­mo ru­dens mė­ne­sio tre­čią de­ ka­dą. Svar­biau­sia, kad Liū­tų as­ me­ni­niai sie­kiai ne­kenk­tų šei­mos in­te­re­sams. Per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį jums tie­siog rei­kia steng­ tis bū­ti lai­min­gam my­lint, sėk­min­ gai auk­lė­jant vai­kus ir bend­rau­jant su žmo­nė­mis. Per ant­rą­jį šių me­tų pus­me­tį ga­lė­si­te at­skleis­ti sa­vo kū­ ry­biš­ku­mą, ku­ris pa­dės įgy­ven­din­ ti se­ną sva­jo­nę. Ti­kė­ki­te, kad jums pa­vyks, svar­biau­sia – pra­dė­ti! Vers­l o ho­ros­k o­p as. Dar­ bas džiu­gins ge­ro­mis są­ly­go­mis ir kom­for­tu. Įma­no­ma at­vi­ra konf­ ron­ta­ci­ja su kuo nors iš vers­lo par­ tne­rių. 2014 m. jums ne­bus sun­ku ras­ti ge­rą dar­bą. La­bai pa­gei­dau­ ti­ni mo­ky­mo kur­sai. Ypač pa­lan­ ku ati­da­ry­ti sa­vo įmo­nę, val­diš­ ko­se ins­ti­tu­ci­jo­se spręs­ti įvai­rius klau­si­mus. Sausį–kovą gre­sia ne­ ti­kė­ti fi­nan­si­niai nuo­sto­liai – ga­ li net tek­ti im­ti pa­sko­las, tai­gi bū­ki­te at­sar­gūs. Nuo va­sa­rio pra­ džios iki ba­lan­džio vi­du­rio pa­ge­ rės jū­sų vers­lu­mo in­tui­ci­ja, ir sėk­ min­gos in­ves­ti­ci­jos ga­li at­neš­ti pi­ni­gų – kaip kom­pen­sa­ci­ją už anks­tes­nius nuo­sto­lius. Pir­mo­ ji pu­sė ko­vo, ba­lan­džio ir lapk­ri­ čio vi­du­rys – tin­ka­mas lai­kas or­ ga­ni­zuoti stam­bų­jį vers­lą, taip pat spręsti klau­si­mus su ban­kais ir tik­ri­nan­čio­mis struk­tū­ro­mis. Nuo lie­pos pa­bai­gos iki gruo­džio pra­džios pe­rio­diš­kai ga­li­mas pa­ pil­do­mas už­dar­bis. Mei­lės ho­ros­ko­pas. Nuo sau­ sio iki bir­že­lio pa­bai­gos jums sek­sis mei­lė­je. Gal­būt drau­gys­tė išaugs į kaž­ką dau­giau, bet pa­ban­dy­ki­ te iš anks­to pa­sver­ti vi­sus pliu­sus ir mi­nu­sus. La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad su­tik­si­te sa­vo prin­cą sma­gia­ me va­ka­rė­ly­je. Ant­ro­je me­tų pu­ sė­je Liū­tams no­rė­sis ro­man­ti­kos ir švel­nu­mo. Per šį lai­ko­tar­pį trauk­ si­te tuos, ku­rie vi­sų pir­ma ieš­ko

gi­mi­nin­gos sie­los. Jei­gu jūs jau il­ gą lai­ką kar­tu, pa­si­ruoš­ki­te iš­ban­ dy­mo lai­ko­tar­piui: jū­sų my­li­ma­sis tu­rės bė­dų, jam rei­kės jū­sų pa­ra­ mos. Bir­že­lio pra­džio­je ga­li pra­si­ dė­ti slap­tas ro­ma­nas ar san­ty­kiai su iš­te­kė­ju­sia ar ve­du­siu. Bir­že­ lį bū­ki­te at­sar­gūs, ne­pa­si­duo­ki­te pa­gun­doms. La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad drau­gas ne­pa­tiks jū­sų ar­ti­ mie­siems, to­dėl dėl to ga­li­ma trin­ tis. My­li­ma­jam bus leng­viau­sia su­ kaup­ti drą­sos ir pa­si­pirš­ti va­sa­rio ar­ba lie­pos pra­džio­je, ko­vo ar­ba ge­ gu­žės pa­bai­go­je ir spa­lio vi­du­ry­je. Mer­ge­lė

Bend­ras ho­ros­ko­pas. Mer­ge­lės, jei vis dar vie­ni­ šos, šie­met gal­būt ras sa­vo tik­rą­ją mei­lę. Pag­rin­di­nis už­da­vi­nys Mer­ ge­lėms 2014 m. – ak­ty­viai da­ly­ vau­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, siek­ti nau­jų po­jū­čių, nuo­lat to­bu­lė­ti ir to­ liau ak­ty­viai ju­dė­ti į prie­kį. Gi­mu­ sie­ji po šiuo zo­dia­ko ženk­lu tu­rė­tų veik­ti ag­re­sy­viai ir ne­nuk­ryp­ti nuo pa­si­rink­to tiks­lo vers­le ar tar­ny­bo­ je. Įgim­tas at­kak­lu­mas ir no­ras ly­ de­riau­ti ga­liau­siai pa­dės pa­siek­ti pa­ste­bi­mos sėk­mės. Darbš­tu­mas ir per­ne­lyg di­de­lė at­sa­ko­my­bė už įsi­ pa­rei­go­ji­mus 2014 m. Mer­ge­lėms ga­li iš­krės­ti žiau­rų po­kštą. Va­do­ vy­bė ban­dys už­vers­ti jus kruopš­ taus dar­bo rei­ka­lau­jan­čiu, bet ma­ žai ap­mo­ka­mu dar­bu. Be to, jums teks su­si­dur­ti su dar­buo­to­jų ar­ ba klien­tų veid­mai­nys­tė­mis ir ne­ są­ži­nin­gu­mu. Ne­pai­sant šių ne­di­ de­lių pro­ble­mų, 2014 m. bus ga­na sėk­min­gi. Žvaigž­dės ro­do, kad ga­li­ ma pirk­ti tur­tą ar­ba nuo­lat gy­ven­ ti per­si­kel­ti į už­sie­nį. Sėk­min­giau­ sia Mer­ge­lėms – 2014 m. pa­va­sa­rio pa­bai­ga ir va­sa­ros pra­džia. Nuo ge­ gu­žės pra­džios iki bir­že­lio vi­du­rio Mer­ge­lės tu­rės ga­li­my­bę pa­keis­ ti pro­fe­si­nės veik­los sfe­rą į in­ten­ sy­ves­nę ar nau­din­ges­nę. Jei esa­te pa­ten­kin­tas sa­vo da­bar­ti­niu dar­bu, ga­li­te grei­tai pa­kil­ti kar­je­ros laip­tais ar ti­kė­tis žy­maus at­ly­gi­ni­mo pa­di­ dė­ji­mo. No­rė­da­mi pa­ge­rin­ti ma­te­ ria­li­nę pa­dė­tį, tu­rė­si­te įveik­ti rim­ tas kliū­tis. At­min­ki­te – re­zul­ta­tas to ver­tas. Bai­gian­tis 2014-ie­siems bus sėk­min­gos ke­lio­nės į už­sie­nį ir la­bai pa­lan­kios su­tar­ties su už­sie­nio ko­le­ go­mis pa­si­ra­šy­mo ti­ki­my­bė. Va­sa­ros vi­du­ry­je 2014 m. Mer­ge­lėms rei­kė­ tų bū­ti at­sar­gioms su pi­ni­gais – tiek sa­vais, tiek sve­ti­mais. Di­dė­ja va­gys­ čių ir su­kčia­vi­mo ti­ki­my­bė, to­dėl iš anks­to pa­si­rū­pin­ki­te ap­sau­ga. Vers­l o ho­ros­ko­pas. Ne­si­ti­ kė­ki­te ste­buk­lo, bet 2014 m. pa­ si­kliau­ki­te sa­vo jė­go­mis ir ga­li­ my­bė­mis. Di­de­lių pa­ja­mų po­ky­čių ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je ne­nu­ma­to­ ma. Toms Mer­ge­lėms, ku­rios da­ bar ne­si­jau­čia la­bai ge­rai fi­nan­si­niu po­žiū­riu, pa­pil­do­mų pa­ja­mų šal­ti­ nis ti­kė­ti­nas pa­va­sa­rį ir va­sa­rą. Ru­ de­nį skir­ki­te klai­dų ir ne­tiks­lu­mų ana­li­zei. Tuo pa­čiu me­tu bū­ti­na nu­ma­ty­ti veiks­mų pla­ną atei­nan­ tiems me­tams. 2014 m. Mer­ge­lėms pa­tar­ti­na veng­ti iš­lai­du­mo, o avan­ tiū­ris­ti­nius vers­lo pro­jek­tus tie­siog apei­ki­te. Jei pla­nuo­ja­te pra­dė­ti sa­ vo vers­lą, Ark­lys su­teiks jums ap­ sau­gą. Vis dėl­to ne­rei­kia ieš­ko­ti pa­pras­tų bū­dų – sun­kus nuo­la­ti­ nis dar­bas at­neš no­ ri­mų re­zul­ta­tų.

18


18

šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

vakarė

Atšuoliuoja Arklio metai: koki Mei­l ės ho­ros­ko­ 17 pas. 2014 m. bus sėk­min­gi šir­dies rei­ka­lams. Jūs

spin­du­liuo­ja­te na­tū­ra­liu ža­ve­siu, ku­ris taip trau­kia prie­šin­gą ly­ tį. Flir­tuo­ki­te – ir tai at­neš jums lai­mę. San­ty­kiai, gi­mę iš pa­pras­to at­si­tik­ti­nu­mo, leng­vos šyp­se­nos, švel­naus ko­ke­ta­vi­mo, ga­li pe­raug­ti į tvir­tą są­jun­gą. Di­džiau­sia ti­ki­my­ bė su­tik­ti sa­vo prin­cą – nuo sau­ sio iki ba­lan­džio vi­du­rio ir rug­sė­jo pra­džio­je. Nuo sau­sio iki rugp­jū­čio pa­bai­gos dau­ge­lis Mer­ge­lių iš­te­kės. Su­kū­ru­sie­siems šei­mas iš­ban­dy­mo lai­kas ga­li bū­ti nuo sau­sio iki ko­vo. Į par­tne­rių san­ty­kių aiš­ki­ni­mą­si ne­ver­tė­tų įtrauk­ti tė­vų. Vie­nin­te­ liais pa­dė­jė­jais šio­je si­tua­ci­jo­je ga­ li tap­ti jū­sų vai­kai. Jei su­tuok­ti­niai jau­čia vie­nas ki­tam mei­lę ir pa­gar­ bą, jie šiuos iš­ban­dy­mus įveiks. Tie­siog tu­rė­si­te at­si­kra­ty­ti abi­pu­ sių nuo­skau­dų ir ne­su­si­kal­bė­ji­mų, taip pat di­de­lių am­bi­ci­jų.

2014

-ieji

– šie metai dau­ge­liui at­ro­dys kaip iš­ban­dy­mų lai­kas, nes Ark­lys yra ga­na ne­nus­pė­ja­mas.

Svars­tyk­lės

Bend­ras ho­ros­ko­pas. 2014-ai­siais Svars­tyk­ lės tu­rės su­tvar­ky­ti vi­sus pla­nus ir pro­jek­tus. Vis­kas tu­ri bū­ti kruopš­ čiai ap­gal­vo­ta ir iš­dė­lio­ta len­ty­no­ se. 2014 m. pla­ne­tos su­tei­kia jums ga­li­my­bę ko­re­guo­ti sa­vo li­ki­mą. Ga­li ras­tis rim­tų vers­lo san­ty­kių su se­ny­vo am­žiaus as­me­ni­mis ar­ ba so­li­džiais ir pa­ti­ki­mais drau­gais. 2014 m. Svars­tyk­lės daug va­ži­nės ir su­si­pa­žins su dau­ge­liu skir­tin­gų žmo­nių. Ap­si­sau­go­ti nuo su­kčių pa­dės in­tui­ci­ja. Ma­te­ria­li­nė ge­ro­ vė ir sta­bi­lu­mas šie­met yra svar­ būs kaip nie­ka­da anks­čiau. Šie me­ tai pa­teiks jums sun­kią už­duo­tį, iš ku­rių pa­grin­di­nė – pa­nau­do­ti vi­sas ga­li­my­bes de­monst­ruo­jant sa­vo pri­va­lu­mus ir pa­sie­ki­mus. Pra­dė­ ki­te mąs­ty­ti ir veik­ti iš­kart ke­lio­ mis kryp­ti­mis. Pa­si­ti­kė­ki­te sa­vo li­ ki­mu ir pa­sau­lis pa­si­suks į jus sa­vo ge­riau­sia pu­se. Svars­tyk­lėms 2014 m. rei­kė­tų iš­mok­ti su­pras­ti sa­ve ir sa­vo kū­ną, be abe­jo, jį stip­rin­ti ir ret­kar­čiais le­pin­ti. To­bu­lin­ki­te ne tik kū­no lanks­tu­mą, bet ir pro­tą bei emo­ci­jas. Tai pa­dės kur­ti dar­nes­ nius san­ty­kius su žmo­nė­mis. Sa­ vo įkvė­pi­mą ir in­tui­ty­vias įžval­gas pa­gal ga­li­my­bes įgy­ven­din­ki­te pra­ ktiš­kai. Vers­lo ho­ros­ko­pas. 2014 m. Svars­tyk­lės tu­rės dau­giau gal­vo­ ti apie sa­vo dar­bo ir ta­len­tų ver­tę. Pir­ma­sis pus­me­tis skir­tas kva­li­fi­ ka­ci­jai kel­ti. Va­sa­ris ir ko­vas at­neš ke­le­tą svar­bių pa­kei­ti­mų dar­be, po­ky­čių tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­ se. Bir­že­lį ir lie­pą pa­gal­vo­ki­te apie pro­fe­si­nį to­bu­lė­ji­mą ir, vi­sų pir­ma, gy­ve­ni­mo tiks­lą ap­skri­tai. Bend­ra­ vi­mas su aukš­tes­nio ly­gio pa­rei­gū­ nais pa­dės priim­ti svar­bius kar­je­ros spren­di­mus. Nuo lie­pos bus dau­ giau ga­li­my­bių pra­dė­ti sa­vo vers­ lą ir rea­li­zuo­ti sa­ve to­je sfe­ro­je, ku­ riai jau­čia­te pa­šau­ki­mą. Gal­būt net nu­sprę­si­te mes­ti dar­bą, kad pa­si­ mė­gau­tu­mė­te lais­ve. Vis dėl­to šis ke­lias nie­kur ne­nu­ves. Iki 2014 m. pa­bai­gos bū­si­te pri­vers­ti vėl im­tis ma­te­ria­li­nių klau­si­mų. Žlugs da­lis vers­lo ry­šių. Mei­lės ho­ros­ko­pas. Jei no­ri­te ro­man­tiš­kų nuo­ty­kių ir ro­man­tiš­ kų iš­gy­ve­ni­mų, Svars­tyk­lių ho­ros­ ko­pas 2014 m. siū­lo im­tis ini­cia­ ty­vos ir įdė­ti šiek tiek pa­stan­gų.

„Shutterstock“ nuotr.

Sau­sį tap­si­te ypač pa­trauk­lus prie­ šin­gai ly­čiai. Jei įma­no­ma, va­žiuo­ ki­te į už­sie­nį at­gai­vin­ti sa­vo jaus­mų su sa­vo my­li­muo­ju. Ne­su­si­tuo­ku­ sie­ji šiuo lai­ko­tar­piu ga­li su­tik­ti nau­ją mei­lę. Pa­va­sa­rį pa­bus par­ tne­rio pa­vy­das – pa­vyz­džiui, dėl bend­ra­dar­bių. Liepą–gruodį iš­ augs lais­vės po­rei­kis. Tai san­ty­kių sta­bi­lu­mui ir pa­ti­ki­mu­mui pa­vo­ jin­gas lai­kas. Ga­li bū­ti, kad stai­giai nu­trūks san­ty­kiai, ku­riuos iš­gel­bės tik to­le­ran­ci­ja ir pri­si­mi­ni­mai apie ge­riau­sius kar­tu pra­leis­tus me­tus. Ki­ta svar­bi jung­tis – sek­sua­li­nė har­mo­ni­ja. No­rint iš­lai­ky­ti ry­šius, my­li­mo­jo in­te­re­sus ir no­rus bū­ti­na lai­ky­ti prio­ri­te­tu.

Tiks­lus, ku­rių ki­ tu lai­ku bi­jo­tu­mė­te siek­ti, ant­ro­je 2014 m. pu­sė­je ga­li­te įgy­ ven­din­ti ir pa­siek­ti svai­gi­nan­čią sėk­mę.

Skor­pio­nas

Bend­ras ho­ros­ko­pas. 2014 m. Skor­pio­nams bus svar­bu ju­dant į prie­kį ap­skai­ čiuo­ti ne tik vi­sus žings­nius, bet ir bent po vie­ną žings­nį į prie­kį. Ža­lio­jo Me­di­nio Ark­lio me­tai ga­ li bū­ti la­bai sėk­min­gi, jei pa­ro­dy­ si­te sa­vo įgim­tą darbš­tu­mą, iš­ra­ din­gu­mą, ge­bė­ji­mą grei­tai ir lai­ku priim­ti ori­gi­na­lius bei kū­ry­biš­kus spren­di­mus. 2014 m. Skor­pio­no ho­ros­ko­pas ro­do, kad šio ženk­lo at­sto­vai bus su­si­rū­pi­nę, kaip už­ dirb­ti dau­giau pi­ni­gų. Dau­ge­lis tu­ rės ga­li­my­bę ge­ro­kai su­stip­rin­ti sa­ vo fi­nan­si­nę pa­dė­tį. Sėk­min­giau­si ir pel­nin­giau­si šiais me­tais jums –

ba­lan­dis, ge­gu­žė ir rug­sė­jis. Ne vis­ kas bus ro­žė­mis klo­ta. Vers­li­nin­kai tu­rės ne tik pel­no, bet ir nuo­sto­lių. Šie pe­rio­dai kar­to­sis vi­sus 2014 m. Iš­ban­dy­ki­te sa­ve ir pa­tik­rin­ki­te, ką ga­li­te pa­da­ry­ti. Jū­sų ho­ros­ko­pas ska­ti­na jus ieš­ko­ti nau­jų ga­li­my­ bių ir ne­pra­leis­ti pro­gos. Eks­pe­ri­ men­tuo­ki­te bend­rau­da­mi, keis­ki­ te mąs­ty­mą ir el­ge­sį. Vers­lo ho­ros­ko­pas. Pir­mą­jį pus­me­tį teks at­si­kra­ty­ti sa­vo trū­ ku­mų, rei­kės įgy­ti dar­bui bū­ti­ nų ži­nių ir iš­mok­ti pa­ro­dy­ti sa­ve iš pa­čios ge­riau­sios pu­sės. At­mes­ ki­te vi­sas abe­jo­nes ir pa­ban­dy­ki­te bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis dar­be pa­siek­ti dau­giau. Ak­ty­vus sau­ sis – tur­tin­gas nau­jų san­ty­kių ir kon­tak­tų, lau­kia ke­lio­nės. Ža­lio­ jo Me­di­nio Ark­lio me­tai pa­lan­kūs tar­pi­nin­kams, žur­na­lis­tams, kon­ sul­tan­tams, pre­ky­bi­nin­kams, ve­ žė­jams, smul­kie­siems vers­li­nin­ kams. Pa­va­sa­rį kū­ry­ba, įkvė­pi­mas ir pa­si­ten­ki­ni­mas tuo, ką da­ro­te, ga­li da­ry­ti ste­buk­lus: gy­ve­ni­me at­ si­ras tur­tin­gas jū­sų ta­len­to ger­bė­ jas. Ant­ro­jo pus­me­čio ke­lio­nės, se­ mi­na­rai bus pui­ki au­gi­mo pra­džia. Spa­lį ir lapk­ri­tį ga­li ne­pa­vyk­ti pa­ ro­dy­ti sa­vo įgū­džių kaip va­do­vui, bet svar­biau­sia – ne­kreip­ki­te dė­ me­sio į ne­sėk­mes ir ei­ki­te iki ga­ lo. Gruo­dį ne­ver­ta pirk­ti bran­gių pir­ki­nių. Mei­lės ho­ros­ko­pas. Pir­mie­ ji mė­ne­siai – ge­ras lai­kas su­si­tik­ ti su nau­jais žmo­nė­mis ir nie­ko neį­pa­rei­go­jan­tiems po­mė­giams. Kai ku­rie Skor­pio­nai ga­li nu­trauk­ ti san­ty­kius su par­tne­riu dėl nau­ jų san­ty­kių. Pa­va­sa­rį bus svar­būs rū­pes­čiai dėl mei­lės, at­ra­si­te sa­ vy­je nau­jų sek­sua­lu­mo apraiškų. Va­sa­ros pra­džia įkvėps drą­siems veiks­mams tuos, ku­rie jau se­niai yra įsi­my­lė­ję sa­vo ko­le­gą. Rugp­jū­ tį kun­ku­liuos aist­ros. Kaž­kas ne­

ga­lės at­si­spir­ti pro­tą sting­dan­čiam ro­ma­nui su už­sie­nie­čiu, ta­čiau vi­ si žo­džiai apie san­tuo­ką ir liks tik pa­sa­ka. Anks­ty­vą ru­de­nį dau­ge­ liui Skor­pio­nų nu­si­šyp­sos sėk­mė, o mei­lė vis­ką nu­ga­lės. Ir nors per šį lai­ko­tar­pį kai ku­rie, prie­šin­gai, pa­ ga­liau iš­si­skirs su par­tne­riu, daug ką per­mąs­tys. Tuo­met ga­li išaiš­kė­ ti ir tam tik­ros pa­slap­tys. Lapkri­ tį–gruodį daž­niau or­ga­ni­zuo­ki­te va­ka­rė­lius, ei­ki­te kar­tu į sve­čius ir at­sklei­si­te vie­nas ki­tam sa­vo ne­ži­ no­mą pu­sę. Šau­lys

Bend­ras ho­ros­ko­pas. Šau­liai tu­ri dau­giau dė­me­ sio skir­ti sa­vo san­ty­kiams. Pir­mą­jį 2014 m. pus­me­tį nu­kreip­ki­te sa­vo ener­gi­ją į as­me­ni­nių ta­len­tų plė­to­ ji­mą. Bū­ki­te ak­ty­vūs ir ini­cia­ty­vūs sa­vo dar­be. Per ant­rą­jį šių me­tų pus­me­tį rei­kė­tų steng­tis su­kur­ ti kom­for­tą ir har­mo­ni­ją šei­mo­je. Pa­lai­ky­ki­te sa­vo su­tuok­ti­nį ir jums ne­teks jau­din­tis dėl ge­ro­vės. 2014 m. Šau­liams rei­kia iš­mok­ti gal­vo­ti konst­ruk­ty­viai ir veik­ti pa­gal pla­ ną. Ho­ros­ko­pas pri­me­na: sėk­mė, lai­mė ir ge­ro­vė pir­miau­sia ap­lan­ ko pro­tin­giau­sius, am­bi­cin­gus ir sa­vi­mi pa­si­ti­kin­čius žmo­nes. Ga­ lin­ga gam­tos duo­ta ener­gi­ja, ti­kė­ ji­mas sa­vi­mi pa­dės Šau­liams vi­sus 2014 m. Gi­mu­sie­ji po šiuo ženk­lu ga­li im­tis drą­siau­sių dar­bų ir pro­ jek­tų – vi­si jie baig­sis sėk­min­gai. Ne­ver­tė­tų per­ne­lyg sku­bė­ti: at­li­ ki­te vis­ką kruopš­čiai, kad ne­pa­ kenk­tu­mė­te ne tik sau, bet ir ap­ lin­ki­niams. Jei puo­se­lė­si­te sa­vo ta­len­tą, ne­bi­jo­si­te ri­zi­kuo­ti, jau pir­mą­jį pus­me­tį ap­lan­kys kar­je­ros sėk­mė, di­des­nis jū­sų dar­bo už­mo­ kes­tis. 2014 m. Šau­liui – pui­kus lai­kas mo­ky­tis ir to­bu­lė­ti. Dau­ge­ lis iš jū­sų do­mė­sis fi­lo­so­fi­ja ir re­ li­gi­ja. Gal­būt Šau­liai at­ras neei­li­

nių ge­bė­ji­mų. Bū­ti­nai įsi­klau­sy­ki­te į sa­vo in­tui­ci­ją – ji pa­dės pa­ma­ty­ ti pro­ble­mų prie­žas­tis. Vers­lo ho­ros­ko­pas. 2014 m. pa­ban­dy­ki­te neapk­rau­ti sa­vęs dar­ bu, nes jums da­bar svar­bu plė­to­ti sa­vo kū­ry­bi­nius su­ge­bė­ji­mus. Ge­ nia­lūs spren­di­mai ir idė­jos ap­lan­ kys tik tuos, ku­rie ga­li tin­ka­mai pa­ skirs­ty­ti dar­bo ir lais­va­lai­kio lai­ką. Sau­sio, ko­vo, bir­že­lio, spa­lio ir lapk­ri­čio mė­ne­siais at­si­vers nau­jos ga­li­my­bės, ku­rios pa­vers jū­sų po­ mė­gį vers­lu. Ryž­ki­tės! Ak­ty­viau­ si ir ini­cia­ty­vūs žmo­nės ga­li gau­ti reikš­min­gą pel­ną. Svar­biau­sia ne­ bi­jo­ti su­klys­ti. Jū­sų en­tu­ziaz­mas atstos neiš­ma­ny­mą. Ba­lan­dį ir ge­ gu­žę drą­siai kal­bė­ki­te su vir­ši­nin­ ku dėl už­mo­kes­čio pa­di­di­ni­mo ar­ ba per­spek­ty­ves­nių pa­rei­gų. Nuo bir­že­lio iki rug­sė­jo ne­re­ko­men­ duo­ja­ma ri­zi­kuo­ti pi­ni­gais, ne­ver­ tė­tų im­ti kre­di­tų. Spa­lį ir lapk­ri­tį šau­liams re­ko­men­duo­jama dė­me­ sį skir­ti įpras­ti­nėms nuo­bo­džioms pa­rei­goms, už­si­tę­su­siems dar­bams už­baig­ti. Mei­lės ho­ros­ko­pas. 2014 m. sau­sį jū­sų iš­rink­to­jo jaus­mų stip­ ru­mą bus ga­li­ma iš­ma­tuo­ti tik įver­ti­nus jo do­va­nų ver­tę. Va­sa­rį bus ga­li­my­bė iš­girs­ti iš par­tne­rio iš­sva­jo­tos san­tuo­kos pa­siū­ly­mą. Jei jį priim­si­te, ne­pa­mirš­ki­te su­ da­ry­ti ve­dy­bi­nę su­tar­tį. Tų, ku­rie dar ne­su­ti­ko sa­vo ant­ro­sios pu­sės, pa­va­sa­rį lau­kia lem­tin­gas su­si­ti­ki­ mas. Ge­gu­žė ir bir­že­lis bus pa­lan­ kūs flir­tui dar­be. Va­sa­ros pa­bai­go­ je drą­siai iš­reikš­ki­te sa­vo jaus­mus, nes ri­zi­kuo­ja­te lik­ti vie­ni­šas. Rug­ sė­jį ven­ki­te konf­l ik­tų šei­mo­je, pa­ si­sten­ki­te iš­veng­ti ašt­rių kam­pų, ne­pro­vo­kuo­ki­te par­tne­rio pa­vy­do. Spa­lį ir lapk­ri­tį ho­ros­ko­pas pa­ta­ ria atsidėti dar­bui, kad kiek įma­no­ ma re­čiau pa­si­ro­dy­tu­mė­te na­muo­ se. Gruo­dį pa­ga­liau ra­si­te ra­my­bę


19

šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

vakarė

ų posūkių laukti? ir ga­lė­si­te su­kur­ti ap­link sa­ve har­ mo­nin­gą ir drau­giš­ką at­mos­fe­rą. Mė­gau­ki­tės ra­my­be! Ožia­ra­gis

Bend­ras ho­ros­ko­p as. Ožia­ra­giams 2014 m. jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma už­si­sklęs­ti sa­vy­je ar sa­vo šei­mo­je. Jums rei­kia bend­rau­ ti su įvai­riais žmo­nė­mis ir bū­ti įvy­ kių įkarš­ty­je. Jū­sų sva­jo­nės, net di­ džiau­si no­rai ne­ti­kė­tai iš­si­pil­dys. Neat­si­sa­ky­ki­te ki­tų pa­gal­bos, ta­čiau pa­si­kliau­ki­te tik pa­čiu sa­vi­mi! Ža­ lio­jo Ark­lio me­tais svar­bu dirb­ti ko­ man­do­je, kar­tu ga­lė­si­te už­ka­riau­ti bet ku­rią vir­šū­nę. Bū­ki­te drą­sūs! Ko tik imtu­mė­tės, 2014 m. lau­kia sėk­ mė vi­so­se veik­los sri­ty­se. Ožia­ra­giai ga­lės nu­vers­ti kal­nus, ste­bin­da­mi ki­tus sa­vo ak­ty­vu­mu ir su­ma­nu­mu. Šie me­tai idea­liai tin­ka vers­lo plėt­rai. Pag­rin­di­nis už­da­vi­nys – ne­pra­leis­ti li­ki­mo su­teik­tų ga­li­my­bių. Vers­lo ho­ros­ko­pas. Ožia­ra­ gio ho­ros­ko­pas ro­do, kad 2014 m. pra­džia pa­lan­ki kū­ry­bin­gu­mui ir ta­len­tui at­si­skleis­ti. Sau­sį ir va­sa­rį pa­ga­liau jus įver­tins dar­be. Ti­kė­ ti­na, kad pa­no­rė­si­te iš­mok­ti nau­ jo ama­to ar­ba su­lauk­si­te kvie­ti­mo pe­rei­ti į ki­tas, dau­giau ža­dan­čias pa­rei­gas. Per pir­mą­jį 2014 m. pus­ me­tį tu­rė­tų bū­ti iš­spręs­tos ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to pro­ble­mos, gal­būt per­si­kel­si­te gy­ven­ti į ki­tą mies­ tą. Ko­vą ir ba­lan­dį ga­li­te už­megz­ ti svar­bių ry­šių. Pa­va­sa­rio pa­bai­ ga – tin­ka­mas lai­kas spręs­ti biu­ro pa­tal­pų nuo­mos klau­si­mą. Drą­sūs ir ryž­tin­gi Ožia­ra­giai ga­li ne­to­ li na­mų sėk­min­gai pra­dė­ti vers­lą. Dir­ban­tie­siems sam­do­mą dar­bą – pa­lan­kus lai­kas ge­rin­ti dar­bo są­ ly­gas. Bir­že­lį rei­kia iš­mok­ti gerb­ ti ki­tų nuo­mo­nę, nes su­si­pyk­si­te su ko­le­go­mis. Nuo lie­pos iki spa­ lio pa­rem­ki­te ap­lin­ki­nius, tuo­met sėk­mė ly­dės tiek as­me­ni­nia­me gy­ ve­ni­me, tiek vers­le. Mei­lės ho­ros­ko­pas. 2014 m. pra­džio­je jū­sų ža­ve­siui bus neį­ma­ no­ma at­si­spir­ti. Tai pa­dės at­si­ras­ti jū­sų gy­ve­ni­me nau­jam per­spek­ty­ viam ger­bė­jui. Pa­di­dė­jęs sek­sua­lu­ mas va­sa­rį pa­vers jus itin aist­rin­gu. Anks­ty­vą pa­va­sa­rį jū­sų par­tne­riui at­si­ras gana rim­ta prie­žas­tis pa­ vy­dė­ti. Nu­ra­min­ki­te jį, nes šiuo me­tu jums bus ne­pap­ras­tai svar­ būs sta­bi­lūs san­ty­kiai. Ge­gu­žę jū­ sų są­jun­go­je at­si­ras ro­man­ti­kos. Dar ne­ra­du­sie­ji sa­vo ant­ro­sios pu­ sės su­si­pa­žins su sa­vo sva­jo­nių ob­ jek­tu. Ant­ro­je me­tų pu­sė­je no­rė­si­te eks­pe­ri­men­tuo­ti. Tik ne­pa­mirš­ki­ te sa­vo par­tne­rio no­rų ir pa­gei­da­ vi­mų, nes ri­zi­kuo­ja­te pra­ras­ti tą, ku­rį tik­rai my­li­te. Ge­riau ne­pro­ vo­kuo­ki­te my­li­mo­jo pa­vy­do, nes tai jus iš­skirs. Van­de­nis

Bend­ras ho­ros­ko­pas. Van­de­niams svar­bu la­ biau pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi ir kuo ma­žiau dė­me­sio kreip­ti į at­ si­ran­dan­čias kliū­tis. Jums rei­kia pa­kel­ti sa­vo pro­fe­si­nį ly­gį ir plės­ti pa­žįs­ta­mų­jų ra­tą. Sėk­mė ly­dės tik tuos, ku­rie tiks­lo sie­kia sa­va­ran­ kiš­kai. Su­da­ry­ki­te griež­tą pla­ną ir drą­siai sie­ki­te sva­jo­nės. 2014 m. Van­de­niams – har­mo­ni­jos paieš­ kos me­tas. Pag­rin­di­nė jū­sų už­duo­ tis – pa­ma­ty­ti tik­rą­sias ver­ty­bes, at­skir­ti vi­sa, kas rei­ka­lin­ga, nuo to,

kas ne­pa­gei­dau­ja­ma. Be­si­bai­gian­ tys Gy­va­tės me­tai, ti­kė­ti­na, at­ne­ šė po­ky­čių į vi­sas gy­ve­ni­mo sri­tis, o į pra­si­de­dan­čius Ža­lio­jo Me­di­nio Ark­lio me­tus Van­de­niai žen­gia at­ si­nau­ji­nę, ku­pi­ni kū­ry­bi­nės ener­ gi­jos. 2014-ųjų Van­de­nio ho­ros­ ko­pas pa­ta­ria: da­ry­ki­te tik tai, kas tin­ka jū­sų sie­lai, ir re­zul­ta­tas jus ma­lo­niai nu­ste­bins. Sėk­mė lau­ kia tų, ku­rie su­ge­bės sa­vy­je at­ras­ti kū­ry­bi­nį po­ten­cia­lą ir jį pa­nau­do­ ti mak­si­ma­liai. Vers­lo ho­ros­ko­pas. Pir­ma­sis 2014 m. pus­me­tis su­teiks daug ga­ li­my­bių sa­vo ho­bį pa­vers­ti pro­fe­ si­ja. Ge­gu­žę ir bir­že­lį ga­li­mos ne­ nu­ma­ty­tos iš­lai­dos. Bir­že­lis ža­da lai­mę tiems, ku­rių dar­bas su­si­jęs su fi­nan­sais. Sėk­mė lau­kia už­sii­ man­čių pe­da­go­gi­ne veik­la. Lie­pą pa­di­dės ga­li­my­bė lai­mė­ti lo­te­ri­ jo­je, bus nau­din­ga da­ly­vau­ti auk­ cio­nuo­se. Va­sa­rą at­si­ras ga­li­my­bė gau­ti dar­bą, apie ku­rį se­niai sva­jo­ jo­te. Ne­bi­jo­ki­te ko nors keis­ti sa­vo pro­fe­si­nia­me gy­ve­ni­me, lan­ky­ki­te kva­li­fik ­ a­ci­jos kur­sus, stei­ki­te nuo­ sa­vą įmo­nę. Lie­pa bus pui­kus lai­ kas tvar­ky­ti įvai­rius do­ku­men­tus. Spa­lį Van­de­niai ga­li pa­tir­ti nuo­ sto­lių. Iš anks­to pa­si­rū­pin­ki­te sa­ vo tur­to ap­sau­ga. Dar­bas vi­suo­me­ ni­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, vers­las ga­li duo­ti pa­ja­mų. Mei­lės ho­ros­ko­pas. 2014-ųjų sau­sį Van­de­niams pa­tar­ti­na ne­ro­ dy­ti sa­vo jaus­mų. Svar­biau­sia su­ pras­ti, ko no­ri­te iš esa­mų san­ty­kių. Va­sa­rį ža­ve­sys ir as­me­ni­nė jū­sų ini­ cia­ty­va pa­dės pri­trauk­ti ger­bė­ją, iš ku­rio pa­va­sa­rį su­lauk­si­te do­va­nų. Re­ko­men­duo­ja­ma pa­keis­ti įvaiz­dį, at­nau­jin­ti gar­de­ro­bą. Ge­gu­žę su­ pra­si­te, ar jū­sų iš­rink­ta­sis yra ver­ tas mei­lės, ta­čiau bir­že­lį at­si­tik­ti­nė pa­žin­tis ga­li virs­ti aist­rin­gu su­si­ ža­vė­ji­mu. Lie­pą lais­vę my­lin­čios vie­ni­šos mo­te­rys už­megs tar­ny­bi­ nį ro­ma­ną, ku­ris rugp­jū­tį ir rug­sė­ jį ga­li virs­ti nuo­sta­biu par­tne­rys­tės tan­de­mu. Spa­lį ir lapk­ri­tį tu­rė­si­te daug dar­bo, ta­čiau vis tiek ban­dy­ ki­te ras­ti lai­ko my­li­ma­jam. Gruo­dį įžieb­ki­te aist­ros ki­birkš­tį – iš­rink­ ta­sis jums už tai pa­dė­kos. Žu­vys

Bend­ras ho­ros­ko­pas. Prieš jus at­si­vers nau­ji ho­ ri­zon­tai, o to­li­mas vir­šū­nes įveik­si­ te, jei pa­ga­liau pa­ti­kė­si­te sa­vo uni­ ka­lu­mu ir ar­tė­si­te sa­vo sva­jo­nės link. Žu­vims rei­kė­tų ieš­ko­ti už­ siė­mi­mo, ku­ris ga­lė­tų vi­sa­pu­siš­ kai įkvėp­ti. Tai ga­li bū­ti ke­lio­nės, pa­sie­ki­mai spor­te ar moks­las. At­ ver­ki­te šir­dį nau­jo­vėms, ak­ty­viai bend­rau­ki­te su už­sie­nie­čiais. Ne­ bi­jo­ki­te mo­ky­tis pa­tys ir švies­ki­te tuos, ku­riems to rei­kia. Ne­nus­teb­ ki­te, jei į jus kreip­sis pa­ta­ri­mo ki­ti. 2014 m. Žu­vų lau­kia daug ke­lio­nių, ku­rios su­teiks ma­lo­nių aki­mir­kų.

Už­sii­man­tie­ji moks­lo ty­ri­mais ga­li su­si­dur­ti su kliū­ti­mis. Va­sa­rį lau­kia pel­nin­ga par­tne­rys­tė, ta­čiau kar­je­ ros pro­ver­žiams kol kas dar ne lai­ kas. Pa­va­sa­rio pa­bai­ga ir va­sa­ros pra­džia – pa­lan­kiau­sias lai­kas vi­ sa­ver­čiam poil­siui. Ne­ga­lė­si­te su­ si­kaup­ti dar­bui ir rim­toms už­duo­ tims, to­dėl ra­mia są­ži­ne su­da­ry­ki­te są­ra­šą no­ri­mų pra­mo­gų ir kul­tū­ros ren­gi­nių. Šis lai­ko­tar­pis ne ypač tin­ka ap­si­pirk­ti, bet pa­lan­kus pail­ sė­ti už­sie­ny­je. Be to, tai bus auk­si­ nis lai­kas bend­ra­vi­mui ir bend­rai veik­lai su vai­kais – kur­da­mi kar­tu pa­tir­si­te abi­pu­sį ma­lo­nu­mą. Vers­lo ho­ros­ko­pas. Sau­sį ga­li­ mos ne­nu­ma­ty­tos iš­lai­dos, ta­čiau ne­si­jau­din­ki­te – jau va­sa­rį jums pa­vyks ge­rai už­dirb­ti ir kom­pen­ suo­ti vi­sas iš­lai­das. Šiuo lai­ko­tar­ piu ga­li­te spręs­ti su ne­kil­no­ja­muo­ ju tur­tu, ak­ci­jo­mis, ne­kil­no­ja­mą­ja nuo­ma su­si­ju­sius klau­si­mus. Ko­vą ir ba­lan­dį lau­ki­te ne­ti­kė­tos pa­gal­ bos ar pel­no. La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad kas nors iš gi­mi­nai­čių no­ rės jums pa­dė­ti. Ge­gu­žė – lai­min­ gas lai­kas kruopš­čiai ir pro­duk­ty­ viai dirb­ti. Sėk­min­gai su­si­do­ro­si­te su bet ko­kio­mis vers­lo už­duo­ti­mis. Di­džiau­sia sky­lė biu­dže­te at­si­ras dėl šei­mos: gal tai bus iš­lai­dos lai­ min­goms ves­tu­vėms, gal – bend­ rai už­gy­ven­to tur­to da­ly­bos. Va­ sa­rą ga­li­mi po­ky­čiai dar­bo­vie­tė­je, ku­riems bus svar­bu pa­si­reng­ti mo­ ra­liš­kai. Nuo spa­lio iki gruo­džio ra­ si­te nau­ją ir ge­res­nę dar­bo vie­tą. Mei­lės ho­ros­ko­pas. Pir­mai­ siais 2014 m. mė­ne­siais su­lauk­si­te nuo­šir­džių jaus­mų, ta­čiau nei­dea­ li­zuo­ki­te par­tne­rio, nes teks nu­si­ vil­ti. Šiuo lai­ko­tar­piu ge­riau ne­ ro­dy­ti sa­vo emo­ci­jų vie­šai. Ko­vą iš­ryš­kės jū­sų sek­sua­li­nė ener­gi­ja, bū­ki­te drą­sus ir ini­cia­ty­vus, ir gy­ ve­ni­mas pa­si­keis į ge­rą­ją pu­sę. Ba­ lan­dį no­rė­si­te pra­ban­gių do­va­nų ir gra­žaus asis­ta­vi­mo. Ge­gu­žę su­tik­ ti nau­ji žmo­nės jums taps svar­būs, ti­kė­ti­na, kad pa­si­keis jū­sų pla­nai ir tiks­lai. Bir­že­lį ir lie­pą ge­riau­sia skir­ti na­mams, kur­ti juo­se drau­ giš­ką at­mos­fe­rą. Rugp­jū­tį ir spa­ lį vi­sai ki­to­mis aki­mis pa­žvelg­si­te į vie­ną iš ko­le­gų – di­de­lė tar­ny­bi­ nio ro­ma­no ti­ki­my­bė. Lapk­ri­tis ir gruo­dis ža­da ypa­tin­gą har­mo­ni­ ją su iš­rink­tuo­ju. Jei se­niai ke­ti­ no­te ofi­cia­liai įfor­min­ti san­ty­kius, tam tin­ka­mas lai­kas. Ne­te­kė­ju­sios mer­gi­nos tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į už­sie­nie­čius ar­ba į vie­ną iš se­nų drau­gų. Šei­mą tu­rin­tiems as­me­ nims me­tų pra­džio­je ne­pa­tar­ti­na flir­tuo­ti, nes iš­pro­vo­kuo­si­te di­de­ lį konf­l ik­tą su par­tne­riu, ku­ris ga­li net nu­trauk­ti il­ga­lai­kius san­ty­kius. Mer­gi­nos vė­ly­vą pa­va­sa­rį ga­li ti­kė­ tis rim­tų pa­siū­ly­mų te­kė­ti. In­tui­ci­ ja jums pa­kuž­dės, kaip į tai rea­guo­ ti: su­tik­ti ar dar pa­lauk­ti. Parengė Rita Vainauskienė

Pri­si­me­na: V.Mau­ru­čai­tės vai­kys­tė­je Ka­lė­dų Se­ne­lio per­so­na­žu rū­pi­

no­si ma­ma.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ka­lė­dų Se­ne­lio de­tek­ty­vas Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ge­ra­šir­dis, links­mas drū­tas vy­ras il­ga bal­ta barz­da, rau­do­nais dra­bu­ žiais ir su do­va­nų mai­šu. Anks­čiau ar vė­liau paaiš­kė­ja, kad šis nuo­sta­ bus el­niais pa­kin­ky­to­mis ro­gė­mis at­skrie­jan­tis mis­ti­nis per­so­na­žas – Ka­lė­dų Se­ne­lis – tai tė­tis, se­ne­lis, kai­my­nas.

An­ta­nui Ne­dzins­kui vai­kys­tė­je dėl Ka­lė­dų Se­ne­lio kas­met vis dau­gė­jo įta­ri­mų. Gim­ta­ja­me Aly­tu­je ar kai­ me Ka­lė­das su­tik­da­vęs ber­niu­kas min­ty­se vis la­biau abe­jo­jo, ar Ka­ lė­dų Se­ne­lis, ku­ris tuo­met dar va­ di­no­si Se­ne­liu Šal­čiu, yra tik­ras.

An­ta­nas Ne­dzins­kas:

Ir ko­dėl Ka­lė­dų Se­ne­ lis ma­ne svei­kin­da­vo net ke­lis kar­tus ke­lio­ se vie­to­se? „Įta­ri­mų kil­da­vo dėl bal­so, ūgio, ran­kų. Vi­si Se­ne­liai bū­da­vo skir­ tin­gi, – šyp­te­lė­jo A.Ne­dzins­kas. – Dar vie­nas įta­ri­mas, kad, pa­si­ ro­džius Ka­lė­dų Se­ne­liui, vi­suo­met kaž­kur ding­da­vo koks nors šei­mos

na­rys. O vė­liau, Ka­lė­dų Se­ne­liui iš­ vy­kus, vėl grįž­da­vo.“ Ka­lė­dų Se­ne­lio pa­slap­čiai at­ skleis­ti įta­kos tu­rė­jo ir šio per­so­ na­žo ap­si­lan­ky­mas vai­kų dar­že­ly­je ar An­ta­no ma­mos, pe­da­go­gės, dar­ bo­vie­tė­je, kur tė­vai švęs­da­vo kar­ tu su vai­kais. „Žvelg­da­vau į nuo­trau­kas po šven­čių ir abe­jo­da­vau. Pri­si­min­ da­vau, kad Ka­lė­dų Se­ne­lio bal­sas lyg bu­vo gir­dė­tas, ir ran­kos, ir ūgis kaž­ką pri­me­na, – min­ty­se ste­bė­ da­vo­si ma­ža­sis An­ta­nas. – Ir ko­dėl Ka­lė­dų Se­ne­lis ma­ne svei­kin­da­vo net ke­lis kar­tus ke­lio­se vie­to­se?“ Dai­ni­nin­kai Gy­tis Paš­ke­vi­čius ir Vik­to­ri­ja Mau­ru­čai­tė jau ne­pa­me­ na lū­žio, ka­da su­pra­to, kad Ka­lė­dų per­so­na­žas – tai tik pra­ma­nas, juo ap­si­me­ta ar­ti­mie­ji ar ki­ti žmo­nės. „Oi, tai įvy­ko la­bai se­niai. Nie­ ko ne­pa­ga­vau, ne­pa­čiu­pau, tas su­vo­ki­mas atė­jo pa­ma­žu au­gant kar­tu su bro­liais ir se­sė­mis. Sup­ ra­to­me, kad tai tė­vų ir se­ne­lių iš­ dai­gos“, – ne­slė­pė G.Paš­ke­vi­čius. Tie­sa, da­bar jau 52-ejų vy­ras vi­ są lai­ką no­rė­jo ti­kė­ti, kad Ka­lė­dų Se­ne­lis – rea­lus. Sa­vo vai­kams jis il­gai tei­gė, kad Ka­lė­dų Se­ne­lis eg­ zis­tuo­ja. Lem­tin­go lū­žio ar skaus­mo aša­ rų, su­pra­tus, kad Ka­lė­dų Se­ne­lis – pa­pras­tas žmo­gus, ne­pa­me­na ir V.Mau­ru­čai­tė. „Man ne­bu­vo svar­bu, kas tai. Svar­bu, kad lauk­da­vau Ka­lė­dų Se­ ne­lio, do­va­nų, – pri­pa­ži­no pa­šne­ ko­vė. – Su­vo­ki­mas atė­jo vė­liau. Ma­no vai­kys­tė­je Ka­lė­dų Se­ne­liu ne­bū­da­vo nei tė­vai, nei se­ne­liai. Kiek pa­me­nu, tuo pa­si­rū­pin­da­vo ma­ma. Gal tai bu­vo kai­my­nai, gal dar kas nors. Bet vi­suo­met – ki­ ti žmo­nės.“


20

šeštADIENIS, gruodžio 28, 2013

vakarė

Nau­jų­jų me­tų nak­tis – ne dar­bui Po­pu­lia­rūs est­ra­dos dai­ni­nin­kai Bi­ru­tė Pet­ri­ky­tė ir Ovi­di­jus Vyš­niaus­kas džiū­ gau­ja, kad po de­šim­čių Nau­jų­jų me­tų su­ ti­ki­mų, kai te­ko dirb­ti, pir­mą kar­tą šven­ ti­nę nak­tį jie ne­laks­tys iš sa­lės į sa­lę, kaip anks­čiau. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Šis tas nau­jo

Sa­vo­tiš­ki re­kor­dai: B.Pet­ri­ky­tė su­ skai­čia­vo, kad sce­no­je yra su­ti­ku­ si 38-erius Nau­juo­sius me­tus, o O.Vyš­niaus­kas – 33-ejus. „Tad kiek ga­li­ma dirb­ti?“ – klau­ sė sce­nos gran­dai, šie­met per Nau­ jų­jų me­tų su­ti­ki­mą pa­ga­liau nu­ spren­dę at­si­kvėp­ti. Bi­ru­tė Nau­juo­sius su­tiks Pa­lan­ go­je esan­čia­me nuo­sa­va­me res­to­ ra­ne „Bi­ru­tės uos­tas“, o Ovi­di­jus – Pran­cū­zi­jo­je, Ni­co­je. Ne­si­ti­ki ste­buk­lų

Nors pa­ti di­džiau­sia me­tų šven­ tė B.Pet­ri­ky­tei yra Ka­lė­dos, ta­čiau Nau­jie­ji ir­gi tu­ri ir sa­vo ža­ve­sio, ir pro­gų stab­te­lė­ti, pa­mąs­ty­ti. Me­tų san­dū­ra dai­ni­nin­kei pri­me­na, kad lai­kas bė­ga, o gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je.

„Ne ma­no am­žiu­je ti­kė­tis iš Nau­jų­jų me­tų ko­kių nors ste­buk­ lų ar vil­tis, kad gy­ve­ni­mas ki­tais me­tais bus ki­toks, įdo­mes­nis. Bet vis­kas ge­rai. Da­bar aš gy­ve­nu dar­ bu „Bi­ru­tės uos­te“, – sa­kė links­mo bū­do B.Pet­ri­ky­tė, Pa­lan­go­je tu­rin­ ti nuo­sa­vus sve­čių na­mus. Anks­čiau B.Pet­ri­ky­tei Nau­jie­ji me­tai bū­da­vo įpras­ta dar­bo die­na. „Kaip mes kon­cer­tuo­da­vo­me? Nau­jų­jų nak­tį tu­rė­da­vo­me po 5–6, o kar­tais – net 10 kon­cer­tų. Taip ir bė­gio­ji iš vie­nos sa­lės į ki­tą, iš vie­no va­ka­rė­lio į ki­tą. Ir Vil­niu­je, ir Kau­ne. Šie­met at­si­sa­kiau vi­so­ kių kon­cer­tų ir pir­mą kar­tą gy­ve­ ni­me no­riu pail­sė­ti“, – sa­kė B.Pet­ ri­ky­tė. Vi­sa­da ge­rai mo­kė­da­vo

Bi­ru­tė ne­slė­pė, kad ir so­vie­tų, ir šiais lai­kais už­dar­bis už nau­ja­ me­čius kon­cer­tus bū­da­vo di­de­ lis. Gal ji pri­si­me­na, koks bu­vo di­

Ma­ra­to­nas: „Nau­jų­jų nak­tį tu­rė­da­vo­me po 5–6, o kar­tais – net 10 kon­cer­tų“, – pri­si­mi­nė B.Pet­ri­ky­tė

(kairėje).

džiau­sias? „Ar 30, ar 40 tūks­tan­čių „vag­nor­kių“ esu ga­vu­si. Žo­džiu, daug, – api­bend­ri­no Bi­ru­tė. – Už Nau­juo­sius me­tus vi­sais lai­kais vi­ si ge­rai mo­kė­da­vo“.

Nors ho­no­ra­ras ir bū­da­vo di­de­lis, ta­čiau ne toks, kad so­vie­tų lai­kais už jį nu­si­pirk­tum au­to­mo­bi­lį „Za­ po­ro­žec“. Te­le­vi­zo­rių – gal­būt. „Tie pi­ni­gai bu­vo kaž­ko­kie ki­to­ kie“, – pa­šne­ko­vei bu­vo ne­leng­va įvar­dy­ti rub­lių ir „vag­nor­kių“ svo­rį. Bu­vo di­de­lio po­lė­kio me­tai

Ta­čiau anais lai­kais Bi­ru­tė ne­liū­ dė­da­vo, kad vi­si Nau­juo­sius su­tin­ ka su šei­ma ar drau­gais, o ji – dir­ ba. „Man tai bū­da­vo toks skry­dis, toks pa­ki­li­mas – ir čia le­ki, ir ten. Ir spė­ji, ir žmo­nės lau­kia, ir plo­ ja. Iš­mu­šė laik­ro­dis 12-ą va­lan­dą nak­ties, iš­ge­ri šam­pa­no gurkš­nį – ir vėl į sce­ną“, – pri­si­mi­nė dai­ni­ nin­kė. Ji ne­tu­ri ko­kio nors mėgs­ta­miau­ sio res­to­ra­no, kur bū­tų la­biau­siai pa­ti­kę dai­nuo­ti per Nau­juo­sius. Esą jie vi­si vie­no­di, juk ei­ni dirb­ ti – dai­nuo­ti. O pa­ts mėgs­ta­miau­ sias res­to­ra­nas ar ka­vi­nė ga­li bū­ti ta­da, kai ei­ni ten pa­val­gy­ti. Už­ tat pri­si­me­na, kad be­ne daž­niau­ siai dai­nuo­da­vo Vy­tau­to Ker­na­gio dai­ną „Iš­sis­ky­ri­mas“, nes ta dai­na jai au­to­riaus bu­vo pa­do­va­no­ta. B.Pet­ri­ky­tė sa­kė jo­kiu bū­du ne­ pa­vy­din­ti, kai jos res­to­ra­ne dai­ nuo­ja jau­nes­ni at­li­kė­jai ar at­li­kė­ jos. „Te­gul li­pa į sce­ną. Aš sė­džiu ir ati­džiai klau­sau­si“, – links­mai dės­tė Bi­ru­tė. Pa­si­ro­do, ir šie­met nuo dai­na­ vi­mo ji neiš­si­suks. „Bi­ru­tės uos­ te“ Nau­juo­sius su­tiks bū­rys drau­ gų, tad vie­ną ki­tą dai­ną teks at­lik­ti ir pa­čiai res­to­ra­no šei­mi­nin­kei. Ta­ čiau vi­sa tai bus na­mie, o ne sve­ti­ mo­se sa­lė­se. Kon­cer­tus iš­kei­tė į Ni­cą

O.Vyš­niaus­kui, kaip ir B.Pet­ri­ky­tei, Nau­jie­ji me­tai vi­sa­da bū­da­vo dar­bo die­na, tiks­liau – nak­tis. „Kū­čios, Ka­lė­dos – man tai yra šven­tė, – sa­kė Ovi­di­jus. – Ant­ ri Nau­jie­ji me­tai per 35-erius kon­ cer­ti­nės veik­los me­tus, kai ne­kon­ cer­tuo­siu. At­si­sa­kiau. Aš ir­gi esu žmo­gus, per šven­tes ne­dirb­siu.

No­riu pail­sė­ti, nes prieš šven­tes dar­bų krū­vis bu­vo di­de­lis“. O.Vyš­niaus­kas bu­vo kvie­čia­mas dai­nuo­ti net į aš­tuo­nias vie­tas, ta­ čiau vi­siems pa­sa­kė: „Ne“. Ir ne­gi nė vie­nas kon­cer­tas ir ho­no­ra­ras jo ne­su­vi­lio­jo? „Vi­si vi­lio­jo, vie­nas už ki­tą ge­res­ni, – ne­slė­pė dai­ni­nin­kas. – Bet aš ne­no­riu šie­met dirb­ti per Nau­juo­sius me­tus“.

Ovidijus Vyš­niaus­kas:

Aš ir­gi esu žmo­gus, per šven­tes ne­dirb­ siu. No­riu pail­sė­ ti, nes prieš šven­tes dar­bų krū­vis bu­vo di­de­lis.

Jo ne­su­gun­dė net ir di­de­li ho­no­ ra­rai, nors vi­si ap­lin­kui tik ir kal­ba apie eko­no­mi­nę kri­zę ir skai­čiuo­ja pi­ni­gus. „Kam kri­zė, o man – ne. Kas gi­męs su kri­ze, tam kri­zė“, – kal­bė­jo O.Vyš­niaus­kas. Ge­ro­kai anks­čiau prieš kvie­ti­ mus kon­cer­tuo­ti jis jau bu­vo su­ pla­na­vęs, kad šį­syk Nau­juo­sius su drau­gais su­tiks Pran­cū­zi­jo­je, Ni­ co­je. Ta­čiau ke­lio­nės ap­lin­ky­bių de­ta­li­zuo­ti ne­no­rė­jo. Pak­laus­tas, gal Nau­jų­jų me­tų nak­tį loš ka­zi­no, O.Vyš­niaus­kas sa­kė, kad to­kių da­ ly­kų ne­da­ro.


Orai

Šiandien dieną lietaus tikimybė ne­ didelė. Vėjas pietryčių, pietų 6–13 m/s, kai kur gūsiai – 15–17 m/s. Aukščiau­ sia temperatūra 4–8 laipsniai šilu­ mos. Rytoj naktį be žymesnių kritu­ lių, dieną daug kur krituliai, daugiau­ sia lietus. Temperatūra naktį 1–5, die­ ną 1–6 laipsniai šilumos.

Šiandien, gruodžio 28 d.

+6

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+4

Utena

+5

9.05 16.09 7.04

362-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 3 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+6

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +10 Brazilija +23 Briuselis +10 Dublinas +5 Kairas +20 Keiptaunas +24 Kopenhaga +7

kokteilis Dovanodami žiūrėkite į Zodiaką

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+7 +9 +1 +3 +1 +7 +9 +1

Praha +6 Ryga +7 Roma +12 Sidnėjus +26 Talinas +5 Tel Avivas +12 Tokijas +9 Varšuva +8

Vėjas

6–13 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+7

+7

+7

7

+5

+6

+5

+5

5

+5

+5

+5

+5

8

pirmadienį

Nau­jų­jų do­va­na – rim­tas gal­vo­ sū­kis.

Ne paslaptis, kad kiekvienam patinka skirtingos dovanos. Vis dėlto, ieškoda­ mi tinkamiausios, dažniau atsižvelgia­ me ne į adresato simpatijas, o į tai, kas džiugintų mus pačius. Dovanų ekspertai tikina, kad dažnu atveju tiksliai pataikyti galime vien ži­ nodami jubiliato Zodiako ženklą. Rinkdami dovaną gimusiems po Avino bei Liūto ženklu atminkite, kad šie žmo­ nės – ypač aktyvios ir neramios asme­ nybės. Jie ugningi, tad romantiškais pa­ siplaukiojimais jachta ar maisto degus­ tacijomis jų nepapirksite. Tokio charak­ terio žmonėms geriausiai tinka ekstre­ malų prieskonį turinčios pramogos. Į juos šiek tiek panašūs ir Dvyniai bei Šauliai. Jie taip pat nesižavi ramiomis dovanomis, laiką nori leisti didelė­ se žmonių kompanijose, tačiau netu­ ri tokio didelio noro lyderiauti. Jie ne­ mėgsta monotonijos, nuolat ieško ko nors naujo, neišbandyto, tad prieš ap­ sispręsdami, ką dovanoti, būtinai pasi­ domėkite, kokiomis aktyviomis pramo­ gomis jie jau mėgavosi. O Vandeniai blyksinčiais nuotaikų po­ kyčiais nepasižymi, tačiau gyvenime nuolatos ieško perversmų, laisvės, ne­ priklausomybės. Jiems ypač turėtų pa­ tikti plaukimas baidarėmis. Tai ir lais­ vės pojūtis, ir nuolatinis judesys, ir gali­ mybė pabendrauti. Be visų anksčiau iš­ vardytų savybių, Vandeniai yra ir pui­ kūs pašnekovai, tad patekus į vieną val­ tį su jais niekada nebus liūdna. Likusius Zodiako ženklus džiugina vi­ siškai kitokio tipo pramogos. Vėžius, Svarstykles ar Mergeles lengvai nu­ džiuginsite gurmaniškomis bei poil­ sio dovanomis. Jiems nereikia didelių draugijų, tad įteikdami dovaną leiski­ te patiems pasirinkti, su kuo šie galės ja pasinaudoti. Na, o Svarstyklės – ilgai sprendimo ieš­ kančios estetės, tad neleiskite joms rinktis iš keleto skirtingų gurmaniškų vakarienių, galiausiai joms tai sukels per daug streso. Kiek paprasčiau dovaną išrinkti Jau­ čiams, Ožiaragiams ir Žuvims. Šio žen­ klo žmonės gana konservatyvūs, tad jei kada prasitarė, kad ypač susižavė­ jo dar praėjusią vasarą aplankytu van­ dens parku, rytietišku masažu ar kelio­ ne jachta, padovanokite ką nors pana­ šaus. Česka (aš esu Svarstyklės. Supratote?)

Marijampolė

Vilnius

+6

Alytus

1863 m. Kau­ne įvyk­dy­ta mir­ties baus­mė ku­ni­gui, vie­nam iš 1863 m. su­ki­li­ mo va­dų An­ta­nui Mac­ ke­vi­čiui. Gi­mė 1828 m. 1869 m. ame­ri­kie­tis Wil­ lia­mas Semp­lis už­pa­ten­ ta­vo kram­to­mą­ją gu­mą. 1923 m. mi­rė ar­chi­tek­ tas Ale­xand­ras Gus­ta­vas Eif­fe­lis, su­pro­jek­ta­vęs Ei­ fe­lio bokš­tą Pa­ry­žiu­je. 1947 m. mi­rė pa­sku­ti­ny­ sis Ita­l i­jos mo­nar­chas – ka­ra­lius (1900–1946 m.) Vik­to­ras Ema­nue­lis III.

Tik­ro­ji žie­ma į uos­ ta­mies­tį ar­ti­miau­siu lai­ku dar nea­teis. Si­ nop­ti­kai įsi­ti­ki­nę: nors atei­nan­čią sa­ vai­tę ter­mo­met­rų stul­pe­liai šok­čios ties nu­liu, kai kur su­si­for­muos plo­ nas le­du­kas, tik­ros žie­mos dar teks pa­lauk­ti.

r.zinkeviciute@kl.lt

Sa­vait­ga­lis ir vi­sa atei­nan­ti sa­ vai­tė bus de­be­suo­ta su pra­gied­ ru­liais, lau­kia­ma kri­tu­lių. „De­ja, lau­kia­mi kri­tu­liai ne­bus snie­ gas“, – sa­kė Lie­tu­vos hid­ro­ me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­ nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys. Lie­tus tu­rė­tų pra­si­dė­ti sek­ma­ die­nį, o ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­je pa­jū­rį pa­sieks ir „sun­kes­ni“ kri­tu­ liai – į lie­tų pe­rei­nan­ti šlapd­ri­ba. „Tik­ros žie­mos kol kas ne­lau­kia­ me ir ne­prog­no­zuo­ja­me“, – tei­gė L.Pakš­tys.

Inga, Ivita, Irvita, Ingeborga, Kantvilas, Vaidilutė, Ema, Kamilė.

1953 m. gi­mė pia­n is­ tas Ri­char­das Clay­der­ ma­nas.

Nau­jų­jų nak­tį – šal­tu­kas

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė

Vardai

gruodžiO 28-ąją

rytoj

Tra­d i­c i­j os: ko­kia tu­rė­tų bū­ti

+5

+6

Šlapd­ri­ba: atei­nan­čią sa­vai­tę vie­to­je žie­mos pa­veiks­lų pa­si­ro­dys šla­

pios snai­gės ir lie­tus.

Atei­nan­čią sa­vai­tę pūs 8–13 m/s pie­tų piet­va­ka­rių vė­jas, ku­ris gū­ siuo­se pa­sieks ir iki 15 m/s. To­kių kryp­čių vė­jai vy­raus tik pir­mą­ ją sa­vai­tės pu­sę, o ant­ro­je – pa­si­ suks į piet­ry­čius ir rims, sieks iki 6–11 m/s. Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je pu­čian­tis stip­res­nis vė­jas iš­lai­kys aukš­tes­nę tem­pe­ra­tū­rą. Die­no­mis ter­mo­met­ rų stul­pe­liai ro­dys 2–5, o nak­ti­mis 0–3 laips­nius ši­lu­mos. Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je ap­ri­męs vė­jas ga­li at­neš­ti ir šal­tu­ko, ter­mo­ met­rų stul­pe­liai šo­ki­nės ties nu­liu:

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

die­no­mis bus 0–3 laips­niai ši­lu­ mos, o nak­tį – tiek pat šal­čio. Orus le­mia piet­ry­čių cik­lo­no, su­si­for­ma­vu­sio virš šiau­rės ry­tų At­lan­to, piet­ry­ti­nė pe­ri­fe­ri­ja. Pir­ mo­sios sa­vai­tės pu­sės piet­va­ka­rių vė­jai at­neš fron­tus su kri­tu­liais, o įpu­sė­jus sa­vai­tei pa­si­su­kęs piet­ry­ čių vė­jas pūs iš kon­ti­nen­to, to­dėl kri­tu­lių ma­žės ir at­vės. „Gruo­dis taip ir praė­jo, pir­mą­ją sau­sio nak­tį bus kiek šal­čiau, o žie­ mos bent kol kas ne­bus“, – kons­ ta­ta­vo Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas.

1981 m. gi­mė pir­ma­sis dirb­t i­n io ap­vai­s i­n i­mo bū­du pra­dė­tas kū­d i­k is – ame­r i­k ie­tė Eli­za­beth Jor­dan Carr. 2010 m. Emi­lio Vė­ly­vio re­ži­suo­ta kri­mi­na­li­nė ko­ me­di­ja „Ze­ro 2“ ta­po pel­ nin­giau­siu nuo 1993 me­ tų ša­l ies ki­no teat­r uo­se ro­dy­tu lie­tu­viš­ku fil­mu. 2010 m. Ni­co­le Kid­man ir jos vy­ras Keit­has Ur­ ba­nas su­si­lau­kė duk­re­ lės, ku­rią pa­gim­dė su­ro­ ga­ti­nė mo­ti­na.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Ug­nis sap­ne – di­de­lės per­mai­nos šei­mo­je, po ku­rių teks daug ką pa­keis­ ti. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir sun­kiai įgy­ ven­di­na­mas sva­jo­nes. Jei sap­nuo­ja­te, kad prie ug­nies šil­ do­tės ran­kas, va­d i­na­si, pa­t ir­si­te mei­ lę be at­sa­ko. Sap­nuo­ti šal­tą­ją ug­nį – nu­si­vy­li­mas daug ža­dė­ju­siais ir net ne­ke­ti­nan­čiais pa­ža­dų iš­te­sė­ti žmo­nė­mis. Jei sap­nuo­ja­te, kad kurs­to­te ug­nį, va­d i­na­si, nuo­lai­d žia­v i­mas jū­sų ne­ pa­že­mins. Šis sap­nas ga­li bū­ti ir ženk­ las, kad pra­dė­jo kenk­t i be­sai­k is iš­di­ du­mas. Sap­nuo­ti skais­čiai lieps­no­jan­čią ug­ nį – ne­sud­rums­tas džiaugs­mas, rei­ka­ lai klos­ty­sis ge­rai. Sap­ne re­gė­ti ug­nį su dū­mais – ne­ lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, dirb­ti­nę ug­nį – neil­ga lai­mė. Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­lie­tė­te ug­nį, bet ne­nu­de­gė­te, tai reiš­k ia nau­d in­gą už­siė­mi­mą, jei nu­de­gė­te – sau­go­ki­tės kerš­to. Sap­nas apie už­ge­su­sią ug­nį pra­na­ šau­ja ne­lai­mes ir var­gus. Jei sap­nuo­ja­te, kad de­ga jū­sų na­mas, – tu­rė­si­te ge­rus drau­gus ar­ba pa­klus­ nius vai­kus. Jei sap­ne ko­vo­ja­te su ug­ni­mi ir ne­ lei­džia­te jai įsi­lieps­no­ti, tai reiš­kia ne­ ra­mų dar­bą.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1085

2013 12 25 AUKSO PUODAS – 5 409 120 Lt DIDYSIS PRIZAS – 1 933 057 Lt 07 33 29 05 13 39 Auksinis skaičius 39 Papildomi skaičiai 27 47 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 171 619 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 8 645 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 160 Lt (297 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (5794 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (7713 priz.) Džokeris – bil. nr. 060 250 748 (142 652 Lt) Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.