2013 12 28 vilniaus diena

9 771822 77903 0

Sveikiname su Naujaisiais – 2014-aisiais– metais!

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

2013 m. gruodžio 28–2014 m. sausio 2 d.

Nr. 52 (1553)

Ramybės, vilties, sveikatos, meilės, tikėjimo, džiaugsmo, išminties, stiprybės!

Nei­dea­lus, bet ge­riau­sias Galbūt jį kri­ti­kuo­ja, galbūt jo ne­ken­čia, bet jis vis tiek – ge­ riau­sias. „Vil­niaus die­nos“ už­sa­ky­mu „Spin­ter ty­rimų“ at­lik­ta ap­klau­sa pa­rodė, kad Artū­ rą Zuoką did­mies­ čių gy­ven­to­jai lai­ ko ge­riau­siu me­ru. Į klau­simą „Kas, jūsų nuo­mo­ne, yra ge­ riau­sias Lie­tu­vo­ je mies­to me­ras?“ dau­gu­ma – net 19 pro­c. – res­pon­dentų at­sakė, kad tai Vil­niaus va­do­vas A.Zuo­kas.

RECEP TAI

2,50 Lt

Tarp šven čių le isk aT sikvėp Ti skra ndžiui

ŽIBU R

Nauja ĖLIAI televiz metės ijų links mybės Am J.BiebepLUA šuolis rio į kiną

Nr. 5 2

2013 m.

34

Tiražas

120

pIn

Kas IgAI ukia transla liuotoj nacional inio o?

Taikik lyje

m.Ty IR ko Los pAsT mūsų mpLIme ABos kAnA nTAI LAms kIn

Volte o fo rio ir op Mičio TeLIs timiz svajon mo do ių zė

Į Lie­tuvą grįžta emig­ran­tai, ta­čiau jie ku­ria­si ne gim­tuo­siuo­se mies­tuo­se, o trau­kia į Vil­nių.

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­sorė de­mog­rafė Vla­da Stankū­nienė

8p.

miestas

2p.

2013-ieji ir džiu­gi­no, ir liū­di­no „Vil­n iaus die­n a“ siū­lo pri­s i­m in­ ti svar­biau­s ius 2013 m. įvy­k ius sos­t inė­j e. Šie me­t ai ne­p a­š ykštė­jo nau­jo­v ių, ku­r ias ne vi­s i su­t i­ko su džiaugs­mu. Vil­nius taip pat su­laukė gau­sybės už­sie­n io sve­čių ir liūdė­jo dėl žy­m ių vil­n ie­čių ne­tek­t ies.

miestas

6p.

O kur jūs su­tik­sit Nau­juo­sius me­tus?

4 BFL nuo­tr.

vilniausdiena.lt

Eko­no­mi­ka

Vie­ni eko­no­mis­tai ma­no, kad 2014-ie­ji turėtų būti sta­bi­les­ni ir ne­tgi ge­res­ni nei anks­tes­ni me­tai, ki­ti įsi­ti­kinę, kad ne­ver­ta tikė­tis nie­ko nau­jo. Ta­čiau dėl kai ku­rių as­pektų su­ta­ria­ma.

10p.

Pasaulis

Kaip lat­viai su­si­gy­ vens su nau­ja va­liu­ta, ar JAV pre­zi­den­to Ba­ rac­ko Oba­mos neiš­tiks ant­ros ka­den­ci­jos pra­ keiks­mas ir ar Ško­ti­ja at­si­skirs nuo Did­žio­ sios Bri­ta­ni­jos? At­sa­ ky­mus į šiuos klau­si­ mus pa­teiks 2014-ie­ji.

Pa­sau­lio laik­raš­čių pir­muo­se pus­la­piuo­ se kitą­met mirgės ir stambūs spor­to tur­ ny­rai Ru­si­jo­je bei Bra­zi­li­jo­je.

14p.

Sportas

2013-ie­ji įam­ži­no ne tik tai, kas Lie­ tu­vos spor­to gy­ve­ni­me bu­vo ge­ riau­sia, bet ir li­gas, ku­rios jį te­be­ ka­muo­ja. Vis dėlto džiu­gių per­ga­lių dau­giau nei niū­rių įvy­kių. Dar ge­ riau, kad Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai ne­ sto­ko­ja op­ti­miz­mo.

16p.

Savaitgalis

Kai ku­rių ženklų at­sto­vams Ark­lio me­tai ga­li būti la­bai svarbūs ir lem­ tin­gi tiek dar­be, tiek as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Dau­ge­liui 2014 m. at­ro­dys kaip iš­ban­dymų lai­kas, nes Ark­lys yra ga­na ne­nuspė­ja­mas. „Vilniaus diena“ pateikia kitų metų horoskopus. 20p.

miestas

7p.

Vil­niu­je – tu­ristų iš Rytų ant­plūdis Šven­t i­n iu se­zo­nu į Vil­n ių tra­d i­c iš­ kai plūstelė­jo tu­r istų iš Rytų vals­ ty­bių – Ru­s i­jos, Bal­t a­r u­s i­jos, Uk­rai­ nos. Svečiai iš Rytų paprastai yra gerokai aktyvesni turistai nei va­ kariečiai. Jiems Vilniuje įdomu ne tik pavaikščioti po miestą, bet ir nuveikti ką nors įdomesnio.

Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis sausio 3 d., penktadienį.

2

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

miestas

2013-ie­ji

Vil­niu­je: daug nau­jo­vių „Vil­niaus die­na“ siū­lo pri­si­min­ti svar­ biau­sius 2013 m. įvy­kius sos­ti­nė­je. Šie me­tai ne­pa­šykš­tė­jo nau­jo­vių, ku­rias ne vi­si su­ti­ko su džiaugs­mu. Vil­nius taip pat su­lau­kė gau­sy­bės už­sie­nio sve­čių ir liū­dė­jo dėl žy­mių vil­nie­čių ne­tek­čių.

Pa­sit­rau­kė iš gy­ve­ni­mo Vei­kiau­siai di­džiau­siu me­tų su­ krė­ti­mu ga­li­ma va­din­ti vi­są Lie­ tu­vą šo­ki­ra­vu­sį įvy­kį. Ba­lan­džio 18-ąją, die­ną prieš sa­vo 55-ąjį gim­ta­die­nį, iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­ kė be ga­lo ta­len­tin­gas, cha­riz­ma­ tiš­kas, pui­kaus hu­mo­ro jaus­mo ne­s to­ko­j ęs ak­to­r ius, hu­m o­r is­ tas, lai­dų ve­dė­jas Vy­tau­tas Šap­ ra­naus­kas. Jį be gy­vy­bės ženk­lų ba­lan­džio 18 d. ak­to­riaus na­muo­

se ra­do sū­nus Gy­tis Šap­ra­naus­ kas. Pag­rin­di­nė ti­ria­ma ak­to­riaus mir­ties ver­si­ja bu­vo sa­vi­žu­dy­bė.

At­li­ku­si ty­ri­mą Vil­niaus apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ra pa­tvir­ti­no, kad V.Šap­ra­naus­ko mir­tis bu­vo ne­ smur­ti­nė. Am­ži­no­jo poil­sio ak­ to­rius at­gu­lė An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se, Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je. At­sis­vei­kin­ ti su ak­to­riu­mi su­si­rin­ko tūks­tan­ ti­nė mi­nia.

Mi­rė Ku­ku­čio au­to­rius Ba­lan­džio 5-osios va­ka­rą mi­rė poe­ tas, eseis­tas, ver­tė­jas, Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­ tas Mar­ce­li­jus Mar­ti­nai­tis. 77-erių poe­tas in­sul­tą bu­vo pa­ty­ręs per sa­ vo gim­ta­die­nį, ba­lan­džio 1-ąją. Jis bu­vo pa­gul­dy­tas į San­ta­riš­kių kli­ ni­kas ir nors bu­vo at­ga­vęs są­mo­nę, jo būk­lė iš­li­ko sun­ki. Poe­tas bu­vo pa­šar­vo­tas Vil­niaus Šv. Jo­nų baž­ ny­čio­je, pa­lai­do­tas An­ta­kal­nio ka­ pi­nė­se, Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je.

Ati­da­ry­ta mo­der­niau­sia ša­ly­je bib­lio­te­ka Va­sa­rio pra­džio­je Vil­niu­je du­ ris at­vė­rė vi­są pa­rą vei­kian­tis iš­ skir­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos Moks­li­ nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­ jos cent­ras (MKIC). Bib­lio­te­kos MKIC yra pir­mas moks­lo, vers­lo ir stu­di­jų Sau­lė­te­kio slė­nio sta­ ti­nys. Tai vie­nin­te­lė bib­lio­te­ka Lie­tu­vo­je, ku­rio­je su­mon­tuo­ta mo­der­ni lei­di­nių trans­por­ta­vi­ mo sis­te­ma, įreng­tos nau­jau­sios ap­sau­gos sis­te­mos, gais­ro ge­ si­ni­mo rū­ku sis­te­ma. Bib­lio­te­ ka ap­rū­pin­ta nau­jau­sio­mis in­ for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, įreng­tos dar­bo ir poil­sio vie­tos ne

tik cent­re dirb­sian­tiems moks­li­ nin­kams, stu­den­tams, bet ir jau­ noms šei­moms su vai­kais. Vie­nas iš tri­jų jos kor­pu­sų pri­tai­ky­tas neį­ga­lie­siems.

Koncertų netrūko Bir­že­lio pra­džio­je Lie­tu­vos pub­ li­kai kon­cer­tą su­ren­gė pir­ mą kar­tą mū­sų ša­ly­je vie­šė­ju­si, vi­są pa­sau­lį stip­riu ir sa­vi­tu vo­ ka­lu už­ka­ria­vu­ si ame­ri­kie­tė La­ na Del Rey. Liepos pabaigoje į Vingio parke įrengtą įspū­ dingo dydžio sceną įžengė ilgai lauktos bri­ tų grupės „Depeche Mo­ de“ nariai. Gerbėjai plaukė ne tik iš visų Lietuvos kampelių, bet ir

iš užsienio. Neoficialiais duome­ nimis, į Vingio parką su­ plūdo apie 30 tūkst. žiūrovų. Neką ma­ žesnį ažiotažą su­ kėlė ir trumpam atgimusi legendi­ nė lietuvių grupė „Foje“. Andrius Mamontovas 30ies metų sceninės veiklos jubiliejų spalį paminėjo turu po Lietu­ vą, kurį užbaigė įspūdingu kon­ certu Vilniuje.

Lankėsi pa­sau­li­nės žvaigž­dės Pra­ban­gių­jų su­pe­rau­to­mo­bi­lių ra­ lis „Gum­ball 3000“ kar­tu su ly­ din­čio­mis žvaigž­dė­mis ge­gu­žės 22-ąją su­dre­bi­no Vil­niaus Ro­tu­ šės aikš­tę. To­kių su­pe­rau­to­mo­bi­ lių, kaip „Lam­borg­hi­ni“, „Fer­ra­ ri“, „Koe­nig­segg“ ir ki­tų, Vil­niu­je dar nė­ra te­kę ma­ty­ti. Mies­tas ta­po vie­na pra­ban­gių su­pe­rau­to­mo­bi­ lių ra­lio „Gum­ball 3000“ sto­te­lių, o prie au­to­mo­bi­lių vai­ro sė­dė­jo pa­ sau­li­nės gar­se­ny­bės: Da­vi­das Has­ sel­hof­fas (ar­ba Mi­čas Ba­ke­no­nas iš se­ria­lo „Gel­bė­to­jai“), re­pe­ris Xzi­ bit, ried­len­ti­nin­kas To­ny Hawk, di­džė­jus Da­vi­das Guet­ta ir ki­ti.

Bai­gė že­miš­ką­ją ke­lio­nę Ei­da­mas 84 me­tus rug­sė­jo 9 d. ana­pi­lin iš­ke­lia­vo žy­mus lie­tu­vių ki­no re­ži­sie­rius, sce­na­ris­tas Arū­nas Žeb­riū­nas. Ke­le­tą sa­vai­čių prieš mir­tį re­ži­sie­rius gu­lė­jo li­go­ni­nė­ je, jam bu­vo diag­no­zuo­tas vė­žys. „Vel­nio nuo­ta­ka“, „Rie­šu­tų duo­ na“, „Tur­tuo­lis varg­šas...“, „Ke­ lio­nė į ro­jų“, „Gra­žuo­lė“, „Pas­ku­ ti­nė ato­sto­gų die­na“, „Sek­lio Ka­lio nuo­ty­kiai“ – fil­mai, ku­riuos su­kū­ rė A.Žeb­riū­nas ir ku­riuos ma­tė ne vie­na Lie­tu­vos žiū­ro­vų kar­ta.

miestas per savaitę Penk­ta­die­nis Vil­niaus mies­to vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­čius su­grį­žo į dar­bą sa­vi­val­dy­bė­je ir ta­ry­bo­je.

Anks­čiau Vil­niaus apy­ gar­dos teis­mas pro­ ku­ro­ro pra­šy­mu ne­pra­tę­sė po­li­ti­ko nu­ša­li­ni­mo nuo pa­rei­gų. Nu­ša­li­ni­ mas nuo pa­rei­gų so­cial­de­mok­ra­tui vi­ce­me­rui tai­ky­ tas dau­giau nei me­ tus – R.Ado­ma­vi­čius nuo pa­rei­gų lai­ki­nai bu­ vo nu­ša­lin­tas apy­lin­kės teis­

Rug­sė­jo 11–14 d. Vil­niu­je jau tre­čią kar­tą lan­kė­si Ti­be­to dva­ si­nis ly­de­ris, vie­nas ryš­kiau­ sių pa­sau­lio au­to­ri­te­tų, No­be­ lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas Jo Šven­te­ny­bė Da­lai La­ma XIV. Iki pa­sku­ti­nės die­nos bu­vo skel­ bia­ma, kad mū­sų ša­lies pir­mie­ji as­me­nys vengs su­si­tik­ti su Ki­ ni­jos per­se­kio­ja­mu Ti­be­to dva­ si­niu va­do­vu Da­lai La­ma, nes Lie­tu­va lai­ko­si „vie­nin­gos Ki­ni­ jos“ po­zi­ci­jos. Ta­čiau Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė vis dėl­to sky­rė lai­ko. Tie­sa, ji tą su­si­ti­ ki­mą pa­va­di­no neo­fi­cia­liu. Ro­ tu­šė­je vy­ko me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko priė­mi­mas.

2013 12 19 2013 12 27

Penk­ta­die­nis mo nu­tar­ti­mi 2012 m. spa­lio 19 d.

Pa­rei­gū­nai įta­ria, kad 60me­tis sos­ti­nės vi­ce­me­ ras, bū­da­mas Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­san­čios bend­ro­vės „Vil­ niaus van­de­nys“ ste­bė­to­jų ta­ry­ bos na­riu, ža­dė­jo pa­si­nau­do­ti sa­ vo tar­ny­ba, įga­lio­ ji­mais ir pa­žin­ti­mis, rei­ka­la­vo di­de­lės ver­ tės ky­šio ir jį priė­mė (40 tūkst. li­tų).

Da­lai La­mos vi­zi­tas

Vil­niaus ro­tu­šė­je už nuo­pel­nus mies­tui vil­nie­čiams, įstai­goms ir įmo­ nėms įteik­tos Šv. Kris­to­fo­ro sta­tu­lė­ lės. Už di­de­lio Vil­niaus vi­zi­ją ap­do­va­ no­tas pro­f. ha­bil. dr. Jur­gis Va­na­gas; už moks­lą, ti­kė­ji­mą ir sau­go­mą gy­vy­bę – ku­ni­gas And­rius Nar­be­ko­vas; už erd­ vę me­no idė­joms – Užu­pio me­no in­ ku­ba­to­riaus di­rek­to­rius Gied­rius Bag­do­nas; už var­go­nų gaus­mą virš Vil­niaus – Ber­nar­das Va­si­ liaus­kas; už šir­dį, ku­rią ma­to jau­ nos akys, – Vio­le­ta Ali­šaus­kie­nė; už mei­lę ir dos­nu­mą Vil­niaus kul­ tū­rai – Ro­lan­das Va­liū­nas ir ad­vo­ ka­tų kon­to­ra LA­WIN; už sau­ges­nį

Pirma­die­nis Vil­nių – Vil­niaus ap­skri­ ties vy­riau­sia­sis ko­mi­sa­ ras Kęs­tu­tis Lan­čins­kas; už nuo­pel­nus Vil­niaus kul­tū­rai – Ju­di­ta Bar­to­še­vi­čie­nė; už Te­ni­so aka­de­mi­ją – už­da­ ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Te­ ni­so pa­sau­lis“, „MG Bal­ tic“ di­rek­to­rius Da­rius Moc­kus; už atei­tį da­ bar­ty­je – Vil­niaus li­ cė­jaus di­rek­to­rius Sau­lius Jur­ke­ vi­čius.

Rū­tos Mei­lu­ty­tės lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do do­va­nos, nu­pirk­tos už R.Mei­lu­ty­ tės šei­mų plau­ki­mo tur­ny­re gau­tas lė­ šas, taip pat do­va­no­tos įmo­nių ir pa­ vie­nių as­me­nų, iš­ke­lia­vo į 200 Vil­niaus šei­mų na­mus. Do­va­nas so­cia­liai rem­ ti­noms šei­moms kar­tu su R.Mei­lu­ty­te iš­ve­žė Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, Ag­nė Zuo­kie­nė, me­ro pa­va­duo­to­jas Ja­ ros­la­vas Ka­mins­kis, Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Val­das Kli­man­ta­vi­čius, mies­to ta­ry­bos na­riai: Ed­ga­ras Sta­ni­šaus­kas, Kęs­tu­tis Nė­nius, Ni­jo­lė Ja­ge­la­vi­čie­nė, Ind­rė Ja­ kai­ty­tė, Jo­nas Juod­ka, Ja­nas To­ma­še­vi­ čius, Ta­deu­šas Lav­ri­no­vi­čius, Ri­man­tas

3

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

miestas Vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma

Ati­da­ry­tas Ber­nar­di­nų so­das

2013 m. pir­mą pus­me­tį daug dis­ku­si­jų kė­lu­si sos­ti­nės vie­šo­ jo trans­por­to per­tvar­ka fi­ni­ šo tie­sę pa­sie­kė lie­pos 1-ąją. Vil­niu­je ne­li­ ko pri­va­čių ve­žė­jų – mik­roau­to­bu­ sų, ne­be­li­ko ir da­lies marš­ru­ tų, pa­si­kei­tė kai ku­rių au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų va­ žia­vi­mo tra­sos, gra­fik ­ ai, nu­me­ra­ ci­ja. Mies­te at­si­ra­do še­ši grei­tie­ji au­to­bu­ sų marš­ru­tai ir pri­ve­ža­mie­ ji marš­ru­tai. Įreng­ta pa­pil­do­mų nau­jų marš­ru­tų sto­te­lių, pra­pla­

Rug­sė­jo 8-ąją po re­konst­ruk­ci­ jos ati­da­ry­tas Ber­nar­di­nų so­das pa­si­kei­tė neat­pa­žįs­ta­mai. Da­ bar ja­me jun­ta­ma XIX a. dva­sia, at­kur­ti au­ten­tiš­ki tuo lai­ko­tar­ piu so­dui bu­vę bū­din­gi bruo­žai: dai­li­nin­ko Alek­sand­ro Vla­dis­ lo­vo Štrau­so kur­ta cent­ri­nė da­ lis, bo­ta­ni­kos ir vie­nuo­ly­no so­dų eks­po­zi­ci­jos, al­pi­na­riu­mas, ro­ žy­nas, bel­ve­de­ris. Įkur­ta vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių, ke­le­tas fon­ ta­nų, vie­nas jų – gro­jan­tis, iš­ kas­tas tven­ki­nys. Nuo van­da­lų so­das sau­go­mas vaiz­do ka­me­ ro­mis, o nak­čiai ra­ki­na­mas. 8 ha so­do re­konst­ruk­ci­ja at­siė­jo apie 19 mln. li­tų, iš jų 14 mln. – ES lė­šos.

tin­ti gat­vių ruo­žai ir san­kry­žos.

Sun­ki vie­šo­jo trans­por­to fi­nan­ si­nė pa­dė­tis, ma­žė­jan­tis ke­ lei­vių srau­tas vie­ša­ja­me trans­por­te, be­si­dub­ liuo­jan­tys marš­ru­ tai, ke­lei­vių po­ rei­kių ir lū­kes­čių ne­b ea­t i­t in­kan­ ti esa­ma vie­ šo­jo trans­por­to sis­te­ma, grės­ mė ne­be­su­ge­bė­ti vyk­dy­ti so­cia­li­nės funk­ci­jos – tai prie­ žas­tys, mies­to val­džios at­sto­vų tei­gi­mu, pa­ska­ti­nu­ sios im­tis vie­šo­jo trans­por­to re­ for­mos.

Užd­rau­dė rū­ky­ti

Bi­lie­tų eros pa­bai­ga

At­si­ra­do oran­ži­niai dvi­ra­čiai

Pert­var­kant vie­šo­jo trans­por­ to sis­te­mą, įves­ta po­ky­čių ir bi­ lie­tų pa­sau­ly­je. Se­nai­siais vien­ kar­ti­niais po­pie­ri­niais bi­lie­tais, ku­rie iš pre­ky­bos spau­dos kios­ kuo­se bu­vo išim­ti jau ko­vo 31 d., bu­vo ga­li­ma nau­do­tis iki lie­pos 1-osios. Nuo tos die­nos vien­kar­ ti­niai po­pie­ri­niai bi­lie­tai, ku­rių ga­li­ma įsi­gy­ti iš vai­ruo­to­jų, pa­ bran­go. Be nuo­lai­dos vie­no bi­lie­to kai­na yra 3,5 li­to, su 50 pro­c. nuo­ lai­da – 1,75 li­to. Jie ga­lio­ja iki pa­ sku­ti­nės marš­ru­to sto­te­lės.

Lie­pos vi­du­ry­je Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bės ini­cia­ty­va įmo­ nė „JCDe­caux Lie­tu­va“ sos­ti­ nės cent­re įren­gė 24 oran­ži­nių dvi­ra­čių ter­mi­na­lus. Mies­te at­ si­ra­do 200 oran­ži­nių dvi­ra­čių.

Pla­nuo­ja­ma, kad kas­met nuo­mo­ ja­mų dvi­ra­čių ir jų sto­te­lių skai­ čius augs. 2014 m. tu­rė­tų veik­ti jau 36 sto­te­lės, bus siū­lo­ma 300 dvi­ra­čių. Nuo­mos sto­te­lės iš­dės­ ty­tos 300–400 m at­stu­mu. Dvi­ ra­čių nuo­mos se­zo­nas pra­si­dės ba­lan­džio 15-ąją ir tę­sis iki spa­ lio 15 d. 2014-aisiais se­zo­no re­ gist­ra­ci­jos mo­kes­tis bus 69 li­tai.

Tri­jų die­nų bi­lie­to kai­na – 10 li­tų.

Pir­mas pus­va­lan­dis ne­mo­ka­mas, ant­ras kai­nuo­ja 1,5, tre­čias – 5 li­ tus, ket­vir­tas ir ki­ti pus­va­lan­džiai – 12 li­tų. In­ves­ti­ci­jos į šį pro­jek­tą ga­lė­tų siek­ti apie 24 mln. li­tų.

Tvarkomas Lai­mio kal­nas Pa­ga­liau pla­nai ir no­rai ma­te­ ria­li­za­vo­si – nau­jo­ji Liep­kal­nio žie­mos ir va­sa­ros spor­to cent­ ro val­dy­to­ja – bend­ra Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos įmo­nė „Tra­de Sta­te“ – ėmė­si Lai­mio kal­no per­tvar­ ky­mo dar­bų. Sie­kiant mo­der­ni­ zuo­ti Liep­kal­nio žie­mos cent­rą, per tre­jus me­tus nu­ma­ty­ta in­ ves­tuo­ti 3,5 mln. li­tų. Cent­ras jau įsi­gi­jo ke­tu­rias mo­der­nias snie­go pa­tran­kas, nu­pirk­tas nau­jas tra­

sų ruo­ši­mo trak­to­rius. Kal­no tra­ sas pla­nuo­ja­ma pa­da­ry­ti sau­ges­ nes – ša­li­na­mi me­džiai, stul­pai, tvar­ko­mas rel­je­fas, me­džiai den­ gia­mi tink­lais, minkš­ta me­džia­ ga, res­tau­ruo­ja­mi se­ni kel­tu­vai. Įreng­tas pa­pil­do­mas ap­švie­ti­ mas – pa­sta­ty­ta 30 nau­jų lem­pų.

At­nau­ji­na­mos elekt­ros ir van­dens sis­te­mos. Šią žie­mą ke­ti­na­ma pa­ si­rū­pin­ti ir pa­pil­do­mo­mis au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­to­mis.

Tre­čia­die­nis

Vait­kus, Vil­niaus mies­to ta­ry­bos sek­ re­to­rius Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius. Ap­ lan­ky­ta 200 šei­mų be­veik vi­so­se mies­ to se­niū­ni­jo­se, do­va­nų ga­vo apie pu­sė tūks­tan­čio vai­kų.

Su­ži­bo iš 6 km gir­lian­dų su­ kur­ta di­džiau­sia ša­lies Ka­lė­ dų eg­lė – Vil­niaus TV bokš­ tas. Tuo pat me­tu pa­ži­ro ir fe­jer­ver­kų lie­tus. Be to, ant Ar­ki­ka­ted­ros ba­zi­li­kos sie­nų vėl bu­vo se­ka­ma nuo­sta­bio­ ji ka­lė­di­nė 3D pa­sa­ka. Nuo pir­mos Ka­lė­dų die­nos be­ veik vi­są sa­vai­tę (gruo­džio 25–30 d.) ją pa­žiū­rė­ti ga­li­ ma net tris kar­tus per die­ną (17, 18.15 ir 20 val.). TV bokš­ tas tu­rė­tų ži­bė­ti ir džiu­gin­ti vil­nie­čius bei mies­to sve­čius tra­di­ciš­kai iki Tri­jų ka­ra­lių.

ES sve­čiai

Pra­dė­tos ga­myk­los sta­ty­bos Rug­s ė­jo 26 d. Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­b ė bend­ro­vei „Ree­ner­ gy“ iš­da­vė sta­ty­ bos lei­di­mą Jo­ čio­nių gat­vė­je, ša­l ia Ga­r iū­n ų tur­ga­vie­tės, sta­ ty­ti at­lie­kų de­ gi­ni­mo ga­myk­lą.

Spa­lio pa­bai­go­je bu­vo įmū­ry­ta sim­ bo­li­nė kap­su­lė, skel­ bian­ti ga­myk­los sta­ty­bų pra­džią. Ta­čiau lapk­ri­čio 18-ąją bu­vo lai­ki­nai su­stab­dy­tas lei­di­

Lapk­ri­čio pa­bai­go­je sos­ti­nės sa­vi­ val­dy­bė pra­ne­šė, kad nuo 2014 m. sau­sio 1 d. rep­re­zen­ta­ci­nė­se Vil­ niaus erd­vė­se – V.Ku­dir­kos aikš­tė­je ir Ber­nar­di­nų so­de – bus drau­džia­ ma rū­ky­ti. Pa­sak mies­to sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vų, V.Ku­dir­kos aikš­tė pa­si­ rink­ta kaip rep­re­zen­ta­ci­nė Vil­niaus cent­ro vie­ta, ku­rio­je daž­nai lan­ko­si šei­mos su ma­žais vai­kais, jau­ni­mas, vyks­ta daug ren­gi­nių. Abie­jo­se vie­ to­se pa­sta­ty­ti spe­cia­lūs įspė­ja­mie­ji ženk­lai, o jų ne­pai­san­tys bus įspė­ ja­mi ar­ba bau­džia­mi 20–50 li­tų bau­do­mis. Taip pat nuo sau­sio 1 d. bus drau­džia­ma rū­ky­ti ir Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to sto­te­lių lau­ki­ mo pa­vil­jo­nuo­se.

mas sta­ty­ti at­lie­kų de­gi­ ni­mo ga­myk­lą. „Ree­ ner­g y“ tei­g i­m u, pa­ga­lius į ra­tus jiems ki­ša „For­ tum“, ku­ri be­ veik to­je pa­čio­je vie­to­je pla­nuo­ja sta­ty­ti dar vie­ ną šiukš­lių de­ gi­ni­mo ga­myk­lą.

Pas­ta­r ie­j i pla­n ai su­lau­kė Laz­dy­nų gy­ ven­to­jų pa­si­prie­ši­ni­mo.

Laz­dy­nų bend­ruo­me­nė su­ren­gė ne vie­ną pro­tes­to ak­ci­ją.

Mies­to skai­čiai

Lapk­ri­čio 28 ir 29 d. Vil­nius ta­po reikš­min­gų įvy­kių cent­ru. Į ES Ry­ tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mą Lie­tu­vos sos­ti­nė­je bu­vo at­vy­ kę ES vals­ty­bių na­rių ir ins­ti­tu­ci­jų aukš­čiau­si pa­rei­gū­nai – pre­zi­den­ tai ir prem­je­rai. Val­do­vų rū­muo­se vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo įta­ kin­giau­sia Eu­ro­pos po­li­ti­ke lai­ko­ma Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­ vi­das Ca­me­ro­nas, Pran­cū­zi­jos pre­ zi­den­tas Fran­çois Hollande’as, ES pre­zi­den­tas Her­ma­nas Van Rom­puy, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pre­zi­den­tas José Ma­nue­lis Bar­ro­so. Ry­tų par­tne­rys­ tės vals­ty­bėms at­sto­va­vo Ar­mė­ni­jos, Azer­bai­dža­no, Bal­ta­ru­si­jos, Gru­zi­jos, Mol­do­vos ir Uk­rai­nos va­do­vai.

Pa­ren­gė Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

2013 12 16–2013 12 21

Gimė

Iš­ke­lia­vo ana­pi­lin

vil­nie­čiai

vil­nie­čių

Su­si­tuokė

Iš­sis­kyrė

po­ros

po­ros

179 114 48 45

4

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

miestas

Galbūt jį kri­ti­kuo­ja, galbūt – ne­ken­čia, bet jis vis tiek – ge­ riau­sias. „Vil­niaus die­nos“ už­sa­ky­mu at­lik­ta „Spin­ter ty­ rimų“ ap­klau­sa pa­ rodė, kad Artūrą Zuoką did­mies­čių gy­ven­to­jai lai­ko ge­riau­siu me­ru.

19 pro­c.

res­pon­dentų ma­no, kad ge­riau­ sias Lie­tu­vos me­ ras yra Vil­niaus va­do­vas A.Zuo­kas.

Ori­gi­na­lu­mas: kad ir kiek kri­ti­kos iš­sa­ko­ma A.Zuo­kui, rei­kia su­tik­ti su vie­na – jo drąsios ir spon­ta­niš­kos idė­jos su­ža­vi ne tik vil­nie­čius ar kitų miestų

Ko­kios me­ro po­pu­lia­ru­mo p Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Be­veik be kon­ku­ren­ci­jos

Į klau­simą „Kas, jūsų nuo­mo­ne, yra ge­riau­sias Lie­tu­vo­je mies­ to me­ras?“ net 19 pro­c. res­pon­ dentų at­sakė, kad tai Vil­niaus va­do­vas A.Zuo­kas. Ar­ti­miau­sias kon­ku­ren­tas – Drus­ki­ninkų me­

ras Ri­čar­das Ma­li­naus­kas, jis su­ rin­ko 11 pro­c.

Tre­čio­je vie­to­je li­ko Klaipė­dos va­do­vas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas (7 pro­c.), o Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas – ket­vir­tas (5 pro­c.). Įdo­mu ir tai, jog A.Zuoką kaip ge­riau­sią merą daž­niau­siai įvar­di­jo vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­nan­tys jau­ni, 26–35 metų, gy­ven­to­jai.

Vil­nie­čiai op­ti­mis­tiš­kes­ni

Be­je, pa­tys vil­nie­čiai yra ge­ro­kai op­ti­mis­tiš­kes­ni, tu­rint ome­ny­je vi­sas ap­klau­sos for­mu­luo­tes. Pa­ vyzd­žiui, jie kur kas ge­riau ver­ti­na A.Zuo­ko veiklą nei li­ku­sių Lie­tu­vos did­mies­čių gy­ven­to­jai: Lie­tu­vo­je ge­rai ir la­bai ge­rai me­ro veiklą ver­ ti­na 30 pro­c. res­pon­dentų, Vil­niu­ je – net 38 pro­c. Ši au­di­to­ri­ja vėlgi

– jau­ni žmonės, iki 35 metų. Blo­gai ir la­bai blo­gai Lie­tu­vo­je me­ro vei­ klą ver­ti­no 20 pro­c., o pa­čio­je sos­ tinė­je – vos 12 pro­c. žmo­nių.

Kur kas di­des­nis op­ti­miz­mas dėl to, į ku­rią pusę kryps­ta gy­ve­ni­mas Vil­niu­je. Sos­tinės per­mai­nas tei­ gia­mai ver­ti­na 41 pro­c. vi­sos Lie­ tu­vos gy­ven­tojų, o taip ma­nan­čių vil­nie­čių yra net 45 pro­c. (nei­gia­

mai Vil­niaus per­mai­nas tiek mies­ te, tiek Lie­tu­vo­je ver­ti­na 15 pro­c. res­pon­dentų).

Apie ki­tus mies­tus lie­tu­viai yra kuk­lesnės nuo­monės – tai, kad si­ tua­ci­ja jų mies­te kryps­ta į gerą­ ją pusę, drįso pri­pa­žin­ti 29 pro­c. res­pon­dentų vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Toks pat klau­si­mas apie visą šalį at­skleidė dar di­desnį pe­si­mizmą –

Komentarai

And­rius Už­kal­nis Apž­val­g i­n in­kas

M

an at­ro­do, kad jis pir­ miau­sia nie­ka­da ne­sus­ to­ja vie­to­je. Kad ir ką po­ nas A.Zuo­k as da­r ytų, ga­li būti tik­ras, kad jo gal­vo­je li­ko dar dau­gybė naujų idėjų. Be to, man re­gis, jis ne­bi­jo klys­ti ir ne­bi­jo veik­ti ties įsta­ ty­mo ri­ba. Bu­vo at­vejų, kai jo spren­ di­mai bu­vo už­g in­čy­ti, kai jis la­bai su daug kuo su­si­py­ko, kai bu­vo kal­tin­tas ne­teisė­tais veiks­mais. Ta­čiau vi­sa tai ne­stab­do la­bai di­de­l io jo ak­ty­vu­mo.

Tik­riau­siai gy­ve­ni­me dau­g iau­sia pa­ sie­kia ne tie žmonės, ku­rie viską da­ro tei­sin­gai, o tie, ku­rie vis­ko da­ro la­bai daug ir po ne­sėkmių grei­tai at­si­tie­sia bei ban­do ki­tus da­ly­kus. Jei­gu mes pa­ gal­vo­sim apie tai, kodėl A.Zuo­kas yra po­pu­lia­rus, tai, ko ge­ro, pri­si­min­si­me dau­gelį da­lykų: par­ka­v i­mo su­t var­ kymą, neei­linį skai­čių ren­gi­nių ir pro­ jektų, ku­riais ga­li džiaug­tis vil­nie­čiai ir ku­riais ne­ga­li džiaug­tis nei kau­nie­ čiai, nei klaipė­die­čiai, nei šiau­l ie­čiai.

Kar­tais at­ro­do, kad jam nėra žod­ž io

„ne­į ma­no­ma“. Jis lyg ir ty­čia ne­k lau­ so pa­ta­r imų, ku­r ie, at­ro­dytų, pa­d ik­ tuo­t i svei­ko pro­to. Man iki šiol at­ro­ do, kad „Air Li­tua­ni­cos“ pro­jek­tas yra tei­gia­ma idė­ja, nors tai visų mūsų, vil­ nie­čių, pi­ni­gai ir yra daug kitų da­lykų, ku­riems būtų ga­l i­ma iš­leis­ti pi­ni­g us.

Sėkmin­gas va­do­vas vie­nu me­tu vei­ kia dau­ge­liu lyg­menų, ir man at­ro­do, kad A.Zuo­kas tai su­ge­ba.

Jei­gu mes pa­gal­vo­si­me apie sėkmin­gai dirbančius pa­sau­lio me­rus, pa­ma­ty­si­ me, kad jie be­veik vi­sa­da būna kont­ ro­ver­siš­kos figū­ros. Be­veik vi­si, ku­ rie sa­vo mies­te daug ką pa­keitė, pvz., Ru­dolp­has Gu­lia­ni Niu­jor­ke, Bo­ri­sas John­so­nas Lon­do­ne, An­ta­nas Moc­ kus Bo­go­to­je, – kar­tais vaikš­čio­jo ties įsta­ty­mo ri­ba. Grei­čiau­siai todėl, kad jei­gu me­ras yra tik at­sar­gus ir žiū­ri, tik kaip ne­pa­žeis­ti įsta­tymų, ap­sau­go­ti sa­ vo nu­garą bei lik­ti vi­siš­kai tvar­kin­gam, toks me­ras daž­niau­siai nie­ko ne­pa­sie­ kia. Sun­ku su­gal­vo­ti, kaip me­ras galė­ tų vie­nu me­tu būti ir ne­kont­ro­ver­siš­ kas, ir daug pa­sie­kian­tis. Taip yra todėl, kad mies­tas bai­siai su­dėtin­gas or­ga­niz­ mas ir bet ku­rią vietą pa­ju­di­nus bei ką nors pa­ge­ri­nus kas nors kam nors ir pa­ blogė­ja. Tas mu­ni­ci­pa­li­nis ūkis tu­ri to­ kią sa­vybę. Man at­ro­do, to­kia­me žai­di­ me lai­mi tas, ku­ris ne­bi­jo ju­din­ti net ir ri­zi­kuo­da­mas nu­si­bal­no­ti ke­lius.

Kal­bant apie sva­jo­nes – di­de­li pro­jek­ tai ir ky­la iš sva­jo­nių, iš vi­zi­jos, ku­rios

vi­du­ti­nis mies­to gy­ven­to­jas, de­ja, ne­ tu­r i. Jei­g u pra­dėtu­me bal­s uo­t i, ko čia mums da­bar rei­k ia, aš la­bai abe­ jo­ju, kad bent vie­nam pro­cen­t ui vil­ nie­čių ateitų į galvą min­tis plėto­ti ap­ link­ke­l ius. Aš la­bai abe­jo­ju, ar daug žmo­nių pa­gal­votų apie tai. Abe­jo­ju ir ar dau­ge­l is pa­gal­votų apie daug kitų da­lykų. Gal ir skam­bus pa­ly­g i­n i­mas, bet tai šiek tiek pri­me­na tai, ką sa­vo lai­k u pa­siekė bend­rovė „App­le“. Jei­ gu jie būtų or­ga­n i­zavę ko­m i­tetą ar­ ba, dar ge­r iau, var­to­tojų nuo­mo­n ių ap­k lausą ir vi­si būtų pra­dėję bal­suo­ ti, ko žmonėms rei­k ia, aš jums ga­ran­ tuo­ju, kad šian­dien ne­būtų nei „iPa­do“, nei „iPhone’o“. Tie­s iog skir­t in­g iems spren­d imų ti­pams rei­ka­l in­g i skir­t in­ gi žmonės. Man at­ro­do, kad A.Zuo­ko cha­rak­te­rio ti­pas la­bai pri­tin­ka būtent di­de­liam mies­tui tvar­ky­ti. Mes ga­li­me pa­gal­vo­ti apie kitų miestų me­rus, ku­ rie tar­si ir ne­tu­ri to­kio skan­dalų šlei­fo, pa­vyzd­ž iui, apie Kau­no merą A.Kup­ činską. Ta­čiau ar Kau­nas dėl to yra sma­ges­nis mies­tas? Ar kau­nie­čiai, jei galėtų, ne­pa­siimtų A.Zuo­ko į me­rus?

Ma­nau, kad pa­siimtų. Ka­dan­g i pa­t s esu kilęs iš Kau­no, ten daž­nai būnu ir su kau­nie­čiais kal­bu. Jie sa­ko, kad, ne­ pai­sy­da­m i visų kont­ro­ver­sijų, jie no­ rėtų pa­turė­ti A.Zuoką bent po­rai me­ tų, kad jis ką nors pa­da­rytų ir mies­tas pa­ga­liau pa­bustų. Nors skaid­ru­mo po­ žiū­riu Kau­nas ir yra to­li prie­ky­je.

Ari­jus Ka­taus­kas Viešųjų ry­šių agentū­ros „No­va Me­d ia“ va­do­vas

V

ie­n as da­l y­k as, ku­r is A.Zuo­k ui su­tei­k ia dau­ giau­s ia ga­l i­my­b ių, yra tas, kad jis la­b ai la­b ai ge­rai ma­to­mas. Apie jokį kitą merą tiek daug ne­k al­b a­ma. Tai sa­vai­me su­pran­ta­ma – tai yra sos­t inė. Rei­k ia pri­pa­ž in­t i ir tai, kad po­nas A.Zuo­kas vi­s a­da pa­si­ž ymė­jo su­gebė­ji­mu pri­ trauk­t i dėme­s io. Pa­me­na­me ir lau­ žo­mus au­to­mo­bi­l ius, ir ki­t as ak­c i­ jas. Be to, šiais me­t ais, kaip nie­k ad anks­č iau, Vil­n iu­j e ir ap­l ink jį įvy­ ko daug stam­bių bei svar­bių da­ lykų. Tu­r i­m e pla­č iai nu­s kambė­ jusį Ber­n ar­d inų so­do ati­d a­r ymą.

Jis sėkmin­gai tai iš­nau­do­jo sa­vo ko­ mu­n i­k a­c i­jai. Tik­rai neat­mes­č iau ir to, kad tei­g ia­ma nuo­monė apie me­ rą su­si­k lostė ir dėl nau­jau­sių įvy­k ių: ap­l ink­ke­l ių sta­t y­b os, stip­r iai iš­s uk­ ta ir oran­ž i­n ių dvi­ra­č ių kam­p a­n i­ja, ku­r i tik­rai su­l aukė di­delės sėkmės.

Ma­no nuo­mo­ne, įta­kos turė­jo ir pa­

pras­t i gam­t i­n iai da­ly­k ai. Šiuo me­ tu ne­g ir­d i­me apie di­d e­les šil­dy­ mo kai­n as. Tie­s iog taip pa­s i­s ekė.

Ma­nau, kad šiuo at­ve­ju di­delė sėkmė ir mokė­ji­mas iš­nau­do­t i tai, kas vyks­t a mies­te, pa­dėjo pa­ge­r in­t i sa­ vo pa­dėtį. Jei­g u tai būtų vykę per­ nai, o ne šie­met, per­nai Sei­mo rin­ ki­muo­s e jo par­t i­j a būtų su­l au­k u­s i dau­g iau sėkmės.

O dėl kalbų, kad Vil­n iaus mies­tas bank­ru­tuo­ja... Mes tie­siog čia dar ne­ tu­ri­me pa­tir­ties. Žmonės ne­ži­no, kas tai yra, ką tai reiš­kia, su kuo tai val­ go­ma. Me­ras la­bai pui­kiai tai at­mušė krei­pi­mai­sis į teismą, gra­si­ni­mais Vy­ riau­sy­bei, kad ši su­mokėtų mo­kes­ čius, nes Vil­n ius gau­na per ma­žai.

Ma­nau, kad šio­je viešųjų ry­šių ko­vo­ je me­ras tie­siog pui­kiai pa­si­nau­do­jo tuo, kas vy­ko ap­link.

Vie­nas da­ly­kas, į kurį rei­k ia at­k reip­ ti dėmesį, kai kal­ba­me apie Vil­n iaus merą, yra tas, kad jis kaip nie­kas ki­ tas su­ge­ba su­keis­t i nei­g iamą in­for­ ma­c iją su tei­g ia­m a. Tar­k i­me, nu­ skam­ba koks nors skan­da­las ir mes ga­l i­me būti ga­r an­t uo­t i, kad tuo­ jau išlįs ko­k ia id­ée fi­xe, ku­r i bus la­ bai priim­t i­na vi­suo­me­nei, ir už jos bus pa­s i­slėpta. Taip, me­ras daž­nai vaikš­to aš­me­n i­m is, bet sy­k iu ne­ ga­l i­ma ne­pri­pa­ž in­t i jo gebė­ji­mo iš­ nau­do­t i vi­s as su­si­da­r iu­sias si­t ua­ci­ jas sa­vo nau­dai.

5

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

miestas Kaip ver­ti­na­te A.Zuo­ko, kaip me­ro, veiklą?

Lie­tu­vos gy­ven­to­jai (proc.)

Vil­niaus gy­ven­to­jai (proc.)

5

La­bai ge­rai

3

25

Ge­rai

35

Pa­ten­ki­na­mai

9

Blo­gai

5

13

La­bai blo­gai

7

38

Neturiu nuomonės

41

12 7

gy­ven­to­jus, bet pa­sie­kia ir už­sie­nio ži­niask­laidą.

Šal­ti­nis: „Spin­ter ty­ri­mai“

BFL nuo­tr.

pa­slap­tys?

27 pro­c. manė, kad si­tua­ci­ja Lie­tu­ vo­je gerė­ja, o 20 pro­c. – kad blogė­ ja, vil­nie­čių bal­sai – ati­tin­ka­mai 34 ir 12 pro­c. „Vil­niaus die­nos“ už­sa­ky­mu „Spin­ter ty­ri­mai“ ap­klausą at­li­ko šių metų lapk­ri­čio 18–gruodžio 6 d. Per ty­rimą bu­vo ap­klaus­ti 1006 res­pon­den­tai (18–75 metų). Vil­ niaus mies­te at­lik­ta pa­pil­do­ma ap­ klau­sa, iš vi­so ap­klaus­tas 501 gy­ ven­to­jas.

Kar­tais at­ro­do, kad jam nėra žod­žio „ne­įma­no­ma“.

(buvęs ge­ne­ra­li­nis po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ras – red. pa­st.) ar Ire­na De­gu­ tienė (bu­vu­si Sei­mo pir­mi­ninkė – red. pa­st.), ku­rie bu­vo ver­ti­na­mi la­bai ge­rai, o jų va­do­vau­ja­mos ins­ ti­tu­ci­jos – la­bai blo­gai. Ryš­kes­ni po­li­ti­kai visų pir­ma ver­ti­na­mi kaip as­me­nybės. Dau­giau­sia spren­dimų da­ro­ma tuo emo­ci­niu „myliu–ne­ myliu“ pa­grin­du. Tik ta­da at­si­žvel­ gia­ma į da­ro­mus dar­bus. Čia jau reikėtų iš­sa­mesnės ana­lizės. Juk me­ro A.Zuo­ko dar­bai – tai ne tik sko­los. Mąstant apie vieną ar kitą po­li­tiką pir­miau­siai mąsto­ma apie jo da­bar­tinę lai­ky­seną, dar­bus. Jie la­biau­siai ma­to­mi ir įsi­me­na­mi“, – ana­li­za­vo I.Zo­kas.

Cha­riz­ma pa­de­da at­si­ties­ti

Ver­ti­na kaip as­me­nybę

„Spin­ter ty­rimų“ va­do­vas Ig­nas Zo­ kas sa­ko, jog kont­ro­ver­siškų as­me­ ny­bių po­pu­lia­rumą nu­le­mia ir tai, kad jos pa­pras­čiau­siai yra ma­to­mos. „Tos as­me­nybės gal ir yra kont­ro­ver­ siš­kos, bet jos yra ma­to­mos. Jos su­ lau­kia tiek tei­giamų, tiek nei­giamų ver­ti­nimų. Ta­čiau jos yra ma­to­mos.

Ki­tus būna sun­kiau ver­tin­ti, nes jų ži­no­mu­mas ma­žas. Vėlgi, visų žmo­ nių, ku­rie vei­kia vie­šo­jo­je erdvė­je, ver­ti­ni­mai būna kont­ro­ver­siš­ki. Im­ ki­me bet kurį po­li­tiką. Vie­ni jį my­li, o ki­ti ne­my­li. Čia ir yra vi­sas de­mok­ra­ ti­jos žai­di­mo gro­žis“, – teigė jis.

Pa­sak ap­klausą at­li­ku­sios įmonės va­do­vo, žmonės ne­būti­nai ta­pa­ti­na ins­ti­tu­ciją ir jos va­dovą. Todėl net jei­gu sa­vi­val­dybės veik­la būtų ver­ ti­na­ma kri­tiš­kai, tai dar ne­reikštų, jog kri­tiš­kai ver­ti­na­mas ir me­ras. „Čia jau la­biau klau­si­mas po­ li­to­lo­gams, bet gal ne­reikėtų va­ do­vo tie­sio­giai sie­ti su ins­ti­tu­ci­ja.

Ga­li­ma pa­minė­ti to­kius fe­no­me­ nus kaip Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius

A.Zuo­ko po­pu­lia­ru­mo ne­men­ki­ na ir jam lip­do­mi skan­da­lai. Vie­ nu me­tu išs­tum­tas iš Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gos ir, re­gis, nu­stum­ tas į po­li­ti­nio pa­sau­lio pa­kraš­čius, jis su­gebė­jo at­si­ties­ti ir su judė­ji­ mu „Taip“ gau­ti dau­giau­sia vietų Vil­niaus ta­ry­bo­je bei vėl tap­ti sos­ tinės me­ru. Pa­sak I.Zo­ko, tai ro­do di­delį šio po­li­ti­ko su­gebė­jimą pa­ trauk­ti žmo­nes sa­vo pusėn. „Dau­ge­lis po­li­tikų turė­jo di­des­ nių ar ma­žes­nių is­to­rijų, su­si­ju­sių su jų var­dais. Ta­čiau čia ir pa­si­reiš­ kia po­li­ti­ko gebė­ji­mas sa­vo veik­la, dar­bais, įvaizd­žiu bei cha­riz­ma pa­ trauk­ti žmo­nes ar jų ne­pat­rauk­ti.

Yra po­li­tikų, ku­rie, ana­li­tikų ver­ti­ni­ mu, pa­da­ro daug gerų darbų Lie­tu­ vai, bet jų rei­tin­gai nie­ka­da ne­būna di­de­li. Šiuo at­ve­ju su­si­de­da ke­le­tas da­lykų: veik­la, tai, kaip jis su­ge­ba tą veiklą pa­teik­ti, ir jo cha­riz­ma. Ver­ ti­nant kiek­vieną po­li­tiką tos dozės ne­vie­no­dos. Kar­tais la­biau ver­ti­na­ mi dar­bai, kar­tais chra­riz­ma“, – tei­ gė „Spin­ter ty­rimų“ va­do­vas.

A.Zuo­kas: ar tu­ri­te sa­vo sva­jonę?

Val­das Rum­ša v.rumsa@diena.lt

Ge­riau­siu Lie­tu­vos mies­to me­ ru pri­pa­žin­tas Vil­niaus va­do­vas Artū­ras Zuo­kas džiau­gia­si nors ir ne­l eng­v ais, bet įdo­m iais 2013-ai­siais ir ra­gi­na ne­nus­to­ti siek­ti įgy­ven­din­ti sa­vo sva­jo­nių.

– Gerb. me­re, ko­kie bu­vo 2013-ie­ji jums, kaip Vil­niaus mies­to va­do­vui? Ko­kius tris svar­biau­sius dar­bus išs­kir­ tumė­te? Kodėl? – „Vil­niaus die­na“ pa­klausė sos­tinės me­ro A.Zuo­ko.

– Į Vil­nių pa­ga­liau grįžo op­ti­miz­ mas, tik pa­žiūrė­ki­te, koks gy­vas, at­si­gavęs mies­tas: dau­gybė kra­ nų, vyks­ta sta­ty­bos, ati­da­ry­ti ir to­liau sta­to­mi ap­link­ke­liai (už tai la­bai dėko­ju Vy­riau­sy­bei ir Sei­ mui), gatvės su­tvar­ky­tos ir to­liau tvar­ko­mos, žmo­nių pa­ja­mos didė­ ja, ne­dar­bas mažė­ja, įvyk­dy­ta vie­ šo­jo trans­por­to per­tvar­ka.

Sudė­tin­ga išs­kir­ti svar­biau­sius dar­bus, bet bend­ra ten­den­ci­ja aiš­ki – gerė­ja gy­ve­ni­mas žmonėms. Net 93 pro­c. vil­nie­čių pa­ten­kin­ti sa­vo gy­ve­ni­mu sos­tinė­je.

– O ko­kių klaidų pri­pažįs­ta­te pa­daręs 2013-ai­siais?

– Klai­das vi­sa­da prii­mu kaip pa­ mo­kas, iš ku­rių mo­kau­si. Po­li­ti­ko­ je esi ne vie­nas, prii­man­tis spren­di­ mus ir sprend­žian­tis klau­si­mus, tad nea­be­jo­ti­nai kai ku­rie dar­bai galė­jo vyk­ti ge­riau ir grei­čiau, neiš­ven­gia­ mi yra komp­ro­mi­sai, ku­rie ne­būti­ nai reiš­kia ge­riau­sią spren­dimą.

– Jūs daž­nai ke­liau­ja­te, ku­ri ke­lionė šie­met bu­vo re­zul­ta­ ty­viau­sia?

– Ofi­cia­lių ke­lio­nių šie­met bu­ vo ga­na ne­daug, daug bu­vo dar­ bo vi­zitų pa­gal pa­rei­gas, pro­to­ko­ li­nio po­būdžio. Kiek­vie­na ke­lionė re­zul­ta­ty­vi: didė­jo bend­ras mies­ to ži­no­mu­mas, su­tar­ta dėl in­ves­ ti­cijų į miestą, da­li­jomės sa­vo pa­ tir­ti­mi ir mokėmės iš ko­legų.

– O jums as­me­niš­kai ko­kie bu­ vo šie me­tai?

– Įdomūs, bet ne­leng­vi ir įtemp­ti.

– Kas vil­nie­čių lau­kia 2014ai­siais? Ko­kių pro­jektų, re­ formų ga­li­ma tikė­tis?

– Da­bar lin­kiu vil­nie­čiams pailsė­ti, o ki­tais me­tais veiks­mas ir to­liau

vyks. Mažės mies­to sko­los, tre­čias ap­link­ke­lio eta­pas, dėme­sys mo­ kyk­loms ir dar­že­liams, in­ves­ti­ci­jos į dau­gia­bu­čių namų kie­mus, ša­li­ gat­vių, aikš­te­lių tvar­ky­mas – dau­ gybė įdo­mių ir svar­bių darbų.

– Tik­riau­siai la­biau­siai rūpi­ mas klau­si­mas – ar Vil­nius 2014-ai­siais ne­bank­ru­tuos?

– Džiau­giuo­si, kad šie­met Vy­riau­ sybė ir Sei­mas iš­gir­do ar­gu­men­ tus ir pa­ga­liau pri­ėmė spren­dimą, pa­gal kurį vil­nie­čiai skirs di­desnę gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio dalį sos­ti­nei, tai­gi sko­los ne­be augs, o pra­dės mažė­ti.

Šie me­tai Vil­niui bu­vo ypa­tin­gi, nes į miestą pa­ga­liau su­ grįžo op­ti­miz­mas, vėl ga­li­ma drįsti sva­jo­ti.

– Ar san­ty­kiai su Vy­riau­sy­be pa­gerė­jo, kai jūsų žmo­na pri­si­ jungė prie so­cial­de­mok­ratų?

– Kaip mies­to va­do­vas, – o ki­ tais me­tais bus jau de­šimt metų, kai man ten­ka garbė būti Vil­nius me­ru, – ga­liu pa­sa­ky­ti, kad te­ko dirb­ti su dau­gy­be Vy­riau­sy­bių. Ši Vy­riau­sybė la­bai da­ly­kiš­ka, grei­tai prii­ma spren­di­mus. Dėko­ju prem­ je­rui ir jo mi­nistrų ko­man­dai, Sei­ mo dau­gu­mai, ku­rie su­pran­ta sos­ tinės svarbą ir gir­di ar­gu­men­tus.

Su šia Vy­riau­sy­be ran­da­me ben­ drą kalbą dėl dau­gybės pro­jektų, pa­vyzd­žiui, dėl ši­lu­mos ūkio, kaip jį mo­der­ni­zuo­ti ir kar­tu su­ma­žin­ ti sąskai­tas už ši­lumą ir elektrą.

Džiu­gu, kai jau da­bar sąskai­tos už šil­dymą yra ma­žesnės be­veik 12 pro­c., pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu pra­ ėju­sių metų lai­ko­tar­piu.

– 2014-ie­ji – rin­kimų me­tai.

Vyks pre­zi­den­to, Eu­ro­pos Par­ la­men­to rin­ki­mai, na, ir metų pa­bai­go­je pra­si­dės sa­vi­val­dy­ bių rin­kimų kam­pa­ni­ja. Kiek su­pran­tu, jums ne­pa­vy­ko ras­ ti tin­ka­mos al­ter­na­ty­vos Pre­ zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei, o ir pa­ts ne­si­ryž­ta­te da­ly­vau­ ti rin­ki­muo­se, bet ar sa­vi­val­ dos rin­ki­muo­se da­ly­vau­si­te?

Ar dar vie­nai ka­den­ci­jai siek­ si­te Vil­niaus me­ro po­sto?

– Rin­ki­mai yra neiš­ven­gia­ma de­ mok­ra­tinės vi­suo­menės da­lis, anks­ti dar apie tai kalbė­ti.

– Bet kal­bos apie jūsų bend­ra­ žy­gių ati­to­limą ne­ty­la. Vis dar tu­ri­te ko­mandą, ku­ria pa­si­ti­ ki­te, ir esa­te kar­tu pa­si­ruošę da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se?

– Po­li­ti­ka yra la­bai pa­vy­dus da­ly­ kas. Ne­turė­da­mi idėjų, ne­galė­da­ mi pa­si­ūly­ti ko nors nau­jes­nio ar ne­su­gebė­da­mi įgy­ven­din­ti kai ku­ rių idėjų, žmonės pri­ku­ria vi­so­ kių kalbų. Ma­no ir ma­no ko­man­ dos dar­bus ma­to­te mies­te, to, kiek per šitą trumpą laiką jau pa­siek­ ta, su­dėtin­ga ne­pas­tebė­ti net did­žiau­siems pe­si­mis­tams. Dėko­ju sa­vo ko­man­dai, dėko­ju koa­li­ci­jos par­tne­riams, mus vie­ni­ja idė­jos, o ne po­li­tinė drausmė.

Ge­ras jaus­mas ma­ty­ti įgy­ven­ din­tus pa­ža­dus, ti­kiu, kad su to­kia ko­man­da ga­li­me pa­kel­ti aukš­tyn ne tik Vil­nių, bet ir visą Lie­tuvą.

– Už­teks po­li­ti­kos... Ko­kia įsi­ min­ti­niau­sia ir šird­žiai mie­ liau­sia kalė­dinė do­va­na, ku­rią esa­te gavęs?

– Šie­met did­žiau­sia do­va­na – kad, ES sta­tis­ti­kos agentū­ros „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, 93 pro­c. sos­tinės gy­ ven­tojų pa­ten­kin­ti gy­ve­ni­mu. Žmo­ nės pa­ga­liau vėl ti­ki sa­vo mies­tu, o kai tu­ri vil­ties – vis­kas įma­no­ma. Šie me­tai Vil­niui bu­vo ypa­tin­gi, nes į miestą pa­ga­liau su­grįžo op­ti­miz­ mas, vėl ga­li­ma drįsti sva­jo­ti.

– O ko­kią do­vaną jums šie­met pa­do­va­no­jo žmo­na ir ko­kią jūs jai?

– La­biau­siai mums su žmo­na pa­ tin­ka do­va­no­ti do­va­nas ki­tiems, ge­riau­sios do­va­nos tos, ku­rių nė­ ra par­duo­tu­vių len­ty­no­se.

– Ko pa­linkė­tumė­te vil­nie­ čiams 2014-ai­siais? Taip pat sa­vo po­li­ti­niams prie­ši­nin­ kams mies­to ta­ry­bo­je? Na, ir „Vil­niaus die­nai“?

– Vi­dinės ra­mybės ir daug gra­žių min­čių, svar­biau­sia – sva­jo­nių.

Sva­jonė įpras­mi­na gy­ve­nimą. „Aš tu­riu sva­jonę“ skam­ba iš­did­žiai ir oriai. Per šven­tes pa­klaus­ki­me sa­vo ar­timųjų „Ar tu­ri­te sa­vo sva­ jonę?“. Gy­ve­na­me to­kiu lai­ku, kai mūsų sva­jo­nes ga­li ri­bo­ti tik mūsų pa­čių baimė drąsiai sva­jo­ti. O ko­ kia jūsų sva­jonė?

Kas, jūsų nuo­mo­ne, yra ge­riau­sias Lie­tu­vos me­ras?* (proc.)

Artū­ras Zuo­kas

19

Ri­čar­das Ma­li­naus­kas

11

Da­rius Ja­sai­tis

1

Ni­jolė Dir­gin­čienė

1

Kiti

5

Nežino, neatsakė

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

Jus­ti­nas Sar­taus­kas

7

1

* Į klau­simą at­sakė tik did­mies­čiuo­se gy­ve­nan­tys res­pon­den­tai.

And­rius Kup­čins­kas

5

Jur­gis Kras­nic­kas

1

Bro­nis Ropė

Ro­lan­das Pak­sas

4

1

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las

An­ta­nas Vin­kus

2

1 50

Galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.

6

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

miestas

Nau­ja­me­tę nak­tį Vil­nius oš Ant pirš­tų skai­čiuo­ja­me die­nas, kiek li­ko iki nau­jų­jų – 2014-ųjų – me­tų. Ar jau nu­ spren­dė­te, kur juos su­tik­si­te? Ba­rų du­ rys bus at­vi­ros vi­siems, o štai sos­ti­nės res­ to­ra­nuo­se vie­tos jau tirps­ta.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Vie­tų li­ko ne­daug

Jau įpras­ta, kad nau­ja­me­tei nak­čiai res­to­ra­nai ren­gia spe­cia­lų šven­ti­ nį val­gia­raš­tį ir no­rin­tiems pa­kliū­ ti į vie­ną ar ki­tą vie­tas bū­ti­na re­ zer­vuo­ti iš anks­to. Vie­nas to­kių yra res­to­ra­nas „Lo­kys“. Ja­me pla­nuo­ ja­mas šven­ti­nis val­gia­raš­tis, ta­ čiau vie­tas, pa­lie­kant už­sta­tą, bū­ ti­na re­zer­vuo­ti iš anks­to. „Vie­tų dar yra. Re­zer­va­ci­ja vyk­ do­ma su­mo­kant pi­ni­gus iš anks­to, bet tą su­mą jūs pa­skui res­to­ra­ne ir iš­lei­si­te. Kai­na žmo­gui – 99 li­tai.

Jei už­si­sa­ko­te sta­liu­ką dviem, tai bent jau už vie­ną žmo­gų rei­kia su­ mo­kė­ti iš anks­to“, – sa­kė res­to­ra­ no va­dy­bi­nin­kė Ra­sa.

Tie­sa, links­min­tis ten bus ga­li­ma tik iki vi­dur­nak­čio. Va­dy­bi­nin­kės tei­gi­mu, net ir Nau­jų­jų me­tų nak­tį res­to­ra­nas dirbs įpras­tu lai­ku.

O štai res­to­ra­ne „Ne­rin­ga“, ku­ris pa­sku­ti­nį me­tų va­ka­rą vi­sa­da bū­na pil­nas, vie­tų pa­grin­di­nė­je sa­lė­je li­ kę vos ke­le­tas. Čia nau­ja­me­tę nak­ tį kon­cer­tuos gru­pė „Vai­ras“. Kaip vi­sa­da, ruo­šia­mas šven­ti­nis val­

gia­raš­tis. Va­ka­ro pra­džia nu­ma­ty­ ta 22 val. Kai­na as­me­niui – 330 li­ tų. Vie­na res­to­ra­no bar­me­nių vis dar svars­tan­tiems pa­ta­rė grei­čiau ap­si­spręs­ti, ant­raip kon­cer­tu teks mė­gau­tis sė­dint ki­to­je sa­lė­je. Švęs tik vie­nas res­to­ra­nas

Įdo­mią šven­ti­nę pro­gra­mą ren­gia res­to­ra­nas „For­to dva­ras“. Nau­jie­ ji me­tai bus šven­čia­mi tik vie­nin­te­ lia­me jų res­to­ra­ne – „Fo­rum Pa­la­ce“ esan­čio­je „Ter­raz­zo­je“. Čia lau­kia ke­tu­rių pa­tie­ka­lų gur­ma­niš­ka šven­ ti­nė va­ka­rie­nė, ro­man­tiš­ka gy­va fo­ ni­nė mu­zi­ka pir­mo­je va­ka­ro da­ly­ je, vė­liau – siau­tu­lin­gi dis­ko sti­liaus rit­mai iki pa­ry­čių. Bi­lie­to kai­na – 250 li­tų. Res­to­ra­nų gru­pės „For­tas“ rin­ ko­da­ros va­do­vas Kęs­tu­tis Mar­ke­vi­ čius įspė­jo, kad bi­lie­tai brangs, o ir par­duo­ta jų jau du treč­da­liai. „Neap­s isp­ren­d u­s ius ska­t in­ čiau grei­čiau ap­si­spręs­ti ir re­zer­ vuo­ti vie­tas Nau­jų­jų me­tų va­ka­ rui. Anks­čiau il­gai neap­sisp­ren­dę lauk­da­vo pa­sku­ti­nių die­nų ir tik ta­da re­zer­vuo­da­vo sta­liu­kus, ta­ čiau šie­met šis gra­fi­kas yra tik­rai ne­pa­lan­kus tiems, ku­rie įpra­tę ši­ taip lauk­ti. Ki­ta sa­vai­tė – šven­ti­nė,

Šven­tė: Nau­juo­sius me­tus sos­ti­nė­je su­tik­ti ga­lė­si­te ne tik prie vai­šių sta­lo, bet ir ste­bė­da­mi įspū­din­gus fe­

jer­ver­kus Ka­ted­ros aikš­tė­je ar links­min­da­mie­si vie­na­me Vil­niaus ba­rų ar klu­bų.

vi­si re­zer­va­ci­jas su­sku­bo pa­da­ry­ ti dar šią“, – praė­ju­sią sa­vai­tę sa­kė rin­ko­da­ros va­do­vas.

Vi­si ki­ti gru­pės res­to­ra­nai gruo­ džio 31-osios va­ka­rą ne­dirbs. „Nau­jie­ji me­tai bus šven­čia­mi tik „Ter­raz­zo­je“. Va­do­vau­da­mie­si il­ga­ lai­ke pa­tir­ti­mi nu­ta­rė­me dar­buo­to­ jams leis­ti pail­sė­ti. Tai daug nau­din­ giau. Mū­sų res­to­ra­nai dirbs sau­sio 31 d. iki va­ka­ro. Sau­sio 1-ąją kai kur ne­ dirb­si­me, pre­ky­bos cent­ruo­se dar­bą pra­dė­si­me to­kiu lai­ku, koks yra su­ de­rin­tas. Bet iš es­mės pir­mo­ji nau­jų­ jų me­tų die­na yra dau­giau ne­dar­bo“, – pa­sa­ko­jo K.Mar­ke­vi­čius.

Ba­rų du­rys at­vi­ros

Ge­ra ži­nia tiems, ku­rie ne­ži­no, ką no­ri veik­ti Nau­jų­jų me­tų nak­tį, ir tik­rai iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės neap­ sisp­ręs. Dau­gu­ma sos­ti­nės ba­rų dirbs kaip įpras­ta, tai­gi ten ga­lė­

si­te už­suk­ti bet ku­riuo me­tu. Vie­ nas po­pu­lia­riau­sių ba­rų „Pia­no Man“ neor­ga­ni­zuo­ja jo­kios šven­ ti­nės pro­gra­mos ir priims vi­sus sa­ vo klien­tus.

Vy­ni­nė „In Vi­no“ or­ga­ni­zuo­ja šven­ti­nę va­ka­rie­nę, o po jos kie­ me lau­kia nau­ja­me­čiai fe­jer­ver­ kai. Bi­lie­to kai­na vie­nam as­me­niui – 120, dviem – 220 li­tų. Pa­sak va­ dy­bi­nin­kės Ži­vi­lės, vie­tų li­kę la­bai ne­daug. Tie­sa, po vi­dur­nak­čio čia bus ga­li­ma už­suk­ti ir tiems, ku­rie sta­liu­kų ne­re­zer­va­vo, bet šven­ti­ nę nak­tį no­rės iš­ger­ti tau­rę vy­no ar šam­pa­no. Įė­ji­mo į vy­ni­nę kai­ na po dvy­lik­tos va­lan­dos as­me­ niui bus 30 li­tų.

Nau­ja­me­tis va­ka­ras kon­cer­tuo­se

Vil­niaus kong­re­sų rū­muo­se, „Pia­ no.lt“ sa­lė­je or­ga­ni­zuo­ja­mi šven­ti­ niai kon­cer­tai. Nau­juo­sius me­tus

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

su­tik­ti kvie­čia ir mu­zi­ki­nis teat­ ras „New York“, kul­tū­ros ba­ras „Kab­lys“. Mies­to Ro­tu­šė į šven­ti­ nius kon­cer­tus kvies net dvi die­ nas iš ei­lės: gruo­džio 30-ąją – į šo­ kio spek­tak­lį „Ro­meo ir Džul­je­ta“, gruo­džio 31 d. – į Gir­man­tės Vait­ ku­tės kon­cer­tą „Mee­ting Ade­le“.

Nau­juo­sius me­tus triukš­min­gai pa­si­tik­ti nu­si­tei­kęs ir me­nų fab­ ri­kas „Lof­tas“. Tą va­ka­rą jis švęs ir ket­vir­tą­jį sa­vo gim­ta­die­nį. Šie­ met ke­ti­nan­tys Nau­juo­sius me­tus su­tik­ti „Lof­te“ tu­rė­tų ruoš­tis fu­ tu­ris­ti­niam va­ka­rė­liui, ku­rio te­mą „Har­der Bet­ter Fas­ter“, pa­sak or­ ga­ni­za­to­rių, pa­dik­ta­vo šiais me­tais įspū­din­gai ir tran­kiai į pa­sau­li­nę sce­ną grį­žu­si gru­pė „Daft Punk“.

Be­je, ba­ras, vi­lio­da­mas sve­čius, tą nak­tį siū­lys be­ne drau­giš­kiau­sias kai­nas mies­te – vi­si kok­tei­liai vi­ są nak­tį kai­nuos po 5 li­tus.

Vilniaus mokiniai rodo ekologiškos gyvensenos pavyzdį Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija yra puikus pavyzdys, kaip ugdoma atsakinga jaunoji karta – neabejinga mus supančiai aplinkai ir turinti tvirtą pilietiškumo jausmą.

Mokyklos bendruomenė, prisidėdama prie šiuo metu vykdomos socialinės akcijos „Mąstau. Rūšiuoju.

Gyvuoju!“, siekia rodyti platesnį požiūrį į atliekų rūšiavimą – neapsiriboti vien plastiko, metalo, stiklo ar popieriaus rūšiavimu. Skatindami rinkti ir atiduoti perdirbti pavojingas atliekas, tokias kaip senos baterijos, perdegusios taupiosios lemputės, sugedę elektros bei elektronikos prietaisai ir kt., mokiniai tikisi, kad prie jų prisijungs ne tik miesto, rajono, bet ir viso regiono moksleiviai. Tik taip galima pasiekti, kad sveikatai kenksmingų medžiagų turinčios pavojingos atliekos nekenktų nei mūsų žmonėms, nei mūsų aplinkai. „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“

Šios mokyklos moksleiviai neseniai baigė pirmąjį akcijos etapą, kurio metu, visą lapkritį, rinko pavojingas atliekas – senas baterijas. Kitų metų sausį jų laukia antrasis akcijos etapas – perdegusių dujošvyčių lempų rinkimas, o kovą, trečią ir paskutinį etapą, mokiniai vėl rinks senas baterijas. „Suaugusiesiems dar reikia suvokti, kaip ir kodėl svarbu rūšiuoti, susipažinti su

ekologiška mąstysena, o jaunesni žmonės, ypač vaikai, yra imlesni, – įsitikinusi „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos tiksliųjų, gamtos mokslų ir technologinio ugdymo skyriaus vedėja Jurgita Greičiūtė. – Tokie dalykai turi įaugti į kraują ir būti perduodami iš kartos į kartą, o tai ir stengiasi daryti mūsų gimnazija, dirbanti jau su subrendusiais žmonėmis, kurie dažnai turi ir savo vaikų. Mes šviečiame moksleivius, o šie gali šį auklėjimą iškart perduoti savo vaikams.“ Gimnazijos veiklos stebėsenos ir pagalbos mokiniui skyriaus vedėja Danguolė Stankevičienė papildė, kad jų gimnazija ir be šios socialinės akcijos yra orientuota į ekologiją: dalyvaujama tarptautiniuose ekologijos projektuose, respublikiniuose fotografijos ir ekologinio plakato konkursuose, Europos aplinkosaugos mokinių forumuose. Taip pat mokiniai yra sukūrę filmuką ir pastatę spektaklį ekologine tematika. Be to, gimnazija turi specialius konteinerius ir nuolat dalyvauja „Darom“ akcijoje.

Atliekų perdirbimo nauda

Net ir menkiausia atlieka gali virsti energijos šaltiniu bei duoti antrinės materialinės naudos, tad netinkamas šiukšlių tvarkymas mums kainuoja gana daug. Turbūt retas žino, kad, pavyzdžiui, taupiųjų lempučių sutvarkymo išlaidos – nuo jų surinkimo iki apdoro-

jimo – jau yra įskaičiuotos į kainą, kurią mokame jas įsigydami. Todėl tokias lemputes išmesdami į buitinių atliekų konteinerį švaistome tiek išteklius (metalą, stiklą), kurie galėtų būti perdirbti, tiek jau sumokėtus pinigus. „Labai svarbu atkreipti mokinių dėmesį į atliekų tvarkymo sistemą ir problemas, išmokyti juos rūšiuoti, skleisti teisingą požiūrį apie atliekų rūšiavimą bei perdirbimą ir taip prisidėti ne tik prie atsinaujinančiosios energijos gaminimo, bet ir prie aplinkos taršos mažinimo, – pabrėžė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas dr. Mantas Varaška. – Skiepijant atliekų rūšiavimo tradicijas jaunimui, tikėtina, kad jos bus perduotos ir tolesnėms kartoms.“ Lapkričio mėnesį visoje Lietuvoje prasidėjusi akcija „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ ragina 9–11 klasių mokinius rinkti pavojingas atliekas – perdegusias dujošvytes lemputes bei senas baterijas – ir atiduoti jas perdirbti. Kiekvienos tarpinį etapą laimėjusios mokyklos mokiniams akcijos partneriai dovanos iki 150 bilietų į vienas krepšinio rungtynes Vilniuje („Lietuvos ryto“ namų rungtynės) arba Kaune (Kauno „Žalgirio“ namų rungtynės). Kitų metų gegužę bus skelbiama vienintelė visų akcijos etapų mokykla nugalėtoja. Ji įgis teisę pakviesti į savo paskutinio skambučio šventę pasirinktos krepšinio komandos narius.

PR

7

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

miestas

Lie­tu­vą ren­ka­si dėl kom­for­to Šven­ti­niu se­zo­nu į Vil­nių tra­di­ciš­kai plūs­te­lė­jo tu­ris­tų iš Ry­tų vals­ty­bių: Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos. Kas juos taip trau­ kia į Lie­tu­vą ir ko­kių pra­mo­gų jie čia daž­niau­siai ieš­ko?

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Tu­ris­tų plūs­te­lė­ji­mas aki­vaiz­dus

Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro (VTIC) Pro­jek­tų įgy­ven­di­ ni­mo sky­riaus va­do­vė Vil­ma Dau­ ba­rie­nė pa­tvir­ti­no, kad tu­ris­tų iš Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos šven­ti­niu lai­ko­tar­piu tik­rai pa­gau­sė­ja. „Mes Vil­niu­je tu­ri­me ke­tu­ris tu­ ris­tų ap­tar­na­vi­mo cent­rus ir vi­si mū­sų dar­buo­to­jai su­tar­ti­nai sa­ko, o ir sta­tis­ti­ka pa­tvir­ti­na, kad tuo lai­ko­tar­piu sve­čių tik­rai pa­dau­gė­ ja. Rem­da­ma­si praei­tų me­tų sta­ tis­ti­ka, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad praei­tų me­tų šven­čių lai­ko­tar­piu (pa­sku­ ti­nės gruo­džio ir pir­mos sau­sio sa­ vai­tės) mes su­lau­kė­me be­veik 5000 sve­čių, iš jų dau­giau kaip pu­sė bu­ vo iš Ru­si­jos. Tu­ris­tų iš Bal­ta­ru­si­ jos bu­vo apie 600“, – tei­gė ji.

Pa­na­šios ten­den­ci­jos, ant V.Dau­ ba­rie­nės, tu­rė­tų iš­lik­ti ir šie­met.

Lie­tu­vos tu­riz­mo aso­cia­ci­jos (LTA) pre­zi­den­tė Da­nu­tė Ma­žei­kai­ tė sa­kė, kad tarp to­kių tu­ris­tų la­bai po­pu­lia­ri gin­ta­ro te­ma. Ji pa­pras­ tai įtrau­kia­ma į marš­ru­tus, ki­tus tu­ris­ti­nius pa­siū­ly­mus. Dar vie­na te­ma yra lais­va­lai­kio, ap­si­pir­ki­mo pa­slau­gos. LTA pre­zi­den­tė įvar­di­ jo net ke­lias prie­žas­tis, ko­dėl Ry­tų eu­ro­pie­čiams čia taip pa­tin­ka. „Plūs­te­lė­ji­mas jun­ta­mas. Juos vi­ sų pir­ma čia at­ve­da pra­kti­nė pa­tir­tis: jie jau bū­na vie­šė­ję čia ir grįž­ta at­gal su drau­gais. Ant­ra prie­žas­tis yra ge­ras ap­tar­na­vi­mas. Tre­čia, vie­na pa­grin­di­ nių, kal­bant apie bal­ta­ru­sių tu­ris­tus, yra pa­sie­kia­mu­mas: po il­gų de­ba­tų „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ iš­nuo­mo­jo pa­pil­do­mų va­go­nų ir su­si­sie­ki­mo si­ tua­ci­ja šiek tiek ge­rė­ja. Tai la­bai svar­ bu. Ket­vir­ta prie­žas­tis ta, kad čia nė­ra kal­bos bar­je­ro – pa­slau­gų tei­kė­jai su jais bend­rau­ja jų kal­ba. Jie jau­čia­si čia kom­for­ta­bi­liai“, – Vil­niaus pra­na­šu­ mus var­di­jo D.Ma­žei­kai­tė.

Iš nau­jo at­ran­da Vil­nių

V.Dau­ba­rie­nė tei­gė, kad pa­sta­ruo­ ju me­tu jun­ta­mas ir pa­di­dė­jęs Ru­ si­jos tu­ris­tų dė­me­sys Lie­tu­vai – jų čia ap­si­lan­ko vis dau­giau.

„Pir­miau­sia rei­kė­tų pa­sa­ky­ ti, kad Vil­nius ap­skri­tai yra nau­jai at­ran­da­mas tu­ris­tų iš Ru­si­jos. Me­ tams įsi­bė­gė­jant jų ap­skri­tai dau­ gė­ja. Žvelg­da­mi į praei­tų ir šių me­ tų pir­mų tri­jų ket­vir­čių sta­tis­ti­ką, ma­to­me la­bai smar­kų pa­di­dė­ji­mą, ku­ris sie­kia 20 ir dar dau­giau pro­ cen­tų. Kas juos čia trau­kia šven­ti­ niu lai­ko­tar­piu? Jie no­ri Nau­juo­sius me­tus su­tik­ti ar­ti­ma­ja­me už­sie­ ny­je, ku­rį leng­va pa­siek­ti. Trau­ kia juos ir tai, kad šv. Ka­lė­das mes šven­čia­me gruo­dį, o jie – tik sau­sį, to­dėl jie klau­si­nė­ja apie ka­lė­di­nius ren­gi­nius ir tie­siog mė­gau­ja­si gra­ žiai pa­puoš­tu mies­tu“, – pa­sa­ko­jo D.Mažeikaitė.

Vie­na bal­ta­ru­sių, ru­ sų plūs­te­lė­ji­mo į Vil­ nių prie­žas­čių yra ta, kad čia nė­ra kal­ bos bar­je­ro – pa­slau­ gų tei­kė­jai su jais bend­rau­ja jų kal­ba.

Į Lie­tu­vą tu­ris­tai iš Ry­tų Eu­ro­pos vyks­ta ne tam, kad vi­są lai­ką leis­ tų vie­no­je vie­to­je. Jie mėgs­ta pa­ ke­liau­ti ir po ki­tus mies­tus, to­dėl fi­nan­si­nę nau­dą pa­ti­ria pa­slau­gų te­ikė­jai ne tik Vil­niu­je, bet ir Tra­ kuo­se ar Drus­ki­nin­kuo­se. „Aš iš­skir­čiau dvi di­des­nes tu­ ris­tų gru­pes, – sa­kė D.Ma­žei­kai­tė.

– Tai bū­na šei­mos, ku­rios at­vyks­ta su vai­kais, ir tie, ku­rie čia at­vyks­ ta su drau­gais ar gi­mi­nė­mis, t. y. be vai­kų. Fi­nan­si­niu po­žiū­riu esa­ me pa­ste­bė­ję, kad jie ga­li gy­ven­ti ir ga­na eko­no­miš­ka­me vieš­bu­ty­je, bet lais­va­lai­kiui, pir­ki­niams iš­leis­ti ga­li la­bai daug. Pa­vyz­džiui, tų, ku­ rie nau­do­ja­si SPA pa­slau­go­mis, yra tik­rai ne­ma­žai. Iš Vil­niaus tu­ris­tai va­žiuo­ja į Tra­kus ar Drus­ki­nin­kus.

Vis dėl­to to­kiu lai­ko­tar­piu la­biau do­mi­nuo­ja tie, ku­rie no­ri emo­ci­ jos, pra­mo­gų, ren­gi­nių, mu­zi­kos ir tie­siog šven­ti­nės at­mos­fe­ros.“

Ru­sai – ak­ty­ves­ni tu­ris­tai

V.Dau­ba­rie­nė pa­ste­bė­jo, kad ru­sai pa­pras­tai yra ge­ro­kai ak­ty­ves­ni tu­ ris­tai nei va­ka­rie­čiai. Jiems Vil­niu­je įdo­mu ne tik pa­vaikš­čio­ti po mies­tą, bet ir nu­veik­ti ką nors įdo­mes­nio. „Tu­ris­tai iš ki­tų ša­lių di­džiau­ sią dė­me­sį ski­ria mies­tui pa­žin­ti, o iš ru­sų tu­ris­tų su­lau­kia­me dau­giau klau­si­mų apie šven­ti­nius ren­gi­nius, va­ka­rie­nes, kur bū­tų ga­li­ma su­tik­ ti Nau­juo­sius me­tus, kur bū­tų ga­ li­ma ap­si­pirk­ti, kur vyks­ta mu­gės.

Jie ak­ty­viau sten­gia­si ne tik pa­žin­ ti mies­tą, bet ir ak­ty­viau ap­si­pir­ki­ nė­ja, lei­džia lais­va­lai­kį. Jie at­vyks­ta ne šiaip ra­miai pa­bū­ti, bet ir pa­žin­ti mies­to, ap­si­pirk­ti, iš­ban­dy­ti vie­nos ki­tos pra­mo­gos“, – tei­gė ji.

Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ra­ nų aso­cia­ci­jos vyk­do­mo­ji di­rek­to­ rė Eg­lė Dil­kie­nė dar prieš šven­tes sa­kė, kad tu­ris­tų iš Ry­tų Eu­ro­pos plūs­te­lė­ji­mas jau jun­ta­mas, vieš­ bu­čių kam­ba­riai jau už­sa­ko­mi.

Pap­ras­tai ren­ka­ma­si vi­du­ti­nius ir bran­ges­nius vieš­bu­čius. Kam­ba­ riai už­sa­ko­mi įvai­rio­se vie­to­se. Be sos­ti­nės, šven­ti­niu lai­ko­tar­piu dar la­bai mėgs­ta­mi ku­ror­tai, pa­jū­ris.

Vil­niaus eg­lė – gra­žiau­sių 12-uke

Sėk­mė: bal­ta­ru­siai ir ru­sai, ki­taip nei ki­tų ša­lių tu­ris­tai, Vil­niu­je ne tik

ap­lan­ko Ka­lė­dų ren­gi­nius, eg­lę, bet ir kur kas ak­ty­viau per­ka do­va­nas bei su­ve­ny­rus.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Be­je, dar vie­nas pa­ska­ti­ni­mas ap­ lan­k y­t i Vil­n ių ne tik tu­r is­tams iš ša­lių kai­my­nių, bet ir vi­so pa­sau­lio yra JAV te­le­v i­z i­jos CNN spren­d i­ mas Vil­niaus Ka­lė­dų eg­lu­tę įtrauk­ ti į įspū­d in­g iau­sių eg­l ių 12-uką. Ir šia­me są­ra­še ji pri­sta­t y­ta pir­mo­ ji! Tie­sa, ar tai tik­rai tei­g ia­ma rek­ la­ma, ga­li­ma ir sua­be­jo­ti, nes pub­ li­ka­ci­jos CNN po­rta­le au­to­riai kaž­ ko­dėl nu­spren­dė, kad Lie­tu­va – Bal­ ka­nų ša­lis. „Ge­rai iš­si­lai­kęs Lie­tu­vos sos­ti­nės se­na­mies­tis – kaip tik ta vie­ta, ku­riai rei­kia Ka­lė­dų me­džio. Da­bar ji jau yra – iš tie­sų, 25 met­rų aukš­čio. Tai aukš­čiau­sia eg­lu­tė Bal­ka­nuo­se“, – ra­ šo­ma po­rta­le. Taip pat pri­me­na­ma, kad tai nė­ra tik­ras me­dis, o tik „me­ta­ li­nis ske­le­tas, pa­deng­tas ša­ko­mis“.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

8

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Savaitės interviu

Vi­si ke­liai ve­da į Vil­nių Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Metų ne­laimės Ignas Jačauskas

B

ai­g ian­t is se­n ie­siems ir pra­si­de­ dant nau­jie­siems me­tams taip ir no­r i­si vi­sus įvy­k ius su­dėliot į stal­č iu­k us, bet jiems tin­ka­mos spin­tos ras­t i ne­pa­vyks­ta. Ta­čiau vi­si kiek dau­giau bangų su­kėlę įvy­kiai bent jau me­ tų pa­bai­go­je pri­vertė su­si­mąsty­ti apie tai, ko­k ią mil­ž i­n išką ga­l ią tu­r i vie­šie­ji ry­šiai, ga­lin­tys did­žiau­sius mi­nu­sus pa­teik­ti kaip pliu­sus, o siau­bingą tra­ge­diją griu­vus „Ma­ xi­mos“ pa­sta­tui pa­vers­ti dar ir vers­lo im­pe­ ri­jos saulė­lyd­ž iu vie­no­je iš rinkų. Įvy­k ių, kai Lie­tu­va skambėjo ne taip, kaip norė­tu­ me, ne­trūko. Ir tai – ne tik „Ma­xi­mos“ pa­sta­ to bei viešųjų ry­šių griū­tis.

Fil­mo apie ne­prik­lau­so­mybę cenzū­ra, žy­dus gelbė­ju­sių ar so­vietų la­ge­rius iš­ken­tu­sių lie­tu­vių mai­šy­mas su pur­vais – ab­so­liu­tus B.Bra­daus­ko re­kor­das.

Išs­k ir­t inę vietą uži­ma ir ne­v ykę po­l i­t ikų pa­si­sa­ky­mai bei poel­giai, ku­riuos kaip sau­ sos sa­ma­nos ugnį pa­si­gau­na už­sie­n io ži­ niask­lai­da. Išs­k ir­tinį vaid­menį čia vai­di­no ke­li par­la­men­ta­rai: Pet­ras Gra­ž u­lis, Bi­rutė Vėsaitė, Bro­nius Bra­daus­kas, Lo­re­ta Grau­ ži­n ienė, be­je, – ir prem­je­ras Al­g ir­das But­ ke­v i­čius. Tie­sa, šis, bent kaip bu­vo tei­g ia­ ma, daž­nai bu­vo „klai­din­gai in­terp­re­tuo­ja­ mas žur­na­listų“, tad daž­ni ir ra­di­kalūs nuo­ monės kei­ti­mai esą bu­vo tik ži­niask­lai­dos triu­kas.

Kaip tuo­met pa­va­d in­t i P.Gra­ž u­l io de­mar­ šus, šūkį „už Lie­t uvą, vy­rai“ ir visą li­k usį kon­tekstą, įskai­tant kel­nes su užt­rauk­t u­ ku ne to­je pusė­je? Eu­ros­kep­t iš­ka lai­k y­se­ na? Ma­no nuo­mo­ne, tai – tik des­pe­ra­tiš­ka dėme­sio sto­ka.

L.Grau­ži­nienės ti­tu­la­vi­ma­sis „vals­tybės va­ do­ve“, be­sąly­giš­kas Vik­to­ro Us­pas­ki­cho gy­ ni­mas – tik smulk­me­na, pa­ly­g in­ti su jos su nie­k uo ne­su­de­r in­ta iš­vy­ka į Uk­rainą, kur pra­d žio­je įsi­su­k u­si į opo­z i­ci­jos mi­t ingą ji dar tikė­jo­si būti priim­ta ir Aukš­čiau­sio­ sios Ra­dos va­do­vo. Tai ne­įvy­ko. Tie­sa, ji pa­t i sakė, kad jos ko­le­ga iš Uk­rai­nos vė­ liau at­siuntė at­si­pra­šymą. Tačiau pa­sau­ly­ je šis veiks­mas bu­vo pa­lai­ky­tas ne tik gra­ žiu Lie­tu­vos ges­tu, bet ir po­li­ti­nio pro­to­ko­ lo ne­pai­sy­mu.

Pir­mo­jo Bal­t i­jos ka­na­lo pro­pa­gan­d inės trans­l ia­ci­jos ir B.Bra­daus­ko pro­k rem­l iš­ ki veiks­mai bei pa­si­sa­ky­mai, ma­no gal­va, at­si­dūrė pir­mo­je vie­to­je. Cenzū­ra ne­ro­dy­ ti fil­mo apie ne­prik­lau­so­mybę, ne­va „įsi­ žeis ko­le­gos iš Ru­si­jos“, žy­dus gelbė­ju­sių ar net so­vietų la­ge­rius iš­ken­tu­sių lie­tu­vių že­mi­ni­mas – ab­so­liu­tus re­kor­das ir pa­čiam B.Bra­daus­kui.

Tikė­k imės, ki­ti me­tai ne­bus nuo­bo­des­ni ir re­kordų tik­rai ne­pritrūk­si­me.

Š

iemet Vil­nius bu­vo vie­nin­te­lis mies­ tas, ku­ria­me pa­daugė­jo gy­ven­tojų, o vil­nie­čių šei­mos pa­si­ry­žu­sios su­si­ lauk­ti ge­ro­kai dau­giau vaikų nei kitų re­gionų at­sto­vai.

Lie­tu­vos sos­tinė pa­ma­žu tam­pa pa­trauk­ liu mo­no­cent­ru. Ta­čiau Vy­tau­to Did­žio­ jo uni­ver­si­te­to pro­fe­sorė de­mog­rafė Vla­da Stankū­nienė svars­to, kad var­gu ar tai ge­rai, nes ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se gy­ven­ti ga­li­ ma. Pa­sak eks­pertės, gy­ven­ti ga­li­ma ir kai­ me, kur įsikūrę treč­da­lis lie­tu­vių. Tai la­bai daug, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis iš­si­vys­čiu­sio­mis vals­tybė­mis, bet me­tai ki­ti, ir šio „at­si­li­ki­ mo“ ne­be­liks.

– Ko­kie de­mog­ra­fi­niai ro­dik­liai šiuo me­tu svar­biau­si, kaip jie kin­ta?

– Su­mi­nis gims­ta­mu­mo ro­dik­lis (vi­du­ti­ nis vaikų, ku­riuos mo­te­ris pa­gim­do per vi­ są sa­vo gy­ve­nimą, skai­čius) nuo 2 (1990 m.) nu­kri­to ir 2002–2005 m. ne­siekė nė 1,3. Ta­ čiau nuo 2005 m. šis ro­dik­lis pra­dėjo didė­ti ir, nau­jau­siais per­nai metų duo­me­ni­mis, bu­ vo ly­gus 1,6. To­kia ro­dik­lio di­na­mi­ka, at­ro­do, leistų ma­ny­ti, kad si­tua­ci­ja gerė­ja, ta­čiau tik to­kiu at­ve­ju, jei per­ne­lyg ne­si­gi­lin­tu­me į ro­ dik­lio kilmę ir ga­li­mus po­ky­čius.

Rei­kia pa­sa­ky­ti, jog 1990-ai­siais gims­ta­ mu­mas su­mažė­jo ne todėl, kad šei­mos ap­ si­sprendė su­si­lauk­ti ma­žiau vaikų, – tai lė­ mė gim­dy­mo ati­dėji­mas vy­res­niam am­žiui.

1990-ųjų pra­džio­je ša­ly­je bu­vo la­bai su­ dėtin­ga eko­no­minė si­tua­ci­ja. Ji turė­jo įta­ kos ma­žes­niam gims­ta­mu­mui, o ne­tru­kus mus pa­siekė ir šei­mos trans­for­ma­ci­ja (vėliau tuo­kia­ma­si, vai­kai gims­ta vy­res­niems tė­ vams, jų su­si­lau­kia­ma ma­žiau). Tai­gi, ma­ mos, ati­dėju­sios gim­dymą, kol bus vy­resnės, ga­liau­siai įsi­lie­jo į jau­nes­niųjų gre­tas.

Taip nu­ti­ko ir da­bar, gims­ta­mu­mo ro­dik­lis la­biau­siai gerė­ja ne todėl, kad šei­mos su­si­lau­ kia dau­giau vaikų, tie­siog po 10–15 metų iš­ ryškė­ja ati­dėto gim­dy­mo po­vei­kis gims­ta­mu­mo ro­dik­liui. Bet ku­riuo at­ve­ju ge­rai, kad vy­resnės mo­te­rys ap­si­sprend­žia su­si­lauk­ti vaikų, o nors gims­ta­mu­mas ir su­mažėjęs, si­tua­ci­ja nėra to­ kia tra­giš­ka kaip am­žiaus pra­džio­je.

Sos­tinė­je gims­ta­mu­mo ro­dik­lio ki­ti­mas pa­ na­šus, ta­čiau šio šimt­me­čio pra­džio­je Vil­niu­ je jis bu­vo nu­kritęs iki 1,1, o Lie­tu­vos ro­dik­lis siekė 1,23–1,27. Vil­niu­je įta­kos gims­ta­mu­ mui tu­ri ke­li veiks­niai. Gim­dy­mas ati­de­da­ mas vėles­niam lai­kui, kai šei­ma įsit­vir­tins sos­tinė­je, įgis pro­fe­siją. Ta­čiau šiuo me­tu su­ mi­nis gims­ta­mu­mo ro­dik­lis Vil­niu­je toks pat kaip Lie­tu­vos ir vos di­des­nis už kitų mies­ tų (Vil­niu­je – 1,55, Lie­tu­vo­je – 1,55, Lie­tu­vos mies­tuo­se – 1,51). Tai­gi, jei ma­tuo­si­me gims­ ta­mumą rea­liais skai­čiais, sos­tinės si­tua­ci­ja nie­kuo ne ki­to­kia nei Lie­tu­vos kon­teks­tas.

– Bet vil­nie­čiai pa­si­ryžę turė­ti dau­giau vaikų nei kitų miestų ir re­gionų gy­ven­ to­jai?

– Taip, jau se­no­kai at­lie­ka­me di­delės apim­ties ty­ri­mus, ku­rių res­pon­dentų im­tis sie­kia 5–10 tūkst. gy­ven­tojų, o di­delė ap­klaustųjų da­lis yra rep­ro­duk­ty­vaus am­žiaus mo­te­rys. La­biau­siai į akis krin­ta tai, kad 2006–2012 m. lai­ko­ tar­piu, kai ša­lis iš­gy­ve­no ir eko­no­minį pa­ki­ limą, ir nuo­smukį, bei su­si­do­ro­jo su jo pa­da­ ri­niais, Vil­niu­je gy­ve­nan­čios mo­te­rys ir vy­rai ke­ti­no su­si­lauk­ti dau­giau nei 2 vaikų, o tai kur kas dau­giau, nei pla­nuo­ja Kau­no, Klaipė­dos, Šiau­lių ar Pa­nevė­žio gy­ven­to­jai. Visą 2006– 2012 m. lai­ko­tarpį kitų miestų ro­dik­lis bu­vo ma­žes­nis kaip 1,8, o 2010 m. nu­kri­to iki 1,4. Įdo­mu tai, kad vil­nie­čių ke­ti­ni­mams su­si­ lauk­ti dau­giau vaikų be­veik ne­tu­ri įta­kos eko­ no­mi­niai nuo­smu­kiai, nors įpras­tai būtent su­prastė­jus eko­no­mi­nei si­tua­ci­jai pa­si­kei­čia

Sos­tinė: pa­sak de­mog­rafės V.Stankū­nienės, Vil­nius yra trau­kos zo­na, o vi­si ki­ti mies­tai

spar­čiai nyks­ta. Be to, į Vil­nių daž­niau­siai ke­lia­si jau­ni­mas, todėl kei­čia­si ir gy­ven­tojų am­ žiaus struktū­ra.

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

pla­nuo­jamų su­si­lauk­ti vaikų skai­čius. Vil­nius yra di­na­miš­kas mies­tas, ge­ban­tis su­kur­ti šei­ mos ge­rovę, todėl jo gy­ven­to­jus ma­žiau vei­ kia eko­no­mi­niai sun­ku­mai, šei­mos ma­to ap­ rūpin­to gy­ve­ni­mo per­spek­tyvą ir ga­li pla­nuo­ti dau­giau vaikų, būtent tiek, kiek yra „de­mog­ ra­fiš­kai kom­for­tiš­ka“ ir ati­tin­ka kaitų kartą už­tik­ri­nantį lygį (2010 m. Vil­niaus vy­rai ke­ti­ no su­si­lauk­ti 2,12 vaikų, o mo­te­rys – 2,02).

Prok­rea­ci­niais ke­ti­ni­mais ypač ski­ria­ si ma­žie­ji mies­tai, kur su­dėtin­ga iš­gy­ven­ ti, nes juos ypač pa­veikė eko­no­mi­kos sunk­ me­tis. Nuo 2006 m. iki 2010 m. vi­du­ti­nio dyd­žio mies­tuo­se (10–100 tūkst. gy­ven­tojų) ke­ti­namų turė­ti vaikų skai­čius tarp vyrų su­ mažė­jo nuo 1,8 iki 1,44, o tarp mo­terų – nuo 1,81 iki 1,53. Did­žiu­lis Vil­niaus ir kitų miestų skir­tu­mas ro­do, kad sos­tinė­je dar ga­li­ma iš­ gy­ven­ti ir gy­ven­ti.

Į Lie­tuvą grįžta emig­ran­tai, ta­čiau jie ku­ria­si ne gim­ tuo­siuo­se mies­tuo­se, o trau­kia į Vil­nių.

– Ar tai lėmė ir gy­ven­tojų au­gimą šie­ met, kai jų pa­daugė­jo tik Vil­niu­je?

– Vil­niu­je gy­ven­tojų mažė­jo nuo pat 1990 m., kai sos­tinė­je gy­ve­no 592 tūkst. gy­ven­tojų, o po de­šim­ties metų jų li­ko 554 tūkst. 1990-ųjų pra­džio­je iš Vil­niaus iš­vy­ko rusų, bal­ta­ru­sių, uk­rai­nie­čių. Be to, žy­dai jau galė­jo iš­va­žiuo­ ti į Va­ka­rus, o vėliau pra­si­dėjo ir kitų gy­ven­ tojų emig­ra­ci­ja. Ta­čiau po 2000 m. gy­ven­tojų mažė­ji­mas sta­bi­li­za­vo­si ir štai 2013 m. Vil­niu­je gy­ven­tojų pa­daugė­jo 4 tūkst. , iki 537 tūkst.

Tokį au­gimą lėmė ree­mig­ra­ci­ja – į Lie­tuvą grįžta emig­ran­tai, ta­čiau jie ku­ria­si ne gim­ tuo­siuo­se mies­tuo­se, o trau­kia į Vil­nių.

– Ko­kia vi­dinės mig­ra­ci­jos įta­ka, ar gy­ ven­to­jai iš re­gionų vyks­ta tik į Vil­nių?

– Gy­ven­tojų srau­tai kryps­ta į di­na­miš­kes­nes vie­to­ves, ku­rio­se ga­li gau­ti di­desnį at­ly­gi­ nimą, tai­gi, jie trau­kia į sos­tinę ar­ba į už­sienį.

Todėl, jei vil­nie­čių iš­vyks­ta sve­tur, jų su­ mažė­jimą kom­pen­suo­ja nau­ja­ku­riai, į Vil­nių at­vyks­tan­tys iš kitų re­gionų. 2001–2011 m. gy­ven­tojų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­ je gy­ven­tojų su­mažė­jo be­veik 13 pro­c. (Kau­ ne ir Pa­nevė­žy­je be­veik 17 pro­c., Klaipė­do­je be­veik 16 pro­c., Šiau­liuo­se – 18 pro­c., o Vil­ niu­je – 3,3 pro­c.).

Tai­gi, Vil­nius yra trau­kos zo­na, o vi­si ki­ti mies­tai spar­čiai nyks­ta. Be to, į Vil­nių daž­ niau­siai ke­lia­si jau­ni­mas, todėl kei­čia­si ir gy­ ven­tojų am­žiaus struktū­ra. Pen­si­nio am­žiaus gy­ven­to­jai Lie­tu­vo­je su­da­ro 21 pro­c., o Vil­ niu­je jų da­lis sie­kia 18,6 pro­c.

– Ne­pai­sant sos­tinės si­tua­ci­jos, Lie­tu­ vos vi­suo­menė spar­čiai senė­ja. Ka­da vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jai su­da­rys treč­dalį vi­suo­menės?

– Prog­no­zuo­ja­ma, kad vy­res­ni nei 60 metų gy­ven­to­jai šio am­žiaus vi­du­ry­je su­da­rys treč­ dalį gy­ven­tojų, o vy­res­ni nei 65 metų – ket­ vir­ta­dalį. Yra įvai­rių skai­čia­vimų, ta­čiau vi­ si – ir „Eu­ros­tat“, ir Jung­ti­nių Tautų – ro­do, kad vi­suo­menė spar­čiai senės iki šio am­žiaus vi­du­rio, o ta­da šis ro­dik­lis sta­bi­li­zuo­sis.

– De­mog­ra­fi­jos pro­ble­moms spręsti ieš­ ko­ma dirb­ti­nių prie­mo­nių. Pa­vyzd­žiui, vi­dinę mig­ra­ciją siū­ly­ta ma­žin­ti jaunų spe­cia­listų kvie­ti­mu į re­gio­nus su­tei­ kiant jiems būstą. Ar ga­li­ma ras­ti efek­ ty­vių išo­ri­nių būdų, ku­rie kils­teltų de­ mog­ra­fi­jos ro­dik­lius?

– Kiek­vieną pro­cesą rei­kia ver­tin­ti at­ski­rai, nes juos vei­kia įvai­rios sąly­gos, be to, jie vei­ kia vie­nas kitą. O da­linės prie­monės, kad ir būsto pir­ki­mas, nie­ko ne­reikš be dar­bo vie­tos.

Kad ją su­kur­tum, rei­kia vers­lui pa­ran­kios ap­ lin­kos ir trau­kos. Sąly­gas vers­lui ga­li­ma di­fe­ ren­ci­juo­ti pa­gal re­gionų lygį, gy­ven­tojų skai­ čių ir ki­tus po­žy­mius, ta­čiau tik eko­no­mi­niai sver­tai ga­li iš­ju­din­ti verslą, va­di­na­si, su­kur­ ti re­gio­no trauką.

Svar­bu pa­minė­ti ir natū­ra­lius veiks­nius.

Lie­tu­vo­je treč­da­lis gy­ven­tojų gy­ve­na kai­mo vie­tovė­se, o mes sie­lo­jamės, kad kai­mai nyks­ ta. Ar ras­tu­me kitą iš­si­vys­čiu­sią šalį, ku­rio­je tiek daug gy­ven­tojų likę kai­muo­se? Juk ki­to­ se vals­tybė­se kai­mo gy­ven­tojų net ke­lis kar­tus ma­žiau nei Lie­tu­vo­je. Kai­muo­se ne­be­gy­ve­na­ ma, už­mies­ty­je lie­ka tik at­ski­ri in­dust­ri­niai ūkiai, o ar­ti­miau­sia­me su­bur­ba­ni­zuo­ta­me už­mies­ty­je ku­ria­si tie, ku­rie dir­ba mies­tuo­se.

To­kia Lie­tu­vos sta­tis­ti­ka ro­do, kad vis dar tu­ri­me ag­ra­ri­nio kraš­to po­žy­mių. Ži­no­ ma, per ar­ti­miau­sius me­tus kai­mo gy­ven­ tojų skai­čius su­mažės, jų ne­be­liks ir nie­ko čia ne­pa­da­ry­si, tai ur­ba­ni­zuo­tos mo­der­ nios in­dust­rinės ša­lies po­žy­mis. O Vil­nius ta­po trau­kos cent­ru, tu­rin­čiu mo­no­cent­ri­ nio mies­to po­žy­mių. Var­gu ar tai ge­rai, nes ir ki­ti di­die­ji mies­tai – Kau­nas ar Klaipė­da – galėtų kuo pui­kiau­siai tik­ti jau­kiam gy­ve­ni­ mui, tik juos rei­kia iš­ju­din­ti.

9

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

Sėk­min­gi me­tai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­reiš­kė, kad 2013-ie­ji bu­vo itin sėk­min­gi Lie­tu­vai, ir pa­si­ra­šė ki­ tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą.

Tikslas: NKC vadovė J.Bikulčienė pripažino, jog mitų apie kraujo donorystę dar labai daug ir juos reikia kuo

greičiau paneigti. Pasirašius sutartį su NDA, kuriai atstovavo prezidentas D.Tumšys, dabar šia linkme bus dirbama kartu.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Drau­ge sklai­dys mi­tus Na­cio­na­li­nia­me krau­jo cent­re (NKC) pa­si­ra­šy­ta bend­ra­dar­ bia­vi­mo su­tar­tis tarp Na­cio­na­li­nės do­no­rų aso­cia­ci­jos (NDA) ir NKC. Su­si­ta­ri­mo tiks­las – su­vie­ni­jus jė­gas pro­pa­guo­ti neat­ly­gin­ ti­ną do­no­rys­tę ir di­din­ti do­no­rų skai­čių.

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Lie­tu­va at­si­lie­ka

Ga­na il­gai NKC ne­tu­rė­jo su­tar­ties su NDA ir ska­ti­nant neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­tę ne­bu­vo dir­ba­ma kar­tu.

Kiek­vie­na or­ga­ni­za­ci­ja vei­kė sa­ va­ran­kiš­kai ir ne­de­ri­no veiks­mų.

Tai­gi šios su­tar­ties pa­si­ra­šy­mas yra pir­mas žings­nis sie­kiant ne tik sujung­ti pa­stan­gas, bet ir ro­dan­tis NKC stra­te­gi­jos ki­ti­mą.

Nau­jo­ji NKC di­rek­to­rė Joa­na Bi­ kul­čie­nė iš­si­kė­lė sau už­da­vi­nį pa­ siek­ti, kad di­džio­ji dau­gu­ma krau­jo do­na­ci­jų bū­tų gau­na­ma iš neat­ly­ gin­ti­nos krau­jo do­no­rys­tės. To­kią pa­grin­di­nę už­duo­tį NKC ke­lia ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.

NDA pre­zi­den­tas Da­rius Tum­šys sa­kė, kad Lie­tu­vo­je vis dar trūks­ta su­pra­ti­mo apie do­no­rys­tę. Ji api­ pin­ta mi­tais, o re­gu­lia­rūs do­no­rai sto­ko­ja ele­men­ta­raus dė­me­sio.

Pa­sak jo, Lie­tu­vo­je pa­pras­čiau­ siai nė­ra do­no­rys­tės kul­tū­ros. Jai su­si­for­muo­ti so­viet­me­čiu tie­siog ne­bu­vo są­ly­gų. To­dėl da­bar tu­ri­ me vis­ką da­ry­ti iš nau­jo.

O dar­bo tik­rai ne­trūks­ta, nes šiuo me­tu do­no­rai tė­ra apie 3 pro­c. ga­lin­čių jais bū­ti, nors rei­kė­tų bent 5 pro­c. „Tai yra mū­sų su­si­ta­ri­mas bend­ ra­dar­biau­ti ska­ti­nant neat­ly­gin­ti­ną krau­jo do­no­rys­tę ir do­no­rys­tę ap­ skri­tai. Čia at­si­ran­da bend­ras in­te­ re­sas plės­ti neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­ tę iki vi­siš­kos per­ga­lės. Iki 2020 m., re­mian­tis Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ ni­za­ci­jos reikalavimais, mes tu­ri­me pa­siek­ti sa­vo nor­mą. Mums kaip ES na­riams šiuo at­ve­ju net ne­tu­rė­tų kil­ti klau­si­mų“, – sa­kė D.Tum­šys.

Liks tik neat­ly­gin­ti­na do­no­rys­tė

Ėji­mas „iki vi­siš­kos per­ga­lės“ ir reiš­kia po­žiū­rio pa­si­kei­ti­mą, so­

cia­li­nį są­mo­nin­gu­mą. Juk tik duo­ da­mi mes ga­li­me ti­kė­tis gau­ti. „Pir­miau­sia tu­ri vi­siš­kai pa­kis­ ti vi­suo­me­nės po­žiū­ris. Jo­kios ki­ tos do­no­rys­tės, be neat­ly­gin­ti­nos, ap­skri­tai ne­ga­li bū­ti. Jei­gu mes ir to­liau ei­si­me to­kiu prin­ci­pu kaip da­bar, to­kiu at­ve­ju bus ga­li­ma pa­ tei­sin­ti ir žmo­gaus par­da­vi­mą į ver­ gi­ją. Žmo­gaus kū­nas nė­ra ko­mer­ci­ nis ob­jek­tas ir ši­tai rei­kia su­vok­ti.

Juo la­biau kad svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma re­mia­si vi­suo­me­nės so­li­ da­ru­mo prin­ci­pu.

Tai yra mū­sų su­ si­ta­ri­mas bend­ra­ dar­biau­ti ska­ti­nant neat­ly­gin­ti­ną krau­ jo do­no­rys­tę ir do­no­ rys­tę ap­skri­tai. Žmo­gus kar­tais su­ser­ga to­kio­mis li­go­mis, kad ne tik jo, bet ir vi­sų ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mo pa­ja­mų neuž­ tek­tų gy­dy­mui. Ta­da vi­suo­me­nė ir su­si­tel­kia bei pa­de­da jam. Rei­kia su­vok­ti, jog rei­kia ką nors duo­ti, kad pa­skui ga­lė­tum gau­ti“, – kal­ bė­jo NDA pre­zi­den­tas.

cien­tų. Ta­čiau žmo­nės tuos mi­tus daž­nai pa­si­tel­kia ne tiek iš tik­rų­jų jais ti­kė­da­mi, kiek pri­deng­da­mi sa­ vo ne­no­rą au­ko­ti.

Ant­ra ver­tus, jei­gu ma­ne kas nors pa­gau­tų už ran­ko­vės ir pa­ klaus­tų, gal aš no­rė­čiau duo­ti krau­jo prieš šven­tes, nes jo tik­ riau­siai trūks, aš at­sa­ky­da­ma, kad ne­ži­nia, kas su tuo krau­ju da­ro­ma, jau­siuo­si tei­si. Aš ne­duo­du, nes jūs ve­žat jį į už­sie­nį, par­da­vi­nė­ jat...“ – sa­kė ji.

Daž­nai duo­ti krau­jo žmo­nės pa­ pras­čiau­siai bi­jo. D.Tum­šys ti­ki­ no, jog bai­mė yra vi­siš­kai na­tū­ra­li, bet su ja pa­de­da ko­vo­ti ži­nios, to­ dėl jis ir ska­ti­na pa­si­do­mė­ti bei pa­ ban­dy­ti. „Yra uni­ver­sa­li ir na­tū­ra­li bai­mė pa­kenk­ti sau. Vai­kys­tė­je mes bi­ jo­jo­me tam­saus kam­ba­rio. Da­bar, pa­vyz­džiui, leng­vai pe­rei­tu­me per len­tą, pa­dė­tą ant že­mės, bet jei­ gu ji bū­tų pa­kel­ta į po­ros met­rų aukš­tį, ke­liai jau pra­dė­tų dre­bė­ti.

Tai na­tū­ra­lu. Ta­čiau rei­kia tai nu­ ga­lė­ti. Aš, pa­vyz­džiui, ir­gi kiek­ vie­ną kar­tą ei­da­mas jau­di­nuo­si.

Tai nor­ma­lus pro­ce­sas, bet bai­ mes įvei­kia ži­nios“, – tei­gė NDA pre­zi­den­tas.

Bū­das pasi­tei­sin­ti

Dirb­ti do­no­rys­tę ska­ti­nan­čioms or­ga­ni­za­ci­joms tik­rai dar yra ką.

NKC va­do­vė J.Bi­kul­čie­nė pri­pa­ži­ no, jog mi­tų apie krau­jo do­no­rys­ tę dar la­bai daug ir juos rei­kia kuo grei­čiau pa­neig­ti. „Ga­lim pra­dė­ti nuo to, kad sa­ko­ ma, jog tai ne­sau­gu, ne­svei­ka, ga­ li už­si­krės­ti. Tie­sa, to­kių da­bar jau su­ma­žė­ję. Vi­si jau su­pra­to, kad vei­ kia vien­kar­ti­nių švirkš­tų sis­te­ma.

Mes net pra­šo­me dar­buo­to­jų, kad jos švirkš­tus iš­pa­kuo­tų prie pa­

3

proc.

– tiek žmonių šiuo me­tu yra do­no­rai iš ga­lin­čių jais bū­ti.

„Lie­tu­vai tai bu­vo iš­skir­ti­nai sėk­ min­gi me­tai. Tu­rė­jo­me pro­gą pa­ ro­dy­ti, ką su­ge­ba­me ES. Po de­ šim­ties me­tų na­rys­tės tu­rė­jo­me va­do­vau­ti vi­sai ES, tu­rė­jo­me su­ de­rė­ti la­bai su­dė­tin­gus, svar­bius klau­si­mus vi­siems eu­ro­pie­čiams, taip pat Lie­tu­vai, tai yra ir sep­ty­ ne­rių me­tų biu­dže­tas, ir įvai­rios po­li­ti­kos – tiek že­mės ūkio, tiek struk­tū­ri­nių fon­dų ir fi­nan­si­nės ban­kų są­ly­gų kū­ri­mo – da­ly­kai.

Jie už­tik­rins fi­nan­si­nį ir eko­no­mi­ nį sta­bi­lu­mą ne tik Eu­ro­pai, bet ir Lie­tu­vai“, – penk­ta­die­nį Lie­tu­vos ra­di­jui sa­kė vals­ty­bės va­do­vė.

Pre­zi­den­tė taip pat ak­cen­ta­ vo, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Ta­ry­bai vi­si įver­ti­no kaip la­bai sėk­min­gą. Anot jos, nie­kas ne­si­ ti­kė­jo, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mas bus toks sklan­dus. „Mu­mis da­bar pa­si­ti­ki ne tik Eu­ro­pa, ma­tė­me ir bal­sa­vi­mą ren­kant mū­sų kan­di­da­tą į Jung­ti­ nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bą. Lie­ tu­va pa­si­ti­ki pa­sau­lis. To­kio di­ džiu­lio pa­lai­ky­mo nė vie­na ša­lis nė­ra ga­vu­si ren­kant į jo­kį po­stą, per 180 ša­lių bal­sa­vo už Lie­tu­vą“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

Anot jos, au­gan­ti eko­no­mi­ka tei­kia pa­grin­do op­ti­miz­mui, kad gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je ge­rės, – di­ dės at­ly­gi­ni­mai, pen­si­jos.

Tik­r iau­s iai šių op­t i­m is­t i­ nių nuo­tai­kų įkvėp­ta Pre­zi­den­ tė penk­ta­die­nį pa­si­ra­šė 2014 m. vals­ty­bės biu­dže­to, ki­tų me­tų

„Sod­ros“ ir Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­ tos drau­di­mo fon­do (PSDF) biu­ dže­tų įsta­ty­mus. „Lie­tu­vai pro­gno­zuo­ja­mas vie­ nas spar­čiau­sių eko­no­mi­kos au­ gi­mų ES, tai pa­ga­liau tu­ri pa­jus­ ti ir vi­si ša­lies žmo­nės. Ki­ti me­tai tu­ri bū­ti skir­ti so­cia­li­nėms pro­ble­moms spręs­ti“, – pre­zi­den­tū­ ros pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­ma D.Gry­ baus­kai­tė.

Ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos sieks 26,093 mlrd. li­tų, asig­na­vi­mai – 27,033 mlrd. li­tų, ES ir ki­tos tarp­tau­ti­nės pa­ra­mos lė­šos – 7,4 mlrd. li­tų. Ki­tų me­tų „Sod­ros“ pla­nuo­ja­mas de­fi­ci­tas – 1,226 mlrd. li­tų, pla­nuo­ja­mos pa­ja­mos – 9,974 mlrd. li­tų, o iš­ lai­dos – 11,2 mlrd. li­tų. PSDF biu­ dže­tas ki­tą­met sieks 4,717 mlrd. li­tų, 2014 m. PSDF pa­ja­mos ir iš­ lai­dos bus be­veik 4 pro­c. di­des­ nės ne­gu šiais me­tais, kai jos yra 4,54 mlrd. li­tų.

VD, BNS inf.

At­vers du­ris sau­sį?

Lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų im­ por­tas į Ru­si­ją tu­rė­tų bū­ti at­nau­ jin­tas sau­sį, kaip pra­ne­ša Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ros, ta­čiau Lie­tu­ vos ins­ti­tu­ci­jos jo­kių ofi­cia­lių pra­ ne­ši­mų kol kas nė­ra ga­vu­sios.

„Sug­rį­ži­mas bus laips­niš­kas. Tie­ ki­mą ti­ki­ma­si pra­dė­ti sau­sį“, – tei­gė Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ros „In­ter­fax“ neį­var­dy­tas šal­ti­nis.

Kiek anks­čiau Ru­si­jos var­to­to­jų tei­sių gy­ni­mo tar­ny­bos „Ros­pot­ reb­na­dzor“ va­do­vo pa­rei­gas ei­ nan­ti Ana Po­po­va taip pat pa­reiš­ kė, kad lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų im­por­tas į Ru­si­jos rin­ką ga­li bū­ti grei­tai at­nau­jin­tas. „Ga­liu at­kreip­ti dė­me­sį į itin po­zi­ty­vų lie­tu­vių po­žiū­rį į skun­ dus, ku­riuos mes pa­tei­kė­me po ins­pek­ci­jos. Jų no­ras iš­tai­sy­ti (trū­ku­mus – red. pa­st.) yra la­bai rim­tas“, – žur­na­lis­tams Mask­vo­ je ant­ra­die­nį sa­kė A.Po­po­va. „Šiuo me­tu ren­gia­mi do­ku­ men­tai, ku­rie leis­tų tiek­ti šiuos pro­duk­tus į Ru­si­jos te­ri­to­ri­ją“, – pri­dū­rė ji. Ta­čiau Lie­tu­va penk­ ta­die­nį dar ne­tu­rė­jo ofi­cia­lios in­ for­ma­ci­jos apie lie­tu­viš­kų pie­no pro­duk­tų blo­ka­dos pa­nai­ki­ni­mą nuo sau­sio. Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ bos at­sto­vė spau­dai Jur­gi­ta Sa­vic­ kai­tė tei­gė, kad Ru­si­jos tar­ny­bos nė­ra pra­ne­šu­sios, jog Lie­tu­vos pro­duk­ci­ją bus ga­li­ma eks­por­ tuo­ti po Nau­jų­jų me­tų.

„Ži­niask­lai­do­je skai­tė­me pra­ne­ ši­mus (apie blo­ka­dos pa­nai­ki­ni­mą – red. pa­st.), ta­čiau ofi­cia­lios in­ for­ma­ci­jos iš Ru­si­jos ins­ti­tu­ci­jų ne­sa­me ga­vę“, – BNS sa­kė J.Sa­ vic­kai­tė. „Ros­pot­reb­na­dzor“ nu­ ro­dy­mu lie­tu­viš­kos pie­no pro­ duk­ci­jos im­por­tas į Ru­si­ją bu­vo su­stab­dy­tas spa­lį. Mask­va tei­gė, kad tai pa­da­ry­ta dėl ne­pa­kan­ka­mo pro­duk­tų sau­gu­mo, bet Lie­tu­vos ir ES pa­rei­gū­nai tai va­di­no po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tu žings­niu, Lie­tu­vai pir­ mi­nin­kau­jant ES Ta­ry­bai.

VD, BNS inf.

10

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

ekonomika

Lie­tu­vos eko­no­mi­kos įvy­kių Už­da­ry­ti du tink­lai

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

2013-ųjų Lie­tu­vos eko­no­mi­kos ar vers­lo įvy­kiai, ku­rie šiais me­tais su­laukė ne­ma­ žo at­gar­sio, o kai ku­rie galbūt turės įta­ kos atei­nan­tiems 2014-ie­siems.

Ba­landį bu­vo už­da­ry­tas dau­ giau kaip 20 metų dirbęs tink­ las „Pa­si­da­ryk pa­ts“, pre­kiavęs sta­ty­bi­nių med­žiagų ir ap­dai­los prekė­mis. Nep­raė­jus nė me­tams, Lie­tuvą pa­li­ko ir tarp­tau­ti­nis to­ kio po­būdžio tink­las „Bau­hof“.

Nė vie­nas iš tinklų ne­galė­jo nu­ ro­dy­ti tiks­lios pa­si­trau­ki­mo prie­ žas­ties. „Bau­hof“ at­sto­vai tuo me­tu tvir­ti­no, kad ne­be­ga­li to­

le­ruo­ti pa­ti­riamų nuo­sto­lių. To­ dėl bu­vo pa­si­rink­ta už­da­ry­ti vi­sas pen­kias par­duo­tu­ves, o Es­ti­jo­ je ki­tais me­tais ati­da­ry­ti dar 5–7 nau­jas, be jau vei­kian­čių 12-os.

O likę di­die­ji sta­ty­bi­nių med­žiagų tink­lai – „Se­nu­kai“, „Er­mi­ta­žas“ bei „Mo­ki – ve­ži“ – to­liau ak­ty­ viai kon­ku­ruo­ja ir le­pi­na pirkė­jus 20–30 pro­c. nuo­lai­do­mis be­veik vis­kam.

Bank­ru­ta­vo Ūkio ban­kas

Pa­kel­ta MMA Be­ne vie­nas svar­biau­sių šių me­ tų įvy­kių – mi­ni­ma­lios mėne­ sinės al­gos (MMA) pa­di­di­ni­mas nuo 850 iki 1000 litų (iki mo­kes­ čių). Tie­sa, pa­skel­bus apie tai, bu­vo ne­ma­žai tvir­ti­nimų, kad dau­ge­lis įmo­nių ne­bus pa­jėgios mokė­ti di­des­nių at­ly­gi­nimų. Esą dėl to didės ne tik rei­ka­la­vi­mai dar­buo­to­jams, bet ir ne­dar­bo ly­gis, nes ne­galė­da­mos mokė­ti algų įmonės pa­pras­čiau­siai at­ leis sa­vo dar­buo­to­jus. Metų pa­ bai­go­je ga­li­ma tvir­tin­ti, kad taip ne­nu­ti­ko ir su di­des­niais keb­lu­ mais, pa­di­di­nus MMA, įmonės ne­su­sidūrė. Be to, šių metų pir­

Praė­jus šiek tiek dau­giau nei me­ tams nuo „Sno­ro“ ban­ko bank­ro­to, toks pat li­ki­mas iš­ti­ko ir Ūkio ban­ ką. Prie bankų ir ban­ko­matų ėmė ri­kiuo­tis žmonės, no­rin­tys iš­siim­ti sąskai­to­je esan­čius pi­ni­gus. Dar po ke­lių mėne­sių bu­vo pa­skelb­tas ofi­ cia­lus ban­ko bank­ro­tas. mą ket­virtį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ ka­mu pra­ėju­sių metų lai­ko­tar­ piu, vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, neats­kai­čius mo­kes­čių, pa­didė­ jo 4,4 pro­c. Per ket­ve­rius me­tus tai spar­čiau­sias dar­bo už­mo­kes­ čio au­gi­mas.

Pie­no pro­duktų drau­di­mas Aug­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­kai pa­ dėjo eks­por­tas, ta­čiau Lie­tu­vos vežė­jai su­si­dūrė su sun­ku­mais – drau­di­mu įvež­ti pie­no pro­duk­ tus į Ru­siją. Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ja (PPO) po dau­giau

kaip sa­vaitę tru­ku­sio drau­di­mo bu­vo in­for­m uo­ta, kad Ru­s i­jai lie­tu­viš­ki pro­duk­tai at­ro­do ne­ saugūs. Tie­sa, PPO dėl pa­vėluo­ tai pa­teik­to pa­reiš­ki­mo ir mi­ nėtų veiksmų įspėjo Ru­siją, kad prie­m onės, ku­r ių bu­vo im­ta­s i prie­š Lie­tu­vos pie­ni­ninkų pro­ duk­ciją, yra ne­pagrįs­tos. Tai, ro­ dos, turė­jo nu­muš­ti pie­no pro­ duktų kai­nas pa­čio­je Lie­tu­vo­je.

Ta­čiau Lie­tu­vos pie­no pro­duktų ga­min­to­jai, nors ir su­si­dūrė su rim­to­m is kliū­t i­m is, su­gebė­ jo pui­kiai pri­si­tai­ky­ti prie esa­ mos pa­dėties ir per­sio­rien­tuo­ ti gal ne į to­kias pel­nin­gas, bet sta­bi­lias rin­kas.

Bu­vo ati­da­ry­ti du ki­ti Nors Lie­tuvą pa­li­ko sta­ty­binė­mis ir ap­dai­los med­žia­go­mis pre­kiau­ jan­čios par­duo­tuvės, į pre­ky­bos rinką įsi­lie­jo du pa­sau­li­nio ly­ gio žaidė­jai – „Ikea“ ir H&M. Šių mil­žinų at­ėji­mo lie­tu­viai laukė jau ga­na se­niai. Pas­kel­bus datą, ka­da tu­ri būti ati­da­ry­ta pir­mo­ji H&M par­duo­tuvė, jau­nuo­liai net nak­ vo­jo prie par­duo­tuvės durų, norė­ da­mi tap­ti pir­mai­siais lan­ky­to­jais ir gau­ti pi­ni­gi­nius do­vanų če­kius. „Ikeos“ ati­da­ry­mas taip pat su­

laukė di­de­lio dėme­sio, o ati­da­ry­ mo ce­re­mo­ni­jo­je rąstą kar­tu pjovė ne­su­tai­ko­mi po­li­ti­niai opo­nen­tai Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė ir Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­ kas. Me­tams ei­nant į pa­baigą, šių par­duo­tu­vių po­pu­lia­ru­mas šiek tiek ėmė slop­ti. Eks­pertų aiš­ki­ni­ mu, di­de­lio dėme­sio šie pre­ky­bos tink­lai su­laukė dėl to, kad tai bu­ vo nau­jovė Lie­tu­vo­je, bet, bėgant lai­kui, žmonės jiems ne­be­teiks to­ kios di­delės reikšmės.

Gandai apie „Swedbank“ Gy­ven­to­jams dar ne­spėjus at­si­gau­ti po Ūkio ban­ko bank­ro­to, ėmė sklis­ ti kal­bos, kad „Swed­bank“ taip pat bank­ru­tuo­ja. La­biau­siai šis gan­das pa­veikė ma­žuo­sius ša­lies mies­te­lius.

Prie ban­ko­matų nu­si­driekė eilės. Iš­ siim­ti pi­nigų laukė de­šim­tys žmo­nių, o kai ku­riuo­se ban­ko­ma­tuo­se ne­tgi pri­trūko grynųjų. „Swed­bank“ vis dėlto spėjo su­rea­guo­ti ir ki­lu­sią su­ maištį nu­mal­ši­no sėkmin­gai.

Neišs­kir­ti­niai me­tai: ūkis riedėjo ankstesnės Vyria Vai­da Ka­lin­kaitė Pa­s ak eko­n o­m i­k os eks­p ertų, 2013-ie­ji Lie­tu­vos eko­no­mi­ko­je ne­bu­vo išs­kir­ti­niai, o ne­se­niai me­ tukų gim­ta­dienį at­šven­tu­si Vy­riau­ sybė ne­si­ėmė kar­di­na­lių žings­nių ir laikė­si pirm­takės kur­so.

Prik­lau­so­mi nuo pa­sau­lio

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­tarė­jas Gi­ta­nas Nausė­da at­kreipė dėme­ sį, kad išs­kir­ti reikėtų ne tik Lie­ tu­vos vi­daus ak­tua­li­jas, bet ir pa­ sau­lio eko­no­mi­kos įvy­kius, nes jie daž­nai le­mia ir tai, kas vyks­ta mū­ sų ša­ly­je. Vie­nu svar­biau­sių pa­sau­ lio įvy­kių G.Nausė­da lai­ko ne­su­ta­ ri­mus dėl JAV biud­že­to. Jo tei­gi­mu, tai pa­rodė eko­no­mi­kos tra­pumą.

Kalbė­da­mas apie Lie­tu­vos įvy­kius, pa­šne­ko­vas tvir­ti­no, kad, nors me­tai ne­bu­vo išs­kir­ti­niai, jų ne­ga­li­ma lai­ ky­ti ne­sėkmin­gais, nes ša­lies eko­no­ mi­ka ūgtelė­jo. „Ypač ūgtelė­jo turbūt

pirmą metų pus­metį dėl eks­por­to.

Tai ro­do, kad Lie­tu­vos vers­li­nin­kai pui­kiai iš­ma­no sa­vo darbą ir su­ge­ba pa­siek­ti vi­sai ne­blogų re­zul­tatų net su­dėtin­go­mis tarp­tau­tinė­mis ap­lin­ kybė­mis“, – sakė G.Nausė­da.

Taip pat kaip vieną svar­bių įvy­kių jis įvar­di­jo mi­ni­ma­lios mėne­sinės al­ gos pa­kėlimą ir tai, kad šis pa­kei­ti­mas ne­sukėlė nei­giamų po­ky­čių dar­bo rin­ko­je. „Ne­bu­vo dėl to nei ma­si­ nių at­lei­dimų, nei ne­dar­bo ly­gis dėl to la­bai išau­go. At­virkš­čiai, jis to­liau mažė­jo“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Eu­ro link

Reikėtų at­kreip­ti dėmesį ir į tai, kad, ne­pai­sant rin­kimų pa­žadų, bu­vo lai­ ky­ta­si se­no pla­no ma­žin­ti biud­že­to de­fi­citą ir, kaip sakė G.Nausė­ da, pa­vy­ko iš­sau­go­ti biud­že­to dis­ cip­liną. Taip pat bu­vo pa­si­stūmėta eu­ro įve­di­mo link, nors tai dar ne­ ga­ran­tuo­ta. „Ma­tyt, vis­kas iš­sispręs pa­čio­je metų pa­bai­go­je, čia dar yra

tam tikrų neaiš­kumų, bet jei­gu vis­kas bus ge­rai, ga­li­ma sa­ky­ti, kad 2013-ie­ji bu­vo le­mia­mi me­tai, kai bu­vo nu­ lem­tas eu­ro li­ki­mas ar­ba eu­ro įve­ di­mas mūsų ša­ly­je. Ma­nau, kad tai galbūt vie­nas ryš­kes­nių faktų, nors eu­ras dar ne­įves­tas, bet, kaip minė­ jau, namų dar­bai bus pa­da­ry­ti ga­na tin­ka­mai“, – įsi­ti­kinęs G.Nausė­da.

Paš­ne­ko­vas pa­minė­jo, kad dar li­ ko ne­ma­žai sri­čių, kur svar­biau­si klau­si­mai tebė­ra neat­sa­ky­ti. Jis išs­kyrė ener­ge­ti­kos sek­to­rių. G.Nausė­ da teigė, kad kai ku­rie pro­jek­tai ju­da į prie­kį, o kai ku­rių li­ki­mas, kaip ir anks­čiau, yra mig­lo­tas. Ne­ži­nia, kam skir­si­me did­žiau­sias pa­stan­gas, kaip 2020-ai­siais at­ro­dys Lie­tu­vos ener­ ge­ti­kos sek­to­rius. „Čia mes ne­tu­ri­ me at­sa­kymų. Kaip ir šian­dien dar nie­kas turbūt ne­galėtų pa­sa­ky­ti, kaip at­ro­dys mo­kes­čių sis­te­ma, sa­ky­ki­ me, dvejų trejų metų per­spek­ty­vo­ je. Tai ir­gi ga­na neaiš­kus rei­ka­las. Ir tai lai­ky­čiau mi­nu­su. Ypač vers­li­nin­

kams, ku­rie pla­nuo­ja sa­vo veiklą ne pu­sei metų, o tre­jiems, pen­ke­riems ar de­šim­čiai“, – sakė G.Nausė­da.

Pir­mi­nin­ka­vi­mo sėkmė

„Swed­bank“ eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis taip pat at­kreipė dėmesį, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­kos įvy­kių ne­reiktų ver­tin­ti neat­siž­vel­giant į pa­sau­lio įvy­ kius. Kaip svar­bes­nius jis pa­minė­jo Si­ri­jos pi­lie­tinį karą, did­žiųjų cent­ri­ nių bankų vyk­domą ag­re­sy­vią ska­ti­ ni­mo po­li­tiką, JAV ba­lan­sa­vimą ties vals­tybės bank­ro­to ri­ba ir ki­tus.

Lie­tu­vo­je vie­nas svar­biau­sių eko­no­mi­kos įvy­kių, N.Ma­čiu­lio nuo­mo­ne, bu­vo Ru­si­jos em­bar­gas Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tiems pie­no pro­ duk­tams ir su­griež­tin­ta trans­por­to prie­mo­nių pa­tik­ra pa­sie­ny­je. „Chev­ron“ pa­si­trau­ki­mas taip pat yra la­bai svar­bus įvy­kis. Ne tik dėl to, kad Lie­tu­vos ga­li­mybės išž­val­gy­ ti po že­me esan­čius gam­tos iš­tek­lius bei juos iš­gau­ti ati­de­da­mos ne­ri­bo­

Gi­ta­nas Nausė­da:

Lie­tu­vos vers­li­nin­kai pui­kiai iš­ma­no sa­vo darbą ir su­ge­ba pa­siek­ti vi­sai ne­blogų re­zul­tatų. tam lai­kui, bet ir dėl to, kad už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams bu­vo nu­si­ųstas nei­ gia­mas sig­na­las apie Lie­tu­vos po­li­ tinės ap­lin­kos sta­bi­lumą ir pro­gno­ zuo­ja­mumą“, – sakė pa­šne­ko­vas.

11

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

ekonomika

de­šim­tu­kas

O tuo metu pasaulyje šio skan­da­lo iš mais­to pre­k ių par­ duo­t u­v ių len­t ynų din­go mėsos ga­ mi­n iai. Į skan­dalą įsivėlė ne­t gi did­ žiau­s ia mais­to ga­m in­to­ja „Nest­le“, ku­r ios pro­duk­t uo­se taip pat bu­vo ras­ta ark­l ie­nos.

„Ma­xi­mos“ tra­ge­di­ja

Vie­nas pa­grin­di­nių pre­ky­bos tin­ klų Lie­tu­vo­je „Ma­xi­ma“ me­tus pra­dėjo su, ro­dos, iš nie­ko ki­lu­siu pa­si­pik­ti­ni­mu dėl Sau­sio 13-ąją „Ma­xi­mos“ par­duo­tuvė­se „Ta­ry­ bi­nei“ dak­ta­riš­kai deš­rai tai­ky­tos ak­ci­jos. Ta­čiau me­tams ei­nant į pa­baigą įmonė su­si­dūrė su di­ des­niu iššū­kiu – Lat­vi­jo­je įgriu­ vus „Ma­xi­mos“ par­duo­tuvės sto­

gui žu­vo dau­giau kaip 50 žmo­nių.

Si­tua­ciją paašt­ri­no tai, kad ta­ria­ mai nuo­mo­ja­mas pa­sta­tas, kaip vėliau paaiškė­jo, pri­klausė pa­čiai „Ma­xi­mai“, o „Ma­xi­mos Lat­vi­ jos“ va­do­vas Gin­ta­ras Ja­sins­kas sa­vo pa­reiš­ki­mais dar ir su­pykdė lat­vius. G.Ja­sins­kas bu­vo at­leis­ tas, o „Ma­xi­ma“ vie­šai at­si­prašė ir pa­žadė­jo at­ly­gin­ti žalą.

JAV vy­riau­sybės už­da­ry­mas

JAV Ats­tovų Rūmai, ku­r ių did­ž iąją dalį su­d a­ro res­p ub­l i­ko­n ai, ne­s u­ gebė­jo su­s i­t ar­t i su vals­t ybės Se­na­ tu, ku­r ia­me dau­g umą su­d a­ro de­ mok­ra­tai, dėl JAV pre­z i­den­to Ba­rac­ ko Oba­mos siū­lo­mos svei­ka­tos ap­ sau­gos re­for­mos. Ats­tovų Rūmai rei­ ka­la­vo, kad ši re­for­ma būtų ati­dėta me­tams. Ne­pa­v y­k us pa­siek­t i su­si­ta­ ri­mo JAV vy­r iau­sybė bu­vo už­da­r y­ ta. Tai įvy­ko pirmą kartą per pa­sta­ ruo­sius 17 metų.

Ri­bo­ji­mai saulės ba­te­ri­joms Pa­ki­lo „Air Li­tua­ni­ca“ Va­sarą į orą pa­ki­lo pir­ma­sis „Air Li­tua­ni­cos“ lėktu­vas. Jau ge­gužę, dar ne­turė­da­ma oro vežė­jo pa­ žymė­ji­mo, „Air Li­tua­ni­ca“ pra­ dėjo skelb­ti apie būsi­mas lėktuvų bi­lietų kai­nas, o metų pa­bai­go­je dėl esą ne­su­mokėtų skolų su ja bend­ ra­dar­bia­vimą nu­traukė „Es­to­nian Air“. Abi bend­rovės ža­da teis­tis. „Air Li­tua­ni­ca“ iš­sis­ki­ria tuo, kad pri­klau­so Vil­niaus mies­tui. Did­žio­ ji da­lis – net 87 pro­c. – jos ak­cijų pri­klau­so ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plė­ tros įmo­nei „Start Vil­nius“, ku­rią įkūrė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė.

Nors vi­sa­me pa­sau­ly­je ska­ti­na­ma nau­do­ti at­si­nau­ji­nan­čio­sios ener­gi­ jos šal­ti­nius, Lie­tu­vo­je bu­vo priim­ ti nu­ta­ri­mai, ku­rie rea­lybė­je tu­ri at­virkš­tinį efektą. Vals­ty­binė kai­ nų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­ si­ja nu­sprendė, kad ji galės ap­skai­ čiuo­ti saulės ener­gi­jos pa­ga­min­tos elekt­ros su­pir­ki­mo ta­ri­fus net ke­ tu­ris kar­tus per me­tus vie­toj prie­š tai nu­ma­ty­to vie­no kar­to. Taip pat ma­žo­sio­mis elekt­rinė­mis bu­vo nu­ ma­ty­ta lai­ky­ti tas, ku­rių ga­lia ne iki 30 ki­lo­vatų, o iki 10 ki­lo­vatų. At­si­ nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­kos at­ sto­vai teigė, kad to­kios elekt­rinės nie­kam ne­rei­ka­lin­gos, o spren­di­ mas ga­li su­nai­kin­ti ma­žes­nio ga­ lin­gu­mo elekt­ri­nių plėtrą.

„Chev­ron“ pa­si­traukė Šį rugsėjį JAV ener­ge­ti­kos bend­rovė „Chev­ron“ bu­vo pri­pa­žin­ta laimė­ to­ja skalūnų dujų žval­gy­bos ir ga­ vy­bos kon­kur­se. Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­jos ko­mi­si­ja šią įmonę pri­pa­ži­no kaip ati­tin­kan­čią vi­sus iš­kel­tus rei­ ka­la­vi­mus. Toks spren­di­mas su­ laukė di­de­lio pa­si­pik­ti­ni­mo, ypač iš

Žy­gai­čių mies­te­lio bend­ruo­menės, ku­ri at­si­sakė bend­ra­dar­biau­ti su „Chev­ron“ ir leis­ti ieš­ko­ti skalūnų dujų jų žemė­se. Po in­ten­sy­vių gin­ čų JAV bend­rovė pri­ėmė spren­dimą pa­si­trauk­ti iš Lie­tu­vos. Kilęs konf­ lik­tas ga­li nei­gia­mai at­si­liep­ti Lie­ tu­vos in­ves­ti­ci­niam pa­trauk­lu­mui.

ausybės nubrėžtu taku N.Ma­čiu­lis ma­no, kad svar­bus įvy­kis yra ir Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mas ES Ta­ry­bai. Anot jo, nors tai – po­li­ti­nis įvy­kis, dėl jo Lie­tu­vo­je ap­ si­lankė apie 30 tūkst. sve­čių, o tai ne tik pa­ska­ti­no Lie­tu­vos eko­no­ miką, bet ir ga­li turė­ti tei­giamą il­ ga­laikį po­veikį, ypač jei su­gebė­jo­ me pa­lik­ti tei­giamą įspūdį.

Mo­kes­čių pa­kei­timų eko­no­mis­ tas ne­lai­ko es­mi­niais ar tu­rin­čiais la­bai di­delę reikšmę Lie­tu­vos eko­ no­mi­kai. „Tai bu­vo la­biau kos­ me­ti­niai pa­kei­ti­mai“, – teigė jis.

Eko­no­mis­tas pri­dūrė, kad šie pa­ kei­ti­mai bu­vo nu­kreip­ti tin­ka­ma link­me: šiek tiek su­mažė­jo dar­bo jėgos ap­mo­kes­ti­ni­mas, o mo­kes­ tinė naš­ta ta­po tru­putį to­ly­gesnė.

Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, tai nors ma­ži, bet ge­ri žings­niai į rei­kiamą pusę.

Pa­žadų neiš­tesė­jo

Eko­no­mistė Rūta Vai­nienė ap­gai­ les­ta­vo, kad šiais me­tais ryš­kių

eko­no­mi­kos įvy­kių vis dėlto ne­ bu­vo. „Iš tikrųjų turbūt žmonėms pa­ts did­žiau­sias įvy­kis bu­vo pa­si­ rin­ki­mas, ko­kia for­ma kaup­ti se­ nat­vei. Ar rink­tis pirmą pa­kopą, ar ir ant­rą pa­kopą, dar ko­kius nors ki­ tus spren­di­mus?“ – sakė ji ir ak­ cen­ta­vo, kad šiai nau­jo­vei įtaką pa­ darė ne ši Vy­riau­sybė. „Ši Vy­riau­sybė iš tikrųjų ką pa­ darė, tai pa­kėlė mi­ni­ma­lią algą. Žmonėms, ku­rie anks­čiau gau­da­vo mi­ni­ma­lią algą, tas pa­kėli­mas at­ro­ do kaip la­bai di­de­lis pliu­sas. Gal tas pa­kėli­mas nėra la­bai reikš­min­gas, ne­pad­vi­gu­bi­no pa­jamų, – teigė pa­ šne­kovė, – bet, bend­rai eko­no­miš­ kai žiū­rint, tas pa­kėli­mas yra naš­tos užk­ro­vi­mas vers­lui. Nors, ne­pai­sant visų vald­žios pa­stangų, vers­las at­ si­gau­na ir eko­no­mi­ka au­ga. Did­žią­ ja da­li­mi, ži­no­ma, tai pri­klau­so nuo pa­sau­linės eko­no­mi­kos si­tua­ci­jos.“ R.Vai­nienė taip pat ak­cen­ta­vo, kad į vald­žią at­ėję so­cial­de­mok­ra­

tai vis dėlto neiš­tesė­jo ir kol kas ne­ įvykdė per rin­kimų agi­ta­ciją skelb­ tų pa­žadų. „So­cial­de­mok­ra­tai at­ėjo su la­bai ryš­kio­mis dek­la­ra­ci­jo­mis.

Prog­re­si­niai pa­jamų mo­kes­čiai, (ačiū Die­vui, ne­įvy­ko), svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos, su­ma­ny­tos Vy­te­nio Po­vi­lo And­riu­kai­čio. Ten daug jų“, – pri­si­minė R.Vai­nienė ir pri­dėjo, kad vis dėlto ge­rai, jog ne vis­kas įgy­ven­din­ta. Esą, turė­ da­ma dau­giau lai­ko, vald­žia galbūt su­voks, kad kai ku­rie pla­nuo­ja­mi priim­ti pa­kei­ti­mai yra pra­žūtin­gi.

Po­ky­čius pre­ky­bos pa­sau­ly­je – par­duo­tu­vių „Ikea“ ir H&M ati­da­ rymą – pa­šne­kovė ver­ti­na tei­gia­mai.

Ji ti­ki­no, kad at­ėjęs nau­jas pa­slaugų teikė­jas ar pre­kių par­davė­jas, ku­ris ga­li pirkė­jui pa­si­ūly­ti ge­res­nes sąly­ gas, vi­sa­da su­ku­ria di­desnę kon­ku­ ren­ciją. Naujų bend­ro­vių at­ėji­mas kei­čia var­to­ji­mo kultūrą, todėl keis­ tis yra pri­vers­ti ir ki­ti pa­na­šias pre­ kes ar pa­slau­gas siū­lan­tys tink­lai.

Si­ri­jos pi­lie­ti­nis ka­ras

Kip­ro sun­ku­mai

Šiais me­tais Kip­ras su­si­dūrė su ne­ ma­žai eko­no­mi­n ių sun­k umų. Ša­l is bu­vo ties bank­ro­to ri­ba. Kip­ro ban­ kai se­niai traukė už­sie­nio indė­li­nin­ kus dėl ne­di­de­l ių mo­kes­čių, o ban­ kų sek­to­r iaus pa­ja­mos bu­vo sep­ty­ nis kar­tus di­desnės už ša­lies BVP. Tai reiš­kia, kad, bank­ru­ta­vus ban­kams, vals­t ybė ne­t urėtų jo­k ių ga­l i­my­bių pa­nai­kin­ti žalą. Iman­tis veiksmų bu­ vo su­stab­dy­ta bankų veik­la. Kip­rui duo­ta lai­ko iki 2018-ųjų pa­ten­kin­ti 10 mlrd. eurų pa­gal­bos su­tar­ties su eu­ ro zo­nos ly­de­riais sąly­gas.

Si­r i­jo­je Bas­ha­ro al As­s a­do re­ž i­mas jau dau­g iau nei dve­jus me­t us ko­vo­ ja su ša­l ies su­k ilė­l iais, sie­k ian­č iais pa­keis­t i ša­l ies val­dymą. Val­d an­ ty­s is re­ž i­m as Da­m as­ko prie­m ies­ čiuo­s e pa­n au­do­jo che­m inį ginklą.

Po šios ata­kos ki­lo rea­l i grėsmė, kad Va­karų vals­t ybės pra­dės ka­r inę in­ Grai­ki­ja at­si­ga­vo? ter­ven­ciją Si­r i­jo­je. To­k ia grėsmė kė­ lė naf­tos kai­n as, di­d i­no ne­r imą fi­ Šių metų pra­d žio­j e bu­vo skel­b ia­ ma, kad iš skolų duobės ga­l iau­s iai nansų rin­ko­se. ėmė kaps­t y­t is Grai­k i­j a. Kaip ir Kip­ ras, ša­l is bu­vo at­s i­dūru­s i ties bank­ ro­to ri­b a. Esą tre­j us me­t us sko­lo­s e sken­du­s i vals­t ybė ga­l iau­s iai ima su­s i­g rąžin­t i už­s ie­n io in­ves­t uo­to­ jus ir ne­b ėra ti­k i­mybės, kad Grai­ ki­j ai ga­l i tek­t i pa­s i­t rauk­t i iš eu­ro zo­n os. Ta­č iau ne­d ar­b o ly­g is ša­ly­ Bank­ru­ta­vo Det­roi­tas je iš­l ie­k a aukš­t as. Vien tarp jau­n i­ Gruod­ž io pra­d žio­je bu­vo ofi­cia­l iai mo dar­b o ne­r an­d a du treč­d a­l iai. pa­skelb­ta, kad bank­r u­t uo­ja vie­nas Be to, Grai­k i­j a ta­p o pirmą­j a vals­t y­ did­ž iau­sių JAV miestų – Det­roi­tas. be, ku­r i bu­vo išb­r auk­t a iš iš­s i­v ys­ Šis mies­tas se­n iau garsė­jo pra­mo­ čiu­s ių vals­t y­bių sąra­š o ir pri­p a­ž in­ ne. Ta­čiau jau 2012 m. ne­dar­bo ly­gis ta be­s i­v ys­t an­č ia rin­k a. Ta­č iau Grai­ Det­roi­te siekė dau­g iau nei 15 pro­c. ki­j a iš re­ce­s i­j os ti­k i­s i išb­r is­t i jau ki­ Det­roi­to me­ras Da­vi­das Bin­gas ti­k i­ tais me­t ais. si, kad, bank­ro­to būdu pa­nai­k i­nus di­delę dalį mies­to sko­los, mies­to lau­ kia švie­si atei­tis.

Ban­kai mo­ka bau­das Už­da­ry­tas se­niau­sias ban­kas

Metų pra­d žio­je se­niau­sias Švei­ca­ri­ jos ban­kas „We­ge­l in & Co“ bu­vo už­ da­ry­tas dėl JAV vald­žios pa­teik­to ieš­ ki­nio. Ban­kas pa­skelbė nu­trau­kian­tis veiklą po to, kai paaiškė­jo, kad jis pa­ dėjo JAV pi­lie­čiams iš­veng­ti mo­kes­ čių. Ban­kas pri­pa­ži­no, kad be­veik per 10 metų jis pa­dėjo Ame­r i­kos pi­l ie­ čiams nu­slėpti 1,2 mlrd. do­le­rių ver­ tės mo­kes­čių.

Še­šiems did­ž iau­siems pa­sau­l io ban­ kams Eu­ro­p os Ko­m i­s i­j a skyrė 1,7 mlrd. eurų baudą už ma­c hi­na­c i­jas tarp­b an­k inė­m is palū­k anų nor­mo­ mis. Baudą turės su­mokė­t i „Barc­ lays“ ir „Royal Bank of Scot­land“, JAV „Ci­t ig­roup“ ir „J.P.Mor­g an“, taip pat Prancū­z i­j os „So­c iété Généra­le“ ir Vo­k ie­t i­jos „Deuts­che Bank“.

„Mic­ro­soft“ nu­si­pir­ko „No­kią“ Ark­lie­na vie­toj kiau­lie­nos

Ark­l ie­nos skan­da­las su­k rėtė ne vie­ ną šalį ir pa­l ietė net Lie­t uvą. Did­ žio­jo­je Bri­t a­n i­jo­je, Prancū­z i­jo­je, Is­ pa­n i­jo­je ir dau­ge­ly­je kitų ša­l ių par­ duo­da­mo­je mėso­je bu­vo ras­ta ark­ lie­nos DNR pėdsakų. Nors ark­l ie­ na žmo­gaus svei­ka­tai ne­pa­vo­jin­ga, ark­l ie­nos kaip ki­tos mėsos par­da­v i­ mas pa­žei-d­ž ia var­to­tojų tei­ses. Dėl

Vie­na did­ž iau­sių pa­sau­l io in­for­ma­ ci­n ių tech­no­lo­g ijų bend­ro­v ių „Mic­ ro­soft“ įsi­g is Suo­m i­jos bend­rovės „No­k ia“ mo­bi­l iųjų te­le­fonų ga­my­ bos verslą. San­do­r is ver­t i­na­mas 5,4 mlrd. eurų. Ti­k i­ma­si, kad jis bus už­ baig­tas pirmą 2014 m. ket­virtį. Pa­gal san­do­rio sąly­gas „Mic­ro­soft“ taip pat įsi­g is teisę nau­do­t i „No­k ios“ pa­ten­ tus. Jau da­bar „No­k ia“ nau­do­ja „Mic­ ro­soft“ ope­ra­cinę sis­temą „Win­dows Pho­ne 8“.

12

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

pasaulis Kri­zė Tur­ki­jo­je

Lei­do at­si­kvėp­ti

Spro­gi­mas Bei­ru­te

Tre­čia­die­nį at­si­sta­ty­di­no trys Tur­ki­jos mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­riai. Jų sū­nūs bu­vo suim­ ti at­lie­kant di­de­lio mas­to ty­ ri­mą dėl ko­rup­ci­jos ir ky­ši­ nin­ka­vi­mo skan­da­lo, smo­gu­ sio prem­je­ro Re­ce­po Tayyi­ po Er­do­ğa­no (nuo­tr.) są­jun­gi­ nin­kams ir su­kė­lu­sio vie­ną di­ džiau­sių po­li­ti­nių kri­zių šalyje.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ket­vir­ta­die­nį pa­si­ra­šė komp­ro­mi­si­nį ša­lies biu­dže­ to pro­jek­tą, ku­rį ne­se­niai priė­ mė tar­pu­sa­vy­je ne­su­ta­rian­tys įsta­ty­mų lei­dė­jai, taip pat di­ de­lės apim­ties tei­sės ak­tų pa­ ke­tą gy­ny­bos sri­ty­je, ku­ria­me nu­ma­to­mas Gvan­ta­na­mo ka­ lė­ji­mo už­da­ry­mas.

Di­džiu­lis spro­gi­mas penk­ta­ die­nį su­krė­tė Li­ba­no sos­ti­nės Bei­ru­to cent­rą. Bei­ru­te pa­sta­ rai­siais mė­ne­siais bu­vo įvyk­ dy­ti ke­li iš­puo­liai, tarp jų – dvie­jų mir­ti­nin­kų ata­ka lap- k­ri­tį, ku­rios tai­ki­nys bu­vo Ira­no am­ba­sa­da, ir bom­bų spro­gi­ mai šii­tų ju­dė­ji­mo „Hez­bol­lah“ bas­tio­ne sos­ti­nės pie­tuo­se.

Lie­tu­va pa­sau­ly­je 201 Ko­kie šiais me­tais bu­vo mū­sų ša­lies svar­biau­si už­sie­nio po­li­ti­kos dar­bai?

Ko­kius pa­lai­kė­me san­ty­kius su kai­ my­nais? Api­bend­ rin­ti šiuos me­tus dien­raš­tis pa­pra­ šė Vil­niaus uni­ver­ si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­ kos moks­lų institu­ to eks­per­tų.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Įvy­kis: svar­biau­sias šių me­tų Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos įvy­kis – lie­pos mė­ne­sį pra­si­dė­jęs pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai.

Lie­tu­va ir kai­my­nai: štilis? Lie­tu­va ir Ru­si­ja: ko lauk­ti? Pir­mi­nin­ka­vi­m

Dr. To­mas Ja­ne­liū­nas VU TSPMI do­cen­tas

L

ie­tu­vos san­ty­kiai su ša­li­mis kai­my­nė­m is 2013 m. iš es­ mės iš­l i­ko sta­tus quo bū­se­ nos. Nors po nau­jų Sei­mo rin­ki­mų ir suformavus nau­jąją dau­gu­ mą, kai į koa­li­ci­ją bu­vo įtrauk­ti ir Lie­ tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vai, bu­vu­si įtam­pa tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­ jos su­ma­žė­jo, kol kas tai grei­čiau san­ ty­kių pau­zė nei es­mi­nė san­ty­kių „per­ kro­va“. Len­ki­jos po­li­ti­kai ne kar­tą sa­kė, kad vis dar lau­kia konk­re­čių spren­di­ mų iš Lie­tu­vos ir jei jų ar­ti­miau­siu me­ tu ne­bus, konf­ron­ta­ci­nė re­to­ri­ka ga­li su­g rįž­ti. Vis dėl­to ge­rai, kad bent jau at­si­nau­ji­no kon­tak­tai tarp Vy­r iau­sy­ bių ir tarp pre­zi­den­tų. Tai lei­džia ti­kė­ tis, kad ar­ti­miau­siu me­tu ne­bus grįž­ta prie to­kių ne­su­sip­ra­ti­mų, ku­riuos ma­ tė­me 2011–2012 m.

Kal­bant apie Lat­vi­ją, san­ty­k ius ap­kar­ ti­no „Ma­xi­mos“ tra­ge­di­ja Ry­go­je ir lie­

tu­v ių vers­l i­n in­k ų aro­gan­t iš­kas po­ žiū­r is į ją. Nors tai, re­g is, ne­su­si­ję su po­l i­t i­n iais san­ty­k iais, ma­ny­čiau, kad psi­cho­lo­g iš­kai tai pa­ken­kė Lie­t u­vos įvaiz­d žiui Lat­vi­jo­je.

Mū­sų po­li­ti­kai taip pat ga­lė­jo į tai at­si­ žvelg­ti nuo­šir­d žiau ir pa­ro­dy­ti di­des­ nį jaut­ru­mą.

San­t y­k iai su Bal­ta­r u­si­ja po­l i­t i­n iu po­ žiū­r iu 2013 m. iš­l i­ko įša­lę ir be­maž nie­k as reikš­m in­g ai per pa­s ta­r uo­ sius me­t us ne­p a­s i­kei­tė. Bal­t a­r u­s i­ jos pre­z i­den­t as Aliak­s and­ras Lu­k a­ šen­ka ir to­l iau ne­pri­pa­ž įs­ta­mas ES, o po ne­s ėk­m in­g ų Lie­t u­vos ban­dy­mų 2009–2010 m. įti­k in­t i re­ž i­mą su­švel­ nin­t i po­l i­t i­n į per­se­k io­ji­mą šiuo me­t u nė­ra jo­k ių pa­stan­g ų ro­dy­t i ini­cia­ty­vą šio­je sri­t y­je.

Ki­tais me­tais rei­kė­t ų lauk­t i šio­k io to­ kio šti­l io – po in­ten­sy­v ių me­t ų už­sie­ nio po­l i­t i­ko­j e 2013-ai­s iais (vi­s ų pir­ ma pir­m i­n in­ka­v i­mo ES, san­t y­k ių su Ry­t ų par­t ne­r ys­tės pro­g ra­mos ša­l i­ mis) na­t ū­ra­l iai tu­rė­t ų sek­t i ato­slū­g is.

Juo­lab kad Lie­t u­vos pre­z i­den­to rin­ ki­mai vers la­biau su­si­telk­t i į po­l i­t i­nes ak­t ua­l i­jas.

To­dėl ra­d i­k a­l ių san­t y­k ių su kai­my­ nais po­s ū­k ių ne­t u­rė­t ų bū­t i. Ne­b ent kil­t ų ko­k ių nors ne­t i­kė­t ų in­c i­den­t ų ar dip­lo­ma­t i­n ių ne­su­sip­ra­t i­mų.

Dr. Do­vi­lė Jak­niū­nai­tė VU TSPMI do­cen­tė

K

al­bų apie san­t y­k ius su Ru­ si­ja Lie­tu­vo­je 2013 m. bu­vo daug. Tai ne­bu­vo ne­t i­kė­ ta, nors dis­k u­s i­jų mas­t as ir aist­r ų gau­s a bu­vo kiek neįp­ras­ ta. Dvi­š a­l iai san­t y­k iai lie­k a įtemp­t i ir jau taip il­gai, kad nie­k as Lie­t u­vo­ je rim­č iau ne­b e­ž iū­r i į pa­ž a­dus juos nors kiek pa­ge­r in­t i. Bent jau pa­g rin­ di­nė nau­j o­s ios vy­r iau­s y­b ės par­t i­j a juos pa­m ir­š o iš kar­to. Tie­s a, kal­t in­t i jos ne­ver­tė­t ų, ne­b ent dėl tuš­č ių pa­ ža­dų. Ru­si­jai mes į drau­g us, re­g is, ne­ tin­k a­me. Ženk­lų ir sig­na­lų, ži­no­ma, bu­vo gau­t a daug: pra­de­d ant mig­lo­ to­m is de­r y­bo­m is su „Gazp­rom“, nuo­ la­t i­ne su­s kys­t in­t ų­j ų du­j ų ter­m i­n a­ lo Klai­p ė­do­je kri­t i­ka, įvai­r iau­s io­m is in­for­ma­c i­nė­m is pro­vo­k a­c i­jo­m is, na ir bai­g iant su­t ri­k i­mais pa­sie­ny­je bei pie­no pro­duk­t ų im­p or­to iš Lie­t u­vos už­d rau­d i­mu.

Ru­si­ja žai­džia kie­tus, ka­te­go­riš­kus, su­ktus, kar­tais net ag­re­sy­vius dip­lo­ma­ti­ nius žai­di­mus. Tuo nuo­lat tu­rė­jo pro­gų įsi­ti­kin­ti ne tik Uk­rai­na, Ar­mė­ni­ja ar Mol­ do­va, bet ir pa­čios JAV bei vi­sa Jung­ti­ nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­ba. Tad mū­sų to­li­mi, šal­ti ir įtam­pos pil­ni dvi­ša­liai san­ ty­kiai, ma­nau, yra tik bend­ros vis gar­ siau pa­sau­ly­je kal­ban­čios bei vei­kian­ čios Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­kos da­lis.

2014 m. sun­k u ti­kė­t is di­de­l ių san­ty­ kių su Ru­si­ja per­mai­nų. Net­ru­kus pra­ dė­si­me gy­ven­t i rin­k i­mų lai­ko­tar­piu, o toks lai­kas – re­tų per­mai­nų šal­ti­nis.

Ta­čiau Ru­si­jos, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, Lie­tu­vo­je vėl­gi nea­be­jo­ti­nai bus daug.

Pir­miau­sia, ar­tė­ja So­čio žie­mos olim­ pi­nės žai­dy­nės, ir ne­rei­kia bū­ti aiš­kia­ re­giu, kad pa­sa­ky­tum, jog čia aist­rų bei pro­vo­ka­ci­jų bus vi­so­kiau­sių.

Ly­giai taip pat Ru­si­jos bus ap­stu ir Lie­ tu­vos vi­daus po­li­ti­ko­je. Be šio Ru­si­jos „bau­bo“, kaip tu­rė­jo­me pro­gos įsi­ti­kin­ti 2013 m., sun­ku iš­si­vers­ti. Po­li­ti­nė vaiz­ duo­tė grei­čiau­siai ne­pra­sip­lės ir 2014 m. Ir to­liau ne­tie­sio­giai gin­čy­si­mės is­ to­ri­jos po­li­ti­kos klau­si­mais, ir to­liau ko­ vo­si­me dėl sa­vo ener­ge­ti­kos sa­va­ran­ kiš­ku­mo, pik­tin­si­mės Ru­si­jos re­gio­ni­ne po­li­ti­ka ir ret­kar­čiais pa­si­duo­si­me jos są­mo­n in­goms bei ne­są­mo­n in­goms in­for­ma­ci­nėms pro­vo­ka­ci­joms.

Dr. Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas VU TSPMI pro­fe­so­rius

V

er­ti­nant Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mą ES Ta­ry­bai, rei­kė­tų at­skir­t i du pir­m i­n in­ka­v i­ mo ele­men­tus – or­ga­ni­za­ ci­nį dar­bą ir po­li­ti­nę pir­mi­nin­ka­vi­mo pu­sę. Or­ga­n i­za­ci­n is dar­bas – dar­bo gru­pių, ko­mi­te­tų, ga­liau­siai mi­nist­rų su­si­ti­ki­mų pa­ren­gi­mas, lo­gis­ti­kos or­ ga­ni­za­vi­mas ir pan. – ga­li bū­ti ver­ti­na­ mas la­bai ge­rai. Tie­sa, šis dar­bas vie­šai ma­žai ma­to­mas ar­ba tam­pa ma­to­mas tik ta­da, kai kas nors su­trin­ka, bet jis yra la­bai svar­bi pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai da­lis. Spren­džiant iš ki­tų ES ša­lių dip­lo­ma­tų at­si­lie­pi­mų ir pra­ne­ ši­mų apie vy­ku­sius su­si­ti­ki­mus, Lie­tu­ vos ins­ti­tu­ci­jos or­ga­ni­za­ci­nius dar­bus at­li­ko sklan­džiai ir tai tu­rė­jo pa­lik­ti ES par­tne­riams ge­rą įspū­dį.

Ki­ta svar­bi ir la­biau pa­ste­bi­ma pir­ mi­n in­ka­v i­mo ES Ta­r y­bai pu­sė yra po­l i­t i­nė – pir­m i­n in­kau­jan­čios ša­l ies

13

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

pasaulis Įkurs są­jun­gą

Mi­rė konst­ruk­to­rius

Ne­lai­mė Si­bi­re

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­reiš­kė, kad su­da­ ry­tos vi­sos są­ly­gos nuo 2015 m. įkur­ti eko­no­mi­nę są­jun­gą su Bal­ta­ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nu.

Eu­ra­zi­jos eko­no­mi­nė są­jun­ga pa­keis ma­žiau įpa­rei­go­jan­čią Mui­tų są­jun­gą. Ru­si­ja no­rė­tų, kad prie nau­jo­sios są­jun­gos pri­si­jung­tų ir Uk­rai­na.

Ru­si­jo­je pir­ma­die­nį mi­rė žy­ mus ša­lies gink­lų konst­ruk­to­ rius Mi­chai­las Ka­laš­ni­ko­vas.

Gar­sų­jį AK-47 konst­ruk­to­rius su­kū­rė ne­tru­kus po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro. M.Ka­laš­ni­ko­vas yra sa­kęs, kad nie­ka­da ne­ma­ nė, jog jo kur­tas gink­las taps mėgs­ta­miau­sias dau­gy­bė­je konf­lik­tų vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Ru­si­jos Ir­kuts­ko sri­ty­je ket­vir­ ta­die­nį nu­kri­to lėk­tu­vas AN-12.

Pa­sak Ru­si­jos ne­pap­ras­tų­jų si­ tua­ci­jų mi­nis­te­ri­jos, žu­vo de­vy­ni juo skren­dan­tys žmo­nės – še­ ši įgu­los na­riai ir trys pa­ly­do­vai.

Lėk­tu­vas nu­kri­to Ir­kuts­ko pa­ kraš­ty­je, ka­ri­nio da­li­nio te­ri­to­ ri­jo­je. Lai­mė, san­dė­liuo­se bu­vo lai­ko­mos tik at­sar­gi­nės da­lys.

13 m.

Ne­pa­si­ra­šy­tos aso­cia­ci­jos su­tar­ties prie­žas­tys pir­miau­ sia yra pa­ti Uk­rai­na ir jos vi­daus po­li­ti­ka. „Reu­ters“ nuo­tr.

mas: iššūkis? tar­pi­n in­ka­v i­mas de­r y­boms tarp ES vals­ty­bių na­rių Ta­ry­bo­je. To­k ios de­ ry­bos vy­ko dau­ge­liu klau­si­mų, ku­rie bu­vo svars­to­mi šį pus­me­t į, ar­ba tarp Ta­ry­bos ir Eu­ro­pos Par­la­men­to, kaip, pa­vyz­džiui, de­ran­tis dėl nau­jos fi­nan­ si­nės per­spek­ty­vos 2014–2020 m., ar­ ba kal­bant ES Ta­ry­bos var­du su tre­ čio­sio­m is ša­l i­m is, pa­v yz­d žiui, Ry­t ų par­tne­rė­mis. Tie­sa, to­kiais at­ve­jais ne ma­žiau svar­bus yra ir Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos bei Eu­ro­pos Išo­rės rei­ka­lų tar­ny­ bos bei jos va­do­vės Cat­he­ri­ne Ash­ton bal­sas.

Ko­men­tuo­to­jai daž­niau­siai pa­tei­kia ne­pa­si­ra­šy­tą ES ir Uk­rai­nos aso­cia­ci­ jos su­tar­tį kaip Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mo ne­sėk­mę. Aš abe­jo­čiau, ar iš tie­sų šis mo­men­tas pa­ro­do Lie­tu­vos ne­sėk­mę.

To­kiu at­ve­ju rei­kė­tų nu­ro­dy­ti, ką Lie­tu­ va tu­rė­jo da­ry­ti ki­taip, kad su­tar­tis bū­ tų bu­vu­si pa­si­ra­šy­ta? Kol kas ne­su to­ kių įti­ki­na­mų siū­ly­mų ma­tęs, ne­bent rei­kė­jo ge­riau val­dy­ti lū­kes­čius. Ma­nau, kad ne­pa­si­ra­šy­tos aso­cia­ci­jos su­tar­ties prie­žas­tys pir­miau­sia yra pa­ti Uk­rai­na ir jos vi­daus po­li­ti­ka, o ne blo­gas Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo dar­bas. Tuo la­biau jog Uk­rai­no­je vi­suo­me­nės reak­ci­ja į to­ kį jos pre­zi­den­to spren­di­mą bu­vo ir te­ bė­ra to­kia stip­ri, kad to vei­kiau­siai ne­si­ ti­kė­jo dau­ge­lis ES po­li­ti­kų.

Ne­ti­kė­tu­mų ir ne­ra­mu­mų me­tai Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Šie­met pa­sau­ly­je ne­trū­ko svar­ bių įvy­kių. Pir­mą­syk po dau­ge­ lio me­tų at­si­sta­ty­di­no Ro­mos ka­ ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vas, pa­sau­ lį su­pur­tė JAV šni­pi­nė­ji­mo skan­ da­las, o de­šimt­me­tį už gro­tų pra­ lei­dęs bu­vęs tur­tin­giau­sias Ru­si­ jos žmo­gus iš­vy­do lais­vę.

Ka­lė­di­nė staig­me­na

Michailui Cho­dor­kovs­kiui Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas su­ tei­kė ma­lo­nę. Tie­sa, bu­vęs įta­kin­ gas Ru­si­jos mag­na­tas pa­reiš­kė, kad ne­sieks nei sa­vo mi­li­jar­dų, pra­ras­tų jį pa­so­di­nus į be­lan­gę, su­si­grą­žin­ti, nei ban­dys kiš­tis į po­li­ti­ką.

V.Pu­ti­nas me­tų pa­bai­go­je bu­vo kaip nie­kuo­met ge­ra­šir­dis. Jis pa­ skel­bė, kad lais­vę iš­vys ir pank­ro­ko gru­pės „Pus­sy Riot“ na­rė Na­dež­ da To­lo­ko­ni­ko­va. Vos tik išė­ju­si iš cy­pės Si­bi­ro did­mies­ty­je Kras­no­ jars­ke N.To­lo­ko­ni­ko­va ėmė šauk­ti „Ru­si­ja be Pu­ti­no!“.

Anks­čiau į lais­vę išė­jo ir ki­ta šios gru­pės na­rė Ma­ri­ja Alio­chi­na.

to XVI spren­di­mas daug kam bu­ vo ne­ti­kė­tas.

Ga­liau­siai po gan neil­gai tru­ ku­sios konk­la­vos nau­juo­ju Baž­ ny­čios va­do­vu ta­po iš Ar­gen­ti­nos ki­lęs Jor­ge Ma­rio Ber­gog­lio, jis pa­ si­rin­ko Pran­ciš­kaus var­dą.

Nau­ją ša­lies pre­zi­den­tą iš­si­rin­ ko Ira­nas. Ša­lies va­do­vu ta­po nuo­ sai­kių pa­žiū­rų Has­sa­nas Rou­ha­ni.

Va­ka­rų san­ty­kiai su Ira­nu ge­ro­kai at­ši­lo – pa­ga­liau bu­vo su­da­ry­tas tarp­tau­ti­nis su­si­ta­ri­mas dėl Ira­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos.

Ve­ne­sue­la at­si­svei­ki­no su sa­vo il­ga­me­čiu va­do­vu Hu­go Cháve­zu. Ša­lies pre­zi­den­tą pa­kir­to vė­žys. Su šia li­ga jis il­gai ko­vo­jo. Net­ru­kus po po­mpas­tiš­kų vals­ty­bi­nių lai­do­tu­ vių su­reng­tuo­se ša­lies pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se trium­fa­vo ar­ti­mas H.Cháve­zo są­jun­gi­nin­kas Ni­colás Ma­du­ro.

Pa­sau­lis šiais me­tais at­si­svei­ki­ no su gar­sią­ja Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­re Mar­ga­ret That­cher.

Il­giau­siai po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro bri­tų mi­nist­rų ka­bi­ne­tui va­ do­va­vu­si po­li­ti­kė mi­rė su­lau­ku­ si 88 me­tų.

su ES aso­cia­ci­jos su­tar­tį. Tai su­ kė­lė di­de­lio mas­to pro­tes­tų ban­ gą Ki­je­ve.

Iššūkis premjerui

De­monst­ra­ci­jų šiais me­tais neiš­ veng­ta ir Tur­ki­jo­je. Ša­lies prem­ je­ras Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ğa­nas pir­mą­syk per il­gus val­dy­mo me­ tus su­lau­kė ar­šios kri­ti­kos. Pro­ tes­tai bu­vo nu­mal­šin­ti, o tarp­tau­ ti­nė bend­ruo­me­nė iš­reiš­kė sa­vo pa­si­pik­ti­ni­mą bru­ta­liais po­li­ci­jos veiks­mais.

Jung­ti­nių Vals­ti­jų po­li­ti­kams te­ko rū­pin­tis ne tik san­ty­kiais su Ru­si­ja, o ir biu­dže­to pro­ble­mo­mis.

Kong­re­sui ne­su­si­ta­rus dėl biu­dže­ to klau­si­mo, JAV vy­riau­sy­bei te­ko lai­ki­nai nu­trauk­ti dar­bą.

Kip­rą taip pat iš­ti­ko fi­nan­si­nis pa­ra­ly­žius, kai bank­ru­ta­vo di­die­ji ša­lies ban­kai. Ma­žy­tei Vi­dur­že­mio jū­ro­je esan­čiai sa­lai te­ko kreip­tis pa­gal­bos į ES, Tarp­tau­ti­nį va­liu­ tos fon­dą ir Eu­ro­pos cent­ri­nį ban­ ką. Ša­lis ga­vo 10 mlrd. eu­rų mai­ nais į griež­tas ban­kų sek­to­riaus re­for­mas.

„Ka­rai“ po­li­ti­ko­je

Vie­ni atė­jo, ki­ti išė­jo

Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čią 2013 m. pri­tren­kė ne­ti­kė­ta ži­nia. Po­pie­ žius Be­ne­dik­tas XVI nu­ta­rė at­si­ sa­ky­ti sos­to. Kal­bos, kad po­nti­ fi­kas ga­li ženg­ti pa­na­šų žings­nį, skli­do se­no­kai, ta­čiau Be­ne­dik­

2013 m. drą­siai ga­li­ma va­din­ ti šni­pi­nė­ji­mo me­tais. Skan­da­ lo epi­cent­re at­si­dū­ręs bu­vęs JAV na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ ros (NSA) su­tar­ti­nin­kas Ed­war­ das Snow­de­nas ga­vo prie­globs­tį Ru­si­jo­je, o tai smar­kiai ap­kar­ti­no Ru­si­jos ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų san­ ty­kius.

Va­šing­to­nas su Mask­va ne­su­ta­ rė ir dėl Si­ri­jos. JAV gra­si­no, kad po che­mi­nės ata­kos Si­ri­jo­je ga­lė­ tų smog­ti Da­mas­kui ka­ri­nį smū­gį, o Ru­si­ja to­kiam žings­niui ka­te­go­ riš­kai prieš­ta­ra­vo.

Ga­liau­siai įtam­pa at­slū­go, ta­ čiau Mask­va pa­sie­kė vie­ną di­ džiau­sių dip­lo­ma­ti­nių per­ga­lių po Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos.

Dip­lo­ma­ti­nį žai­di­mą Ru­si­ja lai­ mė­jo ir Uk­rai­no­je, ku­ri lapk­ri­ čio pa­bai­go­je at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti

iš­spręs­ta bu­vu­siam Ita­li­jos prem­ je­rui Sil­vio Ber­lus­co­ni pa­rė­mus pa­skir­tą­jį prem­je­rą En­ri­co Let­tą, nors ša­lis ir bu­vo at­si­dū­ru­si ties pir­ma­lai­kių rin­ki­mų slenks­čiu.

Vo­kie­ti­jo­je vy­kę par­la­men­to rin­ ki­mai staig­me­nų neat­ne­šė. Juos už­tik­rin­tai lai­mė­jo An­ge­la Mer­ kel, tie­sa, kanc­le­rei šį kar­tą vėl te­ ko su­da­ry­ti „di­džią­ją koa­li­ci­ją“ su var­žo­vais so­cial­de­mok­ra­tais.

Gru­zi­jo­je pre­zi­den­to rin­ki­muo­se taip pat triuš­ki­na­mą per­ga­lę iš­ko­ vo­jo bu­vu­sio prem­je­ro mi­li­jar­die­ riaus Bi­dzi­nos Iva­niš­vi­lio są­jun­gi­ nin­kas Geor­gi­jus Marg­ve­laš­vi­lis.

Rinkimų karštligė

Chao­so neiš­ven­gė ir Ita­li­ja. Ša­ly­ je įvy­kę par­la­men­to rin­ki­mai bai­ gė­si ly­gio­sio­mis tarp di­džių­jų ša­ lies par­ti­jų. Po­li­ti­nė kri­zė bu­vo

Suk­re­čian­čios ne­lai­mės

Fi­li­pi­nai šiais me­tais ta­po sti­chi­ nės ne­lai­mės zo­na. Su­per­tai­fū­nas Ha­ja­nas pa­si­glem­žė ma­žiau­siai 3,6 tūkst. žmo­nių gy­vy­bę.

Dau­giau­sia au­kų pa­rei­ka­la­vu­si sti­chi­nė ne­lai­mė šio­je ša­ly­je bu­ vo 1976 m. įvy­kęs 7,9 ba­lo že­mės dre­bė­ji­mas, su­kė­lęs cu­na­mį Mo­ ro įlan­ko­je pie­tų Fi­li­pi­nuo­se. Tą­ syk žu­vo 5,7 tūkst. žmo­nių.

Ne ma­žes­nę tra­ge­di­ją iš­gy­ve­ no Lat­vi­ja. Ša­lies sos­ti­nės Ry­gos Zuo­li­tū­dės ra­jo­ne įgriu­vus „Ma­xi­ mos“ pre­ky­bos cent­ro sto­gui žu­vo 54 žmo­nės. Tai – di­džiau­sia ne­lai­ mė Bal­ti­jos ša­ly­se nuo kel­to „Es­ to­nia“ ka­tast­ro­fos.

14

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

pAsaulis

Ką kitąmet skaitysime pirmu Sau­sis

Va­sa­ris

Ko­vas

Sau­sio 1 d. Grai­ki­ja iš Lie­tu­vos pe­rims pir­mi­nin­ka­vi­mą ES.

Va­sa­rio 1 d. Ja­net Yel­len tu­rė­tų pe­rim­ti va­do­va­vi­mą JAV fe­de­

Ko­vo 2 d. vyks JAV ki­no me­no ir moks­lo aka­de­mi­jos „Os­ka­rų“

Sau­sio 1 d. Ru­si­ja pra­dės pir­mi­nin­ka­vi­mą Di­džia­jam aš­tuo­ne­

ra­li­nei re­zer­vų sis­te­mai ir tap­ti pir­mą­ja mo­te­ri­mi šia­me po­ste.

ap­do­va­no­ji­mų įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja.

tui.

Va­sa­rio 15 d. su­kaks 450 me­tų nuo gar­saus Ita­li­jos fi­lo­so­fo, fi­

Ko­vo 4 d. pra­si­dės spal­vin­giau­sias vi­sa­me pa­sau­ly­je Rio de Ža­

Sau­sio 22–25 d. Da­vo­se vyks Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mas.

zi­ko ir ast­ro­no­mo Ga­li­leo Ga­li­lei gi­mi­mo.

nei­ro kar­na­va­las.

Sau­sio 31 d. pa­gal ki­nų ka­len­do­rių pra­si­dės Ark­lio me­tai.

L

at­vi­jai ta­pus 18-ąja eu­ro zo­nos na­re, ša­ly­je nuo sau­sio 1-osios pra­dės cir­ku­liuo­ti nau­ja va­liu­ta.

Il­gą lai­ką spren­di­mą sto­ti į eu­ro zo­ną nei­gia­ mai ver­ti­nę lat­viai ar­tė­jant me­tų pa­bai­gai ėmė žiū­rė­ti į jį pa­lan­kiau, ir lapk­ri­tį eu­ro ša­li­nin­kų gre­tos pir­mą kar­tą per­ko­pė 50 pro­c. Ta­čiau, anot nuo­mo­nių ty­ri­mo Eu­ro­ba­ro­me­tro, 40 pro­c. lat­vių vis dar ne­pri­ ta­ria eu­ro įve­di­mui. Žmo­nės la­biau­siai ne­ri­mau­ja dėl to, kad išaugs kai­ nos. Nors eko­no­mis­tai ra­mi­na, kad eu­ro po­vei­kis kai­ nų di­dė­ji­mui su­da­ro vos ke­lis de­šim­ta­da­lius pro­cen­to (tai pa­tvir­ti­na Es­ti­jos ir ki­tų ša­lių pa­tir­tis), jie pri­pa­ žįs­ta, jog la­biau ga­li brang­ti smul­kes­nės pre­kės – pa­ vyz­džiui, ka­va ar­ba ply­te­lė šo­ko­la­do. Nie­kas nea­be­ jo­ja, kad vie­ną la­tą kai­na­vęs puo­de­lis ka­vos atsieis ne 1,42 eu­ro, kaip tu­rė­tų pa­gal ofi­cia­lų va­liu­tos kur­są, o suap­va­li­nus – 1,5 eu­ro.

Lat­vi­ja taps ant­rą­ja Bal­ti­jos ša­li­mi po Es­ti­jos, įsi­ve­ du­sia eu­rą. Šia pro­ga abie­jų ša­lių pre­zi­den­tai sau­sio 2-ąją su­si­tiks ma­ža­me pa­sie­nio mies­te­ly­je Rū­jie­no­je iš sim­bo­liš­kai iš­siims eu­rų iš ban­ko­ma­to.

R

u­si­jos Juo­do­sios jū­ros ku­ror­te So­čy­je va­sa­rio 7–23 d. vyks XXII žie­mos olim­pi­nės žai­dy­nės, ku­rios bai­gian­tis 2013-ie­siems pa­kvi­po boi­ko­ tu. At­vyk­ti į žai­dy­nes at­si­sa­kė JAV pre­zi­den­ tas Ba­rac­kas Oba­ma, Pran­cū­zi­jos va­do­vas Fran­çois Hollande’as, Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­ kas ir, kaip skel­bia šios ša­lies ži­niask­lai­da, kanc­le­rė An­ ge­la Mer­kel. Į So­čį taip pat ne­vyks Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Kai­my­nės Lat­vi­jos va­do­vas And­ ris Bėr­zi­nis pa­reiš­kė vyk­sian­tis.

Eks­per­tai ne­sku­ba var­to­ti žo­džio „boi­ko­tas“, bet to­kį Va­ka­rų va­do­vų el­ge­sį ver­ti­na kaip ne­pri­ta­ri­ mo sig­na­lą Ru­si­jai dėl žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų. Ir nors Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas su­tei­kė ma­lo­nę po­li­ti­niu ka­li­niu va­di­na­mam bu­vu­siam naf­ tos mag­na­tui Mi­chai­lui Cho­dor­kovs­kiui bei pa­ža­dė­ jo aukš­čiau­sią kom­for­tą ne­tra­di­ci­nės ly­ti­nės orien­ ta­ci­jos at­sto­vams, šių pa­stan­gų ne­pa­ka­ko įvaiz­džiui pa­tai­sy­ti.

So­čio žai­dy­nė­se var­žy­sis 15-os spor­to ša­kų at­sto­vai, jiems bus iš­da­ly­ti 98 me­da­lių komp­lek­tai.

P

ie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos sos­ti­nė­je prieš teis­mą stos žy­mus spor­ti­nin­kas Os­ca­ras Pis­to­rius, ku­ riam už drau­gės nu­žu­dy­mą gre­sia ka­lė­ji­mas iki gy­vos gal­vos. 26 me­tų pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių bė­gi­mo čem­pio­nas O.Pis­to­rius il­gai ko­vo­jo dėl tei­sės var­žy­tis su nor­ma­liais at­le­tais ir ta­po pir­muo­ju spor­ ti­nin­ku su abiem am­pu­tuo­to­mis ko­jo­mis, da­ly­va­vu­siu olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Tai įvy­ko Lon­do­ne 2012-ai­siais, o me­tais anks­čiau pa­sau­lio čem­pio­na­te jis lai­mė­jo si­ dab­ro me­da­lį es­ta­fe­čių rung­ty­je. Mi­li­jo­nams žmo­nių O.Pis­to­rius ta­po ko­vos su li­ki­mo sun­ku­mais sim­bo­liu.

Ta­čiau pa­ties spor­ti­nin­ko li­ki­mas pa­da­rė ne­ti­kė­ tą po­sū­kį 2013 m. va­sa­rį – sa­vo na­muo­se Pre­to­ri­jo­je jis ke­tu­ris kar­tus šo­vė į vo­nios kam­ba­rio du­ris, kai ten bu­vo jo drau­gė Ree­va Steen­kamp. Trys kul­kos pa­sie­ kė tiks­lą, ir mo­te­ris, ku­rios nuo­trau­kos pui­kuo­da­vo­si bliz­gių žur­na­lų vir­še­liuo­se, žu­vo.

Spor­ti­nin­kas ti­ki­no nu­žu­dęs ją per klai­dą, nes ma­ nė, kad vo­nio­je yra įsi­bro­vė­lis. Ta­čiau pro­ku­ro­rai abe­ jo­ja kal­ti­na­mo­jo ver­si­ja, nes kai­my­nai pa­liu­di­jo gir­dė­ ję iš jo bu­to sklin­dan­čius bar­nius.

Lie­pa

Rugp­jū­tis

Rug­sė­jis

Lie­pą In­do­ne­zi­jo­je vyks pre­zi­den­to rin­ki­mai.

Rugp­jū­tį Tur­ki­jos gy­ven­to­jai pir­mą kar­tą tie­sio­giai rinks pre­

Rug­sė­jo 12 d. ame­ri­kie­čiai mi­nės na­cio­na­li­nio him­no „The Star-

Lie­pos 1 d. Ita­li­ja pe­rims pir­mi­nin­ka­vi­mą ES.

zi­den­tą.

Spang­led Ban­ner“ 200-ų me­tų sukaktį.

Lie­pos 5 d. Jork­šy­re pra­si­dės dvi­ra­ti­nin­kų lenk­ty­nės „Tour de

Rugp­jū­čio 4 d., mi­nint 100-ąsias ka­ro pa­skel­bi­mo Vo­kie­ti­jai

Rug­sė­jo 14 d. Šve­di­jo­je vyks par­la­men­to rin­ki­mai.

me­ti­nes, Do­ve­ry­je bus ati­deng­tas me­mo­ria­las, skir­tas 1,7 mln.

Bri­ta­ni­jos Tau­tų Sand­rau­gos pi­lie­čių, žu­vu­sių pa­sau­li­niuo­se ka­ ruo­se, at­min­ti.

Rug­sė­jo 16 d. pa­sau­lio vals­ty­bių ly­de­riai su­si­rinks į Jung­ti­nių

Fran­ce“.

Rugp­jū­čio 15 d. su­kaks 100 me­tų nuo to, kai Pa­na­mos ka­na­lu

pra­plau­kė pir­ma­sis lai­vas.

10

ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, 2014-ųjų gegužę minės stojimo į Bendriją dešimtmetį.

Tau­tų Ge­ne­ra­li­nę Asamb­lė­ją Niu­jor­ke.

Š

ko­ti­jos gy­ven­to­jai re­fe­ren­du­me bal­suos, ar lik­ ti Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės su­dė­ty­je. Jei­gu dau­gu­ma nu­bal­suos už ne­prik­lau­so­my­bę, šis re­gio­nas nuo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ga­li at­si­skir­ti 2016 m. ko­vą.

De­ta­lus „sky­ry­bų“ pla­nas iš­dės­ty­tas „Bal­to­jo­je kny­ go­je“, ku­rią su­da­rė Ško­ti­jos na­cio­na­li­nė par­ti­ja. Ji tvir­ ti­na, kad re­gio­nas tu­ri vi­sas ga­li­my­bes sa­va­ran­kiš­kai vys­ty­ti eko­no­mi­ką. Kaip pa­grin­di­niai pa­ja­mų šal­ti­niai nu­ro­do­mos pa­ja­mos iš naf­tos ir du­jų, ku­rios iš­gau­na­ mos Šiau­rės jū­ro­je. Be to, nau­jos ne­prik­lau­so­mos vals­ ty­bės gy­ven­to­jai tu­rė­tų mo­kė­ti ma­žiau mo­kes­čių, nors pri­siim­tų da­lį Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vals­ty­bės sko­los. „Bal­to­sios kny­gos“ au­to­riai ke­ti­na už­da­ry­ti Ško­ti­ jo­je vei­kian­čias ka­ri­nes ba­zes ir pa­si­trauk­ti iš NA­TO, bet lik­ti ES su­dė­ty­je. Ša­lies va­do­ve lik­tų bri­tų ka­ra­ lie­nė Elž­bie­ta II. 2014-ai­siais Ško­ti­ja mi­nės 700-ąsias Ba­nok­ber­no mū­ šio me­ti­nes. Šis ang­lų pra­lai­mė­tas mū­šis buvo le­mia­mas ko­vo­je dėl Ško­ti­jos iš­lais­vi­ni­mo. Nors šis įvy­kis tu­rė­tų pa­kurs­ty­ti ško­tų na­cio­na­li­nius jaus­mus, da­bar ap­klau­ sos ro­do, kad ne­prik­lau­so­my­bę nuo Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pa­lai­ko tik maž­daug 30 pro­c. šio re­gio­no gy­ven­to­jų.

15

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

pasaulis

muose laikraščių puslapiuose Ba­lan­dis

Ge­gu­žė

Bir­že­lis

Ba­lan­džio 5 d. vyks Af­ga­nis­ta­no pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­riuo­se

Ge­gu­žę In­di­jo­je, di­džiau­sio­je pa­sau­ly­je de­mok­ra­ti­nė­je vals­ty­

Bir­že­lio 23 d. Ško­ti­ja mi­nės Ba­nok­ber­no mū­šio, ku­ris pa­dė­jo

jau ne­be­ga­lės da­ly­vau­ti dvi ka­den­ci­jas iš­dir­bęs Ha­mi­das Kar­zai.

bė­je, bus su­reng­ti par­la­men­to rin­ki­mai, juo­se da­ly­vaus dau­giau nei 700 mln. žmo­nių.

iš­si­va­duo­ti nuo Ang­li­jos, 700-ąsias me­ti­nes.

sis­te­mos „Win­dows XP“ pa­lai­ky­mą ir au­to­ma­ti­nių at­nau­ji­ni­mų siun­ti­mą.

Ge­gu­žės 6–10 d. Da­ni­jos sos­ti­nė­je Ko­pen­ha­go­je vyks „Eu­ro­vi­

ri­jos sos­to įpė­di­nio Fran­zo Fer­di­nan­do žmog­žu­dys­tės Sa­ra­je­ve, ku­ri įžie­bė Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą.

Ba­lan­džio 15 d. Aust­ra­li­jos, Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­no ir

Ge­gu­žės 9–25 d. Mins­ke vyks 78-asis pa­sau­lio le­do ri­tu­lio čem­

Ame­ri­kos gy­ven­to­jai ga­lės ste­bė­ti vi­siš­ką Mė­nu­lio už­te­mi­mą.

pio­na­tas.

Ba­lan­džio 21 d. 36 tūkst. Bos­to­no ma­ra­to­no da­ly­vių pa­gerbs

Ge­gu­žės 14–25 d. vyks 66-asis Ka­nų ki­no fes­ti­va­lis.

Ba­lan­džio 8 d. kor­po­ra­ci­ja „Mic­ro­soft“ nu­trauks ope­ra­ci­nės

2013 m. sprog­di­ni­mų au­kų at­mi­ni­mą.

Ba­lan­džio 30 d. Ira­ko par­la­men­to rin­ki­muo­se prem­je­ras Nou­

ri al Ma­li­ki sieks tre­čios ka­den­ci­jos.

zi­jos“ dai­nų kon­kur­sas.

G

e­gu­žės 22–25 d. 28 ES vals­ty­bių pi­lie­čiai rinks sa­vo at­sto­vus į Eu­ro­pos Par­la­men­tą (EP). Įs­ to­jus Kroa­ti­jai, iki 766 vie­tų iš­plės­ta­me EP Lie­tu­vai at­sto­vaus 11 de­pu­ta­tų.

Nors ES į 2014-uo­sius žen­gia šiek tiek pa­spar­ti­nu­ si eko­no­mi­kos au­gi­mą ir skelb­da­ma pa­lan­kias au­gi­mo pro­gno­zes ki­tiems me­tams, Bend­ri­jos pi­lie­čių nuo­tai­ kos te­bė­ra pra­stos, o pa­si­ti­kė­ji­mas ES ins­ti­tu­ci­jo­mis – men­kas. Dir­žų ver­ži­ma­sis, ku­riuo ES ban­dė įveik­ti eko­no­mi­kos kri­zę, vis dar ne­duo­da apčiuopiamų re­ zul­ta­tų, dau­ge­lį ša­lių ka­muo­ja di­de­lis ne­dar­bas.

Vi­sa tai, pa­sak eks­per­tų, rin­ki­muo­se ga­li at­neš­ ti sėk­mę eu­ros­kep­tiš­koms ir po­pu­lis­ti­nėms jė­goms, to­kioms kaip Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ne­prik­lau­so­my­ bės par­ti­ja, sie­kian­ti, kad ša­lis iš­sto­tų iš ES, „Tik­rie­ji suo­miai“, ra­gi­nan­tys ri­bo­ti mig­ra­ci­ją ir liau­tis gel­bė­ tis pra­si­sko­li­nu­sias vals­ty­bes, bei Pran­cū­zi­jos „Na­cio­ na­li­nis fron­tas“, ku­rio ly­de­rė Ma­ri­ne Le Pen ža­da nu­ dob­ti „Briu­se­lio monst­rą“.

Bir­že­lio 28 d. su­kaks 100 me­tų nuo Aust­ri­jos-Veng­ri­jos im­pe­

B

ra­zi­li­jo­je birželio 12 d. pra­si­dės Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tas, ku­rį jau spė­jo ap­tem­dy­ti vir­ti­nė sta­ty­bų ne­sėk­mių ir vi­suo­me­nės pro­tes­tų.

Sta­to­ma­me San Pau­lo sta­dio­ne, kur vyks tur­ny­ro ati­da­ry­mas, lapk­ri­čio pa­bai­go­je nu­griu­vo da­ lis konst­ruk­ci­jų, žu­vo du žmo­nės. Dar dvie­jų gy­vy­bių pa­rei­ka­la­vo du ki­ti in­ci­den­tai Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­ pio­na­tui sta­to­muo­se spor­to ob­jek­tuo­se. Ga­liau­siai ša­lies va­do­vai pra­ne­šė, kad ne­spės baig­ti vi­sų sta­ty­ bų iki nu­sta­ty­tos da­tos – gruo­džio 31-osios. Iki šios die­nos bus baig­ti tik še­ši iš dvy­li­kos sta­dio­nų.

Pa­si­ren­gi­mą pa­sau­li­nio ly­gio spor­to ren­gi­niui taip pat ly­di pro­tes­tai. Dar­bi­nin­kai pik­ti­na­si tuo, kad yra ver­čia­mi dirb­ti ne­pai­sant nei dar­bo lai­ko, nei sau­gu­ mo rei­ka­la­vi­mų. Pro­tes­tuo­jan­tys mo­ky­to­jai, stu­den­ tai ir me­di­kai tvir­ti­na, kad vy­riau­sy­bė me­ta di­džiu­ lius pi­ni­gus į ba­lą, užuo­t sky­ru­si dau­giau fi­nan­sa­vi­mo švie­ti­mui ir svei­ka­tos ap­sau­gai.

Ma­si­niai pro­tes­tai su­kė­lė abe­jo­nių dėl to, ar Bra­zi­li­ jai pa­vyks už­tik­rin­ti sau­gu­mą per čem­pio­na­tą.

Spa­lis

Lapk­ri­tis

Gruo­dis

Spa­lio 19 d. pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je „For­mu­lės-1“ di­džio­jo pri­zo

Lapk­ri­čio 9 d. Vo­kie­ti­jos sos­ti­nė­je bus mi­ni­mos 25-osios Ber­

Gruo­dį Pe­ru vyks kas­me­tis Jung­ti­nių Tau­tų vir­šū­nių su­si­ti­ki­

lenk­ty­nės vyks Ru­si­jo­je, Juo­do­sios jū­ros ku­ror­te So­čy­je.

ly­no sie­nos griu­vi­mo me­ti­nės.

mas dėl ko­vos su kli­ma­to po­ky­čiais.

Spa­lio 26 d. Bra­zi­li­ja rinks nau­ją pre­zi­den­tą.

Lapk­ri­čio 9 d. Ka­ta­lo­ni­jo­je pla­nuo­ja­mas re­fe­ren­du­mas dėl ne­

prik­lau­so­my­bės nuo Is­pa­ni­jos.

J

ung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se vyks va­di­na­mie­ji ka­den­ci­jos vi­du­rio rin­ki­mai, ku­rie ne­ža­da nie­ko ge­ra pre­zi­ den­tui Ba­rac­kui Oba­mai ir jo De­mok­ra­tų par­ti­ jai. 2013-ai­siais ša­lies va­do­vo rei­tin­gai nu­ken­tė­jo dėl ne­sėk­min­gai pra­si­dė­ju­sios nau­jos svei­ka­tos ap­sau­ gos pro­gra­mos ir, po­li­to­lo­gų nuo­mo­ne, iki rin­ki­mų jau ne­bes­pės at­si­gau­ti.

Ta­čiau keb­lu­mų rin­ki­muo­se tu­rės ir Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja, nes dau­ge­lis ame­ri­kie­čių kal­ti­na ją prieš ke­ lis mė­ne­sius su­kė­lus biu­dže­to kri­zę, ku­ri bai­gė­si da­li­ niu vy­riau­sy­bės už­da­ry­mu. Dau­ge­lis vals­ty­bi­nių įstai­ gų dvi sa­vai­tes bu­vo už­da­ry­tos ar­ba vei­kė mi­ni­ma­liu re­ži­mu, kol Bal­tie­ji rū­mai ir Kong­re­sas pa­ga­liau pa­sie­ kė lai­ki­ną su­si­ta­ri­mą dėl vals­ty­bės iš­lai­dų.

Ka­den­ci­jos vi­du­rio rin­ki­mai nu­lems, ar B.Oba­ma ga­lės to­liau įgy­ven­din­ti sa­vo po­li­ti­nę pro­gra­mą li­ku­ sius dve­jus ant­ro­sios ka­den­ci­jos me­tus. Rin­ki­muo­se ant kor­tos bus pa­sta­ty­tos vi­sos 435 vie­tos Ats­to­vų Rū­ muo­se, treč­da­lis Se­na­to man­da­tų ir 36 vals­ti­jų gu­ber­ na­to­rių po­stai. Šiuo me­tu Ats­to­vų Rū­mus kont­ro­liuo­ja res­pub­li­ko­ nai, o Se­na­te dau­gu­mą tu­ri de­mok­ra­tai.

I

ki 2014 m. gruo­džio 31 d. NA­TO va­do­vau­ja­ma tarp­tau­ti­nė koa­li­ci­ja tu­ri iš­ves­ti ko­vi­nes pa­jė­gas iš Af­ga­nis­ta­no ir už­baig­ti dau­giau nei de­šimt­me­ tį tru­ku­sią mi­si­ją šio­je ša­ly­je. Kai ku­rioms ša­lims su­ma­ži­nus ar­ba jau iš­ve­dus sa­vo pa­jė­gas, Af­ga­nis­ta­ ne te­be­tar­nau­ja 84 tūkst. už­sie­nio ka­rių, 60 tūkst. jų – ame­ri­kie­čiai.

Po 2014 m. ša­ly­je liks tik ne­di­de­lė da­lis ka­riš­kių, ku­ rie vyk­dys nau­ją mi­si­ją, pa­va­din­tą „Tvir­ta pa­ra­ma“ ir skir­tą vie­tos pa­jė­goms mo­ky­ti bei joms ap­rū­pin­ti rei­ ka­lin­ga ka­ri­ne įran­ga. No­rą da­ly­vau­ti nau­jo­je mi­si­jo­ je pa­reiš­kė ir Lie­tu­va, šiuo me­tu Af­ga­nis­ta­ne dis­lo­ka­ vu­si maž­daug 100 ka­rių.

Ta­čiau kiek ka­rių ga­lės lik­ti Af­ga­nis­ta­ne, koks bus jų sta­tu­sas ir pa­rei­gos, iki šiol neaiš­ku, kol ne­pa­si­ra­šy­ta sau­gu­mo su­tar­tis tarp Va­šing­to­no ir Ka­bu­lo. Šis do­ku­ men­tas tu­rė­tų api­brėž­ti abie­jų ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mo gai­res po 2014-ųjų. Nors 2013 m. lapk­ri­tį Af­ga­nis­ta­no gen­čių vy­res­nių­jų ir va­dų su­si­rin­ki­mas pri­ta­rė sau­gu­ mo su­tar­čiai, ša­lies pre­zi­den­tas at­si­sa­ko ją pa­si­ra­šy­ ti ir šią tei­sę no­ri per­duo­ti įpė­di­niui, ku­ris paaiš­kės po atei­nan­tį ba­lan­dį vyk­sian­čių pre­zi­den­to rin­ki­mų.

16

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

sportas

2013-ie­ji įam­ži­no ne tik tai, kas Lie­tu­ vos spor­to gy­ve­ni­ me bu­vo ge­riau­sia, bet ir li­gas, ku­rios jį te­be­ka­muo­ja. Vis dėl­to džiu­gių per­ ga­lių – dau­giau nei niū­rių įvy­kių.

Nep­ri­lygs­ta­mo­ji: R.Mei­lu­ty­tė 2013-ai­siais iš­ko­vo­jo tro­fė­jų vi­so­se var­žy­bo­se, ku­rio­se da­ly­va­vo.

Spor­to bend­ruo­me­nės ne­su­tai Ro­mas Po­de­ris r.poderis@diena.lt

Dar ne vis­ką lai­mė­jo

Ki­tus spor­ti­nius me­tus plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė tik­riau­siai pra­dės taip pat kaip ir šiuos – pir­miau­ sia at­siims ge­riau­siam ša­lies at­le­ tui ski­ria­mą „Šau­lio“ pri­zą.

Už 2012-ųjų spor­ti­nius nuo­pel­ nus kau­nie­tė „Šau­liu“ bu­vo ap­do­ va­no­ta šie­met sau­sio 9-ąją. Nuo 1994-ųjų ren­gia­muo­se rin­ki­muo­ se Lon­do­no olim­pia­dos čem­pio­ nė R.Mei­lu­ty­tė nu­kon­ku­ra­vo pen­ kia­ko­vi­nin­kę Lau­rą Asa­daus­kai­tę ir ka­no­ji­nin­ką Jev­ge­ni­jų Šuk­li­ną.

Var­gu ar yra abe­jo­jan­čių, kam ir šį kar­tą teks „Šau­lys“. 2013-ai­ siais Rū­ta su tro­fė­jais grį­žo iš vi­ sų var­žy­bų, ku­rio­se da­ly­va­vo, ir iš nau­jo per­ra­šė re­kor­dų su­ves­ti­ nes. Tarp jos iš­ko­vo­tų me­da­lių – pa­sau­lio čem­pio­na­to auk­sas ir si­ dab­ras, net še­ši (ke­tu­ri auk­so ir du si­dab­ro) pla­ne­tos jau­nių pir­me­ ny­bių ap­do­va­no­ji­mai ir Eu­ro­pos čem­pio­na­to du auk­so bei vie­nas si­dab­ro me­da­lis. „Dar ne vis­ką lai­mė­jau. Tu­riu la­ bai daug tiks­lų, ku­riuos rei­kia pa­ siek­ti“, – apie praė­ju­sius me­tus sa­kė R.Mei­lu­ty­tė.

Ji – vie­nin­te­lė lie­tu­vė, pa­mi­nė­ta 56-ą kar­tą Len­ki­jos nau­jie­nų agen­ tū­ros PAP su­reng­tuo­se ge­riau­sių Eu­ro­pos spor­ti­nin­kų rin­ki­muo­se, nors svar­biau­sio­se me­tų var­žy­bo­se sėk­min­gai pa­si­ro­dė dau­giau mū­sų ša­lies at­le­tų.

Pra­sis­ko­li­no mi­li­jo­nus

Va­sa­ris ir ko­vas skau­džiai kir­to ti­ tu­luo­čiau­siam ša­lies krep­ši­nio klu­ bui Kau­no „Žal­gi­riui“, bet jo ne­ park­lup­dė.

Va­sa­rio 8-ąją bu­vęs sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas vie­šai pa­

reiš­kė pra­si­sko­li­nęs žai­dė­jams 25 mln. li­tų ir pa­pra­šė dar 10 mln. iš Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės. „Gal jis iš me­džio iš­kri­tęs?“ – tą­ kart diag­no­za­vo vie­nas po­li­ti­kas.

Kaip yra iš tik­rų­jų, paaiš­kė­jo praė­jus vos ke­lioms die­noms po V.Ro­ma­no­vo vi­zi­to į sa­vi­val­dy­ bę: va­sa­rio 12-ąją Lie­tu­vos ban­kas pir­miau­sia lai­ki­nai ap­ri­bo­jo Ūkio ban­ko veik­lą, pa­skui pri­pa­ži­no jį ne­mo­kiu.

Dar ne vis­ką lai­mė­ jau. Tu­riu la­bai daug tiks­lų, ku­riuos rei­ kia pa­siek­ti.

Al­gų ke­lis mė­ne­sius ne­gau­nan­ tys „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai pra­bi­ lo apie ga­li­mą boi­ko­tą. „Si­tua­ci­ja, ku­rio­je at­si­dū­rė­me, – gė­din­ga. Žai­dė­jus ga­li­ma su­pras­ti.

Jie klau­sė ma­no nuo­mo­nės, aš sa­ kiau, kad tu­ri­me gar­bin­gai už­baig­ti se­zo­ną. Da­bar toks me­tas, kai rei­ kia pa­ro­dy­ti, kaip mes my­li­me sa­ vo ko­man­dą, kad vi­si esa­me kar­tu.

Bus di­džiu­lė gė­da, jei­gu šis klu­bas iš­nyks“, – kal­bė­jo žal­gi­rie­čius tre­ ni­ra­vęs Joa­nas Pla­za.

Ak­me­nys po kak­lu

Prie V.Ro­ma­no­vo ak­mens po kak­lu sa­vą­jį pri­dė­jo bro­liai Nor­mun­das ir Nau­ris Ma­ciai.

Ko­vo 7-ąją pa­si­bai­gus Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­po rung­ty­nėms Kau­ ne su Mad­ri­do „Real“, jie prie tar­ ny­bi­nio „Žal­gi­rio“ are­nos įė­ji­mo už­puo­lė is­pa­nų klu­bo ly­de­rį Ru­dy Fernán­de­zą.

Už to­kį, anot Ma­cių, „Lie­tu­ vos gar­bės gy­ni­mą“ Eu­ro­ly­ga sky­

rė „Žal­gi­riui“ 25 tūkst. eu­rų (apie 86 tūkst. li­tų) bau­dą, o bro­lius pa­ skel­bė šio tur­ny­ro ne­pa­gei­dau­ja­ mais as­me­ni­mis. Ma­ciai pa­ža­dė­jo at­ly­gin­ti nuo­sto­lius, ta­čiau fon­dą, ku­ris tu­rė­tų su­kaup­ti rei­kia­mą su­ mą, pri­sta­tė kaž­ko­dėl tik rug­sė­jo mė­ne­sį, kai „Žal­gi­ris“ jau bu­vo su­mo­kė­jęs bau­dą.

Pa­mo­kė ja­po­nus

Ba­lan­dį Vil­niu­je su­reng­ta­me pa­ sau­lio kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­ te Lie­tu­vos sportininkai iš­ko­vo­jo du auk­so, vie­ną si­dab­ro ir pen­kis bron­zos me­da­lius.

Išs­kir­ti­nis bu­vo kau­nie­čio Ores­to Pro­co pa­si­ro­dy­mas. Per vie­ną die­ ną – ke­tu­rios dvi­ko­vos su pra­tę­si­ mais ir ne su bet kuo, o su kio­ku­šin ka­ra­tė gran­dais ja­po­nais. O.Pro­cas iš­ban­dy­mus iš­lai­kė aukš­čiau­siais pa­žy­miais: svo­rio ka­te­go­ri­jos iki 80 kg var­žy­bo­se jis pir­miau­sia no­kau­ ta­vo Iku­mą Os­hi­tą, pa­skui pri­ver­ tė ka­pi­tu­liuo­ti Kou Ta­ni­ga­wą, pus­ fi­na­ly­je – Ka­zu­fu­mi Shi­ma­mo­to, o fi­na­le po dvie­jų pra­tę­si­mų – Dai­ ki Ka­to. „Ja­po­nai vi­sa­da gru­mia­si iki pa­ sku­ti­nės aki­mir­kos. Iš ša­lies at­ro­do, kad fi­ziš­kai jie lyg ir silp­nes­ni: liau­ ni, neaukš­ti, re­gis, stip­riau smū­ giuo­si – ir neat­lai­kys. Bet daž­niau­ siai tai – la­bai ap­gau­lin­gas įspū­dis.

Ja­po­ni­jos ko­vo­to­jai ir ga­lin­gai ata­ kuo­ja, ir pa­ti­ki­mai gi­na­si, jų ko­ jos – lyg rau­me­nų spy­ruok­lės, jie daug ju­da ant ta­ta­mio. Net­gi ve­te­ ra­nai, ku­riems jau per ke­tu­rias­de­ šimt. Ne­ži­nau, kaip jie tre­ni­ruo­ja­ si, kaip mai­ti­na­si, kad vi­sa­da bū­na pa­si­ruo­šę aukš­čiau­siu ly­giu. Su jais ne­pa­gud­rau­si, špar­ga­lės ne­ pa­si­ra­šy­si“, – sa­kė O.Pro­cas, sa­vo spor­ti­nių tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­je tu­rin­ tis ir 2012-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­ to auk­są.

Kur skren­da „Žu­vėd­ra“?

Le­gen­di­nę Mar­ko Twai­no sen­ten­ ci­ją apie gan­dus dėl anks­ty­vos mir­ ties pui­kiai per­fra­za­vo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai, ge­gu­žę per Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­na­to fi­na­lo se­ri­ją re­zul­ta­tu 4:0 (88:73, 77:71, 72:45, 83:65) su­triuš­ki­nę Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tą“. Žal­gi­rie­čiai tre­čius me­tus iš ei­lės ta­po LKL čem­pio­nais.

Klai­pė­dos „Žu­vėd­ros“ an­samb­lis de­vin­tą kar­tą lai­mė­jo Lo­ty­nų Ame­ ri­kos šo­kių čem­pio­na­tą. Jo iš­va­ka­ rė­se vie­nas uos­ta­mies­čio ko­lek­ty­ vo va­do­vų Ro­mal­das Idze­le­vi­čius pa­reiš­kė, kad po čem­pio­na­to jis ir jo žmo­na Skais­tė ke­ti­na nu­trauk­ti dar­bą su „Žu­vėd­ra“. Vis dėl­to pa­ ty­rę spe­cia­lis­tai per­si­gal­vo­jo ir iki gruo­džio pa­ren­gė an­samb­lį pa­sau­lio čem­pio­na­tui, ku­ris įvy­ko Vo­kie­ti­jo­ je. De­ja, šį­syk klai­pė­die­čiai net ne­ pa­te­ko tarp pri­zi­nin­kų – pir­mą kar­tą po dvi­de­šim­ties me­tų per­trau­kos.

Re­cep­tas? Pas­lap­tis!

„Koks jū­sų sėk­mės re­cep­tas?“ – šį klau­si­mą nuo 2013-ųjų va­sa­ros pra­džios irk­luo­to­jos Do­na­ta Viš­ tar­tai­tė ir Mil­da Val­čiu­kai­tė gir­ dė­jo jau de­šim­tis kar­tų, ta­čiau ar­ gu­men­tuo­to at­sa­ky­mo nei jos, nei tre­ne­riai kol kas ne­pa­tei­kė. „Mes pa­čios dar ne­su­si­vo­kė­me“, – vie­na­me in­ter­viu mė­gi­no paaiš­ kin­ti M.Val­čiu­kai­tė. „Ne­ga­lė­čiau įvar­dy­ti sėk­mės for­mu­lės“, – pri­ dū­rė D.Viš­tar­tai­tė. Vos pra­si­dė­jus bir­že­liui, po­ri­nę dvi­vie­tę irk­la­vu­ sios D.Viš­tar­tai­tė ir M.Val­čiu­kai­ tė lai­mė­jo sa­vo de­biu­ti­nį Eu­ro­pos čem­pio­na­tą Is­pa­ni­jo­je.

Lie­pą kau­nie­tė ir vil­nie­tė trium­ fa­vo stu­den­tų va­sa­ros žai­dy­nė­se (uni­ver­sia­do­je) Ru­si­jo­je, o rug­sė­jo 1-ąją – ir pa­sau­lio čem­pio­na­te Pie­ tų Ko­rė­jo­je.

Sky­ry­bos su skam­bu­čiais

„Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai lie­pą pa­ ma­tė ne pa­ra­di­nius VTB vie­nin­ go­sios ly­gos va­do­vų vei­dus.

Ge­gu­žę rung­ty­nia­vę šio tur­ny­ ro pus­fi­na­ly­je ir už at­kak­lias dvi­ ko­vas su Kras­no­da­ro „Lo­ko­mo­tivKu­ban“ eki­pa su­lau­kę gau­sy­bės komp­li­men­tų, Lie­tu­vos čem­pio­nai, nuo VTB ly­gos įkū­ri­mo sva­riai pri­ si­dė­ję for­muo­jant jos įvaiz­dį, var­ žy­bų ly­gį bei int­ri­gą, vi­dur­va­sa­rį bu­vo su­mai­šy­ti su že­mė­mis.

Kai at­si­nau­ji­nęs „Žal­gi­ris“ nu­ spren­dė pa­si­trauk­ti iš VTB ly­gos, jos pre­zi­den­tas Ser­ge­jus Iva­no­vas pa­ reiš­kė: jei­gu kau­nie­čiai su­grįš, tre­jus me­tus bus kaip ka­riuo­me­nės ei­li­ niai – ne­gaus jo­kių pre­mi­jų. Ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius And­re­jus Ši­ro­ko­vas bu­vo at­vi­res­nis: „Jie bi­jo pra­lai­mė­ti.

Toks „Žal­gi­ris“ mums ne­rei­ka­lin­gas.

Ly­gos pres­ti­žas be jo ne­su­menks.“ Tai, kad „Žal­gi­rio“ pa­si­trau­ ki­mas – VTB vie­nin­go­sios ly­gos žings­nis at­gal, pri­pa­ži­no ži­no­mi Ru­si­jos krep­ši­nio spe­cia­lis­tai.

Po si­dab­ro – skan­da­las

Po is­to­ri­nio auk­si­nio Lie­tu­vos šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės meist­ rų L.Asa­daus­kai­tės-Zad­nep­rovs­ kie­nės ir Jus­ti­no Kin­de­rio dub­lio rugp­jū­tį pa­sau­lio čem­pio­na­te Tai­ va­ne rug­sė­jį ir spa­lį vi­so­mis įma­ no­mo­mis spal­vo­mis su­žė­rė­jo Jo Di­de­ny­bė krep­ši­nis.

Praė­jus be­veik sa­vai­tei po Slo­vė­ni­ jo­je, Liub­lia­nos „Sto­ži­ce“ are­no­je, nu­ griau­dė­ju­sio „Eu­ro­Bas­ket“ fi­na­lo, ku­ rį Jo­no Kaz­laus­ko va­do­vau­ja­ma mū­sų ša­lies vy­rų rink­ti­nė ne­ti­kė­tai di­do­ku skir­tu­mu – 66:80 – pra­lai­mė­jo pran­ cū­zams, krep­ši­nio pa­sau­lį su­dre­bi­no „Žal­gi­ris“ – jo gre­tas pa­pil­dė Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius. „Sva­jo­ti apie „Žal­gi­rį“ pra­dė­jau vai­kys­tė­je“, – tei­gė 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pia­dos bron­zos

17

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

sportas

Spe­cia­lis­tas: O.Pro­cas pa­sau­lio kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­nu ta­po nu­ga­

lė­jęs ke­tu­ris ja­po­nus.

Due­tas: D.Viš­tar­tai­tė (dešinėje) ir M.Val­čiu­kai­tė – pa­vyz­dys vi­soms ko­man­doms.

AFP nuo­tr.

Butauto Barausko / BFL nuo­tr.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Sėkmė: Taivanyje vykusiame pasaulio penkiakovės čempionate aukso

medalius iškovojo – L.Asadauskaitė ir J.Kinderis. Butauto Barausko / BFL nuo­tr.

i­kė net R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lės me­da­lio lai­mė­to­jas, 2003 m. Eu­ro­ pos, ke­tu­ris­kart Eu­ro­ly­gos čem­pio­ nas ir Is­pa­ni­jos, Iz­rae­lio, Grai­ki­jos bei Tur­ki­jos čem­pio­nas.

Ge­rą­sias nau­jie­nas už­go­žė vie­nas keis­čiau­sių ša­lies spor­to skan­da­lų, pra­sklei­dęs už­dan­gą į Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) už­ku­li­sius.

Spa­lio 2-ąją, ne­va ne­no­rė­da­ mas da­ly­vau­ti am­bi­ci­jų bei int­ri­gų „žai­di­muo­se“, at­si­sta­ty­di­no LKF pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis. Iš jo pa­vyz­dį pe­rė­mė ir J.Kaz­laus­kas. Su kau­pu pa­siaiš­ki­nę te­le­vi­zi­jų stu­di­ jo­se, dien­raš­čiuo­se bei in­ter­ne­ to po­rta­luo­se, stra­te­gai kons­ta­ta­ vo, kad pa­grin­di­nė pro­ble­ma – LKF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­dau­gas Bal­čiū­nas.

Spa­lio 10-ąją M.Bal­čiū­nas į LKF būs­ti­nę at­ne­šė at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­ reiš­ki­mą. Net­ru­kus sa­vą­jį at­siė­mė

A.Sa­bo­nis, o J.Kaz­laus­kas su­dė­ jo taš­kus: „Nu­ti­ko tai, ko sie­kiau ir dėl ko aš ka­ria­vau. Jei­gu Ar­vy­das grįž­ta, aš ne­ma­tau pro­ble­mų.“ Iš LKF iš­stum­tą M.Bal­čiū­ną ki­ taip įver­ti­no Vus­te­rio (Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja) uni­ver­si­te­tas – kau­nie­čiui spa­lio 17-ąją su­teik­tas gar­bės pro­ fe­so­riaus var­das. „Pro­fe­so­riaus M.Bal­čiū­no moks­ li­nė, va­dy­bi­nė ir or­ga­ni­za­ci­nė veik­ la Eu­ro­pos krep­ši­niui su­tei­kė nau­ jų im­pul­sų, jo vys­to­mi tarp­tau­ti­niai krep­ši­nio plėt­ros pro­jek­tai bu­ vo įver­tin­ti kaip vie­ni di­džiau­sių ir ge­riau­siai or­ga­ni­zuo­tų krep­ši­nio is­ to­ri­jo­je. Min­dau­gas ak­ty­viai pri­si­ dė­jo prie to, kad Vus­te­ris ta­po vie­ nu spar­čiau­siai au­gan­čių Eu­ro­pos krep­ši­nio cent­rų, jis ta­po pui­kiu Vus­te­rio uni­ver­si­te­to am­ba­sa­do­ riu­mi Eu­ro­pai ir pa­sau­liui“, – pa­

brė­žė Vus­te­rio uni­ver­si­te­to va­do­vas pro­fe­so­rius Da­vi­das Gree­nas.

Strė­lės į LTOK

Tai, kad per­nai prieš Lie­tu­vos tau­ ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­to rin­ki­mus į sto­vyk­las su­si­skal­džiu­si ša­lies spor­to bend­ ruo­me­nė iki šiol ne­su­si­vie­ni­jo, pa­ tvir­ti­no 2013-ųjų fi­ni­šas.

LTOK pre­zi­den­tei Dai­nai Gu­ dzi­ne­vi­čiū­tei, lapk­ri­tį neį­vei­ku­siai rin­ki­mų į Eu­ro­pos olim­pi­nių ko­ mi­te­tų (EOC) vyk­do­mą­jį ko­mi­te­tą bar­je­ro, šven­ti­nę nuo­tai­ką gruo­dį ap­kar­ti­no prem­je­ro Al­gir­do But­ ke­vi­čiaus pa­ta­rė­jas, Lie­tu­vos leng­ vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos (LLAF) pre­zi­den­tas Ei­man­tas Skra­bu­lis. „Už­tik­rin­tai ga­liu teig­ti, kad to­ kios ne­tvar­kos, ko­kia yra LTOK, aš iki šiol dar ne­ma­čiau nie­kur ki­

tur“, – LLAF sve­tai­nė­je leng­vo­ ji.lt pa­reiš­kė E.Skra­bu­lis. Jo tei­ gi­mu, D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tės ir jos ko­man­dos va­do­vau­ja­mas LTOK ne­ra­cio­na­liai eik­vo­ja biu­dže­to lė­ šas, ne­si­rū­pi­na es­mi­nė­mis spor­to pro­ble­mo­mis. „Ker­ti­niais mū­sų spor­to klau­si­ mais LTOK da­bar nė­ra jo­kios dis­ ku­si­jos. Ten iki šiol gau­su se­nų vei­kė­jų, ku­rie vis­ką me­luo­ja net žiū­rė­da­mi į akis. Jie są­mo­nin­gai sklei­džia de­ma­go­gi­ją ir de­zin­for­ ma­ci­ją, kad su­kir­šin­tų ir ap­kal­bė­ tų ki­tus, nes sa­vo kė­dė­se ga­li iš­lik­ti tik pa­si­telk­da­mi int­ri­gas. Olim­pi­ nio spor­to rei­ka­lai pa­si­trau­kia į ant­rą pla­ną, kai pa­grin­di­niu veik­ los tiks­lu tam­pa no­ras už­si­tik­rin­ ti po­zi­ci­jas val­džio­je ir lik­ti ne­ nu­ver­čia­mam šil­ta­me bei ge­rai olim­pie­čių lė­šo­mis ap­rū­pin­ta­

me po­ste“, – kal­bė­jo E.Skra­bu­ lis. D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tės at­sa­ky­mą E.Skra­bu­liui ap­len­kė jo in­ter­viu pa­mi­nė­tos Dziu­do ir Ran­ki­nio fe­ de­ra­ci­jos. „Kal­tin­da­mas LTOK, E.Skra­bu­lis be mū­sų ži­nios ir su­ ti­ki­mo mi­ni Lie­tu­vos dziu­do fe­de­ ra­ci­ją. To­kia nuo­mo­nė ne­bu­vo de­ rin­ta nei su ma­ni­mi, nei su ma­no ko­le­go­mis. Ji neats­pin­di fe­de­ra­ ci­jos po­zi­ci­jos“, – tvir­ti­no Lie­tu­ vos dziu­do fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Vig­man­tas Sin­ke­vi­čius. „Nep­ri­ta­riu LLAF pre­zi­den­to E.Skra­bu­lio tei­gi­niams“, – pa­reiš­ kė Lie­tu­vos ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas An­ta­nas Skar­ba­lius, pa­si­ge­dęs prem­je­ro pa­ta­rė­jo, kaip bu­vu­sio LTOK vyk­do­mo­jo ko­mi­ te­to na­rio, ko­rek­tiš­ku­mo bei ar­ gu­men­tų, pa­grin­džian­čių LTOK veik­los kri­ti­ką.

Dovanos nesibaigia visus metus Dovana

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

skaitytojams grožio procedūros su 50 proc. nuolaida!

Masažai nuo 50 iki 120 Lt* Auskarų vėrimas nuo 25 iki 40 Lt* Veido valymas nuo 80 iki 120 Lt* Depiliacija nuo 10 iki 80 Lt*

Vienas kuponas – viena grožio procedūra. * Visoms paslaugoms taikoma 50 proc. nuolaida nuo pateiktų kainų.

Būtina registracija telefonu 8 674 74 174, kosmetologė–masažuotoja Maja, J.Basanavičiaus g. 18, Vilnius.

Ateik į „Vilniaus dienos“ redakciją ir gauk dovanų

Tik skaitytojus

išskirtinį ledo gremžtuką!

kviečia išbandyti

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Mielieji skaitytojai,

ŠEŠTADIENINĖS MAŽOSIOS MOKYKLĖLĖS PAMOKA TĖVELIAMS IR JŲ VAIKUČIAMS. Joje vaikučiai žaisdami pasimokys anglų kalbos, pabandys piešti, daryti aplikacijas, dainuoti ir taisyklingai judėti, šokti. http://chimpinn.lt/dienamokyklele

DOVANA

BANDOMOJI PLAUKIMO PAMOKA SUAUGUSIEMS, KURIE NORI IŠMOKTI PLAUKTI. Per pirmąjį užsiėmimą galėsi objektyviai įvertinti savo plaukimo galimybes ir pradėti mokytis plaukti. http://chimpinn.lt/dienaplaukimas

nuoširdžiai dėkojame Jums, kad kiekvieną ketvirtadienį skaitote „Vilniaus dieną“.

2014-aisiais ir toliau informuosime apie svarbiausius Vilniaus įvykius, supažindinsime su įvairiais vilniečiais bei apžvelgsime, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat tęsime išskirtinę „Vilniaus dienos“ tradiciją su kiekvienu savaitraščio numeriu jums pasiūlyti specialią dovaną – knygą, kvietimą į renginį ar specialų žurnalą. Šį kuponą į ledo gremžtuką iškeisk „Vilniaus dienos” redakcijoje, A.Smetonos g. 5, IV a. (įėjimas iš dešinės pastato pusės). Redakcija dirba darbo dienomis 8–17 val., pietų pertrauka 12–13 val., tel. (8 5) 261 3653.

Su

DVI BANDOMOSIOS JOGOS PAMOKOS TIEMS, KURIE NORI ARTIMIAU SUSIPAŽINTI SU „FITNESS“ JOGA. Pirmųjų užsiėmimų metu susipažinsite su „fitness“ ir hatha joga ir jos nauda kūnui bei sielai. http://chimpinn.lt/dienajoga

eik į kiną nemokamai

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Vienas kuponas – vienas užsiėmimas. Kuponas galioja iki lapkričio 7 d.

Daugiau informacijos: http://chimpinn.lt arba telefonu 8 601 77 019

Mark Cousins’ The Story Of Film: An Odyssey

1:

Kino gimimas (1900–1920)

2: Holivudo sapnas (1920-ieji) Rugpjūčio 1 d. 18:00

Ekspresionizmas, impresionizmas, siurrealizmas: pasaulio kino aukso amžius (1920-ieji) Rugpjūčio 2 d. 18:00

3:

4: Garso atsiradimas (1930-ieji) Rugpjūčio 3 d. 18:00

5: Pokario kinas (1940-ieji) Rugpjūčio 4 d. 18:00

6: Seksas ir melodrama (1950-ieji) Rugpjūčio 7 d. 18:00

7: Europos Naujoji banga (1960-ieji) Rugpjūčio 8 d. 17:00

8: Nauji režisieriai, nauja forma (1960-ieji) Rugpjūčio 9 d. 17:30 9: 1970-ųjų Amerikos kinas Rugpjūčio 10 d. 18:00

Kinas, keičiantis pasaulį (1970-ieji) Rugpjūčio 11 d. 17:00

10:

Multipleksų atsiradimas ir komercinis Azijos kinas (1970-ieji) Rugpjūčio 1 d. 19:15, rugpjūčio 14 d. 18:00

11:

Kova prieš galią: protestas kine (1980-ieji) Rugpjūčio 3 d. 16:30, rugpjūčio 15 d. 18:00

12:

Naujosios ribos: pasaulio kinas Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje (1990-ieji) Rugpjūčio 4 d. 16:30, rugpjūčio 16 d. 18:00

13:

Naujasis Amerikos nepriklausomas kinas ir skaitmeninė revoliucija (1990-ieji) Rugpjūčio 10 d. 16:30, rugpjūčio 17 d. 17:30

14:

Dabarties ir ateities kinas (2000-ieji) Rugpjūčio 10 d. 19:30, rugpjūčio 18 d. 18:00

15:

Pradėkime savaitgalį su „Vilniaus diena“!

ApsilAnkyk pArodoje!

Gerų jums 2014-ųjų!

Su šiuo kuponu aplankyk NEMOKAMAI rugsėjo 12–15 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).

ApsilAnkyk pArodoje!

Tik

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

skaitytojams

Darbo laikas: II–VI 11–18 val., VII 12–17 val.

Informacija internete www.ldm.lt

Nuo kAro iki TAikos

XX a. penktojo–šeštojo dešimtmečių mada iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

Paroda vyksta Taikomosios dailės muziejuje Arsenalo g. 3A, Vilnius.

Darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 11–18 val., sekmadieniais 11–16 val.

1 kuponas – vienas apsilankymas parodoje.

Skaitytojų pageidavimu – akcija pratęsiama iki lapkričio 28 d.

Daugiau informacijos tel. (8 5) 262 8080

Su šiuo kuponu į Žaislų muziejų liepos 25–31 d. keliauk NEMOKAMAI.

www.ldm.lt

Adresas: Šiltadaržio g. 2 / Barboros Radvilaitės g. 7, Vilnius. Tel. 8 604 00 449.

Darbo laikas: trečiadieniais–penktadieniais 12–20 val., šeštadieniais 11–16 val.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

19

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

20p.

Horoskopas 2014-iesiems.

Po­pu­lia­rūs est­ra­ dos dai­ni­nin­kai Bi­ ru­tė Pet­ri­ky­tė ir Ovi­di­jus Vyš­niaus­ kas džiū­gau­ja, kad pir­mą kar­tą per Nau­juo­sius me­tus ne­dirbs – ne­laks­ tys iš sa­lės į sa­lę, kaip anks­čiau.

savaitgalis

Ma­ra­to­nas: „Nau­jų­jų me­tų nak­tį tu­rė­da­vo­me po 5, 6, o kar­tais – net

10 kon­cer­tų. Šie­met at­si­sa­kiau vi­so­kių kon­cer­tų ir pir­mą kar­tą gy­ve­ ni­me no­riu pail­sė­ti“, – sa­kė B.Pet­ri­ky­tė.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Po­zi­ci­ja: „Ant­ri Nau­jie­ji me­tai per 35-erius kon­cer­ti­nės veik­los me­tus,

kai ne­kon­cer­tuo­siu. At­si­sa­kiau, – aš ir­gi esu žmo­gus, per šven­tes ne­ dirb­siu“, – pa­reiš­kė O.Vyš­niaus­kas. Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Sce­nos gran­dai nusprendė ilsėtis Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Vi­sais lai­kais ge­rai mo­kė­da­vo

B.Pet­r i­k y­t ė su­s kai­č ia­vo, kad 38-erius Nau­juo­sius me­tus yra su­ti­ku­si sce­no­je, o O.Vyš­niaus­kas – 33-ejus. „Tad kiek ga­li­ma dirb­ ti?“ – klau­sė sce­nos gran­dai, šie­ met nu­spren­dę at­si­pūs­ti. Bi­ru­tė Nau­juo­sius me­tus su­tiks Pa­lan­go­ je esan­čia­me nuo­sa­va­me res­to­ra­ ne „Bi­ru­tės uos­tas“, o Ovi­di­jus – Pran­cū­zi­jo­je, Ni­co­je.

Nors pa­ti di­džiau­sia me­tų šven­ tė B.Pet­ri­ky­tei – Ka­lė­dos, Nau­jie­ji pri­me­na, kad lai­kas bė­ga, o gy­ve­ ni­mas ne­sto­vi vie­to­je. „Ne ma­no am­žiu­je ti­kė­tis iš Nau­jų­jų me­tų ko­kių nors ste­buk­lų ar kad gy­ve­ni­mas ki­tais me­tais bus įdo­mes­nis. Bet vis­kas ge­rai. Da­bar aš gy­ve­nu dar­bu „Bi­ru­tės uos­te“, – sa­kė links­mo bū­do B.Pet­ri­ky­tė, Pa­lan­go­je tu­rin­ti nuo­sa­vus sve­čių na­mus.

Anks­čiau B.Pet­ri­ky­tei Nau­jie­ji me­tai bū­da­vo įpras­ta dar­bo die­na. „Kaip mes kon­cer­tuo­da­vo­me?

Nau­jų­jų me­tų nak­tį tu­rė­da­vo­me po 5, 6, o kar­tais – net 10 kon­cer­ tų. Taip ir va­rai iš vie­nos sa­lės į ki­ tą, iš vie­no va­ka­rė­lio į ki­tą. Ir Vil­ niu­je, ir Kau­ne. Šie­met at­si­sa­kiau vi­so­kių kon­cer­tų ir pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me no­riu pail­sė­ti“, – sa­kė B.Pet­ri­ky­tė.

Bi­ru­tė ne­slė­pė, kad ir so­vie­tų, ir šiais lai­kais už­dar­bis už nau­ja­me­ čius kon­cer­tus – di­de­lis. Gal ji pri­ si­me­na, koks bu­vo di­džiau­sias? „Ar 30, ar 40 tūkst. vag­nor­kių esu ga­ vu­si. Žo­džiu, daug, – api­bend­ri­no Bi­ru­tė. – Už Nau­juo­sius me­tus vi­ sais lai­kais vi­si ge­rai mo­kė­da­vo.“ Nors ho­no­ra­ras ir bū­da­vo di­de­lis, ta­čiau ne toks, kad so­vie­tų lai­kais už jį būtum galėjęs nu­si­pirk­ti za­ po­ro­žie­tį. Te­le­vi­zo­rių – gal­būt. „Tie pi­ni­gai bu­vo kaž­ko­kie ki­to­ kie“, – pa­šne­ko­vei bu­vo ne­leng­va įvar­dy­ti rub­lių ir vag­nor­kių sva­ru­mą.

Bu­vo di­de­lio po­lė­kio me­tai

Ta­čiau anais lai­kais Bi­ru­tė ne­liū­ dė­da­vo, kad vi­si Nau­juo­sius su­tin­ ka su šei­ma ar drau­gais, o ji – dir­ ba. „Man tai bū­da­vo toks skry­dis, toks pa­ki­li­mas – ir čia le­ki, ir ten.

Ir spė­ji, ir žmo­nės lau­kia, ir plo­ ja. Iš­mu­šė laik­ro­dis 12-ą va­lan­dą nak­ties, iš­ge­ri šam­pa­no gurkš­nį – ir vėl į sce­ną“, – pri­si­mi­nė po­pu­ lia­ri dai­ni­nin­kė.

Man tai bū­da­vo toks skry­dis, toks pa­ki­ li­mas – ir čia le­ki, ir ten. Ir spė­ji, ir žmo­ nės lau­kia, ir plo­ja.

Ji ne­tu­ri ko­kio nors mėgs­ta­miau­ sio res­to­ra­no, kur bū­tų la­biau­siai pa­ti­kę dai­nuo­ti per Nau­juo­sius.

Esą jie vi­si vie­no­di, juk ei­ni dirb­

ti – dai­nuo­ti. O pa­ts mėgs­ta­miau­ sias res­to­ra­nas ar ka­vi­nė ga­li bū­ti ta­da, kai ei­ni ten pa­val­gy­ti. Už­ tat pri­si­me­na, kad be­ne daž­niau­ siai dai­nuo­da­vo Vy­tau­to Ker­na­gio dai­ną „Iš­sis­ky­ri­mas“, nes ta dai­na jai au­to­riaus bu­vo pa­do­va­no­ta.

B.Pet­ri­ky­tė sa­kė jo­kiu bū­du ne­ pa­vy­din­ti, kai jos res­to­ra­ne dai­ nuo­ja jau­nes­ni at­li­kė­jai ar at­li­kė­ jos. „Te­gul li­pa į sce­ną. Aš sė­džiu ir ati­džiai klau­sau­si“, – links­mai dės­tė Bi­ru­tė.

Pa­si­ro­do, ir šie­met nuo dai­na­ vi­mo ji neiš­si­suks. „Bi­ru­tės uos­ te“ Nau­juo­sius me­tus su­tiks bū­rys drau­gų, tad vie­ną ki­tą dai­ną teks at­lik­ti ir pa­čiai res­to­ra­no šei­mi­ nin­kei. Ta­čiau vi­sa tai bus na­mie, o ne sve­ti­mo­se sa­lė­se.

Kon­cer­tus iš­kei­tė į Ni­cą

O.Vyš­niaus­kui, kaip ir B.Pet­ri­ky­tei, Nau­jie­ji me­tai – dar­bo die­na. „Kū­čios, Ka­lė­dos – man tai yra šven­tė, – sa­kė Ovi­di­jus. – Ant­

ri Nau­jie­ji me­tai per 35-erius kon­ cer­ti­nės veik­los me­tus, kai ne­kon­ cer­tuo­siu. At­si­sa­kiau, – aš ir­gi esu žmo­gus, per šven­tes ne­dirb­siu.

No­riu pail­sė­ti, nes prieš šven­tes dar­bų krū­vis bu­vo di­de­lis.“ O.Vyš­niaus­kas bu­vo kvie­čia­mas dai­nuo­ti net į aš­tuo­nias vie­tas, ta­ čiau vi­siems pa­sa­kė: „Ne.“ Ir ne­gi nė vie­nas kon­cer­tas jo ne­su­vi­lio­jo? „Vi­si vi­lio­jo, vie­nas už ki­tą ge­res­ ni, – ne­slė­pė dai­ni­nin­kas. – Bet aš ne­no­riu šie­met dirb­ti per Nau­juo­ sius me­tus.“ Jo ne­su­gun­dė net ir di­de­li ho­no­ra­ rai, nors vi­si ap­lin­kui tik ir kal­ba apie eko­no­mi­kos kri­zę ir skai­čiuo­ja pi­ni­ gus. „Kam kri­zė, o man – ne. Kas gi­ męs su kri­ze, tam kri­zė“, – dvip­ras­ miš­kai kal­bė­jo O.Vyš­niaus­kas.

Ge­ro­kai anks­čiau nei ga­vo kvie­ ti­mų kon­cer­tuo­ti jis bu­vo su­pla­ na­vęs, kad Nau­juo­sius su drau­gais su­tiks Pran­cū­zi­jo­je, Ni­co­je. Ta­čiau ke­lio­nės ap­lin­ky­bių de­ta­li­zuo­ti ne­ no­rė­jo.

20

2013 gruodŞio 28–2014 sausio 2

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/ivairenybes/horoskopai

rusudrama.lt

Ark­lio me­tai Şa­d

Kai ku­rių Şenklų at­sto­vams Ark­lio me­tai ga­li bōti la­bai svarbōs ir lem­tin­gi tiek dar­be, tiek ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Dau­ge­ liui 2014 m. at­ro­dys kaip iť­ban­dymų lai­kas, nes Ark­lys yra ga­na ne­nuspė­ja­mas.

Teatro vadovas Jonas Vaitkus

2014 M. SAUSIO REPERTUARAS 01.03 (P) 18:30

01.24 (P) 18:30

Marius MaceviÄ?ius

Aleksandr Gribojedov

ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)

ReĹž. Jonas Vaitkus (su lietuviĹĄkais titrais)

PRAKEIKTA MEILÄ–

01.04 (Ĺ ) 18:30

VARGAS DÄ–L PROTO 01.25 (Ĺ ) 18:30

J. J. Bricaire, M. Lasaygues

Anna Jablonskaja

ReĹž. Aleksej Girba

ReĹž. Jonas Vaitkus (su lietuviĹĄkais titrais, N-18)

DIDYSIS ZEBRAS

STABMELDŽIAI

01.05 (S) 18:30

Eric-Emmanuel Schmitt

DVIEJŲ PASAULIŲ VIEĹ BUTIS ReĹž. Sigitas RaÄ?kys

01.26 (S) 18:30

Jordi Galceran

GRONHOLMO METODAS ReĹž. Agnius JankeviÄ?ius (su lietuviĹĄkais titrais; N-18)

01.09 (K) 18:30 01.16 (K) 18:30 PREMJERA

Aleksandr PuĹĄkin

EUGENIJUS ONEGINAS ReĹž. Jonas Vaitkus

01.31 (P) 18:30 PREMJERA

Saulius Ĺ altenis

LITHUANICA

ReĹž. Jurij Popov (rusĹł kalba)

01.10 (P) 18:30 PREMJERA

Leon Agulianskij

01.04 (Ĺ ) 11:00 RUSIĹ KA EGLUTÄ–

ŽVIRBLIO LIZDAS ReŞ. Vladimir Serov

01.05 (S) 12:00

01.11 (Ĺ ) 18:30

Valerij Mucharjamov

SoďŹ ja Prokoďż˝eva, Genrich Sapgir

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

ReĹž. Jurij Popov

BATUOTAS KATINAS

AÄŒIĹŞ, MARGO!

01.12 (S) 12:00

01.12 (S) 18:30

Jean Marie Chevret

Jurij Ĺ Ä?iuckij

ReĹž. Michail PoliĹĄÄ?iuk

ReĹž. Jurij Ĺ Ä?iuckij

SVEIKI, EMIGRANTAI!

MOROZKO

01.17 (P) 19:00

01.15 (T) 17:00 (MaĹžoji salÄ—) A. Ĺ Ä?iuckio inscenizacija G. Rodario pasakĹł motyvais

KalÄ—dinio festivalio koncertas

RUSŲ LIAUDIES ROMANSAS 01.18 (Š) 18:30

Lev Tolstoj

LEDŲ RŪMAI

ReĹž. Marharyta Sasim

01.19 (S) 12:00

ANA KARENINA

Zinken Hopp

ReĹž. Eduard Mitnickij

JUNAS IR SOFUS ReĹž. Olga Lapina (lietuviĹł kalba)

01.19 (S) 18:30

Anna Krogerus

IĹ MEILÄ–S MAN

01.25 (Ĺ ) 11:00; 13:00

Zinken Hopp

ReĹž. AgnÄ— DilytÄ—

STEBUKLINGOJI KREIDELÄ–

01.23 (K) 18:30

ReĹž. Olga Lapina (lietuviĹł kalba)

Ivan Vyrypajev

ILIUZIJOS

ReĹž. Oleg Kovrikov

01.26 (S) 12:00

Jevgenij Ĺ varc

SNIEGO KARALIENÄ– ReĹž. Andrej Ĺ Ä?iuckij Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro / - Lietuvos rusĹł dramos teatro spektakliai ХпоктакНи Đ ŃƒŃ Ń ĐşĐžĐłĐž Đ´Ń€Đ°ĐźĐ°Ń‚Đ¸Ń‡ĐľŃ ĐşĐžĐłĐž тоатра Литвы Teatro Teatroradijas radijas

- Spektakliai vaikams / ХпоктакНи Đ´ĐťŃ? дотоК

Teatro radijas - %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹŽWDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Jei­gu į ne­tikė­tus li­ki­mo po­sōkius rea­guo­si­te ra­miai, pa­tir­si­te daug ma­lo­nių ir įdo­mių įvy­kių. Dau­ ge­lio Şmo­nių lo­gi­ka ir pro­tas ga­ li konf­lik­tuo­ti su ga­lin­gais pir­map­ rad­Şiais ins­tink­tais. Su­si­do­ro­ti su pa­sta­rai­siais bus sun­ku, todėl 2014ai­siais ga­na di­delė klaidų, ne­lo­giťkų, prie­ťta­ringų poel­gių ti­ki­mybė.

2014 m. ho­ros­kopą bōtų ga­li­ma pa­da­ly­ti į dvi da­lis. Nuo pat metų pra­dŞios dau­ge­lis Şi­nomų da­lykų ga­li im­ti strig­ti, kils noras tie­siog pa­si­duo­ti. Pak­lu­sus ťiam jaus­mui, Şlugs vi­si pla­nai. 2014 m. pra­dŞio­ je pa­ban­dy­ki­te ne­pa­si­duo­ti im­pul­ sams, ne­ka­pi­tu­liuo­ki­te! Ne­nu­leis­ ki­te rankų, tikė­ki­te sa­vo ŞvaigŞ­de, ir pa­dėtis pa­si­keis, o atei­nan­tys me­tai su­teiks daug naujų ga­li­my­bių.

Ant­ram 2014-ĹłjĹł pus­me­Ä?iui ho­ros­ko­pas daug pa­lan­kes­nis. Nuo va­sa­ros vi­du­rio – pui­kus lai­kas vers­lui, sa­va­ran­kiť­kiems pro­jek­ tams, naujĹł darbĹł pra­dĹžiai, ÄŻgy­ ven­din­ti pa­Ä?ias su­dÄ—tin­giau­sias ir am­bi­cin­giau­sias idė­jas. Ne­sid­rovė­ki­te – kel­ki­te sau dan­giť­kus tiks­lus ir sva­jo­ki­te. Tiks­lus, ku­riĹł ki­tu lai­ku bi­jo­tumė­te siek­ti, ant­ro­ je 2014 m. pusė­je ga­li­te ÄŻgy­ven­din­ ti ir pa­siek­ti svai­gi­nan­Ä?iÄ… sÄ—kmÄ™.

Avinas (03 21–04 20).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Li­ki­mas bus la­bai pa­lan­ kus ir tik­riau­siai pa­do­va­nos ne vie­ nÄ… ga­li­mybÄ™ pa­ge­rin­ti gy­ve­nimÄ… dau­ge­ly­je sri­Ä?iĹł. Ga­li­te su­lauk­ ti po­ky­Ä?iĹł as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­ me, at­si­skleis­ti pro­fe­siť­kai, pa­tir­ti ki­to­kiĹł ma­lo­niĹł ÄŻvy­kiĹł. Jei jau­Ä?ia­ te, kad da­ro­te ne tai, kas jums tik­rai pa­tin­ka, ver­ta keis­ti veik­los kryptÄŻ.

Svar­biau­sia, kad ĹĄie po­ky­Ä?iai ne­da­ rytĹł ÄŻta­kos kitĹł Ĺžmo­niĹł in­te­re­sams.

Kai ku­riems Avi­nams 2014-ie­ji bus to­kie verĹžlĹŤs, kad pa­ma­ny­si­te, jog bĹŤti­na su­sto­ti ir pailsė­ti, – ir tai bus la­bai tei­sin­gas spren­di­mas. Va­sarÄ… pra­na­ťau­jama di­de­liĹł po­ky­Ä?iĹł, o kai ku­riais at­ve­jais – net glo­ba­liĹł.

Ant­ra metų pusė bus ra­mesnė ir net pa­lan­kesnė. Pa­lan­kiau­sias lai­kas per­mai­noms – ant­ra va­sa­ros pusė iki ru­dens pra­dŞios. Jei jums ťei­ mos ver­tybės svar­biau­sios, dau­giau lai­ko pra­leis­kite su ar­ti­mai­siais ir ne­kreip­kite dėme­sio į bui­ties smulk­me­nas.

MeilÄ—s ho­ros­ko­pas. 2014-ie­ji bus di­de­liĹł as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo po­ky­Ä?iĹł me­tai. Jei se­niai bend­ rau­ja­te su sa­vo iť­rink­tuo­ju, galbĹŤt laikas pagal­vo­ti apie naujÄ… san­ty­ kiĹł etapÄ… – ofi­cia­liai ÄŻre­gist­ruo­ki­ te san­tuokÄ…. Jei ma­no­te, kad esa­ te tam ne­pa­si­ruoĹĄÄ™, nors ry­ťius jau se­niai pa­lai­ko­te, vertÄ—tĹł su­si­ mÄ…sty­ti, kodÄ—l taip yra. BĹŤti­na pa­ gal­vo­ti, ar ver­ta tÄ™sti san­ty­kius?

Vie­niĹĄĹł AvinĹł va­sarÄŻ lau­kia lem­ tin­gas su­si­ti­ki­mas. At­sar­giems ir ap­dai­riems ver­ta bĹŤti bir­Şe­lio pa­ bai­go­je ir rugpjō­Ä?io vi­du­ry­je – lau­ kia daug vi­lio­jan­Ä?iĹł, bet, de­ja, ne­ nau­dingĹł su­si­ti­kimĹł. Tikė­ti­na, kad rugsė­jo pa­bai­go­je uŞ­si­megs Ĺža­vin­ gas, ta­Ä?iau trum­pa­lai­kis ro­ma­nas.

Jautis (04 21–05 20).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Har­mo­ni­jos, pro­ver­ŞiĹł ir jausmĹł me­tai. Jau­Ä?iai turÄ—s pa­ma­ ty­ti tikrą­sias gy­ve­ni­mo ver­ty­bes ir at­skir­ti jas nuo to, kas ne­rei­ka­lin­ ga. Am­bi­cingĹł ir drÄ…siĹł ĹĄio Ĺženk­lo at­stovĹł lau­kia gy­ve­ni­mo prio­ri­tetĹł kai­ta. Nors jau ke­letÄ… metĹł ei­na­te tiks­lo link, vis dar esa­te to­je pa­ Ä?io­je vie­to­je. Per­kai­nojÄ™ gy­ve­ni­mo ver­ty­bes galÄ—site pa­da­ry­ti did­ŞiulÄŻ ĹĄuolÄŻ sa­vo sva­jonÄ—s link. Ĺ˝vaigŞ­ dÄ—s sa­ko: da­ry­ki­te ir jums tik­rai pa­ vyks. 2014-ie­ji – ge­riau­sias lai­kas pa­keis­ti sa­vo gy­ve­nimÄ…. Jau­Ä?iams teks at­ras­ti naujĹł sa­vo cha­rak­te­rio bruoŞų – pa­tys stebė­sitÄ—s, kad tam tik­ro­je si­tua­ci­jo­je elgÄ—tÄ—s taip, kaip jums ne­bĹŤdin­ga. Svar­biau­sia, kad nau­ji jĹŤsĹł bruo­Şai bus jums pa­Ä?iam ar­ba ma­lonĹŤs, ar­ba nau­din­gi, pa­ dÄ—sian­tys pa­si­keis­ti ÄŻ ge­ra. Tikė­ti­ na, kad dau­ge­lis Jau­Ä?iĹł at­ras naujĹł sa­vo ta­lentĹł ga­li­my­biĹł ar­ba vi­siť­ kai naujĹł gebė­jimĹł.

MeilÄ—s ho­ros­ko­pas. Su­si­tuokÄ™ Jau­Ä?iai turÄ—tĹł bĹŤti pa­si­rengÄ™ tam, kad per pir­mus 2014 m. mÄ—ne­ sius ĹžvaigĹždÄ—s pa­tik­rins jĹł ĹĄei­mos stip­rumÄ…. Jei gar­bin­gai iť­lai­ky­si­te iť­ban­dy­mus, at­ly­gio il­gai lauk­ti ne­reikÄ—s. Pa­va­sa­ris – ge­ras lai­ kas leng­viems ir ne­įpa­rei­go­jan­ tiems san­ty­kiams tiems, ku­rie vis dar ieť­ko ant­ro­sios pu­selÄ—s.

JĹŤsĹł hu­mo­ro jaus­mas leis bĹŤti prie­ťin­gos ly­ties as­mens dÄ—me­sio cent­re. Jei elg­sitÄ—s pro­tin­gai, o ne at­statÄ™ ra­gus gin­Ä?y­sitÄ—s, ro­man­ tiť­ki san­ty­kiai ga­li pe­raug­ti ÄŻ tvirtÄ… sÄ…jungÄ…. 2014 m. va­sarÄ… jĹŤsĹł mei­ lÄ—s nuo­ty­kiai ga­li baig­tis blo­gai: uĹž flirtÄ… su kuo nors iĹĄ va­dovĹł ga­ li tek­ti su­mokė­ti dar­bu, o uĹž per­ ne­lyg ne­var­ŞomÄ… el­gesÄŻ – sa­vo re­ pu­ta­ci­ja. Ĺ ie me­tai jums – ne tik jus­li­niĹł ma­lo­numĹł ĹĄventÄ—, bet ir ĹĄei­mos konf­liktĹł lai­ko­tar­pis.

Dvyniai (05 21–06 21).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

2014 m., ypaÄ? jĹł pra­dĹžia, dau­ge­liui Dvy­niĹł bus ne­vie­na­ reikť­miť­ki: vie­ni rei­ka­lai klos­ty­ sis ge­rai ir la­bai ge­rai, ki­ti, prie­ ĹĄin­gai, strigs ir dar dÄ—l ne­Şi­nomĹł prie­Şas­Ä?iĹł. Konf­lik­tus ir keis­tas si­tua­ci­jas bĹŤti­na sprÄ™sti ĹĄiĹł me­ tĹł pra­dĹžio­je. Lauks ir di­delÄ— sė­ kmÄ—, ir gy­ve­ni­mo sun­ku­mai. Jō­ sĹł uŞ­duo­tis – lik­ti nuo­sai­kiems, ne­nuk­lys­ti ÄŻ krať­tu­ti­nu­mus. Dvy­ niai Ark­lio me­tais tu­ri to­bu­lin­tis ir su­vok­ti, kÄ… jiems reiť­kia san­ty­kiai ir kaip jie ÄŻsi­vaiz­duo­ja­ sa­vo vaid­ menÄŻ juo­se. Da­bar ne lai­kas in­di­ vi­dua­liz­mui – re­Ä?iau var­to­ki­te Ĺžo­ dÄŻ „aĹĄâ€œ, daŞ­niau gal­vo­ki­te „mes“.

Pirmą metų pus­metį reikėtų ma­ Şiau lai­ko skir­ti drau­gams, nes at­ ėjo sa­vi­rea­li­za­ci­jos lai­kas – ge­rin­ si­te sa­vo kva­li­fi­ka­ciją, kalbė­si­te su spe­cia­lis­tais.

MeilÄ—s ho­ros­ko­pas. Pir­miau­ sia bĹŤti­na at­kreip­ti dÄ—mesÄŻ ÄŻ sta­bi­ lius, pa­sto­vius ir iť­ti­ki­mus prie­ťin­ gos ly­ties at­sto­vus. Tarp jĹł ra­si­te sa­vo ant­rÄ…jÄ… pusÄ™, bet tĹł pa­Ä?iĹł sa­

vy­bių bus ti­ki­ma­si ir iť jōsų. Pa­Şin­ tys, pra­si­dėju­sios ge­guŞės pir­mo­je pusė­je ir nuo lie­pos 22 d. iki spa­ lio 6 d., pe­raugs į rim­tus san­ty­kius.

Re­ko­men­duo­jama s u s­ i l­ a i k ­ y t­ i nuo ko­ke­ ta ­v i ­m o , nes ne­ r a ­c i o ­ n a l­ u s el­ge­sys n i e ­ ko ge­ra ne­

Ĺža­da. Nuo rugpjō­Ä?io iki spa­lio jĹŤsĹł po­ra turÄ—s iť­ lai­ky­ti pa­tva­ru­mo testÄ…. Jei jums pavyks, ga­li­te tikė­ tis bent dar du de­ťimt­me­ Ä?ius bend­ros laimÄ—s. Spa­ lÄŻ ir lapk­ritÄŻ ga­li­te su­lauk­ti stip­riĹł tikrĹł jausmĹł. Jei jĹŤsĹł drau­gas ne­sku­ba ÄŻtei­sin­ti san­ty­kiĹł, bet y ra

at­sa­kin­gas ir rōpes­tin­gas par­tne­ris, ne­sku­bin­ki­te jo.

VėŞys (06 22–07 22).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Pag­rin­dinÄ— uŞ­duo­tis – ra­ miai dirb­ti, ati­dĹžiai stebė­ti, kad iť­ lai­dos ne­vir­ťytĹł pa­jamĹł. Apsk­ri­ tai pri­myg­ti­nai re­ko­men­duo­ja­ma veng­ti bet ko­kios ri­zi­kos, stai­giĹł po­ky­Ä?iĹł, nors bus pa­lan­ku priim­ti es­mi­nius rim­tus spren­di­mus, at­ lik­ti san­do­rius. BĹŤti­na vyk­dy­ti vi­ sus sa­vo pa­Şa­dus. Ĺ ie­met teks pa­ si­kliau­ti tik sa­vi­mi. Ei­ki­te ÄŻ prie­kÄŻ, net jei at­ro­do, kad jÄ—gĹł ne­li­ko. At­ si­ras ant­ras kvÄ—pa­vi­mas ir apa­ti­jos lai­ko­tar­pius pa­keis ak­ty­vus me­tas.

JĹŤsĹł neap­leis op­ti­miz­mas. Dau­ giau lai­ko skirsite sa­vo svei­ka­tai – at­si­kra­tysite blogĹł ÄŻpro­Ä?iĹł, nu­ mesite svo­rio. IĹĄ ar­timĹłjĹł rei­ka­ lausite drausmÄ—s ir skai­Ä?iuo­ti iť­ lai­das, dÄ—l to ga­li kil­ti ne­su­ta­rimĹł.

Atsiras naujų ga­li­my­bių kil­ti kar­ je­ros laip­te­liais. Ti­kėtina, kad su­ lauk­si­te di­des­nio at­ly­gi­ni­mo, bus pa­si­ōly­tos aukť­tesnės pa­rei­gos ar sėkmin­gai pa­kei­si­te darbą.

MeilÄ—s ho­ros­ko­pas. Ne­tekė­ ju­sioms mer­gi­noms atei­na il­ga­lai­ kis pe­rio­das, Ĺža­dan­tis per­spek­ty­viĹł pa­Şin­Ä?iĹł. Vy­rus vi­lio­ja jĹŤsĹł at­vi­ ru­mas ir nuo­ťir­du­mas. Iki ge­guŞės vi­du­rio jĹŤs ap­si­sprÄ™si­te ir vi­siť­kai at­si­duo­si­te jaus­mams. Nau­do­ki­te sa­vo ke­rus, bet ne­pa­mirť­ki­te apie jausmĹł ri­bas. Jau gy­ve­nan­Ä?iĹł san­ tuo­ko­je lau­kia aud­rin­gi pre­ten­zijĹł iť­sa­ky­mai, pa­vy­do sce­nos su indĹł

21

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

savaitgalis

da daug do­vanų ir staig­menų mas ir per­ne­lyg di­delė at­sa­ko­mybė už įsi­pa­ rei­go­ji­mus ga­li iškrės­ti žiaurų po­kštą. Va­do­ vybė ban­dys už­vers­ti jus kruopš­tu­mo rei­ ka­lau­jan­čiu, bet ma­ žai mo­ka­mu dar­bu.

Be to, jums teks su­ si­dur­ti su dar­buo­ tojų ar­ba klientų veid­m ai­nystė­ mis ir ne­sąži­ nin­gu­mu. Nuo ge­gužės pra­ džios iki bir­že­ lio vi­du­rio Mer­gelės turės ga­li­mybę pa­keis­ti pro­fe­sinės veik­los sferą į in­ten­sy­vesnę ar nau­din­gesnę. Jei esa­te pa­ten­kin­tas sa­vo da­bar­ti­niu dar­bu, ga­li­te grei­tai pa­kil­ti kar­je­ ros laip­tais ar tikė­tis žy­maus at­ly­ gi­ni­mo pa­didė­ji­mo. Norė­da­mi pa­ ge­rin­ti ma­te­ria­linę pa­dėtį, turė­si­te įveik­ti rim­tas kliū­tis. Va­sa­ros vi­du­ ry­je reikėtų būti at­sar­giems su pi­ni­ gais – tiek sa­vais, tiek sve­ti­mais.

Meilės ho­ros­ko­pas. 2014 m. bus sėkmin­gi šir­dies rei­ka­lams. Jūs spin­du­liuo­ja­te natū­ra­liu ža­ve­siu, ku­ris trau­kia prie­šin­gos ly­ties as­ me­nis. Flir­tuo­ki­te – ir tai at­neš jums laimę. San­ty­kiai, gimę iš pa­pras­ to at­si­tik­ti­nu­mo, leng­vos šyp­se­nos, švel­naus ko­ke­ta­vi­mo, ga­li pe­raug­ti į tvirtą sąjungą. Did­žiau­sia ti­ki­mybė su­tik­ti sa­vo išrinktąjį – nuo sau­ sio iki ba­land­žio vi­du­rio ir rugsė­jo pra­džio­je. Sukū­ru­siems šei­mas iš­ ban­dy­mo lai­kas ga­li būti nuo sau­sio iki ko­vo. Jei su­tuok­ti­niai jau­čia vie­nas ki­tam meilę ir pa­garbą, jie šiuos iš­ban­dy­ mus įveiks. Tie­ siog turė­si­te at­ si­kra­ty­ti abi­pu­sių nuo­skaudų ir ne­ su­si­kalbė­ji­mo, taip pat di­de­lių am­bi­cijų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

dau­žy­mu, o jas keis aist­rin­gi su­si­tai­ ky­mai. Jei­gu iš­mok­si­te kont­ro­liuo­ti sa­vo emo­ci­jas ir ne­būsi­te ka­te­go­riš­ ki, iš­gelbė­si­te sa­vo šeimą iš dau­ge­lio bėdų. Bet ko­kiu at­ve­ju su­tei­ki­te my­ li­ma­jam ar my­li­ma­jai ga­li­mybę pa­ si­tai­sy­ti. Žvaigždės ne­pri­ta­ria flir­ tui ir san­ty­kiams be įsi­pa­rei­go­jimų.

Nu­si­tei­ki­te tik rim­tiems san­ty­kiams ir būki­te pa­si­ruošę vie­nas ki­tam at­ sa­ky­ti už bendrą ateitį.

Liūtas (07 23–08 23).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

2014 m. reikės ap­žvelg­ ti anks­tes­nius dar­bus, pa­si­džiaug­ti sa­vo dar­bo vai­siais, nu­ma­ty­ti nau­jus tiks­lus. Ak­ty­viau­si ir am­bi­cin­giau­si Liū­tai ga­li ban­dy­ti įgy­ven­din­ti nau­ jas už­duo­tis, ta­čiau ast­ro­lo­gai re­ko­ men­duo­ja jas ati­dėti. 2014 m. Liū­tai galės pa­ro­dy­ti sa­vo ly­de­rio sa­vy­bes ir bet ku­rio­je si­tua­ci­jo­je su­vai­din­ti le­miamą vaid­menį. 2014 m. fortū­ na bus Liū­to pusė­je. Su­si­dūrus su ne vi­sai teisė­tais fi­nan­si­niais san­ do­riais, pa­tar­ti­na ne­juo­kau­ti – šie ban­dy­mai už­dirb­ti baig­sis ap­gau­le ir ne­tgi gėda. Ge­gužę ga­li at­si­ras­ti naujų įta­kingų draugų, ku­rie su­vai­ dins svarbų vaid­menį jūsų gy­ve­ni­ me. Šis pe­rio­das – tin­ka­mas lai­kas nau­jiems pla­nams kur­ti. Sėkmin­ gas bus ir rugsė­jis: tikė­ti­na kar­je­

ra, prie­das prie už­mo­kes­čio ar­ba pa­si­ūly­mas im­tis pel­nin­go dar­bo.

Ru­denį grei­tai išsprę­si­te bet kokį su do­ku­men­tais su­si­jusį klau­simą.

Svar­biau­sia, kad Liūtų as­me­ni­niai sie­kiai ne­kenktų šei­mos in­te­re­sams.

Per ant­rą šių metų pus­metį galė­si­te at­skleis­ti sa­vo kūry­biš­kumą, ku­ris pa­dės įgy­ven­din­ti seną sva­jonę.

Meilės ho­ros­ko­pas. Nuo sau­ sio iki bir­že­lio pa­bai­gos jums sek­ sis meilė­je. Galbūt drau­gystė išaugs į ką nors dau­giau, bet pa­ban­dy­ki­te iš anks­to pa­sver­ti vi­sus pliu­sus ir mi­ nu­sus. Ant­ro­je metų pusė­je norė­sis ro­man­ti­kos ir švel­nu­mo. Šiuo lai­ko­ tar­piu trauk­si­te tuos, ku­rie pir­miau­ sia ieš­ko gi­mi­nin­gos sie­los. Jei­gu jūs jau il­gai kar­tu, pa­si­ruoš­ki­te iš­ban­ dy­mo lai­ko­tar­piui: jūsų my­li­ma­sis turės bėdų, jam reikės jūsų pa­ra­ mos. Bir­že­lio pra­džio­je ga­li pra­si­ dėti slap­tas ro­ma­nas, tad būki­te at­ sargūs, ne­pa­si­duo­ki­te pa­gun­doms.

Mergelė (08 24–09 23).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Pag­rin­di­nis už­da­vi­nys – siek­ti naujų po­jūčių, nuo­lat to­bulė­ ti ir ak­ty­viai judė­ti į prie­kį. Turėtu­ mėte veik­ti ag­re­sy­viai ir ne­nuk­ryp­ti nuo pa­si­rink­to tiks­lo. Įgim­tas at­ kak­lu­mas ir no­ras ly­de­riau­ti ga­liau­ siai pa­dės pa­siek­ti sėkmę. Darbš­tu­

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Svars­tyklės turės su­tvar­ ky­ti vi­sus pla­nus ir pro­jek­tus. Vis­ kas tu­ri būti kruopš­čiai ap­gal­vo­ta.

Pla­ne­tos su­teiks jums ga­li­mybę ko­ re­guo­ti sa­vo li­kimą. 2014 m. Svars­ tyklės daug va­žinės ir su­si­pa­žins su daug skir­tingų žmo­nių. Ma­te­ria­ linė ge­rovė ir sta­bi­lu­mas šie­met yra svarbūs kaip nie­ka­da anks­čiau. Šie me­tai pa­teiks jums sun­kių už­duočių, iš ku­rių pa­grin­dinė – pa­nau­do­ti vi­ sas ga­li­my­bes de­monst­ruo­jant sa­vo pra­na­šu­mus ir pa­sie­ki­mus. Reikėtų iš­mok­ti su­pras­ti sa­ve ir sa­vo kūną, jį stip­rin­ti ir ret­kar­čiais pa­le­pin­ti.

To­bu­lin­ki­te ne tik kūną, bet ir pro­ tą bei emo­ci­jas. Tai pa­dės kur­ti dar­ nes­nius san­ty­kius.

Meilės ho­ros­ko­pas. Jei no­ri­ te ro­man­tiškų nuo­ty­kių ir iš­gy­ve­ nimų, im­kitės ini­cia­ty­vos ir įdėki­ te šiek tiek pa­stangų. Sausį tap­si­te ypač pa­trauklūs prie­šin­gos ly­ties as­me­nims. Jei įma­no­ma, va­žiuo­ki­te į už­sienį at­gai­vin­ti jausmų su sa­vo my­li­muo­ju. Ne­su­si­tuokę šiuo lai­ko­ tar­piu ga­li su­tik­ti naują meilę. Lie­ pą–gruodį išaugs laisvės po­rei­kis.

Tai san­ty­kių sta­bi­lu­mui ir pa­ti­ki­ mu­mui pa­vo­jin­gas lai­kas. Ga­li būti, kad stai­giai nu­trūks san­ty­kiai, ku­ riuos iš­gelbės tik to­le­ran­ci­ja ir pri­si­ mi­ni­mai apie ge­riau­sius kar­tu pra­ leis­tus me­tus.

Skorpionas (10 24–11 22).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Svar­bu ju­dant į prie­kį ap­ skai­čiuo­ti ne tik vi­sus žings­nius, bet ir bent po vieną žingsnį į prie­ kį. Me­tai ga­li būti la­bai sėkmin­gi, jei pa­ro­dy­si­te sa­vo įgimtą darbš­tumą, iš­ra­din­gumą, gebė­jimą grei­tai ir lai­ ku priim­ti ori­gi­na­lius bei kūry­biš­kus spren­di­mus. Dau­ge­lis turės ga­li­ mybę ge­ro­kai su­stip­rin­ti sa­vo fi­nan­ sinę pa­dėtį. Sėkmin­giau­si ir pel­nin­ giau­si šiais me­tais jums – ba­lan­dis, ge­gužė ir rugsė­jis. Ieš­ko­kite nau­ jų ga­li­my­bių ir ne­pra­leiskite pro­gos.

Eks­pe­ri­men­tuo­ki­te bend­rau­da­mi, keis­ki­te mąstymą ir el­gesį.

Meilės ho­ros­ko­pas. Pir­mie­ji mėne­siai – ge­ras lai­kas su­si­tik­ti su nau­jais žmonė­mis ir už­siim­ti nie­ko ne­įpa­rei­go­jan­čiais po­mėgiais. Kai ku­rie ga­li nu­trauk­ti san­ty­kius su par­tne­riu dėl naujų san­ty­kių. Va­sa­ ros pra­džia įkvėps drąsiems veiks­ mams tuos, ku­rie jau se­niai yra įsi­ mylėję. Rugpjūtį kun­ku­liuos aist­ros.

Kas nors ne­galės at­si­spir­ti pro­tą sting­dan­čiam ro­ma­nui su už­sie­nie­ čiu, ta­čiau vi­si žod­žiai apie san­tuoką ir liks tik pa­sa­ka. Anks­tyvą ru­denį dau­ge­liui Skor­pionų nu­si­šyp­sos sė­ kmė, o meilė viską nu­galės. Šaulys (11 23–12 21).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Pirmą pus­metį nu­kreip­ki­ te sa­vo ener­giją į as­me­ni­nių ta­lentų plėto­jimą. Būki­te ak­tyvūs ir ini­cia­ tyvūs dar­be. Per ant­rą pus­metį rei­ kėtų steng­tis su­kur­ti kom­fortą ir har­mo­niją šei­mo­je. Rei­kia iš­mok­ti gal­vo­ti konst­ruk­ty­viai ir veik­ti pa­ gal planą. Sėkmė, laimė ir ge­rovė pir­miau­sia ap­lan­ko pro­tin­giau­sius, am­bi­cin­gus ir sa­vi­mi pa­si­ti­kin­ čius žmo­nes. Ga­lite im­tis drąsiau­ sių darbų ir pro­jektų – vi­si jie baig­ sis sėkmin­gai. Ne­vertėtų per­ne­lyg skubė­ti: viską at­li­ki­te kruopš­čiai, kad ne­pa­kenk­tumė­te ne tik sau, bet ir ap­lin­ki­niams. Pui­kus lai­kas mo­ky­tis ir to­bulė­ti. Galbūt at­rasite neei­li­nių gebė­jimų.

Meilės ho­ros­ko­pas. Va­sarį bus ga­li­mybė iš­girs­ti iš par­tne­rio išs­va­ jo­tos san­tuo­kos pa­si­ūlymą. Tų, ku­ rie dar ne­su­ti­ko sa­vo ant­ros pusės, pa­va­sarį lau­kia lem­tin­gas su­si­ti­ki­ mas. Ge­gužė ir bir­že­lis bus pa­lankūs flir­tui dar­be. Va­sa­ros pa­bai­go­je drą­ siai iš­reikš­ki­te sa­vo jaus­mus, nes ri­zi­kuo­ja­te lik­ti vie­ni­šas. Rugsė­ jį ven­ki­te konf­liktų šei­mo­je, ne­pro­ vo­kuo­ki­te par­tne­rio pa­vy­do. Spalį ir lapk­ritį ho­ros­ko­pas pa­ta­ria at­si­ duo­ti dar­bui, kad kiek įma­no­ma re­ čiau pa­si­ro­dy­tumė­te na­mie. Gruo­ dį pa­ga­liau ra­si­te ra­mybę ir galė­si­te su­kur­ti har­mo­ningą ir drau­gišką at­ mos­ferą. Mėgau­kitės ra­my­be!

Ožiaragis (12 22–01 20).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Jo­kiu būdu ne­ga­li­ma už­ sisklęs­ti sa­vy­je ar sa­vo šei­mo­je. Jums rei­kia bend­rau­ti su įvai­riais žmonė­ mis ir būti įvy­kių įkarš­ty­je. Jūsų sva­ jonės, net did­žiau­si no­rai ne­tikė­tai iš­si­pil­dys. Neat­si­sa­ky­ki­te kitų pa­ gal­bos, ta­čiau pa­si­kliau­ki­te tik pa­ čiu sa­vi­mi! Svar­bu dirb­ti ko­man­do­ je, kar­tu galė­si­te už­ka­riau­ti bet ku­rią viršūnę. Kad ir ko im­tumėtės, lau­ kia sėkmė vi­so­se veik­los sri­ty­se. Šie me­tai idea­liai tin­ka vers­lo plėtrai.

Pag­rin­di­nis už­da­vi­nys – ne­pra­leis­ti li­ki­mo su­teiktų ga­li­my­bių.

Meilės ho­ros­ko­pas. Jūsų ža­ve­ siui ne­bus įma­no­ma at­si­spir­ti. Tai pa­dės at­si­ras­ti jūsų gy­ve­ni­me nau­ jam per­spek­ty­viam gerbė­jui. Anks­ tyvą pa­va­sarį jūsų par­tne­riui at­si­ras ga­na rim­ta prie­žas­tis pa­vydė­ti. Nu­ ra­min­ki­te jį, nes šiuo me­tu jums bus ne­pap­ras­tai svarbūs sta­bilūs san­ ty­kiai. Dar ne­radę sa­vo ant­ros pu­ sės su­si­pa­žins su sa­vo sva­jo­nių ob­ jek­tu. Ant­ro­je metų pusė­je norė­si­te eks­pe­ri­men­tuo­ti. Tik ne­pa­mirš­ki­te sa­vo par­tne­rio norų ir pa­gei­da­vimų, nes ri­zi­kuo­ja­te pra­ras­ti tą, kurį tik­rai my­li­te. Ge­riau ne­pro­vo­kuo­ki­te my­ li­mo­jo pa­vy­do, nes tai jus išs­kirs.

Vandenis (01 21–02 19).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Svar­bu la­biau pa­si­tikė­ti sa­ vi­mi ir kuo ma­žiau dėme­sio kreip­ti į at­si­ran­dan­čias kliū­tis. Jums rei­kia pa­kel­ti sa­vo pro­fe­sinį lygį ir di­din­ ti pa­žįstamų būrį. Sėkmė lydės tik tuos, ku­rie tiks­lo sie­kia sa­va­ran­kiš­ kai. Su­da­ry­ki­te griežtą planą ir drą­ siai sie­ki­te sva­jonės. Pag­rin­dinė jū­ sų už­duo­tis – pa­ma­ty­ti tikrą­sias ver­ty­bes, at­skir­ti vi­sa, kas rei­ka­ lin­ga, nuo to, kas ne­pa­gei­dau­ja­ma.

Da­ry­ki­te tik tai, kas tin­ka jūsų sie­ lai, ir re­zul­ta­tas jus ma­lo­niai nu­ste­ bins. Sėkmė lau­kia tų, ku­rie su­gebės sa­vy­je at­ras­ti ir mak­si­ma­liai pa­nau­ do­ti kūry­binį po­ten­cialą.

Meilės ho­ros­ko­pas. Sausį pa­ tar­ti­na ne­ro­dy­ti sa­vo jausmų. Svar­ biau­sia su­pras­ti, ko no­ri­te iš esamų san­ty­kių. Va­sarį ža­ve­sys ir as­me­ ninė jūsų ini­cia­ty­va pa­dės pri­trauk­ti gerbėją. Re­ko­men­duo­ja­ma pa­keis­ ti įvaizdį. Ge­gužę su­pra­si­te, ar jūsų iš­rink­ta­sis yra ver­tas meilės, ta­čiau bir­želį at­si­tik­tinė pa­žin­tis ga­li virs­ ti aist­rin­gu su­si­žavė­ji­mu. Liepą vie­ ni­šos mo­te­rys už­megs tar­ny­binį ro­ maną, ku­ris rugpjūtį ir rugsėjį ga­li virs­ti nuo­sta­biu par­tne­rystės tan­ de­mu. Spalį ir lapk­ritį turė­si­te daug dar­bo, ta­čiau vis tiek ban­dy­ki­te ras­ ti lai­ko my­li­ma­jam. Žuvys (02 20–03 20).

Bend­ras ho­ros­ko­pas.

Prieš jus at­si­vers nau­ji ho­ ri­zon­tai, o viršū­nes įveik­si­te, jei pa­ ga­liau pa­tikė­si­te sa­vo uni­ka­lu­mu.

Reikėtų ieš­ko­ti už­siė­mi­mo, ku­ris galėtų vi­sa­pu­siš­kai įkvėpti. Tai ga­ li būti ke­lionės, spor­tas ar moks­las.

Ne­bi­jo­ki­te mo­ky­tis pa­tys ir švies­ki­ te tuos, ku­riems to rei­kia. 2014 m. lau­kia daug ke­lio­nių, ku­rios su­teiks ma­lo­nių aki­mirkų. Va­sarį lau­kia pel­nin­ga par­tne­rystė, ta­čiau kar­je­ ros pro­ver­žiams kol kas dar ne lai­ kas. Pa­va­sa­rio pa­bai­ga ir va­sa­ros pra­džia – pa­lan­kiau­sias lai­kas poil­ siui. Ne­galė­si­te su­si­kaup­ti rimtam dar­bui, todėl ra­mia sąži­ne su­da­ry­ ki­te no­rimų pra­mogų sąrašą.

Meilės ho­ros­ko­pas. Nei­dea­li­ zuo­ki­te par­tne­rio, nes teks nu­si­ vil­ti. Ge­riau ne­ro­dy­ti sa­vo emo­ cijų vie­šai. Kovą būki­te drąsūs bei ini­cia­tyvūs, ir gy­ve­ni­mas pa­si­keis į ge­ra. Ge­gužę su­tik­ti nau­ji žmonės jums taps svarbūs, tikė­ti­na, kad pa­si­keis jūsų pla­nai ir tiks­lai. Rug­ pjūtį ir spalį vi­sai ki­to­mis aki­mis pa­žvelg­si­te į vieną iš ko­legų – di­ delė tar­ny­bi­nio ro­ma­no ti­ki­mybė. Šeimą tu­rin­tiems as­me­nims metų pra­džio­je ne­pa­tar­ti­na flir­tuo­ti, nes išp­ro­vo­kuo­si­te di­delį konf­l iktą su par­tne­riu, ku­ris ga­li net nu­trauk­ti il­ga­lai­kius san­ty­kius.

22

2013 gruodŞio 28–2014 sausio 2

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ–S NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybÄ—, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybÄ— socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

3D KalÄ—dĹł pasaka ant Katedros sienos PirmÄ…jÄ… ĹĄv. KalÄ—dĹł dienÄ…, gruodĹžio 25-Ä…jÄ…, pradÄ—tas didĹžiausiu vadinamas ĹĄventinio laikotarpio renginys. Ant Arkikatedros bazilikos sienĹł vÄ—l „sekama“ 3D kalÄ—dinÄ— pasaka „PasakiĹĄkos KalÄ—dos“.

Pasaka rodoma beveik visÄ… savaitÄ™ – iki gruodĹžio 30 d. tris kartus per dienÄ… – 17, 18.15 ir 20 val. „Vilnius garsÄ—ja pasaulyje kaip gera vieta sutikti Naujuosius metus ir atĹĄvÄ™sti ĹĄv. KalÄ—das. StengiamÄ—s, kad KalÄ—dos bĹŤtĹł ne tik tradicinÄ—s, bet ir ĹĄiuolaikiĹĄkos. BĹŤtent, ant mĹŤsĹł Arkikatedros sienos pristatysime unikaliÄ… 3D kalÄ—dinÄ™ pasaką“, – sako Vilniaus meras ArtĹŤras Zuokas.

Pasakos siuŞete – keletas trumpametraŞių istorijų, kuriose origi-

naliai ir ĹĄmaikĹĄÄ?iai interpretuojami kalÄ—diniai personaĹžai. Pasak kĹŤrÄ—jĹł – Danijos audiovizualiniĹł projektĹł bendrovÄ—s „WeCreateMagic“ ir lietuviĹł menininkĹł, ĹĄi pasaka nuties tiltus tarp realybÄ—s ir fantazijos.

TrijĹł dimensijĹł animacija kupina vizualiniĹł efektĹł, magiĹĄko veiksmo ir ĹĄventiniĹł staigmenĹł, o Vilniaus istorijos fragmentai susipina su KalÄ—dĹł tematika, tautosaka ir dabartimi.

Rodant kĹŤrinÄŻ ĹĄviesos galingumas yra iki 250 kartĹł didesnis nei vidutinio projektoriaus skleidĹžiama ĹĄviesa. Penkiolika minuÄ?iĹł trunkanÄ?iai pasakai sukurti skirta apie 800 valandĹł.

Pasakos animatoriai – lietuviĹł menininkai Antanas BalvoÄ?ius ir Martynas DyĹĄa.

PirmÄ… kartÄ… prieĹĄ dvejus metus ant Arkikatedros didĹžiosios sienos parodyta kalÄ—dinÄ— pasaka „Stebuklingos KalÄ—dos“ abejingĹł nepaliko ir sulaukÄ— beveik 200 000 ĹžiĹŤrovĹł.

Vienas geriausiĹł miestĹł investicijoms Vilnius tarptautiniame tiesioginiĹł uĹžsienio investicijĹł reitinge „Best to invest“ ÄŻvertintas geriau nei Turkijos sostinÄ— Ankara ar ÄŒekijos sostinÄ— – Praha ir yra ĹĄeĹĄtas tarp RytĹł Europos miestĹł.

VilniĹł aplenkÄ— Rusijos didmiesÄ?iai Maskva ir Sankt Peterburgas, kaimynÄ—s Lenkijos sostinÄ— VarĹĄuva, Rumunijos BukareĹĄtas, Turkijos

Paslaugos

didmiestis Stambulas. Sudarant reitingÄ… 350 miestĹł buvo vertinami pagal pritrauktĹł uĹžsienio investicijĹł skaiÄ?iĹł, naujai sukurtas darbo vietas, tiesiogines uĹžsienio investicijas, miesto ekonominÄ—s galios augimÄ… ir infrastruktĹŤros plÄ—trÄ….

Pagrindinis atrankos kriterijus – miesto siōlomi investiciniai kapitalo pritraukimo ir plėtros projektai 2012 m.

Tai jau penkti metai iĹĄ eilÄ—s sudaromas reitingas. „Best to invest“ ataskaitoje atskirai iĹĄskirti VakarĹł, RytĹł Europos, Afrikos ir ArtimĹłjĹł RytĹł geriausius investicinius projektus siĹŤlanÄ?iĹł miestĹł reitingai.

JÄŻ sudarant dalyvauja garsios tarptautinÄ—s bendrovÄ—s, tokios kaip „Investment Consulting Associates“ (ICS) ar „IBM Global Business Services“.

Superku senas religines knygas ir maldaknyges. Tel. 8 633 77 431.

naudojant keramikÄ…. Darbas uĹžsienyje. Tel. 8 636 63 544. CV siĹłsti adresu weldexperience@gmail.com.

1197629

1186415

Statybos ir remonto VANDENS GRÄ˜Ĺ˝INIAI, GEOTERMINIS Ĺ ILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje iĹĄtisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093230

UAB BEST COMPANY perka karves, bulius, verĹĄiukus, telyÄ?ias. Atsiskaitome iĹĄ karto, sumokame PVM. Sveriame elektroninÄ—mis svarstyklÄ—mis. Tel. 8 613 70 805, (8 310) 48 323.

1192758

SiĹŤlo darbÄ… Reikalingi aukĹĄtos kvalifikacijos suvirintojai, turintys patirties dirbant su pusautomaÄ?iais

Skubiai ieĹĄkome kepÄ—jos Vilniuje, LaisvÄ—s pr. NemokanÄ?ius apmokome. Kreiptis tel. 8 662 20 427.

1193676 UAB „SÄ—kmingas reisas“ ieĹĄko tolimĹłjĹł reisĹł vairuotojĹł, turinÄ?iĹł C, E kategorijas.

Marťrutai: Europa–Rusija, Turkija–Rusija.

Vairuotojams po kiekvieno reiso mokamas atlyginimas. Tel. 8 601 01 400.

1195949

=.9.;4<@ 02;A?2

AREMA. Astrologija, numerologija, gyvenimo grafikai, matricos, ÄŻvaizdĹžio formavimas, sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s galimybÄ&#x2014;s. Konsultacijos, paskaitos, kursai. Tel. 8 699 94 323.

1186005

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvÄ&#x2014;s, miegamojo, kt. baldus pagal individualius uĹžsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1196926

Perka

=Na\Tb` RX\[\ZV XN` V ]YN[NcVZN` Ă&#x;_R[TaN` QbWV[V` X\[QR[`NPV[V` XNaVYN` VYQN[aV` T_V[QV` V_ cN[QR[Ă&#x; V[QVcVQbNYV ]N_XNcVZ\ cVRaN b QN_N` XVRZN` `b S\[aN[b _NXV[NZN YNV]aV[Ă&#x203A;

8NV[N [b\ && 9a

ARY % # % ! #$

ddd ZNYb[\cVY\` Ya

@cRVXN` TfcR[VZ\ OĂ­QN` XN`QVR[

ANVX\ZR `cRVXĂ&#x2013; TfcR[VZ\ OĂ­QĂ&#x2013; ]NYNVXN[aĂ&#x; ]`VPU\Y\TV[Ă&#x203A;` aR_N]VW\` ZRa\QĂ&#x2013; ]NQRQN[aĂ&#x; Na`V`NXfaV NYV[T\ NYX\U\YV\ cN_a\WVZ\ N_ _Ă­XfZ\ TfcR[aV [RWNbĂ&#x2DC;VN[a QR`a_bXafcNb` `a_R`\ X\[a_\YVb\aV `c\_Ă&#x; V `VTfQfaV XVaN` ]`VPUVXĂ&#x2013; V_ XĂ­[Ă&#x2013; NY\WN[Ă&#x2DC;VN` ]_VXYNb`\ZfOĂ&#x203A;` YVTN` WNb`aV` `cRVXb V_ YNV`cb Z\TbZV

@=206.9Ă?@ =.@6Ă?9F:.@ VXV `Nb`V\ QVR[\`

=NQRQN[a Na`V`NXfaV NYV[T\ NYX\U\YV\ cN_a\WVZ\ N_ _Ă­XfZ\ ! ]`VPU\Y\T\ X\[`bYaNPVW\` V_ ! Â " XNQ_\Â&#x2022; aR_N]VW\` `RN[`NV Â&#x201C;

aVX

!&& 9a

Ă&#x;]_N`aN XNV[N %$ 9a

@b Vb\ Xb]\[b aNVX\ZN ]N]VYQ\ZN " 9a [b\YNVQN WRV X_RV]`VaĂ&#x203A;` VXV ! Z `Nb`V\ " Q

.aRVXVaR Ă&#x; ZRQVPV[\` XYV[VXĂ&#x2013; Â :V_NZRQNÂ&#x2022;'

CVY[VbWR @NcN[\_VĂş ]_ . aRY % " ""## Z\O aRY % #$# $ $$!( 8Nb[R CfaNba\ ]_ aRY % $ ""$ Z\O aRY % # # & ( 8YNV]Ă&#x203A;Q\WR :V[VW\` T 6 X\_] aRY % !# " Z\O aRY % # # & %

Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; arba miĹĄkÄ&#x2026; iĹĄsikirsti. Tel. 8 613 74 861.

1161993

Perkame miĹĄkÄ&#x2026; visoje Lietuvoje. Atsiskaitymas grynais iĹĄ karto. Tel. 8 652 79 244.

1195864

Perku lengvojo automobilio priekabÄ&#x2026;, galima be techninÄ&#x2014;s apĹžiĹŤros. Tel. 8 687 40 615.

1194303

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR SVEIKATOS DEPARTAMENTO INFORMACIJA Vadovaudamiesi Vilniaus miesto savivaldy- pos ir bĹŤsto ĹĄildymo iĹĄlaidĹł, iĹĄlaidĹł geriamabÄ&#x2014;s tarybos 2012 m. geguĹžÄ&#x2014;s 2 d. sprendi- jam vandeniui ir karĹĄtam vandeniui kompenmo Nr. 1-545 â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l Vilniaus miesto savival- sacijĹł (toliau â&#x20AC;&#x201C; kompensacijos) skyrimo bei dybÄ&#x2014;je teikiamĹł (priimamĹł) teisÄ&#x2014;s aktĹł teikimo tvarkÄ&#x2026; ir sÄ&#x2026;lygas. Teikdama socialinÄ&#x2122; projektĹł rengimo ir derinimo taisykliĹł pa- paĹĄalpÄ&#x2026; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014; vykdo tvirtinoâ&#x20AC;&#x153; 19 punktu, i n f o r m u o j a m e: savarankiĹĄkÄ&#x2026;jÄ&#x2026; savivaldybiĹł funkcijÄ&#x2026;, kuri yra Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s tarybos 2013 finansuojama iĹĄ savivaldybÄ&#x2014;s biudĹžeto lÄ&#x2014;ĹĄĹł. m. gruodĹžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1581 pa- Kompensacijas Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014; tvirtintas SocialinÄ&#x2014;s paĹĄalpos ir bĹŤsto ĹĄildy- teikia vykdydama valstybinÄ&#x2122; funkcijÄ&#x2026;. mo iĹĄlaidĹł, iĹĄlaidĹł geriamajam vandeniui ir Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s tarybos karĹĄtam vandeniui kompensacijĹł nepasitu- 2013 m. gruodĹžio 11 d. sprendimas Nr. rintiems gyventojams Vilniaus miesto savival- 1-1581 paskelbtas Vilniaus miesto savivaldydybÄ&#x2014;je skyrimo ir teikimo tvarkos apraĹĄas. bÄ&#x2014;s tinklalapyje http://www.vilnius.lt/index.

Tvarkos apraĹĄas nustato socialinÄ&#x2014;s paĹĄal- php?1243390490.

ÄŽvairĹŤs Informuojame, kad Alinai Kimantienei, MeÄ?islavui StankeviÄ? ir Kristinai MatikeviÄ?ienei priklausanÄ?io ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, kadastrinis Nr. 4182/0600:142, AkmenÄ&#x2014;s k., RukainiĹł sen., Vilniaus r. sav., ribos bus Ĺženklinamos vietovÄ&#x2014;je gruodĹžio 30 d. 14.30 val. GretimĹł sklypĹł, kadastriniai Nr. 4182/0600:16, Nr. 4182/0600:352, Nr. 4182/0600:552, savi-

ddd ZV_NZRQN Ya

ninkus kvieÄ?iame atvykti ÄŻ vietÄ&#x2026; arba kreiptis ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;Geodeziniai matavimaiâ&#x20AC;?, Vytauto g.

19, Trakai. geodeziniai_matavimai@yahoo. com, tel. 8 600 26 215, (8 5) 285 1183.

1197986

NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedÄ&#x2014;jo 2013 12 04 ÄŻsakymu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-4348 patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł (kad. Nr. 4103/0300:8092 ir 4103/0300:459), esanÄ?iĹł BukiĹĄkio k., AviĹžieniĹł sen., Vilniaus r., formavimo ir per-

Informacija ne tik miĹĄko savininkams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ValstybinÄ&#x2014;s miĹĄkĹł tarnybos MiĹĄkĹł kontrolÄ&#x2014;s skyriaus pareigĹŤnai nuo ĹĄiĹł metĹł lapkriÄ?io 30 d. organizuoja reidus, vykdydami miĹĄko prieĹžiĹŤros, naudojimo, apsaugos paĹžeidimĹł prevencijÄ&#x2026;.

]N_Qb\QNZV Vb\YNVXV XV XNZON_VĂş Z `aNafO\` ObaNV `b cV`N N]QNVYN

Kitos

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBÄ&#x2013;S ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSÄ&#x201E; PREKYBOS ORGANIZAVIMO TYMO KVARTALE, MAIRONIO IR AUKĹ TAIÄ&#x152;IŲ GATVIŲ SANKIRTOJE, OPERATORIUI ATRINKTI Konkurso objektas â&#x20AC;&#x201C; teisÄ&#x2014;s suteikimas orga- prekybos organizavimo Tymo kvartale operatonizuoti prekybÄ&#x2026; Tymo kvartale, Maironio ir riui atrinkti konkurso dokumentus.

AukĹĄtaiÄ?iĹł gatviĹł sankirtoje (toliau â&#x20AC;&#x201C; Tymo Konkurso dalyviĹł pasiĹŤlymai turi bĹŤti pakvartalas) ÄŻrengtose 58 mediniĹł prekystaliĹł rengti valstybine kalba, susiĹŤti, sunumeruoti, prekybos vietose su stoginÄ&#x2014;mis ir ĹĄalia esan- patvirtinti konkurso dalyvio ÄŻgalioto asmens Ä?ioje aikĹĄtelÄ&#x2014;je. paraĹĄu bei antspaudu ir pateikti uĹžklijuotaKonkurso tikslas â&#x20AC;&#x201C; atrinkti operatoriĹł pre- me voke iki 2014 m. sausio 29 d. 8.30 val. ÄŻ kybai organizuoti Tymo kvartale.

Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams InteresantĹł aptarnavimo skyriĹł (Konstitucijos konkurso dokumentĹł paketai iĹĄduodami nuo pr. 3, 16 arba 17 langelis).

2013 m. gruodĹžio 30 d. Vilniaus miesto savivalVokĹł su konkursiniais pasiĹŤlymais atplÄ&#x2014;ĹĄidybÄ&#x2014;s administracijos InteresantĹł aptarnavimo mas ÄŻvyks 2014 m. sausio 29 d. 8.30 val. 215 skyriuje, Konstitucijos pr. 3, 16 arba 17 langelyje, kabinete (Konstitucijos pr. 3). dalyviams pateikus raĹĄytinÄŻ laisvos formos praPapildoma informacija teikiama tel. 211 ĹĄymÄ&#x2026; ir sumokÄ&#x2014;jus negrÄ&#x2026;Ĺžinamus 100 Lt ÄŻ Vil- 2270, 211 2286 arba el. paĹĄtu egle.sadaunyniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos Fi- kiene@vilnius.lt Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s nansĹł departamento (departamento kodas administracijos Ekonomikos ir investicijĹł de188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 partamento darbo laikas: Iâ&#x20AC;&#x201C;IV 8.30â&#x20AC;&#x201C;17.30; V AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) uĹž 8.30â&#x20AC;&#x201C;16.15. PietĹł pertrauka 12.30â&#x20AC;&#x201C;13.15.

Reidai kiekvienÄ&#x2026; savaitgalÄŻ vykdomi vis kituose rajonuose. AnkĹĄÄ?iau reidai vyko jau aĹĄtuoniuose ĹĄalies rajonuose, taip pat Vilniaus apskrities Ĺ venÄ?ioniĹł ir TrakĹł rajonuose. Jau nustatyta daugiau kaip dvideĹĄimt miĹĄko ruoĹĄos, medienos gabenimo, sanitarinÄ&#x2014;s apsaugos ir miĹĄko naudojimo tvarkos paĹžeidimĹł. Per reidus pareigĹŤnai didĹžiausiÄ&#x2026; dÄ&#x2014;mesÄŻ skiria medienos gabenimo tvarkos laikymuisi, vykdomĹł kirtimĹł kokybÄ&#x2014;s ir teisÄ&#x2014;tumo kontrolei, miĹĄko savininkĹł konsultavimui akcentuojant pasikeitusÄŻ Apvalios medienos, pagamintos privaÄ?iuose miĹĄkuose, gabenimo tvarkos apraĹĄÄ&#x2026;, kuris numato, kad medienos gabenimo lapas bus pildomas gabenant daugiau kaip vienÄ&#x2026; kubinÄŻ metrÄ&#x2026; apvalios medienos (anksÄ?iau â&#x20AC;&#x201C; daugiau kaip tris kubinius metrus), ir kuris ÄŻsigalios nuo 2014 m. geguĹžÄ&#x2014;s 1 d. Taip pat nuo 2013 m. lapkriÄ?io 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ÄŻsakymu buvo patvirtintos naujos Lankymosi miĹĄke taisyklÄ&#x2014;s,

kurios nustato ďŹ ziniĹł asmenĹł lankymosi Lietuvos Respublikos miĹĄkuose, nesusijusio su kompleksine miĹĄkĹł ĹŤkio veikla, medĹžiokle, reikalavimus. TaisykliĹł reikalavimĹł laikymÄ&#x2026;si kontroliuoja ÄŻgalioti pareigĹŤnai.

Asmenys, paĹžeidÄ&#x2122; taisykliĹł reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos ÄŻstatymĹł ir kitĹł teisÄ&#x2014;s aktĹł numatyta tvarka. Be to, vykdant reidus buvo stebima, ar miĹĄko savininkai per vykdomus kirtimus negadina miĹĄko keliĹł, ar nÄ&#x2014;ra uŞťiukĹĄlintĹł teritorijĹł.

ArtÄ&#x2014;janÄ?iĹł NaujĹłjĹł metĹł proga primename, kad miĹĄko savininkai turi teisÄ&#x2122; savo nuosavame miĹĄke pasikirsti egluÄ?iĹł be jokio leidimo.

Tam reikia su savimi turÄ&#x2014;ti tik miĹĄko ĹžemÄ&#x2014;s nuosavybÄ&#x2014;s dokumentus ar jĹł kopijas. Tiems pilieÄ?iams, kurie neturi nuosavo miĹĄko, savavaliĹĄkai neleistina kirsti egluÄ?iĹł nei iĹĄ valstybinio, nei iĹĄ privataus miĹĄko. UĹž tuos veiksmus yra numatyta administracinÄ&#x2014; atsakomybÄ&#x2014;, be to, dar uĹž kiekvienÄ&#x2026; neteisÄ&#x2014;tai nukirstÄ&#x2026; medelÄŻ yra skaiÄ?iuojama Ĺžala aplinkai. Manome, kad nusipirkti eglutÄ&#x2122; bĹŤtĹł daug paprasÄ?iau ir pigiau.

GraĹžiĹł ir gerĹł NaujĹłjĹł metĹł.

ValstybinÄ&#x2014;s miĹĄkĹł tarnybos MiĹĄkĹł kontrolÄ&#x2014;s skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris

23

2013 gruodžio 28–2014 sausio 2

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt tvarkymo projektas. Pasiteirauti tel. 8 612 82 404.

1198009

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2013 12 18 įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-4724 patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas sklypo Nr. 1 (Smėlio g. 4), esančio Vilniaus r., SB „Volčiūnai“.

1198005

Skelbiamas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0007:869), esančio Vilniaus m. sav., Karačiūnų Sodų 12-oji g. 9, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo. Įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2629.

1198006

INFORMACIJA APIE RENGIAMĄ DETALŲJĮ PLANĄ. Sklypo Daniliškių k. (kad. Nr. 0101/0162:1901), Panerių sen., detalusis planas. Planavimo organizavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis 2013 m. spalio 16 d. Nr. 042316, A615-130-(2.15.1.7AD4). Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti 2013 12 05 Nr. A620-488-(2.15.1.21-MP2). Teritorijos planavimo dokumentas rengiamas bendra tvarka. Adresu Vilniaus m. sav. Daniliškių k. (kad.

Nr. 0101/0162:1901). Planavimo organizatorius – Justas Radzevičius, Eglė Radzevičienė, Juozas Urbonas, Birutė Urbonienė (kontaktinis adresas E.Pliaterytės g. 46, Vilniaus m. tel.

8 601 95 589). Sudalyti sklypais, nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą (gyvenamąją teritoriją) ir pobūdį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Projektą rengianti organizacija: UAB „Architektų gildija“ (tel. (8 5) 273 1063; e. paštas rokas.mazuronis@gmail.com; www.architektugildija.lt; S.Moniuškos g. 10-7, Vilnius).

Su detaliojo plano koncepcija galima susipažinti UAB „Architektų gildija“ patalpose nuo 2014 01 06. Su parengto projekto sprendiniais galima susipažinti plano rengėjo patalpose nuo 2014 01 20 iki 2014 02 19. Detaliųjų planų sprendiniai nuo 2014 01 20 iki 2014 02 19 bus eksponuojami Panerių seniūnijoje (Žalioji a. 3, Vilnius). Detaliųjų planų sprendinių viešo svarstymo susirinkimas vyks 2014 m. vasario 19 d. 13 val. Panerių seniūnijoje (Žalioji a. 3, Vilnius). Planavimo pasiūlymai ir pretenzijos pateikiami raštu detaliojo planavimo rengėjui iki viešojo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto atsakymo į pateiktą klausimą gavimo dienos. Planavimo organizatorius (ar jo atstovas) architektas Rokas Mazuronis (A 1732), tel. 8 601 95 589, e. paštas rokas.mazuronis@gmail.com.

1197818

Informuojame apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2013 12 11 Nr. 1-1618 patvirtintas teritorijos tarp Žygimantų, Radvilų ir Tilto g. (~ 3,07 ha) detalusis planas.

1198016

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2013 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1747 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0170:211), esančio Ukmergės g. 336, Vilniaus m. sav., pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

2013 12 27 Sėkmingai įgyvendinta sutartis su Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2013 11 08 UAB „Telekonta“ su Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašė sutartį Nr. (21)-16-284 „Traukinių stebėjimo programinės ir techninės įrangos pakeitimas“. Vykdydama Išorės sienų fondo 2012 m. metinės programos lėšomis finansuojamą projektą ISF 12/3.5.1.6–1.8 „Traukinių stebėjimo programinės ir techninės įrangos pakeitimas“ UAB „Telekonta“ už ES lėšas atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos traukinių stebėjimo sistemos techninės ir programinės įrangos keitimą. Vykdant projektą nuo 2013 11 08 iki 2013 12 27 buvo pakeista: 1 priimantysis ir 10 perduodančiųjų įrenginių komplektų. Sutartis įvykdyta laikantis sutartyje nurodytų terminų ir sąlygų.

Karščiausi kelionių pasiūlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt KRUIZŲ PASIŪLYMAI JŪSŲ ATOSTOGOMS! NAUJAMETINIS KRUIZAS Į STOKHOLMĄ 3 dienų kruizas nuo 485 Lt Iš Rygos 2013 12 31 Kruizas, šventinė vakarienė ir gėrimai į kainą įskaičiuoti. Programa lietuvių kalba!

7 NAKTŲ ARTIMŲJŲ RYTŲ KRUIZAS Dubajus–Muskatas–Abu Dabis Išplaukimas iš Dubajaus.

Kaina nuo 1827 Lt asmeniui.

7 NAKTŲ VIDURŽEMIO JŪROS KRUIZAS Barselona–Maljorka–Roma–Savona– Marselis

Išplaukimas iš Barselonos.

Kaina nuo 2068 Lt asmeniui.

9 NAKTŲ AZIJOS KRUIZAS Singapūras–Brunėjus–Malaizija–Filipinai–Kinija Išplaukimas iš Singapūro.

Kaina nuo 2535 Lt asmeniui.

Kaina pateikta iš išvykimo uosto.

Mes padėsime įsigyti lėktuvo bilietus, patarsime, paaiškinsime kaip nuvažiuoti iki išplaukimo uosto.

Daugiau pasiūlymų www.krantas.lt.

skelbimai

Orai

Vėjas 7–17 m/s

sekmadienį +6

Savaitgalį Lietuvoje laikysis teigiama temperatūra, sekmadienį vietomis galimi trumpi lietūs. Šiandien lietaus neprognozuojama. Temperatūra bus 5–7 laipsniai šilumos.

Sekmadienio naktį laikysis 3–5, dieną – 5–6 laipsniai šilumos. Gali trumpai palyti. Panašūs orai išsilaikys ir pirmadienį. Prognozuojama, kad vėliau oras ims pamažu vėsti.

52-oji metų savaitė.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Savaitgalio orai

+6

Telšiai

+6

Naktis

Šiauliai

+6

Klaipėda

+3

Panevėžys

+7

8

pirmadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +14 +10 +26 +8 +6 +19 +22 +7

+5

+5

+6

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+8 +9 +1 +3 +9 +6 +10 +1

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+2

+5

Vėjas (m/s)

+3

8

Vilnius

+7

+7 +6 +14 +24 +6 +20 +7 +8

Diena

Marijampolė

+6

antradienį

Alytus

Naktis

Diena

–2

Vėjas (m/s)

+2

6

Kalendorius SEkmadienis, gruodžio 29 d.

šeštadienis, gruodžio 28 d.

antradienis, gruodžio 31 d.

pirmadienis, gruodžio 30 d.

trečiadienis, Sausio 1 d.

ketvirtadienis, Sausio 2 d.

Teka 8.42 Leidžiasi 15.59

Teka 8.42 Leidžiasi 16.00

Teka 8.42 Leidžiasi 16.01

Teka 8.42 Leidžiasi 16.02

Teka 8.42 Leidžiasi 16.03

Teka 8.42 Leidžiasi 16.04

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Albutas, Inga, Ingeborga, Vaidilutė

VARDAI: Eigutis, Gaja, Gentvainas, Teofilė

VARDAI: Dovydas, Gedrimė, Gedvaidas, Sabina

VARDAI: Melanija, Melanijus, Silvestras, Silvija

VARDAI: Arvaidas, Arvaidė, Arvaldas, Mečys, Mečislovas

Vardai: Gailius, Gailutė, Mažvydė, Mažvydas

1065 m. Londone buvo atidarytas Vestminsterio vienuolynas.

1895 m. Paryžiaus kavinėje „Grand Café“ pirmą kartą viešai parodyta brolių Lumière’ų filmų programa; tai laikoma kino pradžia.

1925 m. mirė rusų poetas Sergejus Jeseninas.

1937 m. mirė prancūzų kompozitorius Maurice’as Ravelis.

1945 m. mirė JAV rašytojas Theodore’as Dreiseris.

1954 m. gimė amerikiečių aktorius Denzelis Washingtonas.

1978 m. gimė amerikiečių dainininkas Johnas Legendas.

1979 m. gimė švedų aktorė Noomi Rapace.

1981 m. gimė britų aktorė Sienna Miller.

1721 m. gimė Prancūzijos karaliaus Liudviko XV meilužė Madame de Pompadour.

1916 m. nužudytas Grigorijus Rasputinas, rusų valstietis, mistikas, caro Nikolajaus II ir jo šeimos favoritas.

1926 m. mirė vienas iškiliausių vokiečių kalba kūrusių poetų, modernizmo atstovas Raineris Maria Rilke.

1959 m. gimė amerikiečių aktorė Patricia Clarkson.

1969 m. gimė dailininkas Vilmantas Marcinkevičius.

1972 m. gimė anglų aktorius Jude’as Law. 1979 m. gimė meksikiečių aktorius Diego Luna.

1986 m. mirė rusų režisierius Andrejus Tarkovskis.

1819 m. gimė vokiečių rašytojas Theodoras Fontane.

1860 m. gimė kalbininkas, lietuvių kalbos normintojas, pedagogas Jonas Jablonskis.

1865 m. gimė anglų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Rudyardas Kiplingas.

1922 m. įkurta Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga.

1944 m. mirė prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Romainas Rolland’as.

1969 m. gimė anglų muzikantas, dainininkas, grupės „Jamiroquai“ lyderis Jay Kay (tikrasis vardas – Jasonas Cheethamas).

1975 m. gimė amerikiečių golfo žaidėjas Tigeris Woodsas.

1985 m. gimė NBA krepšininkas LeBronas Jamesas.

Blogų minčių atsikratymo diena 1858 m. gimė gydytojas, poetas, kritikas, rašytojas, visuomenės ir politikos veikėjas Vincas Kudirka.

1869 m. gimė prancūzų tapytojas ir skulptorius Henri Matisse’as.

1920 m. Kaune Operos vaidykloje įvyko pirmasis spektaklis – operos „Traviata“ premjera.

1937 m. gimė Velso aktorius ir režisierius Anthony Hopkinsas.

1943 m. gimė britų aktorius Benas Kingsley.

1959 m. gimė amerikiečių aktorius Valas Kilmeris.

1965 m. gimė kinų aktorė Li Gong.

Naujieji metai Lietuvos vėliavos diena 1467 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburg sūnus Žygimantas Senasis.

1714 m. gimė lietuvių poetas klasikas, poemos „Metai“ autorius Kristijonas Donelaitis.

1889 m. gimė kompozitorius, pedagogas, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša.

1919 m. gimė JAV rašytojas Jerome’as Salingeris.

1938 m. gimė garsiausias lietuvių mitologas, tautosakininkas Norbertas Vėlius.

1948 m. gimė animatorius, animacinio kino režisierius Ilja Bereznickas.

1827 m. gimė Rusijos geografas Piotras Semionovas-TianŠanskis.

1920 m. gimė amerikiečių chemikas, rašytojas Isaacas Asimovas.

1927 m. gimė tapytojas Vytautas Ciplijauskas.

1953 m. gimė aktorius, režisierius Algirdas Latėnas.

1959 m. gimė pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui veikėjas, politikas Vytautas Bogušis.

1968 m. gimė amerikiečių aktorius Cuba Goodingas jaunesnysis.

1969 m. gimė amerikiečių modelis Christy Turlington.

1976 m. gimė ispanų aktorė Paz Vega.

1

4

6

8

7

6

5

4

1

6

2

2 9

9

1

9

2

8

3

9

7

1 1

5

9

3

1

8

3

3

6

2

7

1

9

4

2

6

8 karštOJI linija: 212

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

5 2022

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385

4 6

4

6

2 7

3

9 8

1

9

reklamos skyrius: 261

4

4

7 sunkus sudoku

lengvas sudoku

5

8

5

8 3

5

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

3

2 2 3654

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 Povilas Sabaliauskas – 219 1375

8

8

7

9

4

2

6

1

3

5

4

2

7

3

9

6

1

8

5

3

4

1

5

7

9

6

8

2

9

3

5

7

8

1

6

4

2

6

5

2

8

3

1

9

7

4

1

8

6

4

2

5

9

3

7

1

3

4

2

5

8

7

6

9

7

6

9

2

5

8

4

1

3

2

9

8

7

6

4

3

5

1

8

4

2

6

1

3

5

7

9

7

6

5

9

1

3

2

4

8

3

5

1

9

4

7

2

6

8

9

8

6

3

4

2

5

1

7

6

9

3

5

7

4

8

2

1

5

2

3

1

8

7

4

9

6

2

1

4

8

3

9

7

5

6

4

1

7

6

9

5

8

2

3

5

7

8

1

6

2

3

9

4

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

4 Platinimo tarnyba: 261

1688

LIETUVA, EKONOMIKA: Vaida Kalinkaitė – 219 1385 Gabija Sabaliauskaitė – 219 1375 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3420.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242