2013 12 30 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, gruodĹžio 30, 2013

www.kl.lt

298 (19 900)

=6?:.162;6 @ 4?B<1 6<

RUBRIKA13

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :Na baV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Paliekam e uostui iĹĄ

Vidmant

v.matutis@

UostamiesÄ?io vers­li­nin­kus ĹĄo­ki­ra­vo uŞ­mo­jai ÄŻves­ti pa­gal­vÄ—s mo­kes­tÄŻ.

Miestas 2p.

MirtininkÄ—s sprogdintojos toliau gÄ…sdina Rusijos gyventojus.

Pasaulis 17p.

2013-ieji KlaipÄ—dos uostui buvo iĹĄskirtiniai metai.

as Matutis

kl.lt

Kiekvieni metai kaĹžkÄ… kaĹžkÄ… nusineĹĄa duoda, . 2013-uo kurÄŻ laikÄ… sius dar minÄ—sime kaip KlaipÄ—dos uostui iĹĄskirtinius metus. 2013 metai KlaipÄ—dos tarsi atneĹĄÄ— uostui nÄ—s, geriau gaivos. KeitÄ—si ĹžmosvarbÄ… ir jo suvokiantys uosto reikĹĄmÄ™ ĹĄalies mikai. Nebeliko ekonoravusio smulkmekelis metus vyniĹĄkumo, Ä?io, nepakan pyktumo. ÄŽ rekordin es aukĹĄtum lÄ—jusios uosto as ĹĄokteinvesticijos dÄ—, kad ne parotik ekonomika uostas, bet ir ĹĄalies iĹĄlipo iĹĄ krizÄ—s. dÄ—jo kai kurios Pajubos. AtsivÄ—rÄ— uŞťaldytos statymo perspekt naujos uosto vystyyvos. DĹžiugu, kad netgi konkure tai kituose nuostuose ir KlaipÄ—dos ĹĄalyse apie uostÄ… biau. Vertinan atsiliepia pagart ateities perspektyvas jis pasieks tokÄŻ pat lygÄŻ kaimyniniai kaip Sankt Peterbur Gdansko uostai. go ir Ĺ alies transpor to, uosto, bos, jĹŤrinÄ—s laivykultĹŤros ĹžmonÄ—m visiems, mylintie s, ms jĹŤrÄ…, linkime smagiai Ir sÄ—kming palydÄ—ti 2013 metus. o 2014-uosius.kurso plaukiant per

skirtinius

2013-uosi us

PlaÄ?iau apie 2013 metus iĹĄlydimus ir apie 2014-ĹłjĹł viltis skaitykite

14-15p.

Ĺ iandien priedas

2014-ie­ji – at­pil­do me­tai

Kaina 1,30 Lt

„No­riu, kad Klai­pÄ—­do­je bō­tĹł Lie­tu­vos fut­bo­lo ry­to­jus.“ Uos­ta­mies­Ä?io „At­lan­to“ fut­bo­lo klu­bo vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kons­tan­ti­nas Sar­sa­ni­ja aiť­kiai ÄŻvar­di­jo am­bi­cin­gÄ… pla­nÄ….

18p.

Gau­dÄ— ra­my­bÄ—s drums­tÄ—­jus Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?ius jau iť­var­gi­no nuo­lat griau­dÄ—­jan­Ä?ios pe­tar­dos. PrieĹĄ ra­my­ bÄ—s drums­tÄ—­jus Ĺža­dÄ—­jÄ™ im­tis grieŞ­tĹł prie­mo­niĹł, uos­ta­mies­Ä?io pa­rei­gō­nai su­ren­gÄ— tik ke­lis rei­dus ir mo­kyk­lo­se aiť­ki­no vai­kams apie gre­sian­Ä?iÄ… at­sa­ ko­my­bÄ™ uĹž ne­tei­sÄ—­tÄ… pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­niĹł ÄŻgi­ji­mÄ… bei nau­do­ji­mÄ…. Dir­bo pa­gal pla­nÄ…

„„Lem­tis: vie­ni ast­ro­lo­gai ÄŻspÄ—­ja, kad atei­nan­tys me­tai ga­li tap­ti iť­ban­dy­mĹł pe­rio­du, ki­ti ra­mi­na ir tei­gia, jog ĹĄa­lies lau­kia vie­nas sÄ—k­min­giau­siĹł lai­

ko­tar­pių.

Atei­ties spÄ—­ji­kai, ast­ro­lo­gi­niĹł pro­gno­ziĹł su­da­ry­to­jai ki­ tiems me­tams pa­tei­kia ÄŻvai­riau­siĹł pra­na­ťys­Ä?iĹł. Vie­ni 2014-uo­sius ÄŻvar­di­jo at­pil­do me­tais, ki­ti ra­mi­no, kad ĹĄie­ met dau­ge­lÄŻ per­se­kio­ju­sias ne­gan­das jau ne­tru­kus pa­keis sÄ—k­mÄ— ir pil­nat­vÄ—.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ar­tÄ—­ja iť­ban­dy­mai

Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ kal­bin­ti pra­ na­ťau­to­jai pa­tei­kÄ— ÄŻvai­riĹł at­sa­ky­mĹł, ko­kie bus atei­nan­tys me­ tai, ko ga­li­ma ti­kÄ—­tis.

4

Nors vai­kams ir ne­pil­na­me­Ä?iams pi­ro­tech­nikos prie­mo­niĹł par­duo­ti ne­ga­li­ma, Klai­pÄ—­do­je nuo gruo­dĹžio pra­dĹžios nuo­lat po­kĹĄi, griau­dÄ—­ja ir spro­gi­nÄ—­ja ÄŻvai­riau­sios pe­tar­dos. To­dÄ—l mies­to po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai su­si­kō­rÄ— veiks­mĹł pla­nÄ… ir nuo mÄ—­ ne­sio pra­dĹžios Ä—mÄ—­si jÄŻ ÄŻgy­ven­din­ti. Ĺ iau­ri­nÄ—­je mies­to da­ly­je, kur tvar­kÄ… pri­Şiō­ri 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gō­nai, bu­vo nu­baus­ti du ra­my­bÄ—s drums­tÄ—­jai.

3

2

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

miestas K.Donelaičiui – 300

Sausio 1 dieną 12 valandą kviečiame visus į tradicinį klaipėdiečių susibūrimą prie Kristijono Donelaičio paminklo, skirtą mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Ateikime su Donelaičiu širdyje ir, atsinešę varpą ar varpelį, drauge pasveikinkime vieni kitus, miestą ir pasaulį, įžengusį į jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus!

V.Lands­ber­gis kal­bė­jo, dek­la­ma­vo, gro­jo

Ko­le­gų įgei­dis buvo staig­me­na Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų val­džia įsi­ gei­dė pa­gal­vės mo­kes­čio, ku­ris šiuo me­tu ren­ka­mas tik ku­ror­tuo­se. Ta­ čiau Klai­pė­da – kol kas san­tū­ri, nes abe­jo­ja to­kio mo­kes­čio nau­da.

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas ti­ki­no, jog uos­ta­ mies­ty­je šiuo klau­si­mu net ne­bu­ vo dis­ku­si­jų. „Tie­są sa­kant, mums tai bu­vo staig­me­na“, – pri­si­pa­ži­ no A.Šul­cas. Pa­siū­ly­mas pa­gal­vės mo­kes­tį rink­ti ne tik ku­ror­tuo­se nu­skam­ bė­jo Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų aso­ cia­ci­jos su­va­žia­vi­me Vil­niu­je. A.Šul­cas svars­tė, jog pla­čią­ja pra­sme sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų tu­rė­ ti tei­sę rink­ti to­kį mo­kes­tį. Vieš­ bu­čiuo­se bei ki­to­se ap­gy­ven­di­ni­ mo įstai­go­se ap­si­sto­jan­tys žmo­nės yra mies­to sve­čiai, nau­do­ja­si inf­ rast­ruk­tū­ra, bet ne­mo­ka vie­ti­nių rink­lia­vų, pa­vyz­džiui, už at­lie­kų tvar­ky­mą. „Poil­siau­to­jai ap­si­sto­ja trum­ pam, o mies­tui rei­kia iš­lai­ky­ti gel­ bė­ji­mo tar­ny­bas, pri­žiū­rė­ti pa­plū­ di­mius. Gal­būt to­kiems rei­ka­lams ir bū­tų nau­din­ga ši rink­lia­va“, – sam­pro­ta­vo pa­šne­ko­vas. A.Šul­cas nė­ra lin­kęs ma­ny­ti, jog įve­dus to­kį mo­kes­tį tu­ris­tų su­ma­ žės, nes mo­kes­tis bū­tų pa­na­šus kaip ir ki­tuo­se mies­tuo­se – 1 ar 2 li­tai per pa­rą. „Tiems, ku­riems rei­ kia at­vyk­ti, jie ir at­vyks“, – įsi­ti­ki­ nęs vi­ce­me­ras. Klai­pė­dos val­džia lin­ku­si ge­ riau iša­na­li­zuo­ti pa­dė­tį ir tik ta­da spręs­ti, ar pa­gal­vės mo­kes­tis rei­ ka­lin­gas.

„Rei­kia kal­bė­ti su vi­so­mis suin­ te­re­suo­to­mis ša­li­mis“, – sa­kė A.Šul­cas. Net tuo at­ve­ju, jei bū­tų nu­tar­ ta uos­ta­mies­ty­je mi­nė­tą mo­kes­ tį rink­ti, rei­kė­tų aiš­kiai nu­spręs­ti, kur su­rink­tus pi­ni­gus pa­nau­do­ ti. „Rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar tik­rai yra bū­ti­ny­bė“, – pa­brė­žė me­ro pa­va­ duo­to­jas. Nau­jai mo­kes­čio idė­jai ne­pri­ta­ria vers­li­nin­kai. Vie­no di­džiau­sių uos­ ta­mies­čio vieš­bu­čių va­do­vė As­ta Ju­tai­tė tvir­ti­no, jog pa­gal­vės mo­ kes­tis yra ant­ras mo­kė­ji­mas už tą pa­čią pa­slau­gą. „Ir taip su­mo­ka­me daug mo­kes­ čių, to­dėl pa­pil­do­mas mū­sų klien­ tų ap­mo­kes­ti­ni­mas yra ne­sup­ran­ ta­mas“, – tei­gė A.Ju­tai­tė. Vers­li­nin­kai bai­mi­na­si, kad su­ rink­tos lė­šos ga­li bū­ti pa­nau­do­ ja­mos nee­fek­ty­viai. „Bet­rūk­tų to, kad ap­mo­kes­tin­tų ir orą“, – nu­ kir­to vieš­bu­čio va­do­vė. Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Eval­da Šiš­ kaus­kie­nė tvir­ti­no, kad vers­li­nin­ kai griež­tai pa­si­sa­ko prieš pa­gal­ vės mo­kes­tį. Vers­li­nin­kams sun­ku su­pras­ti, kam rei­ka­lin­ga ši rink­lia­va, nes at­ vy­kęs tu­ris­tas ir taip jau su­si­mo­ka vi­sus rei­ka­lin­gus mo­kes­čius. „Ti­ki­mės, kad svei­kas pro­tas nu­ ga­lės, nes ki­tu at­ve­ju ga­li­ma įves­ti ir pa­ta­ly­nės mo­kes­tį“, – iro­ni­za­vo E.Šiš­kaus­kie­nė. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je pa­gal­vės mo­kes­tis įves­tas tri­juo­se mies­tuo­ se – Pa­lan­go­je, Drus­ki­nin­kuo­se ir Birš­to­ne. Drus­ki­nin­kuo­se jis sie­kia 2 li­tus per pa­rą, Birš­to­ne ir Pa­lan­go­je ren­ ka­ma po li­tą.

Po­zi­ci­ja: vers­li­nin­kai ne­pri­ta­ria, jog ir di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se iš vieš­

bu­čiuo­se ap­si­sto­ju­sių tu­ris­tų bū­tų ren­ka­mas va­di­na­ma­sis pa­gal­vės mo­kes­tis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Bend­ra­žy­giai: V.Lands­ber­gis su klai­pė­die­čiais kal­bė­jo apie ak­tua­liau­sius šių die­nų Eu­ro­pos bei Lie­tu­vos

rei­ka­lus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­ta­mies­ty­je va­kar lan­kė­si eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Jis da­ly­va­vo iš­kil­mė­se, skir­to­se pa­mi­nė­ti Tė­vy­ nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos Klai­pė­ dos suei­gos įkū­ri­mo 20 me­tų su­kak­tį. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Par­ti­jos įkū­rė­jas bei jos gar­bės pir­ mi­nin­kas V.Lands­ber­gis da­ly­va­vo mi­šio­se Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je bei Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to Me­nų fa­kul­te­to sa­lė­je vy­ku­sia­ me mi­nė­ji­me. Pil­nu­tė­lė­je sa­lė­je žmo­nės nu­ ščiu­vę klau­sė­si eu­ro­par­la­men­ta­ro kal­bos, ku­rio­je jis ne tik pri­si­mi­ nė par­ti­jos vaid­me­nį ku­riant lais­ vą ir ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­vą, bet ir gvil­de­no ak­tua­liau­sius da­bar­ ties klau­si­mus. Di­džiau­sia grės­mė mū­sų vals­ty­bei, jau ra­du­siai sa­

Di­džiau­sia grės­mė mū­sų vals­ty­bei, pa­sak V.Lands­ber­gio, te­besk­ lin­da iš Ru­si­jos, ku­ri esą pa­si­šo­vė su­kur­ti Eu­ra­zi­jos są­jun­gą.

vo tvir­tą vie­tą Eu­ro­pos Są­jun­go­ je, pa­sak V.Lands­ber­gio, te­besk­ lin­da iš Ru­si­jos, ku­ri esą pa­si­šo­vė su­kur­ti Eu­ra­zi­jos są­jun­gą. Tvir­ta Lie­tu­vos po­zi­ci­ja is­to­ri­nės praei­

ties klau­si­mais bei ver­ti­nant da­ bar­ti­nes ak­tua­li­jas lei­džia Eu­ro­ pai su­vok­ti tik­ruo­sius kai­my­ni­nės vals­ty­bės sie­kius bei tiks­lus. Dau­ge­lio par­ti­jos na­rių bei jai pri­ jau­čian­čių­jų au­to­ri­te­tas V.Lands­ ber­gis ne­slė­pė par­ti­jos da­ro­mų klai­dų ir pa­žy­mė­jo bū­din­giau­sius eu­ro­pie­čių su­kly­di­mus. Par­ti­jos kū­rė­jas pa­brė­žė, kad svar­biau­siu jos už­da­vi­niu iš­lie­ ka at­si­min­ti praei­tį, blai­viai ana­ li­zuo­ti įvy­kius bei ne­pra­ras­ti svei­ ko pro­to. V.Lands­ber­gis pa­skai­tė ke­lis sa­ vo po­li­ti­nės sa­ty­ros ei­lė­raš­čius, o po to sė­do prie for­te­pi­jo­no.

3

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

miestas Ma­ši­ną pa­li­ko be ra­tų

Ne­te­ko san­tau­pų

Žve­ją trau­kė iš ma­rių

Šeš­ta­die­nį Ši­lu­tės plen­to 42 na­mo kie­me sto­vė­ju­sį sa­vo au­to­mo­bi­lį „Vol­vo“ klai­pė­die­ tis ra­do ap­vog­tą – din­go vi­ si ke­tu­ri ra­tai su leng­vo­jo ly­di­ nio rat­lan­kiais. Ma­ža to, va­gys juo­dais da­žais api­purš­kė vi­sus ma­ši­nos ži­bin­tus bei veid­ro­dė­ lius. Nu­ken­tė­ju­sia­jam pa­da­ry­ ta 10 tūkst. li­tų ža­la.

80-me­tei klai­pė­die­tei pa­skam­ bi­nęs ne­pa­žįs­ta­ma­sis pa­si­sa­kė esąs pa­rei­gū­nas ir įti­ki­no, kad jai bū­ti­na at­si­da­ry­ti są­skai­tą ban­ke bei per­ves­ti į šią są­skai­ tą vi­sus sa­vo pi­ni­gus. Skam­bi­ nu­sy­sis iš­ga­vo iš pen­si­nin­kės jos elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­ tės ko­dus. Vė­liau se­no­lė su­ži­ no­jo, kad ne­te­ko 10 tūkst. li­tų.

Šeš­ta­die­nį va­ka­re, apie 21.30 val., bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­ nu bu­vo pra­neš­ta, kad Smil­ty­nė­ je į Kur­šių ma­rias nuo kran­ti­nės įkri­to žve­jo­jęs žmo­gus. Ki­ti žve­ jai jam nu­me­tė vir­vę, jos įsi­tvė­ ręs ne­lai­mė­lis lai­kė­si pa­vir­šiu­je. Kai gel­bė­to­jai at­va­žia­vo, ne­blai­ vus vy­ras jau bu­vo iš­trauk­tas į kran­tą. Jį iš­gel­bė­jo ki­ti žve­jai.

Gau­dė ra­my­bės drums­tė­jus 1

Be to, po­li­ci­nin­kai ap­ si­lan­kė aš­tuo­nio­se mo­ kyk­lo­se ir bend­ra­vo su moks­ lei­viais. Pie­ti­nė­je uos­ta­mies­čio da­ly­je pa­rei­gū­nai su­ren­gė tris rei­ dus ir ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka nu­ bau­dė pen­kis as­me­nis, vie­nas jų – suau­gęs, vi­si ki­ti – paaug­liai. Šio ko­mi­sa­ria­to po­li­ci­nin­kai skai­tė pa­ skai­tas dvie­jo­se mo­kyk­lo­se.

Var­pai. Pa­si­tin­kant Nau­juo­sius me­tus – gruo­d žio 31-ąją 23.30 val. nuo cent­ ri­nio pa­što bokš­to sklis nau­ja­me­ti­nio Klai­pė­dos ka­r i­l io­no kon­cer­to gar­sai. Ka­ri­lio­ni­nin­kai Kęs­tu­tis Ka­čins­kas ir Sta­n is­lo­vas Ži­le­v i­čius at­l iks kla­si­k i­ nių kū­ri­nių aran­ž uo­tes bei ka­lė­di­nes gies­mes.

Nu­per­ka suau­gu­sie­ji

Pre­ven­ci­jos sky­riaus po­li­ci­nin­kai drau­ge su abie­jų te­ri­to­ri­nių ko­mi­ sa­ria­tų pa­rei­gū­nais or­ga­ni­za­vo po­rą bend­rų rei­dų, ku­rių me­tu žval­gy­ta­si ne tik triukš­mą ke­lian­čių chu­li­ga­nų, bet ir tik­rin­ti fe­jer­ver­kų par­da­vė­jai. Pa­rei­gū­nams pa­vy­ko nu­tver­ti še­šis ne­pil­na­me­čius, sprog­di­nu­sius pe­ tar­das. Už ne­pil­na­me­čių veiks­mus te­ko at­sa­ky­ti jų tė­vams. Po­li­ci­nin­kai įsi­ti­ki­no, kad pre­ kei­viai pi­ro­tech­ni­nė­mis prie­mo­ nė­mis ne­pil­na­me­čiams pe­tar­dų ne­par­duo­da. Vai­kai prie par­duo­ tu­vių pa­pra­šo suau­gu­sių­jų, kad šie nu­pirk­tų jiems pe­tar­dų. Sy­kiu su po­li­ci­nin­kais pre­kei­ vius pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nė­mis tik­ri­no ir Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nai. Jie pa­tik­ ri­no apie 30 pre­ky­bos vie­tų, o tai yra maž­daug pu­sė Klai­pė­do­je lei­ di­mą pre­kiau­ti fe­jer­ver­kais tu­rin­ čių pre­ky­bi­nin­kų. Tik vie­no­je vie­ to­je pa­ste­bė­ta, kad pre­kei­vis sa­vo pre­kes lai­kė per­ne­lyg ar­ti elekt­ros sky­di­nės ir tu­rė­jo dvi­gu­bai dau­giau pi­ro­tech­ni­kos nei lei­džia­ma. Pa­gal­bos taip ir ne­su­lau­kė

Gy­ven­to­jai jau vi­są mė­ne­sį ken­čia nuo pe­tar­dų sprog­din­to­jų.

Pas­kir­tis: klai­pė­die­čius pik­ti­na paaug­liai, ku­rie pe­tar­das sprog­di­na bet kur ir bet ka­da, nors jos tu­rė­tų griau­

dė­ti tik Nau­jų­jų me­tų nak­tį.

Penk­ta­die­nio ry­tą Nau­ja­kie­mio gat­vės 20 na­mo gy­ven­to­jas ra­do iš­ dauž­tą sa­vo au­to­mo­bi­lio „Au­di A6“

Vy­ras pa­ma­tė prie au­ to­mo­bi­lių su pe­tar­ do­mis iš­dy­kau­jan­ čius vai­kus. Jie ne tik sprog­di­no pi­ro­tech­ ni­kos už­tai­sus, bet ir mė­tė juos ant ma­ši­nų. lan­go stik­lą. Vi­sos ap­lin­ky­bės ro­ do, kad ma­ši­na bu­vo ap­ga­din­ta, kai ant jos už­kri­to pe­tar­da. Sa­vi­nin­kas krei­pė­si į po­li­ci­ją ir pa­reiš­kė pa­ty­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ręs 250 li­tų nuo­sto­lį. Abe­jo­ja­ma, ar pa­rei­gū­nams pa­vyks nu­sta­ty­ti kal­ ti­nin­ką, nes iš­si­kvies­ti po­li­ci­ją net ir ma­tant, kaip vai­kai iš­dy­kau­ja su pe­tar­do­mis, nė­ra leng­va. Tuo įsi­ti­ ki­no klai­pė­die­tis Al­bi­nas. Gruo­džio 13-osios va­ka­rą šiek tiek po 20 va­lan­dos grįž­da­mas na­ mo Mo­kyk­los gat­vė­je vy­ras pa­ma­ tė vi­sai ša­lia au­to­mo­bi­lių su pe­tar­ do­mis iš­dy­kau­jan­čius vai­kus. Jie ne tik sprog­di­no pi­ro­tech­ni­kos už­tai­ sus, bet ir mė­tė juos ant ma­ši­nų. Vy­ras pa­skam­bi­no bend­ruo­ ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 ir pa­pra­ šė at­siųs­ti po­li­ci­nin­kus, kad šie su­draus­min­tų vai­kus. Ope­ra­to­rė pra­dė­jo klau­si­nė­ti, kaip at­ro­do iš­ dy­kė­liai. Al­bi­nas api­bū­di­no vai­kus, paaiš­ki­no, kur jie yra, kaip el­gia­si.

Apie 12-13 me­tų tam­siai ap­si­ren­ gę ber­niu­kai kart­kar­čiais nu­bėg­ da­vo iki par­duo­tu­vės, grįž­da­vo at­ gal ir vėl tęs­da­vo sa­vo pa­vo­jin­gus žai­di­mus. Vy­ras nu­stė­ro iš­gir­dęs ope­ra­ to­rės pa­reiš­ki­mą, kad po­li­ci­ja tu­ri svar­bes­nių rei­ka­lų, to­dėl pa­rei­gū­ nų į šią vie­tą ji nė ne­ke­ti­nan­ti siųs­ ti. Al­bi­nas nu­ste­bo, ko­dėl Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jai spren­ džia, ar po­li­ci­nin­kai tu­ri va­žiuo­ti į įvy­kio vie­tą. Ope­ra­to­rė pa­tvir­ti­ no, kad tai tik­rai esan­ti šio cent­ro kom­pe­ten­ci­ja. Ma­ža to, ope­ra­to­rė pa­ta­rė skam­ bi­nu­sia­jam pa­čiam su­lai­ky­ti ne­ klau­ža­das. Tuo Bend­ro­jo pa­gal­ bos cent­ro dar­buo­to­jų pa­gal­ba ir bai­gė­si.

Metinis bilietas – pigiausias pasirinkimas Nuolat miesto autobusais važinėjantiems keleiviams pats racionaliausias pasirinkimas yra metinis vardinis bilietas. Jį pasipildyti galima neišeinant iš namų, tiesiog internetu. Įstaigos svetainėje www.klaipedatransport.lt yra detali instrukcija kaip tai padaryti. Terminuoti bilietai yra tuo pigesni, kiek ilgesnio termino įsigyjami: metinis bilietas kainuoja maždaug tiek, kiek kainuotų atskirai pildomi 10 mėnesių bilietai.

Klaipėdoje bilietai yra pigiausi iš vi­ sų didžiųjų Lietuvos miestų. Meti­ nis bilietas pas mus perkant inter­ netu kainuoja 850 litų (Vilniuje – 1 200 litų). Apie 1 litą, priklausomai nuo konkretaus banko įkainių, kai­ nuos pats pavedimas ir 8 litus kai­ nuoja 4 metus galiojanti elektroni­ nio bilieto kortelė.

Dienos telegrafas

Tokį metinį bilietą gali įsigyti ir turintieji teisę į lengvatas. Ati­ tinkamai tokie lengvatiniai bilie­ tai kainuoja dvigubai ir penkiskart pigiau. Taupūs ir racionalūs klai­ pėdiečiai jau atranda šią pigiausią – reguliariai važinėjantiems – bi­ lietų rūšį. Per šiuos metus meti­ nių bilietų nupirkta jau pusantro karto daugiau nei pernai. Naujųjų išvakarės – gera proga pasidovanoti sau dovaną visiems ateinantiems metams, nudžiuginti ja tėvus ar vaikus. Informacija apie bilieto pirkimą yra saugoma, tad ir pametus bilieto kortelę bus galima atkurti jį naujoje kortelėje. Primename, kad dabar nusipirk­ ti senos kainos popieriniai bilietai galios visus kitus metus. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis

Mi­šios. Gruo­džio 31 die­ną Ma­ri­jos Tai­ kos Ka­ra­l ie­nės baž­ny­čio­je (Rum­piš­ kės g. 6) Mi­šios bus au­ko­ja­mos 23 val., Kris­taus Ka­ra­l iaus baž­ny­čio­je (Bokš­ tų g. 10) – 18 val., Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­ čio­je (Kre­t in­gos g. 40) – 18 val., Šv. Bru­ no­no Kver­f ur­t ie­čio baž­ny­čio­je (Deb­ re­ce­no g. 3) – 18 val., Šv. Juo­za­po Dar­ bi­nin­ko baž­ny­čio­je (Smil­te­lės g. 27) – 18 ir 23 val., Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­g i­ jos cent­ro kop­ly­čio­je – 22 val. Sau­sio 1-ąją Mi­š ios Ma­r i­jos Tai­kos Ka­ra­l ie­ nės baž­ny­čio­je (Rum­piš­kės g. 6) bus au­ko­ja­mos 10, 12, 18 val., Kris­taus Ka­ ra­liaus baž­ny­čio­je (Bokš­tų g. 10) – 10, 18 val., Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je (Kre­tin­ gos g. 40) – 12, 18 val., Šv. Bru­no­no Kver­ fur­tie­čio baž­ny­čio­je (Deb­re­ce­no g. 3) – 9, 11 val., Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ ny­čio­je (Smil­te­lės g. 27) – 10, 12, 18 val., Šv. Pran­c iš­kaus on­ko­lo­g i­jos cent­ro kop­ly­čio­je – 15 val. Gud­ra­vi­mas. Šeš­ta­die­nį 9.55 val. Klai­ pė­dos po­l i­ci­jos areš­t i­nė­je nar­ko­t i­k ų pla­t i­n i­mu įta­r ia­mas 17-me­t is pa­reiš­ kė, kad pra­r i­jo vien­kar­t i­n į sku­t i­mo­ si pei­l iu­ką. Vai­k i­nas bu­vo nu­ga­ben­ tas į li­go­ni­nę. Ten jis bus lai­ko­mas, kol paaiš­kės, ar tai tie­sa. Grei­t is. Šeš­ta­d ie­n į apie 17 va­lan­dą Nai­k u­pės gat­vės 8-ojo na­mo kie­me klai­pė­die­t is iš­l i­po iš sa­vo ma­ši­nos ir nuė­jo na­mo. Jis te­be­bu­vo laip­t i­nė­ je, kai iš­g ir­do su­vei­k u­sią au­to­mo­bi­ lio sig­na­l i­za­ci­ją. Va­g is iš­dau­žė ma­ši­ nos lan­gą ir pa­čiu­po mai­š ą su daik­ tais bei iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną. Ža­la – 11 tūkst. li­tų. Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 7 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Jus­t i­nas Bras­ laus­kas (g. 1932 m.), Vi­do­var­das Ba­ra­ naus­kas (g. 1940 m.), Da­nu­tė Ra­di­ševs­ ka­ja (g. 1940 m.), Ja­ni­na Ona Ru­die­nė (g. 1943 m.), Al­g i­man­tas Kur­me­l is (g. 1950 m.), Sta­sys Rei­n i­k is (g. 1952 m.), Da­nu­tė Po­ciu­tė (g. 1959 m.). Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­d ie­n į per sta­t is­t i­ nę pa­rą pa­g im­dė 10 mo­te­r ų – gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai, sek­ma­die­n į pa­g im­dė 2 mo­te­rys – gi­mė mer­gai­tė ir ber­niu­kas. Grei­to­ji. Sek­ma­d ie­n į iki 17 va­lan­dos grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­k us klai­pė­ die­čiai kvie­tė­si 60 kar­t ų. Dau­ge­l į ka­ ma­vo įsi­se­nė­ju­sios li­gos, ta­čiau bū­ta ir to­k ių, ku­riems rei­kė­jo iš­blai­vi­ni­mo pa­slau­g ų.

4

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

miestas

2014-ie­ji – at­pil­do me­tai 1

Nu­m e­r o­l o­g ė Ga­l i­n a Šmidt ra­mi­no, kad ne­rei­ kė­tų bai­min­tis dėl ast­ro­lo­gų pa­tei­ kia­mų ga­na liūd­nų pra­na­šys­čių. „Ko­kias pro­gno­zes gir­dė­jau, vi­ sos jos bu­vo apie tai, kad atei­nan­ tys me­tai bus blo­gi. Net šiur­pas ima. O aš pa­sa­ky­čiau, kad žmo­nės gaus pa­mo­kų. Kas ko už­tar­na­vo, to ir su­lauks ki­tais me­tais. Ma­no skai­ čia­vi­mai ro­do, jog 2014-ie­ji bus at­ pil­do ir pa­mo­kų me­tai“, – aiš­ki­no nu­me­ro­lo­gė G.Šmidt. Jos skai­čia­vi­mais, 2014-ie­ji bus ap­mąs­ty­mų ir nau­din­gos veik­ los me­tai. Jie skir­ti tam, kad per veiks­mus žmo­nės pa­žin­tų gy­ve­ni­ mo tie­sas. „Tai bus ana­li­zės, ap­mąs­ty­mų ir iš­ban­dy­mų me­tas. Ta­čiau tai ne­ reiš­kia, kad su­lauk­si­me at­pil­do už praei­ties klai­das. Tai ga­li bū­ti gau­ tos pa­mo­kos už ką tik pa­da­ry­tus dar­bus“, – ti­ki­no nu­me­ro­lo­gė. Mo­te­ris ra­mi­no, kad jos pra­na­šys­ tė nė­ra jau to­kia bau­gi­nan­ti, nes gė­ rio su­lauks tie, ku­rie gy­ve­no ne­nu­si­ ženg­da­mi nei sau, nei ap­lin­ki­niams. „Svar­bu su­vok­ti, ar tai, ką vei­ kia­te ir da­ro­te, tik­rai yra rei­ka­lin­ga ir nau­din­ga. Dau­ge­lis žmo­nių tu­rė­ tų pa­keis­ti po­žiū­rį į ma­te­ria­lius da­ ly­kus ir nu­siim­ti ro­ži­nius aki­nius. Šei­mo­se ga­li bū­ti ne­sklan­du­mų, to­dėl pa­tar­ti­na dau­giau lai­ko ir dė­ me­sio skir­ti na­miš­kiams, ar­ti­mie­ siems. Atei­nan­tys me­tai bus skir­ti su­pras­ti, ką iš tik­rų­jų reiš­kia vie­ nat­vė ir vie­ni­šu­mas, iš­mok­ti kiek­ vie­no­je nei­gia­my­bė­je at­ras­ti pliu­ sų“, – tei­gė G.Šmidt. Nu­me­ro­lo­gė pa­ta­rė atei­nan­čiais me­tais kiek­vie­nam pa­gal­vo­ti apie tai, ką iš­ta­ria, ir su­si­vok­ti apie ką tel­kia­si min­tys. „Teks už­siim­ti sa­vi­mi, o ne ki­ tais. Lie­tu­viai gi la­bai mėgs­ta žiū­ rė­ti, ką ki­ti da­ro“, – kal­bė­jo nu­me­ ro­lo­gė.

lis­tus ir įvai­rių sri­čių me­ni­nin­kus. Na, ne­svar­bu, ką vei­kia­te, koks jū­sų Zo­dia­ko ženk­las, ra­my­bės šiais me­ tais ne­su­lauk­si­te. Pa­sy­ves­nis lai­kas bai­gė­si, teks su­ktis nuo ry­to iki va­ ka­ro“, – pro­gno­za­vo V.Bud­rai­ty­tė. Sun­kiau­sia – ge­gu­žę

Pa­sak ast­ro­lo­gės, vi­si me­tai pa­lan­ kūs keis­ti dar­bą ar veik­los kryp­tį. Tai­gi, tiems, ku­rie 2014 me­tais nu­ spren­dė pra­tur­tė­ti ar žy­miai pa­ge­ rin­ti sa­vo ma­te­ria­li­nę pa­dė­tį, teks ne­snaus­ti ir kib­ti į dar­bus. Sėk­mė ly­dės pa­čius ak­ty­viau­sius, darbš­ čiau­sius, kryp­tin­gai sie­kian­čius sa­ vo tiks­lo. „Bus ga­li­ma įgy­ven­din­ti ne­rea­ liau­sius no­rus, vis­kas pa­si­seks. As­me­ni­nis gy­ve­ni­mas ge­riau­siai sek­sis nuo ko­vo pa­bai­gos iki lie­ pos vi­du­rio ir nuo spa­lio pra­džios iki gruo­džio pa­bai­gos“, – pra­na­ša­ vo ast­ro­lo­gė.

Ga­li­na Šmidt:

Teks už­siim­ti sa­vi­ mi, o ne ki­tais. Lie­tu­ viai gi la­bai mėgs­ta žiū­rė­ti, ką ki­ti da­ro. Pa­sak V.Bud­rai­ty­tės, Lie­tu­vai šie me­tai bus pa­tys sėk­min­giau­si per vi­są ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį. Di­de­lio pri­pa­ži­ni­mo ir auk­so me­ da­lių su­lauks ne tik spor­ti­nin­kai, bet ir moks­li­nin­kai bei me­ni­nin­ kai – ypač pa­lan­kus me­tas pra­si­ dės nuo rugp­jū­čio. Sun­kiau­sias pe­rio­das bus per pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus – ge­gu­žę. Pa­na­šus lai­kas pa­si­kar­tos spa­lio pa­bai­go­je. Sun­ kiau­si mė­ne­siai Lie­tu­vai – sau­sis, ba­lan­džio pa­bai­ga iki ge­gu­žės vi­ du­rio ir spa­lis.

Ra­my­bės ne­prog­no­zuo­ja

Ast­ro­lo­gė Vai­va Bud­rai­ty­tė taip pat pro­gno­za­vo, kad 2014-ie­ji – Ža­lio­jo me­di­nio ark­lio me­tai bus dvip­ras­ miš­ki. Jie lyg su­kurs pu­siaus­vy­rą tarp sėk­mės ir ne­sėk­mės – Ark­lio me­tais grįš sėk­mė tiems, ku­riems ne­si­se­kė Gy­va­tės me­tais nuo va­sa­ rio pa­bai­gos, ko­vo pra­džios. „Pir­miau­sia sėk­mę pa­jus vers­ li­nin­kai, par­duo­dan­tys svei­ka­tos prie­žiū­ros prie­mo­nes. Ko­vo pa­bai­ go­je su­kles­tės mo­ky­to­jai ir dės­ty­ to­jai, ypač sek­sis dir­ban­tiems ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to sri­ty­je. Rugp­jū­tį for­tū­na at­si­gręš į ra­šy­to­jus, žur­na­

Pil­dy­sis ap­gal­vo­tos sva­jo­nės

Žo­li­nin­kė Ade­lė Ka­ra­liū­nai­tė įsi­ti­ ki­nu­si, kad gam­tos ženk­lai per­spė­ja apie keis­tus ka­tak­liz­mus, gre­sian­ čius ki­tais me­tais. „Jie bus iš­kreip­ti lai­ko po­žiū­riu. Jei įsi­vaiz­duo­si­me mū­sų lai­ką kaip spi­ ra­lę, ky­lan­čią aukš­tyn, da­lis įvai­rių reiš­ki­nių nuo­lat pa­si­kar­to­ja, ta­čiau ne vie­no­dai, ne taip pat. Gy­ve­ni­mo ke­lią, ku­riuo ten­ka ei­ti, įsi­vaiz­duo­ ju su­dė­tą iš įvai­rių ply­tų, ker­ti­nių ar pa­ma­ti­nių ak­me­nų. Kiek­vie­na šio ke­lio de­ta­lė su­si­de­da iš įvai­rių da­ ly­kų – mū­sų dar­bo, sva­jo­nių, įsi­pa­

rei­go­ji­mų. Tad ki­tais me­tais teks ge­ rai per­gal­vo­ti ir paa­na­li­zuo­ti, ar vi­si mū­sų ke­lio ker­ti­niai ak­me­nys mums iš tie­sų yra rei­ka­lin­gi, ar jie nė­ra tuš­ ti“, – apie ki­tų me­tų už­duo­tis kal­ bė­jo A.Ka­ra­liū­nai­tė. Ži­no­ma mo­te­ris pa­ta­rė ki­tais me­tais ge­rai su­pla­nuo­ti kiek­vie­ną žings­nį. Esą pil­dy­sis tik ge­rai ap­ gal­vo­tos sva­jo­nės. „Ark­lys bet ko­kį ve­ži­mą pa­ temps, tik svar­bu to ark­lio ne­ plak­ti ir jo ne­keis­ti dar­bų įkarš­ty­ je. Ark­lys yra vie­nas pa­ti­ki­miau­sių žmo­gaus drau­gų, to­dėl ma­nau, jog ki­tais me­tais lie­tu­viai nu­veiks neį­ ti­kė­ti­nai daug dar­bų. Tik rei­kia ne­ pa­mirš­ti pa­dė­ko­ti ark­liui už jo pa­ gal­bą“, – kal­bė­jo žo­li­nin­kė. Pa­va­sa­ris vė­luos

Žo­li­nin­kė jau anks­čiau yra pra­na­ ša­vu­si šal­tą žie­mą, bet kol kas už lan­go vy­rau­ja pliu­si­nė tem­pe­ra­tū­ ra. Ta­čiau sa­vo pro­gno­zių A.Ka­ra­ liū­nai­tė vis tiek neiš­si­ža­da. „Ir aš dai­rau­si pro lan­gą – kur ta šal­ta žie­ma. Ma­ny­čiau, šal­čių tik­ rai su­lauk­si­me. Tik gam­to­je vis­ kas ki­tais me­tais at­ro­dys lyg pra­ si­len­kiant lai­ke. Ga­li bū­ti, kad bus vė­ly­vas ir šal­tas pa­va­sa­ris. Žie­ ma už­si­tęs, at­ro­dys, kad me­tų lai­ kai pa­si­slin­ko. Teks iš­lauk­ti ir ge­ rai su­pla­nuo­ti sa­vo dar­bus“, – sa­kė A.Ka­ra­liū­nai­tė. Žo­li­nin­kė pro­gno­za­vo, jog atei­ nan­tys me­tai bus lai­min­gi tiems, ku­rie su­ge­bės iš už­sie­nio par­vež­ti, vaiz­džiai ta­riant, šil­ko ska­rą. „Šil­ko ska­ra tu­rė­tų sim­bo­li­zuo­ ti ry­šius su už­sie­niu, tarp­tau­ti­nę pre­ky­bą. Ark­lio me­tai ska­tins ke­ liau­ti to­liau, plės­ti ry­šius“, – aiš­ ki­no A.Ka­ra­liū­nai­tė. Ant šven­ti­nio sta­lo A.Ka­ra­liū­ nai­tė pa­ta­rė šie­met dė­ti pra­ban­ ges­nius pa­tie­ka­lus, iš šil­tų­jų kraš­ tų at­vež­tus vai­sius. „Žir­gą ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti ne tik kaip dar­bi­nį ark­lį, o kaip pra­ban­ gų „Mer­ce­des“ au­to­mo­bi­lį. Rei­ kė­tų ne­pa­bi­jo­ti sau leis­ti iš­ger­ ti bran­gaus vy­no tau­rę, su­val­gy­ti pra­šmat­nes­nio mais­to. Sta­lą ga­li­ ma pa­puoš­ti šil­kais. Nors po stal­ tie­se ver­tė­tų pa­dė­ti do­bi­lų ark­liui“, – pa­ta­rė žo­li­nin­kė. Gre­sia pe­do­fi­li­jos skan­da­lai

Pak­laus­ta, ar ša­lį krės ko­kie nors skan­da­lai, klai­pė­die­tė ast­ro­lo­gė Vio­le­ta Liaug­mi­nie­nė ti­ki­no ne­no­ rin­ti pra­na­šau­ti blo­gų da­ly­kų. Ta­ čiau ji pri­si­mi­nė, kad per­nai bū­ta ast­ro­lo­gi­nių pra­na­šys­čių, jog šį ru­

Pers­pė­ji­mas: ast­ro­lo­gė V.Liaug­mi­nie­nė įžvel­gia, kad ar­tė­jan­čiais me­

tais ša­lį vėl krės pe­do­fi­li­jos ar­ba smur­to prieš vai­kus skan­da­lai.

de­nį vi­są Lie­tu­vą su­krės dar vie­nos mer­gai­tės is­to­ri­ja. Nors jo­je neįž­ velg­ta pe­do­fi­li­jos tvai­ko, ta­čiau bu­vo kal­bė­ta apie sek­sua­li­nę prie­var­tą. Iš tie­sų šį ru­de­nį Dem­ba­vos kai­ me bu­vo iš­ža­gin­ta ir gy­va au­to­mo­ bi­lio ba­ga­ži­nė­je su­de­gin­ta 17-me­ tė mer­gi­na. Ši tra­ge­di­ja iš po­sto iš­ver­tė Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro va­do­vą. „Aš pa­me­nu šią pra­na­šys­tę. Ir da­bar Juo­da­sis mė­nu­lis Lie­tu­vos ho­ros­ko­pe ro­do, kad vai­kai ir to­liau ne­si­jaus sau­giai. Ši ten­den­ci­ja ga­li iš­lik­ti. Vis­ko ga­li bū­ti, kad kils dar vie­nas pe­do­fi­li­jos skan­da­las. Ar­ ba ant­ro­je me­tų pu­sė­je vis daž­niau gir­dė­si­me is­to­ri­jų apie smur­tą prieš vai­kus“, – pro­gno­za­vo ast­ro­lo­gė. Suk­rė­ti­mų, ku­riuo­se bus vai­kų, ga­li bū­ti nuo ko­vo iki me­tų pa­bai­gos. „Ta­čiau Juo­da­sis mė­nu­lis yra fik­ ty­vi pla­ne­ta, tai tik vie­nas taš­ke­lis, ku­ris ga­li lem­ti to­kius bai­sius įvy­ kius“, – sa­kė V.Liaug­mi­nie­nė. Rim­tų gam­tos sti­chi­jų, bai­sių ka­ tast­ro­fų ast­ro­lo­gė Lie­tu­vos ho­ros­ ko­pe neįž­vel­gė. Grą­žins pen­si­jas?

Pa­sak V.Liaug­mi­nie­nės, bend­ra pro­gno­zė pra­na­šau­ja, kad Lie­tu­ vai atei­nan­tys me­tai ga­li bū­ti vie­ ni sėk­min­giau­sių. Esą ypač bus

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pa­lan­kus pir­mas pus­me­tis. Šiuo pe­rio­du vyks rin­ki­mai į Eu­ro­pos Par­la­men­tą, rink­si­me Lie­tu­vos pre­zi­den­tą. „To­dėl ma­nau, kad iš­si­rink­si­me tei­sin­gai. Šie­met Lie­tu­vą glo­bos an­ge­las sar­gas – Bal­ta­sis mė­nu­ lis. Jis bus ša­lies ho­ros­ko­po fi­nan­ sų būs­te, o tai ro­do fi­nan­si­nį pa­ki­ li­mą“, – tvir­ti­no ast­ro­lo­gė. V.Liaug­m i­n ie­n ė ti­k i­n o, kad atei­nan­čiais me­tais bus dau­giau džiaugs­mo, vil­ties ir ti­kė­ji­mo. „Ma­nau, jog bus pa­lan­kūs me­ tai. Ant­ro­je jų pu­sė­je Ju­pi­te­ris bus Liū­to ženk­le, žmo­nės iš­vys, kad jie tu­ri daug ga­li­my­bių. Me­tai bus la­ biau pa­lan­kūs kū­ry­bin­giems, ak­ ty­viems, sa­vi­mi pa­si­ti­kin­tiems žmo­nėms“, – pro­gno­za­vo klai­ pė­die­tė. Pa­lan­kias pro­gno­zes le­mia lie­pą į Ožia­ra­gio ženk­lą įei­sian­tis Bal­ta­ sis mė­nu­lis. „Ir gar­baus am­žiaus žmo­nėms tuo me­tu ga­li bū­ti švie­siau, net ir ma­te­ ria­li­niu po­žiū­riu. Gal iš tik­rų­jų grą­ žins pen­si­jas? Esa­me iš­gy­ve­nę daug blo­ges­nius pe­rio­dus, pa­vyz­džiui, 2008 me­tais. Tuo­met Juo­da­sis mė­ nu­lis bu­vo pi­ni­gų būs­te ir Lie­tu­ va iš­gy­ve­no fi­nan­si­nę kri­zę. Ta­čiau atei­nan­tys me­tai tu­rė­tų bū­ti ne­blo­ gi“, – aiš­ki­no V. Liaug­mi­nie­nė.

5

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

miestas

Sen­jo­rams klai­pė­die­čiai bu­vo dos­nūs Klai­pė­die­čiai šiais me­tais bu­vo itin dos­nūs vie­ni­šiems se­no­liams. Jie paau­ko­jo per 20 tūkst. li­tų – 10 kar­tų dau­giau nei per­nai. Nea­be­jo­ja­ma, kad au­kų re­kor­diš­kai daug su­rink­ta to­dėl, jog bu­vo ren­gia­mos spe­cia­lios šven­tės. Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Iš­da­li­jo lauk­ne­šė­lius

Tris gruo­džio sa­vait­ga­lius vy­ ko įvai­rūs ren­gi­niai – me­duo­lių, obuo­lių, šo­ko­la­do, bly­nų šven­tės. Per jas bu­vo ga­li­ma au­ko­ti – už sim­bo­li­nį li­tą nu­si­pirk­ti ska­nės­tų. Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bos koor­di­na­to­rius Klai­pė­do­je Bro­nius Ei­nars kons­ta­ta­vo ir pa­si­džiau­gė, jog klai­pė­die­čiai šiais me­tais bu­vo ge­ra­šir­diš­ki vie­ni­šiems se­ne­liams. „Prie mū­sų veik­los pri­si­jun­gė ir Klai­pė­dos li­cė­jaus bend­ruo­me­nė, ku­ri su­ren­gė cik­lą lab­da­rin­gų ren­gi­

Ge­ru­mas: Teat­ro aikš­tė­je tris gruo­džio sa­vait­ga­lius vy­ko įvai­rios šven­tės, ku­rio­se ap­si­lan­kę žmo­nės au­ko­jo vie­ni­šiems se­no­liams.

nių. Taip pat džiau­gia­mės Lie­tu­vos vers­lo ko­le­gi­jos bei vie­nos di­džiau­sių pre­ky­bos, dist­ri­bu­ci­jos bei lo­gis­ti­ kos pa­slau­gas tei­kian­čios kom­pa­ni­ jos ini­cia­ty­vo­mis. Vi­sų ge­rų žmo­ nių dė­ka pa­vy­ko su­ruoš­ti ka­lė­di­nius lauk­ne­šė­lius ir juos iš­da­ly­ti gar­baus am­žiaus žmo­nėms, tu­rin­tiems ne­ ga­lią“, – pa­sa­ko­jo B.Ei­nars. Pa­sie­kė re­kor­dą

Per vi­są gruo­dį bu­vo su­rink­ta dau­ giau nei 21 tūkst. li­tų. Iki šiol Klai­ pė­do­je Mal­tos or­di­nui, ku­rio sa­ va­no­riai lan­ko vie­ni­šus se­ne­lius, gau­siau au­ko­ta ne­bu­vo. „Anks­čiau nė­ra bu­vę ir tiek daug

ren­gi­nių. Įp­ras­tai su­reng­da­vo­me tik mal­tie­čių sriu­bos ak­ci­ją. Iki šiol dau­giau­sia su­rink­ta bu­vo 1,6 tūkst. li­tų“, – pa­ly­gi­no B.Ei­nars. Su­rink­ti pi­ni­gai bus skir­ti pa­gy­ ve­nu­sių žmo­nių pa­ra­mai. Koor­di­ na­to­rius pa­mi­nė­jo tris svar­biau­sias veik­las, ku­rioms bus nau­do­ja­mos su­rink­tos lė­šos: mais­tas ant ra­ tų, so­cia­li­nė glo­ba ir sen­jo­rų klu­ bų veik­los ak­ty­vi­ni­mas. Iš­ve­žios dau­giau sriu­bos

Mal­tos or­di­no sa­va­no­riai kiek­vie­ ną dar­bo die­ną 25–30 žmo­nių ve­ža karš­tą sriu­bą į na­mus. Klai­pė­die­čių paau­ko­ti pi­ni­gai lei­džia pla­nuo­ti,

jog karš­to mais­to nuo šiol kas­dien su­lauks 10-čia sen­jo­rų dau­giau. Atei­nan­čiais me­tais star­tuos nau­ jas pro­jek­tas – so­cia­li­nė glo­ba na­ muo­se. „Atei­nan­tys me­tai ža­da pui­kių nau­jo­vių“, – pa­ti­ki­no B.Ei­ nars.Va­do­vas pa­si­džiau­gė šiais me­ tais su­si­for­ma­vu­sia 10 ak­ty­viau­sių sa­va­no­rių gru­pe­le, ku­ri ir pa­dės vyk­dy­ti nau­ją pro­jek­tą. „Kar­tais žmo­gui rei­kia bent pen­ kių mi­nu­čių po­kal­bio“, – apie se­ ny­vų, ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių kas­ die­ny­bę pa­sa­ko­jo B.Ei­nars. Pa­pil­do­mo dė­me­sio su­si­lauks ir sen­jo­rų klu­bai. „Šiuo me­tu sen­jo­ rų klu­bas vei­kia, to­dėl steng­si­mės

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Skai­čiai ir fak­tai Per tris šven­ti­nius sa­vait­ga­lius

Mal­tos or­di­no sa­va­no­riai su­rin­ko 7 479,25 Lt. Lie­tu­vos vers­lo ko­le­gi­jos su­reng­

to ka­lė­di­nio bė­gi­mo me­tu su­rink­ta 1 024,34 Lt. Klai­pė­dos li­cė­jaus ren­gi­nių cik­lo

me­tu su­rink­ta 12 792,48 Lt. Iš vi­so su­rink­ta 21 926,07 Lt.

už­tik­rin­ti, kad jo na­riams at­si­ras­ tų dau­giau sa­vi­raiš­kos ga­li­my­bių, pra­mo­gų“, – tei­gė B.Ei­nars.

Gyventojai li­ko abe­jin­gi šiukš­lių ak­tua­li­joms Dai­va Ja­naus­kai­tė

pa­dan­gų bei ki­tų į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius ne­tel­pan­čių daik­tų.

Į vie­šai skelb­tą po­kal­bį apie Klai­ pė­dos re­gio­no ko­mu­na­li­nių at­ lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mos plėt­rą, penk­ta­die­nį po pie­tų vy­ku­sį uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je, atė­jo ke­tu­ri gy­ven­to­jai.

Šva­ri ap­lin­ka kai­nuo­ja bran­giai

d.janauskaite@kl.lt

Eko­lo­giš­ka sis­te­ma vei­kia

Ste­bė­ti­na, kad iš per 160 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­čio mies­to į su­si­ ti­ki­mą dau­ge­liui ak­tua­liais klau­si­ mais atė­jo vos ke­li klai­pė­die­čiai. O Gargž­duo­se pri­sta­tant šią te­mą da­ ly­va­vo be­maž 50 vie­tos gy­ven­to­jų. Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­ro (KRATC) at­sto­vas bei uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­ kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja Dai­ va Be­ran­kie­nė kal­bė­jo apie at­lie­kų tvar­ky­mo ak­tua­li­jas mū­sų mies­te bei vi­sa­me re­gio­ne. Vie­na svar­biau­sių nau­jie­nų yra ta, jog prieš 10 me­tų Klai­pė­dos re­ gio­ne pra­dė­ta kur­ti eko­lo­giš­ka at­ lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma jau su­kur­ta ir pa­ti­ki­mai vei­kia. Ta­čiau at­lie­kų yra kur kas dau­giau, nei bu­vo ma­ no­ma pra­de­dant re­for­mą. Prieš pen­ke­rius me­tus pra­dė­jęs veik­ ti Dum­pių są­var­ty­nas jau už­pil­dy­ tas 80 pro­cen­tų. To­dėl no­rint neiš­ leis­ti dar ke­lio­li­kos mi­li­jo­nų li­tų šio są­var­ty­no di­di­ni­mui bei tau­pant vi­sų mū­sų pi­ni­gus, jau da­bar pra­ de­da­me gal­vo­ti, kaip dar efek­ty­ viau tvar­ky­ti at­lie­kas. Pa­sak spe­cia­lis­tų, ke­lias vie­nas – kuo dau­giau iš­rū­šiuo­ti ir per­dirb­ti. O ko neį­ma­no­ma iš­rū­šiuo­ti – su­

Pers­pek­ty­va: po po­ros me­tų Dum­pių są­var­ty­no te­ri­to­ri­jo­je iš­kils nau­ja at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­myk­la.

de­gin­ti iš­gau­nant ener­gi­ją. Su­de­gi­ nus at­lie­kas į są­var­ty­ną pe­le­nų pa­ vi­da­lu pa­ten­ka tik 200 kg iš to­nos šiukš­lių. Šis at­lie­kų tvar­ky­mo mo­ de­lis Klai­pė­dos re­gio­ne yra vyk­do­ mas nuo 2013 me­tų va­sa­ros. Teks iš­rū­šiuo­ti pu­sę at­lie­kų

Iš vi­sų re­gio­no sa­vi­val­dy­bių į Dum­ pius at­ve­ža­mos at­lie­kos yra sve­ria­ mos ir ana­li­zuo­ja­mos. Re­gu­lia­riai ti­ria­ma, kiek ko­kių rū­šių at­lie­kų pa­ten­ka į re­gio­ni­nį są­var­ty­ną. Pa­ gal tei­sės ak­tus pri­va­lo­ma fik­suo­ ti, kiek į są­var­ty­ną pa­ten­ka ant­ri­ nių ža­lia­vų, pa­vo­jin­gų, bio­lo­giš­kai skai­džių ir ki­tų me­džia­gų. Ži­nant konk­re­čių at­lie­kų kie­kius sa­vi­val­dy­bėms leng­viau pla­nuo­ ti jų su­rin­ki­mo spe­ci­fi­ką, be to, ši sta­tis­ti­ka bus pa­tei­kia­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ins­pek­to­riams, ku­rie už ne­tin­ka­mą at­lie­kų tvar­ky­mą ga­li skir­ti bau­das mū­sų ša­liai.

Kad iš­veng­tu­me ES san­kci­jų, šiuo me­tu ak­tua­liau­sia ap­si­spręs­ ti, kaip ga­li­ma iš­rū­šiuo­ti dau­giau at­lie­kų. Da­bar at­lie­kos Klai­pė­dos re­gio­ne rū­šiuo­ja­mos du kar­tus: gy­ven­to­jai jas rū­šiuo­ja prie sa­ vo na­mų, o ant­rą­kart jos dar kar­ tą per­rū­šiuo­ja­mos Dum­pių są­ var­ty­ne. Bet toks rū­šia­vi­mas nė­ra to­bu­las. Klai­pė­die­čiai iš­rū­šiuo­ja tik apie 3 pro­c., o są­var­ty­ne iš­rū­šiuo­ja­ ma nuo 10 iki 15 pro­c. at­lie­kų. ES rei­ka­lau­ja, kad iki 2020 me­tų iš­ rū­šiuo­tu­me 50 pro­c. ko­mu­na­li­nių at­lie­kų. Di­džiu­lė pro­ble­ma – že­ma mū­sų vi­suo­me­nės at­lie­kų rū­šia­vi­ mo kul­tū­ra. Kai ant­ri­nės ža­lia­vos iš­me­ta­mos į bend­rus šiukš­lių kon­tei­ne­rius, jos su­šlam­pa ir yra už­ter­šia­mos, tam­pa sun­kiai at­ski­ria­mos bei ne­be­tin­ka­ mos per­dir­bi­mui – ža­lia­vų per­dir­ bė­jai jų ne­su­per­ka.

KRATC vi­zua­li­za­ci­ja

Ga­myk­la rū­šiuos ko­ky­biš­kiau

Kad bū­tų įvyk­dy­tas ES rei­ka­la­vi­ mas iš­rū­šiuo­ti pu­sę vi­sų ko­mu­na­ li­nių at­lie­kų, rei­ka­lin­ga ir mo­der­ nes­nė tech­ni­ka. To­dėl KRATC iki 2015 me­tų va­sa­ros Dum­pių są­var­ ty­no te­ri­to­ri­jo­je pla­nuo­ja pa­sta­ty­ ti at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­myk­lą. Nu­ma­ty­ta, jog čia veiks au­to­ ma­ti­niai at­lie­kų smul­ki­ni­mo, si­ jo­ji­mo įren­gi­niai, at­lie­kos bus rū­šiuo­ja­mos į ant­ri­nes ža­lia­vas, su­pa­kuo­ja­mos bei ati­duo­da­mos per­dir­bė­jams. Šios ga­myk­los sta­ ty­bai ES Sang­lau­dos fon­das ski­ ria apie 80 pro­c. lė­šų, o bend­ ra ga­myk­los kai­na sieks apie 35 mln. li­tų. Rū­šiuo­jant at­lie­kas nau­dos lau­ kia­ma ir iš šie­met uos­ta­mies­ty­je pra­dė­ju­sių veik­ti di­džių­jų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lių, ku­rio­se klai­ pė­die­čiai ga­li at­si­kra­ty­ti pa­vo­jin­gų me­džia­gų, ne­be­rei­ka­lin­gų bal­dų,

Kaip ro­do ES pa­tir­tis, kuo to­bu­les­ nė at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma su­ ku­ria­ma, tuo šva­riau gy­ve­na­ma. Klai­pė­dos re­gio­nas yra ly­de­ris ša­ ly­je, 2013 me­tais įvyk­dęs ES at­lie­ kų tvar­ky­mo už­duo­tis. Ta­čiau iš­lai­ky­ti eko­lo­giš­ką at­lie­ kų tvar­ky­mo sis­te­mą yra bran­gu. Atei­ty­je to­bu­li­nant at­lie­kų tvar­ky­ mo sis­te­mą ga­li tek­ti už šią pa­slau­ gą mo­kė­ti dar bran­giau. Šią tie­są ne vi­sa­da su­pran­ta ne­tgi po­li­ti­kai. Šią va­sa­rą net pen­kios Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­bės bu­vo sua­be­ jo­ju­sios, ar tiks­lin­ga yra de­gin­ ti at­lie­kas, ir ne­no­rė­da­mos mo­kė­ti už šią at­lie­kų su­tvar­ky­mo pa­slau­ gą pa­su­ko į teis­mus. Tik Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos mies­tų sa­vi­val­dy­bės iš­ kart pri­ta­rė eko­lo­giš­kes­niam at­lie­ kų tvar­ky­mui. Me­tų pa­bai­go­je dau­ge­lis re­gio­no sa­vi­val­dy­bių priė­mė spren­di­mus di­din­ti rink­lia­vas už at­lie­kų tvar­ ky­mą ir pa­reiš­kė ke­ti­ni­mus gin­čą su KRATC baig­ti tai­kos su­tar­ti­mi. Ki­to ke­lio pa­pras­čiau­siai nė­ra – eko­lo­giš­kos at­lie­kų tvar­ky­mo sis­ te­mos su­kū­ri­mą di­džią­ja da­li­mi fi­ nan­suo­ja ES, jos tei­sės ak­tai yra vir­šes­ni už Lie­tu­vos įsta­ty­mus, to­dėl pri­va­lo­ma lai­ky­tis ES prin­ ci­pų. Vie­nin­te­lė pro­ble­ma, ku­rią pa­ste­bė­jo ir su­si­ti­ki­me da­ly­va­vę Klai­pė­dos gy­ven­to­jai, kad su­kū­ rę eko­lo­giš­ką eu­ro­pie­tiš­ką at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mą tu­ri­me ją iš­lai­ ky­ti iš lie­tu­viš­kų at­ly­gi­ni­mų.

6

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

nuomonės

Ar už­draus­ti del­fi­nų šou?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ka­lė­dų dub­lis su fe­jer­ver­kais

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

G

Šven­tės pa­vy­ko

y­vū­nų tei­ses gi­nan­tys pi­lie­čiai su­ne­ri­mę dėl esą ne­tin­ka­mo­mis są­ly­go­mis Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je lai­ ko­mų sep­ty­nių del­fi­nų ir ne­se­niai gi­mu­sio jau­nik­lio svei­ka­tos. Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ga­ ni­za­ci­ja ne tik ini­ci­juo­ja pa­tik­ri­ni­mą įstai­go­je, bet ir siū­lo nu­trauk­ti šių gy­vū­nų pa­si­ro­dy­mus. Ar rei­ kia už­draus­ti del­fi­nų pa­si­ro­dy­mus Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je?

Už

Prieš

Saulius Pocius

K

ai Ka­lė­dos pa­ga­liau įveik­tos, priar­tė­ja fe­jer­ver­k ų dau­g ia­ die­nės. Po dra­ma­t iš­kai ro­ mios vi­neg­re­tų ir „šli­ži­kų“ do­ ro­ji­mo mo­no­to­ni­jos pa­sie­kia­mas nau­jas šven­ti­nis ly­gis. Jo pra­na­šė­mis tam­pa prie dau­gia­bu­čių na­mų laip­ti­nės po­škan­čios pe­tar­dos, sa­va­dar­biai ner­vų ga­din­to­jai ir stai­ga drioks­te­lė­ju­sios už­draus­tų spro­ga­ lų „Smertj Hu­sei­nu“ pro­vo­ka­ci­jos. Kaip ki­taip pa­bėg­t i nuo be­pras­my­bės, pra­dė­ju­sios per­se­k io­t i mus nuo to gy­ ve­n i­mo mo­men­to, kai sme­ge­nų veik­lą ima­me ta­pa­tin­ti su in­te­lek­tu? Vis dėl­to ta po­k šin­t i ir ben­ga­l iš­ko­m is ug­ne­lė­mis pa­kra­py­ta me­tų san­dū­ra su­ tei­kia pro­gą bent šiek tiek ap­čiuop­ti lai­ ko es­mę ir pa­g y­v in­t i ste­reo­t i­pu vir­t u­ sią iliu­z i­ją, kad jis tą iš­k il­min­gą aki­mir­ ką stab­te­li.

Ta po­kšin­ti ir ben­ga­liš­ko­ mis ug­ne­lė­mis pa­kra­py­ta me­tų san­dū­ra su­tei­kia ga­ li­my­bę bent šiek tiek ap­ čiuop­ti lai­ko es­mę. Ta­čiau toks ste­reo­ti­pas tė­ra tik šven­ti­nis me­las pa­čiam sau – iš tie­sų su­sto­t i ga­l i tik pra­si­ver­žu­sių emo­ci­jų ant že­mės nu­ tėkš­tas ža­din­tu­vas, o pa­ts lai­kas vis tiek nie­ka­da ne­nu­rims­ta. Vis­ką ma­ri­nan­ti ir re­ge­ne­ruo­jan­ti jo tėk­mės prie­žas­tis – ge­ ro­kai di­des­nis pa­sau­lio ste­buk­las už Ro­ do ko­lo­są ir ka­ban­čius Se­mi­ra­mi­dės so­ dus sy­k iu paė­mus. Ste­buk­las ir neį­me­ na­ma pa­slap­t is, ku­r ios tu­r i­n į daug kas ta­pa­ti­na su Die­vu. Tai­g i pra­smės lai­ke paieš­kos šven­tės me­t u su­si­de­da iš al­ko­ho­l io pa­lais­t y­to są­mo­jo, skai­čiuo­ja­mų va­lan­dų, mi­nu­ čių, o pa­skui – se­kun­džių ir taip lauk­to nau­jo at­skai­tos taš­ko at­si­ra­d i­mo. Nau­ jie­ji me­tai – tai lyg Kris­taus bro­l io dvy­ nio gi­mi­mas, bak­cha­na­l iš­ka­sis Ka­lė­dų dub­li­ka­tas. Vie­niems tai su­tei­kia ga­li­my­bę tar­si at­ si­nau­jin­ti, ki­tiems tai pro­ga po­pu­lia­riai pa­ž vy­gau­ti: „Aš tik­rai my­liu Lie­tu­vą!“ ir san­k ry­žo­je iš­si­šie­pus re­g u­l iuo­t i eis­mą mo­juo­jant šam­pa­no bu­te­liu. Kaip ten be­bū­t ų, Nau­jų­jų me­t ų su­t ik­ tu­vės ža­v ios bent jau tuo, kad nie­kas ne­g ie­da sen­mer­g iš­k ų cho­ra­lų, o ša­k u­ te nar­šant sil­kę vi­sai ne­bū­t i­na min­k y­ ti min­čių apie am­ž i­ny­bę. Ar­ba pa­mal­ džiai iš­si­prie­var­tau­t i ieš­kant kaž­ko­k io mis­ti­nio su­si­kau­pi­mo. Fe­jer­ver­kai tie­siog kas­kart skel­bia nau­ ją­sias dio­n i­si­jas ir sklei­d žia nau­ją-se­ną švie­są, bent tuo mo­men­tu raiš­k iau nu­ spal­vi­nan­čią šven­čian­čių žmo­nių emo­ ci­jas – tą skvar­bią dva­sios kal­bą, ku­r i kar­tais pa­ky­lė­ja lig dan­gaus.

Er­zi­na pe­tar­dos

Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė, Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­ sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė: – Ma­nau, kad del­fi­nų pa­si­ro­dy­mai tik­rai tu­rė­tų bū­ti su­stab­dy­ti. Pir­miau­sia – lau­ki­niai gy­vū­nai ne­ga­li bū­ti lai­ko­mi ne­lais­vė­je dėl pra­mo­gos. Už­da­ry­ti jie ga­li bū­ ti vie­nin­te­liu at­ve­ju – jei gy­vū­nai yra nyks­tan­tys ir tai bū­ti­na jų iš­sau­go­ji­mui. Pa­si­ro­dy­mų me­tu del­fi­nai ne­ siel­gia taip, kaip elg­tų­si lais­vė­je. Vi­si de­monst­ruo­ja­ mi šou ele­men­tai yra iš­mo­ko­mi per tre­ni­ruo­tes ir ska­ ti­nant ėda­lu. Del­fi­nas ne­tu­ri jo­kio pa­si­rin­ki­mo ir yra ver­čia­mas da­ly­vau­ti pa­si­ro­dy­muo­se, ku­rių me­tu pa­ ti­ria stre­są. Be to, šių gy­vū­nų fi­zio­lo­gi­niai pro­ce­sai na­tū­ra­lio­je ap­lin­ko­je yra ki­to­kie, nei nuo­lat gy­ve­nant chlo­ruo­ta­me už­da­ra­me ba­sei­ne. Plauk­da­mi lais­vė­ je del­fi­nai ga­li iš­vys­ty­ti iki 60 ki­lo­met­rų per va­lan­ dą grei­tį, ir šis pro­ce­sas jiems pa­de­da iš­si­va­ly­ti odą nuo įvai­rių mik­ro­bų. Ba­sei­ne jie to da­ry­ti ne­tu­ri ga­ li­my­bių, to­dėl jų ser­ga­mu­mo ir mir­tin­gu­mo ro­dik­liai ne­lais­vė­je yra aukš­tes­ni. Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti ir tai, kad vie­nos ša­lys yra priė­mu­sios įsta­ty­mus, drau­džian­čius pa­si­ro­dy­mus su gy­vū­nais, ki­to­se – bu­vę del­fi­na­riu­mai dėl pa­ste­bė­to nei­gia­mo po­vei­kio del­fi­nams yra už­da­ ry­ti. Mū­sų vi­suo­me­nė dar nė­ra są­mo­nin­ga, kad su­ pras­tų, jog ne tik šuo ar ka­tė ga­li ken­tė­ti. Daž­nai už del­fi­nų šyp­se­nos sle­pia­si kan­čia, nes gy­vū­nas ne­ga­ li at­si­sa­ky­ti da­ly­vau­ti pa­si­ro­dy­muo­se. Pas­te­biu, kad ne­ma­žai žmo­nių sa­ko, jog del­fi­nai tu­rė­tų bū­ti lai­ko­ mi už­da­ry­ti dėl te­ra­pi­jos vai­kams. Ta­čiau, kaip tei­gia ty­ri­mai, šis gy­dy­mo bū­das nė­ra kaž­kuo iš­skir­ti­nis ar la­bai nau­din­gas. Ne­rei­kė­tų pri­si­deng­ti te­ra­pi­ja, no­rint del­fi­nus lai­ky­ti ne­lais­vė­je.

Ol­ga Ža­lie­nė, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­ to­rė: – Užd­raus­ti pa­si­ro­dy­mų ne­rei­kė­tų. Del­fi­nai yra vi­ sos Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis tur­tas, to­dėl ke­li as­me­nys ar vie­na ins­ti­tu­ci­ja ne­ga­li nu­spręs­ti už vi­sus. Tik pa­ ti vals­ty­bė ga­li priim­ti spren­di­mus. Ne­su­tik­čiau, kad del­fi­nai Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je yra lai­ko­mi vien dėl pra­mo­gos. Jų bu­vi­mas sie­ja­mas su ki­ta mi­si­ja – edu­ ka­ci­ja ir pa­ži­ni­mu. Apsk­ri­tai zoo­lo­gi­jos so­dų tiks­las nė­ra šou. Jie tei­kia džiaugs­mą, nes žmo­nėms tai uni­ ka­li pro­ga iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su gy­vū­nais. Rei­kė­ tų pa­brėž­ti ir tai, kad tiek Lie­tu­vo­je, tiek vi­so­je Eu­ ro­pos Są­jun­go­je del­fi­na­riu­muo­se lai­ko­mi del­fi­nai jau yra gi­mę ne­lais­vė­je. Įs­ta­ty­mai drau­džia šiuos gy­vū­nus gau­dy­ti ir įvež­ti į ki­tas ša­lis. Del­fi­na­riu­muo­se jiems su­ku­ria­mos tin­ka­mos gy­ve­ni­mo są­ly­gos. Ma­nau, jei gy­vū­nams yra su­da­ro­mos op­ti­ma­lios ap­lin­kos są­ly­ gos, skriau­da ir ža­la bū­na la­bai ma­ža. Ži­no­ma, gam­ tos nie­kas neats­tos, ta­čiau del­fi­nai mū­sų del­fi­na­riu­ me jau­čia­si pui­kiai. Gy­vū­nai yra la­bai bend­rau­jan­tys, so­cia­lūs ir fi­ziš­kai ak­ty­vūs. Juos pri­žiū­rin­ti ko­man­da ir jos spe­cia­lis­tai per už­siė­mi­mus, bend­rau­da­mi sten­ gia­si su­kur­ti gy­vo­jo­je ap­lin­ko­je už­fik­suo­ja­mas šių gy­ vū­nų emo­ci­jas. Žmo­nės, ku­rie yra ša­lia del­fi­nų, jau ta­po jų ban­dos na­riais. Tre­ne­rius jie prii­ma kaip sa­ vo bend­ruo­me­nės at­sto­vus. Ži­nau, kad gy­vū­nų tei­ sių gy­nė­jai ti­ki­na, kad del­fi­nų mirš­ta­mu­mo ro­dik­liai ne­lais­vė­je esą yra di­des­ni. Ta­čiau gy­vū­nai ly­giai taip pat ser­ga ir lais­vė­je – li­gos ar mir­ties at­ve­jų skai­čiai yra pa­na­šūs. O gam­to­je del­fi­nų ma­žy­lių mir­tin­gu­mas yra net di­des­nis.

Ka­da duo­na bus ru­gių sko­nio?

Ž

ie­ma, kad ir šil­ta, – ne pa­ts tin­ka­miau­sias le­dų val­gy­ mo me­tas. Ta­čiau neat­sis­ py­ru­si ak­ci­jai par­duo­tu­vė­je įsi­gi­jau le­dų. Pir­kau nau­jus, ko­kių dar ne­bu­vau ra­ga­vu­si. Pir­miau­sia at­krei­piau dė­me­sį į pie­ši­nė­lį, ku­ ria­me pui­ka­vo­si ma­no mėgs­ta­mos bruk­nės. Nu­si­pir­kau po­rci­ją le­dų, pa­ska­ na­vau, o kai atė­jo me­tas at­si­svei­ kin­ti su pa­kuo­te, be­rū­šiuo­da­ma at­krei­piau dė­me­sį į už­ra­šą. „Mas­ kar­po­nės sko­nio grie­ti­ni­niai val­go­ mie­ji le­dai su bruk­nių įda­ru“. Įsik­

lau­sy­ki­te: mas­kar­po­nės sko­nio! Kaip ži­no­me, mas­kar­po­nė – tai toks tra­di­ci­nis ita­liš­kas sū­ris, ga­ mi­na­mas iš grie­ti­nė­lės ir rūgš­ties. Ne koks na­tū­ra­liai au­gan­tis au­ ga­las, iš ku­rio rei­kia kon­cent­ruo­ ti kva­pą. Ne me­dus su sa­vo spe­ ci­fi­niu sal­du­mu. Tie­siog šiek tiek ki­to­kia grie­ti­nė­lė, ku­rios vi­sas ža­ ve­sys – ge­bė­ji­mas at­kar­to­ti plak­ tos grie­ti­nė­lės pu­ru­mą. Apie ko­ kius „mas­kar­po­nės sko­nio“ le­dus ga­li­ma kal­bė­ti, jei švie­žias pie­nas ar grie­ti­nė­lė, iš ku­rios ir šiaip jau tu­ri bū­ti ga­mi­na­mi le­dai, yra to­kio

pat sko­nio kaip mas­kar­po­nės sū­ ris? At­ro­do, kad dėl gud­res­nio žo­ džio rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tai „iš di­ de­lio raš­to išei­na iš kraš­to“. Ban­do imi­tuo­ti gur­ma­nų pa­sau­lio vei­kė­ jus, bet išei­na vi­siš­kas šnipš­tas. Ne­ga­liu pyk­ti, le­dai bu­vo ska­ nūs. Tik prie­sko­nis, ku­rį pa­li­ko jų rin­ko­da­ra už­sii­man­tys spe­cia­lis­ tai, per­ne­lyg kar­tus. Šian­dien le­dai mas­kar­po­nės sko­nio, ry­toj – man­ da­ri­nų sul­tys cit­ru­si­nių vai­sių sko­ nio. Šo­ko­la­das – ka­ka­vos pu­pe­lių, o duo­na – ru­gių sko­nio. Ra­sa Va­ka­rie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

La­bai džiau­giuo­si šiais me­tais Teat­ro aikš­tė­je vyks­tan­čiais pro­gi­niais ren­ gi­niais. Te­ko da­ly­vau­ti ir me­duo­lių, ir sul­čių, ir obuo­lių šven­tė­se. La­bai sma­gu kar­tu su šei­ma sa­vait­ga­liais išei­ti pa­si­žmo­nė­ti, nu­si­pirk­ti su­ve­ ny­rų. Daug spal­vų, skam­ba mu­zi­ka, ga­li­ma paau­ko­ti mal­tie­čiams. To­ kios ir tu­ri bū­ti šven­tės. Tik no­ri­si, kad pre­ky­bi­nin­kų bū­tų dar dau­giau. Gau­sy­bė žmo­nių aikš­tė­je dar kar­tą įro­do, jog mums rei­kia pro­gų išei­ ti į mies­tą. Lin­kiu, kad ki­tais me­tais švie­sų, spin­de­sio ir šur­mu­lio bū­tų dar dau­giau. Ilo­na

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Ma­nau, kad pe­tar­dų sprog­din­to­jus rei­kė­tų so­din­ti į ka­lė­ji­mą. Ar­ba skir­ti di­de­les bau­das. Kur be­pa­si­suk­si, vi­ sa­da at­si­ras vai­ki­ga­lių bū­re­lis, gąs­ di­nan­tis žmo­nes. Nuo jų ne­pa­bėg­ si nei mie­ga­muo­siuo­se kvar­ta­luo­se, nei se­na­mies­ty­je. Ne­be­ga­liu net sa­ vo šuns ra­miai iš­ves­ti į lau­ką. Vos išei­ni pro du­ris, kaž­kas po­kšte­li ir su­si­gū­žęs au­gin­ti­nis, pa­mir­šęs apie pri­va­lo­mas at­lik­ti pa­rei­gas, ver­žia­si at­gal į na­mus. Ne kar­tą griau­din­čių pe­tar­dų bu­vau pa­ža­din­ta ir nak­tį. Nie­kaip ne­sup­ran­tu šio fe­no­me­no. Su­tin­ku, kad ste­bė­ti sau­giai šau­do­ mus fe­jer­ver­kus – gra­žus ir įdo­mus re­gi­nys, ta­čiau iš ko­kio me­džio rei­ kia bū­ti iš­kri­tu­siam, kad sa­va­dar­bių pe­tar­dų sprog­di­ni­mas at­ro­dy­tų at­ rak­ci­ja? Ma­nau, to­kiems pra­mo­gų ieš­ko­to­jams rei­kė­tų bent jau skir­ti griež­tas pi­ni­gi­nes bau­das. Ra­sa

Te­le­vi­zo­rių žiū­rės ra­miau

Skai­čiau, kad Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pro­gra­mų ete­ ry­je ne­be­liks ko­mer­ci­nės rek­la­mos. Pa­ga­liau. Gal da­bar ga­lė­siu ir fil­mą ra­miai ste­bė­ti. Se­niau pra­dė­da­vau žiū­rė­ti ir tie­siog ne­te­kęs kant­ry­bės iš­jung­da­vau te­le­vi­zo­rių. Ri­mas

Lin­ki nuo­šir­du­mo

Vi­siems per šven­tes no­rė­jau pa­lin­ kė­ti ne­pa­mirš­ti ap­lin­ki­nių. Kar­tais į vo­ke­lį už­ten­ka įdė­ti 10 li­tų ir tie­siog pa­ro­dy­ti dė­me­sį. Ar­ba at­vi­ru­ke pa­ ra­šy­ti gra­žių žo­džių. Juk tiek ne­daug rei­kia, kad pa­si­jaus­tu­me lai­min­gi. Ir pa­ti sau­gau anū­kų ir vai­kų do­va­no­ tus pie­ši­nius, ki­tas smulk­me­nas. Tie­siog rei­kė­tų ne­bū­ti abe­jin­giems. Svar­biau­sia – nuo­šir­du­mas. Van­da

Duo­ki­te del­fi­nams ra­my­bę

Pa­li­ki­te del­fi­nus ra­my­bė­je. Ir ap­ skri­tai vi­sus uos­ta­mies­čio gy­vū­ nus. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl jie vis už­kliū­va? Jau meš­ką pa­ža­di­ no, da­bar ne­rims­ta vėl. Bet­rūks­ta to, kad vos grį­žu­sių del­fi­nų pa­si­ro­ dy­mai bū­tų už­draus­ti. Jais rū­pi­na­si spe­cia­lis­tai, ku­rie ži­no, ką da­ro. Ge­di­mi­nas Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

AKTUALIJOS

Ventės rage siau­čia sta­ty­bi­nin­kai Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­ty­je jau be­ veik mė­nuo šei­mi­nin­kau­ja sta­ty­bi­nin­kai. Apie 10 mln. li­tų ver­tės re­konst­ruk­ci­ja gau­siai lan­ko­mą pa­ma­rio ob­jek­tą pa­keis neat­pa­žįs­ta­mai. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Iš­kils nau­jas cent­ras

„At­si­ras nau­jas dvie­jų aukš­tų apie 200 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to pa­ sta­tas lan­ky­to­jams, ja­me bus įkur­ta mo­der­ni kom­piu­te­ri­zuo­ta eks­po­zi­ ci­ja. Jis sto­vės ant kal­ve­lės, kur šiuo me­tu lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka ant­ra­ sis eis­mą šia­me ke­ly­je drau­džian­ tis ženk­las“, – bū­si­mais po­ky­čiais Ven­tės ra­ge džiau­gė­si or­ni­to­lo­gi­ jos sto­ties va­do­vas Vy­tau­tas Ju­sys. Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­tis pra­dė­jo veik­ti 1929 me­tais. Ad­mi­ nist­ra­ci­nis pa­sta­tas jau ne­be­ten­ ki­no dar­buo­to­jų po­rei­kių, to­dėl jis bus re­konst­ruo­tas ir per­tvar­ky­tas – at­si­ras kon­fe­ren­ci­jų sa­lė, bus iš­ plės­tos erd­vės. „Ren­gė­me se­mi­na­rą apie gul­bes ir žą­sis, at­vy­ko 60 žmo­nių iš vi­sos ša­lies. Ne­be­tu­rė­jo­me to­kios sa­lės, kad vi­si tilp­tų, te­ko ren­gi­nį per­kel­ti į Kin­tus“, – pa­sa­ko­jo V.Ju­sys.

Du­rų neuž­vers

Per me­tus į Ven­tės ra­gą at­vyks­ta apie 150 tūkst. žmo­nių. Jie čia ga­ lė­jo pa­ma­ty­ti or­ni­to­lo­gų su­rink­tą eks­po­zi­ci­ją, bu­vo ren­gia­mos eks­ kur­si­jos. Kol kas vi­sas ar­chy­vas ir eks­po­zi­ci­ja per­kel­ta ir ne­bus pa­sie­ kia­ma lan­ky­to­jams. „Sto­tis lan­ky­to­jams du­rų neuž­ vers, tik ne­veiks eks­po­zi­ci­ja. Ją ap­ žiū­rė­da­vo maž­daug de­šim­ta­da­lis tu­ris­tų. Te­ri­to­ri­ja ne­bus už­da­ry­ta, žmo­nės ga­lės at­va­žiuo­ti, eks­kur­si­ jas priim­si­me lau­ke. Žie­mą lan­ky­ to­jų vi­sa­da bū­na ma­žiau“, – tei­gė V.Ju­sys. Re­konst­ruk­ci­ja bus baig­ta 2015 me­tų ge­gu­žę. Ven­tės ra­ge iš­kils ne tik nau­jas lan­ky­to­jų cent­ras, bet ir ūki­nis sto­ties pa­sta­tas su san­dė­ liu bei paukš­čių žie­da­vi­mo pa­tal­ po­mis. „Lan­ky­to­jų cent­re bus įreng­tas ap­žval­gos bokš­te­lis, žmo­nės ga­lės už­lip­ti ir pa­si­žval­gy­ti po ma­rias“, – ti­ki­no sto­ties va­do­vas.

Pla­nai: Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­tis ir jos te­ri­to­ri­ja po re­konst­ruk­ci­jos la­bai pa­si­keis.

Sut­var­kys ir mo­lą

Pa­va­sa­rį re­mon­to su­lauks ir Ven­ tės ra­go mo­las – bus re­konst­ruo­ ta jo dan­ga. „Švy­tu­rys bu­vo ne­se­niai re­ konst­ruo­tas, ta­čiau bu­vo pla­nų

keis­ti pa­tį jo me­cha­niz­mą. Tai kol kas ati­dė­ta“, – kal­bė­jo V.Ju­sys. Ven­tės ra­go švy­tu­rys yra se­ niau­sias iš sep­ty­nių Lie­tu­vo­je esan­čių. Jis pa­sta­ty­tas 1863 me­ tais. Šiais me­tais Ven­tės ra­ge or­

Vy­tau­to Ju­sio nuo­tr.

ni­to­lo­gai su­žie­da­vo 60 tūkst. paukš­čių. „Sto­tis ne­bu­vo re­konst­ruo­ta nuo pat jos įkū­ri­mo, tai rim­čiau­si dar­ bai per vi­są jos gy­va­vi­mo lai­ko­tar­ pį“, – sa­kė V.Ju­sys.

Šven­tės mo­te­rims – be smur­to Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis Mo­te­rų kri­zių cent­re pa­si­žy­mė­jo ra­my­ be ir džiu­gi­na­ma sta­tis­ti­ka. Per šven­tes įstai­go­je, tei­kian­čio­ je pa­gal­bą smur­tą šei­mo­je pa­ti­ rian­čioms mo­te­rims, neap­si­gy­ ve­no nė vie­na klai­pė­die­tė. Ta­ čiau nu­skriaus­tų­jų ant­plū­džio ne­ra­miai lau­kia­ma ki­tų me­tų pra­džio­je.

Kaip tei­gė Mo­te­rų kri­zių cent­rą ad­mi­nist­ruo­jan­čios sa­vi­val­dy­bės įstai­gos Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ro Pa­gal­bos mo­te­rims pa­da­li­ nio va­do­vė Li­na Kra­saus­kie­nė, pa­ na­ši ten­den­ci­ja pa­ste­bi­ma kiek­vie­ nais me­tais. Anot va­do­vės, smur­tą šei­mo­je pa­ti­rian­čios mo­te­rys ak­ty­viau pa­ gal­bos ieš­ko­ti ima­si jau po Nau­jų­ jų me­tų. „Še­še­rius me­tus dirb­da­ma su mo­te­ri­mis, pa­ti­rian­čio­mis kri­zę, pa­ste­biu, kad per Kū­čias ir Ka­lė­ das konf­lik­tų ar pro­ble­mi­nių si­tua­ ci­jų su­ma­žė­ja. Per šven­tes žmo­nės bū­na ge­res­ni. Su­tuok­ti­niai ne­re­ tai ti­ki­si, kad pa­vyks su­si­tai­ky­ti ir iš­spręs­ti vi­sus konf­lik­tus. Ta­čiau šven­tės bai­gia­si ir, de­ja, daž­nai taip lauk­tas ste­buk­las neį­vyks­ta. Sup­ra­tus, kad si­tua­ci­ja ne­pa­si­kei­ tė, vėl pa­dau­gė­ja pyk­čio pro­trū­kių, ag­re­si­jos at­ve­jų. Jei žmo­nės ne­no­ ri pa­tys dė­ti pa­stan­gų, ne­ti­kė­tai jie ne­ga­li pa­si­keis­ti“, – tei­gė L.Kra­ saus­kie­nė. Pa­da­li­nio va­do­vė pa­sa­ko­jo, jog per šven­ti­nį pe­rio­dą įstai­gos dar­ buo­to­jai Mo­te­rų kri­zių cent­re

sten­gė­si, kad bė­dų ka­muo­ja­mos klai­pė­die­tės ras­tų ar­ti­muo­sius, su ku­riais ga­lė­tų sau­giai pra­leis­ ti šven­tes. Šiuo me­tu Mo­te­rų kri­zių cent­re gy­ve­na trys nuo­la­ti­nės gy­ven­to­jos, o dar 33 mo­te­rys įstai­go­je lan­ko­si, kad gau­tų kva­li­fi­kuo­tą psi­cho­lo­gi­ nę pa­gal­bą. Cent­re yra 24 vie­tos. Įs­tai­go­ je ga­li ap­si­gy­ven­ti vien mo­te­rys ar­ba ma­mos su vai­kais. Mo­te­ rų kri­zių cent­ras vei­kia vi­są pa­ rą sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę,

tad fi­zi­nį ar psi­cho­lo­gi­nį smur­tą šei­mo­je pa­ty­ru­sios klai­pė­die­tės į įstai­gą ga­li at­vyk­ti bet ku­riuo pa­ ros me­tu.

Li­na Kra­saus­kie­nė:

Šven­čių me­tu šei­mo­ je lauk­tas su­si­tai­ky­ mo ste­buk­las neį­ vyks­ta ir ten­ka grįž­ti į rea­ly­bę. Dar­bai: Žve­jų rū­mų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je pa­keis­ta da­lis iš­

si­klai­piu­sių trin­ke­lių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Re­mon­tas – lyg do­va­na Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia Žve­jų rū­ mams įtei­kė šven­ti­nę do­va­ną – pra­dė­jo re­mon­tuo­ti ša­lia esan­čią au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Da­ly­je jos pa­klo­tos trin­ke­lės, pa­ re­mon­tuo­ti laip­tai.

Sta­tis­ti­ka: šven­ti­niu lai­ko­tar­piu Mo­te­rų kri­zių cent­re neap­si­gy­ve­no nė

vie­na skriau­džia­ma mo­te­ris.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tei­gė, kad Žve­jų rū­mų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­ te­lę pla­nuo­ta re­mon­tuo­ti se­niai. Dar­bus bu­vo nu­ma­ty­ta at­lik­ti ki­ tais me­tais. „Ta­čiau šiais me­tais ne­pak­lo­jo­ me iš­ti­si­nės as­fal­to dan­gos Tai­kos pro­spek­te. Ran­go­vas pa­bi­jo­jo vyk­ dy­ti dar­bus dėl oro są­ly­gų. Bai­mi­ no­si, kad dan­ga ga­li bū­ti pa­klo­ta

ne­ko­ky­biš­kai. Tad su­kei­tė­me dar­ bus. Pir­ma su­re­mon­tuo­si­me aikš­ te­lę, o ki­tais me­tais – klo­si­me as­ fal­to dan­gą Tai­kos pro­spek­te“, – tvir­ti­no L.Dū­da. Žve­jų rū­mų aikš­te­lės re­mon­ tas kai­nuos apie 200 tūkst. li­tų. Jei dar­bų ne­bus spė­ta už­baig­ti šie­met, tai bus pa­da­ry­ta ki­tais me­tais, kai leis oro są­ly­gos. „Aikš­te­lę tik­rai rei­kė­jo re­mon­ tuo­ti. Ply­te­lės bu­vo vi­siš­kai iš­si­ klai­piu­sios“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Aikš­te­lės re­mon­tas ypač pra­ džiu­gi­no Žve­jų rū­mų di­rek­to­rių Al­ vy­dą Len­kaus­ką. Pa­sak jo, šių dar­ bų rei­kė­jo dėl žmo­nių sau­gu­mo. „Ply­te­lės bu­vo iš­si­klai­piu­sios, taš­ky­da­vo­si van­duo. Tai šven­ ti­nė do­va­na ne tik mums, bet ir lan­ky­to­jams“, – pa­brė­žė A.Len­ kaus­kas.

8

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

lietuva Ne­ži­no, ka­da grįš į Sei­mą

Skau­di ne­tek­tis

Kvie­ti­mų ne­ga­vo

Vi­są Sei­mo ru­dens se­si­ją dar­ be ne­si­ro­dęs kon­ser­va­to­rius Egi­di­jus Va­rei­kis BNS tei­gė ne­ga­lin­tis pa­sa­ky­ti, ka­da grįš į dar­bą. „Ži­not, aš gal ir ži­nau, bet ka­dan­gi yra tam tik­ra pro­ ce­dū­ra, aš ne­ga­liu sa­kyt“, – ti­ ki­no kon­ser­va­to­rius. Jis pa­ tvir­ti­no, kad tu­ri ne­dar­bin­gu­ mo pa­žy­mė­ji­mą.

Ei­da­mas 76-uo­sius me­tus penk­ta­die­nį mi­rė at­kur­tos Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nės Gar­bės sar­gy­bos or­kest­ro įkū­rė­jas ir il­ ga­me­tis jo va­do­vas Jus­ti­nas Jo­nu­šas. J.Jo­nu­šo kū­ry­bi­nė veik­la bu­vo la­bai pla­ti: jis – Lie­ tu­vos dai­nų šven­čių di­ri­gen­tas, įvai­rių Lie­tu­vos pu­čia­mų­jų or­ kest­rų puo­se­lė­to­jas ir įkū­rė­jas.

Į ki­tų me­tų pra­džio­je vyk­sian­ tį pres­ti­ži­nį Pa­sau­lio eko­no­mi­ kos fo­ru­mą Da­vo­se kvie­ti­mo ne­su­lau­kė nei Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, nei prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Fo­ru­me apie pa­tir­tį ko­vo­jant su mo­ kes­čių ven­gi­mu kal­bės Lie­tu­ vos de­le­guo­tas Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos na­rys Al­gir­das Še­me­ta.

Į pre­zi­den­to rin­ki­mus žiū­ri li­be­ra­liai Kol kas ne­ma­ty­ti nė vie­no li­be­ra­lia­jam spar­nui at­sto­vau­jan­ čio po­li­ti­ko, ku­ris drįs­tų da­ly­vau­ti ki­tų me­tų pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se. Li­be­ra­lai vis dar svars­to, ar pa­lai­ky­ti Da­lios Gry­baus­kai­ tės kan­di­da­tū­rą, ar ieš­ko­ti sa­vų kan­di­da­tų. Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

Pre­ten­den­tų at­si­ras­tų

Kiek anks­čiau Lie­tu­vos li­be­ra­lų są­ jū­dis pa­reiš­kė, kad, kaip ir ki­ti opo­ zi­ci­jos at­sto­vai – kon­ser­va­to­riai, pa­lai­ko da­bar­ti­nės ša­lies Pre­zi­den­ tės D.Gry­baus­kai­tės kan­di­da­tū­rą. Ta­čiau į sa­vo pa­reiš­ki­mą pa­žiū­rė­jo li­be­ra­liai ir neat­me­tė ki­tos ga­li­my­ bės – siū­ly­ti sa­vo kan­di­da­tą. Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­kas Eli­ gi­jus Ma­siu­lis sa­kė, kad par­ti­ja ga­ lu­ti­nį ver­dik­tą pa­teiks sau­sio 18 d., iš­kart po ta­ry­bos po­sė­džio. „Ar­ba rem­si­me D.Gry­baus­kai­ tę, ar­ba kel­si­me sa­vo kan­di­da­tus. Šian­dien links­ta­me prie Eu­ge­ni­ jaus Gent­vi­lo ir Pet­ro Aušt­re­vi­čiaus kan­di­da­tū­rų, – ga­li­mus pre­ten­den­ tus užim­ti pre­zi­den­to po­stą įvar­ di­jo li­be­ra­lų ly­de­ris E.Ma­siu­lis. – Sun­ku pa­sa­ky­ti, ką nu­spręs par­ ti­ja. Kol kas pa­lai­ky­ti Pre­zi­den­tę, ma­tyt, yra la­biau ma­no as­me­ni­nė nuo­sta­ta.“ Pak­laus­tas apie vie­ną po­pu­lia­ res­nių li­be­ra­lų frak­ci­jos at­sto­vų Sei­me – Vi­ta­li­jų Gai­lių, E.Ma­siu­lis sa­kė, kad jis nė­ra par­ti­jos na­rys. Kan­di­da­tas ne­kan­di­da­tuo­ja

E.Gent­vi­lo ne­nus­te­bi­no, kad jis nuo­lat mi­ni­mas kaip vie­nas iš li­be­ ra­lų pre­ten­den­tų užim­ti pre­zi­den­to po­stą. Ta­čiau po­li­ti­kas pa­brė­žė jau nuo rug­sė­jo kar­to­jan­tis, jog rin­ki­ muo­se ne­da­ly­vaus, ir jam ap­mau­ du, kad nie­kas jo ne­gir­di. „Ma­no pa­var­dė links­niuo­ja­ ma jau nuo praė­ju­sios va­sa­ros, bet dar rug­sė­jį pa­sa­kiau, kad da­ly­vau­ ti rin­ki­muo­se ne­pla­nuo­ju. Gal par­ ti­jos na­riai ir siū­lys ma­no kan­di­da­ tū­rą, ta­čiau par­ti­ja nė ne­ga­lė­tų jos svars­ty­ti, ne­ga­vu­si ma­no su­ti­ki­mo. Apie tai kal­bė­jo­me daug kar­tų, ne­ ži­nau, kas tu­rė­tų at­si­tik­ti, kad pre­ ten­duo­čiau užim­ti pre­zi­den­to po­stą“, – svars­tė E.Gent­vi­las. As­me­ni­ne li­be­ra­lo E.Gent­vi­lo nuo­mo­ne, į pre­zi­den­to po­stą ga­lė­tų pre­ten­duo­ti P.Aušt­re­vi­čius ir bu­ vęs tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­ jus Ši­ma­šius. Jis neat­me­tė ir V.Gai­ liaus kan­di­da­tū­ros. Esą svar­biau­sia gau­ti par­ti­jos na­rių pa­lai­ky­mą, ne­ bū­ti­nai pri­klau­sant jų gre­toms. Lauks par­ti­jos ver­dik­to

Pats P.Aušt­re­vi­čius kan­di­da­tų są­ ra­še taip pat pa­si­ge­do de­ši­nio­jo li­ be­ra­lių­jų pa­žiū­rų spar­no at­sto­vų.

Anot jo, kai toks kan­di­da­tas at­si­ ras, jis su­lauks pi­lie­ti­nės vi­suo­me­ nės pa­lai­ky­mo. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kaip elg­sis Li­ be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga (LiCS). Par­ti­ja nė­ra iš­re­gist­ruo­ta, nors ir ge­ro­kai ap­griu­vu­si bei pa­sta­ruo­ju me­tu pa­si­me­tu­si. Neat­me­tu ga­li­ my­bės, kad ji ga­li kel­ti sa­vo kan­di­ da­tą“, – svars­tė P.Aušt­re­vi­čius.

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las:

Ne­ži­nau, kas tu­rė­tų at­si­tik­ti, kad pre­ten­ duo­čiau užim­ti pre­ zi­den­to po­stą. Kal­bė­da­mas apie sa­vo kan­di­da­ tū­rą jis ak­cen­ta­vo par­ti­jos po­zi­ci­ją ir sky­rių dis­ku­si­ją. Vis dėl­to po­li­ti­kas neat­si­sa­ko dar kar­tą da­ly­vau­ti pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se. P.Aušt­re­vi­čius 2004-ųjų pre­zi­den­to rin­ki­muo­se užė­mė tre­čią vie­tą (18,71 pro­c. bal­ sų) ir į ant­rą tu­rą ne­pa­te­ko. „Pir­miau­sia no­riu gau­ti parti­ jos kolegų pa­ra­mą, ku­ri yra svar­bi, nes lei­džia ti­kė­tis, kad vyks nor­ ma­li rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, bus sie­

kia­ma ge­riau­sių re­zul­ta­tų. Nea­be­ jo­ju, kad ga­li­my­bių mes tu­ri­me“, – tei­gė P.Aušt­re­vi­čius. Žvel­gia į Vi­sa­gi­ną

Sei­me nė vie­nos vie­tos ne­ga­vu­sios LiCS pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Me­lia­nas sa­kė, kad iki pre­zi­den­to rin­ki­mų li­ ko dar pa­kan­ka­mai lai­ko, to­dėl ir­ gi ren­ka­si iš dvie­jų va­rian­tų – pa­ lai­ky­ti da­bar­ti­nės ša­lies va­do­vės kan­di­da­tū­rą ar­ba siū­ly­ti sa­vo par­ ti­jos na­rį. „Mes svars­to­me siū­ly­ti sa­vo kan­ di­da­tą, nes rin­ki­muo­se tu­ri bū­ti žmo­gus, ku­ris at­sto­vau­tų lais­va­jai min­čiai. Kol kas ga­li­mų pre­ten­den­ tų neį­var­dy­siu. Ta­čiau tu­ri­me daug žy­mių po­li­ti­kų, pa­vyz­džiui, Vi­sa­gi­ no me­rė Da­lia Štrau­pai­tė ro­do ge­ rus re­zul­ta­tus, neat­me­tu ga­li­my­ bės, kad par­ti­jos na­riai ga­li siū­ly­ti ir ma­no, kaip pir­mi­nin­ko, kan­di­da­ tū­rą“, – svars­tė A.Me­lia­nas. Su­ta­pi­mas ar ne, bet ki­ta į po­li­ ti­nį už­ri­bį nu­stum­ta par­ti­ja – Lie­ tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga – kan­di­da­tu į pre­zi­den­tus iš­kė­lė ša­lia Vi­sa­gi­no esan­čios Ig­na­li­nos me­rą Bro­nį Ro­pę. Trūks­ta po­pu­lia­ru­mo

Vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­r i­m ų agen­t ū­ros „Vil­m o­r us“ di­rek­to­rius Vla­das Gai­dys sa­kė, kad, lapk­ri­čio ap­klau­sos duo­me­ ni­m is, vi­s uo­m e­n ės in­te­re­sams ge­riau­siai at­sto­vau­ja Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­t ė, prem­je­ras Al­ gir­das But­ke­vi­čius bei „Tvar­kos ir tei­s in­g u­m o“ par­t i­jos pir­m i­ nin­kas Ro­lan­das Pak­sas. Rin­kė­ jai, at­sa­ky­da­mi į at­vi­rą klau­si­mą apie ge­riau­siai jų in­te­re­sams at­

Nes­ku­ba: iš kiek kan­di­da­tų į pre­zi­den­tus žmo­nės ga­lės rink­tis, paaiš­

kės anks­čiau­siai sau­sį.

sto­vau­jan­tį as­me­nį, pa­mi­nė­jo ir li­be­ra­lą E.Ma­siu­lį. „E.Ma­siu­lis iš­lai­ko ge­rą sa­vo rei­ tin­gą. Apie jį gy­ven­to­jai tei­gia­mai at­si­lie­pia ir klau­sia­mi, pa­lan­kiai ar ne ver­ti­na vi­suo­me­nės veikėjus. Net per kri­zę, kai bu­vo val­džio­je, E.Ma­siu­lis iš­sau­go­jo pliu­so ženk­ lą“, – sa­kė V.Gai­dys.

Dė­lio­ja kan­di­da­tus

Siū­lys pa­si­ra­šy­ti dek­la­ra­ci­ją

Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos pre­z i­den­to rin­ki­mai vyks 2014 m. ge­gu­žės 11 d. Kai ku­rios par­ti­jos jau pra­ne­šė, kas joms at­sto­vaus.

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) siū­lys kan­di­da­tams į pre­zi­den­tus pa­ si­ra­šy­ti gar­bin­gų ir są­ži­nin­gų rin­ki­ mų dek­la­ra­ci­ją. Pa­sak VRK pir­mi­nin­ ko Ze­no­no Vai­gaus­ko, prieš pen­ke­ rius me­tus pa­si­ra­šy­ta dek­la­ra­ci­ja bu­ vo efek­ty­vi.

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja

rin­ki­muo­se ma­to da­bar­ti­nį eu­ro­par­ la­men­ta­rą Zig­man­tą Bal­čy­tį, ku­rį de­ le­guos ir į Eu­ro­pos Par­la­men­tą. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­

jun­ga su­lauk­ti rin­kė­jų pa­lai­ky­mo ti­ ki­si pa­siū­liu­si Ig­na­li­nos me­ro B.Ro­ pės kan­di­da­tū­rą. O Dar­bo par­ti­jos gre­to­se ko­vo­ti

dėl pre­zi­den­to po­sto sie­kia Ar­tū­ ras Pau­laus­kas.

„Iš pra­kti­kos pa­ma­tė­me, kad per bu­ vu­sius pre­z i­den­to rin­k i­mus ta dek­ la­ra­ci­ja ne­ma­žai da­vė. Ir par­t i­jos, ir kan­di­da­tai į ją žiū­ri rim­tai“, – BNS sa­ kė Z.Vai­gaus­kas. Jo tei­gi­mu, gar­bin­gų ir są­ži­nin­gų rin­ ki­mų dek­la­ra­ci­ja bu­vo veiks­m in­ga prie­mo­nė spren­d žiant konf­l ik­tus ir įvai­rius pra­kti­nius klau­si­mus. Pa­vyz­

džiui, kan­di­da­tams da­li­jan­tis ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ete­rį rin­ki­mų agi­ta­ci­jai. „Ar per šiuos rin­ki­mus kan­di­da­tai pa­si­ ra­šys to­kią dek­la­ra­ci­ją, šim­tu pro­cen­tų ne­su ga­ran­tuo­tas“, – sa­kė Z.Vai­gaus­kas. Jo ma­ny­mu, dek­la­ra­ci­ja ga­lė­tų bū­ti pa­ si­ra­šy­ta, kai bus už­re­gist­ruo­ti vi­si kan­ di­da­tai. VRK va­do­vas ap­gai­les­ta­vo, kad dėl to­kio do­ku­men­to ne­pa­vy­ko su­tar­ti per sa­vi­val­dos ir Sei­mo rin­ki­mus. Tuo­ met par­ti­jos ir kan­di­da­tai at­si­sa­kė pa­ si­ra­šy­ti dek­la­ra­ci­ją, sa­ky­da­mi, kad per mar­ga pub­li­ka da­ly­vau­ja rin­ki­muo­se. 2009 m. VRK ini­cia­t y­va bu­vo pa­ skelb­ta dek­la­ra­ci­ja dėl gar­bin­gų ir są­ ži­nin­gų rin­ki­mų į pre­zi­den­tus. Ją tuo­

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Ta­čiau ki­ti ga­li­mi li­be­ra­lų kan­di­ da­tai į pre­zi­den­tus, nors ir ver­ti­na­mi tei­gia­mai, su­lau­kia mi­ni­ma­laus vi­ suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mo. Pa­vyz­džiui, P.Aušt­re­vi­čių ir E.Gent­vi­lą vos 0,3 pro­c. ap­klaus­tų­jų įvar­di­ja kaip ge­riau­ siai at­sto­vau­jan­čius jų in­te­re­sams. Li­be­ra­lų frak­ci­jos at­sto­vas V.Gai­lius lapk­ri­tį su­lau­kė 0,6 pro­c. pa­lai­ky­mo.

met pa­si­ra­šė vi­si sep­ty­ni tuo­me­čiai kan­di­da­tai: Al­gir­das But­ke­vi­čius, Lo­ re­ta Grau­ži­nie­nė, Da­lia Gry­baus­kai­tė, Čes­lo­vas Je­zers­kas, Va­len­ti­nas Ma­zu­ ro­nis, Ka­zi­mie­ra Da­nu­tė Pruns­kie­nė, Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis. Pa­si­ra­šy­da­m i dek­la­ra­ci­ją kan­d i­da­ tai įsi­pa­rei­go­jo „tiks­liai ir ne­nuk­lys­ta­ mai lai­ky­tis pa­grin­di­nių rin­ki­mų tei­ sės nuo­sta­tų, va­do­vau­tis abi­pu­sės pa­ gar­bos ir to­le­ran­tiš­ku­mo dva­sia vie­ nas ki­to at­ž vil­g iu“. Dek­la­ra­ci­jo­je pa­ brėž­ta, kad „rin­ki­mai tu­ri bū­ti skaid­ rūs tiek vyk­dant rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, tiek šiuos rin­ki­mus fi­nan­suo­jant“. BNS inf.

9

pirmADIENIS, gruodžio 30, 2013

10p.

turtas Kas laukia Lietuvos ekonomikos 2014-aisiais?

Savaitės citata

Lie­tu­vai tai bu­vo išs­kir­ti­nai sėkmin­gi me­tai. Turėjome progą parodyti, ką sugebame ES. Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė

Savaitės Įmonė Lie­t u­vos bend­rovė „Avia So­lu­ tions Group“ laimė­j o Ru­s i­j os vals­ty­b inės kor­p o­ra­c i­j os „Ros­ tech“ skelbtą Ra­mens­kojės oro uos­to gre­t a Mask­vos plėtros kon­k ursą, pa­s i­ū liu­s i so­l id­ž iau­ sias iš pre­ten­dentų in­ves­t i­c i­j as, – apie 10 mlrd. rub­l ių (apie 0,77 mlrd. litų) per pen­ke­r ius me­t us. „Iš vi­s o į Ra­mens­kojės oro uostą per pen­ke­r ius me­t us bus in­ves­ tuo­t a apy­t ik­r iai 10 mlrd. rub­l ių. Bus pa­sta­ty­t a per 240 tūkst. kv. m plo­to oro uos­to ir ki­tos inf­rast­ ruktū­ros, su­k ur­t a dau­g iau nei

10 tūkst. dar­b o vietų“, – pa­reiškė „Avia So­lu­t ions Group“ ge­ne­ra­ li­n io di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­j as To­m as Vaiš­v i­l a.

Savaitės skaičius

75,459 mlrd. litų – tiek tur­to yra su­kaupę Lie­tu­vos bankų aso­cia­ci­jai pri­klau­san­tys ko­mer­ci­niai ban­kai ir už­sie­nio bankų sky­riai. T. y. 2,5 pro­c., ar­ba 1,825 mlrd. litų, dau­giau nei 2012-ųjų pa­bai­go­je. Savaitės tendencija

Gy­ven­tojų skai­čius mėne­sio pra­džio­je Išmė­gi­ni­mai: uos­ta­mies­čio vers­lo bend­ro­vių va­do­vai 2013-uo­sius va­di­na iš­ban­dymų ir per­mainų me­tais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nuos­mu­kis lie­ka praei­ty­je Klaipė­dos vers­lo bend­ro­vių va­do­vai praei­nan­čius 2013-uo­sius ver­ti­na ne­vie­na­reikš­miš­kai, ta­čiau pa­lan­kiai. Nors dau­gu­mai įmo­nių te­ko rimtų išmė­gi­nimų, vis dėlto eko­no­mi­niu po­žiū­riu krizė esą lie­ka praei­ty­je. 12

2 960 000

2 957 443 2 955 987

2 955 000

2 955 286 2 953 045 2 950 685

2 950 000 2 945 000

2 948 168 2 945 951

2013 Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

10

pirmADIENIS, gruodžio 30, 2013

turtas TEma

Kas lau­kia Lie­tu­vos eko­no­m

Vie­ni eko­no­mis­tai ma­no, kad 2014-ie­ji tu­ rė­tų bū­ti sta­bi­les­ni ir ne­tgi ge­res­ni nei anks­tes­ni me­tai, ki­ti įsi­ti­ki­nę, kad ne­ver­ ta ti­kė­tis nie­ko nau­jo. Ta­čiau dėl kai ku­rių as­pek­tų su­ta­ria­ma.

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Prog­re­si­niai mo­kes­čiai?

Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da ma­no, kad da­lis dis­ku­si­jų ir įvy­ kių 2014-ai­siais tu­rė­tų bū­ti su­si­ ję su to­mis pa­čio­mis te­mo­mis, ku­ rios ap­ta­ria­mos kiek­vie­nais me­tais. Vie­na jų – mo­kes­čių po­li­ti­ka. „Taip jau at­si­tin­ka, kad įpu­sė­jus me­tams suin­ten­sy­vė­ja kal­bos apie bū­si­mos mo­kes­čių po­li­ti­kos kon­ tū­rus. Ly­giai tas pa­ts bu­vo 2013-ai­ siais. Bu­vo ti­ki­ma­si kaž­ko­kio ra­di­ ka­laus mo­kes­čių re­for­mos pro­jek­to. Taip neat­si­ti­ko. Ta eks­per­tų gru­pė, ku­ri bu­vo su­kur­ta ši­tam rei­ka­lui, pa­siū­lė vi­so la­bo to­kius, sa­ky­čiau, kos­me­ti­nius mo­kes­čių sis­te­mos pa­ tai­sy­mus“, – sa­kė G.Nau­sė­da. Jis pa­da­rė prie­lai­dą, kad da­lies po­li­ti­kų to­kie pa­kei­ti­mai neį­ti­ki­no, to­dėl ke­ti­na­ma ki­tais me­tais svars­ ty­ti pro­gre­si­nių mo­kes­čių idė­ją, pla­tes­nio tur­to mo­kes­čio tai­ky­mo klau­si­mą. Paš­ne­ko­vas nea­be­jo­ jo, kad tai ki­tais me­tais su­kels di­ de­les dis­ku­si­jas ir lems tam tik­rus spren­di­mus. Tie­sa, ko­kie tai ga­lė­tų bū­ti spren­di­mai, eko­no­mis­to tei­gi­mu, šiuo me­tu pro­gno­zuo­ti dar bū­tų sun­ku, nes nė­ra su­for­muo­tos vie­ nos nuo­mo­nės. Šiek tiek ki­to­kios nuo­mo­nės yra eko­no­mis­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė. Jos ma­ny­mu, ki­tų me­tų mo­kes­čių re­ for­mos taip pat tu­rė­tų bū­ti nees­mi­ nės ir nie­ko daug ne­kei­čian­čios. „Jos bus vi­siš­kai kos­me­ti­nės. Val­džia ne­tu­ri jo­kio pla­no ir ji el­ gia­si is­te­riš­kai“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­ šne­ko­vė. Jos ma­ny­mu, ki­tais me­tais nie­ko ne­bus pa­da­ry­ta, o pla­nuo­ja­ mos re­for­mos su­kur­tų dar blo­ges­ nę eko­no­mi­nę si­tua­ci­ją nei esa­ma. Ru­si­ja nu­si­leis

„Swed­bank“ eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis ry­žo­si pro­gno­zuo­ti ir šiek tiek ar­ti­mes­nius įvy­kius. Jo nuo­ mo­ne, Ru­si­ja dar me­tų pra­džio­je tu­rė­tų nu­trauk­ti pre­ky­bos su­var­ žy­mo prie­mo­nes prieš Lie­tu­vos pie­ni­nin­kų pro­duk­ci­ją. „Ru­si­ja ne­tu­ri rim­tų ar­gu­men­tų, dėl ku­rių ga­lė­tų il­gai stab­dy­ti lie­tu­ viš­kų pie­no pro­duk­tų im­por­tą. Vis dėl­to Ru­si­ja yra Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos na­rė ir aki­vaiz­dūs na­ rys­tės šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je prin­ci­pų ir su­si­ta­ri­mų pa­žei­di­mai ne­bū­tų il­ gai to­le­ruo­ja­mi“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­dės­tė N.Ma­čiu­lis. Jo tei­gi­mu, ap­ri­bo­ji­mai ga­li dar ku­rį lai­ką tęs­tis, aiš­ki­nant juos kaip lei­di­mą Lie­tu­vos pie­ni­nin­kams pa­ si­tai­sy­ti. Ta­čiau vis dėl­to pir­mą atei­nan­čių me­tų ket­vir­tį ap­ri­bo­ji­ mų tu­rė­tų vi­sai ne­lik­ti.

VAE sta­tys to­liau

N.Ma­čiu­lis ma­no, kad ki­tais me­tais tu­rė­tų bū­ti ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ ta dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­ nės (VAE). Di­džiau­sia ti­ki­my­bė, kad bus ieš­ko­ma ga­li­my­bių tęs­ti šį pro­jek­tą. „Tai, kad per me­tus ne­bu­vo priim­ta jo­kio konk­re­taus spren­di­ mo dėl VAE ir kar­tu bu­vo ieš­ko­ma, kaip už­tik­rin­ti ge­res­nes šio pro­jek­ to fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gas, ro­do, jog da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė nė­ra at­si­sa­ kiu­si idė­jos sta­ty­ti ato­mi­nę elekt­ ri­nę. Ta­čiau spren­di­mas im­tis ar at­si­sa­ky­ti šio pro­jek­to dau­giau­sia pri­klau­sys nuo ša­lių kai­my­nių no­ ro prie jo pri­si­jung­ti“, – įsi­ti­ki­nęs eko­no­mis­tas. VAE pro­jek­to tą­są A.Mal­dei­kie­nė lai­ko po­li­ti­niu spren­di­mu. „Tai ne eko­no­mi­nis, o po­li­ti­nis spren­di­mas, ku­ris eli­tui su­tei­kia di­de­lius fi­nan­ si­nius iš­tek­lius. Ži­nant mū­sų vi­di­nę ūki­nę struk­tū­rą, vi­sos di­de­lės sta­ ty­bos yra ge­ro pa­si­pel­ny­mo šal­ti­nis tam stam­biam vers­lui, ku­rio at­sto­ vai šiuo me­tu su­da­ro po­li­ti­nį eli­tą Lie­tu­vo­je“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. Ji ma­no, kad pro­jek­tas bus tę­sia­ mas dėl mi­nė­tos fi­nan­si­nės nau­ dos. Esą di­de­li biu­dže­to pi­ni­gai taip ati­ten­ka stam­biam pri­va­čia­ jam vers­lui.

Tie­siog rei­kia ma­ty­ ti ši­tos val­džios iš­ ta­kas ir vei­ki­mo lo­ gi­ką. Jų vei­ki­mo lo­gi­ka yra nie­ko ne­ da­ry­ti. „Pi­ni­gus sko­li­na­si vals­ty­bė, t. y. ri­zi­ka la­bai men­ka, o tu vi­są lai­ką gau­ni la­bai di­de­lių už­sa­ky­mų. To­ dėl tik­rai bus da­ro­ma vis­kas, kas įma­no­ma, kad pro­jek­tas bū­tų tę­ sia­mas“, – ti­ki­no A.Mal­dei­kie­nė. Sta­bi­les­ni me­tai

N.Ma­čiu­lio nuo­mo­ne, 2014-ie­ ji tu­rė­tų bū­ti sta­bi­les­ni me­tai, nei bu­vo 2013-ie­ji. Jis tvir­ti­no, kad jau šiuo me­tu eu­ro zo­na spren­džia struk­tū­ri­nes sa­vo pro­ble­mas, ku­ ria Ban­kų są­jun­gą, sta­bi­li­zuo­ja­si ir pra­dės aug­ti net la­biau­siai pa­žeis­ tų ša­lių eko­no­mi­kos. JAV ne­tu­rė­tų pa­si­kar­to­ti įtam­pa tarp de­mok­ra­tų ir res­pub­li­ko­nų, ku­ri lė­mė da­li­nį val­džios funk­ci­ jų su­stab­dy­mą 2013 m. ru­de­nį. Dėl vi­sų šių as­pek­tų tu­rė­tų bū­ti ge­res­ ni bei sta­bi­les­ni atei­nan­tys me­tai ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kai. „Sta­bi­les­nė eko­no­mi­nė ap­lin­ka tei­gia­mai veiks ir Lie­tu­vos įmo­nių

Ne­pa­si­kar­tos: vi­si eko­no­mis­tai su­ta­ria bent dėl vie­no – rim­tos eko­no­mi­kos kri­zės 2014-ai­siais ne­nu­ma­to­ma.

lū­kes­čius, dėl to ga­lė­tų pra­dė­ti spar­ čiau aug­ti in­ves­ti­ci­jos. Tie­sa, vi­suo­ met iš­lie­ka „ne­ži­no­mų ne­ži­no­mų­ jų“, ypač be­si­vys­tan­čio­se rin­ko­se, ga­lin­čių šo­ki­ruo­ti pa­sau­lio eko­no­mi­ ką ir nei­gia­mai pa­veik­ti Lie­tu­vą“, – neat­me­tė ga­li­my­bės pa­šne­ko­vas. Prik­lau­so­mi nuo ki­tų

A.Mal­dei­kie­nė Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos pa­dė­tį ar­tė­jan­čiais me­tais ver­ ti­na šiek tiek ki­taip. Jos nuo­mo­ne, Lie­tu­vos si­tua­ci­ja vi­siš­kai nea­pib­ rėž­ta ir ša­lis pri­klau­so­ma ne nuo sa­vo spren­di­mų, o nuo to, kas vyks Eu­ro­po­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ji tei­gė, kad kol eko­no­mi­ka nė­ ra nu­si­sto­vė­ju­si, įvyk­ti ga­li bet kas. Kaip pa­vyz­dį eko­no­mis­tė pa­tei­kė anks­čiau mi­nė­tą drau­di­mą įvež­ti pie­no pro­duk­tus į Ru­si­ją. At­si­ra­dus šiam drau­di­mui, pie­ni­nin­kai ir ve­ žė­jai pra­ra­do da­lį rin­kos Ry­tuo­se. „ES eko­no­mi­ka iš tik­rų­jų ga­na silp­na ir ga­na ne­sta­bi­li, tad pro­gno­zuo­ti bū­tų su­dė­tin­ga. Ir ki­tos mū­sų rin­kos, su ku­rio­mis Lie­tu­ va yra la­bai su­si­ju­si, vi­sos tre­čio­ sios ša­lys – Ru­si­ja ir vi­sos ki­tos, ir­gi yra la­bai ne­sta­bi­lios. Tad iš tik­rų­jų pro­gno­zė la­bai nea­pib­rėž­ta“, – įsi­ ti­ki­nu­si A.Mal­dei­kie­nė. Pa­dė­tis ne­si­keis

Ta­čiau kal­bė­da­ma apie ki­tų me­tų val­džios spren­di­mus, su­si­ju­sius su ša­lies eko­no­mi­ka, pa­šne­ko­vė tei­gė, jog Lie­tu­vos val­džia ne­siims jo­kių veiks­mų, kad bū­tų pa­ge­rin­ta ša­lies eko­no­mi­kos pa­dė­tis. „Tie­siog rei­kia ma­ty­ti ši­tos val­ džios iš­ta­kas ir vei­ki­mo lo­gi­ką. Jų

vei­ki­mo lo­gi­ka yra nie­ko ne­da­ry­ ti. Jiems esa­mas mo­de­lis yra la­ bai nau­din­gas. Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­ja ir Dar­bo par­ti­ja yra stam­baus ka­pi­ta­lo bei stam­ baus vers­lo par­ti­jos ir joms ta su­si­ klos­čiu­si eko­no­mi­nė struk­tū­ra ga­na priim­ti­na“, – ma­no eko­no­mis­tė. Ji tvir­ti­no, kad val­džia ima­si veiks­mų tik tuo­met, kai rea­guo­ja į ryš­kius išo­ri­nius dir­gik­lius. Kaip pa­vyz­dį ji nu­ro­dė mi­ni­ma­lios mė­ ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mą. Esą ji bu­vo pa­di­din­ta tik to­dėl, kad žmo­ nės ėmė gar­siai skųs­tis. Ta­čiau tai pa­si­tai­ko re­tai. „Ka­dan­gi Lie­tu­vos žmo­nės pro­ble­mas spren­džia ar­ba ei­da­mi į še­šė­ lį, ar­ba iš­va­žiuo­da­mi iš ša­lies ir sa­ vo rea­lių pro­ble­mų neį­var­di­ja nie­ kur, iš­sky­rus ko­men­ta­rus in­ter­ne­te, tai tie­siog yra spy­ruok­lės prin­ci­ pu spau­džia­mos rea­lios dau­gu­mos gy­ven­to­jų so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės pro­ble­mos. Jei­gu tie žmo­nės ne­ pra­dės kaip nors ag­re­sy­viai stum­ ti tų jė­gų, ku­rios yra val­džio­je, o aš abe­jo­ju, kad jos taip da­rys, nes jos ne­tu­ri jo­kių ly­de­rių, tai iš tik­rų­jų ma­nau, kad nie­ko ne­bus. Tie­siog eko­no­mi­ka to­liau bus va­ro­ma į po­ grin­dį. Išo­riš­kai gra­žios kal­bos, o rea­liai pro­ble­mos kau­pia­si ir su­dė­ tin­gė­ja“, – aiš­ki­no A.Mal­dei­kie­nė. Tau­ta mie­ga

Ji pa­brė­žė, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos atei­tis pri­klau­so ne nuo po­li­ti­kų, ku­riems priim­ti­na da­bar su­si­klos­ čiu­si pa­dė­tis. Esą kai ku­rie pro­jek­ tai bus įgy­ven­di­na­mi ne dėl nau­dos Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, o dėl fi­nan­si­

nės nau­dos tam tik­riems vers­li­nin­ kams ar pa­tiems po­li­ti­kams. „Po­li­ti­niam eli­tui rei­kia ge­rų san­ty­kių ir vie­tos Eu­ro­pos klu­be, to­dėl jis vi­so­mis įma­no­mo­mis jė­ go­mis stums eu­rą. Nie­kur po­li­ti­ niam eli­tui ne­nau­din­ga aiš­kin­tis rea­lių vi­du­ti­nio Lie­tu­vos gy­ven­to­ jo pro­ble­mų. Tad jis jų ir ne­siaiš­ kins“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė. Ji tei­gė, kad vie­nin­te­lis bū­das, ku­riuo vi­du­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­ jas ga­lė­tų at­kreip­ti val­džios dė­me­ sį į sa­vo bė­das, – tai kaip 1989 m. išei­ti su vė­lia­vo­mis į gat­ves ir pa­sa­ ky­ti „mums ši­taip ne­pa­tin­ka“. „Bet aš esu įsi­ti­ki­nu­si, kad jis (ei­li­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas – red. past.) tik­rai neis. Tas pro­ble­mas, ku­rios jam ne­pa­tin­ka, jis spren­ džia dviem bū­dais. Tie, ku­rie yra ag­re­sy­ves­ni, tie­siog su­si­ran­da še­ šė­li­nių bū­dų sa­vo pra­gy­ve­ni­mui fi­ nan­suo­ti. Na, įvai­riau­sio po­bū­džio še­šė­lius – nuo vo­ke­lių iki kont­ra­ ban­dos. Ne­bū­ti­nai kont­ra­ban­dos ve­ži­mo, bet nau­do­ji­mo­si ja“, – sa­ kė A.Mal­dei­kie­nė. Eko­no­mis­tė ti­ki­no, kad tie, ku­rie yra pa­do­rūs žmo­nės ir to­dėl ne­si­ ryž­ta įsi­trauk­ti į še­šė­li­nę eko­no­mi­ ką, daž­niau­siai su­si­tai­ko su esa­ma si­tua­ci­ja ar­ba pa­si­ren­ka emig­ra­ci­ją. „Iš tik­rų­jų nė­ra jo­kios juos vie­ ni­jan­čios jė­gos, tad nie­ko jie ir ne­ da­rys. O po­li­ti­nis eli­tas da­rys tai, ką da­rė. Iš es­mės nė­ra jo­kio po­li­ti­ nio skir­tu­mo tarp kon­ser­va­to­rių ir so­cial­de­mok­ra­tų. Vie­nin­te­lė skir­ tis, kur vyks­ta dis­ku­si­jos, tai ku­rie la­biau ne­ken­čia Ru­si­jos. Ir vis­kas. O ku­rie la­biau ne­ken­čia Ru­si­jos, iš

11

pirmADIENIS, gruodžio 30, 2013

turtas

mi­kos 2014-ai­siais? Komentaras

Eu­ras – ašt­riau­sias me­tų klau­si­mas Vai­da Ka­lin­kai­tė Ki­tais me­tais Lie­tu­va ga­li bū­ ti pa­kvies­ta pri­si­jung­ti prie eu­ ro zo­nos. Ta­čiau ko­kių pa­da­ri­ nių tai ga­li tu­rė­ti, vie­nos nuo­mo­ nės nė­ra.

Al­gir­das Še­me­ta

Eu­ro­pos Ko­m i­si­jos na­r ys

S

.

To­mo Mo­zū­ros mon­ta­žas

tie­sų, nė­ra eko­no­mi­nis klau­si­mas. Tai yra po­li­ti­nės re­to­ri­kos klau­si­ mas“, – sa­kė A.Mal­dei­kie­nė ir pri­ dū­rė, kad Lie­tu­vo­je eko­no­mi­niai spren­di­mai bus priim­ti ta­da, kai at­si­bus pa­ti tau­ta. Ta­čiau ji abe­jo­ jo, ka­da tai ga­li įvyk­ti. „Aš tie­siog neį­si­vaiz­duo­ju, ka­da ta tau­ta at­si­kels. Gal ta­da, kai jau vi­sai ne­be­su­si­mo­kės są­skai­tų. Bet

kol kas ran­da bū­dų, kaip su­si­mo­ kė­ti. Be to, jai vi­są lai­ką kiek­vie­ną die­ną aiš­ki­na­ma, kad jai šiaip la­bai pa­si­se­kė, nes ji gy­ve­na šil­čiau­sio­ je, gra­žiau­sio­je, nuo­sta­biau­sio­je ša­ly­je ir vi­si už­sie­nie­čiai tai ma­ to, tik ji pa­ti, kvai­la, ne­su­ge­ba pa­ ste­bė­ti. Pra­de­da jaus­tis toks au­kos fe­no­me­nas“, – įsi­ti­ki­nu­si A.Mal­ dei­kie­nė.

var­biau­sia Eu­ro­pai ne­sus­to­ ti įgy­ven­d i­nant jau pra­dė­tas re­for­mas. 2011–2012 m. grės­ mės iš­ny­ko ir nie­k as ne­b e­ kal­ba, kad ir apie eu­ro zo­nos ski­l i­mą. Fi­nan­s ų sek­to­r ius ne­ke­l ia dau­g iau kri­t i­n ių ri­z i­k ų. ES eko­no­m i­ka žen­g ia į prie­k į, tad ir ape­t i­tas re­for­moms ga­l i su­ma­žė­ti. Ta­čiau vi­sa tai la­bai tra­pu ir re­for­mas bū­ti­na už­baig­ti. Pa­vyz­džiui, ne­dar­b o pro­ble­ma. Tie­s a, ne­dar­bas sta­bi­l i­za­vo­si ir ne­be­d i­dė­ja, bet su­sto­ jo la­bai aukš­ta­me ly­g y­je. Taip pat svar­bus to­les­n is kon­k u­ren­ cin­g u­mo di­d i­n i­mas. Bend­r ų skait­ me­ni­nės, ener­ge­ti­kos rin­kų kū­ri­mas. Tarp­tau­t i­nė­je plot­mė­je de­ra­mės su JAV dėl lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties. Šis su­si­ta­ri­mas at­neš­tų nau­dos ne tik JAV ir ES, bet ir tre­čio­sioms ša­lims. Kal­bant apie Lie­tu­vą, vie­nas pa­grin­ di­nių už­da­vi­nių – to­liau lai­ky­tis fi­nan­ si­nės draus­mės. Ne­da­ly­ti ne­pag­rįs­tų pa­ža­dų. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­tei­kė įver­ ti­ni­mą, kaip ša­lys na­rės vyk­do anks­ tes­nes re­ko­men­da­ci­jas. Lie­tu­vai, kaip ir dau­gu­mai ša­lių na­rių, bu­vo iš­sa­ky­ta pa­sta­bų dėl to, kad ne­pa­siek­ta pa­kan­ ka­ma pa­žan­ga įgy­ven­di­nant mo­kes­ čių, pen­si­jų re­for­mas, ma­ži­nant so­cia­ li­nę at­skir­tį. Pab­rėž­ta pa­žan­ga ge­r i­nant ener­ge­t i­ kos efek­ty­vu­mą, ta­čiau kar­tu kons­ta­ tuo­ta, kad Lie­t u­vo­je ener­ge­t i­n is im­ lu­mas iš­l ie­ka di­d žiau­sias vi­so­je ES. La­bai ge­rai bū­tų, jei mo­kes­čių, dar­bo san­t y­k ių bei pen­si­jų re­for­mos bū­t ų įgy­ven­d in­tos ir bū­t ų už­t ik­r in­tas Lie­ tu­vos eko­no­m i­kos au­g i­mas bei kon­ ku­ren­cin­gu­mas.

BVP, vidaus paklausos, eksporto ir vidaus vartojimo augimas 2013–2014 m. Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje

Estija Latvija Lietuva Čekija Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Bulgarija Kroatija Rumunija Albanija Bosnija ir Hercegovina Makedonija Serbija Baltarusija Moldova Rusija Ukraina Turkija Euro zona* ES* * Apskaičiuotas vidurkis.

BVP augimas 2013 2014 1,5 2,5 4 4,2 3,4 3,4 –0,4 1,5 0,2 1,3 1,3 2,4 0,8 2,3 –2,6 –1,4 0,5 1,6 –0,6 1,5 2 2,2 1,7 2,1 0,5 2 2,2 3,2 2 2 2,1 2,5 4 4 1,5 3 0,4 1,5 3,8 3,5 –0,4 1 0 1,3

Vidaus paklausos augimas 2013 2014 4,3 3,3 3,9 4,4 3,5 4 –0,1 1 –1,1 0,6 –1,4 2,1 –1,9 1,3 –6,4 –3,7 –0,9 1,5 –0,3 2,1 0,4 2,1 –0,2 3,9 1,6 2,6 3 4,3 0,3 0,9 4,8 3,8 3,4 5,2 2,1 4,3 0,5 2,5 4,8 3,3 –1,2 0,5 –0,8 0,8

Eksporto augimas (prekės ir paslaugos) 2013 2014 6,1 5,2 4,6 5,5 5,7 6 2,1 5,7 2,9 3,5 5,4 5,3 3,9 4,2 1,4 2,1 7,4 5,5 –1,7 2,5 6,6 6,4 7,2 2,5 6,7 9,3 3,9 10,5 11,5 8,8 –5,2 1 11,6 8,4 4,8 7,8 –8,3 2,3 5,2 5,9 2 4,6 2,3 4,3

Vidaus vartojimo augimas 2013 2014 5,1 3,5 4,8 3,9 3,7 3,1 1,1 1 –0,3 0,6 0,2 1,4 0,2 0,9 –4 –2,7 –0,4 1 –0,8 1,2 1 1,8 –0,1 4,2 1,5 2,2 1,9 3,9 –0,3 0,2 6 4 3,4 5,1 5,6 4,4 2 2,4 3,8 3,1 –0,7 0,5 –0,2 0,8

Šaltinis: International Monetary Fund

Jau­si­me nuo­tai­ką

Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da eu­ro įve­di­mą lai­ko vie­na svar­ biau­sių 2014-ųjų ant­ros pu­sės te­mų. „Aš ma­nau, kad ki­tais me­tais, jei­gu spren­di­mas dėl eu­ro įve­di­ mo Lie­tu­vo­je bus tei­gia­mas, t. y. ge­gu­žės ar bir­že­lio mė­ne­sį tai bus pa­tvir­tin­ta, ant­ra me­tų pu­sė jau bus pa­ženk­lin­ta bū­si­mo eu­ ro įve­di­mo įspū­džiu“, – įsi­ti­ki­ nęs jis.

„Įmo­nės, ku­rios dar ne­pra­dė­jo ruoš­tis va­liu­tos pa­si­kei­ti­mui, jau tu­rė­tų pra­dė­ti tai da­ry­ti“, – pa­ta­ rė N.Ma­čiu­lis. Rei­kia po­li­ti­kams

Eko­no­mis­tė Auš­ra Mal­dei­kie­ nė įsi­ti­ki­nu­si, kad eu­ras sim­bo­ li­zuo­ja la­biau po­li­ti­nę po­zi­ci­ją ir pri­klau­sy­mą ES, o ne eko­no­mi­nį spren­di­mą. „Po­li­ti­niam eli­tui eu­ras yra la­ bai rei­ka­lin­gas, nes jis tei­kia to­kią gra­žią išo­ri­nę su­kne­lę. Jau­nes­ nis ir gra­žes­nis sau at­ro­dai, jei­gu pri­si­jun­gi prie ga­lin­gų­jų klu­bo. Ką tu tam ga­lin­gų­jų klu­be vei­ki, tai čia jau ki­tas klau­si­mas, – sa­kė A.Mal­dei­kie­nė. – Rei­kia su­vok­ti vie­ną mo­men­tą – eu­ras nie­ka­da ne­bu­vo ir nė­ra eko­no­mi­nis fe­no­

Kaip ro­do Lat­vi­jos pa­ vyz­dys, to­li gra­žu ne vi­ si gy­ven­to­ jai ti­ki­si tik ge­rų da­ly­kų iš eu­ro įve­ di­mo.

G.Nau­sė­dos ma­ny­mu, jei eu­ ro įve­di­mas bus pa­tvir­tin­tas, nuo pat ant­ros me­tų pu­sės tam tu­rė­ tų pra­dė­ti ruoš­tis ne tik Lie­tu­vos val­džia, bet ir žmo­nės bei vers­las. Eko­no­mis­tas ak­cen­ta­vo, kad va­ liu­tos kei­ti­mas ga­li tu­rė­ti ne­vie­ na­reikš­miš­kos įta­kos gy­ven­to­jų lū­kes­čiams. „Kaip ro­do Lat­vi­jos pa­vyz­dys, to­li gra­žu ne vi­si gy­ven­to­jai ti­ki­si tik ge­rų da­ly­kų iš eu­ro įve­di­mo. Kai ku­rie ti­ki­si kai­nų ki­li­mo ar pan. Tos nuo­tai­kos ga­li bū­ti jau ga­na ryš­kios bū­tent ta­da, kai jau tu­rė­si­me šim­ tap­ro­cen­ti­nę ga­ran­ti­ją, kad Lie­tu­va eu­rą 2015-ai­siais įsi­ve­da“, – pro­gno­za­vo pa­šne­ko­vas. Pra­dė­ki­te ruoš­tis

Eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis be­ veik nea­be­jo­jo, kad Lie­tu­va pa­va­ sa­rį bus pa­kvies­ta pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. „Šiuo me­tu Lie­tu­va jau ten­ki­ na vi­sus Mast­rich­to kri­te­ri­jus, inf­lia­ci­ja yra ge­ro­kai že­mes­nė nei kai­nų sta­bi­lu­mo kri­te­ri­jus, biu­ dže­to pa­ja­mos vir­ši­jo pla­ną, tai­gi ir de­fi­ci­tas ne­vir­šys 3 pro­c. BVP. Be to, pa­tvir­tin­tas 2014 m. biu­ dže­tas, ku­ria­me biu­dže­to de­fi­ci­ tas ma­žė­ja iki 1,9 pro­c. BVP“, – nu­ro­dė N.Ma­čiu­lis. Jo tei­gi­mu, taip Lie­tu­va siun­čia aiš­kų sig­na­lą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai, kad fis­ka­li­nės draus­mės bus lai­ ko­ma­si. Taip pat prie­žas­čių, dėl ku­rių Lie­tu­va ga­li ne­bū­ti pa­kvies­ ta pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos, pa­ šne­ko­vas ne­ma­to.

me­nas. Tai pir­miau­sia yra po­li­ti­ nis fe­no­me­nas. ES ša­lis vie­ni­jan­ tis da­ly­kas.“ Ji ti­ki­no, kad taip ban­do­ma su­ kur­ti sta­bi­lią eko­no­mi­nę zo­ną. Ta­čiau eu­ras ga­li bū­ti sta­bi­lus tik tuo at­ve­ju, jei­gu vi­sos ša­lys tu­ rė­tų ir vie­no­dą mo­kes­čių vei­ki­ mo sis­te­mą. Ka­dan­gi ES vals­ty­ bes vie­ni­ja tik eu­ras, o ne bend­ros ver­ty­bės ir mo­kes­čių sis­te­ma, A.Mal­dei­kie­nės ma­ny­mu, eu­ras yra pa­smerk­tas bū­ti ne­sta­bi­lus. „Aš ne­ti­kiu, kad ES pra­dės vie­ ny­tis ir su­kurs bend­rą mo­kes­čių sis­te­mą. Vis tiek tai liks lais­vų ša­lių, tu­rin­čių lais­vus įsta­ty­mus, zo­na. Tai toks po­li­ti­nis da­ri­nys. Lie­tu­vos eli­tui jis yra rei­ka­lin­gas, nes jie ta­da jau­čia­si ga­lu­ti­nai in­ kor­po­ruo­ti į tą po­li­ti­nį Eu­ro­pos eli­tą. Da­bar jie lyg ir jau­čia­si pe­ri­ fe­ri­jo­je“, – aiš­ki­no eko­no­mis­tė. Nau­da – tik elitui?

Ji taip pat tei­gė, kad po­li­ti­kai neat­siž­velgs į rea­lius žmo­nių po­ rei­kius ir pro­ble­mas. To­dėl eu­ro klau­si­mas tu­rė­tų tap­ti dis­ku­si­jų ir įtam­pos ži­di­niu. Po­li­ti­kai, ne­ prik­lau­san­tys di­džio­sioms par­ ti­joms, ban­dys iš­reikš­ti pro­tes­ tuo­jan­čių žmo­nių bal­sus ir ko­vo­ti prieš eu­ro įve­di­mą. „Bet kad jie nie­ko ne­pa­da­rys, tai ir­gi fak­tas. Eu­rą įves. Nus­ta­ tys griež­tas žai­di­mo tai­syk­les, spaus žmo­nes ir įves eu­rą, nes jis po­li­ti­kams rei­ka­lin­gas, po­li­ti­niam eli­tui rei­ka­lin­gas“, – sa­kė A.Mal­ dei­kie­nė.

12

pirmADIENIS, gruodžio 30, 2013

turtas klaipėdos verslas

2013-ie­ji Klaipė­dos vers­lui: krizė bai­gia­si Ket­ve­rius me­tus tru­ku­si eko­no­minė įtam­pa ša­ly­je, taip pat Klaipė­do­je, ima slūgti. Uos­ta­mies­čio ener­ge­ti­kos, at­liekų tvar­ky­mo, dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ir uos­to įmo­nių veiklą praei­nan­čiais 2013-ai­siais vers­li­nin­kai ver­ti­na pa­lan­kiai. As­ta Dy­ko­vienė a.dykoviene@kl.lt

ni­nio at­liekų ap­dir­bi­mo įren­gi­nių sta­ty­ba, ku­rios pa­bai­ga pla­nuo­ja­ ma 2015 m.

13 – sėkmin­gas skai­čius

Bend­rovės „Klaipė­dos ener­gi­ja“ tech­ni­kos di­rek­to­rius Vi­lius Bui­ ne­vi­čius, pa­klaus­tas, kaip ver­ti­ na praei­nan­čių ka­len­do­ri­nių metų įmonės veiklą, sakė, kad me­tai nors ir 2013-ie­ji, bet – sėkmin­gi. In­ves­ ti­ci­niai pla­nai esą įgy­ven­din­ti. „Šiais me­tais re­mon­ta­vo­me ir pa­keitė­me apie 5 km ši­lu­mos trasų mies­te. Tai mums kai­na­vo 9,5 mln. litų. Viską darė­me iš nuo­savų lė­ šų, ES pa­ra­mos šie­met tam ne­bu­vo skir­ta. Ki­ta stam­bi in­ves­ti­ci­ja šiais me­tais – pra­dėjo­me sta­ty­ti bio­ku­ ro ka­ti­lus Ši­lutės plen­to ka­ti­linė­je, ki­tais me­tais ke­ti­na­me pa­baig­ti“, – pa­sa­ko­jo V.Bui­ne­vi­čius.

Iš­laikė gy­ven­tojų pa­si­tikė­jimą

Dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­ jan­čios bend­rovės „Ma­no būstas“ Klaipė­dos re­gio­no va­do­vas Min­dau­ gas Ge­nys pa­brėžė, kad įmo­nei pa­ sta­rie­ji ke­le­ri me­tai bu­vo su­dėtin­gi. „Gy­ven­to­jai bu­vo ska­ti­na­mi bur­ tis į bend­ri­jas, at­si­ra­do kitų įmo­nių, ad­mi­nist­ruo­jan­čių dau­gia­bu­čius na­mus, tai­gi kon­ku­ren­ci­ja tar­si aštrė­jo. Ta­čiau mūsų veik­lai tai įta­ kos ne­turė­jo, nes nė vie­nas klien­ tas neat­si­sakė mūsų pa­slaugų. Ir tai ver­ti­na­me kaip pri­pa­ži­nimą“, – pa­brėžė M.Ge­nys.

miems. Pa­gal tai iš­ve­da­mas klien­ tų pa­si­ten­ki­ni­mo in­dek­sas. Tai­ gi džiau­giamės, kad praei­nan­čiais me­tais, ku­rie mums bu­vo ga­na įtemp­ti, mūsų bend­rovės ver­ti­ni­ mas išau­go ket­vir­ta­da­liu“, – sakė M.Ge­nys. Šis ro­dik­lis esą au­ga jau tre­čius me­tus iš eilės. Pa­gal jį gy­ven­to­jai ver­ti­na dau­gia­bu­čius ad­mi­nist­ ruo­jan­čios įmonės po­ky­čius. Šiuo po­žiū­riu, pa­sak M.Ge­nio, me­tai bend­ro­vei bu­vo sėkmin­gi. „Mes jau neat­si­me­na­me tų laikų, kai dau­gu­ma darbų na­me bu­vo at­ lie­ka­mi ne­pri­ta­riant gy­ven­to­jams. Mes pri­ėmėme nu­ta­rimą, kad vi­si, išs­ky­rus ava­ri­nius at­ve­jus, dar­bai būtų da­ro­mi tik pri­ta­riant klien­ tams“, – dėstė M.Ge­nys.

dėjo į Uk­rainą vež­ti dau­giau ben­ zi­no ir dy­ze­li­no ge­le­žin­ke­liu, o ne krau­ti per KN ter­mi­nalą. Ru­siš­kos naf­tos pro­duk­ci­jos apim­tis ko­ne iš­ny­ko, ir tai vyks­ta vi­suo­se Bal­ti­jos ša­lių uos­tuo­se, nes Ru­si­ja pra­de­da vis dau­giau naf­tos pro­duktų krau­ti per sa­vo uos­tus, taip pat Ust Lu­gos ter­mi­nalą. „Vis dėlto mūsų bend­ro­vei pa­ vy­ko už­si­tik­rin­ti pa­ja­mas. Pa­si­ra­ šy­ta su­tar­tis su „Lu­koil“ ant­ri­ne įmo­ne „Li­tas­co SA“, pa­gal ku­rią ši bend­rovė įsi­pa­rei­go­jo per me­ tus KN per­kro­vai pa­tiek­ti dau­ giau kaip 2 mln. t naf­tos pro­duktų ir kom­pen­suo­ti KN pra­ra­di­mus, jei pa­kan­ka­mas kro­vi­nio kie­kis ne­bus pri­sta­ty­tas“, – pa­sa­ko­jo KN va­do­ vas R.Ma­siu­lis.

– ma­no A.Drun­gi­las. Taip esą bu­ vo po uos­to vartų re­konst­ruk­ci­jos, taip bu­vo pa­gi­li­nus įplau­kos ka­nalą šiau­rinė­je uos­to da­ly­je. Tie dar­bai bu­vo at­lik­ti 2008 m., o po trejų me­ tų, 2011 m., su­rea­ga­vo rin­kos, kro­va išau­go dau­giau nei 5 mln. t. „Įplau­kos ka­na­lo gi­li­ni­mas, ku­ rį at­li­ko­me šie­met, ir naujų ter­mi­ nalų sta­ty­ba re­zul­tatų duos po ke­ le­rių metų“, – ti­ki­si A.Drun­gi­las. Uos­to va­do­vai tei­gia, kad vals­ tybės in­ves­ti­ci­jos į uos­to inf­rast­ ruktūrą at­si­per­ka su kau­pu per dve­jus su pu­se metų. Esą nuo 1999 m. apy­var­tos au­gi­ mo me­ti­nis vi­dur­kis yra 7 pro­c., ta­ čiau šie­met jis bus šiek tiek ma­žes­ nis. Šie­met pla­nuo­ja­ma per­krau­ti apie 34 mln. t kro­vi­nių. Tu­ri­ma ži­ nių, kad atei­nantį pa­va­sarį eks­por­ to apim­tis per Klaipė­dos uostą bus di­desnė nei ka­da nors anks­čiau. „Aiš­ku, kas nu­tiks rin­ko­je, nie­ kas ne­ga­li tiks­liai nu­spėti, ypač ne­prog­no­zuo­ja­mi ak­ci­ninkų pa­si­ kei­ti­mo rei­ka­lai. Ma­no­me, kad jei pa­vyktų iš­lai­ky­ti tą pa­čią apy­vartą ir dar ne­smar­kiai ją pa­di­din­ti, būtų la­bai ge­rai“, – sakė A.Drun­gi­las.

Su­si­tel­ki­mo me­tai

Re­vo­liu­ci­nių per­mainų lai­kas

Klaipė­dos re­gio­no at­liekų tvar­ ky­mo cent­ro di­rek­to­rius Šarū­nas Rei­ka­las pa­brėžė, kad praei­nan­ tys me­tai jo va­do­vau­ja­mai įmo­nei bu­vo sunkūs, esą at­liekų tvar­ky­ mo sek­to­riu­je įvy­ko svar­bių per­ mainų – at­si­ra­do šiukš­lių de­gi­ni­ mo pa­slau­ga. „2013-ie­ji įmo­nei bu­vo re­vo­liu­ ci­niai me­tai, nes at­liekų de­gi­ni­mo pa­slau­gos at­si­ra­di­mas bu­vo vi­siš­kai nau­jas pro­ce­sas Lie­tu­vo­je ir ne­bu­ vo iš ko pa­si­mo­ky­ti. Todėl tai bu­vo tam tik­ras iš­ban­dy­mas tiek ad­mi­ nist­ra­vi­mo, tiek tech­no­lo­gi­niu po­ žiū­riu“, – sakė Š.Rei­ka­las. Iš­ki­lo kai ku­rių pro­blemų ir su ap­ skri­ties sa­vi­val­dybė­mis dėl at­liekų tvar­ky­mo pa­slau­gos su­tar­čių su­da­ ry­mo. Ta­čiau Š.Rei­ka­las teigė ti­kin­ tis, kad vis­kas baig­sis sėkmin­gai. Per šiuos me­tus vi­sa­me Klaipė­ dos re­gio­ne bu­vo įgy­ven­di­na­mas at­liekų san­dėlia­vi­mo aikš­te­lių pro­jek­tas. Ki­tais me­tais jį ke­ti­na­ ma baig­ti. To­liau lau­kia me­cha­

Vik­to­ras Kro­lis:

Po krizės įmonėms pa­vy­ko ne­pra­ras­ti kai ku­rių rinkų ir kai ku­rias at­ras­ti. Bend­rovė „Ma­no būstas“ kas­met ren­gia so­cio­lo­ginę ap­klausą, ku­rios ro­dik­liai – tar­si lak­mu­so po­pierė­ lis, pa­ro­dan­tis, kaip bend­ro­vei se­ ka­si bend­rau­ti su klien­tais. „Vie­nas pa­grin­di­nių klau­simų – ar gy­ven­to­jai re­ko­men­duotų mūsų įmonę sa­vo drau­gams ar pa­žįsta­

„Klaipė­dos naf­tai“ (KN) 2013-ie­ji bu­vo iš­ban­dymų lai­ko­tar­pis. Pa­sak bend­rovės va­do­vo Ro­ko Ma­siu­lio, su­si­telkęs ko­lek­ty­vas, pa­lai­ko­mas aukš­čiau­sių ša­lies va­dovų ir ins­ti­ tu­cijų, su­gebė­jo įveik­ti iššū­kius. „Tu­riu gal­vo­je su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų (SGD) ter­mi­na­lo sta­ty­bas. Ne­pai­sy­da­ma šiam pro­ jek­tui da­ro­mo spau­di­mo, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no jo eko­no­minį pa­grįstumą ir ati­tiktį Eu­ro­pos tei­ sei“, – teigė bend­rovės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius R.Ma­siu­lis. KN va­do­vas pa­brėžė, kad po­ky­ čiai, vyks­tan­tys naf­tos pro­duktų kro­vos rin­ko­je, neap­lenkė ir jų. Ru­si­jai ėmus ma­žiau tiek­ti naf­tos Mo­zy­rio ga­myk­lai Bal­ta­ru­si­jo­je, ši su­ma­ži­no ga­my­bos apimtį, todėl pra­dėta ma­žiau krau­ti ma­zu­to per KN ter­mi­nalą. Vie­na pa­grin­di­nių KN klien­čių – „Or­len Lie­tu­vos“ ga­myk­la – taip pat su­ma­ži­no ga­my­bos apimtį, nes, už­da­rius Uk­rai­nos Ly­sy­čans­ ko ga­myklą, „Or­len Lie­tu­va“ pra­

Eg­za­miną iš­laikė

Min­dau­gas Ge­nys:

Nė vie­nas klien­tas neat­si­sakė mūsų pa­slaugų. Tai ver­ti­na­me kaip pri­pa­ži­nimą.

Did­žiau­sia sėkmė is­to­ri­jo­je

Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ros ir bendrųjų rei­kalų di­rek­to­rius Artū­ras Drun­gi­ las 2013-uo­sius ver­ti­no kaip vie­nus sėkmin­giau­sių uos­to is­to­ri­jo­je, nes pa­da­ry­ta dau­giau­sia darbų, in­ves­ tuo­ta dau­giau nei 300 mln. litų. „Tos in­ves­ti­ci­jos leis mums tikė­tis vai­sių, ku­rių der­lių vi­liamės nuim­ ti per­spek­ty­vo­je. Prak­ti­ka ro­do, kad kuo dau­giau in­ves­tuo­ja­me, kuo la­ biau ge­ri­na­me uos­to pa­ra­met­rus – gy­lio ar kran­ti­nių, tuo atei­ty­je ga­li­ me tikė­tis di­des­nio kro­vos au­gi­mo“,

Klaipė­dos pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų, ku­rie vie­ni­ja 241 Klaipė­ dos re­gio­no įmonę, di­rek­to­rius Vik­ to­ras Kro­lis džiaugė­si, kad eks­por­ to ro­dik­liai ro­do, jog re­gio­no įmonės 2013 m. vertė­si ga­na ne­pras­tai. „Tai bu­vo eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo, bet kar­tu ir pro­ble­mi­niai me­tai. Po krizės įmonėms pa­vy­ko ne­pra­ras­ ti kai ku­rių rinkų ir kai ku­rias at­ras­ ti. Prob­lemų turė­jo pie­no pro­duktų ga­min­to­jai, pra­si­dėjus ne­su­sip­ra­ti­ mams su Ru­si­ja, kai bu­vo stab­do­mas jų ga­mi­nių įve­ži­mas. Bend­rovėms te­ko per­sio­rien­tuo­ti, ieš­ko­ti naujų rinkų. Bet Lie­tu­vos, taip pat Klaipė­ dos, vers­las šį eg­za­miną iš­laikė“, – teigė Klaipė­dos pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų va­do­vas. Tą pa­tį pa­tvir­ti­no ir Klaipė­dos pra­mo­ni­ninkų aso­cia­ci­jos pre­zi­ den­tas Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius, jis pa­brėžė, jog, ver­ti­nant šių me­ tų uos­ta­mies­čio įmo­nių veik­los re­ zul­ta­tus, ma­ty­ti, kad eko­no­mi­nis nuo­smu­kis trau­kia­si.

Pa­lai­ky­mas: ne­pai­sy­da­ma SGD ter­mi­na­lo pro­jek­tui da­ro­mo spau­di­mo, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no eko­no­minį jo pa­grįstumą ir ati­tiktį Eu­ro­pos tei­sei.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pirmADIENIS, gruodžio 30, 2013

13

rubrika

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

JŪRA

Paliekame uostui išskirtinius Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Kiekvieni metai kažką duoda, kažką nusineša. 2013-uosius dar kurį laiką minėsime kaip Klaipėdos uostui išskirtinius metus. 2013 metai Klaipėdos uostui tarsi atnešė gaivos. Keitėsi žmonės, geriau suvokiantys uosto svarbą ir jo reikšmę šalies ekonomikai. Nebeliko kelis metus vyravusio smulkmeniškumo, pykčio, nepakantumo. Į rekordines aukštumas šoktelėjusios uosto investicijos parodė, kad ne tik uostas, bet ir šalies ekonomika išlipo iš krizės. Pajudėjo kai kurios užšaldytos statybos. Atsivėrė naujos uosto vystymo perspektyvos. Džiugu, kad netgi konkurentai kituose uostuose ir šalyse apie Klaipėdos uostą atsiliepia pagarbiau. Vertinant ateities perspektyvas jis pasieks tokį pat lygį kaip kaimyniniai Sankt Peterburgo ir Gdansko uostai. Šalies transporto, uosto, laivybos, jūrinės kultūros žmonėms, visiems, mylintiems jūrą, linkime smagiai palydėti 2013 metus. Ir sėkmingo kurso plaukiant per 2014-uosius. Plačiau apie išlydimus 2013 metus ir apie 2014-ųjų viltis skaitykite

14-15p.

2013-uosius

14

pirmADIENIS, gruodžio 30, 2013

rubrika JŪRA

Prisiminimai palydint Sausis

Kovas

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija

Aplinkos ministerijos užsakymu

(KLASCO) paskelbė, kad investicijoms 2013 metais numatyta 50 mln. litų. Be naujo sandėlio statybos, kurį ketinama baigti statyti 2014 metų pradžioje, taip pat bus įsigyjama naujos krovos technikos kitiems terminalams.

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas pristatė Lietuvos bendrojo plano papildymą formuojant įvairias galimas veiklas jos Baltijos jūros vandenyse.

Pietų Korėjoje esančioje laivų sta-

tykloje „Hyundai Heavy Industries Co. Ltd“ ant vandens nuleistas Lietuvai statomas 294 metrų ilgio, 46 metrų pločio laivas – saugykla su dujinimo įrenginiu. Jis vienu metu galės priimti ir saugoti 170 tūkst. kubinių metrų dujų.

Birželis Paaiškėjo, kad didelė dalis Baltijos jūroje esančio Lietuvos žvejybos laivyno

netrukus gali pereiti į Estijos kompanijų savininkų, supirkinėjančių laivus su visomis žvejybos kvotomis, rankas.

Kai Danės upės krantinė šalia Pilies

tilto buvo pavadinta žvejų krantine ir šalia jos pradėta prekiauti šviežia žuvimi, prasidėjo diskusija Smiltynės perkėlos pastate turėti žvejybos kultūros centrą.

Pakrikštytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsigytas gylio mata-

Balandis

vimo laivas „Lotas“ ir užbaigtas didžiuoju vadintas uosto pietinės dalies kanalo nuo Danės upės iki Jūrų perkėlos gilinimas.

Pasikeitusi viešosios įstaigos „Klaipė-

dos šventės“ vadovybė pateikė naują Jūros šventės koncepciją planuodama išlaikyti visas ankstesnes Jūros šventės jūrines tradicijas ir pateikti keletą naujų. Prie „Begos“ naudojamų krantinių

buvo prišvartuotas laivas „Medi Kobe“. Bendrovėje pradėjo veikti birių krovinių paskirstymo centras.

Klaipėdos konteinerių terminalo 2013 metų sausio 23 dieną Arvydas

Vaitkus pripažintas laimėjęs konkursą į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus postą. Šias pareigas jis pradėjo eiti vasario 5 d.

bendrovės vadovas Vaidotas Šileika išrinktas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu ir pakeitė nuo asociacijos įkūrimo 1999 metais jai vadovavusį Aloyzą Kuzmarskį.

Vasaris

Klaipėdos uosto delegacija dešimtą kartą dalyvavo pasaulinėje parodoje „Crui-

se Shipping Miami“ JAV. Neabejotina, kad bet kurio kruizinio laivo su tūkstančiais keleivių atplaukimas yra svarbus šaliai, nes tokiu būdu didinamas jos žinomumas. Lietuvos pramonininkų konfedera-

cija, Lietuvos ir Baltarusijos verslo taryba Klaipėdoje surengė IX tarptautinį Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumą.

Baltijos jūros žvejai rengėsi piketuoti prie Žemės ūkio ministerijos dėl kvotų

skirstymo tvarkos, bet sprendimą kuriam laikui atidėjo patikėję pažadais.

Susisiekimo ministerija pateikė Sei-

mui svarstyti Valstybės apdovanojimų įstatymą, kuriuo siūloma įsteigti naują jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalį.

nos prabangiausių pasaulyje kruizų kompanijos „Silversea“ laivas „Silver Whisper“.

Gegužė Naujoji šalies Vyriausybė priėmė pro Prie 142 krantinės, kuria naudojasi bendrovė Malkų įlankos terminalas, buvo

prišvartuotas 225 metrų ilgio „Panamax“ laivas „Annoula“ – didžiausias kada nors į Malkų įlanką įplaukęs laivas..

Pirmą kartą Klaipėdoje lankėsi vie-

Liepa

tingą su Klaipėdos uosto veikla ir Lietuvos ekonomika susietą sprendimą - iš Uosto direkcijos bus imamas tik simbolinis vieno procento pelno mokestis.

Klaipėdoje toliau stumiama idėja Da-

nės upėje pastatyti nurašytą 50 metrų ilgio ir 8 metrų pločio Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą „Kuršis“ ir jame įrengti 40 vietų viešbutį jaunimui.

Pažymėtas krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ 10–metis.

(Foto - kuršis)

Pažymėtas 90 metų jubiliejus, kai

Klaipėdos uostą perėmė Lietuva. Ta proga Lietuvos jūrų muziejus ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija surengė istorijos forumą „Lietuviškam Klaipėdos uostui – 90“.

Pasirašytas 52 mln. litų kainavusių „Begos“ krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstra-

vimo ir pirso 66A ir 67A atidavimo eksploatacijai aktas. Po rekonstrukcijos perduotos naudoti krantinės Nr. 8 ir Nr. 9, kurių operato-

rius Klaipėdos jūrų krovinių kompanija. Prie jų nustatyta maksimali 13,4 metro grimzlė.

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mo-

Uosto direkcijoje buvo įforminta,

kykloje penktąjį kartą surengtas konkursas „Jūrų keliai“, ne vieną jaunuolį suviliojęs pasirinkti jūrininko profesiją.

kad užbaigtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas.

15

pirmADIENIS, gruodžio 30, 2013

JŪRA

2013–uosius Seimo posėdyje vienbalsiai nuspręs-

ta atleisti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, tarp jų ir Uosto direkciją, nuo į valstybės biudžetą mokamos įmonės pelno įmokos.

Lapkritis Nuo lapkričio 6 dienos Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas

pradėjo eiti Algirdas Kamarauskas.

Rugsėjis Po daugiau nei dešimtmetį trukusio pasirengimo Malkų įlankoje iš mirties taš-

ko pajudėjo užteršto dumblo valymo iš po dokų darbai.

„Vakarų Baltijos laivų statykloje” pradėtas statyti Klaipėdos universiteto moks-

linių tyrimų laivas, kurio vertė 33,5 mln. litų. Po locmanų mokymų Lietuvos aukš-

Pirmą kartą Lietuvoje, Klaipėdoje vyko Baltijos uostų organizacijos (BPO) kon-

ferencija ir metinė generalinė asamblėja tema „Baltijos uostų iššūkiai naujomis rinkos sąlygomis“.

tosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje Klaipėdos uosto kapitono tarnyba oficialiai pareiškė, kad yra pasiruošusi įvesti ir išvesti laivus į arba iš Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo.

Bendrovė Malkų įlankos ter-

Pritarta, kad „Albatroso“ apdovano-

jimai už jūrinės kultūros puoselėjimą yra reikalingi, patvirtinti „Albatroso“ apdovanojimo nuostatai.

minalas Malkų įlankoje atidarė 35 tūkst. tonų talpos grūdų sandėlį su transporterių linija į 142 krantinę.

Pristatyta jautriai parašyta „Klaipė-

Prasidėjo SGD terminalo pirso

Baigta statyti ir Klaipėdos konteine-

statybos darbai – tiesiamas vamzdynas po Kiaulės Nugara ir statomas pirsas laivams švartuoti.

rių terminalui perduota nauja 143A krantinė. Ji paskatins šios bendrovės investicijų pliūpsnį, pagerins konteinerių krovos kokybę, laivų aptarnavimo greitį.

Spalis Vyriausybės rūmuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pristatė pa-

Prie Smiltynėje esančio paminklo

rodą „Lietuvos transporto širdies – Klaipėdos uosto – raida“.

dos“ žurnalistės Adelės Žičkuvienės ir jūrų kapitono Žydrūno Naujoko knyga „Laiškai iš jūros”.

Gruodis

„Albatrosas“ vėliavų pakėlimu ir jūrininkų pagerbimu startavo Jūros šventės renginių maratonas.

Rugpjūtis Pirmą kartą į Baltijos jūrą – Lenkijos

Gdansko uosto konteinerių terminalą atplaukė didžiausias pasaulyje 18340 TEU talpos 399 metrų ilgio konteinervežis „Maersk Mc-Kinney Moller“.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) padarė išvadas, kad žvejybos kvotų skirsty-

mo taisyklės sudarė sąlygas diskriminuoti mažesnį laiką žvejojančius ar naujai pradėti žvejybą norinčias vykdyti bendroves. Įbetonavus į specialų konteinerį įdėtą raštą ateities kartoms oficialiai pra Uosto direkcijos užsakymu pristaty-

ta parengta Šventosios uosto koncepcija – bus kuriamas žvejybos ir turizmo reikmėms skirtas uostelis su avanuostu prie vidinių molų švartuoti didesnius laivus.

dėta „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centro statyba prie 90– 96 krantinių. Iš Klaipėdos uosto išplaukė 229 me-

trų ilgio laivas „Doric Champion“, pasikrovęs 77 tūkst. tonų birių rūdų (metalo granulių). Tai didžiausias kada nors Klaipėdos uoste greiferiais pakrautas laivas. Paskelbta apie Lietuvos jūrų laivi-

ninkystės laivų „Skalva“ ir „Asta“ pardavimą, kas iš esmės reiškia mažiausiai rentabilių laivų keitimo į naujesnius pradžią. Klaipėdos uoste prisišvartavo ilgiau-

sias konteinervežis per jo istoriją – 294 metrų ilgio „MSC Sariska“.

Agentūra „World

Travel Awards“ paskelbė geriausias su kelionėmis ir turizmo verslu susijusias pasaulio kompanijas. Nominante tapo keleivius ir krovinius iš Klaipėdos uosto gabenanti jūrų laivybos operatorė „DFDS Seaways“.

Žinias ir nuotraukas rinko Vidmantas Matutis

16

pirmADIENIS, gruodžio 30, 2013

JŪRA

Jūrininkų teisės ginamos geriausiai Lietuvos jūrininkų sąjunga mūsų šalyje yra viena stipriausių profesinių organizacijų – jos balsas girdimas Seime, Vyriausybėje, tarptautinėse organizacijose. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Finansiškai tvirta organizacija

Įvertinti pastarųjų dvejų metų Jūrininkų sąjungos veiklos rezultatai. Ji vienija per 2000 narių. Per 20122013 metus, be gruodžio mėnesio, iš narių ji gavo 1 mln. 52 tūkst. litų nario mokesčių. 2014 m. Lietuvos jūrininkų sąjunga pasitinka kasoje turėdama per 1 mln. litų. Organizacijos stiprybė - ir tame, kad ji yra Tarptautinės transporto darbininkų federacijos (ITF) narė. Federacija kasmet skiria lėšų ITF inspektoriui ir jo biurui Klaipėdoje išlaikyti. Per dvejus metus skiriamos lėšos sudarė 635 tūkst. litų. Inspektorius Andrejus Černovas nuo 2009 metų dirbo ITF būstinėje Londone, o 2013–aisiais vėl grįžo į Klaipėdą. Lietuvos jūrininkų sąjunga valdo ne tik ITF inspektoriaus biurą Klaipėdoje, bet ir Jūrininkų centro pastatą Agluonos g. 5. Šios patalpos už gautą 1 mln. JAV dolerių paramą, įrengtos 2005 metais. 2009 metais 2 mln. 215 tūkst. litų vertės pastatas panaudai buvo perduotas Jūrininkų centrui. Patalpos tampa ne tik jūrinių profsą-

Aktyvumas: vyresnio amžiaus Lietuvos jūrininkų sąjungos nariai noriai dalyvauja įvairiuose organizacijos susibūrimuose.

jungų, bet ir visuomeninių jūrinių organizacijų susibūrimo vieta. Per 2013 metus buvo rekonstruota ir pagrindinė Lietuvos jūrininkų sąjungos būstinė Vilties g. 6. Šiame pastate nupirktas papildomas plotas, už 290 tūkst. litų atliktas pastato kapitalinis remontas. Keitėsi požiūris į jūrininkus

Pagrindine Lietuvos jūrininkų sąjungos funkcija išlieka jos narių teisių gynimas. Viena iš prioritetinių sričių laikoma tarptautinių konvencijų ratifikavimas Lietuvoje. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža akcentavo, kad 2013 metais, šalyje pasikeitus politinei valdžiai, požiūris į jūrininkus iš esmės keitėsi. Ankstesnėse Vyriausybėse tarptautinių konvencijų ratifikavimas strigo. Ledai pralaužti 2013 m. birželį – ratifikuota Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. Jūrininkų

sąjungos ir jūrinės bendruomenės siūlymu į naujosios valdžios Vyriausybės programą įtrauktos nuos-

Pradėta kelti problema, kad visi jūrininkai privalėtų būti Lietuvos jūrininkų sąjungos nariais.

tatos, kurios susietos su jūrininkų teisų užtikrinimu, ilgalaike nacionalinio jūrų laivyno programa, jūrininkų darbo apmokėjimo tvarkos ir socialinių garantijų tobulinimu. Dėl Lietuvos pirmininkavimo ES šiemet nespėta ratifikuoti konvencijų dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos. Tai nukelta į 2014 metus, bet, esant naujosios valdžios institucijose geranoriškumui, ti-

kėtina, kad konvencijos bus ratifikuotos. Pateiktas paketas pasiūlymų dėl Prekybinės laivybos, Profesinių sąjungų, Saugios laivybos įstatymų, Darbo kodekso, įvairių poįstatyminių teisės aktų koregavimo. Didės jūrininkų atlyginimai

Didžiausia ne tik Jūrininkų sąjungos, bet ir kitų profsąjunginių organizacijų problema yra pernelyg mažas narių skaičius. Lietuvos jūrininkų sąjungos nariais yra tik apie trečdalis visų jūrininkų. Tais vaisiais, kuriuos pasiekia Jūrininkų sąjunga, naudojasi ir tie jūrininkai, kurie nėra jos nariai. Lietuvoje pradėta kelti problema, kad pagal priimtas įstatymų nuostatas visi šalies jūrininkai privalėtų būti Jūrininkų sąjungos nariais. Tokios sistemos yra įteisintos dalyje Europos ir pasaulio šalių, netgi tokiose kaip Danija, Švedija, Suomija, Anglija, JAV.

Vidmanto Matučio nuotr.

Svarbus Jūrininkų sąjungos darbo akcentas yra kolektyvinės sutartys. Jose pasiektais rezultatais naudojasi ir tie jūrininkai, kurie nėra sąjungos nariai. P.Bekėžos teigimu, šiuo metu yra sudarytos kolektyvinės sutartys su bendrovėmis „Baltnautic“ (11 laivų su patogia vėliava), „Forsa“ (3 laivai su patogia vėliava), Norvegijos laivų savininkų asociacija, „DFDS Seaways“, „Novikontas“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, Lietuvos jūrų laivininkyste, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dalyje kompanijų 2014 metais jūrininkams būtų didinami atlyginimai ir gerinamos socialinės garantijos. Nutraukta kolektyvinė sutartis su „Inter-globe shipping Ltd“ kompanija, nes jos pagrindinei įmonei „Baltijos grupė“ iškelta bankroto byla. Dėl šios grupės skolų jūrininkams dabar vyksta teismai, kur dalį jūrininkų gina Lietuvos jūrininkų sąjungos teisininkas.

Metai su korupcijos kvapu Vidmantas Matutis Besibaigiantys 2013 metai pasižymėjo nuolatiniais skandalais žuvininkystės srityje. Korupcijos ir monopolijos požymiai

2013-aisiais žuvininkystės užkulisiuose dažnai buvo girdimi žodžiai korupcija, protegavimai, valdininkų savivalė. Pernai įvesta žvejybos kvotų skirstymo tvarka, kai vienai įmonei atitenka beveik 80 proc. šprotų ir strimelių kvotų, sujaukė Baltijos jūros žvejų protus. Vis labiau kliūva žvejybos sistemos monopolizavimas, korumpavimas. Kvotų skirstymo tvarka susidomėjo Konkurencijos taryba. Ji gruodžio 17 d. nutarimu pradėjo oficialų tyrimą. Kvotų skirstymo sistemą, kaip turinčią korupcinių požymių, įvardijo ir Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Seimo Kaimo reikalų komitetas gruodžio 18 dieną priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Žemės ūkio ministerijai tobulinti 2013 m. kovo 15

d. priimtas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles. Komitetas nurodė patobulintą Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių projektą, suderintą su visuomeninėmis žuvininkystės organizacijomis, pateikti iki gruodžio 30 dienos. Tereikia pakeisti „raktą“

Logika diktuotų, kad artimiausių metų kvotos turi būti skirstomos pagal patobulintas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila tikino, kad perėjimas nuo korupcija dvelkiančių senųjų kvotų skirstymo taisyklių prie naujųjų – paprastas. Tereikia pakeisti vadinamąjį kvotų skirstymo raktą – vietoje dabar numatytų 2007–2012 metų įrašyti, kad kvotos skirstomos atsižvelgiant į 20102012 metų veiklos rezultatus. Dirbtinis šešerių metų „istoriškumas“, pakeistas į trijų metų laikotarpį, vienos įmonės monopoliją sumažintų per pusę. Kiti žvejai

gautų daugiau kvotų ir konflikto neliktų. Nebeliktų ir galimo konkurencingumo pažeidimo. Kvotų skirstymo komisijos sudėties pakeitimu iš žuvininkystės sistemos būtų pašalinti ir dalis korupcinių požymių. Apie tokį taisyklių pakeitimą žvejai aiškino visus 2013 metus. Bet Vilniaus valdininkai sprendimus priėmė neatsižvelgę į žvejų daugumą. Žuvininkystės sistemoje pasėtas didžiulis nepasitenkinimas išsiliejo į skundus teismuose, tyrimus specialiosiose tarnybose. Žvejai pasirengę protestuoti

Tačiau 2014 metų kvotų dalį šiandien ketinama skirstyti pagal korupcija dvelkiančias monopolines 2013 m. kovo 15 d. taisykles. Žvejai Žuvininkystės departamento direktoriaus Dariaus Nieniaus klausė, kodėl tai daroma, ir išgirdo, kad jis „neturintis teisinio ar ekonominio pagrindo neskirstyti kvotų pagal šias taisykles“, nes jos nepanaikintos. Žvejų prašymą neskirstyti kvotų pagal monopoli-

Dėmesys: iš visų jūrinių reikalų 2013 metais daugiausiai negatyvaus

požiūrio buvo žuvininkystės sistemoje.

nes ir korupcines taisykles valdininkas traktavo kaip spaudimą. Panašu, kad Lietuvą valdo ne Seimas, ne tarnybos, kurios įspėja apie monopolijas, korupciją, o nieko nepaisančios interesų grupės. Dauguma žvejų nesuvokia, kas vyksta? Kodėl skirstydama kvotas vieną žvejybos bendrovę valdžia pamalonina, o likusias marina badu?

Vidmanto Matučio nuotr.

Metams baigiantis dauguma žvejų kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus pranešdami apie, jų nuomone, korupcinę žuvininkystės sistemą. Pareikalauta asmeninės žuvininkystės valdininkų atsakomybės už daugumos žvejų verslo žlugdymą. 2014-uosius žvejai grasina pradėti protesto akcijomis prie Seimo.

17

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

pasaulis Pa­si­ruo­šu­si eu­rui

Iš­vai­kė pro­tes­tus

Tra­ge­di­jos me­ti­nės

Lat­vi­ja, pa­sak ša­lies vy­riau­sy­ bės, yra pa­si­ruo­šu­si tap­ti eu­ ro zo­nos na­re nuo 2014 m. sau­ sio 1 d. Dar­bo gru­pės „Pi­ni­gų ir mo­kė­ji­mų sis­te­ma“ va­do­vas And­ris Ru­se­lis sa­kė, kad Lat­vi­ja jau tu­ri pa­kan­ka­mai nau­jų gry­ nų­jų pi­ni­gų – tiek eu­ro bank­no­ tų, tiek mo­ne­tų. Pa­sak pa­rei­gū­ nų, kai­nos ne­tu­rė­tų keis­tis.

Tur­ki­jos po­li­ci­ja iš­vai­kė pro­ tes­tuo­to­jus Stam­bu­le ir An­ka­ ro­je, rei­ka­lau­jan­čius prem­je­ro Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ğa­no at­ si­sta­ty­di­ni­mo dėl ko­rup­ci­jos skan­da­lo, su­pur­čiu­sio jo vy­ riau­sy­bę, pri­ver­tu­sio at­si­sta­ty­ din­ti kai ku­riuos mi­nist­rų ka­bi­ ne­to na­rius ir nu­smuk­džiu­sio ša­lies va­liu­tos kur­są.

In­di­ja mal­do­mis pa­mi­nė­jo gru­ pi­nio iš­ža­gi­ni­mo De­lio au­to­ bu­se au­kos pir­mą­sias mir­ties me­ti­nes. Tra­ge­di­ja, pa­rei­ka­la­ vu­si 23 me­tų fi­zio­te­ra­pi­jos stu­ den­tės gy­vy­bės, vi­so­je ša­ly­ je bu­vo iš­pro­vo­ka­vu­si di­de­lius pro­tes­tus dėl mo­te­rų pul­di­nė­ji­ mo. Jau­ną mer­gi­ną De­lio au­to­ bu­se už­puo­lė še­šių vy­rų gau­ja.

Nau­ja te­ro­ro ban­ga Ru­si­jo­je Vi­sai ne­tru­kus Ru­si­jos So­čio mies­te pra­ si­dės žie­mos olim­pi­nės žai­dy­nės. Te­ro­ ris­tai ir­gi ne­ke­ti­na sė­dė­ti ran­kų su­dė­ ję. Pie­tų Ru­si­joje, Vol­gog­ra­do sto­ty­je, su­si­ sprog­di­no mir­ti­nin­kė. Dar vie­nas iš­puo­lis

Teat­ras Mask­vo­je, trau­ki­nys Sankt Peterburgas–Maskva, spro­gi­mai met­ro ir au­to­bu­suo­se – tai tik ma­ ža da­lis te­ro­ro iš­puo­lių, krė­tu­sių Ru­si­ją per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį. Šį kar­tą spro­gi­mas nuai­dė­jo Vol­ gog­ra­do mies­to trau­ki­nių sto­ty­je. Au­kų, kaip vi­suo­met, – de­šim­tys. „Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, per spro­gi­mą žu­vo 14 žmo­nių, o 27 bu­ vo su­žeis­ti, tarp jų vie­nas vai­kas“, – nu­ro­dė ty­ri­mų ko­mi­te­to at­sto­vas Vla­di­mi­ras Mar­ki­nas. Ki­tais duo­ me­ni­mis, per te­ro­ro iš­puo­lį ga­lė­jo žū­ti 15 žmo­nių, o nu­ken­tė­ti dau­ giau nei 50. Pa­sak pa­rei­gū­nų, lai­mė, kad mir­ti­nin­kei ne­pa­vy­ko nu­si­gau­ti į lau­kia­mą­ją sa­lę, – ke­lią jai pa­sto­ jo me­ta­lo de­tek­to­rius. Bū­tent prie jo mir­ti­nin­kė ir su­si­sprog­di­no. Bet spro­gi­mo bū­ta di­de­lio. „Tai bu­vo la­bai ga­lin­gas spro­gi­ mas, – sa­kė per in­ci­den­tą ge­le­žin­ ke­lio sto­ty­je bu­vu­si Va­len­ti­na Pet­ ri­čen­ko. – Kai ku­rie žmo­nės pra­dė­jo blaš­ky­tis, o ki­tus nu­bloš­kė spro­gi­ mo ban­ga. Bu­vo la­bai bai­su.“ Spro­go prie de­tek­to­riaus

Sau­gu­mo spe­cia­lis­tai pri­pa­ži­no, kad Vol­gog­ra­do ge­le­žin­ke­lio sto­ties už­tva­rų sis­te­ma ap­sau­go­jo nuo di­ des­nio mas­to ne­lai­mės. „Sto­ty­je įreng­ta už­tva­rų sis­te­ ma su­truk­dė te­ro­ris­tei pa­tek­ti į lau­kia­mą­ją sa­lę, kar­tu pa­vy­ko iš­

veng­ti di­des­nio skai­čiaus au­kų, – sa­kė V.Mar­ki­nas. – Prie­šais me­ta­lo de­tek­to­rių rė­mus pa­ma­čiu­si po­li­ ci­jos dar­buo­to­jus, te­ro­ris­tė mir­ti­ nin­kė su­si­sprog­di­no neįė­ju­si į sto­ ties pa­sta­tą.“ Spro­gi­mas sto­ty­je įvy­ko apie 12.45 val. vie­tos lai­ku.

Sto­ty­je įreng­ta už­ tva­rų sis­te­ma su­ truk­dė te­ro­ris­tei pa­ tek­ti į lau­kia­mą­ją sa­lę. Spro­gi­mą už­fik­sa­vo ne­to­li esan­ti sau­gu­mo ka­me­ra. Ma­ty­ti, kaip sto­ ties vi­du­je pa­ki­lo ug­nies de­be­sis, o pa­skui ėmė rūk­ti dū­mai. Pa­sak liu­di­nin­kų, vie­nas sto­ties sau­gu­mo dar­buo­to­jas ban­dė su­ stab­dy­ti keis­tai be­siel­gian­čią mo­ te­rį, ta­da mo­te­ris de­to­na­vo sprog­ me­nis. Pa­sak ma­čiu­sių­jų, mir­ti­nin­kė no­rė­jo su­si­sprog­din­ti lau­kia­ma­ja­ me, nes tuo me­tu į sto­tį at­vy­ko ke­ lei­vi­nis trau­ki­nys. Sa­lė­je sa­vo ar­ti­ mų­jų lau­kė šim­tai žmo­nių. Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas po spro­gi­mo Vol­gog­ra­de nu­ro­dė tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms im­tis vi­sų bū­ti­nų prie­mo­nių, kad bū­tų už­tik­rin­tas sau­gu­mas. Fe­de­ ra­li­nės po­li­ci­jos at­sto­vas Vla­di­mi­

Ne­su­vei­kė: Ru­si­jos sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos neuž­kir­to ke­lio ant­ram per ke­lis mė­ne­sius kru­vi­nam te­ro­ro ak­tui

Vol­gog­ra­de.

ras Ko­les­ni­ko­vas pa­tvir­ti­no, kad po spro­gi­mo Vol­gog­ra­de bus su­stip­ rin­tas sau­gu­mas ge­le­žin­ke­lio sto­ ty­se ir oro uos­tuo­se. Kar­tu pa­tvir­tin­ta, kad vi­sų žu­vu­ sių­jų šei­moms bus iš­mo­kė­tos kom­ pen­sa­ci­jos. Olim­pia­dos sau­gu­mas

Vol­gog­ra­das yra ne­to­li ne­ra­maus Šiau­rės Kau­ka­zo re­gio­no, gre­ta ku­ rio esan­čia­me So­čy­je va­sa­rį pra­si­ dės žie­mos olim­pi­nės žai­dy­nės. Vol­gog­ra­de, ku­ris so­vie­ti­niais lai­kais va­di­no­si Sta­ling­ra­das, tai jau ne­be pir­mas te­ro­ro ak­tas – spa­lio mė­ne­sį iš­puo­lį čia įvyk­dė ki­ta mir­ti­nin­kė. Ji spa­lio 21 d. de­ to­na­vo už­tai­są sau­sa­kim­ša­me au­ to­bu­se. Prie Juo­do­sios jū­ros esan­tis So­ čis yra 690 km į piet­va­ka­rius nuo

„Reu­ters“ nuo­tr.

Vol­gog­ra­do, vi­sai ša­lia to­kių Šiau­ rės Kau­ka­zo res­pub­li­kų kaip Da­ ges­ta­nas ir Če­čė­ni­ja, kur ko­ne kas­ dien vyk­do­mas smur­tas. Ko­vo­to­jai sie­k ia is­l a­m iš­kos vals­ty­bės vi­sa­me Šiau­rės Kau­ka­ ze. Jų ly­de­ris Do­ku Uma­ro­vas įsa­ kė jiems tai­ky­tis į ci­vi­lius gy­ven­ to­jus už re­gio­no ri­bų ir su­trik­dy­ti olim­pia­dą. Sprog­din­to­jos mir­ti­nin­kės Ru­ si­jo­je daž­nai va­di­na­mos juo­do­sio­ mis naš­lė­mis. Tai mo­te­rys, ku­rios iš­puo­liais prieš ci­vi­lius ru­sus no­ ri at­ker­šy­ti už sa­vo ar­ti­mų­jų mir­ tį ko­vo­se Šiau­rės Kau­ka­ze. 2010 m. ko­vą mir­ti­nin­kės su­kė­lė spro­gi­mus dvie­jo­se Mask­vos met­ ro­po­li­te­no sto­ty­se. Per juos žu­vo dau­giau kaip 35 žmo­nės. Juo­do­sios naš­lės taip pat yra at­ sa­kin­gos už dvie­jų ke­lei­vi­nių lėk­

tu­vų, ku­rie 2004 m. ke­lių mi­nu­čių skir­tu­mu pa­ki­lo iš Mask­vos oro uos­to, su­sprog­di­ni­mą. Per tą iš­ puo­lį žu­vo maž­daug 90 žmo­nių. „In­ter­fax“, BBC, BNS inf.

Nau­jau­si te­ro­ro ak­tai Ru­si­jo­je 2013 m. gruo­džio 29 d. te­ro­ris­tė

mir­ti­nin­kė su­si­sprog­di­no Vol­gog­ ra­do sto­ty­je. Skir­tin­gais duo­me­ni­ mis, žu­vo nuo 13 iki 15 žmo­nių. 2013 m. gruo­džio 27 d. pie­ti­nia­

me Pia­ti­gors­ko mies­te spro­go au­ to­mo­bi­ly­je pa­slėp­ta bom­ba. Žu­vo trys žmo­nės. 2013 m. spa­lio 21 d. te­ro­ris­tė mir­ti­

nin­kė su­si­sprog­di­no au­to­bu­se Vol­ gog­ra­de. Žu­vo še­ši žmo­nės.

Moks­li­nin­kai An­tark­ti­dos le­dų ne­lais­vė­je Įst­ri­go taip, kad net led­lau­žiai ne­ ga­li pa­dė­ti? Ar Ru­si­jos lai­vo „Aka­ de­mik Šo­kals­kij“ ke­lei­viams ir įgu­ lai, nuo ant­ra­die­nio įstri­gu­siems An­tark­ti­dos le­duo­se, lai­ve teks pra­leis­ti ir Nau­jų­jų me­tų šven­tę?

Ru­sų lai­vas „MV Aka­de­mik Šo­kals­ kij“ lapk­ri­čio 28 d. iš­plau­kė iš Nau­ jo­sios Ze­lan­di­jos. Juo plau­kė moks­ li­nin­kai, ku­rie mė­gi­no pa­kar­to­ti prieš šim­tą me­tų (1911–1914 m.) vy­ku­sią aust­ra­lų geo­lo­go Doug­la­ so Maw­so­no va­do­vau­tą eks­pe­di­ci­ją lai­vu „Au­ro­ra“ į An­tark­tį. Ta­čiau lai­vas, vė­jams su­ne­šus prie jo le­do ly­tis, per Ka­lė­das įstri­

go le­duo­se už 100 jūr­my­lių į ry­tus nuo Pran­cū­zi­jos ba­zės „Du­mont d’Urville“. Lai­vu plau­kė 74 žmo­ nės, iš jų 22 įgu­los na­riai Ru­si­jos pi­lie­čiai. Aust­ra­li­jos lai­vy­bos sau­gos pa­ rei­gū­nai ru­sų lai­vo ne­lai­mės sig­ na­lą ga­vo tre­čia­die­nį ir pa­siun­tė jam į pa­gal­bą tris led­lau­žius. Pir­ ma­sis at­sku­bė­jo Ki­ni­jos led­lau­žis „Xue Long“. Ta­čiau dėl per sto­ro le­do jam ne­pa­vy­ko pri­si­kas­ti ar­ čiau ru­sų lai­vo. Ki­nams pa­vy­ko priar­tė­ti prie „Aka­de­mik Šo­kals­ kij“ per pus­sep­tin­tos jūr­my­lės (11 km), bet to­liau lai­vas ne­be­su­ge­bė­ jo plauk­ti.

Ga­liau­siai, kad pa­ts ne­pa­tek­tų į le­do spąs­tus, Ki­ni­jos led­lau­žis bu­ vo pri­vers­tas grįž­ti at­gal į at­vi­rus van­de­nis. Ki­tas gel­bė­ji­mo lai­vas, pa­siųs­tas pa­dė­ti „Aka­de­mik Šo­kals­kij“, iš­ plau­kė iš Aust­ra­li­jos. Pa­sak pa­rei­ gū­nų, Aust­ra­li­jos led­lau­žio „Au­ro­ ra Aust­ra­lis“ plau­kio­ji­mo le­duo­se sa­vy­bės yra ge­res­nės, pa­ly­gin­ti su ki­nų lai­vu. Prie „Aka­de­mik Šo­kals­ kij“ „Au­ro­ra Aust­ra­lis“ pri­siar­ti­ no va­kar apie pu­siau­die­nį. Pa­sak Aust­ra­li­jos pa­rei­gū­nų, led­lau­žis „Au­ro­ra Aust­ra­lis“ ga­li pra­lauž­ti apie 1,6 met­ro le­dą. To gal­būt pa­ kak­tų, kad „Aka­de­mik Šo­kals­kij“

bū­tų iš­va­duo­tas. Tie­sa, sa­vait­ga­lį Ru­si­jos lai­vą su­po net 2 met­rų le­ do sie­na. Lai­mė, ne­ki­lo pa­vo­jus, kad „Aka­ de­mik Šo­kals­kij“ ga­li nu­skęs­ti, o moks­li­nin­kai, tu­ris­tai ir įgu­los na­ riai dar tu­rė­jo pa­kan­ka­mai van­dens ir mais­to at­sar­gų. „Aka­de­mik Šo­kals­kij“ esan­tys moks­li­nin­kai vel­tui die­nų ne­lei­ do. Dau­ge­lis at­li­ko eks­pe­ri­men­ tus su le­du, po­za­vo fo­tog­ra­fij­ oms. Tie­sa, oro są­ly­gos An­tark­ty­je – ne pa­čios ge­riau­sios. Nak­tį čia la­bai šal­ta. Gel­bė­to­jai bu­vo nu­ta­rę, kad jei ne­pa­vyks iš­trauk­ti lai­vo, ke­ lei­viai bus iš­ga­ben­ti sraig­tas­par­

niais. Juos paims ki­nų lai­vas „Xue Long“. Pa­sak An­tark­ties kli­ma­to spe­cia­ lis­tų, šeš­ta­die­nį oro są­ly­gos bu­vo pa­lan­kios. Dėl šil­tes­nės tem­pe­ra­ tū­ros le­de at­si­ra­do pro­per­šų. Ta­ čiau me­teo­ro­lo­gai įspė­jo, kad šio­je pa­sau­lio da­ly­je oro są­ly­gos stai­giai kei­čia­si, to­dėl si­tua­ci­ja ga­li smar­ kiai pa­blo­gė­ti. Moks­li­nin­kas Sea­nas Bor­ko­ vi­cas, plau­kian­tis lai­vu „Aka­de­ mik Šo­kals­kij“, sa­kė: „Aš vi­suo­ met pri­si­min­siu ši­tai. Tai jau tik­rai. Stul­bi­na­ma. Lai­vas at­ro­do tvir­tas, ma­nau, vis­kas bus ge­rai.“ CNN, BBC, BNS inf.

18

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

sportas

„At­lan­tas“ ren­ka­si tik stip­rius var­žo­vus „At­lan­to“ žai­dė­jai anks­čiau­siai tarp Lie­tu­ vos fut­bo­lo klu­bų pra­dė­jo reng­tis 2014ųjų ko­voms. Sa­vai­tės pra­ty­bas Klai­pė­do­ je paį­vai­ri­no ir kont­ro­li­nės rung­ty­nės su Ry­gos „Dau­ga­vos“ vie­nuo­li­ke, ku­rią Lie­tu­ vos vi­ce­čem­pio­nai įvei­kė 4:3.

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Pa­si­bai­gus pra­di­niam tre­ni­ruo­čių cik­lui, „At­lan­to“ vy­riau­sia­jam tre­ ne­riui Kons­tan­ti­nui Sar­sa­ni­jai te­ko at­sa­ky­ti į daug klau­si­mų, ku­rie ne­ da­vė ra­my­bės uos­ta­mies­čio klu­bo aist­ruo­liams.

lė­jui. Tai – grei­tis, ryž­tin­gu­mas dvi­ ko­vo­se. Su R.Kruš­naus­ku pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį bu­vo­me nu­spren­dę dar iki jam at­vyks­tant į Klai­pė­dą.

– Pa­na­ši pra­kti­ka tai­ko­ma ir Ru­si­jos klu­buo­se? – Taip. Nes dau­giau nei mė­ne­ sį ato­sto­gau­ti jau bū­na per il­gai. Pa­vyz­džiui, šiais me­tais Ru­si­jo­je se­zo­nas bai­gė­si gruo­džio 12-ąją, o į tre­ni­ruo­tes ko­man­dos rink­sis sau­sio 4-10 die­no­mis. Tad poil­ siui šios ša­lies eki­pų žai­dė­jai ne­ tu­rės nė mė­ne­sio.

– Į „At­lan­tą“ ofi­cia­liai dar priė­ mė­te Mak­si­mą Mak­si­mo­vą, ką tik su­lau­ku­sį 18 me­tų. Ko­kios jo per­spek­ty­vos žais­ti pa­grin­ di­nė­je ko­man­do­je? – Jei iš­moks ir no­rės ko­vo­ti dėl ka­ muo­lio – tuo­met žais, jei ne­no­rės, tuo­met – ne­žais, bus jam sun­kiau. M.Mak­si­mo­vas ge­rai tram­do ka­ muo­lį, ta­čiau trūks­ta ag­re­sy­vu­mo. Jis – ge­ras puo­lė­jas, ta­čiau pa­te­kus tarp vy­rų, jo lau­kia nau­ji iš­šū­kiai. Tarp bend­raam­žių Mak­si­mui bu­vo kur kas leng­viau. Ma­nau, M.Mak­ si­mo­vas tu­rės nuei­ti tą ke­lią, ko­kį nuė­jo Do­na­tas Kaz­laus­kas. Pas­ta­ ra­sis vy­ru­kas džiu­gi­no ryž­tu ko­vo­ti. Ko­man­dos nau­jo­kui – to­kia pat si­ tua­ci­ja. Apsk­ri­tai šian­dien „At­lan­ te“ gra­ži 18-me­čių gru­pe­lė: R.Kruš­ naus­kas, M.Mak­si­mo­vas, Ro­lan­das Ba­ra­vy­kas, Ed­ga­ras Dit­mo­nas.

– Ko­kios bu­vo pir­mo­sios pra­ ty­bos? – Tre­ni­ruo­čių tiks­las – iš­ju­din­ ti žai­dė­jus po poil­sio ir po tru­pu­ tį pra­tin­ti prie dar­bo. Fut­bo­li­nin­ kų lau­kė ae­ro­bi­kos pra­ti­mai, jiems rei­kė­jo nu­bėg­ti rei­kia­mą skai­čių ki­ lo­met­rų, kad pra­si­kvė­puo­tų, rau­ me­nys gau­tų krū­vio, de­guo­nies. Ne­bu­vo grei­čio ir jė­gos pra­ti­mų. Sau­sio 4 die­ną tę­si­me dar­bą. Iki to lai­ko jie tu­rės at­lik­ti na­mų už­duo­ tis, ku­rias da­vė­me prieš šven­tes.

– Su ku­riais fut­bo­li­nin­kais at­ si­svei­ki­no­te po se­zo­no? – Su Er­nes­tu Ve­liu­liu, ku­ris grį­žo į Ry­gos „Dau­ga­vos“ klu­bą, iš ku­ rio bu­vo­me jį pa­si­sko­li­nę. Taip pat nuo sau­sio ofi­cia­liai at­si­svei­kin­si­ me su Do­na­tu Nak­ro­šiu­mi ir And­ riu­mi Urb­šiu. Ge­ra ži­nia – pa­ty­ręs fut­bo­li­nin­kas Val­das Tra­kys ta­po „At­lan­to“ klu­bo spor­to di­rek­to­riu­ mi. Jei vi­sam lai­kui iš­vyks E.Ra­zu­ lis ir D.Kaz­laus­kas, tai iš vi­so bū­si­ me ne­te­kę še­šių žai­dė­jų.

– Vis­ką įvyk­dė­te, ką bu­vo­te nu­ ma­tę? – Ką bu­vo­me su­pla­na­vę žai­dė­jams, jie vis­ką iš­pil­dė. Pa­dė­jo ir pa­lan­ kios oro są­ly­gos – ne­bu­vo snie­go, šal­čių.

Už­sie­ny­je – trys sto­vyk­los

Tre­ni­ruo­tėms ne­truk­dė žie­ma

– Ar žai­dė­jams už­te­ko mė­ne­sio ato­sto­gų? – Už­te­ko. Vy­rai pa­tys pa­siil­go ka­ muo­lio.

– Gir­dė­jo­me kal­bų, kad jei ir to­ liau bus to­kia žie­ma, nuo sau­ sio 4-osios sto­vyk­lau­si­te ne Ma­ri­jam­po­lė­je, kaip ža­dė­jo­te, o Klai­pė­do­je. Ar tai tie­sa? – Jei ir to­liau ne­snigs, ne­bus spei­ gų, tai ko va­žiuo­ti į Ma­ri­jam­po­lę? Klai­pė­do­je ir aikš­tė ge­res­nė, ir pi­ ni­gų su­tau­py­tu­me. Ko­man­do­je – du nau­jo­kai

– Sto­vyk­los me­tu spė­jo­te pa­ si­ra­šy­ti su­tar­tį su Ro­ku Kruš­ naus­ku. Ne­jau­gi jam pa­ka­ko ke­lių die­nų, kad pa­tik­tų klu­bo spe­cia­lis­tams? – Mes jį ste­bė­jo­me ga­na il­gai. Su ant­ruo­ju tre­ne­riu Ser­ge­ju­mi Sav­čen­ ko­vu net vy­ko­me į Len­ki­ją, kur Lie­ tu­vos jau­ni­mo rink­ti­nė žai­dė rung­ ty­nes su ru­mu­nais. Ro­ko žai­di­mas mus ten­ki­no. Ja­me ma­to­me tas sa­ vy­bes, ku­rios rei­ka­lin­gos ge­ram puo­

– Jau yra ži­no­ma, kiek bus sto­ vyk­lų, kur ir ka­da jos bus ren­ gia­mos? – Ži­no­ti, tai aš ži­nau, ta­čiau dėl Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) dar­buo­to­jų neat­sa­kin­gu­mo dar teks su­kti gal­vą, ką prieš čem­pio­ na­to pra­džią rei­kės da­ry­ti su žai­dė­ jais. Se­zo­no pa­baig­tu­vių va­ka­re Kė­ dai­niuo­se tvar­ka­raš­čio su­da­ry­to­jas Ro­mas Pik­či­lin­gis die­va­go­jo­si, kad čem­pio­na­tą pra­dė­si­me ko­vo 2 die­ ną. Net per­klau­siau, ar tik­rai ko­vo 2-ąją. „Taip, taip“, – sa­kė jis. Dar kar­tą ši da­ta bu­vo pa­tvir­tin­ta per LFF Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­sė­dį. Ne­se­niai su­ži­no­jau, kad pir­me­ny­ bių pra­džia nu­kel­ta sa­vai­tę vė­liau – dėl ko­vo 2-ąją vyk­sian­čių kaž­ko­kių rung­ty­nių, ku­rio­se neaiš­ku kas žais. Ne­jau­gi fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai ne­sup­ ran­ta, kad ge­ri tre­ne­riai kruopš­čiai nu­ma­to pa­si­ren­gi­mo die­nas. Man tai šo­kas, kaip jie pla­nuo­ja tvar­ka­ raš­tį. Ne­ga­na to, kad jo il­gai nė­ra, po to dar kaž­ką neaiš­kaus su­mąs­to. Jei bū­čiau ži­no­jęs apie pa­keis­tą da­ tą, pa­si­ren­gi­mo sto­vyk­la pra­si­dė­tų ne sau­sio 4-ąją, o 10-ąją, kaip bu­vo

Akib­rokš­tai: me­tus uos­ta­mies­ty­je dir­ban­tį K.Sar­sa­ni­ją Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja vis dar su­ge­ba ste­bin­ti. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2013-ųjų sau­sį. Šian­dien ko­re­guo­ti lai­ko ne­ga­liu, nes už­sa­ky­ti bi­lie­tai į Tur­ki­ją, už­sa­ky­ti vieš­bu­čiai. Da­ bar teks keis­ti tre­čio­sios sto­vyk­los die­nas. Pla­na­vau, kad ji bus še­šių die­nų. Tu­rė­siu ją prail­gin­ti iki 10 ar 12 die­nų. Tai vi­sai ki­to­kios fi­nan­si­ nės iš­lai­dos. Pir­ma rim­ta sto­vyk­la vyks nuo sau­sio 4-osios iki 13-osios Klai­ pė­do­je. Nuo 16-osios iki 30-osios dirb­si­me Tur­ki­jo­je, An­ta­li­jo­je. Tre­ čio­ji – nuo va­sa­rio 3-io­sios iki 16osios – taip pat Tur­ki­jo­je, ta­čiau Ado­ros mies­te. Ket­vir­tą sto­vyk­ lą pla­nuo­ja­me pra­dė­ti va­sa­rio 20ąją. Ji bus Če­ki­jo­je ar­ba Kroa­ti­jo­je. Di­des­nė ti­ki­my­bė, kad pa­si­rink­si­me Če­ki­ją. Į ją pa­to­giau nu­vyk­ti. Be to, če­kų ko­man­dos ko­vo mė­ne­sį pra­ dės se­zo­ną, to­dėl ne­sun­kiai ras­tu­ me bent du stip­rius klu­bus, no­rin­ čius žais­ti su mu­mis. – Gal jau ži­no­ma, su ko­kio­mis ko­man­do­mis rung­ty­niau­si­te kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se? – Jei bū­tu­me ren­gę sto­vyk­lą Ma­ ri­jam­po­lė­je, bū­tu­me iš­mė­gi­nę jė­ gas su Su­val­kų „Wig­ry“ ko­man­da. Ka­žin ar len­kai va­žiuos iki Klai­pė­ dos. Ma­nau, kad sau­sio 9 ir 12 die­ no­mis ko­vo­si­me su lat­vių klu­bais – gal Ry­gos „Skon­to“, gal Vents­pi­lio „Vents­pils“. Jei šios eki­pos at­si­sa­ kys, ra­si­me ki­tų. Pir­mo­jo­je sto­vyk­lo­je Tur­ki­jo­je yra nu­ma­ty­tas ke­tu­rių ko­man­dų tur­ny­ ras. Ja­me žai­si­me su Ham­bur­go „St. Pau­li“ iš Vo­kie­ti­jos 2-osios bun­des­ li­gos, Plze­no „Vik­to­ria“ iš Če­ki­jos ir Per­mės „Am­kar“ iš Ru­si­jos. Kai ku­rias rung­ty­nes ža­da trans­liuo­ ti per te­le­vi­zi­ją, ki­tas – per in­ter­ ne­tą. Dar vie­ną var­žo­vą, su ku­riuo rung­ty­niau­si­me po tur­ny­ro, su­ži­ no­si­me jau nu­vy­kę į An­ta­li­ją. Jau aiš­ku, kad tai bus aukš­to ly­gio klu­ bas iš ku­rios nors ša­lies aukš­čiau­ sios ly­gos. Ma­nau, jog ir ant­ro­je sto­vyk­lo­ je Tur­ki­jo­je žai­si­me ket­ve­rias var­ žy­bas su ga­lin­gais klu­bais. Su kuo, dar tiks­liai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ta­čiau tik­rai ži­nau, kad dvi ko­man­dos bus iš Ru­si­jos aukš­čiau­sios ly­gos. Gal­ būt Groz­no „Te­re­kas“, Kras­no­da­ ro „Kras­no­dar“. Tre­čio­jo­je už­sie­nio

sto­vyk­lo­je ža­da­me iš­mė­gin­ti jė­gas du sy­kius. Svar­biau­sia, jog žais­tu­me su stip­riais var­žo­vais. Rei­kia, kad „At­ lan­tas“ aug­tų. Mū­sų klu­be daug jau­ nų fut­bo­li­nin­kų, jie to­kio­se var­žy­bo­ se gau­na la­bai daug pa­tir­ties. D.Kaz­laus­kas – į „Ar­se­nal“ klu­bą

– Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis kan­ki­na klau­si­mai, kur iš­vyks žais­ti Eval­das Ra­zu­lis, Do­na­tas Kaz­laus­kas, gal­būt ki­ti „At­lan­ to“ žai­dė­jai. – Į ku­rį tiks­liai Pran­cū­zi­jos klu­bą iš­vyks E.Ra­zu­lis, dar ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti. Sau­sio 5 die­ną bus le­mia­ma de­ry­bų die­na. Ta­da ir pa­sa­ky­siu. – O to­ji ko­man­da yra vir­šu­ti­nė­ je Pran­cū­zi­jos čem­pio­na­to len­ te­lės da­ly­je ar apa­ti­nė­je? – Šiuo me­tu tas klu­bas vir­šu­ti­nė­ je da­ly­je. – Kiek tie­sos, kad D.Kaz­laus­ kas iš­vyks į Lon­do­no „Ar­se­nal“ vie­nuo­li­kę? – Šim­tas pro­cen­tų. Į Lon­do­ną jis iš­skris sau­sio 5 die­ną. – Ten pa­si­ra­šys su­tar­tį ar tik bus ste­bi­mas? – Tu­rės pa­tik­ti klu­bo tre­ne­riams. – Ko­kios jo ga­li­my­bės lik­ti gar­ sia­ja­me klu­be? – Tai pri­klau­so tik nuo pa­ties D.Kaz­laus­ko. „Ar­se­nal“ vie­nuo­li­ kės skau­tai žiū­rė­jo Do­na­to žai­di­mo epi­zo­dus. Da­bar ang­lai no­ri jį gy­vą pa­ma­ty­ti. Ga­liu sa­ky­ti, kad „Ar­se­ nal“ – vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio fut­bo­lo klu­bų. Taip pa­pras­tai žai­ dė­ją į jį ne­nu­sių­si. Be­je, D.Kaz­laus­ ko gei­džia ir pran­cū­zų ko­man­da. Ta­čiau esa­me su­ta­rę, kad iš pra­džių jis nu­vyks į Ang­li­ją. Jei ten vai­ki­nui ne­pa­vyks su­kirs­ti ran­ko­mis, tuo­met va­žiuos į Pran­cū­zi­ją. – O dar yra fut­bo­li­nin­kų, ku­ riais do­mi­si už­sie­nio eki­pos? – Ka­zi­mie­ras Gne­do­jus, And­rius Bart­kus, Ma­rius Pap­šys, Man­tas Gal­di­kas. Sau­sio mė­ne­sio sto­vyk­ lo­je Tur­ki­jo­je šiuos žai­dė­jus ste­ bės jų no­rin­čių klu­bų at­sto­vai ar­ba

jie tuo lai­ku iš­vyks per­žiū­rai į ki­tas ko­man­das. Pa­vyz­džiui, K.Gne­do­ ju­mi do­mi­si tur­kų ko­man­dos, to­ dėl jį ste­bės per mū­sų tre­ni­ruo­tes. A.Bart­kų, M.Gal­di­ką gal rei­kės iš­ leis­ti į Nor­ve­gi­ją. Yra no­ri­ma ir dau­giau mū­sų žai­dė­jų. Bet mes ne­ga­li­me jau­nų žai­dė­jų ati­duo­ti. O pa­mi­nė­ti žai­dė­jai yra nu­si­pel­ nę „At­lan­tui“ ir, žiū­rint iš žmo­giš­ ko­sios pu­sės, jie kar­je­rai bai­gian­tis ga­lė­tų už­si­dirb­ti kaž­kiek pi­ni­gų. Jei pa­ty­rę fut­bo­li­nin­kai iš­vyks, sa­vo­ tiš­ką šan­są gaus jau­nes­ni klai­pė­ die­čiai. Ta­čiau, jei jie ne­pa­tei­sins vil­čių sto­vyk­lo­se ar­ba ša­lies čem­ pio­na­to pir­mo­jo­je pu­sė­je, ta­da teks „At­lan­tą“ stip­rin­ti fut­bo­li­nin­kais iš Ru­si­jos ko­man­dų. – Di­de­le staig­me­na ta­po ži­nia, kad į „Ar­se­nal“ fut­bo­lo aka­de­ mi­ją pa­kvies­ti du jau­ni „At­lan­ to“ žai­dė­jai Do­vy­das Virk­šas ir Ri­čar­das Švei­kaus­kas. – Juos abu ste­bė­jo ma­no pa­žįs­ta­mas fut­bo­lo agen­tas, de­šimt me­tų va­do­ va­vęs Pran­cū­zi­jos „Saint-Etien­ne“ fut­bo­lo klu­bo aka­de­mi­jai. Jam pa­ti­ ko vai­ki­nai. Grį­žęs pa­pa­sa­ko­jo „Ar­ se­nal“ klu­bo vy­riau­sia­jam tre­ne­riui Ar­se­nui Wen­ge­rui. Ži­no­mas stra­te­ gas ver­ti­na ma­no ko­le­gos nuo­mo­nę, to­dėl nu­spren­dė iš­kvies­ti Do­vy­dą ir Ri­čar­dą, kad ga­lė­tų pa­ts pa­ma­ty­ ti jau­nuo­sius klai­pė­die­čius. Ma­ nau, D.Virk­šas tu­rė­tų pa­tik­ti „Ar­ se­nal“ spe­cia­lis­tams. Tai žai­dė­jas, ku­ris tu­ri po­ten­cia­lo atei­ty­je žais­ ti to­kio ly­gio klu­be. Tie­sa, ne­trokš­tu jo ati­duo­ti ang­lams. Jei ne gar­su­sis „Ar­se­nal“, į ki­tą klu­bą ne­siųs­čiau. Do­vy­dui ge­riau lik­ti na­mie – žais­ti pa­grin­di­nė­je „At­lan­to“ ko­man­do­ je, tre­ni­ruo­tis su vy­rais, nei va­žiuo­ ti į Ang­li­ją. A.Wen­ge­ras la­bai ge­rai su­pran­ta jau­nus vai­ki­nus. Ti­kiuo­ si, kad jis D.Virk­šui su­teiks ga­li­my­ bę tre­ni­ruo­tis su vy­res­niais. Apsk­ri­ tai no­riu, kad jau­ni žai­dė­jai pra­dė­tų žais­ti Klai­pė­do­je. Ma­nau, jog šian­ dien uos­ta­mies­ty­je yra vi­si ge­riau­ si jau­ni Lie­tu­vos žai­dė­jai. Gruo­ džio mė­ne­sį su­ren­gė­me vie­ną jau­nų žai­dė­jų sto­vyk­lą, ža­da­me su­reng­ ti ir ki­tą. Ti­kiuo­si ras­ti dar dau­giau per­liu­kų. No­riu, kad Klai­pė­do­je bū­ tų Lie­tu­vos fut­bo­lo ry­to­jus.

23

pirmadienis, gruodžio 30, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame dr. Joel Fuhrman knygą „Valgyk, kad gyventum“.

Dr. Joel Fuhrman. „Valgyk, kad gyventum“. Puikios sveikatos ir svorio kontrolės paslaptis – valgyti daugiau maisto, kuriame gausu maistingųjų medžiagų. Tiesą pasakius, vienas iš „Valgyk, kad gyventum“ plano ypatumų ir yra kur kas didesnės maisto porcijos. Kai daugiau valgote, slopinate apetitą ir netenkate svorio. „Valgyk, kad gyventum“ nereikalauja savęs varžyti. Jums nereikia atsisakyti jokio maisto! Ši knyga pravers kiekvienam, kuris tvirtai laikysis tokios programos, ji padės sulieknėti, būti sveikesniam ir jauniau atrodyti. Įsitrauksite į tokį nuotykį, kuris pakeis visą jūsų gyvenimą. Jūs ne tik sumažinsite savo svorį, bet ir imsite geriau miegoti, puikiau jaustis fiziškai ir emociškai, turėsite daugiau energijos. Sumažinsite tikimybę susirgti sunkiomis ligomis. Suprasite, kodėl jums nepadėjo tos dietos, kurių laikėtės anksčiau, ir kodėl daugelis jų prieštarauja sveikatos saugumui. Gydytojo Joel Fuhrmano pažadas yra trigubas: gerokai ir sveikai per trumpą laiką sumažės svoris; pasveiksite ar būsite apsaugoti nuo daugelio lėtinių ir gyvybei grėsmingų ligų; įgysite naują supratimą apie maistą ir sveikatą!

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, sausio 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Nespręskite svarbių klausimų, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Labiau patyręs žmogus nepritars jūsų sprendimams. Klausyti ar ne – jūsų pasirinkimas, bet rytoj suprasite, kad teisus buvo jis. Jautis (04 21–05 20). Rasite išeitį iš bet kokios sudėtingos situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Dvyniai (05 21–06 21). Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Pravers gebėjimas susitarti ir jūsų tiesumas bei principingumas. Vėžys (06 22–07 22). Nesutiksite su aplinkinių nuomone, bus sunku bendrauti. Nebūtina visko iškloti atvirai, pasistenkite nusiraminti. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate ne laiku ištartų žodžių padarinius. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Dirbkite savo darbą. Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Bet greitai tokia būsena praeis ir laikai pagerės, o ši nepalanki diena smarkiai nepakenks. Svarstyklės (09 24–10 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą bei palaikymą. Jiems taip pat reikalinga jūsų parama. Šaulys (11 23–12 21). Nepraleiskite progos pasitelkti vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Labai tiktų knygos apie dvasinę raidą ar meną. Ožiaragis (12 22–01 20). Patyrinėkite savo vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Slėpkite savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galite pamilti vyresnį žmogų. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau nei galite įvykdyti.

Orai

Šiandien vietomis numatomi nedideli krituliai, daugiausia lietus. Temperatūra bus 2–6 laipsniai šilumos. Antradienį kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

Šiandien, gruodžio 30 d.

+4

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+4

Utena

+5

9.05 16.11 7.06

364-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 1 diena. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+4

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +4 Brazilija +24 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +17 Keiptaunas +25 Kopenhaga +5

kokteilis Ka­da jūs ne­dar­bin­giau­si? Bent kar­tą kiek­vie­nas iš jū­sų yra pa­ju­ tęs, kad sė­di­te dar­be, ta­čiau dirb­ti tie­ siog ne­ky­la ran­kos. Sep­ty­ni iš de­šim­ ties pri­pa­ž įs­ta, jog to­k ių ne­dar­bin­g ų mi­nu­čių pa­si­tai­ko pa­kan­ka­mai daž­ nai. Nie­ko keis­ta, kad sa­vai­tės die­nos, kai sun­kiau­sia dirb­ti, yra pir­ma­die­nis ir penk­ta­die­nis. Slap­tos ap­klau­sos duo­me­nys at­sklei­dė, kad dau­giau­sia dar­bo tu­ri­me pir­ma­die­ niais, tre­čia­die­niais ir penk­ta­die­niais, ma­ž iau­siai – ket­vir­ta­die­niais. „Kok­tei­ liui“ tai keis­ta, ta­čiau prieš at­sa­ky­mus ne­pa­šo­ki­nė­si, nė­ra pra­smės neig­ti. Nė­ra ko ste­bė­t is, kad treč­da­l iui dir­ ban­čių­jų sun­kiau­sia dirb­ti pir­ma­die­ nį, kiek dau­giau nei ket­vir­ta­da­liui (26 pro­c.) – penk­ta­d ie­n į. Va­d i­na­si, dau­ giau nei pu­sei mū­sų sun­kiau­sia sa­vai­ tės pra­džio­je ar­ba pa­bai­go­je. Ant­ra­die­nis sun­kiau­sias 13 pro­c. pi­lie­ čių. O dar­bin­giau­si, kaip ir rei­kė­jo ti­kė­ tis, mes esa­me tre­čia­die­nį.

Kaunas Londonas +10 Madridas +8 Maskva +3 Minskas +4 Niujorkas +5 Oslas +5 Paryžius +8 Pekinas +7

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+5

+5

+4

9

+2

+2

+2

0

7

rytoj

trečiadienį

+2

+2

+2

6

Gra­žiau­sia eg­lutė puošia Klai­pė­dą

Si­tua­ci­ja: kar­tais mes nu­dir­ba­

me tiek dar­bų, lyg tu­rė­tu­me de­ šimt ran­kų.

Links­mie­ji tirš­čiai Apk­lau­sos or­ga­ni­za­to­riai mo­te­r ų pa­ klau­sė: „Ar jūs my­li­te sa­vo vy­rus?“, vi­ sos cho­ru at­sa­kė: „My­li­me“. Ka­da siun­tė­te jiems ži­nu­tę, kad juos my­li­te? Dau­ge­lis mo­te­rų ne­ga­lė­jo tiks­ liai pri­si­min­ti. Tuo­met ap­k lau­sos ve­dė­jas pa­siū­lė mo­te­rims: „Iš­siųs­k i­te SMS ži­nu­tes sa­ vo vy­rams su teks­tu: „Bran­gu­sis, aš ta­ ve my­liu“. Mo­te­rys bu­vo per­spė­tos, jei vy­ras at­ skam­bins – neat­si­liep­ki­te, o lau­ki­te iš jo SMS ži­nu­tės. Tuo­met da­ly­vės bu­vo pa­ra­gin­tos pa­si­ keis­ti su kai­my­nė­mis te­le­fo­nais ir per­ skai­ty­ti vy­rų at­sa­ky­mus. Štai ke­le­tas jų: Kas man ra­šo? Gal su­si­rgai? O kas to­liau? Kas at­si­t i­ko su au­to­mo­bi­l iu? Ar nė­ra au­kų? Ne­sup­ran­tu, ko tu dar no­ri? Kad ir ką pri­si­dir­bai, šį kar­tą tik­rai ne­ do­va­no­siu. Ne­vy­niok į va­tą, bet tie­siai sa­kyk, kiek tau rei­kia. Ar man pri­si­sap­na­vo? Jei ne­pri­si­pa­ž in­si, kam iš tie­sų ra­šei šią ži­nu­tę, pyk­si­mės. Pra­šiau ta­vęs dau­giau ne­ger­ti. Kad ir ko dar pra­šy­tu­mei, su­lauk­si tik nei­gia­mo at­sa­ky­mo. Čes­ka (397 719; o jums ne­bū­na, kad tin­gi­te tin­gė­ti?)

Puoš­me­na: Klai­pė­dos eg­lu­tei ir ki­toms de­ko­ra­ci­joms Teat­ro aikš­tė­je

šie­met ypač ne­gai­li­ma komp­li­men­tų.

Di­džių­jų mies­tų in­ter­ne­to po­rta­lų skai­ty­to­jai iš­rin­ko gra­žiau­sią Ka­ lė­dų eg­lę. Ja ta­po Klai­pė­dos ža­lias­ ka­rė, sa­vo gro­žiu vi­sus džiu­gi­nan­ti Teat­ro aikš­tė­je.

Por­ta­lų kl.lt, kau­no­die­na.lt, die­ na.lt skai­ty­to­jai be­veik vi­są mė­ ne­sį bal­sa­vo, ku­ri iš tri­jų di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų – Vil­niaus, Kau­ no ir Klai­pė­dos – Ka­lė­dų eg­lė yra gra­žiau­sia. Nuo pat pir­mų rin­ki­mų aki­mir­kų ar­ši ko­va dėl gar­bin­go ti­tu­lo už­vi­rė tarp Kau­no ir Klai­pė­dos. Pa­si­bai­gus bal­sa­vi­mui ir su­su­ ma­vus vi­sus bal­sus paaiš­kė­jo, kad gra­žiau­sia ša­lies eg­lu­te skai­ty­to­jai iš­rin­ko Klai­pė­dos ža­lias­ka­rę. Už ją

Marijampolė

Vilnius

+4

Alytus

Vardai Adrijonas, Gestautas, Girenė, Honoratas, Norgaudas, Tomas.

gruodžiO 30-ąją

Rytas

0

+3

+4

Praha +4 Ryga +5 Roma +13 Sidnėjus +22 Talinas +4 Tel Avivas +15 Tokijas +9 Varšuva +5

1860 m. gi­mė kal­bi­ nin­k as ir pe­d a­go­gas Jo­nas Jab­lons­kis. Mi­rė 1930 m. 1865 m. gi­mė ang­lų ra­ šy­to­jas Ru­dyar­das Jo­ sep­has Kip­lin­gas, 1907 m. No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tas. 1916 m. nu­ž u­dy­t as Ru­s i­jos ca­ro Ni­ko­la­ jaus II ir jo žmo­nos fa­ vo­ri­tas Gri­go­ri­jus Ras­ pu­ti­nas. 1922 m. įkur­ta SSRS.

1953 m. gi­mė stip­riau­ sios barz­dos pa­sau­ly­ je sa­vi­nin­kas An­ta­nas Kont­ri­mas.

Sap­ni­nin­kas

„Klai­pė­dos“ inf.

teleloto

Nr. 925

2013 12 29 Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­ne su­si­gin­či­jo­te su sa­vo drau­ gu, ga­li­te tu­rė­ti di­de­lių iš­lai­dų.

Jei mer­gi­na sap­nuo­ja, kad su­si­gin­či­ jo su sa­vo my­li­muo­ju, jai rei­kia rim­tai pa­gal­vo­ti apie ve­dy­bas. Jei sap­ne su­si­gin­či­jo­te su sa­vo kai­ my­nu, ne­pra­dė­ki­te nau­jų dar­bų ne­pa­ bai­gę se­nų­jų. Sap­ne re­gė­ti gin­čą tarp vy­rų be­ veik vi­sa­da reiš­k ia pa­vy­dą, ne­t ik­r u­ mą, tarp mo­te­r ų – pa­da­ry­si­te kaž­ko­ kią kvai­lys­tę. Jei sap­nuo­ja­te gin­čą tarp gi­mi­nių, tai rea­ly­bė­je ga­li reikš­ti gin­čą dėl tur­ to da­ly­bų. Sap­nuo­ti gin­čą tarp su­tuok­ti­nių reiš­ kia lai­mę na­muo­se. Jei sap­ne gin­či­ja­tės su tur­tin­gu žmo­ gu­mi – di­de­lės ne­lai­mės, su li­go­niu – be­pro­tys­tės ženk­las ar­ba tie­siog kvai­ las poel­gis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

po­rta­lų skai­ty­to­jai ati­da­vė 8 740 bal­sų, už Kau­no – 8 511, o už Vil­ niaus eg­lu­tę – 681 bal­są. Uos­ta­mies­čio eg­lė šie­met – iš­ skir­ti­nė. Ji pa­da­bin­ta ažū­ri­niais pa­puo­ši­mais – to­kiais, ko­kie dar ne­bu­vo nau­do­ti puo­šiant jo­kią ki­ tą eg­lu­tę. Jau­ku­mo ir gro­žio Teat­ro aikš­ tei bei jo­je sto­vin­čiai eg­lu­tei su­tei­ kia ir me­ni­nė dai­li­nin­ko Ana­to­li­ jaus Kle­men­co­vo kom­po­zi­ci­ja „Po ge­ru­mo spar­nais“. Dirb­ti­nę ža­lias­ ka­rę yra ap­juo­sę 12 skir­tin­gų spal­ vų an­ge­lų, sim­bo­li­zuo­jan­čių me­tų lai­kų kai­tą. Apie 20 met­rų aukš­čio Klai­pė­dos eg­lė kai­na­vo maž­daug 60 tūkst. li­tų.

1970 m. Pau­las McCart­ ney’is pa­trau­kė į teis­mą ki­ tus tris „bit­lus“, siek­da­mas nu­t rauk­t i par­t ne­r ys­tę ir įgy­ti lais­vę veik­ti at­si­žvel­ giant į sa­vo in­te­re­sus. 1973 m. bu­vo pa­da­r y­ta pir­mo­ji ko­me­tos nuo­trau­ ka iš kos­mo­so (ko­me­ta – Ko­hou­tek-Sky­lab). 2006 m. už žiau­rius nu­ si­kal­t i­mus žmo­ni­jai pa­ kar­tas bu­vęs Ira­ko dik­ ta­to­rius Sad­da­mas Hus­ sei­nas.

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 48

2013 00 002013 12 27 EUROJACKPOTAS 00 Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 45 898-219 02 15 33 40 43 + 03 07 00 00 00 00 00 00 Atspėta: Laimėjimas: skaičiai 5 Papildomi +2 45 898 219 Lt0 0 5+1 1 271 728 Lt 5 Prognozė: 330 649 Lt 4 Eurojackpote +2 13 873 Lt- 00 mln. Lt 4+1 878 Lt 4 518 Lt 3+2 156 Lt 3+1 81 Lt 2+2 48 Lt 3 48 Lt 1+2 27 Lt 2+1 27 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 51 mln. Lt

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (1 x 100 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 19 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 7 Lt §§ §§ 21 35 52 72 44 33 66 37 59 16 70 40 65 54 03 31 46 50 74 32 19 48 12 47 75 58 38 01 49 36 27 64 55 61 62 §§§ 45 06 04 10 69 §§ §§§ 60 43 17 20 56 §§§ §§§ §§§ 63 09 18 28 Papildomi prizai: Pretendentas į butą – 0898114 „BMW 1“ – 1012740 „Audi A3“ – 0331228 „Nissan Qashqai“ – 0216325 „Toyota Avensis“ – 0726926 „Ford Mondeo“ – 0825130 „Kia Rio“ – 1426427 „Ford Fiesta“ – 0374508 „Hyundai i20“ – 1490729 „Citroen C3“ – 0133411 „Renault Thalia“ – 0332417 LED televizoriai „Orion“ – 082*313, 118*169, 159*990, 143*784, 069*854, 040*780 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 028*606, 112*478, 018*883 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (7 colių) – 006*837, 109*276, 154*235 Kavos aparatai „Ariete Picasso“ – 025*637, 079*072, 146*165 Skalbimo mašinos „Beko“ – 077*120, 086*220, 036*361 Šaldytuvai „Beko“ – 080*501, 156*908, 028*290 Židiniai „Dimplex Club“ – 163*398 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (10 colių) – 063*603, 027*367, 119*763 GPS navigatoriai „GoClever“ – 158*068, 010*326, 051*840 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 083*964, 012*350 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 00**429 Cikloninės krosnelės LR – 08**632 Šildytuvai – 10**259 Satino patalynės komplektai – 12**755 Fotoaparatai „Samsung“ – 02**651 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 05**404 Krištolo taurės „Longchamp“ – 14**507 Kvietimai į TV: 107*022, 113*706, 135*869 Tel. 1634 (gruodžio 23 d.): „Toyota Avensis“ – Irma Šidlauskienė iš Šiaulių Prognozė: Aukso puode bus – 800 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.