2014 01 03 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, sausio 3, 2014

www.kl.lt

=2;8A.162;6@ @.B @6< !

pramogĹł

Su metĹł knygom

Lietuva 8p.

M.Schu­ma­che­ris 45-Ä…jÄŻ gim­ta­die­nÄŻ ĹĄian­dien su­tiks bō­da­mas dirb­ti­nai su­kel­tos ko­mos bō­se­nos.

Pasaulis 13p.

Rinksime KlaipÄ—dos metĹł knygÄ….

skeptiĹĄkai ĹžiĹŤrÄ—tĹł ÄŻ ĹĄÄŻ konkursÄ…, kasmet mes jo nerengtumÄ—me gal . Motyvuojame vieni kitus. Ir skaitytojai palaiko, Ĺžinoma. Jau nuo lapkriÄ?io daĹžnas, uĹžsukÄ™s ÄŻ Meno skyriĹł klausia, kada prasidÄ—s konkursas. Ar bereikia didesnio stimulo? – Kaip per tuos metus pasikeitÄ— konkurso situacija? te, kas tam turÄ—jo Kaip manoÄŻtakos? – Kaip jau minÄ—jau, didĹžiosios leidyklos uĹžleido savo pozicijas pavieniams leidÄ—jams, kuriuos nelengva „suĹžvejoti“, man labai nes, iĹĄleidÄ™ svarbius miestui leidinius, puola girtis. Jei praĹžiopsojai jie neknygos pristatymÄ…, daugiau jos pamatyti. PrivalomĹłjĹł gali ir nebeegzemplioriĹł nebegauna net KlaipÄ—dos apskrities Ievos SimonaitytÄ—s biblioteka. Seniau buvo viskas labai aiĹĄku: penkios leidyklos, kiekviena dinius. O dabar nieko – po tris leineĹžinai – nei kas, nei kaip bus. ÄŒia kaip Ĺžvejyboje – kÄ… pavyks suĹžvejoti (juokiasi).

Rita BoÄ?iulytÄ—

r.bociulyte@kl.lt

Daugiau nei mÄ—nesÄŻ vyksiantis jau tradicija tapÄ™s konkursas baigsis populiariausios ir graĹžiausios uostamiestyje 2013-aisiais iĹĄleistĹł knygĹł titulavimo iĹĄkilmÄ—mis. Apie renginio situacijÄ…, jo tradicijÄ…, prasmÄ™ bei tikslus kalbÄ—jomÄ—s su KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ—s vieĹĄosios bibliotekos Meno skyriaus vedÄ—ja Birute kuri kasmet suburia Skaisgiriene, uostamiesÄ?io knygĹł leidÄ—jus pagarsinti savo naujienas ir pasivarĹžyti dÄ—l visuomenÄ—s dÄ—mesio. Organizuoti – rimtas

gidas

is – į rinkimus

KitÄ… savaitÄ™ KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ—s vieĹĄoji biblioteka paskelbs KlaipÄ—dos metĹł knygos rinkimĹł pradĹžiÄ….

A.But­ke­vi­Ä?ius ÄŻ Tur­niť­kes kel­sis tik pri­vers­tas Sei­mo.

1 (19 902)

9 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Ya

BirutÄ— Skaisgirien

Ä—:

UostamiesÄ?io leidÄ—jai

darbas

– Ĺ iemetis KlaipÄ—dos dirba savo miestui, knygos sakonkursas bus jau vo ĹžmonÄ—ms, ir bĹŤtent 9-asis. Ar beprisimenate, kaip gimÄ— jiems svarbiausia kokia buvo pradĹžia? jo idÄ—ja, prisiKodÄ—l to Ä—mÄ—tÄ—s? statyti. KnygĹł konkur– AĹĄ pati negaliu patikÄ—ti, kad jau so dÄ—ka tai ir vyksta. devintasis. Tuoj pirmasis maĹžytis jubiliejus. O prasidÄ—jo viskas labai spontaniĹĄkai ir netikÄ—tai bendru LojalĹŤs kolektyvo sprendimu. savo leidÄ—jams Pamenu, 2006 metĹł pabaigoje Liepojoje surengė– TurbĹŤt galite palyginti me KlaipÄ—doje iĹĄleistĹł ir knygĹł kaip parokeiÄ?iasi konkurse dÄ…. GraĹžus buvo renginys, dalyvaujanpas kai- ď Ž PrasmÄ—: Ä?ios knygos? mynus vaĹžiavome / @XNV`TV_VR[RV XN`ZRa aR[XN kartu su leidÄ—jais – MĹŤsĹł leidiniai graŞėja, pasipuikuoti savo cV`V QVQVRWV 8YNV]Ă›Q\` X[fT\` QĂ›Y a\ [R`V`Xb[Q VN “ OVOYV\a knygomis. O jau visais at X\[Xb_`\ \_TN[VgNcVZ\ _Ă­]R RXV[V[XĂ? Ă&#x;XcR]VN YRVQĂ›WĂş V_ `XN Ĺžvilgiais tobulÄ—ja, gruodÄŻ KlaipÄ—dos gerÄ—ja jĹł miesto savivaldy`Ă˜VNV ORa WV ďŹ nÄ— Vafa\WĂş R[abgVNgZN` kokybÄ—. Ne visĹł, Ĺžinoma.poligrauostamiesÄ?io leidyklÄ—lÄ—s bÄ—s vieĹĄoji biblioteka CfaNba\ =Ra_VX\ [b\a_ Meno skyriu- melensis“ „Libra MeKnygos rĹŤbÄ… nulemia lÄ—ĹĄos. je surengÄ— pirmÄ…jÄŻ ir „Eglė“. Dabar situaci- muziejaus leidinÄŻ „Kova dÄ—l KlaipÄ—Jei jĹł KlaipÄ—dos knygos rinktis daug prastesnÄŻ nÄ—ra, tenka – NeslÄ—psiu, kartais dos: ÄŻvykiai ir ĹžmonÄ—s ja kiek kitokia. UĹžsitÄ™sÄ™ konkursÄ…. pagalvoju, o gal apdarÄ—lÄŻ. Vien / gerĹł norĹł neuĹžtenka, karvÄ—s metai“ gerokai „liesiausios KlaipÄ—da: Events and Struggle for ĹĄiais metais leidÄ—jai nenorÄ—s Manau, kad uostamiesÄ?io bet pastangos People“. Jis so. pakoregavo tuo leidÄ—jai leidybÄ…. Ir knygĹł lyg maĹžoka... konkur- – akivaizdĹžios. dirba savo miestui, metu kaip tik buvo S.JokuĹžio leidyklos-spau savo ĹžmonÄ—ms, spausdinas- mas. ParlÄ—kusi sada labai entuziastingaiBet jie viKlaipÄ—dos universiteto tuvÄ—s ir „Drukos“ ir bĹŤtent jiems svarbiausia iĹĄ leidyklos, tuojau leidybinÄ— veikla leidyklos palaiko knygos prisi- suspenduota. ĹĄiÄ… kultĹŤrinÄ™ akcijÄ… statyti. KnygĹł konkurso galÄ—tĹł konkuruoti MaĹžosios leidyklÄ—- pat puoliau skambinti Jonui Geniui. ir dÄ—ka tai ir lÄ—s dar vauja. Tada suprantu, noriai daly- tesniuose konkursuose. daug rimKiek pasibranginÄ™s vyksta. kruta, bet situacija jis sutiko pateikti Ir nÄ—ra ge- knygÄ… kimo neturiu – teks kad pasirin- ja, kaip Ĺžinome. Ĺ auniai konkuruora. Kiekvienais metais konkursui. Reikia ne padirbÄ—ti. dirbo nerimauju, ar ti ÄŻvyks konkursas, ar knygÄ…, bet dar ir leidÄ—jÄ… tik atras- jĹł motyvas? NÄ—ra geresnÄ—s Koks kos leidybos grupė“. Visada „Dru– O kaip tai vyksta? bus kÄ… pristatyti Kokia ĹĄio renypatinga progos estetika ti. Bet visada pavyksta, prikalbin- prisistatyti visuomenei. ir kam konkuruoti. ginio organizatoria pasiĹžymi Lietuvos IeĹĄkau pavieniĹł Be to, pui- nininkĹł labai dĹžiau- ki proga us fotomegiuosi tokiais savo leidÄ—jĹł – KlaipÄ—dos – Duona nÄ—ra labai duona? sÄ…jungos KlaipÄ—dos pasireklamuoti „KlaipÄ—dos“ laimÄ—jimais. ÄŻmoniĹł, lengva. MetĹł niĹł albumai, novatoriĹĄkumu skyriaus laikraĹĄtyje. Konkurso organizavimas pabaiga visada ÄŻtempta. organizacijĹł, muziejĹł kĹŤrybi– Klaipė– leidiniĹł. darbas. – rimtas ÄŻvertinimas Ir, neslÄ—psiu, svarbus dos kultĹŤrĹł lapkriÄ?iui imu „zonduoti Baigiantis DÄ—koju uĹž pagalbÄ… kolegÄ—ms Bes savo kolegiĹł pagalbos komunikacijĹł centro – kiekvienas nori dirvą“, vi- to didĹžiĹłjĹł iĹĄ miesleibĹŤti niesais kanalais renku bibliotekĹł, asmeniĹĄkai ko nenuveikÄ?iau. Reikia ne tik pareng- ÄŻvertintas, gauti iĹĄtikimojo renginio diniai. informacijÄ… apie mecenato UAB „MĹŤsĹł ti konkursÄ…, S.JokuĹžiui ir Birutei KlaipÄ—doje iĹĄleistas laikas“ ÄŻsteig- – Mazienei, nes domÄ—tĹłsi bet ir raginti, kad ĹžmonÄ—s tÄ… knygas. BĹŤdaKokias S.JokuĹžio spaustuvÄ— prizÄ…. vo daug paprasÄ?iau, Konkursas ÄŻĹžvelgiate knygomis, kad balsuotĹł. yra visada kol pagrindi- man ÄŒia kaip kare (juokiasi). konkursas. knygĹł leidybos, taip KlaipÄ—dos niai leidÄ—jai buvo stambiosios duris, ir Ä?ia lyg lobyne atveria pat ĹĄio konO aĹĄ sergu kurso surandu Serga uĹž uĹž visus. klos: KlaipÄ—dos universiteto leidy- beveik viskÄ…, ko man tendencijas? Jos, visus reikia. ko gero, leidykla glaudĹžiai susijÄ™? (kuri vienintelÄ— klesti Jei ne maloni vieĹĄnagÄ— ir dabar), SauĹĄioje lei- – Ar – Leidybos tendencijos – Kas palaiko jĹŤsĹł dykloje praÄ—jusiĹł metĹł liaus JokuĹžio leidykla-spaus KlaipÄ—dos knygĹł paÄ?iĹł – bibli– liĹŤdnos. gruodĹžio vileidÄ—jai, tuvÄ—, duryje, tikrai Sunku iĹĄgyventi „Druka“, neprastai leidÄ—jams, sudÄ—bĹŤÄ?iau praĹžiopsoju- spaustuvininkai suinteresuo- otekininkĹł entuziazmÄ…? VisuolaikÄ—si maĹžesnÄ—s tingas darosi ir paÄ?ios menÄ—s susidomÄ—jim ti ĹĄiuo renginiu? si puikĹł MaĹžosios Ar jĹł interesas Lietuvos istorijos knygos likimas. – MĹŤsĹł entuziazmÄ… as? neslopsta? palaiko leidÄ—- recku AnÄ…dien su KÄ™stuÄ?iu DemejĹł entuziazmas. Jei kaip tik apie tai jie pasyviai ir kalbÄ—jomÄ—s. Matyt, ateis

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

Me­tĹł pra­dĹžia – be ĹĄo­ko ÄŽ 2014-uo­sius klai­pÄ—­ die­Ä?iai ir vi­si pa­jō­ rio gy­ven­to­jai ÄŻĹžen­ gÄ— be di­des­niĹł ne­ lai­miĹł, nors vi­siť­ kai ra­miai at­ťvÄ™s­ ti me­tĹł su­tik­tu­ves ne­pa­vy­ko ir ĹĄie­met. Neat­sar­giai nau­do­ ta pi­ro­tech­ni­ka su­ kÄ—­lÄ— po­rÄ… gais­rĹł bei su­Şa­lo­jo ke­lis Ĺžmo­nes.

„Žiō­riu fi­lo­so­fiť­kai – nei kar­ tis, nei skan­din­tis ne­ke­ti­nu.“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas ne­si­krim­to dÄ—l eti­kos sar­gĹł ver­dik­to, skel­bian­Ä?io, kad jis ÄŻsi­vÄ—­lÄ— ÄŻ in­te­re­sĹł konf­lik­tÄ….

2p.

Mir­tys pa­si­vi­jo gi­mi­mus Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

PraÄ—­ju­sie­ji me­tai Klai­pÄ—­dai ne­bu­ vo dos­nĹŤs – su­si­tuo­kÄ— ma­Şiau po­ rĹł, gi­mÄ— ma­Şiau vai­kĹł, iĹĄau­go mir­ tin­gu­mas. Ne­ri­mÄ… ke­lia ir tai, kad mir­Ä?iĹł skai­Ä?ius pa­si­vi­jo nau­ja­gi­ miĹł skai­Ä?iĹł.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

ÄŽ aikť­tÄ™ at­sku­bÄ—­jo tak­si

Me­tĹł pa­ly­dÄ—­ji­mas uos­ta­mies­ty­je bu­vo neį­ti­kÄ—­ti­nai ra­mus. Iki gruo­ dĹžio 31-osios 22 va­lan­dos Klai­pÄ—­ do­je ap­skri­tai bu­vo ty­lu. Kai Mask­vo­je Krem­liaus ku­ran­ tai mu­ťÄ— vi­dur­nak­tÄŻ, o Lie­tu­vo­ je dar bu­vo li­kÄ™ po­ra se­nų­jĹł me­tĹł va­lan­dĹł, uos­ta­mies­Ä?io dau­gia­bu­ Ä?iĹł na­mĹł ra­jo­nuo­se pra­dÄ—­jo driok­ sÄ—­ti fe­jer­ver­kai. Ke­lio­li­ka mi­nu­Ä?iĹł tru­kÄ™s triukť­mas vÄ—l ap­ri­mo iki vi­dur­nak­Ä?io. Be­je, dan­gaus puoť­ me­nos dar kar­tÄ… pra­pliu­po apie pir­mÄ… nak­ties, kai Nau­juo­sius su­ ti­ko di­dĹžio­ji Eu­ro­ pos da­lis.

4-5

Ĺ˝mo­na jau­nes­nÄ— 38 me­tais

„„ DĹžiaugs­mas: 2014-ĹłjĹł pa­si­tik­ti ÄŻ Teat­ro aikť­tÄ™ su­si­rin­kÄ™ Ĺžmo­nÄ—s bu­vo ge­rai nu­si­tei­kÄ™ ir ge­ra­no­riť­ki vie­ni

ki­tiems.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

PraÄ—­ju­siais me­tais uos­ta­mies­ty­je su­si­tuo­kÄ— 1 190 po­ros. 35 ma­Şiau nei uŞ­per­nai. Jau­niau­sia praÄ—­ju­siĹł me­tĹł Ĺžie­dus su­mai­niu­si po­ra bu­ vo sep­ty­nio­lik­me­tÄ— ir dvi­de­ťimt­ me­tis. Vy­riau­si jau­na­ve­dĹžiai bu­vo 78 me­tĹł mo­te­ris ir 89-eriĹł vy­ras. Di­dĹžiau­sias am­Şiaus skir­tu­mas tarp Ĺžie­dus su­mai­niu­siĹł po­rĹł bu­ vo 38 me­tai. Tiek mo­te­ris bu­vo jau­ nes­nÄ— uĹž sa­vo vy­rÄ….

2

2

penktadienis, sausio 3, 2014

miestas

V.Čepui kurs pir­tį Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­ čius in­te­re­sus. Taip kons­ta­ta­vo Vy­riau­ sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK).

Skir­tu­mas: praė­ju­siais me­tais Klai­pė­do­je gi­mė 41 vai­ku ma­žiau nei už­per­nai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Mir­tys pa­si­vi­jo gi­mi­mus Praė­ju­siais me­tais vie­ 1 na po­ra šven­tė ir dei­ man­ti­nes ves­tu­ves, – san­tuo­ko­je

Lai­kas: V.Če­pas ti­ki­no, kad Lie­tu­vos sun­kio­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos

vi­cep­re­zi­den­tu ta­po po ke­lių va­lan­dų, kai dėl šios spor­to ša­kos fi­nan­ sa­vi­mo bal­sa­vo mies­to ta­ry­bo­je.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Su to­kiu jos ver­dik­tu ne­no­rin­tis su­tik­ti vi­ce­me­ras svars­to ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą, o opo­zi­ci­ja ruo­ šia jam pir­tį – gal­vo­ja, kaip at­sta­ ty­din­ti iš uži­ma­mų pa­rei­gų. VTEK dėl V.Če­po ga­li­mo in­te­re­ sų konf­lik­to skun­dą bu­vo pa­ra­šęs mies­to ta­ry­bos na­rys Arū­nas Barb­ šys, pri­klau­san­tis opo­zi­ci­jai. Skun­de jis nu­ro­dė, kad V.Če­pas, bū­da­mas Lie­tu­vos sun­kio­sios at­ le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tu, mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je bal­sa­vo, kad ši spor­to ša­ka bū­tų ir to­liau fi­ nan­suo­ja­ma iš mies­to biu­dže­to. A.Barb­šio nuo­mo­ne, V.Če­pas tu­rė­jo nu­si­ša­lin­ti nuo bal­sa­vi­mo už spren­di­mo pro­jek­tą, bet to ne­ pa­da­rė. „Sa­kiau ir sa­ky­siu, kad ta­da, kai bal­sa­vau dėl fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio sun­kia­jai at­le­ti­kai, ne­bu­vau Lie­tu­ vos sun­kio­sios at­le­ti­kos vi­cep­re­ zi­den­tas. Ma­no ka­den­ci­ja bai­gė­si ge­gu­žės 1-ąją die­ną, o nau­ji rin­ki­ mai bu­vo tą pa­čią die­ną, kaip ir tas mies­to ta­ry­bos po­sė­dis. Ta­čiau ja­ me bal­sa­vau ke­lio­mis va­lan­do­mis anks­čiau nei iš nau­jo bu­vau iš­rink­ tas fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tu“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­ jas V.Če­pas. Jis tvir­ti­no, jog vi­sas šias ap­lin­ ky­bes iš­dės­tė ir VTEK po­sė­dy­je. „At­ro­do, jog vi­si su­pra­to, link­sė­ jo gal­vo­mis, to­dėl spren­di­mas, kad su­pai­nio­jau vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus man bu­vo tik­rai ne­ti­kė­ tas. Ta­čiau į vis­ką žiū­riu fi­lo­so­fiš­ kai – ne­ke­ti­nu nei kar­tis, nei skan­ din­tis“, – dės­tė V.Če­pas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vis­gi jis ne­nei­gė, jog svars­to ga­ li­my­bę VTEK spren­di­mą ap­skųs­ ti teis­mui. „Tas spren­di­mas ne­la­ bai tą ma­no gar­bę įžei­dė, yra bu­vę ir skau­džiau, ga­liu su to­kiu nuo­ spren­džiu gy­ven­ti. Ta­čiau no­riu tei­sy­bės, kad pa­skui ne­bū­tų pri­kai­

Arū­nas Barb­šys:

Ti­ki­my­bės, kad vi­ce­ me­rui reng­si­me in­ ter­pe­lia­ci­ją, neat­ me­ta­me. Apie tai frak­ci­jo­je jau kal­bė­ jo­mės, tik dar rei­kia su­lauk­ti do­ku­men­tų.

gy­ve­no 60 me­tų. Per­nai ma­žiau už­re­gist­ruo­ta ne tik san­tuo­kų, bet ir iš­tuo­kų – 638. Už­per­nai jų bu­vo 696. Klai­pė­do­je 2013-ai­siais už­re­gist­ ruo­ti 2 195 nau­ja­gi­miai. Ly­gi­nant su 2012 me­tais, 41 ma­žiau. Įvai­ kin­ta bu­vo 13 tė­vų glo­bos ne­te­ku­ sių vai­kų. Už­per­nai jų bu­vo 18. Ta­čiau išau­go mir­čių skai­čius. Per­nai jų bu­vo 2 tūkst. 178, už­per­ nai – 2 tūkst. 134. Pa­vo­jaus dar nė­ra

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­ riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Mi­se­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad pa­vo­jaus var­pais dar ne­rei­kia skam­bin­ti. Pa­sak jos, skir­ tu­mas iki 50 nė­ra žy­mus. „Daug jau­nų žmo­nių iš­va­žia­vo gy­ven­ti į už­sie­nį. Ma­nau, kad tai tu­ri įta­kos san­tuo­kų skai­čiui. Ne­ ra­mu dėl to, jog mir­čių ir gi­mi­mų skai­čius pa­na­šė­ja. Tai ro­do, kad mies­tas sens­ta“, – pa­sa­ko­jo ve­ dė­ja. Pa­sak G.Mi­se­vi­čie­nės, po­li­ti­kai tu­rė­tų su­si­mąs­ty­ti, ieš­ko­ti prie­ mo­nių, kaip di­din­ti gims­ta­mu­mą. „Gi­mi­mų skai­čius pri­klau­so ir nuo pa­ra­mos. Įs­ta­ty­mų kai­ta le­ mia ap­si­spren­di­mą, ar tu­rė­ti vai­ ke­lį, ar dar pa­lauk­ti“, – ko­men­ta­ vo ve­dė­ja. Kei­tė­si po­pu­lia­riau­si var­dai

šio­ja­ma, jog su­pai­nio­jau in­te­re­sus. Nors iš to tik­rai ne­tu­riu jo­kios nau­ dos“, – pa­brė­žė vi­ce­me­ras. Skun­do au­to­rius A.Barb­šys ti­ ki­no vis dar lau­kian­tis ofi­cia­laus VTEK spren­di­mo ir mo­ty­vų, paaiš­ ki­nan­čių, ko­dėl V.Če­pas su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus. „Ta­čiau ti­ki­my­bės, kad vi­ce­me­rui reng­si­me in­ter­pe­lia­ci­ją, neat­me­ta­ me. Apie tai frak­ci­jo­je jau kal­bė­jo­ mės, tik dar rei­kia su­lauk­ti do­ku­ men­tų“, – tei­gė A.Barb­šys. V.Če­pas ti­ki­no, kad ga­li­ma in­ ter­pe­lia­ci­ja jo ne­gąs­di­na. „Prik­ lau­sau val­dan­čia­jai dau­gu­mai, ji ir tu­rės ap­si­spręs­ti, ar ma­ne at­leis­ti iš dar­bo. Ti­kiu, jog taip ne­bus, o jei ir iš­mes, vis tiek tu­riu daug veik­ los“, – op­ti­mis­tiš­kai į atei­tį žvel­ gė vi­ce­me­ras.

Šiek tiek kei­tė­si po­pu­lia­riau­sių var­dų pen­ke­tu­kai. Praė­ju­siais me­ tais mer­gai­tėms daž­niau­siai bu­vo su­tei­kia­mi Emi­li­jos, Ame­li­jos, Ga­ bi­jos, Vil­tės, Ma­ri­jos var­dai. Emi­li­jos var­das pen­ke­tu­ke pir­ mau­ja ant­rus me­tus. Nau­ji iš­po­ pu­lia­rė­ję var­dai – Ame­li­ja ir Vil­ tė. Ga­bi­ja ir Ma­ri­ja taip pat bu­vo ir 2012 me­tų po­pu­lia­riau­sių var­dų pen­ke­tu­ke. Ber­niu­kams per­nai daž­niau­siai bu­vo su­tei­kia­mi Da­nie­liaus, Do­ mi­ny­ko, Lu­ko, No­jaus, Jo­no var­ dai. Pas­ta­ra­sis bu­vo po­pu­lia­riau­ sias ir 2012 me­tais. Praė­ju­siais me­tais po­pu­lia­riau­ sias var­das Da­nie­lius už­per­nai bu­ vo li­kęs ant­ro­je vie­to­je. Į pen­ke­ tu­ką per­nai pa­te­ko ir Do­mi­ny­kas, No­jus. Už­per­nai jų ta­me pen­ke­tu­ ke dar ne­bu­vo.

Mi­nė­ti var­dai iš pen­ke­tu­ko iš­ stū­mė ne vie­ne­rius me­tus do­mi­na­ vu­sius Ma­tą ir Man­tą. Lu­ko var­do po­pu­lia­ru­mas ne­blės­ta. Jis pen­ke­ tu­ke bu­vo ir per­nai, ir už­per­nai. Pa­va­di­no Za­ra ir Bor­na

Praė­ju­siais me­tais ne­trū­ko ir įdo­mių, re­tų var­dų. Kai ku­riuos net sun­ku iš­ tar­ti. Vie­nai mer­gai­tei su­teik­tas var­ das, ku­ris iš kar­to aso­ci­juo­ja­si su par­duo­tu­vės pa­va­di­ni­mu. Mer­gai­tėms praė­ju­siais me­ tais su­teik­ti šie re­ti var­dai: Ar­ne­ ta, Alek­si­ja, Ar­mi­lė, Ber­ti­na, Bor­ na, Do­ri­na, Di­ta, De­met­ra, Dei­na, Dei­la­na, Dei­mi­lė, Et­mė, Ga­ja, Gi­ li­ja, Guo­dė, Gud­rė, Gi­lė, Hes­te­ ra, Ju­rin­da, Jur­tė, Ka­ta­lė­ja, Mo­na, Mil­gi­ta, Mei­la, Ma­tė­ja, Mil­man­ tė, Noa­na, Ne­ri­lė, Ne­ri­ja­na, Odi­ lė, Ro­me­ta, Rai­me­da, Sai­va, Se­li­ja, Ta­ja­na, Ur­tė­ja, Us­la­da, Unė, Va­sa­ ra, Vė­jū­nė, Za­ra, Žas­mi­na. Ber­niu­kai pa­va­din­ti šiais re­tais var­dais: Arin­gas, Do­nar­das, Dia­ras, Dei­mis, Dam­ja­nas, Ei­ta­ras, Ei­nar­ tas, Eva­nas, Eg­mon­tas, Gi­ras, Gen­ rik, Jo­res­tas, Kim, No­ras, Rog­min­ tas, So­vi­jus, Tei­lo­ras, Tau­ri­jus. Anot G.Mi­se­vi­čie­nės, daž­nai re­ ti ir įdo­mūs var­dai su­tei­kia­mi už­ sie­ny­je gi­mu­siems vai­kams. Tė­vai ma­no, kad su už­sie­nie­tiš­ku var­du jam bus leng­viau gy­ven­ti sve­čio­ je ša­ly­je. „Už­sie­nie­čiams jis leng­viau iš­ta­ ria­mas, ra­šo­mas. Ne­la­bai sten­gia­ mės įro­di­nė­ti, kad gal ver­tė­tų lie­tu­ viš­kes­nį var­dą su­teik­ti. Jei ma­to­me, kad var­das lei­džia­mas pa­gal lie­tu­ vių ra­šy­bos tai­syk­les, ati­tin­ka vai­ ku­čio ly­tį, tai ir neat­kal­bi­nė­ja­me“, – pa­sa­ko­jo Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja. Tuok­tis plia­že ne­puo­la

Praė­ju­siais me­tais dau­giau po­rų su­si­tuo­kė sa­vo pa­si­rink­to­se vie­ to­se. To­kių bu­vo 68, kai už­per­ nai – 60. Dau­giau­sia po­rų žie­dus su­mai­nė vieš­bu­čiuo­se, ka­vi­nė­se, res­to­ra­nuo­se. Ant­ra vie­ta tarp be­ si­tuo­kian­čių­jų pa­gal po­pu­lia­ru­mą – pi­lia­vie­tė, tre­čio­je – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das. G.Mi­se­vi­čie­nės tei­gi­mu, bū­tent praė­ju­siais me­tais ir iš­po­pu­lia­rė­jo ši vie­ta. Už­per­nai uni­ver­si­te­to Bo­ ta­ni­kos so­de tuo­kė­si tik ke­lios po­ ros. Uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miai nė­ra po­pu­lia­rūs san­tuo­kos ce­re­mo­ni­jai.

2 195 – tiek nau­ja­gi­mių už­ re­gist­ruo­ta Klai­pė­do­je praė­ju­siais me­tais.

„Nie­ka­da ne­bu­vo daug no­rin­čių­ jų tuok­tis plia­že. Tai la­biau po­pu­ lia­ru Pa­lan­go­je, Ne­rin­go­je. Klai­pė­ die­čiai daž­niau no­ri tuok­tis Olan­do Ke­pu­rė­je, bet ten jau Klai­pė­dos ra­ jo­no te­ri­to­ri­ja“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Anot G.Mi­se­vi­čie­nės, ves­tu­vės daž­niau­siai vyks­ta šil­tuo­ju me­ tų lai­ku, kai plia­žuo­se bū­na daug žmo­nių. „Klai­pė­dos plia­žai – vie­ši. Ma­ tyt, žmo­nės ne­no­ri tuok­tis tarp nuo­ga­lių. Mes tik­rai neat­kal­bi­nė­ ja­me. Ki­ta si­tua­ci­ja yra su Ne­rin­gos plia­žais, kur gra­žios ko­pos. Ma­nau, kad san­tuo­ka jo­se pri­va­tu ir gra­žu“, – dės­tė ve­dė­ja. Jau­na­ve­džiai praė­ju­siais me­tais tuo­kė­si ir Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­le, Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je, Teat­ro aikš­tė­je, P.Dom­šai­čio ga­ le­ri­jo­je. „Pas­te­bė­jo­me, kad šie­met už­re­ gist­ruo­ta ma­žiau baž­ny­ti­nių san­ tuo­kų. Dau­gu­ma žmo­nių žie­dus su­mai­no San­tuo­kų rū­muo­se“, – tvir­ti­no G.Mi­se­vi­čie­nė.

Ki­tos vie­tos, ku­rio­ se 2013 m. tuo­kė­si klai­pė­die­čiai Vieš­bu­čiuo­se, ka­vi­nė­se, res­to­ra­

nuo­se – 27 po­ros. Pi­lia­vie­tė­je – 16 po­rų. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos

so­de – 10 po­rų. Pap­lū­di­my­je – 4 po­ros. Meln­ra­gė­je prie mo­lo – 3 po­ros. Laik­ro­džių mu­zie­ju­je – 2 po­ros. Pri­va­tūs na­mai, so­dy­bos – 2 po­

ros. P.Dom­šai­čio ga­le­ri­ja – 1 po­ra. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­las – 1 po­ra. Teat­ro aikš­tė – 1 po­ra. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je – 1 po­ra.

3

penktadienis, sausio 3, 2014

miestas Antp­lū­dis – del­fi­na­riu­me

I.Za­lec­kis – vėl teis­me

Baus­mė vė­lia­vos nie­kin­to­jui

Klai­pė­dos del­fi­na­riu­me pra­si­dė­ ję del­fi­nų pa­si­ro­dy­mai per po­ rą sa­vai­čių su­lau­kė dau­giau nei 7 tūks­tan­čių žiū­ro­vų. Per tą lai­ ką bu­vo su­reng­ta 15 pa­si­ro­dy­ mų. Jie iki sau­sio 12 d. dar ren­ gia­mi kiek­vie­ną die­ną 13 val., iš­ sky­rus pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­nį, o vė­liau pa­si­ro­dy­mai vyks tik sa­ vait­ga­liais.

Skan­da­lin­ga­sis bu­vęs Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jas Ire­ni­jus Za­lec­kis vėl sto­jo prieš teis­mą už tai, kad per­nai gruo­ džio 18-ąją ke­ly­je Nida–Smilty­ nė au­to­mo­bi­lį vai­ra­vo ne­blai­vus ir ne­tu­rė­jo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­ mo. I.Za­lec­kiui gre­sia bau­da iki 5 tūkst. li­tų su trans­por­to prie­mo­ nės kon­fis­ka­vi­mu.

Klai­pė­die­tis Igo­ris V. lyg­ti­ne baus­me ir įpa­rei­go­ji­mu 90 va­ lan­dų dirb­ti neat­ly­gin­ti­ną dar­ bą nu­teis­tas už tai, kad 2012 m. rugp­jū­tį bei per­nai bir­že­lį į so­cia­ li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ sve­tai­nės as­me­ni­nę pa­sky­rą ke­lis kar­tus bu­vo įkė­lęs nuo­trau­kas su iš­nie­ kin­tos Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės vė­ lia­vos vaiz­dais.

Bes­nie­gė žie­ma lei­džia tau­py­ti Per žie­mą snie­go va­ ly­mui nuo Klai­pė­ dos gat­vių ir ša­li­gat­ vių vi­du­ti­niš­kai iš­lei­ džia­ma apie 2 mln. li­tų. Šiais me­tais to­ kia pa­slau­ga sa­vi­val­ dy­bei vie­ną žie­mos mė­ne­sį kai­na­vo 10 kar­tų ma­žiau nei įpras­ta. Ke­li­nin­kus be­snie­gė žie­ma taip pat džiu­gi­na. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sun­ku­mai: be­snie­gė žie­ma at­vė­rė ki­tas pro­ble­mas – daž­niau ten­ka lo­py­ti duo­bė­tą as­fal­tą ar ly­gin­ti žvyr­

ke­lius.

Snie­gas tirp­do biu­dže­tą

Už­per­nai žie­mą gat­vių va­ly­mas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei kai­na­vo 1 mln. 800 tūkst. li­tų, vi­du­ti­niš­kai – 360 tūkst. li­tų vie­nam žie­mos mė­ ne­siui. O per­nai žie­mą gat­vių prie­ žiū­rai rei­kė­jo 2 mln. 104 tūkst. li­tų, vi­du­ti­niš­kai – 420 tūkst. li­tų vie­ nam žie­mos mė­ne­siui. Šių me­tų lapk­ri­tį gat­vių va­ly­mas kai­na­vo 37 tūkst. li­tų, nes mies­ to va­do­vai pra­šė gat­vių pri­žiū­rė­ to­jų bu­dė­ti, kad žie­ma neužk­lup­ tų ne­ti­kė­tai. Mies­to pie­ti­nės da­lies gat­ves tvar­ko bend­ro­vė „Žem­ka­sa“, jų bu­ dė­ji­mo va­lan­dos įkai­nis – 6 li­tai, o šiau­ri­nės mies­to da­lies tvar­ky­to­ jų „Eko­ser­vi­so“ va­lan­dos kai­na – be­veik 10 li­tų. Gat­vių pri­žiū­rė­to­jai bu­di maž­daug po 20 val. per pa­rą. Per mė­ne­sį „Žem­ka­sos“ bu­dė­ji­mas mies­tui kai­nuo­ja 7 tūkst. 104 li­tus, o „Eko­ser­vi­so“ – 11 tūkst. 804 li­tus. Net esant nu­li­nei tem­pe­ra­tū­rai va­lo­mi ir bars­to­mi mies­to til­tai,

įkal­nės, nuo­kal­nės. Šį gruo­dį gat­ vių va­ly­mas bu­vo 10 kar­tų pi­ges­ nis nei anks­tes­niais me­tais. Vie­toj va­ly­mo – lo­py­mas

Įmo­nė „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ pri­žiū­ri 1 tūkst. 880 km re­gio­no ke­ lių. Jos di­rek­to­rius Pet­ras Kau­či­kas džiau­gė­si kol kas be­snie­ge žie­ma. „Nors vi­siems no­rė­tų­si, kad žie­ mą snie­go bū­tų, mums, ke­li­nin­kams, ge­riau, kai jo nė­ra. Šių me­tų gruo­džio net ly­gin­ti ne­ga­li­me, koks šis mė­nuo bu­vo 2010-ai­siais. Ly­giai prieš tre­jus me­tus snie­go va­ly­mui iš­lei­do­me be­ veik 3,5 mln. li­tų, kai mums ke­lių va­ ly­mui bu­vo skir­ti vos 2 mln. li­tų“, – tei­gė P.Kau­či­kas. Įmo­nei ski­ria­mas 18 mln. li­tų me­ti­nis fi­nan­sa­vi­mas, ku­ris ir iš­ skirs­to­mas vi­siems me­tų mė­ne­ siams. „Klai­pė­dos re­gio­no ke­lių“ va­do­vas pa­tvir­ti­no, kad 2010 m. gruo­dį ke­li­nin­kai 30 die­nų per mė­ ne­sį va­žia­vo va­ly­ti ke­lių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šį gruo­dį „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ iš­lai­dų ke­lių va­ly­mui tu­rė­jo ma­žiau, ta­čiau te­ko daž­niau ly­gin­ ti žvyr­ke­lius, nes jie, esant to­kiam drėg­nam orui, tie­siog iš­tyž­ta, o as­ fal­te at­si­ran­da duo­bių, ku­rias ir­gi ten­ka re­mon­tuo­ti. „Džiau­gia­mės, kad bent snie­go nė­ra. Bet sau­sis mums vei­kiau­siai ne­bus ra­mus“, – į atei­tį žvel­gė P.Kau­či­kas.

Dienos telegrafas Rink­l ia­vos. Nuo me­t ų pra­d žios sa­ vi­v al­dy­b ės rink­l ia­v as – už me­t i­n į lei­d i­m ą au­to­mo­bi­l iams sta­t y­t i mies­ to cent­re, lei­d i­m ą pre­k iau­t i ir teik­ ti pa­slau­gas vie­š o­s e vie­to­s e, įreng­t i išo­r i­nę rek­la­mą – klai­p ė­d ie­č iai ga­lės su­si­mo­kė­t i ne pa­š te, o Šiau­l ių ban­ke. Čia įmo­kos priė­m i­mo mo­kes­t is sieks 0,70 li­to. Dau­g u­mo­j e ban­k ų ko­m i­s i­ nis mo­kes­t is už pi­n i­g ų per­ve­d i­m ą sie­k ia 8 li­t us. Mir­tys. Gruo­d žio 31 d. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­b ės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Liud­v i­ka Va­si­liaus­k ie­nė (g. 1935 m.), Li­di­ja Bar­ kovs­ka­ja (g. 1939 m.), Ni­ko­laj De­m i­ dov (g. 1947 m.), Sta­sė Sau­kai­t ie­nė (g. 1962 m.). Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 14 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Sko­lė Vir­ši­l ie­ nė (g. 1923 m.), Jus­ti­na Mi­lie­nė (g. 1925 m.), Alek­sand­ra Ar­laus­k ie­nė (g. 1926 m.), Ste­fa­n i­ja Biels­k ie­nė (g. 1932 m.), Juo­zas Gal­g i­nas (g. 1936 m.), Jef­ro­sim Zai­cev (g. 1936 m.), Ele­na Vir­ši­lie­nė (g. 1936 m.), Ju­r ij Bas­ka­kov (g. 1939 m.), Vla­dis­la­va Eleo­no­ra Bu­ke­lie­nė (g. 1941 m.), An­ta­nas Bru­žas (g. 1943 m.), Ka­te­ ri­na Ro­ma­no­va (g. 1945 m.), Ta­ma­ra Pyls­ka­ja (g. 1949 m.), Pet­ras Gruz­bar­ dis (g. 1955 m.), Ra­mū­nas Jan­kaus­kas (g. 1970 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Alek­sand­ra Ar­laus­kie­nė, Pet­ras Gruz­ bar­d is, Ni­ko­laj De­m i­dov, Sko­lė Vir­ši­ lie­nė.

Sni­go tik sim­bo­liš­kai

Šį gruo­dį si­nop­ti­kai snie­go dan­gą Klai­pė­do­je fik­sa­vo tik tris mė­ne­ sio die­nas – gruo­džio 9, 10 ir 15 d. Snie­go dan­ga gruo­džio 9 d. bu­vo 8 cm, 10 d. – 7 cm, 15 d. – 1 cm. „Snie­gas šią žie­mą iš­si­lai­kė la­bai trum­pai. Aki­vaiz­du, kad šis gruo­ dis yra šil­tes­nis nei anks­tes­niais me­tais. Da­bar vėl tei­gia­ma, jog kli­ ma­tas šil­tė­ja“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys.

M@<E@EK<C@J [`\eiX k`j

BcX`gĜ[fj i\^`fe\# ` \`j`Xek`j

G@ID8;@<E@8@J

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Ste­fa­ni­ja Biels­k ie­nė.

Pet­ras Kau­či­kas:

Nors vi­siems no­rė­tų­ si, kad žie­mą snie­go bū­tų, mums, ke­li­nin­ kams, ge­riau, kai jo nė­ra.

Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė apie 70 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­ sia skun­dė­s i pil­vo ir ke­p e­nų skaus­ mais, vi­du­r ia­v i­mu, šir­d ies veik­los su­t ri­k i­mais.

4

penktadienis, sausio 3, 2014

miestas

Pa­vo­jus: dau­ge­lis lei­do fe­jer­ver­kus ar­čiau eg­lu­tės, to­dėl čia su­si­rin­kę žmo­nės trau­kė­si nuo jos ato­kiau.

Me­tų pra­džia – be šo­ko Li­kus vos ke­lioms mi­ 1 nu­tėms iki me­tų virs­mo, Klai­pė­dos cent­re au­to­mo­bi­lių eis­

mas bu­vo jud­res­nis nei pi­ko va­lan­ do­mis. Dau­gy­bė tak­si au­to­mo­bi­lių va­žia­vo į Teat­ro aikš­tę. Vos per ke­lias aki­mir­kas ap­link pa­grin­di­nę mies­to eg­lu­tę su­si­rin­ ko mi­nia žmo­nių. Šie­met čia vy­ra­ vo ge­ra­no­riš­ka nuo­tai­ka. Dau­gy­bė links­mų žmo­nių svei­ki­no vie­ni ki­ tus, vai­ši­no pu­to­jan­čiu vy­nu. Aikš­tė­je tik vie­nas ap­gir­tęs vy­ ras, ke­ti­nęs šau­dy­ti fe­jer­ver­kus, su­kė­lė pa­vo­jų ir po­li­ci­nin­kų su­ draus­min­tas ap­si­ra­mi­no. Dau­gy­bė klai­pė­die­čių sku­bė­jo ne į Teat­ro aikš­tę, o prie jū­ros. Ne vie­ nas vai­ruo­to­jas ste­bė­jo šven­ti­nius fe­jer­ver­kus nuo via­du­ko P.Li­dei­ kio gat­vė­je. Su­de­gi­no sto­gą ir ma­ši­ną

Vos bai­gė­si 2013-ie­ji, Bend­ro­ jo pa­gal­bos cent­ro te­le­fo­nai pa­šė­ lo skam­bė­ti – pa­si­py­lė pra­ne­ši­mai apie ne­lai­mes ir pra­šy­mai su­tram­ dy­ti mu­šei­kas bei triukš­ma­da­rius. Vos ke­tu­rios mi­nu­tės po vi­ dur­nak­čio uos­ta­mies­čio I.Kan­ to gat­vė­je ša­lia 19 na­mo sprog­muo už­kri­to ant sto­vė­ju­sio se­no „Mer­ ce­des Benz 300“. Ug­nis nu­nio­ko­ jo prie­ki­nę 1991 me­tais pa­ga­min­to au­to­mo­bi­lio da­lį. Nak­tį ke­lio­se Klai­pė­dos vie­to­ se lieps­no­jo šiukš­lių kon­tei­ne­riai. Ma­no­ma, kad jie ga­lė­jo su­lieps­no­ ti taip pat nuo pe­tar­dų ar­ba bu­vo ty­čia pa­deg­ti. La­biau­siai ne­pa­si­se­kė pa­lan­ giš­kių šei­mai, gy­ve­nan­čiai ku­ ror­to Naš­lai­čių gat­vė­je. Vos 8-ąją

nau­jų­jų me­tų die­nos mi­nu­tę pra­ neš­ta apie čia lieps­no­jan­tį na­mo sto­gą. Spė­ja­ma, kad gais­rą su­kė­ lė pe­tar­da. Lieps­na su­nai­ki­no apie 50 kvad­ ra­ti­nių met­rų sto­go dan­gos bei su­ nai­ki­no me­di­nes konst­ruk­ci­jas, ap­de­gė vir­tu­vė. Vie­no aukš­to gy­ve­na­mo­jo na­ mo gy­ven­to­jai ne­nu­ken­tė­jo. Sau­ sio 1-ąją čia jau vi­rė dar­bas, žmo­ nės tvar­kė nu­de­gu­sį sto­gą. Pe­tar­da pa­tai­kė į akį

Nors sun­kiai su­žeis­tų ar su­si­ža­lo­ ju­sių pe­tar­do­mis nau­ja­me­tę nak­tį ne­bu­vo, vi­siš­kai iš­veng­ti ne­lai­mių ne­pa­vy­ko. Vie­nu pir­mų­jų Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės pa­cien­tų ta­ po 37 me­tų vy­ras, ku­riam iš­kart po vi­dur­nak­čio Di­tu­vos so­duo­se pe­ tar­da pa­tai­kė į vei­dą. Jam bu­vo su­ ža­lo­ta kai­rė akis ir nu­de­gin­tas vei­ das. Klai­pė­do­je, Žar­di­nin­kų gat­vė­je, pe­tar­da taip pat pa­tai­kė vy­rui į gal­ vą, bet su­ža­lo­ji­mas ne­bu­vo sun­kus, tad me­di­kai su­tei­kė pa­gal­bą vie­to­ je ir į li­go­ni­nę nu­ken­tė­ju­sio­jo ne­ ve­žė. Uos­ta­mies­ty­je bū­ta muš­ty­nių, ta­čiau dau­ge­lis jų bai­gė­si dar iki at­vyks­tant po­li­ci­nin­kams. Pa­rei­ gū­nams te­ko skir­ti gru­pę su­si­ mu­šu­sių vy­rų ša­lia Teat­ro aikš­tės esan­čio­je Su­ki­lė­lių gat­vė­je. Vie­na mer­gi­na pa­skam­bi­no po­ li­ci­jai ir pra­ne­šė bu­vu­si iš­ža­gin­ta, ta­čiau vė­liau paaiš­kė­jo, kad jai tie­ siog no­rė­jo­si pa­kal­bė­ti. Kai ku­rio­se klai­pė­die­čių šei­mo­ se nau­ja­me­tės links­my­bės bai­gė­si

Be­no­nas Iva­naus­kas:

Šie­met Nau­juo­sius me­tus su­ti­ko­me kaip nie­ka­da ge­rai. Aiš­ku, ap­si­draus­da­ mas tu­riu pa­sa­ky­ti – jei­gu nie­kas dau­giau neiš­lįs.

smur­tu. Vi­so­je Klai­pė­dos ap­skri­ ty­je į po­li­ci­jos areš­ti­nes bu­vo už­ da­ry­ti aš­tuo­ni smur­tau­to­jai. Ve­ną per­dū­rė stik­lo šu­ke

Pa­ry­čiais į li­go­ni­nę bu­vo at­ga­ben­ tas pei­liu su­ža­lo­tas vy­ras. Jis links­ mi­no­si Do­vi­luo­se esan­čio­je pir­ty­ je. Ki­lus konf­lik­tui, kaž­kas per­dū­rė jam šlau­nį. Nu­ken­tė­ju­sy­sis ti­ki­no, kad tai bu­vo iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­mi as­me­nys. Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai aiš­kin­sis, kas

yra kal­ti­nin­kas. To­li­mes­nė ty­ri­mo ei­ga pri­klau­sys ir nuo nu­ken­tė­ju­ sio­jo po­zi­ci­jos. Jei­gu kū­no su­ža­lo­ ji­mas pa­si­ro­dys esan­tis ne­sun­kus, bū­tent nu­ken­tė­ju­sia­jam teks ap­si­ spręs­ti, ar jo skriau­di­kas tu­rės aiš­ kin­tis teis­me. Pir­mo­sios me­tų die­nos pa­va­ka­ re krau­jas lie­jo­si Tai­kos pro­spek­to 83 na­mo laip­ti­nė­je. Čia apie 18 val. ras­tas ne­gy­vas 57 me­tų Sta­sys Š. Spė­ja­ma, kad vy­ras pa­ts pa­si­da­rė sau ga­lą, stik­lo šu­ke su­žei­dęs al­kū­nės lin­kį ir taip pa­žei­ dęs ve­ną. Mir­tis jį iš­ti­ko nu­krau­ja­ vus. Šis žmo­gus bu­vo ge­rai pa­žįs­ta­ mas mies­to Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jams bei pa­rei­ gū­nams. Prieš ku­rį lai­ką vy­ras ban­dė vie­ nas au­gin­ti sa­vo tris su su­gy­ven­ti­ ne su­si­lauk­tus vai­kus, mat jų mo­ ti­nai dėl gir­ta­vi­mo bu­vo ap­ri­bo­ta tei­sė auk­lė­ti at­ža­las. Ta­da vy­ras par­si­ve­žė juos iš Tau­ra­gės ir ke­ti­ no su vai­kais gy­ven­ti nuo­mo­ja­ma­ me bu­te. Ta­čiau pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ ho­lio bu­vo stip­res­nė. Be to, pa­si­gė­ ręs vy­ras smur­tau­da­vo prieš nau­ ją­ją gy­ve­ni­mo drau­gę, tad bu­vo pa­te­kęs už gro­tų. Gi­mi­nai­čių ini­cia­ty­va prieš ke­lis mė­ne­sius vai­kai bu­vo grą­žin­ti mo­ ti­nai, ku­ri po klyst­ke­lių su­si­tvar­kė ir ėmė rū­pin­tis sa­vo at­ža­lo­mis. Ieš­ko­tas bėg­lys įkliu­vo

Pir­mą­ją me­tų die­ną uos­ta­mies­čio As­me­nų paieš­kos po­sky­rio pa­rei­ gū­nams ne­te­ko il­sė­tis. Šven­to­jo­ je jie su­lai­kė la­biau­siai pa­sta­ruo­ju

me­tu ieš­ko­tą nuo baus­mės pa­ si­slė­pu­sį 29 me­tų Vy­tau­tą Al­bo­ ką, ku­ris bu­vo nu­teis­tas už jau­nos me­di­kės Dai­nos Juš­ke­vi­čiū­tės nu­ žu­dy­mą. Sau­sio 1-osios va­ka­re pa­rei­gū­ nai pa­si­bel­dė į vie­ną bu­tą Šven­to­ jo­je. Du­rų jiems nie­kas nea­ti­da­rė. Ta­čiau po­li­ci­nin­kai pa­te­ko į vi­dų ir, kaip ti­kė­jo­si, nuo­mo­ja­ma­me būs­te ra­do V.Al­bo­ką. Ap­žė­lęs ne­tvar­kin­ga barz­da, nu­ me­tęs svo­rio jau­nas vy­ras bu­vo ap­ si­rū­pi­nęs mais­tu maž­daug mė­ne­ siui. Spė­ja­ma, kad jis čia ga­lė­jo slaps­ ty­tis ne­trum­pą lai­ką. Bū­ti­niau­sių da­ly­kų jam vei­kiau­siai pri­sta­ty­da­ vo ar­ti­mie­ji. Jis pa­ts iš nuo­mo­ja­mo bu­to ne­ki­šo no­sies. Pa­ma­tęs pa­rei­gū­nus bėg­lys ne­si­ gy­nė, kad yra už žmog­žu­dys­tę ieš­ ko­mas V.Al­bo­kas ste­bė­jo­si, kad bu­ vo de­mas­kuo­tas šven­ti­nę die­ną. Bu­tą Mo­kyk­los gat­vės vie­no na­ mo ket­vir­ta­ja­me aukš­te iš­nuo­mo­ ju­si pa­gy­ve­nu­si šven­to­jiš­kė gy­rė nuo­mi­nin­ką, teig­da­ma, kad jis yra ge­ro bū­do, ra­mus vai­ki­nas. Nuosp­ren­dis jau įsi­tei­sė­jo

Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­go­ je Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­ mas ne­skun­džia­ma nu­tar­ti­mi šį vy­rą pri­pa­žin­to tei­sin­gai nu­teis­tu už jau­nos me­di­kės nu­žu­dy­mą. V.Al­bo­kas pa­si­slė­pė nuo tei­sin­ gu­mo anks­čiau, dar ta­da, kai lau­kė Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo spren­ di­mo. 2013 me­tų ko­vo mė­ne­sį jis at­ga­vo 50 tūkst. li­tų už­sta­tą ir din­go. Nuo ta­da bu­vo pa­skelb­ta ofi­cia­li gargž­

5

penktadienis, sausio 3, 2014

miestas

Pėd­sa­kai: ry­te dau­ge­ly­je mies­

Dės­nis: per Nau­juo­sius links­my­bės uos­ta­mies­ty­je lie­jo­si lais­vai.

diš­kio paieš­ka, o kiek vė­liau pra­dė­ tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas už ven­gi­ mą at­lik­ti pa­skir­tą baus­mę. 25-erių me­d i­k ė pra­k ti­kan­t ė D.Juš­ke­vi­čiū­tė bu­vo nu­žu­dy­ta 2010 me­tų sau­sio 22 die­ną nuo­mo­ja­ma­ me bu­te Klai­pė­do­je. Mer­gi­na bu­vo ba­do­ma, mu­ša­ma, ga­liau­siai – pa­ smaug­ta. Me­di­kę in­ter­nę D.Juš­ke­vi­čiū­ tę nu­žu­džiu­sį V.Al­bo­ką Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mas nu­tei­sė 11 me­tų ne­lais­vės, o per­nai ko­vą šį nuo­spren­dį pa­li­ko ga­lio­ti ir Ape­ lia­c i­n is teis­m as. Jos tė­v ų nau­ dai iš kal­ti­nin­ko pri­teis­ta po 100 tūkst. li­tų. Mer­gi­nos kū­ną ra­do iš Kau­no at­va­žia­vu­si jos ma­ma. Mo­te­ris vos

prieš va­lan­dą te­le­fo­nu kal­bė­jo su duk­ra. Uos­ta­mies­čio li­go­ni­nė­je pra­kti­ką at­li­ku­si D.Juš­ke­vi­čiū­tė ke­ti­no ma­ mai pa­pa­sa­ko­ti kaž­ką la­bai svar­ baus. Nu­žu­dy­mu iš kar­to bu­vo įtar­tas jos bu­vęs drau­gas V.Al­bo­kas. San­ ty­kiai bu­vo nu­trauk­ti mer­gi­nos ini­cia­ty­va, ji vė­liau ne kar­tą ar­ti­ mie­siems pa­sa­ko­jo, kad vy­riš­kis ne­no­rė­jo su­si­tai­ky­ti su iš­si­sky­ri­ mu ir ją per­se­kio­jo. Ma­ši­nas vai­ra­vo tik blai­vūs

Sau­sio 1-osios va­ka­re uos­ta­mies­ čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­ nai nu­spren­dė pa­tik­rin­ti, ar vi­si vai­ruo­to­jai blai­vūs.

Nuo 21 va­lan­dos iki vi­dur­nak­ čio po­li­ci­nin­kai Klai­pė­do­je su­ stab­dė 143 trans­por­to prie­mo­nes. Api­bend­rin­da­mas rei­do re­zul­ta­tus biu­ro vir­ši­nin­ką da­bar pa­va­duo­ jan­tis Min­dau­gas Džer­mei­ka tei­ gė, kad juos ga­li­ma pri­ly­gin­ti ste­ buk­lui – mies­te ne­bu­vo nė vie­no ne­blai­vaus vai­ruo­to­jo. „Jei­gu taip bus ir to­liau, ga­li­me ti­kė­tis, kad mū­sų gy­ve­ni­mas taps sau­ges­nis. Ma­no ži­nio­mis, Nau­ jų­j ų iš­va­ka­r ė­se ir pir­m ą­j ą die­n ą tak­sis­tai tu­rė­jo la­bai daug dar­bo. Ko ge­ro, jau bū­si­me pa­sie­kę ly­gį, kai vai­r uo­jan­tys žmo­n ės su­p ra­ to, jog ne­blai­viam ge­riau ne­sės­ ti prie vai­ro“, – džiau­gė­si pa­rei­ gū­nas.

Pa­tai­kė: ant pa­lan­giš­kių na­mo nu­kri­tęs sprog­muo su­pleš­ki­no sto­gą ir per­den­gi­mus.

Po­li­ci­nin­kai nu­sta­tė de­vy­nis Ke­ lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­dė­jus, ta­ čiau jų nu­si­žen­gi­mai ne­bu­vo la­ bai rim­ti: du vai­ruo­to­jai ne­bu­vo ap­si­drau­dę pri­va­lo­muo­ju ci­vi­li­niu drau­di­mu, dar du ne­tu­rė­jo tech­ ni­nės ap­žiū­ros do­ku­men­to, vie­ nas bu­vo pa­li­kęs vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mą. „Šie­met Nau­juo­sius me­tus su­ti­ ko­me kaip nie­ka­da ge­rai. Aiš­ku, ap­ si­draus­da­mas tu­riu pa­sa­ky­ti – jei­gu nie­kas dau­giau neiš­lįs. La­bai džiau­ giuo­si mū­sų Paieš­kos po­sky­rio vy­ rų dar­bu. Tik­rai šau­nuo­liai. V.Al­bo­ ko su­lai­ky­mas bu­vo ne vie­nin­te­lis jų lai­mė­ji­mas pa­sta­ruo­ju me­tu“, – tei­gė Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Be­no­nas Iva­naus­kas.

to vie­tų mė­tė­si pa­nau­do­tos pi­ro­ tech­ni­kos prie­mo­nių pa­kuo­tės.

143

– tiek transporto priemonių vairuotojų sausio 1 dieną patikrino Klaipėdos kelių policininkai.

Su­se­kė: už me­di­kės nu­žu­dy­mą nu­teis­tas gargž­diš­kis V.Al­bo­kas slaps­ Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tė­si Šven­to­jo­je iš­si­nuo­mo­ta­me bu­te.

Dai­vos Ja­naus­kai­tės nuo­tr.

6

penktadienis, sausio 3, 2014

nuomonės

M.Cho­dor­kovs­kis – lais­vė­je

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

V

Eu­ras Lie­tu­vo­je Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

Š

iais me­t ais Lie­t u­vo­je daug bus kal­ba­ma apie eu­rą, nes bend­rą ES va­l iu­t ą lie­t u­v iai, re­g is, įsi­ves, kaip tai jau pa­da­ rė lat­viai ir es­tai. Eu­ro klau­si­mas – gry­ nai po­li­ti­nis. Iš prin­ci­po nie­kas pa­kei­tus va­liu­tą ne­ si­keis, iš­sky­r us tai, kad, ma­tyt, dėl vi­ di­nių kul­tū­ri­nių prie­žas­čių kai kam, o gal ir dau­ge­liui nie­žės ran­kos pa­si­nau­ do­ti si­tua­ci­ja pa­ke­liant kai­nas. Kai­nos vei­k iau­siai pa­k ils, nors ir taip ki­lo. Ko­k ia vi­sa ša­liai bus nau­da? Na, ties­mu­kai kal­bant, tu­rė­da­mi eu­rą eko­no­m iš­kai ir fi­nan­siš­kai griū­si­me tik tuo at­ve­ju, jei grius vi­sa eu­ro zo­na. Šiuo at­ve­ju eu­ras, ga­li­ma sa­ky­ti, vi­sai ne­blo­gas sau­g ik­lis. Įdo­m iau tai, kad Lie­t u­vos eli­to na­r ių eu­ro klau­si­mas su­vo­kia­mas kaip pres­ ti­žo. Esą jei lat­viai tu­ri eu­rą, es­tai tu­ri, kaip ga­l i­me ne­t u­rė­t i mes? Ar­ba kaip mes at­ro­dy­si­me Eu­ro­po­je, jei ne­tu­rė­ si­me eu­ro?

„Ma­to­ma“ Lie­tu­va bu­ vo tik tuo­met, kai šo­ ko į akis Ru­si­jai. Na, skam­ba dau­g iau nei keis­tai. Vis dėl­to to­k ie Lie­tu­vos val­dan­čio­jo eli­to ar­gu­men­tai ne­ste­bi­na. Pres­ti­žas, re­gis, – vie­nas svar­biau­sių Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lų. Pa­si­bai­g us pir­m i­n in­ka­v i­mui ES Ta­ ry­bai, Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos pla­ nuo­to­jai džiau­gė­si, jog bu­vo pa­ste­bė­ti ir net pa­g ir­ti Eu­ro­po­je. Ta­čiau kol kas ne­g ir­dė­t i kal­bų, ko­k ią rea­l ią (ap­čiuo­ pia­mą) nau­dą da­vė pir­mi­nin­ka­vi­mas Lie­tu­vai, jos žmo­nėms, eko­no­mi­kai. Pa­na­ši idė­ja – „bū­ti ma­to­miems Va­ka­ ruo­se“ – Lie­t u­vos už­sie­n io po­l i­t i­ko­je do­m i­na­vo ir nuo 2004 m. Ta­da daug kal­bė­ta apie va­di­na­mą­ją re­gio­no ly­de­ rys­tę. Tie­sa, „ma­to­ma“ Lie­tu­va bu­vo tik tuo­met, kai šo­ko į at­la­pus Ru­si­jai. Ne­ nuos­ta­bu, kad grei­tai re­g io­no ly­de­rys­ tė iš­si­kvė­pė, nes bu­vo be tu­ri­nio. Grįž­tant prie eu­ro, no­rė­tų­si rea­lių skai­ čia­vi­mų – kuo nau­din­gas eu­ras, o kuo ga­li bū­ti ža­lin­gas ša­lies gy­ven­to­jams? Ne­si­no­rė­tų sku­bė­ji­mo šiuo klau­si­mu. Ki­tos ES vals­t y­bės, tarp jų Len­k i­ja ir Če­k i­ja eu­ro įsi­ves­t i ne­sku­ba. Ir dėl to nei len­kai, nei če­kai ne­si­jau­čia ne­vi­sa­ ver­čiai Eu­ro­po­je. Ki­tas klau­si­mas – ne­tu­rė­t ų bū­t i ig­no­ ruo­ja­ma žmo­n ių va­l ia. Vi­suo­me­nės nuo­tai­kos – svar­bios. Už už­da­r ų du­ rų to­k io ly­g io spren­d i­mai ne­ga­l i bū­t i prii­ma­mi.

ė­lų gruo­džio 23-io­sios va­ ka­rą į ma­no elekt­ro­ni­nio pa­što dė­žę „įkri­to“ laiš­kas: M.Cho­dor­kovs­kis ir jo šei­ ma svei­ki­no su Ka­lė­do­mis ir lin­kė­ jo vi­so­kių ge­ru­mų, dė­ko­jo už il­ga­ me­tę pa­ra­mą Mi­chai­lui, kai jis bu­vo ne­lais­vė­je. Nu­džiu­gau, bet ne­nus­te­ bau: M.Cho­dor­kovs­kio iš­lais­vi­ni­mas ma­no dar­bot­var­kė­je bu­vo jau be­veik de­šimt­me­tį. Gruo­džio 10 d. bu­vau su­lau­ku­si per jo ad­vo­ka­tus per­duo­to dar vie­ no M.Cho­dor­kovs­kio laiš­ko, iš ko­ lo­ni­jos Ka­re­li­jo­je, kur jis bu­vo ka­li­ na­mas. Mi­chai­las ra­šė, kad jo by­la – tik vie­na iš dau­ge­lio ir kad esan­ tie­ji lais­vė­je ne­pa­mirš­tų tų, ku­rie dėl po­li­ti­nių mo­ty­vų yra įka­lin­ti Ru­si­jos ka­lė­ji­muo­se. Ry­to­jaus die­ną EP ple­na­ri­nė­je se­ si­jo­je vėl kal­bė­jau apie M.Cho­dor­ kovs­kį ir ki­tus po­li­ti­nius ka­li­nius Ru­si­jo­je. O dar prieš ke­le­tą mė­ne­ sių bu­vau vie­na tų Eu­ro­pos Par­la­ men­to na­rių, ku­rie no­mi­na­vo­me M.Cho­dor­kovs­kį A.Sa­cha­ro­vo pre­ mi­jai už min­ties lais­vę gau­ti. Ir štai gruo­džio 20-osios ži­nia: M.Cho­dor­kovs­kis pa­lei­džia­mas. Jis vyks­ta į Vo­kie­ti­ją, jo iš­lais­vi­ni­ mą svei­ki­na kanc­le­rė A.Mer­kel. Į Ber­ly­ną su­si­tik­ti su tė­vu iš Niu­jor­ ko skren­da Pa­ve­las, Mi­chai­lo vy­ riau­sias sū­nus, su ku­riuo Briu­se­ly­ je te­ko su­si­tik­ti ir tar­tis dėl jo tė­vo iš­lais­vi­ni­mo. Dar po die­nos per te­ le­vi­zi­ją ma­čiau Mi­chai­lo su­si­ti­ki­mą su ma­ma Ber­ly­ne. Se­niai jau­čiau­ si to­kia lai­min­ga, kaip tą at­min­ti­ną gruo­džio 20-ąją. Dau­ge­liui M.Cho­dor­kovs­kis – vie­ nas ži­no­miau­sių Ru­si­jos oli­gar­chų, prieš de­šimt­me­tį – tur­tin­giau­sias Ru­si­jos žmo­gus. Ki­tiems – ži­no­ miau­sias Ru­si­jos opo­zi­ci­jos at­sto­ vas, tu­rė­jęs po­li­ti­nių am­bi­ci­jų. Dar ki­tiems – mo­der­nios, de­mok­ra­ti­nės Ru­si­jos vi­zi­ją tu­rin­tis li­be­ra­las. Vi­sa tai tie­sa, ta­čiau man M.Cho­ dor­kovs­kis pir­miau­siai bu­vo po­ li­ti­nis, są­ži­nės ka­li­nys, ku­rio iš­ lais­vi­ni­mo sie­kiau vi­so­mis man priei­na­mo­mis prie­mo­nė­mis. Vis­ko bu­vo daug, ta­čiau mū­sų ar­gu­men­tai ir pa­stan­gos kaip į sie­ną at­si­trenk­ da­vo į V.Pu­ti­no ty­lą. Iš­ti­sus de­vy­ne­rius me­tus į kiek­vie­ ną Eu­ro­pos Par­la­men­to do­ku­men­tą,

P

er Ka­lė­das ap­si­lan­kiau Vil­ niu­je. Pa­ty­riau stul­bi­na­ mų da­ly­kų – pa­gal šven­ti­nių iliu­mi­na­ci­jų kie­kį ir sklei­ džia­mos švie­sos stip­ru­mą ga­li­ma spręs­ti, kad ša­lies sos­ti­nės vi­siš­kai ne­sle­gia sko­los. Ste­bė­jo­me ant ar­ki­ka­ted­ros sie­nos de­monst­ruo­ja­mą 3D ani­ma­ci­nį fil­ mu­ką. Pa­žiū­rė­ti jo su­plau­kė mi­nia. Pa­da­riau tris at­ra­di­mus: anaip­tol ne

Dau­ge­liui M.Cho­dor­ kovs­kis – vie­nas ži­ no­miau­sių Ru­si­jos oli­gar­chų, prieš de­ šimt­me­tį – tur­tin­giau­ sias Ru­si­jos žmo­gus. Ma­no reng­ta­me pra­ne­ši­me at­si­ra­ do ir S.Mag­nits­kio by­lai skir­ta da­lis, rei­ka­lau­jant ob­jek­ty­vaus ir skaid­ raus jo mir­ties ka­lė­ji­me ty­ri­mo, o jei tai ne­bus pa­da­ry­ta ar­ti­miau­siu me­tu, siū­lė­me ES Ta­ry­bai svars­ty­ti san­kci­jų įve­di­mą aukš­tiems Ru­si­jos pa­rei­gū­nams – „Mag­nits­kio są­ra­ šui“, tiems, ku­rie yra pri­si­dė­ję prie šio jau­no tei­si­nin­ko įka­li­ni­mo ir žū­ ties ka­lė­ji­me. 2010 m. rugp­jū­čio 30-ąją su EP Žmo­gaus tei­sių pa­ko­mi­te­čio de­le­ga­ ci­ja at­vy­ko­me į Mask­vą. Ru­si­jos sos­ ti­nė te­bu­vo tar­pi­nis punk­tas, vyks­tant į Bes­la­ną, Šiau­rės Ose­ti­ją, kad rug­sė­jo 1-ąją ga­lė­tu­me bū­ti kar­tu su 2004 m. įvy­ku­sios tra­ge­di­jos au­kų šei­mo­mis, žu­vu­sių vai­kų mo­ti­no­mis. Rugp­jū­čio 31-oji Mask­vo­je: mi­ tin­gas Trium­fo aikš­tė­je, pa­mi­nint Ru­si­jos Kons­ti­tu­ci­jos 31 straips­nį, ga­ran­tuo­jan­tį tai­kių su­si­bū­ri­mų,

vi­sa Lie­tu­va iš­va­žia­vo į ang­li­jas; net ir XXI a. žmo­nės mėgs­ta pa­sa­kas ir ani­ma­ci­nius fil­mu­kus; šiuo­lai­ki­niai tė­vai vi­siš­kai ne­my­li sa­vo vai­kų – tem­pia ma­žu­tė­lius į ren­gi­nius, ku­ rių jie dar vi­sai ne­sup­ran­ta. Na, o pa­sku­ti­nis at­ra­di­mas ma­ne pri­bloš­kė. Prie eg­lės blaš­kė­si Ka­lė­ dų Se­ne­lis. Toks ti­piš­kas, su bal­ta barz­da. Sma­giu bal­su kvie­tė vi­sus di­de­lius ir ma­žus nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

Vir­gi­ni­ja

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

397 728

telefonas@kl.lt

Šau­dė ne­lau­kę vi­dur­nak­čio

Ma­ne ner­vi­no, kai, ko ge­ro, siek­ da­mi vie­nas ki­tą ap­lenk­ti, nau­ ja­me­čius fe­jer­ver­kus ėmė šau­dy­ ti dar ne­su­lau­kus vi­dur­nak­čio. Kai kas ėmė į dan­gų pil­ti dar iki me­tų san­dū­ros li­kus de­šim­čiai mi­nu­čių. Kuo ar­čiau 24 va­lan­dos, tuo dau­ giau ėmė pliek­ti fe­jer­ver­kų mė­ gė­jai. Kai ga­vo­si toks chao­sas, tai ne­be­sup­ra­tau, ar ma­no laik­ro­ dis su­ge­do, ar Nau­ji me­tai atė­jo anks­čiau. Ge­di­mi­nas

Te­gul al­ko­ho­lis neap­su­ka gal­vos

Gai­la, kad vis dar ne­mo­ka­me švęs­ ti ar­ba pa­si­vai­ši­nus ne­pa­vyks­ta iš­ veng­ti ne­ma­lo­nių aki­mir­kų. Tu­riu ome­ny­je tai vie­nur, tai ki­tur ki­lu­ sias muš­ty­nes ar su­si­stum­dy­mus. Ne­ra­gi­nu, kad per šven­tes ne­var­to­ tu­me svai­gių­jų gė­ri­mų, ku­rie su­su­ ka ma­kau­les, nes ži­nau, jog tai šuns bal­sas į dan­gų. Ta­čiau sva­jo­ju, kad ir pa­si­gė­rę ne­pra­ras­tu­me svei­ko pro­to. O jei jis iš­liks, tuo­met ne­kils be­pras­miš­kų gir­tų žmo­nių muš­ty­ nių, ku­rių ne­stin­ga šven­ti­nė­se po­ li­ci­jos su­ves­ti­nė­se. Dai­no­ra

Rei­kia ki­to?

Daug kal­ba­ma apie Lie­tu­vos pre­ zi­den­to rin­ki­mus. Apie tą pa­čią vals­ty­bės gal­vą ne­ga­li bū­ti nė kal­ bos. Rei­ka­lin­gas žmo­gus, ku­ris tik­ rai va­do­vau­tų Lie­tu­vai, bū­tų są­ži­ nin­gas ir iš­si­la­vi­nęs. Ve­ro­ni­ka

Neiš­sik­vie­tė tak­si iki ry­to

Su­tik­ti Nau­juo­sius me­tus pas pa­ žįs­ta­mus, jei iš jų no­ri­ma grįž­ ti na­mo, yra ri­zi­kin­ga. Se­nuo­ sius me­tus pa­ly­dė­jo­me pas ge­rus drau­gus, gy­ve­nan­čius Spor­ti­nin­ kų gat­vės ra­jo­ne. Na, ne­pa­ti­kė­si­ te, te­le­fo­nu ėmė­me kvies­ti tak­si nuo 2 va­lan­dos. Su­lauk­da­mi nei­ gia­mo at­sa­ky­mo, skam­bi­no­me jau ne­si­rink­da­mi bend­ro­vių ir įkai­nių. Dis­pe­če­rės kar­to­jo tuos pa­čius at­ sa­ky­mus: „Šiuo me­tu nė­ra lais­ vų au­to­mo­bi­lių“. Prie sta­lo ir prie te­le­fo­no, kol su­lau­kė­me tei­gia­mo at­sa­ky­mo, pra­sė­dė­jo­me iki 10 val. ry­to. Tai, va­di­na­si, mies­te yra per ma­žai tak­si au­to­mo­bi­lių ar­ba tak­ si bend­ro­vių. Tiek va­lan­dų neiš­ sik­vies­ti au­to­mo­bi­lio – pro­tu ne­ su­vo­kia­ma. Sta­sys

su Se­niu Šal­čiu (bū­tent taip ir sa­ve va­di­no, ne Ka­lė­dų Se­ne­liu!), o nu­ si­fo­tog­ra­fa­vus (ne ko­kiu ypa­tin­gu fo­toa­pa­ra­tu – mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu) ma­lo­niai pa­pra­šė su­si­mo­kė­ti. Ma­ no at­ra­di­mas: Ka­lė­dų Se­ne­liai Vil­ niaus dar ne­pa­sie­kė – ten ka­ra­liau­ja Se­ne­liai Šal­čiai, sėk­min­gai puo­se­lė­ jan­tys gra­žiau­sias ano me­to re­ke­to tra­di­ci­jas.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ku­ria­me bu­vo ga­li­ma ką nors pa­sa­ ky­ti apie M.Cho­dor­kovs­kį ir jo ko­le­ gą P.Le­be­de­vą, siū­ly­da­vau ati­tin­ka­ mą pa­rag­ra­fą, ne­pai­sy­da­ma kar­tais ir ne­ma­lo­nių ko­men­ta­rų, ne­va kiek ga­ li­ma tą pa­tį siū­ly­ti, kiek ga­li­ma apie tą ka­li­nį kal­bė­ti ar ra­šy­ti. O ta­pu­si Eu­ro­pos Par­la­men­to me­ ti­nio pra­ne­ši­mo apie žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį pa­sau­ly­je 2010 m. ir ES po­ li­ti­ką šio­je sri­ty­je ren­gė­ja jau pir­ ma­ja­me jo pro­jek­te pa­ra­šiau apie M.Cho­dor­kovs­kio ir P.Le­be­de­vo by­lą, jų ka­li­ni­mą, po­li­ti­zuo­tą teis­ mo pro­ce­są.

Re­ke­tuo­jan­tis Se­ne­lis Šal­tis

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Laima Andrikienė

mi­tin­gų ir de­monst­ra­ci­jų lais­vę, ir Cha­mov­ny­čes­kyj teis­mas. Ankš­to­je ap­šiu­ru­sio Cha­mov­ny­ čes­kyj teis­mo sa­lė­je su­ti­kau M.Cho­ dor­kovs­kio tė­vus. Tei­sia­mie­siems skir­tas me­di­nis nar­vas (ki­taip tos konst­ruk­ci­jos teis­mo sa­lė­je pa­va­din­ ti neį­ma­no­ma) dar bu­vo tuš­čias. Mi­chai­lo mo­ti­na ma­ne iš­si­ve­dė į laip­ti­nę, kad pa­si­tik­tu­me į teis­mo sa­lę at­ve­da­mą jos sū­nų. Pa­ma­čiau – ant­ran­kiais su­ra­kin­tą, ke­lių mi­li­ci­ nin­kų ly­di­mą ka­li­nį M.Cho­dor­kovs­ kį. Be­si­šyp­san­tį, ką ten be­si­šyp­san­tį – spin­du­liuo­jan­tį ge­ru­mą ir mei­lę. Tą die­ną teis­me bu­vo ap­klau­sia­ mas liu­dy­to­jas, ki­tas ka­li­nys, at­ sklei­dęs, kaip tar­dy­to­jai ver­čia liu­ dy­ti prieš M.Cho­dor­kovs­kį. O Bes­la­ne žu­vu­sių vai­kų mo­ti­nos pa­ pa­sa­ko­jo, kad M. Cho­dor­kovs­kis į jo įkur­tą ir fi­nan­suo­ja­mą mo­kyk­lą pa­ mask­vė­je priė­mė bū­rį Bes­la­no vai­ kų, ku­rie iš­gy­ve­no tra­ge­di­ją. Ru­si­jos val­džia vi­so­mis iš­ga­lė­mis sten­gė­si su­žlug­dy­ti ir šį Mi­chai­lo pro­jek­tą. Tik­ro­ji M.Cho­dor­kovs­kio iš­lais­vi­ ni­mo prie­žas­tis – tik­rai ne tai, kad V.Pu­ti­nas stai­ga ta­po hu­ma­nis­ tu. Aki­vaiz­du, kad Ru­si­jos va­do­vas des­pe­ra­tiš­kai sten­gia­si iš­gel­bė­ti So­ čio olim­pi­nes žai­dy­nes nuo ne­sėk­ mės. Juk di­džių­jų vals­ty­bių va­do­vai – JAV, Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos pre­zi­ den­tai, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­ je­ras, taip pat ir Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė jau pa­reiš­kė ne­da­ly­vau­sian­tys olim­ pia­do­je. Am­nes­ti­ja tūks­tan­čiams ka­li­nių Ru­si­jo­je, M.Cho­dor­kovs­kio pa­lei­di­mas (ir trem­tis), nors ir su­ lau­kė tei­gia­mos reak­ci­jos iš ke­lių vals­ty­bių va­do­vų, ta­čiau po­žiū­rio į Ru­si­ją ne­pa­kei­tė. O juk sau­sio 1-ąją ši ša­lis pra­de­da pir­mi­nin­kau­ti ga­lin­giau­sių­jų klu­bui – G8. Šių vals­ty­bių va­do­vų su­si­ti­ ki­mą Ru­si­jos pre­zi­den­tas pla­nuo­ja So­čy­je ki­tų me­tų bir­že­lį, o tie di­die­ji net į olim­pia­dą ne­ke­ti­na at­vyk­ti. Šio­ji prie­žas­tis grei­čiau­siai yra vie­n a svar­b iau­s ių­j ų, pri­ver­t u­ si V.Pu­ti­ną pa­si­ra­šy­ti dek­re­tus dėl am­nes­ti­jos, taip pat dėl ma­lo­nės M.Cho­dor­kovs­kiui. V.Pu­ti­nas no­ ri bū­ti tur­tin­giau­sių­jų ir ga­lin­giau­ sių­jų klu­bo na­riu, ta­čiau ki­tų klu­bo na­rių el­ge­sys – aki­vaiz­dus įro­dy­ mas, kad ten jis – bent kol kas – yra ne­pa­gei­dau­ja­mas.

karštas telefonas

Lie­tu­vo­je per daug biu­rok­ra­tų

Įsi­ti­ki­nau, kad pas mus – pū­van­ ti kler­kų sis­te­ma. Tai ne pa­vie­nių kler­kų pro­ble­ma. Abe­jin­gu­mas. La­biau gai­la, kad tas pu­vi­nys į pro­ vin­ci­jas slen­ka iš sos­ti­nės. Se­niai ma­niau, jog Lie­tu­vai ne­rei­kia pre­ zi­den­tū­ros. Mū­sų ša­lis – per­ne­lyg ma­ža ir ne­tur­tin­ga, kad mai­tin­ tų to­kią dau­gy­bę biu­rok­ra­tų, ku­rie ne­no­ri dirb­ti. Ir­ma Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, sausio 3, 2014

aktualijos

Klai­pÄ—­dos ra­jo­ne – sko­li­nin­kĹł me­dĹžiok­lÄ— Rink­lia­vÄ… uĹž ko­mu­na­li­nes at­lie­kas Klai­pÄ—­ dos ra­jo­ne ad­mi­nist­ruo­jan­ti ÄŻmo­nÄ— „GargŞ­ dĹł ĹĄva­ra“ ÄŻspÄ—­ja, kad nuo va­sa­rio im­sis grieŞ­tes­niĹł san­kci­jĹł prieĹĄ sko­li­nin­kus. As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Kei­Ä?ia­si tvar­ka

Nuo ĹĄiĹł me­tĹł ÄŻsi­ga­lio­jo ke­li pa­kei­ ti­mai, tad ra­jo­no gy­ven­to­jĹł lau­kia po­ky­Ä?iai. Sie­kiant di­des­nio vie­ti­ nÄ—s rink­lia­vos mo­kÄ—­to­jĹł dÄ—­me­sio ir ska­ti­nant jĹł at­sa­kin­gu­mÄ…, grieŞ­tÄ—­ja ne tik pra­ťy­mĹł ir prie jĹł pri­de­da­ mĹł do­ku­men­tĹł pa­tei­ki­mo tvar­ka, bet ir ter­mi­nai. Pra­ťy­mai, ku­riuo­se as­me­nys kreip­sis dÄ—l at­lei­di­mo nuo vie­ti­ nÄ—s rink­lia­vos mo­kes­Ä?io uĹž 2012 me­tus, ne­be­bus prii­ma­mi ir nag­ ri­nÄ—­ja­mi. „To­dÄ—l pri­me­na­me, kad pra­ťy­mai su ati­tin­ka­mo­mis pa­Şy­mo­mis uĹž 2013 me­tais ne­nau­do­tus, fi­ziť­kai pa­Şeis­tus ar su­nai­kin­tus pa­sta­tus, iť­sky­rus so­ do pa­skir­ties ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­ jek­tus, tu­ri bō­ti pa­teik­ti Klai­pÄ—­dos ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bÄ—s ÄŻmo­nei „GargŞ­dĹł ĹĄva­ra“ iki ko­vo 31 die­nos“, – aiť­ki­no ÄŻmo­nÄ—s „GargŞ­dĹł ĹĄva­ra“ va­do­vas Ri­ man­tas Mar­tin­kus.

Pa­Şy­mos dÄ—l leng­va­tĹł

Leng­va­tĹł ga­li ti­kÄ—­tis ne­dir­ban­tys se­nat­vÄ—s pen­si­nio am­Şiaus su­lau­ kÄ™ as­me­nys, ku­rie vie­ni val­do ir nau­do­ja­si gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ ties ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­ tais, iť­sky­rus so­do pa­skir­ties pa­ sta­tus. Pa­Şy­mas pa­teik­ti taip pat tu­ri tei­sÄ™ as­me­nys, ne­te­kÄ™ 60– 100 pro­c. dar­bin­gu­mo ir gy­ve­ nan­tys vie­ni ar­ba su vie­nu ne­dir­ ban­Ä?iu se­nat­vÄ—s pen­si­nio am­Şiaus as­me­niu. Leng­va­ta bus tai­ko­ma pri­sta­Ä?ius rei­ka­lin­gas pa­Şy­mas iki ko­vo 31 d. Jei­gu as­muo su­lau­kia pen­si­ nio am­Şiaus ar­ba ne­ten­ka 60–100 pro­c. dar­bin­gu­mo po pa­Şy­mĹł pri­ sta­ty­mo ter­mi­no, pra­ťy­mÄ… jis ga­ li pa­teik­ti ir po aukť­Ä?iau nu­ro­dy­tĹł fak­ti­niĹł ap­lin­ky­biĹł at­si­ra­di­mo. „Atk­rei­pia­mas dÄ—­me­sys, kad re­ mian­tis Klai­pÄ—­dos ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bÄ—s ta­ry­bos spren­di­mu pa­tvir­ tin­tu leng­va­tĹł tai­ky­mo tvar­kos ap­ra­ťu leng­va­tos yra tai­ko­mos tik Klai­pÄ—­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bÄ—s te­

K.Do­ne­lai­Ä?iui – ren­gi­niĹł puokť­tÄ—

ri­to­ri­jo­je gy­ve­na­mÄ…­jÄ… vie­tÄ… dek­la­ ra­vu­siems as­me­nims“, – pa­brÄ—­ŞÄ— R.Mar­tin­kus. Sko­li­nin­kams – san­kci­jos

Ne­pai­sant to, kad di­dĹžio­ji da­lis vie­ti­nÄ—s rink­lia­vos mo­kÄ—­to­jĹł rō­ pes­tin­gai su­si­mo­kÄ—­jo vie­ti­nÄ™ rink­ lia­vÄ…, yra Ĺžmo­niĹł, ku­rie ven­gia ĹĄios prie­vo­lÄ—s. Klai­pÄ—­dos ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bÄ—s ÄŻmo­nÄ—s „GargŞ­dĹł ĹĄva­ra“ ad­mi­nist­ra­ci­ja nuo ĹĄiĹł me­tĹł va­sa­ rio pla­nuo­ja per­duo­ti ne­mo­kiĹł as­ me­nĹł sko­lĹł iĹĄieť­ko­ji­mÄ… ÄŻ tei­si­niĹł ins­ti­tu­ci­jĹł ran­kas. R.Mar­tin­kus ti­ki­no, kad re­mian­ tis tu­ri­mais vie­ti­nÄ—s rink­lia­vos mo­ kes­Ä?io su­rin­ki­mo skai­Ä?iais ma­ty­ti, jog yra as­me­nĹł, ku­rie sÄ…­mo­nin­gai ven­gia ĹĄio mo­kes­Ä?io ir nai­viai ti­ ki­si, kad pa­vyks jo iť­veng­ti ir 2014 me­tais. „Šiuo me­tu yra su­da­ro­mi 2012ĹłjĹł sko­li­nin­kĹł sÄ…­ra­ťai ir bus skel­ bia­mas iĹĄieť­ko­ji­mo pa­slau­gĹł pir­ ki­mas. Tvar­kin­gai mo­kes­Ä?ius mo­ka apie 80 pro­c. gy­ven­to­jĹł. Ta­Ä?iau ma­no­me, kad rink­lia­vos ne­mo­ka apie 1,5 tĹŤkst. fi­zi­niĹł ir ju­ri­di­niĹł as­me­nĹł. Tarp jĹł apie 900 yra so­ di­nin­kai“, – tei­gÄ— R.Mar­tin­kus. Gy­ven­to­jai yra per­spÄ—­ja­mi, jog su­si­da­riu­sios sko­los tu­ri bō­ti su­ mo­kÄ—­tos iki sau­sio 15 die­nos, o neį­ vyk­dĹžius to, as­muo pa­teks ÄŻ sko­li­ nin­kĹł sÄ…­ra­ťus.

„„Skai­Ä?iai: spÄ—­ja­ma, kad net 1,5 tĹŤkst. Klai­pÄ—­dos ra­jo­no gy­ven­to­jĹł ga­li

pa­tek­ti ÄŻ juo­duo­sius sÄ…­ra­ťus, nes ne­su­mo­kÄ—­jo rink­lia­vos uĹž ĹĄiukť­les.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

In­for­ma­ci­ja Ne­ga­vu­siems, pa­me­tu­siems ar pra­ ra­du­siems vie­ti­nÄ—s rink­lia­vos mo­kÄ—­ ji­mo pra­ne­ťi­mus ar no­r in­t iems pa­ tiks­l in­t i sa­vo ko­res­pon­den­ci­jos ad­ re­sÄ… pa­ta­r ia­ma kreip­t is ÄŻ Klai­pÄ—­dos

ra­jo­no sa­vi­val­dy­bÄ—s ÄŻmo­nÄ—s „GargŞ­ dĹł ĹĄva­ra“ ad­mi­nist­ra­ci­jÄ… ad­re­su Klai­ pÄ—­dos g. 20, GargŞ­dai, te­le­fo­nu (8-46) 45 17 18 ar­ba el. pa­ťtu info@gargz­ dusvara.eu.

Spektaklis yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sienÄ… programos (2007–2013) dalinai finansuojamo projekto „DaugiakultĹŤris dialogas – daugiakultĹŤris teatras – pasienio teritorijĹł socialinÄ—s ir kultĹŤrinÄ—s integracijos skatinimas“ dalis.

„„Star­tas: ĹĄių­me­Ä?iĹł ren­gi­niĹł cik­lÄ… pra­dÄ—­jo me­ni­nin­kai, sau­sio 1-Ä…jÄ… tra­

di­ciť­kai su­si­rin­kÄ™ prie K.Do­ne­lai­Ä?io pa­mink­lo.

Rad­vi­lÄ— Zin­ke­vi­Ä?iō­tÄ— r.zinkeviciute@kl.lt

Uos­ta­mies­tis ĹĄie­met iť­skir­ti­nai mi­ nÄ—s Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­Ä?io 300-ĹłjĹł gi­mi­mo me­ti­niĹł ju­bi­lie­jĹł.

Pir­mie­ji, kaip ir kas­met, lie­tu­viĹł li­te­ra­tō­ros pra­di­nin­kÄ… K.Do­ne­lai­tÄŻ pa­ger­bÄ— Klai­pÄ—­dos me­ni­nin­kai, li­ te­ra­tai bei ki­ti kul­tō­ros at­sto­vai. Pir­mÄ…­jÄ… ĹĄiĹł me­tĹł die­nÄ… bu­vo vai­ ni­kuo­ja­mas ra­ťy­to­jo pa­mink­las. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Kul­tō­ros sky­riaus ve­dÄ—­jas Na­rō­nas Lend­rai­ tis pa­ti­ki­no, jog ĹĄven­ti­niĹł ren­gi­niĹł ĹĄie­met ne­trĹŤks. Mies­tas ra­ťy­to­ jo ju­bi­lie­jui ski­ria ypa­tin­gÄ… dÄ—­me­sÄŻ – bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pÄ—, ku­ri pa­ren­gÄ— prie­mo­niĹł pla­nÄ…. „Klai­pÄ—­da ga­li dĹžiaug­tis, nes K.Do­ne­lai­Ä?io me­tai bus pa­mi­nÄ—­ ti aukť­Ä?iau­sio ly­gio ren­gi­niais“, – sa­kÄ— N.Lend­rai­tis. Per ĹĄiuos me­tus pla­nuo­ja­ma pa­ kvies­ti ÄŻ dau­giau nei 20 ren­gi­niĹł.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pir­mie­ji pra­si­dÄ—s jau ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™. Ĺ eť­ta­die­nÄŻ 11 val. Klai­pÄ—­dos evan­ge­li­kĹł liu­te­ro­nĹł baŞ­ny­Ä?io­je kvie­Ä?ia­ma ÄŻ iť­kil­min­gas pa­mal­das kō­rÄ—­jui at­min­ti. Ki­tÄ… sa­vai­tÄ™ Klai­ pÄ—­dos kon­cer­tĹł sa­lÄ—­je folk­lo­ro an­ samb­liai „Al­ka“ ir „Vo­rus­nÄ—­lė“ pri­ sta­tys spek­tak­lÄŻ „Jau sau­le­lė“. Taip pat bus ren­gia­mos pa­ro­dos, moks­lei­viĹł pie­ťi­niĹł kon­kur­sas, at­ vi­ru­kĹł lei­dy­ba, se­mi­na­ras, ama­tĹł dirb­tu­vÄ—s bei fil­mo, pri­sta­tan­Ä?io XVIII a. Prō­si­jos lie­tu­viĹł kul­tō­ros pa­vel­dÄ…, per­Şiō­ra. Klai­pÄ—­dos jau­ni­mo teat­ras kar­tu su ki­tĹł sri­Ä?iĹł me­ni­nin­kais kvies ÄŻ gat­vÄ—s imp­ro­vi­za­ci­jas ir nau­jai pa­ Ĺžvelgs ÄŻ vie­nÄ… gar­siau­siĹł Lie­tu­vos au­to­riĹł. Vie­nas svar­biau­siĹł me­tĹł ak­cen­ tĹł – K.Do­ne­lai­Ä?io aikť­tÄ—s su­tvar­ ky­mas, ku­rÄŻ vyk­dys Lie­tu­vos dai­li­ nin­kĹł sÄ…­jun­gos Klai­pÄ—­dos sky­rius. Vi­sus me­tus mies­to erd­vÄ—­se bus ren­gia­mos ra­ťy­to­jo pla­ka­to bei lanks­ti­nu­kĹł ga­mi­ni­mo dirb­tu­vÄ—s.

3FäJTJFSJBJ .JSPTMBX 4JFEMFS .JDIBJM "CSBNPXJD[ 4BMFT 3ʡUB #VOJLZUĘ? 3BNʡOBT ,BVCSZT

N TBVTJP o EJFOPNJT ,-"*1É?%04 7"-45:#*/*".& .6;*,*/*".& 5&"53& XXX LMBJQFEPTNV[JLJOJT MU

8

penktadienis, sausio 3, 2014

lietuva Pa­lie­ka pre­zi­den­tū­rą

Sei­mo darbš­tuo­liai

Lai­mė­tų D.Gry­baus­kai­tė

Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­ kai­tės ko­man­dą pa­lie­ka vy­ riau­sia­sis pa­ta­rė­jas na­cio­na­li­ nio sau­gu­mo klau­si­mais Jo­nas Mar­ke­vi­čius (nuo­tr.). Jis grįž­ta dirb­ti į Ant­rą­jį ope­ra­ty­vi­nių tar­ ny­bų de­par­ta­men­tą prie Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos. Lai­ ki­nai vy­riau­sio­jo pa­ta­rė­jo pa­ rei­gas eis Kęs­tu­tis Bud­rys.

Dau­giau­sia tei­sės ak­tų pro­jek­ tų per pa­si­bai­gu­sią ru­dens se­ si­ją užre­gist­ra­vo val­dan­čio­sios „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ frak­ ci­jos se­niū­nas Pet­ras Gra­žu­lis ir opo­zi­ci­jos ly­de­ris, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų va­do­vas And­rius Ku­bi­lius (nuo­tr.). Ati­tin­ka­mai –­ 30 ir 29 pro­jek­tai.

Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se dau­ giau­sia ap­klaus­tų gy­ven­to­jų no­rė­tų bal­suo­ti už da­bar­ti­nę ša­lies va­do­vę Da­lią Gry­baus­ kai­tę (36 pro­c.) ir so­cial­de­ mok­ra­tų ly­de­rį prem­je­rą Al­gir­ dą But­ke­vi­čių (10,9 pro­c.), kaip ro­do lapk­ri­tį at­lik­ta ap­klau­sa. Tre­čias pa­gal po­pu­lia­ru­mą – Ro­lan­das Pak­sas (7,6 pro­c.).

Vals­ty­bės vai­ri­nin­kas tarp led­kal­nių Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, įver­ti­nęs Vy­riau­sy­bės me­tų dar­bą, gai­li­si tik įstri­ gu­sių de­ry­bų su „Gazp­rom“ ir „Chev­ron“ pa­si­trau­ki­mo, o į Tur­niš­kes prem­je­ras ža­ da kel­tis tik Sei­mo pri­vers­tas. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

– Prem­je­re, praė­jus me­tams, ku­rie be­veik su­tam­pa su Vy­ riau­sy­bės dar­bo me­tais, gal­būt jau ga­li­te įver­tin­ti di­džiau­sias sa­vo Vy­riau­sy­bės ne­sėk­mes bei di­džiau­sius pa­sie­ki­mus? Ga­li­te pra­dė­ti ir nuo pliu­sų. – Kal­bant apie klai­das, ne­no­rė­čiau pa­brėž­ti „klai­dų“ – gal­būt bu­vo kel­tų tiks­lų, prio­ri­te­tų, ku­rie ne­bu­ vo įgy­ven­din­ti dėl įvai­rių prie­žas­ čių. Pir­ma, mes, pa­vyz­džiui, ti­kė­ jo­mės, kad gal­būt mums pa­vyks su­si­tar­ti su „Gazp­rom“. Apie tai bu­vo kal­ba­ma­si ir su Ru­si­jos prem­ je­ru Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­vu Sankt Pe­ter­bur­ge, kad iki va­sa­ros pa­vyks su­si­tar­ti ir du­jų kai­na Lie­tu­vai bus tei­sin­ga. Bet vis dėl­to ko­kius du mė­ ne­sius jo­kių „Gazp­rom“ at­sa­ky­mų į tam tik­rus savo pa­siū­ly­mus ne­ga­ vo­me. Ma­nė­me, kad vis­kas pra­ras­ ta, bet šiuo me­tu vėl vis­kas pa­ju­dė­ jo, nors ir lė­tu tem­pu. Ki­tas svar­bus da­ly­kas – rei­kia pri­ pa­žin­ti, jog dėl Sei­me priim­tų nau­ jų įsta­ty­mų „Chev­ron“ pa­si­trau­kė iš Lie­tu­vos. Šia­me ka­bi­ne­te jiems bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta: vi­sos są­ly­gos bus su­de­rin­tos, ne­pai­sant to, kad bu­vo pra­dė­ta svars­ty­ti per 20 įsta­ty­mų Sei­me, kai ku­rie jų bu­vo ir priim­ti. Bet tai, aš ma­nau, – ne tik Lie­tu­ vos pro­ble­ma, bet ir Eu­ro­pos Par­la­ men­to, kur bu­vo iš­sa­ky­ta skep­tiš­ka nuo­mo­nė. Įver­tin­ki­me ir Len­ki­ją, iš ku­rios pa­si­trau­kė „Chev­ron“. Ne­se­ niai bu­vau Ru­mu­ni­jo­je ir pa­ts ma­ čiau, kaip žmo­nės pi­ke­tuo­ja prie vy­ riau­sy­bės pa­sta­to. Bet aš bend­ro­vės pa­si­trau­ki­mą ver­ti­nu kaip vie­ną iš ne­sėk­mės at­ve­jų, nes mes, kaip ša­ lis, tu­rė­tu­me ži­no­ti, ar tu­ri­me sa­vo gel­mė­se du­jų, naf­tos. Taip pat no­rė­jo­si, kad kai ku­ rie įsta­ty­mai, pa­vyz­džiui, cent­ra­ li­zuo­to tur­to val­dy­mo, Sei­me bū­tų priim­ti grei­čiau. – Gal­būt jau ga­li­te at­vi­rai įvar­ dy­ti, ko­kias konk­re­čiai są­ly­gas Lie­tu­vai kė­lė „Gazprom“? Ki­ta ver­tus, ar ak­ty­vi mū­sų po­li­ti­kų lai­ky­se­na Ry­tų par­tne­rys­tės pro­gra­mo­je, taip pat su ener­ ge­ti­ka su­si­ju­sių įsta­ty­mų per­ tvar­ka ne­sut­ruk­dys to­les­nėms politizuotoms de­ry­boms?

– Taip, tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te – po­ li­ti­niai spren­di­mai čia, aš ma­nau, su­da­ro 60–65 pro­c. Nes ki­ta da­lis yra tre­čia­sis ener­ge­ti­kos pa­ke­tas – jie bu­vo la­bai ne­pa­ten­kin­ti, kad Lie­ tu­va ei­na tuo ke­liu, ne vie­ną kar­tą bu­vo iš­sa­ky­ta ta min­tis. Ne pa­slap­ tis – yra ir ar­bit­ra­žo klau­si­mas, ku­ ris juos la­bai jau­di­na. Mes aiš­kiai pa­brė­žė­me, kad vi­sas šis pa­ke­tas, nu­ma­ty­tas dar anks­tes­nės Vy­riau­ sy­bės, ne­si­kei­čia, kad mū­sų Vy­riau­ sy­bė ne­ke­ti­na su­kti ie­nų į ki­tą pu­sę. Jie tą in­for­ma­ci­ją ži­no. Aiš­ku, Ry­tų par­tne­rys­tė čia ir­gi vei­kia – nors kai kal­bie­si, Ru­si­ja to ne­mi­ni, bet, man at­ro­do, tai ir­gi su­pran­ta­mi da­ly­kai: sa­vai­tę pa­si­žiū­rė­ję įvai­rias Ru­si­ jos te­le­vi­zi­jas ir pa­da­rę mo­ni­to­rin­ gą, ku­ri ša­lis pa­sta­ruo­ju me­tu daž­ niau­siai kri­ti­kuo­ja­ma, tik­riau­siai pa­ma­ty­tu­me, kad tai esa­me mes.

Iš­šū­kiai: A.But­ke­vi­čius de­ry­bas su „Gazp­rom“ va­di­na sun­kio­mis, ta­čiau apie tai, kaip pa­vyks­ta la­vi­ruo­ti tarp

koa­li­ci­jos par­tne­rių ir jų no­rų, at­vi­rau­ti ne­lin­kęs.

Jei Sei­mas pa­sa­kys, kad man rei­kia per­ si­kraus­ty­ti į Tur­niš­ kes pa­gal įsta­ty­mus, bū­siu pri­vers­tas tai pa­da­ry­ti. Nors to vi­ sai ne­trokš­tu.

spren­di­mai, ku­rie ne­pag­rįs­ti eko­ no­mi­ne lo­gi­ka. Šis klau­si­mas ak­ tua­lus ne tik Lie­tu­vai, bet ir ki­toms vals­ty­bėms. Te­ko ne­se­niai kal­bė­ti su No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tu Ro­ber­tu Shil­le­riu. Jei pa­nag­ri­nė­si­me Ita­li­ją, Is­pa­ni­ją... Juk dau­giau­sia žmo­nių, atei­nan­čių į rin­ki­mus, yra pen­si­nio am­žiaus. Tad jei priim­si grei­tą po­ li­ti­nį spren­di­mą ir pa­ten­kin­si trum­ pa­lai­kius po­rei­kius, bet neat­lik­si ana­li­ti­nio dar­bo dėl il­ga­lai­kio pro­ce­ so pa­da­ri­nių, tai ga­li mū­sų ša­lį nu­ gramz­din­ti la­bai gi­liai į dug­ną.

– Sei­mo pir­mi­nin­kė, užė­mu­si po­stą, ėmė itin ak­ty­viai reikš­tis ir už­sie­nio, ir vi­daus po­li­ti­ko­je, ne­tgi da­ly­ti pa­ža­dus už Vy­riau­ sy­bę – tiek dėl da­lies pen­si­jų at­ kū­ri­mo dar 2013 m. pa­bai­go­je, tiek dėl to, kad mi­ni­ma­lus mė­ ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas ga­li jau šie­ met kil­ti iki 1500 li­tų. Ar dėl to­ kio jos ak­ty­vu­mo, ku­ris gal­būt ke­lia pro­ble­mų, po­li­ti­nė­je ta­ry­ bo­je ne­bu­vo kal­ba­ma? – Apie pen­si­jų at­kū­ri­mą bu­vo kal­ba­ ma po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­je – Dar­bo par­ ti­jos at­sto­vai pa­siū­lė įtrauk­ti į dar­ bot­var­kę klau­si­mą, kad pen­si­jos bū­tų pra­dė­tos kom­pen­suo­ti vos ne gruo­dį ar sau­sio bei va­sa­rio mė­ne­siais. Bet po stip­res­nio po­kal­bio ki­ti koa­li­ci­ jos par­tne­riai pa­lai­kė ma­no po­zi­ci­ ją, ir tam jų siū­ly­mui ne­bu­vo pri­tar­ ta. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad klau­si­mas, kai Vy­riau­sy­bė įsi­pa­rei­go­ja kom­pen­ suo­ti pen­si­jas, yra jaut­rus, bet ga­liu pa­ti­kin­ti, kad nie­ka­da ne­bus da­ro­mi

– Grįž­ki­me į Vy­riau­sy­bės dar­ bo pra­džią. Bu­vo­te kal­ti­na­mas daž­na nuo­tai­kų kai­ta, kai ry­te pa­sa­ky­da­vo­te vie­naip, o va­ka­re – jau ki­taip. Gal tie per­si­gal­vo­ji­ mai su­si­ję su koa­li­ci­jos par­tne­ rių spau­di­mu? – To­kių rea­lių per­si­gal­vo­ji­mų ne­ ga­lė­čiau at­si­min­ti. Bet pra­džio­je, tvir­ti­nant Vy­riau­sy­bę, bu­vo di­džiu­ lis spau­di­mas. Tik­riau­siai at­si­me­ na­te, kad kai ku­rie mi­nist­rai ne­bu­ vo patvirtinti iki pa­sku­ti­nės die­nos. Ki­tas da­ly­kas – ne­pap­ras­tai sku­ biai rei­kė­jo įgy­ven­din­ti ir kai ku­ rias pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas. Tai bu­vo gruo­džio 13 d., rei­kė­jo kai ku­ riuos do­ku­men­tus pa­teik­ti grei­čiau. Bet nak­ti­mis ne­dir­bo­me kaip praė­ ju­si Vy­riau­sy­bė. Gal kai ku­riuos žings­nius, ku­rie bu­vo pra­džio­je su­ pla­nuo­ti, pa­vyz­džiui, sau­lės ener­ ge­ti­ką, rei­kė­jo stab­dy­ti, keis­ti – tai vė­liau sa­kė ir pa­ts ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras. To­kius da­ly­kus bu­vo ga­li­

ma pri­kli­juo­ti ir tai bu­vo la­bai pui­ kiai iš­nau­do­ta. – Ar­tė­ja pre­zi­den­to rin­ki­mai. Kaip ver­ti­na­te savo kan­di­da­to – Zig­man­to Bal­čy­čio – ga­li­my­bes pa­tek­ti į ant­rą­jį ra­tą? Kodėl iš tiesų nekandidatuojate pats? – Z.Bal­čy­tis dir­bęs ne vie­no­je Vy­riau­ sy­bė­je, ėjęs ir prem­je­ro pa­rei­gas. Ki­ ta jo ge­ra sa­vy­bė – stip­rus at­sa­ko­my­ bės jaus­mas, dar­be į vi­sus klau­si­mus jis žiū­ri rim­tai. Tu­rė­da­mas po­li­ti­nės pa­tir­ties jis mo­ka bend­rau­ti ir su vi­ suo­me­ne. Taip, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Pre­zi­den­tė, ne­nu­ver­ti­nant ki­tų kan­di­ da­tų, – pa­grin­di­nė jo var­žo­vė. Bet po­ li­ti­nė si­tua­ci­ja ga­li pa­si­keis­ti ir per vie­ ną die­ną. Žiū­rė­ki­te, Ru­mu­ni­jo­je vie­na par­ti­ja bu­vo la­bai po­pu­lia­ri, kaip ir prem­je­ras, bet priė­mė vie­ną ne­po­pu­ lia­rų įsta­ty­mą ir žiū­rė­ki­te, kas pa­si­ da­rė, – ma­si­niai pi­ke­tai. Žmo­nių nuo­ mo­nė ra­di­ka­liai pa­si­kei­tė per die­ną. O dėl ma­no ne­kan­di­da­ta­vi­mo – gir­dė­jau tas kal­bas, jog Pre­zi­den­tė gi­ria dėl to, kad ne­kan­di­da­tuo­ju. Bet čia nė­ra jo­kios pa­slap­ties – esu jau ne kar­tą sa­kęs: jei bū­siu ta­me po­ste, t. y. mi­nist­ro pir­mi­nin­ko, tik­rai ne­kan­di­da­tuo­siu pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip da­bar man, prem­je­rui, rei­kė­tų kon­ku­ruo­ ti su Pre­zi­den­te. Ma­nau, tik­rai la­bai nu­ken­tė­tų dar­bas ir Vy­riau­sy­bėje, ir val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Kam rei­ kė­jo lauk­ti tai pra­ne­šant? Ži­no­te, kai ku­rie mū­sų spe­cia­lis­tai sa­ko, kad rei­kė­jo dar pa­lauk­ti, aš pa­ts bu­vau pa­si­ruo­šęs anks­čiau pa­sa­ky­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Už­si­mi­nė­te, kad 2014-ai­siais šil­dy­mas pigs. Gal­būt ži­no­te, kiek pa­ts mo­ka­te už šil­dy­mą ir kiek pa­vyks su­tau­py­ti? – Tai pri­klau­so nuo to, ko­kia tem­ pe­ra­tū­ra lau­ke. Ma­no bu­tas – 78 kv. met­rų plo­to. Dau­giau­sia už šil­ dy­mą esu su­mo­kė­jęs 450 li­tų. Taip, tai pa­ly­gin­ti ne­daug, aiš­ku, na­mas pa­sta­ty­tas ne per se­niau­siai. – Kal­bant apie būs­tą, pa­ju­dė­jo ir pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jos sta­ ty­bų dar­bai Tur­niš­kė­se, pla­ nuo­ja­ma juos baig­ti 2014-ųjų pa­bai­go­je. Ne­gal­vo­ja­te per­si­ kraus­ty­ti? Gal­būt žmo­na jau pla­nuo­ja in­ter­je­ro de­ta­les? – Ma­no žmo­na yra la­bai iš­min­tin­ ga ir to­kiuo­se da­ly­kuo­se tik­rai ne­ da­ly­vaus – ji pui­kiai su­pran­ta, kad tai nė­ra ir nie­ka­da ne­bus jos ar ma­ no nuo­sa­vy­bė. Mes kol kas apie kė­ li­mą­si į Tur­niš­kes tik­rai ne­kal­ba­me. Man ne­pa­tin­ka, kai kar­tais me­ta­ mi tam tik­ri vos ne kal­ti­ni­mai, bet ne­sup­ran­tu dėl ko – te­gul Sei­mas prii­ma spren­di­mą ir kam nors iš­ nuo­mo­ja tą ob­jek­tą. Čia, kur da­bar gy­ve­nu, man la­bai ge­ros są­ly­gos, į dar­bą at­vyks­tu per 5 mi­nu­tes. Aiš­ ku, grį­žęs po par­duo­tu­ves ne­vaikš­ ti­nė­ju. O jei Sei­mas pa­sa­kys, kad man tai rei­kia vyk­dy­ti pa­gal įsta­ ty­mus, bū­siu pri­vers­tas tai pa­da­ ry­ti. Nors to vi­sai ne­trokš­tu.

Visą interviu skaitykite kl.lt

9

penktadienis, sausio 3, 2014

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas Su metų knygomis – į rinkimus Kitą savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka paskelbs Klaipėdos metų knygos rinkimų pradžią.

skeptiškai žiūrėtų į šį konkursą, gal kasmet mes jo nerengtumėme. Motyvuojame vieni kitus. Ir skaitytojai palaiko, žinoma. Jau nuo lapkričio dažnas, užsukęs į Meno skyrių, klausia, kada prasidės konkursas. Ar bereikia didesnio stimulo? – Kaip per tuos metus pasikeitė konkurso situacija? Kaip manote, kas tam turėjo įtakos? – Kaip jau minėjau, didžiosios leidyklos užleido savo pozicijas pavieniams leidėjams, kuriuos man labai nelengva „sužvejoti“, nes, išleidę svarbius miestui leidinius, jie nepuola girtis. Jei pražiopsojai knygos pristatymą, daugiau jos gali ir nebepamatyti. Privalomųjų egzempliorių nebegauna net Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka. Seniau buvo viskas labai aišku: penkios leidyklos, kiekviena – po tris leidinius. O dabar nieko nežinai – nei kas, nei kaip bus. Čia kaip žvejyboje – ką pavyks sužvejoti (juokiasi).

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Daugiau nei mėnesį vyksiantis jau tradicija tapęs konkursas baigsis populiariausios ir gražiausios uostamiestyje 2013-aisiais išleistų knygų titulavimo iškilmėmis. Apie renginio situaciją, jo tradiciją, prasmę bei tikslus kalbėjomės su Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birute Skaisgiriene, kuri kasmet suburia uostamiesčio knygų leidėjus pagarsinti savo naujienas ir pasivaržyti dėl visuomenės dėmesio.

Birutė Skaisgirienė:

Uostamiesčio leidėjai dirba savo miestui, savo žmonėms, ir būtent jiems svarbiausia prisistatyti. Knygų konkurso dėka tai ir vyksta.

Organizuoti – rimtas darbas

– Šiemetis Klaipėdos knygos konkursas bus jau 9-asis. Ar beprisimenate, kaip gimė jo idėja, kokia buvo pradžia? Kodėl to ėmėtės? – Aš pati negaliu patikėti, kad jau devintasis. Tuoj pirmasis mažytis jubiliejus. O prasidėjo viskas labai spontaniškai ir netikėtai bendru kolektyvo sprendimu. Pamenu, 2006 metų pabaigoje Liepojoje surengėme Klaipėdoje išleistų knygų parodą. Gražus buvo renginys, pas kaimynus važiavome kartu su leidėjais pasipuikuoti savo knygomis. O jau gruodį Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka Meno skyriuje surengė pirmąjį Klaipėdos knygos konkursą. Manau, kad uostamiesčio leidėjai dirba savo miestui, savo žmonėms, ir būtent jiems svarbiausia prisistatyti. Knygų konkurso dėka tai ir vyksta. – O kaip tai vyksta? Kokia šio renginio organizatoriaus duona? – Duona nėra labai lengva. Metų pabaiga visada įtempta. Baigiantis lapkričiui imu „zonduoti dirvą“, visais kanalais renku informaciją apie Klaipėdoje išleistas knygas. Būdavo daug paprasčiau, kol pagrindiniai leidėjai buvo stambiosios leidyklos: Klaipėdos universiteto leidykla (kuri vienintelė klesti ir dabar), Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, „Druka“, neprastai laikėsi mažesnės

Lojalūs savo leidėjams

Prasmė: B.Skaisgirienei kasmet tenka visi didieji Klaipėdos knygos konkurso organizavimo rūpesčiai, bet ji

dėl to nesiskundžia – bibliotekininkę įkvepia leidėjų ir skaitytojų entuziazmas.

uostamiesčio leidyklėlės „Libra Memelensis“ ir „Eglė“. Dabar situacija kiek kitokia. Užsitęsę „liesiausios karvės metai“ gerokai pakoregavo leidybą. S.Jokužio leidyklos-spaustuvės ir „Drukos“ leidybinė veikla suspenduota. Mažosios leidyklėlės dar kruta, bet situacija nėra gera. Kiekvienais metais nerimauju, ar įvyks konkursas, ar bus ką pristatyti ir kam konkuruoti. Ieškau pavienių leidėjų – Klaipėdos įmonių, kūrybinių organizacijų, muziejų – leidinių. Dėkoju už pagalbą kolegėms iš miesto didžiųjų bibliotekų, asmeniškai S.Jokužiui ir Birutei Mazienei, nes S.Jokužio spaustuvė visada atveria man duris, ir čia lyg lobyne surandu beveik viską, ko man reikia. Jei ne maloni viešnagė šioje leidykloje praėjusių metų gruodžio viduryje, tikrai būčiau pražiopsojusi puikų Mažosios Lietuvos istorijos

muziejaus leidinį „Kova dėl Klaipėdos: įvykiai ir žmonės / Struggle for Klaipėda: Events and People“. Jis tuo metu kaip tik buvo spausdinamas. Parlėkusi iš leidyklos, tuojau pat puoliau skambinti Jonui Geniui. Kiek pasibranginęs jis sutiko pateikti knygą konkursui. Reikia ne tik atrasti knygą, bet dar ir leidėją prikalbinti. Bet visada pavyksta, labai džiaugiuosi tokiais savo laimėjimais. Konkurso organizavimas – rimtas darbas. Be savo kolegių pagalbos nieko nenuveikčiau. Reikia ne tik parengti konkursą, bet ir raginti, kad žmonės domėtųsi knygomis, kad balsuotų. Serga už visus

– Ar Klaipėdos knygų leidėjai, spaustuvininkai suinteresuoti šiuo renginiu? Ar jų interesas neslopsta?

Vytauto Petriko nuotr.

– Neslėpsiu, kartais pagalvoju, o gal šiais metais leidėjai nenorės konkurso. Ir knygų lyg mažoka... Bet jie visada labai entuziastingai palaiko šią kultūrinę akciją ir noriai dalyvauja. Tada suprantu, kad pasirinkimo neturiu – teks padirbėti. Koks jų motyvas? Nėra geresnės progos prisistatyti visuomenei. Be to, puiki proga pasireklamuoti „Klaipėdos“ laikraštyje. Ir, neslėpsiu, svarbus įvertinimas – kiekvienas nori būti įvertintas, gauti ištikimojo renginio mecenato UAB „Mūsų laikas“ įsteigtą prizą. Konkursas yra konkursas. Čia kaip kare (juokiasi). O aš sergu už visus. – Kas palaiko jūsų pačių – bibliotekininkų entuziazmą? Visuomenės susidomėjimas? – Mūsų entuziazmą palaiko leidėjų entuziazmas. Jei jie pasyviai ir

– Turbūt galite palyginti ir kaip keičiasi konkurse dalyvaujančios knygos? – Mūsų leidiniai gražėja, visais atžvilgiais tobulėja, gerėja jų poligrafinė kokybė. Ne visų, žinoma. Knygos rūbą nulemia lėšos. Jei jų nėra, tenka rinktis daug prastesnį apdarėlį. Vien gerų norų neužtenka, bet pastangos – akivaizdžios. Klaipėdos universiteto leidyklos knygos galėtų konkuruoti daug rimtesniuose konkursuose. Ir konkuruoja, kaip žinome. Šauniai dirbo „Drukos leidybos grupė“. Visada ypatinga estetika pasižymi Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus albumai, novatoriškumu – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro leidiniai. – Kokias įžvelgiate Klaipėdos knygų leidybos, taip pat šio konkurso tendencijas? Jos, ko gero, glaudžiai susiję? – Leidybos tendencijos – liūdnos. Sunku išgyventi leidėjams, sudėtingas darosi ir pačios knygos likimas. Anądien su Kęstučiu Demerecku kaip tik apie tai kalbėjomės.

10

10

penktadienis, sausio 3, 2014

pramogų gidas Suskrido Beno Šarkos „Paukščiai“

I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ eksponuojama Beno Šarkos ištapytų medinių skulptūrų paroda „Paukščiai“. Tapyba, batika, instaliacijos, koliažai neatsiejami nuo žinomo klaipėdiečio menininko teatrinės kūrybos. Šiuosyk jūros nuskalautos medžio šakos parodoje virto ryškiaspalviais sparnuočiais – tarsi laisvės simboliais. Piešiniais lyg mandalomis išmarginęs skulptūras, pats kūrėjas prilygsta šamanui, šokdinančiam paukščio sielą. Anot Beno, apžiūrinėjant tas 14 skulptūrų, reikėtų atjungti protą ir leisti vaizduotei keliauti. Po spalvingą Lietuvą ar į Meksiką, kurioje jis neseniai buvo. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Iki sausio 30 d. KAINA? Nemokamai.

Susibūrę giedos šlovę menui

„Menui kilniajam mes giedame šlovę“ – taip pavadintu iškilmingu koncertu kitą savaitę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija švęs savo 90-metį. Per tą laiką šią mokymo įstaigą baigė daug žymių muzikos profesionalų. Gausus jų būrys dalyvaus ir jubiliejiniame koncerte. Dainuos S.Stonytė, V.Gerasimovas, K.Alčiauskis, A.Švilpa, M.Rojus. Iš absolventų, pedagogų, dabartinių mokinių bei Klaipėdos kamerinio orkestro bus suburtas jungtinis simfoninis orkestras ir mišrus choras, jiems diriguos S.Domarkas ir T.Ambrozaitis. Skambės M.K.Čiurlionio, S.Šimkaus, Ch.Gounod muzika. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Sausio 7 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Ypatingas dėmesys – vėtrungėms Šiemet į Klaipėdos miestą sugrįš tradicinės burvalčių (kurėnų) vėtrungės. Baigiantis 2013-iesiems uostamiesčio taryba pritarė klaipėdiečio žurnalisto Deniso Nikitenkos idėjai 2014-uosius Klaipėdoje skelbti Vėtrungių metais ir organizuoti su vėtrungėmis susijusius renginius. Siūlant skelbti Vėtrungių metus, atsižvelgta į tai, kad tradicinės Kuršių marių kurėnų vėtrungės yra unikalus pasaulyje mažosios architektūros ir paveldo simbolis, kuris Klaipėdos mieste dėl nesuprantamų priežasčių yra visai nenaudojamas. „Klaipėdai verta susigrąžinti vėtrunges, sukurti naują, gražią ir ilgalaikę tradiciją. Įrengti mieste vėtrungių alėjas, naujai sukur-

ti nebeišlikusias vėtrunges su klaipėdietiškais ženklais, kurių galbūt pasaulyje jau nebėra niekur. O 2014aisiais planuojame rengti seminarus, mokslines ir praktines konferencijas apie vėtrunges, jų istoriją, Kuršių marių vietovių heraldiką, įtraukiant į šią veiklą ir mokinius, darželinukus, visus metus skirti vėtrungių reabilitacijai uostamiestyje ir joms populiarinti. Vėtrungės šalia vandens gali tapti tuo nepamirštamu ir nuotaiką praskaidrinančiu vaizdiniu, kurį pirmiausiai ir ilgiausiai įsimins vis gausiau uostamiestį lankantys užsienio turistai“, – teigė idėjos autorius D.Nikitenka. Burvalčių vėtrungių atsiradimo pagrindas – 1844 metais anuometinio laivybos Kuršių mariose inspektoriaus ir buvusio Klaipėdos burmistro Ernsto Vilhelmo Berbomo išleistas įsakymas visiems Kuršių marių žvejams privaloma tvarka ženklinti savo laivus kukliais stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu pieši-

niu. 2014-aisiais sukaks 170 metų nuo šio įsako išleidimo. „Klaipėda negalėjo ir negali būti tradicinių burvalčių vėtrungių užribyje bei ignoruoti šio simbolio, kaip yra iki šiol“, – įsitikinęs Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis. Sprendžiant iš istoriografinės medžiagos, dabartinei Klaipėdos administruojamai teritorijai anuomet buvo priskiriami 5 ženklai: Kopgalio (Smiltynės), Klaipėdos, Bomelsvitės, Valdiškosios Vitės (vok. Amtsvite) ir Smeltės. Šie ženklai yra iš Klaipėdoje naudotos ir dabar užmirštos heraldikos, istorinio paveldo paminklas, davęs pradžią spalvingosioms burvalčių vėtrungėms. Mat Kuršių marių žvejai ilgainiui minėtus ženklus ėmė puošti įmantriais medžio raižiniais, pjaustytomis ir degintomis lentelėmis, kurios išsivystė į tradicines burvalčių vėtrunges. Todėl 2014-ųjų paskelbimas Vėtrungių metais turi istorinį pa-

grindą ir tapo pretekstu grąžinti į Klaipėdos visuomeninį gyvenimą vėtrunges, kurios buvo neatsiejamas Kuršių marių žvejų laivyno atributas XIX a. vid. ir XX a. pradžioje. Šiuo metu Klaipėdoje medinių kurėnų vėtrungių yra vos kelios: dvi kabo prie privačių namų, dvi – ant kurėnų stiebų. O Kuršių nerijoje ekspozicijose po atviru dangumi ir prie namų jų yra per šimtą. „Klaipėdos“ inf.

Narūnas Lendraitis:

Klaipėda negalėjo ir negali būti tradicinių burvalčių vėtrungių užribyje bei ignoruoti šio simbolio, kaip yra iki šiol.

Vadovas: lenkas M.Siedleris tapo ta

to iniciatoriumi ir pagrindiniu režisie

Šekspyr

Sausio 11–15 dienomis K me muzikiniame teatre kart pristatytas Lietuv jos teatrų bendras kū trikalbis W.Shakespear ir Džuljeta“ pastatymas Jovita Navickaitė Vaidins trimis kalbomis

Seniau: XX a. pradžioje tuomet Dange vadintoje Klaipėdos upėje su-

posi ne vienas burlaivis, paženklintas vėtrunge.

Dabar: šiais laikais vėtrungės tapo pajūrio landšafto puošmenomis ir

architektūros akcentais.

Su metų knygomis – į rinkimus 9

Matyt, ateis laikas, ir teks susitaikyti su neišvengiamais pokyčiais. Kaip automobiliai pakeitė arklius, taip elektroninė leidyba kada nors gali nukonkuruoti tradicinę. Tad tikrai nerengsime gražiausios elektroninės knygos konkurso (šypsosi). Bet aš noriu tikėti, kad visada bus žmonių, kuriems popierinė knyga bus vertybė. Esu viena iš jų. – Savotiška konkurso įžanga kasmet tampa knygų paroda. Kuo ypatinga atidarytoji baigiantis 2013-iesiems? – Šiais metais pakeitėme parodos koncepciją. Neapsiribojome tik Klaipėdoje išleistomis knygomis. Norėjome parodyti ir klaipėdiečių išleistas knygas kitur, ir kitų autorių knygas apie Klaipėdą. Tačiau parengus eks-

poziciją paaiškėjo, kad klaipėdiečiai yra lojalūs savo leidėjams, tik vienas kitas ieško kitų leidyklų. Ir apie Klaipėdą daugiausiai knygų parašo patys klaipėdiečiai. Konkuruos 15 leidinių

– Įdomu, kiek 2013-ųjų konkurse dalyvaus knygų ir jų leidėjų, spaustuvių? – Devyni leidėjai pateikė 15 knygų. Klaipėdos universiteto ir „Libra Memelensis“ leidyklos – po tris, „Eglės“ leidykla – dvi knygas. Taip pat dalyvauja Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, AB „Klaipėdos vanduo“, Lietuvos marinistikos žurnalistų

klubas „Marinus“ ir Pajūrio regioninis parkas, pateikę po vieną leidinį. – Nuo kada, kur ir kaip bus galima su konkursiniais leidiniais susipažinti ir balsuoti už Klaipėdos metų knygą? – Balsavimas prasidės sausio 6-ąją. Taigi pirmadienį laukiame visų konkurso paskelbimo ir rinkimuose dalyvausiančių knygų pristatymo ceremonijoje 16 val. Meno skyriuje. Tradiciškai populiariausią knygą rinks skaitytojai, balsuodami 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pem-

pininkų filiale (Taikos pr. 79/81A) ir „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49). Balsuoti bus galima elektroniniu paštu info@biblioteka.lt ir interneto svetainėje www.biblioteka. lt, kur taip pat bus galima susipažinti su visomis knygomis – konkurso dalyvėmis. Gražiausią 2013 metų Klaipėdos knygą, kaip visuomet, rinks autoritetinga komisija. – Kada paskelbsite laureatus? – Konkurso finalas, apdovanojimai – vasario 14-ąją. Iki tol bus gražaus laiko skaitytojams apsispręsti, kurioms uostamiestyje pernai išleistoms knygoms atiduoti savo balsus. Kviečiame klaipėdiečius nelikti abejingiems, domėtis ir aktyviai balsuoti. Knygos ir leidėjų pastangos to tikrai vertos.

Jungtiniuose spektakliuose drauge su Klaipėdos muzikinio teatro artistais scenoje pasirodys Elbingo A.Sevruko dramos teatro (Lenkija) ir Kaliningrado srities dramos teatro (Rusija) aktoriai. Penkis uostamiestyje vyksiančius spektaklius žiūrovai turės galimybę stebėti nemokamai. Pasak Džuljetos vaidmenį sukūrusios lietuvaitės Beatos Ignatavičiūtės, W.Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetos“ pastatymų yra įvairių, tačiau šis – tarptautinis, todėl savaime yra kitoks. „Šįkart žiūrovai į lietuviškus klausimus išgirs rusiškus ar lenkiškus atsakymus. Čia centre atsidurs personažų charakteriai, jausmai, nuotaikos, emocijos – aktoriams nebus už ko „pasislėpti“, – sakė Klaipėdos muzikinio teatro artistė. „Romeo ir Džuljeta“ – pirmasis dramos spektaklis, kuriame vaidinu, todėl nuo pat pirmųjų repeticijų buvo ir smalsu, ir neramu – atviravo TV projekto „Auksinis balsas“ nugalėtojas dainininkas Jeronimas Milius. – Dar vienas sunkumas šiame spektaklyje – trys skirtingos kalbos, ypač kai dalis aktorių nesupranta bent vienos ar net dvie-

11

penktadienis, sausio 3, 2014

pramogų gidas Fotografijos – iš meilės tėčiui

Jaunųjų fotofestivalio paroda

Pirmadienį I.Simonaitytės bibliotekos III aukšto hole bus atidaryta fotografijų paroda „Iš meilės tėčiui“. Iki vasario 2 d. veiksiančioje parodoje – šeimos meile alsuojantys garsių Lietuvos tėčių portretai, sukurti ne mažiau garsių menininkų, siekiant subtiliai ir jautriai priminti apie tėvo svarbą šeimoje, visuomenėje ir apie šeimos pareigą juo rūpintis. Fotografijose įamžinti ir klaipėdiečiai – miesto meras V.Grubliauskas, aktoriai V.Paukštė ir E.Brazys, režisierius P.Bielskis, menotyrininkas P.Šmitas, skulptorius S.Bertulis. Per vernisažą muzikuos U.D.Reikalaitė ir W.Lewandowski’s. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Atidarymas – sausio 6 d. 17.30 val. KAINA? Nemokamai.

arptautinio projekeriumi.

Lietuviai: artistai B.Ignatavičiūtė (Džuljeta), Šarūnas Juškevičius (Laurencijus) ir

J.Milius (Romeo) trikalbiame tarptautiniame projekte atstovauja Lietuvai.

Uostamiesčio viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje ketvirtadienį bus pristatyta Klaipėdos regiono 1-ojo vaikų ir jaunimo fotoforumo finalinė paroda „Aš – kaip tu“. Joje bus eksponuojami Klaipėdos Vydūno gimnazijos, Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivių darbai. Per vernisažą bus paskelbti konkurso nugalėtojai. Atidaryme dalyvaus autoriai, į projektą įsijungę fotomenininkai, menotyrininkai ir mokytojai. Klaipėdoje paroda veiks iki sausio 30 d., paskui keliaus į Palangą. Jaunųjų fotografijos festivalį ketinama rengti kasmet. KUR? Klaipėdos meno bibliotekoje (J.Janonio g. 9). KADA? Atidarymas – sausio 9 d. 16 val. KAINA? Nemokamai.

Vaidmuo: Džuljetą vaidina Natalia Jakubowska (Lenkija), Marija Avramenko (Rusi-

ja) ir Beata Ignatavičiūtė (Lietuva).

Genadijaus Filipovičiaus ir Klaipėdos muzikinio teatro nuotr.

ras – vienas, Romeo ir Džuljetų – po tris

Klaipėdos valstybiniae publikai bus pirmąvos, Lenkijos ir Rusiūrybinis projektas – re’o tragedijos „Romeo s. jų kitų kalbų. Juk turime suvaidinti sklandžius dialogus ir išgyventi tikras emocijas. Įsivaizduokite: esate Romeo, bet nesuprantate, ką jums lenkiškai sako Džuljeta, o juk turite ja susižavėti, kalbėtis, džiaugtis ir liūdėti drauge bei aklai pamilti vienas kitą.“ Trikalbės W.Shakespeare’o tragedijos režisieriai – Miroslawas Siedleris (Lenkija), Michailas Salesas (Rusija) bei lietuviai klaipėdiečiai Rūta Bunikytė ir Ramūnas Kaubrys. Spektaklio scenografiją sukūrė rusų dailininkas Eugenijus Boldyrevas, choreografiją – lenkas Tomašas Tvorkovskis. Fechtavimosi scenų autorius – klaipėdietis aktorius Linas Zubė, muzikos – Boleslovas Ravskis (Lenkija). Misija – pažinti iš naujo

– Kaip gimė šis projektas, idėja kurti spektaklį, kuriame vienoje scenoje vaidina teatrų trupės iš trijų šalių, maža to – kiekviena sava kalba? – Sunku pasakyti, kada ir kodėl ji gimė. Viskas prasidėjo labai seniai – prieš 31 metus – pasakojo tarptautinio projekto iniciatorius ir pagrindinis režisierius M.Siedleris. – Žinoma, kalbu ne visai rimtai, tačiau tiesos tame esama. Anuo-

met Elbingo dramos teatras taip pat statė W.Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetą“, ir man, Lodzės teatro mokyklos studentui, buvo patikėtas Romeo vaidmuo. Tenka pripažinti, jog nebuvau pakankamai geras Romeo, trūko patirties. Daug metų šis vaidmuo manyje gyveno, galvojau apie spektaklį, pjesę... Tapęs Elbingo dramos teatro direktoriumi, tikėjausi grąžinti „Romeo ir Džuljetą“ į teatro repertuarą. Po kurio laiko pasikeitė aplinkybės, Lenkija tapo Europos Sąjungos nare. Radęs finansavimo programą, skirtą Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kultūriniam

Miroslawas Siedleris:

Tikiu, jog šis projektas padės sužinoti, kokie žmonės iš tiesų yra mūsų artimiausi kaimynai, ir manau, kad atsiras nauji ryšiai tarp žmonių. bendradarbiavimui, sumaniau pritaikyti programos schemą tarptautinio spektaklio pastatymui. „Romeo ir Džuljeta“ tam buvo kone parankiausias kūrinys. Jame galima išskirti tris vaidmenų grupes – Kapulečiai – Montekiai – Kunigaikštis, vienuoliai ir vaistininkė – ir į kiekvieną jų įtraukti vis kitą aktorių trupę. 2012-ųjų balandį prasidėjo partnerių paieška, o jau po metų – pirmosios repeticijos. – Kaip apibūdintumėte pagrindinę projekto misiją? – „Romeo ir Džuljeta“, be teatrinės, turi ir kitą misiją – kaimynams vieniems kitus iš naujo pažinti. Len-

kai, lietuviai, rusai painiuose istorijos vingiuose yra buvę ir draugai, ir nesutaikomi priešai. Ne paslaptis, jog kai kurie žmonės priešiškas nuostatas kitų tautų atžvilgiu yra išlaikę iki šiol. Savo esme „Romeo ir Džuljeta“ – tai pjesė apie tyrą, nuostabią meilę ir aklą neapykantą. Žinome, kuo viskas baigėsi – dviejų jaunuolių mirtimi. Kūrinio pabaigoje Montekiai ir Kapulečiai spaudžia vieni kitiems rankas. Ar ne per vėlu tai daryti, kai vaikai jau kapuose? Tikiu, jog šis projektas padės sužinoti, kokie žmonės iš tiesų yra mūsų artimiausi kaimynai, ir manau, kad atsiras nauji ryšiai tarp žmonių. Pasikartosiu – ryšiai tarp žmonių. Tai visų svarbiausia. – Kokia jūsiškė „Romeo ir Džuljetos“ interpretacija? Klasikinė, šiuolaikinė?.. – Tiesą sakant, aš visiškai nesuprantu, kuo skiriasi klasikinė Shakespeare’o interpretacija nuo šiuolaikinės. Meilė visuomet yra šiuolaikinė, neapykanta – taip pat. Galbūt aktorių kostiumai galėtų būti nuoroda į laikmetį, bet ir jie čia vaizduoja tiesiog žmones. Dramos veiksmas vyksta XVI a. Veronoje, bet jis gali būti perkeltas į bet kurį kitą pasaulio tašką – Elbingą, Klaipėdą, Kaliningradą. Žmonės myli ir nekenčia visur vienodai. Todėl man „Romeo ir Džuljeta“ – absoliučiai šiuolaikinė pjesė, šiuolaikiniai jauni, emocionalūs žmonės, niekuo nesiskiriantys nuo tų, kurie vaikšto gatvėmis. Argi šiandien kaimynai tarpusavyje nesivaidija dėl menkniekių – pusės metro tvoros ar per garsiai lojančio šuns? Ir nuolat kartoja: „Nekenčiu jo“. W.Shakespeare’as buvo genijus, XVI a. parašęs dramą, kuri aktualumo neprarado iki mūsų dienų.

Jausmams vertimo nereikia

– Kokios tikitės žiūrovų reakcijos? Juk dauguma jų nesupras vienos ar net dviejų spektaklyje vartojamų kalbų? – Kūrinys, jo siužetas – plačiai žinomi. Be to, šiame „Romeo ir Džuljetos“ spektaklyje žiūrovų lauks įdomus teatrinis žaidimas. Kas, jei jie nesupras, ką lietuvaitei Džuljetai sako lenkas Romeo? Be kalbos, žmogus supranta tam tikrus universalius ženklus: jei tau šypsosi, žiūri į akis, verkia, tam suprasti žodžių nereikia. Tai yra tarptautinė kalba. Mūsų dienomis dažnai pasitaiko istorijų, kai skirtingų tautybių, kultūrų žmonės susitinka ir vienas kitą pamilsta, net nesusikalbėdami. Vėliau jie sukuria šeimas ir tik tada pradeda mokytis vienas kito kalbos. Viskas įmanoma. Patikėkite, būtent žiūrovų reakciją spektaklio metu įdomiausia stebėti. Ir jiems, ir mums, teatralams, – tai tik pirmosios pamokos. Manau, jog nepraeis nė dešimtmetis ir po Europos bei pasaulio teatrus keliaus ne tik režisieriai, bet ir aktoriai, vaidinantys pačiomis įvairiausiomis kalbomis. Aišku, galų gale visi vaidinsime angliškai (juokiasi). – Jungtinių repeticijų metu galima pamatyti aibes kuriozinių situacijų, kylančių vien dėl kalbinių skirtumų. Ar nesibaiminate, kad šiuo atveju tragedija gali virsti komedija? – W.Shakespeare’o kūrybai būdinga tam tikra schema – džiaugsmingą, komišką sceną keičia tragiška. Visai kaip gyvenime. Jei visuomet švies saulė ar lis lietus, mes jų net nepastebėsime. Bet jei vakar buvo darganota, o šiandien saulėta – tai būtinai atkreips mūsų dėmesį. Pirmajame ir antrajame veiksme „Ro-

Apie projektą

Trikalbių jungtinių W.Shakespeare’o tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ spektaklių pastatymas yra 2007–2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sieną programos iš dalies finansuojamo projekto „Daugiakultūrinis dialogas – daugiakultūris teatras – pasienio teritorijų socialinės ir kultūrinės integracijos skatinimas” dalis. Prasidėjęs 2013 m. pavasarį, projektas baigsis 2014 m. balandį. Per šį laikotarpį trijose šalyse kaimynėse W.Shakespeare’o tragedija „Romeo ir Džuljeta“ publikai bus parodyta 15 kartų. Pirmųjų 5 tarptautinių spektaklių premjera lapkritį įvyko Lenkijoje, sausio 11–15 dienomis 5 spektakliai bus parodyti Klaipėdoje, dar 5 pasirodymais projektas baigsis 2014 m. balandžio 25–29 dienomis Kaliningrade (Rusija).

meo ir Džuljeta“ ir yra komedija, kurioje vaizduojami jauni, patrauklūs, šmaikštūs įsimylėję žmonės – žiūrovams juos malonu matyti. Ir tik nuo trečiojo veiksmo prasideda tragedija. Ji tokia didelė ir skaudi tik dėl to, jog pradžia buvo šviesi. Visa tai verčia susimąstyti, kodėl griauname tai, kas taip gražu.

12

penktadienis, sausio 3, 2014

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,88 %

11,3 tūkst.

– tiek įmo­nių tur­to areš­tų už­re­gist­ruo­ta 2013-ai­siais.

+0,37 %

+2,78 %

Mū­šis ­ lai­mė­tas?

Ne­su­mo­kė­jo ­ sko­lų

Dėl nu­me­rio per­kė­li­mo pa­slau­gos per­nai au­ go dvie­jų di­džių­jų mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­rių – „Tele2“ ir „Bi­tės Lie­tu­vos“ – abo­nen­tų skai­ čius. Su­su­ma­vus atė­ju­sius ir išė­ju­sius abo­ nen­tus, „Tele2“ abo­nen­tų per­nai pa­dau­gė­jo 26,2 tūkst., o vien gruo­dį – 2713. „Bi­tės“ abo­ nen­tų skai­čius dėl „mig­ra­ci­jos“ per me­tus išau­go be­veik 9,2 tūkst. (gruo­dį – 3746). „Om­ ni­tel“ abo­nen­tų per­nai su­ma­žė­jo 30,8 tūkst. (gruo­dį – 5986).

Mi­li­jar­di­nės sko­los sle­gia­ma Vil­niaus val­džia me­tų pa­bai­go­je vals­ty­bei grą­ži­no 14,1 mln. li­ tų pa­sko­lą. Ta­čiau pla­nuo­tų pa­ja­mų ne­ga­vu­ si mies­to sa­vi­val­dy­bė Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai lai­ ku ne­grą­ži­no 23 mln. li­tų pa­sko­lų. Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bės at­sto­vas And­re­jus Žu­kovs­kis BNS sa­kė, kad lė­šos mi­nis­te­ri­jai bus grą­žin­tos po to, kai Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pa­teiks ga­lu­ti­nius duo­me­nis dėl mo­kes­čių su­rin­ki­mo į mies­to biu­dže­tą.

Ru­si­ja at­si­ve­ria pie­ni­nin­kams Ru­si­jai pra­ne­šus apie vie­nos di­ džiau­sių ša­lies pie­no per­dir­bi­ mo bend­ro­vių „Pie­no žvaigž­dės“ pro­duk­ci­jos em­bar­go pa­nai­ki­ ni­mą, at­si­ra­do vil­čių, kad pie­no pro­duk­tų em­bar­gas bus vi­siš­kai pa­nai­kin­tas. Nykš­čiai už kon­ku­ren­tus

„Pie­no žvaigž­dės“ eks­por­tą į vals­ty­bę kai­my­nę ke­ti­na at­nau­ jin­ti kuo grei­čiau. Pa­sak Ve­te­ri­ na­ri­jos tar­ny­bos at­sto­vo, Ru­si­ja dek­la­ruo­ja, kad rin­ką at­vers pa­ laips­niui, to­dėl drau­di­mas kol kas pa­nai­kin­tas tik vie­nai bend­ro­vei. „Pro­duk­ci­jos eks­por­tą į Ru­si­ją at­nau­jin­si­me kaip įma­no­ma grei­ čiau. Ti­ki­mės, kad Ru­si­jos rin­ka ar­ti­miau­siu me­tu at­si­vers ir ki­ tiems Lie­tu­vos ga­min­to­jams“, – pra­ne­šė bend­ro­vė. Anot „Pie­no žvaigž­džių“, Ru­si­ jos rin­ka yra svar­bi bend­ro­vei, ku­ ri iki spa­lio į ša­lį eks­por­ta­vo apie 40 pro­c. vi­sos pro­duk­ci­jos. Pa­sak bend­ro­vės ata­skai­tos, ne ES vals­ ty­bė­se per de­vy­nis šių me­tų mė­ ne­sius bend­ro­vė ga­vo 291,3 mln. li­tų, ar­ba 47,9 pro­c., pa­ja­mų. „Džiau­gia­mės nau­jie­na dėl mū­ sų bend­ro­vės pro­duk­ci­jos eks­por­ to į Ru­si­ją at­nau­ji­ni­mo – ša­lies kai­my­nės rin­ka mū­sų bend­ro­vei yra la­bai svar­bi“, – tei­gia­ma pra­ ne­ši­me. Pa­si­rin­ko at­si­tik­ti­nai

Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Vid­man­ tas Pau­laus­kas ne­spė­lio­jo, ka­da drau­di­mas ga­li bū­ti pa­nai­kin­ tas ki­toms bend­ro­vėms, ir tei­gė, kad vi­sos pie­no įmo­nės su­stip­ri­ no pro­duk­ci­jos kont­ro­lę. „Ne­ži­nau, ka­da ki­toms bend­ ro­vėms (Ru­si­ja pa­nai­kins drau­di­ mus – BNS pa­st.). <...> Ne­ma­nau, kad „Pie­no žvaigž­dės“ pa­da­rė ką nors ki­taip, bet pa­tys ru­sai sa­

vo tink­la­la­piuo­se skel­bė, kad at­ nau­jins pa­laips­niui. Tai tik ma­no nuo­mo­nė, bet ma­nau, kad bū­tent to­dėl da­bar vie­nai įmo­nei pa­nai­ ki­no“, – BNS sa­kė V.Pau­laus­kas. Anot jo, eks­por­tuo­ti pro­duk­ ci­ją „Pie­no žvaigž­dės“ ga­lės, kai tik „Ros­pot­reb­na­dzor“ raš­tas pa­ sieks mui­ti­nės po­stus. „Da­bar mums svar­bu, kad raš­ tas pa­siek­tų te­ri­to­ri­nes mui­ti­ nes, jei pa­sie­kė, jau bus ga­li­ma vež­ti pre­kes. <...> Mums ne­rei­kia pa­tiems gau­ti ofi­cia­laus pra­ne­ši­ mo“, – aiš­ki­no V.Pau­laus­kas. Lau­kia dar trys bend­ro­vės

„Pie­no žvaigž­dės“ į Ru­si­ją eks­ por­ta­vo pre­kės ženk­lo „Sva­lia“ ga­mi­nius: sū­rį „Li­li­pu­tas“, grie­ ti­nę, svies­tą, varš­kę, le­dus, ko­šes, te­pa­muo­sius sū­re­lius ir ki­tus ga­ mi­nius. Ki­tos trys di­džiau­sios ša­lies pie­no per­dir­bi­mo įmo­nės: „Ro­ kiš­kio sū­ris“, „Že­mai­ti­jos pie­ nas“ ir Vil­kyš­kių pie­ni­nė, ne­ga­ lin­čios eks­por­tuo­ti pro­duk­ci­jos į Ru­si­ją jau be­veik tris mė­ne­sius, kol kas ne­tu­ri in­for­ma­ci­jos apie joms tai­ko­mo drau­di­mo at­šau­ ki­mą. Nei Že­mės ūkio ir Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos, nei Ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­ba kol kas ne­tu­ri ofi­ cia­laus Ru­si­jos pra­ne­ši­mo dėl drau­di­mo pa­nai­ki­ni­mo. „Ro­kiš­kio sū­rio“ val­dy­bos pir­ mi­nin­kas Da­lius Trum­pa BNS sa­ kė, kad įmo­nės pro­duk­ci­ja, pa­nai­ ki­nus drau­di­mą, Ru­si­jos pre­ky­bos cent­rus ga­lė­tų pa­siek­ti maž­daug per dvi sa­vai­tes, – tiek lai­ko pri­ reik­tų su­si­tar­ti su par­tne­riais dėl pre­ky­bos at­nau­ji­ni­mo. „Ros­pot­reb­na­dzor“ nu­ro­dy­mu lie­tu­viš­kos pie­no pro­duk­ci­jos im­ por­tas į Ru­si­ją su­stab­dy­tas spa­ lio 7-ąją. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Prie­mo­nės: įve­dus drau­di­mus pie­ni­nin­kai da­lį Ru­si­jos rin­kai skir­tos

pro­duk­ci­jos pi­giau pa­siū­lė lie­tu­viams, ta­čiau nuo­sto­lių neiš­ven­gė.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Lau­ki­mas: ar­ti­miau­sias il­ga­sis sa­vait­ga­lis bus per Ve­ly­kas – iš vi­so jų šie­met bus trys, nes šven­ti­nių die­nų

į dar­bo sa­vai­tę per­kel­ti ne­si­ruo­šia­ma.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Šven­čių šie­met neilgins 2014-ai­siais lau­kia de­vy­nios šven­ti­nės die­nos, ne­su­tam­pan­čios su sa­vait­ga­liu, me­tai do­va­nos ir tris il­guo­sius sa­vait­ga­lius – per Velykas, Kū­čias bei Ka­lė­das ir Žo­li­nę. O val­džia ne­ža­da svars­ty­ti ga­li­ my­bės grįž­ti prie anks­tes­nės šven­ti­nių die­nų kil­no­ji­mo tvar­kos. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Il­gos Kū­čios ir Ve­ly­kos

Dar nuo 2012 m. sau­sio 1-osios šven­ti­nių die­nų, su­tam­pan­čių su sa­vait­ga­liu, Vy­riau­sy­bė nu­spren­ dė ne­be­per­kel­ti į ar­ti­miau­sią dar­ bo die­ną. Tad šven­ti­nių ne­ dar­bo die­nų, ku­rių 2013 m. bu­vo 10, šie­ met su­ma­žės iki 9 (tiek pat bu­vo ir 2012-ai­siais). Va­di­na­mie­ji il­gie­ji sa­vait­ga­liai šie­met lau­kia per Ve­ly­ kas, ku­rias šie­met švę­si­me ba­lan­ džio 20 ir 21 d., per Žo­li­nę rugp­jū­ čio 15 d. ir per Kū­čias bei Ka­lė­das gruo­džio 24–26 d. Pas­ta­rą­sias šven­tes iki pen­kių die­nų pra­tęs sa­vait­ga­lis, nes gruo­džio 26-oji – penk­ta­die­nis. Šiuo po­žiū­riu 2013ie­ji bu­vo iš­skir­ti­niai, nes, net ir pa­ si­kei­tus tvar­kai, il­gų­jų sa­vait­ga­lių bu­vo net 4, o 2012-ai­siais – 3, tiek pat, kiek nu­ma­to­ma ir šie­met. Su sa­vait­ga­liais 2014 m. su­taps net ke­lios vals­ty­bi­nės šven­tės – ir va­sa­rio 16-oji, Lie­tu­vos vals­ty­ bės at­kū­ri­mo die­na, ir lie­pos 6-oji, Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­na, bus sek­ma­die­niai, o lapk­ri­čio 1-oji, Vi­ sų šven­tų­jų die­na, bus šeš­ta­die­nis. Nors skelb­ti ne­dar­bo die­nas sie­ kiant rin­kė­jų po­pu­lia­ru­mo anks­ čiau bu­vo gan įpras­ta, ro­dos, po­li­ ti­kai ne­lin­kę grįž­ti prie anks­tes­nės šven­ti­nių die­nų per­kė­li­mo tvar­kos, ku­ri bu­vo pa­nai­kin­ta And­riaus Ku­ bi­liaus Vy­riau­sy­bės. Ark­lio me­tai – dar­bui

So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kė so­cial­de­mok­ra­tė

Kris­ti­na Miš­ki­nie­nė pa­ban­dė į tai pa­žvelg­ti su hu­mo­ru: esą, šie me­ tai – Ark­lio, tad skir­ti dar­bui. Ki­ta ver­tus, jei no­ri­me ir tu­rė­ti di­des­ nius at­ly­gi­ni­mus, ir stip­rin­ti eko­ no­mi­ką, anot jos, blaš­ky­tis bei il­ gin­ti šven­čių taip pat ne­de­rė­tų.

Tra­pi dar mū­sų eko­ no­mi­ka ir vers­li­nin­ kai pra­šo elg­tis šiuo at­ve­ju at­sar­giai. Pra­ si­dė­jo Ark­lio me­tai, tad no­rė­tų­si vi­sus nu­kreip­ti dar­bui. „Bu­vo ban­dy­mas gruo­džio 31 d. pa­da­ry­ti ne ­dar­bo die­ną, te­ko as­ me­niš­kai su­si­tik­ti, bend­rau­ti su darb­da­viais, vers­lo aso­cia­ci­ja, Pra­ mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja, taip pat su „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mu“. Tar­ nau­to­jams – taip, tai bū­tų ma­lo­nu, bet ten, kur vyks­ta ga­my­bos pro­ce­ sai, kur dau­gy­bė žmo­nių dir­ba pa­ slau­gų sek­to­riu­je, yra ki­taip. Tra­pi dar mū­sų eko­no­mi­ka ir vers­li­nin­kai pra­šo elg­tis šiuo at­ve­ju at­sar­giai, nes ne­pert­rau­kia­mą dar­bą tuo­met or­ga­ni­zuo­ti sun­ku. Pra­si­dė­jo Ark­lio me­tai, tad no­rė­tų­si vi­sus nu­kreip­ti dar­bui“, – šmaikš­ta­vo ji. K.Miš­ki­nie­nė pa­tvir­ti­no, kad JAV ar Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se daž­ niau­siai nu­ma­to­mos tik dvie­jų sa­ vai­čių kas­me­tės ato­sto­gos, tad Lie­ tu­va, kur ga­li­ma ato­sto­gau­ti net

mė­ne­sį, – iš­skir­ti­nė. To­dėl spren­ di­mo tei­sę dėl ne­dar­bo die­nų esą ver­tė­tų pa­lik­ti vers­lui ir pro­fe­si­ nėms są­jun­goms. „Ma­no vai­kai gy­ve­na Ame­ri­ko­ je, dir­ba vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­ je ir te­tu­ri vos dvi sa­vai­tes per me­ tus ato­sto­gų, o mes esa­me įpra­tę švęs­ti daug. Džiau­giuo­si, kad yra tų šven­čių, bet yra tri­ša­lės ta­ry­bos, kur tuos klau­si­mus rei­kė­tų de­rin­ ti“, – sa­kė ji. Ne­no­ri ska­tin­ti pa­vy­do

Pa­na­šios nuo­mo­nės bu­vo ir jos par­ti­jos ko­le­ga Al­gir­das Sy­sas, jis tvir­ti­no, kad grį­ži­mas prie se­no­ sios tvar­kos ga­li disk­ri­mi­nuo­ti kai ku­riuos dar­buo­to­jus. „Aš ne­su tų per­kė­li­mų ša­li­nin­ kas, – pri­si­pa­ži­no par­la­men­ta­ras. – Mū­sų įsta­ty­mai lei­džia dar­buo­to­jui ir darb­da­viui su­si­tar­ti. Rei­kė­tų, kad darb­da­viai ska­tin­tų iš­nau­do­ti esa­ mus įsta­ty­mus, o ne pri­mes­ti vers­ lui neeu­ro­pi­nę tvar­ką. Nes vi­sa­da bus to­kių, ku­rie tuo ne­pa­si­nau­dos, – ma­tė­te, kas vyks­ta pre­ky­bos cent­ ruo­se, pa­slau­gų sfe­ro­je. Tai su­da­ro pa­pil­do­mų pro­ble­mų ir vers­lui, ky­ la svei­kas pa­vy­das ir tų žmo­nių, ku­ rie pri­vers­ti dirb­ti, nors no­rė­tų pa­ bū­ti su šei­ma, vai­kais. Įs­ta­ty­mai juk lei­džia su­si­tar­ti dėl die­nų per­kė­li­mo per ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį.“ Tvar­ką, kaip elg­tis su šven­ti­nė­ mis die­no­mis, ku­rios su­tam­pa su sa­vait­ga­liu, nu­sta­to Vy­riau­sy­bė, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos siū­ly­mu. Ta­čiau mi­nist­rė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė jos keis­ ti ne­ke­ti­na.

13

penktadienis, sausio 3, 2014

pasaulis Eva­ka­vo ­ ke­lei­vius

Būk­lė ­ blo­gė­ja

„Žo­lės“ ­ krau­tu­vė­lės

52 moks­li­nin­kai ir tu­ris­tai, bu­vę An­tark­ti­dos prie­kran­ tės le­duo­se įstri­gu­sia­me Ru­ si­jos lai­ve „Aka­de­mik Šo­kals­ kij“, sraig­tas­par­niu iš­skrai­ din­ti į Aust­ra­li­jos lai­vą „Au­ro­ ra Aust­ra­lis“. 22 įgu­los na­riai iš Ru­si­jos li­ko lai­ve ti­kė­da­ mie­si, kad pa­si­kei­tus orams jis ga­lės pa­ju­dė­ti.

Iz­rae­lio bu­vu­sio prem­je­ ro Arie­lio Sha­ro­no svei­ka­ tos būk­lė pa­sta­ro­sio­mis die­ no­mis reikš­min­gai pa­blo­gė­ jo, trin­ka jo gy­vy­bi­nių or­ga­ nų funk­cio­na­vi­mas. 85-erių A.Sha­ro­nas ko­mos bū­se­nos yra nuo 2006 m. pra­džios, kai jį po­li­ti­nės kar­je­ros vir­šū­ nė­je iš­ti­ko rim­tas in­sul­tas.

Ma­ri­hua­nos var­to­to­jai tre­čia­ die­nį šven­tė Ko­lo­ra­de, ku­ris ta­po pir­mą­ja JAV vals­ti­ja, lei­ džian­čia par­da­vi­nė­ti ka­na­pes, ir su­tei­kė nau­ją pa­ska­tą vi­so­ je ša­ly­je vyk­do­moms ini­cia­ty­ voms įtei­sin­ti šiuos leng­vuo­ sius nar­ko­ti­kus. „Žo­lės“ krau­ tu­vė­lės bir­že­lį bus ati­da­ry­tos ir Va­šing­to­no vals­ti­jo­je.

Į nau­juo­sius me­tus – su nau­ja va­liu­ta

Kar­je­rą bai­gęs au­to­ mo­bi­lių lenk­ty­nių „For­mu­lė-1“ le­gen­ da Mi­chae­lis Schu­ ma­che­ris 45-ąjį gim­ ta­die­nį šian­dien su­ tiks bū­da­mas dirb­ti­ nai su­kel­tos ko­mos bū­se­nos Gre­nob­lio li­go­ni­nė­je.

Nau­jų­jų me­tų nak­tį fe­jer­ver­kams nu­švie­tus Ry­gos dan­gų, prem­je­ ras Val­dis Domb­rovs­kis iš sos­ti­ nės ban­ko­ma­to išė­mė 10 eu­rų ir taip pa­žy­mė­jo ofi­cia­lią ša­lies na­ rys­tės eu­ro zo­no­je pra­džią.

Ne­ži­nia: už M.Schu­ma­che­rio gy­vy­bę ko­vo­jan­tys ge­riau­si Pran­cū­zi­

jos gy­dy­to­jai tei­gia, kad sun­kią gal­vos trau­mą pa­ty­ru­sio lenk­ty­ni­nin­ ko būk­lė yra sta­bi­li, bet ne­ga­li pa­teik­ti pro­gno­zių dėl jo atei­ties.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Grumiasi už gyvybę Ša­lia bu­di šei­ma

Ten jis at­si­dū­rė po ne­lai­min­go nu­ ti­ki­mo sli­di­nė­jant Pran­cū­zi­jos Al­ pė­se. Vo­kie­tis lenk­ty­ni­nin­kas par­ griu­vo ir su­si­tren­kė gal­vą į ak­me­nį leis­da­ma­sis nuo šlai­to ne­pa­žy­ mė­ta tra­sa pra­ban­gia­me Me­ri­be­ lio sli­di­nė­ji­mo ku­ror­te, kur jis esą tu­ri pri­va­čią val­dą. Spor­ti­nin­kas bu­vo nu­skrai­din­ tas sraig­tas­par­niu į vie­tos li­go­ni­ nę, vė­liau į me­di­ci­nos cent­rą Gre­ nob­ly­je, ten gy­dy­to­jai at­li­ko jam dvi gal­vos ope­ra­ci­jas. M.Schu­ma­che­rio žmo­na Co­ rin­na, duk­ra Gi­na Ma­ria ir sū­nus Mic­kas bu­dė­jo ša­lia lenk­ty­ni­nin­ ko, o prie li­go­ni­nės vi­są nak­tį lū­ ku­ria­vo jo ger­bė­jų bū­rys. Šal­mas per­ski­lo pu­siau

Gy­dy­to­jai sa­kė, kad M.Schu­ma­ che­riui, ku­riam šian­dien su­kaks 45-eri, pa­de­da am­žius ir pui­ki fi­ zi­nė for­ma, ta­čiau per­spė­jo, kad kol kas dar per anks­ti pro­gno­zuo­ ti, ar jis iš­si­kaps­tys. Dirb­ti­nė ko­ma jam bu­vo su­ kel­ta, sie­kiant pa­spar­tin­ti gi­ji­mą. Dėl jos pa­cien­to kū­no tem­pe­ra­tū­ ra su­ma­žė­ja iki maž­daug 35 laips­ nių Cel­si­jaus, to­dėl sme­ge­nys ma­ žiau pa­burks­ta. Be to, ne­są­mo­nin­go pa­cien­to sme­ge­nų ne­trik­do gar­so, švie­sos ir ki­to­kie dir­gik­liai, to­dėl joms pa­ kan­ka ma­žes­nio de­guo­nies kie­kio. Vie­nas šal­ti­nis, in­for­muo­tas apie in­ci­den­to, įvy­ku­sio ne­pa­žy­ mė­to­je sli­di­nė­ji­mo tra­so­je pra­ ban­gia­me Me­ri­be­lio kal­nų ku­ror­

te, ty­ri­mo ei­gą, nau­jie­nų agen­tū­rai AFP sa­kė, kad M.Schu­ma­che­rio šal­mas, ku­ris, pa­sak me­di­kų, iš­ gel­bė­jo jam gy­vy­bę, per­ski­lo pu­ siau nuo smū­gio gal­va į uo­lą.

Mi­chae­lis Schu­ma­che­ris:

Nors ir esu pa­ty­ręs ava­ri­jų, ne­jau­čiu bai­ mės. Bū­na, kad kai ku­ rie da­ly­kai kei­čia­si. Bet tik ne ma­no gy­ve­ ni­mo bū­das, ku­ris tei­ kia man ma­lo­nu­mą. Ad­re­na­li­no mė­gė­jas

M.Schu­ma­che­rio kar­je­ro­je bu­vo daug ava­ri­jų, ku­rios baig­da­vo­si rim­to­mis trau­mo­mis, bet le­gen­di­ nis lenk­ty­ni­nin­kas ne­bi­jo­jo ri­zi­ kuo­ti ir už „For­mu­lės-1“ tra­sos ri­bų. Ad­re­na­li­no mė­gė­jas šok­da­ vo pa­ra­šiu­tu, nar­dė ir laks­tė mo­ to­cik­lais. 2009 m. kri­tęs nuo mo­to­cik­lo jis pa­ty­rė gal­vos ir stu­bu­ro trau­ mą, o 1999 m. su­si­lau­žė abi ko­jas, kai jo bo­li­das „For­mu­lės-1“ tra­ so­je 100 km grei­čiu rė­žė­si į bar­ je­rą. Po dve­jų me­tų jis ne­su­val­dė bo­li­do va­žiuo­da­mas 280 km per va­lan­dą grei­čiu, bet ke­lis kar­tus ap­vir­tęs tą­kart at­si­pir­ko tik nu­ broz­di­ni­mais. Nors pa­ty­rė daug ava­ri­jų, lenk­ ty­ni­nin­kas ne­bi­jo­jo nau­jų iš­šū­

kių. Vie­na­me te­le­vi­zi­jos in­ter­viu jis sa­kė: „Nors esu pa­ty­ręs daug ava­ri­jų, ne­jau­čiu bai­mės. Bū­na, kad kai ku­rie da­ly­kai kei­čia­si. Bet tik ne ma­no gy­ve­ni­mo bū­das, ku­ ris tei­kia man ma­lo­nu­mą.“ BNS, „Deuts­che Wel­le“ inf.

„For­mu­lės-1“ mil­ži­nas

„Tai su­tei­kia pui­kią ga­li­my­bę Lat­ vi­jos eko­no­mi­niam vys­ty­mui­si“, – kal­bė­jo V.Domb­rovs­kis. „Pri­si­jun­gę prie va­liu­tos, ku­ ria kas­dien nau­do­ja­si dau­giau kaip 320 mln. eu­ro­pie­čių, mes su­stip­ ri­no­me ir sa­vo pri­klau­so­mu­mą Eu­ro­pos vals­ty­bių šei­mai, ir sa­ vo tau­ti­nę ta­pa­ty­bę. Mū­sų Mil­da (na­cio­na­li­nis Lat­vi­jos sim­bo­lis – red. pa­st.) da­bar puoš eu­ro – ant­ ros stip­riau­sios pa­sau­lio va­liu­tos – mo­ne­tas“, – pa­brė­žė prem­je­ras. Kar­tu su vy­riau­sy­bės at­sto­vais eu­rą svei­ki­no ir dau­gu­ma vers­li­ nin­kų, ku­rie ti­ki­si, kad eu­ras pa­ge­ rins ša­lies sko­li­ni­mo­si rei­tin­gą bei pri­trauks už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Ta­čiau kai ku­rios ap­klau­sos ro­do, jog net 60 pro­c. Lat­vi­jos gy­ven­to­ jų ne­pri­ta­ria tam, kad ša­lis ta­po 18ąja eu­ro zo­nos na­re. Nau­jie­nų agen­tū­ros AFP kal­bin­ ti Ry­gos gy­ven­to­jai reiš­kė įvai­rias nuo­mo­nes. „Aš – prieš eu­rą, – sa­kė Ža­ne­ta Smir­no­va. – Tai blo­ga die­na. La­tai yra mū­sų, o eu­rai – ne. Mes tu­rė­ jo­me pa­si­lik­ti la­tus.“ Mi­ni­ma­lų 200 la­tų (980 li­tų) at­ ly­gi­ni­mą gau­nan­ti Leo­no­ra Ti­mo­ fe­je­va sa­kė: „Vi­si bi­jo kai­nų au­gi­ mo sau­sį.“

Ta­čiau pen­si­nin­kė Mai­ga Ma­juo­ rė eu­rą ver­ti­no pa­lan­kiai: „La­bai svar­bu bū­ti Eu­ro­pos rin­kos da­li­mi. Vi­sos šios kal­bos apie kai­nų au­gi­ mą – tai tie­siog pa­ni­ka.“ Lat­vi­jos pri­si­jun­gi­mas prie eu­ro zo­nos ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas ir Lie­tu­ vo­je, ku­ri vie­nin­te­lė iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių dar nė­ra įsi­ve­du­si bend­ros va­ liu­tos, bet ke­ti­na tai pa­da­ry­ti ki­tų me­tų pra­džio­je.

Kai ku­rios ap­klau­ sos ro­do, jog net 60 pro­c. Lat­vi­jos gy­ven­ to­jų ne­pri­ta­ria tam, kad ša­lis ta­po 18-ąja eu­ro zo­nos na­re. „Ma­nau, kad va­kar, sau­sio 1 d., įvy­ko eko­no­mi­nis įvy­kis, ku­ris la­bai smar­kiai pa­kei­tė ir mū­sų eko­no­mi­ nę si­tua­ci­ją. Ir tu­riu pa­sa­ky­ti, kad eu­ro įve­di­mas Lie­tu­vo­je jau bus bū­ ti­na są­ly­ga to­les­nei sėk­min­gai eko­ no­mi­nei plėt­rai. Tol, kol mes tvir­ tai lai­ko­mės sa­vo pla­nų nuo 2015 m. sau­sio 1 d. įsi­ves­ti bend­rą ES va­liu­ tą, ga­li­me iš­veng­ti tam tik­rų eko­ no­mi­nių per­tur­ba­ci­jų, su­si­ju­sių su in­ves­ti­ci­jų srau­tais“, – va­kar in­ter­ viu Ži­nių ra­di­jui sa­kė fi­nan­sų mi­ nist­ras Ri­man­tas Ša­džius. Pa­sak jo, Lat­vi­jai ir Es­ti­jai tu­rint eu­ rą, in­ves­ti­ci­jos ga­li ap­lenk­ti Lie­tu­vą. BNS, BBC inf.

M.Schu­ma­che­ris sa­vo pa­sku­ti­nį pa­sau­lio čem­pio­no ti­tu­lą iš­ko­vo­ jo 2004-ai­siais, o ga­lu­ti­nai bai­gė kar­je­rą per Di­džio­jo pri­zo lenk­ty­ nes Bra­zi­li­jo­je 2012 m., ku­rio­se fi­ni­ ša­vo sep­tin­tas. Iš lenk­ty­nių spor­to jis mė­gi­no pa­si­trauk­ti jau še­še­riais me­tais anks­čiau. Nuo sa­vo de­biu­to „For­mu­lė­je-1“ 1991 m. šis vo­kie­tis lai­mė­jo dau­giau­sia ti­tu­lų ir lenk­ty­nių nei ku­ris nors ki­ tas spor­ti­nin­kas. Jis yra lai­mė­jęs 91 lenk­ty­nes ir yra tik vie­nas iš dvie­jų žmo­nių, da­ly­va­vu­sių 300-uo­se Di­ džio­jo pri­zo lenk­ty­nių. Sky­nęs per­ga­les vie­ną po ki­tos, M.Schu­ma­che­ris pir­mą­kart pa­mė­ gi­no už­baig­ti kar­je­rą bū­da­mas 37erių. Vis dėl­to tri­jų vai­kų tė­vas ne­ ga­lė­jo at­si­spir­ti lenk­ty­ni­nin­ko aist­ rai ir 2010 m. pa­si­ra­šė tre­jų me­tų su­tar­tį su „Mer­ce­des“ ko­man­da. Ta­čiau jo reak­ci­ja jau bu­vo su­lė­tė­ ju­si, o au­to­mo­bi­lis – ne toks kon­ku­ ren­cin­gas, to­dėl M.Schu­ma­che­ris ne­beįs­ten­gė at­kar­to­ti anks­tes­nės šlo­vės ir ga­lu­ti­nai pa­si­trau­kė iš šio spor­to 2012 m.

Būgš­ta­vi­mai: Lat­vi­jai įsi­ve­dus eu­rą, gy­ven­to­jai la­biau­siai bi­jo kai­nų au­

gi­mo.

AFP nuo­tr.

14

penktadienis, sausio 3, 2014

sportas

„Granitas“ kops į A lygos aukštumas Lietuvos futbolo 1-osios lygos pirmenybių čempionas – Klaipėdos „Granito“ klubas atsakė į sporto mėgėjus dominusį klausimą: žais ar nežais A lygoje. Žais. Giedrius Vaitkevičius Futbolo.tv

Čempionų vyriausiasis treneris Robertas Poškus net atskleidė tikslą: siekti, kad antroji uostamiesčio komanda 2014-aisiais įsitvirtintų tarp stipriausių šalies vienuolikių. Stengsis įsitvirtinti lygoje

– Treneri, pernai laimėjote 1-osios lygos pirmenybių auksą. Kokie planai šiemet? – Tvarkomi dokumentai, kurių reikės A lygos licencijai. Bandysime žaisti su stipriausiomis šalies komandomis. Pirmoji treniruotė – sausio 6-ąją. – Kokius tikslus kelsite A lygoje? – Iki šiol apie tai nekalbėjome su klubo vadovais. Kol kas tikslo užimti konkrečią vietą – nėra. Pagrindinis uždavinys – įsitvirtinti A

lygoje. To norėtųsi. Stengsimės gerai, garbingai žaisti, laimėti kiekvienas rungtynes. – Pernai Lietuvos futbolo taurės turnyro ketvirtfinalyje pranokote „Šiaulius“ ir patekote į pusfinalį. Galbūt pagrindinis sezono tikslas – iškovoti kelialapį į Europos lygos varžybas? – Vilčių turime. Žinoma, stengsimės. Tačiau taurės varžybos – nebus pagrindinis sezono akcentas. Tikrai nebus taip, jei nepatektume į taurės finalą, kad komandos neliks. Nenorime iš karto turėti didelį klubą ir visus nugalėti. Viską darome palaipsniui. Šiemet stengsimės debiutuoti A lygoje ir pasirodyti ne prasčiausiai. Tobulėti tikrai yra kur. Klaipėdoje turime superinę „Atlanto“ komandą. Norime siekti jų rezultatų ir žengti šios ekipos pėdomis.

Specialistas: 34-erių R.Poškus lapkričio mėnesį Kijeve sėkmingai baigė kursus ir gavo UEFA A lygio trene-

rio kategoriją.

Nė vieno žaidėjo neatsisakė

– Gal aiškėja komandos kontūrai? – Po praėjusio sezono visus žaidėjus kviečiau pasilikti – nė vieno neatsisakiau. Ar liks „Granite“, spręs patys futbolininkai. Galbūt kai kas rado geriau ir norės išvažiuoti į aukštesnio lygio klubą. Praėjusius metus komanda baigė su 14 žaidėjų. Rungtynėse su „Šiauliais“ buvo dar mažiau – 13. Šiemet lipdysime komandą nuo pirmųjų treniruočių. Iš pradžių žiūrėsime pretendentus klaipėdiečius. – Ar pasiruošimo planas jau sudėliotas? – Tikslaus grafiko nėra. Renkamės kitą savaitę, treniruosimės Klaipėdoje. Sausį planuojame žaisti keletą kontrolinių rungtynių. – Pernai uostamiestyje buvo paklota dirbtinė danga. Žaisdavote ir treniruodavotės ant jos. Kaip bus šiemet? – Greičiausiai ir toliau treniruosimės, žaisime dirbtinės dangos aikštėje. Treniruočių grafikus derinsime su „Atlantu“. Pinigų srautas – iš Rusijos

– Žengus į aukštesnę lygą, reikia turėti ir didesnį komandos biudžetą?

Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Taip turėtų būti. Tačiau biudžetas nebus didelis. Tiesiog toks, kuris leistų išsilaikyti A lygoje. – Kalbama, kad „Granito“ investuotojai – iš Rusijos. Ar tai tiesa? – Didesnė dalis rėmėjų – rusai. – Dar ne taip seniai A lygoje žaidė dvi Klaipėdos komandos – „Atlantas“ ir „Klaipėda“. Jos tuomet buvo turnyrinės lentelės apačioje. – Nesinorėtų, kad tai pasikartotų. Būtų gerai žengti tarp stipriausiųjų ir kovoti dėl medalių. Tai – maloniausias variantas. Juolab kad Klaipėdoje žmonėms patinka futbolas, kuris pajūryje atsigavo. Batelių nekabins ant vinies

– Pernai buvo pirmasis sezonas trenerio kėdėje. Kaip jautėtės? – Labai keistai. Numaniau, kas laukia trenerio, tačiau to, ką patyriau – neįsivaizdavau. Darbas – labai įdomus. Artimi žmonės ir rezultatai mane pastūmėjo dirbti toliau. Po sėkmingo debiuto atsirado daugiau jėgų ir įkvėpimo. – Kada supratote, kad norėtumėte būti treneriu?

– Futbolininko karjerai baigiantis stebėdavau specialistus. Žinomas puolėjas Sergejus Juranas, atsakęs į daugybę mano klausimų apie trenerio darbą, patarė būti strategu. Tai paskatino apsispręsti dėl tokio žingsnio. – Ilgai žaidėte užsienyje. Galbūt ir trenerio kelias ten pasuks? – Kiekvienas futbolininkas nori rungtyniauti, o treneris dirbti kuo aukštesniu lygiu. Galbūt karjera Lietuvoje – tik startas, tramplinas. Neslėpsiu, norėtųsi save išbandyti užsienyje. – Stebint 1-osios lygos rungtynes, matėsi, kad dar pats galite žaisti ir aukštesniu lygiu. – A lygoje dar galėčiau rungtyniauti ne vienerius metus. Draugai, pirmasis treneris Antanas Adomynas kviečia mane neskubėti kabinti futbolininko batelių ant vinies. Panašiai manau ir aš – kodėl turiu nežaisti? Ir žmona patarė neskubėti priimant sprendimą. Taigi šiemet treniruosiuosi su komanda, dirbsiu, bet aikštėje pasirodysiu rečiau. Praėjusio sezono pabaigoje teko daugiau žaisti, nes ekipą kamavo traumos, buvo daug diskvalifikuotų futbolininkų.

Iki staigmenos – žingsnis Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai metus palydėjo Maskvoje, žaisdami Vieningosios lygos pirmenybių rungtynes su garsiąja CSKA komanda.

Susitikimą tituluotasis rusų klubas laimėjo tik pratęsus varžybas – 90:77. Ketvirtąjį kėlinį po Valdo Vasyliaus, Mariaus Runkausko ir Edgaro Ulanovo metimų klaipėdiečiai pirmavo 61:55. Likus žaisti daugiau nei 3 min. lietuviai vis dar buvo priekyje 71:69.

Kai 40-ąją min. rusų puolėjas Aleksandras Kaunas baudos metimu sušvelnino skirtumą iki vieno taško, likus 19 sek., Vytautas Šarakauskas buvo pasiųstas mesti dvi baudas. Varžovų viltis, kad klaipėdietis bent kartą neįmes – pasiteisino. „Neptūno“ žaidėjas įmetė vieną baudą iš dviejų. Maskviečiai per kitą ataką išlygino rezultatą – 72:72. Pratęsimo metu rusų pranašumas nekėlė abejonių – 5 min. kėlinuką jie laimėjo 18:5. „Neptūno“ ekipos vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis apgailestavo, kad patys klaipėdiečiai varžovams įteikė dovaną.

„Prieš rungtynes mažai kas tikėjo, kad taip klostysis susitikimas, – sakė jis. – Tenka pripažinti, jog varžovų meistriškumas lemiamais momentais buvo didesnis.“

Rungtynių statistika CSKA – „Neptūnas“ 90:77 (14:22, 23:14, 18:16, 17:20, 18:5). A.Kaunas 20, M.Teodosičius, S.Weemsas po 13, N.Krističius 11/V.Vasylius 19, M.Runkauskas, M.Girdžiūnas po 15, V.Šarakauskas 11, E.Ulanovas 8, S.Galdikas 5, J.Sinica, A.Eitutavičius po 2.

19

penktadienis, sausio 3, 2014

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame dr. Joel Fuhrman knygą „Valgyk, kad gyventum“.

Dr. Joel Fuhrman. „Valgyk, kad gyventum“. Puikios sveikatos ir svorio kontrolės paslaptis – valgyti daugiau maisto, kuriame gausu maistingųjų medžiagų. Tiesą pasakius, vienas iš „Valgyk, kad gyventum“ plano ypatumų ir yra kur kas didesnės maisto porcijos. Kai daugiau valgote, slopinate apetitą ir netenkate svorio. „Valgyk, kad gyventum“ nereikalauja savęs varžyti. Jums nereikia atsisakyti jokio maisto! Ši knyga pravers kiekvienam, kuris tvirtai laikysis tokios programos, ji padės sulieknėti, būti sveikesniam ir jauniau atrodyti. Įsitrauksite į tokį nuotykį, kuris pakeis visą jūsų gyvenimą. Jūs ne tik sumažinsite savo svorį, bet ir imsite geriau miegoti, puikiau jaustis fiziškai ir emociškai, turėsite daugiau energijos. Sumažinsite tikimybę susirgti sunkiomis ligomis. Suprasite, kodėl jums nepadėjo tos dietos, kurių laikėtės anksčiau, ir kodėl daugelis jų prieštarauja sveikatos saugumui. Gydytojo Joel Fuhrmano pažadas yra trigubas: gerokai ir sveikai per trumpą laiką sumažės svoris; pasveiksite ar būsite apsaugoti nuo daugelio lėtinių ir gyvybei grėsmingų ligų; įgysite naują supratimą apie maistą ir sveikatą!

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, sausio 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Ramiai dirbkite pradėtus darbus. Greita reakcija padės išvengti klaidų ir laiku pastebėti, jei jus mėgins apgauti ar įpiršti jums nenaudingą sandorį. Jautis (04 21–05 20). Geranoriškumas ir nuoširdi šypsena atvers visas duris. Nepamirškite to ir nuslopinkite kylantį susierzinimą. Stipriai rizikuoti šiandien nepatartina – rezultatai nebus tokie, kokių tikitės, net galite turėti nuostolių. Dvyniai (05 21–06 21). Svarbūs darbai gali palaukti, vertėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių tarp jūsų ir kolegų ar pavaldinių ėmė kilti įtampa. Santykiai su mylimu žmogumi ar sutuoktiniu gali prieiti kritinę ribą. Vėžys (06 22–07 22). Įsivaizduokite, kad į reikšmingą projektą žvelgiate pro mikroskopą – tikrai turėtumėte pastebėti esmines klaidas ar suprasti, ko trūksta. Nepasikuklinkite paklausti kolegų, viršininko nuomonės – dvi galvos dažniausiai geriau nei viena. Liūtas (07 23–08 23). Kruopščiai atlikite prisiimtus įsipareigojimus, reikalaukite kokybiškai atlikti darbą pirmiausiai iš savęs, paskui iš kitų, net jei esate viršininkas. Mergelė (08 24–09 23). Neslėpkite savo nuomonės net ir pačiais netikėčiausiais klausimais. Klausiantįjį jūsų požiūris gali šokiruoti, tačiau su laiku jūsų įžvalgumas bus suprastas ir įvertintas. Diena palanki savišvietai, tyrinėjimui. Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien geriau seksis individuali veikla, tad net ir dalyvaudami bendrame projekte, stenkitės koncentruotis į savo užduotį. Jei laukia susitikimas svarbiu klausimu, įsitikinkite, kad jūsų ketinimai ir argumentai buvo suprasti. Skorpionas (10 24–11 22). Investicijos neduos tokių rezultatų, kokių norėtumėte, ar kokie būtų, tą patį padarius po poros dienų. Asmeniniuose santykiuose pasigesite romantikos. Šaulys (11 23–12 21). Profesinėje srityje galite sulaukti įdomaus pasiūlymo, kuris paskatins permąstyti prioritetus. Svarbu nesusigundyti galimybe uždirbti daugiau pinigų ir sąžiningai sau atsakyti, kokia veikla jus iš tiesų traukia. Ožiaragis (12 22–01 20). Ims kamuoti nuobodulys, ne vienam gali kilti minčių keisti darbą ar išbandyti save naujoje srityje. Vandenis (01 21–02 19). Netikėtai aplankys įkvėpimas, nukreipkite energijos antplūdį tinkama linkme. Jei iš anksto bijosite sunkumų, kliūčių, ne ką pasieksite. Žuvys (02 20–03 20). Daug iš savęs reikalaujate, esate vertinami aplinkinių už darbštumą, sąžiningumą. Visgi sveikatos sutrikimai signalizuoja, kad per daug dirbate ir per mažai save lepinate.

Orai

Šiandien dieną nedideli krituliai pro­ gnozuojami daugelyje rajonų. Sušils iki 0–4 laipsnių šilumos. Rytoj Lie­ tuvą apims gausesnių kritulių zona, daugiausia lis, kris šlapdriba. Naktį bus nuo 3 laipsnių šilumos iki 2 šal­ čio, dieną 1–6 laipsniai šilumos.

Šiandien, sausio 3 d.

+3

+4

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+1

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+1

Utena

+3

9.04 16.12 7.08

3-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 362 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+2

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +25 Briuselis +10 Dublinas +2 Kairas +18 Keiptaunas +28 Kopenhaga +5

kokteilis Ar me­si­te svo­rį? Mū­sų pa­ža­dai Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se ta­po ko­ne įpras­tu da­ly­ku. Vie­ni dau­žo­si į krū­ti­nę, kad nuo sau­sio pir­mų­jų die­nų ne­ra­gaus nė la­šo al­ko­ho­ lio, ki­ti – jog dau­giau ne­rū­kys, o tre­ti, ko ge­ro, di­džiau­sia pa­ža­du­kų gru­pė, – kad mes svo­r į, at­si­kra­tys ne­rei­ka­lin­g ų la­ši­ nu­kų. Aiš­ku, dar yra pi­lie­čių, ku­rie tvir­ti­na, kad žūt­būt ki­tais me­tais at­liks vie­ną ar ki­tą nu­ma­ty­tą dar­bą ar­ba nu­si­pirks gei­džia­ mą daik­tą. Ta­čiau tai yra ma­ža da­le­lė, pa­ly­gin­ti su tais, ku­rie die­va­go­ja­si, kad ims re­gu­liuo­ ti sa­vo mi­ty­bą, tam tik­rų skys­čių var­to­ ji­mą. Ga­na gar­siau­siai apie su­liek­nė­ji­mą pa­ sta­ro­sio­m is die­no­m is tri­m i­ta­vo Ha­na Šu­mi­lai­tė. Gar­si Lie­tu­vos ak­to­rė, hu­mo­ ris­tė pa­si­ža­dė­jo 2014-ai­siais nu­mes­ti ne ma­žiau nei 15 ki­log­ra­mų – per mė­ne­sį po dau­giau nei vie­ną ki­log­ra­mą. Anot jos, tiek pa­kak­tų, kad vėl įtilp­tų į odi­ nes kel­nes, ku­rias ne­šio­jo jau­nys­tė­je. Svo­rio me­ti­mo ak­ci­ja ak­to­rės pa­ža­dų są­ ra­še at­si­du­ria ne­be pir­mą kar­tą. Nors Ha­ na ko­ne kas­met ima­si prie­mo­nių svo­riui kont­ro­liuo­ti: su­ba­lan­suo­ja mi­ty­bą, su­ma­ ži­na sal­du­my­nų kie­kį, ta­čiau, grį­žus prie nor­ma­lios mi­ty­bos, svo­ris vėl au­ga.

Abe­jo­nė: var­gu ar H.Šu­mi­lai­tei

pa­vyks per me­tus at­si­kra­ty­ti 15 kg svo­rio.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +8 +2 +2 +3 +4 +11 +8

Praha +3 Ryga +1 Roma +14 Sidnėjus +24 Talinas +1 Tel Avivas +19 Tokijas +10 Varšuva +5

Vėjas

Marijampolė

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+1

+2

Vilnius

+2

Alytus

Įvai­rios die­tos, ku­rio­mis va­do­vau­jan­ tis siū­lo­ma re­gu­liuo­ti kū­no svo­r į, ne­ re­tai bū­na spe­ci­fi ­k uo­tos ar ne­t gi ra­ di­ka­lios. Kai ku­rios siū­lo iš ra­cio­no iš­ brauk­t i vie­ną ar ki­tą mais­to pro­duk­ tą, ki­tos ska­ti­na mai­tin­tis, pa­vyz­džiui, vien bal­ty­mi­niu mais­tu. To­kios die­tos iš tik­rų­jų ga­li bū­ti la­bai efek­ty­vios, itin grei­tai pa­dė­ti su­ma­ž in­ti ne­pa­gei­dau­ ja­mus ki­log­ra­mus. Ta­čiau ne­pa­mirš­ ki­te – vi­sas pra­ras­tas kū­no svo­ris grįš, vos jums ėmus mai­tin­tis įpras­tu re­ži­ mu. Bet ku­riuo at­ve­ju im­tis ra­di­ka­laus svo­rio re­gu­lia­vi­mo bū­do yra ne­pa­tar­ ti­na ir ne­tgi ri­zi­kin­ga.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+3

+4

+3

6

+5

+6

+4

+3

6

+4

+6

+5

+5

8

rytoj

sekmadienį

1846 m. Lau­ry­nas Ivins­ kis iš­lei­do pir­mą­jį lie­tu­ viš­ką ka­len­do­rių. 1926 m. mi­rė če­kų ra­šy­ to­jas ir poe­tas Ja­ros­la­ vas Ha­še­kas. 1956 m. Niu­jor­ke gi­mė ame­r i­k ie­č ių ak­to­r ius Me­las Gib­so­nas. 1977 m. di­d žiau­s ia per 30 gy­va­v i­mo me­ tų Tarp­tau­t i­n io va­l iu­ tos fon­do pa­sko­la – be­ veik 4 mlrd. do­le­r ių – su­teik­ta Di­d žia­jai Bri­ ta­ni­jai.

1985 m. gi­mė krep­ši­ nin­kas Li­nas Klei­za.

Vė­luo­jan­ti žie­ma klai­di­na gam­tą

Links­mie­ji tirš­čiai – Ma­ma, ko­dėl pa­li­kai bro­liui tiek daug sal­dai­nių? – Ne, Pet­riuk. Sa­vo jis jau su­val­gė. Čia tau. – Tik tiek? Čes­ka (397 719; ne­var­ki­te mes­da­mi svo­rį – ge­riau nu­si­pir­ki­te erd­ves­nių dra­bu­žių)

r.zinkeviciute@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­de nuo­sta­bą ke­lia pra­žy­du­sios pa­va­sa­ri­nės sau­lu­tės. „Gu­do­be­lės uo­gos dar ant ša­ ke­lių, vi­sur ža­lia, vi­so­kie gry­bu­kai dygs­ta“, – ste­bė­jo­si Bo­ta­ni­kos so­ do va­do­vė Ona Rū­ta Ža­dei­kie­nė. Nuo spa­lio pa­bai­gos Klai­pė­do­ je vy­rau­ja ga­na pa­sto­vi oro tem­pe­ ra­tū­ra, to­dėl au­ga­lai yra ra­my­bės bū­se­nos, ta­čiau vis tiek jau­čia­si ne taip, kaip įpras­ta. Ka­dan­gi tem­pe­ra­tū­ra yra tei­gia­ ma, au­ga­lai tie­siog už­snū­dę. „Jei tem­pe­ra­tū­ra pa­kils iki 10 laips­nių ši­lu­mos, au­ga­lai ims bus­ ti lyg pa­va­sa­rį“, – tvir­ti­no O.R.Ža­ dei­kie­nė. Nors dau­ge­lis au­ga­lų yra ra­my­ bės bū­se­nos, pa­ste­bi­ma ir su­krau­ tų pum­pu­rų.

1997 m. Ju­gos­la­v i­ja pri­ pa­ži­no opo­zi­ci­jos per­ga­lę Belg­ra­de vy­ku­siuo­se sa­ vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se. 2011 m. Šri Lan­ko­j e svars­ty­ta ga­l i­my­bė už­ draus­ti mo­te­rims dė­vė­ ti trum­pus si­jo­nus. 2011 m. A. Schwar­ze­neg­ ge­r is bai­gė dar­bą Ka­l i­ for­ni­jos gu­ber­na­to­riaus po­ste. 2013 m. Vla­di­mi­ras Pu­ti­ nas su­tei­kė Ru­si­jos pi­lie­ ty­bę ki­no žvaigž­dei Ge­ rar­dui De­par­dieu.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Vė­luo­jan­ti žie­ma dau­ge­liui jau ke­lia ne­ri­mą. Uos­ta­mies­ ty­je dar ne­bū­ta di­ des­nių šal­nų, iš­kri­ to vos ke­lios snai­ gės. Žve­jai skun­džia­ si pra­stu lai­mi­kiu, or­ni­to­lo­gai šim­tais skai­čiuo­ja neišsk­ri­ du­sius paukš­čius, o bo­ta­ni­kai – su­krau­ tus me­džių ir krū­ mų pum­pu­rus.

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė

Genovaitė, Viltautas, Vyda, Vida.

sausiO 3-iąją

Jei sap­ne re­gi­te be­si­ga­nan­čius ark­

Jei ne il­gos ka­lė­di­nės ir Nau­jų­jų me­ tų šven­tės, mes bū­tu­me ge­ro­kai liek­ nes­ni.

Kal­ba spe­cia­lis­tai

Vardai

Ne­bū­din­ga: uos­ta­mies­čio Bo­ta­ni­kos so­de pa­ste­bi­mi pa­va­sa­rio ženk­

lai, pa­vyz­džiui, iš­dy­gę gry­bai.

„Jei­gu da­bar stai­ga pa­spaus­tų šal­nos – ža­los bū­tų, nes vis­kas nu­ šal­tų“, – nuo­gąs­ta­vo pa­šne­ko­vė. O.R.Ža­dei­kie­nė tei­gė, kad gruo­ dį ir sau­sį vy­rau­jan­ti ši­lu­ma op­ti­ miz­mo ne­ke­lia. „Že­mė­je gy­ve­nan­tys ken­kė­jai bei įvai­rūs už­kra­tai ne­žūs­ta, to­dėl pa­ va­sa­rį ga­li­ma lauk­ti įvai­rių pa­ra­ zi­tų ir li­gų pro­trū­kio“, – spė­jo di­ rek­to­rė. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Kli­ma­to­lo­gi­jos sky­ riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Do­na­tas Va­liu­kas ra­mi­no, kad ne­ri­mau­ti ne­rei­kė­tų – vis šil­tė­ jan­ti žie­ma ste­bi­ma jau ke­lias­ de­šimt me­tų. „Il­ga­lai­kė­mis pro­gno­zė­mis pa­ si­kliau­ti šiek tiek ri­zi­kin­ga, ta­čiau šiuo me­tu pro­gno­zuo­ja­me, jog žie­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma į Lie­tu­vą ateis sau­sio pa­bai­go­je, pa­sku­ti­nį de­šim­ta­die­nį“, – pa­ti­ki­ no D.Va­liu­kas. Spe­cia­lis­tas aiš­ki­no, jog šil­tė­jan­ čius orus le­mia glo­ba­lūs veiks­niai. „La­biau­siai kli­ma­tas kin­ta dėl po­ky­čių ark­ti­nė­se pla­tu­mo­se. Di­ džiu­lis tirps­mas ne­pra­lei­džia šal­to oro tėk­mės iš ry­tų, to­dėl su­si­da­ ro to­kia si­tua­ci­ja“, – sa­kė D.Va­ liu­kas. Atei­ty­je ga­li pa­si­tai­ky­ti įvai­rių ne­ti­kė­tų oro per­mai­nų. Dėl kli­ma­ to šil­tė­ji­mo vie­nos žie­mos ga­li bū­ ti la­bai šil­tos, o ki­tos ste­bin­ti ne­re­ gė­tu šal­čiu. „To­kios oro per­mai­nos vei­kiau­ siai su­kels kli­ma­to ekst­re­mu­mus, ta­čiau pa­ni­kuo­ti ne­rei­kė­tų“, – kons­ta­ta­vo vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas.

lius, jū­sų rei­ka­lai pa­ge­rės. Jei ark­l iai ga­no­si sau­so­je, iš­d žiū­vu­sio­je ga­nyk­ lo­je, įsi­gy­si­te ne­tur­tin­gų, bet iš­ti­ki­mų drau­gų. Jau­nai mer­gi­nai šis sap­nas ža­ da lai­min­gą san­tuo­ką. Jei sap­ne prie jū­sų glau­džia­si jau­ nas ark­liu­kas, jums mei­l i­na­si ar no­r i prie jū­sų pail­sė­ti – teks tu­rė­ti rei­ka­lų val­diš­kuo­se na­muo­se, kur jū­sų pi­ni­ gi­niai rei­ka­lai bus iš­spręs­ti tei­gia­mai. Sap­ne re­gė­ti rau­do­ną ark­lį reiš­kia ge­ro­vę, juo­dą – ne­lai­mė šei­mo­je, bal­ tą – lai­mė, džiaugs­mas, bė­rą – sėk­mė mei­lė­je. Jei sap­ne ark­lys spar­do­si, jū­sų lau­ kia sun­ku­mai. Sap­nuo­ti jo­jan­čią mo­te­rį – sau­go­ki­ tės ap­gau­lės, at­sar­giau su nau­jo­mis pa­ žin­ti­mis. Sap­ne ma­ty­ti jo­jan­tį ka­riš­kį reiš­kia, jog ar­ti­na­si ne­ra­mūs lai­kai. Jei sap­nuo­ja­te pa­kin­ky­tus ark­lius, va­d i­na­si, dėl at­sar­g u­mo iš­veng­si­te dau­ge­lio rū­pes­čių. Sap­ne bal­no­ti ark­lį – sku­bus ir nea­ti­ dė­lio­ti­nas rei­ka­las, ku­ris su­mai­šys vi­ sus pla­nus, nu­bal­no­ti – ne­pa­leis­ki­te iš ran­kų pel­no ar tie­siog sa­vo sėk­mės. Jei sap­ne re­gi­te, kaip par­da­vi­nė­ja­mi ark­liai, – lau­ki­te pel­no. Sap­ne par­duo­ti ge­rą ark­lį, o pa­si­lik­ti sau veis­li­nį reiš­kia di­de­lį pa­si­se­ki­mą.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1086

2014 01 01 AUKSO PUODAS – 3 610 712 Lt DIDYSIS PRIZAS – 1 969 337 Lt 14 17 13 11 42 37 Auksinis skaičius 33 Papildomi skaičiai 34 38 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 23 395 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 26 737 Lt (0 priz.) 4 skaičiai 151 Lt (242 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (4215 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5616 priz.) Džokeris – bil. nr. 070 141 846 (110 292 Lt) Prognozė: Aukso puode – 5 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.