2014 01 03 vilniaus diena

A 6 T Sa 13 7 u 20 1 1 K sis 27 2 4 8 2 P 28 1 2 15 9 3 2 1 6 10 4 Š 29 2 P 3 1 7 11 5 S 30 2 7 1 A Ba 4 1 8 1 31 2 T l 14 P 5 19 2 2 K and 21 1 8 26 A 28 2 5 9 3 P is 3 V 10 4 T a 29 2 2 16 10 4 Š sa 1 3 1 7 11 5 K ri 30 2 7 11 5 S P s 2 4 18 1 4 18 1 P 2 2 A 6 2 6 2 5 19 1 5 19 13 7 Š 14 8 1 T Li 26 2 3 7 P 26 2 e 1 0 0 S 1 p 2 21 1 4 K a 8 27 2 A 27 2 28 2 5 9 5 G 1 1 3 5 2 28 2 9 T eg 1 29 2 16 10 4 P P 2 16 19 2 1 6 3 Š 1 K už 7 P 1 2 30 2 3 A ė 1 7 2 3 1 3 6 20 1 4 18 1 5 S P A 4 3 1 T Ko 2 8 2 1 0 4 6 25 1 6 2 Š 7 21 1 v 1 9 T Sp 13 7 1 7 11 5 K as 28 2 5 9 3 S 26 2 3 P al 2 20 1 1 K is P 31 4 2 18 12 6 29 2 2 16 10 4 27 2 4 8 27 0 A Ru 2 5 19 1 3 1 4 1 P 1 7 1 Š 3 1 3 28 2 5 9 T g 11 P 26 2 7 0 24 18 3 pj 1 0 1 18 1 5 3 4 29 2 2 16 10 4 Š ū K A 8 27 2 1 25 ti 2 25 1 2 6 1 15 9 2 Bi 30 3 2 17 11 5 S 9 P s 9 1 T 2 r 3 8 22 1 3 26 2 7 ž 1 1 31 4 2 18 12 Š K eli 29 2 6 23 6 1 10 4 P 27 0 2 14 8 5 19 s 2 7 3 1 1 S 1 P 30 3 0 24 1 1 5 26 5 A 2 9 L 8 3 2 3 a Š 25 8 1 12 6 10 T p 29 2 2 16 10 kr P 9 13 3 17 1 4 1 S 2 7 K i 7 30 2 6 20 1 1 t is 1 24 1 1 5 A 4 R 8 27 2 4 8 P 31 25 8 1 12 6 15 9 2 T ug 28 1 2 15 9 Š 1 s 22 1 3 26 2 3 7 K ėj 1 6 1 is 29 2 29 2 S 0 4 27 0 2 14 8 3 P 1 2 7 1 30 2 28 1 2 15 9 4 18 1 1 5 Š P 2 1 25 1 2 6 29 2 6 1 S A 8 26 9 2 13 7 Gr 30 3 2 1 T u 27 0 2 14 od 22 5 1 9 3 K is 29 2 6 10 4 28 1 3 P 1 30 2 7 11 5 31 4 2 18 12 6 Š 5 19 1 S 26 2 3 7 27 0 2 14 28 1

S

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

sausio 3–8 d., 2014 m. Nr. 1 (1554)

Savaitraštis miestui

DOVANA

2014 m. kalendorius

TODĖL

, KAD

Tod ėl, k ad es u vil P nieti Saus A T is s K ESU

VILNIE

TIS

TAIKIK LYJE

2,50 Lt

Euro lygo s aist rų rE žisiEr ius

201 4

6 1 P 13 7 8 2 3 Š S 20 14 15 9 10 4 5 P Vasa A 27 21 22 16 17 11 12 T ris 28 K 29 23 24 18 19 3 P 30 Š 10 4 5 31 25 26 S Ba 17 11 12 6 7 1 2 P A land Kova A T 24 18 19 13 14 8 9 is T s K 25 20 15 K 7 81 2 3 P Š 26 3 P 27 21 22 16 Š 14 15 9 10 4 S 10 4 5 28 23 S 5 P 21 16 17 11 12 6 17 11 12 6 7 1 2 Geg A užė T 28 2922 23 24 18 19 13 24 18 19 13 14 8 9 K P 5 25 26 20 30 31 25 26 20 21 15 16 27 22 12 136 7 1 2 Š S 27 28 29 23 P P 19 20 14 158 9 103 4 Birž 30 A Liep A el T T 11 16 21 26 a K is 27 28 22 23 17 18 2 P 7 1 2 K P Š 29 30 24 25 9 3 4 14 8 9 3 4 Š S S 16 10 11 5 6 31 1 21 15 16 10 11 5 6 P Rugp 23 17 18 12 13 7 8 A 28 22 23 17 18 12 13 jūti T 30 24 25 19 20 14 15 29 s K 30 24 25 19 20 4 26 27 21 P 31 26 11 5 6 27 28 2922 1 Š S P Spal 18 12 13 7 8 2 3 A P Ru T is 25 19 20 14 15 9 10 1 A T gsėjis K 26 6 21 1 2 16 K P 27 8 3 P 13 7 8 2 3 Š S 28 22 23 17 15 9 10 4 5 Š S 29 20 14 15 9 10 4 5 P 30 24 Lapk 22 16 17 11 12 6 7 A 31 27 21 22 16 17 11 12 ritis T 28 29 23 24 18 19 13 14 K 29 23 24 18 19 30 3 25 P 30 26 20 21 Š 10 4 5 31 25 26 27 S 28 17 11 12 6 7 1 2 P Gru A odis 24 18 19 13 14 8 9 1 T 25 26 20 21 15 16 8 2 3 K P 27 15 9 10 4 5 Š S 28 22 23 29 22 16 17 11 12 6 7 30 29 23 24 18 19 13 14 30 31 25 26 20 21 27 28 P

P

Geria iMAi mylimusi ir iausi

ėJA

–

PRe Laukin MJeR A kapi io

Ne­pa­gy­do­mi op­ti­mis­tai Pra­sidėję 2014-ie­ji daug kam tei­kia vil­ties. Ta­čiau vil­ nie­čiai jos ne­sto­ko­ ja ir ne­sant jo­kios pro­gos: ty­ri­mas pa­ rodė, kad sos­tinės gy­ven­to­jai – did­žiau­si op­ti­mis­tai Lie­tu­vo­je. To­kias ge­ras nuo­tai­kas spe­cia­lis­tai aiš­ki­na ne di­desnė­mis vil­nie­čių pa­ja­mo­ mis, o Vil­niaus at­mos­fe­ra – tai idea­li vie­ta mo­ ky­tis, dirb­ti ir tie­siog gy­ven­ti.

820

AmpL uA

A.JA ASMe gelA NiNė v JūSŲ ičiū tė viR

RiNk

w www ww.viln .face iaus book dien .com a.lt /die na

Nr. 1

2014 m.

32

Tiražas

talizm o kron ikos

PokY

„Naisių čiA grafai vasaroje i , dvar “ ai ir lo – biai

kiNo Ir jaun fot a, ir eliS ir prov ok graži, uoja nti

Iš kur gims­ta tos sąmoks­lo teo­ri­jos, tam tik­ri bur­bu­lai vie­šo­jo­je erdvė­je? Vi­sa­da at­sa­kin­gai, rim­tai kal­bu.

Vy­riau­sybės va­do­vas Al­gir­das But­ke­vi­čius

8p.

miestas

3p.

„Air Li­tua­ni­ca“ ple­čia­si Aud­r in­gos sky­r y­bos su „Es­to­n ian Air“ pa­darė ža­los, bet „Air Li­t ua­n i­ ca“ to­l iau pla­nuo­ja nau­jus marš­r u­ tus ir nuo va­sa­r io skrai­d ins į mei­ lės miestą Pa­r y­ž ių. Vil­n iaus mies­to oro li­n ijų bend­rovė Var­šu­vo­je jau ra­do nuo­mai tin­ka­mus „Emb­raer“ lėktu­v us.

miestas

6p.

Kas lau­kia Vil­niaus 2014-ai­siais?

4 And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

vilniausdiena.lt

Lie­tu­va

Šie me­tai, pa­ly­gin­ti su per­nykš­čiais, ne­bus dosnūs iš­siil­gu­siems poil­sio.

Ta­čiau vald­žia ne­ža­da grįžti prie anks­tesnės tvar­kos, kai poil­sis pailgė­da­vo per­ke­liant su sa­vait­ga­liais su­tam­pan­čias šven­ti­nes die­nas. 10p.

Pasaulis

Prieš pat Nau­ juo­sius me­tus Vol­gog­ra­de įvyk­ dy­ti iš­puo­liai ap­ nuo­gi­no Ru­si­jos sau­gu­mo spra­gas ir metė pa­vo­jaus šešėlį ant So­čio žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių. Iki jų li­kus vos pu­sant­ ro mėne­sio, žai­ dynės pra­min­tos olim­pia­da ant pa­ra­ko sta­tinės.

14p.

Sportas

Ti­tu­luo­čiau­sia Lie­tu­vos žie­mos spor­to at­stovė Vi­da Ven­cienė nea­ be­jo­ja, kad mūsų ša­lies at­sto­vai So­ čy­je neap­si­ri­bos vien da­ly­va­vi­mu. „Da­ly­va­vi­mas olim­pinė­se žai­dynė­ se – did­žiu­lis im­pul­sas to­les­nei kar­je­rai“, – kartu pa­brėžė ji. 16p.

Sa­vait­ga­lis

Seimo pirmininkę parodijuojančiai Do­na­tai Rin­ke­vi­čie­nei sma­gu, kad tu­ri daug vaikų, nuo­savą namą, savą kiemą. Kaž­ka­da vi­sai ne­sva­jo­ju­si apie gau­sią šeimą, da­bar 38-erių mo­te­ ris net ne­įsi­vaiz­duo­ja gy­ve­ni­mo be būrio vaikų.

17p.

nuomonės

9p.

Šių metų orai jau aiškūs Kaip tei­g ia et­no­lo­gas pro­fe­so­r ius Li­ber­tas Klim­ka, dvy­l i­ka gruod­ž io dienų at­spin­di visų dvy­li­kos mėne­ sių orus. Todėl jau aiš­ku, kad šiemet žie­ma ne­bus la­bai šal­ta ir žiau­r i, o pa­va­s a­r is tęsis il­g iau nei įpras­tai.

Gra­ž us bei švie­sus lau­k ia ir spa­l is, o metų pa­bai­ga taip pat turėtų būti ne­blo­ga.

2

sausio 3–8, 2014

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

Vie­šo­jo trans­por­to leng­va­tos Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Nuo sau­sio 1-osios įsi­ga­lio­jo nau­ja ter­mi­nuo­to­jo bi­lie­to rū­šis. 80-me­ čiams bei vy­res­niems ir nuo 1939– 1990 m. oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims me­ti­nis bi­lie­tas kai­nuo­ ja 10 li­tų.

Dar praė­ju­sių me­tų rug­sė­jį Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba priė­mė spren­di­mą nuo 2014 m. sau­sio 1 d. di­din­ti vie­šo­jo trans­por­to leng­va­tas tam tik­rų ka­te­go­ri­jų ke­lei­viams.

trem­ti­niai, bu­vu­sių ge­tų, kon­cent­ ra­ci­jos ar ki­to­kio ti­po prie­var­ti­nių sto­vyk­lų ka­li­niai.

Dar rug­sė­jį Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bės ta­ry­bos sek­re­to­rius Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius sa­kė, jog toks spren­di­mas rei­ka­lin­gas, kad bū­tų tau­po­mi pi­ni­gai. Esą net su­ ma­ži­nus šių bi­lie­tų kai­ną ma­žė­ ja sa­vi­val­dy­bės kom­pen­sa­ci­jų po­ rei­kis. Pa­sak M.Mon­ke­vi­čiaus, šis spren­di­mas rei­ka­lin­gas tiek mies­ tui, kad bū­tų tau­po­mas mies­to biu­

dže­tas, tiek į tas gru­pes pa­ten­kan­ tiems gy­ven­to­jams.

Nau­ją ter­mi­nuo­tą­jį bi­lie­tą ga­li­ma įsi­gy­ti bet ku­rio­je par­da­vi­mo vie­ to­je, pa­žy­mė­to­je vil­nie­čio kor­te­lės ženk­lu. No­rint įkel­ti ter­mi­nuo­tą­jį 12 mė­ne­sių bi­lie­tą, vil­nie­čio kor­te­ lei tu­ri bū­ti pri­skir­ta 80 pro­c. nuo­ lai­da. Jei kor­te­lei pri­skir­ta ne 80 pro­c. nuo­lai­da, no­rint pa­keis­ti vil­ nie­čio kor­te­lei pri­skir­tą nuo­lai­dą, rei­kia kreip­tis į Klien­tų ap­tar­na­vi­ mo cent­rą.

No­rint įkel­ti ter­mi­ nuo­tą­jį 12 mė­ne­sių bi­lie­tą, vil­nie­čio kor­ te­lei tu­ri bū­ti pri­skir­ ta 80 pro­c. nuo­lai­da.

Tai­gi, re­mian­tis spren­di­mo „Dėl vie­ti­nio (mies­to) su­si­sie­ki­mo au­ to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų bi­lie­tų kai­nų nu­sta­ty­mo“ 4.1 punk­tu, nuo tre­ čia­die­nio sos­ti­nė­je įsi­ga­lio­jo nau­ja ter­mi­nuo­to­jo bi­lie­to rū­šis – 12 mė­ ne­sių (365 die­nų) bi­lie­tas. Jo kai­na – 10 li­tų. Nau­do­tis šiuo bi­lie­tu ga­ li as­me­nys, ku­riems yra su­ka­kę 80 me­tų ir dau­giau (jų Vil­niu­je yra apie 20 tūkst.), ir per 1939–1990 m. oku­pa­ci­jas nu­ken­tė­ję as­me­ nys (apie 500): po­li­ti­niai ka­li­niai ir

At­pi­go: nuo šių me­tų pra­džios pra­dė­tos tai­ky­ti vie­šo­jo trans­por­to

leng­va­tos 80 me­tų bei vy­res­niems vil­nie­čiams ir nuo 1939–1990 m. oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims leis vi­sus me­tus mies­to trans­ por­tu va­ži­nė­ti už 10 li­tų. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Vil­niu­je nė­ra vie­tos rū­ka­liams?

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Mėgs­tan­tiems ry­tais be­lau­kiant au­to­bu­so į dar­bą su­peš­ti ci­ga­re­tę atė­jo sun­kios die­nos. Šio pa­pras­ to ma­lo­nu­mo jiems teks at­si­sa­ ky­ti. Nuo Nau­jų­jų me­tų Vil­niu­je drau­džia­ma rū­ky­ti au­to­bu­sų sto­ te­lė­se.

Apie to­kius pla­nus mies­to sa­vi­ val­dy­bė pra­ne­šė dar per­nai. Jau anks­čiau at­si­ra­do idė­ja už­draus­ ti rū­ky­ti ir V.Ku­dir­kos aikš­tė­je, Ber­nar­di­nų so­de, tai­gi, at­ro­do, kad rū­ka­liai mies­te tam­pa ne­be­ pa­gei­dau­ja­mi. Au­to­bu­sų sto­te­les pa­vers­ti ne­rū­ky­mo zo­no­mis pa­ siū­lė pa­tys au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­ sų ke­lei­viai.

Vaikš­tant po Vil­niaus gat­ves rū­ kan­čių sto­te­lė­se be­veik ne­ma­ty­ti.

Tik vie­nas ki­tas lau­kian­tis ra­miai trau­kia dū­mą. Pak­laus­ti, ar ne­bi­jo bū­ti nu­baus­ti 20–50 li­tų bau­da, jie tik gūž­te­lė­ja pe­čiais ir sa­ko ne­la­bai ką apie nau­ją­jį drau­di­mą gir­dė­ ję. Iš tik­rų­jų in­for­ma­ci­jos apie tai be­veik nė­ra. Sto­te­lė­se ženk­lų, kad čia rū­ky­ti drau­džia­ma, vis dar nė­ ra. To­kių ženk­lų nė­ra ir V.Ku­dir­kos aikš­tė­je. Ta­čiau žie­mą ant suo­liu­kų sė­din­čių čia ma­žai, tad ir ci­ga­re­tę trau­kia ne­bent koks vie­ni­šius.

Drau­di­mo siū­ly­to­jai ir rė­mė­ jai la­biau­siai pik­ti­na­si dū­mų kva­ pu ir ne­tie­sio­gi­nio rū­ky­mo ža­la, bet net ir jiems, ko ge­ro, rei­kė­tų su­tik­ti, kad drau­di­mas tu­ri šo­kių to­kių spra­gų. Ką konk­re­čiai reiš­ kia „au­to­bu­sų sto­te­lė­je“? Ar gal­

vo­je tu­ri­mas tik pa­vil­jo­nas? O gal į šią api­brėž­tį dar pa­ten­ka ir tam tik­ra te­ri­to­ri­ja ap­link pa­vil­jo­ną?

Jei taip, tai ko­kio ji dy­džio? Ki­taip ta­riant, ko­kios yra au­to­bu­sų sto­ te­lės ri­bos? Kas bus, jei­gu ci­ga­re­tę trauk­si vi­sai ša­lia tos ri­bos? Be to, rū­ky­ti ei­nant ša­li­gat­viu, re­gis, dar neužd­raus­ta. To­dėl jei­gu ei­da­mas ša­li­gat­viu rū­kai ir priei­ni „au­to­ bu­sų sto­te­lės te­ri­to­ri­ją“, ką da­ry­ ti ta­da? Apei­ti ją lanks­tu?

At­ro­do, kad ir sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­rius iki ga­lo ne­ ži­no, ką ir kaip da­rys su pa­žei­dė­ jais. Te­le­fo­nu at­si­lie­pęs bu­dė­to­jas at­si­sa­kė pa­pa­sa­ko­ti, kaip bus už­ tik­ri­na­mas drau­di­mo pai­sy­mas. O pri­gau­ti rū­ka­liai sa­kė, kad kol pa­ žei­dė­jų nie­kas ne­gau­do, tol ir rū­ pin­tis ne­la­bai yra dėl ko.

miestas per savaitę

2013 12 28 2014 01 08

Sek­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Vil­niu­je bė­gi­mo en­tu­zias­tus jau 38-ą kar­tą su­vie­ni­jo Ka­lė­di­nis bė­gi­mas. Bė­ gi­kai pir­mą­kart ga­lė­jo star­tuo­ti pa­čia­ me mies­to cent­re, Vo­kie­čių gat­vė­je ša­ lia Ro­tu­šės aikš­tės. Nau­ja star­to vie­ta ir no­ras pui­kiai pa­mi­nė­ti šven­ti­nį lai­ ko­tar­pį į ren­gi­nį su­kvie­tė dau­giau nei 2000 da­ly­vių ir įtvir­ti­no nau­ją ren­gi­nio re­kor­dą. Bė­gi­kai var­žė­si 3, 6 ir 12 km dis­tan­ci­jo­se. 3 km bė­gi­me vy­rų gru­ pė­je trium­fa­vo Ju­lius Važ­gė­la; 6 km – Pau­lius Bie­liū­nas; 12 km – Da­rius Sa­ dec­kas. Bė­gi­kai, įvei­kę už­si­brėž­tas dis­tan­ci­jas, bu­vo ap­do­va­no­ti at­mi­ni­ mo me­da­liais, o at­gau­ti jė­gas pa­dė­jo karš­ta ar­ba­ta.

Sos­ti­nė­je nau­jie­ji me­tai su­tik­ti su fe­jer­ver­kais, mu­zi­ka ir ge­ra nuo­tai­ka. Tie­sa, ne­trū­ko ir in­ci­ den­tų. Dėl gais­ro Vil­niu­je, Ka­ro­ li­niš­kių ra­jo­ne, ug­nia­ge­siai Nau­ jų­jų me­tų nak­tį iš dau­gia­bu­čio eva­ka­vo 33 žmo­nes, tarp jų tris vai­kus. Lai­mė, au­kų iš­veng­ta.

Taip pat ne­trū­ko muš­ty­nių ir ki­tų in­ci­den­tų, ku­riuos su­kė­lė per di­de­lis al­ko­ho­lio kie­kis. Vis dėl­to pa­rei­gū­nai pa­brė­žia, kad nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vės Vil­niu­ je praė­jo gan ra­miai, skir­tin­gai nei Kau­ne, kur už­fik­suo­ta tik­ra iš­kvie­ti­mų la­vi­na.

3

sausio 3–8, 2014

20p.

miestas

Ekstremali kelionė išmokė grožio kultūros.

Vie­niems – pa­bai­ga, ki­tiems – pra­džia

Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bės skry­džių bend­ ro­vė „Air Li­tua­ni­ca“ neat­si­sa­ko pla­nų iš­ si­nuo­mo­ti du nau­ jus or­lai­vius. Bend­ ro­vės val­dy­bos pir­ mi­nin­kas Kęs­tu­ tis Bin­kaus­kas sa­ kė, kad ap­si­žval­ gęs Var­šu­vo­je ra­ do tin­ka­mus „Emb­ raer“ lėk­tu­vus.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Šis sa­vait­ga­lis – lyg ir pa­sku­ti­nės die­nos pa­si­džiaug­ti taip greit atė­ ju­siu ir dar grei­čiau pra­bė­gu­siu šven­ti­niu lai­ko­tar­piu. Pir­ma­die­ nį žy­giuo­si­me su Tri­mis Ka­ra­liais ir at­si­svei­kin­si­me su sa­vo ža­lias­ ka­rė­mis. Ant­ra­die­nį sta­čia­ti­kiai pra­dės švęs­ti Ka­lė­das.

Am­bi­ci­jos: „Air Li­tua­ni­ca“ po Nau­jų­jų me­tų pla­nuo­ja iš­si­nuo­mo­ti dar

du „Emb­raer“ or­lai­vius.

And­riaus Ufar­to / BLF nuo­tr.

Žval­go­si nau­jų or­lai­vių Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

„As­me­niš­kai bu­vau nu­vy­kęs į Var­ šu­vą, ap­žiū­rė­jo­me du len­kų oro li­ni­ jų bend­ro­vės LOT „Emb­raer“, įsi­ti­ ki­no­me, kad jie tech­niš­kai tvar­kin­gi, ir pa­gal sa­vo pa­rei­ka­la­vi­mą iš LOT ar ki­tų įmo­nių juos be var­go ga­lė­tu­me iš­si­rink­ti“, – pa­tvir­ti­no jis.

K.Bin­kaus­ko tei­gi­mu, de­ry­bos kol kas ne­vyks­ta su jo­kia bend­ro­ ve. Esą jų ir ne­rei­kia, nes or­lai­vį at­ ga­ben­ti už­truk­tų dvi sa­vai­tes nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo. Pla­nuo­ja­ma, kad lėk­tu­vai bend­ro­vę pa­sieks ne­ tru­kus po Nau­jų­jų me­tų.

„Šian­dien rin­ka pa­pras­ta: pa­si­ra­ šai su­tar­tį, su­mo­ki de­po­zi­tą ir per sa­vai­tę ar dvi, atsižvelgiant į rei­ ka­lin­gą pa­ruo­ši­mą, or­lai­vis pa­ten­ ka mū­sų ži­nion“, – sa­kė jis. K.Bin­ kaus­kas pa­ti­ki­no, kad apie nau­jus skry­džius „Air Li­tua­ni­ca“ pra­neš ir­gi jau grei­tai. Jo tei­gi­mu, sky­ry­ bų su „Es­to­nian Air“ at­gar­siai tu­ rė­jo nei­gia­mų pa­da­ri­nių bend­ro­vės veik­lai, bet apy­var­ta į bu­vu­sį ly­gį grįž­ta grei­čiau, nei ti­kė­ta­si. „Po sky­ry­bų su es­tais, kai spau­da šį pro­ce­są nu­švie­tė įvai­riau­sio­mis spal­vo­mis, apy­var­ta bu­vo kri­tu­ si, bet ga­li­ma džiaug­tis, kad ji ga­ na grei­tai at­si­gau­na, nors pla­na­vo­

me, kad tai pa­vyks sun­kiau. Ma­tyt, ban­ga nu­vil­ni­jo ir nors bu­vo nuo­ gąs­ta­vi­mų, žmo­nės įsi­ti­ki­no, kad įmo­nė to­liau vei­kia bei ne­pla­nuo­ ja su­sto­ti“, – svars­tė „Air Li­tua­ni­ cos“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

Vis dėl­to „Es­to­nian Air“ spren­ di­mas nu­trauk­ti ko­mer­ci­nę ir skry­ džių su­tar­tis su „Air Li­tua­ni­ca“ tu­rės nei­gia­mos įta­kos Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bės bend­ro­vės fi­nan­si­niams re­zul­ta­tams. „Įvai­rūs pa­si­sa­ky­mai ma­ži­no apy­var­tą, tai­gi, ma­ži­no ir pel­nin­ gu­mą, čia nė­ra nie­ko ge­ro. Bet ge­ra ži­nia ta, kad vis­kas grįž­ta į sa­vo vė­ žes“, – pa­ti­ki­no K.Bin­kaus­kas.

Sau­sio 6 d., pir­ma­die­nį, 16.30 val. nuo Auš­ros var­tų pa­ju­dės teat­ra­ li­zuo­tos tra­di­ci­nės Tri­jų Ka­ra­lių ei­ty­nės. Ka­ra­liš­ko­ji pro­ce­si­ja ke­ liaus Ka­ted­ros aikš­tės link. Jie neš do­va­nas į aikš­tė­je įreng­tą pra­kar­ tė­lę. Ka­ra­liš­ką­ją pro­ce­si­ją su­da­ro de­šimt pa­grin­di­nių per­so­na­žų.

Tai tri­jų met­rų aukš­čio ka­rū­nuo­ tos Kas­pa­ro, Mer­ke­lio ir Bal­ta­za­ ro fi­gū­ros bei jas ly­din­tys bib­li­ nio epi­zo­do vei­kė­jai: ar­kan­ge­las su dviem an­ge­liu­kais, du pie­me­ nys ir dvi kar­vės. Ei­ty­nės skir­ tos ne tik do­va­noms į pra­kar­tė­lę nu­neš­ti, Ka­ra­liai ke­liau­da­mi per mies­tą lin­ki jam der­lin­gų ir sėk­ min­gų me­tų.

Nu­ke­lia­vę su Tri­mis Ka­ra­liais iki Ka­ted­ros aikš­tės ga­lė­si­te ap­si­ suk­ti ir pa­ju­dė­ti Mo­ky­to­jų na­mų kie­me­lio link. Čia 18 val. vyks jau tra­di­ci­nis at­si­svei­ki­ni­mas su Ka­ lė­dų eg­lu­tė­mis ir vi­so­mis šven­ ti­nė­mis links­my­bė­mis. Ren­gi­nio „Lik svei­ka, Ka­lė­dų eg­lu­te“ or­ga­ ni­za­to­riai ža­da sma­gių žai­di­mų ir links­mą teat­ra­li­zuo­tą pro­gra­mą.

Ki­tą die­ną, sau­sio 7-ąją, at­si­ svei­kin­si­me su vie­na sma­giau­sių šven­ti­nio lai­ko­tar­pio pra­mo­gų – ka­lė­di­niu mė­ly­nuo­ju trau­ki­nu­ku.

Nes­pė­ję juo pa­si­va­ži­nė­ti dar tu­ri ke­le­tą die­nų. Marš­ru­tu Rotušė– Gedimino pr.–Nepriklausomy­ bės a. vyks­tan­čio trau­ki­nu­ko bi­ lie­tas kai­nuo­ja 4 li­tus, vai­kams iki sep­ty­ne­rių me­tų juo va­žiuo­ti ga­ li­ma ne­mo­ka­mai.

Sau­sio 7-ąją at­si­ svei­kin­si­me su vie­na sma­giau­sių šven­ti­nio lai­ko­tar­ pio pra­mo­gų – ka­ lė­di­niu mė­ly­nuo­ju trau­ki­nu­ku.

Tie­sa, vie­niems šven­tės bai­ gia­si, ki­tiems – pra­si­de­da. Sau­sio 7 d. Ka­lė­das švęs­ti pra­de­da sta­ čia­ti­kiai. Ta pro­ga ant­ra­die­nį 16 val. Ka­ted­ros aikš­tė­je vyks sta­čia­ ti­kių Ka­lė­dų šven­tė. Nus­kam­bės ka­lė­di­nis Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios svei­ki­ni­mas, vyks teat­ra­li­zuo­tas vai­di­ni­mas, šo­kiai ap­link eg­lu­ tę, už­suks ir Se­nis Šal­tis. Šven­tę or­ga­ni­zuo­ja Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bės Tau­ti­nių bend­ri­jų ir sa­vi­val­dos plė­to­ji­mo ko­mi­te­tas, Lie­tu­vos ru­sų mo­kyk­lų mo­ky­to­ jų aso­cia­ci­ja, Vil­niaus mies­to vi­ suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos.

Plės kryp­čių že­mė­la­pį „Air Li­tua­ni­ca“ nuo Šv. Va­len­ti­no die­ nos, va­sa­rio 14-osios, pra­dės skry­džius į mei­lės mies­tą Pa­ry­žių. Pla­nuo­ja­ma, kad 2014-ai­siais bend­ro­vė at­gai­vins marš­ru­tą į Ams­ter­da­mą, ku­rį po aud­ rin­gų sky­ry­bų pe­rė­mė Es­ti­jos bend­ro­ vė „Es­to­nian Air“, nu­trau­ku­si skry­džių ir ko­mer­ci­nių pa­slau­gų su­tar­tį su Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bės bend­ro­ve.

„Air Li­tua­ni­ca“ jau bū­tų 30 kar­tų ap­ skri­du­si ap­link pa­sau­lį, nes bend­ro­ vės lėk­tu­vai nu­skri­do per 1,2 mln. km.

Jie ore pra­lei­do dau­giau nei 2 tūkst. va­ lan­dų, su­de­gi­no per 3 tūkst. to­nų avia­ ci­nių de­ga­lų. Per še­šis veik­los mė­ne­ sius „Air Li­tua­ni­ca“ per­ve­žė be­veik 50 tūkst. ke­lei­vių, iš Eu­ro­pos oro uos­tų ki­ lo dau­giau nei 1000 kar­tų. Skris­da­mi Ki­tą­met „Air Li­tua­ni­ca“ taip pat pra­dės „Air Li­tua­ni­cos“ ke­lei­viai vai­ši­no­si 300 skry­džius į Ru­si­ją, o iki 2015 m. bend­ kg sal­dai­nių, iš­gė­rė apie 2800 puo­de­ ro­vės skry­džių že­mė­la­pį tu­rė­tų su­da­ lių ka­vos. ry­ti 13–16 marš­ru­tų. Per dve­jus me­tus Tarp­tau­ti­nė au­di­to ir vers­lo kon­sul­ta­ bend­ro­vė kas­met pla­nuo­ja per­vež­ti ci­jų bend­ro­vė „Ernst & Young Bal­tic“ dau­giau kaip pu­sę mi­li­jo­no ke­lei­vių. yra ap­skai­čia­vu­si, kad oro linijų bend­

Tre­čia­die­nis Sau­sio 1-ąją, mi­nint Lie­tu­vos vė­lia­ vos die­ną, Vil­niaus Ge­di­mi­no pi­lies bokš­te tra­di­ciš­kai pa­gerb­ta Lie­ tu­vos vals­ty­bės vė­lia­va – iš­kel­ta nau­ja tris­pal­vė, o se­no­ji per­duo­ ta Ro­kiš­kio Juo­zo Tu­mo-Vaiž­gan­ to gim­na­zi­jai už pa­trio­ti­nę veik­lą.

Po ce­re­mo­ni­jos kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų ka­riai Ge­di­mi­no kal­ne už­de­gė lau­žą, cho­ras „Ai­das“ at­li­ko mu­zi­ki­nę pro­gra­mą. At­kū­rus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę, sau­sio 1-oji ta­po vals­ty­bi­ne šven­te – Lie­ tu­vos vė­lia­vos die­na, per ku­rią kas­ met ren­gia­ma iš­kil­min­ga vė­lia­vos pa­kei­ti­mo ce­re­mo­ni­ja.

ro­vės 1 ke­lei­viui ap­tar­nau­ti vi­du­ti­niš­ kai pa­ti­ria apie 631 li­to są­nau­dų, iš ku­ rių 46 pro­c. ten­ka pa­slau­gų tei­kė­jams Lie­tu­vo­je. Vi­du­ti­nės iš­lai­dos vie­nos ke­lio­nės me­tu vie­nam žmo­gui – 1242 li­tai. Bend­ro­vės „Air Li­tua­ni­ca“ skai­čia­ vi­mu, ke­lei­viai, at­vy­kę į Vil­nių, jau iš­lei­ do dau­giau kaip 10,7 mln. li­tų. „Air Li­tua­ni­cos“ ke­lei­viais rū­pi­na­si 17 skry­d žio pa­ly­do­v ių, or­lai­v ius val­do 11 pi­lo­tų, skry­džio sau­gą už­tik­ri­na ke­ tu­ri nuo­lat dir­ban­tys lėk­tu­vų tech­ni­ kai, o į vi­sus ke­lei­vių klau­si­mus at­sa­ ko sep­ty­ni klien­tų ap­tar­na­vi­mo spe­ cia­lis­tai.

Tra­di­ci­ja: sau­sio 6 d. nuo Auš­ros var­tų Ka­ted­ros aikš­tės link žy­

giuos teat­ra­li­zuo­ta Tri­jų Ka­ra­lių pro­ce­si­ja. To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Mies­to skai­čiai

2013 12 23–2013 12 28

Gimė

Iš­ke­lia­vo ana­pi­lin

nau­ja­gi­miai

vil­nie­čiai

84 61 Su­si­tuokė

po­ra

134 33 Iš­sis­kyrė

po­ros

4

sausio 3–8, 2014

miestas

Vil­nie­čiai – did­žiau­si op­ti­mis­tai

„Vilniaus dienos“ užsakymu „Spin­ter ty­ rimų“ at­lik­ta ap­klau­sa at­skleid­žia įdo­mią ten­den­ciją – pa­si­ro­do, vil­nie­čiai yra di­des­ ni op­ti­mis­tai už li­ku­sius lie­tu­vius. Jie de­ da dau­giau vil­čių į ateitį. Tad kas ­le­mia tokį vil­nie­čių po­žiūrį?

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Zo­kas sa­ko, kad vie­no at­sa­ky­mo čia nėra ir ne­ga­li būti.

Ski­ria­si du kar­tus

Laimė – ne pi­ni­gai

Vil­nie­čiai – aki­vaizd­žiai didesni op­ti­mis­tai nei kitų miestų gy­ven­ to­jai. Bent jau taip leid­žia ma­ny­ ti ty­ri­mas, sa­kan­tis, jog ab­so­liu­čių op­ti­mistų ar lin­ku­sių tikė­ti ge­res­ ne atei­ti­mi sos­tinė­je yra bent du­ kart dau­giau nei Lie­tu­vo­je: ša­ly­je tik 2 pro­c. lie­tu­vių ti­ki, jog rei­ka­ lai tik­rai gerės, Vil­niu­je šis skai­ čius sie­kia 4 pro­c.

Kar­tais žmo­gui už­ ten­ka ir to, kad jis ga­ lėtų išei­ti į miestą ir pa­jaus­ti jo nuo­taiką.

Svar­bus so­cia­li­nis fo­nas, ku­ris vy­rau­ja mies­te.

Sa­kan­čių, kad si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­ je kei­sis „la­biau į gerąją pusę“, ša­ lies mas­tu yra 29 pro­c., o Vil­niu­je – 30 pro­c. Sos­tinė­je ma­žiau ir pe­ si­mistų. Vi­so­je ša­ly­je net 15 pro­c. žmo­nių ma­no, kad si­tua­ci­ja Lie­tu­ vo­je tik­rai kryps­ta blo­ga link­me, o Vil­niu­je to­kių yra per­pus ma­žiau – 9 pro­c. Kas nu­le­mia to­kius aki­ vaizd­žius svy­ra­vi­mus?

Apk­lausą at­li­ku­sios agentū­ros „Spin­ter ty­ri­mai“ va­do­vas Ig­nas

„Iš esmės ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad yra dvi šio klau­si­mo su­de­da­mo­sios da­lys. Vil­ niu­je ap­skri­tai gy­ve­na dau­giau aukš­ tesnį iš­si­la­vi­nimą tu­rin­čių, ge­res­nes pa­ja­mas gau­nan­čių žmo­nių. Tai da­ ro įtaką. Žmonės Vil­niu­je gy­ve­na ge­ riau, tu­ri di­des­nes ga­li­my­bes. Ki­tas da­ly­kas – kad Vil­nius yra tas mies­ tas, ku­ria­me be­ne spar­čiau­siai vis­ kas kei­čia­si ir vys­to­si“, – svarstė jis. „Spin­ter ty­rimų“ va­do­vas sa­kė, jog op­ti­miz­mo ir pe­si­miz­mo ne­ derėtų griež­tai sie­ti tik su fi­nan­ si­niais da­ly­kais. Pa­sak jo, žmo­nių lai­min­gumą ar ne­lai­min­gumą nu­ le­mia ke­lių da­lykų su­ma. „Tai yra po­žiū­rio, gy­ve­ni­mo ly­gio ir gy­ve­ ni­mo ga­li­my­bių klau­si­mas. Ma­nau, su­tik­si­te, kad gy­ve­ni­mas sos­tinė­ je bet ku­riuo at­ve­ju yra įdo­mes­nis.

Tai net ne­būti­nai su­si­ję su gau­ na­mo­mis pa­ja­mo­mis. Ga­li­me pa­ žvelg­ti į stu­den­tus, ku­rie tik­rai ne­ ga­li pa­si­gir­ti di­delė­mis pa­ja­mo­mis.

Jie iš­vis fi­nan­siš­kai gy­ve­na la­bai ri­ bo­tai, bet yra vie­ni did­žiau­sių op­ti­ mistų. Vi­siš­kai ne­si­no­ri nu­ver­tin­ti ir kitų miestų gy­ven­tojų, bet la­ bai svar­bus ir pa­ts emo­ci­nis fo­nas: jei­gu nu­va­žiuo­si į ma­žesnį mies­telį, pa­ma­ty­si, jog ten daž­niau­siai vi­ sai nėra jau­ni­mo ir pa­ti nuo­tai­ka – ne­ko­kia. Kar­tais žmo­gui už­ten­ka ir to, kad jis galėtų išei­ti į miestą ir pa­jaus­ti jo nuo­taiką. Tai la­biau psi­

Ste­reo­ti­pai: prie­šin­gai, nei ma­no dau­ge­lis, op­ti­mizmą le­mia ne di­desnės pa­ja­mos, o vy­rau­jan­ti mies­to nuo­

tai­ka ir ga­li­mybė ja­me da­ry­ti tai, kas pa­tin­ka.

cho­lo­gi­niai da­ly­kai, pa­ts so­cia­li­ nis fo­nas, ku­ris vy­rau­ja mies­te“, – kalbė­jo I.Zo­kas.

Kaip ver­ti­na­te kiek­vieną iš nau­jo­vių Vil­niaus mies­te?* Nau­jovė Ber­nar­dinų so­do re­konst­ruk­ci­ja „Ikeos“ pri­trau­k i­mas Dvi­ra­čių nuo­mos sis­te­ma „Air Li­tua­ni­ca“ Tak­si „Vil­nius ve­ža“ Dar­že­lių re­for­ma Vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma

La­bai pa­lan­kiai 28 pro­c.

20 pro­c.

21 pro­c.

15 pro­c.

9 pro­c.

9 pro­c.

5 pro­c.

Pa­lan­kiai 42 pro­c.

42 pro­c.

37 pro­c.

41 pro­c.

33 pro­c.

31 pro­c.

27 pro­c.

Neut­ra­liai Ne­pa­lan­kiai 23 pro­c.

31 pro­c.

29 pro­c.

35 pro­c.

43 pro­c.

47 pro­c.

41 pro­c.

Ko­kius per ke­le­rius me­tus Vil­niu­je įvy­ku­sius po­ky­čius galė­tumė­te įvar­dy­ti?*

Svar­bi ir nuo­tai­ka

Paš­ne­ko­vas įsi­ti­kinęs, kad at­sa­ky­ mus nu­le­mia ir as­me­ninė at­sa­kiu­ sio­jo sa­vi­jau­ta. Pa­vyzd­žiui, jei­gu jam ne­si­se­ka as­me­ni­nia­me gy­ve­ ni­me, la­bai ga­li būti, kad jis kri­tiš­ kai žvelgs ir į vi­sos ša­lies būklę. „Šiuo at­ve­ju tik­rai ga­li­ma su­ tik­ti. Krizės me­tais turė­jo­me to­ kį klau­simą: kiek lai­ko jūs, ne­tekę dar­bo, dar iš­gy­ven­tumė­te iš tu­ri­ mų san­tau­pų? Žmonės sa­ky­da­vo, kad sa­vaitę, mėnesį, du. Ta­čiau kai krizė įsi­siū­ba­vo ir žmonės ma­siš­ kai ėmė ne­tek­ti dar­bo, jų ne­matė­ me kur nors pa­kelė­se ar mirš­tan­čių iš ba­do. Tai­gi tai bu­vo tam tik­ros išanks­tinės nuo­sta­tos, tam tik­ras emo­ci­nis fo­nas“, – teigė I.Zo­kas.

6 pro­c.

6 pro­c.

9 pro­c.

6 pro­c.

10 pro­c.

5 pro­c.

18 pro­c.

La­bai Vi­dur­kis pa­gal ne­pa­lan­kiai 5 balų sis­temą 2 pro­c.

3,88 1 pro­c.

3,73 4 pro­c.

3,63 3 pro­c.

3,58 5 pro­c.

3,31 8 pro­c.

3,29 9 pro­c.

3,03 * Res­pon­den­tai – Vil­niaus gy­ven­to­jai.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Kelių taisymas Privačių vežėjų panaikinimas

Dviračių nuoma

Aplinkkelių, viadukų statyba

9

7 6

11

%

14 17

Viešojo transporto pertvarka

14 Kiti pokyčiai

Bernardinų sodo rekonstrukcija

6

Miesto gražėjimas

3 Valdovų rūmų atidarymas 2 Pastatų renovacija 2 Gedimino kalno sutvarkymas 2 „Ikeos“ atidarymas

1 Greitkelio atidarymas 1 Naujų pastatų statybos 1 Vilniečio kortelės įdiegimas 1 Viešojo transporto reformos 1 Naujų prekybos centrų atsiradimas 1 Skrydžių bendrovės įkūrimas 1 Gatvių tvarkymas * Respondentai – Vil­niaus gy­ven­to­jai

A.Zuo­kas – vien­val­dis ly­de­ris Į klau­simą „Kas, jūsų nuo­mo­ ne, yra ge­r iau­s ias Lie­t u­vo­ je mies­to me­ras?“ net 19 pro­c. res­pon­dentų vi­so­ je Lie­t u­vo­je at­sakė, kad tai Vil­n iaus va­do­v as A.Zuo­kas (nuotr.). Ar­t i­ miau­sias kon­k u­ren­tas –

Drus­k i­n inkų me­ras Ri­čar­das Ma­l i­n aus­k as, jis su­r in­ko 11 pro­c. Tre­čio­je vie­to­je li­ko Klaipė­dos va­do­vas Vy­ tau­t as Grub­l iaus­kas (7 pro­c.), o Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas – ket­v ir­tas (5 pro­c.).

Lai­min­ges­ni, kai orai būna geri Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas Laimės ba­ro­met­ras pa­rodė, kad lie­tu­viai pa­gal laimės su­vo­kimą ne­nu­si­leid­žia Va­karų vals­tybėms, o Lie­tu­vo­je vil­nie­čiai at­si­dūrė ant­ ro­je vie­to­je – sunku patikėti, bet už juos lai­min­ges­ni kau­nie­čiai.

Op­ti­miz­mas: pa­pra­šy­ti įver­tin­ti sa­vo laimės lygį nuo 1 iki 10 balų, ne­

ma­žai vil­nie­čių rin­ko­si 8 ba­lus.

BFL nuo­tr.

Liepą pra­dėjęs veik­ti Laimės ba­ro­ met­ras jau su­muo­ja praėjusių me­ tų re­zul­ta­tus. Pa­si­ro­do, gan­dai apie įgimtą lie­tu­vių niū­rumą ir ne­lai­ min­gumą yra šiek tiek per­dėti. Vil­ nie­čiai ir kitų ša­lies miestų gy­ven­ to­jai nė kiek neat­si­lie­ka nuo bend­ro pa­sau­lio vi­dur­kio.

Laimės ba­ro­met­ro vei­ki­mo prin­ ci­pas la­bai pa­pras­tas – žmo­gus sa­ vo iš­ma­niuo­ju te­le­fo­nu ske­nuo­ja QR

kodą ir pagal de­šimt­balę sis­te­mą įver­ti­na sa­vo lai­min­gu­mo lygį. Pro­ jek­tas su­laukė pa­sau­li­nio su­si­domė­ ji­mo, apie jį pra­nešė to­kie ži­niask­ lai­dos ka­na­lai kaip „CNN Tra­vel“, „Reu­ters TV“, ke­li Ki­ni­jos ka­na­lai.

Idė­jos au­to­riai skai­čiuo­ja, kad apie pro­jektą bu­vo pa­pa­sa­ko­ta 350 mln. žmo­nių au­di­to­ri­jai. Tai, kad Lai­ mės ba­ro­met­ras per­žengė Vil­niaus ir Lie­tu­vos ri­bas, ro­do ir su­su­muo­ ti praėjusių metų duo­me­nys. Juo­se ma­to­me, kad ba­ro­met­ru nau­do­ja­si žmonės ne tik Vil­niu­je ar Ute­no­je, bet ir Nan­ki­ne ar Ma­ja­my­je.

Api­bend­ri­nus re­zul­ta­tus pa­si­ rodė, kad lai­min­giau­si lie­tu­viai gy­ ve­na Kau­ne (vi­dur­kis – 7,1 ba­lo).

Ant­ro­je vie­to­je – Vil­nius (6,9 ba­ lo). Tre­čią vietą da­li­ja­si Ma­žei­kiai

ir Ute­na (po 6,8 ba­lo). Vil­niu­je lai­ mės vi­dur­kis pa­pras­tai ba­lan­suo­da­ vo tarp še­še­to ir aš­tuo­ne­to. Į vieną ar kitą pusę svars­tyklės pa­kryp­da­vo pa­ly­gin­ti ne­smar­kiai. To­kius svy­ra­ vi­mus ga­li­ma sie­ti kad ir su oro per­ mai­no­mis. Pa­vyzd­žiui, že­miau­sią tašką vil­nie­čių nuo­tai­ka bu­vo pa­ sie­ku­si gruod­žio pra­džio­je, kai orai iš tikrųjų bu­vo su­bjurę, bet il­gai­niui pu­siaus­vy­ra grįžo.

Ver­ti­nant Vil­nių ir Lie­tuvą pa­sau­li­ nia­me kon­teks­te, rei­kia pa­stebė­ti, kad mūsų re­zul­ta­tai ne to­kie jau ir pra­sti.

Apy­tik­ris sep­ty­ne­to vi­dur­kis at­ro­do ne­tgi vi­sai so­lid­žiai. Pa­vyzd­žiui, Niu­ jor­ko (6,6 ba­lo) ar Lon­do­no (5,5 ba­lo) vi­dur­kis pa­ste­bi­mai ma­žes­nis. Ge­ riau­si re­zul­ta­tai už­fik­suo­ti Ma­ja­my­ je, Den­ve­ry­je, Ota­vo­je (8 ba­lai).

5

sausio 3–8, 2014

miestietė

Iš­šū­kis – bū­ti na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­ke Po dar­bo Vil­niaus tu­riz­mo ir pre­ky­bos vers­lo mo­kyk­lo­je Zi­ta Sprin­die­nė sku­ba na­mo ar­ba grei­čiau į ki­tą, daug jė­gų rei­ ka­lau­jan­tį dar­bą – at­lik­ti bend­ri­jos val­dy­ bos pir­mi­nin­ko pa­rei­gų.

Ga­bi­ja Ru­bins­kai­tė

Į penk­tą­ją de­šim­tį įko­pu­si kon­di­te­ ri­jos mo­ky­to­ja Z.Sprin­die­nė, kaip pa­ti tei­gia, yra di­de­lė es­te­ti­kos mė­ gė­ja. To­dėl ne­ga­li pa­kęs­ti ne­tvar­ kos ir neū­kiš­ku­mo. Bū­tent to­dėl ji ta­po dvy­li­kaaukš­čio na­mo Kal­va­ri­ jų gat­vė­je bend­ri­jos pir­mi­nin­ke.

– Kaip nu­spren­dė­te tap­ti bend­ ri­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ke?

– Šia­me na­me gy­ve­nu nuo jo pa­sta­ ty­mo – ki­tą­met šiam na­mui sueis 30 me­tų. Na­mo rei­ka­lais do­mė­jau­si nuo pat pra­džių – bu­vau val­dy­bos na­ rė, ta­čiau bu­vę pir­mi­nin­kai na­mo ir gy­ven­to­jų ge­ro­ve be­veik ne­si­rū­pi­no.

Pir­mi­nin­kai ne­teik­da­vo me­ti­nių at­ skai­tų, ne­reng­da­vo pri­va­lo­mų su­si­ rin­ki­mų, sa­va­va­lia­vo – vy­ra­vo au­ tok­ra­ti­nis val­dy­mas. Jie ne­pai­sė nei val­dy­bos na­rių, nei gy­ven­to­jų nuo­ mo­nės. Spren­di­mai bu­vo prii­ma­mi su nie­kuo ne­pa­si­ta­rus.

Dar­bai ne­vy­ko, bend­ri­jos biu­dže­ tas bu­vo iš­švais­ty­tas, vy­ra­vo chao­ sas. Neap­si­ken­tu­si su ki­tais ak­ty­ viais na­mo gy­ven­to­jais pra­dė­jau dar in­ten­sy­viau do­mė­tis esa­ma pa­ dė­ti­mi. Bu­vu­sio pir­mi­nin­ko pa­rei­ ka­la­vo­me, kad mums bū­tų pa­teik­ ta ket­ve­rių me­tų ūki­nės fi­nan­si­nės veik­los ata­skai­ta, ta­čiau bu­vęs pir­ mi­nin­kas tai da­ry­ti at­si­sa­kė.

Si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, kai bu­vęs na­ mo pir­mi­nin­kas su­si­rgo. Pa­gal ga­ lio­jan­čius įsta­ty­mus, su­si­rgus na­mo pir­mi­nin­kui, vie­nas iš val­dy­bos na­ rių tu­ri lai­ki­nai pe­rim­ti jo pa­rei­gas – tai pa­da­ry­ti su­ti­kau aš. Vė­liau bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas vi­suo­ti­nis bend­ri­ jos gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mas, per jį bu­vau iš­rink­ta bend­ri­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ke. Šias pa­rei­gas su­ti­kau ei­ti dėl to, kad rū­pė­jo su­tvar­ky­ti na­ mą, iš­siaiš­kin­ti man ir gy­ven­to­jams ki­lu­sius klau­si­mus.

– Ką nu­vei­kė­te ei­da­ma bend­ri­ jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas?

– Vi­sų pir­ma, no­rė­čiau pa­brėž­ti, jog dir­bu ne vie­na ir tik ke­tu­ris mė­ne­sius.

Vi­sus iš­ki­lu­sius klau­si­mus spren­ džia­me kar­tu su ki­tais val­dy­bos na­ riais. Vi­sus veiks­mus, su­si­ju­sius su na­mo tvar­ky­mu, de­ri­na­me tar­pu­ sa­vy­je. Pa­si­ta­rę nu­spren­dė­me, kad dar­bus pra­dė­si­me nuo rū­sio. Nu­si­ lei­dę į rū­sį la­bai nu­ste­bo­me, nes ten ra­do­me ne­ma­žai žiur­kių, – kvie­tė­ me spe­cia­lis­tus, jie per tris eta­pus jas iš­nai­ki­no. Iš rū­sio pa­tal­pų iš­va­lė­me šiukš­les. Bu­vau šo­ki­ruo­ta rū­sy­je ra­ du­si bu­vu­sio san­tech­ni­ko bu­vei­nę – čia jis ne­le­ga­liai bu­vo įsi­ren­gęs skal­ byk­lą ir du­šą. Jo pa­slau­gų ne­del­siant bu­vo at­si­sa­ky­ta, o jo užim­tos pa­tal­ pos bu­vo at­lais­vin­tos ir iš­va­ly­tos.

Sut­var­kė­me lif­tus – kvie­tė­me lif­ tų spe­cia­lis­tus, ir šie pa­kei­tė lif­tų li­no­leu­mus. Pa­sam­dė­me nau­ją va­ ly­to­ją – ji iš­švei­tė lif­tų sie­nas.

Virš dvy­lik­to aukš­to esan­čio­ se ap­leis­to­se pa­tal­po­se bu­vo ras­ta daug ra­kan­dų, ne­rei­ka­lin­gų daik­ tų, ku­rie bu­vo kau­pia­mi nuo na­mo

pa­sta­ty­mo lai­kų. Šias pa­tal­pas taip pat iš­va­lė­me.

Pa­kei­tė­me lau­ko du­ris, to­dėl da­ bar mus sau­go gra­žios, nau­jos me­ ta­li­nės du­rys. Kiek­vie­nas gy­ven­to­ jas tu­ri spe­cia­lų mag­ne­tu­ką ar­ba tik jam pri­klau­san­tį ko­dą, ku­rį įve­ dus ga­li įei­ti vi­dun. Taip na­mas ta­po sau­ges­nis – ap­si­sau­go­ja­me nuo pik­ ta­va­lių gra­fi­čių „meist­rų“ ir be­na­ mių, ku­rie pa­spau­dus šal­tu­kui len­da į dau­gia­bu­čių laip­ti­nes pa­si­šil­dy­ti.

Taip pat iš­da­žė­me fo­jė, nu­pir­ko­ me nau­jas pa­što dė­žu­tes.

Ge­ra­no­riš­kų gy­ven­to­jų dė­ka bu­ vo su­tvir­tin­ti ke­li ava­ri­nės būk­lės bal­ko­nai.

Vi­so na­mo ap­švie­ti­mas bu­vo pa­ keis­tas į ju­de­sio da­vik­lius rea­guo­ jan­čiu šiuo­lai­kiš­ku ap­švie­ti­mu.

Taip na­mo bend­ri­ja su­tau­po šiek tiek pi­ni­gų, nes švie­sa už­si­de­ga tik tam­siu pa­ros me­tu, kai da­vik­liai už­fik­suo­ja ju­dė­ji­mą.

Vis­kas įma­no­ma, kai to la­ bai sie­ki ir kai ap­ link sa­ve su­bu­ri ge­ ra­no­riš­kų, taip pat mąs­tan­čių žmo­nių gru­pę.

Žmo­nės: bend­ri­jos pir­mi­nin­kė Z.Sprin­die­nė tei­gia su­lau­kian­ti įvai­riau­sios gy­ven­to­jų

reak­ci­jos – nuo abe­jin­gu­mo ar net įžei­di­nė­ji­mų iki nuo­šir­džios pa­dė­kos.

– Ar do­mi­tės na­mo re­no­va­ci­ja?

– Na­mo re­no­va­ci­ja jau do­mė­jo­ mės. Į re­no­vuo­ja­mų na­mų są­ra­šą mes ne­pa­ten­ka­me, nes mū­sų na­mas ne­se­nas. Ta­čiau dėl da­li­nės re­no­va­ ci­jos ban­dy­si­me kreip­tis į sa­vi­val­ dy­bę. Jei pa­vyk­tų gau­ti lė­šų da­li­nei re­no­va­ci­jai – tvar­ky­tu­me bend­ ro nau­do­ji­mo laip­ti­nes, ku­rio­se yra iš­dau­žy­tų lan­gų.

– Kaip į pa­si­kei­ti­mus rea­guo­ja gy­ven­to­jai? Ar jau­čia­tės pa­lai­ ko­ma?

– Gy­ven­to­jų pa­si­tai­ko įvai­rių. Vie­ ni tei­gia, kad jiems nie­kas ne­rū­ pi, kad jie čia il­gai ne­gy­vens, to­ dėl jiems ne­rei­kia nei nau­jų du­rų, nei nau­jų pa­što dė­žu­čių. Bū­na to­ kių, ku­rie ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais ma­ne už­gau­lio­ja, kri­ti­kuo­ja at­lik­ tus dar­bus, yra vi­suo­met vis­kuo ne­ pa­ten­kin­ti. Ki­ti – džiau­gia­si, dė­ko­ ja ir net ran­ką pa­bu­čiuo­ja, nuo­lat ma­ne kal­bi­na ir šyp­so­si. Toks įver­ ti­ni­mas pa­ts ma­lo­niau­sias – su­tei­ kia nau­jų jė­gų dar­bui.

Jau­čiuo­si pa­lai­ko­ma, nes ge­ra­no­ riš­kų žmo­nių, ku­riems rū­pi jų gy­ve­ na­mo­ji ap­lin­ka, yra daug dau­giau nei pe­si­mis­tų, ku­riems nie­kas neį­ do­mu.

– Ką ža­da­te įgy­ven­din­ti atei­ ty­je?

– Ža­du ir to­liau ak­ty­viai da­ly­vau­ ti na­mo bend­ri­jos veik­lo­je. Su val­ dy­bos na­riais, su­lau­kę pa­va­sa­rio, ža­da­me da­žy­ti bend­ro nau­do­ji­mo laip­ti­nes, no­ri­me su­tvar­ky­ti pa­ grin­di­nius laip­tus prie įė­ji­mo, taip pat ža­da­me tvar­ky­ti ap­lin­ką, ku­ ri su­pa na­mą. Gal­būt pa­so­din­si­me de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų – mums vis­ kas prieš akis.

Apsk­ri­tai vi­siems siū­lau bū­ti bud­riems, są­ži­nin­giems, nea­be­jin­ giems ir be­si­do­min­tiems sa­vo gy­ve­ na­mą­ja ap­lin­ka. Vis­kas įma­no­ma, kai to la­bai sie­ki ir kai ap­link sa­ve su­bu­ri ge­ra­no­riš­kų, taip pat mąs­ tan­čių žmo­nių gru­pę.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

6

sausio 3–8, 2014

miestas

Vil­niaus me­tai: ko­kie bu­vo 20 Ko­kie bu­vo šie me­ tai? O ko­kie bus 2014-ie­ji? Vil­niaus mies­to val­džios at­ stovai pa­si­da­li­jo sa­vo min­ti­mis apie tai. Kaip vi­sa­da, val­ dan­tie­ji tiek į praei­ tį, tiek į atei­tį žvel­gia op­ti­mis­tiš­kai, opo­zi­ ci­ja – ne­gai­li kri­ti­kos.

Po­vi­las Sa­ba­liaus­kas p.sabaliauskas@diena.lt

Val­das Ben­kuns­kas

Vy­tau­tas Mi­lė­nas

2013-ie­ji

2013-ie­ji

Tė­v y­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­n ių de­mok­ra­t ų frak­ci­jos se­n iū­nas

K

a­d an­g i mū­s ų dar­b o są­ ly­gos opo­z i­c i­nės, tai la­ biau­siai džiau­g ia­mės tais veiks­mais, ku­r iais pa­v y­ ko su­stab­dy­ti, mū­sų ma­ny­mu, ža­lin­ gus spren­di­mus. Il­gai prie­ši­no­mės ir vie­šo­jo trans­por­to per­t var­kai (mū­ sų lū­kes­čiai, kad nau­dos ne­bus, pa­si­ tei­si­no), ir se­n iū­n i­jų nai­k i­n i­mui. Dar ne­si­bai­gė ir ko­va dėl per­tvar­k ų ši­lu­ mos ūky­je. Ka­dan­gi mū­sų dar­bas yra ste­bė­ti, kad val­dan­čio­sios dau­gu­mos spren­di­mai bū­tų nau­din­gi mies­tui, tai sar­gais ir te­ko dirb­ti. Bend­rai žiū­rint į praė­ju­sius me­tus, si­tua­ci­ja yra pa­blo­ gė­ju­si. Mies­to sko­los to­l iau smar­k iai au­ga. Ar­tė­ja­ma prie ne­mo­k u­mo ri­ bos, o nau­ji pro­jek­tai neat­ne­ša jo­kios nau­dos. Ge­riau­sias da­bar­ti­nio val­dy­ mo sti­liaus api­bū­di­ni­mas – po ma­nęs nors tva­nas. Tai ma­tant da­ro­si la­bai liūd­na. Gy­ve­na­ma šia die­na. Žiū­ri­ma, kaip čia paim­ti ko­kį pi­ni­gą ir jį kuo grei­ čiau iš­leis­ti. Rei­kė­tų vys­ty­ti pro­jek­tus, ku­rie tik­rai mies­tui nau­din­gi, o ne uto­ pi­niai. Toks neat­sa­kin­gas val­dy­mas ir sko­lų pa­li­ki­mas atei­tiems kar­toms ne­ lei­džia mums tei­gia­mai ver­tin­ti praė­ ju­sių me­tų.

2014-ie­ji

N

a, mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­ grin­di­nis do­ku­men­tas vis tiek yra jos biu­dže­tas. La­ bai lau­k ia­me jo pro­jek­to.

Ga­lų ga­le Sei­mas pa­d i­d i­no pa­ja­mų mo­kes­čio da­lį, ku­ri liks Vil­niu­je. Mies­ to biu­d že­tas di­dės 80–100 mln. li­t ų.

Ste­bė­si­me, ar tie pi­ni­gai vėl ne­bus lei­ džia­mi neat­sa­kin­gai. O gal prio­ri­te­tai bus su­dė­l io­t i taip, kad vil­n ie­čiai ga­ lės pa­sa­ky­ti, jog jų mo­ka­mi mo­kes­čiai yra pro­tin­gai ir ra­cio­na­liai pa­skirs­to­ mi. Aiš­ku, kol me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas yra val­džio­je, nie­ko ypa­tin­go mes ne­ si­ti­ki­me. Ta­čiau gal tie pi­ni­gai bus pa­ nau­do­ja­m i ra­cio­na­l iau ir bent sko­ los ne­beaugs? Vis­kas pri­k lau­so nuo pla­na­vi­mo. Šie­met biu­dže­to de­fi­ci­tas bu­vo 84 mln. li­tų. To­dėl teo­riš­kai tie pa­pil­do­mi pi­n i­gai leis­t ų kal­bė­t i apie biu­dže­to su­ba­lan­sa­vi­mą. Ta­čiau, kiek

So­cial­de­mok­ra­t ų par­t i­jos frak­ci­jos se­n iū­nas

A

š, kaip So­cia­l i­n ių rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, tu­ riu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai bu­ vo kuo pa­si­džiaug­ti. Iš ES lė­šų bu­vo re­no­vuo­ta ke­le­tas įstai­g ų, įgy­ven­din­ti di­de­li pro­jek­tai. La­biau­siai pa­vy­ko pa­ge­rin­ti psi­chi­nę ar fi­zi­nę ne­ ga­lią tu­rin­čių žmo­nių gy­ve­ni­mo są­ly­ gas. To­kie na­mai bu­vo ati­da­ry­ti Nau­ jo­jo­je Vil­nio­je ir Lakš­t in­ga­lų gat­vė­je.

Ge­rų spren­di­mų yra ir dau­giau. Šiaip me­tai bu­vo su­dė­t in­g i. Fi­nan­si­nė Vil­ niaus mies­to si­tua­ci­ja su­dė­t in­ga. Tai dau­ge­ly­je vie­tų mus stab­do ir ga­di­na nuo­tai­ką prieš nau­juo­sius me­tus. Aš esu dir­bęs ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­ mi ir šią pa­dė­tį esu iš­nag­ri­nė­jęs ga­na nuo­dug­niai. Jau se­niai Vil­niaus mies­ tas yra skriau­džia­mas. Kau­nas gau­na gal 94 ar 95 pro­c. mies­te su­ren­ka­mo pa­ja­mų mo­kes­čio. O Vil­nius nuo da­bar tik 48 pro­c. Iki tol bu­vo tik 40 pro­c. Šis klau­si­mas ir­gi rei­ka­lau­ja spren­di­mo.

2014-ie­ji

M

a­nau, kad jie tu­r i nu­si­ sek­ti. Pir­miau­sia po­stū­ mis jau bu­vo su­teik­tas Vy­riau­sy­bės. Kal­bu apie mies­tui ski­ria­mą di­des­nę pa­ja­mų mo­ kes­čio da­lį. Tai ge­ro­kai pa­di­dins pa­ra­ mą Vil­n iaus mies­tui. O šiaip aš ma­ nau, kad į atei­t į vi­sa­da rei­k ia žvelg­t i op­ti­mis­tiš­kai. Ti­kiu, kad bus ir ki­tų ge­ rų spren­di­mų.

vie­šo­jo trans­por­to per­t var­ka. Kiek pa­me­nu, apie tai bu­vo gau­siai ra­šy­ta ir spau­do­je, ir tik­rai čia bu­vo su­lau­žy­ta daug ie­čių. Daug kas pra­na­ša­vo chao­ są, bet vis­kas lyg ir išė­jo tik­rai ne­blo­gai.

Chao­so ne­su­kel­ta, spūs­čių ne­pa­dau­ gė­jo, žmo­nės vie­šuo­ju trans­por­tu pa­ ten­kin­ti, mes ga­lė­jo­me šiek tiek at­nau­ jin­ti au­to­bu­sų par­ką. Tuo la­biau­siai ir ga­lė­čiau pa­si­džiaug­ti. Ma­nau, kad šio to pri­trū­ko ener­ge­ti­kos sri­ty­je, ku­rios at­sto­vas esu ir aš. Jei­gu bū­tų bend­ras su­ta­ri­mas tarp mies­to sa­vi­val­dy­bės ir cent­ri­nės val­džios, bū­tų ga­li­ma pa­da­ ry­ti kur kas dau­giau. Vil­niaus mies­tas tu­ri ši­lu­mi­nę elekt­ri­nę, ku­ri efek­ty­viai veik­da­ma ga­lė­tų rin­ką ap­rū­pin­ti ir pi­ ges­ne elekt­ros ener­gi­ja, ir vil­nie­čiams tiek­ti pi­ges­nę ši­lu­mą. Ta­čiau tam rei­ kia cent­ri­nės val­džios ne tik dek­la­ra­ ty­vių kal­bų apie pa­ra­mą, bet ir rea­lių tei­sės ak­tų. Ti­kiuo­si, ki­ti me­tai tuo po­ žiū­r iu bus ge­res­n i ir 2014-ųjų pa­bai­ go­je ga­lė­si­me pa­si­d žiaug­t i konk­re­ tes­niais re­zul­ta­tais. Kol kas tu­ri­me tik pro­jek­tus ir ste­bi­me si­tua­ci­ją.

2014-ie­ji

J

au pa­tvir­tin­tas pa­grin­di­nis biu­ dže­tas ir Vil­niui nu­ma­to­ma pa­ di­din­ti pa­ja­mų mo­kes­čio da­l į, ku­ri virs­tų į pa­pil­do­mą šim­tą mi­l i­jo­nų. Ma­nau, kad mes ga­lė­si­me at­si­spir­ti nuo to sko­lų dug­no ir pa­ma­ žu pra­dė­si­me grą­žin­ti sko­las tiek sa­vi­ val­dy­bės įmo­nėms, tiek ki­tiems ūkio su­bjek­tams, o sa­vi­val­dy­bė taps pa­t i­ ki­mes­ne par­tne­re. Kai tap­si­me pa­ti­ki­ mes­ne par­tne­re, ga­lė­si­me be to­kios di­ de­lės ri­zi­kos pirk­ti pa­slau­gas.

2013-ie­ji

2013-ie­ji

2013-ie­ji

M

e­tai bu­vo ne­nuo­bo­dūs.

Vie­nas dar­bų, ku­ris bu­ vo pla­č iau­s iai svars­ to­mas, ko ge­ro, bu­vo

K

al­bant apie 2014-uo­sius, rei­ kia pa­brėž­ti, kad daug dar­bų jau pra­dė­ti. Ne­ga­liu iš­skir­ti ko­kių nors pro­jek­tų, bet žiū­ riu į juos komp­lek­siš­kai. Kai kas yra idė­ jų, kas kas in­ves­ta­vi­mo, kai kas pro­jek­ta­ vi­mo lyg­me­ns, kai kas jau be­veik baig­ta, bet trūks­ta pi­ni­gų. Tai­gi la­bai daug dar­ bi­nių klau­si­mų, ku­riuos rei­kia kiek­vie­ną die­ną spręs­ti, ju­dė­ti į prie­kį ir da­ry­ti.

Len­k ų rin­ki­mų ak­ci­jos frak­ci­jos se­niū­nas

Vi­ce­me­ras

„Taip“ ju­dė­ji­mo frak­ci­jos se­n iū­nas

2014-ie­ji

Ta­deu­šas Lav­ry­no­vi­čius

Jo­nas Pins­kus

Kęs­tu­tis Nė­nius

Džiu­gu, kad vis­kas iš­si­spren­dė. Dar sma­giau, kad vil­nie­čiams mū­sų įvyk­ dy­tas pro­jek­tas la­bai pa­ti­ko ir ta­po vie­ nu lan­ko­miau­sių ob­jek­tų. Dar džiu­gi­ na Liep­kal­nio kal­nas. Sma­gu, kad įvy­ko kon­kur­sas, at­si­ra­do ge­ri in­ves­tuo­to­jai, ku­rie iš kar­to pa­da­rė daug ge­rų dar­bų.

Ma­nau, kad jau ki­tą žie­mą jis žmo­nėms su­teiks ne­ką ma­žiau džiaugs­mo nei Se­ rei­kiš­kių par­kas. Vis­kas, ką aš ku­ra­vau ir kas nuo ma­nęs pri­klau­sė, pa­vy­ko. Bu­ vo da­ly­kų, kur nuo­mo­nės iš­si­sky­rė ar­ ba ir iki šiol te­be­sis­ki­ria. Pa­vyz­džiui, na­ cio­na­li­nio sta­dio­no klau­si­mas. Ma­no nuo­mo­ne, mes jį tu­ri­me pa­baig­ti. Tam pri­ta­ria ir Vy­riau­sy­bė. Me­ro nuo­mo­ nė ki­to­kia – jis to sta­dio­no ne­no­ri. Tai­ gi čia toks dis­ku­si­nis klau­si­mas. Ban­ dom gin­čy­tis ar­gu­men­tų kal­ba... Nuo pat pra­džių ne­la­bai pri­ta­riau ir „Air Li­ tua­ni­cos“ pro­jek­tui. Tai ir­gi dis­ku­si­nis klau­si­mas, ir aš ne­ži­nau, ar me­rui pa­ vyks įro­dy­ti, kad jis tei­sus.

N

u­džiu­gi­no la­bai daug kas.

Il­gai ke­lią sky­nė­si bio­ku­ro ga­myk­lų sta­ty­bos, bet jos jau vyks­ta. Tai la­bai svar­ bus pro­jek­tas vi­sam Vil­niaus re­gio­nui.

Tai su­da­rė są­ly­gas ir at­lie­koms de­gin­ti.

Tai­gi vi­sa at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma pe­ rei­na į aukš­tes­nį lyg­me­nį. Jų ne­be­rei­kės vež­ti į Ka­zo­kiš­kių są­var­ty­ną. Tai ma­ne la­bai džiu­gi­na. Bu­vo daug pro­ble­mų dėl Ber­nar­di­nų so­do: ir dėl ar­cheo­lo­gi­ jos, ir dėl ar­chi­tek­tū­ros, ir dėl me­džių...

M

an pir­m iau­sia atei­na į gal­vą vie­nas ma­no pa­ sie­ki­mas. Kai bu­vo pla­ nuo­ja­mos lė­šos mies­tui tvar­ky­ti iš ES 2014–2020 m. pro­gra­mos, pa­vy­ko pa­siek­ti, kad jų bū­tų ski­ria­ma ir Mar­k u­čių re­g io­nui. Čia iš tik­r ų­jų yra la­bai su­dė­tin­ga tiek inf­rast­ruk­tū­ ros, tiek van­den­tie­kio pa­dė­tis. Gal čia mums pa­vyks ką nors nu­veik­ti. Ap­ mau­džiau­sia ir ne­sma­giau­sia yra dėl Vil­niaus ap­skri­ties at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro. No­rė­ta jį pa­vers­t i mo­der­n ia įmo­ne, o ji pa­te­ko į la­bai su­dė­tin­gą fi­ nan­si­nę pa­dė­tį, yra ar­ti bank­ro­to. Jam pa­dė­ti rei­kės iš žmo­nių pi­ni­gų ir dėl to tik­rai ne­sma­gu.

7

sausio 3–8, 2014

miestas

Tomo Lukšio / BFL nuotr.

013-ieji? Ko­kie laukia 2014-ieji?

2014-ie­ji

V

als­t y­b ė pa­d i­d i­no gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio da­ lį, grįž­tan­čią į mies­to biu­ dže­tą, nuo 40 iki 48 pro­c.

Skai­čiuo­ja­ma, kad taip bus gau­na­ma net iki 150 mln. li­tų. Tai­gi tai ge­ra pro­ga grą­žin­ti sko­las, įvyk­dy­ti pro­jek­tus, ku­ rie bus tik­rai nau­din­gi mies­tui. Aiš­ku, dar anks­ti kal­bė­ti apie biu­dže­to su­ba­ lan­sa­vi­mą, bet žiū­rė­sim ir ban­dy­sim tai pa­siek­ti.

Ge­di­mi­nas Ru­džio­nis

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos se­niū­nas

2013-ie­ji

D

žiau­g iuo­si, kad 2013-ie­ji, ne­lai­min­gi me­tai, bai­gė­si ir Vil­nius te­bes­to­vi, o vil­nie­ čiai gy­vi. Ta­čiau bė­da ta, kad Vil­niaus mies­tas ir sa­vi­val­da ei­na že­myn. Gre­sia fi­nan­si­nis bank­ro­tas, o nuo­sto­liai di­des­ni nei biu­dže­tas. Biu­ dže­tas di­de­lis, bet sko­los jį vir­ši­ja. Štai jums ir ge­ra, ir blo­ga nau­jie­nos. Tai ir di­džiau­sia bė­da. Mū­sų frak­ci­ja ma­no, jog reik­tų taip ūki­nin­kau­ti, kad tu­ri­mas mies­to tur­tas duo­tų ko­kią nors nau­dą.

Da­bar nau­dos pa­ts mies­tas ne­gau­na, o tik žiū­ri, kaip ga­lė­tų ką nors gau­ti iš Vy­ riau­sy­bės, kaip pa­si­sko­lin­ti (nors ne­la­ bai kas jau no­ri mums sko­lin­ti). Iš­lai­ dau­ja­ma į kai­rę ir į de­ši­nę. Džiu­gu, kad at­si­ra­do oro li­ni­jų bend­ro­vė. Aiš­ku, aš tai sa­kau su iro­ni­ja. Liūd­na, kad tam iš­ leis­ta 20 mln. li­tų, o žmo­nėms daž­nai grą­ži­na­mi bi­lie­tai, lėk­tu­vai tai skren­da, tai ne­skren­da. Tai toks juo­kų kam­pe­lis, ku­ris Vil­niui kai­nuo­ja la­bai bran­giai.

Džiu­gu, kad tu­ri­me spor­to mo­kyk­lų, bet liūd­na, kad jos nai­ki­na­mos. Bu­vo de­šimt, o li­ko trys. Po Rū­tos Mei­lu­ty­tės per­ga­lių me­ras į krū­ti­nę mu­šė­si ir sa­kė, kad ba­sei­nai sto­vės ko­ne kiek­vie­na­me mik­ro­ra­jo­ne, o da­bar ma­to­me, kad lik­ vi­duo­ja­mas be­ne pa­sku­ti­nis. Sa­ko­ma, kad at­seit tau­py­mo su­me­ti­mais. Štai ki­ta ran­ka duo­da­mi 8 mln. li­tų ko­man­ doms, ku­rios at­sto­vau­ja ne Vil­niui, o Lie­tu­vai. Bū­tų ga­li­ma ras­ti dar daug da­ ly­kų, ku­riems mes nuo­sek­liai prie­ši­na­ mės. Pa­vyz­džiui, la­bai blo­gai, kad sa­vi­ val­dy­bė pa­si­ža­dė­jo su­mo­kė­ti 72 mln. li­tų ši­lu­mos tink­lams už filt­rų sta­ty­bą, nors dar net neaiš­ku, ar jie iš­vis bus pa­ sta­ty­ti. Leng­va ran­ka mies­to tur­tas yra

pra­sko­li­na­mas ir pa­skui ati­duo­da­mas nuo­mi­nin­kui, nes sko­los ver­tė vir­šys įmo­nės ver­tę.

2014-ie­ji

N

uo­tai­kos tu­r i bū­t i to­k ios, kad bū­t um pa­s i­ren­g ęs kiek įma­no­ma at­sa­kin­giau dirb­ti ta­vim pa­ti­kė­ju­sių vil­ nie­čių la­bui. Mes esam ta­ry­bos na­riai.

Jei­gu kas nors pra­de­da ma­ny­ti, kad jis la­bai ypa­tin­gas, tai aš pa­ro­dau į gat­vę ir pa­sa­kau, jog ten vaikš­to mū­sų vir­ši­ nin­kai ir mes vyk­do­me jų va­lią. La­bai liūd­na, kad su­nai­kin­tos se­niū­ni­jos, nes sa­vi­val­dos tu­ri bū­ti ar­čiau žmo­gaus, o se­niū­ni­ja yra ta že­miau­sia gran­dis, ku­ ri yra ar­čiau­siai. Iki tol se­niū­nai ne­ga­ lė­jo nie­ko spręs­ti, ne­tu­rė­jo fi­nan­si­nių ga­lių, bu­vo ski­ria­mi, o ne ren­ka­mi. Da­ bar vis­kas iš­spręs­ta vie­nu mos­tu – se­ niū­n i­jos pa­pras­č iau­s iai už­da­r y­tos.

Ne­pai­sant gy­ven­to­jų ap­k lau­sos re­ zul­ta­t ų. 70 pro­c. gy­ven­to­jų to ne­no­ rė­jo. Tai kas yra ta­ry­bos vir­ši­nin­kai?

Liūd­na, kad sa­vi­val­da tols­ta nuo žmo­ nių. Siek­si­me, kad ji bū­tų ar­čiau. Jei­gu bū­tų mū­sų va­lia, tai se­niū­nai bū­tų ren­ ka­mi, tu­rė­tų įga­lio­ji­mus, fi­nan­si­nes ga­ lias. Mies­tas juk yra gy­ven­to­jai. Ne­bū­ tų žmo­nių, ne­bū­tų ir mies­to.

Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius

Vil­niaus mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rius

2013-ie­ji

S

u­dė­t in­ga įvar­dy­t i pa­g rin­d i­ nius praė­ju­sių me­t ų dar­bus, nes pa­da­ry­ta tik­rai daug. Pir­ miau­sia no­rė­čiau pra­dė­ti nuo vie­š o­j o trans­p or­to op­t i­m i­z a­v i­mo ir pa­ga­l iau baig­to vil­n ie­čio kor­te­lės pro­jek­to. Šiais me­tais gat­vė­se pra­dė­ jo va­ž i­nė­t i ne tik še­ši grei­t ų­jų marš­ ru­tų au­to­bu­sai, bet iš­rie­dė­jo ir 18 nau­ jų eko­lo­g iš­k ų au­to­bu­sų. Ši per­tvar­ka kas­met leis su­tau­py­ti be­veik 20 mln. li­ tų. Nuo 2011 m. „Vil­niaus vie­šo­jo trans­ por­to“ sko­lą pa­vy­ko su­ma­žin­ti be­veik 74 mln. li­tų – nuo 182,5 iki 109 mln. li­tų.

Ki­tas svar­bus as­pek­tas vie­šo­jo trans­ por­to sek­to­riu­je yra vil­nie­čio kor­te­lė.

Juk dar prieš ke­lis mė­ne­sius elekt­ro­ni­ nio bi­lie­to pro­jek­tas bu­vo su­stin­gęs, o kios­kuo­se vil­nie­čiai pir­ko po­pie­ri­nius bi­l ie­tus. Be to, vil­n ie­čio kor­te­lę ga­l i­ ma sėk­min­gai pa­si­pil­dy­t i ir in­ter­ne­

tu. Taip pat pa­ga­liau to­kio­mis pa­čio­ mis kon­ku­ren­ci­nė­mis są­ly­go­mis kaip ir įmo­nės „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­ tas“ au­to­bu­sai bei tro­lei­bu­sai gat­vė­se pra­dė­jo dirb­ti trys pri­va­tūs ve­žė­jai.

Vis dar vie­na di­d žiau­sių už­duo­č ių koa­l i­ci­jai iš­l ie­ka iki­mo­kyk­l i­nio ug­dy­ mo per­tvar­ka. Per pa­sta­r uo­sius dve­ jus me­t us vie­t ų trū­k u­mas sos­t i­nės dar­že­l iuo­s e su­ma­ž in­t as 3,4 tūkst., vien per šiuos me­t us su­k ur­t a 2,5 tūkst. nau­jų vie­tų. Be to, San­ta­riš­kė­se lapk­ri­t į pra­dė­tas sta­ty­ti pir­ma­sis nuo mik­ro­ra­jo­no įkū­r i­mo lop­še­l is-dar­že­ lis. Nu­ma­to­ma, kad, pa­bai­g us jo sta­ ty­bas 2015 m., jį ga­lės lan­ky­ti dau­g iau nei 220 vai­k ų. Ži­no­ma, ne­pa­m irš­k i­me ir šil­dy­mo – šiais me­tais, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais, ši­lu­mos kai­na ma­žė­jo net 12 pro­c. Esa­ me priė­mę daug spren­di­mų ir pra­dė­ję daug pro­jek­tų, tarp jų – at­lie­kų de­gi­ni­ mo ga­myk­los sta­ty­bos dar­bai. 70 mln. eu­rų (apie 240 mln. li­tų) kai­nuo­sian­ti ga­myk­la, ku­rios 51 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­ so bend­ro­vei „Ree­ner­gy“, o 49 pro­c. – bend­ro­vei Vil­niaus ši­lu­mos tink­lams, dar­bą pra­dės 2015 m. tre­čią ket­vir­t į.

Pra­dė­jus veik­ti šiai ga­myk­lai ši­lu­mos ta­ri­fas mies­te ga­li ma­žė­ti iki 10 pro­c., įgy­ven­d i­nus 3-io­sios ter­mo­fi ­ka­ci­nės elekt­r i­nės kon­ver­si­jos į bio­k u­rą pro­ jek­tą – apie 25 pro­c.

Taip pat di­de­lis dė­me­sys šiais me­tais bu­vo ski­ria­mas ir inf­rast­ruk­tū­rai – pa­ baig­tas ne tik va­ka­r i­n io ap­l ink­ke­l io ant­ra­sis eta­pas, bet ir Vil­niaus išo­ri­nis pie­ti­nis ap­link­ke­lis, per re­kor­di­n į lai­ ką pa­baig­ta ir ati­da­ry­ta Žir­nių gat­vės bei oro uos­to jung­tis, su­tvar­ky­ta dau­ giau nei 42 gat­vės ir įvai­rių gat­vių ruo­ žai, ku­rių bend­ras il­gis sie­kia be­veik 18 km, tarp jų – ir Šven­ta­ra­gio gat­vė.

Be to, pa­ga­liau į gat­ves su­grį­žo oran­ži­ niai dvi­ra­čiai. 200 oran­ži­nių dvi­ra­čių šiais me­tais bu­vo ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ ti 24 „Cyc­lo­Ci­ty“ nuo­mos punk­tuo­se.

Taip pat šiais me­tais spė­jo­me pa­tvir­ tin­ti ir dvi­ra­čių spe­cia­lų­jį pla­ną, ku­ris už­tik­rins sta­bi­lią dvi­ra­čių ta­kų plėt­rą, – iki 2020 m. Vil­niu­je jų bus 219 km.

lį dėl Ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­t i­mų. Vie­na svar­biau­ sių prie­ž as­č ių, dėl ku­r ios Vil­n iaus mies­to sko­los smar­k iai di­dė­jo 2007– 2010 m., bu­vo Vy­r iau­sy­bės ne­t in­ka­ mas gyventojų pajamų mokesčio pa­ ja­mų pla­na­vi­mas.

Aiš­ku, ir to­liau sprę­si­me švie­ti­mo pro­ ble­mas. Pla­nuo­ja­me, kad ki­tais me­tais Vir­šu­liš­kė­se, Šo­lo­mo Alei­che­mo gim­ na­zi­jos pa­tal­po­se, bus įkur­din­tas 240 vie­t ų dar­že­l is, taip pat į pa­bai­gą eis San­ta­riš­kių dar­že­lio sta­ty­bos.

Be to, pla­nuo­ja­me baig­ti Ge­le­ži­nio Vil­ ko ir A.Goš­tau­to gat­vių via­du­ko sta­ty­ bos dar­bus, įreng­ti dar 12 nau­jų oran­ži­ nių dvi­ra­čių nuo­mos punk­tų, gat­vė­se pra­dės va­ži­nė­ti dar 41 nau­jas eko­lo­giš­ kas au­to­bu­sas ir, ži­no­ma, at­si­ras dar dau­giau pri­va­čių ve­žė­jų, kad su­si­sie­ ki­mas mies­te bū­tų kiek įma­no­ma pa­ to­ges­nis kiek­vie­nam vil­nie­čiui.

Aiš­ku, at­gims ir de­ši­ny­sis Ne­ries kran­ tas, ku­ris dar 2013-ai­siais vir­to vie­na di­ džiau­sių sta­ty­bos aikš­te­lių. 2014 m. pla­ nuo­ja­me, kad bus baig­tos Kons­ti­tu­ci­jos pr. 29 (K29) sta­ty­bos. Pa­bai­gus šį 108 mln. li­tų in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą, bus su­kur­ ta 1800 dar­bo vie­tų. Taip pat pa­bai­gus lo­gis­ti­kos cent­ro pir­mo­jo eta­po sta­ty­ bas Vai­do­tuo­se Vil­nius bus su­jung­tas su Klai­pė­da. Bū­tent čia kas­met bus per­ krau­na­ma iki 100 tūkst. kon­tei­ne­rių.

Vil­nius au­ga, da­ro­me vis­ką, kad jis tap­ tų re­g io­no ly­de­riu ir op­ti­mis­tų mies­ tu. Apk­lau­sos ro­do, jog mū­sų re­zul­ta­ tai sėk­min­g i, – net 93 pro­c. vil­nie­čių yra pa­ten­kin­ti gy­ve­ni­mu Vil­niu­je. Ti­ ki­mės, kad 2014-ai­siais šis skai­čiaus tik augs .

ri­me mo­der­niau­sius Eu­ro­po­je dumb­lo ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nius. O tai reiš­kia, kad nuo­te­kų kva­pai ne­var­gins gy­ven­to­jų.

Vyk­do­ma van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra Avi­žie­ niuo­se, Pa­vil­nio gy­ven­vie­tė­je, Gri­giš­kė­ se, Kai­rė­nuo­se, Gal­giuo­se ir kt. Vil­nius pir­ma­sis Lie­tu­vo­je, pa­tvir­ti­nęs Vy­res­ nio am­žiaus as­me­nų prie­žiū­ros stra­te­ gi­ją, ima­si iš es­mės spręs­ti įsi­se­nė­ju­sias glo­bos ir slau­gos pro­ble­mas. Pi­lai­tė­je gy­ ve­na daug jau­nų šei­mų, daug vai­kų, jų pa­to­gu­mui ati­da­ry­tas Pi­lai­tės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras. Sut­var­ky­ta bu­vu­sio Se­rei­kiš­kių par­ko te­ri­to­ri­ja, ati­da­ry­tas Ber­nar­di­nų par­kas su nuo­sta­bia vai­kų žai­di­mo aikš­te­le. No­rė­tu­me ir vis­ką da­ ry­si­me, kad ge­rų vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių at­si­ras­tų kiek­vie­na­me kie­me. Ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad Vil­nius tam­pa pa­trauk­les­nis ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams, kaip pa­vyz­dį ga­liu pa­mi­nė­ti „Ikeos“ in­ves­ti­ci­jas.

2014-ie­ji

P

la­nuo­ja­ma San­ta­riš­kių dar­že­ lio sta­ty­ba. Ma­no­me, kad 2014 m. dar­že­lių pro­ble­ma bus iš­ spręs­ta. Mo­kyk­los re­no­vuo­ ja­mos. Re­no­vuo­ja­mas ir Šv. Ro­ko li­go­ ni­nės pa­sta­tas. Rei­kia pa­mi­nė­ti, kad 2014-ai­siais pra­de­da­mas mo­der­nus gat­vių ap­švie­ti­mo pro­jek­tas. Bus re­no­ vuo­ti Vil­niaus gat­vių ap­švie­ti­mo tink­ lai, o tai leis elekt­ros ener­gi­jos su­var­to­ ji­mą su­ma­žin­ti 50 pro­c. Ma­lo­nu, kad šie­met Vil­nius ta­po Ge­riau­sia Ka­lė­dų sos­ti­ne. No­riu nu­teik­ti vil­nie­čius op­ti­ mis­tiš­kai ir pa­lin­kė­ti svar­biau­sio, ma­no ma­ny­mu, da­ly­ko – mei­lės. Mei­lės vai­ kams, se­ne­liams, mei­lės vie­nų ki­tiems ir mies­tui, ku­ria­me gy­ve­na­me. Tai pa­ dės nu­ga­lė­ti vi­sus 2014-ųjų iš­šū­kius.

* Su vi­ce­me­ru Ja­ros­la­vu Ka­mins­kiu su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko.

Na­tal­ja Šliach­tič

Dar­bo par­t i­jos frak­ci­jos se­n iū­nė

2013-ie­ji

2014-ie­ji

D

ar­bai tik­rai ne­sus­tos ir vil­ nie­čiai, kaip ir praė­ju­siais me­tais, ga­lės ma­t y­t i be­si­ kei­č ian­č ią Lie­t u­vos sos­t i­ nę. Taip pat steng­si­mės, kad sa­vi­val­ dy­bės sko­los au­g i­mas sta­bi­li­zuo­tų­si.

Vy­r iau­sy­bė įver­t i­no su­dė­t in­gą sos­ ti­nės fi­nan­si­nę si­t ua­ci­ją ir pa­d i­d i­no mies­tui ten­kan­čią gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio da­lį nuo 42 iki 50 pro­c. Šiuo me­tu sko­la pa­sie­kė per 1,3 mlrd. li­tų ri­ bą. Mies­tas pa­ty­rė 18 mln. li­tų nuo­sto­

K

ai esi val­džio­je, ne­ga­li sau leis­ti bū­ti va­di­na­mo­jo­je poil­ sio zo­no­je. Vi­sa­da pri­va­lai bu­dė­ti, pa­tei­sin­ti tau tau­tos pa­ti­kė­tą man­da­tą. Vil­niaus mies­to gy­ ven­to­jų la­bui dir­ba aš­tuo­ni Dar­bo par­ ti­jos Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­riai, tarp jų yra jau­niau­sias po­li­ti­kas (tur­būt) vi­so­ je Lie­tu­vo­je. Nu­veik­ta daug. Nors spren­ di­mų priė­mi­mas vyks­ta sun­kiai. Trūks­ ta fi­nan­si­nių iš­tek­lių, bend­ra­dar­bia­vi­mo tarp par­ti­jų, komp­ro­mi­si­nių spren­di­mų priė­mi­mo pa­tir­ties. Vil­niu­je ga­lų ga­le tu­

1,133

mlrd. litų

– toks 2014-ųjų Vilniaus biudžetas ir tai yra 121 mln. litų daugiau nei 2013-aisiais.

8

sausio 3–8, 2014

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Politikų tribūna

Vals­ty­bės vai­ri­nin­kas Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

P Eu­ras Lie­tu­vo­je Valentinas Beržiūnas

Š

iais me­tais Lie­tu­vo­je daug bus kal­ ba­ma apie eu­rą, nes bend­rą ES va­ liu­tą lie­tu­viai, re­g is, įsi­ves, kaip tai pa­da­rė lat­viai ir es­tai. Eu­ro klau­si­ mas – gry­nai po­l i­ti­nis.

Iš prin­ci­po nie­kas pa­kei­t us va­l iu­tą ne­si­ keis, iš­sky­r us tai, kad, ma­t yt, dėl vi­d i­n ių kul­tū­ri­nių prie­žas­čių kai kam, o gal ir dau­ ge­liui nie­žės ran­kos pa­si­nau­do­ti si­tua­ci­ja pa­ke­l iant kai­nas.

Kai­nos vei­k iau­siai pa­k ils, nors ir taip ki­lo.

Ko­kia vi­sai ša­liai bus nau­da? Na, ties­mu­kai kal­bant, tu­rė­da­m i eu­rą eko­no­m iš­kai ir fi­ nan­siš­kai griū­si­me tik tuo at­ve­ju, jei grius vi­sa eu­ro zo­na... Šiuo at­ve­ju eu­ras, sa­k y­ čiau, vi­sai ne­blo­gas sau­g ik­lis.

„Ma­to­ma“ Lie­tu­va bu­vo tik tuo­met, kai šo­ko į akis Ru­si­jai. Įdo­miau tai, kad Lie­tu­vos eli­to na­riai eu­ro klau­si­mą su­vo­k ia kaip pres­ti­žo. Esą jei lat­ viai tu­ri eu­rą, es­tai tu­ri, kaip ga­li­me ne­tu­rė­ ti mes... Ar­ba kaip mes at­ro­dy­si­me Eu­ro­po­ je, jei ne­tu­rė­si­me eu­ro?

Na, skam­ba dau­g iau nei keis­tai. Vis­g i to­k ie Lie­tu­vos val­dan­čio­jo eli­to ar­gu­men­tai ne­ ste­bi­na. Pres­ti­žas, re­g is, – vie­nas svar­biau­ sių Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lų. Pa­si­ bai­gus pir­mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai Lie­tu­ vos už­sie­nio po­li­ti­kos pla­nuo­to­jai džiau­gė­ si, jog bu­vo pa­ste­bė­ti ir net pa­g ir­ti Eu­ro­po­ je. De­ja, kol kas ne­gir­dė­ti kal­bų, ko­kią rea­lią (ap­čiuo­pia­mą) nau­dą da­vė pir­mi­n in­ka­vi­ mas Lie­tu­vai, jos žmo­nėms, eko­no­mi­kai...

Pa­na­ši idė­ja – „bū­ti ma­to­miems Va­ka­ruo­se“ – Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ko­je do­mi­na­vo ir nuo 2004 m. Ta­da daug kal­bė­ta apie va­di­ na­mą­ją re­gio­no ly­de­rys­tę. Tie­sa, „ma­to­ma“ Lie­tu­va bu­vo tik tuo­met, kai šo­ko į at­la­pus Ru­si­jai. Ne­nuos­ta­bu, kad grei­tai re­gio­no ly­ de­rys­tė iš­si­kvė­pė, nes bu­vo be tu­ri­nio.

Grįž­tant prie eu­ro, no­rė­tų­si rea­lių skai­čia­ vi­mų – kuo nau­din­gas eu­ras, o kuo ga­li bū­ ti ža­l in­gas ša­l ies gy­ven­to­jams? Ne­si­no­rė­ tų sku­bė­ji­mo šiuo klau­si­mu. Ki­tos ES vals­ ty­bės, tarp jų Len­k i­ja ir Če­k i­ja, su eu­ru ne­ sku­ba. Ir dėl to nei len­kai, nei če­kai ne­si­jau­ čia ne­vi­sa­ver­čiai Eu­ro­po­je.

Ki­tas klau­si­mas – ne­tu­rė­tų bū­ti ig­no­ruo­ja­ ma žmo­nių va­lia. Vi­suo­me­nės nuo­tai­kos – svar­bios. Už už­da­rų du­rų to­kio ly­gio spren­ di­mai ne­ga­l i bū­ti prii­ma­mi.

rem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, įver­ ti­nęs Vy­riau­sy­bės me­tų dar­bą, gai­li­ si tik įstri­gu­sių de­ry­bų su „Gazp­rom“ ir „Chev­ron“ pa­si­trau­ki­mo, o pen­si­ jų at­kū­ri­mas, anot jo, ne­bus paanks­tin­tas. Į Tur­niš­kes prem­je­ras ža­da kel­tis tik Sei­mo pri­vers­tas, o kal­bas apie su­si­ta­ri­mą su Da­lia Gry­baus­kai­te ne­da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se va­di­na są­moks­lo teo­ri­jo­mis.

– Prem­je­re, praė­jus me­tams, ku­rie be­ veik su­tam­pa su Vy­riau­sy­bės dar­bo me­ tais, gal­būt jau ga­li­te įver­tin­ti di­džiau­ sias sa­vo Vy­riau­sy­bės ne­sėk­mes bei di­džiau­sius pa­sie­ki­mus? Ga­li­te pra­dė­ ti ir nuo pliu­sų.

– Aš no­rė­čiau, kad Lie­tu­vo­je tiek po­li­ti­kų, tiek žur­na­lis­tų po­žiū­ris keis­tų­si ir vi­si pra­dė­tų kal­bė­ti nuo po­zi­ty­vių da­ly­kų, nes tas pe­si­miz­ mas jau­nus žmo­nes žlug­do. Ži­niask­lai­da, ma­ nau, prie to tu­rė­tų la­biau­siai pri­si­dė­ti. Vie­nas ko­le­ga, lie­tu­vis, ne­se­niai grį­žęs iš Aust­ra­li­jos, ku­ris bend­rau­ja su jau­ni­mu, man pa­sa­ko­jo, kad jau­ni­mui yra įskie­py­ta min­tis emig­ruo­ ti iš Lie­tu­vos. Mes tu­ri­me su­pras­ti, jog esa­me ma­ža ša­lis ir tu­ri­me kal­bė­ti po­zi­ty­viai.

Kal­bant apie klai­das, ne­no­rė­čiau pa­brėž­ti „klai­dų“ – gal­būt bu­vo kel­tų tiks­lų, prio­ri­te­ tų, ku­rie ne­bu­vo įgy­ven­din­ti dėl įvai­rių prie­ žas­čių. Pir­ma, mes, pa­vyz­džiui, ti­kė­jo­mės, kad gal­būt mums pa­vyks su­si­tar­ti su „Gazp­ rom“. Apie tai bu­vo kal­ba­ma­si ir su Ru­si­jos prem­je­ru Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­vu Sankt Pe­ ter­bur­ge, kad iki va­sa­ros pa­vyks su­si­tar­ti ir du­jų kai­na Lie­tu­vai bus tei­sin­ga. Bet vis dėl­to ko­kius du mė­ne­sius jo­kių „Gazp­rom“ at­sa­ky­ mų į tam tik­rus savo pa­siū­ly­mus ne­ga­vo­me.

Ma­nė­me, kad vis­kas pra­ras­ta, bet šiuo me­tu vėl vis­kas pa­ju­dė­jo, nors ir lė­tu tem­pu.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas – rei­kia pri­pa­žin­ti, jog dėl Sei­me priim­tų nau­jų įsta­ty­mų „Chev­ ron“ pa­si­trau­kė iš Lie­tu­vos. Šia­me ka­bi­ne­te jiems bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta: vi­sos są­ly­gos bus su­de­rin­tos, ne­pai­sant to, kad bu­vo pra­ dė­ta svars­ty­ti per 20 įsta­ty­mų Sei­me, kai ku­ rie jų bu­vo ir priim­ti. Bet tai, aš ma­nau, – ne tik Lie­tu­vos pro­ble­ma, bet ir Eu­ro­pos Par­la­ men­to, kur bu­vo iš­sa­ky­ta skep­tiš­ka nuo­mo­ nė. Įver­tin­ki­me ir Len­ki­ją, iš ku­rios pa­si­trau­ kė „Chev­ron“. Ne­se­niai bu­vau Ru­mu­ni­jo­je ir pa­ts ma­čiau, kaip žmo­nės pi­ke­tuo­ja prie vy­ riau­sy­bės pa­sta­to. Bet aš bend­ro­vės pa­si­ trau­ki­mą ver­ti­nu kaip vie­ną iš ne­sėk­mės at­ ve­jų, nes mes, kaip ša­lis, tu­rė­tu­me ži­no­ti, ar tu­ri­me sa­vo gel­mė­se du­jų, naf­tos.

Taip pat no­rė­jo­si, kad kai ku­rie įsta­ty­mai, pa­vyz­džiui, cent­ra­li­zuo­to tur­to val­dy­mo, Sei­ me bū­tų priim­ti grei­čiau.

– Pre­zi­den­tė jus ne­ti­kė­tai pa­gy­rė bū­tent dėl de­ry­bų su „Gazp­rom“, t. y. dėl tvir­ tos jū­sų po­zi­ci­jos. Gal­būt jau ga­li­te at­ vi­rai įvar­dy­ti, ko­kias konk­re­čiai są­ly­gas Lie­tu­vai kė­lė ru­sai? Ki­ta ver­tus, ar ak­ty­ vi mū­sų po­li­ti­kų lai­ky­se­na dėl Uk­rai­nos žmo­nių eu­roin­teg­ra­ci­nių sie­kių, ap­skri­ tai po­zi­ci­ja Ry­tų par­tne­rys­tės pro­gra­ mo­je, taip pat su ener­ge­ti­ka su­si­ju­sių įsta­ty­mų per­tvar­ka ne­sut­ruk­dys to­les­ nėms de­ry­boms? Juk šios de­ry­bos, tur­ būt aki­vaiz­du, yra dau­giau­sia po­li­ti­ka, o ne eko­no­mi­ka?

– Taip, tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te – po­li­ti­niai spren­ di­mai čia, aš ma­nau, su­da­ro 60–65 pro­c. Nes ki­ta da­lis yra tre­čia­sis ener­ge­ti­kos pa­ke­tas – jie bu­vo la­bai ne­pa­ten­kin­ti, kad Lie­tu­va ei­na tuo ke­liu, ne vie­ną kar­tą bu­vo iš­sa­ky­ta ta min­tis.

Ne pa­slap­tis – yra ir ar­bit­ra­žo klau­si­mas, ku­ ris juos la­bai jau­di­na. Mes aiš­kiai pa­brė­žė­me, kad vi­sas šis pa­ke­tas, nu­ma­ty­tas dar anks­tes­ nės Vy­riau­sy­bės, ne­si­kei­čia, kad mū­sų Vy­riau­ sy­bė ne­ke­ti­na su­kti ie­nų į ki­tą pu­sę. Jie tą in­

Iš­šū­kiai: A.But­ke­vi­čius de­ry­bas su „Gazp­rom“ va­di­na sun­kio­mis, ta­čiau apie tai, kaip pa­vyk

at­vi­rau­ti ne­lin­kęs.

for­ma­ci­ją ži­no. Aiš­ku, Ry­tų par­tne­rys­tė čia ir­gi vei­kia – nors kai kal­bie­si, Ru­si­ja to ne­mi­ni, bet, man at­ro­do, tai ir­gi su­pran­ta­mi da­ly­kai: sa­ vai­tę pa­si­žiū­rė­ję įvai­rias Ru­si­jos te­le­vi­zi­jas ir pa­da­rę mo­ni­to­rin­gą, ku­ri ša­lis pa­sta­ruo­ju me­ tu daž­niau­siai kri­ti­kuo­ja­ma, tik­riau­siai pa­ ma­ty­tu­me, kad tai esa­me mes.

Jei Sei­mas pa­sa­kys, kad man rei­kia per­si­kraus­ty­ ti į Tur­niš­kes pa­gal įsta­ty­ mus, bū­siu pri­vers­tas tai pa­da­ry­ti. Nors to vi­sai ne­ trokš­tu.

– Sei­mo pir­mi­nin­kė, užė­mu­si po­stą, ėmė itin ak­ty­viai reikš­tis ir už­sie­nio, ir vi­ daus po­li­ti­ko­je, ne­tgi da­ly­ti pa­ža­dus už Vy­riau­sy­bę – tiek dėl da­lies pen­si­jų at­ kū­ri­mo dar 2013 m. pa­bai­go­je, tiek dėl to, kad mi­ni­ma­lus mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­ mas ga­li jau šie­met kil­ti iki 1500 li­tų. Ar dėl to­kio jos ak­ty­vu­mo, ku­ris gal­būt ke­ lia pro­ble­mų, po­li­ti­nė­je ta­ry­bo­je ne­bu­vo kal­ba­ma? Gal­būt ap­skri­tai jau­čia­tės šan­ ta­žuo­ja­mas vie­nos ar net ke­lių par­ti­jų?

– Apie pen­si­jų at­kū­ri­mą bu­vo kal­ba­ma po­li­ti­ nė­je ta­ry­bo­je – Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai pa­siū­ lė įtrauk­ti į dar­bot­var­kę klau­si­mą, kad pen­si­ jos bū­tų pra­dė­tos kom­pen­suo­ti vos ne gruo­dį ar sau­sio bei va­sa­rio mė­ne­siais. Bet po stip­ res­nio po­kal­bio ki­ti koa­li­ci­jos par­tne­riai pa­ lai­kė ma­no po­zi­ci­ją, ir tam jų siū­ly­mui ne­bu­vo pri­tar­ta. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad klau­si­mas, kai Vy­riau­sy­bė įsi­pa­rei­go­ja kom­pen­suo­ti pen­si­ jas, yra jaut­rus, bet ga­liu pa­ti­kin­ti, kad nie­ka­ da ne­bus da­ro­mi spren­di­mai, ku­rie ne­pag­rįs­ ti eko­no­mi­ne lo­gi­ka. Šis klau­si­mas ak­tua­lus ne tik Lie­tu­vai, bet ir ki­toms vals­ty­bėms. Te­ko ne­se­niai kal­bė­ti su No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tu

Ro­ber­tu Shil­le­riu. Jei pa­nag­ri­nė­si­me Ita­li­ją, Is­pa­ni­ją... Juk dau­giau­sia žmo­nių, atei­nan­ čių į rin­ki­mus, yra pen­si­nio am­žiaus. Tad jei priim­si grei­tą po­li­ti­nį spren­di­mą ir pa­ten­kin­ si trum­pa­lai­kius po­rei­kius, bet neat­lik­si ana­ li­ti­nio dar­bo dėl il­ga­lai­kio pro­ce­so pa­da­ri­nių, tai ga­li mū­sų ša­lį nu­gramz­din­ti la­bai gi­liai į dug­ną. Pa­žiū­rė­ki­me, kas nu­ti­ko po eko­no­mi­ kos kri­zės Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je ir kas – Lie­tu­ vo­je: Lat­vi­jo­je vie­šų­jų fi­nan­sų si­tua­ci­ja bu­vo pa­ti blo­giau­sia. Bet šiuo me­tu vi­si Lat­vi­jos mak­roe­ko­no­mi­niai ro­dik­liai ge­res­ni. Ma­ne džiu­gi­na ir tai, kad Lie­tu­vo­je vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis di­dė­ja, var­to­ji­mas au­ga, ir, svar­ biau­sia, au­ga dar­bo na­šu­mas, nes inf­lia­ci­ja ma­žė­ja. Šiuos pro­ce­sus rei­kia ste­bė­ti, nes jei inf­lia­ci­ja di­dė­tų kar­tu su dar­bo už­mo­kes­čiu, tai bū­tų grės­mė tam tik­riems bur­bu­lams. Tad aš ma­nau, kad mes jas kom­pen­suo­si­me, bet rei­kia ste­bė­ti sausio–kovo mė­ne­sio ten­den­ci­ jas, ta­da ga­lė­si­me pro­gno­zuo­ti ir li­ku­sią me­ tų da­lį, nes, pa­vyz­džiui, lapk­ri­čio mė­ne­sį PVM su­rin­ki­mas taip smar­kiai pa­si­kei­tė, kad net aš pa­ts ne­si­ti­kė­jau.

– Bet Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai sa­ko, kad re­fi­nan­sa­vus „Sod­ros“ pa­sko­las pen­ si­jas būtų ga­li­ma pra­dė­ti grą­žin­ti grei­ čiau, gal jau ki­tų me­tų pir­mą ket­vir­tį.

– Jei jie bū­tų de­ta­liau paaiš­ki­nę... Na, jei sko­la paim­ta su di­des­nė­mis pa­lū­ka­no­mis, o da­bar re­fi­nan­suo­ji sko­lin­da­ma­sis su ma­žes­ nė­mis, ta pa­lū­ka­nų da­lis ga­li leis­ti su­tau­py­ ti. Bet juk tai dar rei­kia įgy­ven­din­ti, iš­leis­ti ver­ty­bi­nius po­pie­rius. Taip, tai yra vie­nas iš va­rian­tų, ku­riuos ga­lė­tų įgy­ven­din­ti Fi­nan­ sų mi­nis­te­ri­ja.

– Grįž­ki­me į Vy­riau­sy­bės dar­bo pra­džią.

Bu­vo­te kal­ti­na­mas daž­na nuo­tai­kų kai­ta, kai ry­te pa­sa­ky­da­vo­te vie­naip, o va­ka­re – jau ki­taip. Gal tie per­si­gal­vo­ji­mai su­si­ję su koa­li­ci­jos par­tne­rių spau­di­mu?

– To­kių rea­lių per­si­gal­vo­ji­mų ne­ga­lė­čiau at­ si­min­ti. Bet pra­džio­je, tvir­ti­nant Vy­riau­sy­bę,

9

sausio 3–8, 2014

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

tarp led­kal­nių Esa­me iš­nag­ri­nė­ję ir vi­sus Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos va­rian­tus, ką da­rė pran­cū­zai, ku­rie ta­ me jų ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­te vei­kė kaip in­ves­tuo­to­jai. At­ro­do, to­kia tur­tin­ga ša­lis.

Bet jie nu­spren­dė nein­ves­tuo­ti. Ir tik pa­sku­ ti­niu mo­men­tu priim­tas spren­di­mas, kad jei elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos kai­na bus aukš­ tes­nė nei rin­ko­je, vals­ty­bė tam tik­rą lai­ko­ tar­pį įsi­pa­rei­go­ja skir­tu­mą pa­deng­ti. Bet jei ga­my­bos kai­na bus ma­žes­nė, tam tik­rą da­lį pel­no in­ves­tuo­to­jai ati­duos vals­ty­bei. Va­sa­ rą, kai tu­rė­jo­me ne­for­ma­lią mi­nist­rų ta­ry­bą Es­ti­jo­je, – be kak­la­raiš­čių, kur bū­na tik žmo­ nos ir ap­sau­ga, – ir­gi bu­vo kal­ba­ma apie to­kį mo­de­lį, ku­rį ką tik pa­mi­nė­jau.

ks­ta la­vi­ruo­ti tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių ir jų no­rų, Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

bu­vo di­džiu­lis spau­di­mas. Tik­riau­siai at­si­ me­na­te, kad kai ku­rie mi­nist­rai ne­bu­vo pa­ tvirtinti iki pa­sku­ti­nės die­nos. Ki­tas da­ly­kas – ne­pap­ras­tai sku­biai rei­kė­jo įgy­ven­din­ti ir kai ku­rias pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas. Tai bu­vo gruo­džio 13 d., rei­kė­jo kai ku­riuos do­ku­men­ tus pa­teik­ti grei­čiau. Bet nak­ti­mis ne­dir­bo­ me kaip praė­ju­si Vy­riau­sy­bė. Gal kai ku­riuos žings­nius, ku­rie bu­vo pra­džio­je su­pla­nuo­ti, pa­vyz­džiui, sau­lės ener­ge­ti­ką, rei­kė­jo stab­dy­ ti, keis­ti – tai vė­liau sa­kė ir pa­ts ener­ge­ti­kos mi­nist­ras. To­kius da­ly­kus bu­vo ga­li­ma pri­ kli­juo­ti ir tai bu­vo la­bai pui­kiai iš­nau­do­ta.

– Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­tas – pa­ki­bęs, su­da­ry­ta ko­mi­si­ ja vėl ati­de­da sa­vo spren­di­mą dar ke­ liems mė­ne­siams. Tad ko­kia ti­ki­my­bė, kad va­sa­rį, kaip jūs ža­dė­jo­te, elekt­ri­nės li­ki­mas paaiš­kės? Ar ne­nu­tiks taip, kad „Hi­ta­chi“, ma­ty­da­ma Vy­riau­sy­bės ne­ ryž­tin­gu­mą, pa­ti ne­be­norės da­ly­vau­ti?

– Jo­kių ati­dė­ji­mų nė­ra. Bet aš kar­tais pa­gal­vo­ju – iš kur gims­ta tos są­moks­lo teo­ri­jos, tam tik­ri bur­bu­lai vie­šo­jo­je erd­vė­je? Vi­sa­da at­sa­kin­gai, rim­tai kal­bu. Bu­vau la­bai pri­blokš­tas, kai bu­ vo or­ga­ni­zuo­ja­mi ma­no vi­zi­tai Lat­vi­jo­je ir Es­ ti­jo­je kar­tu su de­le­ga­ci­ja, tada iš­gir­dau pa­si­sa­ ky­mų, kad Lie­tu­va kal­bė­jo­si tik su „Hi­ta­chi“, bet ne­si­kal­bė­jo su par­tne­riais. Bu­vo ne­tgi taip pa­ro­dy­tos kai ku­rios kal­bos, tar­si aš kal­ti­nau lat­vius ir es­tus <...>, o es­tų mi­nist­ras pir­mi­nin­ kas pa­sa­kė, kad per tą lai­ką, kai vy­ko de­ry­bos tik tarp Lie­tu­vos ir „Hi­ta­chi“, Es­ti­ja in­ves­ta­vo į ener­ge­ti­kos sek­to­rių 1 mlrd. eu­rų. Mes įkal­bi­ nė­jo­me grįž­ti prie bend­ros Bal­ti­jos ener­ge­ti­kos rin­kos su­kū­ri­mo klau­si­mo, kal­bė­jo­me dėl mū­sų tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mo su Va­ka­rų ener­ge­ti­kos tink­lais ir dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės. Nau­jau­sia­me mi­nist­rų su­si­ti­ki­me Ry­go­je VAE klau­si­mas bu­ vo priim­tas ty­lu­mo­je. Bet pa­sku­ti­niu mo­men­tu pa­vy­ko įra­šy­ti, kad pra­de­da­mas Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos ir Es­ti­jos vy­res­nių­jų pa­rei­gū­nų, at­sa­kin­gų už ener­ge­ti­ką, dar­bas. Tad va­sa­rio mė­ne­sį tu­ri bū­ti pa­teik­ti ap­tar­ti tam tik­ri duo­me­nys.

– Ar­tė­ja pre­zi­den­to rin­ki­mai. Kaip ver­ ti­na­te savo kan­di­da­to – Zig­man­to Bal­ čy­čio – ga­li­my­bes pa­tek­ti į ant­rą­jį ra­tą?

Kaip ver­ti­na­te tai, kad ki­tos par­ti­jos, iš­ sky­rus Dar­bo par­ti­ją, ne­de­le­ga­vo nie­ko, o apie da­ly­va­vi­mą rin­ki­muo­se kol kas ty­li ir vi­suo­me­nės fa­vo­ri­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė? Be­je, ko­dėl iš tie­sų ne­kan­di­ da­tuo­ja­te pa­ts? Bu­vo net kal­ba­ma, kad Pre­zi­den­tės komp­li­men­tas jū­sų Vy­riau­ sy­bei – gra­žus ges­tas jums nu­spren­dus ne­kon­ku­ruo­ti su ja rin­ki­muo­se...

– Z.Bal­čy­tis dir­bęs ne vie­no­je Vy­riau­sy­bė­je, ėjęs ir prem­je­ro pa­rei­gas. Ki­ta jo ge­ra sa­vy­bė – stip­rus at­sa­ko­my­bės jaus­mas, dar­be į vi­sus klau­si­mus jis žiū­ri rim­tai. Tu­rė­da­mas po­li­ti­ nės pa­tir­ties jis mo­ka bend­rau­ti ir su vi­suo­ me­ne. Taip, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Pre­zi­den­tė, ne­nu­ver­ti­nant ki­tų kan­di­da­tų, – pa­grin­di­nė jo var­žo­vė. Bet po­li­ti­nė si­tua­ci­ja ga­li pa­si­ keis­ti ir per vie­ną die­ną. Žiū­rė­ki­te, Ru­mu­ni­ jo­je vie­na par­ti­ja bu­vo la­bai po­pu­lia­ri, kaip ir prem­je­ras, bet priė­mė vie­ną ne­po­pu­lia­rų įsta­ty­mą ir žiū­rė­ki­te, kas pa­si­da­rė, – ma­si­ niai pi­ke­tai. Žmo­nių nuo­mo­nė ra­di­ka­liai pa­ si­kei­tė per die­ną.

O dėl ma­no ne­kan­di­da­ta­vi­mo – gir­dė­jau tas kal­bas, jog Pre­zi­den­tė gi­ria dėl to, kad ne­ kan­di­da­tuo­ju. Bet čia nė­ra jo­kios pa­slap­ties – esu jau ne kar­tą sa­kęs: jei bū­siu ta­me po­ste, t. y. mi­nist­ro pir­mi­nin­ko, tik­rai ne­kan­di­ da­tuo­siu pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Neį­si­vaiz­ duo­ju, kaip da­bar man, prem­je­rui, rei­kė­tų kon­ku­ruo­ti su Pre­zi­den­te. Ma­nau, tik­rai la­ bai nu­ken­tė­tų dar­bas ir Vy­riau­sy­bėje, ir val­ dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Kam rei­kė­jo lauk­ti tai pra­ne­šant? Ži­no­te, kai ku­rie mū­sų spe­cia­lis­ tai sa­ko, kad rei­kė­jo dar pa­lauk­ti, aš pa­ts bu­ vau pa­si­ruo­šęs anks­čiau pa­sa­ky­ti.

– Už­si­mi­nė­te, kad 2014-ai­siais šil­dy­mas pigs. Gal­būt ži­no­te, kiek pa­ts mo­ka­te už šil­dy­mą ir kiek pa­vyks su­tau­py­ti?

– Tai pri­klau­so nuo to, ko­kia tem­pe­ra­tū­ ra lau­ke. Ma­no bu­tas – 78 kv. met­rų plo­to.

Dau­giau­sia už šil­dy­mą esu su­mo­kė­jęs 450 li­ tų. Taip, tai pa­ly­gin­ti ne­daug, aiš­ku, na­mas pa­sta­ty­tas ne per se­niau­siai.

– Kal­bant apie būs­tą, pa­ju­dė­jo ir pre­ zi­den­to re­zi­den­ci­jos sta­ty­bų dar­bai Tur­niš­kė­se, pla­nuo­ja­ma juos baig­ti 2014-ųjų pa­bai­go­je. Ne­gal­vo­ja­te per­si­ kraus­ty­ti? Gal­būt žmo­na jau pla­nuo­ja in­ter­je­ro de­ta­les?

– Ma­no žmo­na yra la­bai iš­min­tin­ga ir to­ kiuo­se da­ly­kuo­se tik­rai ne­da­ly­vaus – ji pui­ kiai su­pran­ta, kad tai nė­ra ir nie­ka­da ne­bus jos ar ma­no nuo­sa­vy­bė. Mes kol kas apie kė­ li­mą­si į Tur­niš­kes tik­rai ne­kal­ba­me. Man ne­ pa­tin­ka, kai kar­tais me­ta­mi tam tik­ri vos ne kal­ti­ni­mai, bet ne­sup­ran­tu dėl ko – te­gul Sei­ mas prii­ma spren­di­mą ir kam nors iš­nuo­mo­ja tą ob­jek­tą. Čia, kur da­bar gy­ve­nu, man la­bai ge­ros są­ly­gos, į dar­bą at­vyks­tu per 5 mi­nu­ tes. Aiš­ku, grį­žęs po par­duo­tu­ves ne­vaikš­ti­ nė­ju. O jei Sei­mas pa­sa­kys, kad man tai rei­kia vyk­dy­ti pa­gal įsta­ty­mus, bū­siu pri­vers­tas tai pa­da­ry­ti. Nors to vi­sai ne­trokš­tu.

Savaitės interviu

Gam­ta jau nu­ro­dė, ko­kių orų lauk­ti Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kai­tė g.sabaliauskaite@diena.lt

N

au­ja­me­tės šven­tės – pa­va­sa­riš­ kos, o ar ste­bins ki­tų me­tų orai?

Kaip tei­gia et­no­lo­gas pro­fe­so­rius Li­ber­tas Klim­ka, dvy­li­ka gruo­ džio die­nų at­spin­di vi­sų dvy­li­kos 2014-ųjų mė­ne­sių orus. Nors liau­diš­ki spė­ji­mai kar­ tais ke­lia šyp­se­ną, jis pa­ts, pa­sta­rai­siais me­ tais fik­sa­vęs oro kai­tą, ma­lo­niai nu­ste­bo, kai pro­gno­zės pa­si­tvir­ti­no, o štai me­teo­ro­lo­gų pro­gno­zės ne kar­tą su­klai­di­no.

– Ku­riuo me­tu ir ko­kius gam­tos ženk­ lus rei­kia ste­bė­ti, kad nu­spė­tum, koks oras lau­kia ki­tą­met?

– Koks oras bus ki­tais me­tais, pa­ro­do lai­ko­ tar­pis nuo gruo­džio 13-osios iki pat šv. Kū­ čių. Pa­gal krikš­čio­niš­ką­jį ka­len­do­rių gruo­džio 13-oji yra šv. Liu­ci­jos die­na, o, re­mian­tis tau­ ti­niais pa­pro­čiais, tai Švie­sos die­na, po ku­rios ne­bet­rum­pė­ja va­ka­rai. Tai­gi, bū­tent per tą lai­ką nuo se­no­jo iki nau­jo­jo ka­len­do­riaus, kai iki šv. Ka­lė­dų lie­ka 12 die­nų, žmo­nės ir ban­dy­ da­vo at­spė­ti, kas lau­kia ki­tais me­tais.

Gruo­džio 13-oji pa­ro­do, koks bus sau­sis, 14-oji – kas lau­kia va­sa­rį, ir taip kiek­vie­ na die­na įspė­ja apie vis ki­tą nau­jų­jų me­tų mė­ne­sį. Ste­bi­ma, ar tą die­ną yra kri­tu­lių, ar stip­riai pu­čia vė­jas, koks šal­tis. Oras iki pie­tų pa­ro­do, ko­kia bus pir­mo­ji mė­ne­sio pu­ sė, o po­piet – kas bus mė­ne­sio ant­ro­je pu­sė­ je. Ži­no­ma, gruo­džio 13-ąją daž­niau ly­ja nei snin­ga, to­dėl svar­bu, ar ap­skri­tai yra kri­tu­ lių, va­di­na­si, sau­sį snigs.

Aš pa­ts ke­le­tą me­tų dėl įdo­mu­mo už­si­ra­ šy­da­vau šių dvy­li­kos die­nų ste­bė­ji­mų re­zul­ ta­tus. Prog­no­zes ga­li­ma priim­ti su šyp­se­na, bet rei­kia pa­sa­ky­ti, kad jau ke­le­rius me­tus jos bu­vo ga­na tiks­lios, tad kad ir kaip bū­ tų keis­ta, bend­rais bruo­žais pro­gno­zės pa­ si­tvir­ti­no.

Ge­riau­sia ke­lio­nėms rink­ tis bir­že­lį, nes jis tu­rė­tų bū­ti ma­lo­nus ir sau­lė­tas, o va­sa­rai per­si­ri­tus į ant­ rą­pu­sę ga­li­ma lauk­ti lie­ taus.

– Ar praė­ju­siais me­tais nu­ma­tė­te, kad 2013-ųjų gruo­dis bus toks šil­tas?

– Taip, kiek at­si­me­nu, per­nai šv. Kū­čių die­ ną ne­bu­vo daug kri­tu­lių. Man įdo­miau­sia, ko­kia bus va­sa­ra – ke­lio­nių ir eks­pe­di­ci­ jų me­tas, to­dėl no­ri­si nu­ma­ty­ti ne­lie­tin­gą mė­ne­sį. Pa­gal pro­gno­zes ge­riau­sia to­kiems pla­nams rink­tis bir­že­lį, nes jis tu­rė­tų bū­ti ma­lo­nus ir sau­lė­tas, o va­sa­rai per­si­ri­tus į ant­rą pu­sę ga­li­ma lauk­ti lie­taus.

– Ko­kie bus ki­ti me­tų lai­kai 2014-ai­ siais?

– Žie­ma ne­bus la­bai šal­ta ir žiau­ri, o pa­va­ sa­ris tę­sis il­giau nei įpras­tai. At­ro­do, gra­ žus bei švie­sus lau­kia ir spa­lis, o me­tų pa­ bai­ga taip pat tu­rė­tų bū­ti ne­blo­ga. Ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad šie me­tai bus ak­ty­ vios Sau­lės me­tai. Kai ji ak­ty­vi, pa­si­tai­ko daug ne­ti­kė­tu­mų, to­dėl net ir trum­pa­lai­kės moks­li­nės pro­gno­zės, fik­suo­ja­mos iš pa­ly­ do­vų, pernai mus ne kar­tą su­klai­di­no. Kai Sau­lė ak­ty­vi, jos pro­ce­sus ref­lek­tuo­jan­tys Že­mės ai­dai yra ne­prog­no­zuo­ja­mi. Ma­te­ ma­tiš­kai jie dar neaps­kai­čiuo­ti ir ne­su­mo­ de­liuo­ti. 2013-aisiais Sau­lė ypač iš­dy­ka­vo.

Nors daž­nai žiū­riu į dan­gų pro te­les­ko­pą,

Prognozė: prof. L.Klim­kos

tei­g i­mu, apie ki­tų me­tų orus jau pra­ne­šė ant­ro­ji gruo­džio pu­sė: pa­va­sa­ris lau­kia il­gas, o 2014-ųjų pa­bai­ga – ne­blo­ga.

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

to­kių jos da­ri­nių, ko­kius ma­čiau pernai, man dar ne­te­ko re­gė­ti per vi­są gy­ve­ni­mą.

– Ko­kiais reiš­ki­niais šie­met nu­ste­bi­ no Sau­lė, kiek lai­ko už­trun­ka jos ak­ ty­vu­mas?

– Neįp­ras­ta bu­vo, kad pro­tu­be­ran­tai iš Sau­ lės ki­lo puokš­tė­mis, be to, Sau­lės dė­mės bu­vo ga­na ak­ty­vios. Pa­si­tai­ko, kad me­tų me­tais nė vie­nos ne­pa­ma­ty­si, o šie­met jos ki­lo gru­pė­ mis, su­si­da­rė ga­lin­gi pliūps­niai ir fa­ke­lai.

Sau­lės pro­ce­sai suak­ty­vė­ja kas 11 me­tų, jie pri­me­na van­dens vi­ri­mą ar­ba­ti­nu­ke – kol šy­la, van­duo ra­mus, o stai­ga iš dug­no ima kil­ti bur­bu­lai. Nors Sau­lė pa­si­da­ro ak­ty­ves­ nė kas 11 me­tų, ne­reiš­kia, kad jos ak­ty­vu­mas trun­ka vos me­tus, kar­tais jis bū­na il­ges­nis, o kar­tais – la­bai ne­di­de­lis. Tai­gi 2013-aisiais ji bu­vo ak­ty­vi, o pro­ce­sai su­kė­lė at­mos­fe­ros trik­džių, ku­riuos nu­ma­ty­ti su­dė­tin­ga.

– Ko­kie dar gam­tos ženk­lai lei­džia nu­ spė­ti oro po­ky­čius?

– Kai­muo­se žmo­nės nuo­lat ban­dy­da­vo pro­ gno­zuo­ti, ko­kie bus ki­ti me­tai, ypač kai at­si­ dur­da­vo ant lai­ko slenks­čio. Šv. Kū­čių va­ka­rą pa­gal kri­tu­lius ir žvaigž­des pro­gno­zuo­da­vo, ar su­lauks gau­saus der­liaus. Ži­no­ma, liau­ diš­kos pro­gno­zės ne vi­suo­met yra pra­smin­gos ir tiks­lios, ta­čiau jos vi­sa­da bu­vo pa­rem­tos il­ga­me­te pa­tir­ti­mi. Pa­vyz­džiui, trum­pa­lai­ kius oro po­ky­čius, ku­rie lau­kia ar­ti­miau­siu me­tu, žmo­nės at­spė­da­vo ga­na tiks­liai, nes juos nu­ma­ty­da­vo gy­vo­ji gam­ta. Atei­nant šal­čiui, kros­ny­je įsi­plies­kia ža­ri­jos, lan­gi­nės ima keis­tai girgž­dė­ti, ka­tės ap­link pe­čių tri­ na­si, o prieš ato­drė­kį šu­nys vo­lio­ja­si snie­ge, var­nos že­me vaikš­to. Dau­gu­ma to­kių po­žy­ mių yra ob­jek­ty­vūs, nes jie su­si­ję su oro ma­sių įe­lekt­ri­ni­mu, drėg­mės ir slė­gio po­ky­čiais, tad į juos gy­vo­ji gam­ta rea­guo­ja kur kas jaut­riau nei žmo­gus, ku­ris ap­si­vil­kęs dra­bu­žius sle­ pia­si šil­to­je na­mų erd­vė­je. Ta­čiau se­ny­vo am­ žiaus žmo­nės prieš oro po­ky­čius jau­čia są­na­ rių skaus­mus, ne­trūks­ta nuo­tai­kų kai­tos, yra net su Sau­lės dė­mė­mis su­si­ju­sių li­gų.

Dar XIX a. pa­bai­go­je ru­sų moks­li­nin­kas Alek­sand­ras Či­ževs­kis pa­ste­bė­jo, kad ak­ty­ vios Sau­lės me­tais pa­dau­gė­ja in­fark­tų ir in­ sul­tų. Vė­les­ni ty­ri­mai pa­ro­dė, kad kai Sau­lė ak­ty­vi, pa­dau­gė­ja moks­lo ir me­no pa­sie­ki­ mų. Va­di­na­si, žmo­gus – gam­tos kū­di­kis, tai­gi, vis­kas, kas vyks­ta Sau­lė­je, at­si­lie­pia jo or­ga­niz­mui, su­ža­di­na kū­ry­bi­nes jė­gas. Įdo­mu, kad pir­mie­ji Sau­lės dė­mes pra­dė­jo tir­ti Vil­niaus ast­ro­no­mai XIX a. vi­du­ry­je.

10

sausio 3â&#x20AC;&#x201C;8, 2014

lietuva

Ĺ ven­Ä?iĹł il­gin­ti ĹĄie­met ne­Şa­da­ma Ig­nas Ja­Ä?aus­kas i.jacauskas@diena.lt

2014-ai­siais lau­kia de­vy­nios ĹĄven­ ti­nÄ&#x2014;s die­nos, ne­su­tam­pan­Ä?ios su sa­vait­ga­liu, me­tai do­va­nos ir tris il­ guo­sius sa­vait­ga­lius â&#x20AC;&#x201C; per Velykas, Kō­Ä?ias bei Ka­lÄ&#x2014;­das ir Ĺ˝o­li­nÄ&#x2122;. O val­ dĹžia ne­Şa­da svars­ty­ti ga­li­my­bÄ&#x2014;s grįŞ­ti prie anks­tes­nÄ&#x2014;s ĹĄven­ti­niĹł die­nĹł kil­no­ji­mo tvar­kos.

Il­gos Kō­Ä?ios ir Ve­ly­kos

Dar nuo 2012 m. sau­sio 1-osios ĹĄven­ ti­niĹł die­nĹł, su­tam­pan­Ä?iĹł su sa­vait­ ga­liu, Vy­riau­sy­bÄ&#x2014; nu­spren­dÄ&#x2014; ne­be­ per­kel­ti ÄŻ ar­ti­miau­siÄ&#x2026; dar­bo die­nÄ&#x2026;.

Tad ĹĄven­ti­niĹł ne­dar­bo die­nĹł, ku­riĹł 2013 m. bu­vo 10, ĹĄie­met su­ma­ŞÄ&#x2014;s iki 9 (tiek pat bu­vo ir 2012-ai­siais).

Va­di­na­mie­ji il­gie­ji sa­vait­ga­liai ĹĄie­ met lau­kia per Ve­ly­kas, ku­rias ĹĄie­ met ĹĄvÄ&#x2122;­si­me ba­lan­dĹžio 20 ir 21 d., per Ĺ˝o­li­nÄ&#x2122; rugp­jō­Ä?io 15 d. ir per Kō­ Ä?ias bei Ka­lÄ&#x2014;­das gruo­dĹžio 24â&#x20AC;&#x201C;26 d.

Pas­ta­rÄ&#x2026;­sias ĹĄven­tes iki pen­kiĹł die­nĹł pra­tÄ&#x2122;s sa­vait­ga­lis, nes gruo­dĹžio 26oji â&#x20AC;&#x201C; penk­ta­die­nis. Ĺ iuo po­Şiō­riu 2013-ie­ji bu­vo iť­skir­ti­niai, nes, net ir pa­si­kei­tus tvar­kai, il­gų­jĹł sa­vait­ga­liĹł bu­vo net 4, o 2012-ai­siais â&#x20AC;&#x201C; 3, tiek pat, kiek nu­ma­to­ma ir ĹĄie­met.

Su sa­vait­ga­liais 2014 m. su­taps net ke­lios vals­ty­bi­nÄ&#x2014;s ĹĄven­tÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C;

ir va­sa­rio 16-oji, Lie­tu­vos vals­ty­ bÄ&#x2014;s at­kō­ri­mo die­na, ir lie­pos 6-oji, Min­dau­go ka­rō­na­vi­mo die­na, bus sek­ma­die­niai, o lapk­ri­Ä?io 1-oji, Vi­ sĹł ĹĄven­tų­jĹł die­na, bus ĹĄeť­ta­die­nis.

Tra­pi dar mō­sĹł eko­ no­mi­ka ir vers­li­nin­ kai pra­ťo elg­tis ĹĄiuo at­ve­ju at­sar­giai. Pra­ si­dÄ&#x2014;­jo Ark­lio me­tai, tad no­rÄ&#x2014;­tų­si vi­sus nu­kreip­ti dar­bui.

Â&#x201E;Â&#x201E;Lau­ki­mas: ar­ti­miau­sias il­ga­sis sa­vait­ga­lis bus per Ve­ly­kas â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ vi­so jĹł ĹĄie­met bus trys, nes ĹĄven­ti­niĹł die­nĹł

ÄŻ dar­bo sa­vai­tÄ&#x2122; per­kel­ti ne­si­ruo­ťia­ma.

Nors skelb­ti ne­dar­bo die­nas sie­ kiant rin­kÄ&#x2014;­jĹł po­pu­lia­ru­mo anks­ Ä?iau bu­vo gan ÄŻpras­ta, ro­dos, po­li­ ti­kai ne­lin­kÄ&#x2122; grįŞ­ti prie anks­tes­nÄ&#x2014;s ĹĄven­ti­niĹł die­nĹł per­kÄ&#x2014;­li­mo tvar­kos, ku­ri bu­vo pa­nai­kin­ta And­riaus Ku­ bi­liaus Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s.

Ark­lio me­tai â&#x20AC;&#x201C; dar­bui

So­cia­li­niĹł rei­ka­lĹł ir dar­bo ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kÄ&#x2014; so­cial­de­mok­ra­tÄ&#x2014; Kris­ti­na Miť­ki­nie­nÄ&#x2014; pa­ban­dÄ&#x2014; ÄŻ tai pa­Şvelg­ti su hu­mo­ru: esÄ&#x2026;, ĹĄie me­ tai â&#x20AC;&#x201C; Ark­lio, tad skir­ti dar­bui. Ki­ta ver­tus, jei no­ri­me ir tu­rÄ&#x2014;­ti di­des­

nius at­ly­gi­ni­mus, ir stip­rin­ti eko­ no­mi­kÄ&#x2026;, anot jos, blať­ky­tis bei il­ gin­ti ĹĄven­Ä?iĹł taip pat ne­de­rÄ&#x2014;­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Bu­vo ban­dy­mas gruo­dĹžio 31 d. pa­da­ry­ti ne­ dar­bo die­nÄ&#x2026;, te­ko as­ me­niť­kai su­si­tik­ti, bend­rau­ti su darb­da­viais, vers­lo aso­cia­ci­ja, Pra­ mo­ni­nin­kĹł kon­fe­de­ra­ci­ja, taip pat su â&#x20AC;&#x17E;In­ves­tuo­to­jĹł fo­ru­muâ&#x20AC;&#x153;. Tar­ nau­to­jams â&#x20AC;&#x201C; taip, tai bō­tĹł ma­lo­nu, bet ten, kur vyks­ta ga­my­bos pro­ce­ sai, kur dau­gy­bÄ&#x2014; Ĺžmo­niĹł dir­ba pa­ slau­gĹł sek­to­riu­je, yra ki­taip. Tra­pi dar mō­sĹł eko­no­mi­ka ir vers­li­nin­kai pra­ťo elg­tis ĹĄiuo at­ve­ju at­sar­giai, nes ne­pert­rau­kia­mÄ&#x2026; dar­bÄ&#x2026; tuo­met

or­ga­ni­zuo­ti sun­ku. Pra­si­dÄ&#x2014;­jo Ark­lio me­tai, tad no­rÄ&#x2014;­tų­si vi­sus nu­kreip­ti dar­buiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄmaikť­ta­vo ji.

Ne­no­ri ska­tin­ti pa­vy­do

Pa­na­ťios nuo­mo­nÄ&#x2014;s bu­vo ir jos par­ti­jos ko­le­ga Al­gir­das Sy­sas, jis tvir­ti­no, kad grį­Şi­mas prie se­no­ sios tvar­kos ga­li disk­ri­mi­nuo­ti kai ku­riuos dar­buo­to­jus. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ ne­su tĹł per­kÄ&#x2014;­li­mĹł ĹĄa­li­nin­ kas, â&#x20AC;&#x201C; pri­si­pa­Şi­no par­la­men­ta­ras. â&#x20AC;&#x201C; Mō­sĹł ÄŻsta­ty­mai lei­dĹžia dar­buo­to­jui ir darb­da­viui su­si­tar­ti. Rei­kÄ&#x2014;­tĹł, kad darb­da­viai ska­tin­tĹł iť­nau­do­ti esa­ mus ÄŻsta­ty­mus, o ne pri­mes­ti vers­

Vy­gin­to Ska­rai­Ä?io / BFL nuo­tr.

lui neeu­ro­pi­nÄ&#x2122; tvar­kÄ&#x2026;. Nes vi­sa­da bus to­kiĹł, ku­rie tuo ne­pa­si­nau­dos, â&#x20AC;&#x201C; ma­tÄ&#x2014;­te, kas vyks­ta pre­ky­bos cent­ ruo­se, pa­slau­gĹł sfe­ro­je. Tai su­da­ro pa­pil­do­mĹł pro­ble­mĹł ir vers­lui, ky­ la svei­kas pa­vy­das ir tĹł Ĺžmo­niĹł, ku­ rie pri­vers­ti dirb­ti, nors no­rÄ&#x2014;­tĹł pa­ bō­ti su ĹĄei­ma, vai­kais. ÄŽs­ta­ty­mai juk lei­dĹžia su­si­tar­ti dÄ&#x2014;l die­nĹł per­kÄ&#x2014;­li­mo per ko­lek­ty­vi­nÄ&#x2122; su­tar­tÄŻ.â&#x20AC;&#x153; Tvar­kÄ&#x2026;, kaip elg­tis su ĹĄven­ti­nÄ&#x2014;­mis die­no­mis, ku­rios su­tam­pa su sa­vait­ ga­liu, nu­sta­to Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;, So­cia­li­ nÄ&#x2014;s ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos siō­ly­mu. Ta­Ä?iau mi­nist­rÄ&#x2014; Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nÄ&#x2014; jos keis­ti ne­ke­ti­na.

Auginamas vartotojĹł pasitikÄ&#x2014;jimas iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s produktais Lina KalvinskaitÄ&#x2014; Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerija (ŽŪM) konferencijoje â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos plotiniĹł priemoniĹł ÄŻgyvendinimo apĹžvalgaâ&#x20AC;&#x153; pristatÄ&#x2014;, kas yra kokybÄ&#x2014;s sistemos bei kuo skiriasi ekologiĹĄki produktai nuo iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ir maisto produktĹł (IKP). â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklas ant produktĹł toli graĹžu nÄ&#x2014;ra ĹŤkininkĹł ar prekybininkĹł reklamos triukas.

Nesulaukia deramo dÄ&#x2014;mesio

ES rinkoje prekiaujama pagal 441 maisto kokybÄ&#x2014;s sistemÄ&#x2026; pagamintais ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ir maisto produktais. Keturi iĹĄ jĹł â&#x20AC;&#x201C; pagal ES reglamentuojamÄ&#x2026; kokybÄ&#x2014;s sistemÄ&#x2026;, net 420 â&#x20AC;&#x201C; pagal valstybiĹł nariĹł pripaĹžintas nacionalines kokybÄ&#x2014;s sistemas ir dar 17 â&#x20AC;&#x201C; ne pagal ES ĹĄalyse narÄ&#x2014;se ÄŻgyvendinamas kokybÄ&#x2014;s sistemas.

IĹĄ Lietuvoje ÄŻgyvendinamĹł maisto kokybÄ&#x2014;s sistemĹł bene geriausiai atpaŞįstama ekologiĹĄkĹł produktĹł gamybos sistema. Tokie produktai nuo 1997-ĹłjĹł Ĺžymimi Ĺžaliais lipdukais ar ES ekologiniais Ĺženklais. Kai kurie vartotojai ĹĄiuos produktus laiko sveikesniais ir geresniais uĹž ÄŻprastus produktus. TaÄ?iau nuo 2007-ĹłjĹł ÄŻgyvendinama ir kita sistema, kuri vis dar nÄ&#x2014;ra gerai Ĺžinoma ir nesulaukia deramo dÄ&#x2014;mesio. Tai NacionalinÄ&#x2014; maisto kokybÄ&#x2014;s sistema, pagal kuriÄ&#x2026; auginami arba gaminami IKP. Ĺ ie maisto produktai Ĺžymimi â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu ir yra uĹžauginti pagal specialius reikalavimus.

Abi sistemos turi bendrų bruoŞų: auginat ir gaminant ekologiťkus bei IKP, draudŞiama naudo-

ti Ĺžaliavas ir produktus, kurie yra gauti iĹĄ GMO arba kuriĹł sudÄ&#x2014;tyje yra GMO, taip pat maisto priedus. Be to, visuose gamybos etapuose taikomi aplinkÄ&#x2026; tausojantys gamybos principai.

Auginami pagal grieĹžtÄ&#x2026; planÄ&#x2026;

TaÄ?iau ĹĄie produktai turi ir ĹĄiokiĹł tokiĹł skirtumĹł. Anot konferencijoje praneĹĄimÄ&#x2026; skaiÄ?iusio ŽŪM Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio gamybos ir maisto pramonÄ&#x2014;s departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, auginant ekologiĹĄkus produktus, naudojamos tik natĹŤralios kilmÄ&#x2014;s trÄ&#x2026;ĹĄos bei dirvoĹžemio gerinimo priemonÄ&#x2014;s, ir tik tos, kurios nurodytos nustatytame sÄ&#x2026;raĹĄe. Be to, dirvoĹžemio derlingumas ir biologinis aktyvumas iĹĄlaikomas bei didinamas taikant tinkamÄ&#x2026; sÄ&#x2014;jomainÄ&#x2026;. Auginamus IKP trÄ&#x2122;ĹĄiant mineralinÄ&#x2014;mis trÄ&#x2026;ĹĄomis naudojamas treÄ?daliu maĹžesnis augalĹł vegetacijai bĹŤtinas trÄ&#x2026;ĹĄĹł kiekis, apskaiÄ?iuotas pagal dirvoĹžemio ir (arba) augalo tyrimĹł rezultatus bei sudarytÄ&#x2026; trÄ&#x2122;ĹĄimo planÄ&#x2026;.

EkologiĹĄkai auginamĹł augalĹł sveikata palaikoma, naudojant prevencines priemones, parenkant kenkÄ&#x2014;jams ir ligoms atsparias tinkamas veisles bei rĹŤĹĄis, naudojant tinkamÄ&#x2026; sÄ&#x2014;jomainÄ&#x2026;, mechaninius ir ďŹ zinius metodus. Gyvuliai nuo ligĹł saugomi panaĹĄiai â&#x20AC;&#x201C; prevencija grindĹžiama veislÄ&#x2014;s ir rĹŤĹĄies parinkimu, ĹŤkininkavimo praktika. Auginant iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s augalus, draudĹžiama naudoti toksiĹĄkus ir labai toksiĹĄkus pesticidus, o tos paÄ?ios veikliosios medĹžiagos turinÄ?ius pesticidus galima naudoti ne daugiau kaip du kartus per vegeta-

cijos laikotarpÄŻ. Antroje vegetacijos pusÄ&#x2014;je piktĹžoles galima naikinti tik mechaninÄ&#x2014;mis priemonÄ&#x2014;mis. Be to, panaudojus pesticidus, derliĹł nuimti ir tiekti jÄŻ rinkai galima tik praÄ&#x2014;jus ne maĹžiau kaip 1,5 karto ilgesniam iĹĄlaukos laikotarpiui. Gyvuliai gydomi veterinariniais vaistais tik esant bĹŤtinybei, o po gydymo laikomasi dviem treÄ?daliais ilgesnio iĹĄlaukos laikotarpio, nei rekomenduojama tam preparatui. Taip garantuojama, kad galutinis produktas tikrai bus neuĹžterĹĄtas pesticidĹł ar veterinariniĹł preparatĹł likuÄ?iais.

EkologiĹĄkĹł produktĹł gamyboje naudojama ekologiĹĄka Ĺžaliava, natĹŤralios kilmÄ&#x2014;s ingredientai. Produktai turi bĹŤti gaminami naudojant perdirbimo metodus, kurie uĹžtikrina, kad visuose gamybos grandinÄ&#x2014;s etapuose bĹŤtĹł iĹĄlaikomas produkto ekologiĹĄkumas ir produktas neprarastĹł savo pagrindiniĹł savybiĹł. IKP taikomos ekstensyvios auginimo bei gamybos technologijos ir maistingumÄ&#x2026; iĹĄsaugantys perdirbimo bĹŤdai, galutiniame produkte lemiantys kitokias produkto skonio savybes, maĹžesnÄŻ nenaudingĹł organizmui medĹžiagĹł kiekÄŻ ir iĹĄsaugantys naudingas Ĺžmogaus organizmui medĹžiagas. IKP atĹĄaldomi iki optimalios temperatĹŤros greiÄ?iau, rinkai pateikiami per trumpesnÄŻ nei ÄŻprasta tos kategorijos produktams laikotarpÄŻ. Visi IKP gamybos etapai nuo Ĺžaliavos auginimo iki perdirbimo vykdomi ĹĄalies teritorijoje. TodÄ&#x2014;l vartotojai gali bĹŤti tikri, kad â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu paĹžymÄ&#x2014;tas produktas niekada nebus apdorotas kitoje ĹĄalyje, o jo sudÄ&#x2014;-

ď Ž ÄŽvardijo: X\[SR_R[PVW\WR ? 8_N`bPXV` Ă&#x;cN_QVW\ 68= ORV RX\Y\TV XĂş ]_\

QbXaĂş `XV_abZb` V_ XN_ab ]NO_Ă&#x203A; Ă&#x203A; XNQ aNV f_N cVR[N XVaĂ&#x2013; ]N]VYQN[Ă&#x2DC;V\` `_Vaf`

7b`aV[\ 9RXNcVĂ&#x2DC;VNb` [b\a_

tyje nebus kitose ĹĄalyse iĹĄaugintĹł produktĹł ar organizmui kenksmingĹł medĹžiagĹł.

EkologiĹĄki ir IKP â&#x20AC;&#x201C; ne konkurentai

Tiesa, ekologiĹĄki produktai iĹĄlieka populiaresni ne tik tarp pirkÄ&#x2014;jĹł, bet ir tarp ĹŤkininkĹł. EkologiĹĄkus produktus augina daugiau kaip pustreÄ?io tĹŤkstanÄ?io ĹŤkininkĹł. IKP auginimas sudomino tik 207 ĹŤkininkus. O ir ĹĄiĹł ĹŤkininkĹł produkcija apima tik tris sritis: biÄ?iĹł produktus, vaisius, uogas bei darĹžoves ir jĹł perdirbtus produktus, pienÄ&#x2026; bei jo produktus. Ekologinius ĹŤkius turintys ĹŤkininkai rinkai tiekia ne tik minÄ&#x2014;tus produktus, bet ir mÄ&#x2014;sÄ&#x2026;, jos produktus, kiauĹĄinius, akvakultĹŤros produktus, paĹĄarus bei Ĺžaliavas ir netgi vaistaĹžoles.

Anot R.Krasuckio, ekologiĹĄkus ĹŤkius turintys ĹŤkininkai neturÄ&#x2014;tĹł nerimauti. EsÄ&#x2026; daugelis IKP auginimÄ&#x2026; ir gaminimÄ&#x2026; laiko bandymu iĹĄ rinkos iĹĄstumti ekologiĹĄkus produktus. TaÄ?iau taip tikrai nÄ&#x2014;ra.

â&#x20AC;&#x17E;ŽŪM yra atsakinga uĹž ĹĄiĹł nuostatĹł ÄŻgyvendinimÄ&#x2026; ir mano, kad abi ĹĄitos sistemos â&#x20AC;&#x201C; tiek ekologinis ĹŤkininkavimas, tiek IKP gamyba â&#x20AC;&#x201C; turi ir gali rasti savo vietÄ&#x2026; po saule. Manome, kad jos yra viena kitÄ&#x2026; papildanÄ?ios, o ne prieĹĄtaraujanÄ?ios arba konkuruojanÄ?iosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; R.Krasuckis.

Jis taip pat pripaĹžino, kad viena prieĹžasÄ?iĹł, kodÄ&#x2014;l IKP nepopuliarĹŤs, yra ta, jog ĹžmonÄ&#x2014;s nÄ&#x2014;ra susipaĹžinÄ&#x2122; su ĹĄiais produktais. â&#x20AC;&#x17E;Jeigu bendraudami su ĹžmonÄ&#x2014;mis paklaustume nuomonÄ&#x2014;s, ar IKP nÄ&#x2014;ra koks nors apsimestinis kokybÄ&#x2014;s ÄŻvardijimas, atsakymai bĹŤtĹł nevienareikĹĄmiĹĄki. Tikiuosi, kad ĹĄi konferencija leido susidaryti nuomonÄ&#x2122; apie IKP bei ekologiĹĄkus produktus ir ateityje padÄ&#x2014;s tinkamai traktuoti ĹĄiÄ&#x2026; situacijÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; praneĹĄÄ&#x2014;jas.

PR

11

sausio 3–8, 2014

lietuva 2014-ieji Lie­tu­vai ža­da ne­ma­žai nau­ jo­vių: pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­ to rin­ki­mai, eu­ro įve­ di­mo klau­si­mas. Be to, gau­su neišsp­ręs­ tų 2013-ųjų bė­dų. Ir vis dėl­to po­li­to­lo­ gai ža­da sta­bi­lius ir neišs­kir­ti­nius me­tus.

Ra­mu: 2014-ie­ji bus po­li­tiš­kai sta­bi­lūs me­tai, kaip ma­no po­li­to­lo­gai, o pre­zi­den­to rin­ki­mai – be­ne vie­nin­te­lis iš­skir­ti­nas įvy­kis Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

2014-ie­ji – po­li­tiš­kai sta­bi­lūs me­tai Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Svar­biau­sia – rin­ki­mai

Kal­bin­ti po­li­to­lo­gai kaip svar­biau­ sią šių me­tų įvy­kį vie­nin­gai įvar­di­ja tą pa­tį – rin­ki­mus. 2014-ųjų ge­gu­ žės 25-ąją vyks rin­ki­mai į Eu­ro­pos Par­la­men­tą. Tie­sa, po­li­to­lo­gas An­ ta­nas Ku­la­kaus­kas ma­no, kad šie rin­ki­mai svar­bes­ni yra tiems, ku­ rie ba­lo­ti­ruo­ja­si, o ne vi­sai Lie­tu­ vos po­li­ti­kai. Jo tei­gi­mu, Lie­tu­vai šie rin­ki­mai tu­ri ga­nė­ti­nai ma­žai reikš­mės.

Ki­ti ge­ro­kai dau­giau įta­kos tu­ rin­tys rin­ki­mai – pre­zi­den­to. Pir­ ma­sis tu­ras vyks vos dviem sa­vai­ tė­mis anks­čiau. Nors kan­di­da­tai neaiš­kūs ir vis dar ne­ži­nia, ar da­ bar­ti­nė Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė kan­di­da­tuos ant­rai ka­den­ ci­jai, po­li­to­lo­gai tvir­ti­no, kad tai tu­rė­tų bū­ti in­ten­sy­ves­nė ko­va ne­ gu per praė­ju­sius pre­zi­den­to rin­ki­ mus 2009-ai­siais. „Jei­gu ba­lo­ti­ruo­sis da­bar­ti­nė Pre­zi­den­tė, – o at­ro­do, kad taip bus, – tai di­de­lė ti­ki­my­bė, kad pre­ zi­den­tė liks ta pa­ti. Ki­taip sa­kant, D.Gry­baus­kai­tė liks ant­rai ka­den­ ci­jai, jei­gu ko nors ypa­tin­ga neat­ si­tiks per tą lai­ką“, – įsi­ti­ki­nęs A.Ku­la­kaus­kas.

Ta­čiau jis ak­cen­ta­vo, kad, ne­ži­ nant ki­tų kan­di­da­tų, pro­gno­zuo­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tus su­dė­tin­ga, to­dėl kol kas ga­li­ma tik da­ry­ti prie­lai­das.

Tos pa­čios po­zi­ci­jos lai­kė­si ir po­ li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis. „Na, kol kas tu­ri­me du kan­di­da­tus – Ar­tū­ rą Pau­laus­ką ir Bro­nį Ro­pę. Kol kas ga­li­me tik sam­pro­tau­ti, ku­ris iš jų ga­li tap­ti pre­zi­den­tu. Vi­si ki­ti yra ne­pas­kel­bę apie sa­ve. Mes tie­siog sam­pro­tau­ja­me apie tai, kas jie ga­ lė­tų bū­ti“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

Pa­lai­ky­mas silp­nes­nis

L.Bie­li­nis pri­pa­ži­no, kad jei D.Gry­ baus­kai­tė nu­spręs­tų kan­di­da­tuo­ti ant­rai ka­den­ci­jai, ji rin­ki­muo­se bū­ tų stip­ri kon­ku­ren­tė. Bet, jo nuo­mo­ ne, vis­kas pri­klau­sys ir nuo to, kaip veiks ki­ti kan­di­da­tai ir ko­kių veiks­ mų im­sis pa­ti D.Gry­baus­kai­tė.

„Da­bar D.Gry­baus­kai­tė ne­tu­ri to­ kio vi­suo­ti­no pa­lai­ky­mo, koks bu­vo prieš anuos rin­ki­mus, kai ir kai­rė, ir de­ši­nė ją pa­lai­kė. Po­li­ti­niu po­žiū­riu ją pa­lai­ko tik kon­ser­va­to­riai, o vi­ suo­me­nės vie­šo­sios nuo­mo­nės po­ žiū­riu vis­kas la­bai ne­sta­bi­lu, ir pa­ kak­tų vie­no emo­ci­nio smū­gio, kad vis­kas ap­virs­tų aukš­tyn ko­jom. To­ dėl ne­prog­no­zuo­čiau per­ga­lės, o pro­gno­zuo­čiau ga­na su­dė­tin­gą ko­ vą, ir re­zul­ta­tas man neaiš­kus“, – da­rė iš­va­dą L.Bie­li­nis.

An­ta­nas Ku­la­kaus­kas:

Lie­tu­vai tik­rą­ja to žo­džio pra­sme rei­ kia dau­giau dirb­ ti to­je są­jun­go­je, ku­ riai ji pri­klau­so.

Kad ko­va ne­bus leng­va, pri­ta­rė ir A.Ku­la­kaus­kas. Jo tei­gi­mu, Pre­ zi­den­tė iš­lai­kė aukš­tus rei­tin­gus, ir yra ga­na ne­ma­ža ti­ki­my­bė, kad jai pa­vyks lai­mė­ti rin­ki­mus jau per pir­mą tu­rą, bet tai ne­bus taip pa­ pras­ta. „Tuo la­biau kad kai kas tik­riau­ siai ir nu­si­vy­lė. Na, ir per daug jau ži­no­ma. Ne­pa­kar­tos jau to pa­ties sce­na­ri­jaus, ku­ris bu­vo prieš pen­ ke­rius me­tus“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Nors rin­ki­mų re­zul­ta­tų pro­gno­ zuo­ti dar ne­ga­li­ma, A.Ku­la­kaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad pir­mo­je me­tų pu­sė­je tai bus ak­tua­liau­sia ir svar­biau­sia te­ma. „Kad ir koks nors klau­si­mų kė­li­mas, kai pra­si­dės Sei­mo se­si­

ja, vis tiek bus vie­naip ar ki­taip su tuo su­si­jęs. Ir apie ko­kių nors po­li­ ti­nių ini­cia­ty­vų pra­smę bus ga­li­ma kal­bė­ti tik ta­da, kai pa­si­baigs ko­ va dėl pre­zi­den­to po­sto“, – įsi­ti­ ki­nęs jis.

Dar­bo par­ti­jai – liūd­nas laikas

Pas­ta­ruo­ju me­tu vis dau­giau dė­ me­sio su­lau­kian­čią Sei­mo pir­mi­ nin­kę Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę po­li­ti­ kai ver­ti­na ne­vie­na­reikš­miš­kai. „L.Grau­ži­nie­nė, ko ge­ro, pa­tei­si­ na Dar­bo par­ti­jos ir jos ger­bė­jų lū­ kes­čius, o ki­tų nu­vi­lia. Gal kas nors ma­nė, kad ji elg­sis ki­taip bū­da­ma Sei­mo pir­mi­nin­ke ne­gu el­gė­si ta­da, kai ja ne­bu­vo“, – įver­ti­no si­tua­ci­ją A.Ku­la­kaus­kas.

Ko­kia atei­tis lau­kia Dar­bo par­ ti­jos by­los, pa­šne­ko­vo ma­ny­mu, pro­gno­zuo­ti sun­ku. Bet jis lin­kęs spė­ti, kad vis dėl­to par­ti­ja iš­girs jai ne­pa­lan­kų spren­di­mą. „Sun­ku ga­lų ga­le pro­gno­zuo­ti.

Vis­ko čia ga­li pa­si­tai­ky­ti. Bet kol kas ne­ma­ty­ti, kad kaip nors ra­di­ ka­liai pri­pa­žin­tų pir­mos ins­tan­ci­ jos teis­mo spren­di­mą ne­pag­rįs­tu ir vėl iš nau­jo im­tų nag­ri­nė­ti (by­lą – red. pa­st.). Ko­kiu ten nuo­spren­ džiu baig­sis, ne­sii­mu spręs­ti“, – tei­gė A.Ku­la­kaus­kas.

L.Bie­li­nis taip pat ne­si­ry­žo spė­ti, koks li­ki­mas lau­kia šios by­los, bet ti­ki­si, kad teis­mas bus ob­jek­ty­vus ir priims ob­jek­ty­vius, pa­ma­tuo­tus spren­di­mus. „Sup­ran­tu, kad Dar­bo par­ti­jos pro­ble­ma iš­ties di­džiu­lė, nes teis­ mi­nis pro­ce­sas pa­lie­tė Dar­bo par­ ti­jos va­do­vy­bės vir­šū­nę ir dėl tos prie­žas­ties ei­li­niai par­ti­jos na­riai yra sa­vo­tiš­kai su­tri­kę. Gal­būt ir neį­var­dy­tu­me to įvy­kiu, bet 2014ie­ji bus Dar­bo par­ti­jos įta­kos ir jos struk­tū­ros ma­žė­ji­mo me­tai“, – sa­ vo nuo­mo­nę dės­tė L.Bie­li­nis.

Tu­rė­si­me eu­rą

Nors eu­ro įve­di­mo klau­si­mas – 2015-ųjų įvy­kis, po­li­to­lo­gai nea­ be­jo­ja, kad jis bus įves­tas ir dėl to jau 2014 m. ant­ra pu­sė bus pa­ ženk­lin­ta va­liu­tos pa­kei­ti­mo nuo­ tai­ko­mis.

A.Ku­la­kaus­ko tei­gi­mu, po­li­ti­kai tik­rai steng­sis, kad Lie­tu­va ati­tik­tų vi­sus kri­te­ri­jus. Prie jų tu­rė­tų pri­ si­dė­ti ir da­lis vers­lo at­sto­vų. Jis ne­ tgi ma­no, kad į Lie­tu­vą bus žiū­ri­ ma ga­nė­ti­nai at­lai­džiai. Esą Lat­vi­jai priė­mus eu­rą į Lie­tu­vą ne­bus žiū­ri­ ma taip prie­ka­biai, nes eu­ro zo­nai nau­din­ga tu­rė­ti vi­sas tris Bal­ti­jos vals­ty­bes. Be to, Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja bus ver­ti­na­mos at­lai­džiau vien dėl to, kad yra ma­žos vals­ty­ bės, o kai ku­rios di­des­nės eu­ro zo­ nos sen­bu­vės tu­ri ne­ma­žai eko­no­ mi­nių pro­ble­mų.

At­siž­velg­da­mas į Vy­riau­sy­bės pa­sie­ki­mus dėl eu­ro įve­di­mo nea­ be­jo­jo ir L.Bie­li­nis. „Aš ma­nau, kad mes pa­si­ruo­ši­me per šiuos me­tus, nes da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė iš tik­rų­ jų neis­te­ri­zuo­ja, ne­štur­muo­ja, o nuo­sek­liai ei­na link aiš­kių tiks­lų“, – ver­ti­no po­li­to­lo­gas. „Žmo­nėms trum­pa­lai­kė­je per­ spek­ty­vo­je, ži­no­ma, kai­nos pa­šoks.

Ko­kių nors ra­di­ka­lių po­ky­čių ei­li­ nio žmo­gaus gy­ve­ni­me nuo to, ar įves eu­rą, ar jo neį­ves, ne­bus. Vers­ lui, ži­no­ma, čia jau ki­taip“, – sa­kė A.Ku­la­kaus­kas.

Ne­ti­kė­tu­mų bus ma­žai

2014-ie­ji bus po­li­tiš­kai sta­bi­lūs me­tai. To­kius šiuos me­tus ža­da po­li­to­lo­gai. Jų nuo­mo­ne, pre­zi­den­ to rin­ki­mai bus be­ne vie­nin­te­lis iš­ skir­ti­nas įvy­kis Lie­tu­vos po­li­ti­ko­ je. Be to, jis nu­lems, koks bus ki­tas po­li­ti­nis se­zo­nas.

Jei D.Gry­baus­kai­tė nu­spręs kan­ di­da­tuo­ti, lau­kia vie­na iš dvie­jų ga­li­my­bių: ar­ba pa­ma­ty­si­me ki­tą po­li­ti­nio val­dy­mo sti­lių, ar­ba bus tę­sia­mas da­bar­ti­nis. „Na, dau­giau kaip ir ne­ma­tau to­kių ryš­kes­nių įvy­kių. Ne­ma­nau, kad, sa­ky­ki­me, po pre­zi­den­to rin­ ki­mų bū­tų ko­kių nors es­mi­nių po­ ky­čių for­muo­jant Vy­riau­sy­bę.

Na, to­dėl ne­drįs­čiau pro­gno­zuo­ ti ko nors ryš­kes­nio“, – kons­ta­ta­ vo L.Bie­li­nis.

Pa­na­šios po­zi­ci­jos lai­kė­si ir A.Ku­la­kaus­kas: nors per rin­ki­mus vi­sa­da ban­do­ma siū­ly­ti įvai­rių re­ for­mų, sie­kiant pa­trauk­ti rin­kė­jų

dė­me­sį, rim­tų per­mai­nų ar ne­sta­ bi­lu­mo dėl Lie­tu­vos po­li­ti­kų veiks­ mų ne­tu­rė­tų bū­ti. Jis tei­gė, kad ga­li pa­si­tai­ky­ti įvai­rių po­li­ti­nių skan­da­ lų, bet tai ver­ti­no la­biau kaip vie­šas kal­bas, ku­rios su­kels pi­lie­čių reak­ ci­ją ir dis­ku­si­jų ži­niask­lai­do­je, o ne pa­ska­tins rim­tas per­mai­nas.

Pa­si­keis­ti, A.Ku­la­kaus­ko nuo­ mo­ne, ne­tu­rė­tų ir san­ty­kiai su Ru­ si­ja. Ir tai ga­lio­ja ne tik Lie­tu­vai, bet ir vi­soms Bal­ti­jos vals­ty­bėms.

Tai le­mia, kad pa­ti Lie­tu­va tu­ri ma­ žai įta­kos šiems san­ty­kiams.

Lau­ras Bie­li­nis:

Nep­rog­no­zuo­čiau per­ga­lės, pro­gno­zuo­ čiau ga­na su­dė­tin­ gą ko­vą, ir re­zul­ta­tas man neaiš­kus.

„Ko ge­ro, si­tua­ci­ja pri­klau­so ne nuo dvi­ša­lių Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kių, o nuo ES (kiek ES elg­ sis vie­nin­gai) ir Ru­si­jos. Čia Lie­ tu­va kaip ir ES da­lis ir jos si­tua­ ci­ja ar­ba blo­gės, ar­ba ge­rės. To­dėl Lie­tu­vai tik­rą­ja to žo­džio pra­sme rei­kia dau­giau dirb­ti to­je są­jun­go­ je, ku­riai ji pri­klau­so“, – ne­su­ta­ri­ mus tarp ša­lių api­bend­ri­no A.Ku­ la­kaus­kas.

Dar vie­na te­ma, ku­ri šiais me­ tais tu­rė­tų su­kel­ti ne­ma­žai dis­ku­ si­jų, – Vi­sa­gi­no ato­mi­nė elekt­ri­nė.

L.Bie­li­nis pro­gno­za­vo, kad 2014ai­siais tu­rė­tų bū­ti priim­tas ir svar­ bus spren­di­mas, gal­būt net pra­dė­ti rea­lūs dar­bai.

12

sausio 3–8, 2014

ekonomika

Kas lau­kia Lie­tu­vos eko­no­m Vie­ni eko­no­mis­tai ma­no, kad 2014-ie­ji tu­ rė­tų bū­ti sta­bi­les­ni ir ne­tgi ge­res­ni nei anks­tes­ni me­tai, ki­ti įsi­ti­ki­nę, kad ne­ver­ ta ti­kė­tis nie­ko nau­jo. Ta­čiau dėl kai ku­rių as­pek­tų su­ta­ria­ma. nie­ko ne­bus pa­da­ry­ta, o pla­nuo­ja­ mos re­for­mos su­kur­tų dar blo­ges­ nę eko­no­mi­nę si­tua­ci­ją nei esa­ma.

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Prog­re­si­niai mo­kes­čiai?

Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da ma­no, kad da­lis dis­ku­si­jų ir įvy­ kių 2014-ai­siais tu­rė­tų bū­ti su­si­ ję su to­mis pa­čio­mis te­mo­mis, ku­ rios ap­ta­ria­mos kiek­vie­nais me­tais.

Vie­na jų – mo­kes­čių po­li­ti­ka. „Taip jau at­si­tin­ka, kad įpu­sė­jus me­tams suin­ten­sy­vė­ja kal­bos apie bū­si­mos mo­kes­čių po­li­ti­kos kon­ tū­rus. Ly­giai tas pa­ts bu­vo 2013-ai­ siais. Bu­vo ti­ki­ma­si kaž­ko­kio ra­di­ ka­laus mo­kes­čių re­for­mos pro­jek­to.

Taip neat­si­ti­ko. Ta eks­per­tų gru­pė, ku­ri bu­vo su­kur­ta ši­tam rei­ka­lui, pa­siū­lė vi­so la­bo to­kius, sa­ky­čiau, kos­me­ti­nius mo­kes­čių sis­te­mos pa­ tai­sy­mus“, – sa­kė G.Nau­sė­da.

Jis pa­da­rė prie­lai­dą, kad da­lies po­li­ti­kų to­kie pa­kei­ti­mai neį­ti­ki­no, to­dėl ke­ti­na­ma ki­tais me­tais svars­ ty­ti pro­gre­si­nių mo­kes­čių idė­ją, pla­tes­nio tur­to mo­kes­čio tai­ky­mo klau­si­mą. Paš­ne­ko­vas nea­be­jo­ jo, kad tai ki­tais me­tais su­kels di­ de­les dis­ku­si­jas ir lems tam tik­rus spren­di­mus.

Tie­sa, ko­kie tai ga­lė­tų bū­ti spren­di­mai, eko­no­mis­to tei­gi­mu, šiuo me­tu pro­gno­zuo­ti dar bū­tų sun­ku, nes nė­ra su­for­muo­tos vie­ nos nuo­mo­nės. Šiek tiek ki­to­kios nuo­mo­nės yra eko­no­mis­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė. Jos ma­ny­mu, šių me­tų mo­kes­čių re­for­ mos taip pat tu­rė­tų bū­ti nees­mi­nės ir nie­ko daug ne­kei­čian­čios. „Jos bus vi­siš­kai kos­me­ti­nės.

Val­džia ne­tu­ri jo­kio pla­no ir ji el­ gia­si is­te­riš­kai“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­ šne­ko­vė. Jos ma­ny­mu, šiais me­tais

Ru­si­ja nu­si­leidžia

Dar 2013-ųjų pabaigoje „Swed­ bank“ eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­ čiu­lis ry­žo­si pro­gno­zuo­ti ir šiek tiek ar­ti­mes­nius įvy­kius. Jo nuo­ mo­ne, Ru­si­ja dar me­tų pra­džio­je tu­rė­tų nu­trauk­ti pre­ky­bos su­var­ žy­mo prie­mo­nes prieš Lie­tu­vos pie­ni­nin­kų pro­duk­ci­ją. „Ru­si­ja ne­tu­ri rim­tų ar­gu­men­tų, dėl ku­rių ga­lė­tų il­gai stab­dy­ti lie­tu­ viš­kų pie­no pro­duk­tų im­por­tą. Vis dėl­to Ru­si­ja yra Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos na­rė ir aki­vaiz­dūs na­ rys­tės šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je prin­ci­pų ir su­si­ta­ri­mų pa­žei­di­mai ne­bū­tų il­ gai to­le­ruo­ja­mi“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­dės­tė N.Ma­čiu­lis. Žinia, Rusija Naujųjų metų išva­ karėse pranešė apie vienos didžiau­ sių šalies pieno perdirbimo bendro­ vių „Pieno žvaigždės“ produkcijos embargo panaikinimą. Pasak Ve­ terinarijos tarnybos atstovo, Rusi­ ja deklaruoja, kad rinką atvers pa­ laipsniui, todėl draudimas kol kas panaikintas tik vienai bendrovei.

VAE sta­tys to­liau

N.Ma­čiu­lis ma­no, kad šiais me­tais tu­rė­tų bū­ti ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ta dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE).

Di­džiau­sia ti­ki­my­bė, kad bus ieš­ko­ ma ga­li­my­bių tęs­ti šį pro­jek­tą. „Tai, kad per me­tus ne­bu­vo priim­ta jo­kio konk­re­taus spren­di­ mo dėl VAE ir kar­tu bu­vo ieš­ko­ma, kaip už­tik­rin­ti ge­res­nes šio pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gas, ro­do, jog da­ bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė nė­ra at­si­sa­kiu­si

Ne­pa­si­kar­tos: vi­si eko­no­mis­tai su­ta­ria bent dėl vie­no – rim­tos eko­no­mi­kos kri­zės 2014-ai­siais ne­nu­ma­to­ma.

idė­jos sta­ty­ti ato­mi­nę elekt­ri­nę. Ta­ čiau spren­di­mas im­tis ar at­si­sa­ky­ ti šio pro­jek­to dau­giau­sia pri­klau­sys nuo ša­lių kai­my­nių no­ro prie jo pri­ si­jung­ti“, – įsi­ti­ki­nęs eko­no­mis­tas.

VAE pro­jek­to tą­są A.Mal­dei­kie­nė lai­ko po­li­ti­niu spren­di­mu. „Tai ne eko­no­mi­nis, o po­li­ti­nis spren­di­mas,

BVP, vidaus paklausos, eksporto ir vidaus vartojimo augimas 2013–2014 m. Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje

Estija Latvija Lietuva Čekija Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Bulgarija Kroatija Rumunija Albanija Bosnija ir Hercegovina Makedonija Serbija Baltarusija Moldova Rusija Ukraina Turkija Euro zona* ES* * Apskaičiuotas vidurkis.

BVP augimas 2013 2014 1,5 2,5 4 4,2 3,4 3,4 –0,4 1,5 0,2 1,3 1,3 2,4 0,8 2,3 –2,6 –1,4 0,5 1,6 –0,6 1,5 2 2,2 1,7 2,1 0,5 2 2,2 3,2 2 2 2,1 2,5 4 4 1,5 3 0,4 1,5 3,8 3,5 –0,4 1 0 1,3

Vidaus paklausos augimas 2013 2014 4,3 3,3 3,9 4,4 3,5 4 –0,1 1 –1,1 0,6 –1,4 2,1 –1,9 1,3 –6,4 –3,7 –0,9 1,5 –0,3 2,1 0,4 2,1 –0,2 3,9 1,6 2,6 3 4,3 0,3 0,9 4,8 3,8 3,4 5,2 2,1 4,3 0,5 2,5 4,8 3,3 –1,2 0,5 –0,8 0,8

Eksporto augimas (prekės ir paslaugos) 2013 2014 6,1 5,2 4,6 5,5 5,7 6 2,1 5,7 2,9 3,5 5,4 5,3 3,9 4,2 1,4 2,1 7,4 5,5 –1,7 2,5 6,6 6,4 7,2 2,5 6,7 9,3 3,9 10,5 11,5 8,8 –5,2 1 11,6 8,4 4,8 7,8 –8,3 2,3 5,2 5,9 2 4,6 2,3 4,3

Vidaus vartojimo augimas 2013 2014 5,1 3,5 4,8 3,9 3,7 3,1 1,1 1 –0,3 0,6 0,2 1,4 0,2 0,9 –4 –2,7 –0,4 1 –0,8 1,2 1 1,8 –0,1 4,2 1,5 2,2 1,9 3,9 –0,3 0,2 6 4 3,4 5,1 5,6 4,4 2 2,4 3,8 3,1 –0,7 0,5 –0,2 0,8

Šaltinis: International Monetary Fund

ku­ris eli­tui su­tei­kia di­de­lius fi­nan­ si­nius iš­tek­lius. Ži­nant mū­sų vi­di­nę ūki­nę struk­tū­rą, vi­sos di­de­lės sta­ ty­bos yra ge­ro pa­si­pel­ny­mo šal­ti­nis tam stam­biam vers­lui, ku­rio at­sto­ vai šiuo me­tu su­da­ro po­li­ti­nį eli­tą Lie­tu­vo­je“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Ji ma­no, kad pro­jek­tas bus tę­sia­ mas dėl mi­nė­tos fi­nan­si­nės nau­dos.

Esą di­de­li biu­dže­to pi­ni­gai taip ati­ ten­ka stam­biam pri­va­čia­jam vers­ lui. „Pi­ni­gus sko­li­na­si vals­ty­bė, t. y. ri­zi­ka la­bai men­ka, o tu vi­są lai­ką gau­ni la­bai di­de­lių už­sa­ky­mų. To­ dėl tik­rai bus da­ro­ma vis­kas, kas įma­no­ma, kad pro­jek­tas bū­tų tę­ sia­mas“, – ti­ki­no A.Mal­dei­kie­nė.

Sta­bi­les­ni me­tai

N.Ma­čiu­lio nuo­mo­ne, 2014-ie­ ji tu­rė­tų bū­ti sta­bi­les­ni me­tai, nei bu­vo 2013-ie­ji. Jis tvir­ti­no, kad jau šiuo me­tu eu­ro zo­na spren­džia struk­tū­ri­nes sa­vo pro­ble­mas, ku­ ria Ban­kų są­jun­gą, sta­bi­li­zuo­ja­si ir pra­dės aug­ti net la­biau­siai pa­žeis­ tų ša­lių eko­no­mi­kos.

JAV ne­tu­rė­tų pa­si­kar­to­ti įtam­pa tarp de­mok­ra­tų ir res­pub­li­ko­nų, ku­ri lė­mė da­li­nį val­džios funk­ci­ jų su­stab­dy­mą 2013 m. ru­de­nį. Dėl vi­sų šių as­pek­tų tu­rė­tų bū­ti ge­res­ ni bei sta­bi­les­ni atei­nan­tys me­tai ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kai. „Sta­bi­les­nė eko­no­mi­nė ap­lin­ ka tei­gia­mai veiks ir Lie­tu­vos įmo­ nių lū­kes­čius, dėl to ga­lė­tų pra­ dė­ti spar­čiau aug­ti in­ves­ti­ci­jos.

Tie­sa, vi­suo­met iš­lie­ka „ne­ži­ no­mų ne­ži­no­mų­jų“, ypač be­si­

vys­tan­čio­se rin­ko­se, ga­lin­čių šo­ ki­ruo­ti pa­sau­lio eko­no­mi­ką ir nei­gia­mai pa­veik­ti Lie­tu­vą“, – neat­me­tė ga­li­my­bės pa­šne­ko­vas.

Tie­siog rei­kia ma­ty­ ti ši­tos val­džios iš­ ta­kas ir vei­ki­mo lo­ gi­ką. Jų vei­ki­mo lo­gi­ka yra nie­ko ne­ da­ry­ti.

Prik­lau­so­mi nuo ki­tų

A.Mal­dei­kie­nė Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos pa­dė­tį 2014-aisiais ver­ti­na šiek tiek ki­taip. Jos nuo­mo­ne, Lie­tu­vos si­tua­ci­ja vi­siš­kai nea­pib­rėž­ta ir ša­ lis pri­klau­so­ma ne nuo sa­vo spren­ di­mų, o nuo to, kas vyks Eu­ro­po­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Ji tei­gė, kad kol eko­no­mi­ka nė­ ra nu­si­sto­vė­ju­si, įvyk­ti ga­li bet kas.

Kaip pa­vyz­dį eko­no­mis­tė pa­tei­kė anks­čiau mi­nė­tą drau­di­mą įvež­ti pie­no pro­duk­tus į Ru­si­ją. At­si­ra­dus šiam drau­di­mui, pie­ni­nin­kai ir ve­ žė­jai pra­ra­do da­lį rin­kos Ry­tuo­se. „ES eko­no­mi­ka iš tik­rų­jų ga­na silp­na ir ga­na ne­sta­bi­li, tad pro­gno­zuo­ti bū­tų su­dė­tin­ga. Ir ki­tos mū­sų rin­kos, su ku­rio­mis Lie­tu­ va yra la­bai su­si­ju­si, vi­sos tre­čio­ sios ša­lys – Ru­si­ja ir vi­sos ki­tos, ir­gi yra la­bai ne­sta­bi­lios. Tad iš tik­rų­jų pro­gno­zė la­bai nea­pib­rėž­ta“, – įsi­ ti­ki­nu­si A.Mal­dei­kie­nė.

13

sausio 3–8, 2014

ekonomika

mi­kos 2014-ai­siais?

Tau­ta mie­ga

.

Pa­dė­tis ne­si­keis

Ta­čiau kal­bė­da­ma apie šių me­tų val­džios spren­di­mus, su­si­ju­sius su ša­lies eko­no­mi­ka, pa­šne­ko­vė tei­gė, jog Lie­tu­vos val­džia ne­siims jo­kių veiks­mų, kad bū­tų pa­ge­rin­ta ša­lies eko­no­mi­kos pa­dė­tis. „Tie­siog rei­kia ma­ty­ti ši­tos val­ džios iš­ta­kas ir vei­ki­mo lo­gi­ką. Jų vei­ki­mo lo­gi­ka yra nie­ko ne­da­ry­ ti. Jiems esa­mas mo­de­lis yra la­ bai nau­din­gas. Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­ja ir Dar­bo par­ti­ja yra stam­baus ka­pi­ta­lo bei stam­ baus vers­lo par­ti­jos ir joms ta su­si­ klos­čiu­si eko­no­mi­nė struk­tū­ra ga­na priim­ti­na“, – ma­no eko­no­mis­tė.

Ji tvir­ti­no, kad val­džia ima­si veiks­ mų tik tuo­met, kai rea­guo­ja į ryš­kius išo­ri­nius dir­gik­lius. Kaip pa­vyz­dį ji nu­ro­dė mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos

pa­di­di­ni­mą. Esą ji bu­vo pa­di­din­ta tik to­dėl, kad žmo­nės ėmė gar­siai skųs­ tis. Ta­čiau tai pa­si­tai­ko re­tai. „Ka­dan­gi Lie­tu­vos žmo­nės pro­ble­mas spren­džia ar­ba ei­da­mi į še­šė­ lį, ar­ba iš­va­žiuo­da­mi iš ša­lies ir sa­ vo rea­lių pro­ble­mų neį­var­di­ja nie­ kur, iš­sky­rus ko­men­ta­rus in­ter­ne­te, tai tie­siog yra spy­ruok­lės prin­ci­ pu spau­džia­mos rea­lios dau­gu­mos gy­ven­to­jų so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės pro­ble­mos. Jei­gu tie žmo­nės ne­ pra­dės kaip nors ag­re­sy­viai stum­ ti tų jė­gų, ku­rios yra val­džio­je, o aš abe­jo­ju, kad jos taip da­rys, nes jos ne­tu­ri jo­kių ly­de­rių, tai iš tik­rų­jų ma­nau, kad nie­ko ne­bus. Tie­siog eko­no­mi­ka to­liau bus va­ro­ma į po­ grin­dį. Išo­riš­kai gra­žios kal­bos, o rea­liai pro­ble­mos kau­pia­si ir su­dė­ tin­gė­ja“, – aiš­ki­no A.Mal­dei­kie­nė.

Ji pa­brė­žė, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos atei­tis pri­klau­so ne nuo po­li­ti­kų, ku­riems priim­ti­na da­bar su­si­klos­ čiu­si pa­dė­tis. Esą kai ku­rie pro­jek­ tai bus įgy­ven­di­na­mi ne dėl nau­dos Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, o dėl fi­nan­si­ nės nau­dos tam tik­riems vers­li­nin­ kams ar pa­tiems po­li­ti­kams. „Po­li­ti­niam eli­tui rei­kia ge­rų san­ty­kių ir vie­tos Eu­ro­pos klu­be, to­dėl jis vi­so­mis įma­no­mo­mis jė­ go­mis stums eu­rą. Nie­kur po­li­ti­ niam eli­tui ne­nau­din­ga aiš­kin­tis rea­lių vi­du­ti­nio Lie­tu­vos gy­ven­to­ jo pro­ble­mų. Tad jis jų ir ne­siaiš­ kins“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė.

Ji tei­gė, kad vie­nin­te­lis bū­das, ku­riuo vi­du­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­ jas ga­lė­tų at­kreip­ti val­džios dė­me­ sį į sa­vo bė­das, – tai kaip 1989 m. išei­ti su vė­lia­vo­mis į gat­ves ir pa­sa­ ky­ti „mums ši­taip ne­pa­tin­ka“. „Bet aš esu įsi­ti­ki­nu­si, kad jis (ei­li­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas – red. past.) tik­rai neis. Tas pro­ble­mas, ku­rios jam ne­pa­tin­ka, jis spren­ džia dviem bū­dais. Tie, ku­rie yra ag­re­sy­ves­ni, tie­siog su­si­ran­da še­ šė­li­nių bū­dų sa­vo pra­gy­ve­ni­mui fi­ nan­suo­ti. Na, įvai­riau­sio po­bū­džio še­šė­lius – nuo vo­ke­lių iki kont­ra­ ban­dos. Ne­bū­ti­nai kont­ra­ban­dos ve­ži­mo, bet nau­do­ji­mo­si ja“, – sa­ kė A.Mal­dei­kie­nė.

Eko­no­mis­tė ti­ki­no, kad tie, ku­rie yra pa­do­rūs žmo­nės ir to­dėl ne­si­ ryž­ta įsi­trauk­ti į še­šė­li­nę eko­no­mi­ ką, daž­niau­siai su­si­tai­ko su esa­ma si­tua­ci­ja ar­ba pa­si­ren­ka emig­ra­ci­ją. „Iš tik­rų­jų nė­ra jo­kios juos vie­ ni­jan­čios jė­gos, tad nie­ko jie ir ne­ da­rys. O po­li­ti­nis eli­tas da­rys tai, ką da­rė. Iš es­mės nė­ra jo­kio po­li­ti­ nio skir­tu­mo tarp kon­ser­va­to­rių ir so­cial­de­mok­ra­tų. Vie­nin­te­lė skir­ tis, kur vyks­ta dis­ku­si­jos, tai ku­rie la­biau ne­ken­čia Ru­si­jos. Ir vis­kas.

O ku­rie la­biau ne­ken­čia Ru­si­jos, iš tie­sų, nė­ra eko­no­mi­nis klau­si­mas.

Tai yra po­li­ti­nės re­to­ri­kos klau­si­ mas“, – sa­kė A.Mal­dei­kie­nė ir pri­ dū­rė, kad Lie­tu­vo­je eko­no­mi­niai spren­di­mai bus priim­ti ta­da, kai at­si­bus pa­ti tau­ta. Ta­čiau ji abe­jo­ jo, ka­da tai ga­li įvyk­ti. „Aš tie­siog neį­si­vaiz­duo­ju, ka­da ta tau­ta at­si­kels. Gal ta­da, kai jau vi­ sai ne­be­su­si­mo­kės są­skai­tų. Bet kol kas ran­da bū­dų, kaip su­si­mo­kė­ti. Be to, jai vi­są lai­ką kiek­vie­ną die­ną aiš­ ki­na­ma, kad jai šiaip la­bai pa­si­se­kė, nes ji gy­ve­na šil­čiau­sio­je, gra­žiau­ sio­je, nuo­sta­biau­sio­je ša­ly­je ir vi­ si už­sie­nie­čiai tai ma­to, tik ji pa­ti, kvai­la, ne­su­ge­ba pa­ste­bė­ti. Pra­de­ da jaus­tis toks au­kos fe­no­me­nas“, – įsi­ti­ki­nu­si A.Mal­dei­kie­nė.

kri­t i­n ių ri­z i­k ų. ES eko­no­m i­ka žen­g ia į prie­k į, tad ir ape­ti­tas re­for­moms ga­ li su­ma­žė­t i. Ta­čiau vi­sa tai la­bai tra­ pu ir re­for­mas bū­t i­na už­baig­t i. Pa­ vyz­d žiui, ne­dar­bo pro­ble­ma. Tie­sa, ne­dar­bas sta­bi­l i­za­vo­si ir ne­be­d i­dė­ ja, bet su­sto­jo la­bai aukš­ta­me ly­g y­je.

Taip pat svar­bus to­les­nis kon­ku­ren­cin­ gu­mo di­di­ni­mas. Bend­rų skait­me­ni­ nės, ener­ge­ti­kos rin­kų kū­ri­mas. Tarp­ tau­ti­nė­je plot­mė­je de­ra­mės su JAV dėl lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties. Šis su­si­ ta­ri­mas at­neš­tų nau­dos ne tik JAV ir ES, bet ir tre­čio­sioms ša­lims.

Kal­bant apie Lie­tu­vą, vie­nas pa­grin­di­ nių už­da­vi­nių – to­liau lai­ky­tis fi­nan­si­nės

draus­mės. Ne­da­ly­ti ne­pag­rįs­tų pa­ža­dų.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­tei­kė įver­ti­ni­mą, kaip ša­lys na­rės vyk­do anks­tes­nes re­ ko­men­da­ci­jas. Lie­tu­vai, kaip ir dau­gu­ mai ša­lių na­rių, bu­vo iš­sa­ky­ta pa­sta­bų dėl to, kad ne­pa­siek­ta pa­kan­ka­ma pa­ žan­ga įgy­ven­di­nant mo­kes­čių, pen­si­ jų re­for­mas, ma­ži­nant so­cia­li­nę at­skir­tį.

Pab­rėž­ta pa­žan­ga ge­ri­nant ener­ge­ti­kos efek­ty­vu­mą, ta­čiau kar­tu kons­ta­tuo­ta, kad Lie­tu­vo­je ener­ge­ti­nis im­lu­mas iš­ lie­ka di­džiau­sias vi­so­je ES. La­bai ge­rai bū­tų, jei mo­kes­čių, dar­bo san­ty­kių bei pen­si­jų re­for­mos bū­tų įgy­ven­din­tos ir bū­tų už­tik­rin­tas Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas bei kon­ku­ren­cin­gu­mas.

To­mo Mo­zū­ros mon­ta­žas

Komentaras

Al­gir­das Še­me­ta

Eu­ro­pos Ko­m i­si­jos na­r ys

S

var­biau­sia Eu­ro­pai ne­sus­to­ ti įgy­ven­d i­nant jau pra­dė­tas re­for­mas. 2011–2012 m. grės­ mės iš­ny­ko ir nie­kas ne­b e­ kal­ba, kad ir apie eu­ro zo­nos ski­li­mą.

Fi­nan­s ų sek­to­r ius ne­ke­l ia dau­g iau

Eu­ras – ašt­riau­sias me­tų klau­si­mas Vai­da Ka­lin­kai­tė Šiais me­tais Lie­tu­va ga­li bū­ti pa­ kvies­ta pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­ nos. Ta­čiau ko­kių pa­da­ri­nių tai ga­ li tu­rė­ti, vie­nos nuo­mo­nės nė­ra.

Jau­si­me nuo­tai­ką

Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da eu­ro įve­di­mą lai­ko vie­na svar­ biau­sių 2014-ųjų ant­ros pu­sės te­mų. „Aš ma­nau, kad šiais me­tais, jei­gu spren­di­mas dėl eu­ro įve­di­ mo Lie­tu­vo­je bus tei­gia­mas, t. y. ge­gu­žės ar bir­že­lio mė­ne­sį tai bus pa­tvir­tin­ta, ant­ra me­tų pu­sė jau bus pa­ženk­lin­ta bū­si­mo eu­ ro įve­di­mo įspū­džiu“, – įsi­ti­ki­ nęs jis.

G.Nau­sė­dos ma­ny­mu, jei eu­ ro įve­di­mas bus pa­tvir­tin­tas, nuo pat ant­ros me­tų pu­sės tam tu­rė­ tų pra­dė­ti ruoš­tis ne tik Lie­tu­vos

„Įmo­nės, ku­rios dar ne­pra­dė­jo ruoš­tis va­liu­tos pa­si­kei­ti­mui, jau tu­rė­tų pra­dė­ti tai da­ry­ti“, – pa­ta­ rė N.Ma­čiu­lis.

Rei­kia po­li­ti­kams

Eko­no­mis­tė Auš­ra Mal­dei­kie­ nė įsi­ti­ki­nu­si, kad eu­ras sim­bo­ li­zuo­ja la­biau po­li­ti­nę po­zi­ci­ją ir pri­klau­sy­mą ES, o ne eko­no­mi­nį spren­di­mą. „Po­li­ti­niam eli­tui eu­ras yra la­ bai rei­ka­lin­gas, nes jis tei­kia to­kią gra­žią išo­ri­nę su­kne­lę. Jau­nes­ nis ir gra­žes­nis sau at­ro­dai, jei­gu pri­si­jun­gi prie ga­lin­gų­jų klu­bo.

Ką tu tam ga­lin­gų­jų klu­be vei­ki, tai čia jau ki­tas klau­si­mas, – sa­kė A.Mal­dei­kie­nė. – Rei­kia su­vok­ti vie­ną mo­men­tą – eu­ras nie­ka­da ne­bu­vo ir nė­ra eko­no­mi­nis fe­no­ me­nas. Tai pir­miau­sia yra po­li­ti­ nis fe­no­me­nas. ES ša­lis vie­ni­jan­ tis da­ly­kas.“

Kaip ro­do Lat­vi­jos pa­ vyz­dys, to­li gra­žu ne vi­ si gy­ven­to­ jai ti­ki­si tik ge­rų da­ly­kų iš eu­ro įve­ di­mo.

val­džia, bet ir žmo­nės bei vers­las.

Eko­no­mis­tas ak­cen­ta­vo, kad va­ liu­tos kei­ti­mas ga­li tu­rė­ti ne­vie­ na­reikš­miš­kos įta­kos gy­ven­to­jų lū­kes­čiams. „Kaip ro­do Lat­vi­jos pa­vyz­dys, to­li gra­žu ne vi­si gy­ven­to­jai ti­ki­ si tik ge­rų da­ly­kų iš eu­ro įve­di­ mo. Kai ku­rie ti­ki­si kai­nų ki­li­mo ar pan. Tos nuo­tai­kos ga­li bū­ti jau ga­na ryš­kios bū­tent ta­da, kai jau tu­rė­si­me šim­tap­ro­cen­ti­nę ga­ran­ ti­ją, kad Lie­tu­va eu­rą 2015-ai­siais įsi­ve­da“, – pro­g-no­za­vo pa­šne­ ko­vas.

Pra­dė­ki­te ruoš­tis

Eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis be­ veik nea­be­jo­jo, kad Lie­tu­va pa­va­ sa­rį bus pa­kvies­ta pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. „Šiuo me­tu Lie­tu­va jau ten­ki­ na vi­sus Mast­rich­to kri­te­ri­jus, inf­lia­ci­ja yra ge­ro­kai že­mes­nė nei kai­nų sta­bi­lu­mo kri­te­ri­jus, biu­ dže­to pa­ja­mos vir­ši­jo pla­ną, tai­gi ir de­fi­ci­tas ne­vir­šys 3 pro­c. BVP. Be to, pa­tvir­tin­tas 2014 m. biu­ dže­tas, ku­ria­me biu­dže­to de­fi­ci­ tas ma­žė­ja iki 1,9 pro­c. BVP“, – nu­ro­dė N.Ma­čiu­lis.

Jo tei­gi­mu, taip Lie­tu­va siun­čia aiš­kų sig­na­lą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai, kad fis­ka­li­nės draus­mės bus lai­ ko­ma­si. Taip pat prie­žas­čių, dėl ku­rių Lie­tu­va ga­li ne­bū­ti pa­kvies­ ta pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos, pa­ šne­ko­vas ne­ma­to.

Ji ti­ki­no, kad taip ban­do­ma su­ kur­ti sta­bi­lią eko­no­mi­nę zo­ną.

Ta­čiau eu­ras ga­li bū­ti sta­bi­lus tik tuo at­ve­ju, jei­gu vi­sos ša­lys tu­ rė­tų ir vie­no­dą mo­kes­čių vei­ki­ mo sis­te­mą. Ka­dan­gi ES vals­ty­ bes vie­ni­ja tik eu­ras, o ne bend­ros ver­ty­bės ir mo­kes­čių sis­te­ma, A.Mal­dei­kie­nės ma­ny­mu, eu­ras yra pa­smerk­tas bū­ti ne­sta­bi­lus. „Aš ne­ti­kiu, kad ES pra­dės vie­ ny­tis ir su­kurs bend­rą mo­kes­čių sis­te­mą. Vis tiek tai liks lais­vų ša­lių, tu­rin­čių lais­vus įsta­ty­mus, zo­na. Tai toks po­li­ti­nis da­ri­nys.

Lie­tu­vos eli­tui jis yra rei­ka­lin­gas, nes jie ta­da jau­čia­si ga­lu­ti­nai in­ kor­po­ruo­ti į tą po­li­ti­nį Eu­ro­pos eli­tą. Da­bar jie lyg ir jau­čia­si pe­ri­ fe­ri­jo­je“, – aiš­ki­no eko­no­mis­tė.

Nau­da – tik elitui?

Ji taip pat tei­gė, kad po­li­ti­kai neat­siž­velgs į rea­lius žmo­nių po­ rei­kius ir pro­ble­mas. To­dėl eu­ro klau­si­mas tu­rė­tų tap­ti dis­ku­si­jų ir įtam­pos ži­di­niu. Po­li­ti­kai, ne­ prik­lau­san­tys di­džio­sioms par­ ti­joms, ban­dys iš­reikš­ti pro­tes­ tuo­jan­čių žmo­nių bal­sus ir ko­vo­ti prieš eu­ro įve­di­mą. „Bet kad jie nie­ko ne­pa­da­rys, tai ir­gi fak­tas. Eu­rą įves. Nus­ta­ tys griež­tas žai­di­mo tai­syk­les, spaus žmo­nes ir įves eu­rą, nes jis po­li­ti­kams rei­ka­lin­gas, po­li­ti­niam eli­tui rei­ka­lin­gas“, – sa­kė A.Mal­ dei­kie­nė.

14

sausio 3–8, 2014

pasaulis vilniausdiena.lt/naujienos/pasaulis

Bai­siau­sias sce­na

Pasaulio darbotvarkė

KUR? An­tark­ti­do­je. KA­DA? Sau­sio 3 d.

Naujųjų metų džiaugsmą Ru­si­jo­je pa­keitė siel­var­tas ir baimė. Šven­tinį šur­mulį su­ drums­tu­si iš­puo­lių se­ri­ja metė pa­vo­jaus šešėlį ant So­čio olim­pi­nių žai­dy­nių, iki ku­rių li­ko vos še­šios sa­vaitės.

Gelbė­ji­mo ope­ra­ci­ja Aust­ra­l i­j os lai­vas „Au­ro­ra Aust­ra­l is“ nu­pluk­dys į bazę An­t ark­t i­do­j e 52 moks­l i­n in­k us ir tu­r is­t us, šią sa­vaitę sraig­t as­p ar­n iu eva­k uo­t us iš Ru­s i­ jos lai­vo „Aka­de­m ik Šo­kals­k ij“, ku­r is nuo gruod­ž io 24 d. sto­v i užst­r igęs An­t ark­t i­dos prie­k rantės le­duo­s e. 22 įgu­los na­r iai iš Ru­s i­j os li­ko lai­ve.

Jam ne­g re­s ia pa­vo­j us nu­s kęsti, ir įgu­l a ti­k i­s i, kad pa­s i­kei­t us oro sąly­ goms lai­vas galės pa­j udė­t i.

KUR? Gre­nob­ly­je. KA­DA? Sau­sio 3 d.

Gim­ta­die­nis ko­mo­s būsenoje Kar­jerą baigęs au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nių „For­mulė-1“ le­gen­da Mi­chae­lis Schu­ma­ che­ris 45-ąjį gim­ta­dienį su­tiks dirb­ti­nai su­kel­tos ko­mos būse­nos Gre­nob­lio li­ go­ninė­je, kur at­si­dūrė po ne­lai­min­go nu­ti­ki­mo sli­dinė­jant Prancū­zi­jos Alpė­se.

Gy­dy­to­jai tei­gia, kad sun­kią gal­vos traumą pa­ty­ru­sio lenk­ty­nin­ko būklė yra sta­bi­li, bet ne­ga­li pa­teik­ti pro­gno­zių dėl jo atei­ties. M.Schu­ma­che­ris par­griu­vo ir su­si­trenkė galvą į ak­menį leis­da­ma­sis nuo šlai­to ne­pa­žymė­ta tra­sa.

Me­ta­lo de­tek­to­riai ne­padė­jo

Ru­si­jo­je pa­plitęs po­sa­kis, kad svie­ di­nys du kar­tus ne­pa­tai­ko į tą pa­tį tašką. Ta­čiau prie­š pat Nau­juo­sius me­tus Vol­gog­ra­de įvyk­dy­ti sprog­ di­ni­mai pa­neigė šią tiesą.

Sek­ma­dienį, gruod­žio 29-osios vi­dur­dienį, Vol­gog­ra­do ge­le­žin­ke­ lio sto­ty­je bu­vo ankš­ta, bu­vo jun­ ta­mas tra­di­ci­nis nau­ja­me­tis šur­ mu­lys. Žmonės plūdo į stotį ir iš jos, keiks­no­jo vėluo­jan­čius trau­ ki­nius. Mi­nia stūmė ei­nan­čius pro me­ta­lo de­tek­to­rius, daik­tai grei­tai judė­jo pa­tik­ros kon­ve­je­riu.

Bu­din­čio po­li­ci­nin­ko Dmit­ri­jaus Ma­kov­ki­no dėmesį pa­traukė įtar­ ti­nas as­muo, aki­vaizd­žiai ner­vinę­ sis ir kurį laiką dve­jojęs, o pa­skui stai­giai puolęs prie me­ta­lo de­tek­ to­riaus. Kai pa­reigū­nas žengė pa­ sto­ti jam ke­lio, drioks­telė­jo stip­rus spro­gi­mas. Jis nu­si­nešė 17 gy­vy­bių ir iš­daužė vi­sus stik­lus fa­sa­dinė­je sto­ties pa­sta­to pusė­je. Kaip vėliau paaiškė­jo, sprog­mens ga­lin­gu­mas pri­ly­go ma­žiau­siai 10 kg tro­ti­lo.

Nors iš pra­džių bu­vo pa­skelb­ta, kad su­si­sprog­di­no mo­te­ris ir kad įvy­kio vie­to­je bu­vo ras­ta jos gal­va, vėliau tyrė­jai pa­tiks­li­no, jog iš­puolį įvykdė sla­viš­kos iš­vaiz­dos vy­ras.

Bom­ba tro­lei­bu­se

KUR? Če­ki­jo­je. KA­DA? Sau­sio 6 d.

Ža­da ap­si­va­lymą Pir­ma­lai­kius rin­ki­mus per­nai spalį laimė­ju­si Če­ki­jos so­cial­de­mok­ratų par­ ti­ja pa­si­ra­šys val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­si­ta­rimą su mi­li­jar­die­riaus And­re­ jaus Ba­bi­šo nau­jai įsteig­ta par­ti­ja „Taip“, ku­ri rin­ki­muo­se li­ko ant­ra, ir krikš­ čio­ni­mis de­mok­ra­tais. Nau­ja vy­riau­sybė ža­da ak­ty­viai ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja.

Būtent ko­rup­ci­jos skan­da­las su­žlugdė anks­tesnį ka­bi­netą, va­do­vau­jamą Pet­ro Ne­čo, ku­riam neiš­ti­ki­mybės skan­da­las kai­na­vo dar ir san­tuoką.

Nespė­jus iš­sisk­lai­dy­ti pa­ni­kai ir dis­ku­si­joms, ar vertė­jo leis­ti mi­ li­jo­nus me­ta­lo de­tek­to­rių rėmams vi­so­se sto­ty­se, jei­gu jos tik su­da­ ro pa­pil­domų spūsčių ir tam­pa dar vie­nu te­ro­ristų tai­ki­niu, pra­ėjus ma­žiau nei pa­rai, ten pat smogė ant­ras „svie­di­nys“. Bom­ba spro­ go tro­lei­bu­se, tar­si pa­gal te­ro­ristų planą va­žiuo­jan­čia­me į li­go­ninę, kur gy­do­ma dau­giau nei 40 su­

žeistųjų per pirmą iš­puolį. Spro­gi­ mas taip su­mai­to­jo tro­lei­busą, kad liu­di­nin­kai net ne­galė­jo su­pras­ti, ko­kia tai trans­por­to prie­monė. Žu­ vo 14 žmo­nių, dau­giau nei 40 at­si­ dūrė li­go­ninė­je.

Sprog­mens ga­lin­gu­mas pri­ly­go 4 kg tro­ti­lo, o įta­riamąjį teisė­sau­ ga ir­gi api­būdi­no kaip sla­viš­kos iš­ vaiz­dos vyrą.

Abiejų spro­gimų vie­to­se radę pa­ na­šių sprog­menų su­de­damųjų da­ lių, pa­reigū­nai išsk­laidė pa­sku­ti­nes abe­jo­nes, ar šie te­ro­riz­mo ak­tai su­ si­ję. Iš­puo­lių or­ga­ni­za­to­riai tikslą pa­siekė: mies­te pa­skli­do baimė ir pa­ni­ka, žmonės ėmė bi­jo­ti nau­do­ tis vie­šuo­ju trans­por­tu.

Kodėl Vol­gog­ra­das?

Pri­si­min­da­mi spa­lio 21 d. iš­puolį, kai da­ges­ta­nietė Nai­da Asi­ja­lo­ va Vol­gog­ra­de su­sprog­di­no au­to­ busą ir pra­žudė sep­ty­nis žmo­nes, eks­per­tai ir ap­žval­gi­nin­kai svars­ to, kodėl te­ro­ris­tai pa­si­rin­ko bū­ tent šį miestą.

Po N.Asi­ja­lo­vos te­ro­ro ak­to bu­ vo svars­to­ma, kad ji ga­be­no bombą iš Da­ges­ta­no į Maskvą, bet iš­ki­lus keb­lumų de­to­na­vo ją pa­ke­liui – Vol­gog­ra­d e. Ta­č iau pa­s ta­r ie­j i sprog­di­ni­mai išsk­laidė abe­jo­nes – tai­ki­nys bu­vo būtent Vol­gog­ra­das.

Jei­gu Ru­si­jos teisė­sau­ga tei­si ma­ ny­da­ma, kad vi­si šie sprog­di­ni­mai su­pla­nuo­ti Da­ges­ta­ne, kur vei­kia stip­rus te­ro­ristų po­grin­dis, Vol­ gog­ra­das galė­jo pa­trauk­ti te­ro­ristų dėmesį dėl sa­vo geog­ra­finės pa­ dėties ir dyd­žio.

Nors Da­ges­taną nuo li­ku­sios Ru­si­jos da­lies ski­ria Stav­ro­polio kraš­tas, Kal­mu­ki­jos res­pub­li­ka ir Ast­ra­chanės sri­tis, jų sos­ti­nių

Iš­puo­liai: ne­spėjus iš­sisk­lai­dy­ti pa­ni

spro­gi­mo.

Stavropolio, Elis­tos ir Ast­ra­chanės gy­ven­tojų skai­čius vos sie­kia pusę mi­li­jo­no žmo­nių, todėl iš­puo­liai juo­se ne­su­keltų to­kio di­de­lio at­ gar­sio, kaip sprog­di­ni­mai mi­li­jo­ ni­nia­me mies­te. Tai­gi ar­ti­miau­sias toks mies­tas, o kar­tu ir stam­bus trans­por­to maz­gas yra Vol­gog­ra­ das. Pa­siek­ti jį ga­na leng­va rei­si­ niu au­to­bu­su – tai ir bu­vo pa­da­riu­ si N.Asi­ja­lo­va. Au­to­busų ke­lei­viai nėra taip kruopš­čiai tik­ri­na­mi kaip trau­ki­nių ar­ba lėktuvų. Šiaurės Kau­ka­zo ir Už­kau­kazės nau­jienų po­rta­lo vy­riau­sia­sis re­dak­ to­rius Gri­go­ri­jus Šve­do­vas nu­rodė dar vieną prie­žastį – sim­bo­linę.

KUR? Lat­vi­jo­je. KA­DA? Sau­sio 7 d.

Tre­čias ban­dy­mas Lat­vi­jo­je sau­sio 7-ąją iš­seks pre­zi­den­to And­rio Bėrzi­nio duo­tas lai­kas val­ dan­čio­sioms par­ti­joms pa­teik­ti naują kan­di­datą į prem­je­ro po­stą. Lai­ki­nai šias pa­rei­gas ei­nan­tis Val­dis Domb­rovs­kis (nuo­tr.) lapk­ri­čio 27 d. pa­teikė at­ si­sta­ty­di­ni­mo pra­šymą, pri­siim­da­mas at­sa­ko­mybę už par­duo­tuvės „Ma­xi­ ma“ griūtį Ry­go­je. „Vie­nybė“ jau du kar­tus siūlė kan­di­da­tus į prem­je­ro po­stą, bet pre­zi­den­tas A.Bėrzi­nis abi kan­di­datū­ras at­metė.

Tiks­lai: dvi­gu­bas iš­puo­lis su­ga­di­no ru­sams Nau­juo­sius me­tus ir su­kėlė ne­rimą tiems, ku­rie ruo­šia­si vyk­

ti į So­čio olim­pi­nes žai­dy­nes.

15

sausio 3–8, 2014

pasaulis

a­ri­jus pra­dėjo pil­dy­tis

Volgogradas Maskva

UKraina

Volgogradas

Azovo jūra

Juodoji jūra

Sočis

vai sa­vo pa­galbą už­tik­ri­nant So­čio olim­pi­nių žai­dy­nių sau­gumą. „JAV vy­riau­sybė pa­si­ūlė vi­so­ke­ riopą pa­lai­kymą Ru­si­jos vy­riau­ sy­bei, prie­š So­čio olim­pi­nes žai­ dy­nes be­si­ruo­šian­čiai už­tik­rin­ti sau­gumą. Mes svei­kin­tu­me ga­li­ mybę glaud­žiau bend­ra­dar­biau­ti dėl at­letų, žiū­rovų ir kitų da­ly­vių sau­gu­mo“, – sa­ko­ma Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ta­ry­bos at­stovės Cait­lin Hay­den pra­ne­ši­me. „Aš pa­ra­šiau pre­zi­den­tui Vla­ di­mi­rui Pu­ti­nui, kad Jung­tinė Ka­ ra­lystė su­teiks Ru­si­jai bet ko­kią pa­galbą, ko­kią tik galės“, – sa­ kė Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Da­vi­das Ca­me­ro­nas.

Ta­čiau Ru­si­ja olim­pi­nių žai­dy­ i­kai po spro­gi­mo Vol­gog­ra­do ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, kitą dieną bom­ba su­mai­to­jo tro­lei­busą, va­žiuo­jantį į li­go­ninę, kur gy­do­ma de­šim­tys su­žeistųjų po pir­mo nių sau­gumą ke­ti­na už­tik­rin­ti sa­ „Reu­ters“ nuo­tr. vo jėgo­mis ir ža­da im­tis pre­ce­den­to ne­tu­rin­čių sau­gu­mo prie­mo­nių. „Vol­gog­ra­das yra ka­rinės šlovės „Tai yra žmonės, ku­rie anks­ mos Sau­gu­mo ko­mi­si­jos pir­mi­ Gra­si­ni­mai pa­si­tvir­ti­no Olim­pia­dos sau­gu­mu rūpin­sis mies­tas. Mies­tas, ku­ria­me so­vietų čiau gy­ve­no įprastą gy­ve­nimą ir nin­ko pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Gon­ S.Gon­ča­ro­vas pri­pa­ži­no, kad dvi­ 30 tūkst. teisė­sau­gos pa­reigūnų bei vals­ty­bin­gu­mas ir so­vietų tau­ta bu­vo už­ver­buo­ti di­de­liuo­se mies­ ča­ro­vas, teigė, kad te­ro­ristų tink­las gu­bas iš­puo­lis už 700 km nuo So­ ka­riš­kių, į pa­galbą jie pa­si­telks 5,5 čio, kur po še­šių sa­vai­čių pra­si­dės tūkst. vaiz­do ka­merų, ne­pi­lo­tuo­ja­ pa­de­monst­ra­vo sa­vo laimė­ji­mus. tuo­se – Ma­chač­ka­lo­je, Mask­vo­je, pla­čiai pa­pli­to po visą Ru­siją. Šis mies­tas pri­klau­so sim­bo­li­niam Vol­gog­ra­de. Jie ab­so­liu­čiai nie­kuo „Prak­ti­ka ro­do, kad te­ro­ristų gru­ Žie­mos olim­pia­da, ga­li pri­vers­ti mus lėktu­vus, me­ta­lo de­tek­to­rius, šiuo­lai­kinės Ru­si­jos kultū­ros sąra­ neiš­sis­ki­ria iš mi­nios, jų be­veik puotės vi­so­je Ru­si­jo­je tu­ri ma­žus už­sie­nie­čius su­si­mąsty­ti, ar ver­ta sprog­me­nis užuod­žian­čius šu­nis. šui. Apie bu­vusį Sta­ling­radą fil­ ne­įma­no­ma ap­tik­ti“, – sakė Ru­ būrius po pen­kis še­šis žmo­nes, ku­ va­žiuo­ti į Ru­siją, net jei­gu jie jau Be to, prie pie­tinės Ru­si­jos sie­nos muo­ja­mi fil­mai kaip apie ka­ro žyg­ si­jos spe­cia­liųjų pa­jėgų ve­te­ra­nas rie jau vei­kia sa­va­ran­kiš­kai ir nie­kam yra nu­si­pirkę bi­lie­tus į žai­dy­nes. jau dis­lo­kuo­tos še­šios prie­šra­ke­ Ru­si­jos ir už­sie­nio ži­niask­lai­da tinės gy­ny­bos sis­te­mos. Ru­si­jos darbį, ku­ris ap­sau­go­jo visą mūsų Alek­se­jus Fi­la­to­vas. ne­paklūs­ta. Taip pat yra te­ro­ristų šalį, – teigė G.Šve­do­vas. – Ir da­ vie­ni­šių, ku­rie iš­vis nuo nie­ko ne­ pri­me­na čečėnų se­pa­ra­tistų ly­de­rio pa­štas siun­ti­nius į Sočį prii­ma tik Do­ku Uma­ro­vo pa­žadą su­žlug­dy­ti ati­da­ry­tus ir tik­ri­na, ar juo­se nėra bar šis mies­tas tam­pa be­jėgis prie­š prik­lau­so“, – sakė S.Gon­ča­ro­vas.

Apie bu­vusį Sta­ling­ te­ro­ristų ata­kas, prie­š nau­jus iššū­ Dėl įvy­ku­sios tra­ge­di­jos jis kal­ti­ So­čio olim­pi­nes žai­dy­nes. 2013 m. draud­žiamų daiktų. radą fil­muo­ja­mi fil­ kius, būdin­gus mūsų lai­kams. Tai no an­ti­te­ro­ris­tinės veik­los spra­gas: liepą in­ter­ne­te pa­skli­do vaiz­do įra­ Žai­dy­nių žiū­ro­vai, įsi­giję bi­lie­ tu­ri tam tikrą reikšmę, ta­čiau prie­ „Pui­kiai su­pran­ta­te, kad ne­įma­no­ma šas, ku­ria­me jis at­šaukė drau­dimą tus in­ter­ne­tu, kar­tu pri­va­lo gau­ti mai kaip apie ka­ro žas­tys ga­li būti ir vi­sai ki­tos.“ prie kiek­vie­no au­to­bu­so ir tro­lei­bu­ reng­ti iš­puo­lius už Šiaurės Kau­ka­ ir va­di­namąjį sir­ga­liaus pa­są, ku­ris žyg­darbį, ku­ris ap­ so pa­sta­ty­ti po Fe­de­ra­linės sau­gu­mo zo ribų, pa­skelbtą 2011 m. pa­bai­go­ iš­duo­da­mas tik pa­tei­kus as­mens sau­go­jo visą mūsų ša­ tar­ny­bos ar­ba po­li­ci­jos pa­reigūną. je, kai Ru­siją krėtė ma­si­niai opo­zi­ ta­pa­tybės do­ku­mentą bei kon­tak­ Vie­tos gru­puotė?

Po pa­starųjų dviejų iš­puo­lių Vol­ ti­nius duo­me­nis. lį. O da­bar šis mies­tas Tai yra an­ti­te­ro­ris­tinės, agentū­rinės ci­jos pro­tes­tai. gog­ra­de pa­si­gir­do spėlio­nių, kad Pas­ta­r ie­j i įvy­k iai Vol­gog­ra­ ir ope­ra­ty­vinės veik­los klai­dos.“ Sau­gu­mo zo­na driek­sis 100 km tam­pa be­jėgis prie­š ir šia­me mies­te vei­kia or­ga­ni­zuo­ S.Gon­ča­ro­vas ra­gi­no stip­rin­ti de pa­rodė, kad tai ne­b u­vo tuš­ pa­lei Juo­do­sios jūros pa­krantę ir te­ro­ristų ata­kas. ta te­ro­ristų gru­puotė. Spe­cia­liųjų kri­mi­na­linės žval­gy­bos in­for­ma­ ti žod­žiai.

40 km į že­my­no gi­lumą. Jo­je bus tar­nybų pa­reigū­nai pa­ste­bi, kad te­ ci­jos rin­kimą, spręsti ne­kont­ro­ pa­tru­liuo­ja­ma ne tik žemė­je, bet ir ro­riz­mo iš­puo­lius vyk­do ne iš kur liuo­ja­mos mig­ra­ci­jos pro­blemą ir Žai­dy­nes sau­gos net ra­ke­tos iš oro bei jūros, taip pat miš­ko ma­ nors at­si­ųsti ar ko­vo­tojų sto­vyk­lo­se Ki­tas buvęs spe­cia­liųjų tar­nybų ypa­tingą dėmesį at­kreip­ti į mo­te­ Po sprog­di­nimų Vol­gog­ra­de JAV ir sy­vuo­se.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja pa­si­ūlė Mask­ kal­nuo­se tre­ni­ravę­si ekst­re­mis­tai. dar­buo­to­jas, Mask­vos mies­to dū­ ris, pri­ėmu­sias is­lamą.

Di­džiau­si te­ro­ro ak­tai Ru­si­jo­je Dau­gia­bu­čių sprog­di­ni­mai Mask­

vo­je. 1999 m. rug­s ė­j į Ru­s i­j os sos­t i­ nė­j e Mask­v o­j e, taip pat Bui­k ans­k o ir Vol­g o­d ons­k o mies­t uo­s e spro­g i­ mai su­g rio­v ė dau­g ia­b u­č ius gy­v e­ na­m uo­s ius na­m us. Krem­l ius dėl sprog­d i­n i­m ų ap­k al­t i­n o če­č ė­n us, o šie aiš­k i­n o, kad sprog­d i­n i­m us su­ ren­g ė Ru­s i­j os slap­t o­s ios tar­n y­b os.

Per iš­p uo­l ius žu­v o 293 žmo­n ės, su­ žeis­t as 651.

Mask­vos teat­ro įkai­tų kri­zė. 2002 m.

gru­pė Šiau­rės Kau­ka­zo ko­vo­to­jų Mask­vos Dub­rov­kos teat­re paė­mė

įkai­tais spek­tak­lio „Nord-Ost“ žiū­ro­vus.

Iš vi­so įkai­tais bu­vo paim­ta 850 žmo­ nių. Štur­ma­vus pa­sta­tą žu­vo 129 įkai­ tai ir 41 ko­vo­to­jas. Ekst­re­mis­tai įkai­tus lai­kė tris die­nas. Dau­gu­ma įkai­tų žu­vo nuo du­jų, ku­rias ka­riai nau­do­jo prieš če­čė­nų ko­vo­to­jus.

Lėk­tu­vų sprog­di­ni­mai. 2004 m.

rugp­jū­tį be­veik tuo pa­čiu me­tu spro­ go du Ru­si­jos ke­lei­vi­niai lėk­tu­vai. Žu­ vo 90 žmo­nių. Lėk­tu­vas „Tu-134“, ku­ ris skri­do į Vol­gog­ra­dą, nu­kri­to šiek tiek į pie­tus nuo Mask­vos, o po ke­ lių mi­nu­čių ne­to­li Ros­to­vo prie Do­

no spro­go ir į So­čį skren­dan­tis lėk­tu­ vas „Tu-154“.

Bes­la­no mo­kyk­los įkai­tų kri­zė.

2004 m. Šiau­rės Ose­ti­jos Bes­la­no mies­te gru­pė Šiau­rės Kau­ka­zo ko­vo­ to­jų paė­mė įkai­tais į Rug­sė­jo 1-osios šven­tę su­si­rin­ku­sius mo­kyk­li­nu­kus ir jų tė­vus. Tarp įkai­tų bu­vo 777 vai­ kai ir apie 300 suau­gu­sių­jų. Per mo­ kyk­los štur­mą žu­vo dau­giau kaip 380 žmo­nių. Ko­vo­to­jai rei­ka­la­vo, kad Ru­ si­jos pa­jė­gos pa­si­trauk­tų iš Če­čė­ni­jos.

Trau­ki­nio sprog­di­ni­mas. 2009 m. lapk­ri­čio 29 d. Tve­rės sri­ty­je su­sprog­

din­tas Maskvos–Sankt Pe­ter­bur­go ge­ le­žin­ke­lis, ku­riuo iš sos­ti­nės į ant­rą­jį pa­gal dy­dį Ru­si­jos mies­tą vy­ko grei­ta­ sis ke­lei­vi­nis trau­ki­nys „Nevs­ky Exp­ ress“. Trau­ki­niui nu­sly­dus nuo bė­ gių žu­vo 39 žmo­nės, 95 pa­ty­rė su­ža­ lo­ji­mų. Iš vi­so trau­ki­niu ke­lia­vo apie 700 žmo­nių.

Mask­vos met­ro­po­li­te­no sprog­di­

ni­mai. 2010 m. ko­vą dvie­jo­se Mask­ vos met­ro sto­ty­se su­si­sprog­di­no dvi če­čė­nės. Žu­vo 40 žmo­nių, dar šim­tai bu­vo su­žeis­ta. Sau­gu­mo pa­rei­gū­nai pa­skel­bė, kad te­ro­ro ak­tą or­ga­ni­za­vo

Šiau­rės Kau­ka­zo ko­vo­to­jai. Už iš­puo­ lio or­ga­ni­za­vi­mą at­sa­ko­my­bę pri­siė­ mė Če­čė­ni­jos te­ro­ris­tų ly­de­ris Do­ku Uma­ro­vas.

Spro­gi­mai Mask­vos Do­mo­de­do­

vo oro uos­te. 2011 m. sau­sio mė­ne­sį di­džiau­sia­me Ru­si­jos Do­mo­de­do­vo oro uos­te nu­griau­dė­jo spro­gi­mas. Žu­ vo 37 žmo­nės, 180 bu­vo su­žeis­ta. Ty­ rė­jai nu­sta­tė, kad bom­bą de­to­na­vo mir­ti­nin­kas iš Šiau­rės Kau­ka­zo. Už iš­ puo­lį at­sa­ko­my­bę pri­siė­mė tas pa­ts D.Uma­ro­vas, pa­skelb­tas ieš­ko­miau­ siu Ru­si­jo­je te­ro­ris­tu.

16

sausio 3–8, 2014

sportas Spor­to aist­ruo­lio kalendorius

KUR? Vil­niaus „Sie­mens“ are­no­je ar­ba per „Lie­tu­vos ry­to TV“.

KA­DA? Sau­sio 5 d. 16 val.

Pirmyn, vil­nie­čiai!

„Ang­li­jos ly­gos“ pus­fi­na­liai

Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ iš­lie­ka vie­ nin­telė ko­man­da, ne­pra­laimė­ju­si Lie­ tu­vos krep­ši­nio ly­go­je. Vil­nie­čių ko­ man­da per­ga­lin­gai baigė 2013 m., o kaip sek­sis 2014-ai­siais, paaiškės jau ne­tru­kus. VTB ly­go­je na­mie „Lie­tu­vos ry­tas“ su­si­kaus su „Niž­nij Nov­go­rod“ ko­man­da.

Jau kitą sa­vaitę paaiškės du klu­ bai, ku­r ie ko­vos dėl pir­mo­j o se­zo­ no trofė­j aus – Ang­l i­j os ly­gos tau­ rės. Pir­m a­j a­m e pus­f i­n a­ly­j e „Man­ ches­ter Uni­ted“ sve­č iuo­s e ko­vos su „Sun­der­land“, o ant­ra­ja­me „Man­ ches­ter Ci­ty“ na­m ie priims „West Ham Uni­ted“.

KUR? Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ar­ba per „Via­sat Sport Bal­tic“.

KA­DA? Sau­sio 7 d. 21.40 val.; sau­sio 8 d. 21.40 val.

Nors ka­len­do­ri­niai 2014-ie­ji jau pra­si­ dėjo, Lie­tu­vos spor­ tas juos pra­dės skai­ čiuo­ti nuo So­čio olim­pi­nių žai­dy­ nių. Pir­ma­sis ir be­ ne svar­biau­sias metų star­tas pa­ro­dys, ko ver­tas mūsų ša­ lies žie­mos spor­tas.

Su­ta­pi­mas: ti­tu­luo­čiau­sios Lie­tu­vos žie­mos spor­to at­stovės V.Ven­cienės kar­je­ra taip pat pra­si­dėjo So­čy­je.

Šarū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Mūsų olim­pie­čiams snie­go pa­kan­ka Zig­mas Ju­re­vi­čius z.jurevicius@diena.lt

Va­sa­rio 7-ąją So­čy­je pra­si­dėsian­ čio­se XXII žie­mos olim­pinė­se žai­ dynė­se Lie­tu­vai turėtų at­sto­vau­ ti de­vy­ni sportininkai. Žai­dynėms in­ten­sy­viai ren­gia­si ne tik le­do šo­ kių due­tas Isa­bel­la To­bias bei Dei­ vi­das Stag­niū­nas, bet ir biat­lo­ni­ nin­kai Dia­na Ra­si­mo­vi­čiūtė bei To­mas Kaukė­nas, sli­di­nin­kai Ing­ri­ da Ar­di­šaus­kaitė ir Vy­tau­tas Stro­ lia, grei­to­jo čiuo­ži­mo trum­puo­ju ta­ku at­stovė Agnė Se­rei­kaitė, kalnų sli­di­nin­kai Ro­kas Za­vec­kas ir Ie­va Ja­nuš­ke­vi­čiūtė.

Be I.To­bias ir D.Stag­niū­no, did­žiau­sios vil­tys sie­ja­mos su D.Ra­ si­mo­vi­čiū­te ir A.Se­rei­kai­te. Op­ti­ mis­tiš­kiau­sia pro­gnozė – kad abi spor­ti­ninkės įsib­raus į pa­jėgiau­ siųjų de­šim­tu­kus.

Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos at­sto­ vai šio­se žai­dynė­se olim­pi­nių me­ da­lių dar nėra iš­ko­voję. To­kia sta­ tis­ti­ka, ma­tyt, iš­liks ne­pa­ki­tu­si ir po šių metų, nors mūsiš­kiai į Sočį ir de­le­guos gau­siau­sią de­le­ga­ciją per visą ša­lies is­to­riją.

Vis dėlto lie­tu­viai į Ru­siją vyks ku­pi­ni am­bi­cijų. Ko­kios jos?

Apie tai „Vil­niaus die­na“ kalbė­ jo­si su vie­na de­le­ga­ci­jos va­do­ vių, ti­tu­luo­čiau­sia Lie­tu­vos žie­ mos spor­to at­sto­ve Vi­da Ven­cie­ne.

Kal­ga­rio olim­pinė sli­dinė­ji­mo čem­pionė, da­bar dir­ban­ti Lie­tu­ vos tau­ti­nia­me olim­pi­nia­me ko­mi­

te­te (LTOK), nea­be­jo­ja, kad mūsų ša­lies at­sto­vai So­čy­je neap­si­ri­bos vien da­ly­va­vi­mu.

– So­čio olim­pinė­se žai­dynė­ se turėtų da­ly­vau­ti de­vy­ni mū­ sų ša­lies spor­ti­nin­kai. Ar gau­ siau­sia per visą is­to­riją lie­tu­vių de­le­ga­ci­ja liu­di­ja apie žie­mos spor­to šakų Lie­tu­vo­je at­si­ga­ vimą?

– Be abe­jo. Ži­no­te, mes no­ri­me vis­ko grei­tai, o pa­ki­li­mai atei­na pa­leng­ va. Per ke­letą metų Drus­ki­nin­kuo­ se bu­vo pa­sta­ty­ta „Snow Are­na“, Elektrė­nuo­se re­no­vuo­ti le­do rūmai, Ig­na­li­no­je įreng­tas nau­jas žie­mos spor­to cent­ras. Nu­veik­ta ne taip ir ma­žai. Turė­si­me kur ug­dy­ti da­bar­ ti­nių olim­pie­čių ateitį – jau­nuo­sius sli­di­nin­kus, biat­lo­ni­nin­kus, čiuožė­ jus, kalnų sli­di­nin­kus. Pers­pek­ty­vos at­ro­do švie­sios.

– Šie­met žie­ma Lie­tu­vo­je kaip re­ta šykš­ti snie­go. Ar mūsų olim­pie­čiams pa­si­reng­ti ne­sut­ ruk­dys snie­go trūku­mas?

– Olim­pie­čiams ne­sut­ruk­dys. Jie bu­vo iš anks­to su­si­darę pa­si­ren­ gi­mo olim­pia­dai ka­len­do­rių, todėl da­ly­vau­ja sto­vyk­lo­se ar var­žy­bo­ se už­sie­ny­je. Jiems snie­go pa­kan­ka.

Tar­kim, Aust­ri­jo­je kal­nai tie­siog lūž­ ta nuo snie­go. Sun­kiau – mūsų jau­ ni­mui, vai­kams. Jie pri­vers­ti spor­ tuo­ti Lie­tu­vo­je, tęsti pa­si­ren­gimą „sli­dinė­da­mi“ ne slidė­mis, o rie­du­ čiais ir pa­na­šiai. Vai­kams svar­biau­

sia ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be ir lik­ti už­ sis­py­ru­siems. Ta­da ne­baisūs jo­kie sun­ku­mai. O šiaip – gam­ta, aiš­ku, iš­dy­kau­ja. Bet mes to pa­keis­ti ne­ga­ li­me, tad ten­ka lauk­ti ir tikė­tis, kad pa­va­sa­ris bus vėly­vas, o žie­ma sa­vo na­gu­čius dar pa­ro­dys.

Vien da­ly­va­vi­mas olim­pinė­se žai­dynė­ se – did­žiu­lis im­pul­ sas to­les­nei kar­je­rai.

– Iš ku­rių spor­ti­ninkų So­čy­je ga­li­me tikė­tis ge­riau­sių re­zul­ tatų?

– Pir­miau­sia – le­do šo­kių po­ra. Dėl ga­li­mybės Isa­bel­lai ir Dei­vi­dui star­ tuo­ti žai­dynė­se reiktų dar sykį pa­ dėko­ti Pre­zi­den­tei. Tas pir­ma­die­nis (kai bu­vo pa­si­ra­šy­tas Pre­zi­dentės dek­re­tas dėl Lie­tu­vos pi­lie­tybės su­ tei­ki­mo ame­ri­kie­tei I.To­bias – red. pa­st.) il­gai iš­liks mūsų at­min­ty­je. Šie šokė­jai pa­ten­ka į pa­sau­lio elitą. Jei ne­klys­tu, jiems olim­pinė­se žai­dynė­ se pla­nuo­ja­ma vie­ta tarp 15-os ge­ riau­siųjų. Būtų šau­nu, jei jie su­gebėtų tiek pa­kil­ti. Ta­čiau rea­liau apie jų ga­ li­my­bes galė­si­me spręsti po Eu­ro­pos čem­pio­na­to. Tuo­met ma­ty­si­me, kaip ver­ti­na­ma jų pro­gra­ma.

Mūsų grei­to­jo čiuo­ži­mo at­stovė A.Se­rei­kaitė vyks taip pat ne vien da­ ly­vau­ti. Ji ne­se­niai Lie­tu­vai laimė­jo

pirmąjį per 20-metį pa­sau­linės stu­ dentų uni­ver­sia­dos me­dalį. Aki­vaiz­ du, kad Agnė nuo­lat to­bulė­ja. Ji jau ke­letą metų tre­ni­ruo­ja­si Če­ki­jo­je ir ma­ty­ti, kad lai­ko vel­tui ne­švais­to.

Ta­čiau suau­gu­siųjų var­žy­bo­se Agnė dar sun­kiai nu­spėja­ma.

Sun­ku pro­gno­zuo­ti ir biat­lo­ni­ ninkės D.Ra­si­mo­vi­čiūtės ga­li­mus re­zul­ta­tus. Dia­nos pra­na­šu­mas – kad jai tai bus jau ket­vir­to­sios olim­ pinės žai­dynės. Ši pa­tir­tis So­čy­je tu­ rėtų la­bai pra­vers­ti. Kaip šian­dien at­si­me­nu jos ne­ramų startą pir­mo­ jo­je olim­pia­do­je. Da­bar Dia­na kur kas la­biau pa­si­ti­kin­ti sa­vo jėgo­mis.

Ji pri­klau­so va­di­na­ma­jai rau­do­na­jai gru­pei, ku­riai pri­ski­ria­mi ge­riau­ si pa­sau­lio biat­lo­ni­nin­kai. Tie­sa, šie­met mūsiškė star­tuo­da­vo la­bai ban­guo­tai. Kai ku­rio­se rung­ty­se ji pa­si­rodė tie­siog pa­gir­ti­nai, kai kur – že­miau sa­vo ga­li­my­bių. Vis dėlto ti­kiuo­si, kad Dia­nos So­čy­je ne­ten­ kins vie­ta 30-uke. Ji mėgins tai­ky­ tis į aukš­tes­nes po­zi­ci­jas.

– Ne­re­tai mūsų žie­mos olim­ pie­čiai, uži­man­tys že­mas po­ zi­ci­jas žai­dynė­se, tam­pa pa­ juokų ob­jek­tais. Ar ver­ta vež­tis gau­sią de­le­ga­ciją, jei di­delė jos da­lis nė iš to­lo ne­pre­ten­duo­ja į me­da­lius?

– Vi­si tap­ti olim­pi­nių žai­dy­nių pri­ zi­nin­kais ne­ga­li net teo­riš­kai. Me­ da­lių kiek­vie­no­je rung­ty­je – tik trys, o da­ly­vių de­šim­tys ar net šim­tai. Ir jie vi­si – ge­riau­si sa­vo ša­lių at­le­tai.

Ma­nau, kad mūsų jau­niems spor­ ti­nin­kams, ku­rie ne­pre­ten­duo­ja į aukš­čiau­sias po­zi­ci­jas, reiktų kel­ti rea­lius, bet am­bi­cin­gus tiks­lus, pa­ vyzd­žiui, pa­siek­ti sa­vo as­me­ni­nius re­kor­dus. Vien da­ly­va­vi­mas olim­ pinė­se žai­dynė­se – did­žiu­lis im­ pul­sas to­les­nei kar­je­rai. Pa­ti at­si­ me­nu, kaip pra­dėjau sa­vo kar­jerą.

Be­je, pir­mo­ji ma­no sto­vyk­la už­sie­ ny­je bu­vo būtent So­čy­je.

– Ko­kia bus jūsų, LTOK ku­ruo­ jan­čios žie­mos spor­to ša­kas, mi­si­ja So­čio olim­pia­do­je?

– Dar ne­ži­nau, koks bus ma­no sta­ tu­sas. Sau­sio pa­bai­go­je bus tvir­ti­ na­ma ga­lu­tinė olim­pinės rink­tinės su­dėtis, tuo­met viską ir su­si­dėlio­ si­me. Be­je, mūsų olim­pie­čių sąra­šas dar ga­li plėstis. Į jį pre­ten­duo­ja 10oji da­lyvė – dai­lio­jo čiuo­ži­mo at­ stovė In­ga Ja­nu­le­vi­čiūtė. Ji kol kas yra pir­mo­ji už olim­pia­dos da­ly­vių ri­bos. Jei, ne­duok­die, kas nors iš jos kon­ku­ren­čių gautų traumą ar dėl ki­tos prie­žas­ties išk­ristų iš sąra­ šo, būtent In­ga gautų ke­lia­lapį į žai­dy­nes.

Bet ku­riuo at­ve­ju aš, ma­tyt, So­ čy­je būsiu ir neap­si­ri­bo­siu vien var­ žybų stebė­ji­mu. Steng­siuo­si pa­tar­ti mūsų spor­ti­nin­kams, pa­lai­ky­ti juos mo­ra­liš­kai. Šios olim­pia­dos spe­ci­ fi­ka – net trys olim­pi­niai kai­me­liai.

O mūsų spor­ti­nin­kai bus iš­simėtę po vi­sus tris. Šiuo po­žiū­riu leng­va ne­bus. Be to, ma­tyt, teks da­ly­vau­ti ir ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se.

17

sausio 3–8, 2014

22p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

Kar­tu: Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro įkū­rė­jo, me­no va­do­vo ir vy­riau­sio­jo di­ri­gen­to G.Rin­ke­vi­čiaus šei­ma. „Mu­du abu na­muo­se še­fai – da­li­ja­mės na­mų pa­rei­gom. Nė­ra taip,

kad jis šei­mos gal­va, o aš – kak­las ar­ba at­virkš­čiai“, – links­mai dės­tė maest­ro žmo­na Do­na­ta.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Žmo­na maest­ro mo­ko žvelg­ti į žvaigž­des Do­na­tai Rin­ke­vi­čie­nei sma­gu, kad tu­ri daug vai­kų, nuo­sa­vą na­mą, sa­ vą kie­mą. Kaž­ka­da vi­sai ne­sva­jo­ju­ si apie gau­sią šei­mą, da­bar 38-erių mo­te­ris net neį­si­vaiz­duo­ja gy­ve­ni­ mo be bū­rio vai­kų.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ta­čiau jų na­muo­se ne tik skam­ba mu­zi­ka – ma­mą la­bai do­mi­na pa­ slap­tin­gas dan­gaus, o duk­te­rį Ie­ vą – ri­zi­kin­gas gy­va­čių pa­sau­lis.

Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro įkū­rė­jo, me­no va­do­vo ir vy­riau­sio­jo di­ri­gen­to Gin­ta­ro Rin­ ke­vi­čiaus bei jo žmo­nos net ir dar­ bas – po vie­nu sto­gu. Nors vy­rą Do­na­ta kas­dien ma­to dar­be, ant jos

ra­šo­mo­jo sta­lo po stik­lu pui­kuo­ja­si už­kiš­ta su­tuok­ti­nio fo­tog­ra­fi­ja.

D.Rin­ke­vi­čie­nė yra or­kest­ro At­li­ kė­jų sky­riaus koor­di­na­vi­mo va­do­vė.

Su ja su­si­ti­ko­me Vil­niaus kong­re­sų rū­muo­se, kai vi­si jau bu­vo at­si­kvė­ pę po ka­lė­di­nio ma­ra­to­no, ta­čiau ruo­šė­si ki­tam įspū­din­gam star­tui – Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vėms. Di­ ri­gen­tui G.Rin­ke­vi­čiui Nau­jų­jų iš­ va­ka­rės bū­na sun­ki dar­bo die­na – jau dau­ge­lį me­tų tą die­ną maest­ro di­ri­guo­ja du kon­cer­tus.

– Do­na­ta, kie­no fo­tog­ra­fi­jų na­ mie dau­giau – vai­kų ar Gin­ta­ ro? – pra­dė­jo­me po­kal­bį su D.Rin­ ke­vi­čie­ne.

– Sa­ky­čiau, per pu­sę. Yra ke­lios ma­no nuo­trau­kos su vai­kais. Bet do­mi­nuo­ja vai­kai ir Gin­ta­ras. Tu­ ri­me la­bai gra­žių, ko­ky­biš­kų nuo­ trau­kų. Man ma­lo­nu į jas žiū­rė­ti.

– O ar yra jū­sų nuo­trau­ka maest­ro ka­bi­ne­te?

– Ne. Bet da­bar toks

18

18

sausio 3–8, 2014

savaitgalis

Žmo­na maest­ro mo­ko žvel lai­kas, kai vis­kas yra 17 plan­še­ti­niuo­se kom­ piu­te­riuo­se ir iš­ma­niuo­siuo­se te­le­fo­

nuo­se. Ten jis ir tu­ri ma­no bei vai­kų nuo­trau­kų. Bet žvaigž­dė yra jis. Jis yra or­kest­ro įkū­rė­jas, o aš tik pa­de­du vyk­dy­ti jo pla­nus, jo su­ma­ny­mus. Jis pla­nuo­ja nau­ją se­zo­ną, o ma­no už­ duo­tis – su­si­siek­ti su at­li­kė­jais, su­ de­rin­ti su jais pro­gra­mą, re­pe­ti­ci­jų lai­ką, ke­lio­nes, vieš­bu­čius.

Ne­se­niai L.Grau­ži­ nie­nę bu­vau su­ti­ku­ si vie­na­me ren­gi­ny­ je. Ji pa­sa­kė: „Jei­gu kar­tais ne­ga­lė­si­ te fil­muo­tis, vie­nas skam­bu­tis, ir aš jus pa­kei­siu.“ – Jei­gu ne­bū­tų mei­lės, jis jums ne­bū­tų žvaigž­dė?

– Bū­tų žvaigž­dė. To­dėl, kad dar nuo paaug­lys­tės, kai at­si­ra­do Jau­ni­mo sim­fo­ni­nis or­kest­ras (tai pir­ma­ sis ko­lek­ty­vo pa­va­di­ni­mas – red. past.) ir jo kon­cer­tai bu­vo ro­do­ mi per te­le­vi­zi­ją iš Ope­ros ir ba­le­ to teat­ro, Spor­to rū­mų, at­krei­piau dė­me­sį į jau­ną, verž­lų di­ri­gen­tą.

La­biau­siai juo su­ža­vė­ta bu­vo ma­ no ma­ma. O aš sa­kiau: „Kaip vy­ras man jis – ne­la­bai. Kaž­koks įrau­du­ siais žan­dais. Švie­siap­lau­kis.“ Ta­ čiau ma­ma prieš­ta­rau­da­vo: „Koks nuo­sta­bus jau­nas di­ri­gen­tas. Kaip Lie­tu­vai to­kio rei­kė­jo.“ Tuo me­tu ne­ga­lė­jau pa­gal­vo­ti, kad tas žmo­ gus taps ma­no vy­ru ir su juo tu­rė­ sim to­kią di­de­lę šei­mą.

– Ko­kia ka­lė­di­ne do­va­na jus pra­džiu­gi­no vy­ras?

– Per Ka­lė­das jis man pa­do­va­no­jo la­bai įdo­mių kve­pa­lų. Apie to­kius net ne­ži­no­jau. Jis pa­ts iš­rin­ko ir la­bai pa­tai­kė. O aš jam pa­do­va­no­ jau te­les­ko­pą. Ga­lės žiū­rė­ti į dan­gų.

Gal tai taps jo po­mė­giu? Man pa­ tin­ka dan­gaus kū­nai, vi­sa, kas su­ si­ję su kos­mo­su. Man pa­si­ro­dė, kad tu­rė­ti te­les­ko­pą ir pa­žiū­rė­ti pro jį į dan­gų, į Paukš­čių Ta­ką – ne­blo­ga idė­ja. Mes jį dar tik pa­sta­tėm, nu­

sta­tėm, bet iki ga­lo dar neiš­siaiš­ki­ nom kas ir kaip.

Tas ka­lė­di­nis gruo­dis Gin­ta­rui vi­sa­da sun­kus, bu­vo 24 kon­cer­tai.

Toks ma­ra­to­nas: ry­tą re­pe­ti­ci­jos, va­ka­re – kon­cer­tas. Sau­sio pra­ džio­je jis bus lais­vas net sep­ty­nias die­nas. Pa­si­vaikš­čio­sim pa­ga­liau po mies­tą, pa­bū­sim na­mie. Be re­ pe­ti­ci­jų, be kon­cer­tų. Ra­miai.

– Ar ne­su­lau­kė­te griež­tų skam­ bu­čių, „Dvi­ra­čio šou“ pra­dė­ju­ si pa­ro­di­juo­ti Sei­mo pir­mi­nin­ kę Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę?

– Kai ga­vau tą pa­siū­ly­mą, nu­ste­ bau, – jo­kio mū­sų pa­na­šu­mo nė­ ra. Bet pa­pra­šė pa­ban­dy­ti. Pa­ ban­džiau, ir tai tę­sia­si iki šiol.

Iš pra­džių ne­ti­kė­jau, kad pa­vyks.

Ne­ga­na to, L.Grau­ži­nie­nė pa­da­rė kar­je­rą, tai ir man dar­bo pa­dau­ gė­jo.

– Ma­no­ma, kad vy­res­ny­sis L.Grau­ži­nie­nės sū­nus Ei­man­ tas prieš mė­ne­sį ne­ti­kė­tai bu­vo pra­din­gęs dėl pa­ty­čių iš mo­ti­ nos. Kaip jūs – pa­ti ke­tu­rių vai­ kų mo­ti­na – su­rea­ga­vo­te į tai?

– Tiek, kiek mes ro­do­me „Dvi­ra­čio šou“, – aša­ros, pa­ly­gin­ti su tuo, kas da­ro­si in­ter­ne­te, in­ter­ne­to po­rta­luo­se, laik­raš­čiuo­se. Ne­se­niai L.Grau­ži­nie­nę bu­vau su­ti­ku­si vie­ na­me ren­gi­ny­je. Ji pa­sa­kė: „Jei­gu kar­tais ne­ga­lė­si­te fil­muo­tis, vie­nas skam­bu­tis, ir aš jus pa­kei­siu.“ Ma­ nau, tai – komp­li­men­tas. „Dvi­ra­čio šou“ mes ne­lie­čia­me žmo­nių as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo – pa­ ro­di­juo­ja­me tik­tai po­li­ti­nę jų veik­lą.

Mes ne­si­ty­čio­ja­me, kaip tai da­ro­ma in­ter­ne­te, ne­pie­šia­me L.Grau­ži­nie­ nei Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ūsų. Tik pa­ žiū­rė­ki­te, kiek in­ter­ne­te pri­da­ry­ta vi­so­kių špo­sų, kiek pri­kur­ta, pri­ kom­pi­liuo­ta vi­so­kių kli­pu­kų.

Jos sū­nus bu­vo pra­din­gęs tik­rai ne dėl „Dvi­ra­čio“ lai­dų. 100 pro­c. esu tuo įsi­ti­ki­nu­si. Ne­ma­nau, kad jis žiū­ri „Dvi­ra­čio šou“, juk tu­ri klau­sos ne­ga­lią, bet jis pui­kiai ma­ to, kas pa­ra­šy­ta in­ter­ne­te, spau­do­ je, po­rta­luo­se.

– Jū­sų gy­ve­ni­mas – la­bai jud­ rus: na­mai, vai­kai, val­gio ruo­ ši­mas, dar­bas ne tik or­kest­re, bet ir te­le­vi­zi­jo­je. Kaip spė­ja­te

Dis­cip­li­na: „Gy­ve­nu pa­gal re­ži­mą, ku­rį dik­tuo­ja vai­kų moks­lai ir vy­ro re­pe­ti­ci­jų bei kon­cer­tų gra­fi­kas. Jei iš to g

vis­ką ap­rėp­ti, su­žiū­rė­ti? Ar ne­ pa­vargs­ta­te nuo to­kio krū­vio?

– Aiš­ku, kad jau­tie­si kaip šiek tiek trenk­tas. Ry­tą pa­bun­di – vis­kas, iš lo­vos iš­lip­ti neį­ma­no­ma. Ir net pra­ de­du sa­vęs gai­lė­ti, vy­rui pra­de­du burgz­ti: „Ka­da aš iš­si­mie­go­siu, ka­ da aš pail­sė­siu?“ Bet da­bar vai­kams ato­sto­gos – pail­sė­siu. Ne­rei­kės jų ve­žio­ti į mo­kyk­lą, iš mo­kyk­los. Prip­ ra­tau prie jud­raus gy­ve­ni­mo. Net

ma­no ma­ma klau­sia: „Kaip tu spė­ ji vis­ką pa­da­ry­ti?“ Na­mų tvar­ky­to­ ja pas mus atei­na kar­tą per sa­vai­tę, bet tvar­ko­mės su ja kar­tu, kad bū­tų grei­čiau. Lan­gus nu­si­va­lo­me pa­tys – kar­tu su Da­nie­le ir su maest­ro.

Man sma­gu – daug vai­kų, di­de­lė šei­ma, nuo­sa­vas na­mas, sa­vas kie­ mas. Net neį­si­vaiz­duo­ju gy­ve­ni­mo, jei ne­bū­tų Lau­ros, Ie­vos, Ma­riaus.

Ir gy­ve­ni pa­gal re­ži­mą, ku­rį dik­tuo­ ja vai­kai, vy­ro re­pe­ti­ci­jų bei kon­cer­ tų gra­fi­kas. Jei iš to gra­fi­ko iš­si­mu­ ši, ta­da nie­kur ne­spė­si – nei vai­kų nu­ve­ši į mo­kyk­lą, nei pa­skui jų su­ si­rink­si. O jie mo­ko­si skir­tin­go­se mo­kyk­lo­se. Aš juos nu­ve­žu, aš juos ir su­si­ren­ku. Kas ant­rą die­ną su­ku į de­ga­li­nę, kas­dien – į par­duo­tu­ ves. Už­tat nuo ma­nęs nuim­tas ko­ mu­na­li­nių mo­kes­čių skai­čia­vi­mas.

Tai da­ro Gin­ta­ras – jis ge­ras ma­ te­ma­ti­kas.

– Gal jau­nys­tė­je pla­na­vo­te to­ kią gau­sią šei­mą?

– Aiš­ku, kad ne. Jo­kiu bū­du. O pa­skui vis­kas bu­vo aiš­ku: tu­rim Lau­rą, va­di­na­si, jai rei­kia bro­liu­ko ar­ba se­ su­tės. Gi­mė se­su­tė. Va­di­na­si, rei­kia bro­lio. Su Gin­ta­ru su­si­lau­kė­me tri­jų vai­kų: Lau­ros Ma­ri­jos (11 me­tų), Ie­ vos (9) ir Ma­riaus (8). Mū­sų šei­mo­je – ir ma­no duk­ra Da­nie­lė, jai – 17-a.

Duetas: „Gin­ta­ras – la­bai links­mas žmo­gus. Ka­dan­gi aš pa­ti esu links­mo bū­do, kva­tok­lė, mes ir pra­de­dam

die­ną, ir bai­giam ją links­mai“, – pasakojo D.Rinkevičienė.

Butauto Barausko / BFL nuotr.

– Ar vai­kai pa­de­da tvar­ky­tis na­mie?

– Ma­žie­ji vai­kai la­biau pa­de­da ne­ gu Da­nie­lė. Da­bar Da­nie­lei rei­kia la­bai daug mo­ky­tis. Ant­ra, toks am­žius, kai la­bai no­ri­si kur nors išei­ti, di­de­lį dė­me­sį krei­pia į sa­vo iš­vaiz­dą, šu­kuo­se­ną. Die­ta – dar ki­ta pro­ble­ma. Mū­sų su­pra­ti­mu, tas die­tas reik­tų kont­ro­liuo­ti, nes ji jau la­bai nu­si­die­ti­no. Be to, gim­ta­ die­nio pro­ga prieš ge­rą mė­ne­sį do­ va­nų ga­vo kom­piu­te­rį, tai da­bar iš­ ti­sai sė­di prie to kom­piu­te­rio.

– Ar tu­ri­te sto­vė­ti vai­kams už nu­ga­ros, kad pa­mo­kas ruoš­tų?

– Jie vi­si mo­ko­si ge­rai. Iš pra­džių Lau­rai bu­vo kiek sun­kiau su ma­te­ ma­ti­ka, ang­lų kal­ba, bet pa­skui – po­kšt – toks šuo­lis, ir da­bar ne­tu­riu jo­kių pro­ble­mų. Tru­pu­tį rei­kia pa­ dir­bė­ti su Ma­riu­mi. M.K.Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lo­je, kur jis mo­ko­si, už­ duo­da­ma na­mų dar­bų, bet nė­ra lai­ ko jų ruoš­ti, nes vi­są die­ną vyks­ta pa­mo­kos, mu­zi­kos už­siė­mi­mai. Aš­ tuo­ne­rių me­tų vai­kui krū­vis yra di­ de­lis. Mo­ko­si jis la­bai ge­rai. Bet kai grįž­ta na­mo, bū­na la­bai pa­var­gęs, o dar rei­kia pa­da­ry­ti na­mų dar­bus.

To­dėl kar­tais ten­ka tie­siog gra­žiai pa­mal­daut, kad juos pa­da­ry­tų.

– Kaip jums se­ka­si bend­rau­ti su suau­gu­sio­mis vy­ro duk­te­ri­mis – mu­zi­kan­tė­mis Sau­le ir Rū­ta iš pir­mo­sios jo san­tuo­kos? Ar jos ne­grie­žia ant jū­sų dan­ties?

19

sausio 3–8, 2014

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

lg­ti į žvaigž­des

gra­fi­ko iš­si­mu­ši, nie­kur ne­spė­si“, – ne­slė­pė D.Rin­ke­vi­čie­nė.

– Bend­rau­ja­me pui­kiai. Suau­gę žmo­nės, vi­si vis­ką su­pran­ta. Va­ sa­rį su­kaks 12 me­tų, kai mu­du su Gin­ta­ru su­si­tuo­kę. Jos at­va­žiuo­ ja pas mus į sve­čius. Sau­lė grie­ žia smui­ku or­kest­re, o Rū­ta kvie­ čia­ma gro­ti į or­kest­rą, kai pri­rei­kia pia­nis­to. Jos pas mus at­va­žia­vo ir per Kū­čias su ka­lė­di­nė­mis do­va­ no­mis.

Vi­si di­die­ji di­ri­gen­ tai bu­vo dik­ta­to­riai, ne­tgi des­po­tai. Ir tai net kny­go­se pa­ra­ šy­ta. O na­mie – ne.

Na­mie sa­ko, kad aš esu še­fas.

– O kaip jos bend­rau­ja su ma­ žo­sio­mis se­su­tė­mis ir bro­liu?

– Ge­rai bend­rau­ja, juos pa­mo­ko.

Kai pa­sa­kom, kad at­va­žiuos Sau­ lė ir Rū­ta, ma­žie­ji la­bai jų lau­kia.

Sau­lė au­gi­na šu­nis – tu­ri du spa­ nie­lius ir ry­zenš­nau­ce­rį, ak­ty­viai va­ži­nė­ja į pa­ro­das. Ir at­va­žiuo­ ja kar­tais su tais šu­ni­mis, pa­lie­ka pa­sau­go­ti, jei rei­kia.

– Gal jos mu­zi­kuo­ja kar­tu su ma­žai­siais?

– Ne. Iš ma­žų­jų tik Ma­rius mu­zi­ kuo­ja, jis tu­ri tam ga­bu­mų. Lau­ ra tu­ri, bet ji la­biau lin­ku­si į šo­kį – yra smul­ki, plas­tiš­ka. Jai la­biau tin­ka ju­de­sys, ak­to­rys­tė. Apie Ie­vą – at­ski­ra kal­ba. Ji – ki­to­kia. Tvir­ to bū­do, tvir­tos nuo­mo­nės. La­bai mėgs­ta gy­va­tes ir no­ri tap­ti chi­ rur­ge. Mer­gai­tės per Ka­lė­das no­ ri bar­bės, o ji – ar­ba ka­ra­liš­ko­sios kob­ros, ar­ba ana­kon­dos. Su di­ džiau­siu ma­lo­nu­mu pri­li­pu­si prie te­le­vi­zo­riaus ek­ra­no ji žiū­ri „Ani­ mal Pla­net“ lai­das, kai ro­do gy­ va­tes.

Ban­dy­da­mi iš­si­suk­ti iš tos pa­ dė­ties, in­ter­ne­tu iš Ame­ri­kos jai nu­pir­ko­me to­kį pa­dė­vė­tą al­bu­mą su spal­vo­to­mis įvai­riau­sių gy­ va­čių nuo­trau­ko­mis. La­bai gra­ žios nuo­trau­kos. Ji sė­di ir žiū­ri tas nuo­trau­kas. Ti­ki­mės, kad praeis.

Jau nuo še­še­rių atei­ty­je ji sa­ve įsi­ vaiz­duo­ja chi­rur­ge. Ne šiaip gy­dy­ to­ja, o chi­rur­ge. Ji pie­šia ope­ra­ci­ jas. Ir la­še­li­nes nu­pie­šia, ir krau­ją, ir chi­rur­go įran­kius. De­ta­liai.

– Ku­ris kū­ri­nių, ku­rį di­ri­guo­ja jū­sų vy­ras maest­ro G.Rin­ke­vi­ čius, jums la­biau­siai pa­tin­ka?

– Aš esu me­lo­ma­nė, to­dėl pa­sa­ky­ti, ku­ris pa­tin­ka la­biau­siai, – sun­ku.

Tie­siog yra da­lis kū­ri­nių, ku­riuos ge­riau­siai di­ri­guo­ja jis. Jo di­ri­guo­ ja­mi tru­pės „Vil­nius Ci­ty Ope­ra“ ope­rų pa­sta­ty­mai – nuo­sta­būs,

ope­ros – jo ark­liu­kas. Iš sim­fo­ ni­nių – Gus­ta­vo Mah­le­rio, Piot­ ro Čai­kovs­kio kū­ri­niai, for­te­pi­ jo­ni­niai Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo kon­cer­tai. Ki­to di­ri­gen­to ran­kos, eksp­re­si­jos, tem­po di­ri­guo­jant ši­ tuos kū­ri­nius neį­si­vaiz­duo­ju, tik­ tai jo. Jis – di­dis žmo­gus.

– Bet gy­ven­ti su di­džiu žmo­ gu­mi tur­būt ne­leng­va? Jie – su­dė­tin­gi.

– Gin­ta­ras – la­bai links­mas žmo­ gus. Ka­dan­gi aš pa­ti esu links­mo bū­do, kva­tok­lė, mes ir pra­de­dam die­ną, ir bai­giam ją links­mai. Aiš­ ku, kad bū­na įvai­rių rū­pes­čių. Bet mes ne­si­pyks­tam. Jis – la­bai at­sa­ kin­gas, tvar­kin­gas, or­ga­ni­zuo­tas.

Bet kar­tu ir ne­pap­ras­tai links­mo bū­do žmo­gus.

– La­bai jau gi­ria­te. Bet yra ži­ no­ma, kad di­ri­gen­tai – dik­ta­ to­riai. Be Die­vo duo­to ta­len­to, tai – ski­ria­ma­sis jų cha­rak­te­ rio bruo­žas.

– Taip, dik­ta­to­rius. Ki­taip or­kest­ re bū­tų pa­lai­da ba­la. Vi­si di­die­ji di­ri­gen­tai bu­vo dik­ta­to­riai, ne­tgi des­po­tai. Ir tai net kny­go­se pa­ra­ šy­ta. O na­mie – ne. Na­mie sa­ko, kad aš esu še­fas. Iš tik­rų­jų mu­du abu na­mie še­fai – da­li­ja­mės na­ mų pa­rei­gom. Nė­ra taip, kad jis šei­mos gal­va, o aš – kak­las ar­ba at­virkš­čiai.

20

sausio 3–8, 2014

savaitgalis

Ekst­re­ma­li ke­lio­nė iš­mo­kė Re­gė­ji­mas, klau­sa, uos­lė, sko­nis, ly­tė­ji­mas, in­tui­ci­ja. Ar­chi­tek­tas, in­ter­je­ro di­zai­ne­ ris ir vers­li­nin­kas Ge­di­mi­nas Prei­še­ga­la­vi­ čius įsi­ti­ki­nęs, kad gy­ve­ni­mo ke­lias jam su­for­ma­vo ir sep­tin­tą­jį po­jū­tį – gro­žio.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Vė­jo ir lais­vės jaus­mas

Ke­lio­nė: le­gen­di­nį 66 greit­ke­lį gau­bia neap­sa­ko­ma dva­sia.

„Žmo­gus yra dvi­ly­pis. Jam svar­ bu iš­sau­go­ti dva­si­nio ir ma­te­ria­ laus pa­sau­lio har­mo­ni­ją. Lai­min­ gas tas, ku­ris su­de­ri­na šiuos abu da­ly­kus. Se­no­vės grai­kai sa­kė, kad svei­ka­me kū­ne – svei­ka sie­la“, – kal­ba G.Prei­še­ga­la­vi­čius.

47-erių vyras la­vi­na vi­di­nį pa­ sau­lį, bet, ne­pre­ten­duo­da­mas į dva­si­nio mo­ky­to­jo sta­tu­są, drą­ siai pa­reiš­kia: „Ne­ga­li­me už­mirš­ti ir kū­niš­ko, ma­te­ria­lio­sios kul­tū­ros gro­žio. Sup­ras­ti gro­žį rei­kia mo­ky­ tis. Ir jo po­jū­tį taip pat rei­kia la­vin­ti – kaip re­gė­ji­mą, uos­lę, klau­są, ly­ tė­ji­mą, sko­nį ar in­tui­ci­ją.“ Ke­tur­vie­tis lėk­tu­vas „Moo­ney“, 150 AG tu­rin­tis ga­lin­gas mo­to­cik­ las „Trumph Roc­ket“, au­to­mo­bi­lis kab­rio­le­tas, jė­gos ait­va­rai, bur­len­ tės, kal­nų sli­dės, le­do ri­tu­lys. Vi­sa tai Ge­di­mi­nui su­tei­kia lais­vės, vė­ jo, jė­gos ir neap­sa­ko­mo ma­lo­nu­ mo po­jū­tį. „Taip, tai – bran­gūs žais­lai, su­ tei­kian­tys skry­džio po­jū­tį, ku­rį sa­ vy­je tu­ri vi­si ber­niu­kai. Tik kai ku­ rie jį už­sklen­džia, o ki­ti, ta­pę vy­rais, pa­lei­džia“, – kos­mo­nau­tu ar la­kū­ nu vai­kys­tė­je sva­jo­jęs tap­ti G.Prei­ še­ga­la­vi­čius ne­ma­no, kad jo po­ mė­giai su­si­ję su vi­du­ti­nio am­žiaus kri­ze. „Su­lau­kę 40 ar dau­giau me­tų vy­rai daž­niau­siai jau bū­na užau­gi­nę vai­kus ir fi­nan­si­nės ga­li­my­bės jiems lei­džia tu­rė­ti bran­gių žais­lų.“ Ekst­re­ma­liais ir ke­lian­čiais aso­ cia­ci­jų su vė­ju da­ly­kais jis su­si­ža­ vė­jo se­niai: bu­ria­vi­mas, bur­len­tės, kal­nų sli­dės bu­vo iš­ban­dy­tos dar mo­kyk­lo­je, van­de­ny­je ar ant snie­go su jė­gos ait­va­rais Ge­di­mi­nas skra­ jo­ja jau ke­lio­li­ka me­tų, o 2005 m. su bro­liu pir­ko ne­nau­ją ame­ri­kie­tiš­ką ke­tur­vie­tį lėk­tu­vą „Moo­ney“.

Star­tas iš vie­no­dų po­zi­ci­jų

Ma­lo­nu­mas: dan­gu­je vers­li­nin­kas ir ar­chi­tek­tas už­mirš­ta vi­sas pro­

ble­mas.

Kas nors pi­ni­gus in­ves­tuo­ja į ne­ kil­no­ja­mąjį tur­tą, pirk­da­mas daug na­mų, ki­ti – pa­sy­viai il­si­si pra­ban­ giau­siuo­se Tur­ki­jos ar Egip­to ku­ ror­tuo­se ar po dau­giau nei 1000 li­tų pa­klo­ja už vie­ną nak­vy­nę Pa­lan­go­je.

Ge­di­mi­nas ir jį su­pan­tis drau­gų ra­ tas to­kių žmo­nių ne­sup­ran­ta. „Gy­ve­ni­me nuo pra­di­nio taš­ko vi­si star­tuo­ja­me iš be­veik vie­no­dų po­zi­ci­jų. Bet paskui ei­na­me skir­ tin­gu ke­liu“, – filosofavo G.Prei­ še­ga­la­vi­čius. „Mū­sų gy­ve­ni­mui įta­kos tu­ri su­tik­ti žmo­nės. Kuo stip­res­nis, di­des­nis žmo­gus, tuo daugiau įta­kos jis mums tu­ri. Kaip ir mes ga­li­me tu­rė­ti įta­kos silp­ nes­nio­jo gy­ve­ni­mui. Ir vi­si pa­ke­ liui su­tik­ti žmo­nės – tė­vai, drau­gai, ne­pa­žįs­ta­mie­ji – pa­lie­ka kokį nors pėd­sa­ką mū­sų gy­ve­ni­me, ­kur nors nu­krei­pia mū­sų ke­lią. To­dėl su­lau­ kę 30 ar 40 me­tų mes at­si­du­ria­me skir­tin­go­se po­zi­ci­jo­se.“

G.Prei­še­ga­la­vi­čiaus ma­ma Pla­ ci­da 1953 m. bu­vo Lie­tu­vos kal­nų sli­di­nė­ji­mo čem­pio­nė. Jis mo­kė­si Kaune Juo­zo Alek­so­nio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je (da­bar – „Sau­lės“ gim­ na­zi­ja), kur bu­vo su­stip­rin­ta fi­zi­ka, ma­te­ma­ti­ka, – tai ir ki­ti da­ly­kai, su­tik­ti žmo­nės Ge­di­mi­nui tu­rė­jo vie­no­kios ar ki­to­kios įta­kos. „Tur­būt da­bar sun­ku įsi­vaiz­duo­ ti me­di­nes sli­des, ku­rio­mis prieš dau­giau nei pu­sę am­žiaus sli­di­nė­ jo ma­ma. Aš no­rė­jau iš­ban­dy­ti vis­ ką, to­dėl jau mo­kyk­lo­je sli­di­nė­jau, bu­ria­vau, – juo­kėsi vy­ras. – Prieš ke­lio­li­ka me­tų bro­lis nu­ste­bi­no su­ si­do­mė­jęs skrai­dy­mu, o paskui – pa­siū­lydamas pirk­ti lėk­tu­vą.“

Su­lau­kę 40 ar dau­ giau me­tų vy­rai daž­ niau­siai jau bū­na užau­gi­nę vai­kus ir fi­nan­si­nės ga­li­my­ bės jiems lei­džia tu­ rė­ti bran­gių žais­lų.

Dan­gu­je pro­ble­mos ma­žu­tės

„Dan­gu­je vi­sos pro­ble­mos at­ro­ do ma­žu­tės. Tu­ri sa­ve kont­ro­liuo­ ti, jau­ti at­sa­ko­my­bę ir neap­sa­ko­mą lais­vės, vė­jo po­jū­tį, – už ne­nau­ją lėk­tu­vą „Moo­ney“, ku­rį dvie­se iš­ lai­ky­ti daug leng­viau, su bro­liu Ge­ di­mi­nas su­mo­kė­jo dau­giau nei 200 tūkst. li­tų. – Ta­čiau spe­cia­liai ad­ re­na­li­no neieš­kau ir ne­su pra­mušt­ gal­vis.“ Vis dėl­to kar­tą, kai lei­džian­tis Kau­no Alek­so­to ae­rod­ro­me už­ge­ so lėk­tu­vo va­rik­lis, už­plū­do ad­re­ na­li­nas ir vi­sas gy­ve­ni­mas pra­lė­kė per ke­lias­de­šimt se­kun­džių. „Iš pra­džių neiš­sisk­lei­dė va­ žiuok­lė, ap­su­kau ra­tą, pa­ban­džiau vėl – iš­si­sklei­dė. Bet tuo­met už­ge­ so va­rik­lis. Bu­vo apė­męs pa­na­šus jaus­mas, kaip Sau­sio 13-ąją. Kai laks­tė kul­kos, ži­no­jai, kad ga­li žū­ ti. Ta­čiau kai jau­ti pe­tį gre­ta, api­ ma vie­ny­bės jaus­mas, mir­tis tu­ ri tar­si ki­tą vei­dą, ir sa­vy­je at­ran­di šį tą nau­jo“, – kal­bėjo Ge­di­mi­nas.

Lai­mė, tuo­met su juo skri­do pa­ty­ ręs lėk­tu­vo pi­lo­tas, ku­ris, ar­chi­ tek­tui ap­žiū­rė­jus prie­tai­sus, pa­si­ tei­ra­vo, ar per­jung­tas de­ga­lų ba­kas. „Su­si­kon­cent­ra­vęs į vie­ną pro­ble­ mą, pa­mir­šau per­jung­ti pa­si­bai­gu­ sių de­ga­lų ba­ką į ki­tą. Sup­ran­tau, kad avia­ci­jo­je itin svar­bi kiek­vie­na smulk­me­na“, – sakė vyras.

Tar­si už­bėg­da­mas už akių klau­ si­mui, ar ver­ta ri­zi­kuo­ti, vy­ras nu­si­juo­kia ir pa­sa­ko­ja si­tua­ci­ją, pa­brėž­da­mas, kad ne­lai­mė ga­li at­ si­tik­ti ly­gio­je vie­to­je.

Vieną va­ka­rą jis sė­dė­jo na­mie, žiū­rė­jo te­le­vi­zo­rių. At­sis­to­jo, žen­ gė ir, ne­pa­ju­tęs nu­tir­pu­sios ko­jos,

Gro­žis: Ka­li­for­ni­jos kan­jo­nai – vie­na

kri­to: ry­te atė­jo į dar­bą su ra­men­ tais, nes stip­riai patempė raiš­čius bei čiur­ną. „Le­do ri­tu­lys? Lėk­tu­vas? Mo­ to­cik­las?“ – klau­si­nė­jo įmo­nę tu­ rin­čio Ge­di­mi­no ko­le­gos ir ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad ekst­re­ma­lius po­jū­čius mėgs­tan­tis vy­ras sun­kią trau­mą pa­ty­rė na­mie, pa­ki­lęs nuo so­fos.

Mo­to­cik­lais per dy­ku­mą

Ke­lio­nės mo­to­cik­lais po Švei­ca­ri­ją, Aust­ri­ją ar vyn­da­rys­te ir sa­vi­tu pei­ za­žu gar­sė­jan­čią Ita­li­jos Tos­ka­ną, kaip įsi­ti­ki­nęs Ge­di­mi­nas, taip pat pa­de­da mokytis gro­žio kul­tū­ros.

Po­pie­tę iš tuš­čio na­mo Tos­ka­ no­je iš­lin­dęs su­si­vė­lęs, ne­si­sku­tęs ita­las, ku­ris iš­va­ka­rė­se il­gai šven­tė su drau­gais, vy­no ar aly­vuo­gių de­ gus­ta­ci­ja bei bend­ra­vi­mas G.Prei­ še­ga­la­vi­čių ža­vė­jo na­tū­ra­lu­mu. Bet įspū­din­giau­sias nuo­ty­kis mo­to­cik­ lais bu­vo ke­lio­nė JAV – nuo Či­ka­ gos iki San Fran­sis­ko iš­si­nuo­mo­tais „Har­ley Da­vid­son“. „Po ke­lio­nės Mo­ha­vių dy­ku­ma, kai rei­kė­jo va­žiuo­ti vi­są die­ną, at­ si­dė­ko­da­mi glos­tė­me mo­to­cik­ lus. Rugp­jū­tį ten tvy­ro­jo 55 laips­ nių karš­tis, ne­vei­kė mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nas, kas dvi va­lan­das pra­va­ žiuo­da­vo vos vie­nas au­to­mo­bi­lis, o iki ar­ti­miau­sios de­ga­li­nės bu­vo apie 150 km. Va­žiuo­jant mo­to­cik­lu vė­jas pū­tė tar­si karš­tas plau­kų džio­vin­ tu­vas“, – pri­si­mi­nė Ge­di­mi­nas.

Pa­si­va­ži­nė­ji­mą mo­to­cik­lais po JAV G. Prei­še­ga­la­vi­čius va­di­na gy­ ve­ni­mo ke­lio­ne. Jam įsi­mi­nė le­

21

sausio 3–8, 2014

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

gro­žio kul­tū­ros

as nuo­sta­biau­sių Ge­di­mi­no ma­ty­tų vaiz­dų.

gen­di­nis JAV 66 greit­ke­lis. Greit­ ke­lis iš Či­ka­gos į Los An­dže­lą per Cent­ri­nes Ame­ri­kos ly­gu­mas nuo 1985 m. jau ne­be­nau­do­ja­mas pa­ gal sa­vo pir­mi­nę pa­skir­tį. „Ka­dai­se mir­gė­ję, da­bar su­ kiu­žę vė­jy­je plaz­da rek­la­mi­niai sky­dai, girgž­da lem­pu­tės, mirk­si se­ni neo­nai, stūk­so ap­leis­ti mo­ te­liai, na­mai, se­ni, rū­di­jan­tys au­ to­mo­bi­liai“, – pa­sa­ko­jo įspū­džius Ge­di­mi­nas. Nors 3940 km il­gio greit­ke­ly­je įreng­tos ke­lios vie­ tos tu­ris­tams, ten lai­kas su­sto­jo prieš ke­lias­de­šimt me­tų. „Net ir žmo­nės – tar­si at­ke­lia­vę iš praei­ ties, jie kar­tais pri­me­na ma­nia­kus iš ame­ri­kie­čių fil­mų“, – palygino pašnekovas.

Bra­zi­li­jo­je už spyg­liuo­tos tvo­ros

Sėk­min­gai per­va­žia­vę dy­ku­mą, le­gen­di­nį 66 greitkelį, lie­tu­viai su­klu­po Mon­te­rė­ju­je, kai, stai­ga gat­vė­je stab­te­lė­jus jau­nai ame­ri­ kie­tei, du Ge­di­mi­no drau­gai, va­ žiuo­jan­tys mo­to­cik­lais, pa­ty­rė ne­ di­de­les ava­ri­jas. „Ji dar skam­bi­no te­le­fo­nu, kai iš­gir­do­me si­re­nas ir ne­tru­kus pa­ ma­tė­me vi­są mir­gan­tį „ka­lė­di­nį“ ka­ra­va­ną – du ug­nia­ge­sių gel­bė­ to­jų, vie­ną po­li­ci­jos ir grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lius“, – lie­tu­ viai įsi­ti­ki­no, kaip ope­ra­ty­viai vei­ kia JAV tar­ny­bos.

Dar vie­na G.Prei­še­ga­la­vi­čiaus aist­ra – jė­gos ait­va­rai. Ne­lai­mių ar net tra­ge­di­jų – to­kių, ko­kią ne­se­ niai iš­gy­ve­no Bra­zi­li­jo­je nu­žu­dy­to

jė­gos ait­va­rų mė­gė­jo lie­tu­vio ar­ti­ mie­ji, – Ge­di­mi­nui ne­nu­ti­ko.

Vis dėl­to ir For­ta­le­zo­je, ir Pa­ra­ ku­ru, kur ir bu­vo nu­žu­dy­tas ši­lu­ tiš­kis, ore tvy­ro ne­sau­gu­mo jaus­ mas. Ma­ži kai­me­liai, vie­nas ki­tą pa­žįs­tan­tys drau­giš­ki, ta­čiau už 3–4 met­rų aukš­čio spyg­liuo­ tos vie­los tvo­rų gy­ve­nan­tys žmo­ nės kė­lė ne­sau­gu­mo ir ne­jau­ku­mo jaus­mą.

Be­je, iš na­mo kie­mo, kur gy­ve­no Ge­di­mi­nas su ki­tais jė­gos ait­va­ rų ger­bė­jais lie­tu­viais, nak­tį kaž­ kas pa­vo­gė daik­tus, kle­be­no du­ ris. Ry­te lie­tu­viai ra­do nu­kirp­tas spyg­liuo­tas vie­las ir ko­pė­čias. „Ir gra­žūs, ir ne­gra­žūs da­ly­kai, ke­lio­nės, gy­ve­ni­mo bū­das ir pro­ fe­si­ja man pa­dė­jo su­si­for­muo­ti, la­biau su­pras­ti ir iš­mok­ti jaus­ti gro­žį“, – įsi­ti­ki­nęs vy­ras.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Uos­lė? Vie­no gar­saus ita­lų di­ zai­ne­rio par­duo­tu­vė, ku­ri tu­ ri ypa­tin­gą kva­pą. Ka­lė­dų eg­lu­ tės kva­pas.

In­tui­ci­ja? Ge­di­mi­nas at­si­me­na die­ną, kai stai­ga prieš le­do ri­tu­lio rung­ty­nes ko­le­goms in­tui­ty­viai lep­te­lė­jo: „Mes ke­le­rius me­tus ne­ra­ki­na­me dra­bu­ži­nės ir nie­kas ne­dings­ta...“ Po rung­ty­nių jie ne­ bera­do pi­ni­gų. „O sep­tin­ta­sis jaus­mas, ku­rį at­ ra­dau gy­ve­ni­me, gro­žis – vie­nas iš jaus­mų, ku­rį rei­kia la­vin­ti. Tai ir vir­tu­vė, ir di­zai­nas, ir lais­va­lai­ kis, ir ma­da, ir ke­lio­nės“, – įsi­ti­ki­ nęs ma­te­ria­liosios gro­žio kul­tū­ros eks­per­tu sa­ve įvar­di­jan­tis G.Prei­ še­ga­la­vi­čius. – Vi­si jaus­mai – su­bjek­ty­vūs, kaip ir pa­sau­lis. Ir mums rei­kia la­vin­ti abu – dva­si­nį ir ma­te­ria­laus gro­žio pa­sau­lį.“

Sep­ty­ni jaus­mai

JAV, Di­dy­sis Kan­jo­nas Ka­li­for­ni­ jo­je – pir­ma­s įspū­din­gas vaiz­das, ku­ris Ge­di­mi­nui su­si­jęs su re­gė­ji­ mu.

Klau­sa? Mo­to­cik­lo, lėk­tu­vo va­ rik­lio gar­sas: „Kai že­mai skren­da bro­lio lėk­tu­vas, ar­ba toks gar­sas, ku­rį sklei­dė Alek­so­to ae­rod­ro­me skri­dę pran­cū­zų nai­kin­tu­vai „Mi­ ra­ge“. Vau!“ Ly­tė­ji­mas? Mo­te­ris. Švel­nu­ mas.

Sko­nis? Mais­tas, Bre­ta­nės aust­ rės: „Už­si­mer­kiu ir ma­tau kran­tą, jau­čiu jū­ros kva­pą, ma­tau jū­rą, žyd­rą dan­gų ir jau­čiu vė­ją.“

3940 km

driekiasi legendinis 66 greitkleis.

22

sausio 3–8, 2014

idėjos laisvalaikiui

Ka­lė­di­nis fes­ti­va­lis tę­sis ir po šven­čių De­šim­tą­jį Ka­lė­di­nį fes­ti­va­lį pra­dė­jęs pia­nis­tas Fi­li­pas Ko­pa­čevs­kis kon­cer­tų es­ta­fe­tę per­da­vė ki­tiems ta­len­tin­gie­ms mu­zi­kan­tams – šie Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ ni­jo­je pa­si­ro­dys iš kar­to po Nau­jų­jų me­tų.

Sau­sio 8 d. vyks tarp­tau­ti­nio Vla­ di­mi­ro Spi­va­ko­vo fon­do sti­pen­di­ nin­kų, o 9 d. – pia­nis­to vir­tuo­zo Vla­di­mi­ro Ov­či­ni­ko­vo kon­cer­tas.

Vil­niu­je tarp­tau­ti­nio V.Spi­va­ ko­vo lab­da­ros fon­do sti­pen­di­nin­ kai Kris­ti­na To­roš­či­na (smui­kas), Va­len­ti­nas Ko­čet­ko­vas (per­ku­si­ja) ir Ro­ma­nas Ko­sia­ko­vas (for­te­pi­jo­ nas) kon­cer­tuos pir­mą kar­tą. Jau­ nie­ji at­li­kė­jai sa­vo ta­len­tu jau spė­ jo pa­verg­ti ne tik sa­vo gim­to­sios, bet ir dau­ge­lio už­sie­nio ša­lių žiū­ ro­vus. Kiek­vie­nas yra da­ly­va­vęs ir ta­pęs nu­ga­lė­to­ju dau­gy­bė­je tarp­ tau­ti­nių kon­kur­sų, kon­cer­ta­vęs gar­sio­se sce­no­se su sim­fo­ni­niais ir ka­me­ri­niais or­kest­rais. Šį kar­tą jau­nie­ji mu­zi­kai pa­ren­gė spe­cia­ lią pro­gra­mą, ku­rio­je skam­bės Jo­ han­no Se­bas­tia­no Ba­cho, Nic­colò

Pa­ga­ni­ni, Fran­zo Wax­ma­no, Fran­ zo Schu­ber­to, Ser­ge­jaus Rach­ma­ ni­no­vo ir ki­tų kom­po­zi­to­rių kū­ri­ niai.

Dvie­jų da­lių šven­ti­nis kon­cer­tas ski­ria­mas fon­do ju­bi­lie­ji­nei su­kak­ čiai – dvi­de­šimt­me­čiui – pa­mi­nė­ti, to­dėl ypač ak­tua­lūs per fon­do di­ rek­to­rę Lie­tu­vo­je Ire­ną Za­cha­ro­ vą per­duo­ti maest­ro V.Spi­va­ko­vo svei­ki­ni­mo žo­džiai: „Aš džiau­giuo­ si, kad mū­sų kū­ry­bi­nis dia­lo­gas tam­pa tra­di­ci­nis, ir tai – ge­ras ženk­las, nes kul­tū­ra yra ta vie­nin­ te­lė sa­la, ku­rio­je vieš­pa­tau­ja su­ta­ ri­mas, sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mas ir iš tik­rų­jų drau­giš­ki san­ty­kiai – vi­sa tai, be ko neį­si­vaiz­duo­ja­mas pa­ sau­lis. Aš nuo­šir­džiai džiau­giuo­si, kad ma­no drau­gai iš Lie­tu­vos, ma­ no ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­ro vis­ką,

kas tik įma­no­ma, kad trium­fuo­tų har­mo­ni­ja...“ Ki­tą die­ną, sau­sio 9-ąją, kon­ cer­tuos pa­sau­li­nio ly­gio pia­nis­tas, Mask­vos vals­ty­bi­nės aka­de­mi­nės fil­har­mo­ni­jos so­lis­tas V.Ov­či­ni­ko­ vas. At­li­kė­jas gast­ro­liuo­ja di­džiuo­ siuo­se Eu­ro­pos bei JAV mies­tuo­se su so­li­nė­mis pro­gra­mo­mis ir žy­ miau­siais pa­sau­lio sim­fo­ni­niais bei ka­me­ri­niais or­kest­rais. Šį kar­tą V.Ov­či­ni­ko­vas for­te­pi­jo­no re­či­ta­ ly­je at­liks ru­sų kom­po­zi­to­rių kū­ri­ nius: Vla­di­mi­ro Ria­bo­vo „Ang­liš­ ką­ją siui­tą“, S.Rach­ma­ni­no­vo aš­tuo­nis etiu­dus-pa­veiks­lus, vi­są Mo­des­to Mu­sorgs­kio for­te­pi­jo­ni­nį cik­lą „Pa­ro­dos pa­veiks­lė­liai“.

V.Ov­či­ni­ko­vo kū­ry­bi­nei kar­je­rai ypač svar­būs ta­po lai­mė­ji­mai pres­ ti­ži­niuo­se tarp­tau­ti­niuo­se pia­nis­tų

kon­kur­suo­se – Piot­ro Čai­kovs­kio Mask­vo­je (Ru­si­ja, 1982 m.) ir Lid­ so (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 1987 m.). Po jų įvy­ko stul­bi­nan­tis V.Ov­či­ni­ko­vo de­biu­tas Lon­do­ne, kur jis kon­cer­ ta­vo Jos Di­de­ny­bei Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos ka­ra­lie­nei Elž­bie­tai II. Vi­so pa­sau­lio laik­raš­čiai mir­ ga ci­ta­to­mis apie įspū­din­gą V.Ov­ či­ni­ko­vo gro­ji­mą. „Tie, ku­rie bent vie­ną kar­tą gir­dė­jo skam­bi­nant V.Ov­či­ni­ko­vą – pa­tį su­bti­liau­sią ir eksp­re­sy­viau­sią pia­nis­tą, yra pa­ty­ rę for­mos to­bu­lu­mą, gar­so, iš­gau­ na­mo pirš­tais ir in­te­lek­tu, gry­nu­ mą bei jė­gą“, – toks at­si­lie­pi­mas „The Dai­ly Te­leg­raph“ gerai at­ spin­di ryš­kų ir ori­gi­na­lų gar­sio­sios Nei­gau­zo mo­kyk­los įpė­di­nio at­li­ ki­mo me­ną.

VD inf.

Žvaigž­dė: V.Ov­či­ni­ko­vas gast­ro­

liuo­ja di­džiuo­siuo­se Eu­ro­pos bei JAV mies­tuo­se su so­li­nė­mis pro­ gra­mo­mis ir žy­miau­siais pa­sau­ lio or­kest­rais.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

renginių kalendorius

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Sausio 4 d. 18 val. KIEK? 30, 40, 50 litų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Sausio 4 d. 18, 20.30 val. KIEK? 22 litai.

KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KA­DA? Iki kovo 2 d. KIEK? 3, 6 litai.

Piliečio kova su pseudodemokratija

Pophitai akordeonu

K.Žoromskio kūrybos retrospektyva

„Mane asmeniškai jau kurį laiką kaip žmogų, kaip pilietį erzina ir gana skeptiškai nuteikia pseudodemokratinis, pseudoliberalus kapitalistinis pasaulis. Tampa aišku, kad rinkos ekonomikoje laisvės nėra. Dabar mes privalome viską aplinkui toleruoti ir kuo daugiau toleruojame, tuo labiau atsisakome veikti“, – taip režisierius Agnius Jankevičius pristato premjerinį spektaklį „Nesistebėk, jei kas nors ateis padegti tavo namų“.

Lady Gaga, Katy Perry, Michaelas Jacksonas, „Linkin Park“ ir akordeonas... Atrodytų, visiškai nesuderinami dalykai. Tačiau ne tuomet, kai akordeonas patenka į publikos numylėtinio Martyno Levickio rankas. Užsimojęs įrodyti šio instrumento universalumą, atlikėjas sėkmingai tęsia savo misiją.

Atskleidęs rimtąją akordeono pusę, šį kartą M.Levickis jam suteis „popsinio“ blizgesio.

Kazimiero Žoromskio kūrybos paroda surengta pažymint Lietuvoje dailininko gimimo 100-metį. Jubiliejinės parodos tikslas – parodyti dailininko kūrybos retrospektyvą nuo realizmo iki optinio meno, atskleisti ryškiausius jo kūrybinių ieškojimų tarpsnius ir siekį išreikšti savąjį „aš“. Joje labai tinka ir eksponuojami etiudai, atskleidžiantys kūrybos proceso ypatybes, ir meistriškai nutapyti komercinio pobūdžio gėlių natiurmortai.

KUR? Profsąjungų rūmuose, V.Mykolaičio-Putino g. 5. KA­DA? Sausio 4 d. 15, 18 val. KIEK? 53 litai.

KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr.

4. KA­DA? Sausio 4 d. 18.30 val. KIEK? 30–110 litų.

KUR? Užutrakio dvare, Užtrakio g. 17, Trakai.

KA­DA? Sausio 5 d. 14 val. KIEK? 40 litų.

KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr.

4. KA­DA? Sausio 5 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.

Užrašykite savo norus

Katedra, vienijanti tautą

Fortepijoninis džiazo duetas

Žaidimas scenoje

Kakidzome – pirmoji naujųjų metų kaligrafija. Japonų tradicija Naujuosius metus pasitikti raštu užtvirtinus savo tikslus gyva iki šių dienų. Kiekvienas savo mintis, norus, siekius tarsi metų sentenciją, užrašo kaligrafijos teptuku ant ryžių popieriaus, naudodami pačių pasigamintą tušą, ir paskui sudegina arba saugo matomoje vietoje kaip priminimą.

„Lauryno Gucevičiaus laikais Katedra buvo sugriauta, Justino Marcinkevičiaus laiku ji buvo atimta, o dabar ji tiesiog užmiršta. Tokia, kokią ją įsivaizdavo Gucevičius ir Marcinkevičius. Neoklasicistinė Katedra, teigianti švietimo, demokratijos, tvirtos respublikos idėjas“, – sako režisierius Oskaras Koršunovas.

Šventinį maratoną užbaigs dviejų menininkų – Tomo Kutavičiaus ir Arūno Šlausto – duetas. Koncerte „Salve, Jazz!“ skambės kitokia muzikinė kalba. T.Kutavičiaus kūryba persmelkta etninių ir klasikinės muzikos motyvų, balansuojanti tarp akademinės muzikos ir džiazo. A.Šlausto kūryboje tyrinėjamos džiazo ir akademinės muzikos jungčių galimybės.

Spektaklio apie daktarą Aiskaudą režisierius Evaldas Jaras sako ieškojęs paprastos, mažiesiems suprantamos istorijos: „Daktaro Aiskaudos“ istorija tinkama žaidimui scenoje kurti. Tokia forma yra suprantama mažiausiems ir supažindina juos su teatru. Stengiamės tikėti tuo, ką žaidžiame, nes tik taip galima įtikinti ir vaikus.“

23

sausio 3–8, 2014

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Keisis keturių autobusų Prašymai į darželius 2014-iesiems maršrutų tvarkaraščiai priimami nuo sausio 10 d.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad nuo 2014 m. sausio 6 d. keisis 13, 58, 61, 82 autobusų maršrutų tvarkaraščiai.

13, 58, 61, 82 maršrutų autobusai važiuos dažniau. Šiais maršrutais važiuos mažos talpos autobusai, kuriuose galios įprasti viešojo transporto bilietai.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ primena, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitė 2, 4, 7, 13, 18 troleibusų ir 2G, 57, 88 autobusų maršrutų tvarkaraščiai. 2, 4, 7, 13, 18 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai pakoreguoti, atsižvelgiant į keleivių prašymus. 2G Santariškės–Laisvės pr.–Stotis autobusų maršruto tvarkaraštis pakoreguo-

tas, atsižvelgiant į šio maršruto autobusų važiavimo laiką, 88 autobusų maršruto tvarkaraštis pakoreguotas atsižvelgiant į keleivių prašymus.

Taip pat nuo sausio 1 d. 57 Fabijoniškės–Ateities g.–Jeruzalė– Bajorai maršruto autobusai, atsižvelgiant į keleivių prašymus, pradėjo važiuoti nuo Fabijoniškių žiedo L.Giros g. iki Ateities g., toliau senąja trasa. Bajoruose autobusai važiuos Vandenio, Riaubonių, Daubų g. ir Šiaulių g. grįš atgal. Mergelės g. autobusai nevažiuos.

Nauji tvarkaraščiai interneto svetainėje www.vilniustransport. lt paskelbti nuo 2013 m. gruodžio 31 d.

baldus ir buitinę techniką. Tel. 8 618 04267, www.malunovilos.lt.

Siūlo darbą Reikalingi aukštos kvalifikacijos suvirintojai, turintys patirties dirbant su pusautomačiais naudojant keramiką. Darbas užsienyje. Tel. 8 636 63 544. CV siųsti adresu weldexperience@gmail.com.

1197630

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties grindų ir sienų plytelių klojėjai, linoleumo, tarketo grindų klojėjai, „epoxy“ grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510.

1199498

Perka Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitymas grynais iš karto. Tel. 8 652 79 244.

1195869

Perku lengvojo automobilio priekabą, galima be techninės apžiūros. Tel. 8 687 40 615.

1194304

1198892

Paslaugos Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija www.lietuvalondonas.com.

1198935

Sveikatos ir grožio Anoniminė ir efektyvi pagalba medicinos centre „Neuromeda“. Detoksikacija, kodavimas. Speciali kaina: psichiatro konsultacija + kodavimas – tik 299 Lt. Registracija tel.

8 656 97 046, (8 5) 205 2603; Trinapolio g.

9C. www.neuromeda.lt.

1198726

Kitos AREMA. Astrologija, numerologija, gyvenimo grafikai, matricos, įvaizdžio formavimas, sėkmės galimybės. Konsultacijos, paskaitos, kursai. Tel. 8 699 94 323.

1186009

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1198989

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Palangos centre parduodami naujos statybos 1, 2, 3 kambarių butai su visiška apdaila, dujiniu autonominiu šildymu, šildomomis grindimis. Yra nemokama automobilių parkavimo vieta, garinė pirtis, biliardo, stalo teniso patalpos, vaikų žaidimo kambarys, krepšinio aikštelė. Butų kainos nuo 129 000 Lt. Pagal poreikį galima sukomplektuoti

Įvairūs Kita 2014 m. sausio 14 d. 11.30 val. Širvintų r.

Kernavės sen., Čirkų k., bus ženklinamos sklypo Nr. 8930/0003:129 ribos. Kviečiame dalyvauti sklypo 8930/0003:0092, :0263 savininkus. Matininkas Saulius Radiulis, Vilkiškės g. 31, Vilnius, tel. 8 600 11 803; sradiulis@gmail.com.

1199188

BUAB „Stadita“ parduoda reikalavimo teisę į civilinį ieškinį 133 020,00 Lt baudžiamojoje byloje. Pasiūlymai renkami 14 dienų nuo paskelbimo. Administratorius, tel. 8 601 38 067.

1199110

Informuojame, kad 2014 m. sausio 15 d. 9 val. bus atliekami kadastriniai matavimai žemės sklypo kadastrinis Nr. 4154/1500:327, esančio Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Rakonių k. Kviečiame gretimo sklypo kadastrinis Nr. 4154/1500:75 savininkus (paveldėtojus), Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus atstovą atvykti į sklypo vietą nurodytu laiku ar negalint atvykti kreiptis į UAB „Futurum modus“, Turgelių k., Šalčininkų r., tel. 8 610 37 448, futurummodus@gmail.com.

1199421

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas apie 0,2 ha sklypo (kad. Nr. 0101/0015:226) ties Budiniškių gatve detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2013

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu prašymai į darželius bus priimami nuo sausio 10 d.

Prašymai galios tol, kol vaikas negaus vietos darželyje arba nebus parašytas naujas prašymas.

Vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigas bus registruojami nuo sausio 10 iki balandžio 30 d. elektroniniu būdu. Neturint interneto prieigos galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę. Naujos grupės bus formuojamos nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., o gavus pranešimą, kad vaikui skirta vieta ugdymo įstaigoje, dokumentai į darželį turės būti pristatyti iki rugpjūčio 1 d.

Pažymima, kad prašymai, užpildyti anksčiau, tebegalioja ir nepatekę vaikai vietos eilėje nepraranda. „Tvarkos pakitimų esmė – padėti atsakyti į darželinukų tėvams rūpimus klausimus, pirmiausia dėl eilės formavimo. Naujoje tvarkoje ne tik patvirtinta aiški eilės formavimo tvarka, vadinamasis algoritmas, bet ir pačios eilės dėl sumažėjusių biurokratinių procedūrų taps gerokai stabilesnės“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis. m. spalio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-2243 „Dėl pavedimo organizuoti apie 0,2 ha sklypo (kad. Nr. 0101/0015:226) ties Budiniškių gatve detaliojo plano rengimą“.

Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir žemės tikslinės paskirties, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) naudojimo būdą, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) naudojimo pobūdį ir kitus privalomuosius naudojimo ir tvarkymo ir režimo reikalavimus. Numatoma daugiabučių gyvenamųjų pastatų statyba.

Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks.

(8 5) 211 2518. Projekto rengėjas – UAB “Unitectus”, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius.

Informaciją dėl sklypo planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Dainius Čepurna, tel. (8 5) 261 0147, e. paštas dainius@unitectus.lt. Vieša ekspozicija – su parengto detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2014 m. sausio 22 d. iki vasario 4 d. Pašilaičių seniūnijoje, Žemynos g. 1, Vilniuje, ir architektų biure Lukiškių g.

3, Vilniuje, darbo metu (susitikimo laiką pageidautina derinti). Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2014 m. vasario 4 d.

17 val. UAB „Unitectus“ patalpose, Lukiškių g. 3, 5 aukšte, Vilniuje. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui (A.Juozapavičiaus g.

9, LT-09311 Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1199008

2013 m. gruodžio 30 d. vienintelio nario sprendimu likviduojama MB Infrastruktūros sprendimai. Teisinė forma: mažoji bendrija. Duomenų tvarkytojas: Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registras, kodas 302965522, buveinė Statybininkų g. 4-88, Klaipėda. Likvidatoriumi paskirta Valentina Zacharenko.

1199154

2013 m. gruodžio 30 d. vienintelio nario sprendimu likviduojama Red Solar MB. Teisinė forma: mažoji bendrija. Duomenų tvar-

Iki šiol savivaldybės specialistai kas mėnesį tikrindavo vaikų tėvų deklaruotą vietą, todėl formuojant eilę vaiko vieta joje buvo labai nestabili, dažnai kisdavo, priklausomai nuo kas mėnesį Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus. Nuo šiol deklaruota vieta bus tikrinama rečiau – du kartus per metus.

Pabrėžiame, kad šis pakitimas neturės jokios įtakos pateikiant dokumentus. Primename, kad atvykus į darželį vaiko atvykimui patvirtinti būtina pateikti šiuos dokumentus: 1. vaiko gimimo liudijimo kopiją; 2. gydytojų pažymą; 3. pažymą, patvirtinančią, kad įstaigos (įmonės) teikiamoje metinėje A klasės išmokų deklaracijoje gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus miesto savivaldybėje (dirbančių tėvų ar globėjų gyventojų pajamų mokestis atitenka Vilniaus miesto savivaldybei).

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad darželių eilės yra sudaromos atsižvelgiant į prašyme nurodytus prioritetus bei pirmumo teisę suteikiančias priežastis. Pirmumo teisė suteikiama tik tuo atveju, jeigu vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra teritorijoje, kuriai priskirtas dar-

želis. Pirmenybė suteikiama vaikams iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų. Taip pat vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų ar kurių vienas iš tėvų turi ne daugiau kaip 40 proc. darbingumo lygio. Pirmumo teisę turės ir vaikai, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą. Įstaigos darbuotojų, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikai, kalendoriniais metais įvaikinti bei nuolatinę globą turintys vaikai priimami be eilės neatsižvelgiant į teritorinį principą.

Jei nėra teisės į pirmenybę, eilės sudaromos pagal prašymo registracijos datą ir laiką. Prioritetas bus pirmiausia teikiamas vaikams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota įstaigai priskirtoje teritorijoje. Jei liks vietų darželyje, tuomet vaikams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota ne įstaigai priskirtoje teritorijoje, paskui – vaikams iš kitų savivaldybių.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad prašymai galioja, iki kol bus suteikta paslauga. Kiekvienas naujas prašymas panaikins ankstesnį, o pasitikrinti vaiko vietą eilėje visada galima elektroniniu būdu prisijungus prie centralizuotos prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinės sistemos www.vilnius.lt.

kytojas: Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registras, kodas 302965465, buveinė Statybininkų g. 4-88, Klaipėda. Likvidatoriumi paskirta Valentina Zacharenko.

Šv.Ignoto g. 5, Vilnius, e. p. diana@smartas.lt, tel./faksas 261 1115. Su detaliuoju planu galima susipažinti pas rengėją, vieša ekspozicija nuo 2014 m. sausio 31 d. iki vasario 17 d. UAB „Senojo miesto architektai“ ir Šnipiškių seniūnijos (A.Juozapavičiaus g.

10A) patalpose. Viešas susirinkimas vyks vasario 17 d. 16 val. plano rengėjo patalpose, Šv. Ignoto g. 5 (kiemo korpusas). Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti raštu planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka.

1199156

Parengtas sklypo Linkmenų g. 6, Vilniaus m., detalusis planas. Planavimo tikslai: nekeičiant bendrojo plano sprendinių, žemės naudojimo paskirties bei naudojimo būdo, patikslinti esamų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdį į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos pobūdį ir nustatyti kitus privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Organizatorius: UAB „Linkmenų būstas“, A.Goštauto g. 40A, Vilnius, tel. 8 616 78 934, e. p. egle@eika.lt; rengėjas: UAB „Senojo miesto architektai”,

1198980

Karščiausi kelionių pasiūlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Akcija keltų bilietams Klaipėda–Kylis.

Plaukite su draugais slidinėti! Taip pigiau ir smagiau!

Pasiimkite visą slidinėjimui reikalingą mantą, sėskite su draugais į automobilį ir plaukite iki Kylio.

O iš ten automobiliu keliaukite į visame pasaulyje pripažintas Europos slidinėjimo trasas: Vokietiją, Austriją, Italiją ar Prancūziją...

PASIŪLYMAS GRUPEI IKI 9 ASMENŲ SU AUTOMOBILIU: Kaina kajutėje su langu, jei keliaujate 8-iese nuo 398 Lt. Kaina kajutėje su langu, jei keliaujate 4-iese nuo 436 Lt. Kaina kajutėje be lango, jei keliaujate 9-iese nuo 390 Lt. Perkantiems šį paketą maitinimui – 22% nuolaida!

Pasiūlymas galioja iki 2014 03 16 Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Vieta jūsų reklamai. Skambinkite:

261 3653, 261 3659, 279 1370

Orai

Vėjas 5–10 m/s

šeštadienį +1

Šiandien Lietuvoje vietomis susidarys plikledis, galima lijundra. Kai kur dieną prognozuojami nedideli krituliai, temperatūra bus nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos. Šeštadienį daug kur galimas lietus ar šlapdriba, naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 3–5 laipsnių šilumos. Panašūs orai išsilaikys ir sekmadienį, visoje Lietuvoje prognozuojamas lietus.

1-oji metų savaitė.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Savaitgalio orai

+2

Telšiai

+4

Naktis

Šiauliai

+1

Klaipėda

0

Panevėžys

+2

9

sekmadienį

Tauragė

Pasaulyje +14 +7 +29 +12 +8 +19 +27 +7

+3

+1

Naktis

Kaunas Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

+2

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +12 –2 +1 –9 +5 +12 +8

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–1

+1

Vėjas (m/s)

+3

9

Vilnius

+2

+6 +1 +15 +23 0 +18 +8 +4

Diena

Marijampolė

+2

pirmadienį

Alytus

Naktis

Diena

0

Vėjas (m/s)

+2

10

Kalendorius šeštadienis, Sausio 4 d.

penktadienis, Sausio 3 d.

pirmadienis, Sausio 6 d.

sekmadienis, Sausio 5 d.

antradienis, Sausio 7 d.

trečiadienis, Sausio 8 d.

Teka 8.41 Leidžiasi 16.06

Teka 8.41 Leidžiasi 16.07

Teka 8.41 Leidžiasi 16.08

Teka 8.40 Leidžiasi 16.10

Teka 8.39 Leidžiasi 16.11

Teka 8.39 Leidžiasi 16.12

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Genovaitė, Vida, Vidas, Viltautas

VARDAI: Arimantas, Arimantė, Arminas, Benas, Benediktas

VARDAI: Gaudenta, Gaudentas, Simas, Simonas, Vytautas, Vytautė

VARDAI: Aras, Arūnas, Arūnė, Baltazaras, Kasparas, Merkelis

VARDAI: Jaugėlas, Jaugėlė, Liucijonas, Liucijus, Liucilė

Vardai: Apolinaras, Gintė, Severinas, Teofilis, Vilintas

106 m. prieš Kristų gimė romėnų filosofas, politikas, oratorius Markas Tulijus Ciceronas.

1892 m. gimė anglų rašytojas, „Hobito“, „Žiedų valdovo“ autorius J.R.R.Tolkienas.

1923 m. mirė čekų rašytojas Jaroslavas Hašekas.

1944 m. mirė poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas Jurgis Baltrušaitis.

1956 m. gimė JAV kino aktorius ir režisierius Melas Gibsonas.

1969 m. gimė vokiečių lenktynininkas, septyniskart „Formulės-1“ pasaulio čempionas Michaelis Schumacheris.

1975 m. gimė pianistė Guoda Gedvilaitė.

1985 m. gimė krepšininkas Linas Kleiza.

1643 m. gimė gravitacijos dėsnio atradėjas, anglų mokslininkas seras Isaacas Newtonas.

1785 m. gimė vokiečių filologas, tautosakininkas Jacobas Grimmas, vienas iš Brolių Grimų.

1809 m. gimė rašto akliesiems išradėjas prancūzas Louis Braille’is.

1960 m. gimė amerikiečių grupės R.E.M. vokalistas Michaelas Stipe‘as.

1960 m. žuvo prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Albert’as Camus.

1965 m. mirė anglų poetas ir dramaturgas, Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Stearnsas Eliotas.

1965 m. gimė anglų aktorė Julia Ormond.

1914 m. gimė amerikiečių aktorius George’as Reeves’as.

1930 m. gimė filologas, kalbininkas, vertėjas ir žurnalistas, vienas „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ sudarytojų Bronys Savukynas.

1931 m. gimė tautosakininkas, literatūrologas Leonardas Sauka.

1931 m. gimė amerikiečių aktorius Robertas Duvallis.

1932 m. gimė rašytojas, kritikas, filosofas Umberto Eco. 1938 m. gimė Ispanijos karalius Jonas Karolis I. 1946 m. gimė amerikiečių aktorė Diane Keaton.

1969 m. gimė dainininkas ir muzikantas Marilyn Manson.

1975 m. gimė amerikiečių aktorius Bradley Cooperis.

Trys Karaliai 1412 m. gimė prancūzų nacionalinė didvyrė Jeanne d’Arc. 1852 m. mirė prancūzas aklųjų rašto išradėjas Louis Braille’is.

1893 m. gimė rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas.

1905 m. gimė rašytojas Kazys Boruta.

1938 m. gimė italų dainininkas ir aktorius Adriano Celentano.

1946 m. gimė „Pink Floyd“ gitaristas, dainų autorius Sydas Barrettas.

1954 m. gimė britų kino režisierius ir scenaristas Anthony Minghella.

1955 m. gimė britų komedijos aktorius Rowanas Atkinsonas, kultinio personažo pono Byno autorius.

1844 m. Lurde, Prancūzijoje, gimė šv. Bernadeta.

1906 m. gimė rašytojas, literatūros kritikas, visuomenės veikėjas Antanas Venclova.

1910 m. gimė Pranas Lubinas, Amerikos lietuvis krepšininkas, olimpinis ir Europos čempionas.

1912 m. gimė amerikiečių karikatūrininkas Charlesas Addamsas, jis sukūrė garsiąją „Adamsų šeimynėlę“.

1956 m. gimė JAV aktorius Davidas Caruso.

1964 m. gimė amerikiečių aktorius, režisierius ir prodiuseris Nicolas Cage’as.

1985 m. gimė Jungtinės Karalystės „Formulės-1“ lenktynininkas Lewisas Hamiltonas.

1547 m. išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

1642 m. mirė italų matematikas ir astronomas, teleskopo išradėjas Galileo Galilei.

1889 m. užpatentuotas pirmasis kompiuteris.

1896 m. gimė lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis Steponas Darius (tikroji pavardė – Jucevičius).

1935 m. JAV gimė rokenrolo karalius Elvis Presley.

1939 m. gimė Venesuelos mados dizainerė Carolina Herrera.

1947 m. gimė britų dainininkas Davidas Bowie.

1996 m. mirė buvęs Prancūzijos prezidentas François Mitterrand’as.

2

9

8

6

8

6

1

2

3

2 5

2

9

4

lengvas sudoku

3

8

1

1

5

3

7

6 2

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

9 6 2022

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385

4

5

8

2

9

3

9

reklamos skyrius: 261

3654

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 Povilas Sabaliauskas – 219 1375

9

4

8

7

6

5

3

4

1

5

9

6

7

3

8

7

5

6

2

1

9

4

3

6

9

4

2

8

7

5

1

6

5

4

9

1

3

2

8

7

7

2

8

1

5

3

6

9

4

8

6

2

7

3

9

5

4

1

8

9

1

5

7

6

4

2

3

4

3

1

2

5

6

8

7

9

2

3

6

8

4

9

1

7

5

4

9

7

5

8

4

1

3

6

2

5

7

4

3

1

2

8

6

9

5

9

3

6

2

4

7

1

8

6

5

3

2

8

1

9

4

7

9

7

1

8

3

9

5

4

2

6

9

4

7

6

3

5

2

1

8

2

4

6

1

7

8

9

3

5

1

8

2

7

9

4

5

3

6

4

5 3

2 8

1 1

7

1 3

9

6

1 5

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

1

6

7

5

4 1

9

8

9 8

2

7

3

8 6

5

sunkus sudoku

5

4

6

6

2

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

6 Platinimo tarnyba: 261

1688

LIETUVA, EKONOMIKA: Vaida Kalinkaitė – 219 1385 Gabija Sabaliauskaitė – 219 1375 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 2820.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242