2014 01 04 klaipeda internetas

Page 1

sausio 4, 2014

Nr. 2 (19 903)

A.Kuz­mars­kio sėk­mės is­to­ri­ja: nuo te­kin­to­jo iki ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Dar­ga­no­tas oras ai­riams ne­truk­do ak­ty­viai gy­ven­ti. Kaina 1,60 Lt

Va­ka­rė 14p.

Pai­ni ak­ci­jų ek­vi­lib­ris­ti­ka

„L.Grau­ži­nie­nė pa­da­rė kar­ je­rą, tai ir man dar­bo pa­ dau­gė­jo.“ Sei­mo pir­mi­nin­kę „Dvi­ra­čio šou“ pa­ro­di­juo­jan­ti Do­na­ta Rin­ke­vi­čie­nė ne­sle­pia, kad ją ma­lo­niai nu­ste­bi­no toks lai­dos ren­gė­jų pa­siū­ly­mas.

Nuo­lai­dų ak­ci­jos – ap­suk­rus vers­li­nin­ kų la­vi­ra­vi­mas ar nuo­šir­di šven­ti­nė do­va­na klien­tams? Ko­kia tik­ro­ji pre­ kių ver­tė, jei kai ku­rios jų nu­kai­no­ ja­mos be­veik 10 kar­tų? Pa­si­ro­do, to­ kia vers­lo sėk­mės pa­slap­tis ga­li bū­ti ir abe­jo­ti­no skaid­ru­ mo san­do­riai su ga­ min­to­jais, ir su­ma­ni par­da­vė­jų vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­ja.

12p.

Plia­žams – vie­nas šei­mi­nin­kas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ba nuo šių me­tų ne tik rū­pin­ sis poil­siau­to­jų sau­gu­mu, tvar­kys Smil­ty­nę, bet pri­žiū­rės ir Meln­ra­ gės bei Gi­ru­lių pa­plū­di­mių šva­rą, re­mon­tuos in­ven­to­rių. Nu­ma­to­ma pa­nai­kin­ti ir tar­ny­bos pa­va­di­ni­mą, kad jis ne­bū­tų klai­di­nan­tis.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Smil­ty­nė­je dir­bo ge­rai

Nuo 5 li­tų iki 59 cen­tų

Po­pu­lia­rus ka­lė­di­nis sal­dė­sis vai­ kams di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ ruo­se lapk­ri­čio pra­džio­je, tik pra­ si­dė­jus prieš­šven­ti­nei pre­ky­bai, kai­na­vo 5 li­tus 49 cen­tus. Po pu­ sant­ro mė­ne­sio, gruo­džio vi­du­ry­ je šiai pre­kei pa­skel­bia­ma nuo­lai­dų ak­ci­ja ir ma­žy­lių pa­mėg­ti šo­ko­la­ du­kai jau kai­nuo­ja tri­ mis li­tais pi­giau.

4

Mįs­lė: klien­tus jau ne vie­nus me­tus ka­muo­ja klau­si­mas, ko­kia gi tik­ro­ji pre­kių ver­tė, jei joms tai­ko­mos to­

kios įspū­din­gos nuo­lai­dos?

M@<E@EK<C@J [`\eiX k`j

BcX`gĜ[fj i\^`fe\# ` \`j`Xek`j

G@ID8;@<E@8@J

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio ta­ry­ba sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai dar rug­sė­jį pa­ve­dė iš­siaiš­kin­ti, ar biu­dže­ti­nė įstai­ga Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ba ga­li bū­ti per­tvar­ky­ta į ko­ mu­na­li­nių pa­slau­gų tei­ki­mo įmo­ nę. To­kiam ty­ri­mui bu­vo su­da­ry­ ta spe­cia­li dar­bo gru­pė. Nus­ta­ty­ta, kad pa­keis­ti įstai­gos sta­tu­so į įmo­ nės nė­ra ga­li­my­bių – ne­ lei­džia tei­sės ak­tai.

2

2

šeštadienis, sausio 4, 2014

miestas

Plia­žams – vie­nas šei­mi­nin­kas Ta­čiau nu­spręs­ta iš­plės­ 1 ti Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos veik­lą. At­siž­

vel­giant į tai, kad įstai­ga praė­ju­siais me­tais sėk­min­gai tvar­kė Smil­ty­nės poil­sio zo­ną, dar­bo gru­pė jai nu­ta­rė pa­ves­ti ir Meln­ra­gės bei Gi­ru­lių pa­ plū­di­mių prie­žiū­rą. Įs­tai­ga va­lys šiuos plia­žus, rū­ pin­sis per­si­ren­gi­mo ka­bi­nų, šiukš­ lia­dė­žių, suo­lų iš­dės­ty­mu, jų re­ mon­tu. „Per­nai Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ba pri­žiū­rė­jo Smil­ ty­nės pa­plū­di­mius ir te­ri­to­ri­ją. Ši pa­slau­ga kai­na­vo pi­giau nei ta­da, kai ją pirk­da­vo­me. Nu­sis­kun­di­ mų dėl tar­ny­bos dar­bo ne­ga­vo­me.

Pla­nuo­ja­ma, kad šie­met pa­plū­ di­mių va­ly­mo pa­slau­goms, įskai­ tant dar­bo už­mo­kes­tį, bus iš­leis­ta be­veik 460 tūkst. li­tų. Gel­bė­to­jų veik­lai pla­nuo­ja­ma skir­ti 561 tūkst. li­tų. Ne­rin­gos sa­ vi­val­dy­bė šios funk­ci­jos iš­lai­ky­mui per me­tus ski­ria 677 tūkst. li­tų. Pa­ lan­gai gel­bė­to­jų iš­lai­ky­mas at­siei­ na 262 tūkst. li­tų per me­tus, ta­čiau pri­va­čiai tar­ny­bai yra per­duo­tas ir il­ga­lai­kis ma­te­ria­lus tur­tas, ku­rio ver­tė be­veik 4 mln. li­tų. „Mums vi­są lai­ką bu­vo prie­kaiš­ tau­ja­ma, kad gel­bė­to­jams ski­ria­me daug pi­ni­gų. Ta­čiau, kai vis­kas bu­ vo iš­gry­nin­ta, paaiš­kė­jo, kad tam iš­lei­džia­me 100 tūkst. li­tų ma­ žiau nei Ne­rin­ga. Pa­lan­gos skai­čiai yra ma­žes­ni, bet jos gel­bė­to­jams yra per­duo­tas ir tur­tas. Tad ly­gin­ ti Klai­pė­dą ir di­džiau­sią ša­lies ku­ ror­tą yra ne­ko­rek­tiš­ka“, – pa­brė­ žė A.Šul­cas. Ti­ki­si su­ma­žin­ti iš­lai­das

Ar­tū­ras Šul­cas:

Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar bus dau­giau tvar­kos, bet bent bus aiš­ku, kas už tai at­sa­kin­gas

Prie­šin­gai – vi­si sa­kė, kad taip ge­ rai Smil­ty­nė nie­ka­da ne­bu­vo tvar­ ko­ma. Tai bu­vo sig­na­las, kad įstai­ gai rei­kia pa­ves­ti rū­pin­tis ir ki­tais pa­plū­di­miais“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad Klai­pė­ dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ba jau anks­čiau ne tik gel­bė­jo žmo­nes, bet dir­bo ir ko­mu­na­li­nius dar­bus: re­mon­ta­vo sa­vo tech­ni­ką, gel­bė­to­ jų po­stus. Prie­kaiš­tus at­re­mia skai­čiais

Išp­lė­tus įstai­gos veik­los sri­tis, be­ si­mau­dan­čių­jų sau­gu­mo už­tik­ri­ni­ mas su­da­rys tik treč­da­lį tar­ny­bos veik­los. Dar­bo gru­pė nu­ma­tė, kad įstai­gai rei­kės 131,5 eta­to dar­buo­ to­jų. Iš jų 21,5 bus nuo­la­ti­niai ir 110 se­zo­ni­nių. A.Šul­cas pa­brė­žė, kad gel­bė­ji­ mo ir va­ly­mo funk­ci­jos bus vi­siš­ kai at­skir­tos.

Ka­dan­gi įstai­gos veik­la iš­plės­ta, nu­ spręs­ta keis­ti ir jos pa­va­di­ni­mą. Nu­ tar­ta ją pa­va­din­ti „Klai­pė­dos pa­plū­ di­miai“. Mies­to ta­ry­bos pri­ta­ri­mo pa­keis­ti pa­va­di­ni­mą, iš­plės­ti įstai­ gos veik­lą, keis­ti įsta­tus ne­rei­kės. Tai pa­da­ry­ti įga­lio­tas sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius. „Da­bar vi­si pa­plū­di­miai tu­rės vie­ną šei­mi­nin­ką. Vi­są lai­ką ma­ niau, kad taip bū­tų ge­riau­sia. Iki šiol bu­vo, kad vie­nus dar­bus da­ro sam­ dy­tos įmo­nės, ki­tus gel­bė­to­jai. Sun­ ku pa­sa­ky­ti, ar bus dau­giau tvar­kos, bet bent bus aiš­ku, kas už tai at­sa­ kin­gas“, – tei­gė vi­ce­me­ras. Neat­me­ta­ma, kad atei­ty­je Klai­pė­ dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bai bus pa­ves­ta ir dau­giau funk­ci­jų. Rei­kės nu­trauk­ti su­tar­tį

Ta­čiau vis dar neaiš­ku, ar Klai­pė­ dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ ba pri­žiū­rės Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­mius šį se­zo­ną. Kon­kur­są teik­ti šią pa­slau­gą per­nai lai­mė­jo vie­na įmo­nė. Su­tar­tis su ja pa­si­ra­ šy­ta tre­jiems me­tams. „Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­ mių prie­žiū­ros klau­si­mas dar nė­ ra iš­spręs­tas. Kai su­si­tvar­ky­si­me su sa­vo įstai­ga, ini­ci­juo­si­me su­tar­ties nu­trau­ki­mą. To­kią ga­li­my­bę tu­ri­ me. Juo­lab kad praė­ju­sio se­zo­no me­tu bu­vo nu­si­skun­di­mų ran­go­vu dar­bu. Ma­no­me, kad mū­sų įstai­ga ge­riau dirbs. Vis­ką rei­kia iš­spręs­ti iki pa­va­sa­rio“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Po­ky­čiai: uos­ta­mies­čio Skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ba rū­pin­sis ne

tik poil­siau­to­jų sau­gu­mu, bet ir šva­ra vi­suo­se pa­plū­di­miuo­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Re­konst­ruk­ci­ja: ne­ri­mau­ti nė­ra ko, lė­šų skir­ta, pla­nuo­ja­ma, kad re­konst­ruk­ci­ja bus ­baig­ta lai­ku.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Teat­ras su­lau­kė pi­ni­gų Klai­pė­dos dra­mos teat­rui – ge­ros ži­nios. Prieš ku­rį lai­ką ki­lu­si pa­ni­ka, jog Klai­pė­ dos dra­mos teat­rui ne­bus skir­ta lė­šų pa­ baig­ti re­konst­ruk­ci­ją, rims­ta. Pat­vir­tin­ta­ me vals­ty­bės biu­dže­te uos­ta­mies­čio kul­ tū­ros oa­zė ne­bu­vo pa­mirš­ta. Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Ne­se­niai uos­ta­mies­čio teat­ra­lus pa­sie­kė liūd­nos pro­gno­zės – Dra­ mos teat­ro re­konst­ruk­ci­jai bu­vo pla­nuo­ja­ma skir­ti kur kas ma­žiau lė­šų, nei rei­kia, to­dėl bū­tų pra­dė­ję strig­ti re­konst­ruk­ci­jos dar­bai. Ta­čiau prieš pat Nau­juo­sius me­tus ša­lies Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė sa­vo pa­ra­šu pa­tvir­ti­no šių­ me­tį vals­ty­bės biu­dže­tą. Nu­ma­ ty­ta, jog Klai­pė­dos dra­mos teat­rui bus skir­ta 11 mln li­tų. „Tai yra prio­ri­te­ti­nis ob­jek­tas ir mes de­da­me vi­sas pa­stan­gas,

kad bū­tų pa­baig­ta šio pa­sta­to re­ konst­ruk­ci­ja, to­dėl bus skir­ta lė­ šų“, – sa­kė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Eg­lė Sau­ dar­gai­tė. Teat­ro re­konst­ruk­ci­ją pla­nuo­ja­ ma pa­baig­ti 2015 m. Dar­bams rei­ kė­tų 15 mln. li­tų. Per­nai gruo­dį Klai­pė­dos dra­mos teat­ras pa­tei­kė pro­jek­tą gau­ti maž­ daug 3 mln. li­tų ES pa­ra­mą. „Mus pa­sie­kė tik­rai džiu­gi ži­nia, kad vals­ty­bės biu­dže­te nu­ma­ty­ ta pi­ni­gų. Da­bar ga­li­ma jau rea­liai kal­bė­ti apie tai, kad re­konst­ruk­ci­ ja bus baig­ta 2015 m.“, – ga­li­my­be

teat­ra­lams pa­ga­liau su­grįž­ti na­mo džiau­gė­si Klai­pė­dos dra­mos teat­ro va­do­vas Ge­di­mi­nas Pranc­kū­nas. Jis pa­brė­žė, jog uos­ta­mies­čio teat­ro bend­ruo­me­nė jau­čia itin di­de­lį mies­to bei vals­ty­bės po­li­ti­ kų pa­lai­ky­mą. „Kul­tū­ros mi­nist­ras bu­vo at­vy­kęs ir do­mė­jo­si teat­ru, taip pat vi­suo­ met jau­čia­me, kad mies­to va­do­vas se­ka vi­sas šio pro­jek­to nau­jie­nas. Sma­gu, kad duo­ti pa­ža­dai iš­te­sė­ ti“, – sa­kė G.Pranc­kū­nas. Teat­ro va­do­vas pa­brė­žė, kad lauk­da­mi teat­ro re­konst­ruk­ci­jos pa­bai­gos me­ni­nin­kai ne­sė­di ran­kų su­dė­ję. Šiais me­tais ža­da­mos 7–8 prem­je­ros. „Sus­to­ti ne­ga­li­me, nes tai reikš­tų mir­tį“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas. Nors iš uos­ta­mies­čio teat­ro ir pa­si­trau­kė ryš­kiau­sios žvaigž­dės – Ne­lė Sa­vi­ čen­ko, Mo­ni­ka Vai­čiu­ly­tė, Vy­tau­ tas Anu­žis, ta­čiau jie no­riai grįž­ta ir tal­ki­na Klai­pė­dos teat­ra­lams. „Su šiais ak­to­riais yra su­da­ry­tos kū­ry­bi­nės su­tar­tys, to­dėl ti­ki­me, kad jie dar tik­rai su­grįš pas mus kur­ti“, – vy­lė­si G.Pranc­kū­nas.

Pi­ges­niems bi­lie­tams – me­tai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo sau­sio kei­tė­si mies­to au­to­ bu­sų po­pie­ri­nių bi­lie­tų kai­nos. Jie pa­bran­go 20 cen­tų. Se­nuo­sius pi­ges­nius bi­lie­tė­lius ke­lei­viams re­ko­men­duo­ja­ma pa­nau­do­ti per me­tus, nes vė­liau jie vei­kiau­siai ne­be­ga­lios.

Po­pie­ri­niai bi­lie­tė­liai kios­kuo­ se da­bar kai­nuo­ja 2,20 li­to, au­to­ bu­suo­se – 2,60 li­to. Ati­tin­ka­mai pa­ki­to ir bi­lie­tų, ku­riems tai­ko­ma nuo­lai­da, kai­nos. Ta­čiau da­lis klai­pė­die­čių dar tu­ ri iki sau­sio 1-osios pirk­tų pi­ges­nių bi­lie­tė­lių. Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­d os ke­l ei­v i­n is trans­p or­tas“ di­rek­to­r iaus pa­va­d uo­to­jo And­ riaus Sa­m ui­l o­vo, nė­ra nu­s ta­ ty­ta tiks­l aus lai­ko, kiek ga­l io­ ja se­nie­ji bi­lie­tė­liai. Ta­čiau juos re­ko­men­duo­ja­ma pa­nau­do­ti per

me­t us nuo ta­d a, kai pa­s i­kei­č ia kai­n a. A.Sa­mui­lo­vo tei­gi­mu, su­dė­tin­ ga pa­sa­ky­ti, ar klai­pė­die­čiai pri­ si­pir­ko daug bi­lie­tė­lių už anks­čiau ga­lio­ju­sią kai­ną. Įs­tai­go­je va­di­ na­mai­siais ta­lo­nė­liais ne­pre­kiau­ ja­ma. Jų ga­li­ma įsi­gy­ti kios­kuo­se ir au­to­bu­suo­se. „Dar ne­ga­vo­me in­for­ma­ci­jos iš kios­kų, kur yra nu­per­ka­ma di­ džio­ji da­lis po­pie­ri­nių bi­lie­tų“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas. Per­nai ga­lio­ju­sių po­pie­ri­nių bi­ lie­tų li­ku­čiai tra­di­ciš­kai bus su­ nai­kin­ti. Ta­čiau, anot A.Sa­mui­ lo­vo, skai­čiuo­ja­ma, kad li­ku­tis ne­bus di­de­lis. „Pa­sip­la­na­vo­me, kad per daug ne­pri­ga­min­tu­me po­pie­ri­nių bi­lie­ tų prieš jų bran­gi­mą. Tik­rai ne­bu­ vo taip, kad vi­sai jų ne­bū­tų li­kę, bet kie­kis ne­di­de­lis“, – tvir­ti­no pa­va­ duo­to­jas. Įta­kos tam, kad klai­pė­die­čiai ne­ puo­lė pirk­ti bi­lie­tų prieš jų pa­bran­

Pa­ta­ri­mas: pi­ges­nius bi­lie­tus ke­

lei­viams re­ko­men­duo­ja­ma pa­nau­ do­ti per me­tus – iki 2015-ųjų.

gi­mą, ga­lė­jo tu­rė­ti ir tai, kad ne­si­ kei­tė elekt­ro­ni­nių kar­ti­nių bi­lie­tų kai­nos. Bū­tent jais ir nau­do­ja­si di­ džio­ji da­lis mies­to au­to­bu­sais va­ ži­nė­jan­čių klai­pė­die­čių.

3

šeštadienis, sausio 4, 2014

miestas Išau­go kro­va

Pre­mi­ja – fi­lo­lo­gei

Va­gi­lia­vo šeš­tą kar­tą

Per­nai gruo­dį Klai­pė­dos uos­te per­krau­tas di­džiau­sias 2013 me­tais bi­rių­jų ir su­vers­ti­nių kro­vi­nių kie­kis – 1 374,4 tūkst. to­nų. Tai 10,6 pro­c., ar­ba 132 tūkst. to­nų, dau­giau nei 2012 me­tų gruo­dį. To­kiam au­gi­mui di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo re­kor­ di­nė 2013 me­tais na­tū­ra­lių ir che­mi­nių trą­šų mė­ne­sio kro­va.

Penk­to­ji Kur­šių ne­ri­jo­je gi­mu­sio Liud­vi­ko Rė­zos kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja skir­ta fi­lo­lo­gei, Ma­žo­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių raš­ti­jos ty­rė­jai Liu­ci­jai Ci­ta­vi­čiū­tei. Jai pre­mi­ja už Kur­šių ne­ri­jai reikš­min­gą kū­ ry­bi­nę veik­lą skir­ta Ne­rin­gos sa­ vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mu, pri­ta­rus L.Rė­zos kul­tū­ros cent­ro ta­ry­bai (ku­ra­to­riu­mui).

Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nams įkliu­ vo įžū­lus va­gi­šius, ku­ris, kaip ma­ no­ma, su­ge­bė­jo vie­ną par­duo­tu­ vę ap­vog­ti net 5 kar­tus. Šeš­tas kar­tas bu­vo lem­tin­gas – il­ga­pirš­ čiui už­dė­ti ant­ran­kiai. Įta­ria­ma­ sis su­lai­ky­tas Pries­to­čio gat­vė­je esan­čio­je par­duo­tu­vė­je. 1990 m. gi­męs klai­pė­die­tis no­rė­jo pa­vog­ti įvai­rių pre­kių už 137 li­tus.

Pės­čių­jų pe­rė­jos ta­po švie­ses­nės Uos­ta­mies­ty­je dvi pės­čių­jų pe­rė­jos ta­ po iš­skir­ti­nai švie­ ses­nės. Jo­se įreng­ tas kryp­ti­nis ap­ švie­ti­mas – ži­bin­tas nu­kreip­tas į juos­ tas, per ku­rias gat­vę ker­ta pės­tie­ji. Kryp­ ti­nį ap­švie­ti­mą nu­ ma­to­ma įreng­ti ir ki­to­se mies­to tam­ siau­sio­se pe­rė­jo­se.

Dienos telegrafas Šven­tė. Ry­toj 14 val. vyks Miš­ko kvar­ ta­lo bend­ruo­me­nės šven­tė. 14 val. bus pa­šven­tin­ta spor­to aikš­te­lė, įreng­ta už Lie­po­jos g. 8 na­mo. Ją pa­šven­tins Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios kle­bo­nas Ro­lan­ das Kar­pa­vi­čius. 14.15 val. bus de­monst­ ruo­ja­mi tre­ni­ruok­liais at­lie­ka­mi pra­ti­ mai. 14.20 val. bus pa­šven­tin­ta nau­ ja vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė, ku­ri įreng­ta prie Kre­tin­gos g. 77 ir 79 na­mų. Spek­tak­lis. Pir­ma­d ie­n į 12 val. Klai­ pė­dos uni­ver­s i­te­to Me­nų fa­k ul­te­to Mo­ko­ma­ja­me teat­re (K.Do­ne­lai­čio g. 4) bus ro­do­ma tra­g i­ko­me­d i­ja pa­gal A.Sla­p ovs­k io pje­s ę „Nuo rau­do­nos žiur­kės iki ža­l ios žvaigž­dės“. Re­ž i­sie­ rė Jus­ti­na Ju­ko­ny­tė. Pa­ro­da. Pir­ma­die­n į 17.30 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­ tės bib­l io­te­kos III aukš­to ho­le vyks fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dos „Iš mei­lės tė­čiui“, skir­tos pro­sta­tos vė­žio pre­ven­ci­jai, ati­ da­r y­mas. Ren­g i­ny­je mu­z i­k uos Ug­nė Da­nie­lė Rei­ka­lai­tė (Lie­tu­va) ir Woj­te­ kas Le­wan­dows­k is (Len­k i­ja). Pa­ro­do­ je eks­po­nuo­ja­mi šei­mos mei­le al­suo­ jan­tys gar­sių Lie­tu­vos tė­čių po­rtre­tai, su­k ur­t i ne ma­ž iau gar­sių fo­to­me­n i­ nin­k ų. Pa­ro­da veiks iki va­sa­rio 2 d.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Švie­ses­nės ta­po pės­čių­jų pe­rė­jos, esan­čios prie Se­no­jo tur­gaus bei Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­to ir Ged­mi­ nų gat­vės san­kry­žo­je. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, nu­sta­ty­ ta, kad jos mies­te bu­vo pra­sčiau­siai ap­švies­tos – nuo gat­vių ap­švie­ti­ mo stul­pų skli­do ne­pa­kan­ka­mai švie­sos. Kryp­ti­nis ap­švie­ti­mas jo­se įreng­ tas ir to­dėl, kad pės­čių­jų pe­rė­jos yra ne­re­gu­liuo­ja­mo­se san­kry­žo­se.

Spren­di­mas: pės­čių­jų pe­rė­jo­je prie Se­no­jo tur­gaus įreng­ti pa­pil­do­mi ži­bin­tai, kad ji bū­tų ge­riau ap­švies­ta.

Šio­se vie­to­se yra di­de­lis pės­čių­jų ju­dė­ji­mas. Tad prie šių dvie­jų pės­čių­jų pe­ rė­jų vie­no­je ir ki­to­je gat­vės pu­sė­je bu­vo pa­sta­ty­ti pa­pil­do­mi ži­bin­tai, ku­rie nu­kreip­ti bū­tent į pe­rė­jas. „Tai la­bai efek­ty­vu“, – tvir­ti­no L.Dū­da. Pa­sak di­rek­to­riaus, šie­met kryp­ ti­nį ap­švie­ti­mą nu­ma­to­ma su­mon­ tuo­ti dar vie­no­je vie­to­je – pe­rė­jo­je, ku­ri yra Tai­kos pro­spek­to ir Bi­jū­nų

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

gat­vės san­kry­žo­je. Čia bus įreng­ta ir pės­čių­jų sa­le­lė. Kryp­ti­nio ap­švie­ti­mo įren­gi­mas vie­no­je pe­rė­jo­je kai­nuo­ja apie 20 tūkst. li­tų. „At­lie­ka­mi že­mės ka­si­mo dar­ bai, tie­sia­mi ka­be­liai, sta­to­mi stul­ pai, lem­pos. Se­na­mies­ty­je dar rei­ kė­jo at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus, pa­reng­ti pro­jek­tus“, – dar­bus, už ku­riuos rei­kė­jo mo­kė­ti, var­di­jo L.Dū­da.

Švie­ses­nės ta­po pės­čių­jų pe­rė­jos, esan­čios prie Se­no­ jo tur­gaus bei Sta­ty­ bi­nin­kų pro­spek­to ir Ged­mi­nų gat­vės san­kry­žo­je.

Eg­lę nu­puoš po sta­čia­ti­kių Ka­lė­dų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šven­ti­nė mies­to eg­lu­tė, ku­riai ne­ gai­lė­ta pa­gy­ri­mų, klai­pė­die­čius džiu­gins jau ne­beil­gai. Ji bus nu­ puoš­ta ir iš Teat­ro aikš­tės iš­ga­ ben­ta po sta­čia­ti­kių Ka­lė­dų, ku­rios šven­čia­mos sau­sio 7-ąją.

„Šven­ti­nį me­de­lį vi­sa­da nu­puo­šia­ me po sta­čia­ti­kių Ka­lė­dų. Klai­pė­ do­je yra di­de­lė ru­sa­kal­bių bend­ruo­ me­nė. Jie tu­ri sa­vo šven­tę. No­ri­me, kad jie pa­si­džiaug­tų mies­to puoš­ me­na“, – sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Pla­nuo­ja­ma, kad eg­lu­tę nu­puoš­ ti ir iš­mon­tuo­ti už­truks tris die­nas.

Dar­bus ga­li su­trik­dy­ti ne­bent oro są­ly­gos. Šven­ti­nė uos­ta­mies­čio eg­lu­tė, įspū­din­gi jos pa­puo­ši­mai su­lau­ kė daug pa­gy­ri­mų. Por­ta­lų kl.lt, kau­no­die­na.lt, die­na.lt skai­ty­to­ jai ją iš­rin­ko gra­žiau­sia iš di­džių­jų mies­tų – Vil­niaus, Kau­no ir Klai­ pė­dos – eg­lių. I.Ša­ka­lie­nė ža­dė­jo, jog ir ki­tais me­tais bus sten­gia­ma­si ieš­ko­ti ori­ gi­na­lių spren­di­mų, ta­čiau tai nė­ra leng­va. „Eg­lu­tės pa­sta­ty­mo ir puo­šy­bos pa­slau­gą per­ka­me. Ge­rai, kad šie­ met kon­kur­są lai­mė­ju­si įmo­nė tu­ rė­jo nau­jus, dar nie­kam ne­ma­ty­tus pa­puo­ši­mus. Ban­dy­si­me ir ki­tais me­tais pra­šy­ti kaž­ko pa­na­šaus“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Įver­ti­ni­mas. In­ter­ne­to sve­tai­nė www. sam.lt yra vie­na ge­r iau­siai ati­t in­kan­ čių bend­ruo­sius rei­ka­la­vi­mus tarp ki­ tų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų sve­tai­nių. Tai paaiš­kė­jo at­li­kus Vals­ty­bės ir sa­vi­val­ dy­bės ins­t i­t u­ci­jų ir įstai­g ų in­ter­ne­to sve­tai­nių ati­ti­k i­mo bend­rie­siems rei­ ka­la­vi­mams ty­ri­mą. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 10 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Mi­chail Pet­rov (g. 1927 m.), Sta­sė Stat­kie­nė (g. 1930 m.), Jo­nas Si­ dau­ga (g. 1930 m.), Ka­zi­mie­ras Vit­kus (g. 1932 m.), Ele­na Us­ti­no­vič (g. 1933 m.), Al­ fon­sas Jiez­nys (g. 1934 m.), Ja­ni­na Pet­ raus­kie­nė (g. 1934 m.), Sta­nis­lo­vas Dau­ ba­ris (g. 1940 m.), Va­si­ly Mik­heev (g. 1942 m.), Sta­sys Šarp­nic­kas (g. 1956 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Jef­ro­sim Zai­cev, Ana­to­l ij Sta­d ik, Juo­ zas Gal­g i­nas, Ju­r ij Bas­ka­kov, Ele­na Vir­ši­lie­nė, Sta­sys Tar­vy­das, Ka­te­ri­na Ro­ma­no­va, Ra­mū­nas Jan­kaus­kas, Al­ fon­sas Jiez­nys, Ele­na Us­ti­no­vič, ry­toj – Ta­ma­ra Pyls­ka­ja. Jo­n iš­kės ka­pi­nės. Ry­toj lai­do­ja­ma Sta­sė Stat­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 14 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Pa­bai­ga: šven­ti­nė eg­lė Klai­pė­do­je bus nu­puoš­ta ki­tą sa­vai­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 45 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si šir­dies veik­los ir krau­jo­ta­kos su­ tri­k i­mais, pil­vo skaus­mais, smul­k io­ mis trau­mo­mis.

4

šeštadienis, sausio 4, 2014

miestas

Pai­ni ak­ci­jų ek­vi­lib­ris­ti­ka 1

Dar dos­nes­ni pre­ky­bi­ nin­kai ta­po tris die­nas prieš Ka­lė­das. Tos pa­čios pre­kės kai­na stai­ga nu­ny­ko iki 1lito 99 ct. Ta­čiau, pa­si­ro­do, ir tai dar ne ri­ba: ant­rą­ją Ka­lė­dų die­ną tų sal­dė­sių ver­tė su­tir­po iki 59 cen­tų. Pir­kė­jams ki­lo klau­si­mas, ko­kia gi yra pre­kės sa­vi­kai­na, jei per be­ veik du mė­ne­sius jai pri­tai­ky­ta vos ne tūks­tan­čio pro­cen­tų nuo­lai­da? Są­moks­lo teo­ri­ja?

Ga­li­mas da­ly­kas, kad vers­lo pa­ sau­ly­je eg­zis­tuo­ja sche­ma, dėl ku­ rios smul­kie­ji pre­kiau­to­jai nie­ka­da ne­ga­lės tai­ky­ti to­kių nuo­lai­dų, ko­ kios tai­ko­mos di­džiuo­siuo­se pre­ ky­bos cent­ruo­se. Tei­gia­ma, kad jau se­niai yra su­ si­klos­tę san­ty­kiai tarp ga­min­to­jų ir per­par­da­vi­nė­to­jų, la­bai stam­bių kom­pa­ni­jų, ku­rios vi­są ga­min­to­jo pre­kių li­ku­tį san­dė­liuo­se įsi­gy­ja už ma­žes­nę nei mi­ni­ma­lią kai­ną. Tą li­ku­tį pa­pras­tai su­da­ro daik­tai, ku­rie iš anks­to bu­vo įskai­čiuo­ti kaip ga­li­mas bro­kas ar tie­siog už­sa­ky­tos, bet kaž­kie­no ne­nu­pirk­tos pre­kės. Sa­ky­ki­me, tam tik­rų ši­to­kių pre­ kių li­ku­čio vie­ne­tas par­duo­da­mas už vie­ną eu­rą, t.y. 3 li­tus 45 cen­tus. Ta­čiau šis san­do­ris ga­lio­ja tik ta­da, kai per­par­da­vi­nė­to­jas nu­per­ka vi­ są li­ku­tį, ku­rio ver­tė yra ne vie­nas mi­li­jo­nas li­tų. In­ves­ta­vęs šią su­mą, kon­cer­nas pi­ni­gus bet ku­riuo at­ve­ju at­siims, nes nie­kur ki­tur už to­kią su­mą šių pre­kių nie­kas dau­giau ne­nu­si­pirks. To­kie san­do­riai su­da­ro­mi tik su la­ bai di­de­lius pi­ni­gus ge­ne­ruo­jan­ čio­mis kom­pa­ni­jo­mis. Taip ši­tiems per­par­da­vi­nė­to­ jams at­si­ran­da ga­li­my­bė ma­ni­pu­ liuo­ti nuo­lai­dų ak­ci­jo­mis. Ka­dan­ gi net jas tai­kant neįp­ras­tai di­de­les pel­nas – ga­ran­tuo­tas. Įta­ri­mus, kad eg­zis­tuo­ja to­kia sche­ma, pa­tvir­ti­no vie­nas uos­ta­ mies­čio vers­li­nin­kas, už­sii­man­tis maž­me­ni­ne pre­ky­ba. Jis su­si­ra­do ga­min­to­jų kom­pa­ ni­ją, ku­rio­je už­sa­kė pa­ga­min­ti nu­ sta­ty­tą rei­kia­mų pre­kių kie­kį. Bu­vo su­tar­ta su­ma, į ku­rią bu­vo įskai­ čiuo­ta daik­to sa­vi­kai­na ir 40 pro­ cen­tų ga­min­to­jo ant­kai­nis. Ga­min­to­jas su­tar­tį įvyk­dė, ta­čiau pre­kių pa­ga­mi­no kur kas dau­giau, tad pa­siū­lė klai­pė­die­čiui tą li­ku­ tį pre­kių iš jų nu­pirk­ti po 1 eu­rą už vie­ne­tą. Ta­čiau rei­kė­jo pirk­ti vi­są li­ku­tį, o jo ver­tė – 10 mln. eu­rų. „Tas pre­kes pa­jė­gus nu­pirk­ti tik la­bai di­de­lis pre­ky­bos tink­las. Kaip ma­no­te, ko­dėl jie kles­ti, o ma­žos par­duo­tu­vės bank­ru­tuo­ja? Stam­būs kon­cer­nai nie­ka­da ne­mo­ka ga­min­to­ jams tiek, kiek rin­ko­je kai­nuo­ja tos pre­kės. To­dėl jie ir ga­li tai­ky­ti to­kias nuo­lai­das“, – tvir­ti­no vers­li­nin­kas. „Tai – ma­fi­ja“

Pa­ra­dok­sa­lu, bet to­kiuo­se stam­ bių­jų kon­cer­nų ir ga­min­to­jų san­

Fak­tas: tu­rin­tiems di­de­lę li­ku­ti­nę ver­tę gar­sių pre­kės ženk­lų ga­mi­niams jo­kių nuo­lai­dų pa­pras­tai nie­kas ne­tai­ko.

do­riuo­se for­ma­liai nie­ko ne­le­ga­laus nė­ra, iš­sky­rus mo­ra­li­nį as­pek­tą. Šią pre­ky­bos ban­gi­nių gud­ry­ bę per­pra­tęs klai­pė­die­tis tvir­ti­ na, kad smul­ku­sis vers­li­nin­kas nie­ka­da ne­ga­lės tai­ky­ti 70 pro­c. nuo­lai­dų, nes jo par­duo­da­mų

Rai­mun­das Vai­tie­kū­nas:

Rin­ko­da­ros me­cha­ niz­mas to­kio­je vi­ suo­me­nė­je, kaip mū­sų, ku­ri au­ga, to­ bu­lė­ja ir mo­ko­si, nu­ kreip­tas į spau­di­mą – kuo dau­giau žmo­ gui įpirš­ti to, ko jam ney­pa­tin­gai rei­kia.

daik­tų ant­kai­nis ge­riau­siu at­ve­ ju sie­kia 40 pro­c. „Ma­nau, kad toks pre­kių įgi­ji­mo prin­ci­pas tai­ko­mas vi­so­se sri­ty­se – nuo sta­ty­bi­nių me­džia­gų iki kan­ ce­lia­ri­nių pre­kių. Tai – ma­fi­ja. Kaip ma­no­te, ko­dėl su kon­cer­nais ko­vo­ ja­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je? Nes jie to­ kiais sa­vo san­do­riais nai­ki­na bet

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ko­kį ki­tą vers­lą, ypač smul­kų­jį“, – įsi­ti­ki­nęs ano­ni­mu pa­no­ręs lik­ ti uos­ta­mies­čio vers­li­nin­kas. Ar klien­tas ap­gau­na­mas?

„Vi­sur eg­zis­tuo­ja vers­lo eti­ka. Pas mus tos vers­lo eti­kos ir są­ži­nės yra kiek ma­žiau nei ki­tur. Yra at­ve­ jų, kai pa­skel­bia­mos 50 pro­cen­tų nuo­lai­dos, ir rė­kia­ma, kad po tri­ jų mė­ne­sių bus tai­ko­mos dar 50 pro­cen­tų nuo­lai­dos. Tai ky­la klau­ si­mas, ko­kia yra vi­so to sa­vi­kai­ na?“ – dės­tė rin­ko­da­ros spe­cia­lis­ tas Rai­mun­das Vai­tie­kū­nas. Pa­vyz­džiui, ko­ky­biš­kų ita­lų ga­ min­to­jų ba­tų sa­vi­kai­na yra 5–7 eu­ rai, tai yra 17–24 li­tai. Ta­čiau nuo par­da­vi­mo me­cha­niz­mo pri­klau­so, kiek už juos su­mo­kės pir­kė­jas, ku­ ris juos avės. Ne pa­slap­tis, kai ku­rio­se Lie­tu­ vos par­duo­tu­vė­se ant­kai­nis ba­ tams, taip pat ir ran­ki­nėms sie­kia nuo 300 iki 500 pro­c. Pa­sak R.Vai­tie­kū­no, nor­ma­lio­ je vi­suo­me­nė­je, ku­ri ne­ser­ga daik­ tų pir­ki­mo ma­ni­ja, vyks­ta dia­lo­gas tarp ga­min­to­jo ir pir­kė­jo. Prie­žas­ tis pa­pras­ta – jei jie abu ge­rai dir­ ba, vi­suo­me­nė kles­ti, bet jei bent vie­nas iš jų su­kčiau­ja, siek­da­mi sau nau­dos, tai ga­liau­siai nu­ken­ tės tas, ku­ris mo­ka pi­ni­gus, tai yra pir­kė­jas. „Rin­ko­da­ros me­cha­niz­mas to­ kio­je vi­suo­me­nė­je, kaip mū­sų, ku­ri au­ga, to­bu­lė­ja ir mo­ko­si, nu­kreip­tas į spau­di­mą – kuo dau­giau žmo­gui įpirš­ti to, ko jam ney­pa­tin­gai rei­ kia“, – įsi­ti­ki­nęs R.Vai­tie­kū­nas. Esą be dau­ge­lio daik­tų žmo­ nės ga­li ap­siei­ti, bet pre­ky­bi­nin­kai sie­kia juos iš­kiš­ti. Dau­ge­lis daik­tų, ku­rie gu­li len­ty­no­se ir ba­do akis, yra va­di­na­mie­ji ne­lik­vi­dai, tai yra pa­ga­min­tos ir ne­par­duo­tos pre­kės,

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

nes jos nea­ti­ti­ko klien­tų po­rei­kių. Tei­gia­ma, kad tik­ra pre­kė pir­kė­ ją ran­da grei­tai. O pas mus orien­ tuo­ja­ma­si į ki­niš­kus daik­tus, ku­rie nė­ra aukš­tos ko­ky­bės. „Ga­liu ga­ran­tuo­ti, kad pre­kės, ku­rioms tai­ko­mos nuo­lai­dos, tai – len­ty­no­se už­si­gu­lė­ję daik­tai, ar­ba jie di­de­liais kie­kiais pu­siau vel­tui įsi­gy­ti ga­min­to­jų san­dė­liuo­se, ar­ ba tai yra ga­my­bos bro­kas. Nor­ma­ lia­me vers­le to­kių nuo­lai­dų ne­ga­li bū­ti, pa­skai­čiuo­ki­te vien mo­kes­ čius. Nie­kas ne­dir­ba vel­tui“, – įsi­ ti­ki­nęs vers­li­nin­kas iš Klai­pė­dos. Tiks­las – kuo di­des­nis pel­nas

„Čia yra nor­ma­li vers­lo lo­gi­ka, kiek­vie­na įmo­nė, par­duo­da­ma pa­ slau­gą ar daik­tą, no­ri už­dirb­ti pi­ni­ gų. Dėl to pa­pras­to pel­no sie­ki­mo la­bai svar­bu, kad pre­kė neuž­si­gu­ lė­tų len­ty­no­je. Pre­kes rei­kia sku­ biai iš­par­duo­ti, kad ga­li­ma bū­tų nu­pirk­ti nau­jų ir tu­rė­ti apy­var­ti­ nių lė­šų“, – dės­tė R.Vai­tie­kū­nas. Pa­ga­min­ti pre­kes rei­ka­lin­gos ža­lia­vos, žmo­giš­kie­ji ir ener­ge­ti­ niai re­sur­sai, vi­sa tai įskai­čiuo­ja­ ma į pre­kės sa­vi­kai­ną. Po to de­da­mi ant­kai­niai, ir pre­kės pa­skirs­to­mos į tam tik­ras rin­kas, ku­rio­se vei­kia skirs­ty­to­jai, dist­ri­bu­to­riai, per­kan­ tys tuos daik­tus. Prik­lau­so­mai nuo to, kur tos pre­ kės bus par­duo­da­mos, ko­kie yra ša­lies mo­kes­čiai, už­de­da­mas dar vie­nas ant­kai­nis. Tai­gi ta pa­ti pre­kė skir­tin­go­se ša­ly­se ga­li kai­nuo­ti skir­tin­gai. Kai­ na ga­li pri­klau­sy­ti ir nuo to, ar jas pla­ti­na tie­sio­gi­niai ga­min­to­jų at­ sto­vai, ar per­par­da­vi­nė­to­jai. „Kai pro­duk­tas pe­rei­na per per­ par­da­vi­nė­to­jų gran­di­nę, kai­na už­ de­da­ma ta, ku­ri rin­ko­je yra pa­ klau­si. Ne­re­tai įmo­nės apei­na

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tar­pi­nin­kus ir tas pre­kes sten­gia­ si par­duo­ti per sa­vo at­sto­vus, ku­rie yra to­se ša­ly­se. Jei­gu kai­na per di­ de­lė, pa­pras­tai daik­tas lie­ka len­ty­ no­je“, – tei­gė R.Vai­tie­kū­nas. Rū­pin­to­jė­lis – be nuo­lai­dų

Pir­kė­jai pa­ste­bė­jo, kad yra tam tik­ ros pre­kių gru­pės, ku­rioms nuo­lai­ dos nie­ka­da ne­tai­ko­mos. Pap­ras­tai to­kios bū­na pre­kės, ku­rių li­ku­ti­nė ver­tė yra di­de­lė, o pre­kės ženk­las – gar­sus. Tai ir au­to­mo­bi­liai, ir kai­ li­niai, ir ju­ve­ly­ri­niai dir­bi­niai, ki­tos pra­ban­gos pre­kės. Šių pre­kių li­ku­ti­nė ver­tė – di­de­lė, to­dėl ir kai­na – di­de­lė. Yra pre­kių, ku­rias ga­mi­na ro­bo­tai, ta­čiau net joms nuo­lai­dos re­tai tai­ko­mos. „Te­ko ma­ty­ti ro­bo­to iš­drož­tą „lie­tu­viš­ką“ Rū­pin­to­jė­lį. Juos ga­ mi­na Ki­ni­jo­je, o par­duo­da Lie­tu­vo­ je. Vie­no­je vers­lo pa­ro­do­je ma­čiau, kaip tai da­ro­ma. Pai­ma liau­dies meist­ro iš­drož­tą dar­bą kaip mat­ ri­cą, ir ro­bo­tas la­ze­riu su­ge­ba nu­ ko­pi­juo­ti ran­kų dar­bo skulp­tū­rą“, – pa­sa­ko­jo R.Vai­tie­kū­nas. To­kio „rank­dar­bio“ ver­tė ir­gi pri­klau­so nuo to, kas už­sa­kė pro­ gra­mė­lę, ar­ba nuo to, kiek pa­ga­ min­ta to­kių Rū­pin­to­jė­lių. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad jie bus pi­ges­ni už tą, ku­rį iš­dro­žė liau­dies meist­ras. Nors jis dir­bo sa­vai­tę, o ro­bo­tas per pa­rą pri­ga­mi­no 100 to­kių ko­pi­jų. Ro­bo­tai ko­pi­juo­ja ir ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius, ta­čiau ir jų kai­na ne­si­ski­ria nuo ran­kų dar­bo. Šiuo at­ve­ju sa­vi­kai­na ma­žes­nė, bet pre­kės kai­na iš­lie­ka kaip ori­ gi­na­laus ran­kų dar­bo kū­ri­nio. To­ kiems ga­mi­niams nuo­lai­dų ak­ci­ jos taip pat ne­tai­ko­mos. Ta­čiau ir klien­tai nein­for­muo­ja­mi apie ga­ my­bos iš­lai­das. Tad ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas, kas yra vers­lo eti­ka?

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5

šeštadienis, sausio 4, 2014

šeštadienio interviu

A.Kuz­mars­kis: ma­no po­li­ti­ka – dar­bas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

K

lai­pė­die­tis Aloy­zas Kuz­ mars­kis – stam­bios uos­ to kom­pa­ni­jos va­do­vas, kar­tu su vers­li­nin­ku Ai­ du Ka­vec­kiu nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kė­lė ir mies­tui grą­ži­no bur­lai­ vį „Me­ri­dia­nas“. Tai – ne vie­nin­ te­lė A.Kuz­mars­kio do­va­na uos­ta­ mies­čiui. Klai­pė­die­tis tei­gia, kad sten­gia­si iš­lai­ky­ti čia dar prieš­ka­ ry­je gy­va­vu­sias gi­lias fi­lant­ro­pi­jos tra­di­ci­jas. Vai­kys­tė po­ka­rio Klai­pė­do­je

– Esa­te tik­ras klai­pė­die­tis? – Nors gi­miau Ši­lu­tė­je, bet kai man bu­vo pu­sė me­tu­kų, tais ne­ra­miais lai­kais, 1950 m., ma­no tė­vai at­si­ kraus­tė gy­ven­ti į Klai­pė­dą. Ma­no tė­ve­liai bu­vo pro­fe­sio­na­lūs aukš­tos kla­sės siu­vė­jai, siu­vo pal­tus, išei­gi­ nius kos­tiu­mus. Ma­nau, jie slap­tai sva­jo­jo tu­rė­ti sa­vo atel­jė, bet to me­ to rea­li­jos ne­lei­do toms sva­jo­nėms iš­si­pil­dy­ti. – Ko­kie jū­sų pir­mie­ji at­si­mi­ni­ mai iš uos­ta­mies­čio? – Ta­da man bu­vo tre­ji. Nors at­si­ mi­ni­mai ga­na blan­kūs, bet pa­me­ nu, kaip mi­rus J.Sta­li­nui, žmo­nės ėjo gat­vė­mis ir ver­kė. Dar at­min­ty­ je iš­li­ko daug griu­vė­sių mies­te, tė­ ve­liai, kaip ir vi­si klai­pė­die­čiai, ei­ da­vo į tal­kas. Ten, kur da­bar yra Da­nės skve­ras ir kom­pa­ni­jos „Be­ ga“ pri­žiū­ri­mas fon­ta­nas, da­bar­ ti­nio Mu­zi­ki­nio teat­ro vie­to­je bei At­gi­mi­mo aikš­tė­je bu­vo dau­gy­bė griu­ve­nų. – Kur gy­ve­no jū­sų šei­ma? – Gy­ve­no­me ten, kur šiuo me­tu – Me­ri­dia­no skve­riu­kas, to na­mo da­ bar ne­bė­ra, iš jo li­ko tik ak­me­ni­nių pa­ma­tų lie­ka­nos. Ma­ty­da­vau Da­ nės upe plau­kian­čias bar­žas ir di­ de­lius lai­vus, ku­rie ga­be­no ang­lis į elekt­ri­nę, nes mies­tas bu­vo šil­do­ mas ir elekt­ra ga­mi­na­ma, de­gi­nant ang­lis. – Ar tė­vų šei­ma ne­nu­ken­tė­jo tais ne­ra­miais po­ka­rio lai­kais? – Mums, vai­kams, ta­da daug ko ne­pa­sa­ko­jo, kai ku­riuos da­ly­kus su­ži­no­jau jau suau­gęs ir ta­da bu­ vo ki­tas laik­me­tis. Pa­vyz­džiui, ma­ no se­ne­lis, nors ir tu­rė­jo di­de­lę šei­ mą, išau­gi­no ir iš­lei­do į moks­lus dar vie­ną mer­gai­tę – iš va­di­na­mų­jų vil­ko vai­kų. Taip lig šiol va­di­na­mi Ma­žo­sios Lie­tu­vos pa­bė­gė­liai naš­ lai­čiai. Šei­mo­je ji vi­sa­da bu­vo ma­ no ma­mos se­suo, ir aš tie­są iš­gir­dau tik ta­da, kai man bu­vo per 40 me­tų. Ži­no­ma, jei val­džia bū­tų tai ži­no­ju­ si, tur­būt se­ne­lio šei­ma bū­tų bu­vu­ si iš­trem­ta. Vie­toj ar­chi­tek­tū­ros – sta­ty­ti lai­vų

– Kur mo­kė­tės? – Bai­giau 4-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­ lą, da­bar Vy­dū­no. Mū­sų kla­sė bu­ vo iš­skir­ti­nė, ją bai­gė daug ži­no­ mų klai­pė­die­čių. Aš pa­ts tuo me­tu ir cho­re dai­na­vau, ir dū­dų or­kest­ re gro­jau, bu­vau mo­kyk­los kom­ jau­ni­mo sek­re­to­rius. Nuo 12 me­tų lan­kiau jachtk­lu­bą, bu­ria­vau. Jau vy­res­nis – ak­ty­viai už­sii­mi­nė­jau sam­bo im­ty­nė­mis.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

– Kaip pa­si­rin­ko­te stu­di­jas? – Dar be­si­mo­ky­da­mas vi­du­ri­nė­ je gal­vo­jau apie tei­sės ar­ba ar­ chi­tek­tū­ros stu­di­jas. Bet ne­lauk­ tai sa­vo tė­ve­liams įsto­jau į Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to Klai­pė­dos fa­kul­te­to va­ka­ri­nį sky­rių, į lai­vų ma­ši­nų ir me­cha­niz­mų spe­cia­ly­ bę ir tuo pat me­tu pra­dė­jau dirb­ti Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lo­je. Toks bu­ vo ma­no gy­ve­ni­mo po­sū­kis. Dir­bau ir mo­kiau­si.

Gi­mė 1949 m. rugp­jū­čio 15 d. Ši­lu­tės raj. Bai­gęs vi­du­ri­nę mo­kyk­lą Klai­pė­do­ je, pra­dė­jo dirb­ti Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­ lo­je te­k in­to­ju. 1968–1974 m. stu­d i­ja­vo Kau­no po­l i­ tech­n i­kos ins­t i­t u­te lai­v ų ma­ši­nų ir me­cha­niz­mų spe­cia­ly­bę, vė­liau įgi­ jo in­ž i­n ie­r iaus sta­ty­bi­n in­ko kva­l i­fi­ ka­ci­ją.

– Pra­dė­jo­te nuo pa­pras­to bend­ ro­vės dar­bi­nin­ko? – Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lo­je pra­dė­ jau dirb­ti te­kin­to­jo-fre­zuo­to­jo mo­ ki­niu, pa­skui te­kin­to­ju-fre­zuo­to­ju, me­ta­lo ap­dir­bė­ju terminiu būdu. Maž­daug po pu­sant­rų me­tų, kaž­ kam išė­jus ato­sto­gau­ti, ce­cho vir­ ši­nin­kas pa­siū­lė pa­keis­ti tech­no­lo­ gą, pa­skui trum­pą lai­ką pa­kei­čiau meist­rą. Vė­liau kei­čiau ir dar­bą.

1981 m. bu­vo pa­skir­tas Klai­p ė­dos vieš­bu­čio di­rek­to­riu­mi, vė­liau ta­po Klai­pė­dos vieš­bu­čių su­si­v ie­n i­ji­mo ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi. 1988–1991 m. dir­bo Klai­pė­dos mies­ to vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju.

– Ko­kia as­me­ny­bė jums tu­rė­jo di­džiu­lę įta­ką? – Ga­lė­čiau pa­mi­nė­ti Al­fon­są Ža­ lį – vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ ką. Jis bu­vo tar­si tas sau­gik­lis nuo blo­gų dar­bų mies­te. Tai – iš­ki­li as­ me­ny­bė. Esu la­bai lai­min­gas, kad man te­ko kar­tu su juo dirb­ti, bu­ vau jo pa­va­duo­to­ju. Tai bu­vo ma­ no gy­ve­ni­mo mo­kyk­la. Bu­vo ir dau­ giau iš­ki­lių žmo­nių.

Nuo 1992 m., įkū­r us pir­mą­ją Lie­t u­ vo­je pri­va­čią Klai­pė­dos uos­to kom­ pa­n i­ją „Be­ga“, jos bend­ra­t ur­t is, val­ dy­bos pir­m i­n in­kas, ge­ne­ra­l i­n is di­ rek­to­rius. Žmo­na Re­g i­na – pe­da­go­gė, tu­r i du sū­nus Egi­d i­jų ir Ka­ro­l į, duk­rą Gai­lę ir 6 anū­kus.

Po­mė­giai ir šei­ma

– Kaip su­si­pa­ži­no­te su žmo­ na? – Tai bu­vo taip se­niai ir taip gra­ žu. Su­si­pa­ži­no­me Smil­ty­nė­je. Da­ bar su žmo­na Re­gi­na gy­ve­na­me dvie­se, bet Klai­pė­do­je gy­ve­na vai­ kai – vy­riau­sias sū­nus Egi­di­jus, tu­rin­tis du vai­ku­čius, sū­nus Ka­ ro­lis su šei­ma, duk­ra Gai­lė, ku­ ri au­gi­na tris vai­kus. Per Ka­lė­das su­sė­da prie sta­lo mū­sų 20 žmo­

Aloy­zas Kuz­mars­kis:

Gal man as­me­niš­kai „Me­ri­dia­no“ ir ne­rei­ kė­jo, bet ma­nau, kad mies­tui, klai­pė­die­ čiams jo rei­kė­jo.

nių šei­ma. La­bai jais di­džiuo­juo­ si ir dė­ko­ju li­ki­mui, kad juos tu­riu. Dė­ko­ju ir žmo­nai Re­gi­nai, ku­ri lai­ ko tris na­mų kam­pus, nes aš be­veik vi­sa­da – dar­be. – Te­ko gir­dė­ti apie jū­sų su­ve­ ny­ri­nių gė­ri­mų ko­lek­ci­ją, kaip tuo su­si­do­mė­jo­te? – Ne­ju­čia. Tai pra­si­dė­jo prieš 40 me­tų. Da­bar ma­no ko­lek­ci­jo­je yra apie 2 tūkst. su­ve­ny­ri­nių gė­ri­mų bu­te­liu­kų 50 g tal­pos ir ma­žes­nių. Iš pra­džių at­si­ra­do vie­nas, ant­ras, pen­kias­de­šim­tas. Drau­gai pa­ma­ tė, pra­dė­jo vež­ti iš ke­lio­nių. Pats re­čiau­sias yra 1937 m. bu­te­liu­kas. Jie vi­si pil­ni. Yra ke­le­tas bu­te­liu­ kų iš Olan­di­jos dar 1950 m. ga­my­ bos, jų ga­min­to­jai pa­no­rė­jo su­ ži­no­ti, koks ten be­li­ko jo tu­ri­nys. Paė­mė mė­gi­nius, pa­skui man grą­ ži­no. Tu­riu vie­ną di­džiau­sių bu­vu­ sio­sios Ju­gos­la­vi­jos vin­ja­kų rin­ki­

Ke­lias: vie­nos stam­biau­sių uos­to kom­pa­ni­jų va­do­vas A.Kuz­mars­kis

sa­vo kar­je­rą pra­dė­jo dirb­da­mas te­kin­to­jo-fre­zuo­to­jo mo­ki­niu Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lo­je. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nį. Ko­lek­ci­jo­je kai ku­rie bu­te­liu­kai pri­me­na me­no kū­ri­nius – žmo­nių skulp­tū­rė­les, paukš­čius, lėk­tu­vus, ka­rei­vių fi­gū­rė­les, jie pa­ga­min­ti iš stik­lo, po­rce­lia­no, kai ku­rie net iš me­ta­lo. – Ar te­ko su­tik­ti žmo­nių, ku­rie ir­gi tuo už­sii­ma? – Ret­sy­kiais bend­rau­ju su vie­nu to­kiu ko­lek­ci­nin­ku iš Ams­ter­da­ mo. Ko­lek­ci­ją pra­dė­jo rink­ti dar jo se­ne­lis, da­bar jo­je – apie 5 tūkst. eks­po­na­tų. Se­niau­sias bu­te­liu­kas – 1924-ųjų. Be­je, pas jį ma­čiau ir tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je ga­min­to gė­ri­ mo bu­te­liu­ką su lie­tu­viš­ka tris­pal­ ve eti­ke­tė­je.

džiau­giuo­si, kad A.Ka­vec­kis su­ti­ ko kar­tu at­gai­vin­ti lai­vą. Esu dė­ kin­gas ir klai­pė­die­čiams, ku­rie net to­kiu bjau­riu oru pa­si­ti­ko grįž­tan­ tį į kran­ti­nę „Me­ri­dia­ną“. – Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos po­li­ti­ko E.Gal­va­naus­ko bius­tas, ku­ris puo­šia Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­lį, ir­gi – jū­sų do­va­na. – Pra­džia bu­vo kny­ga apie šį di­dį žmo­gų, daug nu­si­pel­niu­sį Klai­pė­ dai. Ta­da su žmo­na ir vai­kais nu­ ta­rė­me, kad pa­tys su­dė­si­me sa­vo šei­mos pi­ni­gus ir įam­žin­si­me šio iš­ki­laus žmo­gaus at­mi­ni­mą uos­ta­ mies­ty­je. Ra­do auk­so vi­du­rį

Do­va­nos mies­tui

– Jūs kar­tu su vers­li­nin­ku A.Ka­ vec­kiu su­grą­ži­no­te Klai­pė­dai bur­lai­vį „Me­ri­dia­nas“. Dau­ge­ liui ky­la klau­si­mas, kam jums to rei­kė­jo? – Gal man as­me­niš­kai „Me­ri­dia­ no“ ir ne­rei­kė­jo, bet ma­nau, kad mies­tui, klai­pė­die­čiams jo rei­kė­jo. Taip, kaip ir fon­ta­no. Va­sa­rą pro jį praei­nu gal ke­lis kar­tus, bet kai ma­tau, jog gre­ta jo il­si­si šei­mos su vai­kais, su­pran­tu, kad pa­siel­gė­me tei­sin­gai. Kai dar ne­bu­vo su­ma­ny­ ta „Me­ri­dia­ną“ nu­skan­din­ti jū­ro­ je, krei­piau­si į bu­vu­sį jo sa­vi­nin­ką ir pa­siū­liau par­duo­ti šį lai­vą. Tie­sa, ta­da dar ne­ži­no­jau, kad per­ka­me ne tik lai­vą, bet ir sko­las, ne­su­mo­kė­tus at­ly­gi­ni­mus bei mo­kes­čius. La­bai

– Jūs nei­na­te į po­li­ti­ką, ko­dėl? – Ma­no po­li­ti­ka – ma­no dar­bas, uos­tas. 14 me­tų bu­vau Kro­vos kom­ pa­ni­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tu. Vi­są tą lai­ką sten­gė­mės, kad Klai­pė­dos uos­tas su­stip­rė­tų. Juk dar 1990 m. bend­ro­vės kro­vė įvai­riau­sius kro­ vi­nius. Aso­cia­ci­ją ir įkū­rė­me tam, kad kom­pa­ni­jos ga­lė­tų spe­cia­li­zuo­ tis, ir mums tai pa­vy­ko. Ma­ža to, ta spe­cia­li­za­ci­ja pri­ve­dė ir prie uos­to tech­no­lo­gi­nio pa­ki­li­mo. – Uos­to bend­ro­v ės tu­r i ne­ ma­ž ai su­tar­č ių su Bal­ta­r u­s i­ ja. Ar jums te­ko bend­rau­ti su pre­z i­d en­t u Aliak­sand­r u Lu­ ka­šen­ka? – Te­ko. Su­si­ti­ki­me su V.Lu­ka­šen­ ka ta­da da­ly­va­vo ir pra­mo­ni­nin­kų

de­le­ga­ci­ja iš Lie­tu­vos. Pre­zi­den­ tas pa­li­ko la­bai tei­gia­mą da­ly­kiš­ ko, reik­laus, at­sa­kin­go žmo­gaus įspū­dį, ži­nan­čio trans­por­to, uos­ to si­tua­ci­ją. Vė­liau, kai atė­jo lai­ kas at­si­svei­kin­ti, priė­jo prie mū­sų. Tas ran­kų pa­spau­di­mas už­tru­ko apie pus­va­lan­dį. Ta­da su A.Lu­ka­ šen­ka kal­bė­jo­mės vi­so­mis te­mo­ mis. Ir apie to­kius da­ly­kus, apie ku­riuos pa­pras­tai spau­do­je ne­ra­ šo. Jis pa­li­ko ge­ra­no­riš­ko žmo­gaus įspū­dį. – Kai pra­si­dė­jo po­li­ti­nės per­ mai­nos Lie­tu­vo­je, ar bu­vo ga­ li­ma iš­veng­ti kai ku­rių ūkio ša­ kų griu­vi­mo? – Žve­jy­bos lai­vy­no įmo­nės „Jū­ra“ žlu­gi­mas bu­vo ka­tast­ro­fa. Ma­nau, blo­giau­sia tai, kad tuo­me­tė Lie­tu­ vos vy­riau­sy­bė neį­ver­ti­no Klai­pė­ dos uos­to per­spek­ty­vų, ga­li­my­bių. Uos­tas ta­da per­duo­tas Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ži­nion, o žve­jy­bos lai­ vy­nas – Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai, ne­tu­rin­čiai nie­ko bend­ra su žve­jy­ ba. Tuo me­tu žve­jy­bos lai­vy­nas bu­ vo mi­li­jar­di­nis tur­tas, ku­rį rei­kė­jo iš­lai­ky­ti, kaip ir Jū­rų lai­vi­nin­kys­ tės bend­ro­vę. Tai tu­rė­jo tap­ti vals­ ty­bės nuo­sa­vy­be. – Kas šian­dien Lie­tu­vo­je jums ke­lia ne­ri­mą? – Ne­vy­ku­si so­cia­li­nė po­li­ti­ka. Dėl to šian­dien at­si­ra­do iš­lai­ky­ti­nių, ne­no­rin­čių dirb­ti žmo­nių kas­ta. Pa­žįs­tu ne­ma­žai to­kių, ku­rie vi­ siš­kai ga­lė­tų dirb­ti ir iš­lai­ky­ti sa­vo vai­kus, bet jie ne­dir­ba dėl to, kad pa­to­giau gau­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą, kai ku­rie su­si­vei­kia net in­va­li­du­mo pa­žy­mas. Jie tarps­ta ki­tų są­skai­ ta. Ap­mau­du, kad tiek daug žmo­ nių iš­vyks­ta į už­sie­nį. Ypač gai­la tų, ku­rie iš­va­žiuo­ja nu­si­vy­lę ir čia neat­ra­dę sa­vo vie­tos. La­bai no­rė­ čiau, kad jie ga­lė­tų įsi­tvir­tin­ti čia. Juk yra ga­li­my­bė dirb­ti ir už­dirb­ ti Lie­tu­vo­je.

6

ĹĄeĹĄtadienis, sausio 4, 2014

aktualijos

Me­tus pa­si­ti­ko jō­ro­je

Penk­ta­die­nÄŻ star­ ta­vu­si klai­pÄ—­die­ Ä?iams skir­ta ne­mo­ ka­ma pro­gra­mÄ—­lÄ— „Klai­pÄ—­da In­fo“ tu­ rÄ—­tĹł itin pa­leng­vin­ti gy­ven­to­jĹł ir mies­to sve­Ä?iĹł kas­die­ny­bÄ™.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Lie­tu­vos svei­kuo­liai pir­mÄ…­jÄ… ĹĄiĹł me­tĹł die­nÄ… pa­mi­nÄ—­jo tra­di­ciť­kai – mau­dy­nÄ—­mis eĹže­ruo­se, upÄ—­se ir jō­ro­je.

„„Pas­kir­tis: A.Ja­ru­ťai­Ä?io ÄŻgy­ven­din­tas pro­jek­tas pa­leng­vins klai­pÄ—­die­Ä?iĹł

kas­die­ny­bÄ™.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­Ä?iaus nuo­tr.

Klai­pÄ—­da ÄŻĹžen­gÄ— ÄŻ te­le­fo­nus Jur­gi­ta Ĺ a­kie­nÄ— j.sakiene@diena.lt

Dien­rať­tis „Klai­pÄ—­da“, po­rta­las kl.lt ir jĹł prie­das „Jō­ra“ yra iť­skir­ ti­niai in­for­ma­ci­niai „Klai­pÄ—­da In­ fo“ par­tne­riai, tad ĹĄios pro­gra­mÄ—­lÄ—s nau­do­to­jai ga­lÄ—s gau­ti ope­ra­ty­vias ir iť­sa­mias mies­to nau­jie­nas. „Klai­pÄ—­da In­fo“ yra pro­gra­mÄ—­liĹł pro­jek­to „Ci­ty In­fo“ da­lis. Vie­nu me­tu star­ta­vo pro­gra­mÄ—­lÄ—s 35 Lie­ tu­vos mies­tams. „Mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu ga­li­ma ras­ti pra­ktiť­kai vi­sÄ… no­ri­mÄ… in­for­ma­ci­jÄ…, bet tai yra ga­ na ne­pa­to­gu ir sun­ku“, – kaip ki­lo min­tis kur­ti „Klai­pÄ—­da In­fo“, pa­sa­ ko­jo ĹĄiÄ… ir ki­tas „Ci­ty In­fo“ pro­gra­

mÄ—­les kō­ru­sios bend­ro­vÄ—s „ES4B“ di­rek­to­rius Ai­das Ja­ru­ťai­tis. Par­si­siun­tus „Klai­pÄ—­da In­fo“ bus ga­li­ma kur kas grei­Ä?iau nei iki ĹĄiol ne tik per­Şvelg­ti mies­to nau­jie­nas, bet ir iť­si­kvies­ti tak­si ar grei­tÄ…­jÄ… me­di­ci­nos pa­gal­bÄ…, ava­ri­nes tar­ny­ bas, uŞ­si­sa­ky­ti ÄŻ na­mus mais­to, su­ Ĺži­no­ti orus, ren­gi­niĹł ka­len­do­riĹł. Prog­ra­mÄ—­lÄ— pa­dÄ—s ir ieť­kan­tiems pra­mo­gĹł, lan­ky­ti­nĹł vie­tĹł, dar­bo pa­siō­ly­mĹł. „Ďgy­ven­din­ti to­kÄŻ pro­jek­tÄ… pa­ska­ ti­no as­me­ni­nÄ— pa­tir­tis, kai su­si­ras­ti ele­men­ta­riÄ… in­for­ma­ci­jÄ… rei­kia ÄŻdÄ—­ti ne­ma­Şai pa­stan­gĹł ir lai­ko. MÄ…s­ty­ti apie ĹĄiÄ… pro­gra­mÄ—­lÄ™ pa­ska­ti­no ÄŻvy­ kis Ni­dos pa­plō­di­my­je. Sku­biai rei­

kÄ—­jo iť­kvies­ti gel­bÄ—­to­jus, ta­Ä?iau gel­ bÄ—­ji­mo sto­ties ať­tuo­niĹł skait­me­nĹł te­le­fo­no nu­me­rio nÄ— vie­nas pa­plō­ di­my­je bu­vÄ™s poil­siau­to­jas ne­Şi­no­ jo“, – tei­gÄ— A.Ja­ru­ťai­tis. To­dÄ—l bu­vo nu­sprÄ™s­ta kur­ti ne vie­nÄ… pro­gra­mÄ—­lÄ™ vi­sai Lie­tu­vai, o at­ski­riems mies­tams ir mies­te­liams, nes Ĺžmo­nÄ—s, gy­ve­nan­tys tam tik­ro­je vie­to­je, tu­ri dau­gy­bÄ™ tik jai bō­din­gĹł bend­rĹł in­te­re­sĹł ir po­rei­kiĹł. Prie pro­jek­to ke­tu­riĹł Ĺžmo­niĹł ko­ man­da plu­ťo pu­sant­rĹł me­tĹł. Ta­Ä?iau pro­gra­mÄ—­lÄ—ms nuo­lat at­nau­jin­ti, pil­dy­ti pri­reiks daug dau­giau pa­jÄ—­ gĹł, to­dÄ—l ren­ka­ma nau­ja ko­man­da. Vi­sas pro­gra­mÄ—­lÄ—s ga­li­ma ras­ti in­ ter­ne­te www.ci­tyin­fo.lt.

Pa­sak Lie­tu­vos svei­kuo­liĹł sÄ…­jun­gos pre­zi­den­to Dai­niaus Ke­pe­nio, kiek svei­kuo­liĹł nu­si­me­tÄ— dra­bu­Şius ir sau­sio 1-Ä…jÄ… nÄ—­rÄ— ÄŻ van­de­nÄŻ, kol kas sun­ku su­skai­Ä?iuo­ti. „Ne tik Pa­lan­go­je, bet ir dau­ge­ly­je mies­tĹł ir mies­te­liĹł Ĺžmo­nÄ—s tai da­rÄ—. Nuot­rau­kas pra­ťÄ—­me siĹłs­ti mums ir iki sau­sio 10-osios su­skai­Ä?iuo­si­me, kiek svei­kuo­liĹł mau­dÄ—­si sa­vo eĹže­ rÄ—­liuo­se ar ki­tuo­se tel­ki­niuo­se. Su­ reng­si­me ap­Şval­gÄ… ir ge­riau­siĹł nuo­ trau­kĹł au­to­rius ap­do­va­no­si­me“,

– pa­sa­ko­jo D.Ke­pe­nis. Pats Svei­kuo­ liĹł sÄ…­jun­gos pre­zi­den­tas sau­sio 1-Ä…jÄ… mau­dÄ—­si jō­ro­je ties Pa­lan­ga. Svei­kuo­liams ĹĄiĹł me­tĹł Ĺžie­ma pa­lan­ki jĹł pra­mo­goms, lau­ke vy­ rau­jan­ti tei­gia­ma oro tem­pe­ra­tō­ra ne­ver­tÄ— kirs­ti eke­Ä?iĹł, nes snie­go ir le­do ĹĄie­met dar ne­ma­ty­ti. „Ka­dan­gi snie­go nÄ—­ra, ki­ti ga­li ir ne­pa­ti­kÄ—­ti, kad nuo­trau­ko­se yra Ĺžie­ma. Sun­ku bus ÄŻro­dy­ti“, – juo­ kÄ—­si D.Ke­pe­nis. Jo tei­gi­mu, pir­mo­sios to­kios mau­dy­nÄ—s Lie­tu­vo­je su­reng­tos 1987 m. IdÄ—­ja me­tus pa­si­tik­ti mau­dy­nÄ—­ mis ki­lo nuo lie­tu­viĹł svei­kuo­liĹł bi­Ä?iu­lys­tÄ—s su Bos­to­no svei­kuo­liĹł klu­bu. D.Ke­pe­nio tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je vei­kia apie 60 svei­kuo­liĹł klu­bĹł.

Spektaklis yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sienÄ… programos (2007–2013) dalinai finansuojamo projekto „DaugiakultĹŤris dialogas – daugiakultĹŤris teatras – pasienio teritorijĹł socialinÄ—s ir kultĹŤrinÄ—s integracijos skatinimas“ dalis.

„„Su­tik­tu­vÄ—s: me­tĹł pra­dĹžiÄ… pa­jō­rio svei­kuo­liai pa­mi­nÄ—­jo mau­dy­nÄ—­mis

jō­ro­je.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ant pre­kys­ta­lio – sil­kÄ—s be do­ku­men­tĹł Rad­vi­lÄ— Zin­ke­vi­Ä?iō­tÄ— r.zinkeviciute@kl.lt

Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ—s mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai tik­ri­no uos­ta­mies­Ä?io pre­ky­vie­tes, ku­rio­se dau­giau­sia dÄ—­me­sio sky­ rÄ— pre­kei­viams Ĺžu­vi­mis. Re­zul­ta­ tai ne­nu­vy­lÄ— – ĹĄiurkĹĄÄ?iĹł pa­Şei­di­ mĹł ne­ras­ta.

3FäJTJFSJBJ .JSPTMBX 4JFEMFS .JDIBJM "CSBNPXJD[ 4BMFT 3ʡUB #VOJLZUĘ? 3BNʡOBT ,BVCSZT

N TBVTJP o EJFOPNJT ,-"*1É?%04 7"-45:#*/*".& .6;*,*/*".& 5&"53& XXX LMBJQFEPTNV[JLJOJT MU

Klai­pÄ—­do­je spe­cia­lis­tai ap­si­lan­ kÄ— ke­tu­rio­se pre­ky­vie­tÄ—­se, ku­rio­ se bu­vo pa­tik­rin­ti 23 pre­kiau­to­jai, sep­ty­ni iĹĄ jĹł pre­kia­vo Ĺžu­vi­mis. Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ—s mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ťi­nin­ ko pa­va­duo­to­ja-vals­ty­bi­nÄ— mais­to pro­duk­tĹł ins­pek­to­rÄ— Jō­ra­tÄ— Ma­Ä?iu­ lie­nÄ— tei­gÄ—, kad vie­nas tik­ri­ni­mas su­reng­tas pa­gal konk­re­tĹł skun­dÄ…, kai sua­be­jo­ta dÄ—l hi­gie­nos nor­mĹł, ta­Ä?iau pa­Şei­di­mĹł ne­ras­ta. Tik­ri­ni­mĹł me­tu di­dĹžiau­sias dÄ—­ me­sys bu­vo krei­pia­mas ÄŻ pro­duk­tĹł ko­ky­bÄ—s, tin­ka­mu­mo var­to­ti ter­ mi­nĹł, lai­ky­mo sÄ…­ly­gĹł, bend­ros hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mĹł lai­ky­mo­si uŞ­tik­ri­ni­mÄ… bei tin­ka­mos Ĺženk­li­ ni­mo in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mÄ… var­ to­to­jams. Pa­tik­ri­nus pre­kiau­to­jus Ĺžu­vi­mis nu­sta­ty­ta, kad tik vie­nas jĹł pa­Şei­

dÄ— kai ku­riuos rei­ka­la­vi­mus. Jis ne­ pa­tei­kÄ— ÄŻsi­gi­ji­mo do­ku­men­tĹł 20 kg sil­kiĹł, to­dÄ—l nu­sprÄ™s­ta ne­leis­ti ĹĄiĹł Ĺžu­vĹł tiek­ti rin­kai. Ki­to­se pre­ky­bos vie­to­se taip pat bu­vo pa­ste­bÄ—­ta ke­le­tas nea­ti­ti­ki­mĹł tei­sÄ—s ak­tams. „Nus­ta­ty­ta bend­rĹł hi­gie­nos, Ĺženk­li­ni­mo pa­Şei­di­mĹłâ€œ, – sa­kÄ— J.Ma­Ä?iu­lie­nÄ—. ÄŽta­rus, kad pre­kiau­ja­ma ne­ko­ ky­biť­ko­mis ĹĄal­dy­to­mis Ĺžu­vi­mis, paim­tas vie­nas mÄ—­gi­nys la­kių­jĹł azo­to ba­ziĹł kon­cent­ra­ci­jai nu­ sta­ty­ti. Re­zul­ta­tai bu­vo pa­ten­ ki­na­mi. Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai dĹžiau­gÄ—­si, kad ir gy­ ven­to­jai ak­ty­viai ÄŻsi­trau­kÄ— ÄŻ kont­ ro­lÄ—s pro­ce­sÄ…. „Šį pir­ma­die­nÄŻ bu­vo gau­tas skun­das, jog ne­hi­gie­niť­ko­mis sÄ…­ ly­go­mis Ĺžu­vĹł pro­duk­tais pre­kiau­ ja­ma vie­no ĹŤki­nin­kĹł tur­ge­lio te­ri­ to­ri­jo­je“, – in­for­ma­vo vir­ťi­nin­ko pa­va­duo­to­ja. Ti­riant skun­dÄ… nu­sta­ty­ta, kad pre­kiau­to­jai dir­bo be dar­bo rō­ bĹł, vien­kar­ti­niĹł pirť­ti­niĹł, ne­tu­ rÄ—­jo prie­mo­niĹł ran­kĹł de­zin­fek­ci­ jai, Ĺžu­vĹł ga­mi­nius lai­kÄ— ne­ťva­rio­se dÄ—­ŞÄ—­se, da­liai pro­duk­ci­jos ne­pa­tei­ kÄ— ÄŻsi­gi­ji­mo do­ku­men­tĹł, pro­duk­ci­ ja bu­vo ne­Şenk­lin­ta.

7

šeštadienis, sausio 4, 2014

lietuva Liūd­na ­ pra­džia

Pa­si­gai­lė­jo ­ žu­di­ko

Dau­giau ­ ga­li­my­bių

Pas­ku­ti­nė­mis praė­ju­sių me­tų die­no­mis, nuo gruo­džio 27-o­ sios, per ava­ri­jas žu­vo sep­ty­ ni žmo­nės, o pir­mo­sio­mis šių me­tų die­no­mis įvy­ku­sios ava­ ri­jos nu­si­ne­šė dar tri­jų žmo­nių gy­vy­bę. Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai da­ly­va­vo še­šio­se ava­ri­jo­se, jo­se su­ža­lo­ti de­vy­ni ir žu­vo vie­nas žmo­gus.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nu­ spren­dė pir­ma lai­ko į lais­vę pa­ leis­ti už Ru­si­jos po­li­ti­ko Vla­di­ mi­ro Ži­ri­novs­kio pa­dė­jė­jo bei jo as­mens sar­gy­bi­nio nu­žu­dy­mą nu­teis­tą pa­ne­vė­žie­tį Lais­vū­ną Ju­rį. Iš vi­so nu­teis­ta­sis tu­rė­jo ka­lė­ti 15 me­tų. Teis­mas į lais­vę vy­rą nu­spren­dė pa­leis­ti neat­li­ kus li­ku­sios 4 me­tų baus­mės.

Gy­ven­to­jai in­ter­ne­tu ga­lės už­ si­sa­ky­ti da­lį so­cia­li­nių pa­slau­ gų – bus ga­li­ma pa­teik­ti pra­šy­ mą gau­ti iš­mo­ką vai­kui, vien­ kar­ti­nę iš­mo­ką nėš­čiai mo­te­ riai, so­cia­li­nę pa­šal­pą, įvai­rias šal­pos pen­si­jas, ne­mo­ka­mą mo­ki­nių mai­ti­ni­mą, lai­do­ji­mo pa­šal­pą ir kt. Iš vi­so bus ga­li­ma už­si­sa­ky­ti 26 pa­slau­gas.

Prie­vaiz­dų bus ma­žiau Kon­so­li­duo­da­ma vers­lo prie­žiū­ ros ins­ti­tu­ci­jas, Ūkio mi­nis­te­ri­ ja siū­lo jų skai­čių su­ma­žin­ti per­ pus – nuo 68 iki maž­daug 30. Kol kas ne­skel­bia­ma, kiek su­ma­žės dar­buo­to­jų.

Su­si­kir­to: mi­nis­te­ri­ja tvir­ti­na, kad dėl 2,3 mln. li­tų nuo­sto­lių at­nau­ji­nant au­to­mo­bi­lių par­ką kal­ti BPC dar­

buo­to­jai, o BPC at­ker­ta, kad klai­dų pri­da­rė mi­nis­te­ri­ja.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Aiš­kin­sis per pro­ku­ro­rus Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis pro­ ku­ro­rų pra­šo iš­tir­ti Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro (BPC) val­di­nin­kų veiks­mus, ku­rie ga­lė­jo su­truk­dy­ti pa­nau­do­ti ES pa­ra­mą. BPC tvir­ti­na, kad taip mi­nist­ras mas­kuo­ja sa­vo pa­val­di­nių klai­das. Nuos­to­lis – 2,3 mln. li­tų

V.P.And­riu­kai­tis krei­pė­si į Ge­ne­ra­ li­nę pro­ku­ra­tū­rą su pra­šy­mu įver­ tin­ti, ar yra tei­si­nis pa­grin­das pra­ dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl gal­būt ne­tin­ka­mų BPC tar­nau­to­jų veiks­ mų, ku­rie esą ga­lė­jo su­truk­dy­ ti lai­ku įgy­ven­din­ti ES lė­šo­mis fi­ nan­suo­ja­mą pro­jek­tą, su­si­ju­sį su grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­ to­mo­bi­lių par­ko at­nau­ji­ni­mu. „Dėl ga­li­mų BPC spe­cia­lis­tų veiks­mų Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja pa­ty­rė di­de­lę – be­veik 2,3 mln. li­tų – ža­lą“, – penk­ta­die­nį iš­ pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me nu­ro­dė mi­ nis­te­ri­ja. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ ja (SAM) aiš­ki­na, kad jai 2007 m. spen­džiant dėl grei­to­sios me­di­ci­ nos pa­gal­bos (GMP) įran­gos įsi­gi­ ji­mo BPC de­le­guo­tas eks­per­tas pa­ ren­gė ir tiks­li­no rei­ka­lin­gos įsi­gy­ti GMP įran­gos tech­ni­nę spe­ci­fi­ka­ ci­ją ir pro­gra­mi­nės įran­gos rei­ka­ la­vi­mus, da­ly­va­vo jos pir­ki­muo­se ir tei­gia­mai įver­ti­no du GMP įran­ gos pir­ki­mus.

jas ki­lu­sioms pro­ble­moms spręs­ti. Ta­čiau BPC tai da­ry­ti ofi­cia­liai at­ si­sa­kė“, – tvir­ti­no mi­nis­te­ri­ja. Ji pa­brė­žia, kad mi­nė­ta GMP au­to­mo­bi­lių kom­piu­te­rių ir GPS (bu­vi­mo vie­tos nu­sta­ty­mo) bei pro­gra­mi­nė įran­ga dėl sa­vo ne­su­ de­ri­na­mu­mo su pro­jek­to lė­šo­mis įsi­gy­tais GMP au­to­mo­bi­liais ir dėl to, kad lai­ku ne­bu­vo įdieg­ta BPC ku­ria­ma bend­ra sis­te­ma, tu­rė­ jo bū­ti iš­komp­lek­tuo­ta ir per­duo­ ta ki­toms GMP sto­tims.

Gal­būt BPC dar­buo­ to­jas kai ką pa­siū­lė, bet ap­si­spren­dė vi­ sa SAM vie­šų­jų pir­ ki­mų ko­mi­si­ja. Kiek man ži­no­ma, ji­sai sa­ vo funk­ci­ją ir dar­bą at­li­ko.

Kal­ti­na pa­tį mi­nist­rą Pa­si­tai­sy­ti at­si­sa­kė?

„Ta­čiau pra­dė­jus dieg­ti ES lė­šo­mis įsi­gy­tą GMP įran­gą ki­lo pro­ble­mų. SAM 2010 m. ba­lan­džio mė­ne­sį apie tai in­for­ma­vo BPC ir pa­pra­šė pa­teik­ti pa­pil­do­mas re­ko­men­da­ci­

BPC lai­ki­na­sis va­do­vas Ta­das Ma­ roš­či­kas tei­gia, kad į pro­ku­ro­rus krei­pę­sis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ras V.P.And­riu­kai­tis sie­kia pri­ deng­ti sa­vo va­do­vau­ja­mos įstai­gos klai­das.

„Ver­ti­nu tai kaip vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją, sie­kiant nu­slėp­ti sa­vo neū­ kiš­ku­mą, ne­su­ge­bė­ji­mą įsi­gy­ti tai, ko rei­kia“, – BNS penk­ta­die­nį sa­kė T.Ma­roš­či­kas. Anot jo, de­le­guo­tas BPC at­sto­vas – kom­pe­ten­tin­gas IT spe­cia­lis­tas, ku­ris at­li­ko sa­vo dar­ bą, o spren­di­mus dėl pir­ki­mo priė­ mė vi­sa SAM su­da­ry­ta vie­šų­jų pir­ ki­mų ko­mi­si­ja. „Ne­ma­tau pa­grin­do, ko­dėl čia rei­ kė­tų kal­tin­ti BPC, tiks­liau, jos spe­ cia­lis­tą, jog jis ne­va nu­spren­dė už vi­sus ir li­ko pa­ts kal­čiau­sias, kad ta įran­ga ne­bu­vo kaž­kur pa­nau­do­ta. No­riu pa­brėž­ti, kad ne ji­sai nu­spren­ dė. Ji­sai gal­būt kai ką pa­siū­lė, bet ap­ si­spren­dė vi­sa SAM vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­ja“, – tei­gė T.Ma­roš­či­kas.

„Pa­gal eks­per­tų siū­lo­mą mo­de­ lį bū­tų kon­cent­ruo­ja­ma prie­žiū­ra tam tik­ro­se sri­ty­se. Eks­per­tų bu­ vo siū­lo­ma pa­lik­ti tik 18 ins­ti­tu­ ci­jų iš 63 stu­di­jo­je nag­ri­nė­tų. Vis dėl­to, ma­no nuo­mo­ne, to­kių ins­ ti­tu­ci­jų bus dau­giau, gal­būt per 30. Kai ku­rios ins­ti­tu­ci­jos neiš­ nyks, jos ne­bus lik­vi­duo­tos, bet jei pla­nas bus įgy­ven­din­tas, jų prie­ žiū­ros funk­ci­jos bus per­duo­tos ki­toms ins­ti­tu­ci­joms“, – penk­ta­ die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je tei­gė ūkio mi­nist­ras Eval­das Gus­tas. Anot jo, per­tvar­ka bus įgy­ven­ di­na­ma re­mian­tis Lie­tu­vos kon­ sul­ta­ci­jų bend­ro­vės „Ci­vit­ta“ at­ lik­ta ana­li­ze, ku­ri iš 68 ins­ti­tu­ci­jų ana­li­za­vo 63. Dėl nu­ma­ty­tos ins­ti­tu­ci­jų per­ tvar­kos, pa­sak mi­nist­ro, tu­rė­tų ma­žė­ti dar­buo­to­jų skai­čius, ta­ čiau kiek jų su­ma­žės, jis kol kas ne­ga­lė­jo įvar­dy­ti. „Aiš­ku, dar­buo­to­jų skai­čius ma­žės to­dėl, kad šio kon­so­li­da­vi­ mo me­to­dai yra įstai­gų su­jun­gi­ mas ar­ba funk­ci­jų per­da­vi­mas ki­ tai ins­ti­tu­ci­jai. Va­di­na­si, sa­vai­me su­ma­žės bend­rų­jų funk­ci­jų įgy­ ven­di­ni­mo po­rei­kis. <...> Žmo­ giš­kų­jų iš­tek­lių po­žiū­riu – taip, tu­rė­tų ma­žė­ti dar­buo­to­jų skai­ čius. Kiek tu­rė­tų ma­žė­ti – tai yra eks­per­tų ant­ro­jo eta­po įver­ti­ni­ mo stu­di­jos re­zul­ta­tas“, – kal­bė­ jo E.Gus­tas. Mi­nist­ro tei­gi­mu, iki sau­sio pa­ bai­gos eks­per­tai pa­teiks ga­lu­ti­nes iš­va­das. Šios bus per­duo­tos Vy­ riau­sy­bei, o vi­sas pla­nas tu­rė­

tų bū­ti įgy­ven­din­tas iki me­tų pa­ bai­gos. „Grei­čiau­siai me­tų pa­bai­go­ je, bet rea­liai mąs­tant tai įvyks su nau­ju 2015 m. biu­dže­tu“, – sa­kė E.Gus­tas, pa­klaus­tas, ka­da ga­li­ma ti­kė­tis prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų kon­ so­li­da­vi­mo pa­bai­gos. Vers­lo prie­žiū­rą siū­lo­ma vyk­ dy­ti 12-oje sri­čių. Tai ap­lin­kos ap­ sau­ga, inf­rast­ruk­tū­ros ir sta­ty­bų sau­ga, trans­por­to sau­ga, var­to­to­ jų ap­sau­ga ir ne mais­to pro­duk­ tų sau­ga, mais­to sau­ga, svei­ka­tos ap­sau­ga, švie­ti­mo ko­ky­bė, so­cia­ li­nė ap­sau­ga, vi­suo­me­nės sau­ga, kul­tū­ros ob­jek­tų ap­sau­ga, vals­ ty­bės pa­ja­mų su­rin­ki­mas, fi­nan­ sų rin­kų pa­ti­ki­mu­mas. „Į ši­tą kon­so­li­da­vi­mo prie­mo­ nių pla­ną neįeis kai ku­rios sri­tys, ku­rios ga­li bū­ti tęs­ti­nio kon­so­li­ da­vi­mo pa­da­ri­nys. Tai vi­sų pir­ma yra prie­žiū­ros funk­ci­jos, ku­rias įgy­ven­di­na sa­vi­val­dy­bės, nes jos tu­ri sa­va­ran­kiš­kas funk­ci­jas, taip pat at­lie­ka tam tik­ras prie­žiū­ros funk­ci­jas. Į ši­tą kon­so­li­da­vi­mo prie­mo­nių pla­ną ne­bus įtrauk­ta vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­dų prie­ žiū­ra“, – tei­gė E.Gus­tas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Var­to­to­jus gi­na la­biau­siai At­lik­ta ana­li­zė pa­ro­dė, kad at­ski­ro­ se sri­ty­se šiuo me­tu vei­kia nuo 2 iki 14 prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų, dau­giau­sia jų – var­to­to­jų ap­sau­gos ir ne mais­to pro­duk­tų sau­gos sri­ty­se. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vei­kia 68 vers­ lo prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos, jo­se dir­ba dau­giau kaip 8 tūkst. spe­cia­lis­tų. Eks­per­tų pa­slau­gos mi­nis­te­ri­jai kai­na­vo 97,8 tūkst. li­tų.

Spren­di­mą priė­mė vi­si

Jo tei­gi­mu, BPC at­sto­vas bu­vo vie­nas iš vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­ jos na­rių, bet spren­di­mus dėl to, ko­kios, kiek ir kam įran­gos rei­kia, priė­mė ne jis vie­nas. „Ji­sai bu­vo IT spe­cia­lis­tas, dėl to jį ir de­le­ga­vo­me, kiek man ži­no­ma, ji­sai sa­vo funk­ci­ją ir dar­bą at­li­ko“, – dės­tė BPC va­do­vas. Vals­ty­bės kont­ro­lė su Cent­ri­ne pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ra dėl šio pir­ki­mo pa­žei­di­mų įpa­rei­go­jo SAM grą­žin­ti 2 299 500 li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Išvados: Ūkio ministras E.Gustas tikisi, kad sumažinus priežiūros

institucijų verslas galės laisviau kvėpuoti, o valstybė – sutaupyti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

8

10p.

ŠeštADIENIS, sausio 4, 2014

Sprogimai nugriaudėjo Volgograde, bet teroristų tikslas lieka Sočis.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Sun­kiai, bet už­tik­rin­tai: Lat Lat­viai at­si­svei­ki­no su na­cio­na­li­niu la­tu. Kaip ir es­tai, jie pra­tin­sis prie eu­rų. Vis­ gi di­de­lės mei­lės eu­rui lat­viai ne­jau­čia. Džiau­gia­si tik po­li­ti­kai. Pra­tin­sis prie eu­ro

Ru­de­nį lan­kan­tis Lat­vi­jos sos­ti­nės Ry­gos se­na­mies­čio ka­vi­nė­se kai­ nos, iš tie­sų, kiek ste­bi­no. Puo­de­ lis ka­vos – ko­ne 10 li­tų ir dau­giau, pa­ver­tus iš la­tų. Už val­gį rei­kė­tų pa­klo­ti dar ge­ro­kai dau­giau. Ne­nuos­ta­bu, kad ka­vi­nė­se šmi­ ri­nė­jo už­sie­nie­čiai, daž­niau­siai vo­ kie­čiai, ku­rių ne­ma­žai va­sa­rą su­ plūs­ta į Ry­gą. Ži­no­ma, pre­ky­bos cent­ruo­se kai­ nos ma­žes­nės. Bet dau­ge­lis aky­les­ nių lat­vių prieš įve­dant eu­rą skun­ dė­si, kad kai­nos nors ir pa­ma­žu, bet ky­la.

Tik­rai džiu­gu ma­ ty­ti, kad Lat­vi­ja tu­ rės vie­ną gra­žiau­sių mo­ne­tų eu­ro zo­no­je.

Eu­ro lat­viai ne­mėgs­ta. Tai ro­ dė ko­ne vi­sos prieš įve­dant nau­ ją­ją va­liu­tą at­lik­tos ap­klau­sos. Jų re­zul­ta­tai ne­tu­rė­tų la­bai ma­lo­niai nu­teik­ti. Štai, vie­na at­lik­ta ap­klau­ sa pa­ro­dė, kad net 60 pro­c. lat­vių ne­no­ri bend­ros ES va­liu­tos. Žmo­nės ša­ly­je kai­my­nė­je sa­ko, kad dirb­ti­nio kai­nų pa­di­dė­ji­mo tik­ rai ne­pa­vy­ko iš­veng­ti. Jei pa­slau­ga kai­na­vo, tar­ki­me, 4 la­tus, tai­gi, 5,82 eu­ro, nie­kas, pa­ sak lat­vių, ne­si­smul­kins ir nea­be­ jo­ti­nai pra­šys už pa­slau­gą 6 eu­rų. To­kios ten­den­ci­jos – pa­ste­bi­mos pli­ka aki­mi. Ypač di­džiuo­siuo­

se pre­ky­bos cent­ruo­se. Tai­gi, pa­ sak gre­ti­mos ša­lies gy­ven­to­jų, taip kai­na sa­vai­me pa­ke­lia­ma. Tad, bent jau kol kas, en­tu­ziaz­ mo tarp lat­vių ne­daug. „Aš ne­pri­ta­riu eu­rui. Tai nė­ra lai­min­ga die­na. La­tas yra mū­sų, o eu­ras – ne; tu­rė­jo­me iš­lai­ky­ti la­ tą“, – ap­gai­les­ta­vo 40-me­tė Ža­ ne­ta Smir­no­va iš Ry­gos. Skep­tiš­kai nu­si­tei­ku­si bu­vo ir Eleo­no­ra Ti­mo­fe­je­va, gy­ve­nan­ti vie­na­me ma­ža­me mies­te­ly­je ne­to­ li Ry­gos. Ji tei­gė gau­nan­ti 200 la­tų mi­ni­ma­lią al­gą. „Nie­kas Lat­vi­jo­je ne­be­jo­ja, kad kai­nos augs. Ypač sau­sį“, – pro­gno­za­vo mo­te­ris. Ta­čiau pen­si­nin­kė Mai­ga Ma­juo­ rė lai­kė­si ki­to­kios nuo­mo­nės. Pa­ sak jos, eu­ras – „ge­ras da­ly­kas“. „Vi­sos tos kal­bos apie kai­nų ki­ li­mą – tai tik pa­ni­ka­vi­mas“, – tvir­tai kal­bė­jo se­ny­vo am­žiaus mo­te­ris. Džiūgavo ir estai

Ne­pai­sy­da­mas pik­tų lat­vių žvilgs­ nių į eu­rą, Lat­vi­jos prem­je­ras Val­ dis Domb­rovs­kis, pir­ma­sis ša­ly­je iš­siė­męs 10 eu­rų bank­no­tą iš ban­ ko­ma­to, džiau­gė­si, kad ša­lis ta­po 18-ąja eu­ro zo­nos na­re. Lai­ki­na­sis prem­je­ras pa­reiš­kė, kad ša­lis su­stip­ri­no sa­vo sai­tus su Eu­ro­pos ša­li­mis. „Pri­si­jun­gę prie va­liu­tos, ku­ria kas­dien nau­do­ja­si dau­giau kaip 320 mln. eu­ro­pie­čių, mes su­stip­ri­ no­me ir sa­vo pri­klau­so­mu­mą prie Eu­ro­pos vals­ty­bių šei­mos, ir sa­vo tau­ti­nę ta­pa­ty­bę“, – pa­brė­žė jis.

Eu­ras – bend­ra ES va­liu­ta Eu­rą tu­ri 18 iš 28 ES vals­ty­

bių na­rių: Ai­ri­ja, Aust­ri­ja, Bel­gi­ja, Kip­ras, Es­ti­ja, Suo­ mi­ja, Pran­cū­zi­ja, Vo­kie­ti­ ja, Grai­ki­ja, Ita­li­ja, Is­pa­ni­ja, Lat­vi­ja, Liuk­sem­bur­gas, Mal­ta, Ny­der­lan­dai, Por­tu­ ga­li­ja, Slo­va­ki­ja, Slo­vė­ni­ja. Eu­ro ne­tu­ri Di­džio­ji Bri­ta­ni­

ja, Lie­tu­va, Šve­di­ja, Da­ni­ja, Len­ki­ ja, Če­ki­ja, Kroa­ti­ja, Veng­ri­ja, Ru­mu­ni­ja ir Bul­ga­ri­ja. Vie­na­ša­liš­kai eu­rą yra įsi­ve­du­sios

Ko­so­vas ir Juod­kal­ni­ja. An­do­ra, Va­

ti­ka­nas, San Ma­ri­nas ir Mo­ na­kas tu­ri tei­sę eu­rą nau­ do­ti, ta­čiau jos for­ma­liai ne­prik­lau­so va­di­na­ma­ jai eu­ro gru­pei. Eu­ru nau­do­ja­si apie 334 mln. Se­no­jo že­my­ no gy­v en­t o­j ų. Dar 210 mln. nau­d o­j a­s i va­l iu­t o­ mis, ku­rių kur­sai yra su­sie­ti su eu­ru. Eu­ras – ant­ro­ji pa­sau­li­nė re­zer­vi­

nė va­liu­ta po Jung­ti­nių Vals­ti­jų do­ le­rio.

Dar­bas: lai­ki­nai ei­nan­tis Lat­vi­jos prem­je­ro pa­rei­gas V.Domb­rovs­kis džiau­gė­si, kad jam ir jo va­do­vau­ja­mai vy­r

tiks­lus.

V.Domb­rovs­kis tei­gė, kad eu­ras Lat­vi­jai su­teiks eko­no­mi­nį pra­na­ šu­mą: pa­dės su­stip­rin­ti vys­ty­mą­ si, pa­kels ge­ro­vę ir gy­ve­ni­mo ly­gį. Kar­tu su V.Domb­rovs­kiu ce­re­ mo­ni­jo­je da­ly­va­vo ir Es­ti­jos prem­ je­ras And­ru­sas An­si­pas. Jo va­do­ vau­ja­ma ša­lis įsi­ve­dė eu­rą 2011 m. Es­ti­jos vy­riau­sy­bės va­do­vas krei­ pė­si į lat­vius jų gim­tą­ja kal­ba. „Bran­gūs kai­my­nai! Nau­jie­ji me­ tai nu­ver­tė va­liu­tos sie­ną tarp mū­ sų. Lat­vi­ja ta­po vi­sa­tei­se pa­si­tu­ rin­čios eko­no­mi­nės zo­nos na­re. Svei­ka at­vy­ku­si į eu­ro zo­ną, Lat­vi­ ja!“ – kal­bė­jo A.An­si­pas. Lie­tu­vos, ku­ri pla­nuo­ja įsi­ves­ti eu­rą po me­tų, pa­rei­gū­nai aiš­ki­no, kad Lat­vi­jai ta­pus eu­ro zo­nos na­re pa­si­kei­tė ir mū­sų ša­lies eko­no­mi­ nė si­tua­ci­ja. Pa­sak fi­nan­sų mi­nist­

ro Ri­man­to Ša­džiaus, Lie­tu­vą ga­li ap­lenk­ti in­ves­ti­ci­jos. „Nor­ma­li eko­no­mi­kos plėt­ra – mes jos ne­ga­li­me įgy­ven­din­ti be už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, nes Lie­tu­vo­je nė­ra su­kaup­ta tiek ka­pi­ta­lo. Da­bar, kai Es­ti­ja ir Lat­vi­ja tu­ri eu­rą, o Lie­ tu­va – ne, ku­rį ke­lią pa­si­rinks už­ sie­nio in­ves­ti­ci­jos? O tos in­ves­ti­ ci­jos mums rei­ka­lin­gos“, – kal­bė­jo mi­nist­ras. Dras­tiš­kas tau­py­mas

Ko­dėl lat­viai ne­mėgs­ta eu­ro? Vei­ kiau­siai dėl to kal­tas net ne pa­ts eu­ro įve­di­mo fak­tas, o ali­nan­tis tau­py­mas. Kai ku­rių eks­per­tų aki­mis, su kri­ ze Lat­vi­jo­je bu­vo ko­vo­ja­ma dras­tiš­ kai, gal net per­ne­lyg dras­tiš­kai. Bet ar bu­vo ki­tas ke­lias?

2008–2009 m. ša­lis bu­vo at­si­ dū­ru­si ties fi­nan­si­ne be­dug­ne. Lat­ vi­ja bu­vo pa­sau­lio re­kor­di­nin­kė – jos eko­no­mi­ka per dve­jus me­tus su­si­trau­kė be­veik 25 pro­c. Va­do­vau­jant V.Domb­rovs­kiui ša­ lis ėmė­si griež­tų tau­py­mo prie­mo­ nių. Nors vy­riau­sy­bės veiks­mai vė­ liau lei­do Lat­vi­jai pa­siek­ti vie­nus ge­riau­sių ūkio au­gi­mo ro­dik­lių ES, pa­pras­tų žmo­nių gy­ve­ni­mas ne­bu­ vo ro­žė­mis klo­tas. Vy­riau­sy­bei te­ ko ma­žin­ti pen­si­jas, al­gas, so­cia­ li­nes iš­mo­kas, at­leis­ti tūks­tan­čius dar­buo­to­jų. Vis­gi 2013 m. lat­viams ne tik pa­ vy­ko ati­tik­ti griež­tus Mast­rich­to kri­te­ri­jus, bet ir grą­žin­ti 7,5 mlrd. eu­rų pa­sko­lą, ku­rią šaliai su­tei­ kė Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ir ES.

9

ŠeštADIENIS, sausio 4, 2014

pasaulis Imig­ran­tų ant­plū­dis

Ieš­ki­nys „Fa­ce­book“

Nu­tu­ki­mo epi­de­mi­ja

Ita­li­jos ka­riuo­me­nė per vie­ ną pa­rą Vi­dur­že­mio jū­ro­je iš­ gel­bė­jo dau­giau nei tūks­tan­ tį ne­le­ga­lių imig­ran­tų, plau­ku­ sių per­pil­dy­to­mis val­ti­mis. Ka­ riuo­me­nė iš­plė­tė pa­tru­liuo­ja­ mą erd­vę tarp Ita­li­jos ir Šiau­ rės Af­ri­kos po to, kai spa­lį prie Lam­pe­dū­zos kran­tų nu­sken­do ke­li šim­tai mig­ran­tų.

Du ame­ri­kie­čiai Šiau­rės Ka­ro­ li­no­je pa­tei­kė ieš­ki­nį so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ ad­mi­nist­ra­ ci­jai, kal­tin­da­mi ją ske­nuo­jant as­me­ni­nius su­si­ra­ši­nė­ji­mus ir vė­liau par­duo­dant be var­to­to­ jo su­ti­ki­mo gau­tą in­for­ma­ci­ ją pa­slau­gų tei­kė­jams, rek­la­ mos už­sa­ko­vams bei rin­ko­da­ ri­nin­kams.

Tu­rin­čių ant­svo­rio ar­ba nu­tu­ ku­sių žmo­nių skai­čius be­si­ vys­tan­čio­se ša­ly­se be­veik pa­ sie­kė mi­li­jar­dą, o vi­so pa­sau­ lio mas­tu ši pro­ble­ma ka­muo­ ja kas tre­čią žmo­gų. To­kias iš­ va­das pa­tei­kė bri­tų Už­jū­rio vys­ty­mo­si ins­ti­tu­tas. Jis įspė­jo apie daž­nė­sian­čius in­fark­tus bei in­sul­tus.

t­vi­ja jau turi eurą mas į Eu­ro­pą, virs­mas vi­sa­pu­siš­ ka ES na­re. „Tik­rai džiu­gu ma­ty­ti, kad Lat­vi­ja tu­rės vie­ną gra­žiau­sių mo­ne­tų eu­ro zo­no­je. Mū­sų bran­giau­si ir tik­riau­si ne­prik­lau­so­my­bės sim­bo­liai pa­puoš eu­rą ir įra­šys mū­sų var­dą Eu­ro­po­je“, – sim­bo­liš­kai kal­bė­jo pa­rei­gū­nas. Dvi sa­vai­tes lat­viams bus ga­li­ma at­si­skai­ty­ti la­tais ir eu­rais, ta­čiau grą­ža bus ati­duo­da­ma eu­rais. Be to, nuo sau­sio 1 d. Lat­vi­jo­je 25 la­tais pa­di­dė­jo mi­ni­ma­lus dar­ bo už­mo­kes­tis. Svei­ki­ni­mai iš Eu­ro­pos

­riau­sy­bei pa­vy­ko įvyk­dy­ti vi­sus kel­tus „Reu­ters“ nuo­tr.

Po­li­ti­kų pa­dė­ka tau­tai

Ne­nuos­ta­bu, kad Lat­vi­jos po­li­ti­kai pir­miau­sia sten­gė­si pa­dė­ko­ti vi­ suo­me­nei už lanks­tu­mą. Ša­lies fi­nan­sų mi­nist­ras And­ris Vil­kas pa­reiš­kė, kad eu­ro įve­di­mas – as­me­ni­nis kiek­vie­no Lat­vi­jos gy­ ven­to­jo nuo­pel­nas. „No­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems Lat­ vi­jos pi­lie­čiams, nes tai, kad ga­li­ me pri­si­dė­ti prie eu­ro zo­nos, yra kiek­vie­no mū­sų pa­sie­ki­mas. Eu­ro įve­di­mas pa­ro­dė, kad mes ga­li­me bend­ra­dar­biau­ti, nes eu­ro įve­di­mo pro­ce­dū­ro­je da­ly­va­vo tūks­tan­čiai vi­suo­me­nės ir pri­va­čio­jo sek­to­ riaus at­sto­vų“, – sa­kė A.Vil­kas. Lat­vi­jos ban­ko pre­zi­den­tas Il­ ma­ras Rim­še­vi­čius pa­brė­žė, kad eu­ro įve­di­mas yra ne tik va­liu­tos pa­kei­ti­mas, bet ir Lat­vi­jos grį­ži­

Lat­vi­ją svei­ki­no ES vals­ty­bių, tu­ rin­čių eu­rą, ly­de­riai. Vi­si jie pa­sa­ kė trum­pas svei­ki­ni­mo kal­bas. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas José Ma­nue­lis Bar­ro­so vaiz­do įra­še pa­brė­žė, kad eu­ras yra stip­ri, pa­ti­ ki­ma ir sta­bi­li va­liu­ta. „Ver­ti­nu Lat­vi­jos pa­stan­gas ir reikš­min­gus pa­sie­ki­mus sie­kiant įsi­ves­ti eu­rą. To­dėl no­rė­čiau pa­sa­ ky­ti: Lat­vi­ja, svei­ka at­vy­ku­si į eu­ ro zo­ną!“ – pa­reiš­kė jis. Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as pa­brė­žė, kad Lat­vi­jos na­rys­tė eu­ro zo­no­je su­stip­rins eu­rą. „Tai ge­ra ži­nia Eu­ro­pai ir Lat­vi­jai! Įs­to­ję į eu­ro zo­ną, at­ra­si­te sta­bi­lu­ mo, so­li­da­ru­mo ir sau­gu­mo ap­lin­ką. Dė­ko­ju už Lat­vi­jos priim­tą pa­si­rin­ ki­mą – jūs su­stip­rin­si­te eu­rą“, – sa­kė Pran­cū­zi­jos va­do­vas. Ai­ri­jos prem­je­ras En­da Ken­ ny gy­rė Lat­vi­jos pa­sie­ki­mus: „2014-ie­ji yra jū­sų tau­tos ir nau­jo ša­lies ke­lio pra­džia. Svei­ka at­vy­ku­ si į eu­ro zo­ną, Lat­vi­ja!“ Por­tu­ga­li­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­ kas Ped­ro Pas­so­sas-Coel­ho pri­dū­ rė, kad eu­ro zo­na – ES bran­duo­lys. „Tai svar­bus po­li­ti­nis pro­jek­tas, už­tik­ri­nan­tis tai­ką, ge­ro­vę ir plėt­ rą vi­so­je Eu­ro­po­je. Be to, jis at­ve­ ria mums vi­są li­ku­sį pa­sau­lį. Lat­vi­ jai įsto­jus į eu­ro zo­ną, šis pro­jek­tas taps dar stip­res­nis. Tu­rė­si­me ga­li­ my­bę pa­ro­dy­ti pa­sau­liui, kad eu­ras yra reikš­min­gas po­li­ti­nis pro­jek­ tas“, – sa­kė jis. Ita­li­jos prem­je­ras En­ri­co Let­ ta pa­reiš­kė: „Mes, ita­lai, džiau­gia­ mės dėl jū­sų atė­ji­mo į mū­sų di­de­ lę šei­mą. Eu­ras Eu­ro­po­je yra di­de­lė sėk­mės is­to­ri­ja, o jū­sų pri­si­jun­gi­ mas dar kar­tą tai įro­do.“ E.Let­ta taip pat pa­svei­ki­no Lat­ vi­ją su ar­tė­jan­čiais Nau­jai­siais me­ tais lat­vių kal­ba. Lat­vi­ją taip pat pa­svei­ki­no Is­pa­ni­ jos prem­je­ras Ma­ria­no Ra­joy, Grai­ ki­jos prem­je­ras An­to­nis Sa­ma­ras, Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel, o Suo­mi­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Jyr­ki Ka­tai­ne­nas sa­kė, kad Ry­ga pa­ da­rė di­de­lį eko­no­mi­kos ste­buk­lą. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Su­dė­tin­gas, bet sėk­min­gas ke­lias į eu­ro zo­ną

Komentaras

Vik­to­ras Vo­ro­no­vas

Daug­pi­lio uni­ver­si­te­to so­cio­lo­gas

P

ap­ras­t i Lat­v i­jos gy­ven­to­jai bi­jo, kad at­si­sa­k ius la­to ne­ be­l iks sta­bi­lu­mo ir nu­spė­ ja­mu­mo dėl pi­n i­g ų, kaip mo­kė­ji­mo ir tau­py­mo prie­mo­nės, cir­ ku­lia­ci­jos. Aiš­ku, nuo 1993 iki 2013 m. la­tas at­pi­go dau­giau nei du kar­tus: pa­ pras­tas bu­te­l is deg­t i­nės 1993-iai­siais kai­na­vo apie du la­t us, da­bar – dau­ giau nei ke­tu­ris. Bet bu­vo sta­bi­lus la­ to san­ty­k is su va­d i­na­muo­ju va­l iu­t ų krep­še­liu. Pa­vyz­džiui, bu­vo kei­čia­ma 0,5–0,6 la­to už do­le­rį. To­dėl ša­ly­je il­gą lai­ką bu­vo po­pu­l ia­r u au­to­mo­bi­l ių ir bu­tų kai­nas nu­ro­dy­ti do­le­riais. Pas­ta­ rai­siais me­tais la­tas bu­vo su­sie­tas su eu­ru, tai ir­g i su­tei­kė sta­bi­lu­mo ir nu­ spė­ja­mu­mo. Įve­dus eu­rą Lat­vi­jo­je, pi­ni­g ų bei kre­ di­ta­vi­mo ir biu­dže­to bei mo­kes­čių po­ li­t i­ka taps pri­k lau­so­ma nuo išo­r i­n ių veiks­n ių, ku­r iems vals­t y­bė nie­kaip ne­ga­lės da­ry­ti įta­kos. Juk eu­ras ne­su­ sie­tas su ko­kiu nors fik­suo­tu va­liu­tos kur­su. Nes­ta­bi­lu­mas šiuo­lai­ki­nė­je Eu­ ro­po­je tie­sio­giai le­mia eu­ro ne­sta­bi­lu­ mą. Juk eu­ras bu­vo įves­tas kaip eko­ no­m i­nės ir pi­n i­g ų bei kre­d i­ta­v i­mo in­teg­ra­ci­jos prie­mo­nė. Šio pro­ce­so tiks­las – to­bu­lin­ti eu­ro zo­nos fi­nan­si­ nę sis­te­mą, sie­kiant rea­laus eko­no­mi­ kos sek­to­riaus vys­ty­mo­si be­si­tę­siant kri­zei. Bet ku­rių ša­l ių rea­laus eko­no­ mi­kos vys­ty­mo­si sie­kia­ma? Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Es­ti­jos, Bul­ga­ri­jos, Ru­mu­ni­ jos, Veng­r i­jos? Ne, aiš­k u, tai da­ro­ma dėl Vo­k ie­t i­jos, Pran­cū­z i­jos ir Ita­l i­jos vys­ty­mo­si. Šios ša­lys suin­te­re­suo­tos silp­nin­ti eu­ro kur­są, kad įgy­tų kon­ku­ ren­ci­n į pra­na­šu­mą Ame­r i­kos at­ž vil­ giu. Eu­ro silp­ni­ni­mas leis joms plės­ti ga­my­bą ir pre­kių tie­ki­mą mums bei ki­ toms ša­lims. Lat­vi­jo­je dėl to neat­si­ras nei nau­jų dar­bo vie­tų, nei nau­jų ga­my­ bos prie­mo­nių, už­tat „pa­leng­vės“ dar­ bo už­mo­kes­tis, o kar­tu išaugs mo­kė­ji­ mai už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas – du­jas, elekt­rą, ši­lu­mą ir van­de­nį. Ki­taip ta­r iant, nau­dą iš eu­ro Vo­k ie­t i­ ja, kiek ma­žiau Pran­cū­zi­ja ir Ita­li­ja, no­ ri pa­si­lik­ti sau, o pro­ble­mas, ku­rias su­ kels eu­ro įve­di­mas, pa­lik­ti Lat­vi­jai bei ki­toms nau­joms ES na­rėms. Ir tau­ta tai in­tui­ty­viai jau­čia. To­dėl vy­r iau­sy­bės pa­reiš­k i­mai, jog pe­rė­ji­mas prie eu­ro yra „ap­gal­vo­tas ir har­mo­nin­gas, kad žmo­nės ne­pa­jus­ tų per­mai­nų“, yra skir­tas nai­vuo­liams, bet to­kių lie­ka vis ma­žiau.

2008–2009 m. Lat­vi­jos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas su­si­trau­kė 25 pro­c. Ša­lis

bu­vo pri­vers­ta pra­šy­ti tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių pa­gal­bos. Lat­vi­jai Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ir ES su­tei­kė 7,5 mlrd. eu­rų pa­sko­lą. Ki­taip grė­sė bank­ro­tas.

Lat­vi­ja 2008 m. su­si­dū­rė su be­veik ne­val­do­ma inf­lia­ci­ja, ku­ri ta­po di­

džiau­sia kliū­ti­mi ša­liai sie­kiant na­rys­tės eu­ro zo­no­je. Tų pat me­tų rug­sė­jį vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja ša­ly­je pa­sie­kė 15,8 pro­c. aukš­tu­mas.

2013 m. ba­lan­dį Lat­vi­jo­je inf­lia­ci­jos ly­gis pa­sie­kė 1,3 pro­c. O Mast­rich­to

kri­te­ri­jus sie­kė 2,7 pro­c. To­dėl Lat­vi­jai bu­vo leis­ta įsi­ves­ti eu­rą.

Vals­ty­bės, sie­kian­čios tap­ti eu­ro zo­nos na­rė­mis, pri­va­lo kont­ro­liuo­ti biu­

dže­to de­fi­ci­tą – jis ne­ga­li vir­šy­ti 3 pro­c. BVP. Lat­vi­jai pa­vy­ko ne­vir­šy­ti nu­sta­ ty­tos biu­dže­to de­fi­ci­to ri­bos. Ta­čiau rei­kė­jo be­veik treč­da­liu su­ma­žin­ti vals­ ty­bi­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jų al­gas, ap­kar­py­ti pa­šal­pas ir at­leis­ti šim­tus dir­ban­čių. 2012 m. Lat­vi­jos biu­dže­to de­fi­ci­tas sie­kė vos 1,3 pro­c. O 2009 m. jis bu­vo 9,8 pro­c.

Mast­rich­to su­tar­tis nu­ma­to, kad na­cio­na­li­nė sko­la ne­tu­ri vir­šy­ti 60 pro­c.

BVP. Sko­lą, ku­ri 2010 m. su­da­rė 44,7 pro­c. BVP, Ry­ga iki 2012 m. pa­bai­gos su­ ma­ži­no iki 40,7 pro­c. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šiais me­tais na­cio­na­li­nė sko­la su­ da­rys 42 pro­c. BVP.

10

ŠeštADIENIS, sausio 4, 2014

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Bai­siau­sias sce

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Mins­ke. KA­DA? Sau­sio 5 d.

Naujųjų metų džiaugsmą Ru­si­jo­je pa­keitė siel­var­tas ir baimė. Šven­tinį šur­mulį su­ drums­tu­si iš­puo­lių se­ri­ja metė pa­vo­jaus šešėlį ant So­čio olim­pi­nių žai­dy­nių, iki ku­rių li­ko vos še­šios sa­vaitės.

Pik­ti­na nau­jas mo­kes­tis Mins­ko ad­mi­nist­ra­ci­jai ne­lei­dus reng­ti au­to­mo­bi­li­ninkų žy­gio prie­š naują au­to­mo­bi­lių mo­kestį, or­ga­ni­za­to­riai ža­da su­reng­ti pa­rašų rin­ki­mo ak­ciją už mo­kes­čio pa­nai­ki­nimą ir vy­riau­sybės at­sta­ty­di­nimą. Įve­dus naują mo­kestį, dau­ge­liui lengvųjų au­to­mo­bi­lių sa­vi­ninkų, ku­rių trans­por­to prie­monės pa­ ten­ka ir 1–2 t svo­rio ka­te­go­riją, at­lie­kant tech­ninę ap­žiūrą teks mokė­ti 650 tūkst. Bal­ta­ru­si­jos rub­lių (172 li­tus).

KUR? Če­ki­jo­je. KA­DA? Sau­sio 6 d.

Ža­da ap­si­va­lymą Pir­ma­lai­kius rin­ki­mus per­nai spalį laimė­ju­si Če­ki­jos so­cial­de­mok­ratų par­ ti­ja pa­si­ra­šys val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­si­ta­rimą su mi­li­jar­die­riaus And­re­ jaus Ba­bi­šo nau­jai įsteig­ta par­ti­ja „Taip“, ku­ri rin­ki­muo­se li­ko ant­ra, ir krikš­ čio­ni­mis de­mok­ra­tais. Nau­ja vy­riau­sybė ža­da ak­ty­viai ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja. Būtent ko­rup­ci­jos skan­da­las su­žlugdė anks­tesnį ka­bi­netą, va­do­vau­jamą Pet­ro Ne­čo, ku­riam neiš­ti­ki­mybės skan­da­las kai­na­vo dar ir san­tuoką.

Me­ta­lo de­tek­to­riai ne­padė­jo

Ru­si­jo­je pa­plitęs po­sa­kis, kad svie­ di­nys du kar­tus ne­pa­tai­ko į tą pa­tį tašką. Ta­čiau prie­š pat Nau­juo­sius me­tus Vol­gog­ra­de įvyk­dy­ti sprog­ di­ni­mai pa­neigė šią tiesą. Sek­ma­dienį, gruod­žio 29-osios vi­dur­dienį, Vol­gog­ra­do ge­le­žin­ke­ lio sto­ty­je bu­vo ankš­ta, bu­vo jun­ ta­mas tra­di­ci­nis nau­ja­me­tis šur­ mu­lys. Žmonės plūdo į stotį ir iš jos, keiks­no­jo vėluo­jan­čius trau­ ki­nius. Mi­nia stūmė ei­nan­čius pro me­ta­lo de­tek­to­rius, daik­tai grei­tai judė­jo pa­tik­ros kon­ve­je­riu. Bu­din­čio po­li­ci­nin­ko Dmit­ri­jaus Ma­kov­ki­no dėmesį pa­traukė įtar­ ti­nas as­muo, aki­vaizd­žiai ner­vinę­ sis ir kurį laiką dve­jojęs, o pa­skui stai­giai puolęs prie me­ta­lo de­tek­ to­riaus. Kai pa­reigū­nas žengė pa­ sto­ti jam ke­lio, drioks­telė­jo stip­rus spro­gi­mas. Jis nu­si­nešė 17 gy­vy­bių ir iš­daužė vi­sus stik­lus fa­sa­dinė­je sto­ties pa­sta­to pusė­je. Kaip vėliau paaiškė­jo, sprog­mens ga­lin­gu­mas pri­ly­go ma­žiau­siai 10 kg tro­ti­lo. Nors iš pra­džių bu­vo pa­skelb­ta, kad su­si­sprog­di­no mo­te­ris ir kad įvy­kio vie­to­je bu­vo ras­ta jos gal­va, vėliau tyrė­jai pa­tiks­li­no, jog iš­puolį įvykdė sla­viš­kos iš­vaiz­dos vy­ras. Bom­ba tro­lei­bu­se

KUR? Lat­vi­jo­je. KA­DA? Sau­sio 7 d.

Tre­čias ban­dy­mas Lat­vi­jo­je sau­sio 7-ąją iš­seks pre­zi­den­to And­rio Bėrzi­nio duo­tas lai­kas val­ dan­čio­sioms par­ti­joms pa­teik­ti naują kan­di­datą į prem­je­ro po­stą. Lai­ki­nai šias pa­rei­gas ei­nan­tis Val­dis Domb­rovs­kis (nuo­tr.) lapk­ri­čio 27 d. pa­teikė at­ si­sta­ty­di­ni­mo pra­šymą, pri­siim­da­mas at­sa­ko­mybę už par­duo­tuvės „Ma­xi­ ma“ griūtį Ry­go­je. „Vie­nybė“ jau du kar­tus siūlė kan­di­da­tus į prem­je­ro po­stą, bet pre­zi­den­tas A.Bėrzi­nis abi kan­di­datū­ras at­metė.

Nespė­jus iš­sisk­lai­dy­ti pa­ni­kai ir dis­ku­si­joms, ar vertė­jo leis­ti mi­ li­jo­nus me­ta­lo de­tek­to­rių rėmams vi­so­se sto­ty­se, jei­gu jos tik su­da­ ro pa­pil­domų spūsčių ir tam­pa dar vie­nu te­ro­ristų tai­ki­niu, pra­ėjus ma­žiau nei pa­rai, ten pat smogė ant­ras „svie­di­nys“. Bom­ba spro­ go tro­lei­bu­se, tar­si pa­gal te­ro­ristų planą va­žiuo­jan­čia­me į li­go­ninę, kur gy­do­ma dau­giau nei 40 su­

žeistųjų per pirmą iš­puolį. Spro­gi­ mas taip su­mai­to­jo tro­lei­busą, kad liu­di­nin­kai net ne­galė­jo su­pras­ti, ko­kia tai trans­por­to prie­monė. Žu­ vo 14 žmo­nių, dau­giau nei 40 at­si­ dūrė li­go­ninė­je. Sprog­mens ga­lin­gu­mas pri­ly­go 4 kg tro­ti­lo, o įta­riamąjį teisė­sau­ ga ir­gi api­būdi­no kaip sla­viš­kos iš­ vaiz­dos vyrą. Abiejų spro­gimų vie­to­se radę pa­ na­šių sprog­menų su­de­damųjų da­ lių, pa­reigū­nai išsk­laidė pa­sku­ti­nes abe­jo­nes, ar šie te­ro­riz­mo ak­tai su­ si­ję. Iš­puo­lių or­ga­ni­za­to­riai tikslą pa­siekė: mies­te pa­skli­do baimė ir pa­ni­ka, žmonės ėmė bi­jo­ti nau­do­ tis vie­šuo­ju trans­por­tu. Kodėl Vol­gog­ra­das?

Pri­si­min­da­mi spa­lio 21 d. iš­puolį, kai da­ges­ta­nietė Nai­da Asi­ja­lo­ va Vol­gog­ra­de su­sprog­di­no au­to­ busą ir pra­žudė sep­ty­nis žmo­nes, eks­per­tai ir ap­žval­gi­nin­kai svars­ to, kodėl te­ro­ris­tai pa­si­rin­ko bū­ tent šį miestą. Po N.Asi­ja­lo­vos te­ro­ro ak­to bu­ vo svars­to­ma, kad ji ga­be­no bombą iš Da­ges­ta­no į Maskvą, bet iš­ki­lus keb­lumų de­to­na­vo ją pa­ke­liui – Vol­gog­ra­d e. Ta­č iau pa­s ta­r ie­j i sprog­di­ni­mai išsk­laidė abe­jo­nes – tai­ki­nys bu­vo būtent Vol­gog­ra­das. Jei­gu Ru­si­jos teisė­sau­ga tei­si ma­ ny­da­ma, kad vi­si šie sprog­di­ni­mai su­pla­nuo­ti Da­ges­ta­ne, kur vei­kia stip­rus te­ro­ristų po­grin­dis, Vol­ gog­ra­das galė­jo pa­trauk­ti te­ro­ristų dėmesį dėl sa­vo geog­ra­finės pa­ dėties ir dyd­žio. Nors Da­ges­taną nuo li­ku­sios Ru­si­jos da­lies ski­ria Stav­ro­polio kraš­tas, Kal­mu­ki­jos res­pub­li­ka ir Ast­ra­chanės sri­tis, jų sos­ti­nių

Iš­puo­liai: ne­spėjus iš­sisk­lai­dy­ti pa­ni­k

spro­gi­mo.

Stavropolio, Elis­tos ir Ast­ra­chanės gy­ven­tojų skai­čius vos sie­kia pusę mi­li­jo­no žmo­nių, todėl iš­puo­liai juo­se ne­su­keltų to­kio di­de­lio at­ gar­sio, kaip sprog­di­ni­mai mi­li­jo­ ni­nia­me mies­te. Tai­gi ar­ti­miau­sias toks mies­tas, o kar­tu ir stam­bus trans­por­to maz­gas yra Vol­gog­ra­ das. Pa­siek­ti jį ga­na leng­va rei­si­ niu au­to­bu­su – tai ir bu­vo pa­da­riu­ si N.Asi­ja­lo­va. Au­to­busų ke­lei­viai nėra taip kruopš­čiai tik­ri­na­mi kaip trau­ki­nių ar­ba lėktuvų.

KUR? Rusi­jo­je. KA­DA? Sau­sio 9 d.

Ap­ri­bos im­portą Ru­si­jos ve­te­ri­na­ri­jos ir fi­to­sa­ni­ta­ri­jos tar­ny­bos „Ros­sel­choz­na­dzor“ nu­ro­dy­ mu bus ap­ri­bo­tas pie­no ir žu­vies pro­duktų im­por­tas iš 11 Es­ti­jos įmo­nių. Tar­ ny­ba taip pat pa­liks ga­lio­ti anks­čiau įves­tus ap­ri­bo­ji­mus dviem Es­ti­jos žu­vies per­dir­bi­mo įmonėms. „Ros­sel­choz­na­dzor“ pra­nešė, kad nau­ji ri­bo­ji­mai įve­da­ mi atlikus pa­tik­ri­ni­mą Es­ti­jos įmonė­se, kai bu­vo pa­stebė­ta da­lykų, ku­rie nea­ ti­tin­ka Ru­si­jos ir Muitų sąjun­gos ve­te­ri­na­ri­nių bei sa­ni­ta­ri­nių rei­ka­la­vimų.

Tiks­lai: dvi­gu­bas iš­puo­lis su­ga­di­no ru­sams Nau­juo­sius me­tus ir su­kėlė ne­rimą tiems, ku­rie ruo­šia­si vyk­

ti į So­čio olim­pi­nes žai­dy­nes.

11

ŠeštADIENIS, sausio 4, 2014

pasaulis

e­na­ri­jus pra­dėjo pil­dy­tis go­je, kai Ru­siją krėtė ma­si­niai opo­ zi­ci­jos pro­tes­tai. Pas­ta­rie­ji įvy­kiai Vol­gog­ra­de pa­rodė, kad tai ne­bu­ vo tuš­ti žod­žiai. Žai­dy­nes sau­gos net ra­ke­tos

Po sprog­di­nimų Vol­gog­ra­de JAV ir Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja pa­si­ūlė Mask­ vai sa­vo pa­galbą už­tik­ri­nant So­čio olim­pi­nių žai­dy­nių sau­gumą. „JAV vy­riau­sybė pa­si­ūlė vi­so­ke­ riopą pa­lai­kymą Ru­si­jos vy­riau­ sy­bei, prie­š So­čio olim­pi­nes žai­ dy­nes be­si­ruo­šian­čiai už­tik­rin­ti sau­gumą. Mes svei­kin­tu­me ga­li­ mybę glaud­žiau bend­ra­dar­biau­ti dėl at­letų, žiū­rovų ir kitų da­ly­vių sau­gu­mo“, – sa­ko­ma Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ta­ry­bos at­stovės Cait­lin Hay­den pra­ne­ši­me. „Aš pa­ra­šiau pre­zi­den­tui Vla­ di­mi­rui Pu­ti­nui, kad Jung­tinė Ka­ ra­lystė su­teiks Ru­si­jai bet ko­kią pa­galbą, ko­kią tik galės“, – sa­ kė Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Da­vi­das Ca­me­ro­nas.

Apie bu­vusį Sta­ling­ radą fil­muo­ja­mi fil­ mai kaip apie ka­ro žyg­darbį, ku­ris ap­ sau­go­jo visą mūsų ša­ lį. O da­bar šis mies­tas tam­pa be­jėgis prie­š te­ro­ristų ata­kas.

Ta­čiau Ru­si­ja olim­pi­nių žai­dy­ nių sau­gumą ke­ti­na už­tik­rin­ti sa­ vo jėgo­mis ir ža­da im­tis pre­ce­den­to ne­tu­rin­čių sau­gu­mo prie­mo­nių. ­kai po spro­gi­mo Vol­gog­ra­do ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, kitą dieną bom­ba su­mai­to­jo tro­lei­busą, va­žiuo­jantį į li­go­ninę, kur gy­do­ma de­šim­tys su­žeistųjų po pir­mo Olim­pia­dos sau­gu­mu rūpin­sis „Reu­ters“ nuo­tr. 30 tūkst. teisė­sau­gos pa­reigūnų bei ka­riš­kių, į pa­galbą jie pa­si­telks 5,5 Šiaurės Kau­ka­zo ir Už­kau­kazės Vie­tos gru­puotė? nin­ko pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Gon­ ci­jos rin­kimą, spręsti ne­kont­ro­ tūkst. vaiz­do ka­merų, ne­pi­lo­tuo­ja­ nau­jienų po­rta­lo vy­riau­sia­sis re­ Po pa­starųjų dviejų iš­puo­lių Vol­ ča­ro­vas, teigė, kad te­ro­ristų tink­las liuo­ja­mos mig­ra­ci­jos pro­blemą ir mus lėktu­vus, me­ta­lo de­tek­to­rius, dak­to­r ius Gri­go­r i­j us Šve­d o­vas gog­ra­de pa­si­gir­do spėlio­nių, kad pla­čiai pa­pli­to po visą Ru­siją. ypa­tingą dėmesį at­kreip­ti į mo­te­ sprog­me­nis užuod­žian­čius šu­nis. nu­rodė dar vieną prie­žastį – sim­ ir šia­me mies­te vei­kia or­ga­ni­zuo­ „Prak­ti­ka ro­do, kad te­ro­ristų gru­ ris, pri­ėmu­sias is­lamą. Be to, prie pie­tinės Ru­si­jos sie­nos ta te­ro­ristų gru­puotė. Spe­cia­liųjų puotės vi­so­je Ru­si­jo­je tu­ri ma­žus bo­linę. jau dis­lo­kuo­tos še­šios prie­šra­ke­ „Vol­gog­ra­das yra ka­rinės šlovės tar­nybų pa­reigū­nai pa­ste­bi, kad te­ būrius po pen­kis še­šis žmo­nes, ku­ Gra­si­ni­mai pa­si­tvir­ti­no tinės gy­ny­bos sis­te­mos. Ru­si­jos mies­tas. Mies­tas, ku­ria­me so­vietų ro­riz­mo iš­puo­lius vyk­do ne iš kur rie jau vei­kia sa­va­ran­kiš­kai ir nie­kam S.Gon­ča­ro­vas pri­pa­ži­no, kad dvi­ pa­štas siun­ti­nius į Sočį prii­ma tik vals­ty­bin­gu­mas ir so­vietų tau­ta nors at­si­ųsti ar ko­vo­tojų sto­vyk­lo­se ne­paklūs­ta. Taip pat yra te­ro­ristų gu­bas iš­puo­lis už 700 km nuo So­ ati­da­ry­tus ir tik­ri­na, ar juo­se nėra pa­de­monst­ra­vo sa­vo laimė­ji­mus. kal­nuo­se tre­ni­ravę­si ekst­re­mis­tai. vie­ni­šių, ku­rie iš­vis nuo nie­ko ne­ čio, kur po še­šių sa­vai­čių pra­si­dės draud­žiamų daiktų. Žie­mos olim­pia­da, ga­li pri­vers­ti „Tai yra žmonės, ku­rie anks­ prik­lau­so“, – sakė S.Gon­ča­ro­vas. Šis mies­tas pri­klau­so sim­bo­li­ Žai­dy­nių žiū­ro­vai, įsi­giję bi­lie­ niam šiuo­lai­kinės Ru­si­jos kultū­ čiau gy­ve­no įprastą gy­ve­nimą ir Dėl įvy­ku­sios tra­ge­di­jos jis kal­ už­sie­nie­čius su­si­mąsty­ti, ar ver­ta tus in­ter­ne­tu, kar­tu pri­va­lo gau­ti ros sąra­šui. Apie bu­vusį Sta­ling­ bu­vo už­ver­buo­ti di­de­liuo­se mies­ ti­no an­ti­te­ro­ris­tinės veik­los spra­ va­žiuo­ti į Ru­siją, net jei­gu jie jau ir va­di­namąjį sir­ga­liaus pa­są, ku­ris radą fil­muo­ja­mi fil­mai kaip apie tuo­se – Ma­chač­ka­lo­je, Mask­vo­je, gas: „Pui­kiai su­pran­ta­te, kad ne­ yra nu­si­pirkę bi­lie­tus į žai­dy­nes. iš­duo­da­mas tik pa­tei­kus as­mens Ru­si­jos ir už­sie­nio ži­niask­lai­da ta­pa­tybės do­ku­mentą bei kon­tak­ ka­ro žyg­darbį, ku­ris ap­sau­go­jo vi­ Vol­gog­ra­de. Jie ab­so­liu­čiai nie­kuo įma­no­ma prie kiek­vie­no au­to­bu­so są mūsų šalį, – teigė G.Šve­do­vas. neiš­sis­ki­ria iš mi­nios, jų be­veik ir tro­lei­bu­so pa­sta­ty­ti po Fe­de­ra­ pri­me­na čečėnų se­pa­ra­tistų ly­de­rio ti­nius duo­me­nis. – Ir da­bar šis mies­tas tam­pa be­ ne­įma­no­ma ap­tik­ti“, – sakė Ru­ linės sau­gu­mo tar­ny­bos ar­ba po­li­ Do­ku Uma­ro­vo pa­žadą su­žlug­dy­ti Sau­gu­mo zo­na driek­sis 100 km jėgis prie­š te­ro­ristų ata­kas, prie­š si­jos spe­cia­liųjų pa­jėgų ve­te­ra­nas ci­jos pa­reigūną. Tai yra an­ti­te­ro­ris­ So­čio olim­pi­nes žai­dy­nes. 2013 m. pa­lei Juo­do­sios jūros pa­krantę ir 40 nau­jus iššū­kius, būdin­gus mūsų Alek­se­jus Fi­la­to­vas. tinės, agentū­rinės ir ope­ra­ty­vinės liepą in­ter­ne­te pa­skli­do vaiz­do įra­ km į že­my­no gi­lumą. Jo­je bus pa­tru­ šas, ku­ria­me jis at­šaukė drau­dimą liuo­ja­ma ne tik žemė­je, bet ir iš oro Ki­tas buvęs spe­cia­liųjų tar­nybų veik­los klai­dos.“ lai­kams. Tai tu­ri tam tikrą reikš­ mę, ta­čiau prie­žas­tys ga­li būti ir dar­buo­to­jas, Mask­vos mies­to dū­ S.Gon­ča­ro­vas ra­gi­no stip­rin­ti reng­ti iš­puo­lius už Šiaurės Kau­ka­ bei jūros, taip pat miš­ko ma­sy­vuo­se. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis mos Sau­gu­mo ko­mi­si­jos pir­mi­ kri­mi­na­linės žval­gy­bos in­for­ma­ zo ribų, pa­skelbtą 2011 m. pa­bai­ vi­sai ki­tos.“

Te­ro­ris­tams – dar vie­nas V.Pu­ti­no įspėji­mas Iš­puo­liai Vol­gog­ra­de pri­vertė Ru­si­jos pre­zi­dentą V.Pu­tiną (nuotr.) per­ra­šy­ti nau­ja­metę kalbą. Pirmąjį jos va­riantą, kur nėra nė žod­ž io apie te­ro­ro ak­tus, iš­g ir­do pir­mie­ji nau­juo­sius me­tus su­ tikę Čiu­kot­kos, Kam­čiat­kos, Ma­ga­da­ no sri­t ies ir da­l ies Ja­k u­t i­jos gy­ven­ to­jai. Ki­to­se lai­ko juos­to­se jau bu­vo trans­l iuo­ja­ma pa­keis­ta kal­ba. „Be­si­bai­g ian­čiais me­tais mums te­ko su­si­dur­t i su pro­ble­mo­m is ir priim­ ti rimtų iš­ban­dymų iššūkį, taip pat to­k ių kaip ne­ž mo­n iš­k i te­ro­ro ak­tai Vol­gog­ra­de ir pa­gal sa­vo mastą pre­

ce­den­to ne­t u­r in­č ios sti­c hinės ne­ laimės To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se“, – sa­ kė V.Pu­t i­nas, kreip­da­ma­sis į tau­t ie­ čius iš Cha­ba­rovs­ko, kur su­t i­ko nau­ juo­s ius me­t us. „Brangūs drau­g ai, mes len­k ia­me gal­vas prie­š žiau­r ių te­ro­ro aktų au­kas. Esu įsi­ti­k inęs, kad nuo­ž miai ir nuo­sek­l iai tęsi­me kovą su te­ro­r is­tais iki vi­siš­ko jų iš­nai­k i­n i­ mo“, – žadė­jo ša­lies va­do­vas. Ta­č iau už­s ie­n io ap­ž val­g i­n in­kai, o kar­t u ir kai ku­r ie Ru­si­jos laik­raš­čiai šiuos žod­ž ius va­d i­no tuš­čiais ir pri­ minė, kaip dar 1999 m. V.Pu­t i­nas

žadė­jo nai­k in­ti te­ro­ris­tus net iš­vietė­ se, o 2006 m. pri­sie­k inė­jo su­si­do­ro­ti su jais „kaip su žiurkė­mis“. Su­t ikęs nau­j uo­s ius me­t us, anks­ tyvą tre­čia­d ie­n io rytą V.Pu­t i­nas nu­ vy­ko į Vol­gog­radą. Ten su­rengė pa­ si­ta­r imą ko­vos su te­ro­r iz­mu klau­si­ mais. „Čia, Vol­gog­ra­de, įvyk­dytų nu­ si­k al­t imų nie­k in­g u­mui pa­pil­domų ko­men­t arų ne­rei­k ia. Kad ir ko­k iais mo­t y­vais nu­s i­kaltė­l iai aiš­k intų sa­ vo veiks­mus, nėra jo­k io pa­tei­si­n i­mo nu­s i­k al­t i­mams prie­š ci­v i­l ius žmo­ nes, ypač – mo­te­r is ir vai­k us“, – pra­

dėda­mas pa­si­ta­r imą sakė V.Pu­t i­nas. Po pa­si­ta­r i­mo sri­t ies ad­m i­n ist­ra­ci­jo­ je pre­z i­den­tas nu­v y­ko į li­go­n inę, kur gy­do­m i per te­ro­ro ak­t us mies­te su­ žeis­t i žmonės. Pa­ke­liui Ru­si­jos ly­de­ris su­sto­jo pa­dėti rau­donų ro­žių puokštės tro­lei­bu­so su­ sprog­d i­n i­mo vie­to­je. Šios tra­ge­d i­jos vie­to­je žmo­nių pa­dėta dau­gybė gėlių, de­ga žva­kutės, gu­li vai­kiš­ki žais­lai. Li­ go­ninė­je V.Pu­ti­nas klau­sinė­jo spe­cia­ listų apie pa­cientų būklę ir pa­bend­ra­ vo su nu­kentė­ju­siai­siais. BNS, ne­wsru.com inf.

12

šeštADIENIS, sausio 4, 2014

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Žmo­na maest­ro G.Rin­ke­vi­č

Kar­tu: Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro įkū­rė­jo, me­no va­do­vo ir vy­riau­sio­jo di­ri­gen­to G.Rin­ke­vi­čiaus šei­ma.

Do­na­tai Rin­ke­vi­čie­nei sma­gu, kad tu­ri daug vai­kų, nuo­sa­vą na­mą, sa­vą kie­mą. Kaž­ka­da vi­sai ne­sva­jo­ju­si apie gau­sią šei­ mą, da­bar 38 me­tų mo­te­ris net neį­si­vaiz­ duo­ja gy­ve­ni­mo be bū­rio vai­kų. Ta­čiau jų na­muo­se ne tik skam­ba mu­zi­ka – ma­ mą la­bai do­mi­na pa­slap­tin­gas dan­gaus, o duk­te­rį Ie­vą – ri­zi­kin­gas gy­va­čių pa­sau­lis.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro įkū­rė­jo, me­no va­do­vo ir vy­riau­sio­jo di­ri­gen­to Gin­ta­ro Rin­ ke­vi­čiaus ir jo žmo­nos net ir dar­bas – po vie­nu sto­gu. Nors vy­rą Do­na­ ta kas­dien ma­to dar­be, ant jos ra­ šo­mo­jo sta­lo po stik­lu pui­kuo­ja­si už­kiš­ta su­tuok­ti­nio fo­tog­ra­fi­ja. D.Rin­ke­vi­čie­nė yra or­kest­ro at­ li­kė­jų sky­riaus koor­di­na­vi­mo va­ do­vė. Su ja su­si­ti­ko­me, kai vi­si jau bu­vo at­si­kvė­pę po ka­lė­di­nio ma­ra­

to­no, ta­čiau ren­gė­si ki­tam įspū­din­ gam star­tui – Nau­jų­jų me­tų su­tik­ tu­vėms. Di­ri­gen­tui G.Rin­ke­vi­čiui Nau­jų­jų iš­va­ka­rės bū­na sun­ki dar­ bo die­na – jau dau­ge­lį me­tų tą­dien maest­ro di­ri­guo­ja du kon­cer­tus. – Do­na­ta, kie­no fo­tog­ra­fi­jų na­ muo­se dau­giau – vai­kų ar Gin­ ta­ro? – Sa­ky­čiau, per pu­sę. Ma­no yra ke­ lios nuo­trau­kos su vai­kais. Bet do­ mi­nuo­ja vai­kai ir Gin­ta­ras. Tu­ri­me la­bai gra­žių, ko­ky­biš­kų nuo­trau­kų. Man ma­lo­nu į jas žiū­rė­ti.

– O ar yra jū­sų nuo­trau­ka maest­ro ka­bi­ne­te? – Ne. Bet da­bar toks laik­me­tis, kai vis­kas yra plan­še­ti­niuo­se kom­piu­ te­riuo­se ir iš­ma­niuo­siuo­se te­le­fo­ nuo­se. Ten jis ir tu­ri ma­no ir vai­kų nuo­trau­kų. Bet žvaigž­dė yra jis. Jis yra or­kest­ro įkū­rė­jas, o aš tik pa­ de­du vyk­dy­ti jo pla­nus, jo su­ma­ny­ mus. Jis pla­nuo­ja nau­ją se­zo­ną, o ma­no už­duo­tis – su­si­siek­ti su at­ li­kė­jais, su­de­rin­ti su jais pro­gra­ mą, re­pe­ti­ci­jų lai­ką, ke­lio­nes, vieš­ bu­čius. – Jei ne­bū­tų mei­lės, jis jums ne­ bū­tų žvaigž­dė. – Bū­tų. Nes dar nuo paaug­lys­ tės, kai at­si­ra­do Jau­ni­mo sim­fo­ni­ nis or­kest­ras (tai pir­ma­sis or­kest­ ro pa­va­di­ni­mas – red. pa­st.) ir jo kon­cer­tai bu­vo ro­do­mi per te­le­vi­zi­ ją iš Ope­ros ir ba­le­to teat­ro, Spor­ to rū­mų, at­krei­piau dė­me­sį į jau­ną, verž­lų di­ri­gen­tą. La­biau­siai ma­no ma­ma juo bu­vo su­ža­vė­ta. O aš sa­ kiau: „Kaip vy­ras man jis – ne­la­ bai. Kaž­koks įrau­du­siais žan­dais. Švie­siap­lau­kis“. Ta­čiau ma­ma prieš­ta­rau­da­vo: „Koks nuo­sta­ bus jau­nas di­ri­gen­tas. Kaip Lie­ tu­vai rei­kė­jo to­kio“. Tuo me­tu ne­ ga­lė­jau pa­gal­vo­ti, kad tas žmo­gus taps ma­no vy­ru ir su juo tu­rė­si­me to­kią di­de­lę šei­mą.

– Ko­kia ka­lė­di­ne do­va­na jus pra­džiu­gi­no vy­ras? – Per Ka­lė­das jis man pa­do­va­no­jo la­bai įdo­mių kve­pa­lų. Apie to­kius net ne­ži­no­jau. Jis pa­ts iš­rin­ko ir la­ bai pa­tai­kė. O jam aš pa­do­va­no­jau te­les­ko­pą. Ga­lės žiū­rė­ti į dan­gų. Gal tai taps jo po­mė­giu? Man pa­tin­ka dan­gaus kū­nai, vi­sa, kas su­si­ję su

Ne­se­niai L.Grau­ži­ nie­nę bu­vau su­ti­ku­ si vie­na­me ren­gi­ny­ je. Ji pa­sa­kė: „Jei­gu kar­tais ne­ga­lė­si­ te fil­muo­tis, vie­nas skam­bu­tis, ir aš jus pa­kei­siu“.

kos­mo­su. Man pa­si­ro­dė, kad tu­rė­ti te­les­ko­pą ir pa­si­žiū­rė­ti per jį į dan­ gų, į paukš­čių ta­ką – ne­blo­ga idė­ja. Mes jį dar tik pa­sta­tė­me, nu­sta­tė­ me, bet iki ga­lo dar neiš­siaiš­ki­no­ me, kas ir kaip. Tas ka­lė­di­nis gruo­dis Gin­ta­rui vi­sa­da sun­kus, bu­vo 24 kon­cer­tai. Toks ma­ra­to­nas: ry­tą re­pe­ti­ci­jos, va­ka­re – kon­cer­tas. Sau­sio pra­

Do­na­tos Rin­ke­vi­čie­nės as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

džio­je jis bus lais­vas net sep­ty­nias die­nas. Pa­si­vaikš­čio­si­me pa­ga­liau po mies­tą, pa­bū­si­me na­mie. Be re­ pe­ti­ci­jų, be kon­cer­tų. Ra­miai. – Ar ne­su­lau­kė­te griež­tų skam­ bu­čių, „Dvi­ra­čio šou“ pra­dė­ju­ si pa­ro­di­juo­ti Sei­mo pir­mi­nin­ kę Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę? – Kai ga­vau šį pa­siū­ly­mą, nu­ste­ bau, – jo­kio pa­na­šu­mo tarp mū­sų nė­ra. Bet pra­šė pa­ban­dy­ti. Pa­ban­ džiau, ir tai tę­sia­si iki šiol. Iš pra­ džių ne­ti­kė­jau, kad pa­vyks. Ne­ga­na to, L.Grau­ži­nie­nė pa­da­rė kar­je­rą, tai ir man dar­bo pa­dau­gė­jo. – Ma­no­ma, kad vy­res­ny­sis L.Grau­ži­nie­nės sū­nus Ei­man­ tas prieš mė­ne­sį ne­ti­kė­tai bu­vo pra­din­gęs dėl pa­ty­čių iš mo­ti­ nos. Kaip jūs – pa­ti ke­tu­rių vai­ kų mo­ti­na – su­rea­ga­vo­te į tai? – Tiek, kiek mes ro­do­me „Dvi­ra­čio šou“ – aša­ros, pa­ly­gin­ti su tuo, kas da­ro­si in­ter­ne­te, laik­raš­čiuo­se. Ne­ se­niai L.Grau­ži­nie­nę bu­vau su­ti­ku­si vie­na­me ren­gi­ny­je. Ji pa­sa­kė: „Jei­gu kar­tais ne­ga­lė­si­te fil­muo­tis, vie­nas skam­bu­tis, ir aš jus pa­kei­siu“. Ma­ nau, tai – komp­li­men­tas. „Dvi­ra­čio šou“ mes ne­lie­čia­me žmo­nių as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo – pa­ ro­di­juo­ja­me tik­tai po­li­ti­nę jų veik­lą. Mes ne­si­ty­čio­ja­me, kaip tai da­ro­ma

13

šeštADIENIS, sausio 4, 2014

vakarė

Mama: D.Rinkevičienės teigimu, ji niekada nesvajojo apie gausią šeimą, tačiau dabar neįsivaizduotų savo gyvenimo be būrio vaikų.

Asmeninio archyvo nuotr.

ių mo­ko žvelg­ti į žvaigž­des in­ter­ne­te, ne­pie­šia­me L.Grau­ži­nie­ nei Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ūsų. Tik pa­ žiū­rė­ki­te, kiek in­ter­ne­te pri­da­ry­ta vi­so­kių špo­sų, kiek pri­kur­ta, pri­ kom­pi­liuo­ta vi­so­kių kli­pu­kų. Jos sū­nus bu­vo pra­din­gęs tik­rai ne dėl „Dvi­ra­čio“ lai­dų. Tuo 100 pro­cen­tų esu įsi­ti­ki­nu­si. Ne­ma­nau, kad jis žiū­ri „Dvi­ra­čio šou“, ka­dan­ gi tu­ri klau­sos ne­ga­lią, bet jis pui­ kiai ma­to, kas pa­ra­šy­ta in­ter­ne­te, spau­do­je. – Jū­sų gy­ve­ni­mas – la­bai jud­ rus: na­mai, vai­kai, val­gio ruo­ ši­mas, dar­bas ne tik or­kest­re, bet ir te­le­vi­zi­jo­je. Kaip spė­ja­te vis­ką ap­rėp­ti, su­žiū­rė­ti? Ar ne­ pa­vargs­ta­te nuo to­kio krū­vio? – Aiš­ku, kad jau­tie­si kaip šiek tiek trenk­tas. Ry­tą pa­bun­di – vis­kas, iš lo­vos iš­lip­ti neį­ma­no­ma. Ir net pra­de­di sa­vęs gai­lė­ti, vy­rui pra­de­ du burgz­ti: „Ka­da aš iš­si­mie­go­siu, ka­da aš pail­sė­siu?“ Bet da­bar vai­ kams ato­sto­gos – pail­sė­siu. Ne­rei­ kės jų ve­žio­ti į mo­kyk­lą – iš mo­kyk­ los. Įp­ra­tau prie jud­raus gy­ve­ni­mo. Net ma­no ma­ma klau­sia: „Kaip tu spė­ji vis­ką pa­da­ry­ti?“ Na­mų tvar­ ky­to­ja pas mus atei­na kar­tą per sa­vai­tę, bet tvar­ko­mės su ja kar­tu, kad bū­tų grei­čiau. Lan­gus nu­si­va­ lo­me pa­tys – kar­tu su Da­nie­le ir su maest­ro. Man sma­gu – daug vai­kų, di­de­lė šei­ma, nuo­sa­vas na­mas, sa­vas kie­ mas. Net neį­si­vaiz­duo­ju gy­ve­ni­mo, jei ne­bū­tų Lau­ros, Ie­vos, Ma­riaus. Ir gy­ve­ni pa­gal re­ži­mą, ku­rį dik­tuo­ ja vai­kai ir vy­ro re­pe­ti­ci­jų bei kon­ cer­tų gra­fi­kas. Jei iš to gra­fi­ko „iš­ si­mu­ši“, ta­da nie­kur ne­spė­si – nei vai­kų nu­ve­ši į mo­kyk­lą, nei pa­skui jų su­si­rink­si. O jie mo­ko­si skir­tin­ go­se mo­kyk­lo­se. Aš juos nu­ve­žu ir aš juos su­si­ren­ku. Kas ant­rą die­ną su­ ku į de­ga­li­nę, kas­dien – į par­duo­tu­ ves. Už­tat nuo ma­nęs nuim­tas ko­ mu­na­li­nių mo­kes­čių skai­čia­vi­mas. Tai da­ro Gin­ta­ras – jis ge­ras ma­ te­ma­ti­kas. – Gal jau­nys­tė­je pla­na­vo­te to­ kią gau­sią šei­mą? – Aiš­ku, kad ne. Jo­kiu bū­du. O pa­ skui vis­kas bu­vo aiš­ku: tu­ri­me Lau­ rą, va­di­na­si, jai rei­kia bro­liu­ko ar­ ba se­su­tės. Gi­mė se­su­tė. Va­di­na­si, rei­kia bro­lio. Su Gin­ta­ru su­si­lau­kė­ me tri­jų vai­kų: Lau­ros Ma­ri­jos (11 me­tų), Ie­vos (9) ir Ma­riaus (8). Mū­ sų šei­mo­je – ir ma­no duk­ra Da­nie­ lė, jai – 17-ka. – Ar vai­kai pa­de­da tvar­ky­tis na­muo­se? – Ma­žes­nie­ji la­biau pa­de­da ne­gu Da­nie­lė. Da­bar jai vi­sų pir­ma rei­ kia la­bai daug mo­ky­tis. Ant­ra, toks am­žius, kai la­bai no­ri­si kur nors

išei­ti, la­bai di­de­lį dė­me­sį krei­pia į sa­vo iš­vaiz­dą, šu­kuo­se­ną. Die­ ta – dar ki­ta pro­ble­ma. Mū­sų su­ pra­ti­mu, tas die­tas rei­kė­tų kont­ro­ liuo­ti, nes ji jau la­bai nu­si­die­ti­no. Be to, gim­ta­die­nio pro­ga prieš ge­ rą mė­ne­sį do­va­nų ga­vo kom­piu­te­ rį, tai da­bar iš­ti­sai sė­di ta­me kom­ piu­te­ry­je. – Ar tu­ri­te sto­vė­ti vai­kams už nu­ga­ros, kad pa­mo­kas ruoš­tų? – Jie vi­si mo­ko­si ge­rai. Iš pra­džių Lau­rai bu­vo kiek sun­kiau su ma­te­ ma­ti­ka, ang­lų kal­ba, bet pa­skui – po­kšt, toks šuo­lis ir da­bar ne­tu­riu

Taip, dik­ta­to­rius. Vi­ si di­die­ji di­ri­gen­tai bu­vo dik­ta­to­riai, ne­tgi des­po­tai. Ir tai net kny­go­se pa­ra­šy­ ta. O na­muo­se – ne. jo­kių pro­ble­mų. Tru­pu­tį rei­kia pa­ dir­bė­ti su Ma­riu­mi. M.K.Čiur­lio­ nio me­nų mo­kyk­lo­je, kur jis mo­ko­ si, yra už­duo­da­mi na­mų dar­bai, bet nė­ra lai­ko jų ruoš­ti, nes vi­są die­ną vyks­ta pa­mo­kos, mu­zi­ki­niai už­ siė­mi­mai. Aš­tuo­ne­rių me­tų vai­kui krū­vis yra di­de­lis. Mo­ko­si jis la­bai ge­rai. Bet kai grįž­ta na­mo, bū­na la­ bai pa­var­gęs, o dar rei­kia pa­da­ryt na­mų dar­bus. To­dėl kar­tais ten­ ka tie­siog gra­žiai pa­mal­dau­ti, kad juos pa­ruoš­tų. – Kaip jums se­ka­si bend­rau­ti su suau­gu­sio­mis vy­ro duk­te­ri­mis – mu­zi­kan­tė­mis Sau­le ir Rū­ta iš pir­mo­sios jo san­tuo­kos? Ar jos ne­grie­žia ant jū­sų dan­ties? – Bend­rau­ja­me pui­kiai. Suau­gę žmo­nės, vi­si vis­ką su­pran­ta. Va­sa­rį su­kaks 12 me­tų, kai mu­du su­si­tuo­ kę su Gin­ta­ru. Jos at­va­žiuo­ja pas mus į sve­čius. Sau­lė grie­žia smui­ ku or­kest­re, o Rū­ta kvie­čia­ma gro­ ti į or­kest­rą, kai pri­rei­kia pia­nis­to. Jos pas mus at­va­žia­vo ir per Kū­čias su ka­lė­di­nė­mis do­va­no­mis. – O kaip jos bend­rau­ja su ma­žo­ sio­mis se­su­tė­mis ir bro­liu? – Ge­rai bend­rau­ja, juos pa­mo­ko. Kai pa­sa­ko­me, kad at­va­žiuos Sau­ lė ir Rū­ta, ma­žie­ji la­bai jų lau­kia. Sau­lė au­gi­na šu­nis – tu­ri du spa­ nie­lius ir ry­zenš­nau­ce­rį, ak­ty­viai va­ži­nė­ja į pa­ro­das. Ir at­va­žiuo­ja kar­tais su tais šu­ni­mis, ir pa­lie­ka pa­sau­go­ti, jei rei­kia. – Gal jos mu­zi­kuo­ja kar­tu su ma­žai­siais? – Ne. Iš ma­žų­jų tik Ma­rius mu­zi­ kuo­ja, jis tu­ri tam ga­bu­mų. Lau­

ra tu­ri, bet ji la­biau lin­ku­si į šo­kį – yra smul­ki, plas­tiš­ka. Jai la­biau tin­ka ju­de­sys, ak­to­rys­tė. Apie Ie­ vą – at­ski­ra kal­ba. Ji – ki­to­kia. Tvir­to bū­do, tvir­tos nuo­mo­nės. La­bai mėgs­ta gy­va­tes ir no­ri tap­ ti chi­rur­ge. Mer­gai­tės per Ka­lė­ das no­ri Bar­bės, o ji – ar­ba ka­ra­ liš­ko­sios kob­ros, ar­ba ana­kon­dos. Su di­džiau­siu ma­lo­nu­mu pri­li­pu­ si prie te­le­vi­zo­riaus ek­ra­no ji žiū­ ri „Ani­mal Pla­net“ lai­das, kai ro­ do gy­va­tes. Iš­si­suk­da­mi iš tos pa­dė­ties, in­ ter­ne­tu iš Ame­ri­kos jai nu­pir­ko­me to­kį pa­dė­vė­tą al­bu­mą su spal­vo­to­ mis įvai­riau­sių gy­va­čių nuo­trau­ ko­mis. La­bai gra­žios nuo­trau­kos. Ji sė­di ir žiū­ri į jas. Ti­ki­mės, kad pra­ eis. Jau nuo še­še­rių atei­ty­je ji sa­ve įsi­vaiz­duo­ja chi­rur­ge. Ne šiaip gy­ dy­to­ja, o chi­rur­ge. Ji pie­šia ope­ra­ci­ jas. Ir la­še­li­nes nu­pie­šia, ir krau­ją, ir chi­rur­go įran­kius. De­ta­liai. – Ku­ris kū­ri­nių, ku­rį di­ri­guo­ja jū­sų vy­ras maest­ro G.Rin­ke­vi­ čius, jums la­biau­siai pa­tin­ka? – Esu me­lo­ma­nė, to­dėl pa­sa­ky­ti, ku­ris pa­tin­ka la­biau­siai, – sun­ku. Tie­siog yra da­lis kū­ri­nių, ku­riuos ge­riau­siai di­ri­guo­ja jis. Jo di­ri­guo­ ja­mi „Vil­nius Ci­ty Ope­ra“ ope­rų pa­sta­ty­mai – nuo­sta­būs, ope­ros – jo ark­liu­kas. Iš sim­fo­ni­nių – Gus­ ta­vo Mah­le­rio, Piot­ro Čai­kovs­kio kū­ri­niai, for­te­pi­jo­ni­niai Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo kon­cer­tai. Ki­to di­ ri­gen­to ran­kos, eksp­re­si­jos, tem­ po di­ri­guo­jant ši­tuos kū­ri­nius neį­ si­vaiz­duo­ju, tik­tai jo. Jis – di­dis žmo­gus. – Bet gy­ven­ti su di­džiu žmo­gu­ mi tur­būt ne­leng­va? Jie – su­dė­ tin­gi. – Gin­ta­ras – la­bai links­mas žmo­ gus. Ka­dan­gi aš pa­ti esu links­mo bū­do, kva­tok­lė, mes ir pra­de­da­me die­ną, ir bai­gia­me ją links­mai. Aiš­ ku, kad bū­na įvai­rių rū­pes­čių. Bet mes ne­si­pyks­ta­me. Jis – la­bai at­ sa­kin­gas, tvar­kin­gas, or­ga­ni­zuo­ tas. Bet kar­tu ir ne­pap­ras­tai links­ mo bū­do žmo­gus. – La­bai jau gi­ria­te. Bet yra ži­ no­ma, kad di­ri­gen­tai – dik­ta­ to­riai. Be Die­vo duo­to ta­len­to, tai – ski­ria­ma­sis jų cha­rak­te­rio bruo­žas. – Taip, dik­ta­to­rius. Ki­taip or­kest­re bū­tų pa­lai­da ba­la. Vi­si di­die­ji di­ri­ gen­tai bu­vo dik­ta­to­riai, ne­tgi des­ po­tai. Ir tai net kny­go­se pa­ra­šy­ta. O na­muo­se – ne. Na­muo­se, sa­ko, kad aš esu še­fas. Iš tik­rų­jų mu­du abu na­muo­se še­fai – da­li­ja­mės na­ mų pa­rei­go­mis. Nė­ra taip, kad jis šei­mos gal­va, o aš – kak­las, ar­ba at­virkš­čiai.

Dis­cip­li­na: D.Rin­ke­vi­čie­nė pri­si­pa­ži­no gy­ve­nan­ti pa­gal re­ži­mą, ku­rį dik­tuo­

ja vai­kų moks­lai ir vy­ro re­pe­ti­ci­jų bei kon­cer­tų gra­fi­kas.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

14

šeštADIENIS, sausio 4, 2014

vakarė

Ai­ri­jos kul­tū­ros sos­ti­nė gy Jei per vie­ną sa­vai­ tę Ai­ri­jos Gol­vė­jaus mies­te ga­li įsi­siau­tė­ ti dvi stip­rios aud­ros, pir­mą­kart ja­me be­si­ lan­kan­čiam žmo­gui ky­la na­tū­ra­lus klau­si­ mas, jog gal­būt to­kie orai čia – kas­die­ny­bė? Nors iš­ties prie pat At­ lan­to įsi­kū­rę Gol­vė­ jaus gy­ven­to­jai yra už­grū­din­ti žvar­bių orų ir stip­ro­kų vė­ jų, net ir jiems to­kios gam­tos sti­chi­jos nė­ra įpras­tos. Po­tė­piai: vaiz­din­ga mies­to pa­kran­tė pra­šo­si ta­py­to­jo dro­bės.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pri­si­vi­lio­jo pres­ti­ži­nę re­ga­tą

Aist­ra: Gol­vė­ju­je gau­su jė­gos ait­va­rų en­tu­zias­tų – jie vi­sa­da pa­si­ren­

gę gau­dy­ti pa­lan­kų vė­ją.

Per­so­na­žai: ro­mios avys, re­gis, suau­gu­sios su kal­vo­tu Ai­ri­jos pei­za­žu.

Kaip ir Lie­tu­vo­je, ka­lė­di­nį lai­ko­ tar­pį gam­ta va­ka­ri­nė­je Ai­ri­jos da­ ly­je vei­kiau liu­di­jo vė­ly­vo ru­dens ar anks­ty­vo pa­va­sa­rio ženk­lus. Ta­ čiau ša­lį už­klu­pu­sios vėt­ros nio­ko­ jo tur­tą, gau­sy­bę žmo­nių pa­li­ko be elekt­ros, o oro uos­tuo­se lai­ki­nai bu­vo at­šauk­ti skry­džiai. Įp­ras­tai žie­mos ne tik šia­me kraš­te, bet ir ki­to­je Ai­ri­jos da­ly­ je ne­var­gi­na šal­čiais, pri­pa­ži­no 14 me­tų šio­je ša­ly­je gy­ve­nan­tys Ais­tė ir Gin­tas Že­kai. Vis dėl­to prie per­ mai­nin­gų, daž­nai lie­tin­gų ir vė­juo­ tų ai­riš­kų orų lie­tu­viams pri­pras­ ti sun­ko­ka. Šak­nis Gol­vė­ju­je stip­riai įlei­ dę su­tuok­ti­niai pri­si­pa­ži­no, jog ši vie­ta juos sužavėjo ra­my­be, jau­ku­ mu ir sau­gu­mu, pa­trauk­lio­mis vie­ šo­sio­mis erd­vė­mis. Per mies­tą te­ka srau­ni Ko­ri­bo upė, o pa­kran­tes plau­na tai nu­ slūgs­tan­tys, tai pa­tvins­tan­tys At­ lan­to van­de­nys. XV–XVI a. Gol­vė­ jus bu­vo svar­bus pre­ky­bos uos­tas. Ket­vir­tas pa­gal dy­dį Ai­ri­jos mies­ tas, ku­ria­me skai­čiuo­ja­ma apie 70 tūkst. gy­ven­to­jų, nuo Dub­li­no nu­ to­lęs maž­daug 200 km.

Gol­vė­jus ti­tu­luo­ja­mas kul­tū­ri­ne ša­lies sos­ti­ne. Kaip vi­zi­ti­nė jo kor­ te­lė mi­ni­mi uni­ver­si­te­tas, ka­ted­ra, mies­to mu­zie­jus, trys ak­ty­viai vei­ kian­tys teat­rai. Mies­te or­ga­ni­zuo­ ja­mi me­no, ki­no, aust­rių fes­ti­va­liai, ge­le­ži­nio žmo­gaus var­žy­bos, vyks­ ta Šv. Pat­ri­ko die­nai skir­ti kau­kių pa­ra­dai, ki­ti įvai­rūs spor­ti­niai, kul­ tū­ri­niai ren­gi­niai. Štai Gol­vė­ju­je yra fi­ni­ša­vu­si gar­ sio­ji tarp­tau­ti­nė bu­ria­vi­mo re­ga­ta „Vol­vo Ocean Ra­ce“ – dėl ga­li­my­ bės 2014–2015 m. tap­ti jos uos­tu var­žė­si ir Klai­pė­da. Kal­vo­to rel­je­fo mies­te taip pat įreng­tas gol­fo aikš­ty­nas bei vei­kia pres­ti­ži­nis gol­fo klu­bas. Spor­tui tin­ka bet koks oras

Pa­mėg­tos Gol­vė­jaus gy­ven­to­jų poil­sio vie­tos – van­de­ny­no įlan­ kos pro­me­na­da, pa­plū­di­miai, ne­ di­de­lis, ta­čiau mie­las se­na­mies­tis, iš­puo­se­lė­tas mies­to par­kas su ke­ lio­mis fut­bo­lo aikš­tė­mis ir mo­der­ niu spor­to cent­ru. Be­je, spor­tas čia – at­ski­ra te­ma. Mies­tie­čiai mėgs­ta ak­ty­vų gy­ve­ ni­mo bū­dą ir su ma­lo­nu­mu spor­ tuo­ja. Nes­var­bu, koks ­bū­tų me­tų lai­kas ar oras, gat­vė­se vi­sa­da ga­ li iš­vys­ti „laks­tū­nų“. Nors ter­ mo­met­ro stul­pe­lis ir sie­kė 6–8

laips­nius aukš­čiau nu­lio, vis dėl­ to bu­vo kiek keis­to­ka ste­bė­ti, jog net vi­dur­žie­mį spor­to en­tu­zias­ tai ris­no­ja pli­ko­mis blauz­do­mis ir marš­ki­nė­liais trum­po­mis ran­ ko­vė­mis. Kad mies­tie­čiai pui­kiai už­si­ grū­di­nę, be to, yra ge­ri plau­ki­ kai, bu­vo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti ir tra­ di­ci­nia­me ka­lė­di­nia­me ren­gi­ny­je.

Kad ir koks ­bū­tų me­ tų lai­kas ar oras, gat­ vė­se vi­sa­da ga­li iš­ vys­ti „laks­tū­nų“. Net vi­dur­žie­mį to­kie en­ tu­zias­tai ris­no­ja pli­ ko­mis blauz­do­mis ir marš­ki­nė­liais trum­ po­mis ran­ko­vė­mis. Pir­mą­ją Ka­lė­dų die­ną Gol­vė­ju­je vy­ko kas­me­tis plau­ki­mas, ar vei­ kiau pa­si­pliuš­ke­ni­mas, po at­vi­ru dan­gu­mi, o jo me­tu bu­vo ren­ka­ mos lė­šos lab­da­rai. Ko ge­ro, Lie­tu­vo­je to­kia­me ren­ gi­ny­je at­si­ras­tų dau­giau smal­suo­ lių nei da­ly­vių. Tuo tar­pu Gol­vė­ju­je

At­rak­ci­ja: šal­tų At­lan­to ban­gų ne­pa­bū­gę tra­di­ci­nio ka­lė­di­nio plau­ki­mo da­ly­viai tryš­ko en­tu­ziaz­mu.

15

šeštADIENIS, sausio 4, 2014

vakarė

y­vy­bin­ga ir va­sa­rą, ir žie­mą

Ko­lo­ri­tas: ryš­kio­mis kont­ras­tin­go­mis spal­vo­mis nu­da­žy­ti Gol­vė­jaus

na­mu­kai pra­skaid­ri­na nuo­tai­ką net ir niū­riau­sią die­ną.

Įs­pū­din­ga: Mo­he­ro kli­fai pel­ny­tai va­di­na­mi gam­tos ste­buk­lu – rūs­čios uo­los už­bu­ria di­dy­be ir mo­nu­men­ta­lu­mu.

tra­di­ci­nis ka­lė­di­nis plau­ki­mas su­ trau­kia gau­sy­bę en­tu­zias­tų – sma­ giai nu­si­tei­kę mies­tie­čiai, pra­de­ dant vai­kais, jau­nuo­liais ir bai­giant gar­baus am­žiaus pi­lie­čiais, žings­ nia­vo į prie­plau­ką ne­ši­ni rankš­ luos­čiais ir ne­tru­kus nu­si­tei­kę nuo tramp­li­no pliūkš­te­lė­ti į šal­tas At­ lan­to ban­gas. Kaip pa­ty­rė Gol­vė­ju­je įsi­kū­rę Ais­tė ir Gin­tas, ai­riai la­bai bend­ ruo­me­niš­ki, so­cia­lūs, ak­ty­viai da­ ly­vau­ja įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se ir mo­ka ge­rai links­min­tis. Be to, anot lie­tu­vių, čia neįp­ras­ ta bi­čiu­lių kvies­tis į na­mus. Ai­riai pra­mo­gau­ja, su ki­tais su­si­ti­ki­nė­ ja pa­buo­se, nak­ti­niuo­se klu­buo­se, į ku­riuos žmo­nių su­si­ren­ka taip tirš­tai, jog vie­niems su ki­tais ten­ ka baks­no­tis al­kū­nė­mis. Pirk­ti dra­bu­žių – 6 val. ry­to

Su­tuok­ti­nių drau­gų ra­te – ne tik tau­tie­čiai, bet ir ai­riai. Po­ra pa­ty­rė, jog vie­tos gy­ven­to­jų po­žiū­ris į lie­ tu­vius pa­ma­žė­le kei­čia­si. Darbš­tūs, pa­rei­gin­gi emig­ran­tai už­si­tar­nau­ja ir ati­tin­ka­mą re­pu­ta­ci­ją, kai ku­rie jų sėk­min­gai ko­pia kar­je­ros laip­tais bei dir­ba kva­li­fi­kuo­tus dar­bus. Gol­vė­ju­je ga­li­ma iš­girs­ti kal­bant ne tik lie­tu­viš­kai, bet ir ru­siš­kai, len­kiš­kai, iš­vys­ti tiek juo­dao­džių,

tiek ry­tie­tiš­kų bruo­žų žmo­nių. Be­ je, čia įsi­kū­ru­si len­kų dias­po­ra – vie­na gau­siau­sių. Ta­čiau, pa­šne­ ko­vų pa­ste­bė­ji­mu, emig­ran­tai iš Len­ki­jos sve­čio­je ša­ly­je in­teg­ruo­ ja­si ne­no­riai, sten­gia­si bend­rau­ti tik su sa­vo tau­tie­čiais. At­vy­kė­liai iš sve­čių ša­lių įne­ šė nau­jų vė­jų ir į pre­ky­bos cent­rų asor­ti­men­tą. Lie­tu­viai čia jau ne­ sun­kiai ga­li įsi­gy­ti juo­dos duo­nos, kruo­pų, varš­kės sū­re­lių, gim­ti­nė­ je pa­ga­min­to alaus, pu­to­jan­čio vy­ no ar ki­tų mėgs­ta­mų mais­to pro­ duk­tų. Be abe­jo, šven­ti­niu lai­ko­tar­ piu Gol­vė­jaus, kaip ir ki­tų Ai­ri­jos mies­tų, gy­ven­to­jus džiu­gi­na svai­ gi­na­mos kai­nos. Kai ku­rios rū­bų par­duo­tu­vės iš anks­to pa­skel­bia apie įspū­din­gus iš­par­da­vi­mus – 50 pro­c. nuo­lai­da tai­ko­ma vi­soms be išim­ties pre­kėms. Tie­sa, į to­kius „sei­lus“ rei­kės ne­ pa­tin­gė­ti at­si­kel­ti 5 ar­ba 6 val. ry­to. Ir žiop­so­ti čia nė­ra ka­da –nukaino­ tos pre­kės iš­graibs­to­mos nė ne­si­ ma­tuo­jant, nes ne­ti­ku­sius daik­tus pir­kė­jai tu­ri ga­li­my­bę grą­žin­ti bei at­gau­ti su­mo­kė­tus pi­ni­gus. Ma­si­na di­din­gos uo­los

Net jei Gol­vė­ju­je tek­tų vie­šė­ ti vos ke­le­tą die­nų, ko ge­ro, bet

ku­ris jo gy­ven­to­jas bū­ti­nai pa­ tar­tų vie­ną jų skir­ti Mo­he­ro uo­ loms (kli­fams). Maž­daug 80 km iki jų ten­ka va­ žiuo­ti siau­ru vin­giuo­tu ke­liu, ta­ čiau ke­lio­nė ne­prailgs­ta, nes pa­ ke­liui ga­li­ma gro­žė­tis au­ten­tiš­kais Ai­ri­jos pro­vin­ci­jos pa­sta­tais, se­no­ vi­nė­mis pi­lai­tė­mis, ak­me­nų kal­vo­ mis bei sma­rag­di­niu At­lan­to rai­bu­ lia­vi­mu. Le­gen­do­mis api­pin­ti Mo­he­ ro kli­fai už­bu­ria sa­vo at­šiau­ru­mu, di­dy­be ir mo­nu­men­ta­lu­mu. Kle­ ro gra­fys­tės pa­jū­riu ši uo­lų sie­na drie­kia­si net 8 km. Tūs­tan­čiai tiek vie­ti­nių, tiek už­ sie­nio tu­ris­tų trokš­ta pa­si­gro­žė­ti įsta­biu gam­tos kū­ri­niu ir, ži­no­ma, įsiam­žin­ti tam­sių grės­min­gų uo­lų, į ku­rias dūž­ta ga­lin­gos van­de­ny­no ban­gos, fo­ne. „Mo­he­ro uo­los ne­tu­ri nie­ko švel­ naus: nei smė­lin­gų įlan­kė­lių pa­pė­ dė­je, nei žo­lė­tų šlai­tų, nei su­bti­ lių gė­lių iš­ky­šu­liuo­se. Tie­siog iš van­dens ky­la sta­ti di­din­ga 200 m aukš­čio sie­na ir, nors van­de­ny­nas ata­kuo­ja jos pa­grin­dą vė­jo ir ban­ gų ar­ti­le­ri­ja, re­gis, ji ga­li at­lai­ky­ti puo­li­mą per am­žius“, – taip vaiz­ din­gai Ai­ri­jos pa­si­di­džia­vi­mą pri­ sta­to ži­ny­nas „Di­die­ji pa­sau­lio ste­ buk­lai“.

Gy­vy­bė: šven­ti­nė­mis die­no­mis mies­tie­čiai ne­pra­lei­do pro­gos pra­siei­ti

po se­na­mies­čio par­duo­tu­vė­les ar ap­si­lan­ky­ti ka­vi­nu­kė­se.

Bui­tis: tvar­kin­gi ir iš­puo­se­lė­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lai dvel­kia ra­

my­be.

Li­nos Bie­liaus­kai­tės ir Ais­tės Že­kie­nės nuo­tr.

Gar­si­na aust­rių fes­ti­va­lis

gal­wayoys­ter­fest.com nuo­tr.

copegalway.ie nuotr. (kairėje)

Gol­vė­jaus aust­rių fes­ti­va­lio tra­di­ci­ja gy­ vuo­ja nuo 1954 m. Jo idė­ja ki­lo vie­nam šio mies­to vieš­bu­čio šei­mi­nin­kui. Pak­ vie­tęs švęs­ti rug­sė­jo pa­bai­go­je pra­si­de­ dan­čio aust­rių se­zo­no jis ti­kė­jo­si į tuo me­tu iš­tuš­tė­jan­tį vieš­bu­tį pri­vi­lio­ti dau­ giau sve­čių. Pir­mai­siais me­tais 34 sve­ čių su­lau­kęs ren­gi­nys šian­dien yra vie­ nas gar­siau­sių, po­pu­l ia­r iau­sių Ai­r i­jos fes­ti­va­lių. Ofi­cia­lie­ji jo ren­gi­niai, kaip ati­ da­ry­mo ir už­da­ry­mo va­ka­rė­liai ar aust­ rių de­g us­ta­ci­jos, yra mo­ka­m i. Ta­čiau

šven­tė to­mis die­no­mis jau­čia­me vi­sa­ me mies­te: mies­to gy­ven­to­jai ir sve­čiai ste­bi uos­to kran­ti­nė­je vyks­tan­čio ati­da­ ry­mo pa­ra­dą, vyks­ta gat­vių mu­zi­kan­tų pa­si­ro­dy­mai, o švie­žių aust­rių kvie­čia pa­ra­gau­ti vi­si res­to­ra­nė­liai. Azar­tiš­kiau­ sias fes­ti­va­lio ren­gi­nys – aust­rių ati­da­ri­ nė­ji­mo pa­sau­lio čem­pio­na­tas – ren­gia­ mas nuo 1968 m. Jo da­ly­viai var­žo­si, kas grei­čiau pei­liu ati­da­rys 30 aust­rių. Šio­se var­žy­bo­se da­ly­vau­ja pui­kiai šiuos įgū­ džius įval­dę įvai­rų ša­lių at­sto­vai.

16

šeštADIENIS, sausio 4, 2014

vakarė

Bat­siu­vę iš Ker­na­vės įkve

Įgu­do: D.Gri­go­nie­nė pa­gal ar­cheo­lo­gi­nius ra­di­nius at­ku­ria iš­kar­pas, pa­siu­va ana­lo­giš­kus ba­tus iš nau­jos odos, o kai ku­riuos vė­liau siu­va šiuo­lai­ki­niams žmo­nėms.

Ką da­ry­ti, jei neį­ma­no­ma ras­ti tin­ka­mų, pa­to­gių ba­tų už priei­na­mą kai­ną? Kad taip pa­si­siu­vus pačiam! Tai įma­no­ ma. Ker­na­viš­kę di­zai­ne­rę imtis ne­tra­di­ci­nės bat­siu­vys­tės įkvė­pė ar­cheo­lo­gi­niai ra­di­niai. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Ra­di­nys – odi­niai ba­te­liai

Ker­na­vė­je gy­ve­nan­ti Da­lia Gri­go­ nie­nė nuo paaug­lys­tės jau­tė silp­ ny­bę ava­ly­nei, nu­žiū­rė­da­vo, kas kuo avi, ir ža­vė­da­vo­si, kai pa­ma­ ty­da­vo ko­kius nors im­por­ti­nius, dai­liai pa­siū­tus ba­te­lius. Tada ji nė ne­sap­na­vo, kad po ke­lių de­šim­čių me­tų pa­ti taps bat­siu­ve. Mo­te­ris stu­di­ja­vo di­zai­ną tuo­ me­čia­me Kau­no Ste­po Žu­ko tai­ko­ mo­sios dai­lės tech­ni­ku­me Kau­ne ir Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je, tie­sa, su bat­siu­vys­te to ne­siejo. Bai­gu­si moks­lus ji įsi­dar­bi­no Vals­ty­bi­nio Ker­na­vės kul­tū­ri­nio re­zer­va­to di­ rek­ci­jo­je, ku­rios vie­na veik­los sri­ čių yra ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai. Ne­tie­sio­gi­nis są­ly­tis su ar­cheo­ lo­gi­ja ne­ti­kė­tai pa­stū­mė­jo D.Gri­ go­nie­nę prie nau­jo po­mė­gio, o po to ir veik­los – se­no­vi­nių ba­tų ama­

ti­nin­kys­tės. Ją ins­pi­ra­vo uni­ka­lus ra­di­nys. Maž­daug prieš dvy­li­ka me­tų mo­ters ko­le­gė ir drau­gė ar­cheo­lo­ gė Da­lia Vai­čiū­nie­nė iš­ka­sė XIII– XIV a. odi­nius ba­te­lius. Tą­kart pla­ čiai pa­skli­do ži­nia, kad ras­ti ge­rai iš­si­lai­kę vi­du­ram­žiš­ki že­mais au­ lais ba­tai. Šiam įvy­kiui ne­li­ko abe­ jin­ga ir di­zai­ne­rė Da­lia. Kuo avė­jo prieš 800 me­tų?

Ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­mų me­tu taip pat bu­vo ras­ta daug ki­tų odi­nių dir­bi­ nių de­ta­lių, už­mi­nu­sių mįs­lių. Ne vis­kas iš odos bu­vo ba­tai, tai ga­lė­jo bū­ti ir ki­ti odi­niai tuo­me­čių mies­ tie­čių reik­me­nys. Pra­mo­ni­nį di­zai­ną iš­ma­nan­ti D.Gri­go­nie­nė su ar­cheo­lo­ge D.Vai­ čiū­nie­ne sa­va­no­riš­kai ėmė ty­ri­nė­ti ras­tus ba­tus su aulais ir ki­tus odi­ nių dir­bi­nių li­ku­čius, nu­spren­dė pa­mė­gin­ti pa­siū­ti to­kius pat ba­te­ lius iš nau­jos odos.

Be­pi­gu per­siū­ti ba­tus, kai jie iš­ li­kę nė ne­sui­rę. Ta­čiau la­bai daž­ nai odi­nio dir­bi­nio li­ku­tis ne­bu­vo at­pa­žin­tas kaip ava­ly­nė. Di­zai­ne­ rei ma­gė­jo su­ži­no­ti, kuo dar avė­ jo mū­sų pro­tė­viai prieš 700–800 me­tų. Kar­tą D.Gri­go­nie­nė pa­ban­ dė pa­siū­ti, kaip spė­jo pa­ti, ras­tą vai­kiš­ką ba­tą aukš­tais au­lais, nors tuo me­tu dar ne­bu­vo tik­ra, kad pa­ gal iš­kar­pas su­siū­tas ga­mi­nys iš­ties yra skir­tas avė­ti.

Prieš akis tu­rė­da­ma odos lie­ka­ nų krū­vą, ji jas il­gai dė­lio­jo. „Kai pa­ma­čiau, kad sky­lu­tės su­si­tin­ka, pa­ju­tau šiur­pu­liu­kus“, – po­ty­rius pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė. „Su ko­le­ge Da­lia nu­sta­tė­me, kad tai ga­lė­jo bū­ti ba­tai. Re­konst­ra­vau ba­te­lius ir da­viau pa­ne­šio­ti kai­ my­nų mer­gai­tei – no­rė­jau ga­lu­ti­ nai įsi­ti­kin­ti, ar tik­rai tai ba­tas, nes bu­vo abe­jo­nių dėl ke­lių ba­to vie­ tų, odos per­tek­liaus ties kel­ti­mi, o prie­šin­go­je ba­to pu­sė­je siū­lė lin­ do po kul­nu. Be to, ne­ra­do­me pa­do. Eks­pe­ri­men­tas pa­si­tei­si­no, vė­liau ir res­tau­ra­to­riai pa­tvir­ti­no, kad tai ba­tas“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Apau­na fes­ti­va­lių da­ly­vius

Abi Da­lios – di­zai­ne­rė ir ar­cheo­ lo­gė – pri­klau­so eks­pe­ri­men­ti­nės ar­cheo­lo­gi­jos klu­bui „Pa­jau­ta“, ku­rio na­riai per gy­vo­sios ar­cheo­ lo­gi­jos die­nas avi vi­du­ram­žiš­kų mo­de­lių ba­tus. „Pa­ne­šio­jus tris fes­ti­va­lio die­nas, jų ne­si­no­ri nu­ siau­ti – ko­ja na­tū­ra­liai kvė­ puo­ja. Ži­no­ma, jie la­biau tin­ka­mi vaikš­čio­ ti žo­le, minkš­

tes­niu grun­tu. Ei­nant as­fal­tu, ba­tai grei­čiau nu­si­dė­vė­tų“, – pa­sa­ko­jo D.Gri­go­nie­nė. Įdo­mu tai, kad tą pa­tį apa­vą vi­ du­ram­žiais žmo­nės avė­jo ir žie­mą. Į apa­vą įdė­da­vo šiau­dų ar­ba vil­ nos, ko­jas ap­vy­nio­da­vo au­tais ir taip ne­su­šal­da­vo – ko­ji­nių tais lai­ kais ne­bu­vo. Be­je, tais lai­kais au­li­ nius ba­tus avė­jo tik vy­rai – luo­mas lei­do jiems tai da­ry­ti. Ker­na­vė­je ras­tuo­se odos ga­ba­lė­ liuo­se ma­to­mos ne tik tos sky­lu­tės, kur bu­vo de­ta­lių jun­gi­mo siū­lės. Ne bet kaip, o dai­liai iš­ba­dy­tos sky­lu­ tės liu­di­ja, kad ava­ly­nė – tiek mo­ te­riš­ka, tiek vy­riš­ka – bu­vo iš­siu­ vi­nė­ja­ma raš­tais. Ei­li­niai gy­ven­to­jai tais lai­kais ba­ tų, ku­riuos siu­vo bat­siu­viai, neį­ pir­ko ir avė­jo pa­čių rauk­to­mis na­ gi­nė­mis. Na­gi­nė rau­kia­ma iš vie­no odos ga­ba­lo. Ker­na­vė­je ras­tos na­ gi­nės yra pri­mi­ty­vaus ar­ba ažū­ri­ nio rau­ki­mo. D.Gri­go­nie­nė pa­brė­ žė, kad na­gi­nė – tai ne ava­ly­nė, o tik apa­vas. Ava­ly­nė tu­ri pa­dą, bat­vir­ šį. Ant dau­gu­mos ba­tų nė ne­bu­vo ma­ty­ti pa­do pri­siu­vi­mo žy­mių, nes sky­lė bu­vo du­ria­ma ne kiau­rai pa­dą, o už­ka­bi­nus tik da­lį pa­do odos. Eg­zis­ta­vo įvai­rios ma­dos

D.Gri­go­nie­nė ga­na tiks­liai re­ konst­ra­vo ne vie­ną ba­tą pa­gal ar­

17

šeštADIENIS, sausio 4, 2014

vakarė

e­pia vi­du­ram­žių ava­ly­nė Prak­tiš­ka: ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se bu­vo ras­tas spe­cia­lus įau­na­mas apa­

vas me­di­niu pa­du, sau­gan­tis odi­nius ba­tus nuo pur­vo; neat­me­ta­ma ga­ li­my­bė, kad to­kius ga­lė­jo ne­šio­ti ir Lie­tu­vos tur­tin­gie­ji.

Uni­ka­lūs: Ker­na­vė­je at­kas­ti itin ge­rai iš­si­lai­kę XIII–XIV a. au­li­nu­kai

eks­po­nuo­ja­mi mu­zie­ju­je.

Ma­da: Kau­ne ras­ti XVI a. re­ne­san­si­

niai ba­te­liai su dviem no­se­lė­mis bu­ vo va­di­na­mi lo­kio le­te­na, kar­vės snu­ kiu ar­ba an­ties sna­pu.

Puo­šy­ba: kai ku­rie ba­tai bu­vo siu­vi­nė­ti. Vie­ne­ti­niai: na­tū­ra­li oda, pri­ tai­ky­mas konk­ re­čiai ko­jai – D.Gri­go­nie­nės siu­va­mų ba­te­lių pra­na­šu­mai.

Ne­t i­ra­ž uo­j a: eks­po­zi­ci­nia­me D.Gri­go­nie­ Ne­su­dė­tin­ga: na­gi­nes iš vie­no odos ga­ba­lo ei­li­niai gy­ To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

cheo­lo­gi­nius ra­di­nius. „Au­ten­ tiš­kų ba­tų ne­pa­čiu­pi­nė­si – jie po stik­lais, o šiuos ga­li­ma ir iš­ban­dy­ ti“, – to­kio dar­bo pra­smę įvar­di­ jo bat­siu­vė. Pra­dė­ju­si gi­lin­tis į Ker­na­vės ar­ cheo­lo­gi­nius ra­di­nius, mo­te­ris do­ mė­jo­si ava­ly­nės is­to­ri­ja ir ki­tuo­se kraš­tuo­se. An­tai Eu­ro­po­je tuo me­ tu tur­tuo­liai avė­jo ba­tus itin smai­ lais ga­lais. „Bu­vo įpras­ta ba­tais de­monst­ ruo­ti sa­vo pa­dė­tį vi­suo­me­nė­je. Kuo žmo­gus tur­tin­ges­nis, tuo il­ ges­nė ba­tų no­sis. Ga­liau­siai priei­ ta prie to, kad no­sį tek­da­vo pri­riš­ ti prie ke­lio, nes bu­vo neį­ma­no­ma paei­ti. Lie­tu­vo­je ava­ly­nė smai­lė­jo, bet ne taip stip­riai“, – pa­ly­gi­no se­ no­vi­nės ava­ly­nės ži­no­vė. Kau­ne ar­cheo­lo­gų ras­tas ba­te­lis, pa­sak D.Gri­go­nie­nės, ro­do Lie­tu­ vo­je bu­vus re­ne­san­si­nių, XVI a. ba­tų ma­dą. To­kie ba­tai bu­vo va­ di­na­mi lo­kio le­te­na, kar­vės snu­kiu ar­ba an­ties sna­pu, nes ba­tų prie­kis ne siau­rė­ja, o pla­tė­ja ir tu­ri dvi už­ ries­tas no­se­les. Mo­ters eks­po­zi­ci­nia­me la­ga­mi­ nė­ly­je yra ba­te­lių, me­nan­čių vė­ les­nius lai­ko­tar­pius, pa­vyz­džiui, XVI a. Vie­na mo­te­riš­kų ba­te­ lių po­ra – su plat­for­ma, ku­ri pa­ ga­min­ta iš va­di­na­mo­sios kamš­ ti­nės me­džia­gos. Kamš­ti­nį pa­dą

ven­to­jai su­si­rauk­da­vo pa­tys.

ir anuo­met im­por­ta­vo iš Af­ri­kos, Por­tu­ga­li­jos. „No­rin­čių­jų to­kius ne­šio­ti šian­ dien bū­tų, bet ne­siu­vu – per daug dar­bo. To­kius ba­te­lius ga­lė­jo avė­ ti Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė“, – prie­lai­dą da­ro D.Gri­go­nie­nė.

Da­lia Gri­go­nie­nė:

Bu­vo įpras­ta ba­tais de­monst­ruo­ti sa­vo pa­dė­tį vi­suo­me­nė­ je. Kuo žmo­gus tur­tin­ ges­nis, tuo il­ges­nė ba­ tų no­sis. Ant as­fal­to – šiuo­lai­ki­nis pa­das

At­si­ran­da ne­ma­žai žmo­nių, ku­ rie, pa­si­ma­ta­vę vi­du­ram­žiš­kai pa­ siū­tus odi­nius ba­tus, trokš­ta avė­ ti to­kius kas­dien. At­siž­vel­giant į pa­gei­da­vi­mus ir ko­ją, D.Gri­go­nie­ nė pri­tai­ko ori­gi­na­lų vi­du­ram­žiš­ką mo­de­lį, kar­tais imp­ro­vi­zuo­ja, su­ jun­gia ke­lis se­no­vi­nius mo­de­lius. Daug kam im­po­nuo­ja eu­ro­pie­tiš­ ki vi­du­ram­žiš­ki ba­tai, kai ku­riuos mo­de­lius ga­li­ma at­pa­žin­ti šiuo­lai­ ki­nių ba­tų ga­my­bo­je. Ker­na­viš­kė siu­va to­kius ba­tus tik iš na­tū­ra­lios odos ir tik ran­ko­

nės la­ga­mi­nė­ly­je yra vai­kiš­kų ir ki­tų vi­dur­ am­žius me­nan­čių ba­te­lių, ku­rie skir­ti tik pa­ ro­dy­ti.

mis, ne­nau­do­ja jo­kių kli­jų ar ma­ ši­nų. Vie­nin­te­lė nau­jo­vė – siū­lai. Vie­to­j li­ni­nių ji ren­ka­si sin­te­ti­ nius, nes jie il­giau lai­ko. Jei už­sa­ ko­vas pri­myg­ti­nai rei­ka­lau­ja na­ tū­ra­laus pluoš­to siū­lo, mo­te­ris šį no­rą iš­pil­do. Tie­sa, D.Gri­go­nie­nės ava­ly­nės už­sa­ko­vams, no­rin­tiems avė­ti jos siūtais ba­tais mies­te, ten­ka nuei­ti pas bat­siu­vį ir pri­si­kli­juo­ti šiuo­lai­ ki­nį pa­dą, nes odi­nis ant šiuo­lai­ki­ nio grin­di­nio il­gai ne­lai­kys. Be to, vi­du­ram­žiš­ki ba­tai yra be pa­kul­nės. Jei rei­kia, šiuo­lai­ki­ nis bat­siu­vys ir ją ga­li su­for­muo­ti, nes šian­die­nių žmo­nių pė­dos prie jų pri­pra­tu­sios. Į ba­tus taip pat ga­ li­ma dė­ti įvai­rius su­pi­na­to­rius ar vel­ti­nio vid­pa­džius, ku­rie su­tei­kia pė­dai rei­ka­lin­gus iš­lin­ki­mus. „Kai siu­vi konk­re­čiam žmo­gui, ma­tuo­ji ko­ją, kel­tį, pri­tai­kai ba­tus konk­re­čiai jam. Ko­ja to­kiuo­se ba­ tuo­se kvė­puo­ja, net ir karš­čiau­sią die­ną ko­jos bū­na vė­sios. Ge­riau­sia, kai oda ne­la­kuo­ta, ta­da ge­riau kvė­ puo­ja. Ži­no­ma, svei­kiau­sia – na­ tū­ra­liai rau­gi­nta oda, bet jos kai­ na dvi­gu­bai di­des­nė“, – sa­vo ba­tų pra­na­šu­mus var­di­jo mo­te­ris. D.Gri­go­nie­nė juo­kia­si, kad jai tin­ka po­sa­kis „bat­siu­vys be ba­tų“. „Vie­nus au­li­nius ba­tus pa­si­siu­vau, bet pa­do­va­no­jau. Pa­si­siū­ti sau ki­tų

ne­pri­si­ruo­šiu“, – pri­si­pa­ži­no pa­ šne­ko­vė. Tie­sa, jos siū­tą ava­ly­nę mie­lai avi šei­mos na­riai.

Komentaras

Lai­ko ne vie­nus me­tus

Siū­ti ba­tus ran­ko­mis rei­kia ne tik iš­ma­ny­mo, kruopš­tu­mo, bet ir fi­ zi­nės jė­gos. Iš pra­džių odo­je yla išduriamos sky­lu­tės, ta­da siu­va­ ma. Kai rei­kia ba­tą iš­vers­ti, Da­ lia ne­re­tai pra­šo šei­mos vy­rų pa­ gal­bos. Pa­keis­ti dar­bą siu­vi­mo ma­ši­na neį­ma­no­ma – ran­ko­mis siū­tų vi­ du­ram­žiš­kų ba­tų siū­lės ki­to­kios nei da­bar. Jei jau yra pa­reng­tos ba­ to de­ta­lių iš­kar­pos, po­rą ba­tų su­ siū­ti už­trun­ka apie dvi tris dar­bo die­nas. Jei tam lie­ka tik va­ka­rai, dar­bas ga­li už­si­tęs­ti sa­vai­tę. Bat­siu­vė pa­ti­ki­no, kad jos ava­ ly­nė ne­vie­na­die­nė. Kai ku­rie is­ to­ri­nės ka­ry­bos, eks­pe­ri­men­ti­nės ar­cheo­lo­gi­jos klu­bų at­sto­vai tais pa­čiais jos siū­tais ba­tais avi jau 8– 10 me­tų. D.Gri­go­nie­nės tei­gi­mu, yra ir dau­giau žmo­nių, siu­van­čių se­no­ vi­nius ba­tus, ta­čiau ne vi­si į tai įnin­ka, nes tai sun­kus, daug kant­ ry­bės rei­ka­lau­jan­tis dar­bas. Pa­ti Da­lia mėgaujasi kiek­vie­nu nau­jai re­konst­ruo­ja­mu se­no­vi­niu ba­tu, vie­ne­ti­ne ava­ly­ne apau­da­ma šiuo­ lai­ki­nes da­mas.

Da­lia Vai­čiū­nie­nė

Vals­ty­bi­n io Ker­na­vės kul­t ū­r i­n io re­zer­va­to di­rek­ci­jos Ar­cheo­lo­g i­jos ir is­to­r i­jos mu­z ie­jaus sky­r iaus ve­dė­ja

X

III–XIV a. – Ker­na­vės kles­ tė­ji­mo lai­ko­tar­pis. Kad tai bu­vo ama­ti­nin­k ų mies­tas, tuo­me­tis eko­no­mi­nis ir po­ li­ti­nis Lie­tu­vos cent­ras, liu­di­ja įvai­rūs ar­cheo­lo­gi­niai ra­di­niai. 1998–2001 m. at­liekant ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus ras­ti itin ge­rai iš­si­lai­kę tuo­me­čio mies­tie­čio ba­tai. Tie­sa, au­ga­li­nės kil­mės siū­lai jau bu­vo su­ny­kę, o or­ga­ni­nės me­džia­gos la­bai ge­rai iš­li­ko, nes grun­te vy­rau­ja drėg­mė, są­na­šos, nė­ra kon­tak­to su oru. Pa­va­sa­rį srau­nus upe­lio van­duo pa­plo­ vė šlai­tą, iš jo iš­lin­do gy­vu­lių kau­lai, ke­ ra­mi­kos šu­kės. Tuo­met šio­je vie­to­je at­ lik­ti ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai. Yra ver­si­ja, kad prie upe­lio gal­būt gy­ve­no odi­nin­ kas – meist­ras ar­ba odos dir­bė­jas, nes ras­ta daug odi­nių dir­bi­nių frag­men­tų. Ka­dan­gi iš­dir­bant odas sklis­da­vo ne­ ma­lo­nūs kva­pai, ma­no­ma, odi­nin­kai gy­ve­no ato­kiau nuo mies­to.

18

šeštADIENIS, sausio 4, 2014

vakarė horoskopai.diena.lt

Astrologinė prognozė sausio 4–10 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šeštadienį būsite nusiteikę draugystės ryšiams ir mei­ lei, bet vakare ir sekmadienį jau norėsite ramybės vienumoje. Tu­ rite teisę ilsėtis, svajoti ir siekti įgyvendinti svajones. Kitą savaitę pradėsite ramūs, tylūs, bet nuo an­ tradienio jau būsite linkę rizikuoti, agresyviai lieti emocijas. Tuo gali­ te nemaloniai nustebinti aplinki­ nius. Reikėtų siekti kompromiso, prisitaikyti. Galite turėti rūpesčių dėl neišspręstų nuosavybės klausi­ mų, komercinių susitarimų. Verslo susitikimai, kurie įvyks, veikiausiai nenuvils.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Šį savaitgalį galite daug nu­ veikti kartu su partneriu, sutuoktiniu. Galbūt kažkas bus pertvarkoma namuose, ūkyje, tai­ soma, perkama, parduodama ar pan. Tik neužsimokite per daug – reikia objektyviai vertinti savo gali­ mybes. Kita savaitė paskatins kur­ ti naujus planus, pažers įspūdžių. Stiprės noras bėgti nuo kasdieny­ bės, veršitės bendrauti su nepa­ žįstamais veikėjais. Nerizikuokite, antraip jums gali tekti atsakyti už dalykus, kurie nuo jūsų tiesiogiai nepriklauso. Verčiau nenuklyskite nuo teisingo kelio.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį bet kokie užsiė­ mimai teiks pasitenkinimą, jei jie nekels emocinės įtampos. Malonu bus pabendrauti su drau­ gais ir viskas klostysis gerai, jeigu tik neįsižeisite dėl jų pastabų ar pa­ tarimų. Kitą savaitę patirsite įvairių peripetijų asmeninių santykių arba kūrybos srityje. Būsite kupini mei­ lės vilčių, noro flirtuoti, pramogau­ ti. Skirkite dėmesio vaikams. Pra­ vartu ieškoti galimybės įsidarbinti ar pakeisti darbą, gydytis ir stiprin­ ti sveikatą, rūpintis įvaizdžiu, higi­ ena. Teks nemažai kalbėti apie dar­ bą, ūkinius reikalus. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį neblogai sek­ sis komerciniai, nuomos reikalai. Kažkuo gali nustebinti jums neabejingas asmuo. Į jo pa­ siūlymą reikės atsakyti ilgai ne­ galvojant. Neblogai būtų išvykti į trumpą kelionę, susitikti su gi­ minaičiais. Nuo antradienio padi­ dėjęs emocinis jautrumas trukdys sklandžiai tvarkyti susikaupusius reikalus, atsispirti spaudimui. Jei jūsų siekiams nepritaria šeimos nariai, pagalvokite apie jų nerimo priežastis, pasikalbėkite. Periodo pabaiga nebloga meilei, pramo­ goms, sportui ir užsiėmimams su vaikais, jų lavinimui. JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį nenustygsite vie­ toje, išlaidausite. Numato­ ma kažkas įdomaus, tad eikite į vie­ šą renginį arba pasikvieskite draugų į svečius, paskirkite pasimatymą. Nuo pirmadienio pravartu kar­ tu su kitais suinteresuotais asme­ nimis apsvarstyti, ką ir kaip keti­ nate daryti dalykinėje, finansinėje srityse. Darbe, versle reikėtų elg­ tis atsargiai, nes lengva susikom­ promituoti. Aplink jus gali sukiotis įtartini asmenys. Sveikata lengvai pažeidžiama. Periodo gale palanku tvarkyti piniginius reikalus. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalio dienomis ga­ li iškilti su mokslu ar ke­ lione susijusių klausimų. Tai pa­ reikalaus pastangų. Jei įmanoma, pamirškite varginamus reikalus ir tiesiog pailsėkite. Metas trumpam pakeisti gyvenimo ritmą. Kitą sa­ vaitę nestigs įspūdžių ir galimybių pasireikšti. Viliojami pasiūlymai nenukris iš dangaus, o bus užsi­ dirbti. Kolektyviniame susibūrime, renginyje jus gali nudžiuginti žais­ mingas flirtas, aplinkinių dėmesys. Seksis užsiimti ir slaptais reikalais. Stenkitės išsaugoti paslaptis. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį aktyvi bus jūsų vaizduotės ir proto veikla. Palankus metas turiningam laisva­ laikiui, kelionei ar ekskursijai, rea­ liam ir internetiniam bendravimui su pasauliu. Gausite įdomios in­ formacijos, kuri labai pravers atei­ tyje. Kitą savaitę laukia buvimas viešumoje, šurmulys. Galbūt teks tartis dėl oficialių pokalbių, inter­ viu. Atidžiau dirbkite ir nesitrau­ kite nuo tikslo. Net jei labai įgriso pareigos ir viską norisi mesti, pa­ sistenkite laiku ir pareigingai at­ likti įsipareigojimus. Neatsisaky­ kite siūlomo pasimatymo.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį būsite linkę tęs­ ti nesudėtingus buities dar­ bus, kartu svajosite apie romantiką, malonumus. Galite nerūpestingai išlaidauti, vilioti priešingos lyties atstovus. Galbūt gausite intriguo­ jamą pasiūlymą iš neabejingo jums gerbėjo. Turėsite padirbėti, jei esa­ te susiję su pramogų verslu. Ki­ ta savaitė turėtų atnešti užmojų, susijusių su darbu, gyvenimo bū­ du, įvaizdžiu. Turbūt nepavyks iš­ vengti kritikos. Neverta paskubo­ mis griauti to, ką šiuo metu turite. Tausokite sveikatą ir partnerystės santykius.

šuo­ja.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ro­man­tiš­kos šven­tės Ak­to­rė Char­li­ze The­ron iš­pro­vo­ ka­vo gan­dus apie nau­ją ro­ma­ną su Sea­nu Pen­nu – abu „Os­ka­rų“ lau­rea­tai ato­sto­ga­vo Ha­va­juo­se ir kar­tu su­ti­ko Nau­juo­sius me­tus.

Jie­du bu­vo nu­fo­tog­ra­fuo­ti be­ siil­sin­tys pa­plū­di­my­je, taip pat plau­kio­jo bang­len­tė­mis ne­to­li 53 me­tų ak­to­riaus ato­sto­gų na­ mo. Vie­nas liu­dy­to­jas Niu­jor­ko laik­raš­čiui „Dai­ly News“ sa­kė, kad ak­to­riai at­ro­dė „la­bai ar­ti­ mi“ vie­nas ki­tam ir ge­rai be­si­

Savaitgalį pasireikš dideli poreikiai, išlaidumas arba manysite, kad per daug sau leidžia jūsų antroji pusė. Santykiai kom­ plikuosis, jeigu mėginsite siekti to, kas jums nepriklauso, arba trukdy­ site kitam išreikšti save. Kitą savai­ tę jūsų asmeninis gyvenimas ims labai rūpėti aplinkiniams arba tie­ siog reikės labiau derintis prie kitų žmonių interesų. Bus keblumų, jei­ gu mėginsite tartis dėl paskolos ar pan. Atsargiau su svetimomis ver­ tybėmis, nesugadinkite. Neabejo­ tinai seksis meilės srityje. Šį savaitgalį galvą suksite dėl romantiško pasimaty­ mo, pramoginio renginio, pasipuo­ šimo ir pan. Daug reikšmės teiksi­ te išvaizdai, stiliui. Nesinervinkite dėl smulkmenų, nes svarbiausia yra gerai nusiteikti. Labiau sau­ gokite sveikatą ir reputaciją. Kita savaitė žada pasikeitimų asmeni­ nių santykių srityje. Galbūt jums į akis bus išsakyta tai, ko nenorėjote girdėti. O gal jūs išliesite slopintus jausmus, mintis. Tai turės vienokių ar kitokių padarinių. Regis, kils rū­ pesčių dėl finansinių reikalų.

Po­zi­ci­ja: 38-erių Ch.The­ron sa­vo as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo ak­tua­li­jų nea­fi­

jau­čian­tys vie­nas ki­to drau­gi­jo­je. Gan­dus apie ro­ma­ną jie dar la­biau pa­kurs­tė tre­čia­die­nį, kai tuo pa­čiu lėk­tu­vu grį­žo į Los An­dže­lą, nors ven­gė drau­ge pa­kliū­ti į fo­toob­jek­ ty­vų aki­ra­tį ir iš oro uos­to iš­vy­ko at­ski­rai. Ch.The­ron anks­čiau bu­vo sie­ ja­ma su „Šei­mos bi­čo“ kū­rė­ ju Set­hu MacFarlane‘u, o S.Pen­ nas bu­vo ve­dęs Ma­don­ną ir da­bar nau­jai su­si­ža­dė­ju­sią ak­to­rę Ro­ bin Wright, be to, su­si­ti­ki­nė­jo su Scar­lett Jo­hans­son.

At­sip­ra­šė pra­ban­giai VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį labai jautriai re­ aguosite į bet kokį nedrau­ gišką gestą, žodį. Patirsite įtampą, jei teks organizuoti renginį, pra­ mogą ar pan. Regis, būsite verčia­ mi rūpestingai elgtis su pinigais, atsakingai žiūrėti į savo pareigas ir pažadus. Nuo pirmadienio aktua­ lūs bus pinigų, nuosavybės klau­ simai, verslo reikalai. Be to, gana aktyviai imsitės reikalų, susijusių su mokslu, informacija, reklama, komercija. Tikėtinas pokalbis apie kelionę. Nuo ketvirtadienio dau­ giau dėmesio pareikalaus šeima.

Ho­li­vu­do ak­to­rius Shia La­beou­fas ra­šy­to­jo Da­nie­lio Clo­we­so at­si­pra­ šė nu­sam­dęs lėk­tu­vą, ku­ris dan­gu­ je virš Los An­dže­lo dū­mais iš­ra­šė jo ži­nu­tę.

„Trans­for­me­rių“ žvaigž­dė ne­se­ niai bu­vo ap­kal­ti­na nu­pla­gi­ja­vu­si D.Clo­we­so ko­mik­sų kny­gą „Džas­ ti­nas M.Dei­mie­nas“ trum­pa­me fil­me „Ho­var­das Kan­tu­ras“, ku­rį re­ži­sa­vo. Vė­liau Sh.La­Beou­fas at­si­ pra­šė už tai, kad ne­nu­ro­dė tos kny­ gos kaip sa­vo įkvė­pi­mo šal­ti­nio. Twit­ter.com jis ra­šė: „Ne­ga­ liu at­si­pra­šy­ti pa­kan­ka­mai. Vi­sa­ da gai­lė­siuo­si, kad taip nu­ti­ko. Pa­ si­ti­kė­ji­mas sun­kiai pel­no­mas, o aš tai su­jau­kiau. Po­ne Clo­we­sai, ga­liu tik pra­šy­ti jū­sų, kad ma­no at­si­pra­

šy­mą ver­tin­tu­mė­te kaip vie­ną pa­ ko­pą sie­kiant iš­tai­sy­ti šį ne­su­sip­ra­ ti­mą tarp mū­sų. Aš at­si­pra­šau“. O šią sa­vai­tę ak­to­rius „Twit­ter“ pa­skel­bė, jog nu­sam­dė spe­cia­lų lėk­tu­vą, kad šis dar ir dan­gu­je už­ ra­šy­tų jo at­si­pra­šy­mą. Jis įdė­jo 8 km il­gio at­si­pra­šy­mo nuo­trau­ką, ku­rio­je ma­ty­ti už­ra­šas: „At­sip­ra­ šau, Da­nie­li Clo­we­sai“. Lėk­tu­vą iš­nuo­mo­ju­sios kom­pa­ ni­jos bo­sai už­ra­šo nuo­trau­ką pa­ skel­bė ir sa­vo „Twit­ter“ pa­sky­ro­ je, kur pri­ra­šė: „Shia La­Beou­fas Los An­dže­le at­si­pra­šo Da­nie­lio Clo­we­so pa­si­telk­da­mas mū­sų ra­ šy­mo dan­gu­je ko­man­dą! 5 my­lių il­gio at­si­pra­šy­mas. Tai di­de­lis at­ si­pra­šy­mas!“ „Klai­pė­dos“, BNS inf.

ŽU­VYS (02 20–03 20)

Galite patirti įdomių išgy­ venimų, kurie vienaip ar kitaip bus susiję su menais, medi­ cina ar mistika. Norėsis jaukumo. Galite išleisti nemažą sumą dizai­ no, komforto, grožio prekėms ar­ ba vaistams. Regis, neatsispirsite norui lepinti vaikus, augintinius. Kitą savaitę naudokitės palankio­ mis progomis, jei norite užsidirbti, gauti lengvatą ar paramą. Tik ne­ skaičiuokite svetimų pinigų ir ne­ kenkite kitiems. Galite išprovo­ kuoti nuotykius, smagią avantiūrą. Per tai įmanomos ne itin malonūs Sidonija padariniai.

Mastai: Sh.LaBeoufas ne tik viešai pripažino savo klaidą, bet ir pasi-

rinko originalų būdą už tai paprašyti atleidimo.

„Scanpix“ nuotr.

M@<E@EK<C@J [`\eiX k`j BcX`gĜ[fj i\^`fe\# ` \`j`Xek`j

G@ID8;@<E@8@J

G`idX[`\e`f gi\eld\iXkfj bX`eX d\kXdj Å

(') ,(

Gi\eld\iXkfj bX`eX - dĜe% Å Gi\eld\iXkfj bX`eX * dĜe% Å

-'

Ck

Ck

Ck

\ kX[`\e`f gi\eld\iXkfj bX`eX d\kXdj Å

.)

Ck

>pm\eXd\ BcX`gĜ[fa\% JbX`kfd\ ØBcX`gĜ[ĕÇ% L j`gi\eld\ilfk` ^Xc`k\1 BcX`gĜ[fj i\[XbZ`afj jbpi`lfj\ KX`bfj gi% -(# G: Ø8bifgfc`jÇ `i EXlafaf Jf[f ^% (8# ØB Z\ekiXjÇ% @e]fidXZ`aX k\c% / +- *0. .(*%

20

šeštadienis, sausio 4, 2014

sportas M.Solopova grįžo į Lietuvą

J.Sinicai įplyšo čiurnos raištis

„Lietuvos rytas“ – pajėgesnis

Marina Solopova, pastaraisiais metais žaidusi Turkijoje, grįžo į Lietuvą. Buvusi „Lemminkainen“ krepšininkė atstovaus „Kibirkšties-Viči“ komandai. 23-ejų klaipėdietė su sostinės penketuku pasirašė sutartį iki sezono pabaigos. M.Solopova galės debiutuoti kitos savaitės rungtynėse su Kauno r. „Sirenų“ ekipa.

Po to, kai susižeidė Arnas Butkevičius, į „Neptūną“ buvo pakviestas Justinas Sinica. Tačiau ir šį žaidėją ištiko nelaimė – per rungtynes Maskvoje su CSKA ekipa jis patyrė traumą. Komandos draugai net išnešė žaidėją iš aikštės. Tapo žinoma, kad J.Sinicai įplyšo čiurnos raištis, todėl negalės žaisti 2–6 savaites.

Vakar Klaipėdoje Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes žaidė „Neptūnas“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Susitikimą 88:79 laimėjo sostinės krepšininkai. Uostamiesčio ekipai tai buvo trečioji nesėkmė per aštuonerias rungtynes. Vilniečiai, laimėję visas aštuonias kovas, yra LKL lyderiai.

Absoliučiai geriausi – klaipėdiečiai Česlovas Kavarza Klaipėdos sunkiaatlečiai siautė Latvijoje, Duobelėje, vykusiame tarptautiniame turnyre. Absoliučiu nugalėtoju pagal Sinklerio sistemą tarp vyrų tapo Algimantas Trajanauskas. Tarp jaunimo iki 20 metų pirmavo Sergejus Lichovojus.

Vyrų grupėje savo svorio kategorijose pirmąsias vietas užėmė Tomas Li-čin-chajus (iki 85 kg),

Sergejus Smirnovas (iki 94 kg) ir S.Lichovojus (iki 105 kg). Antras buvo A.Trajanauskas, trečias – Andrius Užkuraitis. Itin daug klaipėdiečių šventė pergales arba buvo prizininkai jaunučių varžybose. O svorio iki 41 kg grupėje mūsų sunkiaatlečiai užėmė visą sportininkų apdovanojimo pakylą. Pirmi Latvijoje buvo Deividas Rudaitis, Deividas Survila, Povilas Valskis ir Vincentas Songaila.

Klaipėdiečiai – prizininkai Vieta, atletas, svorio grupė, Jaunučiai 1. D.Rudaitis (iki 33 kg) 1. D.Survila (iki 41 kg) 1. P.Valskis (iki 45 kg) 1. V.Songaila (iki 50 kg) 2. M.Riepšas (iki 41 kg) 2. R.Vaseris (iki 50 kg) 2. J.Čadovičius (per 50 kg) 3. M.Žukauskas (iki 41 kg) 3. D.Balsas (iki45 kg) 3. D.Galdikas (per 50 kg) Vyrai 1. T.Li-čin-chajus (iki 85 kg) 1. S.Smirnovas (iki 94 kg) 1. S.Lichovojus (iki 105 kg) 2. A.Trajanauskas (iki 105 kg) 3. A.Užkuraitis (iki 105 kg)

rovimas, stūmimas, dvikovė 22 kg 40 kg 55 kg 44 kg 27 kg 40 kg 65 kg 20 kg 34 kg 62 kg

28 kg 55 kg 67 kg 53 kg 34 kg 52 kg 80 kg 30 kg 42 kg 70 kg

50 kg 95 kg 122 kg 97 kg 61 kg 92 kg 145 kg 50 kg 76 kg 132 kg

135 kg 146 kg 160 kg 150 kg 142 kg

160 kg 180 kg, 200 kg 180 kg 165 kg

295 kg 326 kg 360 kg 330 kg 307 kg

Dosnumas: turnyro organizatoriai taip pat apdovanojo geriausius komandų žaidėjus.

Jaunųjų rankininkų kovos Klaipėdoje buvo surengtas jaunųjų rankininkų, gimusių 1997–1998 metais, turnyras treneriui Regimantui Avižoniui atminti. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Dėl tradicinių A.Avižonio taurių ir prizų, kuriuos įsteigė „Viesulo“ sporto centras bei žmona Genovaitė Avižonienė, varžėsi penkios mergaičių ir šešios berniukų komandos iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos. Mergaičių varžybose pirmąją vietą užėmė Klaipėdos „Vie-

sulo“ komanda, treniruojama Auksuolės Stropienės. Kitas dvi vietas užėmė viešnios iš Baltarusijos: šios šalies merginų rinktinė ir Gardino „Gorodničianka“. Už prizininkių trejeto liko Kauno ir Alytaus rankininkės. Klaipėdietės nesunkiai įveikė visas varžoves: kaunietes – 29:15, Gardino žaidėjas – 22:10, alytiškes – 28:20 ir baltaruses – 26:20.

Tarp vaikinų, rungtyniavusių rato sistema, nugalėtojas ir prizininkai nebuvo žinomi iki paskutiniųjų rungtynių. Pirmąją vietą užėmė Kauno „SM-Gajos“ ekipa, surinkusi 7 taškus. Po 6 taškus pelnė trys septynetukai: Alytaus SRC, Gardino „Kronun“ ir Klaipėdos „Viesulas97“. Tokia tvarka komandos ir išsirikiavo. Penkti liko Klaipėdos „Viesulo98“ žaidėjai (3 taškai), paskutiniai – Liepojos (Latvija) rajono „Vainode“ rankininkai (2). „Viesulo-97“ vaikinai įveikė metais jaunesnius draugus 23:20, latvius 27:26 ir baltarusius 26:23, tačiau suklupo žaisdami su alytiškiais 23:29 ir kauniečiais 26:28.

Turime stipriausią stalo tenisininką Česlovas Kavarza Stalo tenisininkas Alfredas Udra išlieka geriausiu Lietuvoje. Tai klaipėdietis du kartus įrodė varžybose Kaune.

Stipruolis: S.Lichovojus Latvijos turnyre kėlė sunkiausias štangas.

„Top-12“ varžybose pergalių siekė devyni pagal reitingą pajėgiausi Lietuvos vyrai, du jauniai ir vienas Lietuvos stalo teniso asociacijos pakviestas žaidėjas. Mamos ir trenerės Indros Udrienės ugdomas A.Udra įveikė visus varžovus, o lemiamoje kovoje palaužė mažeikiškį Arnoldą Domeiką. Trečias liko šilutiškis Matas Vilkas.

Netrukus vyko turnyras „Kaunas open“, kuriame klaipėdietis vėl tapo nugalėtoju. A.Udra pusfinalyje 3:0 įveikė daugkartinį Lietuvos čempioną Gintautą Juchną iš Vilniaus, o finale tokiu pat rezultatu nugalėjo panevėžietį Valdą Martinkų. Anot I.Udrienės, pergalės džiugina, tačiau laukia dar svarbesnės varžybos – Lietuvos suaugusiųjų čempionatas. Jam reikia labai intensyviai ruoštis. Nenuostabu, kad A.Udra išvyko į treniruočių stovyklą Vokietijoje, kurioje kiekvieną dieną šešias valandas vyks treniruotės.

Meistriškumas: A.Udra pasta-

ruoju metu Lietuvoje vėl skina pergales.

Orai

Šiandien palis, vietomis galima šlapdriba. Temperatūra bus 3–5 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį bus nuo 0 iki 1 laipsnio šalčio, pajūryje – iki 2 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 3–6 laipsnių šilumos. Dieną vėl prognozuojamas lietus. Lietingi orai išsilaikys ir kitos savaitės pradžioje, galima šlapdriba, tačiau atšalimas neprognozuojamas.

Šiandien, sausio 4 d.

+4

+6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+3

Panevėžys

+3

Utena

+4

9.04 16.14 7.10

4-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 362 dienos Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+4

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +7 Brazilija +29 Briuselis +10 Dublinas +5 Kairas +18 Keiptaunas +24 Kopenhaga +6

kokteilis Do­va­nos tu­ri po­teks­tę

Kaunas Londonas +9 Madridas +10 Maskva –1 Minskas +2 Niujorkas –5 Oslas +5 Paryžius +11 Pekinas +3

Praha +8 Ryga +5 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas +4 Tel Avivas +18 Tokijas +10 Varšuva +7

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Per Ka­lė­das ir Nau­juo­sius me­tus vie­ ni ki­tiems do­va­no­jo­me do­va­nas. Vi­so­ kias – bran­gias ir pi­gias, ma­žas ir di­de­ les, kuk­lias ir pra­ban­gias.

Vilnius

Marijampolė

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+6

+4

+3

9

+4

+5

+6

+5

9

+4

+4

+3

+4

8

pirmadienį

1643 m. gi­mė gra­vi­ta­ci­jos dės­n io at­ra­dė­jas, ang­lų moks­li­nin­kas se­ras Isaa­cas New­to­nas. Mi­rė 1727 m. 1785 m. gi­mė vo­kie­čių fi­ lo­lo­gas, tau­to­sa­ki­nin­kas Ja­co­bas Grim­mas. Jis su bro­liu nuo 1805 m. rin­ko pa­sa­kas ir sak­mes, ku­ rios vi­s a­me pa­s au­ly­je ži­no­mos kaip bro­lių „Gri­ mų pa­sa­kos“. J.Gri­mas mi­rė 1863 m. Ber­ly­ne. 1809 m. gi­mė raš­to ak­ lie­siems iš­ra­dė­jas pran­ cū­zas Loui­sas Brail­lis.

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Čes­ka (man tai ge­riau ma­ža ir plo­na šim­to li­tų ku­piū­ra nei di­de­lė mo­li­nė va­za)

Pa­jū­ry­je – dar vie­na sa­vai­tė be žie­mos ženk­lų. Nors Nau­jų­jų nak­tį ir su­lauk­ta šal­tu­ko, si­nop­ ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad atei­nan­ čią sa­vai­tę vėl vy­raus ru­de­niš­ ki orai. Tem­pe­ra­tū­ra ne­kris že­ miau nu­lio, o mies­tą tal­žys pa­ vo­jin­gas vė­jas.

Šis sa­vait­ga­lis ir vi­sa atei­nan­ti sa­ vai­tė ža­da­ma de­be­suo­ta, bet, kaip

Arimantas, Arimantė, Benedikta, Hermas, Malvina, Milius, Titas.

1998 m. įvy­ko Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ki­mų ant­ ra­sis tu­ras. Pre­zi­den­tu, nu­ga­lė­jęs tei­si­nin­ką Ar­ tū­rą Pau­laus­ką, bu­vo iš­ rink­tas Ame­ri­kos lie­tu­ vis Val­das Adam­kus.

Pa­jū­ry­je – vis dar ru­duo

Orai: sa­vait­ga­lį ir vi­są atei­nan­čią sa­vai­tę uos­ta­mies­tį tal­žys stip­rus vė­jas ir merks lie­tus.

„Pa­do­va­no­jo ka­ro­lius, kad už­si­ka­bin­ čiau už vi­nies ir nu­si­suk­čiau gal­vą“. „Pa­do­va­no­jo ba­te­lius že­mais kul­nais – nu­ta­rė ma­ne pa­že­min­ti“. „Pa­do­va­no­jo ba­te­lius aukš­tais kul­nais – no­ri, kad iš­si­suk­čiau ko­jas“. „At­v i­r u­ke pa­ra­šė, kad lau­kė ma­nęs vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, – užuo­mi­na, jog pa­vė­la­vau į pa­si­ma­ty­mą. Pa­do­va­no­jo man va­zą, kad ne­ž i­no­čiau, kur ją pa­ sta­ty­ti ir pul­čiau į gi­lią dep­re­si­ją“. „Pa­do­va­no­jo skait­me­n i­n į fo­toa­pa­ra­ tą, kad iš­pro­tė­čiau stu­di­juo­da­ma inst­ ruk­ci­ją“.

+3

Alytus

Vardai

sausiO 4-ąją

rytoj

Mes, vy­rai, kaž­kaip ne­su­reikš­mi­na­me do­va­nų. Gau­na­me – ge­rai, ne­gau­na­me – ne­de­juo­ja­me. O štai mo­te­rys, pa­si­ro­ do, į do­va­nas žiū­ri įta­riai. Tai išaiš­kė­jo, kai „Kok­tei­liui“ pa­te­ko mo­ters min­čių rin­ki­nys apie vy­rų do­va­nas. „Pa­do­va­no­jo kny­gą – užuo­mi­na, kad aš kvai­la“. „Pa­do­va­no­jo dvi kny­gas – užuo­mi­na, kad aš kvai­la ir ma­no ma­ma kvai­la“. „Pa­do­va­no­jo ke­l ia­la­pį į Mal­dy­v us, kad iš­va­ž iuo­čiau, o jis su­si­t i­k i­nė­t ų su mei­lu­že“. „Pak­vie­tė į ka­zi­no, nes kvai­lėms vi­suo­ met se­ka­si“. „Pa­do­va­no­j o plau­k ų džio­v in­t u­vą tam, kad vo­n io­je elekt­ros sro­vė nu­ trenk­tų“. „Pa­do­va­no­jo kaž­kie­no skulp­tū­rą – ne­ ži­no­mo man au­to­r iaus, kad ne­ga­lė­ čiau pri­si­min­ti jo var­do ir pa­pa­sa­ko­ti sa­vo drau­gėms apie do­va­ną“.

+3

+4

ir iki šiol, iš de­be­sų lei­sis ne leng­ vos snai­gės, o sun­kūs lie­taus la­šai. Tik pir­ma­die­nį lie­tus ap­rims, ta­ čiau jau nuo ant­ra­die­nio vėl tu­rė­tų įsi­smar­kau­ti. „Pir­ma­die­nis vei­kiau­siai bus kiek ra­mes­nis, ta­čiau net ir ta­da ga­li pa­ si­tai­ky­ti vie­nas ki­tas la­šas“, – sa­kė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys. Atei­nan­čią sa­vai­tę pūs 7–12 m/s stip­ru­mo vė­jas. Kas­dien jis tik stip­rės ir bus gū­sin­gas. Gū­siuo­se

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jau nuo pat sa­vai­tės pra­džios vė­jas įsi­bė­gės iki 17 m/s. „Vė­jas bus gū­sin­gas ir itin stip­rus. Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad vė­jas, ku­ris sie­kia 15 m/s, yra lai­ko­mas pa­vo­jin­ gu. Ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tu­me su­lauk­ti ir stip­res­nio“, – in­for­ma­vo L.Pakš­tys. Pa­si­tin­kant 2014 m. pa­si­ro­dęs šal­tu­kas, pa­na­šu, vėl ap­lei­džia uos­ ta­mies­tį. Atei­nan­čią sa­vai­tę tem­ pe­ra­tū­ra že­miau nu­lio ne­nuk­ris. Die­no­mis lau­kia­ma 2–5 laips­nių ši­lu­mos, o nak­tį apie 0–3 laips­nius ši­lu­mos.

2010 m. Los An­dže­le ras­ ta ne­gy­va aud­rin­gu gy­ve­ ni­mu gar­s ė­ju­s i 30-me­tė Ca­sey John­son – svei­ka­ tos prie­žiū­ros ir var­to­ji­mo pre­kių im­pe­ri­jos „John­son and John­son“ pa­vel­dė­to­ja. 2010 m. šei­chas Mo­ham­ ma­das bin Ras­hed alMak­tou­m as, Du­b a­j aus val­do­vas ir JAE prem­ je­ras, ofi­c ia­l iai ati­da­rė aukš­č iau­s ią pa­s au­ly­j e pa­sta­tą „Burj Kha­li­fa“.160 aukš­t ų dan­go­rai­ž is yra ma­to­mas iš už 95 km.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti gy­va­tes – per­spė­ji­mas apie gre­sian­čias blo­gy­bes, iš­da­vys­tes, ap­ ga­vys­tes, li­gas ir su­k ty­bes, ku­rių rei­ kia sau­go­tis. Sap­ne ma­ty­ti prieš sa­ve grės­min­gą gy­va­tę, bet praei­ti jos ne­pa­lies­tam, reiš­ kia, jog iš­veng­si­te pink­lių, ku­rias kaž­ kas jums rez­ga. Sap­ne ma­ty­ti ma­žas gy­va­tė­les reiš­ kia ap­kal­bas, gė­dą. Sap­ne už­min­ti ant gy­va­tės – ne­ri­ mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad su gy­va­tė­mis žai­ džia vai­kai, va­di­na­si, teks at­skir­ti drau­ gus nuo prie­šų. Jei sap­ne gir­di­te, kaip šnypš­čia gy­va­ tė, tai reiš­kia grės­mę, pa­vo­jų. Jei sap­ne gau­do­te gy­va­tę, va­di­na­si, ra­si­te išei­tį iš sun­kios pa­dė­ties. Jei sap­nuo­ja­te, kad jums įgė­lė gy­va­ tė – prie­šai pa­kenks jū­sų dar­bui, už­siė­ mi­mui. Jei sap­ne re­gi­te, kad gy­va­tės ge­lia ki­ tiems, va­di­na­si, nu­skriau­si­te ne­kal­tą. Jei sap­nuo­ja­te, kad už­mu­ša­te gy­va­ tę – pa­da­ry­si­te vis­ką, kad pa­siek­tu­mė­ te sa­vo tiks­lą. Sap­ne pra­ry­ti gy­va­tę reiš­kia ne­tei­ sin­go, pa­vo­jin­go gy­ve­ni­mo ke­l io pa­ si­r in­k i­mą, ku­r ia­me ly­dės ne­sėk­mės ir klas­ta. Sap­ne ma­ty­ti an­gį reiš­kia neiš­ti­ki­ mus, ap­si­me­tė­lius drau­gus. Jei an­gis sap­ne jums įkan­do, tai reiš­ kia kan­čias ir sko­las, ku­rios ne­tru­kus pri­ves prie žlu­gi­mo. Sap­nuo­ti per žo­lę šliau­žian­čią an­gį reiš­kia my­li­mų­jų ne­tek­tis.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.