2014 01 06 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, sausio 6, 2014

www.kl.lt

3 (19 904)

=6?:.162;6@ @.B@6 < # !

13

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Uostas iĹĄsiverstĹł be

Neiť­siÄ—­mu­siĹł lei­di­mo sto­vÄ—­ti vai­ruo­to­jĹł lau­kia bau­dos.

Miestas 5p.

DidĹžiulÄ—s salos supylimas ties Melnrage, „Baltmax“ uosto ÄŻrengimas atviroje jĹŤroje deĹĄimtmetÄŻ kaitina aistras, o grupei protestuojanÄ?iĹł jĹł netgi sukrovÄ— po litinÄŻ kapitalÄ….

Pro­fe­so­rius E.Ra­Ä?ius apie Ĺ iau­rÄ—s Kau­ka­zÄ….

2014-ai­siais uos­te ti­ki­ma­si ko­ky­bi­nio ťuo­lio.

Pasaulis 17p.

Ĺ iandien priedas

Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

Atsiliekame nuo

O reikia, atrodytĹł, nedaug – 3–4 krantiniĹł, ties kurio mis rĹł gylis, kur priplauk bĹŤtĹł 17 mettĹł ntys 15,5 metro grimz laivai, turilÄ™. pÄ—dos uoste prie kran Dabar Klaiti gyliai yra 14,5 metro. niĹł didĹžiausi Kai kuriais atvejais prie tĹł krantiniĹł gali laivus, kuriĹł grimzlÄ— ma ĹĄvartuoti ď Ž PaieĹĄkos: QN ON_ aV [Ă› B\` a\ QV _RX 13,2 metro. PV W\` cN Q\ cf OĂ› O_N[ Kaimyniniai Mu QV [N ]YN [b` XNV] VNb gos (Talinas), _V [R` b\` a\ X_N[ Ventspilio uostai aV [R` ]_V aNV Xf aV  /NYa tokias krantines ZNe• YNV cNZ` ]_VVZ bos kanalÄ… tarp mo turi, Rygoje jos sta aV lo galvuÄ?iĹł nuo tomos. KlaipÄ—naujĹł krantiniĹł. Klai dabartiniĹł 15 iki 17 dos uostininkai pri CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ metrĹł, o ÄŻplaupÄ—dos valstypaŞįsta, kad per V\ [b\ a_ binio jĹŤrĹł uosto di koje – nuo 15,5 iki pastaruosius metus rekcijos genera17,5 metro. tuĹĄtiems ginlinis direktorius Ä?ams Lietuvoje bu Pakoregavus laivĹł Arvydas Vaitkus vo prarasta labai KlaipÄ—dos uostÄ… kam plaukimo ÄŻ jau buvo uĹžsiminÄ™s, daug laiko. kad toli nuo pÄ…, prie ĹĄiau- mies rinio molo iĹĄ jĹŤros KlaipÄ—dos uoste pusÄ—s galima to to esanÄ?iose pietinÄ—se uosiĹĄky tas klausimas – kur la papras- suformuoti papil teritorijose ateity domÄ… teritorije galima bĹŤtĹł ÄŻrengti kelias jÄ…, krauti ir rinkoje pa krantines, ties ku ÄŻrengti keletÄ… nau klausĹł krovinÄŻ – riomis bĹŤtĹł 17 jĹł krantiniĹł. ak Ir prie dalies jĹł, ir mens anglis. metrĹł gylis? Atsa prie dabartiniĹł kymas yra – to1–4 krantiniĹł, o kias krantines gali gal net ir dar gima ÄŻrengti ir daĹ eimininkiĹĄkas liau uoste galÄ—tĹł bĹŤ bartiniame uoste. poĹžiĹŤris ti 17 metrĹł gyTik norint tai Planai pertvarkyti lis iĹĄkasus iki jĹł to padaryti, reikia iĹĄ KlaipÄ—dos uoskio esmÄ—s pertvarbos kanalÄ…. 17 met gylio laivy- to ĹĄiaurinÄ™ ir pietinÄ™ kyti ne tik KlaipÄ— dos uosto ĹĄiaurida rĹł gylis galÄ—tĹł brangiai. Kiek konk lis kainuotĹł driektis ir tolyn nÄ™, bet ir pietinÄ™ ÄŻ uostÄ…. KaĹžkada dalis. re niekas neskaiÄ?iavo. Ä?iai, kol kas buvo svarstoma, kad TaÄ?iau tai bĹŤnÄ… „Baltmax“ kran bent po vie- tĹł nepalyginamai pi „Baltmax“ – dabar giau nei statytiniame uoste tinÄ™ galÄ—tĹł tuti naujÄ… uostÄ… jĹŤro rÄ—ti ne tik ĹĄiaurinÄ—s VizijÄ… apie tai, kas je ties turÄ—tĹł bĹŤti peruos nijos, bet ir pietinÄ—s, to kompa- kirsti miĹĄkus privaĹžia BĹŤtinge ir Arvydas Vaitkus: tvarkoma, pateikÄ— vimo keliams KlaipÄ—dos valskaip „Bega“, ir Aidas VaiĹĄnoras: „KlaipÄ—dos Smel geleĹžinkeliams. Taip tybinio jĹŤrĹł uosto tė“ ir „BiriĹł krodirekcijos infpat tai bĹŤtĹł Nedarant invazi nepalyginamai pi viniĹł terminalas“. rastruktĹŤros direk jos giau 2013 metais Vyriautoriumi pradÄ—jÄ™s ponijos tarptautinio nei pagal Ja- ÄŻ miesto plotus, bĹŤdirbti Algirdas Ka Tam, kad KlaipÄ—dos bendradarbiamarauskas. uoste bĹŤtĹł vimo sybÄ— pripaĹžino galima gilinti iki SiĹŤlymas toks: agentĹŤros (JICA) 17 metrĹł, reikÄ—tĹł KlaiÄŻ jĹŤrÄ… pratÄ™ssiĹŤlymÄ… jĹŤ- tĹł galimybÄ— iĹĄvystyroje ties Melnrage koreguoti vandens ti tiek pietinÄŻ, tiek pÄ—dos uostÄ… vals ÄŻrengti pusantro ti ne tik naft tÄ—kmÄ™ iĹĄ KurĹĄiaurinÄŻ molus, tybios ir jos kilometro ilgio ir ĹĄiĹł mariĹł, o sykiu „uĹžlenkti“ jĹł galus, 700 metrĹł plo- pro ir iĹĄtiesinti laivĹł nÄ—s reikĹĄmÄ—s stra duktĹł, bet ir biriĹł dens patekimÄ… ÄŻ jas. sĹŤraus van- Ä?io salÄ…. plaukimo ÄŻ KlaipÄ— tedos giniu objektu ir Svarbiausia, kad nÄ™, pasukant 11 laips uostÄ… vedliSiĹŤlomas varian tas – uĹždaryti nauniĹł, praplatindabartinio kroviniĹł krovÄ…, pratÄ™uosto pritaikymo pratakÄ… iĹĄ KurĹĄiĹł ti ĹĄÄŻ kanalÄ… nuo 150 jasis teritorijĹł pla 17 metrĹł gyliui siant kran mariĹł ties Smeliki 200 metrĹł, o darbai ypaÄ? nekris tines. SvarnatÄ—s pusiasaliu. Tuo iĹĄorÄ—je – iki 250 met tĹł met uĹž KiaulÄ—s rĹł. Sustiprinus vimo ÄŻstatymas darytĹł tik klaipÄ—die ÄŻ akis. UĹžsi- biausia, iĹĄsprÄ™s Nugaros suforma dabartinius molus, atvevus Ä?iĹł tume pagilinti laivyria teritorijas bĹŤtĹł ÄŻreng papildomas ta mas ap Ĺžval gi nis taip mÄ—gs- didĹžiu palankesnes sÄ…lÄ™ „KlaipÄ—dos ta ir nemaĹžai ĹĄiau rinis molas. lygas tokiems naft

JAV pla­Ä?iai nu­skam­ bÄ—­ju­sio­je 3 mln. do­le­riĹł ver­tÄ—s va­ gys­Ä?iĹł is­to­ri­jo­je mi­ ni­mas klai­pÄ—­die­tÄ—s Auť­ros Bau­Şins­kai­ tÄ—s var­das bei pa­ var­dÄ—. Ati­tin­ka ir gi­ mi­mo me­tai, mÄ—­ nuo, die­na. Ta­Ä?iau lie­tu­vÄ— vel­tui mÄ—­ gi­na tei­sÄ—­sau­gÄ… pri­vers­ti iť­siaiť­ kin­ti, kas pa­vo­gÄ— jos ta­pa­ty­bÄ™ ir uŞ­ sie­ny­je pa­da­rÄ— di­ de­lio at­gar­sio su­lau­ ku­sÄŻ nu­si­kal­ti­mÄ….

15

os“ problemą.

tams vystyti.

objek-

Kaina 1,30 Lt

„Jei va­do­vau­si­mÄ—s to­kiu po­Şiō­riu, tai pa­vo­jin­ga yra ir gy­ven­ti.“ Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Via­Ä?es­la­vas Ti­to­vas ra­do ar­gu­men­tÄ… Ĺžmo­nÄ—ms, ku­rie tei­gia, kad pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nÄ—s – pa­vo­jin­gos.

6p.

Me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—: star­tas Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Dien­rať­tis „Klai­pÄ—­da“ jau dvy­lik­tÄ… kar­tÄ… kvie­Ä?ia rink­ti la­biau­siai uos­ ta­mies­Ä?iui bei jo bend­ruo­me­nei nu­si­pel­niu­siÄ… mo­te­rÄŻ ir skel­bia Me­ tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—s rin­ki­mĹł pra­dĹžiÄ…. Ver­tĹł ti­tu­lo – daug

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Su­ta­po as­mens duo­me­nys?

4

tis

kaimynĹł

DaugybÄ— studijĹł, ilgi ginÄ?ai, kaltinimai, naujĹł uos tĹł paiĹĄymai teritorijose, kur jĹł neÄŻ mano „pravalgė“ pinigus, ma statyti, bet rezultatĹł nedavÄ—. Lietu va kaip neturÄ—jo, taip ir neturi nÄ— vie nos uosto krantinÄ—s, turinÄ?ios to kÄŻ gy tĹł ĹĄvartuotis didĹžiau lÄŻ, kad galÄ—si ÄŻ Baltijos jĹŤrÄ… galintys ÄŻplaukti laivai, vadinami „Baltmax“.

Ali­bi – sve­ti­mas var­das

Ĺ iuo me­tu jau su­tuok­ti­nio pa­var­ dÄ™ tu­rin­ti mo­te­ris dien­rať­Ä?iui pri­ si­pa­Şi­no, kad jau­Ä?ia­si la­bai pra­stai dÄ—l JAV links­niuo­ja­mos jos mer­ gau­ti­nÄ—s pa­var­dÄ—s, ku­ri gal­bĹŤt jau yra ÄŻtrauk­ta ÄŻ nu­si­kal­tÄ—­ liĹł sÄ…­ra­ťÄ….

„japonĹłâ€œ salos

„„Ope­ra­ci­ja: dÄ—l mi­li­jo­ni­nÄ—s afe­ros JAV su­lai­ky­tĹł ro­mĹł gau­jos is­to­ri­ja per­nai at­si­dō­rÄ— dau­ge­lio laik­rať­Ä?iĹł pir­

muo­siuo­se pus­la­piuo­se.

„www.dai­ly­mail.co.uk“ nuo­tr.

Kaip tei­gÄ— dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ— Mo­ ni­ka Sal­to­nÄ—, pa­gerb­ti ir ypa­tin­ gu dÄ—­me­siu ap­do­va­no­ti iť­skir­ti­nÄ™ mies­to at­sto­vÄ™ jau ta­po gra­Şia tra­ di­ci­ja, ku­ri kas­met su­si­lau­kia ak­ty­ vaus mies­to bend­ruo­me­nÄ—s dÄ—­me­ sio ir pa­lai­ky­mo. „Me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—­mis jau ti­tu­ luo­ta 11 Ĺža­viĹł, veik­liĹł ir mies­tui nu­si­pel­niu­siĹł mo­te­rĹł. Ĺ ÄŻ gra­Şų bō­rÄŻ no­ri­me pa­pil­dy­ti dar vie­na lai­min­ gÄ…­ja. Klai­pÄ—­da – ypa­tin­gas mies­tas, ku­ria­me gau­su ĹĄio var­do ver­tĹł as­me­ny­biĹł.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMai

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 2p.

2

2

pirmadienis, sausio 6, 2014

miestas

Me­tų klai­pė­die­tė: star­tas 1

Kas­met klai­pė­die­čiai pa­ siū­lo dau­gy­bę lai­mė­ji­mo nu­si­pel­niu­sių kan­di­da­čių, – kal­bė­jo M.Sal­to­nė. Jos tei­gi­mu, iš­skir­ti sa­vo fa­vo­ri­tę ir nuo­mo­nę dėl ver­čiau­sios Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­lo pa­reikš­ti tu­rė­tų ne tik pa­vie­niai mies­tie­čiai, bet ir or­ga­ni­za­ci­jos, įmo­nės, bend­ ruo­me­nės. Rin­ki­me iš­skir­ti­nes as­me­ny­bes

Įver­ti­ni­mas: per­nai Me­tų klai­pė­die­te bu­vo ti­tu­luo­ta do­ku­men­ti­nių fil­

mų kū­rė­ja ir fi­lant­ro­pė D. Kanc­le­ry­tė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ti­kiu, kad šis gra­žus sie­kis ga­li su­ vie­ny­ti dau­gy­bę žmo­nių. Be­lie­ka ti­ kė­tis gy­ven­to­jų ak­ty­vu­mo ir ini­cia­ ty­vos“, – tei­gė rin­ko­da­ros pro­jek­tų

va­do­vė. Pa­sak jos, klai­pė­die­čiai ga­ li siū­ly­ti ir rink­ti mo­te­ris ne tik už pro­fe­si­nę veik­lą, bet ir už nu­veik­tus dar­bus mies­to la­bui, pa­gal­bą ar­ti­ mie­siems ir ne­pa­žįs­ta­mie­siems ar­ ba už žmo­giš­ką­sias sa­vy­bes. „Pre­ten­den­tės tu­ri bū­ti veik­lios, ak­ty­vios ir my­li­mos mies­to bend­ ruo­me­nės na­rės, ku­rioms ne­sve­ti­ ma ini­cia­ty­va, rū­pes­tis ir mo­te­riš­ ku­mas“, – pri­mi­nė M.Sal­to­nė. Ga­li siū­ly­ti vi­si

Pre­ten­den­tes nuo šian­dien iki sau­ sio 20 d. ga­li siū­ly­ti vi­si mies­tie­čiai.

Rin­ki­mus or­ga­ni­zuo­jan­ti dien­raš­ čio „Klai­pė­da“ ko­man­da pra­šo ne tik pra­neš­ti ga­li­mos kan­di­da­tės pa­ var­dę, pa­rei­gas, bet ir mo­ty­vą, ko­ dėl bū­tent ji ver­ta gar­bin­go ti­tu­lo. Siū­ly­mus ga­li­ma at­siųs­ti laiš­ kais ad­re­su Nau­jo­jo So­do g.1A ar­ba į „Klai­pė­dos“ sky­rių PC „Ak­ro­po­ lis“, Tai­kos pr. 61, Klai­pė­da. Sa­vo nuo­mo­nes ga­li­te iš­sa­ky­ti ir in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je www.kl.lt. Nuo sau­sio 21-osios iki va­sa­rio 4 d. iš pa­siū­ly­to są­ra­šo skai­ty­to­jai ga­lės rink­ti tra­di­ci­nį sep­ty­ne­tu­ką mo­te­rų, ku­rios ir pre­ten­duos į Me­

Pre­ten­den­tės tu­ri bū­ ti veik­lios, ak­ty­vios ir my­li­mos mies­to bend­ruo­me­nės na­ rės, ku­rioms ne­sve­ti­ ma ini­cia­ty­va, rū­pes­ tis ir mo­te­riš­ku­mas.

tų klai­pė­die­tės var­dą. Sep­ty­ne­tu­ kas bus pa­skelb­tas va­sa­rio 5-ąją, o į jį pa­te­ku­sios mo­te­rys bus pri­sta­ ty­tos dien­raš­čio pus­la­piuo­se va­sa­ rio 6–17 d. Nuo va­sa­rio 18 iki ko­vo 5 d. kvie­si­me mies­tie­čius ati­duo­ ti sa­vo bal­sus už tą, ku­ri, jų nuo­ mo­ne, ver­čiau­sia Me­tų klai­pė­die­ tės ti­tu­lo. Kaip jau ta­po įpras­ta, rin­ki­mų kul­mi­na­ci­ja – Me­tų klai­pė­die­tės pa­skel­bi­mo, iš­kil­min­go pa­ger­bi­mo ir ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ja įvyks Tarp­tau­ti­nės mo­ters die­nos iš­va­ ka­rė­se ko­vo 7 d.

Iš­rink­tos Me­tų klai­pė­die­tės Pir­mą­ja Me­tų klai­pė­die­te 2003-iai­

siais ta­po spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ va­do­vė Skais­tu­tė Idze­le­ vi­čie­nė. 2004-ai­siais šį gar­bų ti­tu­lą pel­nė Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė. Tre­čią­ja Me­tų klai­pė­die­te pa­skelb­

ta 2005-ųjų pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių Atė­nuo­se čem­pio­nė, „Vy­tu­rio“ vi­du­ ri­nės mo­kyk­los kū­no kul­tū­ros mo­ ky­to­ja Al­do­na Gri­ga­liū­nie­nė. 2006-ai­siais dau­giau­sia bal­sų klai­

pė­die­čiai ati­da­vė Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jaus di­rek­to­rei Ol­gai Ža­lie­nei. 2007 m. Me­tų klai­pė­die­te ti­tu­luo­

ta Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė. 2008-ai­siais rin­kė­jai sa­vo sim­pa­ti­

jas sky­rė M.Maž­vy­do mo­kyk­los pra­ di­nių kla­sių mo­ky­to­jai Ža­ne­tai Nor­ ku­vie­nei – dau­gia­vai­kei ma­mai, au­ gi­nan­čiai tris sa­vus ir tris glo­bo­ja­mus vai­kus. 2009-ai­siais Me­tų klai­pė­die­tės re­

ga­li­jos įteik­tos Klai­pė­dos pi­lies džia­ zo fes­ti­va­lio va­do­vei In­gai Grub­liaus­ kie­nei. 2010 m. klai­pė­die­čiai dau­giau­sia bal­sų ati­da­vė uos­ta­mies­čio vers­li­ nin­kei Ni­jo­lei Han­sen. 2011-ai­siais gau­siau­sio klai­pė­die­ čių pa­lai­ky­mo su­si­lau­kė vers­li­nin­ kė, fi­lant­ro­pė Lo­re­ta Bo­sie­nė. 2012-ai­siais Me­tų klai­pė­die­te ta­po ju­ve­ly­rė Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go. Per­nai Me­tų klai­pė­die­te bu­vo ti­tu­ luo­ta do­ku­men­ti­nių fil­mų kū­rė­ja ir fi­ lant­ro­pė Da­lia Kanc­le­ry­tė.

3

pirmadienis, sausio 6, 2014

miestas Rink­si­me me­tų kny­gą

Siau­tė­jo smur­tau­to­jai

Sta­čia­ti­kių Ka­lė­dos

Šian­dien 16 val. uos­ta­mies­čio vie­šo­ji bib­lio­te­ka Me­no sky­ riu­je (J.Ja­no­nio g. 9) pa­skelbs 8-ųjų Klai­pė­dos me­tų kny­gos rin­ki­mų pra­džią, lei­dė­jai pri­ sta­tys kon­kur­se da­ly­vau­sian­ čias per­nai pa­jū­ry­je iš­leis­tas kny­gas. Ku­ri taps po­pu­lia­riau­ sia ir gra­žiau­sia, paaiš­kės va­ sa­rio 14 d.

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je siau­tė­jo smur­tau­jan­tys vy­rai. Pa­rei­gū­nams te­ko izo­liuo­ti net 9 as­me­nis. Du iš jų areš­ti­nę už­da­ ry­ti penk­ta­die­nį, dar 7 vy­rai už gro­tų at­si­dū­rė šeš­ta­die­nį. Vi­si jie į areš­ti­nę pa­kliu­vo dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Įta­ria­ma, kad na­muo­se jie skriau­dė sa­vo ar­ti­ muo­sius.

Šian­dien ka­ta­li­kai šven­čia Tri­ jų ka­ra­lių ap­si­reiš­ki­mą – žie­mos šven­čių pa­baig­tu­ves. O sta­čia­ti­ kiai, ku­rie te­be­nau­do­ja Ju­li­jaus ka­len­do­rių, va­ka­re sės prie Kū­čių sta­lo. Sta­čia­ti­kiai Ka­lė­das šven­ čia sau­sio 7 d., o ne gruo­džio 25 d. Ka­len­do­riaus ir lai­ko skai­čia­vi­ me or­to­dok­sai re­mia­si apaš­ta­lų lai­kais vy­ra­vu­sia tra­di­ci­ja.

Mies­to gat­ves re­mon­tuos ki­taip

Dienos telegrafas Spek­t ak­l is. Šian­d ien 12 val. Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­k ul­te­to Mo­ko­ma­ja­me teat­re (K.Do­ne­lai­č io g. 4) bus ro­do­ma tra­g i­ko­me­d i­ja pa­ gal A.Sla­povs­k io pje­sę „Nuo rau­do­ nos žiur­kės iki ža­l ios žvaigž­dės“. Re­ ži­sie­rė Jus­t i­na Ju­ko­ny­tė. Kon­fe­ren­ci­ja. Šian­d ien 13 val. sa­v i­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, Lie­pų g. 11, 201 kab. vyks spau­dos kon­fe­ren­ci­ja. Pa­ro­da. Šian­d ien 17.30 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­lio­te­kos III aukš­to ho­le vyks fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dos „Iš mei­lės tė­čiui“, skir­tos pro­sta­tos vė­ž io pre­ven­ci­jai, ati­da­r y­mas. Ren­g i­n io me­t u mu­z i­ kuos Ug­nė Da­nie­lė Rei­ka­lai­tė (Lie­tu­ va) ir Woj­te­kas Le­wan­dows­k is (Len­ ki­ja). Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi šei­mos mei­le al­suo­jan­tys gar­sių Lie­tu­vos tė­ čių po­r tre­tai, su­k ur­t i ne ma­ž iau gar­ sių fo­to­me­n i­n in­k ų. Pa­ro­da veiks iki va­sa­r io 2 d. At­m i­n i­m as. Lie­t u­vos pa­š tas pir­ muo­ju 2014 me­tais iš­lei­d žia­mu pa­ što ženk­lu pa­m i­nė­jo lie­t u­v ių li­te­ra­ tū­ros pra­d i­n in­ko, poe­to Kris­t i­jo­no Do­ne­lai­č io 300-ųjų gi­m i­mo me­t i­ nių su­kak­t į. Apy­var­to­je pa­što ženk­ las pa­si­ro­dė sau­sio 4 d.

Uos­ta­mies­čio val­džia ke­ti­na iš­ban­dy­ti nau­ją gat­vių re­mon­ta­vi­mo bū­dą. Tei­gia­ ma, kad taip at­nau­jin­ti gat­ves bus pi­giau ir grei­čiau. Nau­jo­viš­kai re­mon­tuo­jant gat­ ves bus pa­nau­do­tas ir se­nas as­fal­tas.

Dan­ga: mies­to gat­vė­se dau­gė­ja pro­vė­žų – ypač jo­mis iš­va­go­tas Jū­

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

ri­nin­kų pro­spek­tas.

Ne­rei­kės už­da­ry­ti gat­vės

Nau­ju bū­du ga­li bū­ti re­mon­tuo­ja­ mos ke­lio pro­vė­žos, siū­lės, pail­gos duo­bės ar ply­šiai. Tai yra grei­tas gat­vių re­mon­tas. Spe­cia­li tech­ni­ka va­žiuos ten, kur drie­kia­si pro­vė­žos. Tai­kant šį me­to­dą, pa­žeis­tos gat­vės zo­nos pa­vir­šius yra pa­šil­do­mas inf­ra­rau­ do­nai­siais spin­du­liais iki 150 laips­ nių tem­pe­ra­tū­ros. Se­na pa­šil­dy­ta as­fal­to ma­sė fre­ zuo­ja­ma iki rei­kia­mo gy­lio – dau­ giau­sia 4 cm. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­ rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, gat­ vei re­mon­tuo­ti pa­nau­do­ja­mas se­na­sis as­fal­tas, nau­jo įmai­šo­ma tik 30 pro­c. Be to, jis pa­klo­ja­mas iš kar­to. „Šis bū­das la­bai efek­ty­vus, nes rei­kia re­mon­tuo­ti tik pro­vė­žas. Be to, gat­vės ne­bū­ti­na už­da­ry­ti. Tech­ ni­ka dir­ba vie­no­je juos­to­je, o ki­ta ga­li va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liai. Sut­var­ ky­ta gat­vės da­li­mi trans­por­to prie­ mo­nės jau ga­li ju­dė­ti po 3 val.“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius.

Liud­vi­kas Dū­da:

Mi­nė­tas me­to­das yra vie­nas efek­ty­viau­sių, ša­li­nant pro­vė­žas. Be to, jis nė­ra toks skau­ dus fi­nan­siš­kai, kaip vi­sos ke­lio dan­gos at­ nau­ji­ni­mas.

Gat­vės 1 kv. m re­mon­tas kai­nuo­ja apie 35 li­tus. Tvar­ko­mą dan­gą ga­ li­ma su­stip­rin­ti, už­pi­lant skal­de­lės su bi­tu­mu. Tai at­siei­na pa­pil­do­mai 12 li­tų už kv. m. L.Dū­dos tei­gi­mu, duo­bės 1 kv. m už­tai­sy­mas įpras­tu bū­du kai­nuo­ja 70 li­tų. „Nau­ja­sis gat­vių re­mon­to bū­das ne tik grei­tas, bet ir ge­ro­kai pi­ges­ nis nei anks­tes­nis. Taip tvar­kant gat­ves ne­lie­ka ir jo­kių siū­lių vie­to­ se, kur su­re­mon­tuo­tas plo­tas jun­ gia­si su se­ną­ja dan­ga“, – tei­gė va­ do­vas. Di­rek­to­rius tvir­ti­no, kad nau­juo­ ju bū­du pa­klo­ta dan­ga yra ko­ky­biš­ ka. Tuo jis įsi­ti­ki­no Suo­mi­jo­je. „Koks il­gaam­žiš­ku­mas, sun­ku pa­sa­ky­ti. Jis pri­klau­so nuo daug fak­to­rių. Di­džiau­sią įta­ką tam tu­ ri eis­mo in­ten­sy­vu­mas“, – tvir­ti­ no va­do­vas. Re­mon­tuos še­šias vie­tas

At­siei­na per­pus pi­giau

Ka­dan­gi nau­do­ja­mas se­na­sis as­ fal­tas, šis bū­das yra pi­ges­nis už įpras­tą.

Anot L.Dū­dos, to­kiu bū­du gat­vės re­mon­tuo­tos Vil­niu­je prieš Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES ta­ry­bai. „Klai­pė­do­je šis me­to­das dar ne­ nau­do­tas. No­ri­me jį įdieg­ti, kad ne­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

rei­kė­tų „bly­nų“ ga­min­ti. Juo­lab kad pro­vė­žų mies­te dau­gė­ja. Pla­nuo­ja­ me skelb­ti kon­kur­są šiems dar­bams pirk­ti“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Nau­juo­ju me­to­du nu­ma­to­ma re­mon­tuo­ti Jū­ri­nin­kų pro­spek­tą, Tai­kos pro­spek­tą nuo Kau­no gat­ vės iki Tai­kos ir Bal­ti­jos pro­spek­tų žie­di­nės san­kry­žos, S.Dau­kan­to ir Man­to gat­vių, Pi­lies ir Žve­jų gat­vių san­kry­žas, vie­tas, esan­čias ties au­ to­bu­sų sto­te­lė­mis Tai­kos pro­spek­ te, įva­žia­vi­mo ke­lią į mies­tą nuo Ja­kų žie­do. „Šioms vie­toms la­biau­siai rei­kia re­mon­to. Pro­vė­žos čia yra su­si­da­ riu­sios nuo sun­kias­vo­rio trans­por­ to: au­to­bu­sų, vil­ki­kų“, – ko­men­ta­ vo di­rek­to­rius. Kad mies­to gat­vė­se dau­gė­ja pro­ vė­žų, skun­dė­si ir ke­li­nin­kai. Jos va­ly­to­jams ap­sun­ki­na dar­bą. Neį­ ma­no­ma ge­rai nu­va­ly­ti pro­vė­žo­se su­si­kau­pu­sio snie­go. „Mi­nė­tas me­to­das yra vie­nas efek­ty­viau­sių ša­li­nant pro­vė­žas. Be to, jis nė­ra toks skau­dus fi­nan­siš­ kai, kaip vi­sos ke­lio dan­gos at­nau­ ji­ni­mas“, – pa­brė­žė L.Dū­da.

Pre­m i­j a. Sau­s io 11 d. Juodk­ran­ tės evan­ge­l i­k ų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­ je, mi­n int Mar­t y­no Liud­v i­ko Rė­zos 238-ąsias gi­mi­mo me­t i­nes, bus įteik­ ta jau penk­to­ji Kur­šių ne­r i­jo­je gi­mu­ sio šio kraš­to švie­suo­l io kul­t ū­ros ir me­no pre­mi­ja. Šie­met ji skir­ta fi­lo­lo­ gei, Ma­žo­sios Lie­tu­vos ra­šy­to­jai, ty­ rė­jai, ver­tė­jai, Lie­t u­v ių li­te­ra­t ū­ros ir tau­to­s a­kos ins­t i­t u­to vy­res­n ia­jai moks­lo dar­buo­to­jai dr. Liu­ci­jai Ci­ta­ vi­čiū­tei. Ne­tek­tys. Per­nai ša­ly­je dar­be žu­vo 58 as­me­nys, 137 – sun­kiai trau­muo­ti. Dau­g iau­sia sun­k ių ir mir­t i­nų ne­lai­ min­g ų at­si­t i­k i­mų įvy­ko sta­t y­bo­se, re­mon­tuo­jant elekt­ros įren­gi­nius, at­ lie­kant san­dė­l ia­v i­mo, kro­v i­mo dar­ bus. Nus­ta­t y­ta, jog 17 pro­c. vi­sų žu­ vu­sių­jų dar­be ir apie 10 pro­c. sun­kai su­ža­lo­t ų­jų bu­vo ne­blai­v ūs. Grei­to­ji. Klai­pė­dos grei­to­sios pa­gal­ bos me­d i­kams sa­vait­ga­l is bu­vo są­ ly­g iš­kai ra­mus. Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je sek­ma­d ie­n į iki 13 val. jie 40 kar­t ų sku­bė­jo pas li­go­n ius, uos­ta­m ies­t y­ je į me­d i­k us krei­pė­si 19 klai­pė­d ie­ čių, ku­r iuos ka­ma­vo gal­vos ir pil­ vo skaus­mai bei krau­jos­pū­d žio su­ tri­k i­mai. Gi­mė. Klai­pė­dos gim­dy­mo na­muo­ se sau­sio 4 d. per sta­tis­ti­nę pa­rą gim­ dė 6 mo­te­r ys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­n iu­k ai. Sek­ma­d ie­n į iki 13 val. gim­dė 3 mo­te­r ys, gi­mė 1 mer­gai­tė ir 2 ber­n iu­kai.

4

pirmadienis, sausio 6, 2014

miestas

Ali­bi – sve­ti­mas var­das

Gal­vo­sū­kis: ši mo­te­ris FTB pa­rei­gū­nams pri­si­sta­tė Auš­ra Bau­žins­kai­

te ir pa­tei­kė tai pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus.

1

Mo­te­ris 2001 m. 6 mė­ne­ sius yra gy­ve­nu­si ir le­ga­ liai dir­bu­si JAV, to­dėl bai­mi­na­si, kad da­bar jai ga­li vi­sam lai­kui už­ si­ver­ti ga­li­my­bė pa­tek­ti į šią ša­lį. At­si­tik­ti­nai įve­du­si sa­vo pa­var­ dę in­ter­ne­to nar­šyk­lė­je, klai­pė­die­ tė Auš­ra per­skai­tė Jung­ti­nių Ame­ ri­kos Vals­ti­jų laik­raš­čių pir­muo­sius pus­la­pius, ku­riuo­se ra­šo­ma apie skan­da­lin­gą is­to­ri­ją. Los An­dže­le, Pie­tų Ka­li­for­ni­jo­je, taip pat Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je, Flo­ri­ do­je ir Va­šing­to­ne pen­ki ro­mų tau­ ty­bės as­me­nys nuo 2009 m. vyk­dė mi­li­jo­ni­nę afe­rą. Gru­puo­tė ame­ri­kie­čių bu­vo pra­ min­ta „App­le va­gys­čių žie­du“. Ži­no­mo­se elekt­ro­ni­kos pre­kių par­duo­tu­vė­se du vy­rai ir trys mo­ te­rys pa­si­ro­dy­da­vo lyg pa­pras­ ti pir­kė­jai. Gru­puo­tė iš­si­rink­da­vo bran­gius prietaisus ir ap­si­mes­da­ vo besižvalgą po lentynas. Ro­mai su­sto­da­vo ra­tu, taip už­ deng­da­mi vaiz­dą par­duo­tu­ves ste­ bin­č ioms ap­sau­gos ka­m e­roms. Daž­niau­siai vie­na mo­te­rų mik­liai pa­ si­kiš­da­vo pre­kes po pla­čiais rū­bais. Po to nu­si­kal­tė­liai aki­mirks­niu pa­si­ša­lin­da­vo iš pre­ky­bos sa­lių. Nu­si­kal­tė­liai va­gys­tę įvyk­dy­da­vo per 2–3 min. Pri­sis­ta­tė at­vy­kė­liais iš Len­ki­jos

Skel­bia­ma, kad vie­na iš pen­kių gru­puo­tės na­rių bu­vo de­por­tuo­ ta dar prieš įvyk­dant su­lai­ky­mo ope­ra­ci­ją. Ke­tu­ris mė­ne­sius tru­kęs FTB ir po­li­ci­jos ty­ri­mas bai­gė­si ke­tu­rių ro­mų su­lai­ky­mu. „Paaiš­kė­jo, kad per­nai me­tų ko­ vą įvy­ku­sio­je ope­ra­ci­jo­je mi­ni­ma Auš­ra Bau­žins­kai­tė, gi­mu­si tais pa­čiais me­tais, tą pa­tį mė­ne­sį ir die­ną, kaip ir aš. Kai tai per­skai­ čiau, li­kau šo­ki­ruo­ta“, – „Klai­pė­ dai“ pa­sa­ko­jo Auš­ra. Ro­mai Ame­ri­ko­je plė­ši­ka­vo ko­ ne kas­dien. Po­li­ci­jos ty­rė­jai nu­sta­ tė, kad nu­si­kal­tė­liai pa­vo­gė ma­ žiau­siai 3 mln. do­le­rių (7 542 600 li­tų) ver­tės pre­kių, ta­čiau ši su­ma dar tiks­li­na­ma. Po su­lai­ky­mo ro­mai pri­si­sta­tė esan­tys at­vy­kė­liai iš Či­ka­gos, o ki­ lę esą iš Len­ki­jos. Vi­sų su­lai­ky­tų­ jų pa­var­dės yra len­kiš­kos, iš­sky­rus vie­nos – Auš­ros Bau­žins­kai­tės. Įta­ria­mie­ji aiš­ki­no, kad taip mė­ gi­na iš­pirk­ti gi­mi­nai­čio dvie­jų mi­ li­jo­nų do­le­rių sko­lą. Do­ku­men­tus pa­vo­gė

Su vy­ru vers­lu už­sii­man­ti klai­pė­ die­tė Auš­ra ti­ki­no, jog įta­ria, kad gar­sio­je afe­ro­je įsi­pai­nio­ju­si ro­mų

„www.dai­ly­mail.co.uk“ nuo­tr.

tau­ty­bės mo­te­ris gal­būt nau­do­jo­ si su­klas­to­tu do­ku­men­tu. Klai­pė­die­tė ne­ri­ma­vo, kad į nu­ si­kal­tė­lių ran­kas ga­lė­jo pa­tek­ti jos 2006 m. pa­vog­ta as­mens ta­pa­ty­ bės kor­te­lė, kai va­gi­šiai nu­gvel­bė jos daik­tus. „Man tai la­bai ne­ma­lo­nu, nes įve­dus ma­no mer­gau­ti­nę pa­var­dę in­ter­ne­to nar­šyk­lė­je, ga­li­ma at­ ras­ti to­kių są­sa­jų su šiuo nu­si­kal­ ti­mu. Pa­mė­gi­nau iš­siaiš­kin­ti, ar tik­rai nie­kas ne­pa­si­nau­do­jo ma­no var­du“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tė. Mo­te­ris su­si­sie­kė su JAV am­ba­ sa­da. Čia klai­pė­die­tei bu­vo pa­tar­ ta kreip­tis į Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­rą. „Kai pa­skam­bi­nau jiems, ga­vau at­sa­ky­mą, kad tu­riu kreip­tis tie­ siai į Klai­pė­dos po­li­ci­ją ir tik vė­liau jie per­duos vis­ką at­sa­kin­giems as­ me­nims. Aš iš­siun­čiau laiš­ką pa­štu Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­niam ko­mi­sa­rui ir elekt­ro­ni­nį laiš­ką am­ba­sa­dai. Ta­čiau iš am­ba­sa­dos jo­kių at­sa­ky­mų ne­ga­ vau iki šiol“, – ste­bė­jo­si Auš­ra.

Po­li­ci­jos ty­rė­jai nu­ sta­tė, kad nu­si­kal­tė­ liai pa­vo­gė ma­žiau­ siai 3 mln. do­le­rių (7 542 600 li­tų) ver­ tės pre­kių, ta­čiau ši su­ma dar tiks­li­na­ma.

Neįž­vel­gė nu­si­kal­ti­mo

Pra­šy­mą iš­siaiš­kin­ti, ar JAV su­ lai­ky­ta mo­te­ris nė­ra pa­si­sa­vi­nu­ si klai­pė­die­tės ta­pa­ty­bės, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas per­siun­tė uos­ta­ mies­čio pa­rei­gū­nams. Ty­ri­mo ėmė­si 1-ojo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to lai­ki­nai Vie­šo­sios tvar­kos sky­riui va­do­vau­jan­tis Arū­nas Pu­ žaus­kas. „Iš pa­teik­tos me­džia­gos ma­ty­ti, kad ne­nus­ta­ty­to as­mens, ku­ris JAV pri­si­sta­tė Auš­ra Bau­žins­ kai­te, veiks­muo­se nė­ra pa­kan­ka­mai ob­jek­ty­vių duo­me­nų, jog jis pa­da­ rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, nu­ma­ty­tą Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se dėl do­ku­ men­to su­klas­to­ji­mo ar dis­po­na­vi­ mo su­klas­to­tu do­ku­men­tu“, – raš­ tu klai­pė­die­tei at­sa­kė A.Pu­žaus­kas. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja at­si­sa­kė pra­dė­ti. „At­sa­ky­mą ga­vau, kai bu­vau iš­ vy­ku­si iš Lie­tu­vos. Jį ga­lė­jau ap­ skųs­ti per 7 die­nas. Ter­mi­nas pra­leis­tas, tad pri­si­pa­žin­siu, jog ne­be­ma­tau pra­smės ieš­ko­ti tei­sy­ bės“, – at­vi­ra­vo mo­te­ris.

Se­kė: par­duo­tu­vė­se kom­piu­te­ri­nę tech­ni­ką vo­gu­sių ro­mų veiks­mus FTB ir po­li­ci­ja ty­rė ke­tu­ris mė­ne­sius ir

tik tuo­met ry­žo­si su­lai­ky­mui.

„//ktla.com“ me­džia­ga

„Čia nė­ra taip pa­pras­ta, kad ei­ li­nis ty­rė­jas iš Kre­tin­gos ga­lė­tų ­klaus­ti JAV tei­sė­sau­gos apie jos ty­ ri­mą. Mes su­sė­do­me, pa­mąs­tė­me ir pa­tei­kė­me at­sa­ky­mą. Šiaip pa­gal skun­dą, kad žmo­gus kaž­kur kaž­ką per­skai­tė, ka­žin ar įma­no­ma pra­ dė­ti ty­ri­mą. Jei bū­tų bu­vę prie­mo­ nių, ku­rio­mis bū­tu­me ga­lė­ję vis­ką pa­tik­rin­ti, be abe­jo­nės, tai bū­tu­me pa­da­rę“, – aiš­ki­no A.Pu­žaus­kas. Pa­rei­gū­ną nu­ste­bi­no mo­ters at­ kak­lus no­ras ži­no­ti, ar tik­rai jos pa­ var­dė yra įpin­ta į kri­mi­na­li­nį nu­ si­kal­ti­mą, ar tai tik su­tam­pan­tys duo­me­nys. „O kiek tai kai­nuos Lie­ tu­vos tei­sė­sau­gai, no­rint at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą?“ – re­to­riš­kai klau­sė A.Pu­žaus­kas. Pak­laus­tas, ko­dėl pa­rei­gū­nai ne­ pa­tik­ri­no, ar už­sie­nio ša­lies tei­sė­ sau­gi­nin­kai ne­si­do­mė­jo 2006 m. pra­din­gu­siais klai­pė­die­tės do­ku­ men­tais, pa­rei­gū­nas ne­ga­lė­jo at­ sa­ky­ti. „ES mas­tu ga­li­me pa­tik­rin­ti pa­mes­ tą do­ku­men­tą. Ta­čiau pa­sau­lio mas­tu tai gal­būt ga­lė­si­me pa­da­ry­ti tik atei­ty­ je. Ne­ma­nau, kad mo­te­ris tu­rės pro­ ble­mų, juk ji da­bar tu­ri vi­sai ki­tą pa­ var­dę“, – pro­gno­za­vo A.Pu­žaus­kas.

Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro In­ter­po­lo Lie­tu­vos na­cio­na­ li­nio sky­riaus vir­ši­nin­kas Sau­lius Pui­do­kas ti­ki­no, kad klai­pė­die­tės is­to­ri­jo­je klaus­tu­kų tik­rai yra. „Jai ver­tė­tų kreip­tis į pro­ku­ra­ tū­rą ir, jei jos ne­ten­ki­na po­li­ci­jos pa­teik­tas at­sa­ky­mas, pra­šy­ti at­ nau­jin­ti ty­ri­mą. Nė­ra jau taip, kad mū­sų tei­sė­sau­ga ne­ga­lė­tų iš­siaiš­ kin­ti šios is­to­ri­jos de­ta­lių“, – ti­ki­ no S.Pui­do­kas. Ne vie­nus me­tus In­ter­po­lo Lie­ tu­vos na­cio­na­li­niam sky­riui va­ do­vau­jan­tis S.Pui­do­kas pri­pa­ži­no, kad aiš­ki­nan­tis, ar as­muo pa­tei­ kia tik­rą ar su­klas­to­tą do­ku­men­tą, įvai­rio­se vals­ty­bė­se ky­la įvai­riau­ sių niuan­sų. „Svar­bu ži­no­ti, ko­kia duo­me­ nų ba­ze nau­do­ja­si ty­ri­mą at­lie­kan­ tys pa­rei­gū­nai ir ar jiems yra priei­ na­mos vi­sos in­for­ma­ci­nės sis­te­mos. Nuo 2003 m. vi­si pa­mes­ti ar pra­ras­ ti as­mens do­ku­men­tai Lie­tu­vo­je yra įtrau­kia­mi į duo­me­nų ba­zę. Ka­dan­ gi mo­te­ris pa­so ne­te­ko 2006-ai­siais, pa­so duo­me­nys tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ti į sis­te­mą, ta­čiau ne­ga­liu at­sa­ky­ti, ar ji tik­rai bu­vo priei­na­ma konk­re­tiems ty­ri­mą Ame­ri­ko­je at­li­ku­siems pa­rei­ gū­nams“, – aiš­ki­no S.Pui­do­kas.

Duo­me­nų ba­zių už­ten­ka

300 tūkst. pa­mes­tų do­ku­men­tų

Ame­ri­ka – per to­li

Vis dėl­to pa­tir­tis by­lo­ja, kad ana­lo­ giš­ko­se si­tua­ci­jo­se at­si­dū­rę lie­tu­ viai ga­li pa­tek­ti į la­bai net ne­ma­ lo­nias si­tua­ci­jas. Vie­no mū­sų ša­lies pi­lie­čio ato­ sto­gos bai­gė­si 7 die­nų vieš­na­ge už­ sie­nio ku­ror­to ka­lė­ji­me. Vy­ras ne­ži­ no­jo, kad jo pa­mes­tas pa­sas pa­te­ko į al­ba­nų ran­kas. Lie­tu­vio do­ku­men­ tą tu­rė­jęs as­muo pa­da­rė nu­si­kal­ti­ mą sve­čio­je ša­ly­je ir pra­din­go. Po ku­rio lai­ko lėk­tu­vu į šil­tus kraš­tus nu­si­lei­dęs nie­kuo dė­tas vy­riš­kis bu­vo su­lai­ky­tas ir sa­vai­tei įkiš­tas į areš­ti­nę, kol išaiš­kė­jo, kad kaž­kas pa­si­nau­do­jo jo ta­pa­ty­be.

Eu­ro­pos vals­ty­bių tei­sė­sau­gos ins­ ti­tu­ci­jos šiuos duo­me­nis į bend­rai ša­lių tei­sė­sau­gi­nin­kams priei­na­mas ba­zes per­ke­lia per ke­lias mi­nu­tes. Šiuo me­tu Lie­tu­vos pa­rei­gū­ nai jau yra su­re­gist­ra­vę ir į sis­te­mą įkė­lę apie 300 tūkst. įvai­rių ke­lio­ nės do­ku­men­tų, ku­rie yra pa­mes­ ti ar pra­ras­ti. Be In­ter­po­lo ar Eu­ro­po­lo, Lie­ tu­vos po­li­ci­ja yra pri­si­jun­gu­si prie Šen­ge­no in­for­ma­ci­nės sis­te­mos (SIS). Tai bend­ra Šen­ge­no erd­vės vals­ty­bių na­rių in­for­ma­ci­nė sis­te­ ma, lei­džian­ti vals­ty­bių tei­sė­sau­ gos ins­ti­tu­ci­joms bend­ra­dar­biau­ti

kei­čian­tis in­for­ma­ci­ja ir gau­ti in­ for­ma­ci­ją apie per­spė­ji­mus dėl as­ me­nų ar­ba daik­tų. Nau­do­da­ma­sis šia sis­te­ma kiek­ vie­nas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas ga­li pa­ tik­rin­ti, ar as­muo nė­ra ieš­ko­mas ki­tų vals­ty­bių tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ ci­jų, o jei ieš­ko­mas, tai sis­te­ma nu­ ro­do, ko­kių veiks­mų rei­kia im­tis. Pa­sak S.Pui­do­ko, po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nas, įves­da­mas vie­ną pa­klau­si­ mą į po­li­ci­jos in­for­ma­ci­nę sis­te­mą, gau­na aki­mirks­niu tris at­sa­ky­mus iš skir­tin­gų duo­me­nų ba­zių: iš na­ cio­na­li­nių re­gist­rų, SIS ir In­ter­po­ lo duo­me­nų ba­zės. Tirs In­ter­po­las?

„Šiuo me­tu Eu­ro­po­je net ke­lia­mas klau­si­mas, kad ne tik tei­sė­sau­gos, bet ir pri­va­čios įstai­gos ga­lė­tų nau­ do­tis konk­re­čia to­kių sis­te­mų da­li­ mi. Dis­ku­tuo­ja­ma, ar ver­tė­tų leis­ ti prie sis­te­mos pri­si­jung­ti ke­lio­nių agen­tū­roms, vieš­bu­čiams. Sis­te­mos duo­me­ni­mis nau­do­tis ne­bus ga­li­ ma, ta­čiau bū­tų įma­no­ma pa­tik­ rin­ti, ar žmo­gus pa­tei­kė ga­lio­jan­tį as­mens do­ku­men­tą, ar re­gist­ruo­ tą kaip pa­vog­tą ar pra­ras­tą“, – apie nau­jo­ves kal­bė­jo In­ter­po­lo Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sky­riaus va­do­vas. S.Pui­do­ko nuo­mo­ne, konk­re­ tų at­sa­ky­mą į klai­pė­die­tės ke­lia­mą klau­si­mą bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti tik iš­siaiš­ki­nus vi­sas ap­lin­ky­bes. „Nors ne­su įsi­gi­li­nęs į šią konk­ re­čią klai­pė­die­tės is­to­ri­ją, ta­čiau iš pir­mo žvilgs­nio ma­ny­čiau, kad ji pa­grįs­tai ke­lią klau­si­mą. Iš tie­sų, prieš iš­vyks­tant į Jung­ti­nes Ame­ri­ kos Vals­ti­jas jai ver­tė­tų ži­no­ti, ar ne­ su­lauks ne­ma­lo­nu­mų. Nes ki­taip bus pa­žeis­ta jos tei­sė į lais­vą ju­dė­ji­mą. Ren­giant at­sa­ky­mą į jos pa­klau­si­mą, mes ne­bu­vo­me įtrauk­ti. Šią aki­mir­ ką at­sa­ky­mo šiai klai­pė­die­tei ne­ga­ liu pa­teik­ti, ta­čiau jos nurodytas ap­ lin­ky­bes rei­kia aiš­kin­tis, o tam rei­kia lai­ko“, – ti­ki­no S.Pui­do­kas.

5

pirmadienis, sausio 6, 2014

miestas

Nep­ra­si­tÄ™­su­siems Va­gys apiplÄ—ĹĄÄ— ko­lek­ci­nin­kÄ… lei­di­mĹł – bau­dos As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Nau­jĹł me­ti­niĹł leng­va­ti­niĹł lei­di­mĹł sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius mies­to cent­re esan­Ä?iĹł dau­ gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se lai­ku neiť­siÄ—­ mu­siĹł vai­ruo­to­jĹł lau­kia bau­dos. Pe­rei­na­ mo­jo lai­ko­tar­pio, ku­rio me­tu ÄŻ pa­Şei­dÄ—­jus bō­tĹł Ĺžiō­ri­ma at­lai­dĹžiau, ĹĄie­met ne­bus. Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Su­sizg­ri­bo pa­sku­ti­nÄ™ mi­nu­tÄ™

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Li­cen­ci­jĹł, lei­di­mĹł ir var­to­to­jĹł tei­siĹł ap­sau­ gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­ tas Ri­man­tas Ar­mo­nas ti­ki­no, kad nau­jĹł me­ti­niĹł ar dve­jus me­tus ga­ lio­jan­Ä?iĹł lei­di­mĹł sta­ty­ti au­to­mo­bi­ lius mies­to cent­re esan­Ä?iĹł dau­gia­ bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se iť­da­vi­mas vyks­ta be trik­dĹžiĹł. Prie­ťin­gai nei praÄ—­ju­siais me­tais, ei­liĹł nÄ—­ra. „Dau­gu­ma lei­di­mus tvar­kÄ—­si iĹĄ anks­to, ta­Ä?iau yra ir to­kiĹł, ku­rie jais su­si­rō­pi­no pa­sku­ti­nÄ™ mi­nu­ tę“, – tvir­ti­no R.Ar­mo­nas. Per­nai dÄ—l su­si­da­riu­siĹł ei­liĹł lei­ di­mĹł ne­spÄ—­jÄ™ gau­ti vai­ruo­to­jai ke­ lis mÄ—­ne­sius ne­bu­vo bau­dĹžia­mi dÄ—l ne­su­mo­kÄ—­tos rink­lia­vos. Ĺ ie­ met to­kiĹł leng­va­tĹł ne­bus.

MÄŻs­lin­ga va­gys­tÄ— uos­ta­mies­ty­je. Klai­pÄ—­die­tis ko­lek­ci­nin­kas pa­si­ ge­do sa­vo bu­to sei­fe lai­ky­tĹł se­no­ vi­niĹł mo­ne­tĹł, auk­so ir ap­do­va­no­ ji­mĹł. Pa­rei­gō­nus glu­mi­na tai, kad nÄ—­ra ÄŻsi­lau­Şi­mo Ĺžy­miĹł. Pri­tai­kÄ— sei­fo rak­tÄ…?

ÄŽ Klai­pÄ—­dos po­li­ci­jos pa­rei­gō­nus krei­pÄ—­si 44 me­tĹł klai­pÄ—­die­tis K.P., gy­ve­nan­tis Kun­cĹł g. Vy­ras tvir­ti­ no, kad sau­sio 3 d. apie 18.30 val. sa­vo bu­te pa­ste­bÄ—­jo, jog iĹĄ sei­fo pa­ vog­ti Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ap­ do­va­no­ji­mai, ca­ri­nÄ—s Ru­si­jos ir ki­ tĹł ĹĄa­liĹł auk­si­nÄ—s mo­ne­tos (23–25 vnt.), 7 pro­gi­nÄ—s lie­tu­viť­kos mo­ne­ tos, 2 si­dab­ri­nÄ—s lie­tu­viť­kos mo­ne­ tos, apie 40 ca­ri­nÄ—s Ru­si­jos si­dab­ ri­niĹł mo­ne­tĹł bei me­da­liĹł ir apie 270 g auk­so lau­Şo. Nuos­to­lius ko­lek­ci­nin­kas ÄŻver­ti­ no 100 tĹŤkst. li­tĹł. Keis­Ä?iau­sia tai, jog sei­fo lau­Şi­mo Ĺžy­miĹł nÄ—­ra. Pa­rei­gō­nĹł tei­gi­mu, ga­li­mas da­ly­ kas, kad nu­si­kal­tÄ—­liai pri­tai­kÄ— rak­tÄ… ar­ba kur nors ga­vo jo ko­pi­jÄ…. Tai­kik­ly­je – se­nie­nĹł ko­lek­ci­jos

Vi­li­ja Venc­ku­tÄ—-Pa­lai­tie­nÄ—:

Jau nuo spa­lio vi­du­rio gy­ven­to­jus, ku­riĹł lei­di­ mai bai­gia­si, ra­gi­no­me ne­snaus­ti ir kreip­tis dÄ—l nau­jĹł iť­siÄ—­mi­mo.

Tai jau ne pir­mas kar­tas, kai uos­ ta­mies­Ä?io ko­lek­ci­nin­kai nu­ken­Ä?ia nuo nu­si­kal­tÄ—­liĹł. 2008 m. ge­gu­ Şę 1951 m. gi­mÄ™s Reik­ja­vi­ko gat­ vÄ—s gy­ven­to­jas pa­ste­bÄ—­jo iť­lauŞ­tas

„„TuĹĄÄ?ias: va­gys iť­tuť­ti­no klai­pÄ—­die­Ä?io sei­fÄ… su an­tik­va­ri­nÄ—­mis mo­ne­

to­mis ir ki­to­mis ver­ty­bÄ—­mis uĹž 100 tĹŤkst. li­tĹł.

sa­vo bu­to du­ris, o vi­du­je pa­si­ge­do auk­si­niĹł pa­puo­ťa­lĹł bei ko­lek­ci­niĹł mo­ne­tĹł. Vy­riť­kis tuo­met pa­ty­rÄ— 10 tĹŤkst. li­tĹł nuo­sto­lÄŻ. TĹł pa­Ä?iĹł me­tĹł bir­Şe­lÄŻ va­giĹł tai­ ki­niu ta­po dar vie­nas klai­pÄ—­die­tis, se­ny­vo am­Şiaus se­nie­nĹł en­tu­zias­ tas. Ta­da Teat­ro aikť­tÄ—­je iĹĄ 86 me­ tĹł ko­lek­ci­nin­ko Sta­nis­lo­vo, pre­kia­ vu­sio se­nie­no­mis, kaŞ­koks vy­ras nuo suo­lo pa­gro­bÄ— al­bu­mÄ…, ku­ria­ me bu­vo apie 80 se­nĹł si­dab­ro mo­ ne­tĹł. Ko­lek­ci­nin­kas jas ÄŻver­ti­no 3 tĹŤkst. li­tĹł. Iki tol vy­ras ke­lis­kart bu­vo ap­ vog­tas pa­na­ťiu bō­du aikť­tÄ—­je. Kar­ tÄ… nu­si­kal­tÄ—­liai jÄŻ pa­se­kÄ— ir su­mu­ťÄ— na­mo laip­ti­nÄ—­je bei atÄ—­mÄ— vi­sÄ… po­ rtfe­lÄŻ su bran­giais daik­tais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­pu­lia­riau­sios – se­nos mo­ne­tos

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­ mis, 2000 m. Lie­tu­vo­je uŞ­re­gist­ ruo­ti 42 tur­ti­niai nu­si­kal­ti­mai, ku­riais bu­vo kÄ—­si­na­ma­si ÄŻ kil­no­ja­ mÄ…­sias kul­tō­ros ver­ty­bes (1999 m. to­kiĹł at­ve­jĹł bu­vo 20). Di­dĹžiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­ tuo­se an­tik­va­ri­niĹł ver­ty­biĹł va­ gys­tÄ—s la­biau­siai pa­pli­tu­sios iĹĄ gy­ ve­na­mų­jĹł pa­tal­pĹł. DaŞ­niau­siai nu­ken­Ä?ia ko­lek­ci­nin­kai. IĹĄ jĹł bu­tĹł va­gia­mos ko­lek­ci­jos (daŞ­niau­siai nu­miz­ma­ti­kos), se­ni me­no, tech­ ni­kos kō­ri­niai. DaŞ­niau­siai va­gia­mos ver­ty­bÄ—s, ku­rios tu­ri pa­klau­sÄ… uŞ­sie­ny­je. La­bai re­tai va­gia­mi lie­tu­viĹł dai­ li­nin­kĹł pa­veiks­lai, ka­dan­gi uŞ­sie­ ny­je jĹł dar­bai ne­tu­ri pa­klau­sos.

Ĺ˝mo­niĹł ant­plō­dĹžio nÄ—­ra

Kont­ro­lie­riams nu­sta­Ä?ius, kad lei­ di­mas nÄ—­ra pra­tÄ™s­tas lai­ku, ma­ťi­ nos sa­vi­nin­kui teks mo­kÄ—­ti bau­dÄ…. „Jau nuo spa­lio vi­du­rio gy­ven­to­ jus, ku­riĹł lei­di­mai bai­gia­si, ra­gi­no­ me ne­snaus­ti ir kreip­tis dÄ—l nau­jĹł iť­siÄ—­mi­mo. Ĺ˝mo­nes, ku­riĹł lei­di­mai bai­gia­si sau­sÄŻ ar va­sa­rÄŻ, ap­tar­na­vo­ me be ei­lÄ—s. Lai­ko vis­kÄ… su­si­tvar­ ky­ti tik­rai bu­vo“, – pa­brÄ—­ŞÄ— Klai­ pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s In­for­ma­vi­mo ir e. pa­slau­gĹł sky­riaus ve­dÄ—­ja Vi­ li­ja Venc­ku­tÄ—-Pa­lai­tie­nÄ—. Tad, anot jos, pe­rei­na­mo­jo lai­ko­ tar­pio, kai ÄŻ pa­Şei­dÄ—­jus, ku­rie ne­ su­mo­kÄ—­jo rink­lia­vos, Ĺžvelg­ta at­ lai­dĹžiai, ĹĄie­met ne­bus. Per­nai ĹĄis mo­kes­tis dar bu­vo nau­jo­vÄ—. „Jei vÄ—l Ĺžiō­rÄ—­tu­me at­lai­dĹžiau, su­ si­dur­tu­me su di­le­ma – iki ka­da ap­ lai­du­mas to­le­ruo­ti­nas, o nuo ka­da pra­dÄ—­ti baus­ti? Pap­ras­Ä?iau yra, kai vi­si ly­gĹŤs ir vi­siems ga­lio­ja vie­no­da tvar­ka“, – ko­men­ta­vo ve­dÄ—­ja. V.Venc­ku­tÄ—-Pa­lai­tie­nÄ— pa­brÄ—­ Şė, kad ei­liĹł dÄ—l nau­jĹł lei­di­mĹł ĹĄiuo me­tu nÄ—­ra.

Kreip­tis de­ra prieĹĄ mÄ—­ne­sÄŻ

Re­ko­men­duo­ja­ma dÄ—l nau­jo leng­ va­ti­nio lei­di­mo sta­ty­ti au­to­mo­bi­ lius dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se mies­to cent­ri­nÄ—­je da­ly­je kreip­tis li­kus mÄ—­ne­siui ar dviem iki se­no­ jo ga­lio­ji­mo pa­bai­gos. Nau­jie­ji lei­di­mai pra­de­da ga­lio­ ti nuo tos die­nos, ka­da bai­gia­si se­ nų­jĹł ga­lio­ji­mo lai­kas. Leng­va­ti­niĹł lei­di­mĹł kai­nos ne­ si­kei­tÄ—. Pir­mai ma­ťi­nai kai­nuo­ja 5, ant­rai – 250 li­tĹł per me­tus. Juos ga­ li­ma iť­siim­ti ne tik vie­niems, bet ir dve­jiems me­tams. Gy­ven­to­jams ver­ ta Ĺži­no­ti ir tai, kad nuo sau­sio sa­vi­ val­dy­bÄ—s rink­lia­vas – uĹž me­ti­nÄŻ lei­ di­mÄ… au­to­mo­bi­lius sta­ty­ti mies­to cent­re, lei­di­mÄ… pre­kiau­ti ir teik­ti pa­ slau­gas vie­ťo­se vie­to­se, ÄŻreng­ti iĹĄo­ri­ nÄ™ rek­la­mÄ… – klai­pÄ—­die­Ä?iai ga­li su­si­ mo­kÄ—­ti ne pa­ťte, o Ĺ iau­liĹł ban­ke. ÄŒia ÄŻmo­kos priÄ—­mi­mo mo­kes­tis sieks 0,7 li­to. Pať­te jis yra 0,79 li­to. Dau­gu­mo­je ban­kĹł ad­mi­nist­ra­ci­ nis mo­kes­tis uĹž pi­ni­gĹł per­ve­di­mÄ… sie­kia 8 li­tus.

Spektaklis yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sienÄ… programos (2007–2013) dalinai finansuojamo projekto „DaugiakultĹŤris dialogas – daugiakultĹŤris teatras – pasienio teritorijĹł socialinÄ—s ir kultĹŤrinÄ—s integracijos skatinimas“ dalis.

3FäJTJFSJBJ .JSPTMBX 4JFEMFS .JDIBJM "CSBNPXJD[ 4BMFT 3ʡUB #VOJLZUĘ? 3BNʡOBT ,BVCSZT

„„Sank­ci­jos: lai­ku neiť­siÄ—­mu­sie­ji nau­jo lei­di­mo sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius mies­to

cent­re esan­Ä?iĹł dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se pa­si­gai­lÄ—­ji­mo ne­su­lauks.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

N TBVTJP o EJFOPNJT ,-"*1É?%04 7"-45:#*/*".& .6;*,*/*".& 5&"53& XXX LMBJQFEPTNV[JLJOJT MU

6

pirmadienis, sausio 6, 2014

nuomonės

Dėl pe­tar­dų – anar­chi­ja?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mil­da Ski­riu­tė

Tarp O.Gaz­ma­no­vo ir Mi­ne­do

m.skiriute@kl.lt

397 728

telefonas@kl.lt

Ga­lė­tu­me mais­to at­lie­kas at­skir­ti

L

ie­tu­viai yra ne­kant­rūs, – li­kus mė­ne­siui iki di­džių­jų me­tų šven­čių – Ka­lė­dų ir Nau­jų­jų me­tų – mies­tuo­se, mies­te­liuo­se, gy­ven­vie­tė­se pra­de­da­mi ma­siš­kai sprog­din­ti įvai­riau­si pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­niai. Vie­niems tai yra pra­mo­ga, ki­ti – gro­ži­si įspū­din­gais pa­dri­kai lei­džia­mų fe­jer­ver­kų vaiz­dais, tre­ti pik­ti­na­si ke­lia­mu triukš­mu ir bai­mi­na­si, kad ga­li bū­ti su­ža­lo­ti. Dau­giau­sia pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nių iš­šau­na­ma, pa­si­tin­ kant Nau­juo­sius me­tus. Dan­gus tuo­met nu­švin­ta įvai­riau­sio­mis spal­vo­mis. Ta­čiau bū­tent tą nak­tį yra di­des­nė ti­ki­my­bė ir nu­ken­tė­ti dėl ne­tin­ka­mai drioks­te­lė­ju­sių pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­nių. Jie sprog­di­na­mi ir ma­si­nė­se su­si­ bū­ri­mo vie­to­se. Tai da­ro ir ne­blai­vūs as­me­nys. Mies­tas to­mis aki­mir­ko­mis pri­me­na ne šven­čių, o vei­kiau ka­ro zo­ną. Ar rei­kia griež­tin­ti nau­do­ji­mo­si pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nė­mis tvar­ką?

Už

Prieš

Saulius Pocius

D

Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tu­rė­tu­me mais­to at­lie­kas mes­ti į at­ski­rus ki­bi­riu­kus ir vi­siš­kai at­ski­rus kon­tei­ne­rius. Juk jos su­ter­šia vi­sus ki­tus daik­tus, ku­riuos iš­me­ta­me. Kol kas at­ro­do, kad apie at­lie­kų rū­šia­vi­mą daug kal­ba­me, bet re­zul­ta­tas vis lie­ka tas pa­ts. Ma­nau, la­bai dau­ge­liui žmo­nių yra ak­tua­ lus šiukš­lių klau­si­mas. Aš pa­ts la­bai gai­liuo­si, kad ne­pas­te­bė­jau skel­bi­mo, ku­riuo klai­pė­die­čiai bu­vo kvie­čia­mi su­si­tik­ti su at­lie­kų tvar­ky­mo spe­cia­ lis­tais. Bū­čiau tik­rai da­ly­va­vęs. Ri­čar­das

ai­ni­nin­ku ti­tu­luo­ja­mo O.Gaz­ ma­no­vo vi­zi­tas mums vis dar te­be­kai­ti­na krau­ją. Kas ga­lė­jo įtar­ti, kad Ru­si­jo­je sa­vo tė­ve­lių ly­ti­nius san­ty­kius pa­šlo­vi­nęs dai­no­rė­lis Lie­ tu­vo­je taps po­li­ti­kos psi­cho­pa­tų įna­giu? O.Gaz­ma­no­vui pa­si­se­kė. Apie jį da­bar šne­ ka ne tik Sei­mo na­riai, bet ir už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ras, ką jau kal­bė­ti apie pa­pras­ tus bol­še­v i­k i­n io mu­z i­ka­v i­mo ger­bė­jus. Gar­ses­nio rek­la­mi­nio drioks­te­lė­ji­mo net ne­su­gal­vo­si. Ir vi­si tu­ri ką pa­siū­ly­ti: vie­na aikš­tin­ga kon­ser­va­to­rė pa­no­ro tą gie­do­to­ ją pa­skelb­ti per­so­na non gra­ta, ki­ti ply­ša­vo, jog rei­kia už­draus­ti kon­cer­tą Lie­tu­vo­je, o mi­nist­ras L.Lin­ke­vi­čius api­bend­ri­no, kad vien jau kal­bė­da­mi apie O.Gaz­ma­no­vą jį sa­vai­me išaukš­ti­na­me. Bė­da čia tik ta, jog pas mus taip vis­kas su­ lip­do­ma su po­li­ti­ka, kad kiek­vie­nos kiau­

Pas mus taip vis­kas su­lip­do­ma su po­li­ti­ka, kad kiek­vie­nos kiau­ lės žvyg­te­lė­ji­mą esa­ me pa­si­ren­gę pa­vers­ti tarp­tau­ti­niu skan­da­lu. lės žvyg­te­lė­ji­mą esa­me pa­si­ren­gę pa­vers­ ti tarp­tau­ti­niu skan­da­lu. Vis dėl­to rei­ka­lo es­mė čia vi­sai ne po­li­ti­nė, o vei­kiau kul­tū­ri­nė. Di­des­nį ne­ri­mą tu­rė­tų kel­ti fak­tas, jog į tą kon­cer­tą ėję klau­sy­to­jai aiš­ki­no, kad jie sku­ba pa­si­klau­sy­ti me­no. Va, čia ir iš­ryš­kė­ja to­ta­li­nis siau­bas, nes dau­gy­bei mū­sų pi­lie­čių tai, ką tas sce­nos pa­pua­sas mė­gi­na iš­dai­nuo­ti, pa­si­ro­do, yra me­nas. Tie­sa, kai ku­rie, lyg pa­si­tei­sin­da­mi tuos gar­sus va­di­no dar ir ro­ku. Ta­čiau jei­gu tai ro­kas, ta­da „Ta­ry­bi­nė deš­ re­lė“ yra Ma­ka­ro­vo pis­to­le­tas. O žo­dis „me­ nas“ šio­je si­tua­ci­jo­je ap­skri­tai at­ro­do vi­sai idio­tiš­kai, nes jo var­to­ji­mas to­kia­me kon­ teks­te – tas pa­ts, kaip per Ka­lė­dų mi­šias trauk­ti „In­ter­na­cio­na­lą“. Suk­lai­din­ti žmo­ nės, ku­rių iš­ties nuo­šir­džiai gai­la. Vis dėl­to siū­ly­mai skelb­t i O.Gaz­ma­no­ vą per­so­na non gra­ta, kaip ir už­draus­ti jo kon­cer­tą, yra su kvai­lu­mu be­si­ri­bo­jan­čios an­ti­de­mok­ra­ti­nės prie­mo­nės, ko­kias nau­ do­jo tie pa­tys bol­še­vi­kai. Vi­suo­me­nės in­ for­ma­vi­mo įsta­ty­mas Lie­tu­vo­je drau­džia cen­zū­rą, o Kons­ti­tu­ci­ja ga­ran­tuo­ja žo­džio ir raiš­kos lais­vę, to­dėl ra­gi­ni­mai už­draus­ ti pa­si­ro­dy­mus, kaip ir, be­je, Pir­mo­jo Bal­ti­ jos ka­na­lo lai­das, yra ir an­tiįs­ta­ty­miš­ki, ir an­ti­kons­ti­tu­ci­niai. Mū­sų ša­ly­je, ačiū Die­ vui, vis dar tu­ri tei­sę reikš­tis vi­si: ar tai bū­ tų gaz­ma­no­vai, ar mi­ne­dai. Net jiems ši lais­vė tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ta.

Kaž­koks ne­svei­kas šau­dy­to­jas

J.Ka­ro­so gat­vė­je tarp 18 ir 20 na­mų kas­met prieš šven­tes kaž­koks ne­nor­ ma­lus žmo­gus šau­do fe­jer­ver­kus. Aš­ tun­tą, de­šim­tą, dvy­lik­tą va­lan­dą šau­ do, pa­na­šu, kad ne tik pe­tar­das, bet gal ir gink­lą ko­kį iš­si­ne­ša. Apie tai spė­ju iš gar­so. Ga­lė­tų po­li­ci­nin­kai tiks­lin­ gai šio­je vie­to­je paieš­ko­ti to šau­dy­to­ jo, kol ko­kia ne­lai­mė neį­vy­ko. Pra­nas

Tu­rė­tų su­si­rink­ti šiukš­les

Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja: – Esu prieš to­kią anar­chi­ją, ku­ri de­da­si mies­te, su­ tin­kant Nau­juo­sius me­tus, nau­do­jant pe­tar­das. Bai­ su žiū­rė­ti, kas vyks­ta Teat­ro aikš­tė­je – fe­jer­ver­kai lei­ džia­mi įvai­rio­mis kryp­ti­mis, žmo­nės ne­blai­vūs, ša­lia sto­vi ma­ži vai­kai. Mies­to cent­ras tik­rai tam­pa pa­na­šus į mū­šio lau­ką. Siau­ros gat­ve­lės, vi­sur gy­ve­na­mie­ji na­ mai, iš pa­sta­tų išė­ję žmo­nės, o čia pat sprog­di­na­mos pe­tar­dos. Iki ne­lai­mės – vie­nas žings­nis. Ma­nau, kad už­tek­tų vie­no mies­to fe­jer­ver­ko. Vi­sa ki­ta te­gul bū­na šau­do­ma pri­va­čio­se val­do­se. Kol kas ne­ga­liu pa­sa­ky­ ti, kaip rei­kė­tų griež­tin­ti nau­do­ji­mo­si pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nė­mis tvar­ką. Rei­kia išaiš­kin­ti, ar tai sa­vi­val­ dos funk­ci­ja, ta­čiau pa­si­sa­ky­čiau už tai. Juo­kau­ti su pi­ro­tech­ni­ka ne­ga­li­ma. Juo­lab kad tu­ri­me la­bai skau­ džių pa­mo­kų.

K

iek­vie­nais me­tais kiek­ vie­ną­kart, kai tik leis­da­vo svei­ka­ta, sau­sio 1-osios ry­tą atei­da­vau prie Kris­ ti­jo­no Do­ne­lai­čio pa­mink­lo kar­tu pa­bū­ti su li­te­ra­tais, jiems pri­jau­ čian­čiais ir vi­sais ki­tais Ma­žo­sios Lie­tu­vos gy­ven­to­jais. Kas­met taip pa­mi­nė­ti ku­ni­go ir di­džio­jo ra­šy­to­jo gim­ta­die­nį yra iš­ties pui­ki tra­di­ci­ja. Džiau­giau­si ir šiais me­tais ma­ty­ da­mas tiek daug žmo­nių, su­si­rin­ ku­sių gar­siau­sio Ma­žo­sios Lie­tu­vos dva­si­nin­ko bei poe­mos „Me­tai“ au­to­riaus 300 me­tų gi­mi­mo ju­bi­ lie­jaus pro­ga. Ta­čiau vie­to­je K.Do­ne­lai­čiui pa­ gerb­ti iš­kel­tos Ma­žo­sios Lie­tu­vos

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Keis­ti man tie žmo­nės, ku­rie lei­džia di­džiu­lius pi­ni­gus fe­jer­ver­kams. Bet kiek­vie­nas ga­li leis­ti sa­vo li­tus, kaip no­ri. Ki­tas da­ly­kas pik­ti­na – nu­si­per­ ka, su di­džiau­siu džiaugs­mu ir pa­si­di­ džia­vi­mu iš­šau­na, o pa­skui vi­sas tas pa­kuo­tes pa­lie­ka mė­ty­tis. Ne­su­vo­kia­ ma, ko­dėl taip el­gia­si. Šiukš­lių kon­ tei­ne­riai sto­vi ant kiek­vie­no kam­po, už­tek­tų tik pa­si­lenk­ti. Sau­sio 1-osios ry­tą mū­sų kie­mai pa­pras­tai at­ro­do kaip po vie­su­lo – pil­ni šiukš­lių ir tai yra ne kas ki­ta, o pe­tar­dų pa­kuo­tės. Joa­na

Prie eg­lu­tės rei­kia žiū­rė­ti po ko­jo­mis

Per Nau­juo­sius mies­te vis­kas bu­vo ge­rai. Bet va vie­ną pa­ste­bė­ji­mą tu­riu. Rei­kė­jo žiū­rė­ti ne į šven­ti­nių fe­jer­ver­ kų nu­švies­tą dan­gų, o po ko­jo­mis. Įli­ pau į vė­ma­lus. Fui. Bu­vo bjau­ru. Vy­tau­tas

Do­va­nų ieš­ko­jo kny­gy­nuo­se

Rin­kau sa­vo na­miš­kiams do­va­nas ir la­bai pa­si­džiau­giau pa­ma­čiu­si, kiek daug žmo­nių bu­vo kny­gy­nuo­se. Gal tik­rai da­ro­mės pro­tin­ges­ni, iš­min­ tin­ges­ni? Pa­do­va­no­ję kny­gą su­tei­ kia­me džiaugs­mo ne vie­nam kar­ tui, o il­giems me­tams. Ti­kiuo­si, kad žmo­nės rin­ko­si ge­ras kny­gas. Ais­tė

Pa­lan­go­je la­bai gra­žu

vė­lia­vos, ku­rios ap­skri­tai šį­syk ne­ bu­vo, pa­ma­čiau ple­vė­suo­jan­čią kon­ ser­va­to­rių par­ti­jos vė­lia­vą. Nuo­tai­ka bu­vo su­ga­din­ta. Pak­lau­sęs įžan­gi­nio

žo­džio ir ke­le­to rim­tų pra­ne­ši­mų, pa­si­trau­kiau, kad ne­tek­tų fo­tog­ra­ fuo­tis po „te­ro­ris­tų“ vė­lia­va. Al­gir­das

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Via­čes­la­vas Ti­to­vas, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys: – Ma­nau, kad ne­rei­kė­tų griež­tin­ti nau­do­ji­mo­si pi­ro­ tech­ni­kos prie­mo­nė­mis tai­syk­lių. Už­ten­ka ir tų, ku­rios da­bar yra. Vi­so­kių drau­di­mų ir taip per daug. Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vės – la­bai gra­ži šven­tė. Mies­te ta­da vi­ suo­met tvy­ro ge­ra nuo­tai­ka. Rei­kia gro­žė­tis, kai pa­si­ tin­kant Nau­juo­sius me­tus nu­švin­ta vi­sas dan­gus. Tai la­bai įspū­din­ga. Juk taip bū­na tik kar­tą per me­tus. Yra žmo­nių, ku­rie sa­ko, kad pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nės – pa­vo­jin­gos. Ta­čiau, jei va­do­vau­si­mės to­kiu po­žiū­riu, tai pa­vo­jin­ga yra ir gy­ven­ti. Vis­kas tu­ri bū­ti ri­bo­ja­ma pro­to. Mū­sų pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nės yra li­cen­ci­juo­ tos, ko­ky­biš­kos, sau­gios. Žmo­nės at­sar­giai jas sten­ gia­si nau­do­ti. Pa­ga­liau, juk ne­šau­do vie­nas į ki­tą. Dėl vie­no va­ka­ro tik­rai ne­rei­kia griež­tin­ti tai­syk­lių. Rei­ kia tik gro­žė­tis.

Din­go Ma­žo­sios Lie­tu­vos vė­lia­va

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Nau­jų­jų iš­va­ka­rė­se ke­lias į Pa­lan­ gą bu­vo pil­nas au­to­mo­bi­lių. Jų bu­vo tik­rai ne ma­žiau, nei va­sa­rą. Aš ži­ nau, ko­dėl žmo­nės taip ver­žė­si į ku­ ror­tą. To­dėl, kad ten la­bai gra­žiai pa­ puoš­tas mies­tas. O Klai­pė­do­je gat­vės bu­vo tuš­čios. Lo­gi­ka ta pa­ti: kam ei­ti ten, kur nė­ra nie­ko įdo­maus? Lin­kiu uos­ta­mies­tį ki­tais me­tais pa­puoš­ ti taip, kad ir iš Lie­po­jos žmo­nės pas mus va­žiuo­tų pa­si­gro­žė­ti. In­ga Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PirmADIENIS, sausio 6, 2014

lietuva

Kons­ti­tu­ci­jos svars­tyklės ne­spėja sver­ti Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) per­nai su­ laukė ma­žiau­siai po­li­tikų pa­gei­da­vimų per visą sa­vo is­to­riją, ta­čiau kai ku­rie ne­ spėti iš­nag­rinė­ti klau­si­mai iš stal­čių bus išt­rauk­ti ne­tru­kus. Tai – Ne­rin­gos Venc­ kienės ap­kal­ta, Kris­ti­nos Bra­zaus­kienės ren­ta, Da­riaus Va­lio at­lei­di­mas.

Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Trun­ka ir ke­le­rius me­tus

KT 2013 m. ga­vo 26 pra­šy­mus išaiš­ kin­ti, ar teisės ak­tai ati­tin­ka Kons­ ti­tu­ciją, juo­se bu­vo abe­jo­ja­ma dėl 67 teisės aktų. Vieną pra­šymą KT ga­vo vi­so Sei­mo var­du, ak­ty­viau į KT kreipė­si Sei­mo na­rių grupės – jos pa­teikė še­šis pra­šy­mus. Šiuo me­tu nag­rinė­ji­mo dar lau­ kia 53 pra­šy­mai, tad tik­riau­siai ne­ ky­la abe­jo­nių, kad per me­tus, o gal ir per dve­jus su jau da­bar pa­teik­tais pa­klau­si­mais KT ne­pa­vyks su­si­do­ ro­ti. Ar­ti­miau­siu me­tu, sausį, bus nag­rinė­ja­mas par­la­men­tarų Do­na­ to Jan­kaus­ko ir Sta­sio Šed­ba­ro dar 2010 m. pa­si­ra­šy­tas Sei­mo na­rių grupės pra­šy­mas išaiš­kin­ti, ar Pre­ zi­den­to vals­ty­binės ren­tos įsta­ty­ me įtvir­tin­tos mi­ru­sio pre­zi­den­to su­tuok­ti­nio teisės gau­ti pre­zi­den­ to vals­ty­binę naš­lių rentą ne­prieš­ ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai.

Jei vienų bylų bus ima­ma­si grei­čiau, kitų nag­rinė­ji­mas užt­ruks il­giau, ta­da žmo­gus ga­ lės klaus­ti, kodėl jo tei­ sės ne to­kios svar­bios, jei kons­ti­tu­cinės ver­ tybės vie­no­dos. Šios pre­zi­den­to Al­gir­do Bra­ zaus­ko naš­lei K.Bra­zaus­kie­nei ak­ tua­lios by­los nag­rinė­ji­mas, kaip ir de­šim­čių kitų, užt­ru­ko kur kas dau­giau nei vie­nus me­tus. Dėl to­ kių lėtų ap­sukų KT ne­re­tai kri­ti­ kuo­ja­mas. KT Teisės de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Kęstu­tis Jan­kaus­kas pri­minė, kad iš­ny­ko kliū­tis, ku­ri anks­čiau ne­lei­do nag­rinė­ti ke­lių bylų vie­nu me­tu, ta­čiau svar­biau­sia prie­žas­ tis, di­de­le da­li­mi nu­le­mian­ti nag­ rinė­ji­mo trukmę, – bylų spe­ci­fi­ka ir uni­ka­lu­mas. „By­los nėra ei­linės, jos su­lau­kia įvai­rių at­gar­sių ir ginčų, ar Kons­ ti­tu­ci­ja bu­vo išaiš­kin­ta tei­sin­gai. Šis pro­ce­sas yra ver­ty­bių svėri­ mas, todėl pa­da­ri­niai ak­tualūs ne tik vie­nai by­lai, bet ir vi­sai ša­liai, – pa­brėžė K.Jan­kaus­kas. – Ži­no­ma, jei pa­si­tai­ko, kad kai ku­rių bylų nag­rinė­ji­mas dėl fi­nan­si­nių da­lykų užt­run­ka dve­jus me­tus, tai nėra la­ bai ge­rai. Ki­ta ver­tus, jei re­mian­ tis fi­nan­si­niais su­me­ti­mais kai ku­ rių bylų bus ima­ma­si grei­čiau, kitų, at­ėju­sių iš teis­mo ir lau­kian­čių sa­vo eilės, bylų nag­rinė­ji­mas užt­ruks il­ giau, o žmo­gus bus lyg ir išs­tu­mia­

mas iš bend­ros eilės ir galės pa­ grįstai pa­klaus­ti, kodėl jo teisės ne to­kios svar­bios, jei kons­ti­tu­cinės ver­tybės vie­no­dos“, – paaiš­ki­no K.Jan­kaus­kas. Vi­si sto­ja į bendrą eilę

Pas­ku­ti­niai per­nai metų par­la­ men­tarų pra­šy­mai dėl KT išaiš­ ki­n i­m o su­s i­j ę su svar­b iau­s io­ mis ak­tua­li­jo­mis, kai da­bar­ti­niam ge­n e­ra­l i­n iam pro­k u­ro­r ui iš­k i­ lo grėsmė ne­baig­ti sa­vo ka­den­ci­ jos. Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė lapk­ri­čio pa­bai­go­je kreipė­si į KT, o gruodį KT su­laukė ir 29 Sei­mo na­rių grupės pra­šy­mo išaiš­kin­ti, ar Pro­ku­ratū­ros įsta­ty­mo pa­pil­ dy­mas, kad ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras ga­li būti at­leis­tas Sei­mo siū­ly­mu, ne­prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. „Nau­ju įsta­ty­mo pa­pil­dy­mu siū­ lo­ma įtvir­tin­ti tei­sinį re­gu­lia­vimą, pa­gal kurį ge­ne­ra­linį pro­ku­rorą bū­ tų ga­li­ma at­leis­ti bet ku­riuo mo­ men­tu ir dėl bet ko­kių ap­lin­ky­bių, mo­tyvų, ne­tgi jų ne­sant, jei­gu būtų vie­na sąly­ga – Sei­mo siū­ly­mas at­ leis­ti ge­ne­ra­linį pro­ku­rorą. Ta­čiau to­kiu at­ve­ju būtų vi­siš­kai neaiš­ ku, kokį at­lei­di­mo pa­grindą reikė­ tų įra­šy­ti į Res­pub­li­kos pre­zi­den­to dek­retą“, – tei­gia­ma Sei­mo na­rių grupės pra­šy­me. Sei­mo na­rių nuo­ mo­ne, toks Pro­ku­ratū­ros įsta­ty­mo pa­pil­dy­mas prie­šta­rau­ja pro­ku­ro­ ro ne­prik­lau­so­mybės nor­mai, ku­ rią įtvir­ti­na Kons­ti­tu­ci­ja. K.Jan­kaus­kas paaiš­ki­no, kad Pre­zi­dentės ir Sei­mo krei­pimų­si ly­gin­ti bei ta­pa­tin­ti ne­ga­li­ma: ša­ lies va­dovė kreipė­si dėl anks­tes­nių KT išaiš­ki­nimų, o Sei­mo na­rių gru­ pė – dėl įsta­ty­mo normų. „Pre­zi­dentė kreipė­si dėl anks­ tes­nių KT nu­ta­rimų išaiš­ki­ni­mo. Ma­tyt, jais rem­da­ma­si Pre­zi­dentė galėtų pa­da­ry­ti iš­va­das ir apie ga­ lio­jan­čius įsta­ty­mus, ir apie jų pro­ jek­tus, – sakė jis. – Ver­ti­nant for­ ma­liai, šie krei­pi­mai­si skir­tin­gi, ta­čiau jų tu­ri­nys kaž­kur su­si­sie­ kia, bet jie ga­li būti nag­rinė­ja­mi skir­tin­gai. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip teisė­jai pla­nuos darbą, ga­li būti, kad Sei­mo na­rių grupės krei­ pi­ma­sis bus nag­rinė­ja­mas vėliau, o gal po pir­mo­jo išaiš­ki­ni­mo jau ne­ bus ak­tua­lus.“ Po­li­tikų pra­šy­mams – pir­me­nybė

K.Jan­kaus­kas paaiš­ki­no, kad by­ los ri­kiuo­ja­mos į bendrą eilę, ta­ čiau jei krei­pia­si Sei­mas ar pre­zi­ den­tas, su­stab­do­mas už­gin­čy­to teisės ak­to ga­lio­ji­mas, todėl to­kie klau­si­mai au­to­ma­tiš­kai sprend­ žia­mi grei­čiau. „Sei­mas pa­svars­to, kaip kreip­ tis ge­riau, – bal­suo­ti ir kreip­tis vi­ so Sei­mo var­du ar su­da­ry­ti na­rių grupę“, – ko­men­ta­vo jis.

Si­tua­ci­ja: nors kri­ti­kai skund­žia­si, kad KT dir­ba lėtai, jį ra­gin­ti po­li­ti­kai ne­tu­ri teisės, nes sprend­žia­mi klau­

si­mai daž­nai svarbūs did­žiu­lei da­liai Lie­tu­vos pi­lie­čių.

Sei­mo var­du par­la­men­ta­rai su­ ju­do per­nai gruodį, kai KT pa­ prašė nu­sta­ty­ti, ar Sei­mo nu­ta­ ri­mas pra­dėti ap­kal­tos pro­cesą Sei­mo na­rei N. Venc­kie­nei ati­tin­ ka Kons­ti­tu­ciją. Per­nai kai ku­riems par­la­men­ ta­rams abe­jo­nių su­kėlė ir Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl Sei­mo rin­kimų ga­ lu­ti­nių re­zul­tatų dau­gia­man­datė­ je rin­kimų apy­gar­do­je straips­nių pa­kei­ti­mo. Juo par­la­men­tas val­ dan­čiųjų bal­sais į Dar­bo par­ti­jos rin­kimų sąrašą dau­gia­man­datė­je 2012 m. Sei­mo rin­kimų apy­gar­do­je vėl įrašė ke­tu­ris šios par­ti­jos at­sto­ vus – Ži­vilę Pins­ku­vienę, Jo­lantą Gau­du­tienę, Joną Pinskų ir Vy­tautą Gri­cių. Jie iš ga­lu­ti­nio sąra­šo bu­vo išb­rauk­ti dėl Sei­mo rin­kimų įsta­ty­ mo pa­žei­di­mo. 32 Sei­mo na­rių (kon­ser­va­to­ rių, li­be­ralų ir Miš­rios Sei­mo na­rių grupės at­stovų) grupė sa­vo pra­šy­ me išdėstė ir KT iš­vadą, ku­rio­je tei­ gia­ma, kad, nu­spren­dus į ga­lu­tinę Dar­bo par­ti­jos kan­di­datų į Sei­mo na­rius sąra­šo eilę įra­šy­ti Ž.Pins­ ku­vienę, J.Gau­du­tienę, J.Pinskų, V.Gri­cių, Via­čes­lavą Žda­no­vi­čių, bu­vo pa­žeis­tos kai ku­rios Sei­mo rin­kimų įsta­ty­mo da­lys.

Nuo as­men­vard­žių iki lo­šimų

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Juo­zas Ber­ na­to­nis pa­prašė KT paaiš­kin­ti kai ku­rias KT nu­ta­ri­mo nuo­sta­tas dėl as­men­vard­žių ra­šy­bos ofi­cia­liuo­ se do­ku­men­tuo­se. As­men­vard­žių ra­šybą as­mens do­ku­men­tuo­se re­ gu­liuo­ja 1991 m. Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos nu­ta­ri­mas, ta­čiau as­men­ vard­žių ra­šy­bos ofi­cia­liuo­se do­ku­ men­tuo­se ne­reg­la­men­tuo­ja joks teisės ak­tas. Tai­gi, mi­nist­ras KT pra­šė išaiš­kin­ti, ar įsta­tymų leidė­ jas sa­vo nuo­žiū­ra ga­li priim­ti tei­ sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius kal­ bos var­to­jimą, kai nėra ko­mi­si­jos, su­da­ry­tos iš pro­fe­sio­na­lių kal­bi­ ninkų, ir ofi­cia­lių jų siū­lymų. Sei­mo na­rių grupė, at­sto­vau­ja­ ma Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro Vy­te­nio Po­vi­lo And­riu­kai­čio, į KT kreipė­si su pra­šy­mu paaiš­kin­ti kai ku­rias KT ge­gužės 16 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­ bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­ mo, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­ tos drau­di­mo įsta­ty­mo, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­gos ir mo­ti­nystės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo ir jo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo kai ku­rių nuo­ statų ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos Kons­ti­tu­ci­jai“ nuo­sta­tas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Par­la­men­tarų grupės per­nai taip pat rūpi­no­si, ar Azar­ti­nių lo­šimų įsta­ty­mo, Žemės gel­mių įsta­ty­mo, Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mai ne­prieš­ta­rau­ja pa­grin­di­niam ša­lies teisės ak­tui. Daug dis­ku­sijų vie­šo­jo­je erdvė­ je su­kėlė KT nu­ta­ri­mas, kad tai, jog eko­no­mi­niu sunk­me­čiu vals­ tybės tar­nau­tojų ir teisėjų at­ly­ gi­ni­mai bu­vo su­ma­žin­ti, prie­šta­ rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. Tai­gi, pai­sant Kons­t i­t u­c i­j o­j e įtvir­t in­tos tei­ sės gau­ti tei­singą at­lygį už dar­ bą, kons­ti­tu­ci­nio tei­sinės vals­ tybės prin­ci­po, teisė­jo ir teismų ne­prik­lau­so­mu­mo prin­cipų, pri­ va­l o­m a nu­s ta­ty­t i pra­rastų lėšų kom­pen­sa­vi­mo me­cha­nizmą, kad vals­tybė kom­pen­suotų ap­kar­py­ tus at­ly­gi­ni­mus.

Skun­dai daž­nai ne­pagrįs­ti 2013 m. KT iš vi­so pri­ėmė 23 nu­ta­ ri­mus. 78 ak­tai ar­ba nor­mos bu­vo pri­pa­žin­tos ne­prieš­ta­rau­jan­čio­mis Kons­ti­tu­ci­jai ar įsta­ty­mams, o 43 – prie­šta­rau­jan­čio­m is (iš jų – net 36 priim­tos Sei­mo).

M@<E@EK<C@J [`\eiX k`j BcX`gĜ[fj i\^`fe\# ` \`j`Xek`j

G@ID8;@<E@8@J

G`idX[`\e`f gi\eld\iXkfj bX`eX d\kXdj Å

(') ,(

Gi\eld\iXkfj bX`eX - dĜe% Å Gi\eld\iXkfj bX`eX * dĜe% Å

-'

Ck

Ck

Ck

\ kX[`\e`f gi\eld\iXkfj bX`eX d\kXdj Å

.)

Ck

>pm\eXd\ BcX`gĜ[fa\% JbX`kfd\ ØBcX`gĜ[ĕÇ% L j`gi\eld\ilfk` ^Xc`k\1 BcX`gĜ[fj i\[XbZ`afj jbpi`lfj\ KX`bfj gi% -(# G: Ø8bifgfc`jÇ `i EXlafaf Jf[f ^% (8# ØB Z\ekiXjÇ% @e]fidXZ`aX k\c% / +- *0. .(*%

9

pirmADIENIS, sausio 6, 2014

10p.

turtas Vie­toj lie­tu­viš­kos žie­mos žmonės vis labiau trokšta eg­zo­ti­kos.

Savaitės citata

Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad jei­gu val­dan­ čio­jo­je koa­li­ci­jo­je bus su­tar­ta dėl eu­ro įve­di­mo 2015 m., įve­dus eurą, mi­ni­ma­li al­ga tu­ri būti ne ma­žesnė kaip 1509 li­tai.

Sei­mo pir­mi­ninkė Lo­re­ta Grau­ži­nienė

Savaitės šuolis Bu­v u­s i „Dans­ke Bank“ vy­res­n io­ ji ana­l i­t ikė Bal­t i­j os ša­l ims Vio­le­ ta Kly­v ienė sau­s io vi­du­r y­ je pra­de­d a dirb­t i Eu­ro­ pos Ko­m i­s i­j os Eko­no­m i­ kos ir fi­n ansų di­rek­to­ ra­te, ja­me bus at­s a­k in­ ga už Por­t u­ga­l i­j os eko­ no­m i­kos pro­g no­zes. „Nuo Naujųjų metų ne­ be­d ir­bu „Dans­ ke Bank“, šiuo me­t u jau esu Briu­s e­ly­j e ir po ke­l ių sa­vai­

čių – nuo sau­s io 16 d. – pra­dėsiu dirb­t i Ko­m i­s i­j o­j e“, – BNS te­le­fo­nu sakė V.Kly­v ienė. Ji teigė, kad su Eu­ro­p os Ko­m i­s i­j a pa­ si­rašė ket­ve­r ių metų su­ tartį, o darbą nu­sprendė pa­keis­t i dėl naujų iššū­ kių. Eko­no­m istės tei­ gi­mu, jai teks įsi­g i­l in­ ti į Por­t u­ga­l i­j os spe­c i­ fiką – V.Kly­v ienė ti­ ki­s i, kad jai ge­rai sek­s is ana­l i­z uo­ ti šios ša­l ies pro­ce­sus.

Savaitės skaičius

58 žmonės žu­vo ir 137 bu­vo sun­kiai trau­muo­ti dar­bo vie­to­se per­nai. Dau­g iau­s ia sun­k ių ir mir­t inų ne­l ai­m ingų at­s i­t i­k imų dar­b e įvy­ko at­l ie­ kant sta­ty­b os, re­mon­to dar­bus, tarp jų – ir elekt­ros įren­g i­n ių, tinklų re­ montą; taip pat re­mon­t uo­j ant tech­n i­nes prie­mo­nes ir at­l ie­kant san­ dėlia­v i­mo, pa­k ro­v i­mo, išk­ro­v i­mo dar­bus.

Savaitės tendencija Bend­ra­dar­bia­vi­mas: A.Apuls­kis džiaugė­si, kad Klaipė­dos kre­di­to uni­jo­je ku­ria­ma at­vi­ru­mo ir skaid­ru­mo

po­li­ti­ka pa­dėjo pel­ny­ti klientų pa­si­tikė­jimą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klaipė­dos kre­di­to uni­jos sėkmė – skaid­ru­mas Žmo­nių pa­si­tikė­jimą pel­niu­si Klaipė­dos kre­di­to uni­ja šie­met ža­da pa­si­ūly­ti išs­kir­ti­nių fi­nan­si­nių pa­slaugų sa­vo klien­tams. Sėkmin­go vers­lo pa­slap­tis – pa­pras­ta, bet la­bai svar­bi 12 bet ko­kiam vers­lui. Tai skaid­ru­mas ir at­vi­ru­mas.

Kurioms vers­lo sritims ne­si­sekė 2013-ai­siais, pa­ly­gin­ti su 2012 m.? Bend­ras bank­rotų skai­č ius +14 pro­c. Pre­ky­b os įmonių bank­ro­t ai +16,8 pro­c. Trans­p or­to įmonių bank­ro­t ai

+35,9 pro­c.

Pra­monės įmonių bankr­o­t ai +4,6 pro­c. Šal­ti­nis: „Cre­dit­re­form Lie­tu­va“

10

pirmADIENIS, sausio 6, 2014

turtas TEma

Vie­toj lie­tu­viš­kos žie­mos – e Lie­tu­viai vis la­biau linkę žie­mos šven­tes, o ypač Nau­juo­sius me­tus, su­tik­ti sve­ti­ muo­se kraš­tuo­se. Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau ieš­ko­ma eg­zo­ti­kos.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Trau­kia šil­ti kraš­tai

Ne­se­niai „Spin­ter ty­rimų“ ir BTA drau­di­mo bend­rovės at­lik­ti ty­ri­mai pa­rodė, kad pusė Lie­tu­vos gy­ven­ tojų žie­mos ato­sto­gas norėtų pra­ leis­ti šil­tuo­siuose kraš­tuo­se. Apk­lau­sus žmo­nes paaiškė­jo, kad šal­tie­ji kraš­tai ir žie­mos pra­mo­gos nėra la­bai trokš­ta­mi. Tik de­šim­ta­ da­lis ša­lies gy­ven­tojų ke­ti­no ato­sto­ gau­ti kal­nuo­se ir mėgau­tis žie­mos spor­to pra­mo­go­mis. Ket­vir­ta­da­lis teigė ke­liau­sian­tys po Lie­tuvą ar­ba ato­stogų iš vi­so ne­pla­na­vo.

Šiais me­tais tik­rai bu­vo ma­ty­ti di­des­ nis judė­ji­mas per Nau­juo­sius me­tus.

Do­na­tas Ki­rei­lis, ke­lio­nių agentū­ros „Ke­lio­nių aka­de­mi­ja“ va­ do­vas, teigė, kad, re­mian­tis sta­ tis­ti­ka, ke­liau­jan­čių skai­čius yra toks pat kaip ir 2012 m. per šven­ tes. Vis dėlto jis ti­ki­no, kad klien­ tai linkę pirk­ti bran­ges­nes ke­lio­nes. „Šiek tiek bran­ges­nes, pa­ly­gin­ti su užper­nai me­tais, ke­lio­nes žmonės pir­ko per Nau­juo­sius me­tus“, – sa­ kė D.Ki­rei­lis. Ke­lionės bran­gesnės

Nors „Ke­lio­nių aka­de­mi­jos“ spe­ cia­li­za­ci­ja – eg­zo­tinės ke­lionės, ne vien to­kios ke­lionės do­mi­na klien­

tus. Eg­zo­tinės ke­lionės su­da­ro apie pusę visų šio­je agentū­ro­je įsi­gytų ke­lio­nių. D.Ki­rei­lis at­kreipė dėmesį, kad pa­si­rin­kimą le­mia ir kai­na. Vis daž­niau žmonės ga­li sau leis­ti įsi­ gy­ti bran­ges­nes ke­lio­nes. Šven­ tinės ke­lionės daž­niau­siai at­siei­na ge­ro­kai bran­giau nei ke­lionės bet ku­riuo ki­tu me­tu. „Šiaip nau­ja­metės ke­lionės vi­sos šiek tiek bran­gesnės. Tiks­liau, poil­ sinės ke­lionės yra bran­gesnės. Eg­ zo­tinės, į ku­rias įtrauk­tas poil­sis ir per ku­rias šven­čia­mi Nau­jie­ji me­ tai, taip pat bran­gesnės. Sli­dinė­ji­ mo ke­lio­nių kai­nos iš esmės be­veik to­kios pa­čios. Ne­daug kuo ski­ria­ si, ar tai yra nau­ja­metė šventė, ar įpras­ta sli­dinė­ji­mo ke­lionė“, – aiš­ki­no D.Ki­rei­lis. Jo tei­gi­mu, pa­pras­tai, jei nu­ sprend­žia­ma bran­gin­ti ap­gy­ven­di­ ni­mo pa­slau­gas, jos pa­brangs­ta nuo 50 iki 100 pro­c. „Kai ku­rie ope­ra­to­ riai pa­bran­gi­na skryd­žius tam tik­ro­ mis kryp­ti­mis. Kai­na ga­li iš­kil­ti nuo 50 iki 70 pro­c. nau­ja­me­čiu lai­ko­tar­ piu, kal­bant apie poil­si­nes ke­lio­nes. Sli­dinė­ji­mo ke­lio­nių kai­nos ski­ria­ si maž­daug 200 litų“, – sakė D.Ki­ rei­lis ir ak­cen­ta­vo, kad tu­ri ome­ny­ je stan­dar­ti­nes sli­dinė­ji­mo ke­lio­nes, kai at­vy­ku­sie­ji ap­si­sto­ja vi­du­tinės klasės vieš­bu­ty­je ir jiems pa­tie­kia­ mi pus­ry­čiai bei va­ka­rienė. Ke­lio­nių agentū­ros „Al­fa­tu­ras“ va­dovė Jand­ra Il­ke­vi­čienė ir ke­lio­ nių agentū­ros „Kau­no pi­lig­ri­mas“ ke­lio­nių or­ga­ni­za­vi­mo di­rek­to­rius Juo­zas Pėkis tvir­ti­no, kad ke­lionės ga­li pa­brang­ti ir ne taip smar­kiai. Ta­čiau už bet ku­rią ke­lionę šven­

Žmonės no­ri eg­zo­ti­kos. Tik­rai ke­liau­ja kuo to­liau, pra­de­dant Ka­ri­bais.

Saulė: did­žio­ji da­lis lie­tu­vių per šven­tes rin­ko­si ke­liau­ti į šil­tuo­sius kraš­tus.

ti­niu lai­ko­tar­piu vis dėlto dau­ge­ liui te­ko su­mokė­ti bent 30 pro­c. di­desnę sumą ne­gu ki­tu lai­ku. Ke­liau­ja su­tik­ti Naujųjų

D.Ki­rei­lis taip pat ak­cen­ta­vo, kad šį se­zoną su­rin­ko dau­giau nei įpras­tai gru­pių, ku­rios norė­jo tik trum­pam pa­lik­ti Lie­tuvą ir Nau­juo­sius me­tus su­tik­ti ar­čiau namų: Vo­kie­ti­jo­je, Če­ ki­jo­je, Pra­ho­je, Es­ti­jo­je ar Lat­vi­jo­je. „2013 m. tik­rai bu­vo ma­ty­ti di­des­nis judė­ji­mas per Nau­juo­sius me­tus“, – si­tua­ciją api­būdi­no D.Ki­rei­lis. Jis teigė, kad did­žio­ji da­lis ke­ liau­jan­čių bu­vo la­biau linkę sve­ čiuo­se kraš­tuo­se pa­si­tik­ti Nau­juo­ sius me­tus, o per Kūčias ir Kalė­das pa­si­li­ko na­mie su šei­ma. Ži­no­ma, bu­vo ir to­kių, ku­rie į ke­lionę iš­vy­ko

dar prie­š Kalė­das, o į Lie­tuvą grįžo tik po Naujųjų metų. „Di­desnė da­lis ren­ka­si to­kias po­ kalė­di­nes ke­lio­nes. Bet jei­gu reik­ tų su­skirs­ty­ti į kalė­di­nes ir nau­ja­ me­tes ke­lio­nes, tai maž­daug 20–30 pro­c. būtų to­kių, ku­rie per Kalė­ das ke­liau­ja, o li­ku­si da­lis – ku­rie la­biau ren­ka­si nau­ja­me­tes ke­lio­ nes“, – sakė D.Ki­rei­lis. Pla­nuo­ti kuo anks­čiau

J.Il­ke­vi­čienė pri­tarė, kad no­rin­čių ke­liau­ti vi­suo­met pa­daugė­ja per šven­tes, taip pat 2013 m., pa­ly­gin­ ti su 2012 m., dau­giau žmo­nių žie­ mos šven­tes pra­lei­do už­sie­ny­je. Be to, ji taip pat tvir­ti­no, kad ne­ma­žai žmo­nių rin­ko­si ke­lio­nes, į ku­rias iš­vy­ko tik po Kalėdų. Ta­

čiau vers­li­ninkė at­kreipė dėme­ sį, kad vis daž­niau žmonės rin­ko­si ke­liau­ti il­gesnį lai­ko­tarpį ir iš­vyk­ti dar prie­š Kalė­das. Jos tei­gi­mu, fa­ vo­ritė­mis iš­li­ko ša­lys, tu­rin­čios šil­ tesnį kli­matą. „Žmonės no­ri eg­zo­ti­kos. Tik­rai ke­liau­ja kuo to­liau, pra­de­dant Ka­ ri­bais“, – ti­ki­no pa­šne­kovė. Kur tiks­liai ke­liau­ja­ma, pri­klau­so ir nuo to, ka­da bu­vo pra­dėta ruoš­tis ke­lio­ nei. Tie, ku­rie norė­jo iš­ke­liau­ti į to­ li­mes­nius šil­tuo­sius kraš­tus, daž­ nai ke­lio­nes pra­dėjo pla­nuo­ti li­kus ke­liems mėne­siams iki skryd­žio, nes to­li­mai ke­lio­nei pa­si­ruoš­ti rei­ kia kuo anks­čiau. Be to, vėliau vie­ tų pa­pras­čiau­siai ne­li­ko. J.Il­ke­vi­čie­nei pri­tarė ir J.Pėkis, esą dau­ge­lis žmo­nių to­li­mas ke­

Pra­mo­gos šaltuoju Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Vers­li­nin­kai sa­ko, kad ak­ty­vias pra­mo­gas žiemą gy­ven­to­jai ren­ka­ si ne­drąsiai, esą leis­ti laiką gam­to­ je per šal­ta, nors veik­ti yra ką – nuo es­kimų pra­mogų iki bu­ria­vi­mo ant le­do ar­ba ke­lio­nių am­fi­bi­ja. At­si­ra­do naujų veiklų

Tra­di­ci­ja: lie­tu­viai žiemą daž­niau­siai linkę sli­dinė­ti, bet kol nėra snie­go, ga­li­ma su­si­ras­ti ir ki­to­kių lais­va­lai­

kio pra­mogų.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Užuot va­žinėję­si ke­tur­ra­čiais, snie­ go mo­to­cik­lais ar vi­su­rei­giais, gy­ ven­to­jai šal­tuo­ju se­zo­nu daž­niau ren­ka­si SPA pro­cedū­ras, pra­mo­gas van­dens par­kuo­se ar­ba spek­tak­ lius. „Lais­va­lai­kio do­vanų“ rin­ko­ da­ros va­dovė Vai­da Sin­da­ra­vi­čiūtė pri­minė, kad ir šal­tuo­ju metų lai­ ko­tar­piu gy­ven­to­jai ga­li mėgau­tis pra­mo­go­mis, ku­rias at­ra­do va­sarą. Vei­kia ir kar­tin­go tra­sos, or­ga­ni­ zuo­ja­mas ir jo­dinė­ji­mas žir­gais, o šie­met at­si­ra­do dvi nau­jos pra­mo­ gos: ke­lionė am­fi­bi­ja, lai­vu, ku­

ris ga­li judė­ti įvai­riais pa­vir­šiais, – le­du, snie­gu, smėliu ir as­fal­tu, ar­ba pa­si­va­žinė­ji­mas tan­ku ne­to­li sos­ tinės įsikū­ru­sia­me tan­kod­ro­me. „Žiemą ga­li­ma bu­riuo­ti led­ro­ges, iš­ban­dy­ti sa­ve „Cra­zy Car“ (vi­su­ rei­gio su at­virkš­ti­niu vai­ru) sla­lo­mo tra­so­je. Ži­no­ma, ga­li­ma pra­mo­gau­ti ir pa­tal­po­se – šau­dy­ti ti­re, lai­pio­ti uo­lo­mis, – žie­mos pra­mo­gas var­di­ jo V.Sin­da­ra­vi­čiūtė. – Šal­tuo­ju me­ tų lai­ku žmonės ren­ka­si ir ak­ty­vias pra­mo­gas – pa­si­va­žinė­jimą go­kar­ tais, ke­lionę į Molėtų ob­ser­va­to­riją, jo­dinė­jimą žir­gais Kau­no ma­rių pa­ kran­te. Kaip ir kas­met, po­pu­lia­ riau­sių do­vanų de­šim­tu­ke at­si­ran­ da ma­sa­žo do­vanų ku­po­nai, bi­lie­tai į teatrą.“ Da­bar – pi­giau

Anot jos, per šias Kalė­das po­pu­ lia­riau­sios bu­vo gur­ma­niš­kos do­ va­nos – pirkė­jai rin­ko­si bi­čiu­liams do­va­no­ti va­ka­rienės tam­so­je ar­ba

11

pirmADIENIS, sausio 6, 2014

turtas

eg­zo­tiš­ka ši­lu­ma

Lietuvos kelionių organizatorių statistika (turistų skaičius, tūkst.) 300

268,8

250 200

2008–2013 m. sausis–rugsėjis Lietuvos gyventojų, apsilankiusių užsienyje, skaičius Atvykusių užsieniečių skaičius 185,7

166

150,3

150 91,4

100

69,4

92,8

74,5

169,2

151,8 112

96,6

50 2008

2009

2010

20 11

2012

2013

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Populiariausi maršrutai Penkios populiariausios šalys, į kurias per kelionių organizatorius ir agentūras vyko lietuvių turistai (tūkst.), 2008–2013 m. I–III ketv. Turkija Graikija Bulgarija Egiptas Ispanija Kitos šalys Iš viso

2008 65,0 26,0 4,5 37,5 14,1 121,7 268,8

2009 53,8 20,3 3,9 25,1 11,5 71,0 185,7

2010 52,0 15,1 3,2 29,5 10,7 55,4 166,0

2011 45,2 14,6 6,1 11,6 8,8 64,1 150,3

2012 37,3 14,0 8,6 9,8 10,1 72,0 151,8

2013 42,4 15,3 12,3 12,2 11,6 75,5 169,2

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Ke­liau­ja daž­niau, iš­leid­žia dau­giau „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

lio­nes pra­de­da pla­nuo­ti li­kus bent dviem trims mėne­siams iki ke­ lionės. „Ži­no­ma, yra ga­li­my­bių ir prie­š dvi tris sa­vai­tes to­kią ke­lionę suor­ga­ni­zuo­ti, ta­čiau la­bai išau­ga kai­na, nes ir vieš­bu­čių lie­ka pa­tys bran­giau­si pa­si­ūly­mai, ir lėktu­vo bi­lie­tai la­bai pa­brangs­ta pa­sku­ti­ niu me­tu“, – sakė pa­šne­ko­vas. J.Pėkio nuo­mo­ne, suor­ga­ni­zuo­ ti ke­lionę į to­limą šalį li­kus vos ke­ lioms die­noms be­veik ne­įma­no­ma, nes šven­ti­niu lai­ko­tar­piu vi­sos vie­ tos – ir lėktu­vuo­se, ir vieš­bu­čiuo­se – būna užim­tos. J.Il­ke­vi­čenės tei­gi­mu, tie, ku­rie ke­lionės tikslą ren­ka­si pa­sku­tinė­mis die­no­mis, daž­niau ieš­ko pi­gesnės ke­lionės ir dai­ro­si pa­sku­tinės mi­ nutės pa­si­ūlymų ar spe­cia­lių ak­

cijų. Tie­sa, li­kus sa­vai­tei iki Nau­ jųjų metų, vis dar bu­vo ga­li­ma ras­ti ke­lionės pa­si­ūlymą ir 2014-uo­sius pa­si­tik­ti ku­rio­je nors Eu­ro­pos vals­ tybė­je. Ta­čiau tai būtų bu­vu­si ke­ lionė au­to­bu­su. Vietų į eg­zo­tiš­kas to­li­mas ša­lis, kaip Tai­lan­das, Pietų Ame­ri­kos vals­tybės ar kt., ras­ti li­kus sa­vai­tei iki šven­čių jau bu­vo ga­na sun­ku. Kai ku­rios įmonės siū­lo ir ke­lio­ nių po Lie­tuvą pa­slau­gas. Ne­no­rin­ tiems ke­liau­ti to­li ar no­rin­tiems iš­ leis­ti ma­žiau pi­nigų tai galėtų būti pui­kus pa­si­ūly­mas. J.Pėkis teigė, kad to­kios pa­slau­gos vis dėlto ne­ bu­vo pa­klau­sios per šven­tes. „Šiais me­tais per Nau­juo­sius me­tus ko­lek­ty­vai pas mus neuž­ si­sakė ke­lio­nių. Vis dėlto Kalė­dos

yra dau­giau šei­mos šventė, ne ko­ lek­ty­vo. Ko­lek­ty­vai po Naujųjų me­ tų va­žinė­ja. Taip priim­ta yra, kad ko­lek­ty­vai naujųjų metų su­ti­kimą at­šven­čia ar­ba prie­š Nau­juo­sius me­tus, ar­ba po jų. Nau­jie­ji me­tai pa­lie­ka­mi drau­gams, o Kalė­dos – šei­mai“, – sakė J.Pėkis.

1632

li­tus

– tiek už­sie­nio ke­lionė­je vi­du­ti­niš­kai iš­lei­do vie­ nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas.

Re­mian­tis išanks­ti­niais Lie­tu­vos sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2012 m. pa­sku­t inį ket­v irtį į už­sienį ke­lia­vo 296,4 tūkst. ša­lies gy­ven­tojų. Tai 8,5 pro­c. dau­g iau nei per tą pa­t į 2011 m. lai­ko­tarpį. Ke­lio­nių į už­sienį skai­čius pa­d idė­jo 7,7 pro­c. Lie­t u­vos gy­ven­to­jai bu­vo iš­vykę į 360,1 tūkst. ke­lio­nių, iš jų be­veik pusę su­darė ke­ lionės su tu­r iz­mo pa­slaugų pa­ke­tu, įsi­g y­t u įmonė­se, tei­k ian­čio­se tu­r iz­ mo pa­slau­gas.

to­jai bu­vo iš­vykę į 623,6 tūkst. ke­lio­ nių, iš jų šiek tiek dau­giau nei 10 pro­c. su­darė ke­lionės su tu­riz­mo pa­slaugų pa­ke­tu, įsi­g y­tu įmonė­se, tei­k ian­čio­ se tu­riz­mo pa­slau­gas.

2013 m. tre­čią ket­virtį į už­sienį ke­l ia­ vo 516 tūkst. ša­lies gy­ven­tojų. Tre­čią ket­v irtį ke­l io­n ių į už­sienį skai­č ius pa­didė­jo ne­smar­k iai – 1,5 pro­c., pa­ly­ gin­ti su tuo pa­čiu 2012 m. lai­ko­tar­piu. Ta­čiau tai ro­do, kad Lie­tu­vos gy­ven­

2013 m. tre­čią ket­virtį dau­g iau­sia ke­ liau­tojų – 16 pro­c. visų ke­l ia­v u­sių – vy­ko į Lat­viją. Taip pat tarp daž­niau­ siai lan­komų ša­lių iš­li­ko Jung­tinė Ka­ ra­lystė, Bal­ta­r u­si­ja, Len­k i­ja, Vo­k ie­t i­ ja, Nor­ve­g i­ja.

Po už­sie­n io ša­l is ke­l iavę tu­r is­tai iš Lie­tu­vos 2013 m. tre­čią ket­virtį iš­lei­ do dau­g iau nei 1 mlrd. litų, ar­ba 8,5 pro­c. dau­giau nei 2012-ai­siais per tą pa­tį lai­ko­tarpį. Ke­lionė­je vie­nas Lie­ tu­vos gy­ven­to­jas vi­du­ti­niš­kai iš­lei­do 1632 li­tus, o ke­lionė­je pra­leis­da­vo šiek Per 2012 m. Lie­tu­vos tu­ristų ke­lio­nių tiek dau­giau nei aš­tuo­nias pa­ras (per­ į už­sienį skai­čius siekė 1,7 mln. ir, pa­ nai per tą pa­tį lai­ko­tarpį iš­lei­do 1527 ly­g in­ti su 2011 m., pa­didė­jo 12,3 pro­c. litų, o ke­lionė tru­ko 7,6 nak­vynės).

sezonu Lietuvoje: ga­li­ma ne tik sli­dinė­ti res­to­ra­no dan­gu­je „Din­ner in the Sky“, ku­ris į Lie­tuvą at­vyks pa­va­ sarį, do­vanų ku­po­nus. Ji skai­čia­vo, kad vi­du­ti­niš­kai do­va­nai gy­ven­to­ jai iš­lei­do 80 litų, ta­čiau, ap­skri­ tai ver­ti­nant žie­mos pra­mogų kai­ nas, jos at­siei­na pi­giau. Pa­vyzd­žiui, va­sarą po­pu­liarūs skryd­žiai oro ba­ lio­nu ar šuo­lis su pa­ra­šiu­tu kai­ nuo­ja per 200 litų, 150 litų at­siei­na skry­dis sklan­dy­tu­vu ar nar­dy­mas, plau­kio­ji­mas jach­ta – 100 litų. O žiemą po­pu­lia­rios pra­mo­gos vi­du­ ti­niš­kai įkai­no­ja­mos iki 100 litų. Ta­čiau bur­len­čių ir jėgos ait­varų cent­ras „Surf­hou­se“ žiemą ga­ li džiaug­tis be­ne ge­riau­siu par­da­ vi­mu, kurį už­tik­ri­na snow­ki­tin­go (čiuo­ži­mo snieg­len­te nau­do­jant jė­ gos ait­varą) en­tu­zias­tai. „Tai nėra pra­mo­ga, ku­ria ga­li už­ siim­ti vai­kai. Be to, žiemą, ki­taip nei va­sarą, į lauką su marš­kinė­ liais ir šle­petė­mis nei­šei­si, rei­kia ir tin­kamų striu­kių, šalmų, aki­nių,

kur kas di­des­nio in­ven­to­riaus“, – paaiš­ki­no „Surf­hou­se“ ko­man­dos na­rys Ro­kas Drun­gi­las. „Žiemą siū­lo­me už­siim­ti ke­lių rūšių spor­tu – snow­ki­tin­gu Val­ ki­nin­kuo­se ir sli­dinė­ji­mu lais­vuo­ ju sti­liu­mi Drus­ki­nin­kuo­se“, – sa­ kė „Surf­hou­se“ at­sto­vas.

Per ilgą laiką žmonės at­pra­to nuo ak­ty­vaus poil­sio, pa­vyzd­žiui, sli­ dinė­ji­mo, nes kli­ma­ tas at­ši­lo. Ta­čiau da­bar ak­ty­vus poil­sis gam­to­ je net ir žiemą su­grįžta. Sli­dinė­ji­mas tam­pa ki­toks

Anot jo, po­pu­lia­ri pra­mo­ga sli­dinė­ ji­mas Lie­tu­vo­je jau kei­čia­si. Žmo­ nės sli­dinė­ja ne tik tra­di­ciš­kai, bet

ir įveik­da­mi kliū­tis, vamzd­žius ir t. t. Štai kalnų sli­dinė­ji­mo cent­ras „Ka­li­ta“, įsikūręs Anykš­čiuo­se, kas­dien su­lau­kia lan­ky­tojų skam­ bu­čių su klau­si­mu, ka­da galės at­ vyk­ti sli­dinė­ti? Va­sarą po­pu­lia­ri ato­stogų kryp­tis į Aukš­tai­tiją žie­ mą gy­ven­to­jus su­trau­kia tik dėl sli­dinė­ji­mo, nors siū­loma ir šil­to­ jo se­zo­no pra­mogų, pa­vyzd­žiui, jo­ dinė­jimas žir­gais. „Jei ne sli­dinė­ji­ mas, Anykš­čiai už­migtų žie­mos mie­gu“, – sakė Anykš­čių ra­jo­no in­for­ma­ci­jos ir tu­riz­mo cent­ro di­ rek­to­rius Ri­man­tas Se­rei­či­kas. Ka­li­tos kal­ne slid­žių mėgėjams at­si­ra­do ir dau­giau pra­mogų – žie­ mą riedė­ti ga­li­ma ir va­di­na­mai­ siais ame­ri­kie­tiš­kai­siais kal­ne­liais, ir pra­mo­gau­ti snie­go par­ke ant pri­ pu­čiamų snie­go žaislų. „Snie­gas kol kas bu­vo šla­pias, o kai šal­tis laikė­si vos vieną par­ą, nie­ ko ne­pa­da­ry­si. Ste­bi­me ame­ri­kie­

čių, rusų, nor­vegų orų pro­gno­zes. Neaiš­ku, ka­da tra­sos ims veik­ti“, – svarstė kalnų sli­dinė­ji­mo cent­ ro „Ka­li­ta“ di­rek­to­rius Liud­vi­kas Avietė. Lie­tu­vos kai­me – has­kių kin­ki­nys

Įdo­mią pra­mogą – pa­si­va­žinė­jimą has­kių ir ma­la­mutų kin­ki­niu – jau de­šimt­metį siū­lo „Nuo­ty­kių aka­ de­mi­ja“. Jos sa­vi­ninkė Jo­lan­ta Bliuj sakė, kad to­kia šiau­rie­tiš­ka at­rak­ ci­ja da­ro­si vis po­pu­lia­resnė, o, be šunų trau­kiamų ro­gių, lan­ky­to­jai pra­mo­gau­ja ir žais­da­mi es­kimų, indėnų žai­di­mus, už­kand­žiau­da­ mi prie lau­žo. „Per ilgą laiką žmonės at­pra­to nuo ak­ty­vaus poil­sio, pa­vyzd­žiui, sli­dinė­ji­mo, nes kli­ma­tas at­ši­ lo. Ta­čiau da­bar ak­ty­vus poil­sis gam­to­je net ir žiemą su­grįžta. Gy­ ven­to­jai ieš­ko žie­miškų pra­mogų, todėl ir mūsų or­ga­ni­zuo­ja­mas lais­ va­lai­kio lei­di­mo būdas po­pu­liarė­

ja, at­vyks­ta ir šeimų, ir suau­gu­siųjų gru­pių“, – sakė J.Bliuj. Vers­li­ninkės tei­gi­mu, nors pra­ mo­ga, ga­li­ma sa­ky­ti, se­zo­ninė, jie, prie­šin­gai nei sli­dinė­ji­mo cent­rai, nėra pri­klau­so­mi nuo oro ir snie­go. „Ši pra­mo­ga aso­ci­juo­ja­si su snie­ gu, todėl va­žiuo­ti rogė­mis – idea­lus va­rian­tas. Ta­čiau, kai snie­go nėra, siū­lo­me va­žinė­tis su spe­cia­liais ra­ tu­kais. Juk šu­nys tre­ni­ruo­ja­si nuo ru­dens“, – ko­men­ta­vo J.Bliuj. „Uno par­kai“, val­dan­tys lai­pio­ ji­mo med­žiuo­se komp­lek­sus, taip pat ne­su­lau­kia per­ne­lyg daug lan­ ky­tojų. Dar­buo­to­jas Do­na­tas sakė, kad šie­met jau ne­be­sis­te­bi, jog žie­ mą lan­ky­tojų srau­tas su­mažė­ja. „Vi­sa­da ban­do­me pa­sa­ky­ti, kad tra­so­se, už­li­pus į medį nėra šal­ta, ta­čiau žmonės bi­jo šal­čio. Nors pa­ si­vaikš­čio­ti jie ei­na ir žiemą, lau­ ke būna ir su vai­kais, į med­žius vis dėlto ne­li­pa“, – sakė „Uno par­kų“ at­sto­vas.

12

pirmADIENIS, sausio 6, 2014

turtas klaipėdos verslas

Klaipė­dos kre­di­to uni­jos sėkmės pa­slap­tis At­vi­ru­mas ir skaid­ru­mas – to­kia tai­syk­le be­si­va­do­ vau­jan­ti Klaipė­dos kre­di­to uni­ja pel­ nė dau­gybės fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­menų pa­si­tikė­jimą. Todėl ir šie­met ši uni­ja sa­ vo klien­tams ga­li pa­si­ūly­ti išs­kir­ti­nių fi­nan­si­nių pa­slaugų.

litų sto­jamąjį mo­kestį ir pa­teik­ti šiuos do­ku­men­tus: pra­šymą įsto­ ti į Klaipė­dos kre­di­to uniją, as­mens ta­pa­tybę pa­tvir­ti­nantį do­ku­mentą, do­ku­men­tus, įro­dan­čius, kad as­ muo gy­ve­na, dir­ba ar­ba mo­ko­si Klaipė­dos mies­to, Klaipė­dos ra­jo­ no ir (ar­ba) Ne­rin­gos sa­vi­val­dybės te­ri­to­ri­jo­je. Klaipė­dos kre­di­to uni­ja ir da­bar yra koo­pe­ra­ti­niais pa­grin­dais vei­ kian­ti fi­nansų įstai­ga, ku­rios lie­tu­ vių ka­pi­ta­lo da­lis yra 100 pro­c. Klaipė­dos kre­di­to uni­jos na­riai yra fi­zi­niai as­me­nys ir ma­žos bei la­bai ma­žos įmonės. Skel­bia pa­skolų ak­ciją

Vir­gi­ni­ja Spu­rytė v.spuryte@kl.lt

Pelnė pa­si­tikė­jimą

„Daug bend­rau­ja­me su uni­jos na­ riais, sten­giamės jiems pa­dėti, pa­ tar­ti kiek­vie­nu rūpi­mu klau­si­mu, esa­me at­vi­ri. Ma­nau, kad tai ir pa­ dėjo pel­ny­ti žmo­nių pa­si­tikė­jimą. Mūsų at­vi­ru­mo ir skaid­ru­mo po­ li­ti­ka ku­ria di­de­lius klientų pa­si­ tikė­ji­mo di­vi­den­dus“, – džiaugė­si Klaipė­dos kre­di­to uni­jos ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vas Ar­vi­das Apuls­kis. Dėl šių prie­žas­čių vis daugė­jo žmo­nių, no­rin­čių tap­ti Klaipė­dos kre­di­to uni­jos na­riais. „Di­die­ji indė­li­nin­kai net ne­ke­ lia klau­simų, ar jų indė­liai saugūs. Jie su mu­mis nuo­lat bend­rau­ja, to­ dėl ži­no, kad jų pi­ni­gais bus pa­si­ rūpin­ta. Kai ku­rie ma­žie­ji indė­li­ nin­kai tik pa­skam­bi­na pa­si­tei­rau­ti, ar vis­kas ge­rai, ir tiek“, – A.Apuls­ kis pa­brėžė, jog rin­ko­je pel­ny­tas pa­ti­ki­mos fi­nansų įstai­gos var­das Klaipė­dos kre­di­to uniją ap­sau­go­jo nuo su­krėtimų. Pra­na­šu­mas – lanks­tu­mas

Kai Lie­tu­vo­je buvo pra­dėtos steig­ti kre­di­to uni­jos, pa­grin­di­nis jų veik­ los prin­ci­pas bu­vo tap­ti žmo­nių ban­ku – to­kia įstai­ga, ku­rios ak­ci­ nin­kai ir yra klien­tai, vi­sa­da ži­nan­ tys apie jos fi­nan­sinę būklę. Jiems

Rūpes­tin­gu­mas: Klaipė­dos kre­di­to uni­jo­je kiek­vie­nam klien­tui ski­ria­mas išs­kir­ti­nis dėme­sys.

su­da­ro­mos ge­riau­sios indė­lių lai­ ky­mo ir pa­skolų tei­ki­mo sąly­gos. „Ga­liu drąsiai pa­sa­ky­ti, jog tokį veik­los prin­cipą iš­laikė­me iki šiol. Mes tik­rai esa­me sa­vo na­rių ban­kas, ga­li­me būti lankstūs ir kiek­vie­nam pa­si­ūly­ti būtent jų po­rei­kius ati­ tin­kan­čių fi­nan­si­nių pa­slaugų“, – teigė A.Apuls­kis.

Pra­sidė­jus nau­jiesiems me­tams, Klaipė­dos kre­di­to uni­ ja kvie­čia gy­ven­to­jus pa­si­nau­do­ti spe­cia­lia pa­skolų ak­ci­ja „Ne­ri­ bo­ki­te sa­vo norų!“.

Klaipė­dos kre­di­to uni­jos veik­los prin­ci­pai pa­rem­ti ne tik at­vi­ru­mu ir skaid­ru­mu, bet ir sie­kiu, kad jos pa­slau­gos būtų pa­trauk­lios ir pa­ čios ge­riau­sios kuo dau­giau fi­zi­nių bei ju­ri­di­nių as­menų.

Vie­na to­kių pa­slaugų – lanks­ čiai pa­sko­loms pri­tai­ko­mos palū­ kanų nor­mos. Di­des­niam vers­ lo pro­jek­tui ga­li būti tai­ko­mos tik nuo 5 pro­c. pra­si­de­dan­čios me­tinės palū­ka­nos už pa­skolą. „Taip ne­se­niai su­teikė­me pa­ skolą vie­no dau­gia­bu­čio na­mo sta­ ty­bai Tau­ra­lau­ky­je. Ka­dan­gi vers­lo pro­jek­tas ga­na di­de­lis, pri­taikė­ me mi­ni­ma­lias pa­sko­los palū­kanų nor­mas ir jos tik­rai ne­turėtų tap­ ti naš­ta vers­li­nin­kams“, – pa­brėžė A.Apuls­kis. Ki­tas pa­v yz­dys – Klaipė­d os kre­di­to uni­jos na­rei, bend­ro­vei, ku­ri bend­ra­dar­biau­ja su Vo­kie­ti­ jos įmonė­mis, pri­tai­ky­tas spe­cia­ lus itin pa­lan­kus va­liu­tos kei­ti­mo kur­sas. A.Apuls­kio tei­gi­mu, tai tik ke­li pa­vyzd­žiai, įro­dan­tys, kad Klaipė­ dos kre­di­to uni­ja vi­sa­da ieš­ko, kaip kuo ge­riau pa­ten­kin­ti klientų po­ rei­kius. „Aiš­ku, esa­me ko­mer­cinė įstai­ga, mums rei­kia ir už­dirb­ti, ta­čiau sten­giamės, kad klientų in­ te­re­sai vis tiek būtų aukš­čiau“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­ve­di­mai ne­kai­nuo­ja

Praė­ju­siais me­tais Klaipė­dos kre­di­ to uni­jo­je ypač ak­tyvūs bu­vo vers­ lo at­sto­vai, ku­rie šią uniją pa­si­rin­ko pa­grin­di­niu fi­nansų par­tne­riu dėl gebė­ji­mo iš­lai­ky­ti ma­žiau­sius pa­ slaugų įkai­nius. „Vi­si mūsų na­riams ir klien­tams da­ro­mi mokė­ji­mo pa­ve­di­mai in­ ter­ne­tu per in­ter­ne­tinės ban­ki­ nin­kystės sis­temą nie­ko ne­kai­ nuo­ja, todėl įmonėms, da­ran­čioms daug pa­ve­dimų, tai ypač ak­tua­ lu. Ne­pa­mir­šo­me, ži­no­ma, ir fi­zi­ nių as­menų. Jiems vi­si pa­ve­di­mai, mokė­ji­mai už ko­mu­na­li­nes pa­slau­ gas in­ter­ne­tu taip pat nie­ko ne­ kai­nuo­ja. Ir atei­ty­je siek­si­me, kad mo­kes­čiai už fi­nan­si­nes pa­slau­ gas iš­liktų sim­bo­li­niai“, – pa­ti­ki­ no Klaipė­dos kre­di­to uni­jos ad­mi­ nist­ra­ci­jos va­do­vas. No­rin­tys nau­do­tis Klaipė­dos kre­di­to uni­jos pa­slau­go­mis tu­ ri tap­ti jos na­riais – taip nu­ma­ty­ta teisės ak­tuo­se. No­rint įsto­ti į Klaipė­dos kre­di­ to uniją, rei­kia įsi­gy­ti 100 litų ver­ tės pri­va­lomąjį pa­jų, su­mokė­ti 30

Pra­sidė­jus nau­jiems me­tams, Klaipė­dos kre­di­to uni­ja kvie­čia gy­ven­to­jus pa­si­nau­do­ti spe­cia­ lia pa­skolų ak­ci­ja „Ne­ri­bo­ki­te sa­ vo norų!“. Vyks­tant ak­ci­jai kre­di­to uni­jo­je tai­ko­mos pa­lan­kios palū­ ka­nos var­to­ji­mo pa­sko­loms – nuo 7 pro­c. Taip pat Klaipė­dos kre­di­to uni­jo­je tei­kia­ma pa­skolų re­fi­nan­ sa­vi­mo pa­slau­ga, kai tu­rin­tys pa­ skolą ki­to­je fi­nansų ins­ti­tu­ci­jo­je ją Klaipė­dos kre­di­to uni­jo­je ga­li re­ fi­nan­suo­ti ma­žesnė­mis palū­kanų nor­mo­mis. „Ši pa­slau­ga tarp klientų yra la­ bai po­pu­lia­ri, nes nors ir esa­me ma­žes­ni, ga­li­me pa­si­ūly­ti ge­res­ nes pa­skolų palū­ka­nas nei di­die­ji ban­kai“, – teigė A.Apuls­kis. Pra­sidė­jus nau­jie­siems me­tams gy­ven­to­jams re­ko­m en­d uo­ja­m a pra­dėti tau­py­ti su Klaipė­dos kre­ di­to uni­ja. Jo­je kiek­vie­nam klien­ tui bus pa­teik­tas būtent jo po­rei­ kius ati­tin­kan­tis tau­py­mo pla­nas. Net ir sa­vo pi­ni­gi­nes lėšas lai­kan­ tiems ei­na­mo­jo­je sąskai­to­je yra su­ da­ry­ta ga­li­mybė tau­py­ti gau­nant pa­trauk­lias palū­kanų nor­mas. Tau­py­ti su Klaipė­dos kre­di­to uni­ja ne tik pel­nin­ga, bet ir sau­ gu, nes vi­si indė­liai ir ei­na­mo­sios sąskai­tos iki 100 tūkst. eurų yra ap­draus­ti VĮ „Indė­lių ir in­ves­ti­cijų drau­di­mas“. „Klaipė­dos kre­di­to uni­ja Naujųjų metų pro­ga do­va­no­ ja na­riams ir klien­tams išs­kir­ti­nes ga­li­my­bes įgy­ven­din­ti sa­vo ar kitų no­rus ir sva­jo­nes. Ge­riau­sius pa­si­ ūly­mus iš­si­rink­ti kvie­čia­me ap­si­ lan­kant Klaipė­dos kre­di­to uni­jo­je (Lie­tu­vi­ninkų a. 7, Klaipė­da). To­ kiu būdu bus pa­teik­ti tin­ka­miau­si spren­di­mai in­di­vi­dua­liems po­rei­ kiams!“ – kalbė­jo A.Apuls­kis.

Bendrovė „Klaipė­dos bal­dai“ trau­kia­si iš bir­žos Kon­cer­nui SBA pri­klau­san­ti bend­ rovė „Klaipė­dos bal­dai“ pa­skelbė apie ke­ti­ni­mus trauk­tis iš „Nas­daq Omx“ Vil­niaus ver­ty­bi­nių po­pie­rių bir­žos. Pa­sak įmonės val­dy­bos pir­ mi­nin­ko Gin­tau­to Vit­ke­vi­čiaus, tai leis la­biau in­teg­ruo­tis į SBA grupės veiklą.

„Ma­no­me, tai pa­dės „Klaipė­dos bal­dams“ dar glaud­žiau in­teg­ruo­tis į SBA baldų grupės veiklą ir iš­nau­ do­ti visą ga­limą si­ner­gi­jos po­ten­ cialą“, – BNS sakė G.Vit­ke­vi­čius. Jis teigė, kad šiuo me­tu ne­svars­ to­ma ga­li­mybė atei­ty­je pri­trauk­ti in­ves­tuo­tojų iš ša­lies lėšų.

„Ta­čiau, kaip ir vi­sos ki­tos ga­li­ mybės, ji nėra at­mes­ti­na“, – pri­ dūrė „Klaipė­dos baldų“ va­do­vas. G.Vit­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, „Klaipė­ dos baldų“ ak­cijų de­lis­tin­ga­vi­mas bu­vo svars­to­mas ir anks­čiau. „To­kia ga­li­mybė bu­vo svars­to­ma ir anks­čiau. Pag­rin­dinės prie­žas­tys – ma­žas cir­ku­liuo­jan­čių bend­ rovės ak­cijų skai­čius ver­ty­bi­nių po­ pie­rių bir­žo­je ir neak­ty­vi pre­ky­ba“, – BNS sakė G.Vit­ke­vi­čius. Pa­sak jo, at­si­žvel­giant į pre­li­mi­na­rią „Klaipė­ dos baldų“ ak­cijų su­pir­ki­mo kainą ir jų kiekį, tam ga­li pri­reik­ti iki 2,5 mln. eurų (8,625 mln. litų). In­ves­ti­ cijų ban­ko „Fi­nas­ta“ ana­li­ti­kas Ta­

das Po­vi­laus­kas taip pat sakė, kad ži­nia apie „Klaipė­dos bal­dus“ ne­ bu­vo ne­tikė­ta.

Pag­rin­dinės prie­žas­ tys – ma­žas cir­ku­liuo­ jan­čių bend­rovės ak­cijų skai­čius ver­ty­ bi­nių po­pie­rių bir­žo­je ir neak­ty­vi pre­ky­ba. „Tai la­bai il­gai lauk­tas da­ly­kas, apie tai jau bu­vo kal­ba­ma. Iš pa­starųjų po­ros metų veiksmų bu­vo

ma­ty­ti, kad įmo­nei bir­ža vi­siš­kai ne­ tei­kia nau­dos, todėl did­žiau­sias ak­ ci­nin­kas stengė­si po tru­putį di­din­ti balsų skai­čių. Tai pa­vy­ko, todėl per ak­ci­ninkų su­si­rin­kimą bus ne­sun­ ku bal­suo­ti dėl ak­cijų de­lis­tin­ga­vi­mo“, – BNS sakė T.Po­vi­laus­kas. Jis taip pat pa­minė­jo, kad „Klaipė­dos baldų“ ak­ci­jos bir­žo­ je ne­bu­vo lik­vid­žios, todėl ir bir­ žos įvaizd­žiui įmonės pa­si­trau­ki­ mas ne­turės di­desnės įta­kos. „Klaipė­dos baldų“ ak­ci­nin­kai sau­sio 30 d. spręs dėl pa­si­trau­ ki­mo iš bir­žos. Re­mian­tis įmo­ nės pra­ne­ši­mu, iš bir­žos trau­kia­ ma­si dėl ma­žo lais­vo­je apy­var­to­je

esan­čių įmo­nių ak­cijų skai­čiaus ir neak­ty­vios pre­ky­bos jo­mis. „SBA Fur­ni­tu­re Group“ rugsė­jo pa­bai­ go­je valdė 78,14 pro­c. „Klaipė­ dos baldų“ įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo ak­ cijų, su­tei­kian­čių 79,97 pro­c. balsų įmonės ak­ci­ninkų su­si­rin­ki­me. Dar 19,57 pro­c. ak­cijų (20,03 pro­c. bal­ sų) pri­klausė ki­tiems ak­ci­nin­kams, pa­ti bend­rovė bu­vo su­pir­ku­si 2,29 pro­c. sa­vo įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo. „Klaipė­dos baldų“ ak­ci­jos ko­ti­ ruo­ja­mos bir­žos Pa­pil­do­ma­ja­me pre­ky­bos sąra­še, ket­vir­ta­dienį ak­ cijų už­da­ry­mo kai­na bu­vo 1,8 eu­ro (6,215 li­to). „Klaipė­dos“, BNS inf.

13

pirmADIENIS, sausio 6, 2014

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Uos­tas iš­si­vers­tų be „ja­po­nų“ sa­los Di­džiu­lės sa­los su­ py­li­mas ties Meln­ ra­ge, „Balt­max“ uos­to įren­gi­mas at­vi­ro­je jū­ro­je de­ šimt­me­tį kai­ti­na aist­ras, o gru­pei pro­tes­tuo­jan­čių­jų ne­tgi su­kro­vė po­li­ ti­nį ka­pi­ta­lą. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

At­si­lie­ka­me nuo kai­my­nų

Dau­gy­bė stu­di­jų, il­gi gin­čai, kal­ti­ ni­mai, nau­jų uos­tų pai­šy­mai te­ri­ to­ri­jo­se, kur jų neį­ma­no­ma sta­ty­ti, „pra­val­gė“ pi­ni­gus, bet re­zul­ta­ tų ne­da­vė. Lie­tu­va kaip ne­tu­rė­jo, taip ir ne­tu­ri nė vie­nos uos­to kran­ ti­nės, tu­rin­čios to­kį gy­lį, kad ga­lė­ tų švar­tuo­tis di­džiau­si į Bal­ti­jos jū­ rą ga­lin­tys įplauk­ti lai­vai, va­di­na­mi „Balt­max“. O rei­kia, at­ro­dy­tų, ne­daug – 3–4 kran­ti­nių, ties ku­rio­mis bū­tų 17 met­ rų gy­lis, kur pri­plauk­tų lai­vai, tu­ri­ ntys 15,5 met­ro grimz­lę. Da­bar Klai­ pė­dos uos­te prie kran­ti­nių di­džiau­si gy­liai yra 14,5 met­ro. Kai kuriais at­ve­ jais prie tų kran­ti­nių ga­li­ma švar­tuo­ti lai­vus, kurių grimzlė 13,2 met­ro. Kai­my­ni­niai Mu­gos (Ta­li­nas), Vents­pi­lio uos­tai to­kias kran­ti­nes tu­ri, Ry­go­je jos sta­to­mos. Klai­pė­ dos uos­ti­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad per pa­sta­ruo­sius me­tus tuš­tiems gin­ čams Lie­tu­vo­je bu­vo pra­ras­ta la­bai daug lai­ko. Klai­pė­dos uos­te iš­ky­la pa­pras­ tas klau­si­mas – kur įreng­ti ke­lias kran­ti­nes, ties ku­rio­mis bū­tų 17 met­rų gy­lis? At­sa­ky­mas yra – to­ kias kran­ti­nes ga­li­ma įreng­ti ir da­ bar­ti­nia­me uos­te. Tik no­rint tai pa­da­ry­ti, rei­kia iš es­mės per­tvar­ ky­ti ne tik Klai­pė­dos uos­to šiau­ri­ nę, bet ir pie­ti­nę da­lis. „Balt­max“ – da­bar­ti­nia­me uos­te

Vi­zi­ją apie tai, kas tu­rė­tų bū­ti per­ tvar­ko­ma, pa­tei­kė Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos inf­ rast­ruk­tū­ros di­rek­to­riu­mi pra­dė­jęs dirb­ti Al­gir­das Ka­ma­raus­kas. Siū­ly­mas toks: į jū­rą pra­tęs­ ti tiek pie­ti­nį, tiek šiau­ri­nį mo­lus, „už­lenk­ti“ jų ga­lus, iš­tie­sin­ti lai­vų plau­ki­mo į Klai­pė­dos uos­tą ved­li­ nę, pa­su­kant 11 laips­nių, pra­pla­tin­ ti šį ka­na­lą nuo 150 iki 200 met­rų, o išo­rė­je – iki 250 met­rų. Sus­tip­ri­nus da­bar­ti­nius mo­lus, pagi­lin­ti lai­vy­

Paieš­kos: da­bar­ti­nė Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vy­bė bran­di­na pla­nus, kaip šiau­ri­nes uos­to kran­ti­nes pri­tai­ky­ti „Balt­max“ lai­vams priim­ti.

bos ka­na­lą tarp mo­lo gal­vu­čių nuo da­bar­ti­nių 15 iki 17 met­rų, o įplau­ ko­je – nuo 15,5 iki 17,5 met­ro. Pa­ko­re­ga­vus lai­vų plau­ki­mo į Klai­pė­dos uos­tą kam­pą, prie šiau­ ri­nio mo­lo iš jū­ros pu­sės ga­li­ma su­for­muo­ti pa­pil­do­mą te­ri­to­ri­ ją, įreng­ti ke­le­tą nau­jų kran­ti­nių. Ir prie da­lies jų, ir prie da­bar­ti­nių 1–4 kran­ti­nių, o gal net ir dar gi­ liau uos­te ga­lė­tų bū­ti 17 met­rų gy­ lis iš­ka­sus iki jų to­kio gy­lio lai­vy­ bos ka­na­lą. 17 met­rų gy­lis ga­lė­tų driek­tis ir to­lyn į uos­tą. Kaž­ka­da bu­vo svars­to­ma, kad bent po vie­ ną „Balt­max“ kran­ti­nę ga­lė­tų tu­ rė­ti ne tik šiau­ri­nės uos­to kom­pa­ ni­jos, bet ir pie­ti­nės, kaip „Be­ga“, „Klai­pė­dos Smel­tė“ ir „Bi­rių kro­ vi­nių ter­mi­na­las“. Tam, kad Klai­pė­dos uos­te bū­tų ga­li­ma gi­lin­ti iki 17 met­rų, rei­kė­tų ko­re­guo­ti van­dens tėk­mę iš Kur­ šių ma­rių, o sy­kiu ir sū­raus van­ dens pa­te­ki­mą į jas. Siū­lo­mas va­rian­tas – už­da­ry­ti pra­ta­ką iš Kur­šių ma­rių ties Smel­ tės pu­sia­sa­liu. Tuo­met už Kiau­lės Nu­ga­ros su­for­ma­vus pa­pil­do­mas te­ri­to­ri­jas bū­tų įreng­ta ir ne­ma­žai

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

nau­jų kran­ti­nių. Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus jau bu­vo už­si­mi­nęs, kad to­li nuo mies­to esan­čio­se pie­ti­nė­se uos­ to te­ri­to­ri­jo­se atei­ty­je ga­li­ma bū­tų krau­ti ir rin­ko­je pa­klau­sų kro­vi­nį – ak­mens ang­lis. Šei­mi­nin­kiš­kas po­žiū­ris

Pla­nai per­tvar­ky­ti Klai­pė­dos uos­ to šiau­ri­nę ir pie­ti­nę da­lis kai­nuo­tų bran­giai. Kiek konk­re­čiai, kol kas nie­kas ne­s­kai­čia­vo. Ta­čiau tai bū­ tų ne­pa­ly­gi­na­mai pi­giau nei sta­ty­ ti nau­ją uos­tą jū­ro­je ties Bū­tin­ge ir kirs­ti miš­kus pri­va­žia­vi­mo ke­liams ir ge­le­žin­ke­liams. Taip pat tai bū­tų ne­pa­ly­gi­na­mai pi­giau nei pa­gal Ja­ po­ni­jos tarp­tau­ti­nio bend­ra­dar­bia­ vi­mo agen­tū­ros (JI­CA) siū­ly­mą jū­ ro­je ties Meln­ra­ge įreng­ti pu­sant­ro ki­lo­met­ro il­gio ir 700 met­rų plo­ čio sa­lą. Svar­biau­sia, kad da­bar­ti­nio uos­to pri­tai­ky­mo 17 met­rų gy­liui dar­bai ypač ne­kris­tų į akis. Už­si­ da­ry­tų tik klai­pė­die­čių taip mėgs­ ta­m as ap­ž val­g i­n is šiau­ri­nis mo­las.

15

Ar­vy­das Vait­kus:

Ai­das Vaiš­no­ras:

Ne­da­rant in­va­zi­jos į mies­to plo­tus, bū­ tų ga­li­my­bė iš­vys­ty­ ti ne tik naf­tos ir jos pro­duk­tų, bet ir bi­rių kro­vi­nių kro­vą, pra­tę­ siant kran­ti­nes. Svar­ biau­sia, iš­spręs­tu­me di­džiu­lę „Klai­pė­dos naf­tos“ pro­ble­mą.

2013 me­tais Vy­riau­ sy­bė pri­pa­ži­no Klai­ pė­dos uos­tą vals­ty­bi­ nės reikš­mės stra­te­ gi­niu ob­jek­tu ir nau­ ja­sis te­ri­to­ri­jų pla­na­ vi­mo įsta­ty­mas at­ve­ ria pa­lan­kes­nes są­ ly­gas to­kiems ob­jek­ tams vys­ty­ti.

14

pirmADIENIS, sausio 6, 2014

rubrika JŪRA Da­ni­jos lai­vy­nas

In­ci­den­tai lai­vuo­se

Žve­jy­ba Bal­ti­jo­je

Da­ni­jos lai­vy­no is­to­ri­ja – pla­ti ir gi­li. Žur­na­lis­tas, fo­tog­ra­fas ir jū­ ros kny­gų lei­dė­jas Ben­tas Mi­ kel­se­nas iš­lei­do jau ke­tu­rio­lik­tą­ jį to­mą apie Da­ni­jos lai­vy­bą. Ši kny­ga skir­ta Da­ni­jos kom­pa­ni­ jai „Rhe­de­ri M.JEB­SEN“, ku­rią 1972 m. įkū­rė ka­pi­to­nas M.Jeb­ se­nas. Jos gar­lai­viai plau­kio­ jo į Ki­ni­ją.

Lie­tu­va pir­mo­ji iš Eu­ro­pos vals­ ty­bių lai­vų eis­mo ste­bė­se­nos in­ for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je įsi­die­gė Sa­fe­Sea­Net pra­ne­ši­mų apie in­ ci­den­tus mo­du­lį. Lie­tu­vos sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos Lai­vų eis­mo ste­bė­se­nos sky­rius duo­me­nis tik­rins, kaups, ana­ li­zuos ir teiks Eu­ro­pos sau­gios lai­vy­bos agen­tū­rai.

Ne tik Lie­tu­va, bet ir dau­ge­lis ki­ tų Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių 2013 me­tais ne­pa­nau­do­jo nu­ma­ty­tų žve­jy­bos kvo­tų. Pa­vyz­džiui, Ru­ si­jos žve­jai Bal­ti­jos jū­ro­je su­ga­ vo 40 tūkst. to­nų žu­vų, ar­ba 6,5 tūkst. to­nų ma­žiau nei pla­nuo­ta. Sup­ras­tė­ju­si žve­jy­ba aiš­ki­na­ma tuo, kad Bal­ti­jos jū­ro­je yra su­ trik­dy­tas gam­tos ba­lan­sas.

Iš 2014-ųjų ti­ki­ma­si ko­ky­bi­nių š Į nau­juo­sius me­tus Klai­pė­dos uos­tas įžen­gė su nau­jo­mis vil­ti­mis. Apie tai, ko ti­ki­ma­si iš 2014-ųjų, pa­pa­sa­ko­jo uos­to kom­pa­ni­jų ir jū­ri­nio komp­lek­so at­sto­vai.

Mies­tas tu­ri kve­pė­ti žu­vi­mis

Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas

Klai­pė­dos mies­to sa­v i­val­dy­bės Jū­r i­n ių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­m i­si­jos pir­m i­n in­kas

J

ū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ ka­lų ko­m i­si­ja yra su­da­r y­ta iš ge­r iau­sių Klai­pė­dos mies­ to ta­ry­bos na­r ių. Sa­vo dar­bu sie­k ia­me, kad Klai­pė­da bū­t ų Lie­tu­ vo­je iš­skir­ti­niu jū­ri­niu mies­tu, ja­me kve­pė­t ų žu­v i­mis. 2013-ai­siais daug dė­me­s io sky­rė­me žu­v i­n in­k ys­tės

rei­ka­lams, kad Klai­pė­do­je bū­tų pre­ kiau­ja­ma švie­ž io­mis žu­vi­mis. Pa­vy­ ko tai pa­da­r y­t i. Me­tams bai­g ian­t is dėl Pi­lies til­to re­mon­to te­ko ko­re­guo­ ti pre­ky­bos žu­vi­mis prie Da­nės kran­ ti­nės vie­tą. Ti­kiuo­si, kad vis­kas bus sėk­min­gai iš­spręs­ta. Di­de­lė pro­ble­ma tai, kad įstri­go Klai­pė­dos jachtk­lu­bo re­konst­ruk­ci­ ja Smil­ty­nė­je. Tam rei­ka­lui daug dė­ me­sio teks skir­ti 2014-ai­siais. Apsk­r i­tai jū­r i­n ių rei­ka­lų spren­d i­ mai Klai­pė­dos mies­te ju­da pa­kan­ ka­mai ge­rai. Mū­sų ko­mi­si­ja ne­ma­žai pri­si­dė­jo, kad į Da­nės upę vėl su­g rį­ žtų Klai­pė­dos puoš­me­na „Me­r i­d ia­ nas“. Tei­g ia­mai ver­ti­nu tai, kad prie sa­v i­val­dy­b ės ta­r y­b os vei­k ia Jū­r i­ nės kul­t ū­ros koor­d i­na­ci­nė ta­r y­ba. Jos siū­ly­mu 2014 me­tais bus pra­dė­ ti teik­t i „Al­bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­mai, ska­t i­nan­tys kul­t ū­r i­n į pa­k i­l i­mą jū­r i­ nė­je sri­ty­je. Tei­g ia­m ai ver­t i­nu Klai­p ė­dos žu­ vi­n in­k ys­tės vie­tos veik­los gru­p ės dar­b ą. Pats esu šios gru­p ės ta­r y­b os na­r ys. Per Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės vie­ tos veik­los gru­pę vyk­do­mi pro­jek­tai – reikš­min­gi Klai­pė­dos mies­tui.

Sup­la­nuo­tos di­de­lės in­ves­ti­ci­jos

Sta­tys nau­jus lai­vus

M Ar­nol­das Ši­lei­ka

Bend­ro­vės „Va­ka­r ų lai­v ų ga­myk­la“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

M Vai­do­tas Ši­lei­ka

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos kon­tei­ne­r ių ter­m i­na­las“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius:

ū­sų bend­ro­vei 2013-ie­ ji bu­vo ne­blo­gi. Iš­sip­lė­ tė mū­sų krau­na­mų kro­ vi­n ių no­menk­l a­t ū­r a. Pa­sie­kė­me re­kor­di­nę kro­vą, ku­ri net 10 pro­c. di­des­nė nei 2012-ai­siais. Baig­ ta sta­ty­ti 143 a kran­ti­nė, ku­ri ge­ro­kai iš­plės mū­sų bend­ro­vės veik­los ga­li­ my­bes. 2014-ie­ji bus in­ves­ti­ci­jų me­tai. Pre­li­mi­na­riai jos sieks apie 30 mln. li­ tų. Pla­nuo­ja­me įsi­gy­ti nau­ją STS kra­ną, ku­rio kai­na – per 20 mln. li­tų. Taip pat in­ves­tuo­si­me į ma­žes­nę kro­vos tech­ ni­ką. Vis­a tai 2014 me­tais mū­sų bend­ ro­vės kon­tei­ne­rių kro­vos ga­li­my­bes pa­di­dins iki 600 tūkst. TEU. Pla­nuo­ja­me įsi­reng­t i ir kon­tei­ne­ rių re­mon­to me­cha­ni­nes dirb­tu­ves. Jei ne­si­keis kon­tei­ne­rių kro­vos rin­ ka, 2014-ie­siems vėl pla­nuo­ja­me re­ kor­di­nę kro­vą.

ū­sų bend­ro­vei 2013-ie­ ji bu­vo žy­m iai ge­res­n i nei prieš tai bu­vę me­tai. Į 2014-uo­sius žvel­gia­me su dar di­des­niu op­ti­miz­mu. Mums vil­čių ir už­sa­k y­mų su­teiks Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vos dėl su­ griež­tė­ju­sių rei­ka­la­vi­mų lai­vų tar­šai. Dir­ba­me su tais pro­jek­tais. Pa­kan­ka­mai ne­blo­gai su­si­dė­l io­jo mū­sų tiek lai­v ų re­mon­to, tiek lai­v ų sta­ty­bos pro­gra­mos. 2013-ai­s iais „iki rak­to“ sta­t ė­m e tris lai­v us. Da­l is dar­bų per­s i­ke­l ia į 2014-uo­s ius.

Pra­dė­si­me ir nau­jus pro­jek­tus. Tai žu­v ų šė­r yk­lų komp­lek­s ų, ku­r iems rin­ka yra pa­kan­ka­mai pa­lan­ki, sta­ty­ ba. Ki­tas pro­jek­tas su­si­jęs su žem­siur­ bių sta­ty­bo­mis. Pa­kan­ka­mai ge­rai su­si­dė­lio­jo me­ta­ lų konst­ruk­ci­jų ga­my­bos už­sa­ky­mai. Vi­siems 2014 me­tams jų tu­ri­me. To­liau bend­ra­dar­biau­si­me su sa­vo klien­tais sta­ty­da­mi at­ski­rus lai­vų seg­ men­tus. Tu­rė­si­me ir nau­jų klien­tų. Gana op­ ti­mis­tiš­kai į 2014-uo­sius žvel­giu ir dėl bend­ro­vė­je at­l ik­tos są­nau­dų op­t i­mi­ za­vi­mo pro­gra­mos.

Ati­da­rys nau­ją san­dė­lį

M Aud­rius Pau­ža

Klai­pė­dos jū­r ų kro­v i­n ių kom­pa­n i­jos (KLAS­CO) ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

ums 2013 me­tai bu­vo su­ dė­tin­gi. Ta­čiau apskritai juos ver­ti­nu tei­gia­mai. Pak­l iu­vo­me į konf­l ik­ tų rez­g i­n į tarp mū­sų klien­to Bal­ta­ru­ si­jos trą­šų ga­min­to­jo „Be­la­rus­ka­lij“ ir Ru­si­jos kom­pa­n i­jos „Ural­ka­l ij“. Ti­k i­ mės, kad 2014 me­tais tie rei­ka­lai iš­si­ spręs ir su­lauk­si­me dau­g iau bal­ta­ru­ siš­kų trą­šų. 2014 me­t ais, vei­k iau­s iai ba­l an­d į, pra­dė­s i­me eksp­loa­t uo­t i nau­j ą 100 tūkst. to­nų tal­p os bi­r ių trą­š ų san­ dė­l į. Tei­g ia­mai ver­t i­nu KLAS­CO val­dy­ bos ir ad­m i­n ist­ra­c i­jos po­ž iū­r į į nau­

jas kro­vos tech­no­lo­g i­jas, in­ves­t i­c i­ nius spren­d i­mus. Tu­r i­me pa­s i­t vir­t i­nę ar­t i­m iau­s ių tre­jų me­t ų in­ves­t i­ci­jų pla­ną ir jo lai­ ko­mės. 2014 me­t ais ti­k i­mės įgy­ven­d in­t i val­dy­b os iš­kel­t us už­d a­v i­n ius. Ga­ liu pa­si­d žiaug­t i, kad 2013-ai­siais iš­ te­s ė­jo­me vi­s us pa­ž a­dus dar­buo­to­ jams. Bai­g ian­t is me­t ams, vi­s iems dar­ buo­to­jams su­mo­kė­jo­me 14-ąjį at­ly­ gi­n i­m ą. Dar­buo­to­j ų ge­ro­vė, in­ves­t i­c i­j os, sau­g i ir efek­t y­v i kro­va bus mū­s ų prio­r i­te­t ai ir 2014 me­t ais.

15

pirmADIENIS, sausio 6, 2014

JŪRA Da­ni­jos sa­los

Du­jos Ro­ter­da­me

Lai­vų areš­tai

Da­ni­ja val­do per 400 sa­lų. Da­lis jų yra ma­žos ir ne­gy­ve­na­mos. Da­ni­jo­je svars­to­ma, kad ne­gy­ ve­na­mas sa­las vals­ty­bė ga­lė­ tų par­duo­ti ir pa­pil­dy­ti biu­dže­ tą. Da­lies ma­žų gy­ve­na­mų sa­lų iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja la­bai bran­ giai. Siū­ly­mas iš to­kių sa­lų iš­ kel­din­ti gy­ven­to­jus tu­ri ir daug prie­ši­nin­kų.

Ro­ter­da­mo uos­te prie Ga­te su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo kran­ti­nių vie­nu me­tu sto­ vė­jo du du­jo­ve­žiai. 2012 me­tais pra­dė­jęs veik­ti SGD ter­mi­na­las per­nai kro­vė be­veik mi­li­jar­dą to­ nų gam­ti­nių du­jų. Kie­kis ga­lė­ jo bū­ti di­des­nis. Dėl du­jų pa­klau­ sos pa­sau­ly­je 2013 me­tų pra­ džio­je su­si­da­rė jų trū­ku­mas.

Vo­kie­ti­jos įsta­ty­mi­nė­je ba­zė­je leng­vi­na­ma lai­vų areš­to tvar­ka. Ši ša­lis ga­li tap­ti cent­ru, kur dėl ma­žiau­sių jū­ri­nin­kų pre­ten­zi­jų lai­vų sa­vi­nin­kams bū­tų areš­tuo­ ja­mi lai­vai. Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką jū­ri­nin­kams už­teks pa­teik­ti mi­ ni­ma­lius įro­dy­mus, kad lai­vų sa­ vi­nin­kas jiems sko­lin­gas, ir teis­ mai areš­tuos lai­vus.

šuo­lių

Uos­to plėt­ra ne­ga­li su­sto­ti

M

Aloy­zas Kuz­mars­kis

Klai­pė­dos jū­r ų kro­v i­n ių kom­pa­n i­jos „Be­ga“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

ums 2013-ie­ji bu­vo iš­ skir­t i­n iai me­tai. Uos­to di­rek­ci­ja pa­sta­tė nau­ ją pir­są. Ga­li­me priim­ti „Pa­na­max“ ir „Post Pa­na­max“ lai­vus. Pra­dė­jo veik­ti že­mės ūkio pro­duk­tų pa­skirs­ty­mo cent­ras. 2014 me­tais to­liau tę­si­me pra­dė­tą dar­bą. Siek­si­me ne tik iš­lai­ky­ti, bet ir pa­di­din­ti kro­vi­nių srau­tą. Lau­kia­me ir nau­jų kro­vi­nių. Ti­ki­mės, kad Uos­ to di­rek­ci­ja pagi­lins vie­tas prie kran­ ti­n ių iki mak­si­ma­l iai lei­d žia­mo gy­ lio. Už­bai­gus vie­ną in­ves­ti­ci­jų eta­pą, 2014-ai­siais lau­kia ki­tas. Plė­si­me san­ dė­l ių ūkį, mo­der­n i­z uo­si­me kro­vos tech­ni­ką, in­ves­tuo­si­me į ge­le­žin­ke­lių plėt­rą. Uos­to kro­vos veik­la yra to­kia, kad ne­ga­li­ma su­sto­ti in­ves­tuo­ti.

Ati­da­rys nau­ją ter­mi­na­lą

M

Vyks bran­gūs per­tvar­ky­mai

Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas

Bend­ro­vės „Cent­r i­n is Klai­pė­dos ter­m i­ na­las“ (CKT) ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

ums 2013-ie­ji bu­vo iš­ skir­t i­niai. Ne­vyk­dė­me kro­vos veik­los, sta­tė­me nau­ją ke­lei­vių ir kro­vi­ nių ter­mi­na­lą. Pa­kei­tė­me bend­ro­vės pa­va­di­ni­mą – vie­to­je il­go pa­va­di­ni­mo „Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­ na­las“, nu­spren­dė­me va­din­tis „Cent­ ri­niu Klai­pė­dos ter­mi­na­lu“. Esa­me uos­to cent­re. Be to, toks pa­va­di­ni­mas vie­no­dai trum­pi­na­mas tiek lie­tu­viš­ kai, tiek ang­liš­kai – ne­be­liks pai­nia­ vos. Sta­ty­da­mi nau­ją ke­lei­vių ir kro­ vi­nių ter­mi­na­lą, ap­lan­kė­me dau­gy­bę ter­mi­na­lų ki­tuo­se uos­tuo­se. Sten­gė­ mės pe­rim­ti pa­tir­tį, kad ne­pa­da­ry­tu­ me klai­dų. Pir­mą­jį lai­vą prie nau­jo­ jo ter­mi­na­lo kran­ti­nės pla­nuo­ja­me priim­ti 2014 me­tų sau­sio pa­bai­go­je ar va­sa­rio pra­džio­je.

Su­lauks di­des­nių lai­vų Jo­nas Na­za­ro­vas

Kom­pa­n i­jos „DFDS Sea­ways“ vyk­dan­ty­sis di­rek­to­r ius

Y

pa­t in­gai 2013-ie­ji nie­k uo neiš­sis­ky­rė. Už­da­rius li­ni­ ją į Vo­kie­ti­jos Zas­ni­co uos­ tą, jū­rų kel­tais ga­be­na­mų kro­vi­nių kie­kis su­ma­žė­jo ne­žy­miai. Į 2014 me­tus žvel­gia­me tru­pu­tį su ne­ri­mu. Dvie­juo­se kel­tuo­se esa­me nu­ma­tę įren­gi­nė­ti su­de­gin­to ma­zu­to iš­me­ta­mų dū­mų sie­ros gau­dyk­les. Tai gana bran­gūs ir lai­ko rei­ka­lau­jan­tys lai­vų per­tvar­ky­mai. Ne vi­suo­se nau­ do­ja­muo­se kel­tuo­se įma­no­ma įreng­ ti to­kias sie­ros gau­dyk­les. Ieš­ko­si­me išei­čių, kaip pa­si­tik­ti 2015-uo­sius, kad ati­tik­tu­me su­de­gu­sio ku­ro iš­me­ta­lų eu­ro­pi­nius rei­ka­la­vi­mus. Gal­būt at­ si­ras nau­jų lai­vų, bet jiems švar­tuo­ti teks pri­tai­ky­ti kran­ti­nes.

Ri­man­tas Juš­ka

Lai­v ų kro­vos bend­ro­vės „Klai­pė­dos Smel­tė“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

I

š­skir­t i­n iai 2013-ie­ji me­t ai tuo, kad vyk­dė­me di­d žiu­les sta­t y­ bas. Ren­gia­mės nau­jam ko­ky­biš­ kam kro­vos šuo­liui bu­vu­sio žve­

jy­bos uos­to te­r i­to­r i­jo­je. Džiau­g iuo­si, kad Klai­pė­dos vals­t y­bi­n io jū­r ų uos­ to di­rek­ci­jai pra­dė­jęs va­do­vau­t i Ar­ vy­das Vait­k us iš­ju­d i­no „Klai­p ė­dos Smel­tei“ ypač svar­bius pro­j ek­t us. At­ver­ta di­d žiu­lė per­spek­t y­va ju­dė­ ti į prie­k į. 2014 me­t ais ti­k i­m ės ko­k y­b i­n io šuo­l io. Pla­nuo­j a­m e, kad ba­l an­d į pir­m ą kar­t ą Klai­p ė­dos uos­to is­to­r i­ jo­je at­plauks il­ges­n is nei 300 met­r ų kon­tei­ne­r i­n is lai­vas. Dėl vyk­dy­t ų sta­t y­b ų 2013 me­ tais kro­vė­me pa­ly­g in­t i ne­d aug 135 tūkst. TEU kon­tei­ne­r ių. Šiais me­ tais esa­me nu­ma­tę krau­t i apie 230 tūkst. TEU. Vė­l iau kro­v ą di­d in­s i­ me dar ryž­t in­g iau. Mū­s ų sa­v i­n in­ kai ofi­c ia­l iai yra pa­skel­b ę, kad per ke­le­t ą me­t ų, po to, kai bus ati­d a­r y­ tas da­b ar sta­to­mas kon­tei­ne­r ių pa­ skirs­t y­mo cent­ras „Klai­p ė­dos Smel­ tės“ kro­va išaugs iki vie­no mln. TEU per me­t us.

Uos­tas iš­si­vers­tų be „ja­po­nų“ sa­los Prie mo­lo ties Meln­ 13 ra­ge jū­ro­je bū­tų su­ pil­ta po­vei­kio pa­plū­di­miams ir

Meln­ra­gei ne­tu­rė­sian­tis ne­di­de­ lis „kau­bu­rė­lis“. Joks trans­por­tas į nau­jai su­for­muo­tas kran­ti­nes ne­ va­žiuo­tų. Bū­tų nu­ties­ti tik vamz­ dy­nai, ku­riais į lai­vus bū­tų krau­na­ ma naf­ta ar naf­tos pro­duk­tai. Su­for­muo­ti nau­jas te­ri­to­ri­jas tiek pie­ti­nė­je, tiek šiau­ri­nė­je da­ly­ se ne­bū­tų su­dė­tin­ga. Gi­li­nant uos­ tą grun­tas ne­tu­rė­tų bū­ti pluk­do­ mas to­li į jū­rą, o pi­la­mas ten, kur nu­ma­ty­ta sta­ty­ti nau­jas kran­ti­nes. Tai šei­mi­nin­kiš­kas po­žiū­ris: ir pi­ ni­gai dėl grun­to trans­por­ta­vi­mo bū­tų tau­po­mi, ir nau­jos kran­ti­nės for­muo­ja­mos. „Ne­da­rant jo­kios in­va­zi­jos į mies­to plo­tus, bū­tų ga­li­my­bė iš­ vys­ty­ti ne tik naf­tos ir jos pro­ duk­tų, bet ir bi­rių kro­vi­nių kro­vą, pra­tę­siant kran­ti­nes. Svar­biau­ sia, iš­spręs­tu­me di­džiu­lę „Klai­pė­ dos naf­tos“, ku­ri sto­ko­ja kran­ti­nių naf­tos pro­duk­tų kro­vai, pro­ble­mą. Jau ne­kal­bant apie tai, kad de­ri­na­ mi pla­nai iš Ma­žei­kių į Klai­pė­dą ties­ti „Or­len Lie­tu­va“ pro­duk­to­ tie­kį“, – pa­ste­bė­jo A.Vait­kus. Pa­kan­ka­mai rim­tai Uos­to di­rek­ ci­jos vi­zi­jas per­tvar­ky­ti uos­tą šiau­ ri­nė­je da­ly­je įver­ti­no ir „Klai­pė­dos naf­tos“ ga­my­bos di­rek­to­rius Ge­di­ mi­nas Vit­kaus­kas. „Klai­pė­dos naf­ta“ su­si­dū­rė su di­le­ma, kaip per­tvar­ky­ti kro­vą tuo at­ve­ju, jei rei­kė­tų re­mon­tuo­ ti kran­ti­nes. O jas re­mon­tuo­ti jau yra bū­ti­na. De­ri­ni­mai pa­leng­vė­jo

Pri­pa­žin­da­mas, kad vys­tant Klai­ pė­dos uos­tą, ke­lerius pa­sta­ruo­sius me­tus į prie­kį ir­ta­si lė­tai, A.Vait­kus tei­gė, jog dėl plėt­ros bū­ti­na ap­si­ spręs­ti kaip ga­li­ma grei­čiau. Tiks­

liau – iki ko­vo 31 die­nos kom­pa­ni­jos tu­ri pa­teik­ti pen­ke­rių, o ge­riau­sia, 10 me­tų sa­vo vys­ty­mo pla­nus, kad Uos­to di­rek­ci­ja ga­lė­tų ap­si­spręs­ti, ko­kio mas­to inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ ros dar­bams rei­kė­tų ryž­tis. Pa­sis­ku­bi­nus ap­si­spręs­ti, dar ga­ li­ma spė­ti pa­teik­ti pa­raiš­kas gau­ti ES pa­ra­mą iš 2014–2020 me­tų fi­nan­sa­ vi­mo pro­gra­mų. Pert­var­kant Klai­pė­ dos uos­to mo­lus, gi­li­nant įplau­ką, tai bū­tų bend­ro nau­do­ji­mo pro­jek­tai, ku­riems ES nu­ma­to skir­ti lė­šų. Im­ tis di­de­lių Klai­pė­dos uos­to per­tvar­ ky­mo pla­nų ska­ti­na ir nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos įsi­ga­lio­jęs nau­jas Te­ ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mas. „Swe­co Lie­tu­va“ vi­cep­re­zi­den­ tas Ai­das Vaiš­no­ras tei­gė, kad 2013 me­tais Vy­riau­sy­bė pri­pa­ži­no Klai­ pė­dos uos­tą vals­ty­bi­nės reikš­mės stra­te­gi­niu ob­jek­tu. Nau­ja­sis te­ ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mas at­ ve­ria pa­lan­kes­nes są­ly­gas to­kiems ob­jek­tams vys­ty­ti. Pat­vir­ti­nus pa­ kan­ka­mai de­ta­lų Klai­pė­dos uos­to bend­rą­jį pla­ną, atei­ty­je at­ski­riems ob­jek­tams vys­ty­ti ne­be­rei­kė­tų reng­ti de­ta­lių­jų pla­nų. Iki šiol de­ ta­lie­ji pla­nai bū­da­vo dau­ge­lio ob­ jek­tų vys­ty­mo stab­džiu. Pa­reng­ti ir su­de­rin­ti uos­to bend­ rą­jį pla­ną, A.Vaiš­no­ro ver­ti­ni­mu, truk­tų iki dve­jų me­tų. Pa­lan­ku yra ir tai, kad nau­ja­sis Te­ri­to­ri­jų pla­ na­vi­mo įsta­ty­mas ne­be­rei­ka­lau­ ja at­lik­ti Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ ni­mo ata­skai­tos, ku­rios „ga­my­ba“ ir de­ri­ni­mas už­truk­da­vo maž­daug me­tus. Kol bū­tų ren­gia­mas uos­to bend­ra­sis pla­nas, to­liau bū­tų vys­ to­mi jau su­de­rin­ti pro­jek­tai. Pa­gal 2014–2020 ES fi­nan­sa­vi­mą nu­ ma­ty­ti uos­to ob­jek­tai kaip tik bū­ tų su­de­rin­ti pa­gal nau­ją­jį Klai­pė­ dos uos­to bend­rą­jį pla­ną. Ir, vos pa­tvir­ti­nus tą pla­ną, ga­lė­tų bū­ ti vys­to­mi.

Siū­lo­ma to­kia Klai­pė­dos uos­to var­tų per­tvar­ky­mo sche­ma.

16

pirmADIENIS, sausio 6, 2014

JŪRA

Po­žiū­ris į jū­ri­nin­kų ge­ro­vę kei­čia­si Per pa­sta­ruo­sius me­tus po­žiū­ris į jū­ ri­nin­kus, ku­rie at­ plauk­da­vo į Klai­ pė­dos uos­tą, bu­vo keis­tas, ne­sup­ran­ ta­mas, pa­dik­tuo­tas as­me­ni­nių am­bi­ci­jų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jū­ri­nin­kų ta­ry­ba

Da­bar si­tua­ci­ja jau kei­čia­si. Dar šį mė­ne­sį Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja pa­ tvir­tins Jū­ri­nin­kų ge­ro­vės ta­ry­bos nuo­sta­tus. Su­bur­ta ta­ry­ba pa­teiks siū­ly­mus, kaip Klai­pė­dos uos­te tu­ ri bū­ti su­da­ry­tos są­ly­gos tin­ka­mai priim­ti lai­vais at­plau­ku­sius už­sie­ nio ša­lių jū­ri­nin­kus. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža tei­gė, kad tarp­tau­ti­niai tei­sės do­ku­men­tai, ypač Kon­ven­ci­ja dėl dar­bo jū­rų lai­vy­bo­je, ku­rią Lie­tu­va yra ra­ti­fi­ ka­vu­si ir ji įsi­ga­lios šie­met rugp­ jū­tį, nu­ma­to, kad jū­ri­nin­kams tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta tei­sė kran­te nau­ do­tis svei­ka­tos ir ge­ro­vės prie­ mo­nė­mis. Tai nu­ma­to ir Lie­tu­vos įsta­ty­mai – vie­na Uos­to di­rek­ci­jos funk­ci­jų yra or­ga­ni­zuo­ti jū­ri­nin­kų so­cia­li­ nį bui­ti­nį ap­tar­na­vi­mą. Kai di­rek­ci­jai va­do­va­vo Si­gi­tas Do­bi­lins­kas, ši funk­ci­ja bu­vo už­ tik­ri­na­ma. Atė­jus į Uos­to di­rek­ci­ ją Eu­ge­ni­jui Gent­vi­lui, Jū­ri­nin­kų cent­ro fi­nan­sa­vi­mas bu­vo pri­stab­ dy­tas iki mi­ni­mu­mo, cent­ro veik­la ėmė mer­dė­ti.

Si­tua­ci­ja: Klai­pė­do­je daž­niau­siai api­plė­ši­nė­ja­mi iš lai­vų išė­ję azi­jie­tiš­

kos iš­vaiz­dos jū­ri­nin­kai.

„Pa­ti Uos­to di­rek­ci­ja pa­si­skel­ bė, kad vyk­dys jū­ri­nin­kų ap­tar­ na­v i­m o funk­c i­j ą. Ta­č iau lei­d i­ ny­je, į ku­rį įra­šy­ti vi­so pa­sau­lio Jū­r i­n in­k ų cent­rai, Klai­p ė­d os vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ jos, kaip jū­ri­nin­kų ge­ro­vės funk­ ci­jos vyk­dy­to­jos, ne­bu­vo“, – pa­ ste­bė­jo P.Be­kė­ža. Truk­dė įva­žiuo­ti į uos­tą

Nors ir mer­dė­da­mas, Jū­ri­nin­kų cent­ras ban­dė or­ga­ni­zuo­tai vež­ti iš lai­vų jū­ri­nin­kus į mies­tą, pra­si­ dė­jo ne­sup­ran­ta­mi pro­ce­sai. Pa­lei­dus gan­dus, da­lis kom­pa­ni­ jų atė­mė lei­di­mus įva­žiuo­ti į uos­tą jū­ri­nin­kų mi­si­ją vyk­dan­tiems as­ me­nims. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ga krei­ pė­si į uos­to bend­ro­ves. Da­lis jų si­ tua­ci­ją iš­siaiš­ki­no ir lei­di­mus at­ nau­ji­no, o da­lis taip ir li­ko abe­jin­gi. Tarp­tau­ti­niai tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad jū­ri­nin­kų ge­ro­vę vyk­dan­tiems as­me­nims tu­ri bū­ti su­da­ry­tos są­ly­ gos lais­vai lan­ky­tis uos­tuo­se. P.Be­kė­ža pra­šė, kad ne uos­to kom­pa­ni­jos, o Uos­to di­rek­ci­ja iš­ duo­tų jū­ri­nin­kų mi­si­ją vyk­dan­

tiems žmo­nėms lei­di­mus vyk­ti į uos­tą. Ta­čiau uos­to da­lių ap­sau­gą vyk­ do uos­to kom­pa­ni­jos ir jos spren­ džia, kas ga­li, o kas ne­ga­li įva­žiuo­ ti į jų te­ri­to­ri­jas. Jei kom­pa­ni­jos neį­si­lei­džia į sa­ vo te­ri­to­ri­jas jū­ri­nin­kų mi­si­ją vyk­ dan­čių as­me­nų, tai te­gul su­da­

Apip­lėš­ti jū­ri­nin­kai ven­gia skųstis – bi­ jo įsi­vel­ti į ki­tų ša­lių tei­sė­sau­gos pro­ce­si­ nes pro­ce­dū­ras.

ro są­ly­gas jū­ri­nin­kams tin­ka­mai išei­ti iš lai­vų. P.Be­kė­žos nuo­mo­ ne, uos­tuo­se prie kran­ti­nių, taip pat prie kom­pa­ni­jų var­tų tu­rė­tų bū­ti įreng­ti in­for­ma­ci­niai sten­ dai, ku­rie nu­ro­dy­tų jū­ri­nin­kams ke­lią į mies­tą, kur yra jū­ri­nin­kus do­mi­nan­tys ob­jek­tai, tokie kaip Jū­ri­nin­kų cent­ras, „Ak­ro­po­lis“ ar ki­tokie.

Nuos­ta­tos: P.Be­kė­ža įro­di­nė­jo, jog rū­pin­tis jū­ri­nin­kų ge­ro­ve įpa­rei­go­ja

tarp­tau­ti­niai tei­sės ak­tai.

Uos­tas pi­ni­gų su­ras

Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Vai­do­to Ši­ lei­kos nuo­mo­ne, prie kran­ti­nių yra sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mi in­for­ma­ci­ niai sten­dai. Ge­riau or­ga­ni­zuo­tai iš­vež­ti jū­ri­nin­kus iš lai­vų. Bet kas tai da­ry­tų? Lie­tu­vos lai­vy­bos agen­tų ir mak­ le­rių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Vy­tau­ to Ši­lei­kos nuo­mo­ne, ne­rei­kė­tų tu­ rė­ti iliu­zi­jų, kad tuo už­siims lai­vų agen­tai. O to­kios iliu­zi­jos bu­vo bent prieš 2–3 me­tus. Jū­ri­nin­kus iš lai­vų ve­žio­jo Jū­ri­nin­kų cent­ro au­to­bu­siu­ kas. Ta­čiau nu­si­sto­vė­ju­si tvar­ka bu­ vo su­jauk­ta, chao­sas. „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ ni­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­ tas Lyg­nu­ga­ris ma­no, kad Uos­to di­ rek­ci­ja tu­rė­tų skir­ti pi­ni­gų jū­ri­nin­kų ge­ro­vei Klai­pė­dos uos­te už­tik­rin­ti. O tą veik­lą tu­rė­tų vyk­dy­ti pa­tir­ties tu­rin­tis Jū­ri­nin­kų cent­ras. A.Vait­kaus tei­gi­mu, di­rek­ci­ ja sky­rė pi­ni­gų Jū­ri­nin­kų cent­rui ir šie­met nu­ma­to­ma skir­ti. Ko­ kio dy­džio tai bus lė­šos, pri­klau­sys nuo su­si­ta­ri­mų Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­jo­je.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Jū­ri­nin­kus api­plė­ši­nė­ja

Ki­tas su jū­ri­nin­kų lan­ky­mu­si Klai­ pė­dos mies­te su­si­jęs klau­si­mas yra jų sau­gu­mas. Anot P.Be­kė­žos, Jū­ri­nin­kų cent­re ap­si­lan­kę už­sie­nio ša­lių jū­ri­nin­kai, ypač iš Fi­li­pi­nų ar Ma­lai­zi­jos, daž­ nai skun­džia­si, kad išė­ję ap­si­pir­kę iš „Ak­ro­po­lio“ yra api­plė­šia­mi. Į po­li­ci­ją api­plėš­ti jū­ri­nin­kai ven­gia kreip­tis. Jie bi­jo įsi­vel­ti į ki­tų ša­lių tei­sė­sau­gos pro­ce­si­nes pro­ce­dū­ras. Be to, Azi­jos ša­ly­se ne­pa­lan­kiai žvel­gia­ma į jū­ri­nin­ kus, ku­rie turėjo „nuo­ty­kių“ ki­to­ se ša­ly­se. Nei uos­to kom­pa­ni­jos, nei Uos­ to di­rek­ci­ja neap­sau­gos jū­ri­nin­kų prie „Ak­ro­po­lio“. Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­ vas A.Vait­kus pa­pra­šė, kad Jū­ri­nin­ kų są­jun­ga kar­tu su Uos­to di­rek­ci­ja kreip­tų­si į „Ak­ro­po­lio“ ad­mi­nist­ ra­ci­ją ir ši su­stip­rin­tų ap­sau­gą pre­ ky­bos cent­ro priei­go­se. Taip pat „karš­tuo­se“ Klai­pė­dos taš­kuo­se, kur api­plė­šia­mi jū­ri­ nin­kai, ypač azi­jie­tiš­kos iš­vaiz­dos, daž­niau tu­rė­tų bu­dė­ti ir po­li­ci­jos pa­tru­liai.

Pres­ti­ži­nė burlaivių re­ga­ta pa­suks į Ru­si­ją Vid­man­tas Ma­tu­tis Vie­nu svar­biau­sių 2014-ųjų įvy­kių lai­ko­ma tai, kad „Tall Ships“ re­ga­ta vyks Juo­do­jo­je jū­ro­je ir bur­lai­viai lan­kys Ru­si­jos, Bul­ga­ri­jos ir Ru­mu­ ni­jos uos­tus.

Tai pir­mas at­ve­jis kai pres­ti­žiš­ kiau­sia re­ga­ta „Tall Ships“, ku­ rios at­mai­na Juo­do­jo­je jū­ro­je va­ di­na­ma „SCF Black Sea Tall Ships Re­gat­ta 2014“, už­suks į bu­vu­ sius so­cia­lis­ti­nio la­ge­rio uos­tus. Re­ga­tos lai­vai lan­ky­sis Bul­ga­ri­ jos Var­nos, Ru­si­jos No­vo­ro­sijs­ko ir So­čio, Ru­mu­ni­jos Kons­tan­cos uos­tuo­se. „Tall Ships“ re­ga­ta su­sie­ta su Ru­ si­jo­je vyk­sian­čio­mis žie­mos olim­ pi­nė­mis žai­dy­nė­mis. Šios žai­dy­nės vyks va­sa­rio mė­ne­sį, o „Tall Ships“ re­ga­tos lai­vai po Juo­dą­ją jū­rą plau­ kios ge­gu­žę. Re­ga­ta pra­si­dės ba­lan­džio 30 die­ną Bul­ga­ri­jos Var­nos uos­te ir tę­ sis iki ge­gu­žės 27 die­nos. Nu­ma­ty­ ti du lenk­ty­nių eta­pai nuo Ru­si­jos No­vo­ro­sijs­ko iki So­čio ir nuo So­

čio iki Kons­tan­cos uos­tų. Vie­nas re­ga­tos, ku­ri vyks praė­jus dviem mė­ne­siams po olim­pi­nių žai­dy­nių už­da­ry­mo, tiks­lų – jos da­ly­vius su­ si­pa­žin­ti su olim­pi­niais ob­jek­tais. Spe­cia­liai olim­pi­nėms žai­dy­nėms ir „Tall Ships“ re­ga­tai So­čy­je bu­ vo pa­sta­ty­ta Juo­do­sios jū­ros jach­ tų ma­ri­na. Skel­bia­ma, kad jū­ri­nių bur­lai­vių re­ga­to­je da­ly­vaus apie 50 lai­vų, tarp jų – Ru­si­jos bar­kai „Kru­zens­ tern“, „Se­dov“, fre­ga­tos „Mir“, „Pal­la­da“, „Na­dež­da“. Re­ga­to­je da­ly­vaus ir Ru­mu­ni­jos lai­vai – 75 me­tų bur­lai­vis „Mir­cea“, taip pat „Ador­na­te“, „Apo­lo­dor“. Apie da­ly­va­vi­mą re­ga­to­je pa­ skel­bė ir Bul­ga­ri­jos bur­lai­vių „Ka­ liak­ra“, „Royal He­le­na“ sa­vi­nin­ kai, Pa­kis­ta­no ka­ri­nio lai­vy­no „Rah Na­ward“ va­do­vy­bė. „SCF Black Sea Tall Ships Re­gat­ ta 2014“ re­ga­to­je pla­nuo­ja da­ly­vau­ti ir bri­tų jach­ta „Jo­han­na Luc­re­tia“, ita­lų bur­lai­vis „Pan­do­ra“, is­pa­nų „Aty­la“, tur­kų „Bod­rum“. Ofi­cia­lus re­ga­tos in­ter­ne­ti­nis pus­la­pis – „Tallships2014.ru“.

Ren­gi­nys: pir­mą kar­tą di­die­ji bur­lai­viai at­plauks į Ru­si­jos uos­tus Juo­do­jo­je jū­ro­je.

„Ko­rab­ley.ru“ nuo­tr.

17

PirmADIENIS, sausio 6, 2014

pasaulis

Ko laukti iš Šiaurės Kau­ka­zo?

Šiaurės Kau­ka­zas ne vel­tui va­di­na­mas Ru­si­jos opa. Dien­raš­čio po­kal­bis apie šį re­gioną su Kau­no Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­ si­te­to pro­fe­so­riu­mi dr. Egdū­nu Ra­čiu­mi.

Valentinas Beržiūnas v.berziunas@diena.lt

– Pro­fe­so­riau, Ru­si­jo­je net ėmė sklis­ti gan­das, esą te­ro­ro ak­tai Vol­gog­ra­de bu­vo nau­din­gi ša­ lies sau­gu­mui. Ne­va po kiek­ vie­no to­kio iš­puo­lio sau­gu­mo ži­ny­bos gau­na pa­pil­domą fi­ nan­sa­vimą, o dar ir olim­pinės žai­dynės ant no­sies. Kaip ver­ ti­na­te to­kias kal­bas? – Na, žmonės, ku­rie do­mi­si pro­ ce­sais Šiaurės Kau­ka­ze, var­gu ar pa­tikėtų to­kio­mis sąmoks­lo teo­ ri­jo­mis. Ma­ny­ti, kad už te­ro­ro ak­ tų sto­vi Ru­si­jos vald­žia, klai­din­ga. To­kiu at­ve­ju Ru­si­jos re­ži­mas tik kąstų sau į kulną. Šiaurės Kau­ka­ze vis in­ten­sy­viau vyks­ta ko­vos. Įvai­rios se­pa­ra­tis­tų gru­puotės ko­vo­ja su Ru­si­jos fe­de­ ra­linė­mis pa­jėgo­mis. Šiuo po­žiū­riu aki­vaiz­du, kad Ru­si­ja dar neišsp­ rendė Šiaurės Kau­ka­zo klau­si­ mo. Yra gau­sybė įvai­rių or­ga­ni­za­ cijų, ideo­logų pa­si­sa­kymų. Pa­kan­ka žvilg­telė­ti į vir­tua­liąją erdvę. Kai ku­rių šių ideo­logų aki­mis, Kau­ka­ zas jau gy­ve­na ne­prik­lau­so­mas nuo Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos. Ži­no­ma, tai – iliu­zi­ja, ta­čiau ta vi­zi­ja yra dek­la­ ruo­ta. Ru­si­jos re­ži­mas juk šių vi­zijų ne­ku­ria. Ki­tas as­pek­tas, jei­gu pa­žiūrė­si­ me į Kau­kazą per glo­ba­lią pri­zmę. Nors po Šal­to­jo ka­ro Ru­si­ja pla­čiai neat­sivėrė pa­sau­liui, o ir pa­sau­lis neat­sivėrė Ru­si­jai, po to, kai pa­ sku­ti­nia­me pra­ėju­sio am­žiaus de­ šimt­me­ty­je iš­si­ke­ro­jo „Al Qae­dos“ tink­las, ga­li­ma tvir­tai sa­ky­ti, kad Šiaurės Kau­ka­zas ta­po pa­sau­li­nio dži­ha­distų fron­to da­li­mi. Ki­taip sa­kant, be vi­di­nio veiks­ nio, – se­pa­ra­tiz­mo, no­ro kur­ti sa­ va­ran­kiš­kas vals­ty­bes Kau­ka­ze vie­no ar­ba ki­to et­no­so pa­grin­du, – tu­ri­me glo­balų as­pektą. Įvairūs Vi­ du­rio Rytų ar kitų re­gionų judė­ji­mai vie­naip ar ki­taip yra su­si­ję su gru­ puotė­mis, vei­kian­čio­mis Šiaurės Kau­ka­ze. Šio Ru­si­jos re­gio­no žmo­ nės vyks­ta į ki­tus re­gio­nus, galbūt dėl moks­lo, in­dokt­ri­na­ci­jos, tre­ni­ ruo­čių, bet ir į Kau­kazą at­vyks­ta žmo­nių iš kitų kraštų.

– Tai­gi, kas su kuo ir dėl ko ko­ vo­ja Šiaurės Kau­ka­ze? – Spekt­ras – di­de­lis. Šiurkš­čiai ta­ riant, Šiaurės Kau­ka­zo re­gio­no gy­ ven­to­jus ga­li­ma da­ly­ti į dvi da­lis. Vie­ni, ku­rie yra pa­ten­kin­ti buvi­mu Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos su­dėty­je, ki­ti – ku­rie ne­pa­ten­kin­ti. Ta da­lis, ku­ri ne­pa­ten­kin­ta, ga­ na pri­mi­ty­viai ga­li būti da­li­ja­ma dar į dvi da­lis: vie­ni, ga­li­ma sa­ky­ ti, yra naivūs idea­lis­tai. Pa­vyzd­žiui, Džo­cha­ras Du­da­je­vas, buvęs čečė­ nų va­das. Jis siekė sa­vo et­nosą pa­ vers­ti tau­ta, ar­ba na­ci­ja. Jis bu­vo se­ku­lia­rus. Ki­ta da­lis ne­pa­ten­kintų – tai re­li­gi­nio-ideo­lo­gi­nio iš­si­lais­ vi­ni­mo ša­li­nin­kai. Tarp jų – Ša­mi­lis Ba­sa­je­vas, Do­ku Uma­ro­vas. Jie no­ri kur­ti vals­tybę ne et­ni­niu, o re­li­gi­niu pa­grin­du. Kal­ba­ma apie emy­ra­tus, ka­li­fa­tus. Šie veikė­jai ko­vo­ja gink­lu. Ta pir­mo­ji da­lis ne­pa­ten­kintų, to­ kie kaip Dž.Du­da­je­vas ar­ba, ge­riau­ sias pa­vyz­dys, Ka­dy­rovų kla­nas, pa­si­rin­ko kitą ke­lią nei D.Uma­ro­ vas. Prad­žio­je jie bu­vo se­pa­ra­tis­tai et­ni­niu pa­grin­du, bet vėliau jie su­ vokė, kad ko­va su Ru­si­ja yra pa­na­ši į Do­vy­do ir Ga­li­jo­to kovą ir kad Ga­ li­jo­tas ne­bus taip leng­vai pa­gul­dy­ tas, kaip tai pa­vy­ko Do­vy­dui. Tai­ gi, prie to, ko ne­ga­li nu­galė­ti, ge­riau pri­si­tai­kyk. Taip jie ir pa­darė.

Šiaurės Kau­ka­zas ta­po glo­ba­laus dži­ha­dis­tų fron­to da­li­mi. Ir Ru­si­jos vald­žia su­pra­to, kad „skal­dyk ir val­dyk“ prin­ci­pas Šiau­ rės Kau­ka­ze la­bai ge­rai veiks, jei kai ku­riems vie­tos va­dams ar­ba kla­ nams, ku­rie lo­ja­les­ni, bus nu­mes­ tas kau­las, t. y. bus pi­nigų, bus leis­ ta elg­tis, kaip tiems va­dams at­ro­do ge­riau, ne­pai­sant žmo­gaus tei­sių ir t. t. Šis da­ly­kas, kaip bu­vo pa­da­ry­ ta Čečė­ni­jo­je, vei­kiau­siai yra ir bus tai­ko­mas ki­to­se Šiaurės Kau­ka­zo res­pub­li­ko­se. Ži­no­ma, galbūt skir­ sis in­ten­sy­vu­mas, laips­nis ir t. t.

Rostovo sritis

– Kiek il­gai Ru­si­jos vald­žia mėtys tuos kau­lus? Juk ne­ma­ žai rusų, ypač opo­zi­ci­ja, at­vi­ rai reiš­kia sa­vo pa­si­pik­ti­nimą Krem­liaus po­li­ti­ka Šiaurės Kau­ka­ze. O dar vi­si tie iš­puo­ liai, ku­rie bau­gi­na vi­suo­menę. – Na, mes šiuo at­ve­ju turė­tu­me per­si­kel­ti į Mask­vos po­li­ti­kos ko­ri­ do­rius. Reikėtų žiūrė­ti, ar Kau­ka­zo klau­si­mu yra koks ski­li­mas Ru­si­jos re­ži­mo gre­to­se. Ma­no gal­va, ne­pai­ sant ke­lių in­di­vidų, re­ži­mas Ru­si­jo­ je šiuo klau­si­mu – vie­nin­gas. Kad opo­zi­ci­ja tu­ri ki­to­kią nuo­monę, tai natū­ra­lu. Kam tuo­met opo­zi­ci­ja?.. Klau­si­mas, ar opo­zi­ci­ja, jei pa­teks į vald­žią, ne­pa­keis sa­vo šūkių? Yra daug geost­ra­te­gi­nių Ru­si­jos in­te­resų Kau­ka­ze. Ga­li­me kalbė­ ti apie vamz­dy­nus, sie­nas, le­ga­ lią ir ne­le­ga­lią mig­ra­ciją, nar­ko­ tikų ke­lius. Ru­si­jai pa­leis­ti Šiaurės Kau­kazą kai­nuotų la­bai bran­giai. Reikėtų la­bai daug ką per­kel­ti, per­ da­ry­ti. Kai žlu­go SSRS, Ru­si­jai te­ko kaps­ty­tis. Da­bar at­si­sa­ky­ti te­ri­to­ rijų būtų la­bai sun­ku. Ki­tas klau­si­mas, jei jau Šiaurės Kau­ka­zas būtų pa­leis­tas, tai ko­ kiu pa­grin­du re­mian­tis Ru­si­jai rei­ kėtų ne­su­teik­ti laisvės, pa­vyzd­žiui, Ta­tars­ta­nui? Čia jau kal­ba­me apie savęs pa­smer­kimą. Ne­ma­nau, kad Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas leis sau to­kią

Šiau­rinė Kau­ka­zo da­lis, be­si­tęsian­ti

Adygėja

Stavropolio kraštas

Juodoji jūra

KabardaBalkarija Šiaurės Osetija

Kaspijos jūra

Čečėnija šija

azija

Ingu

Abch

Karačiajų Čerkesija

Dagestanas Gruzija

Azerbaidžanas Turkija

Armėnija

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ar ver­ta ne­ri­mau­ti? Ieš­ko­miau­siu Ru­si­jos te­ro­ris­tu va­di­ dy­nes. Bus pa­nau­do­ti ne­pi­lo­tuo­ja­mi na­mas D.Uma­ro­vas anks­čiau gra­si­no, or­lai­viai, var­žo­mas eis­mas So­čy­je ir kad pa­da­rys viską, jog So­čio žie­mos jo apy­linkė­se, taip pat bus ren­ka­ma olim­pinės žai­dynės būtų su­t rik­dy­ in­for­ma­ci­ja apie spor­ti­ninkų ir olim­ tos. Ru­si­jos sau­gu­mo eks­per­tai svars­ pia­do­je ak­re­di­tuotų žur­na­l istų po­ to, kad ne­ri­mau­ti dėl So­čio olim­pi­nių kal­bius te­le­fo­nu. Ta­čiau, pa­sak ne­ žai­dy­nių sau­gu­mo ne­reikėtų. Pa­sak prik­lau­somų eks­pertų, ata­kos Vol­ jų, ša­lies sau­gu­mo pa­jėgos im­sis itin gog­ra­de pa­rodė, jog dau­ge­lis Ru­si­jos griežtų sau­gu­mo prie­mo­nių per žai­ re­gionų yra la­bai pa­žeid­žia­mi.

pra­bangą. O dėl Ru­si­jos opo­zi­ci­jos, ma­nau, kad taip kal­ba­ma tik dėl elek­to­ra­to mo­bi­li­za­ci­jos. – Nie­kas nea­be­jo­ja, kad So­čis, kai šia­me mies­te vyks žai­dynės, virs tvir­to­ve. Ta­čiau spro­gi­mai Vol­ gog­ra­de pa­rodė, kad Ru­si­ja ir jos mies­tai – pa­žeid­žia­mi. Kodėl? Trūksta pi­nigų, pa­si­ruo­ši­mo? Juk, tar­ki­me, JAV to­kių te­ro­ro iš­ puo­lių pa­vyks­ta iš­veng­ti? – Aki­vaiz­du, kad Ru­si­jo­je pa­na­šių te­ro­ro aktų vi­suo­met ti­ki­ma­si. Juk iš­puo­lių bu­vo įvyk­dy­ta ir pa­čio­ je Mask­vo­je. Vie­na ver­tus, Ru­si­jos vald­žia ne­tu­ri to­kių re­sursų sau­ gu­mui vi­so­je ša­ly­je už­tik­rin­ti. Ki­ ta ver­tus, sa­ky­čiau, pro­ble­ma ga­ li būti net ne aukš­čiau­si vald­žios ar sau­gu­mo sluoks­niai, o vi­du­ri­niai ir pa­tys že­miau­si.

Jei­gu galė­tu­me pa­ma­tuo­ti ei­li­nio JAV po­li­ci­jos pa­reigū­no ir jo ko­le­ gos iš Ru­si­jos at­sa­ko­mybės jausmą, aki­vaiz­du, kad būtų di­de­lių skir­ tumų. Ma­nau, kad Ru­si­jos mi­li­ci­ja galėtų tik pa­vydė­ti ame­ri­kie­čiams. Galbūt tas pa­reigū­nas Ru­si­jo­je, ku­ ris turė­jo ką nors pa­tik­rin­ti, ir vi­sai ne­svar­bu ką, leng­viau, pa­vyzd­žiui, pro me­ta­lo de­tek­to­rių pra­lei­do įta­ riamą as­menį. O ame­ri­kie­tis, jei jam kas nors su­kels įta­rimą, ga­li žmogų ne tik tris ar ke­tu­ris kar­tus pa­tik­ rin­ti, bet ir liep­ti jam nu­si­reng­ti. Čia svar­bus ir vi­suo­menės veiks­ nys. Ru­si­jo­je, tikė­ti­na, yra dau­giau abe­jin­gu­mo. Maž­daug, ma­tau žmo­ gų, da­rantį kažką įtar­ti­no, bet te­gul da­ro, koks ma­no rei­ka­las? JAV pi­ lie­čių at­sa­ko­mybės jaus­mas – ge­ ro­kai di­des­nis. Ir ne­būti­nai tik JAV. Va­karų Eu­ro­po­je taip pat.

Vie­no­je iš Šiaurės Kau­ka­zo res­pub­

1999 m. spa­lio 4 d. Ru­si­jos ka­riuo­

likų, Čečė­ni­jo­je, pra­ėju­sio am­žiaus pa­ sku­ti­nia­ja­me de­šimt­me­ty­je vy­ko du Šiaurės Kau­kazą su­da­ro Ru­si­jos Fe­ ka­rai tarp vie­tos su­kilė­lių ir Ru­si­jos ka­ de­ra­ci­jai pri­klau­san­čios res­pub­li­kos: ri­nių pa­jėgų. Adygė­ja, Da­ges­ta­nas, Ka­ra­čiajų Čer­ke­ si­ja, Ka­bar­da-Bal­ka­ri­ja, Šiaurės Ose­ti­ Pir­ma­sis Čečė­ni­jos ka­ras pra­si­dėjo ja, In­gu­ši­ja ir Čečė­ni­ja. Taip pat Šiau­ 1994 m. gruod­žio 11 d. Nors Ru­si­ja turė­ rės Kau­ka­zui pri­klau­so Kras­no­da­ro jo daug di­desnę sau­su­mos ka­riuo­menę, kraš­tas, Stav­ro­po­lio kraš­tas ir Ros­to­ dau­giau oro pa­jėgų ir ka­rinės tech­ni­kos, ji ne­su­gebė­jo įves­ti efek­ty­vaus Čečė­ni­ vo sri­tis. jos kal­nuotų ra­jonų val­dy­mo. Ka­ras Šiaurės Kau­ka­zas yra la­biau­siai baigė­si did­žiu­liu Ru­si­jos pa­že­mi­ni­mu dau­gia­na­cio­na­li­nis Ru­si­jos re­gio­nas. ir tra­giš­ko­mis čečėnų tau­tos au­ko­mis. Re­gio­nas ri­bo­ja­si su nuo Gru­zi­jos at­ Per karą žu­vo 7,5 tūkst. Ru­si­jos ka­rei­vių si­sky­ru­sio­mis Ab­cha­zi­ja, Pietų Ose­ti­ja, ir ka­ri­ninkų, 10 tūkst. čečėnų ko­vo­tojų ir taip pat Gru­zi­ja ir Azer­baid­ža­nu. mažų ma­žiau­siai 35 tūkst. ci­vi­lių.

menė vėl įžengė į Ič­ke­ri­jos čečėnų res­pub­li­kos te­ri­to­riją ir pra­dėjo An­ trąjį Čečė­ni­jos karą. Šį kartą Ru­si­jos pa­j ėgoms pa­v y­k o pa­l auž­t i čečėnų pa­si­prie­ši­nimą. Šiuo me­tu Čečė­ni­ja yra pa­l y­g in­t i sta­b i­l i fe­d e­r a­l inė res­ pub­l i­k a, esan­t i Ru­s i­j os Fe­d e­r a­c i­j os su­dėty­je.

nuo Juo­do­sios iki Kas­pi­jos jūros.

Krasnodaro kraštas

100 km

opi pro­ble­ma.

Šiaurės Kau­ka­zas – Ru­si­jos pikt­žaizdė?

Šiaurės Kaukazas

0

Pa­vo­jus: pa­sak pro­fe­so­riaus E.Ra­čiaus, spro­gi­mai Vol­gog­ra­de ro­do, kad te­ro­riz­mas Ru­si­jo­je dar il­gai bus

Čečėnų se­pa­ra­tis­tai, kai pra­laimė­

jo ka­re, ėmė nau­do­ti te­ro­ris­ti­nio ka­ro tak­tiką. Nuo 1999 m. Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­ je čečėnų ko­vo­to­jai su­rengė ne vieną te­ro­ro aktą, tarp jų – ke­lis Mask­vo­je, Bes­la­ne, taip pat Vol­gog­ra­de ir ki­tuo­ se Ru­si­jos mies­tuo­se.

18

pirmadienis, sausio 6, 2014

sportas Palaužtas suomių septynetukas

Išvyko į „Arsenal“ klubą

Mirė futbolo legenda

Trečiąją pergalę 2015 metų pasaulio rankinio čempionato atrankos rungtynėse iškovojo Lietuvos rinktinė. Lietuviai 24:23 (10:13) įveikė suomius. 7 įvarčius įmetęs klaipėdietis Benas Petreikis buvo rezultatyviausias tarp abiejų komandų. Po 3 kartus pasižymėjo dar du klaipėdiečiai – Darius Jasinskas ir Tadas Stankevičius.

Vakar į Londoną išvyko „Atlanto“ futbolininkai – Donatas Kazlauskas (nuotr.) ir Dovydas Virkšas. D.Kazlauskas bandys laimę įsitvirtinti į „Arsenalo“ pagrindinę ekipą, o D.Virkšas pasirodys šio klubo akademijos treneriams. Kartu su D.Virkšu turėjo skristi ir Ričardas Šveikauskas, tačiau jam koją pakišo trauma.

Sekmadienį mirė buvęs garsus Portugalijos futbolininkas Eusebio da Silva Ferreira. Sausio 25 d. futbolo legendai būtų sukakę 72-eji. Mozambike gimęs E.da Silva Ferreira, vadinamas vienu geriausiu visų laikų puolėju, mirė sustojus širdžiai ir kvėpavimui. Portugalijos vyriausybė paskelbė trijų dienų gedulą.

Abiejuose frontuose – nesėkmės

Veržlumas: E.Šikšniūtė (su ka-

muoliu) beveik visus taškus susirinko iš po krepšio.

Pamoka autsaiderėms

Savaitgalį „Neptūno“ laukė dvi sunkios kovos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate ir Vieningosios lygos (VL) pirmenybėse. Abu mūšiai klaipėdiečiams baigėsi liūdnai – pralaimėjimais.

Česlovas Kavarza Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos lengva pergale pradėjo Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato trečiąjį ratą.

Uostamiesčio penketukas Šiauliuose net 50 taškų skirtumu – 108:58 sutriuškino paskutinėje vietoje esančias ir pergalės skonio nepajautusias „Rūtos-Universiteto“ krepšininkes. Kova vyko vos porą minučių, kai po Tatjanos Khatsko dvitaškio komandas skyrė vos taškas – 6:7. Prasidėjus antrajam ketvirčiui Simona Dobrovolskytė penkiais taškais padidino „Fortūnos“ persvarą iki 22 taškų – 38:16. Klaipėdiečių trenerė Ramunė Kumpienė leido rungtyniauti visoms žaidėjoms. „Vaizdas aikštėje mane tenkino: nuo dvikovos pradžios gerokai išsiveržėme į priekį ir kontroliavome situaciją, sprendėme savo uždavinius. Tarp švenčių daug dirbome ir todėl, manau, toks rezultatas. Malonu naujus metus pradėti gražia pergale.“

Rungtynių statistika „Rūta-Universitetas“ – „Fortūna“ 58:108 (15:32, 11:23, 16:29, 16:24). I.Mikelėnaitė 17, A.Kirijenko 15, T.Khatsko 9/L.Aglinskaitė 22, S.Dobrovolskytė 19, E.Šikšniūtė 15, M.Grigalauskytė, R.Mizgerytė po 10, G.Gutkauskaitė 9, J.Matuzonytė 8, Š.Melinauskaitė 7.

Komandų rikiuotė Vieta, miestas, komanda,

1. Kauno „Hoptrans-Sirenos“ 2. Vilniaus „Kibirkštis-Viči“ 3. Marijampolės „Sūduva“ 4. Klaipėdos „Fortūna“ 5. Kauno „Aistės-LSU-Paradis“ 6. Utenos „Utena“ 7. Vilniaus „Jaunieji talentai“ 8. Šiaulių „Rūta-Universitetas“

Rungt.

Perg.

15 15 14 15 14 15 15 15

14 14 10 8 6 4 3 0

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Namie penktadienį Kazio Maksvyčio auklėtiniai nusileido Vilniaus „Lietuvos rytui“ 79:88, o vakar Ukrainoje „Neptūno“ krepšininkai turėjo pripažinti Mariupolio „Azovmaš“ pranašumą 74:85. Į Klaipėdą „Lietuvos rytas“ atvyko prieš tai laimėjęs visas septynerias rungtynes. Per pirmuosius du kėlinius šeimininkai demonstravo aukšto lygio krepšinį ir atrodė, kad sostinės ekipai teks praryti pirmąją pralaimėjimo piliulę. Gausiai susirinkę sporto mėgėjai negalėjo patikėti, kad „Neptūnas“ tituluotą varžovą paliko užnugaryje 20:12, 25:16, 33:22, 41:29, 44:31, 46:33. Tačiau svajonės apie pergalę žlugo po didžiosios pertraukos. Vicečempionai parodė, kokia yra ideali gynyba. Klaipėdiečių žaidimas subliūško, persvara ištirpo per penkias minutes – 48:48, po keleto minučių jau priekyje buvo svečiai 58:48. Po pralaimėto tarpsnio 2:23, o kėlinio 8:30, vargu ar kas iš „Neptūno“ sirgalių tikėjo, kad aštuoniese žaidę uostamiesčio krepšininkai dar ras jėgų naujam šturmui. Paskutinįjį kėlinį vilniečiai nesiekė įgyti didelio pranašumo, tačiau ir klaipėdiečių neprisileido arčiau. „Rungtynes sudarė dvi skirtingos dalys, – sakė „Neptūno“ strategas K.Maksvytis. – Pirmoje pusėje komanda dominavo, po pertraukos – viskas apsikeitė. Kad pralaimėtume, užteko blogai sužaisti vieną tarpsnį. „Lietuvos rytas“ ne tik sušvelnino rezultatą, bet ir išsiveržė į priekį. Deja, antroje pusėje nepavyko išlaikyti persvaros.“

Pavargo: „Neptūno“ krepšininkai (mėlyna apranga) uoliai su „Lietuvos rytu“ kovojo 20 minučių.

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Lietuvos rytas“ 79:88 (25:18, 21:17, 8:30, 25:23). M.Mažeika 21, V.Vasylius 20, V.Šarakauskas 11, M.Girdžiūnas 10, M.Runkauskas 8, S.Galdikas 6, E.Ulanovas 3/J.Palaciosas, D.Songaila po 19, S.Jelovacas 15, R.Seibutis 12, M.Gecevičius 11, O.Cookas 5, A.Glyniadakis 4, S.Babrauskas 3.

Viešnia: už sostinės ekipą Klaipėdoje emocingai sirgo tautos links-

mintoja D.Meiželytė.

Pagal panašų scenarijų vyko rungtynės ir Mariupolyje, kur susitiko VL pirmenybių B grupėje po rato prasčiausiai žaidusios ekipos. Šeimininkai ir lietuviai po devynerių varžybų turėjo po dvi pergales. Kol klaipėdiečiai nepristigo jėgų, todėl gadino nervus Ukrainos ekipos žaidėjams ir jos sirgaliams. Nors per pirmąsias minutes geriau sekėsi šeimininkams, tačiau baigiantis pirmajam ketvirčiui lietuviai tarsi prabudo ir išsiveržė į priekį 24:18. Antrajame kėlinyje „Azovmaš“ krepšininkai sugebėjo pavyti bė-

glius ir įgyti 7 taškų pranašumą 37:30. Martynas Mažeika ir Edgaras Ulanovas sustabdė ukrainiečius – 37:37. Dar keletą sykių iki pertraukos rezultatas buvo lygus, o nuo trečiojo ketvirčio pradžios Ukrainos penketukas pirmavo visą laiką – iki finalinės sirenos. Kaip ir susitikime su „Lietuvos rytu“, K.Maksvyčio kariaunai pavykdavo pavojingai priartėti iki varžovų, tačiau šeimininkai vėl atitoldavo. Pirmajame rate „Azovmaš“ Klaipėdoje buvo šventęs pergalę po pratęsimo 96:86.

„ Azovmaš“ – „ Neptūnas“ 85:74 (18:24, 21:15, 30:20, 16:15). D.Kickertas 23, C.Collinsas, I.Zaicevas po 15, M.Ginyardas 10, M.Pustozvonovas 9, D.Zabirčenka 8, K.Houstonas 3, K.Natiažka 2/M.Mažeika 24, S.Galdikas 16, V.Vasylius 12, E.Ulanovas 9, M.Girdžiūnas 7, V.Šarakauskas 4, A.Eitutavičius 2.

LKL komandų rikiuotė Vieta, miestas, komanda

1. Vilniaus „Lietuvos rytas“ 2. Prienų „Tonybet“ 3. Kauno „Žalgiris“ 4. Klaipėdos „Neptūnas“ 5. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 6. Kėdainių „Nevėžis“ 7. Alytaus „Dzūkija“ 8. Šiaulių „Šiauliai“ 9. Utenos „Juventus“ 10. Kauno r. „LSU-Atletas“ 11. Panevėžio „Lietkabelis“

Rung. Perg. Sėkmės pro­c.

4 14 8 8 15 13 14 13 14 14 15

8 12 5 5 9 7 6 5 5 3 3

100 85,7 62,5 62,5 60 53,8 42,9 38,5 35,7 21,4 20

23

pirmadienis, sausio 6, 2014

ÄŻvairenybÄ—s kryĹžiaĹžodis

horoskopai

„KlaipÄ—dos“ skaitytojams savaitÄ—s prizÄ… ÄŻsteigÄ— „Spindulio spaustuvė“ kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai iĹĄsprendusiems kryĹžiaĹžodÄŻ dovanojame Karinos Alvtegen knygÄ… „TikÄ—tina istorija“.

Karina Alvtegen. „TikÄ—tina istorija“. Helena su vyru nusiperka buvusiÄ… ĹŤkininko sodybÄ… ir ÄŻkuria vieĹĄbutÄŻ. IĹĄsipildo sena jos svajonÄ—. TaÄ?iau Helenos santuoka ima byrÄ—ti ir netrukus virsta skyrybomis. Jai lieka vieĹĄbutis, suduŞęs gyvenimas ir nelaiminga paauglÄ— dukra. Finansininkas Andersas, sÄ—kmingai kopiantis ÄŻ karjeros virĹĄĹŤnÄ™, susikrovÄ™s didĹžiulÄŻ turtÄ…, staiga pajunta gyvenimo beprasmybÄ™. Senis Verneris gyvena miĹĄke, kaimo ĹžmonÄ—s jÄŻ laiko keistuoliu, atsiskyrÄ—liu, jo poĹžiĹŤris ÄŻ gyvenimÄ… daugeliui atrodo nesuprantamas. TaÄ?iau ir Helenai, ir Andersui jis atveria akis – kiekvienas jĹł gali pasirinkti kitÄ… gyvenimo keliÄ…... Kas sukelia mĹŤsĹł pyktÄŻ, prietarus, neapykantÄ…, ĹĄykĹĄtumÄ…, pavydÄ…? Kurdama ĹĄÄŻ romanÄ… garsi ĹĄvedĹł raĹĄytoja K.Alvtegen lankÄ— psichologijos kursus, ypaÄ? domÄ—josi Ĺžmogaus mÄ…stymu.

KryĹžiaĹžodÄŻ parengÄ— „Oho“ redakcija.

Spręskite kryŞiaŞodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai uŞpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus iťrinktas loterijos bōdu iť visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS Şinute numeriu 1337. Siųsdami Şinutę

raĹĄykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UĹ˝DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipÄ—da (ĹžinutÄ—s kaina – 1 Lt). 2. Arba iĹĄkirpÄ™ kryĹžiaĹžodÄŻ su teisingu atsakymu atneĹĄkite ÄŻ „KlaipÄ—dos“ redakcijÄ… Naujojo Sodo g. 1A, KlaipÄ—da. Ĺ ios savaitÄ—s laimÄ—tojÄ… ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienÄŻ, sausio 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Artimi santykiai darosi dar artimesni, jauÄ?iate, kad brangus Ĺžmogus tampa paÄ?iu svarbiausiu. Ĺ iame etape svarbu atmesti prietarus, baimes, nekreipti dÄ—mesio ÄŻ tai, kÄ… mano ar kalba kiti. Jautis (04 21–05 20). Jums nusimato kelionÄ— ar trumpa iĹĄvyka. Oras puikus, savijauta rĹŤpesÄ?iĹł nebekelia – priimkite ÄŻdomĹł pasiĹŤlymÄ…. Jei vyksite automobiliu, laikykitÄ—s taisykliĹł ir nevirĹĄykite greiÄ?io. Dvyniai (05 21–06 21). Santykiuose su artimais draugais pastaruoju metu atsirado ÄŻtampos. NeskubÄ—kite kaltinti kitĹł, jĹŤsĹł nuotaikÄ… jau kurÄŻ laikÄ… veikia nuovargis, ÄŻtampa asmeniniame gyvenime. VÄ—Ĺžys (06 22–07 22). Esate nusiteikÄ™ permainoms, teigiamiems pokyÄ?iams jĹŤsĹł gyvenime. BĹŤtĹł protinga iĹĄ naujo pasiskirstyti pareigomis su sutuoktiniu, taÄ?iau nuotykiĹł ieĹĄkoti nepatartina – jie neatneĹĄ dĹžiaugsmo. LiĹŤtas (07 23–08 23). Jei jau mylite – karĹĄtai, jei neapkenÄ?iate – irgi iĹĄ ĹĄirdies. Nuo tokiĹł stipriĹł emocijĹł pavargstate ir artimus Ĺžmones nuvarginate. MokykitÄ—s ÄŻĹžvelgti ne tik juodÄ… ir baltÄ… spalvas. MergelÄ— (08 24–09 23). MÄ—gstate darbuotis uĹžkulisiuose ir stebÄ—ti, kas vyksta scenoje. Gyvenimas daĹžnai plaukia pro ĹĄalÄŻ, jĹŤsĹł tarsi nepaliesdamas. Gal vertÄ—tĹł ir jums Ĺžengti ÄŻ scenÄ…? SvarstyklÄ—s (09 24–10 23). MÄ—gstate svetimas paslaptis, mielai imatÄ—s sprÄ™sti svetimas problemas. O ĹĄtai sau patarti sunkiau – jau kurÄŻ laikÄ… blaĹĄkotÄ—s, negalÄ—dami priimti sprendimo, ĹĄiÄ… dienÄ… irgi praleisite dvejonÄ—se. Skorpionas (10 24–11 22). Ĺ iandien atsisakykite dideliĹł darbĹł, tolimĹł kelioniĹł. EsminÄ—ms permainoms laikas taip pat neparankus. MÄ—gaukitÄ—s ramybe, bendraukite su artimais ĹžmonÄ—mis, ilsÄ—kitÄ—s. Ĺ aulys (11 23–12 21). Pats metas surikiuosi mintis. Jums reikia disciplinos – pastaruoju metu per daĹžnai leidĹžiate sau pasinerti ÄŻ melancholijÄ…, savigrauŞą, pasiduodate tinguliui. PasikalbÄ—kite su artimu Ĺžmogumi. OĹžiaragis (12 22–01 20). Karjera jum be galo svarbi, o kaip ĹĄeima? Jau senokai didĹžiÄ…jÄ… jĹŤsĹł laisvo laiko dalÄŻ suryja papildomi darbai, susitikimai su verslo partneriais NepamirĹĄkite, kad artimiesiems taip pat reikia jĹŤsĹł dÄ—mesio. Vandenis (01 21–02 19). PasidĹžiaukite ilgai laukta ramia diena. Niekur neskubÄ—kite, skirkite laiko sau. Jei artimieji norÄ—s aktyvaus poilsio, ĹĄiÄ… dienÄ… praleiskite atskirai nuo jĹł. Ĺ˝uvys (02 20–03 20). Galite tikÄ—tis rimto susirÄ—mimo dÄ—l principiniĹł dalykĹł; situacijÄ… gali iĹĄgelbÄ—ti tik jĹŤsĹł nuosaikumas ir gera savitvarda. StenkitÄ—s nepersivalgyti – skrandis ĹĄiandien nÄ—ra jĹŤsĹł stiprioji vieta.

%JFOSBĂ˜UJT ĹŚ

7","3Ƹ 3&(*0/0 -:%&3*4 1BHBM OBVKBVTJVT 5/4 BVEJUPSJKPT UZSJNVT EJFOSBĂ?UJT ,MBJQÇ•EB UVSJ EJEäJBVTJÇŒ WJEVUJOÇ— JS CFOESÇŒ TLBJUZUPKÇ˝ BVEJUPSJKÇŒ ,MBJQÇ•EPT NJFTUF JS SFHJPOF v-JFUVWPT SZUBTi 7JEVUJOÇ• #FOESB

v,MBJQÇ•EBi 7JEVUJOÇ• #FOESB

v7BLBSÇ˝ FLTQSFTBTi 7JEVUJOÇ• #FOESB v3FTQVCMJLBi 7JEVUJOÇ• #FOESB 1BHBM 5/4 -5 UZSJNÇ˝ EVPNFOJT SVEVP

Orai

Sinoptikai prognozuoja, kad savaitės pradžia Lietuvoje bus lietinga ir šilta. Šiandien pirmoje dienos pusėje daug kur numatomas lietus. Temperatūra dieną bus 1–6 laipsniai šilumos. Rytoj naktį vakariniuose rajonuose, dieną daugelyje rajonų krituliai, daugiausia lietus. Temperatūra naktį – nuo 3 laipsnių šilumos iki 2 šalčio, dieną bus 2–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, sausio 6 d.

+3

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+4

Utena

+4

9.02 16.18 7.16

6-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 360 dienų Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+5

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +6 Brazilija +29 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +18 Keiptaunas +24 Kopenhaga +4

kokteilis Kur dė­ti ne­gy­vą au­gin­ti­nį? Kar­tais „Kok­tei­lis“ su­lau­kia neįp­ras­tų – ne­kas­die­nių klau­si­mų, kaip an­tai, kiek kai­nuo­ja elekt­ra ar van­duo. Aną­dien pa­skam­bi­nu­si Ma­ry­tė tei­ra­ vo­si, ar ji ga­lės į šiukš­lių kon­tei­ne­rį iš­ mes­ti jū­rų kiau­ly­tę, ku­ri, anot mo­ters, ko ge­ro, šiais me­tais pa­stips, nes dėl se­ nat­vės pra­stai jau­čia­si. Skai­ty­to­ja ap­skri­tai do­mė­jo­si, kur dė­ ti ne­gy­vą ma­žo dy­džio au­gin­ti­n į, ku­ ris vė­liau ar anks­čiau at­si­svei­kins su šiuo pa­sau­liu. Ir su­ka mo­te­ris gal­vą. Už­kas­ti dau­gia­ bu­čio na­mo kie­me – ne­ga­li­ma, į gy­vū­ nų ka­pi­nes, ku­rios ne­ži­nia kur yra, ne­ ma­no vež­ti, o įstai­gų, ku­rios prii­ma kri­ tu­sius gy­vū­nė­lius, nė­ra.

Gy­vū­nų ka­pi­nė­se Už­ra­šas ant ant­ka­pio: „Čia ga­lė­jo bū­ti jū­sų rek­la­ma!“

Kaunas Londonas +11 Madridas +12 Maskva +1 Minskas +2 Niujorkas +4 Oslas +2 Paryžius +12 Pekinas +4

Praha +6 Ryga +5 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas +3 Tel Avivas +17 Tokijas +11 Varšuva +4

Vėjas

2–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+4

+4

Vilnius

Marijampolė

+4

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+5

+5

+3

7

+4

+6

+6

+4

8

rytoj

trečiadienį

+5

Arūnas, Arūnė, Baltazaras, Kasparas, Merkelis.

sausiO 6-ąją

Rytas

+5

Vardai

+6

+6

8

1955 m. gi­mė bri­t ų ak­ to­r ius Ro­wa­nas At­k in­ so­nas, per­so­na­žo po­no By­no au­to­rius.

1589 m. įsi­ga­lio­jo Tre­čia­ sis Lie­tu­vos Sta­tu­tas. 1810 m pa­si­ra­šy­ta Kons­ tan­ti­no­po­lio su­tar­tis: tur­ kai ru­sams ati­da­vė Kry­ mą ir Ku­ba­nę. 1852 m. mi­rė pran­c ū­ zas ak­lų­jų raš­to iš­ra­dė­ jas Loui­sas Brail­le. 1893 m. gi­mė Vin­cas My­ ko­lai­tis-Pu­ti­nas, lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kas, poe­ tas, dra­ma­tur­gas, li­te­ra­ tū­ros ty­r i­nė­to­jas. Mi­rė 1967 m. 1903 m. Ams­ter­da­me

Šven­tę lais­tė lie­tus

bu­vo ati­da­r y­t as spau­ dos mu­zie­jus. 1905 m. gi­mė Ka­zys Bo­ ru­ta, poe­tas, pro­zi­nin­kas, ver­tė­jas. Mi­rė 1965 m. 1919 m. mi­rė 26-asis JAV pre­z i­den­tas (1901–1909) Theo­do­ras Roo­se­vel­tas. 1926 m. įkur­ta Vo­k ie­t i­ jos avia­kom­pa­ni­ja „Luft­ han­sa“. 1953 m. gi­mė kul­ti­nės pank ro­ko gru­pės AC/DC įkū­rė­ jas Mal­col­mas Youn­gas. 1963 m. Ira­ne bal­so tei­sė su­teik­ta mo­te­rims.

teleloto

Nr. 926

2014 01 05

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 100 000 (2 x 50 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kad iš­veng­tu­mė­te pa­na­šių kaip Ma­ ry­tės rū­pes­čių, įsi­g y­k i­te il­gai gy­ve­ nan­čių gy­vū­nų. Tie­sa, jų yra ne­daug – tik 20–30 rū­šių ga­li iš­gy­ven­ti 100 ir dau­giau me­tų. Pa­vyz­džiui, iš 200 vėž­ lių rū­šių tik aš­tuo­nių jū­ri­nių, gė­la­van­ de­n ių ir sau­su­mos vėž­l ių rū­šys – il­ gaam­žės, jų at­sto­vai per­ko­pia 100 me­ tų. O vėž­lys Ter­ra­pe­ne ca­ro­li­na iš­gy­ve­ na iki 140 me­tų.

Pa­vyz­dys: yra net gra­žių vėž­lių

– ko­ne iš gro­žio kon­kur­so.

Va­kar įky­riai pliau­piant lie­tui, Miš­ko kvar­ta­lo gy­ven­to­jai su­ si­rin­ko į bend­ruo­me­nės šven­ tę nau­jai įreng­to­je tre­ni­ruok­lių aikš­te­lė­je.

Miš­ko kvar­ta­lo bend­ruo­me­nės šven­tės lie­tus ne­su­ga­di­no. Pa­si­ džiaug­ti nau­jai įreng­tais tre­ni­ ruok­liais, ku­riais ga­lės nau­do­tis ir jau­ni­mas, ir vy­res­ni klai­pė­die­ čiai, su­si­rin­ko apie 20 bend­ruo­ me­nės na­rių. Šven­tės or­ga­ni­za­to­rius Miš­ ko kvar­ta­lo se­niū­nai­tis An­ta­nas Gim­bu­tas vy­lė­si, kad pik­ta­va­liai ne­nu­nio­kos bran­giai kai­na­vu­sių įren­gi­nių. Iš bend­ruo­me­nės fi­nan­sa­vi­mo lė­šų tam skir­ta apie 150 tūkst. li­tų.

Iš­ban­dė: Miš­ko kvar­ta­lo gy­ven­to­jai pa­tys iš­mė­gi­no, kaip vei­kia nau­jie­

ji tre­ni­ruok­liai.

„La­bai no­rė­jau, kad pas mus kvar­ta­le at­si­ras­tų tre­ni­ruok­lių ir nau­ja žai­di­mų aikš­te­lė. Ti­kiuo­si, kad čia ga­lės spor­tuo­ti ne tik jau­

ni­mas, bet ir sen­jo­rai na­mie ne­be­ sė­dės. No­rė­jau, kad įren­gi­niai at­ si­ras­tų Tri­jų ka­ra­lių pro­ga. Taip ir at­si­ti­ko“, – džiau­gė­si A.Gim­bu­tas.

ji­mas apie praei­t ies klai­dų grės­mę, rau­do­ną – gi­mi­nys­te su­tvir­tin­ta par­ tne­rys­tė. Jei sap­ne pie­šia­te ant stik­lo – svai­gi­ nan­ti ap­gau­lė. Sap­nuo­ti, jog kli­juo­ja­te stik­lą, reiš­kia su­si­tai­ky­mą. Sap­ne ma­ty­ti spal­vo­tą stik­lą reiš­ kia, kad tu­rė­tu­mė­te pa­si­žy­mė­ti kaip ne­pa­mai­no­mas sa­vo sri­t ies spe­cia­ lis­tas. Jums ga­l i kil­t i pui­k ių idė­jų, kaip at­si­kra­ty­ti žmo­gaus, ku­ris truk­ do dirb­ti. Sap­ne ma­ty­ti stik­lo vit­ra­žus – tur­tas, ge­ri su­ma­ny­mai.

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 49

Sap­ni­nin­kas

Tik­ra tei­sy­bė Suau­gęs šuo ar šu­niu­kas, at­si­ra­dęs na­ muo­se, kar­tu at­si­ne­ša ir di­de­les pir­ mą­sias iš­lai­das. Jei nu­sprę­si­te pirk­t i kil­min­gą šu­nį iš vei­sė­jo, ga­li­te ti­kė­tis iš­leis­ti nuo 500 iki 5 tūkst. li­tų. No­rin­ tys iš­veng­ti to­kių iš­lai­dų ga­li sa­vo bū­ si­mą ge­riau­sią drau­gą pa­siim­ti iš gy­ vū­nų prie­glau­dos ar iš­gel­bė­ti be­si­bas­ tan­tį gat­vė­je. Ta­čiau il­gai­niui ga­li tek­ ti ne­ma­žai su­mo­kė­ti už šuns gy­dy­mą ve­te­r i­na­r i­jos kli­n i­ko­je, nes nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, ko­k io­mis li­go­mis ser­ga toks gy­vū­nas.

Links­mie­ji tirš­čiai Bo­bu­tė pre­k y­bos cent­re, žu­v ų sky­ riu­je: – Par­d a­vė­j au, sa­k y­k i­te, o žu­v is švie­žia? – Mo­čiu­te, ne­g i ne­ma­tai, kad ji dar gy­va! – Aš, sū­ne­li, ir­gi gy­va... Čes­ka (397 719; pir­ki­te vėž­lį ir ne­su­ki­te sau gal­vos – jis per­gy­vens ir jus, ir jū­sų vai­kus)

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti dūž­tan­tį stik­lą – per­spė­ji­ mas, kad grei­čiau te­sė­tu­mė­te duo­tą pa­ža­dą. Jei sap­ne plau­na­te stik­lus, va­di­na­si, lau­kia ge­ra nau­jie­na. Jei sap­nuo­ja­te, kad su­si­žei­džia­te stik­lu, reiš­kia, jog ne­su­ge­ba­te pa­si­nau­ do­ti pa­lan­kia pro­ga. Jau­nai mer­gi­nai toks sap­nas ga­li reikš­ti, kad ves­tu­vės neį­vyks. Sap­ne re­gė­ti su­ski­lu­sį stik­lą – įžū­lus poel­gis pri­vers sua­be­jo­ti. Jei sap­nuo­ja­te juo­dą stik­lą, tai įspė­

2013 00 002014 01 03 EUROJACKPOTAS 00 Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 51 899-008 01 16 34 36 37 + 04 06 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: skaičiai 5 Papildomi +2 51 899 008 Lt0 0 5+1 878 514 Lt 5 Prognozė: 177 295 Lt 4+2 14 877 Lt 4 Eurojackpote +1 887 Lt - 00 mln. Lt 4 440 Lt 3+2 212 Lt 3+1 82 Lt 2+2 55 Lt 3 55 Lt 1+2 34 Lt 2+1 31 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 58 mln. Lt

§§ §§ 17 49 12 34 40 05 64 42 66 72 02 09 57 33 24 14 70 52 10 41 58 16 68 71 15 74 50 67 63 65 61 54 22 46 53 §§§ 32 75 03 23 31 §§ §§§ 28 37 04 30 29 §§§ §§§ §§§ 38 06 39 26 Papildomi prizai: Pretendentas į butą 0448009 „Audi A3“ 0731346 „BMW 1“ 0252990 „Nissan Qashqai“ 1033541 „Toyota Avensis“ 0175469 „Ford Mondeo“ 0944389 „Kia Rio“ 1115460 „Ford Fiesta“ 0203153 „Hyundai i20“ 1172583 „Citroen C3“ (TV) Viktor Sitalo „Renault Thalia“ 0484055 LED televizoriai „Orion“ – 114*083, 039*841, 101*725, 027*458, 116*539, 034*562 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 059*448, 003*750, 010*977 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (7 colių) – 112*481, 082*893, 034*713 Kavos aparatai „Ariete Picasso“ – 116*328, 104*399, 031*960 Skalbimo mašinos „Beko“ – 064*649, 025*093, 046*433 Šaldytuvai „Beko“ – 018*863, 058*594, 097*500 Židiniai „Dimplex Club“ – 016*563 Planš. kompiuteriai „eSTAR“ (10 colių) – 081*000, 046*090, 018*219 GPS navigatoriai „GoClever“ – 117*186, 019*249, 064*498 Židiniai „Dimplex Cheriton“ – 063*922, 068*779 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 01**911 Cikloninės krosnelės „LR“ – 06**786 Šildytuvai – 00**630 Satino patalynės komplektai – 03**476 Fotoaparatai „Samsung“ – 00**794 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 10**243 Krištolo taurės „Longchamp“ – 01**136 Kvietimai į TV: 017*193, 030*115, 019*731. Tel. 1634 (gruodžio 30 d.): 10 000 Lt – Dalia Jegorova iš Šiaulių 10 000 Lt – Galina Cibulskienė iš Ignalinos r. 10 000 Lt – Rasa Petkevičienė iš Kauno 10 000 Lt – Vida Vaškevičienė iš Marijampolės 10 000 Lt – Eleonora Venskienė iš Vilniaus 10 000 Lt – Daivutė Motuzienė iš Mažeikių 10 000 Lt – Janina Kondrotienė iš Pasvalio 10 000 Lt – Rita Astikienė iš Vilniaus Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.