2014 01 07 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antradienis, sausio 7, 2014

www.kl.lt

.;A?.162;6@ @.B @6< $ !

RUBRIKA

sveikata

SpanguolÄ—s ir su

SpanguolÄ—s nÄ—ra vien KalÄ—dĹł kisieliui tinkamos uogos ir gali suteikti daug naudos dÄ—l savo maistiniĹł ir sveika tinimo savybiĹł.

ÄŽ Sei­mÄ… grį­ŞÄ™s E.Va­rei­kis: „Šiaip esu svei­kas“.

Lietuva 7p.

Snie­gas ir spei­gas pri­ver­tÄ— JAV gy­ven­to­jus su­si­gōŞ­ti.

Pasaulis 13p.

Spanguolės – ťirdŞiai stiprinti ir infekcijoms paŞaboti.

NaudÄ… patvirtino

mokslininkai

SpanguolÄ—s taip pat turi daug vitami no C, taip pat vitaminĹł B1, B2, E, P ir minera lĹł – magnio, fosforo, kalcio, kalio, jodo, ge leĹžies, vario, manga no. „Šimtai tyrimĹł parodÄ—, kad spanguolÄ—se esan Ä?ios biologiĹĄkai aktyvios medĹžiagos ge tÄ…. PavyzdĹžiui, span rina sveikaguolÄ—se esantys polifenoliai pa sirodÄ— galÄŻ palaikyti sveikÄ… ĹĄla pinimosi sistemÄ… ir apsaugoti nuo ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligĹł bei kitĹł lÄ—tiniĹł susirgimĹłâ€œ, – tvirtina vienas apĹžvalgos lio funkcijÄ… ir suma autoriĹł Jeffrey Blum Ĺžina kraujagysbergas. liĹł standumÄ…. Visa tai kartu pagerina kraujagysliĹł funk Ĺ irdĹžiai ir krauja cionavimÄ…, slopigyslÄ—ms uogos yra ypaÄ? tur na aterogenezÄ™ ir Remdamiesi tyrimĹł tingas sveikatÄ… ateroskleroziniĹł apie spanguostiprinanÄ?iĹł polife plokĹĄteliĹł susidary les visuma, moksli noliĹł ĹĄaltinis. mÄ…, ninkai daro iĹĄvakatos problemos ga nes ĹĄios sveiKadangi spanguo dÄ…, kad spanguolÄ—s li sukelti ĹĄirdies lÄ—s karÄ?ios ir yra iĹĄskirtinÄ—s turi labai nedaug smĹŤgÄŻ ar insultÄ…. dÄ—l jose esanÄ?iĹł A cukraus, jos daĹžBe ĹĄlapimo sistetipo proantocianai valgomos su mos ir ĹĄirdies bei nidĹł (avonoidĹł cukrumi. Net ir krau ĹĄeimos polifenosaugos, laikoma, kad jagysliĹł ap- patiektos su cukru liai). Daugelis ki Kas yra polifeno mi tĹł uogĹł ir vaisiĹł spanguolÄ—s galiai, flavonoidai, paprastai jo turi ma spanguolÄ—s li padÄ—ti slopinti turi B tipo proanto pikty Ĺžiau nei nepacianidĹł. endotelis? vystymÄ…si ir apsisau biniĹł navikĹł saldintos kitĹł vaisiĹł ApĹžvalgos autoriai sultys ar dĹžiogoti nuo tam tiď Ž Polifenoliai – pateikia duo- kĹł didelÄ— fitochemi vinti vaisiai. menĹł, kad span vÄ—Ĺžio formĹł. Be to, kalĹł ligos, nusta guolÄ—s labai teigrupÄ—, natĹŤraliai tie patys polityta, kad jie didina randama dauge fenoliai, kurie nuo SpanguolÄ—s taip pat giamai veikia ĹĄirdÄŻ organizly- mo atsparu je uogĹł, vaisiĹł, Ĺžo bakterijĹł apsaugo turi daug viir kraujagysles, mÄ… radiacijai. Fla liĹł ir darĹžoviĹł. Jie tamino C, taip pat ĹĄlapimo sistemÄ…, jas sumaĹžindami cho vonoidai augalams suteikia kaip skydas apsau vitaminĹł B1, B2, paĹĄalina iĹĄ burlesterolio kiekÄŻ go augalus nuo ultskonÄŻ ir spalvÄ… bei E, P ir mineralĹł – nos gleivinÄ—s ir nuo kraujyje ir sumaĹžin saugo juos nuo ap ravioletiniĹł saulÄ—s magnio, fosforo, dantĹł. da linkos agresoriĹł. spinduliĹł. kalcio, kalio, jodo, pĹŤdÄŻ, uĹždegimÄ…, ok mi kraujosgeleĹžies, vario, ď Ž Flavonoidai – ď Ž Endotelis – tai sidacinÄŻ stresÄ…. augalĹł pigmentai, plokĹĄÄ?iĹłjĹł lÄ…ste mangano. IĹĄ viso Turi daug vitami Pasitvirtino teigi ku- endotelioci liĹł nu nĹł rie kaupiasi Ĺžieduo sta nys, kad spantyti 25 chetĹł klodas. IĹĄkloja se, vaisiuose ir laminiai Visi vaisiai Ĺžmogaus guolÄ—s palaiko krau ĹĄirdies puose. Jie suteikia vidĹł, kraujagysliĹł jagysliĹł endotemaistÄ… papil- guo elementai, ÄŻeinantys ÄŻ spanir limfagysliĹł spinaugalui skonÄŻ, arodo reikalingais vi liĹł sudÄ—tÄŻ. matÄ… ir spalvÄ…. dinius pavirĹĄius. taminais, taÄ?iau

Ĺ iandien priedas

Klai­pÄ—­dos kler­ kams ta­po ir ankť­ta, ir gÄ—­da dirb­ti Lie­pĹł gat­vÄ—­je esan­Ä?ia­me pa­sta­te, to­dÄ—l vÄ—l at­ gai­vin­ta idÄ—­ja sta­ty­ ti nau­jÄ… sa­vi­val­dy­ bÄ™. „Esa­me ge­riau­ si, o dir­ba­me ko­ ne pra­sÄ?iau­sio­mis sÄ…­ly­go­mis. To­dÄ—l vie­nÄ… kar­tÄ… vi­siems lai­kams rei­kia ap­ si­sprÄ™s­ti dÄ—l nau­ jo pa­sta­to sta­ty­bĹłâ€œ, – ryŞ­tin­gai nau­jus me­tus pra­dÄ—­jo Klai­ pÄ—­dos sa­vi­val­dy­ bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ—.

„Klaipėdos“ inf.

Flavonoidais vis daĹžniau gydomos ĹĄir dies ir kraujagys liĹł

Kaina 1,30 Lt

Dalyvauja vykstant medĹžiagĹł ir dujĹł apykaitai tarp kraujo ir jungiamojo au dinio.

„Ry­toj mies­tas uŞ­tems.“ ÄŽmo­nÄ—s „Gat­viĹł ap­ťvie­ti­mas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­Ä?ius tvir­ti­no, jog uos­ta­mies­Ä?io ĹĄven­ti­niai gat­viĹł pa­puo­ťi­mai bus iť­jung­ti jau ry­toj.

2p.

Slaps­tÄ—­si ir su­si­lau­kÄ— at­Şa­lĹł Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

PrieĹĄ dau­giau nei de­ťimt­me­tÄŻ nu­ teis­tas ir nuo baus­mÄ—s pa­si­slÄ—­pÄ™s bu­vÄ™s uos­ta­mies­Ä?io po­li­ci­jos pa­ tru­lis pa­sku­ti­nÄ—­mis praÄ—­ju­siĹł me­ tĹł die­no­mis su­sek­tas Ma­Şei­kiuo­ se. Slaps­ty­da­ma­sis vy­ras spÄ—­jo su­ si­lauk­ti po­ros vai­kĹł. Paieť­kÄ… suak­ty­vi­no po straips­nio

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

ApÄ—­mÄ— pa­vy­das

4

cukrumi – sveika

DeĹĄimt pasaulyje pripaĹžintĹł mokslininkĹł tarptauti niame Ĺžurnale „Advances in Nut rition“ paskelbÄ— straipsnÄŻ, kuriame patvirtino, kad spanguolÄ—s dÄ—l jĹł turimĹł ypatingĹł biologiĹĄkai aktyviĹł medĹžiagĹł gali padÄ—ti pagerinti ĹĄirdies sveikatÄ… ir paĹžaboti infekci jas. JAV, PrancĹŤzijos, Vokietijos ir JungtinÄ—s Karalys tÄ—s bei institutĹł moks universitetĹł lininkai iĹĄanalizavo ir ÄŻvertino daugiau kaip 150 anksÄ?iau paskelbtĹł tyri rÄ— iki ĹĄiol iĹĄsamiau mĹł ir sukĹŤsiÄ… spanguoliĹł vartojimo poveikio Ĺžmogaus sveikatai apĹžvalgÄ…, pra neĹĄa medicalnewstoday.com.

Sa­vi­val­dy­bei – nau­ji rō­mai

Ji pri­pa­Şi­no, jog itin gÄ—­din­gai pa­si­ ju­to, kai ne­se­niai vie­ťÄ—­jo Vil­niaus sa­vi­val­dy­bÄ—­je, kur vy­ko Lie­tu­vos di­dĹžių­jĹł mies­tĹł aso­cia­ ci­jos su­va­Şia­vi­mas.

4 (19 905)

9

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 2cRYV[N GR[XbaĂ›

„„PrieĹžastis: J.Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ™ im­tis ryŞ­tin­gĹł Ĺžings­niĹł nau­jo Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s pa­sta­to sta­ty­bĹł link pa­

ska­ti­no ap­si­lan­ky­mas Vil­niaus me­ri­jo­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Gruo­dĹžio vi­du­ry­je „Klai­pÄ—­da“ pri­ si­mi­nÄ— prieĹĄ 15 me­tĹł gar­siai nu­ skam­bÄ—­ju­siÄ… „Pat­ru­liĹłâ€œ by­lÄ…, ku­ rio­je po­li­ci­nin­kai bu­vo tei­sia­mi drau­ge su pro­sti­tu­tÄ—­mis bei nu­si­ kal­tÄ—­liais. Su­rez­gÄ™ gud­riÄ… sche­mÄ… jie re­ ke­tuo­da­vo tur­tin­gĹł ĹĄei­mĹł sō­nus, ku­rie pa­kliō­da­vo ÄŻ po­li­ci­nin­kĹł pa­ spÄ™s­tus spÄ…s­tus. Pa­si­nau­do­ju­sios pro­sti­tu­tÄ—s pa­slau­go­mis au­kos bai­ min­da­vo­si bō­ti ap­kal­ tin­ti iť­Şa­gi­nÄ™ mer­gi­nÄ….

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMai

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 2 p.

8

2

antradienis, sausio 7, 2014

miestas

Mies­tui nu­vilks puošnų rū­bą Klai­pė­da pa­ma­žu nu­si­vel­ka šven­ti­nį ap­da­rą. Nuo ry­to­jaus mies­to gat­vė­se ne­beš­vies pa­puo­ši­mai. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lai­kas: nu­ma­to­ma, kad daug pa­gy­rų su­lau­ku­si šven­ti­nė Klai­pė­dos eg­

lė bus iš­mon­tuo­ta iki ateinančio pir­ma­die­nio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šian­dien va­ka­re pla­nuo­ja­ma pra­ dė­ti iš­mon­tuo­ti pa­grin­di­nę mies­to eg­lu­tę su­pu­sius an­ge­lus, na­me­lius. Iki pir­ma­die­nio Teat­ro aikš­tė­je ne­ be­liks ir šven­ti­nio me­de­lio. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­tės“ di­rek­to­rius Ro­man­das Žiub­rys tei­gė, kad su sa­vi­val­dy­be bu­vo su­tar­ta, jog mies­tas bus nu­ puoš­tas po sta­čia­ti­kių Ka­lė­dų. Jos šven­čia­mos šian­dien. Tad pla­nuo­ ja­ma, kad va­ka­re Teat­ro aikš­tė­je jau pra­si­dės nu­puo­ši­mo dar­bai. Nu­ma­to­ma pra­dė­ti iš­mon­tuo­ ti įspū­din­gas eg­lu­tę su­pu­sių an­ge­ lų skulp­tū­ras, na­me­lius, ku­riuo­se šven­ti­niu lai­ko­tar­piu bu­vo įsi­kū­rę pre­ky­bi­nin­kai. „Die­ną dar nie­ko near­dy­si­me. Dar­bus pra­dė­si­me va­ka­re“, – tvir­ ti­no R.Žiub­rys.

Ry­toj bus iš­jung­tos ir mies­to gat­vių puoš­me­nos: švie­čian­čios gir­lian­dos ir tū­ri­niai pa­puo­ši­mai. Kiek truks jų nu­ka­bi­ni­mo dar­bai, pri­klau­sys nuo oro są­ly­gų. „Tre­čia­die­nį mies­tas už­tems. Kiek lai­ko truks pa­puo­ši­mų nu­ ka­bi­ni­mas, ne­be­tu­ri reikš­mės, nes jie bus iš­jung­ti. Ka­da nu­ka­bin­si­me vi­sus pa­puo­ši­mus, pri­klau­sys nuo oro są­ly­gų. Jei bus vė­juo­ta, vis­kas ga­li už­truk­ti. Jei vy­raus ra­mūs orai, per sa­vai­tę tu­rė­tu­me spė­ti“, – pa­ sa­ko­jo įmo­nės „Gat­vių ap­švie­ti­ mas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­ gi­man­tas Lau­ri­na­vi­čius. Pa­sak va­do­vo, jau da­bar aiš­ku, kad po šių šven­čių rei­kės at­si­sa­ ky­ti da­lies pa­puo­ši­mų, nes šie pa­ se­no, pra­dė­jo ges­ti. „Ne­di­de­lė da­lis, bet to­kių yra. Kas­met bū­na pa­na­šus nu­si­dė­vė­ji­ mas. Pa­puo­ši­mai sens­ta“, – kons­ ta­ta­vo ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

Pa­sak A.Lau­ri­na­vi­čiaus, da­ lį puoš­me­nų te­ko va­žiuo­ti re­mon­ tuo­ti šven­ti­niu lai­ko­tar­piu. At­si­ jung­da­vo ir tū­ri­niai pa­puo­ši­mai, pro­ble­mų ki­lo ir dėl Teat­ro aikš­tės pa­sto­gių gir­lian­dų. „To­kie at­ve­jai ne­bu­vo daž­ni, bet re­mon­tuo­ti te­ko“, – tei­gė va­ do­vas. Iki pir­ma­die­nio Teat­ro aikš­tė­ je bus iš­mon­tuo­ta šven­ti­nė eg­lė. Dar­bus ke­ti­na­ma pra­dė­ti ry­toj ar­ ba po­ryt. „Kiek truks dar­bai, pri­klau­sys nuo orų. Toks eg­lu­tės iš­mon­ta­vi­mo lai­kas pa­si­rink­tas spe­cia­liai. No­ri­ me, kad ji dar bū­tų, kol sta­čia­ti­kiai švęs Ka­lė­das. Juk at­vyks­ta ne­ma­ žai tu­ris­tų iš Ru­si­jos“, – tvir­ti­no įmo­nės „Šven­čių stu­di­ja“ ge­ne­ra­ li­nė di­rek­to­rė Jo­lan­ta Tū­rai­tė. Pa­sak jos, pa­to­giau eg­lu­tę iš­ mon­tuo­ti sa­vait­ga­lį, kai nė­ra trans­ por­to spūs­čių, pa­pras­čiau ta­da ras­ ti ir kra­ną. Va­do­vė džiau­gė­si, kad šie­met Klai­pė­dos eg­lu­tė su­lau­kė daug pa­ gy­ri­mų ir įver­ti­ni­mų. „Ki­tiems me­tams tai pa­ska­tins ieš­ko­ti nau­jų bei įdo­mių idė­jų“, – tvir­ti­no J.Tū­rai­tė.

Rū­ka­liams – ne­ra­mios die­nos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­do­je ga­li at­si­ras­ti dau­giau vie­tų, ku­rios bus pa­skelb­tos ne­rū­ ky­mo zo­no­mis.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Ja­ni­nos Asa­daus­kie­nės, apie ga­li­ my­bę pra­plės­ti mies­te ne­rū­ky­mo zo­nų są­ra­šą kal­bė­ta pa­sta­ra­ja­me Bend­ruo­me­nės svei­ka­tos ta­ry­bos po­sė­dy­je. „Kol kas nė­ra ką daug pa­sa­ko­ti. Svars­tė­me, bet nie­ko konk­re­čiai dar ne­nusp­ren­dė­me. Pla­nuo­ja­me, kad ki­tas Bend­ruo­me­nės svei­ka­tos ta­ry­bos po­sė­dis vyks sau­sio 23 die­ ną. Ja­me vėl dis­ku­tuo­si­me“, – pa­ sa­ko­jo ve­dė­ja. J.Asa­daus­kie­nė neat­me­tė ga­li­ my­bės, kad ga­li bū­ti su­lauk­ta siū­ ly­mų už­draus­ti rū­ky­ti ir dau­gia­bu­ čių na­mų bal­ko­nuo­se, kaip siū­lo­ma Vil­niu­je, ta­čiau pir­miau­sia rei­kia iš­siaiš­kin­ti tei­si­nes ga­li­my­bes tai pa­da­ry­ti. Šiuo me­tu Klai­pė­do­je drau­ džia­ma rū­ky­ti pa­plū­di­miuo­se ir jų priei­go­se, iš­sky­rus pa­žy­mė­tas rū­ ky­mui skir­tas vie­tas, Smil­ty­nės miš­ke, au­to­bu­sų sto­te­lių pa­vil­jo­ nuo­se, Skulp­tū­rų par­ke, gy­ve­na­ mų­jų na­mų bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se, mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­se. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­rius kar­tu su po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nais per­nai su­ra­šė apie 140 pro­to­ko­lų dėl rū­ky­mo ne­leis­ti­ no­se vie­to­se. Nuo­la­ti­niai pa­tik­ri­ ni­mai bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi nuo ge­ gu­žės pa­bai­gos kar­tą per sa­vai­tę. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ jos Kris­ti­nos Vin­ti­lai­tės, dau­giau­ sia rū­pes­čių ki­lo dėl mo­kyk­lų te­ri­ to­ri­jų.

„Kai įstai­gų ad­mi­nist­ra­ci­jos jas pra­dė­jo griež­tai sau­go­ti, ta­da mo­ki­ niai pra­dė­da­vo rū­ky­ti priei­go­se, dau­ gia­bu­čių na­mų laip­ti­nė­se, kie­muo­se, par­kuo­se“, – pri­si­mi­nė ve­dė­ja.

J.Asa­daus­kie­nė neat­ me­tė ga­li­my­bės, kad ga­li bū­ti su­lauk­ta siū­ ly­mų už­draus­ti rū­ky­ ti ir dau­gia­bu­čių na­ mų bal­ko­nuo­se.

Ta­čiau taip be­siel­gian­tys ne­ pil­na­me­čiai ne­li­ko ne­nu­baus­ti. Klai­pė­do­je yra iš­li­kęs drau­di­mas ne­pil­na­me­čiams rū­ky­ti vie­šo­se vie­to­se. Kont­ro­lie­riai taip pat tik­ri­no, ar nė­ra rū­ko­ma bend­ra­bu­čių bend­ro­ jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se. K.Vin­ti­lai­ tės tei­gi­mu, re­zul­ta­tais šiuo at­ve­ju ne­ga­li­ma pa­si­gir­ti, ta­čiau rū­ky­mo fak­tas yra aki­vaiz­dus. „Nus­ta­tė­me tik pa­vie­nius pa­žei­ dė­jus. Ta­čiau juos su­kont­ro­liuo­ ti sun­ku – rei­kia se­ki­mo sis­te­mos. Atė­jus į bend­ra­bu­čių vir­tu­ves, vi­ sur jau­čia­mas rū­ka­lų kva­pas, pa­dė­ tos pe­le­ni­nės“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja. Pa­sak jos, su­lauk­ta ir žmo­nių nu­si­skun­di­mų, kad kai­my­nai rū­ ko bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se. Gau­ta net nuo­trau­kų, fil­muo­tos me­džia­gos. Kont­ro­lie­riai in­for­ muo­ti, ko­kiu lai­ku ge­riau­sia da­ry­ ti pa­tik­ri­ni­mus. Anot ve­dė­jos, pa­skelb­ti dau­giau ne­rū­ky­mo zo­nų mies­te ga­li­ma, jei ma­no­ma, kad kont­ro­lie­rių pe­rio­ diš­ki pa­tik­ri­ni­mai duo­da re­zul­ta­tų – žmo­nės tam­pa są­mo­nin­ges­ni ir dau­giau taip ne­siel­gia.

3

antradienis, sausio 7, 2014

miestas Ap­do­va­no­jo meist­rus

Dau­gė­jo per­ša­li­mų

Ieš­kos gud­riau­sių

Tri­jų ka­ra­lių die­ną Kre­tin­gos mu­zie­ju­je vai­ni­kuo­ti „Auk­ so vai­ni­ko“ kon­kur­so res­pub­ li­ki­nio tu­ro pa­ro­dos lau­rea­tai. Jais ta­po tau­to­dai­li­nin­kai – me­ džio dro­žė­jas skulp­to­rius Pra­ nas Du­žins­kas iš Tryš­kių, Tirkš­ lių mies­te­ly­je dir­ban­tis kal­vis Vir­gi­li­jus Mi­kuc­kis ir kryž­dir­bys Al­vy­das Po­cius iš Ši­la­lės ra­jo­no.

Gruo­džio 30 – sau­sio 5 d. Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je ser­ga­mu­mo gri­pu ir ūmi­nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis ro­ dik­lis, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sia sa­ vai­te, pa­di­dė­jo 1,7 kar­to – nuo 18,9 iki 31,6 at­ve­jų 10 000 gy­ ven­to­jų. Gri­pu su­si­rgo du uos­ ta­mies­čio gy­ven­to­jai, vie­nas jų – vai­kas.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas ieš­ko gud­riau­sių­moks­lei­vių. Mo­ki­niai nuo 16 me­tų kvie­čia­mi da­ly­vau­ ti kon­kur­se „Klai­pė­dos mo­kyk­ lų pro­tų ko­vos 2014“. Jis or­ga­ni­ zuo­ja­mas ket­vir­tus me­tus iš ei­ lės. Šie­met uni­ver­si­te­tas priims 10 ko­man­dų po sep­ty­nis na­rius kar­tu su mo­ky­to­jais ir ko­man­ dos sir­ga­liais.

Tė­vai ap­gu­lė kom­piu­te­rius Nuo šių me­tų Klai­ pė­do­je į dar­že­lius ga­li­ma už­si­re­gist­ ruo­ti tik in­ter­ne­tu. Elekt­ro­ni­nė re­gist­ ra­ci­ja jau su­lau­ kė di­de­lio po­pu­lia­ ru­mo. Pir­mo­sio­mis die­no­mis neap­siei­ta be ne­sklan­du­mų – klai­pė­die­čiai iki rau­ do­nu­mo įkai­ti­no sa­ vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jų te­le­fo­nus.

Pas­kai­ta. Ry­toj 18 val. Že­mai­t i­jos dai­l i­ nin­k ų są­jun­gos ga­le­r i­jo­je (Žve­jų gat­vė 1/2) vyks 55-oji pa­skai­ta iš cik­lo „Va­ka­ rai su se­ną­ja Klai­pė­da“. Uos­ta­m ies­čio praei­ties ži­no­vas Kęs­tu­tis De­me­rec­kas kal­bės te­ma „Klai­pė­dos gat­vių ap­žel­di­ ni­mo is­to­ri­ja (XIX a.–XX a. vi­du­rys)“. Pa­ro­da. Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ru­ lių fi­lia­le (Šlai­to g. 10A) ati­da­ro­ma Ar­tu­ro Jo­ni­ko abst­rak­taus me­no ta­py­bos pa­ro­ da. Ji veiks iki va­sa­rio 10 die­nos. Po­sė­dis. Penk­ta­d ie­n į 13 val. vyks Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to se­na­to po­sė­dis.

Pa­ta­ri­mas: šiuo me­tu dar­že­lius lan­kan­čių vai­kų ar lau­kian­čių ei­lės į juos pa­tek­ti iš nau­jo per­re­gist­ruo­ti ne­

rei­kia, nes duo­me­nys į elekt­ro­ni­nę sis­te­mą per­kel­ti au­to­ma­tiš­kai.

Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė r.zinkeviciute@kl.lt

Nuo 2014-ųjų Klai­pė­do­je įsi­ga­lio­jo nau­ja tvar­ka – į dar­že­lius vai­kai re­ gist­ruo­ja­mi tik elekt­ro­ni­niu bū­du. Uos­ta­mies­tis pa­se­kė Vil­niaus ir Jo­ na­vos pa­vyz­džiu – to­kia pa­ti tvar­ka šiuo­se mies­tuo­se įves­ta kiek anks­ čiau. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei nau­ jo­ji re­gist­ra­ci­jos sis­te­ma kai­na­vo apie 30 tūkst. li­tų. Ji bu­vo su­kur­ta sie­kiant skaid­ rin­ti vai­kų priė­mi­mo į dar­že­lius pro­ce­są. Elekt­ro­ni­nės re­gist­ra­ci­jos ban­ dy­mai pra­dė­ti gruo­džio pa­bai­go­je, o nuo me­tų pra­džios ši tvar­ka įsi­ ga­lio­jo ir dar­že­liuo­se. Pil­dant po­

Dienos telegrafas

pie­ri­nius pra­šy­mus už­re­gist­ruo­ti vai­kų ne­be­ga­li­ma. Elekt­ro­ni­nės re­gist­ra­ci­jos ei­gą pri­žiū­rin­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Švie­ti­mo įstai­gų ad­mi­nist­ra­vi­ mo po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Lai­ma Ja­ku­bė­nai­tė tei­gė, kad dau­ giau­sia be­si­re­gist­ruo­jan­čių­jų bu­vo per pir­mą­sias dvi die­nas, kai bu­vo pa­leis­ta ban­do­mo­ji ver­si­ja – gruo­ džio 19 ir 20 die­no­mis. Šiuo me­tu in­ter­ne­tu į dar­že­lius jau už­re­gist­ruo­ta apie 100 vai­ kų. „Nors ir yra di­džiu­lė be­si­re­ gist­ruo­jan­čių­jų ap­gul­tis, sis­te­ma kol kas vei­kia sklan­džiai“, – ti­ki­no L.Ja­ku­bė­nai­tė. Spe­cia­lis­tė pri­pa­ži­ no, kad vos pra­dė­ju­si veik­ti sis­te­ma vie­ną die­ną stri­go, ta­čiau ne­sklan­

du­mai bu­vo grei­tai pa­ša­lin­ti. Pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­jų, kad į sa­vi­val­dy­bę ne­pri­sis­kam­bi­nę tė­vai

Vos pra­dė­ju­si veik­ ti sis­te­ma vie­ną die­ ną stri­go, ta­čiau ne­ sklan­du­mai bu­vo grei­tai pa­ša­lin­ti. tie­siog atei­na į spe­cia­lis­tės ka­bi­ne­ tą ir lau­kia, kol jiems bus su­teik­ta kon­sul­ta­ci­ja. Daž­niau­sia klai­da, ku­rią da­ro tė­vai, re­gist­ruo­da­mi at­ ža­las į dar­že­lius elekt­ro­ni­niu bū­du, – ne­tei­sin­gai su­ves­ti vai­ko duo­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

me­nys. To­dėl sis­te­ma in­for­muo­ja: „Jū­sų vai­kas ne­re­gist­ruo­tas“. To­kiu at­ve­ju L.Ja­ku­bė­nai­tė ra­gi­ no ati­džiai pa­tik­rin­ti su­ves­tus vai­ ko duo­me­nis. Vi­sų tė­vų, ku­rie vai­ kus į dar­že­lius bu­vo už­re­gist­ra­vę iki šių me­tų pra­džios, at­ža­lų duo­ me­nys au­to­ma­tiš­kai bu­vo per­kel­ti į elekt­ro­ni­nę erd­vę ir re­gist­ruo­tis iš nau­jo ne­rei­kia. „Sis­te­ma vi­su pa­jė­gu­mu vei­kia dar tik ke­lias die­nas, to­dėl ne­no­rė­ čiau ver­tin­ti, ar jo­je dar rei­kė­tų kaž­ ką pa­keis­ti, ar ji yra pa­kan­ka­mai to­ bu­la“, – sa­kė L.Ja­ku­bė­nai­tė. Ta­čiau ji pa­si­džiau­gė, jog kol kas re­gist­ra­ci­ jos pra­džia yra sėk­min­ges­nė nei bu­ vo Vil­niu­je, to­dėl ti­ki­ma­si, kad atei­ ty­je pro­ce­sas taps dar sklan­des­nis.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos ir re­g ist­ra­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 11 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Mar­ty­nas Preik­šai­tis (g. 1918 m.), Sta­nis­la­va But­kie­nė (g. 1927 m.), Mak­ sim Ba­lan­dov (g. 1927 m.), Ve­ro­ni­ka And­ rie­jaus­kie­nė (g. 1930 m.), Vy­tau­tas Bo­gu­ šas (g. 1933 m.), Ja­ni­na Po­ru­tie­nė (g. 1940 m.), Juo­zas Ju­re­vi­čius (g. 1941 m.), Leo­no­ ra Še­naus­kie­nė (g. 1943 m.), Va­len­ti­na Ko­ še­le­va (g. 1952 m.), Je­le­na Ku­zi­na (g. 1965 m.), Gin­ta­ras Už­ku­rė­lis (g. 1969 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Oleg Lo­paš­k in, Ve­ro­n i­ka And­r ie­jaus­ kie­nė, Ja­ni­na Po­ru­tie­nė, Sta­sys Šarp­nic­ kas, Leo­nas Ri­mei­ka, Vy­tau­tas Bo­gu­šas, Mar­ty­nas Preik­šai­tis. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­kvie­ti­mų. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo vy­res­nio am­ žiaus žmo­nėms, ku­r ie skun­dė­si aukš­tu krau­jos­pū­džiu. Pa­dė­ti te­ko ir vie­šo­se vie­ to­se gu­lin­tiems ne­blai­viems as­me­nims.

Per Ka­lė­das – klai­pė­die­čių ge­ru­mo re­kor­das As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ge­ro­sios žvaigž­dės mies­tu pa­skelb­ tas uos­ta­mies­tis lab­da­ros ak­ci­jo­se pa­ge­ri­no vi­sus re­kor­dus ir lū­kes­ čius. Vi­są gruo­dį vy­ku­siuo­se ka­lė­ di­niuo­se ren­gi­niuo­se klai­pė­die­čiai bu­vo itin dos­nūs – Mal­tos or­di­nui paau­ko­ta per 21,5 tūkst. li­tų.

„Įp­ras­tai su­reng­da­vo­me tik tra­ di­ci­nę ka­lė­di­nės sriu­bos ak­ci­ją, ku­rio­je su­rink­ti pi­ni­gė­liai bū­da­ vo ga­na kuk­lūs. Iki šiol dau­giau­sia to­kios ak­ci­jos me­tu bu­vo su­rink­ ta 1,6 tūkst. li­tų“, – ti­ki­no Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bos pro­jek­tų koor­di­na­to­rius Klai­pė­do­je Bro­nius Ei­nars. Per per­nai gruo­džio 8-ąją or­ga­ni­zuo­tą mal­tie­čių ka­lė­di­nės

sriu­bos ak­ci­ją žmo­nės paau­ko­jo be­veik 2 tūkst. li­tų. Tai yra dvi­gu­ bai dau­giau nei už­per­nai. Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­ bai, mai­ti­nan­čiai ne­pa­si­tu­rin­čius ir sa­vi­mi ne­ga­lin­čius pa­si­rū­pin­ ti se­ne­lius, te­mi­nė­se gruo­dį vy­ ku­sio­se mu­gė­se suau­ko­ta be­veik 8 tūkst. li­tų. Klai­pė­die­čiai dos­niau­siai au­ko­ jo me­duo­lių šven­tės me­tu – per 1,8 tūkst. li­tų. Obuo­lių šven­tė­je paau­ ko­ta 988,5 li­to, bly­nų – be­veik 1,2 tūkst. li­tų, šo­ko­la­do – 1,33 tūkst. li­tų. Gruo­džio 31-ąją iš au­kų dė­ žu­čių na­me­liuo­se pa­pil­do­mai su­ rink­ta 372 li­tai. „Klai­pė­da priė­mė iš­šū­kį ir pa­ro­ dė pa­vyz­dį ki­tiems mies­tams, kad Ka­lė­dos ga­li bū­ti ne vien pra­mo­gos ir links­my­bės. Mies­to žmo­nės ta­po

tik­rais ge­ru­mo am­ba­sa­do­riais, mo­ kan­čiais su­pras­ti, at­jaus­ti ir da­ly­ tis“, – api­bend­rin­da­mas šven­ ti­nius ren­gi­nius tei­gė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Į mies­to šven­čių ak­ci­jas įsi­lie­ jo mies­to mo­ky­mo įstai­gų bend­ ruo­me­nės. Klai­pė­dai daug sma­ gių aki­mir­kų pa­do­va­no­jo Lie­tu­vos vers­lo ko­le­gi­jos ak­ci­jos – vai­ši­ni­ mas karš­ta ar­ba­ta bei gruo­džio 15ąją vy­kęs ka­lė­di­nis bė­gi­mas, ku­ria­ me da­ly­va­vo 319 bė­gi­kų. Prie Ge­ro­sios žvaigž­dės ren­ gi­nių pri­si­dė­jo ir Klai­pė­dos li­cė­ jaus mo­ki­niai, ku­rie vi­są gruo­džio mė­ne­sį mo­kyk­lo­je vyk­dė lab­da­ros pa­ra­mos pro­jek­tą „Mes ta­ria­me – TAIP ge­ru­mui!“. Ak­ci­jos me­ tu sen­jo­rams bu­vo paau­ko­ta 12,8 tūkst. li­tų.

Pa­ra­ma: Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas (kairėje) Mal­tos or­di­no pa­

gal­bos tar­ny­bos ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui Eit­vy­dui Bin­ge­liui įtei­kė sim­ bo­li­nį 21,5 tūkst. li­tų če­kį. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

antradienis, sausio 7, 2014

miestas

Sa­vi­val­dy­bei – nau­ji rū­mai

Komentaras

Vai­do­tas Dap­ke­vi­čius

Lie­tu­vos ar­chi­tek­t ų są­jun­gos Klai­pė­dos ap­skri­t ies or­ga­n i­za­ci­jos val­dy­bos pir­m i­n in­kas

K Po­rei­kis: Lie­pų gat­vė­je esan­čiuo­se pa­sta­tuo­se įsi­kū­ru­siems val­di­nin­kams per ankš­ta, to­dėl rei­kia di­des­nių erd­vių.

1

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė yra įsi­kū­ru­si prieš ke­le­rius me­tus už 74 mln. li­tų sta­ty­ta­me spe­cia­liai ad­mi­nist­ra­ci­nei veik­lai pri­tai­ky­ta­me dan­go­rai­žy­je. „Apė­mė pa­vy­das ir gė­da. Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­tos pa­ čios ge­riau­sios są­ly­gos ir dar­buo­ to­jams, ir in­te­re­san­tams. To­dėl ma­nau, kad ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bei rei­kia nau­jo pa­sta­to, kur pa­to­ giai jaus­tų­si vi­si. Šiaip ar taip, juk esa­me ge­riau­sia ša­lies sa­vi­val­dy­ bė“, – tvir­ti­no J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. To­kį ti­tu­lą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bei dve­jus me­tus iš ei­lės su­tei­kė Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­ tas, at­li­kęs spe­cia­lų in­dek­sa­vi­mą.

vai­tę vyks pir­ma­sis po­li­ti­kų ir sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vų pa­si­ta­ri­mas, ku­ria­me bus ana­li­ zuo­ja­ma ga­li­my­bė sta­ty­ti nau­ją sa­ vi­val­dy­bės pa­sta­tą. „Ma­no nuo­mo­ne, tai bū­tų ra­ cio­na­lus žings­nis. Rei­kia to­kio pa­sta­to, kur po vie­nu sto­gu tilp­ tų ir sa­vi­val­dy­bė, ir jos biu­dže­ti­ nės įstai­gos. Aiš­ku, ne­kal­bu apie mo­kyk­las, la­biau apie to­kias ad­ mi­n ist­r uo­jan­č ias ins­t i­t u­c i­jas. To­kia si­tua­ci­ja, ko­kia yra da­bar, ma­nau, ne­ten­ki­na nei pa­čių dar­ buo­to­jų, nei mies­tie­čių“, – pa­brė­ žė V.Grub­liaus­kas. Jis pri­mi­nė, jog Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bė ne­bū­tų vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­

Pik­ti­na­si dėl re­mon­tų

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

J.Si­mo­na­vi­čiū­tės tei­gi­mu, le­mia­ mą žo­dį dėl nau­jo Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės pa­sta­to sta­ty­bų tu­rė­tų tar­ti mies­to po­li­ti­kai. „Jie tu­ri nu­spręs­ti, ar nau­jo pa­ sta­to rei­kia. Jei taip, tai ad­mi­nist­ra­ ci­jai tu­rė­tų su­for­muo­ti konk­re­čius už­da­vi­nius dėl vie­tos pa­rin­ki­mo, dėl fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių. Ma­nau, jog rea­liau­sia pi­ni­gų gau­ti par­da­ vus vi­sus pa­sta­tus, ku­riuo­se da­bar vei­kia ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­da­li­niai“, – dės­tė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ji tvir­ti­no, jog nau­jas sa­vi­val­dy­ bės pa­sta­tas tik­rai neiš­kils grei­tai. Tai – de­šimt­me­čio klau­si­mas. „Mes tik no­ri­me, kad po­li­ti­kai pa­ reikš­tų sa­vo va­lią. Da­bar, kai rei­kia pra­šy­ti pi­ni­gų se­no­jo pa­sta­to re­mon­ tui, jie vis klau­sia ko­dėl, kam. Pas­kui tei­rau­ja­si, ar šių me­tų biu­dže­te nu­ ma­ty­ta pi­ni­gų po­sė­džių sa­lės re­mon­ tui. Pro­jek­tas pa­reng­tas, rei­kia mi­li­ jo­no li­tų. Bet ar ver­ta in­ves­tuo­ti?“ – re­to­riš­kai klau­sė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė.

Idė­ja apie nau­ją sa­ vi­val­dy­bės pa­sta­tą nė­ra lauž­ta iš pirš­ to ar to­li­mų vi­zi­ jų ly­gio. Rei­kia tik aiš­kaus ir ryž­tin­go po­li­ti­nio spren­di­mo.

Pas­ta­tys po 3–5 me­tų?

je, ku­ri pa­si­sta­ty­tų nau­ją pa­sta­tą. Me­ras nu­ro­dė Vil­niaus pa­vyz­dį. „Da­bar­ti­nis pa­sta­tas yra lyg se­ nas au­to­mo­bi­lis, ku­riuo dar ga­li­ ma va­žiuo­ti, ta­čiau jo iš­lai­ky­mo są­nau­dos ne­bea­ti­tin­ka šių die­nų rea­li­jų. Idė­ja apie nau­ją sa­vi­val­dy­ bės pa­sta­tą nė­ra lauž­ta iš pirš­to ar to­li­mų vi­zi­jų ly­gio. Rei­kia tik aiš­ kaus ir ryž­tin­go po­li­ti­nio spren­di­ mo“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras. La­biau rei­kia so­cia­li­nių būs­tų

Są­nau­dos – ne­rea­lios

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas pa­ti­ki­no, kad jau šią sa­

daug pen­ke­rius me­tus ir pra­si­dė­ jo dis­ku­si­jos dėl nau­jo sa­vi­val­dy­ bės pa­sta­to sta­ty­bų, ne­bu­vo lin­kęs bent kol kas pri­tar­ti to­kiam su­ma­ ny­mui. „Ma­nau, tai nė­ra to­kios svar­bos klau­si­mas, kad jį bū­ti­na spręs­ ti tuoj pat. Klai­pė­dai to­kios sta­ ty­bos ir šiais, ir ki­tais me­tais bū­tų ne­pa­ke­lia­ma naš­ta. Ta­čiau su­tin­ ku, kad vie­ną kar­tą ir vi­siems lai­ kams rei­kia ap­si­spręs­ti, ar mies­tui rei­kia nau­jo sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to, ar jis nė­ra bū­ti­nas“, – tei­gė R.Ta­ raš­ke­vi­čius, mies­to ta­ry­bos Fi­nan­ sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas. Jis tei­kė pa­vyz­džių sta­ty­bų, ku­ rios yra la­biau rei­ka­lin­gos. „Pa­vyz­džiui, ma­nau, jog kur kas lo­giš­kiau sta­ty­ti na­mą, ku­ ria­me bū­tų įkur­ti so­cia­li­niai bu­ tai. Tūks­tan­čiai žmo­nių lau­kia ei­ lės, kad tu­rė­tų sto­gą virš gal­vos, to­dėl rei­kia ati­tin­ka­mai su­si­dė­ lio­ti prio­ri­te­tus“, – ra­gi­no R.Ta­ raš­ke­vi­čius. Jei ar­ti­miau­siu me­tu rei­kė­tų bal­ suo­ti už nau­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės pa­sta­to sta­ty­bas, jis ran­kos ne­pa­kel­tų.

De­šimt­me­tį uos­ta­mies­čiui va­ do­va­vęs Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius, ku­riam dir­bant me­ru prieš maž­

Ta­čiau jei po­li­ti­kai pri­tar­tų nau­jo sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to sta­ty­boms, ki­tas žings­nis bū­tų – iš­rink­ti vie­tą, kur toks ob­jek­tas ga­lė­tų at­si­ras­ti. Kol kas nau­jam sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tui „ma­tuo­ja­ma“ At­gi­mi­mo aikš­tė, yra su­for­muo­tas skly­pas prie Klai­pė­dos are­nos. „Rei­kė­tų dis­ku­tuo­ti ir ap­si­spręs­ ti, ar sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų lik­ti mies­ to cent­re, ar at­si­ras­tų to­kio­je vie­ to­je, kur pra­dė­tų for­muo­ti nau­ją ad­mi­nist­ra­ci­nį cent­rą“, – tei­gė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, jog kal­ bė­ti apie nau­jo sa­vi­val­dy­bės pa­sta­ to vie­tą dar yra ge­ro­kai per anks­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ta­čiau jis tvir­ti­no, kad kuo dau­giau pa­siū­ly­mų – tuo ge­riau. „Va­di­na­si, tuo­met ir pa­si­rink­ ti bū­tų leng­viau. O rink­tis rei­kė­tų la­bai at­sa­kin­gai, kad pa­skui ne­bū­tų kal­ti­ni­mų, esą vie­ta pa­si­rink­ta taip, kad kam nors bū­tų nau­din­ga. Nau­ din­ga tu­ri bū­ti tik mies­tie­čiams“, – aiš­kiai įvar­di­jo V.Grub­liaus­kas. Jis iš­drį­so įvar­dy­ti ir ter­mi­ną, per ku­rį ga­lė­tų iš­kil­ti nau­jas sa­vi­val­dy­ bės pa­sta­tas. „Ma­nau, jog nuo prin­ci­pi­nio spren­di­mo dėl sta­ty­bų priė­mi­mo, esant ryž­tin­gai po­li­ti­nei va­liai, vi­ soms ki­toms pro­ce­dū­roms, 10 me­ tų tik­rai ne­rei­kė­tų. Ma­no as­me­ni­ ne nuo­mo­ne, rea­lus va­rian­tas yra 3–5 me­tai“, – sam­pro­ta­vo Klai­pė­ dos me­ras. Val­di­nin­kai mig­ruo­ja

Kol po­li­ti­kai ir val­di­nin­kai dis­ku­ tuo­ja dėl nau­jo sa­vi­val­dy­bės pa­ sta­to, val­di­nin­kai mig­ruo­ja iš vie­ no į ki­tą. Nuo šių me­tų pra­džios sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja jau užė­mė ir gre­ta jos esan­tį pa­sta­tą Lie­pų g. 7. Jo ant­ra­ja­me aukš­te įreng­ta 40 dar­bo vie­tų, ku­rio­se dirb­ti pra­dė­ jo bu­hal­te­riai. Plės­tis sa­vi­val­dy­bei rei­kė­jo, nes bu­vo nu­spręs­ta cent­ra­li­zuo­ti biu­ dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ją. Į pir­mą­jį šio pa­sta­to aukš­tą, kai tik jis bus su­re­mon­tuo­tas, ke­ti­na­ ma per­kel­ti Švie­ti­mo sky­rių. Tuo­met at­si­lais­vin­tų Lie­pų g. 11 da­lis pa­tal­pų. Jo­se nu­ma­to­ma įkur­din­ti Spor­to ir kū­no kul­tū­ ros sky­riaus val­di­nin­kus, ku­rie da­bar plu­ša pa­sta­te S.Dau­kan­ to gat­vė­je. Į Lie­pų g. 11 taip pat ke­ti­na­ma per­kel­ti ci­vi­li­nės sau­gos spe­cia­ lis­tus, o pa­tal­pas už­leis­ti vie­ša­ jai įstai­gai „Klai­pė­dos šven­tės“. Ji šiuo me­tu vei­kė pa­sta­te S.Dau­kan­ to gat­vė­je – po vie­nu sto­gu glau­dė­

iek­vie­nas, ku­ris bu­vo užė­ jęs į uos­t a­m ies­č io sa­v i­ val­dy­bę, ma­t yt, tu­r i sa­vo nuo­mo­nę, ar rei­k ia nau­jo pa­sta­to. Fak­tas tas, jog pa­sta­tas Lie­pų g. 11 iš­ki­lo dar vo­kie­čių lai­kais ir sta­ty­ tas jis kaip dau­g ia­bu­t is na­mas, o ne ad­mi­nist­ra­ci­nei veik­lai. Ta­čiau abe­jo­ nių ke­lia vie­ta, kur no­ri­ma sta­ty­ti nau­ ją sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tą. Kai pa­si­gir­do kal­bų, kad jis ga­lė­tų at­si­ras­t i At­g i­mi­ mo aikš­tė­je, mes at­li­ko­me sa­vo na­rių ap­k lau­są. Dau­g u­ma at­sa­k y­mų bu­vo to­k ie, jog rei­k ia per­ž iū­rė­t i At­g i­mi­mo aikš­tės de­ta­l io­jo pla­no spren­d i­n ius, nes si­tua­ci­ja nuo ta­da, kai jie bu­vo pa­ tvir­tin­ti, la­bai pa­si­kei­tė. Sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tą At­gi­mi­mo aikš­tė­je įsi­vaiz­duo­ ti la­bai sun­ku, nes neaiš­ku, ko­kio jis tu­ ri bū­ti dy­džio, kiek rei­kė­tų vie­tų au­to­ mo­bi­liams. Be to, mies­to cent­re no­ri­si to­kių pa­sta­tų, ku­rie veik­tų vi­są pa­rą, o ne už­si­da­ry­t ų po 17 val. ir sto­vė­t ų tuš­čiais tam­siais lan­gais. Vie­ta prie Klai­pė­dos are­nos? Tie­są sa­kant, man trūks­ta ar­g u­men­tų, ko­dėl sa­vi­val­dy­ bės funk­ci­jas rei­kė­t ų „nu­so­d in­t i“ bū­ tent ten. Ma­nau, jog rea­l iau­siai bū­t ų pa­svars­ty­ti ir įver­tin­ti ga­li­my­bes plės­ ti da­bar­ti­nius sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tus. Rei­kė­tų paa­na­li­zuo­ti, ar ga­li­ma Lie­pų g. 11 pa­sta­to plėt­ra į vi­di­n į kie­mą Vy­ tau­to gat­vės link. Da­nės g. 17 vi­d i­n is kvar­ta­las taip pat yra ne­pa­kan­ka­mai iš­nau­do­tas, to­dėl jį ga­li­ma tan­kiau už­ sta­ty­t i. Tai­g i lin­kė­čiau svars­ty­t i ga­l i­ my­bes iš­nau­do­ti vi­di­nes kvar­ta­lo ga­ li­my­bes tiek Lie­pų, tiek Da­nės gat­vės. To­kiu bū­du sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tų erd­ ves ga­li­ma plės­ti ir net ne­rei­kė­tų nau­ jo pa­sta­to.

si su vie­šą­ja įstai­ga „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“. Ta­čiau pa­sta­ra­jai įstai­gai rei­kia di­des­nių pa­tal­pų, to­dėl ir su­tar­ ta, kad „Klai­pė­dos šven­tės“ iš­si­ kraus­tys. „Pla­čiai po mies­tą iš­si­bars­tę sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­da­li­ niai, jai pa­val­džios įstai­gos by­lo­ja, kad ir tur­tas nau­do­ja­mas nee­fek­ ty­viai, ir mies­tie­čiai ne­ga­li vie­no­je vie­to­je gau­ti vi­sų pa­slau­gų. Tai nė­ ra ge­rai, o nau­jas sa­vi­val­dy­bės pa­ sta­tas, Ba­bi­lo­no bokš­tas ar No­jaus lai­vas, kaip jį be­pa­va­din­si­me, šias pro­ble­mas iš­spręs­tų“, – re­ziu­ma­ vo V.Grub­liaus­kas.

5

antradienis, sausio 7, 2014

aktualijos

Ra­jo­ne lau­kia­ma at­lie­kĹł rō­ťia­vi­mo tvar­kos Klai­pÄ—­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai pa­si­ge­do se­ no­sios tvar­kos, kai rō­ťiuo­da­mi at­lie­kas prie sa­vo kon­tei­ne­riĹł ga­lÄ—­da­vo pa­lik­ ti gel­to­nus mai­ťe­lius su plas­ti­ko ir stik­lo pa­kuo­tÄ—­mis.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

In­de­lius iť­plau­da­vo

Gin­du­liuo­se gy­ve­nan­ti pen­si­nin­kÄ— Pet­ro­nÄ—­lÄ— ti­ki­no, kad anks­Ä?iau at­ lie­kĹł ve­ŞÄ—­jai prie kiek­vie­no na­mo kon­tei­ne­rio pa­lik­da­vo gel­to­nus mai­ťus ĹĄiukť­lÄ—ms. ÄŽ juos gy­ven­ to­jai su­dÄ—­da­vo iť­rō­ťiuo­tas at­lie­ kas, o iť­ve­Şa­mos jos bu­vo kar­tÄ… per mÄ—­ne­sÄŻ. „Man rō­pi, kaip gy­vens mō­ sĹł vai­kai ir anō­kai. Net ma­Şiau­siÄ… plas­ti­ko in­de­lÄŻ iť­plau­nu ir de­du at­ ski­rai. Tai bu­vo la­bai pa­to­gi tvar­ka. Su­dÄ—­da­vo­me iť­rō­ťiuo­tas at­lie­kas ÄŻ ĹĄiuos spe­cia­lius mai­ťe­lius ir pa­lik­ da­vo­me prie kon­tei­ne­rio“, – pa­sa­ ko­jo Pet­ro­nÄ—­lÄ—. Mo­te­ris ti­ki­no, kad gy­ven­to­jams nie­kas neaiť­ki­no, ko­dÄ—l se­no­ji tvar­ ka yra pa­nai­kin­ta.

na­me ĹĄia link­me, nes toks yra Vy­ riau­sy­bÄ—s nu­ta­ri­mas“, – pa­sa­ko­jo R.Mar­tin­kus. Mai­ťe­liai – nee­fek­ty­vu

Da­rys kaip Aly­tu­je

Klai­pÄ—­dos ra­jo­ne ko­mu­na­li­nes at­ lie­kas su­ren­kan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s „Eko­ no­vus“ Klai­pÄ—­dos re­gio­no va­do­vas An­ta­nas Gu­de­lis ti­ki­no, kad ra­jo­ne tvar­kÄ…, kaip tu­ri bō­ti su­ren­ka­mos at­lie­kos, nu­sta­tÄ— sa­vi­val­dy­bÄ—.

Paaiť­kÄ—­jo, kad nie­kas tĹł mai­ťe­liĹł at­ski­rai ne­ve­Şio­jo. Vai­ruo­to­ jai juos tie­siog su­mes­ da­vo kar­tu su miť­rio­ mis at­lie­ko­mis. „Klai­pÄ—­dos mies­te mes tu­ri­me 100 to­kiĹł ad­re­sĹł, kur Ĺžmo­nÄ—s pa­gei­da­vo taip rō­ťiuo­ti at­lie­kas. Mes esa­me tik ve­ŞÄ—­jai, ne­nus­

„„Po­ky­Ä?iai: ne vi­si Klai­pÄ—­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai tu­ri ga­li­my­bÄ™ ne­to­li na­

mų iť­mes­ti rō­ťiuo­tas at­lie­kas.

ta­to­me tvar­kos. Jei bus toks nu­ ro­dy­mas, iť­ve­ťi­me“, – aiť­ki­no A.Gu­de­lis. Ko­mu­na­li­niĹł at­lie­kĹł rink­lia­ vÄ… ra­jo­ne ad­mi­nist­ruo­jan­Ä?ios sa­ vi­val­dy­bÄ—s ÄŻmo­nÄ—s „GargŞ­dĹł ĹĄva­ ra“ va­do­vas Ri­man­tas Mar­tin­kus aiť­ki­no, kad tvar­kos, kaip tu­ri bō­ ti su­tvar­ko­mos at­lie­kos po pir­mi­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nio rō­ťia­vi­mo, ra­jo­no po­li­ti­kai dar ne­pat­vir­ti­no. „Links­ta­ma ÄŻ tai, kad ra­jo­ne ga­ li bō­ti ÄŻves­ta to­kia tvar­ka, kaip Aly­tu­je. Tai vie­nin­te­lÄ— sa­vi­val­ dy­bÄ—, ku­rio­je iĹĄ pra­dĹžiĹł gy­ven­to­ jams bu­vo iť­da­ly­ta po vie­nÄ… kon­ tei­ne­rÄŻ, po to – dar po du: stik­lui ir vi­sai ki­tai pa­kuo­tei. Ir mes ei­

Anks­Ä?iau bu­vu­si tvar­ka, kai Ĺžmo­ nÄ—s prie kon­tei­ne­riĹł pa­lik­da­vo iť­rō­ťiuo­tas at­lie­kas, esÄ… bu­vo tik me­tus ga­lio­ju­si ini­cia­ty­va. Ir to­kiĹł pa­slau­gĹł ga­lÄ—­jo ti­kÄ—­tis tik prie­ mies­ti­niĹł gy­ven­vie­Ä?iĹł Ĺžmo­nÄ—s. „Paaiť­kÄ—­jo, kad nie­kas tĹł mai­ ĹĄe­liĹł at­ski­rai ne­ve­Şio­jo. Vai­ruo­to­ jai juos tie­siog su­mes­da­vo kar­tu su miť­rio­mis at­lie­ko­mis. Pa­si­tai­ ko ir taip, kad pa­lik­tus mai­ťe­lius iť­dras­ko ka­tÄ—s, lau­ki­niai gy­vō­ nai. O kas rinks prie ke­lio iť­bars­ ty­tas ĹĄiukť­les? Taip, Ĺžmo­nÄ—s bu­vo ska­ti­na­mi rō­ťiuo­ti, bet to­kia tvar­ ka – ne iĹĄei­tis. Rei­kia to­kios tvar­ kos, ku­ri bō­tĹł pa­to­gi ir nau­din­ga vi­siems gy­ven­to­jams“, – kal­bÄ—­jo R.Mar­tin­kus. Ra­jo­ne kol kas ruo­ťia­ma tvar­ka dÄ—l rō­ťiuo­tĹł at­lie­kĹł iť­ve­Şi­mo. Bus su­da­ry­ta tri­ťa­lÄ— su­tar­tis tarp sa­vi­ val­dy­bÄ—s, at­lie­kĹł ve­ŞÄ—­jo ir at­lie­kĹł su­rin­kÄ—­jo. „Pir­mi­nis rō­ťia­vi­mas tu­ri vyk­ ti gy­ven­to­jĹł na­muo­se. Tik ne­per­ dir­ba­mos at­lie­kos tu­ri bō­ti pa­nau­ do­ja­mos ener­gi­jai iť­gau­ti. O tai, kÄ… ga­li­ma pa­nau­do­ti ant­rÄ… kar­tÄ…, tu­ri bō­ti tin­ka­mai iť­rō­ťiuo­ta“, – pa­ste­ bÄ—­jo R.Mar­tin­kus.

Ĺ u­li­nys trik­do eis­mÄ… Spektaklis yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sienÄ… programos (2007–2013) dalinai finansuojamo projekto „DaugiakultĹŤris dialogas – daugiakultĹŤris teatras – pasienio teritorijĹł socialinÄ—s ir kultĹŤrinÄ—s integracijos skatinimas“ dalis.

„„Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas: gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad ÄŻgriu­va ta­pÄ™s ĹĄu­li­nys ne­

su­re­mon­tuo­ja­mas jau sa­vai­tÄ™.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Kun­cĹł gat­vÄ—­je va­Şiuo­ja­mo­sios da­ lies vi­du­ry­je eis­mÄ… trik­do grÄ—s­min­ ga duo­be ta­pÄ™s lie­taus ka­na­li­za­ci­ jos ĹĄu­li­nys. Gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad nie­kas jo ne­su­re­mon­tuo­ja jau sa­vai­tÄ™.

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dō­da tvir­ti­no, kad ÄŻ to­kius pra­ ne­ťi­mus vi­sa­da rea­guo­ja­ma. Apie to­kias pro­ble­mas daŞ­niau­ siai sa­vi­val­dy­bÄ™ in­for­muo­ja ÄŻmo­nÄ— „Klai­pÄ—­dos van­duo“. Ta­da pra­ne­ťa­ ma ran­go­vui, kad su­re­mon­tuo­tĹł. „To­kiĹł pra­ne­ťi­mĹł su­lau­kia­me nuo­lat. Per sa­vai­tÄ™ jĹł bō­na 3–5,

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

pa­si­tai­ko, kad ir iť­vis ne­su­lau­kia­ me. Dau­giau­sia pro­ble­mĹł ky­la pa­ grin­di­nÄ—­se gat­vÄ—­se, vie­to­se, kur yra in­ten­sy­vus eis­mas, va­Şiuo­ja vie­ťa­ sis trans­por­tas“, – tvir­ti­no di­rek­ to­rius. Pa­sak L.Dō­dos, ĹĄu­li­niai su­re­ mon­tuo­ja­mi per skir­tin­gÄ… lai­kÄ…. Jei si­tua­ci­ja ava­ri­nÄ—, tvar­ky­ti va­ Ĺžiuo­ja­ma dar tÄ… pa­Ä?iÄ… die­nÄ…. Ki­ ti re­mon­tuo­ja­mi pa­gal pla­nÄ… – su­ tvar­ko­ma per sa­vai­tÄ™. Kaip sku­biai bus im­ta­si re­mon­to dar­bĹł, pri­klau­so ir nuo eis­mo in­ ten­sy­vu­mo gat­vÄ—­je, ar ja va­Şi­nÄ—­ja vie­ťa­sis trans­por­tas. L.Dō­da pa­brÄ—­ŞÄ—, kad svar­biau­sia, jog gy­ven­to­jai pra­neť­tĹł sa­vi­val­dy­ bei apie to­kias vie­tas. Ta­da ÄŻ pro­ ble­mÄ… bus su­rea­guo­ta ope­ra­ty­viai.

3FäJTJFSJBJ .JSPTMBX 4JFEMFS .JDIBJM "CSBNPXJD[ 4BMFT 3ʡUB #VOJLZUĘ? 3BNʡOBT ,BVCSZT

N TBVTJP o EJFOPNJT ,-"*1É?%04 7"-45:#*/*".& .6;*,*/*".& 5&"53& XXX LMBJQFEPTNV[JLJOJT MU

6

antradienis, sausio 7, 2014

nuomonės

Kas mums K.Do­ne­lai­tis?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Var­gi­na fe­jer­ver­kai

Ru­si­jos per­ga­lės Ju­bi­lie­jus: kas­met sau­sio 1-osios ry­tą ak­ty­viau­si klai­pė­die­čiai su­si­ren­ka prie K.Do­ne­lai­čio pa­mink­lo. Šie­

met to­kiam su­siė­ji­mui – ypa­tin­ga pro­ga.

Pet­ro Šmi­to nuo­tr.

bu­li­no įžy­mie­ji an­ti­ki­nės li­te­ra­tū­ ros kū­rė­jai Ho­me­ras ir Ver­gi­li­jus. K.Do­ne­lai­tis ir jo kū­ry­ba yra Lie­ tu­vos kul­tū­ri­nė tvir­to­vė, ku­rios jo­ kios is­to­ri­nės vėt­ros ne­ga­li įveik­ti. Apie Lie­tu­vos žmo­nes ga­li­ma taip pa­sa­ky­ti ir rim­tai, ir juo­kau­ jant – kiek juo­se yra K.Do­ne­lai­čio, tiek juo­se yra ir kul­tū­ros. S.Nė­ris rūs­čiais Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro me­tais taip api­bū­di­no

tas kaip Lie­tu­vos var­pas, kar­das ir ark­las, pa­lie­kant skai­ty­to­jui pa­ čiam nu­spręs­ti, ko­kį tu­ri­nį su­teik­ ti šiems sim­bo­liams. Klai­pė­do­je žy­miau­sias K.Do­ne­lai­ čio as­me­ny­bės ir kū­ry­bos ty­ri­nė­to­ jas yra kul­tū­ros met­raš­ti­nin­kas Ber­ nar­das Alek­na­vi­čius, ku­ris yra ne tik K.Do­ne­lai­čio gim­ta­die­nio šven­tės su­ma­ny­to­jas ir or­ga­ni­za­to­rius, bet ir tri­jų reikš­min­gų kny­gų apie di­dį Poe­tą au­to­rius. Dvi iš jų jau iš­leis­ tos, o tre­čio­ji įteik­ta spau­dai ir tu­ rė­tų išei­ti šiais ju­bi­lie­ji­niais me­tais. Šiuo­lai­ki­nė­je kul­tū­ro­je svar­bią, o gal net do­mi­nuo­jan­čią vie­tą uži­ma pra­mo­gos, ku­rio­se daž­niau­siai vy­ rau­ja val­gy­mas ir gė­ri­mas, – K.Do­ ne­lai­tis čia at­ro­do lyg ir sve­ti­mas. Mums rei­kia rim­tai pa­si­rū­pin­ti, kad K.Do­ne­lai­tis bū­tų ge­rai pa­žin­ tas ir ar­ti­mes­nis šiuo­lai­ki­nei kul­ tū­rai. B.Alek­na­vi­čiaus kny­gos ir ren­gi­niai, ma­nau, prie to pra­smin­ gai pri­si­de­da. K.Do­ne­lai­tis sa­vo poe­mo­je „Me­ tai“ ra­gi­na vi­sus mus gy­ven­ti gal­vo­ jant apie Gam­tą, Žmo­gų ir Die­vą. Ju­bi­lie­ji­niai K.Do­ne­lai­čio me­tai yra pa­pil­do­ma pui­ki pro­ga tai rea­ li­zuo­ti. Te­bū­nie 2014-ie­ji lai­min­ gi, tu­ri­nin­gi, sėk­min­gi ir pri­pil­dy­ti ne­mir­tin­gos K.Do­ne­lai­čio Poe­zi­jos ir Dva­sios.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

P

Dr. Alek­sand­ras Ža­lys

raė­ju­sie­ji me­t ai Ru­si­jos dip­ lo­ma­t i­jai bu­vo sėk­m in­g i. Sa­ ky­tu­me, vie­ni sėk­min­g iau­sių nuo pat SSRS sui­ri­mo. Ga­li­ma mėg­ti, ga­li­ma ne­mėg­ti Ru­si­jos. Bet žvel­ giant kiek įma­no­ma ob­jek­ty­viau, Mask­ va 2013 m. įro­dė, kad bent jau už­sie­n io po­li­ti­kos at­ž vil­giu sto­vi tvir­tai ant ko­jų. Pir­mie­ji Ru­si­jos, iš­gy­ve­nu­sios bu­vu­sio fi­ nan­sų mi­nist­ro Je­go­ro Gai­da­ro „šo­ko te­ ra­pi­ją“, už­sie­nio po­li­ti­kos žings­niai bu­vo kuk­lūs. Pir­ma­sis po SSRS griū­ties ša­lies dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas And­re­jus Ko­zy­re­ vas su­ko Ru­si­ją Va­ka­r ų link, ta­čiau 1996 m. jo įpė­di­nis Jev­ge­ni­jus Pri­ma­ko­vas Va­ ka­r ų di­men­si­jos at­si­sa­kė ir pa­skel­bė va­ di­na­mą­ją Eu­ra­z i­jos ar­ba tie­siog Pri­ma­ ko­vo dokt­ri­ną. Ru­si­jos to­nas Va­ka­r ų at­ž vil­giu paašt­rė­ jo. Dėl to ne­rei­kė­t ų ste­bė­t is. „Šo­ko te­ra­ pi­ja“, esą vyk­dy­ta pa­gal va­ka­r ie­t iš­k us

Po mi­nė­tų tarp­tau­ti­ nių per­ga­lių Mask­vos įta­ka pa­sau­ly­je smar­ kiai išau­go. stan­dar­tus, Ru­si­jo­je su­kė­lė tik­rų tik­riau­ sią chao­są. Tuo me­tu smar­kiai svy­ra­vo Bo­ri­so Jel­ci­no po­zi­ci­jos. Vi­suo­me­nė ne­ pa­si­t i­kė­jo val­d žia, įta­k in­gos vers­lo gru­ puo­tės da­l i­jo­si vals­ty­bės tur­tą, Ru­si­jos ka­ri­nės ga­lios ma­žė­ji­mu pik­ti­no­si jė­gos struk­tū­ros. Atė­jus į val­džią Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui, Ru­ si­ja tai at­si­suk­da­vo į Va­ka­rus, tai grįž­da­ vo prie Eu­ra­zi­jos. Da­bar­t i­n is ša­l ies dip­lo­ma­t i­jos va­do­vas Ser­ge­jus Lav­ro­vas, atė­jęs į po­stą 2004 m., ki­š e­nė­je di­de­l ių ko­z i­r ių ne­t u­rė­jo. Ru­si­jos ga­lia pa­sau­ly­je bu­vo su­men­ku­ si: ka­riuo­me­nė – silp­na, eko­no­mi­ka – pri­ klau­so­ma nuo iš­tek­lių eks­por­to, so­cia­li­ nė si­tua­ci­ja – ne ką ge­res­nė. Si­t ua­ci­ja pa­na­š i ir šiuo me­t u. Ta­č iau S.Lav­ro­vas ne vel­tui daž­nai api­bū­di­na­ mas kaip la­bai gud­r us žai­dė­jas. Per­nai pa­siek­tos dip­lo­ma­t i­nės per­ga­lės ro­do, kad net ne­d is­po­nuo­jant di­de­le vals­t y­ bės ga­l ia ga­l i­ma tarp­tau­t i­nė­je erd­vė­je su­žais­t i ke­l ias sėk­m in­gas par­t i­jas. Tos par­ti­jos: Ira­nas, Si­ri­ja ir Uk­rai­na. Gal­būt su­dė­tin­ga pa­sa­ky­ti, kad tai – ga­lu­ ti­nės per­ga­lės, ta­čiau reikš­min­gos. Ži­no­ ma, ga­li­ma pa­sa­ky­ti, jog Ru­si­ja, jos žmo­ nės tu­r i rim­tes­n ių pro­ble­mų nei Ira­no bran­duo­li­nė pro­gra­ma, ka­ras Si­ri­jo­je ar Uk­rai­nos ap­si­spren­d i­mas. Vis dėl­to po mi­nė­t ų tarp­tau­t i­n ių per­ga­l ių Mask­vos įta­ka pa­sau­ly­je smar­k iai išau­go ir tai, kaip be­pa­sa­ky­tu­mei, yra pri­va­lu­mas.

S

veiks, svie­te­li margs... Sveiks ir tu, žmo­gau, lai­min­gai su­ lau­kęs Nau­jų­jų 2014 me­ tų ir di­džio­jo Lie­tu­vos Poe­ to K.Do­ne­lai­čio is­to­ri­nio 300-ųjų me­tų ju­bi­lie­jaus. Ne tik per Poe­to gim­ta­die­nį, bet ir vi­sa­da ga­li­me ir tu­ri­me sa­vęs klaus­ti: kas mums yra K.Do­ne­lai­ tis, ir ban­dy­ti at­sa­ky­ti į ši­to­kį la­bai svar­bų klau­si­mą. Da­bar tam ga­li­me skir­ti vi­sus 300-uo­sius ju­bi­lie­ji­nius K.Do­ne­ lai­čio me­tus. K.Do­ne­lai­tis yra ne tik ryš­kiau­sias lie­tu­vių gro­ži­nės li­te­ra­ tū­ros pra­di­nin­kas ir pa­grin­dė­jas. Jo epi­nė poe­ma „Me­tai“, ku­rią su­da­ro 4 da­lys ir be­veik 3 tūkst. ei­lu­čių, yra gar­siau­sias ypa­tin­gos me­ni­nės ver­ tės lie­tu­vių poe­zi­jos kū­ri­nys, su­si­ lau­kęs pla­čiau­sio pri­pa­ži­ni­mo pa­ sau­ly­je ir aukš­čiau­sio įver­ti­ni­mo, – 1977 me­tais K.Do­ne­lai­čio „Me­ tai“ įtrauk­ti į žy­miau­sių Eu­ro­pos li­ te­ra­tū­ros še­dev­rų są­ra­šą. Kas grai­kams yra Ho­me­ras, o ro­ mė­nams – Ver­gi­li­jus, tas lie­tu­viams yra K.Do­ne­lai­tis. Toks pa­ly­gi­ni­mas ga­li­mas ir pra­smin­gas dar ir dėl to, kad gar­sio­ji K.Do­ne­lai­čio poe­ma pa­ra­šy­ta heg­za­met­ru – ei­lė­da­ra, ku­rią sa­vo epi­nė­se poe­mo­se iš­to­

Mo­ni­to­rių tai­so lyg pa­ly­do­vą

P

ers­kai­čiau M.Ski­riu­tės pub­ li­ka­ci­ją „Ga­ran­ti­jos kai­na – 121 li­tas“ („Klai­pė­da“, 2013 12 17). Pats esu pa­kliu­vęs į pa­na­šią si­tua­ci­ją, kaip ir mo­te­ris su sa­vo nu­si­pirk­ta skal­bi­mo ma­ši­na. Pag­rin­di­nė klai­da, ku­rią pa­da­rė klai­pė­die­tė, yra ta, kad ji krei­pė­ si ne tie­siai į įmo­nę, ku­rio­je pir­ko ma­ši­ną, o į kaž­ko­kį ga­ran­ti­nio ap­ tar­na­vi­mo ser­vi­są. Ma­no si­tua­ci­ja taip pat keb­li. Vie­ no­je par­duo­tu­vė­je pir­kau mo­ni­to­ rių. Po ku­rio lai­ko įren­gi­nys su­ge­do. Par­da­vė­jas taip pat nu­ro­dė kreip­tis į kaž­ko­kį ap­tar­na­vi­mo ser­vi­są. Pas­kam­bi­nau. At­si­lie­pęs dar­buo­ to­jas man pa­reiš­kė, kad šiais me­ tais pa­ga­min­tų įren­gi­nių jis ne­re­ mon­tuo­ja. Pa­siė­miau mo­ni­to­rių ir nuė­jau į par­duo­tu­vę, kur jį pir­kau. Pa­dė­jau ant sta­lo įren­gi­nį ir „tal­

mu­dus“, ku­riuo­se nu­ro­do­ma, kad jie tu­ri su­teik­ti ga­ran­ti­ją. Po il­gų dis­ku­si­jų mo­ni­to­rių iš ma­nęs paė­ mė. Ža­dė­jo su­re­mon­tuo­ti per 10– 20 dar­bo die­nų. Praė­jo jau dau­giau nei mė­nuo, o apie mo­ni­to­rių nė­ra jo­kių ži­nių. Pa­ra­šiau par­da­vė­jui elekt­ro­ni­nį laiš­ką, bet šis nie­ko neat­sa­kė. Da­ bar iš­siun­čiau re­gist­ruo­ją pa­pras­tu pa­štu. Žiū­rė­siu, kas bus. Ban­džiau su­si­siek­ti su įmo­nės va­do­vu te­le­fo­nu, bet tai pa­da­ry­ ti neį­ma­no­ma. Neį­ma­no­ma pri­ si­skam­bin­ti. Dėl sa­vo pro­ble­mos ruo­šiuo­si kreip­tis į Ne mais­to pro­ duk­tų ins­pek­ci­ją. Gal ši pa­gel­bės. At­ro­do, mo­ni­to­rius – pa­pras­tas įren­gi­nys, bet tai­so jį kaip ko­kį pa­ly­ do­vą. Bai­siau­sia, kad šiais lai­kais yra pri­si­kū­ru­sių vi­so­kių neaiš­kių par­ duo­tu­vė­lių, ku­rios tik sten­gia­si ap­

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397

711, 397 715

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –

Al­do­na

Džiau­gia­si V.Ja­nu­ko­vi­čiu­mi

Šau­nuo­lis V.Ja­nu­ko­vi­čius! Ko­kį ge­rą žings­nį pa­da­rė. Ne taip, kaip mū­sų kvai­liai... Kiek iš Ru­si­jos ga­ vo du­jų pi­giau – tris kar­tus. Pas mus – už­sa­ky­mų mi­li­jo­ni­nės su­ mos ir nie­ko keis­ti, ar­dy­ti ne­rei­ kia. Kaip avi­nai mes pa­si­da­vė­me ir se­ka­me iš pa­skos. Ir nu­ve­dė mus į tam­sią vie­tą. O V.Ja­nu­ko­vi­čius – šau­nuo­lis! Pet­ras

Ko­kia iš to nau­da mums?

Nie­kas mums iki šiol ne­paaiš­ki­no, kas bū­tų bu­vę ge­riau, jei Uk­rai­na bū­tų su ES pa­si­ra­šiu­si aso­cia­ci­jos su­tar­tį. Man re­gis, Lie­tu­vai nuo to bū­tų bu­vę tik blo­giau. Užuot da­vę pi­ni­gų mums, ES bū­tų juos pum­ pa­vu­si Uk­rai­nai. Štai toks bū­ tų bu­vęs mū­sų „lai­mė­ji­mas“. La­ bai ge­rai, kad ne­bu­vo pa­si­ra­šy­ta ta su­tar­tis. Eu­ge­ni­jus

Gė­rė­jo­si „Žu­vėd­ra“

Prieš pa­si­tin­kant Nau­juo­sius su duk­ra bu­vo­me „Žu­vėd­ros“ šven­ ti­nia­me kon­cer­te. Bu­vau su­ža­vė­ ta! Nie­ko keis­ta, kad jau­ni šo­kė­jai to­kie gra­žūs, ener­gin­gi ir jau pro­ fe­sio­na­lūs, ta­čiau ma­ne la­biau nu­ ste­bi­no ko­lek­ty­vo va­do­vai. Iš kur sa­vy­je ras­ti tiek stip­ry­bės, kū­ry­ biš­ku­mo, fan­ta­zi­jos ir jė­gų nuo­ lat kur­ti, bend­rau­ti su gau­siu šo­ kė­jų bū­riu, nie­kuo­met ne­nu­leis­ti ran­kų ir vi­suo­met pa­siek­ti to­kių aukš­tų re­zul­ta­tų. Tą va­ka­rą ga­lė­ jau pa­sa­ky­ti – di­džiuo­juo­si, kad esu klai­pė­die­tė, ne tik krep­ši­niu Lie­tu­va gar­si.

gau­ti žmo­gų. Su­gen­da elekt­ro­ni­kos įren­gi­nys, o pa­reiš­kia, kad žmo­gus pa­ts kal­tas. Toks el­ge­sys ste­bi­na. Pri­si­mi­niau, kaip kar­tą vie­šė­jau Vo­kie­ti­jo­je. Va­žia­vau au­to­mo­bi­liu, o į jo ga­lą tren­kė­si vo­kie­tis. Jis at­ si­pra­šė ma­nęs, pa­ts iš­kvie­tė po­li­ci­ ją, vil­ki­kus. Ap­ga­din­ta ma­ši­na bu­vo nu­vež­ta į ser­vi­są. Rei­kė­jo pa­keis­ ti au­to­mo­bi­lio ži­bin­tus. Toks re­ mon­tas trun­ka apie va­lan­dą. Ser­vi­ so dar­buo­to­jai iš kar­to pa­klau­sė, ar man rei­kia au­to­mo­bi­lio. Ne­no­rė­jo, kad bū­tų su­truk­dy­tas ma­no lai­kas. Pas mus Lie­tu­vo­je to­kių da­ly­kų nė su ži­bu­riu ne­ra­si. Dar bū­si ap­šauk­ tas, kad at­ve­žei pa­tai­sy­ti daik­tą. Juk į įmo­nę, ku­ri pa­siū­lo vie­to­ je re­mon­tuo­ti at­vež­to įren­gi­nio pa­ siim­ti pa­kai­ti­nį, vi­sai ki­taip žiū­ri­ ma – kur kas pa­gar­biau.

Tai vis dėl­to bus tas re­fe­ren­du­ mas dėl že­mės par­da­vi­mo už­sie­ nie­čiams ar ne­bus? Kaž­kaip nu­ti­lo tas vi­sas triukš­me­lis. Be to, la­bai įdo­mu, kiek kai­nuos vi­sas tas rei­ ka­las ir kas tuos pi­ni­gus su­mo­kės? Ne­jau­gi vėl vis­kas bus už­vers­ta ant vals­ty­bės pe­čių? Man re­gis, tas, kas or­ga­ni­zuo­ja ši­tą po­li­ti­nę ak­ci­ją, tas ir už re­fe­ren­du­mą tu­ rė­tų mo­kė­ti.

Vy­tau­tas S.

Ja­ni­na

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

K.Do­ne­lai­tį: „Kar­žy­giu mes Do­ne­ lai­tį šian­dien mi­nim,/Kurs lai­mė­jo di­džią ko­vą mums –/Priešas kir­to kumš­tim ge­le­ži­nėm,/O ji­sai kal­bos gim­to­sios gra­žu­mu“. Kaip pra­smin­gai tai skam­ba ir šian­dien, mi­nint Poe­to 300-ąjį gim­ta­die­nį, nors šie žo­džiai pa­ra­ šy­ti prieš 70 me­tų. 250-ųjų K.Do­ne­lai­čio gi­mi­mo me­ti­nių pro­ga Just.Mar­cin­ke­vi­ čiaus su­kur­to­je ly­ri­nė­je poe­mo­je K.Do­ne­lai­tis vaiz­džiai api­bū­din­

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Kas grai­kams yra Ho­me­ras, o ro­mė­ nams – Ver­gi­li­jus, tas lie­tu­viams yra K.Do­ ne­lai­tis.

Šven­tės jau pa­si­bai­gė, bet jau­ni­ mas vis tiek ei­na iš pro­to. Tik su­ tems­ta ir iš­kart pra­de­da šau­dy­ti fe­jer­ver­kus. Jau man bai­su da­ro­si, šau­do ir šau­do iš vi­sų pu­sių. Gy­ ve­nu kam­pi­nia­me bu­te, tai ne­ga­ liu pa­si­slėp­ti nė vie­na­me kam­ba­ ry­je. Be to, kiek daug su­si­žei­džia tų jau­nuo­lių, bet vis tiek ne­pa­si­ mo­ko. Ko­dėl nie­kas to ne­kont­ro­ liuo­ja? O kaip at­ro­do kie­mai? Pil­ ni šiukš­lių. Juk jie, kai pa­šau­do, tai ne­pa­si­var­gi­na nu­neš­ti tų pa­kuo­čių į kon­tei­ne­rį.

Platinimo tarnyba:

397 713

397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Ste­fa

Te­gu už­si­mo­ka pa­tys

Pa­ren­gė Rad­vi­lė Zin­ke­vi­čiū­tė Prenumeratos skyrius: 397

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, sausio 7, 2014

lietuva Iš­tei­si­no ­ če­čė­nus

Sėk­min­ga­ žūk­lė

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas Suo­mi­jo­je prie­globs­tį ga­vu­sių če­čė­nų po­rą Ma­li­ką ir Cha­di­žat Ga­ta­je­vus va­kar iš­tei­si­no dėl sa­ va­val­džia­vi­mo, bet pa­li­ko baus­mę už ne­žy­ mų glo­bo­ti­nės svei­ka­tos su­trik­dy­mą ir gra­ si­ni­mą nu­žu­dy­ti. Pa­sak uos­ta­mies­čio teis­ mo, če­čė­nų vai­kams skir­tų glo­bos na­mų „Gim­to­ji šei­ma“ įkū­rė­jai, pra­šy­da­mi nu­ken­ tė­ju­siuo­sius fi­nan­siš­kai pri­si­dė­ti prie šei­ mos biu­dže­to, įsta­ty­mų ne­pa­žei­dė.

Per­nai įvy­ko per 3,4 tūkst. ap­lin­ko­sau­ gi­nin­kų akis­ta­tų su bra­ko­nie­riais, šiems skir­ta per 446 tūkst. li­tų ad­mi­nist­ra­ci­nių bau­dų. Iš jų per 208 tūkst. li­tų jau išieš­ko­ ta. Per tris praė­ju­sių me­tų ket­vir­čius pa­ teik­tų ieš­ki­nių už gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą su­ma sie­kia dau­giau kaip 810 tūkst. li­tų. Di­džiau­sią, 103 170 li­tų, ža­lą gam­tai pa­ da­rė bra­ko­nie­rius, gau­dyk­le žve­jo­jęs mig­ ruo­jan­čius un­gu­rius.

Va­kar pa­ra­šų dėl re­fe­ren­du­mo, ku­rio pir­mi­nis tiks­las – už­draus­ ti par­duo­ti že­mę už­sie­nie­čiams, rin­kė­jams leis­ta pra­dė­ti tai­sy­ ti klai­das. Re­fe­ren­du­mo ini­cia­ to­riai, jei ne­spės pa­tiks­lin­ti duo­ me­nų, ža­da skųs­tis teis­mui.

Pa­tir­tis: pro­ble­mas E.Va­rei­kis ry­žo­si spręs­ti po to, kai rugp­jū­tį ne­blai­

vus ne­bu­vo įleis­tas į lėk­tu­vą ir ke­lias va­lan­das šlais­tė­si Vil­niaus oro uos­te. To­mo Vi­nic­ko / del­fi.lt nuo­tr.

E.Va­rei­kio li­ki­mas – A.Ku­bi­liaus ran­ko­se i.jacauskas@diena.lt

Gy­dė­si dep­re­si­ją

„Gy­dy­mo pro­ce­sas yra il­gas, nes ma­no li­ga bu­vo dep­re­si­ja. Tai trun­ ka il­gai“, – va­kar Sei­me BNS sa­kė par­la­men­ta­ras. Jis tu­rė­jo ne­dar­bin­ gu­mo pa­žy­mė­ji­mą vi­są Sei­mo ru­ dens se­si­ją, ku­ri pra­si­dė­jo rug­sė­jo 10 d. ir bai­gė­si gruo­džio 23-ią­ją. „Ma­no ne­dar­bin­gu­mas bai­gė­si praė­ju­siais me­tais, gruo­džio 23 d. Šiaip esu svei­kas pa­gal vi­sus kri­te­ ri­jus, li­ga bu­vo sun­ki, ne­bu­vo leng­ va“, – tei­gė E.Va­rei­kis. Jis sa­kė esąs dė­kin­gas gy­dy­to­jams, ku­rie rū­pi­ no­si jo svei­ka­ta, taip pat jį pa­lai­ kiu­siems žmo­nėms. „Vi­sų pir­ma dė­ko­ju vi­siems, kas gy­dė, kas rū­pi­no­si, ži­nau, kad žmo­nės mel­dė­si už ma­ne. Ma­ tyt, vi­sa tai su­si­dė­jo, kad iš tik­rų­ jų šian­dien jau­čiuo­si svei­kas, pa­si­ kei­tęs, net ma­no iš­vaiz­da šiek tiek pa­si­kei­tė. Ma­nau, vis­kas ge­rai“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­ras. Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos at­sto­vas per­nai bu­vo ke­lis­kart įsi­pai­nio­jęs į in­ci­den­tus, su­si­ju­sius su al­ko­ho­ lio var­to­ji­mu. Rugp­jū­čio pa­bai­go­ je Vil­niaus oro uos­te par­la­men­ta­ ras prieš skry­dį į Ro­mą žur­na­lis­tų bu­vo už­klup­tas, kaip įta­ria­ma, ne­ blai­vus. Ka­dan­gi iš­skri­dęs į Ro­mą Sei­mo na­rys pa­skui vė­la­vo grįž­ti iš ke­lio­nės, ar­ti­mie­ji dėl jo bu­vo krei­ pę­si į po­li­ci­ją. Taip pat E.Va­rei­kiui bu­vo iš­kel­ta by­la dėl ki­to in­ci­den­ to, ku­ria­me jis da­ly­va­vo ne­blai­

– tiek or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jų Lie­tu­vos me­di­kai at­li­ko per­nai.

Re­fe­ren­du­mui – dvi sa­vai­tės

Po ke­lių mė­ne­sių ne­dar­bin­gu­mo bei gy­dy­mo­si Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gosLie­tu­vos krikš­čio­ nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos na­rys Egi­di­jus Va­ rei­kis grį­žo į dar­bą. Ar jis liks par­ti­jo­ je ir Sei­me, vei­kiau­ siai pri­klau­sys nuo po­kal­bio su And­riu­ mi Ku­bi­liu­mi.

Ig­nas Ja­čaus­kas

161

vus. Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, po­li­ ti­kas ge­gu­žės 4 d. sa­vo na­muo­se Vil­niaus ra­jo­ne smur­tau­da­mas prieš sa­vo su­tuok­ti­nę su­kė­lė jai fi­ zi­nį skaus­mą. Tuo­met su su­tuok­ti­ ne Sei­mo na­rys su­si­tai­kė, to­dėl by­ la bu­vo nu­trauk­ta.

Ma­no ne­dar­bin­gu­ mas bai­gė­si praė­ju­ siais me­tais, gruo­džio 23 d. Šiaip esu svei­kas pa­gal vi­sus kri­te­ri­jus, li­ga bu­vo sun­ki, ne­bu­ vo leng­va. Nuo­mo­nę pa­kei­tė

Be­je, TS-LKD frak­ci­jos se­niū­no pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Jur­gis Raz­ ma, kaip ir kai ku­rie ki­ti ko­le­gos kon­ser­va­to­riai, po in­ci­den­to oro uos­te frak­ci­jos ko­le­gą pa­ra­gi­no at­ si­sa­ky­ti par­la­men­ta­ro man­da­to. Ta­čiau da­bar J.Raz­ma pri­pa­žįs­ ta, kad įver­ti­nęs ap­lin­ky­bes gal­būt ma­ty­tų ga­li­my­bę E.Va­rei­kiui lik­ti Sei­me ir par­ti­jo­je. Esą, tai pri­klau­ sys dar ir nuo E.Va­rei­kio po­kal­bio su par­ti­jos pir­mi­nin­ku A.Ku­bi­liu­mi. „Ma­no ver­ti­ni­mai, pa­žiū­rė­jus tą įvy­kį oro uos­te, bu­vo grįs­ti bū­tent tos die­nos si­tua­ci­ja. Tuo­met sa­ kiau, jog bū­tų ge­riau­sia, kad Sei­mo na­rys pa­ts su­si­pras­tų ir at­si­sa­ky­tų tau­tos at­sto­vo man­da­to. Da­bar dar ne­si­kal­bė­jau de­ta­liai, ko­kia ta si­ tua­ci­ja bai­gus gy­dy­tis. Kiek ži­nau,

par­ti­jos pir­mi­nin­kas ir frak­ci­jos se­niū­nas A.Ku­bi­lius kvie­sis jį po­ kal­bio, tad ne­no­rė­čiau už­bėg­ti už akių ir ver­tin­ti, kaip ta­me po­kal­ by­je bus kas įver­tin­ta. O anks­tes­ nio sa­vo pa­si­sa­ky­mo ne­ko­re­guo­ ju – to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ne­ga­li teig­ti, kad jis la­bai tin­ka­mas bū­ ti tau­tos at­sto­vu. Bet kaip ver­tin­ti, kai jis ran­da jė­gų ir pa­si­gy­do? Gal­ būt ver­ti­ni­mai ga­li bū­ti ir ne to­kie griež­ti?“ – dve­jo­jo jis. Iš­lai­das pieš­tu­kams kom­pen­suos

E.Va­rei­kiui gy­dy­mo me­tu ne­bu­ vo mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas – pa­gal įsta­ty­mus jam pri­klau­sė „Sod­ros“ ne­dar­bin­gu­mo pa­šal­pa. Ta­čiau į par­la­men­ti­nes lė­šas, t. y. kom­pen­ sa­ci­ją už iš­lai­das kan­ce­lia­ri­nėms pre­kėms, ry­šio prie­mo­nėms ir de­ ga­lams, sie­kian­čią apie 1000 li­tų per mė­ne­sį, jis ga­lės pre­ten­duo­ti. Sei­mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­rius tvir­ti­no, kad įsta­ty­mai ne­nu­ma­to ga­li­my­bės neap­mo­kė­ti pa­grįs­tų iš­ lai­dų, net jei Sei­mo na­rys vi­są lai­ką sir­go. „Nė­ra jo­kio reg­la­men­to, ku­ris nu­ro­dy­tų ne­mo­kė­ti par­la­men­ti­nių lė­šų: jei par­la­men­ta­ras ser­ga, tu­ri ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lį, jam iš­lai­dos kom­pen­suo­ja­mos. Tos par­la­men­ ti­nės iš­lai­dos nė­ra skir­tos konk­re­ čiai dar­bo die­nai ar mė­ne­siui, jos ski­ria­mos vi­siems me­tams. Pa­ vyz­džiui, me­tų pra­džio­je ga­li nie­ ko neiš­leis­ti, o vi­są su­mą iš­leis­ti per pa­sku­ti­nį ket­vir­tį. Tad nė­ra pa­grin­ do jam pi­ni­gų nea­ti­duo­ti“, – sa­kė J.Mi­le­rius.

Ini­cia­to­riai vakar pra­dė­jo ša­lin­ ti su­rink­tų pa­ra­šų trū­ku­mus, ku­ riuos Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ ja (VRK) įver­ti­no kaip nees­mi­nius. Pa­tik­ri­nu­si ini­cia­ty­vi­nės gru­ pės su­rink­tus pa­ra­šus, VRK da­lį jų pri­pa­ži­no ne­tin­ka­mais, o da­lį lei­do pa­tiks­lin­ti nuo sau­sio 6 iki sau­sio 21 d. „Jie mums pri­me­tė ga­nė­ti­nai su­dė­tin­gas žai­di­mo tai­syk­les, mes jas steng­si­mės įvyk­dy­ti pa­gal ga­ li­my­bes, bet mes neat­me­ta­me – jei­gu vis dėl­to ne­pa­vyk­tų pa­tiks­ lin­ti rei­kia­mo skai­čiaus pa­ra­šų, mes tik­rai kreip­si­mės į teis­mą ir iš­ko­vo­sim tą re­fe­ren­du­mą“, – BNS va­kar sa­kė Tau­ti­nin­kų są­jun­ gos pir­mi­nin­kas Ju­lius Pan­ka. Par­ti­jos va­do­vas pa­brė­žė, kad VRK lei­do tai­sy­ti 9,5 tūkst. pa­ra­ šų, o iš jų tin­ka­mais pri­pa­žin­ti tu­ ri bū­ti ne ma­žiau kaip 7,8 tūkst. „Mus liū­di­na, jog VRK lei­do tai­ sy­ti tik 9,5 tūkst. pa­ra­šų, ir rei­kia, kad iš jų bū­tų įskai­ty­ti 7,8 tūkst., tai yra la­bai ma­ža ai­bė, iš ku­rios tu­ri bū­ti di­de­lis re­zul­ta­tas. Mus ste­bi­no, kad VRK ne­lei­do tai­sy­ti įra­šų, ku­rių ga­le nė­ra da­tos. Ma­ no­me, kad ga­lė­jo ne­tgi įskai­ty­ ti, nes da­ta tik­rai nė­ra anks­tes­nė, nei la­pai bu­vo iš­duo­ti, ir nė­ra vė­ les­nė, nei la­pai bu­vo grą­žin­ti, ir jei tuo me­tu žmo­gus bu­vo pil­na­me­ tis bei jo do­ku­men­tas ga­lio­jo, VRK tik­rai ga­lė­jo įskai­ty­ti be pro­ble­mų, ta­čiau ne tik neįs­kai­tė, bet ir tai­sy­ ti ne­lei­do“, – skun­dė­si J.Pan­ka. Vie­nas re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­ rių sa­kė, jog pir­ma­die­nį pra­dė­ję tai­sy­ti trū­ku­mus iš pra­džių ini­

cia­to­riai šį dar­bą dirbs ly­gin­da­ mi pa­ra­šus su gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­ni­mis. „Šian­dien iki pie­tų du žmo­nės iš mū­sų ini­cia­ty­vi­nės gru­pės dir­ ba su VRK at­sto­vais ir žiū­ri pa­gal gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­nų ba­ zę, kiek leis mums tai­sy­ti, kiek iš­ tai­sys pa­ti VRK, ir ga­li­ma per gy­ ven­to­jų re­gist­rą at­sek­ti duo­me­nis be kon­tak­tų su pa­čiu žmo­gu­ mi“, – sa­kė tau­ti­nin­kų va­do­vas. Tuo­met bus ži­no­ma, kiek pa­ ra­šų trūks­ta iki rei­kia­mo skai­ čiaus, ir bus pra­de­da­mi lan­ky­ ti pa­ra­šų la­pe nu­ro­dy­ti žmo­nės. „Ta­da konk­re­čiai ži­no­si­me skai­ čius ir pa­gal tai ban­dy­si­me pla­ nuo­ti, stra­te­guo­ti, nes lai­ko tik­rai ne­daug – pen­kio­li­ka die­nų, o pa­ tiks­lin­ti skai­čius tik­rai yra ne­ma­ žas dar­bas“, – kal­bė­jo J.Pan­ka. BNS inf.

Ne­su­rin­ko per plau­ką Re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­rių su­rink­ tus pa­ra­šus pa­tik­ri­nu­si VRK nu­ sta­tė, kad ati­tin­kan­čių rei­ka­la­vi­ mus pa­ra­šų yra 292 200, t. y. be­ veik 8 tūkst. ma­žiau, nei rei­kia no­ rint su­reng­ti re­fe­ren­du­mą. Jei bus pa­ša­lin­ti vi­si nees­mi­niais lai­ko­mi trū­ku­mai, pa­ra­šų skai­čius ga­li pa­ siek­ti ir vir­šy­ti įsta­ty­mo rei­ka­lau­ja­ mą 300 tūkst. pa­ra­šų ri­bą. Ini­cia­ty­vi­nė gru­pė siū­lo su­reng­ti pri­va­lo­mą­jį re­fe­ren­du­mą dėl tri­jų Kons­ti­tu­ci­jos straips­nių kei­ti­mo. No­ri­ma su­ma­žin­ti rei­ka­la­vi­mus re­fe­ren­du­mui reng­ti ir už­draus­ti par­duo­ti že­mę už­sie­nie­čiams bei ju­ri­di­niams as­me­nims. Be to, sie­ kia­ma pa­grin­di­nia­me ša­lies įsta­ ty­me įtvir­tin­ti, kad re­fe­ren­du­mą bū­tų ga­li­ma su­reng­ti su­rin­kus ne ma­žiau kaip 100 tūkst. rin­ki­mų tei­ sę tu­rin­čių pi­lie­čių pa­ra­šų.

Lai­kas: VRK re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riams lai­ko pa­si­ra­šiu­sių duo­me­

nims pa­tiks­lin­ti da­vė iki sau­sio 21-osios.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

8

antradienis, sausio 7, 2014

užribis Dū­rė su­gy­ven­ti­niui

Mu­šei­kos ap­lam­dė ma­ši­ną

Su­de­gi­no sve­ti­mus šiau­dus

Sek­ma­die­nį apie 21 val. uos­ta­ mies­ty­je, Lau­kų g. gir­ta 55 m. mo­te­ris pei­liu į pil­vą su­ža­lo­ jo sa­vo 58 m. su­gy­ven­ti­nį. Vy­ ras pa­te­ko į li­go­ni­nę ir yra gy­ do­mas Chi­rur­gi­nia­me sky­riu­je. Įta­ria­mo­ji į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį įpū­tė 2,31 pro­m. Mo­te­ris aiš­ ki­no, kad vy­ras grį­žo su pei­liu pil­ve ir pa­ts jį iš­si­trau­kė.

Sek­ma­die­nio nak­tį prie Mi­ni­ jos g. 21 na­mo ki­lo muš­ty­nės. Jų me­tu du gir­ti vai­ki­nai puo­lė muš­ti ne tik žmo­gų, bet ir ap­ ga­di­no jo au­to­mo­bi­lį. Jie nu­lau­ žė „Nis­san“ veid­ro­dė­lį bei su­ lanks­tė va­rik­lio dang­tį. Po­li­ci­ jos pa­tru­liai su­lai­kė 19 ir 24 m. įta­ria­muo­sius, pa­rei­gū­nai prieš chu­li­ga­nus pa­nau­do­jo ta­ze­rį.

Nak­tį į sek­ma­die­nį Ši­lu­tės raj., Kin­tų mies­te­ly­je, Pa­ma­rio g. su­de­gė 100 ru­lo­nų šiau­dų. Sa­vi­nin­kas šį tur­tą įver­ti­no 15 tūkst. li­tų. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­lai­kė įta­ria­mą pa­de­gė­ją – 47 m. vie­tos gy­ven­to­ją. Vy­ras bu­vo už­da­ry­tas į areš­ti­nę, kal­ ti­nin­ko lau­kia bau­džia­mo­ji at­ sa­ko­my­bė.

Slaps­tė­si ir su­si­lau­kė at­ža­lų 1

Dau­ge­lio jau pa­mirš­ tas nu­si­kal­ti­mas pri­kel­ tas iš už­marš­ties dar ir to­dėl, kad iš dau­gy­bės prieš 12 me­tų nu­teis­ tų as­me­nų ke­li bu­vo pa­si­slė­pę nuo tei­sin­gu­mo ir iki šiol te­be­lai­ko­mi ieš­ko­mais. Gal­būt pub­li­ka­ci­ja dien­raš­ty­je, o gal ir tai, kad po­li­ci­nin­kai pri­si­ mi­nė šios by­los bėg­lius, lė­mė, jog Klai­pė­dos po­li­ci­jos As­me­nų paieš­ kos po­sky­rio pa­rei­gū­nai suak­ty­vi­ no jų paieš­ką. Be­veik nea­be­jo­ja­ma, kad ke­li šio­ je by­lo­je pa­skelb­ti ieš­ko­mais as­me­ nys pa­si­slė­pė Ru­si­jo­je. Vie­nas ga­li bū­ti nu­sken­dęs.

Vy­riš­kis slaps­tė­si, kaip ga­li­ma daž­niau keis­da­mas būs­tus, daž­ nai gy­ven­da­mas ato­kio­se vie­to­ se, ven­gė bend­ra­vi­mo su žmo­ nė­mis. Jo pėd­sa­kų pa­vy­ko ap­tik­ti Plun­ gės ra­jo­ne, Ven­tos mies­te­ly­je, ke­ lio­se Tel­šių ra­jo­no vie­to­vė­se. Su žmo­na bėg­lys su­si­tik­da­vo tik sa­vait­ga­liais. Ke­tu­ri po­ros vai­kai fak­tiš­kai au­go be tė­vo.

Suak­ty­vi­nę bu­vu­sio po­li­ci­nin­ko paieš­ką pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, jog jo žmo­na po su­ tuok­ti­nio din­gi­mo su­si­lau­kė dvie­jų vai­ kų ir nu­ro­dė, kad jų tė­vas yra V.Šiur­kus.

Ar­ti­mie­ji ti­ki­no ne­tu­rį ry­šio

Bu­vęs pa­tru­lis Vai­das Šiur­kus bu­vo įvar­dy­tas kaip vie­nas ak­ ty­viau­sių nu­si­kal­ti­mo da­ly­vių ir teis­mo bu­vo nu­teis­tas 6 me­tams ne­lais­vės. Jau po nuo­spren­džio jis pra­ šė teis­mą leis­ti lais­vė­je gul­tis į li­go­ni­nę ope­ra­ci­jai, o baus­mės vyk­dy­mą ati­dė­ti, ta­čiau to­kios ma­lo­nės bu­vęs po­li­ci­nin­kas ne­ su­lau­kė. Su­ži­no­jęs, kad įka­li­ni­mo iš­veng­ ti ne­pa­vyks, V.Šiur­kus din­go. 2002 me­tų rugp­jū­čio vi­du­ry­je bu­vo pa­ skelb­ta ofi­cia­li jo paieš­ka. Tą­kart pa­rei­gū­nai klau­si­nė­jo jo šei­mos na­rius, lan­kė­si ir pas jo tė­ vus Tel­šių ra­jo­ne, ta­čiau šie kas­ kart ti­ki­no, jog vy­ras din­go kaip į van­de­nį ir nė vie­nas gi­mi­nai­

Iš­gąs­di­no tar­ny­bi­nis šuo

Įk­liu­vo: nuo 2002-ųjų ofi­cia­liai ieš­ko­tas bu­vęs po­li­ci­jos pa­tru­lis V.Šiur­

kus jau ka­li­na­mas Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je.

tis apie jo bu­vi­mo vie­tą esą ne­tu­ rį su­pra­ti­mo. Po ke­le­rių me­tų jie net ban­dė teig­ti, kad V.Šiur­kus pa­bė­go į už­ sie­nį ir ga­li bū­ti mi­ręs. Vai­kai au­go be tė­vo

Suak­ty­vi­nę šio bu­vu­sio po­li­ci­nin­ko paieš­ką pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, jog jo

Va­do­vau­ti pro­ku­ra­tū­rai – 10 pre­ten­den­tų Va­do­vau­ti Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­rai pa­gei­dau­ja de­šimt pre­ten­den­tų. Ket­vir­ta­die­nį vyks vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro at­ran­kos ko­mi­si­jos po­sė­dis.

Kon­kur­se į Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sio­jo pro­ku­ ro­ro pa­rei­gas da­ly­vau­ja du Ge­ne­ ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pa­rei­gū­nai – Si­mo­nas Min­ke­vi­čius ir Vi­da Ra­ ma­naus­kie­nė. Šio po­sto sie­kia ir Vil­niaus apy­ lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Vi­ lius Pau­laus­kas, Ute­nos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sio­jo pro­ku­ ro­ro pa­va­duo­to­jas Min­dau­gas Ra­ šins­kas, Aly­taus apy­lin­kės pro­ku­ ra­tū­ros vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Sta­sys Ka­siu­lis. Do­ku­men­tus į mi­nė­tas pa­rei­ gas yra pa­tei­kęs ir da­bar lai­ki­ nai Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ ra­tū­rai va­do­vau­jan­tis Vy­tau­tas

Jur­ke­vi­čius. At­ran­ko­je da­ly­vau­ja šios pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ ras Jev­ge­ni­jus Mi­chai­lovs­kis, 2-ojo bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­ mo sky­riaus pro­ku­ro­ras Li­nas Kiau­ra­kis. Tarp pre­ten­den­tų yra Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­ sio­ji pro­ku­ro­rė Da­lia Po­cie­nė bei jos pa­va­duo­to­jas Vil­man­tas An­ čiu­kai­tis. At­ran­kos ko­m i­s i­jai nu­s ta­ čius ge­riau­sių pre­ten­den­tų ei­lę, spren­di­mą, ką skir­ti į mi­nė­tą po­ stą, priims ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys. Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ros va­do­vo pa­rei­gos lais­vos nuo praė­ju­sių me­tų rug­sė­jo, kai iš jų pa­si­trau­kė Gied­rius Da­nė­lius. Jis ta­po ad­vo­ka­tu. BNS ir „Klai­pė­dos“ inf.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

žmo­na po su­tuok­ti­nio din­gi­mo su­ si­lau­kė dvie­jų vai­kų ir nu­ro­dė, kad jų tė­vas yra V.Šiur­kus. Paaiš­kė­jo ir tai, jog šis žmo­gus vi­są tą lai­ką gy­ve­no Lie­tu­vo­je. Jo as­mens do­ku­men­tų ga­lio­ji­ mas bu­vo pa­si­bai­gęs, tad bėg­lys dir­bo ne­le­ga­liai, bu­vo me­džio ap­ dir­bė­jas.

Me­tų pa­bai­go­je pa­rei­gū­nai su­ži­ no­jo, kad V.Šiur­kus gy­ve­na nuo­ mo­ja­ma­me bu­te Ma­žei­kiuo­se. Po­li­ci­nin­kai bu­vo ge­rai pa­si­ ren­gę su­lai­ky­mo ope­ra­ci­jai, jiems tal­ki­no ki­no­lo­gas su tar­ny­bi­niu šu­ni­mi. Gruo­džio 23 die­ną iš­gir­dęs, jog bel­džia­si po­li­ci­ja, jis ke­ti­no neį­si­ leis­ti pa­rei­gū­nų, ta­čiau, iš­gir­dęs šuns lo­ji­mą ir pa­ma­tęs po lan­gais po­li­ci­nin­kus, su­pra­to, kad ga­li­

my­bės pa­spruk­ti nė­ra, to­dėl at­ ra­ki­no du­ris. Bai­mė pa­tek­ti į pa­tai­sos na­mus su­ga­di­no ne tik V.Šiur­kaus, bet ir jo ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mą. Ga­lė­jo bū­ti pa­mir­šęs baus­mę

Jei­gu dar 2002-ai­siais jis bū­tų iš­ va­žia­vęs at­lik­ti baus­mės, da­bar jau ne­bep­ri­si­min­tų pa­tai­sos na­mų sos­ti­nės Snie­go gat­vė­je, kur ka­li­ na­mi nu­si­kal­tę pa­rei­gū­nai. At­li­kęs vos treč­da­lį baus­mės jis ga­lė­jo į lais­vę grįž­ti po po­ros me­ tų, nes tu­ri ma­žų vai­kų. Gal­būt klai­pė­die­čiui bū­tų pa­vy­ kę grįž­ti dar anks­čiau, nes vė­liau pa­si­kei­tus Bau­džia­ma­jam ko­dek­ sui bu­vę V.Šiur­kaus ko­le­gos grį­žo į lais­vę ge­ro­kai grei­čiau, nei pa­tys ti­kė­jo­si. V.Šiur­kaus įvyk­dy­tas nu­si­kal­ti­ mas taip pat bus per­kva­li­fi­kuo­tas ir vei­kiau­siai jam bus pa­skir­ta švel­ nes­nė baus­mė nei pir­muo­ju nuo­ spren­džiu. Vė­liau jis, kaip ir ki­ti ka­li­niai, ga­lės pra­šy­ti iš­leis­ti į lais­vę pir­ ma lai­ko. Ta­čiau ver­tin­da­mas vi­sas są­ly­ gas pra­šy­mą nag­ri­nė­sian­tis teis­ mas at­kreips dė­me­sį ir į tai, jog nu­teis­ta­sis il­gą lai­ką ven­gė at­lik­ ti baus­mę. Kol kas V.Šiur­kus ka­li­na­mas Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je, kur ruo­šia­mi rei­kia­mi do­ku­men­ tai jį iš­siųs­ti į Vil­niaus pa­tai­sos na­mus.

Da­nas neišsk­ri­do na­mo Šeš­ta­die­nį ne­blai­vus Da­ni­jos pi­ lie­tis Pa­lan­gos oro uos­te su­kė­lė konf­lik­tą su dar­buo­to­jais ir pa­te­ ko į areš­ti­nę.

Pa­lan­gos oro uos­te pa­sie­nie­čiai su­lai­kė ne­blai­vų Da­ni­jos pi­lie­tį. Kaip pra­ne­šė VSAT Pak­ran­čių ap­ sau­gos rink­ti­nės at­sto­vai, chu­li­ ga­niš­kai be­siel­gęs už­sie­nie­tis ne­ bu­vo įleis­tas į lėk­tu­vą, skri­du­sį į Ko­pen­ha­gą. Tą­dien Pa­lan­gos oro uos­te bu­ dė­ję pa­sie­nie­čiai iš skry­džių ap­tar­ na­vi­mo tar­ny­bų ga­vo in­for­ma­ci­jos, kad į Ko­pen­ha­gą iš Pa­lan­gos ke­ti­ nan­tis skris­ti ke­lei­vis yra ne­blai­vus ir pa­žei­di­nė­ja vie­šą­ją tvar­ką. Pa­sie­nie­čių pa­gal­bos pri­rei­kė tuo­met, kai vy­ras pra­dė­jo konf­ lik­tuo­ti su or­lai­vių ap­tar­na­vi­mo agen­tū­ros dar­buo­to­jais. Jis iš­va­ di­no juos ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais, oro uos­te šū­ka­vo. Pa­sie­nie­čiai su­lai­kė ir pri­sta­tė į tar­ny­bi­nes pa­tal­pas chu­li­ga­niš­

At­sar­gu­mas: oro uos­tuo­se gir­tų ir ag­re­sy­vių ke­lei­vių sau­gu­mo su­me­

ti­mais į lėk­tu­vus sten­gia­ma­si ne­leis­ti.

kai be­siel­gu­sį 43-ejų Da­ni­jos pi­ lie­tį. At­li­kus bū­ti­nus for­ma­lu­mus pa­sie­nie­čiai vy­rą per­da­vė iš­kvies­ tiems Pa­lan­gos po­li­ci­jos pa­rei­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gū­nams. Šie, da­nui nu­sta­tę 2,14 pro­mi­lės gir­tu­mą, jį iš­si­ve­žė į ko­ mi­sa­ria­tą. „Klai­pė­dos“ ir VSAT inf.

9

antradienis, sausio 7, 2014

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Evelina Zenkutė

sveikata

Span­guo­lės ir su cuk­ru­mi – svei­ka Span­guo­lės nė­ra vien Ka­lė­dų ki­sie­liui tin­ka­mos uo­gos, jos ga­li su­teik­ti daug nau­dos dėl sa­vo mais­ti­nių ir svei­ka­ti­ ni­mo sa­vy­bių. Nau­dą pa­tvir­ti­no moks­li­nin­kai

De­šimt pa­sau­ly­je pri­pa­žin­tų moks­ li­nin­kų tarp­tau­ti­nia­me žur­na­le „Ad­van­ces in Nut­ri­tion“ pa­skel­bė straips­nį, ku­ria­me pa­tvir­ti­no, kad span­guo­lės dėl jų tu­ri­mų ypa­tin­gų bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų ga­ li pa­dė­ti pa­ge­rin­ti šir­dies svei­ka­tą ir pa­ža­bo­ti in­fek­ci­jas. JAV, Pran­cū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos ir Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės uni­ver­si­te­tų bei ins­ti­tu­tų moks­li­nin­kai iša­na­ li­za­vo ir įver­ti­no dau­giau kaip 150 anks­čiau pa­skelb­tų ty­ri­mų ir su­kū­ rė iki šiol iš­sa­miau­sią span­guo­lių var­to­ji­mo po­vei­kio žmo­gaus svei­ ka­tai ap­žval­gą, pra­ne­ša me­di­cal­ news­to­day.com.

Span­guo­lės tu­ ri daug vi­ta­mi­no C, taip pat vi­ta­mi­nų B1, B2, E, P ir mi­ne­ra­lų – mag­nio, fos­fo­ro, kal­ cio, ka­lio, jo­do, ge­le­ žies, va­rio, man­ga­no. „Šim­tai ty­ri­mų pa­ro­dė, kad span­guo­lė­se esan­čios bio­lo­giš­kai ak­ty­vios me­džia­gos ge­ri­na svei­ka­ tą. Pa­vyz­džiui, span­guo­lė­se esan­ tys po­li­fe­no­liai pa­si­ro­dė ga­lį pa­ lai­ky­ti svei­ką šla­pi­ni­mo­si sis­te­mą ir ap­sau­go­ti nuo šir­dies ir krau­ja­ gys­lių li­gų bei ki­tų lė­ti­nių su­si­rgi­ mų“, – tvir­ti­na vie­nas ap­žval­gos au­to­rių Jeff­rey Blum­ber­gas. Šir­džiai ir krau­ja­gys­lėms

Rem­da­mie­si ty­ri­mų apie span­guo­ les vi­su­ma, moks­li­nin­kai da­ro iš­va­ dą, kad span­guo­lės yra iš­skir­ti­nės dėl jo­se esan­čių A ti­po proan­to­cia­ ni­dų (fla­vo­noi­dų šei­mos po­li­fe­no­ liai). Dau­ge­lis ki­tų uo­gų ir vai­sių tu­ri B ti­po proan­to­cia­ni­dų. Apž­val­gos au­to­riai pa­tei­kia duo­ me­nų, kad span­guo­lės la­bai tei­ gia­mai vei­kia šir­dį ir krau­ja­gys­les, su­ma­žin­da­mi cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je ir su­ma­žin­da­mi krau­jos­ pū­dį, už­de­gi­mą, ok­si­da­ci­nį stre­są. Pa­sit­vir­ti­no tei­gi­nys, kad span­guo­ lės pa­lai­ko krau­ja­gys­lių en­do­te­lio funk­ci­ją ir su­ma­ži­na krau­ja­gys­lių

stan­du­mą. Vi­sa tai kar­tu pa­ge­ri­na krau­ja­gys­lių funk­cio­na­vi­mą, slo­ pi­na ate­ro­ge­ne­zę ir ate­rosk­le­ro­zi­ nių plokš­te­lių su­si­da­ry­mą, nes šios svei­ka­tos pro­ble­mos ga­li su­kel­ti šir­ dies smū­gį ar in­sul­tą. Be šla­pi­mo sis­te­mos ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių ap­sau­gos, lai­ko­ma, kad span­guo­lės ga­li pa­dė­ti slo­pin­ti pik­ty­bi­nių na­ vi­kų vys­ty­mą­si ir ap­si­sau­go­ti nuo tam ti­kų vė­žio for­mų. Be to, tie pa­ tys po­li­fe­no­liai, ku­rie nuo bak­te­ri­jų ap­sau­go šla­pi­mo sis­te­mą, jas pa­ša­li­ na iš bur­nos glei­vi­nės ir nuo dan­tų. Tu­ri daug vi­ta­mi­nų

Vi­si vai­siai žmo­gaus mais­tą pa­pil­ do rei­ka­lin­gais vi­ta­mi­nais, ta­čiau

uo­gos yra ypač tur­tin­gas svei­ka­tą stip­ri­nan­čių po­li­fe­no­lių šal­ti­nis. Ka­dan­gi span­guo­lės kar­čios ir tu­ri la­bai ne­daug cuk­raus, jos daž­nai val­ go­mos su cuk­ru­mi. Net ir pa­tiek­tos su cuk­ru­mi span­guo­lės pa­pras­tai jo tu­ ri ma­žiau nei ne­pa­sal­din­tos ki­tų vai­ sių sul­tys ar džio­vin­ti vai­siai. Span­ guo­lės taip pat tu­ri daug vi­ta­mi­no C, taip pat vi­ta­mi­nų B1, B2, E, P ir mi­ne­ ra­lų – mag­nio, fos­fo­ro, kal­cio, ka­lio, jo­do, ge­le­žies, va­rio, man­ga­no. Iš vi­ so nu­sta­ty­ti 25 che­mi­niai ele­men­tai, įei­nan­tys į span­guo­lių su­dė­tį. „Klai­pė­dos“ inf.

Kas yra po­li­fe­no­liai, fla­vo­noi­dai, en­do­te­lis? Po­li­fe­no­liai – di­de­lė fi­to­che­mi­ka­lų

gru­pė, na­tū­ra­liai ran­da­ma dau­ge­ly­ je uo­gų, vai­sių, žo­lių ir dar­žo­vių. Jie au­ga­lams su­tei­kia sko­nį ir spal­vą bei sau­go juos nuo ap­lin­kos ag­re­so­rių. Fla­vo­noi­dai – au­ga­lų pig­men­tai, ku­

rie kau­pia­si žie­duo­se, vai­siuo­se ir la­ puo­se. Jie su­tei­kia au­ga­lui sko­nį, aro­ ma­tą ir spal­vą. Fla­vo­noi­dais vis daž­ niau gy­do­mos šir­dies ir krau­ja­gys­lių

li­gos, nu­sta­ty­ta, kad jie di­di­na or­ga­niz­ mo at­spa­ru­mą ra­dia­ci­jai. Fla­vo­noi­dai kaip sky­das ap­sau­go au­ga­lus nuo ult­ ra­vio­le­ti­nių sau­lės spin­du­lių. En­do­te­lis – tai plokš­čių­jų ląs­te­lių

en­do­te­lio­ci­tų klo­das. Išk­lo­ja šir­dies vi­dų, krau­ja­gys­lių ir lim­fa­gys­lių spin­ di­nius pa­vir­šius. Da­ly­vau­ja vyks­tant me­džia­gų ir du­jų apy­kai­tai tarp krau­ jo ir jun­gia­mo­jo au­di­nio.

10

antradienis, sausio 7, 2014

rubrika sveikata

Er­kės dar ne­mie­ga Nors pra­si­dė­jo ant­ra­sis ka­len­do­ri­nės žie­ mos mė­nuo, dėl pa­kan­ka­mai šil­tų orų ir vis neišk­ren­tan­čio snie­go Klai­pė­do­je vis dar ap­tin­ka­ma gy­vy­bin­gų er­kių. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, pa­vo­jų žmo­ nių svei­ka­tai ke­lian­čių krau­ja­ siur­bių ak­ty­vu­mo pe­rio­das kas­ met vis il­gė­ja. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­ fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­ dė­jo pa­va­duo­to­ja Ina Kuz­ne­co­va in­for­ma­vo, kad pa­sku­ti­nio­jo pa­ tik­ri­ni­mo me­tu, ku­ris vy­ko gruo­ džio mė­ne­sį, sta­cio­na­rio­se sto­te­ lė­se Gi­ru­lių ir Meln­ra­gės miš­kuo­se bu­vo ras­ta ne­mie­gan­čių er­kių.

Ina Kuz­ne­co­va:

Gruo­dį ras­tų krau­ja­ siur­bių ak­ty­vu­mas nė­ra di­de­lis ir pa­vo­ jin­gos jos daug ma­ žiau nei va­sa­rą. Šiais me­tais er­kės ne­mie­gos tol, kol ne­pas­nigs.

„Ži­no­ma, krau­ja­siur­bių ak­ty­vu­ mas nė­ra di­de­lis ir pa­vo­jin­gos jos daug ma­žiau nei va­sa­rą. Šiais me­ tais er­kės ne­mie­gos tol, kol ne­pas­ nigs. Jų gy­vy­bin­gu­mas vi­sa­da sie­ ja­mas su oro są­ly­go­mis“, – kal­bė­jo

I.Kuz­ne­co­va. Jos tei­gi­mu, uos­ta­ mies­ty­je gruo­džio mė­ne­sį Lai­mo li­ga už­si­krė­tė trys as­me­nys. Er­ki­ nio en­ce­fa­li­to at­ve­jų už­fik­suo­ta ne­ bu­vo. Pa­sak jos, šiais me­tais kiek ki­ to­kiu nei įpras­ta me­tu bu­vo už­fik­ suo­ti er­kių ak­ty­vu­mo pa­di­dė­ji­mo pe­rio­dai. „Pir­ma­sis er­kių pi­kas pa­ste­bė­tas ne pa­va­sa­rį, o va­sa­rą, o ant­ra­sis – be­si­bai­giant va­sa­rai. Nuo tra­di­ci­nio gra­fik ­ o bu­vo nu­tol­ta dėl už­si­tę­su­ sio pa­va­sa­rio ir vė­liau nei pa­pras­ tai nu­tir­pu­sio snie­go“, – tei­gė sky­ riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja. Jos duo­me­ni­mis, lai­mei, uos­ta­ mies­ty­je ne­bu­vo už­fik­suo­ta mir­ ties at­ve­jų nuo krau­ja­siur­bių pla­ ti­na­mų li­gų. „Džiau­gia­mės, kad ne tik šiais, bet ir ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų mir­ čių iš­veng­ti pa­vy­ko. Vie­nin­te­lis skau­dus įvy­kis at­si­ti­ko prieš ke­lis me­tus Klai­pė­dos ra­jo­ne. Pas­te­bi­ me, kad žmo­nės ne­nu­mo­ja ran­ka į skie­pus. Tie­sa, daž­niau skie­pi­ja­si Klai­pė­dos, o ne ap­skri­ties gy­ven­ to­jai, ku­riems, ro­dos, vak­ci­na­ci­ja tu­rė­tų bū­ti ak­tua­les­nė. Tur­būt tai le­mia di­des­nis in­for­ma­ci­jos priei­ na­mu­mas ir ge­res­nis pra­gy­ve­ni­mo ly­gis, nes skie­pai yra mo­ka­mi“, – sa­kė I.Kuz­ne­co­va. Nuo 2012 m. sau­sio 1 iki 2013 m. spa­lio 31 d. Lai­mo li­ga su­si­rgo 241 Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ven­to­ jas. Klai­pė­dos mies­te šiuo lai­ko­tar­ piu už­si­krė­tu­sių­jų skai­čius sie­kė 87 at­ve­jus.

Pa­ra­le­lė: am­žius ir trau­ma­tiz­mas – tie­sio­giai pro­por­cin­gai su­si­ję reiš­ki­niai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Iš­veng­ti trau­mų pa­de­da daž­nes­nis aki­nių va­ly­mas Dau­giau nei treč­da­lis vy­res­nių nei 65 me­tų žmo­nių pa­ti­ria trau­mas. Dau­giau nei pu­sė jų yra lin­ku­sios kar­to­tis. Kaip to iš­veng­ti?

Maž­daug vie­na iš de­šim­ties vy­ res­nio am­žiaus žmo­nių trau­mų bai­gia­si rim­tais su­žei­di­mais, to­ kiais kaip šlau­ni­kau­lio lū­žiai, įvai­ rūs minkš­tų­jų au­di­nių su­žei­di­mai ir gal­vos trau­mos. Mo­te­rys trau­mas pa­ti­ria daž­niau nei vy­rai. Trau­mos yra maž­daug 10 pro­c. vi­sų ap­si­lan­ky­mų pas gy­dy­ to­ją prie­žas­tis ir su­da­ro 6 pro­c. sku­bių hos­pi­ta­li­za­ci­jos at­ve­jų tarp vy­res­nio am­žiaus žmo­nių. Nep­rik­lau­so­mai nuo svei­ka­ tos būk­lės trau­mos yra su­si­ju­sios su ju­de­sių, ku­rie rei­ka­lin­gi ap­si­ reng­ti, mau­dy­tis vo­nio­je, tvar­ky­

ti na­mus, su­si­lpnė­ji­mu. Lie­tu­vo­je 2012 m. nu­griu­vę žu­vo 346 žmo­ nės. Tai su­da­rė 0,8 pro­c. vi­sų mir­ čių ša­ly­je. Dau­giau nei pu­sė to­kių mir­čių iš­ti­ko as­me­nis, vy­res­nius nei 65 me­tų. Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ ven­ci­jos cent­ro Nein­fek­ci­nių li­gų pro­fi­lak­ti­kos sky­riaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos ad­mi­nist­ra­to­rius Ig­nas Ke­ras pa­ste­bi, kad kri­ti­mą pa­pras­ tai le­mia ne vie­nas ri­zi­kos fak­to­ rius. Kuo dau­giau jų vei­kia, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė nu­griū­ti ir pa­ tir­ti trau­mą. Griu­vi­mai ir trau­mos nė­ra na­ tū­ra­lus se­nė­ji­mo pro­ce­so re­zul­ta­ tas. Trau­mų ga­li­ma iš­veng­ti, te­rei­ kia to siek­ti. „Klai­pė­dos“ inf.

Fak­tai Griu­vi­mų ri­zi­ka di­dė­ja bė­gant me­

tams. Kas­met griū­da­mi trau­mas pa­ti­ria

treč­da­lis 65 me­tų ir vy­res­nių žmo­nių. Du treč­da­liai to­kių griu­vi­mų yra

lin­kę kar­to­tis per ar­ti­miau­sius 6 mė­ ne­sius. Dau­g u­m a griu­v i­m ų pa­s i­b ai­g ia

leng­vo­mis trau­mo­mis, bet esant psi­ cho­lo­gi­nei bai­mei vėl griū­ti 25 pro­c. 75 me­tų ir vy­res­nių žmo­nių at­si­sa­ko už­siim­ti ak­ty­ves­ne fi­zi­ne veik­la. Vie­nas iš 200 65–69 me­tų žmo­nių, pa­tir­da­mi trau­mas, pa­ti­ria ir šlau­ni­ kau­lio lū­žį. Vie­nas iš de­šim­ties 85 me­tų am­

žiaus ar vy­res­nių žmo­nių, iš­ti­kus trau­mai, pa­ti­ria šlau­ni­kau­lio lū­žį.

Ri­zi­kos fak­to­riai Os­teo­po­ro­zė – tai kau­lų li­ga, ku­r ios po­ž y­m iai yra kau­lų tan­k io ma­žė­ji­ mas, ma­ža kau­l i­nė ma­sė, kau­lų tra­ pu­mas. Daž­nai ji va­d i­na­ma ty­l ią­ja epi­de­mi­ja, nes kau­lų re­tė­ji­mas ne­jau­ čia­mas. Ši li­ga iš­si­vys­to dėl hor­mo­nų svy­ra­v i­mų, kal­cio ir vi­ta­m i­no D trū­ ku­mo bei su­ma­žė­ju­sio fi­z i­n io ak­t y­ vu­mo. Os­teo­po­ro­ze daž­n iau­siai ser­ ga vy­res­ni žmo­nės, ypač mo­te­rys. Mo­te­r ims po me­no­pau­zės lai­ko­tar­ pio rei­k ia gau­t i 1,5 mg kal­cio kas­d ie­ ną. Daug kal­cio tu­ri pie­nas, jo­g ur­tas, sū­r is, žu­v is, taip pat dar­žo­vės, pvz., so­jos, ro­pės. Bū­ti­na gau­ti pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no D, kad pa­ge­rė­t ų kal­cio pa­si­sa­v i­n i­mas. Vi­ta­mi­nas D or­ga­niz­me su­si­da­ro na­ tū­ra­liai dėl sau­lės spin­du­lių po­vei­kio, ta­čiau vy­res­n io am­ž iaus žmo­nėms ga­li rei­kė­ti var­to­ti jo pa­pil­do­mai.

Fak­tas: gruo­džio mė­ne­sį at­lik­tas pa­tik­ri­ni­mas uos­ta­mies­čio miš­kuo­se

pa­ro­dė, kad dėl šil­tos žie­mos er­kės dar ne­mie­ga.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ne­re­gu­lia­rus fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ar­ba jo ne­bu­vi­mas le­mia rau­me­nų to­nu­so nu­si­lpi­mą, su­ma­žė­ju­sią jė­gą ir kau­lų ma­sės lanks­tu­mo su­pras­tė­ji­mą. Rei­

kia kas­die­ną 15 min. ak­ty­viai pa­ju­dė­ ti, kad bū­t ų pa­d i­d in­tas rau­me­nų to­ nu­sas ir kau­lų stip­r u­mas. Tam pui­ kiai tin­ka vaikš­čio­ji­mas ar plau­k io­ji­ mas. Fi­zi­nės veik­los me­tu dė­vė­ti tin­ ka­mą ap­ran­gą ir ava­ly­nę. Su am­ž iu­mi su­si­jęs re­gos su­pras­tė­ji­ mas – daž­na griu­vi­mų ir trau­mų prie­ žas­tis. Re­gė­ji­mo ašt­ru­mui ir pe­ri­fe­ri­ niam re­gė­ji­mui įta­kos tu­ri ka­ta­rak­ta ir glau­ko­ma. Šie su­tri­k i­mai truk­do sau­ giai orien­tuo­tis ap­lin­ko­je, ar tai bū­tų sa­vi na­mai, ar pre­ky­bos cent­ras. To­dėl rei­k ia re­g u­l ia­r iai lan­k y­t is pas oku­lis­tą, na­muo­se nau­do­ti skir­tin­g ų spal­v ų daik­t us, kad bū­t ų leng­v iau at­skir­t i įvai­r ius ob­jek­t us, ryš­k iai pa­ ženk­lin­ti pir­mą ir pa­sku­ti­nį laip­tus ar ki­tus ob­jek­tus, ku­rių aukš­čiai ski­ria­si. Ir daž­niau va­ly­ti aki­nių pa­vir­šius. Ra­m i­na­m ie­ji, an­t i­dep­re­san­tai ir an­ tip­si­cho­z i­n iai vais­tai ga­l i su­ma­ž in­t i pro­ti­nį bud­ru­mą, ap­sun­kin­ti pu­siaus­ vy­rą. Kuo dau­giau vais­tų yra var­to­ja­ ma, tuo di­des­nė yra ri­zi­ka nu­g riū­ti ir

pa­tir­ti trau­mą. Ypač kai vais­tai var­to­ ja­mi ne pa­gal in­di­ka­ci­jas. Pre­ven­ci­nės prie­mo­nės – ži­no­ti ša­lu­ ti­nį vais­tų po­vei­kį, pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju prieš var­to­jant vais­tus, pa­ klaus­t i, ar jie ne­t u­rės nei­g ia­mos įta­ kos svei­ka­tai, adek­va­čiai įver­tin­ti ga­ li­mą jų var­to­ji­mo ri­zi­ką. Iš­mes­ti vi­sus vais­tus, ku­rių ga­lio­ji­mo lai­kas yra pa­ si­bai­gęs. Ne­var­to­t i al­ko­ho­l io ir vais­t ų vie­nu me­tu. Ma­ž iau­siai treč­da­l is vi­sų griu­v i­mų įvyks­ta na­muo­se dėl ne­sau­gios ap­lin­ kos. Daž­niau­siai griū­va­ma už­kliu­vus už ant že­mės iš­mė­ty­tų daik­tų. Dau­ge­ lį griu­vi­mų le­mia pra­stas ap­švie­ti­mas ir tu­rėk­lų ne­bu­vi­mas ar­ba jų bu­vi­mas ne­tin­ka­mo­se vie­to­se. Nau­d in­ga ati­d žiai ap­ž iū­rė­t i na­mus ir įver­tin­ti ga­li­mus ri­zi­kos veiks­nius. Jei įma­no­ma, pa­si­kon­sul­t uo­t i su slau­g y­ to­ju, so­cia­li­niu dar­buo­to­ju ar vi­suo­me­ nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tu, ku­rie pa­dė­tų pa­da­ry­ti na­mų ap­lin­ką kuo sau­ges­nę.

11

antradienis, sausio 7, 2014

sveikata Ne­mo­ka­mi ty­ri­mai

Pa­pil­dai nee­fek­ty­vūs?

Vė­žio ri­zi­ka

Žmo­nės kvie­čia­mi ne­bū­ti abe­jin­ giems sa­vo svei­ka­tai ir iš­nau­do­ti siū­lo­mas ga­li­my­bes ne­mo­ka­mai ją iš­si­tir­ti. Už pa­slau­gas, ku­rios su­tei­kia­mos pa­gal šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vyk­do­mas 6 pre­ven­ci­ nes pro­gra­mas, žmo­gui ne­rei­kia mo­kė­ti, nes jos kom­pen­suo­ja­ mos Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­ di­mo fon­do biu­dže­to lė­šo­mis.

Ga­na švais­ty­ti pi­ni­gus vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų pa­pil­dams! – pra­ne­ ša me­di­ci­nos eks­per­tai, įver­ti­nę tri­jų nau­jų stu­di­jų, iš­sa­miai ty­ ru­sių ru­ti­ni­nio pa­pil­dų var­to­ji­mo nau­dą svei­ka­tai, re­zul­ta­tus. Ver­ čiau žmo­nės leis­tų pi­ni­gus svei­ kam mais­tui: vai­siams, dar­žo­ vėms, rie­šu­tams, pu­pe­lėms – ir dau­giau ju­dė­tų.

Rū­ky­mas, daug gy­vū­ni­nės kil­ mės pro­duk­tų tu­rin­ti mi­ty­ba bei al­ko­ho­lis yra veiks­niai, la­biau­siai sie­ti­ni su vė­žiu. 87 di­de­lio ser­ ga­mu­mo vė­žiu ša­ly­se rū­ky­mo ir gy­vū­ni­nės kil­mės pro­duk­tų in­ dek­sai paaiš­ki­no dau­giau nei pu­ sė ser­ga­mu­mo vė­žiu at­ve­jų, al­ ko­ho­li­nių gė­ri­mų var­to­ji­mui te­ko kiek ma­žes­nė da­lis.

Re­cep­tų iš­ra­šy­mo tvar­ka ma­žins ei­les Siek­da­mas ma­žin­ti pa­cien­tų ei­les prie gy­ dy­to­jų ka­bi­ne­tų, svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis pa­si­ ra­šė įsa­ky­mą, ku­riuo kei­čia­ma re­cep­tų ra­šy­mo tvar­ka.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Da­bar as­me­nims, ser­gan­tiems lė­ti­ nė­mis li­go­mis, gy­dan­tys gy­dy­to­jai ga­lės iš­ra­šy­ti kom­pen­suo­ja­muo­ sius vais­tus ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nes iki še­šių mė­ne­sių lai­ko­ tar­piui. „Nau­juo­sius me­tus pra­de­da­me ne tik svei­ka­tos lin­kė­ji­mais vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms, bet ir pui­kia ži­nia pa­cien­tams, – tei­gė V.P.And­ riu­kai­tis. – Nuo šiol lė­ti­ne li­ga ser­ gan­čiam pa­cien­tui ne­be­rei­kės kas mė­ne­sį ar du lan­ky­tis pas sa­vo gy­ dy­to­ją vien tik dėl re­cep­to iš­ra­šy­ mo. Gy­dy­to­jai, at­si­žvelg­da­mi į pa­ cien­to būk­lę ir no­rus, ga­lės iš­ra­šy­ti re­cep­tus pus­me­čiui. O pa­cien­tas ga­lės įsi­gy­ti rei­kia­mus kom­pen­ suo­ja­muo­sius vais­tus ar me­di­ci­ nos pa­gal­bos prie­mo­nes kas mė­ne­ sį, du ar kas tris mė­ne­sius. Ta­čiau kaip gy­dy­to­jas no­riu pa­pra­šy­ti vi­ sų gy­ven­to­jų per­ne­lyg neį­sid­rą­ sin­ti, ati­džiai sek­ti sa­vo svei­ka­tą ir į me­di­kus kreip­tis lai­ku“. Svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Far­ma­ci­ jos de­par­ta­men­to Vais­ti­nių ir far­

ma­ci­jos spe­cia­lis­tų sky­riaus ve­dė­ja Mig­lė Do­mei­kie­nė ak­cen­ta­vo fak­tą, kad bu­vo kei­čia­mas ne re­cep­to ga­ lio­ji­mo lai­ko­tar­pis. „Re­cep­tų ra­šy­mo ir vais­tų bei kom­pen­suo­ja­mų­jų me­di­ci­nos pa­ gal­bos prie­mo­nių iš­da­vi­mo (par­

Tvar­ka tai­ko­ma tik pa­cien­tams, ser­gan­ tiems lė­ti­nė­mis li­go­ mis. Ūmio­mis li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­ tams bū­ti­na daž­nes­ nė gy­dy­to­jų ap­žiū­ra. da­vi­mo) gy­ven­to­jams tai­syk­lės bu­vo pa­keis­tos sie­kiant pa­grei­tin­ ti pa­cien­tų pa­te­ki­mą pas gy­dy­to­ jus, ma­ži­nant pa­cien­tų ei­les prie gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tų ir no­rint su­da­ ry­ti są­ly­gas lė­ti­ne li­ga ser­gan­čiam pa­cien­tui, jei ne­bū­ti­na daž­nes­nė svei­ka­tos būk­lės kont­ro­lė, kas mė­ ne­sį ar du ne­si­lan­ky­ti pas sa­vo gy­ dy­to­ją vien tik dėl vais­tų re­cep­to

Po­ky­čiai: nuo šiol lė­ti­ne li­ga ser­gan­čiam pa­cien­tui ne­be­rei­kės kas mė­ne­sį ar du lan­ky­tis pas sa­vo gy­dy­to­

ją vien tik dėl re­cep­to iš­ra­šy­mo.

iš­ra­šy­mo“, – sa­kė M.Do­mei­kie­nė. Pa­sak jos, pa­keis­to­je tvar­ko­je nu­sta­ty­ta, kad gy­dy­to­jas, įver­ti­ nęs pa­cien­to būk­lę ir at­si­žvelg­da­ mas į jo pa­gei­da­vi­mą, vi­sus še­šis mė­ne­sius gy­dy­mo kur­sui rei­ka­ lin­gus vais­tus ga­lės iš­ra­šy­ti vie­no

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ap­si­lan­ky­mo me­tu ke­liuo­se re­cep­ tų blan­kuo­se. Vais­ti­nių ir far­ma­ci­jos spe­cia­lis­tų sky­riaus ve­dė­ja pa­žy­mė­jo, kad tvar­ ka tai­ko­ma tik pa­cien­tams, ser­gan­ tiems lė­ti­nė­mis li­go­mis, ku­rie tuos pa­čius vais­tus var­to­ja ne vie­ne­rius

me­tus. „Ūmio­mis li­go­mis ser­gan­ tiems pa­cien­tams bū­ti­na daž­nes­nė gy­dy­to­jų ap­žiū­ra. Tik su­si­rgus žmo­ gui ir pir­mą kar­tą ski­riant vais­tus iš­ra­šy­ti juos il­gam lai­ko­tar­piui bū­ tų ne tik ne­ra­cio­na­lu, bet ir ne­sau­gu pa­cien­tui“, – tei­gė M.Do­mei­kie­nė.

Su­si­rū­pin­ta vai­kų svei­ka­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo duo­me­ni­mis, nuo 2001 iki 2013ųjų 0–17 me­tų am­žiaus vai­kų skai­čius Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo 36 pro­c., o Lie­tu­vos svei­ka­tos sta­ tis­ti­kos duo­me­nys ro­do vis pra­ stė­jan­čią vai­kų po­pu­lia­ci­jos svei­ ka­tos būk­lę.

Prob­le­ma: val­džios su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia ir aukš­ti Lie­tu­vos paaug­lių bei

jau­nuo­lių sa­vi­žu­dy­bių ro­dik­liai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Dėl šių ne­ra­mi­nan­čių skai­čių Sei­ mas 2014-uo­sius pa­skel­bė Vai­kų svei­ka­tos me­tais ir ža­da im­tis rei­ kia­mų prie­mo­nių, jog vai­kų svei­ ka­ta bei svei­kos gy­ven­se­nos įpro­čiai tap­tų ge­res­ni. „Ypač svar­bu, kad svei­ kos gy­ven­se­nos įgū­džiai bū­tų die­gia­mi nuo pat ma­ žu­mės. Tai tu­ri tap­ti na­tū­ra­liu gy­ve­ni­mo bū­du“, – tei­gė Sei­ mo Svei­ka­tos rei­ka­ lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė.

2010 me­tais at­lik­tas Moks­lei­vių gy­ven­se­nos ty­ri­mas, ku­rio me­tu ver­tin­ta vai­kų mi­ty­ba, fi­zi­nis ak­ty­ vu­mas, ža­lin­gi įpro­čiai, vai­kų emo­ ci­nė sa­vi­jau­ta. Paaiš­kė­jo, kad vai­kų mi­ty­ba nė­ra vi­sa­ver­tė. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) re­ko­men­duo­ja vai­sius ir dar­ žo­ves var­to­ti kas­dien po ke­lis kar­ tus, ta­čiau, ap­klau­sos duo­me­ni­ mis, kas­dien dar­žo­ves var­to­jo 22,4 pro­c., vai­sius – 30,7 pro­c. mo­ki­ nių. Be to, sal­dai­nius ir šo­ko­la­dą kas­dien ar ke­lis­kart per die­ną var­ to­jan­tis nu­ro­dė kas ket­vir­tas mo­ki­ nys, ga­zuo­tų gė­ri­mų kas­dien var­ to­jo kas de­šim­tas mo­ki­nys. Pa­gal PSO re­ko­men­da­ci­jas, vai­ kas kas­dien tu­rė­tų bū­ti fi­ziš­kai ak­ ty­vus ne ma­žiau kaip vie­ną va­lan­ dą. Ta­čiau, ap­klau­sos duo­me­ni­mis, tik 15,5 pro­c. mo­ki­nių fi­zi­nis ak­ty­ vu­mas ati­ti­ko re­ko­men­duo­ja­mą nor­mą.

Ver­ti­nant mo­ki­nių pa­si­ten­ki­ni­ mą jų gy­ve­ni­mu, nu­sta­ty­ta, kad la­bai lai­min­gas jau­tė­si kas penk­tas (19,4 pro­c.) mo­ki­nys, 16,4 pro­c. ne­si­jau­tė lai­min­gi, 1,8 pro­c. nu­ro­ dė, kad jie yra vi­siš­kai ne­lai­min­gi. Ne­ri­mą ke­lia ir aukš­ti Lie­tu­vos paaug­lių bei jau­nuo­lių sa­vi­žu­dy­ bių ro­dik­liai. Moks­li­nių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, 41 pro­c. moks­lei­vių tu­ri psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mų, o 13 pro­c. – diag­no­zės ly­gį sie­kian­ čių psi­chi­kos su­tri­ki­mų. Be to, su­si­rū­pin­ti ver­čia fak­tas, kad Lie­tu­vos vai­kų dan­tų li­gų ro­ dik­liai yra vie­ni pra­sčiau­sių Eu­ro­ po­je. 2010–2012 m. duo­me­ni­mis, iš iš­tir­tų 950 Lie­tu­vos vai­kų dau­ giau nei pu­sė tu­rė­jo ėduo­nies pa­ žeis­tų dan­tų. Lie­tu­vos vai­kų ser­ga­mu­mas tu­ ber­ku­lio­ze iš­lie­ka vie­nas di­džiau­ sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. „Klai­pė­dos“ inf.

12

antrADIENIS, sausio 7, 2014

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,01 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,6567 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1572 JAV do­le­ris 1 2,5425 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,3951 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2733 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,1204 Šve­di­jos kro­na 10 3,8909 Ru­si­jos rub­lis 100 7,6500 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8066

pokytis

+0,5222 % –0,0913 % +0,5259 % +0,9653 % –0,1268 % +0,3898 % +0,1854 % +0,1860 % –0,0854 %

+1,01 %

+0,40 %

Dar su­per­ka la­tus

Nau­jas va­do­vas

Nuo sau­sio 1-osios Lat­vi­jai at­si­sa­kius la­ to ir per­ėjus prie eu­ro, dau­gu­ma Lie­tu­vo­je vei­kian­čių ko­mer­ci­nių bankų ne­beat­lie­ka ope­ra­cijų šia va­liu­ta. Vis dėlto Me­di­ci­nos ban­kas pra­nešė, kad vi­suo­se pa­da­li­niuo­ se at­nau­ji­no latų su­pir­kimą. Lat­vi­jos latų bank­no­tai su­per­ka­mi po 4,76 li­to už vieną latą, o me­ta­linės mo­ne­tos (1 ir 2 la­tai) – po 4,43 li­to už vieną latą. Lat­vi­jos san­ti­ mai ne­bus su­per­ka­mi.

Es­ti­jos ži­niask­lai­dos grupės „Eksp­ress Grupp“ val­do­mo vie­no did­žiau­sių Lie­tu­ vo­je nau­jienų po­rta­lo del­fi.lt va­do­vu ta­po Da­rius Gu­da­čiaus­kas. D.Gu­da­čiaus­kas pa­keis lig­šio­linį po­rta­lo va­dovą Alek­sandrą Čes­na­vi­čių. D.Gu­da­čiaus­kas va­do­va­vo Lie­tu­vos ka­pi­ta­lo įmo­nei „Cheap Da­ta Com­mu­ni­ca­tions“, taip pat 2006–2013 m. dir­bo te­le­ko­mu­ni­ka­cijų bend­rovė­je „Teo LT“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju.

Ieš­kan­tiems dar­bo sau­sis – ne sau­sas

Sausį van­gu­mas į dar­bo rinką, ki­taip nei anks­tes­niais me­tais, neatk­ly­do, kaip ti­ki­na per­so­na­lo spe­cia­lis­tai. Įmonės jau da­bar dai­ro­si spe­cia­listų, o užk­lau­sas siun­čia ir už­sie­nio darb­da­viai.

Pa­siū­la pa­klau­sos dar ne­vir­ši­jo Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­

ni­mis, per me­t us darb­da­viai re­ gist­ra­vo re­kor­dinį skai­čių laisvų dar­bo vietų – dau­giau kaip 240 tūkst. (penk­t a­d a­l iu dau­g iau ne­ gu 2012-ai­s iais). Be­d ar­b io sta­t u­ sas per pra­ėju­sius me­tus su­teik­ tas 9,4 pro­c. ma­žiau as­menų ne­gu 2012 m. (299,6 tūkst.). Sau­sio 1 d. Lie­tu­vo­je bu­vo re­gist­

ruo­ta 203,5 tūkst. be­dar­bių. Tai yra 6,6 tūkst., ar­ba 3,1 pro­c., ma­žiau ne­ gu užp­raeitų metų pra­džio­je. Dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­ti ne­tu­rin­tys dar­bo as­me­nys su­darė 11,1 pro­c. visų ša­lies dar­bin­go am­žiaus gy­ven­tojų. Per pra­ėju­sius me­tus užim­tu­

mas su­teik­tas dau­giau kaip 316 tūkst. as­menų, pa­dėta įsi­dar­bin­ti 197,4 tūkst.

Ga­bi­ja Sa­ba­liaus­kaitė g.sabaliauskaite@diena.lt

Ieš­ko ir už­sie­nio įmonės

Nau­jau­siais Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, lapk­ritį Lie­tu­vo­je už­ re­gist­ruo­ta 8 pro­c. dau­giau dar­bo vietų nei tą pa­tį mėnesį prie­š me­ tus (21,3 tūkst.). Per­so­na­lo paieš­ kos ir at­ran­kos įmonės „In­dig­ roup“ va­do­vas Ka­ro­lis Bla­že­vi­čius sakė kaip tik šiuo me­tu be­si­ruo­ šian­tis su­si­ti­ki­mams su darb­da­ viais ir kon­sul­ta­ci­joms dėl po­zi­cijų, todėl pa­ti­ki­no, kad ir sau­sis turė­ tų būti ak­ty­vus. Nau­jus me­tus ieš­ ko­da­mos naujų dar­buo­tojų pra­de­ da ir už­sie­nio įmonės. Ir jos ieš­ko ne pi­gių dar­buo­tojų dirb­ti Did­žio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je ar Nor­ve­gi­jo­je, o siū­ lo, pa­vyzd­žiui, dar­bo vie­tas sve­tur kva­li­fi­kuo­tiems in­ži­nie­riams, ku­rių at­ly­gi­ni­mas per­ko­pia 10 tūkst. litų. „Ko ge­ro, toks ak­ty­vus sau­sis yra pir­ma­sis. Praė­ju­siais me­tais si­tua­ ci­ja at­rodė kur kas su­dėtin­gesnė, bet pra­sčiau­si dar­bo pa­si­ūlymų po­žiū­riu bu­vo 2010-ie­ji, – pri­minė jis. – Da­bar pa­tvir­tin­tuo­se įmo­nių biud­že­tuo­se nu­ma­to­ma plėtra, ku­riai įgy­ven­din­ti rei­kia ir nau­ jų dar­buo­tojų, daž­niau­siai ge­res­ nių nei buvę anks­čiau. Pa­si­keitė ir darb­da­vių lūkes­čiai: 2010–2011 m. jie ieš­ko­jo tie­siog naujų spe­cia­ listų, o šian­dien žval­go­si ge­res­nių, kad nau­ju spe­cia­lis­tu pa­keistų jau „už­sisėdė­jusį“ dar­buo­toją ar bent rastų jam asis­tentą.“

Si­tua­ci­ja: šį sausį dar­bo rin­ko­je ga­li būti dau­giau­sia laisvų dar­bo vietų per pa­sta­ruo­sius me­tus, o sa­vo sąly­

gas darb­da­viams la­biau­siai dik­tuo­ja pro­gra­muo­to­jai.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

tad kal­bos nu­til­da­vo. Da­bar ko­ lek­tyvą di­di­na net 5 ar 6 dar­buo­ tojų įmonės, jos ta­po drąsesnės ir lanks­tesnės, jos griež­tai ne­nubrė­ žia at­ly­gi­ni­mo, kurį ga­li pa­si­ūly­ti, dyd­žio“, – ko­men­ta­vo per­so­na­lo at­ran­kos spe­cia­lis­tas.

gai, esą pa­si­tai­ko, kad užim­ti dar­ bo vie­tas pa­ran­kiau būtent me­tams be­si­bai­giant. „Žmonės metų pa­bai­go­je už­bai­ gia dar­bus, pa­žiū­ri, jog yra neiš­ nau­dotų ga­li­my­bių, nėra aki­vaiz­ daus svy­ra­vi­mo, kad stai­ga daugė­ja ar kin­ta. Tai su­si­ję su bend­ra ūkio rai­da“, – teigė J.Baub­lienė.

Įdar­bi­na jau­nus

Jis sakė, kad di­desnį dar­buo­tojų po­reikį le­mia nau­jos eks­por­to rin­ kos ir įmo­nių įgy­ven­di­na­mi pro­ jek­tai. Ne­re­tai vers­lo plėtra bū­ na su­si­ju­si su in­ter­ne­to pro­duk­tais ar­ba tra­di­ci­nio vers­lo per­kėli­mu į elekt­ro­ninę erdvę. Dėl naujų ka­ nalų pir­me­nybę gau­na ir dar­buo­to­ jai, tu­rin­tys naują, švie­žią po­žiūrį: darb­da­viai pa­si­ro­do esą drąses­ni ir to­kioms po­zi­ci­joms užim­ti sam­ do jau­nes­nius spe­cia­lis­tus, į ku­rių ran­kas to­kios rim­tos veik­los anks­ čiau ne­pa­tikė­da­vo. Ne­ga­na to, jų ke­ti­ni­mai įdar­bin­ti yra rim­ti. Net ir smul­kiau­sios įmonės neap­si­ri­ bo­ja po­ten­cia­lių dar­buo­tojų ty­ri­ mu, bet iš­si­ren­ka ir įdar­bi­na. „Tu­ri­me daug pro­jektų, ir jiems įgy­ven­din­ti rei­kia naujų žmo­nių, ku­rie pa­keistų kiek sens­telė­jusį ko­lek­tyvą. Svar­bu tai, kad spe­ cia­lis­tai pa­ga­liau iš tikrųjų sam­ do­mi, nes pa­si­ūlymų bei užk­lausų ne­trūko ir per­nai, ta­čiau įmonės įver­tin­da­vo biud­že­tus ir naujų dar­buo­tojų pri­ėmimą ati­dėda­vo,

Ko gero, toks aktyvus sausis yra pirmasis. Praėjusiais metais situacija atrodė kur kas sudėtingesnė. Iš tiesų ir 2013-ųjų sausį dar­bo vietų bu­vo be­veik 28 pro­c. dau­giau nei pirmą 2012 m. mėnesį. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, prie­š me­tus darb­da­viai re­gist­ra­vo 18,1 tūkst. laisvų dar­bo vietų. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos Ko­mu­ ni­ka­ci­jos sky­riaus vedė­ja Jūra­ tė Baub­lienė ne­tgi sakė, kad metų pa­bai­go­je nei ieš­kan­čių, nei siū­ lan­čių darbą ne­su­mažė­ja. Prie­šin­

Au­ga ir at­ly­gi­ni­mas

Anot K.Bla­že­vi­čiaus, siū­lo­mi at­ ly­gi­ni­mai au­ga, nors to ir ne­ma­ ty­ti dar­bo skel­bi­muo­se. Darb­ da­viai esą pa­si­ruošę tai­ky­tis prie po­ten­cia­laus dar­buo­to­jo lūkes­ čių. Be to, ir to­liau iš­lie­ka darb­ da­vių var­žy­tuvės dėl pa­trauk­les­ nių sąlygų ge­riems dar­buo­to­jams. Ano­kia nau­jie­na, kad in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų spe­cia­lis­tams įmonės sten­gia­si pa­si­ūly­ti ne tik kon­ku­ren­ cingą at­ly­gi­nimą bei pa­to­gią dar­bo vietą: pa­ma­žu ku­ria­mas in­di­vi­dua­ lus po­žiū­ris į dar­bo vietą už­tik­ri­ nant laisvą dar­bo gra­fiką, ne­mo­ ka­mus pie­tus ir pa­na­šius prie­dus, kad tik ge­riau­sias kan­di­da­tas pri­

si­dėtų prie įmonės veik­los bei ge­ res­nių re­zul­tatų. „At­si­ra­do lanks­tu­mas, kad dar­ buo­to­jas per dar­bo po­kalbį leng­vai ga­li pa­klaus­ti, ka­da gaus di­desnį at­ly­gi­nimą, ko­kių prie­dų ga­li tikė­ tis. Ži­no­ma, la­biau­siai tai jau­čia in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų sek­to­ rius, nes jei čia ne­pa­kel­si at­ly­gi­ni­ mo, būsi silp­nas ar­ba neiš­lik­si rin­ ko­je“, – sakė jis. K.Bla­že­vi­čius sakė ga­lin­tis įvar­ dy­ti ir dau­giau po­zi­cijų, ku­rias užim­ti no­rin­tys spe­cia­lis­tai ga­li išdrįs­ti dik­tuo­ti sa­vo sąly­gas. Pa­ vyzd­žiui, dar­buo­tojų kai­ta daž­ na ga­li būti ko­mer­ci­jos sky­riuo­se, todėl ko­mer­ci­jos va­dy­bi­nin­kai ne­ re­tai per­vi­lio­ja­mi vie­no darb­da­vio iš ki­to. „To­kiu at­ve­ju rei­kia ži­no­ti, kokį at­ly­gi­nimą jis gau­na vie­no­je įmonė­je, taip ir vyks­ta ro­ta­ci­ja“, – paaiš­ki­no jis. Ne­ga­na to, įsidrą­sinę darb­da­viai pa­si­ryž­ta ri­zi­kuo­ti ir priim­ti dar­ buo­tojų, tu­rin­čių ki­to­kios dar­bo pa­ tir­ties, bei juos ap­mo­ky­ti. Esą vėlgi pa­si­tai­ko pa­vyzd­žių, kai pir­me­nybė tei­kia­ma mo­ty­va­ci­jai, o ne pa­tir­ čiai. „Nors šie at­ve­jai – vie­ne­ti­niai, anks­čiau jų ne­bu­vo iš­vis, o da­ bar pa­si­tai­ko, kad darb­da­viai ri­zi­ kuo­ja dėl jau­nes­nių spe­cia­listų“, – pa­tvir­ti­no jis. Per­so­na­lo at­ran­kos spe­cia­lis­ tas svarstė, kad bu­vu­sią ra­mybę, kai sau­sio, va­sa­rio, rugpjū­čio ir gruod­žio mėne­siais dar­bo pa­si­ ūlymų su­mažė­da­vo, o spe­cia­lis­ tai dairė­si ir var­giai ką ras­da­vo, su­jaukė ge­resnė si­tua­ci­ja ir op­ ti­mis­tiš­kesnės eko­no­minės pro­ gnozės. Anot jo, bu­vo lai­ko klau­ si­mas, ka­da įmonės pri­stigs naujų dar­buo­tojų, nes jei sunk­metį iš­ gy­ve­no, va­di­na­si, bu­vo kon­ku­ ren­cin­gos, tai­gi, ka­da nors pri­ valė­jo pra­dėti aug­ti.

13

antradienis, sausio 7, 2014

pasaulis Su­si­ža­lo­jo kanc­le­rė

Grės­mė – JAV

Bri­tai tau­pys

Gar­siems vo­kie­čiams kal­nuo­ se pa­sta­ruo­ju me­tu ne­si­se­ ka. Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel per in­ci­den­tą sli­di­nė­ da­ma su­si­žei­dė du­be­nį. Pa­sak kanc­le­rės at­sto­vų, po­li­ti­kė su­ si­žei­dė par­griu­vu­si, kai šliuo­žė ly­gu­mų sli­dė­mis Švei­ca­ri­jo­je. Kanc­le­rė ga­li vaikš­čio­ti, bet tik su ra­men­tais.

Lat­vi­jos gy­ven­to­jų nuo­mo­ne, di­džiau­sią grės­mę tai­kai pa­ sau­ly­je ke­lia Jung­ti­nės Vals­ti­ jos, Ru­si­ja ir Si­ri­ja. Ty­ri­mas pa­ ro­dė, jog 39,5 pro­c. res­pon­ den­tų ma­no, kad di­džiau­sią grės­mę ke­lia Jung­ti­nės Vals­ ti­jos, 13,9 pro­c. įsi­ti­ki­nę, kad Ru­si­ja, o 11,4 pro­c. ap­klau­sos da­ly­vių nuo­mo­ne, – Si­ri­ja.

Bri­tų fi­nan­sų mi­nist­ras George’as Osborne’as per­ spė­jo, kad vy­riau­sy­bė po atei­ nan­čiais me­tais vyk­sian­čių vi­ suo­ti­nių rin­ki­mų tu­rės im­tis skaus­min­gų tau­py­mo prie­mo­ nių siek­da­ma su­ma­žin­ti biu­ dže­to iš­lai­das dar 25 mlrd. sva­rų sterlingų. Pa­sak jo, 2014 m. bus „sun­kios tie­sos“ me­tai.

To­kio at­šiau­raus oro Jung­ti­nės Vals­ ti­jos ne­ma­tė pa­sta­ ruo­sius du de­šimt­ me­čius. Va­kar kai ku­rio­se JAV vie­to­ vė­se šal­tis pa­sie­kė Si­bi­ro spei­gams ar­ ti­mą tem­pe­ra­tū­rą – be­veik 50 laips­nių.

Sti­chi­ja: snie­gą į Jung­ti­nes Vals­ti­jas at­ne­šęs po­lia­ri­nis sū­ku­rys ame­ri­kie­čius pri­ver­tė dar­buo­tis snie­go kas­tu­vais.

At­šiau­ ri žie­ ma JAV nu­si­ne­ šė, skir­ tin­gais duo­me­ ni­mis, 16 arba 17 žmo­nių gy­vy­bę. AFP nuo­tr.

Si­bi­ro šal­tis Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se Po­lia­ri­nis sū­ku­rys

Iš Ark­ties at­slin­ku­si šal­to oro ma­ sė Šiau­rės Ame­ri­kos že­my­ne su­ kė­lė pa­ni­ką. Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet me­teo­ro­lo­gai per­spė­jo, jog kai kur ša­ly­je ga­li pa­spaus­ti net 50 laips­nių pa­gal Cel­si­jų šal­tu­kas. JAV šiau­rės ry­tų re­gio­ne ir da­ly­ je Ka­na­dos nuo šių me­tų pra­džios smar­kiai sni­go ir spau­dė di­de­lis šal­tis. Ta­čiau da­bar spei­go ban­ ga ri­ta­si į vi­du­rio va­ka­rų vals­ti­jas ir gra­si­na pie­čiau esan­čioms švel­ naus kli­ma­to sri­tims, to­kioms kaip Te­ne­sis ir Ala­ba­ma. Pa­sak kli­ma­to spe­cia­lis­tų, neįp­ ras­tus orus Šiau­rės Ame­ri­ko­je su­ kė­lė re­tas gam­tos reiš­ki­nys – va­ di­na­ma­sis po­lia­ri­nis sū­ku­rys. Jei šis sū­ku­rys su­sto­ja vie­no­je vie­to­ je, oras smar­kiai vės­ta. Bū­tent taip nu­ti­ko šiau­ri­nė­je Ame­ri­kos da­ly­je. Pa­sak me­teo­ro­lo­gų, šal­tis tu­rė­tų at­slūg­ti šian­dien, nors pra­stos oro

są­ly­gos vei­kiau­siai lai­ky­sis iki sa­ vai­tės pa­bai­gos. Si­bi­riš­kas šal­tis

Dau­ge­lio vals­ti­jų val­džia per­spė­jo gy­ven­to­jus lik­ti na­mie, taip pat ap­ si­rū­pin­ti mais­to ir van­dens at­sar­ go­mis. Vie­to­mis Jung­ti­nė­se Vals­ti­ jo­se pro­gno­zuo­tas net 50 laips­nių šal­tis. Prog­no­zės pa­si­tei­si­no, da­ly­ je JAV te­ri­to­ri­jos spau­dė 40 laips­ nių spei­gas. Me­di­kai įspė­jo, kad esant to­kiai že­mai tem­pe­ra­tū­rai odos nu­ša­li­ mai ga­li­mi vos 5 mi­nu­tes pa­bu­vus lau­ke. Di­džiau­sia šal­čio ban­ga, kaip pro­gno­zuo­ja­ma, smogs Mi­ne­so­tai ir Šiau­rės Da­ko­tai. Na­cio­na­li­nė orų tar­ny­ba (NWS) pa­reiš­kė, kad ši šal­ čių ban­ga pa­vo­jin­ga gy­vy­bei. „Di­džiau­si šal­čiai per be­veik du de­šimt­me­čius šian­dien pa­sklis JAV šiau­ri­nė­je ir cent­ri­nė­je da­ly­je pa­

skui šal­tą­jį ark­ti­nį fron­tą. Kar­tu su gū­sin­gais vė­jais tos tem­pe­ra­tū­ros lems gy­vy­bei pa­vo­jin­gas vė­juo­to spei­go są­ly­gas. Smar­kiai snigs nuo ry­ti­nių ly­gu­mų iki Di­džių­jų eže­ rų; ti­kė­ti­nas (snie­go dan­gos – red. pa­st.) pa­sto­rė­ji­mas – iki vie­nos pė­dos (apie 30 cm – red. pa­st.)“, – bu­vo sa­ko­ma NWS pra­ne­ši­me. Jung­ti­nių Vals­ti­jų pa­rei­gū­nai sa­kė, kad žmo­nės tu­rė­tų veng­ti iš­vy­kų, jei įma­no­ma jų iš­veng­ti, – ti­kė­ti­na, kad spau­džiant spei­gui ne­bus įma­no­ma už­ves­ti au­to­mo­bi­lių. Be to, už­ša­lus ir su­trū­ki­nė­jus van­den­tie­kio vamz­ džiams, ke­lius vie­to­mis ga­li už­lie­ti van­duo, ku­ris grei­tai už­šals. Sa­vait­ga­lį bu­vo pra­neš­ta ir apie pir­mą­sias ne­lai­mes. Fi­la­del­fi­jos apy­lin­kė­se žu­vo vie­nas eks­ka­va­to­ ri­nin­kas. 71 me­tų mo­te­ris, ser­gan­ ti Alz­hei­me­rio li­ga, mir­ti­nai su­ša­ lo pa­si­kly­du­si Niu­jor­ko vals­ti­jo­je. Ko­lo­ra­de ne­di­de­lis pri­va­tus reak­

ty­vi­nis lėk­tu­vas sek­ma­die­nį su­du­ žo ir už­si­lieps­no­jo tūp­da­mas ap­ snig­ta­me oro uos­te ne­to­li As­pe­no – po­pu­lia­raus sli­di­nė­ji­mo ku­ror­to. Per tą in­ci­den­tą žu­vo vie­nas iš pi­ lo­tų, o ki­ti du bu­vo su­žeis­ti. Iš vi­so, pa­sak pa­rei­gū­nų, at­šiau­ ri žie­ma JAV nu­si­ne­šė, skir­tin­gais duo­me­ni­mis, 16 arba 17 žmo­nių gy­vy­bę.

Trans­por­to chao­sas

Prob­le­mų su­kė­lė ir gau­sus sny­gis, ypač šiau­ri­nė­je JAV da­ly­je. Sut­ri­ ko dau­ge­lio di­džių­jų JAV oro uos­ tų dar­bas. Či­ka­gos O’Hare’o tarp­tau­ti­nia­me oro uos­te, Niu­jor­ko Joh­no F.Ken­ ne­dy oro uos­te sek­ma­die­nį bu­vo ati­dė­ta ar­ba at­šauk­ta tūks­tan­čiai skry­džių. Vien O’Hare’o oro uos­te at­šauk­ta per 1,3 tūkst. skry­džių. Mi­ne­so­tos vals­ti­jos gu­ber­na­ to­rius Mar­kas Day­to­nas pa­skel­

Lat­vi­jos prem­je­ro po­stas jau užimtas Lat­vi­jos val­dan­čio­ji „Vie­ny­bės“ par­ti­ja pa­reiš­kė, kad nau­ją­ja ša­ lies prem­je­re siū­lys pa­skir­ti da­ bar­ti­nę že­mės ūkio mi­nist­rę Laim­ duo­tą Strau­ju­mą. O ką apie po­li­ti­ kę ma­no ša­lies va­do­vas? Atrodo, kad ji jam patiko.

And­ris Bėr­zi­nis (nuotr.) dėl nau­jo­ jo ša­lies mi­nist­ro pir­mi­nin­ko, ku­ris tu­rė­tų pa­keis­ti per­nai at­si­sta­ty­di­ nu­sį Val­dį Domb­rovs­kį, kan­di­da­tū­ rosapsisprendė vakar vakare. Ša­lies va­do­vas ne­sku­bė­jo, ta­čiau lai­kas ap­si­spręs­ti atė­jo. Ša­lis ne­

ga­li am­žiais gy­ven­ti su lai­ki­nuo­ju prem­je­ru. Pa­sak jo, po­li­ti­nės par­ ti­jos nie­ko do­ro ne­pa­siū­lė, to­dėl jis ga­li pa­si­rinkti sa­vo žmo­gų. Par­ti­jos va­kar su­sku­bo už­bėg­ ti už akių pre­zi­den­tui. Be­ne vi­sos par­la­men­ti­nės frak­ci­jos su­ta­rė, kad pa­lai­ky­tų „Vie­ny­bės“ par­ti­jos de­ le­guo­tą že­mės ūkio mi­nist­rę. Nep­ ri­ta­rė kan­di­da­tū­rai tik opo­zi­ci­nis „San­tar­vės cent­ras“. Pa­sak par­ ti­jos at­sto­vų, vy­riau­sy­bė­je dirb­ti tu­rė­tų tech­nok­ra­tai, o ne po­li­ti­kai, tad ir va­do­vau­ti ka­bi­ne­tui rei­kė­tų skir­ti ne­par­ti­nį.

At­ro­dė, L.Strau­ju­ma lyg ir yra tech­nok­ra­tė. Tie­sa, iki sek­ma­die­ nio. Ne­ti­kė­tai po­li­ti­kė bu­vo įtrauk­ ta į par­ti­jos „Vie­ny­bė“ val­dy­bą. L.Strau­ju­ma aiš­ki­no, kad pa­ti dėl to ap­si­spren­dė, tą pa­tį kal­bė­jo ir „Vie­ny­bės“ va­do­vy­bė. L.Strau­ju­ma pri­dū­rė, kad įver­ ti­no vi­sus prem­je­ro dar­bo pliu­sus ir mi­nu­sus. Jos tiks­las – tęs­ti pra­ dė­tus dar­bus, taip pat ma­žin­ti eko­ no­mi­nę ne­ly­gy­bę ša­ly­je. Va­kar va­ka­re L.Strau­ju­mos lau­kė akis­ta­ta su A.Bėr­zi­niu. Šis jau spė­jo parodyti, kad ne­ke­ti­na tvir­tin­ti į at­

sa­kin­gas pa­rei­gas bet ko. Tačiau po­ litikė jam įtiko. „Vie­ny­bė“ aiš­ki­no, kad L.Strau­ ju­ma pa­jė­gi tęs­ti V.Domb­rovs­kio pra­dė­tus dar­bus. V.Domb­rovs­kis apie sa­vo vy­ riau­sy­bės at­si­sta­ty­di­ni­mą pa­skel­ bė lapk­ri­čio pa­bai­go­je, pri­siim­ da­mas po­li­ti­nę at­sa­ko­my­bę už tra­ge­di­ją Ry­gos Zuo­li­tū­dės ra­jo­ne, kai lapk­ri­čio 21 d. su­griu­vus pre­ ky­bos cent­rui „Ma­xi­ma“ žu­vo 54 žmo­nės, o dar de­šim­tys bu­vo su­ žeis­ta. BNS, „Bal­tic Cour­se“ inf.

bė, kad dėl ne­pa­lan­kių oro są­ly­gų nuo pir­ma­die­nio ne­veiks mo­kyk­ los. Toks pat nu­ro­dy­mas bu­vo pa­ skelb­tas Vis­kon­si­no, Ili­no­jaus ir In­dia­nos vals­ti­jo­se. Šios vals­ti­ jos sos­ti­nė­je net bu­vo pa­skelb­tas drau­di­mas vai­ruo­ti. Tie­sa, čia mo­kyk­los ne­veiks tik da­ly­je te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je siau­čia aud­ros ir spau­džia šal­tis. Pie­tuo­se ir ry­tuo­se me­teo­ro­lo­gai pro­gno­za­ vo li­jund­rą, ypač Nau­jo­jo­je Ang­li­ jo­je, Niu­jor­ke ir Va­šing­to­ne. „Smar­kus sny­gis ir že­ma tem­pe­ ra­tū­ra kar­tu su­kū­rė pa­vo­jin­gas są­ ly­gas dau­ge­ly­je vals­ti­jos vie­to­vių, – sa­kė Mi­či­ga­no gu­ber­na­to­rius Ric­kas Sny­de­ris. – Gy­ven­to­jai tu­ rė­tų pai­sy­ti pa­ta­ri­mų ir neiš­va­žiuo­ ti į ke­lius, jei­gu tai įma­no­ma.“ Ili­no­jaus gu­ber­na­to­rius Pa­tas Quin­nas tei­gė, kad ši šal­čių ban­ga pa­teks į re­kor­dų kny­gas. BBC, „Reu­ters“, BNS inf.

14

antradienis, sausio 7, 2014

sportas atsisveikino A.Smithas

Ketvirtadienį – su „Spyriu“

vadovaus A.Dirgėlienė

„Neptūne“ nebežais amerikietis Andrewas Smithas. Dėl rimtų sveikatos bėdų jis išvyko namo. „Krepšininkas kurį laiką gydėsi Klaipėdoje, tačiau pats nusprendė gydymą tęsti savo šalyje“, – sakė klubo komunikacijos vadovas Algimantas Ercius. – Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kas pakeis A.Smithą“.

„Atlanto“ klubui pavyko rasti varžovą kontrolinėms rungtynėms. Ketvirtadienį 14 val. Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštėje šalies vicečempionai išmėgins jėgas su Kauno „Spyriu“. Kauniečiai praėjusiose Lietuvos futbolo 1-osios lygos pirmenybėse buvo penkti, per 27 rungtynes pelnė 40 taškų.

Į naujai įkurtos Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos direktorės kėdę artimiausiomis dienomis atsisės 41-erių Asta Dirgėlienė. Jaunystėje ji buvo Klaipėdos plaukikų rinktinės narė. Pastaraisiais metais vadovauja „Nendrės“ senjorų plaukimo klubui, taip pat yra Visuomeninės sporto tarybos narė.

Ant ledo auga čempionai Du klaipėdiečiai – Laurynas Vonžodas ir Aleksandras Chitrenka iš Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionato grįžo su aukso medaliais.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Čempionė: D.Jablokovas turėjo garbės įsiamžinti su tituluotąja

A.Kostiuk.

Akistata su pasaulio šachmatų karaliene Česlovas Kavarza Kaliningrade vykusiame Aleksandros Kostiuk taurės turnyre sėkmingai rungtyniavo mažieji Klaipėdos šachmatininkai.

Geriausiai sekėsi 10-mečių grupėje žaidusiam Dmitrijui Jablokovui. Klaipėdietis, pelnęs 5,5 taško iš 7, užėmė trečiąją vietą. Pagrindinį prizą – nešiojamąjį kompiuterį ir nugalėtojos karūną laimėjo lenkė Magdalena Harazinska – 6,5 taško. Antras tarp šio amžiaus šachmatininkų buvo kaunietis Augustas Gucaga, nuo nugalėtojos atsilikęs pustaškiu. Gana gerai kovojo dar vienas klaipėdietis Vladislavas Budiakas (4,5), užėmęs 15-ąją vietą tarp 56 dalyvių. D.Jablokovas buvo tarp laimingųjų, dalyvavusių simultane su tituluotąja varžove, 12-ąja pasaulio moterų šachmatų čempione (2008-2010 metais) A.Kostiuk. 6-mečių turnyre Glebas Pidlužnas užėmė aukštą penktąją vietą.

Anot klaipėdiečių šachmatininkų vadovės Irinos Beliajevos, turnyras buvo surengtas 7-ąjį kartą. Ketvirtą sykį jį rengti buvo patikėta kaliningradiečiams. Iš viso prie lentų rymojo 134 vaikai iš penkių valstybių. Varžybų organizatoriai, siekdami sulaukti kuo daugiau pajėgesnių žaidėjų, šalių čempionams ir juos lydintiems asmenims suteikė nemokamai viešbučius ir maitinimą. I.Beliajeva mano, kad todėl A.Kostiuk ir suteikia kaliningradiečiams teisę rengti jos vardo varžybas. Klaipėdietė stebėjosi, kad dalyviams nėra starto mokesčio. Negana to, jie namo išvyksta su dalyvio raštu ir atminimo prizu. „Europos jaunučių čempionate žaidusiems mažiesiems Lietuvos atstovams kiekvienam teko mokėti po 80 eurų starto mokestį“, – kiek kainuoja varžybų mokestis Senojo žemyno pirmenybėse, pateikė pavyzdį I.Beliajeva.

Kaune vykusiose pirmenybėse 16-metis L.Vonžodas pirmavo tarp jaunių. Kito dailiojo čiuožimo klubo „Speigas“ nario – 11mečio A.Chitrenkos programą teisėjai geriausiai įvertino jaunučių grupėje. Dėl titulų kovojo čiuožėjai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kaip pajuokavo „Speigo“ trenerė Edita Dvarionienė ir choreografas Aleksandras Prijmenka, į čempionatą atvyko sportininkai iš tų miestų, kuriuose yra bent kokia nors čiuožykla. Kartu vyko ir tarptautinės varžybos „Kaunas cup“, kuriose drauge su lietuviais varžėsi baltarusiai, rusai ir latviai.

Nugalėtojai: A.Chitrenka ir L.Vonžodas iš Kauno išvežė vertingiausius

medalius.

Turnyras buvo dar sėkmingesnis „Speigo“ auklėtiniams – jie iškovojo 5 medalius. Pirmąsias vietas užėmė Giedrė Vinkšnaitė (suaugusių mėgė-

jų grupė), L.Vonžodas (14-19 metų dalyviai), A.Chitrenka (10-13 m.) ir Milana Liletko (9-10 m.). Trečia tarp 7-8 mergaičių buvo Marija Brejeva.

Iš sostinės – ne tuščiomis Česlovas Kavarza Vilniuje surengtas pirmasis buvusio ilgamečio Lietuvos sambo imtynių federacijos prezidento Pranciškaus Eigmino turnyras, kuriame jėgas mėgino sportininkai iš devynių šalių.

Klaipėdiečiai: treneris J.Tilvikas su prizines vietas užėmusiais auklė-

tiniais.

Sostinėje varžėsi ir Klaipėdos sporto centro komanda. Geriausiai tarp uostamiesčio atletų rungtyniavo Akvilė Titorenko (svorio per 64 kg grupė). Jono Tilviko auklėtinė iškopė į finalą, ir tik lemiamoje kovoje turėjo pripažinti Europos jaunių pirmenybių prizininkės pranašumą. Trečiąsias vietas užėmė trys mūsų miesto imtynininkai – Andrejus Kravčenka (iki 52 kg), Aleksandras Kravčenka (iki 57 kg) ir Rokas Garbačauskas (iki 82 kg).

19

antradienis, sausio 7, 2014

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „Spindulio spaustuvė“ kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Karinos Alvtegen knygą „Tikėtina istorija“.

Karina Alvtegen. „Tikėtina istorija“. Helena su vyru nusiperka buvusią ūkininko sodybą ir įkuria viešbutį. Išsipildo sena jos svajonė. Tačiau Helenos santuoka ima byrėti ir netrukus virsta skyrybomis. Jai lieka viešbutis, sudužęs gyvenimas ir nelaiminga paauglė dukra. Finansininkas Andersas, sėkmingai kopiantis į karjeros viršūnę, susikrovęs didžiulį turtą, staiga pajunta gyvenimo beprasmybę. Senis Verneris gyvena miške, kaimo žmonės jį laiko keistuoliu, atsiskyrėliu, jo požiūris į gyvenimą daugeliui atrodo nesuprantamas. Tačiau ir Helenai, ir Andersui jis atveria akis – kiekvienas jų gali pasirinkti kitą gyvenimo kelią... Kas sukelia mūsų pyktį, prietarus, neapykantą, šykštumą, pavydą? Kurdama šį romaną garsi švedų rašytoja K.Alvtegen lankė psichologijos kursus, ypač domėjosi žmogaus mąstymu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kelias Mėnulio link antradienis – Pradinis greitis penktadienis – Laikinos pareigos Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, sausio 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Maloniai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena išties puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų svajonėms ir fantazijoms. Tikėtinas konfliktas su vyresniu žmogumi. Nepersistenkite atviraudamas, mintis išsakykite santūriai, mąstykite pozityviai. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti, dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Liūtas (07 23–08 23). Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Užsiimkite veikla, kuri jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, pravers gebėjimas susitarti ir asmeninės jūsų savybės: padorumas, principingumas. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Šaulys (11 23–12 21). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki imtis naujos veiklos, nes užplūs idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Vandenis (01 21–02 19). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą ar pagerinti aplinką, tačiau ši diena nėra palanki spręsti lemtingus klausimus. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu. Bus sunku susikaupti. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Artimiausiomis dienomis orai Lietuvoje išliks lietingi. Šiandien sušils iki 5–6 laipsnių, visoje šalyje prognozuojamas lietus. Trečiadienio naktį bus 3–5, dieną 6–7 laipsniai šilumos, prognozuojamas trumpas lietus. Panašūs orai išsilaikys iki pat savaitgalio, o sekmadienio naktį temperatūra jau gali nukristi iki 8 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 7 d.

+6

+6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+5

Utena

+6

9.02 16.22 7.20

7-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 358 dienos Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+6

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +10 Brazilija +27 Briuselis +12 Dublinas +10 Kairas +20 Keiptaunas +24 Kopenhaga +9

kokteilis Išei­tis – pliu­ši­nis gy­vū­nas Va­kar Ma­ry­tė „Kok­tei­ly­je“ klau­sė, ar ji ga­lė­tų į šiukš­lių kon­tei­ne­rį iš­mes­ti jū­ rų kiau­ly­tę, ku­ri, anot mo­ters, ko ge­ro, šiais me­tais nu­gaiš. Skai­ty­to­ja ap­skri­tai do­mė­jo­si, kur rei­ kė­tų dė­ti ne­gy­vą ma­žo dy­džio au­gin­ ti­nį, kaip an­tai pe­lė­ną, žiur­kė­ną, smilt­ pe­lę ar šin­ši­lą. Vie­nas skai­ty­to­jų su­mąs­tė auk­si­nį va­ rian­tą. Anot jo, ge­riau­sia na­muo­se lai­ ky­t i pliu­ši­nius gy­v ū­nus. „Ta­da tik­rai ne­tu­rė­si­te pa­na­šių rū­pes­čių – bus vie­ ni džiaugs­mai“, – pa­ti­ki­no jis.

Kaunas Londonas +11 Madridas +12 Maskva +1 Minskas +4 Niujorkas –10 Oslas +7 Paryžius +12 Pekinas +7

Praha +11 Ryga +7 Roma +14 Sidnėjus +21 Talinas +6 Tel Avivas +18 Tokijas +8 Varšuva +8

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+6

+7

+7

8

+6

+5

+6

+6

8

rytoj

ketvirtadienį

+6

Vilnius

+6

Alytus

Vardai Julius, Liucijus, Raimundas, Raudvilė, Rūtenis, Valentinas.

sausiO 7-ąją

Rytas

+6

Marijampolė

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+5

+6

+5

+6

7

1450 m. Ško­ti­jo­je įkur­tas Glaz­go uni­ver­si­te­tas. 1502 m. gi­mė Ro­mos po­ pie­žius Gri­ga­lius XIII. 1732 m. gi­mė Sta­n is­lo­ vas Au­g us­t as Po­n iat­ kovs­kis, pa­sku­ti­nis Len­ ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis. Mi­ rė 1798 m. 1789 m. pir­muo­siuo­se rin­ki­muo­se JAV is­to­ri­jo­ je pre­z i­den­t u iš­r ink­tas Geor­gas Was­hing­to­nas. 1844 m. Lur­de, Pran­cū­ zi­jo­je, gi­mė šv. Ber­na­de­

ta, re­gė­ju­si švč. Mer­ge­lę Ma­ri­ją ir su ja bend­ra­vu­ si net 18 kar­tų. 1904 m. pir­mą kar­tą lai­vy­ bos is­to­r i­jo­je įves­tas pa­ gal­bos šauks­mo sig­na­las CQD, ku­ris po dve­jų me­tų bu­vo pa­keis­tas į SOS. 1906 m. gi­mė lie­t u­v ių ra­šy­to­jas, kri­ti­kas ir ver­ tė­jas An­ta­nas Venc­lo­va. Mi­rė 1971 m. 1912 m. gi­mė ame­ri­kie­čių ka­ri­ka­tū­ris­tas Char­las Ad­ dam­sas, su­kū­ręs gar­sią­ją „Adam­sų šei­my­nė­lę“.

1964 m. gi­mė ame­r i­ kie­č ių ak­to­r ius, re­ž i­ sie­r ius ir pro­d iu­se­r is Ni­co­las Ca­ge’as.

Iš­sib­laš­kę tė­ve­liai „Svei­ki, gal kas mies­to 2-ojo ar 5-ojo marš­ ru­to au­to­bu­suo­se ra­do vai­kiš­ką meš­ki­ną, – va­kar „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ in­ter­ne­ti­nia­me pus­la­py­je klau­sė tė­ve­lis. – Vai­kas liū­di be jo. Ant švie­siai ru­do meš­ ki­no ko­jos bu­vo už­ra­šy­ta „Sen­dis“.

Sta­čia­ti­kiai šven­čia Ka­lė­das

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Tai kur jūs žiū­ri­te, mie­li tė­ve­liai, jei net meš­ki­ną pa­lie­ka­te au­to­bu­se?

Žais­liu­kas: dėl iš­si­blaš­kiu­sių tė­

vų neat­sa­kin­gu­mo da­bar meš­ki­ nas yra ne­ži­nia kur.

Mū­sų ma­žie­ji iš­min­čiai Kar­tą 4-erių Ol­gos pa­k lau­sė, kas yra uo­de­ga. Anot ma­žo­sios: „Uo­de­ga pri­ tai­sy­ta gy­vū­nams iš už­pa­ka­lio. Ji pra­ si­de­da ten, kur bai­gia­si kar­vė“.

Ar su­tin­ka­te? Avi­nas (pa­gal Zo­dia­ko ženk­lą) gal­vo­ja daug, kal­ba ma­žai, da­ro tei­sin­gai. Jau­tis gal­vo­ja apie daug ką, kal­ba įti­ki­ na­mai, da­ro kaip išei­na. Svars­tyk­lės gal­vo­ja per daug, kal­ba są­ ži­nin­gai, da­ro at­sa­kin­gai.

Links­mie­ji tirš­čiai Kar­tą Kūl­vers­tu­kas sa­ko Ge­nai: – Ge­na, gal pi­ni­gi­nę pa­va­din­ki­me ply­ ta? Na, šiaip, dėl įdo­mu­mo. Ge­na sa­ko: – Ge­rai. O pi­ni­g us – kau­lais. Ir­g i – dėl įdo­mu­mo. – Ge­rai. Va­ž iuo­ja jie po ke­le­to die­nų ma­ši­na. Stai­ga iš­šo­ka ke­l ių po­l i­ci­jos pa­rei­g ū­ nas ir pa­reiš­kia, kad jie vir­ši­jo leis­ti­ną grei­tį, to­dėl tu­rės su­mo­kė­ti bau­dą. Kūl­vers­tu­kas Ge­nai: – Ge­na, trauk ply­tą – kau­lus skai­čiuo­si­me. Čes­ka (397 719; tė­ve­liai, žais­lai yra skir­ti vai­ kams, o ne jums. Jūs jau di­de­li, ne­žais­ki­te)

Sap­ni­nin­kas

Apei­gos: vi­dur­nak­čio mi­šio­mis pra­si­de­da sta­čia­ti­kių Ka­lė­dų iš­kil­mės.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sau­sio 7-ąją, vi­dur­nak­tį, šven­to­ mis mi­šio­mis Klai­pė­do­je sta­čia­ ti­kiai pra­dė­jo Ka­lė­dų iš­kil­mes. Ši li­tur­gi­ja, trun­kan­ti dau­giau nei dvi va­lan­das, yra svar­biau­sia sta­čia­ti­kių šven­čių da­lis, po ku­ rios ti­kin­tie­ji ga­li sės­ti prie šven­ ti­nio sta­lo.

Sta­čia­ti­kiai, ku­rie te­be­nau­do­ ja Ju­li­jaus ka­len­do­rių ir skai­čiuo­ da­mi lai­ką re­mia­si apaš­ta­lų lai­kais vy­ra­vu­sia tra­di­ci­ja, Ka­lė­das šven­ čia sau­sio 7-ąją, o ne gruo­džio 25 die­ną. Be­ne treč­da­lis klai­pė­die­čių – ru­ sa­kal­biai, da­lis jų tvir­ti­na pri­klau­ san­tys sta­čia­ti­kių bend­ruo­me­nei.

Ta­čiau to­li gra­žu ne vi­si lai­ko­si šių apei­gų. Klai­pė­die­tė Svet­la­na pri­pa­ži­no, kad sta­čia­ti­kių Ka­lė­dų ne­šven­čia, nes nei tė­vų, nei se­ne­lių šei­mo­se to­kių tra­di­ci­jų ne­bu­vo. Mo­te­ris ap­ gai­les­ta­vo, kad so­viet­me­tis to­kias ga­li­my­bes iš žmo­nių atė­mė, o da­ bar sun­ku vis­ką su­kur­ti iš nie­ko. Ki­ta klai­pė­die­tė Anas­ta­zi­ja sa­ kė, kad yra ti­kin­ti, bet pri­pa­ži­no, jog psi­cho­lo­giš­kai la­bai sun­ku, kai jų re­li­gi­nės šven­tės ne­su­tam­pa su vals­ty­bi­nė­mis šven­tė­mis. Esą ap­ mau­du, kad Ka­lė­dos tar­si ei­li­nė dar­bo die­na. Vis dėl­to gi­liai ti­kin­tiems žmo­ nėms Ka­lė­dos – vie­na svar­biau­sių me­tų šven­čių. Sta­čia­ti­kiai, ki­taip nei ka­ta­li­kai, griež­to pa­snin­ko lai­ ko­si 40 die­nų – nuo lapk­ri­čio 22-

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

osios iki sau­sio 6 die­nos. Tuo lai­ ko­tar­piu jie ne­val­go jo­kio gy­vu­li­nės kil­mės mais­to, net pie­no ir žu­vų pro­duk­tų. Nak­tį iš sau­sio 6-osios į 7-ąją sta­čia­ti­kiai rin­ko­si į cerk­ves, kur vy­ko vi­dur­nak­čio mi­šios. Tik po jų ti­kin­tie­ji ga­lė­jo sės­tis prie šven­ti­ nio sta­lo ir val­gy­ti vis­ką. „Mi­šios – svar­biau­sia ri­tua­lo da­ lis. Mums, ku­ni­gams, pa­snin­kas – dar griež­tes­nis. Prieš pat li­tur­gi­ ją mes net van­dens ger­ti ne­ga­li­me. Pir­miau­sia į mus tu­ri įei­ti Kris­tus, o tik po to – mais­tas. Pas mus Kū­ čių sta­lo, kaip ka­ta­li­kų bend­ruo­ me­nė­se, ne­bū­na. Po šven­ti­nių mi­ šių il­gai tru­kęs pa­snin­kas bai­gia­si ir sė­da­me val­gy­ti Ka­lė­dų vai­šių“, – pa­sa­ko­jo sta­čia­ti­kių dva­si­nin­kas tė­vas Vik­to­ras Ti­mo­ni­nas.

Sap­nuo­ti ka­ra­lių reiš­kia, kad pa­pil­ do­mas dar­bas ir at­sa­kin­gos pa­rei­gos at­skirs nuo šei­mos. Jei sap­nuo­ja­te, jog pa­ts ta­po­te ka­ra­ liu­mi, tai per­spė­ji­mas, kad neiš­puik­ tu­mė­te, ypač bend­rau­da­mi su vy­res­ nio am­žiaus žmo­nė­mis. Sap­nuo­ti, kad da­ly­vau­ja­te me­džiok­ lė­je kar­tu su ka­ra­liu­mi – dar­bo va­do­ vo įta­ri­mas ga­li su­kel­ti konf­lik­tą. Jei sap­ne jau­čia­te iš­skir­ti­nį ka­ra­liaus dė­me­sį, reiš­k ia, kad atei­t is bus sėk­ min­ges­nė už da­bar­t į, jei at­si­kra­ty­si­ te pa­vy­duo­lių ir skun­di­kų. Sap­nuo­ti pa­sa­kų ka­ra­lių – tuš­čios vil­tys ar ap­kal­ti­ni­mas ne­su­ge­bė­ji­mu ver­tin­ti rea­lią pa­dė­tį ir spar­čiai pri­si­ tai­ky­ti prie pa­si­kei­tu­sių ap­lin­ky­bių. Jei su­sap­na­vo­te, jog ka­ra­lius už kaž­ ką jus nu­bau­dė, tai reiš­kia, kad jūs gau­ si­te pa­pei­ki­mą dėl to, jog ne­la­bai dė­ me­sin­gai at­lie­ka­te sa­vo pa­rei­gas. Jei jau­na mo­te­ris su­sap­na­vo, kad yra kar­tu su ka­ra­liu­mi, tai reiš­kia, jog ji taps ge­ro žmo­gaus žmo­na, ku­ris ją gerbs. Jei ka­ra­lius sap­ne jai yra pa­lan­kus – jos lau­kia san­tuo­ka su žmo­gu­mi, ku­ ris yra jai ar­ti­mas tiek dva­sia, tiek įsi­ ti­ki­ni­mais. Jei sap­ne kal­ba­tės su ka­ra­liu­mi, va­di­na­si, jū­sų lau­kia pa­si­se­ki­mas ir gar­bė. Sap­nuo­ti, kad vaikš­čio­ja­te su ka­ra­liu­ mi, – iš­veng­si­te kaž­ko­kio pa­vo­jaus. Jei sap­ne ka­ra­lius jus pa­lai­mi­na, tai pra­na­šau­ja ve­dy­bas su sie­lai ar­ti­mu žmo­gu­mi. Sap­nuo­ti mi­ru­sį ka­ra­lių – pa­li­ki­mas, ne­ti­kė­ti pi­ni­gai.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.