PIRMAS miesto dienraĹĄtis
treÄ?iadienis, sausio 8, 2014
www.kl.lt
5 (19 906) 10 A?2š6.162;6@ @.B@6 < % !
namai
Ĺ˝urnalinÄ&#x2014;s namĹł
â&#x20AC;&#x17E;VaÂkaÂrĹł meÂdieÂnos gruÂpÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; parÂdaÂviÂmai virÂĹĄiÂjo 500 mln. liÂtĹł suÂmÄ&#x2026;.
IsÂpaÂniÂjos prinÂceÂsÄ&#x2014; CrisÂtiÂna â&#x20AC;&#x201C; koÂrupÂciÂjos skanÂdaÂlo centÂre.
Miestas 5p.
SavitĹł sumanymĹł nestokojanti kĹŤrÄ&#x2014;ja nesibodi ir ĹŤkiĹĄkĹł darbĹł.
Kokia prasmÄ&#x2014; inves tuoti pinigus ÄŻ brangius interjero elementus, ku rie ilgainiui pabos, taÄ?iau jĹł bus gaila atsisakyti? To kia filosofija, kurdama sa vitÄ&#x2026; namĹł rĹŤbÄ&#x2026;, vadova vosi klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014; Laura Sima nauskienÄ&#x2014;. GalimybÄ&#x2014; keisti, transformuoti gy venamÄ&#x2026;jÄ&#x2026; aplinkÄ&#x2026; kaskart suteikia jai naujos gy vybÄ&#x2014;s ir energijos, o paÄ?iam Ĺžmogui â&#x20AC;&#x201C; kĹŤrybinio dĹžiaugsmo, ÄŻsitikinusi me nininkÄ&#x2014;. Lina Bieliauskai
l.bieliauskaite@kl.lt
ď Ž Investicija:
tÄ&#x2014;
idÄ&#x2014;jos menininke
i svetimos
9 @V ZN [Nb` XVR [ Ă&#x203A; [R [RV TĂ&#x203A; W\T RV ZNV aR[ XN `XV_ aV QNbT `N
Jau pastatytÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;dÄ&#x2014;Ĺžu c\ YNV X\ V_ R[R_ TV tÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; ÄŻsigijÄ&#x2122; su- iĹĄ W\` [N ZĂş N] YV[ X NV ]b\ `R YĂ&#x203A; aV aN Ă&#x2DC; tuoktiniai turÄ&#x2014;jo juoks, pasakys kaĹž VNb _R gbY aN aN` a\ cR_ derin kÄ&#x2026; negero. Man Ĺžinau, kÄ&#x2026; reikÄ&#x2014;s ĹĄiek aN` stato architektĹŤros. tis prie pa- tai visai nerĹŤpiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; VengÄ&#x2014; sterilios ap prisipaĹžino patiek â&#x20AC;&#x17E;atĹĄvie- Me linkos Vieno aukĹĄto ĹĄne Ĺžintiâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tereikia dĹžiagos â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ gam namas, kuriame ÄŻsi â&#x20AC;&#x17E;NemÄ&#x2014;gstu stan kovÄ&#x2014;. paimti teptukÄ&#x2026; ÄŻ tos kĹŤrusi 5 asmenĹł darti Dar viena origina rankas, pakeisti ke dimĹł, vartyti inter niĹł spren- ĹĄeima, iĹĄsiskiria erd li apdailos prieletÄ&#x2026; detaliĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vumu, aukĹĄtojero dekoravimonÄ&#x2014; namuose â&#x20AC;&#x201C; ĹĄypsojosi moteris. Nieko amĹžino nÄ&#x2014; mis ĹĄlaitinÄ&#x2014;mis lu mo katalogĹł, kopi jĹŤros bangĹł nura bomis. Taip pat juoti idÄ&#x2014;jĹł â&#x20AC;&#x201C; jos gludin Laura â&#x20AC;&#x201C; diplomuo KĹŤrÄ&#x2014; bĹŤste gausu lan gimsta mano gal gĹł, pro kuriuos voje, jas ÄŻkvepia ta kostiumĹł skir ja drÄ&#x2026;siai derina visiĹĄkai ruo ti akmenys, kuriais dekodizainerÄ&#x2014;. PaĹĄne ta masyvi kolona patenka nemaĹžas tingo â&#x20AC;&#x17E;Ĺžanroâ&#x20AC;&#x153; daik gamta, o jau po to kovÄ&#x2014; neatmetÄ&#x2014;, bei grindĹł dienos ĹĄviesos tenka sprÄ&#x2122;sti, ar tus, orna- frag mentikÄ&#x2026;. Ĺ tai bene jog galbĹŤt jos ge mentai prieĹĄkam srautas. Tad me tai ÄŻmanoma ÄŻgyven ryĹĄkiausi bĹŤsto bÄ&#x2014;ji bario zonoje, nininkÄ&#x2014; ÄŻ namus dinti techniĹĄtaip pat iĹĄklotos vi Ĺžinios leidĹžia drÄ&#x2026; mai, ÄŻgytos interjero akcentai â&#x20AC;&#x201C; nepabĹŤgo ÄŻsileisti kaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prisipaĹžino sos grindys votamsiomis mesiau eksperisodriĹł, tamsesbĹŤsto KlaipÄ&#x2014;dos nios kambaryje. In dinÄ&#x2014;mis lentomis mentuoti, ieĹĄko niĹł, o vaikĹł kamba priemiestyje duris terjerÄ&#x2026; per vi ti ne riuose â&#x20AC;&#x201C; ryĹĄkessvetingai atvÄ&#x2014;miĹł bei nesibaimin tikÄ&#x2014;tĹł der- mos aukĹĄtÄŻ akcentuo sÄ&#x2026; plokĹĄtu- ir ÄŻvairiose erdvÄ&#x2014;se nau pagyvina niĹł tonĹł, ÄŻvairiĹł rusi moteris. faktĹŤrĹł bei ÄŻspĹŤtos svetainÄ&#x2014;s tĹŤ dojami fakti nestandarsienos. Vienoje pu rinio tinko fragmen tiniĹł sprendimĹł. dingĹł gabaritĹł de Laura prisipaĹžino sÄ&#x2014;je prie jĹł kuo tai. koro elementĹł. siekusi, kad puikiausiai dera Anot paĹĄnekovÄ&#x2014;s, â&#x20AC;&#x17E;NÄ&#x2014;ra Ä?ia kokiĹł nors namuose harmo â&#x20AC;&#x17E;NorÄ&#x2014;josi, kad na rudĹł ornamennemaĹžai suningai derÄ&#x2014;tĹł ir mai bĹŤtĹł sa- iĹĄ ÄŻmantrybiĹł, tuo manymĹł prie tra viti, o ne tokie, kaip tĹł klasikiniĹł tape katalogĹł nieko neuĹž sena, ir nauja, ir mo dici tĹł fonas. kaimynĹł, kad ir dernu, ir gamsakinÄ&#x2014;jame mĹł pripratusiems niĹł uĹžsakyĹ tai modernaus jie nebĹŤtĹł sterilĹŤs, per internetÄ&#x2026; neper tiĹĄka. â&#x20AC;&#x17E;Juk nebĹŤti meistrams atstiliaus virtunai visas detales kame, kiek ko vÄ&#x2014;s o ĹĄilti, eksprerodÄ&#x2014; sunkiai ÄŻgy reikia ir ÄŻmanoma, syvĹŤs, kad Ä?ia vis ir valgomoje zono pagal konkreÄ?iÄ&#x2026; sti vendinami, tad kas al stengiuosi palistikÄ&#x2026; suderinromantiĹĄkas margas je ÄŻkurdintas ĹĄiĹł darbĹł teko imtis ta. Pas mus ĹžmonÄ&#x2014;s suotĹł gam- sidaryti pati. Nema ti iki smulkmenĹłâ&#x20AC;&#x153;, patiems bĹŤsto palvis krÄ&#x2014;slas, ĹĄei tau reikalo inâ&#x20AC;&#x201C; mano paĹĄneneretai bijo ir ves o menininkÄ&#x2014;s dar mininkams. ryĹĄkesniĹł spalvĹł, kovÄ&#x2014;. tuoti milĹžiniĹĄkĹł bo kambaryje su ir neva nesÄ&#x2026;mopinigĹł ÄŻ daikĹĄiuolaikiniais bal â&#x20AC;&#x17E;Labai daug kÄ&#x2026; pa tus, sienas, juk vis ningĹł idÄ&#x2014;jĹł, jiems dais sudraugauja tys pasidarÄ&#x2014;ko atrodo, kad kiti me â&#x20AC;&#x201C; ir tinkavome, amĹžiams. Ĺ tai ateis nepasidarysi senovinÄ&#x2014;, iĹĄ sutuok ir tinio moÄ?iutÄ&#x2014;s pavasaris, jau pa vo rankomis esu kli daĹžÄ&#x2014;me. SaveldÄ&#x2014;ta spinta. javusi akmenis, plyteles. PatikÄ&#x2014;kite, ir su tomis len-
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 13p.
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
MeiÂlÄ&#x2014; atÂsiÂrĹŤÂgo kaiÂmyÂnams BuÂvuÂsiĹł myÂliÂmų jĹł konfÂlikÂtas dauÂgia buÂÄ?io naÂmo laipÂti nÄ&#x2014;Âje atÂneÂĹĄÄ&#x2014; nuoÂsto liĹł ne tik vyÂro ÄŻ na mus neÄŻÂsiÂleiÂduÂsiai moÂteÂriai, bet ir jos kaiÂmyÂnams. Ĺ˝mo nÄ&#x2014;s pikÂtiÂnaÂsi, kad uĹž suÂdauÂĹžyÂtÄ&#x2026; lan gÄ&#x2026; teks piÂniÂgiÂnÄ&#x2122; paÂkraÂtyÂti ne kal tiÂninÂkui, o nieÂkuo dÄ&#x2014;Âtiems laipÂtiÂnÄ&#x2014;s gyÂvenÂtoÂjams.
ď Ž Koloritas: V
aĂş Wb\` a\`
`XV_ aV [V` `cR aNV [
Ă&#x203A;` V_ cV `\ [N Z\ NX PR[ aN` Â&#x201C; ]_VR `VR [Ăş ]_V acV_ aV[ aĂş aNZ `VĂş YR[
V\ [b\ a_
Kaina 1,30 Lt
ď Ž DermÄ&#x2014;: `XYf ]
\ XNZ ]R `b S\_ Z b\ aN` acN_ XV[ TN` QN_ ZV[ a\ ZV` Yf` cĂ&#x203A; Z
N` `b ]N XRY a\ ZV` Ă&#x;_Ă&#x203A; V` RV ZV [V[ Xb` Q Vb TV [N [R aVX ab _V [Vb ORa V_ R` aR aV XN
Cf aNb a\ 9VNb QN[` X
ď Ž Racionalu: cV_
ab cĂ&#x203A;` V_ cNY T\ Z\ W\ g\ [\ WR Â&#x201C; `NV XV[ XNb aV \ ]_VR OR[Q TN QNVX aĂş V_ QR aN _\ `aN Y\ TN YV `b ` YVĂş Ă&#x2DC;VN ]N a\ Tb RV V Ob_ aV TNb `V RV Z ZV [V[ f [N
â&#x20AC;&#x17E;Man laÂbai ÄŻdoÂmu bus steÂbÄ&#x2014;Âti, kaip SeiÂmas sprÄ&#x2122;s tÄ&#x2026; klauÂsiÂmÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; BuÂvÄ&#x2122;s parÂlaÂmenÂto pirÂmiÂninÂkas VyÂtauÂtas LandsÂberÂgis L.GrauÂĹžiÂnieÂnÄ&#x2014;s iniÂciaÂtyÂvÄ&#x2026; paÂversÂti jÄŻ 1990â&#x20AC;&#x201C;1992-ĹłjĹł valsÂtyÂbÄ&#x2014;s vaÂdoÂvu verÂtiÂno atÂsarÂgiai.
9p.
RaÂsizÂmo ĹĄmÄ&#x2014;kÂla virÂto graÂsiÂniÂmais AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
PraÂneÂĹĄiÂmai apie paÂdÄ&#x2014;Âtas bomÂbas vieĹĄÂbuÂtyÂje ir auÂtoÂbuÂsĹł stoÂtyÂje Pa lanÂgoÂje ant koÂjĹł suÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; speÂciaÂliÄ&#x2026; sias tarÂnyÂbas. PaaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo, kad sprog diÂniÂmais graÂsiÂno du vilÂnieÂÄ?iai, teÂle foÂnu iĹĄÂpyĹĄÂkiÂnÄ&#x2122;: â&#x20AC;&#x17E;UĹž raÂsizÂmÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. PieÂtauÂjanÂÄ?iĹłÂjĹł neÂviÂjo
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
Po viÂdurÂnakÂÄ?io paÂĹžiÂro stikÂlai
TilÂĹžÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;s 18 naÂmo gyÂvenÂtoÂjai, suÂlauÂkÄ&#x2122; moÂkesÂÄ?iĹł laÂpeÂliĹł uĹž lapk riÂtÄŻ, nuÂsteÂbo, kad iĹĄ jĹł reiÂkaÂlauÂja ma suÂmoÂkÄ&#x2014;Âti uĹž laipÂtiÂnÄ&#x2014;s lanÂgo stikÂliÂniÂmÄ&#x2026;. DauÂgeÂlis iĹĄÂkart suÂpraÂto, apie ko kÄŻ lanÂgÄ&#x2026; kalÂba, mat lapkÂriÂÄ?io 26Ä&#x2026;jÄ&#x2026; po viÂdurÂnakÂÄ?io laipÂtiÂnÄ&#x2014;Âje ki luÂsÄŻ triukĹĄÂmÄ&#x2026; girÂdÄ&#x2014;Âjo beÂveik viÂsi.
8
Â&#x201E;Â&#x201E;PaÂsekÂmÄ&#x2014;s: aiĹĄÂkiÂnanÂtis asÂmeÂniÂnius sanÂtyÂkius neÂreÂtai nuÂkenÂÄ?ia lanÂgai.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
PoÂliÂciÂjos ir ugÂniaÂgeÂsiĹł paÂjÄ&#x2014;Âgos, meÂdiÂkai, anÂtiÂteÂroÂrisÂtiÂniĹł opeÂraÂci jĹł rinkÂtiÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Arasâ&#x20AC;&#x153; iĹĄÂmiÂnuoÂtoÂjai vaÂkar skuÂbÄ&#x2014;Âjo ÄŻ PaÂlanÂgos auÂtoÂbuÂsĹł stoÂtÄŻ ir BiÂruÂtÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2122;, kur esÄ&#x2026; bu vo paÂslÄ&#x2014;pÂtas sprogÂmuo vieĹĄÂbuÂty je â&#x20AC;&#x17E;PaÂlanÂgaâ&#x20AC;&#x153;. PirÂmoÂjo graÂsinÂtoÂjo skamÂbuÂÄ?io suÂlaukÂta apie 12 val. AntÂraÂsis pra neÂĹĄiÂmas buÂvo po pusÂvaÂlanÂdĹžio. IĹĄ poÂkalÂbio deÂtaÂliĹł paÂreiÂgĹŤÂnai spÄ&#x2014;Âjo, kad skamÂbiÂno du neÂblaiÂvĹŤs vyÂrai. PoÂliÂciÂja ÄŻveÂdÄ&#x2014; pla nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;SkyÂdasâ&#x20AC;&#x153;.
METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMAI JAU PRASIDÄ&#x2013;JO METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMai
SiĹŤlykite savo kandidatÄ&#x2122;! Daugiau informacijos 5 p.
4
2
trečiadienis, sausio 8, 2014
miestas Klaipėdoje – S.Dali kūryba
Keičia leidimus
Testavo sraigtą
Įvairialypį siurrealizmo genijaus Salvadoro Dali kūrybos įspaudą pasaulio kultūroje atspindės Pa rodų rūmuose nuo sausio 23 iki vasario 28 d. veiksianti meninin ko litografijų, keramikos, skulp tūros, medalių paroda „Materia lusis siurrealizmas“. Parodą su daro apie šimtą S.Dali darbų, saugomų privačiose kolekcijose.
Neringos gyventojams pradė ti keisti leidimai, suteikiantys tei sę nemokamai keltis Smiltynės perkėlos bendrovės keltais. Se nųjų galiojimas pratęstas iki šių metų vasario 28 d. Leidimai bus išduodami tik jų savininkui pa teikus asmenį patvirtinantį do kumentą. Leidimai bus keičiami nuo sausio 6 iki vasario 28 d.
Atliekant Pietų Korėjoje stato mo Lietuvai skirto suskystintų jų gamtinių dujų laivo-saugyklos testavimo darbus, išbandytas laivo sraigtas. Specialistai kons tatavo, kad bandymai praėjo sklandžiai. Tai reiškia, jog netru kus laivas sava eiga galės plauk ti į jūrą, kur bus tęsiami įvairūs bandymai.
Dienos telegrafas Paroda. Šiand ien 18 val. Klaip ėdos miesto savivaldybės viešosios biblio tekos Girulių filiale (Šlaito g. 10A) atida roma Arturo Jon iko abstraktaus me no tapybos paroda. Ji veiks iki vasa rio 10 dienos. Fotografijos. Rytoj 16 val. Klaip ė dos miesto sav ivaldybės viešosios bibl iotekos Meno skyr iuje (J.Jano nio g. 9) atidaroma pirmojo vaik ų ir jaun imo fotofor umo final inė paro da „Aš – kaip tu“. Ji veiks iki sausio 30 dienos. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyr iuje užreg istr uotos 10 klai pėd iečių mirt ys. Mirė Petrė Greiv ie nė (g. 1926 m.), Reg ina Gražel ienė (g. 1930 m.), Albertas Kuzminskis (g. 1936 m.), Juozapas Just inas Lukošev ičius (g. 1936 m.), Aldona Rožė Kazlausk ie nė (g. 1937 m.), Fel icija Liat uk ienė (g. 1941 m.), Sergej Kliujev (g. 1948 m.), Jo nas Petrauskas (g. 1949 m.), Irina Ro manova (g. 1951 m.), Adelė Zelsk ienė (g. 1958 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Valentina Košeleva, Gerardas Stanke vičius, Juozapas Just inas Lukošev i čius, Adelė Zelsk ienė, Albertas Kuz minsk is, Irina Romanova. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Stanislovas Daubaris. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 3 moterys. Gimė 2 mergaitės ir berniukas.
Tarp bedarbių – grįžę emigrantai Prasidėjus naujiems metams Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje išaugo dar bo ieškančių uos tamiesčio gyven tojų srautas.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis teigė, jog kasmet sausį stebima tendencija: siūlomų darbo vietų kiek sumažėja, o besiregistruo jančių bedarbių skaičius padidėja. „Tai – natūralus procesas. Kaip juokaudamas sakau: gyvename prie jūros, todėl mums nesvetimas bangavimas. Įregistruotų bedarbių tampa daugiau, nes žmonės, pra sidėjus naujiems kalendoriniams metams, suskumba susitvarkyti reikiamus dokumentus, kad gautų lengvatų“, – kalbėjo A.Adomaitis. Kita priežastis – per šventes grį žę užsienyje gyvenę lietuvaičiai, kurie registruojasi Darbo biržo je, kad gautų bedarbio statusą ke liems mėnesiams. „Kiekvieną sausį matome pana šią situaciją. Palyginti su ankstes
Tendencija: sausį siūlomų darbo vietų kiek sumažėja, o besiregistruojančių bedarbių skaičius išauga. Vytauto Liaudanskio nuotr.
niais metais, skaičiai skiriasi ne daug. Šiemet įsiregistruojančiųjų į darbo biržą skaičius didesnis tik dešimtimis. Taigi, padėtis yra sta bili“, – patikino direktoriaus pava duotojas. Jo įsitikinimu, metų pradžio je kiek sumažėjusi darbo vietų pa siūla – taip pat natūralus dalykas. Kaip teigė A.Adomaitis, daugiau darbo vietų gyventojams atsiran da antrąjį metų ketvirtį. Klaipėdos teritorinės darbo bir žos atstovų teigimu, pastaruosius mėnesius paklausiausi buvo par davimų vadybininko, administ
ratoriaus, buhalterio, laiškininko, kasininko, lopšelio-darželio pa dėjėjo, grafikos dizainerio profesi jų atstovai. Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuoto jų populiariausi buvo pardavėjai, pardavėjai konsultantai, suvirin tojai, tarptautinio krovinių veži mo transporto priemonių vairuo tojai, virėjai. Tarp nekvalifikuotų darbinin kų dažniausiai ieškota kiemsargių, valytojų, darbininkų ar pagalbinių darbininkų, krovikų, pagalbinių virtuvės darbininkų. 2014 m. sau
Per šventes grįžę užsienyje gyvenę lie tuviai registruojasi, kad gautų bedarbio statusą keliems mė nesiams.
sio 1 d. Klaipėdos mieste buvo re gistruoti 8 596 bedarbiai, nedarbo lygis siekė 8,7 proc. Užregistruotos 495 laisvos darbo vietos.
K.Donelaičio aikštei sukurs gražesnį veidą Radvilė Zinkevičiūtė r.zinkeviciute@kl.lt
Kristijono Donelaičio aikštės šie met laukia atgimimas. Jos sutvar kymas yra vienas lietuvių literatū ros pradininko jubiliejinių gimimo metinių paminėjimo akcentų.
Šiais metais Klaipėdoje bus gausu vertingų iniciatyvų, skirtų K.Do nelaičiui atminti. Būtent šiemet garsiajam rašytojui sukaktų 300 metų. Todėl Klaipėda ne tik minės šią sukaktį gausia renginių puokš te, bet dėmesio skirs ir miesto ob jektams. Uostamiesčio gyventojus jau ku rį laiką liūdinusi vis niūriau atro danti K.Donelaičio aikštė sulauks dėmesio. Joje netrukus bus pradėti tvarky mo darbai. Visus metus uostamiestyje šur muliuos specialūs moksliniai bei pramoginiai renginiai, kurių me
Pokyčiai: kultūriniai renginiai jau netrukus vyks atnaujintoje K.Donelaičio aikštėje.
tu dažnai bus užsukama aplankyti garsiojo rašytojo paminklo, esan čio K.Donelaičio aikštėje. Aikštės tvarkymo projektą pri žiūrintis Lietuvos dailininkų są
jungos Klaipėdos skyriaus pirmi ninkas Arūnas Sakalauskas teigė, kad jau ruošiamasi remonto dar bams. „Šiuo metu su savivaldy bės atstovais preliminariai aptar
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tos darbų apimtys“, – informavo A.Sakalauskas. Klaipėdos universiteto moks lininkai atlieka tyrimus, kurie ir padės tiksliai įvardyti reikalingus
darbus, kad aikštė būtų tinkamai sutvarkyta. „Mes manome, kad daugiau sia dėmesio bus skirta K.Donelai čio aikštės žaliajai daliai“, – apie būsimus darbus kalbėjo A.Saka lauskas. Jis pabrėžė, jog aikštės teritorijo je yra medžių, kurie jau labai seni ir gali būti pavojingi. „Kai kurie me džiai gali bet kada nuvirsti. Žinoma, bus sutvarkytas ir apšvietimas, ta keliai“, – sakė A.Sakalauskas. Aikštės tvarkymui kuriamas ir specialus fondas. „Būtent dabar vyksta paskuti nieji fondo kūrimo darbai, deri nama strategija, misija ir veiklos principai“, – sakė fondo kūri mą prižiūrintis advokatas Arūnas Šimkus. Teisininkas patikino, jog jau maždaug po mėnesio fondas turė tų pradėti veikti. Viliamasi, kad jis labai prisidės gražinant K.Donelai čio aikštę.
4
trečiadienis, sausio 8, 2014
miestas
Rasizmo šmėkla virto grasinimais 1
Tendencija: kiekvienais metais atliekami patikrinimai rodo, kad situa
cija soliariumuose gerėja.
„Shutterstock“ nuotr.
Soliariumuose – pažeidimai Šaltuoju metų sezonu soliariumuose mėgstantys lankytis klaipėdiečiai turėtų būti budrūs. Nors šiurkščių pažeidimų už fiksuota nebuvo, atlikti patikrinimai signa lizuoja, jog ne visuose soliariumuose laiko masi privalomų higienos reikalavimų. Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, Klaipėdos ap skrityje yra 39 soliariumų paslau gas teikiantys objektai. Pernai Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai 27 pa tikrinimų metu apžiūrėjo 17 solia riumo paslaugas teikiančių įmonių. 14-oje patikrinimų metu buvo nu statyta higienos normos reikalavi mų pažeidimų. Kaip teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės svei katos saugos kontrolės skyriaus ve dėjo pavaduotoja Daiva Karalienė, labai grubių pažeidimų nepastebė ta, o kasmet atliekami reidai rodo, kad situacija soliariumuose gerėja. „Pastebime, kad problema dėl per stipriai švitinančių soliariumų lempų mažėja. Ir šiais metais po gautų įspėjimų soliariumų savinin kai lempas pakeitė į atitinkančias higienos normas. Tačiau patiems žmonėms reikėtų būti budriems ir neiti į tokius soliariumus, kurie neturi leidimo-higienos paso“, – kalbėjo D.Karalienė.
Anot jos, patikrinimų metu nuo soliariumų įrangos gultų ir prie so liariumų įrangos patiestų kilimėlių buvo paimti ir 175 ploviniai kolifor minių bakterijų, mielių ir pelėsinių grybų nustatymui. Keturiuose ploviniuose nuo so liariumų gultų buvo aptikta pelėsi nių grybų. Taip pat buvo atlikti 204 soliariumų įrangos spindulių sklei džiamos veiksmingosios energinės apšvietos matavimai. Pasak skyriaus vedėjo pavaduoto jos, septyniuose soliariumų paslau gas teikiančiuose objektuose buvo nustatyta, kad soliariumų įrangos spindulių skleidžiama veiksmingo ji energinė apšvieta viršijo higienos normos leidžiamą dydį. 2013 m. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras gavo du soliariumo paslaugų vartotojų skundus, abu bu vo pagrįsti – objektuose soliariumų paslaugos buvo teikiamos neturint šiai veiklai leidimų-higienos pasų. Už higienos normos reikalavi mų pažeidimus 13 atsakingų dar buotojų buvo surašyti administra cinio teisės pažeidimo protokolai ir taikytos administracinio poveikio priemonės.
Iš vieno objekto evakuota 10, iš kito – 15 žmonių. Palangos autobusų stoties direk torė Petronėlė Milienė tikino, kad keleivių laukimo salėje tuo metu žmonių nebuvo. „Tik vienas kitas vairuotojas žie mą ateina pasišildyti, taksistai užei na. Mums buvo pranešta, kad reikia palikti patalpas, mes taip ir padarė me“, – pasakojo stoties vadovė. Iš Palangos autobusų stoties pa stato buvo iškrapštyti ir Palangos turizmo informacijos centro dar buotojai. O štai dviejų kavinukių lankyto jai liko prie staliukų valgyti užsisa kytų patiekalų. „Nežinau, kodėl jų neišprašė. Žmonės sumokėjo už patiekalus. Kaip juos skriausi?“ – paaiškino P.Milienė. Palangos turizmo informacijos centro vadovė Alla Valužienė juo kavo, kad pranešimai apie sprog menis – ne Turizmo informacijos centro reklaminė akcija.
Paaiškėjo, kad mela gingus pranešimus apie sprogmenis pranešė vilniečiai. Abiejų vyrų buvimo vieta nustatyta 500 metrų tikslumu.
„Bloga reklama, taip pat rekla ma. Tačiau šį kartą mes prie to ne prisidėjome. Rusų stačiatikių Ka lėdos, gal ir pajuokavo kažkas?“ – svarstė A.Valužienė.
Operacija: specialiosios pajėgos Palangoje kelias valandas ieškojo sprog
menų autobusų stotyje ir viešbutyje „Palanga“.
Grasino dėl rasizmo
Bombų nerado
Kelias valandas trukęs patikrini mas Palangoje nedavė vaisių. „Panašu, kad tai buvo melagin gas pranešimas. Pirmiausiai pa tikrinome autobusų stotį. Jokių sprogmenų neaptikta. Teritorija buvo saugoma, į įvykio vietą iš kviesti ir medikai. Tačiau patalpo se nieko nerasta“, – tikino Palan gos priešgaisrinės tarnybos vadas Vidmantas Jarulis. Specialiosios tarnybos apžiūrėjo ir viešbučio „Palanga“ patalpas. „Niekas iš turistų nesipiktino, žmonės buvo nuvesti į kitas patal pas, lauke jiems šalti nereikėjo. Kai kam tai buvo kaip didelė atrakcija, – tikino V.Jarulis. Klaipėdos apskrities policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Policija jau turi duomenų, kur ga lėtų slapstytis du vyrai, kurie ant radienį pranešė apie neva užmi nuotus du pastatus Palangoje. Bendrojo pagalbos centro Vil niaus skyriaus viršininkas Liutau ras Šinkūnas tikino, jog skambi nusieji pareiškė, kad sprogmenys kurorte padėti už rasizmą. „Pirmąjį kartą operatorė lyg ir išgirdo pasakymą „už rasizmą“, tačiau nebuvo tikra. Antrą kartą – po pusvalandžio paskambinęs ki tas vyras aiškiai pasakė frazę „už rasizmą“, – tikino L.Šinkūnas. Paaiškėjo, kad melagingus pra nešimus apie sprogmenis pranešė vilniečiai. Abiejų vyrų buvimo vie ta nustatyta 500 metrų tikslumu. „Gatvės nenorėčiau atskleisti, tačiau duomenys perduoti poli cijai. Jų jau yra ieškoma. Jei pa
„Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.
siseks, vyrai bus sučiupti. 500 metrų – didelė teritorija. Tai ga li apimti net kelias gatves į vieną ir į kitą pusę nuo nustatyto taško. Tiesa, abu skambučiai buvo iš te lefonų be SIM kortelės“, – aiški no L.Šinkūnas. Teigiama, jog skambinusieji kal bėjo lietuviškai. „Už kokį rasizmą, niekas neaiš kino. Buvo tik pasakyta, kad ne trukus sprogs pastatai“, – pasa kojo L.Šinkūnas. BPC Vilniaus skyriaus viršinin kas prisiminė, kad policijai pa vyko operatyviai sulaikyti Seimą grasinusį susprogdinti vyriškį, nes centro operatorė pažino jo balsą. „Šis žmogus išvakarėse buvo kvietęs greitąją medicinos pagalbą. Operatorė atpažino balsą ir patik rino praėjusios paros duomenis“, – prisiminė L.Šinkūnas.
5
trečiadienis, sausio 8, 2014
miestas
KU bendrabučio statyboms – paskola Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje šių metų rudenį planuojamas reikšmingas įvykis: pirmojo naujojo studentų bendra bučių komplekso korpuso statybų pradžia. Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
KU ir vienas šalies bankas pasira šė kredito sutartį naujo bendrabu čio, įsikursiančio Herkaus Manto g. 84, statyboms finansuoti. 5 milijo nus litų siekiančią paskolą įstaigai reikės grąžinti per 15 metų. Kaip teigė KU Infrastruktūros direkcijos Plėtros skyriaus vedė jas Rolandas Jatulis, pirmojo iš trijų korpuso statybos, prelimina riai startuosiančios rudenį, atsieis maždaug apie 10 milijonų litų. „Tačiau tai – tik apytikslė suma. Aiškius skaičius galėsime įvardyti tada, kai įvyks viešojo pirkimo kon kursas. Pusė sumos buvo pasisko linta iš banko, o likusią dalį finan suoja projektas „Longlife Invest“ bei valstybės įmonė Turto bankas“, –
kalbėjo R.Jatulis. Anot jo, šiuo me tu dar sunku pasakyti, kiek tiksliai kainuos viso bendrabučių komplek so, kuriame galės gyventi apie 600 studentų, pastatymas. „Galima numanyti, kad jo kai na gali siekti 30–40 milijonų litų. Tikslesnė suma bus žinoma tik vė liau“, – sakė skyriaus vedėjas. Numatoma, jog naujo bendrabu čio pirmasis 170 vietų korpusas bus pastatytas iki 2015 metų gegužės. Šiuo metu vyksta bendrabu čio projektavimo ir statybos darbų viešojo pirkimo procedūros. Planuojamas KU bendrabučio projektas yra Lietuvos „Longlife“ pilotinio projekto įgyvendinimas. „Longlife Invest“ KU įgyvendins subalansuotą, energiją tausojantį vieno bloko bendrabutį su minima liomis vartojimo sąnaudomis. Pro
VMG pardavimai viršijo 0,5 mlrd. litų
Veikla: VMG priklausančiose bendrovėse, kuriose iš medienos gami
namos plokštės, baldai bei jų detales, žymiai išaugo pardavimai.
Šešios medienos perdirbimo įmo nės, priklausančios „Vakarų me dienos grupės“ (VMG) holdingui, 2013 metais pasiekė bendrą 515,3 mln. litų apyvartą. Per praėjusius metus VMG pardavimai išaugo 29 procentais, o palyginti su 2011 me tais – net 62 procentais.
Didžiausią įtaką apyvartos didė jimui turėjo naujausias VMG ga mybos padalinys „VMG Industry“, esantis Mogiliove (Baltarusija). Tik praėjusių metų vasarą ofi cialiai pradėjęs veiklą vienas di džiausių ir moderniausių medie nos perdirbimo ir baldų gamybos kompleksų Rytų Europoje – „VMG Industry“ – pagamino produkcijos už 69 mln. litų. Planuojama, jog 2014 metais „VMG Industry“ priartės prie projektinių pajėgumų ir padidins metinę apyvartą iki 207 mln. litų. Žymų pardavimų augimą praėju siais metais fiksavo ir kitos VMG įmonės, iš medienos gaminan čios plokštes, baldus bei jų deta les. Bendrovė „Klaipėdos medie
Vytauto Petriko nuotr.
na“ 2013 m. viršijo 269 mln. litų pardavimus, o šiemet planuoja pa siekti 300 mln. litų apyvartą. Iš daugiasluoksnės faneros baldų detales gaminanti bendrovė „Sa kuona“ pernai investavo į gamy bos plėtrą ir padidino pardavimus 16 procentų iki 105 mln. litų. VMG valdo dar tris įmones, tei kiančias aptarnavimo paslaugas pagrindinėms gamybos bendro vėms. VMG įmonėse dirba per 2 tūkst. darbuotojų. 2014 metais VMG planuoja pasiekti 718 mln. litų apyvartą, o 2015-aisiais paga minti ir realizuoti produkcijos už 1 milijardą litų. „Klaipėdos“ inf.
VMG pardavimų augimas 2011 m. – 317.861 mln. Lt 2012 m. – 399.618 mln. Lt 2013 m. – 515.349 mln. Lt 2014 m. – planuojama 718.305 mln. Lt
Pirmojo iš trijų korpuso statybos, prelimina riai star tuosian čios rude nį, atsieis apie 10 mi lijonų litų.
Projektas: aplinkai draugiškas ir energiją taupantis bendrabučių kompleksas talpins apie
600 KU studentų ir įsikurs už Mokslo ir technologijų parko.
jektą finansuos ir Lietuvos Vyriau sybė: valstybės įmonė Turto bankas ketina dalyvauti šiame projekte kaip su tuo susijęs organizatorius, atsa kingas už dalinį finansavimą. Šiuo metu veikiantys universiteto bend rabučiai yra fiziškai ir morališkai nusidėvėję, jie reikalauja didelių
pertvarkymų ir milžiniškų investi cijų. Jie išsidėstę skirtingose mies to dalyse ir yra toli nuo formuojamo universiteto miestelio. Be to, uostamiesčio aukšto jo mokslo įstaigoje nuolat daugėja užsienio studentų ir vizituojančių dėstytojų. Šios priežastys ir lėmė
KU vizualizacija
pasirinkimą ne rekonstruoti esa mus, bet statyti naują bendrabutį. KU atstovė spaudai Edita Valin čienė informavo, kad dabar trijuo se KU bendrabučiuose gyvena 657 studentai. Iš jų – 332 Malūninin kų g., 209 – Karklų g., 116 – Sta tybininkų pr.
6
trečiadienis, sausio 8, 2014
nuomonės
Ar reikia miestui seniūnaičių?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Laimi konkurencija ir pažanga
Violeta Juodelienė
J
eig u visagalė NASA palaim ins, jau šįvakar į tautos pasiek imų sąrašą galėsime įrašyt i dar vie ną: Lietuva taps kosmine valsty be. Para kita – ir žvelgdami į dangų, maty dami jame judant į žibant į taškiuką turė sime rimto pagrindo manyti, kad tai gali būti mūsų lietuviškas palydovas. Teisybės dėlei, žinoma, gal ime vert int i mūsų pasiekimą globaliu mastu. Kad ir kaip būtų, bet pirmasis mūsų palydovas – tai toli graž u ne visai aviacijos istorijai reikšmingas „Lituanicos“ skrydis. Pirmąjį palydovą leidžiame praėjus dau giau kaip pusei amž iaus nuo kosmoso užkar iav imo prad žios. Tuo met u, kai olandai organizuoja misiją į Marsą ir pir
Šiuokart akivaizdu – konkurencija ir ambi cijos gali ne tik skaldy ti, bet ir pasitarnauti progresui. mąjį kosmin į realybės šou. Maža to, mū siškis palydovas – ne koks nors kosminis gigantas, bet iš maž iausiųjų, nanopaly dovų, kategorijos. Hmm, tačiau štai čia derėtų stabtelėti. Ir ne tik dėl to, kad kosm inės prog ramos reikšmė matuojama ne kilogramais: kal bant apie pirmąjį palydovą turime varto ti daugiskaitą. Viena kosminio projekto dal is – palydovas „LitSat-1“, kita – „Litua nica Sat-1“. Pavadinimai pernelyg panašūs, kad vi dut in is stat ist in is Liet uvos pil iet is, ap svaigęs nuo kosminės euforijos, lengvai suvoktų, jog misija iš tikr ųjų dviguba. Painiavą užtikrina ir abu palydovus lydin čios viešųjų ryšių kampanijos – po paly dovą sau „pasiėmė“ skirtingos televizijos, tarpusavyje konkuruojantys portalai. Būtų keista, jei būtų kitaip: po palydovą pirmojoje lietuviškoje kosminėje misijo je turi abi sostinės – Vilnius ir Kaunas. Du lietuviai, trys partijos, juokiamės iš sa vo politikų nesugebėjimo sutarti dėl bend rų idėjų ir tikslų. Folklorą, regis, galime pa pildyti ir kosminėmis aktualijomis. Tik šiuokart akivaizdu – konk urencija ir ambicijos gal i ne tik skaldyt i, bet ir pasi tarnauti progresui. Juk šioje trijų šalių pla nuojamoje kelionėje į kosminę stotį pagal siunčiamų palydovų skaičių būsime ant ri: JAV siųs 33, Peru – vos vieną palydovą.
N
eseniai teko susitik ti ir bendrauti su vienos Klaipėdos rajono seniū nijos seniūno pavaduo toja ir diskutuoti apie seniūnai čių veiklą. Buvo malonu išgirsti pasaky mą, kad ten seniūnaičiai reikalin gi ir nemažai padeda, nes seniūni jos tarnautojai ne visur spėja visas bėdas sužiūrėti. Seniūnaitis visada operatyviai gali pateikti informaciją savival dos tarnautojui apie problemas: ar ženklo kur nors trūksta, ar nau ja duobė atsirado, ar kam nors ne laimė atsitiko. Tokie pavyzdžiai byloja, kad se niūnaičių ir savivaldos sąveikavi mas gali būti sėkmingas, kai abi pusės yra nusiteikusios bendra darbiauti. Pernai lapkričio 14 d. Seime priimtos vietos savivaldos įsta tymo pataisos, kurios numato, kad seniūnaičiai bus renkami kas treji metai, kandidatuoti į seniū naičius galės tik toje seniūnaiti joje deklaravęs gyvenamąją vie tą asmuo, o seniūnaičiams galės būti skiriamos išmokos, už ku rias atsiskaitoma pagal savival dybės tarybos patvirtintą tvarką. Gerai tai, kad vienas seniūnaitis nebegalės būti kelių seniūnaitijų seniūnaičiu. Na, nežinau, ar numatytos išmo kos už veiklą paskatins geriau dirb ti ir „būti matomiems“. Čia klau simas ateičiai. Artėjant gegužės mėnesiui, nau jiems Klaipėdos miesto seniūnaičių rinkimams, tikiuosi, kad savival dybės administracija neseks praė jusių rinkimų pavyzdžiu, kai patys seniūnaičiai turėjo rinkti parašus už save.
N
et dvi dienas vyko du Klaipėdos rajono savi valdybės bendruome nės vaiko teisių apsau gos tarybos pasitarimai. Buvo išnagrinėtas visų rajono seniū nijų pagalbos šeimai organizavi mas, užtikrinant vaiko teisę aug ti šeimoje. Socialinės darbuotojos pateikė nemažai faktų, koks vyksta dar bas su socialinės rizikos šeimo mis, kokioje aplinkoje auga ir ką iškenčia vaikai, kaip jie ateina į mokyklą, kaip tyliai iškenčia paže minimą, patyčias tarp savo bend raklasių. Statistika daug ką sakan ti: tokių šeimų rajone 157, jose auga 285 vaikai. Daugelyje šeimų klesti alko holizmas. Ir apie tai buvo kalbė ta pasitarime. Tarybiniais metais tokie piliečiai buvo gydomi pri verstinai, dabar tokios procedū
Rinkimus galima organizuoti pa sitelkiant švietimo įstaigas, biblio tekas ar net internetą. Taip pat galbūt galima disku tuoti apie kai kurių seniūnaiti jų sujungimą ar jų ribų korega vimą, kad neliktų teritorijų be seniūnaičių.
Jei seniūnaitis bu vo išrinktas ir nieko nenuveikė, tai nie kas kitas nekaltas, tik jis pats. Postrin gavimai, kad kažkas trukdo veikti, trūks ta pinigų, nėra racio nalūs. Norėtųsi ir aiškios tvarkos, kaip seniūnaičiai gali pasinau doti jų seniūnaitijoje esančiomis savivaldybės įstaigų patalpomis bendruomenių veiklai. Tik šie vi si klausimai turėtų būti derinami su seniūnaičiais. Daug kas klausia, ar pirmas se niūnaičių blynas Klaipėdoje ne prisvilo? Visiems atsakau: viskas priklau so nuo seniūnaičio. Jei seniūnaitis
ros netaikomos. Pamename, jog visais laikais buvę asocialių šei mų, bet esu liudininkas, kad anais laikais kiekvienas žmogus priva lėjo dirbti, svarstydavome susi rinkimuose, jeigu kas nors ven gė darbo. Kaip ten bebūtų, suvokiame, jog ne visi stengiasi turėti darbą, o vi sa veikla – tik paverkšlenti ir sėdėti ištiesus ranką. Dažnai stebime te levizijos reportažus iš Londono. Tie patys mūsų tėvynainiai suka si iš paskutiniųjų bet kokį darbe lį nusitverdami, kad užsikabintų, įsitvirtintų, nes išvyko į svetimą kraštą savo noru. O Lietuvoje išmokame pašalpas, ir socialinės darbuotojos su poli cijos pareigūnais neramiai gyvena dvi savaites, stebi pašalpos gavėjus, kad šie negirtuokliautų, neskriaus tų šeimų. Vienoje Priekulės seniū nijos šeimoje vaikai šalo, nes kros
nis neveikė. Socialinės darbuotojos iš savo lėšų ją perstatė. Kartais kaltiname savo valstybę, kad nesudaro galimybių dirbti, kad nėra darbo vietų, bet žmonės, gau dami pašalpas, nesistengia kabin tis į gyvenimą. Kaip pasitarime teigė socialinės darbuotojos, tokie žmonės neno ri mokytis, nenori dirbti, o tik gy venti iš pašalpų. Pasitarimo metu įstrigo rajono vicemerės Rūtos Cirtautaitės žo džiai. „Nesėdėkite kabinetuose, būkite vietose“, – socialines dar buotojas kvietė rajono vadovė. Ką padarysi, jog taip įstrigo me, kad suaugusiems žmonėms kaip buvusiose internatinėse mokyklose reikia auklėtojų, ku rių vaidmenį atlieka socialinės darbuotojos. Albinas Klizas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Sulupės sen iūnait ijos sen iūnait is, Klaipėdos Pajūr io vietos bendr uomenės pirm in inkas
Kai suaugusiesiems reikia auklėtojų
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Saulius Liekis
buvo išrinktas ir nieko nenuvei kė, tai niekas kitas nekaltas, tik jis pats. Postringavimai, kad kažkas trukdo veikti, trūksta pinigų, nė ra racionalūs. Manau, trūksta tik fantazijos ir noro veikti, kelti ir spręsti seniū naitijos problemas. Pats asme niškai 2013-ųjų gegužę pateikiau veiklos ataskaitą už metus. Atas kaita buvo patalpinta savivaldy bės tinklalapyje, ir „Facebook‘e“, Sulupės seniūnaitijos bendruo menės grupėje. Galbūt kiti mano, jog ataskai ta nėra būtina ir jos niekas nerei kalauja, bet tada nereikia bambėti, kad niekas nežino, ką seniūnaičiai veikia ir kur jie yra, bei manyti, jog kažkas kitas turi viešinti seniūnai čių veiklą. Pernai šešis kartus aplankiau seniūnaitijos gyventojų laiptines platindamas informaciją apie save ir kviesdamas į mankštą lauke, su sitikimus su policijos pareigūnais, koncertus, susitikimus dėl detalio jo plano sprendimų. Nors ir dirbdami savanoriškais pagrindais seniūnaičiai tikrai gali padėti, tarpininkauti sprendžiant problemas. Tai, manau, įrodė aktyviai dir bantys Klaipėdos seniūnaičiai. At siradus vietos bendruomenės pro gramai, seniūnaičiai galėjo teikti paraiškas vietos bendruomenių taryboms. Taip Klaipėdoje atsirado ne vie nas lauko treniruoklis, dešimtys naujų vaikų žaidimo aikštelių, at naujintos krepšinio aikštelės, suo liukai, organizuoti bendruomenės renginiai. Šie pavyzdžiai rodo, kad seniū naičių atsiradimas Klaipėdoje pa siteisino.
reklamos skyrius: 397
711, 397 715
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Dykovienė – Virginija Spurytė – 397 706 Radvilė Zinkevičiūtė – Teisėtvarka: Administratorė Daiva Janauskaitė – Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Sportas: Milda Skiriutė – 397 727 Česlovas Kavarza –
Platinimo tarnyba:
397 713
397 725 „Namai“, „Vakarė“: 397 705 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“, „Atžalynas“: 397 704 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Šventės – turto įrodymas
Galiu pasakyti, kad klaipėdie čiai finansiškai gyvena ne taip jau ir blogai, kaip dažnai nori paro dyti. Pats geriausias įrodymas – Naujųjų metų fejerverkai. Vargu ar žmogus, kurio piniginė tuščia, leistų sau į orą paleisti tokius pi nigus. Jei jau uostamiesčio gyven tojai gali švaistyti litus petardoms, veikiausiai ir kitiems dalykams lė šų turi pakankamai. Gal jau nusto kime skųstis. Beje, ne tik fejerver kai įrodo, kad situacija nėra prasta. Pažiūrėkite, kas prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu darėsi pre kybos centruose. Manau, daugiau klausimų nekyla. Irma
Galėtų važiuoti ilgiau
Man labai patinka mūsų viešasis transportas. Į reikiamą vietą nu vykstu greitai, patogiai, miesto autobusai tvarkingi ir jaukūs. O ir kainos už bilietėlius nėra jau tokios didelės. Turiu vienintelį pastebė jimą. Vakarais tenka iš pietinės miesto dalies nusigauti į šiauri nę. Labai norėtųsi, kad 14 ir 17-ojo maršruto autobusai gatvėmis kur suotų šiek tiek ilgiau. Simona
Komplimentai dėl papuošimų
Liūdna, kad šventės jau baigėsi ir miestas galiausiai bus nupuoštas. Pusės žavesio nebeliks. Šiais me tais kaip niekad akį džiugino kalė diniai papuošimai ir miesto eglutė. Daugybės gražių žodžių ir kompli mentų sulaukiau ir iš mūsų šeimą aplankiusių svečių iš kitų Lietuvos miestų. Malonu, jog Klaipėda per šventes tikrai buvo be galo graži. Valerija
Baisisi apranga
Nors ir esu vyresnio amžiaus mo teris, tačiau į jaunimą žvelgiu to lerantiškai. Visi kažkada buvome jauni ir savaip kvailiojome. Ta čiau į vieną dalyką negaliu žiūrėti. Kaip merginos, kai lauke šalta, ga li vaikščioti su tomis trumpomis striukytėmis. Pasisuka ar pasilen kia ir pliki šonai šviečia. Kiekvie ną kartą pamačiusi tokį vaizde lį noriu aprengti tokią mergaitę. Juk šitaip ir sveikatą galima susi gadinti. O ir grožio tokioje apran goje maža. Janina
Stebina vardai
Dienraštyje „Klaipėda“ perskai čiau, kokius retesnius vardus klai pėdiečiai parinko savo vaikams 2013 m. ir likau šokiruota. Kas da rosi su šiuolaikiniais tėvais? Kaip savo atžalai galima duoti vardą Giras, Noras ar Zara? Tokius pa sirinkimus galėčiau pateisinti tik tuo atveju, jei vienas tėvų yra už sienietis. Milda Parengė Evelina Zenkutė
Prenumeratos skyrius: 397
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt Techninės redaktorės: Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Laima Laurišonienė – 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Jelena Jefišova e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
treÄ?iadienis, sausio 8, 2014
aktualijos
SauÂgoÂmiems obÂjekÂtams â&#x20AC;&#x201C; piÂniÂgiÂnÄ&#x2014;s inÂjekÂciÂjos KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos reÂgioÂne kulÂtĹŤÂros verÂtyÂbÄ&#x2014;Âmis priÂpaÂĹžinÂtĹł paÂstaÂtĹł saÂviÂninÂkams, kuÂrie inÂvesÂtaÂvo ÄŻ saÂvo turÂtÄ&#x2026;, skirÂta dauÂgiau nei 50 tĹŤkst. liÂtĹł komÂpenÂsaÂciÂjĹł uĹž paÂvelÂdo sauÂgoÂjiÂmÄ&#x2026;. PiÂniÂgĹł su lauÂkÄ&#x2014; triÂjĹł paÂstaÂtĹł ĹĄeiÂmiÂninÂkai.
RadÂviÂlÄ&#x2014; ZinÂkeÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; r.zinkeviciute@kl.lt
IĹĄÂdaÂliÂjo 0,5 mln. liÂtĹł
LieÂtuÂvos kulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo de parÂtaÂmenÂtas priÂvaÂtiems paÂvelÂdo valÂdyÂtoÂjams iĹĄ viÂso perÂnai skyÂrÄ&#x2014; beÂveik puÂsÄ&#x2014;s miÂliÂjoÂno liÂtĹł kom penÂsaÂciÂjĹł uĹž atÂlikÂtus darÂbus, iĹĄÂ sauÂgoÂjant verÂtyÂbÄ&#x2014;Âmis priÂpaÂĹžin tus paÂstaÂtus. KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje, DarÂŞų gatÂvÄ&#x2014;Âje 14-u nuÂmeÂriu paÂĹžyÂmÄ&#x2014;Âtas naÂmas jau ar tiÂmiauÂsiu meÂtu tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti priÂkel tas nauÂjam gyÂveÂniÂmui. Nuo 2003-iĹłÂjĹł, kai buÂvo pra dÄ&#x2014;Âtas rengÂti paÂstaÂto resÂtauÂraÂviÂmo proÂjekÂtas, striÂgo jo deÂriÂniÂmo pro ceÂdĹŤÂros. TaÂÄ?iau gaÂliauÂsiai jos bu vo baigÂtos. â&#x20AC;&#x17E;DĹžiauÂgiaÂmÄ&#x2014;s, kad KulÂtĹŤÂros pa velÂdo deÂparÂtaÂmenÂtas mus paÂlaiÂko ir paÂgaÂliau reiÂkaÂlai paÂjuÂdÄ&#x2014;Âjo ÄŻ prie kÄŻ. DaÂbar jau tuÂriÂme beÂveik viÂsus reiÂkaÂlinÂgus doÂkuÂmenÂtus ir leiÂdi musâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; paÂstaÂto reÂkonstÂrukÂ
ciÂja beÂsiÂrĹŤÂpiÂnanÂti LoÂreÂta ZenÂke viÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;. KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo deÂparÂtaÂmenÂtas ĹĄio paÂstaÂto saÂviÂninÂkams komÂpen saÂvo iĹĄÂlaiÂdas ÄŻvaiÂriems tyÂriÂmams â&#x20AC;&#x201C; skirÂta 6 tĹŤkst. liÂtĹł. NaÂmas ÄŻ kulÂtĹŤÂros verÂtyÂbiĹł sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄÄ&#x2026; ÄŻtraukÂtas dar 1993 meÂtais. AtÂlikÂtĹł tyÂriÂmĹł duoÂmeÂniÂmis, obÂjekÂtas sta tyÂtas XIX a. praÂdĹžioÂje, nauÂdoÂjant KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos piÂlies plyÂtas. IĹĄÂliÂko droÂĹžiÂniai
KomÂpenÂsaÂciÂjĹł suÂlauÂkÄ&#x2014; ir meÂdiÂnio XX a. praÂdĹžioÂje staÂtyÂto naÂmo Prei loÂje (PreiÂlos g. 85) saÂviÂninÂkai. Jiems iĹĄÂmoÂkÄ&#x2014;Âta 25 tĹŤkst. liÂtĹł ir taip iĹĄ da lies komÂpenÂsuoÂtos iĹĄÂlaiÂdos taiÂko mieÂsiems tyÂriÂmams ir tvarÂkyÂbos darÂbĹł proÂjekÂto renÂgiÂmui. Ĺ is naÂmas buÂvo pirÂmaÂsis, nuo kuÂrio praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo nauÂjas centÂriÂnÄ&#x2014;s PreiÂlos gyÂvenÂvieÂtÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;s mies tieÂtiĹĄÂkas apÂstaÂtyÂmas. â&#x20AC;&#x17E;Tai vieÂnas uniÂkaÂliauÂsiĹł ĹĄiuo meÂtu iĹĄÂliÂkuÂsiĹł auÂtenÂtiĹĄÂkĹł meÂdiÂniĹł
KorÂmoÂraÂnams meÂtai bus sunÂkĹŤs
paÂstaÂtĹł. LaÂbiauÂsiai verÂtiÂnaÂmas jo auÂtenÂtiĹĄÂkuÂmas ir tĹŤÂris, nors tai ir meÂdiÂnis paÂstaÂtas, taÂÄ?iau dar iĹĄÂli kÄ&#x2122; XX a. praÂdĹžios droÂĹžiÂniaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa kÄ&#x2014; KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo deÂparÂtaÂmenÂto
Ĺ is naÂmas buÂvo pir maÂsis, nuo kuÂrio praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo nauÂjas centÂriÂnÄ&#x2014;s PreiÂlos gyÂvenÂvieÂtÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;s miesÂtieÂtiĹĄÂkas apÂsta tyÂmas. ApsÂkaiÂtos, paÂvelÂdotÂvarÂkos sky riaus vyÂriauÂsioÂji speÂciaÂlisÂtÄ&#x2014; Ind rÄ&#x2014; BaÂliuÂlyÂtÄ&#x2014;. SkirÂta ir maÂlĹŤÂnui
TreÂÄ?iaÂsis obÂjekÂtas, kuÂriam skirÂta piÂniÂgĹł, â&#x20AC;&#x201C; LazÂdiÂninÂkĹł maÂlĹŤÂnas. Jo saÂviÂninÂkams atiÂteÂko ĹĄiek tiek dauÂ
Â&#x201E;Â&#x201E;AtÂgims: KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje, DarÂŞų g. 14 esanÂtis paÂstaÂtas, kuÂris staÂtyÂtas XIX a.
praÂdĹžioÂje, neÂtruÂkus tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti resÂtauÂruoÂtas.
giau nei 27 tĹŤkst. liÂtĹł. StaÂtiÂnys ge rai ĹžiÂnoÂmas ne tik KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo deÂparÂtaÂmenÂtui, bet ir vieÂtos gy venÂtoÂjams. VaÂĹžiuoÂjant iĹĄ DarÂbÄ&#x2014;ÂnĹł ÄŻ Ĺ venÂtÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; maÂlĹŤÂne daĹžÂnai suÂstoÂja ne tik arÂchiÂtekÂtĹŤÂros gerÂbÄ&#x2014;Âjai, bet ir vesÂtuÂviÂninÂkai. â&#x20AC;&#x17E;KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo deÂparÂtaÂmen tas jau treÂÄ?iÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; skiÂria komÂpenÂ
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
saÂciÂjÄ&#x2026; ĹĄio obÂjekÂto tvarÂkyÂbaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa kÄ&#x2014; I.BaÂliuÂlyÂtÄ&#x2014;. Ĺ ÄŻ karÂtÄ&#x2026; piÂniÂgai bus nauÂdoÂja mi paÂstaÂto ir viÂdaus meÂchaÂnizÂmo tvarÂkyÂmo darÂbams. MaÂlĹŤÂno atÂnauÂjiÂniÂmo plaÂnas pa rengÂtas dar 2008 m. Ĺ iuo meÂtu jau yra paÂkeisÂti maÂlĹŤÂno sparÂnai, keÂpu rÄ&#x2014;, atÂnauÂjiÂnaÂmas faÂsaÂdas.
Spektaklis yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sienÄ&#x2026; programos (2007â&#x20AC;&#x201C;2013) dalinai finansuojamo projekto â&#x20AC;&#x17E;DaugiakultĹŤris dialogas â&#x20AC;&#x201C; daugiakultĹŤris teatras â&#x20AC;&#x201C; pasienio teritorijĹł socialinÄ&#x2014;s ir kultĹŤrinÄ&#x2014;s integracijos skatinimasâ&#x20AC;&#x153; dalis.
RadÂviÂlÄ&#x2014; ZinÂkeÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; PaÂjĹŤÂrio korÂmoÂraÂnams praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo iĹĄÂ banÂdyÂmĹł meÂtai. NetÂruÂkus Juodk ranÂtÄ&#x2014;Âje bus praÂdÄ&#x2014;Âtas filÂmuoÂti doÂku menÂtiÂnis filÂmas, atÂskleiÂsianÂtis viÂsÄ&#x2026; tieÂsÄ&#x2026; apie danÂgaus ĹžiurÂkÄ&#x2014;Âmis vaÂdi naÂmus paukĹĄÂÄ?ius. ApÂlinÂkos miÂnis teÂriÂja jau paÂrenÂgÄ&#x2014; korÂmoÂraÂnĹł po puÂliaÂciÂjos reÂguÂliaÂviÂmo plaÂnÄ&#x2026;.
Ĺ iuo meÂtu jau yra ÄŻvyÂkÄ&#x2122;s konÂkurÂsas ir iĹĄÂrinkÂti filÂmo kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjai. â&#x20AC;&#x17E;Jau buÂvoÂme su jais suÂsiÂtiÂkÄ&#x2122; ir bendÂrais bruoÂĹžais apÂtaÂrÄ&#x2014;Âme fil mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; proÂjekÂtÄ&#x2026; koorÂdiÂnuo janÂtis NeÂrinÂgos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s Mies to tvarÂkyÂmo ir staÂtyÂbos skyÂriaus vyÂriauÂsiaÂsis speÂciaÂlisÂtas VikÂtoÂras KoÂlokÂĹĄansÂkis. ÄŽpuÂsÄ&#x2014;Âjus sauÂsiui ÄŻ JuodkÂranÂtÄ&#x2122; tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł atÂvykÂti viÂsa filÂmÄ&#x2026; kurÂsian ti koÂmanÂda. FilÂmu bus sieÂkiaÂma paÂroÂdyÂti ne pagÂraÂĹžinÂtÄ&#x2026; korÂmoÂraÂnĹł gyÂveÂniÂmÄ&#x2026; nuo pat giÂmiÂmo iki seÂnatÂvÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Mums svarÂbu paÂroÂdyÂti ir jĹł da roÂmÄ&#x2026; ĹžaÂlÄ&#x2026;, ir tai, kÄ&#x2026; jie nuÂveiÂkia ge roâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; V.KoÂlokÂĹĄansÂkis. TaÂÄ?iau neaÂbeÂjoÂjaÂma, kad filÂmuo jant bus sunÂku suÂrasÂti geÂrus ĹĄiĹł paukĹĄÂÄ?iĹł darÂbus. ÄŽsiÂkĹŤÂrÄ&#x2122; ĹĄimÂtus meÂtĹł beÂsiÂforÂma vuÂsioÂje senÂgiÂrÄ&#x2014;Âje, kuÂri jau yra ta puÂsi JuodkÂranÂtÄ&#x2014;s viÂziÂtiÂne korÂteÂle, korÂmoÂraÂnai jÄ&#x2026; nuÂnioÂkoÂjo vos per keÂleÂrius meÂtus. JuodkÂranÂtÄ&#x2014;Âje suÂmaiĹĄÂtÄŻ keÂlianÂtys paukĹĄÂÄ?iai ne tik apÂderÂgÄ&#x2014; ir nioÂkoÂja senÂgiÂrÄ&#x2122;, praÂdÄ&#x2014;Âtas fikÂsuoÂti ir maÂĹžÄ&#x2014; janÂtis ĹžuÂvinÂguÂmas maÂrioÂse. â&#x20AC;&#x17E;BĹŤÂtiÂna apÂsiÂsprÄ&#x2122;sÂti, ar mums reiÂkia iĹĄÂsauÂgoÂti vieÂnÄ&#x2026; rĹŤÂĹĄÄŻ, ar viÂ
Â&#x201E;Â&#x201E;Ĺ˝aÂla: JuodkÂranÂtÄ&#x2014;s senÂgiÂrÄ&#x2014;Âje ÄŻsiÂ
kĹŤÂrÄ&#x2122; korÂmoÂraÂnai jÄ&#x2026; nioÂkoÂja itin sparÂÄ?iai.
sÄ&#x2026; fauÂnÄ&#x2026; ir floÂrÄ&#x2026;, kuÂri ĹĄiuo meÂtu yra ĹžiauÂriai nioÂkoÂjaÂmaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂbrÄ&#x2014; ŞÄ&#x2014; V.KoÂlokÂĹĄansÂkis. ÄŽ koÂvÄ&#x2026; su korÂmoÂraÂnais stoÂjo ir ApÂlinÂkos miÂnisÂteÂriÂja. Ji paÂrenÂgÄ&#x2014; proÂgraÂmÄ&#x2026;, kuÂrioÂje nuÂmaÂtyÂta, kaip per ketÂveÂrius meÂtus triÂguÂbai su maÂĹžinÂti korÂmoÂraÂnĹł poÂpuÂliaÂciÂjÄ&#x2026;. PeÂrinÂtys paukĹĄÂÄ?iai iĹĄ lizÂdĹł bus baiÂdoÂmi garÂsiÂnÄ&#x2014;Âmis ir vaizÂdiÂnÄ&#x2014;Âmis prieÂmoÂnÄ&#x2014;Âmis. NeatÂmeÂtaÂma ir me dĹžiokÂlÄ&#x2014;s gaÂliÂmyÂbÄ&#x2014;. Ĺ iuo meÂtu JuodkÂranÂtÄ&#x2014;Âje skai Ä?iuoÂjaÂma apie keÂlis tĹŤksÂtanÂÄ?ius korÂmoÂraÂnĹł lizÂdĹł. MaÂnoÂma, kad perÂnai dÄ&#x2014;l peÂrinÂÄ?iĹł paukĹĄÂÄ?iĹł baiÂdyÂmo neiĹĄÂsiÂriÂto apie 8 tĹŤkst. korÂmoÂraÂnĹł jauÂnikÂliĹł.
3FäJTJFSJBJ .JSPTMBX 4JFEMFS .JDIBJM "CSBNPXJD[ 4BMFT 3ʡUB #VOJLZUĘ? 3BNʡOBT ,BVCSZT
N TBVTJP o EJFOPNJT ,-"*1É?%04 7"-45:#*/*".& .6;*,*/*".& 5&"53& XXX LMBJQFEPTNV[JLJOJT MU
8
trečiadienis, sausio 8, 2014
užribis Neteko pinigų
Iškrito ir mirė
Dingo revolveris
Į policiją kreipėsi 35 m. E.B., kuris pranešė, kad sausio 2-osios naktį kažkas pavogė jo pi nigus ir pasinaudojo banko są skaita. Žala – 16,5 tūkst. litų. Aiškinamasi, koks jaunuolis at vyko į 75 m. plungiškės M.G. namus ir išviliojo banko kodų duomenis, iš sąskaitos paėmė 2 tūkst. litų.
Klaipėdos universitetinės li goninės Reanimacijos skyriu je mirė 65 m. J.P. Vyras sausio 4 d. po pietų Nemuno g. esan čios bendrovės teritorijoje dar bo metu nukrito iš 5 metrų aukščio. Bandužių g. 19 namo kieme aptikta negyva P.G. Spė jama, kad moteris iškrito iš 8 namo aukšto.
Į policiją kreipėsi 54 m. klai pėdietis A.S. Vyras pranešė, kad sausio 4 d. apie 21 val. 40 min. Klaipėdoje, Pylimo g. pastebėjo, jog iš prie dir žo buvusio dėklo neaiškio mis aplinkybėmis dingo revol veris. Aplinkybės nustatinė jamos. Įvykį tiria uostamies čio policija.
Klaipėdos rajono teismas buvo neteisus Vakar panaikinta Klaipėdos rajo no apylinkės teismo nutartis, ku ria šis buvo grąžinęs pareigų neat likimu kaltinamų policininkų bylą prokurorams.
Šis teismas gruodžio 4 dieną pra dėjo nagrinėti dviejų Klaipėdos ra jono policijos komisariato Opera tyvaus valdymo grupės pareigūnų bylą, kurioje jie kaltinami tarnybi nių pareigų neatlikimu. 2013 m. vasario 13-ąją Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie užregist ruotą įvykį. Tačiau pareigūnai, suvokdami, kad prieš pranešėją ir jos maža mečius vaikus gali būti pavartotas fizinis, psichinis smurtas ar kitoks poveikis, į šį pranešimą nereagavo ir į įvykio vietą neišsiuntė polici jos pajėgų. Dėl tinkamai neužfiksuoto ne blaivaus vyro daromo pažeidimo, kai, būdamas teismo įpareigo tas gyventi skyrium nuo prane šėjos, jis vis vien į jos namus at vyko, moteris nebuvo apsaugota nuo kilusio pavojaus ir buvo nu žudyta. Teismo posėdžio metu kaltina mųjų gynėjai paprašė teismą by lą perduoti prokurorui ikiteismi niam tyrimui papildyti ir naujam kaltinamajam aktui surašyti. Šį prašymą teisėjas patenki no motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių duomenų apie 33 metų moters mirtį ir jos mirties prie žastį, o tai trukdo kaltinamiesiems gintis nuo pareikšto kaltinimo bei bylą nagrinėti teisme. Valstybės kaltintojas šią nutar tį apskundė. Klaipėdos apygardos teismas va kar patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros skundą, nutartyje pa žymėdamas, kad bylos kaltinama sis aktas atitinka baudžiamojo pro ceso įstatymo reikalavimus. Moters mirties faktas fiksuotas byloje pateiktoje specialioje ata skaitoje. Ar pakanka duomenų, patvirtinančių nusikaltimo pada rinius, teismas spręs tik išnagri nėjęs bylą. Ši apygardos teismo nutartis ne skundžiama. „Klaipėdos“ inf.
Meilė atsirūgo kaimynams 1
Smals esn ės laipt in ės gyventojos suprato, kad laiptinėje tąnakt triukšmavo jų kaimynės draugas. Butą trečiajame aukšte nuomo janti moteris palaikė artimus ry šius su kažkokiu vyru. Tą vakarą šis bandė prisibelsti į savo damos širdį, tačiau moteris jo neįsileido į vidų. Vyriškis bandė ją kalbinti pro už daras duris, beldė, skambino, o kai suprato, kad niekas jo neįsileis, la bai supyko. Tą pyktį kaimynai girdėjo – žmogus šūkavo, daužėsi, galiausiai kažkas trinktelėjo ir pažiro stiklai. Tačiau nė vienas gyventojas tąnakt į laiptinę neišėjo. Vėliau kaimynai suprato, kad iš dužo laiptų aikštelės tarp trečiojo ir antrojo aukštų vieno lango stik las. Šukės išsibarstė ant įėjimo du ris dengiančio stogelio ir kieme ant žemės.
Daugelis iškart suskaičiavo, jog iš 15 butų surinkta 120 litų. To kia suma už nedidelio lango stik lo įdėjimą kai kuriems gyvento jams pasirodė pernelyg didelė, tad keli kaimynai šių pinigų ne mokėjo. „Visa ši situacija lyg ir nėra kokia nors ypatinga, bet piktina neteisy bė. Akivaizdu, kad kaltininkas ži nomas, kodėl mokėti turime mes, o ne jis? Juk policija jį sulaikė įvy kio vietoje“, – piktinosi namo gy ventojas Algis. Mylimasis kratėsi kaltės
Incidentą tyrusių pareigūnų teigi mu, neginčijamai nustatyti, kas iš daužė langą, nepavyko.
Subraižė draugės duris
Kažkas iškvietė policiją. Atskubė jo patruliai ir įvykio vietoje sulaikė įtūžusį vyrą. Chuliganas buvo išgabentas jį į policijos komisariatą. Vėliau 1-ojo policijos komisa riato pareigūnai kalbino moterį, į kurios duris buvo beldžiamasi, bei sulaikytąjį vyrą. Moteris teigė girdėjusi dūžtančio stiklo garsą ir supratusi, kad langą išdaužė jos pažįstamas. Apklausiamas vyras pripa žino, kad subraižė draugės du ris. Kitos išeities jis ir neturėjo, nes pareigūnai atėmė iš jo žirk lutes, kuriomis jis niokojo durų apdailą. Istorija apie vyro ir moters konf liktą apaugo paskalomis. Vieni kal bėjo, jog apie merginos duris brai žėsi jos atstumtas mylimasis. Kiti – kad jūreivio žmona neįsileido sa vo buvusio meilužio. Kokie santykiai sieja moterį ir laiptinėje triukšmavusį vyrą, nie kas tiksliai nežino, nes nedauge lis yra matęs čia butą nuomojan čią merginą. Pinigų pareikalavo iš gyventojų
Gal po poros savaičių išdaužtas langas buvo pakeistas kitu. Tiesa, gyventojai pastebėjo, kad darbas buvo atliktas bet kaip – stiklas pritvirtintas prie rėmo vie na juostele, todėl vienos gyven tojos sūnus ėmėsi taisyti padėtį ir pabaigė darbą tinkamai. Sulaukę mokesčių lapelių už lapkritį laiptinės gyventojai nu stebo pamatę, kad kiekvieno buto gyventojams teks sumokėti po aš tuonis litus už išdaužto lango stik linimą.
Sigitas Remėza:
Jeigu žmogus gera noriškai ateina kal bėti, delspinigių ne reikalaujame.
Policiją iškvietusi moteris teigė, kad tai padarė laiptinėje triukšma vęs jos buvęs draugas. Įvykio metu ji girdėjusi ne tik šio vyro balsą bei trankymąsi, bet ir dūžtant stiklą, todėl nusprendusi, kad būtent jis sudaužė langą. Tačiau savomis akimis ji to ne mačiusi. Policijoje nebuvo gauta preten zijų dėl išdaužto lango. O laiptinėje sulaikytas vyras neprisipažino, kad tai jo darbas. Jis tvirtino, kad atėjęs rado jį jau išdaužtą. Kitų laiptinės gyventojų parei gūnai neklausinėjo. Pareigūnai teigė, kad nesiim tų tirti, kas sudaužė stiklą, net jei dabar kas nors parašytų pareiški mą. Pareiškėjui būtų patarta iškart kreiptis į teismą, esą ten ir būtų ieškoma kaltininko. Apie policiją nieko nežinojo
Namo administratorius Sigitas Re mėza tikino, jog jam nėra žinoma
Sąskaita: po to, kai laiptinėje įširdęs gyventojos draugas pyktį išlie
jo niokodamas bendrą turtą, visi laiptinės gyventojai sulaukė sąskai tų už lango stiklinimą.
apie tai, kad laiptinės langą išdau žęs asmuo yra nustatytas. Jis pri siminė sulaukęs namo gyventojos skambučio. Moteris be jokių detalių pasakė apie tai, kad naktį laiptinėje buvo triukšmas ir yra išdaužtas langas, bei paprašė įstatyti naują. Apie iš kviestą policiją ir sulaikytą kalti ninką ji neužsiminė. Per savaitę, kol stiklas buvo nu pirktas ir išpjautas, skambino dar viena moteris, bet nei viena, nei kita nesutiko rašyti pareiškimo ad ministratoriaus vardu. Esą tik gerokai vėliau, kai viskas buvo sutvarkyta, S.Remėzai pa skambino kažkuris namo gyven tojas ir papasakojo apie policijos sulaikytą kaltininką. „Jeigu žmonės būtų man iškart pasakę, kad buvo kviečiama poli cija, kad pareigūnai sulaikė žmogų, būčiau nedelsdamas ėjęs į 1-ąjį po licijos komisariatą ir rašęs pareiš kimą. Jame būčiau prašęs išreika lauti žalos atlyginimą. Tada būčiau gavęs iš jų oficialų atsakymą. Bet kadangi man situacija tapo žino ma, kai viskas jau buvo sutvarky ta, toks kreipimasis nebeturėjo jo kios prasmės“, – tikino S.Remėza. Nenorėjo rašyti pareiškimo
Administratorius vardijo, kad stik las kainavo 38 litus, visa likusi su ma sumokėta už jo atvežimą ir dar bą, todėl kiekvienam butui teko atseikėti po aštuonis litus. Namo gyventojai yra apsispren dę nekaupti eksploatacinių lė šų ir yra išreiškę valią, kad atsi tikus kokiam nors incidentui, dėl kurio kiltų nenumatytos išlaidos, jas apmokėti turėtų tos laiptinės gyventojai. Tokios išlaidos atsiranda už sikimšus kanalizacijai, kviečiant vandentiekio avarinę tarnybą, bet dažniausiai, kai sulaužomas ar ki taip sugadinamas bendras turtas. Taip pat elgiamasi ir sumanius re montuoti laiptinę. S.Remėza pasakojo, kad tik trys laiptinės gyventojai nesumokėjo už
langą. Jiems administratorius ke tina skaičiuoti delspinigius 0,03 proc. nuo visos sumos už kiek vieną pradelstą dieną. Tai esan ti veiksminga drausminanti prie monė priversti vykdyti savo pačių sprendimus. „Keista, kad žmonės nesutinka mokėti menkos sumos, o pareiš kimo nenorėjo rašyti net tas, kuris labiausiai piktinosi. Jeigu žmogus geranoriškai ateina kalbėti, dels pinigių nereikalaujame“, – tikino administratorius. Patarė bylinėtis patiems
„Aš jau esu turėjęs panašią situaci ją. Viename bendrijos, kuriai vado vauju, name Rumpiškės gatvėje pas kažką atėjo keli vaikinai, o šeimi ninkai jiems durų neatidarė. Tada girti chuliganai iš pykčio išdaužė langus trijuose aukštuose. Iškvies ti policininkai sugavo kaltininkus. Aš iškart nuvažiavau į policiją, pa rašiau pareiškimą, nurodžiau, ko kią žalą patyrė bendrija. Praėjo gal pusantro ar du mėnesiai, ir aš ga vau iš policijos raštą, kuriame bu vo pranešta, kad tyrėjai baudžia mosios bylos nekelia, nes nurodyta suma yra per maža. Esą pati bend rija gali kreiptis į teismą ir bandy ti prisiteisti nuostolius“, – pasako jo S.Remėza. Patarimas bylinėtis reiškia, kad tektų papildomai išleisti pinigų. Kadangi namas turėjo eksploa tacinių lėšų, jas ir panaudojo lan gams stiklinti. Kai analogiška situacija atsiti ko Tilžės 18-ajame name, S.Re mėza jau žinojo, kuo viskas gali pasibaigti, ir nusprendė sąskaitą už darbus išdalyti laiptinės gy ventojams. Administratorius stebėjosi žmo nių pozicija – pareiškimo, kuriuo remdamasis jis galėtų prašyti po licijos nustatyti kaltininką, nė vie nas nenori rašyti. Bet tuo pat metu būdami bai lūs ir atsargūs, kaimynai pikti nasi, kai reikia mokėti už atlik tus darbus.
9
trečiadienis, sausio 8, 2014
lietuva Sugrįžusį paskatino
Vis mažiau kliūčių
Atleistam, o vėliau per teismą į darbą grį žusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos direktoriaus pavaduotojui Vytautui Giržadui suteiktas vidaus tarnybos pulki ninko leitenanto laipsnis. Pareigūnas pa skatintas už nepriekaištingą tarnybą, jis visiškai atitiko ir kitus kriterijus, pagal ku riuos suteikiamas pulkininko leitenan to laipsnis. Iki šiol V.Giržadas buvo vidaus tarnybos majoras.
Pagal gyventojų registrą pat tikslinti apie 5 tūkst. parašų dėl referendumo gali būti pripažinti tinkamais. Tai po susitikimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene va kar patvirtino Vyriausiosios rinkimų komi sijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigaus kas. VRK pirmininkas sakė, kad su parla mento vadove aptarta ir referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatyva.
Valdančiųjų politinė taryba va kar nediskutavo dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), o premjeras teigė kol kas negalin tis pasakyti, ar bus svarstoma di dinti MMA iki 1509 litų.
Nuopelnai: V.Landsbergis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Sei
mo pirmininko pareigas ėjo 1990–1992 m.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Jaukas ar dovana konservatoriams? Darbo partijos vadovės L.Grauži nienės užregistruotame projek te konstatuojama, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta rybos-Atkuriamojo Seimo pirmi ninkas yra pirmasis 1990 m. kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos Lie tuvos valstybės vadovas“. Pabrėžiama, kad Aukščiausio sios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990–1992 m. turė jo ir vykdė „konstitucinius valsty bės vadovo įgaliojimus, kurie prily go prezidento įgaliojimams“. Taip pat atskiru straipsniu nusta toma, kad „Aukščiausiosios Tary bos-Atkuriamojo Seimo pirminin ko valstybinį aprūpinimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai“. Projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą reikės pakeisti teisės aktus, kurie reglamentuoja valstybinį prezidento aprūpinimą. Kadenciją baigę prezidentai yra aprūpinami rezidencija, apsauga, valstybės mokamu sekretoriumi, gauna valstybinę rentą, kuri siekia 50 proc. prezidento darbo užmo kesčio dydžio per mėnesį. Statusai skirtingi
Konstitucinis Teismas dar 2002 m. birželį paskelbė, kad „1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Ta rybos pirmininko statusas nėra ta patus 1992 m. Konstitucijoje įtvir tinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui“.
– tiek standartinių sprogmenų 2013-aisiais neutralizavo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai.
MMA klausimą atidėjo
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė užregistravo įstaty mo projektą, kuriuo siekiama Vytautui Landsbergiui oficia liai pripažinti valsty bės vadovo statusą ir suteikti visas pre zidento turimas privilegijas.
Prezidento privilegijos
2370
Tuomet Konstitucinis Teis mas nagrinėjo Valstybinių pen sijų įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta, kad „Aukščiausio sios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, išėjusiam iš valsty bės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos prezidento valstybi nė pensija pagal Prezidento įsta tymą“.
Vytautas Landsbergis:
Aš tiesiog stebėsiu. Aš nieko nesitikiu, aš tik stebėsiu. Kai dalykas bus užbaigtas, pasa kysiu savo nuomonę. Konstitucinis Teismas pabrė žė, kad prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra indi vidualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio sta tuso. Esą Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė buvo laikina, ji siejama su tuomete pereinamąja teisine situacija. V.Landsbergis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmi ninko pareigas ėjo 1990–1992 m. A.Kubilius – už
Pasak opozicinės Tėvynės sąjun gos-Lietuvos krikščionių demok ratų partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus, konservatoriui V.Lands
bergiui turi būti oficialiai įtvirtin tas valstybės vadovo statusas. Jo teigimu, 1990–1992 m. parla mento pirmininku buvęs V.Lands bergis faktiškai ėjo valstybės va dovo pareigas, o jo statusas baigus eiti šias pareigas iki šiol „nėra su tvarkytas ir išspręstas“, kaip kitų buvusių valstybės vadovų. „Tokių minčių ir idėjų yra buvę, esam apie tai kalbėjęsi, išties profe sorius V.Landsbergis būdamas At kuriamojo Seimo pirmininku pagal to meto laikinąją Konstituciją buvo įvardijamas kaip aukščiausias parei gas einantis valstybės pareigūnas, jis faktiškai ėjo valstybės vadovo parei gas, ir jo statusas šiuo atžvilgiu bai gus eiti tas pareigas nėra sutvarkytas ir išspręstas, kaip išspręstas kitų bu vusių valstybės vadovų statusas“, – BNS sakė A.Kubilius. Klausiamas, ar iniciatyva ne prieštarautų Konstitucinio Teis mo nutarimui, kad Aukščiausio sios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus prezidento, A.Kubilius sakė tokios prieštaros nematantis. Pats V.Landsbergis nebuvo lin kęs komentuoti minimo įstatymo projekto. „Man labai įdomu bus stebė ti, kaip Seimas spręs tą klausimą ir svarstys šią pataisą. Aš tiesiog stebėsiu. Aš nieko nesitikiu, aš tik stebėsiu. Kai dalykas bus užbaig tas, pasakysiu savo nuomonę“, – 15min.lt sakė jis. „Klaipėdos“, BNS inf.
„Mes šiandien nediskutavome šiuo klausimu, bet kalbėjomės apie prioritetų išskyrimą nacio naliniu lygiu, kaip, pavyzdžiui, suskystintųjų gamtinių dujų ter minalas, elektros jungtys, suta rėm, kad nacionalinis stadionas turėtų būti užbaigtas“, – vakar Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Butkevičius. Jis teigė, kad reikia išanalizuo ti galimybę didinti MMA iki 1,5 tūkst. litų, tačiau, pasak jo, už darbis turi pamažu augti kasmet, atsižvelgiant į finansinę valsty bės padėtį. „Mes pasisakom už tvarios ekonomikos sukūrimą, tvari eko nomika garantuoja darbą, paja mų augimą, ir mes sutarėme, kad kiekvienais metais, atsižvelgda mi į finansinę padėtį, stengsimės didinti MMA. <...> Šiandien nie ko negaliu pasakyti (dėl padidini mo iki 1,5 tūkst. litų – red. past.), reikalingi skaičiavimai, analizė, nėra tikslo iš karto pasakyti, ko kia tai bus suma. Reikia įvertinti,
koks bus poveikis makroekono mikai, koks bus poveikis smul kiajam ir vidutiniam verslui, in vesticijų pritraukimui“, – teigė premjeras. O Seimo pirmininkė sakė, kad laikosi pozicijos didinti MMA iki 1,5 tūkst. litų, tačiau mano, jog dėl to bus diskutuojama: „2014 m. bus diskusijų, kompromiso ieškojimo metai, ir Darbo parti ja laikosi pozicijos, kad 2015 m. MMA turi būti ne mažesnis kaip 1509 litai.“ Lietuvos banko valdybos pir mininko pavaduotoja Ingrida Ši monytė praėjusią savaitę siūly mus iš karto po to, kai bus įvestas euras, padidinti MMA 500 litų – nuo 1000 iki 1500 litų – pavadi no naiviais. Pasak jos, tokiu atveju reikėtų rasti lėšų ir kitiems atlyginimams didinti, kad būtų išlaikytos dar bo užmokesčio proporcijos, be to, neaišku, kaip reikėtų sulai kyti infliaciją. Dėl pastarosios, pasak I.Šimo nytės, kiltų rūpesčių Europos Ko misijoje, kuri ne tik prižiūri, kaip šalis atitinka Mastrichto kriteri jus prieš įsivesdama eurą, bet ir kaip išlaiko jų tvarumą įsivedusi naują valiutą. „Klaipėdos“, BNS inf.
Nuosprendis – netrukus Vilniaus miesto apylinkės teis mas vakar išnagrinėjo buvusio „Verslios Lietuvos“ vadovo Pau liaus Lukausko ieškinį buvusiai ūkio ministrei Birutei Vėsaitei ir savo sprendimą paskelbs sausio 23 d.
Nei ieškovas, nei atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo – argumen tus dėl ieškinio ir jo pagrįstumo išsakė šalims atstovaujantys tei sininkai. Buvęs Ūkio ministerijos val domos viešosios įstaigos „Vers li Lietuva“ vadovas P.Lukaus kas Seimo narę socialdemokratę B.Vėsaitę apskundė dėl žodžių, pasakytų „Lietuvos ryto“ televi zijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kur ji kalbėjo apie P.Lukausko at leidimo priežastis, esą buvo atlik tas auditas ir įžvelgta lėšų plovi mo požymių. Jis prašo priteisti 10 tūkst. litų neturtinės žalos atly ginimą dėl garbės ir orumo įžei dimo. Pernai gegužę iš „Verslios Lie tuvos“ vadovo pareigų pasitrau kusio P.Lukausko advokatė Rūta Didikė teismui sakė, kad buvo pa skleista tikrovės neatitinkanti in formacija. „Atsakovei klausimus uždavė žurnalistė – „Kokių jūs jam turė
jote priekaištų?“ – ir nuskambė jo konkretus atsakymas. Šis atsa kovės teiginys buvo paremtas tuo, kad atlikta ataskaita. Ji tai grindė tam tikrais duomenimis ir pateikė kaip faktą, atsakydama į klausi mus. Teiginys yra žinia, o ne nuo monė. Visa laida vyko apie ieško vą ir jo pasitraukimą. Žurnalistės klausimas rodo, kad atsakymas buvo apie atsakovą, ne apie įstai gą“, – kalbėjo R.Didikė. Buvusiai ministrei atstovaujan ti teisininkė Laura Smalinskai tė tikino, kad ieškinys grindžia mas neteisingomis prielaidomis, teiginiams suteikiama neteisin ga prasmė. P.Lukauskas atsistatydino ga vęs Ūkio ministerijos, kuriai tuo met vadovavo B.Vėsaitė, pasiūly mą dirbti žemesniame poste arba pasitraukti. P.Lukauskas tąkart sakė nesulaukęs nė vieno prie kaišto iš Ūkio ministerijos dėl savo darbo kokybės. B.Vėsaitės atstovė teisme neginčijo, kad P.Lukauskui siūlytos pavaduotojo pareigos, tai buvo visos Ūkio ministerijos va dovybės sprendimas. Kiek vėliau B.Vėsaitė priekaiš tavo P.Lukauskui, esą jis darbo metu užsiėmė asmeniniais rei kalais. „Klaipėdos“, BNS inf.
10
trečiadienis, sausio 8, 2014
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Žurnalinės namų idėjos men Kokia prasmė investuo ti pinigus į brangius inter jero elementus, kurie ilgai niui pabos, tačiau jų bus gaila atsisakyti? Tokia filo sofija, kurdama savitą na mų rūbą, vadovavosi klai pėdietė Laura Simanaus kienė. Galimybė keisti, transformuoti gyvenamą ją aplinką kaskart sutei kia jai naujos gyvybės ir energijos, o pačiam žmo gui – kūrybinio džiaugs mo, įsitikinusi menininkė. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Vengė sterilios aplinkos
„Nemėgstu standartinių spren dimų, vartyti interjero dekoravi mo katalogų, kopijuoti idėjų – jos gimsta mano galvoje, jas įkvepia gamta, o jau po to tenka spręsti, ar tai įmanoma įgyvendinti techniš kai“, – teigė būsto Klaipėdos prie miestyje duris svetingai atvėru si moteris. Laura prisipažino siekusi, kad namuose harmoningai derėtų ir sena, ir nauja, ir modernu, ir gam tiška. „Juk nebūtinai visas deta les pagal konkrečią stilistiką su derinti iki smulkmenų“, – mano pašnekovė.
Investicija: L.Simanauskienė neneigė, jog šeimai tenka skirti daug savo laiko ir energijos namų aplinkai puoselėti, tačiau rezultata
Jau pastatytą „dėžutę“ įsigiję su tuoktiniai turėjo derintis prie pa stato architektūros. Vieno aukšto namas, kuriame įsikūrusi 5 asmenų šeima, išsiskiria erdvumu, aukšto mis šlaitinėmis lubomis. Taip pat būste gausu langų, pro kuriuos patenka nemažas dienos šviesos srautas. Tad menininkė į namus nepabūgo įsileisti sodrių, tamses nių, o vaikų kambariuose – ryškes nių tonų, įvairių faktūrų bei įspū dingų gabaritų dekoro elementų. „Norėjosi, kad namai būtų sa viti, o ne tokie, kaip kaimynų, kad jie nebūtų sterilūs, o šilti, ekspre syvūs, kad čia viskas alsuotų gam ta. Pas mus žmonės neretai bijo ir ryškesnių spalvų, ir neva nesąmo ningų idėjų, jiems atrodo, kad kiti
Dermė: sklypo kampe suformuotas tvarkingas daržas su pakeltomis įrė
mintomis lysvėmis šeimininkus džiugina ne tik turiniu, bet ir estetika.
išjuoks, pasakys kažką negero. Man tai visai nerūpi“, – prisipažino pa šnekovė. Nieko amžino nėra
Laura – diplomuota kostiumų dizainerė. Pašnekovė neatmetė, jog galbūt jos gebėjimai, įgytos žinios leidžia drąsiau eksperi mentuoti, ieškoti netikėtų der mių bei nesibaiminti nestandar tinių sprendimų. „Nėra čia kokių nors įmantrybių, iš katalogų nieko neužsakinėjame ir per internetą neperkame, kiek ko reikia ir įmanoma, stengiuosi pa sidaryti pati. Nematau reikalo in vestuoti milžiniškų pinigų į daik tus, sienas, juk visko nepasidarysi amžiams. Štai ateis pavasaris, jau
žinau, ką reikės šiek tiek „atšvie žinti“ – tereikia paimti teptuką į rankas, pakeisti keletą detalių“, – šypsojosi moteris. Kūrėja drąsiai derina visiškai skirtingo „žanro“ daiktus, orna mentiką. Štai bene ryškiausi būsto interjero akcentai – tamsiomis me dinėmis lentomis per visą plokštu mos aukštį akcentuotos svetainės sienos. Vienoje pusėje prie jų kuo puikiausiai dera rudų ornamen tuotų klasikinių tapetų fonas. Štai modernaus stiliaus virtu vės ir valgomoje zonoje įkurdintas romantiškas margaspalvis krėslas, o menininkės darbo kambaryje su šiuolaikiniais baldais sudraugauja senovinė, iš sutuoktinio močiutės paveldėta spinta.
Medžiagos – iš gamtos
Dar viena originali apdailos prie monė namuose – jūros bangų nu gludinti akmenys, kuriais deko ruota masyvi kolona bei grindų fragmentai prieškambario zonoje, taip pat išklotos visos grindys vo nios kambaryje. Interjerą pagyvina ir įvairiose erdvėse naudojami fak tūrinio tinko fragmentai. Anot pašnekovės, nemažai su manymų prie tradicinių užsaky mų pripratusiems meistrams at rodė sunkiai įgyvendinami, tad šių darbų teko imtis patiems būsto šeimininkams. „Labai daug ką patys pasidarė me – ir tinkavome, ir dažėme. Sa vo rankomis esu klijavusi akmenis, plyteles. Patikėkite, ir su tomis len
Koloritas: išskirtinis svetainės ir viso namo akcentas – prie sienų pritvirtintų tamsių len
tų juostos.
Racionalu: vir
kauti, o prie be
11
trečiadienis, sausio 8, 2014
namai
nininkei svetimos
as to vertas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
tomis buvo ką veikti – vyras, brolis meistravo, vargo“, – šyptelėjo pa šnekovė. Moteris juokavo, jog ir jai ne svetimi kirviai, grąžtai, replės
Laura Simanauskienė:
Kas man neleis prie gėlių pasodinti salo tų? Kur taip parašyta?
bei panašūs įnagiai. Prieš kurį lai ką Laura buvo įnikusi į papuoša lų kūrybą, užsiėmė veltinio gami niais, o pastaruoju metu turi kitą aistrą.
„Iš pradžių buvo knygų skirtu kai, pakabukai, apyrankės, kiti pa puošalai. Po to prasidėjo veltinis – nuo mažų iki didelių batukų, šalikų ir panašiai. Tačiau tai fiziškai sun kus, alinantis darbas. O šiuo metu mano darbų pagrindą sudaro gra fika. Tai smulkus ir kruopštus dar bas, bet čia daugiau manęs pačios, daugiau kūrybos“, – prisipažino pašnekovė. Nenuostabu, kad ir šiuos namus puošia įvairūs menininkės darbai – tapyti paveikslai, originalios deko ro detalės. Šiltadaržių neslepia
Pažvelgus pro būsto langus neky la abejonių, kad jo šeimininkai ne mažiau dėmesio skiria ir savo gy
rtuvės ir valgomojo zonoje – saikinga daiktų ir detalių, čia patogu šeiminin endro stalo gali susiburti gausi šeimyna.
venamajai aplinkai. Nuoseklaus ir kruopštaus darbo rezultatas – ne tik išpuoselėta veja, gėlynai, bet ir daržas, kuriame vietoje įpras tų suformuotos įrėmintos pakel tos lysvės. „Stengiamės gyventi kuo ekolo giškiau, valgyti pačių užsiaugin tas daržoves, vaisius. Todėl nesi gėdijame laikyti dviejų šiltnamių, nors kai kuriems tai atrodo negra žu. Man daržas turi būti taip pat estetiškas, tad jokių tradicinių lys vių“, – kalbėjo pašnekovė. Anot Lauros, pakopomis suso dinti skirtingų spalvų, dydžių au galai kuria patrauklų vaizdą, be to, menininkė nesibodi tarp daržovių įsprausti ir ryškesnių gėlių. „Kas man neleis prie gėlių paso dinti salotų? Kur taip parašyta?“ – juokėsi pašnekovė. Anot Lauros, šeima ne tik visiš kai apsirūpina įvairiomis daržovė mis, vaisiais, žolelėmis, žalumy nais, prisiruošia jų atsargų žiemai, bet sodo bei daržo gėrybėmis ap dalija ir kaimynus. „Niekas netiki, kad tokiame plo te galima tiek užsiauginti. Visi ža lumynai, daržovės auginami keliais etapais, vien prieskonių turime apie 20 rūšių. Kartais pajuokau jame, kad mes kaip kokie seneliai, pensininkai, bet aš nelinkusi val gyti cheminių obuolių ar pomido rų, jei galiu užsiauginti savo. Taip, darbo nemažai, bet žinai, kad vi sa tai darai sau, savo šeimai. Sva riausia – tai mato ir vaikai, kurie turės supratimą, kad valgyti svei kiau, gražiau gyventi taip pat yra vertybė“, – neabejoja trijų atža lų mama.
Inkliuzai: jūros nugludintais akmenukais dekoruotos ir būsto sienos,
ir grindys.
Palikimas: tokią autentišką senovinę spintą šiandien galima išvysti
retuose namuose.
12
trečiadienis, sausio 8, 2014
ekonomika
Emigrantai namiškiams siuntė milijonus Nors manoma, kad emigracija iš Lietu vos mažėja, pinigų pervedimo paslau gą teikiančios įmo nės tvirtina, jog pi nigų perlaidos sie kia tokias pat aukš tumas kaip ir per emigracijos piką. Ypač jos išauga per šventes.
Emigrantų pervedamos lėšos I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
Prognozės: tikėtina, kad artimiausius kelerius metus Lietuva išlaikys spartų ekonomikos augimo tempą ir
Vaida Kalinkaitė v.kalinkaite@diena.lt
Kalėdoms – po 1700 litų
Praėjusių metų spalį įmonė „Trans ferGo“, teikianti tarptautinių pi nigų pervedimų paslaugas, atliko tyrimą ir nustatė, kad šventiniu lai kotarpiu siųsti pinigų savo šeimoms Lietuvoje planavo 70 proc. Lietuvos emigrantų Didžiojoje Britanijoje. „Švenčių išvakarėse buvo pa siektas gruodžio mėnesio perve dimų pikas. Keli šimtai pervedi mų buvo padaryta Kūčių vakarą ir per abi šv. Kalėdų dienas, t. y. tuo met, kai paprastai bankai Didžio joje Britanijoje nebedirba“, – sakė Daumantas Dvilinskas, „Transfer Go“ direktorius. Kad pinigai buvo siunčiami bū tent švenčių proga, D.Dvilinsko teigimu, rodo ir tai, jog vieno as mens iš Didžiosios Britanijos į Lie tuvą per mėnesį persiunčiama su ma išaugo vidutiniškai 15 proc. Vien per „TransferGo“ tarptau tinių perlaidų sistemą gruodį 4,4 mln. litų į Lietuvą persiuntė dau giau nei 2,5 tūkst. į Didžiąją Brita niją emigravusių Lietuvių, t. y. vi dutiniškai po 1700 litų kiekvienas. Šiuo laikotarpiu pinigai bu vo siunčiami ir į Didžiąją Britani ją. Tačiau siunčiamos sumos buvo kiek mažesnės ir persiuntimų ne buvo tiek daug. Bendra šia krypti mi pervesta suma buvo didesnė nei 230 tūkst. litų.
emigrantų į tėvynę pervedamos lėšos mažės.
„Shutterstock“ nuotr.
„Migrantų lėšų pervedimai bu vo laikinai sumažėję 2009 m., kai Vakarų Europos šalių darbo rinka pajuto skausmingus ekonomikos krizės padarinius. Airija ir Ispa nija, kurios buvo vienos pagrindi nių lietuvių emigracijos šalių, ypač sunkiai išgyveno sunkmetį, kurį dar labiau padidino subliūškę ne kilnojamojo turto burbulai“, – aiš kino L.Galdikienė.
bimas jų pervedamų lėšų augimas. „Atrodo, kad emigrantų perlaidos 2013 m. bus panašios kaip 2011 m., o gal net jas viršys“, – tikino L.Galdi kienė. Ji pridėjo, kad pinigų perve dimo srautai paprastai suintensyvė ja antroje metų pusėje. Ekonomistė spėja, kad tai būtų galima sieti su vasaros sezonu uždirbtais pinigais ir šventiniu žiemos laikotarpiu. DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka teigė, kad reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog, nepai sant didesnio bendro srauto, vie nam emigrantui tenkanti suma nuo 2010 m. sumenko perpus. Seniau ji siekė 22,7 tūkst., o per metus su mažėjo iki 11,3 tūkst. „Tai galima sieti su faktu, kad pastaraisiais metais daugiau išva žiuodavo šeimomis, o emigracijos bangos pradžioje dažniausiai išva žiuodavo pavieniai šeimos nariai. Gerokai mažesnė yra ir emigrantų daroma įtaka nekilnojamojo turto rinkai“, – sakė J.Rojaka ir akcenta vo, kad ši statistika remiasi tik ofi cialiais šaltiniais. Į statistiką neįskaičiuojamos pi nigų sumos, kurios įvežamos į šalį, pavyzdžiui, kaip grynųjų pavidalu. „Paprastai grynieji kiekis ekono mikoje į metų pabaigą išauga, ta čiau nustatyti jų kilmę itin sudė tinga“, – teigė J.Rojaka. L.Galdikienė prognozavo, kad ateityje migrantų lėšų pervedimo tendencijos priklausys nuo ekono minės situacijos Lietuvoje ir pagrin
Populiariausia – Anglija
Lietuvos pašto atstovė spaudai Au relija Jonušaitė teigė, kad šiuo metu dar nesurinkta tiksli gruodžio mė nesio statistika. Tačiau, atsižvel giant į 2012 m. statistiką, gruodį Lietuvos pašte piniginių perlaidų iš Lietuvos į užsienį skaičius išauga apie 25 proc., o iš užsienio į Lietuvą – apie 13 proc. A.Jonušaitės teigi mu, panašūs turėtų būti ir 2013 m. gruodžio mėnesio rodikliai. Pašte vykdomos perlaidos daž niausiai keliauja į Didžiąją Britani ją ir Rusiją. Taip pat dažnai pinigai siunčiami į Ukrainą ir Baltarusiją. Toliau rikiuojasi Vokietija, Lenki ja, Ispanija, JAV, Airija, Latvija. Į Lietuvą daugiausia piniginių per laidų atkeliauja iš Didžiosios Brita nijos, Rusijos, Airijos, JAV, Vokieti jos, Ukrainos. Nors A.Jonušaitė pritarė, kad daugiausia piniginių perlaidų at liekama prieš didžiausias me tų šventes, ji atkreipė dėmesį, kad tai pastebima ir prasidėjus moks lo metams.
Atrodo, kad emig rantų perlaidos 2013 m. bus panašios kaip 2011 m., o gal net jas viršys.
Ji nurodė, kad 2010–2011 m. vėl ėmė augti emigrantų iš užsienio ša lių pervedamos lėšos. Taip nutiko todėl, kad būtent tais metais emig racijos srautai buvo didžiausi. Lemia ekonomika
Lėšos auga nuo 2004 m.
Laura Galdikienė, „Swedbank“ ekonomistė, teigia, kad į Lietuvą emigrantų pervedamos lėšos ėmė labai sparčiai augti jau po to, kai Lietuva įstojo į ES. Todėl labai ste bėtis pervedamų sumų dydžiu ne reikėtų. Tiesa, 2004 m. emigran tų perlaidos siekė tik 900 mln. litų. Tai sudarė 1,4 proc. Lietuvos BVP.
„Emigrantų perlaidos pasiekė piką 2011 m. ir sudarė net 4,842 mlrd. litų, arba 4,5 proc. BVP. 2012 m. euro zonoje prasidėjus antrajai re cesijos bangai emigrantų perlaidos į Lietuvą sumažėjo iki 4,057 mlrd. litų ir siekė 3,6 proc. BVP“, – sakė ekonomistė. Nors vis daugiau emigrantų grįž ta į Lietuvą, 2013 m. vėl buvo paste
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv.
mln. LT 2004 214,61 245,39 176,66 263,31 2005 243,6 364,44 435,53 448,33 2006 447,98 677,66 835,96 758,06 2007 589,54 913,46 1082,29 1005,83 2008 785,16 810,51 1025,86 1076,84 2009 567,29 640,67 850,86 982,34 2010 820,99 1107,15 1257,51 1186,14 2011 1224,92 1357,94 1186,14 1072,66 2012 816,67 986,67 1138,95 1113,6 2013 974,22 1250,53 1496,51
% nuo BVP 1,6 1,6 1,1 1,5 1,6 2 2,3 2,2 2,6 3,3 3,7 3,3 2,9 3,7 4 3,7 3,2 2,8 3,4 3,8 2,6 2,7 3,6 4,3 3,8 4,6 5 4,8 5,2 5 4,2 3,9 3,2 3,5 3,7 3,8 3,7 4,1 4,7
Šaltinis: „Swedbank“
dinėse emigracijos šalyse. Tikėtina, jog artimiausius kelerius metus Lie tuva išlaikys spartų ekonomikos au gimo tempą, emigracijos srautai ir toliau mažės, o į Lietuvą grįžtančių migrantų srautai augs. Esant šiam scenarijui, emigrantų į Lietuvą per vedamos lėšos turėtų mažėti.
13
trečiadienis, sausio 8, 2014
pasaulis Saugumo operacija
Įspėjo ES
Pajudėjo iš vietos
Saugumo tarnybos Rusijos kurorte prie Juodosios jūros Sočyje pradėjo didžiausią sau gumo operaciją. Iš viso opera cijoje, kurios tikslas užtikrin ti Sočio žiemos olimpinių žai dynių saugumą, dalyvaus 37 tūkst. saugumo pareigūnų. Olimpiada Rusijai kainavo jau apie 50 mlrd. JAV dolerių.
Gruzijos patriarchas Ilija II pa ragino ES atsižvelgti į Gruzi jos siekį išsaugoti tradicines vertybes. Patriarchas sveikino ES pasiuntinio Filipo Dimitro vo pareiškimą, kad ES nenus tato tos pačios lyties asme nų santuokų pripažinimo kaip išankstinės sąlygos eurointeg racijai.
Rusijos mokslinių tyrimų lai vas „Akademik Šokalskij“, ku riam įstrigus prie Antarktidos krantų keleivius teko evakuoti sraigtasparniu, jau išsivadavo ir lėtai plaukia tarp ledo lyčių. Apie tai pranešė laivo kapito nas Igoris Kiseliovas. Tiesa, jis sakė, kad navigacijos sąlygos regione – sunkios.
Ispanijos princesei – kaltinimai korupcija Karališkoji Ispanijos šeima įsivėlė į dar vieną skandalą. Šį kartą karaliaus Jono Karolio jauniausiajai dukrai Cristinai pateikti kal tinimai dėl nusikaltimų, susijusių su mokesčiais. Įtarimai karaliaus dukrai
Ispanijos karalius Jonas Karolis to li gražu nėra toks mylimas savo ša lyje, kaip jo kolegė iš Jungtinės Ka ralystės Elžbieta II. Britai savo monarchus tiesiog garbina, ispanai – toli gražu ne. Deja, karališkajai Ispanijos šei mai – dar vienas smūgis. Jono Ka rolio dukrai 48-erių Cristinai buvo pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų mokesčių tvarkai ir pinigų plovimo. Apie tai paskelbė Ispanijos salos Maljorkos teismas. Cristina, jei oficialiai bus pateik ti kaltinimai, bus pirmoji tiesioginė karaliaus giminaitė, kada nors sto jusi prieš teismą dėl įstatymų pa žeidimo. Ji susieta su savo vyro Iñaki Ur dangaríno, kurio atžvilgiu vyksta tyrimas dėl įtariamo valstybės lė šų pasisavinimo, verslo reikalais. Praranda populiarumą
Apklausos Ispanijoje rodo, kad vis daugiau žmonių nebenori matyti karaliaus soste Jono Karolio. Maža to, vos pusė ispanų apskritai remia monarchiją. Paramą monarchijai, kaip institucijai, dabar deklaruoja apie 49,9 proc. ispanų. Mylimas tik sosto įpėdinis prin cas Felipe. Daugelis Ispanijos gy ventojų mano, kad būtent jis galėtų atkurti monarchijos prestižą. Pas taruoju metu ispanų, kurie norėtų, kad Jonas Karolis atsisakytų sosto
Felipe’s naudai, skaičius padidėjo 17 proc. – iki 62 proc. Apklausą praėjusių metų gruo džio pabaigoje užsakė Ispanijos leidinys „El Mundo“. Jono Karolio, kuriam neseniai suėjo 76-eri, populiarumas pasta ruosius trejus metus smuko, pir miausia – dėl korupcijos skandalo, kurio centre yra jo žentas, ir pra bangios dramblių medžioklės Af rikoje 2012 m., šalį krečiant finan sų ir ekonomikos krizei.
Vis daugiau žmonių nebenori matyti ka raliaus soste Jono Karolio. Pastarasis skandalas, kai dėl ko rupcijos buvo apkaltinta jo duktė, veikiausiai dar labiau smogs kara liaus prestižui. Karalius taip pat turėjo proble mų dėl sveikatos, kurios drauge su skandalais išprovokavo spėliones dėl jo valdymo ateities. Žmonių, kurie yra geros arba la bai geros nuomonės apie kara lių, skaičius per 2013 m. sumažėjo 9 proc., iki 41 proc. Atkaklus teisėjas
Pasak prokurorų, teisme karališko sios šeimos atstovė turės pasirody
ti kovo 8 d. Spėjama, kad karaliaus žentas, Palmos kunigaikštis, galė jo išplauti milijonus eurų per savo labdaros fondą. Esą daugelio rengi nių, kurie buvo organizuoti fondo, kainos smarkiai viršijo realias. Tiesa, I.Urdangarínas neigė jam mestus kaltinimus. Tačiau teisėsau gos jis neįtikino. Daug kalbų Ispani joje sukėlė jo prabangūs apartamen tai Barselonos priemiestyje, kurie priklauso ir jo žmonai Cristinai. Pasak teismo, bylą sudaro 200 puslapių. Manoma, kad neteisėtai pasisavinta pinigų suma gali siek ti 6 mln. eurų. Bylos tyrimas truko daugiau nei trejus metus. Ispanijoje galioja taisyklė, kad tiek prokuroras, tiek teisėjas at lieka savus bylos tyrimus. Kadan gi prokurorai nesugebėjo surinkti įrodymų dėl Cristinos kaltės, tei sėjas paprašė laiko savo tyrimui. Galiausiai teismas pareiškė, kad įrodymų yra, tačiau yra tikimybė, jog princesė išvengs kaltinimų, jei prokurorams pasirodys, kad teismo kaltinimai – neįtikinantys. Tačiau po kelių mėnesių tyri mo teisėjas vėl galės bandyti iš kelti bylą. Kol bus tiriama byla, princesė ir Palmos kunigaikštis negalės pasi rodyti viešuose renginiuose. Tiesa, tai nebus problema. Cristina su sa vo vaikais pernai persikraustė į Že nevą, o jos vyras gyvena Ispanijoje.
Bėdos: jaunėlė Ispanijos karaliaus Jono Karolio duktė Cristina apkal
BBC, „Reuters“, BNS inf.
„Reuters“ nuotr.
tinta padėjusi savo vyrui plauti pinigus.
Naujoji Latvijos premjerė: svarbiausia stabilumas Latvijos prezidentas Andris Bėrzi nis pasirinko – naujoji šalies prem jerė bus Laimduota Straujuma. Po litikė – pirmoji moteris nepriklau somos Latvijos istorijoje, vadovau sianti ministrų kabinetui.
Palygino: paskirtąją Latvijos premjerę 62-ejų L.Straujumą žiniasklai
da palygino su Vokietijos kanclere A.Merkel.
„Reuters“ nuotr.
A.Bėrzinis buvo pasipiktinęs, kad politinės partijos niekaip neran da jam tinkamo kandidato. Tačiau galiausiai valdančioji partija „Vie nybė“ pareiškė, kad deleguos į mi nistrų kabineto postą žemės ūkio ministrę L.Straujumą. Ši iki sekma dienio buvo nepartinė, tačiau staiga buvo įtraukta į partijos valdybą. 62-ejų L.Straujuma poste pakeis Valdį Dombrovskį. Naujoji premjerė teigė, kad jos prioritetas – dėmesys mikroekonomikos klausimams, ta
čiau kartu ji pažadėjo laikytis to pa ties makroekonomikos kurso. „Manau, kad tęsdami V.Domb rovskio makroekonomikos kursą ir biudžeto stabilumo politiką turė tume galvoti apie smulkiojo ir vi dutinio verslo padėtį“, – tvirtino paskirtoji vyriausybės vadovė. Nuo 2011 m. Žemės ūkio minis terijai vadovaujanti L.Straujuma pelnė pagyrimų už savo derybų įgūdžius. Ji sakė, kad suformuoti vyriausybę truks nuo dviejų iki tri jų savaičių. Pasak naujosios prem jerės, kai kurie ministrai gali tikėtis išsaugoti savo postus, nes taip bu vo sutarta su šalies vadovu. „Esu tikra, kad ši centro dešiniųjų koalicija gali dirbti efektyviai“, – sakė L.Straujuma. 2 mln. gyventojų turinti
Latvija 2004 m. prisijungė prie ES, o šįmet tapo 18-ąja euro zonos nare. Latvijos žiniasklaida atkreipė dė mesį, kad L.Straujuma savo išvaiz da kiek panaši į Vokietijos kancle rę Angelą Merkel. Pati L.Straujuma tokias pastabas nuleido juokais: „Jaučiuosi labai pamaloninta, kad esu lyginama su ponia Merkel.“ Sulaukusi prezidento pritarimo jos kandidatūrai, dabar L.Strauju ma pradės derybas su parlamento politinėmis partijomis. 100 vietų Saeimoje naujoji vyriausybė turė tų kontroliuoti 66 vietas. Latvijos premjero poste dar nėra dirbusi nė viena moteris, o prezidento pareigas 1999–2007 m. dvi kadenci jas iš eilės ėjo Vaira Vykė-Freiberga. BNS, „The Independent“ inf.
14
trečiadienis, sausio 8, 2014
sportas D.Šemberas atsisveikino
N.Valskis – Rumunijoje
Lietuviai labiau mėgsta futbolą
Antrą vietą Rusijos 1-osios lygos čempionate užimančio Vladikaukazo „Alanijos“ klubo gretas palieka jau aštuonis mėnesius atlyginimo negaunantys žaidėjai. Atsisveikinti su komanda nusprendė ir lietuvis Deividas Šemberas. Neatmetama galimybė, jog Vladikaukazo ekipa pasitrauks iš šalies pirmenybių.
Bukarešto „Dinamo“ futbolo klubas sulaukė rezultatyviausio praėjusio sezono Lietuvos futbolininko Nerijaus Valskio. Klaipėdietis, gynęs Marijampolės „Sūduvos“ garbę, 2013-aisiais įmušė 27 įvarčius. Vakar vyko derybos tarp lietuvio, sulaukusio Rumunijoje didelio žiniasklaidos dėmesio, ir klubo atstovų.
Su „Sūduva“ sutartį pasirašęs Mindaugas Grigaravičius pasidžiaugė, kad Lietuvoje futbolas populiaresnis nei Latvijoje, kurioje žaidė pastaraisiais metais. „Jelgavos“ klube rungtyniavęs klaipėdietis sakė, kad į Lietuvos stadionus renkasi daugiau žiūrovų ir pats čempionatas yra daugiau populiarinamas.
Pavyko įkalbėti varžovus Česlovas Kavarza „Atlanto“ futbolo komandos, nuo sausio 4-osios stovyklaujančios Klaipėdoje, vadovai susidūrė su keista problema – negalėjo rasti varžovų, norinčių žaisti futbolą.
Klaipėdiečiai, tikėjęsi išmėginti jėgas su Latvijos klubais, kaimyninėje šalyje sulaukė neigiamų atsakymų. Latviai teisinosi ką tik susirinkę į pirmąsias treniruotes, todėl dar nepasiruošę tarptautiniams mūšiams. Vargais negalais „Atlantui“ pavyko rasti pirmąjį varžovą, o vėliau – dar du. Ketvirtadienį 14 val. Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštėje uostamiesčio klubas išmėgins jėgas su Kauno „Spyriu“. Šeštadienį 12 val. „Atlantas“ savo aikštėje susirems su šalies A lygos autsaideriu – Tauragės „Tauru“. Trečiasis varžovas – pažįstamas lenkų klubas – Suvalkų „Wigry“. Rungtynės vyks kitą dieną – sekmadienį 14 val. Marijampolės futbolo manieže. Vakar „Atlanto“ klubo atstovai oficialiai atsisveikino su Donatu Nakrošiumi, kuris 2013-ųjų sezone Klaipėdos vienuolikės garbę gynė ketveriose rungtynėse – iš viso aikštėje kovojo 200 minučių. Gynėjo pozicijoje rungtyniavęs D.Nakrošius pasiekė vieną įvartį. Jį pelnė debiutinėse rungtynėse, kai „Atlantas“ žaidė Tauragėje. Sulaukta žinių iš Londono, į kurį išvykę „Atlanto“ futbolininkai Donatas Kazlauskas ir Dovydas Virkšas. Pirmadienį ir antradienį jie treniravosi su „Arsenalo“ rezervinės komandos žaidėjais. Daugiausia laiko, anot D.Kazlausko, treniruotėse buvo skirta „plotui“, kai į dvi ekipas pasiskirstę žaidėjai stengiasi kuo ilgiau išlaikyti kamuolį. Kad būtų sunkesnė užduotis, futbolininkams buvo apribotas kamuolio lietimo skaičius – iki dviejų ar net vieno. „Tikro futbolo buvo mažoka“, – sakė šiame garsiame klube siekiantis įsitvirtinti „Atlanto“ saugas. D.Kazlauskas teigė, kad treniruotėse dar nesilankė Arsenas Wengeras, tačiau valgykloje jam ir D.Virkšui teko susitikti su „Arsenalo“ vyriausiuoju strategu. Abu klaipėdiečiai Anglijoje bus savaitę. Po jos paaiškės tolesnis žaidėjų likimas – ar bus priimti į „Arsenalo“ gretas, ar teks grįžti į Lietuvą.
E.Vismerytė priima tik sidabrą Lietuvos vaikų plaukimo pirmenybėse stabilumu nustebino klaipėdietė Evita Vismerytė, laimėjusi šešis medalius. Visi jie – sidabriniai.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Romualdo Kazakevičiaus auklėtinė šalies vicečempione tapo plaukdama laisvu stiliumi 50 (30,86 sek.), 100 (1 min. 07,91 sek.) ir 200 (2 min. 32,48 sek.), taip pat 100 m kompleksiniu būdu – 1 min. 18,07 sek.). Dar du medalius uostamiesčio ekipos lyderė iškovojo su draugėmis Paulina Pekūnaite, Tatjana Petinova, Vilte Juozakaite (plau-
Ateitis: sėkmingai šalies pirmenybėse rungtyniavusios jaunosios uostamiesčio plaukikės – V.Juozakaitė,
treneris R.Kazakevičius, L.Balsytė, P.Pekūnaitė ir E.Vismerytė.
kė kompleksiniu būdu) ir Lukrecija Balsyte (laisvu stiliumi) estafetėse 4 po 100 m kompleksiniu būdu ir laisvu stiliumi.
Tačiau mūsų sportininkės negrįžo namo be aukso medalio. Jį, 100 m distancijoje plaukusi nugara, laimėjo P.Pekūnaitė – 1 min.
15,91 sek. Klaipėdietė iškovojo ir bronzos žetoną, kai rungtyniavo perpus trumpesnėje rungtyje – 35,50 sek.
Bėgimo varžybos gynėjams atminti
Narsuoliai: bėgimo mėgėjams per 13 metų teko bėgti įvairiomis sąlygomis.
Česlovas Kavarza Bėgimo varžybų, skirtų Laisvės gynėjų dienai – sausio 13-ajai – tradicija gyva. Sekmadienį greitakojai į starto vietą prie Girulių televizijos bokšto bus pakviesti 14-ąjį kartą.
Šįmet sportininkai kviečiami turėti atšvaitus arba šviesą atspin-
dinčias liemenes. Varžybos, prasidėsiančios 16 val., baigsis, kai bus prietema. Neturintiesiems atšvaitų varžybų organizatoriai jų duos. Dalyvių registracija – starto vietoje (prie televizijos bokšto Giruliuose) nuo 15 iki 15.45 val. Finišas – ties savivaldybės pastatu (Liepų g. 11).
Trasos ilgis - 7,8 km, tačiau bėgikai gali pasirinkti ir trumpesnę 3 km distanciją. Šios distancijos dalyviai bėgti pradės nuo Vasaros estrados. Čia bėgimo mėgėjai bus registruojami nuo 15.30 iki 16 val. Startas bus duotas prabėgus pagrindinei grupei. Autobusas veš dalyvius į starto vietą nuo savi-
valdybės pastato 14.30 val. Šešių greičiausių vyrų ir moterų, bėgusių ilgąją trasą, lauks prizai. Taip pat pirmasis bėgikų dešimtukas bus apdovanotas vardiniais diplomais. Šimtas penkiasdešimt finišavusių dalyvių nepriklausomai nuo įveikto nuotolio sulauks dalyvio diplomo.
19
trečiadienis, sausio 8, 2014
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „Spindulio spaustuvė“ kartu su „Baltos lankos“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Karinos Alvtegen knygą „Tikėtina istorija“.
Karina Alvtegen. „Tikėtina istorija“. Helena su vyru nusiperka buvusią ūkininko sodybą ir įkuria viešbutį. Išsipildo sena jos svajonė. Tačiau Helenos santuoka ima byrėti ir netrukus virsta skyrybomis. Jai lieka viešbutis, sudužęs gyvenimas ir nelaiminga paauglė dukra. Finansininkas Andersas, sėkmingai kopiantis į karjeros viršūnę, susikrovęs didžiulį turtą, staiga pajunta gyvenimo beprasmybę. Senis Verneris gyvena miške, kaimo žmonės jį laiko keistuoliu, atsiskyrėliu, jo požiūris į gyvenimą daugeliui atrodo nesuprantamas. Tačiau ir Helenai, ir Andersui jis atveria akis – kiekvienas jų gali pasirinkti kitą gyvenimo kelią... Kas sukelia mūsų pyktį, prietarus, neapykantą, šykštumą, pavydą? Kurdama šį romaną garsi švedų rašytoja K.Alvtegen lankė psichologijos kursus, ypač domėjosi žmogaus mąstymu.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 16 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją ir teisingus atsakymus paskelbsime antradienį, sausio 14 d.
Avinas (03 21–04 20). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Vakare būtinai atsikratykite dienos negatyvo. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus priimti sprendimus. Pasikvieskite savo draugus ir vyresniuosius bičiulius, kad kartu su jais apsvarstytumėte ateities planus. Dvyniai (05 21–06 21). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks tolesnį jūsų gyvenimą. Būkite atsargus, nes palankus laikas gali greitai baigtis. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms. Vėžys (06 22–07 22). Sugebėsite įveikti visas kliūtis ir lengvai kontroliuosite įvykius. Jūsų nuojauta atvers naujas galimybes. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite pasitaikiusios progos. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo jausitės prislėgtas. Manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Kivirčo metu galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Praverstų gera knyga ar paprasto siužeto filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums svarbu. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, kuri nesnaudžia ir yra pasirengusi jums pasitarnauti. Skorpionas (10 24–11 22). Su dėkingumu vertinsite tai, kas gera, vyksta jūsų gyvenime. Galite sutikti patrauklų žmogų ir įsimylėti. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau nei galite įvykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Ožiaragis (12 22–01 20). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite labai pasigailėti. Vandenis (01 21–02 19). Puikus laikas būti ryžtingam sprendžiant karjeros klausimus. Nestigs jėgų, tik pasistenkite jas protingai išnaudoti. Dirbkite nesiblaškydamas, o po to maloniai pailsėkite. Žuvys (02 20–03 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti planus. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja nešaltus, bet lietingus orus. Temperatūra šiandien bus apie 5–6 laipsnius šilumos. Ketvirtadienio naktį kai kur, dieną daug kur numatomas lietus. Vyraus 3–6 laipsnių šiluma.
Šiandien, sausio 8 d.
+6
+7
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+5
Šiauliai
Klaipėda
+5
Panevėžys
+5
Utena
+6
9.01 16.23 7.22
8-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 357 dienos Saulė Ožiaragio ženkle.
Tauragė
+5
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +11 Brazilija +28 Briuselis +11 Dublinas +9 Kairas +19 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7
kokteilis Vos negavo infarkto Pirmadien į į nedidelę ne maisto pre kių parduotuvę užsukusi klaipėdietė Asta patyrė lengvą šoką, kuris, laimė, nepaūmėjo iki infarkto. Po to, kai pasilenkusi apžiūrėjo ją do minusias prekes, moter is pasisuko atgal. Už nugaros ji išv ydo vyr išk į, užsimaukšl inusį kaukę, kur ioje bu vo tik skylutės akims. Šiaip drąsia sa ve laikanti Asta net pritūpė – kas da bar bus? Pirmoji mint is, pasibeldusi į moters galvą, vyriškis – plėšikas, kuris netru kus visiems pirkėjams suriks gulti ant grindų ir eis plėšti kasos. Istor ija baigėsi greitai. Pasirodo, toje parduotuvėje prekiaujama kaukėmis, kurios šaltu oru nuo speigo gelbsti dvi ratininkus ar miško kirtėjus. O vyriškis tiesiog matavosi vieną jų.
Kaunas Londonas +11 Madridas +14 Maskva +3 Minskas +4 Niujorkas –3 Oslas +6 Paryžius +13 Pekinas 0
Praha +11 Ryga +8 Roma +14 Sidnėjus +21 Talinas +5 Tel Avivas +17 Tokijas +11 Varšuva +8
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+7
+7
+6
+6
7
+6
+6
+5
+6
7
rytoj
penktadienį
+5
Vilnius
+5
Alytus
+4
+3
11
1547 m. išleista pirmoji lietuv iška knyga – Mar tyno Mažvydo „Katekiz musa prasti žadei...“ („Ka tekizmo prasti žodžiai“). 1838 m. išsiųsta pirmoji telegrafo žinutė, kurioje buvo panaudot i taškai bei brūkšneliai. 1889 m. užpatentuotas pirmasis kompiuteris. 1926 m. nuvertus kara lių Husseiną Ibn Saudas tapo Hejazo valdovu, o karalystė pavadina Sau do Arabija.
Dovana – apie 300 knygų
Moterys perka dažniau
Bankui paskelbtas bankrotas. Visiems klientams buvo pasiūlyta pasir ink ti vieną iš dviejų var iant ų: arba nie ko neatsiimti, bet iš karto, arba atsiim ti viską, bet niekada. Česka (397 719; man nereikia kaukės – aš ir taip baisus)
1974 m. nufotografuota Lochneso pabaisa (Ne sė) viename iš trijų di džiausių Škotijoje esan čių Glenmoro ežerų. 1995 m. raketomis ir arti lerijos sviediniais Rusija bombardavo Čečėn ijos sostinę Grozną. 2007 m. eidamas 82-uo sius nuo infarkto mirė animator ius Iwao Taka motas, sukūręs animacinį šuniuką Skūbį Dū bei ki tus personažus iš serialų „Flinstounai“ ir „Džetsonai“.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Jei sapnuojate, kad keliaujate po ne
ti kaukę, net nepagalvojo, kad tai iššauks baimę aplinkiniams.
Linksmieji tirščiai
Apolinaras, Gintė, Severinas, Teofilijus, Vilintas, Gudula.
1935 m. JAV Tup elo mieste (Misisipės vals tija) gimė rokenrolo ka ralius Elvis Presley.
Kuriozas: vyriškis, norėjęs pirk
Reta pora apsieina be priekaišt ų apie išlaidumą. Aštr ios vyr ų krit i kos strėlės lek ia į moter ų pusę dėl biud žeto švaist ymo nereikšm in goms smulkmenoms. O dažna mo ter is nepam irš vyr ui mestelėt i pa stabos dėl išlaidų automobil ių ak sesuarams. Abiejų pusių kaltinimai lygiaverčiai, bet vis dėlto, kas dides nis išlaidūnas: jis ar ji? Akylūs tyr imai parodė, kad mote rys apsiperka tikrai dažniau, tačiau perka nebūt inai tik sau. Jų krepše liuose atsidur ia drabuž iai ir avaly nė, skirta vaikams ir netgi vyrui. Vi dutinis moterų apsipirkimo krepše lis yra 200 litų. O vyrai – nors perka ir rečiau, jų vi dutinė prekių krepšelio suma yra 15 proc. didesnė. Tai reišk ia, kad vyrai perka brangesnes prekes arba vie nu metu įsigyja jų daugiau. Tai įvai ri technika, namų interjero prekės ir garsių prek ių ženklų drabuž iai bei aksesuarai.
Vardai
sausiO 8-ąją
Rytas
+5
Marijampolė
6–11 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+5
+6
Literatūra: klaipėdiečių dovanotos knygos bus išdalytos keturioms kaimų bibliotekoms.
Radvilė Zinkevičiūtė Klaipėdoje pasibaigė beveik du mėnesius trukusi akcija „Knygų Kalėdos“. Aktyviai joje dalyvavę klaipėdiečiai Klaipėdos regiono kaimų bibliotekoms padovanojo beveik 300 knygų.
Visą akcijos laiką užsukusieji į Klaipėdos apskrities viešąją I.Si monaitytės biblioteką galėjo pa dovanoti knygų, kurios iškeliaus į regiono bibliotekas. I.Simonaitytės bibliotekos at stovai džiaugėsi, kad uostamies čio gyventojai buvo dosnūs ir gau siai dovanomis apipylė mažiausias regiono bibliotekas. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos regist ratūroje buvo galima rasti sąrašą,
kuriame nurodytos reikalingiau sios knygos. „Kaimų bibliotekos buvo nuro džiusios knygas, kurių reikia la biausiai, tačiau galiu patikinti, kad visos knygos nudžiugino“, – sakė Lietuvos bibliotekininkų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Ai rida Samavičienė. Akcijos metu buvo organizuoja mi įvairūs renginiai, siekiant pri traukti dovanojančiuosius. „Pir mąją dieną bibliotekininkai ėjo į gatvę, dalijo miestiečiams šiltus gėrimus ir skrajutes, kvietė prisi jungti prie rengiamos akcijos“, – prisiminė A.Samavičienė. Visiems, kurie padovanojo kny gų, buvo padėkota – mažiausie ji buvo pakviesti į klounų teatro „Dulidu“ premjerą „Arklio Do minyko meilė“, o vyresnieji tu
Airidos Samavičienės nuotr.
rėjo progą pasiklausyti Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazi jos moksleivių koncerto bei susi rinkti į kalėdinio vainiko gamini mo dirbtuves. Per akciją buvo surinkta daugiau nei 260 knygų. Absoliuti dauguma padovanotų knygų – grožinė lite ratūra. Maždaug trečdalis jų skirtos pa tiems jauniausiems skaitytojams, likusi dalis – suaugusiesiems. „Padovanota įvairių knygų – ir visiškai naujų, ir jau skaitytų“, – sakė pirmininkė. Visos surinktos knygos bus pa dovanotos keturioms kaimų bib liotekoms. Kitą savaitę dovanotos knygos iš keliaus į Švėkšnos ir Vėžaičių bib liotekas, o vėliau dovanos pasieks ir Ylakių bei Darbėnų bibliotekas.
paž įstamas, niūrias vietas, tai reišk ia gresiančias sveikatos problemas. Jei sapne keliaujate su maloniais žmonėmis – turėsite nemalonumų, bet draugai jums padės. Sapnuoti, kad keliaujate pėsčias – ne pageidaujami trukdymai, teks atidėti svarbius reikalus vėlesniam laikui, rai tam keliauti – nesėkmės, važiuotam – laiminga permaina. Jei sapnuojate, kad keliaujate auto mobiliu vienas, tai reiškia, jog numaty ta kelionė bus nerami. Jei sapne jūs keliaujate mašina, pilna žmonių, vadinasi, jūsų laukia įdomūs nuotykiai ir naujos pažintys. Sapnuoti, kad važiuojate dviračiu, – nelaimingos permainos, dažniausiai susijusios su jūsų užsiėmimu ar dar bu, tačiau gali reikšti ir sveikatos pro blemas. Jei sapne jūs važiuojate lėtai, vadina si, būsite nepatenkinti savo rezultatais, sapnuoti, jog važiuojate greitai – pavo jingi įvykiai, rizika dėl gyvybės. Sapnuoti, kad keliaujate oru, – trum pi džiaugsmai. Jei sapnuojate, kad esate neapsiren gęs kelionei, – permainos ir dažniausiai susijusios su gyvenamąja vieta. Sapne regėti keliaujančius artimuo sius reiškia, kad dėl savo kaltės pakliū site į bėdą. Jei sapnuojate, kad jūsų vaikai ke liauja po dykumas ir kalnus, – neišveng site piniginių rūpesčių, nuostolių.