2014 01 30 kur studijuoti

KUR 2014 M.

Žvilgsnis

ministro patarimai ir įžvalgos

Karjera

Ko iš jaunimo tikisi darbdaviai?

Ką pasirinkti?

Profesijos, turinčios ateitį

Abiturientė: Žinau, ką veiksiu po mokyklos

is užssisevn etur

Studija tis derėtų rink ai atsaking

KUR

turinys Žvilgsnis

D.Pa­val­kis: svar­biau­sia ge­rai ap­svars­ty­ti no­rus, gebė­ji­mus ir įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes 4

Studijos Vilniuje

Aukštojo ir profesinio mokymo įstaigos 8

Startas

Žinau, ką veiksiu po mokyklos 10

Skaičiai

2013 m. populiariausios studijų programos 12

Studijos Kaune

42

Aukštojo ir profesinio mokymo įstaigos 14 Kaunas – studentų sostinė 15 Maisto mokslas jaunimui atveria daug galimybių 18

Užsienis

Studijos svetur turėtų būti protinga investicija 20 Mainų programos: ryžtis ar pagalvoti? 24

48

4

58

10 Redaktorė Indrė Pepcevičiūtė Žurnalistai Lina Bieliauskaitė, Asta Dykovienė, Vaida Kalinkaitė, Aleksandras Koreika, Norvydas Skirgaila, Jurgita Šakienė, Akvilė Švolkienė, Margarita Vorobjovaitė, Evelina Zenkutė.

Maketuotojas Tomas Avižinis Kalbos redaktorės Bernadeta Bumblauskaitė, Gitana Valukonytė Techninė Jurgita Jurevičiūtė redaktorė Tiražas 60 000 Redakcija A.Smetonos g. 5, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 Reklamos Tel. (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 pardavimo skyrius Platinimo tarnyba Tel. (8 5) 261 1688, (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 Leidėjas UAB „Diena Media News“ Spausdino UAB „Diena Media Print“ Žurnalas platinamas su laikraščiais „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ Viršelyje Simona Kuzminskaitė (Gedimino Bartuškos nuotrauka)

Amatas

Svarbiausia ne diplomas, o motyvacija 30

Studijos Klaipėdoje

Aukštojo ir profesinio mokymo įstaigos 35 Jūrinės specialybės – sotaus gyvenimo garantas 36

Karjera

Ko iš jaunimo tikisi darbdaviai? 42

Ką pasirinkti?

Profesijų populiarumo viršūnėje 48 Nori patikimos ateities? Rinkis technologijų mokslus! 52

Studentai

Dilema: gyventi bendrabutyje, nuomojamame bute ar namie? 58 „Economus“ tikslas – vakarietiško modelio bendrabučiai 62

D.Pa­val­kis:

svar­biau­sia ge­rai ap­svars­ty­ti no­rus, gebė­ji­mus ir įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes 4

žvilgsnis „Ką rink­tis – aukštąją ar pro­fe­sinę mo­ kyklą, vie­no pa­ta­ri­mo būti ne­ga­li“, – tei­ gė švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nist­ras Dai­ nius Pa­val­kis.

Jis pa­brėžė, kad prie­š sto­ jant ir ren­ kan­tis spe­cia­ lybę svar­biau­ sia jau­nam žmo­gui ge­rai ap­svars­ty­ti, ką jis norės veik­ti po metų ar ke­le­rių.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė – Mi­nist­re, pra­de­dant kalbė­ti apie stu­di­jas, pir­ miau­sia no­ri­si pa­klaus­ti, ko­kių nau­jo­vių švie­ti­mo sis­te­mo­je ke­ti­na­ma įves­ti 2014–2015 m.?

– Šie me­tai žy­mi naują etapą stra­te­gi­niuo­se švie­ti­mo pla­ nuo­se. Tu­ri­me naują Vals­ty­ binę švie­ti­mo stra­te­giją iki 2022 m. Vie­nas es­mi­nių jos ak­centų yra pu­siaus­vy­ra tarp as­mens ir vals­tybės po­rei­kių, ypač aukš­to­jo moks­lo sri­ty­je.

Ant­ra, pra­si­de­da 2014– 2020 m. ES pa­ra­mos eta­pas – jam esa­me nu­matę švie­ti­mo ko­kybės to­bu­li­ni­mo, vers­lo ir moks­lo ska­ti­ni­mo prio­ri­ te­tus. Tre­čia, esa­me pa­rengę Moks­lo ir stu­dijų įsta­ty­mo pa­tai­sas bei tris dis­ku­si­nius aukš­to­jo moks­lo fi­nan­sa­vi­ mo mo­de­lius. Ru­denį turėtų paaiškė­ti, kurį iš jų pa­si­rinks mūsų aka­de­minė bend­ruo­ menė ir vi­suo­menė. Šiais me­ tais sto­jan­tys bus prii­ma­mi pa­gal jau ga­lio­jantį mo­delį.

Priė­mi­mo sąly­gos, pa­tvir­tin­ tos prie­š dve­jus me­tus, taip pat ne­si­kei­čia.

Es­mi­nis skir­tu­mas bus tas, kad šie­met vals­tybė, skirs­ty­ da­ma stu­dijų vie­tas, dar aiš­ kiau iš­sa­kys sa­vo prio­ri­te­tus ir di­dins vals­tybės fi­nan­suo­jamų vietų skai­čių to­se kryp­ty­se, kur yra di­delė spe­cia­listų pa­ klau­sa. Dėl konk­re­taus už­sa­ ky­mo, skai­čių bus ap­si­spręsta ar­ti­miau­sio­mis sa­vaitė­mis.

– Ar kei­sis stu­dijų kai­na 2014 m.?

– Vals­ty­binės stu­dijų kai­nos – to­kios, kaip ir 2013 m., jos pa­

tvir­tin­tos mi­nist­ro įsa­ky­mu ir ne­si­keis. Aukš­to­sios mo­kyk­los ga­li nu­sta­ty­ti sa­vo stu­dijų kai­ nas, apie tai jos pri­va­lo in­for­ muo­ti tiek mi­nis­te­riją, tiek ir būsi­mus stu­den­tus.

– Abi­tu­rien­tams vi­sad ak­ tua­lus klau­si­mas – bran­ dos eg­za­mi­nai. Ar bus po­ ky­čių?

– Bran­dos eg­za­mi­nai vyks pa­gal iš anks­to pa­reng­tas eg­ za­minų pro­gra­mas, eg­za­ minų vyk­dy­mo ir or­ga­ni­za­ vi­mo tvarką. Jo­kių di­des­nių po­ky­čių ne­nu­ma­to­ma. Tik no­riu pri­min­ti, kad abi­tu­ rien­tai ra­šys lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros bran­dos eg­za­ mi­no ra­šinį pa­si­rinkę vieną au­to­rių iš trijų, pa­teiktų prie kiek­vie­nos te­mos. Jų ra­ši­ nio apim­tis turės būti ne ma­ žesnė kaip 500 žod­žių vals­ ty­bi­nia­me ir ne ma­žiau kaip 400 žod­žių mo­kyk­li­nia­me bran­dos eg­za­mi­ne. Tai ga­ lio­ja visų mo­kyklų – tiek lie­ tu­vių, tiek tau­ti­nių ma­žumų mo­ko­mo­sio­mis kal­bo­mis – abi­tu­rien­tams.

– Būtent dėl šio eg­za­mi­ no ki­lo daug dis­ku­sijų ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Lie­tu­ viai moks­lei­viai pik­ti­no­ si jūsų spren­di­mu ne­ri­bo­ tam lai­kui ati­dėti lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros vals­ ty­bi­nio eg­za­mi­no su­vie­no­ di­nimą lie­tu­vių bei tau­ti­ nių ma­žumų mo­kyklų abi­ tu­rien­tams ir dėl pra­ėju­ siais me­tais su­teiktų leng­ vatų pa­sta­rie­siems. Ar 2014-ie­ji jau yra tie me­tai, kai tau­ti­nių ma­žumų abi­ tu­rien­tams ne­be­bus jo­kių

pa­leng­vi­nimų ir jie lai­kys tokį pat eg­za­miną?

– Taip, eg­za­mi­nas vi­siems bus vie­no­das. Ta­čiau skir­sis ver­ti­ni­mo nor­mos dėl mo­ kyk­li­nių pro­gramų ne­to­ly­gu­ mo – tau­ti­nių ma­žumų mo­ kyklų mo­ki­niai per sa­vo mo­ ky­mo­si laiką lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros pa­mokų turė­jo ma­žiau nei mo­kyklų lie­tu­vių mo­komą­ja kal­ba mo­ki­niai.

Iki 2019 m. ver­ti­ni­mo nor­ mos bus su­vie­no­din­tos.

– Tęsiant šią temą, bu­vo­ te sakęs, kad, no­rint su­vie­ no­din­ti eg­za­mi­no už­duo­ tis, reikėtų vie­no­din­ti ir mo­ky­mo­si, ren­gi­mo­si tam eg­za­mi­nui sąly­gas. Ar pla­ nuo­ja­ma ko­kia nors re­for­ ma tau­ti­nių ma­žumų mo­ kyklų moks­lei­viams? Ka­da ir ką ke­ti­na­ma da­ry­ti?

– Da­bar yra su­vie­no­din­tas lie­tu­vių kal­bos pa­mokų skai­ čius, taip pat 11 bei 12 kla­sių pro­gra­mos, pa­reng­tas bei pa­ skelb­tas svars­ty­ti at­nau­jin­ tas pra­di­nio, pa­grin­di­nio ug­ dy­mo lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ ratū­ros pro­gra­mos pro­jek­tas.

Ta­čiau da­bar­ti­niai dvy­lik­to­ kai pa­gal vie­no­das pro­gra­mas mokė­si tik pa­sku­tinė­se klasė­ se, ne nuo pra­dinės mo­kyk­los.

– Dau­ge­liui ra­mybės ne­ duo­da klau­si­mas, ką ge­ riau pa­si­rink­ti – aukštą­ ją ar pro­fe­sinę mo­kyklą?

Kaip jūs ver­ti­na­te pro­fe­ si­nes mo­kyk­las? Mūsų ša­ lies pro­fe­si­nių mo­kyklų lygį? Jaunų žmo­nių pa­si­rin­ kimą ei­ti mo­ky­tis ama­to, užuot sto­jus į aukštąją mo­kyklą?

Tu­ri­me per daug aukštųjų mo­kyklų, ku­rios siū­lo iš esmės pa­na­šias stu­dijų pro­gra­mas.

5

žvilgsnis

Eg­za­mi­nas vi­siems bus vie­ no­das. Ta­čiau skir­sis ver­ti­ni­mo nor­mos dėl mo­kyk­li­nių pro­gramų ne­to­ ly­gu­mo.

– Per sa­vo dar­bo me­tus ap­lan­kiau ne­ma­žai pro­fe­ si­nių mo­kyklų – tiek di­des­ niuo­se mies­tuo­se, tiek mies­ te­liuo­se. Kai ku­rių mo­kyklų mo­ky­mo bazė ke­lia pa­si­ gėrėjimą. Bet svar­biau­sia yra mo­kyklų ry­šiai su darb­da­ viais: kaip mo­kyk­la bend­ra­ dar­biau­ja su vers­lu, ar ren­ gia to­kius dar­buo­to­jus, ku­rių rei­kia tam konk­re­čiam re­ gio­nui, kaip mo­kyk­los dar­ bas pri­si­de­da prie to re­gio­no eko­no­mi­nio, so­cia­li­nio vys­ 6

ty­mo­si. Juk spe­cia­lis­tai ren­ gia­mi ne šiaip, o kad su­si­ rastų darbą ar pa­tys su­kurtų sau ir galbūt ki­tiems dar­bo vietą, kurtų pri­dėtinę ver­ tę. Tai­gi tos pro­fe­sinės mo­ kyk­los, ku­rios bend­rau­ja su darb­da­viais kur­da­mos ir įgy­ ven­din­da­mos mo­ky­mo pro­ gra­mas, at­si­žvel­gia į darb­ da­vių už­sa­ky­mus, yra iš­ties aukš­to ly­gio ir pa­ren­gia to­kių dar­buo­tojų, ku­riems ne­rei­kia su­kti gal­vos, kaip iš­gy­ven­ti ir kur ko­kio dar­bo ras­ti.

Ką rink­tis – pro­fe­sinę ar aukštąją mo­kyklą, vie­no pa­ ta­ri­mo ne­ga­li būti. Tie­siog prie­š sto­jant jau­nam žmo­ gui rei­kia ge­rai pa­svars­ty­ti, ką jis norėtų veik­ti po ke­le­rių metų, pa­si­domė­ti, ko­kios tų spe­cia­listų įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­ mybės da­bar. Ma­nau, kai ku­ riais at­ve­jais ge­riau įgy­ti pa­ ti­kimą amatą nei ma­žai pa­ klausų ba­ka­lau­ro dip­lomą.

– Sa­vo žur­na­le pra­ėju­ siais me­tais gvil­de­no­me

ir per­trau­kos po mo­kyk­ los klau­simą. Kaip ver­ti­ na­te to­kius jau­nuo­lių pa­ si­rin­ki­mus: iš­vyk­ti me­ tams į už­sienį, už­siim­ ti ko­kia nors sa­va­no­riš­ka ar ki­ta veik­la, ieš­ko­ti sa­ vęs, ir, tik nu­spren­dus, ko no­ri­si, sto­ti mo­ky­tis? Su­ ti­ki­te, tik­rai ne vi­si ži­no ir tu­ri vi­ziją, kuo jie no­ri būti, ir daž­nas į vieną ar kitą spe­cia­lybę sto­ja ge­ na­mas tėvų. Kaip ver­ti­na­ te to­kią duotą laisvę jau­

žvilgsnis

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

nam žmo­gui pailsė­ti ir pa­ si­rink­ti?

– Ver­ti­nu tei­gia­mai. Ta­čiau vėlgi – kiek­vie­nas at­ve­jis in­ di­vi­dua­lus. Ge­rai, jei žmo­gus tuos me­tus mąsto ne už­si­daręs tėvų bu­te bei jų iš­lai­ko­mas, bet už­sii­ma ak­ty­via veik­la ir iš­ban­ do sa­ve to­se sri­ty­se, ku­rio­se galbūt norėtų dirb­ti atei­ty­je.

– Kal­bant apie visą aukš­to­ jo moks­lo inf­rast­ruktūrą, Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­temą, ko­kių ydų pa­ste­bi­te? Ką pas mus būti­na keis­ti?

– Esu daug kartų minėjęs: tu­ ri­me per daug aukštųjų mo­ kyklų, ku­rios siū­lo iš esmės pa­na­šias stu­dijų pro­gra­mas.

Todėl svei­ki­nu Kau­no aukš­

tųjų mo­kyklų ini­cia­tyvą jung­ tis į vieną uni­ver­si­tetą, taip pat ke­lių Vil­niaus aukštų­ jų mo­kyklų iš­keltą kon­sor­ ciu­mo idėją. Be to, svars­to­me dieg­ti mo­du­li­nes stu­di­jas. Tai reiš­kia, kad stu­den­tas būtų prii­ma­mas į pla­tes­nes stu­dijų kryp­tis, o pa­si­mokęs bendrų­ jų da­lykų rinktų­si spe­cia­li­ zuo­tus mo­du­lius. Pa­vyzd­žiui, įstojęs į trans­por­to in­ži­ne­ riją po po­ros metų pa­si­rinktų konk­re­čią trans­por­to spe­cia­ li­za­ciją, ku­ri tuo me­tu būtų pa­klau­si dar­bo rin­ko­je.

– Ar pla­nuo­ja­ma Lie­tu­vos uni­ver­si­tetų re­for­ma?

– Prie­var­tinės ins­ti­tu­cijų re­ for­mos – už­da­ry­mo, jun­gi­ mo – ne­bus. Tai tu­ri būti pa­ čių aukštųjų mo­kyklų in­te­re­ sas, kaip kad ma­to­me Kau­ne.

Prieš ke­letą metų ten jau su­ si­jungė tuo­me­tis Me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tas ir Ve­te­ri­na­ri­ jos aka­de­mi­ja. Galbūt tai pa­ ska­tins ir kitų miestų aukštą­ sias mo­kyk­las pamąs­ty­ti apie vie­nokį ar ki­tokį jun­gimą­si, ypač ten, kur stu­dentų ge­ro­ kai mažė­ja.

– Prieš kiek daugiau nei porą mėne­sių bu­vo kilęs sąmy­šis dėl Šiau­lių ir Lie­ tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­ si­tetų. Iš­sakėt mintį, kad Šiau­liuo­se galbūt iš­vis už­ tektų vie­nos aukš­to­sios mo­kyk­los. Kaip nu­ti­ko, kad ko­le­gi­ja pri­ėmė tris­kart dau­giau stu­dentų nei uni­ ver­si­te­tas? Ar sto­jan­čiųjų skai­čius pa­ro­do aukš­to­sios mo­kyk­los stu­dijų ko­kybę?

– Pir­miau­sia stu­dijų ko­kybę ro­do ab­sol­ventų įsi­dar­bi­ni­ mas: ką jie vei­kia baigę stu­ di­jas, ar dir­ba su stu­di­jo­mis su­si­ju­sio­je sri­ty­je, kiek už­ dir­ba ir kaip klos­to­si to­lesnė jų pro­fe­sinė kar­je­ra. To­kią ab­sol­ventų kar­je­ros stebė­ seną ima­me dieg­ti, ta­čiau praeis šiek tiek lai­ko, kol pa­ ma­ty­si­me aiš­kes­nius re­zul­ ta­tus.

Da­bar jau­ni žmonės ypač ra­gi­na­mi domė­tis įsi­dar­bi­ni­ mo ga­li­mybė­mis po stu­dijų – jei ži­no, kad bai­gus vieną ar kitą stu­dijų pro­gramą tie­sus ke­lias į dar­bo biržą, natū­ra­lu, jog to­kių stu­dijų ne­si­rinks.

– Bu­vo­te už­si­minęs ir apie vi­ziją, kad da­lis ko­ le­gijų atei­ty­je taps pro­fe­ sinė­mis mo­kyk­lo­mis. Ko­ dėl ke­ti­na­ma im­tis to­kios re­for­mos?

– Ko­le­gi­jos re­gio­nuo­se at­ lie­ka svarbų vaid­menį. Ta­ čiau vi­sur su­si­du­ria­me su ta pa­čia pro­ble­ma – mo­ki­ nių, stu­dentų mažė­ji­mu. To­ dėl ko­le­gi­joms ten­ka ieš­ko­ tis ir kitų veik­los nišų, pa­ vyzd­žiui, teik­ti per­kva­li­fik ­ a­ vi­mo kur­sus spe­cia­lis­tams, reng­ti kur­sus dar­buo­to­jams pa­gal vie­tos darb­da­vių už­ sa­kymą ar pan. Kal­ba­me ne apie reor­ga­ni­za­vimą, o apie veik­los plėtimą.

– Ko pa­linkė­tumė­te šių­me­ čiams abi­tu­rien­tams?

– Pir­miau­sia – ge­rai ap­svars­ ty­ti, ką norėtų­si veik­ti po metų, trejų ar še­še­rių. Ne vai­ky­tis madų, kad ir ko­kios jos būtų, bet at­si­žvelg­ti į sa­ vo no­rus ir gebė­ji­mus. Ir pa­ si­domė­ti, ko­kių spe­cia­listų šian­dien ypač trūksta, o ko­ kių yra per daug.

Ma­nau, kai ku­riais at­ve­jais ge­riau įgy­ti pa­ti­kimą amatą nei ma­žai pa­klausų ba­ka­lau­ro dip­lomą.

7

Profesinės mokyklos

Kolegijos

Universitetai

studijos Vilniuje

Pavadinimas Vals­ty­bi­niai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Lietuvos edukologijos universitetas Lietuvos muzikos ir teatro akademija Mykolo Romerio universitetas Vilniaus dailės akademija Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vilniaus universitetas Ne­vals­ty­bi­niai ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas, UAB Balstogės universiteto filialas Ekonomikos-informatikos fakultetas Verslo ir vadybos akademija, UAB Europos Humanitarinis Universitetas, VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, VšĮ Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija Valstybinės Vilniaus kolegija Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija Nevalstybinės Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, UAB Vilniaus verslo kolegija, VšĮ Vilniaus dizaino kolegija Vilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ Valstybinės Vilniaus statybininkų rengimo centras, VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centras Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Bukiškių žemės ūkio mokykla Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečių mokykla Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla Nevalstybinės Mokykla „Art of Beaty“ Kompiuterinių programų mokymo centras, VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras, VšĮ

8

Adresas

Tinklalapis

Šilo g. 5A Studentų g. 39 Gedimino pr. 42 Ateities g. 20 Maironio g. 6 Saulėtekio al. 11 Universiteto g. 3

www.lka.lt www.leu.lt lmta.lt www.mruni.eu www.vda.lt www.vgtu.lt www.vu.lt

Aušros Vartų g. 7A J.Basanavičiaus g. 29A Naugarduko g. 76 J.Basanavičiaus g. 29A Tauro g. 12 Saulėtekio al. 22 Kalvarijų g. 325

www.ism.lt www.ksu.lt

J.Jasinskio g. 15 Antakalnio g. 54

www.viko.lt www.vtdko.lt

Laisvės pr. 58 Filaretų g. 36A Akmenų g. 3 Konstitucijos pr. 11

www.ttvam.lt www.kolegija.lt www.dizainokolegija.lt www.vkk.lt

Laisvės pr. 53 Islandijos g. 3 Pakalnės g. 3 Šilo g. 24 Didlaukio g. 84 Geležinio Vilko g. 16 Kalvarijų g. 159 Žirmūnų g. 143 Žirmūnų g. 143

www.vsrc.lt www.vgtvpm.lt www.vkpm.w3.lt www.vtmrc.lt www.pvdprc.lt www.vsam.lt www.vtvpmc.lt www.vzdrmc.lt

R.Jankausko g. 2

www.ugm.lt

Rugių g. 1 Jeruzalės g. 53 Bukiškės, Vilniaus r.

Medininkai, Vilniaus r.

www.sdtsc.lt www.vjdrmc.lt www.bukmokykla.ot.lt www.pasienis.lt/lit/ Pasienieciumokykla/163

Baltoji Vokė, Vilniaus r.

www.vtvzum.lt

Vingrių g. 15-1 Žalgirio g. 88A Jeruzalės g. 21

www.mokyklaaob.lt www.mokytis.lt www.remc.lt

www.vva.lt www.ehu.lt www.tvm.vu.lt/lt www.seminarija.lt

www.vtpvm.lt

ŠMM inf.

startas

ži­nau, ką veiksiu po Pas­ku­ti­nius mėne­sius Vil­niaus „Min­ties“ gim­na­zi­jo­je skai­čiuo­jan­ti abi­tu­rientė Si­mo­na Kuz­mins­kaitė jau ži­no, ką veiks po mo­kyk­los. Aist­ra fo­tog­ra­fi­jai trykš­tan­ti gim­na­zistė pa­si­kaus­ty­ti šio­je sri­ty­je ti­ki­si Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­jo­je.

O bai­gu­si moks­lus pla­nuo­ja leis­tis į platųjį pa­saulį.

Pa­pil­do­mos ma­te­ma­ti­kos ir anglų kal­bos pa­mo­kos, ka­ ratė už­siė­mi­mai, lai­kas, skir­ tas fo­tog­ra­fi­jai. O kur dar pa­ si­ma­ty­mai su drau­gais, ki­nas, kon­cer­tai. De­ja, links­my­ bes, pa­sak Si­mo­nos, dvy­lik­to­ je klasė­je ten­ka ri­bo­ti. Da­bar did­žiau­sias tiks­las – ge­rai iš­ lai­ky­ti eg­za­mi­nus, įsto­ti ten, kur links­ta šir­dis, ir stu­di­juo­ ti mėgstamą da­lyką.

De­šimt kla­sių Sau­sio 13-osios mo­kyk­lo­je bai­gu­siai S.Kuz­mins­kai­tei te­ko su ja at­ si­svei­kin­ti ir ieš­ko­tis ki­tos. Iš vi­du­rinės minė­to­ji ta­po de­ šimt­me­te. Si­mo­na ne­sle­pia, kad ap­si­pras­ti nau­jo­jo­je mo­ kyk­lo­je – „Min­ties“ gim­na­zi­ jo­je – bu­vo iš­ties ne­leng­va. „La­bai norė­jau vi­sus dvy­li­ ka metų mo­ky­tis sa­vo se­no­jo­ je mo­kyk­lo­je. De­ja, taip su­si­ klostė ap­lin­kybės. Pri­si­tai­ky­ ti reikė­jo lai­ko, bet ga­liau­siai ap­si­pra­tau. Man čia pa­tin­ka.

Daug me­ni­ninkų. Vi­si žmo­ nės to­kie skir­tin­gi, spal­vin­gi“, – apie po­ky­čius pa­sa­ko­jo abi­ tu­rientė.

– Si­mo­na, mo­kyk­lo­je jau ap­si­pra­tai, ta­čiau li­ko vi­ sai ne­daug ir var­gai jo­je bus baig­ti. Ar bai­su?

– Kuo to­liau, tuo bai­siau (šyp­ so­si). Vie­nuo­lik­to­je klasė­ je ne­reikė­jo lai­ky­ti jo­kių eg­ za­minų ir vi­si at­si­pa­lai­da­ vo­me. Da­bar, bai­gian­tis pir­ 10

"Matricoj photography" nuotr.

Vai­da Ka­lin­kaitė

mam pus­me­čiui, ma­ty­ti, kad vi­si pra­de­da la­biau su­si­kaup­ ti. Kei­čia­si mąsty­mas. Tiks­las – eg­za­mi­nas, o ne šiaip atei­ti į mo­kyklą. Jun­ta­mas ir mo­ky­ tojų spau­di­mas. Duo­da daug kons­pektų, in­ten­sy­viau ruo­ šia eg­za­mi­nams.

– Eg­za­minų baimė vi­siems su­pran­ta­ma. Bet vei­kiau­ siai ra­mu šir­dy­je, kai ži­ nai, kur sto­si?

– Taip, ge­ras jaus­mas.

– Ir ta vie­ta yra Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­ja, tie­sa?

Ten pla­nuo­ji stu­di­juo­ti fo­ tog­ra­fiją. Kodėl pa­si­rin­kai būtent ją?

– Nes ta ko­le­gi­ja man pa­tin­ka.

Tie­sa, vi­du­je dar ne­su bu­vu­si ( juo­kia­si). Ma­nau, ten bus ne­ ma­žai pra­kti­kos, ku­ri yra būti­na.

– O tėvai ar pri­ta­ria ta­vo pa­si­rin­ki­mui?

– Taip, jie vi­sad pa­laikė šiuo klau­si­mu ir ne­tgi ska­ti­no siek­ti to, kas ma­ne trau­kia, kas man pa­tin­ka.

– Sto­si į fo­tog­ra­fiją. Lan­ kai spe­cia­lius kur­sus?

– Pas mus mo­kyk­lo­je dėsto­ ma ir fo­tog­ra­fi­ja. Tai­gi, kaip mo­kau­si ma­te­ma­ti­kos, geog­ ra­fij­ os, anglų, lie­tu­vių kal­ bų bei kitų da­lykų, taip ir fo­ tog­ra­fi­jos. Ir pla­nuo­ju lai­ky­ ti mo­kyk­linį fo­tog­ra­fi­jos eg­ za­miną – tai nau­jie­na, bet jis toks bus.

– Ką bend­ra tu­ri ma­te­ma­ ti­ka ir fo­tog­ra­fi­ja?

– Iš esmės fo­tog­ra­fi­jai ma­te­ ma­ti­kos ne­rei­kia, bet pla­nuo­ju lai­ky­ti ma­te­ma­ti­kos eg­za­miną.

Galbūt atei­ty­je, kai baig­siu fo­ tog­ra­fij­ os stu­di­jas, norė­siu to­ liau stu­di­juo­ti ar kuo nors už­ siim­ti, kur ma­te­ma­ti­kos ga­ li pri­reik­ti. Tai­gi svars­tau, kad

ge­riau da­bar iš­lai­ky­ti tuos eg­ za­mi­nus, ir bus ra­mi gal­va.

– Tėvai pri­tarė pa­si­rin­ki­ mui. Ar bu­vo ban­dan­čių įkalbė­ti rink­tis kitą spe­ cia­lybę? Yra žmo­nių, ku­ rių nuo­mo­ne, nau­dos at­ ne­ša tik tiks­lie­ji moks­lai.

– Ne­bandė. Vi­si ren­ka­si lais­vai.

Pažįs­tu ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie dar iš vi­so nėra ap­si­sprendę, kuo no­ri už­siim­ti – tap­ti me­ni­ nin­kais ar sėdėti biu­re.

– Ar mo­ky­to­jai or­ga­ni­zuo­ ja pa­pil­do­mus už­siė­mi­mus, pa­dėsian­čius ge­riau pa­si­ ruoš­ti eg­za­mi­nams?

– Mo­kyk­lo­je yra mo­du­lių: ma­te­ma­ti­kos, is­to­ri­jos, kitų.

Yra įvai­rių būre­lių. Bet aš ne­ la­bai spėju juos lan­ky­ti, nes tu­riu kitų veiklų: pa­pil­do­mai lan­kau ma­te­ma­ti­kos ir anglų pa­mo­kas, ka­ratė, ne­ma­žai lai­ ko ski­riu fo­tog­ra­fi­jai, kar­tais fo­tog­ra­fuo­ju ren­gi­niuo­se.

– Esi to­kia užim­ta, tai ka­ da lie­ka lai­ko namų dar­ bams?

– Sten­giuo­si, kad liktų, kaž­ kaip viską su­de­ri­nu (šyp­so­si).

Kad ir kaip būtų gai­la, šie­met lais­va­lai­kio ma­žiau.

– Ar tarp ta­vo pa­žįstamų yra at­vejų, kai jau­ni­mas ren­ka­si, kur stu­di­juo­ti, ne pa­gal tai, ko­kia veik­la norė­ tų už­siim­ti atei­ty­je, o pa­gal tai, ką ren­ka­si jų drau­gai?

mokyklos – Pa­si­tai­ko. Bu­vo toks nu­ ti­ki­mas, kai su­si­pa­ži­no­me su vai­ki­nu, ku­ris pra­ėju­siais me­tais Kau­ne baigė po­li­ci­ jos stu­di­jas. Po jo pa­sa­ko­jimų bent trys pa­nelės už­si­manė ten sto­ti. Aš sa­kiau, kad no­ rint ten įsto­ti tu­ri būti la­bai ge­ra svei­ka­ta, rei­kia ati­tik­ ti ki­tus jų ke­lia­mus rei­ka­la­vi­ mus, ant­raip įsto­ti ne­pa­vyks.

Man at­sakė: „Nie­ko, tu­riu pa­ žįstamų.“ Keis­tas mąsty­mas.

No­ri sto­ti ne dėl to, kad ten trauktų, bet dėl to, kad ten stu­di­juo­ja pa­žįsta­mas žmo­gus ir pri­pa­sa­ko­jo įdo­mių da­lykų.

– Tai­gi išeitų, kad dau­ge­ lis nemąs­to apie stu­di­jas kaip apie to­les­nio gy­ve­ni­ mo etapą?

– Taip, daug kam at­ro­do, kad tie­siog reikės stu­di­juo­ti, ko nors pa­si­mo­ky­ti.

– O ką pa­ti ma­nai? Ar pla­ čiau domė­jai­si stu­di­jo­mis, ku­rias ke­ti­ni pa­si­rink­ti?

– Na, pir­miau­sia tu­riu ge­rai iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nus. Manęs taip pat lau­kia sto­ja­ma­sis eg­ za­mi­nas, ku­ris 70 pro­c. nu­ lems ma­no įsto­jimą į fo­tog­ra­ fiją. Bet nie­ko, įveik­siu. Kiek domė­jau­si, Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­jo­je dėsto­ma ir fo­tog­ ra­fij­ os psi­cho­lo­gi­ja ar va­dy­ ba. Per pa­skai­tas stu­den­tai yra mo­ko­mi bend­rau­ti su klien­tu.

Man la­bai pa­tin­ka fo­tog­ra­fi­jos is­to­ri­ja. Apsk­ri­tai la­bai no­ri­si pa­bend­rau­ti su ge­rai sa­vo sritį iš­ma­nan­čiais dėsty­to­jais.

– Ne­bi­jai, kad ti­kie­si per daug ir vie­nas jų ga­li būti

teo­re­ti­kas, ku­ris sa­vo dėsto­ ma veik­la be­veik neuž­sii­ma?

– Dve­jus me­tus dailės mo­kyk­ lo­je lan­kiau fo­tog­ra­fij­ os kur­ sus. Ten tuo me­tu kaip tik turė­jo­me dvi dėsty­to­jas. Vie­na dėstė teo­riją, ki­ta – pra­ktiką.

Pirmą pus­metį bu­vo la­bai sma­gu. Per teo­ri­nes pa­skai­tas ką nors su­ži­no­da­vo­me, per pra­kti­nes – pri­tai­ky­da­vo­me.

Stu­di­jo­je fo­tog­ra­fuo­da­vo­me.

Po pusės metų pra­ktikė iš­va­ žia­vo į kitą šalį ir li­ko tik teo­ riją dėstan­ti dėsty­to­ja. Taip įdo­mu ne­be­bu­vo... Ma­nau, pra­kti­ka vis dėlto duo­da dau­giau ži­nių nei teo­ri­ja.

Be to, kal­bant apie teo­ri­jas, lan­kau­si se­mi­na­ruo­se. Pa­vyzd­žiui, pas Al­bertą Po­cejų. Se­ mi­na­ras vy­ko nuo ry­to iki va­ ka­ro, o aš visą laiką sėdėjau iš­ si­žio­ju­si. Vis­kas bu­vo taip įdo­ mu. Lai­kas tik­rai ne­prail­go ir pi­nigų ne­pa­gailė­jau (šyp­so­si).

Kuo to­liau, tuo bai­siau.

Vie­nuo­lik­to­je klasė­je ne­reikė­ jo lai­ky­ti jo­kių eg­za­minų ir vi­si at­si­pa­lai­da­vo­me.

– Už­si­mi­nei apie dar­bus. Ko­ kia fo­tog­ra­fi­ja tau pa­tin­ka?

– Man pa­tin­ka as­me­ninės fo­ to­se­si­jos. Do­miuo­si ma­dos fo­tog­ra­fi­ja. Fo­tog­ra­fuo­ju ir ren­gi­nius. Jei­gu pa­kvie­čia, tik­rai su mie­lu no­ru su­tin­ku.

– Kaip ma­nai, ką veik­si po stu­dijų?

– Tu­riu to­kią di­delę sva­jonę.

Bai­gu­si moks­lus norė­čiau iš­vyk­ti į už­sienį, pa­ke­liau­ ti po pa­saulį. Svars­tau ir apie ERAS­MUS stu­di­jas.

– Ką gi, lin­kiu pa­čios did­žiau­sios sėkmės ir sva­jo­ nių iš­si­pil­dy­mo!

– Dėkui. Jos pri­reiks.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Tėvai vi­sad pa­laikė šiuo klau­si­mu ir ne­tgi ska­ti­no siek­ti to, kas ma­ne trau­kia, kas man pa­tin­ka.

11

skaičiai 2013 M. stojančių į universitetus studijų sričių populiarumas (proc.)

iėm r p o oj r nd e B

– Socialinių mokslų

19,9

– Biomedicinos mokslų

44,5

%

14,5

– Technologijos mokslų

41 015

– Humanitarinių mokslų

9

– Fizinių mokslų

7,5

– Meno

stojančiųjų

4,7

užsiregistravo LAMA BPO informacinėje sistemoje.

2013 m. populiariausios universitetų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmu pageidavimu) Nr. Studijų programa

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Universitetas Lietuvos sveikatos Medicina mokslų universitetas Vilniaus Medicina universitetas Lietuvos sveikatos Odontologija mokslų universitetas Vilniaus Ekonomika universitetas Vilniaus Teisė universitetas Romerio Teisė ir muitinės veikla Mykolo universitetas Vilniaus Politikos mokslai universitetas Gedimino Kūrybinės industrijos Vilniaus technikos universitetas Programų sistemos Vilniaus universitetas Teisė ir ikiteisminis Mykolo Romerio universitetas procesas

22 512 iš jų

Pageidavimų skaičius

bendrojo lavinimo mokyklas baigę 2013 m.

761 530 419 391 366 363 332 299 280 266

Pasirašytų sutarčių skaičius

10 universitetinių studijų programų, į kurias per 2013 m. bendrąjį priėmimą pasirašyta daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų

12

150

141

138

133

120

132

129

120

110 87

90

86

83

Transporto inžinerija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Kūrybinės industrijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

60 30 0

Teisė, Ekonomika, Medicina, Vilniaus Vilniaus Vilniaus universitetas universitetas universitetas

Multimedija ir Politikos Medicina, Programų Programų kompiuterinis mokslai, Lietuvos sistemos, sistemos, sveikatos mokslų Vilniaus dizainas, Vilniaus Kauno Vilniaus Gedimino technologijos universitetas universitetas universitetas technikos universitetas universitetas

skaičiai 2013 M. stojančių į kolegijas studijų sričių populiarumas (proc.)

mimo re zul tat ai

– Socialinių mokslų

27

– Technologijos mokslų

361 056

45

%

pageidavimai

– Biomedicinos mokslų – Meno

21

– Humanitarinių mokslų

5

iš viso pareikšti į įvairias studijų programas.

1

– Fizinių mokslų

1

158 463

pageidavimai pareikšti į universitetines studijų programas.

2013 m. populiariausios kolegijų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmu pageidavimu)

101 722

pageidavimai

Nr. Studijų programa

1 2

pareikšti į kolegines studijų programas.

3 4 5 6 7 8 9

Transporto logistika Kosmetologija Higieninė ir dekoratyvinė kosmetologija Grožio terapija Bendrosios praktikos slauga Automobilių techninis eksploatavimas Jūrų laivavedyba Automobilių techninis eksploatavimas Tarptautinis verslas

Pasirašytų sutarčių skaičius

10 Kineziterapija

150

134

120

131

127

Kolegija Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija Kauno kolegija Vilniaus kolegija Klaipėdos valstybinė kolegija Vilniaus kolegija Kauno technikos kolegija Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija Vilniaus kolegija Vilniaus kolegija

Pageidavimų skaičius

235 218 201 177 176 160 159 157 154 153

10 koleginių studijų programų, į kurias per 2013 m. bendrąjį priėmimą pasirašyta daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų 118

117

90

109

103

103

97

91

60 30 0

Miško ūkis, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

Bendrosios Automobilių Buhalterinė praktikos techninis apskaita, slauga, eksploatavimas, Vilniaus Vilniaus Vilniaus kolegija kolegija technologijų ir dizaino kolegija

Tarptautinis verslas, Vilniaus kolegija

Programų Automobilių Jūrų Informacijos Kompiuterinių sistemos, techninis laivavedyba, sistemos, tinklų Vilniaus eksploatavimas, Lietuvos Vilniaus administravimas, kolegija Kauno technikos aukštoji kolegija Kauno kolegija kolegija jūreivystės mokykla LAMA BPO inf.

14

Universitetai

Pavadinimas Valstybiniai Kauno technologijos universitetas Lietuvos sporto universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Aleksandro Stulginskio universitetas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas

Kolegijos

Valstybinės Kauno kolegija Kauno technikos kolegija Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Nevalstybinės Šv. Ignaco Lojolos kolegija V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla Kolpingo kolegija, VšĮ

Profesinės mokyklos

studijos Kaune

Valstybinės Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras Kauno ryšininkų mokykla Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo mokykla Kauno statybininkų rengimo centras Kauno taikomosios dailės mokykla Kauno mechanikos mokykla, VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, VšĮ Vilkijos žemės ūkio mokykla Nevalstybinės UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ „Nauja kvalifikacija, VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegijos Suaugusiųjų švietimo centras, VšĮ Vitalijos Pavilionienės buhalterių mokymo centras, VšĮ

Adresas

Tinklalapis

K.Donelaičio g. 73 Sporto g. 6 A.Mickevičiaus g. 9 K.Donelaičio g. 58 Studentų g. 11, Akademijos mstl., Kauno r.

Muitinės g. 8

www.ktu.lt www.lsu.lt www.lsmuni.lt www.vdu.lt www.lzuu.lt www.khf.vu.lt

Pramonės pr. 20 Tvirtovės al. 35 Liepų g. 1, Girionių k., Kauno r.

www.kauko.lt www.ktk.lt www.kmaik.lt

J.Jablonskio g. 2 Laisvės al. 33 Raguvos g. 7

www.ilk.lt www.avm.lt kolegija.kolping.lt

V.Krėvės pr. 84 Taikos pr. 133 Laisvės al. 33

www.verslas.kaunas.lm.lt www.mpcentras.lt www.krm.lm.lt

R.Kalantos g. 80

www.profcentras.lt

V.Krėvės pr. 114 V.Krėvės pr. 112 Taikos pr. 129 Karaliaus Mindaugo pr. 11 Vilkija, Kauno r.

www.src.kaunas.lm.lt www.tdm.kaunas.lm.lt www.kamemo.lm.lt www.kaupa.lt www.vilkijoszum.lt

Maironio g. 11 R.Kalantos g. 19 Miško g. 30-78 Vytauto g. 43 J.Basanavičiaus al. 5

www.automokykla.lt www.pmc.lt www.naujakvalifikacija.lt www.vkk.lt www.apskaita.biz ŠMM inf.

studijos Kaune

Kaunas – studentų sostinė Gimęs, augęs ir Kaune universitetą pabaigęs miesto meras Andrius Kupčinskas sako, kad kito miesto, jei sugalvotų tęsti mokslus, studijoms nesirinktų.

Andrius Kupčinskas Kau­no miesto meras

D

ažnai tenka lankytis tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, ten susitinku su vietos „Rotary“ klubais, pramonės ir amatų rūmų atstovais, verslininkais, kurie nuolat klausia, koks mūsų miesto statusas dabartinėje Lietuvoje. Laikinąja sostine greičiausiai nebebūsime, uostu taip pat, o mūsų stipriausias potencialas – akademinis jaunimas, tad esame tikras akademinis miestas.

Kaune įsikūrė Akademinių reikalų taryba, kurioje geranoriškai sutiko dalyvauti ir visų mieste įsikūrusių universitetų rektoriai.

Esame rimtai nusiteikę stiprinti minėtą miesto statusą – juk čia studijuoja beveik 50 tūkst. studentų, tad kas šeštas kaunietis yra studentas.

Akademinis jaunimas itin svarbus miestui, o miestas jam į pagalbą ateina palengvindamas gyvenimą: siūlo gyvenamąjį plotą už nedidelę kainą, suteikia viešojo transporto lengvatų ir kviečia smagiai praleisti laisvą laiką nuo paskaitų. Tai gali pajausti ir kaip niekad gausiai Kaune studijuojantys užsienio studentai, atvykę pagal ERASMUS mainų programą, – miestas mokslo metais tampa tautų židiniu.

Kartais mes be reikalo graužiamės, kad mūsų universitetai nepripažįstami svetur, tačiau noriu pabrėžti, jog taip tikrai nėra.

Mūsų miesto universitetai pagal studijų kokybę dažnai lenkia kitų miestų aukštąsias mokyklas.

Dažniausiai kitų miestų didieji kliaunasi tik savo įvaizdžio, bet ne turinio formavimu. Tai įrodo ir tai, kad Kaune šiais metais studijuoja apie 1 tūkst. užsieniečių.

Nuolat didiname studentų socialinę gerovę, skirtą studentų nuotaikai pakelti, – neatsisakome vizijos, kad Kaune būtini studentų namai arba tarptautinis studentų centras.

Pavyzdžiui, visi į miestą studijuoti atvykstantys ERASMUS programos studentai galėtų apsigyventi šiame centre – jiems nereikėtų nuomotis kambarių visame mieste. Toks studentų sutelkimas vienoje vietoje leistų užtikrinti jų saugumą, jie nebūtų išsibarstę po miestą, o centras būtų tarsi tam tikra gyvenimo pradžia ir universitetą baigusiam studentui.

Jaunas žmogus galėtų kurį laiką gyventi čia jau ir baigęs universitetą, kol ieškotų darbo ar kol jame įsitvirtintų. Tai būtų stiprus motyvas likti Kaune, o kartu ir Lietuvoje, – apie šią galimybę esu kalbėjęs ir su aukštųjų mokyklų rektoriais.

Turime ne vieną vietą, kur toks centras galėtų būti įkurtas, – labiausiai tam tiktų „Respublikos“ viešbutis ar kiti miesto pastatai vaiduokliai. Tam, be abejo, reikėtų priimti nepopuliarų sprendimą renovuoti pastatus, tačiau jau dabar matome, kad kova su jų savininkais vien didesniais mokesčiais reikiamo rezultato neduoda.

Kauną verta rinktis ir dėl darbo perspektyvų. Čia netrūksta ir privačiojo verslo noro ugdyti savo darbuotoją – gabiausiems studentams verslininkai nuolat siūlo praktikos vietas su galimybe vėliau daryti karjerą.

Savivaldybės administracijos, jos įmonių durys nuolat atviros studentams, norintiems atlikti praktiką, – tikrai nesiūlome atlikti vien paprasto fizinio darbo. Žmogus turi įgyti tikros darbo patirties, kad galėtų kelti savo kvalifikaciją ir taip prisidėti prie miesto augimo.

Viešojo transporto, čiuožimo ar plaukimo mokyklų baseinų paslaugomis kiekvienas atvykęs studentas gali naudotis už tą pačią kainą kaip ir moksleivis.

Nors tai ir simbolinė akcija, kiekvienais metais vienai dienai užleisdamas savo kėdę studentui stebiu, kaip tarp jų didėja konkurencija. Tai sveikintinas dalykas, kad jauni žmonės yra socialiai aktyvūs, buriasi į įvairias nevyriausybines jaunimo organizacijas, meno ir kultūros kolektyvus.

Be abejo, koks studentas be pramogų? Miestas gali pasiūlyti ne tik gausybę teatrų, kultūrinių renginių, tokių kaip Kauno bienalė. Kiekvienas atvykęs studentas ras sau pramogą ir atgijusiame senamiestyje, ir galės pamatyti tai, kuo Kaunas didžiuojasi, – Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos kovas pagrindinėje miesto arenoje.

Tomo Raginos nuotr.

15

STUDIJUOK

↓

1922 metais įkurtas Kauno technologijos universitetas (KTU) yra vienas didžiausių ir pažangiausių Baltijos šalyse. Gerbiantis tradicijas, tačiau atviras naujoms idėjoms, jis kuria šiuolaikišką erdvę mąstyti ir tobulėti, yra atviras technologiniam progresui ir pokyčiams, peržengiantis vienos disciplinos rėmus, bendradarbiaujantis su pasauliu.

tarpsritiškumas → TAIP ∙ KTU vykdomos technologinių, fizinių,

socialinių, humanitarinių mokslų ir menų studijos. Šioje įvairialypius patyrimus kaupiančioje aplinkoje bręsta asmenybės, gebančios bendradarbiauti ir kurti jungiant skirtingų krypčių žinias. ∙ Vienas pagrindinių Universiteto priorite-

tų – tarpkryptiniai ir tarpsritiniai moksliniai tyrimai ir studijos. Diegdamas juos kaip pamatinę vertybę, KTU vadovaujasi šiais principais: studijų programų atvirumu ir lankstumu, daugiadalykiu požiūriu į problemų sprendimą, dėstytojo ir studento partneryste. ∙ Universiteto studentai gali sudary-

ti individualias studijų programas iš skirtingų pasirenkamų dalykų (jau sukurta daugiau nei 350 unikalių pasirinkimų kombinacijų). ∙ Čia plėtojamos e. studijos, vyksta

mokslo, studijų ir praktikos integracija, o studentai turi galimybę naudo-

i

š

tis visu universiteto mokslo ir studijų potencialu.

k

∙ Įgytas tarpsritinis požiūris ir kompe-

tencijos studentams užtikrina pranašumą darbo rinkoje. KTU absolventų įsidarbinimo rodikliai pastaraisiais metais yra vieni geriausių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų.

tarptautiškumas → TAIP

ū

KTU yra atviras kintančio pasaulio galimybėms, todėl, siekdamas tapti lyderiaujančiu universitetu, gebančiu konkuruoti globaliojoje erdvėje, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose tinkluose. ¯ KTU yra pagrindinių tarptautinių moks-

¯ Studentams suteikiama galimybė išvykti

studijuoti į beveik 300 pasaulio universitetų pagal ERASMUS, tarpuniversitetines, tarpvalstybines ir kitas studijų mainų programas. Tarptautinę praktiką galima atlikti pagal ERASMUS, BEST, IASTE, VULCANUS IN JAPAN praktikos mainų programas.

k

š e

tarptautinis bendradarbiavimas → TAIP

lo organizacijų, tokių kaip CESAER, EUA, EUCEN, SEFI, narys.

i

¯ Mokslinė KTU bendruomenė dalyvauja

daugiau nei 30 tarptautinių mokslo programų ir bendradarbiauja su tokiomis pasaulinėmis organizacijomis kaip NATO, BASF SE, ELSIS TS, „Samsung“, „Hitachi“, „ThermoFisher Scientific“ . ¯ KTU bendradarbiauja su Stanfordo

e

¯ Šiuo metu Universitete mokosi 322 pa-

stovūs ir 244 mainų programoje dalyvaujantys užsienio studentai.

¯ Užsienio studentai gali rinktis pro-

gramas iš 16 pirmosios pakopos, 28 magistro ir 17 doktorantūros studijų programų.

i

(JAV), Aalto (Suomija) bei kitais prestižiniais pasaulio universitetais.

i

ū

technologijos verslui → TAIP ¯

„Startup Space“

k

Tai erdvė, kurioje plėtojamos studentų ir jaunimo verslo idėjos, grįstos naujomis technologijomis ir inovacijomis. Čia įsitraukia įvairių sričių specialistai, kurie teikia paramą naujoms verslo idėjoms, pataria, konsultuoja.

s r

∙ Jau įkurtos 27 kompanijos, pritrauk-

ta apie 1,2 mln. litų investicijų šioms kompanijoms plėtoti, sukurta daugiau nei 50 prototipų. ¯

Mobiliųjų aplikacijų laboratorija

KTU kartu su partnerinėmis kompanijomis „Omnitel“, „App Camp“ ir „Samsung Electronic Baltics“ 2012 m. įkūrė vieną didžiausių Baltijos šalyse mobiliųjų aplikacijų laboratoriją. Studentai sukūrė 35 mobiliąsias aplikacijas, 10 – komerciškai realizuotos.

s ¯

t

„Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai

Tai integruoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrai mokslui, studijoms ir verslui. Juose įkurtos pažangiausių technologijų ir laboratorijų erdvės, kuriose atliekami viešieji ir privatieji tyrimai.

i

∙ „Santakos“ slėnyje sutelktas ypač

perspektyvių krypčių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos, mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – mokslo ir studijų potencialas. ∙ „Nemuno“ slėnyje plėtojami žemės,

miškų ir maisto ūkio sektoriai. Viena pagrindinių struktūrinių slėnio dalių – Maisto mokslo technologijų ir kompetencijos centras, siūlantis konsultacijas, koncepcijos analizę ir plėtrą, produktų gamybą laboratorinėmis ir pusiau gamybinėmis sąlygomis. Centras bendradarbiauja su daugiau nei 100 maisto produktus gaminančių įmonių.

t ¯

i

Inovacijų ir verslo centras ∙ 2012 m. įkurtas centras – vieninte-

lis toks Lietuvoje – yra atsakingas už mokslinių išradimų komercializavimą. ∙ Centro paslaugomis naudojasi dau-

giau nei 150 klientų iš verslo ir pramonės sektorių.

i

∙ Pritraukta daugiau nei 300 000 eurų

investicijų studentų ir mokslininkų tyrimams atlikti. Bendradarbiaujama su „Samsung“, „Omnitel“, „ThermoFisher Scientific“, „Akron Global Business Accelerator“ ir kitomis kompanijomis.

s

∙ KTU partneris Silicio slėnyje – US

MAC (angl. US Market Access Center).

bendraukime facebook facebook.com/ktu.lt facebook.com/KTUmoksleiviams youtube youtube.com/user/ktuvideo google+ google.com/+ktunews twitter twitter.com/ktunews instagram instagram.com/ktuspace foursquare foursquare.com/ktunews linkedin linkedin.com/company/ktu

KTU Priėmimo skyrius K. Donelaičio 73–107 LT 44029, Kaunas +370 37 300 054 +370 37 300 045 +370 687 53 790 priemimas@ktu.lt ktu.edu Skype: KTUpriemimas

s

studijos Kaune

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kviečia rinktis naują studijų programą, kuri skirta maisto žaliavų ir produktų gamybos technologijų studijoms. Šios specialybės studentų darbo vietos laukia tiek įvairių sričių verslo įmonėse, tiek valstybinėse institucijose.

18

Maisto mokslas jaunimui atveria daug galimybių Norvydas Skirgaila

Akcentas – sveikas maistas

LSMU šiemet vėl priima į pernai sėkmingai startavusią Maisto mokslo studijų programą. Ji iš kitų su maisto technologijomis susijusių programų išsiskiria sveikos mitybos akcentavimu. Pasak LSMU Maisto mokslo programos komiteto pirmininkės dr. Elenos Bartkienės, sveika mityba, maisto produktai, turintys funkcionaliųjų ingredientų tampa vis paklausesni. „LSMU parengti specialistai galės dalyvauti kuriant tokius produktus, – kalbėjo dr. E.Bartkienė. – Baigę studijas specialistai žinos, kaip tinkamai taikyti žaliavų perdirbimo ir produktų gamybos procesus, kad produktas būtų maksimaliai saugus.“ Taip pat maisto mokslo studijų absolventai identifikuos toksiškas, nesuderinamas su sveika mityba medžiagas. „Maisto mokslo studijų programos pirmosios pakopos tikslas yra parengti kvalifikuotų, imlių gamybos ir mokslo naujovėms, suprantančių sveikos mitybos reikšmę viso-

se maisto gamybos grandinėse specialistų, gebančių priimti savarankiškus sprendimus bei juos įgyvendinti kolektyviniame darbe, besikeičiančios rinkos sąlygomis“, – aiškino dr.

E.Bartkienė.

Daug darbo vietų

Visame pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui auga ir maisto išteklių, efektyvios jų gamybos poreikis. Lietuvoje maisto žaliavų ir produktų gamybos sektoriuje sukuriama beveik 8 proc. šalies BVP ir užtikrinamos darbo vietos beveik dešimtadaliui dirbančių gyventojų.

Lietuva turi geras sąlygas ateityje dar labiau plėtoti žemės ūkį ir kitą ekonominę veiklą kaimo vietovėse. Kartu plėtojama ir maisto pramonė. Palanki geografinė padėtis, gamtos sąlygos, tradicijos ir patirtis leidžia vystyti prekinius augalininkystės bei gyvulininkystės ūkius, ekologiškų ir natūralių produktų gamybą; gaminti konkurencingas maisto žaliavas bei produktus, plėtoti kaimo turizmą, paslaugas ir kitus verslus. Vadinasi, Maisto

mokslo programos absolventai turės daug galimybių įsidarbinti įvairiose įmonėse ir kitose institucijose. Šie specialistai ras nišą augalinio ir gyvūninio maisto žaliavų bei produktų gamybos ir prekybos bendrovėse, konditerijos, mėsos ar pieno perdirbimo gamyklose, populiarėjančiose mažose maisto produktų bendrovėse, kulinarijos, ekologiškų prekių parduotuvėse, restoranuose, kavinėse.

Karjeros galimybės

„Absolventai galės darbintis ne tik tiesiogiai su maisto žaliavų bei produktų gamyba susijusiose įmonėse, bet ir organizuoti maisto tiekimą arba vadovauti maisto įmonės gamybos padaliniui“, – įsitikinusi dr. E.Bartkienė.

Taip pat baigę Maisto mokslo programos studijas galės įsidarbinti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir susieti savo veiklą su maisto kokybe, pavyzdžiui, darbuotis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus maisto produktų inspektoriais.

Jolantos Jonikienės nuotr.

LSMU įgyta kvalifikacija taip pat leis rinktis valstybės tarnybą ir Žemės ūkio ministerijos padaliniuose, miestų bei rajonų savivaldybės įmonėse, kur reikia specialių žinių apie maisto kokybę bei saugą.

Baigę studijas specialistai žinos, kaip tinkamai taikyti žaliavų perdirbimo ir produktų gamybos procesus, kad produktas būtų maksimaliai saugus.

„Taip pat manome, kad būsimieji maisto mokslo bakalaurai galės tęsti karjerą Žemės ūkio rūmuose, įvairiose žemdirbių organizacijose, žemės ūkio produktų perdirbėjų organizacijose ir kitose institucijose, atsakingose ne tik už maisto žaliavų bei produktų gamybą, bet ir už visuomenės švietimo veiklą, – kalbė-

jo dr. E.Bartkienė. – Turėdami platų daugelio su maistu susijusių sričių suvokimą, jie galės pradėti savo verslą arba būti jo dalininkais.“ Planuojama, kad baigę maisto mokslo pirmosios pakopos studijas absolventai galės stoti į magistrantūros, doktorantūros studijas.

Turės daug žinių

Parengti specialistai išmanys maisto žaliavų įvairovę, jų gamybos būdus, cheminę sudėtį, maistinę vertę, naudojimo sritis ir realizavimo galimybes. „Jie gebės analizuoti maisto kokybės pokyčius, bus susipažinę su maisto produktų gamybos technologijomis, – vardijo dr. E.Bartkienė. – LSMU parengti specialistai galės pasiūlyti rinkai platesnį maisto žaliavų ir produktų asortimentą, kuriant naujus produktus, kurie atitinka šiuolaikinių vartotojų lūkesčius bei sveikos mitybos koncepciją.“ Įgijęs maisto mokslo bakalauro kvalifikacinį laipsnį specialistas mokės parinkti tinkamiausias

maisto žaliavas ir jų perdirbimo bei panaudojimo galimybes. Jis priims sprendimus, atsižvelgdamas į įdiegtas gamybos technologijas, kontroliuos ir užtikrins maisto žaliavų bei produktų kokybę, optimizuos maisto žaliavų ir produktų gamybą.

Studentai bus parengti atsižvelgti į aplinkos tausojimą ir beatliekės ar mažaatliekės gamybos efektyvumo didinimą. „Šios programos absolventai išmoks tinkamai parinkti žaliavų bei produktų konservavimo, pakavimo ir laikymo būdus, supras maisto žaliavų bei produktų kokybės, saugos svarbą žmonių gyvenimo kokybei, ypatingą dėmesį kreips į racionalios bei subalansuotos mitybos pagrindus“, – kalbėjo dr. E.Bartkienė.

Kokybiškos studijos

Maisto mokslo programos pirmosios pakopos studijų trukmė – 3,5 metų, apimtis – 210 ECTS kreditų. Studijų programos sandara studijuojantiems leidžia per pirmus

ir antrus studijų metus įgyti svarbiausių bazinių maisto mokslo žinių ir įgūdžių, o per paskutinius pusantrų metų įtvirtinti teorines žinias praktikoje ir formuoti praktinius profesinius įgūdžius.

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykus sudaro klasikiniai universitetiniai dalykai, o studijų krypties dalykais siekiama suteikti maisto mokslo krypties pagrindines žinias.

Jos garantuoja, kad baigdami šią studijų programą studentai bus įgiję pagrindines maisto žaliavų ir produktų gamybos žinias, gebės ne tik vertinti jų kokybę, bet ir ją gerinti, atsižvelgdami į vartotojų poreikius, sėkmingai taikys įgytas žinias praktikoje. Šiai studijų programai įgyvendinti suburtas kvalifikuotų dėstytojų tarpdisciplininis konsorciumas. Dėstytojų kvalifikaciją įrodo jų mokslo darbai maisto mokslo srityse, taip pat dalyvavimas mokslinės ir pedagoginės srities kvalifikacijos kėlimo kursuose, tarptautinėse stažuotėse, bendradarbiavimas su ūkio subjektais.

19

turėtų būti pro­tin­ga in­ves­ti­ci­ja

Ro­ko Da­ru­lio nuotr.

Stu­di­jos už­sie­ny­je

užsienis Ga­li­mybė pra­plėsti aki­ratį, pa­to­bu­lin­ti už­sie­nio kal­bos ži­nias, įgy­ti to­kių pro­fe­si­nių pa­tir­čių, ku­rių galbūt ne­su­teiktų mūsų ša­lies aukš­to­sios mo­kyk­los. Šiuos ir ki­tus pra­na­šu­mus daž­niau­siai įvar­di­ja stu­di­jas sve­tur pa­si­rinkę Lie­tu­vos jau­nuo­liai.

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos uni­ver­si­te­te moks­lus krim­tu­si ar­chi­tektė ur­ba­nistė Agnė Se­ le­mo­naitė vis dėlto pa­ste­bi, kad ne­ma­žai lie­tu­vių už­sie­nio moks­lo įstai­gas ren­ka­si bea­to­dai­riš­kai, ne itin gi­lin­da­mie­si į jų lygį ir pa­čių stu­dijų ko­kybę.

Li­na Bie­liaus­kaitė

Moks­lo Lie­tu­vo­je ne­pei­kia

„Stu­di­juo­ti už­sie­ny­je daug kas no­ri tie­siog todėl, kad tai po­pu­lia­ru, ma­din­ga, gal net pres­ti­žas, tad žmonės vi­siš­kai ne­krei­pia dėme­sio į tai, kur ir ką jie stu­di­juos, ką baigę moks­lus veiks. Ta­čiau jei jau ak­lai ren­ka­ma­si, ma­nau, tik­ rai nėra di­de­lio skir­tu­mo, ar stu­di­juo­si už­sie­ny­je, ar Lie­tu­ vo­je“, – šyp­telė­jo pa­šne­kovė.

Be to, mer­gi­nos įsi­ti­ki­ni­ mu, bent jau tech­ninės kryp­ ties Lie­tu­vos aukš­to­sios mo­ kyk­los su­tei­kia stip­rius ba­ka­ lau­ro stu­dijų pa­grin­dus.

Pa­ti Agnė ar­chi­tektū­ros ba­ka­lau­ro dip­lomą įgi­jo Vil­ niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te. Ma­gist­rantū­rai mer­gi­na pa­si­rin­ko ur­ba­nis­ ti­kos stu­di­jas Bir­min­ga­mo uni­ver­si­te­te. „Kodėl rin­kau­si stu­di­jas už­sie­ny­je? Nes, ko ge­ro, iki šiol ur­ba­nis­to spe­cia­lybė Lie­ tu­vo­je nėra ge­rai pa­žįsta­ ma. Tai, kad stu­di­ja­vau ar­chi­ tektūrą, ta­po im­pul­su domė­ tis pa­čių miestų pro­ble­mo­ mis, jų pla­na­vi­mu, tuo, kaip būtų ga­li­ma už­tik­rin­ti ge­ resnę miestų gy­ven­tojų atei­ tį tiek inf­rast­ruktū­ros, tiek

gy­ve­ni­mo ko­kybės, eko­no­ mi­niu ir so­cia­li­niu po­žiū­riu.

Vi­sa tai ir ap­rėpė ma­no pa­si­ rink­tas ur­ba­nis­ti­kos moks­ las“, – pa­sa­ko­jo A.Se­le­mo­ naitė.

At­li­ko namų dar­bus

Į Bir­min­ga­mo uni­ver­si­tetą lie­tuvės akys nu­kry­po ne at­ si­tik­ti­nai. „Pa­si­rin­kau jį todėl, kad ma­no spe­cia­lybės pro­gra­ma tuo me­tu pa­te­ko į ge­riau­sių ur­ba­nis­ti­kos pro­gramų pen­ ke­tuką Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­ je. Bu­vau ge­rai išs­tu­di­ja­vu­si, ko­kie spe­cia­lis­tai ir kaip ten dėsto, ko­kie yra įsi­dar­bi­ni­ mo pa­bai­gus uni­ver­si­tetą ro­ dik­liai, ko­kie jo rei­tin­gai, mo­ du­liai ir pa­na­šiai. Nes į stu­di­ jas in­ves­tuo­ji ne tik sa­vo pi­ ni­gus, bet ir laiką. Tai­gi rei­kia la­bai rim­tai ap­skai­čiuo­ti, ka­ da šie moks­lai tau at­si­pirks.

Jei nie­ka­da, galbūt ta­da ne­ ver­ta mo­ky­tis?“ – re­to­riš­kai klausė pa­šne­kovė.

Anot Agnės, tai, kas ka­ dai­se at­rodė sun­kiai įsi­vaiz­ duo­ja­ma, vir­to rea­ly­be – jos dėsty­to­jais ta­po garbūs moks­li­nin­kai, stam­bių tarp­ tau­ti­nių bend­ro­vių va­do­vai, iš ku­rių pa­ra­šytų va­dovė­lių mo­ko­si ir vi­so pa­sau­lio stu­ den­tai.

„Dar­bas su sa­vo sri­ties ly­ de­riais, ge­riau­siais pa­sau­ lio spe­cia­lis­tais su­tei­kia la­bai stip­rios mo­ty­va­ci­jos ir ga­li­ my­bių daug ko iš­mok­ti“, – pri­pa­ži­no A.Se­le­mo­naitė.

Rei­kia la­bai rim­tai ap­skai­čiuo­ti, ka­da šie moks­lai tau at­si­pirks. Jei nie­ka­da, galbūt ta­da ne­ver­ta mo­ky­tis?

Te­ko jau­kin­tis ir kli­matą

Nors stu­di­jos šio­je moks­ lo įstai­go­je mo­ka­mos ir, anot Agnės, ne vie­nam lie­tu­viui būtų bran­gus ma­lo­nu­mas, mer­gi­na su­gebė­jo ras­ti išeitį. „La­bai daug nu­vei­kiau ieš­ ko­da­ma įvai­rių ga­li­my­bių, fondų – ne­galė­jau sau leis­ti mokė­ti to­kių pi­nigų. Iš­sirū­ pi­nau fi­nan­sa­vimą, nes la­ bai norė­jau stu­di­juo­ti. Ži­no­ ma, ga­li­ma rink­tis ki­tas ša­lis, to­kias kaip Šve­di­ja, Da­ni­ja, kur moks­las ne­mo­ka­mas“, – kalbė­jo pa­šne­kovė.

Lie­tuvė ma­gist­ro stu­di­jas baigė ne tik Bir­min­ga­mo, bet ir Malmės uni­ver­si­te­te. Pa­sak Agnės, Šve­di­jo­je įgy­tos ži­nios jau bu­vo la­biau su­si­ju­sios su pro­fe­si­niu to­bulė­ji­mu.

Paš­ne­kovė pri­pa­ži­no, kad stu­dijų už­sie­ny­je kai­na – ir adap­ta­ci­jos pro­ble­mos. „Neiš­ven­gia­mai teks pa­lik­ti kom­for­to zoną. Nors yra skai­ pas, feis­bu­kas, sve­čio­je ša­ly­ je su­si­du­ria­me su kultū­ri­niais skir­tu­mais, gi­les­nio bend­ra­vi­ mo, ar­tu­mo su ap­lin­ki­niais, ką turė­jai Lie­tu­vo­je, tikė­tis sun­ ku. Rei­kia lai­ko mėgsta­mai ap­lin­kai su­si­kur­ti, tu­ri iš nau­ jo at­ras­ti drau­gus, po­mėgius, ga­liau­siai – maistą, pri­si­tai­ ky­ti prie ki­to­kio kli­ma­to. Ži­ no­ma, vi­sa tai įvei­kia­ma ir užgrū­di­na, il­gai­niui tam­pa leng­viau pri­si­tai­ky­ti prie bet ko­kios ap­lin­kos ir vi­sur jaus­ tis pa­to­giai“, – teigė Agnė.

Rea­guo­ja į rin­kos po­ky­čius

Ver­tin­da­ma stu­dijų sve­tur ir Lie­tu­vo­je skir­tu­mus, pa­šne­ kovė pir­miau­sia įvar­di­ja tai, kad Va­ka­ruo­se moks­las la­ biau ko­mer­cia­li­zuo­ja­mas ir pri­tai­ko­mas pra­kti­niams po­ rei­kiams. „Moks­las plėto­ja­mas ne tik teo­ri­niu, aka­de­mi­niu 21

užsienis lyg­me­niu, bet ir ku­ riant ino­va­ci­jas. Man at­ro­ do, kad Lie­tu­vos uni­ver­si­te­ tams to dar tru­putį trūksta, ta­čiau jau ju­da­ma tei­gia­ma link­me. Iš pri­va­čio­jo sek­to­ riaus ma­ty­ti daug ini­cia­ty­vos ir su­pra­ti­mo, kad bend­ra­dar­ biau­da­mi jie pa­rengs sau tin­ kamų spe­cia­listų“, – pri­pa­ži­ no A.Se­le­mo­naitė.

Nusp­rend­žiau grįžti į Lie­tuvą, nes čia ma­tau daug per­spek­tyvų, ma­nau, kad čia tam tikrų re­zul­ tatų ga­li­ma pa­siek­ti grei­čiau.

Stu­di­juo­da­ma už­sie­ny­ je lie­tuvė taip pat pa­tyrė, jog sie­kia­ma, kad dip­lomą ga­vu­ siems spe­cia­lis­tams ne­tektų išei­ti į nie­kur. „La­bai stip­riai bend­ra­dar­ biau­ja­ma su pri­va­čiuo­ju sek­ to­riu­mi ir se­ka­ma, ko­kių spe­ cia­listų rin­kai rei­kia. Nes glo­ ba­li­niai eko­no­mi­kos po­ky­ čiai be ga­lo spartūs, per pen­ ke­rius me­tus vis­kas ga­li ap­ si­vers­ti aukš­tyn ko­jo­mis, tad mo­ky­mo įstai­gos yra la­bai lanks­čios ir grei­tai rea­guo­ja į rin­kos po­rei­kius“, – kalbė­jo pa­šne­kovė.

Stu­den­tai – ne kon­ku­ren­tai

Agnės pa­stebė­ji­mu, kal­bant apie stu­di­jas už­sie­ny­je svar­ bu ir žmo­giš­ka­sis veiks­nys. „Lie­tu­vo­je žmonės vis dar ne­re­tai ver­ti­na­mi pa­gal pa­ žin­tis, gi­mi­nystės ry­šius. Už­ sie­ny­je to pa­tir­ti ne­te­ko. Pir­ miau­sia ta­ve ver­ti­na už ta­vo

22

pa­stan­gas, smal­sumą. Dėsty­ to­jai la­bai kant­riai rea­guo­ja į stu­dentų klau­si­mus ir kuo dau­giau jų pa­tei­ki, tuo la­ biau ta­ve ver­ti­na, nes tai ro­ do, kad žmo­gus geid­žia ži­nių, yra ak­ty­vus. O Lie­tu­vo­je ne­ re­tai bi­jo­ma dėsty­to­jui už­ duo­ti klau­simą, nes ga­li at­ro­ dy­ti, kad ko nors ne­ži­nai, ne­ mo­ki, neiš­ma­nai“, – pa­sa­ko­ jo Agnė.

Bend­ra­vi­mas su vi­sa­me pa­ sau­ly­je ži­no­mais moks­li­nin­ kais, kaip pa­tyrė Agnė, yra la­ bai pa­pras­tas, nuo­šir­dus, šil­ tas. „Dėsty­to­jas į stu­dentą ne­ žiū­ri iš aukš­to, įžvel­gia ja­me ne kon­ku­rentą, o prie­šin­gai – sten­gia­si ug­dy­ti nau­jus spe­ cia­lis­tus, jiems pa­dėti, nes tai in­ves­ti­ci­ja į ateitį, taip au­gi­ na­mi būsi­mi bend­ra­dar­biai, par­tne­riai, su ku­riais vėliau reikės dirb­ti“, – įprastą pra­ktiką įvar­di­jo ar­chi­tektė ur­ba­nistė.

Va­do­va­vo at­sa­kin­gam pro­jek­tui

Po ma­gist­rantū­ros stu­dijų be­veik še­še­rius me­tus Agnė dir­bo už­sie­ny­je. Tarp reikš­ min­giau­sių jos darbų – vie­ nas did­žiau­sių Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ur­ba­nis­ti­nių pro­ jektų „Big Ci­ty Plan“, ku­rio pro­jek­ta­vi­mo ko­man­dai lie­ tuvė va­do­va­vo. Tai Bir­min­ ga­mo cent­ro 20 metų plėtros vi­zi­ja, ku­rio­je nu­ma­to­mos mies­to trans­por­to, viešųjų erd­vių, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir so­cia­linės inf­rast­ruktū­ros plėto­ji­mo gairės, fi­nan­sa­vi­ mas ir įgy­ven­di­ni­mo eta­pai.

Jau per pir­mus tre­jus me­ tus pusė šio pla­no bu­vo įgy­ ven­din­ta mies­to sa­vi­val­dybės ir vers­lo bend­ruo­menės pa­ stan­go­mis.

Nors kar­je­ra klostė­si sėkmin­gai, Agnė vis dėlto ap­

si­sprendė grįžti į Lie­tuvą.

Kaip pa­ti­ki­no pa­šne­kovė, gy­ ven­ti ir dirb­ti už­sie­ny­je ga­ liau­siai nie­ka­da ir ne­bu­vo jos sie­kia­mybė. „Taip, ma­no kar­je­ra klostė­si sėkmin­gai, ta­čiau atei­na toks mo­men­tas, kai įver­ti­ni sa­vo il­ ga­laikę per­spek­tyvą. Nusp­rend­žiau grįžti į Lie­tuvą, nes čia ma­tau daug per­spek­tyvų, ma­ nau, kad čia tam tikrų re­zul­ tatų ga­li­ma pa­siek­ti grei­čiau“, – kalbė­jo Agnė.

Grįžu­si į gim­tinę, vil­nietė įkūrė ar­chi­tektū­ros stu­diją, ta­čiau il­gai­niui at­si­sakė šios

veik­los, nes norė­jo­si di­des­nių iššū­kių. Agnė su­laukė pa­si­ūly­mo pri­si­jung­ti prie už­sie­ nio in­ves­ti­cijų plėtros agentū­ ros „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ko­ man­dos – šiuo me­tu čia ji dir­ ba rin­ko­da­ros pro­jektų va­do­ ve ir ti­ki­no at­ra­du­si ne­ma­žai pa­ra­le­lių su bu­vu­siu dar­bu Bir­min­ga­mo sa­vi­val­dybė­je.

Dip­lo­mas – dar ne vis­kas

„Fak­tiš­kai tai, kuo rūpi­nau­ si mies­te, ku­ris tu­ri 2,5 mln. žmo­nių, da­bar ga­liu da­ry­ti ša­ly­je, ku­ri tu­ri 3 mln. gy­ven­

Vy­tau­to Dran­gi­nio nuotr.

Prieš egzaminą jauskis drąsiai!

tojų, – šyp­telė­jo pa­šne­kovė. – Mūsų kas­die­nis dar­bas – for­ muo­ti Lie­tu­vos vers­lo ap­lin­ kos įvaizdį už­sie­ny­je, rūpin­ tis esa­mais in­ves­tuo­to­jais ir pa­lan­kia ap­lin­ka in­ves­ti­ci­ joms Lie­tu­vo­je, kad pri­trauk­ tu­me dau­giau dar­bo vietų ku­rian­čių bend­ro­vių, ku­rios vys­tytų aukštą­sias tech­no­lo­ gi­jas, diegtų ino­va­ci­jas ir taip pri­si­dėtų prie ša­lies eko­no­ mi­nio au­gi­mo.“ Į klau­simą, ar „už­sie­nie­ tiš­kas“ dip­lo­mas jai su­tei­ kia išs­kir­ti­nu­mo, pra­na­šu­mo prie­š ki­tus ko­le­gas Lie­tu­vo­je,

Agnė at­sakė vie­na­reikš­miš­ kai – ne. „Bet ko­kiu at­ve­ju Lie­tu­ vo­je, kaip ir vi­sur ki­tur, pir­ miau­sia ver­ti­na­ma tai, ką su­ ge­bi, ko­kie ta­vo tiks­lai, o ne tai, kas pa­ra­šy­ta ta­vo dip­lo­ me. Galbūt ieš­kant dar­bo per pirmą ver­ti­ni­mo etapą už­ sie­nio aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je įgy­tas dip­lo­mas su­ke­lia tam tikrą smal­sumą. Ta­čiau, ki­ta ver­tus, to­kių žmo­nių daugė­ ja, todėl, ma­nau, tai Lie­tu­vo­ je ne­bėra di­de­lis išs­kir­ti­nu­ mas, eg­zo­ti­ka“, – svarstė pa­ šne­kovė.

Šiose knygose • visa reikalinga teorinė medžiaga, • svarbiausių sąvokų žodynėlis, • kelių lygių testai, • knygos pabaigoje – užduočių atsakymai.

Parengta pagal naująsias egzaminų programas.

www.sviesa.lt

užsienis Ke­lionės, pa­žin­tis su ki­tos kultū­ros žmonė­mis, pa­to­bu­lin­ta už­sie­nio kal­ba ar vis dėlto tuš­čiai pra­leis­tas lai­kas ir ne­ pa­tai­so­mos ži­nių spra­gos? Mitų ir fak­ tų apie mainų pro­gra­mas tūkstan­čiai, ta­čiau pa­si­ry­žu­sių juos pa­tik­rin­ti stu­ dentų ne­trūko nei prie­š de­šimt metų, nei da­bar.

Ita­lija užsieniečius studentus vilioja ne tik mokslu, bet ir miestais, didinga

Mainų pro­gra­mos – Alek­sand­ras Ko­rei­ka

Su­žavė­jo is­to­ri­nis pa­vel­das

„Vi­sur ge­rai, Lie­tu­vo­je ge­riau­ sia, bet iš­va­žiuo­ti pa­si­žval­ gy­ti ir­gi ver­ta“, – at­ro­do, su šiais žod­žiais su­tin­ka dau­gu­ ma mainų pro­gra­mos da­ly­vių.

Bent jau Vil­niaus uni­ver­si­te­to kultū­ros is­to­ri­jos ir ant­ro­po­ lo­gi­jos stu­dentė Ie­va Ma­žu­ nai­tytė – vi­su 100 pro­centų.

Ket­virtą mėnesį pa­gal ERAS­MUS mainų pro­gramą Bo­lo­ni­jos uni­ver­si­te­te Ita­ li­jo­je stu­di­juo­jan­ti mer­gi­na įsi­ti­ki­nu­si: jei yra pro­ga – va­ žiuo­ti būti­na, ypač jei esi hu­ ma­ni­ta­ras, juo la­biau – is­to­ ri­kas. „Ma­ne vi­lio­jo ga­li­mybė pusę metų pra­leis­ti ša­ly­je, ku­rio­je nie­ka­da ne­su bu­vu­ si. Ša­ly­je, ku­ri davė pra­džią 24

ir su­teikė įkvėpimą dau­ge­liui Va­karų pa­sau­lio me­no sti­ lių, ku­ri did­žią­ja da­li­mi su­ kūrė tai, ką šian­dien va­di­na­ me Va­karų ci­vi­li­za­ci­ja. Norė­ jau iš­mok­ti kalbą, ku­ri man pra­verstų atei­ty­je, ypač stu­ di­joms. Taip, italų tik­rai nėra pla­čiai pa­pli­tu­si pa­sau­ly­je ir vis dėlto la­bai nau­din­ga stu­ di­juo­jant me­no is­to­riją, o tai man la­bai įdo­mu“, – pa­sa­ko­jo I.Ma­žu­nai­tytė.

Prieš ap­si­spręsda­ma vyk­ti į sve­timą šalį, ji tiks­liai ži­no­jo, ko no­ri ir ką ten veiks. Rim­tai į sa­vo stu­di­jas žiū­rin­ti mer­gi­na mainų pro­gramą įver­ti­no kaip pro­gą įgy­ven­din­ti sa­vo sva­ jonę ir ne­pa­kenk­ti moks­lams. „Ka­dan­gi ma­no stu­dijų pro­gra­mo­je tre­čio kur­so ant­ ra­me se­mest­re yra kur­si­nis dar­bas, pa­ma­niau, kad tai pa­ sku­tinė pro­ga ir pa­lan­kiau­

sias lai­kas kur nors iš­va­žiuo­ ti di­de­liems ir at­sa­kin­giems dar­bams dar ne­pra­sidė­jus“, – dėstė I.Ma­žu­nai­tytė.

Po­žiū­ris į stu­den­tus ir moks­lus – štai kuo Ita­li­ja len­kia Lie­tuvą ir dėl ko ver­ta ten va­žiuo­ti.

Iš­v yks­tan­tiems te­ko pa­ko­vo­ti

2005 m. ERAS­MUS mai­ nų pro­gra­mo­je da­ly­va­vu­sios Kau­no Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ ver­si­te­to stu­dentės Da­lios Vaikš­no­raitės pa­tir­tis kiek ki­to­kia. Ita­li­jo­je mer­gi­na at­ si­dūrė tie­siog įšo­ku­si į iš­va­ žiuo­jantį trau­kinį – stu­di­juo­

da­ma eko­no­mi­kos ma­gist­ rantūrą, pa­sku­ti­nia­me, ket­ vir­ta­me, se­mest­re. „Ma­no stu­di­jos bu­vo ga­ na trum­pos ir be­veik be pa­ skaitų, nes visą laiką sky­riau ma­gist­ro dar­bui ra­šy­ti. No­ras pa­ra­šy­ti gerą, ver­tingą bai­ giamąjį ma­gist­ro darbą taip pat bu­vo vie­na prie­žas­čių, pa­ska­ti­nu­sių vyk­ti į Ita­liją, – Lie­tu­vo­je ne­būčiau ra­du­si tos li­te­ratū­ros, ku­rią ra­dau ten“, – pri­si­minė D.Vaikš­no­raitė.

No­rin­čių iš­vyk­ti pa­stu­ di­juo­ti už­sie­ny­je, pa­sak D.Vaikš­no­raitės, 2005 m. bu­ vo kur kas dau­giau nei ski­ riamų sti­pen­dijų, tad už teisę iš­vyk­ti te­ko pa­ko­vo­ti. „Ver­ti­ni­mo kri­te­rijų bu­ vo la­bai daug. Tik­ri­no, kaip mo­kei­si, ta­vo pa­si­rin­ki­mas, mo­ty­va­ci­ja turė­jo būti la­ bai tvir­ti. Iš­va­žiuo­ti galė­da­

istorija, kultūra, meno kūriniais.

„Shutterstock“ nuo­t r.

ryž­tis ar pa­gal­vo­ti? vo to­li gra­žu ne kiek­vie­nas.

O ir po stu­dijų reikė­da­vo at­ si­skai­ty­ti už at­lik­tus dar­bus, ant­raip, kiek pa­me­nu, būtų tekę grąžin­ti vi­sus pi­ni­gus“, – griež­tus at­ran­kos kri­te­ri­jus var­di­jo pa­šne­kovė.

I.Ma­žu­nai­tytė įsi­ti­ki­nu­si, kad ne­ma­žai šiuo me­tu pa­gal mainų pro­gramą iš­vyks­tan­ čių stu­dentų nors ir įvei­kia griežtą at­ranką, į stu­di­jas ki­ to­je vals­tybė­je rim­tai ne­žiū­ri. „Galė­čiau išs­kir­ti du stu­ dentų, ku­rie at­vyks­ta čia stu­ di­juo­ti, ti­pus: mo­ty­vuo­ti, tik­ rai pa­si­ryžę stu­di­juo­ti ir kla­ si­ki­nis ERAS­MUS eti­ketę tu­ rin­tis stu­den­tas, ku­ris į šalį at­vyks­ta tik­rai ne dėl stu­dijų.

Pa­ti sa­ve pri­skir­čiau pir­ma­ jam, ta­čiau įta­riu, kad ant­ ro ti­po stu­dentų yra kur kas dau­giau. Man ta eti­ketė la­bai ne­pa­tin­ka, ta­čiau ten­ka pri­

pa­žin­ti, kad daž­nai ji pa­si­tvir­ ti­na“, – sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­jo­si mer­gi­na.

Pas­ka­ti­no draugų pa­tir­tis

Da­lią, kaip ir Ievą, ryž­tis stu­ di­joms už­sie­ny­je pa­ska­ti­no anks­čiau mainų pro­gra­mo­je da­ly­va­vu­sių drau­gių pa­tir­tis.

D.Vaikš­no­rai­tei apie moks­ lus už­sie­ny­je daug pa­sa­ko­jo tuo me­tu Da­ni­jo­je ir Prancū­ zi­jo­je stu­di­ja­vu­sios drau­ gės. I.Ma­žu­nai­tytė vyk­da­ma į Bo­lo­niją pa­sekė sa­vo be­dra­ kursės pėdo­mis. „Bo­lo­ni­jos uni­ver­si­te­te prie­š ma­ne ant­ro kur­so ant­ ra­me se­mest­re jau stu­di­ja­vo ma­no kur­so draugė. Tai­gi iš da­lies jau­čiau­si sau­gesnė, nes įsi­vaiz­da­vau, kad lyg ir ži­nau, kur va­žiuo­ju“, – sa­vo pa­si­rin­ kimą at­skleidė I.Ma­žu­nai­tytė.

Nu­v ylė ko­mu­niz­mo gar­bin­to­jai

Iš­vyk­ti pus­me­čiui gy­ven­ti į kitą šalį ne tas pa­ts, kas pa­ke­ liau­ti po Ita­liją dvi sa­vai­tes su gru­pe tu­ristų. Tai sa­vo kai­liu pa­ty­ru­si D.Vaikš­no­raitė su­ si­pa­ži­no ne tik su nuo­sta­bią­ ja Ita­li­ja, jos me­no ir kultū­ ros laimė­ji­mais, bet ir su ne vi­ sa­da ma­lo­niai nu­tei­kian­čiais ita­lais. „Vis­kas Ita­li­jo­je gra­žu, pui­ku, bet ne­re­tai ita­lai žvelgė į mus šiek tiek iš vir­šaus, ta­ry­ tum būtų kuo nors ge­res­ni. Aš juos iš­vy­dau kaip žmo­nes, gy­ ve­nan­čius sa­vo di­din­ga praei­ ti­mi, o į vi­so­kius bul­ga­rus, len­ kus, lie­tu­vius žvel­gian­čius kaip į at­si­likė­lius“, – kar­čia pa­tir­ti­ mi da­li­jo­si bu­vu­si stu­dentė.

Pa­na­šia pa­tir­ti­mi pa­si­da­li­ jo ir I.Ma­žu­nai­tytė. Su­sidū­ ru­si su italų „na­cio­na­liz­mu“ mer­gi­na įsi­ti­ki­no, kad lie­tu­

viai iš tiesų yra kur kas ge­res­ ni ir ga­bes­ni, nei pa­tys ma­no. „La­bai daug gal­vo­ju apie sa­vo šalį. Be jo­kių pa­trio­ti­nių sen­ti­mentų ga­liu pa­sa­ky­ti, kad esa­me įdo­mes­ni, gra­žes­ ni, tu­rin­tys dau­giau po­ten­ cia­lo, nei pa­tys apie sa­ve ma­ no­me. Ma­nau, kad nuo­šir­dus lie­tu­viš­kas rūstu­mas ir me­ lan­cho­li­ja yra ge­riau nei ap­ si­metė­liš­kas ita­liš­kas drau­ giš­ku­mas bei nerū­pes­tin­gas po­žiū­ris. Ma­ne Ita­li­jo­je nu­ vylė da­ly­kai, ku­rių ne­si­tikė­ jau esant. Ko­mu­nis­ti­nis klie­ de­sys čia vis dar la­bai gy­vas, būti ko­mu­nis­tu čia la­bai po­ pu­lia­ru ir he­ro­jiš­ka“, – sa­vo įspūdžiais da­li­jo­si stu­dentė.

Ve­ne­ci­jos gatvė­se – pa­sau­lio žvaigždės

Ne tik italais, bet ir tu­ristų pamėg­ta Ve­ne­ci­ja nu­si­vylė 25

užsienis D.Vaikš­no­raitė. Va­sarį, ne tu­riz­mo se­zo­nu, at­vy­ku­ siai mer­gi­nai mies­tas ant van­dens pa­si­rodė už­migęs. „Jei no­ri pa­ma­ty­ti, kaip at­ ro­do su­stojęs lai­kas, – va­ žiuok į Ve­ne­ciją ne tu­ris­ti­niu se­zo­nu. Pen­si­nin­kai su šu­ niu­kais. Vi­si ne­šio­ja aki­nius nuo saulės, nors saulės nėra.

Vėjas ir ke­li žmonės tuš­čio­ se gatvė­se. Nuo­bo­du. Jei ne moks­lai, tik­rai ne­būčiau turė­ju­si ką veik­ti to­kiu metų lai­ku“, – niū­riąją Ita­li­jos pusę ver­ti­no pa­šne­kovė.

Nors ir bu­vo da­lykų, ku­rie Da­lią Ita­li­jo­je nu­vylė, to­kių kaip italų, ga­lin­čių vi­sas san­ tau­pas in­ves­tuo­ti į pra­ban­

gius aki­nius, tuš­tybė, bu­vu­si stu­dentė tu­ri ir švie­sių pri­si­ mi­nimų. „Kartą skers­gat­vy­je pra­si­ len­kiau su El­to­nu Joh­nu. Jis ten ne­to­lie­se gy­ve­no sa­vo na­ me. Daug tur­tuo­lių iš Ru­si­jos Ve­ne­ci­jo­je yra įsi­giję bu­tus, tad vi­sai įpras­ta būda­vo ma­ ty­ti bal­ko­ne rūkan­čias ir be­ si­šne­ku­čiuo­jan­čias tur­tingų rusų žmo­nas. Kol viešė­jau Ve­ne­ci­jo­je, čia taip pat bu­ vo at­vykęs Da­vi­das Beck­ha­ mas su žmo­na“, – pa­sa­ko­jo D.Vaikš­no­raitė.

Po­žiū­ris į mokslą

Po­žiū­ris į stu­den­tus ir moks­ lus – štai kuo Ita­li­ja len­kia

L

ie­tu­vos aukš­to­jo moks­ lo tarp­tau­tiš­ku­mo plėtrai did­žiau­sią įtaką turė­ jo ES ERAS­MUS stu­ dentų ir dėsty­tojų mainų pro­gra­ ma. ERAS­MUS yra did­žiau­sia sa­vo apim­ti­mi mainų pro­gra­ma Eu­ro­po­je ir Lie­tu­vo­je. Eu­ro­po­je ji pra­dėta įgy­ven­din­ti dar 1987 m. Lie­tu­va prie pro­gra­mos

26

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

rios skai­tyk­los dir­ba net iki 23 val., tad lai­ko pa­si­mo­ky­ti tik­rai ne­trūksta“, – pa­sa­ko­jo I.Ma­žu­nai­tytė.

D.Vaikš­no­rai­tei įspūdį pa­ li­ko italų dėsty­tojų rūpes­ tis dėl jos ma­gist­ro dar­bo. „Darbą te­ko ra­šy­ti lie­tu­ viš­kai ir ang­liš­kai. Nes per kiek­vieną su­si­ti­kimą su pa­ skir­tu dar­bo va­do­vu pri­ valė­da­vau jam pa­teik­ti san­ trauką anglų kal­ba. Bu­vo la­ bai ma­lo­nu, kad dėsty­to­ jas, ne taip, kaip Lie­tu­vo­je, krei­pia dėmesį ne į for­ma­ lius kri­te­ri­jus, o į pa­tį darbą.

Jam bu­vo la­bai svar­bu, kad dar­be būtų at­skleis­ta

pri­si­jungė 1998-ai­siais. Prog­ ra­ma skir­ta aukštųjų mo­kyklų bend­ra­dar­bia­vi­mui ska­tin­ti, stu­ dijų ko­ky­bei už­tik­rin­ti ir stu­dentų bei dėsty­tojų, ki­to ad­mi­nist­ra­ci­ nio per­so­na­lo mai­nams, in­ten­sy­ vioms stu­dijų pro­gra­moms kur­ti, kalbų kursų or­ga­ni­za­vi­mui rem­ti. Šiuo me­tu pro­gra­mo­je da­ly­vau­ ja 41 Lie­tu­vos aukš­to­ji mo­kyk­la.

Nuo 1999 iki 2013 m. pro­gra­mos ga­li­mybė­mis pa­si­nau­do­jo per 25 tūkst. Lie­tu­vos stu­dentų ir 9 tūkst. dėsty­tojų. Per me­tus da­

li­nių stu­dijų ir pra­kti­kos į už­sie­ nio įmones iš­vyks­ta apie 4 tūkst.

Lie­tu­vos stu­dentų, trum­pa­lai­kių dėsty­mo ir mo­ky­mo­si vi­zitų – apie 1,9 tūkst. uni­ver­si­te­to dėsty­ tojų ir per­so­na­lo dar­buo­tojų. Į Lie­tuvą stu­di­juo­ti vieną ar du se­mest­rus bu­vo at­vykę per 10 tūkst. stu­dentų iš įvai­riau­sių Eu­ ro­pos uni­ver­si­tetų (per me­tus – dau­giau kaip 2 tūkst. stu­dentų).

2013 m. ERAS­MUS pro­gra­ mai (stu­dentų sti­pen­di­joms, dėsty­tojų vi­zi­tams, uni­ver­si­tetų

bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­jek­tams) iš Eu­ro­pos Bend­ri­jos biud­že­to Lie­tu­vai bu­vo skir­ta 7,909 mln. eurų (apie 27,308 mln. litų), iš Lie­tu­vos biud­že­to ir Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do lėšų – po 5 mln. litų.

Pa­ly­gin­ti – 2000 m. bend­ras ERAS­MUS biud­že­tas Lie­tu­vai bu­ vo 500 tūkst. eurų (apie 1,726 mln. litų) iš Eu­ro­pos Bend­ri­jos lėšų ir 1,4 mln. eurų (apie 4,834 mln. litų) iš Lie­tu­vos vals­tybės biud­že­to lėšų.

ras parašyti gerą baigiamąjį magistro darbą.

Švie­ti­mo mainų pa­ra­mos fon­do Aukš­to­jo moks­lo pro­gramų sky­riaus va­dovė

iš­mok­ti kalbą, ku­ri nau­din­ga stu­di­juo­jant me­no is­to­riją.

Lie­tuvą ir dėl ko ver­ta ten va­ žiuo­ti. Abi pa­šne­kovės su­ tin­ka, kad lie­tu­viams iš Ita­li­ jos aukš­to­jo moks­lo sis­te­mos yra ko pa­si­mo­ky­ti. „Be­veik vi­si eg­za­mi­nai vyks­ta žod­žiu, taip ne­lie­ka ga­ li­mybės nu­si­ra­šy­ti, o stu­den­ tas mo­ko­si aiš­kiai ir skland­ žiai dėsty­ti sa­vo min­tis. Eg­za­ mi­no datą stu­den­tas ga­li pa­ si­rink­ti iš ke­lių ga­limų, tad nėra taip kaip Lie­tu­vo­je, kai vi­sus eg­za­mi­nus rei­kia iš­si­lai­ ky­ti per ke­lias sa­vai­tes. Skai­ tyk­lo­se ir vi­suo­se uni­ver­si­te­to rūmuo­se yra už­kand­žių, ka­ vos apa­ratų, val­gy­ti bei rūky­ ti skirtų erd­vių. Be to, kai ku­

Viena priežasčių, paskatinusių D.Vaikš­no­raitę vykti studijuoti į Italiją, buvo no-

Ilo­na Kaz­laus­kaitė

I.Ma­žu­nai­tytę ap­si­spręsti vyk­ti stu­di­juo­ti į Ita­liją pa­ska­ti­no no­ras pa­žin­ti šalį,

Generolo Jono Žemaičio lietuvos karo akademiJa Vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą, ugdanti karininkus lyderius.

įdo­mi, ak­tua­li te­ma“, – pri­si­minė bu­vu­si stu­dentė.

No­rint pa­si­lik­ti, rei­kia pi­nigų

„Lik­ti ir norė­čiau, ir ne­la­bai.

Norė­čiau, nes ta­da tie­siog bū­

čiau pri­vers­ta iš­mok­ti italų kal­ bą, pa­ma­ty­čiau, kaip pa­va­sa­ ris, va­sa­ra brėkšta šio­je ša­ly­je, ge­riau pa­žin­čiau šalį ir kultūrą, pa­ma­ty­čiau dar de­šim­tis nuo­ sta­bių da­lykų – me­no kūri­nių, miestų, gam­tos kam­pe­lių“, –

Ša­lys, į ku­rias va­žiuo­ja dau­giau­sia lie­tu­vių stu­dentų pa­gal ERAS­MUS pro­gramą Vo­kie­ti­ja Da­ni­ja Is­pa­ni­ja Por­tu­ga­li­ja Suo­mi­ja

KVIEČIAME STUDIJUOTI: Gynybos ir saugumo vadybą; Tarptautinius santykius; Moderniųjų gynybos technologijų vadybą; Orlaivių pilotavimą; Skrydžių valdymą; Aviacijos mechanikos inžineriją; Elektronikos inžineriją; Automatiką; Jūrų laivavedybą; Laivų energetinių įrenginių eksploatavimą Bendrasis vidurinis išsilavinimas Profesinio tinkamumo testai, Karinės medicinos ekspertizės komisija SAUSUMOS PAJĖGOS

KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS

KARINĖS ORO PAJĖGOS

LKA bakalauro studijos

LAJM profesinio bakalauro studijos

VGTU bakalauro ir vientisosios studijos

• Moderniųjų

Ša­lys, iš ku­rių į Lie­tuvą at­va­žiuo­ja dau­giau­sia stu­dentų pa­gal ERAS­MUS pro­gramą Tur­ki­ja Prancū­zi­ja Is­pa­ni­ja Len­ki­ja Vo­kie­ti­ja Por­tu­ga­li­ja

PRANCŪZIJA

PORTUGALIJA ISPANIJA

gynybos technologijų vadyba (LKA)

• Gynybos ir saugumo vadyba • Tarptautiniai santykiai

Nuo II semestro

Nuo III semestro

• Jūrų laivavedyba • Laivų energetinių įrenginių

eksploatavimas

• Aviacijos mechanikos inžinerija • Elektronikos inžinerija • Automatika • Skrydžių valdymas • Orlaivių pilotavimas

LKA magistrantūros studijos Visuomenės saugumas ir gynyba

Žmonių išteklių vadyba

Karinė diplomatija

Politikos mokslų krypties doktorantūra

Priėmimo komisijos kontaktai:

priėmimo.komisija@mil.lt tel. (8-5) 2103597 lka.atranka@mil.lt tel. (8-5) 2127092 Daugiau informacijas apie studijas Lietuvos karo akademijoje rasite Akademijos internetineje svetaineje www.lka.lt

Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai – mainų pro­gramų ly­de­riai ERAS­MUS mainų pro­gra­mos sta­tis­ti­ka liu­di­ja, kad Lie­tu­vos stu­den­ tai – vie­ni tarp­tau­tiš­kiau­sių Eu­ro­po­je. Stu­dentų mo­bi­lu­mo sąra­šo šim­tu­ke yra net še­ši Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai. Dau­giau­sia į už­sienį pa­ tir­ties pa­si­sem­ti iš­vyks­ta Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) stu­dentų. VU, į už­sie­nio ša­lių uni­ver­si­te­tus iš­siuntęs 593 stu­den­tus, yra 52-oje sąra­ šo vie­to­je. 69-oje yra Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas (VGTU), ku­ris į už­sie­nio uni­ver­si­te­tus yra iš­siuntęs 493 stu­den­tus.

Net du Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai pa­ten­ka tarp 100 tarp­tau­tiš­kiau­sių Eu­ro­po­je uni­ver­si­tetų pa­gal dėsty­tojų, skai­čiu­sių pa­skai­tas už­sie­ nio ins­ti­tu­ci­jo­se, skai­čių. 24 vietą Eu­ro­pos uni­ver­si­tetų dėsty­tojų mo­bi­lu­mo sąra­še per me­tus sta­žuo­ti iš­siuntęs net 144 dėsty­to­jus užėmė VGTU, o 43-ias bu­vo VU, iš­siuntęs 113 dėsty­tojų.

Stu­di­juo­ti daž­niau­siai vyks­ta­ma į Vo­kie­tiją, Da­niją, Ispaniją, Portugaliją ir Suomiją.

pa­klaus­ta, ar norėtų pa­si­lik­ti Ita­li­jo­je, sakė I.Ma­žu­nai­tytė.

Did­žiau­sia kliū­tis įgy­ven­ din­ti sa­vo sva­jonę – pi­ni­gai.

Pa­si­bai­gus sti­pen­di­jai, iš­gy­ ven­ti būtų be­veik ne­įma­no­ ma. Anot D.Vaikš­no­raitės, pa­

na­ši si­tua­ci­ja bu­vo ir prie­š de­šimt­metį. „Ita­li­ja – ga­na bran­gi vals­tybė. Jei ne­si ita­ las, ge­ro dar­bo ne­rei­kia tikė­ tis. Tad jei ne­tu­ri­te daug pi­ nigų, teks grįžti na­mo“, – api­ bend­ri­no pa­šne­kovė.

SUOMIJA

LIETUVA

DANIJA LENKIJA VOKIETIJA

TURKIJA Stu­dijų mainų pa­ra­mos fon­do inf.

Už­sie­nio stu­den­tai pa­lan­kiai ver­ti­na stu­di­jas Lie­tu­vo­je 2013 m. Švie­ti­mo mainų pa­r a­m os fon­d o už­s a­k y­m u at­lik­t o ty­ri­m o „Už­sie­nio stu­d entų, 2007–2013 m. stu­di­ja­v u­s ių Lie­ tu­v o­je pa­g al ERAS­MUS pro­gramą, ap­k lau­s os re­z ul­t a­t ai“ pa­rodė, kad už­sie­nio stu­den­t ai tei­gia­m ai ver­t i­n a Lie­t u­v o­ je siū­lomų stu­d ijų anglų kal­ba ko­k ybę, stu­dijų tvar­ka­r aš­čio lanks­t umą, Lie­tu­vos dėsty­t ojų da­ly­k i­n es ži­n ias. Apk­laustų už­s ie­n io stu­dentų, stu­di­ja­v u­s ių pa­g al ERAS­M US pro­g ramą Lie­t u­v o­je, bend­ras pa­si­ten­k i­n i­m as stu­d i­jo­m is Lie­t u­v o­je yra di­d e­lis. Dau­g u­ma ap­klau­s o­je da­ly­v a­v u­s ių už­s ie­n io stu­ dentų yra pa­ten­kin­ti įgy­to­m is ži­n io­m is, pa­t ir­t i­m i ir džiaugė­ si ga­li­m y­b e bend­rau­ti bei mo­k y­t is tarp­kultū­r inė­je ap­lin­ko­ je. Be­v eik vi­si (94,2 pro­c.) ap­klaus­t i už­s ie­n io stu­den­t ai re­ ko­m en­d uotų ERAS­MUS pro­gra­m os stu­di­jas Lie­t u­v o­je ki­ tiems stu­d en­tams.

Stu­dijų mainų pa­ra­mos fon­do inf.

amatas

Svar­biau­sia ne dip­lo­mas, o Vai­da Ka­lin­kaitė Profesinėje mokykloje baigęs statybos apdailą, J.Steikūnas mokslų nemetė – pasirinko antrą profesiją. „Tai buvo dau­ giau vidaus apdaila, todėl da­ bar mokausi interjero apipavi­ dalinimo – tai kaip ir interjero dizainas, nes tai gan susijusios specialybės“, – sakė studentas.

– Kodėl pa­si­rin­kai to­kią spe­cia­lybę?

– Tai, ką stu­di­juo­ju da­bar, pa­si­rin­kau, nes ieš­ko­jau ko nors per­spek­ty­ves­nio. Esu dirbęs sta­ty­bo­se. Ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad man ten la­bai pa­ ti­ko. Todėl ieš­ko­jau ko nors ki­ta. Kad galė­čiau įgy­ti dau­ giau pa­tir­ties, galbūt ka­da su­ kur­ti sa­vo verslą. No­ri­si būti ne dar­bi­nin­ku, o turė­ti ga­li­ mybę siek­ti ko nors dau­giau.

– O kodėl ap­skri­tai rin­kai­ si pro­fe­sinę mo­kyklą? Ko­ dėl ne uni­ver­si­tetą?

– Nes ne­ži­no­jau, ko no­riu.

Galbūt dar ir da­bar tiks­liai ne­ži­nau. Pa­si­rin­kau tai, ką man at­rodė nau­din­ga mokė­ ti, kas at­rodė nau­din­ga iš­kart po mo­kyk­los.

Apie dar­bo biržą ta­da net ne­pa­gal­vo­jau, nerūpė­jo. Tuo me­tu gal­vo­jau apie moks­lus.

– Uni­ver­si­te­tas ne­nau­ din­gas?

– Taip ne­sa­kau. Ne­ži­no­jau, ku­ ria kryp­ti­mi pa­suk­ti, tad ne­si­ norė­jo vel­tui sto­ti. Jei būčiau tai pa­daręs, net ir su­pratęs, kad tai, ką stu­di­juo­ju, ne­pa­tin­ ka, ne­būčiau vis­ko metęs. Tad grei­čiau­siai būčiau baigęs spe­ cia­lybę, ku­ri vi­sai ne­pa­tin­ka.

– Ar svars­tai, kad baigęs pro­fe­sinę mo­kyklą sto­si į uni­ver­si­tetą?

– Tu­riu min­čių, kad baigęs

30

Asmeninio archyvo nuotr.

Dau­ge­lis įsi­ti­kinę, kad po mo­kyk­los būti­na sto­ti į uni­ver­si­tetą, nes tai ga­ran­ tuo­ja kar­je­ros ga­li­my­bes. Su tuo ne­su­tin­ka Jo­nas Steikū­ nas, Vil­niaus pa­slaugų vers­lo dar­ buo­tojų pro­ fe­si­nio ren­ gi­mo cent­re be­si­mo­kan­ tis jau ant­ros spe­cia­lybės.

moks­lus mo­kyk­lo­je galbūt sto­siu nea­ki­vaizd­žiai stu­di­ juo­ti uni­ver­si­te­te. Norėtų­si įsto­ti. Tik vie­nas klau­si­mas – uni­ver­si­te­te tęsti moks­lus, su­si­ju­sius su ma­no pro­fe­si­ja, ar pa­si­rink­ti ką nors nau­ja?

– Kai ku­rie įsi­ti­kinę, kad, no­ rint su­si­ras­ti ge­resnį darbą ar turė­ti sa­vo įmonę, būti­na turė­ti aukš­to­jo moks­lo dip­ lomą. Kaip tau at­ro­do?

– Aš taip ne­ma­nau. Yra daug pa­vyzd­žių, kai net ir turė­da­ mas uni­ver­si­te­to dip­lomą nie­ ko ne­pa­sie­ki, jei pa­ts ne­si mo­ ty­vuo­tas ir ne­gal­vo­ji apie gy­ ve­nimą. Aiš­ku, galbūt tas dip­ lo­mas kai ku­rio­se sri­ty­se su­ tei­kia di­desnį šansą gau­ti dar­ bo. Kal­bant apie sa­vo vers­lo

kūrimą, ne­ma­nau, kad aukš­ to­jo moks­lo dip­lo­mas yra būti­nas. Ži­no­ma, su vers­lu su­ si­ju­si spe­cia­lybė ga­li pra­vers­ti.

Bet gy­ve­nimą ku­riamės pa­tys, vis­kas pri­klau­so nuo mūsų.

– Daž­nai pro­fe­sinė mo­kyk­ la api­būdi­na­ma kaip įstai­ ga, ku­rio­je iš­mo­ko ama­to, o uni­ver­si­te­tas – kur su­tei­kia iš­si­la­vi­nimą. Ar domė­jai­si, kuo ski­ria­si tavo studijuoja­ mos pro­gra­mos aukš­to­jo­je ir pro­fe­sinė­je mo­kyk­lo­se?

– Mes ne­daug dir­ba­me kom­ piu­te­riu su di­zai­no pro­gra­ mo­mis. Kiek ži­nau, uni­ver­ si­te­te dir­ba­ma dau­giau, pro­ jek­tuo­ja­ma. Tai galbūt tik­rai yra ge­riau. O dėl kitų da­lykų, ma­no nuo­mo­ne, vi­sa­da ge­

mo­ty­va­ci­ja riau yra pra­kti­ka nei teo­ri­ja.

Dirb­da­mas anks­čiau ar vė­ liau įgy­si tų teo­ri­nių ži­nių.

– Minė­jai, kad te­ko dirb­ ti sta­ty­bo­se. Kokį įspūdį su­si­da­rei? Ar ne­pradė­jai abe­jo­ti sa­vo pa­si­rin­ki­mu?

– Nep­radė­jau. Man ta spe­ cia­lybė pa­ti­ko, nes yra pla­ti.

Nebū­ti­nai tai yra dar­bo ga­li­ mybė. Kai mo­ki to­kius da­ly­ kus, na­muo­se ga­li pa­ts viską pa­si­da­ry­ti. Tai ga­li būti pla­ nas B. Ga­li mo­ky­tis ir dirb­ti ką nors ki­ta, bet jei stai­ga ne­tek­ tum dar­bo, turė­tum at­sar­ginį va­riantą, kuo galė­tum už­siim­ ti. Galbūt galė­čiau dirb­ti sta­ ty­bo­se, jei ras­čiau gerą, mo­ty­ vuotą, pa­si­ruo­šu­sią dirb­ti ko­ mandą. De­ja, tai iš­ties sun­ku.

– Baig­da­mas mo­kyklą ne­ži­ no­jai, ką no­ri veik­ti gy­ve­ni­ me, bet vis tiek pa­si­rin­kai mo­ky­tis. Juk galė­jai tie­siog ke­liau­ti į dar­bo biržą.

– Norė­jau iš­mok­ti ap­dai­los.

Svar­biau­sia ne­stovė­ti vie­to­ je, to­liau to­bulė­ti. Apie dar­bo biržą ta­da net ne­pa­gal­vo­jau, nerūpė­jo. Tuo me­tu gal­vo­jau apie moks­lus.

– Ko­kia yra įpras­ta die­na mo­kyk­lo­je?

– Ant­ra­me kur­se pas mus įprastą dieną daž­niau­siai vyks­ta pra­kti­ka, nes per sa­ vaitę būna tik vie­na die­na teo­ri­jos. Per pra­ktiką su­si­ ren­ka­me į dirb­tu­ves ir kiek­ vie­nas tu­ri už­duotį ką nors pa­da­ry­ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu brai­žo­me bu­to pla­nus, turė­ jo­me api­pa­vi­da­lin­ti vai­ko, jau­nuo­lio kam­ba­rius, pa­reng­ ti biu­ro planą. Vėliau iš­si­ren­ ka­me bal­dus, ku­riuos to­se pa­ tal­po­se norė­tu­me su­sta­ty­ti.

– Ar pro­fe­sinė mo­kyk­la siun­čia sta­žuo­ti į už­sienį?

Gal te­ko ir pa­čiam pa­ra­ gau­ti to­kios pra­kti­kos?

– Bu­vo nu­si­šyp­so­ju­si to­kia laimė. Ant­ra­kur­siai trims sa­ vaitėms bu­vo siun­čia­mi sta­ žuo­ti į Vo­kie­tiją. Ta­da aš bu­ vau pir­ma­kur­sis. Ta­čiau vie­ na ant­ra­kursė mer­gi­na ne­ galė­jo vyk­ti ir dėl gerų sa­vo moks­lo re­zul­tatų pa­si­ūly­mo su­lau­kiau aš. Ži­no­ma, su­ti­ kau. Tai bu­vo mo­ky­mo­si visą gy­ve­nimą pro­gra­ma „Leo­ nar­do da Vin­ci“. Va­žia­vo­me į Liu­ne­burgą. Ten yra pro­fe­ sinė mo­kyk­la, ku­ri bend­ra­ dar­biau­ja su Lie­tu­va. Mūsų užduotis buvo de­ko­ruo­ti kai ku­rias mo­kyk­los vie­tas. Pa­ vyzd­žiui, vietą prie įėji­mo, pasirinkę temą „Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos drau­gystė“, pa­ puošė­me na­cio­na­linė­mis spal­vo­mis. Api­pa­vi­da­li­no­me vie­no mo­ky­to­jo klasę. Jis yra di­de­lis fut­bo­lo gerbė­jas, todėl klasę pa­puošė­me jo mėgsta­ mos ko­man­dos sim­bo­li­ka.

– Pui­ki pa­tir­tis. Jei da­bar turė­tum ga­li­mybę pa­si­ kalbė­ti su dvy­lik­to­kais, ar agi­tuo­tum juos sto­ti į pro­ fe­sinę mo­kyklą?

– Agi­tuo­ti galbūt nea­gi­tuo­čiau, bet tik­rai ne­reikėtų nu­ver­tin­ti pro­fe­si­nių mo­kyklų. Ten tik­rai ge­ra moks­lo ko­kybė, ir jei­gu žmo­gus sten­gia­si, jis viską ga­ li. Svar­biau­sia turė­ti mo­ty­va­ ci­jos. Tuo­met tiek uni­ver­si­te­ te, tiek pro­fe­sinė­je mo­kyk­lo­ je vis­ko ga­li pa­siek­ti. Ki­ta ver­ tus, daž­nai būna taip, kad bai­ gęs pro­fe­sinę mo­kyklą gau­ni balų sto­da­mas į kurį nors uni­ ver­si­tetą. Tai ir­gi ne­blo­gai – sto­da­mas jau tu­ri tam tikrą ži­ nių ir pa­tir­ties ba­gažą.

Klaipėdos Valstybinė Kolegija

Socialinių mokSlų fakultetaS

Įstaigų ir įmonių administravimas Buhalterinė apskaita Finansai Kultūrinės veiklos vadyba Logistikos vadyba Sporto ir pramogų vadyba Verslo vadyba Pardavimų vadyba Turizmo administravimas Ikimokyklinio ugdymo pedagogika Socialinė pedagogika

technologijų fakultetaS

Automobilių techninis eksploatavimas Transporto logistikos technologijos Elektros ir automatikos inžinerija Mechanikos inžinerija Statyba Geodezija Kraštovaizdžio dizainas Informatika Maisto technologijos

SveikatoS mokSlų fakultetaS

Burnos higiena Kineziterapija Grožio terapija Odontologinė priežiūra Bendrosios praktikos slauga Socialinis darbas

naujoS Studijų programoS

Sveikatingumo paslaugų vadyba Elektroninio verslo vadyba Dietetika ir taikomoji mityba

Kviečiame susipažinti su visomis studijų programomis Klaipėdos valstybinės kolegijos studijų ir karjeros konferencijoje

išgirsK. pamatyK. nuspręsK.

2014 m. balandžio 11 d. bijūnų g. 10, Klaipėdoje.

Jaunystės g. 1, LT-91274 Klaipėda. Tel. (8 46) 489 132.

Faks. (8 46) 314 575. El. paštas office@kvk.lt. http://www.facebook.com/KVKolegija

www.kvk.lt

studijuok tai,

P

erkame saldainius parduotuvėje, grožimės parko želdynais ar žvelgiame į televizijos ekraną – kasdien į mūsų akiratį patenka daugybė dalykų, kurių autoriai – Kauno kolegijos studentai. „Jei norite sugauti sėkmę, studijuokite tai, ką galėsite pritaikyti“, – teigia kolegijos studentija, dėstytojai, partneriai, sutikę pasidalyti savo patirtimi. Per studijas gautas žinias galima pritaikyti tada, kai sugebame generuoti naujas idėjas, kai dar studijuodami patiriame tikrąjį profesijos skonį ir žinome tai, kas gali praversti konkrečioje darbo vietoje.

Skatinamas kūrybiškas mąstymas Šiuolaikiniame ir greitai kintančiame pasaulyje kūrybiškas mąstymas reikalingas visiems, ne tik menininkams. Būtinybę mąstyti nestandartiškai, ieškoti naujų kelių, nesivaikyti stereotipų pripažįsta įvairių sričių – medicinos, verslo, technologijų – specialistai.

Kolegijoje vadovaujamasi nuostata, kad dėstytojai studentui turi ne tik suteikti žinių, ugdyti gebėjimus, bet ir parodyti jam pasirinkimo perspektyvas, išmokyti jį mokytis. Beveik 600 Kauno kolegijos dėstytojų dirba taip, kad žinias perduotų tokiais būdais, kurie priimtiniausi besimokantiems. Atsižvelgiant į besikeičiančius studentų mokymosi įpročius ir technologijų įtaką, naudojami inovatyvūs žinių perteikimo metodai.

Didžioji dalis kolegijos dėstytojų yra patyrę savo sričių praktikai, todėl perduoda būtent tas žinias, kurios reikalingos konkrečioje darbo vietoje. Dėstytojai juokauja, kad žinios perduodamos remiantis profesine patirtimi, tikrais pasiekimais ir... klaidomis.

Sprendžia realias problemas Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas pastebi: „Mūsų socialiniai partneriai – įmonių vadovai – išsako požiūrį, kad svarbiausia ne diplomas, o paties žmogaus žinios, gebėjimai prisitaikyti naujoje darbo vietoje ir priimti adekvačius aplinkai sprendimus.

Studijos nebus efektyvios, jeigu virsime tose pačiose sultyse. Kas gali geriau įvertinti tai, ką geba studentai, jeigu ne būsimieji darbdaviai? Juk diplomo gavimas dar ne viskas – laukia realūs išbandymai darbo vietoje. Studentai, besiginantys baigiamuosius darbus, rašo ne šiaip įdomias temas, o pildo įmonių užsakymus: menininkai kuria projektus, verslą studijuojantys sprendžia konkrečias problemas ir teikia tobulinimo siūlymus, inžinieriai projektuoja, diegia technologines naujoves.“

Lavina praktinius įgūdžius Šiandienos studentai žinių semiasi ne tik klausydami paskaitų, diskutuodami ar atlikdami užduotis. Kauno kolegijoje vidutiniškai nuo 30 iki 50 proc. viso studijų programos laiko skiriama praktiniams studentų įgūdžiams formuoti.

Pačioje studijų pradžioje studentai, atlikdami praktines užduotis, įgūdžius lavina kolegijoje esančiose tam skirtose erdvėse: laboratorijose, kabinetuose, dirbtuvėse, simuliacinėse verslo įmonėse, spaustuvėje, atsižvelgiant į tai, ką studijuoja. Per pastaruosius metus Kauno kolegija atnaujino arba naujai įkūrė per 20 praktinėms studijoms skirtų erdvių, tam skirta apie 5 mln. litų.

Pavyzdžiui, Medicinos fakultete studijuojantys būsimieji burnos ir dantų prie-

žiūros specialistai pirmiausia įžengia į kabinetus, kuriuose gydomi modernūs elektroniniai „pacientai“, vadinamieji fantomai. Tik išmokę gydyti tokius ligonius studentai gali imtis darbo su realiais pacientais.

Teorinių žinių ir praktinių įgūdžių derinimu besivadovaujanti kolegija intensyviai bendradarbiauja su įvairiomis įmonėmis ir organizacijomis, kad galėtų pasiūlyti studentams kokybišką praktinį mokymą.

Praktika išorėje atliekama jau įgijus žinių kolegijoje, studentai ją atlieka kelis kartus per mokslo metus. Gamybos, prekybos, aptarnavimo sektoriaus įmonės, švietimo, medicinos, savivaldos organizacijos – tai vietos, kur praktinės patirties semiasi Kauno kolegijos studentai, studijuojantys įvairiose srityse.

Jėgas išbando projektuose Jau keletą metų kolegija bendradarbiauja su televizijos projekto „Chorų karai“ kūrėjais. Kosmetologiją studijuojančios merginos turi paplušėti iš peties – prieš tiesiogiai transliuojamus choristų pasirodymus studenčių komanda padaro televizijos grimą visiems dalyviams. Anot kosmetologių, toks darbas be streso neapsieina, būtina viską daryti tiksliai ir greitai, tačiau viską atperka pasitenkinimas baigus darbus. Studentės teigia, kad išbandymai duoda aiškų supratimą, kokia bus reali darbo specifika baigus studijas.

Realių želdynų rekonstrukcijos projektus pristatė ir kolegijos želdynų inžinerijos specialistai. Pagal studentų sumanymus rekonstruotos Kaišiadorių rajone esančios gimnazijos, Zapyškio seniūnijos, Raseinių rajono senelių globos namų žaliosios teritorijos.

ką gali pritaikyti Studijuoja ir praktikuojasi užsienyje Kauno kolegijoje vadovaujamasi nuomone, kad šiuolaikiniam specialistui tarptautinė patirtis tiesiog būtina. Asmeninius ir profesinius atradimus ypač skatina dalinės studijos užsienyje, praktika tarptautinėse įmonėse, intensyviosios mokymosi programos.

Kauno kolegija puoselėja ilgalaikius ryšius ir bendradarbiauja su daugiau kaip 150 aukštųjų mokyklų iš 33 pasaulio šalių. Tarp kolegijos studentų populiariausios dalinės studijos Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Įgyti patirties kasmet į užsienį išvyksta daugiau kaip 300 Kauno kolegijos studentų – daugiausia iš visų Lietuvos valstybinių kolegijų.

Negalintiems dalyvauti studentų mainų programose studentams organizuojamos intensyviosios programos, kai į vieną aukštąją mokyklą savaitei ar dviem susirenka studentų ir dėstytojų delegacijos iš kelių valstybių. Susirinkusieji gilinasi į vieną bendrą temą ir dirba mišriose komandose – studijuoja, diskutuoja bei pristato savo sričių atradimus. Kasmet vykdoma vidutiniškai 15 tokio tipo programų.

Pastaraisiais metais tarp studentų populiaru išnaudoti kolegijos teikiamas galimybes atlikti praktiką užsienio šalių įmonėse. Studentai dažniausiai renkasi praktikos vietas, esančias Graikijoje, Maltoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Airijoje.

Kolegijoje dalis studijų programų vykdoma užsienio kalba. Turizmo ir viešbučių vadybą, bendrosios praktikos slaugą anglų kalba studijuoja ne tik jaunimas iš užsienio šalių, tačiau ir lietuviai, savo ateitį siejantys su tarptautine aplinka. Nuo šių metų užsienio kalba bus vykdomos dar kelios studijų programos: multimedijos technologija, infotronika, automatinis valdymas, kompiuterinių tinklų administravimas. Pastarosios programos studentai turės galimybę įgyti dvigubą išsilavinimą – po trejų metų studijų Lietuvoje bus galima papildomai vienus metus studijuoti Suomijos Mikelio taikomųjų mokslų universitete ir gauti to universiteto diplomą.

Pritaikys žinias Lietuvoje „Jeigu būtų įmanoma, į praktiką Švedijoje važiuočiau ir antrą kartą“, – sakė baldų ir medienos dirbinių gamybą studijuojantis Tomas Unčiūras, kuris žinių sėmėsi stambioje didmeninės baldų prekybos įmonėje. Vaikinas pasakojo, kad skandinavai nustebino neskubiu darbo tempu, tačiau puikiu organizuotumu, – kiekvienas komandos narys aiškiai supranta savo darbo užduotis, yra informuojamas, kokių rezultatų tikimasi pasiekti per nustatytą laiką.

T.Unčiūras mano, kad užsienyje įgyta patirtis pravers ir Lietuvoje, – juk nemažai Lietuvos baldų gamintojų orientuojasi į tarptautinę rinką.

Džiugina akivaizdūs rezultatai Vis dėlto kūrybiškumas labiausiai praverčia tada, kai padeda išspręsti konkrečias problemas. Kol vieni Lietuvos studentai nenaudingai stato oro pilis ir kuria tolimas tikrovei strategijas, kiti imasi realių dalykų ir stengiasi pasaulį keisti pradėti nuo savęs paties ir artimiausios aplinkos.

Kauno kolegijos studentai žino: jeigu dar tik mokaisi, tai visai nereiškia, kad ką nors konkretaus ir naudingo galėsi nuveikti tik tolimoje ateityje.

Studentų darbai – naudingi miestams Kolegijoje studijuojančios būsimosios dizainerės sukūrė specialų baldą regos sutrikimų turintiems mažyliams. Iš įvairių modulių susidedantis įrenginys, turintis nestandartinius paviršius, padedančius lavinti vaiko lytėjimo pojūčius, rudenį buvo padovanotas vienam Kauno silpnaregių vaikų darželių. Lėšų nepigiam sumanymui įgyvendinti atsirado dalyvaujant kolegijos kūrybiniame konkurse „Idėja praktiškai“.

Baigiamąjį darbą apie susisiekimo viešuoju transportu problemą, kilusią dėl Kauno Panemunės tilto nugriovimo, su kitais miesto rajonais parengę Kauno kolegijos studentai Ieva Mulevičiūtė ir Martynas Pranaitis sulaukė ne tik puikaus įvertinimo, bet ir Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko padėkos. „Kauno kolegijos studentų kūriniai eksponuojami įmonės šokolado muziejuje, puošia įmonės patalpas, pritaikomi saldainių pakuotėms“, – apie Kauno kolegijoje menus studijuojančių studentų baigiamuosius darbus pasakojo bendrovės „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas. Saldumynus gaminanti ir Šiauliuose šokolado muziejų įkūrusi įmonė su kolegija bendradarbiauja daugiau kaip 10 metų. „Mus sieja pasitikėjimas vieni kitais. Nieko standartinio, viskas originalu, atlikta su meile, nuoširdžiai ir kartu profesionaliai – taip fakulteto studentų kūrybiškumą vertina įmonės darbuotojai ir svečiai“, – sakė A.Gluodas.

Studijos Kauno kolegijoje Biomedicinos mokslų studijų sritis ●●Agroverslų technologijos ●●Akušerija ●●Bendrosios praktikos slauga ●●Biomedicinos diagnostika ●●Burnos higiena ●●Dantų technologija ●●Darnus ūkininkavimas ir agroturizmas (planuojama) ●●Ergoterapija ●●Farmakotechnika ●●Kineziterapija ●●Kosmetologija ●●Radiologija ●●Odontologinė priežiūra ●●Viešasis maitinimas Humanitarinių mokslų studijų sritis ●●Verslo anglų kalba (su gretutine verslo vadybos kryptimi) ●●Anglų kalba ryšiams su visuomene (su gretutine verslo vadybos kryptimi) Meno studijų sritis ●●Aprangos dizainas ●●Dailės kūrinių restauravimas ir konservavimas ●●Dekoratyvinė plastika ●●Dizainas ●●Fotografija ●●Įvaizdžio dizainas Socialinių mokslų studijų sritis ●●Buhalterinė apskaita ●●Dailės pedagogika ●●Finansai ●●Ikimokyklinis ugdymas ●●Įstaigų ir įmonių administravimas ●●Kultūrinės veiklos organizavimas ●●Maisto pramonės verslo vadyba ●●Pardavimų vadyba ●●Socialinė pedagogika ●●Socialinis darbas ●●Sporto vadyba ●●Teisė ●●Turizmo ir viešbučių vadyba ●●Verslo vadyba Technologijos mokslų studijų sritis ●●Automatinis valdymas ●●Baldų ir medienos dirbinių gamyba ●●Geodezija ●●Infotronika ●●Interjero ir baldų projektavimas ●●Kompiuterinių tinklų administravimas ●●Leidybos ir spaudos technologijos ●●Maisto sauga ●●Maisto technologija ●●Multimedijos technologija ●●Nekilnojamojo turto matavimų inžinerija ●●Želdiniai ir jų dizainas

www.kaunokolegija.lt Pramonės pr. 20 LT–50468 Kaunas Tel. (8 37) 352 218

Profesinės mokyklos

Kolegijos

Universitetai

studijos Klaipėdoje

Pavadinimas Valstybinis Klaipėdos universitetas Nevalstybinis LCC tarptautinis universitetas, VšĮ

Valstybinės Klaipėdos valstybinė kolegija Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla Nevalstybinės Klaipėdos verslo aukštoji mokykla, UAB Lietuvos verslo kolegija, VšĮ Socialinių mokslų kolegija, VšĮ Valstybinės Klaipėdos laivininkų mokykla Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla, VšĮ Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla Klaipėdos statybininkų mokykla Klaipėdos turizmo mokykla Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centras, VšĮ

Adresas

Tinklalapis

H.Manto g. 84

www.ku.lt

Kretingos g. 36

www.lcc.lt

Jaunystės g. 1 I.Kanto g. 7

www.kvk.lt www.lajm.lt

Tilžės g. 46A Turgaus g. 21 Nemuno g. 2

www.kvam.lt www.vlvk.lt www.smk.lt

Rambyno g. 14 Statybininkų pr. 39 J.Janonio g. 13 Puodžių g. 10 Taikos pr. 67 Taikos pr. 69 Alyvų g. 10A

www.laivininkumokykla.lt www.klsrm.lt www.klpvm.lt www.kspvm.lm.lt www.statmokykla.lt www.ktm.lt www.klaipedospmrc.lt

SMM inf.

Dvaro g. 1 Gobergiškės k., LT-96173 Klaipėdos raj., Lietuva Tel. 8 46 416505 Faksas 8 46 416543 E-paštas office@vlantana.lt

Abi­tu­rientų pa­si­rin­ ki­mas sa­vo ateitį sie­ti su jūrinė­mis spe­cia­lybė­mis – ne­sens­tan­ti kla­si­ka.

Kva­li­fi­kuotų žmo­nių šio­je sri­ty­je reikės vi­sa­da, o ne­ma­ži at­ ly­gi­ni­mai, kar­je­ros ga­li­mybės ir kris­las ro­man­ti­kos sun­kia­me, ta­čiau įdo­mia­me dar­be nėra mi­tas.

Te­rei­kia už­sis­py­ri­mo, mo­ty­va­ci­jos ir nuo­sek­laus dar­bo, kad už­sibrėž­ti tiks­lai būtų pa­siek­ti.

Jūrinės spe­cia­lybės –

so­taus gy­ve­ni­mo ga­ran­tas Eve­li­na Zen­kutė

Vi­lio­ja kla­si­kinės spe­cia­lybės

Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jūrei­vystės mo­kyk­lo­je vyk­do­mos pen­ kios stu­dijų pro­gra­mos, orien­ tuo­tos į jūrų vers­lo spe­cia­listų ren­gimą ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­nio rin­ko­se. Lai­vams ir uos­tui nea­be­jin­giems jau­nuo­ liams su­da­ry­tos sąly­gos rink­tis moks­lus, ku­riuos pa­bai­gus kar­ je­ros aukš­tumų ga­li­ma siek­ti tiek jūro­je, tiek sau­su­mo­je.

36

Lie­tu­vos aukš­to­sios jūrei­ vystės mo­kyk­los di­rek­to­rius pro­f. Vik­to­ras Sen­či­la pa­sa­ ko­jo, kad mo­ky­mo įstai­go­ je ypač po­pu­lia­rios jau­nuo­ liams ro­man­ti­ka vis dar kve­ pian­čios dvi kla­si­kinės jūri­ nės spe­cia­lybės. „Jūrų lai­va­ve­dy­bos ir laivų ener­ge­ti­nių įren­gi­nių eksp­loa­ta­vi­mo moks­lus baigę ab­sol­ ven­tai ga­li tap­ti pro­fe­sio­na­ liais lai­va­ved­žiais ar­ba me­cha­ ni­kais. Nuo 1948 m. jau pa­ rengė­me dau­giau nei 13 tūkst.

to­kių spe­cia­listų. Įspūdin­ gi skai­čiai tik dar kartą įro­ do, kad tap­ti lai­vo ka­pi­to­nu ar me­cha­ni­ku – ne­sens­tan­ti per­ spek­ty­va“, – kalbė­jo V.Sen­či­la. Įstai­g o­je did­žiau­sio skai­ čiaus pa­reiš­kimų stu­di­juo­ ti ir su­lau­kia jūrų lai­va­ve­dy­ bos stu­di­jos, ku­rios pa­ten­ka į pa­trauk­liau­sių spe­cia­ly­bių vi­so­je Lie­tu­vo­je še­še­tuką.

Moks­lei­vius daž­niau­siai pa­ trau­kia trys pa­grin­di­niai da­ly­kai: so­li­di al­ga, kar­je­ros ga­li­mybės ir ro­man­ti­ka.

Baigę stu­di­jas ga­li dirb­ti ir kran­te

Be­si­do­min­tiems so­cia­li­nių mokslų sfe­ra Lie­tu­vos aukš­ to­ji jūrei­vystės mo­kyk­la siū­ lo uos­to ir lai­vy­bos val­dy­mo bei uos­to ir lai­vy­bos įmo­nių fi­nansų stu­dijų pro­gra­mas, ku­rias pa­baigę jau­nuo­liai ga­ li dirb­ti kran­te – tap­ti va­dy­bi­ nin­kais, fi­nan­si­nin­kais. „Vis di­des­nio po­pu­lia­ru­mo su­lau­ kia ir ne­se­niai įkur­tos jūrų trans­por­to lo­gis­ti­kos tech­no­ lo­gijų stu­di­jos. Čia ren­gia­mi

studijos Klaipėdoje

„Shutterstock“ nuotr.

uos­to lo­gis­ti­kos spe­cia­lis­tai“, – teigė įstai­gos va­do­vas.

Mo­ky­tis pa­si­ryžę ab­sol­ven­ tai ga­li rink­tis tra­di­ci­nes die­ ni­nes stu­di­jas, trun­kan­čias ket­ve­rius me­tus, ar­ba nea­ki­ vaiz­di­nes, ku­rių trukmė pri­ klau­so nuo pa­si­rinktų da­lykų kre­ditų skai­čiaus, o moks­lai ga­li tęstis nuo trejų su pu­se iki še­še­rių metų.

Lai­ve tau­tybės nėra

V.Sen­či­los tei­gi­mu, nors vi­sos įstai­go­je siū­lo­mos spe­cia­lybės

yra po­pu­lia­rios ir pa­klau­sios, kal­bant apie jų skir­tu­mus, reiktų ak­cen­tuo­ti vieną išs­kir­ tinį bruožą – tarp­tau­tiš­kumą. „Dviejų jūri­nių spe­cia­ly­bių pro­gramų ab­sol­ven­tai – lai­ va­ved­žiai ir me­cha­ni­kai – dir­ ba tarp­tau­tinė­je dar­bo rin­ko­ je. Jų dip­lo­mas ne­si­bai­gia su pa­sie­niu ir leid­žia siek­ti kar­ je­ros bet ku­rio­je pa­sau­lio lai­ vy­bos bend­rovė­je. Už­sie­ny­je į bet kurį pa­sau­lio laivą at­vykęs spe­cia­lis­tas tam­pa vi­sa­ver­čiu ko­man­dos na­riu, nes jūro­je

neeg­zis­tuo­ja tau­tybė“, – sakė įstai­gos va­do­vas.

Anot jo, to­kia stu­den­tams pa­lan­ki pra­kti­ka su­si­klostė todėl, kad spe­cia­lis­tai ren­gia­ mi pa­gal tarp­tau­ti­nių kon­ ven­cijų do­ku­mentą, ku­ris nu­sta­to bend­rus ma­te­ria­ linės bazės, stu­dentų ži­nių ir kom­pe­ten­cijų rei­ka­la­vi­mus.

Baigę moks­lus jūri­nių spe­ cia­ly­bių ab­sol­ven­tai gau­na du dip­lo­mus – aka­de­minį, iš­duotą Aukš­to­sios jūrei­vystės mo­kyk­ los, ir va­di­namąjį dar­binį, kurį

su­tei­kia Lie­tu­vos sau­gios lai­ vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja. Šį gau­na tie, ku­rie yra at­likę visą nu­ma­ tytą pra­kti­kos pro­gramą.

Ka­pi­to­nais tam­pa ir 30-me­čiai

Ta­čiau gau­tas dip­lo­mas – tik ke­lio pra­džia. Vėliau jau­nuo­ liai ren­ka plau­kio­ji­mo cenzą, lai­ko eg­za­mi­nus ir ko­pia kar­ je­ros laip­tais. Dėl nu­sta­tytų rei­ka­la­vimų jūri­nių spe­cia­ly­ bių ab­sol­ven­tai kar­je­ros aukš­tumas ga­li pa­siek­ti 37

studijos Klaipėdoje Lai­vams ir uos­tui nea­be­jin­giems jau­ nuo­liams su­da­ry­ tos sąly­gos rink­tis moks­lus, ku­riuos pa­bai­gus kar­je­ros aukš­tumų ga­li­ma siek­ti tiek jūro­je, tiek sau­su­mo­je.

la­bai grei­tai ir pa­pras­tai.

Tie­sa, jau­nuo­lis ne­ga­li pra­ leis­ti nė vie­nos gran­dies ir aukš­čiau­sią laipsnį lai­ve ga­ li gau­ti tik nuo­sek­liai at­likęs vi­sus žings­ne­lius – nuo tre­ čio­jo ka­pi­to­no pa­dėjėjo iki ka­pi­to­no. „Dau­ge­lis įsi­vaiz­duo­ja, kad ka­pi­to­nas būti­nai tu­ri būti žmo­gus, ku­riam 40 ar 50 metų.

Da­bar am­bi­cin­gi, at­kaklūs, mo­ty­vuo­ti ir darbštūs jau­nuo­ liai šį sta­tusą įgy­ja net ne­su­ laukę 30-ies. Turbūt vie­nas jau­niau­sių mūsų įstai­gos stu­ dentų ka­pi­to­nu ta­po būda­mas 27-erių. Aukš­tumas pa­siek­ti jam pa­dėjo nuo­sek­lu­mas ir daž­ni rei­sai“, – sakė V.Sen­či­la.

Pa­sak jo, Lie­tu­vo­je yra dau­ giau kaip 7 tūkst. jūri­ninkų.

Va­do­vau­jan­čios su­dėties, t. y. lai­va­ved­žių ir me­cha­nikų, – 3 tūkst. Kaip teigė V.Sen­či­la, pa­prastų jūri­ninkų dar­bo rin­ ko­je pa­kan­ka, o kva­li­fi­kuotų dar­buo­tojų, dir­ban­čių va­do­ vau­jamą darbą, trūksta vi­sa­da.

Po pra­kti­kos – dar­bo pa­si­ūly­mai

Lie­tu­vos aukš­to­sios jūrei­vystės mo­kyk­los nuo­tr.

38

Išs­kir­ti­nis Lie­tu­vos aukš­to­ sios jūrei­vystės mo­kyk­los bruo­žas – stu­den­tams su­tei­ kia­mos pui­kios pra­kti­kos ga­ li­mybės. Dar be­si­mo­ky­da­mi jūri­nių spe­cia­ly­bių stu­den­

tai per plau­kio­ji­mo pra­kti­kas ge­riau su­si­pažįs­ta su pa­si­ rink­ta pro­fe­si­ja, o daž­nai už­ si­tik­ri­na ir dar­bo vietą. „Stu­den­tui su­ku­ria­ma idea­li si­tua­ci­ja. Mes tai va­di­ na­me pra­kti­kos rea­lybės šou.

Stu­di­juo­da­mas jau­nuo­lis su­ si­pažįs­ta su būsi­mo dar­bo rei­ka­la­vi­mais, spe­ci­fi­ka, po­ būdžiu. Tai pa­de­da plėsti aki­ ratį, su­vok­ti, ko no­ri. Stu­di­ juo­jant lai­va­ved­žiams plau­ kio­ji­mo pra­kti­ka trun­ka aš­ tuo­nis mėne­sius, me­cha­ni­ kams – pusę metų“, – pa­sa­ ko­jo įstai­gos di­rek­to­rius.

Pa­sak jo, su­kur­ti ge­ras sąly­gas aka­de­mi­niam jau­ni­ mui leid­žia glau­dus bend­ra­ dar­bia­vi­mas su įvai­rio­mis Lie­tu­vos ir už­sie­nio bend­ rovė­mis. To­kių bend­ro­vių kaip „DFDS Sea­ways“, „Lie­ tu­vos jūrų lai­vi­nin­kystė“, „Li­mar­ko“, „Balt­lan­ta“, ka­ ri­nių jūrų pa­jėgų at­sto­vai į stu­den­tus žiū­ri kaip į būsi­ mus dar­buo­to­jus, ku­riuos „už­siau­gi­na“.

Ga­li­mybė pa­ma­ty­ti pa­sau­lio

Jau­nuo­liams per pra­ktiką su­ tei­kia­ma pro­ga sa­ve iš­ban­ dy­ti ir už­sie­ny­je. Kaip teigė V.Sen­či­la, daug stu­dentų mo­ ky­da­mie­si ap­lan­ko Naują­

ją Ze­lan­diją, Pietų ar Šiaurės Ame­ri­kos ša­lis. Pa­sak jo, jau­ nimą ža­vi ga­li­mybė pa­ma­ty­ ti ki­tus kraš­tus. Paš­ne­ko­vas pri­si­minė, kad vie­nas vai­ki­ nas at­lik­da­mas pra­ktiką ap­ lankė net 13 pa­sau­lio ša­lių. „Pas­te­bi­me, kad po to­ kių iš­vykų kei­čia­si stu­dentų mąsty­mas. Jie įgy­ja įdo­mios pa­tir­ties, pra­ple­čia aki­ratį.

Ki­ti stu­den­tai į už­sienį ga­ li iš­vyk­ti tik pa­gal ERAS­MUS pro­gramą, o mūsų įstai­go­je be­si­mo­kan­tys jau­nuo­liai pra­ktiką at­lie­ka vi­sa­me pa­ sau­ly­je“, – teigė V.Sen­či­la.

Dar­bas kran­te – di­na­miš­kas ir įdo­mus

Prak­tiką pri­va­lo at­lik­ti ir va­ di­namųjų kran­to spe­cia­ly­bių stu­den­tai – jie pa­tirtį kau­pia įvai­rio­se uos­to ar jūrų vers­lo bend­rovė­se. „Lai­vas pri­si­švar­ta­vo, at­ ga­be­no kro­vinį, o to­les­niu jo li­ki­mu pa­si­rūpi­na lai­vo agen­tai, eks­pe­di­to­riai, lo­gis­ tai, fi­nan­si­nin­kai. Jau­ni­mas pa­ma­to, kad šis dar­bas di­ na­miš­kas ir įdo­mus. Uos­tas dir­ba visą par­ą, todėl dar­bo va­lan­dos pri­klau­so nuo to, ka­da at­vyks­ta lai­vas. Be to, tu­ri­me daug gra­žių kar­je­ros pa­vyzd­žių“, – pa­sa­ko­jo įstai­ gos va­do­vas.

Vykdomos studijų programos: Vykdomos studijų programos:

* *

I. I. Kanto Kanto g. g. 7, 7, LT-92123 LT-92123 Klaipėda Klaipėda

www.lajm.lt www.lajm.lt

studijos Klaipėdoje Anot jo, įgiję ba­ka­lau­ro laipsnį ab­sol­ven­tai moks­lus ga­li tęsti My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to or­ga­ni­zuo­jamo­ se ma­gist­ro stu­di­jo­se. Jau­nuo­ liai daž­niau­siai pa­si­ren­ka va­dy­ bos pa­krai­pos moks­lus. Pas­kai­ tos vyks­ta Lie­tu­vos aukš­to­sios jūrei­vystės mo­kyk­los pa­sta­te.

Stu­den­tai ga­li rinktis moks­lus ir Klaipė­dos univer­si­te­te ar­ba už­sie­ny­je, pa­ vyzd­žiui, Šče­ci­ne (Len­ki­jo­ je) stu­den­tai ga­li mo­ky­tis jūrinė­je gi­li­na­mo­jo­je ma­gist­ rantū­ro­je.

Jūri­ninkų po­rei­kis iš­liks

Da­bar am­bi­cin­gi, at­kaklūs, mo­ty­vuo­ti ir darbštūs jau­nuo­liai ka­pi­to­no sta­tusą įgy­ja net ne­su­laukę 30-ies.

Kaip teigė įstai­gos va­do­vas, jūrinės spe­cia­lybės per­spek­ ty­vios ir po­pu­lia­rios liks dar il­gai. „Pir­miau­sia todėl, kad jūrų vers­las yra tarp­tau­ti­nis ir jis pri­klau­so nuo pa­sau­lio ten­den­cijų. 90 pro­c. kro­vi­nių ke­liau­ja jūrų trans­por­tu. Tai – pa­ts pi­giau­sias, eko­lo­giš­ kiau­sias ir sau­giau­sias kro­vi­ nių trans­por­ta­vi­mo būdas. Ir nie­kas šio­je si­tua­ci­jo­je ne­si­ keis“, – teigė V.Sen­či­la.

Anot jo, ne­ma­žai po­ky­čių vyks­ta mo­dernė­jant lai­vams. „Ir sa­vo mo­ky­mo įstai­go­je die­gia­me nau­jau­sias tech­no­ lo­gi­jas, pa­de­dan­čias įgy­ti ži­ nių, rei­ka­lingų dar­bui lai­ve.

Vi­sus rei­kia­mus įran­kius tu­ ri­me, lie­ka pa­čiam stu­den­tui siek­ti už­sibrėžtų tikslų, turė­ ti už­sis­py­ri­mo ir mo­ty­va­ci­ jos“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas.

Sri­tis ska­ti­na to­bulė­ti

Įmonės Va­karų laivų ga­myk­ los per­so­na­lo va­dovė Ala Min­ke­vi­čienė pa­sa­ko­jo, kad jūrinės spe­cia­lybės pa­trauk­ lios dėl ga­li­my­bių nuo­lat to­ bulė­ti. In­ži­ne­rinės pra­monės ga­my­binė­se įmonė­se nuo­lat vyks­ta po­ky­čiai, die­gia­mos įvai­raus po­būdžio ino­va­ci­jos.

„Spe­cia­lis­tai tu­ri nuo­lat mo­ky­tis nau­jo­vių, ge­rin­ti įgū­ džius ir gebė­ji­mus, kel­ti kom­ pe­ten­ciją, kad neat­si­liktų nuo rin­kos ir iš­liktų kon­ku­ren­ cin­gi. Esa­me in­ži­ne­rinės pra­ monės įmonė, tai­gi ir siū­lo­me ga­my­binės ar in­ži­ne­rinės pa­ krai­pos dar­bo vietų in­ži­nie­ riams konst­ruk­to­riams, įkai­ no­to­jams, ga­my­bos meist­ rams, tech­no­lo­gams, pro­ jektų va­do­vams, loc­ma­nams, elekt­ri­kams, aukš­tos kva­li­fi­ ka­ci­jos su­vi­rin­to­jams ir kor­ pusų su­rinkė­jams“, – var­di­ jo A.Min­ke­vi­čienė. Per­so­na­ lo va­dovės tei­gi­mu, stu­den­ tai pa­žintį su Va­karų laivų ga­ myk­la pra­de­da nuo pra­kti­kos.

Trūksta gerų spe­cia­listų

„Kas­met prii­ma­me dau­ giau kaip 30 stu­dentų, tiek iš aukštųjų, tiek iš pro­fe­si­nio ­ren­gi­mo mo­kyklų. Jei­gu at­lik­ da­mas pra­ktiką stu­den­tas yra smal­sus, darbš­tus, nuo­lat sie­ kia dau­giau, gi­li­na­si į dar­bus, jis tam­pa po­ten­cia­liu įmo­ nės dar­buo­to­ju. Jam pa­bai­gus moks­lus pa­si­ūlo­me darbą“, – teigė A.Min­ke­vi­čienė.

Paš­ne­kovė pri­pa­ži­no, kad įmonė ne­re­tai su­si­du­ria su ge­rai pa­rengtų jūri­nių spe­ cia­ly­bių spe­cia­listų trūku­mu.

Pa­sak jos, ne vi­si jau­nuo­liai baigę aukštąjį mokslą dirb­ ti atei­na į Va­karų laivų ga­ myklą, nes juos do­mi­na už­ sie­nio per­spek­ty­vos. „Būna ir taip, kad per pra­ktiką stu­den­tas su­vo­kia, jog vis dėlto tai – ne jo sfe­ra. O iš tų, ku­rie do­mi­si įmo­ne, sten­ giamės iš­si­rink­ti pa­čius ge­ riau­sius, nes, ne­pai­sant mi­ nėtų faktų, yra ne­ma­žai jau­ nų žmo­nių, ku­rie gimę uos­ te, augę prie jūros, stebėję, kaip vys­to­si uos­tas, įžvel­gia ga­li­my­bių aug­ti kar­tu su sa­

vo mies­tu. Ži­no­ma, trūksta ne tik in­ži­ne­rinės sri­ties spe­cia­ listų, bet ir aukš­tos kva­li­fi­ka­ ci­jos su­vi­rin­tojų bei kor­pu­ si­ninkų. Sten­giamės, kad šie aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­ to­jai išaugtų pas mus, todėl bend­ra­dar­biau­ja­me su Lai­ vų sta­ty­tojų ir re­mon­ti­ninkų pro­fe­si­ne mo­kyk­la bei kiek­ vie­nais me­tais pa­pil­do­me sa­ vo dar­buo­tojų gre­tas jų ab­sol­ ven­tais, ku­rie pra­kti­nius įgū­ džius to­liau la­vi­na ga­my­bo­je“, – sakė per­so­na­lo va­dovė.

Ieš­ko štur­manų ir me­cha­nikų

Bend­rovės „Lie­tu­vos jūrų lai­ vi­nin­kystė“ di­rek­to­rius Aud­ ro­nis Lu­bys ak­cen­ta­vo, kad kva­li­fik ­ uo­ti jūri­nių spe­cia­ly­ bių stu­den­tai yra pa­klausūs dar­bo rin­ko­je ir to­kie liks atei­ ty­je. „Ka­dan­gi did­žio­ji dalis kro­vi­nių pa­sau­ly­je per­ve­ža­ma jūrų ke­liais, per­spek­ty­vių dar­ buo­tojų reikės ir po dau­ge­lio metų. Ne­ma­tau al­ter­na­tyvų, ku­rios galėtų pa­keis­ti esamą si­ tua­ciją ar­ti­miau­siu me­tu. Joks ki­tas trans­por­tas pa­sau­ly­je ne­ ga­li per­vež­ti to­kio kie­kio kro­vi­ nių“, – sakė A.Lu­bys.

Bend­rovės va­do­vas teigė, kad jau­nuo­liai Lie­tu­vos mo­ ky­mo įstai­go­se pa­ruo­šia­mi pui­kiai ir yra ge­ri bei lau­kia­mi spe­cia­lis­tai ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Anot jo, to­kiems dar­buo­to­jams yra at­vi­ros vi­so pa­sau­lio rin­kos. „Da­bar bend­ro­vei la­biau­ siai rei­kia iš­si­la­vi­nu­sių spe­ cia­listų – štur­manų ir me­ cha­nikų. Jų ieš­ko­ma daž­nai.

Stu­den­tams, su­si­ju­siems su šio­mis spe­cia­lybė­mis, bend­ rovė­je su­tei­kia­me ga­li­mybę at­lik­ti pra­ktiką. Kas­met prii­ ma­me nuo 10 iki 15 stu­dentų, ku­rie ga­li pa­si­sem­ti pa­tir­ties ir pa­ban­dy­ti už­si­tik­rin­ti dar­ bo vietą“, – sakė A.Lu­bys.

karjera

Ko iš jau­ni­mo

ti­ki­si darb­da­viai?

Natū­ra­lu, kad jau­ nas žmo­gus ti­ki­si ras­ti įdomų darbą, ku­ria­me mo­ka gerą at­ly­gi­nimą.

Dar­bo Lie­tu­vo­je ieš­ko tūkstan­čiai žmo­nių, tarp jų ne vie­nas tu­ri did­žiulę pa­tirtį, gerą iš­si­la­vi­nimą.

Ar to už­ten­ka?

Ko tikė­tis stu­di­jas bai­gu­siam ar te­ bes­tu­di­juo­jan­čiam jau­ni­mui? Ko­kių spe­cia­listų pa­gei­ dau­ja darb­da­viai?

42

Jur­gi­ta Ša­kienė

Ga­li ap­kar­tin­ti gy­ve­nimą

Ką stu­di­juo­ti, no­rint gau­ti gerą darbą? To­kia min­tis kir­ba ne vie­no paaug­lio gal­vo­je. Darb­ da­viai vien­bal­siai pa­ta­ria ren­ kan­tis spe­cia­lybę ne nar­šy­ti pel­nin­giau­sių ar pa­klau­siau­sių pro­fe­sijų sąra­šus, o klau­sy­ti sa­vo šir­dies, im­tis tik mėgsta­ mos veik­los, ne­ma­ny­ti, kad gal per­si­lau­ši bei pa­mil­si net ir ne­la­bai mielą už­siė­mimą.

Lai­ki­nai ei­nan­tis „Teo“ Per­so­na­lo sky­riaus di­rek­to­ riaus pa­rei­gas Ber­ti­las Ab­ra­ hams­so­nas pri­dūrė, kad pa­si­ rin­kus tin­kamą pro­fe­siją dar­ bas tei­kia di­delį ma­lo­numą.

Nemėgs­ta­mas dar­bas ga­li la­ bai ap­kar­tin­ti gy­ve­nimą, si­ tua­ci­jos ne­gelbės net did­žiu­ lis fi­nan­si­nis at­ly­gis.

Lie­tu­vos pa­što Per­so­na­lo de­par­ta­men­to va­dovė Vik­to­

ri­ja Gru­žaus­kienė pa­brėžė, kad ren­kan­tis spe­cia­lybę svar­bu ži­no­ti, ko­kia būna jos at­stovų kas­die­nybė. „Rei­kia būti smal­siam, domė­tis, ką kiek­vieną dieną vei­kia vie­nos ar ki­tos pro­fe­si­ jos at­sto­vai. Daž­nai tam tik­ros spe­cia­lybės at­ro­do la­bai įdo­ mios ir pa­trauk­lios, kai ku­riais at­ve­jais ne­tgi ro­man­ti­zuo­ja­ mos, ta­čiau rea­lybė­je ga­li būti vi­sai ki­taip. Re­ko­men­duo­tu­ me pa­skai­tinė­ti dar­bo skel­bi­ mus – iš dar­bo po­būdžio ap­ ra­šy­mo ir rei­ka­la­vimų kan­di­ da­tui ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspūdį apie dar­bo po­būdį“, – kalbė­jo V.Gru­žaus­kienė.

Pro­fe­si­jos, ku­rių dar ne­bu­vo

Bend­rovės vis ak­ty­viau da­ ly­vau­ja pro­jek­tuo­se ir su­tei­ kia moks­lei­viams vis dau­giau ga­li­my­bių pa­tiems šį tą pa­ ma­ty­ti ar net pa­si­jus­ti įvai­rių

spe­cia­listų kai­ly­je. „Pa­matę, kaip ver­da dar­bas, jau­nuo­liai ga­li su­si­da­ry­ti tik­resnį vaiz­ dą apie konk­re­čią pro­fe­siją“, – sakė B.Ab­ra­hams­so­nas.

SEB ban­ko Per­so­na­lo de­ par­ta­men­to di­rek­torė Indrė Bar­tu­lytė-Užupė pa­stebė­jo, kad vi­sa­da nau­din­ga pa­siieš­ ko­ti ir nu­si­žiūrė­tos aukš­to­ sios ar pro­fe­sinės mo­kyk­los ab­sol­ventų at­si­lie­pimų bei įver­ti­nimų.

B.Ab­ra­hams­so­no tei­gi­mu, pa­sau­ly­je kas­met at­si­ran­da vi­siš­kai naujų, anks­čiau ne­ girdėtų, spe­cia­ly­bių, ir jos po­pu­liarė­ja. „Ga­li būti, kad bai­gus moks­lus teks dirb­ti tokį darbą, ku­rio sto­jant mo­ ky­tis ir ren­kan­tis pro­fe­siją dar net ne­bu­vo“, – sakė B.Ab­ ra­hams­so­nas. „Les­to“ at­ran­kos ir so­cia­li­ za­ci­jos sis­temų va­dy­bi­ninkė Aistė Pet­raus­kaitė jau­nimą ska­ti­na bent jau se­mestrą ar

„Shutterstock“ nuotr.

ke­lis pa­stu­di­juo­ti už­sie­ny­je ir pa­si­sem­ti pa­tir­ties dau­gia­ kultūrė­je ap­lin­ko­je, dar kartą įsi­ti­kin­ti, kad pa­si­rink­ta pro­ fe­sinė kryp­tis yra tin­ka­ma. „Daug stu­dentų pa­sa­ko­ja, kad ten turė­jo ga­li­mybę įgy­ ti pa­tir­ties bend­ro­se dar­bo grupė­se, pro­jek­tuo­se, įga­vo daug pra­kti­nių įgūdžių, iš­to­ bu­li­no sa­vo už­sie­nio kal­bos ži­nias. Iš sa­vo pa­tir­ties ži­nau, kad ne­ma­žai darb­da­vių ver­ti­ na to­kius stu­den­tus, tai daž­ nai trak­tuo­ja­ma kaip pra­na­ šu­mas prii­mant į darbą“, – kalbė­jo A.Pet­raus­kaitė.

ku. Kur ir kaip darb­da­viai ieš­ko dar­buo­tojų?

B.Ab­ra­hams­so­nas pa­sa­ ko­jo, kad „Teo“ dar­buo­tojų

ieš­ko ir dar­bo paieš­kos po­rta­luo­s e in­ter­ne­te, ir kvies­ da­ma­si jau­nus spe­cia­lis­tus į pra­ktiką, taip pat lan­ky­

Ieš­ko ir bir­žo­je, ir mo­kyk­lo­se

Iš­si­rin­kus šird­žiai ar­timą pro­fe­siją, kaip rei­kiant pa­si­ sten­gus įval­dy­ti jos su­bti­ly­ bes, darb­da­viai jau ri­kiuo­sis už durų? Ne vi­suo­met. Daž­ niau­siai rei­kia at­si­dur­ti tam tik­ro­je vie­to­je tam tik­ru lai­

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ Per­so­na­lo sky­riaus vir­ši­ninkė A.Ro­man­či­kienė

kaip vieną pa­grin­di­nių pre­ten­dentų trūkumų išs­kyrė rašt­ve­dy­bos pra­dmenų stoką. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ nuo­tr.

da­ma­s i uni­ver­s i­tetų kar­je­ ros die­no­s e. Tą pa­tį, var­ dy­d a­mi, ko­kių spe­c ia­listų trūksta, kalbė­jo ir ki­ti pa­ šne­ko­v ai.

Per­nai SEB ban­ke ir ki­to­se gru­pei pri­klau­san­čio­se bend­ rovė­se Lie­tu­vo­je pra­dėjo dirb­ti dau­giau kaip 350 dar­ buo­tojų, iš jų 160 įsi­dar­bi­no SEB pa­slaugų tei­ki­mo cent­ re Vil­niu­je. SEB ban­kas šiuo me­tu ple­čia pa­slaugų tei­ki­mo centrą, tei­kiantį fi­nansų ap­ skai­tos, per­so­na­lo ad­mi­nist­ ra­vi­mo, IT ir ki­tas pa­slau­gas švedų, nor­vegų, suo­mių, vo­ kie­čių, danų bei anglų kal­bo­ mis, tad ieš­ko būtent to­kių spe­cia­listų. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liams“ šiuo me­tu la­biau­siai trūks­ ta kva­li­fi­kuotų dar­bi­ninkų: ener­gi­jos tvark­da­rių, kon­tak­ ti­nių tinklų elekt­ro­me­cha­ nikų, trans­por­to in­ži­ne­ri­jos ir kitų spe­cia­listų.

43

karjera

Ga­li būti, kad bai­gus moks­lus teks dirb­ti tokį darbą, ku­rio sto­jant mo­ky­tis ir ren­kan­tis pro­fe­siją dar net ne­bu­vo.

„Jau­nuo­sius dar­buo­to­ jus sten­giamės ug­dy­tis dar jiems stu­di­juo­jant uni­ver­si­ te­tuo­se, ko­le­gi­jo­se ir mo­kyk­ lo­se. Esa­me pa­si­rašę bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tis su moks­ lo įstai­go­mis, šios įsi­pa­rei­go­ ja bend­ro­vei reng­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to spe­cia­lis­tus, taip pat bend­ra­dar­biau­ti su bend­ ro­ve ren­giant ir to­bu­li­nant stu­dijų pro­gra­mas“, – teigė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ Per­

so­na­lo sky­riaus vir­ši­ninkė Aušrinė Ro­man­či­kienė. „Les­to“ la­biau­siai stin­ga in­ ži­ne­ri­nio pro­fi­lio dar­buo­tojų, tu­rin­čių ener­ge­ti­kos sri­ties iš­si­la­vi­nimą: elekt­ros ap­skai­ tos in­ži­nie­rių, tink­lo plėtros in­ži­nie­rių, tech­ninės do­ku­ men­ta­ci­jos in­ži­nie­rių, ope­ra­ ty­vinės bri­ga­dos elekt­ro­mon­ te­rių ir pan. „Ypač šių spe­cia­ listų trūkumą jau­čia­me Vil­ niu­je ir Klaipė­do­je, taip pat ir ma­žes­niuo­se mies­tuo­se“, – var­di­jo A.Pet­raus­kaitė.

Lie­tu­vos pa­štas nuo­lat ieš­ ko įvai­raus pro­fi­lio dar­buo­ tojų. „Daž­niau­siai rei­ka­lin­ gi klientų ap­tar­na­vi­mo spe­ cia­lis­tai, par­da­vi­mo va­dy­bi­ nin­kai, tam tikrų pa­slaugų spe­cia­lis­tai, ad­mi­nist­ra­to­ riai, asis­ten­tai. Sudė­tin­giau­ sia ras­ti dar­buo­tojų, ku­rie eitų laiš­ki­ninkų, skirs­ty­tojų, klientų ap­tar­na­vi­mo spe­cia­ listų pa­rei­gas. Taip pat nuo­ lat ieš­ko­me par­da­vi­mo va­ dy­bi­ninkų, IT spe­cia­listų, vi­ du­rinės gran­dies va­dovų“, – kalbė­jo V.Gru­žaus­kienė.

Pag­rin­di­niai pre­ten­dentų trūku­mai

Lie­tu­vos pa­što Per­so­na­lo de­par­ta­men­to va­dovė V.Gru­žaus­kienė pa­tarė ati­

džiau pa­si­domė­ti, ką reikės veik­ti pa­si­rin­kus no­rimą spe­cia­lybę.

Lie­tu­vos pa­što nuo­tr.

Paš­ne­ko­vai kaip did­žiau­sią pre­ten­dentų į lais­vas dar­bo vie­tas trūkumą įvar­di­jo pa­ tir­ties stoką. „Teo“ at­sto­vo B.Ab­ra­hams­ so­no tei­gi­mu, net ir pa­ty­ru­ siam dar­buo­to­jui kei­čiant dar­bo vietą rei­kia pri­si­tai­ky­

ti. „Būtų ne­tei­sin­ga tikė­tis, kad at­ėjęs jau­nas spe­cia­lis­tas turės di­delę pa­tirtį ir įvai­rių pra­kti­nių įgūdžių. Daug svar­ biau, kad jau­nas žmo­gus no­ rėtų to­bulė­ti, įgy­ti naujų ži­ nių. Jei jis mėgsta pa­si­rinktą veiklą, vi­sus iššū­kius įveik­ ti jam bus ne­sun­ku“, – įsi­ti­ kinęs spe­cia­lis­tas. Jis kalbė­ jo, kad pa­pras­tai kiek­vie­ na konk­re­ti įmonė, kiek­vie­ nas dar­bas tu­ri tam tikrą sa­vo spe­ci­fiką, o mo­ky­mo pro­gra­ mos su at­ski­ro­mis įmonė­ mis nėra de­ri­na­mos. Dau­ge­lis svar­bių įgūdžių ir ži­nių įgy­ ja­ma ne mo­kan­tis, o dir­bant, vei­kiant, iš­ban­dant sa­ve rea­ lio­mis rin­kos sąly­go­mis. „Les­to“ va­do­vai taip pat ne­slėpė, kad ką tik moks­lus bai­gu­sius stu­den­tus su ele­ men­ta­riais elekt­ro­tech­ni­kos įren­gi­niais bei įran­ga daž­ nai tu­ri su­pa­žin­din­ti nuo pat pra­dmenų.

A.Ro­man­či­kienė kaip vie­ ną pa­grin­di­nių trūkumų išs­kyrė rašt­ve­dy­bos pra­dmenų stoką. „As­me­nys, bai­ gę aukštąjį mokslą ir pra­dėję dirb­ti ūkio su­bjektų ad­mi­ nist­ra­ci­jo­se, ne­re­tai ne­su­ge­ ba pa­rink­ti tin­ka­mos do­ku­ men­to for­mos, jo teks­to for­ mu­la­vi­mo reng­da­mi raš­tus, at­sa­ky­mus, klau­si­mus, lyd­ raš­čius, pro­to­ko­lus ir kt.“, – kalbė­jo A.Ro­man­či­kienė. Ji pri­dūrė pa­si­gen­dan­ti ir dar­ buo­tojų teisės pa­grindų.

. os ed Geriausias Klaip studentuc draugas!

Schema, maršrutai ir grafikai: www.klaipedatransport.lt

Autobusų važiavimas realiu laiku: http://m.stops.lt/klaipeda/#map

Nemokama telefono linija pasiteirauti: 8 800 12344

karjera „Šiais lai­kais, kai be­veik vi­ sas gy­ve­ni­mo sri­tis bent iš da­ lies reg­la­men­tuo­ja teisės ak­tai, svar­bu ug­dy­ti stu­dentų pi­lie­ tiš­kumą ir tei­sinį švie­timą per teisės aktų sis­te­mos ži­no­ji­mo pri­zmę. Tai lemtų aukš­tesnį stu­dentų pa­si­ren­gimą gy­ve­ ni­mui tei­sinė­je vals­tybė­je“, – sakė pa­šne­kovė.

A.Ro­man­či­kienė siū­lytų šiuos mo­ky­mus aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se įtrauk­ti į vi­sas stu­ dijų pro­gra­mas ir pri­va­lo­mai ug­dy­ti stu­dentų tei­sinį raš­tin­ gumą. Jos nuo­mo­ne, tai turė­ tų tei­gia­mos įta­kos ne tik pa­ si­ren­gi­mui dirb­ti, bet ir bend­ ram stu­den­to išp­ru­si­mui.

Sto­ko­ja mo­ty­va­ci­jos ir vi­zi­jos

„Daž­nai su­si­du­ria­me ne su spe­cia­lybės ži­nių trūku­mu, o su vi­dinės mo­ty­va­ci­jos sto­ka.

Jau­ni dar­buo­to­jai ne­re­tai įsi­ vaiz­duo­ja, kad dar­be nuo­lat tu­ri vyk­ti kas nors įdo­maus, bi­jo­ma ru­ti­nos. De­ja, rea­lybė yra ki­to­kia. Kad galė­tum ei­ ti aukš­tes­nes pa­rei­gas, būti­na pra­kti­ka, pa­tir­tis, gebė­ji­mas val­dy­ti su­dėtin­gas si­tua­ci­jas ir pan.“, – kalbė­jo Lie­tu­vos pa­što Per­so­na­lo de­par­ta­men­ to va­dovė V.Gru­žaus­kienė.

SEB ban­ko Per­so­na­lo de­ par­ta­men­to di­rek­torė I.Bar­ tu­lytė-Užupė pa­si­gen­da aiš­ kesnės pre­ten­dentų vi­zi­jos, ko­kio dar­bo jie norėtų, ko­kio­ je, jų ma­ny­mu, veik­lo­je ga­ lėtų ir norėtų ge­riau­siai at­ skleis­ti sa­vo kom­pe­ten­ciją. „Tai kar­tais ga­li tap­ti kliū­ti­mi gau­ti no­rimą darbą. Vis dėlto jau­čia­me, kad jau­ni­mas no­ri dirb­ti, to­bulė­ti ir daž­niau­siai į po­kal­bius atei­na pa­si­rengę, išs­tu­di­javę ban­ko veiklą, sie­ kia ir ge­ba iš­ryš­kin­ti sa­vo pra­ na­šu­mus“, – gyrė pa­šne­kovė.

Dėl kva­li­fi­kuotų dar­buo­ tojų trūku­mo, spe­cia­listų

SEB ban­ko Per­so­na­lo de­par­ta­men­to di­rek­torė I.Bar­tu­lytė-Užupė pa­si­gen­da aiš­kesnės jau­ni­mo vi­zi­jos, kur ge­riau­

siai at­si­skleistų jų kom­pe­ten­ci­jos.

kom­pe­ten­ci­jos spragų kal­ bin­ti darb­da­viai ne­linkę kal­ tin­ti švie­ti­mo sis­te­mos, bet prie­kaištų iš­sakė.

Daž­nai su­si­du­ria­me ne su spe­cia­lybės ži­ nių trūku­mu, o su vi­ dinės mo­ty­va­ci­jos sto­ka. Jau­ni dar­buo­ to­jai įsi­vaiz­duo­ja, kad dar­be nuo­lat tu­ri vyk­ ti kas nors įdo­maus, bi­jo­ma ru­ti­nos.

„Dau­gu­ma moks­lo įstai­ gų dėsty­tojų, mo­ky­tojų, ypač dėstan­čių spe­ci­fi­nius spe­cia­ lybės da­ly­kus, pa­tys ne­tu­ ri pra­kti­nio dar­bo ga­my­bo­je pa­tir­ties, todėl dėsto­ma te­ma pa­tei­kia­ma tik teo­ri­niu pa­ grin­du, ne­su­sie­jant jos su pra­kti­niu pri­tai­ky­mu. O pra­kti­ka to­kiu at­ve­ju yra būti­na, tad stu­den­tams turėtų būti su­da­ro­mos vi­sos sąly­gos ją

at­lik­ti, ir kaip įma­no­ma nau­ din­giau bei pra­smin­giau“, – teigė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­stovė A.Ro­man­či­kienė.

Mokė­ji­mas bend­rau­ti ir už­sie­nio kal­bos

Visų kal­bintų bend­ro­vių at­sto­ vai pa­brėžė, kad ieš­kant spe­ cia­listų svar­bu ne tik pro­fe­sinė jų kom­pe­ten­ci­ja, bet ir bend­ ro­sios žmo­gaus cha­rak­te­rio sa­vybės. Iš jų daž­nai bu­vo mi­ ni­mas po­zi­ty­vus mąsty­mas, at­sa­kin­gu­mas, smal­su­mas. „Ieš­ko­me to­kių dar­buo­ tojų, ku­rie mokėtų dirb­ti tiek in­di­vi­dua­liai, tiek ko­man­do­ je, būtų ini­cia­tyvūs ir at­vi­ ri nau­jovėms. Neką ma­žiau svar­bu ir tai, kad dar­buo­to­ jai kas­die­nia­me sa­vo dar­be va­do­vautų­si tiek bend­ro­mis žmo­giš­ko­sio­mis, tiek įmo­ nės ver­tybė­mis, todėl per po­ kal­bius daug dis­ku­tuo­ja­me ir to­kio po­būdžio te­mo­mis“, – kalbė­jo SEB ban­ko Per­so­ na­lo de­par­ta­men­to di­rek­torė I.Bar­tu­lytė-Užupė. „Te­le­ko­mu­ni­ka­cijų in­ži­ nie­riai die­gia in­ter­netą, te­le­

SEB ban­ko nuo­tr.

vi­ziją, jie vyks­ta pas klientą į na­mus ar biurą, jun­gia įrangą.

Todėl svar­bu, kad šie žmonės ne tik būtų ge­ri sa­vo sri­ties ži­ no­vai, bet ir gebėtų ma­lo­niai bend­rau­ti su klien­tais“, – pa­brėžė B.Ab­ra­hams­so­nas.

Pag­rin­di­niai „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ rei­ka­la­vi­mai dar­buo­to­jams – pro­fe­sinės ži­nios, ko­mu­ni­ka­ci­niai ­gebė­ji­mai, kom­piu­te­ri­nis raš­ tin­gu­mas, sa­va­ran­kiš­ko dar­bo įgūdžiai ir, ži­no­ma, už­sie­nio kal­ba. „Ge­le­žin­ke­lių trans­ por­to sis­te­mo­je pra­na­šu­mu lai­ko­mas anglų ir rusų kal­ bų mokė­ji­mas“, – sakė bend­ rovės Per­so­na­lo sky­riaus vir­ ši­ninkė A.Ro­man­či­kienė. „Teo“ yra tarp­tau­tinės įmo­nių grupės „Te­lia­So­ne­ra“ da­lis. Įvai­rių sri­čių pro­fe­sio­ na­lai iš skir­tingų ša­lių mūsų įmonė­se tu­ri gebė­ti su­si­ kalbė­ti, pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, įgy­ti naujų ži­nių, pri­tai­ky­ ti nau­jo­ves. Be to, ska­ti­na­me ir dar­buo­tojų mo­bi­lumą tarp skir­tingų grupės bend­ro­vių, tai­gi anglų kal­ba – būti­na“, – var­di­jo B.Ab­ra­hams­so­nas.

45

karjera

rink­itės sri­tis, ku­rios bus pa­klau­sios ateityje

D

Ar­nol­das Ši­lei­ka Klaipė­dos uni­ver­si­te­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, įmonės Va­karų laivų ga­myk­los va­do­vas

ar mo­ky­da­ma­sis jau­nas žmo­gus tu­ rėtų at­ras­ti sa­vo po­ linkį, kas jam pa­ tin­ka, kuo norėtų būti, ką veik­ti, kokį darbą atei­ty­je dirb­ti? Reikė­ tų gal­vo­ti apie fun­da­men­ti­nius da­ly­kus. So­cia­li­niai da­ly­kai atei­ ty­je dar­bo rin­ko­je ne­turės to­kios pa­klau­sos. Todėl derėtų mąsty­ ti apie sri­tis, pro­fe­si­jas, ku­rios yra ir bus pa­klau­sios, per­spek­ty­vios atei­ty­je. Tai – in­ži­ne­ri­jos moks­ lai, IT sek­to­rius, elekt­ro­ni­kos sri­ tis. Šių spe­cia­listų rei­kia šian­dien ir jų reikės ry­toj. Apsk­ri­tai in­ži­ne­ rinė pra­monė Lie­tu­vo­je tu­ri ge­ ras per­spek­ty­vas.

Be abe­jonės, vi­si in­ži­nie­riais ar me­di­kais ne­būsi­me. Tu­ri būti

har­mo­ni­ja, pu­siaus­vy­ra tarp pa­ si­ūlos ir pa­klau­sos. Bet reikėtų su­pras­ti, kad tiek va­dy­bi­ninkų, tei­si­ninkų ir kitų sri­čių spe­cia­ listų, kiek da­bar yra ruo­šia­ma, nei da­bar rei­kia, nei atei­ty­je jų po­rei­kis bus toks di­de­lis.

Kal­bant apie dar­buo­toją, la­bai svar­bu, kad jis turėtų gerą iš­si­ la­vi­nimą. Jau­nam žmo­gui rei­ kia su­pras­ti, kad ži­nios yra la­ bai svar­bu. Aukš­to­sios mo­kyk­ los turėtų ug­dy­ti, ska­tin­ti jau­no žmo­gaus norą to­bulė­ti, įgy­ti ži­ nių, rūpin­tis sa­vo kom­pe­ten­ci­ja ir kva­li­fi­ka­ci­ja.

Prii­mant į darbą pa­tir­tis yra svar­ bus veiks­nys. Ta­čiau jos ne­turė­ ji­mas nėra blo­gybė. Svar­biau­ sia, kad būtų su­da­ry­tos sąly­gos

tos pa­tir­ties įgy­ti. Tai abiejų ša­ lių in­te­re­sas, bet tai la­bai pri­klau­ so nuo pa­ties dar­buo­to­jo – kiek jis sten­gia­si, kiek no­ri įgy­ti ži­nių, in­teg­ruo­tis į įmonę, jos veiklą, nuo­sek­liai ei­ti kar­je­ros ke­liu.

Ver­tin­da­mas dar­buo­to­jo kaip žmo­gaus sa­vy­bes, pir­miau­sia išs­kir­čiau jo at­vi­rumą – žmo­ gus tu­ri būti at­vi­ras po­ky­čiams, gebė­ti bend­rau­ti, dirb­ti ko­man­ do­je. Taip pat ver­ti­na­mas dar­ buo­to­jo sąži­nin­gu­mas, darbš­ tu­mas, ži­nių sie­ki­mas. Žmo­ gui sa­vo vertę rei­kia ro­dy­ti dar­ bais, o ne ko­kio­mis nors pre­ zen­ta­ci­jo­mis, gra­žio­mis kal­bo­ mis. Jei ši­tuos da­ly­kus su­de­rin­ si­me, su­dėsi­me, re­zul­ta­tai bus la­bai puikūs.

Did­žiau­sias po­ten­cia­las sly­pi ten, kur ge­ba­ma de­rin­ti ke­lias pro­fe­si­jas ir jų san­kir­to­je su­kur­ti ypač aukštą pri­dėtinę vertę.

Naudingiausia – su­de­rinti ke­lias pro­fe­si­jas

T

Dr. Vi­lius Kont­ri­mas ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­ si­te­to stra­te­ginės plėtros di­rek­to­rius 46

in­ka­mos pro­fe­si­jos pa­ si­rin­ki­mas yra kiek­vie­ no jau­no žmo­gaus ir jo ar­timųjų iššū­kis. La­ bai svar­bu su­vok­ti ke­letą ker­ti­ nių prin­cipų, ku­riuos išdėstė „Har­ ward Bu­si­ness Re­view“ tink­la­raš­ ti­nin­kas Gre­gas McKeow­nas: ieš­ko­ti sa­vo vie­tos ten, kur yra did­žiau­sias rin­kos po­rei­kis, la­biau­ siai iš­nau­do­ja­mi ieš­kan­čio­jo ta­ len­tai, o veik­la yra tarp la­biau­siai mėgstamų. Jei ig­no­ruo­si­te pirmą­ jį – dirb­si­te ma­žai mo­kamą darbą, jei ant­rąjį – būsi­te vi­du­ti­nio­kas, jei tre­čiąjį – nemėg­si­te sa­vo dar­bo.

Ren­kan­tis per­spek­ty­viau­sią pro­ fe­siją, ku­ri ati­tiktų jūsų ta­len­tus ir po­mėgius, rei­kia su­si­telk­ti į mak­ ro­lyg­mens ten­den­ci­jas. Jos by­ lo­ja, kad vi­sa­da reikė­jo ir reikės sta­bi­laus skai­čiaus kla­si­ki­nių pro­fe­sijų at­stovų – va­dy­bi­ninkų, eko­no­mistų, tei­si­ninkų, gy­dy­tojų,

in­ži­nie­rių ir t. t. Au­gi­mas ža­da­ mas ir pa­sta­ro­jo šimt­me­čio pro­ fe­si­joms – in­for­ma­ci­nių, so­cia­li­ nių tech­no­lo­gijų, bio­tech­no­lo­gijų sri­ty­se. O did­žiau­sias po­ten­cia­ las sly­pi ten, kur ge­ba­ma de­rin­ ti ke­lias pro­fe­si­jas ir jų san­kir­to­ je su­kur­ti ypač aukštą pri­dėtinę vertę. Tai tech­no­lo­gai, ku­rie iš­ ma­no verslą, gy­dy­to­jai, ku­rie iš­ ma­no tech­no­lo­gi­jas, – kuo dau­ giau vie­nas as­muo gebės su­de­ rin­ti skir­tingų sri­čių, tuo di­des­nis bus po­ten­cia­las.

Todėl ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­ kos uni­ver­si­te­tas pri­sta­to dvi uni­ ka­lias nau­jas pro­gra­mas, su­kur­ tas su pres­ti­ži­niu JAV Ili­no­jaus tech­no­lo­gijų ins­ti­tu­tu, – in­dust­ri­ nių tech­no­lo­gijų va­dybą bei ino­ va­cijų ir tech­no­lo­gijų va­dybą. Šių pro­gramų po­reikį pa­dik­ta­vo vers­ lo at­sto­vai, sva­riai pri­si­dėję ir prie jų kūri­mo. In­dust­ri­nių tech­no­lo­

gijų va­dy­bos ba­ka­lau­ro pro­gramą skyrė­me jau­niems tech­no­lo­gi­jo­ mis be­si­do­min­tiems žmonėms, ku­rie sie­kia būti įvai­raus lyg­mens va­do­vais. Baigę stu­di­jas jie gebės bend­rau­ti su klien­tais, in­ži­nie­riais, va­do­vais jų pa­čių kal­ba ir būti pui­ kiais ke­lių sri­čių spe­cia­lis­tais. Ino­ va­cijų ir tech­no­lo­gijų va­dy­bos ma­gist­rantū­ros pro­gramą skyrė­ me in­ži­nie­riams, ar­chi­tek­tams, tech­no­lo­gams, me­di­kams ir ki­ tiems ne va­dy­bos iš­si­la­vi­nimą įgi­ ju­siems spe­cia­lis­tams, ku­rie sie­ kia kar­je­ros šuo­lio per in­teg­ruo­ tas or­ga­ni­za­ci­jos, ino­va­cijų, tech­ no­lo­gijų va­dy­bos ži­nias.

Ten­den­cijų ana­lizė ir kon­sul­ta­ ci­jos su pa­žan­gaus vers­lo at­ sto­vais at­skleidė, kad būtent to­ kių pro­gramų ab­sol­ven­tai gaus daug dar­bo pa­si­ūlymų, aukš­tus at­ly­gi­ni­mus, turės pla­čias kar­je­ ros per­spek­ty­vas.

ką pasirinkti? Įpras­ta nuo­sta­ta, kad eko­no­mi­ka, teisė ir me­di­ci­na – tar­ si trys ker­ti­nius pro­fe­sijų kam­pus lai­kan­tys ban­gi­niai. Šių spe­cia­ly­bių po­pu­lia­ru­mui įta­kos be­veik ne­tu­ri eko­ no­minė si­tua­ci­ja, no­rin­čių stu­di­juo­ti šiuos moks­lus kas­ met – dau­gybė. O juos baigę ne­lie­ka be dar­bo.

Pro­fe­sijų

po­pu­lia­ru­mo viršūnė­je As­ta Dy­ko­vienė

Gy­dy­tojų reikė­jo ir reikės

Me­di­ci­nos moks­lai la­bai il­gi, dar­bas ypač sun­kus ir at­sa­kin­ gas, ta­čiau kiek­vie­nais me­tais no­rin­čių stu­di­juo­ti šią spe­cia­ lybę ne­mažė­ja ir kon­kur­sai ga­ na di­de­li. Pa­sak Jūri­ninkų li­ go­ninės gy­dy­to­jo, Anes­te­zio­ lo­gi­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­ pi­jos sky­riaus vedė­jo Ne­ri­jaus Kli­mo, ši­tos pro­fe­si­jos vi­sa­da reikė­jo ir reikės. „Gy­dy­tojų reikės vi­sa­da.

Vienų spe­cia­ly­bių po­rei­kis su­mažė­ja, o po ke­le­rių metų vėl at­si­ran­da. Ta­čiau aki­vaiz­dus fak­tas, kad gy­dy­tojų trūksta pe­ri­fe­ri­jo­je, o did­žiuo­siuo­se mies­tuo­se – did­žiau­sia jų kon­cent­ra­ci­ja“, – pa­brėžė N.Kli­mas. Ši pro­fe­si­ja pres­ti­žinė. Juo la­biau kad da­bar jau­ni­mui yra ge­ros ga­li­mybės ras­ti me­ di­ko darbą ne tik Lie­tu­vo­je, nes pas mus įgy­ti dip­lo­mai pri­pažįs­ta­mi Va­karų Eu­ro­po­ je ir ne­be­rei­kia per­lai­ky­ti jo­ kių eg­za­minų.

Kalbė­da­mas apie me­dikų pro­fe­si­jos pa­trauk­lumą, gy­ dy­to­jas N.Kli­mas pa­brėžė, kad jau­nuo­liai ne­re­tai su­si­ 48

ža­vi me­di­ci­na žiūrė­da­mi TV lai­das, se­ria­lus, klau­sy­da­mi ar­timųjų pa­sa­ko­jimų, ta­čiau rea­liai su šia pro­fe­si­ja jie dar ne­būna su­si­dūrę. „Pir­mas įspūdis iš­ties pui­ kus – bal­ti cha­la­tai, gėlės, vi­si pa­ten­kin­ti, ta­čiau rea­lybė ki­ to­kia. Juk pa­si­tai­ko ir klaidų, o jų kai­na – žiau­ri. Nie­kas vie­ šai ne­skel­bia, kiek Lie­tu­vo­ je per mėnesį at­lik­ta sėkmin­ gų ope­ra­cijų, kiek li­go­nių pa­ svei­ko. Vi­suo­menė, de­ja, dau­ giau ži­no apie nei­gia­mus ir liūd­nus at­ve­jus“, – sakė N.Kli­mas.

„Shutterstock“ nuotr.

Pa­sak gydytojo, me­di­ci­no­ je spe­cia­li­za­ci­jos ga­li­mybės pla­čios, ga­li­ma pa­si­rink­ti la­ bai daug sri­čių – nuo chi­rur­ gi­jos iki te­ra­pi­jos, nuo ra­ dio­lo­gi­jos iki diag­nos­ti­kos. „Būsi­mie­ji me­di­kai spe­cia­ li­za­ciją ne­re­tai ren­ka­si net pa­gal sa­vo cha­rak­te­rio sa­vy­ bes, svei­ka­tos būklę, tem­pe­ ra­men­to tipą. Yra spe­cia­ly­bių, kur ga­li­ma ra­miai pa­gal­vo­ti ir ta­da priim­ti spren­dimą. Yra to­kių me­di­ci­nos sri­čių, kur il­ gai gal­vo­ti nėra lai­ko, viską rei­kia at­lik­ti grei­tai ir kruopš­ čiai“, – teigė N.Kli­mas.

Kant­rus ko­pi­mas aukš­tyn

Pa­ra­dok­sa­lu, bet Va­karų Eu­ ro­po­je me­dikų taip pat trūks­ ta. Vie­tos jau­nuo­lius esą at­bai­ do il­gi me­tai moks­lo ir mil­ži­ niš­ka at­sa­ko­mybė. Nors vėliau gau­na­mos pa­ja­mos ir yra di­ desnės nei tar­nau­tojų ar in­ži­ nie­rių, bet ne­smar­kiai, ypač įver­ti­nus me­di­ko at­sa­ko­mybę ir dar­bo sun­kumą, nak­tinį budė­jimą. „Vis dėlto kon­kur­ sai į me­di­ci­nos aka­de­mi­jas di­de­li ir už­sie­ny­je, ir pas mus.

Ma­no ži­nio­mis, Vo­kie­ti­jo­je ir­gi la­bai ri­bo­ja­mas stu­dentų skai­čius. Pa­da­vus me­di­ci­ nos stu­dijų pa­raišką, kvie­ti­ mas ga­li atei­ti net po ke­le­rių metų“, – pa­sa­ko­jo N.Kli­mas.

Pas­te­bi­ma, kad šiais lai­ kais me­di­ci­nos stu­dentų, ku­ rie ne­bai­gia mokslų, pro­cen­ tas yra ge­ro­kai ma­žes­nis nei anks­čiau. Me­di­ci­nos moks­lai trun­ka vie­nuo­li­ka metų. Me­ di­ci­no­je yra ga­na griež­ta hie­ rar­chi­ja, moks­lus baigęs me­ di­kas grei­tai aukštų po­stų neu­žims. „Sku­bios kar­je­ros jau­nas me­di­kas ne­pa­da­rys, kaip tai ga­li pa­da­ry­ti per­spek­ty­vus pro­gra­muo­to­jas, va­dy­bi­nin­ kas ar žur­na­lis­tas, at­si­dūręs

tin­ka­mu lai­ku rei­kia­mo­je vie­ to­je. Me­di­ci­no­je ko­pi­mas yra laips­niš­kas ir nuo­sek­lus“, – tvir­ti­no N.Kli­mas.

Karjera prasideda „K“ raide

Dar­bas už­sie­ny­je: už ir prie­š

Pats N.Kli­mas bu­vo vie­nas pir­ mųjų ša­lies me­dikų, iš­va­žia­vu­ sių dirb­ti į li­go­ninę Vo­kie­ti­jo­je.

Tuo me­tu Lie­tu­va dar ne­bu­ vo įsto­ju­si į ES. Ta­čiau jis ne­li­ ko už­sie­ny­je, nors at­ly­gi­ni­mas bu­vo tik­rai la­bai ge­ras. „Į Lie­tuvą grįžau dėl šei­ my­ni­nių ap­lin­ky­bių, jau bu­vo gimę du ma­no vai­kai. Šei­ma ne­norė­jo va­žiuo­ti sve­tur. Iš tikrųjų ten nėra leng­va pri­ tap­ti, nors at­ly­gi­ni­mai ir ge­ ri, so­cia­linė ap­lin­ka vi­sai ki­to­ kia. O gy­ve­nimą juk su­da­ro ne tik al­ga ir pi­ni­gai, yra drau­gai, ar­ti­mie­ji, po­mėgiai“, – sa­vo nuo­statą dėstė gy­dy­to­jas.

Esą Lie­tu­vo­je ga­li­my­bių įsi­dar­bin­ti ir­gi ne­ma­žai. Šiuo me­tu ypač ra­jo­nuo­se tarp šei­ mos gy­dy­tojų daug pen­si­nio am­žiaus spe­cia­listų. Nes dau­ gu­ma jaunų me­dikų, bai­gu­sių re­zi­dentūrą, no­ri lik­ti dirb­ ti did­žiųjų miestų gy­dy­mo įstai­go­se, kur yra nau­jau­sia apa­ratū­ra, di­desnės per­spek­ ty­vos ir ga­li­mybės to­bulė­ti.

Ne pa­slap­tis, jog ra­jo­nuo­se ne­su­da­ro­ma ga­na pa­trauk­lių so­cia­li­nių gy­ve­ni­mo sąlygų, kad jau­ni spe­cia­lis­tai veržtų­ si ten dirb­ti. Ta­čiau Klaipė­da – vie­nas pa­trauk­liau­sių miestų me­di­kams. „Klaipė­do­je yra la­bai aukš­ to ly­gio li­go­ni­nių, ku­rios kon­ku­ruo­ja ne tik tar­pu­sa­vy­ je, bet ir su ko­le­go­mis iš Vil­ niaus ar Kau­no. Klaipė­do­je dir­ba la­bai aukš­to ly­gio spe­ cia­listų, li­go­ninės ap­rūpin­tos mo­der­nia įran­ga. Svar­biau­ sia, kad yra spe­cia­listų, ku­rie mo­ka dirb­ti su ta įran­ga“, – pa­brėžė N.Kli­mas.

STUDIJŲ PROGRAMOS: EKOTURIZMAS

Vienintelė Lietuvoje, valstybės finansavimas!

TARPTAUTINIS VERSLAS VERSLO IR VIEŠOJO SEKTORIAUS FINANSŲ APSKAITA

Vienintelė Lietuvoje!

VERSLO ANGLŲ KALBA VAIKO GEROVĖ IR SOCIALINĖ APSAUGA

Vienintelė Lietuvoje!

SOCIALINIS DARBAS TEISĖ

● Galimybė užaugti ir subręsti kaip asmenybei krikščioniškų vertybių aplinkoje. ● Skiriamas didelis dėmesys ir pagarba studento asmenybei. ● Patogiai ir šiuolaikiškai įrengtas pastatų kompleksas Kauno senamiestyje. ● Plėtojama partnerystė su verslo atstovais ir socialiniais partneriais gerinant studijų kokybę bei siūlant studentams praktikų vietas Lietuvoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. ● Tarptautinio verslo studentams – galimybė tęsti studijas Vokietijos ekonomikos, technologijų ir kultūros taikomųjų mokslų universitete (HWTK), įsidarbinimo perspektyvos Vokietijoje. ● Steigėjas įsteigė studijų stipendijas socialiai remtiniems studentams, kurie prisideda simboliniu finansiniu indėliu. 2014 m. bus skirta 10 stipendijų socialinio darbo bei verslo ir viešojo sektoriaus finansų apskaitos studijų programų studentams. ● Įsteigtos steigėjo stipendijos, studentai turi galimybę gauti valstybės remiamą paskolą, socialinę stipendiją, valstybės paramą neįgaliesiems. ● Aktyvi Studentų atstovybės veikla bei galimybė atsiskleisti tarptautinėje Kolpingo draugijos, žinomos pasaulyje daugiau nei 150 metų ir veikiančios daugiau nei 60-yje pasaulio šalių, veikloje.

VšĮ Kolpingo kolegija Raguvos g. 7, LT-44275 Kaunas Tel. (837) 220 030, 201 528 El. paštas: info@kolping.lt www.kolping.lt Kolpingo kolegija

ką pasirinkti?

Pla­čios dar­bo ga­li­mybės

Dar vie­na pro­fe­si­ja, ku­rią ver­žia­si stu­di­juo­ti jau­ni žmo­ nės, –tai teisė. Bu­vu­si il­ga­ metė pro­ku­rorė, da­bar pri­va­ čia tei­si­ne pra­kti­ka už­sii­man­ ti klaipė­dietė Ni­jolė Po­žars­ kienė pa­brėžė, jog tei­si­nin­ko spe­cia­lybė ge­ra tuo, kad ją įgi­ jęs žmo­gus ga­li dirb­ti bet kur. „Nebū­ti­na rink­tis ad­vo­ka­ to, pro­ku­ro­ro ar no­ta­ro pro­ fe­si­jos, juk ir įmonė­se rei­kia tei­si­ninkų, ku­rie ei­na va­do­ vau­ja­mas pa­rei­gas. Ta­čiau ir ad­vo­katū­ro­je yra la­bai gerų per­spek­tyvų, bet rei­kia mil­ ži­niš­ko įdir­bio. Baigę moks­ lus jau­ni žmonės po ke­le­rių metų turėtų pa­ro­dy­ti, ką jie su­ge­ba, nes kon­ku­ren­ci­ja ne­ pap­ras­tai di­delė“, – tvir­ti­no N.Po­žars­kienė.

Klaipė­do­je yra apie pu­ sant­ro šim­to ad­vo­katų. Tai­gi, pa­si­rin­ki­mas di­de­lis, tad var­ dą ten­ka už­si­tar­nau­ti. Tiems, ku­rie ad­vo­ka­to dar­bo ima­ si išėję iš teis­mo ar pro­ku­ ratū­ros, yra leng­viau, nes jie jau šiek tiek ži­no­mi iš anks­ tesnės veik­los. Ir klientų su­ si­ras­ti nėra taip sun­ku.

Ta­čiau pa­kliū­ti į ad­vo­katūrą ne taip pa­pras­ta. Rei­kia lai­ky­ ti testą net ir tiems, ku­rie ke­ letą metų dir­bo pro­ku­ratū­ro­ je ar teis­me. O tes­te yra pa­čių keis­čiau­sių klau­simų, pa­vyzd­žiui, iš ko­kio me­ta­lo pa­da­ry­ tas ad­vo­ka­to ženk­le­lis? Tuo tes­tu at­ren­ka­ma, kas ga­li lai­ ky­ti ad­vo­ka­to eg­za­mi­nus. „Kiek metų dar bus po­pu­ lia­ri tei­si­nin­ko pro­fe­si­ja, sun­ ku pro­gno­zuo­ti. Jau ne vie­nus me­tus ji iš­lai­ko tą pa­tį lygį ar­ ba būna dar di­des­nio po­pu­lia­

Pa­sak Jūri­ninkų li­go­ninės gy­dy­to­jo, Anes­te­zio­lo­gi­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus vedė­jo N.Kli­mo, gy­dy­tojų

vi­sa­da reikė­jo ir reikės. O būsi­mie­ji me­di­kai spe­cia­li­za­ciją ne­re­tai ren­ka­si net pa­gal sa­vo cha­rak­te­rio sa­vy­bes, svei­ ka­tos būklę, tem­pe­ra­men­to tipą.

ru­mo pro­trūkių. Pa­vyzd­žiui, kai pa­ti sto­jau mo­ky­tis šios pro­fe­si­jos, bu­vo vie­nuo­li­ka kan­di­datų į vieną vietą“, – pri­ si­minė N.Po­žars­kienė.

Pa­si­gen­da tech­no­logų

Agi­tuo­ti rink­tis me­di­ci­nos ar teisės stu­di­jas Lie­tu­vo­je ne­ rei­kia jau ke­lias­de­šimt metų.

Ta­čiau sėkmin­gai ša­lies eko­ no­mi­kos ir vers­lo rai­dai būti­ ni ir kitų sri­čių spe­cia­lis­tai.

Pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­gis iš­sakė nuo­statą, kad rei­kia dau­giau kalbė­ti apie tech­no­lo­gi­nius pa­si­rin­ki­ mus, nes pra­monės įmonėms

trūksta spe­cia­listų, ypač tech­no­lo­gi­nio per­so­na­lo. „Tai jau bu­vo jun­ta­ma šie­ met, kai iša­na­li­za­vo­me sto­ ji­mo į aukštą­sias mo­kyk­ las re­zul­ta­tus, – tiek į tech­ no­lo­gijų, tiek ir į eg­zo­tiš­kas spe­cia­ly­bes – bio­me­di­ciną.

Ten sto­jan­čių pa­daugė­jo, su­ mažė­jo no­rin­čių stu­di­juo­ ti so­cia­li­nius moks­lus. Tai, mūsų ma­ny­mu, po­zi­ty­vu“, – teigė R.Dar­gis. Šian­dien in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų spe­cia­listų po­ rei­kis mil­ži­niš­kas. Pra­mo­ ni­ninkų at­stovų skai­čia­vi­ mu, per me­tus reikėtų apie 5 tūkst. jau­nuo­lių, ku­rie sto­

tų į uni­ver­si­te­tus ir mo­kytų­ si trūkstamų pro­fe­sijų, o kol kas yra vos 2 tūkst. „Vis dėlto Lie­tu­vos pra­ monė ga­na stip­ri, eks­por­tas au­gan­tis, įmonės į ateitį žiū­ri op­ti­mis­tiš­kai ir svars­to apie plėtrą, bet žmo­giš­kie­ji iš­tek­ liai jau šian­dien yra stab­dis.

Trūksta žmo­nių, ku­rie ga­ lėtų dirb­ti prie šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gijų li­nijų. Tai jau rei­ka­lau­ja ir in­ži­ne­ri­nio pa­ si­ruo­ši­mo, pro­fe­si­nio tech­ ni­nio iš­si­la­vi­ni­mo ne­be­pa­ kan­ka. Ma­nau, kad rei­kia iš esmės kalbė­ti apie tech­no­lo­ gijų mokslų pa­si­rin­kimą“, – pa­brėžė Lie­tu­vos pra­mo­ni­

Ro­ber­tas Dar­gis: Kai jie turės ge­resnį iš­si­la­vi­nimą, ma­nau, ir Lie­tu­vo­je jiems bus pa­si­ūly­ta ge­ro­kai di­desnė nei vi­du­tinė al­ga.

50

ką pasirinkti? ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­ den­tas.

Su­si­sie­kian­čiųjų indų prin­ci­pas

Dar vie­na pro­ble­ma – mig­ ruo­jan­ti dar­bo jėga, taip pat aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos. Jo­kios ga­ran­ti­jos nėra, kad moks­ lus baigę Lie­tu­vos in­ži­nie­riai neiš­va­žiuos dar­buo­tis į Va­ karų Eu­ropą. Pa­sak R.Dar­gio, mes jų ne­su­lai­ky­si­me. „Rei­kia su­pras­ti, kad šian­ dien Eu­ro­pa yra tar­si su­si­sie­ kian­čiųjų indų ka­ra­lystė, ku­ rio­je ne­bėra jo­kių ribų nei ka­ pi­ta­lo, nei pre­kių, nei dar­bo jėgos judė­ji­mui. Sup­ran­ta­ma, kad žmonės rink­sis tą dar­bo vietą, kur dar­bas ge­riau mo­ka­ mas, ge­resnės kar­je­ros ir gy­

nėra taip pa­pras­ta.

Pak­liū­ti į adv­ o­katūrąne t ir tiems, kur­ ie tą Rei­kia lai­ky­ti tes pro­ atū­ro­je ar kel­ etą metų dir­bo ­čkiųu­rke is­čiau­sių teis­me. O tes­te yra pa, iš kok­ io me­ta­lo iui ž d­ klau­simų, pa­vyz a­to ženk­le­lis? pa­da­ry­tas ad­vo­k ve­ni­mo per­spek­ty­vos. Bet kai jie turės ge­resnį iš­si­la­vi­nimą, ma­nau, ir Lie­tu­vo­je jiems bus pa­si­ūly­ta ge­ro­kai di­desnė nei vi­du­tinė al­ga. Juo la­biau kad gy­ve­ni­mas sa­vo so­cia­linė­je, kultū­rinė­je terpė­je yra sma­ ges­nis“, – įsi­ti­kinęs R.Dar­gis.

Esą jei­gu tas kva­li­fi­kuotų spe­cia­listų at­ly­gi­nimų skir­ tu­mas ne­būtų ke­liais kar­tais

di­des­nis nei Va­karų Eu­ro­po­ je, tai ir Lie­tu­vo­je pa­si­liktų dau­giau žmo­nių. Pra­mo­ni­ nin­kai pa­si­džiaugė, kad at­ly­ gi­nimų skir­tu­mas jau to­ly­giai mažė­ja. Spe­cia­listų, ku­rių po­rei­kis rin­ko­je di­de­lis, at­ly­ gi­ni­mai au­ga. „Šian­dien spe­cia­lis­tai pa­ tys ren­ka­si, kur dirb­ti, o ne darb­da­viai juos. Tu­riu gal­vo­

je aukš­to­jo tech­ni­nio iš­si­la­ vi­ni­mo žmo­nes. Įdo­mu tai, kad į Lie­tuvą dirb­ti at­va­žiuo­ ja ir vie­nas ki­tas spe­cia­lis­tas iš Rytų Eu­ro­pos, bet tai daž­niau­ siai būna aukš­to ly­gio va­do­vai.

Kiek ži­nau, Lie­tu­vo­je dir­ba ir čekų, ir lenkų. At­va­žiuo­ja dar­ buo­tojų ir iš tre­čiųjų ša­lių, bet jie neu­ži­ma aukš­čiau­sių po­stų.

Tai ir­gi ne­blo­gai, nes tas judė­ ji­mas su­tei­kia naujų ga­li­my­bių ša­lims“, – ma­no R.Dar­gis.

Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas teigė po­zi­ty­viai ver­ti­nan­tis at­va­žiuo­jan­čius dirb­ti mig­ ran­tus, nes jie at­vyks­ta su sa­ vo ry­šiais, sa­vo ga­li­mybė­mis.

Esą tas be­si­kei­čian­tis pa­sau­ lis ir Lie­tu­vai at­skleis naujų ga­li­my­bių.

įsi­dar­bi­nimą nu­le­mia ne pro­fe­si­ja, o as­me­ninės sa­vybės Aras Mi­leš­ka Klaipė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas

N

e pro­fe­si­jos žmo­ gui nu­le­mia ga­li­my­ bes įsi­dar­bin­ti šiuo me­tu. Tos ten­den­ci­ jos kei­čia­si, nes darb­da­viai viską ana­li­zuo­ja. Yra ne vie­nas at­ve­ jis, kai į darbą žmogų prii­ma ne pa­gal pro­fe­siją. Pas­ta­ruo­ju me­ tu įsi­dar­bi­nimą nu­le­mia ne pro­ fe­si­ja, o as­me­ninės sa­vybės. La­ bai svar­bu – so­cia­linės kom­pe­ ten­ci­jos. Jei as­muo tu­ri bend­ra­vi­ mo pro­blemų, yra per­dėtai kuk­ lus, jei jis neak­ty­vus, ne­drąsus, bi­jo pa­si­reikš­ti, bi­jo iš­reikš­ti sa­ vo nuo­monę, ne­tu­ri ana­li­ti­nio mąsty­mo, jo šan­sai įsi­dar­bin­ti la­ bai su­mažė­ja. Kai ku­rias sa­vy­bes žmo­gus tu­ri įgim­tas, kai ku­rias iš­ siug­do. Tiems žmonėms, ku­rių bend­ro­sios so­cia­linės kom­pe­ ten­ci­jos yra silp­nesnės, įsi­dar­bin­ ti sun­kiau ne­tgi tu­rint tech­ninį iš­ si­la­vi­nimą.

Daž­nai būna, kad žmonės pa­si­ rink­tai pro­fe­si­jai ski­ria per ma­ žai dėme­sio, pa­si­ren­ka teisę, bet stu­di­joms ne­ski­ria pa­kan­ka­mai dėme­sio, ir ne­ga­li­ma sa­ky­ti, jog pa­baigę moks­lus jie yra pro­fe­ sio­nalūs tei­si­nin­kai. Tu­rint pa­vir­ šu­ti­nių ži­nių, įsi­dar­bin­ti ga­na su­ dėtin­ga. Pa­vyzd­žiui, trans­por­to bend­rovė­se tei­sinės ži­nios yra la­bai svar­bios. Ir va­dy­bi­nin­kai tu­ ri išs­kir­tinį pra­na­šumą, jei iš­ma­no dar ir teisę.

Kal­bant apie me­di­ciną, ne­ži­nau, kiek dar reikėtų reng­ti gy­dy­tojų, kad jų pa­kaktų. Mūsų me­di­kus grobs­to ne tik vie­tos, bet ir už­ sie­nio rin­kos. Ten sun­ku pa­tek­ti, su­dėtin­ga mo­ky­tis, ta­čiau dar­bo vie­ta ga­ran­tuo­ta.

La­bai džiu­gu, kad da­bar žen­gia­ ma link so­cia­li­nių kom­pe­ten­cijų ug­dy­mo, to, ko la­biau­siai trūks­ ta Lie­tu­vo­je. Dėl to ky­la dau­giau­ sia ginčų vi­suo­se so­cia­li­niuo­se sluoks­niuo­se. Mes Lie­tu­vo­je su­ ge­ba­me pa­ruoš­ti la­bai aukš­to ly­ gio spe­cia­listų, ta­čiau jiems dar­

bo vietų nėra. Ne­norė­čiau įvar­ dy­ti nė vie­nos sri­ties kaip atei­ties pro­fe­si­jos. Jei pa­kils Lie­tu­vos gy­ ven­tojų bend­ras kom­pe­ten­cijų ly­gis, žmonės taps ge­ro­kai sa­va­ ran­kiš­kes­ni. Ir tų pro­fe­sijų at­sto­ vai, ku­rie ne­ga­li ras­ti sau dar­bo vie­tos, turė­da­mi tų kom­pe­ten­cijų, ims kur­ti jas pa­tys. Ti­kiu, kad atei­ ty­je at­si­ras smul­kių verslų, iš­nau­ do­sian­čių tą moks­linį po­ten­cialą, kurį jau­nuo­liai įgy­ja mūsų aukš­ to­sio­se mo­kyk­lo­se. Šiuo me­tu tiems žmonėms so­cia­li­nių kom­ pe­ten­cijų neuž­ten­ka ne tik dar­bui su­si­ras­ti, bet ir įsit­vir­tin­ti rin­ko­je, sa­vo vers­lams kur­ti ar­ba su­si­ras­ti in­ves­tuo­tojų, ku­rie jais pa­tikėtų.

Pro­fe­si­ja šiuo at­ve­ju nėra pa­ts svar­biau­sias da­ly­kas. Tai liu­di­ ja Va­karų vals­ty­bių pra­kti­ka, kur ne­ma­žai įmo­nių įdar­bi­na daug žmo­nių, tu­rin­čių tik vi­du­rinį iš­si­ la­vi­nimą, ir įmonės pa­čios ge­ba pa­reng­ti sau rei­kiamų spe­cia­ listų. Svar­biau­sia, kad būtų aukš­ tos so­cia­linės kom­pe­ten­ci­jos ir no­ro mo­ky­tis.

51

ką pasirinkti?

No­ri pa­ti­ki­mos atei­ties? Rin­ Artė­jant eg­za­mi­nams, vis dau­giau vy­res­niųjų kla­ sių moks­lei­vių su­si­mąsto apie sa­vo ateitį.

Ko­kias stu­di­ jas reikėtų pa­ si­rink­ti no­rint įdo­maus ir per­ spek­ty­vaus dar­ bo? Nep­ra­šau­ ti bandant at­ sa­kyti į šį klau­ simą pa­dės sėkmin­gai Lie­ tu­vo­je vei­kian­ čių įmo­nių va­ dovų įžval­gos.

Ak­vilė Švol­kienė

So­cia­li­niai moks­lai – ma­žai per­spek­tyvūs

Jau dau­gelį metų vers­las ir va­ dy­ba, ad­mi­nist­ra­vi­mas, eko­ no­mi­ka bei teisė tarp Lie­tu­vos stu­dentų iš­lie­ka po­pu­lia­riau­ sios spe­cia­lybės. Jas ren­ka­si be­ne kas ant­ras ša­lies jau­nuo­ lis. Ka­dan­gi tik ne­di­delė da­lis jų pa­ten­ka į vals­tybės fi­nan­ suo­ja­mas stu­dijų vie­tas, li­ku­si – du, o kar­tais net še­šis kar­tus di­desnė – stu­dentų da­lis nu­ sprend­žia so­cia­li­nius moks­lus stu­di­juo­ti sa­vo lėšo­mis. Bet ar ši in­ves­ti­ci­ja at­si­per­ka ir ga­ ran­tuo­ja ga­li­mybę atei­ty­je įsi­ dar­bin­ti bei gau­ti kon­ku­ren­ cingą at­ly­gi­nimą?

De­ja, vi­siems ge­rai ži­no­ mos ir kas­met jaunų stu­ dentų ant­plūdžio su­lau­kian­ čios spe­cia­lybės per pa­sta­ ruo­sius me­tus „pri­ga­mi­no“ tiek naujų spe­cia­listų, kad šiems ne­beuž­ten­ka dar­bo.

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­ me­ni­mis, dau­giau­sia jaunų

be­dar­bių tu­ri būtent so­cia­ li­nių mokslų iš­si­la­vi­nimą: vers­lo va­dy­bos, eko­no­mi­kos, so­cia­li­nio dar­bo, vie­šo­jo ad­ mi­nist­ra­vi­mo, teisės, vers­ lo ad­mi­nist­ra­vi­mo, bu­hal­ te­rinės ap­skai­tos, fi­nansų ir kt. O per­so­na­lo at­ran­kos agentū­ros fik­suo­ja net 100– 300 kartų dau­giau ieš­kan­čių dar­bo šio­se sri­ty­se nei tu­ri rea­lių dar­bo pa­si­ūlymų.

So­cia­li­nių mokslų spe­cia­ lybę įgi­ju­siems jau­niems spe­ cia­lis­tams dėl dar­bo vietų ten­ka kon­ku­ruo­ti ne tik su tos pa­čios pro­fe­si­jos ab­sol­ven­ tais, bet ir su bai­gu­siais kitų kryp­čių stu­di­jas. Juk dirb­ ti va­dy­binį ar ad­mi­nist­ra­ cinį darbą ne­ką pra­sčiau ga­ li ir ma­te­ma­ti­kas ar fi­zi­kas, jei tik jis tu­ri puikų ana­li­tinį mąstymą, bend­ra­vi­mo gebė­ jimų, grei­tai mo­ko­si. Ne­ga­na to, pra­de­dan­čiųjų spe­cia­listų at­ly­gi­ni­mai so­cia­li­nių mokslų sri­ty­je ne­įspūdin­gi – svy­ruo­ja vi­du­ti­niš­kai nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. litų.

Ge­ro dar­bo ga­ran­tas

Vi­sai ki­to­kia si­tua­ci­ja yra su tech­no­lo­gijų, in­ži­ne­ri­jos, gam­tos ar ki­tais tiks­liai­siais moks­lais su­si­ju­sio­se sri­ty­se.

Dėl šių sri­čių spe­cia­listų gru­ mia­si darb­da­viai, o jau­nuo­ liai daž­niau­siai dar stu­di­juo­ da­mi tu­ri rim­tus dar­bus. Pra­ de­dan­čiųjų in­for­ma­ci­nių ir ry­šių tech­no­lo­gijų (IRT), in­ ži­ne­ri­jos, gy­vybės ar gam­tos mokslų spe­cia­listų at­ly­gi­ni­mai sie­kia vi­du­ti­niš­kai 3 tūkst. litų ir, at­si­žvel­giant į dar­bo pa­tirtį bei įgūdžius, ga­ li aug­ti nuo ke­lių iki ke­lio­li­ kos kartų.

Dar­bo pa­si­ūlymų šių sri­ čių spe­cia­lis­tams ap­stu ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ribų. ES šiuo me­tu yra apie 20 mln. laisvų dar­bo vietų IRT spe­cia­lis­tams, in­ži­nie­ riams, svei­ka­tos ap­sau­gos ir kitų pa­na­šių sri­čių spe­cia­lis­ tams. Prog­no­zuo­ja­ma, kad, kas­die­nia­me mūsų gy­ve­ni­me vis di­desnę reikšmę įgy­jant tech­no­lo­gi­joms, minėtų spe­

ką pasirinkti?

n­kis tech­no­lo­gijų moks­lus! pil­domų įgūdžių, spe­ci­fi­nių ži­nių). „Dau­gu­ma no­ri stu­di­juo­ti teisę ar va­dybą, nes taip ma­to ke­lią į sėkmingą kar­jerą vers­ le. Ta­čiau pir­ma įgijęs tiks­ liųjų mokslų spe­cia­lybę vi­sa­ da galė­si pa­suk­ti ir į „minkš­ tuo­sius“ da­ly­kus – rin­ko­darą, fi­nan­sus ir pan.

Lie­tu­vo­je iki 2016 m. trūks maž­daug 14 tūkst. IRT spe­cia­listų.

Did­žiau­sių pa­sau­lio bendr­ o­vių – „Ya­hoo“, „McDonald’s“, „Avon“, „Kraft Foods“ – va­do­ vai, taip pat ša­lių ly­de­riai, to­ kie kaip An­ge­la Mer­kel, net ir po­nas By­nas yra baigę tech­ no­lo­gijų stu­di­jas. Esu tik­

ra, kad jiems tai bu­vo did­žiu­ lis pra­na­šu­mas vėliau dir­ bant va­do­vau­jamą darbą ar sie­kiant kitų kar­je­ros aukš­ tumų“, – įžval­go­mis da­li­jo­ si Mil­da Dar­gu­žaitė, už­sie­nio in­ves­ti­cijų pri­trau­ki­mu į Lie­ tuvą be­si­rūpi­nan­čios įstai­gos „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ ra­linė di­rek­torė.

M.Dar­gu­žaitė džiau­gia­ si ka­dai­se pa­si­rin­ku­si ma­te­ ma­ti­kos stu­di­jas, nes jos vė­ liau at­vėrė la­bai pla­čias kar­ je­ros per­spek­ty­vas – nuo ga­ li­mybės dirb­ti at­si­nau­ji­nan­ čios ener­ge­ti­kos ar me­di­ci­ nos tech­no­lo­gijų sek­to­riu­je iki gar­sio­jo Niu­jor­ko fi­nansų cent­ro (angl. – Wall Street), kurį ji ir pa­si­rin­ko. M.Dar­gu­ žaitė įsi­ti­ki­nu­si, jog ga­li­mybę dirb­ti vie­na­me did­žiau­sių pa­sau­lio bankų „Gold­man Sachs“ ga­vo būtent dėl to, kad bu­vo vie­na iš ne­dau­ge­lio kan­di­datų, ku­ri turė­jo ma­te­ ma­ti­kos iš­si­la­vi­nimą ir pra­ ktinės pa­tir­ties dir­bant vers­ le stu­dijų me­tais.

IRT stu­den­tams at­vi­ros vi­sos du­rys

Re­mian­tis IRT įmo­nių aso­ cia­ci­jos „In­fo­balt“ at­lik­ta stu­di­ja, Lie­tu­vo­je iki 2016 m. trūks maž­daug 14 tūkst. IRT spe­cia­listų. Tai reiš­kia, kad ge­riems spe­cia­lis­tams ne­dar­ bo ti­ki­mybė IRT sek­to­riu­ je tiek da­bar, tiek atei­ty­je yra ly­gi nu­liui. Di­delė IRT spe­ cia­listų pa­klau­sa įro­do, kad jų įgūdžiai rei­ka­lin­gi pla­čiam veik­los spekt­rui – nuo in­ter­ ne­to sve­tai­nių ar žai­dimų kūri­mo iki gy­vybės pa­lai­ky­ mo sis­temų val­dy­mo li­go­ ninė­se, ro­botų konst­ra­vi­mo, elekt­ro­ninės mu­zi­kos kūri­ mo, vals­tybės duo­menų ap­ sau­gos ir pa­na­šiai.

Ne vel­tui pra­di­nis IRT spe­ cia­listų at­ly­gi­ni­mas sie­kia maž­daug 3 tūkst. litų, o, didė­ jant pro­jektų mas­tui ir įgy­ tai pa­tir­čiai, at­ly­gi­ni­mas au­ga nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos kartų. Šios sri­ties dar­buo­tojų daž­nai ne­ri­bo­ja ir dar­bo vie­ta: tu­rint pa­ti­kimą in­ter­ne­to

„Wix.com“ nuotr.

cia­listų po­rei­kis ar­ti­miau­siu me­tu turėtų smarkiai aug­ti. Ži­no­ma, po­linkį į tiks­liuo­ sius moks­lus tu­ri ne vi­si.

Ren­kan­tis atei­ties pro­fe­siją reiktų la­bai ge­rai ap­mąsty­ti sa­vo stip­riau­sias kom­pe­ten­ ci­jas, po­mėgius, pa­si­domė­ti, koks dar­bo po­būdis lau­kia įgi­ju­sio vieną ar kitą spe­cia­ lybę, būsimą darbą iš­ban­dy­ti at­lie­kant sa­va­no­rišką pra­ktiką. Re­mian­tis nau­jau­siais ty­rimų duo­me­ni­mis, tik ket­ vir­ta­da­lis Lie­tu­vos moks­ lei­vių ge­rai viską ap­gal­vo­ ja prie­š pa­si­rink­da­mi pro­fe­ sinį ke­lią. Li­ku­si da­lis daž­ niau­siai va­do­vau­ja­si tėvų ar draugų nuo­mo­ne ar­ba ren­ ka­si stu­di­juo­ti spe­cia­lybę, į ku­rią galės įsto­ti pa­gal tu­ ri­mus pa­žy­mius. Jei­gu tik­ rai pa­tin­ka so­cia­linės kryp­ ties moks­lai, reiktų la­bai ge­ rai ap­gal­vo­ti spe­cia­li­za­ciją, į ko­kius klau­si­mus įdo­miau­ sia gi­lin­tis ir kaip stu­di­juo­ jant įgy­ti kuo dau­giau pro­ fe­si­nių pra­na­šumų (t. y. pa­

„Kitron“ archyvo nuotr.

ką pasirinkti?

ryšį ga­li­ma dirb­ti be­veik bet kur – na­mie, ka­vinė­je, star­tuo­lių (angl. – start-up) bend­ruo­menė­je ar net Ha­va­ juo­se.

Elekt­ro­ni­nio vers­lo bend­ rovės NFQ di­rek­to­rius Pau­ lius In­so­da teigė, kad sa­vo vai­kus ne­dve­jo­da­mas ska­ tintų kuo anks­čiau pra­dėti domė­tis pro­gra­ma­vi­mu ir, bai­gus mo­kyklą, rink­tis in­ for­ma­tiką. Pa­sak bend­rovės di­rek­to­riaus, tokį jo po­žiūrį le­mia itin įdo­mus pro­gra­ muo­to­jo dar­bas ir pui­kios kar­je­ros ga­li­mybės. „Pir­miau­sia pro­gra­muo­ to­jai ku­ria sis­te­mas, ku­rio­ mis nau­do­ja­si mi­li­jo­nai var­ to­tojų. Juk kas­dien nau­do­ jamės to­kiais pro­jek­tais kaip „You­Tu­be“ ar „Fa­ce­book“, o juos ku­ria, pro­jek­tuo­ja ir ple­čia būtent pro­gra­muo­to­ jai. Iš esmės nuo pro­gra­muo­ to­jo pri­klau­so, kaip ry­toj at­ ro­dys ir kaip veiks visų mūsų kas­dien nau­do­ja­mos pa­slau­ gos. Nau­do­tis „Fa­ce­book“ įdo­mu, o kur­ti tokį pro­duktą yra dar įdo­miau“, – aiš­ki­no P.In­so­da.

54

Ne tik kla­vi­šai, bet ir mąsty­mas

NFQ va­do­vas tvir­ti­no, kad pro­gra­ma­vi­mas nėra vien ko­ do ra­šy­mas, – tai pir­miau­ sia pro­blemų spren­di­mas ir kūry­ba. Did­žiąją dalį pro­gra­ muo­to­jo lai­ko uži­ma ne kla­ višų mai­gy­mas, o gal­vo­ji­mas, kaip grei­čiau­siai ir ge­riau­siai pa­siek­ti no­rimą re­zul­tatą. Ne vel­tui daug pro­gra­muo­tojų sa­vo darbą lai­ko me­nu. „Prog­ra­muo­tojų trūks­ ta vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ka­dan­ gi IT pa­de­da au­to­ma­ti­zuo­ti ir efek­ty­vin­ti tiek verslą, tiek kas­dienį mūsų gy­ve­nimą, ne­ ma­tau prie­žas­čių, kodėl ar­ti­ miau­siais de­šimt­me­čiais IT spe­cia­listų pa­klau­sa turėtų mažė­ti. Vi­sa tai reiš­kia, kad pro­gra­muo­to­jai tu­ri pui­kias fi­nan­si­nes sąly­gas, jie yra pa­ gei­dau­ja­mi dar­buo­to­jai, dėl jų kon­ku­ruo­ja įmonės. Štai vien NFQ ko­ne kas­dien sa­vo dar­buo­to­jus vai­ši­na­me vai­ siais ir ban­delė­mis, su­tei­ kia­me di­de­lių nuo­laidų ei­ti į spor­to klu­bus, kas ke­lias sa­ vai­tes ren­gia­me įvai­rias var­ žy­bas ar pra­mo­gas, dir­ba­

me ge­riau­siuo­se Vil­niaus ir Kau­no biu­ruo­se su di­delė­ mis lais­va­lai­kio zo­no­mis bei gau­sy­be žai­dimų“, – pa­sa­ko­ jo P.In­so­da.

Jis pa­brėžė ir tai, kad pro­ gra­muo­to­jo spe­cia­lybė už­ tik­ri­na va­ka­rie­tiš­kas pa­ja­ mas ir pa­sau­li­nius pro­jek­ tus dir­bant Lie­tu­vo­je, t. y. vos vie­nas ki­tas pro­gra­muo­to­ jas emig­ruo­ja iš Lie­tu­vos. Ir tik­rai ne dėl fi­nan­si­nių, o dėl kitų prie­žas­čių – pa­vyzd­žiui, no­ro pa­ma­ty­ti pa­saulį ar pa­ gy­ven­ti sve­tur.

Nuo pro­gra­muo­ to­jo pri­klau­so, kaip ry­toj at­ro­ dys mūsų kas­ dien nau­do­ja­ mos pa­slau­gos.

In­ži­ne­ri­ja tin­ka ir mer­gi­noms

In­ži­ne­ri­jos spe­cia­lybė uni­ ka­li tuo, kad jos pla­tus spekt­ ras su­tei­kia ga­li­mybę gi­lin­tis į

įvai­rias sri­tis, ga­lin­čias ati­tik­ ti be­ne kiek­vie­no jau­nuo­lio ar mer­gi­nos po­mėgius. Che­mi­ jos, bio­lo­gi­jos, mais­to, med­žiagų, trans­por­to, ke­lių, avia­ci­ jos ir in­for­ma­ci­jos in­ži­ne­ri­jos sri­ty­se turbūt dau­ge­lis rastų bent vieną, ku­ri skam­ba pa­ trauk­liai ir ati­tin­ka as­me­ni­ nius in­te­re­sus. Ne­ga­na to, in­ ži­nie­riaus dar­bas daž­niau­siai būna su­si­jęs su nau­jais ir dar neiš­ban­dy­tais spren­di­mais, rei­ka­lau­ja iš­ra­din­gu­mo bei su­tei­kia ga­li­mybę pir­miems pri­si­lies­ti prie mo­der­niau­sių tech­no­lo­gijų. Naujų vaistų, kos­me­ti­kos, mais­to pro­duktų, nau­jos kar­tos au­di­nių ar sa­ vaei­gių au­to­mo­bi­lių kūri­mas – tai tik ke­le­tas pa­vyzd­žių, kur rei­ka­lin­gi ino­va­tyvūs in­ži­ne­ri­ niai spren­di­mai. „Sa­vo kas­die­nia­me dar­be bend­rau­ja­me su ži­no­miau­ sio­mis pa­sau­lio bend­rovė­ mis: „Vol­vo“, SAAB, „Bom­ bar­dier“, „Husq­var­na“ ir kt.

Pap­ras­tai kal­bant, ku­ria­me elekt­ro­ni­nes sme­ge­nis jų nau­jiems įren­gi­niams: grei­ taei­giams trau­ki­niams, me­di­ ci­ni­nei įran­gai, lai­vams.

ką pasirinkti? jos me­cha­ni­ko, iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys dar­buo­to­jai, ku­ rie vi­siš­kai pa­tei­si­na įmo­nių lūkes­čius.

Pui­kus pro­fe­si­nio mo­ky­mo ir jo tei­kia­mos nau­dos pa­vyz­ dys yra Va­karų Eu­ro­pos vals­ tybės, to­kios kaip Vo­kie­ti­ja, Aust­ri­ja ar Da­ni­ja. Šio­se ša­ly­se vi­siš­kai nor­ma­lu ir priim­ti­na bai­gus 10 kla­sių moks­lus tęsti pro­fe­sinė­je mo­kyk­lo­je. Šį ke­lią pa­si­ren­ka net 50–75 pro­c. visų moks­lei­vių. Toks spren­di­mas anaip­tol ne­sus­tab­do jau­nuo­lių am­bi­cijų įgi­jus konk­re­čią pro­ fe­siją stu­di­jas to­liau tęsti uni­ ver­si­te­te. Ja­me jau­nuo­liai ke­ lia pro­fe­sinė­je mo­kyk­lo­je įgy­ tą kva­li­fik ­ a­ciją ar­ba stu­di­juo­ ja va­do­va­vi­mo, nuo­sa­vo vers­lo val­dy­mo prin­ci­pus.

Štai, pa­vyzd­žiui, į del­no dyd­žio dėžutę ga­li­me su­tal­ pin­ti visą krau­jo ty­ri­mo la­ bo­ra­to­riją. Ji at­sto­ja gy­dy­to­ jo ka­bi­netą ir ypač pra­ver­čia ato­kio­se vie­tovė­se, ku­rio­se nėra me­di­ci­nos įstaigų ir pa­ cien­tus rei­kia iš­tir­ti vie­to­je“, – pa­sa­ko­jo Nor­ve­gi­jos įmo­ nės „Kit­ron“ tech­ni­kos va­do­ vas Vol­de­ma­ras Va­na­gas.

In­ži­ne­ri­nis dar­bas rei­ka­lau­ja daug kūry­bin­gu­mo ir iš­ra­din­gu­mo, ku­rio mer­gi­noms tik­rai ne­trūksta.

Baigęs elekt­ro­ni­kos in­ži­ne­ ri­jos stu­di­jas Kau­ne, V.Va­na­ gas įmonė­je „Kit­ron“ pra­dėjo dirb­ti tes­ta­vi­mo ope­ra­to­riu­ mi. Būda­mas vos 27-erių jau­ na­sis in­ži­nie­rius jau va­do­va­vo 23 žmo­nių ko­man­dai. Šian­ dien su juo dir­ba per 30 in­ži­ nie­rių, tarp jų – ir vie­na in­ži­ nierė. V.Va­na­gas pa­ti­ki­no, kad jų įmonė, kaip ir dau­ge­lis kitų, su­si­du­ria su di­de­le in­ži­nie­rių trūku­mo pro­ble­ma. Lie­tu­vo­je veiklą ir ga­my­bos pa­jėgu­mus ple­čian­ti „Kit­ron“ vi­sa­da pa­ si­ruo­šu­si į ko­mandą priim­ti ga­biau­sius in­ži­ne­ri­jos ab­sol­ ven­tus, ir vi­siš­kai ne­svar­bu, tai mer­gi­nos ar vai­ki­nai. „Mer­gi­nos, ku­rioms mo­ kyk­lo­je tiks­lie­ji moks­lai se­ ka­si ne­tgi ge­riau nei vai­ki­ nams, vis dar bai­mi­na­si stu­ di­juo­ti in­ži­ne­riją, nes įsi­vaiz­ duo­ja, kad tai la­bai vy­riš­ka pro­fe­si­ja. Prie­šin­gai – in­ži­ne­ ri­nis dar­bas rei­ka­lau­ja daug kūry­bin­gu­mo ir iš­ra­din­gu­ mo, ku­rio mer­gi­noms tik­rai ne­trūksta“, – sakė V.Va­na­gas.

56

Išsilavinimas – dar ne viskas

Pa­senę pro­fe­si­nių mo­kyklų ste­reo­ti­pai

Pro­fe­si­nio mo­ky­mo sąvo­ ka Lie­tu­vo­je daž­niau­siai sie­ ja­si su ste­reo­ti­pais, ku­rie at­ ke­liau­ja iš abi­tu­rientų tėvų ar se­ne­lių stu­dijų laikų, nes anuo­met į pro­fe­si­nes mo­kyk­ las būda­vo siun­čia­mi ne­pa­ žan­giau­si moks­lei­viai. Rea­ li si­tua­ci­ja šian­dien yra vi­siš­ kai ki­to­kia. 2013 m., įver­tinę pui­kias per­spek­ty­vas me­ta­lo ap­dir­bi­mo, me­die­nos tech­ no­lo­gijų, siu­vi­mo pra­monės, elekt­ros ir elekt­ro­ni­kos, ma­ šinų bei įren­gi­nių val­dy­mo sri­ty­se, ko­ne 1 tūkst. aukš­ tųjų mo­kyklų ab­sol­ventų nu­sprendė sto­ti į pro­fe­si­ nes mo­kyk­las ir įgy­ti ama­ tą. Juos, kaip ir ki­tus moks­

lei­vius, vi­lio­ja pla­čios įsi­dar­ bi­ni­mo ga­li­mybės ir rin­ko­ je mo­ka­mi 2,5–5 tūkst. litų ar net di­des­ni at­ly­gi­ni­mai.

Kau­ne vei­kian­čia­me „Rya­ nair“ or­lai­vių prie­žiū­ros ir remonto cent­re dir­ba apie 70 dar­buo­tojų, iš jų – per 50 jaunų avia­ci­jos me­cha­ni­ kos spe­cia­listų. Esant to­kių spe­cia­listų trūku­mui dar­bo rin­ko­je, įmonė nu­sprendė bend­ra­dar­biau­ti su Kau­no me­cha­ni­kos mo­kyk­la, siek­ da­ma pa­di­din­ti tin­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­tojų pa­ si­ūlą rin­ko­je.

Avia­ci­jos įmonėms ma­gist­ ro laips­nis nėra es­mi­nis kri­ te­ri­jus at­si­ren­kant dar­buo­ toją. Daug svar­biau tin­kamą, šiuo at­ve­ju – pro­fe­sinį avia­ci­

Nie­kam ne pa­slap­tis, kad trokš­tant gerų re­zul­tatų vien pa­sy­viai stu­di­juo­ti per­spek­ ty­vią pro­fe­siją ne­ga­na. Kiek­ vie­nam darb­da­viui rūpi at­ sa­kin­gas būsi­mo dar­buo­to­jo po­žiū­ris, gebė­ji­mas efek­ty­ viai dirb­ti ko­man­do­je, ini­cia­ ty­vu­mas pa­čiam im­tis darbų, pra­kti­nio dar­bo ar sa­va­no­ rystės pa­tir­tis. Įgy­ti šių kom­ pe­ten­cijų ga­li­ma per įvai­ riau­sias Lie­tu­vo­je vei­kian­ čias pra­ktikų ir sta­žuo­čių pro­gra­mas, sa­va­no­riau­jant, da­ly­vau­jant ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­cijų veik­lo­je. O su­ žibė­ti nau­ja­me dar­be ga­li­my­ bių tik­rai pa­si­tai­kys vi­siems mėgstan­tiems sa­vo veiklą ir de­dan­tiems pa­stan­gas.

Atei­ties pro­fe­si­jos pa­si­rin­ ki­mas – svar­bus ir at­sa­kin­gas žings­nis. Re­mian­tis pa­sau­li­ ne sta­tis­ti­ka, pa­si­rink­ta pro­ fe­si­ja ma­žiau­siai pu­sei visų ab­sol­ventų nu­lems būsimą dar­bo po­būdį. To reikėtų ne­ pa­mirš­ti.

SMK StudijoS SukurtoS tau!

STUDIJŲ PROGRAMŲ MOzAIkA TransporTo ir logisTikos verslas

TarpTauTinis verslas ir komunikacija

viešieji ryšiai

vizualinis dizainas

energeTikos verslas

Finansų apskaiTa

reklamos kūrimas

Taikomasis programavimas ir mulTimedija

Turizmas ir viešbučiai

bankininkysTė ir invesTicijų valdymas

kūrybos ir pramogų indusTrijos

Technologijų ir inovacijų valdymas *

sveikaTingumo ir grožio verslas

Teisė

audiovizualinė kūryba

TarpTauTinis markeTingas ir ženklodara *

Vilniuje Ulonų g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 204 32 44

Klaipėdoje Nemuno g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 397077

* Dėstoma anglų kalba, studijos vienerius metus vyksta užsienyje.

priemimas@smk.lt

www.smk.lt info@smk.lt

studentai

Stu­dentų di­le gy­ven­ti bend­ra­bu­ty­je, bu­te

pres­ti­ži­ne vie­ta gy­ven­ti. „Pa­me­nu, kad lai­kas, kai sprendė­si, gau­siu vietą va­ di­na­mo­jo­je Kam­čiat­ko­je ar teks ieš­ko­ti ki­to būsto, bu­ vo vie­nas il­giau­sių. Nie­ko ki­ ta taip ne­norė­jau, kaip tik ne­gau­ti tos vie­tos, ne­įsi­vaiz­ da­vau nie­ko bai­ses­nio už tą mai­ša­lynę“, – at­vi­ra­vo moks­ lus jau bai­gu­si ir sėkmin­gai bend­ra­bu­čio iš­ven­gu­si bu­vu­ si stu­dentė Indrė.

Kad ir kaip kai ku­riuos stu­ den­tus bau­gintų gy­ve­ni­mas bend­ra­bu­ty­je, ne vi­si uni­ver­ si­te­tai garsė­ja vie­no­dai bai­ sio­mis gy­ve­ni­mo bend­ra­bu­ ty­je sąly­go­mis. Vil­niaus My­ ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te (MRU) be­si­mo­kan­tis Sau­lius bend­ra­bu­čius gi­ria ir džiau­ gia­si, kad jam ne­te­ko su­si­ dur­ti su ap­šiu­ru­sio­mis laip­ tinė­mis ir krin­tan­čio­mis spin­telė­mis. „MRU bend­ra­bu­čiai ge­ri.

Nuo­mos kai­na ma­ža, nau­jos vir­tuvės, du­šai, skal­byk­la, o ir uni­ver­si­te­tas ar­ti“, – pra­na­ šu­mus dėstė pir­ma­kur­sis.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Iro­niš­ka, kad tų vi­sų tūsin­to­ jų universitetas išmesti iš bendrabučio nesiryžta, o mu­du su varg­šu ka­tinė­liu ėmė ir išs­pyrė be jo­kios sąžinės grau­ža­ties.

Pa­likę na­mus ir iš­vykę krims­ti aukš­to­jo Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vaitė moks­lo į kitą miestą jau­nie­ji stu­den­tai Sva­jo­jo ne­gau­ti vie­tos pir­miau­sia sprend­žia gy­ve­ni­mo klau­ bend­ra­bu­ty­je simą: ką pa­si­rink­ti – butą ar bend­ra­butį? Ne pa­slap­tis, kad dau­gu­ma būsimų stu­dentų apie gy­ve­ O tu­rint ga­li­mybę gy­ven­ti su tėvais – nimą bend­ra­bu­ty­je ne­ga­li nė pa­si­nau­do­ti ja ar vis dėlto nuo jų pa­bėgti? pa­gal­vo­ti – juos lai­ko ne itin

58

Did­žiau­sia pro­ble­ma – va­gia­mas mais­tas

Pa­sak jo, gy­ve­ni­mas vi­suo­se bend­ra­bu­čiuo­se pa­na­šus, o štai did­žiau­sias gal­vos skaus­ mas stu­dentų ko­mu­no­se yra va­gia­mas mais­tas. Ši pro­ble­ ma sprend­žia­ma kam­ba­riuo­

le­ma:

ar na­mie? se sta­tan­tis sa­vo šal­dy­tu­vus.

Ka­dan­gi kam­ba­riai ne­di­de­ li, pa­pil­do­mi daik­tai, pa­sak Sau­liaus, tik dar la­biau su­ma­ ži­na erdvę.

Vai­ki­nas įsi­ti­kinęs, kad gy­ ve­na­mo­ji vie­ta ne­tu­ri įta­kos nei ren­kan­tis uni­ver­si­tetą, nei tam, stu­di­juo­si ar stu­den­ tau­si ten įsikūręs. Pa­sak jo, ban­dos jaus­mas yra pa­si­ren­ ka­mas, o ne pri­va­lo­mas stu­ den­tiš­ko gy­ve­ni­mo at­ri­bu­tas. „Bend­ra­bu­tis ne­ga­li pa­ da­ry­ti įta­kos ren­kan­tis stu­ di­juo­ti ar stu­den­tau­ti, nes nuo pa­ties stu­den­to pri­klau­ so, ko jis no­ri. Todėl ma­nau, kad žmo­gui, gy­ve­nan­čiam stu­dentų na­muo­se, ap­lin­ki­ niai ga­li da­ry­ti įtaką tik jei jis pa­ts to no­ri. Prik­lau­so, jau­ti ban­dos jausmą ar ne“, – nuo­ monę dėstė pir­ma­kur­sis.

Man nie­kad ne­trūko as­me­ ninės erdvės gy­ve­nant su tėvais.

Gy­ve­ni­mo stu­dentų na­muo­se už­ku­li­siai

Bend­ra­bu­čių le­gen­dos, kai daug jaunų žmo­nių iš skir­ tingų miestų ban­do su­si­gy­ ven­ti kar­tu, se­niai vi­siems ži­ no­mas reiš­ki­nys, neap­len­ kian­tis nė pa­čių ge­riau­sių stu­dentų namų.

Sau­liaus pa­sa­ko­ji­mu, juo­ kingų ir graud­žių is­to­rijų nu­ tin­ka vi­suo­se bend­ra­bu­čiuo­ se. Vie­na to­kių erd­vių, vai­ki­ no tei­gi­mu, yra vir­tuvė – jo­ je vi­sa­da kas nors įvyks­ta.

Pag­rin­dinė prie­žas­tis: ne vi­si mo­ka ga­min­ti. „Kartą ma­no blo­ko drau­ gas su­manė iš­si­kep­ti koldū­ nų ir už­miršęs pa­li­ko įjungtą vi­ryklę, ant ku­rios kai­to kep­ tuvė su alie­ju­mi. Jam įkai­tus, vėl te­ko il­gai klau­sy­tis kau­ kian­čios sig­na­li­za­ci­jos“, – pri­si­minė Sau­lius.

Pa­sak pir­ma­kur­sio, bend­ ra­bu­čiuo­se ne­trūksta ir nu­ trūktgal­viškų is­to­rijų. „Kad po­ros my­li­si du­šuo­ se, iš­duo­da juo­se pa­lik­ti pre­ zer­va­ty­vai. Būna ir taip, kad mer­gi­nos sumąs­to tuš­ tin­tis per bal­koną ir ap­va­ ro že­miau esan­čia­me bal­ko­ ne rūkan­čius vai­ki­nus. Tai to­kios links­mos ar ne itin links­mos is­to­ri­jos, ku­rias ži­ no vi­si stu­dentų na­mai“, – pa­sa­ko­jo Sau­lius.

Sa­vas tua­le­tas yra sa­vas

Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) stu­den­ tei Ak­vi­lei stu­dijų me­tais te­ ko iš­ban­dy­ti ir bend­ra­bu­čio džiaugs­mus, ir nuo­mo­ja­mo būsto pra­na­šumą. „Stu­den­ta­vi­mas – tai stu­ den­to gy­ve­ni­mas ban­dant iš­ lik­ti dau­giau dėme­sio krei­ piant į va­karė­lius, o ne į moks­lus. O stu­di­ja­vi­mas – at­ virkš­čiai, kai mo­kai­si ir sten­ gie­si. Su gy­ve­namą­ja vie­ta tai iš tiesų ga­na glaud­žiai su­si­ję, nes bend­ra­bu­čiuo­se Akvilės Petraitytės nuotr.

studentai

Būna ir taip, kad mer­gi­nos sumąs­to tuš­tin­tis per bal­koną ir ap­va­ro že­miau esan­čia­me bal­ ko­ne rūkan­čius vai­ki­nus.

pa­pras­tai kiek­vieną mie­ lą naktį vyks­ta šur­mu­lys, va­ karė­liai. Bu­tuo­se ra­miau – jei tu­ri lai­ko ir no­ro, pa­si­kvie­ ti draugų, jei ne, ra­miai il­sie­si ir nie­kas ne­si­ver­žia į kam­barį rėkda­mas“, – ly­gi­no me­tus bend­ra­bu­ty­je gy­ve­nu­si Ak­vilė.

Ta­čiau ne dėl triukš­min­gos ap­lin­kos ji bend­ra­butį iš­keitė į nuo­mo­jamą butą. Mer­giną iš­metė už tai, kad laikė au­ gin­tinį. „Iro­niš­ka, kad tų vi­ sų tūsin­to­jų universitetas iš­ mesti iš bendrabučio nesi­ ryžta, o mu­du su varg­šu ka­ tinė­liu ėmė ir išs­pyrė be jo­ kios sąžinės grau­ža­ties prie­š 60

pat rugsė­jo 1-ąją. Ta­da ir te­ ko ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vos, – pri­si­minė Ak­vilė ir pri­dūrė: – Pa­ju­tau, ką reiš­kia turė­ ti sa­vo vo­nią, sa­vo tua­letą ir sa­vo vir­tuvę, – grįžti į bend­ra­butį ne­be­no­riu.“

Lygybės ženklo dėti negalima

Pa­to­gumų ir ra­mybės kai­na nuo­mo­jan­tis būstą ne to­kia jau ir men­ka. Pa­sak Ak­vilės, bend­ra­bu­ty­je gy­ven­ti pi­ giau, nes ten už nuo­mą mo­ki 170 litų, o jei pri­skai­čiuo­ja­ mas ža­los at­ly­gi­ni­mas, kai­na ga­li siek­ti iki 200 litų, į tai

įskai­čiuo­ti ir ko­mu­na­li­niai mo­kes­čiai. O štai bu­to nuo­ ma jai at­siei­na 300 litų, taip pat dar ko­mu­na­li­niai mo­ kes­čiai, žiemą – ir šil­dy­mas.

Kad ir kaip lygintume ar skaičiuotume gyvenimo nuo­ mojamame bute ar bendrabu­ tyje pranašumus ir trūkumus, vienos nuomonės niekad ne­ prieisime. O štai VGTU Stu­ dentų at­sto­vybės pre­zi­den­tas Dio­nis Mart­sin­ke­vi­čius, kalbė­ damas apie bendrabučius, tei­ gė, kad dėti ly­gybės ženk­lo tarp jų ne­ga­li­ma. Pasak jo, vis­kas pri­klau­so nuo juo­se gy­ve­nan­ čių žmo­nių, ypač pir­ma­kur­

Kęstučio Vanago / BFL nuotr.

sių. „Ant­ras, tre­čias ir vy­res­ ni kur­sai jau yra ra­mes­ni. Ma­ gist­ran­tai ar dok­to­ran­tai jau at­si­kandę tos duo­nos ir su­ge­ ba su­si­tar­ti, ką da­ry­ti ir ko ne, kai vie­ni mo­ko­si, o ki­ti no­ri at­ švęsti gim­ta­dienį. Todėl daž­ niau­siai „ne­ra­mumų“, ty­činės ža­los ar konf­liktų pa­si­tai­ko pir­ mus tris mėne­sius, kai su­va­ žiuo­ja pir­ma­kur­siai“, – su šyp­ se­na stu­den­tiš­ko bend­ra­vi­mo ypa­tu­mus dėstė pa­šne­ko­vas.

Kom­for­tas gy­ven­ti su tėvais

Vil­nietė Jo­lan­ta stu­dijų me­ tus pra­lei­do gy­ven­da­ma su

tėvais. Pa­sak mer­gi­nos, pa­ si­rin­ki­mo ji ne­la­bai ir turė­ jo. Dėl die­ni­nių stu­dijų dirb­ ti pra­dėjo tik tre­čia­me kur­ se. Gy­ve­ni­mo su tėvais pra­ na­šu­mai, jos tei­gi­mu, aki­ vaizdūs. „Apie daug ką iš­vis nemąs­ tai: nei apie maistą, nei apie buitį, ne­rei­kia nie­kuo rūpin­ tis. Be to, su­si­tau­py­da­vo ir pi­ ni­gai, ku­riuos galė­da­vai iš­ leis­ti rei­ka­lin­giems daik­tams ar pra­mo­goms, – sakė me­ni­ nin­ko pro­fe­siją pa­si­rin­ku­ si Jo­lan­ta. – Stu­dijų me­tais, ypač per se­si­jas, tek­da­vo lai­ ki­nai ap­si­sto­ti ir pas drau­gus,

ta­čiau grįžti na­mo – la­bai ge­ ras jaus­mas.“ Bai­gu­si stu­di­jas ji su draugė­mis iš­sikėlė gy­ven­ti į nuo­mo­jamą butą, bet tėvų na­muo­se te­be­si­jau­čia tu­rin­ ti sa­vo kampą. „Man nie­kad ne­trūko as­me­ninės erdvės gy­ve­nant su tėvais. Pas mus na­mie nuo­lat daug žmo­nių, blo­giau jaus­čiau­si, jei būčiau vie­na, todėl gy­ve­ni­mas su jais ne­kėlė jo­kio dis­kom­for­ to“, – sakė Jo­lan­ta.

Nors bend­ra­bu­čio išmė­gin­ ti jai ne­te­ko, mer­gi­na jo pur­ to­si ir teigė nė už ką ne­su­tik­ sian­ti ka­da nors ten gy­ven­ti.

Nie­ko ki­ta taip ne­norė­jau, kaip tik ne­gau­ti tos vie­tos, ne­įsi­ vaiz­da­vau nie­ko bai­ses­nio už tą mai­ša­lynę.

61

studentai

„Economus“: mūsų tikslas – vakarietiško modelio bendrabučiai Kompleksines pastatų, viešųjų miesto erdvių priežiūros, įrengimo ir renovavimo paslaugas teikianti bendrovė „Economus“ tikisi, kad šalies universitetuose besimokančius studentus jau po kelerių metų pavyks pakviesti apsigyventi bendrabučiuose, sutvarkytuose pagal Vakarų šalyse įprastą modelį. Įgyvendinus šią viziją, naudą pajus ir studentai, ir universitetai.

„Mūsų tikslas – kad studentai bendrabučiuose jaustųsi kaip namie: saugiai, jaukiai, patogiai ir niekieno netrukdomi galėtų siekti mokslo aukštumų. Kitaip sakant, norime, kad gyvenimas bendrabučiuose kardinaliai pasikeistų ir taptų toks, kokiu mėgaujasi studentai Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse. Kam teko būti tokiuose bendrabučiuose, žino, apie ką aš kalbu. Tvarka, švara, šiuolaikiškos technologijos, profesionali priežiūra ir patogus gyvenimas – tai tarsi vizitinė tokių bendrabučių kortelė“, – sakė bendrovės „Economus“ direktorius Mindaugas Jokimčius.

Kalbėdamas apie naująjį modelį įmonės vadovas akcentavo abipusę naudą – tiek studentams, tiek universitetams.

Pastarieji nusimestų nuo savęs administravimo naštą ir galėtų labiau susitelkti į tiesioginį darbą – akademinę veiklą.

Be to, nusimetęs administravimo naštą, universitetas sutaupytų nemažai lėšų.

Naujasis modelis Lietuvoje dar tik skinasi kelią, tačiau už-

sienyje jis – ne naujiena. Anot M.Jokimčiaus, Vakarų universitetai dažniausiai bendrabučių priežiūrai renkasi privatų valdytoją. Jis prisiima teisę ir pareigą administruoti bendrabutį. Universitetas įmonei perduoda beveik visus darbus. Valdytojas apgyvendina studentus ir prižiūri bendrabutį: teikia valymo, apsaugos, avarinės tarnybos paslaugas, prižiūri inžinerines sistemas, keičia susidėvėjusias įrangos dalis ir pan. O universitetas įsipareigoja kiekvienais metais atsiųsti į bendrabučius sutartą skaičių studentų. Jei lieka laisvų vietų, valdytojas už papildomą mokestį gali pritraukti studentų iš išorės. Šiuo metu bendrovė „Economus“ sostinės studentų miestelyje dirba prie bandomojo bendrabučių priežiūros projekto. Čia įgyta patirtis leis ištobulinti paslaugą ir sukurti dar sudėtingesnę bei patrauklesnę bendradarbiavimo sistemą. Pavyzdžiui, sudarius ilgalaikes sutartis su universitetais renovuoti bendrabučius ir sukurti juose šiuolaikišką, jaukią

aplinką, visiškai neprimenančią dabar įprastos bendrabučių atmosferos. „Economus“ nuopelnus užtikrinant saugumą studentų miestelyje jau įvertino Vilniaus policijos vadovybė – neseniai įmonė gavo padėkos raštą už aktyvią veiklą, kuriant saugią aplinką.

Vilija Studentė

M

Sudarius ilgalaikes sutartis su universitetais atsiranda galimybė renovuoti bendrabučius, sukuriant juose šiuolai-

kišką, jaukią aplinką, visiškai neprimenančią dabar įprastos bendrabučių atmosferos.

62

ielai kraustyčiausi gyventi į bendrabutį, jei jis būtų toks, kokiame teko gyventi pagal studentų mainų programą viešint Danijoje. Viešint šioje šalyje sužavėjo bendrabučių priežiūra: tvarka, saugumas, šiuolaikiški sprendimai. Studentai ten jaučiasi kaip namie. Kai kas nors panašaus bus Lietuvoje, būsiu pirmoji, kuri pateiks paraišką gauti kambarį tokiame bendrabutyje. Juk gyventi renovuotame šalia universiteto esančiame bendrabutyje daug geriau nei nuomotis kambarį privačiame bute.

LCC tarptautinis universitetas – amerikietiškas išsilavinimas Lietuvos pajūryje 1991-aisiais įkurtas LCC tarptautinis universitetas, siūlantis amerikietiškojo tipo artes liberales išsilavinimo modelį, sėkmingai įsitvirtino Klaipėdoje ir skaičiuoja jau 23-iuosius gyvavimo metus.

Beveik 1500 absolventų per du dešimtmečius paruošęs, vieną moderniausių Lietuvoje studentų miestelių pastatęs ir puikią reputaciją tiek regione, tiek užsienyje pelnęs universitetas pastaruosius akademinius metus pasitiko rekordu – praėjusį rugsėjį auditorijose susirinko studentų net iš 25 pasaulio valstybių.

Prieš daugiau nei 20 metų bakalauro studijas LCC pradėjo pirmoji grupė, kurioje tuo metu buvo viso labo 22 studentai. Šiemet universitetas pasitiko jau 580 studentų. Per du dešimtmečius pasikeitė ne tik studentų skaičius. Vietoj nuomojamų atsirado savų pastatų – Klaipėdoje, Kretingos gatvėje, kelių hektarų teritorijoje įsikūrė kone moderniausias Lietuvoje studentų miestelis. Šiuo metu studentai gali mėgautis moderniomis auditorijomis, turtinga biblioteka, sportui ir renginiams skirtu Michealsen centru, moderniais Neumann ir Enns bendrabučiais, kuriuose studentai bei dėstytojai jaučiasi lyg jaukiuose namuose.

Metams bėgant, kur kas margesnė tapo ir universiteto bendruomenė.

Be nuolat LCC studijuojančio jaunimo, universitete paskaitas lanko ir įvairių anglų kalbos kursų – tiek vakarinių, tiek vasaros instituto – studentai. Taip pat kiekvieną semestrą į universitetą pagal mainų programas atvyksta užsieniečių studentų iš JAV ir ERASMUS programoje dalyvaujančių Europos valstybių. Paskaitas universitete taip pat skaito tarptautinis dėstytojų kolektyvas – iš Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos ir Lietuvos kilę profesoriai. Kadangi LCC yra tarptautinis universitetas, paskaitos čia vyksta anglų kalba.

Tokiu pat principu studijuos ir pirmieji verslo administravimo magistrantai – nuo 2014-ųjų rudens semestro LCC pradedama MBA programa, ruošiama kartu su puikią reputaciją turinčiu JAV Tayloro universitetu (Indianos valstija). 2014 m. rudenį planuojama pradėti naują komunikacijos bakalauro studijų programą, į kurią įstoję studentai galės rinktis viešųjų ryšių, žurnalistikos ar naujųjų medijų bei informacinių sistemų studijų modulius. Tuo pačiu metu turėtų atsirasti ir kita tarptautinių santykių bakalauro studijų programa.

Šiuo metu LCC siūlo keturias universitetines bakalauro studijų programas – tarptautinio verslo administravimo, anglų kalbos ir literatūros, psichologijos ir evangeliškosios teologijos. Bakalauro programų studentai gali semtis žinių pasirinktoje srityje, pavyzdžiui, būsimiesiems verslo administravimo specialistams siūlomi ekonomikos, vadybos, rinkodaros ir viešųjų ryšių studijų moduliai, o anglų filologams – vertimo, pedagogikos, literatūros arba komunikacijos moduliai.

Pagrindinis LCC propaguojamo vakarietiškojo artes liberales mokymo principas – taikant aktyvius mokymo metodus teikti platų išsilavinimą, skiepyti krikščioniškojo gyvenimo vertybes, didinti jaunimo bendrąją erudiciją, saviraišką, ugdyti aktyvias, doras ir sąžiningas asmenybes, gebančias prisitaikyti prie nuolat kintančių visuomenės poreikių. LCC skatina studentus tapti iniciatyviais piliečiais, nebijoti prisiimti atsakomybės ir aktyviai dalyvauti savo šalies visuomeniniame gyvenime.

Tarp LCC programų yra ir Lietuvoje nauja magistro studijų programa – anglų kalbos kaip užsienio kalbos mokymas, ji vykdoma nuotolines studijas derinant su kontaktinėmis sesijomis universitete.

Modernūs pastatai ir įranga, dinamiška universiteto bendruomenė, įvairi veikla po paskaitų, draugiška bei svetinga atmosfera sudaro sąlygas studentams bręsti ir augti kaip asmenybėms.

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras „Savo kelyje ne kartą patyriau darbo vienoje komandoje su LCC tarptautinio universiteto auklėtiniais malonumą, nes tai ne tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai, žaibiškai, bet dėl to ne mažiau puikiai besiorientuojantys bet kurioje situacijoje, tačiau dar ir nuoširdūs, atviri, bendraujantys jauni žmonės, neturintys stereotipų ir pasiryžę sveikai bei prasmingai avantiūrai, jei to reikia bendram kilniam tikslui pasiekti. Tokie veržlūs ir dinamiški jauni žmonės niekada nesubręstų uždaroje dogmų bei biurokratinių kanonų varžomoje terpėje.“

Dr. Ainius Lašas, LCC tarptautinio universiteto absolventas, žurnalistas, politologas „LCC tarptautinis universitetas yra ta vieta, kurioje skatinimas žinių troškimas, kūrybiškumas ir individuali iniciatyva. Būtent ten aš atradau pažinimo džiaugsmą, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi ir gavau kritinio mąstymo pagrindus.

Esu dėkingas LCC dėstytojams, kurie asmeniškai rūpinosi mano išsilavinimu ir padėjo žengti pirmus žingsnius akademiniame gyvenime.“

Daugiau apie LCC tarptautinį universitetą galima sužinoti apsilankius jo interneto svetainėje www.lcc.lt arba „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/LCC.International.University, parašius elektroninį laišką Priėmimo skyriaus specialistams adresu info@lcc.lt, paskambinus telefonu (8 46) 310 460 arba atvykus adresu: Kretingos g. 36, Klaipėda.