2014 03 27 verslas lyderiai 2014

2014

V.Va­si­liaus­kas: eu­ro nau­da pra­noks sąnau­das Eurą gau­bian­tys mi­tai ir tik­rovė Nau­ja va­liu­ta vers­lo ne­gąsdi­na Ly­de­rystę var­žo vie­šo­sios po­li­ti­kos šach­ma­tai Lau­kia sta­tybų pro­trūkis Ener­ge­ti­kos po­li­ti­ka: kur, kodėl ir kam?

Ar eu­ras ap­sun­ki­no lat­vių ir estų pi­ni­gi­nes?

2014 | Kovas

Įmonės | Verslininkai | Pinigai | Investicijos | Ekonomika | Plėtra | Darbas

EU­RAS

AT­RIE­DA, ATI­DUN­DA

turinys

2014

EURAS ATRIEDA, ATIDUNDA

Baltijos tigras: aplaužytos iltys, bet nesumažėjęs apetitas 4

IŠ ARČIAU

Rezultatai ir prognozės 8 Euro nauda pranoks sąnaudas 10 Eurą gaubiantys mitai ir tikrovė 14 Žvilgsnis iš Briuselio: eurą kompromituoja populizmas 16

PASIRENGIMAS

Bankai jau pasitinka eurą 20 Atmintinė besiruošiant euro įvedimui 23 Euras Lietuvos verslo negąsdina 24

LYDERIAI

Kodėl vaikai nenori būti mokslininkais? 28 Lyderystę varžo viešosios politikos šachmatai 30 Vilniaus meras A.Zuokas: 2014-ieji yra derliaus metai 36 Kaunui – naujų galimybių metas 38 Kauno rajonas statybų tempais lenktyniauja su sostine 40 Apleistos sodybos vietoje – modernus konferencijų centras 43 Finansų inžinerijos principas – verslui 44 Slėnio laboratorijose kuriami ateities vaistai 46

IŠŠŪKIAI

Lyčių lygybė: kas nuveikta ir ką dar būtina daryti 48 A.Guoga: lietuviai yra atkaklūs, „alkani“ ir dar nesugadinti 51 „Rail Baltica“: keleiviams, kroviniams ir šalies saugumui 52

NEKILNOJAMASIS TURTAS

NT rinka atsigauna 55 V.Mazuronis: sutrumpėjo terminai, taupomas laikas ir pinigai 58

ENERGETIKA

Energetikos politika: kur, kodėl ir kam? 60 Energetika, kurios reikia Lietuvai 62

KAIMYNAI

Ar euras apsunkino pinigines? 64

RE­D AK ­TO­RIUS Eval­das La­ba­naus­kas ŽUR­NA­L IS­TAI As­ta Dy­ko­vienė, Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis, Ig­nas Ja­čaus­kas, Vy­tau­tas Jo­ku­baus­kas, Si­mo­nas Juk­nys, Vai­da Ka­lin­kaitė, Gvi­das Kar­čins­kas, Vik­to­ri­ja Ko­chans­kytė, Jūratė Liut­kienė, Val­das Rum­ša, To­mas Sta­niu­lis, Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­čiūtė, Lai­ma Že­mu­lienė NUOT­R AU­KOS To­mo Ra­gi­nos, Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės, BFL, „Scan­pix“, „Shut­ters­tock“ DI­Z AI­NE­RIS To­mas Avi­ži­nis K AL­B OS RE­D AK ­TORĖ Ber­na­de­ta Bumb­laus­kaitė TECH­NINĖ RE­D AK ­TORĖ Jur­gi­ ta Ju­re­vi­čiūtė TI­R A ­Ž AS 45 000 RE­D AK­C I­J A A.Sme­to­nos g. 5, 35198 Vil­nius. Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 REK­L A­M OS PAR­DA­V I­M O SK Y­RIUS Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 PL A­TI­NI­M O TAR­NY­BA Tel. (8 37) 302 242 LEIDĖ ­J A UAB „Die­na Me­dia News“ SPAUS­DI­NO UAB „Die­na Me­dia Print“

Žurnalas platinamas su laikraščiais

2014

3

EU­RAS AT­RIE­DA, ATI­DUN­DA

Bal­ti­jos tig­ras:

LIE­T U­V OS DE­Š IMT­M E­T IS ES

Šie­met su­ kan­ka ly­giai de­šimt metų, kai Lie­tu­va įsto­jo į ES. Per tą laiką Lie­tu­vos eko­ no­mi­ka spėjo pa­si­va­žinė­ti ame­ri­kie­tiš­ kai­siais kal­ ne­liais ir po gąsdi­nan­čio šuo­lio že­myn lėtai pūškuo­ ja į viršų.

Artė­jan­tis eu­ro įve­di­mas įmes ang­lių į ša­lies eko­no­ mi­kos ka­tilą.

4

2014

Vy­tau­tas Jo­ku­baus­kas

Norė­jo būti pir­mi – li­ko pa­sku­ti­niai

Prieš de­šimt metų Lie­tu­ vai pa­ga­liau pri­si­bel­dus į Eu­ ro­pos du­ris, jos eko­no­mi­ka bu­vo kuk­li, bet po­ten­cia­las spindė­jo. 7 pro­c. bend­ro­jo vi­ daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mas da­bar at­ro­do sun­kiai įma­no­ mas, ta­čiau tuo me­tu tai neat­ rodė keis­ta.

2004-ai­siais vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis neats­kai­čius mo­ kes­čių siekė vos šiek tiek dau­ giau ne­gu da­bar­tinė mi­ni­ma­li al­ga (1000 litų). Tuo me­tu mi­ ni­ma­li al­ga te­bu­vo 500 litų. 7 pro­c. BVP au­gi­mas iš­si­laikė vi­ sais me­tais iki krizės, išs­ky­rus 2006-uo­sius. Ta­čiau ir tuo­met ūkis au­go smar­kiai – 6,5 pro­c.

Op­ti­mis­ti­nes nuo­tai­kas at­ spindė­jo ir sie­kis pir­mie­siems iš Bal­ti­jos ša­lių įsi­ves­ti eurą.

2007 m. puo­selė­toms vil­tims koją pa­ki­šo per di­delė inf­lia­ ci­ja. Lat­vi­jai šie­met įsi­ve­dus eurą, Lie­tu­va li­ko pa­sku­tinė, te­be­tu­rin­ti na­cio­na­linę va­ liutą Bal­ti­jos ša­ly­se (pla­čiau apie estų ir lat­vių eu­ro įve­di­ mo pa­tirtį skai­ty­ki­te sky­riu­je „Kai­my­nai“).

Bal­ti­jos tig­rais va­din­toms ša­lims il­tis ge­ro­kai ap­laužė eko­no­mi­kos krizė. Tuo­me­ čio prem­je­ro Ge­di­mi­no Kir­ki­ lo pa­ža­dui, kad „krizė su­stos prie Lie­tu­vos sie­nos“, ne­bu­vo lem­ta iš­si­pil­dy­ti ir Lie­tu­vos BVP per me­tus 2009-ai­siais su­si­traukė 6 mlrd. litų. Ta­čiau jau nuo 2010-ųjų eko­no­mi­ka

ėmė vėl kil­ti vir­šun. BVP prie­škri­zinį lygį pa­siekė dar 2011 m., o eks­per­tai vis gar­siau kal­ba, kad pa­gal ki­tus duo­me­nis jau pa­siekė­me 2008-uo­sius (pla­čiau apie Lie­tu­vos eko­no­ mi­kos atei­ties pro­jek­ci­jas – gra­fi­ke 8–9 p.).

Per visą na­rystės ES de­ šimt­metį Lie­tu­va jau ga­vo apie 55 mlrd. litų ES do­ta­cijų, o tai ge­ro­kai pa­spar­ti­no eko­ no­mi­kos au­gimą ir su­ minkš­ti­no kri­timą 2008-ai­siais (dau­ giau apie ES pa­ ramą bei jos naudą ir in­ves­ti­cijų bei vers­ lo ga­li­my­bes skai­ty­ki­te sky­riu­je „Ly­de­riai“).

aug­ti. Da­bar be­veik pa­siekė­me 2008 m. lygį, – sakė eks­per­tas. – Ma­nau, kad ta po­li­ti­ka bu­vo ganė­ti­nai sėkmin­ga ir davė re­ zul­tatų, tai yra sta­bi­li­za­vo eko­ no­miką.“ G.Nausė­dos tei­gi­mu, da­bar­ tinės Vy­riau­sybės mo­kes­čių po­li­ti­ka pa­tvir­ti­na, kad elg­ta­si tei­sin­gai. „Po to­kios žiau­rios And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­ sybės kri­ti­kos be­veik nie­ko ne­kei­čia­ma ar­ba kei­čia­ma

Griež­ta po­li­ti­ka pa­si­tei­si­no?

Fi­nansų ana­li­ti­kas ir SEB ban­ko pre­zi­den­ to pa­tarė­jas Gi­ta­ nas Nausė­da pri­ pažįs­ta, kad su fi­nansų kri­ze bu­vo su­si­tvar­ ky­ta ga­na ne­ blo­gai. „Na, ko ge­ro, ne tiek po­li­tikų ar Vy­riau­ sybės žod­žiai ir pa­si­tei­ si­ni­mai čia galėtų ką nors pa­sa­ky­ti, kiek ro­dik­liai. Ki­ taip ta­riant, Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos smu­ki­mas bu­vo ganė­ti­nai trum­pas. Jis vy­ko tik 2009 m. ir bu­vo ne di­des­nis ne­gu ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Aiš­ku, jis bu­vo gi­lus, bet vis dėlto jis tru­ko tik­ tai me­tus, ir jau 2010 m. da­lis mūsų vi­daus pro­duk­to pra­dėjo

kos­me­tiš­kai, o tai, ma­tyt, ir­ gi yra ne­tie­sio­gi­nis įro­dy­mas, kad ta nak­tinė re­for­ma ne­bu­ vo jau to­kia vi­sai nak­tinė“, – šyp­so­jo­si ana­li­ti­kas.

Kalbė­da­mas apie atei­ties per­spek­ty­vas jis pa­brėžė, kad eko­no­mi­kos au­gimą lems du pa­grin­di­niai veiks­niai. Tai už­ sie­nio rin­kos ir vi­daus var­to­

„Eu­ro­pa, ku­ria aš ti­kiu, bu­vo pa­šauk­ta tap­ti pra­kti­niu ver­ty­bių ir at­vi­ros vi­suo­menės prin­cipų įsikū­ni­ji­mu, sa­va­no­riš­ka aso­cia­ci­ja ly­gių ir su­ve­re­ nių vals­ty­bių, ku­rios dalį sa­vo su­ve­re­ni­te­to ati­davė dėl bend­ro­jo gėrio.“

Geor­ge’as So­ro­sas, in­ves­tuo­to­jas ir me­ce­na­tas

ap­lau­žy­to­s il­tys, bet ne­su­mažė­jęs ape­ti­tas ji­mas. „Ma­nau, kad pir­miau­ sia tai pri­klau­sys nuo išorės rinkų pa­dėties. Aiš­ku, čia bu­ vo vi­siš­kai ki­to­kia si­tua­ci­ja iki Ru­si­jos ir Uk­rai­nos konf­ lik­to. Da­bar, ga­li­ma sa­ky­ ti, mums vi­siems rei­kia per­ mąsty­ti nau­jas ak­tua­li­jas, naują su­si­for­ma­vusį sta­tus quo. Jis ne­bėra toks pa­lan­kus, kaip kad bu­vo anks­čiau. Sa­ky­ čiau, konf­lik­tas pa­čiai Ru­si­jai kai­nuos dau­giau­sia,

Vi­daus rin­ka, ana­li­ti­ko tei­ gi­mu, taip pat vis la­biau pri­si­ dės prie eko­no­mi­kos au­gi­mo. „At­ly­gi­ni­mai au­ga, ne­dar­bo ly­gis mažė­ja, vi­daus var­to­ji­ mas ky­la. Bet čia reikėtų būti at­sar­giems, nes la­bai sun­ku pro­gno­zuo­ti žmo­nių reak­ciją ne tik į eu­ro įve­dimą, bet ir į Uk­rai­nos ir Ru­si­jos konf­liktą.

Ar bus ko­kių nors psi­cho­lo­gi­ nių reak­cijų, ar vis­kas klos­ty­ sis ra­miai? Ant­ruo­ju at­ve­ ju, be abe­jo, būtų ga­li­ma tikė­tis to­les­nio vi­daus rin­ kos au­gi­mo ir, ko ge­ro, eks­ por­tas bei vi­daus rin­ka pa­ da­rytų maž­daug pa­na­šią įta­ ką mūsų eko­no­mi­kos plėtrai ar­ti­miau­siais me­tais“, – eko­no­mi­kos per­spek­ty­vas api­būdi­no pa­šne­ko­vas (pla­čiau apie tai, kaip vers­las ir ban­kai pa­si­tin­ka eurą, skai­ty­ki­te sky­ riu­je „Pa­si­ ren­gi­mas“).

Eu­rui artė­jant

bet tam tik­ru mas­tu kai­nuos ir eu­ro zo­nai. Be jo­kios abe­ jonės, Ru­si­ja yra vie­na ES rin­ kų ir jos už­si­da­ry­mas ar bent jau su­mažė­ji­mas turėtų įta­ kos ES eko­no­mi­kai“, – sakė G.Nausė­da (pla­čiau apie Lie­ tu­vos ir ES ener­ge­tiką, ku­rio­ je vy­rau­ja Ru­si­ja, skai­ty­ki­te sky­riu­je „Ener­ge­ti­ka“).

G.Nausė­dos tei­ gi­mu, eu­ro įve­di­mas galėtų pri­dėti po 0,2–0,3 pro­c. prie eko­no­mi­kos au­gi­mo kas­ met (pla­čiau apie eu­ro mi­nu­ sus ir pliu­sus – sky­riu­je „Iš ar­čiau“). „Tai nėra tiek daug, kiek, pa­vyzd­žiui, pri­dėjo mūsų na­ rystė ES, bet vis dėlto tai yra šis tas ir turėtų su­teik­ti pa­ skatų in­ves­ti­ci­joms Lie­tu­vo­je.

Kad ir kaip būtų, tai di­di­na ša­ lies in­ves­ti­cinį pa­trauk­lumą,

leid­žia lai­ky­ti šalį jau eu­ro zo­ nos re­gio­no da­li­mi. Pa­ga­liau eu­ro įve­di­mas reiš­kia, kad ša­lis lai­ko­si tam tikrų eko­no­mi­kos po­li­ti­kos ko­kybės stan­dartų.

Tai reiš­kia, kad ga­li­ma lauk­ti iš jos ir tam tik­ro fi­nan­si­nio ar fis­ka­li­nio sta­bi­lu­mo“, – tvir­ti­no eko­no­mis­tas.

Anot jo, vi­si šie veiks­niai yra svarbūs in­ves­tuo­to­jams – tiek už­sie­nio, tiek Lie­tu­vos.

Eu­ras di­dins pa­si­tikė­jimą atei­ti­mi, ir tie vers­li­nin­kai, ku­rie il­gai ne­drįso in­ves­tuo­ti, galėtų tap­ti drąses­ni.

Ana­li­ti­kas tvir­ti­no sun­kiai įsi­vaiz­duo­jan­tis, kad Lie­tu­ vos eko­no­mi­ka galėtų pa­siek­ ti tokį spartų au­gi­mo tem­ pą, koks bu­vo fik­suo­ja­mas iki „Leh­man Brot­hers“ griū­ties 2008-ai­siais. „Kol kas sun­kiai įsi­vaiz­duo­ ju tokį va­riantą. Ne tik dėl vi­ siš­kai ki­to­kios tarp­tau­tinės si­ tua­ci­jos, bet ir dėl to, kad vi­ daus rin­ka, kre­di­ta­vi­mo rin­ka, fi­nansų sis­te­ma yra šiek tiek ki­to­kios, ne­gu bu­vo tuo me­tu.

Kad ir kaip ten būtų, tuo me­tu

55

mlrd. litų

do­ta­cijų Lie­tu­va ga­vo per na­rystės ES de­šimt­metį.

mes ga­vo­me di­delį po­stūmį dėl na­rystės ES, dėl tik­rai spar­čiai pra­dėju­sių į Lie­tuvą plauk­ti ES struktū­rinės pa­ra­mos lėšų, dėl dar­bo rin­kos pa­gyvė­ji­mo. Natū­ ra­lu, kad šiuo me­tu būtų tik­rai su­dėtin­ga pa­siek­ti to­kių re­zul­ tatų, ir mes tai ma­to­me. At­ly­gi­ ni­mai au­ga, bet jie neau­ga dvi­ ženk­liu skai­čiu­mi. Pas­kolų po­ rtfe­lis tik­rai neau­ga ir vei­kiau­ siai neaugs net pa­na­šiu tem­ pu, kaip bu­vo ko­kiais 2006– 2007 m.“, – kalbė­jo eks­per­tas.

Jo tei­gi­mu, ban­kai ir vers­ lo su­bjek­tai pa­darė iš­va­das ir ne­be­kar­tos pa­na­šių klaidų. „Jie tik­rai ne­bus suin­te­re­ suo­ti dirb­ti­nai kur­ti disp­ro­ por­ci­jas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je, pa­skolų da­lybų į de­ šinę, į kairę tik­rai ne­turėtų būti. Tai reiš­kia, kad to­kio per­ ne­lyg spar­taus, ar­ba ne­tva­ raus, au­gi­mo nie­kas ne­sie­ kia, ma­tyt, jo ir ne­bus“, – sakė G.Nausė­da (pla­čiau apie ne­ kilnojamojo turto rin­kos per­ spek­ty­vas – sky­riu­je „Ne­kil­ no­ja­ma­sis tur­tas“).

Klai­din­ga orien­tuo­tis į bet kokį verslą

Įsto­jus į ES at­si­vėrė sie­nos, o tai kar­tu su­teikė ga­li­mybę lai­ mės ieš­ko­ti sve­čio­se ša­ly­se.

Tuo pa­si­nau­do­jo ne­ma­ža da­ lis tau­tie­čių, ku­rie iš­vy­ko ieš­ ko­ti dar­bo ki­tur.

Ta­čiau eko­no­mistė Auš­ra Mal­dei­kienė įsitikinusi, kad tik­ro­sios emig­ra­ci­jos prie­žas­tys su­si­ju­sios su Lie­tu­vos eko­no­mi­kos mo­de­liu.

2014

5

EU­RAS AT­RIE­DA, ATI­DUN­DA LIE­T U­V OS DE­Š IMT­M E­T IS ES

Auš­ra Mal­dei­kienė: Ne at­vi­ros sie­nos lėmė emig­ra­ciją, o pa­si­rink­tas eko­no­mi­kos mo­de­lis.

Gi­ta­nas Nausė­da: To­kio per­ne­lyg spar­taus, ar­ba ne­tva­raus, au­gi­mo nie­kas ne­sie­kia, ma­tyt, jo ir ne­bus.

6

2014

„La­bai daž­nai Lie­tu­vo­ je įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad ES ir yra tas veiks­nys, ku­ris lėmė emig­ra­ciją. Aš su tuo ka­ te­go­riš­kai ne­su­tin­ku. Ne at­vi­ ros sie­nos lėmė emig­ra­ciją, o pa­si­rink­tas eko­no­mi­kos mo­ de­lis, – tvir­ti­no eko­no­mistė.

– Lie­tu­vos mo­de­lis yra orien­ tuo­tas į tokį, sa­ky­čiau, bet kokį verslą. Bet kokį, tu­ri­ma gal­vo­je, vi­siš­kai ne­ver­ti­nant to vers­lo ko­kybės. Vers­las pa­ tei­kia­mas kaip gėris sa­vai­me, tai la­bai gra­žiai ma­to­me šių dienų kon­teks­te, kai kal­ba­me apie kai ku­rių vers­li­ninkų bei Ru­si­jos san­ty­kius ir kaip vals­ tybė tu­ri juos sau­go­ti.“ Toks mo­de­lis, anot jos, su­ si­for­ma­vo dar pir­mai­siais ne­ prik­lau­so­mybės me­tais. „Jis su­si­for­ma­vo dėl įvai­rių tuo­ me­čių in­te­lek­tua­li­nių ir po­ li­ti­nių ap­lin­ky­bių. Kai bu­vo pa­si­rink­tas ame­ri­kie­tiš­ka­ sis ūkio mo­de­lis, vo­kiš­ko ti­ po so­cia­li­nio drau­di­mo mo­ de­lis. Na, ir dar tru­pu­čiuką li­ ko vi­so­kių lie­kanų iš So­vietų Sąjun­gos mo­de­lio. Tie­siog žmonės taip bu­vo įpratę“, – kalbė­jo A.Mal­dei­kienė.

Jos tei­gi­mu, emig­ra­ci­jos pro­ble­ma bu­vo dar prie­š įsto­ jant į ES. „Kol sie­nos už­da­ry­ tos, ta­da, kad ir kaip tau būtų blo­gai, iš­va­žiuo­ti sun­kiau.

Bet vis tiek žmonės iš­va­žia­vo.

Toks emig­ra­ci­nis bėgi­mas bu­ vo ryš­kus ir iki 2004 m. Iš ti­ krųjų emig­ra­ci­ja ir iki to lai­ko bu­vo la­bai di­delė. Tie­sa, ji la­ bai daž­nai būda­vo ne­fik­suo­ja­ ma, o 2004 m. mes tie­siog ją pra­dėjom fik­suo­ti, pa­skui dar kartą ją už­fik­sa­vom 2009-ai­siais, kai pa­rei­ka­la­ vo mokė­ti pri­va­lomąjį svei­ ka­tos drau­dimą. Tik­rai ne­ti­ kiu, kad ES kaip nors tą emig­ ra­ciją pa­ska­ti­no. Gal pa­leng­ vi­no, bet tai ne prie­žas­tis“, – sakė A.Mal­dei­kienė.

Žmonėms trūksta ži­nių

Eko­no­mistės tvir­ti­ni­mu, lie­ tu­viams trūksta išp­ru­si­mo, kad jie pa­tys galėtų pa­si­rink­ti tin­kamą eko­no­mi­kos mo­delį. „No­rint turė­ti mo­delį, rei­ kia turė­ti vi­suo­menę, ku­ri su­ vo­kia, kas yra mo­de­lis. Vi­suo­ menė tu­ri ži­no­ti sa­vo no­rus ir kiek juos no­ri įgy­ven­din­ti.

Mūsų vi­suo­me­ne la­bai leng­ va ma­ni­pu­liuo­ti, nes ji neiš­si­ la­vi­nu­si ir jai pri­me­ta­mos kli­ šės, ku­rio­mis ji nuo­šird­žiai ti­ ki“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­kovė.

Taip pat trūksta ak­ty­ vaus da­ly­va­vi­mo pro­fe­sinė­ se sąjun­go­se ir žmo­nių ini­cia­ ty­vos. „Rei­ka­lin­gas da­ly­va­vi­mas, rea­lus da­ly­va­vi­mas pro­fe­ sinė­se sąjun­g o­se. Ne toks, ži­not, no­mi­na­lus, kai tie­siog pri­skai­čiuo­ja. Kol kas jis vie­ nas ma­žiau­sių pa­sau­ly­je. ES jis la­bai ma­žas. Kol žmonės ši­to ne­sup­ran­ta, tol jie pa­ tys sa­ve į tą emig­ra­ciją stu­ mia, – teigė A.Mal­dei­kienė.

– Bend­ras at­ly­gi­nimų ly­gis ša­ly­je pri­klau­so nuo to­kių da­lykų kaip kainų ly­gis. Ant­ ras da­ly­kas – lau­kia­ma inf­ lia­ci­ja. Na, jei­gu žmonės ma­ to, kad bus di­delė inf­lia­ci­ja, at­ly­gi­ni­mai didė­ja. Yra daug to­kių da­lykų, ku­rie va­di­na­si „da­ly­va­vi­mas pro­fsąjun­g o­ se“. Ku­rie va­di­na­si „ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­ kos dyd­žiai ir jų kie­kis“. Bet ku­ris va­dovė­lis tai pa­sa­kys.

Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­ mo iš­mo­ka yra anek­do­tiš­ kai ma­ža, va­di­na­si, pa­gal tas funk­ci­jas – ma­ži ir at­ly­gi­ni­ mai. Ša­ly­je, ku­rio­je ne­ga­li iš­ gy­ven­ti, ska­tink ne­ska­tinęs pa­si­lik­ti, žmonės jo­je ne­ liks.“ (Pla­čiau apie Lie­tu­vos lau­kian­čias už­duo­tis ir jų spren­di­mo būdus – sky­riu­je „Iššū­kiai“.)

iš arčiau ES ŠALIŲ BVP AUGIMO 2014 M. PROGNOZĖ ( proc.)

5 4 4,2 2,9

2

2,5 2,5 2,3 2,3 2,3

2,2 2,1 2,1

1

1,8 1,8 1,8 1,7 1,7

1,5 1,5 1,4

–1 –2 –3

1,2 1 1 1 0,8

0,6 0,6 0,5 0,2

Latvija Lietuva Lenkija Švedija Didžioji Britanija Estija Slovakija Rumunija Liuksemburgas Malta Vengrija Vokietija Airija Čekija Bulgarija Danija Austrija Visa ES Belgija Visa euro zona Ispanija Prancūzija Nyderlandai Portugalija Graikija Italija Kroatija Suomija

0

Slovėnija Kipras

3,5

3

–0,1 – 1,7

–4 –5

– 4,8

DARBO UŽMOKESTIS LIETUVOJE ( litais)

NEDARBAS LIETUVOJE ( proc.)

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Vidutinis metinis nedarbo lygis

15

3000 2500 2123,8

2000

2229,6

2342,7

2479,3

Didžioji Britanija

13,4

2640,6

12

4193,9 mln. Lt

11,8 10,5

9

9,8

9,1

1500 6 1000

Prancūzija 1983,3 mln. Lt

3

500 0

2012

2013

2014

2015

0

2016

2012

2013

2014

2015

2016

Didžiausios grėsmės įmonių veiklai ( proc.)

30 25

2014 m. I ketvirtis 2013 m. I ketvirtis 2012 m. IV ketvirtis

29

25

15

22

22

20 17

14

14

13

10

13

12

7

7 4

0

7

7

6

7

6 3

3 0 0

Nestabilios žaliavų kainos

1,4

1

0,3 1

3

Nėra Stipri Valdžios Euro zonos Kvalifikuotos NVS rinkų Vėluojantys Valiutų grėsmių konkurencija sprendimai krizė jėgos nestabilumas atsiskaitymai kursų trūkumas svyravimai

Lietuvos finansų ministerijos, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Europos Komisijos duomenys

8

2014

12 10

10

5

13

4 0,2 Silpna vidaus paklausa

Kitos grėsmės

91,5

mlrd. litų

siekė bendras importas į Lietuvą 2013 m.

2013 M. EKSPORTAS Suomija

Norvegija

Švedija

1148,3 mln. Lt

2797,9 mln. Lt

1799,1 mln. Lt

Rusija

16 813,6 mln. Lt

Estija

6397,8 mln. Lt

Latvija

8463 mln. Lt

Danija

84,8

1737,1 mln. Lt

Nyderlandai 3687,2 mln. Lt

Lenkija

6260 mln. Lt

Baltarusija

mlrd. litų

4402,0 mln. Lt

siekė bendras Lietuvos eksportas 2013 m.

Vokietija

6063,8 mln. Lt

Ukraina

2925,1 mln. Lt

Italija

1437,5 mln. Lt

2013 M. Eksportas ( mln. litų ) 2012 m.

2013 m.

79 655,5 84 779

Iš viso 48 212,5 48 673,1

ES 23 605,6 26 785

NVS šalys ELPA Kitos valstybės

1771,8 2070,4 6065 7250

2014

9

IŠ arčiau naujos valiutos pliusai ir minusai

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas pri­si­pažįs­ta, kad tiek li­tas, tiek eu­ras jam as­me­niš­kai yra prie šir­dies. Ta­čiau eko­no­mi­niai skai­čia­vi­mai svars­tyk­les nu­sve­ria bend­ro­sios Eu­ro­pos va­liu­tos pusėn.

Eu­ro nau­da pra­noks sąna Val­das Rum­ša

– Eu­ro fi­nan­si­niai pliu­sai ir mi­nu­sai. Ži­nia, Lie­tu­vos ban­kas at­li­ko ne vieną ty­ rimą, ku­riuo­se aiš­kiai pa­ tei­kia­mi skai­čiai. Gal galė­ tumė­te su­pa­žin­din­ti su jais? – pa­klausė­me V.Va­si­ liaus­ko.

– Natū­ra­lu, kad, ren­gian­tis to­ kiam svar­biam žings­niui kaip eu­ro įve­di­mas, tu­ri būti iš­sa­ miai įver­tin­tos su tuo su­si­ ju­sios iš­lai­dos ir nu­ma­to­ma nau­da, o skai­čiai aiš­kiai pa­ teik­ti vi­suo­me­nei. Būtent tai Lie­tu­vos ban­kas ir pa­darė, kai dar pra­ėju­sių metų ru­denį vie­ šai pri­statė ban­ko eko­no­mistų at­liktą eu­ro įve­di­mo po­vei­kio ša­lies eko­no­mi­kai kie­ky­binį ver­ti­nimą.

Ty­ri­mo iš­va­da aiš­ki ir pa­ pras­ta – eu­ro įve­di­mo tei­ gia­mas po­vei­kis vals­ty­bei ir jos pi­lie­čiams ge­ro­kai pra­ noks vien­kar­ti­nes eu­ro įve­ di­mo sąnau­das. Eu­ro įve­di­ mo po­veikį gy­ven­to­jai, vers­ las ir vals­tybės fi­nan­sai pa­ jaustų per su­mažė­ju­sią palū­ kanų naštą, iš­ny­ku­sias va­liu­

tos kei­ti­mo iš­lai­das, spar­čiau au­gantį eks­portą ir in­ves­ti­ci­ jas. Tai­gi, yra ke­lios po­vei­kio kryp­tys.

Pir­miau­sia, iš­ny­kus va­liu­tos kur­so ri­zi­kai, at­si­rastų prie­ laidų mažė­ti pa­skolų palū­ kanų nor­moms, todėl at­pigtų sko­li­ni­ma­sis gy­ven­to­jams, įmonėms ir Vy­riau­sy­bei. Lie­ tu­vos ban­ko skai­čia­vi­mu, did­žiau­sią naudą dėl ma­žesnės palū­kanų naš­tos gautų būtent gy­ven­to­jai ir vers­las. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, namų ūkiams ir ne fi­nansų įmonėms vi­du­ti­ niu lai­ko­tar­piu iki 2022 m. tai galėtų su­tau­py­ti iki 2,3 mlrd. litų. Vy­riau­sybė dėl eu­ro įve­di­ mo esant ma­žes­nei palū­kanų naš­tai galėtų su­tau­py­ti iki 1,6 mlrd. litų.

Ant­ra, įžen­gus į eu­ro zoną su­mažėtų ban­kams mo­ka­mi mo­kes­čiai už va­liu­tos kei­timą, nes did­žiąją dalį va­liu­tos kei­ ti­mo iš­laidų da­bar su­da­ro bū­ tent litų kei­ti­mas į eu­rus ir at­ virkš­čiai. Eu­ro po­vei­kio ty­ri­ mas ro­do, kad, iš­ny­kus su va­ liu­tos kei­ti­mu su­si­ju­siems mo­ kes­čiams, 2015–2022 m. ne bankų sek­to­rius su­tau­pytų

apie 1,9 mlrd. litų. Be to, įve­ dus eurą at­si­skai­ty­mas tap­ tų pa­pras­tes­nis, būtų ma­ žesnės tarp­tau­ti­nių per­ve­dimų sąnau­dos. Pa­vyzd­žiui, da­bar pa­ve­di­mas eu­rais kai ku­riuo­se ban­kuo­se kai­nuo­ja net iki 60 litų. Pri­si­jun­gus prie eu­ro zo­ nos jis at­pigtų iki vie­tos pa­ve­ dimų ly­gio.

Stip­resnė Lie­tu­vos eko­no­ minė in­teg­ra­ci­ja į ES kurtų pa­lan­kesnę ap­linką tarp­tau­ ti­nei pre­ky­bai, tai­gi, vers­lo plėtrai ir dar­bo vie­toms kur­ ti, stip­rintų eko­no­miką ir su­ teiktų jai naujų ga­li­my­bių.

Sus­kai­čia­vo­me, kad bend­ras mūsų ša­lies eks­por­tas vien dėl eu­ro įve­di­mo pa­didėtų 5 pro­c., o 2015–2022 m. už par­duo­tas pre­kes ir pa­slau­gas už­sie­ny­ je gau­tu­me 34 mlrd. litų dau­ giau. Ir tai yra ga­na at­sargūs ver­ti­ni­mai, nes kai ku­rie ty­ri­ mai ro­do, kad eurą įsi­ve­du­sių ša­lių už­sie­nio pre­ky­ba išau­ga ir iki 10 pro­c.

Su eu­ru spar­čiau au­gant eko­no­mi­kai, ne­dar­bas vi­du­ ti­niu lai­ko­tar­piu būtų vi­du­ ti­niš­kai 0,4–0,5 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žes­nis, o užim­tu­

mas di­des­nis 6,9–7,4 tūkst. as­menų nei ne­įsi­ve­dus eu­ro.

Be to, mūsų eko­no­mistų skai­ čia­vi­mai ro­do, kad Lie­tu­vai būnant eu­ro zo­no­je spar­čiau didėtų gy­ven­tojų pa­ja­mos nei kai­nos, todėl augtų per­ ka­mo­ji ga­lia.

Eu­ro zo­nos vals­tybės tu­ ri vyk­dy­ti at­sa­kingą eko­no­ mi­kos po­li­tiką, todėl bu­vi­mas eu­ro zo­no­je di­dintų Lie­tu­vos pa­trauk­lumą tarp vals­ty­bei sko­li­nan­čių ar jo­je dar­bo vie­ tas ku­rian­čių in­ves­tuo­tojų. Vi­ soms Bal­ti­jos ša­lims įsi­ve­dus eurą, re­gio­nas taptų la­biau in­ teg­ruo­tas ir pa­trauk­les­nis in­ ves­tuo­to­jams bei vers­lo par­ tne­riams, ver­ti­nan­tiems jį kaip vi­sumą.

Lie­tu­va už­si­tik­rins fi­nan­si­ nio sta­bi­lu­mo ga­ran­ti­jas. Įsto­ ju­si į eu­ro zoną, mūsų ša­lis da­ ly­vaus Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­ cha­niz­me, ku­rio pa­skir­tis – už­ tik­rin­ti fi­nan­sinį sta­bi­lumą eu­ ro zo­no­je. Ša­lių įmo­kos į Eu­ro­ pos sta­bi­lu­mo me­cha­nizmą – tai in­ves­ti­ci­ja. Ta­pu­si eu­ro zo­ nos na­re, Lie­tu­va pri­rei­kus turės ga­li­mybę nau­do­tis šiuo šal­ti­niu.

Lie­tu­vos ban­kas rūpin­sis tre­čią­ja ko­mu­ni­ka­vi­mo kryp­ti­mi – su­pa­žin­dins su naują­ja va­liu­ta, taip pat in­for­muos, kur ir kaip ji bus 10

2014

nau­das

– Vie­nas pa­grin­di­nių eu­ro prie­ši­ninkų ar­gu­mentų – li­ tas yra ne­prik­lau­so­mybės sim­bo­lis. Ar tik­rai? Ar Lie­ tu­vos įta­ka pa­didės ta­pus eu­ro zo­nos na­re ir kodėl?

– Lie­tu­viš­ka sim­bo­li­ka ant būsi­mo­sios va­liu­tos iš­liks. Ant Lie­tu­vo­je iš­leistų eurų mo­netų na­cio­na­linės pusės bus iš­kal­tas Lie­tu­vos vals­tybės her­bas Vy­ tis. Vals­tybės sim­bo­liu pa­žymė­ tos eurų mo­ne­tos bus vi­sa­vertė mokė­ji­mo prie­monė vi­so­je eu­ ro zo­no­je, ku­rio­je dau­giau nei 300 mln. gy­ven­tojų, ir taip rep­ re­zen­tuos mūsų šalį ge­ro­kai pla­čiau. Be­je, pa­gal ap­klau­sas Vytį ant lie­tu­viš­ko eu­ro pa­lan­ kiai ver­ti­na net 70 pro­c. Lie­tu­ vos gy­ven­tojų. Maž­daug ket­vir­ ta­da­lis ne­tu­ri nuo­monės.

Kal­bant apie Lie­tu­vos įta­ ką, pa­sa­ky­ti­na, kad ji tik­rai pa­didės, pa­ly­gin­ti su da­bar­ti­ ne pa­dėti­mi. Da­bar, kai tu­ri­ me litą, fik­suo­tu kur­su su­sietą su eu­ru, „im­por­tuo­ja­me“ visą pi­nigų po­li­tiką, pa­vyzd­žiui, palū­kanų nor­mas, ta­čiau ne­ da­ly­vau­ja­me prii­mant spren­ di­mus. Esa­me la­biau pri­klau­so­mi nuo kitų.

kei­čia­ma.

Svar­bu: nuo eu­ro įve­di­mo die­nos vi­suo­se tei­si­niuo­se do­ku­men­tuo­se VI­LI­BOR palū­kanų bus nor­mos pa­kei­stos į EU­RI­BOR. Ka­dan­gi EU­RI­BOR reikšmė yra ma­žesnė nei VI­LI­BOR, gy­ven­to­jams ir vers­lui pa­skolų naš­ta mažės.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

2014

11

IŠ arčiau naujos valiutos pliusai ir minusai

6,2–7,8 mlrd. litų

– tiek pinigų Lie­tu­va pra­ra­do, kai 2007 m. jai ne­pa­vy­ko įsi­ves­ti eu­ro.

Įsi­jun­gu­si į eu­ro zoną, Lie­tu­va įgis bal­sa­vi­mo teisę Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko val­dan­čio­jo­je ta­ry­bo­je: jos po­ sėdžiuo­se galės bal­suo­ti ir ar­ gu­men­tuo­ti sa­vo po­zi­ciją dėl palū­kanų normų, pi­nigų po­li­ ti­kos prie­mo­nių tai­ky­mo eu­ro zo­no­je, kitų klau­simų nu­sta­ tant bendrąją pi­nigų po­li­tiką.

– Ko­kios es­minės eu­ro įve­ di­mo Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je pa­mo­kos?

– Su­si­pažįs­ta­me ir įdėmiai ana­li­zuo­ja­me kai­mynų pa­ tirtį kei­čiant gry­nuo­sius pi­ni­ gus, ad­mi­nist­ruo­jant už­sie­nio at­sar­gas, eu­ro ko­mu­ni­ka­ciją ir kitą veiklą pe­rei­nant prie bend­ro­sios ES va­liu­tos. Tiek vals­tybės ins­ti­tu­ci­jos, tiek pri­ va­tu­sis sek­to­rius va­liu­tos kei­ ti­mui tu­ri pa­si­reng­ti kiek įma­ no­ma anks­čiau. Tuo­met per­ ėji­mas prie nau­jos va­liu­tos bus leng­ves­nis ir be trukd­žių.

– Koks Lie­tu­vos vers­lo po­ žiū­ris į eu­ro įve­dimą?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu ten­ka su­ si­tik­ti su vers­li­ninkų or­ga­ni­ za­ci­jo­mis, tad ga­liu pa­sa­ky­ ti, kad dau­gu­ma vers­li­ninkų būsimą va­liutą ver­ti­na tei­gia­ mai, nes tiems, kas ana­li­zuo­ ja ir skai­čiuo­ja, eu­ro įve­di­mo nau­da at­ro­do aki­vaiz­di.

– Ar Lie­tu­vos ban­kas ini­ ci­juo­ja ko­kią nors „su­pa­ žin­di­ni­mo su eu­ru kam­pa­ niją“? Ir kaip se­ka­si bur­ti verslą dėl sąži­nin­go per­ėji­ mo prie eu­ro?

– Ren­gian­tis įves­ti bendrąją ES va­liutą, la­bai svar­bu, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jai būtų lai­ ku ir tin­ka­mai in­for­muo­ti apie

pra­kti­nius as­pek­tus. Todėl eu­ ro in­for­ma­cinė kam­pa­ni­ja or­ ga­ni­zuo­ja­ma tri­mis kryp­ti­mis, o jas vyk­dys skir­tin­gos ins­ti­ tu­ci­jos.

Pir­mo­ji – anks­čiau­siai pra­ si­dėsian­ti bend­ro­ji in­for­ma­ cinė kam­pa­ni­ja, už ku­rią at­sa­ kin­ga Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja. Jai vyks­tant bus pa­tei­kia­ma pra­ ktinė in­for­ma­ci­ja apie algų, pen­sijų, so­cia­li­nių iš­mokų per­skai­čia­vimą, taip pat – po­li­ti­niai ir eko­no­mi­niai ar­ gu­men­tai. Mi­nis­te­ri­ja nu­ma­ to jau ar­ti­miau­siu me­tu įsteig­ ti ne­mo­kamą eu­ro in­for­ma­ci­ jos te­le­fo­no li­niją, or­ga­ni­zuo­ ti vi­suo­me­nei se­mi­na­rus sa­vi­ val­dybė­se ir ki­tus pa­žin­ti­nius ren­gi­nius.

Ant­ro­ji in­for­ma­cinės kam­ pa­ni­jos kryp­tis apims kainų per­skai­čia­vimą. Tuo rūpin­ sis Ūkio mi­nis­te­ri­ja kar­tu su Vals­ty­bi­ne var­to­tojų tei­ sių ap­sau­gos tar­ny­ba. Sie­kia­ ma su­telk­ti kuo dau­giau vers­ li­ninkų, ku­rie pa­si­ra­šytų ge­ ros vers­lo pra­kti­kos me­mo­ran­ dumą. Jį pa­si­rašę pre­ky­bos ir pa­slaugų teikė­jai įsi­pa­rei­gotų ne­si­nau­do­ti eu­ro įve­di­mu kaip pre­teks­tu kel­ti kai­nas ir įgytų teisę sa­vo pre­ky­bos vie­tas pa­ žymė­ti spe­cia­liu šios ak­ci­jos ženk­lu.

Lie­tu­vos ban­kas rūpin­sis tre­čią­ja ko­mu­ni­ka­vi­mo kryp­ ti­mi – su­pa­žin­dins su naują­ ja va­liu­ta, taip pat in­for­muos, kur ir kaip ji bus kei­čia­ma.

Kovą pra­si­dėjo se­mi­na­rai grynųjų pi­nigų tvar­ky­to­jams.

Ak­ty­viau­sias Lie­tu­vos ban­ko in­for­ma­cinės kam­pa­ni­jos eta­ pas pra­si­dės ru­denį. Be ak­ty­ vaus vi­suo­menės in­for­ma­vi­mo per ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, į

kiek­vie­no gy­ven­to­jo na­mus nu­ ma­to­me iš­siųs­ti in­for­ma­cinį pa­ketą, ku­ris su­pa­žin­dins su nau­jo­sios va­liu­tos ap­sau­gos ženk­lais. Šių metų gruodį pla­ nuo­ja­ma pra­dėti pla­tin­ti lie­tu­ viš­kus eu­ro mo­netų rin­ki­nius.

Tad gy­ven­to­jai iš ypač ar­ti ga­ lės su­si­pa­žin­ti su naują­ja va­ liu­ta dar iki jai tam­pant vi­sa­ ver­te at­si­skai­ty­mo prie­mo­ne.

– Jums as­me­niš­kai, ku­ri va­liu­ta la­biau prie šir­dies – li­tas ar eu­ras?

– Abi. Li­tas sa­vo svarbų dar­ bą stip­ri­nant Lie­tu­vos ūkį pa­ darė, už tai jį ver­tin­si­me ir pri­ si­min­si­me. Ta­čiau ma­nau, kad įsi­lie­ji­mas į eu­ro zoną yra natū­ra­li Lie­tu­vos, kaip Eu­ro­ pos vals­tybės, ke­lio tąsa, su­tei­ kian­ti naujų ga­li­my­bių.

– Kaip pe­rei­nant prie eu­ro ban­kai elg­sis su būsto pa­ skolų su­tar­ti­mis, ku­rios bu­ vo su­da­ry­tos li­tais? Jei va­ liu­ta bus tie­siog kon­ver­tuo­ ja­ma, pa­skolų gavė­jai lai­ mės, nes pa­sko­loms li­tais tai­ko­ma Vil­niaus tarp­ban­ kinė palū­kanų nor­ma VI­LI­BOR yra ge­ro­kai aukš­ tesnė nei EU­RI­BOR, ku­ri tai­ko­ma pa­sko­loms eu­rais.

Tai­gi, ar tuos „nuo­sto­lius“ pri­siims ban­kai, ar jie kaip nors bus užk­rau­ti var­to­to­ jams?

– Dėl eu­ro įve­di­mo spar­čiau au­gant eko­no­mi­kai, ban­kai di­ dins veik­los apimtį bei kre­di­ta­ vimą ir būtent tai ge­ne­ruos pa­ pil­do­mas pa­ja­mas. Na, o pa­ skolų li­tais turė­to­jams dėl eu­ ro įve­di­mo iš tiesų nėra ko bai­ min­tis. Prie­šin­gai, jų lau­kia ge­ros ži­nios. Pas­ko­los li­tais

Eu­ro įve­di­mo po­veikį gy­ven­to­jai, vers­las ir vals­tybės su­mažė­ju­sią palū­kanų naštą, iš­ny­ku­sias va­liu­tos 12

2014

„ES pa­ra­ma reikš­min­gai pa­keitė Lie­tu­vos veidą.“ bus au­to­ma­tiš­kai ir ne­mo­ka­ mai per­skai­čiuo­tos į eu­rus pa­ gal aiš­kią tvarką. Kaip ži­no­ te, daž­niau­siai pa­skolų palū­ ka­nos su­si­de­da iš kin­ta­mo­sios da­lies ir pa­sto­vio­sios – mar­žos.

Jei pa­sko­la su­teik­ta li­tais, tai­ ko­ma kin­ta­mo­ji tarp­ban­kinė palū­kanų nor­ma VI­LI­BOR, jei eu­rais – EU­RI­BOR. Eu­ro įve­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ ma­ty­ta, kad nuo eu­ro įve­di­mo die­nos vi­suo­se tei­si­niuo­se do­ ku­men­tuo­se VI­LI­BOR pa­kei­ čia­mos į EU­RI­BOR. Ka­dan­ gi EU­RI­BOR reikšmė yra ma­ žesnė nei VI­LI­BOR, gy­ven­to­ jams ir vers­lui pa­skolų naš­ta mažės. Dėl pa­sto­vio­sios pa­ skolų da­lies – mar­žos – gy­ven­ to­jai taip pat ga­li būti ramūs. Įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ta, kad, kei­čiant VI­LI­BOR palū­ kanų normą į EU­RI­BOR, kre­ di­to­rius ne­ga­li pa­di­din­ti mar­ žos ar­ba ki­taip pa­blo­gin­ti sko­ li­nin­ko tei­sinės pa­dėties pa­gal pa­sko­los su­tartį.

– Ar la­bai smar­kiai nu­ kentėtų pro­gno­zuo­ja­mas Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­ mas, jei vis dėlto eu­ras ne­ būtų įves­tas? Ko­kie šie me­ tai Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, re­mian­tis Lie­tu­vos ban­ko pro­gnozė­mis?

– Pa­gal pa­grin­dinį eu­ro po­vei­ kio ty­ri­mo sce­na­rijų bend­ro­ jo vi­daus pro­duk­to (BVP) ly­gis Lie­tu­vai įsto­jus į eu­ro klubą turėtų pa­didė­ti 1,9 pro­c. Skai­ čia­vo­me ir kiek pra­ra­do­me ne­ įsi­vedę eu­ro 2007 m. Ša­lies vald­žios ir pri­va­tu­sis sek­to­riai 2007–2012 m. kar­tu galė­jo su­ tau­py­ti 3,7–4,9 mlrd. litų, ar­ba 0,59–0,79 pro­c. BVP. Pridė­jus tuo lai­ko­tar­piu iš­leistų Lie­tu­

Da­lia Gry­baus­kaitė, Lie­tu­vos Pre­zi­dentė tinė inf­lia­ci­ja, per­nai sie­ku­si 1,2 pro­c., šie­met bus 0,9 pro­c.

Po­ky­čiai dar­bo rin­ko­je ne­ turėtų būti di­de­li, ta­čiau pro­ gno­zuo­ja­ma, kad gy­ven­tojų užim­tu­mas to­liau augs. Šie­ met ne­dar­bo ly­gis turėtų siek­ti 10,4 pro­c., o kitą­met jis pirmą kartą nuo krizės pra­džios tu­ rėtų kris­ti že­miau 10 pro­c. ri­ bos ir siek­ti 9,2 pro­c.

Dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­čiai taip pat tei­gia­mi. Šie­met pro­ gno­zuo­ja­me vi­du­ti­niš­kai 3,4 pro­c. dar­bo už­mo­kes­čio au­ gimą, kitą­met jis turėtų pa­ spartė­ti iki 4,1 pro­c.

Op­ti­mis­tas: Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas V.Va­si­liaus­kas ma­no, kad kraš­tu­ti­niai nuo­gąsta­vi­mai dėl eu­ro zo­nos žlu­gi­mo tu­ri vis ma­žiau pa­grin­do.

vos Res­pub­li­kos sko­los ver­ty­ bi­nių po­pie­rių palū­kanų eko­ no­miją per visą jų ga­lio­ji­mo trukmę, fi­nan­sinė nau­da galė­ jo siek­ti 6,2–7,8 mlrd. litų. Pa­ ly­gin­ki­me: pa­na­ši su­ma per me­tus Lie­tu­vo­je ski­ria­ma su­ mokė­ti se­natvės pen­si­joms.

Ne­se­niai pa­skelbė­me nau­ jau­sias 2014 ir 2015 m. mūsų ūkio rai­dos pro­gno­zes. Pas­te­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

bi­mai at­si­gau­nan­ti vi­daus pa­ klau­sa – tiek in­ves­ti­ci­jos, tiek var­to­ji­mas – kom­pen­suo­ja pra­stes­nių pra­monės re­zul­tatų įtaką ša­lies ūkio plėtrai, todėl Lie­tu­vos ban­kas pro­gno­zuo­ ja 3,6 pro­c. BVP au­gimą šiais me­tais ir 3,8 pro­c. – 2015 m.

Var­to­to­jams pa­lan­kia link­ me kei­čia­si ir kainų pro­gnozės.

Nu­ma­to­ma, kad vi­du­tinė me­

– Ar ne­bau­gi­na kai ku­rių eks­pertų pro­gnozės dėl pa­ čios eu­ro zo­nos žlu­gi­mo?

Ar skai­čiuo­ja­mi pa­da­ri­niai Lie­tu­vai tokiu atveju?

– Ma­no ver­ti­ni­mu, pa­sta­ruo­ ju me­tu to­kie kraš­tu­ti­niai nuo­ gąsta­vi­mai tu­ri vis ma­žiau pa­ grin­do. Eu­ro zo­nos ūkio pa­ dėtis šiuo me­tu la­bai pa­gerė­ju­ si. Nuo 2013 m. pa­va­sa­rio ste­ bi­ma eu­ro zo­nos eko­no­mi­kos plėtra, ir, sprend­žiant iš to­liau gerė­jan­čių pa­si­tikė­ji­mo ro­dik­ lių, ma­ty­ti, kad au­gi­mas bus tva­rus. Nuo­tai­kos pe­ri­fe­rinė­se eu­ro zo­nos vals­tybė­se taip pat gerė­ja; ti­ki­ma­si, kad 2014 m. ūkio plėtra, nors ir lėta, bus ste­bi­ma be­veik vi­so­se eu­ro zo­ nos ša­ly­se. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pro­gno­zuo­ja ga­na reikš­mingą (1,2 pro­c.) plėtrą šiais me­tais.

Ma­tau, kad eu­ro zo­na nuo­ sek­liai sprend­žia sa­vo pro­ble­ mas, ir ti­kiu, jog lai­kui bėgant rei­ka­lai su­si­tvar­kys. Prie to ga­li pri­si­dėti ir Lie­tu­va, ak­ty­ viai veik­da­ma šia­me klu­be bei iš­min­tin­gai tvar­ky­da­ma sa­vo fi­nan­sus.

fi­nan­sai pa­jaustų per kei­ti­mo iš­lai­das, spar­čiau au­gantį eks­portą ir in­ves­ti­ci­jas.

2014

13

iš arčiau

Eu­ro ženklą (€) su­kūrė belgų di­zai­ne­ris Alai­nas Bil­liet. Dvi ženklą ker­tan­čios guls­čios li­ni­jos sim­bo­li­zuo­ja Eu­ro­pos ir eu­ro sta­bi­lumą.

ne toks baisus tas baubas

Eu­ras vis la­biau artė­ja prie Lie­tu­vos, ta­čiau skin­tis ke­lią į gy­ven­tojų šir­dis jam se­ka­si ga­na sun­kiai. Apk­lausų duo­me­ni­mis, be­veik pusė res­pon­dentų į eu­ro­pie­tišką va­liutą žiū­ri ne­pa­lan­kiai. Sei­mo Eu­ro­pos klu­bo su­reng­to­je dis­ku­si­jo­je bu­vo ban­do­ma ras­ti to prie­žas­tis.

Eurą gau­bian­tys mi­tai

Vy­tau­tas Jo­ku­baus­kas

Žmonėms rei­kia aiš­ku­mo

Seimo surenttos dis­ku­si­jos da­ly­vių nuo­mo­ne, neigiamą vertinimą daž­niau­siai le­mia vie­šo­jo­je erdvė­je sklan­dan­ tys mi­tai. ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­to dėsty­to­jas Vin­cen­tas Vo­bo­ le­vi­čius teigė, kad mitų pri­si­ klau­sy­ti ga­li­ma ir vie­ša­ja­me trans­por­te. „Dvi mo­čiutės su­sėdu­sios sa­ko, kad rei­kia pirk­ ti kruopų, nes

brangs. Lo­re­ta sakė, Lo­re­ta ži­no“, – kalbė­jo po­li­to­lo­gas.

V.Vo­bo­le­vi­čius įsi­ti­kinęs, kad rei­kia siųs­ti žmonėms pra­ne­šimą apie eko­no­minę naudą, o ne sėti abe­jo­nes ar bai­mes. „Taip pat reikėtų at­ si­sa­ky­ti lai­ky­se­nos, kad mes iš in­te­lek­tua­li­nio eli­to ži­ nom, o jūs, bu­du­liai, nie­ko ne­sup­ran­tat, – sakė po­li­to­lo­ gas. – Jei Lie­tu­vo­je vi­si taptų eu­roop­ti­mis­tais, tai ir­gi būtų mi­tas. Eu­ro­po­je taip pat yra pro­blemų. Čia vy­rau­ja mi­tas, kad vi­si vald­žio­je yra šmi­kiai.

Ki­taip nei, pa­vyzd­žiui, Ai­ ri­jo­je. Todėl mes įsi­ve­da­me eurą su­dėtin­gesnė­mis sąly­ go­mis. Eu­ro mi­tai yra di­ des­nio mi­to šešė­ly­je. Todėl mums ne­rei­kia sa­ky­ti, kad tie žmonės yra bu­ki ir nie­ ko ne­sup­ran­ta, o tie­siog vis­ ką paaiš­kin­ti. Rei­kia stip­rin­ti pi­lie­tinę vi­suo­menę.“

Ži­no, kaip re­gu­liuos kai­nas

Lie­tu­vos ban­ko Tarp­tau­ti­nių ry­šių de­par­ta­men­to Eu­ro­pos rei­kalų sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Ma­rius Skuo­dis išs­kyrė pen­kis pa­pli­tu­sius ir itin po­pu­lia­rius euro mi­tus.

Did­žiau­sias mi­ tas, kad kils kai­

nos. Kitų ša­lių pa­tir­tis ir Lie­ tu­vos ban­ko skai­čia­vi­mai ro­ do, jog tie­sio­giai dėl eu­ro įve­ di­mo kai­nos ga­li pa­didė­ti 0,2– 0,3 pro­c. „Jei­gu kas nors kai­ nuo­ja 100 litų, dėl eu­ro kai­na ga­li kil­ti 20–30 centų. Tai ga­li būti dėl nea­ti­du­mo, ap­va­li­ni­ mo ne­tiks­lumų. Dėl inf­lia­ci­ jos žmonėms at­ro­do, kad kai­ nos didė­ja daug la­biau. Jei vie­na pa­slau­ga iš 40-ies pa­ bran­go, pa­vyzd­žiui, kir­pyk­lo­ je, žmo­gui at­ro­do, kad kai­nos didė­ja. Ta­čiau, žiū­rint bend­ rai, jos iš­lie­ka sta­bi­lios“, – sakė Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vas.

Dis­ku­si­jo­je taip pat įvar­dy­ tos prie­monės, ku­rio­mis bus stab­do­mas dirb­ti­nis kainų di­ di­ni­mas. Kai­nas bus pri­va­lo­ ma skelb­ti li­tais ir eu­rais pus­ metį prie­š įve­dant eurą ir pus­ metį po to. Bus ste­bi­ma apie 100 pa­si­rinktų pro­duktų kai­ nų. Apie 200 įvai­rių ins­ti­tu­cijų tar­nau­tojų tik­rins, kaip per­ skai­čiuo­ja­mos kai­nos. Jei bus ras­ta pa­žei­dimų, įmo­ nės bus vie­ši­na­mos ir gal net su­lauks san­kcijų.

Gelbė­si­me Eu­ropą?

Ar­gu­men­tas: iden­ti­te­tas nėra tik pi­ni­gai. Ant lie­tu­viškų eurų taip pat pui­kuotų­si lie­tu­viš­ki sim­bo­liai.

14

2014

Lie­tu­va per pen­ke­rius me­tus turės įneš­ti apie mi­li­jardą litų į eu­ro zo­nos biud­žetą. „Bet tas mi­li­jar­das nie­kur ne­dings.

Jis yra sko­li­na­mas su pro­

ir tik­rovė ble­mo­mis su­si­du­rian­čioms ša­lims. Tai in­ves­ti­ci­ja, iš ku­ rios ša­lys taip pat gau­na grą­ žą. La­bai daž­nai žmonės žvel­ gia į sa­vo šalį izo­liuo­tai. Jei­gu eu­ro zo­no­je yra ne­ra­mumų, tuoj pat pa­jau­čia­me po­ky­čių ir čia. Lie­tu­va yra suin­te­re­ suo­ta, kad eu­ro zo­na būtų sta­ bi­li“, – sakė M.Skuo­dis.

Dar vie­nas pa­plitęs mi­tas – kad įstoję į did­žiųjų vals­ty­bių klubą pra­ra­si­me sa­vo balsą.

M.Skuo­dis tei­gia prie­šin­gai. „Šian­dien dau­gumą rei­kalų sprend­žia eu­ro zo­nos ša­lys, o ki­ tos daž­nai tu­ri tam pri­tar­ti. Įsi­ vedę eurą mes tie­sio­giai da­ly­vau­ si­me ir turė­si­me gir­dimą balsą“, – pa­sa­ko­jo ban­ko at­sto­vas.

Sąnau­das pra­noks nau­da

M.Skuo­dis įvar­di­jo kitą vie­šo­ jo­je erdvė­je sklan­dantį mitą – ne­va įsi­ves­ti eurą bran­giai kai­nuos. Lie­tu­vos ban­ko skai­ čia­vi­mu, nau­jai va­liu­tai įsi­ ves­ti pri­reiktų be­veik mi­li­jar­ do litų. „Įmonėms reiktų pri­ si­tai­ky­ti, pa­keis­ti sa­vo ap­skai­ tos sis­te­mas. Jei­gu kalbė­tu­me apie fi­nan­si­nes įmo­kas, Lie­tu­

30–40 mlrd. litų

– tiek nau­dos per aš­tuo­ne­rius me­tus galėtų at­neš­ti eu­ras. vos ban­kas turės mokė­ti ka­pi­ talą Eu­ro­pos cent­ri­niam ban­ kui. Bend­ros sąnau­dos – apie 2 mlrd. litų“, – sakė M.Skuo­ dis. „Per aš­tuo­ne­rių metų lai­ ko­tarpį įmonės ir vers­las dėl pi­ges­nio sko­li­ni­mo­si su­tau­ pytų 3,9 mlrd. litų. Dėl iš­ny­ ku­sio va­liu­tos kei­ti­mo mo­ kes­čio – dar 1,9 mlrd. litų“, – kalbė­jo eks­per­tas.

Jo tei­gi­mu, sun­ku tiks­liai pa­ma­tuo­ti, kokį po­veikį eu­ ras pa­da­rys in­ves­ti­ci­joms. Ta­ čiau, re­mian­tis kitų ša­lių pa­ tir­ti­mi, eu­ras per aš­tuo­ne­rius me­tus galėtų at­neš­ti nuo 30 iki 40 mlrd. litų nau­dos.

Rem­da­ma­sis Eu­ro­ba­ro­met­ro duo­me­ni­mis, ban­ko at­sto­vas teigė, kad Lie­tu­vo­je eu­ro įve­ dimą re­mia 40 pro­c. gy­ven­tojų. „Kaip ir Lat­vi­jo­je to­kiu pa­čiu me­tu. Da­bar Lat­vi­jo­je ir Es­ti­ jo­je re­mian­čių yra dau­giau“, – tvir­ti­no ban­ko at­sto­vas.

Ki­tas la­bai ga­jus įsi­ti­ki­ni­ mas – esą pra­radę litą, pra­ ra­si­me sa­vo iden­ti­tetą. Eks­ per­tas pa­brėžė, kad iden­ti­te­ tas nėra tik pi­ni­gai. Ant lie­tu­ viškų eurų taip pat pui­kuotų­ si lie­tu­viš­ki sim­bo­liai. „Mūsų mo­ne­tas šiuo me­tu ži­no 3 mln. gy­ven­tojų. Kai jos pa­ sklis po Eu­ropą, mūsų sim­ bolį Vytį ma­tys 330 mln.“, – sakė M.Skuo­dis.

Jam pri­tarė ir Ai­ri­jos am­ba­ sa­dorė Fi­lo­me­na Mur­nag­han. „Vy­tis, pui­kus na­cio­na­li­nis sim­bo­lis, pa­da­rys Lie­tuvą dar la­biau ži­nomą. Dar la­biau ne­ gu ji ži­no­ma da­bar po pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai“, – pri­ tarė am­ba­sa­dorė.

Li­tas – sim­bo­lis, o ne prie­monė

Žur­na­lis­tas ir ra­di­jo „Lais­vo­ji ban­ga“ pro­gramų vedė­jas Arū­ nas Bra­zaus­kas sakė, kad Lie­ tu­va nie­ka­da ne­turė­jo vi­siš­kai ne­prik­lau­so­mos fi­nansų po­li­ ti­kos. „Kiek­vie­no do­le­rio, kurį iš­leid­žia JAV, 40 centų yra pa­ si­sko­lin­ta. Net ir JAV sa­va­ran­ kiš­ku­mas yra abe­jo­ti­nas. Li­ to iš­sau­go­ji­mo klau­si­mas yra mi­tas. Ne­ga­li­ma pra­ras­ti to, ko nėra. Mes norė­tu­me iš­sau­go­ti ne­prik­lau­so­mybės sim­bolį, bet nie­kas ne­sa­ko, kad mes norė­tu­ me iš­sau­go­ti jos prie­monę“, – sakė A.Bra­zaus­kas.

Jo tei­gi­mu, eu­ro­pie­čiams reikėtų pa­žvelg­ti į Švei­ca­riją. „Eu­ro­pa kaž­ka­da bus di­delė Švei­ca­ri­ja. XIX a. pir­mo­je pusė­ je ten bu­vo šim­tai, tūkstan­čiai skir­tingų mo­netų, pi­nigų. Kan­ to­nai leis­da­vo bank­no­tus. Vi­ sa tai vieną dieną baigė­si ir at­ si­ra­do Švei­ca­ri­jos fran­kas“, – kalbė­jo A.Bra­zaus­kas.

Dvi mo­čiutės su­sėdu­sios sa­ko, kad rei­kia pirk­ti kruopų, nes brangs. Lo­re­ta sakė, Lo­re­ta ži­no.

2014

15

iš arčiau Atstovams ES šiek tiek gėda

Žvilgs­nis iš Briu­se­lio: eurą k

Lie­tu­vos po­li­tikų ban­dy­mas su­ plak­ti kok­teilį rinkė­jams iš ke­lių vi­siš­kai tar­pu­sa­vy­je ne­ su­si­ju­sių da­lykų ėmė er­zin­ti ne tik eko­no­mis­tus, bet ir mūsų at­sto­vus Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je bei Eu­ro­pos Par­la­men­te.

Ig­nas Ja­čaus­kas

Daug ne­juo­kingų pa­si­ūlymų

Dar ne­se­niai val­dan­tie­ji des­ pe­ra­tiš­kai ieš­ko­jo, iš ko­kių lėšų kom­pen­suo­ti per krizę su­ma­ žin­tas pen­si­jas. Bu­vo ap­svars­ ty­ta dau­gybė idėjų – nuo di­ des­nių al­ko­ho­lio ak­cizų iki au­ to­mo­bi­lių mo­kes­čio. Jų bent kol kas at­si­sa­ky­ta – prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­si­davė sa­viš­kių ir kitų koa­li­ci­jos par­tne­rių spau­di­mui.

Ak­ty­viau­siai už žai­bišką pen­sijų grąži­nimą pa­si­sa­kan­ tys Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai

žaidė ir ki­tu fron­tu – mi­ni­ma­ li al­ga tu­ri būti 1509 li­tai. Esą, įve­dus eurą, lie­tu­viai nu­skurs la­biau nei Tri­ni­da­do ir To­ba­ go ar Ruan­dos gy­ven­to­jai.

Ki­ta val­dan­čio­ji „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­ja vis dar neat­si­sa­ko min­ties reng­ti re­ fe­ren­dumą dėl eu­ro.

Toks po­pu­lis­ti­nis cir­kas vi­ sai ne­be­juo­kin­gas Briu­se­liui.

Tik kurs­to pa­niką

Be­ne vie­nas pirmųjų iš ofi­cia­ lių Lie­tu­vos at­stovų Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jo­se dar va­sarį apie tai pra­bi­lo eu­ro­ko­mi­sa­ras Al­gir­ das Še­me­ta, at­sa­kin­gas už mo­

Nep­rik­lau­so­mybė: Lie­tu­vos nie­kas ne­spaud­žia įsi­ves­ti eurą, tai kiek­vie­nos ES ša­lies rei­ka­las.

16

2014

kes­čius, muitų sąjungą, au­ditą ir kovą su su­kčia­vi­mu. Anot jo, pra­dėti svars­ty­mai įves­ti nau­ jus mo­kes­čius sa­vai­me ne­ smerk­ti­ni – to­kie pa­si­ūly­mai įtrauk­ti ir į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos bei Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do re­ko­men­da­ci­jas Lie­tu­vai.

Ta­čiau ban­dy­mas sie­ti mo­ kes­čius ir būti­nybę grąžin­ ti pen­si­jas su tuo, kad, įve­ dus eurą, per­ka­mo­ji ga­lia esą smuks ke­lis­kart, tėra tik pik­ ty­biš­kas pa­ni­kos kurs­ty­mas.

Val­dan­tie­ji turėtų elg­tis prie­ šin­gai: aiš­kiai įvar­dy­ti va­liu­ tos įve­di­mo naudą ir pa­neig­ti bet ko­kius mi­tus.

„Kar­tais aš mėgstu ES pa­ly­gin­ti su im­pe­ri­ja. Mūsų dy­dis kaip im­pe­ri­jos...

Bet tai, ką mes su­kūrėme pirmą kartą, yra neim­pe­rinė im­pe­ri­ja.“

José Ma­nue­lis Bar­ro­so, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas

kompromituoja po­pu­liz­mas La­biau­siai disk­re­di­tuo­jant eurą pa­sta­ruo­ju me­tu reiškė­si Dar­bo par­ti­jos va­dovė, Sei­mo pir­mi­ninkė Lo­re­ta Grau­ži­ nienė. Ji tvir­tin­­o, kad būtent dėl nau­jos va­liu­tos būti­na nu­ sta­ty­ti 1509 litų, t. y. 50 pro­c. di­desnę nei šiuo me­tu, mi­ ni­ma­lią algą. A.Še­me­ta drįso pri­min­ti, kad nie­kur ne­nu­ro­ dy­ti rei­ka­la­vi­mai įve­dant eurą įves­ti ir naujų mo­kes­čių, kel­ti al­gas ar di­din­ti pen­si­jas.

Ku­ria­mas prie­var­tos sce­na­ri­jus „Eu­ras tik­rai ne­rei­ka­lau­ja keis­ti mo­kes­čių – nie­kur

nėra to­kių rei­ka­la­vimų. Nėra ir rei­ka­la­vimų per­tvar­ky­ti al­ gas. Tai yra tik ša­lies vi­daus da­ly­kas, o kai tai sie­ja­ma su eu­ro įve­di­mu, eu­ras tam­ pa bau­bu, paaiškė­ja, kad štai ir to ne­ga­li­me pa­da­ry­ti, ir to ne­ga­li­me. Bet tai pri­klau­so vi­siš­kai ne nuo eu­ro. O il­guo­ ju pe­rio­du bu­vi­mas eu­ro zo­ no­je duos konk­re­čią naudą, ku­rią yra įver­tinęs ir Lie­tu­ vos ban­kas, – tie da­ly­kai nėra iš pirš­to lauž­ti. Tai reikėtų su­pran­ta­mes­ne kal­ba pa­teik­ ti gy­ven­to­jams“, – sakė jis.

A.Še­me­ta teigė, kad šiuo me­tu tar­si sten­gia­ma­si su­

da­ry­ti įspūdį, jog Lie­tu­va yra ver­čia­ma sto­ti į eu­ro zoną. „Tik­rai taip nėra, tai – Lie­tu­vos ap­si­spren­di­mas <...>. Be abe­jo, rei­kia įvyk­dy­ti kri­te­ri­jus, svar­bu, kad jie būtų įvyk­dy­ti tva­riai, ne mo­men­ tiš­kai, – rei­kia, kad iš ro­dik­lių di­na­mi­kos paaiškėtų, jog ro­ dik­liai nėra vien­kar­ti­niai“, – sakė jis.

Jis taip pat ma­no, kad kol kas Vy­riau­sybė ne­pa­rodė visų pa­stangų vie­šin­da­ma eu­ro įve­dimą, taip pat nėra ak­ty­ vu­mo Briu­se­ly­je, Frank­fur­ te, kokį de­monst­ra­vo Lat­vi­jos po­li­ti­kai.

Ga­ran­tuos sau­gumą

Eu­ro­ko­mi­sa­ras pri­minė, kad sto­ji­mo į ES su­tar­ty­je yra nu­ sta­ty­tas įsi­pa­rei­go­ji­mas įsi­ves­ ti eurą, bet nėra nu­sta­ty­ta da­ ta, ka­da tai pa­da­ry­ti. A.Še­me­ ta taip pat pri­pa­ži­no, kad pa­si­ rin­ki­mas ne­skubė­ti įves­ti eu­ ro ga­li būti nau­din­gas tik toms ša­lims, ku­rios pa­čios vyk­do pi­nigų po­li­tiką, ta­čiau Lie­tu­ va to­kios sis­te­mos ne­tu­ri nuo ta­da, kai at­ga­vo ne­prik­lau­so­ mybę, kai li­tas pra­dėtas sie­ti su sta­bi­lesnė­mis va­liu­to­mis. „Mes ne­tu­ri­me ga­li­my­bių vyk­dy­ti ak­ty­vią pi­nigų po­li­tiką, ta­čiau kar­tu

2014

17

iš arčiau Atstovams ES šiek tiek gėda

Al­gir­das Še­me­ta: Dėl eu­ro tik­rai ne­rei­ka­lau­ja­ma keis­ti mo­kes­čių – nie­kur nėra to­kių rei­ka­la­vimų. Nėra ir rei­ka­la­vimų per­tvar­ky­ti al­gas.

Vy­tau­tas Lands­ber­gis: Pap­ras­tos pro­pa­gan­dos ka­na­lai at­vi­ri, žmonėms daug ne­rei­kia.

ne­tu­ri­me ir bal­so Eu­ ro­pos cent­ri­nia­me ban­ke, ku­ria­me ta pi­nigų po­ li­ti­ka ir yra vyk­do­ma, ne­ga­ li­me pa­si­sko­lin­ti iš Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko, – tai leistų spręsti lik­vi­du­mo pro­ble­mas ban­kams, kre­di­ti­nių iš­tek­lių pro­blemą. Tai­gi, kalbė­ji­mas „Ką man tai duos?“ nėra vi­ sai tin­ka­mas. Reikėtų la­biau svars­ty­ti bend­ruo­sius Lie­tu­ vos in­te­re­sus, gi­lesnę in­teg­ ra­ciją į ES. Eu­ro įve­di­mas, ma­nau, pri­si­dėtų prie Lie­tu­ vos sau­gu­mo“, – teigė eu­ro­ ko­mi­sa­ras.

kont­rolė – pri­va­lo­ma

Eu­ro­par­la­men­ta­rai Vy­tau­ tas Lands­ber­gis ir Zig­man­tas Bal­čy­tis pri­pa­ži­no, kad po­pu­ lia­rus „vi­suo­ti­nio bran­gi­mo“ mi­tas eg­zis­tuo­ja ne be pa­ grin­do: pre­ky­bi­nin­kai iš tie­ sų ne­re­tai nau­do­ja­si eu­ro įve­ di­mu kaip prie­dan­ga ap­va­lin­ ti kai­nas į di­desnę pusę. Tad, kaip vi­suo­menė priims eurą, smar­kiai pri­klau­sys ir nuo to, ko­kias pre­ven­ci­jos prie­ mo­nes nu­ma­tys Lie­tu­vos Vy­ riau­sybė ir kaip jas pa­si­seks įgy­ven­din­ti. „Tiems, ku­rie va­žinė­ja, ju­ da ES ri­bo­se, bus tik pa­to­ giau. O to­kių gąsdi­nimų, kad kai­nos išaugs, kad vis­ kas brangs, vi­sa­da yra, – sakė V.Lands­ber­gis. – So­cia­linės ap­klau­sos, so­cia­li­nių rei­kalų, ne tik fi­nansų eks­pertų nuo­ monė ro­do, jog la­bai daug pri­klau­so nuo vals­tybės, ką ga­li­ma pre­ven­ciš­kai pa­da­ ry­ti, kad pre­ky­bi­nin­kai ne­ si­nau­dotų pro­ga pa­kel­ti kai­ nas. Nes ta­da tam tik­ri ne­

Po­pu­lis­ti­nis cir­kas vi­sai ne­be­juo­kin­gas Briu­se­liui.

18

2014

ge­ru­mai pa­pras­tai ma­to­mi „blo­go­sios Eu­ro­pos“ sąskai­ ta, kad ES dėl to kal­ta. Pre­ ky­bi­nin­kai neat­si­sa­ko nau­ dos sau, įspir­da­mi net sa­vo šalį po­li­tiš­kai, ima­ma pūsti tą pa­čią dūdą – va, kaip ne­ ge­rai būti ES, gal ge­riau būtų glaus­tis ko­kio­je nors Eu­ra­ zi­jo­je, gal ten kai­nos ne­kiltų.

Pap­ras­tos pro­pa­gan­dos ka­ na­lai at­vi­ri, žmonėms daug ne­rei­kia. Bet Vy­riau­sybė tu­ ri at­sa­ko­mybę nu­ma­ty­ti, kaip pri­tai­ky­ti vi­so­kius su­var­žy­ mus, kad ne­kiltų kai­nos.“

Kenks iš­tek­lių kai­nos

Z.Bal­č y­tis sakė ti­kin­tis, kad da­bar nu­ma­tytų kont­rolės prie­mo­nių pa­kaks. O žmo­ nės esą turėtų įsi­sa­mo­nin­ ti, kad jei kai­nos ir kils, tai vyks ob­jek­ty­viai – dėl iš­tek­ lių bran­gi­mo ir inf­lia­ci­jos, bet ne dėl eu­ro. „Jei jie galėtų kel­ti kai­nas, šian­dien tai ir pa­da­rytų. Ta­ čiau yra kon­ku­ren­ci­ja. Jei kal­ba­me apie did­žią­sias pre­ ky­bos įmo­nes, ten dau­giau vei­kia inf­lia­ci­niai da­ly­kai. Esu įsi­ti­kinęs, kad spe­cia­liai jie to ne­da­rys: kai­nos 3 mėne­ sius po to, kai bus įves­tas eu­ ras, bus ra­šo­mos li­tais ir eu­ rais. Be to, juk bus ir spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­ri va­žinės po par­ duo­tu­ves, žiūrės, ar kai­nos bu­vo dirb­ti­nai pa­kel­tos, ar ne.

Dar 2007-ai­sais bu­vo ta pa­ ti pro­gra­ma. Taip, dėl inf­lia­ ci­jos kai­nos ga­li šiek tiek pa­ kil­ti per mėnesį ar du. Vis­kas pri­klau­sys tik nuo to, ko­kios bus ener­gi­jos iš­tek­lių kai­nos, ko­kia inf­lia­ci­ja“, – pri­pa­ži­no Z.Bal­čy­tis.

Pasirengimas Bankininkai pasiruošę ir nuostoliams, ir pelnui

Ban­ an­kai

20

2014

ES te­ri­to­ri­ja – 4 mln. kv. km, jo­je gy­ve­na 503 mln. žmo­nių.

2015 m. Vy­riau­sybė už­sibrėžė įsi­ves­ti eurą. Nors val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je kar­tais pa­si­girs­ta vie­nas ki­tas ra­gi­ni­mas „dar pa­ lauk­ti“, prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­žadė­jo at­si­sta­ty­ din­ti, jei­gu tai ne­bus pa­da­ry­ta. Na, o kaip būsimą va­liutą pa­si­tin­ka ban­kai?

jau pa­si­tin­ka eurą Vy­tau­tas Jo­ku­baus­kas

Pas­ku­tinės mi­nutės ne­lau­kia

Ban­kai su­ta­ria, kad ga­li­ mybės nuo kitų metų at­si­ skai­ty­ti eu­ro­pie­tiš­kais pi­ni­ gais iš­ties di­delės. Ta­čiau pe­ rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis leng­ vas ne­bus, tad ruoš­tis jam imta iš anks­to. Tre­čias pa­ gal val­domą turtą Lie­tu­vo­ je DNB ban­kas pa­si­ren­gi­mo dar­bus jau pra­dėjo.

DNB banko prezidento pa­ vaduotoja Vaineta Barevičiū­ tė teigė, kad Lie­tu­vai įsi­ves­ti naują va­liutą pa­dės kai­mynų pa­tir­tis. „Da­bar­tinė mak­roe­ko­no­ minė ap­lin­ka ypač pa­lan­ki Lie­tu­vai pri­si­jung­ti prie eu­ ro zo­nos. Tva­rus eko­no­mi­kos au­gi­mas, iš­sikvė­pu­si inf­lia­ci­ja bei gerė­jan­tys fis­ka­li­niai ro­ dik­liai pla­čiai at­ve­ria Lie­tu­vai langą jau šį pa­va­sarį ati­tik­ ti Mast­rich­to kri­te­ri­jus ir pa­ tek­ti į eu­ro klubą nuo 2015 m.

Mes jau esa­me pra­dėję pa­ren­ gia­muo­sius eu­ro įve­di­mo dar­ bus. Di­delė pa­spir­tis mums yra ir ko­legų iš DNB Es­ti­jo­ je bei Lat­vi­jo­je pa­tir­tis ir įdir­ bis, ku­riuo ga­li­me pa­si­nau­ do­ti Lie­tu­vo­je“, – teigė ban­ko at­stovė.

Anot jos, svar­biau­si pa­si­ ren­gi­mo eta­pai – tech­ni­nis ir klientų in­for­ma­vi­mas. Tech­ ni­niai ban­ko sis­temų dar­bai jau vyks­ta.

Įkai­nių ne­di­dins?

Di­de­lių iššū­kių ban­ko at­ stovė ne­nu­ma­to. „Tin­ka­mas pa­si­ren­gi­mas ir klientų in­ for­ma­vi­mas lems sklandų per­ėjimą nuo vie­nos va­liu­tos prie ki­tos. Ži­no­ma, pe­rei­na­ ma­sis pe­rio­das, kai ša­ly­je bus ga­li­ma at­si­skai­ty­ti dviem va­ liu­to­mis ir reikės su­rink­ti vi­ sus rin­ko­je cir­ku­liuo­jan­čius li­tus bei cen­tus ir ap­rūpin­ ti vers­lo, pre­ky­bos įmo­nes naują­ja va­liu­ta, pa­rei­ka­laus dau­giau dar­bo sąnaudų“, – teigė V.Barevičiūtė.

Kaip vieną iš rim­tes­nių dar­ bų eks­pertė įvar­di­jo vers­lo klientų ap­rūpi­nimą gry­nai­ siais pi­ni­gais – eu­rais ir eu­ro cen­tais.

Anot pa­šne­kovės, per­ėji­ mas prie eu­ro įta­kos ban­ko

pa­slaugų kai­noms ne­turės. „Ban­ko pa­slaugų įkai­niai bus per­skai­čiuo­ti eu­rais. Ap­va­ li­ni­mas bus vyk­do­mas pa­gal vals­tybės ins­ti­tu­cijų nu­sta­ ty­tas tai­syk­les, tad dėl eu­ ro įve­di­mo ban­ko pa­slaugų įkai­niai tik­rai ne­kils“, – sakė DNB at­stovė.

Nau­do­sis estų ir lat­vių pa­tir­ti­mi

„Swed­bank“ Fi­nansų tar­ny­ bos va­do­vas Ma­rius Ado­ma­ vi­čius sakė, kad kol kas dar ne­ži­no­ma, ar eu­ras tik­rai bus, ta­čiau pa­si­ren­gi­mo pro­ cesą vie­nas did­žiau­sių bankų Lie­tu­vo­je pra­dėjo dar metų pra­džio­je. „Turė­da­mi gal­vo­je ko­legų iš Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pa­tirtį, ži­ no­me, kad pa­si­ren­gi­mas pe­ rei­ti nuo li­to prie eu­ro ban­kui bus itin komp­lek­siš­kas pro­ ce­sas, tad ruo­šiamės tam jau nuo metų pra­džios: esa­me su­ būrę įvai­rių sri­čių ban­ko spe­ cia­listų ko­mandą, at­lie­ka­me

Ap­va­li­ni­mas bus vyk­do­mas pa­gal vals­tybės ins­ti­tu­cijų nu­sta­ty­tas tai­syk­les, tad dėl eu­ro įve­di­mo ban­ko pa­slaugų įkai­niai ne­kils.

nuo­dug­nią per­žiūrą, kiek ir ko­kių pa­kei­timų turė­si­me at­ lik­ti, – sakė eks­per­tas. – Mūsų tiks­las yra siek­ti, kad klien­tai ir būtų ge­rai in­for­muo­ti apie pro­cesą, ir ne­pa­justų ne­pa­ to­gumų va­liu­tos pa­si­kei­ti­mo naktį. Pa­si­telk­si­me ir ko­legų iš Lat­vi­jos bei Es­ti­jos pa­tirtį, nes jie šį pro­cesą jau yra per­ ėję, – tai mums pa­dės ge­riau įsi­ver­tin­ti kri­tiš­kai svar­bius mo­men­tus, ku­riems reikės ypa­tin­go dėme­sio.“ Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­ mis, eu­ro įve­di­mas ga­li kai­ nuo­ti apie 900 mln. litų.

M.Ado­ma­vi­čius skai­čiuo­ja, kad „Swed­bank“ galėtų pa­ deng­ti iki 3 pro­c. šios su­mos. „Pir­miau­sia, tu­ri­me ge­rai pa­si­reng­ti tam, kad eu­ro įve­ di­mo dieną mūsų klientų lė­ šos sąskai­to­se, tu­ri­mi indė­ liai, in­ves­ti­ci­jos ar fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai būtų au­to­ ma­tiš­kai kon­ver­tuo­ja­mi į eu­ rus. Ban­kas taip pat tu­ri pri­ tai­ky­ti sa­vo elekt­ro­ni­nius ka­ na­lus ir kas­dienės ban­ki­nin­ kystės prie­mo­nes: ban­ko­matų tinklą, mo­bi­liąją ban­ki­nin­ kystę, in­ter­ne­to banką, mokė­ ji­mo kor­te­les, kad klien­tai šio­ mis pa­slau­go­mis galėtų to­liau skland­žiai nau­do­tis“, – kalbė­jo fi­nan­si­nin­kas.

2014

21

Pasirengimas Bankininkai pasiruošę ir nuostoliams, ir pelnui

900

mlrd. litų

– tiek, Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, ga­li kai­nuo­ti eu­ro įve­di­mas.

M.Ado­ma­vi­čiaus tei­ gi­mu, la­bai svar­bu su įmonė­mis ap­tar­ti, kaip jos ruo­šis per­mai­noms, kaip per­ prog­ra­muos ka­sos apa­ra­tus, elekt­ro­ni­nius mokė­ji­mo kor­ te­lių skai­ty­tu­vus.

Pa­ta­ria ne­lauk­ti

Ban­ko at­sto­vas įvar­di­jo, kad did­žiau­sia klai­da, ku­rią ga­li pa­da­ry­ti vers­lo įmonės, – tai ati­dėti pa­si­ruo­šimą pa­sku­ti­ niam metų ket­vir­čiui. „Juk vers­lui reikės per­ žiūrė­ti vi­sus su pi­ni­gais su­si­ ju­sius įmonės veik­los as­pek­ tus. Pra­de­dant la­biau­siai ma­ to­mais kai­no­da­ros pri­tai­ky­ mo, rin­ko­da­ros bei par­da­vi­ mo ga­lu­ti­niam var­to­to­jui pa­ kei­ti­mais ir bai­giant mo­kes­čių ap­skai­tos, visų įmonės do­ku­ mentų – nuo nuo­statų iki nau­ jų su­tar­čių – per­žiū­ra, pro­gra­ minės įran­gos in­ven­to­ri­za­ci­ ja ar dar­buo­tojų mo­ky­mais“, – tvir­ti­no M.Ado­ma­vi­čius.

Sun­kiau­sia už­duo­tis, anot jo, – už­tik­rin­ti grynųjų pi­nigų lo­gis­tiką be­si­kei­čiant va­liu­ tai, o vers­lui jau da­bar pa­ta­ ria­ma nu­ma­ty­ti grynųjų pi­ nigų ma­ži­ni­mo stra­te­giją iki metų ga­lo.

22

2014

Pa­ta­ri­mas: ban­ki­ninkų tei­gi­mu, leng­viau­sia prie nau­jos va­liu­tos pe­rei­ti bus tiems klien­tams, ku­rie kas­dienėms reikmėms ir mokė­ji­mams nau­dos mokė­ji­ mo kor­te­les ar elekt­ro­ninę ban­ki­nin­kystę.

Leng­viau­sia – elekt­ro­ninė­je erdvė­je

„Dans­ke Bank“ Fi­nansų rinkų de­par­ta­men­to di­rek­torė Giedrė Ge­čiaus­kienė ma­no, kad eurą ki­tais me­tais Lie­tu­va įsi­ves, o ruoš­tis tam ban­kas pra­dėjo dar pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je. „Turbūt svar­biau­sia kiek­ vie­nam iš mūsų su­si­kur­ti ne­ di­delį sa­vo pa­ties per­ėji­mo prie eu­ro planą ir jo lai­ky­tis.

Eu­ro įve­di­mo dieną vi­sos li­ tais de­no­mi­nuo­tos lėšos ar­ ba įsi­pa­rei­go­ji­mai bus tie­siog iš­reikš­ti eu­rais pagal pa­tvir­ tintą per­ėji­mo prie nau­jos na­

cio­na­linės va­liu­tos kursą. Šis kur­sas bus pa­tvir­tin­tas va­ sarą ir la­biau­siai tikė­ti­na, kad jis liks ly­giai toks, koks yra šiuo me­tu ofi­cia­lus eu­ro ir li­to kur­sas, – sakė ban­ko at­stovė.

– Tai­gi, žvel­giant iš šios per­ spek­ty­vos, da­bar tu­rimų litų keis­ti į eu­rus ne­pras­min­ga dėl ren­ka­mo te­gul ir la­bai ne­ di­de­lio ko­mi­si­nio mo­kes­čio. Įve­dant eurą jo­kių ko­mi­si­nių mo­kes­čių tai­ko­ma ne­bus.“ Paš­ne­kovė teigė daž­nai su­ lau­kian­ti klau­simų, kaip kei­ sis li­tais paimtų pa­skolų palū­ ka­nos. Anot jos, pa­sko­la, paim­ta li­tais, tie­siog virs pa­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

sko­la eu­rais, o palū­kanų dy­dis pri­klau­sys nuo to, ar jos yra kin­ta­mo­sios, ar fik­suo­to­sios. „Kin­tamųjų palū­kanų pa­ sko­los vie­toj VI­LI­BOR palū­ kanų įgis EU­RI­BOR ar ana­lo­ gišką palū­kanų in­deksą. Vi­sos ki­tos sąly­gos ne­si­keis, o fik­ suo­to­sios palū­kanų nor­mos ne­kis“, – pri­dūrė eks­pertė.

Vi­si eks­per­tai su­tarė, kad leng­viau­sia prie nau­jos va­liu­ tos pe­rei­ti bus klien­tams, ku­ rie kas­dienėms reikmėms ir mokė­ji­mams nau­dos mokė­ ji­mo kor­te­les ar elekt­ro­ninę ban­ki­nin­kystę, o san­tau­pas lai­ kys elekt­ro­ni­niuo­se ka­na­luo­se.

Pasirengimas

Atmintinė besiruošiant euro įvedimui

Ką būtina žinoti

Kaip pasiruošti euro įvedimui?

Kada geriausia keisti turimus grynuosius? Ar reikės perrašyti sutartis, ar keisis kreditų sąlygos, o indėlių ir Vyriausybės vertybinių popierių?

Tokiais klausimais vis dažniau diskutuoja ir gyventojai, ir verslininkai.

Santaupų konvertavimas Euro įvedimo dieną visos bankų sąskaitose laikomos santaupos be jokio mokesčio bus automatiškai konvertuotos į eurus. Gyventojams ir verslo įmonėms nereikės atlikti jokių papildomų veiksmų. O, kaip rodo Latvijos patirtis, keičiantiems grynuosius pinigus banko skyriuose teks palūkėti eilėse. Keitimas bankuose taip pat bus atliekamas nemokamai pusmetį po to, kai euras bus įvestas.

Indėliai ir investicijos Dėl euro įvedimo banko sutartys nebus keičiamos, visos jų nuostatos liks galioti. Nors skaitine išraiška terminuotieji indėliai bus pakeisti į eurus, už juos bus mokamos tos palūkanos, kurios buvo suderėtos sutartyje. Taupymo lakštų, litais išleistų Vyriausybės obligacijų palūkanos nesikeis.

Lėšos pensijų fonduose bus konvertuotos automatiškai.

Kreditai Turimų kreditų sutarčių keisti nereikės, litais išduotos paskolos suma automatiškai bus perskaičiuota į eurus. Jei kreditų, išduotų litais, sutartyse

Informacija parengta bendradarbiaujant su DNB banku

numatytos kintamosios palūkanos, atėjus jų keitimo metui, vietoj „Vilibor“ bus naudojama „Euribor“ palūkanų norma, o visos kitos sutarčių nuostatos – banko marža, kredito terminas, mokėjimų grafikas ir kt. – liks galioti. Tais atvejais, kai kreditai yra išduoti su fiksuotosiomis palūkanomis, jokios sutarties sąlygos nesikeis.

Sąskaitos Sąskaitų numeriai liks tie patys. Jeigu toje pačioje sąskaitoje laikomos lėšos keliomis valiutomis, į eurus bus konvertuojami tik litai. Turimos lėšos JAV doleriais, Norvegijos kronomis ar kita valiuta bus į apskaitą įtraukiamos atskirai kaip ir anksčiau.

Kortelės ir bankomatai Mokėjimo kortelių keisti nereikės, nes jos susietos su sąskaitomis, kurių likučiai bus konvertuoti į eurus, kortelėmis bus galima atsiskaityti kaip įprasta – visą parą. Bankomatuose pirmuosius eurus bus galima išsigryninti sausio 1 d. Jeigu šiuo metu naudojatės atskiromis kredito kortelėmis eurais ir litais, apsvarstykite, ar, visoms kortelėms tapus eurinėms, jų visų reikės.

Elektroninė ir mobilioji bankininkystė Bankai jau atnaujina savo informacinių technologijų sistemas, kad euro įvedimas vyktų sklandžiai, o elektroninės bankininkystės kanalais būtų galima patogiai naudotis iškart.

Visi nustatymai, sudaryti Banke internete, išliks. Nuolatinių mokėjimų ir tiesioginio debeto nurodymai bus automatiškai konvertuoti į eurus. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pačių sukurtus pavedimų šablonus reikės peržiūrėti ir atitinkamai pakoreguoti jų sumas.

Verslo įmonėms Verslininkams rekomenduojama iš anksto suplanuoti susitikimą su įmonę aptarnaujančiu bankininku ir, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, aptarti visus su naujos valiutos įvedimu susijusius aspektus. Prekybos įmonėms labai svarbu suderinti kasos aparatų ir kortelių skaitytuvų (POS) programinio atnaujinimo bei grynųjų eurų ir centų pristatymo terminus, nes nuo sausio 1 d. grąžą jau reikės duoti naująja valiuta. Kasdieniai laikotarpio iki sausio 1 d. sąskaitų išrašai bus formuojami litais, po sausio 1 d. – eurais.

Laikykite savo pinigines lėšas bankų sąskaitose, o atsiskaitykite mokėjimo kortelėmis ir elektroninės bankininkystės kanalais – taip išvengsite rūpesčių, susijusių su grynųjų pinigų keitimu.

pasirengimas

Eu­ras Lie­tu­vos vers­lo verslininkai džiūgauja

Nors eu­ro įve­di­mas ke­lia ne­rimą dau­ge­liui žmo­nių, Lie­ tu­vos vers­li­nin­kai dėl jo nė kiek ne­si­jau­di­na. Jų nuo­mo­ne, tai ne­su­kels di­de­lių keb­lumų ir ne­tgi pa­ge­rins si­tua­ciją.

Na, o eks­por­tuo­to­jams eu­ras jau se­niai įpras­ta va­liu­ta.

Vai­da Ka­lin­kaitė

Eks­por­tui po­ky­čių ne­bus

Gied­rius Ba­gu­šins­kas, Lie­ tu­vos mais­to eks­por­tuo­tojų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas, ti­ki­ no, kad eks­por­tuo­to­jai di­de­lių pro­blemų ar po­ky­čių dėl eu­ro įve­di­mo ne­įžvel­gia. Esą dau­ gu­ma eks­por­tuo­tojų ir taip tu­ ri su­tar­tis, ku­rio­se nu­ro­dy­ta, kad san­do­riai vyk­do­mi eu­rais. „Na, eks­por­tuo­to­jai čia di­ de­lių pro­blemų ir po­ky­čių dar ne­įžvel­gia, nes eks­por­to rin­ ko­je daug kas dir­ba su eu­rinė­ mis su­tar­ti­mis, tad čia da­bar did­žiau­sias dar­bas ir rūpes­tis yra maž­me­ni­nin­kams. Jiems rei­kia per­skai­čiuo­ti kai­no­ darą ir per­prog­ra­muo­ti kom­ piu­te­rius“, – įsi­ti­kinęs G.Ba­ gu­šins­kas.

Be to, jis ma­no, kad di­des­ nis sąmy­šis ga­li kil­ti prie­š pat 2015-uo­sius, ir tai di­desnės įta­kos turės im­por­tuo­to­jams, ku­riems reikės keis­ti su­tar­tis, o ne eks­por­tuo­to­jams. „Mūsų su­tar­tys eu­rinės, tad mums čia ne­la­bai kas kei­sis“, – ti­ki­no G.Ba­gu­šins­kas.

Re­mian­tis Sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­to duo­me­ni­mis, ga­ li­ma da­ry­ti iš­vadą, kad tik­rai did­žio­ji da­lis eks­por­tuo­tojų už san­do­rius at­si­skai­to eu­rais, 24

2014

nes dau­giau­sia eks­por­tuo­ja­ma būtent į ES ša­lis. Iš vi­so pra­ ėju­siais me­tais Lie­tu­vos eks­ por­tas siekė be­veik 85 mlrd. litų. Dau­giau kaip pusę, be­veik 50 mlrd. litų, su­darė eks­por­tas į ES ša­lis. Taip pat did­žio­ji da­ lis im­por­to bu­vo iš ES ša­lių – net dau­giau kaip 54 mlrd. litų iš dau­giau kaip 91 mlrd. litų.

Ro­ber­tas Dar­gis: Ma­nau, kad po gerų metų, tar­ ki­me, 2015-ųjų pa­bai­go­je, nie­ kas jau ir ne­pri­ si­mins to pa­si­ kei­ti­mo eta­po.

Jau ruo­šia­si

Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­ tas Ro­ber­tas Dar­gis teigė, kad dau­gu­ma vers­li­ninkų jau ruo­šia­si eu­ro įve­di­mui.

Jis svarstė, kad įvai­rių sri­ čių vers­lui ga­li reik­ti skir­tin­ gai lai­ko, no­rint įvyk­dy­ti vi­ sus rei­ka­lin­gus pa­kei­ti­mus.

Ta­čiau ne­slėpė manąs, kad vi­siems Lie­tu­vos vers­li­nin­

kams tai pa­vyks skland­žiai ir keb­lumų ne­kils. „Be abe­jonės, įmonės die­gia ir pro­gra­minę įrangą, bent jau žval­go­si, kiek ji kai­nuos, kaip pa­pras­čiau pe­rei­ti. Aš ma­nau, kad vers­las ruo­šia­si iš anks­to tam. Ži­nau, kad ban­kai ruo­ šia­si iš anks­to, ir jau šian­dien pa­skir­tos grupės žmo­nių dir­ ba. Ma­nau, kad jis (per­ėji­mas prie eu­ro – red. pa­st.) vyks skland­žiai“, – ti­ki­no R.Dar­gis.

Vers­li­nin­ko nuo­mo­ne, dau­ giau emo­cijų dėl va­liu­tos kei­ ti­mo ky­la žmonėms. Todėl ima­ma vie­šai apie tai dis­ku­ tuo­ti. R.Dar­gis pa­stebė­jo, kad žmonės bi­jo, esą vers­li­nin­kai bus ne­sąži­nin­gi ir kei­čiant va­ liutą pre­kių bei pa­slaugų kai­ nas ap­va­lins į di­desnę pusę.

Ta­čiau jis pa­ts tai ver­ti­na kaip trum­pa­laikį reiš­kinį. Be to, ti­ ki vers­li­ninkų at­sa­kin­gu­mu. „Aš ma­nau, kad at­sa­kin­gas vers­las ne­sielgs taip. Kiek mes dis­ku­ta­vom, vi­si prii­ma tai pa­ pras­tai. Li­to san­ty­kis su eu­ ru Lie­tu­vo­je šian­dien aiš­kus.

Did­žio­ji da­lis ti­ki, kad tuo kur­ su ir bus kei­čia­mi li­tai į eu­rus.

Ma­nau, kad po gerų metų, tar­ ki­me, 2015-ųjų pa­bai­go­je, nie­ kas jau ir ne­pri­si­mins to pa­si­ kei­ti­mo eta­po. Ma­nau, jis tik­ rai įvyks skland­žiai“, – nea­be­jo­jo pa­šne­ko­vas.

Ša­li­nin­kai: Lie­tu­vos vers­las ak­ty­viai ruo­šia­si eu­ro įve­di­mui ir svei­ki­na tai. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

o ne­gąsdi­na

Smul­kio­sios įmonės su­da­ro 99 pro­c. visų Eu­ro­pos įmo­nių, jo­se dir­ba per 90 mln. žmo­nių.

pasirengimas verslininkai džiūgauja

R.Dar­gis pro­gno­za­vo, kad di­des­nių keb­lumų ga­li kil­ti ne­bent maž­me­ni­ nin­kams. Ta­čiau tvir­ti­no pa­ stebėjęs, kad jie jau taip pat ban­do pri­si­de­rin­ti prie būsi­ mos nau­jos va­liu­tos ir kai­nas daž­nai nu­ro­do ne tik li­tais, bet ir eu­rais.

Lai­ko pa­kan­ka­mai

Val­das Sut­kus, Lie­tu­vos vers­ lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­ tas, taip pat pri­tarė, kad vers­ li­nin­kai pra­de­da ruoš­tis eu­ro įve­di­mui. Esą or­ga­ni­zuo­ja­ma ne­ma­žai švie­čia­mo­sios veik­ los ne tik vers­li­nin­kams, bet ir vi­siems žmonėms.

Jis taip pat ti­ki­no, kad Lie­ tu­vos vers­li­nin­kams di­des­nių bėdų dėl per­ėji­mo prie eu­ro ne­turėtų iš­kil­ti. V.Sut­kus su­ti­ ko, kad kai ku­rioms įmonėms ga­li pri­reik­ti il­ges­nio lai­ko­tar­ pio pri­si­tai­ky­ti prie po­ky­čių, bet tai ne­reikš­min­ga. „Ga­li­ma ana­lo­giją su­ras­ti.

Pa­vyzd­žiui, kiek­vie­nas žmo­ gus avi skir­tin­go dyd­žio ba­tus, bet vis tiek ži­nom, kas yra ba­ tai, kaip jie ne­šio­ja­mi, kur įsi­ gy­ja­mi. Kiek­vie­nas vers­las tu­ ri savų ypa­tumų, bet jie nėra to­kie di­de­li, kad būtų ko­kių nors dra­ma­tiškų sun­kumų kam nors įsi­ves­ti eurą“, – pa­pras­tai si­tua­ciją aiš­ki­no pa­ šne­ko­vas.

Jis ti­ki­no, kad yra duo­ta pa­ kan­ka­mai lai­ko pa­si­reng­ti ir pri­si­tai­ky­ti. Be to, jau da­bar skel­bia­ma ne­ma­žai in­for­ma­ ci­jos, ren­gia­mi įvairūs su­si­ti­ ki­mai, prie ku­rių pri­si­de­da ir

pa­ti Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ ra­ci­ja. „2014-ie­siems ei­nant, tos in­for­ma­ci­jos turėtų dar daugė­ti. Ren­gi­nių, kon­fe­ren­cijų, se­mi­narų vyks­ta nuo­lat. Aš ma­nau, kad jų dar daugės. Kiek ži­nau, Lie­tu­vos ban­kas ruo­šia spe­cia­lią in­for­ma­vi­mo pro­gramą. Bankų at­sto­vai va­žinės po re­gio­nus ir aiš­kins vers­li­nin­ kams bei žmonėms“, – sakė V.Sut­kus.

Eurą jau tu­ri­me

Jis taip pat at­kreipė dėmesį, kad keb­lumų ne­turėtų kil­ti ir dėl sta­bi­laus eu­ro kur­so. Esą di­des­nių pro­blemų tiek vers­ li­nin­kams, tiek ki­tiems žmo­ nėms ga­li kil­ti dėl grynųjų pi­ nigų kei­ti­mo. „Mes eurą tu­rim. Tai rei­kia la­bai aiš­kiai su­pras­ti. Aš nuo­ lat vi­siems kar­to­ju: de fac­to eurą tu­rim Lie­tu­vo­je. Kodėl?

Todėl, kad tu­rim va­liutų val­ dybą, todėl, kad li­to kur­sas fik­suo­tas eu­ro at­žvil­giu. Išs­ky­rus visą tą rei­ka­lo pusę, ku­ri su­si­ju­si su grynųjų pi­ nigų judė­ji­mu. Taip, čia bus tam tikrų pro­blemų“, – aiš­ki­ no V.Sut­kus.

Jis pri­tarė R.Dar­gio iš­sa­ ky­tai min­čiai, jog ne­ma­žai bai­mių ky­la dėl to, kad žmo­ nės bi­jo būti ap­gau­ti ar kad pa­keitę pi­ni­gus jų ga­li turė­ ti ma­žiau. Ta­čiau ra­mi­no, esą dėl sta­bi­laus kur­so to­kių bėdų ne­turėtų kil­ti ir nie­kas ne­turėtų būti kaip nors ap­ gau­tas. V.Sut­kus viską ban­ dė paaiš­kin­ti pa­pras­tai: įvyks

Eksportas, importas pagal valstybes (Mln. litų) Iš viso ES Airija Austrija Belgija Bulgarija Čekija Danija Estija Graikija Ispanija Italija Jungtinė Karalystė Kipras Kroatija Latvija Lenkija Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Prancūzija Rumunija Slovakija Slovėnija Suomija Švedija Vengrija Vokietija

2013 m. sausis–gruodis Importas 91 521,4 54 233,8 211,2 771,2 2955,1 171,4 1422,0 1489,1 6397,8 2534,9 61,4 87,9 626,4 1553,7 1437,5 3551,3 4193,9 2134,3 35,5 30,9 28,0 16,2 8463,0 5621,0 6260,0 8598,0 17,3 64,8 6,4 10,2 3687,2 4748,1 189,4 133,4 1983,3 2506,3 213,6 156,8 248,7 418,1 94,2 269,2 1148,3 1747,4 2797,9 2913,3 389,9 657,3 6063,8 9460,8

Eksportas 84 779,0 48 673,1 303,7 280,8 1047,6 180,0 658,0 1737,1

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

tik tiek, kad vie­nus bank­no­tus ir mo­ne­tas pa­kei­si­me ki­tais, o elekt­ro­ni­niuo­se do­ku­men­ tuo­se vie­toj li­to san­trum­pos ma­ty­si­me eu­ro san­trumpą.

Paš­ne­ko­vas eu­ro įve­dimą ver­ti­na tei­gia­mai ir yra įsi­ ti­kinęs, kad vers­lui tai da­rys tei­giamą įtaką. V.Sut­kus eu­ro įve­dimą ver­ti­na kaip psi­cho­ lo­ginį žingsnį į prie­kį ir Lie­tu­

vos vers­lo su­stip­ri­nimą pla­ tesnė­je rin­ko­je. Esą įve­dus eurą pa­tys vers­li­nin­kai turėtų įgau­ti dau­giau pa­si­tikė­ji­mo.

Be to, ša­lis būtų pa­trauk­lesnė už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams, nes ne­reikės kon­ver­tuo­ti va­liu­tos.

Tai turėtų su­tau­py­ti vers­li­ ninkams pi­nigų, nes kei­čiant vieną va­liutą į kitą rei­kia mokė­ti tam tikrą mo­kestį.

Mes eurą tu­rim. Tai rei­kia la­bai aiš­kiai su­pras­ti.

Aš nuo­lat vi­siems kar­to­ju: de fac­to eurą Lie­tu­vo­je tu­rim.

26

2014

Restoranas Raudondvario oranžerijoje Konferencijos * Banketai * Asmeninės šventės * Verslo pietūs

Išskirtinis dėmesys jums ir maisto kokybei. Elegantiška aplinka gamtos prieglobstyje, grafų Tiškevičių laikus menančiame Raudondvario dvare.

Jūsų paslaugoms: europietiškos virtuvės restoranas, verslo pietūs darbo dienomis; konferencijų menė (iki 80 svečių); pokylių menės furšetams, banketams (20–250 svečių); banketų menė su baltojo marmuro židiniu (20 svečių); oranžerijos kupolas – jaukus žaliasis žiemos sodas; stalų dekoravimas, individualus pobūvių valgiaraštis; patogus privažiavimas.

Iš Kauno miesto centro dvarą pasieksite per 15 minučių.

Dovanokite sau ir svečiams brangias akimirkas ypatingoje aplinkoje!

Pilies tako 1, Raudondvaris www.raudondvariodvaromene.lt info@raudondvariodvaromene.lt; +370 686 82 566, +370 614 54 644.

lyderiai

Kodėl vai­kai ne­no­ri būti moks­li­nin­kais?

Galima būti ne tik verslininku

Kaip įsi­vaiz­duo­ja­te moks­li­ninką? Kaip nuo­bodų, tarp knygų ir lyg­čių skęstantį keis­tuolį? O gal kaip maiš­tingą nuo­ty­kių ieš­ko­toją-at­radėją? Moks­li­nin­kams reikėtų su­ si­mąsty­ti apie sa­vo įvaizdį, kaip sa­ko kvan­tinės fi­zi­kos mokslų dak­ta­ras, ra­šy­to­jas Mi­chae­las Brook­sas.

Vy­tau­tas Jo­ku­baus­kas

Eks­pe­ri­men­tas su pra­di­nu­kais

„Pra­di­nukų pa­pra­šius nu­ pieš­ti moks­li­ninką re­zul­ta­tai būna ga­na įdomūs. Daž­niau­ siai tai būna vy­ras bal­tu pal­tu, jam iš ki­šenės ky­šo pieš­tu­kai ar tu­ši­nu­kai, jis būna su ūsais bei aki­niais ir tu­ri bėdų dėl plaukų – ar­ba su pa­kvai­šu­sio­ mis še­ve­liū­ro­mis, ar­ba vi­siš­ kai pli­kas“, – taip sa­vo at­virą pa­skaitą Vil­niaus uni­ver­si­te­ te pra­dėjo kvan­tinės fi­zi­kos mokslų dak­ta­ras, ra­šy­to­jas ir žur­na­lis­tas M.Brook­sas. Į Vil­niaus knygų mugę at­ vykęs moks­lo po­pu­lia­rin­to­jas čia įžvel­gia rimtą pro­blemą. Įvaiz­dis, kad moks­las nuo­bo­ dus ir ne­ver­tas dėme­sio, for­

muo­ja­si dar vai­kystė­je. Anot jo, pa­pra­šius suau­gu­siųjų pa­ da­ry­ti tą pa­tį, pie­ši­niai būna kiek ki­to­kie. „Bet šu­kuo­se­nos vis tiek lie­ka keis­tos. Net ir pa­tys moks­li­nin­kai to­kius sa­ve ma­ to. Moks­li­nin­kai – keis­tuo­ liai vy­rai, ku­rie ne­si­šyp­so. Ei­ li­niai vai­kai ne­no­ri būti keis­ tais moks­li­nin­kais“, – sakė M.Brook­sas.

Rei­kia su­pa­žin­din­ti

Čia pat sve­čias pa­teikė to­kio ste­reo­ti­po prie­šnuodį. „Vai­ kus reiktų su­pa­žin­din­ti su tik­rais moks­li­nin­kais, – teigė M.Brook­sas. – Nu­ves­ti juos į la­bo­ra­to­riją, pa­kvies­ti moks­ li­ninkų į mo­kyklą.“ Jo tei­gi­mu, bend­ra­vi­mas ga­li smar­kiai pa­keis­ti mažų­

jų po­žiūrį į moks­li­nin­kus. Vai­ kai pa­ma­to, kad šie yra to­kie pat žmonės, dėvi džin­sus, juo­ kau­ja ir pa­sa­ko­ja įdo­mias is­ to­ri­jas. „Grupės vaikų pa­pra­ šius nu­pieš­ti moks­li­ninką ant­rą kartą, jau po su­si­ti­ki­mo, vaiz­das būna ki­toks“, – kalbė­ jo M.Brook­sas. Pie­ši­niuo­se moks­li­nin­kai šyp­so­si, dėvi pa­ pras­tus dra­bu­žius, tarp jų at­ si­ran­da ir mo­terų. Daž­nai jie tam­pa leng­vai kuok­telė­ju­siais ty­rinė­to­jais.

Būti­na lau­žy­ti ste­reo­ti­pus

Klai­din­gi ste­reo­ti­pai apie moks­li­ninkų bend­ruo­menę nėra nau­jas reiš­ki­nys. Sve­ čias pa­sa­ko­jo, kad pa­si­bai­gus Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui moks­li­ninkų re­pu­ta­ci­ja bu­

Ste­reo­ti­pas: moks­li­nin­kai daž­niau­siai lai­ko­mi ra­miais,

vo ypač nei­gia­ma. „Žmonės jų pa­pras­čiau­siai bi­jo­jo. Jie matė dau­gybę naujų, bau­gi­nan­čių ginklų: ato­minę bombą, il­go­jo nuo­to­lio ra­ke­tas, nau­jus bio­

Mi­chae­las Brook­sas: Nie­kas per po­kylį ne­no­ri sėdėti ša­lia moks­li­nin­ko.

Vi­si mie­liau ren­ka­si ra­šy­to­jo ar ku­rio nors ki­to žy­maus veikė­jo kom­pa­niją. Bet tik ne moks­li­nin­ko.

28

2014

, pa­niu­ru­siais ir so­cia­liai at­si­ri­bo­ju­siais žmonėmis.

lo­gi­nius ir che­mi­nius gink­ lus“, – dėstė ra­šy­to­jas. Į moks­li­nin­kus il­gai bu­vo žiū­ri­ma įta­riai. „Jų ne­kentė, bet fi­nan­sa­vo, kad laimėtų kitą ka­rą“, – sakė moks­li­nin­kas.

Nuo tų laikų ste­reo­ti­pai ge­ro­ kai pa­si­keitė. Da­bar moks­li­ nin­kai daž­niau­siai lai­ko­mi ra­ miais, pa­niu­ru­siais ir so­cia­liai at­si­ri­bo­ju­siais žmonėmis. „Nie­kas per po­kylį ne­no­ri sėdėti ša­lia moks­li­nin­ko.

Vi­si mie­liau ren­ka­si ra­šy­ to­jo ar ku­rio nors ki­to žy­ maus veikė­jo kom­pa­niją. Bet tik ne moks­li­nin­ko“, – teigė M.Brook­sas.

Netrūks­ta įdo­mių pa­vyzd­žių

Kaip vieną iš būdų pa­da­ry­ti mokslą įdomų, M.Brook­sas siū­lo pa­sa­ko­ti tik­ras is­to­ri­jas apie reikš­min­gus moks­lo at­ ra­di­mus. Vie­na to­kių, anot jo,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

galėtų būti Wer­ne­riui Forss­ man­nui No­be­lio pre­miją at­ ne­šu­si pir­mo­ji šir­dies ka­te­te­ ri­za­ci­ja. Jis su­laužė vir­ši­nin­ko drau­dimą bei gy­dy­tojų bend­ ruo­menės nuo­sta­tus ir tie­siai į sa­vo širdį įvedė ka­te­terį.

XX a. pir­mo­je pusė­je tai vis dar bu­vo griež­tas ta­bu.

W.Forss­man­nui te­ko su­klai­ din­ti li­go­ninės slaugę, pri­riš­ti ją prie lo­vos, per ran­kos krau­ ja­gys­les įves­ti ka­te­terį į širdį

ir tuo pat me­tu gru­mian­tis su rent­ge­no fo­tog­ra­fu pa­si­da­ry­ ti rent­ge­no nuo­trauką kaip to įro­dymą.

Ga­liau­siai už tai jam bu­vo su­teik­ta No­be­lio pre­mi­ja, o jo at­ra­di­mas pa­dėjo iš­gelbė­ti dau­gybę gy­vy­bių. M.Brook­sas pa­brėžė, kad pa­na­šių is­to­rijų tik­rai ne­trūksta. Jų pa­sa­ko­ji­ mas, o ne tik faktų ir skai­čių la­vi­na galėtų pa­ska­tin­ti vai­ kus pa­čius domė­tis moks­lu.

2014

29

Lyderiai

Lyderystę varžo viešosi pramogų ir laisvalaikio verslas

Praūžusi pasaulinė finansų krizė ir technologijų raida pakeitė klientų įpročius, todėl siekis puoselėti lyderystę versle tampa didžiausiu iššūkiu. Atrodo, Kauno įmonė „Tetea-tete“ kazino 2013-aisiais sparčiai tobulėjo – toliau diegė naujoves, beveik penktadaliu padidino veiklos apimtį. Vis dėlto išlieka įspūdis, kad pasaulis sparčiai kinta, o Lietuvos verslas, nors ir turi plėtros galimybių, verčiamas stagnuoti.

Tomas Staniulis

Maža to, dar šeši nauji salonai atidaryti jau šiemet, sukurtos 34 naujos darbo vietos. „Tam, kad investicijos ateitų į regionus, kad būtų kuriamos darbo vietos, reikalingas valdžios supratimas apie verslą, išmintinga ir pasverta ekonominė politika“, – sakė bendrovės „Tete-a-tete“ kazino vadovas Samoilas Kacas.

Anot jo, visi verslininkai kovoja dėl savo klientų, o pramogų, lošimų, lažybų ir loterijų įmonės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kavinių bei restoranų verslu.

Užgrūdinta įmonė Vieną iš Lietuvos lošimo automatų verslo lyderių, Kauno regiono įmonę „Tete-a-tete“ kazino, laikas užgrūdino įkaitusia geležimi. Potvyniai ir atoslūgiai – toks bendrovės verslo ciklas, o 2013-ųjų ekonomikos atsigavimą liudija bene 20 proc. išaugusi verslo apimtis. Per praėjusius metus bendrovė šešiose Lietuvos savivaldybėse atidarė 12 naujų lošimo automatų salonų ir sukūrė 56 naujas darbo vietas.

2013 m. lošimų rinkos pasiskirstymas (pagal bendrąsias lošimų pajamas GGR, proc.)

UAB „Baltic Bet“

UAB „Lošimų Str. Gr“ 1

UAB „Top Sport“

4

UAB OCGB

14,3 UAB „Orakulas“ UAB „Bongo Slots“ 0,003

4

UAB „Novogaming Vilnius“

7

UAB „Limonas“ 0

29

% 8

6

UAB „Unigames“

20

6

UAB „Nesė“ UAB „Savas kazino“ 0,006 UAB VSGA

UAB „Tete-a-tete“ kazino

Šaltinis: Lietuvos lošimų priežiūros tarnyba, 2014 m.

30

2014

Pramogų vietų atsiradimą ir konkurencingumą lemia valstybės reguliavimo politika, kuri nustato, kiek stipriai suveržti reguliavimo rėmus ir kiek jai svarbu nedarbas bei verslo augimas. Atrodo, valdžia taip pat išmoko pagrindinę finansų krizės pamoką – mokesčių didinimas ir naujų darbo vietų kūrimas bei darbo užmokesčio kėlimas nėra to paties lizdo paukščiai, nes didesni mokesčiai verčia verslą trauktis, o ne kurti naujas darbo vietas ar didinti darbuotojų darbo užmokestį.

Politika skęsta debatuose Patas – taip šachmatų terminais būtų galima pavadinti situaciją, į kurią pateko Lietuvos lošimų verslas. Praėjusių metų pabaigoje, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus Seimo valdybos darbo grupės parengtam naujajam Azartinių lošimų įstatymo projektui, buvo atsiradusi viltis, kad rinka žengs žingsnį skaidrumo link. Deja, balsavimas neįvyko – nuomonės vėl išsiskyrė, todėl balsavimas buvo atidėtas iki pavasario, kai

Įkurtuvės: naujas „Tete-a-tete“ kazino salonas Urmo

Europos Komisija notifikuos naująjį įstatymo projektą. „Akivaizdu, kad lošimų rinkos suvokimas Lietuvoje dar nėra toks brandus kaip išsivysčiusiose Europos valstybėse. Verslas nori aiškumo, nori žinoti, kad pasirinktas reguliavimo modelis bus taikomas nuosekliai, o ne kaitaliojamas kada tik užsigeidus“, – teigė S.Kacas. Tik taip, jo nuomone, galima planuoti investicijas, drąsiai kurti naujas darbo vietas, kurios garantuoja ir didesnius mokesčius valstybei. Štai per praėjusius metus „Tete-a-tete“ kazino į salonų plėtrą investavo daugiau nei 3 mln. litų, didino darbo užmo-

ios politikos šachmatai

miestelyje Kaune.

kesčio fondą, todėl bendrovės pelnas, palyginti su 2012 m., sumažėjo. Kita vertus, tai – indėlis į ateitį.

2008–2010 m., kai rinka ir taip kentėjo nuo pasaulinės finansų krizės, Finansų ministerijos siūlymu buvo bandoma kone dvigubai padidinti mokesčius lošimo namams ir lošimo automatų salonams, o loterijų ir lažybų organizatoriams mokesčiai buvo palikti tokie patys. „Prieš penkerius metus jautėmės taip, tarsi žemė slystų iš po kojų. Sąžiningai ir nuosekliai investuodami stojomės ant kojų, susigrąžinome turėtą apimtį ir darbo vietas, tačiau iš valdžios palankes-

Tomo Raginos nuotr.

nių sprendimų iki šiol taip ir nesulaukėme“, – apgailestavo įmonės vadovas.

Krizės metais „Tete-a-tete“ kazino pajamos susitraukė kone 30 proc. Dėl sumažėjusios verslo apimties ir smarkiai, net 50 proc., padidinto lošimų bei loterijų mokesčio teko atleisti beveik penktadalį bendrovės darbuotojų – apie 70 žmonių. Lietuvos lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, didžiuoju sunkmečiu 2009–2010 m. darbo neteko daugiau kaip 900 lošimų srityje dirbusių žmonių. Kodėl už tai niekas neprisiima atsakomybės – tik dar vienas retorinis klausimas.

Darbuotojų skaičiaus kitimas lošimų ir loterijų bendrovėse 2000 1635

Lošimo namai B kategorijos salonai Lažybos Loterijos

1760

1500 1187 966

1000

500

0

475 328 49 2007

632

397 40 2008

513

463

389 23

467 26

2009

2010

974 550

1059

614

1136 700

613

616

26

26

29

2011

2012

2013

507

Šaltinis: Lietuvos lošimų priežiūros tarnyba, 2014 m.

2014

31

Lyderiai pramogų ir laisvalaikio verslas Kaip ir dėl nesurinktų mokesčių, netesėtų valstybės bei verslo lūkesčių, regioninių darbo rinkos praradimų.

Pasirodo, sėkmingai ir socialiai atsakingai vystomas verslas iš esmės priklauso nuo politikų kalbų: vieną dieną žadamos galimybės investuoti ir kurti darbo vietas, kitą – šie pažadai ūmai paskęsta viešuose debatuose.

Kam kliūva antžeminiai lošimai?

Atrodo, valdžiai visai nesvarbu, kad diskusijos dėl naujojo Azartinių lošimų įstatymo netyla jau penkerius metus, o šis Gordijo mazgas taip ir lieka neperkirstas.

Niekam nerūpi, kad įstatymą rengusi Seimo valdybos sukurta darbo grupė atliko milžinišką darbą, peržiūrėjo ir išanalizavo daugelio valstybių įstatymus, reglamentuojančius lošimų veiklą, konsultavosi su atsakingomis ministerijomis, priežiūros institucijomis. Dar 2012 m. pavasarį darbo grupė vyko į Didžiąją Britaniją, ten sėmėsi gerosios patirties ir parengė Vakarų ekspertų puikiai įvertintą projektą. Lietuva seniai galėjo turėti naujausią ir bene progresyviausią Europoje lošimų verslą reglamentuojantį įstatymą. „Nors yra ir gerų iniciatyvų, kartais atrodo, kad kam nors labai norisi, jog loterijų ir lošimų rinkoje toliau vyrautų stagnacija bei neskaidrumas“, – sakė S.Kacas.

Pavyzdžiui, įstatymo projektui dar nė nepasiekus Seimo salės, atsirado iki tol negirdėtų ir nematytų rinkos

„žinovų“, kurie pradėjo bombarduoti Seimo narius įvairiais pasiūlymais. Netrukus, tarsi burtininko lazdele mostelėjus, parlamentarai vienas po kito ėmė registruoti naujus įstatymo projekto siūlymus, tarytum užmiršę 2008-ųjų pamokas, kad tokie siūlymai negali atsirasti iš niekur, be to, juos būtina įvertinti ekonominiu ir investiciniu požiūriu. „Plika akimi galima matyti, kad nauji siūlymai skirti dar didesnei sumaiščiai tarp lošimų organizatorių sukelti ir antžeminei lošimų rinkai griauti, nes naujųjų reikalavimų arba neįmanoma įgyvendinti, arba tai kainuos beprotiškas investicijas“, – sakė S.Kacas.

Kas tai – socialinė manipuliacija ar kieno nors užsakymas sužlugdyti kam nors neįtinkantį antžeminį Lietuvos lošimų verslą?

Technologijos daro įtaką Lietuvos statistikos departamentas, įvertinęs beveik 1000 prekių ir paslaugų, įžvelgia optimistinių tendencijų – mažiau lėšų išleidžiame maistui, daugiau – aprangai, transportui, poilsiui. Deja, vartotojų krepšelio išlaidų dalis, skiriama viešbučiams, kavinėms ir restoranams, 2013 m. sudarė tik 4 proc. Čia Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos – šalių kaimynių gyventojai kur kas labiau linkę pramogauti ne namie.

Nors pramogų verslas atsigauna, per finansų krizę susiformavusį įprotį leisti laisvalaikį namie verslininkams pakeisti bus sunku. Tai liudija ir

statistinis vartotojo krepšelis – per metus jis paaugo nuo 3,6 iki 5 proc. visų vartojimo išlaidų.

Dar labiau leisti laiką namie skatina auganti nuotolinių lošimo pramogų industrija. Štai lažybų internete apimtis per praėjusius metus išaugo 25 proc. Nors nuotoliniai lošimai bei lažybos Lietuvoje nėra įteisintos įstatymu ir faktiškai veikia nelegaliai, bet kuris interneto vartotojas šiandien turi galimybę prisijungti bei atlikti statymus naudodamasis mobiliuoju telefonu arba planšetiniu kompiuteriu.

Panašios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Vienoje didžiausių lošimų industrijos parodų Didžiojoje Britanijoje vasarį

lankęsis bendrovės „Tete-a-tete“ kazino vadovas dėstė, kad technologijų ir debesų kompiuterijos laikais lošimų pažanga žengia devynmyliais žingsniais. Ypač tai juntama internete, socialinių tinklų, mobiliųjų programėlių srityse. „Mes, dirbantys antžeminių lošimų srityje, turime investuoti į įrangą, aplinką, apsaugos priemones, darbuotojus, laikomės tarptautinių kokybės standartų, norime sukurti tvarkingą, kultūringą ir neretai prabangią aplinką, o internetas tokią iliuziją sukuria kur kas pigiau“, – pripažino S.Kacas.

Dar daugiau – didžioji dalis internete veikiančių lošimų, lažybų, loterijų organizatorių yra susijungę į milžinišką tinklą, kuriuo nuo-

Atrodo, valdžia taip pat išmoko pagrindinę finansų krizės pamoką – nėra to paties lizdo paukščiai, nes didesni mokesčiai verčia verslą 32

2014

UAB „Tete-A-Tete“ Kazino darbuotojų skaičiaus augimas 400

300

200

100

lat teka milijardinės pinigų srovės. Ne veltui diskusijose, kilusiose JAV pastaraisiais mėnesiais dėl interneto poveikio visuomenei, pasaulio lošimų sostinėje įsikūrusios korporacijos „Las Vegas Sands“ vadovas Sheldonas Adelsonas aiškiai pasakė, kad įžvelgia nuotolinių lošimų grėsmę ne tik jaunimui, bet ir visai JAV visuomenei. Sunkiai kontroliuojami nuotoliniai lošimai, kuriuose disponuojama didelėmis sumomis, gali būti per tarpininkus susiję ir su šešėline ekonomika, ir su korupcija, ir teroristų grupuočių finansavimu.

Finansų analitikų bendrovė „Bloomberg“ prognozuoja, kad po dešimtmečio, 2023-iaisiais, nuotolinių lošimų indus-

trija JAV gali pasiekti 23 mlrd. dolerių per metus. Ir tai bus beveik keturis kartus daugiau nei visas Las Vegaso miesto metinis biudžetas.

Internete – daugiau priklausomybių Švedijos Geteborgo universiteto Viešojo sektoriaus tyrimų centro (CEFOS) ekspertų komanda, vadovaujama profesoriaus Pero Binde's, 2011 m. Švedijos vyriausybės pavedimu išanalizavo ir apibendrino 18 Europoje ir pasaulyje atliktų tyrimų, susijusių su lošimų paplitimu ir įvairiomis priklausomybių nuo azartinių lošimų formomis. Tyrimų duomenys liudija, kad, priešingai nei teigiama Lietuvoje, didžiausia tikimybė atsiras-

361

262

2010

286

2011

ti priklausomybei nuo lošimo, susijusi būtent su interaktyviais0azartiniais lošimais. „Šis išsamus tyrimas buvo užsakytas ir finansuojamas Švedijos vyriausybės. Ji ieškojo būdų, kaip koreguoti lošimų ir loterijų reguliavimo politiką. Deja, ligi šiol išsamių lošimų ir loterijų paplitimo tyrimų Lietuvoje taip ir nebuvo atlikta. Gali būti, kad tai viena priežasčių, dėl ko stringa progresyvaus Azartinių lošimų įstatymo projekto priėmimas“, – svarstė S.Kacas.

Verslininkas teigė nesuprantantis, kodėl Lietuvoje vieniems verslams kuriamos išskirtinės sąlygos, o kiti sulaukia itin griežto išankstinio nusistatymo. Štai antžeminiam lošimų verslui, sumokančiam daugiausia mokesčių valstybei ir sukuriančiam daugiausia darbo vietų, daugiau nei 13 metų dirbančiam socialiai atsakingoje bei kontroliuojamoje aplinkoje, matuojami vis sunkesni apynasriai, o nuotolinius lošimus ir interneto lažybas organizuojantiems norima skubotai leisti veikti – neįvertinus nei verslo sąlygų, nei ekonominės naudos, nei poveikio darbo rinkai, nei pajamų, kurias valstybė gaus iš mokesčių,

385

305

2012

2013

2014

nei kitų svarbių veiksnių. Kaimynėje Estijoje, kur nuotoliniai lošimai buvo legalizuoti 2010 m. ir išduotos 9 šios veiklos licencijos, iš internetinius lošimus organizuojančių bendrovių 2013 m. surinkta vos 2,9 proc. loterijų ir lošimų mokesčio. Estijos mokesčių ir muitinės tarnybos duomenimis, 2013 m. iš viso Estijoje buvo surinkta apie 74 mln. litų loterijų ir lošimų mokesčio, iš jų nuotoliniai lošimai tesudarė 2,15 mln. litų.

Dėl to ir skaičiuojama, kad jeigu Lietuva nuspręstų skubotai bei nesiimdama papildomų apsaugos priemonių legalizuoti nuotolinius lošimus, valstybė mokesčių artimiausiais metais iš šios veiklos surinktų apie 1,4 mln. litų per metus, o žala visuomenei ir rinkai galėtų būti milijoninė.

Norisi daugiau optimizmo Dabar bendrovė „Tete-a-tete“ kazino valdo 79 lošimo automatų salonus, bendrovėje dirba 385 darbuotojai. Verslininkai svarsto galimybes plėstis į naujus regionus, juolab kad dar beveik 30-yje Lietuvos savivaldybių nėra modernių pramogų vietų,

mokesčių didinimas ir naujų darbo vietų kūrimas bei darbo užmokesčio kėlimas trauktis, o ne kurti naujas darbo vietas, didinti darbuotojų darbo užmokestį.

2014

33

Lyderiai pramogų ir laisvalaikio verslas

todėl ten karaliauja nelegaliai veikiantys lošimo automatų salonai, kurie nekuria legalių darbo vietų ir nemoka jokių mokesčių.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija taip pat pasisako už legalių lošimo automatų salonų, kuriančių darbo vietas, veiklą. Juolab kad galimybių ir noro užsiimti legalia plėtra yra. Restoranų ir viešbučių asociacija taip pat yra pasisakiusi už paramą turizmui.

Tam, kad investicijos ateitų į regionus, kad būtų kuriamos darbo vietos, reikalingas valdžios supratimas apie verslą.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai remia gamybos įmonių atsiradimą.

Duomenys rodo, kad nedidelių parametrų lošimo automatai galėtų būti eksploatuojami ir laisvalaikio vietose: baruose, kavinėse, viešbučiuose, – 34

2014

taip yra net 17-oje Europos valstybių, kur eksploatuojama per 1,3 mln. automatų. „Šioje rinkoje taip pat norisi daugiau optimizmo. Ne kartą viešai siūlėme Kaunui naujų galimybių, įtikinome verslo partnerius olandus prisidėti prie lošimo automatų gamyklos steigimo Kaune, jau turėjome parengę verslo ir investicinius planus. Būtume sukūrę 65 naujas pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Deja, šios galimybės politikams nepasirodė perspektyvios“, – sakė S.Kacas.

Nors vizija šalia Kauno įkurti gamyklą, kuri gamintų lošimo automatus ne tik vietos rinkai bet ir eksportui į kitas Europos valstybes, dar gyva, šiandien jau reikėtų ieškoti naujų partnerių. Su „Tetea-tete“ kazino ketinę bendradarbiauti partneriai olandai nesulaukė aiškumo ir pasirinko Italiją, kuri pasirodė svetingesnė investicijoms, taip pat ten geresnė mokestinė aplinka, rinkos dydis ir kiti aspektai. O vietos verslininkų įdirbis nuėjo šuniui ant uodegos: dėl olandų investicijų gamykla jau antri metai veikia Italijoje, sėkmingai vysto savo veiklą ir neša naudą valstybei. „Ly-

derystę kartais ima ir suvaržo politiniai šachmatai. Ko gera, dar laukia ne vieni metai darbo, kol įtikinsime politikus ir reguliavimo institucijas, kad ir lošimų versle galima dirbti naudingai bei socialiai atsakingai“, – sakė S.Kacas.

Dalis įmonės pelno investuojama į svarbiausią įmonės turtą – 2013 m. vasarį bendrovė daugumai darbuotojų pakėlė atlyginimus. Veikiausiai darbo užmokesčio fondas didės ir šiemet, taigi, dar daugiau naudos žmonėms ir valstybei. Štai, iš viso per 2013 m. Kauno įmonė valstybei sumokėjo per 13,5 mln. litų mokesčių. 2010 m. šis skaičius buvo 5,5 mln. litų ma-

žesnis, o įmonėje tada dirbo 123 darbuotojais mažiau.

Teiginius apie socialinę atsakomybę dar labiau įtvirtina prieš keletą metų bendrovės savarankiškai įdiegtas B kategorijos lošimo automatų atsakingo lošimo kodeksas, taip pat – dalyvavimas lošėjų apsaugos programose. Daug jėgų buvo skirta įmonės verslo procesams sutvarkyti, visa tai vainikavo 2012 m. vasarą gautas tarptautinis ISO kokybės vadybos sertifikatas. Be to, Kauno bendrovė nuolat dalyvauja labdaros ir paramos projektuose, remia sportą, kultūrą, finansuoja onkologinėmis ligomis sergančių vaikų fondą.

UAB „Tete-A-Tete“ Kazino sumokėti mokesčiai 2010–2013 m. mln. Lt 15

13 514 897

12 9

10 571 597 8 003 758

8 273 050

2010

2011

6 3 0

2012

2013

Lyderiai Šia­m e mies­t e yra ką veik­t i

Ge­ras su­si­sie­ki­ mas, grei­tas in­ ves­ti­cijų ad­mi­ nist­ra­vi­mas, glau­di sąvei­ka su ki­to­mis vals­tybės ins­ti­tu­ci­jo­mis ir aukš­ta mies­ to gy­ve­ni­mo ko­ kybė. Pa­sak sos­ tinės me­ro Artū­ ro Zuo­ko, Vil­niui pa­vy­ko įro­dy­ti in­ves­tuo­to­jams, kad šia­me mies­te yra ką veik­ti.

200

mln. litų

turėtų gauti papildomai Vilnius nuo 2014 iki 2020 m.

36

2014

Vil­niaus me­ras 2014-ie­ji yra der­liaus me­tai Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

– Vil­niaus biud­žetą šie­met turėtų pa­pil­dy­ti ne­men­ka ES pa­ra­ma. Ko­kia tai su­ma ir kam ji bus skir­ta?

– Biud­že­te šie­met tu­ri­me be­ veik 180 mln. litų eu­ro­pi­nių lėšų. Tai yra dar pra­ėju­sio, 2007–2014 m. ES biud­že­to fi­ nan­sa­vi­mas, todėl jis yra ski­ ria­mas pra­dėtiems pro­jek­ tams pa­baig­ti. Tai yra ke­lių inf­rast­ruktū­ros ge­ri­ni­mas, van­dent­var­kos pro­jek­tai, mo­ kyklų bei dar­že­lių re­no­va­ci­ja ir kitų viešų ar­ba vi­suo­me­ni­ nių ob­jektų, ku­rie šiuo me­tu sta­to­mi nau­do­jan­tis ES pa­ ra­ma, fi­nan­sa­vi­mas. Taip pat reikėtų pa­minė­ti Eu­ro­pos lo­ gis­ti­kos centrą, jo sta­ty­bos taip pat fi­nan­suo­ja­mos šio­ mis lėšo­mis.

Tai­gi su šiais pi­ni­gais baig­ sis pra­ėju­sio ES fi­nan­si­nio lai­ ko­tar­pio fi­nan­sa­vi­mas, o da­ bar jau tei­kia­me pa­raiš­kas ir pro­jek­tus nau­jai ES fi­nan­sa­vi­ mo per­spek­ty­vai nuo 2014 iki 2020 m.

– Ko Vil­nius ga­li tikė­tis iš nau­jo ES biud­že­to?

– ES lėšų val­dy­to­jai dar skai­ čiuo­ja ir dėlio­ja, bet tik­rai tu­ ri­me pa­si­džiaug­ti, kad 2014– 2020 m. fi­nan­si­nis lai­ko­tar­ pis yra daug ge­res­nis di­de­liems mies­tams. Anks­tes­nio lai­ko­ tar­pio fi­nan­sa­vi­mas bu­vo la­bai orien­tuo­tas į re­gio­nus, ir dau­ ge­ly­je pro­gramų di­die­ji mies­ tai net ne­galė­jo da­ly­vau­ti bei teik­ti pa­raiškų. Šį kartą Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­pos Par­

la­men­tas la­bai aiš­kiai pa­sakė, kad prio­ri­te­tas yra tei­kia­mas ur­ba­ni­zuo­toms te­ri­to­ri­joms, t. y. mies­tams, tu­rin­tiems ne ma­žiau kaip 100 tūkst. gy­ven­ tojų. Tai­gi vien Vil­nius nuo 2014 iki 2020 m. turėtų gau­ti pa­pil­do­mai 200 mln. litų.

Bend­ra fi­nan­sa­vi­mo vertė, į ku­rią Vil­nius pre­ten­duotų, da­ bar yra dau­giau nei 2,5 mlrd. litų. Sup­ran­ta­ma, ne vi­sos pa­ raiš­kos bus pa­ten­kin­tos, bet toks šian­dien yra po­rei­kis, to­ kie pa­reng­ti pro­jek­tai. Did­ žio­ji jų da­lis skir­ta su­si­sie­ki­ mo inf­rast­ruktū­rai – ap­link­ke­ lio tre­čia­jam eta­pui baig­ti, ki­ toms jung­tims mies­to vi­du­je, šiau­ri­niam ap­link­ke­liui, vi­di­ niam gat­vių tink­lui. Taip pat ren­gia­me pa­raišką dėl nau­ jos vie­šo­jo trans­por­to prie­ monės Vil­niu­je įve­di­mo. Tai galėtų būti leng­va­sis ar grei­ta­ sis tram­va­jus ar­ba va­di­na­mo­ ji BRT sis­te­ma, pa­na­ši į au­to­ busą, bet daug il­gesnė ir rei­ka­ lau­jan­ti at­ski­ros juos­tos.

Be abe­jo, daug dėme­sio bus ski­ria­ma švie­ti­mo įstaigų to­ les­nei re­no­va­ci­jai, ypač vaikų dar­že­lių. Ka­dan­gi Vil­nius yra sos­tinė ir re­gio­no cent­ras, ren­ gia­me dau­gia­funkcės reikšmės pro­jek­tus, pa­vyzd­žiui, „Tau­ tos namų“, ar­ba Profsą­jungų rūmų, per­sta­ty­mo. Norė­tu­ me gau­ti fi­nan­sa­vimą ir Spor­ to rūmams per­tvar­ky­ti į kong­ resų centrą, taip pat dau­ge­liui

kitų pro­jektų, ku­rie šiuo me­tu ren­gia­mi ar­ba gu­li ant mūsų sta­lo.

– Ar jau šie­met Vil­niu­je pa­ ma­ty­si­me naujų in­ves­ti­ci­ nių pro­jektų?

– Šie me­tai bus der­liaus me­ tai. Pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus daug dir­bo­me su in­ves­tuo­to­ jais, pra­si­dėjo ne­ma­žos in­ves­ ti­ci­jos, ir šių metų pa­bai­go­je jau turė­tu­me ma­ty­ti tam tik­rus re­zul­ta­tus. Did­žio­ji da­lis pro­ jektų, kal­bant apie su­mas, yra su­kon­cent­ruo­ti mies­to cent­ re. Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­te iki metų pa­bai­gos turėtų būti už­ baig­tas vie­nas biurų pa­statų.

Nor­ve­gi­jos in­ves­tuo­tojų vyk­ do­mas vers­lo cent­ro pro­jek­tas „Quad­rum“ iki metų pa­bai­gos turėtų įgau­ti realų vaizdą, o jo da­lis bus pra­dėta eksp­loa­tuo­ti jau kitą­met. Da­bar de­ši­nia­ja­ me Ne­ries kran­te vyk­domų in­ ves­ti­ci­nių pro­jektų bend­ra ver­ tė sie­kia 600 mln. litų. Šiais me­tais to­liau augs in­ ves­ti­ci­jos į būsto rinką, ku­ ri at­si­gau­na, kaip ma­to­me iš iš­duotų lei­dimų skai­čiaus ir pra­dėtų sta­tybų. Iš stam­bių pro­jektų, ku­rie pra­si­dės šie­ met, ga­li­ma pa­minė­ti sta­ty­ bas bu­vu­sios skai­čia­vi­mo prie­ taisų ga­myk­los „Skai­teks“ te­ ri­to­ri­jo­je ša­lia Užu­pio. Bu­vu­si pra­mo­ninė zo­na taps miš­ri – turės ir gy­ve­namąją, ir pre­ky­ binę funk­ciją. Čia bus pa­sta­

Ga­li būti, kad jau šie­met Vil­n par­tne­riais sta­ty­bas pra­dės

ES pra­džia lai­ko­ma 1957 m. pa­si­ra­šy­ta Ro­mos su­tar­tis, ku­ria bu­vo įsteig­ta Eu­ro­pos eko­no­minė bend­ri­ja.

A.Zuo­kas: ty­ta dau­giau nei tūkstan­tis butų, tai turėtų pa­di­din­ti gy­ ven­tojų skai­čių mies­to cent­ rinė­je da­ly­je.

Lau­kia­me naujų ži­nių iš vieš­bu­čių. Ke­li pa­sau­li­niai tink­lai šiuo me­tu žval­go­si par­ tne­rių Vil­niu­je, vyks­ta de­ry­ bos. Ga­li būti, kad jau šie­met Vil­niu­je kar­tu su Lie­tu­vos par­ tne­riais sta­ty­bas pra­dės dar du ži­no­mi vieš­bu­čių tink­lai.

Džiau­giamės, kad Vil­nius ga­na stip­riai įsit­vir­ti­na kaip ap­tar­na­vi­mo ir biurų cent­ras.

To­kios bend­rovės, kaip „Wes­ tern Union“, „Barc­lays“ ir ki­ ti ban­kai, per­kėlu­sios sa­vo pa­ slaugų cent­rus į Vil­nių, šie­ met di­di­na dar­buo­tojų skai­čių.

Dar vie­na in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gijų bend­rovė ne­tru­kus tu­ rėtų ap­si­spręsti, ar ati­da­ry­ti Vil­niu­je sa­vo pa­slaugų centrą, ku­ris su­kurtų 400 naujų dar­ bo vietų.

Tai­gi ga­li­me drąsiai sa­ky­ ti, kad Vil­nius šia­me re­gio­ne tam­pa tik­rai pa­trauk­lia vie­ta stam­bioms pa­sau­linėms bend­ rovėms steig­ti sa­vo pa­slaugų cent­rus.

– Be ge­ro su­si­sie­ki­mo, ko dar rei­kia mies­tui, kad jis taptų pa­trauk­lus in­ves­tuo­ to­jams?

– Pir­ma, rei­kia kalbė­ti in­ves­ tuo­to­jams su­pran­ta­ma kal­ba. Štai pa­vyz­dys: nuo IKEA at­ sto­vo at­ėji­mo į me­ro ka­bi­netą

iki pre­ky­bos cent­ro ati­da­ry­mo pra­ėjo me­tai ir ke­tu­ri mėne­ siai. Kai pa­sa­kai tokį skai­čių, vi­si su­pran­ta, kad šia­me mies­ te yra ką veik­ti, in­ves­ti­ci­jos ad­ mi­nist­ruo­ja­mos grei­tai.

Svar­bi ir ge­ra sąvei­ka su vals­ty­binė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, to­kio­mis kaip „In­ves­tuok Lie­ tu­vo­je“. Vie­nas ki­to su­pra­ti­mas ir pa­lai­ky­mas pa­ro­do, kad vals­ ty­binės ins­ti­tu­ci­jos tar­pu­sa­vy­je bend­ra­dar­biau­ja, nėra tarp­ži­ ny­bi­nių bar­jerų. Tai ir­gi po­zi­ ty­viai nu­tei­kia in­ves­tuo­to­jus.

Ir ga­liau­siai – bend­ra mies­ to ko­kybė, o ji pa­gal vi­sus duo­ me­nis Vil­niu­je yra ga­na aukš­ ta. In­ves­tuo­to­jas, pa­si­rink­da­ mas čia in­ves­tuo­ti, ma­to au­ gan­čią ir be­si­ple­čian­čią rinką, ge­ras sąly­gas sa­vo dar­buo­to­ jams. Pa­vyzd­žiui, pa­sta­rai­ siais me­tais Vil­nius kryp­tin­ gai daug dėme­sio ski­ria pri­va­ čio­ms ini­cia­ty­vo­ms ir bend­ra­ dar­biau­ja su jomis, kad mies­te būtų kuo dau­giau ga­li­my­bių skir­tin­go­mis kal­bo­mis mo­ky­ ti sa­vo vai­kus. Tu­ri­me anglų mo­kyklą, prancūzų kal­bos mo­ kyklą, tra­di­ciš­kai čia esan­ čias lenkų, rusų, bal­ta­ru­sių.

Tai da­ro įspūdį in­ves­tuo­to­ jams, nes jie su­pran­ta, kad čia ga­li dirb­ti tarp­tau­ti­nis per­ so­na­las, kad dar­buo­to­jai ga­ li at­vyk­ti su šei­mo­mis ir turė­ti gerą gy­ve­ni­mo ko­kybę.

Tai la­bai svar­bu sie­kiant pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas.

­ iu­je kar­tu su Lie­tu­vos n dar du ži­no­mi vieš­bu­čių tink­lai.

Vai­siai: A.Zuo­kas šie­met ža­da pa­ro­dy­ti rea­lius re­zul­ta­tus, pa­siek­tus po ke­le­rių metų dar­bo su in­ves­ tuo­to­jais.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

2014

37

Lyderiai laikinoji sostinė ant didelių permainų slenksčio

Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs – kitąmet miesto laukia labai svarbūs metai. Kauniečiams, kaip ir visos Lietuvos žmonėms, teks išmokti viską skaičiuoti eurais, o naujas ES finansinės paramos laikotarpis praveria duris dideliems ir kauniečiams rūpimiems projektams tapti tikrove. „Kito tokio šanso gali ir nebūti, todėl turime užmesti kuo daugiau meškerių“, – nusiteikęs Kauno vadovas.

Kaunui – naujų galimybių metas Gvidas Karčinskas

– Kaip, jūsų manymu, keisis Kauno ir miestiečių gyvenimas 2015-ųjų sausį, kai litą pakeis euras?

– Pokyčių mieste tikrai bus, nes visiems teks priprasti prie euro. Reikia pripažinti – žmonės gali patirti laikinų nepatogumų. Juk per 20 metų pripratome skaičiuoti litais ir jie mums buvo tapę savi, o dabar ir pinigų nominalas bus kitoks. Manau, gyventojams vis dėlto aktualiausia, ar keisis prekių ir paslaugų kainos. Savivaldybei pavaldžios įmonės, teikiančios paslaugas miestiečiams, tikrai neplanuoja koreguoti kainų. Žinoma, kainas teks paversti į eurus. 29 maršruto autobuse, kuris veža iš Kauno oro uosto ir į jį, jau ir dabar galima atsiskaityti eurais. Stengsimės, kad vandens, energijos, atliekų išvežimo ar kiti tarifai liktų tokie pat, kaip dabar žmonės moka.

38

2014

Tikimės, kad ilgalaikėje perspektyvoje euras tiek valstybei, tiek mūsų savivaldybei, tiek gyventojams duos naudos, bet gal ji nebus tokia akivaizdi pirmaisiais mėnesiais. Nemanau, kad mus dėl euro ištiks kokios nors negandos, nors įvairiems nacionalistams tai proga pareikšti, neva mes prarandame dalį savo tapatybės.

Aš manau, kad daug svarbiau saugoti savo kalbą, papročius ir tradicijas.

– Formuojant Kauno miesto biudžetą didžiąją dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį sumoka Kaune dirbantys žmonės.

Stebuklų niekas nesitiki, tačiau ar įžvelgiate kokių nors pokyčių šioje srityje?

– GPM mums yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Gimė idėja įsteigti „Verslo taurų“ apdovanojimus už sąžiningą, atsakingą, skaidrų ir taurų verslą; bus devynios nominacijos.

Tauras yra miesto simbolis, todėl norime pagerbti tuos, kurie kuria darbo vietas ir miestui duoda didžiausią apčiuopiamą naudą. Tariamės dėl apdovanojimų ir su trečius metus dirbančia Verslo taryba. Smagu, kad jie palaiko mūsų idėją. Neseniai kreipiausi į Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją ir ji informavo apie dešimt didžiausių Kauno įmonių.

Jų darbuotojai sumoka daugiausia GPM per metus. Manau, kad tokios įmonės tikrai vertos pagarbos ir dėmesio, padėkos už socialinę atsakomybę. „Senukų“ prekybos centro, „Sanitex“, „Nemuno“ vaistinės, „Kauno tiltų“, „Gintarinės“ vaistinės, „Kauno grūdų“, „Fredos“, „Axis Industries“, „Audimo“, „Lytagros“ darbuotojai sumoka apie 40–50 mln. litų GPM per metus. Žinoma, nedera pamiršti ir smulkiojo verslo, mokslo bei kitų įstaigų, nes ten taip pat dirba kauniečiai, kurie moka GPM.

Galimybė: A.Kupčinskas viliasi, kad padedant tiek

– Kaune jau galime džiaugtis iškilusia „Žalgirio“ arena, atnaujintu Girstučio baseinu, rekonstruotu A.Juozapavičiaus prospektu ir Parodos gatve. Vis šie objektai nebūtų atsiradę be ES paramos fondų lėšų.

Kokie nauji projektai bus įgyvendinami artimiausiu metu?

– 2014–2020 m. ES finansinė perspektyva be galo svarbi tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai.

Briuselio koridoriuose diskutuojama, kad po 2020 m. turėtų išsilyginti skirtumai tarp ES valstybių, ir tokios didelės paramos gali nebebūti, parama bus

„Aš taip pat ti­kiu, kad JAV ir ES tu­ri išs­kir­tinę ga­li­mybę būti ly­derės vys­tant nau­jas ir daug efek­ty­ves­nes tech­no­lo­gi­jas.“

ES, tiek verslininkams iki 2020-ųjų Kaune bus įgyvendintas ne vienas projektas.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

skiriama tik skurdžiausiems regionams. Dabar itin svarbu įgyvendinti tuos projektus, kurių nespėjome per 2007–2013 m.

Laisvės alėja, S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, Kongresų, koncertų ir parodų rūmai – tai didžiausi objektai, į kuriuos verta investuoti ir kuriuos privalu sutvarkyti iki 2020-ųjų. Šiame finansiniame etape keičiasi projektų skelbimo sąlygos, daugiau dėmesio bus skiriama didiesiems miestams pagal „Ur-

ban“ programą, kuria rūpinasi Vidaus reikalų ministerija.

Svarstome Žaliakalnio ir Aleksoto projektus. Norisi kuo labiau išnaudoti tą finansinį laikotarpį ir užmesti kuo daugiau meškerių, nes paskui viską gali tekti daryti iš savo biudžeto.

Tiek, kiek norime, ES paramos lėšų negausime, todėl svarbu sudominti verslininkus, kad jie tuos projektus padėtų įgyvendinti viešosios ir privačiosios partnerystės būdu.

– Iš tarptautinės nekilnojamojo turto ir investicijų parodos „MIPIM-2014“ Kanuose sugrįžusi savivaldybės delegacija sako, kad Kaunas ir jo projektai krito į akį dideliems Europos investuotojams. Ko galime tikėtis?

– Kanų parodoje pavyko užmegzti ryšius su investuotoju, kuris susidomėjo Karinių oro pajėgų (KOP) teritorija Fredoje. Tai viena didžiausių belgų bendrovių „Ghelamco“, investuojanti Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vidurio ir Rytų Europoje. Iš Fredos į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą perkėlus KOP gelbėjimo sraigtasparnių postą, 35 hektarų dydžio teritorijoje numatyta sporto objektų statyba kartu su gyvenamaisiais, komerciniais, pramoniniais pastatais. Belgų bendrovės statytas stadionas „Ghelamco Arena“ Gente, Belgijoje, pripažintas 2013-ųjų Metų stadionu.

Didžiulė teritorija netoli miesto centro į akį krito ir Pietų Korėjoje registruotai, tačiau visame pasaulyje investuojančiai bendrovei „FG Asset Management“. Galimybėmis investuoti Lietuvoje ir Kaune taip pat domėjosi vokiečių įmonė „ATAG Klöckner & Cie“, olandų bendrovė „Immo Finance“. Vokiečių nekilnojamojo turto bei finansų portalas ir leidinys „Refire“ nusiteikęs skelbti informaciją apie galimybes investuoti Kaune.

– Atrodo, kad į Aleksoto rajoną kitapus Nemuno artimiausiu metu turėtų atkeliauti nemažai investicijų?

Hil­la­ry Clin­ton, bu­vu­si JAV vals­tybės sek­re­torė – Jau pradedame KOP gelbėjimo posto iškėlimo į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą darbus.

Neabejoju, kad šis žingsnis tikrai perspektyvus. Tikslo link einame kryptingai ir matome, kad tos pastangos – ne be reikalo, nes investuotojams Fredos teritorija atrodo patraukli.

Jaučiame nemenką sujudimą biurų rinkoje – biurų poreikis akivaizdus. Ieškoma geresnės vietos, erdvesnių biurų patalpų ir net gamybos bazių. Kitoje Nemuno pusėje iškils ir Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai.

– Kanuose investuotojams pristatyta ir Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtra. Kuo šis objektas gali būti patrauklus užsienio bendrovėms?

– LEZ valdybos pirmininkas Freddy Opsomeris MIPIM parodoje skaitė pranešimą logistikos stende apie galimybę investuoti Lietuvoje, ypač Kaune, ir akcentavo, kad Kaunas yra strategiškai patogioje vietoje logistikai.

F.Opsomeris paminėjo gana naują galimybę – duomenų centrų plėtrą Kaune. Jis akcentavo, kad naudojantis Kruonio elektrinės galimybėmis galima užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą. Džiugina ir tai, kad būtent LEZ valdybos pirmininkas padėjo užmegzti ryšius su didžiosiomis bendrovėmis, besidairančiomis į Kauną.

Asmeniniai kontaktai ypač svarbūs, nes per juos užsimezga ryšiai tarp investuotojo ir savivaldybės ar valstybės atstovų.

Tauras yra miesto simbolis, todėl norime pagerbti tuos, kurie kuria darbo vietas ir miestui duoda didžiausią apčiuopiamą naudą.

2014

39

Lyderiai

Kauno rajonas kAUNO RAJONAS – patraukli vieta ne tik gyventi

statybų tempais

lenktyniauja su sostine Lietuvos laisvosios rinkos institutas, įvertinęs dešimt įvairių sričių, pernai Kauno rajoną įvardijo kaip patraukliausią vietą gyventi. Tai patvirtina ir statybos leidimų skaičius, pagal kurį Kauno rajono savivaldybė lenkia net sostinę.

Lietuvos savivaldybės, kuriose išduota daugiausia statybos leidimų (2013 m. sausio 1 d.–2014 m. kovo 1 d.)

Kauno r.

Vilniaus m.

Kauno m.

Vilniaus r.

Klaipėdos r. Šiaulių r.

Klaipėdos m. Šiaulių m.

Trakų r.

Panevėžio r.

1515 1430 1287 1000 993 439 360 324 273 268 Leidimų skaičius Šaltinis: „Infostatyba“

40

2014

Viktorija Kochanskytė Laukia statybų protrūkio Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki šių metų kovo 1 d. Kauno rajone išduota 1515 statybos leidimų. Per tą patį laikotarpį Vilniaus miesto gyventojams buvo pasirašyta 1430 leidimų. Toliau pagal šį rodiklį rikiuojasi Kauno miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Žinoma, sostinėje kyla daugiau daugiabučių, todėl ji gerokai lenkia kitas Lietuvos savivaldybes pagal pastatytą plotą. Vis dėlto Kauno rajono tempas statant individualius gyvenamuosius namus yra įspūdingas.

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Kelmelis teigė, kad didžiausia plėtra vyksta Ringaudų, Akademijos, Domeikavos, Užliedžių, Raudondvario, Alšėnų seniūnijose.

Naujakurius vilioja nedidelis atstumas iki miesto, patogus susisiekimas, išvystyti inžineriniai tinklai.

Ateityje galima tikėtis statybų protrūkio teritorijoje tarp Noreikiškių ir Kačerginės – didžioji dalis čia esančių sklypų numatyta gyvenamųjų namų statybai. N.Kelmelis nenuvertina ir atokesnių miestelių, tokių kaip Vilkija, Babtai, nes jie turi didelę vertybę – įspūdingą kraštovaizdį.

Užmiestyje daugiau erdvės „Džiaugiuosi, kad mūsų krašte kuriasi jaunos šeimos. Čia graži gamta, daugiau erdvės, gaivesnis oras, geras susisiekimas su miestu. Turime tvirtas bendruomenes, neblogą švietimo įstaigų tinklą, atnaujinome Raudondvario dvarą, sporto

Ateitis: Kauno rajono meras V.Makūnas džiaugiasi, kad rajone daugėja

aikštynus“, – vardijo Kauno rajono pranašumus meras Valerijus Makūnas.

Statistikos departamento duomenimis, Kauno rajonas yra viena jauniausių Lietuvos savivaldybių, čia gyventojų amžiaus vidurkis siekia 39,1 metų, o šalies vidurkis yra perkopęs 41,5 metų.

Tai kraštas, kuriame nuolat daugėja gyventojų. Pernai Kauno rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravo 87,2 tūkst. gyventojų. Nemažai žmonių įsikūrė priemiesčių soduose, bet nėra deklaravę gyvenamosios vietos, todėl realus gyventojų skaičius gali būti gerokai didesnis.

Pasikeitė požiūris į būstą N.Kelmelis tvirtino, kad nekilnojamojo turto plėtrą pakaunėje paskatino keletas aplinkybių. Pirmiausia, tai gerokai mažesnės statybų išlaidos. Kaune vieno kvadratinio metro su daline apdaila kaina prasideda nuo 3 tūkst. litų, o rajone ji nesiekia 2 tūkst. litų.

2015-ųjų pirmą pus­metį ES pir­mi­nin­kaus kai­mynė Lat­vi­ja, o 2018-ai­siais – Es­ti­ja.

Verslo pokyčiai Kauno rajone 2009–2013 m.

Verslo liudijimų skaičius 3095 2467 1215

1395

Ūkio subjektų skaičius 1641

2553

1670

1848

1995

2184

Sukurtos ir atlaisvintos darbo vietos 3242 2198 1463

1709

940

2009

2010

2011

2012

2013

privačių vaikų darželių. Pernai Noreikiškėse duris atvėrė „Medeina“.

Panašiai yra su sklypais, kurie rajone kainuoja trečdaliu ar net dvigubai pigiau. „Žmonės elgiasi apdairiau nei prieš krizę, dabar jie išmoko skaičiuoti“, – sakė architektas. Visi pradeda suvokti, kad statant namą svarbu turėti komunikacijas – centralizuotai tiekiamą vandenį, nuotekų sistemą, dujas. Sklypai be infrastruktūros retai sulaukia pirkėjų.

Pamažu artėjame prie europinio požiūrio ir į būsto dydį, išplanavimą. Beveik nebeprojektuojami namai su rūsiais, juo labiau, kad pakaunėje laikosi aukštas gruntinio vandens lygis. „Šeima dažniausiai renkasi 80–100 kv. m namą, išskyrus vieną kitą „kunigaikštį“, – komentavo naujakurių įpročius N.Kelmelis.

Vis labiau populiarėja kotedžai ir sublokuotieji namai. Jų kaina artima buto kainai, o gyvenimo kokybė beveik tokia pati kaip individualiajame name.

Dar viena svarbi patogaus gyvenimo sąlyga – geras susisiekimas. N.Kelmelis

yra pastebėjęs, kad rytinėje Kauno rajono dalyje plėtra lėtesnė, nes čia nėra aplinkkelio. O štai šalia patogių automagistralių įsikūrusiuose Ringauduose, Alšėnuose, Giraitėje – tikras statybų bumas.

Opi problema – įvažos ir kaimo keliukai, kuriems tvarkyti savivaldybė beveik neturi lėšų. N.Kelmelis sakė, kad didžioji dalis naujakurių tai supranta ir patys imasi veiksmų.

Plečiasi ir verslas V.Makūnas džiaugėsi ne tik besikuriančiomis jaunomis šeimomis, bet ir verslo plėtra, su kuria savivaldybės vadovas sieja naujų darbo vietų kūrimą. Ekspertai palankiai vertina savivaldybės mokesčių politiką, privačiojo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą. Įmonės, kurios įdarbina daugiau kaip 50 proc. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, trejus metus atleidžiamos nuo

žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių.

Verslo liudijimai Kauno rajone kainuoja vienodai – 120 litų. Kurį laiką jie buvo pigiausi šalyje. Pernai verslo liudijimų kainas smarkiai sumažino ir Klaipėdos savivaldybė. „Tai teisingas kelias. Juk pigus verslo liudijimas – tai galimybė žmogui susikurti legalią darbo vietą“, – sveikino klaipėdiečių sprendimą V.Makūnas.

Jis pastebėjo dar vieną tendenciją – Kauno rajone daugėja verslo subjektų.

Mero manymu, prakutę žmonės ėmė steigti įmones ir patys tapo darbdaviais.

Naujų ir atlaisvintų darbo vietų rajone skaičius taip pat smarkiai didėjo – nuo 2198 (2012 m.) iki 3242 (2013 m.).

Kviečia būti atsakingus Daug vilčių teikia Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ). Šiandien investicijos joje siekia maždaug pusantro milijardo litų.

2014

41

Lyderiai kAUNO RAJONAS – patraukli vieta ne tik gyventi Logistikos sandėliai ir kitos verslo įmonės noriai kuriasi ir šalia automagistralės „Via Baltica“, Kumpių kaime, Sitkūnų kryptimi. „Sveikiname verslą, kuris yra socialiai atsakingas, prisideda prie bendruomenės gerovės ir nekenkia aplinkai“, – pabrėžė V.Makūnas.

Deja, verslo plėtra turi ir neigiamų padarinių. Šalia pramoninės zonos įsikūrę Karmėlavos ir Ramučių gyventojai kenčia dėl oro taršos bei triukšmo, todėl meras ne kartą kreipėsi į Vyriausybę ir prašė pagreitinti aplinkkelio tiesimą bei palengvinti čia gyvenančių žmonių buitį. Šioms gyvenvietėms gyvybiškai reikia ir lietaus nuotekų sistemos.

Kauno rajone vystoma ir daugiau nacionalinės svarbos projektų, todėl V.Makūnas siūlo, kad dalis mokesčių, gaunamų iš stambių verslo projektų, turėtų atitekti vietos bendruomenės reikmėms. „Gyventojai turi pajausti, kad verslas ne grėsmę kelia, o kuria naudą“, – tvirtino politikas.

Trūksta vaikų darželių Statybų plėtra Kauno rajono vadovams uždavė dar vieną galvosūkį. Didėjant gimstamumui 2012 m. į rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigas negalėjo patekti 700 vaikų, pernai – jau daugiau kaip tūkstantis.

Sudėtingiausia situacija augančiose gyvenvietėse – Ringauduose, Mastaičiuose, Raudondvaryje, Domeikavoje, Garliavoje. „Malonu sveikinti jaunas šeimas gimus kūdikiui, tačiau labai skaudu, kad ne visada galime joms padėti tuos mažylius užauginti“, – apgailestavo V.Makūnas.

Kauno rajono savivaldybė jau pastatė kelis daugiafunkcius centrus, įsteigė ikimokyklinio ugdymo grupes laisvose mokyklų patalpose, tačiau to nepakanka. Šiemet kartu su A.Stulginskio universiteto vadovybe studentų bendrabučio patalpose Akademijoje planuojama įkurdinti vaikų darželį.

Rajone veikia kelios privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos: Ramučiuose – „Baibokynė“, Noreikiškėse – „Medeina“, nekilnojamojo turto vystytojai planuoja atidaryti darželius Domeikavoje, Giraitėje, Raudondvaryje. Tačiau ir tai iš esmės nekeičia situacijos, nes vaikų kasmet daugėja.

42

2014

Išskirtinė: pakaunėje galima pamatyti ir įspūdingos architektūros pavyzdžių. Vienas tokių – sodyba su japonišku sodu Pyplių kaime.

Pasirinkimas: Raudondvario seniūnijoje – didelė būstų pasiūla.

Verslas: Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusioje Kauno LEZ kyla bendrovės „Pienas LT“ gamykla.

V.Makūnas sakė pastebėjęs, kad Lietuvos regionai vystosi labai netolygiai – daugelyje vietų gyventojų skaičius katastrofiškai mažėja, tačiau aplink Vilnių, Kauną ir Klaipėdą įsikūrusiose žiedinėse savivaldybėse gimstamumas didėja.

Meras įsitikinęs, kad planuodama viešuosius finansus Vyriausybė turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes. Ikimokyklinių įstaigų problemoms spręsti, V.Makūno tei-

gimu, turėtų būti parengta valstybės programa. Jis siūlo racionaliau valdyti valstybės turtą – nenaudojamas arba mažai naudojamas patalpas pritaikyti vaikų darželiams, kitoms bendruomenių reikmėms. „Tiems šalies regionams, kuriuose gyvenimas aktyviausias, labiausiai visko ir reikia – darželių, mokyklų, kelių. O išmintingos, į žmogų nukreiptos politikos reikia visiems“, – pabrėžė V.Makūnas.

lyderiai

Ap­leis­tos so­dy­bos vie­to­je – mo­der­nus kon­fe­ren­cijų cent­ras

Gera vieta ne tik siestai

Ža­liuo­jan­tys lau­ kai, ap­leis­ta so­dy­ ba, ap­triušęs san­ dėliu­kas, ap­šiu­ ru­si pir­telė. Ant ki­tos svars­tyk­lių pusės – vaiz­din­ gas Nevė­žio slė­ nis, ap­link be­si­ drie­kian­tis greit­ ke­lis Kaunas– Klaipėda. To­kią vietą prie­š ke­letą metų ap­ti­ko vers­ li­nin­kai Ing­ri­da ir Vy­tau­tas La­bu­ ti­nai. Ir nu­tarė, kad į tą plynę ver­ ta in­ves­tuo­ti.

Si­mo­nas Juk­nys Lai­kas pa­rodė, kad nuo­jau­ ta kau­nie­čių neap­ga­vo. Ne­ se­niai Kau­no ra­jo­ne du­ris at­ vėrė lais­va­lai­kio ir kon­fe­ren­ cijų cent­ras „Sies­ta“. Iš­dygę mo­dernūs ir erdvūs pa­sta­tai, sko­nin­gai tvar­ko­ma ap­lin­ka – tar­si įro­dy­mas, ką per trumpą laiką ga­li veiklūs ir kūry­bin­gi žmonės, pa­de­da­mi ES fondų in­ves­ti­cijų.

Tie­sa, pa­statų komp­lek­sas bu­vo sta­to­mas ne tuš­čio­je vie­

Pa­vyz­dys: lais­va­lai­kio ir kon­fe­ren­cijų cent­ras „Sies­ta“ – įro­dy­mas, ką per trumpą laiką ga­li veiklūs ir kūry­bin­gi žmonės, pa­de­da­mi ES fondų in­ves­ti­cijų.

to­je. Apie 20 km nuo Kau­no nu­to­lu­sio­je vie­tovė­je, Babtų mies­te­lio pa­šonė­je, ilgą laiką bu­vo so­dy­ba, pa­sta­ty­ta iš­kart po ka­ro – 1947 m. So­viet­me­ čiu čia veikė tiltų prie­žiū­ros tar­ny­ba, o Nep­rik­lau­so­mybės lai­kais so­dy­ba bu­vo ap­leis­ ta. „So­dybą įsi­gi­jo­me per eko­ no­mi­kos krizę. Tiesą sa­kant, pir­ko­me ne­turė­da­mi aiš­kios idė­jos. Tai la­biau bu­vo in­ves­ ti­ci­ja į per­spek­tyvą. Matė­ me, kad vie­ta yra per­spek­ty­ vi, o kas konk­re­čiai jo­je išaugs, sumąstė­me jau vėliau“, – pa­ sa­ko­jo I.La­bu­ti­nienė.

Paš­ne­kovė ne­slėpė, kad per­mai­nin­gu lai­ko­tar­piu būta ir min­čių at­si­sa­ky­ti bet ko­ kių sta­tybų, ta­čiau po­stūmiu jų be­si­ku­rian­čiam vers­lui ta­ po ES fondų pa­ra­ma. Šei­ma pa­teikė pa­raišką pa­gal Kai­mo plėtros pro­gramą. „Kai paaiškė­jo, kad gau­na­me ES pa­ramą, reikė­jo su­ktis ga­na grei­tai, kad spėtu­me į 2007– 2013 m. pro­gra­mos trau­kinį, – turė­jo­me nu­spręsti, da­ro­me ar­ba ne. Ry­žomės šiam žings­ niui ir per ke­letą metų su­

Gin­ta­ro Če­so­nio nuo­tr.

kūrėme verslą sau ir dar dau­ giau nei de­šim­čiai mūsų dar­ buo­tojų“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Po dau­giau nei tre­jus me­ tus tru­ku­sių sta­tybų ir įren­gi­ mo darbų lais­va­lai­kio ir kon­ fe­ren­cijų cent­ras at­vėrė du­ris. „Sies­tos“ šei­mi­nin­kai ne­ slėpė turį kuo did­žiuo­tis. Ypa­ tingą dėmesį jie ski­ria vers­lo ir ki­to­kioms kon­fe­ren­ci­joms or­ga­ni­zuo­ti. „Esa­me pa­to­gio­ je geog­ra­finė­je vie­to­je. Kau­ nas – tik už 20 km, ki­ti did­ mies­čiai – taip pat ne per to­ liau­siai. Esa­me leng­vai pa­sie­ kia­mi greit­ke­liu“, – dėstė so­ dy­bos šei­mi­ninkė. Žur­na­listų vieš­nagės me­tu „Sies­to­je“ vy­ko vie­nos did­žiau­sių ša­lies žemės ūkio pro­duktų per­dir­bi­mo bend­ro­vių kon­fe­ren­ci­ja.

Nau­jutėlė­se erd­vio­se pa­tal­ po­se, ap­rūpin­to­se mo­der­nia įran­ga, nu­ma­ty­ta ga­li­mybė reng­ti įvai­raus dyd­žio kon­fe­ ren­ci­jas 20–140 žmo­nių.

Rim­tai pa­dirbėję, kon­fe­ ren­ci­jos da­ly­viai už­su­ko į so­ dy­bos res­to­raną ir į su juo su­ jungtą barą. „Sa­vo val­gia­raštį

drąsiai ga­li­me pa­si­ūly­ti bet ku­riam sve­čiui iš Lie­tu­vos ar už­sie­nio. Mes ski­ria­me ypa­ tingą dėmesį vir­tu­vei, sie­kia­ me, kad mais­tas būtų išs­kir­ ti­nis, ko­ky­biš­kas ir iš­ties ska­ nus. Ma­lo­nu, kai tai pa­ste­bi ir mūsų klien­tai. Mūsų vir­tuvės še­fas Ja­ros­la­vas Or­ševs­kis sa­ vo sri­ty­je dir­ba 15 metų, sta­ ža­vo Ai­ri­jo­je, Len­ki­jo­je, va­ do­va­vo ne vie­nam res­to­ra­nui, mokė­si iš ži­nomų už­sie­nio ko­legų“, – pa­sa­ko­jo I.La­bu­ti­ nienė. Šei­mi­nin­kai res­to­ra­ne bei prie upės suręs­to­je jau­kio­je pir­ty­je siū­lo švęsti ir įmo­nių bei as­me­ni­nes šven­tes – va­ karė­lius, ves­tu­ves, gim­ta­die­ nius ir pan. Se­zo­no me­tu so­ dy­bo­je ga­li­ma nak­vynė maž­ daug pus­šim­čiui žmo­nių. Šei­ mos su vai­kais taip pat ne­pa­ mirš­tos – ne­tru­kus pla­nuo­ ja­ma įreng­ti di­delę žai­dimų aikš­telę. „Į šį komp­leksą įdėjo­me da­lelę sa­vo šir­dies, todėl ti­ki­me, kad ir mūsų lan­ ky­to­jai įver­tins pa­stan­gas bei pamėgs mūsų so­dybą“, – šyp­ so­jo­si I.La­bu­ti­nienė.

2014

43

lyderiai

Fi­nansų in­ži­ne­ri­jos prin­ci verslumo skatinimo naujovės

Ūkio mi­nis­te­ri­jos val­do­ma bend­rovė „In­ves­ti­cijų ir vers­lo ga­ran­ti­jos“ („In­ve­ga“) – vals­tybės prie­monė, pa­de­dan­ti vers­lui gau­ti fi­nan­sa­vimą.

Bend­rovės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aud­rius Za­bot­ka džiau­gia­si, kad lie­tu­viai vie­ni pirmųjų ES pra­dėjo vers­lui siū­ly­ti įvai­rias fi­nan­si­nes prie­mo­nes, pa­rem­tas fi­nansų in­ži­ne­ri­jos prin­ci­pu.

As­ta Dy­ko­vienė

Džiu­gi­na tei­gia­mi re­zul­ta­tai

„Tai reiš­kia, kad vers­lui vie­toj su­bsi­dijų ar do­ta­cijų siū­lo­mos įvai­rios komp­lek­sinės fi­nan­ sinės prie­monės – pa­sko­los su „In­ve­gos“ ga­ran­ti­ja, leng­ va­tinės pa­sko­los, da­li­nis palū­ kanų ar dar­buo­tojų dar­bo už­ mo­kes­čio kom­pen­sa­vi­mas, su­bsi­di­jos vers­lu­mui ska­tin­ti.

Ir tai tik da­lis vers­lo pra­džios ar plėtros fi­nan­sa­vimą ska­ ti­nan­čių fi­nan­si­nių prie­mo­ nių, ku­rios šian­dien siū­lo­mos vers­lui“, – teigė A.Za­bot­ka.

Ga­ran­ti­jos – vie­nas efek­ty­ viau­sių būdų vals­ty­bei ska­tin­ ti smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­ lo įmo­nių pro­jektų fi­nan­sa­ vimą, ypač pa­nau­do­jant ES struktū­ri­nių fondų lėšas.

Da­lies fi­nan­sa­vi­mo ri­zi­kos pri­si­ėmi­mas už verslą pra­de­ dan­čias ar ple­čian­čias įmo­nes yra la­bai efek­ty­vi vals­tybės in­ter­ven­ci­jos for­ma, ku­rią pri­pa­ži­no ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ ja. 2014–2020 m. lai­ko­tar­piu fi­nan­si­nių prie­mo­nių fi­nan­ sa­vimą ir įgy­ven­di­nimą Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja išs­kyrė kaip prio­ri­te­tinę kryptį, sie­kiant pa­ska­tin­ti Eu­ro­pos įmo­nių kon­ku­ren­cin­gumą bei ino­va­ cijų die­gimą.

44

2014

Prie­monės pa­tei­si­na lūkes­čius

„In­ve­gos“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­riaus tei­gi­mu, be­ne la­biau­ siai pa­si­tei­si­no prie­mo­nių de­ ri­nys pra­de­dan­čia­jam vers­ lui – leng­va­tinės pa­sko­los iš Vers­lu­mo ska­ti­ni­mo fon­do, palū­kanų kom­pen­sa­vi­mas, dar­bo už­mo­kes­čio su­bsi­di­ jos tiek pra­de­dan­čia­jam vers­ lui, tiek įmonėms, įdar­bi­nan­ čioms jau­nimą iki 29 metų. „Pas­ko­los iš Vers­lu­mo ska­ ti­ni­mo fon­do pra­dėtos teik­ti

2010 m. ir šiuo me­tu jų skai­ čius sie­kia 674. Be­veik pusė jų skir­ta as­me­nims, pri­klau­ san­tiems prio­ri­te­ti­nei gru­pei.

Per trejų su pu­se metų lai­ko­ tarpį, pa­si­nau­doję Vers­lu­mo ska­ti­ni­mo fon­do ga­li­mybė­ mis, vers­li­nin­kai su­kūrė be­ veik pu­sant­ro tūkstan­čio nau­ jų dar­bo vietų. Džiau­giamės, kad ana­logų net Eu­ro­po­je ne­ tu­rin­ti pa­tir­tis aki­vaizd­žiai duo­da tei­giamų re­zul­tatų, o toks vers­lu­mo ska­ti­ni­mo mo­ de­lis, kai de­ri­na­mos ke­lios fi­

nan­sinės prie­monės, atei­ty­je, ti­kimės, turės dar di­desnę pa­ klausą“, – pa­brėžė A.Za­bot­ka.

Ki­ta pa­si­tei­si­nu­si prie­monė – „Pa­ra­ma pir­ma­jam dar­bui“.

Tai leid­žia darb­da­viams drą­ siau priim­ti spren­dimą įdar­ bi­nant jau­nus, per­spek­ty­vius, ta­čiau pa­tir­ties ne­tu­rin­čius žmo­nes. Šiuo me­tu be­veik 2 tūkst. įmo­nių jau iš­mokė­ta 12,66 mln. litų už dau­giau nei 11 tūkst. pirmą kartą įdar­bintų jau­nuo­lių. Dau­giau­sia pra­ šymų kom­pen­suo­ti jau­no as­ mens dar­bo už­mo­kes­čio dalį at­siuntė įmonės, tu­rin­čios dau­giau nei 250 dar­buo­tojų.

A.Za­bot­ka pri­minė, kad vis dar yra ga­li­mybė pa­si­nau­do­ ti ne vie­na fi­nan­si­ne prie­mo­ne, skir­ta vers­lo pra­džiai ar plėtrai.

Pas­ko­la su vals­tybės ga­ran­ti­ja

Aud­rius Za­bot­ka: Ga­ran­ti­jos turbūt yra tei­sin­giau­sia vals­tybės pa­gal­bos vers­lui for­ma ir efek­ty­viau­sias viešųjų iš­tek­lių in­ves­ta­vi­mo būdas.

„In­ve­ga“, siū­ly­da­ma smul­kia­ jam ir vi­du­ti­niam vers­lui įvai­ rias fi­nan­sa­vimą ge­ri­nan­čias prie­mo­nes, pri­si­de­da ir prie na­cio­na­linės re­gionų plėtros stra­te­gi­jos, ku­rios esmė – ma­ žin­ti eko­no­mi­nius ir so­cia­li­ nius skir­tu­mus, tiks­lin­gai pa­ nau­do­ti ES struktū­rinės pa­ra­ mos lėšas. Ši vals­tybės pa­ra­ma ne­įkai­no­ja­ma, nes ką tik įsikū­ ru­sioms įmonėms ban­kai daž­ niau­siai ne­duo­da pa­skolų.

Pag­rin­dinės ES pre­ky­bos par­tnerės – Jung­tinės Vals­ti­jos.

i­pas – vers­lui „Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo įmonė, kreip­da­ma­si į kre­di­to įstaigą dėl pa­sko­los vers­lui pra­dėti ar plėsti, daž­ nai su­si­du­ria su kre­di­to įstai­ gai ne­pat­rauk­laus ar ne­pa­ kan­ka­mo užs­ta­to pro­ble­ma. „In­ve­ga“ pa­de­da išspręs­ti šią pro­blemą, ga­ran­tuo­da­ma pir­mos pa­sko­los da­lies grąži­ nimą kre­di­to įstai­gai iki 80 pro­c. pa­sko­los su­mos. Li­ku­ sią („In­ve­gos“ ne­ga­ran­tuo­tą) pa­sko­los da­lį, kre­di­to įstai­ ga už­si­tik­ri­na ki­tais pa­sko­los gavė­jo pa­si­ūly­tais užs­ta­tais, pa­vyzd­žiui, pra­šo­ma įkeis­ ti už pa­sko­los lėšas įsi­gy­jamą turtą ar kt.“, – pa­sa­ko­jo A.Za­ bot­ka.

Tie­sio­ginę naudą iš sėkmin­ gai įgy­ven­dintų vers­lo pro­ jektų gau­na ne tik pa­tys vers­ li­nin­kai ar juos fi­nan­savę ban­ kai, iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bend­rovės. Įgy­ven­dintų vers­lo pro­jektų ir su­kurtų naujų dar­ bo vietų nau­da ten­ka ir vals­ ty­bei – per su­mo­ka­mus mo­ kes­čius ar ku­riamą pri­dėtinę vertę, todėl natū­ra­lu, kad vi­ sos šios suin­te­re­suo­tos ša­lys tar­pu­sa­vy­je da­li­ja­si ir vers­ lo pro­jektų įgy­ven­di­ni­mo ri­ zi­ka. „Todėl ga­ran­ti­jos turbūt yra tei­sin­giau­sia vals­tybės pa­ gal­bos vers­lui for­ma ir efek­ ty­viau­sias viešųjų iš­tek­lių in­ ves­ta­vi­mo būdas“, – įsi­ti­kinęs bend­rovės „In­ve­ga“ va­do­vas.

Pa­ma­žu iš­ju­di­na­mi ir re­gio­nai

Tam tik­ro­se ša­lies sa­vi­val­dybė­ se vis dėlto ne­leng­va iš­ju­din­ ti gy­ven­tojų vers­lumą. Ir ne vi­ sais at­ve­jais tai pri­klau­so nuo ne­pa­kan­ka­mos inf­rast­ruktū­ ros ar spe­cia­listų sty­giaus.

„Iš „In­ve­gos“ su­teiktų ga­ ran­tijų ir ad­mi­nist­ruo­jamų pa­ sko­li­nių prie­mo­nių re­zul­tatų ma­ty­ti, kad dau­giau­sia vers­ lo pra­džiai ar plėtrai sko­li­na­ si did­žiau­sių miestų – Vil­niaus ir Kau­no – vers­li­nin­kai. Iš ma­ žes­nių ra­jonų reiktų pa­minė­ti Aly­taus ir Pa­nevė­žio miestų bei ra­jonų vers­li­nin­kus. Vis dėlto įžvel­gia­me ir tam tikrų po­zi­ty­vių ten­den­cijų vers­lo sek­to­riu­je, ypač re­gio­nuo­se.

Iš­lie­kant spar­čiam eko­no­mi­ kos au­gi­mo tem­pui, ma­to­me, kad vers­lo nau­jokų lūkes­čiai dėl eko­no­mi­kos per­spek­tyvų gerė­ja ir jie vis ak­ty­viau do­mi­ si vers­lo pra­džios bei išo­ri­nio fi­nan­sa­vi­mo ga­li­mybė­mis“, – pa­si­džiaugė A.Za­bot­ka.

Vers­li­nin­kai vis la­biau do­ mi­si ga­li­mybė­mis pra­dėti naują verslą re­gio­nuo­se, nes ten ma­žesnės pa­talpų nuo­mos ar įren­gi­mo kai­nos, di­des­nis jų pa­si­rin­ki­mas, pi­gesnė dar­ bo jėga, todėl re­gio­nai vers­lo pra­džiai yra itin pa­trauklūs.

Trūksta vers­li­ninkų ak­ty­vu­mo

Lie­tu­vos smul­kio­jo ir vi­du­ti­ nio vers­lo ta­ry­bos pir­mi­ninkė Da­lia Ma­tiu­kienė ma­no, kad vers­las dau­ge­liu at­vejų vis dėl­ to ne­su­ge­ba pa­si­nau­do­ti vals­ tybės rėmi­mu, nes galbūt iki ga­lo ne­su­vo­kia visų ga­li­my­bių.

Esą pa­ra­dok­sa­lu, bet mūsų kai­ my­nai es­tai ak­ty­viau nau­do­ja­si ana­lo­giš­ka fi­nan­si­ne vals­tybės pa­ra­ma. „Smul­kia­jam ir vi­du­ ti­niam vers­lui ša­ly­je ar­ti­mai­ siais me­tais nu­ma­ty­ta la­bai di­ delė pa­ra­ma. Ta­čiau norė­čiau ak­cen­tuo­ti kitą da­lyką – vers­ li­nin­kai kol kas ne­su­ge­ba pa­

Ma­rius Ska­rups­kas: Mums svar­bu su­telk­ti Vy­riau­sybės, vie­tos vald­žios, vers­lo, veik­lių žmo­nių pa­jėgas, kad grei­čiau at­si­gautų re­gio­nai. si­nau­do­ti tuo, kas yra ski­ria­ ma. Dau­ge­lis net ne­ži­no, kad yra pirmųjų vers­lo metų pro­ gra­ma, kai su­tei­kia­mas 86 tūkst. litų leng­va­ti­nis kre­di­tas, 25 tūkst. litų su­bsi­diją ga­li­ma gau­ti per „In­vegą“. In­for­ma­ci­ jos ne­ži­no­ji­mas ap­ri­bo­ja vers­ lumą ir pa­čių vers­li­ninkų ga­li­ my­bes“, – ma­no D.Ma­tiu­kienė.

Pa­sak ūkio vi­ce­mi­nist­ro ir „Invegos“ valdybos pirminin­ ko Ma­riaus Ska­rups­ko, skir­ tin­go­se ūkio ša­ko­se ir skir­tin­ guo­se re­gio­nuo­se vers­las su­ si­du­ria su vis ki­to­kio­mis pro­ ble­mo­mis. Vie­niems vers­li­ nin­kams ak­tua­liau­sios yra li­ cen­ci­ja­vi­mo, ki­tiems – fi­nansų priei­na­mu­mo pro­ble­mos. Dar ki­tiems tie­siog trūksta pa­grin­ dinės in­for­ma­ci­jos apie vers­lo pra­džią ar vys­tymą.

Atei­ties per­spek­ty­vos

Vie­nas pa­grin­di­nių Lie­tu­vo­ je pa­rengtų 2014–2020 m. ES struktū­rinės pa­ra­mos pro­gra­ ma­vi­mo do­ku­mentų, ku­riuo va­do­vau­jan­tis bus tei­kia­ma

pa­ra­ma Lie­tu­vai, yra 2014– 2020 m. ES struktū­rinės pa­ ra­mos veiksmų pro­gra­mos pro­jek­tas.

2014–2020 m. pro­gra­ma­ vi­mo lai­ko­tar­piu Ūkio mi­nis­ te­ri­jos ku­ruo­jamų sri­čių pa­ grin­di­niai pa­reiškė­jai gau­ ti ES struktū­rinę pa­ramą yra pri­vatūs vers­lo su­bjek­tai. „Mums svar­bu su­telk­ti Vy­ riau­sybės, vie­tos vald­žios, vers­lo, veik­lių žmo­nių pa­ jėgas, kad grei­čiau at­si­gautų re­gio­nai – būtų ku­ria­mos nau­jos dar­bo vie­tos, įgy­ven­ di­na­mi per­spek­tyvūs ne­vie­ na­die­niai pro­jek­tai, kad kuo nau­din­giau būtų in­ves­tuo­ja­ mos nau­jos 2014–2020 m. fi­ nan­sinės per­spek­ty­vos lėšos.

No­riu at­kreip­ti dėmesį, kad per atei­nan­čius sep­ty­ne­rius me­tus iš ES struktū­rinės pa­ ra­mos bus ski­ria­ma be­veik 3,5 mlrd. litų. Tai la­bai di­delė su­ma, ku­ri tu­ri būti pa­nau­do­ ta pro­tin­gai, sie­kiant kuo di­ desnės eko­no­minės grąžos re­gio­nams“, – teigė M.Ska­ rups­kas.

2014

45

lyderiai Specialistų kalvė

Pastatyti ir įrengti naująjį medicinai, verslui bei jų bendradarbiavimui skirtą centrą Kaune kainavo 53 mln. litų, tačiau būsima jo nauda ir miestui, ir valstybei – neįkainojama.

Slėnio laboratorijose kuriam Paskirtis: šiame pastate įsikurs penkios inovatyvios laboratorijos.

Gvidas Karčinskas

Sutelkti vienoje vietoje „O į ką daugiau investuoti? – klausimu į klausimą, ar atsipirks investicijos, atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis. – Moksliniai tyrimai yra pati saugiausia investicija bet kuriuo metu. Ir krizių laikotarpiu, ir ekonomikai kylant. Be to, kas svarbiau už sveikatą? Visuomenės gerovė pirmiausia užtikrinama per jos sveikatą.“ Neseniai iškilusiame moderniame LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre įrengtos šiuolaikinės laboratorijos su naujausia moksliniams tyrimams vykdyti būtina įranga. Čia vykdoma veiksmingesnių vaistų paieška ir kūrimas, natūralių, biologiškai aktyvių junginių, vaistinių medžiagų taikinių paieška, 46

2014

ląstelių genetikos, vaistinių medžiagų tiekimo sistemų biofarmaciniai tyrimai ir kt. Šiame pastate, esančiame „Santakos“ slėnyje, vienoje vietoje sutelkti farmacijos, biotechnologijos ir kitų biomedicinos sričių mokslininkai, atliekantys įvairius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, sparčiau bei plačiau skleidžiasi studentų potencialas ir čia pat teikiamos specializuotos, itin aukštos kokybės paslaugos verslui. Centrą drąsiai galima vadinti stipriu inovatyviojo verslo – farmacijos ir biotechnologijų srities įmonių – partneriu.

Vien pernai universiteto mokslininkai atliko augalinės kilmės vaistinių medžiagų analizę, tyrė ir vertino odos priežiūros priemonių savybes, biofarmacinius produktus su bičių nuodais; konkretiems pacientams buvo taikyti krešėjimą slopinantys, uždegimines žarnyno ligas gydantys medikamentai.

Centro mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros rezultatai bus panaudoti ir klinikinėje praktikoje, diegiant naujus diagnostikos metodus, tobulinant esamus metodus bei panaudojant naujus medikamentus efektyvesniam gydymui Kauno klinikose ir kitose gydymo įstaigose.

Į Kauną trauks investicijas Prof. V.Briedis įsitikinęs, kad šis centras ir jame verdanti veikla smarkiai sustiprins Kauno kaip patrauklios vietos investicijoms įvaizdį. „Čia ne tik daug potencialo, bet ir kompetencijos bei galimybių. Dėl to miestas, o ir visa šalis taps kur kas patrauklesnė farmacijos bendrovėms, kad jos kurtų, pavyzdžiui, klinikinių tyrimų, vaistų gamybos centrus“, – mano dekanas.

Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras paspartins farmacijos bendrovių plėtrą, darbo vietų kūrimą.

Komentaras

Prof. Vaiva Lesauskaitė LSMU mokslo prorektorė

I

mi ateities vaistai Įkurtuvės: centre jau kunkuliuoja mokslinis ir pedagoginis gyvenimas. LSMU nuotr.

Įkūrus šį centrą Lietuvos verslas sutaupys laiko ir lėšų, ką ir kalbėti apie tai, kad galės gauti žinių naujiems produktams kurti. „Greitis šiais laikais yra itin svarbus. Atliekant tyrimus šalies verslui vienas didžiausių pranašumų yra greita reakcija.

T. y. galime greitai pasidalyti pirminėmis įžvalgomis dėl konkrečių projektų sėkmingo įgyvendinimo, o verslui tai labai svarbu priimant tolesnius sprendimus. Vykstant tyrimui reikia nuolat palaikyti ryšį su užsakovu ir tiesiogiai diskutuoti, ar atsižvelgiant į gautus pirminius rezultatus yra prasmė tęsti darbus numatyta linkme, ar reikia performuoti tikslus“, – aiškino prof. V.Briedis.

Didžiulis mokslinių tyrimų poreikis Mokslinių tyrimų poreikis farmacijos srityje išlieka didžiulis, kaip teigė prof. V.Briedis. „Yra tiek daug neišspręstų problemų. Kal-

bant apibendrintai, jos susijusios apskritai su žmogaus sveikata, žmogaus sistemų pažinimu, ligų vystymosi mechanizmais, sveikatos užtikrinimu“, – kalbėjo dekanas.

Ir šis poreikis nemažėja. Tik didėja. Prof.

V.Briedis priminė, kad, ilgėjant gyvenimo trukmei, atsiranda ir tokių ligų, kurios prieš 10 metų nebuvo identifikuojamos ir tiriamos. „Tai yra fundamentinių tyrimų objektai, kurie šiandien verslui gali pasirodyti mažai įdomūs ir reikalingi, nes juos atlikdami tyrėjai siekia pažinti bendruosius organizmuose vykstančius procesus. Šiandien nacionaliniam verslui galbūt labiau reikia mokslinių tyrimų kaip paslaugos. Tokie tyrimai dažnai yra labai konkretūs ir baigiasi labai aiškiais rezultatais“, – pasakojo prof. V.Briedis.

Tačiau jis tikisi, kad didės verslininkų suvokimas apie mokslo verslui teikiamas galimybes, kad daugės investicijų į fundamentinius tyrimus, perspektyvių krypčių paieškas.

novacijų sėkmė reikalauja trijų pagrindinių dalykų: kūrybingų mokslininkų, jų idėjas praktiškai pritaikančių verslininkų ir vartotojų. Medicina – viena sričių, gebančių panaudoti mokslo žinias nuo branduolinės fizikos, molekulinės biologijos iki mechanikos ir informacinių technologijų. Tam, kad gerai žinotų, ko reikia klinikinei praktikai, mokslininkai turi glaudžiai bendradarbiauti su gydytojais. Todėl vienas pagrindinių LSMU veiklos principų ir yra mokslo, studijų ir klinikinės praktikos integravimas. Įsipareigojame rengti specialistus, gebančius kurti, suprasti ir panaudoti naujas žinias. Tam sukurtas „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras.

Mokslininkams – tai puiki vieta vykdyti tyrimus, studentams, ypač farmacijos studijų krypties, puiki studijų vieta, o verslui – pasitelkti žinias kuriant naujus produktus. „Santakos“ slėnio Naujausių farmacinių ir sveikatos technologijų centre baigiamos įkurti penkios laboratorijos: Fitofarmacijos, Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmo tyrimų, Vaistinių medžiagų ikiklinikinių tyrimų, Vaistinių taikinių histopatologijos ir Farmacinių technologijų.

Daugiau nei 11 000 kv. m dydžio pirmajame tokio pobūdžio centre Lietuvoje po vienu stogu įsikurs mokslininkai ir kiti tyrėjai, dėstytojai, studentai.

Nebereikės blaškytis LSMU Farmacijos fakulteto studentams nebereikės blaškytis: slėnyje jie gaus ir specialistų konsultaciją, ir metodinę paramą, ir reikiamą įrangą. „Ne visos idėjos vertos Nobelio premijos, bet visuomet įdomu diskutuoti. Taip atsiranda pažinimo elementas – kai studentas pats gilinasi, o ne jam pateikiamas standartinis informacijos paketas.

Atsiranda visai kita motyvacija. Studijų procesas tampa naujų žinių paieškos, tyrimo metodų perpratimo ir jų praktinio taikymo integracija. Tai daug ką uždega, atsiranda daugiau norinčių gilintis į tyrimus ir tam skirti savo laisvą laiką“, – džiaugėsi prof. V.Briedis. – Smagu, kad „Santakos“ slėnyje yra Kauno technologijos universiteto dalis, kur bus galima atlikti tyrimus, kurių negalėsime atlikti pas save.“ 2014

47

Iššūkiai Lyčių lygybė: kas nuveikta ir ką dar būtina daryti

A.Pabedinskienė:

požiūris į moterį keičiasi

„Ne vien šeimos židinio saugojimas yra pagrindinis moters darbas. Ji gali būti ir politikė, ir vadovė, ir verslininkė, vyro verslo partnerė – padaryti puikią karjerą“, – interviu teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė ir čia pat pridūrė, jog Lietuvoje jau labai daug nuveikta, kad moteris, kaip ir vyras, būtų pripažįstama lygiaverte verslo partnere ar verslo lydere.

48

2014

Laima Žemulienė – Kaip apibūdintumėte lyčių lygybės padėtį Lietuvos versle?

– Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje lyčių lygybės srityje dirbama nuosekliai, sistemingai ir kryptingai. Efektyviai veikiantys instituciniai lyčių lygybės mechanizmai, glaudus bendradarbiavimas su moterų organizacijomis, lyčių lygybės ekspertais, nuolatinis nuoseklus dėmesys moterų ir vyrų lygybės klausimui, nuolatinė komunikacija, šviečiamoji veikla, projektai, skatinantys moterų verslumą, ir sudaro prielaidas pasiekimams. Dar 1998 m. Lietuva pirmoji iš Rytų ir Vidurio Europos šalių priėmė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, o sisteminė Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa įgyvendinama nuo 2003 m.

Bene iškalbingiausi, nemažą įdirbį rodantys faktai – Lietuva buvo pirmoji iš naujųjų ES valstybių narių, kurioje 2006 m. įsteigta ES agentūra. Ir tikriausiai neatsitiktinai ši agentūra – Europos lyčių lygybės institutas – susijusi su moterų ir vyrų lygybės sritimi. 2012 m. Lietuvos atstovas išrinktas į Jungtinių Tautų (JT) Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą – pirmą kartą nuo šio komiteto įkūrimo prieš 30 metų.

Kas ketverius metus Lietuva pristato JT išsamią ataskaitą, kaip įgyvendinama JT konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo. Šiais metais turėtų būti svarstoma jau penktoji mūsų pateikta ataskaita ir, manau, jos rezultatai bus palankūs mūsų šaliai.

Pagal moterų, esančių stambiausių bendrovių valdyboje, skaičių Lietuva lenkia ES vidurkį.

– Vis dėlto Lietuvoje vyrauja požiūris, kad moters vieta virtuvėje.

– Nebūčiau linkusi su tuo sutikti. Pažiūrėkime, pagal moterų ir vyrų užimtumo skirtumo rodiklį Lietuva pirmauja ES. 2013 m. moterų nedarbo lygis buvo mažesnis nei vyrų ir siekė 10,8 proc. (vyrų – 12,2 proc.).

Moterys sudarė daugiau nei trečdalį (39 proc.) visų lygių vadovų. Stambiausių verslo įmonių vadovių moterų yra 8 proc., o ES vidurkis – 3 proc., net 14 ES valstybių neturi stambių verslo įmonių,

kurioms vadovautų moteris.

Be to, pagal moterų, esančių stambiausių bendrovių valdyboje, skaičių (18 proc.) Lietuva lenkia ES vidurkį (16 proc.). Žinoma, reikia dar daug ką nuveikti. Statistikos departamento atlikto smulkiųjų ir vidutinių įmonių verslo sąlygų tyrimo rezultatai parodė, kad, nors ir didėja moterų užimtumas bei vaidmuo šalies ekonomikoje, jos dar nepakankamai įsitraukusios į privatųjį verslą.

Lietuvoje moterys verslininkės sudaro tik trečdalį visų verslininkų, bet pernai pradėtas gana didelis moterų verslumą skatinantis projektas ir pirmieji jo rezultatai – džiuginantys.

Keičiasi ir vyro vaidmuo. Vis daugiau vyrų įsitraukia į šeimos gyvenimą, dalijasi namų rūpesčiais, dalyvauja auklėjant vaikus. Nieko nebestebina tėvystės atostogos, vyras su kūdikiu poliklinikoje, vyras, gaminantis šeimai pusryčius, pietus, vakarienę. Ir tai tik keletas pavyzdžių.

– Ar valstybė gali pakeisti požiūrį, kad moters vieta namie? Kokių priemonių reikėtų imtis?

– Tai – žmonių vertybių klausimas. Nemanau, kad būtų gerai, jei valstybė primestų kokią nors nuomonę, tam reikalinga nuolatinė komunikacija, nuolatinis visuomenės švietimas.

„Jei eu­ras žlugs, pra­si­dės ka­ras Eu­ro­po­je.“

Manau, požiūris į moterį keičiasi. Kitaip nei prieš 20–30 metų, dabar ne tik šeimos židinio saugojimas yra pagrindinis moters darbas – ji dažniausiai laikoma ir socialinio gyvenimo, verslo partnere. Mano manymu, prie to labai prisideda valstybės piliečių branda. Be to, mes esame europietiška valstybė, mūsų piliečiai nuolat auga.

Pavyzdžiui, imkime vieną svarbiausių valstybės institucijų – Seimą. 2012 m. ketverių metų kadencijai buvo išrinktos 33 moterys ir 106 vyrai. T. y. moterų dalis padidėjo 6 proc. (nuo 18 proc. 2008 m. iki 24 proc. 2012 m.) ir mes susilyginome ES šalių vidurkiu.

– Kita vertus, ta pati statistika rodo, kad moterys uždirba gerokai mažiau nei vyrai. Jūsų manymu, ar reikėtų imtis tokių priemonių, kaip imasi, pavyzdžiui, kai kurios Skandinavijos šalys, kur net verslas įpareigotas išlaikyti moterų ir vyrų proporcijas vadovybėje?

– Iš dalies sutinku, šalies ūkyje moterų ir vyrų vidutinis neto darbo užmokesčio (darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius) skirtumas 2013 m. II ketvirtį buvo 12,75 proc., bet vėl palyginkime su ES. Vidutinis atlyginimų skirtumas ES siekė 16,4 proc.

An­ge­la Mer­kel, Vo­kie­ti­jos kanc­lerė

Planai: socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė teigia, kad 2014–2020 m. didžiausias dėmesys bus skiriamas moters ir motinos pareigų bei darbo suderinamumui.

Kalbant apie Skandinavijos praktiką, turiu pabrėžti, kad moterų kvotos ar kitos priemonės lyčių balansui pasiekti, dėl kurių daug kas prieštarauja, ir įmonių valdybose, ir versle egzistuoja. ES siekiama sutarti dėl direktyvos, kuria būtų nustatytos kvotos bendrovių valdybose. Buvo siekiama, kad įmonės valdyboje moterų būtų 40 proc., paskui – kad 30 proc.

Kai kurios ES valstybės į teisiškai įpareigojančias kvotas žiūri atsargiai, taigi, derybos tebevyksta.

Aišku, tie procesai nevyksta greitai ir gausiai. Matom, kad

moterų, užimančių vadovaujamus postus versle, viešajame sektoriuje, nėra tiek, kiek norėtųsi. Tačiau nemanau, jog priverstinis valstybės reguliavimas – kad valdyboje būtų tam tikras skaičius moterų – yra tikslingas. Primesti dalykai nėra patrauklūs.

– Kokie ministerijos planai, skatinat moterų lyderystę, aktyvumą darbo rinkoje, darant karjerą? Ar valstybė finansuoja panašią veiklą, ar palieka pačiai rinkai spręsti?

– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria gana daug

dėmesio moterų užimtumui, karjerai skatinti. 2014–2020 m. didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent moters ir motinos pareigų ir darbo suderinamumui, kad po gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų ji galėtų integruotis į darbo rinką. Tam bus panaudota ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirta ES parama. Manau, dalis europinių lėšų atkeliaus per Vidaus reikalų, galbūt ir per Švietimo ir mokslo ministeriją.

Reikėtų kardinaliai peržiūrėti vaikų darželių sistemą, nes didžiuosiuose miestuose jų trūksta.

2014

49

Iššūkiai Lyčių lygybė: kas nuveikta ir ką dar būtina daryti Gal galėtų atsirasti ir socialinių auklių? Apie tai irgi galvojome. Tai labai svarbu, nes jaunos moterys turėtų būti motyvuotos ir turėti galimybę dirbti bei siekti karjeros. Būtų lengvesnė moterų integracija ir į darbo rinką, ir į visuomeninį gyvenimą. Vyresnio amžiaus moterys gali save realizuoti Trečiojo amžiaus universitetuose, kurių neseniai atsirado. Jie labai populiarūs netgi regionuose.

Yra rengiamos konkrečios programos, tikslinamos joms skiriamos lėšos. Be to, yra moterų krizių centrai, kur smurtą patyrusioms moterims teikiama pagalba, padedama integruotis į visuomenę. Taip pat moterys gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių programų projektuose. Taigi, yra įvairių programų, kuriose dalyvaudama kiekviena moteris galėtų užsiimti tuo, kas jai patinka.

– Ar ilgos vaiko priežiūros atostogos, vietų stoka vaikų darželiuose neskatina moterų atsisakyti karjeros ambicijų ir atsiduoti vien šeimai?

– Nepamirškime to, kad vaiko priežiūros atostogas lanksčiai gali dalytis ir tėveliai, ir mamytės. Tradiciškai vis dar daugiau mamos lieka prižiūrėti vaikų, tačiau vyrų, besinaudojančių ne tik tėvystės, bet ir vaiko priežiūros atostogomis, daugėja. Tam tikrą dalį moterų galbūt tai ir skatina likti namie. Bet tai priklauso nuo žmogaus charakterio, jo aplinkos, šeimos sugebėjimo siekti tikslo, vertybinio požiūrio tiek į save, tiek į karjerą.

Kai šeimoje sutuoktiniai yra partneriai, vyras supranta, kad jam, kai paaugs vaikai, 50

2014

giau pastangų, kad suderintų darbą ir šeimą. Tačiau noriu pabrėžti, kad tinkamai paskirstyti jėgas ir laiką darbui bei šeimai – sudėtingas uždavinys, reikalaujantis visų šeimos narių palaikymo ir supratimo.

Vaiko priežiūros atostogas lanksčiai gali dalytis ir tėveliai, ir mamytės. bus įdomiau, jei žmona irgi užims tam tikrą darbinę padėtį – nebūtinai aukštą, vadovaujamą. Bet ji bus integravusis į visuomenę, turės savo socialinę aplinką, iš kurios parsineš į šeimą tam tikrų žinių, informacijos, galės dalytis.

Abu, tiek mama, tiek tėtis, yra atsakingi už vaiko auginimą, priežiūrą, ugdymą. Tai naudinga tiek vyrui, tiek moteriai, tiek vaikams.

Man atrodo, sutuoktinių gyvenimas kokybiškesnis, kai ir vienas, ir kitas dirba, siekia tam tikrų tikslų, daro karjerą. Be abejonės, visa tai persiduoda ir vaikams. Jiems labai įdomu, kai tėvai parsineša naujienų, žinių iš savo darbo, aplinkos. Vyksta dialogas, ver-

tybių, patirties, tradicijų perdavimas.

– Kokius pagrindinius mitus įvardytumėte, kalbant apie moterų ir vyrų lygybę?

– Socialinė politika kuriama taip, kad vyrai ir moterys turi lygias galimybes dalyvauti tiek verslo, tiek viešajame sektoriuje, kultūriniame gyvenime, švietimo sistemoje. Tiesiogiai nesu susidūrusi su moterų diskriminacija ar su mitais šioje srityje, tačiau viešojoje erdvėje tokių kalbų pasitaiko.

Pavyzdžiui, vyras žmonai priekaištauja, kad ši visą save atiduoda darbui, o ne šeimai. Dalis tiesos galbūt yra, nes moteriai visada reikia įdėti dau-

– O jums ar reikėjo įdėti daug pastangų, kad taptumėte ministre? Vyrui panorus atsisėsti į šį postą, būtų buvę lengviau?

– Pasakysiu visai nepopuliariai – būtent ministro posto aš ir nesiekiau. Tačiau visą laiką buvau aktyvi, aktyviai dalyvaudavau popamokiniame, socialiniame gyvenime. Man patinka auditorija, patinka dalyvauti diskusijose. Turiu praktinės, vadybos patirties.

Aišku, vietoje nestoviu, nuolat įsitraukiu į naujų sričių, temų nagrinėjimą, diskusijas, pažinimą. Daug ką nulėmė mano charakterio bruožai: atkaklumas, užsispyrimas siekiant tikslo. Be abejo, kartais prireikia ir tolerancijos, ir diplomatijos. Aš ir pati siekiau veiklos, ir turbūt aplinkybės man susiklostė palankiai.

Visa tai buvo pastebėta.

Valstybės vadovams pasirodė, kad ta pozicija tinkama būtent man.

– Ką rekomenduotumėte jaunai ir ambicingai moteriai, kuri nori pasiekti tokias aukštumas kaip jūs?

Koks jūsų sėkmės receptas?

– Pasikartosiu: pirmiausia – suvokti ir suprasti, ko nori.

Antra, pasitikėti savimi. Trečia, būti saikingai, tikslingai aktyviai.

Mano sėkmės receptas labai paprastas – visada su šypsena ir visada atvira idėjoms bei pasiūlymams!

Iššūkiai padalyti galima tik tai, ką sukuriame ir uždirbame

A.Guo­ga: lie­tu­viai yra at­kaklūs, „al­ka­ni“ ir dar ne­su­ga­din­ti ly­je, vėliau pra­dėjau kur­ti sa­ vo vers­lus.

Jūratė Liut­kienė

V

ers­li­nin­kas, fi­lant­ro­pas, spor­to rėmėjas An­ta­nas Guo­ga daž­nai pa­brėžia, kad sa­ vo sėkme ir pa­tir­ti­mi būti­na da­ly­tis su vi­suo­me­ne. Per 20 vers­le pra­leistų metų jam pa­ vy­ko su­kur­ti sėkmin­gus vers­ lus tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ ny­je. Tai ir gy­vybės drau­ di­mo pa­slau­gas tei­kian­ti bend­rovė Aust­ra­li­jo­je, pre­ky­bos vers­las Lon­ do­ne, Lie­tu­vo­je in­ves­ tuo­ta į ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bei in­ter­ne­to pro­ jek­tus, poil­sio ir pra­mogų par­ ką „To­ny­Re­sort“ Anup­riškė­se (Trakų raj.), spor­to ir lais­va­lai­ kio pre­kių par­duo­tu­ves Kau­ ne. Šios bend­rovės yra su­kūru­ sios dau­giau kaip 300 dar­bo vietų Lie­tu­vo­je.

Ko­kia sėkmės pa­slap­tis?

Kas yra ly­de­rystė? Ko­kie iššū­ kiai prie­š akis? Apie tai ir kal­ bamės su vie­nu gar­siau­sių Lie­tu­vos vers­li­ninkų A.Guo­ga.

– Daž­nai esa­te pri­sta­to­mas kaip sėkmės ly­di­mas vers­ li­nin­kas, di­de­lis krep­ši­nio gerbė­jas ir rėmėjas, fi­lant­ ro­pas. Bet ne­daug kas ži­ no, kad jūsų gy­ve­ni­mo pra­ džia ne­bu­vo sal­di, te­ko pa­ tir­ti emig­ran­to vai­ko da­lią.

Ko­kias pa­mo­kas išmokote emig­ra­ci­jo­je?

– Ma­ma iš­vy­ko į Aust­ra­liją, kai bu­vau sep­ty­ne­rių. Pui­kiai at­si­me­nu, kaip vi­jau­si bran­ giau­sią žmogų ve­žantį trau­ kinį. Ne­pa­vi­jau. Ko­va dėl ma­ no iš­vy­ki­mo tru­ko pen­ke­rius

Antanas Guoga: Ma­žiau pri­žiūrė­tojų – dau­giau vers­lo, ma­nau, toks turėtų būti tiks­las. me­tus, kol ga­liau­siai būda­ mas 12 metų per­si­kraus­čiau į Mel­burną Aust­ra­li­jo­je. Iš tie­ sų šis lai­ko­tar­pis bu­vo sun­ kus ir la­bai užgrū­di­no: te­ko iš nau­jo pra­tin­tis prie ma­mos, gy­ve­ni­mo sve­ti­mo­je ša­ly­je, nau­jos kal­bos.

Ma­nau, kad emig­ran­tai pui­kiai ži­no, ko­kia ta duo­ na sve­tur. Jei li­ki­mas būtų su­si­klostęs ki­taip, ma­tyt, ir aš būčiau ki­toks. Aust­ra­li­jo­ je su­si­f or­ma­vau kaip as­me­ nybė. At­ra­dau sa­vo pa­šau­ kimą – fi­nansų ir ak­cijų rin­ kas, būda­mas dvi­de­šimt­me­tis at­si­dūriau in­ves­ti­cijų pa­sau­

– Jūs ži­no­te vi­di­nius vers­ lo rūpes­čius. Ko­kių po­ky­ čių šian­dien la­biau­siai rei­ kia vers­lui?

– Vi­so­je Eu­ro­po­je yra per daug biu­rok­ra­ti­jos. Lie­tu­vo­ je yra be­veik 70 ins­ti­tu­cijų, ku­rios kont­ro­liuo­ja verslą, apie 8 tūkst. tai at­lie­kan­čių val­di­ninkų. Tų ins­ti­tu­cijų tu­ri būti daug ma­žiau, o val­di­nin­kai pri­va­lo turė­ ti di­desnę kom­pe­ten­ciją, pir­miau­sia ne baus­ti, o tap­ti pa­gal­bi­nin­kais, pa­ tarė­jais vers­lu no­rin­tiems už­ siim­ti žmonėms. Ma­žiau pri­ žiūrė­tojų – dau­giau vers­lo: ma­ nau, toks turėtų būti tiks­las.

Dar vie­nas pa­vyz­dys, kur vers­lui rei­kia ge­ro vald­žios at­ sto­va­vi­mo tarp­tau­ti­niu lyg­iu: ES da­bar svars­to­mi mums la­ bai ak­tualūs mo­kes­čių har­mo­ ni­za­vi­mo klau­si­mai. Pa­vyzd­ žiui, svars­to­ma su­vie­no­din­ti pel­no mo­kes­čio bazę. O tai Lie­ tu­vai būtų ne­nau­din­ga, kiek­ vie­nas vers­las pa­jaustų to­kio spren­di­mo pa­da­ri­nius. Tu­ri­me lai­ky­tis sa­vo nuo­monės, derė­tis, ap­gin­ti kiek­vieną ma­žesnį sa­ vo mo­kestį.

Rei­kia tei­sin­gai su­pras­ti vers­lo svarbą: mes ga­li­me pa­ da­ly­ti tik tai, ką su­ku­ria­me ir už­dir­ba­me. Jei vers­las dirbs sėkmin­giau ir bus su­ren­ka­ma dau­giau mo­kes­čių, tik tuo­met pen­si­jos, iš­lai­dos švie­ti­mui, so­ cia­li­nei sfe­rai galės aug­ti. Kai šis ra­tas pra­dės su­ktis, vi­siems bus ge­riau gy­ven­ti.

– Jūs pa­ts su­kūrėte daug dar­bo vietų Lie­tu­vo­je, di­delė jų da­lis kai­me. Vers­li­nin­kai skund­žia­si, kad sun­ku ras­ ti gerų dar­buo­tojų, jei bend­ rovės vei­kia ne did­žiuo­siuo­ se mies­tuo­se.

– Anup­riš­kių kai­me mums pa­ vy­ko įdar­bin­ti apie 80 dar­buo­ tojų, di­delė jų da­lis yra vie­tos gy­ven­to­jai. Man svar­bu, kad čia dirbtų vie­ti­niai, nes šie žmonės jau­čia­si kaip šei­mi­nin­kai, no­ riai prii­ma at­vyks­tan­čius tu­ris­ tus. Te­ko dirb­ti ne vie­no­je ša­ly­ je, ir man aki­vaiz­du, kad lie­tu­ vių išs­kir­ti­niai bruo­žai – darbš­ tu­mas ir ge­ras iš­si­la­vi­ni­mas.

Ką tik „Eu­ros­ta­to“ pa­teik­ tais duo­me­ni­mis, Lie­tu­va pir­ mau­ja Eu­ro­po­je pa­gal vi­du­rinį ar aukš­tesnįjį iš­si­la­vi­nimą tu­ rin­čių gy­ven­tojų dalį. Mes, lie­ tu­viai, esa­me gabūs, at­kaklūs ir „al­ka­ni“, bet rei­kia su­dary­ti ge­res­nes sąly­gas kur­ti verslą ir juo už­siim­ti: su­ma­žin­ti ar iš vi­ so pa­nai­kin­ti mo­kes­čius pra­de­ dan­čia­jam vers­li­nin­kui, duo­ti leng­vatų vers­lui, ku­ris įdar­bi­ na jau­nimą, dar ne­tu­rintį dar­ bo pa­tir­ties.

Man did­žiau­sią ne­rimą ke­ lia jau­ni­mo ne­dar­bas. Lie­tu­vo­je kas penk­tas dar­bin­go am­žiaus jau­nuo­lis, no­rin­tis įsit­vir­tin­ti ir būti sa­va­ran­kiš­kas, ne­ran­da dar­bo. Eu­ro­po­je taip pat „ne­sal­ du“: kai ku­rio­se ša­ly­se jau­ni­mo ne­dar­bas vir­ši­ja 50 pro­c. Ir tai nėra tik sta­tis­ti­ka, už šių skai­ čių – konk­retūs jau­ni žmonės, ku­rie ne­ga­li savęs iš­lai­ky­ti. Tai žmonės, ku­rie turėtų ak­ty­viai pri­si­dėti ir prie sa­vo gy­ve­ni­mo, ir prie ša­lies ge­rovės kūri­mo.

2014

51

iššūkiai Kelias į europą trumpėja

„Rail Baltica“: keleiviams, kro Lietuva šiuo metu įgyvendina vieną ambicingiausių ir didžiausių projektų šalies istorijoje – tiesia europinį geležinkelį „Rail Baltica“.

Tai brangus ir sudėtingas infrastruktūros projektas. Svarbiausias „Rail Baltica“ tikslas – sujungti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją europinio standarto kokybiška geležinkelio linija.

52

2014

Gvidas Karčinskas Du visiškai skirtingi projektai „Rail Baltica“ yra suskirstyta į du atskirus projektus – „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“. „Rail Baltica 1“ šiuo metu įgyvendina tik Lietuva. Tiesiamas 123 kilometrų ilgio naujojo geležinkelio ruožas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno.

Planuojama, kad europinė vėžė Kauną pasieks jau 2015 m.

Pasak Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, Baltijos šalyse beveik visą tinklą sudaro plačioji (1520 mm pločio) vėžė. Vienintelė Lietuva, šiuo metu tiesianti geležinkelį nuo Lenkijos sienos, turi siaurąją europinio standarto vėžę (1435 mm), kuri klojama per Marijampolę į Kauną. „Mūsų valstybė pirmoji iš Baltijos šalių praėjusiais metais pradėjo kloti „Rail Baltica“ geležinkelio bėgius. Kiek mažiau nei po dvejų metų Lietuva susijungs europine vėže su Lenkijos, o per ją ir su kitų Europos valstybių geležinkelių infrastruktūra“, – teigė susisiekimo ministras R.Sinkevičius.

Kitas „Rail Baltica“ etapas, arba „Rail Baltica 2“, yra ateities projektas, dėl kurio šiuo metu Baltijos šalys derasi. Jo tikslas – kokybiška greitojo geležinkelio vėže sujungti Baltijos valstybių sostines. Lietuvoje jau vykdomi parengiamieji projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinimo darbai. „Projektai „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“ yra visiškai skirtingi. Tačiau juos jungia vienas

esminis dalykas – siekis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių geležinkelius sujungti su Vidurio ir Vakarų Europos geležinkelių sistema europinio standarto vėže, – pabrėžė R.Sinkevičius. – Dar vienas aspektas, skiriantis šiuos du projektus, yra skirtingi abiejų linijų techniniai duomenys. „Rail Baltica 2“ traukiniai galės važiuoti 240 km/val. greičiu, jis labiau skirtas keleiviams vežti. „Rail Baltica 1“ priešingai – čia galimas greitis siekia iki 120 km/val., tad jis labiau tinka kroviniams vežti, tačiau keleiviai juo taip pat galės keliauti.“

Vilnius – ekonomiškai svarbus „Rail Baltica 1“ Kauną pasieks jau kitąmet, o „Rail Baltica 2“ vėžė bus pradėta tiesti tik 2020 m.

Tačiau antrasis projektas pastaruoju metu sulaukia itin daug politikų, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Ypač aktualus Vilniaus įtraukimo į visų šalių sostines sujungsiančio geležinkelio trasą klausimas. „Kaunas neišvengiamai turės europinio standarto geležinkelį ir turės jį labai greitai, jau kitų metų pabaigoje. Kalbant apie greitąją „Rail Baltica 2“ vėžę, Seimas Susisiekimo ministeriją įpareigojo įvertinti visus galimus trasos variantus ekonominiu, ekologiniu, socialiniu, paveldosaugos aspektu ir pasakyti, kur tiksliai turėtų driektis naujoji „Rail Baltica 2“ vėžė. Vilniuje gyvena apie 20 proc. šalies gyventojų, čia generuojama daugiau nei 40 proc. šalies BVP, todėl akivaizdu, kad sostinės prijungimas prie šio projekto la-

bai svarbus ekonomiškai. Neabejojame, kad „Rail Baltica 2“ Vilniaus neaplenks“, – paaiškino R.Sinkevičius.

„Rail Bal vežti. „Ra

roviniams ir šalies saugumui Lietuva, Latvija ir Estija dabar derasi dėl Vilniaus įtraukimo ir tikslių projekto „Rail Baltica 2“ formuluočių tam, kad kai

bus pasirašyta bendros įmonės, vykdysiančios geležinkelio tiesimo darbus, steigimo sutartis, nekiltų ginčų ir projekto part-

nerės nepakliūtų į aklavietę.

Vis dėlto, susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus teigimu, labai svarbus yra Lenkijos klausimas.

„Nors Europos Komisijos atstovai ir užtikrina, kad Lenkija dalyvaus „Rail Baltica 2“ projekte, mes

ltica 2“ traukiniai galės važiuoti 240 km/val. greičiu, jis labiau skirtas keleiviams Rail Baltica 1“ priešingai – čia galimas greitis siekia iki 120 km/val.

2014

53

iššūkiai Kelias į europą trumpėja

neturime jokių aiškių signalų, kad ši šalis norėtų prie jo prisijungti“, – teigė R.Sinkevičius.

Pasak ministro, nuo Lenkijos veiksmų labai priklauso ir tai, ar „Rail Baltica 1“ bei „Rail Baltica 2“ linijos drieksis ta pačia trasa. „Jei Lenkija pritaikys savo europinį geležinkelį važiuoti dideliu greičiu, Lietuva taip pat turės taikytis prie bendrų projekto techninių reikalavimų. Tačiau, jei tai nebus padaryta, logiškiausias variantas būtų tiesiog pasinaudoti „Rail Baltica 1“ trasa ir nuo Kauno Latvijos link tiesti jau greitąją „Rail Baltica 2“ trasą“, – sakė ministras.

Nauda visiems „Rail Baltica“ projektas – nepigus. Vien šiuo metu tiesiamo „Rail Baltica 1“ geležinkelio nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno rangos darbų vertė siekia beveik 1,3 mlrd. litų. „Rail Baltica 2“ vėžė pagal Didžiosios Britanijos bendrovės 2011 m. atliktą AECOM tyrimą turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Tačiau teigia54

2014

ma, kad ši suma gali išaugti ir iki 7 mlrd. litų, nes ekspertai toje studijoje žemės paėmimo valstybės reikmėms, upių kirtimo, tiltų statybos

ir panašių klausimų neįvertino arba įvertino juos labai preliminariai. Europos Komisija ketina finansuoti iki 85 proc. projekto vertės.

Rimantas Sinkevičius: Kaunas neišvengiamai turės europinio standarto geležinkelį ir turės jį labai greitai, jau kitų metų pabaigoje.

Bendra projekto kaina verčia labai rimtai svarstyti klausimą, ar „Rail Baltica“ atsipirks? Susisiekimo ministras patikino, kad ES ir nefinansuotų finansiškai atsiperkančio projekto, tačiau nutiestas geležinkelis – ilgalaikė investicija. Įgyvendinus abu „Rail Baltica“ projektus išaugs keleivių ir pervežamų krovinių srautas, bus mažiau apkrauti automobilių keliai, padidės eismo saugumas bei sumažės tarša. „Šis projektas nėra vien ekonominis. Jis, be abejonės, padės vystyti regionus, kurs darbo vietas, sumažins Baltijos šalių atskirtį nuo Vakarų Europos geležinkelių tinklo.

Tačiau jo įgyvendinimas taip pat susijęs su nacionalinio saugumo klausimais ir ES šalių narių gynybos bei saugos poreikiais. Vykdant krizės valdymo operacijas tiesioginė geležinkelio trasa yra pagrindinė arterija siekiant operatyviai perkelti NATO karinę įrangą į vietas, kur ji reikalinga. Dabartinių įvykių valstybėse kaimynėse kontekste tai ypač svarbu“, – pabrėžė R.Sinkevičius.

nekilnojamasis turtas

NT

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ka per­nai rodė ryš­kius at­si­ga­vi­mo ženk­lus.

Vil­niu­je spar­čiai au­go in­ves­ti­ci­jos ko­mer­ci­nio NT rin­ko­je, pa­sta­ty­ta dau­giau­sia naujų butų per še­še­rius me­tus.

Atsi­ga­vi­mo ženklų gau­su ir Kau­ne bei Klaipė­do­je.

laikas pirkti ir parduoti

rin­ka at­si­gau­na Vy­tau­tas Jo­ku­baus­kas

Dau­giau­sia in­ves­ti­cijų – Vil­niu­je

NT rin­kos at­si­ga­vimą pa­tvir­ti­na ir treč­ da­liu pa­didėjęs būsto san­do­rių skai­čius sos­tinė­je. Iš vi­so per­nai jų bu­vo apie 8 tūkst., ir tai 33 pro­c. dau­giau nei 2012 m.

Iš trijų Bal­ti­jos ša­lių sos­ti­nių pra­ėju­ siais me­tais biurų nuo­mos kai­nos la­biau­ siai didė­jo Ry­go­je. Ta­li­ne la­biau­siai bran­ go bu­tai. O Vil­nius su­laukė did­žiau­sio in­ ves­tuo­tojų dėme­sio ko­mer­ci­nių pa­talpų rin­ko­je. NT bend­rovė „Ober-Haus“ skai­ čiuo­ja, kad ko­mer­ci­nio NT in­ves­ti­cijų ro­ dik­liai šok­telė­jo be­veik ke­tu­ris kar­tus ir siekė 540 mln. litų. „Ober-Haus“ pro­gno­zuo­ja, kad šie­met ko­mer­ci­nių in­ves­ti­cijų turėtų būti apie 500 mln. litų. Dau­giau­sia in­ves­ti­cijų į ko­ mer­cinį NT Lie­tu­va su­laukė iš vie­tos in­ ves­tuo­tojų – 45 pro­c. To­liau bu­vo Suo­mi­ jos in­ves­ti­ci­jos, jos su­darė 40 pro­c.

Kaip ant mie­lių

Vil­niu­je ak­ty­viau­siai plėto­ti gy­ve­na­mie­ ji ra­jo­nai. Pi­laitė ir Pa­ši­lai­čiai šio­je sri­ty­ je ne­pra­len­kia­mi. Iš vi­so Vil­niu­je įreng­ta 1330 naujų butų. Da­lies vyk­dytų pro­jektų dar­bai bu­vo ati­dėti, todėl 2014 m. Vil­niu­ je ti­ki­ma­si dau­giau kaip dviejų tūkstan­ čių butų. Tai gau­siau­sia naujų butų pa­si­ūla per pa­sta­ruo­sius še­še­rius me­tus. Dau­giau­ sia jų įreng­ta 2007-ai­siais – per 6 tūkst.

Būsto kai­na Vil­niu­je au­go 2,8 pro­c. NT bend­rovės „Ober-Haus“ duo­me­ni­mis, sos­tinė­je už 1 kvad­ra­tinį metrą vi­du­ti­niš­ kai rei­kia pa­klo­ti 4205 li­tus. Ta­li­ne kai­nos sie­kia 4692 li­tus, o Ry­go­je – 3556 li­tus.

2014

55

nekilnojamasis turtas laikas pirkti ir parduoti

Mies­tui pri­trau­kus stambų in­ves­tuo­toją kai­nos, ži­no­ma, kiltų. Ta­čiau tai ne­vei­kia taip spar­čiai.

Vil­nius iš Lie­tu­vos la­biau­siai iš­sis­ kyrė žemės sklypų rin­ko­je. „Vil­niaus mies­te dau­giau­sia bu­vo su­da­ ry­ta žemės ūkio ir gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ ties žemės pirkimo–pardavimo san­do­rių – ati­tin­ka­mai 51 ir 35 pro­c. visų san­do­rių“, – kon­fe­ren­ci­jo­je „NT rin­ka 2014. Nau­jos ga­ li­mybės“ teigė bend­rovės „In­real val­dy­ mas“ Kon­sul­ta­cijų ir ana­lizės de­par­ta­ men­to va­do­vas Ar­nol­das An­ta­na­vi­čius.

Pa­sak jo, toks žemės ūkio pa­skir­ties že­ mės pa­klau­sos šuo­lis Vil­niaus mies­te ga­li būti sie­ja­mas su nuo 2014 m. pa­si­kei­tu­siu Te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo įsta­ty­mu. Įsta­ty­mas pa­nai­ki­no būti­nybę dau­ ge­liu at­vejų reng­ti de­ta­liuo­sius pla­nus. „Vil­niu­je at­si­gau­nant NT rin­kai, pa­ly­gin­ ti pi­gesnė žemės ūkio pa­skir­ties žemė ta­po pa­trauk­li in­ves­tuo­to­jams“, – sakė A.An­ta­na­vi­čius.

At­si­gau­na visų did­mies­čių rin­ka

2,8 proc.

au­go būsto kai­na sos­tinė­je 2013 m.

56

2014

Ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se taip pat pa­ ste­bi­mas NT rin­kos at­si­ga­vi­mas. Re­gistrų cent­ro duo­me­ni­mis, Kau­ne pra­ėju­siais me­tais su­da­ry­ti 3487 butų pirkimo–par­ davimo san­do­riai. Pa­ly­gin­ti su 2012 m., šis skai­čiaus paau­go be­veik ket­vir­ta­da­liu. Iš vi­so Kau­ne pa­sta­ty­ti 355 nau­ji bu­tai. Tai 1,6 kar­to dau­giau ne­gu 2012-ai­siais.

NT bend­rovės „In­real“ duo­me­ni­mis, bend­ras kainų ly­gis su­mažė­jo 4 pro­c., iki 3680 litų už 1 kvad­ra­tinį metrą. Tai, bend­rovės ana­li­tikų tei­gi­mu, galė­jo lem­ti pa­didė­ju­si pa­si­ūla. Taip pat par­duo­ta 14,1 pro­c. dau­giau in­di­vi­dua­liųjų namų. 2013ųjų pa­bai­go­je Kau­no apy­linkė­se bu­vo likę tik 98 ne­par­duo­ti na­mai ar ko­ted­žai, o tai yra 13,2 pro­c. ma­žiau ne­gu 2012 m.

Po­žy­mių, kad rin­ka ak­tyvė­ja, ma­to­ma vi­ so­se pa­grin­dinė­se ka­te­go­ri­jo­se.

Klaipė­da ga­li pa­si­gir­ti net 30 pro­c. pa­ didė­ju­siu rin­kos san­do­rių skai­čiu­mi, pa­ly­ gin­ti su 2012 m. Ta­čiau to ne­ga­li­ma pa­sa­ ky­ti apie nau­jos sta­ty­bos butų par­da­vimą.

Jų skai­čius, pa­ly­gin­ti su 2012 m., mažė­ jo apie 13 pro­c. Uos­ta­mies­ty­je 32 pro­c. su­mažė­jo ir naujų butų pa­si­ūla. „In­real“ duo­me­ni­mis, dau­giau nei pusė nau­jai pa­ sta­tytų butų per­nai bu­vo baig­ti at­nau­ji­nus pro­jek­tus, ku­rie bu­vo įšal­dy­ti nuo­smu­ kio me­tais. Nau­jos sta­ty­bos butų kai­nos Klaipė­do­je siekė 4200 litų už 1 kvad­ra­tinį metrą. Per­nai ten par­duo­ta 18 pro­c. dau­ giau gy­ve­namųjų namų ne­gu 2012 m.

Sun­ku pro­gno­zuo­ti

In­ves­tuo­to­jas ir įmonės „Dov­re For­valt­ ning“ va­do­vas bei įkūrėjas nor­ve­gas Sti­ gas R.Myr­set­has pa­brėžė, kad pro­gno­ zuo­ti NT rin­kos ateitį la­bai sun­ku, nes būti­na at­si­žvelg­ti į dau­gybę smulk­menų.

Kai ku­rie pro­ce­sai iš pir­mo žvilgs­nio nėra tie­sio­giai su­si­ję su NT ir ga­li il­gai­ niui smar­kiai pa­veik­ti rinką. Kaip vieną to­kių pa­vyzd­žių nor­ve­gas pa­teikė in­ter­ ne­ti­nių par­duo­tu­vių po­pu­liarė­jimą. „Joms ne­rei­kia to­kių pa­talpų, kaip įpras­toms par­duo­tuvėms. Tai ir­gi keis NT rinką. Aiš­ku, būti­niau­sių pro­duktų žmo­ nės vis tiek ieš­kos įpras­to­se par­duo­tuvė­se.

Tai – mais­tas, pie­nas, duo­na. Todėl „Ma­xi­ ma“ iš­liks stip­ri. Ta­čiau ki­tos par­duo­tuvės turėtų at­si­žvelg­ti į in­ter­ne­ti­nių kon­ku­ ren­čių au­gimą. Jos ga­li sėkmin­gai kon­ku­ ruo­ti, bet joms ne­rei­kia pa­talpų. Kol kas apie tai kalbė­ti dar anks­to­ka. Anks­čiau apie tai iš­vis nie­kas ne­kalbė­jo, ta­čiau jau da­bar jun­ta­ma šio­kia to­kia in­ter­ne­ti­nių par­duo­tu­vių įta­ka Nor­ve­gi­jo­je. Po ke­le­rių metų, ma­nau, tai pa­si­jus ir Lie­tu­vo­je, o po ko­kių de­šim­ties metų tai bus la­bai svar­ bus veiks­nys“, – kalbė­jo S.R.Myr­set­has.

Kai­nos augs Re­mian­tis „Ober-Haus“ pro­gnozė­mis, butų kai­nos šie­met augs dau­giau­sia 5 pro­c., ta­čiau pi­ ges­ni bu­tai sos­tinė­je ga­li brang­ti la­biau, nes būtent ma­žo plo­to būstas mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­ nuo­se per­nai bran­go dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai (7 pro­c.). „Jei vyks ma­žas pir­ki­mo bu­mas, su­si­jęs ne su eu­ro įve­di­mu, o su rin­kos at­si­ga­vi­mu ir gy­ven­ tojų pa­si­rin­ki­mu in­ves­tuo­ti į NT, pa­klau­ses­nis tur­tas ga­li brang­ti ir dau­giau nei 5 pro­c. Ta­čiau var­gu ar ga­li­ma tikė­tis, kad vi­du­ti­nis au­gi­mas vir­šys šią ribą, – pro­gno­za­vo „Ober-Haus“ Ver­ ti­ni­mo ir rin­ko­ty­ros sky­riaus va­do­vas Sau­lius Va­go­nis. – Paaiš­ki­na­ma ir natū­ra­lu, kad 7 pro­c. bran­go kiek to­liau nuo mies­to cent­ro esan­tis būstas, ku­rio kai­na ne­vir­ši­ja 250 tūkst. litų, nes jis įper­ka­mas bei pa­klau­siau­sias, todėl ir bran­go la­biau­siai.“

Pra­ha – daž­niau­siai tu­ristų lan­ko­mas mies­tas vi­so­je ES. Nor­ve­gas taip pat pa­si­da­li­jo įžval­go­ mis, kur pa­lan­ku in­ves­tuo­ti. Jo tei­gi­mu, NT kai­nos mies­te pri­klau­so nuo dar­bo vietų skai­čiaus ir stam­bių in­ves­ti­cijų dyd­ žio. Kaip pa­vyzdį jis pa­teikė JAV Det­roi­ to miestą – anks­čiau šis mies­tas klestė­jo, ta­čiau, „Ge­ne­ral Mo­tors“ iš­ti­kus kri­zei, mies­to NT grei­tai pra­ra­do sa­vo vertę.

Anot vers­li­nin­ko, pa­vyzd­žių to­li ieš­ko­ti ne­rei­kia. „La­bai pa­na­ši pa­dėtis yra Ig­na­li­ no­je. Už­da­rius elekt­rinę mies­te ne­be­reikės tiek daug spe­cia­listų, todėl būsto pa­si­ūla vir­šys pa­klausą“, – teigė S.R.Myr­sethas.

O Vi­sa­gi­ne nu­spren­dus sta­ty­ti elekt­ rinę NT kai­na šoktų į viršų, nes reikėtų ap­gy­ven­din­ti daug sta­ty­bi­ninkų, dar­buo­ tojų ir spe­cia­listų. „Mies­tui pri­trau­kus stambų in­ves­tuo­ toją kai­nos, ži­no­ma, kiltų. Ta­čiau tai ne­ vyks­ta taip spar­čiai. Todėl ga­li­ma nu­si­ pirk­ti NT ir pa­skui par­duo­ti už di­desnę kainą“, – in­ves­ta­vi­mo pa­tir­ti­mi da­li­jo­si nor­ve­gas.

Va­sa­ris pa­tvir­ti­no pro­gno­zes Mies­tas Vil­nius Kau­nas Klaipė­da Šiau­liai Pa­nevė­žys

Būsto kainų po­ky­tis 0,9 pro­c., ar­ba 4268 Lt už 1 kv. m (+ 40 Lt už 1 kv. m) 0,2 pro­c., ar­ba 3217 Lt už 1 kv. m (+ 8 Lt už 1 kv. m) 0,4 pro­c., ar­ba 3345 Lt už 1 kv. m (+ 15 Lt už 1 kv. m) 0,6 pro­c., ar­ba 1924 Lt už 1 kv. m (+ 10 Lt už 1 kv. m) 0,6 pro­c., ar­ba 1799 Lt už 1 kv. m (+ 11 Lt už 1 kv. m) Šal­ti­nis: „Ober-Haus“

nekilnojamasis turtas teritorijų planavimo įstatymo naujovės

V.Ma­zu­ro­nis: su­trumpė­jo ter­mi Šių metų sau­sio 1-ąją įsi­ga­lio­jo nau­jos re­dak­ci­jos, se­niai gy­ven­tojų, vers­li­ ninkų ir ar­chi­tektų lauk­tas Te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo įsta­ty­mas. Kaip teigė ap­lin­ kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, nau­ja­sis įsta­ty­mas leis su­tau­py­ti ne tik lai­ko, bet ir pi­nigų. Apie įsta­ty­me įtvirtintas nau­jo­ves, jau ma­to­mus re­zul­ta­ tus ir pa­stebė­tus trūku­mus kal­bamės su V.Ma­zu­ro­niu.

Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­čiūtė

Po­vei­kis: ap­lin­kos mi­nist­ro V.Ma­zu­ro­nio tei­gi­mu, dėl Te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo po­ky­čių rin­ko­je turėtų at­si­ras­ti ge­ro­kai dau­giau sklypų, o jų kai­nos – mažė­ti. Ingos Juodytės / BFL nuotr.

58

2014

– Mi­nist­re, ko­kių nau­jo­vių įves­ta 2014 m. pa­keis­tu Te­ri­ to­rijų pla­na­vi­mo įsta­ty­mu?

– Pir­miau­sia, pe­rei­ta prie komp­lek­siš­kes­nio de­ta­liųjų planų ren­gi­mo. Pa­si­ren­gi­mas, do­ku­mentų ruo­ši­mas užt­ruk­ da­vo tris ke­tu­ris kar­tus il­giau nei pa­ts ob­jek­to sta­ty­mas. Tai­ gi, pir­mas da­ly­kas, kurį pa­ darė­me, – ge­ro­kai su­ma­ži­no­me pro­jektų skai­čių, at­si­sakė­me skly­po de­ta­liųjų planų. Anks­ čiau kiek­vie­nam skly­pui turė­jo būti da­ro­mas de­ta­lu­sis pla­nas, o tai truk­da­vo, at­si­žvel­giant į sta­ti­nio dydį, jei ne­di­de­lis na­ mu­kas – pusę metų, jei rim­tes­ nis ob­jek­tas – tre­jus ket­ve­rius me­tus. Ir ati­tin­ka­mai kai­nuo­ da­vo – nuo tūkstan­čio ki­to iki ke­lias­de­šim­ties ar ke­lių šimtų tūkstan­čių. Da­bar vi­so to ne­ bėra. Nuo šiol gy­ven­to­jams ar vers­li­nin­kams tuo rūpin­tis ne­ be­rei­kia, de­ta­liųjų planų ren­ gi­mo or­ga­ni­za­vi­mu da­bar ga­li už­siim­ti tik sa­vi­val­dybės. Jei­gu jos ne­tu­ri to­kio pla­no, tu­ri iš­ duo­ti konk­re­taus ob­jek­to pro­ jek­ta­vi­mo sąly­gas, va­do­vau­ da­mosi ga­lio­jan­čiais te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo do­ku­men­tais, t. y. – bend­ruo­ju pla­nu. Va­di­na­si, su­ tau­po­me lai­ko ir pi­nigų.

Ki­tas da­ly­kas – ka­dan­gi at­ si­sa­ky­ta skly­pi­nio pla­na­vi­mo prin­ci­po, kai būda­vo ren­gia­mas kiek­vie­no skly­po de­ta­lu­sis pla­ nas, nuo šiol ma­žiau­sia pla­nuo­ ja­ma te­ri­to­ri­ja yra kvar­ta­las.

Kvar­ta­li­nis pla­na­vi­mas leid­žia komp­lek­siš­kai spręsti te­ri­to­ri­ jos tvar­ky­mo ga­li­my­bes. Kvar­ ta­li­nių planų ren­gi­mo trukmę su­trum­pi­no­me 40 pro­c. Su­pap­ras­ti­no­me ir visą de­ri­ni­mo pro­cesą, kad nuo skly­po įsi­gi­ ji­mo iki ob­jek­to ati­da­ry­mo lai­ kas būtų op­ti­mi­zuo­tas ir mak­si­ ma­liai su­trum­pin­tas. Ma­no su­ vo­ki­mu, tu­ri­me tap­ti pa­čia pa­ trauk­liau­sia vals­ty­be, pa­ly­gin­ti su kai­my­nais – lat­viais, es­tais, len­kais. Ta­da at­si­ras in­ves­ti­ cijų, rea­li trau­ka. Ir ne­rei­kia bi­jo­ti, kad pa­da­ry­sim klaidų.

Jei pro­ce­sas vys­ty­sis ir ei­si­me į prie­kį turė­da­mi tikslą būti pa­ trauk­liau­si, tai at­pirks tas ke­ letą pa­da­rytų klaidų. O stab­dy­ ti visą pro­cesą, kaip bu­vo da­ro­ ma iki šiol, – ne tas ke­lias.

Taip pat smar­kiai su­pap­ras­ ti­no­me žemės pa­skir­ties kei­ ti­mo pro­cedūrą. Anks­čiau tai bu­vo da­ro­ma tik per de­ta­liuo­ sius pla­nus, da­bar tai da­ro­ma ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui pa­ si­ra­šius, kai pa­tei­kia­mas skly­ po ir bend­ra­sis pla­nai, jei­gu bend­ra­sis pla­nas leid­žia keis­ti.

Jea­nas Clau­de’as Junc­ke­ris, buvęs Liuk­sem­bur­go prem­je­ras

„Mes tu­ri­me at­si­gręžti at­gal ir iš­mo­ky­ti mylė­ti Eu­ropą.“

i­nai, tau­po­mas lai­kas ir pi­ni­gai – Gal jau ma­to­mi pir­mie­ji įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo re­zul­ ta­tai? Ko­kie jie?

– Tu­ri­me įsi­vedę tie­sio­ginę te­le­f o­no li­niją. Ma­no ži­ nio­mis, la­bai daug žmo­nių skam­bi­na, did­žio­ji da­lis – 90 pro­c. – būtent sa­vi­nin­kai, no­ rin­tys sta­ty­ti in­di­vi­dua­liuo­ sius na­mus. Su­si­domė­ji­mas di­de­lis. Pa­si­ra­šiau nu­ro­dymą Sta­ty­bos ins­pek­ci­jai pa­tik­ rin­ti, kaip tuos įsta­ty­mus vyk­do mies­tai (Vil­nius, Kau­ nas, Klaipė­da, Šiau­liai, Pa­ nevė­žys) ir jų ra­jonų sa­vi­val­ dybės. Ma­nau, kad dėl įsta­ty­ mo po­ky­čių rin­ko­je turėtų at­ si­ras­ti ge­ro­kai dau­giau skly­ pų, turėtų tapti ­pap­rastesnė in­ves­ti­cijų pra­džia. Tai, ma­ no ma­ny­mu, turėtų tei­gia­mai pa­veik­ti ir sklypų kai­nas – jos turėtų mažė­ti. Ste­bi­me si­ tua­ciją, ma­to­me pliu­sus, mi­ nu­sus. Šiuos sten­giamės iš­ kart tai­sy­ti.

– Ko­kių mi­nusų pa­stebė­jo­te per pir­mus du mėne­sius?

– Kiek­vie­nas pa­si­kei­ti­mas yra stre­sas. Pa­keitė­me ne tik Te­ri­ to­rijų pla­na­vi­mo įsta­tymą, bet ir dar 22 su juo su­si­ju­sius įsta­ ty­mus, apie 50 įsta­ty­mo įgy­ ven­di­namųjų aktų. Tiek per­ skai­ty­ti to­li gra­žu ne kiek­vie­ nas sku­ba, nors lai­ko bei kon­ sul­ta­cijų lyg ir už­tek­ti­nai.

Ki­tas da­ly­kas – iš kai ku­ rių sa­vi­val­dy­bių jau­čiu pa­si­ prie­ši­nimą, to­kią ty­lią re­zis­ ten­ciją. Na, mes iš esmės kei­ čia­me tvarką, da­ro­me ją kur

Pir­ma­sis Vil­niaus gamtą su­darkė ku­ni­gaikš­tis Ge­di­mi­nas, kai miš­ kuo­se pa­statė pilį. Sta­tant pa­sta­tus tu­ri būti sie­kia­ma mak­si­ma­lios har­mo­ni­jos su gam­ta. kas pa­lan­kesnę žmonėms ir in­ ves­tuo­to­jams. Aki­vaiz­du, kad tiems, ku­rie turė­jo ga­li­mybę spręsti, dėti ant­spaudą ar ne, gy­ve­ni­mas sunkė­ja. Per­žiūrė­ jo­me įsta­tymų pa­tiks­li­ni­mus, agi­tuo­sim vi­sas sa­vi­val­dy­bes.

Toms, ku­rios ne­norės dirb­ti, at­ra­sim eko­no­mi­nių ska­ti­ni­mo prie­mo­nių, kad grei­čiau per­ skai­tytų įsta­ty­mus, jais va­do­ vautų­si ir dirbtų.

– Kodėl nau­ja­ja­me Te­ri­to­ rijų pla­na­vi­mo įsta­ty­me te­ ri­to­rijų pla­na­vi­mo do­ku­ men­tus bu­vo nu­tar­ta leis­ti reng­ti tik ar­chi­tek­tams, tu­ rin­tiems me­ninės pa­krai­pos ar­chi­tektū­rinį iš­si­la­vi­nimą?

– Todėl, kad ve­te­ri­na­rams ne­ duo­da da­ry­ti chi­rur­gi­nių ope­ ra­cijų. Iš esmės te­ri­to­rijų pla­

na­vi­mo do­ku­men­tai yra mies­ to for­ma­vi­mo. Žmonės, no­rin­ tys kom­pe­ten­tin­gai dirb­ti to­ je sri­ty­je, ir tu­ri būti tos sri­ ties spe­cia­lis­tai. Ši­tos sri­ties spe­cia­lis­tai ir yra ar­chi­tek­tai, pla­nuo­to­jai, ur­ba­nis­tai, ku­rie da­ro šį darbą. No­rint kel­ti ko­ kybę, ypač da­bar, kai da­ro­me kvar­ta­li­nius, de­ta­liuo­sius ir ki­tus pla­nus, tuos da­ly­kus tu­ri da­ry­ti ati­tin­ka­mo iš­si­la­vi­ni­mo ir kom­pe­ten­ci­jos žmonės. In­ ži­nie­riai tu­ri da­ry­ti tuos dar­ bus, ku­riuos jie mo­ka, ku­riems yra įgiję pa­kan­kamą iš­si­la­vi­ nimą. Ur­ba­nis­ti­nio pla­na­vi­ mo jie nėra mo­ko­mi, vyks­ta ne­ bent tik bend­ro su­si­pa­ži­ni­mo pa­skai­tos.

– Ar ren­giant pa­kei­ti­mus bu­vo bend­rau­ta su vers­lu?

– Taip, daug bend­rau­ta. Ir su Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to aso­ cia­ci­ja, ir su sta­ty­bi­nin­kais, ir su in­ves­tuo­to­jais. Ir da­bar ren­gia­me la­bai svarbų Inf­ rast­ruktū­ros įsta­tymą. Svar­ biau­sia, kad vi­sur būtų bend­ ras dar­bas. Įsta­tymų pri­ėmi­ mas Sei­me nėra dar­bo pa­bai­ ga, tai tik pra­džia. Da­bar, po dviejų mėne­sių, da­ro­me pa­ tikrą, tik­rin­si­me ir vėliau, po pus­me­čio, ko­re­guo­si­me. Tai kaip ga­myk­la – neuž­ten­ka ją tik pa­sta­ty­ti, no­rint, kad ji pra­dėtų veik­ti, rei­kia viską su­sty­guo­ti. Pa­žiūrė­si­me, kaip vis­kas vyks. Ma­niau, kad bus blo­giau, kad bus daug lūžių, stab­dy­mo. Aiš­ku, jų yra, bet viską išsprę­si­me.

– Kal­bant apie gamtą, jos sau­go­jimą, koks šio įsta­ty­mo ap­lin­ko­sau­gi­nis as­pek­tas?

– Bet ku­ri sta­ty­ba ar ur­ba­ni­ za­ci­ja yra gam­tos dar­ky­mas.

Bet ku­ris sta­tan­tis ar­chi­tek­ tas dar­ko gamtą. Pir­ma­sis Vil­ niaus gamtą su­darkė ku­ni­ gaikš­tis Ge­di­mi­nas, kai miš­ kuo­se pa­statė pilį. Sta­tant pa­ sta­tus tu­ri būti sie­kia­ma mak­ si­ma­lios har­mo­ni­jos su gam­ ta. Bet čia jau pra­si­de­da ne­be įsta­ty­mo, o ar­chi­tektų ta­len­to, su­vo­ki­mo, kūry­bi­nių da­lykų, už­sa­ko­vo norų klau­si­mai. In­ ves­ti­ci­jas pa­leng­vi­nan­tys įsta­ ty­mai di­delės įta­kos ap­lin­ko­ sau­gai ne­tu­ri. Bet jų ir tiks­ las ne tas. Tiks­las turėtų būti gam­tai ir ap­lin­kai ne­ken­kian­ti ur­ba­nis­tinė po­li­ti­ka.

Tai kaip ga­myk­la – neuž­ten­ka ją tik pa­sta­ty­ti, no­rint, kad ji pra­dėtų veik­ti, rei­kia viską su­sty­guo­ti.

2014

59

ENER­GE­TI­KA Op­ti­m iz­m as ver­sus pe­si­m iz­m as

Ener­ge­ti­kos po­li­ti­ka: kur, kodėl „Lietuvos ekonomikos konferencijoje 2014“ energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pristatė energetikos raidos kryptis ir aktualijas. Tačiau ministro ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus nuomonės dėl ministerijos veiklos efektyvumo išsiskyrė.

Vaida Kalinkaitė MINISTRAS: PROJEKTAI JUDA Konferencijoje dalyvavęs energetikos ministras pabrėžė, kad elektros energetikos sektoriuje labai sėkmingai įgyvendinami tarpsisteminių jungčių – „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – projektai. Pasak ministro, šie projektai padės integruoti Lietuvos elektros sistemą į žemyninės Europos tinklus, tačiau ir toliau turėsime jungtis su rytinėmis kaimynėmis. Todėl svarbu sėkmingai pasinaudoti šiomis aplinkybėmis.

Ministras taip pat akcentavo, kad gana sparčiai buvo parengtas šilumos ūkio programos projektas. J.Neverovičius tikino, kad projektas jau yra pateiktas Lietuvos Vyriausybei, ir vylėsi, jog artimiausiomis savaitėmis jis bus patvirtintas.

Jei taip nutiks, įgyvendinus nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą ir pasinaudojus palankiomis galimybėmis gauti ES struktūrinę paramą, šiluma turėtų atpigti apie 20 proc., palyginti su ta situacija, jei nebūtų imtasi pakeitimų.

KLAIPĖDOS TERMINALO SVARBA Savo pranešime ministras išskyrė Klaipėdoje pradėsiantį veikti suskystintųjų dujų terminalą. Jo teigimu, jis turė-

tų pradėti veikti dar šių metų pabaigoje. Todėl šiuo metu labai svarbu pritraukti Latviją ir Estiją. „Mano siekis šiais metais bus pradėti realų pokalbį su kolegomis Latvijoje ir Estijoje, kad išnaudotume tai, kas bus jau šių metų pabaigoje“, – pabrėžė J.Neverovičius.

Pranešime jis taip pat kalbėjo apie regioninę infrastruktūrą ir tikino, kad ji labai svarbi, tačiau daugiau dėmesio skyrė Klaipėdos terminalui. „Laikas pripažinti – Klaipėdos terminalas metų pabaigoje tampa realybe, o regioninis terminalas yra teorinė ateities vizija, todėl ir siūlome savo partneriams pasinaudoti jau turima infrastruktūra“, – teigė ministras.

BIOKURAS NEIŠNAUDOTAS Pranešimo pradžioje ministras paminėjo ir atsinaujinančių išteklių energetiką. Jis pripažino, kad iki šiol nebuvo išnaudotas turimas vietos potencialas – biokuras. Jis taip pat atkreipė dėmesį į saulės ir vėjo energetikos galimybes. „Biokuras yra ta sritis, kuri buvo neišnaudota, ir tą klaidą reikia ištaisyti“, – sakė J.Neverovičius. Jis nepamiršo pranešimo pradžioje padėkoti Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentui M.Nagevičiui, prieš tai išsakiusiam kandžias pastabas Vyriausybei.

Ministras atsakydamas į pastabas teigė, kad atsinaujinančių išteklių energetika turi vadovautis tokiais principais, kurie negriauna visos sistemos.

Todėl sustabdyti ar pakeisti įstatymus, trukdančius atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, nėra taip paprasta.

ŽALIOSIOS ENERGIJOS NET 22 PROC. Pats M.Nagevičius savo pranešimą pradėjo informuodamas, kiek žaliosios elektros energijos 2013 m. buvo tiekiama į tinklą. Visų energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis siekė net 22 proc. bendrojo galutinio suvartojimo. Šį rodiklį M.Nagevičius vertino nevienareikšmiškai. Jo nuomone, tai gana didelis skaičius, nes žalioji energija atsiliko tik nuo gaunamos iš naftos ir gamtinių dujų.

Būtų galima tvirtinti, kad atsinaujinančių išteklių energetika tapo viena svarbiausių energetikos sričių Lietuvoje. Tačiau konfederacijos prezidentas pabrėžė ir neigiamą pusę: šis rodiklis yra labai menkas, jei vertinamos ir neišnaudotos galimybės.

M.Nagevičiaus nuomone, didelę įtaką tam turi ir visuomenės, taip pat Vyriausybės bei Energetikos ministerijos požiūris. Anot jo, nors į pastarųjų Vyriausybių programas įtrauk-

Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius: Lai­kas pri­pa­žin­ti: Klaipė­dos ter­mi­na­las metų pa­bai­go­je tam­pa rea­ly­be, o re­gio­ni­nis ter­mi­na­las yra teo­rinė atei­ties vi­zi­ja.

60

2014

ir kam? tas atsinaujinančiosios energijos šaltinių plėtros klausimas ir keliami uždaviniai, nė viena Vyriausybė šių uždavinių neįvykdė, kaip žadėjusi.

SKANDINAVIŠKASIS IR LIETUVIŠKASIS POŽIŪRIS Savo pranešime M.Nagevičius išskyrė du požiūrius. Vieną jų pavadino skandinaviškuoju, kitą – lietuviškuoju. Apibūdindamas šiuos du požiūrius jis akcentavo, kad vadovaujantis skandinaviškuoju požiūriu siekiama kurti darbo vietas, tobulinti ir plėtoti technologijas.

Taip pat esą energetikos išlaidos grįžta atgal į biudžetą, mažėja galimų energetikos krizių ir klimato kaitos išlaidos ateityje. O lietuviškuoju požiūriu išsiskirianti mūsų šalies Vyriausybė koncentruojasi į įsipareigojimus ES ir baimę gauti baudą, jei numatyti reikalavimai nebus įvykdyti. Dėl šios priežasties, M.Nagevičiaus teigimu, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra Lietuvoje vyksta labai lėtai. „Kodėl švedai jau seniai įvykdė ir viršijo visus reikalavimus, kuriuos jie buvo užsibrėžę pasiekti iki 2020 m.? Todėl, kad jie vertina atsinaujinančių išteklių energetiką ir neišveža pinigų. Jie kuria naujas darbo vietas, sprendžia socialines problemas, didina darbuotojų atlyginimus, bendrovių skai-

Ener­ge­ti­ka: sun­ku su­pras­ti, kas tei­sus.

čių, pajamų mokesčius, biudžetą. Todėl švedai turtingi“, – savo požiūrį dėstė jis.

Jis taip pat tikino, kad, priešingai nei daugelis mano, ne turtingos šalys susidomi atsinaujinančiosios energijos šaltiniais, bet šalys tampa turtingos būtent dėl to, kad jais susidomėjo.

AKMUO Į VYRIAUSYBĖS DARŽĄ M.Nagevičius tvirtino, kad Skandinavijos šalyse atitinkamos ministerijos ir vyriausybė, prieš priimdamos sprendimus,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vertina, kaip geriausia vystyti savo energetiką. Bandoma nuspręsti, kuris būdas atneš didžiausią naudą pačiai valstybei.

Jis ragino apskaičiuoti, kas bus naudingiausia Lietuvai ir sukurs daugiausia darbo vietų. Nes iki šiol tebekeliamas ne šis klausimas, o kaip įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus, mažiausiai pabranginant elektrą. „Visa bėda ta, kad mes jau pasiekėme tas reikalaujamas direktyvas ir toliau vadovaujamės tuo lietuviškuoju požiūriu, jog nebereikia daugiau nieko daryti“, –

piktinosi M.Nagevičius. Kaip didžiausius trukdžius vystyti atsinaujinančių išteklių energetiką jis įvardijo jau minėtą teisinės sistemos nestabilumą ir paramos netaikymą. Taip pat neapsisprendimą dėl Visagino atominės elektrinės, esą dabar tik švaistomas laikas, kai būtų galima efektyviai išnaudoti atsinaujinančiosios energijos šaltinius; neapsisprendimą dėl priklausomybės nuo importo, kurią, M.Nagevičiaus tvirtinimu, skubiai reikia mažinti. Be to, Lietuvoje esą paprasčiausiai trūksta politinės valios.

Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius: Kodėl šve­dai įvykdė ir vir­ši­jo rei­ka­la­vi­mus, ku­riuos jie bu­vo už­sibrėžę pa­siek­ti iki 2020 m.? Todėl, kad jie ver­ti­na at­si­nau­ji­nan­čiąją ener­giją ir neiš­ve­ža pi­nigų.

2014

61

energetika briuselio ir vilniaus interesai sutampa

Ener­ge­ti­ka, ku­rios rei­kia Lie­tu­vai Val­das Rum­ša

L

ie­tu­vos ener­ge­ti­kos po­li­ti­ ka ati­tin­ka ES prio­ri­te­tus pa­leng­va pe­rei­ti prie va­di­na­ mo­sios ža­lio­sios ener­gi­jos. Vis dėlto bent kol kas Lie­tu­va tu­ri įgy­ven­din­ti su­skys­tintųjų dujų ter­mi­na­lo pro­jektą ir ap­si­ spręsti dėl bran­duo­linės ener­ gi­jos, kaip tei­gia eu­ro­par­la­ men­ta­ras Zig­man­tas Bal­čy­tis.

– Ne pa­slap­tis, kad ener­ge­ti­ kos po­li­ti­ka – ES prio­ri­te­tas.

Ko­kia ES ener­ge­ti­kos vi­zi­ja?

– pa­klausė­me Z.Bal­čy­čio.

– Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­mu­ ni­ka­te „Ener­ge­ti­kos veiksmų pla­nas iki 2050 m.“ nu­ma­ty­ ti ES ener­ge­ti­kos plėtros sce­ na­ri­jai. Nu­ma­to­ma, kad ES ša­ly­se 2050 m. at­si­nau­ji­nan­ tys ener­gi­jos iš­tek­liai su­da­rys bent 55 pro­c. bend­ro su­var­to­ ja­mo ener­gi­jos kie­kio. Šie iš­ tek­liai taps svar­biau­sia Eu­ro­ pos ener­gi­jos rūši­mi.

Bet tai – il­ga­laikė stra­te­gi­ ja. Da­bar Eu­ro­pa tu­ri spręsti per di­delės pri­klau­so­mybės nuo Ru­si­jos dujų pro­blemą. Did­žiulė kai ku­rių vals­ty­bių, tarp jų ir Vo­kie­ti­jos, pri­klau­so­mybė nuo ru­siškų dujų ke­lia pa­vojų vi­ sai ES. – Ar ši ES vi­zi­ja su­tam­pa su Lie­tu­vos vyk­do­ma ener­ ge­ti­kos po­li­ti­ka?

– Di­de­lių prie­šta­ra­vimų ne­ ma­tau. Lie­tu­va sie­kia di­des­ nio ener­ge­ti­nio sau­gu­mo, la­ biau in­teg­ruo­tis į Eu­ro­pos ener­ge­ti­kos sis­temą. Sus­ kys­tintųjų dujų ter­mi­na­las, elekt­ros jung­tys su Len­ki­ja ir Šve­di­ja, dujų jung­tis su Len­ ki­ja leis už­si­tik­rin­ti al­ter­na­ ty­vius ener­gi­jos šal­ti­nius.

62

2014

Po­žiū­ris: pa­sak eu­ro­par­la­men­ta­ro Z.Bal­čy­čio, moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad bent jau kol kas ža­lio­ji ener­gi­ja ne­ga­li už­tik­rin­ti vi­so Lie­tu­vos po­rei­kio ir būti­na ieš­ko­ti kitų spren­dimų. Šarū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad su­skys­tintųjų dujų ter­mi­na­las ne­ta­po prio­ri­te­ti­niu ES pro­ jek­tu, šiam pro­jek­tui nėra ski­ ria­ma tie­sio­ginė ES pa­ra­ma.

– Ką ap­skri­tai ma­no­te apie Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos po­ li­tiką? Pa­vyzd­žiui, konk­ re­tu­mo dėl Vi­sa­gi­no ato­ minės elekt­rinės ne­bu­ vimą?

– Ei­na­me ge­ru ke­liu. Vėluo­ da­mi, per lėtai, bet kryp­tis tei­ sin­ga.

Kiek­vie­na ES vals­tybė lais­va ap­si­spręsti dėl ener­ ge­ti­kos de­ri­nio: būti ar ne­ būti bran­duo­li­ne vals­ty­be, ar ener­gi­jai ga­min­ti nau­do­ ti du­jas, bio­kurą, at­si­nau­ji­ nan­čius iš­tek­lius, o gal įgy­ ven­din­ti ra­di­ka­lias ener­gi­jos

tau­py­mo, efek­ty­vaus nau­do­ ji­mo prie­mo­nes.

Nors Eu­ro­po­je nu­ma­to­ma in­ ten­sy­vi at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­ jos iš­tek­lių plėtra, minė­ta­me ko­ mu­ni­ka­te pa­brėžia­ma, kad iš­ lie­ka di­delė bran­duo­linės ener­ gi­jos svar­ba: būtent pi­gesnė bran­duo­linė ener­gi­ja pa­dėtų su­ ma­žin­ti ener­ge­ti­kos sis­te­mos sąnau­das ir elekt­ros ener­gi­jos kai­nas. Ma­nau, kad Lie­tu­vos dar lau­kia la­bai rim­tas spren­ di­mas, lik­ti ar ne­lik­ti bran­duo­ linės ener­ge­ti­kos vals­ty­be.

– Ki­ta ver­tus, dau­ge­lis, ypač ža­liųjų, tei­gia, kad to­ kie pro­jek­tai, kaip Klaipė­ dos gam­ti­nių dujų ter­mi­na­ las ar ta pa­ti Vi­sa­gi­no ato­ minė elekt­rinė, yra truk­dis plėto­jant ža­liąją ener­ge­

Gam­ti­nių dujų ter­mi­na­las Lie­tu­vai gy­vy­biš­kai svar­bus. Juk ne vie­nus me­tus Lie­tu­va ir jos žmonės ken­čia dėl mil­ži­niškų dujų kainų.

tiką, ku­ri, kaip jūs minė­jo­ te, yra vie­nas pa­grin­di­nių ES tikslų.

– Gam­ti­nių dujų ter­mi­na­las Lie­tu­vai gy­vy­biš­kai svar­bus.

Juk ne vie­nus me­tus Lie­tu­va ir jos žmonės ken­čia dėl mil­ži­ niškų dujų kainų.

Klau­si­mai tu­ri būti to­kie: ko­kią vietą at­si­nau­ji­nan­tys ener­gi­jos iš­tek­liai turėtų užim­ti Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos de­ri­ny­je, kiek Lie­tu­va ga­li sau leis­ti nau­do­ti ža­lio­sios ener­gi­ jos, nes ji, šiuo me­tu pa­tei­kia­ mais skai­čia­vi­mais, yra bran­ gesnė?

Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ ti­tu­to pro­fe­so­rius Vac­lo­vas Miš­ki­nis pa­neigė nuo­monę, kad mūsų vals­tybė ga­li vi­siš­ kai ap­si­rūpin­ti vien tik ža­lią­ ja ener­gi­ja, gau­na­ma iš at­si­ nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­ lių. Moks­li­nin­ko pa­teik­ta ana­ lizė ro­do, kad 2020 m., jei at­ si­nau­ji­nan­tys iš­tek­liai būtų ra­cio­na­liai plėto­ja­mi, iš jų ge­ riau­siu at­ve­ju būtų iš­gau­na­ ma treč­da­lis Lie­tu­vai rei­ka­lin­ gos ener­gi­jos. Be to, net apie 40 pro­c. vi­sos ža­lio­sios ener­ gi­jos būtų iš­gau­na­ma iš mal­ kų ir me­die­nos at­liekų. Tai­gi bent jau kol kas nei saulės, nei vėjo, nei van­dens ar ki­ta ža­lio­ji ener­gi­ja ne­ga­li už­tik­rin­ti vi­so ener­gi­jos po­rei­kio.

– Ar Vy­riau­sybės kal­bos apie ši­lu­mos ūkio per­ ėmimą į vals­ty­bes ran­kas ati­tin­ka ES po­li­tiką?

– Tai sprend­žia kiek­vie­na vals­tybė sa­va­ran­kiš­kai. Lie­ tu­va ne tik tu­ri teisę pa­ti nu­ spręsti, bet ir pri­va­lo steng­ tis, kad ši­lu­mos ūkis būtų mo­ der­nus, o ši­lu­mos kai­na – ma­ žiau­sia ga­li­ma.

kaimynai

Ar eu­ r as ap­sun­ki­no pi­ni­gi­nes?

Estai ir latviai išgyveno

Įsi­ves­da­ma eurą Lie­tu­va žengs dviejų kitų Bal­ti­ jos ša­lių jau pra­ min­tu ta­ku. Ar šis ke­lias rožė­mis klo­tas – pa­sa­ko­ja kai­mynių eko­no­ mis­tai ir pa­pras­ti gy­ven­to­jai.

0,2 pro­c.

– maž­daug toks bu­vo kainų po­ky­tis dėl eu­ro įve­di­mo Es­ti­jo­je.

64

2014

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Mi­tai iš­sisk­laidė

Duo­na kai­nuos kaip lit­ras ben­zi­no, o už vieną latą duos tik vieną eurą. Nusp­ren­du­ si įsi­ves­ti bendrą Eu­ro­pos va­ liutą Lat­vi­ja nu­si­pir­ko pa­ sku­tinį bi­lietą į „Ti­ta­niką“, tad rei­kia skubė­ti pri­si­pirk­ti drus­kos, miltų, žva­kių ir deg­ tukų at­sargų. To­kios kal­bos skli­do Lat­vi­jo­je prie­š 2014ųjų Nau­juo­sius me­tus, kai ša­ lis tik ruošė­si įsi­ves­ti eurą.

Nuo sau­sio 1-osios, kai Lat­ vi­jo­je pra­dėjo cir­ku­liuo­ti nau­ ja va­liu­ta, nuo­tai­kos ge­ro­kai ap­ri­mo. Pri­va­čio­je rek­la­mos bend­rovė­je dir­ban­ti ry­gietė Je­ka­te­ri­na teigė jau pra­de­ dan­ti pri­pras­ti prie nau­jo­sios va­liu­tos. Nors te­be­jau­čia sen­ ti­mentų se­nie­siems la­tams, mo­te­ris ti­ki­si, kad grei­tai ir eu­ras taps sa­vas. „Iš pra­džių bu­vo toks jaus­ mas, kad pi­ni­ginė pil­na pi­ nigų, ku­rie nie­ko ne­ver­ti ir grei­tai iš­si­leid­žia“, – sakė Je­ ka­te­ri­na.

Lat­vi­jo­je per­ėji­mas prie eu­ ro at­rodė kiek ki­taip nei ki­to­ se vals­tybė­se, nes la­tas bu­vo vie­na stip­riau­sių va­liutų Eu­

Pa­vyz­dys: šie­met eurą įsi­ve­du­sių lat­vių, kaip ir kitų, pa­tir­tis pa­neigė daug šio pro­ce­so mitų.

ro­po­je ir kai­na­vo pu­sant­ro kar­to bran­giau už eurą. Dėl to skai­čiai kainų eti­ketė­se pa­ ste­bi­mai išau­go ir tai sa­vai­me su­kėlė gy­ven­to­jams tam tikrą dis­kom­fortą. Tie­siog psi­cho­ lo­giš­kai 100 eurų ki­šenė­je su­ tei­kia ma­žiau pa­si­tikė­ji­mo sa­ vi­mi ne­gu se­nie­ji 100 latų.

Vie­na po­pu­lia­riau­sių Nau­ jųjų metų do­vanų Lat­vi­jo­ je bu­vo tal­pesnės pi­ni­ginės nau­jiems pi­ni­gams, nes eu­ ro bank­no­tai ge­ro­kai pla­tes­

ni nei latų ir sun­kiai til­po į seną­sias lat­vių pi­ni­gi­nes. Tas pa­ts ir su smul­kiai­siais: eu­ro cen­tai yra stam­bes­ni ir sve­ ria dau­giau nei la­to mo­ne­tos.

50 san­timų mo­ne­ta svėrė 3,5 gra­mo, o 50 eu­ro centų – 7,8 gra­mo. Vie­no la­to ir vie­no eu­ ro mo­netų svo­ris – ati­tin­ka­ mai 4,8 ir 7,5 gra­mo. Ka­dan­gi eu­ro per­ka­mo­ji ga­lia, pa­ly­gin­ ti su la­to, yra ma­žesnė, lat­vių pi­ni­ginės tie­sio­gi­ne to žod­žio pra­sme pa­sunkė­jo.

„Ky­la rim­tas klau­si­mas, ar kai Eu­ro­pa kal­ba vie­nu bal­su, kaip mums tai daž­nai sa­ko da­ry­ti, jos kas nors tik­rai klau­so­si?“

Mar­ga­ret That­cher, bu­vu­si Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos prem­jerė

Kaip vyks­ta eu­ro įve­di­mas.

Lat­vi­jos pa­vyz­dys • Nuo 2013 m. spa­lio 1 d. iki 2014 m. bir­že­lio 30 d. vi­ sos kai­nos eti­ketė­se nu­ro­do­ mos dviem va­liu­to­mis – la­tais ir eu­rais.

• Pirmą­sias dvi sa­vai­tes – nuo sau­sio 1 d. iki sau­sio 14 d. – at­si­skai­ty­ti bu­vo ga­ li­ma tiek la­tais, tiek eu­rais, bet grąža bu­vo ati­duo­da­ma tik eu­rais.

• 2014 m. sau­sio 1 d. vi­si pi­ ni­gai bankų sąskai­to­se bu­ vo au­to­ma­tiš­kai ir ne­mo­ka­ mai kon­ver­tuo­ti į eu­rus pa­gal ofi­cialų kursą – 0,702804 la­ to už eurą.

• Vi­soms su­tar­tims su ban­kais pri­tai­ky­tas tęsti­nu­mo prin­ci­ pas: vi­sos su­mos la­tais kon­ ver­tuo­tos į eu­rus pa­gal ofi­ cialų kursą, ne­su­da­rant su­tar­ čių iš nau­jo.

• Nuo sau­sio 1-osios vi­si ban­ ko­ma­tai iš­duo­da tik eu­rus.

• Nuo sau­sio 1-osios vi­si at­ly­ gi­ni­mai, pa­šal­pos, pen­si­jos ir bet ko­kios ki­tos iš­mo­kos vyk­ do­mos tik eu­rais.

• Nuo sau­sio 1-osios iki bir­ že­lio 30-osios iš­keis­ti gry­nuo­ sius la­tus į eu­rus ga­li­ma vi­ suo­se ko­mer­ci­niuo­se ban­ kuo­se pa­gal ofi­cialų kursą ir be ko­mi­si­nio mo­kes­čio.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Suk­čiau­ja pa­ti vals­tybė?

Kalbė­da­ma apie kai­nas, latvė Je­ka­te­ri­na pa­stebė­jo, kad jos dėl ap­va­li­ni­mo ūgtelė­jo be­veik vi­sur. Nors vy­riau­sybė ini­ci­ja­vo pro­gramą „Sąži­nin­gai įve­da­me eurą“, o jos da­ly­viai vers­li­nin­ kai įsi­pa­rei­go­jo tiks­liai per­skai­ čiuo­ti kai­nas, gau­sybė pa­žei­ dimų bu­vo fik­suo­ja­ma ir prie­š nau­juo­sius me­tus, ir da­bar.

Su ne­sąži­nin­gu kainų kon­ ver­ta­vi­mu su­si­dūrę gy­ven­

to­jai ra­gi­na­mi trauk­ti su­kčius į vie­šumą tink­la­la­py­je ne­go­digs.lv, ku­ris pa­va­din­tas prie vy­riau­sybės pro­gra­mos „Sąži­nin­gai įve­da­me eurą“ šūkio pri­dėjus prie­šdėlį „ne-“. Čia ga­li­ma ras­ti de­šim­ tis is­to­rijų – nuo cir­ko lan­ ky­tojų, ku­riems už nuo­trau­ kas su gyvū­nais ten­ka mokė­ ti 3 eu­rais (10 litų) bran­giau, iki tur­gaus pirkėjų, ku­riems lit­ras pie­no pa­bran­go 5 eu­ro cen­tais (17 centų).

Vie­nas vai­ruo­to­jas pik­ti­na­ si, kad pa­ti vy­riau­sybė, ra­gi­ nan­ti vers­li­nin­kus sąži­nin­gai per­skai­čiuo­ti kai­nas, su­kčiau­ ja. Už grei­čio vir­ši­jimą 17 km per va­landą prie­š nau­juo­sius me­tus jis būtų su­mokėjęs 10 latų baudą, o va­sarį ga­vo kvi­ tą su nu­ro­dy­ta 15 eurų bau­da.

Pa­gal ofi­cialų kursą – 1,42 eu­ ro už vieną latą – su­ma turėtų būti 14,2 eu­ro.

Vis­gi to, ką pa­ju­to ei­li­niai gy­ven­to­jai, ne­jau­čia sta­tis­ti­ka.

• Lat­vi­jos cent­ri­nis ban­kas la­ tus į eu­rus pa­gal ofi­cialų kursą keis ne­ter­mi­nuo­tai.

Cent­rinės sta­tis­ti­kos val­dy­bos duo­me­ni­mis, šie­met va­sarį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu mėne­ siu per­nai, kai­nos išau­go 0,5 pro­c., o pa­ly­gin­ti su šių metų sau­siu – nė kiek ne­pa­ki­to.

Lat­vi­jos eko­no­mi­kos mi­ nis­te­ri­ja, nuo metų pra­džios kiek­vieną sa­vaitę vyk­dan­ti 120 pre­kių ir pa­slaugų kainų mo­ni­to­ringą, kai kur fik­suo­ ja ke­lių pro­centų kainų svy­ra­ vi­mus – tiek į tei­giamą, tiek į nei­giamą pusę.

2014

65

kaimynai Estai ir latviai išgyveno ES narės, naudojančios eurą (euro zona) Europos valiutų kurso mechanizmo narės (ERM II)

Ta­čiau 96 pro­c. pre­kių ir pa­slaugų kai­nos, anot mi­nis­te­ri­jos, ne­si­kei­čia.

Kitos ES narės Narės, naudojančios eurą pagal sutartį su ES

Bran­go pi­gios prekės

Narės, kurios vienašališkai priėmė eurą

Ne­su­sip­ra­ti­mas Pa­sau­linė vers­lo nau­jienų agentū­ra „Bloom­ berg“ ant Lat­vi­ jos eu­ro mo­ne­ tos pa­vaiz­ duotą na­cio­ na­linį sim­ bolį pa­va­di­ no melžė­ja.

Norė­da­ma su­pa­žin­din­ ti sa­vo skai­ty­ to­jus su lat­vių eu­ro mo­ne­to­mis, gruod­žio 31 d. „Bloom­berg“ pra­nešė,

kad ant pi­nigų – tra­di­ci­nis lat­vių melžė­jos at­ vaiz­das. Vėliau agentū­ra su­pra­ to ap­si­ri­ku­si ir pa­keitė žodį „melžė­ja“ į tei­singą lat­ višką žodį „tau­tu­mei­ta“ (tau­tos duk­ ra – lat.), bet tekstą su klai­da jau buvo spėjusi per­spaus­din­ti dau­ gybės ša­lių ži­niask­lai­da.

Eko­no­mis­tai, ana­li­zavę anks­ čiau eurą įsi­ve­du­sių vals­ty­ bių pa­tirtį, smar­kes­nio kainų šuo­lio taip pat ne­pas­tebė­jo. „Ana­li­za­vo­me Es­ti­jos bei Slo­va­ki­jos pa­vyzd­žius ir pa­ matė­me, kad eu­ro po­vei­kis kainų au­gi­mui bu­vo la­bai ma­ žas – 0,2–0,4 pro­c. Ta­čiau yra sek­to­rių, kur ma­žesnė kon­ ku­ren­ci­ja, ma­žiau skaid­ru­ mo, – tai ma­žos par­duo­tuvės, pa­slaugų įmonės, res­to­ra­nai.

Vi­so­se eurą įsi­ve­du­sio­se vals­ tybė­se šiuo­se sek­to­riuo­se kai­ nų au­gi­mas bu­vo di­des­nis. Čia leng­viau ap­va­lin­ti sa­vo nau­ dai“, – teigė Lat­vi­jos eko­no­ mis­tas Ed­mun­das Ru­dzy­tis.

Jam pri­tarė ir ko­legė iš Es­ti­jos Triin Mes­si­mas. Apie sa­vo ša­lies pa­tirtį įsi­ve­dant eurą ji sakė: „Iš pra­džių bu­ vo būgšta­vimų, kad kai­nos išaugs, sklandė tūkstan­čiai gandų, kas ga­li įvyk­ti įve­dus eurą: kad pa­brangs mais­tas, ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas ir ki­ ta. Bet rea­lia­me gy­ve­ni­me kainų po­ky­tis dėl eu­ro įve­di­ mo bu­vo la­bai ma­žas, maž­ daug 0,2 pro­c. Kiek la­biau bran­g o pa­slau­g os, pa­vyzd­žiui, kir­pyklų.“ Anot eks­pertės, es­tai ir­gi pa­ju­to psi­cho­lo­ginį po­veikį, tik vi­siš­kai prie­šingą, nei lat­ viai, nes Es­ti­jos kro­na kai­na­ vo ke­lio­li­ka kartų pi­giau už eurą. „Įve­dus eurą skai­čiai kai­ny­nuo­se ta­po ma­žes­ni. Da­ bar tu­ri­me daug mo­netų – vie­ no, dviejų eurų, ir ga­na sun­

ku su­pras­ti, ar tai di­de­lis pi­ni­ gas, ar ne. Tai su­da­ro sąly­gas kai ku­riems pre­kių tiekė­jams ar pa­slaugų teikė­jams nu­sta­ ty­ti kiek di­des­nes kai­nas. Pa­ vyzd­žiui, už puo­delį ka­vos ar­ ba ply­telę šo­ko­la­do. Var­to­to­ jai su­mo­ka ke­lias mo­ne­tas, bet, per­skai­čia­vus į seną­sias kro­nas, kaip darė­me anks­čiau, prekė būna bran­gesnė. Tai­ gi, kal­bant apie ma­žas ir pi­gias pre­kes, jos tik­rai ga­li brang­ti.

Mes tie­siog to ne­pa­jun­ta­me“, – teigė T.Mes­si­mas.

Sko­lin­tis ga­li­ma pi­giau

Kad ir pa­bran­gus kai ku­rioms prekėms bei pa­slau­goms, pa­ pil­do­mas iš­lai­das eurą įsi­ve­ du­sios vals­tybės gy­ven­to­jams ga­li kom­pen­suo­ti su­mažė­ju­ sios pa­skolų palū­ka­nos. Vals­ tybė taip pat su­tau­pys. Lat­vi­ jos cent­ri­nio ban­ko skai­čia­ vi­mais, įve­dus eurą vals­tybės sko­los ad­mi­nist­ra­vi­mas kai­ nuos 80 mln. eurų ma­žiau.

La­tas ir anks­čiau bu­vo su­sie­ tas su eu­ru, bet Lat­vi­ja nie­ kaip ne­galė­jo pa­veik­ti eu­ro zo­nos spren­dimų. Da­bar ji tu­ ri bal­so teisę. Pa­ga­liau vers­ las at­si­kratė va­liu­tos kon­ver­ ta­vi­mo iš­laidų, o tarp­tau­ti­niai mokė­ji­mai at­pi­go be­veik de­ šimt kartų.

Ar pa­pras­ti lat­viai ir­gi džiau­gia­si ga­li­my­be be­veik pusė­je Eu­ro­pos at­si­skai­ty­ ti ta pa­čia va­liu­ta? „Tai tur­ būt yra vie­nin­te­lis pra­na­šu­ mas, – sakė ry­gietė Je­ka­te­ri­ na. – Nors ir anks­čiau Eu­ro­ po­je dėl to pro­blemų ne­būda­ vo, nes vi­sur ga­li­ma at­si­skai­ ty­ti kor­te­le ar­ba iš­sig­ry­nin­ti eurų ban­ko­ma­te.“

Iš pra­džių bu­vo toks jaus­mas, kad pi­ni­ginė pil­na pi­nigų, ku­rie nie­ko ne­ver­ti ir grei­tai iš­si­leid­žia.

66

2014