2015 02 26 kur studijuoti

KUR 2015 M.

Elitas

Ne visi geriausi šalies mokiniai renkasi užsienio universitetus

Geriausios pasaulyje Alma mater

perspektyvos Kokios studijos garantuoja sotų duonos kąsnį?

M.Mikutavičius ir jo rokenrolinio studijavimo metai svarbus, Profesija – amžinas bet ne

s pasirinkima

KUR

turinys Žvaigždė M.Mi­ku­ta­vi­čius: stu­den­tiš­ka lais­vės ir ži­nių at­mos­fe­ra yra di­de­lis gė­ris 4

Žvilgsnis D.Pa­val­kis: ne­si­rin­ki­te to, kas po­pu­lia­ru, nes vi­sos ma­dos praei­na 10

Universitetai Lie­tu­viai grę­žia­si į me­di­ci­ną ir tech­no­lo­gi­jas 13 Jau­ni­mas iš nau­jo at­ran­da moks­lus apie gy­vū­nus 20 Su­si­pa­žin­ti su pa­sau­liu ir sa­vi­mi 22

Rinka

32

Pa­gal­ba jau­ni­mui dar­bo rin­kos rin­ge 24 A.Pa­be­dins­kie­nė: 2014 m., pa­si­telk­da­mi JGI prin­ci­pus, įdar­bi­no­me 40 tūkst. jau­nuo­lių 26

28

10

13 ?

55 Re­dak­to­rius Marius Bagdonas Nuotraukos Andriaus Aleksandravičiaus, Vytauto Liaudanskio, Evaldo Virkečio, BFL, „Shut­ters­tock“ Di­zai­ne­riai Romualdas Latvis, Dalia Šalnienė Tech­ni­nė Dalia Šalnienė re­dak­to­rė Kal­bos Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė re­dak­to­rės Ti­ra­žas 51 000 Re­dak­ci­ja I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas Tel. (8 37) 302 250 Faksas (8 37) 423 404 Reklamos Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 pardavimo skyrius Pla­ti­ni­mo tarnyba Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 Lei­dė­jas UAB „Die­na Me­dia News“ Spaus­di­no BUAB „Diena Media Print“

Elitas Gim­na­zi­jo­je po­žiū­ris į moks­lą bu­vo rim­tes­nis 28 Eli­tas – ame­ri­kie­čiai ir bri­tai 52

Kolegijos Ko­le­gi­jų rau­me­nys au­ga 32 Stu­di­jos, at­ve­rian­čios jū­ras ga­li­my­bių 36 Kauno kolegija: koja kojon su pokyčiais 40

Industrija Me­die­nos pra­mo­nės spe­cia­lis­tai ta­po de­fi­ci­tu 42

Perspektyvos Kaip tap­ti kon­ku­ren­cin­gam dar­bo rin­ko­je? 43 Darbas tarptautinėje bendrovėje – puiki galimybė tobulėti 46

Amatas

Žur­na­las pla­ti­na­mas su dien­raš­čiais „Kau­no die­na“, „Klai­pė­da“

Pro­fe­si­nės mo­kyk­los – tramp­li­nas dar­bo link 48

Viršelyje

Paraštės

Marijus Mikutavičius (Andriaus Ufarto / BFL nuotr.)

Pro­fe­si­ja – svar­bus, bet ne am­ži­nas pa­si­rin­ki­mas 55 Kaip skai­čiuo­ja­mas kon­kur­si­nis ba­las? 58

žvaigždė At­vi­ras, ka­te­go­riš­kas, tru­pu­tį ci­niš­ kas. Po­pu­lia­rus dai­ni­nin­kas Ma­ri­jus Mi­ku­ta­vi­čius nie­ka­da neieš­ko­jo žo­ džio ki­še­nė­je. Apie sa­vo stu­di­jų me­ tus jis taip pat kal­ba drą­siai ir ne­tgi kiek iro­niš­kai. „Ne­ži­no­jau, kur ge­riau­ siai tik­čiau, to­dėl pa­si­rin­kau žur­na­lis­ ti­ką“, – pri­si­pa­ži­no dau­gy­bės ži­no­mų dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­jas.

Aš ne­ti­kiu jo­kiais pa­moks­lais ir tuo, kad vie­na tai­syk­lė tin­ka vi­siems. Pro­ fe­si­jos pa­si­rin­ki­ mas yra la­bai in­di­vi­dua­lus spren­di­mas.

Emilija Lideikaitė M.Mi­ku­ta­vi­čiaus sa­vi­tas po­ žiū­ris į gy­ve­ni­mą ir po­lin­ kis ne­pak­lus­ti buvo ryškus jau mo­kyk­los suo­le – apie čia pra­leis­tus me­tus jis ne­tgi yra iš­lei­dęs al­bu­mą „Bai­gė­me mo­kyk­lą“. Vis dėl­to pa­čiam at­li­kė­jui ge­ro­kai ma­lo­nes­nių pri­si­mi­ni­mų ke­lia uni­ver­si­ te­te pra­leis­ti me­tai. Bū­tent stu­den­tiš­kuo­ju lai­ko­tar­piu „tan­go­ma­nas“ M.Mi­ku­ta­vi­ čius su­si­kū­rė sa­vo var­dą ir bent dviem lie­tu­vių kar­toms ta­po lais­vės ir ne­rū­pes­tin­gos jau­nys­tės sim­bo­liu. „Pa­ly­gin­ ti su mo­kyk­la, uni­ver­si­te­tas man bu­vo vie­nas gra­žiau­sių švie­su­lių“, – ne­slė­pė M.Mi­ ku­ta­vi­čius.

– Ką ryš­kiau­siai pri­si­me­ na­te iš uni­ver­si­te­te pra­ leis­tų me­tų? – pra­dė­jau po­ kal­bį su M.Mi­ku­ta­vi­čiu­mi.

– Bu­vo links­ma, iš­mo­kau rū­ ky­ti ir ger­ti alų. O tai, ma­no ma­ny­mu, yra pa­kan­ka­mai daug (šyp­te­lė­ja).

– Stu­di­ja­vo­te žur­na­lis­ti­ ką. Ko­dėl nu­spren­dė­te pa­ si­rink­ti bū­tent šias stu­ di­jas?

– Tur­būt nie­kur ki­tur ne­ti­ kau. Bu­vau hu­ma­ni­ta­ras, o to­kiam tuo me­tu ne­la­bai bu­ 4

vo kur dė­tis – ga­lė­jai ei­ti mo­ ky­tis bib­lio­te­ki­nin­kys­tės ar is­to­ri­jos. Neb­lo­gai ra­šiau ra­ ši­nius, to­dėl nu­spren­džiau pa­mė­gin­ti stu­di­juo­ti žur­na­ lis­ti­ką. Ne dėl to, kad be pro­ to no­rė­jau tap­ti žur­na­lis­tu, tie­siog ieš­ko­jau, kur la­biau­ siai tik­čiau.

– Bu­vo sun­ku ap­si­spręs­ti?

– Ne­sun­ku. Gy­ve­no­me kvai­ lu lai­ku, siau­tė­jo so­vie­ti­nė ar­mi­ja. Bu­vo pra­neš­ta, kad įsto­ju­sių­jų neims į so­vie­ti­nę ar­mi­ją, tai­gi ma­no tė­vai la­ bai no­rė­jo, kad aš mo­ky­čiau­ si to­liau. Tie­są sa­kant, tik dėl jų ir įsto­jau. Jei­gu bū­tų ma­no va­lia, dar ko­kius me­tus bū­ čiau pra­bim­bi­nė­jęs. Bet išė­ jo ki­taip.

– Ar tė­vai tu­rė­jo įta­kos ren­kan­tis spe­cia­ly­bę?

– Ne. Jie lei­do rink­tis tai, kas man at­ro­dė pa­trauk­liau­sia.

– Kaip ma­no­te, ar ren­kan­ tis spe­cia­ly­bę ver­ta įsi­ klau­sy­ti į tė­vų, drau­gų, gal­būt kar­je­ros kon­sul­tan­ tų nuo­mo­nę?

– Aš ne­ti­kiu jo­kiais pa­ moks­lais ir tuo, kad vie­na tai­syk­lė tin­ka vi­siems. Pro­ fe­si­jos pa­si­rin­ki­mas yra la­ bai in­di­vi­dua­lus spren­ di­mas.

M.Mi­ku

stu­den­tiš­ka at­mos­fe­ra yr

u­ta­vi­čius:

lais­vės ir ži­nių ra di­de­lis gė­ris

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

5

žvaigždė Nenutuokiu, kaip da­bar jau­ni­mas pa­ruoš­tas, bet ma­ no lai­kais dau­gy­bė mo­kyk­lą bai­gu­sių žmo­nių ne­bu­vo pa­ si­ren­gę kur nors sto­ti ir ne­ la­bai suvokė, ko­dėl tai rei­kia da­ry­ti. Aš bu­vau vie­nas to­kių.

Jau­čiau­si sutrikęs ir ne­ži­no­ jau, ką gy­ve­ni­me no­riu veik­ti ir kur man dė­tis. Ne­ži­nau, ar kas nors tuo me­tu ga­lė­jo pa­ da­ry­ti įta­ką ma­no ap­si­spren­ di­mui. Ži­no­ma, tė­vai la­bai no­rė­jo, kad kur nors stu­di­ juo­čiau, dėl jų tai ir pa­da­riau.

Ta­čiau jei bū­tų bu­vu­sios ki­ tos ap­lin­ky­bės ir būčiau tu­ rė­jęs di­des­nę ma­nev­rų lais­ vę, gal bū­čiau pa­da­ręs me­tų ar dve­jų per­trau­ką, kol ga­ liau­siai su­vok­čiau, ko aš gy­ ve­ni­me no­riu. Čia yra kiek­ vie­no žmo­gaus la­bai in­di­vi­ dua­lus gy­ve­ni­mo spren­di­mas ir ne­ma­nau, kad kas nors ga­li kiš­tis ir paaiš­kin­ti, ką jis tu­ ri da­ry­ti.

– Ma­no­te, kad me­tų per­ trau­ka ga­li pa­dė­ti su­si­vok­ ti ir ap­si­spręs­ti?

– Ne­ži­nau, gal ir ne... Gal per tuos me­tus tap­si aso­cia­liu pi­ lie­čiu ir nu­sprę­si, kad ne­no­ri nie­kur sto­ti. Ki­ta ver­tus, kas pa­sa­kė, kad vi­si tu­ri stu­di­juo­ ti? Gal tu ga­li bū­ti pa­sau­lio pe­rė­jū­nas, ke­liau­to­jas? Gal tu ga­li va­žiuo­ti gel­bė­ti del­ fi­nų ar­ba ban­gi­nių kur nors Fa­re­rų sa­lo­se? Didelis pa­si­ rin­ki­mas. Pir­myn! Ti­kiu, kad yra pro­fe­si­jų, ku­rias be­si­ ren­kan­tie­siems pra­leis­ti me­ tus be moks­lų yra tik­rai gai­ la. Tar­kim, me­di­ci­na ar ki­tos tiks­lių­jų moks­lų sri­tys kaip che­mi­ja, fi­zi­ka, kur rei­kia pa­ šau­ki­mo ir tam tik­ros sme­ ge­nų struk­tū­ros. Ta­čiau pa­ pras­tai su šio­mis pro­fe­si­jo­ mis su­si­ję žmo­nės pui­kiai ži­ no, ką jie no­ri da­ry­ti. O va­di­ na­mo­sios lais­vo­sios pro­fe­ 6

si­jos, kaip ma­no at­ve­ju bu­vo žur­na­lis­ti­ka ar ki­tos hu­ma­ni­ ta­ri­nės spe­cia­ly­bės, ne­tu­rė­tų bū­ti api­brėž­tos tiks­liu lai­ko­ tar­piu. Jas stu­di­juo­ti ga­li­ma bet ka­da ir ne­re­tai tu­rint di­ des­nę gy­ve­ni­mo pa­tir­tį mo­ ky­tis daug nau­din­giau, nei sku­bė­ti.

Gal tu ga­li va­ žiuo­ti gel­bė­ ti del­fi­nų ar­ ba ban­gi­nių kur nors Fa­re­rų sa­ lo­se? Didelis pa­ si­rin­ki­mas.

Pir­myn!

– Esa­te pri­si­pa­ži­nęs, kad mo­kyk­lo­je ne­blo­gai se­kė­si ra­šy­ti, o iš tuo­met siū­lo­mų hu­ma­ni­ta­ri­nių spe­cia­ly­ bių žur­na­lis­ti­ka pa­si­ro­dė įdo­miau­sia ir ma­žiau­siai sprau­džian­ti į rė­mus. Vis dar ma­no­te taip pat?

– Ši nuo­mo­nė pa­si­kei­tė jau stu­di­juo­jant. Ne­su ge­ras žur­ na­lis­tas ir ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad man pa­tin­ka ši pro­fe­si­ ja. Tam tik­rą žy­mę, be jo­kios abe­jo­nės, ma­no gy­ve­ni­me ji pa­li­ko, bet šian­die­nė­je žur­ na­lis­ti­ko­je man ne­pa­tin­ka per­ne­lyg daug da­ly­kų, tad sa­ vo gal­vos dėl šios pro­fe­si­jos tik­rai ne­gul­dy­čiau.

– Jei da­bar baig­tu­mė­te mo­kyk­lą, ką pa­si­rink­tu­ mė­te?

– Esant da­bar­ti­nėms ga­li­ my­bėms pir­miau­sia va­žiuo­ čiau pa­ma­ty­ti pa­sau­lio. Ži­no­ ma, jei tu­rė­čiau už ką. Tik­rai ne­sku­bė­čiau sto­ti, bent jau į žur­na­lis­ti­ką. Jei esi ga­bus ra­ šy­ti, tai žur­na­lis­to iš­si­la­vi­

ni­mą ga­li gau­ti ir pa­ts. Da­ bar priei­na­ma tiek daug in­ for­ma­ci­jos, kad kai ku­rioms pro­fe­si­joms rei­ka­lin­gus ge­ bė­ji­mus ga­li įgy­ti ir sa­va­ran­ kiš­kai.

– Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­ do­te sės­lus žmo­gus. Stu­ di­jos už­sie­ny­je bū­tų vi­lio­ jan­ti ga­li­my­bė?

– Be abe­jo! Kai esi jau­nas, vi­ sa­da smal­su pa­ma­ty­ti kaž­ką dau­giau, nei ma­tai kas­dien.

Jei­gu bū­čiau jau­nas ir tu­rė­ čiau ga­li­my­bę, va­žiuo­čiau kaž­kur mo­ky­tis ir pa­si­žiū­rė­ ti, kaip yra ki­tur.

– Esa­te pri­si­pa­ži­nęs, kad mo­kyk­loje la­biau­siai pa­ti­ ko lie­tu­vių kal­ba ir šio da­ ly­ko mo­kiu­si An­ge­lė Se­ra­ pi­nie­nė. Ar pa­na­šių mėgs­ ta­mų da­ly­kų, dės­ty­to­jų bu­ vo ir uni­ver­si­te­te?

– Ži­no­ma. Pri­si­me­nu Alf­re­ dą Bumb­laus­ką, ang­lų kal­bos ir už­sie­nio li­te­ra­tū­ros dės­ty­ to­jas. Pa­ly­gin­ti su mo­kyk­la, uni­ver­si­te­tas yra vie­nas gra­ žiau­sių švie­su­lių. Svar­biau­ sia at­si­rink­ti, į ku­rią moks­ lo šven­to­vę tu no­ri pa­tek­ti.

Man uni­ver­si­te­tas da­vė pla­ tes­nį pa­sau­lio su­vo­ki­mą. Mū­ sų kar­tai tai bu­vo ter­pė, ku­ rio­je pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me ga­lė­jai pa­jus­ti, jog su ta­vi­mi bend­rau­ja kaip su žmo­gu­mi, o ne kaž­ko­kiu val­ka­ta, koks tu vi­są­laik jau­tei­si, kai bu­vai mo­kyk­lo­je. Vien dėl to aukš­ ta­sis moks­las yra pui­kus da­ ly­kas ir ska­tin­ti­na, kad kiek­ vie­nas ka­da nors jo lyž­te­lė­tų.

Lais­vės ir ži­nių at­mos­fe­ra, ku­rią su­tei­kia uni­ver­si­te­tas, be abe­jo­nės, yra la­bai di­de­lis gė­ris. Pri­pa­žin­ki­me, kad tuo­ me­tė so­vie­ti­nė mo­kyk­la bu­vo tar­si ka­rei­vi­nės, kur moks­ lei­vis dau­ge­liu at­ve­jų bu­vo nuas­me­ni­na­mas ir jau­tė­si

tar­si sraig­te­lis moks­lo sis­te­ mos be­dug­nė­je. Jis ne­tu­rė­jo nei sa­vo bal­so, nei ko­kių nors tei­sių. Daž­nu at­ve­ju žmo­gui bu­vo ki­ša­ma į gal­vą tai, ko jis ne­pra­šė, pri­me­ta­mos mo­ra­ lės nor­mos, ku­rios at­ro­dė at­ gy­ve­nu­sios ir bu­kos, bru­ka­ ma ka­rei­vi­nių gy­ven­se­na. Iš es­mės ten vy­ra­vo bai­mės at­ mos­fe­ra. Am­ži­nos bai­mės dėl sa­vo san­ty­kių su mo­ky­ to­jais, su tė­vais, kont­ro­li­nių ir t. t. Ži­no­ma, bu­vo ir gra­žių aki­mir­kų, ku­rias mes mėgs­ ta­me pri­si­min­ti, bet iš es­mės mo­kyk­la man bu­vo rep­re­si­ nė struk­tū­ra. Pa­ly­gin­ti su ja, uni­ver­si­te­tas yra švie­suo­me­ nės kal­vė vien tik dėl to, kad tau lei­džia įkvėp­ti į plau­čius lais­vės ir jaus­tis ne sis­te­mos da­li­mi, ku­rią jie kaip no­ri, taip ir min­ko.

– Bai­gė­te „Sie­tu­vos“ mo­ kyk­lą, ku­rio­je mo­kė­si ne vie­nas vėliau žinomu ta­ pęs at­li­kė­jas ir kū­rė­jas: Egi­di­jus Dra­gū­nas, Čes­ lo­vas Ga­ba­lis, Gab­rie­lius Liau­dans­kas-Sva­ras, Ra­sa Ja­ki­lai­tie­nė, Ri­man­tė Va­ liu­kai­tė, Edi­ta Da­niū­tė.

– Ne­ma­nau, kad kas to­se mo­ kyk­lo­se rū­pi­no­si, jog kas nors at­si­skleis­tų. Ži­no­ma, tu­ rėjome mo­ky­to­jų, ku­rie bu­vo ma­lo­nes­ni ir jau­tė tau sim­ pa­ti­ją, bet iš es­mės tai bu­vo ko­mu­nis­ti­nės sis­te­mos da­ lis. Vi­sa sis­te­ma bu­vo pa­rem­ ta kaž­ko­kiais pla­nų įgy­ven­ di­ni­mais, sta­tis­ti­niais duo­ me­ni­mis, ku­rių rei­kė­jo siek­ti kon­ku­ruo­jant su ki­to­mis mo­ kyk­lo­mis. Dva­si­niu kiek­vie­ no moks­lei­vio ug­dy­mu tik­ rai nie­kas neuž­siė­mė. Jei­gu to­se sa­ma­no­se užau­go ko­kia že­muo­gė, tai tik­rai ne dėl to, kad trą­ša ten bu­vo ge­ra. Grei­ čiau­siai ta že­muo­gė bu­vo ki­to­kia ne­gu ki­tos.

Vyginto SkaraiÄ?io / BFL nuotr.

žvaigždė – Iš uni­ver­si­te­to pa­siė­ mė­te vis­ką, ką jis ga­lė­jo pa­siū­ly­ti?

– Tai bu­vo lais­vės lai­kas. Mė­ ga­vo­mės nau­jo­mis pa­žin­ti­mis, ga­li­my­be bend­rau­ti su žmo­ nė­mis, ku­rie ži­no­jo dau­giau už mus, ku­rie bu­vo dau­giau už mus pa­ty­rę. Ga­lė­jai bend­ rau­ti su vy­res­niais tos pa­čios spe­cia­ly­bės stu­den­tais ir, ki­ taip nei mo­kyk­lo­je, jie tau ne­ spar­dė už­pa­ka­lių vien dėl to, kad bu­vo vy­res­ni, o da­li­jo­si in­ for­ma­ci­ja ir pa­sku­ti­nė­mis ci­ ga­re­tė­mis. Ži­no­ma, nuo kiek­ vie­no in­di­vi­dua­liai pri­klau­sė, kiek kas siur­bė tą moks­lą. Mū­ sų kur­sas ne­bu­vo tie be­pro­tiš­

ki moks­liu­kai, ta­čiau pa­kan­ ka­mai iš­min­tin­gi, jį bai­gė ga­na daug įdo­mių as­me­ny­bių.

– Su ko­kiais šiuo me­tu vi­ suo­me­nė­je ži­no­mais žmo­ nė­mis try­nė­te uni­ver­si­te­ to suo­lą?

– Liu­du Dap­ku­mi, Gied­riu­ mi Druk­tei­niu, Vy­ta­ru Ra­ dze­vi­čiu­mi, Gin­tau­tu Alks­ni­ niu, Alek­sand­ru Ma­to­niu, Ag­ ne Zuo­kie­ne, Ar­tū­ru Zuo­ku, Min­dau­gu Gri­niu­mi, Ma­riu­ mi Lau­ri­na­vi­čiu­mi. Dau­ge­lis ra­do vie­tą po sau­le ir, kiek ži­ nau, nie­kas dar ne­sė­di. Kar­ tais vi­si su­si­tin­ka­me, be­je, pa­ sta­ruo­ju me­tu kiek daž­niau.

– „Bo­vy“ – dar vie­nas uni­ ver­si­te­to me­tais nu­ti­kęs gra­žus da­ly­kas. Mu­zi­ka tuo me­tu moks­lui truk­dė ar pa­dė­jo?

– Mo­ky­tis ne­bu­vo la­bai su­ dė­tin­ga, ypač to­kiam kaip aš, ku­ris ne­la­bai pre­ten­da­vo į sti­pen­di­ją. Tai­gi tu­rė­jau pa­ kan­ka­mai lais­vo lai­ko, bu­vau la­biau me­lan­cho­liš­kas mąs­ ty­to­jas ne­gu be­si­ka­bi­nan­tis į gy­ve­ni­mą žmo­gus. Ki­ti bend­ ra­kur­siai įsi­dar­bi­no dien­raš­ čiuo­se, laik­raš­čiuo­se ir pra­ dė­jo ga­na anks­ti ar­ti. Ma­ no eta­pas bu­vo ki­toks – tre­ ji me­tai ei­li­nio ro­ken­ro­li­nio stu­den­ta­vi­mo su nak­vy­nė­mis

Kar­tais su pa­vy­du pa­žiū­riu į tik­rus sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tus.

Sau­lė­te­ky­je, va­ka­rė­liais, fi­lo­ so­fi­nė­mis dis­ku­si­jo­mis, žai­ di­mais šach­ma­tais ir nie­ko ne­duo­dan­čiais slan­kio­ji­mais po Se­rei­kiš­kių par­ką. Tuo lai­ ko­tar­piu ir at­si­ra­do mu­zi­kos gru­pė, ku­ri už­pil­dė lais­vą lai­ ką. Pra­dė­jo­me gro­ti, kon­cer­ tuo­ti. Toks ir bu­vo tas stu­ den­tiš­kas gy­ve­ni­mas – vaikš­ čio­da­vai į pa­skai­tas, lai­ky­da­ vai eg­za­mi­nus, skai­ty­da­vai kny­gas bei laik­raš­čius ir tie­ siog gy­ve­nai.

– Po il­gos per­trau­kos moks­lus pra­tę­sė­te ir ma­ gist­ran­tū­ro­je – VU Tarp­ tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­ kos moks­lų ins­ti­tu­te stu­ di­ja­vo­te po­li­ti­kos moks­ lus. Pa­ju­to­te mokslo al­kį?

– Taip, tai bu­vo prieš ke­le­ rius me­tus. Tų stu­di­jų aš taip ir neį­vei­kiau. Li­ko pa­sku­ti­nis laip­te­lis – ma­gist­ro dar­bas.

Ties juo ir su­klu­pau. Vis pa­ sa­kau sau, kad ke­ti­nu tą dar­ bą pa­ra­šy­ti, bet ne­ži­nau ka­ da. Ban­dau pa­si­tei­sin­ti, kad nė­ra lai­ko, bet lai­ko grei­čiau­ siai yra, tie­siog trūks­ta ryž­to ir va­lios.

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

8

– Ko­dėl po­li­ti­kos moks­lai?

– Tie­siog bu­vo įdo­mu. Kai užau­gi, ta­ve pra­de­da do­min­ti da­ly­kai, ku­rie anks­čiau neat­ ro­dė įdo­mūs. No­rė­jau pa­ mankš­tin­ti sme­ge­nis, nes pra­dė­jau jaus­ti, kad gy­ven­da­ mas te­le­vi­zi­jo­je ir pra­mo­gų vers­le tie­siog bu­kė­ju, da­ro­ si neį­do­mu. No­rė­jau dis­cip­li­

nos, veik­los, kad ga­lė­čiau pa­ kru­tin­ti sme­ge­nis, pa­si­do­mė­ ti da­ly­kais, ku­riais ne­si­do­mė­ jau anks­čiau.

– Lū­kes­čiai pa­si­tei­si­no?

– Taip. Ma­gist­ro dip­lo­mas ne­bu­vo ma­no tiks­las, gal­ būt to­dėl stu­di­jų ir ne­bai­ giau, nors, ži­no­ma, bū­tų ge­ rai pa­dė­ti taš­ką. Man pa­ti­ ko pa­ts pro­ce­sas – vaikš­čio­ti į pa­skai­tas. Kai ku­rios, aiš­ku, kaip vi­sa­da bu­vo nuo­bo­džios, bet kai ku­rios – la­bai įdo­ mios. Stu­di­ja­vau die­ni­nia­me sky­riu­je, įdo­mu bu­vo pa­žiū­ rė­ti, ko­kia aukš­to­jo moks­lo sis­te­ma yra da­bar, ko mo­ko­si ir kaip at­ro­do jau­ni žmo­nės.

Tai bu­vo toks ga­na avan­tiū­ riš­kas ėji­mas.

– Ar labai pa­si­kei­tė uni­ ver­si­te­tas per tuos ke­lio­li­ ka me­tų?

– O taip, man rei­kė­jo iš­mok­ ti da­ry­ti pri­sta­ty­mus „Po­wer Point“ pro­gra­ma! Mū­sų lai­ kais to ne­bū­da­vo. Man, se­ nu­kui, kar­tais sun­ku ei­ti ko­ja ko­jon su lai­ku, bet ban­dau.

– Gal­būt bū­si­mas po­li­ti­ kos ma­gist­ras no­rė­tų ka­da nors pa­mė­gin­ti po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­ko duo­nos?

– Tai yra pa­trauk­lu, ta­čiau šia­me gy­ve­ni­mo eta­pe į tą ni­šą ne­ga­liu brau­tis, nes tie­ siog esu per silp­nas. Ir jei esi gana sa­vik­ri­tiš­kas žmo­gus, ne­sun­ku sau tai pa­sa­ky­ti.

– Ti­ki­te, kad gy­ve­ni­mo pu­siau­ke­lė­je ga­li­ma sėk­ min­gai pa­keis­ti veik­los kryp­tį?

– Tai la­bai pri­klau­so nuo sri­ ties, ku­rio­je dir­bi. Aš gal­vo­ju, kad yra pro­fe­si­jų, kur rei­kia nuo­sek­liai dirb­ti vi­są gy­ve­ ni­mą. Nie­kas ne­si­ti­ki, kad iš­ ra­dė­jas ar au­to­ma­to kū­rė­jas

stai­ga pra­dės dai­nuo­ti ar­ba su­lau­kęs pen­kias­de­šim­ties taps pui­kiu bio­lo­gu. Grei­ čiau­siai ne. Yra kai ku­rių pro­ fe­si­jų, kur iš­min­tį tu­ri kaup­ ti vi­są gy­ve­ni­mą, kol ji duo­da kaž­ko­kių re­zul­ta­tų. Bet yra veik­los sričių, kaip kad ma­no gy­ve­ni­me, ku­rias vi­są lai­ką ga­li de­rin­ti – vie­nas nu­trauk­ ti, ki­tas pra­tęs­ti. Pap­ras­tai tai bū­din­ga hu­ma­ni­ta­ri­nėms spe­cia­ly­bėms. Žur­na­lis­tu tu ga­li tap­ti bet ka­da, net ir tu­ rė­da­mas bet ko­kią ki­tą pro­ fe­si­ją. Žur­na­lis­tu ga­li dirb­ ti bai­gęs po­li­to­lo­gi­ją ar che­ mi­ją. Ir iš es­mės bū­tų dar ge­ riau, jei tu­rė­tum ki­tos sri­ties pa­grin­dus. Gy­ve­ni­mas yra gana il­gas, kad ga­lė­tum kai­ta­ lio­ti pro­fi­lius.

– Gal­būt ka­da nors su­lauk­ si­me, kad prie M.Mi­ku­ ta­vi­čiaus pa­var­dės bus ir san­trum­pa dr.? Ar no­rė­tu­ mė­te stu­di­juo­ti dok­to­ran­ tū­ro­je?

– Jo­kiu bū­du ne. Šiuo me­tu tam ne­tu­riu nei kant­ry­bės, nei mo­ty­va­ci­jos. Neį­si­vaiz­ duo­ju, ko­dėl tai tu­rė­čiau da­ ry­ti. Kar­tais su pa­vy­du pa­ žiū­riu į tik­rus sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tus. Ne­se­niai gu­lė­ da­mas li­go­ni­nė­je bend­ra­vau su me­di­kais ir ma­čiau, kaip de­ga jų akys, su ko­kiu pa­si­ mė­ga­vi­mu jie kal­ba apie sa­vo dar­bą. Tu su­vo­ki, kad kai ku­ rie jų yra ab­so­liu­čiai iš­skir­ti­ niai, nes yra ypač siau­ro pro­ fi­lio spe­cia­lis­tai. Žiū­ri į tuos žmo­nes su pa­vy­du ir gal­vo­ ji, kad jie, ko ge­ro, duo­da pa­ sau­liui daug dau­giau nei tu, ei­da­mas per gy­ve­ni­mą pa­si­ švil­pau­da­mas ir be­si­mė­ty­da­ mas. Ta­čiau slap­čia vi­liuo­si, kad gal­būt jie taip pat žiū­ri į ma­ne ir pa­gal­vo­ja, kad ma­ no gy­ve­ni­mas daug pa­trauk­ les­nis.

žvilgsnis

D.Pa­ v al­ k is: ne­si­rin­ki­te to, kas po­pu­lia­ru, nes vi­sos ma­dos praei­na

Mi­nist­ro tei­gi­mu, vi­sos Eu­ro­pos mas­tu ma­to­me fi­zi­nių, bio­me­di­ci­nos ir tech­no­lo­gi­jos sri­čių spe­cia­lis­tų po­rei­kį.

10

žvilgsnis Ma­rius Bag­do­nas

Kri­ti­kos strė­lių kru­šos kas­met dėl neap­dai­riai pa­reng­tų abi­tū­ ros eg­za­mi­nų su­ lau­kian­tys ša­lies švie­ti­mo sis­te­ mos va­do­vai šie­ met klai­dų ti­ki­ si ne­kar­to­ti. Lie­ tu­vos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro Dai­niaus Pa­val­ kio tei­gi­mu, šiais me­tais ypa­tin­gas dė­me­sys bus ski­ ria­mas eg­za­mi­nų vyk­dy­mo sau­gu­ mui ir ver­ti­ni­mo ko­ky­bei.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

– Ko­kias di­džiau­sias nau­ jo­ves švie­ti­mo sis­te­mo­je no­rė­tu­mė­te įdieg­ti 2015– 2016 m.? – pa­klau­sė­me D.Pa­val­kio.

– Prio­ri­te­tą tei­kia­me vi­sų švie­ti­mo sri­čių ko­ky­bei ge­ rin­ti ir bū­tent į tai nu­kreip­ti pa­grin­di­niai dar­bai. Nuo šio rug­sė­jo no­ri­me įves­ti pri­va­ lo­mą prieš­mo­kyk­li­nį ug­dy­ mą, kad vi­siems vai­kams bū­ tų už­tik­rin­tas sėk­min­gas mo­ ky­mo­si star­tas. Da­bar prieš­ mo­kyk­li­nes gru­pes lan­ko dau­giau kaip 95 pro­c. šio am­ žiaus vai­kų, ta­čiau nea­tei­na vai­kai iš pa­čios jaut­riau­sios so­cia­li­nės gru­pės ir tai dar la­ biau pa­di­di­na jų at­skir­tį. O ty­ri­mai ro­do, kad mo­ky­mo­ si pra­džia tu­ri di­de­lės įta­kos vė­les­niems pa­sie­ki­mams.

Ki­ta nau­jo­vė – gam­ta­ moks­li­nio ug­dy­mo stip­ri­ni­ mas. Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­ mo­je ku­ria­ma nau­ja kryp­tis STEM (angl. – scien­ce, tech­ no­lo­gy, en­gi­nee­ring and mat­ he­ma­tics) – sis­te­mi­nis ma­ te­ma­ti­kos, gam­tos moks­lų ir tech­no­lo­gi­jų ug­dy­mas. Lie­ tu­vo­je pla­nuo­ja­ma įkur­ti de­ šimt STEM kryp­ties mo­kyk­ lų. Vie­na to­kios kryp­ties mo­ kyk­la nuo rug­sė­jo jau vei­kia Kau­ne, tai – KTU li­cė­jus.

Pa­žan­ga ska­ti­na­ma vi­so­se mo­kyk­lo­se. Mo­kyk­los jau tu­ri ga­li­my­bę pa­čios įver­tin­ti sa­vo veik­los stip­rią­sias ir silp­ną­ sias pu­ses, mo­ki­niams at­lie­ kant stan­dar­ti­zuo­tus tes­tus.

Jų re­zul­ta­tai pa­ro­do mo­ki­nių pa­sie­ki­mus, lei­džia pa­ly­gin­ti juos mo­kyk­los, mies­to, ša­lies kon­teks­te. Tai­gi kiek­vie­na mo­kyk­la, kiek­vie­nas mo­ky­to­ jas ga­li ma­ty­ti sa­vo dar­bo re­ zul­ta­tus, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis mies­to ar ša­lies mo­kyk­lo­mis ir pa­reng­ti veik­los to­bu­li­ni­

mo pla­ną. Jo įgy­ven­di­ni­mas – kur­sai, sta­žuo­tės, me­ to­di­nė pa­gal­ba mo­ky­to­jams, ug­dy­mo prie­mo­nės – bus fi­ nan­suo­ja­mas ES lė­šo­mis.

Mo­kyk­los tie­sio­giai gaus pa­ ra­mą ir bū­tent to­kią, ko­kios kiek­vie­nai rei­kia. Šie­met jau vy­ko ban­do­ma­sis Mo­kyk­lų pa­žan­gos kon­kur­sas.

Ke­lia­me aukš­to­jo moks­lo kar­te­lę. Pap­ra­šė­me aukš­tą­sias mo­kyk­las įsi­ves­ti mi­ni­ma­ lų pe­rei­na­mą­jį ba­lą vyk­dant šių me­tų priė­mi­mą. Jis tu­rė­tų bū­ti fik­suo­ja­mas ir vals­ty­bės bei aukš­tų­jų mo­kyk­lų su­tar­ ty­se, ku­rios nu­ma­ty­tos Švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos pa­reng­to­se Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pa­tai­so­se.

Ke­lia­me aukš­to­jo moks­lo kar­te­lę.

Pap­ra­šė­me aukš­ tą­sias mo­kyk­las įsi­ves­ti mi­ni­ma­lų pe­rei­na­mą­jį ba­lą vyk­dant šių me­tų priė­mi­mą.

– Abi­tu­rien­tams opiau­sias klau­si­mas – bran­dos eg­ za­mi­nai. Ko­kius po­ky­čius pla­nuo­ja­te šiais me­tais?

– Apie vi­sus eg­za­mi­nų sis­ te­mos po­ky­čius pri­va­lu in­ for­muo­ti prieš dve­jus me­ tus. Šie­met es­mi­nių po­ky­ čių nė­ra. No­rint gau­ti bran­ dos ates­ta­tą rei­kia iš­lai­ky­ti du bran­dos eg­za­mi­nus. Vie­ nas iš jų pri­va­lo­mas – lie­tu­ vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros. Mo­ ki­nys, be lie­tu­vių kal­bos ir li­ te­ra­tū­ros bran­dos eg­za­mi­no, ga­li rink­tis ir lai­ky­ti ne dau­ giau kaip še­šių da­ly­kų bran­

dos eg­za­mi­nus. Eg­za­mi­nų ka­len­do­rius pa­tvir­tin­tas dar prieš Nau­juo­sius me­tus, jis skel­bia­mas NEC in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Sto­jan­tie­ji į aukš­ tą­sias mo­kyk­las pri­va­lės bū­ ti iš­lai­kę už­sie­nio kal­bos eg­ za­mi­ną – tai pir­mi me­tai, kai ga­lio­ja toks rei­ka­la­vi­mas.

– Kaip ver­ti­na­te praė­ju­ sių moks­lo me­tų abi­tū­ros eg­za­mi­nų se­si­ją? Iš ko­kių klai­dų no­rė­tu­mė­te pa­si­mo­ ky­ti ir jų ne­kar­to­ti šie­met?

– Šie­met ypa­tin­gas dė­me­ sys ski­ria­mas eg­za­mi­nų vyk­ dy­mo sau­gu­mui ir ver­ti­ni­mo ko­ky­bei, ypač mo­kyk­li­nių eg­ za­mi­nų.

– 2014-ie­ji bu­vo tie me­tai, kai tau­ti­nių ma­žu­mų abi­ tu­rien­tai ne­tu­rė­jo jo­kių leng­va­tų ir lai­kė to­kius pa­ čius eg­za­mi­nus kaip ir vi­si ki­ti moks­lei­viai. Ar tai pa­ si­tei­si­no?

– Taip, pa­si­tei­si­no. Iš­lai­ky­mo re­zul­ta­tai pa­na­šūs tiek tau­ ti­nių ma­žu­mų, tiek lie­tu­vių mo­kyk­lo­se.

– Ką pa­tar­tu­mė­te abi­tu­ rien­tams, gal­vo­jan­tiems apie atei­tį ir be­si­ren­kan­ tiems stu­di­jas: va­do­vau­ tis pro­gno­zė­mis ir sto­ti tik į rei­ka­lin­gas ir atei­ty­je po­ ten­cia­liai per­spek­ty­vias spe­cia­ly­bes, ar klau­sy­ti, ką sa­ko šir­dis?

– Bū­tų idea­lu, jei abi­tu­rien­ to po­lin­kiai ir ge­ros stu­di­jų per­spek­ty­vos su­tap­tų. Šie du da­ly­kai yra la­bai svar­būs są­ mo­nin­gai pa­si­ren­kant. Pa­lin­ kė­čiau abi­tu­rien­tams rink­ tis stu­di­jas at­sa­kin­gai ir siek­ ti ge­rų re­zul­ta­tų, kad ir ko­kią sri­tį pa­si­rink­tų. At­sa­kin­gi, ge­ri sa­vo da­ly­ko spe­cia­lis­tai rei­ka­lin­gi ir ver­ti­na­mi vi­so­ se sri­ty­se.

11

žvilgsnis

2015 m. įskai­tų ir bran­dos eg­za­mi­nų da­tos Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros įskai­ta ko­vo 30–balandžio 1 d.

Už­sie­nio kal­bos (ang­lų, pran­cū­zų, ru­sų, vo­kie­čių) įskai­ta ba­lan­džio 2–3 d.

Tech­no­lo­gi­jos (M) sau­sio 19–gegužės 28 d.

Me­nai (M) sau­sio 19–gegužės 28 d.

Gim­to­ji kal­ba (bal­ta­ru­sių, len­kų, ru­sų, vo­kie­čių) (I da­lis, M) ba­lan­džio 1–gegužės 18 d.

Pag­rin­di­nė se­si­ja.

Pran­cū­zų k. (V) ge­gu­žės 2 d.

Ru­sų k. (V) ge­gu­žės 9 d.

Vo­kie­čių k. (V) ge­gu­žės 16 d.

Ang­lų k. (V) ge­gu­žės 23 d.

Mu­zi­ko­lo­gi­ja (I da­lis, M) ge­gu­žės 26 d.

Gim­to­ji kal­ba (bal­ta­ru­sių, len­kų, ru­sų, vo­kie­čių) (II, III da­lys, M) ge­gu­žės 28 d.

Lie­tu­vių kal­ba ir li­te­ra­tū­ra (V,M) bir­že­lio 1 d.

Bio­lo­gi­ja (V) bir­že­lio 3 d.

Ma­te­ma­ti­ka (V) bir­že­lio 5 d.

Is­to­ri­ja (V) bir­že­lio 8 d.

Geog­ra­fi­ja (V) bir­že­lio 10 d.

Fi­zi­ka (V) bir­že­lio 12 d.

Che­mi­ja (V) bir­že­lio 15 d.

In­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos (V) bir­že­lio 17 d.

Mu­zi­ko­lo­gi­ja (II da­lis, M) bir­že­lio 19 d.

Pa­kar­to­ti­nė se­si­ja. Bir­že­lio 22–liepos 7 d.

V– vals­ty­bi­nis eg­za­mi­nas, M – mo­kyk­li­nis eg­za­mi­nas

– Ko­kios spe­cia­ly­bės, mi­nist­ro nuo­mo­ne, atei­ ty­je bus per­spek­ty­viau­ sios? Ką pro­gno­zuo­ja darb­da­viai?

– Vi­sos Eu­ro­pos mas­tu pa­ste­ bi­mas fi­zi­nių, bio­me­di­ci­nos ir tech­no­lo­gi­jos sri­čių spe­cia­lis­ tų po­rei­kis. Tai sri­tys, ku­rios tra­di­ciš­kai jau­ni­mo lai­ko­mos sun­kio­mis, ta­čiau at­si­per­ka – tiek įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­ my­bė­mis, tiek at­ly­gi­ni­mais.

Pak­lau­sūs že­miš­kes­nių pro­ fe­si­jų at­sto­vai: su­vi­rin­to­ jai, me­cha­ni­kai, šalt­kal­viai, elekt­ri­kai, sta­ty­bi­nin­kai.

– Da­lis ga­bių moks­lei­vių vėl rink­sis stu­di­jas už­sie­ nio uni­ver­si­te­tuo­se. Kaip ver­ti­na­te kas­met vis grės­

min­giau at­ro­dan­tį šį pro­ ce­są? Ar tu­ri­te duo­me­nų, kiek maž­daug lie­tu­vių po stu­di­jų už­sie­ny­je grįž­ta dirb­ti į Lie­tu­vą?

– Bend­ros ten­den­ci­jos ne­ro­ do di­de­lės stu­di­jas už­sie­ny­ je be­si­ren­kan­čių abi­tu­rien­ tų skai­čiaus kai­tos. Ste­bi­me ir at­virkš­čią ten­den­ci­ją – stu­ di­juo­ti į Lie­tu­vą grįž­ta pa­ra­ ga­vu­sie­ji stu­di­jų už­sie­ny­je.

Kaip ro­do pro­gra­ma „Kurk Lie­tu­vai“, su­lau­kian­ti ne­ma­ žo po­pu­lia­ru­mo tarp už­sie­ ny­je stu­di­jas bai­gu­sio ga­baus, mo­ty­vuo­to, so­cia­liai at­sa­kin­ go jau­ni­mo, į sa­vo ša­lį po stu­ di­jų už­sie­ny­je suin­te­re­suo­ti grįž­ti tik­rai ne­ma­žai jau­nuo­ lių. Ne vie­nas jų sa­ko, kad, tu­rint am­bi­ci­jų pa­da­ry­ti ką

nors di­de­lio ir nau­jo, Lie­tu­va yra įdo­mių ga­li­my­bių ša­lis.

– Kas­met vis dau­giau kal­ ba­ma apie at­si­gau­nan­tį pro­fe­si­nių mo­kyk­lų pres­ ti­žą. Mo­ky­tis pro­fe­si­jos daž­nai nu­spren­džia net aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mą tu­rin­tys as­me­nys. Kaip jūs ver­ti­na­te pro­fe­si­nių mo­ kyk­lų reikš­mę vi­so­je švie­ ti­mo sis­te­mo­je? Ko­kias pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ga­li­ my­bes įžvel­gia­te?

– Pro­fe­si­nis mo­ky­mas da­ bar iš­gy­ve­na at­si­nau­ji­ni­mą, kas­met į pro­fe­si­nes mo­kyk­ las atei­na de­šim­ta­da­liu dau­ giau pir­ma­kur­sių, nors mo­ ki­nių bend­ro­jo ug­dy­mo mo­ kyk­lo­se ma­žė­ja. Pro­fe­si­nio mo­ky­mo po­pu­lia­ru­mą le­mia tiek to­kių spe­cia­lis­tų po­rei­kis dar­bo rin­ko­je, tiek be­si­kei­ čian­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­ nė apie pro­fe­si­nį mo­ky­mą, tiek mo­der­ni pro­fe­si­nių mo­ kyk­lų pra­kti­nio mo­ky­mo ba­ zė. Kvie­čiu vi­sus atei­ti ir pa­ žiū­rė­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis da­bar ren­gia­mi dar­buo­to­ jai, ko­kia įran­ga jie nau­do­ja­si.

Kau­ne vei­kia ke­li sek­to­ri­niai pra­kti­nio mo­ky­mo cent­rai: sta­ty­bų, me­die­nos ir bal­dų, vieš­bu­čių, mais­to pra­mo­nės.

Kiek­vie­nas ga­li užei­ti į mo­ko­ mą­jį Kau­no mais­to pra­mo­nės ir pre­ky­bos mo­ky­mo cent­ ro res­to­ra­ną, par­duo­tu­vę, kur mo­ki­niai pre­kiau­ja pa­čių pa­ ga­min­tais pro­duk­tais.

O pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­ sol­ven­tų dar­bo rin­ka lau­ kia. To­dėl taip ir nu­tin­ka, kad dar­bo ne­ra­dę ba­ka­lau­rai ir ma­gist­rai sto­ja į pro­fe­si­nes mo­kyk­las, kad įgy­tų pa­klau­

sią spe­cia­ly­bę. Ki­to­se Eu­ro­ pos ša­ly­se yra at­virkš­čiai: pir­ ma bai­gia pro­fe­si­nę ir tik pa­s­ kui, jei no­ri, sto­ja į aukš­tą­ją.

– Praė­ju­siais me­tais, duo­ da­mas in­ter­viu mū­sų žur­ na­lui, už­si­mi­nė­te apie ti­ ki­my­bę, kad atei­ty­je da­lis ko­le­gi­jų ga­li tap­ti pro­fe­ si­nė­mis mo­kyk­lo­mis. Ką apie šią re­for­mą ma­no­te praė­jus me­tams ir kiek tai yra rea­lu? Ar to­kia re­for­ ma reiš­kia, kad ša­ly­je yra per­ne­lyg daug ko­le­gi­jų?

– Prak­ti­niais pro­fe­si­nių mo­ kyk­lų cent­rais ga­li nau­do­tis ir ko­le­gi­jų stu­den­tai. Sie­kia­me, kad šios sis­te­mos bend­ra­dar­ biau­tų glau­džiau: ne ar­dant ir per­ku­riant iš nau­jo, o ieš­kant są­ly­čio taš­kų. Kal­bant apie aukš­tą­sias mo­kyk­las, sa­vo nuo­mo­nės ne­kei­čiu. Ma­nau, kad jų – pir­miau­sia uni­ver­si­ te­tų – Lie­tu­vo­je yra per daug.

– Ko pa­lin­kė­tu­mė­te šių me­tų ša­lies abi­tu­rien­ tams?

– Siū­ly­čiau, prieš ren­kan­tis spe­cia­ly­bę, pa­bend­rau­ti su žmo­nė­mis, ku­rie to­kį ar pa­ na­šų dar­bą jau dir­ba, ap­si­ lan­ky­ti įmo­nė­se. Pa­gal­vo­ti, kur no­rė­tų­si bū­ti po ke­le­rių me­tų, kuo už­siim­ti. Svar­biau rink­tis ne tai, kas po­pu­lia­ru, ar tai, kas šiuo me­tu pres­ti­ žiš­ka, o tai, kas ar­čiau šir­dies ir ge­bė­ji­mų. Juk vi­sos ma­dos praei­na (vi­sai ne­se­niai ypač ma­din­ga bu­vo tei­sė, ku­rią bai­gu­sie­ji da­bar ne­tu­ri kur įsi­dar­bin­ti), o įgy­ta spe­cia­ ly­bė gy­ve­ni­me tei­kia ne tik už­dar­bį, bet ir pa­de­da at­si­ skleis­ti bei aug­ti as­me­ny­bei.

Pro­fe­si­nis mo­ky­mas da­bar iš­gy­ve­na at­si­nau­ji­ni­mą, kas­met į pro­fe­si­nes mo­kyk­las atei­na de­šim­ta­da­liu dau­giau pir­ma­kur­sių.

12

universitetai

Lie­tu­viai grę­žia­si į me­di­ci­ną ir tech­no­lo­gi­jas Vincentas Žemys Lie­tu­vių su­si­do­ mė­ji­mas so­cia­li­ Ne­gai­les­tin­ga niais moks­lais po kon­ku­ren­ci­ja tru­pu­tį ma­žė­ja, Po­pu­lia­rio­sios so­cia­li­nių moks­lų kryp­tys kaip tei­sė o bū­si­mi stu­den­ ir eko­no­mi­ka vis dar iš­lie­ka tai vis di­des­niais gei­džia­miau­sių stu­di­jų pro­ srau­tais plūs­ta į gra­mų vir­šū­nė­se, ta­čiau Švie­ me­di­ci­nos ir in­for­ ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ vis dau­giau dė­me­sio ski­ria ma­ci­nių tech­no­lo­ jatiks­ lie­siems moks­lams bei gi­jų stu­di­jas. To­ siau­ri­na hu­ma­ni­ta­ri­nių ir so­ cia­li­nių moks­lų ne­mo­ka­mų kios ten­den­ci­jos di­jų ga­li­my­bes. ste­bi­mos ke­lerius stu­Spe­ cia­lis­tų tei­gi­mu, sto­jan­ pa­sta­ruosius me­ čių­jų į tech­no­lo­gi­jos moks­ tus stojantiesiems lus skai­čius iš­lie­ka san­ty­ki­ nai dar ne­di­de­lis, ta­čiau tam renkantis Lie­tu­ yra la­bai ob­jek­ty­vių prie­žas­ vos aukš­tąsias čių. Tech­no­lo­giš­kie­siems mū­sų ša­lies uni­ver­si­te­tams mokyk­las. dėl ge­riau­sių bū­si­mų spe­cia­ lis­tų ten­ka ypač sun­kiai kon­

ku­ruo­ti su už­sie­nio aukš­to­ sio­mis mo­kyk­lo­mis. Pas­te­bi­ ma, kad bū­tent tech­no­lo­gi­jų moks­lus stu­di­juo­ti pla­nuo­ jan­tys moks­lei­viai la­bai nuo­ dug­niai iša­na­li­zuo­ja ir už­sie­ nio pa­siū­lą. Gau­ti iš­si­la­vi­ni­ mą pres­ti­ži­nia­me uni­ver­si­ te­te ir įgy­ti pra­kti­nių ži­nių mo­der­nio­se la­bo­ra­to­ri­jo­se sie­kia dau­ge­lis ge­riau­sių šių die­nų Lie­tu­vos moks­lei­vių.

Dar vie­na prie­žas­ tis, ko­dėl mū­sų ša­ lies gy­dy­to­jai ir slau­gy­to­jai yra to­ kie gei­džia­mi Va­ka­ rų Eu­ro­pos ša­ly­se – jų pro­fe­sio­na­lu­mas.

„Shutterstock“ nuotr.

Pa­si­ruo­šia emig­ra­ci­jai

Ne­pa­liau­ja­mai dis­ku­tuo­ja­ me, kad gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mai Lie­tu­vo­je yra aki­vaiz­džiai per ma­ži, ta­čiau jau­nų­jų ša­ lies gy­ven­to­jų tai per­ne­lyg ne­jau­di­na. Pa­žy­mi­ma, kad me­di­ci­nos moks­lų po­pu­lia­ ru­mas mū­sų ša­ly­je yra dau­ giau­sia su­si­jęs su įdar­bi­ni­mo ga­li­my­bė­mis už­sie­ny­je.

Dau­gu­mo­je Va­ka­rų Eu­ro­ pos ša­lių, ly­giai kaip ir Lie­ tu­vo­je, trūks­ta pro­fe­sio­na­lių me­di­kų, tad jau­nie­ji šios sri­ ties spe­cia­lis­tai tu­ri pui­kias ga­li­my­bes ne­sun­kiai įsi­dar­ bin­ti pa­gal spe­cia­ly­bę vos tik bai­gę stu­di­jas. Pa­si­rin­ku­sių dar­bą sve­tur daž­niau­siai lau­ kia ne tik la­bai pa­trauk­lus va­ ka­rie­tiš­kas dar­bo už­mo­kes­ tis, bet ir ne­rei­kia pra­dė­ti nuo že­mes­nės kar­te­lės.

13

universitetai Ge­rai už­sie­nio kal­bą mo­kan­tys me­di­ci­nos spe­cia­ lis­tai iš­skės­to­mis ran­ko­mis ir at­ver­to­mis pi­ni­gi­nė­mis lau­ kia­mi Vo­kie­ti­jos ar Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės dar­bo rin­ko­je.

Dar vie­na prie­žas­tis, ko­ dėl mū­sų ša­lies gy­dy­to­jai ir slau­gy­to­jai yra to­kie gei­džia­ mi Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se – jų pro­fe­sio­na­lu­mas. Kad Lie­ tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se pa­ren­gia­mi la­bai aukš­to ly­gio me­di­kai, liu­di­ja ir tas fak­tas, kad šios pro­fe­si­jos mū­sų ša­ ly­je mo­ko­si di­de­lis už­sie­nie­ čių skai­čius.

Pa­si­rin­kęs neap­si­rik­si

Ne ma­žiau pa­klau­sūs už­sie­ ny­je ir Lie­tu­vo­je pa­reng­ti in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­ cia­lis­tai. Dau­ge­lį ga­bių lie­tu­ vių do­mi­na dar­bas di­de­lė­se ir ge­rą re­pu­ta­ci­ją tu­rin­čio­se tarp­tau­ti­nė­se kom­pa­ni­jo­se.

Ana­li­zuo­jant priė­mi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las re­zul­ ta­tus, į akis krin­ta fak­tas, kad lie­tu­viai pui­kiai su­vo­kia, jog vi­sas vers­lo pa­sau­lis per­si­ke­ lia į vir­tua­lią erd­vę ir jai ap­ tar­nau­ti rei­kės vis dau­giau spe­cia­lis­tų. Ki­tas svar­bus da­ ly­kas – at­ly­gi­ni­mo dy­dis. Pa­ gal dar­bo už­mo­kes­tį šios spe­ cia­ly­bės at­sto­vai jau ke­le­tą me­tų yra tarp aiš­kių ly­de­rių.

Nors su­si­do­mė­ji­mas šios sri­ties moks­lais au­ga, in­for­ ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pa­ slau­gas tei­kian­čios įmo­nės tei­gia, kad spe­cia­lis­tų trū­ku­ mas ir to­liau di­dė­ja, tad ir jų dar­bo už­mo­kes­tis neiš­ven­ gia­mai au­ga. Ypač šių spe­cia­ lis­tų trū­ku­mas pa­si­ju­to, kai prieš ke­le­tą me­tų į Lie­tu­vą atė­jo tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ ci­jos ir čia įstei­gė IT sky­rius.

Trau­kia­si iš lė­to

Vis dėl­to, nors kryp­tis ir aiš­ ki, in­ži­ne­ri­niu ir aukš­tų­jų 14

Tarp po­pu­lia­riau­ sių uni­ver­si­te­tuo­ se siū­lo­mų stu­di­ jų pro­gra­mų iš­li­ko me­di­ci­na, odon­to­ lo­gi­ja, tei­sė ir eko­no­mi­ka.

tech­no­lo­gi­jų ke­liu lie­tu­viai ei­na dar ga­na ne­drą­siai. So­ cia­li­nių moks­lų sri­ties pro­ gra­mų po­pu­lia­ru­mas po tru­ pu­tį ma­žė­ja, ta­čiau jas stu­ di­juo­ti ren­ka­si dar net apie 40 pro­c. vi­sų sto­jan­čių­jų. Be­ si­ren­kan­čių­jų šias stu­di­jas uni­ver­si­te­tuo­se ir ko­le­gi­jo­se

per­nai bu­vo 3 pro­c. ma­žiau nei 2013-ai­siais.

Di­dė­jan­čios trau­kos ten­ den­ci­jos vėl ste­bi­mos me­di­ ci­nos ir svei­ka­tos moks­lų bei in­for­ma­ti­kos ir in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų stu­di­jų kryp­ty­ se. Pa­gei­dau­jan­čių­jų stu­di­ juo­ti me­di­ci­ną ir su ja su­si­ju­ sius moks­lus pa­dau­gė­jo maž­ daug 3 pro­c. Fi­zi­nių moks­lų sri­tis, ku­riai pri­ski­ria­ma vie­ na iš po­pu­lia­riau­sių­stu­di­jų pro­gra­mų – pro­gra­mų sis­te­ mos – per­nai tarp sto­jan­čių­jų bu­vo be­veik 1 pro­c. po­pu­lia­ res­nė nei per­nai. Ma­žiau­siai sto­jan­čių­jų pa­si­rin­ko fi­zi­nių moks­lų ir me­nų sri­tis.

Tarp po­pu­lia­riau­sių uni­ver­ si­te­tuo­se siū­lo­mų stu­di­jų pro­ gra­mų iš­li­ko me­di­ci­na, odon­ to­lo­gi­ja, tei­sė ir eko­no­mi­ka.

Po­pu­lia­riau­sias tarp sto­jan­ čių­jų te­bė­ra Vil­niaus uni­ver­ si­te­tas, ja­me pir­muo­ju prio­ ri­te­tu stu­di­juo­ti ku­rią nors siū­lo­mą pro­gra­mą pa­gei­da­vo 5 420 žmo­nių.

Dau­giau­sia vals­ty­bės fi­ nan­suo­ja­mų pir­ma­kur­sių per­nai tu­rė­jo Vil­niaus uni­ ver­si­te­tas (2 444), Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tas (1 485), Vil­niaus Ge­di­ mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­ tas (1 232), Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas (535), Lie­tu­vos

universitetai svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­ te­tas (495), My­ko­lo Ro­me­ rio uni­ver­si­te­tas (352), Alek­ sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­ te­tas (317) ir Lie­tu­vos edu­ko­ lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas (311).

Po­ky­čiai pa­si­tei­si­no

Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų aso­cia­ci­jos bend­ra­jam priė­ mi­mui or­ga­ni­zuo­ti (LA­MA BPO) pre­zi­den­tas Pra­nas Ži­ liu­kas tei­gė, kad per­nai įves­ tos bend­ro­jo priė­mi­mo or­ga­ ni­za­vi­mo tvar­kos nau­jo­vės pa­si­tei­si­no. „Sto­ji­mas vy­ko tik dviem eta­pais, to­dėl bu­vo daug ma­ žiau pai­nia­vos tiek sto­jan­tie­

siems, tiek pro­ce­so ad­mi­nist­ ra­to­riams, o ir elekt­ro­ni­nę pra­šy­mų tei­ki­mo sis­te­mą da­ bar­ti­niai sto­jan­tie­ji per­pran­ ta la­bai leng­vai. Pap­ras­tes­nė ir skaid­res­nė de­šimt­ba­lė kon­ kur­si­nio ba­lo ska­lė lei­do ba­ lus aiš­kiau ly­gin­ti su bran­dos eg­za­mi­nų įver­ti­ni­mais ir mo­ kyk­li­niais pa­žy­miais, pa­leng­ vi­no ki­to­se ša­ly­se įgy­to iš­si­la­ vi­ni­mo re­zul­ta­tų per­ve­di­mo pro­ce­dū­rą, su­tei­kė aiš­kes­nį sto­jan­čių­jų pa­si­ren­gi­mo vaiz­ dą“, – tei­gė P.Ži­liu­kas.

LA­MA BPO va­do­vo tei­gi­ mu, da­ro­si aki­vaiz­du, kad tu­ ri­me ga­na ne­daug sto­jan­čių­ jų, ku­rie pa­sie­kia aukš­tą kon­

kur­si­nį ba­lą. Ši si­tua­ci­ja yra iš es­mės nu­lem­ta ga­na ne­reik­lių bran­dos ates­ta­to ga­vi­mo są­ly­ gų, ma­žo skai­čiaus abi­tu­rien­ tų rin­ki­mo­si lai­ky­ti vals­ty­bi­ nius bran­dos eg­za­mi­nus, o ir sun­kes­nių da­ly­kų ven­gi­mo bai­gia­mo­sio­se kla­sė­se. Ne­ ma­žai da­liai sto­jan­čių­jų ge­ res­niam kon­kur­si­niam ba­lui gau­ti ir ga­li­my­bei pre­ten­duo­ ti į ne­mo­ka­mas stu­di­jų vie­tas prio­ri­te­ti­nė­se stu­di­jų pro­gra­ mo­se pri­trū­ko bend­ro­jo la­vi­ ni­mo mo­kyk­lo­je A ly­giu išei­tų da­ly­kų ir ati­tin­ka­mų vals­ty­bi­ nių bran­dos eg­za­mi­nų.

LA­MA BPO in­for­ma­ci­ nė­je sis­te­mo­je bu­vo at­lik­

ta ap­klau­sa, jo­je da­ly­va­vo 2 184 sto­jan­tie­ji. Į klau­si­ mą, ko­kių mo­ko­mų­jų da­ly­ kų trū­ko da­ly­vau­jant bend­ ra­ja­me priė­mi­me, dau­gu­ma at­sa­kė, kad vi­sų pir­ma ma­ te­ma­ti­kos, taip pat ir in­for­ ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, che­ mi­jos, bio­lo­gi­jos. 85 pro­c. vi­sų ap­klau­sos da­ly­vių at­sa­ kė, kad bend­ro­jo priė­mi­mo or­ga­ni­za­vi­mu li­ko pa­ten­ kin­ti. 98 pro­c. res­pon­den­ tų sklan­džiai įsi­kė­lė bran­ dos ates­ta­tų duo­me­nis ir 95 pro­c. už­pil­dė pra­šy­mą LA­ MA BPO in­for­ma­ci­nė­je sis­ te­mo­je ne­si­kreip­da­mi kon­ sul­ta­ci­jos.

Tik skai­čiai Praė­ju­siais me­tais da­ly­vau­ti bend­ra­ja­me priė­mi­me į 43 Lie­tu­ vos aukš­tą­sias mo­kyk­las (20 uni­ver­si­te­tų ir 23 ko­le­gi­jas) už­si­ re­gist­ra­vo 39 712 as­me­nų (2013 m. – 41 015). Priė­mi­mo są­ly­gas ten­ki­no ir kon­kur­se da­ly­va­vo 34 431 sto­jan­ty­sis (2013 m. – 35 492), iš jų 21 247 2014 m. lai­dos abi­tu­rien­tai (2013 m. – 21 734).

13 184 sto­jan­tie­ji bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las yra bai­gę anks­ čiau nei 2014 m.

Abi­tu­rien­tų per­nai bu­vo be­veik 2 000 ma­žiau nei už­per­nai, ta­čiau bend­ras sto­jan­čių­jų, ku­rie ten­ki­na kon­kur­so są­ly­gas, skai­čius su­ma­žė­jo tik tūks­tan­čiu. 2014 m. abi­tu­rien­tų, sie­kian­ čių stu­di­juo­ti Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se, san­ty­ki­nė da­lis ge­ro­kai di­des­nė nei už­praė­ju­siais me­tais. Ne­su­ma­žė­jo ir anks­ čiau vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­sių as­me­nų.

Mo­ty­va­ci­jos įver­ti­ni­mo bar­je­rą per­nai įvei­kė 1 118 as­me­nų (2013 m. – 1 189), o 1 560 sto­jan­čių­jų į uni­ver­si­te­ti­nes ir 835 sto­jan­čių­jų į ko­le­gi­nes stu­di­jų pro­gra­mas sto­ja­mų­jų eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai įver­tin­ti tei­gia­mai (2013 m. – 1 811).

Per bend­rą­jį priė­mi­mą stu­di­jų su­tar­tis stu­di­juo­ti vals­ty­bės fi­ nan­suo­ja­mo­se vie­to­se, vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­se su stu­di­jų sti­pen­di­ja ir tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo pa­si­ra­šė 14 811 as­me­nų (2013 m. – 15 413), vals­ty­bės ne­fin ­ an­suo­ja­mo­se vie­to­se – 12 230 as­ me­nų (2013 m. – 12 397).

Priė­mi­me da­ly­va­vo 1 177 as­me­nys (2013 m. – 1 418), tu­rin­tys bent po vie­ną 100 ba­lų vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų įver­ti­ni­ mą, iš jų 1 021 (2013 m. – 1 250) su­da­rė stu­di­jų su­tar­tis. Kon­kur­ suo­se taip pat da­ly­va­vo 175 da­ly­ki­nių olim­pia­dų lai­mė­to­jai, iš jų 160 bu­vo pa­kvies­ti stu­di­juo­ti, 140 su­da­rė stu­di­jų su­tar­tis.

Iš 258 spor­ti­nių pa­sie­ki­mų tu­rin­čių sto­jan­čių­jų 237 su­da­rė stu­di­jų su­tar­tis.

Kon­kur­suo­se da­ly­va­vo 97 as­me­nys, ku­rių me­no sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai įver­tin­ti 100 ba­lų, 93 su­da­rė stu­di­jų su­tar­tis.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

15

universitetai

Stu­di­jų sri­čių po­pu­lia­ru­mas pa­gal pir­mą­jį sto­jan­čio­jo pa­gei­da­vi­mą 4,92 – So­cia­li­niai moks­lai

8,3 8,38 14,55

2014 m. priim­ta pir­mo­sios pa­ko­pos ar­ba vien­ti­sų­jų stu­di­jų stu­den­tų į uni­ver­si­te­tus

– Bio­me­di­ci­nos moks­lai

% 22,85

41

Studijų sritis Proc. cia niaimoks­ mokslai lai 41 – Tech­nSo o­lo­ gi­lijos Biomedicinos mokslai 22,86 Technologijos mokslai 14,55 – Hu­ma­Hu ni­tma a­ri­ni niai lai lai 8,38 tarimoks­ niai moks Fiziniai mokslai 8,3 – Fi­zi­niaiMe moks­ lai nai 4,92 Iš viso: 100

Aukš­to­ji mo­kyk­la

Vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­ mos, stu­di­jų sti­pen­di­jų ir tiks­li­nės vie­tos

Vals­ty­bės ne­fi­nan­ suo­ja­mos vie­tos

– Me­nai

2014 m. po­pu­lia­riau­sios uni­ver­si­te­tų stu­di­jų pro­gra­mos tarp sto­jan­čiųjų (pagal pir­mą pa­gei­da­vi­mą) Nr. Stu­di­jų pro­gra­ma Uni­ver­si­te­tas

1 Me­di­ci­na LSMU 2 Me­di­ci­na VU 3 Odon­to­lo­gi­ja LSMU 4 Tei­sė VU 5 Eko­no­mi­ka VU 6 Prog­ra­mų sis­te­mos VU 7 Tre­ni­ra­vi­mo sis­te­mos LSU 8 Tei­sė ir mui­ti­nės veik­la MRU 9 Tei­sė ir iki­teis­mi­nis pro­ce­sas MRU 10 Ve­te­ri­na­ri­nė me­di­cina LSMU

Pa­gei­da­vi­mų skai­čius 889 545 458 387 337 314 312 305 300 292

Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas 312 Bals­to­gės uni­ver­si­te­to fi­lia­las Vil­niu­je 3 Eu­ro­pos hu­ma­ni­ta­ri­nis uni­ver­si­te­tas - Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­ja 66 ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­tas 82 Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas 1430 Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­tas 29 Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas 247 LCC tarp­tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas 4 Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas 309 Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja 137 Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­tas 99 Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas 436 My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas 331 Šiau­lių uni­ver­si­te­tas 173 Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ja 239 Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas 1233 Vil­niaus uni­ver­si­te­tas 2315 Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nio vers­lo mo­kyk­la 0 Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas 552 Iš vi­so uni­ver­si­te­tuo­se

7 997

530 24 118 575 124 505 2 294 41 395 600 1417 190 85 896 1027 48 930 7 801

Dau­giau­sia stu­den­tų su­rin­ku­sios stu­di­jų programos* 303 279 261

1. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas / Me­di­ci­na 2. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas / Eko­no­mi­ka 3. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas / Tei­sė

231 211 192 188 184 181 174

4. My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas / Tei­sė ir po­li­ci­jos veik­la 5. My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas / Tei­sė ir mui­ti­nės veik­la 6. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas / Me­di­ci­na 7. Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­tas / Tre­ni­ra­vi­mo sis­te­mos 8. My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas / Tei­sė ir iki­teis­mi­nis pro­ce­sas 9. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas / Prog­ra­mų sis­te­mos 10. Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas / Trans­por­to in­ži­ne­ri­nė eko­no­mi­ka ir va­dy­ba

0

50

100

150

200

250

300

350

* vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mo­se, stu­di­jų sti­pen­di­jų, tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo ir vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se

16

universitetai

Uni­ver­si­te­tai Pa­va­di­ni­mas

Ad­re­sas

Tink­la­la­pis

Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas (ASU) Stu­den­tų g. 11, Aka­de­mi­ja, Kau­no r. asu.lt uwb.lt Bals­to­gės uni­ver­si­te­to fi­lia­las (BU FV) Nau­gar­du­ko g. 76, Vil­nius.

Eu­ro­pos hu­ma­ni­ta­ri­nis uni­ver­si­te­tas (EHU) Tau­ro g. 12, Vil­nius ehu.lt Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­ja (LKA) Ši­lo g. 5A, Vil­nius lka.lt ism.lt ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­tas (ISM) Ark­lių g. 18, Vil­nius Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas (KTU) K.Do­ne­lai­čio g. 73, Kau­nas ktu.lt Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­tas (KSU) J.Ba­sa­na­vi­čiaus g. 29A, Vil­nius ksu.lt Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas (KU) Her­kaus Man­to g. 84, LT-92294 Klai­pė­da ku.lt LCC tarp­tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas (LCC) Kre­tin­gos g. 36, Klai­pė­da lcc.lt leu.lt Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas (LEU) Stu­den­tų g. 39, Vil­nius Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja (LMTA) Ge­di­mi­no pr. 42, Vil­nius lmta.lt Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­tas (LSU) Spor­to g. 6, Kau­nas lsu.lt Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas (LSMU) A.Mic­ke­vi­čiaus g. 9, Kau­nas lsmu­ni.lt My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas (MRU) Atei­ties g. 20, Vil­nius mru­ni.eu Šiau­lių uni­ver­si­te­tas (ŠU) Vil­niaus g. 88, Šiau­liai su.lt Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ja (VDA) Mai­ro­nio g. 6, Vil­nius vda.lt Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas (VGTU) Sau­lė­te­kio al. 11 vgtu.lt Vil­niaus uni­ver­si­te­tas (VU) Uni­ver­si­te­to g. 3, Vil­nius vu.lt Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nio vers­lo mo­kyk­la (VU TVM) Sau­lė­te­kio al. 22, Vil­nius tvm.vu.lt Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas (VDU) K.Do­ne­lai­čio g. 58, Kau­nas vdu.lt

Va­do­vas

Įkur­tas

An­ta­nas Ma­zi­liaus­kas Ja­ros­la­vas Vol­ko­novs­kis (de­ka­nas) Ana­to­li­jus Mi­chai­lo­vas

1997 1992

Da­rius Ba­ra­naus­kas Alf­re­das Chmie­liaus­kas Pet­ras Bar­šaus­kas Arū­nas Au­gus­ti­nai­tis Ei­mu­tis Ju­ze­liū­nas Mar­le­ne Wall Al­gir­das Gai­žu­tis Zbig­ne­vas Ibel­haup­tas Al­ber­tas Skur­vy­das Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas Al­vy­das Pum­pu­tis Do­na­tas Jur­gai­tis Aud­rius Kli­mas Al­fon­sas Da­niū­nas Jū­ras Ba­nys

1992 1999 1922 2003 1991 1991 1935 1933 1934 2010 2004 1997 1793 1956 1579

Arū­nas Šikš­ta Zig­mas Ly­de­ka

1989 1922

Uni­ver­si­te­tai pa­gal sto­jan­čių­jų pa­gei­da­vi­mo nu­me­rį 4,0 3,5 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0

1,2

LKA

1,4

1,6

LMTA

LCC

1,8

VDA

2,1

2,3

2,3

2,4

2,4

ISM

ŠU

VU TVM

VU

LEU

2,6

2,7

2,8

3,0

3,0

3,1

KTU

VGTU

BU FV

KSU

MRU

KU

1924

3,4

3,6

3,7

3,8

VDU

ASU

LSU

LSMU

Dau­giau­sia stu­den­tų su­rin­ku­sios vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos stu­di­jų pro­gra­mos 185

1. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas / Eko­no­mi­ka

144 131 131 126 122 116 111 106 102

2. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas / Prog­ra­mų sis­te­mos 3. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas / Me­di­ci­na 4. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas / Tei­sė 5. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas / Me­di­ci­na 6. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas / Prog­ra­mų sis­te­mos 7. Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas / Mais­to moks­las ir tech­no­lo­gi­ja 8. My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas / Tei­sė ir po­li­ci­jos veik­la 9. Vil­niaus uni­ver­si­te­tas / Po­li­ti­kos moks­lai 10. Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas / Mul­ti­me­di­ja ir kom­piu­te­ri­nis di­zai­nas

0 18

50

100

150

200

Vienoje geidžiamiausių pasaulio specialybių, Sveikatos informatikoje, studentai galės rinktis vieną iš dviejų specializacijų – e. sveikatos technologijas arba biomedicininę informatiką. Besimokantiems e. sveikatos technologijų specializacijoje, bus siekiama suteikti kuo gilesnes informacinių e. sveikatos sistemų kūrimo ir duomenų analizės žinias.

Biomedicininės informatikos specialistai gilins biomedicinines žinias ir specializuosis asmeninių mobilių sveikatinimo IT sprendimų kūrime.

Sveikatos informatika garantuoja ir darbo vietas. Čia pat, Kaune, praėjusį rudenį duris atvėrė viena didžiausių JAV ir pasaulio sveikatos apsaugos technologijų paslaugas teikiančių bendrovių „Intermedix“.

Pasak šios bendrovės direktoriaus Luko Jankausko, jau dabar juntamas tokių specialistų poreikis ir ateityje Kaune planuojama įdarbinti per 500 tokių darbuotojų. „Atsižvelgiant į darbo poziciją, Sveikatos informatiką pabaigęs studentas darbo pokalbyje mūsų bendrovėje tikrai turėtų pranašumą prieš kitus studentus.

Medicinos sektoriui teikiame pajamų valdymo ir programinės įrangos tiekimo paslaugas. Specialistas, turintis tiek IT, tiek medicininių žinių, mums būtų labai vertingas“, – sakė L. Jankauskas.

L. Jankauskas pabrėžė, kad „Intermedix“ įsidarbinę studentai, priklausomai nuo kvalifikacijos, gali tikėtis gerokai didesnio atlyginimo nei dabartinis šalies vidurkis.

universitetai

Jau­ni­mas iš nau­jo at­ran moks­lus apie gy­vū­nus Kol ša­lies vers­li­nin­kai jau daug me­tų džiau­gia­si vis di­dė­jan­čia tau­tie­čių mei­le žir­gams ir šu­nims, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jo­s Gy­vu­li­nin­kys­ tės tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­te taip pat jun­ta­mas pa­gy­vė­ji­mas – pa­si­ren­kan­čių­jų stu­di­jas apie gy­vū­nus skai­čius au­ga kas­met.

Fakulteto vadovai džiaugiasi kasmet gausėjančiomis studentų gretomis.

Trūks­ta spe­cia­lis­tų

Jau­nų ir am­bi­cin­gų lie­tu­ vių akys į moks­lus apie gy­vū­ nus pra­dė­jo kryp­ti prieš ke­le­ tą me­tų, kai Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos ir pri­va­ taus vers­lo ini­cia­ty­va at­lik­ ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad gy­vu­ li­nin­kys­tės spe­cia­lis­tų ša­ly­je ge­ro­kai trūks­ta. Sėk­min­gai į dar­bo rin­ką iš kar­to po stu­di­ jų įsi­lie­ti no­rin­tys jau­nuo­liai vis daž­niau žval­gy­tis pra­dė­ jo ne į po­pu­lia­rią­sias pro­fe­si­ 20

jas, o į tas stu­di­jų kryp­tis, ku­ rios leis­tų su­si­ras­ti ga­ran­tuo­ tą dar­bo vie­tą. „2009–2010 m. ša­lies aukš­ ta­sis moks­las iš­gy­ve­no kri­ zę. Pra­si­dė­jo aukš­to­jo moks­lo re­for­ma, daug jau­nų žmo­nių emig­ra­vo į už­sie­nį, ne­ma­žai su­si­vi­lio­jo leng­vu už­dar­biu – vi­sa tai at­si­lie­pė ir gy­vu­li­nin­ kys­tės moks­lo ša­koms. At­li­ kus ana­li­zę, bu­vo nu­sta­ty­ta, kad, no­rint pa­ten­kin­ti vi­są ša­ lies gy­vu­li­nin­kys­tės spe­cia­lis­

tų po­rei­kį, kiek­vie­nais me­tais rei­kė­tų pa­ruoš­ti 50–60 ab­sol­ ven­tų. Sma­gu, kad stu­den­tų skai­čius kas­met au­ga, ir mes ar­tė­ja­me prie šios ri­bos“, – tei­gė Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­ lo­gi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas doc. dr. Ro­lan­das Stan­ke­vi­čius.

Pas­kui nau­jau­sias ma­das

Šiuo me­tu Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­te bū­

si­mie­ji stu­den­tai ga­li rink­ tis iš dvie­jų stu­di­jų pro­gra­ mų: gy­vu­li­nin­kys­tės tech­ no­lo­gi­jos ir gy­vū­nų moks­lo. „Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­ lo­gi­jos moks­lus bai­gę spe­ cia­lis­tai ne­sun­kiai ran­da dar­bą, nes jiems su­tei­kia­ mas pla­taus pro­fi­lio že­mės ūkio moks­lų ba­ka­lau­ro kva­ li­fi­ka­ci­nis laips­nis. Gy­vū­nų moks­las – ga­na nau­ja stu­di­ jų pro­gra­ma, ku­rio­je ruo­šia­ me to­kių spe­cia­li­za­ci­jų kaip ki­no­lo­gi­jos, žir­gi­nin­kys­ tės, ak­va­kul­tū­ros bei gy­vū­ ni­nės pro­duk­ci­jos ga­my­bos spe­cia­lis­tus“, – pa­sa­ko­jo fa­ kul­te­to pro­de­ka­nas Eval­das Šly­žius.

Anot jo, pa­sta­rai­siais me­ tais ypač po­pu­lia­rios tarp stu­den­tų ta­po ki­no­lo­gi­jos ir žir­gi­nin­kys­tės spe­cia­li­za­ ci­jos. Pas­te­bi­ma ten­den­ci­ ja, kad vis dau­giau jau­nuo­lių sa­vo po­mė­gius no­ri su­de­ rin­ti su bū­si­mu dar­bu, to­dėl vos tik įsto­ję į uni­ver­si­te­tą jau tiks­liai ži­no, ko­kią spe­ cia­li­za­ci­ją pa­si­rinks. „Kei­čian­tis gy­ven­to­jų eko­no­mi­nei pa­dė­čiai, kei­ čia­si ir ma­dos. Pas­ta­rai­siais me­tais ypač po­pu­lia­rios ta­ po ma­žų šu­nų veis­lės. Žmo­ nės no­ri sa­vo au­gin­ti­nį dre­ suo­ti, po­pu­lia­rė­ja to­kios nau­jos veik­los kaip šunų te­ ra­pi­ja. Žir­gi­nin­kys­tė – dar vie­na veik­la, ku­rią at­ran­ da vis dau­giau lie­tu­vių. Vi­ sos mū­sų stu­di­jų pro­gra­ mos yra at­nau­jin­tos, at­si­ žvel­giant į dar­bo rin­kos po­ rei­kį“, – pa­sa­ko­jo R.Stan­ke­ vi­čius.

n­da Ty­ri­mai – nau­jo­se la­bo­ra­to­ri­jo­se

Pa­sak R.Stan­ke­vi­čiaus, ke­le­ tą pa­sta­rų­jų me­tų LSMU Ve­ te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­ja sėk­ min­gai griau­na įsi­se­nė­ju­sius ste­reo­ti­pus, kad stu­di­juo­ ti moks­lus apie gy­vū­nus yra ne­ma­din­ga.

De­ka­no tei­gi­mu, stu­den­tai sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją ke­lia mo­ der­nio­se, nau­jau­sia šiuo­lai­ ki­ne įran­ga ap­rū­pin­to­se la­ bo­ra­to­ri­jo­se. „2010 m. įvy­ kęs Kau­no me­di­ci­nos uni­ ver­si­te­to ir Lie­tu­vos ve­te­ri­ na­ri­jos aka­de­mi­jos su­si­jun­ gi­mas vi­siems išė­jo į nau­dą.

At­nau­jin­ta tech­ni­nė ba­zė lei­ džia at­lik­ti ge­ro­kai dau­giau ir įvai­res­nių ty­ri­mų bei ko­ ja ko­jon ženg­ti su nau­jau­sio­ mis gy­vu­li­nin­kys­tės moks­lo ten­den­ci­jo­mis. At­nau­jin­tos gy­vū­nų pro­duk­ty­vu­mo, K.Ja­ nu­šaus­ko ge­ne­ti­kos, gy­vū­nų nu­tri­cio­lo­gi­jos, gy­vu­lių mė­ si­nių sa­vy­bių ir mė­sos ko­ky­ bės įver­ti­ni­mo la­bo­ra­to­ri­jos ap­rū­pin­tos nau­jau­sia įran­ ga. Aukš­čiau­siais ba­lais ma­ te­ria­lią­ją fa­kul­te­to ba­zę įver­ ti­no ir prieš me­tus tarp­tau­ti­ nę stu­di­jų ak­re­di­ta­ci­ją vyk­dę spe­cia­lis­tai“, – džiau­gė­si de­ ka­nas.

Au­gan­tį gy­vu­li­nin­kys­tės moks­lų po­ten­cia­lą ro­do ir tai, kad vis dau­giau stu­den­tų do­ mi­si ne tik ba­ka­lau­ro stu­di­jo­ mis, bet ir ga­vę dip­lo­mą lie­ka

uni­ver­si­te­te ir tę­sia moks­li­nį dar­bą ma­gist­ran­tū­ros ir dok­ to­ran­tū­ros stu­di­jo­se.

Fa­kul­te­tas pa­lai­ko glau­ džius ry­šius su Vo­kie­ti­jos, Aust­ri­jos, Bul­ga­ri­jos, Len­ki­ jos, Ru­si­jos ir ki­tų ša­lių uni­ ver­si­te­tais. Ak­ty­viau­si uni­ ver­si­te­to stu­den­tai tra­di­ ciš­kai da­ly­vau­ja „Eras­mus“ mai­nų pro­gra­mo­je, ku­ri su­ tei­kia ga­li­my­bę se­mest­rą ar po­rą pra­leis­ti už­sie­nio ša­lies uni­ver­si­te­tuo­se.

Įsi­dar­bi­na dar mo­ky­da­mie­si

Šian­dien vi­suo­me­nė­je ak­ty­ viai dis­ku­tuo­ja­ma apie konk­ re­čių spe­cia­ly­bių po­rei­kį dar­ bo rin­ko­je, tad R.Stan­ke­vi­ čius džiau­gia­si, kad Gy­vu­li­ nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jos fa­ kul­te­tas siū­lo ypa­tin­ga si­ner­ gi­ja pa­si­žy­min­čias stu­di­jas.

De­ka­nas tei­gia, kad be­veik vi­si ket­vir­to kur­so stu­den­tai stu­di­jas de­ri­na su pa­gal pro­ fe­si­ją su­si­ju­siu dar­bu pri­va­ čia­me ar­ba vie­ša­ja­me sek­ to­riuo­se. „Džiau­gia­mės, kad mū­sų fa­kul­te­te bai­gus stu­ di­jas įsi­dar­bin­ti pro­ble­mos tik­rai nė­ra. Ar­ti­miau­siu me­ tu gy­vu­li­nin­kys­tės spe­cia­ lis­tų trū­ku­mas tik di­dės, tad bū­si­miems ab­sol­ven­tams at­ si­vers dar dau­giau ga­li­my­ bių“, – įsi­ti­ki­nęs R.Stan­ke­ vi­čius.

Pro­de­ka­no E.Šly­žiaus tei­ gi­mu, ne­ma­žai stu­den­tų dėl

Studentai savo kvalifikaciją kelia moderniose, nauja šiuolaikine įranga ap-

rūpintose laboratorijose.

sa­vo dar­bo vie­tos yra ra­mūs jau pir­mai­siais stu­di­jų me­ tais. Kar­tu su pri­va­čiu vers­ lu ar­ba mi­nis­te­ri­ja stu­den­tai pa­si­ra­šo tri­ša­les su­tar­tis ir taip yra ga­ran­tuo­ti dėl sa­vo atei­ties. Vis daž­niau pa­ste­

Evaldo Virkečio nuotr.

bi­ma ir ten­den­ci­ja, kad di­ džiau­sios ša­lies že­mės ūkio bend­ro­vės jau iš anks­to in­ ves­tuo­ja į bū­si­mus sa­vo dar­ buo­to­jus ir yra pa­si­ruo­šu­ sios ap­mo­kė­ti tiks­li­nes jų stu­di­jas.

Gy­vū­nų moks­las – ga­na nau­ja stu­di­jų pro­gra­ma, pagal ku­rią ruo­šia­ me ki­no­lo­gi­jos, žir­gi­nin­kys­tės, ak­va­kul­tū­ros ir kitus spe­cia­lis­tus.

21

universitetai

Su­si­pa­žin­ti su pa­sau­liu ir sa­vi­mi Pas­ta­ruo­ju me­tu tech­no­lo­gi­joms ir ino­ va­ci­joms vis la­biau už­val­dant pa­sau­lį, pra­dė­ta at­si­gręž­ti į kul­tū­rą, as­me­ny­bės to­bu­li­ni­mą. Tiek ge­riau­si darb­da­viai, tiek ir moks­li­nin­kai tei­gia, kad ne­beuž­ ten­ka bū­ti tie­siog ge­ru vie­nos sri­ties spe­ cia­lis­tu, vien­pu­siš­ku­mas ir do­mė­ji­ma­sis tik siau­ros sri­ties da­ly­kais – pra­žū­tin­gas ir ne­pers­pek­ty­vus.

Ge­ras iš­si­la­vi­ni­mas api­ma as­me­ny­bės to­bu­lė­ji­mą skir­ tin­go­se sri­ty­se, ypač svar­bu, kad tai už­tik­rin­tų uni­ver­si­ te­tas. Jo už­duo­tis – su­ge­bė­ti or­ga­ni­zuo­ti stu­di­jas, moks­lo ty­ri­mus ir bend­ruo­me­nės gy­ ve­ni­mą, at­si­žvel­giant ne tik į tai, kas yra pa­klau­su šian­ dien, bet įver­ti­nant ir atei­ties per­spek­ty­vas. „Pa­sau­lis taip grei­tai kei­ čia­si, kad neaiš­ku, ko­kios pro­fe­si­jos ar su­ge­bė­ji­mų tu­ rin­tis pro­fe­sio­na­las bus pa­ klau­sus po de­šim­ties me­tų.

Ta­čiau ga­baus, ta­len­tin­go ir pla­čiai mąs­tan­čio žmo­gaus vi­suo­me­nei rei­kės vi­sa­da“, – įsi­ti­ki­nu­si vie­nin­te­lio Lie­tu­ vo­je ar­tes li­be­ra­les prin­ci­pu be­si­va­do­vau­jan­čio Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Vie­šų­jų ry­šių pro­rek­to­rė pro­f. Auk­sė Bal­čy­tie­nė.

Į stu­den­to ug­dy­mą žiū­ri­ma kur kas pla­čiau ir pra­smin­giau

Lais­vų­jų me­nų idė­jas puo­se­lė­jan­tys uni­ver­si­te­tai la­biau­siai pa­pli­tę tarp pa­

čių pres­ti­žiš­kiau­sių aukš­tų­jų mo­kyk­lų.

22

Jono Petronio nuotr.

Daž­nai ma­no­ma, kad lais­vų­ jų me­nų (lot. ar­tes li­be­ra­les) prin­ci­pais be­si­va­do­vau­jan­ čiuo­se uni­ver­si­te­tuo­se ga­li­ ma stu­di­juo­ti tik me­no spe­ cia­ly­bes, bet tai api­ma kur kas dau­giau. Pag­rin­di­nė lais­ vų­jų me­nų idė­ja – ga­li­ma ir rei­kia stu­di­juo­ti ne tik pa­ grin­di­nį da­ly­ką (pa­vyz­džiui, bio­lo­gi­ją), taip pat rei­kia bū­ti nea­tit­rū­ku­siam nuo ki­tų sri­ čių: kul­tū­ros, gam­tos, me­nų, skir­tin­gų kal­bų mo­ky­mo­si.

Lais­vų­jų me­nų idė­jas puo­ se­lė­jan­tys uni­ver­si­te­tai la­ biau­siai pa­pli­tę tarp pa­čių pres­ti­žiš­kiau­sių aukš­tų­jų

mo­kyk­lų, tarp jų ir Har­var­ do, ku­rio stu­di­jų kon­cep­ci­ ja bū­tent ir rem­ta­si at­ku­ riant VDU. To­kiuo­se uni­ver­ si­te­tuo­se ug­do­mi drą­sūs, kri­ tiš­ki ir ne­bi­jan­tys eks­pe­ri­ men­tuo­ti jau­ni žmo­nės, ku­ rie tam­pa pro­fe­sio­na­liais ir nea­be­jin­gais vi­suo­me­nės na­ riais. Tai ypač ver­ti­na darb­ da­viai.

VDU In­for­ma­ti­kos fa­kul­ te­to Alum­ni drau­gi­jos pre­ zi­den­tas Ed­vi­nas Čes­naus­ kas ti­ki­na, kad ar­tes li­be­ra­ les prin­ci­pas stu­di­jų lai­ko­ tar­piu pra­plė­tė aki­ra­tį ir pa­ kei­tė po­žiū­rį į spe­cia­li­za­ci­ jos pri­tai­ky­mą. „Dėl jo ta­pau iš­ma­nan­tis kur kas dau­giau nei tik IT da­ly­kus. Šian­dien jau kaip darb­da­vys su­si­du­riu su VDU ab­sol­ven­tais, ku­rie iš­si­ski­ria glo­ba­liu bei kri­tiš­ kes­niu mąs­ty­mu, taip pat yra kū­ry­biš­ki ir ge­rai mo­ka bent ke­lias kal­bas. Tai la­bai pra­ ver­čia plė­to­jant san­ty­kius, ir ypač da­bar, kai už­sie­nio įmo­ nės ak­ty­viai stei­gia ap­tar­na­ vi­mo cent­rus Lie­tu­vo­je“, – pa­sa­ko­ja E.Čes­naus­kas.

Ga­li­my­bė rink­tis

Stu­den­tė Ie­va Dy­rai­tė VDU stu­di­juo­ja vie­šą­ją ko­mu­ni­ ka­ci­ją, o gre­tu­ti­nė­se stu­di­jo­ se – va­dy­bą. Mer­gi­na pa­sa­ ko­jo, kad dėl ar­tes li­be­ra­les uni­ver­si­te­te ne­jau­čia jo­kios įtam­pos: „Ga­li­me lan­ky­ti pa­ tin­kan­čius da­ly­kus ir ne­tgi stu­di­jas de­rin­ti su dar­bu, nes pa­tys su­si­da­ro­me pa­skai­tų tvar­ka­raš­tį. Tiek pa­skai­tos, tiek ir bend­ra­vi­mas su dės­ ty­to­jais vyks­ta lais­va for­ma,

be įtam­pos – tai ug­do pa­si­ti­ kė­ji­mą sa­vi­mi ir sa­va­ran­kiš­ ku­mą, nes su­pran­ta­me, kad mo­ko­mės tik dėl sa­vęs“, – stu­den­tų var­du pa­sa­ko­ja tre­ čia­kur­sė.

Lais­vų­jų me­nų mo­de­ lis stu­den­tams su­tei­kia ne tik lais­vę rink­tis, ką mo­ky­tis, kar­tu ir už­tik­ri­na, kad stu­ den­tas to­bu­lė­tų skir­tin­go­se sri­ty­se: „Stu­den­tui įsto­jus į stu­di­jų pro­gra­mą, me­tus dve­ jus ga­li­ma mo­ky­tis tai, kas įdo­mu, bet pri­va­lo­ma da­ly­kus pa­si­rink­ti iš skir­tin­gų hu­ma­ ni­ta­ri­nių, gam­tos ir so­cia­li­nių moks­lų sfe­rų. Į spe­cia­ly­bės da­ly­kus gi­li­na­ma­si tre­čiais ir ket­vir­tais stu­di­jų me­tais“, – pa­sa­ko­ja A.Bal­čy­tie­nė.

VDU dės­tan­tis pro­fe­so­rius Jay Da­nie­lis Mi­nin­ge­ris iš JAV sa­kė, kad tik at­vy­kęs pa­ste­ bė­jo, jog VDU yra iš­skir­ti­nis. „Čia stu­den­tams ne tik su­tei­ kia­mos ži­nios, bet jie tu­ri lais­ vę rink­tis ir mo­ky­tis tuos da­ly­ kus, ku­rie do­mi­na as­me­niš­kai ir pra­ple­čia ne tik pro­fe­si­nes ži­nias, bet ir ug­do kū­ry­bin­gu­ mą, lei­džia pa­žin­ti su­dė­tin­gą bei kin­tan­tį pa­sau­lį“, – pa­tir­ti­ mi da­li­ja­si J.D.Mi­nin­ge­ris.

Bend­ruo­me­niš­ku­mo nau­da

J.D.Mi­nin­ge­ris įsi­ti­ki­nęs, glo­ ba­liai ir kū­ry­biš­kai mąs­tan­ tys žmo­nės pa­ruo­šia­mi to­kia­ me uni­ver­si­te­te, ku­ris neuž­ go­žia stu­den­to, teik­da­mas tik

teo­ri­jos bei pro­fe­si­jos ži­nias, bet su­ku­ria erd­vę iš­ban­dy­ ti, pa­jus­ti ir at­ras­ti tai, kas ki­ to­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je į pro­gra­mą ne­bū­ti­nai įtrauk­ ta. „Nie­ko nuo­sta­baus, kad kū­ry­biš­kiau ir glo­ba­liau mąs­ tan­tys stu­den­tai vė­liau tam­ pa cha­riz­ma­tiš­kais ly­de­riais dau­ge­ly­je skir­tin­gų gy­ve­ni­ mo sri­čių“, – ma­no J.D.Mi­ nin­ge­ris.

Pir­ma­sis at­kur­to­jo VDU rek­to­rius pro­f. Al­gir­das Avi­ žie­nis tei­gia, kad rei­kia ži­no­ti pa­kan­ka­mai apie vi­sas moks­ lo sri­tis ir ras­ti bend­rą kal­ bą su skir­tin­gų sri­čių ar po­ mė­gių tu­rin­čiais žmo­nė­mis. „Mo­ko­ma­si ne tik iš va­do­ vė­lių ar dės­ty­to­jų, stu­den­tai

mo­ko­si ir vie­nas iš ki­to, to­dėl jų su­si­ti­ki­mai skir­tin­go­se pa­ skai­to­se nau­din­gi jiems pa­ tiems, be to, skir­tin­gų in­te­re­ sų tu­rin­čių žmo­nių dis­ku­si­ ja bū­na kur kas įdo­mes­nė“, – pa­sa­ko­ja A.Avi­žie­nis.

Pro­fe­so­riaus ma­ny­mu, uni­ver­si­te­tas pir­miau­sia tu­ ri bū­ti bend­ruo­me­nė, ku­rio­je vi­si ly­gia­ver­čiai: tiek skir­tin­ gų stu­di­jų pro­gra­mų stu­den­ tai, tiek ir dės­ty­to­jai su stu­ den­tais. „Uni­ver­si­te­te jau­čia­ ma li­be­ra­li ir drau­giš­ka at­ mos­fe­ra, ku­rio­je ver­ti­na­mas bend­ra­vi­mas, o ži­nių sie­kia­ ma skir­tin­gais kū­ry­biš­kais bū­dais“, – pa­sa­ko­ja A.Avi­žie­ nis ir džiau­gia­si, kad VDU tai įgy­ven­din­ti pa­vy­ko.

Ga­li­me lan­ky­ti pa­tin­kan­čius da­ly­kus ir ne­tgi stu­di­jas de­rin­ti su dar­bu, nes pa­tys su­si­da­ro­me pa­skai­tų tvar­ka­raš­tį.

23

rinka Be­veik 30 Lie­tu­vo­ je vei­kian­čių jau­ni­ mo dar­bo cent­rų, nuo­lat ste­bin­čių dar­bo rin­kos pul­ są, ge­ba efek­ty­viai pa­dė­ti jau­niems žmo­nėms rink­tis pro­fe­si­ją ar spe­cia­ ly­bę, pa­tek­ti į dar­ bo rin­ką.

Moksleiviai per mokymus atsikratė savo baimių, surašę jas popieriuje ir jį suplėšę.

Pa­gal­ba jau­ni­mui dar­bo Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

Išmoko pasitikėti savimi

Pla­nuo­ji pro­fe­si­nę kar­je­ rą? Ren­kie­si pro­fe­si­ją? Ieš­ kai dar­bo? Jau­ni­mui, ieš­kan­ čiam at­sa­ky­mų į šiuos klau­ si­mus, pra­var­tu at­ver­ti ar­ ti­miau­sio Jau­ni­mo dar­bo cent­ro (JDC) du­ris. Ko­dėl?

Ge­riau­siai į tai at­sa­ko pa­tys jau­nuo­liai, pa­si­nau­do­ję šių cent­rų pa­slau­go­mis. Štai kai ku­rie jų at­sa­ky­mai: „Pa­dė­jo ap­si­spręs­ti, ku­rią spe­cia­ly­bę rink­tis“, „Iš es­mės pa­kei­čiau sa­vo nuo­mo­nę apie pro­fe­si­nį mo­ky­mą“, „Ieš­ko­da­ma dar­bo la­biau pa­si­ti­kiu sa­vi­mi“, „Iš­ mo­kau tei­sin­gai pil­dy­ti CV ir mo­ty­va­ci­nį laiš­ką, pri­si­sta­ty­ ti darb­da­viui“, „Pa­dė­jo ap­si­ spręs­ti ir pa­ga­liau iš­si­rink­ti pro­fe­si­ją“, „Su­si­ra­dau pa­tin­ kan­tį dar­bą“. Pa­sak So­cia­li­ 24

nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­ te­ri­jos (SADM) vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to Val­do Maks­vy­čio, to­kie jau­nuo­lių at­si­lie­pi­mai daug pa­sa­ko apie JDC veik­lą, tų cent­rų mi­si­ją ir jos re­zul­ ta­tus. Bū­tent SADM jau­ni­mo dar­bo cent­rams yra iš­kė­lu­ si už­da­vi­nį – už­tik­rin­ti dar­bo rin­kos pa­slau­gų tei­ki­mą jau­ niems as­me­nims ir juos sie­ kian­tiems įdar­bin­ti darb­da­ viams, nau­do­jant kū­ry­biš­ kas, ino­va­ty­vias ir tiks­li­nėms jau­ni­mo gru­pėms veiks­min­ gas stra­te­gi­jas, me­to­dus bei prie­mo­nes, di­di­nant jau­ni­

Labai svarbu neužmiršti mokymosi visą gyvenimą principo.

mo užim­tu­mą ir so­cia­li­nę in­ teg­ra­ci­ją. Ko­kie šios pla­čios veik­los įgy­ven­di­ni­mo prin­ ci­pai?

Jaunimo užimtumui – bendros pastangos

Pa­sak V.Maks­vy­čio, svar­biau­ sias JDC veik­los prin­ci­pas – bend­ra­dar­bia­vi­mas su ki­to­mis jau­ni­mo užim­tu­mo pro­ble­mas spren­džian­čio­mis vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­mis, vy­riau­sy­bi­nė­mis ir ne­vy­riau­ sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, darb­da­viais ir dar­bo ieš­kan­ čiais jau­nais as­me­ni­mis. „So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja, ku­riai yra pa­val­džios dar­bo bir­žos su jų įkur­tais JDC, pla­nuo­ja to­les­ nę mi­nė­tų cent­rų tink­lo plėt­ rą, siek­da­ma, kad 2016 m.

JDC pa­slau­gas teik­tų kiek­ vie­no­je ša­lies sa­vi­val­dy­bė­je, pa­dė­tų vie­tos jau­ni­mui iki 29

me­tų in­teg­ruo­tis į dar­bo rin­ ką, ug­dy­tų jų ge­bė­ji­mus, rei­ ka­lin­gus kon­ku­ruo­ti dar­bo rin­ko­je ir mo­ty­vuo­tų mo­ky­ tis vi­są gy­ve­ni­mą“, – pa­tiks­li­ no JDC mi­si­ją V.Maks­vy­tis.

Ska­ti­na jau­nuo­lių sa­va­ran­kiš­ku­mą

Jau­ni­mo dar­bo cent­ruo­se ku­ria­ma jau­ni­mui pa­trauk­ li ap­lin­ka ir at­mos­fe­ra, vi­ sos pa­slau­gos tei­kia­mos ne­ mo­ka­mai, o re­gist­ra­ci­ja ne­ pri­va­lo­ma, ne­rei­ka­lau­ja­ma išanks­ti­nio su­si­ta­ri­mo. Pa­ sak V.Maks­vy­čio, mi­nė­tuo­se cent­ruo­se jau­ni­mas, sie­kian­ tis užim­tu­mo, ska­ti­na­mas sa­ va­ran­kiš­kai priim­ti spren­di­ mus, stip­ri­na­ma jų mo­ty­va­ ci­ja ak­ty­viai ieš­ko­ti dar­bo ar mo­ky­tis.

To­kiuo­se cent­ruo­se la­vi­ na­mi jau­nuo­lių įgū­džiai, pa­ de­dan­tys jiems įveik­ti sun­

rinka

Ar ži­nai, kad...

Valdo Maksvyčio nuotr.

2014 m. dar­bo ieš­ko­jo 95 tūkst. 16–29 me­tų jau­nuo­lių, iš ku­rių 60,5 tūkst. bu­vo įdar­bin­ta.

Per 2 tūkst. jau­nuo­lių įgi­jo dar­bo pa­tir­ties pas darb­da­vį.

Beveik 3 tūkst. jau­nuo­lių įgi­jo kva­li­fik ­ a­ci­ją ir kom­pe­ten­ci­ją.

7,5 tūkst. jau­nuo­lių pra­dė­jo sa­va­ran­kiš­kai dirb­ti pa­gal vers­lo liu­di­ji­mą.

Tik kas ant­ras iš ieš­kan­čių­jų dar­bo yra pa­si­ren­gęs jo ieš­ko­ti.

Kas tre­čiam re­gist­ruo­tam jau­nuo­liui rei­kia in­ten­sy­ves­nės pa­gal­bos ug­dant mo­ty­va­ci­ją mo­ky­tis ir dirb­ti.

2014 m. JDC 127 tūkst. dar­bo ieš­ko­ju­sių jau­nuo­lių bu­vo su­teik­tos in­for­ma­vi­mo ir kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­gos.

Jei no­ri bū­ti pa­ste­bė­tas darb­da­vio, da­ly­vauk Ta­len­tų ban­kų pro­gra­mo­je. Ta­len­tų ban­kas – tai aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų duo­me­nų ba­zė in­ter­ne­te www.ldb.lt/ta­len­tu­ban­kas Nori ge­riau pa­žin­ti sa­ve? Jau­ni­mo dar­bo cent­re tu ga­li at­lik­ti tes­tus ir gau­ti spe­cia­lis­to įver­ti­ni­mą.

Trūksta ži­nių apie pro­fe­si­ją? Jau­ni­mo dar­bo cent­re tu ga­li da­ly­vau­ti pro­fe­si­nio in­for­ma­vi­mo ir kar­je­ros orien­ta­vi­mo už­siė­mi­muo­se.

Jaunimo dar­bo cent­re tu ga­li da­ly­vau­ti įvai­rių ren­gi­nių cik­luo­se, skir­tuo­se moks­lei­viams ir stu­den­tams, ab­sol­ven­tams ir abi­tu­rien­tams, jau­nuo­liams be pro­fe­si­jos.

Jei dar neap­sisp­ren­dei, ku­rią pro­fe­si­ją įgy­ti, ką stu­di­juo­ti, už­suk į http://www.ldb.lt/jaunimui/ naudinga/Puslapiai/barometras.aspx ir pa­si­do­mėk, ko­kių ga­li­my­bių įsi­dar­bin­ti tu­ri įvai­rių pro­fe­si­jų ir spe­cia­ly­bių at­sto­vai. Ši iš­sa­mi in­for­ma­ci­ja ga­li nu­lem­ti ta­vo pa­si­rin­ki­mą, atei­tį.

rin­kos rin­ge ku­mus įsi­dar­bi­nant, pa­si­ ren­kant veiks­min­gas dar­bo paieš­kos prie­mo­nes, ieš­kant dar­bo (pvz., nau­do­jan­tis in­ for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­ mis). Pa­čiuo­se cent­ruo­se su­ da­ry­tos są­ly­gos sa­va­ran­kiš­ kai dar­bo paieš­kai nau­do­jan­ tis in­ter­ne­tu ir in­for­ma­ci­ja, pa­teik­ta at­vi­ro in­for­ma­vi­mo vie­to­se pa­čiuo­se cent­ruo­se.

Svar­būs JDC veik­los ba­ rai – jau­ni­mo mo­ky­mai, jiems skir­ti įvai­rūs ren­gi­ niai – apie kar­je­ros pla­na­vi­ mą, dar­bo paieš­kos stra­te­gi­ jas, dar­bo do­ku­men­tų (CV, mo­ty­va­ci­nis laiš­kas ir kt.) ren­gi­mą, pa­si­ruo­ši­mą dar­bo po­kal­biui, e. pa­slau­gų nau­do­ ji­mą ieš­kant dar­bo. Kar­tu su so­cia­li­niais par­tne­riais nuo­ lat or­ga­ni­zuo­ja­mi pra­kti­kos ga­li­my­bių, pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos pri­sta­ty­mai, dar­bo tei­sės ir vers­lu­mo pra­dme­nų

už­siė­mi­mai. Tra­di­ci­ja tam­ pa ir JDC da­ly­va­vi­mas švie­ti­ mo įstai­go­se or­ga­ni­zuo­ja­mo­ se ak­ci­jo­se: „Kar­je­ros trau­ ki­nys“, „Spe­cia­ly­bių mu­gė“, „IT – ta­vo ryt­die­nai“ ir kt.

Mak­si­ma­liz­mas ir rea­ly­bė

JDC spe­cia­lis­tų pa­tir­tis rodo, kad jau­ni­mas, sie­kian­tis pa­ tek­ti į dar­bo rin­ką, no­ri vis­ko iš­kart ir daug, ta­čiau šis mak­ si­ma­liz­mas iš­ga­ruo­ja per pir­ mas akis­ta­tas su ne­sėk­mė­mis.

Juo­lab kad sunk­me­tis tu­rė­jo di­džiu­lės įta­kos ne­dar­bo ly­ giui Lie­tu­vo­je. Tad su­pran­ta­ ma, kad šiuo me­tu jau­ni­mui gan su­dė­tin­ga įsi­tvir­tin­ti dar­ bo rin­ko­je. Ypač so­cia­li­nius moks­lus stu­di­ja­vu­siems jau­ niems žmo­nėms, ku­rių dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­ta dau­giau­ sia. Tad jiems kon­ku­ruo­ti dėl vie­tos po sau­le itin sun­ku, nes

Ge­riau bū­ki­te vie­nas mi­nio­je, o ne vie­nas iš jos, nes dar­bo rin­kos rin­ge lai­mi tie, ku­rie mąs­to drą­siai, nau­jo­viš­kai, ki­taip.

bū­tent kon­ ku­ren­ci­ja jiems aukš­ tai iš­ke­lia rei­ka­la­vi­ mų kar­te­lę.

Tad ar ne­rei­ kė­tų da­bar­ti­ niams abi­tu­rien­ tams pra­dė­ti la­biau do­mė­tis pa­klau­sio­mis spe­ cia­ly­bė­mis?

Jo­kia nau­jie­na – pa­klau­si spe­cia­ly­bė dar­bo rin­ko­je pa­ de­da iš­veng­ti ne­dar­bo. To­dėl svar­bu jau da­bar pla­nuo­ti sa­ vo atei­tį, ne­bi­jo­ti keis­ti pla­ nų, bū­ti lanks­tiems ren­kan­ tis pro­fe­si­ją ar spe­cia­ly­bę.

Rei­kė­tų veng­ti kraš­tu­ti­nu­mų ir ieš­ko­ti op­ti­ma­laus va­rian­ to. Jau­nas žmo­gus tu­ri pa­ ts ap­si­spręs­ti, ko­kiu prin­ci­ pu va­do­vau­tis: „man sun­ku“ ar­ba „aš ga­liu“. Pas­ta­ra­sis prin­ci­pas ga­li pa­ro­dy­ti ke­lią,

kaip ras­ ti efek­ty­ vią išei­tį – in­di­vi­dua­ lią veik­ lą, smul­kų­jį vers­lą, dar­bo vie­tų ne tik sau, bet ir ki­tiems kū­ri­mą.

Tai pri­va­lu ži­no­ti abi­tu­rien­tui

Pa­sak V.Maks­vy­čio, di­džiau­ sia klai­da ma­ny­ti, kad ga­lė­ si pa­dė­ti dip­lo­mą į stal­čių ir dau­giau ne­be­si­mo­ky­ti. „Šiais lai­kais, kai nuo­lat vis­kas, ne tik in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­ gi­jos, kin­ta, kai kon­ku­ren­ci­ ja dar­bo rin­ko­je ne­mąž­ta, ne­ si­mo­ky­da­mas ir ne­to­bu­lė­ da­mas ga­li lik­ti iš­mes­tas už bor­to. Tad la­bai svar­bu neuž­ mirš­ti mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ ni­mą prin­ci­po“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas.

25

rinka V.Maks­vy­čio nuo­mo­ ne, kiek­vie­nas jau­nas žmo­ gus tu­ri pri­siim­ti at­sa­ko­my­ bę už sa­vo gy­ve­ni­mą ir veiks­ mus, siek­ti už­si­brėž­tų tiks­ lų. „Tu­rė­da­mi aiš­kius tiks­lus, jų sie­ki­te, va­do­vau­da­mie­ si 3K dės­niu: pa­stan­gų kie­ ky­bė – kuo dau­giau ban­dy­si­ te, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad pa­si­seks; pa­stan­gų kryp­tin­ gu­mas; pa­stan­gų ko­ky­bė – ti­ kė­ki­tės ge­riau­sio, bet ruoš­ki­ tės ir blo­giau­siam va­rian­tui.

Bran­gin­ki­te lai­ką. Juk jūs ne­ra­šo­te ant sie­nų vie­ša­ja­me tua­le­te? Tuo­met ne­gaiš­ki­te bran­gaus lai­ko ra­šy­da­mi ant sie­nų „Fa­ce­book’e“ ar ki­tuo­ se so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, – pa­ta­rė V.Maks­vy­tis. – Ne­bi­ jo­ki­te nei klaus­ti, nei pra­šy­ti pa­gal­bos, nes žmo­nės iš tie­ sų lin­kę pa­dė­ti.“

Kas yra tik­ro­ji dar­bo paieš­ka?

Dar vie­nas svar­bus pa­ta­ ri­mas abi­tu­rien­tams: tik­ ro­ji dar­bo paieš­ka – ne CV siun­ti­mas ( juk ne vel­tui šis žings­nis va­di­na­mas pa­sy­ vią­ja dar­bo paieš­ka), o ge­ bė­ji­mas pa­si­nau­do­ti di­de­ liu sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lų, spe­cia­lis­tų pa­žin­čių ir kon­ tak­tų tink­lu. „Tam tiks­lui pa­nau­do­ki­te stu­di­jų lai­ko­ tar­pio pra­na­šu­mus: kar­je­ ros cent­rus, kar­je­ros mu­ges, ki­tus ren­gi­nius ir pro­jek­tus.

Da­ly­vau­ki­te jau­ni­mo ir stu­ den­tų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lo­je, stu­di­jų mai­nų ir dar­bo pro­ gra­mo­se, va­sa­rą bū­ti­nai ieš­ ko­ki­te ga­li­my­bių at­lik­ti pra­ kti­ką. Šiais lai­kais dip­lo­mas kar­tais ga­li bū­ti ge­ras ko­zi­ ris, ta­čiau daž­nai tai ne­bė­ra dar­bo ga­ran­tas“, – įsi­ti­ki­nęs V.Maks­vy­tis.

Paš­ne­ko­vas pa­žy­mė­ jo, kad la­bai svar­bu ir jau­ no žmo­gaus nu­si­tei­ki­mas, 26

nuo­tai­ka ieš­kant dar­bo. To­ dėl bū­ti­na mo­ky­tis bend­ rau­ti, klau­sy­tis ki­to žmo­ gaus, vie­šai kal­bė­ti, bū­ti da­ ly­kiš­kam, ge­ra­no­riš­kam, ini­cia­ty­viam. „Ge­riau bū­ki­ te vie­nas mi­nio­je, o ne vie­ nas iš jos, nes dar­bo rin­kos rin­ge lai­mi tie, ku­rie mąs­to drą­siai, nau­jo­viš­kai, ki­taip.

Pa­si­ti­kė­ki­te sa­vi­mi, ti­kė­ki­te ir jums bū­ti­nai pa­si­seks!“ – įsi­ti­ki­nęs V.Maks­vy­tis.

Apk­lau­sos re­zul­ta­tai

O ko­kios pa­slau­gos la­biau­ siai do­mi­na pa­tį jau­ni­mą, be­si­lan­kan­tį jau­ni­mo cent­ ruo­se? At­sa­ky­mus į šį klau­ si­mą pa­tei­kė pa­tys jau­nuo­ liai JDC su­reng­to­je ap­klau­ so­je. Pa­sak ap­klau­sos da­ly­ vių, JDC jau­ni­mas la­biau­ siai do­mi­si in­for­ma­ci­ja apie lais­vas dar­bo vie­tas (26 pro­c. ap­klaus­tų­jų), dar­bo bir­žos pa­slau­go­mis ir prie­ mo­nė­mis (15,8 pro­c.), mo­ ky­mais, kaip ra­šy­ti CV, mo­ ty­va­ci­nį laiš­ką, pa­si­reng­ ti dar­bo po­kal­biui su darb­ da­viu (10 pro­c.), pa­dė­ti­mi dar­bo rin­ko­je, pa­klau­sio­ mis pro­fe­si­jo­mis (8,5 pro­c.), pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mu, moks­lo ir stu­di­jų ga­li­my­bė­ mis (8,2 pro­c.), o 0,2 pro­c. ap­klau­sos da­ly­vių nu­ro­dė, kad juos do­min­tų pa­pil­do­ ma in­for­ma­ci­ja apie ga­li­my­ bę gau­ti dar­bą va­sa­rą.

85 pro­c. JDC lan­ky­to­ jų la­bai ge­rai ir ge­rai įver­ti­ no in­di­vi­dua­lias spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jas, 73 pro­c. – or­ ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius ir mo­ky­mus, 84 pro­c. ap­klaus­ tų­jų tei­gė ga­vę cent­re rei­ka­ lin­gas pa­slau­gas ir in­for­ma­ ci­ją, 97 pro­c. nu­ro­dė, kad JDC ke­ti­na ap­si­lan­ky­ti dar kar­tą, 79 pro­c. pa­žy­mė­jo, jog cent­re ap­lin­ka jau­ni­mui yra pa­trauk­li.

A.Pa­be­dins­kie­nė prin­ci­pus, įdar­b Lie­tu­vo­je jau­ni­mo ne­dar­bas nuo­sek­liai ma­žė­ja. Re­mian­tis Lie­tu­vos dar­bo bir­ žos duo­me­ni­mis, 2010 m. jau­ni­mo ne­ dar­bas sie­kė 35,7 pro­c., o 2014 m. lapk­ri­ tį – jau tik 15,5 pro­c. at­lik­ti pra­kti­ką ar­ba sta­žuo­ Per praė­ju­sius me­tus, kai bu­ tę. Bū­tent tai sėk­min­gai šiuo vo pra­dė­ta įgy­ven­din­ti su me­tu ir įgy­ven­di­na­me.

Jau­ni­mo ga­ran­ti­jų ini­cia­ty­ Ki­ta ver­tus, tuo pat me­tu va (JGI) su­si­ju­si ir ja pa­rem­ ieš­ko­me ir nau­jų spren­di­mų ta veik­la, įdar­bi­no­me dau­ bei prie­mo­nių, kaip ga­lė­tu­me giau nei 40 tūkst. jau­nuo­lių pa­gel­bė­ti dar­bo bir­žo­je ne­ iki 29 me­tų. Dėl to jau­ni­mo si­re­gist­ruo­jan­tiems ar už­ri­ ne­dar­bo ly­gis 2014 m. su­ma­ by­je esan­tiems jau­nuo­liams. žė­jo dau­giau nei 5 pro­cen­ti­ Neak­ty­vūs jau­nuo­liai į te­ri­ niais punk­tais. Čia ne­tgi esa­ to­ri­nes dar­bo bir­žas pri­trau­ me tarp ly­de­rių Eu­ro­pos Są­ kia­mi Jau­ni­mo dar­bo cent­ jun­go­je, kur jau­ni­mo ne­dar­ ruo­se nuo­lat or­ga­ni­zuo­jant bo vi­dur­kis 2014 m. pa­bai­ in­for­ma­ci­nius ir mo­ko­muo­ go­je sie­kė be­veik 22 pro­c., o sius ren­gi­nius. Čia da­ly­vau­ Pie­tų vals­ty­bė­se – ir dar dau­ ti ga­li vi­si no­rin­ giau. tie­ji, re­gist­ra­ci­ Su­tin­ku su ja nė­ra pri­va­ vie­šo­jo­je lo­ma. In­for­ erd­vė­je iš­ JGI yra uni­ka­li ma­ci­ją apie sa­ky­ta nuo­ ga­li­my­bė išspręsti dar­bo bir­žos mo­ne, kad so­cia­li­nes, pa­slau­gas JGI yra uni­ eko­no­mi­nes ir mo­ki­niai ir ka­li ga­li­my­ de­mog­ra­fi­nes stu­den­tai bė išspręs­ pro­ble­mas. su­ži­no per iš­ ti so­cia­li­nes, va­žiuo­ja­muo­ eko­no­mi­nes sius ren­gi­nius ir de­mog­ra­fi­nes bend­ro­jo ug­dy­mo, pro­ble­mas. Tai veiks­ pro­fe­si­nė­se ir aukš­to­ min­gas ko­vos su jau­ni­mo ne­ sio­se mo­kyk­lo­se, per so­ dar­bu bū­das, kai 16–29 me­ cia­li­nius par­tne­rius ir ne­vy­ tų gy­ven­to­jams ne­svar­bu, ar riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas. jie už­si­re­gist­ra­vę užim­tu­mo Vasario–balandžio mėn. tar­ny­bo­se, ar ne – per ke­tu­ vyk­dė­me ren­gi­nių cik­lą „Pla­ ris mė­ne­sius nuo mo­kyk­los nuok kar­je­rą at­sa­kin­gai“, bai­gi­mo ar­ba dar­bo ne­te­ki­mo ku­rio tiks­las – pro­fe­si­nį ke­ sie­kia­me pa­teik­ti ko­ky­biš­ką lią be­si­ren­kan­čius jau­nuo­ konk­re­tų pa­siū­ly­mą dirb­ti ar lius su­pa­žin­din­ti su si­tua­ci­ to­liau mo­ky­tis, įskai­tant pa­ ja dar­bo rin­ko­je, in­for­ma­ci­ja meist­rys­tės mo­ky­mo for­mą,

rinka

nė: 2014 m., pa­si­telk­da­mi JGI r­bi­no­me 40 tūkst. jau­nuo­lių my­bes mo­ky­tis pa­ gal bend­ro­jo ug­dy­ Šiais metais mo, pir­mi­nio pro­ įdarbinsime fe­si­nio mo­ky­mo dar bent pro­gra­mas, pro­ 40 tūkst. jaunų fe­si­nio mo­ky­mo žmonių. įstai­gų mo­ky­mo pro­gra­mų pri­sta­ty­ mus, eks­kur­si­jas į pro­ fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gas, su­si­ti­ki­mus su suau­gu­sių­jų švie­ti­mą vyk­dan­čių įstai­gų at­ sto­vais. Šios ak­ci­jos 170 ren­gi­ nių da­ly­va­vo 2 200 jau­nuo­lių, 150 so­cia­li­nių par­tne­rių.

Jau­ni­mo su­si­bū­ri­mo vie­ to­se (mo­kyk­lo­se, bib­lio­te­ ko­se, se­niū­ni­jo­se, at­vi­ruo­ se jau­ni­mo cent­ruo­se ir erd­ vė­se) pla­ti­na­ma įvai­ri spaus­ din­ti­nė me­džia­ga (lanks­ti­ Ministrė A.Pabedinskienė: visa svarbiausia informacija jaunimui interneto svetainėje www.jaunimogarantijos.lt. nu­kai, pla­ka­tai, įsi­dar­bi­ni­

Vytauto Liaudanskio nuotr. mo ga­li­my­bių ba­ro­met­rai).

Jau­ni­mui in­for­ma­ci­ja skel­ jos 630 ren­gi­nių da­ly­va­vo 8,4 Liepą–rugpjūtį ša­ly­je kar­ apie pro­fe­si­nės kar­je­ros ga­ bia­ma so­cia­li­nia­me tink­le tūkst. stu­di­jas ir moks­lus bai­ tu su so­cia­li­niais par­tne­riais, li­my­bes, pri­sta­ty­ti dar­bo bir­ gu­sių jau­nuo­lių, 208 so­cia­li­ darb­da­viais or­ga­ni­za­vo­me žos veik­lą ir siū­lo­mas pa­slau­ www.fa­ce­book.com/jaunimui. niai par­tne­riai ir 300 darb­da­ ren­gi­nių cik­lą „Nuo dip­lo­ gas, ska­tin­ti jau­nuo­lius pla­ In­for­ma­ci­ja apie Jau­ni­ vių. Ak­ci­jos lai­ko­tar­piu darb­ mo iki dar­bo su­tar­ties“ stu­ nuo­ti sa­vo kar­je­rą, įver­ti­nant mo ga­ran­ti­jų ini­cia­ty­vą, ga­ da­viai įdar­bi­no apie 1,9 tūkst. di­jas bai­gu­siems aukš­tų­jų ir pa­grin­di­nius pro­fe­si­jos rin­ li­my­bes da­ly­vau­ti prie­mo­ ab­sol­ven­tų, bai­gu­sių stu­di­jas pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ ki­mo­si veiks­nius, orien­tuo­ti nė­se, ren­gi­niuo­se vie­ši­ šiais me­tais. įgy­ti dar­bo rin­ko­je pa­klau­sias ven­tams ir dar­bo bir­žo­je re­ na­ma in­ter­ne­to pus­la­py­je Rug­sė­jį or­ga­ni­za­vo­me ren­ gist­ruo­tiems abi­tu­rien­tams. pro­fe­si­jas, priim­ti in­for­ma­ www.jaunimogarantijos.lt. gi­nių cik­lą „Mo­ky­kis ir kon­ku­ Ren­gi­nių tiks­las – spar­čiau ci­ja grįs­tus spren­di­mus. Šios Įgy­ven­din­da­mi Jau­ni­mo ruok“. Ren­gi­nių cik­lo tiks­las – in­teg­ruo­ti jau­nus spe­cia­lis­ ak­ci­jos 400 ren­gi­nių da­ly­va­ ga­ran­ti­jų ini­cia­ty­vą šie­met mo­ty­vuo­ti kva­li­fi­ka­ci­jos neį­ tus į dar­bo rin­ką, kiek­vie­ vo apie 10 tūkst. jau­nuo­lių. pla­nuo­ja­me pa­pil­do­mai pa­ gi­ju­sius jau­nus as­me­nis ap­si­ nam skir­ti in­di­vi­dua­lų dė­me­ Ge­gu­žę vi­so­je ša­ly­je or­ga­ leis­ti dar du di­džiu­lius Eu­ spręs­ti dėl pro­fe­si­jos pa­si­rin­ sį, pa­tar­ti ir pa­dė­ti ras­ti ge­ ni­zuo­tos at­vi­rų du­rų die­nos ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių ki­mo, ska­tin­ti juos įgy­ti pro­fe­ riau­sias pro­fe­si­nes ga­li­my­ moks­lei­viams, no­rin­tiems fon­dų lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­ si­ją ar tęs­ti moks­lus grįž­tant bes, su­pa­žin­din­ti su dar­bo dirb­ti per va­sa­ros ato­sto­gas. mus pro­jek­tus, ku­riais siek­ į švie­ti­mo sis­te­mą. Tiks­li­nė paieš­kos bū­dais, ska­tin­ti jau­ Jų me­tu kar­tu su so­cia­li­niais si­me dar la­biau suak­ty­vin­ti ak­ci­jos da­ly­vių gru­pė – pro­fe­ nuo­lius pla­nuo­ti sa­vo kar­je­ par­tne­riais tei­kė­me in­di­vi­ jau­ni­mą, pa­kel­ti mo­ty­va­ci­ją si­jos neį­gi­ję jau­ni be­dar­biai, rą, ug­dy­ti as­me­ni­nes sa­vy­bes dua­lias kon­sul­ta­ci­jas, or­ga­ ir užim­tu­mo ly­gį. abi­tu­rien­tai, jau­nuo­liai, neį­gi­ ir ge­bė­ji­mus, taip pat pa­reng­ ni­za­vo­me in­for­ma­ci­nius ren­ To­dėl nea­be­jo­ju, kad ir šiais tus nau­jus spe­cia­lis­tus pri­sta­ ję pra­di­nio ar­ba įgi­ję tik pra­di­ me­tais bent 40 tūkst. jau­ gi­nius, se­mi­na­rus, pro­fe­si­ nį iš­si­la­vi­ni­mą. Ak­ci­jos me­tu ty­ti darb­da­viams, pa­de­dant nio orien­ta­vi­mo už­siė­mi­mus. nų žmo­nių bus įdar­bin­ti ar or­ga­ni­za­vo­me in­for­ma­ci­nius ap­si­rū­pin­ti rei­kia­ma kva­li­ Šios ak­ci­jos 150 ren­gi­nių da­ įtrauk­ti į sa­va­no­rys­tę, ne­for­ ren­gi­nius jau­ni­mui apie ga­li­ ly­va­vo apie 4 tūkst. jau­nuo­lių. fi­kuo­ta dar­bo jė­ga. Šios ak­ci­ ma­lų ug­dy­mą ar mo­ky­mą­si.

27

elitas

Gim­na­zi­jo­je po­žiū­ri į moks­lą bu­vo rim­te Vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je ke­tu­ris šim­tu­kus per praė­ju­sių me­tų abi­tū­ros eg­za­mi­nus ga­ vęs kau­nie­tis Ma­tas Gri­ga­liū­nas, rink­da­ma­sis aukš­tą­ją mo­kyk­lą, nu­ste­bi­no dau­ge­ lį. Skir­tin­gai nei dau­ge­lis ta­len­tin­giau­sių ša­lies jau­nuo­lių, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ ver­si­te­to (KTU) gim­na­zis­tas pa­si­rin­ko stu­di­jas Lie­tu­vo­je – nuo ru­dens bio­che­mi­jos moks­lus krem­ta Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

Ma­rius Bag­do­nas Ma­tas nė iš to­lo ne­pri­me­na tų moks­liu­kų, apie ku­riuos ku­ ria­mos le­gen­dos. Bend­rau­jant su juo tik­rai ne­su­si­da­rys įspū­ dis, kad, be tiks­lių­jų moks­lų for­mu­lių ir teo­re­mų, šio jau­ no vy­ro nie­kas dau­giau ne­do­ mi­na. Nors M.Gri­ga­liū­nas ga­ li va­lan­dų va­lan­das en­tu­zias­ tin­gai kal­bė­ti apie fi­zi­kos dės­ nius, ma­te­ma­ti­kos pra­smę ir gam­to­je vyks­tan­čius pro­ce­ sus, ne ma­žiau jam svar­bu ir rea­li­zuo­ti sa­ve to­liau nuo la­ bo­ra­to­ri­jų ir au­di­to­ri­jų.

M.Gri­ga­liū­nas per­nai lai­kė net še­šis vals­ty­bi­nius eg­za­ mi­nus. Ma­te­ma­ti­kos, fi­zi­kos, che­mi­jos ir lie­tu­vių kal­bos ži­nios bu­vo įver­tin­tos 100 ba­lų, ne ką pra­sčiau se­kė­si ir per bio­lo­gi­jos bei is­to­ri­jos eg­za­mi­nus – 94 ir 93 ba­lai.

Ma­tas pui­kiai pa­žįs­ta­ mas pa­sta­rų­jų me­tų tiks­lių­ jų moks­lų olim­pia­dų da­ly­ viams, tad to­kie ma­te­ma­ti­kos ir che­mi­jos eg­za­mi­nų įver­ti­ ni­mai jo vi­siš­kai ne­nus­te­bi­ no. „Se­niai da­ly­vau­ju tarp­ 28

tau­ti­nė­se olim­pia­do­se, tad eg­za­mi­nams per­ne­lyg ruoš­tis ne­rei­kė­jo, ki­tus eg­za­mi­nus taip pat lai­kiau dėl smal­su­ mo – no­rė­jau pa­si­tik­rin­ti ži­ nias“, – kuk­liai pa­sa­ko­ja šim­ tu­ki­nin­kas.

At­siė­męs dip­lo­mą M.Gri­ ga­liū­nas li­ko Lie­tu­vo­je. Kai dau­gu­ma ga­biau­sių ša­lies abi­tu­rien­tų nea­be­jo­da­mi rin­ ko­si stu­di­jas pres­ti­ži­niuo­ se pa­sau­lio uni­ver­si­te­tuo­se, kau­nie­tis nu­spren­dė iš­mė­ gin­ti vie­ti­nio aukš­to­jo moks­ lo ly­gį.

Tie­sa, stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te M.Gri­ga­liū­nas pa­si­rin­ko, kai ne­pa­vy­ko įsto­ ti į pa­sau­ly­je ge­riau­siai ver­ ti­na­mą Ma­sa­ču­set­so tech­no­ lo­gi­jos ins­ti­tu­tą (MTI). „Ba­ ka­lau­rą grei­čiau­siai baig­siu Lie­tu­vo­je, o ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jas gal­būt rink­siuo­si už­ sie­ny­je ir įgau­siu dar ki­to­ kios pa­tir­ties“, – sam­pro­ta­vo M.Gri­ga­liū­nas.

– Ma­tai, kaip ver­ti­ni pir­ muo­sius me­tus uni­ver­si­te­ te? Ar ne­si­gai­li li­kęs tė­vy­

nė­je ir neiš­vy­kęs stu­di­juo­ ti į už­sie­nį? – pa­si­tei­ra­vo­me M.Gri­ga­liū­no.

Kal­bant apie moks­lo ko­ky­bę, ne­si­ti­kė­jau, kad ji Lie­tu­vo­je bus la­bai aukš­to ly­gio. Vi­sa tai pa­si­tvir­ti­no.

– Gai­lė­tis gal ir ne­si­gai­liu, ta­ čiau ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad la­ bai džiau­giuo­si. Pa­si­li­kau Lie­tu­vo­je ne dėl ma­ne ten­ ki­nan­čios aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bės. Ne­no­rė­jau im­ti pa­ sko­los ir bran­giai mo­kė­ti už stu­di­jas Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos uni­ver­si­te­tuo­se. Lie­tu­vo­ je stu­di­jos yra ne­mo­ka­mos, leng­viau ir pa­pras­čiau pra­gy­ ven­ti. Šie ma­no lū­kes­čiai iš­ si­pil­dė. Kal­bant apie moks­

lo ko­ky­bę, ne­si­ti­kė­jau, kad ji Lie­tu­vo­je bus la­bai aukš­ to ly­gio. Vi­sa tai pa­si­tvir­ti­ no. Pa­bend­rau­ju su bu­vu­siais bend­ra­moks­liais, ku­rie šiuo me­tu stu­di­juo­ja už­sie­ny­je, – at­ro­do, kad jie mo­ko­si šiek tiek rim­čiau.

– Ko­dėl net ga­biau­siems ša­lies mo­ki­niams ne­pa­ vyks­ta įsto­ti į ge­riau­siai pa­sau­ly­je ver­ti­na­mą MTI? Kas su­truk­dė?

– Lie­tu­vių, stu­di­juo­jan­ čių MTI, tik­rai yra. Sun­ku įvar­dy­ti konk­re­čias prie­ žas­tis, ko­dėl man ne­pa­si­se­ kė. Iš Jung­ti­nių Vals­ti­jų tie­ siog ga­vau pra­ne­ši­mą, kad ne­pa­te­kau. At­ran­ka į šią ge­ riau­siai pa­sau­ly­je ver­ti­na­ mą aukš­tą­ją mo­kyk­lą yra di­ džiu­lė. Kas­met į MTI prii­ ma­mi vos 2 pro­c. ki­tų ša­lių stu­den­tų. At­rink­da­mi kan­ di­da­tus MTI va­do­vai krei­pia dė­me­sį į daug skir­tin­gų as­ pek­tų. Čia ver­ti­na­mi ne tik moks­lo pa­sie­ki­mai. Ne ma­ žiau svar­bus yra ir kan­di­da­ to so­cia­li­nis įdir­bis. Pri­pa­

elitas

ris es­nis žin­ki­me, kad mes čia, Lie­tu­ vo­je, prie to­kių da­ly­kų tik­ rai ne­sa­me įpra­tę – sa­va­no­ rys­tė pas mus nė­ra ypač po­ pu­lia­ri.

– Kaip vyks­ta priė­mi­mas į pres­ti­žiš­kiau­sią pla­ne­tos uni­ver­si­te­tą?

– Pir­miau­sia MTI in­ter­ne­ to pus­la­py­je kan­di­da­tas tu­ ri už­pil­dy­ti la­bai iš­sa­mią an­ ke­tą apie sa­ve, taip pat rei­ kia at­lik­ti du tes­tus. Vie­ nas iš jų pri­va­lo­mas – ma­ te­ma­ti­kos, o ki­tas tu­ri bū­ti ku­ris nors iš gam­tos moks­ lų, tad aš pa­si­rin­kau che­ mi­ją. Tik­ri­na­mos kan­di­da­ to ang­lų kal­bos ži­nios. Ma­ nie­ji moks­lo re­zul­ta­tai bu­ vo įver­tin­ti re­ko­men­duo­ja­ mais ba­lais, tad bu­vau pa­ kvies­tas po­kal­bio. Pap­ras­tai šis po­kal­bis vyks­ta ins­ti­tu­ te, ta­čiau mus ski­ria At­lan­to van­de­ny­nas, tad kal­bė­tis te­ ko per „Sky­pe’ą“. Vė­liau vi­ si kan­di­da­tai ga­li pri­si­jung­ti prie to pa­ties ins­ti­tu­to pus­ la­pio ir pa­ma­ty­ti ko­mi­si­jos spren­di­mą. Kas bu­vo ne­ge­ rai ir dėl ko­kių prie­žas­čių pa­kliū­ti ne­pa­vy­ko, nie­kas ne­de­ta­li­zuo­ja.

– Min­čių pa­ban­dy­ti dar kar­tą šiais me­tais ne­bu­vo?

– Kol kas ne, ne­no­riu blaš­ky­ tis. Gal­būt apie MTI vėl pa­ gal­vo­siu, kai teks rink­tis ma­ gist­ran­tū­ros ar dok­to­ran­tū­ ros stu­di­jas. Tuo­met jau tik­ rai no­rė­čiau stu­di­juo­ti už­ sie­ny­je.

M.Gri­ga­liū­nas ba­ka­lau­ro stu­di­jas ža­da baig­ti Lie­tu­vo­je, o ma­gist­ran­tū­ros – už­sie­ny­je.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

29

elitas – Stu­di­juo­ji bio­che­ mi­ją. Ar se­niai pa­ste­bė­jai, kad tu­ri ga­bu­mų gam­tos ir tiks­lie­siems moks­lams?

– Moks­li­nin­ku ti­kė­jau­si bū­ ti dar bė­gio­da­mas dar­že­ly­ je. Jau tuo­met man bu­vo įdo­ mūs įvai­rūs gam­tos reiš­ki­ niai, rin­kau ir ko­lek­cio­na­vau va­ba­lus, do­mė­jau­si au­ga­lais ir gry­bais. Bū­da­mas ma­žas taip pat sva­jo­jau apie kos­mo­ nau­to pro­fe­si­ją, ta­čiau mo­ kyk­la su­dė­lio­jo vis­ką į sa­vo vie­tas. Čia no­ras gi­lin­tis į bio­ che­mi­jos moks­lo ša­ką dar la­ biau su­stip­rė­jo. Džiau­giuo­si, kad stu­di­juo­da­mas šį moks­lą pui­kiai ga­liu iš­nau­do­ti ir sa­vo ma­te­ma­ti­kos ga­bu­mus.

– Kaip ver­ti­ni pir­muo­sius me­tus uni­ver­si­te­te? Prie ko bu­vo sun­kiau­sia pri­pras­ti?

– Sun­ku at­sa­ky­ti vie­na­reikš­ miš­kai. Tie­siog ma­nau, kad ma­no gim­na­zi­jo­je po­žiū­ris į pa­tį moks­lą bu­vo rim­tes­nis.

Uni­ver­si­te­te te­ko įsi­ti­kin­ ti, kad la­bai daug stu­den­tų sie­kia ne ži­nių, bet pa­žy­mio.

– Koks yra tik­ra­sis moks­li­ nin­ko pro­fe­si­jos gro­žis?

– Moks­li­nis mąs­ty­mas man yra na­tū­ra­lus da­ly­kas, be ku­ rio neį­si­vaiz­duo­ju sa­vo gy­ ve­ni­mo. Tik­tai rem­da­ma­sis moks­lu ga­liu da­ry­ti iš­va­das ir paaiš­ki­ni­mus. Kai tai su­pran­ ti, gro­žį įžvelg­ti ga­li bet kur, kad ir ma­te­ma­ti­ko­je. Man at­ ro­do, kad moks­lo gro­žis sly­pi pa­pras­tu­me. Juk vi­sa­da sma­ gu, kai ran­di ko­kios nors pro­ ble­mos pa­pras­tą spren­di­mo bū­dą.

M.Grigaliūnas negailėjo kritikos abitūros egzaminus rengusiems specialistams.

Ne­ma­žai dės­ty­to­jų taip pat ei­na leng­viau­siu ke­liu – išaiš­ ki­na sa­vo da­ly­ką, bet ne­si­lei­ džia į smul­kias de­ta­les.

– Ar šim­tu­ki­nin­kui daž­nai at­ro­do, kad dės­ty­to­jai ski­ ria per­ne­lyg daug dė­me­sio aiš­kin­da­mi da­ly­kus, ku­rie tau jau yra ele­men­ta­riai su­pran­ta­mi?

Ge­riau­sias – Oks­for­de Vie­nin­te­lis praė­ju­siais me­tais vi­so­je Lie­tu­vo­je pen­kis šim­tu­kus per abi­ tū­ros eg­za­mi­nus su­rin­ko Vil­niaus li­cė­jaus auk­lė­ti­nis Man­tas Pa­jars­ kas. Bron­zos me­da­lį per­nai pa­ sau­li­nė­je in­for­ma­ti­kos olim­pia­ do­je iš­ko­vo­jęs vai­ki­nas stu­di­jas pa­si­rin­ko pres­ti­ži­nia­me Oks­ for­do uni­ver­si­te­te – čia jis nuo ru­dens krem­ta kom­piu­te­rių moks­lus.

30

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

– Taip bū­na la­bai daž­nai (šyp­so­si). Šiais me­tais taip pat mo­kau­si vie­ną da­ly­ ką kar­tu su ant­ra­kur­siais.

Kvan­ti­nės che­mi­jos pa­skai­ tos man la­bai pa­tin­ka. Na­mų dar­bams dės­ty­to­jas skir­da­vo tik­rai su­dė­tin­gus už­da­vi­nius, tai tek­da­vo pa­sė­dė­ti prie kny­gų ir po ke­le­tą va­lan­dų.

– Ge­riau­sias mo­ki­nys yra ir ge­riau­sias stu­den­tas uni­ver­si­te­te?

– Ne­si­jau­čiu ir ne­si­sten­giu bū­ti ge­riau­sias. Pa­vyz­ džiui, ne­tu­ riu jo­kio no­ro bū­ ti pir­mas ma­te­ma­ti­ kos pa­skai­ to­se, kai dės­ ty­to­jas rei­ ka­lau­ja iš­kal­ ti įro­dy­mus min­ti­nai. Tai man tik­rai ne­ti­ ko. Iš ma­te­ma­ti­ kos tu­rė­jau de­vy­ ne­tą, nors bu­vo to­ kių, ku­rie džiau­gė­ si ir de­šim­tu­ku (šyp­ so­si).

– Su­tin­ki, kad vi­suo­met yra leng­viau tiems, ku­ rie jau mo­ky­da­mie­si mo­ kyk­lo­je tvir­tai ži­no, ko­ kią kryp­tį ir stu­di­jas pa­si­ rinks atei­ty­je?

– Be jo­kios abe­jo­nės. Man to­ kių klau­si­mų nie­ka­da ne­ki­ lo. Ki­ta ver­tus, net dvy­lik­to­je kla­sė­je te­ko ma­ty­ti ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos svars­tė ir dve­jo­ jo, ko­kią pro­fe­si­ją no­rė­tų pa­ si­rink­ti.

– Ar tė­vai pa­ta­rė, ko­kius moks­lus stu­di­juo­ti? Ar la­ bai reik­lūs jie bu­vo, kai mo­kei­si mo­kyk­lo­je?

– Ge­rų pa­žy­mių mo­kyk­lo­je iš ma­nęs rei­ka­la­vo vi­sa­da. Kai bū­da­mas penk­to­kas ar šeš­ to­kas gau­da­vau de­vy­ne­tą, iš kar­to pa­si­pil­da­vo klau­si­mai, ko­dėl ne de­šimt (juo­kia­si).

Dėl ma­no pro­fe­si­jos jiems tur­būt klau­si­mų ne­ki­lo kaip ir man pa­čiam – ma­tė, kad aš esu tvir­tai nu­spren­dęs ir ži­ nau, ko no­riu.

– Abi­tū­ros eg­za­mi­nus gliau­dei leng­vai kaip rie­ šu­tus. Jei­gu ge­riau­si ša­lies moks­lei­viai Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai ga­lė­tų duo­ti ko­kių nors nau­din­gų pa­ta­ri­mų, ko­kie jie bū­tų?

– Pir­miau­sia rei­kė­tų rim­tes­ nio po­žiū­rio į pa­čius eg­za­mi­ nus. Aki­vaiz­du, kad jie per­ nai bu­vo pa­ruoš­ti neat­sa­ kin­gai. Pa­vyz­džiui, dėl bio­ lo­gi­jos eg­za­mi­no aki­vaiz­ džių klai­dų aš net į Eg­za­mi­ nų cent­rą ra­šiau laiš­ką. Iš pra­džių ga­vau at­sa­ky­mą, ta­ čiau kai paaiš­kė­jo, kad klai­da tik­rai bu­vo, su ma­ni­mi iš­vis nie­kas ne­no­rė­jo bend­rau­ ti. Svars­čiau, ar kreip­tis į ži­ niask­lai­dą ir vis­ką pa­pa­sa­ko­ ti vie­šai, ta­čiau ga­liau­siai į tai nu­mo­jau ran­ka. Per is­to­ri­ jos eg­za­mi­ną klai­dų taip pat neiš­veng­ta. Kaip ga­li­ma už­ duo­ti klau­si­mą su ke­tu­riais at­sa­ky­mų va­rian­tais ir rei­ ka­lau­ti tik vie­no at­sa­ky­mo, kai tei­sin­gi yra net trys iš jų?

Liūd­na, kai da­ro­mos to­kios klai­dos. Ma­nau, jei bent trys žmo­nės bū­tų per­žiū­rė­ję eg­ za­mi­nų už­duo­tis, to­kių klai­ dų tik­rai ne­bū­tų bu­vę.

– Nuo ma­žens jau­ti di­de­ lę aist­rą Lie­tu­vo­je ne itin po­pu­lia­riai spor­to ša­kai – van­dens­vy­džiui. Ko­dėl bū­ tent toks pa­si­rin­ki­mas ir ar pa­vyks­ta su­de­rin­ti tre­ ni­ruo­tes su stu­di­jo­mis?

– Pir­mą pus­me­tį nebuvo daug pa­skai­tų, to­dėl la­bai daž­nai grįž­da­vau į Kau­ną, tad tu­rė­jau ga­li­my­bę skir­ti šiek tiek lai­ko ir van­dens­vy­džiui. Ko­dėl van­ dens­vy­dis? Ket­ve­rius me­tus, kai mo­kiau­si pra­di­nė­se kla­ sė­se, lan­kiau ba­sei­ną ir iš­mo­ kau plauk­ti. Vė­liau šo­kau, po­ rą me­tų lan­kiau reg­bio tre­ni­ ruo­tes. Vis dėl­to ši spor­to ša­ka se­kė­si ne ypač ge­rai, tad nu­ spren­džiau su­grįž­ti į ba­sei­ną.

Plau­ki­mas ma­nęs ne­ža­vi, nes yra la­bai nuo­bo­dus. Čia tas pa­ts, kas bė­gio­ti ap­link sta­dio­ ną. Van­dens­vy­dis – nuo­sta­bus spor­tas, rei­ka­lau­jan­tis daug iš­tver­mės. Nors tai yra in­ten­ sy­vus ko­man­di­nis spor­tas,

gau­ti trau­mą yra kur kas ma­ žes­nė ti­ki­my­bė nei žai­džiant krep­ši­nį ar fut­bo­lą.

– Ar daug lais­va­lai­kio lie­ ka po stu­di­jų?

– Pir­ma­me kur­se dau­giau­ sia mo­kė­mės bend­rus da­ly­ kus, tad lais­vo lai­ko bu­vo tik­ rai daug. Eg­za­mi­nus taip pat iš­lai­kiau kur kas anks­čiau,

Vi­sa­da sma­gu, kai ran­di ko­kios nors pro­ble­mos pa­pras­tą spren­ di­mo bū­dą.

tad per se­si­ją tu­rė­jau ga­li­my­ bę su­grįž­ti na­mo. Bu­vu­sių mo­ky­to­jų bu­vau pa­kvies­tas į KTU gim­na­zi­ją mo­ky­ti jau­

nes­nių mo­ki­nių, ku­rie ruo­ šia­si che­mi­jos eg­za­mi­nams.

Tai­gi moks­lus šiek tiek sten­ giuo­si su­de­rin­ti ir su dar­bu.

– Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­ je Lie­tu­vo­je daug kal­bė­ta apie Bro­nis­lo­vo Bur­gio pa­ si­trau­ki­mą iš KTU gim­na­ zi­jos di­rek­to­riaus pa­rei­ gų. Ką tu ma­nai apie šią is­ to­ri­ją?

– Tiek gim­na­zi­jai nu­si­pel­ nęs žmo­gus išei­ti tu­rė­tų ne taip. Gir­dė­jau, kad di­rek­to­ rius me­tų pa­bai­go­je pa­ts bū­ tų svars­tęs ga­li­my­bę pa­si­ trauk­ti, ta­čiau tai, kas įvy­ ko da­bar... Ma­nau, kad to­ kia ne­tei­sy­bė tik iš­pro­vo­ka­ vo to­kį nuo­sta­bų B.Bur­gio at­si­svei­ki­ni­mą, ku­rį su­ren­ gė jam gim­na­zi­jos at­sto­vai.

Ne­ži­nau, ko­dėl ta mer­gi­na ir jos tė­vai taip pa­siel­gė. Man neat­ro­do, kad tai yra gar­ bin­ga.

31

kolegijos Lie­tu­vo­je vei­kian­ čios ko­le­gi­jos tam­ pa vis pa­trauk­les­ nės stu­den­tams ir kas­met at­si­rie­kia vis di­des­nę aukš­ to­jo moks­lo py­ra­ go da­lį. Į ko­le­gi­jas prii­ma­ma dar ge­ ro­kai ma­žiau stu­ den­tų nei į uni­ver­ si­te­tus, ta­čiau pa­ grin­di­nis čia stu­ di­juo­ti nu­spren­du­ sių lie­tu­vių ar­gu­ men­tas – ga­li­my­ bė kon­cent­ruo­tis į konk­re­čią pro­fe­si­ nę sri­tį.

Kęstučio Vanago / BFL nuotr.

Ko­le­gi­jų rau­me­nys au­ga

32

Praė­ju­siais me­tais pa­gal po­pu­lia­ru­ mą tarp ko­le­gi­jų pro­gra­mų iš­si­sky­ rė Kau­no miš­kų ir ap­lin­kos in­ži­ne­ri­ jos ko­le­gi­jos siū­ lo­ma Miš­kų ūkio pro­gra­ma.

kolegijos Vincentas Žemys

Gal­vo­jan­tie­siems apie pro­fe­si­ją

Dar prieš ku­rį lai­ką moks­las ko­le­gi­jo­se bu­vo api­pin­tas įvai­ rio­mis, kar­tais ir ne­la­bai po­zi­ ty­vio­mis le­gen­do­mis, stu­di­jas šio­se aukš­to­jo moks­lo įstai­go­ se są­mo­nin­gai ren­ka­si vis gau­ ses­nis abi­tu­rien­tų skai­čius.

Nusp­ren­du­siuo­sius ženg­ti šiuo ke­liu į prie­kį ge­na sie­kis dar­bo rin­ko­je su­si­ras­ti per­ spek­ty­vią pro­fe­si­ją. Uni­ver­si­ te­tuo­se – pla­tus teo­ri­nės in­ for­ma­ci­jos spekt­ras, o ko­le­gi­ jo­se vi­sos ži­nios kon­cent­ruo­ ja­mos į konk­re­čią sri­tį, to­dėl tai yra la­bai pa­trauk­lus pa­ si­rin­ki­mas jau­nam žmo­gui, ku­ris pa­bai­gęs stu­di­jas no­ ri grei­čiau pra­dė­ti dirb­ti. Dar vie­nas bū­si­mus stu­den­tus vi­ lio­jan­tis da­ly­kas ko­le­gi­jo­se – moks­lo truk­mė, ku­ri trum­ pes­nė nei uni­ver­si­te­tuo­se.

Nors dar daž­nai ten­ka iš­ girs­ti būgš­ta­vi­mų apie per­ ne­lyg men­ką stu­di­jų ko­ky­bę, ge­riau­siai ša­ly­je ver­ti­na­mų ko­le­gi­jų at­sto­vai vie­na­reikš­ miš­kai tvir­ti­na, kad svar­biau­ sias jų tiks­las yra pa­reng­ti stu­den­tą taip, kad šis, atė­jęs dirb­ti į nau­ją įmo­nę ir ga­vęs konk­re­čią už­duo­tį, pui­kiau­ siai ga­lė­tų im­tis dar­bo.

Darb­da­viai skun­džia­si, kad pa­grin­di­nė stu­den­tų, tik ką bai­gu­sių uni­ver­si­te­tų stu­di­ jas, pro­ble­ma yra per­ne­lyg ma­žas pra­kti­nių ži­nių ba­ga­ žas. Pri­va­lo­ma pra­kti­ka uni­ ver­si­te­tuo­se trun­ka vos ke­lis mė­ne­sius ir ga­vęs aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mą daž­nas ab­ sol­ven­tas yra vi­siš­kai ža­lias.

Dėl šios prie­žas­ties bai­gu­ siesiems ko­le­gi­jas yra kiek leng­viau, be to, ne­ma­žai ko­ le­gi­jų yra su­da­riu­sios su­tar­ tis su ati­tin­ka­mais uni­ver­si­ te­tais, tad jas pa­bai­gęs stu­

den­tas ga­li siek­ti ne tik pro­ fe­si­nio, bet ir uni­ver­si­te­ti­nio laips­nio pa­si­rink­da­mas iš­ly­ gi­na­mą­sias stu­di­jas.

Sta­bi­lūs ro­dik­liai

2011 m. į Lie­tu­vos ko­le­gi­jas bu­vo priim­ti 13 157 stu­den­tai, 2012 m. – 12 871, 2013 m. – 11 671, per­nai – 11 243 stu­ den­tai. Iš pir­mo žvilgs­nio at­ ro­do, kad ten­den­ci­ja yra ma­ žė­jan­ti, ta­čiau dė­me­sį rei­kė­ tų at­kreip­ti į bend­rą stu­den­tų skai­čiaus su­ma­žė­ji­mą.

Ge­rė­jan­tis įvaiz­dis, pla­tus geog­ra­fi­nis tink­las ir di­dė­jan­ tis po­pu­lia­ru­mas tam­pa prie­ žas­ti­mis, ko­dėl vis dau­giau lie­tu­vių rim­tai ap­svars­to ir mokymosi ko­le­gi­jo­se ga­li­my­ bes. Dar vie­nas svar­bus as­ pek­tas gal­vo­jan­tie­siems apie bū­si­mą dar­bą yra aukš­to­sios mo­kyk­los re­pu­ta­ci­ja tarp po­ ten­cia­lių darb­da­vių.

Nors bai­gu­sių ko­le­gi­jas stu­ den­tų įsi­dar­bi­ni­mo ro­dik­ liai vis dar yra men­kes­ni už ­bai­gu­siųjų uni­ver­si­te­tus, daž­ na ša­lies ko­le­gi­ja stip­ri­na ry­ šius su pri­va­taus vers­lo įmo­ nė­mis, tad daž­nai bai­gęs ko­ le­gi­ją ab­sol­ven­tas ne­sun­ kiai ga­li įsi­dar­bin­ti įmo­nė­je, su ku­ria ko­le­gi­ja bend­ra­dar­ biau­ja.

Miš­ki­nin­kys­tė ir kos­me­to­lo­gi­ja

Šie­met abi­tu­rien­tus stu­di­ juo­ti kvies 23 ko­le­gi­jos. Ti­ kė­ti­na, kad dau­giau­sia vals­ ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų vėl ati­teks ke­lių pa­sta­rų­jų me­tų ko­le­gi­jų ly­de­rėms – Vil­niaus ir Kau­no ko­le­gi­joms. Per­nai dau­giau­sia vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mų vie­tų ga­vo Vil­niaus ko­le­gi­ja (1 808), Kau­no ko­ le­gi­ja (1 535), Vil­niaus tech­ no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­ja (719), Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja (708), Šiau­lių vals­ty­

bi­nė ko­le­gi­ja (471) ir Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja (403).

Kaip ir uni­ver­si­te­tuo­se, ko­ le­gi­jo­se bū­si­mi stu­den­tai la­ biau­siai trokš­ta stu­di­juo­ti so­ cia­li­nius moks­lus, kiek ma­žes­ nė da­lis – gi­lin­ti ži­nias tech­no­ lo­gi­jos ir bio­me­di­ci­nos sri­ty­se.

Praė­ju­siais me­tais pa­gal po­pu­lia­ru­mą tarp ko­le­gi­jų pro­gra­mų iš­si­sky­rė Kau­no miš­kų ir ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos ko­le­gi­jos siū­lo­ma Miš­kų ūkio pro­gra­ma, ku­ri su­rin­ko net 151 stu­den­tą. Po­pu­lia­ri bu­vo ir Prog­ra­mų sis­te­mų pro­gra­

ma Vil­niaus ko­le­gi­jo­je (130), Sta­ty­bos in­ži­ne­ri­ja Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­jo­je (109).

Tarp sto­jan­čių­jų pagal pir­ mą pa­gei­da­vi­mą po­pu­lia­ru­ mu nie­kas ne­ga­lė­jo var­žy­tis su Kau­no ir Vil­niaus ko­le­gi­ jo­mis. Kau­no ko­le­gi­jo­je siū­ lo­mą Kos­me­to­lo­gi­jos pro­gra­ mą pir­mu nu­me­riu įra­šė 277 stu­den­tai, 260 pa­si­rin­ko Vil­ niaus ko­le­gi­jo­je mo­ko­mą Hi­ gie­ni­nę ir de­ko­ra­ty­vi­nę kos­ me­to­lo­gi­ją, o 235 – Vil­niaus ko­le­gi­jos bend­ro­sios pra­ kti­kos slau­gą.

2014 m. priim­ta pir­mo­sios pa­ko­pos ar­ba vien­ti­sų­jų stu­di­jų stu­den­tų į ko­le­gi­jas Aukš­to­ji mo­kyk­la

Vals­ty­bės Vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos, ne­fi­nan­ stu­di­jų sti­pen­di­jų suo­ja­mos ir tiks­li­nės vie­tos vie­tos (vf+vnf/st+tf) Aly­taus ko­le­gi­ja 112 64 Kau­no ko­le­gi­ja 1 395 706 Kau­no miš­kų ir ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos ko­le­gi­ja 269 73 Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja 362 168 Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja 685 429 Kol­pin­go ko­le­gi­ja 28 52 Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la 250 105 Lie­tu­vos vers­lo ko­le­gi­ja 25 98 Ma­ri­jam­po­lės ko­le­gi­ja 123 118 Pa­ne­vė­žio ko­le­gi­ja 210 219 So­cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­ja 109 477 Šiau­lių vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja 439 269 Šiau­rės Lie­tu­vos ko­le­gi­ja 8 34 Šv. Ig­na­co Lo­jo­los ko­le­gi­ja 18 39 Tarp­tau­ti­nė tei­sės ir vers­lo aukš­to­ji mo­kyk­la 27 136 Ute­nos ko­le­gi­ja 232 225 V.A.Grai­čiū­no aukš­to­ji va­dy­bos mo­kyk­la 8 28 Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­ja 34 65 Vil­niaus ko­le­gi­ja 1 630 561 Vil­niaus koo­pe­ra­ci­jos ko­le­gi­ja 64 71 Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­ja 693 359 Vil­niaus vers­lo ko­le­gi­ja 25 85 Že­mai­ti­jos ko­le­gi­ja 68 48 Iš vi­so ko­le­gi­jo­se

6 814

4429

33

kolegijos

Stu­di­jų sri­čių po­pu­lia­ru­mas pa­gal pir­mą­jį sto­jan­čio­jo pa­gei­da­vi­mą 4,67

1,81 1,05 – So­cia­li­niai moks­lai – Tech­no­lo­gi­jos moks­lai

25,02

% 28,23

39,22

– Bio­me­di­ci­nos moks­lai – Me­nai – Fi­zi­niai moks­lai – Hu­ma­ni­ta­ri­niai moks­lai

Ko­le­gi­jos pa­gal sto­jan­čių­jų pa­gei­da­vi­mo nu­me­rį LAJM

2,3

ILK

2,3

VDK

2,5

AK

2,6

ŽK

2,7 2,8

MK

3,0

VTDK KTK

3,2

PK

3,2

ŠLK

3,2 3,3

TTVAM

2014 m. po­pu­lia­riau­sios ko­le­gi­jų stu­di­jų pro­gra­mos tarp sto­jan­čių­jų (pagal pir­mą pa­gei­da­vi­mą) Nr. Stu­di­jų pro­gra­ma Ko­le­gi­ja Pa­gei­da­vi­mų

skai­čius 1 Kos­me­to­lo­gi­ja KK 277 2 Hi­gie­ni­nė ir de­ko­ra­ty­vi­nė kos­me­to­lo­gi­ja VK 260 3 Bend­ro­sios pra­kti­kos slau­ga VK 235 4 Trans­por­to lo­gis­ti­ka VTDK 229 5 Tarp­tau­ti­nis vers­las VK 201 6 Ki­ne­zi­te­ra­pi­ja VK 171 7 Gro­žio te­ra­pi­ja KVK 167 8 Miš­ko ūkis KMAIK 164 9 Bend­ro­sios pra­kti­kos slau­ga KK 162 10 Jū­rų lai­va­ve­dy­ba LAJM 162

ŠVK

3,4

KVK

3,5

UK 3,5

3,5

VVK

3,6

LTVK

3,6

SMK

3,6

KMAIK

3,7

KK

3,8

VK

3,8

VKK

3,8 4,1

AVM KOK

4,7 0

1

2

3

4

5

Dau­giau­sia stu­den­tų, ga­vu­sių vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas, stu­di­jų sti­pen­di­jų ir tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo vie­tas, su­rin­ku­sios stu­di­jų pro­gra­mos 149

1. Kau­no miš­kų ir ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos ko­le­gi­ja / Miš­ko ūkis

127 123 114 109 106

2. Vil­niaus ko­le­gi­ja / Tarp­tau­ti­nis vers­las 3. Vil­niaus ko­le­gi­ja / Prog­ra­mų sis­te­mos 4. Vil­niaus ko­le­gi­ja / Bend­ro­sios pra­kti­kos slau­ga 5. Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­ja / Au­to­mo­bi­lių tech­ni­nis eksp­loa­ta­vi­mas 6. Vil­niaus ko­le­gi­ja / Bu­hal­te­ri­nė ap­skai­ta

95 91 90 90

7. Kau­no ko­le­gi­ja / Mul­ti­me­di­jos tech­no­lo­gi­ja 8. Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja / Au­tot­rans­por­to elekt­ro­ni­ka 9. Vil­niaus ko­le­gi­ja / In­for­ma­ci­jos sis­te­mos 10. Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja / Sta­ty­bos in­ži­ne­ri­ja

0 34

30

60

90

120

150

kolegijos

Ko­le­gi­jos Pa­va­di­ni­mas

Aly­taus ko­le­gi­ja (AK) Kau­no ko­le­gi­ja (KK) Kau­no miš­kų ir ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos ko­le­gi­ja (KMAIK) Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja (KTK) Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja (KVK) Kol­pin­go ko­le­gi­ja (KOK) Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la (LAJM) Lie­tu­vos vers­lo ko­le­gi­ja (LTVK) Ma­ri­jam­po­lės ko­le­gi­ja (MK) Pa­ne­vė­žio ko­le­gi­ja (PK) So­cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­ja (SMK) Šiau­lių vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja (ŠVK) Šiau­rės Lie­tu­vos ko­le­gi­ja (ŠLK) Šv. Ig­na­co Lo­jo­los ko­le­gi­ja (ILK) Tarp­tau­ti­nė tei­sės ir vers­lo aukš­to­ji mo­kyk­la (TTVAM) Ute­nos ko­le­gi­ja (UK) V.A.Grai­čiū­no aukš­to­ji va­dy­bos mo­kyk­la (AVM) Vil­niaus di­zai­no ko­le­gi­ja (VDK) Vil­niaus ko­le­gi­ja (VK) Vil­niaus koo­pe­ra­ci­jos ko­le­gi­ja (VKK) Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­ja (VTDK) Vil­niaus vers­lo ko­le­gi­ja (VVK) Že­mai­ti­jos ko­le­gi­ja (ŽK)

Ad­re­sas

Tink­la­la­pis

ako­le­gi­ja.lt kau­no­ko­le­gi­ja.lt kmaik.lt ktk.lt kvk.lt ko­le­gi­ja.kol­ping.lt/ lajm.lt ltvk.lt mar­ko.lt pan­ko.lt smk.lt sva­ko.lt slk.lt loyo­la.lt ttvam.lt ute­nos-ko­le­gi­ja.lt avm.lt di­zai­no­ko­le­gi­ja.lt vi­ko.lt vkk.lt vtdko.lt ko­le­gi­ja.lt zem­ko.lt

Stu­den­tų 17, Aly­tus Pra­mo­nės pr. 20, Kau­nas Lie­pų g. 1, Gi­rio­nys, Kau­no r.

Tvir­to­vės al. 35, Kau­nas Jau­nys­tės g. 2, Klai­pė­da Ra­gu­vos g. 7, Kau­nas I.Kan­to g. 7, Klai­pė­da Tur­gaus g. 21, Klai­pė­da P.Ar­mi­no g. 92, Ma­ri­jam­po­lė Lais­vės a. 23, Pa­ne­vė­žys Ne­mu­no g. 2, Klai­pė­da Auš­ros al. 40, Šiau­liai Til­žės g. 22, Šiau­liai J.Jab­lons­kio g. 2, Kau­nas Lais­vės pr. 58, Vil­nius Mai­ro­nio g. 7, Ute­na Lais­vės al. 33, Kau­nas Kau­no g. 34, Vil­nius Sal­to­niš­kių g. 58, Vil­nius Kons­ti­tu­ci­jos pr. 11, Vil­nius An­ta­kal­nio g. 54, Vil­nius Kal­va­ri­jų g. 125, Vil­nius L.Ivins­kio g. 5, Rie­ta­vas

Dau­giau­sia stu­den­tų vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mo­se, stu­di­jų sti­pen­di­jų, tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo ir vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se su­rin­ku­sios stu­di­jų pro­gra­mos Ko­le­gi­jo­se 209

1. Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­ja / Trans­por­to lo­gis­ti­ka

171

2. Kau­no miš­kų ir ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos ko­le­gi­ja / Miš­ko ūkis 3. Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­ja / Au­to­mo­bi­lių tech­ni­nis eksp­loa­ta­vi­mas 4. Vil­niaus ko­le­gi­ja / Tarp­tau­ti­nis vers­las

150 144 143 143

5. Vil­niaus ko­le­gi­ja / Bu­hal­te­ri­nė ap­skai­ta 6. Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja / Sta­ty­bos in­ži­ne­ri­ja

141 134 128 125

7. Vil­niaus ko­le­gi­ja / Prog­ra­mų sis­te­mos 8. Vil­niaus ko­le­gi­ja / Bend­ro­sios pra­kti­kos slau­ga 9. Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja / Au­tot­rans­por­to elekt­ro­ni­ka 10. Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja / Au­to­mo­bi­lių tech­ni­nis eksp­loa­ta­vi­mas

0

50

100

150

200

250 35

kolegijos

Stu­di­jos, at­ve­rian­čios jū­ras ga­li­my­bių Ran­ko­se lai­kant stu­di­jų bai­gi­mo dip­lo­mą jaus­tis už­tik­ rin­tai – dau­ge­lio stu­den­tų sva­jo­nė ir sie­kia­my­bė. Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la – vie­na iš ne­dau­ge­lio aukš­ to­jo moks­lo įstai­gų Lie­tu­vo­je, kur stu­di­jų pro­ce­so fi­ni­šą vai­ni­kuo­ja ne ne­ži­no­my­bė ar bai­mė lik­ti ne­rei­ka­lin­gam, o kar­je­ros ga­li­my­bės ir pa­si­ti­kė­ ji­mas sa­vi­mi.

Eve­li­na Zen­ku­tė

Vi­lio­ja kla­si­ki­nės spe­cia­ly­bės

Pro­ga pa­si­ma­tuo­ti bū­si­mą pro­fe­

si­ją ne tik su­tei­kia rei­kia­mų ži­nių, bet ir lei­džia pa­si­tik­rin­ti, ar esi sa­ vo ro­gė­se.

LSJM nuotr.

Per pra­kti­ką stu­den­tai daž­nai už­si­

tik­ri­na so­li­džią dar­bo vie­tą.

36

Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­ tės mo­kyk­lo­je vyk­do­mos še­ šios stu­di­jų pro­gra­mos, orien­ tuo­tos į jū­rų vers­lo spe­cia­lis­tų ren­gi­mą ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­nio rin­ko­se. Jau­nuo­ liams su­da­ry­tos są­ly­gos rink­tis moks­lus, ku­riuos pa­bai­gus kar­ je­ros aukš­tu­mų ga­li­ma siek­ti tiek jū­ro­je, tiek sau­su­mo­je.

Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­ vys­tės mo­kyk­los di­rek­to­rius pro­f. Vik­to­ras Sen­či­la pa­sa­ko­ jo, kad mo­ky­mo įstai­go­je ypač po­pu­lia­rios trys kla­si­ki­nės jū­ ri­nės spe­cia­ly­bės. „Jū­rų lai­ va­ve­dy­bos ir lai­vų ener­ge­ti­ nių įren­gi­nių eksp­loa­ta­vi­mo bei lai­vų elekt­ros me­cha­ni­kos stu­di­jas bai­gę ab­sol­ven­tai ga­ li tap­ti pro­fe­sio­na­liais lai­va­ ve­džiais ar­ba me­cha­ni­kais“, – kal­bė­jo V.Sen­či­la. Įs­tai­go­je di­džiau­sio skai­ čiaus pa­reiš­ki­mų stu­di­juo­ ti su­lau­kia jū­rų lai­va­ve­dy­bos stu­di­jos. Moks­lei­vius daž­ niau­siai pa­trau­kia so­li­di al­ga, kar­je­ros ga­li­my­bės, no­ras pa­ ma­ty­ti pa­sau­lį.

Be­si­do­min­tie­siems so­cia­ li­nių moks­lų sfe­ra Lie­tu­vos

aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la siū­lo uos­to ir lai­vy­bos val­dy­ mo bei uos­to ir lai­vy­bos įmo­ nių fi­nan­sų stu­di­jų pro­gra­ mas, ku­rias pa­bai­gę jau­nuo­ liai ga­li dirb­ti kran­te – tap­ti va­dy­bi­nin­kais, fi­nan­si­nin­kais. „Vis di­des­nio po­pu­lia­ru­mo su­lau­kia ir jū­rų trans­por­to lo­gis­ti­kos tech­no­lo­gi­jų stu­ di­jos. Čia ren­gia­mi uos­to lo­ gis­ti­kos spe­cia­lis­tai“, – tei­gė įstai­gos va­do­vas. Mo­ky­tis pa­ si­ry­žę ab­sol­ven­tai ga­li rink­ tis tra­di­ci­nes die­ni­nes stu­ di­jas, trun­kan­čias ket­ve­rius me­tus, ar­ba nea­ki­vaiz­di­nes, ku­rių truk­mė pri­klau­so nuo pa­si­rink­tų da­ly­kų kre­di­tų skai­čiaus, o moks­lai ga­li tęs­ tis nuo tre­jų su pu­se iki še­še­ rių me­tų.

Puikios praktikos galimybės

V.Sen­či­los tei­gi­mu, nors vi­ sos įstai­go­je siū­lo­mos spe­ cia­ly­bės yra po­pu­lia­rios ir pa­klau­sios, kal­bant apie jų skir­tu­mus rei­kė­tų ak­cen­tuo­ ti vie­ną iš­skir­ti­nį bruo­žą – tarp­tau­tiš­ku­mą.

Tri­jų jū­ri­nių spe­cia­ly­bių pro­gra­mų ab­sol­ven­tai – lai­ va­ve­džiai ir me­cha­ni­kai bei lai­vų elekt­ros me­cha­ni­kai

dir­ba tarp­tau­ti­nė­je dar­bo rin­ko­je. Jų dip­lo­mas lei­džia siek­ti kar­je­ros bet ku­rio­je pa­ sau­lio lai­vy­bos bend­ro­vė­je.

Už­sie­ny­je į bet ku­rį pa­sau­ lio lai­vą at­vy­kęs spe­cia­lis­tas tam­pa vi­sa­ver­čiu ko­man­dos na­riu, nes jū­ro­je neeg­zis­tuo­ ja tau­ty­bė.

Išs­kir­ti­nis Lie­tu­vos aukš­ to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los bruo­žas – stu­den­tams su­tei­ kia­mos pui­kios pra­kti­kos ga­ li­my­bės. Dar be­si­mo­ky­da­mi jū­ri­nių spe­cia­ly­bių stu­den­tai per plau­kio­ji­mo pra­kti­ką ge­ riau su­si­pa­žįs­ta su pa­si­rink­ta pro­fe­si­ja, o daž­nai už­si­tik­ri­ na ir dar­bo vie­tą.

Su­kur­ti ge­ras są­ly­gas aka­ de­mi­niam jau­ni­mui lei­džia glau­dus bend­ra­dar­bia­vi­mas su įvai­rio­mis Lie­tu­vos ir už­ sie­nio bend­ro­vė­mis. To­kių bend­ro­vių kaip „DFDS Sea­ ways“, „Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­ nin­kys­tė“, „Li­mar­ko“, „Balt­ lan­ta“, ka­ri­nių jū­rų pa­jė­ gų at­sto­vai į stu­den­tus žiū­ri kaip į bū­si­mus dar­buo­to­jus, ku­riuos už­siau­gi­na.

Prak­ti­ką pri­va­lo at­lik­ti ir va­di­na­mų­jų kran­to spe­cia­ ly­bių stu­den­tai – jie pa­tir­tį kau­pia įvai­rio­se uos­to ar jū­rų vers­lo bend­ro­vė­se.

kolegijos

Iš­skir­ti­nis Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los bruo­žas – stu­den­tams su­tei­kia­mos pui­kios pra­kti­kos ga­li­my­bės.

Neį­kai­no­ja­ma pa­tir­tis

Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­ tės mo­kyk­lo­je jū­rų lai­va­ve­ dy­bos stu­di­jas ne­tru­kus baig­ sian­tis Ge­di­mi­nas Gal­mi­nas pri­si­me­na, kad po vi­du­ri­nės ši spe­cia­ly­bė kė­lė dve­jo­nių. „Ta­čiau pa­žįs­ta­mi apie Lie­ tu­vos aukš­tą­ją jū­rei­vys­tės mo­kyk­lą at­si­lie­pė pui­kiai.

Man sa­kė – tik ten ga­li tap­ti lai­va­ve­dy­bos sri­ties pro­fe­sio­ na­lu. Taip ir at­si­ti­ko. Ži­no­ma, pir­mie­ji stu­di­jų me­tai bu­vo la­biau teo­ri­niai, ta­čiau su­pra­ tau, kad ir mo­ky­mas, ir dės­ ty­to­jų pa­si­ruo­ši­mas čia yra aukš­to ly­gio. Pir­mą­ją pra­kti­ ką at­li­kau „DFDS Sea­ways“ kel­te. Ta­da ir su­pra­tau, kad esu sa­vo vie­to­je“, – sa­kė lai­ va­ve­dy­bos stu­di­jų stu­den­tas.

Anot jo, ant­ro­ji pra­kti­ka bu­vo dar įdo­mes­nė ir nau­ din­ges­nė. Vai­ki­nas de­šimt sa­vai­čių pra­lei­do mo­ko­ma­ ja­me bu­ri­nia­me lai­ve „Mir“, ku­ria­me to­bu­li­no­si stu­den­tai iš vi­so pa­sau­lio. „Ten pa­ma­čiau, kad ma­no tu­ri­mos ži­nios net len­kia ki­ tų. Per tre­čią­ją pra­kti­ką dar ki­ta­me lai­ve jau at­li­kau pa­ čius su­dė­tin­giau­sius dar­bus.

Pri­žiū­rint spe­cia­lis­tams, dir­ bau tą dar­bą, ku­rį tu­rė­siu at­

lik­ti bai­gęs stu­di­jas“, – kal­bė­ jo G.Gal­mi­nas.

Pa­dė­jo įgy­ti pa­si­ti­kė­ji­mo

Ki­tas Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­ Ga­vo dar­bo pa­siū­ly­mą rei­vys­tės mo­kyk­los me­cha­ ni­kos spe­cia­ly­bės stu­den­tas Me­cha­ni­ko spe­cia­ly­be And­ Man­tas Šer­nius šios pro­fe­si­jos rius Vy­tau­tas Pal­daus­kas su­ su­bti­ly­bių pa­ra­ga­vo dar Klai­ si­do­mė­jo dar mo­kyk­lo­je – pė­dos lai­vi­nin­kų mo­kyk­lo­je. pa­vei­kė tei­gia­mi vie­no drau­ „Vi­sa­da mė­gau su me­cha­ go ko­men­ta­rai. ni­ka su­si­ju­sius da­ly­kus. Bai­ „Be­si­mo­ky­da­mas ne iš kar­ gęs pro­fe­si­nę mo­kyk­lą nu­ to pa­jau­čiau, koks dar­bas ma­ spren­džiau sto­ti į Lie­tu­vos nęs lau­kia. Ta­čiau įsi­sa­vi­ aukš­tą­ją jū­rei­vys­tės mo­kyk­ nęs teo­ri­ją jau per pir­mą­sias lą. Jau esu at­li­kęs ke­ pra­kti­kas su­ lias pra­kti­kas. Per si­pa­ži­nau Nie­ka­da ne­te­ko vie­ną jų pa­tir­čių su me­cha­ gai­lė­tis, kad bu­vo vi­so­kių. Lai­ ni­ko dar­ stu­di­ja­vau ve daug kas pri­ bo spe­ci­fi­ Lie­tu­vos aukš­to­ klau­so nuo su­pan­ ka. Ži­no­ma, jo­je jū­rei­vys­tės čių ko­le­gų, ta­čiau iš pra­džių mo­kyk­lo­je. ir to­kia pa­tir­tis yra esi tik ma­žas rei­ka­lin­ga. Ta­čiau sraig­te­lis di­de­lia­ tre­čio­ji pra­kti­ka nu­ me lai­vo me­cha­niz­me, ta­ tei­kė pui­kiai. Gau­da­ čiau vė­liau gau­ni ir rim­tų už­ vau to­kių už­duočių ir duo­čių. Tre­čia­me kur­se da­ly­ dar­bų, ko­kių tik­rai ne­si­ti­kė­ va­vau or­ga­ni­zuo­ta­me in­ter­ jau. Įgi­jau daug pa­si­ti­kė­ji­mo viu dėl pra­kti­kos. Ma­ne at­rin­ sa­vi­mi. Tai ta­po di­de­le pa­ ko, ją at­li­kau, o da­bar jau tu­riu ska­ta to­bu­lė­ti to­liau“, – kal­ pa­siū­ly­mą dirb­ti lai­ve“, – ti­ki­ bė­jo M.Šer­nius. no moks­lus be­bai­gian­tis stu­ Vai­ki­nas svars­to ga­li­my­bę den­tas. bai­gęs moks­lus ži­nias to­liau Anot jo, ga­li­my­bė rea­ly­bė­je to­bu­lin­ti ma­gist­ran­tū­ros stu­ pa­si­ma­tuo­ti bū­si­mą pro­fe­si­ di­jo­se. Jei leis ga­li­my­bės, jau­ ją ne tik su­tei­kia rei­kia­mų ži­ nuo­lis ža­da de­rin­ti ir moks­ nių, bet ir lei­džia pa­si­tik­rin­ti, lus, ir dar­bus. ar esi sa­vo ro­gė­se.

Gai­lė­tis ne­te­ko

Ri­čar­dą Mo­vą, ku­ris vi­sai ne­ se­niai Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je bai­ gė uos­to ir lai­vy­bos val­dy­mo stu­di­jas, pa­si­rink­ti su jū­ra su­si­ju­sius moks­lus pa­ska­ti­no dau­giau nei 40 me­tų jū­ri­nin­ ku esan­tis tė­tis. „O aš la­bai no­rė­jau tap­ti ak­to­riu­mi, bet įsto­ti ne­pa­vy­ ko. Ra­dau al­ter­na­ty­vą – uos­ to ir lai­vy­bos val­dy­mo stu­ di­jas. Bai­gęs moks­lus ga­liu tik džiaug­tis šios spe­cia­ly­bės uni­ver­sa­lu­mu. Su­si­pa­ži­nau ir su va­dy­bos, ir su vi­so jū­ri­nio sek­to­riaus su­bti­ly­bė­mis“, – džiau­gė­si R.Mo­va.

Vai­ki­nas pri­si­mi­nė, kad po ant­ro kur­so jam te­ko at­lik­ ti pra­kti­ką vie­no­je lo­gis­ti­ kos įmo­nė­je. Jau ta­da R.Mo­ va įgi­jo daug rei­kia­mos pa­ tir­ties. „Tre­čia­me kur­se jau dir­bau jū­ri­nin­kų įdar­bi­ni­mo įmo­ nė­je. Džiu­gu ir tai, kad stu­di­ juo­da­mas jau­čiau di­de­lę Lie­ tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los dės­ty­to­jų pa­tir­tį ir pro­fe­sio­na­lu­mą. Nie­ka­da ne­ te­ko gai­lė­tis, kad stu­di­ja­vau Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­ tės mo­kyk­lo­je“, – ak­cen­ta­vo R.Mo­va.

37

Har­var­das na­muo­se Klau­sy­ti ge­riau­sių pa­sau­ lio uni­ver­si­te­tų dės­ty­to­ jų pa­skai­tų nei­šei­nant iš na­mų – prieš ke­le­tą me­ tų uto­pi­nis at­ro­dęs su­ma­ ny­mas jau vir­to rea­ly­be.

Aukš­čiau­sio ly­gio ži­nios iš Har­var­do, Kemb­ri­džo ar MIT šian­dien pa­sie­kia­mos ran­ka – tam te­rei­kia in­ter­ ne­to ir bent pu­sė­ti­nai mo­ kė­ti ang­lų kal­bą.

MOOC (angl. Mas­si­ve Open On­li­ne Cour­ses) – prieš ke­le­ tą me­tų žai­biš­kai iš­po­pu­lia­ rė­ję ma­si­niai at­vi­ri in­ter­ne­to kur­sai, ku­riuo­se sa­vo pa­skai­ tas įvai­riau­sio­mis te­mo­mis siū­lo ge­riau­si pa­sau­lio uni­ ver­si­te­tai. Nuo šiol jums ne­ rei­kės ieš­ko­ti pi­ni­gų bran­ giems se­mi­na­rams ir pa­pil­

do­moms stu­di­joms – gi­lin­ti ži­nias su tūks­tan­čiais po vi­są pa­sau­lį iš­si­bars­čiu­sių bend­ra­ kur­sių da­bar ga­li kiek­vie­nas.

Nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si ga­ li­my­bės spar­čiais žings­niais žen­gia į prie­kį. To­kių mo­ ky­mo­si sis­te­mų or­ga­ni­za­vi­ mas su­tei­kia di­des­nę lais­vę, o ypač pa­de­da tų ša­lių gy­ven­to­ jams, ku­rie ne­tu­ri ga­li­my­bės mo­ky­tis aukš­to ly­gio aukš­to­ sio­se mo­kyk­lo­se. Kai ku­rie uni­ver­si­te­tai sėk­min­gai iš­lai­ kiu­sie­siems kur­są įtei­kia bai­ gi­mo pa­žy­mė­ji­mus, kar­tais siū­lo­ma pa­gei­dau­jan­tie­siems už tam tik­rą su­mą įsi­gy­ti pa­ tvir­tin­tą ser­ti­fi­ka­tą, bet svar­ biau­sia – pa­ti ga­li­my­bė stu­di­ juo­ti no­ri­mus da­ly­kus.

Nors duo­da­mi ser­ti­fi­ka­tai kol kas ne­tei­kia di­de­lės nau­

Trys banginiai Cour­se­ra (cour­se­ra.org) Pati populiariausia platforma (1,9 mln. vartotojų), jungianti didžiausią skaičių įvairių pasaulio šalių aukštųjų mokyklų ir siūlanti daugiau kaip du šimtus įvairių mokslo sričių kursų. Ją 2012 m. įkūrė Daphne Koller ir Andrew Ng. Uda­ci­ty (uda­ci­ty.com) 2011 m. sistemą sukūrė profesorius Sebastianas Thrunas ir šiuo metu ji turi apie 400 tūkstančių vartotojų bei siūlo per dvidešimt įvairių tipų kursų. edX (edx.org) Platformos branduolį sudaro Harvardo universitetas ir Masačusetso technologijų institutas (MTI). Sistema pradėjo veikti 2012 m. ir turi apie 600 tūkstančių registruotų vartotojų.

dos ir darb­da­viui tur­būt bus net neį­do­mūs, ta­čiau pra­

plės­ti sa­vo aki­ra­tį kur­sai tik­ rai pa­de­da.

39

kolegijos

Kauno kolegija: koja kojon su pokyč

Kaip mes rea­guo­ja­me į pa­si­kei­ti­mus sa­vo gy­ve­ni­me? Ar jų lau­kia­me ir pa­ gei­dau­ja­me? O gal at­virkš­čiai – bi­jo­me ir ne­ri­mau­ja­me? Dau­giau nei aki­ vaiz­du: da­bar moks­lei­viams – ypač ne­leng­vas me­tas. Rei­kia ruoš­tis eg­za­mi­ nams, ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos apie do­mi­nan­čias spe­cia­ly­bes ir pa­ga­liau – ap­si­ spręs­ti. Kau­no ko­le­gi­jos pro­fe­sio­na­lai drą­si­na: į pa­si­kei­ti­mus žvel­ki­me at­vi­ ro­mis aki­mis, ir sėk­mė pa­ti pa­si­bels į du­ris. Šie­met pen­kio­li­kos me­tų su­ kak­tį mi­nin­ti Kau­no ko­le­gi­ jos bend­ruo­me­nė įsi­ti­ki­nu­ si – kiek­vie­ną mū­sų gy­ve­ni­ mo po­ky­čiai ska­ti­na veik­ ti. Ir ne tik at­ski­rus as­me­nis, bet ir or­ga­ni­za­ci­jas. Aukš­ to­jo moks­lo sek­to­rius – ne išim­tis, to­dėl ren­kan­tis stu­ di­jas ver­tė­tų ap­žvelg­ti, ko­ kius žings­nius pa­da­rė aukš­ to­ji mo­kyk­la siek­da­ma pa­ žan­gos. „Ju­bi­lie­ji­nis Kau­no ko­le­ gi­jos šū­kis – ko­ja ko­jon su po­ky­čiais“, – pa­sa­ko­ja Kau­ no ko­le­gi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ko­mu­ni­ka­ci­ jai An­ta­nas Vai­de­lys ir pa­ brė­žia, kad bend­ruo­me­nė: stu­den­tai, dės­ty­to­jai, ad­mi­ nist­ra­ci­ja – į pa­si­kei­ti­mus rea­guo­ja smal­siai ir po­zi­ ty­viai.

Aki­vaiz­džiau­sias po­ky­tis – stu­di­jų ap­lin­ka

Kolegijoje studijuoja daugiau kaip 7000 studentų.

40

Kau­no ko­le­gi­ja su­kak­tį pa­si­ tin­ka žy­miai at­nau­ji­nu­si stu­ di­jų ap­lin­ką. Maž­daug prieš pus­me­tį ko­le­gi­jo­je du­ris at­ vė­rė nau­jas šiuo­lai­kiš­kas stu­ di­jų cent­ras. Pa­to­giam stu­ den­tų mo­ky­mui­si skir­tas sta­ ti­nys kur­tas at­si­žvel­giant į

ge­riau­sius už­sie­nio ša­lių pa­ vyz­džius.

Dau­giau kaip 4 000 kv. m sta­ti­ny­je vei­kia nau­ja skai­ tyk­la, ling­vis­ti­kos ka­bi­ne­tas, su­pro­jek­tuo­tos lais­va­lai­kio erd­vės, su­for­muo­tos dar­bo vie­tos, skir­tos in­di­vi­dua­liam ir ko­man­di­niam mo­ky­mui­si.

In­te­rak­ty­vios len­tos, kom­ piu­te­ri­zuo­tos dar­bo vie­tos, gau­si fon­dų, duo­me­nų ba­zių bib­lio­te­ka – nuo šiol Kau­no ko­le­gi­jos stu­den­tai ga­li nau­ do­tis tais iš­tek­liais, ku­rie pa­ de­da mo­ky­tis ak­ty­viai ir kū­ ry­biš­kai. „Man ypač pa­tin­ka pa­sta­ to di­zai­nas. To­kio­je ap­lin­ko­ je tik­rai jau­tie­si šiuo­lai­kiš­kai.

Da­bar la­bai pa­to­gu stu­di­juo­ ti. Lais­va­lai­kis, erd­vės ren­gi­ niams, mo­ky­ma­sis – vis­kas vie­no­je vie­to­je. Štai toks ir tu­ri bū­ti mo­der­nus cent­ras, stu­di­jos ir pa­ts ug­dy­mas“, – sa­ko Ša­rū­nas Za­lec­kis, stu­ di­juo­jan­tis kom­piu­te­ri­nių tink­lų ad­mi­nist­ra­vi­mą.

Per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų į ko­le­gi­jos inf­rast­ruk­ tū­ros: au­di­to­ri­jų, bib­lio­te­ kos, la­bo­ra­to­ri­jų, bend­ra­bu­ čių – at­nau­ji­ni­mą in­ves­tuo­ ta per 8,6 mln. eu­rų (per 30 mln. li­tų).

čiais Šiuo­lai­kiš­kos ir pra­ktiš­kos stu­di­jos

Kaip pa­si­kei­tė Kau­no ko­ le­gi­ja, ku­ri bu­vo įkur­ta dar 2000-ai­siais? Ko­le­gi­jos va­do­ vai ne­sle­pia: di­džiau­sių pa­ stan­gų rei­kė­jo, kad pa­si­keis­tų es­mi­nis da­ly­kas – stu­di­jų ko­ ky­bė. O ši są­vo­ka api­ma daug ką – stu­di­jų tu­ri­nį, dės­ty­to­jus, įran­gą, ap­lin­ką, ry­šius su už­ sie­niu ir darb­da­viais, ne­tgi lais­va­lai­kį. To­dėl ko­le­gi­jo­ je, at­si­žvel­giant į tarp­tau­ti­nių par­tne­rių, darb­da­vių pa­tir­ tį, at­nau­jin­tos stu­di­jų pro­gra­ mos, ieš­ko­ta ga­li­my­bių pri­ trauk­ti pa­ty­ru­sius dės­ty­to­jus.

Rea­guo­jant į po­ky­čius dar­ bo rin­ko­je su­kur­tos nau­jos pro­gra­mos: par­da­vi­mų va­dy­ ba, mul­ti­me­di­jos tech­no­lo­ gi­ja, fo­tog­ra­fi­ja, ra­dio­lo­gi­ja, mais­to sau­ga ir ko­ky­bė, ang­lų kal­ba ry­šiams su vi­suo­me­ne, įvaiz­džio di­zai­nas, in­fot­ro­ni­ka ir kt. Nuo šių me­tų pla­nuo­ja­ mos pra­dė­ti per­for­ma­ty­vaus di­zai­no, lo­gis­ti­kos stu­di­jos.

Ko­le­gi­jo­je verslo profesio­ nalai da­ly­vau­ja ren­giant nau­ jas ir ko­re­guo­jant esa­mas stu­ di­jų pro­gra­mas, įgy­ven­di­nant pro­jek­tus, or­ga­ni­zuo­jant stu­ den­tų pra­kti­ką. Darb­da­viai ver­ti­na stu­den­tų pa­reng­tus bai­gia­muo­sius dar­bus, sa­vo pa­tir­tį jiems at­sklei­džia pa­ skai­to­se, se­mi­na­ruo­se, kon­fe­ ren­ci­jo­se.

2000 m. Kau­no ko­le­gi­ ja, tu­rė­ju­si tik per 20 už­sie­ nio par­tne­rių, da­bar ga­li pa­ si­džiaug­ti pla­čia jų geog­ra­fi­ja. Šian­dien ji bend­ra­dar­biau­ja dau­giau kaip su 150 už­sie­nio

Kauno kolegija lyderiauja 5 studijų kryptyse iš 7 – tokius duomenis pateikia Lietuvos studijų kokybės vertinimo

centras.

aukš­tų­jų mo­kyk­lų iš 33 pa­ sau­lio ša­lių. Per pa­sta­ruo­sius me­tus ko­le­gi­ja įgi­jo par­tne­rių ne tik Eu­ro­po­je – pa­si­ra­šy­tos bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tys su Ki­ni­jos Hai­na­nio tech­no­ lo­gi­jų ko­le­džu ir Šan­cha­jaus spor­to uni­ver­si­te­tu.

Ug­do­mas ge­bė­ji­mas pri­tai­ky­ti ži­nias

„Mes esa­me iš­ma­nio­ji kar­ta, gau­ti in­for­ma­ci­ją – mums ne pro­ble­ma, daug svar­biau gal­ vo­ti, ką su to­mis ži­nio­mis ga­ li­ma nu­veik­ti“, – pa­ste­bi ko­le­ gi­jo­je mul­ti­me­di­jos tech­no­lo­ gi­ją stu­di­juo­jan­tis Rim­vy­das Jur­kie­nas, ku­riam stu­di­jos at­ vė­rė nau­jus ke­lius.

Stu­den­tas kar­tu su ko­le­go­ mis iš ki­tų už­sie­nio ša­lių su­ kū­rė me­di­ci­nos sri­ty­je pri­tai­ ko­mą tech­no­lo­gi­nį ga­mi­nį.

Praė­ju­sį ru­de­nį Ita­li­jo­je, Ro­ mo­je, vy­ku­sio­je Eu­ro­pos te­le­ me­di­ci­nos kon­fe­ren­ci­jo­je stu­ den­tų ko­man­dai už idė­ją skir­ ta pir­mo­ji vie­ta ir 5 000 eu­rų pre­mi­ja.

Jau­nų­jų iš­ra­dė­jų no­mi­na­ ci­jo­je lai­mė­ję stu­den­tai pa­ siū­lė pro­duk­to „Eir Ball“ pro­ to­ti­pą – spe­cia­lų įtai­są ir mo­ bi­lią te­le­fo­no ap­li­ka­ci­ją, ku­ rie skir­ti rau­me­nų pa­žei­di­ mams diag­no­zuo­ti. Šis pro­ duk­tas lei­džia gy­dy­to­jui, net

Trumpai apie Kauno kolegiją Šian­dien Kau­no ko­le­gi­jo­je ga­li­ma rink­tis iš 50 stu­di­jų pro­ gra­mų. Čia rea­li­zuo­ja­mos bio­me­di­ci­nos, tech­no­lo­gi­jų, so­cia­li­ nių ir hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų, me­no sri­čių stu­di­jos.

Stu­di­juo­ti vie­ną se­mest­rą už­sie­nio aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ar įgy­ti pa­tir­ties tarp­tau­ti­nė­se įmo­nė­se kas­met iš­vyks­ta ke­li šim­tai stu­den­tų, t.y. dau­giau­sia iš vi­sų Lie­tu­vos vals­ty­bi­nių ko­le­gi­jų.

Kau­no ko­le­gi­jo­je da­lis stu­di­jų vyks­ta ang­lų kal­ba. Tu­riz­mo ir vieš­bu­čių va­dy­ba, bend­ro­sios pra­kti­kos slau­ga, mul­ti­me­di­ jos tech­no­lo­gi­ja, in­fot­ro­ni­ka, au­to­ma­ti­nis val­dy­mas, kom­piu­ te­ri­nių tink­lų ad­mi­nist­ra­vi­mas – šias pro­gra­mas mie­lai ren­ka­ si sto­jan­tie­ji iš už­sie­nio ir Lie­tu­vos, pla­nuo­jan­tys kar­je­rą tarp­ tau­ti­nė­je ap­lin­ko­je.

ir bū­nant to­li nuo pa­cien­to, įver­tin­ti pa­žei­di­mų ri­zi­ką ir ste­bė­ti jų pro­gre­sa­vi­mą. Pro­ duk­tu su­si­do­mė­jo ke­lios tarp­ tau­ti­nės me­di­ci­nos kom­pa­ni­ jos, jau­nie­ji kū­rė­jai jau yra pa­ kvies­ti į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas pri­sta­ty­ti ga­mi­nio idė­ją, iš­vy­ką fi­nan­suos Pits­ bur­go mies­to li­go­ni­nė.

Kau­no ko­le­gi­jo­je lai­ko­ma­ si nuo­sta­tos, kad stu­den­tai sa­ vo jė­gas iš­ban­dy­ti tu­rė­tų dar stu­di­juo­da­mi, o ne ta­da, kai jos baig­tos ir lai­kas ieš­ko­ti dar­ bo. Pas­tan­gas de­rin­ti teo­ri­ją ir pra­kti­ką pa­lan­kiai įver­ti­na ir be­si­mo­kan­tie­ji – 87 pro­c. ko­le­ gi­jos stu­den­tų pri­pa­žįs­ta, kad stu­di­jos orien­tuo­tos į ak­ty­vų mo­ky­mą­si, o teo­ri­ja sie­ja­ma

su pra­kti­ka. „Mes į šiuo­lai­ki­ nius po­ky­čius žvel­gia­me kaip į nau­jas ga­li­my­bes. Jas iš­nau­do­ jus ga­li­ma pa­siek­ti ge­res­nių re­ zul­ta­tų. O tam, kad gy­ve­ni­mas klos­ty­tų­si sėk­min­gai, ne­ga­li­ me bū­ti pa­sy­vūs. Daž­nai rei­kia pa­tiems ini­ci­juo­ti nau­jo­ves, keis­tis ir keis­ti su­pan­čią ap­lin­ ką“, – tei­gia A.Vai­de­lys ir drą­ sin­a moks­lei­vius ne­bi­jo­ti bū­ si­mų gy­ve­ni­mo pa­si­kei­ti­mų – eg­za­mi­nų, mo­kyk­los bai­gi­mo ir stu­di­jų pa­si­rin­ki­mo.

Tel. (8 37) 321 111 www.kaunokolegija.lt 41

industrija Pastarųjų metų statistika byloja, kad abiturientai šturmuoja socia­linius mokslus, nors darbo rinkoje jaučiamas šios srities specialistų perteklius. Artimiausiu metu, tikimasi, situacija pasikeis, nes valstybė daugiau dėmesio ir lėšų ketina skirti inžinerinėms ir technologinėms specialybėms išsaugoti bei šios srities specialistams rengti.

SBA valdomuose fab

rikuose riausios gamybos techno nuolat diegiamos inovacijos ir naudojamos pač logijos. ios įvai-

Me­die­nos pra­mo­nės spe­cia­lis­tai ta­po de­fi­ci­tu Jus­tė La­bu­ty­tė

Siūlo turiningą stažuotę

Dabartiniams studentams ieškant darbo galimybių itin svarbu iššūkiai, naujos žinios, karjera bei patrauklus darbo užmokestis. „Atsižvelgdami į rinkos situaciją, jau kelinti metai SBA koncerno baldų grupės įmonėse vykdome stažuotojų programą, kurios tikslas – išauginti kvalifikuotų gamybinio sektoriaus specialistų ir vadovų pamainą. Per šešis mėnesius intensyvaus darbo ir specializuoto mokymosi jaunuoliai supažindinami su įmonių gamybiniais ir technologiniais procesais, skirtingų sričių tvarka ir procedūromis, o baigę programą gali siekti karjeros visos SBA grupės mastu.

Sėkmės istorijų – nuo meistro iki įmonės vadovo – būtų galima paminėti ne vieną“, – kalbėjo vieną didžiausių baldų gamybos grupių Centrinėje ir Rytų Europoje val42

dančio koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Galimybės siekti karjeros

Plati koncerno padalinių geografija suteikia galimybę darbuotojams siekti karjeros ne tik skirtingose įmonėse šalies viduje, bet ir tarptautiniu mastu, leidžia susipažinti su įvairiomis gamybos technologijomis, nuo seniausio Lietuvos baldų fabriko Kaune, kuris skaičiuoja 135 metus, iki vienos moderniausių korpusinių baldų gamyklų Rytų Europoje „Visagino linija“.

Medienos sektorius yra viena pagrindinių pramonės šakų Lietuvoje, sukurianti 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. „Šiandien Lietuva užima pirmaujančią vietą Europoje pagal pagamintų ir eksportuotų baldų kiekį vienam gyventojui. Įvertinant kasmet didėjančias baldų gamybos apimtis, kvalifikuotų

baldų technologų, inžinierių, kurie išmanytų naująsias technologijas, poreikis tik augs. Tokie specialistai gali būti užtikrinti ne tik garantuota darbo vieta, bet ir patraukliu uždarbiu“, – neabejoja E.Valen­ti­na­vičius.

mokymo įstaigų atstovai sutartinai tvirtina – pagal specialybę įsidarbina absoliučiai visi absolventai. Anot E.Valen­tina­vičiaus, šiuolaikinėje baldų pramonėje itin sparčiai diegiamos inovacijos. Koncerno SBA valdomos baldų gamyklos – ne išimtis. Čia taikomos inovaNedarbas negresia cijos suteikia galimybę išŠiandien baldų technologų likti konkurencinir inžinierių poreigiems tarptaukis LietuvoBaigę programą tinėje rinkoje gerokai dijaunuoliai gali siekti je bei gamindesnis, nei jų karjeros visos SBA ti visų įmaparengiama. grupės mastu. Sėkmės nomų tipų Antai Kauistorijų – nuo meistro gaminius – no technoiki įmonės vadovo – nuo korpusilogijos unibūtų galima paminėti nių, minkštų versitete ne vieną. iki medžio mamedienos syvo baldų. Vien inžineriją ir per pastaruosius keletechnologijas rius metus į koncerno įmošiuo metu studines investuotos šimtamilijuoja apie 40 studentų. Kauno kolegijoje baldų ir joninės lėšos. SBA koncernas laukia jaunų inžinierių medienos dirbinių gamybos ir medienos technologų mostudijas praėjusiais metais derniose gamyklose bei tikibaigė 29, o interjero ir baldų si, kad šiuos mokslus besiprojektavimo – vos 16 jaurenkančių jaunuolių ateitynuolių. Medienos pramoje tik daugės. nės specialistus rengiančių

perspektyvos

Kaip tap­ t i kon­ku­ren­cin­gam dar­bo rin­ko­je?

Dar­bo už­mo­kes­tis – vie­nas svar­biau­sių veiks­nių, nu­le­mian­čių žmo­gaus pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mą. Neap­sisp­ren­du­sie­siems, kur stu­di­juo­ti, daž­nu kel­ro­džiu ren­kan­tis iš­ si­la­vi­ni­mą tam­pa bū­si­mas vie­nos ar ki­tos pro­fe­si­jos at­sto­vų at­ly­gi­ni­mų dy­dis. Tai­gi, ką pa­si­rink­ti, no­rint už­si­tik­rinti so­tų duo­nos kąs­nį ir ko­ky­biš­ką gy­ve­ni­mą?

Ma­rius Bag­do­nas

Pres­ti­ži­nės pro­fe­si­jos

Pag­rin­di­nė in­for­ma­ci­ja apie di­džiau­sią vi­du­ti­nį at­ly­gi­ ni­mą gau­nan­čius ap­draus­ tuo­sius yra skel­bia­ma „Sod­ ros“ in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Pa­ gal nau­jau­sius duo­me­nis di­ džiau­sias vi­du­ti­nes vie­no

Su­rink­ti „Sod­ros“ duo­me­nys ro­do, kad daž­niau­sia pro­fe­si­ja Lie­tu­vo­ je yra par­da­vė­jas.

mė­ne­sio pa­ja­mas – 3151 eu­rą, neats­kai­čius mo­kes­čių, ga­vo ga­na eg­zo­tiš­kos lie­tu­viams pro­fe­si­jos at­sto­vai – skry­džių va­do­vai.

Tarp pres­ti­ži­nių pro­fe­ si­jų at­sto­vų rei­kė­tų pa­mi­ nė­ti ne tik avia­ci­jos sek­to­ riaus at­sto­vus, ta­čiau ir tei­ si­nin­kus, fi­nan­si­nin­kus bei

drau­di­mo pa­slau­gų pa­da­ li­nių va­do­vus. Tei­sė­jai, pa­ teik­tais duo­me­ni­mis, už­ dir­bo 2376 eu­rus, or­lai­vių pi­lo­tai – 2344 eu­rus, tei­sės ak­tų lei­dė­jai – 2133 eu­rus, fi­nan­si­nių ir drau­di­mo pa­ slau­gų pa­da­li­nių va­do­vai – 2051 eu­rą, neats­kai­čius mo­kes­čių.

43

perspektyvos Vi­sas pa­sau­lis ke­lia­si į vir­tua­lią erd­vę ir jai ap­ tar­nau­ti kas­met rei­kės vis dau­ giau spe­cia­lis­tų.

Su­rink­ti „Sod­ros“ duo­ me­nys ro­do, kad daž­niau­sia pro­fe­si­ja Lie­tu­vo­je yra par­ da­vė­jas. Mū­sų ša­ly­je šiuo me­tu yra apie 61,6 tūkst. par­ duo­tu­vių par­da­vė­jų, 50,5 tūkst. įmo­nių, įstai­gų ir or­ga­ ni­za­ci­jų va­do­vų, 45,3 tūkst. sun­kias­vo­rių ir kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jų, 39,8 tūkst. biu­rų, vieš­bu­čių va­ly­ to­jų, kam­ba­ri­nių ir pa­gal­bi­ nin­kų, 38,6 tūkst. rek­la­mos ir rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tų.

Su dip­lo­mu – į dar­bo bir­žą

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos dar­bo bir­ža, 2013 m.

44

Vis dėl­to rea­ly­bė yra to­kia, kad ge­ro at­ly­gi­ni­mo ga­li ti­ kė­tis ir ne tik lėk­tu­vus, lai­ vus, tei­sės ak­tus, fi­nan­sus ar kom­piu­te­rius val­dan­tys pro­ fe­sio­na­lai. Pas­ta­rų­jų me­tų ten­den­ci­jos aki­vaiz­džiai ro­ do, kad Lie­tu­vai gy­vy­biš­kai trūks­ta IT sri­ties spe­cia­lis­tų.

Nors ša­lies aukš­to­sios mo­ kyk­los iš­lei­džia vis dau­giau šios sri­ties ab­sol­ven­tų, užpil­ dyti di­džiu­lius šio rin­kos seg­ men­to ply­šius se­ka­si sun­kiai. Įdar­bi­ni­mo įmo­nių at­sto­vai pa­žy­mi, kad di­džiu­lę pa­klau­są tu­ri pro­gra­muo­to­jai ir tech­no­ lo­gai-in­ži­nie­riai. Šių pro­fe­si­jų at­sto­vų sty­gius jau­čia­mas ne pir­mus me­tus, tad ir jiems siū­ lo­mi ga­na di­de­li at­ly­gi­ni­mai.

Ne­ma­žai pro­ble­mų tu­ri ir nau­jų dar­buo­to­jų ieš­kan­ čios ša­lies me­ta­lo ap­dir­bi­mo, teks­ti­lės ar bal­dų pra­mo­nė­je dir­ban­čios bend­ro­vės. Daž­ nai trūks­ta ne tik kva­li­fi­kuo­ tų dar­buo­to­jų, bet ir pa­pras­ tų spe­cia­lis­tų – re­mon­ti­nin­ kų, me­cha­ni­kų, šalt­kal­vių ar su­vi­rin­to­jų.

Ana­li­zuo­jant Dar­bo bir­žos pa­teik­tus duo­me­nis, ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad bū­si­mas stu­di­jas be­si­ren­kan­tiems lie­ tu­viams de­rė­tų ati­džiau iš­ stu­di­juo­ti tiks­lių­jų moks­lų pa­siū­lą. Pas­ta­ro­jo de­šimt­me­ čio ten­den­ci­jos ro­do, kad vi­ sas pa­sau­lis ke­lia­si į vir­tua­ lią erd­vę ir jai ap­tar­nau­ti kas­ met rei­kės vis dau­giau spe­ cia­lis­tų. Švie­si atei­tis pro­ gno­zuo­ja­ma ir in­ži­ne­ri­nių, me­di­ci­nos, fi­zi­­nių ir gam­tos moks­lų at­sto­vams.

Svar­biau­sia – ne­suk­lys­ti

Vis dėl­to kon­cent­ruo­tis vien tik į bū­si­mo at­ly­gi­ni­mo dy­ dį ne­pa­tar­ti­na. Be­si­ren­kan­ tie­siems pro­fe­si­ją ver­tė­tų at­ kreip­ti dė­me­sį, kad bet ko­kios

Pak­lau­siau­sios pro­fe­si­jos Spe­cia­lis­tai. Par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kai ir gi­mi­niš­kų pro­fe­si­ jų at­sto­vai, ad­mi­nist­ra­to­riai, par­da­vi­mo agen­tai (va­dy­bi­nin­kai), bu­hal­te­riai, vers­lo pa­slau­gų va­dy­bi­nin­kai, ap­skai­ti­nin­kai, san­ dė­lia­vi­mo tar­ny­bos tar­nau­to­jai, bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­ jai, so­cia­li­nių dar­buo­to­jų pa­dė­jė­jai, pro­jek­tų va­do­vai.

Kva­li­fik ­ uo­ti dar­bi­nin­kai. Par­duo­tu­vių par­da­vė­jai, tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai, siu­vė­jai, vi­ rė­jai, ap­sau­gos dar­buo­to­jai, vai­ruo­to­jai eks­pe­di­to­riai, leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, tak­si ir fur­go­nų vai­ruo­to­jai, ap­dai­li­nin­kai, su­vi­rin­ to­jai, mū­ri­nin­kai.

Nek­va­li­fi­kuo­ti dar­bi­nin­kai. Kro­vi­kai, va­ly­to­jai, ne­kva­li­fi­kuo­ti ap­dir­bi­mo pra­mo­nės dar­bi­nin­kai, pa­kuo­to­jai, kiem­sar­giai, ne­ kva­li­fik ­ uo­ti sta­ty­bos dar­bi­nin­kai, ly­gin­to­jai (ran­ko­mis), ne­kva­ li­fi­kuo­ti gy­vu­li­nin­kys­tės ūkio dar­bi­nin­kai, in­dų plo­vė­jai (ran­ko­ mis), sar­gai. Šal­ti­nis: Lie­tu­vos dar­bo bir­ža

sri­ties aukš­čiau­sio ly­gio pro­ fe­sio­na­las pa­pras­tai už­dir­ba dau­giau nei pres­ti­ži­nės dar­bo spe­cia­ly­bės vi­du­ti­nio­kas.

Atk­reip­ti­nas dė­me­sys ir į tai, kad mū­sų ša­ly­je bran­ giau­siai ap­mo­ka­mos yra ga­na siau­ros spe­cia­li­za­ci­jos rei­ka­ lau­jan­čios spe­cia­ly­bės, o ka­ dan­gi Lie­tu­vos rin­ka yra la­ bai ma­ža, yra ti­ki­my­bė ir ap­ skri­tai lik­ti be dar­bo. Tai­gi kiek­vie­nas, rink­da­ma­sis pro­

fe­si­ją, tu­ri pa­sver­ti vi­sus „už“ ir „prieš“ bei nu­spręs­ti: no­ri bū­ti uni­ver­sa­lus ir tu­rė­ti vos ne ga­ran­tuo­tą dar­bo vie­tą ar rink­tis re­tes­nę, ta­čiau ge­riau ap­mo­ka­mą pro­fe­si­ją.

Įsi­dar­bin­ti nė­ra leng­va

Pa­čių ta­len­tin­giau­sių stu­ den­tų me­džiok­lę darb­da­viai pra­de­da dar jau­nuo­liui be­si­ mo­kant uni­ver­si­te­te, ta­čiau čia yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė.

Lie­tu­vių vi­du­ti­nės pa­ja­mos (neats­kai­čius mo­kes­čių) 247

iki 290 Eur

390

291–579 Eur 214

580–869 Eur 108

870–1159 Eur 47

1160–1448 Eur 1449–1738 Eur

24 0

50

100

150

200

250

300

350

400

darbuotojų skaičius tūkst.

Stu­di­jų pro­gra­mos, ku­ rių ab­sol­ven­tai daž­niau­siai krei­pia­si į dar­bo bir­žą: 1. So­cia­li­nis dar­bas 2. Eko­no­mi­ka 3. Vers­lo va­dy­ba 4. Vie­ša­sis ad­mi­nist­ra­vi­mas 5. Tei­sė 6. So­cia­li­nė pe­da­go­gi­ka 7. Ki­ne­zi­te­ra­pi­ja 8. Sta­ty­bos in­ži­ne­ri­ja 9. Bu­hal­te­ri­nė ap­skai­ta 10. Vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mas 11. Fi­nan­sai 12. Ang­lų fi­lo­lo­gi­ja 13. Va­dy­ba 14. Psi­cho­lo­gi­ja 15. Au­to­mo­bi­lių techninis eksp­loa­ta­vi­mas

Trūks­ta ir in­ži­nie­rių

perspektyvos

Bran­giau­sia pro­fe­si­ja Skel­bi­muo­se darb­da­vių siū­lo­mi vi­du­ti­niai at­ly­gi­ni­mai Ad­mi­nist­ra­to­riai ir sek­re­to­riai nuo 338,85 iki 434,43 Eur Aps­kai­ta, fi­nan­sai ir au­di­tas nuo 338,85 iki 434,43 Eur Elekt­ro­ni­ka ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jos nuo 492,35 iki 593,72 Eur In­ži­ne­ri­ja ir me­cha­ni­ka nuo 506,83 iki 839,89 Eur Klien­tų ap­tar­na­vi­mo pa­slau­gos nuo 376,5 iki 463,39 Eur Kom­piu­te­ri­jos, IT, in­ter­ne­to spe­cia­lis­tai nuo 825,41 iki 1303,29 Eur Lo­gis­ti­ka ir trans­por­tas nuo 695,08 iki 1013,67 Eur Me­di­ci­na, far­ma­ci­ja ir svei­ka­tos ap­sau­ga nuo 637,16 iki 810,93 Eur Par­da­vi­mo va­dy­ba nuo 434,43 iki 1013,67 Eur Pra­mo­nė ir ga­my­ba nuo 521,31 iki 735,63 Eur Pre­ky­ba-kon­sul­ta­vi­mas nuo 318,58 iki 521,31 Eur Sta­ty­bos nuo 608,2 iki 955,74 Eur Švie­ti­mas ir mo­ky­mai nuo 521,31 iki 810,936 Eur Šal­ti­nis: CVban­kas.lt

Ne to­kiems ta­len­tin­giems, net ir ran­ko­se tu­rint aukš­ to­jo moks­lo dip­lo­mą, ten­ka spręs­ti ne­men­ką di­le­mą.

Kiek­vie­nais me­tais į Dar­ bo bir­žą krei­pia­si maž­daug de­šim­ta­da­lis vi­sų dip­lo­mus ga­vu­sių Lie­tu­vos uni­ver­si­te­ tų ab­sol­ven­tų, to­dėl rim­tai pla­nuo­jan­tie­siems bū­si­mas stu­di­jas de­rė­tų už­mes­ti akį į dar­bo rin­kos pa­raš­tė­se esan­ čių pro­fe­si­jų at­sto­vų są­ra­šą.

Pas­ta­rai­siais me­tais sun­ kiau­sias li­ki­mas lauk­da­vo uni­ver­si­te­tuo­se stu­di­ja­vu­ sių­jų so­cia­li­nius moks­lus: so­cia­li­nį dar­bą, eko­no­mi­ką, vers­lo va­dy­bą, vie­šą­jį ar vers­ lo ad­mi­nist­ra­vi­mą. Iš dip­lo­ muo­tų be­dar­bių są­ra­šo sun­ kiai se­ka­si iš­trūk­ti ir bai­gu­ sie­siems tei­sę, so­cia­li­nę pe­ da­go­gi­ką, ki­ne­zi­te­ra­pi­ją, sta­ ty­bos in­ži­ne­ri­ją ar bu­hal­te­ri­ nę ap­skai­tą.

Bran­giau­sios pro­fe­si­jos (tūkst. EUR) 3,13

1. Skry­džių va­do­vai

Nep­rie­kaiš­tin­ga svei­ka­ta, at­spa­ru­mas įtam­pai, su­ge­bė­ji­mas pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę – to­kio­mis sa­vy­bė­ mis tu­ri pa­si­žy­mė­ti jau­nas žmo­gus, ke­ti­nan­tis atei­ty­je dirb­ti bran­giau­siai ap­mo­ka­mą dar­bą Lie­tu­vo­je. Skry­džių va­do­vai gau­na di­džiau­sius at­ly­gi­ni­mus, ta­čiau kiek­vie­ną die­ną jiems ten­ka ko­vo­ti su psi­cho­lo­gi­niais iš­ban­dy­mais.

Pa­gal „Sod­ros“ pa­teik­tus duo­me­nis skry­džių va­do­vų vi­du­ti­nės vie­no mė­ne­sio pa­ja­mos, neats­kai­čius mo­kes­čių, sie­kia 3 128 eu­rus. Ta­čiau to­kių spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je dir­ba ma­žiau nei šim­tas.

Vi­si skry­džių va­do­vai dir­ba vals­ty­bi­nė­je įmo­nė­je „Oro na­vi­ga­ ci­ja“. Jiems ten­ka at­lai­ky­ti ne tik di­džiu­lį psi­cho­lo­gi­nį, bet fi­ zi­nį krū­vį: dir­ba­ma pa­mai­no­mis, ku­rių truk­mė pri­klau­so nuo dar­bo krū­vio ir tę­sia­si 7–12 va­lan­dų, iš­ti­są pa­rą vi­sus me­tus. Šios pro­fe­si­jos at­sto­vai at­sa­ko, kad jų val­dy­mo erd­vė­je lėk­tu­ vai ne­su­si­dur­tų tiek ore, tiek ae­rod­ro­me. Lėk­tu­vai skrai­do di­ de­liu grei­čiu, tei­sin­gą spren­di­mą rei­kia priim­ti žai­biš­kai. Net ir men­kiau­sia klai­da ga­li kai­nuo­ti la­bai bran­giai – šim­tus žmo­ nių gy­vy­bių ir vie­tą ka­lė­ji­me.

Re­gu­lia­riai tik­ri­na­ma skry­džių va­do­vų svei­ka­ta.

Tai vie­na iš ne­dau­ge­lio pro­fe­si­jų, ku­rios spe­cia­lis­tės mo­te­rys ver­ti­na­mos ne­tgi la­biau nei vy­rai, ka­dan­gi mo­te­riš­ki bal­sai yra aiš­kes­ni ir ge­riau su­pran­ta­mi pi­lo­tams.

Dėl nuo­la­ti­nio mil­ži­niš­ko psi­cho­lo­gi­nio krū­vio ir įtam­pos re­ tas šios pro­fe­si­jos at­sto­vas iš­dir­ba iki pat pen­si­jos, ta­čiau kas­ met skry­džių va­do­vai džiau­gia­si il­ges­nė­mis ato­sto­go­mis – jiems ski­ria­mos 48 ka­len­do­ri­nės die­nos.

No­rin­tie­ji tap­ti skry­džio va­do­vais tu­rė­tų rink­tis stu­di­jas Vil­ niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to An­ta­no Gus­tai­čio avia­ci­jos ins­ti­tu­te.

Kas­met tap­ti skry­džių va­do­vais su­si­gun­do apie 60 stu­den­tų, ta­ čiau prii­ma­ma tik 11–13 iš jų. No­rin­tie­ji stu­di­juo­ti skry­džių val­ dy­mą pri­va­lo įro­dy­ti, kad yra ge­ros svei­ka­tos, tu­ri fi­zi­nių jė­gų, pui­kiai mo­ka už­sie­nio kal­bą ir ati­tin­ka pro­fe­si­nius rei­ka­la­vi­mus.

Ne­pai­sant di­de­lių at­ly­gi­ni­mų, Lie­tu­vai ten­ka spręs­ti pro­tų nu­ te­kė­ji­mo pro­ble­mą, nes ne­ma­ža da­lis stu­di­jas pa­bai­gu­sių ab­ sol­ven­tų iš­ke­liau­ja dirb­ti į už­sie­nį. Ten šie spe­cia­lis­tai už­dir­ba iki tri­jų kar­tų dau­giau.

2,37 2,35 2,11 2,06

2. Tei­sė­jai 3. Or­lai­vių pi­lo­tai 4. Tei­sės ak­tų lei­dė­jai 5. Fi­nan­sų ir drau­di­mo pa­slau­gų pa­da­li­nių va­do­vai 6. Naf­tos ir du­jų per­dir­bi­mo įren­gi­nių ope­ra­to­riai 7. IT ir ry­šių pa­slau­gų sri­ties va­do­vai

1,97 1,89 1,56 1,5 1,45

8. Lai­va­ve­džiai ir lai­vų ka­pi­to­nai 9. Moks­li­nių ty­ri­mų ir plėt­ros va­do­vai 10. Prog­ra­mi­nės įran­gos kū­rė­jai 0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

45

perspektyvos

Darbas tarptautinėje bendrov Tarp­tau­ti­nės sta­ty­bos kom­pa­ni­jos „Litana“ jauni specialistai da­li­ja­si sa­vo sėk­mės is­to­ri­jo­mis apie spe­cia­ly­bės pa­si­rin­ki­mą.

Vi­lius Bruz­dei­li­nas, UAB „Li­ta­na ir Ko“ in­ži­nie­rius-konst­ruk­to­rius

J

au de­šim­to­je kla­sė­je bu­vau ap­si­spren­dęs, kad stu­di­juo­siu in­ ži­ne­ri­jos spe­cia­ly­bę, ka­dan­gi ge­rai se­kė­si tiks­

Jev­ge­ni­j Ne­ko­z, UAB „Li­ta­na ir Ko“ pro­jek­tų va­do­vo asis­ten­tas

46

lie­ji moks­lai. Vi­sa­da ža­vė­jo min­tis, kad pa­gal ma­no pro­ jek­tus bus sta­to­mi sta­ti­niai.

Ma­ty­ti sta­ty­bos aikš­te­lė­je pa­gal ma­no brė­ži­nius ky­lan­ čius pa­sta­tus yra di­de­lis pa­ si­ten­ki­ni­mas. Įmo­nė­je „Li­ta­na“ įsi­dar­ bi­nau jau bai­gęs ma­gist­ran­ tū­ros stu­di­jas. Ma­nau, kad sėk­mę pa­kliū­ti į šią įmo­nę lė­mė ini­cia­ty­vu­mas ir aist­ ra dar­bui, ka­dan­gi bū­da­ mas jau­nu spe­cia­lis­tu tu­ rė­jau su­kau­pęs ga­na so­li­ dų su­pro­jek­tuo­tų ob­jek­tų są­ra­šą. Man, kaip jau­nam spe­cia­lis­tui, dar­bas įmo­nė­ je „Li­ta­na“ da­vė neį­kai­no­ ja­mos pa­tir­ties dir­bant su su­dė­tin­gais ob­jek­tais už­sie­

ny­je ir bend­ra­dar­biau­jant su ki­tų ša­lių spe­cia­lis­tais.

Ma­nau, in­ži­nie­rius pri­va­ lo mo­ky­tis, to­bu­lė­ti vi­są gy­ ve­ni­mą, to­dėl la­bai svar­bu dirb­ti to­kio­je įmo­nė­je, ku­ rio­je bū­tų vy­res­nių spe­cia­ lis­tų, ku­rie no­riai pa­de­da, pa­ta­ria. Iš sa­vo pa­tir­ties ga­ liu pa­sa­ky­ti, kad įmo­nė „Li­ ta­na“ yra pui­ki ter­pė to­bu­ lė­ti kaip spe­cia­lis­tui ir as­ me­ny­bei.

Bū­si­miems ko­le­goms no­ rė­čiau pa­tar­ti ir pa­lin­kė­ti są­ži­nin­gai, sa­vo jė­go­mis, ra­ šy­ti kur­si­nius ir bai­gia­muo­ sius dar­bus, įgy­ti įgū­džiai tik­rai pra­vers atei­ty­je no­ rint sėk­min­gai dirb­ti pa­gal spe­cia­ly­bę.

S

„Li­ta­na“ su­kur­tos vi­sos są­ ly­gos jau­nam ir am­bi­cin­gam spe­cia­lis­tui, svar­biau­sia ne­ bi­jo­ti nau­jo­vių.

Bū­si­miems sa­vo ko­le­goms no­riu pa­tar­ti, kad rei­kia mo­ ky­tis vi­su stu­di­jos lai­ko­tar­piu ir ne­skirs­ty­ti da­ly­kų į rei­ka­ lin­gus ir ne­rei­ka­lin­gus. Vi­si da­ly­kai kaž­kiek la­vi­na bend­ rą­ją žmo­gaus mąs­ty­se­ną, jo el­ge­sį, kas atei­ty­je pa­leng­vi­ na bend­ra­vi­mą su už­sa­ko­vu, dar­bų pla­na­vi­mą ir or­ga­ni­ za­vi­mą. Bet vien įgy­tų ži­nių stu­di­ja­vi­mo lai­ko­tar­piu ne­ pa­kaks, rei­kia do­mė­tis sta­ty­ bos nor­ma­ty­vais ir reg­la­men­ tais, ku­rie ga­li bū­ti tiek lie­tu­ vių, tiek už­sie­nio kal­bo­mis.

ta­ty­bos in­ži­ne­ri­ją pa­ si­rin­kau neat­si­tik­ti­ nai – nuo ma­žens ma­ ne do­mi­no sta­ty­bos, ža­vė­jo pro­ce­sas, kai vi­siš­kai ly­gio­je vie­to­je po skir­tin­gų dar­bų eta­pų iš­ky­la sta­ti­niai.

Man, kaip jau­nam spe­cia­ lis­tui, „Li­ta­na“ da­vė la­bai daug. Dirb­da­mas su skir­tin­ gais pro­jek­tų va­do­vais, tu­ rin­čiais skir­tin­gus cha­rak­ te­rius ir dar­bo sti­lių, ana­li­ zuo­ju kiek­vie­ną si­tua­ci­ją ir gal­vo­ju, kaip bū­čiau pa­siel­ gęs jo vie­to­je. Įmo­nė­je dir­ba daug pa­ty­ru­sių spe­cia­lis­tų, ku­rie mie­lai da­li­ja­si sa­vo pa­ tir­ti­mi ir pa­ta­ria, kaip ge­riau įvyk­dy­ti už­duo­tis. Įmo­nė­je

And­rius Kiau­la­kis, UAB „Li­ta­na ir Ko“ sta­ty­bos sky­riaus ad­mi­nist­ra­to­rius

I

n­ži­ne­ri­niais moks­lais do­mė­jau­si jau mo­kyk­lo­ je, to­dėl nu­spren­džiau stu­di­juo­ti sta­ty­bos in­ži­ ne­ri­ją.

Stu­di­jos su­tei­kė pra­di­nį ži­nių ba­ga­žą, ku­ris yra rei­ ka­lin­gas dar­be. Dirb­da­mas įmo­nė­je įgi­jau pa­tir­ties pla­na­vi­mo ir or­ga­ni­za­vi­ mo sri­ty­se, ko­mu­ni­ka­bi­lu­ mo. No­rint dirb­ti tarp­tau­ ti­nė­je įmo­nė­je, svar­biau­ sia gi­lin­ti už­sie­nio kal­ bos ži­nias (ang­lų, ru­sų).

Lanks­tus dar­bo gra­fik ­ as, drau­giš­kas ir su­pra­tin­gas ko­lek­ty­vas, įdo­mus dar­bas su­ku­ria pa­lan­kias są­ly­gas jau­niems spe­cia­lis­tams kil­ti kar­je­ros laip­tais, de­ rin­ti stu­di­jas ir dar­bą. Aš taip pat de­ri­nau dar­bą „Li­ ta­no­je“ su ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jo­mis.

perspektyvos

ovėje – puiki galimybė tobulėti

D

ar bū­da­mas vi­sai ma­žas su­pra­tau, kad sta­ty­bos yra ta sri­ tis, ku­rio­je no­riu sa­ ve rea­li­zuo­ti. Pri­si­me­nu, kad bū­da­mas vos sep­ty­ne­ rių pa­ts pa­si­sta­čiau dvie­jų aukš­tų na­me­lį, ku­rio ant­ ra­ja­me aukš­te su drau­gais žais­da­vo­me kor­to­mis.

Sva­jū­nas Gu­džius, Įmo­nė­je „Li­ta­na“ įsi­dar­ UAB „Li­ta­na ir Ko“ pro­jek­tų va­do­vo asis­ten­tas bi­nau po man su­teik­tos ga­li­my­bės at­lik­ti „Eras­ mus“ pra­kti­ką ir sem­tis ži­ nių iš di­de­lę sta­ty­bos pa­tir­ dir­bant ir stu­di­juo­jant rei­ tį su­kau­pu­sios įmo­nės Da­ kia au­ko­ti sa­vo lais­vą lai­ką ni­jo­je sta­to­ma­me ob­jek­te. mo­ky­mui­si, bet vis­kas tik­ Di­džią­ją da­lį stu­di­juo­jant rai at­si­per­ka. Net­gi dir­bant įgy­tų ži­nių la­bai sėk­min­gai ki­to­je ša­ly­je dar­bą ga­li­ pri­tai­kiau dirb­da­mas įmo­ ma de­rin­ti su stu­di­jo­mis ir, nė­je. Prie jų aš priskiriu ne esant bū­ti­ny­bei, grįž­ti į Lie­ tik žinias, kurios susijusios tu­vą. Džiu­gu, kad Lie­tu­vo­ su specialybe, je yra to­kių įmo­nių, bet ir tokias ku­rios su­tei­kia kaip raštin­ ga­li­my­bę tik Džiugu, kad gumas ir bai­gu­siems Lietuvoje yra bendravi­ ar dar stu­di­ tokių įmonių, kaip mo kultū­ juo­jan­tiems „Litana“, kurios ra, pade­ stu­den­tams suteikia galimybę dantys su­ li­zuo­ti sa­ tik baigusiems ar dar rea­ kurti šiltes­ ve. Ka­dan­gi studijuojantiems nius santy­ įmo­nė „Li­ta­ studentams kius su ko­ na“ yra tarp­ realizuoti save. legomis ir tau­ti­nė sta­ty­ užsakovais. bos kom­pa­ni­ Uni­ver­si­te­tas su­ ja, mo­no­to­ni­jos čia tei­kia pa­grin­di­nes ma­žai. Nuo­lat vie­ną pro­jek­ tech­ni­nes ži­nias, o tą kei­čia ki­tas, nau­ji iš­šū­ vi­sa ki­ta jau le­mia pra­ kiai, nau­jos pa­tir­tys. Iš tie­ kti­ka ir kiek­vie­nos įmo­nės sų čia vis­kas pri­klau­so nuo vi­di­nė tvar­ka. Man ma­gist­ to, kiek pa­ts įde­di pa­stan­ ran­tū­ros stu­di­jas pui­kiai gų ir jei tik­rai su­ge­bi su­kur­ pa­vy­ko su­de­rin­ti su dar­bu ti ver­tę, ga­li­my­bės yra la­bai įmo­nė­je „Li­ta­na“. Ži­no­ma, di­de­lės.

47

amatas

Pro­fe­si­nės mo­kyk­los – tramp­li­nas dar­bo link Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį ne­pel­ny­tai men­kin­tas pro­fe­si­nių mo­kyk­ lų pres­ti­žas – jau is­to­ri­ja. Pro­fe­si­nis mo­ky­mas ga­ran­tuo­ja tai, kas svar­biau­sia, – dar­bą, to­dėl vis daž­niau iš­mok­ti vie­no­kio ar ki­to­kio ama­to su­si­gun­do net aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mą tu­rin­tys lie­tu­viai.

Vincentas Žemys Žmo­nės vis la­biau su­pran­ta pro­fe­si­jos ir ama­to svar­bą, o tai pui­kiai pa­ro­do išau­gę pa­ sku­ti­nių­jų me­tų priė­mi­mo į pro­fe­si­nes mo­kyk­las ro­dik­ liai. Per­nai mo­ky­tis ama­to pa­no­ro 21,4 tūkst. as­me­nų ir tai yra net 12 pro­c. dau­giau, nei bu­vo pla­nuo­ta priim­ti.

Pa­na­šūs ro­dik­liai fik­suo­ti ir už­per­nai – priim­ta 21,2 tūkst. as­me­nų, ar­ba de­šim­ta­da­liu dau­giau pla­nuo­to skai­čiaus.

Stip­riu im­pul­su jau­ni­mui rink­tis pro­fe­si­nes mo­kyk­las ta­ po prieš ke­le­tą me­tų pra­si­dė­ju­ si pro­fe­si­nio mo­ky­mo per­tvar­ ka. At­nau­jin­ta mo­ky­mo ba­ zė, pa­ge­rin­ta moks­lo ko­ky­bė, šiuo­lai­kiš­kos pro­gra­mos – tai da­ly­kai, ku­rie pro­fe­si­nes mo­ kyk­las pa­da­rė pa­trauk­lias dau­ gu­mai ir ta­po sva­riu po­stū­miu vi­sai ša­lies dar­bo rin­kai. Vis daž­niau pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, 48

kad į pro­fe­si­nio ren­gi­mo mo­ kyk­las išmokti ama­to atei­na ne­tgi aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ ję žmo­nes. Praė­ju­siais me­tais mo­ky­tis pro­fe­si­jos no­rą pa­ reiš­kė per 1,5 tūkst. ba­ka­lau­ro laips­nį tu­rin­čių jau­nuo­lių. Šiuo me­tu ša­ly­je yra še­šio­ li­ka pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ rų ir dau­giau kaip 80 pro­fe­ si­nių mo­kyk­lų. Jo­se siū­lo­mų per 200 įvai­rių ūkio ša­kų pro­ gra­mų: ar­chi­tek­tū­ros ir sta­ty­ bos, ga­my­bos ir per­dir­bi­mo, in­ži­ne­ri­jos, kom­piu­te­ri­jos, me­no, so­cia­li­nių pa­slau­gų, svei­ka­tos prie­žiū­ros, trans­ por­to, že­mės ūkio, miš­ki­nin­ kys­tės, žu­vi­nin­kys­tės ir t.t.

Tarp po­pu­lia­riau­sių pro­fe­ si­nė­se mo­kyk­lo­se pa­sta­rai­ siais me­tais įvar­di­ja­mos in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, ap­ dai­li­nin­ko (sta­ty­bi­nin­ko), au­ to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko, vi­rė­jo, pa­da­vė­jo ir bar­me­no, tech­ni­ kos prie­žiū­ros pro­gra­mos.

Žmo­nės vis la­biau su­ pran­ta pro­fe­ si­jos ir ama­to svar­bą.

Kuo pa­trauk­lios ama­tų mo­kyk­los?

Pas­ta­rai­siais me­tais pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je įgy­ti ge­bė­ji­mai ima smar­kiai kon­ku­ruo­ti su uni­ver­si­te­ti­nė­mis ži­nio­mis.

Pro­fe­si­nę mo­kyk­lą bai­gęs žmo­gus sa­vo dar­bo už­mo­kes­čiu skun­džia­si itin re­tai.

Va­ka­rų pa­sau­ly­je ge­ru už­dar­biu iš­si­ski­ria in­ži­nie­riai ir aukš­tos kva­li­fik ­ a­ci­jos spe­cia­lis­tai (sta­ty­bi­nin­kai, šalt­kal­viai, di­zai­ne­riai, kir­pė­jai, vai­ruo­to­jai ir kt.), o pa­sta­rai­siais me­tais pa­na­šios ten­ den­ci­jos atei­na ir į Lie­tu­vą.

Pro­fe­si­nės mo­kyk­los ne­ke­lia jo­kių aukš­tų rei­ka­la­vi­mų as­me­nims, no­rin­tiems mo­ky­tis (prie­šin­gai nei uni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos). Į šias įstai­gas ga­li at­vyk­ti įvai­raus am­žiaus ir iš­si­la­vi­ni­mo jau­nuo­liai, ne­ svar­bu, ar jie yra įgi­ję pa­grin­di­nį, vi­du­ri­nį ar uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­ mą. Be to, moks­lei­viai, ku­rie bai­gė 10 kla­sių, pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­ se ga­li įgy­ti ne tik pa­si­rink­tą kva­li­fi­ka­ci­ją, bet ir vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą.

Jau ke­le­rius me­tus pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­go­se spar­čiai at­ nau­ji­na­ma ne tik pro­fe­si­nio mo­ky­mo ba­zė, bet ir mo­ky­mo tu­ri­ nys bei prie­mo­nės, kyla pro­fe­si­jos mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja – sie­ kia­ma, kad pro­fe­si­nis mo­ky­mas ati­tik­tų dar­bo rin­kos po­rei­kius, o mo­ki­niai ga­lė­tų dirb­ti su nau­jau­sia įran­ga ir bend­ra­dar­biau­tų su bū­si­mais darb­da­viais.

Dau­ge­lis jau­nuo­lių ža­vi­si ir pa­lan­kio­mis pro­fe­si­nių mo­kyk­lų siū­lo­mo­mis mo­ky­mo­si są­ly­go­mis – mo­ki­niai gau­na ne tik ne­ mo­ka­mą moks­lą, bet ir sti­pen­di­jas.

amatų amatasmokyklos MAŽEIKIAI

SKUODAS

Mažeikių politechnikos mokykla

Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla

RADVILIŠKIS

TELŠIAI

ŠIAULIAI

Telšių regioninis profesinio mokymo centras, VšĮ UAB „Telšių praktika“ dailiųjų amatų mokykla

KRETINGA Kretingos technologijos ir verslo mokykla, VšĮ

Lietuvos reabilitaci profesinio rengimo c

Šiaulių profesinio rengimo centras Gruzdžių žemės ūkio mokykla (Gruzdžių mstl., Šiaulių r.)

PLUNGĖ Plungės žemės ūkio ir verslo mokykla

KLAIPĖDA

KURŠĖNAI

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla, VšĮ Klaipėdos laivininkų mokykla Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla Klaipėdos statybininkų mokykla Klaipėdos turizmo mokykla Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokykla

Kuršėnų politechnikos mokykla, VšĮ

KELMĖ ŠILALĖ

Kelmės profesinio rengimo cen

Pajūrio žemės ūkio mokykla (Pajūrio mstl., Šilalės r.)

RASEINIAI Raseinių technologijos ir verslo mokykla, VšĮ

TAURAGĖ Tauragės profesinio rengimo centras

KĖDAINIAI

Kėdainių profesinio re

ŠILUTĖ Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla Šilutės žemės ūkio mokykla

JURBARKAS Smalininkų technologijų ir verslo mokykla (Smalininkų k., Smalininkų sen., Jurbarko r.)

KAUNAS Kauno mechanikos mokykla, VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, VšĮ Kauno taikomosios dailės mokykla Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla Kauno maisto pramonės mokykla Kauno prekybos ir verslo mokykla Kauno ryšininkų mokykla Kauno statybininkų mokykla Kauno statybininkų rengimo centras Vilkijos žemės ūkio mokykla (Vilkija, Kauno r.)

MARIJAMPOLĖ Marijampolės profesinio rengimo centras

LAZDIJAI

Veisiejų technologijos ir ve (Kailinių k., Veisiejų sen., Laz

„Fe­mi­na Bo­na“ gro­žio meist­rų aka­de­mi­ja

ALYTUS

Alytaus dailiųjų amatų mokykla Alytaus profesinio rengimo centras Daugų technologijos ir verslo mokykla, (Daugai, Alytaus r.)

Simno žemės ūkio mokykla (Simnas, Al

44 50

amatas JONIŠKIS

S

inis centras

ROKIŠKIS

Žeimelio žemės ūkio mokykla (Žeimelio mstl., Pakruojo r.)

Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla

PAS­VA­LYS

Jo­niš­kė­lio Ig­no Kar­pio že­mės ūkio ir pa­slau­gų mo­kyk­la

ŠEDUVA Šeduvos technologijų ir verslo mokykla (Raudondvario k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.)

ZARASAI

KU­PIŠ­KIS

Zarasų žemės ūkio mokykla

Ku­piš­kio tech­no­lo­gi­jos ir vers­lo mo­kyk­la (Smil­gių k., No­riū­nų sen.)

ANYKŠČIAI Anykščių technologijos mokykla

PANEVĖŽYS

Panevėžio profesinio rengimo centras, VšĮ Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla

erslo mokykla zdijų r.)

UTENA Utenos regioninis profesinio mokymo centras

VISAGINAS Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras

UKMERGĖ Ukmergės technologijų ir verslo mokykla

JONAVA

engimo centras

lytaus r.)

Biržų politechnikos mokykla Vabalninko žemės ūkio mokykla (Vabalninkas, Biržų r.)

PAKRUOJIS

ntras, VšĮ

, VšĮ

BIRŽAI

Joniškio žemės ūkio mokykla Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla

ŠVENČIONYS

Jonavos politechnikos mokykla

Švenčionių profesinio rengimo centras

MOLĖTAI Alantos technologijos ir verslo mokykla, VšĮ (Naujasodžio k., Alantos sen., Molėtų r.)

ELEKTRĖNAI Elektrėnų profesinio mokymo centras, VšĮ

VILNIUS KAIŠIADORYS Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla

PRIENAI Balbieriškio Mykolo Jeronimo Krupavičiaus žemės ūkio mokykla (Balbieriškio mstl., Prienų r.)

VARĖNA Varėnos technologijos ir verslo mokykla

DRUSKININKAI Druskininkų amatų mokykla

TRAKAI Aukštadvario žemės Aukštadvario žemėsūkio mokykla (Aukštadvario mstl.) ūkio Lie­mokykla tu­vos po­li­(Aukštadvario ci­jos mo­kyk­la mstl., Trakų Ama­ tų mo­r.) kyk­la „So­džiaus meist­rai“ (Rū­diš­kės, Tra­kų r.)

ŠALČININKAI Dieveniškių žemės ūkio mokykla (Dieveniškių mstl., Šalčininkų r.)

Vilniaus statybininkų rengimo centras, VšĮ Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras Vilniaus siuvėjų ir automechanikų mokykla Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, VšĮ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla (Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r.)

Bukiškių žemės ūkio mokykla (Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r.) „Art of Beau­ty“ gro­žio mo­kyk­la

45 51

elitas

Eli­tas – ame­ri­kie­čiai Tre­čius me­tus iš ei­lės ge­riau­siu pla­ne­tos uni­ver­ si­te­tu įvar­di­ja­ mas Ma­sa­ču­set­ so tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas.

52

Ko­kie yra ge­riau­si pa­sau­lio uni­ver­si­te­tai, į ku­riuos ly­giuo­tis no­ri vi­sų ša­lių aukš­to­sios mo­kyk­los ir ko­kią vie­tą šia­me pres­ti­ ži­nia­me są­ra­še uži­ma lie­tu­viš­ko­sios al­ma ma­ter? Nau­jau­sioje pa­sau­lio uni­ver­si­te­tų rei­tin­gų lentelėje tarp 800 ge­riau­sių­jų yra pa­mi­nė­tos ir ke­tu­rios mū­sų ša­lies aukš­to­sios mo­kyk­los.

elitas

i ir bri­tai Vincentas Žemys

Pres­ti­ži­nis są­ra­šas

Ge­riau­sius pa­sau­lio uni­ver­ si­te­tus jau vie­nuo­lik­tus me­ tus ri­kiuo­ja „QS World Uni­ ver­si­ty Ran­kings“. Su­da­ry­ da­mi šį rei­tin­gą spe­cia­lis­ tai krei­pia dė­me­sį į dau­ge­lį skir­tin­gų as­pek­tų, to­kių kaip

aka­de­mi­nė re­pu­ta­ci­ja (40 pro­c.), re­pu­ta­ci­ja tarp darb­ da­vių (10 pro­c.), san­ty­kis tarp stu­den­tų ir dės­ty­to­jų (20 pro­c.), ci­ta­vi­mo in­dek­ sas (20 pro­c.), už­sie­nio dės­ ty­to­jų da­lis (5 pro­c.), tarp­ tau­ti­nių stu­den­tų skai­čius (5 pro­c.). Šis gar­bin­gas są­ra­šas su­da­ ro­mas iš dau­giau nei 2000 vi­ sa­me pa­sau­ly­je iš­si­bars­čiu­sių aukš­tų­jų mo­kyk­lų, ap­klau­sus 62 tūkst. moks­li­nin­kų ir 28 tūkst. darb­da­vių. 400 pir­mų­ jų po­zi­ci­jų skel­bia­mos in­di­ vi­dua­liai, o ant­ro­jo­je rei­tin­go pu­sė­je uni­ver­si­te­tai ri­kiuo­ja­ mi gru­pė­mis. Ši rei­tin­gų lentelė lai­ko­ ma be­ne pa­čiu au­to­ri­te­tin­ giau­siu to­kio po­bū­džio są­ra­ šu. Ly­gin­da­mi su ki­to­mis sis­ te­mo­mis, spe­cia­lis­tai iš­ski­ria rei­tin­go uni­ver­sa­lu­mą.

Ge­riau­sias – už At­lan­to

Tre­č ius me­t us iš ei­l ės ge­ riau­s iu pla­n e­t os uni­ver­s i­ te­t u įvar­di­j a­mas Ma­sa­č u­ set­s o tech­n o­l o­g i­j os ins­t i­ tu­t as (MIT), ta­č iau jam į nu­g a­rą al­s uo­j a du Di­džio­ jo­j e Bri­t a­n i­j o­j e esan­t ys uni­ver­s i­t e­t ai. Į ant­rą vie­ tą iš tre­č ios per me­t us pa­ ki­l o Kemb­ri­džo uni­ver­s i­ te­t as, o tre­č ią po­zi­c i­j ą uži­ ma Lon­do­n o im­pe­ra­t o­riš­ ka­sis ko­l e­džas, per­n ai užė­ męs penk­t ą vie­t ą. Iš kar­to po jų ri­k iuo­j a­s i Har­v ar­do ir Oks­for­do uni­ver­s i­t e­t ai bei Lon­do­n o uni­ver­s i­t e­t o ko­ le­džas.

Pir­ma­j a­me dvi­de­šim­t u­ke do­mi­n uo­j a Jung­t i­n ių Vals­ ti­j ų aukš­t o­s ios mo­kyk­l os.

De­šimt ge­riau­sių­jų 1. Ma­sa­ču­set­so tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­tas (JAV) 2. Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­tas (D.Bri­ta­ni­ja) 3. Lon­do­no im­pe­ra­to­riš­ka­sis ko­le­džas (D.Bri­ta­ni­ja) 4. Har­var­do uni­ver­si­te­tas (JAV) 5. Oks­for­do uni­ver­si­te­tas (D.Bri­ta­ni­ja) 6. Lon­do­no uni­ver­si­te­ti­nis ko­le­džas (D.Bri­ta­ni­ja) 7. Sten­for­do uni­ver­si­te­tas (JAV) 8. Ka­li­for­ni­jos tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­tas (JAV) 9. Prins­to­no uni­ver­si­te­tas (JAV) 10. Jei­lio uni­ver­si­te­tas (JAV) Šal­ti­nis: to­pu­ni­ver­si­ties.com

Ruo­šia ge­ni­jus ir pi­ra­tus 1861 m. Ma­sa­ču­set­so vals­ti­jo­je esan­čia­me Kemb­ri­džo mies­te įkur­ta aukš­to­ji mo­kyk­la stip­riai orien­tuo­ta į moks­li­nius ir tech­ no­lo­gi­nius ty­ri­mus.

Ins­ti­tu­to biu­dže­tas ir me­ti­nės iš­lai­dos ty­ri­mams yra vie­nos di­ džiau­sių tarp Jung­ti­nių Vals­ti­jų uni­ver­si­te­tų. MIT ab­sol­ven­tai ir per­so­na­las vi­sa­me pa­sau­ly­je yra ži­no­mi dėl tech­ni­nio su­ma­ nu­mo. Ins­ti­tu­tas ga­li pa­si­gir­ti 81 No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tu, 52 Na­cio­na­li­nio Ame­ri­kos auk­so me­da­lio sa­vi­nin­kais ir 38 Ma­cArt­hur drau­gi­jos na­riais.

Tie­sa, gar­bin­gas MIT mun­du­ras yra šiek tiek su­tep­tas. IT spe­ cia­lis­tai pa­žy­mi, kad bū­tent tarp šio uni­ver­si­te­to ge­ni­jų yra ga­ na po­pu­lia­ri pra­kti­ka konst­ruo­ti su­dė­tin­gas iš­dai­gas įsi­brau­ nant į sve­ti­mas duo­me­nų ba­zes ar ki­taip pa­žei­džiant au­to­ri­nes tei­ses. Šis pri­va­tus uni­ver­si­te­tas tu­ri dau­giau kaip 11 tūkst. stu­den­tų, ku­riuos mo­ko per 1 tūkst. dės­ty­to­jų. Stu­den­tų mies­te­lio plo­ tas – 68 ha. Tarp gar­siau­sių šio ins­ti­tu­to alum­nų bū­tų ga­li­ma pa­mi­nė­ti mė­nu­ly­je nu­si­lei­du­sios „Apol­lo 11“ mi­si­jos na­rį Buz­zą Ald­ri­ną, bu­vu­sį Jung­ti­nių Tau­tų ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių Ko­fi An­ na­ną, da­bar­ti­nį Iz­rae­lio mi­nist­rą pir­mi­nin­ką Ben­ja­mi­ną Ne­ta­ nya­hu.

Tau­tie­čiai už­sie­ny­je Stu­di­juo­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se kas­met su­si­gun­do apie 6–8 pro­c. mū­sų ša­lies abi­tu­rien­tų.

Tarp už­sie­ny­je stu­di­juo­jan­čių lie­tu­vių po­pu­lia­riau­sios Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos, Da­ni­jos ir Ny­der­lan­dų aukš­to­sios mo­kyk­los.

Stu­di­juo­jan­tys už­sie­ny­je lie­tu­viai daž­niau­siai ren­ka­si eko­no­mi­ kos ir fi­nan­sų, me­di­ci­nos, in­ži­ne­ri­nius ir tech­no­lo­gi­jų moks­lus, va­dy­bą, IT, di­zai­ną, bio­tech­no­lo­gi­jas ir psi­cho­lo­gi­ją.

53

Pag­rin­d i­nę kon­ku­ ren­c i­ją joms su­d a­ro še­ ši Di­d žio­s ios Bri­ta­ni­jos, du Švei­c a­ri­jos (Ciu­ri­c ho – dvy­lik­tas ir Lo­za­nos – sep­ ty­nio­lik­tas) bei dvi­d e­š im­ tu­ką už­bai­g ian­tis To­ron­to (Ka­na­d a) uni­ver­s i­te­tai.

Tarp ne Eu­ro­po­je ir Šiau­ rės Ame­ri­ko­je esan­čių uni­ ver­si­te­tų aukš­čiau­sią po­zi­ ci­ją – 22 – uži­ma Sin­ga­pū­ro na­cio­na­li­nis uni­ver­si­te­tas.

Kai­my­nams nu­si­lei­džia­me

Mū­sų ša­lies uni­ver­si­te­tai įspū­din­gais ro­dik­liais pa­ si­gir­ti ne­ga­li, ta­čiau pa­sta­ rų­jų me­tų ten­den­ci­jos taip pat nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­ kai. Aukš­čiau­siai iš Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų įver­tin­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­tas pa­te­ ko į 551–600 vie­tų ka­te­go­ri­ ją ir per me­tus pa­ki­lo per 50 po­zi­ci­jų.

Kau­no tech­no­lo­gi­jos, Vil­ niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­

Aukš­čiau­siai iš Lie­tu­vos aukš­tų­ jų mo­kyk­lų įver­ tin­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­tas pa­te­ko į 551– 600 vie­tų ka­te­go­ri­ją.

te­tų po­zi­ci­jos per me­tus ne­ pa­ki­to ir jie vėl pa­kliu­vo tarp 700–800 vie­tas užė­mu­sių uni­ver­si­te­tų.

Tarp Bal­ti­jos ša­lių uni­ ver­si­te­tų aki­vaiz­dūs ly­de­ riai kol kas yra es­tai. Šios ša­ lies Tar­tu uni­ver­si­te­tas uži­ ma gar­bin­gą 379 vie­tą, o Ta­ li­no tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­ tas ri­kiuo­ja­si 501–550 vie­tų gru­pė­je. Lat­viai šioje rei­tin­gų lentelėje tu­ri tik vie­ną at­sto­ vą – Ry­gos uni­ver­si­te­tas yra 700+ gru­pė­je.

Tar­tu uni­ver­si­te­tas uži­ma gar­bin­gą 379 vie­tą.

paraštės

Pro­fe­si­ja – svar­bus, bet ne am­ži­nas pa­si­rin­ki­mas

Spe­cia­ly­bės ir pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mas – itin at­sa­kin­gas žings­ nis. Elg­tis taip, kaip šir­dis lie­pia, ir mo­ky­tis to, kas įdo­mu, bet fi­nan­siš­kai nea­pib­rėž­ta, ar įsi­klau­sy­ti į ar­ti­mų­jų, mo­ky­to­jų, bi­čiu­lių nuo­mo­nę ir pa­si­rink­ti stu­di­jas, ku­rias pa­bai­gus ža­da­ mos ge­riau­sios per­spek­ty­vos. Psi­cho­lo­gė Go­da Juš­kė­nie­nė įsi­ ti­ki­nu­si – priim­ti spren­di­mą rei­kia pa­čiam.

Ma­rius Bag­do­nas

As­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės svar­ba „Spe­cia­ly­b ės pa­si­rin­k i­mas – rim­t as ir at­sa­k in­

gas žings­n is, ta­č iau jis nė­ra am­ži­n as ir neat­šau­k ia­mas: turime ne­m a­žai me­n i­n in­ kų, vė­l iau ta­pu­s ių vers­l i­ nin­k ais, ar­ba fi­l o­so­f ų, sėk­ min­g ai žen­g u­sių į po­l i­t i­ką.

Pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­ rė­ja ga­li­my­bės įgy­ti ke­lias spe­c ia­ly­bes, tad tam tik­ro ke­lio pa­s i­rin­ki­mas neuž­d a­ ro ki­tų du­rų – la­bai svar­bu su­pras­ti, kad jau­nas žmo­

Pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rė­ja ga­li­my­bės įgy­ti ke­lias spe­cia­ly­bes.

gus ga­lė­tų ra­miai rink­tis“, – abi­tu­rien­tus ra­m i­no psi­c ho­lo­g ė.

Anot spe­cia­lis­tės, gy­ve­ni­ mas yra vie­nas, bet ke­lių ja­ me – dau­gy­bė.

55

paraštės No­rin­tie­siems ja­me ne­ pak­lys­ti, G.Juš­kė­nie­nė, ren­ kan­tis spe­cia­ly­bę, siū­lo kiek įma­no­ma la­biau at­si­ri­bo­ti nuo ap­lin­ki­nių lū­kes­čių, ta­ ria­mai pres­ti­ži­nių ir ma­din­ gų spe­cia­ly­bių bei la­biau gi­ lin­tis į sa­vo po­lin­kius. „Sup­ ran­ta­ma, kad la­bai daž­nai na­muo­se ar mo­kyk­lo­je, tarp pa­žįs­ta­mų ir drau­gų mo­ki­ niai gir­di po­pu­lia­rias kli­šes apie tam tik­ras spe­cia­ly­bes, tar­kim, „gy­dy­to­jų rei­kės vi­ sa­da“, „tei­si­nin­kai ge­rai už­ dir­ba“ ir pan. La­bai daž­nai to­kios ka­te­go­riš­kos fra­zės įsi­me­na ir for­muo­ja pa­si­rin­ ki­mą. Ži­no­ma, vi­suo­met ak­ tua­li yra spe­cia­ly­bės pra­kti­ nė pu­sė ir įdo­mu kuo dau­giau su­ži­no­ti apie do­mi­nan­čią sri­ tį, to­dėl re­ko­men­duo­čiau pa­ kal­bė­ti su pra­ktiš­kai jo­je dir­ ban­čiais žmo­nė­mis. Ta­čiau čia taip pat sly­pi pa­vo­jus su­ si­dur­ti su su­bjek­ty­via nuo­ mo­ne – juk kiek­vie­na­me dar­ be yra žmo­nių, ku­riems se­ ka­si, ir to­kių, ku­rie jau­čia­si ne sa­vo vie­to­je. Su­ži­no­ti apie ob­jek­ty­vias ap­lin­ky­bes ir dar­bo spe­ci­fi­ką – tik­rai ver­ ta“, – siū­lė G.Juš­kė­nie­nė.

Pir­miau­sia – sa­vęs pa­ži­ni­mas

Pa­si­ren­kant spe­cia­ly­bę svar­ biau­sia iš­ty­ri­nė­ti sa­vo po­lin­ kius ir at­ras­ti stip­rią­sias pu­ ses, ta­čiau tai pa­da­ry­ti nė­ ra leng­va. Spe­cia­lis­tė siū­lo iš pra­džių už­duo­ti sau klau­si­ mą: ką veik­ti man pa­tin­ka ir ar tai da­ry­da­mas nuo­lat aš ne­pa­vargs­tu? „Ga­li bū­ti, kad at­sa­ky­mas bus mig­lo­tas, ku­ rio iš pir­mo žvilgs­nio ne­pa­ vyks su­sie­ti su jo­kiu konk­re­

čiau jie ga­li at­skleis­ti nau­din­ gos in­for­ma­ci­jos apie jū­sų tem­pe­ra­men­tą, cha­rak­te­rį, as­me­ny­bės stip­rią­sias ir silp­ ną­sias pu­ses ir su­teik­ti ver­ tin­go pe­no ap­mąs­ty­mams“, – svars­tė G.Juš­kė­nie­nė.

Psi­cho­lo­gės tei­gi­mu, spren­di­mą priim­ti bus kur kas leng­viau, jei žmo­gus tu­rės bent kiek pra­kti­kos. Šiuo me­ tu ša­ly­je ran­da­si vis dau­giau pro­jek­tų, su­tei­kian­čių mo­ki­ niams ga­li­my­bių įgy­ti ver­tin­ gos pro­fe­si­nės pa­tir­ties.

Du­rų nie­kas neužt­ren­kia

G.Juš­kė­nie­nė pa­ste­bi, kad pa­sta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rė­ja ga­li­my­bės įgy­ti

ke­lias spe­cia­ly­bes.

čiu dar­bu ar spe­cia­ly­be, ta­ čiau šia­me at­sa­ky­me ir glū­di jū­sų sa­vi­rea­li­za­ci­jos ga­li­my­ bė“, – įsi­ti­ki­nu­si psi­cho­lo­gė.

Pa­dė­ti ap­si­ spręs­ti ga­lė­tų ir klau­si­mas apie sa­vo lū­kes­čius.

Ko aš ti­kiuo­si?

Pa­dė­ti ap­si­spręs­ti ga­lė­ tų ir klau­si­mas apie sa­vo lū­ kes­čius. Ko aš ti­kiuo­si iš sa­vo

spe­cia­ly­bės: pi­ni­gų, bend­ra­ vi­mo su žmo­nė­mis, ga­li­my­ bės ke­liau­ti, aiš­kių už­duo­čių, kū­ry­bi­nės lais­vės ar dar ko nors? Ne­pa­si­mes­ti ir su­ras­ti at­sa­ky­mą ga­li pa­dė­ti ir įvai­ rūs tes­tai. Jų ne­ma­žai ga­li­ ma ras­ti dar­bo paieš­kos po­r­ ta­luo­se ir jau­ni­mo or­ga­ni­za­ ci­jų pus­la­piuo­se. Pro­fe­si­nis orien­ta­vi­mas daž­nai bū­na at­ lie­ka­mas ir mo­kyk­lo­je: psi­ cho­lo­gų, so­cia­li­nių dar­buo­ to­jų, ga­li­ma kreip­tis į dar­bo bir­žą, pe­da­go­gi­nę psi­cho­lo­ gi­nę tar­ny­bą, ku­rios ir­gi siū­lo įvai­rius klau­si­my­nus ir tes­ tus. „Tes­tų re­zul­ta­tais ak­lai pa­si­kliau­ti ne­siū­ly­čiau, ta­

Svars­tan­tie­siems, ko­kius moks­lus – uni­ver­si­te­te ar pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je – pa­ si­rink­ti, G.Juš­kė­nie­nė sa­ko: „Stu­di­jos ga­li su­teik­ti pro­ gą daug su­ži­no­ti ir at­si­skleis­ ti. Jei­gu no­ri­si gi­lin­tis į tam tik­rą moks­lo ša­ką ir ty­ri­nė­ti, tuo­met ver­ta rink­tis aukš­tą­ją mo­kyk­lą, jei­gu įgy­ti tik konk­ re­čių įgū­džių – pro­fe­si­nę. Ži­ no­ma, la­bai svar­bu ir pa­mąs­ ty­ti apie per­spek­ty­vą.“ Pla­nuo­jan­tie­siems bū­si­ mas stu­di­jas psi­cho­lo­gė siū­ lo at­si­min­ti, kad šis pa­si­rin­ ki­mas yra la­bai reikš­min­gas ir ga­li nu­lem­ti to­les­nę atei­tį.

Ki­ta ver­tus, juk pa­tys tą ap­ si­spren­di­mą ga­li­me pa­keis­ ti . „Pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mu gy­ve­ni­mas ne­si­bai­gia ir ne jis le­mia gy­ve­ni­mo sėk­mę: vi­so­se sri­ty­se bū­na ir nu­si­ vy­li­mų, ir aukš­tų pa­sie­ki­ mų, ir džiaugs­mų, ir sun­ku­ mų. Vis dėl­to ma­lo­nios, įdo­ mios sau pro­fe­si­jos pa­si­rin­ ki­mas ga­li pa­dė­ti rea­li­zuo­ti sa­vo sva­jo­nes“, – tei­gė psi­ cho­lo­gė.

Jei­gu no­ri­si gi­lin­tis į tam tik­rą moks­lo ša­ką ir ty­ri­nė­ti, tuo­met ver­ta rink­tis aukš­tą­ją mo­kyk­lą, jei­gu įgy­ti tik konk­re­čių įgū­džių – pro­fe­si­nę.

56

paraštės

Kaip skai­čiuo­ja­mas Ge­riau­sių­jų ei­ lės su­da­ry­mo es­ mi­niai skai­čia­vi­ mo prin­ci­pai iš­lie­ ka to­kie pa­tys kaip 2014 m. Sto­jan­čių­ jų į aukš­tą­sias mo­ kyk­las kon­kur­si­ nis ba­las ap­skai­ čiuo­ja­mas pa­gal pa­si­rink­tą stu­di­jų kryp­tį ati­tin­kan­ čių ke­tu­rių da­ly­kų bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus.

58

P

ri­va­lu bū­ti iš­lai­kius pir­mo­jo da­ly­ko eg­za­ mi­ną, lie­tu­vių kal­bos bran­dos eg­za­mi­ną ir už­sie­nio kal­bos (ang­lų, vo­ kie­čių ar pran­cū­zų) bran­ dos eg­za­mi­ną ne že­mes­niu kaip B1 ly­giu. Skir­tin­gų da­ly­ kų įver­ti­ni­mai tu­rės skir­tin­ gą svo­rį. „Kaip bu­vo skelb­ta prieš ke­le­rius me­tus, šiais me­tais šiek tiek sun­kė­ja pa­te­ki­mo į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­ las, uni­ver­si­te­tus ir ko­le­gi­ jas są­ly­gos. Jau neuž­teks tu­ rė­ti vien tik bran­dos ates­ta­ tą. No­rint įsto­ti į uni­ver­si­te­ tą yra pri­va­lu bū­ti iš­lai­kius vals­ty­bi­nį lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­ną, o no­ rint stu­di­juo­ti ko­le­gi­jo­je – mo­kyk­li­nį. Vi­siems sto­jan­ tie­siems pri­va­lu mo­kė­ti už­ sie­nio kal­bą B1 ly­giu“, – tei­ gia Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­ kyk­lų aso­cia­ci­jos bend­ra­jam priė­mi­mui or­ga­ni­zuo­ti (LA­MA BPO) pre­zi­den­tas Pra­nas Ži­liu­kas.

Yra ir nau­jo­vių Šiais me­tais sto­jan­tie­ji į ša­lies uni­ver­si­te­tus ir ko­le­gi­jas gaus ne du kaip anks­čiau, o tik vie­ną kvie­ti­mą stu­di­juo­ti vals­ty­bės fi­ nan­suo­ja­mo­je ar­ba mo­ka­mo­je stu­di­jų vie­to­je. „Vie­na svar­biau­sių nau­jie­nų, kad sto­jan­tie­ji vie­toj dvie­jų kvie­ti­ mų stu­di­juo­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mo­je ir mo­ka­mo­je stu­di­jų vie­ to­je šie­met gaus tik vie­ną – į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą ar­ ba, jei­gu į ją ne­pa­te­ko, į mo­ka­mą“, – nu­ro­do P.Ži­liu­kas.

Ti­ki­ma­si, kad tai ska­tins sto­jan­čiuo­sius aiš­kiau ap­si­spręs­ti dėl no­ri­mų stu­di­juo­ti da­ly­kų prio­ri­te­tų, priė­mi­mo or­ga­ni­za­to­riams leis teik­ti konk­re­tes­nes kon­sul­ta­ci­jas sto­jan­tie­siems, o aukš­to­ sioms mo­kyk­loms – pro­gno­zuo­ti rea­les­nį pa­kvies­tų­jų stu­di­juo­ ti skai­čių. Taip pat lau­kia­ma, kad dėl aiš­kaus pa­kvies­tų­jų skai­ čiaus iki ki­tų priė­mi­mo eta­pų liks ma­žiau neu­žim­tų stu­di­jų vie­tų.

LA­MA BPO at­krei­pia dė­me­sį, kad pra­šy­me stu­di­juo­ti šie­met vie­toj 12 ei­lu­čių bus tik 9, tai yra sto­jan­tie­ji ga­lės pa­teik­ti ne dau­giau kaip 9 pa­gei­da­vi­mus.

Anot jo, tarp nau­jo­vių – ir su­grį­ži­mas prie tri­jų priė­mi­ mo eta­pų. Pag­rin­di­nį priė­ mi­mą vėl su­da­rys du eta­pai, o rugp­jū­tį vyks pa­pil­do­mas priė­mi­mas.

Sto­jan­tie­siems į me­nų stu­ di­jas ir me­no pe­da­go­gi­ką vie­ toj vie­no bran­dos eg­za­mi­no rei­kės lai­ky­ti sto­ja­mą­jį eg­za­ mi­ną, sto­jan­tie­siems į spor­ to ir spor­to pe­da­go­gi­kos stu­

paraštės

kon­kur­si­nis ba­las?

No­rint įsto­ti į uni­ver­si­te­tą yra pri­va­lu bū­ti iš­ lai­kius vals­ty­bi­ nį lie­tu­vių kal­ bos ir li­te­ra­tū­ ros eg­za­mi­ną.

di­jas vie­ną eg­za­mi­ną kei­čia šiais me­tais at­si­ra­dęs spor­to pa­sie­ki­mų įver­ti­ni­mas. Sto­ jan­tie­siems į pe­da­go­gi­nes stu­di­jas pri­va­lo­mas mo­ty­va­ ci­jos įver­ti­ni­mas.

Kai ku­rių na­cio­na­li­nių ir tarp­tau­ti­nių olim­pia­dų lau­ rea­tams, pro­fe­si­nių mo­kyk­ lų ab­sol­ven­tams, bai­gu­siems mo­kyk­lą su pa­gy­ri­mu ar­ba tu­rin­tiems vie­nų me­tų dar­bo sta­žą, bus pri­de­da­mi pa­pil­ do­mi ba­lai.

Vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mas stu­di­joms At­siž­vel­giant į pa­sta­rų­ jų me­tų priė­mi­mo pa­tir­tį, pre­li­mi­na­riai nu­ma­to­ma, kad 2015 m. vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas uni­ver­si­te­tuo­se ar ko­le­gi­jo­se ga­lės gau­ti apie pu­sė sto­jan­čių­jų.

Fi­nan­sa­vi­mą stu­di­ joms vals­ty­bi­nės aukš­ to­sios mo­kyk­los gau­na pa­gal prin­ci­pą „pi­ni­ gai pa­skui stu­den­tą“ – biu­dže­to lė­šos ke­liau­ ja į pro­gra­mas, ku­rias pa­si­ren­ka ge­riau­si sto­ jan­tie­ji. Stu­den­tai ir stu­di­jų pro­gra­mos dėl vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo uni­ver­si­te­tuo­se ir ko­le­gi­jo­se kon­ku­ruo­ja tar­pu­sa­vy­je pa­ gal ke­lio­li­ka stu­di­jų kryp­čių gru­pių.

Vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą ga­li­ma gau­ti tiek sto­jant į nuo­la­ti­nės, tiek į iš­tęs­ti­nės for­mos stu­di­ jas. Nuo­la­ti­nės for­mos stu­di­ jos uni­ver­si­te­tuo­se daž­niau­

Aukš­to­sios mo­kyk­los kas se­ mest­rą ar vie­nus stu­di­jų me­ tus per­žiū­ri stu­di­jų re­zul­ta­ tus. Jei vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­ mą gau­nan­čio stu­den­to ba­ lų vi­dur­kis bus dau­giau kaip 20 pro­c. že­mes­nis už bend­rą kur­so vi­dur­kį, stu­ di­jų krep­še­lio jis ne­teks. Jo krep­še­ lis ati­teks ge­riau­ siai be­si­mo­kan­čiam ir iki tol už stu­di­jas Vals­ty­bei bū­ti­nos, bet tarp mo­kė­ju­siam bend­ sto­jan­čių­jų ne­po­pu­lia­rios stu­ ra­kur­siui. di­jų pro­gra­mos gaus tiks­li­nį Vals­ty­bei bū­ti­nos, fi­nan­sa­vi­mą. bet tarp sto­jan­čių­ jų ne­po­pu­lia­rios stu­ di­jų pro­gra­mos gaus tiks­li­nį fi­nan­sa­vi­mą. Sto­jan­ Jei ne­ten­kins stu­di­jų ko­ky­bė tie­ji, pil­dy­da­mi pra­šy­mus, tu­ ar są­ly­gos, stu­di­jų krep­še­lį, rės nu­ro­dy­ti, kad pre­ten­duo­ sėk­min­gai iš­lai­kius se­mest­ro ja į to­kias vie­tas. Tiks­li­nę stu­ eg­za­mi­nus, ga­li­ma per­si­neš­ di­jų vie­tą pa­si­rin­kęs stu­den­ ti į tos pa­čios sri­ties stu­di­jų pro­gra­mą to­je pa­čio­je ar ki­to­ tas, bai­gęs moks­lus, tu­rės tre­ jus me­tus dirb­ti pa­gal įgy­tą je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je ar­ba kva­li­fi­ka­ci­ją. nu­trauk­ti stu­di­jas be fi­nan­si­ nių pa­da­ri­nių.

siai trun­ka ket­ve­rius me­tus, ko­le­gi­jo­se – daž­niau­siai tre­ jus me­tus. Iš­tęs­ti­nės for­mos stu­di­jos yra ne to­kios in­ten­ sy­vios, jos ga­li truk­ti iki pu­ sant­ro kar­to il­giau nei nuo­ la­ti­nės.

59

paraštės

Sti­pen­di­jos Mo­ka­mos stu­di­jos Ne­ga­vu­sie­ji vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos stu­di­jų vie­tos ga­ li rink­tis mo­ka­mas stu­di­jas. Mo­ka­mų stu­di­jų kai­ną nu­sta­ to kiek­vie­na aukš­to­ji mo­kyk­la. Ge­riau­si sto­jan­tie­ji į mo­ka­ mas vie­tas bend­ro­jo priė­mi­mo me­tu ga­li gau­ti vals­ty­bės ski­ria­mas sti­pen­di­jas sumokėti už stu­di­jas. Įs­to­ję į mo­ka­ mas stu­di­jų vie­tas stu­den­tai ga­li gau­ti vals­ty­bės re­mia­ mas pa­sko­las sumokėti už stu­di­jas ir pra­gy­ve­ni­mo iš­lai­ doms pa­deng­ti.

Ge­riau­siems už moks­lą mo­kan­tiems stu­den­tams vals­ty­ bė grą­ži­na už stu­di­jas su­mo­kė­tus pi­ni­gus. Kiek stu­den­tų gau­na kom­pen­sa­ci­ją, pri­klau­so nuo vals­ty­bės fi­nan­si­nių ga­li­my­bių, – jų skai­čius ga­li siek­ti iki 10 pro­c. stu­di­jų krep­ še­lių skai­čiaus. Stu­di­jų re­zul­ta­tai skai­čiuo­ja­mi ir kom­pen­ sa­ci­jos iš­mo­ka­mos du kar­tus: po dve­jų stu­di­jų me­tų ir po li­ku­sio stu­di­jų lai­ko­tar­pio.

Kur ras­ti rei­kia­mos in­for­ma­ci­jos Su bran­dos eg­za­mi­nų lai­ky­mo tvar­ka ir pa­vyz­džiais ga­ li­ma su­si­pa­žin­ti Na­cio­na­li­nio eg­za­mi­nų cent­ro in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.eg­za­mi­nai.lt.

In­for­ma­ci­ja apie pro­fe­si­jas, kva­li­fi­ka­ci­jas, pro­fe­si­nes ir aukš­tą­sias mo­kyk­las, mo­ky­mo ir stu­di­jų pro­gra­mas – At­ vi­ros in­for­ma­vi­mo, kon­sul­ta­vi­mo ir orien­ta­vi­mo sis­te­mos (AI­KOS) in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.ai­kos.smm.lt.

Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų bend­ro­jo priė­mi­mo tvar­ka, kon­kur­si­nio ba­lo skai­čiuok­lė, anks­tes­nių me­tų kon­kur­si­ niai ba­lai skel­bia­mi www.la­mab­po.lt.

Stu­di­jų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo cent­ras skel­bia duo­me­nis apie ver­tin­tas vi­sų Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­di­jų pro­ gra­mas, jų ak­re­di­ta­ci­ją www.skvc.lt.

In­for­ma­ci­ją apie leng­va­ti­nes pa­sko­las, so­cia­li­nes sti­pen­di­ jas ir tiks­li­nes iš­mo­kas neį­ga­liems stu­den­tams stu­di­jų priei­ na­mu­mui už­tik­rin­ti tei­kia Vals­ty­bi­nis stu­di­jų fon­das www.vsf.lt.

Į so­cia­li­nes sti­pen­di­jas ga­li pre­ten­duo­ti vi­sų Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tai – stu­di­juo­jan­tys vals­ty­bi­nė­se ir ne­vals­ty­bi­nė­ se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se, gau­nan­tys vals­ty­bės fi­nan­ sa­vi­mą ir už stu­di­jas mo­kan­tys sa­vo lė­šo­mis.

So­cia­li­nės sti­pen­di­jos mo­ka­ mos stu­den­tams, ku­rių šei­ mos tu­ri tei­sę gau­ti so­cia­li­ nę pa­šal­pą, taip pat neį­ga­lie­ siems ir naš­lai­čiams. So­cia­li­ nes sti­pen­di­jas ad­mi­nist­ruo­ ja Vals­ty­bi­nis stu­di­jų fon­das – www.vsf.lt.

Neį­ga­lūs pa­žan­gūs stu­den­ tai, be so­cia­li­nės sti­pen­di­jos, taip pat ga­li gau­ti tiks­li­nę iš­ mo­ką stu­di­jų priei­na­mu­mui už­tik­rin­ti. Ši pa­ra­ma yra ski­ ria­ma įgy­ven­di­nant Eu­ro­ pos so­cia­li­nio fon­do pa­rem­tą pro­jek­tą „Stu­di­jų priei­na­mu­

mo už­tik­ri­ni­mas spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­tiems stu­den­ tams“. Tiks­li­nes iš­mo­kas stu­ di­jų priei­na­mu­mui už­tik­rin­ ti ad­mi­nist­ruo­ja ir in­for­ma­ ci­ją apie jas tei­kia Vals­ty­bi­nis stu­di­jų fon­das – www.vsf.lt.

Neį­ga­liems stu­den­tams vals­ ty­bė taip pat ski­ria pa­pil­do­ mą pa­ra­mą.

Ge­riau­siai be­si­mo­kan­tys stu­ den­tai ga­li gau­ti ska­ti­na­mą­sias sti­pen­di­jas. Ska­ti­na­mų­jų sti­ pen­di­jų dy­dį ir sky­ri­mo tvar­ ką – kiek stu­den­tų ir už ko­kius pa­sie­ki­mus jas gaus – nu­sta­to kiek­vie­na aukš­to­ji mo­kyk­la.

Sie­kiant di­din­ti vals­ty­bei svar­bių stu­di­jų kryp­čių pa­ trauk­lu­mą, ge­riau­siai be­si­mo­ kan­tiems vi­suo­me­nės sau­gu­ mo bei jū­ri­nių pro­gra­mų, kaip ir pe­da­go­gi­nių spe­cia­ly­bių, stu­den­tams pa­pil­do­mai mo­ ka­mos tiks­li­nės sti­pen­di­jos.

Vals­ty­bės re­mia­mos pa­sko­los Vals­ty­bės re­mia­mos pa­sko­los stu­den­tams – tai leng­va­ti­nės, ma­žes­nių nei rin­kos kai­na pa­lū­ka­nų pa­sko­los, už ku­rias lai­duo­ja vals­ty­bė.

Vals­ty­bės re­mia­mas pa­sko­ las ad­mi­nist­ruo­ja Vals­ty­bi­ nis stu­di­jų fon­das – http:// www.vsf.lt. Vals­ty­bės re­mia­ mas pa­sko­las ga­li gau­ti vi­si – ir vals­ty­bi­nių, ir ne­vals­ty­bi­ nių – aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­ den­tai.

Tei­kia­mos tri­jų rū­šių pa­ sko­los: sumokėti už stu­di­ jas – mo­kan­tie­siems už stu­

di­jas; gy­ve­ni­mo iš­lai­doms; da­li­nėms stu­di­joms už­sie­ ny­je pa­gal tarp­tau­ti­nes su­ tar­tis. Pas­ko­lą rei­kia pra­dė­ ti grą­žin­ti praė­jus vie­niems me­tams po stu­di­jų bai­gi­mo.

Pas­ko­los grą­ži­ni­mas sie­ja­ mas su pa­ja­mų dy­džiu.

Už stu­den­tus, paė­mu­sius vals­ty­bės re­mia­mas pa­sko­ las sumokėti už stu­di­jas ir da­ li­nes stu­di­jas už­sie­ny­je, stu­ di­jų me­tu pa­lū­ka­nas su­mo­ka vals­ty­bė. Tie, ku­rie pa­siė­mė pa­sko­las gy­ve­ni­mo iš­lai­doms, ga­li da­ly­vau­ti kon­kur­se pa­lū­ ka­noms su­mo­kė­ti.

Už stu­den­tus, paė­mu­sius vals­ty­bės re­mia­mas pa­sko­las sumokėti už stu­di­ jas ir da­li­nes stu­di­jas už­sie­ny­je, stu­di­jų me­tu pa­lū­ka­nas su­mo­ka vals­ty­bė.

60

UAB „KAUNO AUTOBUSAI“ REKOMENDUOJA Kauno viešojo transporto elektroninio bilieto kortelę, kuri leis Jums sutaupyti laiko ir pinigų, keliauti mieste pigiau ir patogiau!

Įsigiję elektroninio bilieto kortelę, galite rinktis: • mėnesinį elektroninį bilietą; • terminuotą 3, 7, 30, 92, 365 dienų bilietą; • elektroninio bilieto e-piniginės sąskaitą, kurią bet kada galite papildyti norima pinigų suma ir iš jos susimokėti už vienkartinį važiavimą.

Vienkartinis elektroninis bilietas Jums leis per 30 minučių persėsti į kitą transporto priemonę ir tęsti kelionę už tą pačią kainą.

UAB „Kauno autobusai“, bendradarbiaudami su miesto mokymo įstaigomis, sudaro galimybę elektroninį bilietą integruoti į studento (moksleivio, gimnazisto) pažymėjimą.

Visos šios elektroninio bilieto galimybės leis Jums pigiai, greitai, saugiai ir patogiai pasiekti kelionės tikslą!

Daugiau informacijos: www.kaunoautobusai.lt, www.kvt.lt

Jau g�eitai ir tavo mobiliajame telefone kaunodiena.lt

Sek savo miesto naujienas, kad ir kur bōt�m!