2015
Lietuvos verslas apraizgo pasaulį Užsėti rekordiniai pasėlių plotai Vakarai vartus atveria vis plačiau Pavydūs kaimynų žvilgsniai Ateitis – pagal vartotojo dūdelę Turistų srautai augo kaip ant mielių Norite eksportuoti? Padėsime 2015 | Balandis
Įmonės | Verslininkai | Pinigai | Investicijos | Ekonomika | Plėtra | Darbas Nr. 4
naujos galimybės
turinys
2015 kryptys
Lietuvos verslo gijos apraizgo pasaulį 4 Žemės ūkio produktų eksportas nemažėjo 9 Vakarai vartus atveria vis plačiau 15
transportas
Vairuotojai laukia naujų maršrutų 17 Naujas laivininkystės žingsnis 19 A.Šliupas: oro uostų pertvarka – teisingas pasirinkimas 20 Elektromobiliai lietuviškus kelius žvalgo nedrąsiai 22 Vežėjams – Susisiekimo ministerijos pagalba 26 Sektoriaus lyderių vizija – daugiau nei krovinių vežimas 28
Lyderiai
„Tete-a-tete“ kazino: iššūkis augti neramiais laikais 32 „Žalvaris“: ekologinio sąmoningumo skatinimą suvokiame kaip įsipareigojimą 35
perspektyvos
Pavydūs kaimynų žvilgsniai 36 Ateities vartotojas norės būti ypatingas 40 Turistai Lietuvą vertina už kainos ir kokybės santykį 44 Internetinė parduotuvė ar prekybos centras? 48 Elektroninė prekyba keičia pirkėjų įpročius 51
Euras
Euro impulso dar teks palaukti 52 Graikija – grėsmė pasaulio ekonomikai? 54
patarimai
Ilgalaikiams verslo santykiams reikia įdirbio 58 Rinkų paieškai – parama 62
RED AK T OR IUS Tadas Širvinskas ŽURN AL IS T AI Marius Bagdonas, Valentinas Beržiūnas, Rūta Grigolytė, Mantas Lapinskas NUOTR AUK OS Andriaus Aleksandravičiaus, Tomo Raginos, Vytauto Petriko, BFL, „Scanpix“, „Shutterstock“ DIZ AIN ER Iai Romualdas Latvis, Dalia Šalnienė K ALB OS RED AK T ORĖs Vilija Jokūbaitienė, Viktorija Šenbergs TECHN INĖ RED AK T ORĖ Dalia Šalnienė TIR A Ž AS 41 000 RED AKC IJ A I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas. Tel. (8 37) 302 250. Faksas (8 37) 423 404 REKL AM OS PARD AV IM O SK YR IUS Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 PL AT IN IM O TARN YB A Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 LEIDĖ J As RUAB „Diena Media News“ SPAUSD IN O BUAB „Diena Media Print“
Žurnalas platinamas su dienraščiais
2015
3
kryptys VERSLIN INKAI DAR KARTĄ ANT GRĖBL IO LIPTI NEKETIN A
Lietuvos verslo gijos apraizgo
pasaulį
Dėl geopolitinės situacijos naujų rinkų priversti ieškoti Lietuvos verslininkai ryžtingai ėmė varžytis dėl vietos po saule skirtinguose pasaulio kampuose. Išsikovoti poziciją ir ją apginti nėra lengva, bet lietuvius dažnai gelbsti sumanumas bei kruopštumas. Naujai mūsų šalies verslininkų atrastos rinkos Azijoje, Afrikoje ar Pietų Amerikoje yra ne tokios rizikingos. 4
2015
„Gruodžio mėnesį įvykęs stiprus Rusijos rublio nuvertėjimas euro atžvilgiu yra dar didesnis smūgis eksportui nei embargas.“
Marius Bagdonas
Ant to paties grėblio nelips
Po beveik dviejų dešimtme čių didžioji dalis mūsų ša lies verslininkų vėl turi iš es mės perrikiuoti savo ekspor to politiką. 1998 m. Rusijo je kilusi krizė į kampą įspeitė ir sustingdė visą mūsų šalies
„Shutterstock“ nuotr.
ekonomiką. Tuomet lietuviš kų prekių eksportas į didžią ją kaimynę susitraukė dviem trečdaliais, o verslo rizikos neįvertinę ir diversifikuoti veiklos nespėję verslininkai buvo priversti bankrutuoti. Praradus pozicijas pelningo je ir puikiai pažįstamoje Rytų rinkoje, reikėjo greitai persio rientuoti ir ieškoti tiltų į Va
Justas Jurevičius,
VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas
karus, tačiau daug kas to pa daryti tada nesugebėjo. Dabar verslininkai lūku riuoti neketina – šalies vers las tapo gerokai sumanesnis ir, pasimokęs iš karčios pa tirties, žino, kaip reikia sėk mingai pakeisti eksporto partnerius ir išbristi iš gre siančios ekonominės krizės su kuo neskausmingesniais padariniais. „Lietuvos verslo persio rientavimas buvo jaučiamas jau 2014 m. pradžioje. Ne mažai įmonių rinkų pradė jo ieškoti dar prieš įsigalio jant Rusijos sankcijoms. Ry tų rinkose dirbančios įmo nės tapo atsargesnės, pradė jo ieškoti galimybių – planas B jau buvo apgalvotas 2013 m.“, – teigė įstaigos „Versli Lietuva“ vyr. analitikas Jus tas Jurevičius. Naujai mūsų šalies versli ninkų atrastos rinkos Azijoje, Afrikoje ar Pietų Amerikoje nėra tokios atviros užsienio investicijoms, nesiūlo beri bių verslo plėtojimo galimy bių ir negali prilygti slaviš kam svetingumui, tačiau yra ne tokios rizikingos, kur kas lengviau prognozuojamos ir nevaržomos imperialistinių ambicijų.
Laukia proveržio metai?
SEB banko vyriausiojo eko nomisto Gitano Nausėdos
14p.
teigimu, 2015 m. Lietuvos eksportuojančioms įmonėms turėtų tapti proveržio į nau jas rinkas metais, kadangi di dinti eksportą skatina dėl pa lankaus valiutų kurso išaugęs šalies įmonių konkurencin gumas.
Artimųjų šalių verslo delegaci jų vizitai mūsų šalyje tapo jau įprastu reiškiniu. „Tiek dėl sankcijų poveikio, tiek dėl Rusijos ekonomikos sulėtėjimo eksportas į Rytus turėtų apčiuopiamai suma žėti. Tai galėtų būti proveržio kitose rinkose metai. Pers pektyvių rinkų tikrai yra, pa vyzdžiui, Jungtinė Karalystė ar JAV, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra spartesnis, palyginti su kito mis šalimis“, – svarstė G.Nau sėda. Verslininkams nereikėtų puoselėti iliuzijų, kad, pra radus pozicijas Rytuose, bus galima nesunkiai koją įkel ti į kurią nors ES šalį. Kur kas perspektyvesni galėtų būti bandymai įžengti į dar neat rastas rinkas kituose žemynuose. 2015
5
kryptys VERSLIN INKAI DAR KARTĄ ANT GRĖBL IO LIPTI NEKETIN A „Nepuoselėjame iliu zijų, kad euro zonos ekonomika sparčiai atsigau tų. Europos centrinio ban ko priimtos priemonės vargu ar duos rezultatą jau šiemet ir poveikio tenka tikėtis tik 2016 ar 2017 m. Tai automa tiškai riboja ir įrėmina mūsų eksporto į šitą regioną gali mybes“, – prognozavo G.Nau sėda. Anot jo, šalies įmonių eks portą skatina ir valiutų svy ravimai bei euro atžvilgiu su stiprėjęs JAV doleris, tačiau kurti ilgalaikę plėtros strate giją kliaujantis vien tik palan kiu valiutos kursu nederėtų. „Jeigu valiutos kurso veiks nys taps tuo padrąsinančiu veiksniu priimti sprendimą žengti į naujas rinkas, tai bus jau gerai. Vėliau ten bus gali ma užsikabinti ir jau nebesik liauti palankiu valiutos kur so pokyčiu. Vis dėlto skverbi masis į trečiąsias rinkas netu rėtų būti skatinamas vien tik dėl sudėtingos padėties Ru sijoje ir euro zonoje“, – teigė G.Nausėda.
Kryptys – labai įvairios
Pastebėjimus, kad laikotarpiu po krizės įspūdingai augusiam šalies eksportui pavyksta ga na sėkmingai laviruoti iššūkių kupinose naujose ekonomiko se, įrodo ir krypčių gausa bei verslininkų veržlumas. Pramonininkų konfedera cijos atlikta eksportuojančių įmonių apklausa parodė, kad kone kas antras gamintojas
Alternatyvos: paukštienos augintojai atrado musulmonų rinką.
šiais metais planuoja ekspor to plėtrą. „Eksportas – tai ba rometras, rodantis šalies eko nomikos ir verslo gyvybingu mą. Net ir atšiauriomis geo politinėmis sąlygomis praėju siais metais Lietuvos verslas pademonstravo didelį lanks tumą, profesinę patirtį ir ge bėjimą greitai persiorientuo ti į naujas rinkas“, – lietuvių verslumą vertino šalies prem jeras Algirdas Butkevičius. Eksporto žemėlapis kei
čiasi iš esmės, jame atsiran da naujų plotų, į kuriuos Lie tuvos verslininkai iki šiol ne drįso žengti ar daugelį metų nesėkmingai mynė nepažin tų rinkų slenksčius. Mūsiš kiai ne tik vis labiau įsitvir tina Senojo žemyno rinkose, tačiau atranda ir nišų už ES ar NVS ribų – Šiaurės Ameriko je, Azijoje, Pietų Amerikoje ar Persijos įlankos šalyse. Neabejojama, kad teigiamą impulsą Lietuvos eksportui
suteiktų ir Transatlantinės laisvosios prekybos ir inves ticijų partnerystės sutarties tarp JAV ir ES pasirašymas.
Atradimai islamo pasaulyje
Rusijos embargą lengviau iš gyvena apsukrūs ir išradin gi verslininkai, kurie atranda ne tik naujų eksporto kryp čių, tačiau ir būdų, kaip galė tų pristatyti savo produkciją. Prognozuojama, kad šiemet
Gitanas Nausėda: Skverbimasis į trečiąsias rinkas neturėtų būti skatinamas vien tik dėl sudėtingos padėties Rusijoje ir euro zonoje. 6
2015
„Kai naftos kaina ėmė erzinti, įvairūs mokslininkai ir lektoriai pradėjo suokti sąmokslo teorijas, kad naftininkai superka naujausias elektromobilių technologijas ir visus su tuo susijusius išradimus saugo seifuose.“
„Shutterstock“ nuotr.
net kelis kartus augs produk tų eksportas į musulmoniškas šalis. Artimuosiuose Rytuo se lietuviai mato realias plėt ros galimybes ir netgi specia liai koreguoja gamybos proce sus pagal musulmonų reika lavimus. Šių šalių rinka yra specifinė tuo, kad ji daugiau priklauso nuo religijos, o ne nuo geog rafinės padėties. Pavyzdžiui, „KG Group“ priklausantis „Vilniaus paukštynas“ eks portuoja nemenką dalį pro dukcijos arabų šalims. „Kas mėnesį į šį regioną parduo dame apie 130 tonų vištienos produktų, taigi dalis paukš čių yra pjaunami rankomis pagal visus „Halal“ reikalavi mus“, – pasakojo „KG Group“
paukštininkystės verslo vyk domasis direktorius Tomas Stonys. Suprasti musulmonų tra dicijas taip pat svarbu dėl to, kad didelės šią religiją išpa žįstančios bendruomenės gy vena ir kur kas arčiau Lietu vos: Vokietijoje, Prancūzijo je, Skandinavijos šalyse. Vis dėlto daug svarbesnė ir pel ningesnė yra Persijos įlankos (Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Kataras, Kuvei tas, Omanas ir Saudo Arabija) ir Šiaurės Afrikos šalių rinka. Tai yra vienas turtingiausių pasaulio regionų ir verslinin kai puikiai supranta, kad per kamoji galia čia kur kas dides nė nei Rusijos gyventojų. Artimųjų šalių verslo dele gacijų vizitai mūsų šalyje jau tapo įprastu reiškiniu. Pavyz džiui, kovą Lietuvoje lankę si Omano verslininkai apta rė bendradarbiavimo galimy bes su IT sektoriaus, medie nos gaminių ir maisto pra monės įmonių atstovais, sve čių dėmesį patraukė Lietuvos įmonių mėsos, pieno, šoko lado gaminiai ir mineralinis vanduo.
Atšilo santykiai su Kinija
Kelios suinteresuotų vers lo atstovų delegacijos pernai buvo atvykusios ir iš Kinijos. Iki šiol į šią didžiausią plane tos rinką, kurioje gyvena apie penktadalis pasaulio žmoni jos, dažniausiai keliaudavo lietuviška mediena ir jos ga miniai, baldai, metalo laužas, aukštųjų technologijų pro duktai. Dabar ne ką mažesnių perspektyvų atrado ir maisto pramonė. Kinus domina kokybiški lietuviški gaivieji ir alkoholi niai gėrimai, tad tokios mūsų šalies įmonės kaip „Birštono
Valdas Vilūnas, žurnalistas
22p.
Algirdas Butkevičius: Net ir atšiauriomis geopolitinėmis sąlygomis praėjusiais metais Lietuvos verslas pademonstravo didelį lankstumą, profesinę patirtį ir gebėjimą greitai persiorientuoti į naujas rinkas. mineraliniai vandenys“, „Vil niaus degtinė“ ar „Stumbras“ kaipmat sureagavo į poreikį ir savo produkcija papildė Kini jos parduotuvių asortimentą. Rimtą impulsą mūsų vers lui davė ir vasario pradžioje Kinijos valdžios kreipimasis. Ji paskelbė norinti vėl plėto ti draugiškus santykius ir taip nutraukti diplomatinę įtam pą, kurią prieš pusantrų me tų sukėlė Dalai Laimos vizitas Vilniuje.
Ministro žvilgsnis į Afriką
Šalies ūkio ministras Evaldas Gustas dėl Rusijos embargo inkščiantiems verslininkams naujų rinkų siūlo dairytis dar mums prastai pažįstamoje Af rikoje. Ministro teigimu, pa saulio investuotojai netoli moje ateityje regi labai gerų Rytų Afrikos valstybių per spektyvų. „Verslininkai gali ieškoti vi siškai naujų rinkų, kuriose būtų pionieriai, o Afrika atei
tyje bus labai paklausi rin ka. Kol kas ten paklausos nė ra, tačiau reikia dabar į ją ei ti. Kad ir nedidele apimtimi, gal net ir nuostolingai šian dien dirbant, bet mes ten tu rime būti“, – kalbėjo E.Gustas ir pabrėžė, kad didieji Azijos ir arabų šalių investuotojai jau yra įkėlę koją į Juodąjį že myną. Anot E.Gusto, lietuviai į Afriką galėtų tiekti maistą, chemijos produktus, aukštą sias technologijas. Tarsi išgirdę ministro įžval gas, afrikietišką rinką šių me tų pradžioje atrado kilnoja mųjų ir stacionarių televizijos stočių gamintoja ir integruo toja Šiaulių bendrovė „Televi zijos ir ryšio sistemos“. Ieško ti naujų rinkų šiauliečius pa skatino kaip tik suprastėjusi padėtis Ukrainoje. JAV bend rovės „TCI International“ pa dedami lietuviai neišsigando sunkiai iš korupcijos pančių besivaduojančių afrikiečių ir nuo šiol gamina mobi liąsias TV stotis Alžyro, 2015
7
kryptys VERSLIN INKAI DAR KARTĄ ANT GRĖBL IO LIPTI NEKETIN A Nigerijos, Ganos ir Ma lavio rinkoms, ateityje planuoja investicijas Maroke ir Etiopijoje. Ne mažesnės perspektyvos lietuviams atsiveria ir Pietų Afrikos Respublikoje, kadangi šioje valstybėje gyvena ypač gausi litvakų bendruomenė. Lietuvos žydų palikuonys čia valdo dideles maisto pramo nės įmones ir noriai bendra darbiauja su lietuviais. Būtent dėl šių priežasčių milžiniško 6–8 tūkst. km atstumo skati nami nebijoti pienininkai ir sūrininkai, chemijos pramo nės atstovai. Paveikė: pernykščiai Rusijos valdžios sprendimai daugiausia įtakos turėjo Lietuvos maisto pramo nės įmonėms.
„Scanpix“ nuotr.
Rusija – vis dar svarbus žaidėjas Ekonominės svarstyklės akivaizdžiai krypsta ne Rusijos naudai, bet ši kaimynė vis dar išlieka labai svarbia Lietuvos užsienio prekybos partnere. Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją 2014 m., palyginti su 2013-aisiais, sumažėjo 16,3 proc. Eksporto mažėjimui įtakos turėjo smukęs pieno ir pieno produktų (35,3 proc.), mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų (44,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (30,6 proc.) eksportas. Lietuviškų maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją per metus smuko 28,3 proc., jų eksportuota už 309,6 mln. eurų. Bendras Lietuvos eksportas į Rusiją (įskaitant reeksportą) pernai pa didėjo 4,4 proc., o per gruodžio mėnesį sumenko 17,3 proc. Bendra iš Lietuvos į Rusiją eksportuotų maisto ir žemės ūkio produktų (įskai tant reeksportą) vertė pernai smuko 22,2 proc.
Sertifikavimo problemos neatbaido
Ne mažiau prioritetine Lietu vos verslininkų kryptimi per pastaruosius metus galėtu me laikyti ir Pietų Ameriką. Eksportas į šį žemyną per me tus išaugo net 37 proc., o pa traukliausiomis šalimis įvar dijamos Brazilija (metalas ir plienas), Urugvajus (mašinų ir mechaniniai įrenginiai) ir Argentina (trąšos).
Vis dėlto tikėtina, kad ar timiausiu metu eksporto že mėlapyje sodresnėmis spal vomis bus pažymėtos ir dar kelios teritorijos – nuo praė jusių metų įsigaliojo preky bos susitarimai tarp ES ir Kolumbijos bei Peru, tad Lie tuvos verslininkai gali leng vesnėmis sąlygomis įsilieti į šias rinkas. Vis dėlt o prekyb a Piet ų Amer ikoje, panaš iai kaip ir Jungt in ės e Valst ij os e, la bai skir ias i nuo ES. Versl i nink ams tenka spręst i ser tifik av im o ir muit ų pro blem as, der int i stand art us, JAV atvej u – dar ir taik yt is prie aukšt ų kokyb ės reika lav im ų. Lietuvos verslininkų čiup tuvai jau siekia ir tokias eg zotiškas verslui šalis kaip Ja maika ar Salvadoras. Būtent šiose Centrinės Amerikos ir Karibų baseino šalyse rimtų ambicijų turi koncerno „MG Baltic“ valdoma telekomu nikacijų bendrovė „Media fon“. Lietuviai šioms valsty bėms siūlo numerių perkėli mo sprendimus.
Rusijai 2014 m. teko 20,8 proc. viso Lietuvos eksporto (įskaitant reeksportą), tačiau tik 11,7 proc. eksporto į Rusiją vertės – lietuviš koms prekėms. Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją, lyginant šių metų sausį su praė jusių metų sausiu, sumenko 58,1 proc. Mūsų šalis aktyviai dalyvauja prekybos koridoriuje tarp ES ir Rusijos, todėl didžioji dalis mūsų eksporto į Rusiją yra reeksportas. Ši preky bos struktūra rodo, kad Rusijos rinka yra labai svarbi mūsų transpor to ir logistikos sektoriui. Krovinių transportavimo paslaugų eksportas į Rusiją sudaro beveik 2 mlrd. litų per metus, t. y. beveik trečdalį visų užsienio rinkose generuojamų vežėjų pajamų. Lietuva yra bene labiausiai nuo Rusijos pradėto taikyti prekybos em bargo pažeidžiama valstybė. Embargas bus skausmingas tam tik riems sektoriams, tačiau viso šalies ūkio rimtai nesukrės. Labiau siai šių priemonių padarinius turėtų pajusti Lietuvos vaisių ir daržovių, pieno produktų, mėsos eksportuotojai ir reeksportuotojai, transporta vimo bendrovės ir prekybininkai, dalyvaujantys reeksportuojant ES šalių produkciją į Rusiją. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, VšĮ „Versli Lietuva“
Atšilimas: manoma, kad prie gerėjančių eksporto rodiklių gerokai prisidės ir pagerėję santykiai su Kinija. Kinijos ambasadorius Zengwenas Liu pranešė, kad jo šalis laukia lietuviškų produktų.
8
2015
Tomo Lukšio / BFL nuotr.
kryptys APS ĖT A DAR DAUG IAU PAS ĖL IŲ
Pernai gautas rekordinis grūdų derlius, daugiau išauginta galvijų, naminių paukš čių, primelžta pieno, bet bend ra žemės ūkio produkcijos ver tė 2014 m. trupu tį sumažėjo, nes mažėjo produktų supirkimo kainos.
Žemės ūkio
pro d uk t ų eksportas nemažėjo Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Rokas Sasnauskas
Derlius džiugino
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. iš Lie tuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 4,66 mlrd. eurų (16,1 mlrd. li tų) – 0,7 proc. mažiau nei per 2013 m. 2014 m., palyginti su 2013 m., žemės ūkio ir maisto pro duktų eksportas į Rusiją smu ko 22,2 proc., lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų – 28,3 proc. (2013 m. jų eksportas su darė 309,6 mln. eurų (1069 mln. litų), o 2014 m. – 222 mln. eurų (766,5 mln. litų). Įtakos tam turėjo smukęs pieno ir pieno produktų (35,3 proc.), mėsos ir valgomųjų mėsos su bproduktų (44,8 proc.) eksportas. 2015
9
kryptys APSĖTA DAR DAUG IAU PASĖL IŲ Nepaisant to, žemės ūkio ir maisto produk tų eksportas sudarė 19,1 proc. viso šalies prekių eksporto, o palyginti su 2013 m., jo da lis nepakito. Daugiausia eks portuota grūdų ir pieno bei jo produktų. 2014 m., palyginti su 2013 m., gautas beveik 17 proc. di desnis grūdinių augalų der lius – 5,3 mln. t. Derliaus pa didėjimą lėmė 7 proc. išau gęs derlingumas ir 9 proc. – nuimtas plotas. 2014 m., palyginti su 2013 m., cukrinių runkelių der lius padidėjo 5 proc., bulvių ir lauko daržovių – po 10 proc., o rapsų derlius sumažėjo 9 proc. Gyvulių ir paukščių pa skersta 1 proc. daugiau, pie no primelžta 4 proc. daugiau,
Neįsileidžia: kiaulių augintojams didelį smūgį sudavė maras.
10
Anitos Roze / BFL nuotr.
2015
kiaušinių surinkta 0,5 proc. daugiau. 2014 m. vaisių ir uogų buvo supirkta 42,9 tūkst. t, arba 25 proc. mažiau negu 2013 m.
Grūdų sektorius
Didžiausias grūdinių augalų derlingumas buvo Marijam polės, Kauno ir Šiaulių ap skrityse – atitinkamai 5,2, 4,6 ir 4,5 t iš ha. Nederlingiausi metai buvo Vilniaus, Alytaus ir Utenos apskričių grūdinių augalų augintojams. Rapsų derlingumas – 2,33 t/ ha. Derliaus sumažėjimą nu lėmė tai, kad dėl nepalankių žiemojimo sąlygų kai kuriose savivaldybėse iššalo beveik vi si žieminių rapsų pasėliai. Vidutinė grūdų supirki mo kaina 2014 kalendoriniais metais siekė 150 Eur už 1 t
(518 Lt už 1 t), o rapsų sėklos – 293,1 Eur už 1 t (1 012 Lt už 1 t). Grūdų ir rapsų supir kimo kainos, kurioms įtaką daro tiek ES, tiek kitose grūdų ir rapsų rinkose susiklosčiu siųjų kainų pokyčių tenden cijos, palyginti su 2013 m., su mažėjo atitinkamai 15 proc. ir 16 proc. Per 2014 kalendorinius me tus iš Lietuvos eksportuota 3,1 mln. t javų grūdų, iš jų net 80,6 proc. (2,5 mln. t) kviečių ir 0,28 mln. t rapsų sėklos. Daugiausia kviečių, kaip ir ankstesniais metais, ekspor tuota į Iraną – per 1 mln. t, Saudo Arabiją – 0,26 mln. t, Egiptą – 0,21 mln. t, Turkiją – 0,15 mln. t. Bendra eksportuotų grūdų ir rapsų vertė – 669,5 mln. eu rų, arba 2 mlrd. litų.
2015 m. derliui pasėta 764,7 tūkst. ha žieminių javų ir rapsų, arba 28 proc. dau giau nei 2014 m. derliui (po iššalimo). Daugiausia žiemi nių augalų pasėta Šiaulių ap skrityje, beveik 200 tūkst. ha, t. y. ketvirtadalis šalies žiem kenčių pasėlių plotų. Kauno apskrityje – 145,2 tūkst. ha, Panevėžio – 125,2 tūkst. ha, Marijampolės – 110,7 tūkst. ha. Net 48 proc. padidėjo žie minių kviečių ir 11 proc. žie minių rapsų pasėlių plotai.
Mėsos sektorius
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) Gyvulių regist ro duomenimis, 2015 m. sau sio 1 d. Lietuvoje buvo laiko ma apie 731 tūkst. galvijų, arba apie 3 proc. daugiau nei prieš
„Pastaraisiais metais Lietuva tapo viena populiariausių lokacijų žaidimų kūrėjams iš Rytų. Tarp jų – „Game Insight“, „Charlie Oscar“, „Melior Games“, „Flazm“ ir daugybė kitų.“ metus. Skersti skirtų vyres nių nei 12 mėn. amžiaus bu lių buvo 5,6 proc. daugiau (56,1 tūkst.) nei 2014 m. sausio 1 d. Statistikos departamen to duomenimis, pernai augi namų kiaulių skaičius buvo 754,6 tūkst. – 6,7 proc. ma žiau nei 2013 m. pradžioje. Kiaulininkystei pradėjus sta bilizuotis po klasikinio kiau lių maro 2011 m., iškilo nau ja grėsmė – afrikinio kiaulių maro protrūkiai visoje šalyje. Per 2014 m. Lietuvoje įmo nių supirktas ir paskerstas gy vulių ir paukščių kiekis sker denos svoriu sudarė 179,9 tūkst. t. Palyginti su 2013 m., supirkimas padidėjo apie 3 proc. 2014 m. vidutinė galvijų skerdienos supirkimo kaina buvo 2,10 Eur už 1 kg (7,25 Lt
19,1
proc.
– tokią dalį viso šalies eksporto sudaro žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.
už 1 kg), arba 14,5 proc. ma žesnė nei 2013 m. Lietuvoje galvijų kaina sudarė apie 64 proc. ES vidutinės kainos ly gio. Ypatingas kainų mažė jimas buvo stebimas antro je metų pusėje (nuo 2014 m. rugpjūčio pradžios), kai Ru sija sustabdė galvijienos eks portą iš Lietuvos. Kiaulių vidutinė supirkimo kaina 2014 m. buvo 9 proc. mažesnė nei 2013 m. ir siekė 1,70 Eur (5,88 Lt) už skerde nos kilogramą. Ši kaina suta po ir su vidutine ES kiaulie nos kaina (svyravo 1–2 proc.). Paukščių skerdenėlių kai na 2014 m. buvo beveik tokia pati (1 proc. mažesnė) kaip ir 2013 m. bei siekė 1,46 Eur už 1 kg (5,05 Lt už 1 kg). Palygin ti ją su vidutine paukštienos kaina ES, Lietuvoje ji buvo apie 20 proc. mažesnė. Per 2014 m. iš Lietuvos mė sos ir jos produktų buvo iš vežta 115,8 tūkst. t (už 907,4 mln. lito / 487,3 mln. eurų). Per metus eksportuotos pro dukcijos kiekis beveik nepa sikeitė, tačiau eksportuotos produkcijos vertė sumažėjo apie 8 proc. Iš kitų šalių mė sos ir jos produktų į Lietuvą buvo įvežta 134,4 tūkst. t (už 783 mln. litų / 226,8 mln. eu rų), arba 1,6 proc. daugiau, palyginti su 2013 m.
Kiaulininkystės neapleidžia maras
Rusijai uždraudus įvežti mėsą ir jos produktus iš Lietuvos, keitėsi visa galvijienos eks porto struktūra. Tik 26 proc. galvijienos išvežta į Rusiją, į ES šalis – 64 proc. (daugiausia į Olandiją, Italiją). Šie apribo
Justinas Pagirys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“
investicijų plėtros departamento direktorius
jimai turėjo neigiamų pada rinių ne tik perdirbėjams, bet ir galvijų laikytojams, kurie ypač nukentėjo dėl kritusių supirkimo kainų. Tiesa, buvo ir gerų žinių. Pavyzdžiui, nuo 2014 m. spalio pabaigos at naujintas gyvų galvijų išveži mas į tam tikras Turkijos teri torijas, kuriose nėra snukio ir nagų ligos grėsmės. Kiaulienos eksportas suma žėjo net 38 proc. – eksportuo ta 8,8 tūkst. t kiaulienos. To priežastis – prekybos apribo jimai dėl afrikinio kiaulių ma ro. Daugiausia kiaulienos iš vežta į ES šalis – 74 proc. Dau giausia į Latviją (41 proc.), Lenkiją (15 proc.), apie 17 proc. visos kiaulienos išvežta į Gruziją. Gyvų kiaulių ekspor tas mažėjo apie 17 proc. Dau giausia buvo išvežta į Lenkiją (88 proc.). Per 2014 m. paukštienos eksportuota 46,2 tūkst. t – 7 proc. daugiau. Pagrindi nė eksporto rinka – ES šalys (Latvija, Olandija). Dešrų ir panašių mėsos produktų eksportas 2014 m. siekė 13,3 tūkst. t – sumažėjo 27 proc., palyginti su 2013 m. Dešros daugiausia buvo įve žamos iš Lenkijos ir Estijos, išvežamos – į Latviją, Rusiją, Daniją. ŽŪIKVC Gyvulių regist ro duomenimis, per 2014 m. iš Lietuvos išvežta 104 tūkst. veršelių, arba 3 proc. daugiau nei 2013 m. Lietuviai galvijienos užau gina 2,5 karto daugiau, nei su vartoja. Tą lemia ir santykinai mažas vartojimas – 4 kg per metus vienam gyventojui.
36p.
Pieno sektorius
Šių metų pradžioje buvo lai koma 313,5 tūkst. – 1 proc. daugiau nei prieš metus. Tie sa, jis yra mažesnis, nei buvo praėjusių metų viduryje. Pieno supirkimo kaina per metus krito kelis kartus. Vien dėl Rusijos embargo per rug pjūčio–rugsėjo mėn. vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 12,6 proc. Per 2014 m. Lietuva ekspor tavo 118,1 tūkst. t pieno – 30,6 proc. daugiau nei 2013 m. Dau giausia pieno buvo eksportuo ta į Lenkiją (98 proc. viso eks portuoto pieno). Eksportuoto pieno kaina 2014 m. buvo 1 155 Lt už 1 t (335 Eur už 1 t), paly ginti su 2013 m. gruodžio mėn., ji sumažėjo 15 proc. Iš viso per 2014 m. buvo eksportuota 8,2 proc. viso supirkto pieno. 2014 m. buvo perdirbta 1 743 tūkst. t pieno, t. y. 5,6 proc. daugiau nei 2013 m. Statistikos departamen to duomenimis, 2014 m. Lie tuvos perdirbimo įmonės pardavė produkcijos už 3,97 mlrd. lito (1,15 mlrd. eurų). Pardavimo pajamos vidaus rinkoje išaugo 1,7 proc. Dėl Rusijos importo embargo po veikio Lietuvos pieno pramo nės pardavimas sumažėjo 21 proc. (rugsėjo mėn. pardavi mo vertę lyginant su liepos mėn. pardavimu). Muitinės departamento duomenimis, per 2014 m. iš viso pieno gaminių buvo eks portuota už 2134,3 mln. li tų (618,1 mln. eurų) (kartu su reeksportu), t. y. 0,4 proc. ma žiau nei 2013 m. Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją
Lietuviai galvijienos užaugina 2,5 karto daugiau, nei suvartoja. 2015
11
kryptYs Lietuvos eksportas (ne tik lietuviškų prekių, mln. eurų (2014 m.)* 1500
1 445,1
1200
1 116 996,6 974,5
900
885,3
827,6
744,3 720,1 594 566,7
600
Jungtinės Amerikos Valstijos 885,3 (2014 m.) 659,9 (2013 m.)
* Neskaičiuojamas paslaugų eksportas
JAV
Ukraina
Jungtinė Karalystė
Estija
Nyderlandai
Baltarusija
Vokietija
Lenkija
Latvija
0
Rusija
300
Jungtinė Karalystė
827,6 (2014 m.) 1 122,9 (2013 m.)
Realus ir prognozuojamas lietuviškų prekių eksportas
Prancūzija
(išskyrus energetikos produktus), proc. 24,2
23,7 20,6
17,3 11,8
2015
2014
2012
6,2
8,7
10,9
mlrd. eurų
–21,7
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, „Versli Lietuva“.
12
2011
2010
3,2 4,4 2009
2008
2007
2006
2005
5,8
2013
6,6
2016
14
2004
25 20 15 10 5 0 -5 -10 -15 -20 -25
566,7 (2014 m.) 518,6 (2013 m.)
2015
– prognozuojama, kad tiek sieks lietuviškų prekių eksportas šiemet.
LIETUVIŠKŲ PREKIŲ EKSPORTAS 2013–2014 M., MLN. EUR
Švedija
744,3 (2014 m.) 710,2 (2013 m.)
Latvija
Rusija
1 116 (2014 m.) 1 424 (2013 m.)
594 (2014 m.) 710,1 (2013 m.)
Nyderlandai
996,6 (2014 m.) 1 014,6 (2013 m.)
Vokietija
1 445,1 (2014 m.) 1 468,7 (2013 m.)
Lenkija
974,5 (2014 m.) 988,9 (2013 m.)
Ukraina
720,1 (2014 m.) 677,1 (2013 m.)
dominavo mineraliniai produktai • Lietuvos eksportas 2014 m. siekė 24,544 mlrd. eu rų, arba 0,6 proc. mažiau nei 2013 m. • Neskaičiuojant mineralinių produktų, eksportas per metus padidėjo 6,7 proc. Vien lietuviškų prekių eks portas sumenko 6,7 proc., o be mineralinių produk tų padidėjo 4,7 proc. Investicinių prekių eksportas šiemet išaugo 10,4 proc., iki 2,967 mlrd. eurų (12,2 proc. viso eksporto), importas – 14,5 proc., iki 3,837 mlrd. eurų (14,5 proc. viso importo). • Iš lietuviškų prekių daugiausia eksportuota mine ralinių produktų (26 proc.), įvairių pramonės dirbinių (9,9 proc.) ir paruoštų maisto produktų (7,9 proc.).
26 proc.
– tiek eksportuota mineralinių pro duktų, sudarančių didžiausią lietuviš kų prekių dalį. 2015
13
kryptys
Va k a r ai vartus atveria
IŠ VĖŽ IŲ IŠM UŠTI GAL I TIK KARAS
vis plačiau Rusijos ir kitų glaudžiai su rubliu susijusių šalių eko nomikų padėtis nieko ge ra šiems metams Lietu vos eksportuotojams neža da, tačiau kitų rinkų var tai mūsų produkcijai turė tų atsiverti dar plačiau. Smigo: eksportui į Rusiją rublio nuvertėjimas pakenkė labiau nei embargas.
Svarus faktorius – Vokietija
„Versli Lietuva“ prognozuo ja, kad 2015 m. lietuviškų pre kių eksportas, išskyrus ener getikos produktus, augs 6,2 proc. ir sieks 10,9 mlrd. eurų. Spartesnę negu poros anks tesnių metų eksporto plėt rą (2013 m. ir 2014 m. poky tis siekė atitinkamai 2,9 proc. ir 4,4 proc.) turėtų lemti stip rėjantis euro zonos valstybių ekonomikos atsigavimas. Ti
kimasi, kad 2016 m. Lietuvos eksporto plėtra dar paspartės iki 8,7 proc., ir jo vertė suda rys 11,9 mlrd. eurų. Prognozės remiasi prielai da, kad situacija nesikeis, t. y. per Rusijos ir Ukrainos konf liktą pradėti ekonominiai ri bojimai tęsis iki atitinkamuo se nutarimuose nustatytų terminų arba nebus atšaukti. Taip pat šios prognozės prie laidos nevertinagalimos si tuacijos pablogėjimo.
2014 m. ketvirtą ketvirtį eu ro zonos ekonomikos plėtra spartėjo, tai daugiausia lėmė Vokietijos ekonomikos ak tyvumas. Būtent ši šalis yra mums svarbiausia lietuviškų prekių eksporto partnerė. Ki tų Lietuvai svarbių euro zo nos valstybių (ypač Nyder landų ir Ispanijos) augimo ro dikliai taip pat buvo geri. Es tija, kiek mažiau Latvija taip pat demonstravo reikšmingus plėtros tempus.
Smogs Rusijos rublis
Lietuv ai svarb ios ne eu ro zon os šal ys (vis ų pirm a Lenk ija ir Jungt inė Kar a lystė) taip pat skelb ia sta bil ų ekon om ikos aug im ą. Skand in av ijos valst yb ių, iš skyr us Suom ij os, ekonom i ka ir plėtr a teb ėr a stipr i. Už Eur op os rib ų – Jungt inių Amer ikos Valst ij ų ekono mikos aug im as ir tol iau len kia ES.
Justas Jurevičius: Pagrindiniu eksporto plėtros varikliu išliks tradicinės ES valstybės. 14
2015
kusio energetikos produktų pigimo kainos dar labiau su mažės. Kainų keliamas proble mas spręsti užsimojęs Euro pos centrinis bankas ėmė si specialios politikos, tačiau ekonomistai nesutaria, ar ji duos laukiamą efektą. Vie nas iš šios politikos jau ma tomų poveikių – euro nuver tėjimas JAV dolerio atžvil giu. Dėl to Lietuvos ekspor tuojamos produkcijos kainos ne euro zonos šalyse (ar ša lyse, kuriose valiuta susieta su euru) tampa pigesnės (t. y. konkurencingesnės). Dėl euro nuvertėjimo Lietuvos produktai tampa patraukles ni Jungtinei Karalystei, JAV, Japonijai ir Kinijai. Kita ver tus, per pastaruosius mėne sius euro vertė išaugo, paly ginti su Lenkijos zlotu, Šve dijos krona ir Norvegijos krona.
Auga gamybos sąnaudos
„Shutterstock“ nuotr.
„Pagrindiniu eksporto plėt ros varikliu išliks tradicinės ES valstybės. Lietuvos eks portuotojai turi galimybę iš naudoti gana sėkmingai pa staruoju metu atsigaunančią paklausą, tačiau kartu galime tikėtis sparčios plėtros į to limesnes rinkas, pavyzdžiui, JAV, Pietryčių Azijos ar Ara bijos pusiasalio šalis. Tai lems šiuo metu ypač aktyvus Lietu vos verslo suinteresuotumas diversifikuoti rinkas, taigi ir akivaizdžiai didesnis aktyvu mas išnaudojant atitinkamas įvairių institucijų priemo nes“, – prognozavo įstaigos „Versli Lietuva“ vyr. analiti kas Justas Jurevičius. Kita vertus, 2014 m. Rusijos ekonomika augti sustojo, ir
net oficialios šalies instituci jos linkusios manyti, kad 2015 m. ji patirs didelį nuosmukį. „Gruodžio mėnesį įvykęs stiprus Rusijos rublio nu vertėjimas euro atžvilgiu yra dar didesnis smūgis ekspor tui tiek lietuviškų prekių, tiek iš Vakarų reeksportuojamai produkcijai nei embargas“, – teigė J.Jurevičius.
Kainos mažėja
2015 m. Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos Komi sija ir Europos ekonominio bendradarbiavimo organiza cija (EBPO) numato aktyves nę daugelio Europos valsty bių ir JAV ekonominę veik lą, tačiau besivystančių rinkų ekonomikos augimas bus šiek
tiek lėtesnis. Numatoma, kad pasaulio prekybos plėtrą 2015 m. lems vadinamųjų pažangių ekonomikų rinkos. Šiuo metu pasaulio prekių kainos yra mažesnės nei 2013 m. Maisto produktų kainos smuko gana nuosekliai nuo 2011 m. pradžios ir pagal Pa saulio banko vertinimus šiais metais nepradės kilti. Trąšų kainos gerokai krito, tačiau ti kimasi, kad 2015 m. jų mažėji mas nebus toks didelis. Meta lo kainos krito 2014 m. ir nu matoma, kad jos kris ir toliau. Pasaulio bankas progno zuoja, kad pasaulio gamybos eksporto kainos, skaičiuojant JAV doleriais, per ateinančius metus augs. Kita vertus, labai tikėtina, kad dėl neseniai įvy
Prognozuojama, kad lietu viškų prekių eksportas (iš skyrus energetikos produk tus) labiau priklauso nuo pa siūlos veiksnių, tokių kaip gamybos pajėgumų lygis, vienetinių darbo sąnaudų ir kiek mažiau – nuo vidaus pa klausos. Dėl Lietuvos žemės ūkio ir gamybos sektoriaus investici jų į ilgalaikį turtą gali išaugti eksportui skirti gamybos pa jėgumai. Per pirmąjį 2014 m. pusmetį investicijos į ilgalaikį turtą šiuose sektoriuose išau go, o per antrą – sumenko, ly ginant su atitinkamais lai kotarpiais 2013 m. Tai galėjo lemti prastėjantys verslo lū kesčiai dėl geopolitinės įtam pos. Gamybos sektoriaus dar bo sąnaudos 2014 m. ir toliau augo, nors šiek 2015
15
kryptys IŠ VĖŽ IŲ IŠM UŠTI GAL I TIK KARAS tiek lėčiau nei 2013 m. Numatoma, kad arti miausioje ateityje augimas tęsis. Tolesnė Rusijos ir Ukrai nos įvykių eskalacija ir regio ninės krizės gilėjimas beveik neabejotinai turėtų neigia mos įtakos verslo lūkesčiams ir investuotojų pasitikėjimui Lietuva, blogintų situaciją ša liai svarbiose eksporto rinko se. Pastebėtina, kad Europos bankų sektorius išlieka pažei džiamas, o galimo šoko ir des tabilizacijos scenarijaus at veju Lietuvos verslui gali kil ti rimtų problemų dėl kredito
prieinamumo ir galimų kitų antrinių poveikių eksportui.
Dėl euro nuver tėjimo Lietuvos produktai tam pa patrauklesni Jungtinei Kara lystei, JAV, Japonijai ir Kinijai.
Įžvelgia didžiausią potencialą SEB ekspertai kovo pabaigo je pranešė prognozuojantys, kad Lietuvos ekonomikos au gimas šiemet ir 2016 m. sieks atitinkamai 2,6 proc. bei 3,5 proc. ir bus didžiausias Balti jos šalyse. Teigiama, kad Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,2 proc., o 2016 m. – 2,7 proc., Latvi jai prognozuojamas atitinka mai 2,4 proc. ir 2,7 proc. BVP augimas. Anot SEB analitikų, nepai sant sudėtingos geopoliti
nės aplinkos, Lietuva išlaiko stabilius ekonomikos augi mo tempus, o tam didžiausios įtakos turi vidaus vartojimas, kurį palaiko didėjantys atly ginimai ir mažėjantis nedar bo lygis. SEB analitikų vertinimu, privatus vartojimas Lietu voje per artimiausius dve jus metus augs maždaug 4–5 proc. Prognozuojama, kad nedar bo lygis Lietuvoje, pernai sie kęs 10,7 proc., šiemet suma žės iki 10 proc., o 2016 m. – iki 9,5 proc. „Versli Lietuva“, BNS inf.
Faktorius: Europos, net pasaulio ekonomikos ateitis priklauso nuo to, kaip pasisuks įvykiai Ukrainoje. Prognozės paremtos prielaida, kad viskas liks taip, kaip yra dabar.
16
2015
„Scanpix“ nuotr.
transportas
Vairuotojai laukia naujų maršrutų
SMOG Ė NE TIK PREK IŲ EMB ARG AS
Susikomplikavę santykiai su Ru sija ir jos sušlu bavusi ekonomi ka stipriai smogė transporto įmo nėms. Teigia ma, kad su Ry tų rinkomis dir bę vežėjai prara do nuo 30 iki 50 proc. užsakymų, o naujose rinko se kompensuoti praradimų nepa vyksta.
Rūta Grigolytė
Sumažėjo iki pusės
Kai kurie ekonomistai teigia, kad vežėjai automobiliais at sigavo po šoko, kurį patyrė, kai buvo uždrausta į Rusiją į vežti
Nuostoliai: laukimas Rusijos pasienyje Lietuvos vežėjams kainavo milijonus eurų.
„Scanpix“ nuotr.
2015
17
transportas SMOGĖ NE TIK PREK IŲ EMB ARGAS
Dainius Abramavičius: Kai tik susiklosto tam tikra blo ga ekonominė ir politinė situacija, vežėjai tai pajunta patys pirmieji.
Sunkvežimių pardavimas sumažėjo Lietuvoje sunkvežimių pardavimas per pirmus du šių metų mėnesius smuko visose trijose Baltijos šalyse, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Sausį–vasarį Lietuvoje buvo parduoti 405 sunkvežimiai, arba 16,1 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (483). Latvijoje sunkvežimių pardavimas sumažėjo 39,8 proc., iki 174, Estijoje – 31 proc., iki 149. Vien tik vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, sunkvežimių pardavimas Lietuvoje ūgtelėjo 42,8 proc., iki 257, Latvijoje smuko 46,5 proc., iki 69, Estijoje sumažėjo 21,1 proc., iki 45. Visoje Europos Sąjungoje sunkvežimių rinka šiemet per pirmus du mėnesius išaugo 8,2 proc., iki 15,7 tūkst., tik vasarį – 8,1 proc., iki 17,2 tūkst. Viso komercinio transporto, įskaitant autobusus ir lengvuosius sunkvežimius, pardavimas Lietuvoje sausį–vasarį smuko 3,1 proc., iki 823, Latvijoje – 17,6 proc., iki 563, Estijoje – išaugo 9,7 proc., iki 806. Tik vasarį komercinio transporto pardavimas Lietuvoje ūgtelėjo 16,9 proc., iki 408, Latvijoje smuko 19,6 proc., iki 246, Estijoje – padidėjo 4,7 proc., iki 313. 2014 m. Lietuvoje iš viso parduota 2 117 sunkvežimių, arba 34,4 proc. mažiau nei užpernai (3 228). BNS inf.
18
2015
maisto produktus – jie persiorientavo ir pra dėjo gabenti kitokią produk ciją. Pastebima ir tai, kad, vertinant statistinius praė jusių metų pabaigos duome nis, transporto bendrovių re zultatai yra neblogi – nebu vo bankrotų skaičiaus šuolio ar daug grupinių darbuoto jų atleidimų. Tačiau patys ve žėjai teigia, kad statistika nė ra tikslus padėties veidrodis. Lietuvos nacionalinės vežė jų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Erlandas Mikėnas teigė, kad dėl Rusijos nustatyto embar go ir Lietuvos vilkikų patik ros Rusijos pasienyje mūsų vežėjai nuo pernai lapkričio iki pavasario galėjo patirti apie 200 mln. eurų nuosto lių, o dar apie 20 mln. eurų – dėl prastovų. „Spalvų smarkiai sutirštinti nenorėčiau, bet iš tiesų dabar lengva nėra. Kalba eina ne tik apie vežėjus, kurie dirba Rytų kryptimi“, – sakė ir su Rusi jos, ir su Vakarų rinkomis dir bančios bendrovės vadovas, „Linavos“ prezidiumo narys Dainius Abramavičius. Lietuvos vežėjams smogė ne tik prekių embargas – mū siškiams buvo taikoma pri verstinė transporto priemo nių patikra, prisidėjo ir kiti sunkumai. „Kai tik susiklosto tam tik ra bloga ekonominė ir poli tinė situacija, vežėjai tai pa junta patys pirmieji. Nuo šių metų pradžios Rusija ir pati pajuto ES taikomų sankcijų poveikį, tad vežimų į šią ša lį dar labiau sumažėjo. Pre liminariai įvertinčiau, kad įmonių, kurios dirba Rytų kryptimi, darbų apimtys su mažėjo nuo 30 iki 50 proc.“, – situaciją apibendri no D.Abramavičius.
Vakarai nukandžiojo kainas
„Mano įmonėje kol kas ne teko atleisti nė vieno žmo gaus, stengiamės išlaikyti sa vo senus klientus, nors darbų apimtys yra sumažėjusios. Vis dėlto žinau įmonių, kurios atleido nemažai darbuoto jų, ir manau, kad ši tendenci ja išliks, kol nebus panaikin tas embargas ir neišnyks ki tos trukdančios priežastys“, – baiminosi D.Abramavičius. Anot jo, su Rusijos rinka dirbę vežėjai, bandydami ieš koti naujų klientų, metėsi į Vakarus ir išbalansavo padė tį – paslaugų įkainiai pradė jo kristi. „Aišku, galima tartis, ieškoti partnerių Vakaruo se, bet ten kainos dabar tik rai nukandžiotos. Vakaruose dirbti yra mažesnė verslo rizi ka, bet ir neuždirbsi tiek – ga li tekti važiuoti kone už savi kainą. Lengviau tiems, kurie Vakaruose turi senus darbo santykius, nusistovėjusius su sitarimus“, – sakė D.Abrama vičius.
Viltis sieja su Vyriausybe
Su Rusija prekiavusioms įmo nėms padėti ieškoti naujų rin kų leidosi valstybės įstaigos. Pa sak D.Abramavičiaus, Vyriausy bės pastangos pagelbėti yra ma tomos, bet rezultatų norisi kuo skubiau. „Žinoma, mes supran tame, kodėl jų tenka laukti – turi būti susitarimai tarp valstybių. Pavyzdžiui, jau žino ma, kad mūsų Vyriausybė ne trukus turi pasirašyti tarpvals tybinę sutartį su Maroku. Tai yra palengvinimas. Bet panašus rinkų paieškų darbas turi tęstis toliau – juk visi nevažiuosime į Maroką, be to, ir pasirašius su sitarimą nebus taip, kad jau kitą dieną pasipiltų darbai“, – kalbė jo D.Abramavičius.
Transportas Vandens keliai pasižymi saugumu
Naujas laivininkystės žingsnis Pervežimai: įgyvendinus Marvelės krovinių prieplaukos projektą prasidės Nemuno eksploatacijos atgimimas.
Marvelės kro vinių prieplau ka – reikšmingas vidaus vande nų laivininkystės projektas. Tiki masi, kad jo įgy vendinimas ne tik paskatins krovi ninės laivybos at gimimą, bet ir prisidės prie oro taršos bei sausu mos kelių apkro vimo mažinimo. Saugesnis ir tylesnis
Kaune, Marvelėje, ant Nemu no kairiojo kranto statoma krovinių prieplauka. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – vi daus vandenų kelias nuo Kau no hidroelektrinės iki Klaipė dos Nemunu ir Kuršių mario mis yra priskirtas tarptauti nės reikšmės keliui E41. Kauno miesto detaliaja me plane prieplaukos staty bai numatyta 5 ha teritori
ja, dar 10,7 ha yra rezerviniai. 2015 m. užbaigus statybos darbų pirmąjį etapą, sukur ta reikiama minimali infrast ruktūra bei sudarytos sąlygos švartuotis laivams: pastaty ta 120 m ilgio krovininė kran tinė, apie 1 ha ploto krovos ir sandėliavimo aikštelės, vi daus ir privažiavimo keliai, įrengti inžineriniai tinklai. Tolesniems prieplaukos plėtros etapams įgyvendinti konkurso būdu bus vykdomos koncesininko (prieplaukos operatoriaus) parinkimo pro cedūros. Pagal konkurso sąly gas, per pusę metų nuo veik los pradžios koncesininkas turės įsigyti reikalingą kro vos ir kitą įrangą. Vėlesniais laikotarpiais numatyta kran tinės, aikštelių, kelių ir tink lų plėtra, pastatų įrengimas ir kiti darbai. „Projekto nauda Kauno re gionui ir visai Lietuvai sie jama su perėjimu prie ma žiau energijos suvartojančio transporto, mažesniu išme tamo į atmosferą CO2 kiekiu, taip pat dalies krovinių per kėlimu iš sausumos kelių į vandens, dėl to turėtų suma žėti sausumos kelių apkrovi mas bei avaringumas“, – kal bėjo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generali
nis direktorius Antanas Iva nauskas. Vidaus vandenų transpor tas yra pigesnis nei automo bilių ar geležinkelio trans portas. Jis yra saugiausia transporto rūšis ir yra itin patikimas pervežant pavo jingus ir nestandartinių ga baritų krovinius. Be to, van dens transportas yra ne toks triukšmingas.
Bet kokių gabaritų
„Kad būtų atgaivinta ir to liau vystoma krovininė lai vyba, reikėtų įvykdyti dvi pa grindines sąlygas, kurių vie na – įrengti tinkamas krovini nes prieplaukas su reikiamais privažiavimais, įrangą lai vams pakrauti ir iškrauti, san dėliavimo patalpomis, laivų techninio aptarnavimo baze ir kt., – sakė A. Ivanauskas. – Antra ir, ko gero, dar svarbes nė sąlyga – būtina užtikrin ti laivybai reikiamus garanti nius gylius.“ Esant reikiamiems garan tiniams gyliams (ne mažes niems kaip 1,20 m), Nemu nu bus galima plukdyti krovi nius konteineriuose, statybi nes medžiagas, metalo laužą, durpes, trąšas, taip pat sun kiasvorius ir stambių gaba ritų krovinius. Jų transpor
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
tavimui vidaus vandenų ke liais didesnių apribojimų be veik nėra.
prižiūri vidaus vandenų kelius
Lietuvos teritorijoje iš viso yra 915,1 km vidaus vande nų kelių, VVKD patikėta pri žiūrėti 820,1 km valstybinės reikšmės kelių. Šiuo metu eksploatuojama 385,6 km. Įmonė nuolat atlieka farva terio ženklinimą ir priežiūrą, vagos valymo ir reguliavimo darbus, eksploatuoja ir pri žiūri uostų ir prieplaukų inf rastruktūrą, atlieka hidrogra finius matavimus. VVKD taip pat vykdo potvynių preven ciją šalindama seklumas Ne muno žemupyje. Be pagrindi nės veiklos, VVKD remontuo ja ir stato laivus, organizuoja mokymo ir kvalifik acijos kėli mo kursus, gabena įvairių ga baritų krovinius, perveža ke leivius pramoginiu laivu, at lieka vandens telkinių dugno gilinimo ir valymo darbus bei teikia kitas paslaugas. Per navigacinį sezoną įmo nės svetainėje www.liwa.lt veikia informacinė sistema apie laivybos sąlygas (van dens gylius) Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių mariose. 2015
19
Transportas Keleivių skaičius muša rekordus
A.Šliupas: oro uostų pertvar
Susisiekimo mi nisterija per nai įgyvendino ne vienus metus brandintą Lietu vos oro uostų su jungimo idėją. Šis ypač Šiaurės Europoje papli tęs valdymo mo delis pasiteisino ir mūsų šalyje.
Rezultatai: per metus skrydžių Lietuvoje padaugėjo dešimtadaliu.
Audronė Tamašauskaitė
Rekordinis keleivių skaičius
Nuo 2014 m. liepos 1 d. vei kianti jungtinė įmonė Lietu vos oro uostai, valdanti Vil niaus, Kauno ir Palangos oro uostus, jau gali pasidžiaugti rezultatais, ypač – įspūdingai augančiais keleivių srautais. Susisiekimo ministerijos siekis tobulinti Lietuvos oro uostų sistemą pagrįstas aiš kia strategija, kurios tikslai –
20
2015
didinti šalies oro transpor to sistemos finansinį tvaru mą, geriau koordinuoti civili nės aviacijos politiką, didin ti skrydžių skaičių ir plėtoti naujas jų kryptis. „Tokį pasirinkimą – sujung ti šalies oro uostus – lėmė ir dabartinės civilinės aviaci jos rinkos tendencijos. To lesnę nacionalinės aviacijos politiką reikėjo grįsti aiškia strategija, kad būtų užtikrin tas oro uostų pajamų lygis li beralizuotoje rinkoje. Joje vis
labiau įsitvirtinant žemų są naudų vežėjams, konkurenci ja didėjo tiek viduje, tiek išo rėje“, – sakė susisiekimo vice ministras Arijandas Šliupas. Tris tarptautinius oro uos tus, iki praėjusių metų liepos veikusius kaip atskiros vals tybės įmonės, susiejęs tinklas vis dar tobulinamas. Tačiau tai, kad Lietuvos oro uostų strategija pasirinkta teisingai, abejonių nekyla. Šį teiginį geriausiai iliust ruoja rekordiniai skaičiai apie
įspūdingai padidėjusius ke leivių srautus. 2014 m. Vil niaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis pasinau dojo 3,8 mln. keleivių. Paly ginti su 2013 m., šių keleivių padaugėjo net 9,3 proc., skry džių – 10 proc. Šalies civili nės aviacijos plėtrai svarbus buvo ir pirmas šių metų mė nuo. Palyginti su 2014-ųjų sausiu, šiemet minėtą mėne sį per Vilnių skrido 15 proc., per Kauną – 29 proc. daugiau keleivių.
ka – teisingas pasirinkimas
Pasak jo, sparčiam keleivių srauto augimui įtakos turi ir nūdienos gyvenimo bei verslo plėtros sąlygos, vis didėjantis žmonių mobilumas. Didžiausias pasaulyje knygųgidų leidėjas „Lonely Planet“ ir JAV verslo žurnalas „Forbes“ Lietuvą išrinko į šių metų lan kytinų šalių trejetuką. Tai rodo, kad Lietuva tampa vis patrauk lesnė užsienio piliečiams.
Susisiekimo ministeri jos skaičiavimu, šis šalies oro uostų reorganizavimas leis valstybei sutaupyti maždaug po 0,35 mln. eurų per metus, nes bus taupoma racionaliau naudojant rinkodarai ir rekla mai skiriamas lėšas.
Svarbi ekonomikos dalis
Susisiekimo ministerijos archyvo nuotr.
„Tokį rezultatą lėmė ne vie nas veiksnys. Tai ir didėjantis įmonių mobilumas, ir glaudus bendradarbiavimas su oro bendrovėmis, siūlant kelei viams optimalius skrydžius, ir sumaniai planuojama veik la bei tikslingai parenkamos naujos skrydžių kryptys“, – teigė viceministras A.Šliupas.
10
proc.
Lietuvos oro transportas yra svarbi valstybės ekonomi kos dalis. Oro uostai prie ša lies bendrojo vidaus produkto (BVP) prisideda net 2,5 proc. „Lietuvos oro uostų kelei vių skaičiaus didėjimas šalies BVP augimą viršija tris kar tus. Tai labai svarbus rodik lis. Pagal bendrąsias pasaulio aviacijos plėtros tendencijas, kai vertinamas keleivių skai čiaus ir BVP augimo santykis, mūsų valstybė yra šalia to kių pasaulio aviacijos rinkos grandų kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija ar Tailan das“, – tvirtino A.Šliupas. Susisiekimo viceministro teigimu, trijų oro uostų su jungimas į bendrą tinklą, ku rį administruoja viena įmonė, leidžia juos efektyviau valdy ti, tikslingiau planuoti inves ticijas oro uostų infrastruktū rai modernizuoti, veiksmin giau valdyti keleivių srautus ir mažinti veiklos sąnaudas.
Arijandas Šliupas: Trys Lietuvos oro uostai konkuravo tarpusavyje, ir tai buvo nenaudinga visai šaliai. „Iki tol turėjome proble mą, kai trys Lietuvos oro uos tai konkuravo tarpusavyje ir tai buvo nenaudinga visai ša liai. Manau, kad sprendimas sujungti oro uostų valdymą buvo teisingas žingsnis, kuris
leis atnaujinti konkurenciją ir tarp oro linijų. Geriau bus tiek keleiviams, tiek visai Lie tuvos ekonomikai“, – įsitiki nęs A.Šliupas.
Vykęs įmonių valdymo pavyzdys
Oro uostų jungimas į vieną tinklą pasaulyje nėra naujovė, vis dėlto Lietuvoje šis spren dimas sulaukė nemažai dis kusijų ir vertinimų. „Modelis, kai kelis oro uos tus valdo viena valstybei pri klausanti įmonė, itin papli tęs Šiaurės Europoje, – paste bėjo susisiekimo viceminist ras. – Mes daugiausia analiza vome skandinavišką patirtį – oro uostų tinklą turi tiek Nor vegija, tiek Švedija ir Suomija. Su pastarųjų dviejų valstybių oro uostus valdančiomis įmo nėmis – „Swedavia“ ir „Fina via“ – palaikome itin tvirtus ryšius.“ Lietuvos specialistai, nu vykę į Švedijos ir Suomijos oro uostus valdančias įmo nes pasisemti patirties, bu vo patikinti einantys tinka ma linkme. Švedijos įmonė „Swedavia“ valdo dešimt oro uostų, Suo mijos „Finavia“ – 25, Norve gijos įmonė „Avinor“ ir Ispa nijos „Aena Aeropuertos“ – net po 46 oro uostus. Vienos iš trijų Baltijos valstybių – Es tijos – įmonė „Tallinn Air port“ į vieną tinklą yra sujun gusi septynis oro uostus.
Palyginti su praėjusiais metais, 2014 m. net 10 proc. padaugėjo skrydžių iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. 2015
21
transportas
Elekt r o m o b i l iai lietuviškus kelius žvalgo nedrąsiai ATEITIES TRANSPORTAS VERŽIASI Į VISUS ŽEMYNUS
Didžiausių automobilių gamintojų vienas po kito išlei džiami nauji elektromobilių modeliai rodo, kad būtent elektra varomos mašinos – ateitis. Ji į Lietuvą beldžiasi ne taip užtikrintai, kaip į daugelį kitų išsivysčiusių šalių, tačiau pardavėjai nestokoja entuziazmo – skurdus mū siškis elektromobilių parkas šiais metais sparčiai didėja.
Vytenis Radžiūnas
Elektromobilis – garbės reikalas
„Kai naftos kaina ėmė er zinti, įvairūs mokslininkai ir lektoriai pradėjo suokti są mokslo teorijas, kad nafti ninkai superka naujausias elektromobilių technologijas ir visus su tuo susijusius išra dimus saugo seifuose“, – pri siminė televizijos laidos „Ke liai. Mašinos. Žmonės“ ve dėjas, žurnalistas Valdas Vi lūnas. Nepaisant sąmokslo teo rijų ir naftos kainų šokinėji mų, pamažu, bet užtikrintai vis daugiau elektromobilių išriedėjo į kelius. „Pasaulinė se parodose, be ateities mo delių, visada gamintojai pa 22
2015
rodo ir elektromobilius. Da bar visi save gerbiantys di desni ar mažesni automobi lių gamintojai gamina bent vieną elektromobilį“, – tęsė V.Vilūnas. Jam pritarė ir žurnalistas Vytenis Kudarauskas: „Vis garsiau kalbama, kad elekt romobiliai yra automobilių ateitis. Atrodo, kad ir didžiau si pasaulio gamintojai po tru putį pradeda tai patvirtinti – pristato tik elektra varomus automobilius arba mašinas su hibridines pavaras turinčiais varikliais. Kai Vokietijos au tomobilių gigantas „Volkswa gen“ pristato ne vieną elekt romobilį, vadinasi, tai poten cialu.“ V.Kudarauskas kaip pa vyzdį pateikė „Tesla Motors“
sėkmės istoriją – tai bene vie nintelis automobilių gamin tojas, kuris gamina tik elekt romobilius ir iš to uždirba ar bent jau nepatiria nuostolių. „Per labai trumpą laiką „Tes la“ tapo visaverčiu automobi lių gamintoju, kuris JAV rin koje gali sudaryti rimtą kon kurenciją kitiems „Premium“ segmento gamintojams: „Au di“, „Mercedes-Benz“, „Le xus“, BMW“, – vardijo pašne kovas. Pasak V.Kudarausko, „Tesla Motors“ flagmanas „Model S“ sulaukia vis daugiau dėmesio visame pasaulyje, ypač JAV. „Nissan Leaf“ pardavimas pa saulyje taip pat rodo, kad vai ruotojai nori kasdien važinė ti automobiliu, kuris varomas elektra.
20
– tiek viešų įkro vos stotelių šiuo metu yra visoje Lietuvoje. Esti joje išvystytas visas jų tinklas.
Statistika sparčiai keičiasi
Valstybės įmonės „Regit ra“ duomenimis, iki šių metų sausio 1-osios Lietuvoje buvo įregistruoti 65 elektra varomi lengvieji M1 klasės automo biliai, o prieš metus Lietuvos keliais riedėjo vos 16 elekt romobilių. Lietuvos elekt romobilių asociacijos žinio mis, šiuo metu Lietuvoje tu rėtų važinėti daugiau kaip 100 elektra varomų automobilių. Pernai Baltijos šalyse buvo parduotas 521 naujas elektro mobilis (176 Latvijoje, 338 Es tijoje ir septyni Lietuvoje). Es
Šiuo me nes Latvi
„Pasaulio mastu būsime labai nedidelis, bet Vakarų ekonominį lygį jau pasiekęs žaidėjas.“
Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto profesorius
40p.
„Shutterstock“ nuotr.
tai 2014-aisiais daugiausia pir ko „Nissan Leaf“ (202) bei „Volkswagen e-up!“ (38), latviai – „Volkswagen e-up!“ (135) bei „Nissan e-NV200“ (17). Praė jusiais metais Lietuvoje bu vo nupirkti trys „Nissan Leaf“, du „Mitsubishi i-MiEV“ bei po vieną „Nissan e-NV200“ ir „Tesla Model S“ elektromobilį. Kaip teigia „Nissan Nordic Europe OY“ įmonės komuni kacijos vadovas Baltijos ša lims Mindaugas Plukys, šiuo metu Lietuvoje parduoda ma daugiausia elektromobilių Baltijos šalyse, nes Latvijo je ir Estijoje baigėsi jiems įsi
gyti skirtos lengvatos. Ši įmo nė dabar parduoda du elekt romobilių modelius: hečbeką „Leaf“ ir mikroautobusą „eNV200“. „Nuo prekybos pradžios lapkritį esame pardavę dešimt elektromobilių. Para mos programų pas mus nebu vo kaip Latvijoje ir Estijoje, bet Lietuvoje nereikia mokė ti už elektromobilių statymą mokomose vietose, galima va žiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis, nemo kamai pasinaudoti įkrovimu, todėl lietuviai tuo yra susido mėję“, – tikino M.Plukys.
Lietuvoje mato perspektyvų
Žurnalui „Verslas. Lyderiai“ pasiteiravus, ką žmonės kal ba automobilio salonuose, ap žiūrėdami elektromobilius, M.Plukys pasakojo: „Prana šumas jiems – šio automobi lio mažos eksploatacinės išlai dos. Techninis aptarnavimas ir degalų sąnaudos turi ilgalai kę perspektyvą, nors pats au tomobilis, palyginti su maši nomis, varomomis vidaus de gimo varikliais, nėra pigus. Bet juk inovacijos niekada ne buvo pigios, iš pradžių jos vi suomet kainavo daugiau, nes
tai – pažangus dalykas. Pavyz džiui, „Nissan Leaf“ modelių šiuo metu pasaulyje yra par duota daugiau kaip 180 tūkst. Tai lemia automobilio kainos kritimą, nes investicijos į pro dukto sukūrimą labai didelės ir ilgainiui jos turi atsipirkti, o tai leidžia gauti grąžos iš tu rimo produkto ir santykinai mažinti jo kainą.“ Skirtingai nei daugelis ki tų automobilių gamintojų, „Volkswagen“ iš pradžių ne kūrė atskiro modelio su elekt riniu varikliu – jį įmontavo į septintosios kartos „Golf“. Lietuvos
tu Lietuvoje parduodama daugiausia elektromobilių Baltijos šalyse, vijoje ir Estijoje baigėsi jiems įsigyti skirtos lengvatos. 2015
23
65
– tik tiek elektra varomų lengvųjų automobilių Lietuvoje buvo sausio 1 d.
Problema: dažniausiai elektromobiliais galima įveikti tik apie šimtą kilometrų.
rinkai elektromobiliai „e-Golf“ ir „e-Up!“ bu vo pristatyti praėjusių me tų gruodį. „e-Up!“ yra pirma sis tikras elektrinis „Volkswa gen“ automobilis. Kaip žurn al ui „Verslas. Ly deriai“ komentavo „Volks
wag en AG“ import uotojo Balt ij os šalims – SE „Mol ler Balt ic Import“ rinkod a ros ir komun ik ac ijos vad o vė Anda Budlevsk a, dar tik lauk iama akt yvesn io šio ga mint oj o elektrom ob il ių pir kimo.
„Shutterstock“ nuotr.
„Nepaisant trumpo paraiš kų teikimo laikotarpio ir men kos informacijos kampani jos, daugiau kaip 170 visiškai elektrinių transporto priemo nių buvo registruota Latvijo je praėjusiais metais“, – skai čiavo A.Budlevska. Jos teigi mu, „Volkswagen“ Latvijoje atsiriekė didelę rinkos dalį, o Estijoje „Volkswagen e-Up!“ įžengė į rinką likus trims mė nesiams iki dotacijos progra mos pabaigos, tačiau, nepai sant to, esą taip pat spėjo pa siekti labai gerų rezultatų.
Vienkartinės dotacijos neveiksmingos
Poreikis: Lietuvoje reikėtų įrengti 200–300 viešųjų elektromobilių prieigos taškų.
24
Ingos Juodytės / BFL nuotr.
2015
Komentuodamas elektromo bilių skaičiaus didėjimą kai myninėse Latvijoje ir Estijo je, Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmi ninkas Laurynas Jokužis tei gia, kad Baltijos šalims rei
kia ilgalaikės strategijos, o ne trumpalaikių subsidijų. „Tol, kol dotacijos yra, vi si perka elektromobilius, o kai jų nėra – neperka. Trumpalai kės subsidijos Latvijoje ir Es tijoje visiškai nepasiteisino – buvo įsigyta 500–1 000 elekt romobilių, ir viskas – visi lau kia kitų subsidijų. Turi būti il galaikė strategija. Tai gali būti PVM lengvata ar importo mo kesčio mažinimas, kiek leidžia ES“ , – įsitikinęs L.Jokužis. Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirminin ko pasiteiravus, kada gatvėse pamatysime kur kas daugiau elektromobilių, L.Jokužis at sakė: „Nieko nekeičiant ir nie ko nedarant po penkerių metų turėtų būti gan daug elektro mobilių, bet reikia kažką dary ti. Deramės, bet iš Vyriausybės dažniausiai gauname atsaky mą, kad nėra lėšų. Pavyzdžiui, Norvegijoje finansuoti labai
transportas ATEITIES TRANSPORTAS VERŽIASI Į VISUS ŽEMYNUS paprasta, nes ten – didžiulis valstybės biudžeto perviršis, jiems skirti lėšų infrastruktū rai nėra problemų.“ Remiantis 2012 m. Lietuvos Ūkio, Energetikos ir Susisieki mo ministerijų užsakymu at liktos Kompleksinės elektro mobilių transporto plėtros ga limybių studijos duomenimis, Lietuvai rekomenduojama siekti, jog 2025 m. keliuose rie dėtų apie 15–16 tūkst. tikrųjų (BEV) bei hibridinių (PHEV ir REV tipo) elektromobilių.
Reikia šimtų įkrovos taškų
Pirkti elektromobilių, pasak automobilių žinovo V.Kuda rausko, neskatina ir elektro mobilių įkrovos stotelių trū kumas. „Vos kelios, ant vienos rankos pirštų suskaičiuoja mos stotelės tikrai neskatina pirkti elektromobilių. Elekt romobiliai dabar pozicionuo jami kaip transporto prie monės didmiesčių gyvento jams. Vilniuje yra didžiausia elektromobilių koncentraci ja Lietuvoje, bet vieša įkro vos stotelė – viena, o prie jos yra nuolatinės eilės. Keis ta, kad tokių stotelių nėra prie didžiųjų prekybos cent rų. Vaikščiodamas po preky bos centrą galėtum palikti elektromobilį krautis“, – siūlo V.Kudarauskas. Skaičiuojama, kad šiuo me tu visoje Lietuvoje yra iki 20 viešų įkrovos stotelių, o Esti joje išvystytas visas jų tinklas. Lietuvos automobilių kelių di rekcija (LAKD) per trejus me tus svarbiausioje šalies auto magistralėje Vilnius–Kaunas– Klaipėda žada pastatyti dar devynias greitos įkrovos sto teles. Teigiama, kad Lietuvo je iš viso reikėtų 200–300 vi dutinio spartumo ir 20 greitos įkrovos taškų.
„Automagistralės“ direkto riaus Vladislovo Molio teigi mu, magistralėje vienuolika stotelių visiškai pakaks, kad būtų patenkinti ja elektromo biliais važiuojančių vairuo tojų poreikiai. L.Jokužis tei gia, kad kai kurios savivaldy bės taip pat yra paruošusios detaliuosius planus, kur būtų įrengiamos stotelės miestuo se. Tai esą būtų finansuojama valstybiniu mastu, o elektra tiekiama nemokamai. Grei tos įkrovos stotelės įrengimas kainuoja 20–30 tūkst. eurų. Įsigiję reikiamą įrenginį, elektromobilių savininkai per naktį jį gali įkrauti ir namuose, tačiau tuo gali džiaugtis tik pri vačių namų savininkai. Bazinis įkrovimas leidžia elektromobi liui nuvažiuoti 100–150 km. „Tiesą sakant, gamintojams dėl to galima mesti akmenį į daržą. Kasdien krauti elektro mobilį 10 val., kad nuvažiuo tum 100 km, yra nepraktiš ka. Jei visiškai įkrautas elekt romobilis galėtų nuvažiuoti bent 300–400 km, tuomet šie automobiliai tikrai taptų po puliaresni. Dabar dėl to tenka save riboti – spidometras ro do, kad gali nuvažiuoti dar 100 km, bet, stipriau spustelėjus akceleratorių, atstumas gero kai sumažėja. Važinėdamas sostinėje elektromobiliu įsiti kinau, kad 100 km nuvažiuoti galima, bet, norint pasiekti to kį rezultatą, tenka labai pasi stengti ir keisti vairavimo sti lių“ , – patirtimi dalijasi V.Ku darauskas.
Faktai • Pirmieji elektromobiliai pasirodė XIX a., tačiau jie neįsitvirtino. Vis dėlto po šimto metų, kai gerokai pabrango iškastinis kuras, padidėjo susidomėjimas ekologija, buvo sukurtos talpesnės baterijos, elektro mobiliai ėmė populiarėti. • 2014 m. visame pasaulyje tokius automobilius siūlė 25 kompani jos. Daugiausia jų parduodama JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Vakarų Eu ropoje. Populiariausias elektromobilis 2014 m. buvo „Nissan Leaf“. • 13,84 proc. pernai Norvegijoje parduotų naujų lengvųjų automobi lių buvo elektromobiliai. Pagal šį rodiklį Norvegija buvo aiškus lyderis pasaulyje. Antroje vietoje atsidūrusioje Olandijoje elektromobiliai su darė 3,87 proc. rinkos. Daugiau nei 1 proc. naujų automobilių rinkos elektromobiliai sudarė Islandijoje, Švedijoje ir Estijoje ir Japonijoje. • 2050 m. ES miestuose neturi likto nė vieno vidaus degimo varik lį turinčio automobilio.
„Tiesiog mes, lietuviai, to kie esame – automobilius perkame ne naujus, nes jie pi gesni. Dauguma Lietuvoje va žinėjančių elektromobilių nė ra pirkti Lietuvoje. Daugiau sia jų atgabenta iš JAV po ne didelių eismo įvykių. Lietu voje jie suremontuojami ir suranda naujus savininkus. Perkant naują elektromobi lį tenka mokėti didelius pini gus – už B segmento hečbeką, varomą elektra, reikia mokėti kaip už vidutinės klasės gerai sukomplektuotą sedaną. Na tūralu, kad renkamasi tai, ko
yra daugiau už tą pačią kainą. Jei nori to paties B segmen to automobilio, perki dvigu bai pigesnį su vidaus degimo varikliu. Bet netrukus viskas gali pasikeisti. Elektromobi liai brangūs dėl technologi jų. Kol kas modernios elekt romobilių technologijos yra labai jaunos, tačiau laikui bė gant jos pigs, tuomet nukris ir elektromobilių kaina“, – pro gnozuoja V.Kudarauskas. Šiuo metu nauji lengvieji elektromobiliai kainuoja 23– 43 tūkst. eurų. Apie 30–50 proc. sudaro baterijos kaina.
Laukia nenaujų
Kalbinti ekspertai sutinka: ateitis priklauso elektromo biliams, tačiau jų Lietuvos gatvėse padaugės tuomet, kai Europoje padidės par duodamų nenaujų elektro mobilių.
Istorija: BMW vadovas Norbertas Reithoferis 2010 m. Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pažadėjo į elektromobilių technologijas per kelerius metus investuoti apie 400 mln. eurų.
„Scanpix“ nuotr.
2015
25
Transportas Sprendžiamos vežėjų problemos
Susisiekimo ministerija pastaruo ju metu skiria ypatingą dėmesį Lietuvos vežėjams, kurie susidu ria su problemomis tiek Rytuose, tiek Vakaruose.
Vežėjams – Susisiekimo Viltis: Susisiekimo ministerija derasi dėl naujų maršrutų ne tik į Vakarus, bet ir į Rytus.
Audronė Tamašauskaitė
Siekia sumažinti nuostolius
Ministerija imasi visų prie monių vežimų rinkai diversi fikuoti, stengiasi tinkamai atstovauti šalies vežėjų interesams įvairiose ES institucijose, stiprina dvišalį bendradarbiavimą su Lietuvos strateginiais par tneriais. Vienas svarbiausių Susisie kimo ministerijos šiandienos tikslų – sumažinti Lietuvos vežėjų nuostolius, patiriamus dėl Rusijos paskelbto embar go ir ES bei kitų užsienio vals tybių kai kurių prekių ekspor to draudimo. Šiam tikslui pasiekti buvo inicijuoti tarpvyriausybiniai susitarimai su Maroku, Azer baidžanu, Turkmėnistanu ir Makedonija. Su šiomis šali mis susitarta rengti bendrus tarptautinio krovinių ir kelei vių vežimo projektus. 26
2015
„Tokie susitarimai padės Lietuvos vežėjams įsitvirtinti naujose rinkose, skatins pre kybą, krovinių vežimą, bus sukurta naujų darbo vietų“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Ministerija, stiprindama dvišalį bendradarbiavimą su tokiais Lietuvos strateginiais partneriais kaip Baltarusija, Kazachstanas, Lenkija, Švei carija ir Turkija, pernai orga nizavo bendrų komisijų po sėdžius su minėtų valstybių transporto ministerijų at stovais. Posėdžių metu buvo ap tarti vežėjams aktualūs kelių transporto klausimai, pasi keista papildomais tarptau tinio krovinių vežimo leidi mais 2014 m., susitarta dėl 2015 m. leidimų kvotų Lie tuvos vežėjams. Be to, 2014 m. dėl papildomų leidimų mūsų šalies vežėjams buvo susitarta su Kirgizija ir Ma kedonija.
Pasisako už sąžiningą konkurenciją
Nuo Rusijos sankcijų nuken tėję Lietuvos vežėjai teigia, kad laisvą paslaugų judėjimą varžo ir kai kurių ES šalių rei kalavimai, keliantys daug su maišties ir tiesiog stumiantys juos iš Europos rinkos. Praėjusiais metais Belgija ir Prancūzija pareikalavo, kad tarptautinius krovinius ve žantys vilkikų vairuotojai pri valomo kassavaitinio poilsio (mažiausiai 45 val.) keliau tų į viešbučius. Sunkvežimių kabinose besiilsintiems vai ruotojams gresia milžiniškos baudos. 2015 m. sausio 1 d. Vokie tijoje įsigaliojęs Minima laus darbo užmokesčio įsta tymas – dar viena problema mūsų šalies vežėjams. Įstatymas numato: užsie nio vežėjai turi registruotis, pateikti darbuotojų sąrašus ir pažymas, kad jų vairuoto jams Vokietijoje mokama ne
mažesnė kaip minimali šio je valstybėje nustatyta alga – 8,5 euro už valandą. Šios in formacijos nepateikus Kelne įsikūrusiai muitinei, Lietuvos vežėjams grės 30 tūkst. eurų bauda. Susisiekimo ministras R.Sinkevičius išreiškė vie šą susirūpinimą, kad dangs tantis nacionaline teise ban doma nesąžiningai suvaržyti laisvosios rinkos principus ES transporto sektoriuje. „Šis įstatymas taikomas ir užsienio įmonėms, dirban čioms šioje šalyje, ir visiems vežėjams, tranzitu per ją ga benantiems keleivius ir kro vinius. Esu susirūpinęs, kad taip sudaromos prielaidos ne sąžiningai konkurencijai, ku ri turės neigiamos įtakos mū sų vežėjų veiklai – padidins finansinę ir administracinę naštą“, – teigė susisiekimo ministras. Reaguodamas į vežėjų nuo gąstavimus, ministras R.Sin
ministerijos pagalba žimių vairuotojams sustabdy tas. Laukiama, kol savo nuo monę šiuo klausimu paskelbs EK, kuri tai padaryti numato iki balandžio pabaigos. Tačiau reikalavimas mokė ti minimalų 8,5 euro per va landą darbo užmokestį ir to liau bus taikomas šioje šalyje pakrautų bei iškrautų vilkikų vairuotojams.
Rimantas Sinkevičius: Tokie susitarimai padės Lietuvos vežėjams įsitvirtinti naujose rinkose, skatins prekybą, krovinių vežimą, bus sukurta naujų darbo vietų. kevičius kreipėsi į Europos Komisijos (EK) narius prašy damas išnagrinėti naująjį Vo kietijos nacionalinį įstatymą ir pateikti išvadą, ar šis atitin
ka ES teisės aktų nuostatas. Šiuo metu taisyklių dėl mini malaus darbo užmokesčio tai kymas tranzitu Vokietijos te ritorija vykstantiems sunkve
Viešajam transportui – žalia šviesa
Susisiekimo ministerija ska tina greitųjų autobusų tinklo plėtrą (angl. Bus rapid tran sit), juolab kad tai pasiteisino ir tokiuose Europos miestuo se kaip Amsterdamas, Barse lona, Geteborgas. Vadovaujantis susisiekimo ministro pasirašyto įsakymo, reglamentuojančio didžiau sius leistinus keliuose naudo jamų transporto priemonių ar jų junginių techninius pa rametrus, naujomis pataiso
Kęstučio Vanago / BFL nuotr.
mis, Lietuvoje jau galima re gistruoti ilgesnius nei 18,75 m autobusus. „Esu tikras, kad šie pakeiti mai skatins viešojo transpor to populiarumą. Tokie auto busai vienu metu galės vež ti iki 200 keleivių, – patikino susisiekimo ministras R.Sin kevičius. – Beje, Kaunas pir masis iš didžiųjų Lietuvos miestų jau pasinaudojo šia galimybe.“ Šių metų kovo pradžioje Kauno mieste pradėjo kur suoti pirmieji trys daugiau nei viena jungiamąja dalimi sujungti autobusai, kurių il gis – 24,785 m. Susisiekimo ministerija planuoja, kad 2014–2020 m. ES finansiniu laikotarpiu Lie tuvos miestai galės gauti pa ramą ekologiškoms transpor to priemonėms įsigyti, taip pat Darnaus judrumo mies te planams parengti ir daliai juose numatytų priemonių įgyvendinti. 2015
27
tRANSPORTAS LIETUVOS GELEŽINKELIAI VIRSTA MODERNIA LOGISTIKOS KOMPANIJA
Sektoriaus lyderių vizija – dau
Neramumai Rytuose palietė ir Lietuvos trans porto sektoriaus lyderius – Lietuvos geležinke lius. Smuktelėjusios krovinių gabenimo apimtys į Rusiją akcinę bendrovę paskatino imtis ryžtin gų sprendimų, persiorientuojant į naujas rinkas ir ieškant papildomų veiklos krypčių galimybių. Justė Labutytė
Stiprina ryšius su Baltarusija
Kaip pripažįsta Lietuvos gele žinkelių atstovai, tai, kad su menkę pervežimai į kaimyni nę šalį bendrame veiklos kon tekste netapo dramatiški, di džiąja dalimi lėmė įmonės įdirbis ir nuosekli paslaugų geografijos plėtros strategija. Komentuodamas pastaro jo meto rinkos tendencijas, bendrovės Lietuvos geležinke liai Krovinių vežimo direkci jos direktoriaus pavaduotojas Saulius Stasiūnas pripažino, kad sumenko ne tik krovinių srautai į Rusiją, bet ir bendros vežimo apimtys, kalbant apie susisiekimą su šia valstybe. Daugiausia Rusijos krovi nių tradiciškai transportuoja ma Kaliningrado srities kryp timi. Bendrai krovinių vežimo apimtys geležinkeliais tarp Rusijos ir Lietuvos 2014 m. sumažėjo 13 proc. „Nuostolius iš dalies leido kompensuoti nuolatiniai Lie tuvos geležinkelių kontaktai ir ilgalaikės sutartys su Balta rusijos kompanijomis. Be to, įmonė nėra visiškai priklau soma nuo rusiškų krovinių – palyginti su kaimynais, veža 28
2015
Kiekiai: per praėjusius metus vien konteineriniu traukiniu „Vikingas“ buvo per vežti 41 185 TEU konteineriai.
Artėja: naujų galimybių atsiras įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą. Šiuo metu tiesiama geležinkelio linija Kaunas–Varšuva. Lietuvos geležinkelių nuotr.
me santykinai didelius vieti nių krovinių kiekius“, – teigė S.Stasiūnas.
Praradimus Rusijos rinkoje ir šiais metais ketinama kom pensuoti ryšių su Baltarusijos
Naujoji jungtis tarp Turkijos ir Skandinavijos – vienas svarbiau sių „Vikingo“ plėtros uždavinių. gamintojais stiprinimu. Taip pat tikimasi, kad praėjusių metų vežimo geležinkeliais
ugiau nei krovinių vežimas Skaičiai ir faktai Daugiau kaip 150 metų istori ją turinti akcinė bendrovė Lie tuvos geležinkeliai šiandien yra viena moderniausių geležinke lio įmonių visoje Rytų ir Cent rinėje Europoje. Joje kartu su antrinėmis įmonėmis dirba apie 12 tūkst. darbuotojų. Bendrovė sukuria maždaug 1,4 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Apie du trečdalius pajamų Lietuvos geležinkeliai gauna iš užsienio klientų. Per pastaruosius dešimt metų investavusi beveik 2 mlrd. eurų bendrovė eksploatuoja atnau jintą modernų prekinių lokomo tyvų parką, įsigyta naujų, eko nomiškų keleivinių traukinių, pagrindinėse geležinkelio linijo se ir stotyse įdiegtos šiuolaikiš kos signalizacijos, telekomuni kacijų, riedmenų kontrolės sis temos, atnaujinti geležinkelio statiniai, keleivių rūmai ir pan. Per artimiausius šešerius me tus Lietuvos geležinkeliai užsi brėžė įgyvendinti 22 projektus, į kuriuos planuojama investuo ti apie 860 mln. eurų ES para mos lėšų. 2014–2020 m. didžiausias in vesticijas numatyta skirti inf rastruktūrai (45 proc.) ir „Rail Baltica“ projektui (36 proc.).
apimtis padidins arba bent iš laikys ir Lietuvos gamintojai. „Kalbant apie ilgalaikę per spektyvą, matome labai aiškią Lietuvos geležinkelių orien taciją į modernią logistikos kompaniją, kuri aprėps ne tik krovinių vežimą. Nauji logis tiniai objektai, kaip Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos intermo daliniai terminalai, ir išplėtoti viešieji logistikos centrai leis sujungti įvairias transpor to rūšis bei užsakovams teikti įvairialypes paslaugas. Įmonė ženklias investicijas nukreipė
ir į infrastruktūros objektų – kelių, stočių, sandėlių – mo dernizaciją ir turi visas prie laidas tapti moderniu ir efek tyviai veikiančiu regiono kro vinių paskirstymo centru“, – perspektyvomis dalijosi Lie tuvos geležinkelių atstovas.
Užmojai pasiekė Kiniją
Pašnekovo teigimu, šiandien būtų sudėtinga vienareikš miškai įvardyti, kurios krovi nių gabenimo kryptys yra pel ningiausios.
Tai priklauso nuo realaus krovinių srauto, jo apimčių, ilgaamžiškumo, sutartinių są lygų ir įsipareigojimo, aiškino Lietuvos geležinkelių Krovi nių vežimo direkcijos direk toriaus pavaduotojas S.Sta siūnas. Šiuo metu daugiausia žalia vos išvežama iš Rytų valsty bių, tačiau netrukus, progno zuojama, kroviniai turėtų pa judėti ir Šiaurės–Pietų kryp timis. „Kaip ir kiekviena logisti kos kompanija, skirianti ypa
tingą dėmesį plėtrai, orien tuojamės į tas rinkas, kurios sparčiausiai vystosi ir yra greičiausiai pasiekiamos. Ry tų kaimynų rinkas gana ge rai žinome, dirbame jose ilgus metus. Pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas siekiant tapti jungtimi tarp Vakarų ir Rytų Europos, dir bame su Skandinavijos, Vidu rio Europos, Juodosios jūros regiono valstybių geležinke liais ir logistikos kompanijo mis. Turime atstovybę Kinijoje, ir vien per 2015
29
tRANSPORTAS LIETUVOS GELEŽINKELIAI VIRSTA MODERNIA LOGISTIKOS KOMPANIJA pirmuosius jos veiklos metus 2014-aisiais iš Kinijos krovinių aptarnavimo gauta apie 300 tūkst. eurų pa jamų. Tikimės, kad didžiau sios pasaulyje gamintojos kroviniai taip pat bus veža mi Lietuvos geležinkeliais ir jų mastas ilgainiui tik augs“, – apie naujas rinkas ir jų poten cialą kalbėjo S.Stasiūnas.
Taps krovinių tranzito vartais
Neabejotinai naujų galimy bių įmonei atvers šiuo metu įgyvendinamas „Rail Baltica“ projektas. Dabar tiesiama „Rail Bal tica“ geležinkelio linija Kau nas–Varšuva yra sudėtinė ge ležinkelio krovinių korido riaus „North Sea–Baltic“ dalis. Šis koridorius sujungs Suo miją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją ir Beniliuk so šalis. Be to, ateityje Var šuvoje turės jungtį su trans porto koridoriumi „Baltica– Adriatica“, kokybiška geležin kelio vėže, sujungsiančia Len kiją, Čekiją, Slovakiją, Austri ją, Slovėniją ir Italiją. Taip Europoje formuojamos naujos Šiaurės–Pietų ir Rytų– Vakarų krovinių kryptys. Nu tiesus europinio standarto ge ležinkelį per Kauną, bus užtik rintos sąlygos vystyti logisti kos grandinę, sukuriant galin gą bazę kroviniams komplek tuoti, perrūšiuoti ir perkrauti. Ekspertų teigimu, Lietu va turi visas palankias sąly gas įsitvirtinti krovinių srau tų koridoriuose kaip krovinių tranzito vartų valstybė. Tokia išvystyta grandinė padidins konteinerinių trau kinių, tokių kaip „Vikingas“, „Šeštokai Express“ bei „Sau lė“, apkrovimą ir leis sukur ti naujų konteinerinių trauki nių maršrutų. 30
2015
„Vikingo“ potencialas auga
Saulius Stasiūnas: Rytų kaimynų rinkas gana gerai žinome, dirbame jose daug metų. Pastaraisiais metais didelis dėme sys skiriamas siekiant tapti jungti mi tarp Vakarų ir Rytų Europos. „Šiandien jau nuveiktas ne mažas darbas, kad „Vikin go“ traukiniai pasiektų Tur kiją. Tai yra logiška jungtis
tarp Turkijos ir Skandinavi jos valstybių, krovinių bazė tam tikslui yra“, – komentavo S.Stasiūnas.
Praėjusiais metais konteine riniu traukiniu „Vikingas“ bu vo pervežti 41 185 TEU kon teineriai, arba beveik 8 proc. daugiau nei 2013-aisiais, vien šių metų sausį – 3 451 TEU konteineriai, arba beveik 22 proc. daugiau nei tą patį lai kotarpį praėjusiais metais. Naujoji jungtis tarp Turki jos ir Skandinavijos – vienas svarbiausių „Vikingo“ plėtros uždavinių. Lietuvos geležin keliai taip pat derasi su Lietu vos eksportuotojais dėl gali mybių gabenti į Turkiją antri nes žaliavas, durpes ir trąšas. Maršrutas tarp Lietuvos ir Turkijos per Baltarusiją, Uk rainą geležinkeliais ir keltų li nijomis per Juodąją jūrą ga lėtų būti įveikiamas per 5–6 dienas, tik geležinkeliais – per Baltarusiją, Ukrainą, Moldo vą, Bulgariją ir Rumuniją – per 8–10 dienų.
„Jau surengtas bandomasis konteinerinis reisas, bendra darbiaujame su Turkijos part neriais – geležinkelių bendrove TCDD, logistikos organizaci ja BALO, logistikos bendrovė mis GEFCO, „Arkas Lojistik“, „Arkas Line“, kurios gali rea liai pritraukti naujų krovinių srautų. Apie pervežimo apim tį kol kas kalbėti per anksti, ta čiau deramasi dėl konteinerių sąstatų ir reguliaraus jų srauto. Taigi „Vikingas“ neabejotinai turi potencialą augti šia link me“, – įsitikinęs S.Stasiūnas. Prie vieno labiausiai žino mų projektų Europoje jungia si Gruzijos geležinkeliai, susi domėjimą juo išreiškė jūrinė linija „Containership“, Šve dijos ir Azerbaidžano gele žinkeliai, o artimiausiu metu Turkijos rinkai bus patvirtin tas dar vienas operatorius – „GEFCO Turkey“. „Šie mūsų žingsniai ir ak tyvios derybos su partneriais leidžia tikėtis krovinių iš šių šalių ir į jas dar šiais metais“, – prognozavo Lietuvos geležin kelių Krovinių vežimo direkci jos direktoriaus pavaduotojas.
Siekia konkurencinio pranašumo
S.Stasiūnas neneigė, kad arti miausi metai Lietuvos geležin keliams nežada būti lengvi, juo lab kad ir konkurencinė aplinka šiuo metu nėra itin palanki. Sumažėjus tradiciniams krovinių srautams, tokiems kaip naftos produktai, akty viai dirbama kitų krovinių rinkoje, dalį kurių gabenda vo ir automobilių transpor to kompanijos, galinčios grei čiau reaguoti į nuolat besikei čiančias aplinkybes, išnaudo ti tokius faktorius kaip degalų kainų skirtumai ir pan. „Iš kaimyninių šalių gele žinkelių realūs Lietuvos ge
22
– tiek projektų Lietuvos geležin keliai užsibrėžė įgyvendinti per artimiausius šešerius metus. ležinkelių konkurentai yra Latvijos geležinkeliai, turin tys nedidelį atstumo pranašu mą vežant krovinius iš Rusi jos, Kazachstano ir atgal. Ki ta vertus, dauguma klientų, su kuriais dirbame, pabrėžia, kad Klaipėdos uostas jiems yra prioritetinis dėl puikiai išplėtotos infrastruktūros ir aukštos teikiamų paslaugų kokybės“, – teigė pašnekovas. Konkuruojant dėl tranzi tinių krovinių srautų, esmi nių pranašumų Lietuvos gele žinkeliams, kartu ir uostui bei steigiamiems Vilniaus, Kau no ir Klaipėdos viešiesiems lo gistikos centrams suteiks šiuo metu įgyvendinamas strategi nės reikšmės projektas – ge ležinkelio vėžės su Baltarusija elektrifikavimas. Jo metu bus elektrifikuotas 28,6 km gele žinkelio ruožas – apie 100 km išilginio kelio. Elektrifikuota linija Vilnių ir Baltarusijos sos tinę Minską sujungs 2016 m. S.Stasiūno teigimu, 2015-aisiais esminiai poky čiai krovinių ir keleivių per vežimo rinkoje neplanuojami. Pagrindinis šių metų Lietuvos geležinkelių tikslas – užbaigti 1 435 mm pločio geležinkelio vėžės tiesimo darbus iki Kau no nuo Lenkijos pusės.
Lyderiai Optimizmas neramiais laikais
„Tete-a-tete“ kazino: iššū
Viena iš Lietuvos lošimų verslo lyde rių, Kauno bendrovė „Tete-a-tete“ kazino, puikiai supranta, kiek daug iššūkių atsiranda augant neramiais laikais. Smulkiojo ir vidutinio verslo ribojimai, netvarūs įstatymai, sudė tingas perėjimas prie euro, organiza ciniai pokyčiai, kartu – augantis sa lonų tinklas, apyvarta ir didėjantis darbuotojų bei klientų skaičius.
Tomas Staniulis
„Senovės kinai sakydavo: „Pa linkėkite savo priešams gy venti permainų laikais.“ Šian dien, žiūrėdamas į praėjusius metus ir galvodamas apie tai, ką išgyveno mūsų komanda, puikiai suprantu šios patarlės prasmę“, – sako vienas iš „Te te-a-tete“ kazino akcininkų ir buvęs ilgametis generalinis direktorius Samoilas Kacas. 2015-uosius bendrovė pasi tiko dar stipresnė – per praė jusius metus darbuotojų skai čius padidėjo nuo 361 iki 418. „Tete-a-tete“ kazino atidarė dvylika naujų salonų skirtin guose Lietuvos miestuose. Maža to, bendrovės vers lo vairą į savo rankas perėmė patyręs specialistas Andrius
Palyginimas: tarpukario laikotarpio Laisvės al. pastatas, kuriame jau dešimtmetį veikia „Tete-a-Tete“ kazino lošimo automatų salonas.
32
2015
Ališauskas. Ko gero, šis žings nis taps dar vienu svarbiu im pulsu geriau patenkinti klien tų lūkesčius.
Belaukiant euro
Skaičiuodamas iššūkius, ku riuos „Tete-a-tete“ kazino te ko išgyventi 2014 m., S.Ka cas linkęs netaupyti žodžių. Praėjusių metų pradžia at rodė įkvepianti – Vyriausybė ir Seimas pagaliau sutarė dėl būtinybės priimti skaidrų ir socialiai atsakingą Azartinių lošimų įstatymą. Deja, rinką reguliuojantį do kumentą įsuko politikos gir napusės – į diskusijų chorą įsi liejus Katalikų bažnyčios hie rarchams ir abejotinos repu tacijos ekspertams, teisėkūros procesas dar kartą sustojo.
kis augti neramiais laikais
„Paradoksalu, bet akimir ką pasijutome tarsi palikti li kimo valiai. Naujasis įstaty mas turėjo numatyti ir sklan daus perėjimo prie euro klau simus, bet, papūtus vėjams prieš rinkimus, užsisukus svarbiems euro klausimams, įstatymo priėmimas apskritai sustojo“, – pasakoja S.Kacas. Pasak verslininko, kone de vynis praėjusių metų mėne sius jo vadovaujama bend rovė apskritai neįsivaizdavo, kaip galės veikti 2015-aisiais. Juolab kad, įsiplieskus po litinėms diskusijoms, buvo priimtas sprendimas laukti, kol naujojo įstatymo projektą ratifikuos Europos Komisija. B kategorijos lošimų auto matų verslas tarp visų lošimo rūšių yra bene labiausiai ribo
jamas teisės aktų. Kitiems lo šimo rinkos dalyviams tai ne buvo tiek aktualu, kiek šiam verslo sektoriui – juk perei nant prie euro svarbiausias klausimas, koks bus įstatymo nustatytas maksimalus B ka tegorijos automatų statymo dydis – 30, 50 euro centų, o gal 1 euras? Nuo to turėjo pri klausyti ne tik perėjimo prie euro išlaidų dydis, bet apskri tai galimybė pereiti prie euro, kad galima būtų toliau dirbti. „Daugelis mano, kad lošimų automatų verslas nesudėtin gas – pastatei gerai veikian čius įrenginius ir krauniesi kapitalą. Pabandykite įsivaiz duoti, kokią įtampą patyrė šimtai mūsų darbuotojų, ku rių didžiausias galvos skausmas – kaip
2014 m. lošimų rinkos pasiskirstymas (pagal bendrąsias lošimų pajamas GGR, proc.) UAB „Baltic Bet“ 0,4 UAB „Bongo Slots“ 0,2
UAB „Lošimų Str. Gr“ UAB „Novogaming Vilnius“ UAB „Savas kazino“ 0,5
7,1
UAB „Limonas“ 0,1 UAB „Orakulas“ UAB „Unigames“
5,0 26,0
UAB „Olympic Casino Group Baltija“
4,6
%
5,6 6,4
19,4
UAB VSGA
16,8 UAB „Top Sport“
UAB „Tete-a-tete“ kazino
7,8 UAB „Nesė“
UAB „Tete-A-Tete“ Kazino darbuotojų skaičiaus augimas 404
400
300
200
418
361
262
2010
286
2011
305
2012
2013
2014
2015 (kovas)
100
0
19.4
proc.
– tokią 2014 m. rinkos dalį pagal bendrąsias lošimų pajamas sudarė „Tete-a-Tete“ kazino. 2015
33
Lyderiai Optimizmas neramiais laikais per pusantro mėne sio atnaujinti vos ne 2 tūkst. lošimo įrenginių?“ – sa ko S.Kacas. Tik dėl griežto planavimo, aktyvios vadybos ir kokybiš kos procesų priežiūros pavy ko pasiekti tai, kad perėjimo prie euro klientai nepajus tų. Bendrovės inžinieriai lai ku atnaujino visą įrangą, kad jau nuo 2015 m. sausio 1-osios klientai lošdami galėtų nau dotis naujomis euro centų monetomis. „Noriu padėkoti mūsų klientams už supratimą, o sa vo komandai – salonų ir ad ministracijos darbuotojams, inžinieriams, kurie triūsė ne gailėdami jėgų, kad mūsų pa slaugų kokybė nenukentė tų“, – sako naujasis „Tetea-tete“ kazino direktorius A.Ališauskas. Pasak jo, ši su dėtinga operacija sėkmingai pavyko dėl darbuotojų kom petencijos ir atsidavimo.
Įstatymų vingiuose
Perėjimas prie naujosios va liutos Kauno įmonei kaina vo labai daug – 930 tūkst. eu rų. Bendrovės vadovo teigi mu, nepaisant investicijų į eurą ir salonų išlaikymą, di džiausiu šių metų prioriteti niu tikslu išlieka „Tete-a-Te te“ kazino darbuotojų atlygi nimų fondo didinimas. „Mes dirbame pramogų ir laisvalai kio versle. Lošimo automa tų salonas – tai vieta, kurioje žmonės susirenka kultūrin gai praleisti laisvalaikį. Sie kiame būti kuklaus laisvalai kio leidimo būdo – namuose su bokalu prie televizoriaus alternatyva. Ugdome ir mūsų
salonų darbuotojus, kad bū tų paslaugūs ir draugiški, o už kvalifikuotą darbą turi būti tinkamai sumokama“, – dėsto A.Ališauskas. Natūralu, kad tokia vers lo filosofija reikalauja investi cijų – salonuose privalo būti gražu, patogu ir malonu, todėl čia turi vyrauti jauki ar net savotiškai prabangi aplinka. „Tete-a-tete“ kazino Kaune jau seniai garsėja kaip inves tuojanti į išskirtinį interjerą – neseniai dešimtmetį atšven tęs pirmasis lošimo automa tų salonas Laisvės al., vis dar vilioja lankytojus savo istori ne erdve. Kai kurie politikai, akivaiz džiai neišmanantys lošimų automatų verslo, ėmėsi teik ti perteklinius siūlymus loši mo įstatymui, kaip visada ne sivargindami atlikti savo tei kiamų pasiūlymų išlaidų bei naudos skaičiavimo ir eko nominio pagrindimo, kaip to reikalauja jų pačių sukurti įstatymai. „Puikiai prisimename, kuo baigėsi 2008 m. Finansų mi nisterijos siūlymai kone dvi gubai padidinti mokesčius lo šimų automatų salonams ir lošimo namams“, – sako S.Ka cas. Lošimų priežiūros tarny bos duomenimis, tada darbo neteko daugiau kaip 900 loši mo srityje dirbusių žmonių, o trečdalis bendrovių turėjo nutraukti veiklą. Liūdnesnis būtų scenarijus, jei išaiškėtų, kad nežinomos kilmės „ekspertai“, siūlan tys politikams naujojo įstaty mo pataisas, būtų finansuoja mi kitų lošimų rinkos dalyvių. Dar liūdniau, jei pasitvirtin
tų, kad rinkos monopolinin kai manipuliuoja su lošimo įstatymo teisėkūroje dalyvau jančiais politikais, naudoja si administracinio resurso pa slaugomis.
Erdvė optimizmui
Nepaisant šių svarstymų, naujasis „Tete-a-tete“ kazi no direktorius A.Ališauskas stengiasi į ateitį žiūrėti opti mistiškai. „Mes turime labai daug – darnią komandą, veiklos ko kybės sertifik atą pagal ISO standartą, pagaliau techni nę patirtį. Galime ne tik plės ti salonų tinklą, esame paren gę projektą statyti lošimų au tomatų gamyklą, sertifikavi mo laboratoriją, taigi ambi cijų ir pajėgumų mums tikrai netrūksta“, – užsidegęs kalba A.Ališauskas.
Samoilas Kacas: Jaunimo nedar bą ir emigraciją galima mažin ti tik sudarant verslui sąlygas augti bei kurti darbo vietas. Deja, visas ambicijas stab do netvarūs įstatymai ir vals tybės politikos dėl lošimų re guliavimo nebuvimas. Štai 2009 m. „Tete-a-tete“ kazino jau buvo sutarusi su partne riais olandais dėl investicijų, Kauno savivaldybės salėse vy ko inovatyvių gamybos verslų pristatymas, buvo drąsiai kal
bama apie daugiau nei 3 mln. eurų investicijas, 60 naujų ga mybinių darbo vietų sukūri mą mieste. „Tuomečiai partneriai pra šė vienintelio dalyko – garan tuoti, kad Kauno savivalda bei centrinė valdžia susitars ir sudarys tvarias sąlygas tam, kad atidarytos gamyklos dėl verslo ribojimų nereikėtų už daryti po metų ar dvejų. Gai la, kad atėję su perspektyviais investiciniais pasiūlymais at simušėme lyg į stiklo sieną“, – prisimena S.Kacas. Ši istorija baigėsi kaip ir daugelio nelaukiamų vai kų: kadangi Kaunui investici jų neprireikė, 2011 m. olandai atidarė gamyklą Italijoje, ku ri šiandien didina ne Kauno, o tolimo Apeninų pusiasalio ekonomiką. Galima tik viltis, kad naujoji laikinosios sosti nės valdžia atsuks savo ausį ir į verslininkų pusę. „Jaunimo nedarbą ir emig raciją galima mažinti tik su darant verslui sąlygas augti bei kurti darbo vietas. Juolab kad perspektyvų plėstis šia me sektoriuje yra – didelė da lis šalies vis dar priklausoma nuo šešėlio, o legalių B kate gorijos automatų salonų ten iki šiol nėra“, – sako S.Kacas. Ir buvęs, ir esamas bendro vės „Tete-a-tete“ kazino va dovai sutaria, kad kiekvie ną valdžios veiksmą ar nevei kimą lemia gyvi žmonės, jų darbovietės, šeima, verslai, svajonės, gyvenimai bei liki mai. Kita vertus, iššūkis aug ti neramiais laikais tuo ir įdo mus – nuolatinės paieškos, ambicijos ir netikėtos kliūtys verčia tobulėti.
Nepaisant investicijų į eurą, didžiausiu šių metų prioritetiniu tikslu išlieka „Tete-a-tete“ kazino darbuotojų atlyginimų fondo didinimas. 34
2015
lyderiai Atliekos virsta vertinga žaliava
„Žalvaris“:
ekologinio sąmoningumo skatinimą suvokiame kaip įsipareigojimą
„Imu, gaminu, suvartoju, išme tu“ – tokį suvo kimo modelį sie kia pakeisti jau beveik pusę am žiaus Lietuvo je veikianti pavo jingųjų ir nepa vojingųjų atliekų tvarkymo bend rovė „Žalvaris“. Septyniuose pa daliniuose visoje šalyje bendrovės darbuotojai rūpi nasi atliekomis, versdami jas ver tinga žaliava, ku rią galima nau doti pakartotinai kelis ar keliolika kartų.
Išplėtota atliekų surinkimo infrastruktūra, sugebėjimas klientams pasiūlyti komplek sinę paslaugą ir augantis dė mesys aplinkosaugai leidžia įmonei sėkmingai atlaikyti konkurenciją bei toliau augti. 2014 m. „Žalvario“ surinktų atliekų kiekis išaugo 15 proc., palyginti su 2013 m., ir pasie kė 15,2 tūkst. tonų. Bendrovė dirba su daugiau nei 160 skirtingų rūšių pavo jingųjų ir nepavojingųjų at liekų – automobilių, pramo nės, statybų įmonių veiklo je, žemės ūkyje susidarančio mis atliekomis, taip pat bui ties elektronikos atliekomis. Didžiąją dalį, apie du trečda lius, bendrovės surenkamų atliekų sudaro pavojingosios atliekos.
Dalis veiklos – aplinkosauginiam švietimui
Šalies pavojingųjų atliekų ly derė nemažą veiklos dalį ski ria visuomenės švietimui ap linkosaugos klausimais, su vokdama tai kaip asmeni nį įsipareigojimą. „Žalvaris“ aktyviai bendradarbiauja su universitetais, inicijuoja vi suomenės nuomonės tyrimus ir socialines iniciatyvas. Viena iš jų – nuo 2013 m. vykdomas projektas „Esu at sakingas vairuotojas“, skir tas atkreipti dėmesį į tinkamą pavojingomis laikomų auto mobilių atliekų tvarkymą.
Dėmesys automobilių atlie koms – neatsitiktinis. Jų kie kis auga, o netvarkomų auto mobilių atliekų žala yra gero kai didesnė, palyginti su kito mis, pavyzdžiui, buitinėmis. Tad „Žalvaris“ ėmėsi ne tik plėsti visuomenės aplinko saugos žinias, bet ir paskatin ti jos reiklumą paslaugas su teikiančioms įmonėms – au tomobilių servisams.
Auga atsakingo verslo poreikis
Praėjusiais metais „Žalvario“ inicijuota, tyrimų bendrovės „Norstat LT“ vykdyta vairuo tojų apklausa patvirtino fak tą, kad lietuvių ekologinis są moningumas auga, bet išma nymo apie tinkamą atliekų tvarkymą ir reiklumo bendro vėms, iš kurių perkamos pa slaugos, stinga. 64 proc. apklausoje daly vavusių vairuotojų laiko save atsakingais aplinkai, bet be veik trečdalis, 31 proc., nuro dė niekada nesusimąstantys apie savo automobilio atliekų tvarkymą. Tad projektu „Esu atsakingas vairuotojas“ taip pat norima priminti, kad ap linkosauginės pareigos ribos yra platesnės, nei daugelis įsi vaizduojame. Minėta apklausa taip pat atskleidė iškalbingą faktą, kad beveik 80 proc. respon dentų sutiktų ne tik netaupy ti, bet ir mokėti šiek tiek dau giau jų automobilį remontuo
jančiam servisui, jei tik būtų įsitikinę, kad šis elgsis atsa kingai ir tinkamai sutvarkys visas po remonto susidariu sias atliekas. „Galima tikėtis, kad augan tis visuomenės dėmesys ap linkosaugai ir griežtėjantys atliekų tvarkymo reikalavi mai ES mastu skatins atsa kingiau rūpintis atliekų tvar kymu ir įmones, ir pačius var totojus. Tačiau jau dabar gali ma matyti, kad didėja ir atei tyje augs atsakingo verslo po reikis“, – įsitikinusi projekto „Esu atsakingas vairuotojas“ vadovė Vita Balaikienė.
Buria atsakingus servisus
Šiuo metu prie projekto jau prisijungė 244 automobilių servisai iš visos Lietuvos. Tad prireikus pasitikrinti, ar ser visas, kurio paslaugomis nau dojamasi, yra atsakingas, tai padaryti galima projekto „Esu atsakingas vairuotojas“ sve tainėje esančiame Lietuvos atsakingų servisų žemėlapyje www.esuatsakingas.lt/map. Daugiausia – 74 – atsakin gų servisų šiame žemėlapy je telkiasi aplink Kauną. Kiek mažiau – 61 – sostinėje. Atsa kingai veikiančių servisų gali ma rasti ir mažesniuose mies teliuose – Zarasuose, Mažei kiuose ar Varėnoje. Projekto uždavinys 2015 m. – toliau auginti atsa kingų servisų skaičių šalyje ir plėsti visuomenės žinias apie tinkamą automobilių atliekų tvarkymą. Pastaroji užduotis ir „Žal vario“ šių metų planuose – siekis toliau stiprinti pozici jas atliekų tvarkymo sekto riuje, klientui pasiūlant efek tyviausiai, atsakingai, koky biškai ir operatyviai, suteikia mas paslaugas rinkoje. 2015
35
Lietuva vadina ma palankiau sia valstybe in vesticijoms Balti jos šalyse ir ant ra pagal progno zuojamų investi cijų pelningumą visoje Europoje. Specialistai tei gia, kad tokią po ziciją lemia keleto veiksnių kompleksas.
Marius Bagdonas
Kaimynai – toli už nugaros
Pagal Lietuvoje įsikūrusių ar ba plėtrą vykdžiusių užsienio kompanijų skaičių vienam gy ventojui 2014 m. Lietuva tvir tai pirmavo regione. O užsie nio investicijų plėtros agen tūra „Investuok Lietuvoje“ skaičiavo rekordinius rezulta 36
2015
Pavydūs kaimyn
tus – 29 Lietuvoje per metus įsikūrusias užsienio kompa nijas, kurios per artimiausius trejus metus sukurs beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų. Pasaulinės investicinių pro jektų stebėsenos duomenų
bazės „fDi Markets“ duome nimis, pernai Lietuvoje vyk dyti veiklą arba plėstis nu sprendė net 44 kompanijos, tuo pačiu laikotarpiu Latvi joje įsikūrė arba plėtėsi tryli ka užsienio kompanijų, Esti
joje – devynios. Pagal projek tų skaičių milijonui gyventojų net 2,5 karto viršijame Cent rinės ir Rytų Europos vidurkį. „Žvelgiant į visą regioną, už sienio kompanijų, nusprendu sių įsikurti ar plėstis Lietuvoje
Prie Lietuvos investicinio patrauklumo labai pri šiuo metu mūsų šalies ekonomika – viena stabili
nų žvilgsniai
perspektyvos UŽSIENIEČIAI VERTINA KVALIFIKUOTUS LIETUVIUS
44
– anot „fDi Mar kets“, tiek užsie nių kompanijų pernai nusprendė įsikurti arba plėsti veiklą Lietuvoje.
Įžengė: prieš mėnesį Lietuvoje bendrovę įstei
„Shutterstock“ nuotr.
skaičius yra vienas sparčiau siai augančių, o jei įvertintu me investicinių projektų skai čių, tenkantį vienam gyvento jui, Lietuva būtų akivaizdi ly derė visoje Centrinėje ir Rytų Europoje“, – teigė „Investuok
Lietuvoje“ generalinis direk torius Mantas Katinas.
Kuo patraukli Lietuva?
Įvairios apklausos rodo, kad pagrindinis veiksnys, lemian
s ideda ir palanki verslo aplinka: i ausių ES.
gė ir „Google“.
tis, kodėl investuotojų akys krypsta į mūsų šalį, yra rei kiamos kvalifik acijos darbuo tojų pasiūla. „Šioje srityje šiuo metu at rodome tikrai neblogai – be veik visi jauni profesionalai kalba anglų kalba, daugiau nei pusė darbuotojų gali susikal bėti dviem užsienio kalbomis. Investuotojams pavyksta ras ti ir reikiamos kvalifikacijos
darbuotojų, kurie leidžia už tikrinti įmonių augimą. Ga mybos įmonėms taip pat ypa tingai aktualu tai, kad Lietuva gali pasiūlyti aukštos kokybės infrastruktūrą ir neužšąlan tį uostą“, – žurnalui „Verslas. Lyderiai“ teigė „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėt ros departamento direktorius Justinas Pagirys. Jo teigimu, prie Lietuvos investicinio patrauklumo la bai prisideda ir palanki verslo aplinka: šiuo metu mūsų ša lies ekonomika viena stabi liausių ES, nuo 2015 sausio 1 d. sėkmingai tapome euro zo nos nare, pastaraisiais metais buvo priimta nemažai inves ticinę aplinką gerinančių pa keitimų teritorijų planavimo, darbo santykių administraci nės naštos, aukštos kvalifika cijos specialistų iš trečiųjų ša lių įdarbinimo ir kitose srity se. Visa tai leidžia investuoto jams matyti, kad užsienio in vesticijoms Lietuvoje teikia mas prioritetas. „Be abejo, negalime atsipa laiduoti: užsienio investicinių projektų skaičius Centrinėje ir Rytų Europoje 2014 m. ma žėjo. Nors Lietuva išlaikė 13 proc. augimą ir yra viena iš ly derių, akivaizdu, kad konku rencija dėl investicijų auga, todėl turime ir toliau siekti palankesnės investicinės ap linkos“, – pažymėjo J.Pagirys.
Traukia žaidimų kūrėjus
Kokių šalių ir kokio profi lio tarptautines kompanijas į Lietuvą pritraukti yra leng viausia ir kokiose lietuviško se rinkose užsieniečiai ma to didžiausias perspektyvas? J.Pagirio teigimu, lietuviams derėtų galvoti, ne ką pri traukti sunku ar leng va, o kokiuose 2015
37
perspektyvos UŽSIENIEČIAI VERTINA KVALIFIKUOTUS LIETUVIUS sektoriuose esame konkurencingi regio ne ar net pasauliniu mastu ir ką galime pasiūlyti. Tuo re miantis „Investuok Lietuvo je“ savo prioritetiniais sek toriais laiko IRT, verslo pa slaugų centrus, gamybą ir gy vybės mokslus. „Kalbant apie IRT, galime pasiūlyti vieną iš didžiausių interneto greičių ir aukštos klasės ryšių infrastruktūrą, taip pat daugybę talentingų šios srities specialistų. Pasta raisiais metais Lietuva tapo viena populiariausių lokaci jų žaidimų kūrėjams iš Ry tų. Tarp jų – „Game Insight“, „Charlie Oscar“, „Melior Ga mes“, „Flazm“ ir daugybė ki tų. Tačiau mūsų šalį noriai renkasi ir sparčiai augančios IT srities kompanijos iš kitų valstybių, pavyzdžiui, Izraelio „Wix“, JAV „Exadel“ bei „Re vel Systems“. Keletą džiugių naujienų šioje srityje skelb sime jau netrukus“, – žadėjo J.Pagirys.
Nenori būti pigiausi
Pasitiki: tinkamų darbuotojų Lietuvoje rado net toks tarptautinis gigantas kaip „Barclays“.
38
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
2015
Pastebima tendencija, kad in vestuotojai Lietuvą vis daž niau renkasi sudėtingesnėms, aukštesnės pridėtinės vertės funkcijomis – žmogiškųjų re sursų valdymui, rinkos anali zei, finansinėms paslaugoms. Pavyzdžiui, 2015 m. apie sa vo kompetencijų centrus Lie tuvoje jau paskelbė „Nasdaq“ ir „Danske Bank“, šalyje labai sėkmingai veikia „Barclays“ kompetencijų centras, šiuo metu turintis daugiau nei 1 400 darbuotojų. „Kalbant apie gamybos kompetencijas, esame stip rūs elektronikos inžineri jos, metalo apdirbimo srity se. Čia ypač ryškūs šalies re gionai – kiekvienas iš jų tu ri konkrečias istoriškai susi
klosčiusias tam tikrų gamy bos sričių kompetencijas, ku rios investuotojams labai pa trauklios“, – teigė J.Pagirys. Specialistas pažymi, kad norint visose šiose srityse iš laikyti konkurencingumą, bū tina užtikrinti reikiamos kva lifik acijos darbuotojų pasiūlą. „Ne tik pasauliniu mastu, bet net ir Centrinės ir Rytų Euro pos regione negalime konku ruoti kaina – tikrai nesame, o ir nenorime būti pigiausi. To dėl labai svarbu, kad tiek na cionaliniu mastu, tiek regio nuose būtų suvokiama, kad reikiamos kvalifikacijos, rin koje paklausių įvairių sričių specialistų paruošimas yra raktas tiek į Lietuvos ekono mikos augimą, tiek į mūsų konkurencingumą pritrau kiant investicijas“, – įsitikinęs investicijų plėtros departa mento direktorius.
Pagal projek tų skaičių mili jonui gyvento jų net 2,5 karto viršijame Cent rinės ir Rytų Europos vidurkį. Kaunui – puikus įvertinimas
Puikias Lietuvos perspek tyvas įrodo ir mūsų šalies miestų įvertinimai tarptau tiniu mastu. Vasario mėnesį Lenkijoje vykusiuose Cent rinės ir Rytų Europos vers lo paslaugų apdovanojimuo se (Shared services and Out sourcing Awards) Vilnius bu vo pripažintas verslo paslau
gų centrams palankiausiu miestu regione, o Kaunas – palankiausiu augančiu mies tu regione. Įvertinimą laikinajai sos tinei lėmė augantis stam bių paslaugų centrų skaičius. Pernai apie savo biuro atida rymą Kaune paskelbė JAV IT sistemų sveikatos apsau gos sektoriui kūrėja „Inter medix“. Šiuo metu kompani ja Kaune jau turi daugiau nei 200 darbuotojų, o 2014 m. pabaigoje pasirašė 100 tūkst. eurų vertės bendradarbiavi mo sutartį su Kauno techno logijų universitetu. Laikino joje sostinėje taip pat akty viai veiklą plečiaIT sistemų kūrėja iš JAV – „Exadel“. Per nai antrajame pagal dydį ša lies mieste taip pat plėtėsi Di džiosios Britanijos įmonės „CallCredit“ paslaugų cent ras – išplėtus biuro patalpas sukurta 50 naujų darbo vietų. „Kaunas per pastaruosius metus iš tiesų padarė didžiu lę pažangą ir investicijos, pa slaugų centrai, kurie įsikū rė ir plėtėsi mieste – puikus to įrodymas. Šis apdovano jimas rodo, kad būtent Kau nas tampa vienu karščiausių taškų paslaugų centrų žemė lapyje, taigi lūkesčiai Kaunui išaugo. Jei miestas sugebės juos pateisinti, jame galime tikėtis dar daugiau tarptau tinių kompanijų ir dar dau giau aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų kauniečiams“, – teigė R.Pa girys.
Puiki dirva • Žurnalo „Foreign Policy“ pristatytas Danielio Altmano 2014 m. investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra pagal prognozuojamą investicijų pelnin gumą visoje Europoje. • Nuo 2013 m. skaičiuojamas D.Altmano investicijų pelningumo indeksas apima aštuonis faktorius, lei džiančius prognozuoti, kokį pelną gaus užsienio investuotojas per artimiausius penkerius metus. Skai čiuojant indeksą matuojamas šalies ekonomikos augimas, finansinis stabilumas, fizinis saugumas, korup cijos lygis, politinės aplinkybės, galimybė išnaudoti vietinius partnerius, kapitalo ribojimai ir valiutos keiti mo kursai. • Remiantis indeksu, sudaromas investicinis žemėlapis, kuriame didesnė indekso vertė reiškia didesnę in vesticinę grąžą. Lietuva, kurios investicijų pelningumo indeksas siekia 1,1, užima 16-ąją vietą tarp 112 vals tybių. Pirmauja Botsvana, Honkongas, Taivanas, Kataras ir Singapūras. Remiantis indeksu, mažiausio pel ningumo investuotojai gali tikėtis Rusijoje, Argentinoje, Konge, Angoloje ir Venesueloje. • Europoje pelningiausia vieta investicijoms pripažinta Lenkija, kurios indeksas siekia 1,12. Antrąją vietą užima Lietuva, nuo jos šiek tiek atsilieka Estija (1,09; 18 vieta) ir Latvija (1,07; 22 vieta). Remiantis indeksu, Europoje investuoti nepalankiausia Italijoje ir Graikijoje.
Kas investavo Lietuvoje 2014 m.? Tarptautinė bendrovė „Melior Games“ „Exadel“
Veiklos pobūdis
Šalis
Miestas
Veikla Lietuvoje
Kompiuteriniai žaidimai
Ukraina
Vilnius
Programinė įranga
JAV
Kaunas
Švedija
Biržai
Dizainas, vystymas, testavimas Dizainas, vystymas, testavimas Gamyba
JAV
Vilnius
IT vystymas
Italija
Vilnius
IT vystymas
Italija
Kaunas
Tyrimai ir plėtra
Švedija Norvegija JAV
Garliava Vilnius Vilnius
Gamyba Paslaugų centras Gamyba
Suomija Norvegija Rusija
Panevėžys Garliava Vilnius
Rusija
Vilnius
Gamyba Gamyba Dizainas, vystymas testavimas Dizainas, vystymas testavimas
„AnVa Inovatyvūs gumos ir metalo Industries“ ar plastiko komponentai „Revel Inovatyvios atsiskaitymo prekybos Systems“ taškuose sistemos „Valuetech“ Informacinių technologijų konsultavimas ir sistemų integravimas „Gruppo FOS“ Tyrimai ir vystymo bei technologijų perkėlimas „Pelly Baltic“ Vielinės ir metalinės baldų dalys „Lindorff“ Kredito paslaugos „Thermo Fis Produktai ir paslaugos mokslui her Scientific“ „PKC Group“ Elektromechanika „Advantec“ Naftos ir dujų gavybos technologijos „Game Mobilieji žaidimai Insight“ „Charlie Žaidimų kūrimas Oscar“
Pastaba: Į sąrašą įtrauktos tik tos kompanijos, apie kurių atėjimą buvo oficialiai paskelbta. Šaltinis: „fDi Markets“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“
Justinas Pagirys: Centrinės ir Rytų Europos regione negalime konkuruoti kaina – tikrai nesame, o ir nenorime būti pigiausi. 2015
39
perspektyvos LIETUVIAI NESISKIRS NUO BELG ų AR VOKIEČIų
Vartotojų ir gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius analizuojantys ekonomis tai teigia, kad ateityje vers lininkai vis labiau turės šokti pagal klientų dūdeles. Šie reikalaus išskirtinio dė mesio jų individualiems po reikiams, tiesa, už kokybiš ką produktą bus linkę atsi lyginti dosniai.
Tikslas: R.Krušinskas įsitikinęs, kad Lietuva gali įsitvirtinti natūralaus maisto gamybos sektoriuje. KTU nuotr.
40
2015
Atei
„Amazon“ internetinėje parduotuvėje parduotų prekių suma jau viršijo 152 mlrd. JAV dolerių.
48p.
ties vartotojas norės būti ypatingas Mantas Lapinskas Kauno technologijos univer siteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas įsitikinęs, kad netolimoje ateityje pro dukto atitikimas individua liems vartotojo poreikiams ir pristatymo greitis taps kone kertiniais verslo sėkmės pa grindais. Lietuvai reikėtų dar daugiau investuoti į natūra liai gaminamo maisto techno logijas ir pasinaudoti gamtos dovanomis. Mat su sveikata ir poilsiu susiję verslo sektoriai dar labiau suklestės. Profesorius įsitikinęs, kad lietuvis vartotojas po kelių de šimtmečių niekuo nesiskirs nuo vokiečio ar belgo. Tiesa, prognozės išsipildys tik tuo at veju, jei mūsų nepasieks ka ro liepsnos, stichinės nelaimės ar mirtinos epidemijos. Kaip rodo istorija, tokios negandos šalių ekonomikas nubloškia į laiką prieš keliasdešimt metų. – Tyrimai rodo, kad pagal ekonominę gerovę nuo Vo kietijos ar Prancūzijos at siliekame maždaug 50 me tų. Ar įmanoma panaikinti tokį atotrūkį? – Manau, kad po 50 metų mū sų šalis bus labai sėkmingai in tegravusis į globalinę ekonomi nę erdvę. Pasaulio mastu būsi
Net neabejoju, kad vanduo ir maistas ateityje taps naująja valiuta. me labai nedidelis, bet Vakarų pasaulio ekonominį lygį jau pa siekęs žaidėjas. Taip, pas mus yra senėjimo problema, bet Va karų šalyse ši problema šian dien – gerokai didesnė. Pasau linė patirtis rodo, kad daugiau darbingo amžiaus ir išsilavinu sių žmonių turinčių valstybių ekonomikos augimas yra sėk mingesnis. Lietuva turėtų iš laikyti panašų gyventojų skai čių, svyruosiantį tarp 3 ir 2,5 mln. Neabejoju, kad atgal bus pritraukta ir dalis emigran tų. Būsime visateisis, neužgui tas pasaulio ekonomikos žaidė jas. Ateities lietuvis vartotojas niekuo nesiskirs nuo vokiečio, švedo ar belgo. Per 50 metų da bar esantys vartotojų skirtu mai išnyks. Tam labai didelės įtakos turės informacijos sklai dos greitis. Visa darbinė ir kas dienė aplinka visame pasauly je kryps link technologinės hu manizacijos – turėsime labai daug informacinių technologi jų prietaisų, naudojamų visose gyvenimo srityse.
– Jau dabar kartais var tojamas terminas „hiper skaitmeninis vartotojas“. To link ir einama? – Hiperskaitmeniniai vartoto jai – mes šiandien. Per vieną dieną prisijungiame prie in terneto ne tik išmaniuoju te lefonu, bet ir planšetiniu, dar bo kompiuteriu, išmaniaisiais televizoriais. Ateityje beveik kiekvienas mūsų daiktas, su kuriuo turime tam tikrą są lytį, turės jutiklius ir siųs in formacinius signalus. Pavyz džiui, ant durų bus jutiklis, at pažįstantis pirštų atspaudus ir užfiksuojantis, kada ateina me į darbą. Galbūt patalpoje bus jutiklis, kuris siųs signa lą į mano kompiuterį ar tele foną, jei mano kūno tempera tūra bus per aukšta. Sėdėdami darbe ir žvelgdami į monito riuje įmontuotą kamerą, galė sime užsisakyti akinius, kurių dioptrijos idealiai atitiks akių poreikius. Jų pagaminimas ir pristatymas į darbo vietą už truks 30 min. Jei užsinorėsi me valgyti, tereikės pasakyti tai žodžiu kompiuteriui, kuris parinks vietas, kur tą akimir ką yra patiekiama tai, ko pa geidaujame, kur mažiausios kainos ir eilės. Paslaugų tei kėjai turės tenkinti vis indivi dualesnius kiekvieno vartotojo poreikius. Verslui teks prie to prisitaikyti, nes vartotojas vie
no mygtuko paspaudimu no rės žinoti, į kurią prekybos vie tą šiandien yra pristatyta švie žios norimos rūšies žuvies. – Jei ateities vartotojas viską galės padaryti kom piuteriu, ar jam bus svar bus išsilavinimas? – Ateityje labai daug veik los bus patikėta robotams, bet mokslas ir švietimas įgaus kritinę reikšmę pasaulyje. Nemokytam žmogui bus la bai sunku rasti vietą po sau le. Galbūt jis galės dirbti ma žiausiai žinių reikalaujan tį darbą, pavyzdžiui, kepyklo je, bet tai jį atribos nuo to pro gresyvaus pasaulio. Atsiras visiškai naujų profesijų. Pa vyzdžiui, net neabejoju, kad mums, būsimiems pensinin kams, jei atitolsime nuo tech nologijų, reikės tokių specia listų, kurie pagyvenusius žmo nes moko naudotis naujausio mis technologijomis, nes be to nepavyks išsiversti. – Šiandien didžioji dalis prekių pagaminama Kini joje. Ar taip bus ir ateityje? – Tam tikros prekių grupės ir toliau bus gaminamos ten, kur yra pigiausia darbo jėga. Dalis gamybos turėtų persikelti į Af riką, Pietų Ameriką, kur darbo jėgos ir gamtinių ištek lių – daug. 2015
41
perspektyvos LIETUVIAI NESISKIRS NUO BELG ų AR VOKIEČIų Tačiau ateityje vis svar biau bus atitikti indivi dualius pirkėjų poreikius. Ga mybą nulems ir tokios techno logijos kaip 3D spausdintu vai. Jau dabar eilinis vartoto jas gali nusipirkti tokį spaus dintuvą ir pasigaminti ką no ri namuose. Dilema bus tokia: ar geriau per pusvalandį atsi spausdinti reikiamą prancū ziško automobilio dalį, ar už sisakyti originalią ir jos lauk ti parą. Gamintojai bus pri versti kuo greičiau pristaty ti produktą vartotojui. Laimės tie, kurie bus greitesni. Kaip tai bus daroma – greitaeigiais traukiniais ar bepiločiais or laiviais, parodys ateitis. – Viskas bus perkama in ternete? – Internetinės svetainės turės būti dar funkcionalesnės. Da bar užsakę daiktą vis dar ne same garantuoti, kad tikrai jį gausime konkrečią dieną, jau nekalbant apie tikimybę, kad užsakytas drabužis bus tinka mo dydžio. Ateityje tokių pro blemų tikrai nebus. Manau, tradicinių prekybos vietų mažės. Vietoj jų atsiras ekspozicijų centrai ir šalia jų esantys sandėliai, kur galima atsiimti prekes. Be abejo, da lis tradicinių prekybos vietų iš liks. Pavyzdžiui, nedidelės eko logiškos daržovių parduotu vės, nes vartotojas dar labiau orientuosis į sveiką mitybą. Kuo toliau, tuo labiau už svei kus produktus bus mokama daugiau – visi norėsime turė ti ką nors tikro, neva pritaiky to tik mums. Lietuva jau šian dien turi orientuotis būtent į šį rinkos segmentą – tradicines technologijas maisto pramonė je. Ji ir šiandien yra viena stip riausių ekonomikos šakų Lie tuvoje. Net neabejoju, kad rei kia dar labiau stiprinti mėsos, 42
2015
Šalys, kurios su gebės išlaiky ti natūralią, ci vilizacijos ne paliestą gam tą, ateityje taps aukso grynuo liais turizmo rinkoje. duonos, gėrimų pramonę. Jei dar ateityje atrastume instru mentų, kurie padėtų šiems eko logiškiems produktams ilgiau išlikti negendantiems, išlai kantiems geriausias maistines ypatybes, pataikytume į senė jančios visuomenės ilgesnio iš laikymo sveika, kryptį. Vanduo pasaulyje taps kritiniu ištek liumi, o tai leis šalims, turin čioms dideles jo atsargas, iš laikyti ekologiškumą ir stiprė ti ekonomiškai. Net neabejoju, kad vanduo ir maistas ateity je taps naująja valiuta. Popie riniai pinigai išnyks. Jų san dėliavimas, gamyba, apsauga kainuoja labai brangiai. – Kurioje srityje Lietuva galėtų sužibėti? – Vykstant ir spartėjant globa lizacijai, didėjant technologijų skaičiui, žmonės norės nuo vi so to pabėgti bent per atostogas. Šalys, kurios sugebės išlaiky ti natūralią, civilizacijos nepa liestą gamtą, ateityje taps aukso grynuoliais turizmo rinkoje. Bū tent čia Lietuvai matyčiau dide lį šansą tapti didelio pelningu mo zona. Žmogus už savo poilsį, sveikatą ir gerą, kokybišką mais tą ateityje mokės vis daugiau, nes norės senti būdamas sveikas. Jei išlaikysime savo gamtą to kią, kokia yra dabar, galėtume tapti mažąja Šveicarija.
Paradoksas: naujausioms technologijoms vis labiau veržiantis į žmonių gyvenimus, Lietuvos gamta taps v
„Akivaizdu, jog vien dėl to, kad įsivedėme eurą, eksporto tendencijos nepakito.“
is didesniu turtu.
Nerijus Mačiulis,
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
52p.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
2015
43
Turistai Lietuvą vertina už
Vis daugiau turis tų iš Vakarų sulau kianti mūsų šalis ketina stiprinti pa klausiausią kultū rinį, verslo, sveika tos ir ekologinį tu rizmą.
Galimybės: prognozuojama, kad žmonės vis dažniau ieškos ramaus poilsio kaimo aplinkoje. Kęstučio Vanago / BFL nuotr.
44
2015
perspektyvos PERNAI IŠ JAV TURISTŲ ATVYKO KETVIRTAD AL IU DAUG IAU NEI UŽPERNAI
kainos ir kokybės santykį Rūta Grigolytė
Dėl ekonominių sunkumų Suomijoje, pasak Turizmo de partamento vadovės, suomiai į visas šalis keliauja mažiau. Lietuvoje pernai taip pat 4 proc. sumažėjo turistų iš šios valstybės. Rusijos turistų srautai, anot J.Kazlauskienės, dėl ne palankios politinės ir ekono minės padėties pernai menko visose Baltijos šalyse: Latvi joje rusų turistų sumažėjo 4,1 proc., Lietuvoje – 8,8 proc., Estijoje – 9,6 proc.
Tendencijas keitė neramumai
Pernai Lietuva išliko viena iš lyderių pagal turistų srautų augimą Europoje, teigia Vals tybinio turizmo departamen to direktorė Jurgita Kazlaus kienė. Pernai atvykstamasis turizmas Lietuvoje, palygin ti su 2013 m., augo 7,7 proc., Europos vidurkis buvo 5 proc. Vietinis turizmas mūsų šalyje padidėjo 8,8 proc. Didžiausia banga naujų tu ristų plūstelėjo iš Ukrainos. Iš jos sulaukėme 65,2 proc. daugiau svečių nei užpernai. Gerokai daugiau turistų at vyko ir iš Latvijos (25,9 proc. daugiau), JAV (24,8 proc.), Italijos (16,9 proc.). Taip pat, pasak J.Kazlauskienės, labai džiugina augantys Vokietijos turistų srautai: ši šalis 2014 m. pateko į trejetuką pačių svarbiausių Lietuvos atvyks tamojo turizmo rinkų. Per nai Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė 162,1 tūkst. turistų iš Vokietijos, o tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2013-aisiais. Iš svarbiausių Lietuvos at vykstamojo turizmo rinkų de šimtuko krito tik Rusijos (8,8 proc. mažiau) ir Lenkijos (7,7 proc.) turistų srautai. J.Kazlauskienė pabrėžė, kad iš antrajame dešimtu ke esančių svarbiausių Lie tuvos atvykstamojo turizmo
Jurgita Kazlauskienė: Šiuo metu Lietuva pasaulio turis tams daugiausia pristatoma kaip kryptis, kuriai populiariausias pa saulyje kelionių vadovas „Lonely Planet“ skyrė trečią vietą tarp de šimties labiausiai rekomenduoja mų aplankyti vietų 2015 m. rinkų įspūdingu augimu pa sižymėjo Izraelis – turistų iš šios šalies mūsų valstybė per nai sulaukė net dukart dau giau nei 2013 m. Iš Japoni jos taip pat sulaukta net 44,1 proc. daugiau svečių, lyginant su 2013 m. Svarbiausios turistų srau tų mažėjimo iš tam tikrų ša lių priežastys buvo geopoliti niai neramumai ir ekonomi nės padėties kitimas.
„Dėl valiutų svyravimų, kai Lenkijos zlotas atpigo euro atžvilgiu, Lenkijos turistams pastaraisiais metais pas mus atostogauti tapo brangiau. Tikėtina, kad dalis turistų iš šios šalies rinkosi piges nes poilsiavimo alternaty vas savo valstybėje ar kitur užsienyje“, – svečių iš greti mos šalies srauto sumažėji mo priežastį įvardijo J.Kaz lauskienė.
Vertina kainą ir kokybę
J.Kazlauskienė tvirtina, kad Lietuva kelis pastaruosius metus yra pozicionuojama kaip itin konkurencinga ša lis, turinti išplėtotą turizmo infrastruktūrą ir galinti teik ti kokybiškas turizmo paslau gas už protingą kainą. Turiz mo departamento vadovė ti kina, kad tarp Baltijos šalių mūsų valstybė yra konkuren cingiausia pagal kainos ir ko kybės santykį. „Praėjusių metų pabaigo je Lietuvą kaip privalomą pa matyti šalį įvertino keli auto ritetingi verslo žiniasklaidos kanalai ir prestižinis kelio nių gidas „Lonely Planet“, to dėl šiuo metu Lietuva pasau lio turistams daugiausia pri statoma kaip kryptis, kuriai populiariausias pasaulyje ke lionių vadovas „Lone ly Planet“ skyrė trečią
Vokietija 2014 m. pateko į trejetuką pačių svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų. 2015
45
perspektyvos PERNAI IŠ JAV TURISTŲ ATVYKO KETVIRTAD AL IU DAUG IAU NEI UŽPERNAI
Labiausiai konkurencingos reabilitacijos, prevencinės ir
Neišsiskiriame: medicinos turizmas – neišnaudotas Lietuvos potencialas.
vietą tarp dešimties la biausiai rekomenduo jamų aplankyti vietų 2015 m. Šių metų pradžioje Lietuva tapo naujausia euro zonos na re – taigi bendra valiuta nea bejotinai palengvino keliavi mo galimybes po mūsų šalį ir padarė jas patrauklesnes dau geliui turistų“, – sėkmės ele mentus įvardijo J.Kazlaus kienė. Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 m. programo je numatyti šie prioritetiniai turizmo produktai: kultūri nis turizmas, verslo turizmas, sveikatos turizmas ir žaliasis (ekologinis) turizmas. J.Kaz lauskienės teigimu, šių pro duktų konkurencingumo ir patrauklumo stiprinimas yra prioritetas. „Didelį potencialą turis tams pritraukti į Lietuvą tu ri miestų turizmas (angl. ci ty break), taip pat kultūri nis turizmas. Mūsų valstybė yra kompaktiška šalis, turin ti net keturis objektus, įrašy tus į „Unesco“ pasaulio pa veldo sąrašą, – šalies prana šumus vardijo J.Kazlauskie 46
2015
„Shutterstock“ nuotr.
nė. – Lietuvoje taip pat pra sideda analogų pasaulyje ne turintis, Valstybinio turizmo departamento inicijuotas ir Jungtinių Tautų Pasaulio tu rizmo organizacijos palaiko mas, virtualus Pasaulinis gin taro kelias. Tai puiki galimybė pristatyti Lietuvą ne tik kaip modernią gintarinių įspūdžių šalį, bet ir kaip senų tradicijų bei savitos kultūros valstybę.“
Menkai išnaudojamas potencialas
Turizmo sritis, kurią sėk mingai išvysčius šalis gau tų išties daug ir įvairios nau dos, yra medicinos turizmas. Medicinos turizmo tarpinin ko paslaugas Lietuvoje tei kiančios įmonės „EEC Ser vice“ vadovė Jūratė Mažei kytė pabrėžė, kad dabarti nė mūsų valstybės medicinos turizmo padėtis dėl susida riusios geopolitinės situaci jos yra sudėtinga. „Ilgą laiką Lietuvoje medicinos turiz mas buvo orientuotas į Rytų Europą, bet dėl susidariusios geopolitinės padėties srau
tai sumažėjo. Naujos rinkos kol kas nėra ištirtos ir dar tik formuojasi“, – komentavo įmonės vadovė. Pasak J.Mažeikytės, mū sų šalies pranašumai medi cinos turizmo srityje yra tie, kad užsieniečiai Lietuvą ga li rinktis dėl trumpesnių lau kimo eilių tam tikrose srityse, pavienių garsių ir gerų spe cialistų. Labiausiai konkuren cingos medicinos turizmo sri tys, J.Mažeikytės teigimu, yra sveikatinimo, reabilitacijos, prevencinės ir alternatyvios medicinos. Daugiausia užsie niečių į medicinos turizmo tarpininko paslaugas teikian čią įmonę kreipiasi dėl odon tologinių, grožio (plastinių) paslaugų, akių operacijų, kar diologinių, ortopedinių pro blemų. Nors vis dar turime puikių specialistų atskirose srity se, bet situacija prastėja, per spėjo J.Mažeikytė. „Nesame konkurencingi ir kaina – ji nė kiek ne mažesnė nei gretimo se šalyse, pavyzdžiui, Latvijo je, Lenkijoje, Estijoje, Vengri joje. Tarkime, neseniai turė jome klientę iš Karaliaučiaus, kuri atvyko dėl odontologinių paslaugų, bet sudarius gydy mo planą ir paaiškėjus kainai, paslaugos jai pasirodė perne lyg brangios, – pasakojo „EEC Service“ vadovė. – Branges nės nei Lietuvoje paslaugos vis dar išlieka Skandinavijo je, iš dalies – Didžiojoje Bri tanijoje.“ J.Mažeikytės teigimu, mū sų šalis apskritai nėra žino ma kaip medicinos turizmo šalis. Specialistė siūlytų Lie tuvos turizmo departamen
tui ir Sveikatos ministerijai parengti Lietuvos, kaip me dicinos turizmo šalies, plėto jimo strategiją. Jos nuomo ne, ypač reikalingas kryptin gas valstybės įvaizdžio for mavimas per parodas, kon ferencijas, verslo misijas, bet kokias išvykas į užsienį. „Mes patys turime teigiamai prisi statyti, garsinti Lietuvą kaip medicinos turizmo šalį“, – drąsiau veikti ragino J.Ma žeikytė.
Statistika: Lietuvą atranda turistai iš Vakarų.
medicinos turizmo sritys, J.Mažeikytės teigimu, yra sveikatinimo, alternatyvios medicinos.
Pagalvės mokestis
Šiemet gali būti priimtas įsta tymo pakeitimas, kuris nu mato, kad visos, o ne tik ku rortų savivaldybės turi teisę nusistatyti vadinamąjį pagal vės mokestį. Turizmo sekto rių toks pokytis galėtų pa veikti dvejopai. Jeigu įstatymo pakeitimai bus priimti, jie suteiks teisę vi soms savivaldybėms nusista tyti vietinę rinkliavą už turis tų, išskyrus vaikus iki septyne
rių metų, naudojimąsi gyvena mųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Preliminariai skaičiuojama, kad, savivaldybėms nustačius 0,58 euro (2 litų) rinkliavą, savivaldybėse iš užsienio tu ristų per metus būtų surenka ma apie 725 tūkst. eurų (2,5 mln. litų) pajamų. Lėšos bū tų skiriamos turizmo plėtrai, infrastruktūros priežiūrai. Šiuo metu tokias rinklia vas renka tik kurorto sta
tusą turintys Druskininkai, Birštonas ir Palanga. Pasikei tus tvarkai, savivaldybės, ku rios jaustų tokį poreikį, galėtų rinkti šį mokestį ir puoselėti savo turizmo infrastruktūras. Lietuvos viešbučių ir res toranų asociacijos preziden tė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad ši rinkliava yra skaičiuojama nuo nakvynių viešbučiuose skaičiaus, tad skaičiavimai esą gali būti nea dekvatūs. Pa
sak jos, dabar ne tik kurortuo se, bet daugelyje miestų vy rauja masinis reiškinys, kai atvykstantys turistai apsisto ja ne viešbučiuose, o išsinuo moja bet kokias kitas patal pas. To niekas nereglamen tuoja ir negali susekti. Tokia nesąžininga konkurencija, anot E.Šiškauskienės, visus mokesčius mokantiems vieš bučiams dar akivaizdesnė, kai įvedamos papildomos rink liavos.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
2015
47
perspektyvos
Internetinė parduotuv PREKYBA KRAUSTOSI Į ELEKTRONIN Ę ERDVĘ
Danielio Kohno ir jo draugų išradi mas pakeitė pasaulį. Koks tas išradi mas? Pirmas saugus atsiskaitymas už prekes internetu. Tai įvyko 1994 m. Nuo tada tradicinės parduotuvės jau prarado didelę dalį rinkos. Ir tai dar ne viskas.
2
mlrd.
– tiek JAV dolerių per metus siekia „Fortunes“, „Ocado“ ir „Asos“ parduodamų prekių suma. Pranašumas: internetu galima apžiūrėti begalę prekių ir jas įsigyti vos vienu piršto paspaudimu. „Shutterstock“ nuotr.
48
2015
Sugalvojo kodą
Iki D.Kohno daug kas svarstė, kad saugias finansines ope racijas galima atlikti ir vir tualioje erdvėje, tačiau nie kas nebuvo to praktiškai įro dęs. Tiksliau, nedaug žmonių įsivaizdavo, kad toks prekių pirkimo ar pardavimo būdas saugus.
D.Kohnas šiuos nuogąstavi mus pabandė išsklaidyti. Pir miausia jis įkūrė kompani ją „Net Market Company of Nashua“, o tada dirbo naktį ir dieną, kad sukurtų įmantrią programą, apsaugančią var totojų duomenis ir garantuo jančią saugų pinigų pervedi mą. Galiausiai tokią jam pa
„Lietuvos verslas yra susipažinęs su rizika – ne kartą jau patyręs vienokių ar kitokių Rusijos pritaikytų apribojimų, todėl kelių į Vakarų rinkas žvalgomasi nuolat.“
Jurgita Butkevičienė, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorė
58p.
ė ar prekybos centras? sisekė sukurti ir net Amerikos Nacionalinei saugumo agen tūrai nepavyko šio kodo, pa prastai tariant, nulaužti. Pirmu „Net Market Com pany of Nashua“ klientu ta po D.Kohno buvęs bendrak lasis. Filadelfijoje jis interne tu atliko saugų pervedimą – susimokėjo 12 JAV dolerių už
Stingo dainų albumą. Štai to kia buvo prekybos virtualio je erdvėje pradžia. Tiesa, tuo metu D.Kohnas nė neįsivaiz davo, kad jo išradimas įeis į is toriją. Jeffas Bezosas iš Sietlo miesto, kuris 1995 m. ėmėsi internetu prekiauti knygomis, savo kompaniją „Amazon“ pavertė didžiausiu virtualiu knygynu pasaulyje. Interne tinėje parduotuvėje parduotų prekių suma įspūdinga – 152 mlrd. JAV dolerių.
Populiarumas – milžiniškas
Nuo 2000 m. pasaulyje at sirado gausybė internetinių parduotuvių: nuo „Fortunes“, „Ocado“ iki „Asos“ ar „eBay“. „Fortunes“, „Ocado“ ir „Asos“ parduodamų prekių suma sie kia daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių per metus. Tai nestebina. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje net 95 proc. gyventojų naudojasi in ternetinių parduotuvių pa slaugomis. Ir šiose parduotu vėse britai išleidžia daugiau nei bet kurios kitos šalies gy ventojai. Lyginant su 2013 m., pa saulyje pardavimų virtualio je erdvėje skaičius išaugo 17 proc. Manoma, kad elektro ninės parduotuvės netrukus pasieks 100 mlrd. JAV dole rių apyvartą. Kodėl žmonės renkasi internetines parduo tuves? Atsakymas paprastas. Gali rinktis iš milijonų pre kių, o tuomet, vos vienąkart paspaudęs mygtuką, įsigyti. Pavyzdžiui, „Amazon“ siū lo tūkstančius įvairių kny
gų. Maisto prekių internetinė parduotuvė „Ocado“ save va dina didžiausiu pasaulio pre kybos centru.
Pirkėjai ateis į „John Lewis“, nes žino, kad mes parduo dame tik aukš čiausios koky bės prekes. Negauna daug pajamų
Tiesa, nors internetinės par duotuvės pagal pardavimų mastus yra nepralenkiamos, to nebūtų galima pasakyti apie jų pačių pelną. „Amazon“, „Asos“ ar „Oca do“ akcijų vertė rinkoje – ne pati didžiausia. 2014 m. „Amazon“ akcijos nukrito 17 proc., „Ocado“ – 24 proc., o „Asos“ – net 61 proc. Analiti kai tai aiškina tuo, kad nors šios parduotuvės sudaro la bai palankias sąlygas klien tams įsigyti jų norimų pre kių, jos toli gražu nėra tokios populiarios tarp prekiauto jų akcijomis, nes šie nema to didelės galimybės čia daug uždirbti.
Geriau mažesnis asortimentas?
Kiti analitikai pastebi, kad šių dienų vartotojai norėtų ma žesnio asortimento ir mažes nių kainų.
Būtent tokios rinkoda ros taktikos laikosi Vokieti jos prekybos centrai „Aldi“ ir „Lidl“, siūlantys pirkėjams mažiau prekių ir už mažesnę kainą. Šių centrų asortimen tas – kuklus, maždaug 3 tūkst. įvairių produktų, o palygin ti prekybos centrų milžino „Tesco“ – 25 tūkst. „Lidl“ vadovas Jungtinėje Karalystėje Ronny Gottschli chas gan paprastai paaiškino šią logiką: „Jeigu jūs, o ir kitas klientas vienas kito nepažįs tate, kodėl turėtumėte mokėti (arba jis turėtų mokėti) už tai, kad jūs (arba jis) nori įsigyti kitos rūšies vandens buteliu ką? Juk kiekvienas papildo mas produktas padidina kitų kainą“, – aiškino R.Gottsch lichas. Vienas rinkos specialistas iš Londono teigė, kad „Tes co“ turėtų pasekti „Lidl“ pa vyzdžiu ir sumažinti savo par duodamų prekių sąrašą. Būtent šiuo keliu žengė „Procter & Gamble“. Kompa nija jau pareiškė, kad ketina atsisakyti beveik 100 produk tų ženklų. „Daugelis faktų by loja apie tai, kad tiek parda vėjai, tiek vartotojai nebenori didžiulio asortimento“, – pa stebėjo analitikas.
Kokybė prieš kiekybę?
Vis dėlto ar internetinė preky ba gali išstumti tradicinę? An dy Streetas, populiarių „John Lewis“ prekybos centrų vado vas, pažymėjo, kad jų prana šumas prieš tokias interneti nes parduotuves kaip „Amazon“ – kokybė. 2015
49
perspektyvos PREKYBA KRAUSTOSI Į ELEKTRONIN Ę ERDVĘ
Lyderis: „Amazon“ internetinėje parduotuvėje parduotų prekių suma jau viršijo 152 mlrd. JAV dolerių.
„Pirkėjai ateis į „John Lewis“, nes žino, kad mes parduodame tik aukš čiausios kokybės prekes, o ne viską, kas tik pasitaiko rinko je“, – aiškino jis. Vis dėlto Šiaurės Ameriko je daugelis parduotuvių už daromos. Taip yra ne tik dėl to, kad kai kuriuose regionuo se mažėja gyventojų, tačiau ir dėl to, kad nemaža dalis pre kybos persikėlė į virtualią erdvę. Pasak statistikos, parduotu vių skaičius Amerikoje nuo sekliai mažėja. Antai biuro reikmenų parduotuvių tink las „Staples“ ketina iki šių
metų pabaigos uždaryti net 225 parduotuves visoje ša lyje. O drabužių parduotu vių tinklas „Gap“ nuo 2012 iki 2013 m. užvėrė 189 parduo tuvių duris. Užtat „Amazon“, „eBay“, „Birchbox“ pardavi mai auga. Iki „Amazon“ net „eBay“ – dar labai toli. Kaip minėta, internetinės parduotuvės suteikia vartoto jams galimybę vienu mygtu ko paspaudimu įsigyti jų nori mą prekę iš viso pasaulio, ta čiau šios parduotuvės turi ir kitą kozirį. Jos sumaniai naudojasi in formacija apie klientų porei kius ir pomėgius.
„Shutterstock“ nuotr.
Turint šiuos duomenis, ga lima nesunkiai koreguoti rin kodaros strategiją, kitaip sa kant, prisitaikyti prie klientų. O tai daug sunkiau padaryti įprastoms parduotuvėms. Jos ne tik turi susimokėti, pavyz džiui, nuomos kainą popu liariose klientų apsilankymo vietose, bet ir įsigyti brangios technikos, kuria, tarkime, gali stebėti, kiek klientų parduo tuvėse apsilanko. Taigi internetinė prekyba neabejotinai yra ateitis. Kita vertus, ekspertai kol kas ne skuba nurašyti įprasto apsi pirkimo.
100 mlrd.
– manoma, kad tokią apyvartą JAV doleriais netrukus pasieks elektroninės parduotuvės.
Parengė Valentinas Beržiūnas
Kiti analitikai pastebi, kad šių dienų vartotojai norėtų mažesnio asortimento ir mažesnių kainų. 50
2015
perspektyvos Prekės atkeliauja į namus
Elektroninė prekyba Patogu: visą parą veikiantys savitarnos terminalai LP EXPRESS 24 tampa vis populiaresni.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
keičia pirkėjų įpročius Prieš keliolika metų retas įsi vaizdavome, kad visus būtiniau sius daiktus pirk sime ne tradici nėse, o virtualio se parduotuvė se, bet padėtis iš esmės pasikeitė. Keičiasi pirkėjų įpročiai. Pastebi ma, kad gyven tojai siuntas vis dažniau pagei dauja gauti ne tradiciniu būdu.
Įsigyja ne tik prekę
Lietuvos pašto antrinė įmo nė „Baltic Post“ skaičiuoja, kad 80 proc. kurjerių prista tomų siuntų keliauja iš įvai rių elektroninių parduotuvių. Sparčiai augantis elektroni nėje erdvėje apsiperkančių jų skaičius skatina el. parduo tuves ieškoti ir naujų prekių pristatymo galimybių. Kelias internetines parduo tuves valdančios bendrovės „Šiuolaikinės mados centras“ direktorius Mantautas Bie liauskas tikino, kad geras lo gistikos partneris – vienas svarbiausių pasirinkimų. „Be tinkamo logistikos partnerio negalėtume sėk mingai plėtoti verslo. Užten ka vieną kartą nuvilti klien tą, ir jis greičiausiai atsisakys pirkti antrą kartą, todėl daro me viską, kad prekės pasiektų žmogų kuo greičiau“, – dėstė M.Bieliauskas. LP EXPRESS kurjerių pa slaugas teikiančios bendro vės „Baltic Post“ vadovas Juo zas Buitkus antrino, kad plė
tojant elektroninės prekybos verslą svarbu kokybiškas pre kių pristatymas.
Plėtojant elektroninės prekybos verslą svarbu kokybiš kas prekių pristatymas. „Elektroninė prekyba tuo ir išsiskiria, kad pirkėjas įsigyja ne vien tik daiktą, bet kartu ir jo pristatymą, todėl ši verslo dalis tokia pat svarbi. Siekia me, kad mūsų klientams bū tų kuo paprasčiau ir patogiau atsiimti siuntas, todėl nuolat ieškome naujų ir šiuolaikiškų pristatymo galimybių“, – sakė J.Buitkus.
Renkasi įvairius būdus
Prieš kelerius metus pirmą ją internetinę parduotuvę
atidaręs M.Bieliauskas pa sakojo, kad veiklos pradžio je prekes jie pristatydavo tik į namus, bet atsiradus klien tų poreikiams gauti prekes jiems patogesnėse vieto se buvo pasiūlyta ir alterna tyvų – prekių pristatymas į Lietuvos paštus ir siuntų sa vitarnos terminalus LP EXPRESS 24. „Pastebėjome, kad kaimo vietovėse gyventojams patogiau prekes atsiimti pašte, o štai miestų gyvento jai mieliau užsakytas prekes atsiima iš siuntų savitarnos terminalų. Jiems taip pa togiau, nes nereikia lauk ti kurjerio namuose. Be to, terminalai veikia 24 valan das per parą“, – teig ė M.Bie liauskas. LP EXPRESS kurjerių duomenimis, praėjusiais me tais 70 proc. siuntų buvo pri statyta gavėjo adresu, 20 proc. – į pašto skyrius, o 10 proc. – į siuntų terminalus.
Savitarna populiarėja
J.Buitkaus teigimu, praėju siais metais gyventojai gero kai aktyviau naudojosi savi tarna. Per siuntų savitarnos terminalus LP EXPRESS 24 pernai siuntų buvo išsiųsta pustrečio karto, o gauta – be veik keturis kartus daugiau nei 2013-aisiais. „Naudojimasis siuntų savi tarnos terminalais LP EXP RESS 24 sparčiai populia rėja, tai mus džiugina. Prieš kelerius metus, kai tokie ter minalai buvo naujovė, gy ventojai ir verslas į juos žiū rėjo gana atsargiai, o dabar turime nuolatinių klientų, kurie per terminalus tiek pa tys siunčia, tiek ir atsiima jiems adresuotas siuntas“, – pažymėjo J.Buitkus. 2015
51
euras Ar jis mums padės?
Prieš metus Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas prognozavo, kad dėl euro įvedimo mūsų eksportas turė tų gerokai išaugti, tačiau poveikis kol kas yra minimalus. Ekonomistai teigia, kad ateityje jis didės, bet euras nieka da netaps pagrindiniu eksporto varikliu.
Euro impulso dar teks palaukti Rūta Grigolytė
Lietuvos eksportuotojų kon kurencinės sąlygos užsienio rinkose yra pagerėjusios, ta čiau teigiama, kad dėl to eu
ro liaupsinti nereikėtų – jos ir taip būtų pasitaisiusios, nes litas buvo susietas su euru. Ekonomistai pripažįsta, kad per kelerius metus iš tiesų pa matysime tam tikrų euro įve
dimo įtakos užsienio prekybai rezultatų, bet jie neturės labai didelio poveikio eksporto au gimui ir savaiminei rinkų plėt rai, o galės būti skaičiuojami kaip įmonių sutaupytos lėšos.
Sąsajos: euro silpnėjimas yra gera naujiena eksportu
Komentarai
Stasys Jakeliūnas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos finansų konsultantas
E
uro įvedimas Lietuvos eks porto apčiuopiamai nepa veikė. Įtakos turėjo euro kur so pokytis JAV dolerio ir kitų valiutų atžvilgiu. Eksportuojant į šalis, ku
riose euras jų valiutų atžvilgiu atpi go, konkurencinis pranašumas, be abejo, padidėjo. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad tas pats galioja ir ki toms šalims, eksportuojančioms iš euro zonos, tad su jomis taip pat turime konkuruoti. Buvo kalbama apie reikšmingą būsimą eksporto augimą dėl padi dėsiančio pasitikėjimo, išlaidų, va liutos rizikos sumažėjimo, bet ma nau, kad, jeigu šie dalykai ir pasi reikš, didesnės įtakos turės tik po kelerių metų. Tiesa, ir nebuvo žada ma, kad rezultatai pasimatys iškart po euro įvedimo. Daugiausia eks
portuojame į ES ir euro zonos ša lis, tad niekas ir negalėjo reikšmin gai pasikeisti. Kol kas euras labiausiai silpsta dolerio ir kitų valiutų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios su JAV doleriu, atžvilgiu. Mums svarbioje Rytų rinkoje – Rusijoje, Baltarusijo je ir susijusiose valstybėse, kurių va liutos nusmuko ir JAV dolerio, ir eu ro atžvilgiu, – pranašumo neturime ir eksportuoti į jas tampa sunkiau. Geriau sekasi JAV dolerio ir su juo glaudžiai susijusiose rinkose. Mums įsivedus eurą, galime ste bėti, kokią manevrų laisvę turi Lie
tuvos užsienio prekybos partne rė Lenkija. Ji linkusi išlaikyti stabilu mą, bet gali keisti savo valiutos kur są euro atžvilgiu. Lenkija turi teorinę galimybę, konkuruodama su mu mis dėl tų pačių Rytų rinkų, suma žinant bazines palūkanų normas, ar kitais veiksmais dar labiau nuverti nusi savo valiutą, įgauti papildomą pranašumą. Tai nereiškia, kad pa tekome į gerokai blogesnę padė tį, nei buvome. Juk mūsų valiuta ir iki euro įvedimo buvo su juo susie ta. Kaip Lenkija elgsis ateityje, koks bus zloto pokytis euro atžvilgiu po tam tikro laiko – sunku spėlioti.
Daugiausia eksportuojame į ES ir euro zonos šalis, tad niekas ir negalėjo reikšmingai pasikeisti. 52
2015
uotojams, bet šie jos būtų sulaukę ir neįsivedus euro.
Nerijus Mačiulis „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
E
uro įvedimo poveikį eks portui kol kas labai sun ku įvertinti. Sausio mėne sį eksportas į euro zoną paaugo beveik 2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ta čiau tikrai negalime pasakyti, kad tai įvyko dėl euro įvedimo – ga lėjo būti ir kitų veiksnių, pavyz džiui, tai, kad euro zona pati pra dėjo sparčiau augti. Akivaizdu,
kad vien dėl to, kad įsivedėme eurą, eksporto tendencijos nepa kito. Vienintelis skirtumas yra tai, kad Lietuvos įmonėms dabar yra pigiau ir paprasčiau sudaryti san dorius su pirkėjais euro zonos valstybėse, nėra valiutos konver tavimo išlaidų, atpigo tarptauti niai pervedimai. Dėl to mūsų įmo nės tapo truputėlį konkurencin gesnės. Pabandžius kiekybiškai įvertin ti, kiek įtakos prekybiniams santy kiams tarp Lietuvos ir euro zonos turi euro įvedimas, manau, tai su darytų apie 1 proc. Yra daug svar besnių veiksnių, susijusių su įmonių vidiniais veiksniais, konkurencingu mu, valdymo procesų efektyvumu, taip pat su šalies mokesčių politika, korupcijos lygiu, reguliavimu, biu rokratija.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
Euro silpnėjimas yra labai ge ra naujiena eksportuotojams, bet reikia turėti omenyje, kad, nepai sant to, ar įsivedėme eurą, ar ne, jo silpnėjimą, ypač JAV dolerio at žvilgiu, būtume pajutę dėl lito kur so fiksavimo euro atžvilgiu. Tiesa, euras pinga ne visų pasaulio valiu tų atžvilgiu. Didžiausias nuosmu kis yra JAV dolerio, Didžiosios Bri tanijos svaro sterlingo, Šveicarijos franko atžvilgiu. Šiose rinkose atsi randa galimybių padidinti eksporto dalį, bet šiuo metu Lietuvos įmo nės daugiau dairosi į besivystan čias rinkas – Pietryčių Azijos, Pie tų Amerikos. Manau, kad euro zonoje vyks tančios istorijos su Graikija baig tis nėra labai svarbi nei Lietuvai, nei visai euro zonai. Taip, Graiki jos skolinimosi kaina yra padidė
jusi dėl to, kad yra daug abejo nių dėl jos ateities, bet visos ki tos euro zonos valstybės skoli nasi už rekordiškai žemas palū kanas. Tos šalys, dėl kurių prieš porą metų buvo abejojama – Ai rija, Portugalija, Ispanija, Italija – taip pat skolinasi už žemas pa lūkanas. Tai rodo, kad yra abe jonių dėl Graikijos, bet dėl visos euro zonos ateities tokių abejo nių nėra. Apskritai, Lietuvai iš Vakarų, iš euro zonos ateina vis daugiau ge rų ženklų nei blogų. Priešingai nei iš Rytų rinkos. Eksportas į Rusi ją šiais metais susitraukė dešimti mis procentų, palyginti su tuo pa čiu laikotarpiu pernai. Gerai, kad ta rinka smarkiai užsiveria ir reikia ieškoti kitų produkcijos realizaci jos kelių. 2015
53
Graikija –
grėsmė pasaulio ekonom Šalyje rinkimus laimėjusios politinės jėgos pareiškė ne matančios reikalo daugiau veržtis diržų, neva tokia fi nansų politika veda į niekur. Iš tiesų, valstybei ėmus tau pyti, padėtis nelabai pasitaisė. Ar yra kitas kelias? Kur nuves dabartinė situacija? Kaip ji atsilieps ne tik euro zo nos, bet ir pasaulio ekonomikai? Korupcijos mastas Graikijoje, bent jau iki krizės, buvo vienas iš didžiausių ES. 54
2015
Valentinas Beržiūnas
Nuvarė besaikis vartojimas
Tiesa, graikai dabar jau kal ba kiek švelniau. Partijos „Sy riza“, kurios nariai ir laimėjo rinkimus, atstovai sako, kad su ES ir kitais tarptautiniais kre ditoriais ieško visiems priim tino kompromiso. Bet visiškai nusileisti Atėnai taip pat ne nori. Nelabai turi iš ko rinktis. Graikijos finansų ir eko nomikos problemos – senos kaip pati Graikija. Ir šios pro
euras LAB IAUS IAI BIJ OM A DOM IN O EFEKT O nansų suirutės banga, praū žusi 2008–2009 m. Iš esmės Graikijos proble mų priežastis – gana papras ta. Tai gyvenimas ne pagal ki šenę. Iki 2009 m. šalies eko nomika augo, bet tais pačiais metais patyrė recesiją, o vals tybės biudžeto deficitas sie kė 15,2 proc. bendrojo vi daus produkto (BVP). Po me tų Graikijai jau teko prašyti tarptautinės finansinės pagal bos. Atėnams buvo suteiktas 110 mlrd. eurų kreditas. Net rukus šalį ištiko absoliutus ekonomikos paralyžius, todėl kreditoriams teko skolinti pa pildomų 120 mlrd. eurų, o vė liau – dar keliolika milijardų.
Ant kojų neatsistojo
omikai? blemos – ne tik graikų, bet ir europiečių galvos skausmas. Priežastis paprasta – Graikija yra euro zonos narė. Kaip graikai ten atsirado – atskiras klausimas. Šiuo me tu nebūtų patekę, bet anks čiau niekas pernelyg rimtai į rizikingą Graikijos finansų ir ekonomikos politiką nežiūrė jo. Padedant įvairiems finan sų spekuliantams, ankstesnės graikų vyriausybės sugebėjo paslėpti bręstančias proble mas, kurias paviešino pirmo ji pasaulinės ekonomikos ir fi
Griežta taupymo programa, patvirtinta mainais į šią pagal bą, nieko apčiuopiamo taip ir nedavė. Graikijos skola iki šiol siekia įspūdingus 323 mlrd. eurų. 240 mlrd. paskolino va dinamasis kreditorių trejetas: ES šalys ir institucijos, Tarp tautinis valiutos fondas ir Eu ropos centrinis bankas (ECB). Net optimistai sako, kad to kio dydžio skolai grąžinti grai kams reikės mažų mažiausiai kelių dešimtmečių. Ši skola sudaro net 175 proc. Graikijos BVP. Maža to, ne darbas šalyje siekia įspūdin gus 25 proc., tarp jaunimo – net 50 proc., o ekonomika nuo krizės euro zonoje pradžios susitraukė net 25 proc. Kreditoriai sako, kad grai kams, kad ir ką jie sakytų ar da rytų, teks taupyti, priešingu at veju, jie nesuteiks daugiau kre ditų. O jeigu neduos pinigų, ša lis bene savaime bankrutuos, nes pinigai baigsis. Tai Atėnai suvokia, tačiau norėtų, kad bent jau taupymo sąlygos būtų kito kios. Dėl to nuo vasario ir prasi dėjo labai sunkios derybos.
Regis, jau susitarta dėl pa grindinių nuostatų. Klausi mas, ar planas veiks? Ekonomikos bei finansų analitikai daug kartų perspė jo, kad jei susitarimas tarp Graikijos skolintojų ir Atėnų nebus rastas, šalis turės pasi traukti iš euro zonos. Kas bus, jeigu viena iš euro zonos šalių paliks sąjungą?
Graikijos pro blemų priežas tis – gana pa prasta. Tai gy venimas ne pa gal kišenę. Kas bus, jei grius?
To dar niekuomet nėra buvę ir joks detalus planas, pagal kurį kuri nors iš euro zonos šalių galėtų palikti šią pinigi nę sąjungą, nėra paruoštas. Tiesa, Europos žiniasklaida sako, esą toks planas jau ruo šiamas ECB. Net didžiausia euro zonos šalis Vokietija ne be taip baiminasi, kad Atėnai išlėks iš euro traukinio, nes, kaip sakoma, Berlyno aki mis žvelgiant, kitų euro zonos valstybių ekonomikos, pir miausia taip pat prasiskolinu sių Ispanijos, Italijos ar Airi jos, jau atsigavo, kad Sąjun gos neištiktų vadinamasis do mino efektas – paskui vieną iš pasitraukusiųjų išeitų kitos. Vokietija, pasak spaudos, o ir kitos euro zonos šalys, tokios kaip Suomija, kategoriškai at metė spekuliacijas, esą Graiki jai būtų net nurašomos skolos, ją kraštutiniu atveju bandant išlaikyti ES. Taip tik esą būtų sukurtas precedentas kitiems ES skolininkams reikalauti pa našių priemonių. Vėliau ir Es
tijos pareigūnai minėjo, kad euro zona neturėtų bijoti – jei gu Graikija pasitrauktų, pasak estų, nieko bloga nenutiktų. Kaip sako daugelis ekono mistų, Graikijos pasitrauki mas iš euro zonos būtų impro vizacija. Kokie būtų šios vals tybės pasitraukimo padari niai? Pirmiausia pačiai šaliai? Remiantis ankstesnio Grai kijos premjero Antonio Sa maro skaičiavimais, pragyve nimo lygis smuktų maždaug 80 proc. Negalėdama daugiau pasiskolinti, šalies vyriausybė pritrūktų eurų. Jai tektų su stabdyti įvairių socialinių iš mokų, atlyginimų valstybės tarnautojams mokėjimą, kol valstybėje būtų įvesta nacio nalinė valiuta – drachma. Žinoma, Atėnai nebūtų pa jėgūs toliau mokėti skolų. Tiesa, didžioji dalis jų pri klauso ES šalims bei instituci joms, taip pat Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kurių diktatu graikai ir yra pasipik tinę. Be šių institucijų, niekas Graikijai ir neskolina. Vyriau sybei tektų kruopščiai regu liuoti, kad iš valstybės neiške liautų pinigai. Labai tikėtina, kad prieš įvedant naują va liutą daugelis graikų bandy tų kuo skubiau atsiimti savo santaupas iš bankų, bijodami jų nuvertėjimo. Tai sukeltų daugelio šalies bankų griūtį. Tiesa, kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, ekonomika at sigautų – vien dėl konkuren cingesnio nacionalinės valiu tos kurso. Būtent dėl to galimą pasi traukimo iš euro zonos scena rijų svarstė ir Ispanijos parei gūnai. Šią Pirėnų pusiasalio šalį prieš porą metų taip pat ištiko finansinė ir ekonominė koma. Kita vertus, ispanai pa skaičiavo, kad jų pasi traukimo iš euro 2015
55
euras LABIAUSIAI BIJ OM A DOM IN O EFEKT O zonos išlaidos būtų ypač didelės ir konkurencin gas nacionalinės valiu tos kursas, leidęs šalies eko nomikai anksčiau klestėti, ne duotų apčiuopiamos naudos. Struktūrinių Graikijos eko nomikos problemų pasitrau kimas iš euro zonos neišsp ręstų. Šios problemos – eko nomikos silpnumas, prastas mokesčių surinkimas, be to, ypač sunkiai Graikijoje kont roliuojamos valstybės išlai dos. Korupcijos mastas vals tybėje, bent jau iki krizės, bu vo vienas iš didžiausių ES. Be to, tikėtina, kad galėtų išaugti infliacija. Šalies vyriausy bei, jeigu ši nesugebėtų surink ti mokesčių, reikėtų padengti iš laidas spausdinant pinigus.
Bijo bankų griūties
Kalbant apie euro zoną, kai kas mano, kad Graikijos pasi traukimas gali sukelti šiai zo nai priklausančių šalių eko nomikos ar finansų griūtį. Kaip buvo minėta, ši rizi ka 2012 m. buvo kiek perver tinta, nors pavojus Ispanijos, Italijos, Airijos ar net Prancū
partija. Jos populiarumas die na iš dienos auga. Rinkimai ar tėja ir Portugalijoje. Čia visuo menės pasipiktinimas sociali nėmis ir ekonominėmis refor momis taip pat juntamas. Be to, Europos įstatymai nu mato, kad paliekančioji euro zoną šalis palieka ir ES. Tiesa, šis klausimas – politinis, to dėl analitikai nelinkę skubė ti išbraukti Graikijos iš ES. Ži noma, šiuo atveju Atėnų liki mas priklausytų nuo ES narių sprendimo, ar norėtų jos to liau matyti Atėnus ES, ar ne?
Poveikis kitiems
Jungtinių Valstijų ekonomis tai įspėję, kad galimas Grai kijos bankrotas gali sukelti neigiamų padarinių JAV ban kams, tačiau analitikai rami na, kad tokio šoko, koks ištiko po „Lehman Brothers“ bank roto, neturėtų būti. Jų teigimu, Graikijos pro blemos – seniai žinomos, o „Lehman Brothers“ bankro tas buvo netikėtas, todėl men kai tikėtina, kad pasaulio po litiniai lyderiai dabar leistų įvykti grandininei reakcijai.
Skurdas: 323 mlrd. eurų skolą turinčios Graikijos ate
Graikijos ekonomikos problemos
Penki dalykai, kurių siekia naujoji Graikijos valdžia
• Nedarbas: 25 proc., jaunimo gretose – 50 proc. Euro zonos nedarbo lygis – 11,4 proc., tarp jaunimo – 23 proc.
1. Atlyginimai ir darbas: partija „Syriza“, laimėjusi rinkimus, pažadėjo, kad sukurs 300 tūkst. naujų darbo vietų. Minimalią algą ketinama padi dinti nuo dabar esančių 580 iki 751 euro. Daugiausia naujų darbo vietų kuriama siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemą. Taip pat ketinama atkurti senatvės pensijas.
• Ekonomika: nuo krizės euro zonoje pradžios Graikijos eko nomika susitraukė 25 proc. • Šalies skola: 323 mlrd. eurų ir sudaro apie 175 proc. BVP. • Tarptautinių kreditorių pa skolos: ES, ECB ir TVF yra pa skolinę Graikijai 240 mlrd. eu rų. ES turimos skolos dalis – 60 proc., TVF – 10 proc., o ECB – 6 proc. Likusią skolos dalį valdo šalies bankai (3 proc.), užsienio bankai (1 proc.), taip pat Graiki jos centrinis bankas (1 proc.). 18 proc. skolos sudaro kiti įsiparei gojimai. 56
zijos ekonomikoms gali kil ti. Didžiausia rizika – Europos bankų sektorius, ypač pietinių ES valstybių ir Prancūzijos. Graikijos pasitraukimas ga li įaudrinti sąskaitų turėto jus Pietų šalyse. Pavyzdžiui, Ispanijos ar Italijos gyvento jai gali pervesti savo pinigus į patikimų euro zonos šalių, tokių kaip Vokietija, bankus, baimindamiesi šių valstybių pasitraukimo iš euro zonos ir santaupų nuvertėjimo. Tai pagilintų Pietų Europos ban kų problemas. Ši krizė galėtų paveikti ir, pavyzdžiui, Pran cūzijos ar kitų ES šalių ban kus. Tai galiausiai sukeltų pa saulinę bankų krizę, pana šią į 2008-ųjų. Bankai nusto tų skolinti ECB, kuriam tek tų našta sureguliuoti situaciją Europos bankų sektoriuje. Politologai mano, kad Graiki jos pasitraukimas galėtų įkvėpti naują euroskeptikų populiaru mo bangą Senajame žemyne. Ispanijoje, kuri pastaruosius kelerius metus priversta smar kiai veržtis diržus, į valdžios olimpą pretenduoja prieš tau pymą nusistačiusi „Podemos“
2015
240
2. Skolų nurašymas: „Syriza“ reikalauja iš euro zonos nurašyti didžiąją dalį šalies skolos, kuri siekia 175 proc. šalies BVP. Likusią, kitaip sakant, nenurašytą, skolos dalį „Syriza“ norėtų susieti su ekonomikos atsigavi mu. Kitaip tariant, Atėnai grąžintų skolas, jeigu ekonomika atsigautų.
mlrd. eurų
– tiek Graikijai yra paskolinę ES, ECB ir TVF.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäeuble ir Graikijos kolega Yanis Varoufakis.
eitis – labai miglota.
„Reuters“ nuotr.
3. Nacistinės okupacijos žalos atlyginimas iš Vokietijos: „Syriza“ norė tų, kad Vokietija grąžintų Graikijai nacistinės okupacijos metais suteiktą kredi tą, kurio naciai išsireikalavo iš Graikijos centrinio banko. Ši paskola dabar ver tinama 11 mlrd. eurų. „Syriza“ koalicijos partneriai „Nepriklausomi graikai“ dar reikalauja sumokėti iš Vokietijos okupacijos žalos kompensaciją – reparacijas.
5. Artimesni santykiai su Rusija – viena iš svarbiausių Graikijos ekono minių partnerių. Alexis Tsipras, dabartinis Graikijos premjeras ir „Syriza“ lyderis, pernai lankėsi Maskvoje. Jis anksčiau kategoriškai kritikavo ES sankcijas Rusijai. Pastarosios ambasadorius buvo pirmasis oficialus už sienio pareigūnas, pasveikinęs „Syriza“ su pergale rinkimuose.
4. Turto mokesčių panaikinimas: už „Syriza“ Graikijoje balsavo ne tik skurstantieji, bet ir vidurinės klasės atstovai. Jie norėtų, kad partija pa naikintų turto mokestį. Šis mokestis buvo įvestas 2011 m. Nors iš pra džių buvo laikomas laikinu, vėliau buvo vis pratęsiamas.
Graikijos parlamento rūmai.
„Reuters“ nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
AFP nuotr.
2015
57
„Reikia suprasti, kad užsienio šalys lietuvių išskėstomis rankomis nelaukia – potencialių partnerių suradimas ir santykių užmezgimas yra ilgas ir nuoseklus darbas“, – teigia Lietuvos įmonėms naujų rinkų ieškoti padedančios VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorė Jurgita Butkevičienė.
58
2015
Ilgalaikiams verslo santykia reikia įdirbio
patarimai SVARB U ĮVERT INT I SAV O GAL IM YB ES
Rūta Grigolytė
Reikalauja daug pastangų
ms
Naujų verslo galimybių, rin kų ir partnerių ieškoti pa dedantys specialistai pažy mi, kad į paiešką leistis pasi ryžę verslininkai pirmiausia turi įvertinti savo galimybes plėsti veiklą. „Svarbu atsakin gai pasirinkti rinką, įvertinti produkcijos, kokybės ir veik los standartų atitikimą, kul tūrinius bei vartojimo ypatu mus“, – akcentavo pašnekovė. Užsienio prekybos diversi fikavimu arba eksporto pra džia suinteresuotos įmonės dažnai nežino ir klausia, kokie yra verslo ypatumai užsienio šalyse, teiraujasi dominan čios rinkos apžvalgos ir anali zės paslaugų, prašo išgryninti jų valdomos įmonės pranašu mus, įvertinti trūkumus. Užmegzti kontaktus naujo je rinkoje galima prisistatant tarptautinėse specializuoto se parodose, vykstant į vers lo misijas ir kontaktų muges. Potencialių partnerių galima sutikti ir Lietuvoje, kai užsie nio prekybos agentai atvyksta ieškoti naujų gamintojų. „Įmonėms, suinteresuo toms dirbti per stambius pla tintojus arba siūlančioms sa vo produkciją su jau žinoma kito gamintojo etikete, gali pavykti greičiau išsiųsti pir mąją partiją. Siekiantieji už
Jurgita Butkevičienė: Siekiantieji užsienio šaly je pristatyti sa vo prekės ženk lą turi investuo ti daugiau laiko ir finansinių išteklių. sienio šalyje pristatyti savo prekės ženklą turi investuo ti daugiau laiko ir finansinių išteklių. Vis dėlto visais atve jais stabilių ir ilgalaikių san tykių užmezgimas su užsienio partneriais reikalauja nema žo įdirbio“, – teigė J.Butkevi čienė.
Žvilgsnis nukrypo į tolius
Vakarų Europa Lietuvos eks portuotojams jau yra neblo gai pažįstama, ten įsitvirtinę daug mūsų šalies įmonių, to dėl šiuo metu aktyviai žval gomasi į egzotiškas rinkas. Įmonės kviečiamos užmegz ti ryšius su Japonijos, Jung tinių Arabų Emyratų, Pietų Korėjos, Saudo Arabijos ir ki
tų šalių verslu. Pamažu lie tuviai atranda ir Afrikos bei Pietų Amerikos valstybes, ak tyviai stiprinami ryšiai su Iz raeliu, JAV. Laisvosios prekybos sutar ties tarp Jungtinių Valstijų ir ES pasirašymas inicijuoja Lietuvos verslą atkreipti dė mesį į naujai atsiveriančią di džiulę JAV rinką ir iš anks to pasiruošti kiek kitokiems standartams toje šalyje. „Atskiras prekybos skatini mo programas vykdo įvairios tarptautinės institucijos, pa vyzdžiui, „EU-Japan Centre“. Tokios organizacijos atspindi tarptautinės bendruomenės pastangas skatinti tarptauti nę plėtrą“, – kalbėjo J.Butke vičienė.
Išbandymai laukia nuolat
Pasak pašnekovės, „Versli Lie tuva“ ir prieš Rusijos embar gą glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos maisto pramonės įmonėmis rinkų paieškos bei eksporto plėtros klausimais, bet pradėjus įgyvendinti pa pildomas eksporto skatinimo priemones, suaktyvėjo ir lie tuvių domėjimasis jomis. Mūsų gamintojams teikia mos individualios verslo par tnerių užsienyje paieškos pa slaugos buvo mokamos, bet, siekiant sumažinti Rusijos sankcijų poveikį, 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį
Galima pasidžiaugti, kad visos ES rinka mūsų verslui yra svarbesnė nei Rusijos. 2015
59
patarimai SVARBU ĮVERTINTI SAVO GALIMYB ES paslaugos maisto ir lo gistikos įmonėms buvo teikiamos nemokamai. Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį suteiktos 33 ne mokamos kontaktų paieškos paslaugos dešimtyje pasau lio šalių. Užsidariusią Rusi jos rinką kitomis pakeisti nu sprendusios įmonės turėjo galimybę dalyvauti tarptau tinėse specializuotose paro dose, verslo misijose, susitik ti su į Lietuvą atvykusiais už sienio prekybos agentais ir pasisemti eksporto žinių per seminarų ciklus „Eksporto klubas“ bei „Eksporto aka demija“. „Viena pagrindinių priežas čių, kodėl mūsų šalies mais to sektoriuje tokį didelį svo rį turi Rusijos rinka, yra pa
Potencialių par tnerių galima sutikti ir Lietu voje, kai užsie nio prekybos agentai atvyks ta ieškoti naujų gamintojų. našūs maisto produktų var tojimo įpročiai ir skonis. Ru sijos vartotojai gerai žino ir vertina lietuvišką produkci ją, todėl tiek kainodaros, tiek prekės ženklo pozicionavi mo klausimais Lietuvos įmo nės ten jautėsi stipriau nei
rinkose, kuriose mū sų valstybė yra mažai žino ma. Logisti kos aspek tu Rusi ja taip pat patrauk li rinka, taigi mū sų verslas buvo linkęs prisiimti riziką, kuri kilo prekiaujant su šia šalimi“, – aiškino J.Butkevičienė. Įmonėms, kurios daugiausia dirbo Rytuose, persiorientuo ti priešinga kryptimi yra gana sudėtinga: Vakarų valstybės pasižymi kitokia vartojimo kultūra, vertina kitokio skonio ir kitaip atrodantį maistą, ga li trukdyti net kalbos barjeras.
„Lietuvos verslas yra susipa žinęs su rizika – ne kartą jau yra patyręs vienokių ar kito kių Rusijos pritaikytų apribo jimų, todėl kelių į Vakarų rin kas žvalgomasi nuolat. Gali ma pasidžiaugti, kad visos ES rinka mūsų verslui yra svar besnė nei Rusijos“, – kalbėjo J.Butkevičienė.
Rinkų paieškai – p Remia: parodos – puiki vieta prisistatyti galimiems partneriams.
Įmonės, norinčios ieškoti naujų eksporto galimybių, gali gauti paramą. Vykti į tarptautines parodas, muges ir verslo misijas skirtos priemonės „Naujos ga limybės“ tikslas – paskatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) kuo daugiau dėmesio skirti naujų rinkų paieškai ir esamoms rinkoms plėtoti. Tik parduodančios produkciją įmonės taip pat negali dalyvauti priemonėje „Naujos galimybės“. 62
2015
patarimai NOR IT E EKSP ORT UOT I? PAD ĖS IM E
Lėšos bus ski riamos įmo nių naujų rinkų paieškai ar esa mų plėtrai da lyvaujant tarp tautinėse paro dose ar mugėse.
arama Rūta Grigolytė
Šiemet kvietimas pagal šią priemonę buvo paskelbtas sausio 19 d., o paraiškas pagal ją galima teikti Lietuvos vers lo paramos agentūrai iki ba landžio 20 d. Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus Niki tos Ananjevo teigimu, iš viso šiam kvietimui numatyta su
„Shutterstock“ nuotr.
ma yra 4 mln. 633 tūkst. 920 eurų. Mažiausia projektui ga lima skirti suma yra 100 tūkst. eurų, didžiausia – 500 tūkst. eurų. Lėšos bus skiriamos įmonių naujų rinkų paieškai ar esamoms plėtoti dalyvau jant tarptautinėse parodose ar mugėse. Projekto vykdytojui (verslo asociacijai, klasterio koordinatoriui ar kt.) bus fi nansuojama iki 100 proc. pro
jekto veiklas vykdančio perso nalo darbo užmokesčio ir ko mandiruočių išlaidų. Įmonei dalyvaujant parodoje ar mu gėje, iki 50 proc. bus finansuo jamos stendo sukūrimo, nuo mos, eksploatavimo / perveži mo, dalyvio registracijos mo kesčio, parodos ploto nuomos išlaidos. Dalyvaujant parodo je, mugėje ar verslo misijo je iki 50 proc. bus finansuoja mos kelionės ir pragyvenimo toje šalyje išlaidos. N.Ananjevas pabrėžė, kad pagal šią priemonę numatoma skirti parama nėra skaidoma į paramą, skirtą nukentėju sioms nuo prekybos su Rusija ribojimų įmonėms ir nuo šių ribojimų nenukentėjusioms įmonėms. „Tiesa, tam tikrų ES paramos priemonių paklausa visuomet priklauso ir nuo rin kos tendencijų, o susidariusi dėl Rusijos paskelbto embar go situacija skatina nukentė jusias įmones aktyviau ieškoti naujų rinkų, kreiptis teikiant paraiškas dėl paramos. Tačiau apskritai visoms paraiškas rengiančioms įmonėms yra taikomi vienodi reikalavimai“, – sakė Lietuvos verslo para mos agentūros direktorius. Vis dėlto eksporto galimy bių su parama ieškoti norin čioms įmonėms sąlygų yra. N.Ananjevas akcentavo, kad
pagal šį „Naujų galimybių“ kvietimą paraišką gali teik ti tik verslo asociacija, klas terio koordinatorius, viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, preky bos, pramonės ir amatų rūmai, viešoji įstaiga Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos regu liavimo agentūra. Taip yra to dėl, kad šiuo metu remiamas tik grupinis MVĮ dalyvavimas užsienyje / Lietuvoje vykstan čiose tarptautinėse parodose, mugėse ar verslo misijose su bendru įmonių stendu (netai koma verslo misijoms). Projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip penkios įmonės. „Svarbu, kad dalyvaujančios projekte įmonės būtų MVĮ, klasterio koordinatorius taip pat turi būti MVĮ, o didelės įmonės pretenduoti į finansa vimą negali. Taip pat svarbu, kad įmonės būtų gamintojos ar paslaugų teikėjos, tik par duodančios produkciją įmo nės taip pat negali dalyvau ti priemonėje „Naujos gali mybės“. Tinkamas pareiškė jas ir galutinis naudos gavėjas turi būti juridinis asmuo, tu rintis teisinį pagrindą vykdy ti projekto veiklas, nebank rutuojantis, nelikviduojamas, nerestruktūrizuojamas, įmo nė turi būti sunkumų nepati rianti, neturinti įsiskolinimų „Sodrai“, vadovas, buhalteris ar kitas asmuo, turintis teisę pasirašyti dokumentus, nega li turėti neišnykusio ar nepa naikinto teistumo. Dar labai svarbu tai, kad dalyvaujančios projekte įmonės turėtų tei sę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis (ne reikšmingą) pagalbą – tai yra bendra vienai įmonei suteik ta de minimis pagalbos suma neviršytų 200 tūkst. eurų per bet kurį trejų finansinių me tų laikotarpį“, – reikalavimus dėstė N.Ananjevas. 2015
63