2015 06 02 sveikata

2015 vasara Nr. 11

SVEIKAME KŪNE SVEIKA SIELA

Veidas Me­rū­nui šei­ma svar­biau ir už mu­zi­ką

Mi­ty­ba

Gam­ta

Me­niu – pa­gal dan­tų skai­čių ir jų pa­skir­tį

Kaip kli­ma­to kai­ta vei­kia mū­sų svei­ka­tą

Se­nat­vė

Žvaigž­dės

Imp­lan­tai ir bo­tu­li­nas – tik su­si­lau­kus vai­kų?

Vis dėl­to, ne­duok Die­ve, nu­mir­ti jau­nam

Ano­rek­si­ja

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo pa­ty­čių mo­kyk­lo­je

32

Gro­žio stan­dar­tai ir jų au­kos

TURINYS 26

Maisto medžiagos ir kalorijos: skaičiuokite ir būkite liekni

6

Tam­sio­ji Me­rū­no gy­ve­ni­mo ker­te­lė. Ir la­bai daug švie­sos

14

Išmokime stiprinti sveikatą

15

Pa­pil­dai, ku­rių ne­teks val­gy­ti sau­jo­mis

16

Kli­ma­to kai­ta: li­gos Lie­tu­vo­je ir tirps­tan­tys le­dy­nai aši­ga­ly­je

22

Pa­sik­ly­dę ge­nai ir chro­mo­so­mos – Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­jų tai­kik­ly­je

24

Kal­nie­čių po­lik­li­ni­kos spe­cia­lis­tai grą­ži­na gy­ve­ni­mo džiaugs­mą

26

Maisto medžiagos ir kalorijos: skaičiuokite ir būkite liekni

16

Kli­ma­to kai­ta: li­gos Lie­tu­vo­je ir tirps­tan­tys le­dy­nai aši­ga­ly­je

38

42

Jau­nos mer­gi­nos pa­tir­tis: leng­viau iš­tver­ti li­gą, nei su­si­tai­ky­ti su pa­ty­čio­mis

Gy­vū­nai mai­ti­na­si gy­vy­bei pa­lai­ky­ti, žmo­nės – li­goms su­kel­ti

28 32

Gy­dy­to­jams li­go­nių rei­kia

37

Mi­tai ir tie­sa apie ko­la­ge­ną, ar­ba Ką da­ry­ti, kai puo­la raukš­lės

38

Gy­vū­nai mai­ti­na­si gy­vy­bei pa­lai­ky­ti, žmo­nės – li­goms su­kel­ti

42

Jau­nos mer­gi­nos pa­tir­tis: leng­viau iš­tver­ti li­gą, nei su­si­tai­ky­ti su pa­ty­čio­mis

46

Kau­no kli­ni­kos: sku­bios pa­gal­bos vi­zi­jos vir­to rea­ly­be

48

Rei­ka­lau­ju: ne­leis­ki­te nu­mirti iki penk­tos va­ka­ro

51

Kryžiažodis

Gro­žio stan­dar­tai ir jų au­kos

- Jūsų šeimos narys

Dienraščio prenumerata 2016 metams

tik

60 Eur

Juridiniams asmenims 65,4 Eur

Tai net 121 Eur pigiau, nei pirkti kasdien!

+DOVANA sveikinimas Jūsų brangiems žmonėms dienraštyje ir žurnalas

AKCIJA VYKSTA IKI BIRŽELIO 30D. Dienraštį galite užsiprenumeruoti:

r i a n i t r a u S ! o d l suši

„Kauno dienos“ redakcijoje (I.Kanto g. 18, I a., tel.: (8 37) 302 228, 302 244) „Kauno spaudos” kioskuose

/ Per spaudos platintojus, tel.: (8 37) 302 228, 302 244

/ „Kauno dienos" skelbimų ir prenumeratos skyriuje, (Vytauto pr. 23)

/

/ Internetu: www.kaunodiena.lt

REDAKTORĖS ŽODIS

Fotografija: Evaldas Virketis

Fil­mą „Bel­džiant į dan­gaus var­tus“ ma­tė tur­būt dau­g u­ma iš mū­sų. Ja­me pa­sa­ko­ja­ ma apie du jau­nus vy­rus, ku­riems me­di­kai diag­no­za­vo vė­žį. Prieš aš­tuo­nio­li­ka me­tų, kai fil­mas bu­vo su­kur­tas, ši diag­no­zė dar pri­ly­go mir­ties nuo­spren­džiui, to­dėl ma­ ny­da­mi, kad gy­ven­ti li­ko ne­daug, li­go­niai, užuo­t gy­dę­si, nie­ko ne­pai­sy­da­mi iš­ke­lia­vo prie jū­ros.

Ki­ta­me fil­me, ko­me­di­jo­je „Pas­ku­ti­nės ato­ sto­gos“, jau­na mo­te­ris iš me­di­kų su­ži­no­jo konk­re­čią da­tą: jai gy­ven­ti ­li­ko trys sa­vai­tės.

Li­go­nė pa­siė­mė iš ban­ko vi­sas san­tau­pas ir iš­v y­ko ato­sto­gų. Lei­do di­džiu­lius pi­ni­gus sa­ vo ma­lo­nu­mui, to­dėl at­ro­dė la­bai tur­tin­ga ir su­si­lau­kė daug dė­me­sio bei pa­gar­bos.

Tur­tin­gie­ji juk ger­bia­mi ne tik fil­muo­se.

Dras­ky­da­mie­si dėl tur­to, tar­si bū­ti­no ge­ram įvaiz­džiui, au­ko­ja­me sa­vo svei­ka­tą. Tik ją pra­ ra­dę su­vo­kia­me, kad gy­ve­no­me ne­tei­sin­gai.

Lai­mei, taip gy­ve­na ne vi­si. Vie­nas septyniasdešimtme­tis kau­nie­tis, mėgs­tan­ tis ke­lio­nes, jų neat­si­sa­kė net ir su­ži­no­jęs, kad ser­ga on­ko­lo­gi­ne li­ga. Nu­si­pir­ko me­di­ kų pa­skir­tų vais­tų ir su žmo­na bei vai­kai­ te kem­pe­riu lei­do­si į dvie­jų mė­ne­sių ke­lio­ nę po Eu­ro­pą. Jau ne vie­ną die­ną jie yra ten, kur šil­ta. Sug­rįš, kai bus šil­tas van­duo ir Bal­ ti­jos jū­ro­je.

Kai šir­dis iš­si­lais­vi­na nuo tur­tų troš­ki­ mo, pa­v y­do, pyk­čio, skriau­dos, kai liaujamės sku­bė­ti, gy­ve­ni­mas tam­pa vi­sai ki­toks. Gra­ žus ir ge­ras. Kai sie­lo­je ra­mu, li­gos at­si­trau­ kia. Tai­gi ne­pro­vo­kuo­ki­me jų, mė­gau­ki­mės gy­ve­ni­mu, kol ne­vė­lu.

Lai­mės, sie­los ir pro­to har­mo­ni­jos paieš­ kos – šia­me žur­na­lo nu­me­ry­je.

Marijana Jasaitienė „SVEIKATOS“ REDAKTORĖ

Redaktorė Marijana Jasaitienė Fotografija: Andrius Aleksandravičius, Alius Koroliovas / BFL (viršelio nuotr.), Vytautas Liaudanskis, Artūras Morozovas, Tomas Ragina, BFL, „Shutterstock“ Dizaineriai: Romualdas Latvis, Dalia Šalnienė

Redakcija: I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas Tel. (8 37) 302 250 Faksas (8 37) 423 404 Reklamos pardavimo skyrius Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715

Techninė redaktorė Dalia Šalnienė

Platinimo tarnyba Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713

Kalbos redaktorės: Vilija Jokūbaitienė, Viktorija Šenbergs

Leidėjas RUAB „Diena Media News“

Tiražas 38 000

Spausdino BUAB „Diena Media Print“

Viršelyje: Merūnas Vitulskis Fotografija: Alius Koroliovas / BFL Žurnalas platinamas su „Kauno diena“, „Klaipėda“

2015 vasara

Sveikata

„Ta­len­to ne­ga­na, rei­kia dar­bo“, – tvir­tai ta­ria gar­ siau­sias šių die­nų Lie­tu­vos te­no­ras, kon­cer­tuo­jan­tis di­ džiau­sio­se pa­sau­lio sce­no­se ir ne­bi­jan­tis pri­pa­žin­ti nei sun­kios sa­vo praei­ties, nei sun­kių da­bar­ties aki­mir­kų.

TEKSTAS: Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė

ĮS­PŪ­DIS

Gar­su­sis te­no­ras Me­r ū­nas į te­le­fo­no skam­ bu­t į at­si­lie­pia grei­tai ir ne­kei­čia to­no, iš­gir­ dęs ne­pa­žįs­ta­mą bal­są ir pri­si­sta­čius jam ne­ži­no­mam žmo­g ui.

Ne­jau­gi ži­no­mas ope­ros so­lis­tas ne­su­si­ reikš­mi­no per aš­tuo­ne­rius me­tus, kai lyg me­teo­ras įsi­ver­žė į mu­zi­kos pa­sau­lį?

Me­r ū­nas dė­me­sin­gai iš­k lau­so, ma­lo­niai at­sa­ko, pa­ta­ria pa­skam­bin­ti jo žmo­nai Eri­ kai ir pa­drą­si­na ne­si­bai­min­ti vė­ly­vo va­ka­ ro me­to. Jie gul­tis ei­na vė­lai. Kai už­mie­ ga sū­nus Ajus, dar nu­vei­k ia dau­g y­bę dar­ bų. Ne kar­tą ir ne du jiems yra bu­vę, kad mie­go­ti te­ko vos tris ar ke­tu­rias va­lan­das per pa­rą.

Ne­ga­lė­ju­si at­si­liep­ti pu­sę vie­nuo­lik­tos va­ka­ro, Eri­ka per­skam­bi­na po ke­lio­li­kos mi­nu­čių. Su­si­ta­ria­me su­si­tik­ti. Tri­se.

Pap­ras­tu­mas, nuo­šir­du­mas, at­v i­ru­mas do­mi­nuo­ja vi­so po­kal­bio me­tu. Spin­du­ liuo­ja po­ros tar­pu­sa­v io mei­lė ir pa­gar­ba, aki­vaiz­dus stip­rus ry­šys, ku­ris su­tei­k ia vie­ nas ki­tam tau­rių dva­si­nių ver­t y­bių. Nea­ be­jo­ti­na, kad jie skir­ti vie­nas ki­tam. Ir per­ ša­si min­tis: ko ge­ro, gar­su­sis te­no­ras Me­ rū­nas Vi­tuls­k is ne­bū­tų toks gar­sus, jei juo ne­si­r ū­pin­tų, ne­pa­lai­k y­tų, ne­gin­tų jo šau­ nio­ji Eri­ka.

Atė­jau į jos gy­ve­ni­ mą su kel­nė­mis, ku­ rias ne­šio­jau aš­tuo­ ne­rius ar de­vy­ne­rius me­tus, su nu­trin­ta išaug­ti­ne striu­ky­te.

6

Tam­sio­ji Me­rū­no gy­v

Ir la­bai d švie­sos

Ne­ma­nau, kad klys­tu, su­si­da­riu­si to­k ią nuo­mo­nę, ne­trum­pai bend­ra­v u­si su šiais nuo­sta­biais jau­nais žmo­nė­mis. Jū­sų pa­žin­ čiai su M. ir E.Vi­tuls­k iais – jų min­t ys, iš­sa­ ky­tos vie­ną va­ka­rą ne sce­no­je ir be te­le­v i­ zi­jos ka­me­r ų.

GY­VE­NI­MAS IR MIR­TIS – Ne­se­niai į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę pa­ly­dė­jo­ te Me­rū­no mo­ky­to­ją Jo­ną An­ta­na­vi­čių.

Da­ly­va­vo­te maest­ro lai­do­tu­vė­se. Kas yra gy­ve­ni­mas ir mir­tis?

Me­rū­nas: Jei žmo­gus gy­ve­ni­mą nu­gy­ve­na do­rai, nie­kam ne­kenk­da­mas, jei yra at­si­da­ vęs sa­vo šei­mai ir dar­bui, o man svar­biau­sia yra šei­ma, tik pa­skui – kar­je­ra, lie­ka jo dar­ bai ir švie­sus at­mi­ni­mas per ki­tus žmo­nes.

Ma­no mo­ky­to­jas bu­vo žmo­gus iš di­džio­sios rai­dės.

Eri­ka: Kad ir ko­kį dar­bą dirb­tum, ar bū­tum įžy­mus, ar ne, tu­ri bū­ti tei­sin­gas. Gy­ven­ti

2015 vasara

Sveikata

e­ni­mo ker­te­lė.

daug

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

rei­kia taip, kad mir­tum be są­ži­nės grau­ža­ ties, kad po ta­vo mir­ties sa­ky­tų: žmo­gus bu­vo tei­sin­gas. To­kiam bū­ti la­bai sun­ku, bet pri­va­lai bū­ti są­ži­nin­gas pa­ts sau.

ap­drabs­ty­ti juos pur­vais, bet ne­si­ma­ta­vo­me jų ba­tų, tai­gi daug ko ne­ži­no­me.

Ir mes ga­li­me bū­ti smer­kia­mi. Prieš ver­ti­ nant rei­kia ži­no­ti, kas yra kas.

– Kas yra tei­sin­g u­mas žvaigž­džių gy­ve­ ni­me?

Me­rū­nas: Tai, kas tė­vų įskie­py­ta.

Eri­ka: Kiek­vie­nam žmo­gui bū­ti­nas ty­los lai­ kas. Tuo­met pa­ts sau at­sa­kai į kan­ki­nan­čius klau­si­mus. Ga­li­me pa­smerk­ti Pet­rą ar Ka­zį,

– Ar Sei­mo na­riai – ša­lies pi­lie­čių iš­rink­ti jų pa­ti­kė­ti­niai, yra tei­sin­gi?

Me­rū­nas: Bū­tų ge­rai, kad kiek­vie­nas, kan­ di­da­tuo­jan­tis į Sei­mą, bū­tų pa­tik­rin­tas me­lo de­tek­to­riu­mi. Kiek­vie­nas, jei jis no­ri tar­nau­ ti žmo­nėms, ša­liai.

BLO­GIS, GĖ­RIS, NUO­ŠIR­DU­MAS – Ko­dėl žmo­nės skir­tin­gi, ko­dėl yra tiek daug blo­gio?

Me­rū­nas: Jei ne­bū­tų blo­gų žmo­nių, ne­ži­no­ tu­me, kas yra gė­ris.

Eri­ka: Ko­dėl kai kam no­ri­si kan­džio­tis?

Ma­nau, tiems, ku­rie smar­kiai su­ža­lo­ti. Lai­ min­gi ne­si­kan­džio­ja.

Me­rū­nas: Mes ne­sa­me ge­ri, ne­spė­ja­me 7

2015 vasara

Sveikata

Po­ra: Eri­ka ir Me­rū­nas – neišs­ki­ria­mi.

vi­siems pa­ro­dy­ti dė­me­sio. Jau at­si­sa­ko­ me kai ku­rių pa­siū­ly­mų. Ne­re­tai tai da­ro­me skau­da­ma šir­di­mi. Ta­čiau ne­ga­li­me at­si­ sa­ky­ti pra­smin­gų edu­ka­ci­nių, švie­tė­jiš­kų, šei­mai skir­tų pro­jek­tų.

Eri­ka: Mus jau val­do įtam­pa, stre­sas. At­si­ gu­li į lo­vą, ir pra­si­de­da: dar tam neiš­siun­ čiau laiš­ko, tam neat­sa­kiau į klau­si­mus, pa­mir­šau pa­skam­bin­ti. Ry­te pir­miau­sia puo­li prie kom­piu­te­rio. Aš toks žmo­gus, kad ne­da­rau bet kaip. Pa­vė­luo­ju ke­lias die­ nas, bet vis­ką da­rau at­sa­kin­gai.

Tik su „pie­no vir­tu­vė­le“ man pra­stai. No­rė­jau bū­ti to­bu­ la ma­ma, mai­tin­ti il­gai. La­bai sten­giau­si, net ir ne­per­varg­ da­vau, nes šei­mos dar­bus esa­me pa­si­da­li­ję, bet ne­pa­vy­ko.

– Me­rū­nai, tik­rai dir­bo­te sta­ty­bo­se?

Me­rū­nas: Tik­rai dir­bau, vis­kas, ką ro­dė te­le­vi­zi­ja, bu­vo tik­ra, ne­re­ži­suo­ta. Da­bar mū­sų pa­sau­ly­je ma­tau daug sa­vi­rek­la­mos, vie­šų­jų ry­šių, vai­dy­bos – ne­tik­rų ne­lai­mių ir lai­mių. Ma­no gy­ve­ni­me vis­kas vy­ko na­tū­ 8

ra­liai, nie­ko ne­rei­kė­jo vai­din­ti. Su pro­diu­se­ riais ir da­bar apie tai pa­si­kal­ba­me.

Eri­ka: Mes nie­ka­da ne­kū­rė­me ant­raš­čių sau, ne­pub­li­ka­vo­me nuo­trau­kų, ne­pro­vo­ka­vo­me dė­me­sio, kad skau­da ran­ką, gal­vą ar akį.

Me­rū­nas: Skau­do­ka, kai ko­men­ta­ruo­se per­skai­to­me, ne­va mo­ka­me už straips­nius apie sa­ve.

– Jūs – ži­no­mi, ta­len­tin­gi, kul­tū­rin­gi, ger­ bia­mi. Kaip pa­vyks­ta neuž­ries­ti no­sies, ne­bū­ti žvaigž­de?

Eri­ka: Čia ne apie ma­ne – apie Me­rū­ną (juo­kia­si ir ro­do į vy­rą). Mes ži­no­me, iš kur atė­jo­me, kaip at­ro­dė­me.

Me­rū­nas: Sa­kyk, kaip aš at­ro­džiau. Eri­ka vi­ sa­da pra­ban­giai at­ro­dė (juo­kia­si). Aš atė­jau į jos gy­ve­ni­mą su kel­nė­mis, ku­rias ne­šio­jau aš­tuo­ne­rius ar de­vy­ne­rius me­tus, su nu­trin­ ta išaug­ti­ne striu­ky­te. Ne­rei­kia už­mirš­ti, nuo ko pra­dė­jai. Kad ir ne­reikš­min­gi dra­ bu­žiai, yra sa­ko­ma: su­tin­ki pa­gal ap­ran­gą, iš­ly­di pa­gal pro­tą. Kai taip at­ro­džiau, ma­ne su­tik­da­vo la­bai abe­jin­gai.

Eri­ka: Mes ne ka­žin ką esa­me pa­da­rę. Aš – nie­ko, iš­sky­rus vai­ko gi­mi­mą. Ar ne­si­jau­čiu po­nia? Ne! Kai ką nors reikš­min­ga pa­da­ry­siu, gal ta­da ir ne­su­si­kal­bė­si­te su ma­ni­mi (juo­kia­si).

– O ką da­ro­te da­bar?

Me­rū­nas: Kon­cer­tuo­ju Šiau­rės Pran­cū­zi­jo­ je, tu­riu su­tar­tį dainuoti Gia­co­mo Puc­ci­ni „Ma­dam Ba­terf­lai“ ope­ro­je. Iš­vy­ka į šią ša­lį – pir­mo­ji su vi­sa šei­ma, ban­dant su­de­rin­ti

dar­bą su ma­lo­nu­mais ir šei­mos po­rei­kiais.

Pas­kui – Liuk­sem­bur­gas. Toks gy­ve­ni­mas.

Eri­ka: Mes – ke­lio­nių žmo­nės. Iki vai­ko gi­ mi­mo bu­vo­me pri­pra­tę net ir au­to­mo­bi­ly­je gy­ven­ti. Kai Ajui bu­vo dvi sa­vai­tės, į Kau­ną ke­lia­vo­me, nors ki­ti il­gai sė­di už­si­da­rę, kad tik vai­kas ne­su­sirg­tų. Tik su „pie­no vir­tu­vė­le“ man pra­stai. No­rė­jau bū­ti to­bu­la ma­ma, mai­tin­ti il­gai. La­bai sten­giau­si, net ir ne­per­varg­da­vau, nes šei­mos dar­bus esa­me pa­si­da­li­ję, bet ne­pa­vy­ko. Gal tai ge­nuo­se už­ko­duo­ta – ir ma­no ma­ma la­bai trum­pai te­ga­lė­jo ma­ne mai­tin­ti.

Me­rū­nas: Nė­ra taip, kad Eri­ka – na­mų šei­mi­nin­kė, o aš grį­žęs gu­liu iš­ver­tęs ko­jas.

So­li­da­ru­mas mums yra svar­biau­sia. Aš ją su­pran­tu, ji ma­ne. Ma­to­me, ka­da ku­riam sun­ku, pa­de­da­me vie­nas ki­tam. Mes gy­ve­ na­me vie­nas ki­to gy­ve­ni­mą. Eri­ka pe­rė­mė kon­cer­tų va­dy­bą.

Eri­ka: Sun­ku dirb­ti kar­tu su my­li­mu žmo­ gu­mi, at­skir­ti dar­bą nuo as­me­ni­nių san­ty­ kių. Nie­ka­da ne­ma­niau, kad dirb­si­me kar­tu.

O da­bar net grauž­tis pra­dė­jau, kad ne­spė­ju.

Ki­tos mo­te­rys ir vai­kus au­gi­na, ir sa­vi­mi rū­ pi­na­si – yra gra­žios, ski­ria sau lai­ko. Gal aš blo­gai dar­bus pla­nuo­ju, gal per il­gai mie­gu.

Nors bū­na, kad tre­čią nak­ties gu­luo­si, sep­ tin­tą ke­liuo­si. Tik sū­nus vis­ką su­sta­to į sa­vo vie­tas: da­ry­si­te, kaip aš no­riu.

Me­rū­nas: Prieš kon­cer­tus Eri­ka lei­džia man pa­mie­go­ti. Kai ma­tau, kad jai jau pa­sku­ti­ nio­ji, o tai iš­duo­da rau­do­nos akys, aš prie vai­ko ke­liuo­si. Nors kai jis su­zir­zia, abu pa­šo­ka­me.

Eri­ka: Ži­nau, kad iki mir­ties ne­bus ra­maus mie­go. Ar išeis sū­nus į pa­si­ma­ty­mą, ar kur ki­tur – ne­bus ra­mu, kol grįš. Ne­rei­kia vai­kų tu­rė­ti, jei no­ri ra­miai mie­go­ti. Kai, sū­nui gi­mus, pa­dė­jo jį man ant krū­ti­nės, tą pa­čią mi­nu­tę su­pra­tau, kad ma­no lais­vei, ra­my­bei, mie­gui – baig­ta. Ta­čiau gai­la, kad taip il­gai gy­ve­nau be vai­ko. Kuo dau­giau aš ir tė­tis bend­rau­ja­me su juo, kuo dau­giau var­go įde­ da­me, tuo stip­res­nį ry­šį jau­čia­me.

VAI­KYS­TĖS SVA­JO­NĖS – Jūs, Me­rū­nai, nie­ka­da ne­sva­jo­jo­te bū­ti gy­dy­to­ju? No­rė­jo­te bū­ti dai­li­nin­ku?

Me­rū­nas: Mū­sų gi­mi­nė­je ne­ma­žai me­di­kų.

Ma­no mo­čiu­tė – ho­meo­pa­tė. Ma­ma dir­bo vy­riau­sią­ja me­di­ci­nos se­se­ri­mi da­bar­ti­nė­je Res­pub­li­ki­nė­je Kau­no li­go­ni­nė­je, to­dėl dar­ že­li­nį am­žių ten pra­lei­dau, iš li­go­nių sal­dai­ nius su­si­rink­da­vau (kva­to­ja). Bet gy­dy­to­ju bū­ti ne­ga­lė­čiau, esu per­ne­lyg iš­si­blaš­kęs,

Me­rū­no Vi­tuls­kio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

2015 vasara Sveikata

9

2015 vasara

Sveikata

Ta­len­tas: kon­cer­tai Lie­tu­vo­je su Al­gir­du Kauš­pė­du (nuotr. viršuje kairėje), Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru, vo­ka­lis­te Jus­te Arlauskaite-Jazzu (nuotr. viršuje dešinėje) ir Aust­ri­jo­je, Kla­gen­fur­to ope­ros teat­re at­lie­kant Mak­be­to vaid­me­nį (nuotr. apačioje) – toks pla­tus Me­rū­no amp­lua.

10

2015 vasara

Sveikata

po ope­ra­ci­jos pa­mirš­čiau pjū­vį už­siū­ti (juo­kia­si). Be me­di­kų, ki­ti mū­sų gi­mi­nė­je – me­ni­nin­kai. Se­ne­lis tu­rė­jo ab­so­liu­čią klau­są, ma­ma, mo­čiu­tė ne­ma­žai su mu­zi­ka bu­vo su­si­ju­sios. Aš mu­zi­kos pra­dė­jau mo­ky­tis la­bai vė­lai, aš­tuo­nio­li­kos, kai ki­ti to­kio am­ žiaus moks­lus jau bai­gia. Dai­na­vau cho­re, da­ly­vau­da­vau kon­kur­suo­se, me­tus mo­kiau­si Juo­zo Gruo­džio mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, bet sto­da­mas į Mu­zi­kos aka­de­mi­ją ban­džiau su­pras­ti, kas yra na­tos.

Kai dvi die­nas dėl kon­cer­tų ne­ ma­tau sū­naus, tre­čią jis jau bū­ na pa­si­kei­tęs.

Kas bus, jei du mė­ne­sius ne­ma­ ty­siu vai­ko, o jis – ma­nęs?

Sa­kys, kas tas dė­dė?

– Jūs to­kie sa­vik­ri­tiš­ki, at­vi­ri. Ne­nu­deg­si­te?

Juk da­bar ma­din­ga di­džiuo­tis, de­monst­ ruo­ti sa­vo ga­bu­mus, įvaiz­dį.

Me­rū­nas: Ką čia pri­vai­din­si? Vi­si ži­no, kas esu. Jau­čiu di­de­lę at­sa­ko­my­bę prieš tuos, su ku­riais au­gau, ku­rie ma­ne au­gi­no. Men­kiau­ sią klai­dą pa­da­ręs jau­čiuo­si blo­gai.

Eri­ka: At­vi­ru­mas iš­lais­vi­na. Kai esi lais­vas, nie­ko ne­bi­jai. Drą­sa ir kul­tū­rin­gu­mas yra skir­tin­gos są­vo­kos. La­bai daug pu­vė­sių mū­sų kul­tū­ros sri­ty­je, o ti­kė­jau­si, kad šis pa­sau­lis at­vers klo­dus, ku­rių ne­tu­ri pa­pras­ tas žmo­gus. Tarp šla­vė­jų kul­tū­rin­ges­nių ga­li su­tik­ti nei tarp kai ku­rių me­no žmo­nių.

Me­rū­nas: Yra daug ne­kul­tū­rin­gų žmo­nių, o vai­di­na in­te­li­gen­tus.

Me­rū­no Vi­tuls­kio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

KAS YRA ŠEI­MA – Esa­te dar jau­ni, bet, prie­šin­gai nei jū­sų bend­raam­žiai, sa­ko­te, kad šei­ma jums svar­biau­sia. Ko­dėl?

Me­rū­nas: Šei­ma – tai ašis. Pra­ra­si dar­bą, ne­tek­si svei­ka­tos – pa­dės tik šei­ma.

Eri­ka: Prie ko ga­li pri­si­glaus­ti, kam ga­li pa­ ro­dy­ti sa­vo aša­ras, džiaugs­mą? Mū­sų drau­ gų bū­rys bu­vo la­bai di­de­lis, o da­bar – la­bai ma­žas. La­bai skau­dė­jo, kai su­ži­no­jo­me, kad su mu­mis drau­ga­vo dėl nau­dos. Lai­mė tu­rė­ti šei­mą.

Me­rū­nas: Yra to­kia se­na kny­ga, ji va­di­na­ si Šven­tasis Raš­tas. Ten pa­ra­šy­ta, kad vi­sos šven­tės: Ka­lė­dos, Ve­ly­kos, Kū­čios – ne tam, kad su­sės­tu­me kar­tu pa­val­gy­ti. Jos skir­tos ga­min­ti val­gį kar­tu, bend­rau­ti, kal­bė­ti ir tik ta­da val­gy­ti – tai yra šei­ma.

Eri­ka: Šei­ma – jaus­ti ry­šį, ap­tar­ti kiek­vie­ną si­tua­ci­ją, da­ly­tis min­ti­mis. O bū­na šei­mų, kai ne­tu­ri apie ką šne­kė­ti. Kaip­gi tu­rėsi, jei ma­ma – Ame­ri­ko­je, pa­li­ko ta­ve ma­žą ir vis­kas nu­trū­ko. Neį­si­vaiz­duo­ju prie­žas­čių, dėl ku­rių bū­tų ga­li­ma pa­lik­ti sa­vo vai­ką. Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos lei­džia pa­lai­ky­ti ry­šį, bet jis ne­ga­li bū­ti nuo­šir­dus, nes ne­bė­ra bend­rų in­te­re­sų.

11

2015 vasara

Sveikata

Me­rū­nas: Tu­rė­jau pa­siū­ly­mą su­tar­čiai Is­pa­ni­jo­je – tai pa­si­tai­ko kar­tą gy­ve­ni­me, bet at­si­sa­kiau, kol ma­no vai­kas ma­žas. Kai dėl kon­cer­tų dvi die­nas ne­ma­tau sū­naus, tre­čią jis jau bū­na pa­si­kei­tęs. Kas bus, jei du mė­ne­sius ne­ma­ty­siu vai­ko, o jis – ma­ nęs? Sa­kys, kas tas dė­dė? Pra­dės verk­ti ne­pa­ži­nęs.

Eri­ka: Gai­la emig­ran­tų, bet emig­ra­ci­ja tik di­dės. Sta­ty­bi­nin­kai, ki­ti dar­bi­nin­kai jau iš­va­žia­vo. Va­žiuos ir in­te­li­gen­tai. Liks tie, ku­rie my­li Lie­tu­vą. In­te­lek­tua­laus jau­ni­mo liks vis ma­žiau. Vy­res­nią­ją kar­tą au­gi­no se­ne­liai, pa­sa­ko­da­mi apie Lie­tu­vą. Mums nie­kas ne­be­pa­sa­ko­ja.

LIE­TU­VA – Bet jūs nee­mig­ruo­si­te?

Me­rū­nas: Nuo se­nų se­no­vės ži­no­ma, kad no­rint su­nai­kin­ti vals­ty­bę rei­kia pra­dė­ti tai da­ry­ti nuo kul­tū­ros, in­te­li­gen­ti­jos. Mu­zi­ kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je per me­tus rei­kia mo­kė­ti 14 tūkst. li­tų, jei no­ri tap­ti vo­ka­lis­tu ar pia­nis­tu. Ir neaiš­ku, ar juo ta­pęs gau­si dar­bą. Ne­bent de­ga­li­nė­je jis ga­ran­tuo­tas. O va­dy­bi­nin­kai, ku­rių pa­klau­sa di­de­lė, už stu­ di­jas mo­ka tik 3 tūkst. li­tų. Ta­len­tų ta­len­tai dir­ba aukš­čiau­sio ly­gio teat­ruo­se, bet kiek žmo­nių ži­no apie juos? Jie dai­nuo­ja teat­ruo­ se, kur net di­džiau­si Lie­tu­vos kri­ti­kai nė­ra bu­vę, o ver­ti­na­mi šykščiai.

Eri­ka: Rei­kia skai­ty­ti, do­mė­tis, ta­da bū­si iš­pru­sęs. Bū­na, kad klau­sia apie ope­rą, o ne­ži­no, kas ją su­kū­rė. Kai pa­da­rau pa­sta­ bą, kad ne­pai­nio­tų vei­kė­jų, ma­ne kal­ti­na aro­gan­tiš­ku­mu. In­te­lek­tua­lių žmo­nių vai­kai už­sie­niuo­se: mo­ko­si, ku­ria ten sa­vo gy­ve­ni­ mus. Nie­kas ne­grįž­ta, in­te­lek­to ir pi­ni­gų ne­ par­ve­ža. Pia­nis­tės ma­mos iš­lei­do vai­kus už pa­sku­ti­nius gra­šius į už­sie­nį, ir jie ten lie­ka.

Me­rū­nas: Aš sten­giuo­si ži­nių sem­tis už­sie­ ny­je ir jas par­vež­ti į Lie­tu­vą. Bend­rau­ju su tais, ku­rie daug ke­liau­ja, jų po­žiū­ris ki­toks.

Pas mus ko­rup­ci­ja ant kiek­vie­no kam­po.

Sei­me su­si­for­ma­vu­sios įsi­se­nė­ju­sios val­dy­ mo gru­pės, ku­rių leng­vai ne­pa­kei­si. Nau­jas žmo­gus su idė­ja atė­jęs bus la­bai grei­tai su­val­gy­tas.

Eri­ka: Rei­kia pra­dė­ti nuo sa­vęs. Mes sten­gia­mės ap­si­ri­bo­ti sa­vo šei­ma, pa­dė­ti ki­tiems, kai rei­kia mū­sų pa­gal­bos, bet ne­ga­ li­me praei­ti pro ša­lį, kai ma­to­me blo­gį. Yra bu­vę, kad grė­sė nu­ken­tė­ti, bet įsi­ki­šo­me.

Me­rū­nas: Tie­są sa­kant, ko­vo­ja­me su vė­jo ma­lū­nais. Ta­čiau svar­bu sau ne­nu­si­ženg­ti.

Eri­ka: Kar­tais Me­rū­ną ra­mi­nu, sa­kau, ne­ 12

Įver­ti­nimas: Ita­li­jo­je, Tries­to ope­ros teat­re, pa­sta­ty­to­je „Tra­via­to­je“ Me­rū­nui bu­vo pa­ti­kė­tas Alf­re­do vaid­muo,

2015 vasara

Me­rū­no Vi­tuls­kio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ku­riuo lie­tu­vis pel­nė ova­ci­jas.

si­kišk, bet jis ne­ga­li bū­ti abe­jin­gas. Mū­sų kar­ta lin­ku­si pa­siau­ko­ti, pa­dė­ti mo­čiu­tei pa­neš­ti krep­šį, už­leis­ti jai vie­tą au­to­bu­se, nu­si­leis­ti vy­res­nie­siems, pri­si­de­rin­ti prie ap­lin­kos. Vai­kai to ne­mo­ko­mi, jie au­gi­na­mi ly­de­riais, kad vie­ni ki­tus su­tryp­tų.

– Kaip au­gi­na­te sa­vo sū­nų?

Me­rū­nas: Tai yra sun­kiau­sia. La­bai aki­vaiz­du, kaip auk­lė­ja­mas vai­kas, kai jis su tė­vais yra sve­čiuo­se. Aiš­ku, bai­su pri­si­kal­bė­ti (bar­be­na į sta­lą). Va­ka­rų kul­tū­ra tu­ri daug trū­ku­mų, bet šio­se ša­ly­se, Ja­po­ni­jo­je ska­ti­na­mas in­di­vi­dua­ lu­mas, ug­do­mos as­me­ny­bės, ta­len­tai.

Sveikata

Eri­ka: Pas mus žmo­gus ne­ga­li bū­ti iš­skir­ti­ nis, net kū­no li­ni­jos – 90–60–90 – tu­ri bū­ti stan­dar­ti­nės. Ne­bė­ra užuo­jau­tos, pa­gal­bos

Gy­dy­to­ju bū­ti ne­ga­ lė­čiau, esu per­ne­ lyg iš­si­blaš­kęs – po ope­ra­ci­jos pa­mirš­ čiau pjū­vį už­siū­ti.

net bro­liui, se­sei. Do­mi­nuo­ja kon­ku­ren­ci­ja, ko­va tarp pa­čių ar­ti­miau­sių­jų. Dėl to jau vai­kai ser­ga dep­re­si­ja.

PRA­KEIKS­MAS BŪ­TI ME­NI­NIN­KU – Iš kur se­mia­tės stip­ry­bės ir op­ti­miz­mo?

Me­rū­nas: Pir­miau­sia nu­si­brė­žia­me prio­ri­te­ tus, spren­džia­me pro­ble­mas. Kai ne­pa­vyks­ta, ieš­ko­me komp­ro­mi­sų, pa­si­tel­kia­me dip­lo­ma­ti­ją. Kai bū­na sep­ty­ni skry­džiai per tris pa­ras, su­si­kaup­ti sun­ku. Ga­li­ma neap­ siim­ti tiek daug dar­bų, bet kol jau­nas esi, 13

2015 vasara

Sveikata

sten­gie­si. Dėl vai­ko, ku­rio vie­no – ma­žai, atei­ty­je bus ant­ras.

Eri­ka: Tur­tin­gų tė­vų ne­tu­ri­me, kaip ir tei­sės nu­leis­ti ran­kų. Bū­na per die­ną trys ar ke­tu­ri kon­cer­tai. Grįž­ta­me pu­sę pen­kių ry­to. Aš­ tun­tą ry­to ke­lia­mės ir vėl va­žiuo­ja­me. Kar­tą bu­vo­me taip pa­var­gę, kad trims die­noms iš­jun­gė­me te­le­fo­nus. Ir kas iš to? Pa­ty­rė­ me dar di­des­nį stre­są nuo su­si­kau­pu­sių skam­bu­čių dėl kon­cer­tų, re­zer­va­ci­jų, bi­lie­tų ir taip to­liau. Žo­džiu, su­stab­dė­me upę, o ji tven­kė­si.

Me­rū­nas: Dar­bus pla­nuo­ju tre­jus me­tus į prie­kį, iš anks­to ži­nau, koks ir ka­da bus kon­ cer­tas, re­per­tua­ras. Teks­tai – ne lie­tu­vių kal­ba, tei­sin­gos tar­ties va­žiuo­ji to­bu­lin­tis į už­sie­nį.

Eri­ka: Re­ži­sie­riai kri­ti­kuo­ja, že­mi­na, kad blo­gai ta­ri ko­kį gar­są ta kal­ba, ku­rios ne­mo­ ki. Aš pa­ti tai ma­čiau.

Me­rū­nas: Ta­len­to ne­ga­na, rei­kia dar­bo.

Pagrindinių te­no­rų nė­ra daug, to­dėl ne­re­tai ten­ka ne­ti­kė­tai pa­va­duo­ti ki­tus. Ir pil­nė­ji nuo stre­so, ir pra­ran­di ki­log­ra­mus. Ge­riau jau pil­nė­čiau. Nors štai sė­di koks gul­bė, ku­ ris per sa­vai­tę su­kom­po­nuo­ja vie­ną puokš­tę, skel­bia, kad tai – me­no vir­šū­nė ir pik­ti­na­si

ap­kū­niais žmo­nė­mis. Ma­no die­not­var­kė­je įtemp­ta kiek­vie­na va­lan­da. Aš ne­tu­riu tei­sės sirg­ti, bū­ti blo­gos nuo­tai­kos. Apie šven­tes, at­si­pa­lai­da­vi­mą su vy­no tau­re ne­ga­li bū­ti nė kal­bos, jei po­ryt – kon­cer­tas. Kiek­vie­ ną die­ną me­no žmo­gus pri­va­lo įro­di­nė­ti, kad jis yra ge­riau­sias. Toks mū­sų pra­keiks­ mas. Kiek­vie­ną mie­lą die­ną pra­bun­di su min­ti­mi, kad ei­ni ko­vo­ti. Pra­lai­mė­si – bus blo­gai. Kas­dien ko­vo­ji su sa­vi­mi, ant sce­ nos – taip pat. Pri­va­lai. Jau­ti, kad blo­gai – vis tiek pri­va­lai. Lai­mei, kaž­kas at­si­ran­da, gal tas, ku­ris su spar­ne­liais ar kaž­kas iš dar aukš­čiau, ir pa­de­da. Vis­kas pa­sau­ly­je tu­ri kai­ną.

Eri­k a: Blo­giau­sia, kad „Ma­xi­mo­je“ svei­ka­tos ne­nu­si­pirk­si. Ir praė­jus trims die­noms po rim­tos ope­ra­ci­jos Me­rū­nas tu­rė­jo dai­nuo­ti. Plau­čius die­gė, dū­rė. Bet kam tai įdo­mu? Dai­na­vo, nes su­tar­tys pa­si­ra­šy­tos.

Me­rū­nas: To­kia tam­sio­ji ma­no gy­ve­ni­ mo pu­sė. Ta­čiau yra ir švie­sio­ji. Kai tris mė­ne­sius ne­bu­vęs Lie­tu­vo­je grįž­tu na­mo, api­ma jaus­mas: Die­ve, kaip ge­ra. Aust­ri­jo­je, Ita­li­jo­je ta­vo kon­cer­to klau­so­si 10–20 tūkst.

Šei­ma – tai ašis.

Pra­ra­si dar­bą, ne­tek­si svei­ka­tos – pa­dės tik šei­ma.

žmo­nių, o Lie­tu­vos pro­vin­ci­jos mies­te­ly­ je – vos šim­tas, bet čia bū­nant šir­dy­je taip ge­ra. Kon­cer­ta­vau Ma­žei­kiuo­se, ne­se­niai res­tau­ruo­ta­me dva­re. Tiek pa­si­kro­viau, toks fan­tas­ti­nis jaus­mas bu­vo apė­męs ir ne­ži­nau ko­dėl. Be­je, Kau­ne vi­suo­met gaunu daug gėlių.

Eri­ka: Iš Že­mai­ti­jos grį­žo­me ap­do­va­no­ti gė­lė­mis, ša­ko­čiu, mo­te­ris nu­mez­gė ba­tu­kus Ajui ir mums pa­do­va­no­jo. Tai la­bai mie­la, nuo­šir­du.

Me­rū­nas: Pro­vin­ci­jos žmo­nės ne­su­ga­din­ ti, tik­ri. Aš tai la­bai ver­ti­nu. Na­cio­na­li­ne pre­mi­ja tur­būt taip ne­si­džiaug­čiau, kaip tais ba­tu­kais Ajui. Nuo men­kiau­sio dė­me­sio ge­ra šir­džiai.

Išmokime stiprinti sveikatą

M

o­k i­nių al­ko­ho­lio, ta­ ba­ko ir ki­tų psi­chot­ ro­pi­nių me­d žia­g ų var­ to­ji­mas yra pa­vo­jin­gai pa­pli­tęs bei pa­di­di­na mio­kar­do in­fark­to, in­sul­to ir ne­sa­va­lai­kės mir­ties ti­k i­my­bę suau­g us. Anot PSO, tra­ di­ci­nis mo­no­te­mi­nis si­tua­ci­nis trum­pa­ lai­k is pro­fi ­lak­ti­nis mo­k y­mas ne­su­ma­ži­na mo­k i­nių al­ko­ho­lio, ta­ba­ko ir ki­tų psi­chot­ ro­pi­nių me­džia­g ų var­to­ji­mo.

Kau­no ra­jo­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro ini­cia­t y­va ra­jo­ne vyk­do­mas al­ko­ ho­lio, ta­ba­ko ir ki­tų psi­chot­ro­pi­nių me­ džia­g ų var­to­ji­mo pir­mi­nės pre­ven­ci­jos tęs­ti­nis komp­lek­si­nis pro­jek­tas grin­d žia­ mas komp­lek­siš­ku­mu, tęs­ti­nu­mu, at­si­ žvel­gia­ma į am­žiaus tarps­nių psi­cho­lo­ gi­ją. Tiks­las – pa­dė­ti mo­k i­niams su­for­ muo­ti tei­gia­mą po­žiū­rį į svei­ka­tą, su­si­ lai­k y­ti nuo al­ko­ho­lio, ta­ba­ko bei ki­tų psi­ chot­ro­pi­nių me­džia­g ų var­to­ji­mo ir re­ gu­lia­riai ver­tin­ti mo­k i­nių elg­se­nos po­ ky­čius.

14

2014 m. sto­v yk­la „Snie­go gniūž­tė“ or­ ga­ni­zuo­ta du kar­tus – va­sa­rą ir ru­de­nį.

Kas­met vyks­tan­ti sto­v yk­la su­lau­k ia vis di­des­nio mo­k i­nių su­si­do­mė­ji­mo. Apk­ lau­sų sto­v yk­los me­tu duo­me­ni­mis, be­ veik vi­si mo­k i­niai li­ko pa­ten­k in­ti sto­v yk­ la, už­siė­mi­mais. Džiu­gi­na ir tai, kad mo­ ki­nių tė­ve­liai pa­ste­bi, kad jų vai­kai, su­ grį­žę iš sto­v yk­los, tam­pa la­biau pa­si­ti­k in­ tys sa­v i­mi.

Kaip stip­rin­t i svei­k a­tą pa­čiam, su­si­do­ mė­ta ta­da, kai bu­vo nu­sta­t y­ta, kad ne­ ma­ž a li­g ų, to­k ių kaip šir­d ies ir krau­ja­ gys­lių, on­ko­lo­g i­nės, virš­k i­na­mo­jo trak­to ir kt., pri­k lau­so nuo gy­ven­se­nos ir ap­lin­ kos veiks­nių. Pa­gal PSO svei­k a­tos stip­ ri­ni­mas – tai pro­ce­sas, su­tei­k ian­t is dau­ giau ga­li­my­bių rū­pin­t is sa­vo svei­k a­ta ir ją ge­rin­t i, tai de­ri­nys veiks­mų, kaip ug­ dy­t i svei­k a­tą, ir pa­stan­g ų, kaip iš­veng­ ti li­g ų. Žmo­nės tu­ri pa­jus­ti, kad pa­t ys ga­li kont­ro­liuo­ti sa­vo svei­ka­tą, kad už ją at­sa­ kin­gi pa­t ys, o ne­lai­k y­ti sa­vęs vien ne­pa­

lan­k ių išo­ri­nių ap­lin­k y­bių au­ko­mis. Mū­ sų vi­sų elg­se­na tu­ri stip­rin­ti svei­ka­tą.

Pa­sak vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­ rek­to­riaus Lau­r y­no Di­lio, svei­ka­ti­ni­mo veik­la yra su­dė­tin­gas, sis­te­mi­nis ir komp­ lek­si­nis dar­bas, ku­rį at­lie­ka bū­tent svei­ ka­ti­ni­mo me­no spe­cia­lis­tai pro­fe­sio­na­lai.

Svar­bu vys­t y­ti moks­lu pa­grįs­tus ir efek­ ty­v ius pro­jek­tus, veik­lą ne­si­blaš­kant ir vyk­dant tęs­ti­nius dar­bus, kryp­tin­gai dir­ bant ir di­džiau­sią dė­me­sį krei­piant į vai­ kų ir jau­ni­mo svei­ka­tą, psi­chot­ro­pi­nių me­džia­g ų var­to­ji­mo pre­ven­ci­ją bei bend­ ruo­me­nių ak­t y­v i­ni­mą ir svei­ka­tos raš­tin­ gu­mo di­di­ni­mą.

Pa­pil­dai, ku­rių ne­teks val­gy­ti sau­jo­mis

Maisto papildai Su fermentiniu komplekSu CatalySt C89

Jei sten­gia­tės gy­ven­ti svei­kai ir iš­gy­ve­na­te dėl ne­vi­sa­ver­tės mi­ty­bos, grei­čiau­siai var­to­ja­te įvai­ rių mais­to pa­pil­dų. Gal net ge­ria­te juos sau­jo­ mis – odai, akims, bend­ram imu­ni­te­tui stip­rin­ ti. Vi­sų rei­ka­lin­gų ir neiš­var­dy­si. Bet ar nuo tos sau­jos vi­ta­mi­nų jau­čia­tės ge­riau?

A

pie tai, kad ren­kan­ tis pa­pil­dus ypač svar­bu jų ko­k y­bė ir kad ma­žiau kar­ tais yra dau­giau, kal­ba­mės su gy­dy­to­ja die­to­lo­ge dr. Edi­ta Ga­ve­lie­ne.

– Ne vi­sus pa­pil­dus or­ga­niz­mas įsi­sa­vi­na vie­no­dai. Gy­dy­to­ja, į ką at­kreip­ti dė­me­sį, kad pa­pil­ dų ne­tek­tų val­gy­ti sau­jo­mis?

– Kaip pro­fe­sio­na­li gy­dy­to­ja die­to­lo­gė vi­suo­met at­krei­piu dė­me­sį, kiek moks­liš­kai pa­grįs­ta mais­to pa­pil­dų su­dė­tis. Svar­būs veiks­niai yra ga­my­bos stan­dar­tai ir kil­mės ša­lis. Esa­me ES ša­lis, tad eu­ro­pi­niai pro­duk­tai yra pui­kiai iš­tir­ti ir ati­tin­ka­mai – sau­giau­si.

Nuo­lat se­ku mais­to pa­pil­ dų rin­ką. Ana­li­zuo­ju nau­jo­ ves. Ne­se­niai akys už­kliu­vo už bel­giš­kų mais­to pa­pil­dų li­ni­jos „Eu­ba­ge“. Jų su­dė­ty­je, be įpras­tų mais­to pa­pil­dų kom­po­nen­tų,

yra ir fer­men­ti­nis komp­lek­sas.

Jį su­da­ro pen­ki skir­tin­gi fer­ men­tai. Veik­da­mi si­ner­giš­kai, jie pa­ge­ri­na nau­din­gų me­džia­ gų – ang­lia­van­de­nių, vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­lų ir sau­sų­jų au­ga­li­nių ekst­rak­tų, esan­čių „Eu­ba­ge“ li­ni­ jos pro­duk­tuo­se, įsi­sa­vi­ni­mą. Šis ino­va­ty­vus spren­di­mas re­mia­si se­niai įro­dy­ta fer­men­tų svar­ba žmo­gaus or­ga­niz­mo me­ta­bo­ liz­mui. Re­zul­ta­tas – „Eu­ba­ge“ pa­pil­dai įsi­sa­vi­na­mi net iki 85 pro­c. efek­ty­viau. Bū­ti­na pa­žy­mė­ ti, kad kon­cep­ci­ją su­kū­rė ge­riau­si Bel­gi­jos moks­li­nin­kai. „Eu­ba­ge“ pa­pil­dų pri­va­lu­mas yra ir tas, kad dau­gu­ma au­ga­li­nių ekst­rak­tų, esan­čių pre­pa­ra­tų su­dė­ty­je, yra stan­dar­ti­zuo­ti, o pa­tys pa­pil­dai ga­mi­na­mi lai­kan­tis ge­ros vais­tų ga­my­bos pra­kti­kos tai­syk­lių rei­ ka­la­vi­mų.

– Ką reiš­kia pa­ts pa­va­di­ni­mas „Eu­ba­ge“?

– Šis žo­dis reiš­kia se­no­vės ga­lų ži­niuo­nį, ku­ris rū­pi­no­si sa­vo bend­ruo­me­nės svei­ka­ta. Įdo­mu, kad šio pre­kės ženk­lo pa­pil­ dai ne­tu­ri pa­va­di­ni­mų. Ats­ki­rą pa­pil­dą žy­mi at­ski­ras skai­čius. Šiuo me­tu ga­li­ma įsi­gy­ti „Eu­ba­ ge“ pa­pil­dų ke­pe­nims, šla­pi­mo sis­te­mai, vy­riš­ku­mui, pro­sta­tai, re­gė­ji­mui ir są­na­riams. Tai pui­ kus pa­si­rin­ki­mas sie­kian­tie­siems su­ba­lan­suo­tai mai­tin­tis ir tu­rė­ti svei­ką kū­ną.

-30% Įsigyk internetu www.hifamed.lt

.lt

Jūsų šeimos sveikatai nuolaidos kodas: sveikata Suvesk apmokėdamas nuolaidos kodas galioja 2015.06.01-06.30.

2015 vasara

Sveikata

Kli­ma­to kai­t li­gos Lie­tu­vo­je ir tirps­tan­tys Su­ši­lo: per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų Lie­tu­vo­je ta­po pa­ste­bi­mai šil­čiau.

Kli­ma­to kai­ta ne­re­tai mis­ti­fi­kuo­ja­ma, apie ją kal­ba­ma su bai­mės nuo­jau­ta. Iš tie­sų šis reiš­ki­nys jau vei­kia kiek­vie­ną – nuo se­no iki jau­no. Tai at­si­lie­pia svei­ka­tai.

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė 16

Neap­sau­go­ti nuo pa­da­ri­nių Nuo karš­č io smar­k iai pla­k an­t i šir­d is, nu­š a­l i­m ai, er­k i­n is en­c e­f a­l i­t as, var­g i­ nan­č ios aler­g i­jos, bjau­r ios žar­ny­no li­ gos – tai tik ke­l i kli­m a­to kai­tos pa­d a­r i­

2015 vasara

Sveikata

Ko­dėl kei­čia­si kli­ma­tas?

■■ Kli­ma­to kai­ta – tai po­ky­čiai, ku­rie vir­ši­ja na­tū­ra­lių kli­ma­to svy­ra­vi­mų, ste­bi­mų re­gu­lia­riais lai­ko tar­pais, ri­bas.

■■ Kli­ma­tas kei­čia­si dėl sau­lės spin­du­liuo­tės in­ten­sy­vu­mo, že­mės su­ki­mo­si grei­čio, vyks­ tan­čių van­de­ny­no cir­ku­lia­ci­jos po­ky­čių, taip pat ir žmo­gaus veik­los: iš­kas­ti­nio ku­ro ir naf­tos de­gi­ni­mo ga­mi­nant elekt­ros ener­gi­ją, nau­do­jant trans­por­ tą, už­tik­ri­nant pra­mo­nės veik­lą ir na­mų ūkių po­rei­kius, že­mės pa­skir­ties kei­ti­mo, pa­vyz­ džiui, miš­kų kir­ti­mo, che­mi­jos pra­mo­nės, at­lie­kų kau­pi­mo są­var­ty­nuo­se. Dėl to iš­si­ski­ria me­ta­no du­jos, ang­lies dvi­de­ gi­nis. Kuo jų dau­giau pa­ten­ ka į at­mos­fe­rą, tuo su­si­da­ro di­des­nis šilt­na­mio efek­tas ir vis labiau ky­la ap­lin­kos tem­pe­ra­ tū­ra.

t­ a:

„Per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų la­bai ryš­k iai pa­k i­lo vi­du­ti­nė me­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra“, – tvir­ti­na Svei­ka­tos mo­k y­mo ir li­g ų pre­ven­ ci­jos cent­ro (SMLPC) Ap­lin­kos svei­ka­tos sky­riaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos ad­mi­nist­ra­ to­rė Do­v i­lė Ada­mo­ny­tė.

Anot jos, dau­giau nei 240 me­tų Lie­tu­vo­je vyk­do­mi oro tem­pe­ra­tū­ros ma­ta­v i­mai lei­ džia įver­tin­ti na­tū­ra­lius ir žmo­gaus veik­los su­kel­tus kli­ma­to svy­ra­v i­mus.

le­dy­nai aši­ga­ly­je

Su­silp­nė­jęs ge­bė­ji­mas re­gu­liuo­ti Vytauto Liaudanskio nuotr.

niai, var­g i­n an­t ys lie­t u­v ius, kaip ir vi­sus eu­ro­pie­č ius.

Kei­čian­tis kli­ma­tui žmo­gaus or­ga­niz­ mui rei­k ia lai­ko, kad ga­lė­tų adap­tuo­tis prie nau­jų są­ly­g ų. Kuo to­liau, tuo spar­čiau kin­ ta kli­ma­tas ir kai ku­rioms žmo­nių gru­ pėms da­ro­si vis sun­k iau pri­si­tai­k y­ti.

„Lie­tu­va nė­ra ap­sau­go­ta nei nuo pa­sau­li­nių kli­ma­to po­ky­čių, nei nuo jų pa­da­ri­nių“, – per­ spė­ja Vi­ta­li­jus Aug­lys, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Tar­šos pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius.

Mū­sų ša­ly­je, anot jo, la­bai ma­žai kal­ba­ ma apie kli­ma­to kai­tos pa­da­ri­nius, o jie jau se­niai mus pa­sie­kę.

„Si­tua­ci­ja skir­tin­ga, pri­k lau­so­mai nuo ša­ lies, bet kli­ma­to kai­ta vei­k ia kiek­v ie­ną gy­ ven­to­ją vi­sa­me re­gio­ne“, – tei­gia Lie­tu­vo­je ne­se­niai vie­šė­ju­si Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ ni­za­ci­jos (PSO) Eu­ro­pos re­gio­no biu­ro Eu­ ro­pos ap­lin­kos ir svei­ka­tos cent­ro kli­ma­to kai­tos, dar­naus vys­t y­mo­si ir ža­lių­jų svei­ka­ tos sis­te­mų eks­per­tė moks­lų dak­ta­rė Bet­ti­ na Men­ne.

17

2015 vasara

Sveikata

Pa­gal Eu­ro­pos ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros pa­reng­tą ir pri­sta­t y­tą ata­skai­ tą, Lie­tu­va yra to­je Cent­ri­nės ir Ry­tų Eu­ro­ pos da­ly­je, ku­riai dėl kli­ma­to kai­tos gre­sia ekst­re­ma­lūs aukš­tos oro ir van­dens tem­pe­ ra­tū­ros po­k y­čiai, miš­kų gais­r ų pa­vo­jai. Dėl kri­tu­lių su­ma­žė­ji­mo va­sa­rą nu­ken­tės eko­ no­mi­nė miš­ko ver­tė.

Kli­ma­to kai­tos pa­d a­r i­n iai dau­g iau­ sia įta­kos tu­r i jaut­r iau­sioms so­cia­l i­nėms žmo­n ių gru­pėms: vai­k ams, se­no­l iams, žmo­nėms su ne­ga­l ia ir vi­siems ki­t iems, ku­r ių or­ga­n iz­mo ge­bė­ji­mas kont­ro­l iuo­ ti ir re­g u­l iuo­t i kū­no tem­pe­r a­t ū­r ą yra su­ si­lpnė­jęs.

Lie­tu­vos, kaip ir vi­sos Eu­ro­pos, gy­ven­ to­jų vi­du­ti­nis am­žius il­gė­ja, tad di­dė­ja ir vie­na jaut­riau­sių kli­ma­to kai­tai gy­ven­to­ jų gru­pė.

Ei­lės pas kar­dio­lo­gus PSO duo­me­ni­mis, dėl kli­ma­to kai­tos pa­ da­ri­nių pa­sau­ly­je kas­met mirš­ta apie 150 tūkst. žmo­nių. Di­džiau­sią su­si­r ū­pi­ni­mą Eu­ro­po­je ke­lia ser­ga­mu­mas ir mirš­ta­mu­ mas nuo karš­čio. Di­dė­jant me­ti­nei vi­du­ti­ nei tem­pe­ra­tū­rai karš­čio ban­g ų dau­gė­ja.

Dėl kait­ros iš pra­d žių ne­ten­ka­ma skys­ čių, to­dėl tirš­tė­ja krau­jas. Dėl to paū­mė­ja šir­dies ir krau­ja­g ys­lių sis­te­mos li­gos. Sut­ri­ kus gal­vos sme­ge­nų krau­jo­ta­kai, pa­di­dė­ja in­sul­to, in­fark­to grės­mė.

Moks­li­nin­kai tvir­ti­na, kad svei­ka­tai itin pa­vo­jin­ga žai­biš­ka orų kai­ta. Pa­v yz­d žiui, stai­ga nu­k ri­tęs ar­ba pa­k i­lęs slė­gis, grei­tai pa­si­kei­tu­si oro tem­pe­ra­tū­ra.

Ma­no­m a, kad ES ša­l y­s e tem­p e­r a­t ū­r ai pa­d i­d ė­jus vie­nu laips­n iu, mirš­t a­mu­m as išau­g a 1–4 pro­c . Moks­l i­n in­k ų skai­č ia­ vi­m ais, ti­k ė­t i­n a, kad per 25 me­t us karš­ čiai pa­rei­k a­l aus 30 tūkst. gy­v y­bių dau­ giau.

Kei­čian­tis kli­ma­ tui žmo­gaus or­ga­ niz­mui rei­kia lai­ko, kad ga­lė­tų adap­tuo­ tis prie nau­jų są­ly­gų.

18

Ekst­re­mu­mai: kli­ma­to kai­ta – po­ky­čiai, vir­ši­jan­tys na­tū­ra­lių kli­ma­to svy­ra­vi­mų ri­bas.

Kli­ma­to kai­tos ma­ži­ni­mas ■■ Lie­tu­va gi­ria­ma, kad sėk­min­gai vyk­do įsi­pa­rei­go­ji­mus – per 2008–2012 m. iš­me­ta­mų­jų šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų kie­kis mū­sų ša­ly­je bu­vo 58 pro­c. ma­žes­nis, pa­ly­gin­ti su 1990 m.

■■ ES, ban­dy­da­ma sta­bi­li­zuo­ti kli­ma­to kai­tą, taip pat ska­ti­na ne­nut­rūks­ta­ mai di­din­ti ener­gi­jos nau­do­ji­mo įvai­riau­sio po­bū­džio įran­ga ir bui­ti­niais prie­tai­sais veiks­min­gu­mą, įpa­rei­go­ja vis pla­čiau nau­do­ti at­si­nau­ji­nan­ čiuo­sius ener­gi­jos šal­ti­nius, t.y. vė­jo, sau­lės, hid­roe­ner­gi­jos ir bio­ma­sės ener­gi­ją, bei iš at­si­nau­ji­nan­čių­jų šal­ti­nių pa­ga­min­tus trans­por­to de­ga­ lus, pa­vyz­džiui, bio­de­ga­lus.

2015 vasara

Sveikata

Prog­no­zės Lie­tu­vai ■■ Pa­gal nau­jau­sius kli­ma­to mo­ de­lių iš­ves­ties duo­me­nis nu­ma­ to­ma, kad XXI a. oro tem­pe­ra­ tū­ra mū­sų te­ri­to­ri­jo­je kils.

■■ Spar­čiau­sias oro tem­pe­ra­tū­ros di­dė­ji­mas pro­gno­zuo­ja­mas šal­ tuo­ju me­tų lai­ku.

■■ La­biau­siai tem­pe­ra­tū­ra išaugs šiau­rės ry­tų Lie­tu­vo­je, o ma­ žiau­siai – va­ka­ri­nė­je da­ly­je.

■■ Mo­de­lių skai­čia­vi­mai nu­ma­to kri­tu­lių kie­kio di­dė­ji­mą sausį– gegužę ir lapkritį–gruodį.

■■ Spar­čiau­siai XXI a. kri­tu­lių kie­kis augs šal­tuo­ju me­tų lai­ku.

Di­džiau­si po­ky­čiai nu­ma­to­mi šiau­rės ry­ti­nė­je ša­lies da­ly­je gruo­džio mė­ne­sį.

■■ Šil­tuo­ju me­tų lai­ko­tar­piu, ypač ant­ro­je va­sa­ros pu­sė­je ga­li­mas kri­tu­lių kie­kio ma­žė­ji­mas, o tai reiš­kia saus­rin­gu­mo di­dė­ji­mą ve­ge­ta­ci­jos pe­rio­do pa­bai­go­je.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad XXI a. pa­ bai­go­je la­biau­siai kri­tu­lių kie­kis smuks lie­pą ša­lies piet­r y­čiuo­se.

■■ Snie­go sto­ris ir die­nų su snie­go dan­ga skai­čius su­ma­žės (ypač va­ka­ri­nė­je Lie­tu­vos da­ly­je).

Ga­li­mi vis daž­nes­ni trum­pa­ lai­kio stip­raus žie­mos šal­čio įsi­ver­ži­mai į snie­gu ne­pa­deng­tą te­ri­to­ri­ją. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) Svei­ka­tos stip­ri­ni­mo val­dy­bos Ri­zi­kos svei­ka­tai val­dy­mo ir ku­ror­to­lo­gi­jos sky­ riaus ve­dė­jos Ri­tos Ske­ters­k ie­nės tei­gi­mu, dar ne­ga­li­ma tvir­tin­ti, kad už­plū­dus karš­ čio ar šal­čio ban­goms Lie­tu­vo­je pa­di­dė­ ja gy­ven­to­jų mirš­ta­mu­mas. Ke­le­rius pa­sta­ ruo­sius me­tus vis dau­giau ša­lies gy­ven­to­jų skun­d žia­si paū­mė­ju­sio­mis krau­jo­ta­kos sis­ te­mos li­go­mis, dau­gė­ja nu­ša­li­mų, trau­mų ir ne­lai­min­g ų at­si­ti­k i­mų.

Karš­čio ir šal­čio ban­gos yra iš­ban­dy­mas ne tik krau­jo­ta­kos, bet ir kvė­pa­v i­mo, me­ džia­g ų apy­kai­tos sis­te­moms. Jos vis la­biau pa­žei­d žia­mos.

Er­kės kraus­to­si vis šiau­riau Su kli­ma­to kai­ta sie­ja­mas ir di­dė­jan­tis krau­ja­siur­bių na­riuo­ta­ko­jų, ga­lin­čių pla­ tin­ti už­k re­čia­mą­sias li­gas (pa­v yz­džiui, liūd­nų pa­da­ri­nių ga­lin­t į tu­rė­ti er­k i­nį en­ce­ fa­li­tą, Lai­mo li­gą), pa­pli­ti­mas.

Er­k ių ak­t y­v u­mo se­zo­nas Lie­tu­vo­je dar prieš de­šimt me­t ų truk­da­vo nuo ba­lan­d žio iki spa­lio. Pas­ta­r uo­ju me­tu, esant švel­nes­ nėms žie­moms, jos ima veik­t i jau nuo ko­ vo ir bū­na pa­vo­jin­gos iki lapk­ri­čio, o kai ka­da ir iki gruo­d žio. Per pa­sta­rą­jį am­žių tem­pe­ra­t ū­ra pa­sau­ly­je pa­k i­lo 0,7 ºC, o

■■ Augs stip­rių liū­čių (gau­sių kri­tu­ lių (>10 mm per pa­rą) at­ve­jų (jų la­biau­siai išaugs (> 30 pro­c.) pa­jū­r y­je ir Že­mai­čių aukš­tu­mo­ je), per­kū­ni­jų skai­čius.

■■ Pa­gal CLIM­BER mo­de­lį ties Klai­pė­dos pa­kran­te jū­ros ly­gis XXI a. to­liau kils. Prog­no­zuo­ ja­mi po­ky­čiai pa­gal skir­tin­gus sce­na­ri­jus svy­ruo­ja nuo 20 iki 90 cm. Še­šių sce­na­ri­jų vi­dur­ kis yra ly­gus 52 cm (iki 2100 m.). Vi­du­ti­niam van­dens ly­giui pa­ki­lus 1 m, la­bai išaug­tų už­ tvin­dy­mo pa­vo­jus aud­rų me­tu jū­ros pa­kran­tė­je bei Klai­pė­dos mies­to te­ri­to­ri­jo­je abi­pus Da­nės ir Smil­te­lės upių va­gų.

19

2015 vasara

Sveikata

Sužeidimai, nelaimės, smūgis psichinei sveikatai

m

tūra

Kyla nti t

Ekstremalus karštis

ra pe

CO

2

Di d ė j an tis

Priverstinė migracija, civiliniai konfliktai, smūgis psichinei sveikatai

Neigiami aplinkos pokyčiai

ly g

is

Ligos ir mirtys nuo perkaitimo, kraujotakos sistemos sutrikimai

e

Atšiaurus oras

Blogėjantis aprūpinimas vandeniu ir maistu

Ten­den­ci­ja: di­džiau­sią su­si­rū­pi­ni­mą Eu­ro­po­je ke­lia ser­ga­mu­mas ir mirš­ta­mu­mas nuo karš­čio ban­gų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Eu­ro­pos re­gio­nai, ku­riuos ypač pa­veiks kli­ma­to kai­ta ■■ Pie­tų Eu­ro­pa ir Vi­dur­že­mio jū­ros ba­sei­nas (čia daž­niau kils karš­čio ban­ gos ir saus­ros).

■■ Kal­nuo­tie­ji ra­jo­nai (spar­čiau tirps snie­gas ir le­das).

■■ Pak­ran­tės zo­nos, upių žio­tys ir po­tvy­nių už­lie­ja­mos te­ri­to­ri­jos (šiuo at­ve­ju kils jū­ros van­dens ly­gis, daž­niau lis, stip­rės po­tvy­nių ir aud­rų po­vei­kis).

■■ To­li­mie­ji šiau­ri­niai Eu­ro­pos ra­jo­nai ir Ark­tis (kils tem­pe­ra­tū­ra bei tirps le­das).

20

Prasta mityba, virškinamojo trakto ligos

van­dens ly­g is – apie 17 cm. Kli­ma­tui šil­ tė­jant, di­dė­ja oro drėg­mė, o tai la­bai mėgs­ta­mos er­k ių, uo­dų są­ly­gos.

Pas­te­bė­ta, kad jau da­bar ES er­k ių pa­pli­t i­ mo area­lo ri­ba slen­k a į šiau­rę ir aukš­čiau esan­čias vie­to­ves.

2015 vasara

Be­si­kei­čian­tis ne tik jau mi­nė­tų li­gų per­ne­ šė­jų geog­ra­fi­nis area­las, ak­ty­vu­mo lai­ko­tar­ pis ir po­pu­lia­ci­jos dy­dis lems nau­jas pro­ble­ mas, pa­vyz­džiui, to­kias, kaip Lie­ tu­vo­je iki šiol bu­vu­sių re­tų li­gų pro­ trū­kiai.

Aler­gi­jos ir ka­ta­rak­ta

alių em str ygų ąl

Daž­nė­jan­tys po­tvy­niai yra neat­sie­ja­ma kli­ma­ to kai­tos da­lis. PSO skel­bia­mais duo­me­ni­mis, nuo po­tvy­nių Eu­ro­po­je nu­ken­tė­jo apie 3,4 mln. žmo­nių. Vien per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį jų me­tu žu­vo dau­giau kaip 1 tūkst. žmo­nių.

Eu­ro­pos Par­la­men­to pra­ne­ši­muo­se skel­ bia­ma, kad įvai­rio­mis aler­gi­nė­mis li­go­mis praė­ju­sio šimt­me­čio pra­džio­je sir­go tik 1 Astma, kraujotakos ligos pro­c. Se­no­jo že­my­no po­pu­lia­ci­jos, da­ bar – apie 20 pro­c., o per atei­nan­čius 20 me­tų aler­gi­ja ka­muos kas tre­čią gy­ven­to­ją.

Prie to pri­si­dės po­t vy­niai.

Tam tik­ro­se vie­to­vė­se pa­ di­dė­ju­si drėg­mė su­da­r ys są­ly­gas pe­lė­siams, taip Oro užterštumas pat suke­l ian­t iems aler­ Maliarija, Dengė gi­ją, aug­t i. Sau­ses­nė­ karštinė, encefalitas, se te­r i­to­r i­jo­se žmo­ Laimo liga, Daž nėj nes var­g ins aler­g i­ hantavirusinė Mikroorganizmų oroa ek ja žie­da­dul­kėms. infekcija, Vakarų prisitaikymo s Kei­čian­t is kli­ma­ Nilo virusas aplinkoje tui su­stip­rė­ję vė­jai pokyčiai iš­ne­šios vis dau­ giau žie­da­dul­k ių ir pe­lė­sių spo­r ų, tad aler­ge­nai pa­ sklis dar pla­čiau. Šil­tė­jant orui Daugėja pail­gės au­ga­lų ve­ ge­ta­ci­nis lai­kas, va­ alergenų di­na­si, bus il­ges­nis žy­dė­ji­mo se­zo­nas.

Kvėpavimo sistemos Tai­gi aler­giš­kiems alergijos, astma žmo­nėms kils dar dau­ giau pro­ble­mų.

Blogėjanti Atas­kai­to­se pa­tei­kia­ vandens kokybė ma, kad plo­nė­jan­tis ozo­no sluoks­nis į Že­mę pra­lei­džia dau­giau ult­ra­vio­le­ti­nių spin­ du­lių. Jie su­ke­lia krau­ja­g ys­lių pa­ ki­ti­mus ir anks­ty­vą odos se­nė­ji­mą, ne­tgi vė­žį. Ult­ra­vio­le­ti­nė spin­du­liuo­tė Cholera, cryptosporidiosis, įvar­ di­ja­ma ir kaip ga­li­ma akių už­de­gi­mi­ campylobacter, leptospirosis, nių pro­ ce­sų prie­žas­tis, il­gai­niui ga­lin­ti su­ žalingas dumblių žydėjimas kel­ti ka­ta­rak­tą. Pa­vo­jus sle­pia ir grun­ti­nio van­dens ly­gio kai­ta. Pra­žū­tin­gi po­t vy­niai aki­mirks­niu ga­li nu­si­neš­ti dau­g y­bės žmo­ Dėl nių gy­v y­bę, pa­di­dė­ja su ge­ria­mo­jo van­dens kli­ma­to kai­ ko­k y­be su­si­ju­sių li­g ų ri­zi­ka. tos sun­ku pro­gno­zuo­ Eks­per­tai pro­gno­zuo­ja di­dė­jan­čią van­ ti, kaip pa­sklis in­fek­ci­nės ir nein­ dens iš­tek­lių ir mais­to sto­ką bei per­spė­ja, fek­ci­nės li­gos. Dėl gau­sių kri­tu­lių ga­li kil­ti per kad tai ga­li pa­ska­tin­ti ne­val­do­mą žmo­nių van­de­nį plin­tan­čių li­gų pro­trū­kių. Pat­vi­nus mig­ra­ci­ją, o dėl ko kils grės­mė ša­lių na­cio­ ka­na­li­za­ci­jos šu­li­niams, vamz­džiuo­se su­si­kau­ na­li­niam sau­g u­mui. pę pa­to­ge­nai ga­li už­terš­ti ge­ria­mą­jį van­de­nį.

Sveikata

Kaip ga­li­me ap­si­sau­go­ti?

Kyla nti s

os ūr

j

■■ In­for­ma­ci­jos apie ult­ra­vio­le­ti­nės spin­du­liuo­tės in­dek­są, ro­dan­tį ap­sau­gos nuo sau­lės rei­ka­lin­gu­ mo laips­nį, jo ki­ti­mo pro­gno­zę, esa­mą ir nu­ma­to­mą kait­rą šil­tuo­ju me­tų lai­ku ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­je me­teo.lt.

■■ Sie­kiant ap­si­sau­go­ti nuo kait­ros, rei­kia ger­ti daug skys­čių, steng­tis bū­ti pa­tal­po­se, ku­rio­se yra ven­ ti­lia­to­riai ar oro kon­di­cio­nie­riai, ap­ri­bo­ti fi­zi­nę veik­lą lau­ke, veng­ti rie­bių ir sun­kiai virš­ki­na­mų pa­tie­ ka­lų, pa­lai­ky­ti na­mų ap­lin­ką vė­sią, dė­vė­ti tin­ka­mus dra­bu­žius. Rei­kė­tų re­gu­lia­riai nau­do­ti nuo sau­lės sau­ gan­čius kre­mus, pa­rink­tus pa­gal sau­lės in­ten­sy­vu­mą ir odos ti­pą.

■■ Smar­kiai šą­lant rei­kia veng­ti di­ de­lio fi­zi­nio krū­vio, ne­siim­ti jo­kių sun­kių dar­bų, ypač jei ser­ga­te šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, nes šal­tis pa­pil­do­mai ap­krau­na šir­dį. Ne­va­lia lies­ti šal­tų ob­jek­tų pli­ko­mis ran­ko­mis, rem­tis į me­ta­li­ nius daik­tus, trans­por­to prie­mo­ nes. Ne­re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti daug ko­fei­no tu­rin­čių pro­duk­tų ar rū­ky­ti, nes tai ska­ti­na or­ga­niz­mą grei­čiau pra­ras­ti ši­lu­mą. Rei­kia sau­go­ti ne­pri­deng­tas kū­no vie­tas nuo nu­ša­li­mų, kai tem­pe­ra­tū­ra yra že­mes­nė nei 10 °C šal­čio.

■■ Iš­ky­lau­da­mi gam­to­je ven­ki­te pa­ miš­kių ir aukš­tos žo­lės, pa­si­rin­ki­te tin­ka­mus dra­bu­žius, ku­rie deng­tų vi­są kū­ną, po bu­vi­mo gam­to­je ap­si­žiū­rė­ki­te, ar nė­ra įsi­siur­bu­sių er­kių. Nau­do­ki­te jas at­bai­dan­ čias prie­mo­nes. Jei daž­nai bū­na­te gam­to­je ar dir­ba­te lau­kuo­se, ver­ta pa­si­skie­py­ti nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to.

■■ Aler­giš­kiems žmo­nėms rei­kia veng­ti kon­tak­to su aler­ge­nais: žy­ din­čio­mis pie­vo­mis, ne­nup­jau­to­ mis ve­jo­mis, ypač vė­juo­tą die­ną, ne­mie­go­ti ant šie­no, ne­pjau­ti žo­ lės, kam­ba­r y­je ne­lai­ky­ti žy­din­čių gė­lių, ne­val­gy­ti pro­duk­tų, ku­rie ga­li su­kel­ti kryž­mi­nę aler­gi­ją, vė­din­ti kam­ba­rius anks­ti ry­te ar­ ba vė­lai va­ka­re, kai žie­da­dul­kės nu­sė­du­sios. Šal­ti­nis: Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ras 21

is lyg

2015 vasara

Sveikata

Pa­sik­ly­dę ge­nai ir chro­mo­s Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­jų t Ge­ne­ti­niai ty­ri­mai šiuo­lai­ ki­nė­je me­di­ci­no­je at­lie­ka vis svar­bes­nį vaid­me­nį ne tik diag­no­zuo­jant li­gas, bet ir pri­tai­kant gy­dy­mą konk­re­čiam pa­cien­tui bei se­kant pa­skir­to gy­dy­mo efek­ty­vu­mą.

TEKSTAS: Justė Kiburytė

Įkur­tas nau­jas cent­ras La­bai daug li­g ų tu­ri ge­ne­ti­nį kom­po­nen­tą, to­dėl be­veik vi­sos me­di­ci­nos sri­t ys su­si­du­ ria su ge­ne­ti­nių ty­ri­mų po­rei­k iu.

Kau­no kli­ni­ko­se nuo sau­sio dar­bą pra­ dė­jo nau­jai įkur­tas Ge­ne­ti­kos ir mo­le­ku­ li­nės me­di­ci­nos cent­ras. Jo me­di­kai sie­k ia pa­ge­rin­ti ge­ne­ti­nių ty­ri­mų priei­na­mu­mą Lie­tu­vo­je, neat­si­lie­kant nuo pa­sau­lio pra­ kti­kos ne tik ko­k y­be, bet ir ge­ne­ti­nių ty­ri­ mų spekt­ru.

Po­kal­bis su Ge­ne­ti­kos ir mo­le­ku­li­nės me­di­ci­nos cent­ro va­do­ve gy­dy­to­ja ge­ne­ti­ ke me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­re Vir­gi­ni­ja Aš­ mo­nie­ne – apie ge­ne­ti­nių li­g ų pri­gim­t į bei pre­na­ta­li­nės ge­ne­ti­nės diag­nos­ti­kos ga­li­ my­bes Kau­no kli­ni­ko­se.

Gru­pės ir prie­žas­tys – Gy­dy­to­jai sa­vo pa­cien­tų la­bai daž­nai klau­sia, ko­kio­mis li­go­mis ser­ga jų tė­vai, bro­liai, se­se­rys. Va­di­na­si, ieš­ko li­gų prie­ žas­čių mū­sų ge­nuo­se?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu, re­mian­tis tiek moks­li­ nių, tiek kli­ni­ki­nių ty­ri­mų gau­sa, ne­be­ky­ 22

Tiks­las: Ge­ne­ti­kos ir mo­le­ku­li­nės me­di­ci­nos cent­ro va­do­vė V.Aš­mo­nie­nė nea­be­jo­ja, kad čia at­lie­ka­ mi ty­ri­mai pa­dės iš­spręs­ti daug svei­ka­tos pro­ble­mų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

la jo­kių abe­jo­nių dėl ge­ne­ti­nių veiks­nių svar­bos li­gų pri­gim­čiai. Iš­siaiš­ki­na­ma vis dau­giau ge­nų, ku­rių pa­žai­dos su­si­ju­sios su vie­no­kių ar ki­to­kių li­gų iš­si­vys­ty­mu. Ži­no­ ma, jo­kiais bū­dais ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad mū­sų gy­ve­ni­mo bū­das ir ap­lin­ka (ža­lin­gi įpro­čiai, mi­ty­ba, stre­sas ir kt.) tu­ri di­de­lę įta­ką li­goms vys­ty­tis, taip „įjung­da­mi“ blo­ gus ar „iš­jung­da­mi“ ge­rus ge­nus.

Li­gų, tu­rin­čių ge­ne­ ti­nį pa­grin­dą, yra la­bai daug, gal net dau­giau, nei įsi­ vaiz­duo­ja­me.

– Ar daug li­gų yra ge­ne­ti­nės kil­mės?

Ko­kios jos?

– Li­gų, tu­rin­čių ge­ne­ti­nį pa­grin­dą, yra la­bai daug, gal net dau­giau, nei įsi­vaiz­duo­ja­me.

To­dėl gau­sios moks­li­nin­kų pa­jė­gos vi­sa­me pa­sau­ly­je ir to­liau dir­ba ieš­ko­da­mi nau­jų prie­žas­ti­nių ge­ne­ti­nių veiks­nių. Ge­ne­ti­nės li­gos ga­li bū­ti nu­lem­tos vie­no ge­no pa­žei­di­ mo, jos va­di­na­mos mo­no­ge­ni­nė­mis li­go­mis.

Pas­ta­rų­jų pri­skai­čiuo­ja­ma dau­giau kaip 10 tūkst. no­zo­lo­gi­nių vie­ne­tų (pa­vyz­džiui, cis­ti­nė fib­ro­zė, he­mo­fi­li­ja ar Hung­ting­to­no li­ga ir kitos).

Ki­ta di­de­lė ir la­bai svar­bi li­gų gru­pė – dau­ gia­veiks­nės li­gos. Kaip ga­li­me įtar­ti iš pa­va­ di­ni­mo „daug veiks­nių“, šių li­gų prie­žas­čių yra dau­giau nei vie­na. Jų vys­ty­mui­si įta­kos tu­ri ke­lių ar ke­lio­li­kos ge­nų pa­žei­di­mai kar­tu su ža­lin­gų ap­lin­kos veiks­nių po­vei­kiu.

Dėl šių prie­žas­čių iš­si­vys­to, pa­vyz­džiui, cuk­ ri­nis dia­be­tas, vė­žys, šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos bei kt. li­gos.

Dar vie­na di­de­lė ge­ne­ti­nių li­gų gru­pė – chro­mo­so­mi­nės li­gos. Jos su­da­ro apie 10 pro­c. vi­sų ge­ne­ti­nių li­gų.

2015 vasara

s ­ o­mos – ai­kik­ly­je Le­mia įvai­rūs po­ky­čiai – Kas vyks­ta mū­sų or­ga­niz­me, tiks­liau, ge­ nuo­se, kad su­ser­ga­me ge­ne­ti­nė­mis li­go­mis?

– Mū­sų vai­kai iš kiek­vie­no tė­vų pa­vel­di po 23 chro­mo­so­mas, to­dėl iš vi­so jų tu­ri­ me 46. Chro­mo­so­mos – tai itin glaus­tai su­si­su­ku­si DNR gran­di­nė, ku­rio­se „tu­pi“ ge­nai. Li­gas le­mia ne tik ge­nų, bet ir chro­mo­so­mų po­ky­čiai – tiek jų skai­čiaus (pa­vyz­džiui, esant pa­pil­do­mai 21-os po­ros chro­mo­so­mai ser­ga­ma Dau­no sind­ro­mu, ne­sant vie­nos ly­ti­nės chro­mo­so­mos diag­ no­zuo­ja­mas Ter­ne­rio sind­ro­mas ir t.t.), tiek struk­tū­ros (pa­vyz­džiui, „per trum­pi“ ar „per il­gi“ va­di­na­mie­ji chro­mo­so­mų pe­čiai – tai daž­nai nu­sta­to­ma leu­ke­mi­ja ser­gan­tiems as­me­nims).

– Kaip anks­ti ga­li­ma ap­tik­ti ge­ne­ti­nį su­sir­ gi­mą vai­siui?

– Jau ne vie­ni me­tai gy­dy­to­jai ge­ne­ti­kai ir gy­dy­to­jai aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai kon­sul­tuo­ja nėš­čią­sias, siek­da­mi kuo anks­čiau nu­sta­ty­ ti vie­ną ar ki­tą vai­siaus vys­ty­mo­si pro­ble­ mą. Di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių chro­mo­so­mi­nių li­gų: Dau­no, Ed­vard­so, Pa­tau, Ter­ne­rio sind­ro­mų anks­ ty­vai diag­nos­ti­kai. Vi­si jie le­mia ypač sun­kią psi­chi­nę ir fi­zi­nę ne­ga­lią. Nau­ja­gi­mių su įgim­ tais Ed­vard­so ar Pa­tau sind­ro­mais pa­si­tai­ko re­čiau, bet to­kie kū­di­kiai iš­gy­ve­na vos ke­lias va­lan­das, il­giau­siai – ke­lis mė­ne­sius. Tai le­mia rim­ti ana­to­mi­niai ap­si­gi­mi­mai. Ser­gan­tie­ji Dau­no sind­ro­mu ga­li iš­gy­ven­ti ga­na il­gai, bet tam bū­ti­na nuo­la­ti­nė me­di­kų prie­žiū­ra.

Va­do­vau­da­mie­si LR SAM 2014 m. gruo­ džio 31 d. įsakymu V-1458 „Dėl ge­ne­ti­ kos as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mo in­di­ka­ci­jų ir šių pa­slau­gų iš­lai­dų ap­mo­kė­ji­mo Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­ mo fon­do biu­dže­to lė­šo­mis tvar­kos“, vi­sos nėš­čio­sios, ku­rios ati­tin­ka šio įsa­ky­mo 4.5. punk­tus, kvie­čia­mos ne­mo­ka­mai iš­si­tir­ ti dėl daž­niau­sių chro­mo­so­mi­nių li­gų: Dau­no, Ed­vard­so, Pa­tau ir ki­tų į Kau­no kli­ ni­kas. Vi­soms ki­toms nėš­čio­sioms taip pat yra su­da­r y­tos ga­li­my­bės iš­si­tir­ti dėl mi­nė­tų vai­siaus li­gų at­lie­kant mo­ka­mus ty­ri­mus.

In­di­ka­ci­jos pre­na­ta­li­nei ge­ne­ti­nei diag­nos­ti­kai (įsa­ky­mo 4.5 punk­tas) ■■ Mo­te­ris yra vy­res­nio am­žiaus (35 me­tų ir vy­res­nė, suė­jus gim­ dy­mo ter­mi­nui).

■■ Vai­siaus bio­lo­gi­nis tė­vas yra vy­ res­nio am­žiaus (42 me­tų ir vy­res­ nis ap­vai­si­ni­mo lai­ko­tar­piu).

■■ Anks­tes­nių nėš­tu­mų me­tu nu­sta­ty­ti vai­siaus chro­mo­so­mų skai­čiaus ar struk­tū­ros po­ky­čiai.

■■ Mo­te­ris yra pa­gim­džiu­si vai­ką, ser­gan­tį chro­mo­so­mi­ne ar ge­ netine li­ga, ar­ba vai­ką, ku­riam nu­sta­ty­tos dau­gi­nės for­ma­vi­mo­si ydos.

■■ Bent vie­nas nėš­tu­mas bu­vo nu­ trauk­tas dėl vai­siaus for­ma­vi­mo­si ydų, yra bu­vę ne ma­žiau kaip du sa­vai­mi­niai per­si­lei­di­mai ar ne­si­ vys­tan­tys nėš­tu­mai.

■■ Mo­te­ris ar­ba vai­siaus bio­lo­gi­nis tė­vas ser­ga pa­vel­di­ma li­ga ar tu­ri įgim­tą vys­ty­mo­si de­fek­tą, ar yra pa­vel­di­mos li­gos ne­šio­to­jas.

■■ Mo­ters ar­ba vy­ro (vai­siaus bio­lo­ gi­nio tė­vo) pir­mos ei­lės gi­mi­nės ser­ga pa­vel­di­ma li­ga ar­ba tu­ri įgim­tą vys­ty­mo­si de­fek­tą.

Eg­lė Mach­te­je­vie­nė

Medicinos moks­lų dak­ta­rė, gy­dy­to­ja aku­še­rėgin ­ e­ko­lo­gė, Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos klin ­ ik­ os Vais­ iaus med­ ic ­ in ­ os centr­o vad­ ov­ ė

D

ėl chro­mo­so­mi­nių vai­ siaus li­gų pre­na­ta­li­nė vai­siaus pa­tik­ra at­lie­ ka­ma Kauno klinikų Vai­siaus me­di­ci­nos cent­re. Pir­mą­jį (11–13 nėš­tu­mo sa­vai­tę) bei ant­rą­jį (15–20 nėš­tu­mo sa­vai­tę) nėš­tu­mo treč­da­lį pa­cien­tes kon­ sul­tuo­ja pa­ty­rę gy­dy­to­jai aku­še­ riai-gi­ne­ko­lo­gai ir aku­še­rės. Šio

Sveikata

■■ Mo­te­riai ar­ba vai­siaus bio­lo­gi­ niam tė­vui nu­sta­to­mi su­ba­lan­suo­ti chro­mo­so­mų per­si­tvar­ky­mai ar­ba mo­zai­ki­nis ka­rio­ti­pas.

■■ Ult­ra­gar­si­niu ty­ri­mu nu­sta­to­ma vai­siaus ir (ar) nėš­tu­mo pa­to­lo­gi­ ja ar­ba chro­mo­so­mi­nės pa­to­lo­gi­ jos žy­me­nys.

■■ Mo­ters krau­jo se­ru­me nu­sta­to­mi bio­che­mi­niai chro­mo­so­mi­nių li­gų ar ner­vi­nio vamz­de­lio de­fek­tų žy­me­nys.

■■ Mo­te­ris nėš­tu­mo me­tu per­ser­ga ar ser­ga in­fek­ci­ne li­ga (rau­do­nu­ ke, tok­sop­laz­mo­ze, ci­to­me­ga­lo vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja ar kt.), ar yra pa­vei­kia­ma ža­lin­gų che­mi­nių ir (ar) fi­zi­nių veiks­nių (ra­dia­ci­jos, che­mo­te­ra­pi­jos, aukš­tos tem­pe­ ra­tū­ros ar vais­tų, ga­lin­čių tu­rė­ti te­ra­to­ge­ni­nį po­vei­kį).

■■ Nėš­tu­mas po pa­gal­bi­nio ap­vai­ si­ni­mo in vit­ro (mė­gin­tu­vė­ly­je) pro­ce­dū­ros.

■■ Vai­siaus bio­lo­gi­niai tė­vai yra pirmos–trečios ei­lės gi­mi­nės. ty­ri­mo me­tu di­de­lės raiš­kos ult­ra­gar­su de­ta­liai iš­ti­ria­mas vai­sius bei at­lie­ka­ mas bio­che­mi­nis ge­ne­ti­nis krau­jo ty­ri­ mas iš nėš­čio­sios krau­jo, ku­rio re­zul­ta­ tai ana­li­zuo­ja­mi spe­cia­lia kom­piu­te­ri­ne pro­gra­ma ir ap­skai­čiuo­ja­ma ti­ki­my­bė vai­siui sirg­ti chro­mo­so­mi­ne li­ga. Jei­gu ty­ri­mo me­tu ir nu­sta­to­ma didesnė ti­ki­ my­bė, tai dar ne­reiš­kia, kad vai­sius ser­ga šia li­ga. Tais at­ve­jais re­ko­men­ duo­ja­ma gy­dy­to­jo ge­ne­ti­ko kon­sul­ta­ ci­ja ir, pa­cien­tėms su­ti­kus, at­lie­ka­mi ge­ne­ti­niai ty­ri­mai iš vai­siaus van­de­nų.

Kol kas tiks­liau­siai ge­ne­ti­nę diag­no­zę ga­li­me nu­sta­ty­ti tik iš­ty­rę vai­siaus ląs­te­ les. Kau­no kli­ni­kų Ge­ne­ti­kos ir mo­le­ku­ li­nės me­di­ci­nos cent­re at­lie­ka­mi ge­ne­ti­ niai ty­ri­mai (mo­le­ku­li­niai ci­to­ge­ne­ti­niai, ci­to­ge­ne­ti­niai, mo­le­ku­li­niai ge­ne­ti­niai) iš vai­siaus van­de­nų ląs­te­lių pa­de­da tiks­liai diag­no­zuo­ti ar at­mes­ti Dau­no, Ed­vard­so, Pa­tau bei ki­tus chro­mo­so­mų skai­čiaus sind­ro­mus, nu­sta­ty­ti vai­siaus ly­tį. Diag­no­za­vus vai­siaus vys­ty­mo­si ydą, pa­cien­tėms tei­kia­ma dau­ge­ lio sri­čių spe­cia­lis­tų pa­gal­ba.

23

2015 vasara

Sveikata

Kal­nie­čių po­lik­li­ni­kos grą­ži­na gy­ve­ni­mo dži Pa­va­sa­rį dau­ge­lis žmo­nių po slo­gių žie­mos mė­ne­sių, ne­si­bai­gian­čių dar­bų ir sku­bė­ji­mo jau­čia­si pa­var­gę, pri­slėg­ti, ne­tu­rin­tys jė­gų mėgs­ta­mai veik­lai. Ne vi­sa­da žmo­gus yra pa­jė­gus su­si­tvar­ky­ti su sa­vo vi­di­niais iš­gy­ve­ni­mais, to­dėl pa­ju­tus tam tik­rus po­žy­mius rei­kė­tų kreip­tis į spe­cia­lis­tus. Vis dėl­to ka­da rei­kė­tų ieš­ko­ti pa­gal­bos?

Profesionalai: psichikos sveikatos centro kolektyvas – vieningas ir nuoširdus.

psichikos specialistai padės: ■■ Kai var­gi­na nuo­tai­kų kai­ta ar jau­čia­tės nuo­lat pri­slėg­tas.

■■ Kai var­gi­na mie­go su­tri­ki­mai.

■■ Kai jau­čia­te ne­ri­mą ar api­ma pa­ni­ka.

■■ Kai tu­ri­te įvai­rių bai­mių (bi­jo­te pa­raus­ti, nualp­ti, tam­sos, žmo­nių, vai­ruo­ti ma­ši­ną ir pan.).

■■ Kai trūks­ta gy­ve­ni­mo pra­smės jaus­mo, kar­tais ky­la min­čių apie sa­vi­žu­dy­bę.

■■ Kai ne­pa­tin­ka­te sau ar ne­pa­si­ti­ki­te sa­vi­mi.

24

■■ Kai pa­ti­ria­te su­krė­ti­mų (ava­ri­ja, ne­tek­tis, smur­tas, sky­r y­bos ir kt.).

■■ Kai esa­te vie­ni­šas ir ne­su­ge­ba­te už­megz­ti san­ty­kių su ki­tais.

■■ Kai tu­ri­te įvai­rių so­ma­ti­nių nu­si­skun­di­mų, bet gy­dy­to­jai ne­ran­da li­gos, va­din­da­mi tai „ner­vais“.

■■ Kai jau­čia­tės pri­klau­so­mas nuo al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų.

■■ Kai ne­ri­mau­ja­te dėl pa­blo­gė­ju­sios at­min­ties.

TEKSTAS: belė zinytė Vie­na iš įstai­g ų, ga­lin­čių jums pa­dė­t i, – VšĮ Kau­no Kal­nie­čių po­lik­li­ni­kos Psi­chi­ kos svei­k a­tos cent­ras. Ja­me dir­ban­t ys spe­ cia­lis­tai kon­sul­tuo­ja, gy­do ir pa­de­da spręs­ ti as­me­ni­nes psi­cho­lo­g i­nes, bend­ra­v i­mo pro­ble­mas, įvai­raus po­bū­d žio psi­chi­kos su­t ri­k i­mus, pri­k lau­so­my­bių li­gas, pro­fe­ si­nio pa­si­rin­k i­mo klau­si­mus ir so­cia­li­nes pro­ble­mas, taip pat tai­ko me­d i­k a­men­t i­nį gy­dy­mą, psi­cho­lo­g i­nį kon­sul­ta­v i­mą, in­d i­ vi­dua­lią ir gru­pi­nę psi­cho­te­ra­pi­ją. Šis cent­ras įkur­tas 1998 m. Jau sep­t y­ nio­lik­t i me­tai Psi­chi­kos svei­k a­tos cent­

2015 vasara

Sveikata

spe­cia­lis­tai iaugs­mą ras vyk­do komp­lek­si­nę psi­chi­kos svei­k a­tos prie­žiū­rą, tei­k ia so­cia­li­nę pa­gal­bą ir vyk­do psi­cho­so­cia­li­nę rea­bi­li­ta­ci­ją Kau­no mies­to ir jo ra­jo­no gy­ven­to­jams. Spe­cia­li­zuo­tas ir kva­li­fi ­kuo­tas pa­slau­gas tei­k ia ke­tu­rio­li­kos dar­buo­to­jų ko­man­da: suau­g u­sių­jų gy­dy­to­ jai psi­chiat­rai, vai­k ų ir paaug­lių gy­dy­to­jas psi­chiat­ras, pri­k lau­so­my­bių li­g ų psi­chiat­ ras, me­d i­ci­nos psi­cho­lo­gai, suau­g u­sių­jų psi­cho­te­ra­peu­tas, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, psi­chi­kos svei­k a­tos slau­g y­to­jos. Šis cent­ras ap­tar­nau­ja dau­g iau nei 64 tūkst. pa­cien­t ų.

Pas­lau­gos yra tei­k ia­mos gy­ven­to­jams, pri­si­ra­šiu­siems prie VšĮ Kau­no Kal­nie­ čių Psi­chi­kos svei­k a­tos cent­ro. Šiais at­ve­ jais pa­gal­ba su­tei­k ia­ma ir be šei­mos gy­dy­ to­jo nu­k rei­pi­mo. Psi­chi­kos svei­k a­tos cent­ ro pa­slau­gos, ku­rios yra fi­nan­suo­ja­mos iš Pri­va­lo­mo­jo svei­k a­tos drau­d i­mo fon­do, yra ne­mo­k a­mos.

Psi­chi­kos svei­k a­tos cent­ras prieš try­li­k a me­t ų at­nau­jin­tas Pa­sau­lio ban­ko pro­jek­to lė­šo­mis, ku­r į vyk­dė Kau­no re­g io­no plėt­ ros agen­t ū­ra. Su­kur­tos pui­k ios są­ly­gos ne tik me­d i­ci­ni­nei veik­lai, bet ir pa­cien­tams užim­t i. Tai itin svar­bu sveiks­tant ir vys­ tant so­cia­li­nę adap­ta­ci­ją.

Cent­re veikia jau­nų žmo­nių pa­ra­mos, suau­g u­sių­jų bend­ra­v i­mo ir sa­v i­tar­pio pa­ ra­mos gru­pės, rank­dar­bių bū­re­lis, me­no, švie­sos ir mu­zi­kos te­ra­pi­jos, spor­to, kom­ piu­te­ri­nio raš­t in­g u­mo, re­lak­sa­ci­jos užsiė­ mimai. So­cia­li­niai dar­buo­to­jai su pa­cien­ tais or­ga­ni­zuo­ja įvai­rias šven­tes, lan­ko teat­r us, mu­zie­jus, ren­g ia jų dar­bų pa­ro­das.

Dir­bant su psi­chi­kos su­t ri­k i­mų tu­rin­ čiais pa­cien­tais itin svar­bus žmo­g iš­k a­ sis fak­to­rius. Vi­si cent­ro ko­man­dos na­riai yra už­jau­čian­t ys, su­pra­t in­g i, pa­si­r uo­šę iš­ klau­sy­t i ir pa­dė­t i kiek­v ie­no­je si­tua­ci­jo­je.

Taip pat reikš­min­gas ir po­lik­li­ni­kos ad­mi­ nist­ra­ci­jos vaid­muo. Kal­nie­čių po­lik­li­ni­ kos di­rek­to­rė Vir­g i­ni­ja Gai­lie­nė rū­pi­na­ si cent­ro dar­bo or­ga­ni­za­v i­mo gerinimu, jo pa­slau­g ų plėt­ra. Šiuo me­tu yra ple­čia­mos Psi­chi­kos svei­k a­tos cent­ro pa­tal­pos, skir­ tos pa­cien­tams užim­t i ir so­cia­li­nei veik­ lai vys­t y­t i.

Kal­nie­čių po­ lik­li­ni­kos di­rek­ to­rė Vir­gi­ni­ja Gai­lie­nė rū­ pi­na­si cent­ro dar­bo or­ga­ni­ za­vi­mo gerini­ mu, jo pa­slau­ gų plėt­ra.

Vadovė: Kauno Kalniečių poliklinikos direktorė V.Gailienė.

Tikslai: Kalniečių poliklinikoje PSC darbuotojos vyresn. slaugos administratorė Virginija Guobienė ir socialinė darbuotoja Zita Sadūnaitė drauge su VšĮ Paramos vaikams centru vykdė socialinę akciją „Nustokime barti, pradėkime girti“. Šia akcija buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į emocinės prievartos prieš vaikus problemą. Akcijos metu buvo kviečiama atsisakyti vaikus žeidžiančių žodžių, vartoti pagiriamuosius ir skatinančius gražiai elgtis, tobulėti.

25

2015 vasara

Sveikata

Maisto medžiagos ir kalorijo DARŽOVIŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Baklažanai Žalieji žirneliai Cukinijos Baltagūžiai kopūstai Raudonieji kopūstai Žiediniai kopūstai Bulvės Svogūnų laiškai Porai Morkos Agurkai Žaliosios paprikos Raudonosios paprikos Rabarbarai Ridikėliai Ropės Salotos Pomidorai Pupelės Krienai Česnakai Špinatai

Baltymai 0.6 5.0 0.6 1.8 1.8 2.5 2.0 3.0 1.7 1.3 0.8 1.3 1.3 0.7 1.2 1.5 1.5 0.6 4.0 2.5 6.2 2.9

Riebalai 0.1 0.2 0.3 0 0 0 0.1 0 0 0.1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Angliavand.

5.5 13.3 5.7 5.4 6.1 4.9 19.7 7.3 9.5 7.0 3.0 4.7 5.7 2.9 4.1 5.9 2.2 4.2 4.3 16.3 21.2 2.3

Kalorijos* 24 72 27 28 31 29 83 40 43 33 15 23 27 16 20 28 14 19 32 71 106 21

Angliavand.

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0.8 0 0 0 0 0 0.8 1.6 0

Kalorijos* 203 187 199 316 489 90 155 77 101 82 124 98 66 87 163 119 80 108 89 208 364 197 165 346

MĖSOS KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Ėriena Jautiena Triušiena Neriebi kiauliena Riebi kiauliena Veršiena Elniena Avių inkstai Avių kepenys Avių širdys Jaučio smegenys Jaučių kepenys Jaučių inkstai Jaučių širdys Jaučių liežuviai Kiaulių smegenys Kiaulių inkstai Kiaulių kepenys Kiaulių širdys Kiaulių liežuviai Žąsiena Kalakutiena Vištiena Antiena

Baltymai 16.3 18.9 20.7 16.4 11.4 19.7 19.5 13.6 18.7 13.5 9.5 17.4 12.5 15.0 13.6 10.5 13.0 18.8 15.1 14.2 16.1 21.6 20.8 16.5

Riebalai 15.3 12.4 12.9 27.8 49.3 1.2 8.5 2.5 2.9 2.5 9.5 3.1 1.8 3.0 12.1 8.6 3.1 3.6 3.2 16.8 33.3 12.0 8.8 61.2

ŽUVŲ IR JŪRŲ GĖRYBIŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Lašišos Plekšnės Karosai Karpiai Stintos Lydekos 26

Baltymai 21.0 16.1 17.7 16.0 15.5 18.8

Riebalai 7.0 2.6 1.8 3.6 3.2 0.7

Angliavand.

0 0 0 0 0 0

Kalorijos* 147 88 87 96 91 82

Karšiai Jūriniai ešeriai Ežeriniai ešeriai Silkės Skumbrės Menkės Tunai Unguriai Midijos Austrės Vėžiai Krabai Krevetės Jūros kopūstai Kalmarai

17.1 17.6 18.5 17.7 18.0 17.5 22.7 14.5 11.5 9.0 18.0 16.0 18.0 0.9 18.0

4.1 5.2 0.9 19.5 9.0 0.6 0.7 30.5 2 2.0 0.8 0.5 0.8 0.2 0.3

0 0 0 0 0 0 0 0 3.3 4.5 0 0 0 3 0

105 117 82 242 153 75 96 333 77 75 83 69 83 5 75

Angliavand.

0.7 0.6 7.1

Kalorijos* 157 168 542

KIAUŠINIŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Vištos kiaušiniai Putpelių kiaušiniai Kiaušinių milteliai

Baltymai 12.7 11.9 45

Riebalai 11.5 13.1 37.3

VAISIŲ IR UOGŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Abrikosai Svarainiai Mažosios slyvutės Ananasai Bananai Vyšnios Granatai Kriaušės Figos Kiviai Persikai Slyvos Persimonai Trešnės Obuoliai Apelsinai Greipfrutai Citrinos Mandarinai Bruknės Vynuogės Mėlynės Gervuogės Braškės Spanguolės Agrastai Avietės Baltieji serbentai Raudonieji serbentai Juodieji serbentai Datulės Džiovinti abrikosai

Baltymai 0.9 0.6 0.2 0.4 1.5 0.8 0.9 0.4 0.7 0.8 0.9 0.8 0.5 1.1 0.4 0.9 0.9 0.9 0.8 0.7 0.4 1.0 2.0 1.8 0.5 0.7 0.8 0.3 0.6 1.0 0 5.0

Riebalai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Angliavand.

10.5 8.9 7.4 11.8 22.4 11.3 11.8 10.7 13.9 8.1 10.4 9.9 15.9 12.3 11.3 8.4 7.3 3.6 8.6 8.6 17.5 7.7 5.3 8.1 4.8 9.9 9.0 8.7 8.0 8.0 69.2 67.5

Kalorijos* 46 38 34 48 91 49 52 42 56 47 44 43 62 52 46 38 35 31 38 40 69 37 33 41 28 44 41 39 38 40 292 278

PIENO PRODUKTŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Natūralus jogurtas

Baltymai Riebalai Angliavand. Kalorijos* 1.5% 5.0 1.5 3.5 51

2015 vasara

Sveikata

s: skaičiuokite ir būkite liekni Kefyras (neriebus) Kefyras (riebus) Pienas Sutirštintas pienas Sutirštintas pienas su cukrumi Grietinė 10% Grietinė 20% Sūreliai Sūriai Varškė (riebi) Varškė (pusiau riebi) Varškė (neriebi) Pieniniai ledai Grietininiai ledai

3.0 2.8 2.8 7.0

0.1 3.2 3.2 7.9

3.8 4.1 4.7 9.5

30 59 58 135

7.2 3.0 2.8 7.1 ~23.0 14.0 16.7 18.0 3.7 3.7

8.5 10.0 20.0 23.0 ~20.0 18.0 9.0 0.6 3.5 15.0

56 4.0 3.6 27.5 ~0.5 1.3 1.3 1.5 21.3 20.4

315 118 205 340 ~310 226 156 86 132 232

Angliavand.

68 73.3 65.4 73.7 69.3 73.7 70.6 75.0

Kalorijos* 329 326 345 324 334 323 325 325

KRUOPŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Grikiai Manai Avižiniai dribsniai Perlinės kruopos Soros Ryžiai Kviečiai Kukurūzų kruopos

Baltymai 12.6 11.3 11.9 9.3 12.0 7.0 12.7 8.3

Riebalai 2.6 0.7 5.8 1.1 2.9 0.6 1.1 1.2

RIEŠUTŲ IR SĖKLŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Lazdynų Migdolai Graikiniai Žemės Anakardžiai

Saulėgrąžos Sezamų sėklos

Baltymai Riebalai 16.1 66.9 18.6 57.7 13.8 61.3 26.3 45.2 18,5; 48,5; 22,5; 600 18.5 20.7 52.9 19.4 48.7

Angliavand.

9.9 13.6 10.2 9.7

Kalorijos* 704 645 648 548

22.5 5 12.2

600 578 565

MILTŲ IR DUONOS GAMINIŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Ruginė duona Kvietinė duona Riestainiukai Džiūvėsėliai Krekeriai Kvietiniai miltai Ruginiai miltai Grikių miltai Ryžių miltai Kukurūzų miltai

Baltymai 4.7 7.7 10.4 11.0 11.2 10.3 6.9 13.6 7.4 7.2

Riebalai 0.7 2.4 1.3 1.3 1.4 0.9 1.1 1.2 0.6 1.5

Angliavand.

49.8 53.4 68.7 73.0 72.4 74.2 76.9 71.9 80.2 72.1

Kalorijos* 214 254 312 330 331 327 326 353 356 331

RIEBALŲ IR ALIEJAUS KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Majonezas Kiaulienos šoninė (be odelės) Nekaloringas margarinas Sumuštinių margarinas Augalinis aliejus

Baltymai Riebalai Angliavand. Kalorijos* 3.1 67 2.6 627 1.4 0.5 0.5 0

92.8 60 82 99.9

0 0.7 1.2 0

816 545 744 899

Sviestas Kanapių aliejus Riebalai

0.6 0 0

82.5 99.9 99.7

0.9 0 0

748 899 897

KONDITERIJOS GAMINIŲ KALORIJŲ LENTELĖ Produktas Medus Ledinukai Zefyrai Marmeladas Karamelė Šokoladu dengti saldainiai Cukrus Saulėgrąžų chalva Juodasis šokoladas Pieninis šokoladas Pyragėliai su kremu Pyragėliai su vaisiais

Baltymai 0.8 0.5 0.8 0 77.7 2.9 0.3 11.6 5.4 6.9 5.4 5.7

Riebalai 0 0 0 0.1 0.1 10.7 0 29.7 35.3 35.7 38.6 25.6

Angliavand.

80.3 80.4 78.3 77.7 0 76.6 99.5 54 52.6 52.4 46.4 52.7

Kalorijos* 308 305 299 296 296 396 374 516 540 547 544 454

MAISTO PRIEDŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Garstyčios Mielės Želatina Krakmolas Kviečių sėlenos Druska Vyno actas

Baltymai 9.9 12.7 87.2 1.0 16.0 0 0

Riebalai 12.7 8.5 0.7 0.6 16.6 0 0

Angliavand.

5.3 2.7 0.4 83.5 3.8 0 0

Kalorijos* 143 109 355 343 165 0 9.0

Angliavand.

0.3 2.5 5 8 30 0.4 1.5 0 5.7 5.2 0.2 12.6 12.6 2.9 2.9 2.9 16.3 11.4 14.2 7.9 3.9 0 15.2 15.2 7.0 8.7

Kalorijos* 64 78 88 100 212 235 240 42 48 27 7 56 56 18 18 18 70 51 56 38 33 68 68 68 28 38

GĖRIMŲ KALORINGUMO LENTELĖ Produktas Sausas vynas Pusiau sausas vynas Pusiau saldus vynas Saldus vynas Likeris Degtinė Brendis Šviesus alus Tamsus alus Duonos gira Juoda kava be cukraus Morkų sultys Burokėlių sultys Pomidorų sultys Ananasų sultys Apelsinų sultys Vynuogių sultys Vyšnių sultys Granatų sultys Greipfrutų sultys Citrinų sultys Persikų sultys Slyvų sultys Obuolių sultys Arbata su cukrumi Kokakola

Baltymai 0.2 0.3 0.2 0.2 0.5 0 0 0.3 0,3 0.2 0.2 1.1 1.1 1.0 1.0 1.0 0.3 0.7 0.3 0.3 0.6 0.3 0.3 0.3 0.1 0

Riebalai 0 0 0 0 0 0 0 4.6 0 0 0.5 0.1 0.1 0.1 0.1 0.1 0.2 0.2 0.1 0.1 0 16.5 0.1 0.1 0 0

* Produktų kaloringumas 100 g Šaltinis: Sveikata.lt 27

2015 vasara

Sveikata

Gy­dy­to­jams

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

li­go­nių rei­kia

28

2015 vasara

„Daug svar­biau svei­ka­ tą tau­so­ti ir stip­rin­ti, ne­gu li­gas gy­dy­ti“, – prieš šim­tą me­tų mo­kė fi­lo­so­fas, ra­šy­ to­jas Vy­dū­nas. Ar kas nors pa­si­kei­tė?

ir stip­ri­ni­mo prie­mo­nės bū­tų tai­ko­mos pa­ kan­ka­mai, ser­gan­čių­jų bū­tų daug ma­žiau ir daug ma­žiau rei­kė­tų iš­lai­dų li­goms gy­dy­ti.

Esu op­ti­mis­tas ir ti­kiu, kad to­kia svei­ka­ti­ ni­mo sis­te­ma bus su­kur­ta. Ant­raip mū­sų tie­siog ne­liks.

Trum­pa­re­gys­tė

TEKSTAS: Dan­guo­lė La­bu­tie­nė

Svei­ka­tos kul­tū­ros sto­ka Svei­ka­tos tau­so­ji­mas bei stip­ri­ni­mas yra veiks­min­ges­ni ir daug pi­ges­ni bū­dai nei li­ gų gy­dy­mas. Ta­čiau svei­ka­ta la­biau pikt­ nau­d žiau­ja­me, nei rū­pi­na­mės, ma­ny­da­mi, kad su­si­rgus ją mums su­grą­žins už tai at­ sa­k in­gi me­di­kai.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos edu­ ka­ci­jos ka­ted­ros ve­dė­jas, Klai­pė­dos jū­ri­ nin­kų li­go­ni­nės Šir­dies arit­mi­jų la­bo­ra­to­ri­ jos va­do­vas pro­fe­so­rius Al­gi­man­tas Kir­ku­ tis sa­ko, kad gre­ta dė­me­sio svei­ka­tos prie­ žiū­ros pa­slau­g ų ko­k y­bei la­bai svar­bu, kad aug­tų pa­cien­tų są­mo­nin­g u­mas. Šie po­k y­čiai bus veiks­min­gi, jei tu­rė­si­me dau­giau as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės, są­mo­ nin­g u­mo ir ži­nių – svei­ka­tos kul­tū­ros.

Iš­gy­ti iš vi­daus – Svei­kam rū­pin­tis svei­ka­ta lyg ir neak­ tua­lu, o su­si­rgus ne­re­tai tam­pa per vė­lu. Ša­lies gy­ven­to­jų svei­ka­tos ro­dik­liai – vie­ni pra­sčiau­sių Eu­ro­po­je. Ką da­ry­ti?

– Sie­kiant, kad ge­rė­tų ša­lies gy­ven­to­jų svei­ka­tin­gu­mo ly­gis, ne­pa­kan­ka tin­ka­mai or­ ga­ni­zuo­tos ir efek­ty­vios svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos. Rei­kia žmo­nių są­mo­nin­gu­mo sa­vo svei­ka­tos at­žvil­giu, kad jie tei­sin­gai su­pras­tų tik­rą­sias li­gų at­si­ra­di­mo prie­žas­tis bei svei­ ka­tos iš­sau­go­ji­mo ir stip­ri­ni­mo ga­li­my­bes.

Vi­sa tai mes va­di­na­me svei­ka­tos kul­tū­ra, apie ku­rią jau prieš šim­tą me­tų kal­bė­jo mū­sų tau­ tos švie­suo­lis Vy­dū­nas. Svei­kos gy­ven­se­nos va­do­vė­ly­je „Svei­ka­ta, jau­nu­mas, gro­žė“ jis pa­ta­rė: „Gy­dy­mo jė­gos yra įvai­rios są­mo­nin­ gu­mo ga­lios žmo­gu­je, tarp ku­rių tu­ri vy­rau­ti žmo­giš­ku­mo pra­das“, „Nuo­dug­nus iš­gi­ji­mas vyks­ta iš vi­daus iš dva­sios-sie­los pu­sės.“ Vy­dū­nas – uni­ka­li pa­sau­li­nio mas­to as­me­ ny­bė. Jis daug anks­čiau nei Pa­sau­lio svei­ka­ tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) įpras­mi­no vi­suo­me­ nės svei­ka­tos reikš­mę.

Sveikata

Al­gi­man­tas Kir­ku­tis:

Gy­dy­to­jas yra pa­si­ ren­gęs gy­dy­ti li­gas ir gau­na už tai at­ly­ gį. Jis nė­ra suin­te­re­ suo­tas vi­suo­me­nės svei­ka­ta.

– Ko­kių, jū­sų nuo­mo­ne, rei­kė­tų po­ky­čių mū­sų ša­lies svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mo­je, kad ji la­biau ska­tin­tų žmo­nes bū­ti svei­kus?

– Vals­ty­bė, tin­ka­mai nau­do­da­ma pi­lie­čių už­dirb­tus pi­ni­gus, ga­li spręs­ti pa­čias opiau­ sias vi­suo­me­nės pro­ble­mas. Vie­na jų yra pra­sta svei­ka­ta. Ta­čiau ji vis dar ta­pa­ti­na­ma su li­gų gy­dy­mu. Tai – an­ta­go­niz­mas, nes gy­ dy­to­jas yra pa­si­ren­gęs gy­dy­ti li­gas ir gau­na už tai at­ly­gį. Jis nė­ra suin­te­re­suo­tas vi­suo­ me­nės svei­ka­ta, nors dek­la­ruo­ja­ma prie­šin­ gai. Juk svei­kiems žmo­nėms gy­dy­to­jas tie­ siog ne­rei­ka­lin­gas. Kol kas mū­sų vals­ty­bė­je vis­kas, kas su­si­ję su svei­ka­tos ap­sau­ga, yra gy­dy­to­jų ran­ko­se. Tai­gi, mū­sų svei­ka­tos ap­ sau­ga, vaiz­džiai ta­riant, yra sis­te­ma, ku­rio­je rū­pin­tis pe­lių svei­ka­ta pa­ti­kė­ta ka­tėms.

Ne pa­slap­tis, kad far­ma­ci­ja, me­di­ci­nos pa­slau­gų tei­ki­mas yra vers­las, ku­ris lei­džia pa­ly­gin­ti grei­tai ir efek­ty­viai su­kaup­ti daug pi­ni­gų. Ki­taip sa­kant, tai lei­džia leng­vai pa­grįs­ti vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das ser­ gan­tie­siems gy­dy­ti. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad vals­ty­bės po­žiū­ris į li­gų pre­ven­ci­ją kol kas tė­ra dek­la­ra­ty­vus. Jei­gu svei­ka­tos sau­go­ji­mo

– Ko­kia, jū­sų nuo­mo­ne, tu­ri bū­ti ši sis­te­ma?

– Svar­biau­sia yra li­gų pre­ven­ci­ja ir vi­suo­ me­nės po­žiū­rio for­ma­vi­mas. Žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kad iš­lik­ti svei­kiems yra vi­so­ke­rio­ pai nau­din­ga. Di­džiau­sią svei­ka­tos sis­te­mos iš­lai­dų da­lį su­da­ro lė­ti­nių li­gų, tie­sio­giai su­ si­ju­sių su gy­ven­se­na, gy­dy­mas. Tai cuk­ri­nis dia­be­tas, šir­dies ir krau­ja­gys­lių, kvė­pa­vi­mo sis­te­mos bei on­ko­lo­gi­nės li­gos. Ser­ga­mu­mą jo­mis le­mia rū­ky­mas, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, al­ko­ho­lio var­to­ji­mas ir ma­žas fi­zi­nis ak­ty­ vu­mas. Ser­gan­čių­jų skai­čius au­ga, to­dėl ir lė­šų gy­dy­mui po­rei­kis kas­met di­dė­ja. Li­gų pre­ven­ci­ja su­da­ro prie­lai­das gy­dy­mui iš­leis­ti ma­žiau ir iš­sau­go­ti vals­ty­bės tęs­ti­nu­mą už­tik­ri­nan­čią ver­ty­bę – pi­lie­čių svei­ka­tą bei dar­bin­gu­mą. Kol kas mū­sų vals­ty­bės po­li­ti­ ka trum­pa­re­gė, sie­kian­ti re­zul­ta­tų, įga­li­ nan­čių slo­pin­ti li­gų simp­to­mus, pa­leng­vin­ti žmo­nių kan­čias. Bet ne­si­rū­pi­na­ma, kad jie ne­si­rgtų – ne­sio­rien­tuo­ja­ma į il­ga­lai­kius re­zul­ta­tus.

Ten­ka pa­ste­bė­ti, kad pa­na­ši si­tua­ci­ja su­ si­klos­tė ir ki­to­se ša­ly­se. Tai ver­čia ieš­ko­ti nau­jų bū­dų, kaip iš­spręs­ti šią keb­lią pro­ ble­mą.

– Ar ne­rei­kia nau­jo­vių pro­fi­lak­ti­nės me­di­ ci­nos sri­ty­je, nes da­bar ji ne­pat­rauk­li?

– For­muo­ja­si nau­ja sri­tis – gy­ve­ni­mo bū­do me­di­ci­na. Ku­ria­mos spe­cia­lios pro­gra­ mos, su­da­ran­čios prie­lai­das keis­ti mi­ty­bos įpro­čius, re­ži­mą, ska­ti­nan­čios ak­ty­viai spor­tuo­ti, val­dy­ti stre­są. Prieš dve­jus me­tus gy­ve­ni­mo bū­do me­di­ci­ną pra­kti­kuo­jan­tys Eu­ro­pos ša­lių me­di­kai su­si­bū­rė į Eu­ro­pos gy­ve­ni­mo bū­do me­di­ci­nos aso­cia­ci­ją. Man ten­ka gar­bė šio­je tarp­tau­ti­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­ je at­sto­vau­ti mū­sų ša­liai. Vie­na­me po­sė­džių, aso­cia­ci­jos va­do­vų ir ES svei­ka­tos ap­sau­gos ir mais­to sau­gu­mo ko­mi­sa­ro Vy­te­nio Po­vi­lo And­riu­kai­čio su­si­ti­ki­me, bu­vo ap­tar­tos lė­ti­nių nein­fek­ci­nių li­gų pa­sau­li­nės epi­de­ mi­jos pro­ble­mos. Kaip vie­na svar­biau­sių prie­mo­nių joms įveik­ti nu­ro­dy­ta gy­ve­ni­mo bū­do me­di­ci­na ir pa­cien­tų są­mo­nin­gu­mo di­di­ni­mas.

29

2015 vasara

Sveikata

Tobula: vaikams iš prigimties būdinga sveika gyvensena.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te kiek­vie­no žmo­ gaus pa­stan­gų ir at­sa­ko­my­bės, as­me­ni­nės kul­tū­ros ga­lią?

– Ži­nios su­da­ro prie­lai­das tei­sin­gai val­dy­ti fi­zi­nį kū­ną ir psi­chi­ką. Jau Vy­dū­nas var­to­jo svei­ka­tos kul­tū­ros ter­mi­ną. Tai, anot jo, yra lyg ži­bin­tas tam­sia­me kam­ba­ry­je. Juk tam­so­je esi pa­smerk­tas klai­džio­ti. Taip ir dėl svei­ka­tos: jei­gu ži­no­si, kas su­ke­lia li­gas, ir tų prie­žas­čių veng­si – ne­si­rgsi.

Mes esa­me lin­kę kal­tin­ti ki­tus dėl neiš­si­ pil­džiu­sių sva­jo­nių ir lū­kes­čių ar net li­gų.

Ta­čiau prie­žas­tis glū­di pa­čia­me žmo­gu­je.

Koks esi, toks ap­link ta­ve for­muo­ja­si ma­te­ ria­lus pa­sau­lis, to­kie ta­vo ar­ti­mie­ji, to­kio­je vi­suo­me­nė­je ten­ka gy­ven­ti, to­kia val­džia.

Prob­le­ma – su­si­kal­bė­ti su pa­čiu sa­vi­mi.

Nu­ga­lė­ję dau­ge­lį išo­ri­nių prie­šų, mes ne­ su­ge­ba­me su­si­tvar­ky­ti sa­vo vi­du­je. Tu­ri­me iš­vys­ty­tą svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, ta­čiau ser­ga­mu­mas di­dė­ja. Ko­dėl? Nes li­ko neį­veik­tas pa­ts svar­biau­sias, glū­din­tis kiek­ 30

vie­na­me iš mū­sų prie­šas, ku­rį sun­kiau­sia pa­ma­ty­ti. Neiš­ma­ny­mas, ne­su­si­vo­ki­mas, ne­są­mo­nin­gu­mas – šie prie­šai ve­da klai­ din­gu ke­liu. Tai jie nu­krei­pia mū­sų dė­me­sį į ver­tės ne­tu­rin­čius da­ly­kus.

Tai – pa­gal­ba sau – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te įstei­gė­te Svei­ ka­tos fa­kul­te­tą, įkū­rė­te Lie­tu­vos svei­kos gy­ven­se­nos ir na­tū­ra­lios me­di­ci­nos rū­mus, esa­te vie­nas iš Vy­dū­no kū­ry­bi­nio pa­li­ki­mo pro­pa­guo­to­jų. Ti­ki­tės pa­kel­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos kul­tū­rą į aukš­tes­nį ly­gį?

– Mums vi­siems la­bai svar­bus svei­ka­tos es­mės su­pra­ti­mas. Kai sa­ko­me „svei­kas“, pir­miau­sia pa­gal­vo­ja­me apie žmo­gų, ku­riam nie­ko ne­skau­da, ge­rai vei­kia jo or­ga­niz­mo fi­zio­lo­gi­nės sis­te­mos. Bet ar tai jau svei­ka­ta?

Ir kas už­tik­ri­na, kad žmo­gaus or­ga­niz­mo sis­ te­mos veik­tų tin­ka­mai ir il­gai? Kaip ži­no­me, PSO svei­ka­tą api­brė­žia pla­čiau: tai so­cia­li­nė,

fi­zi­nė, psi­chi­nė ir dva­si­nė žmo­gaus ge­ro­vė.

Tai lyg pi­ra­mi­dė. Jos pa­grin­dą su­da­ro so­cia­ li­nė ge­ro­vė – žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kių ir ry­šių pil­nat­vė. Tai įvai­ria­pu­sių žmo­ni­jos ži­nių ir pa­tir­čių apie su­pan­tį pa­sau­lį bei tar­pu­sa­vio san­ty­kius su­vo­ki­mas ir įsi­sa­vi­ni­mas. So­cia­li­nę ge­ro­vę ga­li­ma api­bū­din­ti kaip kuo platesnį ir gi­les­nį šių ry­šių su­vo­ki­mą bei pa­nau­do­ji­mą.

Ant šio pa­grin­do jau ga­li bū­ti ku­ria­ma ir fi­zi­nė svei­ko žmo­gaus ge­ro­vė, nes tu­ri­mos ži­nios lei­džia tei­sin­gai val­dy­ti sa­vo fi­zi­nį kū­ ną. Pa­vyz­džiui, no­rė­da­mi vai­ruo­ti au­to­mo­ bi­lį ir juo nau­do­tis sau­giai bei il­gai, tu­ri­me iš­mok­ti Ke­lių eis­mo tai­syk­les, iš­ma­ny­ti au­to­mo­bi­lio ypa­ty­bes, tech­ni­nę prie­žiū­rą.

Pa­na­šiai ir su žmo­gaus or­ga­niz­mu, jo fi­zi­nių ga­li­my­bių pa­nau­do­ji­mu bei iš­sau­go­ji­mu. Žmo­gaus svei­ka­ta pri­klau­so nuo jo ži­nių apie svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mą ir li­gų gy­dy­mą.

Tre­čio­je pi­ra­mi­dės pa­ko­po­je – psi­chi­kos svei­ ka­ta. Tar­ki­me, mū­sų au­to­mo­bi­lis tech­niš­kai tvar­kin­gas, bet kaip jį vai­ruo­ti? Ana­lo­gi­ja: tu­

Sveiki sąnariai – 2015 vasara

Rei­kia ži­nių, su­vo­ki­mo ir pa­stan­gų pra­s­ min­gai nau­do­ti mums duo­tą di­ džiau­sią Die­vo do­va­ną – gy­ve­ ni­mą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ri­me fi­zi­nį kū­ną, o kaip jį val­dy­ti? Tam tu­ri­me psi­chi­kos ga­lių, ir jas rei­kia nuo­lat to­bu­lin­ti.

Pa­ga­liau au­to­mo­bi­lį iš­mo­ko­me vai­ruo­ ti, bet kur va­žiuo­ja­me? Ki­ta šio klau­si­mo for­mu­luo­tė: kaip val­do­me sa­vo li­ki­mą? Čia rei­ka­lin­ga su­vok­ti bū­ties bei eg­zis­ten­ci­jos prin­ci­pus ir jų pai­sy­ti.

Rei­kia ži­nių, su­vo­ki­mo ir pa­stan­gų pras­ min­gai nau­do­ti mums duo­t ą di­džiau­sią Die­vo do­va­ną – gy­ve­ni­mą. Tam bū­t i­na bū­t i svei­ku žmo­gu­mi, va­di­na­si, ir kul­tū­ rin­gu.

Sveikata

tavo visavertis gyvenimas Esant tam tikroms sąnarių ligoms ar patyrus traumą, kremzlinis sąnario audinys nukenčia – nyksta, praranda elastingumą, tampa pažeidžiamas.

Tai sukelia skausmą judant, uždegimus. Sutrinka kremzlinio audinio hialurono rūgšties gamyba, jos nuolat trūksta.

Hialurono rūgštis (HR) natūraliai susidaro sąnario viduje, tarp kremzlinio audinio plokštelių.

HR funkcijos: sąnario sutepimas, padedantis darniai judėti, kremzlės audinio apsauga nuo susinešiojimo, buferinė funkcija nuo smūgių ir maitinimas. HR tarpsąnariniam skysčiui suteikia slidumo ir taip stimuliuoja normalią jo slinktį. Sergant, pavyzdžiui, artroze, HR kiekio ir kokybės trūkumas sukelia sąnario funkcijos sutrikimus ir skausmingą diskomfortą.

Tokiu atveju naudojami chondroprotektoriai – apsauginiai, kremzlinį audinį atstatantys preparatai, iš kurių efektyviausias – HR. Kaip rodo klinikinių tyrimų duomenys, veiksmingiausias, ilgalaikis HR poveikis pasireiškia ją injekuojant tiesiai į sąnarį. Šios injekcijos neskausmingos.

Injekcijos į sąnarį su HR preparatu  HR, injekuota į sąnarį, užtikrina reikalingą sąnario „sutepimą“, kartu stimuliuoja natūralią HR kiekio gamybą sąnaryje;  preparato poveikis pasireiškia tik konkrečioje (sąnario) srityje;  ilgalaikiam efektui užtikrinti paprastai skiriamas 3-5 injekcijų kursas (su intervalais) per savaitę. Atlikus injekcijų kursą į sąnarį, priklausomai nuo sąnario būklės (artrozės laipsnio) efektas išlieka iki 1-2 metų.

HR sąnarių injekcijų poveikis  laiku panaudojus, apsaugo nuo galimų sąnario ar kremzlinio audinio komplikacijų, operacijų ir protezavimo;  daugeliu atveju ryškiai pagerina paciento būklę, savijautą, ženkliai sumažėja diskomforto pojūtis judant;  užkertamas kelias skausmingiems artrozės sukeltiems sąnarių uždegimams.

Hialurono rūgšties injekcijos – tai lankstesni, stipresni sąnariai ir sveikesnės kremzlės. Laiku padėk savo sąnariams!

www.futurage.lt Pacientai laukiami birželio 13 d. Šaulių g. 21, Klaipėda („Antėja“ tyrimų ir skiepų kabinete II aukšte), birželio 20 d. Žemaičių pl. 37, Kaune („Antėja“ tyrimų ir skiepų patalpose II aukšte).

Injekcija į sąnarį UŽ PUSĘ KAINOS! Gydytojo chirurgo konsultacija – 10 Eur (34,528 Lt). Atliekant injekcijas, gydytojo chirurgo konsultacija nemokama.

Būtina išankstinė registracija telefonu: (8 5) 212 44 33, 8 652 28 008.

31

2015 vasara

Sveikata

Re­cep­tas: J.Bar­taš­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad svar­biau­sia pro­ce­dū­ra, ku­ri pa­de­da ne tik gra­žiau at­ro­dy­ti, bet ir ge­riau jaus­tis, yra spor­tas.

Gro­žio stan­dar­tai ir Šian­dien, kai jau­nys­tė ir gro­žio kul­tas val­do vi­są pa­sau­lį, sun­ku at­si­spir­ti vi­lio­nėms iš­ban­dy­ti pla­čiai iš­vys­ty­tos gro­žio in­dust­ri­jos pro­ce­dū­ras. Ką apie tai ma­no ži­no­mos Lie­tu­vos mo­te­rys?

TEKSTAS: Eve­li­na Leš­ky­tė

Pro­tas svar­biau

Lie­t u­v os mo­t e­r ų spor­t o aso­c ia­c i­j os pre­ zi­d en­t ė Joa­n a Bar­t aš­k ie­n ė spin­du­l iuo­ ja ener­g i­j a ir jau­n at­v iš­k u ža­ve­s iu. Dar vi­s ai ne­s e­n iai ji da­l y­v a­v o TV3 pro­j ek­t e „Šuo­l is“ ir įro­d ė, kad am­ž ius, o jai – 65-eri, nė­r a kliū­t is bū­t i ir gra­ž iai, ir svei­k ai. „Pa­gal iš­vaiz­d ą su­t in­k a – pa­gal pro­t ą pa­ly­d i“, – tei­g ia Lie­t u­v ių liau­d ies iš­m in­

32

Joa­na įsi­ti­ ki­nu­si, kad rea­ly­bė­je at­ ro­do ge­riau nei te­le­vi­zi­ jo­je, bet to ne­su­reikš­mi­ na, nes, anot jos, pro­tas svar­biau nei gro­žis.

TV3 nuotr.

Kojinės Jūsų sveikatai: l gerina kraujotaką, mažina kojų nuovargį ir tinimą, saugo nuo venų plėtimosi; Artūro Morozovo nuotr.

r jų au­kos tis. Su šiuo po­s a­k iu su­t in­k a ir J.Bar­t aš­ kie­nė. Jos tei­g i­mu, mo­ters gro­ž io kul­t as šian­d ien la­bai su­reikš­m i­na­mas. Tam di­ de­lę įta­k ą da­ro te­le­v i­zi­ja. Be­je, pa­si­t i­kė­ji­ mo sa­v i­m i ne­sto­ko­jan­t i mo­te­r is pri­si­pa­ ži­no, kad pa­si­ž iū­rė­ju­si pro­jek­to „Šuo­l is“ vaiz­do įra­šus šiek tiek nu­si­v y­lė sa­vo iš­ vaiz­d a. Joa­na įsi­t i­k i­nu­si, kad rea­ly­bė­je at­ ro­do ge­r iau nei te­le­v i­zi­jo­je, bet to ne­su­ reikš­m i­na, nes, anot jos, pro­t as svar­biau nei gro­ž is.

l suteikia kojoms

lengvumo pojūtį; l ypač rekomenduoja-

mos dirbant sėdimą ir stovimą darbą, ilgų kelionių metu.

Kaune: Vilniuje: Klaipėdoje: paneVėžyje: Šiauliuose: uKmergėje:

Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 312 509 L.Asanavičiūtės g. 27A (įėjimas iš Laisvės pr.), tel. (8 5) 273 1387 M.Mažvydo al. 8, tel. (8 46) 412 445 Smėlynės g. 2, tel. (8 45) 582 063 Vilniaus g. 25, tel. (8 41) 524 342 Vytauto g. 105, tel. (8 340) 63 440

Jūsų patogumui e-parduotuvė: www.ortopedija.lt

2015 vasara

Sveikata

Pak­laus­ta, ar nie­kuo­met ne­svars­tė ga­ li­my­bės pa­si­gra­žin­ti plas­ti­nė­mis ope­ra­ci­ jo­mis, Joa­na at­sa­ko at­v i­rai: pa­siū­ly­mų gro­ žio pro­ce­dū­roms tik­rai gau­na, bet at­si­sa­ko.

Mo­t y­vas – gai­li lai­ko, nes po to tek­tų lai­ ki­nai at­si­sa­k y­ti mėgs­ta­mos veik­los. Be to, mo­te­rį šiek tiek bau­gi­na ga­li­mi nei­gia­mi ope­ra­ci­jų ir gro­žio in­jek­ci­jų pa­da­ri­niai. „Tų bo­tak­so ada­tų gal ir rei­kė­tų, bet bi­jau, kad po to gu­zų neat­si­ras­tų, kad dar blo­giau ne­bū­tų. Ma­t yt, per daug ge­rai apie sa­ve gal­vo­ju, kad nie­ko ne­da­rau“, – juo­ka­si ži­no­ma mo­ te­ris.

Ne tos, ku­rioms rei­kia Kaip Joa­na ver­ti­na be­ne po­pu­lia­riau­ sias krū­tų di­di­ni­mo ope­ra­ci­jas?

Jos nuo­mo­ne, kai ku­riais at­ve­jais tai tik­rai rei­ka­lin­ga pro­ce­dū­ra, ta­čiau ste­ bi­si, kai apie tai mo­te­r ys skel­bia vie­šai.

Joa­na pa­ste­bi, kad jau­nos mer­gi­nos tie­siog vie­no­dė­ja aky­se. „Rei­k ia prisi­ž iū­rė­t i, bet svar­bu, kas bus, kai jos su­lauks 50 me­t ų. Da­ bar jau­n i­mui at­ro­do, kad toks am­ žius – se­nat­vė. Aš ži­nau to­k io am­ žiaus mo­te­r ų, kai uoš­vė gra­ž es­nė už mar­č ią, nes mar­t i per­si­sten­gė su gro­ž io pro­ce­dū­ro­m is“, – per­ spė­ja Joa­na.

Per­ma­nen­ti­nis ma­k ia­žas, sa­ ko ji, yra vi­sai kas ki­ta. Jį iš­ban­džiu­si džiau­gia­si, kad ne­rei­k ia ne­ri­mau­ti dėl ne­ tvar­k in­gai ga­lin­čių at­ro­dy­ti an­ta­k ių, o pa­ si­r yš­k i­nus vir­šu­ti­nio vo­ko blaks­tie­nų li­ni­ ją ne­bū­ti­na da­ž y­ti blaks­tie­nų tu­šu. Ta­čiau Joa­na ste­bi­si, kad ir jau­nos mer­gi­nos pa­ mė­go šią gro­žio pro­ce­dū­rą. Jos ma­ny­mu, jau­nys­tė gra­ži pa­ti sa­vai­me. „Jau­nų mer­gi­nų akys spin­du­liuo­ja jau­ nys­tę, ap­skri­tai mo­te­ris tu­ri švy­tė­ti iš vi­ daus“, – tei­gia vi­są gy­ve­ni­mą spor­tuo­jan­ ti Joana.

Ji yra įsi­ti­k i­nu­si, kad svar­biau­sia pro­ce­ dū­ra, ku­ri pa­de­da ne tik gra­žiau at­ro­dy­ti, bet ir ge­riau jaus­tis, yra spor­tas.

Pa­tir­tis: V.Ja­ku­ti­ne­nė drą­si­na, kad bo­tu­li­no in­jek­ci­jos tik­rai ne­skaus­min­gos.

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

34

Vi­sos mo­te­rys skir­tin­gos Mer­gi­nų gru­pės „Nau­jo­sios pu­py­tės“ na­ rė Vi­ta Ja­ku­tie­nė-Plia­dy­tė vi­suo­met drą­ siai kal­ba apie plas­ti­nes ope­ra­ci­jas ir ki­tas gro­žio pro­ce­dū­ras. Dai­ni­nin­kės tei­gi­mu,

gra­žiai su­si­t var­k iu­si mo­te­ris vi­sa­da bus lai­ min­ges­nė ir ge­res­nės nuo­tai­kos. „Vis­ką da­rau dėl sa­vęs. Jei­g u aš esu kaž­ kuo ne­pa­ten­k in­ta, tai ir gre­ta ma­nęs esan­ tie­ji bus ne­pa­ten­k in­ti, o tur­būt nė­ra nie­ ko blo­giau už bur­ban­čią bo­bą na­muo­se“, – juo­k ia­si Vi­ta.

Daug me­tų dir­bu­si mo­de­liu, mo­te­ris iš­ ties ga­li pa­si­gir­ti to­bu­la fi­g ū­ra, ta­čiau ne­ sle­pia, kad po to, kai su­si­lau­kė vai­kų, nu­ spren­dė ją pa­ko­re­g uo­ti la­ze­ri­ne li­po­li­ze.

Mo­te­ris ry­žo­si pa­si­to­bu­lin­ti ir krū­ti­s. „Ma­no krū­t ys vi­suo­met bu­vo di­de­lės, ir tur­būt dėl to, kad esu liek­na, at­ro­do dar di­des­nės. Ope­ra­ci­ja man bu­vo rei­ka­lin­ga krū­ti­ms pa­kel­ti, su­teik­ti to­bu­les­nę for­mą.

Esu pa­si­ko­re­ga­v u­si lū­pas ir dėl to man vi­ sai nė­ra gė­da. Kal­bė­da­ma apie tai, aš pa­si­ da­li­ju pa­tir­ti­mi“, – įsi­ti­k i­nu­si Vi­ta.

Jei­gu aš esu kaž­kuo ne­pa­ten­kin­ta, tai ir ša­lia ma­nęs esan­tie­ ji bus ne­pa­ten­kin­ti, o tur­būt nė­ra nie­ko blo­giau už bur­ban­ čią bo­bą na­muo­se.

Jos nuo­mo­ne, taip ga­li­ma pa­dė­ti mo­te­ rims, ku­rios svars­to, ar ryž­tis plas­ti­nėms ope­rac­joms. „Vie­na bo­t u­l i­no in­jek­ci­ja per ke­le­t ą me­t ų – tik­r ai nie­ko blo­go. Ne­rei­k ia dėl to mo­ters va­d in­t i plas­t i­n ių ope­r a­ci­jų au­ ka“, – ko­men­t a­r ais pik­t i­na­si Vi­t a ir pa­ ti­k i­na, kad bo­t u­l i­no in­jek­ci­jos tik­r ai ne­ kaus­m in­gos. Ži­no­ma mo­te­ris pri­pa­žįs­ta, kad yra ne­ ma­žai mer­gi­nų, ku­rios pikt­nau­džiau­ja šia gro­žio pro­ce­dū­ra. Tuo­met ir kar­to­ti ją rei­ kia daž­niau nei įpras­tai, nors yra ki­tų al­ ter­na­t y­v ų. „Plas­ti­nės ope­ra­ci­jos – ne vie­nin­te­lė išei­ tis. La­bai daug duo­da spor­tas, bet jis ma­ no rie­ba­liu­kams ne­tin­ka dėl ge­ne­ti­nio pa­ vel­dė­ji­mo. To­dėl ir aš, ir ma­no ma­ma nu­ si­siur­bė­me rie­ba­lus ir iš tie­sų esa­me la­bai pa­ten­k in­tos. Nie­ka­da neat­si­sa­ko­me spor­ to, tik­rai ak­t y­v iai gy­ve­na­me, o pa­si­telk­ti ir kos­me­ti­nes pro­ce­dū­ras kū­nui pa­gra­žin­ti – tik­rai nie­ko blo­go.“

2015 vasara

Sveikata

Kar­tais tai bū­ti­na Vi­tos ma­ma taip pat yra pa­si­to­bu­li­nu­si lū­ pas, akių vo­kus. Tai pa­sa­ko­da­ma Vi­ta ti­k i­ na, kad po šių pro­ce­dū­r ų jos ma­ma tie­siog at­gi­jo ir pra­ž y­do. „Ma­no ma­mai 50 me­tų. Jos vo­kai bu­vo už­k ri­tę ant akių, to­dėl ope­ra­vo­si ne vien dėl gro­žio, bet ir dėl ge­res­nio re­gė­ji­mo“, – tei­gia du vai­kus au­gi­nan­ti Vi­ta.

Kaip ji rea­g uo­tų, jei­g u duk­ra, bū­da­ma 16 ar 17 me­tų, už­si­ma­ny­tų pa­si­gra­žin­ti plas­ti­ nės chi­rur­gi­jos me­to­du?

Vi­ta at­sa­ko ne­dve­jo­da­ma, kad pa­tar­tų, kaip jai ka­dai­se pa­ta­rė ma­ma: pir­miau­sia rei­k ia su­si­lauk­ti vai­kų, o tuo­met svars­t y­ti šį klau­si­mą. Dai­ni­nin­kės nuo­mo­ne, su vai­ kais rei­k ia daug kal­bė­tis, ypač su mer­gai­ tė­mis. Jos bręs­ta daug grei­čiau, to­dėl la­bai svar­bu apie gro­žį ir jo su­vo­k i­mą pa­sa­ko­ ti nuo ma­žens. Vi­tos duk­rai – sep­t y­ne­ri, ir da­bar pa­grin­di­nis jai ke­lia­mas tiks­las – bū­ ti šva­riai bei tvar­k in­gai.

Vi­ta at­v i­rau­ja, kad no­rint bū­ti gra­žiai rei­k ia ne­ma­žai lai­ko skir­ti sau. Il­ga­lai­k is ma­k ia­žas pa­de­da jo su­tau­py­ti. „Aš esu pa­si­da­riu­si mik­ro­pig­me­ta­ci­ją ir da­bar ži­nau, kad tai tik­rai pa­to­g u. Kai at­si­ ke­liu ry­te ir an­ta­k iai at­ro­do tvar­k in­gai, lū­ pos ryš­k ios, su­tau­pau daug lai­ko. Jį ski­riu vai­kams“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si jau­na mo­te­ris ir pri­du­ria, kad pa­ti svar­biau­sia gro­žio pro­ ce­dū­ra jai yra mie­gas.

Anot Vi­tos, nuo ge­ro mie­go pri­k lau­so mo­ters nuo­tai­ka ir sa­v i­jau­ta, mie­gas kiek­ vie­nai mo­te­riai yra ge­riau­sias vi­ta­mi­nas.

Esu ma­čiu­ si nuo­sta­bių meist­rų dar­bų, kai vei­das yra pa­ko­re­guo­tas mik­ro­pig­men­ ta­ci­ja, bet at­ ro­do na­tū­ra­liai ir la­bai gra­žiai.

Svar­biau­sia – ko­ky­bė „Aš esu už vi­sas pro­ce­dū­ras, jei jos gra­ži­na mo­te­rį ir yra ko­k y­biš­kos, ne­dar­ko ir neišk­ rai­po vei­do bruo­žų. Ant­ra ver­tus, gro­žis su­vo­k ia­mas in­di­v i­dua­liai, jo pro­ce­dū­ros – as­me­ni­nis pa­si­rin­k i­mas“, – drą­siai tei­gia ki­ta mer­gi­nų gru­pės „Nau­jo­sios pu­py­tės“ na­rė Ne­rin­ga Šiau­di­k y­tė.

Jos nuo­mo­ne, iš tau­pu­mo ir no­ro vis­ką iš­ban­dy­ti mo­te­r ys daž­nai ren­ka­si spe­cia­lis­ tus, ku­rie gal­būt nė­ra pri­t y­rę ir kva­li­fi ­kuo­ ti, bet jų pa­slau­gos pi­ges­nės.

Dėl šių prie­žas­čių ne­ko­ky­biš­kai at­lik­tos pro­ce­dū­ros ne pa­gra­ži­na, o su­dar­ko žmo­gų. „Esu ma­čiu­si nuo­sta­bių meist­r ų dar­bų, kai vei­das yra pa­ko­re­g uo­tas mik­ro­pig­men­ ta­ci­ja, bet at­ro­do na­tū­ra­liai ir la­bai gra­žiai, pa­sle­pia trū­ku­mus bei pa­r yš­k i­na pri­va­lu­ mus“, – tei­gia Ne­rin­ga.

35

2015 vasara

Sveikata

Kre­do: „Aš – už gro­žį, bet prieš kraš­tu­ti­nu­mus“, – to­kia N.Šiau­di­ky­tės nuo­sta­ta.

Ji sa­kė pa­žįs­tan­ti mer­gi­nų iš šou pa­ sau­lio, ku­rios per­si­sten­gia to­bu­lin­da­mos sa­vo iš­vaiz­dą. Ne vie­nai, anot Ne­rin­gos, to net ne­rei­kė­jo. „Aš ne­su prieš ope­ra­ci­jas. Spor­to klu­ be ma­tau, kad jei ne kas ant­ros, tai kas tre­ čios krū­t ys pa­ko­re­g uo­tos. Tai joks fe­no­ me­nas, ir ne­rei­k ia tam reiš­k i­niui tiek daug dė­me­sio. Aš – už gro­žį, bet prieš kraš­tu­ti­ nu­mus. Ant­ra ver­tus, jei­g u žmo­g us yra lai­ min­gas, kad ir kaip at­ro­do, te­rei­k ia tuo tik pa­si­džiaug­ti“, – to­k ia Ne­rin­gos nuo­mo­nė.

Ir pri­du­ria: jei­g u žmo­g us iš­g y­ve­na dėl kaž­ko­k ių sa­vo trū­ku­mų, ku­rių gal­būt ki­ti nė ne­pas­te­bi, ne­bus lai­min­gas, to­dėl ver­ta im­tis veiks­mų.

Pa­dė­jo at­si­kra­ty­ti komp­lek­sų Ne­rin­ga ne­sle­pia, kad la­ze­ri­nės li­po­li­zės bū­du nuo klu­bų ir pil­vo sri­ties jai bu­vo pa­ ša­lin­ti rie­ba­lai ir dėl to ji la­bai džiau­gia­si, nes pro­ce­dū­ra pa­dė­jo įveik­ti sa­vo komp­ lek­sus. „Aš vi­są gy­ve­ni­mą su šia pro­ble­ma la­ bai ko­vo­jau ir ali­nausi die­to­mis. Vel­tui, nes net ir spor­ti­nin­kai sa­ko, kad su­de­gin­ 36

ti šiuos rie­ba­lus la­bai sun­ku. Da­bar aš ga­liu net ir sal­du­my­nų su­val­g y­ti“, – at­v i­rai kal­ ba Ne­rin­ga.

Ji pri­si­pa­žįs­ta ne­tu­rin­ti tiek daug va­lios, kad nuo­lat spor­tuo­tų. Lai­ko ati­ma ir dar­ bas, ir di­des­ni sie­k iai, nei pa­ša­lin­ti ke­lis šim­tus gra­mų rie­ba­lų nuo pil­vo.

Rei­kia prisi­žiū­rė­ti, bet svar­bu, kas bus, kai jos su­lauks 50 me­tų. „Aš tur­būt nuė­jau leng­v iau­siu ke­l iu, bet esu pa­ten­k in­ta ta pro­ce­dū­ra. Juo­lab kad ir po dve­jų me­t ų re­zul­ta­tai yra pui­k ūs – nie­ kas ne­pa­si­kei­tė“, – džiau­g ia­si mo­te­r is.

Ji sa­ko, kad jei po de­šim­t ies me­t ų kan­ kins ko­k ia nors iš­vaiz­dos pro­ble­ma, ją drą­siai ša­l ins ga­l i­mo­m is pro­ce­dū­ro­m is.

Dai­n i­n in­kė įsi­t i­k i­nu­si, kad puo­se­lė­d a­ma sa­vo iš­vaiz­d ą ji ne­d a­ro nie­ko blo­go, to­ dėl drą­siai da­l i­ja­si pa­t ir­t i­m i apie pa­t ir­t as

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

gro­ž io pro­ce­dū­r as. „Esu iš­ban­d žiu­si me­ zo­te­r a­pi­ją, kai į vei­d ą in­jek­ci­jo­m is su­lei­ džia­ma hia­lu­ro­no. Tai na­t ū­r a­l i me­d žia­ga, ja gi­l iai drė­k i­na­mas vei­d as. Esu gir­dė­ju­si, kad kre­mai, net ir la­bai bran­g ūs, tė­r a mi­ tas. Vis­k as ei­na iš vi­d aus. Gro­ž iui svar­bu mi­t y­ba, tai, kiek mes iš­ge­r ia­me van­dens. Ži­no­ma, jei ne­ga­l i­me spor­t uo­t i, svei­k ai mai­t in­t is, ga­l i­ma pa­si­nau­do­t i gro­ž io pro­ ce­dū­ro­m is“, – tei­g ia ger­bė­jus gro­ž iu ke­ rin­t i mo­te­r is.

Ji iš­duo­da mėgs­ta­miau­sią sa­vo gro­žio pro­ce­dū­rą, ku­rios tik­rai ne­no­rė­tų at­si­sa­k y­ ti. Tai – vei­do ma­sa­žas, la­biau­siai at­pa­lai­ duo­jan­tis, pui­k iai nu­tei­k ian­tis. „Tai man la­bai la­bai ma­lo­ni pro­ce­dū­ra, be jos ne­ga­lė­čiau gy­ven­ti. Ma­ne ji at­pa­lai­ duo­ja la­biau nei kū­no ma­sa­žas. Aš net už­ mie­g u, kai jis man at­lie­ka­mas. Pail­si vi­sas kū­nas, iš­si­va­lo min­t ys“, – už­si­sva­jo­ja Ne­ rin­ga ir prieš­ta­rau­ja ma­nan­tie­siems, kad gru­pės mer­gi­nos nei­šei­na iš gro­žio sa­lo­nų.

Gro­žio rei­k ia ne tik esan­čioms sce­no­je. Štai, pa­v yz­džiui, Ne­rin­ga yra vie­nos kom­ pa­ni­jos pro­jek­tų va­do­vė. Šiais lai­kais mo­te­r ys la­bai veik­lios. Jos ran­da lai­ko ir mėgs­ta­mam dar­bui, ir šei­ mai, ir sau.

2015 vasara

Sveikata

Mi­tai ir tie­sa apie ko­la­ge­ną,

ar­ba Ką da­ry­ti, kai puo­la raukš­lės

Kos­me­ti­kos pre­kių par­duo­tu­vių len­ty­nos, vais­ti­nės, gro­žio sa­lo­nai – vi­sur aky­se mir­ga nuo dai­lių bu­te­liu­kų, ku­rių su­dė­ties ap­ra­šy­ me bū­ti­nai ra­si­me žo­dį „ko­la­ge­nas“. De­ja, net ir pa­ty­ru­si par­da­vė­ja daž­nai tik skės­čio­ja ran­ko­mis pa­klaus­ta, ku­rią prie­mo­nę su ko­la­ ge­nu ge­riau rink­tis ir kuo jos iš tie­sų ski­ria­si.

Kodėl reikia kolageno Kolageno baltymas sudaro apie 70 proc. mūsų odos ir užtikrina jos stangrumą bei elastingumą.

Maždaug nuo 25-erių naujų kolageno skaidulų gamyba ima lėtėti. Trisdešimtmetė jau yra praradusi apie 15 proc. kolageno.

Laikrodis tiksi, kolageno mažėja, formuojasi ir ryškėja raukšlės, o kūnas praranda pirmykštį stangrumą ir elastingumą.

Gal falsifikatas?

Pasak žinomos grožio specialistės, kosmetologės Ilonos Ūsienės, pats žodis „kolagenas“ nieko nepasako apie kremo ar kito kosmetikos produkto kokybę. „Būtinai išsiaiškinkite, koks tai kolagenas. Rinkitės tik natūralų kolageną, o ypač geriems rezultatams pasiekti – natūralų žuvų kolageną“, – pataria I.Ūsienė.

Kosmetologė atskleidė, kad didelėje dalyje mūsų šalyje masiškai pardavinėjamų „kremų su kolagenu“ sudėtyje iš tiesų tėra menkavertis hidrolizatas, nepajėgus atjauninti odą. „Iš gyvūnų – žinduolių – išgautas kolagenas irgi neskatina organizmo gamintis kolageno. O iš jaučio išgautame kolagene gali būti užkrečiamų prionų, gresiančių kempinlige ar Kroicfeldo-Jakobo liga“, – sako specialistė.

Pažangiausiose mokslinėse laboratorijose jau pavyko išgauti natūralų kolageną, identišką žmogaus kolageno baltymui. „Tai žuvų odos kolagenas, veikiantis bioaktyviai, t.y. skatinantis mūsų odą pačią gamintis naujas kolageno skaidulas.

Džiugi žinia, kad šiandien tokios išties jauninančios kosmetikos nebereikia „medžioti“ užsienyje, jos jau yra ir Lietuvoje“, – atvirauja I.Ūsienė.

„Inventia“ kosmetika – perversmas grožio pasaulyje Pasak kosmetologės, į Lietuvą neseniai atkeliavusi kosmetika iš „Natural Collagen Inventia®“, jau seniai išpopuliarėjo JAV, Vokietijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir kitur. „Inventia“ gamina aukščiausios kokybės kosmetiką, kurios išskirtinumas – natūralus, chemiškai nesunaikintas gamtinis kolagenas“, – pasakoja kosmetologė. „Kas yra buteliuko viduje? „Inventia“ produktuose yra per 90 proc. natūralaus kolageno iš žuvų odos, išgaunamo džiovinant šaltyje (liofilizuojant), todėl veikliosios medžiagos išlaiko savo aktyvumą. „Inventia“ kolagenas yra trigubos spirali-

nės struktūros – tokios struktūros kolageno nerasite niekur kitur. Ją įmanoma išlaikyti tik išgaunant kolageną liofilizacijos būdu, – teigia I.Ūsienė. – Be kolageno, šioje novatoriškoje kosmetikoje yra ir kitų vertingų baltymų, pavyzdžiui, elastino.

Kolageno ir elastino proporcijos optimalios ir identiškos natūralioms, kad odos regeneracija vyktų sklandžiausiai.“ Kosmetologės teigimu, „Inventia“ sudėtyje nėra konservantų, todėl ji ypač tinkama žmonėms, turintiems jautrią odą. Be to, tai – ir hipoalerginė kosmetika, sumažinanti

odos jautrumą aplinkos dirgikliams. „Išbandžiusios „Inventia“ kosmetiką, moterys atjaunėja, tuomet jos supranta, kad natūralus žuvų kolagenas yra iš tiesų veiksmingas. „Inventia“ atvėrė duris į visiškai naują kosmetikos standartų pasaulį, kuriame atkurti jaunatvišką odos išvaizdą, jos stangrumą ir skaistumą yra realu“, – įsitikinusi I.Ūsienė. „Inventia“ kosmetikos priemonių galite užsisakyti internetu www.hifamed.lt – internetinėje parduotuvėje, prekiaujančioje aukščiausios kokybės produktais grožiui ir sveikatai.

37

2015 vasara

Sveikata

Vė­žys, ke­pe­nų, net dva­sios li­gos – nuo aler­gi­jos. Že­mės ūkio re­vo­liu­ci­ja su­nai­ki­no svei­ką mais­tą. Pa­gal dan­ tų pa­skir­tį tu­ri­me val­gy­ti au­ga­li­nius pro­duk­tus ir tik aš­tun­ta­da­lį – mė­sos. Tai tik ke­lios tie­sos.

TEKSTAS: Auš­ri­nė Šė­mie­nė

Sve­čiuo­se pas žo­li­nin­ką Du Tur­k i­jo­je, Ala­ni­jos mies­te, gy­ve­nan­t ys skir­tin­go iš­si­la­v i­ni­mo ir pa­tir­ties žmo­nės, nu­si­v y­lę pro­fe­sio­na­liais gy­dy­to­jais, iš­si­gel­ bė­ji­mą ra­do al­ter­na­t y­v io­je me­di­ci­no­je. Da­ bar yra ne tik pa­t ys svei­k i, bet ir tei­k ia pa­ gal­bą ki­tiems.

Ala­ni­jos se­na­mies­t y­je, gat­ve­lių ir na­ mų raiz­ga­ly­nė­je, ma­žos par­duo­tu­vė­lės ga­ li ir ne­pas­te­bė­ti, jei ne dau­g y­bė vais­ta­žo­ lių vit­ri­no­je. „Ala­nya ak­tar“ – toks ka­bo už­ra­šas.

Mū­siš­kai – „Ala­ni­jos žo­li­nin­kas“. Šai­žiai dzing­te­li pa­stum­tų du­r ų var­pe­lis ir iš par­ duo­tu­vė­lės gi­lu­mos iš­ny­ra vy­riš­k is Meh­ me­tas Din­cas. Tai jis – šios neį­ti­kė­ti­nos oa­ zės įkū­rė­jas ir sa­v i­nin­kas.

Ap­si­dai­rau. Nuo grin­dų iki lu­bų len­t y­ nos nu­k rau­tos įvai­riau­siais pa­ke­liais, bu­te­ liu­kais, tū­be­lė­mis, mai­šiu­kais, in­de­liais ir dar ga­lai ži­no kuo. „Vi­sa tai pa­ga­min­ta iš vais­ta­žo­lių ir na­ tū­ra­lių me­džia­g ų“, – džiau­gia­si Meh­me­tas.

Ar­b a­t os, ant­pi­l ai, te­p a­l ai, mui­l ai, šam­pū­n ai, kre­m ai, alie­j ai, se­r u­m ai, pie­ ne­l iai, ete­r i­n iai alie­j ai, kve­p a­l ai, ode­k o­

Kar­vės pie­nas skir­ tas ver­šiu­kams, avies – ėriu­kams, ka­tės – ka­čiu­kams.

Ko­dėl žmo­nės vai­ kus gir­do ki­tos rū­šies gy­vū­nų – pie­nu?

38

Gy­vū­nai mai­ti­n gy­vy­bei pa­lai­ky­ti

žmo­nės li­goms su­kel­ti lo­n ai, kva­pik­l iai. Net akys raibs­t a. No­ sį ma­lo­n iai ku­t e­n a įvai­r iau­s i aro­m a­t ai, o ant sie­nų pa­k a­bin­t i veid­r o­d žiai at­s pin­ di vaiz­d ą. Pa­leng­v a imu ne­b e­s u­vok­t i, kur esu, kur bai­g ia­s i rea­l y­b ė ir pra­s i­d e­ da iliu­z i­j a.

Ant­rą­kart už­pil­ta nau­din­ges­nė Ant sta­lo kaž­ko­k iu pa­slap­tin­g u bū­du at­si­ ran­da ar­ba­tos stik­li­nai­tės. „Ji su eu­ka­lip­ tais, im­bie­rais ir ci­ber­žo­lė­mis. La­bai svei­ka

inks­tams“, – pa­ti­k i­na šei­mi­nin­kas ir iš lė­to ima rai­t y­ti is­to­ri­jas.

Meh­me­to tė­vas mi­rė su­lau­kęs 100 me­ tų. Jis vi­suo­met gė­rė vais­t a­ž o­l ių ar­ba­t ą, o ją už­pli­k y­d a­vo ypa­t in­gai. Iš­gė­ręs pir­mą­ jį puo­de­l į, žo­les karš­t u van­de­n iu už­pil­ da­vo ant­r ą­k art. Sa­k y­d a­vo, kad ant­r a­sis puo­de­l is vi­suo­met aro­ma­t in­ges­n is ir nau­ din­ges­n is. Ar­ba­t a, ku­r ią da­bar ge­r ia­me, šimt­me­č io su­lau­k u­sio tė­vo bu­vo mėgs­t a­ miau­sia.

Meh­me­tas vais­ta­žo­lių par­da­vė­ju ta­po prieš sep­t y­ne­rius me­tus. Tuo­met, kai, il­g us

2015 vasara

Grį­žęs na­mo Meh­me­tas ėmė gal­vo­ ti, ką da­r y­ti. Pri­si­mi­nė iš se­no­lių pa­vel­dė­tą re­cep­tą: su­mai­šy­ti do­zę ete­ri­nių alie­jų, tarp ku­rių dau­giau­sia bū­ tų čiob­re­lių, ir iš­ger­ ti. Vi­sa tai Meh­me­tas už­gė­rė ko­pūs­tų sul­ ti­mis. Ti­k i­na, kad jau po dvie­jų va­lan­ dų pa­si­ju­to ge­ro­kai stip­riau. Ta­da ir nu­ spren­dė pa­si­k liau­ ti tik žo­lė­mis. Dau­ giau­sia var­to­jo pu­ti­ no uo­g ų ir čiob­re­lių.

Kai pa­svei­ko, prieš pen­ke­rius me­tus, nu­ spren­dė ati­da­r y­ti par­ duo­tu­vė­lę, kad ga­lė­tų pa­ dė­ti ki­tiems pa­na­šaus li­k i­ mo žmo­nėms.

a­si i,

–

Pa­sig­vie­šė far­ma­ci­jos pra­mo­nė

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

me­tus tar­na­vęs Tur­k i­jos ka­riuo­me­nė­je, su­ si­rgo plau­čių vė­žiu. Tar­ny­bą te­ko ap­leis­ti. „Nie­kas ma­nęs ser­gan­čio ne­no­rė­jo im­ti į dar­bą“, – at­si­dūs­ta par­duo­tu­vės šei­mi­nin­kas.

Ne­lai­mė ir ten vie­na ne­vaikš­to Nuo che­mo­te­ra­pi­jos Meh­me­tui nu­slin­ko plau­kai, ir jie, prie­šin­gai nei ki­tiems pa­na­ šaus li­k i­mo žmo­nėms, ne­bea­tau­go. Vy­ras ma­no, kad taip at­si­ti­ko dėl stre­so. Mat ir Tur­k i­jo­je, ma­t yt, ne­lai­mė ne­vaikš­to vie­na.

Sveikata

Su­sir­gęs vė­žiu Meh­me­tas pa­te­ko į žiau­rią au­to­mo­bi­lio ava­ri­ją. Ją pri­me­na di­džiu­lis ran­das ant pil­vo ir gau­sy­bė ant gal­vos bei leng­va vie­nos vei­do pu­sės pa­re­zė.

Nors po ka­tast­ro­fos Meh­me­tas iš­g y­ve­no, gy­dy­to­jai jam nie­ko ge­ra ne­ža­dė­jo. Jis ėjo iš vie­nos li­go­ni­nės į ki­tą, o vi­si tik skės­čio­jo ran­ko­mis. Po il­g ų ope­ra­ci­jų, kai pil­vas bu­ vo su­siū­tas nuo krū­tin­kau­lio iki gak­ti­kau­ lio, vy­ras ėmė kęs­ti ne­pa­ke­lia­mus žar­ny­ no dieg­lius ir virš­k i­ni­mo su­tri­k i­mus. Ta­ da gy­dy­to­jai pa­siū­lė ant­rą ope­ra­ci­ją, ta­čiau jis at­si­sa­kė.

Ap­si­dai­rau par­duo­tu­vė­lė­je ati­džiau. Ma­tau ap­lin­kui tik fab­ri­k i­nės ga­my­bos pro­duk­ ci­ją, tie­sa, iš vais­ta­žo­lių, ete­ri­nių alie­jų, gy­va­čių nuo­dų ir pa­na­šių da­ly­kų. Ko­dėl, klau­siu, nė­ra sve­ria­mų vais­ta­žo­lių ar žo­li­ nin­kų pa­ga­min­tų pro­duk­tų, kaip pas mus?

Pa­si­ro­do, Tur­ki­jo­je sa­va­moks­lė žo­li­nin­ kys­tė bū­tų ne­le­ga­li. Vi­są neį­ti­kė­ti­nai tur­tin­gą liau­dies me­di­ci­nos pa­vel­dą po sa­vo spar­ne­liu pri­glau­dė far­ma­ci­jos bend­ro­vės. O kai­mo ži­ niuo­nių, pri­bu­vė­jų, ra­ga­nų, gy­duo­lių tu­rė­tos ži­nios spar­čiai dy­la iš žmo­nių at­min­ties. Tuo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti ir tra­di­ci­nia­me penk­ta­die­ nio tur­gu­je, kai į Ala­ni­ją sa­vo pro­duk­tus su­ ve­ža vals­tie­čiai iš ap­lin­ki­nių kai­mų.

Nar­dau tarp dar­žo­vė­mis, sū­riais, uo­go­ mis nu­k rau­tų be­ga­li­nių pre­k ys­ta­lių. Pries­ ko­nių čia ga­li ras­ti kiek no­ri – net akys raibs­ta. Ypač per­dirb­tų – iš­džio­v in­tų, su­ mal­tų ir su­mai­šy­tų. O švie­žių – ma­žiau.

Ran­du ša­la­v i­jų, mė­tų, dil­gė­lių. Bet vi­sa tai par­duo­da­ma kaip prie­sko­niai, su­teik­sian­ tys tur­k iš­k iems pa­tie­ka­lams pa­sa­k iš­ką sko­ nį. O kur mo­čiu­tės su vais­ta­žo­lė­mis, ku­rių ra­si kiek­v ie­na­me lie­tu­v iš­ka­me tur­g u­je?!

Ga­liau­siai neiš­ken­tu­si klau­siu sa­vo bi­ čiu­lio Ke­ma­lio Öze­no, kur ga­lė­čiau nu­si­ pirk­ti ali­jo­šiaus la­pą – ne tą, kur pas mus ant pa­lan­gės au­ga, o tik­rą. „Nie­kur, – at­šau­na, – ne­bent pa­vog­tum iš Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos biu­ro kie­mo.“ 39

2015 vasara

Sveikata

Au­to­rius: M.Din­cas ro­do, kad nuo jo iš­ras­to te­pa­lo plau­kai atau­ga per ke­tu­ris mė­ne­sius.

Hm, gal taip ir pa­da­r y­ti?

Bi­čiu­lė iš Ala­ni­jos sa­v i­val­dy­bės tu­riz­mo fon­do Sez­za Son­mez Ay­te­k in ti­k i­na, kad pri­rei­kus už­si­pli­ko pa­čios pri­si­rink­t ų vais­ ta­žo­lių. Ji tu­ri kny­g ų, ku­rio­se ran­da re­cep­ tų, ko ir kiek dė­t i į gy­do­muo­sius gė­ri­mus. „Bet tai ne­le­ga­lu“, – sa­ko ji ir at­si­dūs­ta pri­si­mi­nu­si, kad mo­čiu­tė, tė­čio ma­ma, bu­ vo kai­mo ži­niuo­nė ir iš vais­ta­žo­lių ga­mi­no dau­g y­bę vais­tų. Ži­no­ma, for­ma­liai Tur­k i­jos įsta­t y­muo­se nu­ma­t y­tos tai­syk­lės, kaip ga­lė­tum re­gist­ ruo­ti ir ofi­cia­liai par­duo­ti sa­vo su­kur­tus pro­duk­tus, bet tas ke­lias toks il­gas, pai­nus ir sun­kus, kad ma­žai kas ryž­ta­si juo ei­ti.

Vis dėl­to po­nas Meh­me­tas iš­drį­so.

Ste­buk­lin­gas te­pa­las Ne­pai­sant far­ma­ci­jos vers­lo ryk­lių pa­stan­ gų žo­li­nin­k ys­tę pri­glob­ti po sa­vo spar­nu,

Gra­žu: net pa­vy­du mil­ži­niš­kų šla­mu­čių.

40

tur­kai vis dar pri­si­me­na XV a. gy­ve­nu­sio sul­to­no Se­li­mo mo­ti­ną, ku­ri iš 40 vais­ta­žo­ lių ga­mi­no ste­buk­lin­gą te­pa­lą „me­sir ma­ cu­nu“.

At­si­me­na jie ir tai, kad, pa­sak se­nų­jų mi­ tų, gy­dy­mo die­vas Ask­le­pi­jas gy­ve­no da­ bar­ti­nė­je šios ša­lies te­ri­to­ri­jo­je – Per­ga­me.

Ten yra ir jo šven­t yk­los griu­vė­siai. Tur­kai pri­si­me­na ir le­gen­dą apie liau­dies gy­dy­to­ją Lok­ma­ną, ku­ris su­kū­rė am­ži­no­jo gy­ve­ni­ mo elik­sy­rą. De­ja, jo for­mu­lę pra­ra­do. Bet ir da­bar žmo­nės te­be­si­kan­k i­na, ban­dy­da­ mi at­kur­ti šį ste­buk­lin­gą gė­ri­mą.

Meh­me­tas, pa­na­šiai kaip Lok­ma­nas, su­ kū­rė ste­buk­lin­gą for­mu­lę, tik ne am­ži­no­jo gy­ve­ni­mo, bet ne ma­žiau trokš­ta­mą šiuo­ lai­k i­nių žmo­nių vais­tą nuo pli­k i­mo. Iš pra­ džių, kai pra­ra­do plau­kus, Meh­me­tas ieš­ ko­jo pa­gal­bos An­ka­ros ka­ro li­go­ni­nė­je. Ti­ kė­jo­si, kad me­di­kai ras bū­dą, kaip jam pa­ dė­ti. Ne­ra­do.

Auš­ri­nės Šė­mie­nės nuo­tr.

Ta­da pa­gal­bos pra­dė­jo ieš­ko­ti pas pri­va­ čiai dir­ban­čius spe­cia­lis­tus. Ti­k i­na iš­lei­ dęs dau­g y­bę pi­ni­g ų, bet re­zul­ta­tai taip pat nu­v y­lė. Kai nie­ko ki­to ne­be­li­ko, nu­spren­ dė pa­si­ga­min­ti vais­tų pa­ts. Dve­jus me­tus ieš­ko­jo re­cep­tų se­no­v i­nė­se ži­niuo­nių kny­ go­se, klau­si­nė­jo kai­mo žmo­nių, iš įvai­rių vais­ta­žo­lių mai­šė te­pa­lus, tik­ri­no juos tep­ da­masis ant ran­kų, kol ga­liau­siai vie­nas re­cep­tas bu­vo pri­pa­žin­tas net vals­t y­bės ir ser­ti­fi ­kuo­tas. Jo pa­grin­das – šal­to spau­di­ mo ir cit­ru­si­nių vai­sių ete­ri­niai alie­jai.

Pra­dė­ję plik­ti vy­rai šį pre­pa­ra­tą ga­li įsi­ gy­ti Meh­me­to par­duo­tu­vė­je. Vis dėl­to jis ne­ten­k i­na pa­ties kū­rė­jo, nes ne­pa­de­da jam pa­čiam at­siau­gin­ti plau­kų. Žo­li­nin­kas ne­ si­liau­ja eks­pe­ri­men­ta­vęs. Iš­ra­do spe­cia­lų gal­vos ma­sa­žuok­lį. Nuo­lat juo ma­sa­žuo­jat plau­kuo­tą­ją gal­vos da­lį, suak­t y­vė­ja krau­ jo­ta­ka, plau­kų svo­g ū­nė­liai ge­riau ap­r ū­pi­ na­mi mais­to me­džia­go­mis ir plau­kai ima aug­ti grei­čiau.

Vi­si gy­vū­nai gam­to­je pa­pras­ tai ėda tiek, kiek rei­kia gy­ vy­bei pa­lai­ky­ti. Be to, jie vi­ suo­met ėda tai, kas tin­ka jų rū­šiai, ir visada tą pa­tį.

Ti­ki kū­nu, o ne at­ski­rais or­ga­nais Ki­tą die­ną su bi­čiu­liais trau­k ia­me į sve­čius pas bu­v u­sį di­džiu­lės li­go­ni­nės te­ra­peu­tą, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rą Re­ce­pą Ce­li­ką.

Jis ne­beats­to­vau­ja ofi­cia­lia­jai me­di­ci­nai ir yra ati­da­ręs pri­va­čią al­ter­na­t y­v io­sios me­ di­ci­nos kli­ni­ką, ku­rią ge­rai ži­no ne tik tur­ kai, bet ir eu­ro­pie­čiai, ira­nie­čiai, ru­sai.

Kli­ni­ko­je, ku­rios šū­kis „Do­ga­dan ge­len sag­lik“ – „Svei­ka­ta iš gam­tos“, dak­ta­ras gy­do li­go­nius aku­punk­tū­ra, dė­lė­mis, bio­re­zo­nan­ so me­to­dais, kai pri­rei­kia – ir vais­ta­žo­lė­mis. „Aš ti­k iu tik kū­nu, o ne or­ga­nais, – sa­ko jis ir pri­du­ria: – Ir pa­si­ti­k iu aki­mis.“ Vos tik R.Ce­li­kas pra­by­la, į kam­ba­rį kaip vė­jas įle­k ia gu­v us, links­mas jau­nuo­lis ir ima grei­ta­kal­be tur­k iš­kai ber­ti žo­džius. O gy­dy­to­jas sa­ko: „Štai jums pa­v yz­dys – ma­ no pa­cien­tas. Or­to­dok­si­nės me­di­ci­nos gy­ dy­to­jai jam bu­vo nu­sta­tę ši­zof­re­ni­ją. Kai

2015 vasara

prieš du mė­ne­sius jį at­ve­žė pas ma­ne, jau­ nuo­lis ne­kal­bė­jo ir ne­ga­lė­jo žiū­rė­ti man į akis. Da­bar – pa­t ys ma­to­te.“ Pa­si­da­ro smal­su, kas pa­dė­jo šiam jau­ nam vy­r u­kui at­si­gau­t i. Gy­dy­to­jas Re­ce­pas at­šau­na, kad pri­tai­kė sa­vo gy­dy­mo me­to­ dus – pir­miau­sia su­t var­kė jo mi­t y­bą.

Cuk­rus su­grio­vė mi­ty­bos kul­tū­rą „Mes tu­ri­me mais­to kul­tū­rą, ta­čiau ne­ži­no­ me, ką val­g y­ti ir kaip“, – at­si­dūs­ta R.Ce­li­kas.

Vi­si gy­v ū­nai gam­to­je pa­pras­tai ėda tiek, kiek rei­k ia gy­v y­bei pa­lai­k y­ti. Be to, jie vi­ suo­met ėda tai, kas tin­ka jų rū­šiai, ir visada tą pa­t į. Ko­k ia pra­smė? Pa­si­žiū­rė­k i­te į kar­ ves. Gam­to­je gy­ven­da­mos iš­si­ran­k io­ja tin­ ka­miau­sias žo­les. O gy­ve­nan­čios fer­mo­se yra pri­vers­tos ės­ti tai, ką duo­da žmo­nės – vi­so­k ius kom­bi­nuo­tuo­sius pa­ša­rus.

Lais­vė­je kar­vė iš­g y­ve­na dau­giau kaip 20 me­tų, fer­mo­se pa­sens­ta vos še­še­rių. Žmo­nės da­bar val­go kas pa­puo­la. Ši tra­ ge­di­ja iš­ti­ko po že­mės ūkio re­vo­liu­ci­jos.

1850-ai­siais, kai bu­vo iš­ras­tas bū­das ra­ fi­nuo­ti cuk­r ų, žmo­nių mi­t y­ba pa­si­kei­tė iš es­mės. Na­tū­ra­liuo­se vai­siuo­se ir dar­žo­vė­ se nė­ra kon­cent­ruo­tos gliu­ko­zės. Kai žmo­ nės ne­ri­bo­tais kie­k iais pra­dė­jo var­to­ti cuk­ rų, šis ėmė grei­tai keis­ti jų ląs­te­lių struk­tū­ rą. Žmo­nėms no­ri­si cuk­raus vis dau­giau ir dau­giau, nes jis sal­dus. „Cuk­rus su­grio­vė mi­t y­bos kul­tū­rą“, – tvir­ti­na gy­dy­to­jas.

XIX a. pa­bai­go­je mais­to pra­mo­nė pa­siū­ lė dar vie­ną nau­jo­vę, ku­ri pa­k ir­to žmo­nių svei­ka­tą – bu­vo iš­ras­ti bū­dai, kaip il­gai iš­ sau­go­ti mais­tą. Tai kon­ser­vai, vė­liau – che­

Gė­lės: Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­je ap­stu vais­ tin­gų­jų au­ga­lų – ža­liuo­ja rū­tos.

Re­ce­pas Ce­li­kas:

Or­ga­niz­mas su mais­tu tu­ri gau­ ti tam tik­rų me­džia­ gų. Jis ne­sup­ran­ta, kai duo­da­mi pa­kai­ ta­lai. Šia­me per­tek­ liaus am­žiu­je iš tie­ sų žmo­nės ba­dau­ja. mi­niai prie­dai. O at­si­ra­dus an­ti­bio­kams žmo­ni­ją iš­ti­ko dar vie­na ne­lai­mė – jais ap­ do­ro­tas mais­tas, gy­do­mi gy­v u­liai su­nai­k i­ no na­tū­ra­lią žmo­nių mik­rof­lo­rą. „Or­ga­niz­mas su mais­tu tu­ri gau­ti tam tik­r ų me­d žia­g ų. Jis ne­sup­ran­ta, kai duo­da­ mi pa­kai­ta­lai. Šia­me per­tek­liaus am­žiu­je iš tie­sų žmo­nės ba­dau­ja“, – sa­ko R.Ce­li­kas.

Ką val­gy­ti?

Sveikata

šo­ko­la­das. Eg­ze­mą, anot gy­dy­to­jo, su­ke­lia pie­nas. Kar­vės pie­nas skir­tas ver­šiu­kams, avies – ėriu­kams, ka­tės – ka­čiu­kams. Ko­ dėl žmo­nės vai­kus gir­do ki­tos rū­šies gy­v ū­ nų pie­nu? Be to, gam­to­je nė vie­nas suau­g u­ sy­sis ne­ge­ria pie­no, nes or­ga­niz­mas pa­si­ kei­čia taip, kad pie­no bal­t y­mai tam­pa ne­ be­rei­ka­lin­gi. Kai suau­gę žmo­nės ge­ria pie­ ną, bal­t y­mai dir­gi­na or­ga­niz­mą. „Kai bu­vau vai­kas, – tę­sia R.Ce­li­kas, – iš vie­no kvie­čio grū­do išaug­da­vo vie­nas stie­ bas ir vie­na ja­v ų var­pa. Da­bar iš vie­no grū­ do išau­ga ke­li stie­bai ir su­bran­di­na dau­ giau grū­dų. Be to, kol neat­si­ra­do mo­der­ nios tech­no­lo­gi­jos, il­giau­siai grū­dai bu­vo laikomi me­tus, da­bar, įdė­jus įvai­rių kom­ po­nen­tų, mil­tai ga­li bū­ti sau­go­mi de­šim­tis me­tų. Štai to­dėl pir­mas klau­si­mas, ku­rį už­ duo­du sa­vo pa­cien­tams: ką val­gai ir ge­ri?“ Ant­ras svar­biau­sias gy­dy­to­jo klau­si­mas – ar ge­ras virš­k i­ni­mas ir ar neuž­k ie­tė­ję vi­du­ riai. Šios pro­ble­mos su­ke­lia aler­gi­ją. Tai or­ ga­niz­mo pa­si­prie­ši­ni­mas, at­sa­kas į dir­gik­ lius. O aler­gi­ja ga­li pa­si­reikš­ti įvai­riau­siais bū­dais, ne­bū­ti­nai tik taip, kaip tei­gia ofi­cia­ lio­ji me­di­ci­na. Ga­li at­si­ras­ti ir vė­žys, ir šir­ dies, ir ke­pe­nų, ir net dva­sios li­gos. „Da­bar aler­gi­ja yra di­džiau­sia vi­suo­me­ nės pro­ble­ma. Ji su­ke­lia vi­sas ki­tas li­gas“, – tvir­ti­na gy­dy­to­jas.

Prieš at­si­svei­k in­da­ma klau­siu gy­dy­to­jo Re­ce­po, ar vals­t y­bė jam pa­de­da? „Dir­bu le­ga­liai, bet nei pa­ra­mos, nei lė­šų iš svei­ka­tos drau­di­mo ne­gau­nu. Už­tat pas ma­ne atei­na pra­šy­ti pa­gal­ bos val­džios vy­rai“, – juo­k ia­si.

Ir pri­du­r ia: jei­g u yra li­ga, tu­r i bū­t i ir gy­dy­mas.

Tai am­ži­nas klau­si­mas. Gy­dy­to­jas tei­gia, kad at­sa­k y­mas la­bai pa­pras­tas – ra­cio­ną ga­li­ma nu­sta­t y­ti pa­gal dan­tis. Žmo­gus tu­ri 32 dan­tis, iš jų tik ke­tu­ri yra kap­liai. Jie skir­ti plė­šy­ti mė­są. Vi­si ki­ ti tin­ka trin­ti au­ga­li­nį mais­tą. Šių dan­tų san­ty­kis yra vie­nas su aš­tuo­niais. Va­di­ na­si, tu­ri­me val­g y­ti aš­tuo­nias da­lis au­ ga­li­nio mais­to ir tik vie­ną – mė­sos.

Kas nu­tin­ka, kai mai­ti­na­mės ki­ taip? Pa­žei­d žia­mi įvai­riau­si or­ga­nai.

Pa­t į R.Ce­li­ką prie na­tū­ra­lios mi­t y­bos ir na­tū­ra­lios me­di­ci­nos at­ve­dė jo li­ ga – ast­ma. Bū­da­mas gy­dy­to­jas jis ne­ ga­lė­jo ras­ti gy­dy­mo bū­dų, ku­rie jam pa­dė­tų, nes or­to­dok­si­nė me­di­ci­na tei­ gia, kad ast­ma – ne­pa­g y­do­ma. Ją ga­li­ ma tik val­dy­ti. Pa­kei­tęs gy­ve­ni­mo bū­ Asor­ti­men­tas: tarp kal­nų dar­žo­vių tur­gu­je ga­li­ma ras­ti dą, jis pa­svei­ko. Gy­dy­to­jui ken­kė alus ir ir nau­din­gų svei­ka­tai.

41

2015 vasara

Sveikata

Jau­nos mer­gi­nos p leng­viau iš­tver­ti li­gą, nei su­si­tai­ky­ti su „Nė­ra nie­ko gar­džiau už liek­nu­mo jaus­mą“, – yra sa­kiu­si vie­na gar­siau­sių pa­ sau­lio su­per­mo­de­lių Ka­te Moss. O ką apie iš­sva­jo­tą­jį liek­nu­mą ga­li pa­sa­ky­ti pa­ pras­ta mer­gi­na?

TEKSTAS: Do­vi­lė Ta­mu­le­vi­čiū­tė

42

jaunimo var­žy­bos „Vis­kas pra­si­dė­jo nuo pa­t y­čių mo­k yk­lo­je.

Bū­da­ma try­li­kos me­tų, kai iš­vaiz­da tam­pa la­bai svar­bi, ne­pa­si­ž y­mė­jau dai­lio­mis kū­ no li­ni­jo­mis. Ma­no vei­das bu­vo ap­va­lus, klu­bai – iš­k i­lūs, pa­pil­do­mi ki­log­ra­mai su­ si­kau­pę ties to­mis vie­to­mis, kur tu­rė­tų ryš­ kė­ti liek­na, mer­gai­tiš­ka ta­li­ja. Keis­čiau­sia bu­vo tai, kad į šią pro­ble­mą dau­giau dė­me­ sio kreip­da­vo ma­no kla­sės drau­gai, o ne aš pa­ti“, – pri­si­me­na Ai­ri­da.

Ir stai­ga pa­si­tai­so: bend­rak­la­sių drau­gais ne­de­rė­tų va­din­ti. Tai bu­vo žmo­nės, ku­rie nuo­lat, vos tik įė­jus į kla­sę, be­sda­vo pirš­tu tie­siai į Ai­ri­dą ir pa­šai­piai šauk­da­vo: atė­jo sto­ru­lė, meš­ka, bai­dyk­lė, žiur­kė.

„Tur­būt neiš­var­dy­čiau vi­sų bjau­rių api­ bū­di­ni­mų, dar šlykš­tes­nių krei­pi­nių. Iš pra­džių ma­ne taip pa­si­tik­da­vo ke­li bend­ rak­la­siai, bet grei­tai jų pa­v yz­džiu pa­se­kė ko­ne vi­si. Už­gau­lio­ji­mai ta­po įpras­ti pa­si­ svei­k i­nant, at­si­svei­k i­nant, lai­dant rep­li­kas per per­trau­kas. Iš da­lies pa­va­din­čiau tai var­ž y­ti­nė­mis. Lai­mė­to­jas bu­vo tas, ku­ris su­ge­bė­da­vo drėb­ti man kuo šlykš­tes­nį iš­ vaiz­dos api­bū­di­ni­mą“, – Ai­ri­da sa­ko nie­ka­ da ne­pa­mir­šian­ti šių nuo­skau­dų.

Ga­liau­siai me­tė val­gy­ti Iš pra­d žių mer­g i­na ban­dė vi­sa tai ig­ no­r uo­t i, bet pa­t y­č ios smel­kė­si į są­mo­

2015 vasara

Sveikata

klau­s ia­m a nei pai­s o­m a jų nuo­ mo­n ės, emo­c i­jų ir no­rų. Tuo­m et val­g y­m o su­tri­k i­m as vys­to­s i kaip ge­b ė­ji­m as pa­ro­d y­ti: aš kaž­k ą kont­ro­liuo­ju. Pra­d e­d a­m a kont­ ro­liuo­ti mi­ty­b ą, ap­ri­b o­ti mais­tą, nes sie­k ia­m a tu­rė­ti dai­les­n ę fi­g ū­rą. Taip ti­k i­m a­s i bū­ti la­b iau mėgs­ta­m ai, su­lauk­ti dau­g iau sėk­m ės.

Da­lė Kuz­mic­kie­nė psi­cho­lo­gė

p a­tir­tis: pa­ty­čio­mis

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

M

nę. Pra­dė­jo kri­t iš­k ai sa­ve ver­t in­t i ir ne­t gi šlykš­tė­t is. „Keis­čiau­sia tai, kad pa­si­bjau­rė­ji­mas sa­ vo kū­nu iš pra­džių ver­tė ma­ne ei­nant iš mo­k yk­los na­mo nu­si­pirk­ti di­de­lį pa­ke­ lį bul­v ių traš­ku­čių ir su­val­g y­ti“, – pri­si­pa­ žįs­ta Ai­ri­da.

Su­lig kiek­v ie­na die­na kąs­niai vis la­biau strig­da­vo gerk­lė­je. „Ga­liau­siai me­čiau traš­ku­čius. Me­čiau val­g y­ti“, – nuo­spren­dį pa­ti sau priė­mė try­ li­ka­me­tė.

Pus­r y­čiau­jant su šei­ma ap­si­mes­da­vo, kad yra so­ti dar nuo va­ka­rie­nės, o grį­žu­ si iš mo­k yk­los iš­ger­da­vo puo­de­lį ka­vos ir išei­da­vo į bū­re­lių už­siė­mi­mus. „Va­ka­rie­ nę keis­da­vau leng­vais už­kan­d žiais. Nu­si­

i­ty­b os su­tri­k i­m ai daž­n iau­s iai at­s i­ran­ da paaug­lys­tė­je, iki aš­tuo­n io­li­k os me­tų.

Daug daž­n iau už bu­li­m i­ją ten­k a su­s i­d ur­ti su ano­rek­s i­ja. Pa­ty­č ios ne vi­s a­d a yra pa­g rin­d i­n ė to­k ių su­tri­k i­m ų prie­ž as­tis. Daž­n iau­s iai mer­g ai­tės, ku­rioms pa­s i­reiš­k ia mi­ty­b os su­tri­k i­m ai, bū­n a la­b ai ra­m ios, ty­lios, dro­v ios, už­d a­ros ir la­b ai pa­k lus­n ios. Vai­k ys­tė­ je jos bu­v u­s ios la­b ai ge­ros, o pa­s kui, su­lau­k u­s ios paaug­lys­tės, su­p ran­ta, kad yra vie­n as da­ly­ kas, ku­rį ga­li kont­ro­liuo­ti – val­g y­ti ar­b a ne­v al­g y­ti.

Daž­n ai tai yra ma­m ų nu­g a­lė­tos duk­ros, nes nie­k uo­m et ne­b u­v o

pir­kau svars­t yk­les, ku­rias pa­si­sta­čiau kam­ ba­rio vi­du­r y. Nuo­lat in­ter­ne­te ste­bė­da­vau mo­de­lių nuo­trau­kas ir už­si­brė­žiau dau­giau ne­bū­ti pa­t y­čių ob­jek­tu“, – apie ba­da­v i­mo pra­d žią at­v i­rau­ja Ai­ri­da.

Pa­gal­bos ran­ka „Sun­k iau­sia bu­vo ne tuo­met, kai ken­čiau pa­t y­čias. Ta­po ne­be­pa­ke­lia­ma, kai, jų vei­ kia­ma, ėmiau ne­kęs­ti kiek­v ie­no sa­vo kū­no cen­ti­met­ro“, – pri­si­me­na mer­gi­na.

Sau ji ne­pri­pa­ži­no, kad ba­da­vo, ta­čiau iš tik­r ų­jų tuo me­tu tik van­duo ir ko­fei­nas pa­ lai­kė jos jė­gas. Kuo to­liau, tuo leng­v iau ta­ po at­si­sa­k y­ti mais­to, o kąs­nis, įdė­tas į bur­ ną, strig­da­vo gerk­lė­je.

Per­žen­gus ri­bą – kū­no ma­sės in­dek­sui pa­vo­jin­gai su­ma­žė­jus, bū­ti­nos vi­sos spe­cia­lis­tų ko­man­ dos kon­sul­ta­ci­jos: psi­chiat­rų, die­to­lo­gų, psi­cho­lo­gų ar­ba psi­cho­te­ra­peu­tų. La­bai daž­nai rei­ka­lin­ga sta­cio­na­ri pa­gal­ba tam, kad bū­tų už­tik­rin­ta kont­ ro­lė, nes li­go­nės, įpra­tu­sios pa­čios kont­ro­liuo­ti sa­vo mi­ty­bą, ima neig­ti, me­luo­ti, sa­ky­ti, kad val­go, nors iš tie­sų to be­veik ne­da­ro. Sta­cio­na­riai gy­dant li­go­nių mi­ty­ba yra pri­žiū­ri­ma.

Jei šei­ma pa­ste­bi, kad at­si­ran­da ne­val­gy­mo pro­ble­ma, mi­ty­ba per prie­var­tą ne­bus efek­ty­vi, nes iš­pro­vo­kuos konf­lik­tą. To­kiais at­ve­jais pa­gal­ba rei­ka­lin­ga vi­sai šei­mai, nes la­bai daž­nai ir pa­tys tė­vai ne­ži­no, ką da­r y­ti, iš­si­gąs­ta ar­ba iki ga­lo ne­su­vo­kia grės­mės.

Kar­tais ap­gy­dy­ta ano­rek­si­ja pe­ rei­na į bu­li­mi­ją.

„Nie­kam nie­ko ne­sa­k iau, bi­jo­jau pri­si­pa­ žin­ti, kad tu­riu šią pro­ble­mą.

Mo­kyk­los psi­cho­lo­gė per per­trau­ką priė­ jo prie ma­nęs ir su di­džiau­sia nuo­sta­ ba pa­klau­sė: „Vai­ ke, kas tau at­si­ti­ko?

Tu nyks­ti aky­se!“ 43

2015 vasara

Sveikata

Bi­jo­jau, kad tė­vai ir ki­ti ar­ti­mie­ji tie­ siog pa­smerks ma­ne. Pir­ma­sis ma­no po­ kal­bis apie tai su suau­g u­siu žmo­g u­mi įvy­ ko mo­k yk­lo­je, kai mo­k yk­los psi­cho­lo­gė per per­trau­ką priė­jo prie ma­nęs ir su di­džiau­ sia nuo­sta­ba pa­k lau­sė: „Vai­ke, kas tau at­ si­ti­ko? Tu nyks­ti aky­se!“ Kiek vė­liau įvy­ko akis­ta­ta su tė­vais ir kla­sės auk­lė­to­ja. Ta­čiau re­zul­ta­tas jau bu­vo pa­siek­tas – su­ny­kau“, – pa­sku­ti­nį žo­dį Ai­ri­da iš­ta­ria sun­k iai.

Nuo­la­ti­niai po­kal­biai su tė­vais apie svei­ ką mi­t y­bą, auk­lė­to­jos ra­gi­ni­mai daž­niau lan­k y­tis mo­k yk­lo­je, ap­leis­to­je dėl pra­stos svei­ka­tos būk­lės, imu­ni­te­to nu­si­lpi­mas.

Pra­dė­jo pul­ti per­ša­li­mo li­gos, nuo­lat skau­ dė­jo skran­dį. At­li­kus ty­ri­mus paaiš­kė­jo, kad iš­si­v ys­tė opa­li­gė, ref­liuk­sas ir su­tri­ko tul­žies la­ta­kų veik­la. „Jau­čiau­si nu­var­gu­si, iš­se­ku­si. Diag­no­za­ vo dar ir ma­žak­rau­jys­tę. Nuo­la­ti­niai vi­zi­ tai pas gy­dy­to­jus se­k i­no dar la­biau, er­zi­no li­go­ni­nės kva­pas, įsi­skver­bęs į dra­bu­žius, plau­kus. Nuo­lat no­rė­jau val­g y­ti, bet vos pa­ žvel­gus į mais­tą im­da­vo py­k in­ti. Bur­no­je jau­čiau tar­si žal­va­rio sko­nį“, – po­jū­čius var­ di­ja Ai­ri­da ir sa­ko, kad tai dar ne vis­kas.

Mo­ra­li­nį ato­slū­g į pa­ju­to tuo­met, kai bend­rak­la­siai pa­ste­bė­jo iš­vaiz­dos po­k y­ čius. Šlykš­tūs jų api­bū­di­ni­mai ir keiks­mai din­go iš il­go­jo krei­pi­nių są­ra­šo. Ne­be­vars­ tė ir pik­ti žvilgs­niai. Tie­sa, Ai­ri­da mo­k yk­ lo­je bu­vo per­ne­lyg re­tas sve­čias, kad san­ ty­k iai su bend­raam­žiais jai bū­tų ta­pę la­bai ak­tua­lūs.

Kas lau­kė suau­gus?

Pa­da­ri­nys: per­žen­gus ri­bą – kū­no ma­sės in­dek­sui la­bai su­ma­žė­jus, pri­rei­kia net ir psi­chiat­rų pa­gal­bos. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

44

„Da­bar, bū­da­ma suau­g u­si, sa­vo kū­ną su­ vo­k iu šiek tiek ge­riau, ta­čiau pa­grin­di­niai nei­gi­mo prin­ci­pai li­ko. Pa­t y­čių nuo­sė­das jau­čiu iki šiol. Žiū­rė­da­ma į veid­ro­dį vi­suo­ met ma­tau sa­ve sto­res­nę, nei yra iš tie­sų, nors tik­rai ne­be­su stam­bi kaip paaug­lys­tė­ je. Esu kan­k i­na­ma ape­ti­to po­k y­čių: val­gau be sai­ko ar­ba vėl ba­dau­ju. Tik šį kar­tą no­ rė­da­ma ba­dau­ti pa­si­ren­ku ki­to­k ius bū­dus: per­ku kvai­las ar­ba­tas, ku­rių pa­va­di­ni­mai „Gra­ci­ja“ ar­ba „Dai­lios li­ni­jos“, tar­si jų iš­ gė­ru­si tik­rai at­si­k ra­t y­siu sa­vo pro­ble­mų“, – pa­ti iš sa­vęs šai­po­si Ai­ri­da.

Ji ne­se­niai nu­si­pir­ko mil­te­lių pa­v i­da­lo mais­to pa­pil­dų, ku­rie tu­rė­tų pa­ge­rin­ti me­ džia­g ų apy­kai­tą, ir pri­si­pa­žįs­ta, kad kiek­ vie­ną gurkš­nį ry­ja šlykš­tė­da­ma­si. Ai­ri­da ste­bi­si, ko­dėl vi­sa ta pro­duk­ci­ja, pa­tei­k ia­ ma keis­tu pa­v i­da­lu, tu­ri ne­ma­lo­nų kva­pą ir

Rū­ta Bei­šy­tė as­me­ni­nė tre­ne­rė

S

por­tas ne tik stang­ri­na kū­ną, ge­ri­na svei­ka­tą, pa­de­da pa­lai­ky­ti bend­rą ak­ty­vu­mą, bet ir pa­ke­lia nuo­tai­ką, nes spor­tuo­jant iš­si­ski­ ria lai­mės hor­mo­nas – en­dor­fi­ nas. Rei­kia at­ras­ti sau tin­kan­čią ir pa­tin­kan­čią spor­to ša­ką pa­gal sa­vo bū­do bruo­žus, sie­kius, po­mė­gius. Sma­gu spor­tuo­ti gru­pė­je – su­si­ras­ki­te bend­ra­ min­čių. No­rint bū­ti liek­nam, nuo pat vai­kys­tės rei­kia skir­ti de­ra­mą dė­me­sį mi­ty­bai, ug­dy­ti svei­ką gy­ven­se­ną. Bū­ti­na įpras­ti val­gy­ti re­gu­lia­riai, sai­kin­gai, veng­ti ne­nau­din­gų, rie­bių, ka­lo­ rin­gų pro­duk­tų. Siū­lau pa­mėg­ti vai­sius, dar­žo­ves, su­si­drau­gau­ ti su van­de­niu. Mi­ty­ba ge­rus re­zul­ta­tus le­mia 70–80 pro­c. ir tik 20–30 pro­c . – spor­tas. Jei su­re­gu­liuo­s i­te mi­ty­b ą, val­g y­si­ te svei­kai, ki­log­ra­mai pa­ma­ž u iš­tirps vi­s am lai­kui ir ne­pra­ra­si­te ža­v e­s io, gy­v e­n i­m o džiaugs­mo, ge­ros nuo­tai­kos.

yra plast­i ko sko­nio. „Vie­ną die­ną sten­giuo­ si lai­k y­tis griež­to mi­t y­bos re­ži­mo ir val­g y­ ti leng­v us pro­duk­tus, ta­čiau jau ki­tą kaip be­so­tė tuš­ti­nu par­duo­tu­v ių len­t y­nas, tar­si pirk­čiau mais­to vi­siems kai­my­nams“, – pa­ ti iš sa­vęs juo­k ia­si Ai­ri­da.

Ir čia pat su­rim­tė­ja: įsi­vaiz­da­v i­mas, kad ji yra meš­ka, bai­dyk­lė ir pa­na­šiai, neap­lei­ do, te­be­per­se­k io­ja kiek­v ie­na­me žings­ny­je, de­dant į bur­ną kiek­v ie­ną kąs­ne­lį, ge­riant kiek­v ie­ną gurkš­nį. „Aš nie­kuo­met ne­si­jau­čiu lai­min­ga. Aš nie­kuo­met ne­si­jau­čiu gra­ži. Nuo­lat ste­bei­ li­ju į grakš­čias mo­de­lių kū­no li­ni­jas, lie­sas

2015 vasara

Sveikata

70–80

– tiek proc. ge­rus re­zul­ta­tus le­mia Mi­ty­ba, ir tik 20–30 pro­c. – spor­tas.

ta­li­jas ir sva­jo­ju bū­ti to­k ia. Di­d žiu­lis ne­pa­ si­ten­k i­ni­mas sa­vo kū­nu var­žo ma­ne kiek­ vie­no­je gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­je. Kar­tais, ei­ da­ma gat­ve, bi­jau svei­k in­tis su pa­žįs­ta­mais žmo­nė­mis, kad jie ne­pa­ma­t y­tų ma­no pa­ pil­do­mų ki­log­ra­mų.

Ven­giu dė­vė­ti fi­g ū­rą pa­brė­žian­čius dra­ bu­žius, daž­nai tie­siog neišd­rįs­tu nuei­ti į vie­šą ren­gi­nį, nes bi­jau pa­si­ro­dy­ti per­ne­lyg ne­pat­rauk­li. Va­sa­rą ne­si­mau­dau ir ne­si­de­ gi­nu pa­plū­di­my­je su bi­k i­niu, nes vel­niš­kai bi­jau sa­vo kū­no ir, prieš dė­da­ma kiek­v ie­ną kąs­nį į bur­ną, šim­tą kar­tų min­t y­se sau pa­ kar­to­ju, kad esu sto­ru­lė, žiur­kė, ku­riai ne­ de­rė­tų val­g y­ti“, – vis var­di­ja prie­kaiš­tus sau Ai­ri­da, aukš­ta dai­li mer­gi­na.

Skau­dūs paaug­lys­tės iš­g y­ve­ni­mai tar­si še­šė­lis per­se­k io­ja ją ir ne­pa­lei­d žia.

Keis­čiau­sia tai, kad pa­si­bjau­rė­ ji­mas sa­vo kū­nu iš pra­džių ver­tė ma­ne ei­nant iš mo­kyk­los na­mo nu­si­pirk­ti di­de­ lį pa­ke­lį bul­vių traš­ku­čių ir su­ val­gy­ti.

Spor­tuo­ti, o ne ba­dau­ti Ai­ri­da no­ri pa­ž velg­ti į sa­vo pro­ble­mą iš ša­ lies. Pa­ti sa­vęs klau­sia, ką da­r y­tų ki­taip?

Ir pri­pa­žįs­ta: ne­pai­sant skran­d žio opa­li­ gės ir su­si­for­ma­v u­sių ža­lin­g ų įpro­čių, ne­ keis­tų nie­ko. „Kad ir kaip žiau­riai skam­bė­tų, leng­v iau su­si­tai­k y­ti su svei­ka­tos pro­ble­mo­mis nei su pa­t y­čio­mis, ku­rių ža­la neiš­ma­tuo­ja­ma“, – api­bend­ri­na mer­gi­na.

Ką ji pa­tar­tų sa­vo duk­rai? Ai­ri­da su­si­ mąs­to ir var­di­ja: ne­siim­ti dras­tiš­kų prie­ mo­nių, spor­tuo­ti, bet jo­k iu bū­du ne­ba­dau­ ti, ne­leis­ti alin­ti sa­vo or­ga­niz­mo. „Re­ko­men­duo­čiau sa­vo duk­rai ge­rą psi­ chiat­rą, ku­ris pa­dė­tų iš­spręs­ti šias pro­ble­ mas ir pa­ž velg­ti į sa­vo kū­ną ki­taip. Juk tu­ ri­me tiek daug pui­k ių ins­ti­tu­ci­jų, į ku­rias krei­pian­tis ga­li­ma su­lauk­ti pa­gal­bos, pa­dė­ sian­čios įveik­ti šias bai­sias, vi­suo­me­nei ak­ tua­lias pro­ble­mas“, – apie ki­to­k ias ba­do al­ ter­na­t y­vas svars­to Ai­ri­da.

45

2015 vasara

Sveikata

Kau­no kli­ni­kos:

sku­bios pa­gal­bos vi­zi­jos vir­to Kau­no kli­ni­kų Sku­bios pa­gal­bos sky­rius jau tik­rai la­bai pa­na­šus į to­kį, ko­kį ma­tė­me se­ria­le „Li­go­ni­nės prii­ma­ma­sis“. Kaip pa­vy­ko tai pa­siek­ti, klau­sia­me šio sky­riaus va­do­vo gy­dy­to­jo Kęs­tu­čio Sta­šai­čio.

TEKSTAS: Justė Kiburytė

Va­do­vai: gy­dy­to­jai K.Sta­šai­tis ir A.Smai­lys džiau­gia­si ga­lė­da­mi dirb­ti Trau­mų ir sku­bios pa­gal­bos cent­re, kur su­da­ry­tos pui­kios są­ly­gos pa­dė­ti trau­mas pa­ty­ru­siems li­go­niams. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Sku­bios Kau­no kli­ni­kų me­di­kų pa­gal­bos, ne­be­rei­kė­tų ieš­ko­ti ry­ti­nėje Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos pa­sta­to da­ly­je, kur Sku­bios pa­gal­bos sky­rius bu­vo iki šiol?

– Sku­bios pa­gal­bos sky­rius jau per­si­kė­ lė į nau­ją pa­sta­tą Kau­no kli­ni­kų mies­te­lio cent­re. Per­sik­raus­tė­me ne tik mes: da­bar čia yra pa­grin­di­nis ir vie­nin­te­lis Kau­no kli­ni­kų li­go­nių priė­mi­mo sky­rius. Pri­rei­kus sku­bios pa­gal­bos, tiek vai­kai, tiek suau­gu­sie­ji prii­

Doc. Vai­do­tas Gurs­kis Vai­kų li­gų kli­ni­kos Ur­gen­ti­nės pe­diat­ri­jos sekt­o­riaus ir Vai­kų in­ten­sy­vio­sios ter­ ap­ij­os sky­riaus va­do­vas

P

er­si­kė­lus į Trau­mų ir sku­ bios pa­gal­bos cent­rą, vai­kai ir paaug­liai iki 18 me­tų bus prii­ma­mi nau­ ja­me sku­bios pa­gal­bos (vai­kų priė­mi­mo) sky­riu­je. Vai­kams skir­ta at­ski­ra re­gist­ra­tū­ra, juos ap­žiū­rės ir kon­sul­tuos vai­kų li­gų gy­dy­to­jai ir ki­ti spe­cia­lis­tai.

Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­ba, kaip ir iki šiol, įver­ti­nu­ si pa­cien­to būk­lę, ga­lės sun­kiai ser­gan­čius ar su­ža­lo­tus vai­kus vež­ti tie­siai į Vai­kų in­ten­sy­ vio­sios te­ra­pi­jos sky­rių.

46

ma­mi čia, vie­no­je vie­to­je. Išim­tis bus tai­ko­ ma gim­dy­vėms, ku­rioms pra­si­dė­jęs gim­dy­ mas. Nėš­čio­sios dėl svei­ka­tos pro­ble­mų taip pat bus prii­ma­mos nau­ja­ja­me Trau­mų ir sku­bios pa­gal­bos cent­re. Toks cent­ra­li­zuo­tas priė­mi­mo sky­rius pa­to­ges­nis ir li­go­niams, ir grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kams. Sky­riu­je yra vi­sa me­di­ci­nos įran­ga, rei­ka­lin­ga su­teik­ti pa­gal­bą įvai­riau­siems pa­cien­tams.

– Ne­be­liks priė­mi­mo sky­rių Kar­dio­lo­gi­jos ir Akių li­gų kli­ni­ko­se?

– Pa­cien­tai, ku­riems bū­ti­no­ji pa­gal­ba rei­ka­ lin­ga dėl akių trau­mos ar įvai­rių šir­dies li­gų, bus prii­ma­mi vie­no­je vie­to­je – nau­ja­ja­me pa­sta­te. Tik ūmi­nio mio­kar­do in­fark­to su ST pa­ki­li­mu at­ve­ju grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ bos per­so­na­las pa­cien­tą at­veš tie­siai į Kar­ dio­lo­gi­jos in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­rių, ap­len­kiant Sku­bios pa­gal­bos sky­rių. Šiems pa­cien­tams bū­ti­na kiek ga­li­ma grei­čiau at­ kur­ti su­tri­ku­sią šir­dies rau­mens krau­jo­ta­ką.

– Vai­kai į Sku­bios pa­gal­bos sky­rių, ti­kiuo­ si, pa­teks at­ski­rai nuo suau­gu­sių­jų?

– Į sky­rių jiems įreng­tos at­ski­ros įei­gos. Per įei­gą pės­tie­siems pa­tal­pos pa­da­li­ja­mos į vai­kų ir suau­gu­sių­jų zo­nas. Pas­ta­ro­jo­je ypač sun­kūs li­go­niai at­ri­bo­ti nuo tų, ku­rių būk­lė

leng­ves­nė. Ats­ki­ra įei­ga ir bok­sai skir­ti ser­ gan­tie­siems in­fek­ci­nė­mis li­go­mis.

Pir­mame aukš­te esan­čia­me lau­kia­ma­ja­me suau­gu­sie­siems yra dvy­li­ka sė­di­mų vie­tų ir sep­ty­nio­li­ka lo­vų, kai, su­tei­kus pa­gal­bą, rei­kia sek­ti li­go­nio būk­lę. Se­na­ja­me sky­riu­je šios pa­skir­ties vie­tų ir lo­vų bu­vo per ma­žai, ypač pi­ko va­lan­do­mis. Gre­ta pir­ma­­me aukš­te yra trys rea­ni­ma­ci­jos sa­lės ar­ba, ki­taip sa­kant, šo­ ko kam­ba­riai gy­vy­bei gel­bė­ti. Li­go­nį at­ve­žu­sį grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­lį bus ga­li­ma pa­sta­ty­ti prie pat šių gy­vy­bei gel­bė­ti skir­tų vie­tų. Tai la­bai pa­to­gu, jei li­go­nio būk­lė kri­ti­nė. Iki šiol tu­rė­jo­me tik vie­ną to­kią sa­lę, o sun­kių li­go­nių, ku­riems bū­ti­na nea­ti­dė­lio­ ti­na pa­gal­ba, vie­nu me­tu ga­li bū­ti ir dau­giau.

Ant­ra­­me aukš­te yra dvy­li­ka lo­vų li­go­niams, ku­riems rei­ka­lin­ga in­ten­sy­vi te­ra­pi­ja, dvy­li­ka ope­ra­ci­nių, vie­nas an­giog­ra­fi­jos ka­bi­ne­tas.

– Va­di­na­si, čia bus ir diag­no­zuo­ja­ma, ir ope­ruo­ja­ma?

– Tu­ri­me vi­są rei­ka­lin­gą diag­nos­ti­kos apa­ ra­tū­rą: rent­ge­no, ult­ra­gar­so, en­dos­ko­pi­jos, kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos. Mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so? Ne, sku­biai pa­gal­bai ty­ri­mų šiuo me­to­du daž­niau­siai ne­rei­kia, o esant rei­ka­lui pa­cien­tą tu­ne­liais ga­lė­si­me nu­vež­ti iki mag­ne­ ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­jos apa­ra­to, esan­čio

2015 vasara

Sveikata

rea­ly­be

ki­ta­me Kau­no kli­ni­kų kor­pu­se. Nau­ja­sis pa­ sta­tas pri­jung­tas nau­ju po­že­mi­niu tu­ne­liu prie bend­ros tu­ne­lių sis­te­mos. Gre­ta sta­to­mas la­ bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų kor­pu­sas su­trum­pins ke­lią iki jo – bus vos ke­li žings­niai, to­dėl pa­grei­tės ty­ri­mų re­zul­ta­tų ga­vi­mo lai­kas. Jau ir da­bar be­veik vis­kas vie­no­je vie­to­je, ne­rei­kia pa­cien­ tų ve­žio­ti net ir su­dė­tin­giems ty­ri­mams.

– Va­di­na­si, Trau­mų ir sku­bios pa­gal­bos cent­ras – lyg at­ski­ra ma­ža li­go­ni­nė?

– Nus­ta­čius ūmios li­gos pa­to­lo­gi­ją ir su­tei­kus me­di­ci­nos pa­gal­bą dėl jos ar pa­tir­tos trau­ mos, li­go­niai iš­lei­džia­mi na­mo, jų būk­lė se­ ka­ma ste­bė­ji­mo pa­la­to­se ar­ba jie per­ke­lia­mi į pro­fi­li­nę kli­ni­ką pa­gal li­gos po­bū­dį gy­dy­ti sta­cio­na­riai. Tik Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos kli­ni­kos pa­cien­tai liks čia, nes į šį pa­sta­tą iš cent­ri­nio Kau­no kli­ni­kų kor­pu­so per­ke­lia­ma ši kli­ni­ka. Ji įsi­kū­ru­si tre­čia­me aukš­te, tu­ri 82 lo­vas, iš jų de­šimt – die­nos sta­cio­na­ro.

– Dėl to šis pa­da­li­nys va­di­na­si Trau­mų ir sku­bios pa­gal­bos cent­ru?

– Sku­bi pa­gal­ba daž­nai bū­ti­na pa­ty­rus trau­mų. Šia­me cent­re ji tei­kia­ma vi­so Kau­no re­gio­no gy­ven­to­jams. Pats pro­jek­tas, sis­te­ma, dar­bo prin­ci­pai pe­rim­ti iš Va­ka­rų Eu­ro­pos ir net Ame­ri­kos. Ten ir­gi skai­čiuo­ja vi­sus iš­tek­lius, iš

jų – ir žmo­giš­kuo­sius, ga­ran­tuo­jant sku­bią ir efek­ty­vią bū­ti­ną­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą.

Pas mus kai kas no­ri, kad per va­lan­dą bū­tų iš­tir­tas nuo gal­vos iki ko­jų dėl vi­sų lė­ti­nių li­gų. Nie­kur pa­sau­ly­je taip nė­ra, nė­ra ir to­ kios sis­te­mos, kad 25 gy­dy­to­jai vie­no li­go­nio lauk­tų. Ir pas mus me­di­kų li­ko tiek pat, kiek bu­vo se­no­sio­se pa­tal­po­se. Ti­ki­mės, kad li­go­nių srau­tai ir­gi bus pa­na­šūs, tik da­bar są­ly­gos daug ge­res­nės bū­ti­na­jai me­di­ci­nos pa­gal­bai teik­ti, kai li­ga už­klum­pa stai­ga, žmo­gus su­si­ža­lo­ja, jo būk­lė yra sun­ki. To­kiu at­ve­ju su­tei­kia­ma vi­so­ke­rio­pa pa­gal­ba grei­tai ir efek­ty­viai. Žo­džiu, vis­kas orien­tuo­ta į sku­ bią pa­gal­bą ir kri­ti­nę būk­lę. Jei žmo­gus ser­ga se­niai, gy­dy­to­jai ne­ran­da li­gos – ste­buk­lų ne­bus, per va­lan­dą ir mes jos ne­nus­ta­ty­si­me.

To­kiems li­go­niams pa­gal­bos ga­li tek­ti pa­ lauk­ti. Tam yra su­da­ry­tos pa­to­gios są­ly­gos.

– Kiek kai­na­vo pa­sta­ty­ti ir įreng­ti šį cent­rą?

– Di­džio­ji da­lis pro­jek­to „Kau­no kli­ni­kų tre­čio (aukš­čiau­sio) ly­gio trau­mų ir sku­bios pa­gal­bos cent­ro plėt­ra“ ver­tės, apie 14,6 mln. eu­rų, bu­vo fi­nan­suo­ja­ma iš ES fon­dų ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos biu­dže­to. Ki­tą da­lį lė­ šų, rei­ka­lin­gų pa­sta­tui įreng­ti – 4 mln. eurų sky­rė Kau­no kli­ni­kos. Medicinos įranga kainavo apie 5,5 mln. eurų.

Prof. Alf­re­das Smai­lys Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos klin ­ i­kos va­do­vas

T

a­p o rea­ly­b e tai, apie ką daug me­tų kal­b ė­jo­m e ir ko sie­k ė­m e. Trau­m ų ir sku­b ios pa­g al­b os cent­ ras – mo­d er­n iau­s ias Lie­tu­v o­je, XXI a. kū­ri­n ys, ku­ria­m e pui­k ios są­ly­g os li­g o­n iams ir me­d i­k ų dar­b ui. Mū­s ų kli­n i­k os Miš­rių trau­m ų sky­rius bu­v o at­s ki­rai – už 700 m. Da­b ar pa­ty­ru­s ie­ji bet ko­k ią trau­m ą pa­teks čia ir gaus ope­ra­ty­v ią mak­s i­m a­lią pa­g al­b ą. Čia bus at­lie­k a­m os gyvybę gelbstinčios in­ter­v en­ ci­jos, nes yra vi­s a rei­k a­lin­g a įran­g a bei ga­li­m y­b ių teik­ti reikiamą me­d i­c i­n os pa­g al­b ą.

47

2015 vasara

Sveikata

Rei­ka­lau­j

ne­leis­ki­te nu­mir­ti penk­tos va­ka­ro Ori se­nat­vė. Svei­ka, tur­tin­ ga, lai­min­ga se­nat­vė. Ar tai įma­no­ma Lie­tu­vo­je?

TEKSTAS: Iza­be­lė Ka­čins­k ai­tė

Pa­si­ra­šy­tas tes­ta­men­tas Tur­būt ant pirš­tų ga­li­ma su­skai­čiuo­ti se­no­ lius, ku­rie, su­lau­kę 90-ies, yra sa­va­ran­k iš­ ki, ne­prik­lau­so­mi, ga­li gy­ven­ti vie­ni.

Apie ne­to­li­mus kai­my­nus vo­k ie­čius, ku­ rie va­sa­rą už­plūs­ta Kur­šių ne­ri­ją, ge­riau ne­kal­bė­ti, nes lie­tu­v iams tu­riz­mas, išė­jus į pen­si­ją, tė­ra zui­k io sap­nas.

48

Iš da­lies lai­min­gi yra tie, ku­riems bent ne­rei­k ia prie­žiū­ros. Emig­ra­ci­ja at­li­ko sa­vo juo­dą dar­bą: Lie­tu­vo­je la­bai daug vie­ni­šų se­no­lių. Jiems ne­pa­g y­do­mai su­si­rgus lie­ka vie­nin­te­lis ke­lias – į slau­gos li­go­ni­nę. Bent ke­tu­riems mė­ne­siams per me­tus. Ant­ra ver­tus, ne­rei­k ia ir emig­ra­ci­jos. „Rei­ka­lau­ju: ne­leis­k i­te nu­mir­ti iki penk­ tos va­lan­dos, kol no­ta­rė at­va­žiuos“, – vie­ nos slau­gos li­go­ni­nės dar­buo­to­jos au­sy­se te­bes­kam­ba jos bu­v u­sios pa­cien­tės sū­naus žo­džiai.

Vy­riš­k iui rei­kė­jo žūt­būt su­spė­ti gau­ ti mirš­tan­čios mo­ti­nos pa­ra­šą tes­ta­men­te, kad vi­sas tur­tas pri­k lau­sy­tų jam. Vi­sus ke­ tu­ris mė­ne­sius, kol mo­čiu­tė gu­lė­jo li­go­ni­ nė­je, sū­nus neap­si­lan­kė nė kar­to. Kai me­ di­kai jį ra­do ir pra­ne­šė, kad mo­ti­nos svei­

ka­tos būk­lė kri­ti­nė, sū­nui bu­vo svar­biau­sia su­si­t var­k y­ti pa­vel­dė­ji­mo do­ku­men­tus, kad vis­ką, ką mo­ti­na tu­rė­jo, gau­tų tik jis ir su nie­kuo ne­rei­kė­tų da­ly­tis. „O juk ga­lė­jo bent pa­sku­ti­nę gy­ve­ni­mo va­lan­dą pa­bū­ti ša­lia mo­ti­nos, ku­ri pa­gim­ dė ir užau­gi­no, su­kau­pė tą tur­tą. Ga­lė­jo pa­lai­k y­ti už ran­kos“, – liūd­nai ta­ria vie­nos slau­gos li­go­ni­nės me­di­kė.

Sky­ry­bos dėl li­gos Svars­to­me: mirš­tan­tie­ji vi­sa tai tur­būt jau­čia.

Pa­sa­ko­ja slau­g y­to­ja ki­t ą is­to­r i­ją. Apie li­go­n į, ku­r is į slau­gos na­mus bu­vo at­vež­t as, taip sa­k ant, jau nu­r a­š y­t as. Šį 64-erių vy­r ą bu­vo iš­t i­kęs in­sul­t as. Pyk­t is, pa­g ie­ž a, nea­py­k an­t a – tai šios li­gos pa­d a­

2015 vasara

klu­so“, – pa­sa­ko­ja slau­gos li­go­ni­nės dar­ buo­to­ja.

La­bai grei­tai ki­ne­zi­te­ra­peu­tė pel­nė šio pa­cien­to pa­gar­bą ir pri­pa­ži­ni­mą. Jos dar­ bas da­vė pui­k ių re­zul­ta­tų: li­go­nis pra­dė­jo vaikš­čio­ti. Su juo daug dir­bo lo­go­pe­dė, ir grei­tai vy­rui at­si­sta­tė kal­ba. Slau­g y­mo ter­ mi­nui pa­si­bai­g us jo nei žmo­na, nei vai­kai į na­mus ne­priė­mė. Bū­da­mas be­na­miu, jis pa­te­ko į se­ne­lių na­mus.

­ju:

i iki

ri­n iai, bū­d in­g i dau­g u­mai li­go­n ių. Vy­r as bu­vo su­si­py­kęs su vi­s ais ar­t i­mai­siais.

Ant­ra ver­tus, kaip bū­ti ge­ros nuo­tai­kos, jei stam­bus, bu­vęs tvir­tas žmo­g us ne­ga­lė­ jo val­dy­ti pu­sės kū­no ir vaikš­čio­ti. Jo kal­ba bu­vo su­tri­ku­si.

To­k io neį­ga­laus su­tuok­ti­nio žmo­nai ne­ rei­kė­jo – ji su­t var­kė sky­r y­bų do­ku­men­ tus. Iš­si­rei­ka­la­vo vy­ro pa­ra­šo. Kai­re ran­ka, ku­rią šiek tiek ju­di­no. Vi­sas tur­tas ati­te­ko mo­te­riai ir vai­kams. Vi­si ar­ti­mie­ji ma­nė, kad li­go­nis grei­tai mirs. „Ta­čiau mū­sų pa­rei­ga – dirb­t i. Ir su šiuo li­go­niu, nors jis vi­sus me­d i­kus plū­do, vi­ jo iš pa­la­tos. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tė kant­riai iš­ klau­sė vi­są pra­keiks­mų ti­ra­dą. Kai li­go­nis pa­var­gęs nu­ri­mo, tvir­tai ir reik­liai pa­reiš­ kė: o da­bar mankš­t in­si­mės. Pa­cien­tas pa­

Emig­ra­ci­ja at­li­ko sa­vo juo­dą dar­bą: Lie­tu­vo­je la­bai daug vie­ni­šų se­no­lių. Jiems ne­pa­gy­ do­mai su­si­rgus lie­ka vie­nin­te­ lis ke­lias – į slau­gos li­go­ni­nę.

Sveikata

kių slo­pi­na­mų­jų vais­tų. Būk­lei pa­blo­gė­jus, iš­ve­žė­me pa­cien­tę į kli­ni­k i­nę li­go­ni­nę. Vy­ ras ne­si­do­mė­jo, kas jai nu­ti­ko“, – pa­sa­ko­ja dar vie­nos slau­gos li­go­ni­nės dar­buo­to­ja.

Ta­da pri­du­ria, kad slau­go­mų pa­cien­tų vai­kai, gy­ve­nan­t ys už­sie­ny­je, į sa­vo tė­v ų mir­t į rea­g uo­ja vi­sai ki­taip. Jie ieš­ko prie­ žas­čių, ne­tgi kal­ti­na me­di­kus, kad prieš ke­ le­rius me­tus Lie­tu­vo­je svei­k i pa­lik­ti tė­vai štai ėmė ir mi­rė. „Vie­na mo­te­ris ne­lei­do mi­ru­sio­sios lai­ do­ti, rei­ka­la­vo skro­di­mo, nors pa­ti at­skri­ do iš Ame­ri­kos tik po sa­vai­tės, jos mo­ti­nai mi­rus“, – tai dar vie­nas fak­tas iš mū­sų gy­ ve­ni­mo.

Be­je, bū­na ir ki­to­k ių nuo­mo­nių. „Jei kas, pa­skam­bin­k i­te ma­no drau­g ui, jis pa­lai­dos“, – taip slau­go­ma mo­ti­na pa­si­ rū­pi­no į Ai­ri­ją emig­ra­vęs tau­tie­tis.

Slau­ga yra dar­bas Mei­lė iš to­li Vie­nos slau­gos li­go­ni­nės per­so­na­las at­ krei­pė dė­me­sį į sa­vo pa­cien­tę, ku­rią daž­nai lan­kė vy­ras. Jam išė­jus mo­te­ris la­bai il­gai mie­go­da­vo. Pa­bu­du­si bū­da­vo ne­ra­mi, im­ da­vo ne­ri­mau­ti, prieš vy­rui atei­nant. Mo­ te­ris ne­kal­bė­jo dėl pa­tir­to in­sul­to.

Me­di­kai nu­spren­dė nei­šei­ti iš pa­la­tos, kai pas šią pa­cien­tę ateis jos vy­ras. Po to­k ių ste­bi­mų vi­zi­tų li­go­nė bū­da­vo ra­mi, mie­go­ da­vo nor­ma­liai. „Ki­lo įta­ri­mų, kad li­kęs su žmo­na vy­ras pri­gir­dy­da­vo ją mig­do­mų­jų ar dar kaž­ko­

Se­nat­vė slau­gos li­go­n i­nė­je ar se­ne­l ių na­ muo­s e yra iš­ga­ny­mas tiems, ku­r ie ne­t u­r i pi­n i­g ų ir nuo­šir­d žių vai­k ų. Me­d i­k ai per­ spė­ja: la­bai sun­k u slau­g y­t i neį­ga­lų žmo­ gų. Tam rei­k ia ir pro­fe­sio­na­lu­mo, ir są­ ly­g ų.

Yra li­go­nių, ku­rių vie­nų pa­lik­ti neį­ma­ no­ma. Kaip tuo­met vai­kams dirb­ti, klau­ sia slau­gos li­go­ni­nė­je dir­ban­t ys me­di­kai.

Jie ži­no, kad yra la­bai daug rū­pes­tin­g ų vai­ kų, bet slau­ga yra dar­bas, rei­ka­lau­jan­tis dė­ me­sio vi­są pa­rą. Iš ko tuo­met pra­g y­ven­ti?

Slau­gos pa­šal­pos yra la­bai ma­žos, juo­lab iš tos pa­čios su­mos rei­k ia ten­k in­ti spe­cia­liuo­ sius li­go­nio po­rei­k ius.

Iliu­zi­ja: lai­mė se­nat­vė­je bū­ti dvie­se, rū­pin­tis vie­nas ki­tu.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

49

2015 vasara

Sveikata

Vals­t y­bė neį­ga­lia se­nat­ve rū­pi­na­ si ne­pa­kan­ka­mai. Pas li­go­nį, ku­ris ne­ju­da, jį rei­k ia mai­tin­ti, var­t y­ti, kad ne­su­si­da­r y­ tų pra­g u­los, ne­mo­ka­mai slau­g y­to­jai į na­ mus atei­na tik kar­tą per mė­ne­sį. Ar­gi tai nė­ra iro­niš­ka? „Kai­my­ną ga­li pa­sam­dy­ti, jei li­go­nis pa­ts ap­si­tar­nau­ja, o esant sun­k iai būk­lei, kas ir už ko­k ius pi­ni­g us pa­gel­bės?“ – re­to­ riš­kai klau­sia slau­gos spe­cia­lis­tė bei pa­brė­ žia, kad trūks­ta ir vals­t y­bės dė­me­sio, ir tei­ si­nės ba­zės, ir, ži­no­ma, lė­šų ša­lies biu­d že­te šiai pro­ble­mai spręs­ti.

Be to, net ir į slau­gos li­go­ni­nes pas mus žiū­ri­ma skep­tiš­kai. Vi­suo­me­nė­je te­be­v y­ rau­ja nuo­mo­nė, kad se­nus tė­v us pri­va­lo slau­g y­ti vai­kai.

Pa­sa­ko­ja me­d i­k ai dar vie­ną is­to­ri­ją. Il­ gai glo­bo­ju­si pa­si­li­go­ju­sią ma­mą, jos duk­ ra lei­do sau pail­sė­t i – at­ve­ž ė mo­čiu­tę į slau­gos li­go­ni­nę. Tai su­ži­no­ju­si ki­ta se­no­ lės duk­ra pa­smer­kė sa­vo se­se­r į ir iš­si­ga­be­ no mo­čiu­tę į sa­vo na­mus. De­ja, mažiau nei pa­rai. Jau ki­tą ry­tą ge­ro­ji duk­ra pa­skam­

bi­no į slau­gos li­go­ni­nę ir mal­da­vo priim­t i mo­čiu­tę at­gal.

Pas li­go­nį, ku­ris ne­ ju­da, jį rei­kia mai­ tin­ti, var­ty­ti, kad ne­ su­si­da­r y­tų pra­gu­los, ne­mo­ka­mai slau­gy­ to­jai į na­mus atei­na tik kar­tą per mė­ne­sį.

Kaip ma­ži vai­kai Se­nat­vės neiš­veng­si­me. „Ne­duok Die­ ve, mir­ti jau­nam“, – ig­no­ruo­jan­čius se­nus žmo­nes per­spė­ja ko­le­gė.

Ga­li­ma jai pri­dur­ti: duok Die­ve, kiek­ vie­nam su­lauk­ti gi­lios se­nat­vės. Ta­čiau

švie­sios. De­ja, ne vi­siems tai lem­ta. Slau­ gos spe­cia­lis­tų įsi­ti­k i­ni­mu, bū­ti­na pla­čiau dieg­ti slau­gos pa­slau­gas li­go­nių na­muo­ se. To­k ia pra­kti­ka tai­ko­ma kai ku­rio­se už­ sie­nio ša­ly­se. Ji ne­tin­ka li­go­niams, ku­rie dėl silp­nap­ro­t ys­tės vie­ni ne­ga­li bū­ti nė va­ lan­dos.

Me­d i­k ai to­k ių li­go­n ių ar­t i­mų­jų pra­ šo juos su­pras­t i ir ne kal­t in­t i, smerk­t i, o su­s i­t ai­k y­t i su jų būk­le, su­vok­t i, kad tai – ne­p a­g y­d o­m a, o ser­g an­t ie­ji dėl to ne­k al­t i. „Ar­ti­mie­ji ba­ra se­nat­v i­ne de­men­ci­ja ser­ gan­čius tė­v us, se­ne­lius, bet tai be­pras­miš­ ka. Nie­ko ne­pa­kei­si, tik pa­ts su­si­ner­v in­ si. To­k iems li­go­niams rei­k ia pri­tar­ti, nu­ si­leis­ti iki jų ly­gio, nors iš ša­lies tai at­ro­do la­bai keis­tai“, – tei­gia me­di­kė, pa­pa­sa­ko­ju­ si ne vie­ną šių is­to­ri­jų, bet pra­šiu­si ne­skelb­ ti pa­var­dės.

Ji pa­ta­ria bū­ti bud­riems, nes silp­nap­ro­ tys­tei bū­din­ga ir ag­re­si­ja, ir ki­ti pa­vo­jin­gi ne­prog­no­zuo­ja­mi veiks­mai.

To­k ia ga­li bū­ti se­nat­vė.

Juk ga­lė­jo bent pa­sku­ti­nę gy­ve­ni­mo va­lan­dą pa­bū­ti ša­lia mo­ti­nos, ku­ri pa­gim­dė ir užau­gi­no, su­kau­pė tą tur­tą.

Ga­lė­jo pa­lai­ky­ti už ran­kos.

Są­ly­ga: vie­ni­šiems pa­si­li­go­ju­siems se­no­liams slau­gos na­mai yra iš­ga­ny­mas. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

50

Vertikaliai: 1. Organizmų paveldimumo vienetas. 2. Dešinė ar kairė liemens, kūno pusė.

3. Stambus skėtinių šeimos vaistinis augalas, kuriuo anksčiau buvo gydomos įvairios ligos nuo podagros ir reumato iki bronchito. 4. Skonio organas. 5. Liga, kuria sergant pagelsta oda, geltligė. 6. Nereceptinis vaistas, skirtas trumpalaikiam refliukso simptomų (rėmens ir rūgšties atpylimo) gydymui. 9. Rainelės uždegimas.

10. Liguistai stiprus potraukis. 14. Piltuvėlio pavidalo inksto dalis, pereinanti į šlapimtakį.

15. Vaikus gimdančios lyties suaugęs žmogus.

17. Farmacijos kompanija. 19. Greitai lūžtanti, byranti į gabalėlius. 22. Kraujo patekėjimas po oda nuo sumušimo, kraujosruva. 23. Vaikų liga, kuriai būdinga kaulų deformacija dėl medžia-

gų (ypač fosforo ir kalcio) apykaitos sutrikimo.

24. Didelis miškuose augantis ir dekoratyvinis augalas pailgais plunksniškai karpytais lapais.

25. Chirurgas, urologas, nefrologas, pirmą kartą Lietuvoje persodinęs inkstą, profesorius Balys ...

28. Didžioji arterija. 29. Žodinio minčių reiškimo sistema. 31. Šlaunies ir blauzdos kaulų sąnarys. 32. Žmogaus gyvenimo amžius.

Horizontaliai: 7. Vaistinių augalų nuoviras.

8. Medžiagų apykaitos sutrikimo liga dėl insulino trūkumo. 11. Tam tikros sandaros ir paskirties organizmo dalis. 12. Organizmo įtampa kitaip. 13. Piktžolė labai kibiomis sėklomis, liaudies medicinoje buvo naudojama kaip priemonė nuo inkstų ir tulžies akmenų, hemorojaus.

Norėdami laimėti kvietimus į Pažaislio muzikos festivalį ir kitus renginius, atsakymus iki birželio 30 d. siųskite: „Kauno diena“, I.Kanto g. 18, Kaunas; „Klaipėda”, Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda, arba e. paštu info@kaunodiena.lt.

Nurodykite miestą, telefoną arba e. pašto adresą. Laimėtojus išrinksime burtais ir paskelbsime liepos 1 d.

16. Profesorius, neurochirurgas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs praktikuoti funkcinę neurochirurgiją. 18. Organizmo mitybos sutrikimas.

20. Sibirinė pušis, iš kurios riešutų spaudžiamas aliejus pasižymi organizmą stiprinančiomis, uždegimo slopinamosiomis, žaizdas gydančiomis ir spazmus mažinančiomis savybėmis.

21. Akies obuolio išorinio dangalo priekinė skaidri dalis. 26. Ploniausia kraujagyslė. 27. Vidinė ausies dalis. 30. Maisto košelė (susidaro žarnose iš maisto, veikiamo virškinimo sulčių).

33. Nervinės ląstelės ilgoji atauga. 34. Virškinimo liauka, išskirianti tulžį. 35. Per nugarą einanti sujungtų slankstelių virtinė. 36. Inksto geldelės uždegimas.

Sudarė Gintautas Muraška