2015 vasaros gidas by Diena Media News

VERTA DALYVAUTI

REDAKTORĖS ŽODIS Pasaulį galima pažinti ir sėdint savo kieme. Taip tvirtina dzeno meistrai. Tačiau jei savo kiemu vadinsime Lietuvą, nedaug tenutolsime nuo Rytų išminčių mokymo. Nes mūsų šalis – nuostabi, įdomi ir tikrai dar nepažinta iki galo. Šio sezono „Vasaros gide“ siekėme pateikti šiek tiek kitokį požiūrį į vasaros atostogas. Tad šių metų vasaros šūkis: „Atostogos Lietuvoje bus ne tik smagios, bet ir labai įdomios“. Būtent todėl šio žurnalo straipsniai šį kartą labai netikėto pobūdžio, kuriuose pateikiame anksčiau mažai kam girdėtą ir intriguojamą informaciją bei temų įvairovę apie tokius šalies kampelius, kurie nustebins net visko mačiusius keliauninkus. Kitaip atskleisti ir pajūrio kurortai, kuriuose kasmet galima atrasti kažką naujo ir kūrybiškai praleisti atostogas ar savaitgalius. Paradoksalu, kad mažyčiame krašte gali tilpti visas pasaulis, kuriame per palyginti trumpą atostogų laiką turime gebėti atrasti sielos ramybę, kūno atgaivą ir džiaugsmingą buvimą su brangiais žmonėmis. Tikime, jog „Vasaros gidas“ bus puikus vedlys šiuose jūsų ieškojimuose. Asta Dykovienė

Redaktorė Žurnalistai Nuotraukos Viršelis Dizaineriai Maketuotoja, techninė redaktorė Kalbos redaktorės Tiražas Redakcija

Asta Dykovienė Asta Aleksėjūnaitė, Leonas Dykovas, Daiva Janauskaitė, Radvilė Zinkevičiūtė Vytauto Liaudanskio, Vytauto Petriko, BFL, „Shutterstock“ nuotrauka Vytauto Petriko Laima Laurišonienė, Svetlana Montvilė Laima Laurišonienė Dalia Kaunienė, Vilija Nastopkienė 48 000 Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda Tel. (8 46) 397 750, faks. (8 46) 397 700

Reklamos pardavimo skyrius Tel.: (8 46) 397 711, (8 37) 302 230 Platinimo tarnyba Tel.: (8 46) 397 713, (8 37) 302 242 Leidėjas UAB „Diena Media News“ Spausdino UAB „Diena Media Print“ Žurnalas platinamas su dienraščiais „Klaipėda“, „Kauno diena“

TURINYS 814 1617 1819 2021 2223 2425 2628

3033 3639 40 4243 4445 4648 5263 6465 66

JŪRŲ INTELEKTUALAI MIELAI PAŽAISTŲ ŠACHMATAIS? UOSTAMIESČIO DVASIOS SPALVŲ MOZAIKA SENŲJŲ PALANGOS FOTOGRAFIJŲ PĖDSAKAIS KODĖL MES VASARAS LEIDŽIAME NERINGOJE? PAŽINTĮ SU KAUNU VAINIKUOS DIPLOMAS NEATRASTA JŪROS KELIONIŲ ROMANTIKA IR UŽJŪRIO MALONUMAI MISTIŠKA ŽEMAITIJA  NEPAŽINTŲ KULTŪRŲ IDILĖ

Į PANEMUNĖS PILIS  ROJAUS KELIU ATGAL Į GAMTĄ  ŽALIŲJŲ KERŲ PAVILIOTI VILNIUS  PLUNKSNOS LEGENDOS TARPINĖ STOTELĖ JŪROS DALIJAMOS DOVANOS MENA DINOZAURŲ LAIKUS BIRŠTONAS  „SODYBA PRIE SŪRAUS VANDENS“ PELKIŲ BURTAŽODIS: KŪLGRINDA  SLAPTASIS AKMENŲ KELIAS DIDIEJI VASAROS RENGINIAI VASAROS HOROSKOPAS APIE ATEIVIUS IŠ PIRMŲ LŪPŲ

PORTRETAI

JŪRŲ INTELEKTUALAI MIELAI S

Aurelijus įsitikinęs, kad įžengdamas į lig šiol neperprastų protingų gamtos gyvių erdvę, žmogus turi palikti savo ego.

Jų gyvenimas – amžinas žaidimas. Ir visai nesvarbu, kiek jiems metų. Jie tiesiog tokie yra: intelektualūs, žaismingi, guvūs ir draugiški, nes jie – delﬁnai. Šių protingų jūros žinduolių draugijoje daugybę valandų kartu praleidęs klaipėdietis Muzikinio teatro šokėjas ir choreografas Aurelijus Liškauskas neslepia, kad emocijos, kurios užlieja žmogų pabendravus su delﬁnais, sunkiai apibūdinamos.

Asta Dykovienė VIS DĖLTO JIE ŠYPSOSI 48 valandos – tiek laiko bendrai sudėjus A.Liškauskas praleido Lietuvos jūrų muziejuje delﬁnariume kartu su banginių šeimai priklausančiais jū-

PORTRETAI

SUŽAISTŲ ŠACHMATŲ PARTIJĄ? apie jį išgirdo daugybė gerbėjų už uostamiesčio ribų. Kiekvieną savaitgalį jie laukdavo pasirodymo, kuriame pamėgti šou herojai žaisdavo, dūkdavo ir vandenyje krėsdavo įvairiausius triukus su, regis, nuolat besišypsančiais delfinais. Tai – gyvūnai, kurie sukelia tokias gyvas emocijas, jog kai kuriems žmonėms plaukiojimas su jais baseine prilygsta kone skrydžiui į padanges su tikrais paukščio sparnais. Aurelijus neslėpė, kad šėlsmas su delfinais buvo didžiulė palaima. Tad, kai prodiuseriai broliai Bendžiai pakvietė jį dalyvauti TV šou su delfinais, Aurelijus neabejodamas sutiko. Juolab delfinariume jam su šiais gyvūnais programoje teko dalyvauti ne kartą, tik – ne baseine, o šalia jo. „Iškart sutikau, nes įdomu paplaukioti kartu su delfinais. Žinoma, jie ne rykliai, bet panašaus dydžio. Pats vyriausias 40 metų patinas Argas sveria 300 kg. Galingas gyvūnas. Iš šalies atrodo, kad jie ypač palankūs žmonėms. Ir iš tikrųjų kiekvieną gyvą būtybę, jei tai nėra jų maistas, delfinai priima draugiškai“, – pasakojo Aurelijus.

NESIBAIGIANTIS VAIKYSTĖS ŽAISMAS

riniais žinduoliais. Gal Aurelijus labai nesupyks, jei prasitarsime, kad būtent delﬁnai jį išgarsino visoje Lietuvoje. Kai Klaipėdos muzikinio teatro šokėjas ir choreografas tapo TV šou projekto „Delﬁnai ir žvaigždės” nugalėtoju,

Turėjęs galimybę iš arti pažinti šiuos supratingus gyvius, šokėjas tikino, jog jam susidarė įspūdis, kad delﬁnai nuolatos žaidžia ir jiems tai nenusibosta. Jie tarsi nepaliaujamai apkvaitę iš laimės. Bet tai tik pirmas įspūdis. Tame būryje, su kurio delﬁnais teko būti Aurelijui, vis dėlto nusistovėję savotiški santykiai ir egzistuoja vid inė konkurencija. Galbūt todėl, kad jie gyvena nelaisvėje ir jų erdvė ne itin didelė, bet su tuo tenka taikstytis, todėl atsiranda tam tikros įtampos.

Nenusakomos emocijos apima, kai delﬁnai savo kompanioną treniruočių ar pasirodymų metu sviedžia aukštyn į orą.

PORTRETAI „Jie nėra iš tų padarų, kuriems rūpi tik gamtiniai poreikiai. Jie nėra tik maisto ėdikai. Kartais man atrodė, kad delfinai protauja net labiau nei kai kurie žmonės. Jie nuolat nori žaisti ir jie žaidžia. Kai įlipdavau į vandenį, jie apsupdavo, kai kurie baksnodavo nosimi, kiti vos krimstelėdavo dantimis, taip mėgindavo įtraukti į jų žaidimų sūkurį“, – prisiminė Aurelijus. Aurelijus prasitarė apie gana nejuokingą situaciją, kai treniruotės metu vienas delfinas dantimis jį sugriebė už čiurnos ir nusitempė į baseino dugną, kurio gylis – 6 m. Vyras nesutriko, nesupanikavo, neėmė staigiai traukti kojos iš nasrų. Kai atsidūrė dugne, susilenkė, atsargiai rankomis pražiodė delfiną, išsilaisvino ir išnėrė į paviršių. „Delfinas gi nežino, kad aš negaliu kvėpuoti po vandeniu. Jis taip sumanė pajuokauti. Buvo atvejis, kai dantimis sugriebė rankos pirštą ir tas įstrigo jam tarp dantų. Ranka sušalusi, ir dar pirštas nasruose, jausmas ne kažin koks. Pamažu išsilaisvinau. Kitaip tariant, tie delfinų žaidimai žmogui gali baigtis ir visai nelinksmai. Buvo ir ekstremalių situacijų per visą tą pasirengimo laikotarpį prieš pasirodymus“, – neslėpė TV šou projekto su delfinais nugalėtojas.

ti triukus. Todėl susidaro iliuzija, kad delfinai puikiai dresuojami. Tačiau tiesiog tokia jų prigimtis. „Kai panerdavau į baseiną su delfinais, treneriai man paaiškindavo, ką aš turiu daryti, kaip elgtis, kokias komandas duoti, į kurias jie reaguos. Manau, kad savo trenerius delfinai tikrai pažįsta, prie jų yra pripratę, o mums, šou dalyviams, tiek daug su jais žaisti neteko, nes turėjome dirbti, rodyti triukus, o jei tik pradėdavome dūkti, jie imdavo žaisti, atplukdydavo kamuolį, mėgindavo įtraukti į šėlsmą, tada situacija tapdavo nevaldoma ir būdavo nebeaišku, kas ką dresuoja“, – taip apie savo patirtį su šiais nuostabiais jūrų žinduoliais pasakojo Aurelijus.

DRESŪRA  TIK ILIUZIJA? Nedaugelis žino, kad delﬁnų pasirodymai vyksta kaip tik tuo metu, kai jiems metas maitintis. Būtent maistas ir yra stimulas, skatinantis juos žaisti, linksminti žmones, atlikinė-

Delﬁnų švelnumo priepuoliai kartais ne tokie ir švelnūs, ypač kai gyvūnas sveria daugiau nei 200 kilogramų.

Vargiai įmanomi tokie triukai su kokiu kitu vandens gyvūnu.

PORTRETAI

Delﬁnai labai greitai perprato, kad žmogui toks šėlsmas irgi kelia džiaugsmą.

Bendravimas su delﬁnu kaip lygus su lygiu trukdė pasirodymams, tad projekto dalyviams teko imti vadžias į savo rankas, tai yra vadovauti ir parodyti viršenybę, kad gyvūnai paklustų ir nekiltų chaosas. „Dėl tokių nuostatų galbūt

nukentėjo tas gilesnis dvasinis ryšys su gyvūnu. Prieš pasirodymą mes prie delﬁnų net neidavome, nes jie iškart pradėdavo džiūgauti, žaisti, taškytis. O tada jau kildavo pavojus pačiam pasirodymui, ar pavyks juos suvaldyti prieš žiūrovų minią. Todėl reikėdavo laikytis atstumo. Be to, tas jų pasirody-

mas vykdavo tik tada, kai būdavo laikas juos šerti. Nemačiau, kad delﬁnai būtų padarę ką nors sąmoningai, ne dėl maisto“, – pasakojo Aurelijus.

Bet tai situacijos nekeičia. Po pasirodymo šou dalyviai stengdavosi kiek ilgiau pasilikti drauge su naujaisiais bičiuliais, ir jau tada galėdavo džiaugtis delﬁnų buvimu šalia iki valios. Delﬁnai užplaukdavo ant platformos, apsiversdavo, kad jiems paglostytų pilvą. Taip savotiškai išreikšdavo dėkingumą žmonėms už bendravimą. Tačiau reikia pripažinti, kad jų psichika labai išlavėjusi. Bet ar jie pasiduoda dresūrai, klausimas. Vis dėlto žmonių draugija jiems patinka, bent jau taip atrodo mums.

PORTRETAI Nuostabiausia yra tai, kad simpatija dažnu atveju yra abipusė. „Jie skleidžia nepaprastai gerą energiją. Tai – faktas. Galėdavau sėdėti valandą, nieko nedaryti, tik žiūrėti į žaidžiančius delﬁnus, tiesiog taip pasinerdavau į ramybę, kuri užplūsdavo delﬁnariume. Kodėl žmonės įsigyja akvariumus? Lygiai dėl tos paties priežasties, kad nusiramintų, stebėdami plaukiojančias žuvytes“, – įsitikinęs Aurelijus.

savo individulius bruožus ir įgudusi akis juos mato. „Labai naiviai maniau, kad kažkuris iš šių delfinų prie manęs prisirišo ir mes tapsime bičiuliais. Buvau girdėjęs, kad delfinai pasirenka žmogų, su kuriuo bendrauja. Bet supratau, kad per daug susireikšminti nereikia, nes tas delfi-

Man vis dar mįslė, kaip delﬁnai pajaučia, kiek stipriai jie gali kąsti ir kada jau turėtų paleisti. Gal jie pajunta žmogaus paniką ar baimę.

TIKĖJOSI ĮSIGYTI BIČIULĮ Kai rengėme spaudai žurnalą „Vasaros gidas“, kilo mintis, jog jo viršelis su Aurelijaus nuotrauka delfinų apsuptyje būtų puikus sprendimas. Tad dar kartą apsilankėme delfinariume. Aurelijus, pamatęs savo linksmuosius draugus, atgijo, ėmė kalbinti Gabiją, Gloriją, Tiją. Sunku ir suvokti, kaip įmanoma atskirti iš pirmo žvilgsnio visiškai vienodus delfinus. Tačiau Aurelijus teigė, kad delfinai turi

nas lygiai taip pat bendrauja su visais. Gal ryšys atsiranda per labai ilgus bendravimo metus. Bet, kad jie kiekvienas turi savo charakterį, tai yra faktas. Vienas delﬁnas melancholikas, dar kitas – cholerikas. Jie tokie kaip žmonės“, – dėstė Aurelijus. Aurelijus teigė, kad delﬁnai žaibiškai reaguoja išvydę žmogaus ranką vandenyje,

Pabendravus su delﬁnais, Aurelijui kilo nemažai minčių, ar išties žmogus pats protingiausias padaras pasaulyje.

tada iš karto nori įsitempti jį į baseiną. „Man vis dar mįslė, kaip delfinai pajaučia, kiek stipriai jie gali kąsti ir kada jau turėtų paleisti. Gal jie pajunta žmogaus paniką ar baimę. O gal žiūri į akis ir mėgina suvokti, kaip tu jautiesi? Įdomu tai, kad, jei nori, kad jis atliktų kokią nors užduotį, turi būtinai rasti su juo kontaktą, žiūrėti tiesiai jam į akis. Jei pavyko pagauti jo žvilgsnį, vadinasi, jis pasiruošęs dirbti, kitaip tariant žaisti už žuvį“, – įsitikinęs Aurelijus. Pasitaikydavo, kad pasirodymo metu delfinai imdavo pokštauti. Aurelijui buvo nuotykis, kai, gavęs užduotį, vienas delfinas lėtai nugrimzdo į vandenį, po to vis išnerdavo, pažiūrėdavo, kaip žmogus reaguoja, ir vėl panerdavo. Pasak Aurelijaus, iškildavo grėsmė pačiam spektakliui. „O ką tada daryti? Muzika groja, žiūrovai laukia veiksmo, o niekas nevyksta, nes delfinas nebenori nieko linksminti.

Pajutau, kaip adrenalinas suplūdo į kūną, nes situacija tapo nevaldoma. Delfinas tiesiog jau buvo sotus, o gal nenusiteikęs šėlti arba per daug prieš tai mylėjosi su savo išrinktąja ir pavargo. Tačiau nebuvo nė karto, kad pasirodymas būtų visiškai žlugęs“, – pasakojo Aurelijus. Aurelijus įsitikinęs, kad darbas su delfinais labai įdomus, tačiau jis pats esą treneriu dirbti turbūt negalėtų. Nes tai – ne tik pasirodymai, žiūrovų ovacijos ir puikios emocijos. „Šiam darbui reikia pašaukimo. Darbas su delfinais turi ir kitą pusę, ne tik fasadinę. Delfinai ir suserga, juos reikia gydyti, juos reikia prižiūrėti, valyti jų baseinus. Ir taip kasdien. Reikia galvą nulenkti prieš tuos žmones, kurie šitą darbą dirba. Visuose darbuose yra gražioji pusė ir kasdienė rutina. Tad reikia to nepamiršti. Ir teatre – tas pats“, – tikino Muzikinio šokėjas, laikinai tapęs delfinų treneriu.

PORTRETAI

Įdomu: lHanso Biedermanno „Naujausias simbolių žodynas“ delfinus įvardija protingais ir žmonėms palankiais jūros žinduoliais. Viduržemio jūros pakrantėse jie labai seniai į save atkreipė dėmesį. Pasakojama, kad delfinas išgelbėjo graikų dainių Arioną, nuskendus laivui jį išnešė į krantą. lDar yra legenda, kad dievas Dionisas kartą plaukęs laivu kartu su jūrininkais, kitur menama, kad su piratais, ir šie pradėję prie jo priekabiauti, kituose šaltiniuose menama, jog vyrai netgi mėginę išprievartauti gražųjį Vyno dievaitį. Tad štai Dionisas tuos piktavalius pavertęs delfinais. Todėl jie lig šiol nerūpestingai laigo po bangas. Yra pasakojama, jog delfinuose įsikūnija nuskendusių jūrininkų sielos. lDar vienas padavimas byloja, kad Apolonas, pasivertęs delfinu, plaukė iš Kretos į Delfus, kur buvo statoma jam skirta šventykla. Pats dievas net buvo vadinamas Apollon Delphinios – Delfinų Viešpats. lDelfinas buvo ir jūros dievo Poseidono atributas, o vienas delfinas jam esą net pripiršęs žmoną Amfitritę. Iš jūros putos gimusi grožio deivė Afroditė (Venera) taip pat vaizduojama su delfinais. Etruskų antkapiuose neretai delfinai mirusiųjų sielas gabena į Palaimingųjų salas.

Delﬁnams, regis, patinka gerai nusiteikęs žmogus.

lDelfinus savo asmeniniuose herbuose turėjo Prancūzijos sosto paveldėtojai (todėl jie vadinti “dofinais“). Posakyje „ad usum delphini” („princų sosto įpėdinių atžvilgiu“) slypi mintis, jog jiems leidžiama elgtis palaidai, amoraliai. Galbūt ši nuostata atsirado dėl to, kad delfinai (kaip, beje, ir žmonės) mylisi ne tik siekdami susilaukti palikuonių, bet ir dėl malonumo. Tarp gyvūnų tai gana retas dalykas.

PORTRETAI

SAVIVALDYBĖ REKOMENDUOJA

UOSTAMIESТIS: DVASIOS SPALVŲ Klaipėdos žavesį ir ypatingą aurą per visą miesto gyvavimą formavo kūrybingi žmonės. Kai kurių jų vardais pavadintos gatvės, apie kūrėjų buvimą mūsų mieste liudija ir memorialinės lentos. Yra tokių garsenybių, kurių prisilietimas prie Klaipėdos spalvų kūrimo mažai kam žinomas, nors tų žmonių indėlis miesto ar šalies labui buvo didžiulis. Tai tik nedidukė mozaika, kurią pavyko sudėlioti, atsekus charizmatiškų asmenybių pėdsakus uostamiestyje. SATYRIKŲ AKIRATYJE  KOMPOZITORIUS S.ŠIMKUS Nežinia kodėl tarpukaryje satyrikams užkliuvo kompozitorius Stasys Šimkus (1887–1943), tačiau apie jį humoro žurnaluose vis pasitaikydavę juokų. Gal dėl to, kad muzikas, pasak amžininkų, buvęs didelio temperamento, ūmus, neišsenkamos energijos. Štai vienas toks juokas, išspausdintas „Aitvare“.

„Klaipėdoje, priešais „Ryto“ viešbutį stovėdamas ubagas griežia smuiku vienos mūsų kompozitoriaus S.Šimkaus komponuotos liaudies dainelės motyvą. Staiga atsiveria viešbučio langas, pasirodo raudonas pilnas veidas – tai pats kompozitorius. „Po šimts velnių, – susikeikė jis. – Nejaugi tu, avies galva, nepastebi, kad vietoj ﬁs-mol turi f-dur imti?” Kitą dieną S.Šimkus ties Berliner Hof mato tą patį muzikantą, apspiestą žioplių, su iškaba ant krūtinės: „Kompozitoriaus S.Šimkaus mokinys.“

PARODIJAVO POETO S.ŠEMERIO KŪRYBĄ Satyrikų plunksnos neišvengė ir dar vienas egzotiškas Klaipėdos kūrėjas – poetas Salys Šemerys-Šmerauskas (1898–1981). Jo posmus „Aitvare“ parodijavo toks Bautrius. „Iš Salio Šemerio poezų

I. Guliu sau išsiskėtęs skėtiškai per dieną Ir į lubas vis spjaudau statmenai. Kai nusibosta, pradedu į sieną, Ir taikau, kad priliptų būtinai. II. Paskui... gal koks gudrus virėjas tolimaisiais amžiais Mane kaip dešrą su kopūstais sudarys, Ir storas ponas, per pietus mane suvalgęs, Tik nusispjaus: „Fu, tai ne veršis, o pernykštis kumelys.“

SKULPTORIUS V.MAČIUIKA  MONTĖS GERBĖJAS Klaipėda bemaž vienintelis miestas šalyje, kur yra skulptūra, skirta didžiam prūsų karvedžiui Herkui Mantui. Jo asmenybės iškėlimas iš užmaršties giliu sovietmečiu sukėlė savotišką kultūrinį šoką. Tiek meninis ﬁlmas apie šį XII a. prūsų vadą, tiek ir jam skirtas paminklas Klaipėdoje Tarybų Lietuvoje buvo it akibrokštas to meto valdžiai. Tad nenuostabu, kad Montė iš Vilniaus į pajūrį keliavo daugiau nei 18 metų. Šiandien, praėjus daugiau nei keturiems de-

šimtmečiams nuo tada, kai skulptorius Vytautas Mačiuika (1930–1999) sumanė pagerbti paskutinį prūsų karvedį, suprantame, kad tik neįtikėtinu atkaklumu tais laikais buvo įmanoma pasiekti šį tikslą. Būtent toks žmogus ir buvo V.Mačiuika. Dukart nuteistas mirties bausme sušaudant už antisovietinę veiklą, du kartus pabėgęs iš kalėjimo. Žmogus, praėjęs pragarą žemėje, tad pramušti paminklo projektą išnykusios baltų genties didvyriui jam, regis, buvo garbės reikalas. Įdomu tai, kad pats skulptorius ﬁlmavosi ir kino ﬁlme „Herkus Mantas“, tačiau esą aktorystė jo labai nesužavėjo.

SAVIVALDYBĖ REKOMENDUOJA

MOZAIKA IR ISTORIJOS SLĖPINIAI Klaipėdos slėpiniai: PO MIESTU  UPĖ

Pačiame Klaipėdos centre yra palaidota upė. Vos daugiau nei prieš 100 metų Žvejonės upelis laisvai čiurleno per Lietuvininkų aikštę, dabartinę J.Janonio gatvę, kirto Naująją Uosto gatvę ir įtekėjo į Kuršių marias. Plečiantis Klaipėdai, jis atsidūrė po miestu. Istorikų teigimu, dalis Žvejonės po žeme atsidūrė 1902–1903 m., kai pradėta miesto plėtra. Tame ruože, kur upė tekėjo – ties J.Janonio gatvės pietiniu pakraščiu, namai suprojektuoti ant jos kranto. LIEPŲ GATVĖS KRIKŠTAS

Per visą laikotarpį bene turtingiausia pavadinimų – dabartinė Liepų gatvė, kuriai teko net keturių istorinių veikėjų vardai. Liepų gatvės pavadinimas egzistavo ir vokiečių valdymo laikotarpiu. Vėliau ji tapo Aleksandro gatve, švenčiant A.Smetonos jubiliejų šią gatvę pervardijo Prezidento A.Smetonos vardu. Tačiau net po to neoficialiai ji buvo vadinama Lindestrasse (Liepų gatvė) arba Aleksanderstrasse. Hitlerininkams užėmus Klaipėdą, Liepų-Prezidento A.Smetonos gatvė, pervardyta

fiurerio garbei, virto Hitlerstrasse. Po Antrojo pasaulinio karo ji tapo bolševikų literatūros etalono – M.Gorkio gatve. Prasidėjus Atgimimui, gatvei sugrąžintas istorinis Liepų gatvės pavadinimas. Paradoksalu, bet pirmasis Liepų gatvės pavadinimas buvo Žąsų turgus. Ir jis gyvavo gana ilgai. PASIKLYDĘ VERTIME

Nuo 1923 m., kai kraštas tapo Lietuvos dalimi, Klaipėdoje prasidėjo gatvių pavadinimų lituanizavimas. Kai kuriais atvejais gatvėvardžius imta tiesiogiai versti iš vokiečių kalbos. Pasak istorikų, tie, kurie užsiėmė šiuo reikalu, turbūt nežinojo miesto istorijos ir gatvėvardžio kilmės. Todėl nutikdavo įvairių kuriozų. Pavyzdžiui, Klaipėdoje buvo atsiradusi Šonkaulių, arba Kaulų, gatvė. Galimas dalykas, tai turėjo būti išversta Špangautų gatve, nes joje veikiausiai gamintos medinės laivų korpusų dalys. Bakenų (navigacijos bokštų) gatvė išversta kaip Bokštų. Dar vienas juokingas vertimas, kai Daselio griovį netoli pasukamojo tiltelio išvertė į Uodynę, nors su uodais arba gy-

liais (vok. – dasselfliege) tai neturėjo nieko bendra. Mes žinome, kad Daselis yra pavardė. HERKUS MANTAS PRIEŠ LENINĄ

Sovietmečiu Klaipėdoje neišvengiamai privalėjo atsirasti ir Lenino prospektas arba blogiausiu atveju bent gatvė. Visuose Tarybų Sąjungos miestuose bolševikų vado vardu buvo vadinamos pagrindinės didžiausios gatvės. Klaipėdoje ja tarsi turėjo tapti dabartinė Herkaus Manto gatvė. Tačiau viskas susiklostė atvirkščiai. Iki karo buvusi Liepojos, arba Libauerstrasse, sovietmečiu pavadinta to meto vertybėmis sunkiai paaiškinamu Montės vardu, o Lenino vardas suteiktas nedidelei gatvelei (dabartinė Vilties gatvė), kurioje tada veikė partijos komitetas. Sprendimas taip pagerbti prūsų sukilimo vadą kilo to meto Vykdomojo komiteto pirmininkui Viktorui Bergui. Ir tai – ne vienintelis jo nuopelnas, puoselėjant lietuviškumą uostamiestyje. V.Bergas esą buvo „lietuviško sukirpimo“. Jo dėka nuo pat sovietmečio pradžios atsirado ir Vytauto gatvė, pagerbiant Didįjį Lietuvos kunigaikštį. Neįtikėtinas dalykas tiems laikams.

1945 m. Klaipėdoje atsirado ir K.Donelaičio vardo gatvė. Nors pagal nomenklatūrinę logiką ji turėjo būti pavadinta kokio nors TSRS didvyrio vardu. VENGIA GARSENYBIŲ

Per pastaruosius daugiau nei 20 metų Klaipėda augo ir plėtėsi, tad radosi naujų gatvių tinklas, kurių pavadinimai gana žaismingi – Vasaros, Žūklės, Ryto, Rūko, Vaivorykštės, Žvaigždžių, Šienpjovių, Spindulio, Nėgių, Otų, Žiobrių, Raganių. Gatvėms suteikiami net senovės lietuvių dievybių – Laukpačio, Medeinos, Perkūno, Žemynos vardai. Paradoksalų, kad žymių žmonių – Vytauto, Herkaus Manto, M.Mažvydo, S.Daukanto, K.Donelaičio, J.Karoso, J. Zauerveino ir kitų pavardėmis bei vardais Klaipėdoje pavadinta keliolika gatvių. Savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija laikosi nuostatos, kad kiek galima, būtų vengiama naujas gatves vadinti istorinių asmenybių vardais. Esą geriau jau tuos vardus suteikti mokyklai, kuri tą pavadinimą puoselės, domėsis asmenybe ir daugiau informacijos apie tai suteiks visuomenei.

MAŽASIS DETEKTYVAS

SENŲJŲ PALANGOS FOTOGRAFIJŲ PĖDSAK Apniukusią dieną, kai sumažės galimybės mėgautis saulės ir jūros malonumais, Palangoje nuobodžiauti neteks, jei išsinuomosite dviratį arba pėsčiomis leisitės į savarankišką pažintinę ekskursiją po tas vietas, kurios tarpukariu itin domino ir traukė to meto poilsiautojus bei kurorto svečius. Jūsų rankose – nesudėtingas maršrutas, kurio šriﬅo raktas – senosios fotograﬁjos. Tad leiskitės į kelią ir retro nuotraukose atpažinkite dabartinę Palangą. GELBĖJIMO STOTIS Nemirsetoje pajūrio kopose stūkso senovinis raudonų plytų statinys. Kadaise jame dirbę žmonės buvo vienintelė viltis nelaimės ištiktiems jūrininkams. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Nemirseta buvo pati šiauriausia Prūsijos vieta. 1870–1890 m. ten buvo sukurta ištisa skęstančių laivų gelbėjimo sistema. Gelbėtojų komandas sudarė 2 vyresnieji ir apie 20 gelbėtojų – vietinių žvejų. Visi jie buvo savaBIRUTĖS KALNAS

Kai kuriems kopti į šią aukščiausio pajūrio kalno viršūnę – nemenkas išbandymas. Vis dėlto apsilankyti verta. Birutės kalnas – ne šiaip reliktinė kopa, stūksanti Palangos botanikos parke, tai vieta, kurios legendų dvelksmą galima justi ir šiandien. 150 m nuo Baltijos jūros esantis kalnas žemėlapiuose žymimas nuo XVII a. Tačiau šios vietos mitai siekia kur kas ankstesnius laikus. Pasakojama, kad XIV a. Palangoje gyvenęs bajoras Vidmantas. Jis turėjo labai gražią, kilnios

noriai, dirbę be atlygio, tik išskirtiniais atvejais gaudavę premijas. Gelbėjimo valtys buvo laikomos ant specialaus vežimėlio, kurį reikalui esant arkliais nutempdavo į vandenį. Prie pastato ir dabar dar yra išlikę bėgiai. širdies dukterį Birutę. Ji tapo vaidilute ir prisiekė visą gyvenimą kurstyti aukuro ugnį deivei Praurimei. Liudijimai, kad šį pasižadėjimą galėjo panaikinti tik kunigaikštis, veikiausiai atsirado vėliau, kad būtų galima kažkaip pateisinti paties valdovo nuodėmę. Esą jodamas iš vieno žygio kunigaikštis Kęstutis pamatė Birutę, pamilo ją iš pirmo žvilgsnio ir paprašė tekėti. Birutė sutiko. Kita legendos versija liudija, jog kunigaikštis pagrobė gražiąją vaidilutę, nes ji neišdrįso laužyti priesaikos dievams. Valdovas išsigabeno nuotaką į savo tėvoniją ir susituokė prieš jos valią. Toje vietoje, kur jis pažino savo mylimąją, liepė pastatyti rūmus, o kalną pavadinti Birutės vardu. Maža to, mokslininkai aptiko ženklų, patvirtinančių, jog senovėje ant šio kalno būta mūsų protėvių savotiškos observatorijos.

DVARO RŪMAI Šiandieninis Gintaro muziejus kadaise buvo garsios ir kilmingos Tiškevičių giminės nuosavybė, kur gyveno žavi šeima su daugybe vaikų. Antrojo pasaulinio karo metais, kai grafai pasitraukė į Vakarus, šiuose rūmuose buvo įsikūrę aristokratams save priskiriantys nacių karo lakūnai. Kai šių čia nebeliko, rūmus užėmė sovietų aviatorių dalinys, kuriam vadovavo liūdnai pagarsėjęs diktatoriaus J.Stalino sūnus Vasilijus. Yra liudijimų, kad pats V.Stalinas Tiškevičių rūmuose gyveno maždaug metus. Bet apie viską iš pradžių. Nauji Tiškevičių dvaro rūmai buvo pastatyti paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje. Tai – pats gražiausias ir svarbiausias Palangos akcentas, turintis istorinę, architektūrinę vertę. Dvaro sodybos kompleksui priklauso rūmai, parkas, Birutės kalno koplyčia, sarginė, Lurdo grota. Romantiška rūmų istorija prasidėjo dar 1893 m., kai galantiškasis Feliksas Tiškevičius vedė gražuolę Poznanės kunigaikštytę PALANGOS TILTAS

Palangos tiltas į Baltiją – viena populiariausių poilsiautojų ir turistų labiausiai lankomų vietų Lietuvos pajūrio kurorte. Šio inžinerinio statinio vaizdas per visą gyvavimo laikotarpį keitėsi ne kartą. O jo buvimas liudija senas kurorto puoselėtojų ambicijas Palangą paversti uostamiesčiu. Senojo tilto statyba 1882 m. rūpinosi grafas Juozapas Tiškevičius. Jo pastatytas jūros tiltas Vilimiškės plytų eksportui vasarą būdavo naudojamas pasivaikščiojimams, todėl tam, kad per lietų žmonės galėtų pasislėpti,

Antaniną Koržbek-Lack. Medaus mėnesiui pora pasirinko Europą. Būtent šioje kelionėje esą ir nusprendė, kad jie kursis Palangoje. Tad 1897–1905 m. rūmus bei parką formavo visuotinai pripažinti meistrai: vokiečių architektas F.H.Schwechtenas ir prancūzų landšafto meistras, botanikas E.F.André su sūnumi. Vieta dvarui parinkta senajame pušyne, netoli legendinio Birutės kalno. Daug kas pasikeitė po 1922 m. žemės reformos, kai garsiai šeimai priklausiusį Palangos kurortą ir visas jo žemes Lietuvos valdžia nacionalizavo ir tik dalį nupirko. Būtent tada Tiškevičius ketino visą likusį nekilnojamąjį turtą kurorte išparduoti, tad valstybei pasiūlė tai įsigyti už milijoną litų. Tačiau sandoris neįvyko. jo pradžioje buvo įrengta pastogė – altana. Net tramvajus buvo paleistas. Jis važiuodavo tais pačiais bėgiais, kuriais ne sezono metu veždavo plytas iš Vilimiškės į tiltą ir uostą. O vasarą atvirais vagonėliais vežiodavo svečius. XIX a. pabaigoje dėl susidariusių seklumų tiltą buvo bandyta nesėkmingai prailginti. Nebelikus galimybės švartuotis laivams, tilto funkcija liko tik pramoginė. Remiantis tam tikrais paskaičiavimais, pakrantės ruožas po tilto statybų prasiplėtė į jūrą apie 400 metrų, todėl teko išardyti daugiau kaip šimtą metrų statinio, atsidūrusio sausumoje. Tad nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. 1899 m. rugpjūčio 20 d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis Keturakio „Amerika pirtyje“.

MAŽASIS DETEKTYVAS

KAIS: KAIP ATPAŽINTI PRAEITĮ ŠIANDIEN „BALTOJI“ VILA Birutės al. 33 esanti „Baltoji“ vila pastatyta XX a. antrajame dešimtmetyje. Po grafo Juozapo mirties ją paveldėjo dukra grafaitė Marija. „Baltoji“ vila vasaromis tapdavo namais ir pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai. Ji buvo nuomojama valstybės lėšomis. A.Smetona Palangoje poilsiaudavo keturias ar šešias savaites. A.Smetona griežtai laikydavosi poilsiui skirtos dienos programos. Po pusryčių, apie 10 val., lydimas dviejų civiliais drabužiais apsirengusių karininkų, pėsčias eidavo į vyrų paplūdimį maudytis. Atokiau prezidentą lydėdavo du saugumo valdininkai, apsirengę vasariškai. Ant vienos aukštokos smėlio kopos Palangos miesto savivaldybė prezidentui ir palydovams persirengti buvo pastačiusi nedidelę gražią lentinę kabiną. Pajūryje A.Smetona mėgo skaityti spaudą, pa-

VILA „ANAPILIS“

sišnekučiuoti su pažįstamais. Čia jis išbūdavo apie 3 valandas. Apie 13 val. buvo pietaujama, po pietų – poilsis, skaitymas, pasivaikščiojimas po parką, pajūrį. Lankytojus, kurių neišvengdavo ir kurorte, prezidentas priimdavo nuo 16.30 iki 17 val. Susitikdavo ir su kurorto bendruomenės atstovais. Vakarieniaudavo su šeima apie 19 val., po vakarienės – pasivaikščiojimas pajūriu, ant jūros tilto, saulės palydos.

Pačioje XIX a. pabaigoje Palangoje statomų vilų architektūra turėjo nemažai Šveicarijoje paplitusių užmiesčio vilų bruožų. Žinoma, kad iš pradžių vila priklausė paskutiniojo Palangos grafo Felikso

Tiškevičiaus motinai (kretingiškio grafo Juozapo Tiškevičiaus žmonai grafienei Sofijai Tiškevičienei) ir ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ (Zofijos) vila. Vėliau, po jos vyro grafo J.Tiškevičiaus mirties, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei. Po Pirmojo pasaulinio karo „Anapilis“ buvo parduotas. Vilą įsigijo Lietuvos ūkio bankas, kurio pagrindiniai akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai (pastarasis buvo kunigas). Iš išlikusių prisiminimų žinoma, kad „Anapilyje“ ne kartą yra vasarojęs prezidentas Aleksandras Stulginskis su savo žmona. Čia mielai lankydavosi ir daugelis kitų Palangoje poilsiavusių ano meto Lietuvoje žinomų kultūros, meno, politikos ir mokslo žmonių: poetas Maironis, kunigas Juozas Vailokaitis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt.

KURHAUZAS Ilgą laiką Palangoje nebuvo vasarnamių, viešbučių, užeigų. Siekdamas pritraukti daugiau lankytojų į Palangą, grafas Juozas Tiškevičius apie 1877 m. pastatė erdvų restoraną. Apie 1880 m. pastatas buvo išplėstas, jame įrengtas pirmas kurorto viešbutis. Pagal kaimyninių kraštų tradiciją jis pradėtas vadinti kurhauzu. Taip kaimyninėse užsienio šalyse tais laikais vadino kurortų viešbučius, pramogų centrus. Šis pavadinimas prigijo ir Palangos pirmajam viešbučiui-restoranui. Teigiama, kad būtent šiame pastate pradėjo veikti pirmasis kazino Palangoje. Taigi XIX a. pabaigoje kurhauzas tapo besikuriančio kurorto centru. Tai buvo bene mėgsta-

miausia poilsiautojų lankymosi vieta – jame veikė restoranas, kavinė, skaitykla, biliardo ir azartiniams žaidimams skirtos salės. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava.

SENOJI VAISTINĖ Vytauto g. 33 yra viena seniausių kurorto vaistinių, įsteigta 1827 m. Išlikusiose reklamose nurodyta būtent ši data. Vaistinės savininkas Vilhelmas Griuningas Dorpato universitete studijavo farmaciją, turėjo farmacijos magistro laipsnį. Palangos vaistinę išgarsino užpatentavęs originalaus 27 vaistažolių ekstrakto „Trejos devynerios“ gamybą. Vaistinėje pagal klaipėdiečio gydytojo Šraderio receptą taip pat gamintas garsus tinktūrų mišinys „Essentia cordialis“, arba „Tinctura Schräderi“, patentuoti vaistai iš geležies mišinių. Vaistinė turėjo savo prekių ženklą – „Raudoną raktą“. Palangos vaistinės savininkai tėvas ir sūnus Griuningai išgarsėjo lojalumu lietuvybei spaudos draudimo metais: receptus, vaistų etiketes spausdino lietuviškai.

KURORTAS PRIEŠ 80 METŲ 1936 m. informaciniame lankstinuke rašoma, kad Palangoje kurortinis sezonas prasideda gegužės 15 d. ir tęsiasi iki spalio 1 d. Vienos paros pragyvenimui kiekvienas atvykstantis poilsiautojas čia išleidžia vidutiniškai nuo 4 iki 12 litų. Tuo metu Palangoje poilsiautojus priimdavo 64 vilos ir pensionai, veikė 4 alaus barai ir restoranai, 3 valgyklos, po 2 bankus ir kredito įstaigas, bibliotekas, knygynus, fotoateljė. Kurorte dirbo 4 gydytojai, veikė 4 gintaro dirbtuvės, 5 kepyklos ir cukrainės, po 6 kioskus ir kirpyklas, 2 knygynai, daug įvairios paskirties kitų parduotuvių.

VERTA IŠGIRSTI

KODĖL MES VASARAS LEIDŽ

Nobelio premijos laureatas Thomas Mann’as 1931 metais vienoje savo paskaitoje Miunchene prasitarė: „Tai kas gi lieka vargšui poetui iš tų dalykų, kurie ir konkrečiai apčiuopiami, ir kartu poetiški? Aš prisiminiau vieną kraštovaizdį, kuris pastaraisiais metais man giliai į širdį įaugo. Tai – Kuršių nerija“. Šį unikalų kraštą yra pamilę daugybė žinomų žmonių, kuriems niekada nekilo klausimas, kodėl jie vasaras leidžia Neringoje?

RIMAS TUMINAS, REŽISIERIUS Manyje jūros trauka atsirado prieš 40 metų, kai pabaigęs vidurinę mokyklą pirmą kartą atsidūriau Klaipėdoje. Jūra mane taip suviliojo, kad norėjau stoti mokytis į Jūreivystės mokyklą. Nuo to laiko ji tapo mano grėsminga ir graži svajonė. O Neringą atradau grybaudamas. Tada ten buvo pasienio zona ir neleisdavo taip laisvai vaikščioti bet kam. Bet mes prasibraudavome pro Alksnynę, ten buvo labai grybingos vietos, taip broviausi gilyn iki Juodkrantės. Ir marios, ir jūra mane taip svaigino, kad aš nebegalėjau be šito gyventi. Ta oazė – visai kitas pasaulis. Ten būdamas, aš atrasdavau save, tapdavau iškilesnis, švaresnis, gražesnis sau. Taip susidraugavau su Neringa. Neužilgo po to ėmiau ten atostogauti – tai Pervalkoje, tai Preiloje, tai Juodkrantėje. Ir šiais metais čia ilsėsiuos. Juodkrantėje turiu nediduką butelį, įsirengiau prieš 15 metų. Pamenu, atostogavau Preiloje su savo dukromis ir buvo tokia prasta vasara, nuomojomės du kambarėlius, bet per tas dienas nuolat pūtė atšiaurus vėjas ir lijo lietus. Prieš langus siūbavo beržas, kuris tarsi tyčiojosi iš mūsų pastangų sulaukti geresnio oro ir iš mano atostogų. Ir tada pagalvojau, jei jau turėčiau čia savo kampelį, tai gyvenčiau ir nepergyvenčiau, o dabar ta nuoma tokia brangi. Taip kilo mintis įsigyti savo kampą Neringoje. Beje, į Neringą atostogauti stengdavausi taikytis važiuoti tada, kai ten vykdavo ilsėtis a.a. Algirdas Brazauskas. Jis tarsi žinojo, kada oras poilsiui bus idealus. Jis gi buvo buriuotojas, domėjosi palankiomis prognozėmis, sekė oro permainas ir jas nuspėdavo geriau už visus sinoptikus ir kitus pranašus. Mes su A.Brazausku ir susibičiuliavome Neringoje dar gerokai prieš tai, kol jis tapo Lietuvos Prezidentu. Kitaip tariant, prisitaikydavau prie A.Brazausko atostogų ir tikrai tada būdavo gražios saulėtos dienos. Bet ilgainiui pagaliau įsigijome butelį Juodkrantėje ir tada jau nuo oro mano atostogos jau nebepriklausė. Taip galvojau. Bet dabar dėl poilsio tenka derintis ir prie vaikų, ir prie anūkų, kurie ten taip pat poilsiauja. Tad tam tikra prasme svajonės, ilsėtis Juodkrantėje bet kada, žlugo, nes esu įtrauktas į šeimos poilsiaujančiųjų sąrašą. Neringoje ilsiuosi kasmet. Jaučiu čia didžiulę palaimą. Čia nėra nei artėjančios mirties, nei senatvės, jaučiu tik amžiną jaunystę.

VERTA IŠGIRSTI

ŽIAME NERINGOJE? ROKAS ZUBOVAS LIETUVOS MUZIKANTASPIANISTAS, MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO PROANŪKIS Neringą renkuosi ne tik poilsiui, bet ir darbui. Ten organizuoju muzikos festivalį, nes vasarą čia atvyksta daug žmonių. O nuo darbo įtampos ir asmeninių rūpesčių atsipalaidavę žmonės paprastai būna imlesni netikėtiems meniniams atradimams. Mūsų festivalis vadinasi „Nepaklusniųjų žemė“ ir mes nesistengiame prisitaikyti prie žemiausio skonio, bet kaip tik tikimės, klausytojai atras mūsų grojime šiek tiek intelektualinių, kultūrinių ir dvasinių naujovių. Mes dirbame žmonėms, kurie renkasi grožį. O į Neringą atvyksta tie, kurie nori šiek tiek ramybės, artumo su gamta. Tik štai mes labai priklausome nuo saulės. Jei ji labai karšta ir jos labai daug, tai dažniausiai visą savo energiją ir galias žmonės palieka pajūryje ir vakare jau nieko nebenori, tik gulėti išsitepę kefyru nudegusias vietas. Tad, kiek klausytojų susirinks į mūsų koncertus, priklauso nuo oro.

LAIMA MERTINIENĖ, VERSLININKĖ, PREZIDENTO ALGIRDO BRAZAUSKO DUKTĖ Neringa man labai ypatinga, nes su ja susiję mano atsiminimai. Ten atostogauju nuo vaikystės. Todėl man labai patinka Neringoje ilsėtis. Poilsis čia nepakartojamas. Ten atostogaudavau dar maža su tėvais, paskui jau su savo vaikais, jie irgi labai pamėgo šį žavų kampelį. Vasarą Neringoje mes praleidžiame ne tiek daug laiko, kaip norėtųsi, paprastai ilsimės 2-3 savaites. Planuojame atvykti čia ir šią vasarą.

ROLANDAS VIRŠILAS, BENDROVĖS „ŠVYTURYSUTENOS ALUS“ GENERALINIS DIREKTORIUS Neringa man viskuo ypatinga ir viskas ten gerai. Žinoma, yra ir tam tikras nostalgijos momentas, nes tėvai mane mažą čia atsiveždavo atostogauti. Dabar turiu laivą, kuriame pramogauju, tad Neringa viena geriausių vietų tokiam poilsiui. Ten puikios sąlygos, todėl ir ilsimės Kuršių nerijoje. Žinoma, oras ne visada lepina, bet turime, tai ką turime, o Neringos auros niekas negali atstoti. Mėgstu nuvažiuoti pailsėti ir kitur, neseniai grįžau iš Ispanijos, bet Neringoje pailsiu geriau, man ten patinka būti ir rudenį, ir žiemą. Šią vasarą tikrai čia vėl atostogausime, ir plaukiosime laivu, ir vandens slides tampysiu. Vaikai laukia nesulaukia, kada ten važiuosime.

ŠARŪNAS MARČIULIONIS, LEGENDINIS KREPŠININKAS Mėgstu atostogauti Neringoje, nors nepraleidžiu ten visos vasaros. Žinoma, turiu galimybe ilsėtis bet kuriame pasaulio kampelyje, bet Neringa ypatinga savo ramybe. Man patinka, kad paplūdimys čia gana didelis, yra galimybės žaisti tenisą. Ta rami aplinka man labai tinka. Tačiau Neringą su kuo nors palyginti labai sunku. Klimatas čia mažiau nuspėjamas, nei bet kur kitur. Man labai patinka čia atvykti pavasarį arba rudenį. Labai smagu. Savo poilsio sezoną Neringoje atidarėme dar šį balandį.

PASIŪLYMAS ŠEIMAI

PAŽINTĮ SU KAUNU VAINIKUO Su šeima kartu praleisti daugiau nei 7 minutes per dieną. Savarankiškai pažinti Kauno senamiestį ir miesto rotušėje atsiimti diplomą, liudijantį įgytas žinias. Tokią pramogą miestiečiams ir svečiams, vadovaujami prof. Palmiros Jucevičienės ir dokt. Gintarės Valinevičienės, parengė Kauno technikos universiteto studentai. PRAMOGA ŠEIMAI Šis puikus sumanymas suteiks šeimoms sąlygas mokytis bendrauti – ir ne tik. KTU magistrantai sukūrė keturis edukacinius maršrutus po Kauno senamiestį. Tai kelionė apsilankant, atrodo, įprastose vietose – parduotuvėse, galerijose, restoranuose, muziejuose. Vis dėlto tai – ne bet kokios vietos. O mokymosi galimybių prisodrinta aplinka, praturtinta turiningais pasakojimais ar specialiomis besilankančiųjų veiklomis. Kiekviename kelionės taške ekskursininkas įgis naujų žinių ir galiausiai gaus

jas liudijantį pažymėjimą, kuris bus įteiktas iškilmingoje ceremonijoje Kauno rotušėje. Tikimasi, kad šios ekskursijos padės skleisti miesto kultūrą, gyvenimo būdą tarp gyventojų ir jo svečių, ypač padės šeimoms pajausti bendravimo ir mokymosi drauge džiaugsmą. Prie šio sumanymo prisijungė ir Kauno senamiesčio bendruomenė – verslininkai, menininkai, muziejininkai. Edukacinio maršruto, skirto šeimai, idėja – sutelkti šeimą per kūrybinę, pažintinę ir kultūrinę veiklą. Maršrutas trunka vieną labai greitai pralekiančią valandą.

NUO PILIES IKI VIENUOLYNO Šeima pradeda savo kelionę po senamiestį Kauno pilyje (pirmas punktas), kur susipažįsta su senaisiais lietuvių žaidimais, keramikos subtilybėmis bei sužino miesto ir Kauno pilies istoriją, tautinių tradicijų, kultūros bei paveldo išlikimo svarbą Lietuvoje. Įveikę pirmąjį maršruto punktą, visi keliauja į parką, įsikūrusį Nemuno ir Neries santakoje. Nuo senų laikų iki XX a. pradžios ši vietovė vadinta Gojumi. Šis žodis turi apibendrinamąją reikšmę – mažas, gražus miškelis.

Nors žinių apie santakos sakralumą trūksta, tačiau galima neabejoti, kad XIV a. kauniečiai kažkur pilies aplinkoje turėjo šventvietę. Simboliška, jog santakoje ir dabar stovi akmenų mūro aukuras (antras punktas), su kuriuo, kaip senosios pagonių kultūros aukojimo ritualo simboliu, susipažinti ateina šeima. Nuo aukuro visi keliauja į Jėzuitų vienuolyno terasą (trečias punktas), esančią netoli Perkūno namo. Liftu, į kurį įeinama iš bažnyčios, šeima pasikelia į apžvalgos terasą, įrengtą ant vienuolyno stogo: senamiestis nuo jos atsiveria anksčiau nematytais rakursais. Šioje terasoje šeima gali apžvelgti visą Kauno senamiestį iš paukščio skrydžio ir sukurti šeimos nuotrauką Kauno senamiesčio fone.

PASIŪLYMAS ŠEIMAI

OS DIPLOMAS TRYS ALTERNATYVOS Pasigrožėjusi senamiesčio panorama, visi keliauja į ketvirtąjį punktą. Jis – pasirinktinis, tam pateikiamos trys alternatyvos. Pirmoji – Lietuvos sporto muziejus. Jame šeima galės pagilinti sporto istorijos žinias, matuoti reklaminio krepšinio

Tikimasi, kad šios ekskursijos padės skleisti miesto kultūrą, gyvenimo būdą tarp gyventojų ir jo svečių, ypač – padedant šeimoms pajausti bendravimo ir mokymosi drauge džiaugsmą. kamuolio skersmens apimtį, užsiimti aktyvia veikla, naudodami muziejaus eksponatus. Antroji alternatyva šeimai siūlo keliauti į Brangakmenių

muziejų. Čia šeimos nariai supažindinami su brangakmenių įvairove, mineralų paslaptingumu. Čia suaugusiems šeimos nariams siūloma surasti mažiausią auksinį alaus bokalą, o mažiesiems – ryklio dantį akmenyje arba kvailių auksą. Trečioji alternatyva – kelionė į Kauno miesto muziejų, kuri šeimyna įgis žinių apie Kauno miesto istoriją ir legendas, susipažins su miesto herbo istorija, keramika, išmoks iš molio nulipdyti suvenyrą.

SALDŪS MALONUMAI Penktasis maršruto punktas siūlo šeimai keliauti pasaldinti gyvenimą į „Chocolaterie“ šokoladinę. Joje galima daugiau sužinoti žinių apie šokoladą, jo ištakas, rūšis bei paruošimo būdus. Tėveliams ir vaikams prireiks gerokai susitelkti, kad visi drauge galėtų improvizuoti, gamindami saldumynus. Apsalusių širdžių vedama šeima gali pasirinkti kelionę į galeriją „Langas“ (šeštas punktas, M.Valančiaus g. 5, registracija tel. 8 687 80 273), kur sužinos apie šiuolaikinio ir tradicinio meno rūšis – tapybą, juvelyriką, graﬁką bei skulptūrą ir gebės susitarti išrenkant šeimai labiausiai patikusį kūrinį. Toliau – galerija „Balta“ (šeštas punktas, M.Valančiaus g. 21, registracija: būtina, tel. 8 37 200 885), joje galima susipažinti su Lietuvos šiuolaikine daile ir tekstilės menu, kurį atspindi galerijos eksponatai. Šeima bus skatinama susitarti renkant jiems visiems labiausiai patikusį kūrinį. Vieninga, susitelkusi ir

laiminga šeimyna, įveikusi visus šiuos maršruto punktus ir įgijusi naujų žinių bei gebėjimų, keliaus į paskutinį punktą – Kauno rotušę – pasiimti pažymėjimo (pažymėjimą gaus kiekvienas šeimos narys, vaikai – nuo 3 metų amžiaus), patvirtinančio mokomųjų maršrutų kelionėje įgytas žinias ir gebėjimus. O kai šie pažymėjimai –

pradedant nuo paties jauniausio ir baigiant pačiu vyriausiu šeimos nariu – puikuosis matomoje namų vietoje, jie tikrai žadins atmintį ir skatins susimąstyti: pasirodo, mokėmės taip įdomiai, kad netgi nepajutome, kaip išmokome, buvome tokie vieningi ir padėjome vienas kitam, kad iki šiol tai jaučiame. Smagios ekskursijos.

GERO VĖJO

NEATRASTA JŪROS KELIONIŲ ROM Jei Lietuvoje vietos poilsiui kai kam vis dėlto pasirodys per mažai, keliauti į svečias šalis verta pamėginti jūrų keltu. Juolab kitame Baltijos krante – daugybė dar neatrastų turistinių objektų tiek Vokietijoje, tiek ir skandinavų šalyse. O kelionė jūra bus ne tik romantiška, bet ir patogi.

ROMANTIŠKA IR PATOGU Ilga kelionė prie vairo reikalauja ištvermės ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams. Kur kas patogesnis būdas pasiekti Europą – jūrų kelias. Laivai turi neabejotiną pranašumą prieš kitas transporto priemones, nes visą plaukimo laiką galima skirti savo poilsiui: miegui kajutėse, maitinimuisi, apsipirkimui kelto parduotuvėje, smagiam pasisėdėjimui bare ar pasivaikščiojimui atvirame denyje. Specialiai vaikams įrengtas žaidimų kambarys. Keliaujant keltu galima pasiimti ir savo augintinį. Be to, laive bagažo kiekis neribojamas ir neapmokestinamas. Taigi atvykęs į pasirinktą uostą, kiekvienas jausis pailsėjęs, sotus, išsimiegojęs, nors jau yra „įveikęs“ net

1000 km, ir galės saugiai tęsti savo kelionę toliau.

ĮDOMYBĖS PIETŲ ŠVEDIJOJE Kelionę Pietų Švedijoje verta pradėti nuo Karlshamne esančio mokslo pažinimo centro „Kreativum“, kuris traukia įvairaus amžiaus žmones ir ypač tinka šeimoms. Visi čia mielai išbando įvairiausius išradimus, kurių „Kreativum“ pateikta daugiau nei 100. Apsilankymas Karlshamne neįsivaizduojamas be žymiosios žuvų parduotuvėlės, įsikūrusios jachtų ir mažųjų laivelių uostelyje. Čia pardavinėjamos šviežios žuvys, rūkytos lašišos, unguriai, įvairiais būdais paruoštos krevetės, kalmarai, žuvų ikrai ir kiti delikatesai už kainą, kuri gali maloniai nuste-

binti keliautojus iš Lietuvos. Vos už 15 km nuo Karlshamno į rytus keliaujančius vilioja nuostabusis Eriksbergo safario parkas, kuriame laukinės gyvūnijos gyvenimą galima stebėti iš arti, fotografuoti važinėjant savo arba nuomotu safario automobiliu. 60 km nuo Karlshamno nutolusioje Karlskronoje pasijusite kaip Venecijoje, kadangi Karlskronos miestas sudarytas iš 30 salų. Visas jas galima aplankyti laivu, reguliariai kursuojančiu iš čia esančio Jūrų muziejaus. Dėmesio vertas ir Folketo pramogų parkas Malmėje. Šiame parke atrasite ne tik atrakcionų, bet ir ledo čiuožyklų, baseinų bei miniatiūrinį ūkį. Išmėginti visas pramogas, kurias siūlo Geteborgo mies-

tas, vargu ar užtektų kelių dienų. Viešėdami šiame antrajame pagal dydį Švedijos mieste, nepraleiskite progos apsilankyti didžiausiame šalyje Lisebergo nuotykių parke, kuriame įrengta 40 atrakcionų ir linksmųjų kalnelių, taip pat vienoje iš didžiausių Europoje žaidimo aikštelių po stogu „Buslandet“. O kai viską apžiūrėsite čia, leiskitės i Kopenhagą. Nuo Karlshamno iki Danijos sostinės vos 200 km.

NEPAŽINTA ŠIAURĖS VOKIETIJA Nuo Kylio uosto, į kurį plaukia keltas iš Klaipėdos, patogu pasiekti kitus Europos didmiesčius: iki Hamburgo – vos 100 km, iki Berlyno – 350 km, iki Kelno – 500 km, iki Amsterdamo – 550 km. O Šiaurės Vokietija – didelis ir nuostabus regi-

GERO VĖJO

MANTIKA IR UŽJŪRIO MALONUMAI onas, kuriame bet kuris keliautojas atras jį dominantį užsiėmimą ar lankytiną vietą. Keliaujantiems keltu iš Klaipėdos į Kylį pirmiausia rekomenduojama apsilankyti Hamburge – iki jo nuo Kylio vos viena valanda kelio automobiliu, autobusu ar traukiniu. Hamburgas – antras pagal dydį Vokietijos miestas ir antras pagal dydį Europoje uostas. Čia gausu kanalų, tiltų, kurių yra per 2300 – daugiau nei Amsterdame ir Venecijoje kartu sudėjus. Hamburgas dažnai minimas ne tik kaip pramogų, bet ir kaip vienas iš patraukliausių miestų apsipirkti. Heidės parkas (vos 75 km nuo Hamburgo) – įspūdžių rojus tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. „Laisvas kritimas“ beveik 100 km/val. greičiu – puikus adrenalino užtaisas vyresniesiems, o mažųjų didžiausias džiaugsmas – vandens atrakcionai. Apie 35 km piečiau nuo Heidės parko įsikūręs safario parkas Serengetis – dar vienas neįtikėtinas emocijų šaltinis. Jei keliaujate automobiliu, pasinaudokite proga pamaitinti žirafas ar kitus egzotiškus gyvūnus tiesiog pro mašinos langą. Kita nuotykių šalis – Hanzos parkas (apie 60 km nuo Kylio) – įsikūręs netoli nepaprasto grožio viduramžių miesto Liubeko, kuris yra garsus ne tik savo senamiesčiu, bet ir ten gaminamais marcipanais. Hanzos parkas garsėja, ko gero, aukščiausia pasaulyje plaukiojančia karusele, besisukančia 70 km/val. greičiu. Pastaroji labiau domina suaugusiuosius, o vaikai linkę rinktis čiuožinėjimą vandens vamzdžiais arba aukso grynuolių paieškas ar džiunglių tyrinėjimą.

Na o Brėmene verta pamatyti ne tik legendinių Brėmeno muzikantų skulptūras, bet ir garsųjį paminklą Rolandui ir miesto rotušę (įspūdingiausią gotikinį statinį Šiaurės Vokietijoje) bei pasivaikščioti romantiškomis „Šniūro“ gatvėmis. Tad užjūrio malonumai ranka pasiekia pasiekiami, tereikia sėsti į keltą Klaipėdoje ir maždaug po romantiškos paros jūroje turėsite galimybę rinktis, kur ir kaip poilsiauti.

ATRADIMAI

MISTIŠKA ŽEMAITIJA  NEP Daiva Janauskaitė

Galinguose Žemaitijos miškų masyvuose slypi dar neatrastos žinojimo paslaptys. Kretingos rajone, netoli Darbėnų miestelio nepažintų kultūrų gerbėjus priblokš ne tik čia tarpstantis Japonų sodas, bet ir Baltų dievybių parkas. Puiki atgaiva įdomybių ieškantiems poilsiautojams, ypač kai įnoringi pajūrio orai net vasarą verčia trauktis toliau nuo jūros. JAPONIŠKĄ SODĄ SUSAPNAVO Šarūnas Kasmauskas vaikystėje svajojo tapti miškininku ir turėti sodą. Tačiau tėvai jį atkalbėjo, sakė – besimokant teks iškalti labai daug lotyniškų pavadinimų. Gyvenimas jų Š.Kasmauskui atseikėjo dvigubai – suaugęs jis tapo gydytoju. Tačiau svajonė apie ypatingą savo sodą liko. Prieš 15 metų jį aplankė pranašiškas sapnas – jis, 86-erių senolis, sėdi kažkokiame įdomiame, niekada realiame gyvenime nematytame sode. Kartą išaušo diena, kai Š.Kasmauskas suprato, kad savo svajonę įgyvendinti imsis tiesiog dabar. Vyras metė gydytojo darbą ir nusprendė imtis to, ko jau seniai labai norėjo. Nuvažiavo pas Palangos botanikos sodo direktorių ir paprašė kokios nors literatūros. Storoje knygoje jam užkliuvo vienintelis sakinys, kad gražiausias pasaulio parkas yra Japonijoje. Iki tol vyras neturėjo jokio supratimo apie Japoniją ir jos kultūrą. Tačiau atsirado beprotiškas noras jį sukurti. Ir to užteko.

SUSIKŪRĖ „MAŽUČIŲ“ KALBA Japoniško sodo meistras 69-erių mokytojas Hajime Watanabe iš Tekančios Saulės šalies į Lietuvos pajūrį atvažiavo siaučiant uraganui Ervinui. Svečio išgyvenimai buvo slogūs. Jis net pabūgo, kad tokie vėjai pas mus – kasdienybė. Ir jam net buvo baisu pagalvoti, kaip tokiomis sąlygomis jam reikės kurti tą sodą. Bet, pasak patarlės, rytas už vakarą protingesnis. Po poros savaičių Š.Kasmauskui jis įteikė projektą su brėžiniais. Mokytojas tikina, kad žmogus, kuriantis sodą, turi jame gyventi, todėl čia įsirengė namuką. Jis žavisi Lietuvos gamta ir teigia, kad mes patys nesuprantame, kokį lobį turime. „Kadangi mečiau viską, kuo užsiėmiau iki tol, sodo kūrimas tapo man ne verslu, o gyvenimo būdu. Pasikeitė visa mano gyvenimo ﬁlosoﬁja. Šis darbas neturi pabaigos ir pertraukų, visą laiką turi ir turėsi ką veikti“, – atviravo Š.Kasmauskas. Mokytojas iš Japonijos angliškai moka apie pusšimtį žodžių, Š.Kasmausko japonų kalbos žinios ne ką geresnės, tad vyrai kalba sava – „mažučių“ kalba, kurioje susipynė trys kalbos, bet dominuoja meilės gamtai šnekta. Nenustodamas šypsotis mokytojas užpildo kalbos spragą ir bendraudamas su lankytojais.

ATRADIMAI

PAŽINTŲ KULTŪRŲ IDILĖ STULBINANTI GAMTOS DERMĖ Neretai lankytojai klausia, kurį sezoną sodas gražiausias, jie nori matyti daug žiedų. Kad žmonės išvystų visą japoniško sodo ﬁlosoﬁją, patartina čia lankytis, kai nėra lapų, kai geriausiai matoma akmenų, upeliukų, tvenkinukų, augalų dermė. Lietuviai japoniškame sode turėtų išmokti sustoti ir visumoje pamatyti daug mažų, nuostabių salelių. Japoniško sodo esmė – gražų gamtos peizažą sumažinti ir perkelti į kitą vietą. Š.Kasmauskas pastebi, kad supami gražios gamtos, lietuviai čia ne iškart sugeba įžvelgti šio sodo esmę. Sodo šeimininkas jame dirbti ir džiaugtis planuoja iki 86-erių, o paskui tiktai džiaugtis. Jo tikslas, kad lankytojai išmoktų pajusti šios minutės malonumą, mėgautųsi nuostabiai tobula gamta.

PLŪSTA PASAULIO SAVANORIAI Žiemą sodas ištuštėja, čia darbuojasi vos pora žmonių, atšilus kartais pluša ir 15 talkininkų. Jau prieš kurį laiką sodo steigėjas pateikė savo kontaktus į tarptautinius savanorystės tinklus, tad sulaukia savanorių iš viso pasaulio. Tokie žmonės sode dirba mažiausiai penkias valandas per dieną, už tai gauna maisto ir pastogę, bet svarbiausia – turi galimybę pažinti Lietuvą. Šį pavasarį čia jau pabuvojo du savanoriai iš Prancūzijos. Jie 30 mėnesių keliauja po pasaulį. Australas, kuris yra užsimojęs pasaulį apkeliauti dviračiu. Jau laukiama 67 metų indo, kuris yra jogos mokytojas, atvažiuos japonų, taivaniečių ir ne tik jų. Čia lankėsi savanoriai iš Meksikos, Australijos, Kanados, Argentinos. Sodo pakraštyje pastatyti keli mediniai nameliai, kuriuose planuota priimti čia pailsėti sumaniusius svečius. Tačiau kol kas juos užpildo į šį Žemaitijos kampelį plūstantys savanoriai.

ATRADIMAI

DIEVAI IR KAUKAI Toliau eidami taku lankytojai patenka į požemio karalystę. Ten yra natūralus pusmėnulio formos pilnas labai šalto vandens tvenkinys. Šalia jo stovintis Pikulas vaizduojamas teškiantis akmenį. Žingsniuodami parko takais lankytojai pamato dievybes, kurios globojo namus, buitį: ugnies deivę Gabiją, raugo dievą Ragutį. Parke jo kūrėjai apgyvendino ne tik senuosius baltų dievus, bet ir mitologines būtybes, kaukus, barstukus, laumes, pokulus. Dabar Baltų mitologijos parke jau stovi 20 skulptūrų. Kai panteonas bus baigtas, jų čia turėtų atsirasti apie pusšimtį.

PIRMI APLANKĖ GRYBAUTOJAI Įsivaizduokite, kaip ir daugybę metų kiekvieną rudenį atvažiuojate grybauti į jums žinomą miškelį ir staiga prieš akis tarp medžių išnyra medinė skulptūra. Jūs nesapnuojate ir tai – ne užburtas miškas. O tų skulptūrų, pasirodo, ne viena, jos vaizduoja senuosius baltų dievus. Aplinka gana gūdi, o dar tie mistiniai, nežinia iš kur išdygę dievaičiai, išties kelia šiurpą. Toks įspūdis, kad laiko mašina grįžote bent tūkstantį metų atgal, kai mūsų protėviai gyveno gamtos ritmu ir garbino dangaus, žemės, vandens ir ugnies jėgas. Maždaug tokius jausmus išgyveno grybautojai ir uogautojai 2012 m. vasarą visiškai atsitiktinai aptikę senųjų baltų dievų parką. Taip žinia apie šią ypatingą vietą ėmė plisti iš lūpų į lūpas. Tie, kurie kada nors lankėsi netoli šio miško esančiame japoniškame sode, prieš porą metų kaimo kelyje pakeliui į šią vietą pastebėjo naują nuorodą. Sausdravuose privačioje žemėje Baltų mitologijos parką sukūrė broliai Artūras ir Voldemaras Reinikiai bei jų pusseserė Loreta Žilinskienė. Broliai ilgai svarstė, ką daryti tame trikampio formos, drėgname mišku apaugusiame žemės sklype. Ir tada kilo mintis kelių hektarų plote vieninga logiška sistema pateikti visą baltų dievų panteoną. Beje, iš viršaus ši erdvė primena verpstę, tai irgi labai simboliška. Daugelį skulptūrų išdrožė prieniškis Algimantas Sakalauskas, pavasario globėją Patrimpą sukūrė skulptorius Kęstutis Krasauskas. Prieš vartus į parką yra stendai su plačiai išdėstyta informacija. Prie baltų dievybes vaizduojančių medinių skulptūrų yra užrašai su jų vardais bei pasakojimais apie šių dievybių funkcijas.

IŠTVERMINGIAUSIUS VILIOJA LABIRINTAS O tiems, kuriems mistikos šiame dievybių pilname miške dar maža, šalia Baltų mitologijos parko įkurtas labirintas. Tai yra mokamas objektas, tačiau išbandyti kantrybę ir pasiekti labirinto centrą yra puiki pramoga.

SIŪLO RASTI POŽEMIO SLENKSTĮ TVENKINYS KEIČIA SPALVAS Eidami Ugnies taku lankytojai pereina į Vėlių taką. Ten, kur dar stovės dievybės Ausauto stabas, yra stebuklinga vieta. Jeigu ant jos pašokinėji, žemė juda. O jeigu vienas žmogus šokinėja, o kitas stovi, antrasis jaučia žemės judėjimą, tarsi jis stovėtų ant nestabilios, tuščiavidurės vietos. Tai tarsi požemio pradžia, jo slenkstis. Toje vietoje miškas yra labai gūdus, seni medžiai net karščiausią vasaros dieną meta juodą šešėlį. Tad nekeista, kad ten gyvena daug žalčių, kuriuos taip garbino mūsų protėviai, auga įvairiausi grybai. Parko viduryje yra amﬁteatras, kuriame galima rengti koncertus, šventes, apeigas, tam čia suręstas ir aukuras.

Parko centre stovi vyriausių dangaus dievybių Praamžio, Saulės ir Mėnulio skulptūros. Norėdami jas iškelti aukštėliau, parko šeimininkai sumanė supilti joms kalvą, taip kasant žemę atsirado nedidukas tvenkinys. Jis labai greitai prisipildė vandens. Tvenkinys apstulbino parko kūrėjus – kiekvieną metų sezoną jis būna vis kitoks. Pavasarį vanduo būna žalias, vasarą nusidažo smaragdo spalva, rudenį tampa rudas, o žiemą apsitraukia tamsiai pilku ledu. Jis gavo Dangaus ežero vardą, o dar dažniau vadinamas Dausomis.

VERTA APLANKYTI DALYVAUTI

VERTA MARŠRUTAS MANO DALYVAUTI

Į PANEMUNĖS PILIS  ROJAUS KELIU Vilkijos miestelyjepo kojomis atsivers neapsakomo grožio vaizdas su įspūdingu Nemuno vingiu.

Iki šių dienų užsiliko senas posakis: „Rojaus kelias žemaičius į dangų kažin ar nuves“. Tačiau tokį titulą pelnęs senasis Žemaičių plentas keliautojams dar ir šiandien leis pajusti dangaus dvelksmą. Nereikia pamiršti, kad žemaičiai – kantrūs žmonės, tad, įveikiant daugiau nei 200 km ruožą, keliautojui teks ropštis arba į piliakalnių viršūnes, arba į kurios nors lankomos pilies bokštą. Ir tik tada, kai prieš juos atsivers neaprėpiamas horizontas, ateis suvokimas, kodėl šis kelias vadintas Rojaus keliu.

Pastaraisiais metais restauruotas mūras itin pasikeitė, lankytojams ekspozicijoje rodomi pilies teritorijos archeologiniai radiniai.

VERTA MARŠRUTAS MANO DALYVAUTI

Asta Aleksėjūnaitė

vertėtų kelionės ﬁnišu pasirinkti Pamario kraštą. Tačiau tokią išvyką geriau planuoti ne vienai, o porai dienų. Renkantis maršrutą nuo Kauno iki Nemuno deltos patartina neskubėti, nes kas 10–15 km yra ką apžiūrėti. Vos už 11 km nuo laikinosios sostinės keliautojų laukia pirmoji stotelė – Raudondvario dvaras ir miestelis. Jau pati kelionės pradžia nuteiks paslaptingai, nes renesanso pilies rūmų ir parko apžiūrai teks paskirti mažiausiai porą valandų. XVII a. pirmos pusės dvarą sudaro centrinių rūmų pastatas, šiaurinė ir pietinė oﬁcinos, oranžerija, liokajaus namas, arklidės, ūkvedžio namelis, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė. Prieš du šimtmečius įveistas parkas pavasarį keliautoją nustebins spalvomis ir medžių kolekcija. Raudondvaryje nuolat vyksta įvairiausi renginiai, tad patartina jais iš anksto pasidomėti.

MARŠRUTAS NESKUBANTIEMS Patraukusiems vingiuojančiu keliu su šeima arba gerų bičiulių kompanija nuo Kauno pusės į vakarus palei Nemuną,

PO KOJOMIS  NEMUNO VINGIS Patraukus maršrutu tolyn, kita stotelė laukia vos už 20 km – Vilkijos miestelyje.

Itališkos vilos tipo dvaras, nors ir yra apleistas, tačiau apipintas legendomis

Veliuonoje yra kalnas, vadinamas Gedimino kapo piliakalniu.

Patartina stabtelėti nors kelioms minutėms prie senosios perkėlos per Nemuną miestelio centre. Akmenimis grįsta krantinė, miestelio skveras tiks kojoms pamiklinti ar bent atsipūsti ra-

gaujant ledų porciją. Apžvelgus stačiai į kalvą vedančias miestelio gatves keliautojai tiesiog privalo susirasti akimis Vilkijos bažnyčios bokštą ir pasukti automobilio vairą jos link.

Iki XVI a. čia buvo karališkasis dvaras, priklausęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui.

VERTA MARŠRUTAS MANO DALYVAUTI Šv. Jurgio bažnyčios kieme įrengta subtili apžvalgos aikštelė, o į ją tikrai verta įkopti – po kojomis atsivers neapsakomo grožio vaizdas su įspūdingu Nemuno vingiu.

LEGENDA SIEKIA ROMĄ Atsisveikinus su Vilkija, vos už 14 km smalsuolių laukia dar viena stotelė – Seredžiaus miestelis, įsikūręs prie Dubysos ir Nemuno santakos. Teigiama, kad ten, kur Seredžiaus piliakalnis stovėjo Pieštvės pilis, kuri buvo sunaikinta 1363 m. Pilies vardas kilęs nuo šalia tekančio Pieštvės upelio. Pasak vienos legendų, Seredžiaus piliakalnis dar yra vadinamas Palemono kalnu. Pasakojama, kad žiaurumu garsėjančio Romos imperatoriaus Nerono valdymo laikais šiuos kraštus pasiekė imperatoriaus giminaitis Palemonas, kuris slapstėsi nuo

valdovo įtūžio. Esą Palemonas pasistatė čia pilį ir liko gyventi.

BELVEDERIO DVARO PASLAPTIS Apie 700 m į pietryčius nuo Palemono kalno, Nemuno ir Dubysos santakoje, jų dešiniuosiuose krantuose yra antrasis piliakalnis, dažniausiai vadinamas Palocėliais. Manoma, kad čia stovėjo kryžiuočių Dubysenburgo pilis (Dubysos pilis). Už kelių kilometrų nuo Seredžiaus laukia dar vienas įspūdingas objektas – Belvederio dvaras ir parkas. Itališkos vilos tipo dvaras, nors ir yra apleistas, tačiau apipintas legendomis Belvederis itališkai reiškia „gražus vaizdas“. Šiandien Belvederio rūmuose vertingiausia čia gyvenusių didikų koplyčia, po kuria yra išlikusios giminės laidojimo navos.

Raudondvaryje nuolat vyksta įvairiausi renginiai, tad patartina jais iš anksto pasidomėti.

GEDIMINO KAPO PAIEŠKOS Už 10 km keliautojai vėl ropšis į piliakalnį, tik šį kartą vadinamą Gedimino kapo piliakalniu, kuris yra Veliuonoje. Trijų dešimčių metrų aukščio piliakalnyje stovėjo Junigėdos pilis, pastatyta XII a. Pasakojama, kad čia yra palaidotas kunigaikštis Gediminas, kuris šiose apylinkėse buvo sužeistas. Apžiūrėjus Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, vertėtų paieškoti Veliuonos dvaro. Šalia jo esančiame parke teks gerokai paklaidžioti, ar net nepasigėdinti paprašyti vietinių pagalbos ir paieškoti itin reto eksponato – tulpmedžio. Lietuvoje auga tik du gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Vienas jų – Kaune, kitas – Veliuonoje. Tiesa, privačiame Veliuonos gyventojos sklype teko išvysti

ir trečiąjį, gana įspūdingo dydžio šį medį. Pasak dendrologų, tulpmedis žydi birželį–liepą. Vienas žiedas žydi 2–3 dienas.

VAIDUOKLIŲ TAKAIS Keliautojų laukia dar vienas šio maršruto perlas – Raudonės pilis. Nors šiuo metu čia veikia miestelio mokykla, kuklintis nederėtų. Keliautojams drąsiai duris atvers bet kuris šios mokyklos darbuotojas, pakviesiantis apžiūrėti pilies bokštą. Su Raudone siejama garsioji Rytprūsių legenda apie baltąją Bajerburgo mergelę, kurios vaiduoklį esą dar ir šiandien galima sutikti pilies užkaboriuose. Raudonė praeityje neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, tačiau miestelio istorija siejama su šią vietą išgarsinu-

VERTA MARŠRUTAS MANO DALYVAUTI sia Raudonės pilimi, pastatyta dar XVI a. Iki XVI a. čia buvo karališkasis dvaras, kuris priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Vėliau kunigaištis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Pasak legendos, Vytenis žuvo 1315 m. puldamas Kristmemelio kryžiuočių pilį, buvusią dabartinės Skirsnemu-

PANEMUNĖS PILIES KARCERIS

Jau pati kelionės pradžia nuteiks paslaptingai, nes renesanso pilies rūmų ir parko apžiūrai teks paskirti mažiausiai porą valandų.

Pasukus maršrutu tolyn, netrukus bus galima pasiekti Vytėnus. Tik šiukštu atvykėliui nevalia net ir juokais šios įstabios vietos vadinti kaimu, vytėniškiai išdidūs žmonės ir save jie vadina pilėnais. Išalkusio keliautojo vietos kavinėje laukia ne tik karštų cepelinų porcija. Ant sienos garbingiausioje vietoje spindi Vytėnų himno tekstas, kuriame apdainuota Panemunės pilis. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti

nės apylinkėse. Panemunės pilies parke supiltas dvi kalveles romantizmo epochoje imta vadinti kunigaikščio Vytenio ir jo žmonos kapais. Dabar stovinti Panemunės pilis yra pastatyta vėliau, 1604– 1610 m. Pastaraisiais metais restauruotas mūras itin pasikeitė,

Viešvilės parkas su specialiai įrengtais vandens kriokliais nustebins savo grožiu.

lankytojams ekspozicijoje rodomi pilies teritorijos archeologiniai radiniai. Išsamią vaizdinę ir tekstinę informaciją apie pilies istorinę ir architektūrinę raidą, apie Panemunės dvarą ir jo šeimininkus lankytojai gali rasti informaciniame terminale. Galima pakilti į pilies bokštą ir apžiūrėti karcerį. Keliautojų maršrutas tuo nesibaigia, pasukus per Skirsnemunę, pasiekiamas Jurbarkas, kurį taip pat verta apžiūrėti. O pavažiavus tolyn, verta sustoti Viešvilėje. Miestelio parkas su specialiai įrengtais vandens kriokliais nustebins savo grožiu.

RAMBYNAS IR NAPOLEONO LOBIS Skubantiesiems pamario link, patartina neprašokti bent jau legendomis ir padavimais apipinto Rambyno kalno. Jį pa-

sieksite pasukę į kairę šiek tiek už Lumpėnų, judėdami Bitėnų kaimo link. Spėjama, kad ant Rambyno kalno galėjo stovėti Ramigės (Ramija) pilis, kurią 1276 m. sunaikino kryžiuočiai. Į Nemuno slėnį keliautojas žvelgs iš įstabaus aukščio. Kalno viršūnė yra 45,4 m aukščiau jūros lygio. Ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių – Rambyno alkakalnio nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės. Tikėta, kad būtent šioje vietoje besitraukdamas iš Rusijos imperijos savo lobį užkasė Napoleonas. Keliautojai, pasiekę Nemuną, kurio kitame krante matyti buvusios Karaliaučiaus žemės, po visų patirtų įspūdžių neabejotinai supras, kodėl šis kelias kadaise buvo vadinamas Rojaus keliu.

ŠALIES TURTAI

ATGAL Į GAMTĄ  ŽALIŲJŲ KERŲ PAVILIOTI

Radvilė Zinkevičiūtė

Šią vasarą visi mėgstantys gamtą kviečiami į unikaliausius šalies kampelius – saugomas teritorijas. Penketas nacionalinių bei trys dešimtys regioninių parkų šiemet vėl nekantriai laukia lankytojų, pasirengusių gamtos apžavams. Tam jėgas jau suvienijo mitologiniai veikėjai, įspūdingo aukščio apžvalgos bokštai bei iki medžių šakų pakilę pažintiniai takai, legendomis apipinti kalnai ir kalvos.

PLATELIŲ LANKYTOJŲ CENTRAS ŽEMAITIJOS NACIONALINIAME

Net ir užklupus prastesniam orui Lietuvoje veiklos netrūksta. Tie, kurie panūs susipažinti su Žemaitijos žemės slėpiniais, turėtų traukti tiesiai Platelių lankytojų centro link. Per du šio centro aukštus išsidriekusioje ekspozicijoje galima susipažinti su pačiomis įdomiausiomis Žemaitijos vietomis, pėsčiųjų ir dviračių takais bei

Platelių ežeru. Viename aukštų pristatoma unikali krašto gamta. Pirmoji ekspozicijos dalis supažindina su Platelių ežeru, jo reljefu, povandeniniu pasauliu bei pramogomis. Kita dalis – „Pasirokoukim žemaiteška“ – pristato išskirtinį kultūros paveldą, šventes, čia net ir aukštaitis ar dzūkas išmoks svarbiausių žemaitiškų posakių. Antra-

MERKINĖS APŽVALGOS BOKŠTAS DZŪKIJOS NACIONALINIAME PARKE Šių metų pradžioje Merkinėje įrengtas įspūdingo aukščio apžvalgos bokštas kviečia pakilus į 25 m aukštį pasijusti it ant pušies šakos ir apžvelgti Nemuno kraštovaizdžio draustinį. Panašus vaizdas atsivertų maždaug iš devinto aukšto namo. Tiesa, čia jis kur kas įspūdingesnis nei miesto panorama. Pakilus į gigantišką pušį primenantį bokštą atsiveria Nemuno kraštovaizdžio draustinis su, regis, amžinai nenuilstančiu Nemunu, žvilgsnį glosto stūksanti Pastraujo sala. Nusekus vandeniui, išryškėja ir kitos salelės, galima stebėti paukščių perimvietes. Pavasarį ir vasarą stebina gyvoji gamta ir augmenija, o žiemą – kraštovaizdis, nukritus lapams atsiveriantis upės slėnis. Už upės slėnio tolyn į horizontą vilnijantys miškai primena, kad čia būta Merkinės didžiagirės, kur ginklais žvangino kariaunos bei medžiojo karaliai. Nuo bokšto gerai matyti ne tik dalis Merkinės senamiesčio, bet ir tiltas per Nemuną. Šį tiltą 1812 m. nesėkmingo žygio į Rusiją metu buvo įsakęs pastatyti Prancūzijos imperatorius Napoleonas, tačiau po kiek daugiau nei šimtmečio jį pabaigė Rusijos imperijos kariuomenė, ruošdamasi karui su Vokietija.

ŠALIES TURTAI

MEDŽIŲ LAJŲ TAKAS ANYKŠČIŲ REGIONINIAME PARKE

PARKE me aukšte vilko pėdsakais kviečiama keliauti po paslaptingą naktinį mišką, kuriame galima akis į akį susitikti ne tik su plėšrūnais, bet ir su kitais girios gyventojais. Čia lankytojus nustebins įvairių miško augalų kvapų puokštė, paukščių giesmės, grybų knyga. Platelių lankytojų centre galima pamatyti bebrą ir jo trobelę. Tiems, kurie mieliau renkasi pramogas gryname ore ant dviračio – siūloma leistis į 24 km kelionę aplink Platelių ežerą. Trumpose stotelėse pamatysite Šaltojo karo ekspoziciją, Platelių dvaro svirną, arklides, kuriose daugiau nei 260 „lečynų“ – Užgavėnių kaukių. Parke esantis Siberijos apžvalgos bokštas leis teritoriją apžvelgti iš 15 m aukščio. Platelių lankytojų centras užsukusiems pasiūlys ir daugiau įvairių pažintinių maršrutų.

Anykščių regioninis parkas laukia visų norinčiųjų pasijusti paukščiu ar bent jau vovere. Jau šią vasarą pradėsianšiame veikti medžių lajų take toks tikslas bus lengvai įgyvendinamas kol kas vieninteliame tokiame objekte – Anykščių šilelyje. Taką rekomenduojama aplankyti keturis kartus per metus, mat skirtingu sezonu nuo 300 m tako, besidriekiančio ko ne medžių viršūnėmis kaskart atsiveria vis kitoks vaizdas. Tako pabaigoje stovi apžvalgos bokštas. Takas į bokštą įsilieja 21 m aukštyje, o iš apžvalgos bokšto vaizdas atsiveria 35 m aukštyje. Šiame komplekse dar planuojama įkurdinti informacinį centrą, kurio ekspozicija supažindins su A.Baranausko apdainuoto „Anykščių šilelio“ stebuklais, išgarsinusiais šią vietą. Takas bus pritaikytas ir neįgaliesiems, patogus keltuvas juos užkels į patį bokšto viršų. Lankytojas gali lengvai pažinti medžių lajas, šlamančias tiesiog akių lygyje, apžiūrėti kamienus, paliesti šakas, lapus. To padaryti einant žeme – neįmanoma.

AKMENŲ RUŽOS TAKAS TYTUVĖNŲ REGIONINIAME PARKE Neabejingų gamtos ir meno dermei lankytojų Tytuvėnų regioniniame parke laukia Akmenų ružos (ruožo) takas. Ledynmečiui traukiantis susiformavo akmenų, molio ir smėlio pylimas, kurio paviršiuje stūkso įspūdingi rieduliai, primenantys iš po sa-

manų kyšančias grybų kepures. Vietiniai gyventojai seniai žinojo, kad draustinio miškuose dunkso akmenų ruožai, nuo seno „ružomis“ vadinami. Tokios akmenų rūžos Užpelkių miške yra net keturios. Dvi iš jų tyrinėtos geologų, joms suteiktas gamtos pavel-

do objekto statusas. Tai Tučkinės akmenų ruožas ir Velniakelis. Lankytojams turėtų būti įdomus Tučkinės akmenų ruožas. Negalima nepastebėti jo pabaigos, kur rūža suformuoja glaustą kilpą, joje senais laikais esą stovėjo sodyba. Toliau suformuota lyg sala, iškilusi drėgname miške, apjuosta akmeniniu pylimu. Sodybvie-

tėje auga labai seni, samanų sukaustyti medžiai, netolies įrengta jauki atokvėpio vieta. Pažintinis takas lankytojams papasakos ne tik apie ledyno suformuotus akmenų ruožus, bet ir apie akmens istorinę, kultūrinę, mitologinę reikšmę. 1,3 km ilgio takas unikalus ne tik gamtiniu, bet ir meniniu požiūriu – garsūs Lietuvos skulptoriai iš akmenų sukūrė originalias skulptūras ir instaliacijas. Akmenų ružos pažintiniame take lankytojus džiugina Kęstučio Musteikio akmenys su ženklais, Kazio Venclovo skulptūra „Svarelis“, Jono Gencevičiaus kompozicija „Žemės daiktai“, Gintaro Mikolaičio „Mechanizmai“, Mindaugo Jurėno „Mūro eskizas“ ir daug kitų skulptūrų.

ŠALIES TURTAI

MITOLOGINIS TAKAS SIRVĖTOS REGIONINIAME PARKE

POJŪČIŲ TAKAS  LANKYTOJŲ CENTRO EKSPOZICIJA KREKENAVOS REGIONINIAME PARKE

Sirvėtos regioniniame parke šiemet lankytojus kviečia maždaug 1 km ilgio pažintinis takas „Mitologija“. Keliaujant šiuo keliu net 17 kartų kelią pastoja įvairios skulptūros – lyg iš praamžių nužengusios senosios lietuvių dievybės ir mitologinės būtybės. Skulptūras take įrengė net 13 skulptorių. Tako pradžia yra prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro, kur įrengta vidaus ekspozicija – „Mitologija“. Taigi šis mitologinis takas yra tarsi vidaus ekspozicijos tęsinys lauke. Čia lankytojus iškart pasitinka du stipriausieji – Aukščiausiasis Dievas ir Velnias. Šalia Liepų pavėsinės jaukiai įsitaisiusi Laima, kuri, tikėta, ir įsikūnija būtent liepose. Toliau keliaudamas miško taku lankytojas patenka į žemesnį lygmenį – susipažįsta su dievais, kurie buvę arčiau žmogaus. Pasisotinus anapusybe kvepiančių įspūdžių, kelionę galima tęsti Šventos miško link, kur matosi išlikęs dvarvietės tvenkinys.

Tikrieji gamtos vaikai, mėgstantys klausytis vėjo ir to, ką jiems šneka žemė, šiemet pirmiausia turėtų patraukti Krekenavos regioninio parko lankytojų centro (Dobrovolės k. 2 , Krekenavos sen. Panevėžio r.) link, kur yra įrengtas 500 m ilgio Pojūčių takas su 12 atokvėpio stotelių. Jau tako pavadinimas signalizuoja, jog čia įžengusiajam atgis visi pojūčiai. Kelionėje Pojūčių taku nenuobodžiaus ir tie, kurie tiesiog ramiai klausytis gamtos negali – kiekvienoje stotelių lankytojų laukia užduotys. Sūpuoklės padės išpildyti slaptą kiekvieno svajonę skrieti drauge su vėju, klausą ir vaizduotę teks pažadinti kuriant muzikinę melodiją, it vaikystėje basomis kojomis teks išbandyti skirtingus žemės paviršius, medinė lova trumpam nukels į močiučių laikus, gamtos garsų klausyklėlėje bus galima išgirsti gamtos kalbą. Visuomet grožiu besidominčios moterys gali išmėginti natūralų medžio masažą, vikresnieji – palaipioti laipynėje, pasisiūbuoti ant pantoninio liepto, atsipūsti galima stovyklavietėje, žvelgiant į Nevėžio slėnio peizažą. Pojūčių takas subalansuotas pajusti, suprasti, išgirsti tai, ką pasakys vėjas, žemė, medžiai, vanduo.

ŠATRIJOS KALNAS VARNIŲ REGIONINIAME PARKE Šatrijos kalnas nuo seno buvo vienas aukščiausių kalnų sėslaus lietuvio gyvenime. Ir dabar čia galima pajusti ne kalvos, o kalno jausmą. Legendos byloja, jog nuo seno čia rinkdavosi visos Žemaitijos raganos. Kalnas čia esą atsirado dėl to, jog raganos žemėmis užpylė bažnyčią. Manoma, čia buvus vieno svarbiausių senojo lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę. Užlipus ant kalno užplūsta ne kalvų, o kalnų jausmas. Nuo Šatrijos kalno žvilgsnis aprėpia ir kitus didesnius kalnus – Medvėgalį, Girgždūtę, Moteraitį, Sprūdę, negalima nepastebėti Telšių katedros bokštų, matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis. Kalno šlaitai kai kur siekia 25 m aukštį. Kalno aukštis – 228 m virš jūros lygio.

ŠALIES TURTAI

AUKŠTOJO KALVA JUOZAPINĖS GEOMORFOLOGINIAME DRAUSTINYJE Panūdusiesiems reginių iš aukštumos, šį troškulį neabejotinai numalšins Medininkų aukštumoje neseniai pastatytas apžvalgos bokštas. Čia pat sukurta skulptūrinė kompozicija, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros elementai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Aukščiausią Lietuvos vietą – Aukštojo kalvą – siūloma aplankyti bet kuriuo metų laiku, mat čia kaskart pasitinka vis kitoks reginys. Vyriausiojo baltų dievo vardu pavadintos kalvos aukštis siekia 293,84 m virš Baltijos jūros lygio. Visai šalia šios kalvos dunkso vos centimetru žemesnis Juozapinės kalnas (292,83 m), anksčiau laikytas aukščiausiu Lietuvos teritorijos tašku. Kalnas „nukarūnuotas“ 2005-aisiais. Aukštojo kalvos aukščiausiąją vietą žymi įbetonuotas geodezinis ženklas, pastatytas atminimo akmuo su užrašu „Aukštojas“ ir kalvos aukštį žymintis skaičius – 294 m. Įstabi panorama atsiveria nuo medinio apžvalgos bokšto.

PAPILĖS JUROS PERIODO ATODANGA VENTOS REGIONINIAME PARKE Žemės praeities tyrinėtojus bei šiaip smalsuolius šią vasarą neabejotinai turėtų suvilioti Papilėje esanti Juros periodo atodanga – seniausia geologiškai tiriama vieta Lietuvoje. Pirmieji šios vietos tyrimai užﬁksuoti prieš 200 metų, todėl Papilė neretai tituluojama geologų meka. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas prasidėjęs prieš 205 mln. metų ir trukęs apie 60 mln. metų. Juros periodo laikais atsirado ir karaliavo milžiniški ropliai, vadinamieji dinozaurai. Juros periodo uolienose, kurios kitur Europoje glūdi 60–300 m gylyje ir tik Papilės apylinkėse atsiveria žemės paviršiuje, gausu to meto smulkių gyvūnų liekanų, vadinamų fosilijomis. Tiesa, šių liekanų atodangoje rinkti negalima. Pagrindinis anuomet vandenyje gyvenusių dinozaurų maistas buvo belemnitai, jų skeletų fragmentų dažnai aptinkama Papilės atodangose. Čia randama ir kitokių anuomet gyvenusių moliuskų kiautų. Visa tai galima pamatyti atodangą pasiekus maždaug pusės kilometro taku, kuris driekiasi nuo pat Papilės centro. Greta atodangos įrengti informaciniai stendai ir suoliukai ramiai pažinčiai su milijonus metų menančia gamta.

VELNIO DUOBĖ AUKŠTADVARIO REGIONINIAME PARKE

Paskutinis ledynmetis Aukštadvarį apdovanojo kalvomis. Vienas geriausiai žinomų gamtos palikimų – Velnio duobė, esanti 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų raj.), važiuojant Beižionių link, Aukštadvario girininkijos Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Duobės didybė, jos gylis ir neįprasta gamtai taisyklinga piltuvo forma bemat padaro įspūdį. Dar pagonybės laikais žmonės tikėjo, jog būtent čia gyvenęs ponaitis Velnias, todėl neretai prie 30–40 m gylio duobės vyko aukojimai. Velnio balsą čia esą girdėdavę ir piemenys. Mokslininkai nėra vieningos nuomonės, kaip galėjo atsirasti šis objektas. Manoma, kad Velnio duobę kelių skirtingų gamtinių procesų metu galėjo suformuoti ledynas. Svarstoma ir teorija, kad piltuvo formuos duobę kažkada išmušė čia nukritęs meteoritas. Šiuo metu Velnio duobė yra paruošta lankymui – įrengta apžvalgos aikštelė, informaciniai stendai. Už kelių kilometrų į šiaurės vakarus stūkso Gedanonių kalva, viena aukščiausių Pietų Lietuvoje (257 m).

VIEŠNAGĖ VERTA DALYVAUTI

VILNIUS  PLUNKSNOS LEGENDOS TARPINĖ STOTELĖ Jo pavardę ir pseudonimą žino kiekvienas geros grožinės literatūros mėgėjas. Stendalis (17831842) – sudėtingos epochos pasaulinio garso žodžio meistras, sukūręs ne vienos kartos skaitomus ir šlovinamus šedevrus, yra susijęs su Vilniumi. Jam tai buvo tarpinė stotelė su Napoleono kariauna pakeliui į Maskvą ir atgal. Leonas Dykovas PASKUI NAPOLEONĄ Vilniaus senamiestyje Didžiosios gatvės 1 namą puošia memorialinė lenta, kurioje lietuvių ir prancūzų kalbomis užrašyta: „Šiame pastate 1812 metų gruodį, traukdamasis su Napoleono kariuomene, buvo apsistojęs prancūzų rašytojas Stendalis“. Prisimindami tą trumpą viešnagę, prancūzai šiuos namus šiandien vadina „Stendalio namais“. Tada, kai lankėsi Vilniuje, Stendaliui (tikroji pavardė Marie Henri Beyle (Mari Anri Beilis) buvo 29-eri. Savo garsųjį romaną „Raudona ir juoda“ („LeRouge et le Noir“, 1830) jis parašys praėjus 18 metų po šių įvykių. Tuomet Stendalis dar nebuvo žinomas rašytojas. Būsimą literatūros legendą likimas į šiandieninę mūsų sostinę atvedė kartu su Napoleono kariauna. Gimęs 1783-iųjų pradžioje, Stendalis gyveno Prancūzijai bei Europai audringu ir svar-

biu laikotarpiu: augęs Prancūzijos revoliucijų metu, jis brendo Napoleono Bonaparto kilimo bei žlugimo epochoje. Jo vaikystė nebuvo laiminga, mat sulaukęs vos septynerių neteko motinos. Su tėvu, advokatu, kuris nepritarė Prancūzijos revoliucijos idėjoms, santykiai buvo komplikuoti. Ilgą laiką būsimasis rašytojas augo savo senelių namuose, veikiamas Apšvietos idėjų bei antikos meno kūrinių. Likimas jam lėmė tapti Napoleono Bonaparto armijos dalimi. Maždaug 1810 m. M.H.Bayle gyveno Italijoje ir dirbo administracinį darbą Napoleono armijoje. 1812 m. jis prisidėjo prie Napoleono ekspansijos į Rusiją.

INTENDANTAS AR VIRĖJAS? Vis dėlto Stendalis Vilniuje lankėsi ne vieną, o du kartus. Atvyko čia 1812-ųjų birželio pabaigoje kartu su Napoleono armija. Atvykimas buvo gana ramus, nes Vilnių Rusijos va-

dovas Aleksandras I prancūzams atidavė be kovos. Tad name Didžiojoje g. 1, kuris dabar stovi senojo žydų kvartalo šiaurės rytuose, buvo įkurta armijos intendantūra bei iždinė. Manoma, kad būtent jame ir gyveno Stendalis. Vieni šaltiniai liudija, kad būsimasis rašytojas buvo Napoleono armijos intendantas, kiti tvirtina, jog jis buvęs kariuomenės virtuvės šefas. Pirmąkart atvykę į Vilnių, prancūzai, o su jais ir būsimasis rašytojas, čia išbuvo beveik tris savaites ir vėliau patraukė į Maskvą. Antroji Stendalio viešnagė dabartinėje Lietuvos sostinėje buvo ne tokia linksma. Po Napoleono pralaimėjimo Rusijoje, vykdamas į Paryžių, prancūzų literatūros klasikas tų pačių metų gruodį vėl apsistojo Vilniuje. Tačiau labai trumpam. Karo jis, regis, matyti daugiau nebenorėjo.

VIETOJ VAIKŲ  ROMANAI Po jo dievaičio Napoleono nuosmūkio, Stendalis 1814 m.

įsikūrė Milane. 1830 m. pasirodė jo romanas „Raudona ir juoda“. Tai vienas novatoriškiausių visų laikų romanų. Nors dažnai paniekinamai vadinamas „muilo opera“, jis stilistiniu požiūriu, pasak rašytojo Andre Gide‘o, yra aplenkęs laiką. Maža to, šis romanas – savotiškas postamentas Napoleonui, kadangi perteikia paprasto jaunuolio likimą iš nieko – į vadinamąsias visuomenės aukštumas ir atskleidžia absoliutų jo žlugimą. Antrąjį romaną „Parmos vienuolynas“ ( „La Chartreuse de Parme“, 1839) Stendalis parašė per mažiau nei 60 dienų. Kūrinys autoriui atnešė ﬁnansinę sėkmę. Jis laikomas vienu pirmųjų realizmo žanro pavyzdžių. Praėjus trejiems metams po jo pasirodymo, Stendalį pasiglemžė mirtis. Spėjama, jis mirė nuo „tradicinės“ XIX a. bohemos ligos – siﬁlio. Rašytojas niekada nevedė ir neturėjo vaikų.

VERTA DALYVAUTI BALTIJOS AUKSAS

JŪROS DALIJAMOS DOVANOS ME „Gintarai yra suakmenėjusios banginių išmatos“, – tokiomis frazėmis klaipėdietį gidą Igorį Osnačių karų „„Netiesa. tais ppribloškia turistai iš kitųų šalių. Didesni gintarai yra jūrų deivės Jūratės pilies nuolaužos, o smulkučiai – jos ašaros“, – atrėžia gintaro gaudymo paslaptis turistams atskleidžiantis ekskursijų vadovas.

Daiva Janauskaitė PATI GRAŽIAUSIA PASAKA Pasikvietęs keliauninkus į pa pajūrį I.Osnačius su savimi nešasi stebuklingą lagaminėlį. Jame telpa paties gido iš Baltijos bangų išgraibytų skirtin skirtingų dydžių bei spalvų gintarų kolekcija. „Gerai, kad nemarioji Jūratė iki šiol prirakinta rauda sav savo prarastos meilės ir sudaužytos pilies. Kitaip į pajūrį atėję žmonės neturėtų vilties rasti bent kruopelę saulėje blizgančio mineralo. Man patinka, kad turime tik vieną legendą apie gintaro atsiradimą, užtat koki kokia ji nepaprasta, kokia romantiška ir kartu įtikinama“, – kalba gidas, prisipažįstantis dar paauglystėje nepagydomai susirgęs gintarų rinkimo manija. Tokie nemokami suvenyrai bei galimybė pamatyti, kaip pajūrio gyventojai nesibaimindami banguotos jūros, graibštais akėja jūros dugną, vilioja turistus ir poilsiautojus. Išradingasis gidas kartais leidžia kuriam nors savo eks-

kursantų apsivilkti neperšlampamu gintarų gaudytojų kostiumu, paimti į rankas graibštą ir pačiam pabandyti laimę pagauti jūros dovaną. Jei tokių drąsuolių neatsiranda, I.Osnačius pats pademonstruoja, kaip graibomi gintarai. Tai yra populiariausia šio gido ekskursija. Taip sutapo, kad jis – ir gintarų gaudytojas, ir gidas. Klaipėdietis populiarina mūsų kraštą, gintarą ir viską, kas su juo susiję.

APIE APKRAMTYTUS AKMENIS Ši ekskursija yra dažniausiai užsakoma. Ją mėgsta ne tik vaikai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, ir iš užsienio šalių atvykę svečiai nori sužinoti apie gintarą daugiau. Pažintis būna ne tik įdomi, bet ir smagi bei įspūdinga. Jos metu papasakojamos tikros ir legendomis apipintos istorijos apie gintaro kilmę, pamokoma, kaip gintarus pajūryje atskirti nuo akmenukų. O kai žmonės pradeda aiškinti, kad tai visai paprasta

BALTIJOS VERTA DALYVAUTI AUKSAS

ENA DINOZAURŲ LAIKUS padaryti tiesiog krimstelint, I.Osnačius nesusilaiko: „Aš ir galvoju, kodėl pastaruoju metu pakrantėje randu tiek daug apkramtytų akmenų, o šalia jų mėtosi dantys“. Žinovas neslepia nuo svečių, kokios bangos, iš kurios pusės pučiantis vėjas žada didžiausią gintarų laimikį, ir išduoda paslaptį, kuriose pakrantės vietose jų labiausiai verta žvalgytis. „Po tokios išvykos, tikiu, žmonės visai kitomis akimis žiūri į jūrą, o atvažiavę į kurortus ne tik drybso ant smėliuko, bet ir patys pabando rasti nemokamų suvenyrų“, – aiškino gidas.

LAIMIKĮ PERDUOS VAIKAMS Paprastai gintarų gaudytojai yra jauni, stiprūs vyrai. Iš gelmių jie išgriebia pilną graibštą jūros dovanų, tačiau gintarų juose ne visada pasiseka rasti. Kartais jūra savo auksą meta vos pusvalandį. Irena Šilerienė yra viena iš nedaugelio moterų, be jokios baimės brendančių į jūrą lygia greta su vyrais.

Tiesa, pastaruoju metu moteris priversta atsisakyti šio pomėgio – kad ir kokia romantikė būtų, gelianti nugara ją vis dažniau įtikina, kad gintarų graibymas yra labiau vyriškas darbas.

Po tokios išvykos, tikiu, žmonės visai kitomis akimis žiūri į jūrą, o atvažiavę į kurortus ne tik drybso ant smėliuko, bet ir patys pabando rasti nemokamų suvenyrų. Didžiausias moters laimikis per septynerius metus – 149 gramus sveriantis gintaro gabalas, kitas, kiek mažesnis – 99 gramų sustingusių sakų akmuo. „Neparduosiu jų nė už ką. Tai bus mano palikimas vaikams, tikiu, kad jie perduos savo vaikams. Galbūt šitie gintarai privers mano anūkus kada nors didžiuotis manimi. Man gintaras sukelia labai paslaptingus jausmus, bandau įsivaizduoti, kaip atrodė miškai, kokie žvėrys juose gyveno,

kai taip gausiai varvėjo sakai. Kiekvienas rastas gabaliukas – lyg dovana iš praeities, menanti dar dinozaurų laikus“, – atviravo I.Šilerienė. Jei sudėtų į vieną krūvą visus išgriebtus ir rastus gintarus, jie vargiai tilptų į nemenką grybautojo krepšį.

IR BE GINTARŲ GRĮŽTA PRATURTĖJUSI Jūra I.Šilerienei gražiausia auštant, ypač Smiltynėje, kai aplinkui nėra nė vieno žmogaus, kai danguje susitinka saulė ir mėnulis, o miške pakeliui į pajūrį ją pamatęs sustingsta briedis ar šernas. Pabūti vienumoje ir pajusti jūros galybę – tikra prabanga. Moteris yra gaudžiusi gintarus ir naktį. Tiesa, Melnragėje ir Giruliuose sutemus tai daryti nėra labai jauku, nes čia

nemažai vietos gyventojų, taip pat miestiečiai čia atklysta ir gerokai po vidurnakčio. Vasarą nejaukumo jausmą sukelia netikėtai užklupti įsimylėjėliai. „Pamatyti, kaip gimsta diena, nepaprastas jausmas. Pamačiusi tokių vaizdų, net jei nepasiseka rasti gintarų, namo grįžtu netuščiomis. Tereikia netingėti anksčiau pabusti“, – ypatingais išgyvenimais dalijosi klaipėdietė.

NEMUNO PERLAS

BIRŠTONAS  SVEIKATOS IR HARMONIJOS KURORTAS Lietuva garsėja gamtos turtais, kurių dauguma pasaulio šalių neturi. Tai – gėlo vandens ištekliai. Maža to, čia trykšta ir mineraliniai vandenys, kurių naudą žmonės patyrė jau labai seniai. Dar XIX amžiaus viduryje mokslininkų atlikta cheminė šaltinių analizė patvirtino, kad toks vanduo tinka ligoniams gydyti. Ir Birštone tai daroma beveik 170 metų. Lietuvos istorijos tyrinėtojas Teodoras Narbutas XIX a. pradžioje slaptuose Karaliaučiaus archyvuose rado 1382 m. Kryžiuočių ordino žvalgų pranešimą. Jame pirmą kartą paminėtas Birštono vardas. Birstain arba Bristan – tai „sodyba prie sūraus vandens“. Sūrus vanduo padarė įspūdį įsibrovėliams, kurie ir pakrikštijo būsimą kurortą šiuo nebaltišku vardu. Ir tas šiai ypatingai vietai prigijo. Rašoma, kad 1846 m. Birštone sėkmingai pradėta gydyti pirmoji ligonė, kuriai nepadėjo

Nijolė Dirginčienė Birštono savivaldybės merė

kiti mineraliniai vandenys. Tad ši data laikoma oﬁcialia kurorto įkūrimo data. Birštono šaltinių vanduo iki šiol naudojamas gydymo tikslais, jis tinka vartoti. Kurorto teritorijoje yra 13 eksploatacinių mineralinio vandens gręžinių. Birštono kurortas ambicingai stengiasi konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėje turizmo rinkoje, svečiams siūlydamas išskirtinę kurorto infrastruktūrą, unikalias sveikatinimo ir aktyvaus laisvalaikio pramogas. Turistų vis dažniau atrandamame kurorte tęsiasi teigiamų permainų metas: kai buvo sutvarkyta ir sukurta išskirtinė kurorto infrastruktūra, ati-

daryta nauja „Eglės“ sanatorija, poilsio namai, atnaujinti kurorto viešbučiai, poilsiautojams siūlomos išskirtinės sveikatinimo paslaugos, beveik dvigubai padidėjo apgyvendinimo vietų skaičius, gerokai pasikeitė ir nuolat auga turistų srautai. Birštono turizmo informacijos centro duomenimis, kurorte 40 proc. išaugo turistų skaičius. Birštono kurorte vadovaujamasi unikalia Sebastiano Kneipo ﬁlosoﬁja. Sveikatinimas pagal S.Kneipą sustiprina visą organizmą, grūdina kūną ir sielą, stiprina imuninę sistemą. Jo natūralūs organizmo grūdinimo metodai yra nuodugniai ištirti ir juos sėkmingai naudoja

„Džiugina, kad pastaraisiais metais tapome atpažįstami. Norėdami konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėje rinkoje, turime siūlyti geriausias, išskirtines sveikatinimo, aktyvaus poilsio paslaugas, gerinti infrastruktūrą, nuolat atsinaujinti. Atvykę užsienio turistai maloniai nustemba radę išpuoselėtas erdves, prieinamas visais metų laikais. Lietuviai, paskutinį kartą lankęsi prieš penkerius ar šešerius metus, mato teigiamų pokyčių, džiaugiasi, kad Birštonas sugebėjo išlaikyti šiam kurortui būdingą ramybę ir tylą.“ šimtai garsiausių kurortų Vakarų Europos šalyse. Holistinis sveikatos gerinimas pagal S.Kneipą remiasi 5 elementų sistema: vandens terapija, judėjimo terapija, vaistažolių terapija, harmonijos terapija, sveika mityba.

SVARBIAUSI BIRŠTONO RENGINIAI Lietuvos motociklininkių diena Gegužės 23 d. Birštone pirmą kartą vyks motociklus vairuojančių moterų šventė. Šiame renginyje kviečiami dalyvauti visi, kurie domisi ir mėgsta leisti laisvalaikį važinėdami, keliaudami motociklais. Renginio šūkis – „Saugokime vieni kitus kelyje“.

vyks įvairiausi renginiai, koncertai, pasirodymai, kuriuose dalyvaus birštoniečiai, miesto svečiai bei partneriai iš užsienio šalių. Šių metų šventės šūkis – „Mineralizuokis!“

Pasaulio moterų karšto oro balionų prieščempionatis

Liepos 2–5 d. Birštone vyks pasaulio moterų karšto oro balionų prieščempionatis. Tai bus tarptautinio lygio varžybos, šurmulios oreivių mugė, ugnies paradas, gyvos muzikos vakarai, bus rodomi kino filmai apie oreivystę. 2016 m. Birštone vyks II FAI pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatas.

Birštono kurorto šventė 2015

Vasaros menų akademijos renginiai

Birželio 12–14 d. vyks tradicinė Birštono kurorto šventė. Šiemet Birštonas vėl kvies visa širdimi pajusti unikalią kurorto dvasią, bendruomeniškumą, šventės šurmulį, aplankyti išskirtinius mineralinio vandens objektus ir pasimėgauti karališko kurorto grožiu. Šventės metu

Rugpjūčio 1-10 d. vyks edukacinė interpretacijos meistriškumo programa Birštone, kurią jauniesiems muzikams organizuoja Lietuvos muzikų sąjunga, Birštono savivaldybė ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Dešimt dienų trunkančių meistriškumo kursų metu vyks:

atviri užsiėmimai, paskaitos, vakariniai koncertai, diskusijos, susitikimai. Meistriškumo kursus ves tarptautinį pripažinimą pelnę atlikėjai-pedagogai. Vyks ne tik atviri užsiėmimai-koncertai, bet ir vakariniai koncertai Birštono gyventojams ir svečiams, kuriuose koncertuos šių kursų pedagogai ir dalyviai.

ĮDOMU VERTA DALYVAUTI

Gamta mėgsta pokštus l Gegužė Lietuvoje būna gana permaininga. Štai žemiausia oro temperatūra šį paskutinį pavasario mėnesį fiksuota 1965-ųjų gegužės 5 d. Varėnoje, kai staiga atšalo iki –6,8° C, o karščiausia +34,0° C buvo Druskininkuose 1892 m. gegužės 28 d. l Bent tris kartus per visus meteorologų orų stebėjimo metus gegužę žmones stulbino įspūdingi krituliai. 1962 m. gegužės 28 d. Vilniuje iškritusių ledėkų skersmuo siekė 30–50 mm, o 1968-ųjų gegužės 7 d. pasiektas rekordas – Kupiškyje iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša. Štai 1985 m. gegužės 31 d. Aunuvėnuose per dvi valandas iškrito 115,2 mm kritulių, tai yra daugiau nei dviejų mėnesių vidurkis. l 1981 m. gegužės 29 d. viesulas nusiaubė Širvintas. Vėjo greitis ~70 m/s. 1984-ųjų gegužės 26 d. Pakruojyje siautė 35 m/s škvalas. Siautulingas birželis per visą orų

stebėjimo istoriją taip pat pasižymėjo viesulais ir gausiais krituliais. 1986-ųjų birželio 6 d. Birštone praūžė viesulas, kurio greitis siekė 50 m/s, o dar po savaitės, birželio 13-ąją, jis prasisuko ir Utenoje, kur vėjo greitis siekė 40 m/s. Tokio pat stiprumo vėjas siautė ir prieš trejetą metų birželio 25 d. Šilutėje. l Na, o 1971 m. birželio 11 d. Pasvalyje labai smarkios liūties metu per 1 val. iškrito 93 mm kritulių, 1985 m. birželio 1 d. Pakruojyje per dvi valandas iškrito 115,2 mm, o 2010-ųjų birželio 3 d. Šakių apylinkėse per porą valandų iškrito 78 mm kritulių. 1964 m. birželio 20 d. Alytuje didžiausias iškritęs krušos ledėkas svėrė 300 g. l Liepos mėnuo pasižymi ir sausromis, ir liūtimis, ir karščiais. Tad 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose fiksuotas absoliutus temperatūros maksimumas Lietuvoje +37,5° C. 1980-ųjų liepos 2 d. Sartuose per tris valandas iškrito 200 mm kritu-

lių, 1998 m. liepą Panevėžyje iškrito 277,6 mm kritulių, 1994 m. Klaipėdoje, Šilutėje, Telšiuose per visą mėnesį neiškrito nė lašo lietaus, o 1995-ųjų liepos 10 d. Kybartuose iš dangaus žiro kruša, ledėkų skersmuo siekė 120 mm. l Rugpjūtis, kaip ir dera paskutiniam vasaros mėnesiui, pasižymi gausiais krituliais ir škvalais. 2005-ųjų rugpjūčio 9–12 d. intensyvūs lietūs, lydimi smarkaus vėjo, tęsėsi be perstojo beveik 4 paras, didžiausio intensyvumo laikotarpiu pasiekdami arba priartėdami prie stichinio meteorologinio reiškinio lygmens. Pietų ir Vakarų Lietuvos upėse kilo poplūdžiai. l 1978 m. rugpjūčio 18 d. Medekščių kaime Kėdainių r. ir 30 d. Josvainiuose, tame pačiame rajone, praūžė viesulai – vėjo greitis siekė 30–40 m/s, buvo išversti medžiai, nunešti stogai, sugriauti pastatai. 2012 m. rugpjūčio 6 d. pajūryje siautė audra,

Klaipėdoje vėjo greitis siekė 32 m/s, per valandą iškrito 46 mm kritulių. l Taigi, akivaizdu, jog gamta mėgsta juokauti ir pykti. Kokie orai laukia šią vasarą, nežinia, tačiau tikime, jog jie nesutrukdys jums atostogauti.

VERTA DALYVAUTI EKSTREMALAMS

PELKIŲ BURTAŽODIS: KŪLGRINDA  SLA

Susiruošusieji išbandyti savo kailiu kūlgrindas yra pasirengę ekstremaliems išbandymams.

Svetimšalius įsibrovėlius ištikdavo šokas, kai jų išsigandę vietos gyventojai su visa savo manta ir gyvuliais staiga pradingdavo pelkėje. O bet koks bandymas sekti paskui atvykėliams pasibaigdavo tragedija. Tokius slaptus kelius – kūlgrindas prieš 800 ar daugiau metų nutiesė mūsų protėviai. Šiandien savomis kojomis paliesti bemaž tūkstantmečio istorijos reliktus, išsiterlioti iki ausų dumble, iškęsti uodų įgėlimus ar įsisiurbusias dėles – tokią pramogą siūlo Varnių regioninio parko darbuotojai, kviečiantys kūlgrinda perbristi užpelkėjusį Sietuvos upelį.

Daiva Janauskaitė TAIP TRUMPINDAVO KELIĄ Kūlgrinda, medgrinda – šių laikų žmogui sunkiai suvokiami žodžiai. Pirmasis reiškia lauko rieduliais išgrįstą šlapią vietą, antrasis panašus, tik šiuo atveju – po vandeniu paklotas medžio takas. Tokius slaptus kelius prieš 800 ar daugiau metų nutiesė mūsų protėviai. Pasakojama, kad šitais takais čia gyvenę žemaičiai pabėgdavo nuo juos puolančių kryžiuočių.

Jie priešus įviliodavę ir paklaidindavę klampiose pelkėse. Kūlgrindos buvo įrengtos įvairiais proistorės laikotarpiais prie svarbiausių krašto piliakalnių, alkakalnių ir senųjų gyvenviečių, pavyzdžiui, Kernavėje, prie Medvėgalio, per Biržulio pelkynus ir kitur. Tačiau tik Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, šiandien galima pabandyti perbristi upelį šiuo paslaptingu keliu. Dabar mokslininkai teigia, kad paslaptingi keliai būda-

EKSTREMALAMS

APTASIS AKMENŲ KELIAS vo tiesiami bei prižiūrimi kelis šimtus metų, o naudojami šlapiose vietose keliui sutrumpinti. Dar visai neseniai vietos gyventojai šia kūlgrinda iš Požerės važiuodavo į Tverų atlaidus, taip nukirsdami kampą ir sutrumpindami kelią maždaug aštuoniais kilometrais. XIX a. žemėlapiuose Sietuvos kūlgrinda pažymėta kaip dalis kelio Kaltinėnai – Tverai. Važiuojant grindiniu per patį Sietuvos upelį vanduo plaudavęs arkliui šonus, o vežimų sėdynės turėjo būti iškeltos virš vežėčių.

Kūlgrindos išlikusios iš tų laikų, kai dar gyveno milžinai. Tai jie paklojo tokius kelius. KŪLGRINDAS NUTIESĖ MILŽINAI Daugiausia duomenų apie Sietuvos kūlgrindą ir jos konstrukciją yra pateikęs žymus archeologas Liudvikas Kšivickis. Išlikęs jo 1903 m. aprašymas: „Pasakojo man apie šią Sietuvą stebuklų stebuklus: kelias šis išgrįstas po vandeniu, akmenys esą plokšti ir dideli kaip stalas, galima važiuoti ketvertu greta sukinkytų arklių. Bet jei šiek tiek kryptelėsi į šoną, tai brinktelėtumei su visu vežimu į tokią gilumą, iš kurios jau nebeišlįstumei“. Anot šio archeologo, Sietuvos kūlgrinda yra atkarpa slaptų kelių, jungusių Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilis. Česlovas Kudaba rašė girdėjęs, kad kūlgrindos išlikusios iš tų laikų, kai dar gyveno milžinai. Tai jie paklojo tokius kelius. Sietuvos pelkės gylis siekia 5–7 metrus. Spėjama, kad ilgus metus kloti povandeniniai keliai nėra vien akmeniniai, pirmiausia į dumblą nugramzdindavo storas šakas, jaunus medelius, kartis. Tik tada ant jų suguldavo didžiulis kiekis lauko akmenų.

Pernai žemaitukų veislės žirgelius pasikinkę vyrai įsitikino, kad arkliams kūlgrinda nebaisi.

VERTA DALYVAUTI EKSTREMALAMS

Kai kurios ilgakojės lietuvaitės kūlgrindą perbrenda nesusitepusios drabužių.

Kai kojos paliečia kūlgrindos akmenis, apima neįtikėtinas gyvos istorijos pajautimo jausmas.

L.Kšivickis buvo įsitikinęs, kad akmenys daug metų būdavo vežami žiemą ant pelkės ledo, pavasarį jie nugrimzdavo – tokiu būdu buvo suformuotas povandeninio kelio pylimas ir grindinys.

RADO SENOVINĮ IETIGALĮ Iš Alytaus kilęs archeologas Zenonas Baubonis, dar būdamas moksleivis, susidomėjo kūlgrindomis. Surinkęs visą įmanomą informaciją, jis su draugu nusprendė ieškoti slaptojo kelio Šilalės rajone, Linkuvos seniūnijoje, šalia Burbiškių piliakalnio Sietuvos upelyje. Galėjo būti 1983-ieji, kai abu bičiuliai pakeleivingomis mašinomis atkeliavo į Žemaitiją ir pasibeldė į arčiausiai Sietuvos gyvenančio žmogaus sodybą. Jis parodė, kokių senienų yra radęs savo žemėje kasmet ardamas dirvą, ir mostelėjo ranka į tą pusę, kur esantis slaptas kelias. Vaikinai pradėjo bristi, ir vos tik jų kojos užčiuopė akmenis, Z.Baubonis pajuto metalinį daiktą. Apžiūrėjęs jį pamanė, kad tai tik peikena ledui kirsti ir atidavė radinį į Nacionalinį muziejų. Tik gerokai vėliau archeologas Vy-

tautas Kazakevičius nustatė, kad tai – baltiškas ietigalis, menantis kovų su ordinu laikus. „Nors mes tikėjomės rasti visą kryžiuotį su arkliu, šis radinys mane labai įkvėpė. Baigdamas studijas Vilniaus universitete rašiau diplominį darbą apie kūlgrindas. Tiesa, Lietuvoje jos dar nėra kasinėtos, tai būtų labai brangus ir techniškai sudėtingas, nors ir įmanomas darbas“, – pasakojo Z.Baubonis.

APTIKO TRIS KELIUS Varnių regioninio parko darbuotojai yra atradę tris kūlgrindas. Ilgus metus čia dirbęs Kazys Praeras prisimena, kaip su keliais Klaipėdos universitete rekreaciją studijavusiais studentais brido į pelkę, smaigstydami ją ilgais metaliniais virbais, kol jie sužvangėjo atsimušę į akmenis. Netrukus jie pastebėjo, kad šio slapto kelio paieškas palengvina jį išduodanti augalija – virš akmenų auga kitokios žolės. Dabar labiausiai lankoma kūlgrinda yra 4–6 metrų pločio, o Sietuvos upelyje ji išplatėja iki 20 metrų, tęsiasi apie 250 metrų. Įveikus šią dalį, tektų pereiti laukymę,

miškelį, už kurio galima bristi kiek siauresne apie 180 metrų kūlgrinda. Dar vienas akmenimis grįstas vandens kelias siekia apie 150 metrų, bet jis nėra lankomas, nes labai tankiai apžėlęs krūmais ir išsausėjęs.

Į PELKĘ  TIK BASOMIS Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas norinčiuosius bristi kūlgrinda iškart įspėja, kad jie išsiteps, privalės besąlygiškai klausyti vadovo, nes žingsnis į šoną gali būti lemtingas. O siekdamas paraginti greičiau kilnoti kojas, paaiškina, kad lėtapėdžiai rizikuoja pasigauti siurbėlę. Kai tokios ekskursijos dar buvo retos, mišku iki upelio pradžios žmonės pėdindavo liūliuojančia pieva. Kai kuris nors prasmegdavo iki liemens ir suspigdavo iš siaubo, kitus apimdavo papildomos emocijos. Per daug metų šlapiame miške žmonės išmynė taką, tad dabar prieš pasiekdami kūlgrindą jie mauroja per dumblus, kojomis kliūdami už medžių šaknų. L.Šedvilas primygtinai rekomenduoja bristi basomis. Pir-

miausia todėl, kad avalynė gali amžiams likti purve. Kitas svarus argumentas – šimtmečius menantį protėvių palikimą reikia liesti nuogu kūnu.

NEPALIKO JOKIŲ PADAVIMŲ Netoli kūlgrindos dešiniajame Sietuvos upelio krante sruvena šaltinis, vadinamas „Milžinų maudykla“, kurio dugnas, anot vietos gyventojų, grįstas ąžuolų rąstais. K.Praeras žino, kad vienas garsus archeologas yra atradęs medgrindą, tačiau skelbti, kur ji yra, nesiryžta. Baiminasi, kad per šimtmečius akmens kietumą pasiekę ąžuolai gali tapti suvenyrų meistrautojų grobiu. Į šiaurės vakarus nuo kūlgrindos stūkso padavimais apipintas ir dažnai kryžiuočių kronikininkų minimas Paršpilis, arba Burbiškių piliakalnis. Įdomu, kad piliakalniai, kurių aplink Varnius yra daugybė, apipinti padavimais ir legendomis. O kūlgrindos ir medgrindos neminimos jokiuose tautosakos palikimo kloduose. Gal taip yra todėl, kad šie keliai buvo itin slapti, o už jų išdavimą grėsė žiauri bausmė.

EKSTREMALAMS

Piliakalnis – sveikatos šaltinis l Visiškai šalia Sietuvos kūlgrindos stūkso Paršpilio, arba Burbiškių piliakalnis. Vietos žmonės jį laiko tikra gamtos vaistine ir vasarą ateina ant jo prisirinkti vaistažolių. Moterys tikina, kad ant šio paslaptingo piliakalnio randa žolių nuo visų ligų. l Panašu, kad apie čia augančius vaistinguosius žolynus žino ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, bet atpažįsta ir atvykėliai, nes neretai po keliautojų apsilankymo piliakalnio šlaitai nuplinka, bet vos po kelių dienų žolė atsigauna. l Čia auga čiobreliai, kurių arbata ne tik skani gerti, bet ir naudinga gydantis kosulį. Žinovai teigia, kad čiobreliais galima gydytis įvairias onkologines ligas, ypač sergant skrandžio ir žarnyno vėžiu, normalizuoti sutriku-

sią medžiagų apykaitą, gydyti gūžį, centrinės nervų sistemos ligas, mažakraujystę, valyti kraują, skatinti prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą. l Ant Paršpilio auga ir 99 ligų gydytojos – jonažolės. Įdomu, kad šios geltonai žydinčios žolės gydo ne tik įvairių vidaus organų bei kraujagyslių negalavimus, bet ir padeda pašalinti baimę, kelia nuotaiką, ramina bei padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą, gydo nuo neurozės, o jų antpilai efektyviai padeda atsiradus odos negalavimams. l Žinovės ant piliakalnio prisirenka ir kraujažolių, mat jos šalina susikaupusius šlakus ir toksinus iš vidaus organų valo kraują. Tiesa, šių žolių reikėtų nepadauginti, nes jos didina kraujo krešumą.

VERTA PAKLAUSYTI DALYVAUTI

ROBERTAS KETURAKIS, poetas, rašytojas, redaktorius, vertėjas Marijos radijas – ramus, gilus, išmintingas krikščioniškas balsas, kupinas dieviškosios Tiesos ir žmogaus pastangų gyventi ta Tiesa, ją suprasti ir apginti nuo klastingo netiesos dviveidiškumo. Man šviesu išgyventi ir suprasti Marijos radijuje kalbančių dvasininkų ir pasauliečių mintis. Stengiuosi jas išsaugoti savo ir kitų gyvenimų tikrumui

ir tyrumui. Marijos radijo programų dalyvių pokalbiai, svarstymai, drąsūs ir išmintingi sprendimai padeda suprasti ir nuolat gilintis į Dievo dovanotą gyvenimą, juolab į akimirkas, kuriose taip pat gali glūdėti stebuklai. Kiek tų akimirkų, regis, yra nereikšmingų, kiek kankinančių neviltimi ir klampiomis abejonėmis, ypač suvokus, kad kaip klaidatikis gali prapulti, nepastebėjęs tave šaukiančių Mylinčiojo akių... Marijos radijas man yra patikimas BALSAS, kuris dovanoja, patiki, nušviečia, veda prie tų minčių, būsenų ir prasmių, kurių visuma – kaip tikėjimas Kristumi – ugdo dvasią. Dieviškosios Tiesos vedama dvasia nebus paklaidinama šiandienio materijon grimztančio pasaulio labirintuose – Ji yra mums pažadėto Kelio į Dangų dalis ir mūsų trokštamas dieviškosios Amžinybės atsivėrimas. ............... Sielos ramybėj Kryžius pradeda šviesti – Šilti spinduliai iš gelmės kur malda atsikartoja Kur viskas o viskas iš meilės tiktai ir vilties Kur prieblandoj nišų šventieji gieda sustoję Sielos ramybėj šviesu mano Kryžiau ištarsiu Aš iš tikro myliu Tave kaip amžiną Kelią Artėja artėja sidabrinis Angelo balsas Ir nuščiūva širdis – ir ją siela nuščiuvusi kelia –

ASTA KIAUNIENĖ, Kauno architektų sąjungos pirmininkė Marijos radijo laidų dažniausiai klausausi internetu iš Marijos radijo internetinio puslapio archyvų. Juose atrandu daug įdomių, aktualių mums visiems temų, kurios ilgam palieka apmąstymuose. Ypač laukiu laidų ciklų tęsinių. Tai gyvas radijas, skleidžiantis Gerąją Naujieną.

VINCENTAS VOBOLEVIČIUS, doc. dr., ISM Ekonomikos ir politikos programos vadovas Marijos radijas yra ne visiems. Jei bažnyčioje lankotės daž- niau nei per didžiąsias šventes, – šis ra-

dijas, ko gero, jau tapo atgaiva jūsų sielai. Kita vertus, dažną klausytoją, įpratusį prie komercinių radijo stočių transliuojamo turinio, Marijos radijo laidos gali ne juokais suerzinti. Ir būtent dėl to patarčiau kiekvienam bent kartą nustatyti savo radijo imtuvą 95.7MHz dažniu, jei gyvenate Kaune. Vasara – laikas ne tik kūno poilsiui, bet ir proto (sielos?) nuotykiams. O į tokius nuotykius kaip tik ir kviečia Marijos radijas. Jei, paklausę šio radijo, liksite ateistu, jūs būsite geresnis ateistas, nes turėsite daugiau argumentų ir įrodymų savo įsitikinimui pagrįsti. Tačiau gali būti, kad Marijos radijo įjungimas taps pirmuoju žingsniu iš ne itin komfortiškos komforto zonos į tokį gražų pasaulį, kokio kol kas net neįsivaizduojate.

AURELIJUS IR AURELIJA RUSTEIKOS, prekybos tinklo „Topo centras“ įkūrėjai Ši radijo stotis – dažna palydovė kelyje. Laidų įvairovė suteikia galimybę kiekvienam atrasti sau aktualiausią temą. Kasdieniai Biblijos skaitiniai – maistas sielai, tai lyg žmonijos istorijos puslapiai. Pokalbių ar diskusijų laidose dažnai išgirstame atsakymus į rūpimus klausimus. Mielai klausomės bičiulio Gedimino Jauniaus vedamos laidos „Pašaukė mane“. Džiugu, jog į Marijos radijo veiklą įsitraukia vis daugiau savanorių iš mūsų pažįstamų rato.

MINDAUGAS ZIMKUS, operos solistas Kodėl klausausi Marijos radijo? Todėl, kad čia randu dvasinę atgaivą, alternatyvą sumaterialėjusiam pasauliui, galimybę gilintis į Dievo žodį. Randu atsakymus į daugelį žmogaus egzistencijos klausimų. Tai man padeda eiti dvasinio tobulėjimo keliu.

VERTA VERTAPAKLAUSYTI DALYVAUTI GEDIMINAS JAUNIUS, renginių ir TV laidų vedėjas, režisierius bei prodiuseris Pamažu atrastas kaip malonus netikėtumas, Marijos radijas užima vis aukštesnę vietą mano radijo stočių sąraše. Klysta manantieji, jog tai tik pamaldžių senolių ausims skirta radijo stotis, nors tikiu, kad jie čia randa sielos atgaivą. Ir tikrai žinau, jog šiandienos šurmulyje gyvenantys bei it voverės reikalų rate besisukantys veiklūs žmonės vis dažniau įsijungia būtent Marijos

radiją. Kiekvienas randame tai, ko ieškome: maldą, tikėjimo pažinimą, Dievo žodį, atsakymus į giliai tūnančius klausimus. Man Marijos radijas – tai tiltas, sujungiantis su Bažnyčia. Džiaugiuosi galėdamas ne tik klausyti, bet ir kukliai prisidėti prie turinio kūrimo, kartu su bičiuliais rengdamas laidą „Pašaukė mane“.

Marijos radijas man susijęs su Marija – Dievo Motina. Tai radijas,

kuris teikia ramybę. Klausydamas Marijos radijo jaučiuosi lyg lankydamasis pas Mamą, kuri visus mus jungia. Kai pykstasi broliai ir seserys, kur bėgama? Bėgama pas mamą, kad ji mus sutaikytų, suvienytų. Į Marijos radiją ateinu kaip į namus, kur esu apraminamas, palaikomas. Kai mama šalia – viskas kaip sviestu patepta!

VITALIJUS NEUGASIMOVAS, pianistas, kompozitorius, vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ meno vadovas

Kiekvienas žmogus turi unikalų gyvenimo kelią, kiekvienas savaip įsivaizduoja, kas yra dvasinis pasaulis, ir kiekvienas turi ypatingą ryšį su Dievu. Apie tai nemažai kalbama, tačiau daugumai lieka tik teorija, kuriai nelemta tapti realybe. Pernelyg įsijausdami į socialinį vaidmenį matomajame pasaulyje, mes pamirštame apie aukštesnę savo misiją, apie savo dieviškąją prigimtį. Tai atveda į kančią. Jokios technologijos neapsaugos mūsų nuo nelaimių, todėl nepaprastai svarbu išsaugoti savo esybę. Būkime dėkingi tiems, kuriems rūpi mūsų sielos.

ALEKSANDRAS ALEKSEIČIKAS, gydytojas, psichiatras

DOLORESA KAZRAGYTĖ, aktorė Brangus žmogau! Jeigu Jus kankina nerimas ir rūpesčiai, jeigu Jūs daug ko nespėjate ir nuo įtampos ir skubėjimo nebemielas gyvenimas, esate pavargęs ir liūdnas – įsijunkite Marijos radiją ir... paklausykite rytais, prieš eidami į darbą, vakarais – po tuščių, paviršutiniškų laidų per TV, paklausykite gražios muzikos, tylių pokalbių, liudijimų ar kunigo balso, ir nesvarbu, jei Jums pasirodys kvailas rožinio bambėjimas ar laida atrodys netobula, vis tiek paklausykite – pamatysite: pasidarys ramiau, nuslūgs įtampa ir rytojus nebekels rūpesčio, nes... šis radijas skamba visame pasaulyje, jis žmones lydi dieviškosios egzistencijos šviesa, kuri apgaubs Jūsų Sielą ir kūną, pajusite ramybę ir palengvėjimą. Pabandykite! Aš tai patyriau. Su meile – Doloresa

VERTA DALYVAUTI

VASAROS PRAMOGŲ Vasara – metas, kai garsiai tariame sau – pakaks suktis kasdienėje rutinoje, laikas poilsiui. Šauniausia yra tai, kad atgaivą kūnui ir sielai kiekvienas ir šį sezoną galės rinktis pagal savus norus ir poreikius, nes visuose Lietuvos kurortuose bei didžiuosiuose miestuose iki pat rudens šurmuliuos įvairiausi renginiai. Iš šios gausos tikrai pasirinksite tai, kas jums labiausiai patinka.

Įvairovė: šios vasaros renginių kalendorius Lietuvos kurortuose ir didžiuosiuose šalies miestuose – itin spalvingas.

SVARBIAUSI KLAIPĖDOS RENGINIAI Gegužės 17 d.

Gegužės 16 d.

Klaipėdos laivų paradas

„Vilties bėgimas“

Kuršių marių vandenis vėl įsiūbuos Klaipėdos laivų paradas. Jau šeštą kartą rengiama šventė kasmet uostamiestį paženklina nauju, europietišku, jūrinio miesto įvaizdžiu. Tad burės iškilmingai paskelbs laivybos sezono pradžią, o šventėje miestiečiai ir svečiai galės pramogauti plaukiodami laiveliais, pasigrožėti naktine šviečiančiomis girliandomis iliuminuotų laivų procesija ir muzikiniu fejerverku.

„Vilties bėgimas“ – uostamiestyje vykstanti unikali paramos akcija, kurios tikslas rinkti lėšas Šv. Pranciškaus onkologijos centrui ir kviesti padėti vėžiu sergantiems žmonėms. Renginio organizatoriai tvirtina, kad Klaipėda – Vilties spalvų miestas, todėl kviečia geros valios žmones į Vilties bėgimą kartu ieškoti solidarumo spalvų, kviečia subrandinti miesto gyventojus kaip vienos Vilties bendruomenę.

VERTA DALYVAUTI

KALEIDOSKOPAS Gegužės 16, 20, 21 d. Muziejų naktys Gegužės 18-ąją minima Tarptautinė muziejų diena, tai – Europos muziejų renginys, organizuojamas visame žemyne. Tomis naktimis Lietuvos jūrų muziejus, P. Domšaičio galerija, taip pat Klaipėdos laikrodžių bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejai laukia lankytojų. Naktinis muziejų lankymas tampa labai populiarus, juose lankytojams dovanojama galimybė dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir kituose renginiuose.

Birželio 5–7 dienomis

Klaipėdos pilies džiazo festivalis Šį kartą jau 21-as. Klaipėdos pilies džiazo festivalis garsėja savo unikalia, tik šiam uostamiesčio renginiui būdinga nenuilstama dvasia. Tai – tarptautinis džiazo muzikos renginys, kurio devizas „Gera muzika geriems žmonėms“. Festivalis skirtas įvairaus amžiaus, išsilavinimo, muzikinio skonio bei erudicijos džiazo, „World Music“ ir pramoginės muzikos mėgėjams.

Birželio 5–8 dienomis Didžiųjų burlaivių regata Didieji istoriniai burlaiviai yra kiekvieno uosto svajonė ir regatos puošmena bei nuostabus reginys uostamiesčio gyventojams bei svečiams. Šią vasarą Klaipėda priims net dvi regatas ir taps tikru baltų burių miestu. Kruizinių laivų terminalo ir Danės upės krantines papuoš „Baltic Tall Ships Regatta 2015“ lenktynių buriuotieji dalyviai. Visą savaitgalį istorinių burlaivių trapai bus svetingai nuleisti lankytojams.

Birželio 24 d.

Kariliono festivalis Birželio pabaigoje Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelį ir visą senamiestį užtvindys stulbinanti varpų muzika. Nuo pat instrumento įrengimo organizuojami tarptautiniai kariliono muzikos festivaliai, kuriuose be klaipėdiečių varpų muziką atliko svečiai iš Kauno, taip pat iš Danijos, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos ir Lenkijos. Klaipėda gali didžiuotis, turėdama karilioną, nes varpų muzika mieste skleidžia ypatingą nuotaiką, kuria itin savitą ir spalvingą garsinį peizažą.

VERTA DALYVAUTI

Liepos 25–rugpjūčio 16 d.

SVARBIAUSI Gegužės 16–17 d.

XVIII Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas XVIII tarptautinis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, tradiciškai aplankysiantis Lietuvos pajūrio regioną, ir šiemet muzikos mylėtojams dovanos teatro premjerą, spektaklius po atviru dangumi, susitikimus su žymiais Lietuvos ir svečių šalių muzikais. Šiųmetis festivalis džiugins šokio spektaklio „Divizija“ premjera (choreografas Aurelijus Liškaukas), „Operos naktį“ skambėsiančia G. Bizet opera „Karmen“, į Klaipėdos piliavietę perkeltu W. Shakespeare tragedijos „Romeo ir Džiuljeta“ pastatymu ir kitais renginiais.

Liepos 24–26 dienomis Jūros šventė Nuo 1934 m. mieste organizuojama šventė yra didžiausia vasaros ﬁesta, kurioje apsilanko apie pusę milijono svečių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Šventės metu vyksta daugiau nei 100 įvairaus pobūdžio renginių – ceremonijų, eitynių, parodų, koncertų, gatvės festivalių, mugių, kurios užtvindo senamiestį, Jono kalnelį, Atgimimo ir Teatro aikštes, Kruizinių laivų terminalą, Smiltynę.

Kurorto šventė Šiuo renginiu Palanga paskelbs vasaros sezono pradžią. Tris dienas trunkanti šventė kviečia į įvairius koncertus, parodas bei tradicinį kermošių „Palangos Juzė“. Šventinė nuotaika pasklis Vytauto gatvėje – ties sankirta su J.Basanavičiaus gatve. Šalia kurorto pasididžiavimo – kurhauzo – liaudiškų tradicijų gerbėjus pakvies kermošius „Palangos Juzė“. Čia tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio – tradicinių amatų meistrai bei kulinarinio paveldo atstovai praeiviams siūlys įsigyti liaudiškų dirbinių, paskanauti tradicinių valgių bei gėrimų.

Birželio 13 d.

Linijinių šokių festivalis J. Basanavičiaus gatvėje vienu metu linijinius šokius šoka daugiau nei 1000 žmonių, atvykusių iš įvairiausių šalių. Pavyzdžiui, pernai į pajūrį susirinkusiems šokėjams iš visos Lietuvos po 18 valandų pavyko pasiekti ilgiausios šokančiųjų linijos pasaulio rekordą, kuris turėtų būti įregistruotas Ginesso rekordų knygoje. Vienu metu šoko 2736 šokėjai. Tokia ilga kartu šokančių žmonių eilė išsirikiavo pirmą kartą pasaulyje.

VERTA DALYVAUTI

I PALANGOS RENGINIAI Birželio 11–13, 18–20, 25–27 d. Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas „Dūdų vasara“ Jau daugiau nei šimtmetį Palangoje gyvuoja tradicija – pučiamųjų muzikos koncertai parke vasaros sezono metu. Kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 18.30 val. kurorto svečiai ir visi pučiamųjų muzikos gerbėjai gali pasiklausyti klasikinės, populiariosios bei originalios pučiamųjų muzikos koncertų Palangos Birutės parke.

Liepos 2, 9,16, 23, 30 d.

Birutės parko istorijos atspindžiai Palangos Birutės parko istorijos – tai teatro akcijos, kurių tikslas supažindinti parko lankytojus su Tiškevičių rūmų praeitimi. Nuo 18 val. prie didžiojo tvenkinio parko lankytojai sutinka istorinius personažus, pristatančius gyvąją parko istoriją.

Liepos 11–16 d. M.K.Čiurlionio muzikos festivalis Šią vasarą klasikinės muzikos gerbėjus vėl suburs tarptautinis M.K.Čiurlionio muzikos festivalis Palangoje. Įvairiose kurorto erdvėse vyksiantys festivalio renginiai publiką prikaustys naujomis, patraukliomis Lietuvos ir užsienio žvaigždžių bei jaunų talentų atliekamomis specialiai šiam festivaliui paruoštomis programomis.

Rugpjūčio 8 d. Žvejų šventė Žvejų šventė Šventojoje paprastai prasideda šios sunkios profesijos jūros darbininkų pagerbimu. O šios šventės herojai – žvejai verda visų taip pamėgtą žuvienę ir ja vaišina visus susirinkusius. Šventosios miestelyje šventės metu prie uosto įsikuria amatininkų mugė, koncertuoja įvairūs kolektyvai, rengiamos sportinės rungtys.

Rugpjūčio 4, 5, 6, 8 d. Klasikinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“ Vienoje gražiausių pajūrio vietų – Palangos Birutės parke, Gintaro muziejaus pietinėje terasoje, vyksta Lietuvos kamerinio orkestro koncertai. Tai ypatingą atmosferą skleidžiančių renginių ciklas, suartinantis klasikinės muzikos atlikėjus ir klausytojus.

Liepos 24–rugpjūčio 15 d. Muzikos festivalis „Ave Maria“ Festivalis, globojamas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios dvasininkų, jau šeštus metus tapo solidžia atsvara triukšmingiems vasaros kurorto garsams. Jų populiarumas liudija nemenką sakralinės muzikos poreikį.

VERTA DALYVAUTI

SVARBIAUSI NERINGOS RENGINIAI Gegužės 29–31 d. Neringos vasaros pradžios šventė

Liepos 11–18 d. XIX tarptautinis Th.Manno menų festivalis

Nidos uoste ir kitose viešosiose erdvėse tris dienas šurmuliuos renginiai, skelbiantys vasaros sezono pradžią Neringoje. Poilsiautojams bus pristatytos visos šio sezono naujienos. Svečiai kviečiami pažinti unikaliąją Kuršių neriją.

XIX tarptautinis Thomo Manno menų festivalis šiemet su šūkiu – „Sąžinės proveržis“. Muzikos, žodžio, dailės ir kino savaitė į šį rojaus kampelį pritraukia kamerinio meno gerbėjus. Tarptautinis Th.Manno festivalis Nidoje organizuojamas kasmet liepos mėnesio trečiąją savaitę. Festivalio aukšto lygio muzikinė programa, įkvepiančios diskusijos ir pramoginės kino naktys pritraukia ne tik gausų būrį Lietuvos gyventojų, netrūksta čia ir užsienio svečių.

Birželio 19–21 d.

XVII tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“

Liepos 18–19 d.

Pamario krašto žvejo šventė

Festivalis suburia Lietuvos bei užsienio tradicinio ir modernaus folkloro ansamblius, etnologus, amatininkus, įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pomėgio Kuršių nerijos lankytojus, kuriems svarbūs etninės kultūros įvykiai. Šių metų festivalio tema – „Šviesos ženklai“.

Birželio 21–liepos 4 d. XIV tarptautinis festivalis „Vargonų vasara 2015“ XIV tarptautinis festivalis ,,Vargonų vasara 2015” vyks nedidukėje senojoje Nidos žvejų bažnytėlėje (Pamario g. 43, Neringa), kuri tiesiog neatskiriamai suaugo su prieš 30 metų joje pastatytais lietuvių meistrų vargonais. Šis instrumentas tobulai įsikomponuoja į kuklią šios evangelikų liuteronų bažnyčios architektūrą bei unikalią Kuršių nerijos gamtos atmosferą.

Liepos 1–5 d. „Baltic Voice 2015“

Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L.Rėzos g. 54, Juodkrantė) banguos tarptautinis jaunųjų vokalistų ir šokėjų festivalis-konkursas „Baltic Voice 2015“. „Pūsk, vėjuži“ sukvies į Neringą pačius šauniausius jaunuosius mūsų šalies talentus.

Daugiau nei pusę amžiaus Neringos kurorte Juodkrantėje organizuojamu renginiu ir šiais metais bus siekiama sujungti visas aplink Kuršių marias pabirusias bendruomenes, pramogų netrūks ir svečiams. Kultūros centre (L.Rėzos g. 8, Neringa) veiks tautodailės, amatų, tautinio ir kulinarinio paveldo mugė, kurioje derėtis bus galima tik kalbant tarmiškai. Numatyti edukaciniai užsiėmimai, paskaitos, koncertai, linksmos sportinės rungtys.

Liepos 30–rugpjūčio 1 d. Tarptautinis džiazo festivalis „Nida Jazz maratonas 2015“ Tarptautinis džiazo festivalis „Nida Jazz maratonas 2015“ ir šiais metais vyks prie Nidos švyturio (Urbo kalnas). Nuo 2001 m. kiekvieną vasarą Nida keletą dienų tampa džiazo traukos centru. Čia susirenka garsūs pasaulio džiazo kūrėjai. Klausytojus užburia pasaulyje pripažintų atlikėjų ir Lietuvos džiazo žvaigždžių projektai.

Rugpjūčio 14–15 d. Senųjų amatų dienos Neringoje Nidos uoste netoli Žvejo etnograﬁnės sodybos (Naglių g. 4, Neringa) ir šiemet per Žolinę šurmuliuos gyvosios archeologijos šventė, kurioje yra puiki proga susipažinti su archajiškais amatais. Ten darbuosis ir eksperimentinės archeologijos meistrai iš Lietuvos Latvijos, Lenkijos ir Rusijos. Tai puiki proga ne tik išgirsti apie restauruotus archeologinius radinius, bet ir susipažinti su priešistorės laikotarpio žmonių buitimi.

VERTA DALYVAUTI

SVARBIAUSI VILNIAUS RENGINIAI Gegužės 6–12 d.

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse. Jau daugiau nei dešimtmetį rengiamas festivalis tapo neatsiejama Vilniaus kultūrinio gyvenimo dalimi ir kasmet Lietuvos visuomenei suteikia galimybę pažinti šalies ir pasaulines šokio tendencijas. Festivalio vietos: Lietuvos nacionalinis dramos teatras (Gedimino pr. 4), Menų spaustuvė (Šiltadaržio g. 6), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatras (T.Kosciuškos g. 11), „LowAir“ šokio mokykla/teatras (Gedimino pr. 2A, 3 aukštas).

Gegužės 28–31 d.

Birželio 21 d.

XLIII tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniaus senamiesčio skveruose, kiemeliuose, bažnyčiose ir koncertų salėse keturias dienas skambės kanklės. Tai šventė, kupina tradicinių lietuvių liaudies dainų, žaidimų, muzikos bei užsienio svečių pasirodymų (JAV, Gruzija, Iranas, Karelija, Latvija, Nyderlandai, Suomija, Ukraina). Festivalio metu vyks per 40 įvairiausių renginių: nuo knygos „Lietuvos etnograﬁniai regionai“ pristatymo, pasidainavimo vakaro bei kūrybinių dirbtuvių iki tradicija tapusio Sutartinių tako, festivalio eitynių ir folkdžiazo projektų. Festivalio metu šurmuliuos ir tautodailės darbų bei kulinarinio paveldo mugė „Darbas meistrą giria“.

Rugpjūčio 23 d.

Baltramiejaus mugė

Rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia

Istorinė šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje atgaivinama šventiniu renginiu, rekonstruojant Renesanso epochos miesto amatus, menus ir cechų tradicijas. Mugės metu demonstruojama ir mokoma amatų – auksakalių, siuvėjų, audėjų, batsiuvių, odminių, stalių, kubilių, puodžių, stiklo ir vitražo, kalvių, knygrišių, senosios medicinos, maisto gamybos, žvakių liejimo, muilo gamybos, aludarių ir kitų. Rotušės aikštėje savo pareigas vykdo budeliai, vyksta „dėžės“ teatro peržiūros ir kita.

Žolynų turgus Tai viena įdomiausių senojo Vilniaus tradicijų, kai likus kelioms dienoms iki stebuklingos vasaros nakties – Rasų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų į sostinę suvažiuodavo geriausios žolininkės, kurios pardavinėdavo savo surinktas vaistažoles, mokydavo, kaip pasitelkus liaudies mediciną išsigydyti ligas ir kitaip pritaikyti magišką žolynų galią. Lankytojų lauks raganos būrėjos, žolininkės, vaistažolių bei kitų sveikų produktų ir tautodailės dirbinių pardavėjai.

Tarptautinė muzikos savaitė Tai iki šiol Lietuvoje nebūto formato renginių serija, sukviečianti muzikos industrijos dalyvius iš Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių, taip pat perspektyviausius ir talentingiausius šiandienos muzikos atlikėjus ir visuomenę į vientisą šventinį skambesį. Šio projekto idėja – muzikinės kultūros skatinimas.

VERTA DALYVAUTI

SVARBIAUSI KAUNO REGIONO RENGINIAI Gegužės 9–10 d.

„Gintarinė pora 2015“ „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50) rengiamos 51-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora 2015“. Tai – tradicinis Kauno renginys, kuriame ant parketo įspūdingą varžybų koncertinę programą demonstruoja 500 šokėjų porų, o juos vertina dešimtys garsių tarptautinės klasės teisėjų iš viso pasaulio. Tai – žavi elegancijos ir grožio šventė.

Gegužės 22–24 d.

Gegužės 22–29 d.

Birželio 13–14 d.

Kauno Hanzos dienos

Motosporto šventė

2015 m. sueina 607 metai nuo Kauno miestui labai svarbaus įvykio – Magdeburgo teisių suteikimo. Kaunas yra vienintelis šalies miestas, dabar priklausantis Naujosios Hanzos miestų sąjungai, tad šventei suteikta viduramžiška tapatybė išskiria šią ﬁestą iš visų kitų Lietuvos miestų švenčių. Žiūrovai kviečiami susipažinti su to laikotarpio kultūra, muzika, šokiais, vaidinimais, žaidimais, amatais, riteriais, kurie kovoja tarptautiniame turnyre Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti.

Birželio viduryje Kauną sudrebins tarptautinė šventė „Bike Show Millenium & Millenium Auto Show, Lithuania 2015“. Tai – miestą džiuginantis renginys, kuriame dalyvauja viso pasaulio baikeriai ir automobilių bei motociklų sporto meistrai.

„Poezijos pavasaris 2015“ Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje (Rotušės a. 13) vyks 51-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2015“. Tai tradicinė literatūros šventė, organizuojama Lietuvoje ir užsienio valstybėse: Airijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kt.

Gegužės 30 d.–birželio 3 d.

Liepos 17–18 d.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo 100-mečio aviacijos šventė Tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Šypsios lėlės ir vaikai“ Drauge su tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA Lietuvos centru organizuojamas festivalis vyksta nuo 1991 m. ir yra 21-asis. Festivalyje – profesionalių Lietuvos ir užsienio kolektyvų spektakliai, parodos, miestiečių jau pripažintas Lėlių ir kaukių paradas, meistriškumo pamokos, seminarai.

Kaune esantis aerodromas – vienas seniausių oro uostų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jo istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos istorija, Lietuvos karinės ir civilinės aviacijos sukūrimu ir vystymusi. 100-mečio paminėjimo šventės metu, bendradarbiaudami su užsienio šalių ambasadomis bei nacionalinėmis ir tarptautinėmis aviacinėmis organizacijomis, kauniečiai ketina atkurti šią didingą aerodromo ir aviacijos istoriją.

PAŽINK PAKAUNĖS KRAŠTĄ Minint Kauno rajono savivaldybės 60-metį, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) išleido naują žemėlapį su 60 lankytinų vietų ir skelbia konkursą „Pažink kraštą, kuriame gyveni!“ KELIAUNINKAI LAIMĖS PRIZUS Naujai išleistame leidinyje – ne tik gerai žinomos, bet ir iki šiol mažiau visuomenės dėmesio sulaukdavusios vietos: įvairūs piliakalniai, Karpio tuopa Paštuvoje, Karmėlavos šv.Onos bažnyčios šventoriaus vartai ir daugybė kitų. Aplankiusieji daugiausia į naująjį žemėlapį įtrauktų objektų, įsiamžinę prie jų ir atsiuntę šias nuotraukas TVIC, galės laimėti puikių prizų. Pasiryžusieji dalyvauti konkurse įsitikins, koks nuostabus yra pakaunės kraštas. Naująjį žemėlapį turistai ras Raudondvario dvaro parke įsikūrusiame Kauno rajono TVIC.

POPULIARĖJANČIOS KELIONĖS LAIVAIS Šį sezoną turistai turės daugiau galimybių kelionę į Kauno rajoną pradėti laivu. Naujovė – laivas „Kaunas“, kiekvieną sekmadienį plukdysiantis iš Kauno į Raudondvarį. Į šią penkių valandų kelionę įeis teatralizuota ekskursija Raudondvario dvare ir kitos atrakcijos. Penkerius metus plukdęs turistus į tarpukario kurortą Kulautuvą laivas „Tolstojus“ šiemet keičia kursą –

plukdys į Kačerginę. Kelionėje turėtų pakakti laiko ir pasigrožėti Nemuno pakrantėmis, ir apžiūrėti vietos įžymybes. Nuo birželio pradžios vėl bus plaukiama Nevėžiu plokščiadugniais laiveliais. Kelionė prasidės ekskursija Raudondvario dvare. Tuomet jos dalyviai leisis į Mažųjų laivų prieplauką, valandą plauks Nevėžiu. Taip pat bus galimybė plaukti iki Biliūnų kaimo, kuriame įsikūręs Kauno rajono muziejaus ﬁlialas po atviru dangumi – Tradicinių amatų centras.

RAUDONDVARIO DVARE  GAUSYBĖ PASLAUGŲ Raudondvario dvaras – lankomiausias Kauno rajono turistinis objektas. Dvare įsikūręs Kauno rajono muziejus, kuris, be ekspozicijų, skirtų grafams Tiškevičiams ir kompozitoriui Juozui Naujaliui, lanky-

tojus taip pat džiugina įvairių menininkų parodomis. Priežasčių užsukti į Raudondvarį yra ir daugiau. Turistai ir rajono gyventojai pamėgo teatralizuotą ekskursiją, vedamą grafienės Rozalijos. Tai buvusi dvaro šeimininkė, grafo Benedikto Jono Tiškevičiaus žmona. Supažindinusi su Raudondvario architektūriniu ansambliu, grafienė Rozalija pakvies jaukiai pasišnekėti prie puodelio kavos apie dvarų kultūrinį gyvenimą, šeimininkų pomėgius, pramogas. Šių metų naujovė – teatralizuota ekskursija su dvaro ponios tarnaite Felicija. Ji buvo grafienės patikėtinė. Tad kas gali žinoti ir atskleisti daugiau paslapčių, jei ne ji? Vaikams ir ne tik Raudondvario dvaro parke siūloma edukacinė programa, kurią veda piemenaitė Marceliukė. Smagiausia jos dalis – piemenėlių žaidimai ir išdykavimai. Dar viena šiųmetė naujovė Raudondvaryje – mergvakario programa. Grafienė mokys, kaip derėtų elgtis damoms, kaip perduoti žinutę vėduokle, rašyti meilės laišką plunksna ir kitų moteriškų gudrybių.

Daugiau informacijos apie lankytinas vietas Kauno rajone ir įvairias paslaugas –

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras Pilies takas 1, Raudondvaris 54127, Kauno rajonas arba www.turizmo-info.lt

VERTA DALYVAUTI

SVARBIAUSI DRUSKININKŲ RENGINIAI Gegužės 23–24 d. „Druskininkai Jazz Maratonas“ Tai Lietuvos ir užsienio džiazo grupių, atlikėjų koncertas po atviru dangumi. Renginys, prisidedantis prie profesionalaus meno sklaidos regione ir populiarinantis džiazo muziką, kasmet sulaukia didelio gerbėjų susidomėjimo. Šis dar naujas renginys kurorto kultūrinėje vaivorykštėje pratęsia jau daugiau kaip dešimtmetį vykstančio džiazo festivalio „Nida Jazz Maratonas“ tradicijas. Džiazo šventės tikslas – suteikti galimybę klausytojams mėgautis neaprėpiama, kupina improvizacijų džiazo muzika. www.druskajazz.lt

Birželio 23 d.

Valstybinė šventė, primenanti didingą Lietuvos praeitį, jos ilgaamžes valstybingumo tradicijas, kasmet minima visoje šalyje, taip pat ir Druskininkuose.

Joninių šventė Joninės – tai jauno ir seno, mažo ir didelio laukiama šventė, kurios metu sveikinami varduvininkai, vyksta linksma vakaronė prie Joninių laužo su lietuvių liaudies pokštais, žaidimais, šokiais ir dainomis.

Gegužės 29–31 d. Druskininkų kurorto šventė

Birželio 27 d. Purvo diena

Druskininkai kasmet kviečia kurorto svečius ne tik pailsėti ir palepinti kūną bei sielą puoselėjančiomis grožio, sveikatinimo procedūromis, bet pasimėgauti išskirtinėmis laisvalaikio pramogomis, visa galva pasineriant į tradicinės Kurorto šventės šurmulį. Ištisas dvi dienas žiūrovų laukia įvairaus žanro koncertai, parodos, atrakcijos, pirkėjus vilioja gausi tautodailės dirbinių mugė. www.druskininkukulturoscentras.lt

Šią dieną gydomąjį purvą organizatoriai naudos netradiciškai – vyks įvairios varžybos, imtynės ir estafetės purve, menininkai purvą išnaudos kaip priemonę savo kūrybai, todėl šios gydomosios medžiagos panaudojimas pramogoms suteiks žaismingumo. Bus karūnuojami purvo karalius ir karalienė, o ieškantiesiems ramybės siūloma piešimas purvu, lobio ieškojimas purve ar ramus poilsis milžiniškoje purvo vonioje.

Birželio–rugpjūčio mėn. Muzikiniai kurorto savaitgaliai

Ištisą vasarą kiekvieną šeštadienį rengiami įvairaus žanro koncertai po atviru dangumi kurorto svečiams ir druskininkiečiams. www.druskininkukulturoscentras.lt

Rugpjūčio 22-23 d. Dainavos krašto folkloro šventė Jau tradicine tapusioje šventėje dalyvaus ne tik Dzūkijos regiono folkloro kolektyvai, bet ir Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos regionų kolektyvai, folkloro ansambliai iš Baltarusijos ir Latvijos, kurie reprezentuos savo krašto dainuojamąjį, instrumentinį, choreografinį folklorą. Vyks folkloro ansamblių pasirodymas pėsčiųjų alėjoje, skveruose, liaudies meno ir amatų mugė, naktišokiai, postfolkloro koncertas.

Rugpjūčio 22-23 d. Atsisveikinimo su vasara šventė „Vasaros aidai“

Birželio–rugsėjo mėn. Teatralizuotos ekskursijos „Mineralinis miestelis“ Romantiški, puošnūs, muzikalūs ir svajingi pasivaikščiojimai po stilizuotus XIX a. Druskininkus, aplankant kultūros paveldo objektus. Ekskursijos prasideda prie muzikinio fontano priešais viešbutį „Europa Royale Druskininkai“. Lankomose vietose aktoriai, apsirengę epochos kostiumais, kuria to laikmečio atmosferą ir etiudus.

Liepos 6 d. Valstybės diena

Liepos 5–rugsėjo 22 d. Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ Tradicinis tarptautinis menų festivalis, kurio metu kurorto svečiams ir druskininkiečiams pristatoma per 50 įvairių profesionalaus meno ir klasikinės muzikos renginių: koncertų, parodų, literatūros vakarų. www.lmrf.lt

Kurorto svečių laukia karštas ir ritmingas besibaigiančios vasaros savaitgalis Druskininkuose. Programoje: tautodailės darbų ir amatų mugė, kurioje savo gaminius pristato geriausi Lietuvos amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio ir tautinio paveldo gamintojai, atrakcijos bei pramogos vaikams, atrakcionų miestelis, liaudiškos muzikos ir šokių popietės tradicinės kultūros gerbėjams, populiariausių Lietuvos atlikėjų pasirodymai ir atvira Dj muzikinė kova.

VERTA DALYVAUTI

SVARBIAUSI ŠIAULIŲ RENGINIAI Birželio 5–7 d.

XVII Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“ Tai vienas didžiausių liaudiškos muzikos festivalių Šiaurės Lietuvoje, kuris vyksta Šiauliuose neseniai rekonstruotame pėsčiųjų bulvare. Prieš 19 metų kukliai prasidėjęs muzikinio klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje, kuriame dalyvavo tik keletas kapelijų ir pavienių kaimo muzikantų, pastaraisiais metais šis festivalis labai išpopuliarėjo ir yra gerai žinomas ne tik liaudies muzikantams, tautodailininkams, bet taip pat mėgstamas šiauliečių bei miesto svečių. Į festivalį suvažiuoja originalios kapelijos ir stilizuotos kapelos iš visų Lietuvos regionų, taip pat pavieniai kaimo muzikantai, kurie grodami armonikomis, koncertinomis ar kitais liaudies instrumentais džiugina klausytojų širdis. Nuo ryto iki vakaro šurmuliuoja tautodailininkų ir amatininkų kermošius ir net keliose scenose liejasi smagi liaudiška muzika.

Gegužės 17 d.

Gegužės 30 d.

Rugpjūčio 30–31 d.

„Gatvės muzikos diena 2015“

Augalų žavadienis

„Šiaulių naktys 2015“ ir „Šiauliai Jazz“ festivalis

Nuo 2007 m. pirmąjį gegužės šeštadienį dainų autoriaus ir atlikėjo A.Mamontovo kvietimu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai plūsteli į Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Apsiginklavę įvairiais muzikos instrumentais jie groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša Afrikos ritmus. Tai – laisvos kūrybos, muzikantų ir visuomenės bendravimo šventė. 2008 m. prie šventės prisijungė daugelis Lietuvos miestų ir miestelių, o nuo 2009 m. idėja groti gatvėse pasklido po kitose šalyse gyvenančių lietuvių bendruomenes. 2012 m. Gatvės muzikos diena iš pirmo gegužės šeštadienio persikėlė į trečią. Šiais metais turnė su muzika po gatves vyks gegužės 17 d.

Tai renginiai, tradiciškai skirti Šiaulių miesto gimtadieniui, kuris sutampa su vasaros palydomis. „Šiaulių naktų“ renginiai ir koncertai vyksta nuo 9 val. iki 5 val. ryto. Organizatoriai teigia, kad kasmet renginių gausėja, o naktinėtojų daugėja.

Augalai yra įspūdingi. Nuo vienos mažos sėklos, pasodintos į dirvą, prasideda didžiulė žalių gyvybių įvairovė – nuo mažos žolelės iki didžiulių medžių, nuo dekoratyvinių gėlių iki svarbių žemdirbystei kultūrų. Pagrindinis renginio tikslas – pabrėžti įvairiapusę augalų svarbą. Šiaulių universiteto Botanikos sode visą dieną vyks atvirų durų diena. Lankytojai bus kviečiami į edukacinius žaidimus, sukulentų parodą, specialistų konsultacijas apie augalų dauginamosios medžiagos sertiﬁkavimą, ﬁtosanitariją ir kt.

AUKSO VERTĖS RADINYS

Archeologė Birutė Salatkienė iš Šiaulių universiteto jau beveik 20 metų užsiima eksperimentine archeologija, tai yra mėgina tiksliai rekonstruoti archeologinį radinį ir išmokti jį pagaminti, kaip tai darydavo senieji mūsų gentainiai. „Šiauliuose yra tokia senovės gyvenvietė Lieporiai, datuojama IV–VIII a. Kasinėjau tą teritoriją ir radau 5 šulinius. Man pavyko aptikti unikalų dalyką – medinių konstrukcijų šulinį, o vieno jų dumble – sveiką senovinį liepų karnų kibirėlį“, – pasakojo B.Salatkienė. Mokslininkė pabandė pagaminti analogą ir mano, kad anais laikais tai nebuvo moteriškas darbas, nes susukti liepos karną ir ją susiūti reikia nemažai jėgos. „Pirminė kibirėlio paskirtis buvo semti iš tų šulinių vandenį, jis veikiausiai nutrūko ir nuskendo, dumble, kaip kokioje pelkėje, užsikonservavo ir išliko iki mūsų dienų“, – spėja archeologė. Pasigaminti kibirėlį mokslininkė išmoko pati ieškodama, bandydama ir mėgindama suvokti, kaip tai buvo daroma. Tai ir yra eksperimentinė archeologija, kurią mokslininkė demonstruoja įvairiose vasaros šventėse.

VERTA DALYVAUTI

SVARBIAUSI ZARASŲ RENGINIAI Gegužės 21–24 d.

Birželio 6–7 d.

„Mini Cooper“ klubo sąskrydis Šių metų mėlynųjų ežerų akimis spindinčių Zarasų kurortinis sezonas startuos kultūros, sporto renginiais ir pasauliniu „Mini Cooper“ automobilių sąskrydžiu Zaraso ežero saloje. Pasauliniame šių automobilių mėgėjų sąskrydyje dalyvaus per 500 „Mini Cooper‘ių“ iš Vakarų Europos, Skandinavijos ir Baltijos šalių. Lankytojams bus pasiūlyta įvairi programa: mašinų paradas, klasikinis ralis, slalomas, rungtys rekordams pasiekti, išskirtinio dizaino automobilių paroda, automobiliai iš muziejinių fondų, susitikimai su automobilių sporto žvaigždėmis.

Gegužės 22–24 d.

„Zarasai - tarytum vasara...“ Priešpaskutinį gegužės mėnesio savaitgalį tris dienas zarasiečiai ir miesto svečiai kurortinio sezono atidarymui skirtais renginiais pasitiks vasarą. Ir šiemet padabintos valtys puoš Zarasų ežerus. Tai vienas įspūdingiausių šventės momentų. Ši tradicija siekia dar 1931-uosius, o ji atgaivinta prieš septynerius metus, kai Zarasai tapo pirmąja Lietuvos kultūros sostine. Nuo 2013 m. šias ypatingas renginys organizuojamas kasmet, kai atidaromas kurortinis sezonas.

Respublikinis jaunimo folkloro sambūris stovykla „Zalvynė“ „Zalvynė“ – tai Sėlių krašto folkloro reiškinys. Svarbiausia, kad jauni žmonės tarptų tautinėje erdvėje, kad turėtų draugų ir palaikytojų, kad jiems būtų įdomus tautos paveldas. Esą ne tas folkloristas, kuris moka gražiai padainuoti tris liaudies dainas, o tas, kuris nešasi pasaulėjautos lauknešėlį į gyvenimą. Dalyviai pristatys savo regionų dainas, muzikinį paveldą, visi vakarai skirti ikikrikščioniškai lietuviškai kultūrai. Gražutės regioninio parko Šavašos pažintiniame take skambės senovinės dainos, skudučių sutartinės, prie dubenuotojo akmens bus sukamas sutartinių ratas, aukojamas aukuras, laukymėje prie laužo bus galima smagiai pasišokti, muzikantams susilieti į vieną didelę kapelą.

Birželio 24 d.

Joninės Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė Joninės vėl kvies žmones ieškoti paparčio žiedo, pinti vainikus ar užsiimti burtų magija. O smagiausi šie ieškojimai – tarp mėlynųjų Zarasų ežerų, nes pats gražiausias paparčio žiedas žydės būtent čia. Tad atvažiuokite į Zarasus ir besisukdami siautulingame trumpiausios nakties šokio sūkuryje patys jo paieškokite. `

VERTA DALYVAUTI

SVARBIAUSI TRAKŲ RENGINIAI Gegužės 10 d.

Liepos 3 d.

„Trakų pusmaratonis 2015“

Koncertų ciklas „Galvė Jazz“

Šis sporto renginys Trakuose vyks jau trečius metus. Šios tarptautinės bėgimo varžybos „General Financing“ –Trakų pusmaratonis. Dėl šito renginio kai kuriose Trakų miesto gatvėse nuo 7 iki 15.30 val. bus ribojamas eismas, todėl miesto gyventojai, planuojantys gegužės 10 d. išvykti į kelionę nuosavu transportu, raginami iš anksto pasirūpinti išvykimo savo transporto priemone galimybėmis.

Nuo liepos 3 d. kiekvieną penktadienį iki pat rugpjūčio pabaigos plaukiančiame „Galvės“ laive vyks džiazo vakarai. Koncertų ciklas „Galvė Jazz“ ﬁesta 2015 – tai puiki muzikos šventė, kurioje koncertuoja garsiausios Lietuvos džiazo žvaigždės ir svečiai iš užsienio.

Gegužės 15 d.

Liepos 5 d. Birželio 20 d.

Kopūstinės kermošius

Viduramžių šventė Trakų salos pilyje

„Naktis muziejuje“ Nuo 2006-ųjų Trakų istorijos muziejus kasmet organizuoja renginį, skirtą Tarptautinei muziejų dienai. Vakarėjant pilis lyg prabunda iš šimtmečių miego – menėse įsikuria dvariškiai bei jų tarnai, kiemuose ginklus žvangina kariai, o priešpilyje šurmuliuoja amatininkų, pirklių ir smuklininkų miestelis.

Šventę nuo 1999 m. rengia Trakų istorijos muziejus. Trakų pusiasalio pilyje susirenka viduramžių karybą ir gyvenseną rekonstruojantys riterių klubai iš Lietuvos ir šalių kaimynių, LDK laikų gamybos technologijas bei tradicijas puoselėjantys amatininkai. Dvi dienas vyksta riterių kovos, viduramžių muzikos ir šokių, folkloro koncertai, teatralizuoti vaidinimai, edukaciniai užsiėmimai vaikams.

Gegužės 29 d.

Rugpjūčio 15 d. „Kopūstinės kermošius“ – Žolinės renginys, kuris vyks Kopūstinės saloje, pakeliui į Trakų Salos pilį. Dėl kasmečio kermošiaus, Trakų krašto bendruomenių bei jų meninių kolektyvų pasirodymų, tradicijų puoselėjimo, žaidimų ir kitų veiklų, Kopūstinės kermošius sulaukia didelio lankytojų iš Lietuvos ir užsienio susidomėjimo.

Muzikos festivalis „Užutrakio vakarai“ Nuo liepos 5-osios iki rugpjūčio pabaigos visi kviečiami į muzikos festivalį „Užutrakio vakarai“. Tai Užutrakio dvaro sodybos atgimimą liudijantis ir skatinantis renginys, į kurį plūsta vis daugiau muzikos ir kultūros brangintojų. Koncertai rengiami atviroje rūmų terasoje, nuo kurios atsiveria vaizdas į Galvės ežerą ir Salos pilį. Koncertai ir spektakliai vyksta kiekvieną sekmadienio vakarą.

Liepos 26–rugpjūčio 2 d. Rugpjūčio 22–23 d.

Birželio 26–28 d.

„Senųjų amatų dienos“

Regata „Gintariniai irklai“

Trakų salos pilyje dvi dienas profesionalūs amatininkai bei amatų rekonstruktoriai entuziastai demonstruos beveik dvidešimtį amatų, vyks muzikinių kolektyvų pasirodymai, kausis riteriai, su svečiais bendraus istoriniai personažai.

Trakuose vyks 53-ioji tarptautinė „Gintarinių irklų“ irklavimo sporto regata, kurios metu varžysis aukščiausio lygio sportininkai bei olimpiečiai iš daugiau nei 8 Europos šalių. Regata skirta irklavimo sporto Lietuvoje 130-mečiui.

„XI Trakų fanfarinė savaitė“ Miesto šventė „Trakų vasara 2015“ Jubiliejinės 25-osios miesto šventės tema „Trakai – saulės, vėjo ir vandens miestas“. Tuo pat metu vyks ir „Galvės karnavalas“, kuris yra miesto šventės „Trakų vasara“ dalis.

Šiomis dienomis įvairiose Trakų kultūrinėse erdvėse vyks muzikos festivalis „XI Trakų fanfarinė savaitė“. Visi koncertai nemokami. Savaitės trukmės tarptautinis muzikos festivalis kasdien dovanos po vieną ar du įvairių žanrų muzikos koncertus. Šalia žinomų muzikantų koncertuose dalyvauja ir talentingas jaunimas. Tuo pačiu metu vyksta meistriškumo kursai.

VASAROS Šią vasarą žvaigždės bus palankios visiems Zodiako ženklams. Daugeliui jų dangaus šviesuliai lems romantiškus santykius, sėkmingas derybas ar verslo sutartis. Kai kuriems ši vasara – palankiausias metas kurti šeimą. O kai kuriems nereikėtų apleisti sveikatos reikalų ar pulti išlaidauti. Bet kuriuo atveju esate savo gyvenimo kalviai, tad tepadeda jums žvaigždės. AVINAS A VINA VI VINAS NAS S Ši vasara Avinams bus linksma ir dosni. Būsite labai žavūs, romantiški, kūrybingi. Žvaigždės jums žada daug kelionių, pažinčių, bendravimo, naudingų verslo sutarčių, sėkmingų derybų. Tačiau gana pavojinga būtų įsitraukti į ginčus ar santykių aiškinimąsi. Birželį atostogaujantiesiems galimi romantiški santykiai, laiškai, pasimatymai, žinutės. Dirbantiems – verslo sutartys, operacijos. Liepą pagerinsite savo ﬁnansinę padėtį. Jėgas bei energiją reikėtų nukreipti į kūrybą. Rugpjūtis – smagaus, sėkmingo ir pelningo darbo mėnuo. Viskas seksis gana lengvai, taip pat ir „pinigų darymas“. Sportuokite savo malonumui.i. Visi įmanomi darbai seksis.

JAUT JA JAUTIS UTIS IS Kaip ir priklauso, svarbiausia Jaučiams – namai bei šeima. Birželis palankus tiek poilsiui, tiek kūrybai, tiek prekybai. Galite įsigyti nekilnojamojo turto, sukurti šeimą. Palankus metas pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą. Svarbu valdyti informaciją, kuri padės siekti asmeninio ir profesinio augimo. Liepą pasistenkite nesipykti su giminėmis. Rugpjūčio pradžioje būtų puiku atostogauti ir kaupti jėgas naujam kūrybiniam šuoliui savo įprastinėje veikloje. Jei tektų dirbti – sumažinkite darbo krūvius, tuo labiau kad mėnesio pabaigoje atsiras daugiau jėgų ir labai lengvai viską suspėsite. Mėnesio pabaigoje numatomos svarbios permainos. os.

DV YNIAI YNIA YN IAI Dvyniams būtina neskubėti prisižadėti, reikėtų kalbėti atsargiai. Lengvai seksis rašyti, taip pat ir meilės reikalai, tikėtina, kad bus ir naudingų pažinčių. Birželį – sėkmingas laikas romantiškoms pažintims, kūryry bai. Liepą neišlaidaukite. Seksis meilės reikalai. Puikus metas žiniasklaidos atstovams, aktoriams, poilsio organizatoriams. Rugpjūtis nepalankus ﬁnansi-

HOROSKOPAS

HOROSKOPAS nėms operacijoms. ope Kitose srityse dirbantiems dirbant Dvyniams – poilsio ir kelionių kelio organizavime, teaviešbučių ar restoranų versle tre, viešbuč viskas eisis eis puikiai.

VĖŽYS VĖŽ VĖ Ž YS Visą vasarą vasar Vėžiai džiugins idėjų gausa. Rūpinkitės išgarderobu. Atostogauti vaizda ir ga Seksis meilės reireikėtų birželį. bi buvimas gamtokalai, atgaivins atgai je, trumpos trumpo kelionės, koncertas ar spektaklis. Dirbantiems būtinas spektaklis tvarkant dodidelis atsargumas atsa kumentus. Dirbkite neskubėdakumentus mi – tiek, kiek galite, ir taip, kaip kad su mokate. Nepamirškite, Ne gimtadieniu prasideda naujas cigimtadieni Kaip jam paklas jūsų gyvenime. gy siruošite, taip ir bus. Liepą daugiau ilsėkitės. ilsėkit Finansiniai reikalai bus geri. Rugpjūtį Ru darbą vertėtų derinti su poilsiu ar atostogauti.

LIŪTAS L IŪTA IŪTA Kaip ir daugumai, da birželį Liūtams Liūta reikėtų atostogauti ir kurti planus, projektus, kad grįžę į darb darbą juos lengvai ir greitai įgyvendintumėte. įgyven Nors pirmąjį vasaros vasar mėnesį darbas ypač vargi vargins, bet metas labai palankus pradėti pra įgyvendinti naujus sumanymus. sumany Liepą labiausiai tiktų pasyvus poilsis. Neišlaidaukite – pinigų dar prireiks. Prieš gimt gimtadienį apmąstykite savo problemas, pr pasistenkite suvokti savo „aš“ ir pradėkite naują cciklą, pasiruošę įgyvendinti savo šlovės, kūrybos ir karjeros plan planus. Rugpjūtį sportuokite, rūpinkitės rūpi įvaizdžiu, bendraudami būkite atidesni ir pakantesni. Mėnesio pabaiga gali nustebinti geromis permainomis darbe ir ﬁnansuose.

MERGELĖ Vasaros pradžia Mergelėms žada karjeros aukštumas. Birželį šioms Zodiako darbininkėms geriau dirbti. Jų laukia karjeros aukštumos, ypač jei turi įtakingų užtarėjų. Jos bus pastebėtos ir įvertintos. Atostogauti geriausia liepos pabaigoje, o iki tol galima susirasti naują darbą, kolektyvą, kur būsite matomi ir vertinami, bus paisoma jūsų nuomonės. Rugpjūtį būtinas poilsis. Reikėtų apsispręsti: kas šiuo metu būtina, o kas gali palaukti. Mėnesio pabaigoje atsiras šansas sėkmei darbe ir asmeniniame gyvenime. Būsite pastebėti ir įvertinti.

SVARSTYKLĖS Zodiako gražuolėms Svarstyklėms birželį reikėtų susitikinėti su svarbiais žmonėmis, vykti į tolimas keliones. Labai svarbu protingai, argumentuotai kalbėti susitikimuose, pasinaudojant pačia naujausia informacija, teisingai tvarkyti dokumentus. Liepą būsite labai žavūs. Mėnuo kupinas laimingų atsitiktinumų. Tiks rimtiems susitikimams, svarbiems sprendimams. Rugpjūtis – neblogas mėnuo, bet reikalaujantis atidumo. Sprendimai, ypač ﬁnansiniai, turi būti apgalvoti. Mėnesio pabaigoje patartina sumažinti darbus ir riboti kontaktus.

SKORPIONAS Birželį Skorpionus lydės sėkmė versle. Tačiau prireiks atkaklumo ir atidumo, gali

iškilti daug neaiškumų. Liepa – metas pristatyti savo veiklą visuomenei, tai sėkmingų sutarčių, derybų, svarbių pažinčių laikas. Neištaškykite savo energijos – nukreipkite ją į vieną veiklos sritį. Rugpjūtį nereikėtų skubėti išlaidauti, taip pat ir investuoti. Piniginis derlius bus rugsėjį. Vasaros įdirbis rugsėjo derliui: bendravimas su svarbiais žmonėmis, susitikimai, derybos. Vyrams reikėtų daugiau dėmesio skirti santykiams su moterimis.

ŠAULYS Birželį Šauliai turėtų daugiau ilsėtis. Didesnis dėmesys poilsiui palengvins dalykinius sprendimus – sutarčių sudarymą, komandos rinkimą, finansinių reikalų sprendimą. Jei liepą neturite galimybės ilsėtis, būtina griežtai sutvarkyti darbo ir poilsio režimą, kad sumažėtų aplinkinių emocijų keliama žala. Pasistenkite rasti išradingus, gudrius ir įdomius sprendimus. Nepaisant painiavos darbe ir asmeniniame gyvenime, rugpjūčio viduryje jums pavyks išgryninti profesinius tikslus, suderinti juos su laikmečio reikalavimais. Mėnesio pabaiga ir rugsėjis bus vainikuotas sėkminga karjera ir stabiliais finansais.

OŽIARAGIS Birželis Ožiaragiams sėkmingas įsigyti stambius, apgalvotus pirkinius, tvarkyti ﬁnansus ir pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą. Gali tekti taisyti klaidas dokumentuose ar sutartyse. Liepą pirmiau-

sia reikėtų susirasti žaidimą ar kitą sporto šaką – judėjimas šiuo metu jums labai aktualus. Prireiks kantrybės, pakantumo ir diplomatijos santykiuose su partneriais. Atlygis pradžiugins. Rugpjūtį būtinas poilsis. Laukia sėkmė derybose, naujos pažintys, naudingi partneriai. Ruoškitės labai pelningo darbo pradžiai.

VANDENIS Vandeniams birželis – laikas meilei ir partnerystei. Būsite kupini idėjų, jausitės labai kūrybingi, džiugūs ir populiarūs. Pasirūpinkite savo įvaizdžiu. Liepa – malonių įspūdžių ir bendravimo laikas. Bendrausite su jums tinkamais žmonėmis, rasite sau tinkamus partnerius. Metas palankus sutartims ir ilgalaikiams santykiams. Vasaros pabaigoje atsargiai vairuokite. Skirkite dėmesio santykiams su kolegomis ir artimaisiais, dokumentams tvarkyti.

ŽUVIS Birželį Žuvys spręs šeiminius, meilės ir kūrybinius reikalus. Bus progų susirasti pelningą, širdžiai malonų darbą. Liepa – puikus laikas atostogoms, kelionėms, ryšiams su užsienio partneriais. Į meilės reikalus žiūrėsite labai kūrybingai, nebus pamiršti ir darbo bei ﬁnansų reikalai. Rugpjūtis darbingas ir kūrybingas sporto ir meno atstovams. Kitiems geriau ilsėtis ar keliauti. Mėnesio vidury atsargiai vairuokite, atidžiai skaitykite sutartis, dokumentus. Neišlaidaukite.

Jadvyga

PRO TELESKOPĄ

APIE ATEIVIUS IŠ PIRMŲ LŪPŲ

Daiva Janauskaitė

Pažintis su nepasiekiamu pasauliu, galimybė pamatyti Saulės pliūpsnius, suprasti, kaip mūsų protėviai skaičiuodavo laiką, išvysti milijonus žvaigždžių, suvokti, kaip į šį tolimą pasaulį žvelgia mokslininkai ir ne tik jie – tokios vilionės traukia ne tik Lietuvos žmones į Molėtų rajone esantį Kulionių kaimą. Kaimas yra Labanoro regioniniame parke, jame yra Kulionių piliakalnis, o greta – Želvių ežeras. Lietuvoje nėra kito tokio kaimo, kuriame yra trys su dangaus stebėjimu susiję objektai – Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų astronomijos observatorija bei senovinė dangaus šviesulių stebykla. Todėl susiruošusieji pažvelgti į dangaus begalybę, gali planuoti praleisti šiame

kaime visą dieną, o jei bus giedras dangus – ir dalį nakties. Astronomijos observatorijoje galima ir pernakvoti. Dieną Molėtų astronomijos observatorijoje keliautojai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. Atvykėliai turi galimybę apžiūrėti di-

džiausią mokslinės paskirties įrenginį Šiaurės Europoje – 165 cm skersmens teleskopą. Čia rengiama itin įspūdinga ekskursija – Saulės stebėjimas. Gidai demonstruoja Saulei stebėti pritaikytą teleskopą ir pro jį rodo mums artimiausios žvaigždės dėmes, protuberantus, paviršiaus dalis. Nakties ekskursijos metu observatorijos ekskursiniu teleskopu smalsuoliai žvalgosi po naktinį dangų, stebi įdomiausius tą naktį matomus dangaus objektus. Nakties danguje astronominio lazerio spinduliu ekskursijos vadovas piešia žvaigždynų kontūrus, parodo ryškiausias žvaigždes, gėrisi bekraščiu kosmosu. Norinčiųjų pažinti dangų būna daug, todėl dėl naktinių ekskursijų, ypač jei norima stebėti savaitgalio naktį, reik-

tų registruotis prieš kelias savaites. O jeigu oras netikėtai iškrečia pokštą ir dangus apsiniaukia, keliautojai įspėjami. Net jeigu debesys užplaukia netikėtai, naktį observatorijoje galima praleisti smagiai ir turiningai. Astronomai pasakoja apie žvaigždes, galaktikas, jų atsiradimą, raidą ir mirtį, visatos sandarą, pasakoja, kiek toli tęsiasi kosmosas, dėsto mokslinį požiūrį apie ateivius, skraidančiąsias lėkštes ir kitus įdomius dalykus. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus planetoje. Jo esmė – žmogaus ir žmonijos ryšiai su kosminiu pasauliu. Čia plačia panorama atskleidžiami glaudūs žmogaus, tautos ir žmonijos ryšiai su kosmosu, o į visatą žvelgiama kiek plačiau, ne tik moksliniu aspektu. Akcentuojamas senovinis žiūrėjimas į dangų, pasakojama apie astrologiją, plačiai nušviečiamos etninės žinios apie dangaus kūnus. Smalsuoliai gali sužinoti, kaip buvo sukurti pirmieji ir tobulėjo dangaus stebėjimo prietaisai. Ko gero, įdomiausi pasakojimai apie tokius darinius kaip akmenų ratai, piramidės bei jų panaudojimą. Čia yra galimybė pažinti kosminę filosofiją, religijų istoriją. Senovinė dangaus šviesulių stebykla – šventvietė – trečiasis su dangaus pažinimu susijęs objektas Kulionyse. Ji yra etnografinės sodybos pakraštyje. Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje įrengtas akmeninis Saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Čia galima susidaryti įspūdį, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai.