Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos Populiarėja profesinis mokymas Jaunoji karta apvertė piramidę Perspektyviausios profesijos Kas yra tikrasis lyderis? Geležinkeliai atveria naujas galimybes Ekonomistai prognozuoja gerus metus
2016
2016 | Sausis
Įmonės | Verslininkai | karjera | profesijos | Ekonomika | Plėtra | Darbas
R.Dargis: laimės greičiausiai prisitaikantys
naujas požiūris
S L o sa an ci ug k a es ste li nė sn n da i d is rb arb mo uo o d to sa e jų nt li ap yk s. lin iai ka , .
V.Sutkus: darbo rinka – nepatraukli
Nr. 5
turinys
2016 pokyčiai
R.Dargis: laimės greičiausiai persiorientuojantieji 4 Teks išmokti įveikti atliekų tvarkymo iššūkius 7 Socialiniu modeliu bandoma išjudinti sustabarėjusią sistemą 8 Jaunoji karta apvertė piramidę: renkasi ne darbdavys 12
pasirinkimas
Mokslas, kur mąstoma rankomis 18 Profesijų – daug, o kurios perspektyvios? 22 Moksleivių profesinio orientavimo sistema – skylėta 26 Ministrė: sistema dar tik kuriama 28
karjera
Patraukliausios darbovietės – tik užsienyje? 30 „Tete-a-tete“ kazino: prestižo pamatas yra reputacija 35 Lietuvos baldininkai lenkia ir Azijos baldų pramonės gigantus 38 Verslas be kūrybos – verslas be perspektyvos 40
Lyderystė
Lyderystė ir komforto zona – nesuderinama 42 Lietuvos ateitis – universitete išugdyti lyderiai 44 Medicina – ne verslas, o gyvybės saugojimo menas 46 Ar viršininkas – lyderis? 48 Lietuva pasiruošusi didžiuliams duomenų srautams 50 KAVAVERSLUI.LT – naujas įmonės įvaizdžio kūrimo ir darbuotojų motyvavimo būdas 52
transportas
Lietuvos geležinkeliais riedės didelė dalis ES prekių srautų 54 Konteineriniai traukiniai per Lietuvą į Kiniją taps verslo kasdienybe 56 Kauno simbolį išgelbėjusi įmonė rengiasi jubiliejui 60
Prognozės
Šalies ekonomika pasileis šuoliais? 62
REDAKTORIUS Tadas Širvinskas ŽURNALISTAI Lina Bieliauskaitė, Valentinas Beržiūnas, Valdas Kvedaras, Vaida Milkova, Agnė Smolienė, Jurgita Šakienė, NUOTR AUKOS Andriaus Aleksandravičiaus, Elijaus Kniežausko, Vytauto Petriko, Tomo Raginos, Evaldo Šemioto, BFL, „Scanpix“, „Shutterstock“ DIZ AINERė Dalia Šalnienė KALBOS REDAKTORĖs Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė TECHNINĖ REDAKTORĖ Dalia Šalnienė TIR AŽ AS 30 000 REDAKCIJA I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas. Tel. (8 37) 302 250. Faksas (8 37) 423 404 REKL AMOS PARDAVIMO SKYRIUS Tel. (8 37) 308 863, (8 46) 397 715 PLATINIMO TARNYBA Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 LEIDĖJAs UAB „Diena Media News“ SPAUSDINO UAB „Lyderio grupė“
Žurnalas platinamas su dienraščiais
2016
3
pokyčiai trūksta kvalifikuotų specialistų
R.Dargis: laimės greičiaus
Lietuvos pramonė yra pajėgi konku ruoti įvairiose pa saulio rinkose, ta čiau invaziją į jas gali imti stabdyti ne tik konkurentai. Jau dabar stinga kvalifi kuotos darbo jėgos, o ateityje tai gali tap ti didžiausiu plėtros stabdžiu. Lietuvos pramonininkų kon federacijos preziden tas Robertas Dargis įsitikinęs, kad bū simųjų specialistų rengimas turi pra sidėti nuo pradinių klasių suolo.
4
2016
usiai persiorientuojantieji Tadas Širvinskas
apie tai, kad dėl to jau reikėtų uždaryti įmones, lėtinti eks porto tempus.
– Prieš metus kalbėjome, kad vienas didžiausių iššū kių Lietuvos verslui – Rusi jos embargas. Ar per metus padėtis pasikeitė? – klausė me R.Dargio. – Vertinant lietuviškos kil mės produktų eksportą į Ru siją, grįžome į 2005 m. lygį – eksportas į Rusiją sumažėjo 55 proc. Kiek daugiau nei pu sė visos eksporto netekties Ru sijoje sudarė maisto produk tai, tačiau dėl gilėjančios eko nominės krizės kitose eksporto kategorijose taip pat buvo fik suojamas eksporto nuosmukis. 2014-ųjų pabaigoje sakėme, kad 2015 m. bus rinkų paieš kos ir diversifikacijos metai. Tai ir stebime. Po truputį atsi veria tolimos Azijos, JAV rin kos, padidėjo pardavimas į ES valstybes. Tai pozityviai nu teikia, bet dar reikia laiko. Ta čiau jei 2016 m. bus panašūs naujų rinkų paieškos tempai, bus labai gerai. Jau galėsi me pasidžiaugti ir pirmaisiais eksporto rinkų diversifikavimo rezultatais.
– Kokių sričių specialistų trūksta labiausiai? – Paletė labai plati, bet be ne labiausiai trūksta techno logijų priežiūros specialis tų, operatorių. Įmonės inves tuoja į naujausius įrenginius, skaitmenines sistemas, eina ma prie visiškai automatizuo tos gamybos, tad reikia spe cialistų, kurie gebėtų valdyti naujus įrenginius. Prie stak lių dirbančių žmonių beveik neliks, bus tik operatoriai, ku rie sėdės prie ekranų ir ste bės procesus. Kitaip paruoštų žmonių reikės ir rinkodarai. Šiandien jau reikia daugiau dėmesio skirti pardavimo pro cesams, nes nebeužtenka ga minti kokybiškus produktus, laikytis terminų. Pagrindiniu visų įmonių darbu tampa su gebėjimas parduoti produk tus, žinios, kaip elgtis einant į naujas rinkas. Dažniausiai jos nėra tuščios, tad reikia su sitaikyti, kad teks susidurti su didele konkurencija.
– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais Lietuvos pramo nė jau susiduria ir susidurs netolimoje ateityje? – Iššūkių yra daug: žmogiš kųjų išteklių trūkumas, kaštų valdymas, investicijų į tech nologinius atnaujinimus bū tinumas. Tai didžiausi iššū kiai. Bene labiausiai reikė tų išskirti kvalifikuotų spe cialistų trūkumą. Tiesa, šiuo klausimu dar esame pozi tyvioje zonoje – nekalbama
Kuo toliau, tuo sunkiau nuspė sime, kokių spe cialistų reikės ateityje, todėl jaunas žmogus privalės turė ti kuo daugiau įgūdžių.
– Darbuotojų tiesiog trūks ta. Ar žmonės ne taip pa ruošti? – Ir taip, ir taip: žmonių trūksta, bet ir jų kvalifikaci jos norėtųsi aukštesnės. La bai daug kalbame apie švie timo sistemą, apie jos tobu linimą. Įmonės jau šiandien pačios investuoja į prof esi nį mokymą, bendradarbiau ja su prof esinėmis mokyklo mis, kad sau paruoštų specia listus. Jos supranta, kad jau šiandien reikia skirti daug di desnį dėmesį žmogiškiesiems ištekliams. – Ar neturėtų keistis vals tybės politika? Ji galėtų pa dėti ruošti tuos specialis tus, kurių labiausiai reikia. – Kažin ar politikai galėtų tiksliai nuspėti poreikius, ko reikės ateityje. Todėl reikia pradėti nuo bendrojo lavinimo mokyklų, daugiau investuoti ir į mokytojus, didinti šios profe sijos prestižą, būtina keisti so cialinių garantijų ir apmokė jimo sistemą, nes mokytojas – pagrindinis žmogus, ruošian tis jaunuolį gyvenimui. Kuo toliau, tuo sunkau nuspėsime, kokių specialistų reikės ateity je, todėl jaunas žmogus priva lės turėti kuo daugiau įgūdžių, kad jis, pasikeitus poreikiams, sugebėtų greitai persiorientuo ti. Tam reikia bendrų gebėji mų panaudoti žinias, kūrybin gumo. Jau esame kalbėję, kad matematikos, fizikos mokslus reikia visavertiškai grąžin ti į mokyklų programas. Būti na daugiau dėmesio skirti in formacinių technologijų moky mams – tam reikia sustiprinti
mokyklų materialinę bazę, ir, nori ar nenori, to reikės mokyti nuo pirmosios klasės. Be infor macinių technologijų jau da bar neįsivaizduojamas gyveni mas. Daugiau dėmesio turime skirti profesiniams mokslams, o universitetuose žmogų rei kia lavinti visapusiškai. Dabar mokymą universitetuose esa me priartinę prie amato. Rei kės visiems pasistengti: aka deminei bendruomenei, švieti mo politikos formuotojams ir patiems darbdaviams. Galvo ti, kad kažkas vienas ar specia listų grupelė sugalvos sėkmės formulę, yra klaida. – Aukštąjį mokslą pasiren ka pernelyg didelė dalis abiturientų? – Sunku pasakyti. Anksčiau prie įvairių gamybos įrengi nių buvome įpratę matyti žmo gų, turintį profesinį parengi mą, bet šiandien be aukštojo išsilavinimo gali neužtekti ge bėjimų tuos įrenginius valdyti, nes reikia mokėti programuoti, mokėti užsienio kalbų. Tam, ką anksčiau vadinome profesiniu ugdymu, šiuo metu keliami di desni reikalavimai. Iš kitos pu sės pastebima tendencija, kad į profesines mokyklas ateina aukštųjų mokyklų absolventai. Pernai tokių buvo beveik du tūkstančiai. – Kokius specialistus ruoš tumėte, jei vadovautumėte profesinei mokyklai? – Labai įvairaus profilio. Įvai rų poreikį rodo nuolat mūsų rengiamos įmonių apklausos. Visose pramonės šakose yra įvykę didžiulių 2016
5
pokyčiai trūksta kvalifikuotų specialistų technologinių pokyčių, o pasikeitus laikams, turi keistis ir mokymo progra mos. Reikia pasidžiaugti, kad mūsų profesinio rengimo cent rai jau šiuolaikiški. Taip pat galima pastebėti, kad profe sinės mokyklos, būdamos ar čiausiai gamybos, turbūt grei čiausiai reaguoja į pokyčius, lanksčiausiai prisitaiko prie pasikeitimų, specialistus ren gia žvelgdamos į ateitį. – Padėtį dar labiau apsun kina tai, kad dėl kvalifi kuotų specialistų Lietuvos verslas turi konkuruoti su užsienio bendrovėmis? – Be abejonės. Pasaulis yra la bai sumažėjęs. Tie žmonės, ku rie dirba Lietuvoje, taip pat sėkmingai dirba Skandinavijo je, Vokietijoje, Didžiojoje Bri tanijoje, kitur. Šiandien per ke lias valandas galima atsiras ti visai kitoje Europos vietoje. Todėl kokiame nors ma žame Lietuvos
mieste gyvenančiam specialis tui jau kyla klausimas, ar va žiuoti dirbti į Vilnių, ar skristi į Skandinaviją. Darbo rinka pa saulyje jau veikia susisiekian čių indų principu ir, be abejo, jis yra ne į naudą Lietuvai. – Kas padėtų Lietuvai? – Didesnis srautas užsienio in vesticijų, ypač į regionus. Tai sukurtų žmonėms daugiau ga limybių dirbti niekur neišva žiuojant. – O šalies regionai patrauk lūs užsienio investicijoms? Jos ateina? – Ateina, bet ne taip greitai ir ne tokiomis apimtimis, kaip mes norėtume. Šiuo atveju di delę reikšmę turi savivaldybių pasirengimas ir įdirbis. Išrinkti merai su administracijomis tu ri padaryti didelį darbą, kad tos investicijos ateitų. Be pasiruo šimo nieko nebus. Galima saky ti, kad pasaulyje investicijos jau yra perkamos – regio
Kvalifikacija: gamyklų darbuotojams reikalingi nauji gebėjimai. „Shutterstock“ nuotr.
6
nai konkuruoja dėl investicijų, nes nėra jų tiek daug. Investuo tojas investuoja ten, kur yra su daromos geriausios sąlygos. – Labai daug kas priklau so nuo šalies įstatymų. Ar jie nėra pagrindinis truk dys siekiant pritraukti in vesticijas? – Valstybė, politikos formuoto jai turėtų dar labai pasisteng ti, kad Lietuvos patrauklumas padidėtų. Pagal biurokratijos efektyvumą, mokesčių politi ką mes labai atsiliekame regio ne. Esant dabartiniams įstaty mams, šalies verslininkai prie to yra įpratę, bet kitaip į juos žiūri užsienio verslas, kuris sprendžia, kur investuoti. – Ar padėtis pasikeistų priėmus naująjį socialinį modelį? – Socialinis modelis pradėtų spręsti problemas, tačiau neži nau, ar jis šiemet bus priimtas – Lietuvoje labai sunku priimti to
kius sprendimus tais metais, kai vyksta rinkimai į Seimą. – Ar yra konkreti pramo nės sritis, į kurią reikėtų daugiausia investuoti? – Nereikėtų išskirti vienos sri ties, bet reikia atkreipti dėme sį, kad, keičiantis technolo gijoms, augant galimybėms, gamyba artės prie vartotojo. Lietuva turi didelį pranašu mą būdama arti Skandinavi jos, kuri turi apie 25 mln. žmo nių, kurių poreikiai dideli ir įvairūs. Lietuva, pavyzdžiui, galėtų orientuotis į Skandina vijos poreikius. Ji yra šalia – produkciją galime nuplukdyti per naktį. – Ateitis priklauso mobi lioms, lanksčioms įmo nėms? – Taip – laimės ne didžiau sios, o greičiausiai persiorien tuojančios, prie vartotojų po reikių prisitaikyti sugebančios bendrovės.
pokyčiai
Teks išmokti įveikti atliekų tvarkymo iššūkius
skatina žiedinę ekonomiką
„Imu, gaminu, suvartoju, išmetu – toks vartojimo modelis augant ekonomikai kelia vis daugiau grėsmių ir be tinkamo atliekų tvarkymo taptų pražūtingas aplinkai ir tiesiogiai mums“, – sako Paulius Repšys, įmonės „Žalvaris“, Lietu vos pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų surinkimo lyderės, projektų vadovas. Surinkimo kiekiai auga
Pražūtingą atliekų tvarkymo suvokimo modelį siekia pa keisti jau beveik pusę amžiaus Lietuvoje veikianti bendrovė, tarptautinės lietuviško kapita lo grupės „Consus Global“ na rė. Septyniuose padaliniuose visoje Lietuvoje „Žalvario“ dar buotojai rūpinasi atliekomis, versdami jas vertinga žaliava, kurią galima naudoti pakarto tinai kelis ar keliolika kartų. „Žalvario“ rezultatai šiemet augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Per pir mus 11 mėnesių bendrovė su rinko 9 148 tonas automobi lių atliekų, arba 8 proc. dau giau nei pernai tuo pat metu. Pramonės atliekų surinkta 26 proc. daugiau (3 449 tonas), o elektronikos atliekų – 24 proc. daugiau (960 tonų). „Aktyviai dirbantys baldi ninkai, linijų nestabdantys plastiko gamintojai, kitų ūkio sektorių plėtra lemia, kad at liekų atsiranda vis daugiau ir vis daugiau jų reikia sutvarky ti“, – konstatuoja P.Repšys. Iš baldininkų bendrovė dau giausia surenka klijų, dažų, su spensijų, užterštų pakuočių. Metalo apdirbimo pramonėje tenka pasirūpinti gausiais kie kiais pavojingų ėsdinimo rūgš čių. „Žalvaris“ padeda ir „Lie tuvos geležinkeliams“ pasirū
pinti nebetinkamais pabėg iais – vien šiemet medinių pa bėgių surinkta apie 1000 tonų.
Dar teks pasitempti
Tiesa, bendrovei tenka ne tik vykdyti iš anksto numatytus planus tvarkant 3 865 įmonių atliekas, bet ir skubiai suteik ti pagalbą. „Žalvario“ specia listų komanda kviečiama pri reikus likviduoti ekstremalias situacijas. Pavyzdžiui, pada ryti nekenksmingas išsilieju sias pavojingas chemines me džiagas. Viena tokių situacijų šiuo metu sprendžiama Kau no rajone, Eigirgalos kaime. P.Repšio teigimu, šioje sri tyje iki Vakarų Europos vals tybių Lietuvai dar reikia ge rokai pasitempti: „Vis dar pa sitaiko ekstremalių situacijų, pavojingų ne tik aplinkai, bet ir žmonių gyvybei, kurių vi suomet galima išvengti. Nors valstybės reguliavimai griež tesni, griežtesnė ir priežiūra, tačiau ekologinės nelaimės kartojasi. Trūksta ir suvoki mo, kad didelė dalis atliekų turėtų būti vertinamos visų pirma kaip žaliava, kurią ga lima pakartotinai naudoti ga mybai ne vieną kartą.“
Padeda švietimas
Šalies pavojingųjų atliekų ly derė nemažą veiklos dalį ski ria visuomenės švietimui ap
linkosaugos klausimais, su vokdama tai kaip asmeni nį įsipareigojimą. „Žalvaris“ aktyviai bendradarbiauja su universitetais, inicijuoja vi suomenės nuomonės tyrimus ir socialines iniciatyvas. Vie na iš jų – nuo 2013 m. vykdo mas projektas „Esu atsakin gas vairuotojas“, skirtas at kreipti dėmesį į tinkamą au tomobilių atliekų tvarkymą. Dėmesys automobilių atlie koms – neatsitiktinis: jų kie kiai auga, o netvarkomų auto mobilių atliekų žala gerokai di desnė, palyginti su kitomis, pa vyzdžiui, buitinėmis, atlieko mis. Tad bendrovė ėmėsi ne tik plėsti visuomenės žinias, bet ir skatinti jos reiklumą paslaugas suteikiančioms įmonėms – au tomobilių servisams.
Žiedinės ekonomikos principas
Bendrovė tikisi, kad atsakin giau gaminti įvairiausias pre kes ir jas vartoti bei efekty viau tvarkyti atliekas padės Europos Komisijos šiemet patvirtintas vadinamosios Žiedinės ekonomikos planas. Iniciatyvos tikslas – sukur ti uždarą produktų gyvavimo ciklą, perdirbant kuo daugiau atliekų. EK prognozuoja, kad žiedinės ekonomikos mode lis padės taupiau naudoti iš teklius, mažiau teršti aplinką,
sukurs naujų darbo vietų ir padės padidinti Europos pra monės konkurencingumą. Tiesa, „Žalvaris“ ne pirmus metus aktyviai įgyvendina žie dinės ekonomikos principus, siekdamas, kad kuo daugiau atliekų virstų vertinga žaliava. Lietuvoje bendrovė atlieka pir minį akumuliatorių, automo bilių tepalo, oro ir degalų filtrų, amortizatorių apdorojimą. „Perdirbimo proceso me tu atskiriamos pavojingosios atliekos – elektrolitų rūgštys ir antrinės žaliavos – spalvo tieji metalai ir plastikas. Me talas vėliau eksportuojamas į didžiąsias ES metalo liejyklas, o nebetinkamos perdirbti at liekos, pavyzdžiui, iš automo bilių oro, degalų ir tepalų filt rų atliekų atskiriamas filtrinis popierius, deginant naudoja mas energijai gaminti“, – pa sakoja P.Repšys. Kai kurios atliekos, pavyz džiui, alyva, vėl iš naujo ją per dirbant, gali būti pakartotinai naudojamos daugybę kartų. „Pagal žiedinės ekonomikos modelį dirbančios verslo įmo nės jau skaičiuoja rezultatus. Belieka tikėtis, kad augantis vi suomenės sąmoningumas ir valstybės priežiūra padės tin kamai įgyvendinti EK nustaty tus tikslus ir ateityje skinti sėk mingo darbo vaisius“, – viliasi „Žalvario“ projektų vadovas. 2016
7
Socialiniu modeliu
bandoma išjudinti sustabarėjusią sistemą Ryžtas: A.Pabedinskienės vadovaujama ministerija parengė visą paketą pasiūlymų.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė naujam socia liniam modeliui, kurį Socialinės ap saugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu parengė kelių Lietuvos universitetų socialinių mokslų profe sūra. Įstatymų paketas dabar svars tomas Seimo komitetuose, o prasidė jus pavasario sesijai turėtų būti prii mamas.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Valdas Kvedaras
Raus sovietinį reliktą
Vilniaus ir Mykolo Rome rio universitetų profesūra bei Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovai parengė per 30 teisės aktų projektų, kurie ir apima socialinį modelį. So cialinis modelis – tai komp leksinis sprendimas, kurio pagrindinis tikslas – sukur ti lankstesnius ir saugesnius darbo santykius ir taip skatin ti kurti naujas darbo vietas, užtikrinti galimybę derinti šeimą, mokslus, laisvalaikį ir darbą, sudaryti sąlygas dirb
ti ir užsidirbti Lietuvoje. Įsta tymų pataisos turi užtikrinti verslui ir darbuotojams, kad neveiksnias esamas „popieri nes“ garantijas pakeis realiai veikiančios. Bus peržiūrėtos valstybinio socialinio drau dimo ir užimtumo sistemos, mažinančios socialinę atskir tį ir skurdą. „Lietuvai atgavus neprik lausomybę daug kas keitė si, tačiau socialinės politikos, darbo rinkos reguliavimas iš esmės liko sovietinis. Rea liai kiekviena valdžia tik lopo sistemą, gesindama gaisrus, kai jau gyvenimas reikalau ja efektyvesnės, pajėgesnės ir
Jei norime sumažinti nedarbą, skurdą, turime matyti visumą. Tokį atspirties tašką mokslininkai mums ir pateikė. 8
2016
pokyčiai NAUJ OS DARB O VIET OS IR GAR ANT IJ OS daugiau sričių apimančios so cialinės sistemos“, – sociali nio modelio būtinumą pabrė žia SADM ministrė Algimanta Pabedinskienė. Pasak jos, ministerijos tiks las pateikiant socialinį mo delį buvo atskleisti tam tikrą vaizdą, kaip užimtumas, so cialinis draudimas, sociali nės paramos sistemos tarpu savyje susijusios ir sąveikau ja. „Jei norime sumažinti ne darbą, skurdą, turime matyti visumą. Tokį atspirties tašką mokslininkai mums ir patei kė“, – teigia A.Pabedinskienė.
Idėjos – mokslininkų darbas
Atviro viešo pirkimo būdu pa vyko suburti kelių Lietuvos universitetų socialinių moks lų profesūrą. Tai bene pirmas kartas, kai tokios apimties ir sudėtingumo darbą atlie ka Lietuvos mokslininkai. Jie atliko ne vieną tyrimą, kartu su užsienio ekspertais išnag rinėjo kaimyninių ir Vakarų Europos šalių patirtį ir api bendrinę pateikė savas įžval gas ir siūlymus. Svarbiausius politinius sprendimus mūsų visuome nėje priima jos atstovai – po litikai, tačiau šį kartą politikų sprendimas bus paremtas Lie tuvos mokslininkų įžvalgomis. Projekto mokslininkų pasiū lymai kaip tik ir leis viešosios valdžios institucijoms (Seimui, Vyriausybei, ministerijoms) ir socialiniams partneriams dis kutuoti ir priimti pačius ge riausius pasiūlymus, leidžian čius kurti konkurencingą ir so cialiai saugią Lietuvą.
Kritika nepagrįsta
Svarbiausios modelio dalys – lankstesnius ir saugesnius dar bo santykius įteisinantis Darbo kodeksas, užimtumo ir sociali
nės apsaugos sistemų reformą numatantys įstatymų projektai. Bene daugiausia kritikos strėlių sminga į Darbo kodek so projektą. Kai kurių šakinių profsąjungų atstovai teigia, kad naujasis įstatymas, jei jis bus priimtas, smarkiai suvar žys darbuotojų teises, o dau giau teisių suteiks darbda viams. Tačiau vienas projek to kūrėjų profesorius Tomas Davulis atkerta, kad kritika ne konstruktyvi, bet emocinė. Atrodo, kad kritikai nėra įsigi linę į dokumentų paketą. „Mes siūlome įtvirtinti tai, kas parašyta ES teisės aktuo se, pavyzdžiui, terminuotų sutarčių plėtrą. Nes Lietuvo je terminuotos sutartys yra labiau draudžiamos, nei lei džiamos“, – teigia T.Davulis. Bene labiausiai kritikuoja ma nuostata, kad darbdavys galės lengviau atleisti darbuo tojus, tačiau pamiršta pami nėti, kad darbuotojams atsi
Valdas Sutkus: Dabartinis Darbo kodeksas neskatina kurti naujų darbo vietų. Situacija yra pasikeitusi, mes gyvename XXI a.
randa reali galimybė gauti iš eitinę išmoką, nedarbo socia linio draudimo išmoką ir pan. Lietuvoje yra per daug sudė tinga atleidimo iš darbo pro cedūra, kuri atsisuka prieš pa čius darbuotojus, – darbda viai atsargiai kuria naujas dar bo vietas, tai teigia ir statisti niai duomenys. Lietuva pagal darbuotojo atleidimo išlaidas ir sudėtingumą yra uodegoje – 142 valstybėse iš 183 atsisvei kinti su darbuotoju yra pa prasčiau. Tai yra vienas iš bar jerų, dėl kurio Lietuva negali sudaryti geresnių sąlygų kur tis verslui ir taip steigti nau jas darbo vietas, kelti atlygini mus, didinti užimtumą. Beje, pažymėtina, kad Lie tuvoje kasmet atleidžiama keliasdešimt tūkstančių dar buotojų, bet apie 93 proc. išeina savo noru. Šiems žmo nėms nebuvo išmokėta jo kia išmoka, dauguma iš tų 7 proc., kurie gavo išmokas, dir bo valstybinėse įmonėse arba biudžetinėse įstaigose. Tokia statistika parodo pokyčių po reikį ir reiškia tik viena – rea li situacija darbo rinkoje labai skiriasi nuo to, kas formaliai yra išdėstyta dabartiniuose darbo teisės aktuose. „Mūsų tikslas – sukurti pri ėmimo ir atleidimo iš darbo tvarką, kokia yra Švedijoje, Danijoje“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Atsiras naujų darbo vietų
Statistikos teigimu, šiandien Lietuvoje nedarbo lygis suda ro apie 9 proc., geriausiais lai kais buvo perpus mažesnis. Pagal darbo užmokestį Lietu va iš visų ES valstybių yra ket virtoje vietoje nuo galo. Pagal skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygį esame šešti nuo galo, egzistuoja šešėlinis ne
Faktai • Socialinis modelis padėtų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų. • Skaičiuojama, kad nedar bas gali sumažėti iki 7 proc. • Nepatenkintiesiems darb daviu – galimybė nemo kamai ir efektyviai spręsti darbo ginčus, įrodinėjimo pareiga – darbdaviui. • Teisė gauti informaciją apie vidutinį darbo užmo kestį įmonėje ir kitą svarbią informaciją. • Teisė dirbti pagal indivi dualų grafiką. • Darbdavio pareiga sukur ti tinkamą psichologinį kli matą. • Kūrybinės metų trukmės atostogos (mokslui ar me no kūriniui sukurti) ir papil domos dienos mokymuisi. • Didesni atlyginimai, nes minimalus darbo užmo kestis – tik už nekvalifikuo tą darbą.
darbas, kai nesudaromos dar bo sutartys arba sudaromos ne visai darbų apimčiai, o at lyginimai mokami vokeliuose. SEB banko patarėjas eko nomistas Gitanas Nausėda sa ko abejojantis, kad naujasis socialinis modelis leis sukur ti tiek darbo vietų, kiek skai čiuoja mokslininkai, tačiau yra įsitikinęs, kad modelio povei kis bus teigiamas. „Aš neabejo ju, kad naujos darbo vietos bus kuriamos. Pagalvokime visiš kai logiškai: kartais darbo vie tos yra nekuriamos papras čiausiai todėl, kad bijoma at leisti darbuotoją, kadangi jo atleidimas reikš didesnes iš laidas. Todėl kai nesi tikras dėl verslo ateities, sezoninių svy ravimų, renkiesi kelią palaukti ir nekurti darbo vietos. Šia prasme darbo rinkos 2016
9
pokyčiai NAUJ OS DARB O VIET OS IR GARANT IJ OS kraujotakos gerinimas turėtų kurti naujas dar bo vietas“, – viename iš foru mų kalbėjo G.Nausėda. Naujų darbo vietų kūrimo perspektyva tikintis ir Lietu vos pramonininkų konfede racijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžia, kad pasau lyje iš esmės pasikeitė pro duktų gyvavimo laikas, gamy bos grandinė, įmonių plana vimo laikotarpis. „Vidutinės
įmonės vadovai mato tik trejų metų ateities horizontą, ku riame gali planuoti savo ga mybos apimtis; globali kon kurencija tampa vis didesnė, todėl darbo santykiai turi ati tikti šiandienius mūsų gamy bos procesus“, – apie darbo santykių liberalizavimą kal bėjo R.Dargis. Jo teigimu, ne įstatymai, o profesionalumas, išmanumas, žinios, kūrybin gumas išsaugos žmonių dar
bo vietas ir leis kurti naujas. „Dabartinis Darbo kodeksas neskatina kurti naujų darbo vietų. Situacija yra pasikeitu si, mes gyvename XXI a. Yra ištisa virtinė darbų, nemažai darbuotojų ir darbo vietų, ku rie neatitinka klasikinių dar bo santykių. Klasikiniai santy kiai – darbo diena nuo aštun tos ryto iki penkių vakaro, ar tu esi prie staklių, ar prie au tomobilio vairo, – teigia Lie
Naujasis socialinis modelis pritaikytas būtent moderniai darbo rinkai. Liberalizuojant darbo santykius pro jekte numatoma įvairių darbo sutarčių rūšių. Tai leistų sukurti daugiau darbo vietų, išplėsti galimybes užsiimti lega lia darbine veikla, sudarant įvairias su tarčių formas. Naujasis socialinis modelis yra kaip automobilis – niekas negali garan tuoti, kiek jis tarnaus, kiek jis gali pervežti. Tai priklauso nuo savinin ko – kokius degalus jis naudos, kaip remontuos, prižiūrės. Modelis yra potencialus produktas, orientuotas į kokybišką aptarnavimą – investicijų pritraukimą, darbo rinkos patrauk lumo didinimą ir, pirmiausia, darbo apmokėjimo sistemos pertvarkymą. Nors darbo apmokėjimo sistema nė ra akcentuojama dokumentuose, ta čiau ši problema turėtų būti spren džiama lygiagrečiai. Lietuvos ekono mika turėtų kilti ant trijų banginių: socialinio modelio, investicijų pri traukimo ir darbo užmokesčio har monizavimo.
nis. Galbūt svarbiausias siūlymas – mažinti socialinio draudimo įmoką visiems darbuotojams. Dabar ji yra gana didelė, su privalomu sveikatos draudimu siekia 40 proc., mokama darbdavio „Sodrai“. Taigi darbdaviui šiandien neapsimoka didinti atlygi nimo: padidinus kad ir dešimčia eu rų, veik pusę tiek teks išleisti mokes čiams. Jei šis pasiūlymas bus priim tas, sumažės šešėlinė ekonomika, darbdavys nebebus suinteresuotas at lyginimo dalį mokėti vokeliuose. Ma nytina, kad jeigu darbdavio mokama socialinė įmoka sumažėtų bent 12–13 proc., išaugtų algos, o kartu padidėtų ir įplaukos į „Sodros“ biudžetą. Tokiu atveju atsirastų daugiau lėšų ir gali mybė didinti pensijas. Kita vertus, su mažinus įmoką laimėtų ta įmonė, kuri turi daugiau darbuotojų – jai mokes čių našta sumažėtų, o nedidelė, bet di delį pelną turinti privalėtų mokėti di desnį pelno mokestį. Norint bent šiek tiek subalansuo ti „Sodros“ biudžetą, siūlome bazinę pensiją mokėti ne iš „Sodros“, o iš vals tybės biudžeto. Juk vis vien valstybė skolina „Sodrai“. Politikai turėtų pasisakyti ir dėl siūlo mų socialinio draudimo įmokų ribų. Šiandien „Sodrai“ mokestis mokamas nuo visos algos, tačiau senatvės pensija apskaičiuojama nuo sumos, kuri nevir šija penkių vidutinių mėnesinių atlygi nimų. Jei asmens mėnesinė alga dides nė negu penki vidutiniai mėnesiniai at lyginimai, jis yra savotiškai skriaudžia mas. Įstatymų pakete siūloma „Sod ros“ įmokų ribas nustatyti ties penkių vidutinių mėnesinių atlyginimų riba, o nuo ją viršijančios sumos turėtų būti mokamas pajamų mokestis.
tuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. – Darbo rinka su dabartiniu re guliavimu yra nepatraukli ini ciatyviam darbuotojui, kuris nori tenkinti savo asmeninius poreikius, taip pat nepalanki ir inovatyviam verslui.“
Keistųsi socialinis draudimas
Jei būtų priimtas socialinio modelio įstatymų paketas,
Komentarai
Boguslavas Gruževskis
VU daktaras, profesorius
S
iūlomo naujo socialinio modelio esmė – nauji įstatymai skirti eko nomiškai stabiliai sistemai, ku rioje ekonomika kasmet auga. Ginčas, kam naudingesnis modelis – darbda viams ar darbuotojams, faktiškai yra beprasmis. Kad ekonomika vystytųsi, Vyriausybė privalo ne tik ieškoti nau jų investuotojų, gerinti investavimo są lygas verslui. Jei to nebus daroma, tai net liberalizavus darbo santykius, kaip dabar numatoma naujo Darbo kodekso įstatymo projekte, socialinis modelis neveiks. Tokiu atveju darbuotojai bus teisūs. Tačiau jei Vyriausybė stengsis pritraukti investicijas, nauji įstatymai leis kryptingai didinti darbo užmokes tį, perskirstant pelną darbo užmokes čio naudai. Šiandien Lietuvoje šis per skirstymas yra mažiausias. Taigi šiuo atveju laimės visa Lietuva – ir darbda viai, ir darbuotojai. Būtina pastebėti, kad investicija investi cijai nelygu. Jei investicijos bus panau dojamos tik nekilnojamajam turtui įsi gyti, prekybos erdvėms plėsti, mes pra laimėsime, nes mums tokių pinigų ne reikia. Reikalingos naujos darbo vietos, kur būtų kuriama didelė pridedamo ji vertė. Tada darbdaviui atsiranda ga limybė mokėti didesnius atlyginimus, Lietuvos darbo rinka tampa patraukli.
10 10
2016
Romas Lazutka VU daktaras, profesorius
V
ienas pagrindinių naujojo so cialinio modelio siūlymų – iš esmės pakeisti socialinį drau dimą, kuris turėtų tapti patraukles
Norime įvesti ir pensijų indeksavimą, atsižvelgiant į įvairius ekonominius rodiklius – vadinamąją taškų sistemą. Tada žmogus, gaudamas tam tikrą al gą, kiekvienais metais žinotų, kiek jis užsidirbo būsimai pensijai. Siūlome padidinti išmoką pradiniu ne darbo laikotarpiu iki 50 proc. algos pirmuosius tris mėnesius ir ją mažinti ilgesnį laikotarpį, iki 9 mėnesių, o vė liau jos nebemokėti. Tai būtų paskata bedarbiams greičiau ieškoti kito dar bo. Šiandien tik maždaug 20 proc. be darbių gauna pašalpas, nes joms gauti keliami tam tikri reikalavimai. Siūlome taip pat peržiūrėti invalidu mo pensijas, išmokas darbuotojui žu vus darbe. Čia irgi yra nemažai sociali nės nelygybės. Kiek valstybei reikėtų ieškoti papildo mai lėšų šiai reformai? Nieko. Pertvar kius sistemą, galima tikėtis tik algų di dėjimo, vadinasi, į valstybės biudžetą pateks papildomų lėšų. Beje, tiek ban kai, tiek verslas tokiai socialinio drau dimo pertvarkai pritarė.
Tomas Davulis VU daktaras, profesorius
S
iūlomas socialinis modelis su laukė nemažai kritikos, tačiau ji nekonstruktyvi, akla. Manyčiau, kad nekonstruktyvios kritikos tikslas ne sukurti geresnį produktą, o dar kar
keistųsi ir socialinio drau dimo modelis. Mokslininkai siūlo kasmet 1 proc. mažin ti socialines įmokas, kurios darbdaviui yra didelė naš ta, neleidžianti kelti atlygini mų. Siūloma bazinę pensiją nuo „Sodros“ pečių perkelti valstybės biudžetui. Taip bus subalansuotas „Sodros“ biu džetas, jai nereikės skolin tis iš valstybės ir atidavinė ti skolą. Tai leistų užtikrin
tą viską padėti į stalčių. Jei bus priimti siūlomi įstatymų pakeitimai, jie pakeis socialinę politiką, bet reforma anaip tol nesupurto, neapverčia nuo kojų ant galvos pačios socialinės sistemos. Bet tik tuo atveju, jei bazinė pensija bus mokama ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Priminsiu: dar 2012 m. Sei mas priėmė analogišką sprendimą, ta čiau iki šiol niekas nepuolė šio spren dimo vykdyti. Daug metų kalbama apie darbo rinkos reformą, bet taip pat nie ko nedaroma. Parengti nauji įstatymų projektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Jei yra galvojančiųjų, kad vien tik pasikeitus darbo santykiams padidės algos, jie yra neteisūs. Algas nustato įstatymai, eko nomika ir rinka. Visas įstatymų pake tas, Seimui jį priėmus, turėtų pakelti ekonomiką. O pozityvios makroekono minės tendencijos reikš, kad sociali nės draudimo įmokos tarifą bus galima mažinti, kartu kelti pensijas. Kritikams galiu pasakyti: kuriant nau ją socialinį modelį, yra atlikti optimis tiniai ir pesimistiniai skaičiavimai. Ga lima dėl jų ginčytis, bet saugikliai, kad ir kas atsitiktų, jeigu norimo ekonomi kos augimo nebūtų, sudėti. Reikia turėti omenyje, kad niekas ne nori Lietuvos nei nustekenti, nei kaž ko apgauti, padaryti blogai. Norime pa prasčiausiai gydyti dabartinę socialinę sistemą. Norint ligonį išgydyti, būtina priimti tam tikrus sprendimus. Taigi, jei nugalės nekonstruktyvūs kritikai, ligonis nepasveiks, o mes, ES paskel bę apie reformą, apsijuoksime: eilinį kartą lietuvis garsiai parėkavo, bet nie ko nepadarė. O tai neigiamai atsilieps naujoms galimoms investicijoms, Lie tuvos įvaizdžiui.
Šiuo atveju laimės visa Lietuva – ir darbdaviai, ir darbuotojai. ti stabilų rezervą būtiniau siems socialiniams porei kiams tenkinti krizės atve ju ir kartu sudarytų galimy bę išplėsti apdraustųjų ratą, taip prisidedant prie skurdo mažinimo šalyje. Kita vertus, sukūrus socialinio draudimo lėšų rezervą, jis galėtų bū ti panaudotas išmokoms fi nansuoti, kai socialinio drau dimo fondo įplaukos mažėja arba nebeauga, o išlaidos gali net didėti. Atsirastų galimy bė išplėsti socialinio drau dimo išmokų gavėjų skai čių, kad socialines draudimo įmokas su pertrūkiais mokė ję asmenys nebūtų palikti be socialinio draudimo.
Beje, sumažinus sociali nio draudimo įmokas, vers lui atsivers vartai iš sutaupy tų lėšų ne tik didinti darbuo tojams atlyginimus, bet ir steigti naujas darbo vietas. O naujos darbo vietos – tai di desni mokesčiai į valstybės biudžetą, kartu ir galimybė valstybei labiau remti savo piliečius. Tegiama, kad, priėmus so cialinį modelį, pralaimėju siųjų nebus. Modelis nau dingas visiems, kurie nori turėti sąlygas dirbti ir užsi dirbti, turėti darbo vietą, ga limybę dirbti tokiomis sąly gomis ir pagal tokį grafiką, kuris pačiam priimtiniau
Tikslas: tikimasi, kad socialinis modelis leis sukurti 85 tūkst. naujų darbo vietų.
sias, kurie nori derinti dar bą su mokslu, laisvalaikiu, šeima, smulkiajam ir viduti niam verslui, kuriam suma žėja administracinių ir biu rokratinių reikalavimų, ma moms ir tėvams, kurie turės daugiau galimybių reikalau ti sau tinkančio darbo reži mo, studentams, kurie galės pasirinkti darbo formą pa gal savo galimybes, pensi ninkams, kurie turės regu liariai didėjančias pensijas, nepriklausančias nuo politi kų valios ir ekonomikos pa kilimų bei nuosmukių, nete kusiesiems darbo, kurie gaus didesnes išmokas, realią pa galbą sugrįžti į darbo rinką.
Vytauto Petriko nuotr.
2016
11
pokyčiai
Jaunoji karta apvertė p
jaunas darbuotojas vertina laisvę
renkasi ne darbd Darbuotojų atrankos sąvoka vis mažiau atitinka savo tikrąją pras mę – geras specialistas nelaukia, kol jį pastebės darbuotojų atrankos kompanija ar sėkminga įmonė, – pats renkasi darbdavį. Šie sutaria: Lietuvos darbo rinkoje konkurenci ja dėl aukštos kvalifikacijos specia listų vis didėja, o klasikinių paieš kos būdų nepakanka.
700
tūkst.
– tiek IT specialistų šiandien trūksta Europoje. 12
2016
piramidę:
Kornelija Strolytė
bdavys
Variklis – darbuotojų rekomendacijos
Tarptautinės finansinių pa slaugų grupės „Barclays“ Žmogiškųjų išteklių vers lo partnerė Lina Vaitiekūnie nė pastebi, kad informacinių technologijų specialistai patys itin retai atsiliepia į klasiki nius darbo skelbimus. Ji skai čiuoja, kad į juos reaguoja tik maždaug ketvirtadalis priima mų darbuotojų. Todėl darb daviai, anot pašnekovės, patys turi eiti pas tokius specialis tus – jų akylai ieškoma per so cialinius tinklus „Facebook“ ir „LinkedIn“ arba pasitel kiant asmeninius kontaktus. Dar vienas itin pasiteisinęs darbuotojų paieškos būdas – rekomendacijos, šiuo būdu „Barclays“ užpildoma apie 16 proc. laisvų darbo vietų. „Tai didina mūsų darbuoto jų įsitraukimą kuriant „Barc lays“ operacijų centrą Lietu voje, jų lojalumą“, – dar vie ną pranašumą nurodo L.Vai tiekūnienė. Be to, darbuoto jai skatinami kopti karjeros laiptais įmonėje, stengiamasi pirmiausia jiems sudaryti ga limybę tobulėti – įmonės dar buotojai užima apie 35 proc. naujų pozicijų.
Aukštos kvalifikacijos dar buotojų nuolat ieško JAV sveikatos apsaugos technolo gijų ir paslaugų milžinė „In termedix Corporation“, pir majam tarptautiniam pa slaugų centrui Lietuvoje pa sirinkusi Kauną. Ši sparčiai auganti organizacija užper nai pasamdė 300 darbuotojų, šiuo metu bendras „Interme dix Lietuva“ darbuotojų skai čius priartėjo prie 600. „In termedix Lietuva“ žmogiškų jų išteklių direktorė Simona Vabalė pažymi, kad 2016 m. planuojama palaikyti pana šų tempą, specialistų bus ieš koma nuolat. Jos teigimu, la biau patyrusius specialistus samdyti puikiai padeda „Lin kedIn“ ir panašūs socialiniai tinklai, jungiantys savo sričių specialistus. Mažiau patyru sius specialistus lengviau pri traukti per „Facebook“, darbo skelbimų portalus. „Intermedix Lietuva“ tvir tas pozicijas taip pat pirmiau sia stengiasi užpildyti jau įmonėje dirbančiais kandida tais, kurie puikiai išmano or ganizacijos vertybes ir kul tūrą. „Pritraukiant darbuotojus iš išorės, vienas labiausiai pa siteisinusių paieškos būdų – esamų darbuotojų re komendacijos. Labai
Varžybos: dėl geriausių specialistų darbdaviams tenka kovoti ne tik atlyginimų dydžiais. „Shutterstock“ nuotr.
2016
13
pokyčiai jaunas darbuotojas vertina laisvę
Palmira Sirusienė, „Noriu personalo sprendimų grupė“: Jauni žmonės siekia greitų rezultatų, greitos karjeros, jiems svarbu tobulėti, galimybė mokytis. džiaugiamės, kad mūsų darbuotojai aktyviai re komenduoja savo draugus at viroms pozicijoms ir taip pa deda mums augti“, – komen tuoja S.Vabalė. Paklaustas, kokiais būdais ieško darbuotojų, AB „YIT Kausta“ generalinis direkto rius Kęstutis Vanagas pabrė žia, kad pirmiausia stengia masi juos užsiauginti pačio je įmonėje. Jo teigimu, priim ti dirbti iškart po studijų jau nuoliai pamažu tampa pui kiais specialistais.
Žinoma, turime ir labai sėk mingų atvejų, turime ir ne sėkmių“, – pasakoja B.Čai kauskaitė. Partnerystę su persona lo atrankos įmonėmis vertina ir „Intermedix Lietuva“, nes pirmiausia jos pirmosios pri stato organizaciją rinkoje ir padeda formuoti įmonės kaip darbdavio įvaizdį. S.Vabalė įsitikinusi, kad atrankos įmo nės ir organizacijos partne
Valdo didžiules duomenų bazes
Beveik visos didžiosios įmo nės bendradarbiauja su dar buotojų atrankos kompani jomis, nes jos valdo duomenų bazes, kuriose – išsami, nuo sekli informacija apie poten cialius konkrečių sričių spe cialistus. Žinoma, kuriuos as menis verta rekomenduo ti užsakovams, kam jie dirba, kokie jų poreikiai ir priorite tai. Būtent ši informacija su teikia galimybę pervilioti ge riausius kadrus. UAB „Palink“, valdančios mažmeninės prekybos par duotuvių tinklą visoje šaly je, viešųjų ryšių vadovė Ber ta Čaikauskaitė pažymi, kad personalo atrankų įmonės yra labai svarbūs partneriai tokio dydžio įmonei. „Dirbame ne su viena iš jų. Šių įmonių vaidmuo mums yra labai svarbus, nes, jiems padedant, galime pasiek ti daugiau kandidatų rinkoje. 14
2016
Tendencijos: teisės ir politikos mokslų absolventams darbą rasti vis sunkiau. „Shutterstock“ nuotr.
rystės sėkmė visada priklau so nuo abiejų pusių – kaip aiš kiai įmonė apibūdina save, ko ieško, taip pat nuo atrankų įmonės požiūrio į kandidatus, lūkesčių supratimą. „Barclays“ technologijų centras irgi kliaujasi didžiulė mis atrankos įmonių duome nų bazėmis. „Personalo atrankos įmo nės puikiai išmano rinką, valdo didžiules duomenų ba
zes, turi platų asmeninių kontaktų ratą, todėl gali gana greitai rasti tinkamus kandi datus. Tai didelė pagalba or ganizacijai. Darbas turi bū ti abipusis, nes svarbu ne tik rasti specialistą, kuris galėtų atlikti funkciją – svarbu rasti tokį specialistą, kuris kultū riniais ir vertybiniais aspek tais būtų artimas organiza cijai. Tokį, kuris organizaci joje kasdien puikiai jaustų
si ne vien dėl gerai atliekamų funkcijų“, – sako L.Vaitiekū nienė. Su keliomis personalo at rankos įmonėmis bendradar biaujančios „YIT Kaustos“ va dovas pažymi, kad vertinami ne tik kandidatų profesiniai gebėjimai ir motyvacija, bet ir asmeninės savybės, vertybi niai dalykai – tai padeda nau jam darbuotojui greičiau pri tapti prie kolektyvo. Įmonių grupės „Arginta“ personalo vadovė Irena Mra zauskienė įsitikinusi, kad per sonalo atrankos įmonių vaid muo svarbus tuomet, kai įmo nėje yra didelė darbuotojų kaita arba kai įmonė sparčiai plečiasi, kuriasi nauja.
„Su personalo atrankos įmonėmis dirbame retai, tik ieškodami aukštesnio ar aukšto lygio vadovų. Paskuti nės atrankos, kuri truko ilgiau nei du mėnesius, rezultatais nebuvome patenkinti. Tuo met ieškojome projektų vado vo“, – patirtimi dalijasi I.Mra zauskienė.
Keičia darbo santykius
Dar visai neseniai pats darbas buvo vertybė, o vienoje dar bovietėje praleisti daugiau nei dešimtmetį buvo įprasta. Situacija keičiasi: jaunoji kar ta yra aktyvi, ambicinga, mo bili. L.Vaitiekūnienė pastebi, kad šie žmonės didele vertybe
laiko laisvę, vertina darbdavio teikiamas galimybes save rea lizuoti ir kasdien tobulėti. „Šios kartos poreikiai jau kurį laiką yra išgirsti – vis dau giau įmonių siūlo laisvą dar bo grafik ą, galimybę dirbti na muose, kuo didesnį lankstumą suteikiančias privilegijas. Net biurai jau tampa kaip namai, darbdaviai stengiasi kurti kuo labiau namus primenančią at mosferą“, – atkreipia dėmesį L.Vaitiekūnienė. Personalo atrankos, moky mų ir konsultavimo kompani jos „Noriu personalo sprendi mų grupė“ direktorė Palmi ra Sirusienė taip pat pastebi, kad žmonės darosi vis laisves ni, mažiau suvaržyti taisyklių,
labiau ir ne visuomet pagrįs tai pasitikintys savimi, nebijo pokyčių, ryžtingai siekia savo svajonių. Jaunajai kartai, anot pašnekovės, svarbu ne kuo il giau dirbti vienoje darbovie tėje, bet įgyti daugiau patir ties, pažinti ir naudotis nau jausiomis technologijomis, turėti sprendimų, veiksmų laisvę, gal net galimybę dirbti laisvu grafik u.
Populiarios profesijos • Pačios populiariausios – vadybos ir inžinerijos srities. • Iš vadybos srities, kaip ir anksčiau, pirmauja parda vimo specialistai, klientų aptarnavimo vadybininkai, eksporto vadybos spe cialistai. • Lengvai įsidarbina specia listai, išmanantys tam tik ras specifines inžinerijos sritis, technologijas ir kartu turintys kompetencijų va dybos, projektų valdymo, pardavimo srityse. • Reikalingi vadybininkai, mokantys vieną ar kelias užsienio kalbas, didėja pa klausa kalbančiųjų danų, švedų, norvegų kalbomis. • Iš inžinerinių profesijų pa klausiausios išlieka infor macinių technologijų (IT). • IT specialistų trūkumas būdingas ne tik Lietuvos darbo rinkai, bet ir visai Europai. Šiandien Europo je trūksta apie 700 tūkst. IT specialistų. • Europoje trūksta ir inži nierių pramonės srityje bei medikų. Ateityje šį proble ma turėtų išryškėti ir Lie tuvoje. • Gamyboje investuojama į automatizuotus procesus, todėl, vystantis technologi joms, didės paklausa kvalifi kuoto inžinerinio personalo, aptarnaujančio sudėtingus, robotizuotus įrenginius. Šaltinis: „Noriu personalo sprendimų grupė“, „Simplika“
2016
15
„Jaunoji karta gabi, veržli, imli naujovėms, greita. Jai svarbu praplėsti akiratį kas kelerius metus ar dažniau keičiant pareigas ar net darbovietę, manoma, kad nevalia stovėti vietoje. Jau ni žmonės siekia greitų rezul tatų, greitos karjeros, jiems svarbu tobulėti, galimybė mo kytis“, – pastebi P.Sirusienė. Personalo atrankos specialis tai gana dažnai pastebi ir nea dekvačių ambicijų: univer sitetus baigę absolventai po 6–12 mėnesių darbo jau no ri užimti vadovaujamas pa reigas.
Jaunimas nenori prisirišti
Pasak I.Mrazauskienės, nau joji karta neprisiriša prie dar bo vietos, vos gavę geresnį pasiūlymą jaunuoliai skuba keisti darbą, nes ieško dau giau galimybių, žinių, darbas jiems turi būti įdomus. S.Vabalė antrina, kad vien atlyginimu gerą specialistą sunku pritraukti, kandidatai tampa vis išrankesni, dauge liui rūpi įdomus darbas, orga nizacijos kultūra, jos vertybi nis pagrindas, uždegantys va dovai bei tobulėjimo ir profe sinio augimo galimybės. „Manau, kad tai labai šau nu, nes organizacijos yra pri verstos skirti didesnį dėme sį darbuotojų įsitraukimui di dinti, komunikacijai, kultūrai, o tai stiprina žmogiškųjų iš teklių funkcijos svarbą“, – sa ko S.Vabalė. K.Vanago nuomone, nau jos kartos darbuotojams ypač svarbus bendradarbiavimas organizacijoje, pasitikėjimas, aiškios tobulėjimo galimybės. B.Čaikauskaitės vertinimu, naujoji karta nediktuoja kito kių darbo santykių. Ji labiau nulemia kitokios darbo kultū 16
2016
Pranašumas: vis dažniau ieškoma darbo ne visai darbo dienai arba namuose.
ros, naujo požiūrio į darbą at siradimą. Ši nauja karta skati na darbdavius būti lankstes nius ir inovatyvesnius.
Pernai vis dau giau lietuvių bu vo pasiruošę dėl geresnio darbo migruoti pačio je Lietuvoje, ne tik ieškoti lai mės užsienyje. „Simplikos“ Kauno padali nio vadovė Jurgita Vedegienė pažymi, kad darbo santykiai Lietuvoje liberalėja. Vis drą siau darbuotojai renkasi laiki nus darbus. Ne viso darbo lai ko ar nuotolinio darbo sutar tys irgi jau nėra naujiena. „Naujoji karta savo maiš tingumu įneša į darbo rinką pokyčių. Šie darbuotojai ži
no savo teises, reikalauja iš darbdavio visko, kas priklau so pagal darbo sutartį ar Dar bo kodeksą. Darbo vieta nebė ra vertybė pati savaime. Dar buotojai supranta, kad gali rasti kitą darbą, vis svarbesnę vietą užima darbo atmosfera, darbdavio požiūris į darbuo toją“, – teigia J.Vedegienė.
Darbuotojų ieško nuolat
Šiuo metu „Palink“ dirba be veik 7 tūkst. žmonių, dalis jų nuolat keičiasi, todėl įmonė visuomet ieško naujų specia listų. Sunkiausia rasti IT, kitų sričių specialistų, gamybinių profesijų darbuotojų. Panaši situacija „Interme dix Lietuva“: ši organizacija sparčiai auga, todėl darbuoto jų irgi ieško nuolat. Bendrovių atstovai atsklei džia, kad labai dažnai sun ku rasti ne specialistą, o dar buotoją, kuris atitinka orga nizacijos vertybes ir kultū rą. Kartais atrankos būna dar
sudėtingesnės, nes, be to, kad būsimas darbuotojas atitinka organizacijos vertybes, ieš koma ir konkrečių kompe tencijų, tokių, kaip progra minės įrangos testavimas, infrastruktūros palaikymas, programavimas. Verslas visa da nori užpildyti atviras po zicijas kuo greičiau, tačiau kartais tenka laukti tinkamo žmogaus.
Darbas užsienyje išlieka paklausus
Gamybos, prekybos, logisti kos ir klientų aptarnavimo įmonėms darbuotojų ieškan čios laikino įdarbinimo įmo nės „Headex Group“ vykdo moji direktorė Viktorija Šukš terytė pasakoja, kad į juos kreipiasi lietuviai, ieškantys darbo Lietuvoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje ir Skan dinavijos šalyse. „Mūsų klientai yra patiki mi ir ilgamečiai, su daugeliu dirbame jau penkerius me tus. Jie taip pat turi gerą re
pokyčiai jaunas darbuotojas vertina laisvę Nuoma – laikinas sprendimas
„Shutterstock“ nuotr.
putaciją ir tarp kandidatų, tad sulaukiame vis daugiau kan didatų, kurie jau tiksliai ži no, kurioje šalyje ir pas ku rį klientą nori dirbti“, – sako V.Šukšterytė. Jos teigimu, užsienio klien tai lietuvius darbuotojus api būdina kaip darbščius ir atsa kingus, nori juos matyti savo komandose. Daugiausia už sakymų gaunama iš logisti kos (sandėliavimo) ir gamy bos įmonių. Įmonės patirtis rodo, kad kandidatai dažniausiai ateina tvirtai apsisprendę, kur nori dirbti. Vieni – tik Lietuvoje, ir darbo užsienyje pasiūlymai jų nedomina, kiti – atvirkščiai. Užpernai darbo Lietuvo je dažniau ieškojo didžių jų miestų gyventojai, o darbo užsienyje – gyvenantys ma žesniuose miestuose ir mies teliuose. Pernai vis daugiau lietuvių buvo pasiruošę dėl geresnio darbo migruoti pa čioje Lietuvoje, ne tik ieškoti laimės užsienyje.
Darbuotojų nuomos paslauga kasmet populiarėja, o labiau siai ši rinka auga gamybos, lo gistikos paslaugas teikiančio se kompanijose. J.Vedegienė pastebi, kad laikinąjį įdarbi nimą administracinėms pozi cijoms dažnai naudoja tarp tautinės kompanijos, kai pa grindiniai darbuotojai serga arba prižiūri mažus vaikus. Pastaruoju metu populiarėja administratorės nuoma, kai samdoma administratorė ato stogauja. Laikinasis įdarbinimas daž nai padeda kompanijoms su sidoroti su darbais piko metu, pavyzdžiui, vasarą arba kalė diniu laikotarpiu, sako pašne kovė. Daugiau nei 10 proc. dar buotojų besinuomojanti kompanija „Barclays“ taip pa pildo specialistų gretas, kai vykdo tam tikrus, iki metų trukmės projektus. „Darbuotojų nuoma su teikia organizacijai lankstu mo, galima greičiau rasti dar buotojų, nei samdant pagal terminuotą darbo sutartį“, – priežastį nurodo L.Vaitiekū nienė. Kaip ir daugelis mažme ninės prekybos įmonių, „Pa link“ taip pat naudojasi dar buotojų nuomos paslauga – šie žmonės užpildo darbuoto jų poreikį švenčių ar sezono piko laikotarpiais gamyboje, logistikoje, prekyboje. „Ateityje šia paslauga nau dosimės aktyviau“, – sako B.Čaikauskaitė.
Pabėgėliams – tos pačios sąlygos
Prekybos centre pamatyti juodaodę, tvarkančią lenty nas, jau nėra netikėta, o atei tyje, integruojant pabėgėlius,
užsieniečių darbo rinkoje tik daugės. „Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl į pabėgėlių įdar binimą žiūrime labai palan kiai. Be abejo, norint dirbti mūsų parduotuvėse, būtinai reikia mokėti lietuvių kalbą, tačiau turime kitokio pobū džio darbo galimybių savo lo gistikos centruose ir gamybos padaliniuose“, – teigia B.Čai kauskaitė. I.Mrazauskienė taip pat neatmeta galimybės įdarbin ti pabėgėlius: „Įmonėje dirba vienas kitas užsienietis, tu rintis teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Priimtume ir pa bėgėlius, jei jie būtų aukš tos kvalifikacijos suvirinto jai, turintys europinius serti fikatus.“ Pabėgėliams atviras ir „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje, jei jie turi IT išsi lavinimą ar darbo patirties ir puikiai kalba angliškai.
Ryškiausios tendencijos
Pasak P.Sirusienės, kuo to liau, tuo labiau darbdaviams tenka konkuruoti vertinant ir užsienio šalių kontekstą: jau
ni žmonės baigia universite tus užsienyje, sėkmingai sie kia karjeros, integruojasi į naują daugiakultūrę aplinką, įgyja naujų draugų, sukuria šeimas, nemaža dalis jų lie ka ten, atrasdami naujas gali mybių. Pastaruoju metu ji stebi tendenciją: vis labiau trūksta ne tik aukšto lygio specialistų, bet ir žemesnių grandžių dar buotojų. Tai lemia ir demog rafinė padėtis Lietuvoje, kaip ir senojoje Europoje, atsivė rusios galimybės užsienio ša lyse. Žemesnių grandžių dar buotojai darbą Lietuvoje iš keičia į sezoninius, epizodi nius ar ilgalaikius darbus už sienyje. Tai, kaip pastebi P.Si rusienė, įmonėms sukelia di delį galvos skausmą, bando ma operatyviai kompensuoti susidariusį darbo jėgos trūku mą, surasti naujų žmonių ir juos įdarbinti. Rinka tapo itin dinamiška, reikalaujant itin greitų ir ne mažiau kokybiškų sprendi mų. Darbuotojų trūkumas le mia greitą jų įsidarbinimą, to dėl efektyviai atrankai reika lingas ir operatyvus sprendi mų priėmimas.
Vis mažiau paklausios profesijos • Mažiau reikalingos profesijos, kurias baigę specialistai sunkiau siai įsitvirtina darbo rinkoje, yra teisės, politikos ir humanitarinių mokslų atstovai. • Šiuo metu Lietuvoje pastebima tendencija, kad traukiasi plataus vartojimo prekių įmonės, tarp jų ir farmacijos kompanijos. Dau gelis globalių kompanijų atsisako kelių biurų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, nes į Baltijos šalis žvelgia kaip į vieną regioną su gana maža perkamąja galia. Vietoj padalinių renkasi atstovavimą fran šizės pagrindais ar bendradarbiauja su platintojais. Todėl šioje srityje mažėja rinkodaros specialistų, nes šios funkcijos atlieka mos kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje. • Vis mažiau reikalingi darbuotojai, atliekantys rutininį darbą, nes daugelis funkcijų persikelia į internetinę erdvę (bankai, parduotu vės), tarptautinio kapitalo įmonės investuoja į Verslo valdymo sis temas, kurios eliminuoja archyvarus, duomenų suvedimo specia listus. Šaltinis: „Noriu personalo sprendimų grupė“, „Simplika“
2016
17
pasirinkimas profesinis mokymas populiarėja
„47 aukštųjų mokyklų (kolegijos ir universitetai) tokioje mažoje Lietuvė lėje yra gerokai per daug. Dalis uni versitetus baigusių studentų galiau siai vis tiek ateina mokytis į profesi nes mokyklas“, – sako Lietuvos profe sinių mokymo įstaigų asociacijos ta rybos narys, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro vadovas Alvydas Pranas Grevas.
Mokslas, kur mąst 1927 Galimybės: profesinių mokyklų auklėtiniai gali dirbti ir mokytis vienu metu.
Agnė Smolienė
– Kodėl aukštojo mokslo diplomą turintys jaunuo liai nusprendžia įgyti ama tą? – pasiteiravome P.Grevo. – Šiemet į profesines mokyklas įstojo beveik 2 tūkst. universi tetus ar kolegijas baigusių ab solventų. Pavyzdžiui, pas mus konditerės amato besimokanti mergina jau įgijo Kauno tech nologijos universiteto pramo nės inžinerijos bakalaurą ir Vytauto Didžiojo universite to teisės magistrą. Skandina vijoje ir Vakarų Europos šaly se maždaug 60 proc. jaunuo lių stoja į profesines mokyklas. Jie pirmiausia įgyja amatą ir susikuria pagrindą po kojo mis. Tačiau profesinis moky mas yra tik pirma pakopa – jiems niekas netrukdo toliau tobulėti ir studijuoti kolegijo se ar universitetuose. Lietu 18
2016
voje viskas atvirkščiai – dau giausia renkasi aukštąsias mokyklas, o pagal specialybę neradę darbo ateina į profesi nę mokyklą. Kita vertus, nevė lu amato mokytis ir pabaigus aukštąją. Tarkime, žmogus nori pradėti verslą, bet jam trūksta praktinių žinių. Gal iš pradžių jis pats tą šakotį keps, bet turėdamas įvairių gebėji mų greitai susiras darbuoto jų ir įsuks verslą. Nesvarbu, ar pats gamini, ar vadovauji, ga mybos technologijas turi iš manyti.
– Kaip mums pasekti Skan dinavijos pavyzdžiu? – Švietimas yra ilgas procesas. Pirmiausia reikėtų sutvarky ti Lietuvos profesinių mokyk lų tinklą. Imtis to, ką prieš ke lerius metus padarė estai: tu rėjo 62 profesines mokyklas, iš kurių liko tik 32. Lietuvo
– tiek pernai į profesines mo kyklas priimtų mokinių yra uni versitetų ir kolegi jų absolventai. je buvo maždaug 100 mokyk lų, o liko 72 – sumažėjimas ne didelis. Daug kur dubliuojasi programos, ne visur jos reika lingos. Pavyzdžiui, regioninė je mokykloje ruošiami pada vėjai-barmenai, bet ten nėra normalios užeigos, tai kur po
to tam vaikui dirbti? Reikėtų, kad aukštosios mokyklos reng tų profesinio mokymo mokyto jus. Dažnai išgirstame kaltini mų iš mokyklų, darbdavių dėl prasto mokinių išsilavinimo, tačiau tokie kaltinimai nieko neišspręs. Reikia kartu sėsti prie stalo ir aiškintis, kur slypi problema ir ką daryti, kad dar bo rinka būtų aprūpinta spe cialistais, ypač jaunais. – Specialistų Lietuvoje trūksta? – Labai. Pirmiausia, labai daug jaunų žmonių išvyksta iš Lietuvos. Kitas dalykas – jau nuoliai nėra apsisprendę, ką veiks ateityje. Profesinis orien tavimas, jaunų žmonių kon sultavimas turi vykti nuo pat mažumės: apie tai turėtų būti kalbama galbūt jau darželyje, pradinėse klasėse ir būtinai – mokyklose. Turime 23 univer
oma rankomis sitetus ir 24 kolegijas – tai net 47 aukštosios mokyklos. To kiai mažai Lietuvėlei tai yra gerokai per daug. Juolab kad dauguma programų koreliuo jasi, įvairios aukštosios ren gia begalę teisininkų, kurių tiek nebereikia. Žmogus mo kosi maždaug 20 metų, o prie valstybės BVP taip ir negali prisidėti. Jis pats tobulėja, bet reikia kažką gaminti ar kur ti. Tada ir valstybei, ir visiems bus geriau.
– Skaičiai rodo, kad profe sinis mokymas tampa vis populiaresnis? – Taip, šįmet į profesines mo kyklas jaunuolių įstojo dau giau, nei planuota, – 114 proc. Mūsų mokykloje buvo priim tos papildomos trys grupės, o populiariausios specialybės buvo virėjo, konditerio ir elekt roninės prekybos agento. Pas
tebėjome, kad į profesines mo kyklas įstojo mažiau 10 klasių baigusių moksleivių. Manau, kad taip atsitiko, nes Lietuvo je labai sumažėjo jaunų žmo nių. Tačiau daugiau įstojo vi durinį išsilavinimą įgijusių abiturientų. Labai gerai, kad aukštosios mokyklos turi gali mybę pačios spręsti, ką priim ti. Nuo kitų metų į universite tą galės įstoti asmuo, surinkęs ne mažiau kaip du balus iš sto jamųjų egzaminų, be to, bus privalomi ne du, o trys baigia mieji brandos egzaminai. Tie, kurie nepereis šito filtro, at eis pas mus. Aišku, tai toks pu siau prievartinis būdas, bet aš neįsivaizduoju, kaip gali KTU Mechanikos fakultete, kur daugiau nei dvejus metus mo komasi aukštosios matema tikos, fizikos ir chemijos, stu dijuoti žmogus, neišmanantis tiksliųjų mokslų.
Keičiasi ir tėvų požiūris į pro fesinį mokslą. Būtų geriau, kad jis keistųsi sparčiau, nes jauno žmogaus norus ir lūkes čius daugiausia formuoja jo šeima, aplinka ir draugai. Ne paisant to, jaunoji karta yra šiek tiek išlepinta: ji nori grei tai uždirbti didelius pinigus. Aš vis prisimenu savo jaunys tės metus, kai dirbdamas pro fesijos mokytoju gaudavau 80 rublių. Dabar tai atitinka 325 eurus. Manau, pirmiausia už juos reikia padirbėti ir įrody ti darbdaviui, kad gebi dirb ti. Kai jis pamatys, kad esi ge ras darbuotojas, bus privers tas mokėti daugiau, nes už tiek neišgyvensi ir pasirinksi kitą darbą. – Ar gerėja mokslo kokybė profesinėse mokyklose? – Negali jauno žmogaus, kuris laisvai juda po
Tomo Raginos nuotr.
Faktai Lietuvoje yra 74 profesinio mokymo įstaigos. Iš jų – 69 profesinės mokyklos bei mokymo centrai ir 5 dar bo rinkos profesiniai mokymo centrai. Juose mokosi 46 tūkst. mokinių. 2015 m. priimti 21 898 mo kiniai. 12 096 – tiek priimtų mokinių yra įgiję vidurinį išsilavinimą – (400 daugiau nei 2014 m). 1 927 – tiek pernai į profesi nes mokyklas priimtų mokinių yra universitetų ir kolegijų ab solventai (393 daugiau nei 2014 m). 7 045 – tiek priimtų mokinių yra įgiję pagrindinį išsilavinimą (10 klasių). 2 130 – tiek mokinių nėra įgiję pagrindinio išsilavinimo (400 daugiau, nei planuoja). Kiti mokiniai – iš įkalinimo ir specialiųjų ugdymo įstaigų. 2016
19
visą pasaulį, priversti lik ti prastai įrengtose kla sėse su menkomis technologinė mis galimybėmis. Situacija pa sikeitė, nes Lietuvoje buvo įkurti 42 sektoriniai praktinio moky mo centrai, kurie šįmet pradė jo funkcionuoti. Čia atsirado ir multimedijos, mechatronikos, automobilių variklių diagnos tikos, medienos apdirbimo, pre kybos programos, buvo sukur ta puiki materialinė bazė. Bu vo keliama profesinio mokymo mokytojų kvalifikacija. Jie buvo siunčiami atlikti praktikos šiuo laikiškose įmonėse. Tarkime, vi rėjas gerame restorane gami no patiekalus kartu su tos įstai gos šefais. Profesinėse mokyklo se svarbiausi yra praktiniai įgū džiai. Teoriją galima pasiskaity ti, be to, ji kinta, o mums svarbu, kad puikiai dirbtų mokinio ran kos. Profesinėse mokyklose mąs toma rankomis. – Kaip jos taikosi prie dar bo rinkos? – Esame pasirašę bendradar biavimo sutartis su daugeliu asociacijų ir įmonių, dirban čių regionuose. Su jais aiški namės, kokių specialistų jiems reikia. Šiais metais labai rei kėjo virėjų, padavėjų, viešbu čių darbuotojų, konditerių. Dabar dar tik pradedame nau dotis naujausiomis technolo gijomis, todėl tik maždaug po penkerių metų galėsime spręs ti, ar teisingas sprendimas bu vo investuoti į sektorinius pra ktinio mokymo centrus. Dabar sklando abejonės, kodėl profe sinėms mokykloms buvo skir ta tiek daug lėšų. Tačiau tuo pat metu milijonai buvo išleis ti įvairiems mokslo slėniams įrengti. Deja, ten dirbantys mokslininkai tyrimus atlieka pagal japonų ar amerikiečių užsakymus, nes mūsų versli ninkai jų paslaugų neįperka. 20
2016
Pokyčiai: A.P.Grevas džiaugiasi, kad per pastaruosius metus gerokai pagerėjo profesinių mokyklų materialinė bazė.
– Kokia dalis profesines mokyklas baigusių jaunuo lių suranda darbą? – Kauno regione šiais me tais profesines mokyklas bai gė maždaug 5 tūkst. moki nių. 63 proc. iš jų dirba pagal specialybę, o 17 proc. įsidar bino ne pagal specialybę. No rėdami pagerinti jų įsidarbi nimo galimybes, pradėjome taikyti lanksčias mokymo for mas. Pirmiausia pasirašėme
Šiais metais labai reikėjo virėjų, pada vėjų, viešbu čių darbuotojų, konditerių.
pameistrystės aljanso sutar tį. Tarkime, žmogus įsidarbi na viešbutyje, tačiau nori įgy ti teorinių žinių ir gauti dip lomą. Taigi tarp darbuotojo, profesinės mokyklos ir darb davio yra sudaroma trišalė su tartis, pagal kurią jis dirba ta me restorane, o teorijos moko si mokykloje. Kartą per mėnesį jis turi atvykti į profesinę mo kyklą ir stebint mokytojui pa rodyti, ko išmoko. Kad gautų diplomą, jis turi išlaikyti kom petencijų vertinimo egzaminą, kuris parodo, ar jis restora ne tik bulves skuto, ar išmoko amato. Kol kas dar liko neišsp ręsta, kaip apmokėti darbo vietoje mokinį prižiūrinčiam specialistui, nes pats darbda vys juk to negali daryti, nes nė ra darbuotojų, turinčių peda goginių žinių.
– Ar darbdaviai yra linkę turėti pameistrius? – Pameistrystės tradicija atėjo iš Vokietijos ir Austrijos, kur darbdaviai patys prižiūri visą mokymosi procesą. Lietuvoje kol kas taip nepavyksta – teo rijos moko profesinės mokyk los, praktikos – darbdavys. Ne manau, kad tai bus labai po puliarus dalykas – kol kas tai yra projektas, į kurį įsijungė kelios profesinės mokyklos. Po kelerių metų darysime išva das, ar toks modelis tinka Lie tuvai. Rezultatas priklausys ir nuo to, kiek į procesą įsitrauks darbdaviai, kurie čia atlieka labai svarbų vaidmenį. Jie pa tys pasirenka darbuotoją, ta čiau kartu ir rizikuoja – žmo gus gali laisvai rinktis darbą, jo nesulaikysi. Todėl darbda viui lieka tik darbuotoją ska
pasirinkimas profesinis mokymas populiarėja
Kaip pasirinkti paklausią profesiją (pagal A.P.Grevą) • Visų pirma mokymo įstaigos pasirinkimas yra vaikų ir tėvų spren dimas. • Reikia rinktis logiškesnį kelią: mokykla – profesinis mokymas – universitetas. • Profesinė mokykla – ne paskutinis, bet tik pirmas karjeros laip telis. • Įgijus praktinių gebėjimų, galima mokytis ir aukštojoje mokykloje (būsi specialistas profesionalas). • Būtina keisti tėvų požiūrį į profesines mokyklas (tai ne tik ama tą suteikiančios, bet ir moderniausias technologijas turinčios ins titucijos). • Jei šeima mano, kad geriau išvykti dirbti į užsienį nekvalifik uotą darbą, ji negalvoja apie tolesnę vaiko gyvenimo perspektyvą. • Bendrojo ugdymo mokyklose reikia gerinti profesinį orientavimą, stebėti vaikų įgūdžius ir polinkius. • Bendrojo ugdymo mokyklos turi būti atviresnės profesinėms mo kykloms. Jas reikia skatinti ne už mokinių nukreipimą į aukštąsias (kaip yra dabar), bet į profesines mokyklas, technologijos univer sitetus. • Technologijų pamokas rengti pas darbdavius arba profesinio mokymo įstaigose (ypač išnaudojant sektorinius praktinio moky mo centrus).
Elijaus Kniežausko nuotr.
tinti geru atlyginimu ir socia linėmis garantijomis. Šiuo me tu pameistriais dirba maž daug 7 proc. mokinių. Mažų jų ( kurie mokosi gimnazinė se klasėse) dirbti pameistriais neleidžiame, jie turi puikią ba zę mokytis pačioje mokykloje. Kalbant apie bazę, sektoriniai praktinio mokymo centrai lei džia darbdaviui čia atsiųsti savo darbuotojus, kad jie ga lėtų k elti savo kvalifikaciją. Centro galimybėmis gali nau dotis kitos profesinės, pagrin dinės, vidurinės mokyklos, ku rios tokių galimybių neturi. – Naujos kartos pradinės ir pagrindinės mokyklos vie nu iš savo ugdymo priorite tų laiko praktinius užsiė mimus. Ar profesinės mo kyklos bendradarbiauja su
bendrojo ugdymo mokyk lomis? – Trečius metus iš eilės keliu šį klausimą ir kartoju: išnau dokime prof esinio mokymo institucijas, ypač sektorinio praktinio mokymo centrus ir jų bazę, – ten yra visos gali mybės. Užuot per technologi jų pamokėles dildę plaktuką ar 30 vaikų ant mažos viryk lės kepę vieną kiaušinį, galė tų ateiti pas mus. Vaikas pats galėtų pačiupinėti medį, me talą, pabandytų savarankiš kai ką nors pagaminti ar iš virti. Vokietijoje jau 7–9 kla sių mokiniai patys susiranda įmonę, kurioje savaitę ar dvi atlieka praktiką. Galimybių yra ir pas mus, tik noro rei kia. Su kai kuriomis mokyk lomis jau esame pasirašę su tartis ir bendradarbiaujame.
Tų mokyklų vaikai atvažiuo ja arba mes patys juos atsi vežame į atvirų durų dienas, kai veikia visos laboratorijos ir jie gali būti įvairių proce sų dalyviai. Jie maišo, kepa, verda, aišku, daug produk tų sugadina, bet savo ranko mis išbando. Iš tų vaikų atsi randa vienas kitas, kuris su sidomi ir planuoja ateiti čia mokytis. Patys važiuojame į įvairias mokyklas, kur moky mo programas pristato mo kiniai. – Kaip sekasi į procesą įtraukti suaugusiuosius, kuriuos čia siunčia Darbo birža? – Džiaugiuosi, kad mokytis ateina vis labiau motyvuoti žmonės. Galbūt tai lemia nuo šiol sudaroma trišalė sutartis tarp Darbo biržos, mokyklos ir bedarbio. Labiausiai juos gąs dina vienas iš sutarties punk tų – jei nebaigsi mokslų ar dingsi neišdirbęs pusę metų,
turėsi apmokėti mokslo išlai das – 1 500 eurų. To bijodami daugelis bedarbių sėkmingai įsidarbina. Kita vertus, įgijus patinkantį amatą, atsiranda ir noras dirbti. – Taigi profesinis mokymas nėra skirtas nevykėliams? – Jeigu jaunuolio bendrojo ug dymo balai prastesni, nereiš kia, kad jis blogiau dirba. Yra tikrai nemažai pavyzdžių, kai profesines mokymo įstaigas baigę jaunuoliai pradeda la bai sėkmingus verslus. Pavyz džiui, Lietuvoje žymus, talen tingas ir puikiai maisto gamy bos technologiją įvaldęs Deivy das Praspaliauskas turi savo restoraną. Tomas Romikaitis, po to dar baigęs KTU, taip pat įkūrė savo verslą – rengia virė jų mokymus ir ruošia pobūvių vaišes ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Skandinavijoje. Yra tik rai sėkmingai dirbančių jau nų žmonių, kurie atrado savo mėgstamą amatą. 2016
21
Profesijų – daug, o kurios perspektyvio Išvada: su sveikatos priežiūra susijusios profesijos – vienos paklausiausių ir pelningiausių.
Darbo rinkos specialistai išskyrė ke letą pačių populiariausių profesijų, kurios, jų teigimu, gali būti vadina mos ateities profesijomis. Sąrašo vir šūnėje – su sveikatos priežiūra susi jusios specialybės.
22
2016
Būti slaugytoju apsimoka
Bendrosios praktikos slaugy tojo darbas – ne iš lengvųjų. Tačiau, darbo rinkos specia listų teigimu, būtent šios pro fesijos atstovų pasaulyje per kitus dešimt metų labiausiai trūks (numatomas šios pro fesijos atstovų poreikio augi mas – 16,6 proc.). Beje, bent jau Vakarų šalyse medicinos
slaugytojo darbas – gana gerai apmokamas. Skaičiuojama, kad vidutiniškai JAV (arba Va karų Europoje) dirbantis ben drosios praktikos slaugytojas per metus gali susižerti iki 66 tūkst., skaičiuojant JAV dole riais. Taigi, vos 20 tūkst. ma žiau nei kompiuterinių tech nologijų specialistas. Bendrosios praktikos slau gytojų trūksta visur: ligoninė
pasirinkimas auga sveikatos priežiūros specialistų poreikis Populiarėja slauga
ios? „Reuters“ nuotr.
se, sanatorijose, privačiuose namuose. Vakarų šalių visuo menė sensta ir šių specialistų paklausa auga. Joshua Wright, darbo rin kos ekspertė, išskyrė sveika tos apsaugą kaip puikią sritį, kurioje galima siekti karjeros aukštumų. Taip yra dėl to, kad daugelio sveikatos apsaugos specialistų atlygiai – solidūs, o poreikis – didelis. Ji taip pat
teigė, kad sveikatos apsaugos sistemos atstovų paklausa au ga dėl to, jog Vakarų šalių vi suomenės sensta. „Ne tik Vakarų, bet ir kitų pasaulio valstybių visuomenės sensta. Žmonėms visuomet reikėjo ir reikia sveikatos prie žiūros specialistų. Juk sveika ta – didžiausias turtas, o už tai žmonės pasirengę mokėti di delę kainą“, – aiškino J.Wright.
Ekspertė, tiesa, įvardijo kitą, jos nuomone, labai perspek tyvią profesiją. Tai terapeutai. Paklausta, kodėl ši specialy bė populiari, ekspertė atsakė, kad senstant žmonių gebėji mai tiek sklandžiai komuni kuoti, tiek ir judėti slopsta. „Pagyvenę žmonės dažnai susiduria su rimtais sveika tos sutrikimais, pavyzdžiui, juos gali ištikti insultas, silp nėja klausa, regėjimas, jie susiduria su sunkumais ju dėdami. Tad terapeutų dar bas – labai svarbus“, – sakė J.Wright. Tiesa, dirbti terapeutams tenka ne tik su pagyvenusiais žmonėmis. Vienas labai reikš mingų šio darbo aspektų – darbas su vaikais. Pavyzdžiui, sprendžiant mažamečių mik čiojimo problemą. Nenuos tabu, kad labai daug kalbos terapeutų įdarbina įvairios švietimo įstaigos: nuo vaikų darželių iki mokyklų. O ką sako statistika? Tai, kad nuo 2004 m. šių terapeu tų paklausa augo net 19,5 proc. Iki 2024 m. poreikis pasieks 18,9 proc. Atlyginimas – taip pat visai neblogas. Štai Ame rikoje terapeutas vidutiniškai per metus gali uždirbti apie 70 tūkst. JAV dolerių. Kaip ir terapeutų, spar čiai auga slaugytojų paklau sa. Vidutiniškai tik apie 30– 40 proc. senolių gali gyventi be kitų pagalbos, nemažai jų reikalinga priežiūra ir slau gymas. Pasak statistikos, nuo 2004 m. iki 2014 m. slaugy tojų paklausa išaugo net 34 proc. Iki 2024 m. poreikis pa augs 27 proc. Bendrosios praktikos slau gytojai, kaip ir terapeutai, – ypač reikalingi žmonėms, pa tyrusiems insultą, infarktą,
taip pat įvairias traumas. Įgi jus šią specialybę nesunku įsi darbinti ligoninėje, sanatori joje ar tiesiog užsiimti priva čia praktika.
Sveikatos apsaugos vadybininkai
Vakaruose labai populiari va dinamųjų sveikatos apsaugos vadybininkų profesija. Šie žmonės koordinuo ja įvairių sveikatos apsaugos įstaigų darbą arba jie gali rū pintis pavieniais pacientais: kaupti jų sveikatos duomenis, juos saugoti, sisteminti, pasi rūpinti tinkamomis gydymo paslaugomis ir kt. Tai labai įvairialypė profesija.
Sveikata – didžiausias turtas, o už tai žmonės pasi rengę mokėti didelę kainą. Sveikatos paslaugų vadybi ninkas per metus vidutiniškai gali susižerti apie 89 tūkst. JAV dolerių. Šios profesijos atstovų paklausa nuo 2004 m. išaugo 19,8 proc., iki 2024 m. šių vadybininkų poreikis, kaip skaičiuojama, augs dar 18,1 proc. Visuomenei senstant, o technologijoms modernėjant, tokių specialistų paklausa ky la kaip ant mielių.
Prestižinė profesija
Žinoma, niekas iš anksčiau įvardytų profesijų negali ly gintis su gydytoju. Su sveika tos priežiūra susijusios profe sijos – vienos paklau siausių ir pelningiausių. 2016
23
pasirinkimas auga sveikatos priežiūros specialistų poreikis Viena vertus, gydytojo darbas – labai atsakin gas. Kita vertus, labai gerai apmokamas. Vakaruose gydy tojas, nesvarbu, kokios spe cializacijos, vidutiniškai gau na gerokai daugiau nei 150 tūkst., skaičiuojant JAV dole riais, per metus. Ypač vertinami gydytojai, kurie gydydami taiko aukš tąsias technologijas. Taip yra dėl to, kad nauji gydymo me todai labai populiarūs tarp pacientų. Pirma, pažangus gy dymas kainuoja mažiau. Ki ta vertus, procedūros atlie kamos greitai, tiksliai ir ne skausmingai. Tiesa, pasak darbo rin kos specialistų, technologi jų skvarba į mediciną ir taip vyksta labai sparčiai. Daugelis medikų, ypač jaunų, nesun kiai įvaldo naująsias techno logijas. Ir vis dėlto tokių spe cialistų poreikis tebėra itin didelis. Ypač gera ateitis pro gnozuojama neurochirur gams. Remiantis statistika, nuo 2004 m. aukštąsias technolo gijas taikančių gydytojų pa klausa išaugo net 38 proc., o iki 2024 m. augs dar 34,4 proc.
Populiariausios 2014-aisiais profesijos pasaulyje 1. Išmaniųjų mobiliųjų telefonų programinės įrangos kūrėjai. 2. Rinkos analitikai. 3. Informacinio saugumo specialistai. 4. Odontologai (burnos higienistai). 5. Vadybos analitikai. 6. Bendrosios praktikos slaugytojai. 7. Asmeninių finansų specialistai. 8. Inžinieriai statybininkai.
proc. Net ir po dešimtmečio paklausa išliks tokia pati. Vidutinė šios profesijos atstovo alga siekia apie 80 tūkst. dolerių per metus. Vis dėlto, nors tai ir gero kai mažiau nei gydytojo atlygi nimas, kompiuterių specialis tui dažniausiai pakanka infor
Informacinės technologijos
Kalbant apie aukštąsias tech nologijas, jos neatsiejamos nuo kompiuterizacijos. In formacinių sistemų analiti ko pagrindinė užduotis – vir tualių stambių įmonių tink lų kūrimas ir administravi mas, kartu ir saugumo užtik rinimas. Darbo rinkos ekspertų teigi mu, pastaruoju metu kompiu terių inžinierius – viena popu liariausių profesijų. Statisti ka rodo, kad šių specialistų pa klausa nuo 2004 m. išaugo 23 24
2016
Padariniai: kibernetiniai nusikaltėliai padidino informacinio saugumo specialisto profesijos paklausą. „Shutterstock“ nuotr.
macinių technologijų bakalau ro laipsnio, įgyto universitete. Taigi studijos trunka santykinai trumpai, taigi kainuoja mažiau. Šiandien su kompiuteriais yra susiję daugybė dalykų pa saulyje: nuo mobiliųjų telefo nų, automobilių iki kavos vi rimo aparatų.
Tad žmonių, kurie gebėtų dirbti su kompiuteriais, kom piuterinėmis sistemomis, t.y. jas tvarkyti ar kurti, poreikis yra milžiniškas. „Kitaip nei anksčiau, šiuo metu informacinių techno logijų specialisto profesija labai vertinama, – pažymė jo Johnas Reedas, informa cinių technologijų įmonės „Robert Half Technology“ vykdomasis direktorius. – Šie žmonės yra laikomi pro fesionalais, turinčiais būti nų savybių spręsti kylančias problemas.“
Darbo vietas kuria ir nusikaltėliai
Išmaniųjų mobiliųjų telefo nų era lėmė, kad populiariau sia profesija tapo informaci
nių technologijų (IT) kūrėjo specialybė. Tiesa, šios profesijos atsto vų paklausa per ateinantį de šimtmetį kiek sumažės (sieks apie 23 proc.). Nuo 2004 m. tokių specialistų poreikis išaugo net 26 proc. Atlyginimas – nemenkas. Skaičiuojama, kad vidutiniš kai IT specialistas per metus gali gauti po 90 tūkst. JAV do lerių. Ir vėlgi – pakanka būti baigus informacinių techno logijų bakalauro programą. Štai „Robert Half Tech nology“ įmonė apskaičiavo, kad net 70 proc. viso pasau lio įmonių naudoja mobiliąją programinę įrangą savo kas dienėje veikloje. Taigi rinka auga ir nestebina, kad didėja specialistų poreikis.
Populiariausios 2013-aisiais profesijos pasaulyje 1. Kompiuterinių sistemų administratoriai. 2. Statybų technikos operatoriai. 3. Odontologai. 4. Elektrikai. 5. Asmeninių finansų specialistai. 6. Bendrosios praktikos slaugytojai. 7. Operacinių sistemų kūrėjai.
Tiesa, kiekviena valstybi nė institucija ar privati įmonė stengiasi apsaugoti savo in formaciją. Todėl, kaip minė ta, labai paklausi yra ir infor macinio saugumo specialisto profesija. Skaičiuojama, kad iki 2024 m. šios profesijos atstovų pa klausa išaugs net iki 32,7 proc. Nuo 2004 m. šių specia listų poreikio augimas buvo panašus – apie 31 proc. Paly ginkime: vidutinė metinė in formacinio saugumo eksperto alga – 88 tūkst. dolerių. Darbo rinkos specialistai pripažino, kad jei ne kiberne tiniai nusikaltėliai, atakuo jantys tiek valstybių, tiek pri vačias institucijas, šios pro fesijos paklausa nebūtų tokia didelė. Tiesa, ne tik virtualūs nusi kaltėliai pavojingi. Pasaulyje daugėja teroristinių išpuolių ir konfliktų. Tad viena iš po
puliarių (bent jau kai kuriose šalyse) profesijų – profesio nalaus kario. Tai profesionalūs kovotojai, dalyvausiantys ekspedicinėse kampanijose. Už tai, kad ka riauja, jie gauna atlygį.
Atsigauna po krizės
Daugelyje pasaulio valstybių po 2008 m. finansų ir ekono mikos krizės statybų verslas merdėjo. Anot rinkos ekspertų, ši pramonės šaka pamažu atsi gauna ir po kelerių metų pa sieks ikikrizinį lygį. Pasaulyje dygsta nauji miestai, didžiu liai infrastruktūros objektai. Taigi, ir kvalifikuotų staty bos specialistų paklausa nuo sekliai auga. Tiesa, didesnių atlyginimų šioje srityje gali tikėtis tie, ku rie turi rimtą išsilavinimą: ar chitektai, inžinieriai, vadybi ninkai, urbanistai, teritorijų
Geriausiai apmokamos profesijos Lietuvoje (2015 m.) • • • • • • • • •
Skrydžių vadovai. Finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai. Teisėjai. Orlaivių lakūnai. Teisės aktų leidėjai. IT ir ryšio paslaugų vadovai. Laivavedžiai ir laivų kapitonai. Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai. Vertybinių popierių finansų makleriai ir brokeriai.
planavimo specialistai. Vidu tinė šių darbuotojų alga per metus gali siekti iki 87 tūkst. dolerių. Pamažu atsigauna ir trans porto pramonė. Šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių labai trūksta tolimųjų reisų ir specifinės technikos vairuo tojų. Tiesa, šių darbuotojų už mokestis nėra toks aukštas kaip medikų arba informaci nių technologijų specialistų. Vis dėlto per metus tolimų jų reisų vairuotojas gali vi dutiniškai susižerti apie 38 tūkst., skaičiuojant JAV dole riais. Ir tai visai neblogas at lyginimas. Neblogo užmokesčio ga li tikėtis ir rinkų tyrėjai. Šie specialistai reikalingi var totojų ir rinkos veikėjų po reikiams nustatyti. Per arti miausius dešimt metų kon kurencija tarp didžiųjų kom panijų augs, tad šios srities specialistų poreikis neišven giamai didės. Pasak statistikos, vidutiniš kai rinkos analitikas gali tikė tis uždirbti po 60 tūkst. JAV dolerių per metus. Teisininko profesija, kaip ir gydytojo, prestižinė. Taigi, ir atlyginimas, kurį teisininkas gali užsidirbti per metus, sie kia daugiau nei 100 tūkst. do lerių. Darbo rinkos ekspertų teigimu, teisininkų poreikis visuomet išlieka daugiau ar mažiau stabilus. Beje, pav yzd žiui, JAV darb o rinkos eksp er tų teig im u, prog no zuojam a ir prad i nių klas ių mokyt oj ų bei darž el ių aukl ėt o jų pak lausa. O met inė alg a už šį darb ą siekia beveik 50 tūkst. JAV dol er ių. Parengė Valentinas Beržiūnas
2016
25
pasirinkimas svarbu dirbti patinkantį darbą
Moksleivių profesinio orientavimo sistema –
skylėta
Nepaisant to, kad moksleivių ugdymo karjerai skiriamos milijoninės sumos, daugelis šalies vienuoliktokų ir dvylik tokų nėra apsisprendę, kokią profesiją pasirinkti. Vaida Milkova Psichologė, karjeros konsul tantė Bena Sabaliūtė pastebi, kad prieš keletą metų ES lėšo mis pradėta kurti moksleivių profesinio orientavimo (ug dymo karjerai) sistema taip ir nebuvo įdiegta. Nesant bend ros sistemos, mokyklų vado vai gali gana laisvai interpre
Trūkumai: B.Sabaliūtė pastebi, kad mokyklose įdarbintiems karjeros specialistams dažnai trūksta kompetencijos. Elijaus Kniežausko nuotr.
26
2016
tuoti, kaip panaudoti ugdymo karjerai skiriamas lėšas: įdar binti ne visada kompetentin gus karjeros specialistus ar šias lėšas panaudoti kitiems tikslams. „Laiku moksleiviams ne suteikus ugdymo karjerai pa slaugų, nesupažindinus jų su profesijų pasauliu, vėliau jie išgyvena tragedijas“, – pastebi
psichologė. Mokyklas konsul tuojanti ir mokamas mokslei vių karjeros konsultavimo pa slaugas teikianti B.Sabaliūtė atkreipia dėmesį, kad į moka mas konsultacijas ateinantys ir mokyklų klasėse sutinkami moksleiviai labai skiriasi. Pir mi paprastai yra motyvuoti siekti profesinės karjeros, ant ri neretai išvis nenori dirbti.
Pradžia: faktinis karjeros planavimas pradedamas
– Ar Lietuvos mokyklose sukurta efektyvi ugdymo karjerai sistema? – Nemanau, kad čia šiuo metu tokia sistema veikia. Prieš ke letą metų ES lėšomis Lietuvo je baigtas įgyvendinti didžiu lis projektas „Ugdymo karje rai infrastruktūros bendraja me lavinime ir profesiniame mokyme sukūrimas ir plėtra“. Pradžia buvo labai gera, bet tęstinumo nebuvo. Ko gero, pirmą kartą Lietuvoje šio je srityje bandyta sukur ti bendrą sistemą. Siekta, kad kiekviena pagrindi nė, vidurinė mokykla ar gimnazija turėtų po
profesijos koordinatorių. Mo kyklose buvo įdarbinti koordi natoriai, juos ir moksleivius iš išorės konsultavo konsul tantai. Šiame projekte man te ko dirbti konsultante – kura vau keletą mokyklų. Buvo už sibrėžta sukurti visai Lietu vai vienodą sistemą, paruoš ta daug metodinės medžiagos mokiniams ir mokytojams, rengti mokymai. Buvo sukur tas ugdymo karjerai modelis – toks ugdymas turėjo prasidėti jau pradinėse klasėse ir tęstis iki baigiamųjų klasių. Karje ros koordinatoriams atlygini mai buvo mokami iš projek to lėšų. Projektas truko dvejus
vaikui sulaukus penkerių šešerių metų, kai jis ima svajoti, kuo bus užaugęs.
metus. Jis baigėsi – baigėsi ir finansavimas, karjeros koor dinatoriai liko mažumoje mo kyklų. – Nuo ko priklauso, ar kar jeros specialistas mokyk loje nebus tik žmogus, rei kalingas sukurtam etatui užimti? – Dabar viskas palikta spręs ti mokyklų vadovams: jei jie nu sprendžia, kad tokio specialis to reikia, randa lėšų – įdarbina, o jei ne, viskas paliekama sa vieigai. Karjeros specialistams neretai trūksta kompetencijos. Įgyvendinant minėtą projek tą teko susidurti su tokiais at
vejais, kai karjeros koordina toriais buvo įdarbinti tam ne tinkami asmenys. Pavyzdžiui, neužtenka krūvio matematikos mokytojui – gerai, jis dirbs ir karjeros koordinatoriumi. Kar jeros konsultavimu iš dalies pavesta užsiimti mokyklų psi chologams, tačiau jie dažniau siai tiesiog nespėja atlikti visų jiems pavestų darbų. Kai baigėsi projektas, kal bėta, kad tokią profesiją, kaip karjeros koordinatorius ar karjeros konsultantas, reikia įteisinti. To labai reikia, nes jei žmogus yra karjeros konsul tantas, jis tuo ir turėtų užsiim ti, o ne truputį pabūti istorijos,
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
matematikos ar etikos mokyto ju, truputį – kažkuo kitu. – Kada turėtų prasidė ti paauglių konsultavimas apie karjerą? – Konsultuojama gali bū ti kiekvienu amžiaus tarps niu. Daugelis specialistų ma no, kad užsiimti vaiko ugdymu siekti karjeros galima jau nuo trejų metų amžiaus. Faktinis karjeros planavimas praside da vaikui sulaukus penkerių šešerių metų, kai jis ima sva joti, kuo bus užaugęs. Jei de šimtoje klasėje vaikas dar ne žino, kokius profiliavimo da lykus rinktis, būtinai reikia
konsultuotis. Mes kartu pa siaiškiname, testuodami pa dedame vaikams pažinti save (interesus, gebėjimus, savy bes), pasirinkti studijų kryp tį ar net profesiją. Būna labai liūdna, kai ateina 11–12 klasių moksleiviai ir paaiškėja, kad vaiko stipriausi gebėjimai yra vienos srities, o jis pasirinkęs visai kitus profiliavimo daly kus. Motyvuotiems mokslei viams tai būna tragedija. To kiems vaikams patariu geriau metus pasimokyti individua liai, tuomet išlaikyti jam tin kančios profesijos studijoms reikiamą egzaminą, o ne stoti bet kur. 2016
27
pasirinkimas svarbu dirbti patinkantį darbą – Koks šiuo atveju yra karjeros specia listų, psichologų vaidmuo? – Mes, psichologai, atliekame interesų, gebėjimų, asmeny bės savybių įvertinimo užduo tis, kartu su mokiniu aptaria me, kokios profesijos geriausiai tiktų, atsižvelgiant į jo asmeny bės ypatumus. Jei vaiko gebė jimai keliose srityse apylygiai, siūlome daugiau pasidomėti pačiomis profesijomis, studijų programomis: vykti į atvirų du rų dienas universitetuose, ko legijose; pabendrauti su įvai rių profesijų atstovais, patekti į tokias darbo vietas – kiek įma noma detaliau susipažinti su galbūt būsimąja profesija. Yra toks terminas: profesinis veik linimas. Tai yra savęs išbandy mas profesinėje aplinkoje arba bent pažiūrėjimas į tą profesi ją iš arti – toje darbo vietoje, su tos srities profesionalais. Jei įmanoma, patariame vaikams išbandyti ir tai.
karjeros specialistas, ne tėvai turi parinkti vaikui profesiją. Sprendimą, gavęs ir įvertinęs visų jų teikiamą pagalbą, daro pats besirenkantysis.
– Ką gali duoti šiuolaikiniai psichologiniai testai? Ar jais galima nustatyti ne tik studijų kryptį, bet ir spe cialybę, kurioje žmogus ge riausiai atsiskleistų? – Psichologiniai testai nėra panacėja. Be to, labai svarbu, kad testus atliktų specialis tas. Reikia turėti kompetenci jos interpretuoti jų rezultatus. Psichologai paprastai neapsi riboja vienu testu. Atliekama keletas panašių testų, vertina mos vyraujančios tendencijos. Iš vieno testo daryti gilesnes išvadas labai rizikinga. Tam tikrais klausimynais,
anketomis galima nustaty ti mokslo ar studijų kryptį, sri tį, kuri geriausiai tiktų, tačiau ne konkrečią specialybę. Pvz., naudojame tokią anketą, kur visos profesijos yra suskirstytos į penkias grupes pagal tai, kas yra darbo objektas: gyvi objek tai, gyvūnai arba augalai (bio logija, zoologija, botanika); ne gyvi objektai (inžinerija, tech nologijos); žmogus (gydymas, mokymas, auklėjimas, paslau gų teikimas); informacija (bu halteris, programuotojas, ver tėjas); menas. Kiekviena šių krypčių apima labai daug pro fesijų. Pirmiausia žiūrime, ku ria kryptimi vaiko interesai, ge bėjimai ryškiausi, tada einam gilyn ir platyn – aiškinamės, kuri profesija tiktų. Egzistuoja metodika, ku ria remiantis, tinkamos profe sijos parenkamos pagal žmo gaus asmenybės tipą. Tačiau noriu pabrėžti, kad bet kuriuo atveju ne psichologas, ne kitas
riama. Matome ir progresą, bet taip pat matome ir pro blemines vietas, kurias sten giamės spręsti“, – sakė A.Pit rėnienė. Šiemet ministerija tęs sis temos kūrimo darbus. Svar biausia šiemet laukianti nau jiena – Seime ruošiamasi priimti Švietimo įstatymo pa keitimo įstatymo projektą. Juo siekiama apibrėžti ir įtei sinti karjeros specialisto są voką, užtikrinti jo paslaugų prieinamumą. Tačiau naujoji įstatymo redakcija turėtų įsi galioti tik nuo 2018 m. „Profesinis orientavimas netaps sistema, jei prie mo kinių karjeros kompetenci jų ugdymo neprisidės darbo
rinka arba verslininkai savo indėlį matys tik kritikuoda mi mokytojų ar karjeros pa slaugas teikiančių specialistų veiklą, bet patys liks pasyviais stebėtojais. Įmonės turėtų užimti aktyvaus profesinio orientavimo dalyvio poziciją, ypač organizuojant mokinių profesinį veiklinimą“, – pa sak ministrės, kai kurios įmo nės jau dabar bendradarbiau ja teikiant mokiniams profe sinio veiklinimo paslaugas. Šios įmonės priima mokinius susipažinti su įvairių profesi jų atstovais realioje darbo vie toje. Tam pernai, pratęsus ES finansuotą projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos mode lių sukūrimas ir plėtra bend
rajame lavinime ir profesinia me mokyme“, iš projekto me tu sutaupytų lėšų buvo skir ta per 1 mln. eurų. Profesinio veiklinimo paslaugas gavo per 92 tūkst. 5–12 klasių mokinių. Švietimo ir mokslo ministe rijos duomenimis, tik trečda lis Lietuvos bendrojo lavini mo mokyklų (334 iš 1 193) yra įsteigusios karjeros specialis to etatą arba dalį etato. Kar jeros specialistų neturinčiose mokyklose ugdymu karjerai turėtų užsiimti psichologai, tam turėtų būti naudojamos neformaliam vaikų švietimui skirtos valandos. Ministrė pripažino, kad mokyklose įdarbinamų kar jeros specialistų kompeten
Žmonės, uždir bę milijonus, paprastai dirbo jiems patinkan tį darbą.
– Jūsų akimis, galiojan ti sistema, kai vienu metu abiturientai gali pateikti prašymus studijuoti skir tingose aukštosiose, visiš kai skirtingose studijų pro gramose, yra efektyvi? – Ši sistema jau pati savai me užprogramuoja tam tikras problemas. Anksčiau baigu sieji mokyklas stodavo į vieną aukštąją, vieną pasirinktą spe cialybę. Dabar vienu metu ga li stoti į daug specialybių, pa žymėti keletą prioritetų. Vie nur neįstoju – einu kitur, kad ir į visai kitą sritį, svarbu, kad apskritai mane priėmė. Dėl to atsiranda bėdų: žmonės baigia studijas (kai kada ir nebaigia), pradeda dirbti pagal specialy bę, bet džiaugsmo – nėra. Tai
Ministrė: sistema dar tik kur Vaida Milkova
P
asak švietimo ir moks lo ministrės Audro nės Pitrėnienės, ugdymo karjerai (profesinio orien tavimo) sistema Lietuvo je dar tik kuriama. Minist rė akcentavo, kad ugdymo karjerai sistemą Valstybės kontrolė yra įvertinusi tei giamai, o kritikos iš visuo menės atstovų pusės ji ne sureikšmino. „Privačių asmenų vertinimas yra subjektyvus. Jis remiasi nuogirdomis, pavieniais pa vyzdžiais, o ne faktais ir ofi cialiais duomenimis. Reikia pabrėžti, kad sistema yra ku
28
2016
gi, galbūt būtų geriau metus palaukti ir stoti į tikrai norimą specialybę, o ne eiti bet kur, kur priima. Mano manymu, gali mą priešingų specialybių pa sirinkimą reikėtų apriboti. Iš kitos pusės, šio laikmečio ten dencijos tokios, kad žmonės nebesirenka vienos profesijos, darbo visam gyvenimui. Dabar daug dažniau keičiami darbai, pereinama dirbti gana atitolu sių specialybių atstovais. – Ar dabartiniai paaug liai apskritai nori dirbti? Gal daugelis jų nori laimėti aukso puodą ir niekada ne dirbti? – Į mokamas konsultaci jas ateinantys konsultuotis paaugliai – motyvuoti. Su tais, kurie nori laimėti aukso puo dą, dažniau susiduriame nuė ję į mokyklas, klases. Tai labai priklauso nuo to, kokį pavyz dį jie mato šeimose. Yra šeimų, kur tarsi paveldimas požiū
r iama
cija toli gražu ne visada yra pakankama – tik 14 proc. šių specialistų nurodo turintys aukštąjį išsilavinimą, susiju sį su karjeros ugdymu. „Spe cialistų trūkumas ir nepakan kama kai kurių iš jų kompe tencija yra problema. Net jei konkrečioje savivaldybėje ar mokykloje specialistas ir yra, neretai dėl lėšų trūkumo jam negalima pasiūlyti etato“, – sakė A.Pitrėnienė. Pasiteiravus, kokie išsilavi nimo, darbo patirties reika lavimai keliami karjeros kon sultantams, ministrė atsakė: „Mokykloje dirbančiam kar jeros specialistui keliami to kie reikalavimai kaip ir švieti mo pagalbos specialistui. Jis
ris: kam dirbti, jei galima ne dirbti? Vaikai, matydami, kad ga lima kažkaip pragyventi ir iš pašalpų, patys neturi motyva cijos dirbti. Jiems darbas kaip savirealizacija nėra vertybė. Mokykloje dažnai klausia me vaikų: kas svarbu renkantis profesiją? Tarp vyraujančių atsakymų beveik visada pasi taiko ir toks: kad mokėtų daug pinigų. Tuomet tenka pacituo ti garsius žmones, pavyzdžiui, Steve’ą Jobsą, kuris sakė: ieš kokite to, kas patinka. Žmo nės, uždirbę milijonus, papras tai dirbo jiems patinkantį dar bą. Vieno milijonieriaus pa klausė: jei jis prarastų visus milijonus, kokia vienintele ga limybe jis norėtų pasinaudoti? Jis atsakė: norėčiau ir vėl už siimti mėgstama veikla. Pinigai svarbūs tol, kol nesa me patenkinę pagrindinių po reikių: pavalgyti, apsirengti, turėti stogą virš galvos, susi
mokėti mokesčius, išleisti vai kus į mokyklą ir bent kartą per metus paatostogauti. Jei šie poreikiai patenkinti, vienas ki tas papildomas milijonas nie ko nepakeis. Tarp pinigų ir lai mės lygybės nerasta. Bėda ta, kad Lietuvoje yra daug žmo nių, nepatenkinusių šių pa grindinių poreikių. Tuomet pi nigai pernelyg sureikšminami. – Šiais laikais daug kalba ma apie savirealizaciją. Ar noras visiškai save reali zuoti darbe nėra tik rožinė svajonė? Pagaliau ar taip neauginame būsimųjų dar boholikų? – Galimybė visiškai save rea lizuoti darbe šiais laikais yra smarkiai pervertinama. Pa vojinga pernelyg sureikšminti kurią nors vieną gyvenimo sri tį. Taip, darbas, savirealizaci ja, karjera yra didelės vertybės. Bet, žmogus saugesnis, laisves nis, geriau jaučiasi, jei sugeba
Vertinimas: A.Pitrėnienė profesinio ugdymo sistemoje įžvelgia pažangą.
turi turėti aukštąjį pedagogi nį išsilavinimą. Kitos, papil domos, kompetencijos įgyja
mos kvalifikacijos tobulinimo metu.“ Ministerija yra paren gusi karjeros specialistų kom
sukurti ir išsaugoti pusiausvy rą tarp visų gyvenimo sričių: šeimos, darbo, laisvalaikio. Kai tokių vadinamųjų inkarų yra ne vienas, net ir kurį nors iš jų praradus, gali atsiremti į kitus. Tai, kad žmogus vertina dar bą, siekia būti geru savo srities specialistu, daug investuoja į savo išsilavinimą, karjerą (lai ko, pastangų, pinigų) – puiku, bet jei jis tai daro atsisakyda mas kitų svarbių gyvenimiš kų vertybių, neabejotinai anks čiau ar vėliau susidurs su tam tikromis problemomis: kentės santykiai, kažkur dings drau gai, gali sutrikti sveikata. Daugelis žmonių, gyvenimo pa baigoje paklausti, ką, jei ga lėtų, savo gyvenime pakeis tų, dažniausiai atsako: dirb čiau tai, kas patinka; bendrau čiau su tuo, su kuo noriu, o ne su tais, su kuriais reikia; man svarbiems žmonėms dažniau sakyčiau, kad juos myliu. Tai gi, svarbus visų sričių balansas.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
petencijų ir pareigybių apra šus, tačiau kol kas jie nėra pa tvirtinti. 2016
29
karjera vertinama darbdavio reputacija
Patraukliausios darbo
Lietuviai labiausiai nori dirbti šalyje veikiančio se didelėse tarptautinėse bendrovėse, tačiau il gai snaudusios lietuviško kapitalo įmonės taip pat bunda iš žiemos miego ir po truputį pradeda minti svajonių darbdaviams ant kulnų.
Romas Tarusevičius
Lėti yriai žvelgiant į Vakarus
Darbuotojo laimė – subjek tyvus išgyvenimas, tačiau visiems ji suprantama kaip teigiama emocinė būsena. Daugelio specialistų nuomo nės, kalbant apie laimės kū rimą, išsiskiria, tačiau be veik visi vienbalsiai tvirtina, kad darbo vietoje laimę kur ti verta. Kaip laimę darbe suvo kia Lietuvos darbuotojas ir darbdavys? Kokie yra Lietu vos darbuotojo ir darbdavio laimės darbe suvoki mo modelio skirtumai?
Praktika rodo, kad įmonėse, kurios yra pa trauklios dar buotojams, dar buotojų rotacija yra kur kas mažesnė. 30
2016
ovietės – tik užsienyje? Kokiais koziriais žaidžia patraukliausieji? • „Barclays Technology Centre Lit huania“: plačios tobulėjimo, tarptau tinės karjeros galimybės, dėmesys darbuotojų savirealizacijai. • „IKEA Lietuva“: paprastos, atviros ir draugiškos aplinkos kūrimas. • SEB bankas: atostogos ilgiau dir bantiesiems, dėmesys darbuotojų sveikatai, geriausių darbuotojų apdo vanojimai. • „Swedbank“: ilgalaikės ugdymo pro gramos specialistams, galimybė tap ti įmonės akcininku, banke išugdy ti mentoriai padeda darbuotojams at rasti stipriausius savo gebėjimus. • „Achema“: galimybė gydytis vienin telėje Lietuvoje darbdavio išlaikomo je modernioje poliklinikoje, lengvatine tvarka naudotis koncernui priklausan čių viešbučių ir SPA paslaugomis. • „Teo“: bendrovės darbuotojai ga li siūlyti ir įgyvendinti idėjas, kurios at veria naujas galimybes įmonei ir joje esantiems žmonėms. • „Western Union Processing Lithua nia“: darbuotojams suteikia galimy bę prisijungti prie skatinimo ir padėkų sistemos, leidžiančios įvertinti ir ap dovanoti savo kolegas ne tik Vilniuje, bet ir užsienyje. Dirbantieji gali prisi dėti prie bendrovės valdymo per dvy lika įvairių bendrovėje veikiančių vi dinių komitetų, studijuoti vidiniame „Western Union“ universitete. • „Microsoft Lietuva“: beveik visiems dirbantiesiems, priklausomai nuo po zicijos, suteikia tam tikrą kiekį „Mic rosoft“ akcijų, nuolat vyksta įvairios akcijos ar iškeliami momentiniai tiks lai, kuriuos pasiekę darbuotojai gauna papildomos finansinės naudos. Gali mybė dirbti iš bet kur.
Požiūris: gera atmosfera darbe – tarsi klijai, padedantys išlaikyti darbuotoją. „Shutterstock“ nuotr.
• „Bitė“: galimybė lanksčiai derinti šei mą ir darbą, įmonėje veikia mini vaikų darželis, galimybė sportuoti įmonės patalpose, taip pat į darbą pasiimti namų augintinius, daug dėmesio ski riama darbuotojų karjerai. Šaltinis: cvmarket.lt
2016
31
karjera vertinama darbdavio reputacija
2015 m. patraukliausi darbdaviai 1. „Barclays Technology Centre Lithuania“ 2. „IKEA Lietuva“ („Felit“) 3. SEB bankas, AB 4. „Swedbank“, AB 5. „Google Lietuva“, UAB 6. „Achema“, AB 7. TEO LT, AB 8. „Western Union Processing Lithuania“, UAB 9. „Microsoft Lietuva“, UAB 10. „Bitė Lietuva“, UAB 11. „Lesto“, AB 12. „A.Žilinskis ir ko“, UAB 13. „Vičiūnų grupė“, UAB 14. „NFQ Technologies“, UAB 15. „Apranga LT“, UAB 16. „Hanner“, AB 17. „Švyturys–Utenos alus“, UAB 18. „Omnitel“, UAB 19. „Lietuvos geležinkeliai“, AB 20. „Krasta auto“, UAB („Modus group“) 21. „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB 22. „Lietuvos draudimas“, AB 23. „Philip Morris Lietuva“, UAB 24. „Lietuvos energija“, AB 25. „DHL Lietuva“, UAB 26. DNB, AB 27. „IBM Lietuva“, UAB 28. „KG GROUP“ 29. „Adform Lithuania“, UAB 30. „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, UAB Šaltinis: cvmarket.lt
Geidžiamiausia: patraukliausių pasaulio darbdavių sąraše pirmosios vietos neužleidžia „Google“.
Vertėtų pastebėti, kad Lietuvoje darbovie čių patrauklumas tiriamas vis dar nedrąsiai, o laimės darbe ir pasitenkinimo darbu sąvo kos pradėtos atskirti visai ne seniai. Dažnai mūsų šalyje dar buotojo pasitenkinimas dar bu tokioje terpėje, kur domi nuoja verslas, pinigai, sando riai, derybos, sutartys, pel nas, pajamos, išlaidos, stre sas, atrodo tarsi svetimkū nis. Vakarų Europos šaly se ir Jungtinėse Valstijose
darbuotojų apklausos ir pa traukliausių darbdavių rei tingai jau seniai tapo indika toriumi, skatinančiu pasi stiebti silpnesnius ir neat leisti vadžių galingiausius. Kita vertus, per pastaruo sius keletą metų mūsų šalyje atlikti tyrimai rodo, kad lietu viai vis labiau supranta, kad darbo santykių srityje abi ša lys nori ir turi būti vienodai patenkintos, o darbuotojo saugumas, lojalumas, taip pat ir vidutinė trukmė darbe ma žėja, kai silpnėja ir darbdavio
bei darbuotojo ryšys. Tokio je aplinkoje pasitenkinimas yra tarsi klijai, kurie padeda motyvuoti ir išlaikyti vertingą darbuotoją įmonėje.
Ieškome komforto ir pagarbos
Per pastarąjį dešimtmetį tei giamų tendencijų šalies darbo rinkoje galima pastebėti gana daug, tačiau vienas status quo išlieka – dėl darbuotojo mūsų šalies darbdaviams su užsie nio kapitalo įmonėmis kon kuruoti yra labai sudėtinga.
Tai, kad darbuotojų akys kur kas mieliau krypsta į di deles tarptautines bendroves, parodo ir kasmetė cvmarket. lt atliekama apklausa, kurio je praėjusiais metais dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. respon dentų. Tyrimas „Patraukliau sias Lietuvos darbdavys“ pa rodė, kad patraukliausia įmo nė tautiečiams – „Barclays Technology Centre Lithua nia“. Noriai dirbama tokio se įmonėse kaip „IKEA Lietu va“, SEB banke, „Swedbank“ ir „Google“.
Pirmiausia, visiškas mitas yra tai, kad patraukliausiu darbdaviu gali tapti tik daugiausia darbuotojų turinčios šalies įmonės. 32
2016
Kas populiariausi pasaulyje? Kiekvienais metais, apklausdamas milijonus viso pasaulio darbuotojų, verslo žurnalas „Fortune“ renka geriausių pasau lio darbdavių šimtuką. Daugybę metų prestižiniame sąraše atsiduria tos pačios įmonės. 1. „Google“. Ji pirmosios pozicijos neužleidžia jau šešerius metus iš ei lės. Jeigu matėte filmą „Internship“, galite susidaryti bent jau prelimi narų darbo šioje bendrovėje vaizdą. Poilsio gultai, nemokamas svei kas maistas ir gėrimai, masažų terapija, galimybė apsikirpti ar pasi daryti šukuoseną, vandens pramogos ir dar daugelis kitų – tik kruo pelytė „Google“ darbuotojų vertinamų šios kompanijos pranašumų. 2. „Boston Consulting Group“. Verslo klausimais konsultuojanti įmonė „Boston Consulting Group“ taip pat rūpinasi savo darbuo tojais ir jų sveikata, sudarydama palankias sąlygas sportuoti, pa dengdama visas medicinines išlaidas ir leisdama nemokamai pa sitikrinti sveikatą. 3. „Acuity“. Panašios sveikatos privilegijos taikomos ir draudimo įmonės „Acuity“ darbuotojams. Įmonėje įrengtos sporto salės, organizuojami jogos užsiėmimai. Darbuotojams atsipalaiduo ti rengiamos ypatingos kasmetės šventės, pavyzdžiui, šokola do mugė, kurios metu darbuotojai su savo šeimomis pramogauja šokolado fontanų apsuptyje. 4. „SAS Institute“. Informacinių technologijų įmonės SAS darbuoto jai gali plaukioti specialiai jiems įrengtame baseine, sportuoti, ap sikirpti darbovietės kirpykloje, nemokamai užkandžiauti, pigiau važinėti viešuoju transportu ir naudotis kitomis jiems skirtomis privilegijomis. Netoliese įrengti vaikų priežiūros centrai, todėl dar buotojai bet kuriuo metu gali susitikti su mažamečiais vaikais. 5. „Robert W. Baird & Co.“ Šioje finansų konsultavimo paslaugas teikiančioje įmonėje darbo ir pramogų pusiausvyra taip pat svar bi. Įmonei svarbu kurti gerą atmosferą ir puoselėti tradicijas. Pa vyzdžiui, prasiblaškyti stengiamasi peteliškių klubo susibūrimo metu, kai sutartu laiku būtinai reikia dėvėti peteliškę.
Lietuviai tvirtina, kad juos labiausiai traukia įmonės, siū lančios įdomų darbą, stabilų ir patrauklų atlyginimą bei prie dus, puikią vidaus atmosferą. Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psicho logės Vitalijos Mikutaitienės teigimu, lietuvius paperka tai, kad tarptautinėse organizaci jose yra aukštesnė organiza cinė kultūra ir siekiama, kad žmogus darbe jaustųsi kiek įmanoma patogiau. „Rodoma didesnė pagar ba darbuotojui kaip žmogui ir tikima, kad darbuotojas su kurs didesnę pridėtinę vertę įmonei, jei jausis darbe sau gus, vertinamas ir nejaus ne reikalingo darbinio streso,
„Scanpix“ nuotr.
nuolatinio spaudimo“, – dar bo tarptautinėse bendrovė se pranašumus vardijo psi chologė.
Vadovas – svarbus kriterijus
Vis dažniau, be paties darbo pobūdžio, patrauklaus atly ginimo ar tinkamos motyva cinės sistemos, darbuotojai kreipia dėmesį ir į kitus daly kus, kurie jiems asocijuojasi su įmonės patrauklumu. Pastebimos tendencijos, kad darbuotojus traukia aukš tos vidinės kultūros įmonės, kuriose laikomasi teisingo požiūrio dėl darbuotojų, atsi žvelgiama į darbuotojo norus, leidžiama tobulėti ir sutei
kiama karjeros galimybių bei erdvės saviraiškai. Minėtas tyrimas „Patrauk liausias Lietuvos darbdavys“ taip pat atskleidė, kad nere tai vadovas yra vienas svar biausių kriterijų, ar įmonė at rodo patraukli, – gerus atsi liepimus apie įmonę skatina tinkami vadovo sprendimai, konstruktyviai pasakytos pa stabos, kurios ne žeidžia, o leidžia darbuotojams atsi žvelgti ir pagerinti darbo ko kybę. Vertinama, kai darbuo tojams padėkojama už atliktą darbą, nors tai ir įeina į jų at liekamas pareigas. Respondentams svarbu ne tik vadovas, bet ir darna su ki tais kolektyvo nariais, šilti ir
žmogiški tarpusavio santy kiai, pagarba vienų kitiems. Darbuotojai įmonės patrauk lumą įvertina ir pagal tai, ar jiems suteikiamos visos prie monės tiek profesiniam, tiek asmeniniam tobulėjimui, ir mano, kad sėkmė priklauso tik nuo to, kaip pats darbuo tojas sugebės tomis priemo nėmis pasinaudoti. Pavyzdžiui, geidžiamiausiu lietuvių darbdaviu įvardija mas „Barclays“ šalia itin pla čių tobulėjimo, tarptautinės karjeros galimybių ypatingą dėmesį skiria darbuotojų sa virealizacijai, netgi skatina dalyvauti valdant įmonę. Dar buotojai turi galimybę patys kurti savo darbo 2016
33
karjera vertinama darbdavio reputacija aplinką, imtis tobulė jimo iniciatyvų, burtis į įvairius klubus laisvalaikiui praleisti. „IKEA Lietuva“ ženklą nau dojanti „Felit“ nuo pat pirmų jų dienų Lietuvoje stengiasi kurti paprastą, atvirą, drau gišką aplinką, kad „kiekvie na diena IKEA parduotuvėje taptų nauja istorija“. SEB bankas šalia kitų prie monių skiria daugiau atosto gų ilgiau dirbantiesiems, rū pinasi darbuotojų sveikata, jiems organizuoja gausybę renginių, kasmet apdovanoja geriausiai dirbančiuosius.
Lietuviai linkę tobulėti
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
Į minėto cvmarket.lt atlik to tyrimo pirmąjį penketu ką lietuviško kapitalo įmo nės nepateko, tačiau jos jau li pa ant kulnų garsioms pasau lio bendrovėms, o kai kurias jų – „Coca-Cola HBC Lietu va“, „Philip Morris Lietuva“, DNB, „IBM Lietuva“, „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ – net ir lenkia. Iš lietuviškų darbdavių pa traukliausia „Achema“, kuri bendrame sąraše užėmė šeštą vietą. Po to – „Lesto“ (11 vie ta), „A.Žilinskis ir ko“ (12 vie ta), „Vičiūnų grupė“ (13 vie ta), „Apranga LT“ (15 vieta). Darbuotojai vertina šių įmonių stabilumą, geras dar bo sąlygas, galimybes tobulė ti, rūpinimąsi darbuotojais. „Tarptautinėse kompani jose daug investuojama į dar buotojų laisvalaikį, mokymą si, rūpinamąsi fizine sveikata, įrengiamos specialios poilsio, pramogų vietos. Bet tai jau se
niai daroma ir pažangiausio se Lietuvos įmonėse. Tačiau lieka svarbiausias skirtumas, kaip darbuotojas vertina or ganizacijoje egzistuojančias vertybes. Ar jis pats jaučiasi vertinamas kaip darbuotojas, kaip žmogus?“ – pastebėjo psichologė V.Mikutaitienė.
Patraukliųjų medžioklė paprastesnė
Vertinant tyrimo rezultatus į akis krinta keletas labai iškal bingų faktų, į kuriuos dėmesį atkreipti turėtų kone kiekvie nas lietuviško kapitalo darb davys. Pirmiausia, visiškas mi tas yra tai, kad patraukliausiu darbdaviu gali tapti tik dau giausia darbuotojų turinčios šalies įmonės. Kitas svarbus aspektas – kad į patraukliau sių darbdavių dešimtuką pate ko vos keletas labiausiai besi reklamuojančių šalies įmonių. Praktika rodo, kad įmonė se, kurios yra patrauklios dar buotojams, darbuotojų rotaci ja yra kur kas mažesnė, geros reputacijos įmonė pigiau pri traukia tinkamus darbuoto jus, o šie į atlyginimų skirtu mus (lyginant su rinkoje esan čiais) reaguoja tolerantiškiau. Jaunų, studijas baigusių specialistų siekis – įsidarbinti gerai žinomose ir gerą repu taciją turinčiose įmonėse, to dėl patrauklus darbdavys turi geriausius šansus prisivilioti talentingiausią jaunimą. Apie plėtros planus ir vis augančias ambicijas per pa starąjį pusmetį yra viešai už siminę vos ne visų patrauk liausių dešimtukui priklau sančių įmonių vadovai.
Tyrimas parodė, kad patraukliausia įmonė tautiečiams – „Barclays Technology Centre Lithuania“. 34
2016
karjera ATS ISP YR Ė PAG UND AI VERSL Ą PERK ELT I Į UŽS IEN Į
„Tete-a-tete“ kazino: Parama: vienas iš lošimų rinkos lyderių „Tete-a-tete“ kazino tapo generaliniu Lietuvos krepšinio lygos rėmėju.
Fotodiena.lt nuotr.
prestižo pamatas yra reputacija
Praėję metai vienai iš Lietuvos lo šimų rinkos lyderių „Tete-a-tete“ kazino įsimins kaip reikšmingų pergalių laikotarpis. Dar daugiau prestižo įgijęs prekės ženklas, di namiška plėtra, naujos darbo vie tos, ilgalaikiai paramos projek tai – kartais atrodo, kad bendrovė peržengia kasdienę veiklą.
Išgirdo visa Lietuva
„Kuo toliau, tuo labiau įsitiki name, kad mūsų sėkmės pa grindas yra per ilgus veiklos metus įgyta reputacija. Noriu padėkoti mūsų darbuotojams, partneriams ir visuomenei – tokį augimą pasiekėme tik dėl visų pasitikėjimo“, – apibend rindamas 2015-uosius sako „Tete-a-tete“ kazino direkto rius Andrius Ališauskas. Niekam ne paslaptis – praė ję metai tapo lūžiu, kai apie
Kaune įsikūrusią įmonę paga liau išgirdo visa Lietuva. Kai kas galbūt šyptelėtų, tačiau lošimo automatų salonų tink lą valdančios bendrovės vado vų argumentai skamba įtiki namai: „Bent jau sportuojanti Lietuva – tai tikrai.“ Dar pernai vasarą, prieš prasidedant 23-iajam Lietu vos krepšinio lygos sezonui, visas sporto pasaulis šurmu liavo: „Kas gi taps nau juoju generaliniu lygos 2016
35
karjera ATS ISP YRĖ PAGUND AI VERSL Ą PERKELT I Į UŽS IENĮ rėmėju?“ Paramos ran ką ištiesė Kauno įmonė, ir krepšinio arenos pasidabi no „Tete-a-tete Casino|LKL“ iškabomis, o bendrovės var das sumirguliavo visuose ži niasklaidos puslapiuose.
gorijos lošimo automatai buvo susieti su nacionaline valiuta litu, teko kaip reikiant paplušė ti mechaniniu ir technologiniu būdu jiems įskiepijant eurą. Skaičiuojama, kad investi cijos į automatų atnaujinimą siekė 930 tūkst. eurų. O apie tai, kad kone 2 tūkst. įrengi nių įmanoma atnaujinti taip, kad klientai nepatirtų jokio nepatogumo, bendrovės inži nieriai galėtų papasakoti daug pikantiškų istorijų. „Didžiuojamės, kad sugebė jome sėkmingai pereiti prie euro ir fiziškai, ir morališkai, ypač džiugina, kad mūsų pa slaugos vartotojai greitai pri prato prie naujos valiutos ir tai padėjo nesustabdyti įmo nės strateginės plėtros, ne nukentėjo klientų aptarnavi mo kokybė ir tuo pačiu metu sugebėjome kurti naujas dar bo vietas ir auginti atlyginimų fondą“, – sako A.Ališauskas. Skaičiuojama, kad „Tete-atete“ kazino užima daugiau kaip 50 proc. riboto lošimo automatų rinkos Lietuvoje ir yra neabejotina savo segmen to lyderė, bendrovė yra vie na iš pirmaujančių bendro je Lietuvos azartinių lošimų rinkoje (20 proc.). Tai, kad to
„Tete-a-tete“ ka zino užima dau giau kaip 50 proc. riboto lo šimo automatų rinkos Lietuvoje. Sunkiausias kelias nueitas
2016-uosius generalinė pres tižinės Lietuvos krepšinio lygos rėmėja pasitiko stipri kaip niekada. Bendrovės sa lonų tinklas išsiplėtė iki 87, o darbuotojų skaičius išau go nuo 418 iki 440. Per metus atidaryti penki nauji „Tetea-tete“ kazino salonai Telšių, Skuodo, Radviliškio ir kituose miestuose. Pernai įveiktas ir turbūt su dėtingiausias – Lietuvos perė jimo prie euro – iššūkis. Pasak A.Ališausko, kadangi B kate
Įsipareigojimai: su Lietuvos krepšinio lygos vadovais sutartį pasirašęs S.Kacas (viduryje) pasiūlė lygą
kio pobūdžio pramoga mū sų šalyje yra populiari, liudija ir augančios veiklos pajamos, nepaisant to, kad Lietuvos gy ventojų skaičius kasmet spar čiai mažėja. Per 2015-uosius bendrovės pajamos padidėjo beveik 12,5 proc. „Mes dirbame pramogų ir laisvalaikio versle. Lošimo automatų salonas – tai vie ta, kurioje žmonės susirenka kultūringai praleisti laisvalai kį. Siekiame būti alternatyva kukliam laisvalaikio leidimo būdui – namuose su bokalu, prie televizoriaus. Ugdome ir mūsų salonų darbuotojus, kad jie būtų paslaugūs ir draugiš ki“, – dėsto A.Ališauskas.
Verslo šaknys – Kaune
Bendrovės „Tete-a-tete“ kazi no šaknys, kaip ir jos įkūrėjų bei pagrindinių akcininkų, – laiki nojoje sostinėje. Įmonės bend raturtis ir buvęs ilgametis vado vas Samoilas Kacas, šiuo metu einantis bendrovės direktoriaus konsultanto pareigas, prisipa žįsta ne kartą sulaukęs pasiūly mų kelti verslą į kitą miestą ar į kitą šalį, bet meilė gimtajam kraštui visuomet nugalėdavo. „Kaunas yra pagrindinis mūsų veiklos centras, ir jam visuomet skirsime didžiausią dėmesį. Čia yra mūsų techni nė bazė, įdarbinta daugiausia žmonių, sukauptas visas inži
2015 m. (3 ketvirčiai) lošimų rinkos pasiskirstymas (pagal bendrąsias lošimų pajamas GGR, proc.) UAB „Lošimų Str.Gr.“ UAB „Baltic Bet“ 0,5 UAB „Bongo Slots“ 0,2
UAB „Novogaming Vilnius“ UAB „Savas Kazino“ 0,3 UAB „Limonas“ 0,2 7,1 UAB „Orakulas“ 3,6 UAB „Unigames“
5,7
UAB VSGA
5,0 24,0
%
6,7 17,6
UAB „Top Sport“
8,5
Uab „Olympic Casino Group Baltija“
20,0 UAB „Tete-a-tete“ kazino
UAB „Nesė“
36
2016
Plėtra: bendrovės salonų tinklas išsiplėtė iki 87.
Ateitis – ir internetas
remti ne tik finansiškai.
nerinis ir techninis persona las“, – dėsto S.Kacas. Akcininkų ir vadovų spren dimu ilgus metus Kauno bendrovė rėmė miesto kultū rą, sportą. Keletą metų iš ei lės „Tete-a-Tete“ kazino buvo ir Kauno „Žalgirio“ klubo rė mėja, tačiau 2013 m. klubo ir bendrovės keliai išsiskyrė. „Šiais metais būtume ir vėl rėmę Kauno „Žalgirį“, tačiau klubo vadovybė neinforma vo, kad yra laisva generalinio rėmėjo pozicija. Vėliau į ge neralinio rėmėjo poziciją pa sirinko estų kapitalo lošimų įmonę, sutikdama su jų dis kriminuojančiomis sąlygo mis, išskirtinėmis teisėmis,
todėl vietos kitoms lošimų bendrovėms nebeatsirado“, – apgailestauja S.Kacas. Pasak jo, keista, kad miesto ir klu bo, kuriam chroniškai trūksta lėšų, valdžia, žinodama, kad Kaune yra pajėgių bendrovių, galinčių paremti reprezenta cinę miesto komandą, pasi rinko estų kapitalo įmonę. Na, bet, kaip sakoma, kai li kimas užtrenkia duris, kažkas atidaro langą: vėliau dėl geros bendrovės reputacijos su ja su sisiekė Lietuvos krepšinio ly gos atstovai, buvo sudaryta tre jų metų generalinio rėmimo su tartis. „Labai džiaugiamės nauja partneryste su stipriausia Lie tuvos krepšinio lyga. Be abejo
2015-aisiais Seimas pagaliau priėmė Azartinių lošimų įstatymo patai sas, reglamentuojančias nuotolinių lošimų veiklos organizavimą Lie tuvoje. „Tete-a-tete“ kazino neneigia, kad artimiausiu metu žengs į interneto lošimų rinką. „Mūsų stipriosios pusės – išvystytas salonų tinklas, atpažįsta mas prekės ženklas, pagarba ir dėmesys klientui bei nepriekaištin ga bendrovės reputacija. Per daugelį metų išmokome saugoti savo klientų laisvę ir privatumą, todėl galime šią patirtį perkelti į skaitmeni nę erdvę, tačiau tai darysime, kai būsime tinkamai pasirengę“, – ma no A.Ališauskas. Aišku, versle ne viskas yra rožėmis klota, pasitaiko įvairiausių atvejų. Į salonus renkasi labai įvairūs žmonės, žaidimuose neretai karaliauja emocijos, kurias tenka suvaldyti. A.Ališauskas pripažįsta, kad užtik rinti klientų saugumą, komfortą ir gerą aptarnavimą yra didelis iššū kis. Tai suprasdama prieš trejus metus „Tete-a-tete“ kazino į įmonės veiklą įdiegė ISO kokybės vadybos standartą. JAV investavimo genijus Warrenas Buffetas yra pasakęs: „Tu gali 20 metų kurti savo reputaciją ir sugriauti ją per penkias minutes. Jei pa galvosi apie tai, tikrai elgsiesi kitaip.“ „Tete-a-tete“ kazino vadovai pritaria šiai minčiai ir savo reputaciją saugo it akies vyzdį. Per visus veiklos metus bendrovėje vykdyti valstybės institucijų patikrinimai nuolatos rodo, kad čia veikiama ir valdoma skaidriai. „Norėtųsi, kad visa tai reikiamai suprastų ir įvertintų ne tik mūsų pa slaugų vartotojai ir socialiniai partneriai, bet ir institucijos, valdininkai bei politikai“, – sako A.Ališauskas.
nės, šis bendradarbiavimas mus įpareigoja, tačiau puikūs Lietu vos krepšinio rinktinės pasiro dymai, klubinio krepšinio pro fesionalumas suteikė mums pa sitikėjimo. Praėjęs sezonas pa rodė, jog lygos vadovai dirba tinkama linkme, stengiasi, kad lyga stiprėtų, o jos veikla skaid rėtų, matome pilnas arenas, puikiai leidžiančius ten laisva laikį krepšinio sirgalius. Malo nu, kad galėsime būti to dalimi, prisidėdami ne tik finansiniais, bet ir žmogiškaisiais ištekliais,
kartu su lyga vykdydami visuo menei aktualius socialinius pro jektus. Vienas iš jų – toleranci jos projektas, kuris įtrauks vi sas visuomenės grupes, skatins toleranciją ir pagarbą kitam“, – teigia bendrovės vadovas. O kaip dėl Kauno „Žalgirio“? „Sportas, kultūra ir Kaunas yra mūsų paramos prioritetai“, – sako įmonės vadovas ir pridu ria norintis tikėti, kad konst ruktyvus bendradarbiavimas, paremtas abipuse pagarba, laukia ateityje.
UAB „Tete-A-Tete“ Kazino darbuotojų skaičiaus augimas 500
440 404 361
400 300 200
262
2010
286
2011
305
2012
2013
2014 2015 (rugsėjis) 2016
37
karjera
Lie t u v os bal d i n in k ai lenkia ir Azijos baldų pramonės gigantus EKON OM IKOS KRIZ Ė – PRAEIT IS
Gebėjimas dirbti greitai, lanksčiai ir užsakovams pateikti aukštos kokybės rankų darbo reikalaujantį produktą. Tokius bendrovės „Kauno baldai“ konkurencinius pranašumus tarptautinėje rinkoje įvardijęs jos direktorius Tomas Mikelionis linkęs manyti, kad ekonomikos krizės patirtis ne tik šiai įmonei, bet ir kitiems šalies baldininkams – jau praeitis. Lina Bieliauskaitė
Strategija pasiteisino
„Nors konkurencija labai di delė, drįsčiau teigti, jog šian dien Europoje Lietuvos baldų gamintojai yra vieni ryškiau sių lyderių ir turi neabejotiną gamybos augimo potencialą. Galimybės ir makroekonomi nės tendencijos leidžia pro gnozuoti, kad bent jau arti miausius trejus ketverius me tus mūsų baldininkams situa cija bus palanki ir leis išlaiky ti ilgalaikį konkurencinį pra našumą“, – komentavo „Kau no baldų“ vadovas. T.Mikelionis pripažino, jog viena seniausių šalies baldų pramonės įmonių nuo 2008ųjų išgyveno ieškojimų perio dą, neišvengta ir apyvartos kri timo, ir darbuotojų praradimų. Ilgainiui apsispręsta iš es mės pakeisti veiklos kryptį – nuo masinės gamybos perei ti prie lanksčios sistemos, lei džiančios įgyvendinti ir nedi delių serijų ar net vienetinių baldų užsakymus. Strategija būti arčiau klien to bei orientacija į didelius už sakymus generuojančią tarp tautinę rinką pasiteisino – vien praėjusiais metais šios koncer 38
2016
Skandinavi jos šalių rinkai šiandien dirba didžioji dalis Lietuvos minkš tųjų baldų fabrikų. no SBA įmonių grupei priklau sančios bendrovės gamybos apimtys išaugo beveik dvigubai. „Kauno baldai“ orientuo jasi į dvi pagrindines rinkas, į kurias eksportuojama pro dukcija pasiskirsto apylygiai, maždaug po 50 proc. „Anksčiau dirbome su „Ikea“ užsakymais, dabar mū sų pagrindiniai užsakovai – didieji šio koncerno konku rentai Norvegijos ir Olandijos prekybos tinklai ir interneto parduotuvės. Skandinavijos šalių rinkai šiandien dirba di džioji dalis Lietuvos minkštų jų baldų fabrikų“, – nūdienos tendencijas įvardijo kaunie čių įmonės vadovas.
Vietos rinkoje per ankšta
Į užsienį eksportuojama be veik visa „Kauno baldų“ pro
dukcija – Lietuvoje lieka iki 5 proc. gaminių, kurie par duodami per „Berry“ salonų tinklą. Anot pašnekovo, tokią strategiją neišvengimai lėmė vietos rinkos specifika. „Viena vertus, jei orientuo tumės į Lietuvos rinką, tektų siūlyti labai didelę produkci jos įvairovę – turbūt turėtu me gaminti nuo vaikiškų ku šečių iki prabangių odinių baldų. Net ir dideliam fabri kui tai yra per didelis asorti mentas“, – vieną argumentų įvardijo T.Mikelionis. Be to, anot pašnekovo, vie tos rinka yra ne tik santyki nai nedidelė, tad jos poreikius įmonė patenkintų vos per po rą mėnesių, bet ir specifinė vartotojų įpročiais. Lietuvos pirkėjai įprastai siekia įsigyti universalų, įvairiafunkcį ga minį, kuris tarnautų kelioli ka metų. „Komfortą patogiai sėdė ti mūsų žmonės aukoja tam, kad porą trejetą kartų per me tus ar net visą sofos eksploa tacijos laiką ją galėtų panau doti ir kaip lovą“, – įvardijo T.Mikelionis. Apie 90 proc. Lietuvoje parduodamų sofų turi miega mąją funkciją, Norvegijoje – vos 2 proc.
„Mūsų šalyje baldas labiau laikomas investicija, o skandi navai į šį produktą žiūri pra ktiškai – jis turi būti paprastas, funkcionalus ir patogus. Pasi keitė aplinkybės, baldas mora liškai paseno – ir jis keičiamas. Be to, tai nėra tas akcentas, ku riuo individualizuojamas būs tas, tad tai lemia ir atitinka mus dizaino sprendimus. Ten ka stebėti, kad Lietuvoje per baldus siekiama demonstruo ti statusą, jie neretai perkrauti, nestilingi ir sykiu neadekvačiai brangūs“, – įžvalgomis dalijosi „Kauno baldų“ vadovas.
Naujas modelis – per parą
Minkštųjų baldų lyderio pozi cijas Lietuvoje užimanti įmo nė specializuojasi gaminti skandinaviško stiliaus sofas. „Orientuodamiesi į ekono minės klasės segmentą gami name produkciją pagal indi vidualius kliento poreikius – pirkėjas gali pats sumodeliuoti baldo konfig ūraciją, pasirink ti audinį ir pan.“, – pasakojo T.Mikelionis. Pašnekovas pabrėžė, kad pigi darbo jėga nebėra konku rencijos priemonė, nes šios sąnaudos sudaro iki 20 proc. produkto savikainos – šian
Ambicijos: T.Mikelionis neslepia, kad „Kauno baldų“ tikslas – regiono lyderio statusas.
dien konkurencingumas pir miausia siejamas su gebėjimu patenkinti kliento poreikius. Vis dėlto įmonės vadovas pri pažino, jog pasirinkdami ga mintoją užsakovai įvertina ne tik šį kriterijų. „Prekybos centrai įsiparei goja, kad baldas bus ne tik ko kybiškas, bet ir pristatytas laiku. Todėl užsakovams la bai svarbu stabilumas ir pati kimumas. Mūsų technologi nės galimybės ir kompetenci ja leidžia užtikrinti trumpus gamybos terminus bei prisi taikyti prie kintančių klien tų poreikių, tad galime la bai greitai inovuoti produk tą, pakeisti jo konstrukciją, tam tikrus dizaino elementus. Sukurti naują modelį ir pa gal jį pagaminti baldą įmonės specialistai gali per vieną pa
30-40 proc.
rą. Be to, net individualizuo tus baldus „Kauno baldai“ ga li gaminti dideliais kiekiais ir konkurencingomis kainomis. Tad daugeliu atveju esame ge rokai pranašesni ir lankstesni už Kinijos ar kitų Azijos šalių gamintojus“, – įvertino T.Mi kelionis.
Prognozuoja didelį augimą
Kalbėdamas apie „Kauno bal dų“ perspektyvas jos vadovas įvardijo ambicingą siekį tap ti viso regiono baldų gamybos lyderiu. Prognozuojama, kad šiais metais įmonės gamybos apimtys išaugs daugiau kaip 50 proc. „Manau, kad po 30–40 proc. gamybos apimčių augi mas kasmet yra reali ambicija. Tai rodo ir dabartinių „Kau
Tomo Raginos nuotr.
no baldų“ užsakymų mastai, tik dar daugiau pajėgų reikė tų nukreipti į vadybą, – ma no T.Mikelionis. – Stengiamės kurti ir patrauklesnes bei sau gesnes darbo sąlygas savo dar buotojams – vien nuo praėju sių metų rugpjūčio iki sausio įmonėje pradėjo dirbti per 60 naujų specialistų.“ Pašnekovas neabejoja, jog labai svarbi visų Lietuvos bal dų gamintojų sėkmingos veik los prielaida – įmonių bendra darbiavimas ir kooperacija. Kaip sektiną pavyzdį jis įvardijo sėkmingai veikian tį didžiulį klasterį Lenkijoje ties Vokietijos siena, kuris ap tarnauja ne tik Vokietijos, bet ir Prancūzijos rinką: apie 200 įmonių gamina baldus, tiekia įvairus komponentus, teikia logistikos paslaugas ir pan.
„Glaudesnis baldų gamin tojų bendradarbiavimas, gal net jungiantis į tam tikras grupes, užtikrintų dar didesnį mūsų baldininkų konkuren cingumą ir užsakymų augimą. Mūsų šalyje taip pat ryškėja minkštųjų baldų gamintojų, kurie orientuojasi į Skandi navijos, Vokietijos, Beniliuk so šalių rinką, klasterizaci jos ženklai. Nemažai gamin tojų koncentruojasi aplink Panevėžį, Šiaulius, o Kauną šiandien simboliškai jau bū tų galima pavadinti Lietu vos minkštųjų baldų gamy bos sostine. Labai džiugu, kad prie to reikšmingai prisidė jome ir mes – nemažą dalį ki tose baldų įmonėse šiandien dirbančių specialistų išugdė būtent „Kauno baldai“, – tei gė įmonės vadovas.
Po 30–40 proc. gamybos apimčių augimas kasmet yra reali ambicija. Tai rodo ir dabartinių „Kauno baldų“ užsakymų mastai. 2016
39
karjera laimi optimistinis požiūris
Prieš dešimtme tį du Aleksandro Stulginskio uni versiteto (ASU) studentai ėmėsi avantiūros, ku ri tapo jų sėkmės istorija. Įmonės „East West Agro“ direktorius Gedi minas Kvietkaus kas neslepia, kad to nebūtų įvykę, jei ne nuolatinė rizika ir kūrybiš kumas.
Lyderis: Gediminas Kvietkauskas mano, kad bet koks verslas neįmanomas be fantazijos ir improvizacijos. Evaldo Šemioto ir Tomo Raginos nuotr.
Verslas be kūry
verslas be perspekt Agnė Litvinaitė ASU bendruomenėje užau gęs ir vėliau mokslus čia tę sęs G.Kvietkauskas teigia, kad ASU vasaros stažuotės užsie nyje jam davė galimybę dar studijuojant tiesiogiai prisi liesti prie žemės ūkio ir įkvė pė pačiam pabandyti šiame sektoriuje kurti savo verslą. 2006 m. įkurtos įmonės pa vadinimas „East West Agro“ (EWA) atskleidžia jos veik los specifiką – G.Kvietkauskas kartu su kolega Danu Šidlaus ku dirbo tarpininkais tarp Va karų ir Rytų. Italija, Prancūzi ja ir kitos Europos šalys nau dojosi kauniečių paslaugo mis parduodamos žemės ūkio techniką baltarusiams ir ru sams. Lietuviai tam pui kiai tiko kaip
europietiškos verslo logikos ir posovietinių šalių verslo niuansų vertėjai. Dar nė trisdešimties netu rintys jaunuoliai nusprendė eiti toliau – įsitvirtinti Lietu vos rinkoje prekiaudami nau jų prekių ženklų produkcija. 2008 m. jie nusipirko pirmą itališką kombainą „Laverda“ ir dėl to sulaukė pašaipų iš kon kurentų ir nepasitikėjimo iš ūkininkų. Tuo metu šis prekės ženklas Lietuvoje buvo visiška naujovė. Vis dėlto EWA pradė jo augti geometrine progresija. Dabar įmonėje dirba 40 dar buotojų kolektyvas, parduoda mas visas žemės ūkio techni kos asortimentas, javų kom bainų, derliaus dorojimo tech nikos rinkos segmentuose Lie tuvoje EWA užima lyderio po zicijas. Iš nedidelės įmonės, kurios potencialą konku
rentai įvertino per vėlai, EWA tapo ryškiu Lietuvos rinkos ly deriu. 2015 m. pabaigoje EWA pa sirašė atstovavimo sutartį su vienu didžiausių pasaulyje technikos gamintojų „Massey Ferguson“, gaminančiu trak torius, kombainus, telesko pinius krautuvus ir derliaus dorojimo techniką. Tai labai svarbus įvykis Lietuvos rin koje, nes pirmą kartą Lietuvo je pristatomas visas „Massey Ferguson“ produktų paketas. „Jeigu tuo metu būtume ži noję, kiek dabar žinome, tokio verslo turbūt nebūtume pradė ję. Būtume bijoję daryti tokius oportunistiškus sprendimus, kokius tuomet drįsome ženg ti. Iš to kvailumo gerąja prasme ir nepatyrimo žengėme tokius žingsnius, kurių iš mūsų nie kas nesitikėjo, ir pasigavome savo laimės paukštę. Mums la bai padėjo laisvė nebijoti klys ti. Nebespėjame vytis sa vo augimo tempo ir mūsų svajonės kiekvienais me tais vis didėja“, – atviravo G.Kvietkauskas. – Grįžkime į 2008-uosius, kai visus me tus bandėte parduoti vie ną kombainą. Negalvojote pasiduoti? – Baltų vėlia vų dar nekėlėme, iš ko valgyti turė
bos –
tyvos
jome, bet jau kaupėme patir tį. Trauktis nebebuvo kur, todėl ieškojome visokiausių spren dimų. Svarbiausia – tikėjome tuo, ką darome. Šioje srityje bu vome nauja karta, todėl vado vavomės visai kitokia filosofija nei rinkoje jau egzistuojantys gigantai. – Kas tuomet padėjo ne nugrimzti į dugną? – Kūrybiškumas. To mes dar nepraradome, ir labai sten giuosi, kad neprarastume. Dažnai didelėse įmonėse žmo nės turi aiškias ribas ir tai sykles – neturi laisvės interp retuoti situacijų. Juos lydi pa sąmoninė baimė ir atsakomy bė. Paprastai įmonių struktūra yra piramidės formos, tačiau pas mus ji – labai plokščia pi ramidė. Stengiamės neturėti griežtų taisyklių, nes kiekvie nas įvykis mūsų versle yra iš skirtinis. Kaip mes jį įgyven dinsime – fantazijos reikalas. Žmonės su fantazija ir plačiais polėkiais gali daug daugiau. – Ar darbuotojams rengia te sėkmingo pardavimo mokymus? – Vengiu to, nes ten taip pat yra taisyklės, kurias galima taiky ti masinio pardavimo produk tams. Žemės ūkio technika nė ra plataus vartojimo prekė ir kiekvienas ūkininkas turi skir tingus poreikius. Pavyzdžiui, pardavėjas pirmiausia turi už megzti ryšį su klientu ir tik po to siūlyti kažką įsigyti. Asme
Komentaras
okios statistikos, kiek mū sų absolventų turi savo vers lą, nėra, tačiau ASU yra pa baigę tikrai nemažai sėkmingai dirbančių verslininkų. Šiais studi jų metais skyrėme daug dėmesio
verslumui skatinti. Esame įkūrę imi tacinę verslo įmonę, kur praktiką atlieka visi Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentai. Įvykdėme du ES remiamus projektus. Jų metu buvo atrinktos geriausios studentų idėjos, išrinkti potencialūs kandida tai, kurie su projekto mentorių pa galba savo idėjas išvystė iki vers lo. Praėjusių metų pavasarį mums padedant studentai įsteigė penkias įmones, tarp kurių yra ir metų star tuoliu pripažinta įmonė „Sviestas sviestuotas“. Tarp kitų universiteto inovacijų – rudenį atidarytas Komu nikavimo ir technologijų perdavimo centras, laboratorijų ir verslo inku batorius. Taigi verslumą skatina
me keliais etapais: studentai mo kosi verslumo imitacinėje įmonėje, mes atrenkame geriausias jų idė jas ir padedame užauginti jų vers lą. Prie verslo inkubatoriaus įkū rėme verslumo zoną, kur studen tai gali pasirengti kurti savo verslą, o jau inkubatoriuje – jį plėtoti. Stu dentams padedame ne tik įgyti ži nių, bet ir ugdyti įgūdžius, nes šiais laikais svarbiausia yra praktikuotis ir tiesiogiai susidurti su iškylančio mis problemomis, o tuomet ieško ti jų sprendimo būdų. Norime, kad žmonės iš universiteto išeitų turė dami arba savo verslą, arba idėjų ir įgūdžių, kuriuos galėtų panaudoti kurdami savo sėkmės istoriją.
ninis ryšys yra mūsų įmonės ateities garantas. Skatinu savo darbuotojus surasti savo stip riąją pusę, kaip jis bendraus su pirkėju, kokiu būdu sieks savo tikslų. Kol kas tai puikiausiai veikia, žmonės nejaučia įtam pos. Skatinu savo darbuotojus.
ūkininkas – verslininkas, o ne žmogus su guminiais batais ir šakėmis. Pirmieji sukūrėme tinklalapį, pirmieji žengėme į socialinius tinklus. Tai labai svarbu, nes sovietinę ūkininkų kartą keičia jų vaikai, į kaimą ateina nauji ūkininkai.
zijos. Ir keisčiausia, kad daž niausiai tą optimistinį scenari jų mes ir įgyvendiname.
– Jūsų sėkmės receptas – ir patirtis? – Taip, patirtis ir klaidos. Spe cialiai nė vienas nesimokėme verslo. Žemės ūkis yra labai specifinis verslas. Augant įmo nei patys esame ir pardavinė ję, ir varžtus sukę, ir apskaitą vedę, ir kt., todėl galime labai lengvai suprasti žmogų, kuris tai daro. Be to, mūsų kolekty vas yra labai jaunas – nesie kia 30 metų vidurkio. Jis sens ta, tačiau tik todėl, kad darbuo tojai keičiasi labai retai. Kita vertus, kasmet vis įliejame švie žio kraujo – dažniausiai ren kamės jaunus ASU absolven tus. Jauną žmogų lengviau in tegruoti ir parengti dirbti mū sų įmonėje. Kitas dalykas – visą lai ką labai inovatyviai žiūrėjo me į patį verslą. Noriu pabrėž ti, kad žemės ūkis yra verslas,
– Atrodo, kad kombainai ir kūryba ne pakeliui. – Oi, o kiek romantikos tame vaizde, kai kombainas kulia! (Šypsosi.) Jeigu verslas nėra kūryba, tai jo perspektyvos ri botos. Savo verslo tiksliai nega lime prognozuoti – jam įtakos daro virtinės nenuspėjamų fak torių. Mūsų rezultatus lemia orai, grūdų kainos ir ES para mos tendencijos. Nežinomybė yra pats blogiausias dalykas, koks tik gali būti versle. Kaip galima būtų dirbti be kūrybiš kumo, kai nuolat esi veikiamas faktorių, kurių negali nuspėti ar daryti jiems įtakos? Turi vi są laiką taikytis prie situacijos ir improvizuoti. Ir, aišku, į vis ką žiūrėti optimistiškai. Ma no kolega – realistas, todėl visą laiką tvirtiname du biudžetus: realistinį ir optimistinį, kuris paprastai būna visiškos fanta
Prof. dr. Antanas Maziliauskas
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius
T
– Ir niekada neapninka niūrios mintys? – Man buvo sunkiau, kai įmo nėje nebuvo žmonių, kai dirbo me dviese trise. Jeigu nebūtu me priėmę žmonių anksčiau, nei mums jų reikėjo, nebūtu me nuėję tokį kelią. Priėmė me pardavėjus, kai dar nebu vo pardavimo, serviso žmones, kai dar nebuvo ką remontuoti, rinkotyros ir rinkodaros žmo gus atsirado tada, kai dar ne galėjome sau to leisti, todėl visą laiką buvome žingsniu į priekį. Kiekvienas žmogus yra instrumentas ir jame ieškai tos dalies, kuri tau tinka: ar tai plunksna, ar atsuktuvas, ar pieštukas. Kai atsirado žmo nių, atsirado ir azartas, pra dėjo dėliotis paveikslas. Mū sų įmonę kuria čia dirbantys žmonės, mes visi artimi, nėra daug paslapčių. Nuo apatinės grandies iki viršaus visi yra ly giaverčiai kolegos. Svarbu ras ti kiekvienam žmogui nišą, ku rioje jis turėtų galimybę tobu lėti, mokytis ir realizuoti save. 2016
41
lyderystė
Lyderystė ir komforto ATSAK OM YBĖS PRISIĖMIM AS
„Manęs dažnai klausia, ką reiš kia būti bosu? Yra du vadovų ti pai – vadybinin kai ir lyderiai. Vadybininkai ku ria taisykles, o ly deriai jas laužo arba kūrybiškai apeina“, – sako „Virgin Group“ įkūrėjas Richar das Bransonas.
Agnė Smolienė
Kuria vertybinį pagrindą
Lyderystės sąvoka, dažnai primityviai suprantama tik kaip vadovo pozicija, vis gar siau girdima ir Lietuvoje. Apie tai ne tik daug kalbama žiniasklaidoje ir siūlomi įvai rūs mokymai – lyderius ruoš ti pasiryžę universitetai ir net mokyklos. Prieš metus duris Vilniuje atvėrusios privačios mokyk los „Šiaurės licėjus“ vienas tikslų – auginti kūrybiškus ateities lyderius. Kauno tech nologijos universitetas jau ne vienus metus siūlo lyderystės bakalauro ir magistrantūros programas. Kas išaugs iš šių švietimo sistemos užaugintų lyderių? Anot „Šiaurės licė jaus“ direktorės Jo vitos Starkutės, ly derystė – tai bu vimas savimi,
Pagrindas: vaikų charakteris formuojasi pradinėse klasėse. „Šiaurės licėjaus“ nuotr.
iniciatyva, noras savo pavyz džiu įkvėpti kitus ir prisiimti atsakomybę už bet kokius sa vo veiksmus. „Šiaurės licėjuje“ siekia ma, kad mokymasis būtų pra smingas, skatinama saviraiš ka, aktyvus dalyvavimas, lavi nami kūrybiškumo, kritinio, loginio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Pasak vadovės, toks ugdymas yra svarbus nuo ankstyvojo amžiaus, nes pradinėse klasė se formuojasi vaikų charakte rio bruožai, jie ne tik įgyja ži nių, bet ir atranda motyvaci ją mokytis. „Tam, kad būtų vystomos lyderio savybės, visa mokyk la ir
vaiko šeima turi organizuo ti bendrą ugdymą/si, kad vaikas, net ir būdamas ne drąsus, įgytų šią savybę, nes ateityje ji jam padės prisitai kyti prie aplinkos“, – J.Star kutė vardijo savybes, kurios skatinamos ugdymosi proce se: atsakingumas, pasitikėji mas, atkaklumas, bendradar biavimas.
Augina ne tik prezidentus
Pasak specialistės, lyderio po tencialas slypi kiekviename iš mūsų, tačiau jis turi būti at skleistas. „Lyderiu gali bū ti mokyklos vadovas moky tojams, mokytojas savo vai kams, vaikai – tėvams. Tai bu vimas savimi, buvimas stip ria asmenybe. O stipri asmenybė – turin ti tvirtą vertybinį pagrindą, pa žįstanti sa ve, atradusi savo kelią, gebanti susidoro ti su iš šūkiais, besimo kanti vi są gy venimą bei esan ti savo ša lies kūrė ja“, – pabrėžė J.Starkutė. Ar toks ugdy mas ne per dide lė našta pradinukams? Anot mokyklos vadovės, ly derystės sąvokoje slypi daug daugiau, nei tapti prezidentu ar didžiu verslininku.
zona – nesuderinama „Negalime visi būti tų pačių sričių lyderiai, turime atrasti save, suvokti, kas sekasi ir kur norime būti stiprūs. Tokiu at veju vienintelė vaiko našta – kiekvieną dieną augti, būti lai mingam ir gerai jaustis esant savimi“, – teigė J.Starkutė.
Lyderystė – mąstymo būdas
KTU profesorius Robertas Jucevičius, lyderystės studi jų programos kūrėjas, teigia, kad lyderystė – tai ne profesi ja, o mąstymo būdas ir veiklos stilius. Todėl Strateginės ly derystės magistrantūros pro gramą renkasi žmonės, kurie jau turi patirties: įmonių va dovai, aukštesnio lygio vady bininkai ar viešojo sektoriaus vadovai iš visos Lietuvos. Kam vadovui reikia lyderys tės studijų, jei jis jau yra va dovas? „Vadovas yra tik dar binė pozicija. Jie eina vado vaujamąsias pareigas, tačiau supranta, kad trūksta kom petencijos: susiduria su įvai riais iššūkiais, kuriems spręs ti jie neturi įrankių“, – aiški no KTU profesorius. Pasak jo, vadovas lyderis skiriasi nuo vadovo administ ratoriaus kitais veiklos meto dais ir kitokiu poveikiu žmo gui: „Jis yra vedlys, įkvepian tis ir skatinantis savo darbuo tojus siekti rezultatų ir kūry biškų sprendimų. Tokia orga nizacija, kuriai vadovauja ly deris, yra visiškai kitokia. Mes visi turbūt tai jaučiame savo kasdienėje aplinkoje.“ Kad ir kaip skirtųsi šie du vadovai, įmonei dažniausiai reikia jų abiejų. „Administra cinė veikla užtikrina, kad dar
Alisa Miniotaitė: Lyderis nuo lat jaučia įtam pą, nes jis prisii ma atsakomybę, kuria pokyčius, kartais priima nepopuliarius sprendimus. bai būtų padaryti taip, kaip reikia, o lyderystės funkcija yra daryti tai, ką reikia. Ieško ti naujų, netradicinių spren dimų, įtraukti žmones, kad jie taip pat to siektų dirbdami in dividualiai arba komandoje. Kitaip sakant, jeigu vadovas nėra lyderis ir lyderystė ne skatinama pačioje organiza cijoje, tikėtis, kad darbuotojai bus labai aktyvūs ekonominės ar socialinės vertės kūrėjai, yra sunkoka“, – dažnos Lietu vos įmonės atmosferą įvardi jo R.Jucevičius.
Įkvepia pokyčiams
Vadybos akademijos ir Tarp tautinės lyderystės asociaci jos narė, ISM Vadybos ir eko
nomikos universiteto dės tytoja, lyderystės eksper tė, bendrovės „Alisa Mana gement Laboratory“ partne rė dr. Alisa Miniotaitė ma no, kad apie lyderį kalba jo veiklos rezultatai, o lyderys tė yra lyderio ir jo sekėjų san tykis – žmonės turi eiti kartu, nes kartu su jais lyderis siekia bendro tikslo. „Geras lyderis kuria ir kartu su sekėjais įgyvendina viziją. Įkvepia žmones didesniems darbams, pokyčiams. Ar gerė ja ir darbo kokybė? Nebūtinai. Kartais lyderis gali sukurti ir chaosą, iš kurio kas nors gims ta“, – sako A.Miniotaitė. Anot jos, šiandienė lyderys tė yra horizontali: „Tai labiau partnerystė, o ne vertikalus santykis – aš nurodžiau, kiti įgyvendina.“
Svarbu prisiimti atsakomybę
Pasak specialistės, lyderys tė – tai prisiimti atsakomybę, nes lyderis turi išspręsti savo moralinį atsakomybės konf liktą, apsispręsti, už ką yra at sakingas: už save (tai yra labai daug), savo šeimą, savo bend ruomenę, skyrių, organizaci ją, miestą, šalį. Ji teigiamai vertino anks tyvąjį lyderystės ugdymą, nes tai reiškia, kad žmogus nuo mažens ugdomas prisiimti at sakomybę. „Tai yra nuostabu, tai bran džios visuomenės pamatas. Tuomet visuomenėje tarp lyderių ir sekėjų susiklos to brandūs, partneriški san tykiai. Tokioje visuomenė je nebereikia mesijų, chariz matiškų lyderių, kurie nusi
leis iš dangaus ir išgelbės, su kurs darbo vietas, padidins pašalpas. Tokioje visuomenė je kiekvienas narys pats geba prisiimti atsakomybę. Pavyz džiu čia galėtų būti Skandina vijos šalys“, – sakė ji.
visiems lyderiais būti Nereikia
Paklausta, ar lyderio pozici ja yra minkšta ir rami vadovo kėdė, A.Miniotaitė griežtai tai paneigia: „Lyderystė ir kom forto zona – nesuderinami da lykai. Lyderis visuomet yra už komforto zonos ribų. Lyde ris nuolat jaučia įtampą, nes jis prisiima atsakomybę, kuria pokyčius, kartais priima ne populiarius sprendimus. Jis iš savęs ir kitų reikalauja daug.“ Pasak jos, nebūtina kiekvie nam siekti būti lyderiu, nes tai nėra lengvas pasirinkimas. „Visiškai pakanka, kad žmo gus būtų tiesiog laimingas ir gebėtų prisiimti atsakomy bę už save ir savo laimę. Jei jis geba nuveikti ir daugiau, tuo met puiku, laimi visi“, – teigė specialistė. Dėl to tėvai neturėtų pri mygtinai spausti savo vaikų būti lyderiais. „Šiame gyve nime mes gimstame būti lai mingi, o ne lyderiai. Galbūt kai kam laimė yra būti lyde riu ir tuomet tai turi prasmę. Jei tėvai spaus vaikus būti ly deriais, tai neduos norimo re zultato. Tėvai turėtų sudary ti sąlygas vaikams pažinti sa ve ir atskleisti savo talentus, mokyti prisiimti atsakomybę. Juk visas gyvenimas yra mūsų pasirinkimas. Gyvename taip, kaip pasirenkame“, – pabrėžė specialistė. 2016
43
Lietuvos ateitis – Įrankiai: (iš kairės) P.Baršausko ir D.Misiūno nuomone, šalies gerovės pagrindas – kokybiškas universitetinis išsilavinimas.
KTU nuotr.
universitete išugdyti lyderiai
„Kūrybiški, sugebantys įkvėpti žmo nes kartu siekti ambicingų tikslų, iš naudojantys naujausius mokslo pa siekimus. Būtent tokie lyderiai kurs inovacijų ekonomika grįstą Lietuvos ateitį, užtikrins jos tvarią raidą, ge rovę“, – įsitikinęs Kauno technologi jos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.
44
2016
Svarbiausia – tarp discipliniškumas
Progresyviausio Lietuvos universiteto vadovo teigimu, visuomenę į priekį vedan čius lyderius ugdo šiuolaikiš ki, atviri pasauliui universi tetai, suteikiantys platų išsi lavinimą, skatinantys kūry biškumą, gebėjimą greitai įsi savinti naujas technologijas, žinias, analitiškai vertinti in formaciją. „Universitetai turi ugdy ti gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, prie didžiulių tem pų, turi išmokyti nuolat mo kytis. Kas gali pasakyti, kokių
specialistų reikės po dešim ties metų? Niekas. Todėl tarp discipliniškumas šiuolaikinė je visuomenėje yra modernių studijų ašis, sėkmingo įsilie jimo į darbo rinką ir sėkmin gos karjeros, lyderystės pa grindas“, – neabejoja P.Bar šauskas. Skatindamas tarpdiscipli niškumą universitetas akty viai bendradarbiauja su Lie tuvos sveikatos mokslų uni versitetu (LSMU) – šiais mokslo metais startavo pir moji šalyje dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų sukur ta bendra studijų programa
lyderystė TARPD ISC IPL IN IŠK UM AS – MOD ERN IŲ STUD IJ Ų AŠIS Sveikatos informatika, vykdo mi bendri moksliniai projek tai. Artimiausiais metais abu universitetai susijungs. Mokslo ir studijų potencia lą KTU telkia ir kartu su ne seniai partneriu tapusiu ISM Vadybos ir ekonomikos uni versitetu. Abiejų aukštųjų mokyklų stipriųjų pusių kon solidavimas įgalins techno loginius, inžinerinius moks lus studijuojantiems studen tams įgyti antrepreneriškų žinių, kurias perteikia vienas geriausių Baltijos šalyse vers lo universitetų, o ISM studen tams atsivers KTU – pažan giausio mokslo ir lyderiaujan čio technologijų universiteto – potencialas. KTU vysto strateginę part nerystę ir bendradarbiavimą su geriausiais užsienio uni versitetais: Alto, Stanfordo, Milano politechnikos univer sitetais, Masačusetso techno logijos institutu (MIT) ir ki tais. Artimiausi KTU planai – partnerystė su aukščiausio ly gio JAV aukštąja mokykla.
Skatina verslumą
Vienas svarbiausių KTU tiks lų, ugdant jaunų žmonių ly derystę, – kurti tramplynus iš akademinės bendruomenės į verslą. Studijų metais rea lizuoti verslo idėjas, išmok ti suburti kolektyvą ir mąsty ti tarpdiscipliniškai studen tai kviečiami verslo inkuba toriuje KTU „Startup Space“. Jo vadovas Donatas Smailys sako, kad kuriant verslą gera idėja yra postūmis į priekį, ta čiau svarbiausia – komanda, jos atkaklumas, motyvacija ir stabili struktūra, kurią užtik rina lyderiai. „Pasakysiu atvirai: gera idėja – labai gerai, tiesą sakant, vi sos idėjos yra vienaip ar kitaip geros, tačiau kur kas svarbiau
yra, kaip ir kas jas įgyvendina. Svarbu komanda, jos lankstu mas, kompetencijų įvairiapu siškumas, komandos turimos žinios, motyvacija, noras gi lintis plečiant savo žinių ba gažą. Svarbu nenuleisti rankų, kai prasideda tikri iššūkiai, kai gaunama tikslinė informacija, kai supranti, su kuo susidūrei ir kuriuo keliu reikia eiti. Čia labai svarbus yra lyderio vaid muo“, – akcentuoja D.Smailys. Jo teigimu, lyderiais tam pa visiškai savo idėja tikintys, sunkių laikotarpių nebijantys ir darantys viską, kad įgyven dintų savo sumanymą žmo nės. KTU „Startup Space“ ir yra ta vieta, kurioje jauni ant repreneriai gali save išbandy ti, užsigrūdinti, atrasti bend raminčių ir naujų veiklų.
Kuria startuolius
KTU „Startup Space“ per tre jus metus gimė net 44 jaunos inovatyvios įmonės, kurios per vienus veiklos metus su kūrė daugiau nei 40 išmanių jų programėlių telefonams bei toliau vykdo įvairių ino
vatyvių produktų tyrimus ir vystymą. Šiandien į pradedančiųjų įmonių veiklą įsitraukę per 15 tūkst. studentų, įvairiuose renginiuose, susijusiuose su pradedančiųjų įmonių veikla, dalyvavo per 4 tūkst. asmenų, pristatyta 150 idėjų, 50 pro totipų ir sėkmingai veikia 44 įsteigtos bendrovės. Savo idėjas realizuoti ir neį kainojamos patirties įgyti KTU studentai kviečiami ir į Baltijos šalių Silicio slėniu va dinamą KTU „Santakos“ slė nį, kuriame su moderniausia įranga dirbantys tarptauti nį pripažinimą pelnę moks lininkai kuria pasaulinius iš radimus ir inovacijas. Prieš daugiau nei metus atidarytas Slėnis iškart tapo tiltu tarp mokslo ir verslo.
Klaidos – postūmis tobulėti
Daug iškilių verslo, politikos, visuomeninio gyvenimo ly derių išugdžiusio KTU absol ventas, „Lietuvos energijos“ įmonių grupės valdybos pir
mininkas ir generalinis direk torius Dalius Misiūnas pabrė žia, kad svarbiausia – moty vuoti ir sudaryti sąlygas atsi skleisti jaunų talentingų žmo nių lyderystei, nes lyderiais ne gimstama, o tampama. „Šis tapsmas dažnai bū na susijęs su išėjimu iš savo komforto zonos. Tikrai ne su lyderis nuo vaikystės, tie siog, laikui bėgant, vis akty viau siekiau daryti daugiau ir neieškoti komforto. Man tai yra tarsi lipimas laiptais – vi suomet turint tikslą, aktyviai ir su sveika įtampa“, – teigia KTU Alumnų asociacijos pre zidentas D. Misiūnas. Pripažintas verslo lyderis iniciatyvius jaunuolius ragi na įgyti kokybišką universi tetinį išsilavinimą ir nebijo ti klaidų, nes neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. „O iš klai dų ir nesėkmių galima daug išmokti, sustiprėti ir patobu lėti. Nepamirškite nuolat ju dėti – aukštyn ir pirmyn – vis kas jūsų rankose!“ – ragina vienos didžiausių šalies įmo nių vadovas.
Projektai: vienas svarbiausių KTU tikslų – kurti tramplynus iš akademinės bendruomenės į verslą.
2016
45
lyderystė
Medicina – ne verslas, o g prioritetas – sveikata
Medicina neretai vadinama verslu, tačiau su tokiu apibūdinimu ne sutinka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pro rektorė studijoms ir Kauno klinikų Neurologijos kli nikos vadovė pro fesorė habilituota mokslų daktarė Daiva Rastenytė.
Svarba: D.Rastenytė teigia, kad medicinos prioritetas – gyvybės ir sveikatos išsaugojimas, sugrąžinimas, nepaisant išlaidų.
Jurgita Šakienė Garsi mokslininkė prakalbo ir apie lyderystės svarbą ne tik imantis svarbių mokslinių ty rimų, ugdant naująją gydyto jų kartą, bet ir pacientus įkal bant rūpintis savo pačių svei kata. – Medicinos bendruomenė neretai pasiguodžia mažais atlyginimais, o pacientai – didelėmis eilėmis pas gydy tojus. Gal situaciją galėtų pakeisti nauji lyderiai, pa vyzdžiui, atėję iš verslo? – Lyderis ir medicinoje, ir vers le galvoja apie savo kolekty 46
2016
vą, pradėdamas nuo tokių da lykų kaip atlyginimai. Tai la bai jautrus dalykas darbuoto jams. Tiesa, atlyginimų dydis nuo medicinos įstaigų vado vų priklauso minimaliai, ta čiau jie turi ir kitų svertų, ku rie padėtų darbo vietoje jaus tis komfortiškai, sukurti gerą socialinę ir darbo aplinką. Ir medicinos, ir verslo kolektyvų lyderiai yra tie, kurie visus su telkia, paskatina siekti bend rų tikslų. Bet tarp jų negalima dėti lygybės ženklo. Medicina nėra verslas. Medicina yra me nas, kurio objektas yra gyvybė. Čia neužtenka vien žinių, pri valu parodyti nuoširdų dėme
sį, individualų požiūrį, meilę, supratimą. Būtinas ir kūrybiš kumas, nes nėra dviejų identiš kų būtybių, nėra dviejų iden tiškai pasireiškiančių ligos at vejų. Daug fantazijos reikia ir versle, bet verslo ir medicinos tikslai – skiriasi. – Kokius įžvelgiate esmi nius jų skirtumus? Nere tai medicina paverčiama verslu. – Verslo tikslas yra gauti pel ną ir plėstis. Produktai ar pa slaugos kuriamos siekiant pel no. Medicina nukreipta į svei katos, gyvybės išsaugojimą, gydymą. Aišku, pati medicina
irgi gali duoti pelną, bet tai nė ra tiesioginis jos tikslas. Beje, Lietuvoje taip susistygavo, kad gydymo įstaigų vadovai yra medikai. Nežinau nė vieno, ku ris būtų iš kitos srities. Užsie nyje medicinos organizacijų vadovais neretai tampa vady bos specialistai. – Šiais laikais visos medi cinos įstaigos priverstos skaičiuoti išlaidas, tad turi išsilaikyti. – Taip, to nenuneigsi. Tačiau prioritetas yra absoliučiai neginčijamas – sveikata, jos išsaugojimas, sugrąžinimas, nepaisant išlaidų. Mano gal
yvybės saugojimo menas žiau, kad sirgtų kuo ma žiau žmonių. – Taip, prevencija yra svar bi medicinos dalis, pagrindi nė šeimos gydytojo užduotis. Prevencija yra ir visuomenės sveikatos specialistų veiklos laukas.
Elijaus Kniežausko nuotr.
va, viskas ir išsprendžiama įvykus nelaimei, netikėtai su trikus sveikatai. Mūsų šaly je socialiai nedraustam Lie tuvos piliečiui būtinoji me dicinos pagalba valstybinė se įstaigose teikiama nemo kamai nė nesvarstant ir ne skaičiuojant galimų įstaigos išlaidų. Privačioje įstaigoje pagalba irgi bus suteikta, ta čiau vėliau bus paprašyta pa dengti išlaidas. – Jeigu verslas svajoja apie tai, kad būtų kuo daugiau klientų, vienas medicinos tikslų – klientų, tai yra pa cientų, sulaukti kuo ma
– Kodėl nėra tokio garsaus visuomenės sveikatos spe cialisto koks yra, pavyz džiui, kardiochirurgas pro fesorius Rimantas Bene tis? Sutinkate, kad tarp vi suomenės sveikatos spe cialistų trūksta ryškių ly derių? – Nepelnytai nuvertinamas vi suomenės sveikatos specialis tų indėlis: Lietuva turi ne vie ną garsų ir pripažintą visuo menės sveikatos specialistą. Profesorius Vilius Grabauskas ne vienus metus dirbo Pasau lio sveikatos organizacijoje, buvo vienas iš nepriklausomos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos kūrėjų, ypatingą dė mesį skiriant sveikatai išsau goti ir ligų profilaktikai. R.Be netis, be abejo, yra pasaulinio lygio žvaigždė, tačiau tai, kad jo ir kitų kardiochirurgų ope racinėse laukia tiek daug ypač sunkios būklės pacientų, ver čia susimąstyti apie tokios si tuacijos priežastis: ar mes, medikai, ko nors nepadarėme, o galbūt visuomenė dar nėra pasirengusi rūpintis savo svei kata, kol dar nesuserga. – Žmonėms pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina? – Per mano praktiką yra buvęs pacientas, kuris dėl kraujota kos ir kitų problemų pats nebe paėjo, bet per parą vis tiek su
rūkydavo apie dešimt cigarečių pakelių. Sakė, kad ir toliau rū kys. Prirašytų vaistų nevartojęs ir nevartosiąs, nes jo teisė rink tis. Susidarius tokiai situacijai, rankos gali nusvirti. Bet, atsiti kus bėdai, daktaras privalo pa statyti jį ant kojų. O jeigu jau neįmanoma to padaryti? Kal tas lieka gydytojas, bet ne pa cientas, nesirūpinęs savo svei kata. Yra baigiama ruošti nau ja studijų programa – Gyven senos medicina, kurios tikslas yra parengti specialistus, ku rie sugebėtų motyvuoti pacien tus keisti gyvenimo būdą svei kesniu.
Nepelnytai nu vertinamas vi suomenės svei katos specialis tų indėlis. – Kaip medikai atlaiko psi chologinę įtampą? Jiems užkraunama didžiulė atsa komybė. Gal šią sritį ren kasi tik labai šaltų nervų ir labai savimi pasitikin tys žmonės, siekiantys ly deriauti? – Stojant nėra motyvacinio po kalbio, psichologinio vertinimo. Būna, kad įstojusieji nė nebai gia studijų. Per šešerius studijų metus būsimasis gydytojas turi galimybę iš arti pamatyti pra ktiškai visų specialybių gydyto jų darbą, be to, būna pusmetis grynos darbo praktikos. Išban dęs studentas apsisprendžia, ar jam malonesnis darbas su pa cientais, ar toks, kai su jais nė ra kontakto. Pavyzdžiui, ypač
svarbi specialybė – patologi nė anatomija, kai užsiimama diagnostika prie mikroskopo. Stojant į rezidentūros progra mas ir renkantis specializaci ją jau būtina dalyvauti motyva ciniuose pokalbiuose, kuriuose būsimą specialistą vertina spe ciali komisija.
– Medicinos progresas neį manomas be besitobuli nančių specialistų pamai nos ir be mokslinių tyrimų. Tokie sėkmingai atlieka mi ir Kaune. Ar tai ne per brangu tokiai mažai šaliai? – Tai ne prabangos dalykas, o būtinybė. Pavyzdžiui, susiju sių su medicina, sveikata tyri mų rezultatų, atradimų, pada rytų vienoje pasaulio pusėje, negalima aklai taikyti kitoje. Reikia atsižvelgti į gyventojų ypatumus, pavyzdžiui, į etni nius ar genetinio paveldo skir tumus. Dar svarbi dedamoji yra ir socialinės-ekonominės aplinkos skirtumai. Jeigu Lie tuvoje nebūtų atliekami tam tikri epidemiologiniai tyrimai, mes ir nežinotume, kodėl šaly je yra tokie aukšti mirtingumo rodikliai, kodėl Europoje pir maujame pagal savižudybių skaičių. Negalime vadovautis JAV arba Švedijoje atliktų ty rimų rezultatais, nes mūsų ša lyje tam tikras ligas arba savi žudybes, pasirodo, lemia kiek kiti dalykai. O teigiamų poky čių galime tikėtis tik tada, kai žinome priežastis. Lietuvo je atliekami tyrimai mums su teikia ir daugybę kitų galimy bių, pavyzdžiui, įvertinti pa ciento individualų atsparumą vienam ar kitam vaistui ir pa rinkti efektyvesnį. 2016
47
lyderystė
Ar viršininkas – lyde bumerango principas neišvengiamas
Kas išties yra ly deris? Ar galima juo tapti? O gal tam tereikia pri gimtinių savy bių? Tokius klau simus teigia ne vienus metus sau užduodavęs sep tyniolika metų statybos rinko je sėkmingai vei kiančios bend rovės „Ekodora“ vadovas Valdas Indrulionis.
nalo grandyse. Tokių vadovavi mo pavyzdžių dar pasitaiko, ta čiau patirtis rodo, kad geriau sių rezultatų savo įmonėse pa siekia tie vadovai, kurie žino, kuo gyvena jų darbuotojai. „Išties, nežinodamas, kaip gyvena tau dirbantys žmo nės, gerai nepažindamas ir jų nesuprasdamas, nebūsi ge ras vadovas“, – teigia V.Ind rulionis. „Ekodoros“ direktoriaus manymu, lyderis – ne tas, kuris eina vežimo prieky je ir nemato, kas vyksta jam už nugaros, bet tas, kuris ei na vežimo gale ir taip, kaip gali, padeda tiems, kuriems
sunkiausiai sekasi, išklauso, įsigilina ir, remdamasis ne tik teorinėmis žiniomis apie verslą, bet ir žmogiškosiomis vertybėmis, patirtimi, priima geriausius sprendimus. Toks požiūris prisideda prie bend ro visos bendrovės darbo, vienija kolektyvą, tokie san tykiai leidžia įmonei pasiek ti pačių geriausių rezultatų. „Kitaip gali likti vienas, o vie nas lauke – ne karys“, – pa stebi V.Indrulionis.
Viskas priklauso nuo požiūrio
Įmonės vadovas teigia, kad bendraujant su verslo partne
riais jam dažnai tenka susidur ti su labai skirtingai mąstan čiais žmonėmis. Įmonių vado vai skirtingai supranta tai, kaip reikėtų vadovauti, ir kiekvie nas jų savaip teisus. Maloniau sia dirbti su tais, kurie vado vaujasi pamatinėmis vertybė mis, yra lankstūs, gerbia par tnerius, klientus ir savo dar buotojus. Ilgametė vadovavi mo patirtis V.Indrulioniui lei do įsitikinti, kad bumerango principo neišvengsi nė vienoje srityje – nei bendraudamas su klientais, nei su savo darbuoto jais. Jei su visais elgiesi pagar biai ir taktiškai, žmonės su ta vimi elgsis taip pat.
Vienas lauke – ne karys
Lyderystės temomis vykdomų kursų ir seminarų rengėjams V.Indrulionis gerai pažįstamas – „Ekodoros“ vadovas stengiasi nepraleisti tokių ren ginių. Ne tik jie, bet ir per be veik dvi dešimtis metų įvy kę pokyčiai rinkoje bei žmo nių sąmonėje gerokai pakeitė V.Indrulionio nuomonę apie tai, koks turėtų būti įmonės vadovas. Tačiau jis pastebi, kad visuomenėje lyderio ir vadovo sampratos dažnai nėra atski riamos. Vis dar gaji nuomonė, kad viršininkas gali savo paval diniams diriguoti iš praban gaus kabineto, nė nesidomėti, kas vyksta žemesnėse perso 48
2016
Komanda: V.Indrulionio teigimu, santykiai „Ekodoroje“ grindžiami tarpusavio supratimu, pagarba vieni kitiems. Elijaus Kniežausko nuotr.
eris?
„Pirmiausia reikia pažvelgti į save. Ypač tai pasakytina apie vadovus – juk ne veltui sako ma, kad žuvis genda nuo gal vos. Jei įmonės galva ne kokia, ko tikėtis iš kolektyvo? Lyde rio tikslas – savo pavyzdžiu ar kitokiais būdais išmokyti visus komandos narius elgtis taip, kaip norėtų, kad būtų elgiama si“, – kalbėjo V.Indrulionis. Jis pripažįsta, kad ne visada už gera atsilyginama geru, ta čiau tokios išimtys tik patvir tina taisyklę. „Žinoma, per septyniolika „Ekodoros“ veiklos metų te ko patirti ir šilta, ir šalta, ta čiau tai tik dar labiau skatina
Apie „Ekodorą“ • Vasarą, kai būna daugiau sia darbų, bendrovėje dir ba iki šimto žmonių. Žiemą – 40–50 darbuotojų. • Stambiausias 2015 m. įvykdytas projektas – me dicinos ir chirurgijos cent ro „Northway“ pastato re konstrukcija, įrengiant ant pastato papildomą aukštą, kuriame įsikurs kamieninių ląstelių tyrimų centras.
Įgyvendino: medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ pastato rekonstrukcija – didžiausias pernai įvykdytas „Ekodoros“ projektas.
laikytis savųjų principų. Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi būtų elgiama si, ir viskas bus gerai“, – įsiti kinęs bendrovės direktorius. Jis atskleidė, kad ne visada ir darbuotojai supranta gerano rišką, pagarbų elgesį, tačiau ilgainiui tokie atkrenta, neiš silaiko kolektyve, lieka pana šių pažiūrų žmonės.
Geras pavyzdys visada patraukia
Savo žinias ir įgūdžius tobu lindamas lyderių seminaruo se, V.Indrulionis sako supratęs ne vieną svarbų dalyką – gebė jimas vadovauti kitiems visų pirma priklauso nuo mokėji mo kontroliuoti ir valdyti pa čiam save: „Kalbu ne apie fi zinius dalykus: žodžius ar fi zinę jėgą, bet apie savo mintis ir emocijas, nes kaip tik nuo jų priklauso visas gyvenimas. Mūsų mintys ir emocijos tam pa žodžiais, o galiausiai – ir mūsų darbais, tad labai svar bu pradėti nuo pirmojo taško – minties. Tai vienas svarbiausių ir sunkiausių lyderiu norinčio tapti žmogaus uždavinių.“ Žmonės seka paskui tuos, kurie yra nuoširdūs ir nesi blaško, paskui tuos, kurie tu
• Šiuo metu aktyviausiai „Ekodora“ dirba daugiabu čių renovacijos srityje.
„Ekodoros“ nuotr.
ri tikslą ir jo ryžtingai sie kia. Toks elgesys įkvepia ir motyvuoja kitus, aplink to kius žmones buriasi aplinki niai. Ir nors sakoma, kad ge ras žmogus – ne profesija, vi siems smagiau, kai žino, kad vadovu galima pasitikėti dėl jo asmeninių savybių, kad jis visuomet pagelbės, kai pri reiks, neapgaus, bus sąžinin gas. Įmonės vadovui dažnai labai svarbu ne tik pačiam būti lyderiu, bet ir kolektyve rasti darbuotojų, kurie gebėtų įkvėpti kitus, suburtų bend ram darbui ir nesutriktų už klupus nesėkmei. „Visur vienas nespėsi, o leis damas kitam žmogui atskleisti jo lyderio savybes, sukuri ne tik puikius tarpusavio, bet ir viso kolektyvo santykius“, – minti mis dalijosi V.Indrulionis.
Juk ne veltui sa koma, kad žuvis genda nuo gal vos. Jei įmonės galva ne kokia, ko tikėtis iš kolektyvo?
Svarbu pasitikėti savo jėgomis
V.Indrulionis pripažįsta, kad įmonių vadovų suprati mą apie santykius su darbuo tojais keičia ir kintantis pa starųjų požiūris į darbą, sa vo galimybes ir perspekty vas. Prieš septyniolika metų dirbti ateidavo daugiau sa vimi nepasitikinčių, nors ir gerų specialistų. Dabar dar buotojai kitokie. Laisvė lei do išskleisti sparnus, daugiau žmonių keliauja po užsienį, o tai daro įtaką jų asmeninėms savybėms, pažiūroms, žmo nės vis labiau savimi pasitiki. Todėl kandidatus dirbti rei kia vertinti per kintančią pri zmę, kitokio požiūrio reika lauja ir vadovavimas. „Laikai keičiasi, turi ir pats keistis, neužsisėdėti vieno je vietoje. O jei neprisitaiky si, nesugebėsi tinkamai vado vauti, greitai būsi išmuštas iš vėžių. Vadovui vis labiau rei kia pasitikėjimo savimi, bū ti užtikrintam dėl priimamų sprendimų. Kartais gali ir su klysti, bet juk neklysta tik tas, kuris nieko nedirba, o versle potvyniai ir atoslūgiai – kas dienio darbo dalis“, – kalbėjo „Ekodoros“ vadovas. 2016
49
lyderystė galimybės padidėjo milžiniškais tempais
Lietuva pasiruošusi didžiu
Per dešimt metų vidutinis interne to greitis Lietuvoje išaugo 45 kartus. Lietuva yra pirmoji ES ir aštuntoji pasaulyje pagal plačiajuosčio inter neto šviesolaidinėmis ryšio linijomis skvarbą. Visa tai yra projektų RAIN ir RAIN-2 rezultatai. Unikalūs projektai
„RAIN-2 net ir Europoje iš siskiria savo mastu. Jis uni kalus tuo, kad projektas nė ra pavienis, o aprėpia visą ša lį“, – akcentavo Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius. Abu RAIN ir RAIN-2 pro jektai, kuriuos vykdė VšĮ „Plačiajuostis internetas“, ir buvo kurti tam, kad interne tas, jo teikiamos galimybės tobulėti, plėsti akiratį, ugdy ti iniciatyvas, o kartu ir e. pa slaugos, būtų prieinamos vi sai visuomenei.
Mūsų visuomenė ir anks čiau buvo informacinė – atvi ra, išsilavinusi ir besimokan ti. Tačiau prieš dešimtmetį prasidėjusi plačiajuosčio in terneto plėtra šalį ir gyvento jų galimybes pakeitė milžiniš kais tempais. RAIN-2 projektas buvo iš dalies finansuojamas Euro pos regioninės plėtros fondo lėšomis, jo vertė – apie 60,47 mln. eurų. RAIN projektas iš dalies finansuotas Europos regioninės plėtros fondo lėšo mis, jo vertė – apie 21,4 mln. eurų. Tačiau visos lėšos atsi pirko su kaupu.
Tarptautinių ekspertų liaupsės Šiemet jau baigtą projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių techno logijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2) tarptautiniai eksper tai ne veltui įvertino geriausiai per Europos Komisijos surengtus Eu ropos plačiajuosčio interneto apdovanojimus „Socialinio ir ekonomi nio poveikio bei prieinamumo“ nominacijoje. Iš viso šiame konkurse dalyvavo 17 Europos valstybių, o į penkias nominacijas kandidatavo 48 projektai.
50
„Per dešimt metų vidu tinis interneto greitis Lie tuvoje padidėjo 45 kartus. 2005 m. buvo iki 1 Mb/s, o 2015 m. – 45,11 Mb/s. Pagal šį rodiklį ES esame ketvirti“, – lygino kancleris. Plačiajuosčio interneto naudojimas kaimiškosiose gyvenvietėse išaugo 12 kar tų. Lietuva yra pirmoji ES ir aštunta pasaulyje pagal pla čiajuosčio interneto švieso laidinėmis ryšio linijomis skvarbą.
Pasiekė milijoną gyventojų
Kartu su plačiajuosčio in terneto plėtra buvo vykdomi ir kiti projektai, pavyzdžiui, „Bibliotekos pažangai“. „Dėl RAIN ir RAIN-2 projektų kaimiškosiose vietovėse atsi rado galimybė greičiau atlik ti kasdienius darbus, pavyz džiui, internetu deklaruo ti pasėlius, naudotis elekt roniniais valdžios vartais, e. sveikatos interneto svetaine. Taip mažėja skaitmeninė at skirtis tarp miesto ir kaimiš kųjų vietovių“, – sakė T.Kar pavičius. Prie švietimo srities tobuli nimo prisidėta prie interneto prijungus apie 1 030 mokymo įstaigų ir apie 850 bibliotekų per visą RAIN ir RAIN-2 pro jektų vykdymo laikotarpį. Šiuo metu prie tinklo pro jekto yra prijungtos 982 gy venvietės, o kiti numaty ti tikslai taip pat įgyvendinti sėkmingai. „Projekto metu sukurta infrastruktūra pasiekė apie 700 tūkst. gyventojų, o skai čiuojant bendrai su pirmuo
ju RAIN – apie milijoną gy ventojų“, – atkreipė dėmesį T.Karpavičius. Prie šių skaitinių rezulta tų prisidėjo ir bendradarbia vimas su operatoriais, kurie naudojasi 3100 RAIN tinklo paslaugų. Skaičiuojant bend rai abu RAIN projektus, net 51 ryšio operatorius teikia pa slaugas savo klientams, pasi naudodamas RAIN infrast ruktūra (92 proc. visų savival dybių, pasinaudojant RAIN projektų metu sukurtu tinklu, paslaugas teikia trys ir dau giau operatorių, o daugiau kaip 50 proc. – penki ir dau giau operatorių).
Viršijo lūkesčius
Pradedant RAIN-2 projek tą buvo planuojama, kad 98,7 proc. šalies gyventojų turės galimybę naudotis plačia juosčio ryšio paslaugomis, kad bus sudaryta konkurenci nė aplinka plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti, o pagrin diniai žinių centrai kaimiško siose vietovėse – mokyklos, bibliotekos ir viešojo interne to centrai – bus prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų. „Tinklas buvo apkraunamas palaipsniui ir planuojama, kad visas jis būtų panaudo tas per 3–5 metus nuo projek to pabaigos. Daugiau kaip 200 naujų gyvenviečių prijung ta praplėtus projekto apimtis, didžioji jų dalis eksploatuo ti priduota 2015 m.“, – kalbėjo T.Karpavičius. 2006 m. vos 4,9 proc. kai miškųjų vietovių namų ūkių turėjo kompiuterį ir naudo josi plačiajuosčiu ryšiu. Šių metų duomenimis, jų jau 58,4
liams duomenų srautams proc. (bendrai miestuose ir kaimiškosiose gyvenvietė se nuo 2006 m. buvusių 19,4 proc. pakilo iki 66,1 proc.).
Teko įtikinėti, kodėl reikia
Dabar jau niekas nesiginčytų dėl RAIN ir RAIN-2 projektų reikšmės kaimiškosioms gy venvietėms ir visai šaliai. Ta čiau RAIN projekto pradžio je buvo iškilę nemažai sun kumų. „RAIN projekto pradžioje buvo sunkoka įtikinti įvairias institucijas, kad reikia ves ti šviesolaidinę infrastruktū rą į kaimiškąsias vietoves. Bu vo susiduriama su kontrargu mentais, kad internetu tose vietose naudojamasi mažai“, – pasakojo T.Karpavičius. Jis pridūrė, kad viską ap sunkino ir tai, kad projek to apimtis – labai didelė, nuo idėjos iki įgyvendinimo buvo daugybė etapų, kurie gana il gai užtruko, pavyzdžiui, gau nant reikalingus leidimus. Įgyvendintojams planuo jant darbus reikėjo ir daug ką numatyti į priekį. Reikė jo projektuoti įsivaizduojant, kas bus po 5–7 metų. „Tačiau patirtis rodo, kad einame tei singu keliu – tinklas apkrau namas ir naudojamas, jaučia mas didelis poreikis iš kai miškųjų vietovių“, – kalbėjo kancleris.
Papildė 5 775 km RAIN-2 pirmtako projekto RAIN metu pastatytą plačia juosčio ryšio tinklą papildė 5 775 km ir taip išplėtė iki tol buvusią infrastruktūrą. Toks atstumas galėtų būti nuo Vil niaus iki Barselonos ir atgal. Ryšys: lietuviško plačiajuosčio interneto sparta ir skvarba verta pasididžiavimo.
Užtikrins ryšio kokybę
Abu RAIN projektai sėkmin gai baigti. Belieka protingai išnaudoti jų suteiktas gali mybes. „Siekiant prisidėti prie Lie tuvos informacinės visuo menės plėtros 2014–2020 m. programoje ir prie ES bei na cionaliniuose strateginiuo se dokumentuose nustaty tų plačiajuosčio ryšio plėtros tikslų ir uždavinių įgyvendi nimo, taip pat siekiant suda ryti sąlygas 30 Mbps ir dides nės spartos plačiajuosčio ry šio prieinamumui 2020 m.,
planuojama įgyvendinti pro jektą PRIP-2“, – pasakojo T.Karpavičius. Šio projekto įgyvendinimo metu bus įrengta apie 340 km plačiajuosčio ryšio linijų, jų prieigos terminaliniai maz gai ir kita įranga, reikalinga pasiekti apie 400 žemės ūkio sektoriaus objektų. „Šis projektas yra inicijuo tas kartu su Žemės ūkio minis terija. Per mėnesį nuo pirmo jo PRIP projekto pradžios bu vo prijungta daugiau negu 50 proc. ūkininkų. Žiūrint į atei tį, šviesolaidinė infrastruktūra pasieks kiekvieną namų
ūkį – kokybiškos paslaugos reikalingos visiems“, – kalbėjo T.Karpavičius. Inicijuojamas ir dar vienas svarbus investicinis projek tas, kuris leis užtikrinti siekti ną interneto ryšio kokybę bei kiekvieną kaimiškąją vietovę padaryti patrauklia operato riams teikti „paskutinę mylią“. „Džiugu, kad jau turime pa grindą tinklams plėtoti – tai yra pagrindinis instrumentas mūsų tolesniems veiksmams. Lietuvos turima interneto infrastruktūra yra pasiruošu si didžiuliams duomenų srau tams“, – sakė T.Karpavičius.
Tomas Karpavičius: Prieš dešimtmetį prasidėjusi plačiajuosčio interneto plėtra šalį ir gyventojų galimybes pakeitė milžiniškais tempais. 2016
51
lyderystė motyvuoja ir puodelis kavos
KAVAVER SLUI.LT – naujas
įvaizdžio kūrimo ir darbuotojų mot
A
ukštesniais darbo re zultatais, kaip žinome, džiaugiasi tos įmonės, ku rioms rūpi ne vien darbuo tojų gebėjimai, bet ir jų mo tyvacija gerai dirbti. O kas ją skatina? Šį klausimą šian dien užduoda sau ne vie nas personalo specialistas ir įmonės vadovas. Vienareikš mio atsakymo nėra, tačiau suprantama, kad ne vien pi niginiai priedai. KAVAVERS LUI.LT mano, kad įmonės įvaizdžiui ir darbuotojų mo tyvacijai formuoti gali padėti puodelis skaniai ir kokybiš kai paruoštos kavos.
Nestandartiniai sprendimai – efektyviausi
Puodelis skanios kavos darbe įkvepia priimti ne vieną kūry bišką sprendimą ir pasiekti fi nansinį laimėjimą. Taigi na tūralu, kad rinkoje yra daugy bė įmonių, kurios tiekia kavą į biurus ir konkuruoja tarpusa vyje kavos kaina ir kokybe, ka vos ruošimo aparatų įsigijimo, serviso sąlygomis ir paslau gomis. „Nieko nenustebinsi ir galimybe prekes užsakyti e. parduotuvės sistemoje“, – teigė J.Milaknytė-Ragelė, UAB „Daisena“ rinkodaros vadovė. UAB „Daisena“, sukdama si kavos versle daugiau kaip 20 metų ir atstovaudama tokiems žinomiems prekės ženklams kaip „Aroma Gold“, „Aroma Platinum“, „LÖfbergs“, „Julius Meinl“, suprato, kad, kuriant naują paslaugą įmonėms, kavaverslui.lt turi pa 52
2016
Grįžtamasis ry šys labai svar bus: juk geras kavos skonis – tai mūsų, o ne kliento rūpestis. siūlyti platesnius, nestandar tinius ir efektyvius paslaugų sprendimus, o svarbiausia – profesionalų požiūrį į kavą.
Parduodame gerą kavos skonį – ne prekės ženklą!
Klysta tie, kurie mano, kad pa kanka įsigyti gerai žinomo pre kės ženklo kavos pupelių, ka vos ruošimo aparatą, ir geras kavos skonis jau garantuotas. Kavos ruošimo profesionalai gali pasakyti, kad ir brangiau sios rūšies kavos pupelės jū sų neišgelbės, jei kavos apara tas bus netinkamai sureguliuo tas ir užkalkėjęs, vanduo per minkštas, o vandens tempera tūra žemesnė nei 90 laipsnių. Kavaverslui.lt parda vimo vadovė Dovilė Patašie nė pasakojo, kad įmonėms rengiamos degustacijos, pa teikiant įvairius kavos pupe lių mišinius, geriausiai atitin kančius įmonės skonio ir kai nos lūkesčius. Juridiniai ir fi ziniai asmenys, prieš įsigyda mi kavos aparatą, turi galimy bę atvykti į kavaverslui.lt „Kavos studiją“, pamatyti siū lomus kavos aparatus, sužino ti apie aparatų nustatymo pa
rametrus, valymą ir priežiūrą, gauti daug naudingų patarimų apie kavos ruošimo ypatybes, kad galėtų mėgautis gardžia kava – namuose ir biure. Klientams siūloma ne tik kavos aparatų įsigijimo sąly gų įvairovė, bet ir patogi ka vos ruošimo įrangos serviso ir priežiūros sistema. „Sugedus kavos ruošimo aparatui, jums nereikės ieškoti kavos aparatų meistro ir laukti, kol bus patai sytas jūsų kavos aparatas (tai gali užtrukti savaitę ar net dvi). Mes operatyviai reaguojame į iškvietimą. Jei kavos aparatas nepataisomas vietoje, sugedu sį aparatą pasiimame, o vietoj jo pastatome pakaitinį, kad ne
pajustumėte diskomforto dėl laiku neišgerto puodelio kavos. Savo klientus lankome daž nai, tikriname kavos kokybę, išklausome pageidavimus, no rus, problemas ir su džiaugs mu dalijame patarimus, kurie padeda stiprinti mūsų ryšius su klientu. Grįžtamasis ryšys labai svarbus: juk geras kavos skonis – tai mūsų, o ne kliento rūpestis“, – teigia pardavimo vadovė D.Patašienė.
Aromatinga kava – profesionalaus įmo nės įvaizdžio dalis Versle daug pasiekę profe sionalai visada savo partne riais renkasi tik tikrus profe
Komentarai
Aušra Zibolienė
Bendrovės AB „Rokiškio sūris“ direktoriaus padėjėja
K
AVAVERSLUI.LT norime pa dėkoti už nuostabią kavą! Visi kolegos pastebėjo pokyčius ir mes labai tuo džiaugiamės.
Loreta Sveikatienė Bendrovės „EUROPA ROYALE Kaunas“ restorano vadovė
V
iešbučio „Europa Royale Kaunas“ restorane svečiai kiekvieną rytą gali mėgautis KAVAVERSLUI.LT tiekiamos kavos aromatu ir iš gausios arbatos sko nių gamos išsirinkti savo mėgsta miausią. Kavaverslui.lt apt arn avimo ko kybės naud a junt ama ne tik mūsų įmon ės vid uje – jos teik iamą nau dą jauč ia ir restoran o sveč iai, nes visad a užt ikrin amas greit as, koky
bišk as ir kūrybišk as užsakym ų ir su jais susijusių darbų organiz avim o procesas.
Dovilė Rekašė Bendrovės „Neo Textile“ administratorė
G
avę pasiūlymą naudotis KAVAVERSLUI.LT paslaugo mis, elektroniniu paštu infor mavome įmonės darbuotojus apie ga limybę įsigyti kavos, arbatos, saldai nių tomis pačiomis sąlygomis kaip ir pati įmonė. Maža to, persiuntėme darbuotojams ir KAVAVERSLUI.LT siūlomų šventinių dovanų idėjas. Dar buotojai buvo patenkinti jiems suteik ta galimybe kokybiškų prekių nusi pirkti pigiau. Be to, užsakytos prekės labai greitai pristatomos į biurą – dar buotojams nereikia gaišti laiko minė tiems pirkiniams prekybos centruo se. Manome, kad tai puiki darbuotojų motyvavimo priemonė.
įmonės yvavimo būdas sionalus. Taigi nenuvertinki te kavos, kurią patiekiate savo verslo partneriams susitiki mo metu, reikšmės. Kava la bai svarbi įmonės reprezenta cinio veido ir įvaizdžio dalis. Tai puikiai supranta ir todėl kavaverslui.lt paslaugas jau pasirinko tokie verslo ly deriai kaip AB „YIT Kausta“, UAB „Italiana“, UAB „Heliso ta“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Volfas Engelman“, AB „Aksa“, UAB „Cinamon Operations“ ir t.t.
Darbuotojų motyvacija – ne vien piniginiai priedai Elektroninė parduotuvė kavaverslui.lt yra pri
taikyta ne tik įmonei, bet ir įmonės darbuotojams. Mū sų tikslas yra įmonių-klien čių darbuotojams suteikti to kias pačias sąlygas, kaip ir pačioms įmonėms mėgautis skania kava, arbata, šokoladu ar kitais užkandžiais iš gau saus kavaverslui.lt asor timento ne tik darbe, bet ir namuose. Pasak kavaverslui.lt pardavimo vadovės D.Patašie nės, būtent šios privilegijos tampa verslininkui nieko ne kainuojančia darbuotojų mo tyvavimo priemone – tereikia informacija apie suteikiamas privilegijas pasidalyti su įmo nės darbuot oj ais.
KAVAVERSLUI.LT – TAI: • Didelis kavos ir kt. prekių asortimentas. • Aptarnavimas, orientuotas į verslo ir individualius poreikius. • Individualios degustacijos įmonėse jūsų patogumui. • Kavos ir jos įrangos prezentacijos „Kavos studijoje“. • Kavos įranga ir priežiūra skaniai kavai ruošti. • Dovanų idėjos jūsų šventėms.
kavaverslui.lt klientai:
2016
53
Transportas
Lietuvos geležinkel išaugo lietuvos patrauklumas
riedės didelė dalis ES prekių srautų Pernai baigtas europinės vėžės geležinkelio ruožas nuo Lenkijos–Lietuvos valstybės sienos iki Kauno valstybei atveria visiškai naujas geležinkelių transporto, o kartu su jomis ir ekonominės plėtros bei įvažiuojamojo turizmo galimybes. Transeuropinių koridorių dalis
„Rail Baltica“ projektas Lietu vą pavers dviejų transeuropinių geležinkelių koridorių – „Bal tic-Adriatic“ ir „North Sea-Bal tic“ – dalimi, o tai reikš galimy bę aptarnauti didelę dalį visos ES prekybos su trečiosiomis valstybėmis srautų“, – akcen tavo projekto svarbą ir reikšmę susisiekimo ministras Riman tas Sinkevičius. Šis ypatingos svarbos trans porto projektas modernia ge ležinkelio linija sujungs pen kių valstybių miestus – Var šuvą, Kauną, Vilnių, Rygą, Ta liną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. Dar svarbiau, kad ši linija Varšuvoje susi jungs su kitų valstybių gele žinkeliu ir tęsis per visą Vaka rų Europą. „North Sea-Baltic“ trans porto koridorius sujungs Be niliukso šalis, Vokietiją, Len kiją ir Lietuvą, vėliau – ir Lat viją, Estiją bei Suomiją. Šios geležinkelio linijos in tegravimas į globalią trans porto sistemą paskatins nau jų logistikos grandinių atsi radimą, verslo plėtrą, leis pa togiau keliauti į kaimynines šalis. 54
2016
centrai ir greitesnis susisieki mas su kaimyninėmis valsty bėmis turės milžinišką teigia mą įtaką verslo įmonių veiklai ir Lietuvos regionų investici niam patrauklumui“, – nea bejoja R.Sinkevičius.
Įsipareigojimai įvykdyti
Reikšmė: projektas „Rail Baltica“ yra svarbus visam žemynui, jau nekalbant apie jo naudą mūsų šaliai.
Didės tranzito galimybės
Transeuropiniam transpor to tinklui priklausanti „Rail Baltica“ ne tik pagerins Bal tijos regiono susisiekimą su kitomis ES šalimis, bet ir už tikrins geležinkelių transpor
Elijaus Kniežausko, Tomo Lukšio / BFL nuotr.
to ašies plėtrą šiaurės ir pietų kryptimis. „Rail Baltica“ paskatins kro vinių vežimą geležinkelių trans portu ir padidins eksporto, im porto bei tranzito galimybes. „Geležinkelių infrastruktū ros plėtra, steigiami logistikos
Projektą Lietuva įgyvendina kartu su kitomis keturiomis šalimis – Latvija, Estija, Len kija ir Suomija. Savo įsipareigojimus nu tiesti modernią, greitiesiems traukiniams pritaikytą gele žinkelio liniją Lietuva įvykdė vos per dvejus metus. Dekla raciją dėl bendros „Rail Balti ca“ įmonės steigimo ir bend radarbiavimo stiprinimo pro jektu suinteresuotų šalių pen ketas pasirašė pernai rugsėjį. „Šia deklaracija Lietuva ir kitos projekto partnerės pa tvirtino savo siekį gerinti gy ventojų mobilumą regione, susisiekimo su kaimyninė mis Europos valstybėmis są lygas. Didėjant krovinių srau tams, Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, rūpi ir ateityje iš likti tranzitinėms, kartu tau sojant aplinką ir vežant kro vinius ekologiška transporto
iais
tų
rūšimi – geležinkeliais“, – sa kė R.Sinkevičius.
Didžiausios investicijos ES
Kad ir koks svarbus bei reikš mingas Lietuvai šis projektas, jo šalis nebūtų ėmusis, jei ne ES finansinė pagalba. Ne ma žiau kaip 85 proc. visų projek tui įgyvendinti reikalingų lėšų atplauks iš ES fondų – „Rail Baltica“ yra vienas iš Europos Komisijos prioritetų. Transporto jungtims mo dernizuoti 2014–2020 m. ES skirs 11,9 mlrd. eurų. Tai di džiausios kada nors skirtos ES investicijos transporto inf rastruktūrai. „Rail Baltica“ pa tenka į vieną iš devynių pa grindinių transporto korido rių, kuriems bus skiriama dau giausia lėšų. „Rail Baltica“ geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jung čių, įtraukta į pagrindinį tran seuropinio transporto korido riaus TEN-T tinklą. Šio tink lo plėtrai numatoma specia li Europos transporto jungčių finansavimo priemonė (angl. „Connecting Europe Facili ty“), pagal kurią ir finansuoja mas projektas „Rail Baltica“.
Vertę padidino Vilnius
R.Sinkevičius atkreipė dėme sį, kad Lietuva pasiekė, jog vi sa „Rail Baltica“ infrastruk tūra Lietuvos teritorijoje pri klausytų mūsų valstybei.
Atidarė: pirmoji „Rail Baltica“ atkarpa atidaryta spalį. Ji sujungė Kauną ir Suvalkus.
Be to, projektą pavyko pa koreguoti taip, kaip naudin giau mūsų šaliai. Pasiekta, kad Vilnius neliktų nuošalyje ir būtų įtrauktas į projektą kaip ir Latvijos bei Estijos sostinės. „Mums tai labai svarbi pro jekto sąlyga, kuri leis padidin ti projekto vertę ne tik Lietu voje. Papildoma tarptautinės inžinerinių sprendimų kom panijos AECOM atlikta stu dija patvirtino, kad Vilniaus prijungimas prie projekto bus ekonomiškai naudingas vi soms trims Baltijos šalims“, – teigė R.Sinkevičius.
Įsteigė bendrą įmonę
Lietuva, ėmusis iniciatyvos, projekto partnerėms siūlė kur ti Europos ekonominių inte resų grupę (EEIG), kuri, kaip manyta, būtų buvusi pigesnė ir greitesnė projekto įgyvendi nimo forma, tačiau partneriai šios idėjos nepalaikė. Tuomet buvo nutarta pa sirašyti akcininkų sutartį ir įsteigti bendrą įmonę. Jai ir pavesta administruoti nau jos europinės vėžės geležin kelio linijos tiesimą bei pri siimti atsakomybę už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavi mą, konkursų projektavimo ir statybos darbams skelbimą ir
statybos darbų koordinavimą. Tokios įmonės steigimo su tartis pasirašyta 2014 m. spa lio 28 d. ir įsteigta bendra Lie tuvos, Latvijos ir Estijos gele žinkelių įmonė „RB Rail“. „Taip trijų Baltijos šalių su tartimi įtvirtinta prioritetinio projekto įgyvendinimo pra džia ir pademonstruota valia, ryžtas ir realūs žingsniai, sie kiant visapusiškai integruotis į ES“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Lietuva, Latvija ir Estija tu ri po trečdalį „RB Rail“ akcijų. Lietuvos interesams bend roje įmonėje atstovauja įsteigta „Lietuvos geležinke lių“ antrinė bendrovė „Rail Baltica statyba“.
Pirmasis iššūkis įveiktas
Jau įgyvendintas pirmasis projekto „Rail Baltica“ etapas – didžiausias infrastruk tūros projektas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir vienas didžiausių iššūkių projekto vykdytojui AB „Lie tuvos geležinkeliai“. 2015 m. spalį oficialiai ati darytos transeuropinio gele žinkelio atkarpos nuo Len kijos iki Kauno – „Rail Bal tica“ modernaus geležinke lio, kuris atitinka Europos vė
žės standartus, vertė – beveik 300 mln. eurų. „Beje, šis svarbus projektas – puiki pamoka, kuri bus naudinga tiesiant greitąjį „Rail Baltica“ ge ležinkelį nuo Kauno su Vilniaus atšaka iki Latvijos ir toliau iki Ta lino. Tiek vykdytojas AB „Lietu vos geležinkeliai“, tiek projek tuotojai, tiek rangovai pasisėmė daug patirties ir naujų įgūdžių, būtinų įgyvendinant tokio masto projektus“, – išsakė savo nuomo nę ministras R. Sinkevičius.
Darbai vijo darbus
Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, už beveik 109,5 mln. eurų atnaujinta Marijampo lės geležinkelio stotis ir re konstruotas ruožas Marijam polė–Šeštokai, atlikti 18,5 km ruožo Kazlų Rūda–Mauru čiai atnaujinimo darbai, kurių vertė – 57,2 mln. eurų. Rangovai taip pat nutie sė 10,6 km ruožą Mauručiai– Jiesia ir rekonstravo 14,2 km geležinkelį Jiesia–Kaunas. Šių darbų vertė – atitinkamai 38,2 mln. ir 60,3 mln. eurų. „Lietuvos geležinkelių“ ant rinė bendrovė Geležinkelio tie simo centras už 13,8 mln. eurų atnaujino Šeštokų geležinkelio stotį ir už 29,9 mln. eurų nutie sė ruožą nuo Lenkijos–Lietu vos sienos iki Mockavos. 2016
55
Transportas platus paslaugų spektras
Lietuva virsta vis svarbesniu krovinių paskirstymo tašku tarp Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų. „Lietuvos geležinke lių“ vykdomos logistikos maršrutai per pastaruosius ke lerius metus nusidriekė net iki Turkijos, Kinijos. Įvairio mis pasaulio kryptimis per mūsų šalį kas savaitę perve žami tūkstančiai konteinerių.
Konteineriniai traukiniai
per Lietuvą į Kiniją taps verslo kasdienybe Jurgita Šakienė
Laimi visa šalis
Europoje 2015 m. buvo stebi mas gana žymus krovinių per vežimo geležinkeliu sumažė jimas. Lietuva tapo išimtimi, kuriai pavyko pritraukti nau jų bei išsaugoti turėtus par tnerius ir beveik pavyko išlai kyti užpernai turėtas ekspor to, importo ir tranzito apim tis, o Klaipėdos jūrų uosto krova viršijo lūkesčius ir per nai buvo rekordinė. Minėti faktai ir turima iš skirtinė infrastruktūra leidžia teigti, kad Lietuva jau dabar, dar net neįsibėgėjus intermo dalinių terminalų veiklai, yra rimtas krovinių paskirstymo taškas visos Europos mastu, pastebėjo „Lietuvos geležinke lių“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis. „Įvertinant visas aplinky bes ir geopolitinę situaciją Europos ir Azijos geležinkelio transporto rinkose, akivaiz džiai matome, kad situacija 56
2016
Stasys Gudvalis: Lietuva jau dabar yra rimtas krovinių paskirstymo taškas visos Europos mastu. nėra labai optimistinė. Tam tikrose rinkose krito vartoji mo mastai, prekių, jų gamy bos poreikis buvo mažesnis, tad ir krovinių srautai daug kur – mažesni“, – pasakojo
„Lietuvos geležinkelių“ Kro vinių vežimo direkcijos direk toriaus pavaduotojas Saulius Stasiūnas. Baltarusijoje pervežimai geležinkeliais per vienuolika praėjusių metų mėnesių, pa lyginti su tokiu pačiu 2014 m. laikotarpiu, sumažėjo 7,3 proc. Traukėsi ir potencialiai dide lės Ukrainos rinkos. Ten ge ležinkeliais pervežta net 11,3 proc., o Estijoje – net 16,8 proc. mažiau. Nors situacija rinkose bu vo nepalanki, „Lietuvos gele žinkelių“ pervežamų krovinių per minėtą laikotarpį suma žėjo labai nedaug – vos 2 proc. Kodėl šie skaičiai turė tų būti džiuginantys visai Lietuvai? Per Lietuvą gele žinkeliais keliaujant krovi niams oro tarša yra minima li, o valstybės biudžetas didė ja. Be to, išsaugomos esamos ir kuriamos naujos darbo vie tos, daugybei gyventojų už tikrinamos socialinės garan tijos, ir ne tik.
Veikla: „Lietuvos geležinkeliai“ gali pasiūlyti ne tik
„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat kuria valstybės valdomą ge ležinkelių infrastruktūrą, kuria naudotis turi galimybes ir ki tos įmonės, pavyzdžiui, krovos bendrovės. Ne tik naudotis, bet ir sėkmingai plėtoti savo verslą. Vadinasi, sukuriama dar dau giau darbo vietų ir verslas duo da daugiau naudos valstybės biudžetui“, – sakė S.Gudvalis.
Darbas perspektyvinėmis kryptimis
Kaip Lietuvai pavyko pasiek ti tokių gerų rezultatų, kai yra labai sudėtinga situacija? „Svarbiausias mūsų užda vinys buvo išlaikyti srautus.
vežimo, bet ir visas logistikos paslaugas.
Planas, atsižvelgus į pesimis tines prognozes, buvo 2015 m. pervežti 47 mln. tonų, o skai čiai rodo, kad pervežėme 48 mln. tonų krovinių“, – kalbė jo Krovinių vežimo direkcijos vadovas S.Gudvalis. Jis vardijo, kad buvo akty vinami procesai. Buvo per žiūrėti visi projektai. Vienus stengtasi pagerinti, kitus pa spartinti. Didelis dėmesys skirtas klientų aptarnavimui ir lanksčiai kainodaros politi kai krovinių vežimo srityje. „Buvo dirbama ne tik su vietinėmis, tradicinėmis rin komis, bet ir su perspektyvi nėmis: Skandinavijos, Juodo sios jūros šalimis, Kinija. Ma
nome, kad labai perspektyvi kryptis – daug dirbsime ir šie met – Lenkijos ir Vokietijos rinkose. Jose atsiranda nau jų veiklos nišų“, – pasakojo S.Stasiūnas. Partnerių iš Vokietijos, Ita lijos, Šveicarijos ir Lenkijos kroviniai keliauja per Lenki ją, Lietuvą į Baltarusiją, Rusi ją, Kazachstaną, Kiniją. Tie siog reikia pasinaudoti esama situacija. „Sėkmės tikimės ir atsi žvelgdami, kad daugėja tarp tautinių bendrovių, kurios vis daugiau dėmesio skiria eko loginiams logistikos sprendi mams, tai yra norui transpor to judėjimą keliais perkelti
ant žaliojo transporto – gele žinkelio bėgių. Tai yra viena labiausiai aplinką tausojančių transporto rūšių. Toks porei kis yra ir mes pasiruošę dirbti su naujomis rinkomis“, – sakė S.Stasiūnas.
Išsiskiria netradiciniais sprendimais
„Lietuvos geležinkeliai“ tu ri sudarę sutartis su daugiau kaip 3,5 tūkst. bendrovių iš Lietuvos ir užsienio. Klien tams įspūdį daro ir paslau gų išbaigtumas bei esama inf rastruktūra, pradedant ried menų parku, geležinkelio inf rastruktūra ir baigiant logis
tikos infrastruktūra. Tad ne veltui taip greitai ėmė for muotis nauji krovinių srautai VIII transporto koridoriumi Antverpenas–Kaunas. „Taikome netradicinius sprendimus: teikiame visa pusišką paslaugą. Galime pa siūlyti ne tik vežimo, bet ir visas logistikos paslaugas. Krovinį galime paimti nuo durų ir jį pristatyti į reikiamą vietą. Turime tam reikalin gą infrastruktūrą – moderni zuoti krovos kiemai, kurių vi soje Lietuvoje – net 68. Turi me du modernius ir Baltijos šalyse geriausią paslaugą tei kiančius intermodali nius terminalus 2016
57
Transportas platus paslaugų spektras (Kauno ir Vilniaus)“, – vardijo S.Stasiūnas. Turima infrastruktūra kro vinius pristatyti padeda ne tik greitai, bet ir saugiai – pa vyzdžiui, prekės konteine riuose apsaugomos tiek nuo sugadinimo, tiek ir nuo va gysčių. Be to, konteinerius patogu sandėliuoti, krauti bei transportuoti. „Lietuvos geležinkeliai“ ga li vežti ir nestandartinių dy džių, negabaritinius, sunkias vorius krovinius, gali sudary ti tokio tipo krovinių krovi mo į geležinkelių riedmenis bei tvirtinimo juose schemas. Šie kroviniai gali būti vežami ne tik Lietuvoje, bet ir Euro pos, NVS ar Baltijos šalių teri torijose.
Iki Turkijos – per keturias paras
„Lietuvos geležinkeliai“ tikisi, kad kroviniai „Vikingu“ tarp Turkijos ir Lietuvos regulia riai bus pradėti gabenti šiais metais. Bandomasis konteineris su buitine technika iš Turkijos į Lietuvą buvo atgabentas dar praėjusių metų vasarį. Ats tumas tarp dviejų valstybių įveiktas kiek greičiau nei per keturias paras. 2015 m. atlikti ir kiti bandomieji konteinerių vežimai, vieni jų pasiekė Lie tuvą kaip importo prekės, ki ti konteineriai „Vikingu“ vežti tranzitu. Remiantis Lietuvos sta tistikos departamento ir VšĮ „Versli Lietuva“ duomeni
mis, Lietuvos prekių ekspor tas į Turkiją 2009–2014 m. padidėjo daugiau nei 2,6 kar to (nuo 64,4 mln. eurų 2009 m. iki 169,1 mln. eurų 2014 m.). Pernai per pirmąjį pus metį Lietuva iš Turkijos im portavo prekių už 65,3 mln. eurų. „2016 m. plėtros planuose – ir konteinerinio traukinio or ganizavimas iš Gruzijos“, – sa kė S. Stasiūnas. Ambicijos – žengti gilyn į Kiniją ir Centrinę Aziją „Yra ambicijų, minčių ir idėjų, kaip į Klaipėdos uostą nukreipti krovinius, šiuo me tu vežamus jūra iki kitų Bal tijos šalių uostų. To pasiekti pavyks pasitelkus mūsų gerą servisą, gerą infrastruktūros
kokybę“, – apie naujus pro jektus pasakojo S.Gudvalis. Viliamasi, kad vaisių ims duoti įdirbis Kinijoje. Pasi rašyta sutartis dėl bendros įmonės kūrimo. Tokia įmonė leis dar labiau įžengti į Kini jos rinką ir krovinių srautus iš Kinijos geležinkelio trans portu nukreipti per Lietuvą į Baltarusiją ir kitas šalis. Ki nija siekia atkurti Šilko ke lius, kurie sausuma ir jūra jungtų ją su Europa. Kinijos vykdomoje „One Belt, One Road“ strategijoje nurody ta, kad ekonominio bendra darbiavimo ir transporto ke liai į Europą eina ir per Balti jos šalis. Planuojama, kad veik lą bendra Lietuvos ir Kinijos
Traukinys iš Kaliningrado ir Klai pėdos į Maskvą išvyksta kar tą per savaitę, o atstumą tarp šių miestų įveikia per dvi paras.
Iš Kazachstano per Rusiją ir Bal tarusiją į Lietuvą – per aštuonias dienas. Iš Kinijos per Kazachs taną, Rusiją, Baltarusiją, Lenki ją, Vokietiją, Nyderlandus į Belgi ją – per 18 dienų. Kroviniai iš Ki nijos Europą jūra pasiekia per 40 dienų.
Konteinerinių traukinių tinklas Dar vienas „Lietuvos geležinkelių“ išskirtinumas – turi išvystytą kon teinerinių traukinių tinklą. Klien tams siūlomos net aštuonių kon teinerinių traukinių paslaugos, o jų maršrutai driekiasi nuo Skandi navijos iki Turkijos ir Kinijos. • VIKINGAS Maršrutas jungia Baltijos ir Juodąją jūras. Vienas svarbiau sių „Vikingo“ uždavinių – tapti pagrindine krovinių arterija tarp Turkijos ir Skandinavijos šalių. Suomija pastaruoju metu vis dau giau produkcijos siunčia į vakari nę Kinijos dalį, tad pervežimai ge ležinkeliais jiems taip pat tampa gana patrauklia alternatyva. Prie projekto neseniai prisijun gė partneriai iš Švedijos, Suomi jos ir Turkijos. Kiti šio projekto nariai – Lietuvos, Ukrainos, Bal tarusijos, Moldovos, Rumunijos, Bulgarijos, Gruzijos, Azerbai džano geležinkeliai. Maršrutas tarp Lietuvos ir Turki jos per Baltarusiją ir Ukrainą ge ležinkeliais ir keltų linijomis per Juodąją jūrą įveikiamas per 5–6 dienas, tik geležinkeliais – per Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą, 58
2016
Bulgariją ir Rumuniją – per 8–10 dienų. Maršrutas tarp Lietuvos ir Ukrai nos (1 734 km) įveikiamas per 52 valandas. Kasmet daugiausia krovinių „Vi kingu“ pervežama tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Šiuo traukiniu ve žami universalūs ir specializuoti konteineriai. Pirmąjį 2015 m. pusmetį „Vikin gu“ pervežta beveik 19 500 dvi dešimties pėdų konteineriams prilygstančių vienetų (TEU), arba 2 proc. daugiau nei per tą patį lai kotarpį 2014-aisiais. • MERKURIJUS Maršrutas: Kaliningradas/Klai pėda–Maskva (Rusija). Trau kiniai gali išvykti iš Draugys tės ir Kaliningrado stočių, į Vai dotų stotį, kurioje iš vagonų su konteineriais suformuojamas vienas bendras sąstatas ir iš siunčiamas į Maskvos regio no stotis. „Merkurijus“ vienu reisu veža iki 114 sąlyginių konteinerių (TEU). Norint šį kiekį pervežti automobi lių keliais, prireiktų maždaug 100 sunkvežimių.
• ŠEŠTOKAI EXPRESS Maršrutas: Varšuva (Lenkija)– Šeštokai (Lietuva)–Smolenskas (Rusija). Perspektyvi kryptis, nes krovinių skaičius smarkiai augo ir pernai, kai bendras pervežimų skaičius šalyje šiek tiek sumažėjo. Puikiai išnaudojama unikali Šešto kų stotis, kuri yra dviejų skirtingo pločio vėžių sankirtos vieta, kurios įranga leidžia per parą perkrauti iki 200 TEU, arba daugiau kaip 70 tūkst. TEU per metus. Iš Smolensko konteineriai toliau pristatomi įvairiomis kryptimis Ru sijoje, Kazachstane bei į kitas Arti mųjų Rytų valstybes. Nuo projekto pradžios pervežta net 10 002 TEU. Taigi, tai realiai veikiantis projekto „Rail Baltica“ krovinių srautas. • SAULĖ Maršrutas jungia devynias vals tybes nuo Kinijos iki Belgijos. Ga limi du variantai: nuo Kazachsta no iki Baltijos jūros ir nuo Kinijos iki Belgijos per Šeštokus.
• VILNIUS SHUTTLE Maršrutas: Klaipėda–Vilnius. Kursuoja tarp Klaipėdos „Drau gystės“ ir Vilniaus Panerių ge ležinkelio stočių. Prieš penkerius metus pradė tas projektas pritraukia vienus di džiausių krovinių srautus. Rekordinis traukinio „Vilnius Shuttle“ reisas – vienu metu per vežti net 145 TEU. Tokiam kiekiui pervežti reikėtų 78 vilkikų. „Vilnius Shuttle“ kursuoja du kar tus per savaitę. Iš viso nuo pro jekto pradžios jau pervežta net 38 560 TEU. • BALTIJOS VĖJAS Maršrutas: Lietuva–Kazachsta nas (Vilniaus Panerių geležinke lio stotis–Kostanojaus stotis). Šiuo traukiniu į Kazachstaną ga benami lengvųjų automobilių kė bulai ir komplektuojamosios de
Saulius Stasiūnas: Sėkmės tikimės ir atsižvelgdami į tai, kad daugėja tarptautinių bendrovių, kurios vis daugiau dėmesio skiria ekologiniams logistikos sprendimams. ekspedijavimo įmonė turė tų pradėti vykdyti jau 2016ųjų pirmąjį pusmetį. Pavyz džiui, pirmieji Kinijos bend rovės „China Merchants Lo gistics Holding“ kroviniai, kurie atplauks per Klaipėdos uostą, bus statybinės medžia gos, reikalingos greta Mins ko (Baltarusija) kuriamam milžiniškam pramonės par kui „Great Stone“. Kai jis bus pastatytas, lietuviams bus vi sos galimybės vežti šiam par
talės. Maksimali traukinio apkro va – iki 150 TEU. • VIT EKSPRESS Maršrutas: Klaipėdos uos to konteinerių terminalai – Vil niaus intermodalinis termina las (per „Draugystės“ ir Vaido tų geležinkelių stotis). Projektas pradėjo veikti 2015 m. gegužę, o jau pervežta daugiau nei 850 TEU. Visi konteineriai bu vo aptarnauti naujajame Vilniaus intermodaliniame terminale. • NEMUNAS Maršrutas: Kaunas (Palemo nas)–Vilnius (Paneriai)–Minskas (Koliadiči, Baltarusija). Tai unikalus logistikos spren dimas Vidurio ir Rytų Europo je, nes traukiniu gali būti vežami vilkikai su puspriekabėmis ant specialių platformų. Planuojama, kad prie šio pro jekto prisidės ir krovinių srautai iš Kaliningrado srities. Kroviniai galėtų keliauti ne tik iki Mins ko, bet ir iki Smolensko. Iš vi so nuo projekto pradžios važia vo 19 konteinerinių traukinių ir pervežti 122 vilkikai su pusprie kabėmis.
kui būtinas prekes bei kurti bendrus konteinerinių trau kinių projektus. Svarbiausia „Lietuvos ge ležinkelių“ tranzito partne rė Centrinėje Azijoje yra Ka zachstanas. Būtent per jį ir keliauja kroviniai iš Kinijos. Pro šią šalį geležinkeliais dau giausia vežta plataus vartoji mo prekių, mineralinių, naf tos ir maisto produktų. „2016 m. turime plėtros planų ir Uzbekijoje“, – sakė S.Gudvalis. „Lietuvos geležinkeliai“ sa vo atstovybes, be Kinijos ir Kazachstano, dar turi įkūrę Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ru sijoje.
Intermodalinių terminalų pajėgumai
Kinijos kroviniai jūra atpluk domi į Klaipėdos uostą ir ge ležinkeliais tranzitu per Lie tuvą gabenami į Baltarusiją. Tiek Kiniją, tiek savo priei gos prie Baltijos jūros netu rinčią bei tinkamų sandėlia vimo plotų poreikį jaučiančią Baltarusiją domina Lietuvo je pastatytas Vilniaus inter modalinis terminalas (VIT) ir aplink jį kuriamas logistikos centras. Klientų patogumui VIT vei kia muitinės, Valstybinės au galininkystės, maisto ir ve terinarijos tarnybos, galima vykdyti importo, eksporto ar tranzito procedūras, atlik ti detalią konteinerių patik rą. Kiekvienas į terminalą at vykstantis ir iš jo išvykstantis
konteineris kokybiškai nufo tografuojamas, kad vėliau, jei iškiltų pretenzijų, būtų gali ma nustatyti, kada atsirado pažeidimai ir kas už juos at sakingas. Terminalo technologija už tikrina krovinių paskirsty mą Vilniaus regione ir greitą jų perkrovimą į šaudyklinius traukinius, kursuojančius tarp Klaipėdos uosto ir Rytų Europos bei Azijos valstybių. Terminalas pastatytas šalia Vaidotų geležinkelio stoties, per kurią reguliariai kursuoja konteineriniai traukiniai „Vi kingas“, „Šeštokai Express“, „Saulė“ ir „Merkurijus“. VIT per metus gali būti per kraunama per 100 tūkst. TEU konteinerių – šis įspūdingas kiekis atgabenamas iš Klaipė dos krovos terminalų nauju konteineriniu traukiniu „VIT EKSPRES“. Kauno intermodalinis ter minalas (KIT) ypatingas tuo, kad čia susikerta europinio
standarto (1 435 mm pločio) ir esama (1 520 mm pločio) geležinkelio vėžės. Tai leis ge ležinkeliais atvežtus krovi nių konteinerius, pavyzdžiui, iš Azijos šalių, greitai ir ma žomis sąnaudomis perkrau ti tarp vėžių ir gabenti į Vaka rų Europą. KIT talpa – 1 120 TEU (TEU – 20 pėdų konteineris). Per parą jame galima per krauti daugiau nei 180 kontei nerių. Terminale sumontuo to ožinio krano aptarnavimo ruožą sudaro keturi 355 m il gio terminalo keliai. KIT pastatytas Palemono kelyne, šalia pagrindinės Lie tuvos magistralės Vilnius– Kaunas–Klaipėda. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmo nės ir yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona. VIT vertė – 31,77 mln. eu rų, KIT – 25,4 mln. eurų. Be veik 85 proc. šių sumų finan suota ES Sanglaudos fondo lėšomis.
Paslaugos: „Lietuvos geležinkeliai“ turi išvystytą konteinerinių traukinių tinklą.
2016
59
Transportas
Kauno simbolį išgelbėjusi daugiau nei transporto priemonė
Žaliakalnio funi kulierius – pirmo ji tokio tipo trans porto priemonė Lietuvoje, vienas Kauno simbolių. Vertingu šalies kultūros pamink lu pripažintas keltuvas išgyveno Antrąjį pasauli nį karą, gūdų so vietmetį, lauki nės privatizacijos erą, tačiau gar bingo 85-ojo ju biliejaus galėjo ir nesulaukti. Jį iš gelbėjusi bendro vė „Kauno liftai“ unikalaus objekto puoselėjimą kuk liai vadina savo duokle miestui.
5
mln.
– tiek keleivių funikulieriumi buvo pervežta 1970 m.
60
2016
Pokyčiai: nors Žaliakalnio funikulierius buvo kapitališkai renovuotas, išsaugotas jo vaizdas yra itin artimas autentiškam. Tomo Raginos nuotr.
i įmonė rengiasi jubiliejui Istorija – spalvinga
Pasak istorinių šaltinių, vie nas seniausių Europoje vei kiančių keltuvų ficialiai atida rytas 1931-ųjų rugpjūčio 5 d. Rugpjūčio 8-ąją pradėta vežti ir visus norinčiuosius. Funikulierius trasą, besidrie kiančią 142 m iš Aušros tako į Kalnų gatvę (dab. Vlado Put vinskio g.), įveikdavo kiek dau giau nei per pusantros minutės. Keltuvas buvo įrengtas vienke lis su dviem vagonais, prasilen kiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, 1 200 mm vėžės plo čio, pirkti Vokietijoje. Iš pradžių keleiviams buvo įrengtas vienas vagonas, tačiau, paslaugai neti kėtai greitai išpopuliarėjus, dar tą patį rudenį keleiviniu buvo paverstas ir antrasis vagonas.
Viršutinė jo stotelė bu vo įrengta su rūsiu. Jame su montuoti keltuvo mechaniz mai, saugomi įvairūs reikme nys. Numatytos patikimos keltuvo apsaugos sistemos: vagonai turėjo specialius au tomatinius stabdžius, kurie, trūkus lynui, neleistų vago nams riedėti žemyn. Dabar funkcionuoja net septynios skirtingos stabdžių sistemos. Sėkmingai pergyvenęs Ant rojo pasaulinio karo neramu mus, savo populiarumo vir šūnę keltuvas pasiekė soviet mečiu. Vien 1970 m. juo bu vo pervežta daugiau kaip 5 mln. keleivių. 1986 m. atlik tas kompleksinis remontas. Tačiau didžiausi išbandymai jį užgriuvo pirmaisiais me
Vaiduoklis: tokios būklės funikulieriaus pa talpas ryžęsi perimti „Kauno liftai“ jas pakeitė neatpažįstamai. „Kauno liftų“ archyvo nuotr.
tais po nepriklausomybės at kūrimo. 1992 m. funikulierius buvo privatizuotas – pateko į liūdnai pagarsėjusio EBSW koncerno rankas. Veikė su pertraukomis, kurį laiką buvo apskritai uždarytas. Galiau siai kultūros paminklo būk lė tapo kritinė – iki visiško jo sunykimo liko vos žingsnis. 2002-aisiais funikulierius at
sidūrė aukcione, kuriame su sidomėjimo nesulaukė.
Grėsė sunykimas
„Viskas krypo link to, kad uni kalus kultūros paminklas bū tų išnykęs ir priduotas į me talo laužo supirktuvę. Ką mes radome, net sunku apibūdinti žodžiais. Viskas buvo tragiš kai apleista, išpuvę, kėlė rim tą pavojų aplinkiniams. Apie tai byloja ir nuotraukos“, – prisimindamas vaizdus prieš renovavimą, liūdnai šyptelėjo bendrovės „Kauno liftai“ va dovas Jonas Guzavičius. Būtent jam kilo idėja pamė ginti išgelbėti merdintį kultū ros paminklą. Pasikonsulta vusi su Kultūros paveldo de partamento atstovais, jo vado vaujama įmonė ryžosi įsigyti keltuvą. 2003 m. kovo mėnesį „Kauno liftai“ laimėjo aukcio ną, kartu įsipareigodami atlik ti gausybę darbų, kuriems bu vo taikomi ypatingi paveldo saugininkų reikalavimai. Naujieji šeimininkai kant riai, žingsnis po žingsnio at kūrė autentišką keltuvo vaiz dą. Rekonstruojant buvo su tvarkyti keltuvo mechaniz mai, pakeisti išpuvę pabėgiai, kruopščiai restauruoti vago nai, atlikta viršutinio ir apati nio peronų restauracija. Dar tų pačių metų rudenį vi siškai renovuotas keltuvas vėl pradėjo veikti. Nuo to laiko bendrovė bene kasmet inves tuoja į funikulieriaus ir jo ap linkos tobulinimą.
Muziką kūrė specialiai
Kauniečiai ir į miestą atvyks tantys turistai pastebi, kad
gražėdamas keltuvas išlaiko ir istorinį unikalumą. Atlik damas pervežimo funkciją, jis spėjo tapti ir savotiška kultūri ne erdve. Vagonėliuose skam ba specialiai keltuvui sukur ta kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzika. Kelei vius pasitinka tarpukario Lie tuvos stiliaus uniformomis pa sipuošę darbuotojai. Viršuti nėje stotelėje nuolat veikia fo tografijos „F galerija“, kurios ekspozicija nuolat keičiama. Bendrovės atstovai palai ko ryšį su Žaliakalnio bend ruomene, drauge sprendžia su funikulieriaus aplinka su sijusius klausimus. Pats Kau no keltuvas turi gerbėjų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Artimiausi „Kauno liftų“ planai – keltuvo pritaikymas dviratininkų ir neįgaliųjų po reikiams. Tiesa, tam reikalinga ir miesto parama. Bet kuriuo atveju bendrovės specialis tai neabejoja, kad 85-ąjį gim tadienį jubiliatas pasitiks gra žesnis nei kada nors anksčiau. „Funikulieriaus gimtadienį būtinai paminėsime. Jubilia tas neliks pamirštas, o šven tę pasitiks dar puošnesnis“, – žadėjo J.Guzavičius. Jo žodžiais, bendrovė, viso je Lietuvoje prižiūrinti beveik tris tūkstančius liftų, eskala torių, keltuvų ir kitų kėlimo įrenginių, gaminanti naujus keleivinius liftus renovuoja miems namams, iš funikulie riaus ypatingo pelno nesitiki. „Tai labiau mūsų duoklė miestui, jo istorijai ir kultū rai. Jaučiame atsakomybę už šios tarpukario Lietuvos dale lės išsaugojimą“, – kalbėjo pa šnekovas. 2016
61
Prognozės VYSTOSI DAUGUMOS ŠALIŲ EKONOMIKa
Šalies ekonomika pasilei
Optimistiškai į šiuos metus žvelgia ne tik Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, bet ir žinomiausi ekonomistai.
62
2016
eis šuoliais?
4
proc.
– net tokį šalies BVP augimą šiems metams prognozuoja ekonomistas Ž.Mauricas.
Išeitis: užsidarius Rusijos rinkai, Lietuvos gamintojai surado alternatyvų. Vytauto Petriko nuotr.
Valdas Kvedaras
Įsisuks ekonomikos smagratis
Lietuvos bankas ir Euro pos Komisija prognozuoja, kad šiais metais BVP augs 2,9 proc. – 0,3 procentinio punkto mažiau, nei numatyta Seimo patvirtintame šalies biudžete. Nerijus Mačiulis, „Swed bank“ vyriausiasis ekonomis tas, prognozuoja, kad BVP tu rėtų siekti 3 proc.: „Lietuvos ekonomika, tikėtina, augs 3 proc., viena ar kita dešimtąja galima paklaida. Tačiau ta pa klaida ekonomikos vystymui si jokios įtakos neturės.“ SEB banko prezidento pa tarėjas, vyriausiasis ekono mistas Gitanas Nausėda bene santūriausias iš visų progno zuotojų – BVP turėtų didėti maždaug 2,8 proc. Optimistiškiausias – banko „Nordea“ vyriausiasis ekono mistas Žygimantas Mauricas, spėjantis, kad BVP turėtų aug ti 4 proc., o gal, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ir daugiau. „Pirma, pastebimas vidaus vartojimo ciklinis at sigavimas, tai mes matome iš 2015 m. trečiojo ketvirčio sta tistikos. Netgi esant prastai si tuacijai Rusijoje, ypač kritus eksportui į šią valstybę, Lietu voje vartojimas toliau auga. Ir augo jau trečią ketvirtį iš eilės, augimas paspartėjo iki 6 proc. 2016 m. ši tendencija išliks, nes 6 proc., kaip prognozuoja me, augs darbo užmokestis“, – vieną iš ekonomikos spartaus augimo motyvų įvar dija Ž.Mauricas. Jis prisipa žįsta, kad toks vertinimas yra santykinai konservatyvus, „galėtų būti ir dar didesnis au gimas, juo labiau kad ir mini malus darbo užmokestis bus keliamas, ir viešojo sektoriaus darbo užmokestis“. Ekono
Nerijus Mačiulis: Akivaizdu, kad gerėja gyvento jų lūkesčiai, di dėja gyventojų paskolų portfe lis. Todėl tikė tina, kad namų ūkių vartojimas įgaus dar dides nį pagreitį. mistas pastebi, kad privačia me sektoriuje 2015 m. darbo užmokestis jau augo 6 proc. N.Mačiulis teigia, kad spar čiam BVP augimui įtakos turės gerėjanti situacija darbo rinko je, mažėjantis nedarbas, augan tis darbo užmokestis – visa tai skatina vidaus paklausą, namų ūkio vartojimą. „Akivaizdu, kad gerėja gyventojų lūkesčiai, didė ja gyventojų paskolų portfelis. Todėl tikėtina, kad namų ūkių vartojimas įgaus dar didesnį pa greitį“, – N.Mačiulio manymu, ekonomikos plėtrai įtakos ne maža dalimi turės padidėjusi žmonių perkamoji galia. Ž.Maurico manymu, šiais me tais gana stipriai turėtų atro dyti pramonė, labai padidėti vidaus vartojimas, tu rėtų atsigauti paslaugų 2016
63
Kryptis: dideles viltis Lietuvos verslas sieja su Kinijos rinka. Lapkritį Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos ir Kinijos verslo forume. Vyriausybės nuotr.
sektorius, kuris yra la bai neišvystytas, ir maž meninė prekyba.
Defliaciją keis infliacija
2015-ieji pasižymėjo deflia cija, šiais metais ekonomistai tokios situacijos nežada. „2016 m. bazinė infliacija Lietuvoje bus ne mažesnė ne gu praėjusiais metais, jei išsi pildys 2,8 proc. ekonomikos plėtros prognozė ir vidutinis darbo užmokestis augs maž daug 5 proc. Tai, kokia bus ga lutinė infliacija šalyje, priklau sys nuo naftos kainų pokyčių. Labai tikėtina, kad vidutinė ža liavinės naftos kaina 2016 m. bus mažesnė negu praėjusiais metais – 54 JAV doleriai už ba relį. Tad energetinių išteklių kainos dar stabdys dėl paslau gų brangimo įsibėgėsiančią infliaciją“, – teigia G.Nausėda ir prognozuoja, kad infliacija galėtų tesiekti 0,3 proc. Pasak N.Mačiulio, infliacija į Lietuvą sugrįš dėl vidinių prie žasčių – iš esmės dėl augančio vidutinio darbo užmokesčio. Spartesniam atlyginimų augi mui bus nemažai priežasčių – tai ir didėjantis minima
lus mėnesinis atlyginimas, ir kai kurių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėli mas, ir kvalifikuotų darbuoto jų trūkumas daugelyje priva čių sektorių. „Vis dar mažėjan čios gamintojų kainos signa lizuoja, kad artimiausiu metu prekės nebrangs. Tačiau dau gelis paslaugų – sveikatos ap saugos, švietimo, laisvalaikio, poilsio ir kultūros – ir toliau brangs“, – N.Mačiulio teigimu, būtent šios aplinkybės leis at sirasti infliacijai. „Nors infliacija spartės – prognozuočiau 2 proc., vis dėlto ji bus daug mažesnė ne gu darbo užmokesčio augi mas. Tad realiai gyventojų pa jamos augs“, – Ž.Mauricas ra mina, kad defliaciją pakeitus infliacijai dėl to būgštauti per daug nevertėtų. Ar galima tikėtis, kad pro gnozės dėl infliacijos nepasit virtins, kaip atsitiko ir 2015 m., ir ji bus artima nuliui? „Toks scenarijus įmanomas tik pasaulio ir Lietuvos eko nomikai pasinėrus į dar vieną recesiją – mažėjanti paklau sa, augantis nedarbas ir ma žėjantys atlyginimai įšaldytų ir kainas. Vis dėlto, nors dar
vienos pasaulinės krizės tiki mybė yra padidėjusi, labiau siai tikėtinas scenarijus yra spartėsiantis Lietuvos eko nomikos, atlyginimų ir kainų augimas“, – teigia N.Mačiulis ir mano, kad metinė infliacija neturėtų viršyti 2,5 proc. Lietuvos bankas numato, kad infliacija šiais metais tu rėtų būti apie 1,4 proc. Atsiž velgus į atlyginimų didėjimą, turėtų didėti ir gyventojų rea li perkamoji galia. N.Mačiulis sako, kad didesnį nei kiti infliacijos lygį progno zuoja dėl to, kad šiais metais greičiausiai nebebus vieno pa grindinių infliaciją veikiančių veiksnių – naftos kainų ma žėjimo, dėl kurio mažėjo ir ki tų prekių bei produktų kainos. Būtent šiam veiksniui išnykus, prekės turėtų brangti.
Turėtų didėti ir eksportas
Lietuvos bankas konstatuoja, kad šalies eksporto pastaro jo laikotarpio raida nėra labai prasta. Realusis prekių eks portas sumažėjo tik nedaug, palyginti su jo apimtimi 2014 m., kai Rusijos ekonomikos nuosmukis pradėjo įsibėgėti
ir įsigaliojo šiai valstybei pa skelbtos sankcijos. Eksporto į Rusiją ir Rytų valstybes smukimo nemažą dalį atsveria didėjantis ekspor tas į kitas šalis, ypač ES. Prie to prisideda ne tik gerėjanti ūkio padėtis Europos šalyse, bet ir eksportuotojų siekis rasti nau jų rinkų. Pastebima, kad rea lusis paslaugų eksportas toliau kilo. Didelę dalį paslaugų eks porto sudaro transportavimo paslaugos, kurių eksportas į Rytų valstybes sumažėjo. Statistikos departamento duomenimis, importo ir eks porto balansas per paskuti nius praėjusių metų mėne sius mažėjo. Pavyzdžiui, spalį į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų maždaug už 81 mln. eurų daugiau, negu ekspor tuota. Ekonomistų manymu, eksporto apimtys 2016 m. tu rėtų tik didėti. „Prognozuojama, kad šiais metais matysime užsienio prekybos deficitą. Bet jis ne bus didelis, sieks maždaug 2–3 proc. BVP, ir tai nebus 2007–2008 m. deficitas, kuris viršijo 10 proc. BVP. Natūralu tikėtis, kad, sparčiau augant investicijoms, namų ūkio var tojimui, Lietuvoje reikės par duoti daugiau užsienio gamy bos prekių, o tai sukurs užsie nio prekybos deficitą, nes eks portas neauga taip sparčiai dėl prarastų rinkų Rusijoje. Bet tai nėra problema, dėl ku rios vertėtų šiais metais neri mauti“, – teigia N.Mačiulis.
Importuosime daugiau
Kalbant apie eksporto ir im porto santykį, Ž.Mauricas
Lietuvos bankas numato, kad infliacija šiais metais turėtų būti apie gus į atlyginimų didėjimą, turėtų didėti ir gyventojų reali perkamoji 64
2016
Prognozės VYSTOSI DAUGUMOS ŠALIŲ EKONOMIKa siūlo atkreipti dėmesį į tech ninį dalyką – importo ekspor to defliatorių, nes BVP skai čiuojamas realus, o ne nomi nalus. „Vadinasi, kad pokyčius skaičiuoja kiekiu, o ne kai na. Tarkim, jeigu dabar Rusi jos rinka užsidarė, transporto įmonės mažiau įsiveža piges nių degalų, o jį perka Lietu voje. Bet BVP skaičiuojamas kiekiu, vadinasi, mūsų impor tas auga labai smarkiai ir dėl to mūsų realų BVP sumažina. Poveikis gana didelis – beveik vienas procentinis punktas. Norint geriau suprasti šias statistikos įmantrybes, gali ma remtis, tarkime, naftos eksportuotojos Saudo Ara bijos pavyzdžiu: nominalus BVP krito 15 proc., o realus auga – plius 4. Taigi 2015 m. buvo paradoksalūs, nes nors realus BVP to nerodė, bet ekonomika augo sparčiai. Ir jeigu ne Rusija, tiksliau, joje sumažėjusios transporto eks porto paslaugos, turėtume, tikėtina 4–5 proc. BVP augi mą“, – teigia ekonomistas. Tiesa, G.Nausėda nema no, kad, Lietuvos verslui jau beveik spėjus iš Rusijos rin kų persiorientuoti į kitas, šiais metais galėtų sparčiai didėti eksportas. „Manoma, kad eksporto ir importo au gimo tempas turi pasidary ti patrauklesnis dėl vykstan čio persiorientavimo. Vis dėl to, esant neigiamam eksporto balansui, augant importui ir eksportui, užsienio prekybos deficitas matematiškai toliau didėja. Išvengti užsienio pre kybos deficito didėjimo, ma tyt, bus sudėtinga, tik tiek, kad šitą veiksnį kompensuo
1,4 proc. Atsižvel galia.
ja tvirta vidaus rinka, kuri lei džia eksporto susilpnėjimą kompensuoti didesniu na mų ūkio vartojimu šalies vi duje. Jei ne vidaus rinka, tai 2015 m. greičiausiai galėjo me kalbėti apie nulinį vidaus ekonomikos augimą, o blo gesniu atveju – net ekonomi kos susitraukimą. Vidaus rin ka mums padėjo to išvengti“, – G.Nausėdos manymu, eks porto padidėjimas nebūtinai siejamas su ekonomikos au gimo lūkesčiais.
Kompensuoja praradimus Rusijoje
Ž.Mauricas teigia, kad ekspor to didėjimo, kartu ir ekonomi kos spartėjimo priežasčių rei kia ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse. „Mes prognozuojame eks porto į Rusiją kritimą dar 10 proc., o eksportas vien į ES valstybes turėtų padidėti 7 proc. Atsigauna Norvegija, Pie tų Europos šalys – Italija, Ispa nija. Pastarojoje apskritai yra ekonominis pakilimas, kokio jie nematę per dešimt pasku tinių metų. Tad jei mes orien tuosimės į Europą, rasime dar kitų rinkų, galėsime patys sau įrodyti, kad ir be Rusijos ga lime gyventi“, – ieškoti nau jų rinkų šalyse su stiprėjančia ekonomika siūlo Ž.Mauricas. Pasak G.Nausėdos, net ir vienas Kinijos miestas reikš tų labai didelio Lietuvos vers lo eksporto potencialo panau dojimą: „Kinijos mastai tokie didžiuliai, kad net ir kuklūs žingsniai Kinijos rinkos link turėtų nemažos įtakos bend riesiems eksporto rodikliams. Faktas, kad Kinijos ekonomika lėtėja, neturėtų būti lemiamas analizuojant eksporto galimy bes, ir tai puikiai parodo mū sų verslininkų didelis suinte
resuotumas. Jie puikiai mato, kad galbūt Kinijos ekonomi koje yra ne viskas gerai, vyksta girgždantis persiorientavimas su šalutiniais dariniais nuo eksporto į vidaus rinką, bet, nepaisant to, mūsų verslinin kus ši šalis nepaprastai domi na. Jie žino, ką daro, ir jaučia rinkos pulsą gana gerai.“ „Prognozuojama, kad po kritimo, įvykusio 2015 m., užsienio paklausa – preky bos partnerių importas – 2016 m. pradės didėti, todėl kitąmet Lietuvos eksportas turėtų ūgtelėti daugiau nei 2015 m.“, – teigiama Lietu vos banko ataskaitoje.
Kursas nepakenks?
Amerikos federalinis bankas neseniai pakėlė bankų palū kanas. Kiek sumaišties tai gali įnešti į pasaulio ekonomiką? Kaip šis sprendimas atsilieps Lietuvos verslui, ieškančiam naujų eksporto rinkų? „Lietuvai šis sprendimas netiesiogiai atsilieps per euro ir dolerio kursą, o tai svarbu šiandien, nes kaip tik kalbame apie dolerio rinkas, į kurias Lietuvos ekonomika ir sten giasi persiorientuoti. Dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu ga lėtų turėti tam tikros įtakos ir mūsų eksporto konkuren cingumui tose rinkose. Neaiš ku, kaip dolerio palūkanų kiti mas atsilieps kylančioms rin koms, kurios daro įtaką ir viso pasaulio ekonomikai. Neaiš ku, kokią įtaką doleris turės ir euro zonai, nes ji mums svar bi kaip eksporto partneris. Šiuo metu aš matau nemažai teigiamų aspektų, nes mums verkiant reikia naujų ekspor to rinkų. Euro ir dolerio pokyčiai gali grįžti ir bumerangu – gali pa brangti importo ištekliai, per kami už dolerius. Šis aspek
tas galbūt mažiau svarbus dėl to, kad pasaulinės naftos kai nos yra žemos ir mums ener getinių išteklių infliacija nė ra tokia pavojinga“, – teigia G.Nausėda.
Naujos krizės neįžvelgia
N.Mačiulio manymu, pasauli nės tendencijos rodo, kad vys tosi daugumos šalių ekonomi kos ir jos tebesivystys teigia mo scenarijaus keliu, jo pa sekmes matysime ir Lietuvoje. Tiesa, ekonomistas pripažįs ta, kad nebuvo nė vienų metų, kai buvo nerimauta, – tai ir eu ro zonos, Graikijos skolų krizė, konfliktai Artimuosiuose bei Vidurio Rytuose. „Galima rasti šimtus prie žasčių, kurios gali parklupdy ti pasaulio ir Lietuvos ekono miką, tačiau turbūt dar dau giau priežasčių yra nežino mos. Praeities krizės papras tai kildavo iš ten, iš kur ma žiausiai tikimasi. Dabar visų akys nukreiptos į besivystan čias rinkas, Kiniją, kitas žalia vas išgaunančias šalis. Tačiau tai nereiškia, kad kurioje nors iš jų būtinai atsiras pasauli nės ekonomikos krizės užuo mazga“, – sako N.Mačiulis. Jis ramina ir dėl prastėjan čios ekonomikos padėties Ki nijoje: „Šioje valstybėje eko nomika paprasčiausi trans formuojasi – iš perteklinių in vesticijų, eksporto pereina ma į vartojimą. Tai yra natū rali, sveika ir netgi sveikintina transformacija. Aišku, trans formacijos metu gali įvykti ir nemalonių sutrikimų – tai mes matome iš Kinijos ban kų sektoriaus mokumo ir lik vidumo. Bet atminkime, kad Kinija turi 3,5 trln. JAV dole rių rezervų, kuriais gali nau dotis ekonomikai stabilizuoti bei skatinti.“ 2016
65
statyba remontas renovavimas restauravimas
www.ekodora.lt, ekodora@takas.lt +370 37 320700
TURKIJA
Bodrumas NAUJIENA!
MAROKAS EGIPTAS GRAIKIJOS SALOS Zakintas NAUJIENA!
BULGARIJA ITALIJA
Kampanija NAUJIENA!
PORTUGALIJA ISPANIJA