Sveikata 2016 11 10

1,60 Eur

2016 ruduo Nr. 14

Veidas

Bok­sas pa­gal D.Še­mio­tą – net ir tra­piau­sioms mer­gi­noms

Vi­ta­mi­nai ne­de­ra su ant­ i­bio­ti­kais? neat­sikr­a­ty­si­me o ­ s re st s e ­ t kš lė i ­ m a d ­ Dau­žy

9 772424 411007

gel­e­žies a t ­ s k ū tr s m e ji s ne Vai­kai ser­ga,

e­su­sirg­ti n p i a k : s ai ir vėž­ y m ­ o ­ n e g ­ i p E

SVEIKAME KŪNE SVEIKA SIELA

??

TURINYS

?

16

62

TOP 28: svei­ka­tai ver­tin­giau­si mais­to pro­duk­tai

Pa­ra­dok­sa­lus gy­dy­to­jų trau­ma­to­lo­gų ver­dik­tas: nuo trau­mų sau­go ju­dė­ji­mas

6

D.Še­mio­tas: esu pa­pras­tas lai­min­gas žmo­gus

12

Epi­ge­ne­ti­ka: kas le­mia ge­nų el­ge­sį?

14

16

50

Pap­ras­tai ir aiš­kiai apie dan­tų imp­lan­tus

52

Mik­ro­pig­men­ta­ci­ja – išei­tis ne­te­ku­sie­siems vil­ties

54

Kar­dio­lo­gi­nė rea­bi­li­ta­ci­ja – ak­tua­les­nė vis jau­ne­sniems

55

Dan­tys – lyg ba­tai ir dė­vi­si, ir dy­la

56

Per skaus­mą at­ra­do jo­gą, per jo­gą – vy­rą

60

Dan­tų še­pe­tė­lis: kaip iš­si­rink­ti?

62

TOP 28: svei­ka­tai ver­tin­giau­si mais­to pro­duk­tai

64 64

Šimt­me­čio se­nu­mo tie­sos

Kryžiažodis

29

„Pa­lan­gos gin­ta­ras“ dė­me­siu ap­gau­bia ne tik ma­žuo­sius pa­cien­tus

30

Cent­ro po­lik­li­ni­ko­je – nau­ja pa­slau­ga į na­mus

32

Gy­dy­to­ja he­ma­to­lo­gė at­sklei­džia ne­ti­kė­tą li­gų prie­žas­tį

34

Bur­nos chi­rur­gas: imp­lan­ta­vi­mo sėk­mę le­mia gy­dy­to­jo pro­fe­sio­na­lu­mas

36

Sep­ty­nių žo­le­lių mi­ši­ny­je – ži­nių ir pa­tir­ties lo­by­nas

37

Am­žiaus dvi­ko­va: gar­so stip­rin­tu­vai prieš klau­sos apa­ra­tus

65 66

38

Per me­tus ne­te­ko pu­sės kū­no svo­rio – 65 ki­log­ra­mų

41

Pro­fe­so­rius: nu­tu­ku­sius žmo­nes rei­kia ne smerk­ti, o jiems pa­dė­ti

43

Ener­gi­jos pliūps­nis – ak­ty­viai die­nos pra­džiai

44

Dai­na­vos po­lik­li­ni­ko­je – šir­dies su­tri­ki­mai lyg ant del­no

38

Kas rū­pin­sis li­go­niu, ku­ris pa­ts to pa­da­ry­ti ne­be­ga­li?

Stre­so epi­de­mi­jos stab­džiai – mū­sų pa­čių ran­ko­se

Per me­tus ne­te­ko pu­sės kū­no svo­rio – 65 ki­log­ra­mų

47

26

še­pe­tė­lis: kaip iš­si­rink­ti?

Gy­dy­to­jai džiau­gia­si, kai ga­li pa­sa­ky­ti: jūs – svei­kas

60 Dan­tų

46

Jo di­de­ny­bė gol­fas – ne tik iš­rink­tie­siems

Per skaus­mą at­ra­do jo­gą, per jo­gą – vy­rą

Pa­ra­dok­sa­lus gy­dy­to­jų trau­ma­to­lo­gų ver­dik­tas: nuo trau­mų sau­go ju­dė­ji­mas

Prieš pro­te­zuo­jant dan­tis ver­ta ap­si­lan­ky­ti pas aler­go­lo­gą

20

56

Sau­go nuo pa­vo­jų ir stip­ri­na vais­ti­nin­kų re­pu­ta­ci­ją

45

12

Gy­vy­bės elik­sy­ras, gy­vy­bin­gu­mo šal­ti­nis – mais­ti­niai kvie­čių ge­ma­lai

Sapropelis – brangiausias Lietuvos turtas

Epi­ge­ne­ti­ka: kas le­mia ge­nų el­ge­sį?

REDAKTORĖS ŽODIS

Fotografija: Elijus Kniežauskas

Redaktorė Marijana Jasaitienė

Mie­lie­ji skai­ty­to­jai! Šis žur­na­lo „Svei­ka­ta“ nu­me­ris – tik­rai apie svei­ka­tą. Apie li­gas – la­bai ne­daug. Tru­pu­tį apie nu­tu­ki­mą ir jau­ną vai­ki­ną, per me­tus nu­ me­tu­sį pu­sę – 65 kg – kū­no svo­rio. Dar apie ne­svei­kus dan­tis, trau­mas. Ir la­bai daug – apie svei­ka­tos, ku­rią di­džiau­sia ver­ty­be lai­ko mū­sų žur­na­lo he­ro­jai, sau­go­ji­mo bū­dus. „Svei­ka­ta – tai ge­ra sa­vi­jau­ta kiek­vie­ną die­ ną, kai tau nie­ko ne­skau­da, kai tu­ri ener­gi­ jos sa­vo dar­bams, esi ge­ros nuo­tai­kos“, – ži­no vir­še­lio vei­das, kau­nie­tis Dau­gir­das Še­mio­ tas, bu­vęs bok­si­nin­kas, ku­rį pa­ži­no­jo vi­sas pa­sau­lis, ir dai­ni­nin­kas, iš­gar­sė­jęs vie­na­me mū­sų ša­lies te­le­vi­zi­jos pro­jek­te. „Spor­tas – tai vi­sų pir­ma svei­ka­ta. Kai žmo­gus svei­kas, ne­rei­kia iš­lai­dau­ti vais­tams, gu­lė­ti li­ go­ni­nė­je“, – pri­ta­ria Lie­tu­vos gol­fo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas vers­li­nin­kas Ry­man­tas Juo­zai­tis.

Net­gi gy­dy­to­jai trau­ma­to­lo­gai, sku­ban­tys mums į pa­gal­bą, jei su­si­lau­žo­me kau­lus, sa­ ko, kad trau­mų iš­veng­si­me ne lo­vo­je gu­lė­da­ mi, o gy­ven­da­mi ak­ty­viai. Spor­tas stip­ri­na ne tik rau­me­nis, bet ir kau­lus.

Va­di­na­si, vi­sų li­gų pre­ven­ci­ja – mankš­ta, šo­ kiai, gol­fas, ne­tgi bok­sas. „Kau­lai lūž­ta ne tik nuo trau­mų, bet ir nuo įtam­pos“, – per­spė­ja gy­dy­to­jas psi­chiat­ras Mar­ty­nas Mar­cin­ke­vi­čius ir pa­ta­ria kas­dien lai­ky­tis ne tik kū­no, bet ir psi­cho­lo­gi­nės hi­ gie­nos.

Kas tai? Pa­si­ro­do, ir tai yra spor­tas, mankš­ ta ar pa­pras­čiau­sias pa­si­vaikš­čio­ji­mas gry­ na­me ore. „Lai­mė, dau­gė­ja iš­si­la­vi­nu­sių, svei­ka­ta be­si­ rū­pi­nan­čių žmo­nių, su ku­riais ga­li­ma šne­ kė­ti, kaip ją iš­sau­go­ti. Be vais­tų, be stre­so“, – džiau­gia­si psi­chiat­ras M.Mar­cin­ke­vi­čius. Šis žur­na­lo nu­me­ris – bū­tent to­kiems skai­ty­to­jams.

Nuo­šir­džiai Marijana Jasaitienė „SVEIKATOS“ REDAKTORĖ

Redakcija: I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas Tel. (8 37) 302 250 Faksas (8 37) 423 404

Fotografija: Akvilė Snarskienė (viršelio nuotr.), Elijus Kniežauskas, Vy­tau­tas Pet­ri­kas, Vilmantas Raupelis, „Shutterstock“

Reklamos pardavimo skyrius Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715

Dizaineriai: Svetlana Montvilė, Dalia Šalnienė

Platinimo tarnyba Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713

Techninė redaktorė Dalia Šalnienė

Leidėjas UAB „Diena Media News“

Kalbos redaktorės: Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė, Viktorija Šenbergs

Spausdino

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

Viršelyje: Dau­gir­das Še­mio­tas Fotografija: Akvilė Snarskienė

Raidėmis pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Žurnalas platinamas su „Kauno diena“, „Klaipėda“

Tiražas 30 000

2016 ruduo

sveikata

D.Še­mio­tas: esu pa­pras­tas lai­min­gas žmo­gus No­rint bū­ti links­mam, rei­kia dai­nuo­ti. No­rint bū­ti svei­kam, rei­kia spor­tuo­ti. Ga­li­ma rink­tis ne­tgi bok­są. Ši spor­to ša­ka ne ža­lo­ja, o stip­ri­na ir fi­zi­nę, ir dva­si­nę svei­ka­tą, tvir­ti­na kau­nie­tis Dau­gir­das Še­mio­tas.

TEKSTAS: Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė Fo­tog­ra­fi­ja: Eli­jus Knie­ž aus­kas, Akvilė Snarskienė 6

Nie­ka­da ne­sa­kyk nie­ka­da „Su mu­zi­ka – vis­kas, su­stab­dy­ta“, – spor­ ti­nin­kų ter­mi­nu pra­ne­ša D.Še­mio­tas, prieš dve­jus me­tus pra­min­tas dai­nuo­jan­čiu bok­ si­nin­ku. Šian­dien jis tvir­ti­na, kad pa­va­sa­rį Kau­no ka­v i­nė­je „Mies­to so­das“ klau­sy­to­jams dai­ na­vo tik­rai pa­sku­ti­nį kar­tą. O kaip po­sa­k is: „Nie­ka­da ne­sa­k yk nie­ka­da“?

2016 ruduo

Sveikata

Ne ko­vo­ja, bet spor­tuo­ja Kaip jis pa­ts gy­ve­na šian­dien? „Esu pa­pras­tas žmo­g us“, – sa­ko dar prieš pra­de­dant po­kal­bį, ku­rio me­tu, kad ir ko klaus­tum, vis nu­k ryp­da­vo į spor­tą. Šo­ko­la­do, ku­riuo vai­ši­no, pa­ts at­si­sa­kė.

Pri­si­pa­ži­no tu­rįs silp­ny­bę sal­du­my­nams, ply­te­lę šo­ko­la­do ga­lįs su­šlamš­ti per 25 sek.

„Dau­gir­das Gym“ klu­bą nū­nai lan­ko dau­giau kaip 100 kau­nie­čių. Tarp jų – dau­gy­bė mo­te­rų. Net po­diu­mo mo­de­lių, tra­pių gra­žuo­lių.

Iš kur toks ape­ti­tas? Ko ge­ro, sa­ko Dau­ gir­das, tai ne sal­du­my­nų, o spor­tuo­jan­čio or­ga­niz­mo po­rei­k is, bet taip gau­ta ener­gi­ ja, anot jo, ap­gau­lin­ga, dirb­ti­nė, to­dėl ža­lin­ ga or­ga­niz­mui. „Ga­li­ma sa­k y­ti, kad da­bar aš jus nuo­di­ ju“, – priei­na prie iš­va­dos „Dau­gir­das Gym“ bok­so klu­bo šei­mi­nin­kas D.Še­mio­tas, bet šo­ko­la­das – ska­nus, bal­ta­sis su span­g uo­lė­ mis, tirps­ta ma­no bur­no­je.

Kaip pro­fe­sio­na­lus bok­si­nin­kas, spor­ti­ nin­kų ter­mi­nais kal­bant, Dau­gir­das jau pa­ ka­bi­nęs pirš­ti­nes ant vi­nies, bet vis vien daug spor­tuo­ja ir įsi­k rau­ti ener­gi­jos jam rei­ kia. Jos se­mia­si iš su­ba­lan­suo­tos mi­t y­bos, tin­ka­mo poil­sio. Tai, sa­ko, bū­ti­na kiek­v ie­ nam iš mū­sų, jei no­ri­me bū­ti svei­k i. „Ke­liuo­si sep­tin­tą ry­to. Pu­sę de­v y­nių – pir­ma tre­ni­ruo­tė. Taip iki pie­tų, po jų – po­ ra va­lan­dų poil­sio, ir vėl tre­ni­ruo­tės iki de­ vin­tos va­lan­dos va­ka­ro“, – sa­vo die­not­var­kę pri­sta­to bu­vęs bok­si­nin­kas, da­bar – bok­so tre­ne­ris D.Še­mio­tas, kas­dien už­si­mau­nan­ tis pirš­ti­nes ir mo­k i­niams de­monst­ruo­jan­tis ko­vos bū­dus. „Jei bū­tų kas nors nau­jo – im­čiau­si“, – at­lyž­ ta, ir žo­dį „su­stab­dy­ta“ kei­čia švel­nes­niu ter­ mi­nu – „pri­stab­dy­ta“. Šian­dien Dau­gir­das ne­ be­ko­vo­ja rin­ge ir dai­nuo­ja, ko ge­ro, tik du­še.

Net­gi iš­vaiz­da pa­si­kei­tu­si: už­siau­gi­no barz­dą.

Tai, kad dai­na­vo te­le­v i­zi­jos pro­jek­te „Lie­ tu­vos bal­sas“, ku­ria­me ta­po žiū­ro­v ų nu­my­ lė­t i­niu, te­bu­vo iš­šū­k is pa­čiam sau, ku­r į sėk­ min­gai įvei­kė – nuė­jo iki su­per­fi ­na­lo.

Daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos bok­so čem­pio­nas, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos bok­so čem­pio­na­tų me­

da­li­nin­kas D.Še­mio­tas li­po į sce­ną tam, kad pa­sa­k y­tų ir įro­dy­tų: bok­si­nin­kai ir ki­tų dvi­ ko­vės sporto ša­kų at­sto­vai ga­li dau­giau, nei apie juos gal­vo­ja­ma. „Ėjau pa­neig­ti ste­reo­ti­po apie ko­v i­nių spor­to ša­kų at­sto­v us. Bu­vo sa­ko­ma, kad vi­ si bok­si­nin­kai trau­muo­ti, nie­ko dau­giau ne­ su­ge­ba, tik pliek­tis. To­k ia nuo­mo­nė su­si­for­ ma­vo so­v iet­me­čiu, kai bok­sas bu­vo ki­toks – daug no­kau­tų, trau­mų. Šian­dien vis­kas pa­si­ kei­tę“, – tvir­ti­na Dau­gir­das.

Mo­ki­nės – tra­pios mer­gi­nos Vie­nas ge­riau­sių 2007 m. pa­sau­lio bok­si­nin­ kų šian­dien įvar­di­ja bok­są ir jį kul­ti­v uo­ja ne kaip ko­v i­nio spor­to ša­ką, o kaip svei­ka­tos stip­ri­ni­mo prie­mo­nę. Ar­gi ga­li taip bū­ti?

Pa­si­ro­do, „Dau­gir­das Gym“ klu­bą nū­nai lan­ko dau­giau kaip 100 kau­nie­čių. Tarp jų – dau­g y­bė mo­te­r ų. Net po­diu­mo mo­de­ lių, tra­pių gra­žuo­lių.

7

2016 ruduo

Sveikata

Po­zi­ci­ja: bu­vęs ko­vo­to­jas rin­ge D.Še­mio­tas su po­li­ti­kų kla­nu ne­ko­vo­ja, jį ig­no­ruo­ja.

„Čia spor­t uo­j a ne tik pro­fe­s io­n a­l ai, o bok­s as – ne kon­t ak­t i­n is. Tai ir ne kul­t ū­ riz­m as, rau­muo ne­s i­pu­č ia, neau­g a, tik ryš­k ė­j a“, – paaiš­k i­n a tre­ne­r is ir pri­du­ ria, kad daug klu­b o lan­k y­t o­j ų yra nie­k a­ da ne­s por­t a­vę, ki­t i atei­n a ir iš ki­t ų spor­ to ša­k ų.

Va­d i­na­si, ir spor­te yra ma­dos? La­bai daug ką, anot D.Še­m io­to, le­m ia rin­ko­d a­r a, rek­la­ma. Lie­t u­vo­je po­pu­l ia­r iau­sia spor­to ša­k a – krep­ši­n is, ir tė­v ai sa­vo vai­k us pir­

8

miau­sia orien­t uo­ja mo­k y­t is žais­t i bū­tent jį. Jei ne­si­s e­k a, ren­k a­si ki­t as spor­to ša­k as.

Bok­sui pri­sie­k u­sio Dau­g ir­do dvy­l i­k a­me­t is sū­nus Ni­ko­las, iš­ban­dęs ka­r a­tė, plau­k i­m ą, pa­si­r in­ko fut­b o­l ą. Tė­t is, daž­nai lais­v a­lai­ kiu kar­t u pa­spar­d an­t is ka­muo­l į, bok­s o sū­nui ne­siū­lo. Anaip­tol, ža­v i­si jo at­si­d a­ vi­mu fut­b o­lui – Ni­ko­las jau pa­sie­k ė aukš­ tų re­z ul­t a­t ų.

Ar tai reiš­k ia, kad Dau­g ir­das gy­ve­ni­me ei­na prieš sro­vę? Į bok­są jis pa­ts atė­jo bū­da­

mas dvy­l i­kos me­t ų, tė­vo pa­ly­dė­tas. Iš pra­ džių ši spor­to ša­k a jam net ne­pa­t i­ko, yra iš tre­ni­r uo­čių ne kar­t ą pa­bė­gęs. Šian­d ien bu­ vęs gar­sus bok­si­nin­k as spor­to ša­k as ma­to vi­sai ki­taip, ne mė­gė­jo, o pro­fe­sio­na­lo aki­ mis, ir ver­t i­na iš es­mės. Bū­nant sir­ga­l iu­m i vis­k as at­ro­do ki­taip. Priei­na­me prie iš­va­ dos, kad sir­ga­l ius ne­ga­lė­t ų bū­t i tre­ne­r iu, o įmo­nės va­do­vas, ne­d ir­bęs tos sri­t ies pra­k ti­ nio dar­bo, ne­bus ge­r u va­do­v u. Dau­g ir­das įsi­t i­k i­nęs: vis­k am rei­k ia pa­t ir­t ies.

2016 ruduo

Sveikata

liai sten­g ia­s i su­ž a­l o­t i prie­š i­n in­k ą“, – at­ sklei­d žia už­k u­l i­s ius Dau­g ir­d as, per kar­ je­r ą la­biau­s iai nu­k an­k i­n ęs stu­b u­r ą, ku­ rio skaus­m ai su­r a­k in­d a­v o ne vie­n am mė­ ne­s iui.

Stu­bu­r as ken­č ia nuo ydin­gos sto­vė­se­ nos, nes bok­si­n in­ko po­z a – nuo­lat vie­na ko­ja at­gal. Stu­bu­r as per­si­k rei­pia, vie­na kū­ no pu­s ė bū­na ap­k rau­t a la­biau už ki­t ą, to­dėl de­for­muo­ja­si, pa­si­slen­k a slanks­te­l iai, iš­si­ vys­to iš­var­ž os. Dau­g ir­d as tvir­t i­na, kad vi­ sa tai ži­nant ne­sun­k u ap­sau­go­t i klu­bo lan­ ky­to­jus nuo nei­g ia­mų šios spor­to ša­kos pa­ da­r i­n ių. „Yra spe­cia­lūs pra­ti­mai rau­me­ny­nui stip­ rin­ti, stu­bu­ro sta­bi­lu­mui pa­lai­k y­ti ir kū­nui vi­sa­pu­siš­kai la­v in­ti“, – pa­brė­žia Dau­gir­ das ir ti­k i­na, kad mė­gė­jų bok­sas yra la­ bai nau­din­ga svei­ka­tai spor­to ša­ka.

Op­ti­ma­lus krū­vis be­si­ mankš­ti­nan­tie­siems – trys pu­sant­ros va­lan­dos truk­mės tre­ni­ruo­tės per sa­vai­tę. Yra ir to­kių spor­to mė­gė­jų, ku­rie mankš­ti­na­si kas­dien.

stre­so Prieš­nuo­dis Bok­si­nin­ko D.Še­mio­to pa­tir­tis ne­bu­vo la­bai skaus­min­ga. No­kau­tų nė­ra pa­t y­ręs, stip­rių smū­gių į gal­vą taip pat iš­ven­gė, nors per sa­ vo kar­je­rą rin­ge ko­vo­jo dau­giau kaip 200 kar­tų. „Ne nuo smū­g io ken­č ia gal­v a, sky­l a an­t a­k iai, bet nuo gal­v os į gal­v ą, kai bu­ vo nu­s pręs­t a, kad bok­s i­n in­k ai ko­v o­t ų be šal­mų. Kai ku­r ie bok­s i­n in­k ai spe­c ia­

Bok­se dir­ba be­veik vi­sos rau­me­nų gru­pės.

Tai stip­ri­na la­bai svar­bų or­ga­ną – šir­dį, ug­ do orien­ta­ci­ją, ska­ti­na grei­tą mąs­t y­mą, nes ma­t y­da­mas gre­sian­t į smū­g į tu­ri nu­spręs­ti, ką da­r y­si, kad jo iš­veng­tum.

Aki­vaiz­du, kad Dau­g ir­d as te­be­g y­ve­na bok­su. Tvir­t i­na, kad ši spor­to ša­k a pa­de­d a at­si­k ra­t y­t i vi­sus apė­mu­sio stre­so, iš­si­k rau­ ti tal­ž ant mai­š ą, o ir pa­t i tre­n i­r uo­tė dėl fi­ zi­n io krū­v io iš­va­lo kū­ną ir sie­lą. Dau­g ir­ das iš dau­g y­bės klu­bo na­r ių nuo­lat gir­d i sa­k ant: atė­jau pik­t as, ne­lai­m in­gas, o čia at­ si­pa­lai­d a­vau, iš­si­va­lė sme­ge­nys, min­t ys.

Gru­pi­nės tre­ni­ruo­tės, kai pra­ti­mus at­lie­ ka du prieš du, ke­tu­ri prieš ke­tu­ris ar net aš­ tuo­ni prieš aš­tuo­nis, ska­ti­na drau­giš­ku­mo jaus­mus, links­mai nu­tei­k ia. Ši me­to­di­ka atė­ ju­si iš Is­lan­di­jos. „Se­ku nau­jas ten­den­ci­jas, sten­giuo­si jas pri­ tai­ky­ti. Žmo­nėms rei­kia įvai­ru­mo. Kas­dien da­ry­ti tą pa­čią kom­bi­na­ci­ją kaip pro­fe­sio­na­lia­ me spor­te – neį­do­mu“, – sa­ko nau­jo­ves ir iš­šū­ kius mėgs­tan­tis D.Še­mio­tas, kiek­vie­ną sa­vai­tę pa­ren­gian­tis vis nau­jus tre­ni­ruo­čių pla­nus.

Plė­šo­si ne dėl pi­ni­gų Aki­vaiz­du, kad bu­vęs bok­so pro­fe­sio­na­las te­be­g y­ve­na spor­tu, pirš­ti­nes pa­ka­bi­nęs ant vi­nies bū­da­mas 29-erių, nors ga­lė­jo 9

2016 ruduo

Sveikata

Šei­ma: Dau­gir­das su žmo­na Kris­ti­na kar­tu jau pen­kio­li­ka me­tų.

ko­vo­ti dar ne vie­nus me­tus: am­žiaus cen­ zas nuo 33 me­tų pra­tęs­tas iki 40-ies. „Kai ne­pa­te­kau į Lon­do­no olim­pi­nes žai­ dy­nes, au­to­ma­tiš­kai su­ma­žė­jo fi­nan­sa­vi­mas.

No­rint iš bok­so pra­g y­ven­ti, ta­vo re­zul­ta­tai tu­ri bū­ti aukš­čiau­si, o iki jų – sun­kus ke­lias. Bū­da­vo, iš pra­lai­mė­tų var­žy­bų ne­spė­ ji grįž­ti – at­ly­gi­ni­mas jau su­ma­žin­tas. To­k ios tai­syk­lės“, – Dau­gir­das ne­sle­pia, ko­dėl taip anks­ti at­si­svei­k i­no su pro­fe­sio­na­lo kar­je­ra.

Da­bar jis po­nas pa­ts sau. Ga­li­ma sa­k y­ ti, vers­li­nin­kas. Bok­sas jam yra dar­bas, tei­k ian­tis di­de­lį ma­lo­nu­mą. Jau­nam vy­ rui sun­kes­nė tik to­k ia die­na, kai rei­k ia ves­ ti dešimt–dvylika tre­ni­ruo­čių. Ar dėl pi­ni­ gų dras­ko­si? „Yra daug no­rin­čių­jų spor­tuo­ti gru­pė­se ir in­di­v i­dua­liai. Vie­ni atei­na svo­rio nu­mes­ ti, ki­ti tech­niš­kai pa­to­bu­lė­ti, tre­ti – pa­lai­k y­ti ge­rą for­mą ir sa­v i­jau­tą. Ne­ga­li jiems pa­sa­k y­ ti – pa­lauk sa­vai­tę“, – to­k ie D.Še­mio­to di­de­ lio dar­bo krū­v io mo­t y­vai.

Op­ti­ma­lus krū­v is be­si­mankš­ti­nan­tie­ siems – trys pu­sant­ros va­lan­dos truk­mės tre­ni­ruo­tės per sa­vai­tę. Yra ir to­k ių spor­to mė­gė­jų, ku­rie mankš­ti­na­si kas­dien.

Dau­gir­das, bai­gęs pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą, lais­va­lai­k iu žie­mą sli­di­nė­ja, va­sa­rą žai­d žia lau­ko te­ni­są, mėgs­ta van­den­len­čių spor­tą, jėgos aitvarus. Su klu­bo na­riais ir drau­gais daž­nai da­ly­vau­ja bė­gi­mo ma­ra­to­nuo­se, ėji­ mo žy­giuo­se. „Ju­dė­ji­mas, spor­tas yra svei­ka­ta“, – api­ bend­ri­na.

10

Praei­tis ir atei­tis Kas yra svei­ka­ta? Į šį klau­si­mą jau­nas vy­ras at­sa­ko kaip iš va­do­vė­lio. „Tai ge­ra sa­v i­jau­ta kiek­v ie­ną die­ną, kai tau nie­ko ne­skau­da, kai tu­r i ener­g i­jos sa­vo dar­bams, esi ge­ros nuo­tai­kos“, – iš­pyš­k i­ na ir nu­si­juo­k ia, kad kar­tais neaiš­k u, ko­dėl nuo­tai­k a bū­na pra­sta, nors esi svei­k as.

Lie­tu­vą pa­keis jau­ni­mas, kai užaugs tre­čio­ji kar­ta po so­viet­me­čio.

Gal tuo­met rei­k ia už­dai­nuo­ti? Ki­lęs iš mu­ zi­ka­lios gi­mi­nės Dau­gir­das sa­vo bal­su pir­ miau­sia su­ža­vė­jo žmo­ną Kris­ti­ną, su ku­ria kar­tu jau pen­k io­li­ka me­tų. Bū­tent ji bu­vo pir­ mo­ji, pa­ska­ti­nu­si da­ly­vau­ti te­le­vi­zi­jos dai­nų pro­jek­te, ži­no­da­ma, kad Dau­gir­do gys­lo­mis te­ka mu­zi­kan­tų krau­jas. Se­ne­lis iš ma­mos pu­sės An­ta­nas Vai­čiū­nas – moks­lų dak­ta­ras, bai­gęs Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­ją. Jam jau 85eri, bet vis dar mu­zi­kuo­ja, mo­ko­si pran­cū­zų kal­bos, ne­se­niai bai­gė kom­piu­te­rių kur­sus. „La­bai links­mas žmo­g us, la­bai mū­sų my­ li­mas“, – api­bend­ri­na vai­kai­tis Dau­gir­das.

Iš tė­čio pu­sės se­ne­lis taip pat bu­vo mu­zi­

kan­tas, pa­ts inst­ru­men­tus ga­mi­no, or­kest­re gro­jo. Dau­gir­dui te­le­v i­zi­jos pro­jek­te ne­bu­ vo leng­va. Ma­no, kad už jį bal­sa­vo drau­gai, klu­bo lan­k y­to­jai, nes jie – kaip vie­na šei­ma, vi­si už vie­ną.

Be­je, Dau­gir­das pri­si­pa­žįs­ta, kad šie­me­ čiuo­se rin­k i­muo­se į Sei­mą jis ne­bal­sa­vo. „Ne­tu­rė­jau sa­vo fa­vo­ri­to“, – pa­tei­kė trum­ pą ar­g u­men­tą.

Daug pa­s au­l io nuo jau­nys­tės ma­tęs, Lie­ tu­vos var­d ą gar­si­nęs ir Ri­te­r io kry­ž iaus or­d i­nu „Už nuo­p el­nus Lie­t u­v ai“ ap­do­ va­no­t as D.Še­m io­t as ne­t i­k i, kad per ar­ ti­m iau­sius de­šimt me­t ų mū­sų ša­ly­je kas nors ra­d i­k a­l iai pa­si­keis­t ų į ge­r a, kad ir kas atei­t ų į val­d žią. „Rei­k ia daug lai­ko, kad Lie­tu­va tap­tų to­ kia, ko­k ios yra iš­si­v ys­čiu­sios pa­sau­lio vals­ ty­bės. Da­bar val­džio­je – kla­nas, ir ke­li są­ži­ nin­gi žmo­nės nie­ko ne­ga­li pa­keis­ti. Val­dan­ čio­sios dau­g u­mos ir į val­džią be­si­ver­žian­ čių­jų kal­bos, pa­ža­dai – tuš­ti“, – pik­ti­na­si Dau­gir­das.

Jo įsi­t i­k i­ni­mu, Lie­t u­vą pa­keis jau­ni­ mas, kai užaugs tre­čio­ji kar­ta po so­v iet­me­ čio. Min­čių apie emig­ra­ci­ją Dau­g ir­dui nie­ ka­da ne­k i­lo. Jis juo­k ia­si, kad per ato­sto­gas „emig­r uo­ja“ ten, kur šil­ta, o ne kur gy­ven­ ti ge­r iau. „Daug ką Lie­tu­vo­je no­rė­tų­si pa­keis­ti.

Daug žmo­nių to sie­k ia, ir gy­ve­ni­mas po tru­ pu­t į ge­rė­ja“, – pri­pa­žįs­ta 33-ejų vy­ras, sau­ gan­tis mei­lę šei­mo­je, dar­bą ir svei­ka­tą.

Kai vi­sa tai tu­ri, jau­čia­si lai­min­gas.

Dau­gir­do Še­mio­to as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Fut­bo­li­nin­kas: Ni­ko­las tei­kia di­de­lių vil­čių.

2016 ruduo

sveikata

„Šiuo me­tu ypač po­ pu­lia­ri­na­ma svei­ka gy­ven­se­na iš tie­sų tu­ri rim­tą moks­li­nį pa­grin­dą. Fi­zi­nis ir so­cia­li­nis ak­ty­vu­mas vei­kia ge­nų raiš­ką, ak­ty­vi­na nau­din­gų ap­sau­gi­nių me­džia­gų ga­my­bą au­di­niuo­se ir taip sau­go or­ga­niz­ mą nuo dau­ge­lio li­gų, įskai­tant vė­žį,“ – sa­ko Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja moks­lui ge­ne­ti­kė pro­fe­so­rė So­na­ta Jar­ma­lai­tė.

Iš­va­da: pro­fe­so­rė S.Jar­ma­lai­tė tvir­ti­na, kad tei­gi­nys, jog svei­ka mi­ty­ba, kenks­min­gų įpro­čių ri­bo­ji­mas tie­sio­giai vei­kia epi­ge­no­mą, įro­dy­tas moks­lu.

Epi­ge­ne­ti­ka:

kas le­mia ge­nų el­ge­sį?

Pa­vel­di­ma vi­sa pro­gra­ma Iki šiol ma­ny­ta, kad tik ge­ne­ti­nė in­for­ma­ci­ja yra pa­vel­di­ma, per­duo­da­ma iš kar­tos į kar­ tą. Nau­jau­si ty­ri­mai ro­do, kad ir epi­ge­ne­ti­ nė pro­gra­ma pa­vel­di­ma, ta­čiau epi­ge­ne­ti­ niam pa­vel­di­mu­mui di­de­lę įta­ką da­ro ap­lin­ kos veiks­niai. „Ne­se­niai te­ko da­ly­vau­ti Tarp­tau­ti­nio vė­žio ty­ri­mų cent­ro Lio­ne 50-me­čio ­mi­nė­ji­mo ren­gi­ niuo­se, iš jų – vie­na­me sa­te­li­ti­nių, skir­ta­me ap­ lin­kos po­vei­kio ir epi­ge­ne­ti­kos klau­si­mams, – 12

pa­sa­ko­ja pro­fe­so­rė S.Jar­ma­lai­tė. – Žy­miau­si šios sri­ties spe­cia­lis­tai pa­tei­kė dau­gy­bę ty­ri­mų, pa­ tvir­ti­nan­čių epi­ge­ne­ti­nį pa­vel­di­mu­mą.“ Pa­sak pro­fe­so­rės, bu­vo pa­ro­dy­ta, kad rū­ kan­čių mo­ti­nų pla­cen­to­je vyks­ta epi­ge­ne­ti­ niai po­k y­čiai, nu­le­mian­t ys vai­siaus vys­t y­ mo­si ei­gą, di­di­nan­t ys vė­žio ir ki­tų li­g ų ri­zi­ ką atei­t y­je. „Kai be­si­lau­kian­ti duk­ros ma­my­tė rū­ko, tai tie­sio­giai pa­ken­kia ne tik sa­vo bū­si­mai duk­rai, bet ir jos vai­kams, nes vai­siaus ly­ti­nių ląs­te­lių pirm­ta­kai su­si­for­muo­ja anks­ty­vuo­ju nėš­tu­ mo lai­ko­tar­piu. Pa­na­šiai ga­li pa­kenk­ti mo­ti­ną

vei­kian­ti ap­li­nkos tar­ša, sun­kie­ji me­ta­lai ge­ ria­ma­ja­me van­de­ny­je, – sa­ko pro­fe­so­rė S.Jar­ ma­lai­tė.

Epi­ge­ne­ti­niai po­k y­čiai vyks­ta sens­tan­čia­ me, li­gos pa­žeis­ta­me au­di­ny­je. Moks­li­nin­ kai pa­ste­bė­jo, kad na­v i­ko ląs­te­lės epi­ge­ne­tiš­ kai ati­tin­ka se­nas ląs­te­les. Epi­ge­ne­ti­niu tes­ tu nu­sta­čius au­di­nio am­žių, ga­li­ma bū­tų nu­ ma­t y­ti vė­žio at­si­ra­di­mo ri­zi­ką. „Lio­ne vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je ne­ma­žai dė­me­sio skir­ta kse­noest­ro­ge­nams. Tai sin­te­ ti­nės bui­t y­je nau­do­ja­mos me­džia­gos, ku­rių po­vei­k is imi­tuo­ja hor­mo­nų po­vei­k į, to­k ios,

2016 ruduo

kaip fta­la­tai, pa­ra­be­nai, trich­lo­za­nas, bis­fe­ no­lis A. Šios me­džia­gos, pa­veik­da­mos epi­ ge­no­mą, ga­li tap­ti krū­ties, prie­ši­nės liau­kos vė­žio prie­žas­ti­mi“, – per­spė­ja moks­li­nin­kė.

Tarp­tau­ti­nio vė­žio ty­ri­mų cent­ro Lio­ne pa­stan­go­mis epi­ge­no­mui kenks­min­gos me­ džia­gos, kaip mi­nė­ti kse­noest­ro­ge­nai, įtrau­ kia­mi į kan­ce­ro­ge­nų – me­d žia­g ų, su­ke­lian­ čių vė­žį, są­ra­šą. Tai leis ri­bo­ti jų var­to­ji­mą. Šiuo me­tu iš ga­my­bos ak­t y­v iai iši­ma­mi bis­ fe­no­lio A tu­rin­t ys pro­duk­tai – mais­to pa­ kuo­tės, plas­ti­k i­niai bu­te­liai, vai­k iš­k i žais­lai.

At­sa­kin­gi už atei­tį Pas­ta­ruo­ju me­tu vė­žio pro­f i­lak­ti­kai vi­sa­me pa­sau­ly­je yra ski­ria­mas di­de­lis dė­me­sys. „Kiek svar­bi epi­ge­ne­ti­ka vė­žio pro­fi­lak­ti­kai ir ką svei­ki žmo­nės tu­rė­tų ži­no­ti, tap­da­mi at­ sa­kin­gi ne tik už sa­vo, bet ir už ke­lias bū­si­mas kar­tas? Pir­miau­sia, be jo­kios abe­jo­nės, rei­kė­ tų ge­rai įsi­są­mo­nin­ti, kad pa­si­rink­da­mi gy­ve­ ni­mo bū­dą pri­sii­ma­me at­sa­ko­my­bę už sa­vo ir pa­li­kuo­nių svei­ka­tą“, – sa­ko S.Jar­ma­lai­tė.

Svei­ka mi­t y­ba, kenks­min­g ų įpro­čių ri­bo­ ji­mas tie­sio­giai vei­k ia epi­ge­no­mą. In­ter­ne­te ne­sun­k iai ga­li­ma ras­ti pa­ta­ri­mų apie epi­ge­ ne­tiš­kai svei­ką mais­tą. „Tarp to­k ių epi­ge­ne­tiš­kai ver­tin­g ų pro­ duk­tų ra­si­me ža­lias la­pi­nes dar­žo­ves, žu­ vį, mė­są ir net rau­do­ną­jį vy­ną. Aiš­ku, vi­sur svar­bu sai­kas. Ypač nau­do­jant sin­te­ti­nius vi­ ta­mi­nus ir mais­to pa­pil­dus. Nors ži­no­ma, kad fo­lio rūgš­ties trū­ku­mas nėš­tu­mo me­tu ga­li tap­ti ap­si­gi­mi­mų prie­žas­ti­mi, ta­čiau ne­ se­niai pa­ro­dy­ta, kad per­ne­lyg gau­sus sin­te­ti­ nių fo­la­tų var­to­ji­mas nėš­tu­mo me­tu di­di­na vė­žio ri­zi­ką ne tik mo­ti­nai, bet ir vai­kui“, – aiš­k i­na moks­li­nin­kė S.Jar­ma­lai­tė.

Ji pri­du­ria, kad svei­kai ir ak­t y­v iai gy­ven­ da­mi ga­li­me pa­dė­ti svei­k iems tap­ti sa­vo vai­ kams ir anū­kams. Svei­kuo­lių gre­tos tu­rė­tų spar­čiai di­dė­ti.

Nau­jų žy­me­nų paieš­kos Kiek­v ie­no­je moks­lo sri­t y­je neiš­ven­gia­mai iš­k y­la klau­si­mas apie moks­li­nių ty­ri­mų pri­ tai­ko­mu­mą li­g ų diag­nos­ti­kai, jas gy­dant.

Re­mian­tis tu­ri­mais epi­ge­ne­ti­kos moks­ li­nių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, vyks­ta pa­pil­do­ mų prie­ši­nės liau­kos vė­žio žy­me­nų paieš­ kos ir at­ra­di­mai, apie tai bu­vo iš­spaus­din­tas straips­nis „Na­tu­re“ gru­pės žur­na­le „Bri­tish Jour­nal of Can­cer“.

Tiks­li­nant pro­sta­tos vė­žio diag­no­zę bu­ vo pa­nau­do­tas nau­jas prie­ši­nės liau­kos vė­žio žy­muo – ma­žo­sios RNR. Tai vie­nas iš epi­ge­ ne­ti­nių ele­men­tų, re­g u­liuo­jan­čių ge­nų ak­t y­ vu­mą. Šių re­g u­lia­ci­nių RNR su­dė­tis ge­ro­kai kei­čia­si su­si­rgus vė­žiu ar ki­ta li­ga. „Pa­ma­nė­me, kad šios RNR ga­lė­tų tap­ti pui­

Sveikata

Lie­tu­vos moks­li­nin­kų in­dė­lis ■■ Lie­tu­vos moks­li­nin­kai ak­ty­viai pri­si­de­da prie epi­ge­ne­ti­kos moks­lo kles­tė­ji­ mo. Net ke­lios moks­li­nės gru­pės bu­vo vie­nos pir­mų­jų, pra­dė­ju­sių šios sri­ties ty­ri­mus Eu­ro­po­je.

■■ DNR me­tilt­rans­fe­ra­zių – vie­nų svar­biau­sių epi­ge­ne­ti­nių fer­men­tų – vei­ki­mo prin­ci­pus ti­ria pro­fe­so­riaus Sauliaus Kli­ma­šaus­ko gru­pė, pa­skel­bu­si daugy­ bę šios sri­ties at­ra­di­mų.

■■ Pro­fe­so­rius Artūras Pet­ro­nis, šiuo me­tu dir­ban­tis Ka­na­do­je, yra vie­nas iš psi­chi­kos li­gų epi­ge­ne­ti­kos pra­di­nin­kų.

■■ Vie­na ryš­kiau­sių nau­jos kar­tos moks­lo žvaigž­džių Skirmantas Kriau­čio­nis pir­ma­sis iden­ti­fi­ka­vo nau­jo ti­po epi­ge­ne­ti­nę mo­di­fi­ka­ci­ją.

■■ Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je daug moks­li­nių gru­pių ti­ria epi­ge­ne­ti­nius veiks­nius, epi­ ge­ne­ti­nius li­gų žy­me­nis.

■■ Pro­fe­so­riaus Felikso Jan­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma moks­li­nin­kų gru­pė pra­de­da vyk­dy­ti Lie­tu­vos moks­lo ta­r y­bos fi­nan­suo­ja­mą Na­cio­na­li­nės moks­lo pro­ gra­mos „Svei­kas se­nė­ji­mas“ pro­jek­tą, ku­rio tiks­las – nu­sta­ty­ti at­spa­ru­mo prieš­vė­ži­niams vais­tams epi­ge­ne­ti­nius me­cha­niz­mus ir pa­siū­ly­ti žy­me­nų sis­te­mą li­go­nių at­ran­kai. To­kie žy­me­nys pa­dė­tų tiks­lin­giau pa­skir­ti vais­tus, gau­ti ge­res­nį gy­dy­mo efek­tą.

kiu diag­nos­ti­niu žy­me­niu, juo­lab kad ne­ sun­k iai ap­tin­ka­mos ne tik na­v i­ke, bet ir iš na­v i­ko ląs­te­lių iš­me­ta­mos į krau­ją, šla­pi­mą, ki­tus or­ga­niz­mo skys­čius“, – aiš­k i­na pro­fe­ so­rė S.Jar­ma­lai­tė. Šiuo me­tu prie­ši­nės liau­kos vė­žio diag­ nos­ti­ka grin­džia­ma PSA tes­to re­zul­ta­tais.

Tai jaut­rus tes­tas, pa­de­dan­tis ap­tik­ti anks­ ty­vos sta­di­jos na­v i­kus. Ta­čiau jis pa­si­ž y­ mi ga­na men­ku spe­ci­fiš­ku­mu, pa­teik­da­mas klai­din­gą vė­žio diag­no­zę net pu­sei PSA tes­ tu tir­tų, bet prie­ši­nės liau­kos vė­žiu ne­ser­ gan­čių vy­r ų. „Mū­sų pa­siū­ly­tų pa­pil­do­mų žy­me­nų nau­ do­ji­mas kar­tu su PSA tes­tu klai­din­gos diag­ no­zės ti­k i­my­bę su­ma­ži­na iki 10 pro­c., o svar­biau­sia, kad ty­ri­mui at­lik­ti te­rei­k ia pa­ cien­to šla­pi­mo. Šiuo me­tu tai vie­nas veiks­ min­giau­sių nau­jos kar­tos žy­me­nų, ta­čiau iki kli­ni­k i­nio tai­k y­mo jam rei­kė­tų įveik­ti il­gą va­li­da­v i­mo ke­lią“, – tei­gia pro­fe­so­rė.

Iš­ki­lo klau­si­mų Be­ne prieš de­šimt­me­tį bu­vo iš­šif­ruo­tas žmo­ gaus ge­no­mas. Po to at­si­ra­do ga­li­my­bė nu­ skai­ty­ti kiek­vie­no žmo­gaus in­di­vi­dua­lų ge­no­ mą, o štai šian­dien jau kal­ba­me apie epi­ge­ne­ ti­nes pa­žai­das. Epi­ge­ne­ti­kos moks­lo ty­ri­mų duo­me­nys jau ban­do­mi tai­ky­ti pra­kti­ko­je. „Žmo­gaus ge­no­mo ty­ri­mų re­zul­ta­tai moks­li­nin­kus ge­ro­kai nu­ste­bi­no. Pa­si­ro­do, kad bal­t y­mus ko­duo­ja tik la­bai ma­ža mū­ sų ge­no­mo da­lis. Žmo­gaus ge­no­me yra kiek dau­giau nei 20 tūkst. ge­nų, nors ga­lė­tų tilp­ ti ge­ro­kai dau­giau“, – aiš­k i­na S.Jar­ma­lai­tė.

Ko­k ia li­ku­sių se­kų pra­smė? Tai bu­vo pir­mas

klau­si­mas, ku­ris nu­skam­bė­jo, per­skai­čius žmo­gaus ge­no­mą. „Taip gi­mė nau­ji pro­jek­tai, ku­rių įgy­ven­di­ ni­mo tiks­las – ge­riau su­pras­ti žmo­gaus ge­no­ mo vei­ki­mo prin­ci­pus. Ak­ty­viau pra­dė­ta do­ mė­tis ne­ko­duo­jan­čio­mis re­gu­lia­ci­nė­mis ge­ no­mo se­ko­mis, ge­nų raiš­kos val­dy­mu. At­gi­mė epi­ge­ne­ti­kos moks­las“, – pa­brė­žia pro­fe­so­rė.

Iš tie­sų epi­ge­ne­ti­ka nė­ra nau­jas moks­las.

Ter­mi­nas ir pra­di­niai po­stu­la­tai pa­siū­ly­ ti 1942 m. Edin­bur­go uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riaus Con­ra­do Wad­ding­to­no. Šiuo­lai­k i­nė epi­ge­ne­ti­ka – tai moks­las apie ge­no­mo funk­ci­nį val­dy­mą, apie re­g u­lia­ci­nes se­kas ir ele­men­tus. Pa­sak Ro­bi­no Hol­li­day, epi­ge­ne­ti­ka – tai til­tas tarp pa­vel­di­mu­mo ir išo­riš­kai ma­to­mo ge­nų pa­si­reiš­k i­mo. „Ge­ne­tiš­kai nu­lem­tus po­žy­mius pa­vel­di­ me kaip įra­šą DNR mo­le­ku­lė­je, jo ne­pa­kei­si.

Ta­čiau to­li gra­žu ne vi­sos ge­ne­ti­nės va­ria­ci­ jos pa­si­reiš­k ia išo­riš­kai, o kar­tais DNR se­ko­ je ne­sant jo­k ių pa­žai­dų nu­sta­to­me fe­no­ti­po po­ky­čių. Tai ir yra epi­ge­ne­ti­nis pa­vel­di­mu­ mas“, – api­bend­ri­na pro­fe­so­rė S.Jar­ma­lai­tė.

Ge­ne­tiš­kai nu­lem­tus po­žy­mius pa­vel­di­me kaip įra­šą DNR mo­le­ku­lė­je, jo ne­pa­kei­si.

13

2016 ruduo

sveikata

Ne­nus­teb­ki­te, jei vais­ti­nin­kai ne­par­duos me­di­ka­men­tų, ku­ riuos iš­si­rin­ko­te sa­vo nuo­žiū­ra.

Taip elg­tis šiuos vaistininkus įpa­rei­go­jo ne­se­niai įdieg­ta vais­ tų su­de­ri­na­mu­mo sis­te­ma.

Sau­go nuo pa­vo­jų ir stip­ri­na vais­ti­n in­kų re­pu­ta­ci­ją TEKSTAS: JUS­TĖ KI­BU­RY­TĖ fotografija: Vilmantas Raupelis

Daug ko ne­ži­no­me Tai, kad vais­tai gy­do, ži­no ir vai­kai. Jie ži­no ir tai, kad vais­tų be rei­ka­lo ger­ti ne­va­lia.

Už­sie­ny­je ■■ Vais­tų su­de­ri­na­mu­mo sis­te­ma įdieg­ta Šve­di­jo­je, Suo­mi­jo­je, Vo­ kie­ti­jo­je, Aust­ri­jo­je, Ita­li­jo­je ir nuo šių me­tų – Es­ti­jo­je.

■■ JAV ty­ri­mų duo­me­ni­mis, iš vi­sų li­go­ni­nė­se gy­do­mų žmo­nių 6,7 pro­c., ar­ba 150 tūkst., į jas pa­ten­ ka dėl nei­gia­mos vais­tų tar­pu­sa­vio są­vei­kos. 106 tūkst. li­go­nių tai tam­pa mir­ties prie­žas­ti­mi.

■■ Šve­di­jo­je at­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad 3,8 pro­c. po­pu­lia­ci­jos var­to­ja vais­tų kom­bi­na­ci­jas, ku­rių tu­rė­tų bū­ti ven­gia­ma, o 38 pro­c. – kom­ bi­na­ci­jas, kai vais­tų ne­su­de­ri­na­ mu­mo pa­da­ri­nių ga­li­ma iš­veng­ti ko­re­guo­jant vais­tų do­zes. Be­veik treč­da­lis vi­sų vais­tų kom­bi­na­ci­jų, ga­lin­čių su­kel­ti nei­gia­mą ša­lu­ti­nį po­vei­kį, yra su­si­ję su ne­re­cep­ti­ niais vais­tais.

■■ Dėl tar­pu­sa­vio są­vei­kos kai ku­rie vais­tai ga­li tap­ti ne tik ne­veiks­min­ gi, bet dar blo­giau – su­kel­ti prie­ šin­gą efek­tą, nei ti­ki­ma­si. Vi­so to ga­li­ma iš­veng­ti var­to­jant tin­ka­mai pa­rink­tus vais­tus, ku­rių veik­lio­sios me­džia­gos ne­ken­kia vie­na ki­tai.

14

Ta­čiau to­li gra­žu ne vi­si suau­g u­sie­ji ži­no, kad kai ku­rių vais­tų vie­nu me­tu var­to­ti ne­ ga­li­ma, nes jų tar­pu­sa­v io są­vei­ka ga­li la­bai pa­kenk­ti. Tai per­spė­jan­čią sis­te­mą įdie­gė vi­ sos „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“.

Pa­gal šią vie­ną pa­žan­giau­sių Eu­ro­po­je vais­tų su­de­ri­na­mu­mo sis­te­mų, jau įdieg­tą ir Lie­tu­vo­je, vais­ti­nin­kai ga­li įver­tin­ti ke­lių vie­nu me­tu var­to­ja­mų vais­tų ža­lin­gą po­vei­ kį. Pa­sau­li­nių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, net 20– 30 pro­c. vais­tų ne­si­de­ri­na. Daž­niau­siai pa­ ken­k ia­ma sau, kai vie­nus jų pa­ski­ria gy­dy­ to­jas, o ki­tus li­go­niai nu­spren­džia tuo pa­čiu me­tu var­to­ti sa­vo nuo­žiū­ra.

Ele­men­ta­rus pa­v yz­dys – pla­čiai var­to­ja­mi vais­tai nuo aukš­to krau­jos­pū­džio ir vais­tai nuo skaus­mo ar­ba už­de­gi­mo. „Ni­me­si­lis, ku­ris ma­ži­na skaus­mą, slo­pi­ na už­de­gi­mą, ar­ba dik­lo­fe­na­kas, var­to­ja­mas skaus­mui mal­šin­ti, silp­ni­na vais­tų nuo hi­per­ ten­zi­jos po­vei­kį. Pas­te­bė­ję, kad krau­jos­pū­ dis ne­kren­ta, žmo­nės ieš­ko stip­res­nių vais­tų, grie­bia­si kap­top­ri­lio. To da­ry­ti ne­rei­kia, nes krau­jos­pū­dis ga­li ne­kris­ti dėl vais­tų są­vei­kos“, – konk­re­tų pa­v yz­dį pa­tei­kia „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kė Li­gi­ta Mi­ke­liū­nie­nė.

Jos ko­le­ga, „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ val­dy­bos na­rys Mar­ty­nas Gel­ži­nis pri­du­ria, kad bū­na si­tua­ci­jų, kai vi­ta­mi­nas C ir E truk­do veik­ti kai ku­riems an­ti­bio­ti­kams. O juk mes, juos var­to­ da­mi, daž­nai šiais vi­ta­mi­nais ban­do­me su­stip­ rin­ti or­ga­niz­mą. Va­di­na­si, ga­li­me su­klys­ti.

Tie­siog to­bu­la sis­te­ma Vais­ti­nin­kai itin džiau­gia­si nau­ją­ja sis­te­ma.

Ji pa­ti siun­čia sig­na­lus, kai li­go­niai per­ka tar­pu­sa­v y­je ne­de­ran­čius vais­tus. „Yra ke­lios ne­su­de­ri­na­mu­mo ka­te­go­ri­ jos. Kai vais­tai la­bai ne­tin­ka vie­nas su ki­tu,

jų pa­va­di­ni­mus su­ve­dus į vie­ną ka­sos če­k į, už­si­de­ga rau­do­na li­ni­ja. Jei są­vei­ka ma­žiau ža­lin­ga – už­si­de­ga gel­to­na“, – vais­ti­nin­kė L.Mi­ke­liū­nie­nė paaiš­k i­na, kad taip at­si­tin­ ka, kai vais­tai per­ka­mi ne vien sau ar­ba vie­ ni – su gy­dy­to­jų re­cep­tu, ki­ti – be jo.

Bet ku­riuo at­ve­ju vais­ti­nin­kai aiš­k i­na­si vi­sus su per­ka­mais vais­tais su­si­ju­sius klau­ si­mus. Vie­nas pir­mų­jų – kas vais­tus var­tos?

Tik paaiš­kė­jus, kad vie­ni vais­tai per­ka­mi sau, ki­ti – vy­rui, žmo­nai ar kai­my­nui, vais­ ti­nin­kai ga­li juos iš­duo­ti. „Rau­do­na li­ni­ja už­si­de­ga, kai, pa­v yz­džiui, žmo­g us per­ka vais­tus pa­gal gy­dy­to­jo iš­ra­šy­ tą re­cep­tą ir dar su­gal­vo­ja as­pi­ri­no įsi­g y­ti.

Pas­ta­ra­sis skys­ti­na krau­ją, o vais­tai, ku­riuos pa­sky­rė gy­dy­to­jas, taip pat tu­ri šį po­vei­k į.

Var­to­ti to­k ius vais­tus vie­nu me­tu bū­tų pa­ vo­jin­ga, ir as­pi­ri­no tik­rai ne­par­duo­da­me“, – tvir­ti­na L.Mi­ke­liū­nie­nė.

Tu­ri klau­si­mų „Esa­me vais­ti­nin­kai, o ne ka­si­nin­kai“, – be di­de­lių am­bi­ci­jų, bet tvir­tai iš­ta­ria L.Mi­ke­ liū­nie­nė.

Vais­ti­nin­kai iš­ties ži­no la­bai daug ir apie li­gas, ir apie jų gy­dy­mą. Esant men­kiau­siam neaiš­ku­mui tei­rau­ja­si, ko­kia li­ga pir­kė­jas ser­ ga, kiek lai­ko vais­tus var­to­ja. Jei ma­to, kad pa­gei­dau­ja­mi vais­tai tar­pu­sa­v y­je ne­de­ra, aiš­ ki­na­si, ku­riuos iš jų per­ka pir­mą kar­tą. „Mes ne­sa­ko­me, kad vais­tai ne­de­ra, tik per­spė­ja­me apie ga­li­mą ša­lu­ti­nį po­vei­k į ir gi­li­na­mės to­liau. Tei­rau­ja­mės, ry­tą ar va­ka­ re li­go­nis vais­tus ge­ria, kiek kar­tų per die­ną, po val­gio ar prieš. In­for­muo­ja­me, kaip var­ to­ti pa­pil­do­mą vais­tą, kad jis ne pa­kenk­tų, o pa­dė­tų“, – vais­ti­nin­kė L.Mi­ke­liū­nie­nė pa­ tei­k ia re­cep­tą, kad kai ku­riuos vais­tus var­to­

jant ne kar­tu, o di­de­liu in­ter­va­lu ga­li­ma iš­ veng­ti ža­lin­gos są­vei­kos.

Yra daug de­ri­nių, ku­riuos ži­no tik spe­ cia­lis­tai. Ant­ra ver­tus, vais­tus bū­ti­na var­to­ ti tik taip, kaip nu­ro­do gy­dy­to­jai ar­ba vais­ti­ nin­kai, nes ga­li­ma la­bai pa­kenk­ti ke­pe­nims ir ki­tiems or­ga­nams. Įdo­mu tai, kad, per­ kant vais­tus bet ku­rio­je „Gin­ta­ri­nė­je vais­ti­ nė­je“, nau­jo­ji pro­gra­ma pa­ro­do, ko­k ius vais­ tus pir­kė­jas įsi­gi­jo anks­čiau. „Jei ma­to­me, kad žmo­g us anks­čiau yra pir­kęs ki­to­k ių vais­tų, pa­si­tiks­li­na­me, ar juos var­to­ja, ir per­spė­ja­me dėl ga­li­mos są­vei­kos su, pa­v yz­džiui, da­bar per­ka­mais an­ti­bio­ti­ kais“, – dar vie­ną su­bti­ly­bę at­sklei­d žia vais­ ti­nin­kė.

Ga­li bū­ti, kad bus pa­tar­ta lai­k i­nai at­si­sa­ ky­ti tų vais­tų, ku­rie nė­ra gy­v y­biš­kai bū­ti­ni, kol li­go­nis su­var­tos an­ti­bio­ti­kus. Su L.Mi­ke­ liū­nie­ne priei­na­me prie iš­va­dos: kiek­v ie­nas no­ri­me tu­rė­ti sa­vo kir­pė­ją, odon­to­lo­gą, kar­ dio­lo­gą ar ki­tos sri­ties spe­cia­lis­tą, to­dėl tu­ rė­ti sa­vo vais­ti­nin­ką yra tie­siog bū­ti­ny­bė.

Pir­mie­ji ša­ly­je „Vais­ti­nin­ko vaid­muo, bend­ra­dar­biau­jant kar­tu su gy­dy­to­jais, yra itin svar­bus in­for­ muo­jant pa­cien­tą apie ga­li­mą nei­gia­mą vais­ tų tar­pu­sa­v io są­vei­ką. Siek­da­mi už­tik­rin­ ti mak­si­ma­lų rū­pi­ni­mą­si pa­cien­tų svei­ka­ta ir su­teik­ti jiems ge­riau­sios pa­tir­ties įsi­g y­jant me­di­ka­men­tų, pir­mie­ji Lie­tu­vo­je in­teg­ra­vo­ me pa­žan­giau­sių už­sie­nio vals­t y­bių pa­tir­ tį vais­tų su­de­ri­na­mu­mo sri­t y­je“, – sa­ko Rū­ta Bag­do­na­v i­čie­nė, „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ ge­ ne­ra­li­nė di­rek­to­rė.

Pa­sak „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ val­dy­bos na­ rio M.Gel­ži­nio, įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se at­ lik­ti ty­ri­mai pa­t vir­ti­na vais­tų su­de­ri­na­mu­ mo svar­bą. Ty­ri­mai ro­do, kad žmo­nėms, var­to­jan­tiems 5–9 vais­tus, ti­k i­my­bė su­si­ dur­ti su bent vie­na nei­gia­ma vais­tų są­vei­ka sie­k ia 50 pro­c. Tai itin ak­tua­lu vy­res­nio am­ žiaus žmo­nėms, nes 4,8 pro­c. jų į li­go­ni­nes pa­ten­ka bū­tent dėl vais­tų ne­su­de­ri­na­mu­mo su­ke­lia­mo ša­lu­ti­nio po­vei­k io.

Vais­tų su­de­ri­na­mu­mo sis­te­mo­je su­kaup­ ta in­for­ma­ci­jos apie 20 tūkst. skir­tin­gų vais­ tų są­vei­kų, ku­rios nu­sta­ty­tos re­mian­tis Ka­ ro­lins­kos ins­ti­tu­to kli­ni­ki­nės far­ma­ko­lo­gi­jos de­par­ta­men­to Šve­di­jo­je, Stok­hol­mo ap­skri­ties ta­ry­bos ir Suo­mi­jos uni­ver­si­te­tų duo­me­ni­mis.

Lie­tu­vo­je apie vais­tų ne­su­de­ri­na­mu­mą vals­t y­bi­niu ly­giu duo­me­nų ne­kau­pia­ma, bet sis­te­mos tes­ta­v i­mo mū­sų vais­ti­nė­se me­tu pa­si­t vir­ti­no ki­to­se ša­ly­se ma­to­mos ten­den­ ci­jos. In­for­ma­ci­ja apie vais­tus ir jų su­de­ri­na­ mu­mą „Gin­ta­ri­nė­se vais­ti­nė­se“ įdieg­tos sis­ te­mos duo­me­nų ba­zė­je at­nau­ji­na­ma ke­tu­ris kar­tus per me­tus, re­mian­tis nau­jau­siais ty­ri­ mais, ku­rių skai­čius kas­met sie­k ia nuo vie­no tūks­tan­čio iki pu­sant­ro.

2016 ruduo

sveikata

Pa­šau­ki­mas: S.Šir­vins­kas la­bai mėgs­ta sa­vo dar­bą ir nuo­šir­džiai jį at­lie­ka net tuo­met, kai iš de­šim­ties į li­go­ni­nę pa­gul­dy­tų pa­cien­tų sep­ty­ni yra ne­blai­vūs ir ag­re­sy­vūs.

Pa­ra­dok­sa­lus gy­dy­to­jų trau­m a

nuo trau­mų sau­go Ren­gia­tės į kal­nus sli­di­nė­ti?

Nuo trau­mų ten ir sli­džio­se gat­vė­se, kaip ir nuo įtam­pos, nuo­var­gio dar­be sau­go kas­ ry­ti­nė mankš­ta, spor­to už­siė­ mi­mai ke­lis kar­tus per sa­vai­ tę ir no­ras bū­ti svei­kam.

TEKSTAS: MA­RI­JA­NA JA­SAI­TIE­NĖ TEKSTAS: ELIJUS KNIEŽAUSKAS, VILMANTAS RAUPELIS 16

Me­di­kai pa­cien­tų ne­smer­kia „Jei ži­no­t um, kur kri­si, pa­si­dė­t um pa­gal­ vę“, – pa­k laus­tas, ar ru­de­n į pa­dau­gė­ja pa­ sly­du­sių ant šla­pių la­pų ir su­si­ž a­lo­ju­sių li­ go­n ių, juo­k au­da­mas at­sa­ko gy­dy­to­jas or­ to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Sau­l ius Šir­v ins­k as, dir­ban­t is Kau­no kli­ni­k i­nė­je li­go­ni­nė­je.

Gy­dy­to­jas ne­smer­k ia per neat­sar­g u­mą su­ si­ža­lo­ju­sių žmo­nių, nes, ap­gai­les­tau­ja, ne­lai­ min­g ų at­si­ti­k i­mų pa­si­tai­ko vi­siems ir vi­sur.

Dar pri­du­ria, kad stai­ga pa­ša­lus, pa­sni­g us ri­zi­ka pa­slys­ti ir par­griū­ti pa­di­dė­ja, to­dėl to­ kias ap­lin­k y­bes bū­ti­na de­ra­mai įver­tin­ti ir

bū­ti joms pa­si­ren­g u­siems: avė­ti tin­ka­mais ba­tais, žiū­rė­ti, kur sta­tai ko­ją, ne­sku­bė­ti sė­ dint prie au­to­mo­bi­lio vai­ro. Be­je, pa­sta­ro­ji są­ly­ga bū­ti­na vi­sais me­tų lai­kais. „Kad ir ko­k ios bū­t ų trau­m as su­k ė­lu­sios prie­ž as­t ys, pa­c ien­t as pa­t s kal­t as ar ne, ma­no dar­b as – jam pa­d ė­t i. Net ir tuo­met, kai bu­d ė­ji­mo me­t u iš de­š im­t ies į li­go­n i­nę pa­g ul­dy­t ų pa­c ien­t ų sep­t y­n i yra ne­blai­v ūs ir ag­re­s y­v ūs, o pa­k lau­sus, kur dir­b a, pa­ mi­n i dar­b o bir­ž ą“, – net ir tai ta­r iant, gy­ dy­to­jo S.Šir­v ins­ko bal­s e nuo­s kau­dos ne­ si­jau­č ia.

Kau­no kli­ni­ko­se dir­ban­tis or­to­pe­das trau­ma­to­lo­gas Liu­das Ba­za­ras pri­du­ria, kad

2016 ruduo

sveikata

Ne­su­vo­kia­mas el­ge­sys Ar­tė­ja žie­ma, pra­si­de­da ne tik sli­džių ke­lių lai­kas, bet ir sli­di­nė­ji­mo se­zo­nas. Kaip jam pa­si­reng­ti, kad, užuo­t stip­ri­nę svei­ka­tą, jai ne­pa­kenk­tu­me?

Gy­dy­to­jas S.Šir­v ins­kas, pa­ts la­bai mėgs­ tan­tis žie­mos spor­tą – čiuo­ži­mą, sli­di­nė­ji­ mą ly­g u­mo­se ir kal­nuo­se, ap­lan­kęs ne­ma­žai Aust­ri­jos, Ita­li­jos kal­nų sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tų, sa­ko, kad ge­rą fi­zi­nę for­mą iš­lai­ko re­g u­lia­ rus fi­zi­nis ak­t y­v u­mas. Įgū­džių ir tech­ni­kos la­v i­ni­mas pa­de­da iš­veng­ti spor­ti­nių trau­mų. „Svar­biau­sia – ne­per­ver­tin­ti sa­vo ga­li­my­ bių. Pa­t y­rus trau­mą, sli­di­nė­jant už­sie­ny­je, iš­si­v ys­čiu­sio­se ša­ly­se, sku­bi pa­gal­ba su­tei­ kia­ma ko­k y­biš­kai. Jei si­tua­ci­ja rim­ta ir rei­ ka­lin­ga ope­ra­ci­ja, ga­li­ma gy­dy­tis vie­to­je ar­ ba, kai būk­lė gy­v y­bei ne­pa­vo­jin­ga, su­lau­kus pir­mo­sios pa­gal­bos, grįž­ti na­mo ir tęs­ti gy­ dy­mą“, – aiš­k i­na S.Šir­v ins­kas.

Svar­bi są­ly­ga gy­dy­tis už­sie­ny­je – tu­rė­ti svei­ka­tos drau­di­mą.

Gy­dy­to­jai per­spė­ja, kad ne tik pa­t y­rus trau­mą rei­k ia kreip­tis į gy­dy­to­ją trau­ma­to­ lo­gą, bet ir lan­k y­tis pas jį, kol gy­dy­mas ne­ bus baig­tas. S.Šir­v ins­kui te­ko kon­sul­tuo­ti pa­cien­tą, ku­ris pen­k io­li­ka me­tų gy­ve­no su­ gip­suo­ta ko­ja. Žmo­g ui ne­k i­lo min­čių kreip­ tis į gy­dy­to­ją, kol iš­si­v ys­tė in­fek­ci­ja. Toks ne­su­vo­k ia­mas el­ge­sys pri­ve­dė prie ko­jos am­pu­ta­ci­jos – gy­dy­to­jai ne­be­ga­lė­jo pa­dė­ti.

Vir­tuo­zas: art­ros­ ko­pi­jos, ku­rias pro­ fe­sio­na­liai at­lie­ka L.Ba­za­ras, iš me­ di­ci­nos pra­kti­kos be­veik iš­stū­mė at­ vi­ras są­na­rių ope­ ra­ci­jas.

Art­ros­ko­pi­jos vir­tuo­zas Šian­dien or­to­pe­di­ja ir trau­ma­to­lo­gi­ja yra aukš­to ly­gio.

m a­to­lo­gų ver­dik­tas:

go ju­dė­ji­mas al­ko­ho­lis – la­bai daž­na trau­mų prie­žas­tis.

Dėl jo įvyks­ta a­va­ri­jos, griū­va­ma, su­si­mu­ ša­ma.

Kai su­ža­lo­tas vi­sas kū­nas Ko ge­ro, trau­ma­to­lo­go pro­fe­si­ja pa­na­ši į ug­ nia­ge­sio, kai nea­ti­dė­lio­ti­ną pa­gal­bą pri­rei­k ia teik­ti pa­čiu ne­ti­kė­čiau­siu lai­ku.

Gy­dy­to­jas S.Šir­v ins­kas, šią spe­cia­li­za­ci­ ją pa­si­rin­kęs ga­na at­si­tik­ti­nai, dar­bu yra pa­ ten­k in­tas. „At­va­žiuo­ja žmo­g us lū­žu­sia krei­va ko­ja, o išo­pe­ra­v us iš­va­žiuo­ja tie­sia ir per są­na­rius

ga­li ju­din­ti, daž­nai net imo­bi­li­za­ci­jos ne­rei­ kia, – sa­vo dar­bu di­džiuo­ja­si S.Šir­v ins­kas. – Ope­ra­ci­ja yra at­skai­tos taš­kas, nuo ku­rio li­ go­nis pra­de­da sveik­ti.“ Jo ko­l e­g ai L.Ba­z a­r ui ten­k a teik­t i pa­ gal­b ą ir dau­g y­b i­n ių trau­m ų pa­t y­r u­ siems li­g o­n iams. To­k ie ve­ž a­m i į Kau­ no kli­n i­k ų Trau­m ų ir sku­b ios pa­g al­b os sky­r ių. „Šian­dien ga­na ra­mu. Kol kas bu­vo tik vie­nas po­lit­rau­mą pa­t y­ręs li­go­nis, at­vež­ tas iš ki­to ra­jo­no gy­dy­mo įstai­gos. Jam iš­ni­ ręs šlau­ni­ka­lis, su­ža­lo­ti vi­daus or­ga­nai“, – apie a­va­ri­jo­je nu­ken­tė­ju­sį pa­cien­tą pa­sa­ko­ jo L.Ba­za­ras.

Jei rau­me­nys ar Achi­lo saus­gys­lė ply­ šu­si – skaus­mas iš­ kart at­ves pas gy­dy­to­jus.

17

2016 ruduo

Sveikata

„Pag­rin­di­nis ma­no dar­bas – art­ros­ko­pi­ jos. Tai vi­sų są­na­rių – pe­ties, al­kū­nės, rie­ šo, plaš­ta­kos, klu­bo, ke­lio ir čiur­nos diag­ nos­ti­kos ir gy­dy­mo me­to­das. Juo nu­sta­to­ mi ir gy­do­mi saus­g ys­lių, raiš­čių ply­ši­mai, iš­ ni­ri­mai, kremz­lių de­fek­tai, lū­žiai“, – pri­t y­ ręs ta­len­tin­gas gy­dy­to­jas L.Ba­za­ras var­di­ja trau­mų pa­da­ri­nius ir pa­brė­žia, kad saus­g ys­ lės, pe­ties są­na­riai ga­li plyš­ti ir dėl su­tri­ku­ sios krau­jo­ta­kos bei ki­tų ne­trau­mi­nių prie­ žas­čių.

Gy­dy­mui tai­ko­mi ne tik mi­ni­ma­liai in­va­ zy­v ios chi­rur­gi­jos me­to­dai, bet ir cent­ri­f u­ guo­ta krau­jo plaz­ma bei ki­ti. De­ja, ne vi­sus juos li­go­nių ka­sos ap­mo­ka.

Ne vien trau­ma­tiz­mas, bet ir di­des­nės diag­nos­ti­kos ga­li­my­bės, nau­ji pa­žan­g ūs me­ to­dai le­mia, kad or­to­pe­dai-trau­ma­to­lo­gai tu­ri vis dau­giau pa­cien­tų. „Da­bar at­lie­ka­mos to­k ios ope­ra­ci­jos, ko­ kios anks­čiau bu­vo ta­bu“, – gy­dy­to­jas L.Ba­ za­ras džiau­gia­si at­si­vė­ru­sio­mis ga­li­my­bė­mis ir, pa­k laus­tas apie emig­ra­ci­ją, sa­ko apie tai nie­ka­da ne­gal­vo­jęs.

Gy­vy­bė yra ju­de­sys, o kai dar­bas sė­di­mas ar la­bai mo­ no­to­niš­kas, ju­de­sio sto­ką bū­ ti­na kom­pen­suo­ti mankš­ta ar ki­to­kiu svei­ku fi­zi­niu krū­viu.

Konk­re­tus pa­vyz­dys Ar bū­t i­na sku­b ė­t i pas gy­dy­to­ją, jei ko­ ją skau­d a kryp­te­lė­jus, par­g riu­v us ir su­si­ mu­šus? „Jei su­mu­ši­mas ne­di­de­lis, ko­ją ga­li­ma pri­ min­ti, skaus­mas ne­stip­rus, su­muš­tą vie­ tą pa­tar­ti­na šal­dy­ti, su­t vars­t y­ti, kad ji bū­tų sta­bi­li. Jei funk­ci­ja su­tri­ku­si, ko­jos ne­ga­li­ma pri­min­ti ar ją la­bai skau­da, rei­k ia kreip­tis į li­go­ni­nės priė­mi­mo sky­rių“, – pa­ta­ria gy­dy­ to­jas-trau­ma­to­lo­gas or­to­pe­das L.Ba­za­ras.

Jis ra­mi­na, kad ga­lė­da­mi ken­tė­ti ir dels­ da­mi sau ne­pa­kenk­si­me. Jei rau­me­nys ar Achi­lo saus­g ys­lė ply­šu­si – skaus­mas iš­kart at­ves pas gy­dy­to­jus.

Pa­ti­k i­miau­sias bet ko­k ių trau­mų ir li­g ų pro­fi ­lak­ti­kos me­to­das yra jud­rus gy­ve­ni­mo bū­das ir tai­syk­lin­ga lai­k y­se­na, sa­ko trau­ ma­to­lo­gai, su­si­du­rian­t ys su trau­mų pa­da­ ri­niais. „Vis­kas sto­v i tik dėl to, kad kaž­kas ju­da.

Gy­v y­bė yra ju­de­sys, o kai dar­bas sė­di­mas ar la­bai mo­no­to­niš­kas, ju­de­sio sto­ką bū­ti­na kom­pen­suo­ti mankš­ta ar ki­to­k iu svei­ku fi­ zi­niu krū­v iu“, – gy­dy­to­jas S.Šir­v ins­kas sa­ko, Poil­sis: S.Šir­vins­kas lais­va­lai­kiu mėgs­ta vis­ką, kas 18su­tei­kia lais­vės po­jū­tį, – grei­tį, vė­ją, van­de­nį.

2016 ruduo

Ryšys: po įtemp­tos dar­bo sa­vai­tės at­gau­ti vi­di­nę pu­siaus­vy­rą ir har­mo­ni­ją pa­de­da gam­ta ir spor­tas.

kad svei­kam žmo­g ui ak­t y­v i mankš­ta bū­ti­na tris kar­tus per sa­vai­tę.

Sa­vo dar­bą my­lin­tis pui­kus spe­cia­lis­tas gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­mą jau­čia tik ju­dė­da­mas.

Jam ne­priim­ti­nas pa­sy­v us poil­sis: du kar­tus per sa­vai­tę ei­na į plau­k i­mo ar­ba te­ni­so tre­ ni­ruo­tes, ry­tais at­lie­ka tem­pi­mo pra­ti­mus, o po dar­bo bū­ti­nai pa­si­vaikš­to gry­na­me ore.

„Mėgs­t u vis­k ą, kas su­tei­k ia lais­vės po­ jū­t į – grei­t į, vė­ją, van­de­n į. Va­ž i­nė­ju mo­to­ cik­lu, va­sa­r ą dau­g iau­sia lai­ko ski­r iu jė­gos ait­va­r ų, dvi­r a­č ių spor­t ui, skrai­d au pa­r as­ par­n iu“, – vi­sas ga­l i­my­bes fi­zi­nei svei­k a­t ai stip­r in­t i iš­nau­do­ja gy­dy­to­jas S.Šir­v ins­k as.

Jis pri­du­ria tu­rįs la­bai gra­žias šei­mos tra­ di­ci­jas: šeš­ta­die­nį vi­si anks­ti ke­lia­si ir dvi­ra­

Sveikata

Sau­liaus Šir­vins­ko asmeninio archyvo nuotr.

čiais va­žiuo­ja į miš­ką pa­si­tik­ti die­nos, o sek­ ma­die­nį ei­na į baž­ny­čią. „Po įtemp­tos dar­b o sa­v ai­t ės at­gau­t i vi­ di­nę pu­siaus­v y­r ą ir har­mo­n i­j ą pa­d e­d a gam­t a, spor­t as ir šei­m a“, – api­b end­r i­n a gy­dy­to­jas or­to­p e­d as-trau­m a­to­lo­gas S.Šir­v ins­k as.

Ar­gi ne­ver­ta pa­sek­ti jo pa­v yz­džiu?

19

2016 ruduo

sveikata

Jo di­de­ny­bė gol­fa ne tik iš­rink­tie­siem Tai spor­to ša­ka, priei­na­ma kiek­vie­nam, ga­li­ma sa­ky­ti, kai­ nuo­jan­ti tik po eu­rą per die­ną, o duo­dan­ti la­bai daug fi­zi­nės ir dva­si­nės svei­ka­tos.

TEKSTAS: marijana jasaitienė

Kal­bė­ti tik ži­nant Ty­la, ra­my­bė, gra­ži ap­lin­ka, nes gol­fo lau­kai vi­sa­da su­t var­k y­ti, šei­ma ar drau­gai kar­tu.

Ko dar rei­k ia ge­res­niam poil­siui, juo­lab čia pat, Lie­tu­vo­je, ne­to­li na­mų.

Sa­k y­si­te, gol­fas – ne jums, o tik tur­tin­gie­ siems? Lie­tu­vos gol­fo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ry­man­tas Juo­zai­tis pa­si­pik­ti­na: ne­tei­sy­bė.

Vis dėl­to tai sa­ko ži­no­mas ener­ge­ti­kas, vers­ li­nin­kas, Pa­sau­lio ener­ge­ti­kų ta­r y­bos Lie­tu­ vos ko­mi­te­to ir ENG gru­pės val­dy­bos pir­mi­ nin­kas. Nes­ku­bė­k i­me smerk­ti ir pri­pa­žin­k i­ me, kad daž­nai kri­ti­kuo­ja­me nei ži­no­da­mi, nei pa­ban­dę. „Tei­gi­nys, kad gol­fas yra tur­tin­gų­jų spor­tas, li­kęs nuo so­viet­me­čio, kai vi­sa, kas bu­vo ver­ti­ na­ma ka­pi­ta­lis­ti­nė­se ša­ly­se, pas mus bu­vo va­ di­na­ma bur­žua­zi­ne at­gy­ve­na. Per­nai Skan­di­ 20

na­vi­jo­je at­lik­ti ty­ri­mai įro­dė, kad į bran­giau­ sių spor­to ša­kų de­šim­tu­ką gol­fas ne­pa­ten­ka“, – sva­rų ar­gu­men­tą pa­tei­kia R.Juo­zai­tis.

Pats žais­ti gol­fą pra­dė­jęs prieš aš­tuo­ne­ rius me­tus, vers­li­nin­kas šiai spor­to ša­kai tu­ ri daug komp­li­men­tų. Ir jie – ne iš man­da­ gu­mo, kas itin bū­din­ga žai­dė­jų bend­ruo­me­ nei, o dėl žai­di­mo nau­dos fi­zi­nei ir dva­si­ nei žmo­gaus svei­ka­tai, net ir jo pi­ni­gi­nei bei vals­t y­bės biu­dže­tui.

Nau­da žmo­gui ir vals­ty­bei „Spor­tas – tai vi­sų pir­ma svei­ka­ta. Kai žmo­ gus svei­kas, ne­rei­k ia iš­lai­dau­ti vais­tams, gu­ lė­ti li­go­ni­nė­je. Ant­ra – ši spor­to ša­ka la­bai pa­lan­k i bend­rau­ti“, – gol­fo pra­na­šu­mus var­ di­ja R.Juo­zai­tis.

Pak­laus­tas, kaip bend­rau­ja­ma ke­lių de­šim­ čių hek­ta­rų plo­te, nes gol­fo aikš­ty­nai yra la­ bai di­de­li, Lie­tu­vos gol­fo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­ den­tas aiš­k i­na, kad vie­nas aš­tuo­nio­li­kos duo­ bu­čių gol­fo raun­das už­trun­ka tris ar ke­tu­rias va­lan­das – tiek lai­ko bend­rau­ji ma­žiau­siai su tri­mis par­tne­riais. Idea­lus va­rian­tas yra žais­ti šei­mo­mis, nes tai jas dar la­biau su­vie­ni­ja.

Rei­kia sek­ti, ką pro­ tin­gi žmo­nės da­ro.

Jei ne­bū­tų svei­ka, jie ne­žais­tų. „Gol­fas yra šei­mos tvir­tu­mo pa­grin­das, – dar vie­ną pra­na­šu­mą įvar­di­ja R.Juo­ zai­tis. – Tai spor­tas, kur mo­te­r ys ga­li nu­ga­ lė­ti sa­vo vy­rus, vai­kai – tė­v us, nes yra vie­tų, kur silp­nes­nie­siems su­tei­k ia­ma leng­va­tų. Be to, yra tam tik­ri han­di­ka­pai, pa­gal ku­riuos žai­džiant silp­nes­nis ga­li lai­mė­ti prieš stip­ res­nį. Ar Ry­man­tas yra pra­lai­mė­jęs prieš sa­

2016 ruduo

sveikata

Kas yra gol­fas

Is­to­ri­ja

■■ Gol­fas – spor­ti­nis lau­ko žai­di­mas, lais­va­lai­kio lei­di­mo bū­das. Gol­fas žai­džia­mas nuo 30 iki 80 ha su gam­ti­nė­mis kliū­ti­mis lau­ke, ku­ria­ me bū­na įreng­ta de­vy­nios ar­ba aš­tuo­nio­li­ka duo­bu­čių ka­muo­liu­ kams įmuš­ti / įri­den­ti. Žai­džia­ma nau­do­jant ne­di­de­lius ka­muo­liu­kus ir įvai­rių dy­džių bei for­mų laz­das (va­di­na­mą­sias ried­mu­šas).

■■ Tei­gia­ma, kad gol­fas ga­li bū­ti ki­lęs iš ško­tų pie­me­nų XIV a. žais­to žai­di­mo, kur me­di­nė laz­da bu­vo nau­do­ja­ma ma­žiems ak­me­nu­kams smū­giuo­ti iki nu­sta­ty­tos ri­bos.

­fas – ems vo žmo­ną Ne­rin­gą? Jis ne­sle­pia, kad žmo­na bei duk­ros jį bu­vo nu­ga­lė­jusios, ir ne­tgi pri­ si­pa­žįs­ta: tai bu­vo už­ga­vę vy­riš­kas am­bi­ci­ jas. Ta­čiau gol­fas, sa­ko R.Juo­zai­tis, pa­t vir­ti­ na ly­čių ly­g y­bę, ku­rią ki­to­se sri­t y­se tik dek­ la­ruo­ja­me. Ša­ly­je ži­no­mas vy­ras pri­pa­žįs­ta ir tai, kad šio­je spor­to ša­ko­je mo­te­r ys ga­li bū­ti pra­na­šes­nės, nes tu­ri dau­giau kant­r y­bės. Jos ir su­si­kau­pi­mo čia la­bai rei­k ia. Dėl to gol­fo lau­ke iš­nyks­ta vi­sos iki tol kan­k i­nu­sios pro­ ble­mos. Dė­me­sys su­tel­k ia­mas į ka­muo­liu­ką ir di­džiau­sia pro­ble­ma tam­pa, kaip jis rie­dės, kur at­šoks, ko­k į at­stu­mą pa­si­rink­ti. „Tu­ri vi­siš­kai at­si­pa­lai­duo­ti. Jei gal­vo­si ką ki­ta – žais­ti ne­si­seks“, – pa­t y­rė R.Juo­zai­tis ir pa­t vir­ti­na, kad te­le­fo­nai gol­fo lau­ke vi­suo­ met iš­jung­ti, nors, kaip ži­nome, ne­re­tai su­ skam­ba net teat­re ar baž­ny­čio­je.

R.Juo­zai­tis džiau­gia­si ne tik pui­k ia re­lak­ sa­ci­ja gry­na­me ore, bet ir jos re­zul­ta­tais – pa­ge­rė­ju­sia svei­ka­ta. Kai pra­dė­jo žais­ti gol­fą, bū­da­mas 56-erių, kan­k i­no aukš­tas krau­jos­ pū­dis, ko­jų są­na­rių, nu­ga­ros skaus­mai. Iki gol­fo žai­dė fut­bo­lą, krep­ši­nį, van­dens­v y­dį, kil­no­da­vo svar­me­nis. Įgi­jo stu­bu­ro iš­var­žą. Žais­da­mas gol­fą jo­k ių svei­ka­tos pro­ble­mų ne­jau­čia, o vais­tų nuo hi­per­ten­zi­jos pri­rei­

■■ Nuo Ka­ra­liš­ko­jo ir St.And­rews se­no­vi­nio gol­fo įkū­ri­mo bei pir­mų­jų gol­fo tai­syk­lių iš­spaus­di­ni­mo 1754 m. vis dau­giau žmo­nių ėmė žais­ti šį žai­di­ mą. Jis pa­pli­to po Ang­li­ją ir bri­tų ko­lo­ni­jas vi­sa­me pa­sau­ly­je.

■■ 1860 m. bri­tų at­vi­ra­sis čem­pio­na­tas bu­vo pir­ma­sis gol­fo tur­ny­ras. 1895 m. įvy­ko JAV gol­fo at­vi­ra­sis čem­pio­na­tas ir 1916 m. įsteig­ta Pro­fe­sio­na­lių­jų gol­fo žai­dė­jų aso­cia­ci­ja, pa­ska­ti­nu­si pro­fe­sio­na­laus gol­fo kles­tė­ji­mą.

kia ne­bent ta­da, kai dėl vers­lo rei­ka­lų il­giau ne­ga­li išei­ti į gol­fo aikš­t y­ną. Tai įro­dy­mas, ko­k ia di­de­lė lė­to, ne­trau­muo­jan­čio, įvai­raus am­žiaus žmo­nėms tin­ka­mo ju­dė­ji­mo gry­na­ me ore nau­da. Gol­fo žai­dė­jai juo­kau­ja, kad šis spor­tas tin­ka žmo­nėms nuo 3 iki 103 me­ tų. Iš tie­sų ket­ve­rių me­tų R.Juo­zai­čio vai­kai­ tis Klai­das jau pui­k iai orien­tuo­ja­si aikš­t y­ne.

Il­ga­lai­k iais Ame­ri­ko­je ir Skan­di­na­v i­jos ša­ly­se at­lik­tais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad gol­fas il­gi­na gy­ve­ni­mą.

Žai­džia ir žie­mą Ar sun­ku iš­mok­ti žais­ti gol­fą? Lie­tu­vos gol­fo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas pa­t vir­ti­na, kad pa­si­ mo­k y­ti rei­k ia ir ne­sėk­mių pra­džio­je bū­na.

Gol­fo se­zo­nas Lie­tu­vos lau­kuo­se tę­sia­si, kol ne­šal­ta. Dar vi­sai ne­se­niai, spa­lio pa­bai­ go­je, Drus­ki­nin­kuo­se vy­ko se­zo­no už­da­r y­mo tur­ny­ras. Anot žai­dė­jų, jiems, kaip ir žve­jams bei me­džio­to­jams, blo­go oro ne­bū­na, tik ap­ ran­ga ga­li bū­ti ne­tin­ka­ma. Da­bar gol­fo žai­dė­ jai per­si­kė­lė į už­da­ras pa­tal­pas, kur yra si­mu­

lia­to­riai, ir ga­li­ma žais­ti, ko­kiuo­se no­ri lau­ kuo­se: Sau­do Ara­bi­jos, Ame­ri­kos ar Ang­li­jos. „Tech­ni­ka ro­do, kaip ka­muo­liu­kas skrie­ ja per lau­kus. Taip žie­mą ga­li to­bu­lin­ti sa­ vo veiks­mus, kel­ti žai­di­mo ly­g į“, – dar vie­ną pui­k ią ga­li­my­bę pri­sta­to R.Juo­zai­tis.

Pa­va­sa­rį gol­fo se­zo­nas lau­ke įpras­tai pra­ si­de­da ba­lan­džio mė­ne­sį.

Lie­tu­vo­je yra pen­k i gol­fo lau­k ai, šeš­ta­ sis – La­pė­se, pa­ts ma­žiau­sias, de­v y­nių duo­ bu­čių. Be­je, jis bu­vo pir­ma­sis ša­ly­je, įreng­ tas 2000 m., pa­de­dant da­bar jau ka­den­ci­ją bai­g u­siam ša­lies pre­zi­den­tui Val­dui Adam­ kui. Tai jo mėgs­ta­ma spor­to ša­k a, ku­rio­ je yra pa­sie­kęs aukš­t ų re­zul­ta­t ų, ir la­bai po­ pu­lia­ri JAV.

Skan­di­na­vai pro­pa­guo­ja ir ste­bi­si Vi­si gol­fo lau­kai pas mus yra pri­va­tūs, vals­ ty­bė prie šios spor­to ša­kos po­pu­lia­ri­ni­mo ne­pri­si­de­da, nors ji la­bai pa­lan­k i vi­suo­me­ nės svei­ka­tai.

Bra­zi­li­ja: R.Juo­zai­tis (antras iš dešinės) su Lie­tu­vos olim­pi­niais pri­zi­nin­kais Rio de Ža­nei­re.

Ry­man­to Juo­zai­čio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

21

2016 ruduo

Sveikata

To­li: Lie­tu­vos mė­gė­jų de­le­ga­ci­ja, ku­rio­je bu­vo ir R.Juo­zai­čio žmo­na Ne­rin­ga (pirmoje eilėje pirma iš dešinės), – tur­ny­re Ma­ro­ke.

Ry­man­to Juo­zai­čio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Skan­di­na­v i­jo­je gol­fą žai­d žia mi­li­jo­ nai žmo­nių, vien Suo­mi­jo­je ši spor­to ša­ka ge­ne­ruo­ja 250 mln. eu­r ų per me­tus. Vals­t y­ bei mo­ka­mi di­de­li mo­kes­čiai, ji gol­fą re­mia, nes ži­no, kad vi­suo­me­nė sens­ta, tu­ri svei­ka­ tos pro­ble­mų, o spor­tas jas ma­ži­na. Dėl to gol­fas pro­pa­g uo­ja­mas jau mo­k yk­lo­se, dir­ba­ ma su jau­ni­mu“, – aiš­k i­na R.Juo­zai­tis.

Jis da­ly­va­vo šiais me­tais Bra­zi­li­jo­je vy­ ku­sio­je olim­pia­do­je, į ku­rią po il­gos, dau­ giau kaip 100 me­t ų per­t rau­kos gol­fas su­g rą­ žin­tas. Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se į ge­riau­sių gol­fo žai­dė­jų de­šim­tu­k ą pa­te­ ko net trys skan­d i­na­vai. Šios Šiau­rės ša­lys su­pra­to ir tin­k a­mai įver­t i­no gol­fo pra­na­šu­ mus, jis ten po­pu­lia­res­nis nei pa­lan­kes­nio kli­ma­to ša­ly­se, kur il­ges­nis šil­ta­sis se­zo­nas. „Suo­miai ste­bi­si, ko­dėl mes, tu­rė­da­mi pu­ sant­ro mė­ne­sio il­ges­nį se­zo­ną, gol­fo ne­v ys­ to­me. Sa­ko, jie ir šve­dai at­va­žiuo­t ų žais­

ti pas mus, o tai bū­t ų di­de­lė in­ves­t i­ci­ja į ša­ lies biu­d že­tą. Jau da­bar į „The V Golf Club“ aikš­t y­ną Vil­niu­je per me­tus at­v yks­ta apie 3 tūkst. žai­dė­jų ir jie pas mus pi­ni­g ų iš­lei­d žia pen­k is kar­tus dau­g iau nei pa­pras­t i tu­ris­ tai“, – pa­ste­bi R.Juo­zai­t is, šie­met su fe­de­ra­ ci­ja su­ren­gęs at­v i­rą gol­fo čem­pio­na­tą, ku­r į žai­dė­jai, su­va­žia­vę iš aš­tuo­nio­li­kos pa­sau­lio ša­lių, įver­t i­no kaip vie­ną ge­riau­sių tur­ny­ rų Eu­ro­po­je.

Ki­tą­met Lie­tu­vo­je lie­pos vi­du­r y­je vyks Eu­ro­pos po­li­t i­k ų čem­pio­na­tas, į ku­r į at­ vyks prem­je­rai, ko­mi­sa­rai, ko­mi­te­t ų va­do­ vai. Tarp po­li­t i­k ų to­k ie ren­g i­niai la­bai po­ pu­lia­r ūs, jų me­tu ap­ta­ria­mi stra­te­g i­niai klau­si­mai. „So­vie­ti­niais lai­kais daug klau­si­mų bu­vo ap­ ta­ri­a­ma pir­ty­se, kur lie­jo­si al­ko­ho­lis ir kom­ pa­ni­ją pa­lai­kė da­mos, da­bar vi­sa­me pa­sau­ly­ je de­ba­tai vyks­ta gol­fo lau­kuo­se“, – ži­no 63-ejų

Aikš­ty­nai Lie­tu­vo­je

Pa­tir­tis: Klai­das jau 22ge­rai ži­no, kaip žai­džia­mas gol­fas ir tre­ni­ruo­ja­si net žie­mą.

■■ Sos­ti­nių gol­fo klu­bas Elekt­rė­nų sa­vi­val­dy­bė­je ■■ Eu­ro­pos cent­ro gol­fo klu­bas Vil­niaus ra­jo­ne ■■ Gol­fo klu­bas „El­nias“ Di­džio­ sio­se La­pė­se prie Kau­no ■■ Gol­fo klu­bas „Vil­kė“ ne­to­li Lei­pa­lin­gio ■■ Gol­fo klu­bas „Na­tio­nal Golf Re­sort“ prie Kre­tin­ga­lės ■■ Gol­fo klu­bas „The V Golf Club“ ke­lio A2 Vilnius–Pane­ vėžys 19 km

R.Juo­zai­tis. Jis pri­du­ria, kad JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, vyk­da­mas į Eu­ro­pą, papras­ tai ren­ka­si tą ša­lį, ku­rio­je su jos va­do­vu ga­li­ma pa­žais­ti gol­fą. Ži­no­mas vers­li­nin­kas Li­nas Ta­ das Ka­ro­sas, da­bar gy­ve­nan­tis Pie­tų Af­ri­ko­je, tei­gia, kad ten jo­kių klau­si­mų ne­ga­li­ma nie­kur ki­tur tei­gia­mai iš­spręs­ti, tik gol­fo lau­kuo­se.

Svei­ko azar­to rei­kia Vis dėl­to kal­ba vėl nu­k ry­po link tur­tin­g ų­jų, aukš­tuo­me­nės?

Lie­tu­vos gol­fo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas R.Juo­zai­tis tvir­tai lai­ko­si sa­vo nuo­mo­nės. Sa­ ko, kad le­do ri­tu­lys, te­ni­sas yra bran­ges­nės spor­to ša­kos. Už gol­fą kar­tą su­mo­kė­jęs nuo 350 eu­rų mo­kes­tį, ga­li žais­ti bet ka­da vi­sus me­tus. Svei­ka­ta – daug bran­ges­nė ver­ty­bė. „Rei­k ia sek­ti, ką pro­tin­gi žmo­nės da­ro.

Jei ne­bū­tų svei­ka, jie ne­žais­tų“, – at­re­mia R.Juo­zai­tis.

Gal­būt nau­ja­sis Sei­mas la­biau rū­pin­sis ša­ lies gy­ven­to­jų svei­ka­ta? To ti­k i­si ir Lie­tu­vos gol­fo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas. Da­bar vals­t y­ bė sta­to tik sta­dio­nus, kur dau­giau­sia tre­ni­ ruo­ja­si pro­fe­sio­na­lai. Kad ir kaip bū­tų pa­ra­ dok­sa­lu, gol­fas pri­skir­tas prie azar­ti­nių žai­ di­mų. Dėl to šios spor­to ša­kos ne­ga­li fi­nan­ suo­ti rė­mė­jai. R.Juo­zai­tis vi­lia­si, kad nau­ja­ sis Sei­mas ko­re­g uos tai ap­ro­buo­jan­t į įsta­t y­ mą, ir pri­du­ria, kad azar­tas nė­ra blo­gis. „Azar­to rei­k ia. Juo pa­grįs­tas žmo­nių to­ bu­lė­ji­mas“, – tuo įsi­ti­k i­nęs R.Juo­zai­tis pri­du­ ria, kad vy­rai iš pri­gim­ties yra azar­tiš­k i mo­ te­rims, pi­ni­gams, au­to­mo­bi­liams, spor­tui.

O kas lie­ka mo­te­rims? Anot ša­ly­je ži­no­mo vers­li­nin­ko, mo­te­r ys yra azar­tiš­kos šei­mai, o tam la­bai pa­de­da gol­fas.

2016 ruduo

sveikata

Stre­so epi­de­mi­jos stab­džiai – mū­sų pa­čių ran­ko­se

Nuo­lat sku­ban­tis, su­si­rū­pi­nęs, ne­tgi pik­tas – toks ti­piš­kas lie­tu­vio po­rtre­tas. „Gy­ve­ni­mas – am­ži­nas stre­sas“, – api­bend­ ri­na su­rū­gė­lis, bet nei ra­mi­na­mų­jų, nei mig­do­mų­jų vais­tų gy­ dy­to­jas psi­chiat­ras Mar­ty­nas Mar­cin­ke­vi­čius to­kiems pa­cien­ tams ne­ski­ria. Ką da­ry­ti?

TEKSTAS: MA­RI­JA­NA JA­SAI­TIE­NĖ

Kre­to­je: ato­sto­gos – vie­nas stre­so pre­ven­ci­jos bū­dų, ir, tai ži­n

– Pri­si­pa­žin­ti, kad esi lai­min­gas, to­ly­gu bū­ti iš­kri­tu­siam iš Mė­nu­lio. Bū­si su­pras­tas ir sa­vas, jei sa­ky­si, kad nuo­lat stre­suo­ji. Kad ir apie ko­kią li­gą kal­bė­tum, vi­sų jų prie­žas­tis – stre­sas. Kas vi­sa tai?

– Stre­sas – nor­ma­li ap­sau­gi­nė or­ga­niz­mo reak­ci­ja į bet ko­kį psi­cho­lo­gi­nį dir­gik­lį. Jį ga­li su­kel­ti ir po­zi­ty­vūs reiš­ki­niai, pa­vyz­džiui, vai­ko gi­mi­mas ar ve­dy­bos, ne­tgi ato­sto­gos eg­zo­tiš­ko­je ša­ly­je. Tai džiu­gūs, bet ne ­kas­die­niai įvy­kiai, to­ dėl jie su­ke­lia stre­są. Ne­rei­kia jo bi­jo­ti, veng­ti.

– Mes daž­niau­siai stre­są sie­ja­me su nei­gia­ mo­mis emo­ci­jo­mis...

– Ir to­kių tik­rai neiš­veng­si­me mū­sų kas­die­ ny­bė­je, ne­bent su nie­kuo ne­bend­rau­tu­me, gy­ven­tu­me vie­nuo­ly­ne ar vien­kie­my­je be te­le­vi­zi­jos, te­le­fo­no, in­ter­ne­to. Stre­so gal ir iš­veng­tu­me, bet ar toks gy­ve­ni­mas bū­tų vi­sa­ver­tis? No­rint ką nors gau­ti, kai ką rei­kia duo­ti. Ne­tu­rė­tum vai­kų, vy­ro ar žmo­nos – nuo stre­so gal ir bū­tum la­biau ap­sau­go­tas, bet ar bū­tum tik­rai lai­min­gas?

Ki­tas da­ly­kas, kad vi­sa­me ci­vi­li­zuo­ta­me pa­sau­ly­je net ir tei­gia­mo stre­so yra per daug.

– Ko­dėl? Ar­gi gė­rio ga­li bū­ti per daug?

– Tas gė­ris – tai ga­li­my­bė nau­do­tis vi­sais ci­vi­li­za­ci­jos pa­sie­ki­mais. Esa­me la­bai ak­ty­vūs 26

so­cia­liai: daug bend­rau­ja­me, ke­liau­ja­me, vis­kuo do­mi­mės, ir vis­ko pa­si­da­ro per daug.

Tai il­gai­niui su­trik­do svei­ka­tą. Ne stre­sas yra blo­gas da­ly­kas, o jo kie­kis, kaip ir, pa­vyz­ džiui, skir­tu­mas tarp vais­tų ir nuo­dų yra tik vie­nas – do­zė.

Ra­min­ti, til­dy­ti – to­ ly­gu stab­dy­ti smar­ kiai rie­dan­tį ka­muo­ lį, kai nuo smū­gio skau­dės.

La­bai daug pri­klau­so nuo stre­so in­ten­ sy­vu­mo ir lai­ko, kiek jis trun­ka, nors ir stip­riam, bet trum­pa­lai­kiam stre­sui žmo­gaus or­ga­niz­mas yra at­spa­rus. Prik­lau­so­mai nuo am­žiaus ir cha­rak­te­rio sa­vy­bių, leng­viau ar sun­kiau žmo­gus su juo su­si­tvar­ko, ir skau­ džių pa­da­ri­nių ne­lie­ka.

Ki­tas da­ly­kas, kai stre­sas vir­ši­ja vi­sus pa­ra­met­rus, yra la­bai in­ten­sy­vus. Toks bū­na po­rtrau­mi­nis stre­sas dėl pa­tir­tų ka­tast­ro­fų, ka­ro, ar­ti­mo žmo­gaus mir­ties, sky­ry­bų. Kai

ku­riems žmo­nėms dėl to rei­ka­lin­ga me­di­ci­ nos pa­gal­ba.

– Daž­niau­siai stre­są su­vo­kia­me kaip nuo­la­ti­ nio sku­bė­ji­mo, ne­pa­si­ten­ki­ni­mo gy­ve­ni­mu pa­ da­ri­nį. Tai ne li­ga, bet la­bai ken­kia svei­ka­tai?

– Sku­bė­ji­mas, pra­sta nuo­tai­ka yra už­si­tę­su­ sio stre­so pa­da­ri­niai. Jis il­gai­niui iš­se­ki­na or­ga­niz­mo ap­sau­gi­nius ir at­ku­ria­muo­sius re­ zer­vus, ir žmo­gus vis la­biau jau­čia nuo­var­gį, da­ro­si sun­ku at­lik­ti tą pa­tį dar­bą ar iš­lai­ky­ti gy­ve­ni­mo rit­mą. Ne­be­sus­pė­da­mas dar la­biau sku­ba ir pa­ten­ka į už­bur­tą ra­tą.

Dar­bo­ho­li­kai ir la­bai ak­ty­vūs žmo­nės tu­ rė­tų ži­no­ti, kad to­kia sa­vi­jau­ta ne tik su­ke­lia li­gas, bet ir ma­ži­na dar­bin­gu­mą bei dar­bo efek­ty­vu­mą. Bū­ti­na su­vok­ti, kad rei­kia su­ sto­ti, pail­sė­ti ar su­ma­žin­ti at­lie­ka­mų dar­bų krū­vį, ren­gi­nių, su­si­ti­ki­mų skai­čių. Prie­šin­gu at­ve­ju gre­sia per­de­gi­mo sind­ro­mas.

Kau­lai lūž­ta ne tik nuo trau­mų, bet ir nuo įtam­pos, pa­vyz­džiui, ka­rei­viams žy­giuo­jant to­li­mus at­stu­mus, ir tai va­di­na­ma stre­si­niu lū­žiu. Taip ga­li nu­tik­ti ir psi­chi­kai.

– Kaip ją tau­so­ti? Jei pri­va­lai dirb­ti aš­tuo­ nias va­lan­das, tai ir dir­bi...

– Vi­si ži­no, kas yra kū­no hi­gie­na, ir jos lai­ko­ si. Yra ir psi­cho­hi­gie­na. Psi­chi­kai ir­gi rei­kia

2016 ruduo

Sveikata

ū­dų, ir, tai ži­no­da­mas, gy­dy­to­jas M.Mar­cin­ke­vi­čius su šei­ma poil­siau­ja ne trum­piau kaip ke­tu­rias sa­vai­tes, nes, sa­ko, tik per tiek lai­ko or­ga­niz­mas su­si­grą­ži­na jė­gas.

šva­ros – iš­si­va­ly­mo nuo įtam­pos, poil­sio be dir­gik­lių.

Jei vi­są die­ną dir­ba­me prie kom­piu­te­rio, o va­ka­re vėl sė­da­me prie jo ir nar­šo­me po in­ ter­ne­tą, ak­ty­viai bend­rau­ja­me su tūks­tan­čiais žmo­nių ir į vis­ką rea­guo­ja­me – toks poil­sis nė­ra nor­ma­lus. Bū­ti­nas es­mi­nis veik­los pa­kei­ ti­mas. Kla­si­ki­nis pa­vyz­dys – pro­ti­nio dar­bo kai­ta spor­tu ar ra­miu pa­si­vaikš­čio­ji­mu, kai neapk­rau­na­me sa­vo sme­ge­nų. Jei kū­nas po fi­zi­nio dar­bo rei­ka­lau­ja poil­sio, tai ir psi­chi­kai jo rei­kia. Per­de­gi­mo sind­ro­mas daž­niau­siai bū­din­gas žmo­nėms, dir­ban­tiems su dau­gy­ be in­for­ma­ci­jos, juo­lab ne­ga­ty­vios. To­kiems žmo­nėms net te­le­vi­zo­rius ne­lei­džia pail­sė­ti.

– Te­le­vi­zo­rių, kom­piu­te­rį ga­li­ma iš­jung­ti, bet ne­ga­li­ma iš­jung­ti sa­vo min­čių. Kai jos su­ka­si apie rū­pes­čius ir ne­ga­li jo­mis at­si­kra­ ty­ti, kan­ki­na. Ką da­ry­ti?

– Vie­no re­cep­to nė­ra, kiek­vie­nam pa­de­da in­di­vi­dua­lūs da­ly­kai. Pa­tar­ti­na su­si­ras­ti sau ma­lo­nios veik­los. La­bai nau­din­gas spor­tas, dė­me­sys vai­kams, ku­rio dau­gu­ma mū­sų ski­ ria­me jiems per ma­žai, duos dvi­gu­bą efek­tą: jei pa­dė­si­me pa­mo­kas pa­ruoš­ti, kar­tu pa­žai­ si­me krep­ši­nį ar fut­bo­lą, pa­ga­liau vien pa­si­ vaikš­čio­si­me – su­stip­rin­si­me ry­šius ir bent tuo me­tu at­si­kra­ty­si­me kan­ki­nan­čių min­čių.

– Ir gal­būt priim­si­me iš­min­tin­gą spren­di­mą ar­ba po­žiū­rį į pro­ble­mas pa­kei­si­me?

– Po­žiū­rį pa­keis­ti ne­leng­va. Tai vie­nas bū­dų at­si­kra­ty­ti stre­so, bet jis la­bai sun­kus ir il­gas, ne­re­tai rei­ka­lau­jan­tis psi­cho­te­ra­pi­jos ar ki­tos dva­si­nės pra­kti­kos. Pui­kus bū­das – pa­keis­ti veik­lą.

– Ar­ba kaž­kaip iš­si­krau­ti?

– Emo­ci­jos, kaip ir vi­sa ki­ta, kau­pia­si, jos nie­kur ne­dings­ta. Jei neiš­lie­ji, iš­si­lies pa­čios ne lai­ku ir ne vie­to­je. Ge­riau­sia su­si­kau­pu­ sias nei­gia­mas emo­ci­jas in­ves­tuo­ti į ko­kią nors po­zi­ty­vią veik­lą. La­bai ge­rai lais­va­lai­ kiui, poil­siui pa­si­rink­ti spor­tą, ko­man­di­nius žai­di­mus, kai bend­rau­ji, lai­mi ar pra­lai­mi. Žais­da­mas iš­si­krau­ni. Tai ge­riau­sias stre­so pre­ven­ci­jos bū­das.

– Lėkš­čių dau­žy­mas bū­tų nee­fek­ty­vu?

– Bran­go­ka ir efek­tas – la­bai trum­pa­lai­kis. Šiek tiek ga­li pa­dė­ti gi­lus kvė­pa­vi­mas, jei dar su­ge­bi sa­ve kont­ro­liuo­ti, bet ge­riau­sia pa­dė­ti sau, kol dar ga­li val­dy­tis. Lai­ku su­pras­ti, kad kaž­ką rei­kia keis­ti, nes vie­ną kar­tą ne­be­su­si­ val­dy­si, ir tai pa­kenks ne tik tau, bet ir ki­tiems.

– O jei ko­le­ga ne­be­su­si­val­do ir pra­trūks­ta vi­du­ry dar­bo die­nos?

– Pa­sis­ten­ki­te iš­tver­ti, te­gul iš­si­krau­na.

Ra­min­ti, til­dy­ti – to­ly­gu stab­dy­ti smar­kiai rie­ dan­tį ka­muo­lį, kai nuo smū­gio skau­dės. Žmo­ gus, apim­tas stre­so, nie­ko ne­gir­dės, ra­cio­na­ liai su juo ne­su­siš­ne­kė­si. Val­dant bet ko­kius konf­lik­tus pir­mas veiks­mas – nu­leis­ti ga­rą.

Ant­ras veiks­mas – ša­lin­ti prie­žas­tis, su­kė­ lu­sias to­kią iš­kro­vą, o ne gė­din­ti, kri­ti­kuo­ti. Jei tai įvyks­ta ko­lek­ty­ve, va­do­vų pre­ro­ga­ty­va – ma­žin­ti dar­bo krū­vį, net prie­var­ta, jei prie­ žas­tys – dar­bas. Nor­ma­lio­se ša­ly­se ne­lei­džia­ma dirb­ti virš­va­lan­džių. Ja­po­ni­jo­je tai­ko­mos la­bai griež­tos san­kci­jos, jei žmo­gus dir­ba per daug.

Yra aukš­tos kul­tū­ros bend­ro­vių, ku­rio­se iš­siųs­ti laiš­ką dar­bo klau­si­mu ne dar­bo me­tu bū­tų di­de­lis ne­tak­tas, nu­si­žen­gi­mas. Ame­ri­ko­je daug in­ves­tuo­ja­ma į dar­buo­to­jų lais­va­lai­kį, ne­tgi vi­ sos šei­mos ato­sto­gos ap­mo­ka­mos. Ge­ras poil­sis di­di­na dar­bin­gu­mą ir ren­ta­bi­lu­mą, pa­sie­kia­mas pui­kus eko­no­mi­nis efek­tas.

– Kaip pa­čiam pa­jaus­ti, kad rei­kia stab­dy­ti sa­ve?

– Jei at­ro­do, kad vi­si kal­ti, o tik tu vie­nas tei­sus – va­di­na­si, su ta­vi­mi pro­ble­ma, esi per­var­gęs.

– O jei nak­tį kan­ki­na ne­mi­ga, vis gal­vo­ji apie dar­bą. Gal ko­kių mig­do­mų­jų iš­ger­ti?

27

2016 ruduo

Sveikata

Kaip jau­tie­si?

■■ Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras su par­tne­riais pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je pri­sta­tė pro­gra­mą „An­tist­re­si­niai pra­ti­mai“, skir­tą iš­ma­nie­siems įren­gi­niams. Kiek­vie­nas, par­si­siun­tęs pro­gra­mą, tes­tu ga­li nu­sta­ty­ti, kaip jau­čia­si, gau­ti re­ko­men­da­ci­ją stre­sui ma­žin­ti ir at­lik­ti an­tist­ re­si­nius pra­ti­mus.

■■ Prog­ra­ma „An­tist­re­si­niai pra­ti­mai“ pa­rem­ta dė­me­sin­go įsi­są­mo­ni­ni­mo me­to­du. Tai va­lin­gas dė­me­sio su­tel­ki­mas į no­ri­mą ob­jek­tą, su­vo­kiant rea­ ly­bę to­kią, ko­kia ji iš tie­sų yra, be išanks­ti­nio nu­si­tei­ki­mo, ne­ver­ti­nant ir ne­tei­siant. Dė­me­sin­go įsi­są­mo­ni­ni­mo pra­kti­kos-me­di­ta­ci­jos ga­li bū­ti pra­kti­ kuo­ja­mos bet ka­da ir bet kur. Už kiek­vie­ną iš­klau­sy­tą me­di­ta­ci­ją gau­na­mi ap­do­va­no­ji­mai, ga­li­ma ste­bė­ti sa­vo as­me­ni­nę pa­žan­gą.

■■ Prog­ra­ma yra ne­mo­ka­ma, ji skir­ta iš­ma­nie­siems įren­gi­niams, tu­rin­tiems „And­roid“ ope­ra­ci­nę sis­te­mą. Pla­nuo­ja­ma ją pri­tai­ky­ti ir iOS ope­ra­ci­nei sis­te­mai. Prog­ra­mą ga­li­ma ras­ti: https://play.goog­le.com/store/apps/ details?id=lt.mpk.mpk. Ji su­kur­ta bend­ra­dar­biau­jant su At­sa­kin­go vers­lo ir men­to­r ys­tės ins­ti­tu­tu bei Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­be.

– Dėl bet ko­kių me­di­ka­men­tų rei­kia kreip­ tis į gy­dy­to­ją. Jei stre­sas trum­pa­lai­kis, vais­tai yra ge­rai. Blo­giau, kai žmo­gus, ku­rį iš­me­tė iš dar­bo ar mi­rė jo ar­ti­ma­sis, di­džiuo­ja­si, kad neiš­gy­ve­na, nes ne­va esąs stip­rus. Gy­ve­ni­mo ne­gan­dos ne­ga­li ne­pa­veik­ti, ne­ri­mas, ne­mi­ga yra nor­ma­li reak­ci­ja. To­kiu at­ve­ju ga­li pa­dė­ti ir žo­li­niai pre­pa­ra­tai.

mą­jį ir sti­mu­liuo­ja­mą­jį po­vei­kį, to­dėl jo daž­nai grie­bia­ma­si, ta­čiau pa­da­ri­niai – la­bai skau­dūs: už­slėp­ta li­ga pro­gre­suo­ja ir vys­to­si pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio, vais­tų. Ne kar­tą gir­dė­jo­me, kaip sėk­min­gai dir­bęs vers­ li­nin­kas vie­ną die­ną vis­ką me­ta, iš­va­žiuo­ja ar net nu­si­žu­do. Mas­kuo­ja­mos pro­ble­mos nie­kur ne­dings­ta, jos kau­pia­si, to­dėl, jas pa­ ju­tus, bū­ti­na ma­žin­ti dar­bo, veik­los apim­tis, su­si­re­gu­liuo­ti re­ži­mą.

Ja­po­ni­jo­je tai­ko­mos la­bai griež­tos san­kci­jos, jei žmo­ gus dir­ba per daug.

– Jūs, gy­dy­to­jas psi­chiat­ras, ne­pri­ta­ria­te pla­čiai pa­pli­tu­siam mig­do­mų­jų vais­tų var­ to­ji­mui?

– Gy­dy­to­jai kar­tais tu­ri pa­skir­ti tų vais­tų, nes ne­ga­li pri­vers­ti žmo­gaus gy­ven­ti ki­taip, ne­tgi pa­pras­čiau­siai išei­ti prieš mie­gą pa­ si­vaikš­čio­ti. Lai­mė, dau­gė­ja iš­si­la­vi­nu­sių, svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­čių žmo­nių, su ku­riais ga­li šne­kė­ti, kaip ją iš­sau­go­ti. Be vais­tų, be stre­so.

Jei stre­so simp­to­mai kan­ki­na il­gą lai­ką, juos, kaip ir ki­tų li­gų, mal­šin­ti vais­tais, juo­lab al­ko­ho­liu, ne­va­lia. Pas­ta­ra­sis tu­ri ra­mi­na­ 28

2016 ruduo

sveikata

„Pa­lan­gos gin­ta­ras“

dė­me­siu ap­gau­bia ne tik ma­žuo­sius pa­cien­tus Pa­lan­ga įpras­tai aso­ci­juo­ja­ si su pra­mo­go­mis, šur­mu­liu va­sa­rą, ta­čiau ir ki­tais me­tų lai­kais šiam pa­jū­rio kam­pe­ liui ne­stin­ga ža­ve­sio. Ra­maus poil­sio ger­bė­jai ne se­zo­no me­tu į Pa­lan­gą vis la­biau at­si­ grę­žia kaip į ko­ky­biš­kų svei­ ka­ti­ni­mo pa­slau­gų ku­ror­tą.

TEKSTAS: justė labutytė

Su­lau­kė kau­nie­čių de­san­to Pui­k ias ten­den­ci­jas pa­t vir­ti­no ir vai­kų rea­ bi­li­ta­ci­jos sa­na­to­ri­jos „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ va­do­vas Kęs­tu­tis Spei­č ys. Anot jo, ne­ma­žai žmo­nių jau įver­ti­no gy­dy­mo­si ne ku­ror­ti­nio se­zo­no me­tu – bent jau ru­de­nį ar anks­t y­vą pa­va­sa­rį – pra­na­šu­mus. „Kai tu­ri­me la­bai daug pa­cien­tų, pro­ce­dū­rų ga­li­me su­teik­ti tik tiek, kiek nu­ma­to tei­sės ak­ tai. Ne se­zo­no me­tu pa­cien­tams ga­li­me skir­ ti dau­giau dė­me­sio, pa­siū­ly­ti pla­tes­nį pa­slau­gų spekt­rą – kon­cent­ruo­tis ne tik į pa­grin­di­nę, bet ir su ja nesu­si­ju­sią li­gą“, – kal­bė­jo K.Spei­čys. Įp­ras­tai dau­giau­sia pa­cien­tų sa­na­to­ri­ja su­ lauk­da­vo iš Klai­pė­dos, Šiau­lių, Tel­šių ir Tau­ ra­gės ap­skri­čių. Da­bar ją at­ran­da ir ki­tų re­ gio­nų at­sto­vai. Įs­tai­gos va­do­vas pa­si­d žiau­ gė, kad rug­sė­jį dau­giau­sia pa­cien­tų at­v y­ko iš Kau­no ir Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­čių. „Šio re­gio­no at­sto­vams ga­lė­tu­me bū­ti ne ma­žiau pa­trauk­lūs nei Drus­k i­nin­kai, nors iki jų at­stu­mas ma­žes­nis, ta­čiau ke­lio­nės truk­mės po­žiū­riu lai­ko su­gaiš­ta­ma tur­būt pa­na­šiai“, – įver­ti­no K.Spei­č ys.

Nuo ru­dens „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ tra­di­ciš­ kai pa­tei­k ia ir įvai­rių pa­trauk­lių pa­siū­ly­mų.

Kęs­tu­tis Spei­čys:

Jei šei­mos gy­dy­to­jas tei­gia, kad vai­kui po ūmios li­gos me­di­ci­ ni­nė rea­bi­li­ta­ci­ja ne­ prik­lau­so, jis tu­rė­tų paaiš­kin­ti ko­dėl.

Vie­nas to­k ių – ne­mo­ka­ma pa­cien­tų at­ve­ži­ mo į sa­na­to­ri­ją ir par­ve­ži­mo na­mo pa­slau­ga. „Pri­pa­žin­k i­me, kad ne kiek­v ie­na šei­ma iš­ga­li su­mo­kė­ti už vai­ko ke­lio­nę į sa­na­to­ri­ ją. Ir ši pa­slau­ga yra itin po­pu­lia­ri. Pa­cien­tus ve­ža­me net iš ato­k iau­sių Lie­tu­vos kam­pe­ lių. Vi­sa tvar­ka ap­ra­šy­ta mū­sų in­ter­ne­ti­nia­ me pus­la­py­je, taip pat ga­li­ma pa­si­skam­bin­ ti į re­gist­ra­tū­rą, kur sa­na­to­ri­jos dar­buo­to­ja vis­ką paaiš­k ins ir priims pra­šy­mą“, – pri­dū­ rė „Pa­lan­gos gin­ta­ro“ va­do­vas.

Kai­nos ne­gąs­di­na Ne se­zo­no me­tu žy­mios leng­va­tos tai­ko­mos ir pa­cien­tus ly­din­tiems as­me­nims – jie sa­na­ to­ri­jo­je ga­li ap­si­sto­ti per­pus pi­giau.

Ne pir­mus me­tus ren­gia­mo­se svei­ka­tin­ gu­mo sto­v yk­lo­se vai­kams siū­lo­ma ne tik pail­sė­ti ir at­gau­ti jė­gas le­pi­nan­tis svei­ka­ti­

ni­mo pro­ce­dū­ro­mis – įstai­gos dar­buo­to­ jai pa­si­r ū­pi­na tu­ri­nin­g u pa­cien­tų lais­va­lai­ kiu, or­ga­ni­zuo­ja įvai­rias eks­kur­si­jas ir ki­tą at­rak­t y­v ią veik­lą. Svei­ka­tin­g u­mo sto­v yk­los vai­kams nuo aš­tuo­ne­rių me­tų siū­lo­mos ru­ dens, žie­mos ir pa­va­sa­rio ato­sto­g ų me­tu.

Be­maž kas­met „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ sa­ vo pa­cien­tams pa­tei­k ia vie­no­k ių ar ki­to­ kių nau­jo­v ių. Ne­se­niai sa­na­to­ri­jo­je pra­dė­jo veik­ti psi­cho­sen­so­ri­nis ka­bi­ne­tas. „Nau­jos re­lak­sa­ci­jos pa­slau­gos bus tei­kia­ mos ne tik be­si­gy­dan­tie­siems pa­gal Te­ri­to­ri­ nių li­go­nių ka­sų (TLK) siun­ti­mus. Už priei­na­ mą kai­ną jo­mis ga­lės pa­si­nau­do­ti ir tie pa­cien­ tai, ku­riems šios pa­slau­gos pa­gal siun­ti­mus ne­ prik­lau­so, taip pat slau­gan­tys ar ly­din­tys as­me­ nys“, – aiš­ki­no sa­na­to­ri­jos va­do­vas K.Spei­čys.

Tė­vams – pa­lan­ki leng­va­ta Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, rea­bi­li­ta­ci­ja ma­žie­ siems pa­cien­tams ga­lė­tų bū­ti dar la­biau priei­na­ma, jei tė­vai prin­ci­pin­giau rei­ka­lau­tų jų at­ža­loms pri­k lau­san­čių pa­slau­g ų. „Jei šei­mos gy­dy­to­jas tei­gia, kad vai­kui po ūmios li­gos me­di­ci­ni­nė rea­bi­li­ta­ci­ja ne­prik­lau­ so, jis tu­rė­tų paaiš­kin­ti ko­dėl. Pap­ras­tai ne­ma­ ža da­lis me­di­kų ra­šy­ti siun­ti­mą di­de­liu no­ru ne­de­ga, nes tai yra pa­pil­do­mas lai­kas, dar­bas, ape­liuo­ja­ma į tai, kad ne­pa­kan­ka kvo­tų, – daž­ ną sce­na­ri­jų įvar­di­jo pa­šne­ko­vas. – Kiek te­ko bend­rau­ti su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, TLK at­sto­vais, dek­la­ruo­ja­ma, kad vai­kams rei­ ka­lin­gos me­di­ci­ni­nės rea­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gos tei­kia­mos be ap­ri­bo­ji­mų.“ Gy­dy­mo įstai­ga, iš­nau­do­ju­si kvo­tas me­di­ ci­ni­nei rea­bi­li­ta­ci­jai, anot K.Spei­čio, tu­rė­tų kreip­tis į TLK su pra­šy­mu, kad konk­re­čiam pa­cien­tui rei­ka­lin­ga rea­bi­li­ta­ci­ja bū­tų su­teik­ta.

Paš­ne­ko­vas taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad nuo atei­nan­čių me­tų įsi­ga­lio­sian­tis Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­ kei­ti­mas ža­da pa­lan­kių po­ky­čių ma­ža­me­čių tė­ vams. Vai­kui iki sep­ty­ne­rių me­tų gy­dan­tis me­ di­ci­ni­nės rea­bi­li­ta­ci­jos įstai­go­je, jam slau­gy­ti ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­ma bus iš­duo­da­ma iki 120 die­nų per me­tus. Da­bar šis ter­mi­nas tai­ko­mas tik vai­kams ser­gant ati­tin­ka­mo­mis li­go­mis. „Tai la­bai ak­tua­lus įsta­t y­mo pa­kei­ti­mas.

Jis su­teiks ga­li­my­bę vai­kų rea­bi­li­ta­ci­ją or­ga­ ni­zuo­ti iš kar­to po ūmios li­gos, ta­da, kai ji la­biau­siai rei­ka­lin­ga, o ne lauk­ti, ka­da tė­vai ga­lės išei­ti ato­sto­g ų“, – tei­gė K.Spei­č ys. www.palangosgintaras.lt Tel. +370 460 40103 29

2016 ruduo

Sveikata

Nau­jo­vė: Cent­ro po­lik­li­ni­ka siū­lo slau­gos pa­slau­gą į na­mus.

Cent­ro po­lik­li­ni­ko­je – nau­ja pa­slau­ga į na­mus

Kau­ne esan­ti Cent­ro po­lik­li­ ni­ka at­si­nau­ji­no ne tik išo­re, bet ir pa­slau­go­mis. Pra­dė­ta teik­ti la­bai reikš­min­ga pa­ slau­ga – am­bu­la­to­ri­nė slau­ ga na­muo­se. Pro­fe­sio­na­lų ko­man­da pa­de­da li­go­niams grei­čiau pa­sveik­ti, o jų ar­ti­ mie­siems su­tei­kia psi­cho­lo­ gi­nę pa­gal­bą.

TEKSTAS: Edi­ta Ra­dze­vi­čiū­tė fotografija: Vil­m an­tas Rau­pe­lis

30

Vie­ni iš ne­dau­ge­lio Nuo rugp­jū­čio Cent­ro po­lik­li­ni­ka pra­dė­jo siū­ly­ti nau­ją pa­slau­gą – am­bu­la­to­ri­nę slau­gą na­muo­se. Vy­res­nio­ji slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Ra­sa Ru­so­nie­nė sa­kė, kad šiuo me­tu slau­g y­ to­jų ko­man­dą su­da­ro še­šios slau­g y­to­jos, ku­ rios dir­ba te­ri­to­ri­niu prin­ci­pu.

Kol kas Kau­ne am­bu­la­to­ri­nės slau­gos pa­ slau­gą tei­k ia la­bai ne­daug gy­dy­mo įstai­g ų, to­dėl Cent­ro po­lik­li­ni­kos at­sto­vai džiau­gia­ si, kad ga­li pa­siū­ly­ti pro­fe­sio­na­lų pa­gal­bą pa­cien­tams ir jų ar­ti­mie­siems na­muo­se. „Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad tu­ri­me to­kią slau­ gy­to­jų ko­man­dą, ku­ri pa­de­da neį­ga­lie­siems ir jų ar­ti­mie­siems ko­vo­ti su li­ga. Už­tik­ri­na­me slau­gos pa­slau­gų tęs­ti­nu­mą, kad žmo­gus kuo il­giau sa­vo šei­mo­je jaus­tų­si vi­sa­ver­čiu jos na­riu, ma­žiau kentėtų skaus­mą, iš­veng­tų pra­gu­lų“, – pri­ta­rė Cent­ro po­lik­li­ni­kos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja me­di­ci­nai Eli­gi­ja Lau­ru­se­vi­čie­nė.

Am­bu­la­to­ri­nių pa­slau­gų tei­ki­mas pa­ge­ri­na ser­gan­čio žmo­gaus or­ga­niz­mo veik­lą, už­tik­ ri­nant gy­ve­ni­mą na­muo­se. Tei­kiant as­mens

svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas li­go­nių na­muo­ se, už­tik­ri­na­mas slau­gos priei­na­mu­mas, tęs­ti­ nu­mas, pa­ten­ki­na­mi jo slau­gos po­rei­kiai na­ mų są­ly­go­mis ir ska­ti­na­ma pa­cien­to sa­vi­rū­pa.

Am­bu­la­to­ri­nės slau­gos pa­slau­gas na­muo­se ga­li gau­ti pa­cien­tai, ku­riems nu­sta­t y­tas spe­ cia­lu­sis nuo­la­ti­nės slau­gos po­rei­k is, spe­cia­ lu­sis nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros (pa­gal­bos) po­rei­ kis su di­de­liais spe­cia­liai­siais po­rei­k iais (tu­ri bū­ti pa­teik­tos ga­lio­jan­čios spe­cia­lių­jų po­rei­ kių nu­sta­t y­mo pa­žy­mos iš Neį­ga­lu­mo ir dar­ bin­gu­mo nu­sta­t y­mo tar­ny­bos prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos), esant so­ma­ ti­nėms li­goms ir pa­žei­di­mams arba nu­sta­t y­ tas funk­ci­nis su­tri­k i­mas, Bar­te­lio in­dek­sas yra nuo 20 iki 61 ba­lo, taip pat pa­cien­tai, ku­ riems at­lik­ta tra­cheos­to­ma ar gast­ros­to­ma.

Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja me­di­ci­nai E.Lau­ru­se­v i­čie­nė pri­mi­nė, kad am­bu­la­to­ri­ nės slau­gos pa­slau­gos na­muo­se ga­li bū­ti tei­ kia­mos ir ki­to­se įstai­go­se re­gist­ruo­tiems pa­ cien­tams. No­rin­tie­siems gau­ti šias pa­slau­ gas rei­ka­lin­gas šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mas.

Iš pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do

2016 ruduo

Sveikata

biu­dže­to lė­šų vie­nam pa­cien­tui per ka­len­ do­ri­nius me­tus ga­li bū­ti su­teik­ta ne dau­giau kaip 20 am­bu­la­to­ri­nės slau­gos pa­slau­g ų na­ muo­se. Ga­li­ma už­si­sa­k y­ti ir ki­ne­zi­te­ra­peu­to pa­slau­gą, ta­čiau ji yra mo­ka­ma.

Slau­gy­to­jų dar­bas Vy­res­nio­ji slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė R.Ru­so­ nie­nė pa­sa­ko­jo, kad dar­buo­to­jai pir­mo­jo vi­ zi­to pas pa­cien­tą me­tu įver­ti­na slau­gos pa­ slau­g ų po­rei­k į, su­da­ro prie­žiū­ros pla­ną, pa­ gal ku­rį sa­va­ran­k iš­kai pri­žiū­ri pa­cien­tą na­ muo­se ir tei­k ia slau­gos pa­slau­gas, tie­sio­giai bend­rau­ja su gy­dan­čiu gy­dy­to­ju.

Gy­dy­to­jas siun­ti­me pa­žy­mi, ko­kių slau­gos pa­slau­gų na­muo­se rei­k ia pa­cien­tui, ir slau­gos dar­buo­to­jai jas at­lie­ka. Gy­dy­to­jui pa­sky­rus, at­lie­ka in­ter­ven­ci­nes pro­ce­dū­ras (gy­dy­to­jo pa­skir­tų vais­tų su­lei­di­mas, su­la­ši­ni­mas, pra­ gu­lų ir ki­tų žaiz­dų, dre­nų prie­žiū­ra), diag­ nos­ti­nes pro­ce­dū­ras (krau­jo ėmi­mas, šla­pi­ mo paė­mi­mas la­bo­ra­to­ri­niam iš­ty­ri­mui). „Kar­tą per mė­ne­sį, o pa­si­kei­tus pa­cien­to svei­ka­tos būk­lei ne­del­siant, slau­g y­to­ja, tei­ kian­ti am­bu­la­to­ri­nes slau­gos pa­slau­gas na­ muo­se, apie slau­go­mo pa­cien­to būk­lę in­for­ muo­ja slau­gos pa­slau­gas na­muo­se pa­sky­ru­sį gy­dy­to­ją“, – kal­bė­jo E.Lau­ru­se­v i­čie­nė.

La­bai svar­bi am­bu­la­to­ri­nės slau­gos na­ muo­se funk­ci­ja – ne tik iš­sau­go­ti pa­cien­ tų sa­va­ran­k iš­ku­mą gy­ve­na­mo­jo­je ap­lin­ko­ je, ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­t į, bet ir su­teik­ti pa­gal­bą ar­ti­mie­siems. Slau­g y­to­jos paaiš­k i­ na, kaip pri­žiū­rė­ti lo­vo­je gu­lin­t į žmo­g ų, kad neat­si­ras­tų pra­g u­lų, ko­k ias hi­gie­nos prie­ mo­nes nau­do­ti. Su­tei­k ia­ma tam tik­ra psi­ cho­lo­gi­nė pa­gal­ba ir šei­mos na­riams, kad jie jaus­tų­si emo­ciš­kai tvir­čiau. Di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja me­di­ci­nai E.Lau­ru­se­v i­čie­nė ti­k i­ no, kad bent jau pa­sa­k y­tas ge­ras žo­dis ar­ti­ mie­siems la­bai daug reiš­k ia. „Pir­mą kar­tą ap­lan­k ius pa­cien­tą na­muo­ se, aiš­k i­na­mės jo ir jo ar­ti­mų­jų po­rei­k ius, ap­si­kei­čia­me kon­tak­tais, kad pa­cien­tas ar jo ar­ti­mie­ji, iš­k i­lus klau­si­mų, ga­lė­tų kreip­tis tie­sio­giai į slau­gos ko­man­dos dar­buo­to­jus, o mes kar­tu su juos gy­dan­čiu gy­dy­to­ju ban­do­ me iš­spręs­ti iš­k i­lu­sias pro­ble­mas. Pa­cien­tai slau­gos pa­slau­go­mis la­bai pa­ten­k in­ti“, – kal­ bė­jo vie­na iš slau­gos ko­man­dos na­rių, pir­ mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Ri­ma Gri­ciu­v ie­nė.

Gra­žė­ja ir ap­lin­ka Po­lik­li­ni­ko­je sten­gia­ma­si ne tik siū­ly­ti nau­ jas pa­slau­gas ir ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­k y­bę, bet ir pa­gra­žin­ti ap­lin­ką bei pri­tai­ ky­ti ją įvai­rių po­rei­k ių tu­rin­tiems įstai­gos pa­cien­tams. Šiuo me­tu Cent­ro po­lik­li­ni­ko­je vyks­ta re­ mon­to dar­bai. Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė su­

Skie­pai: E.Lau­ru­se­vi­čie­nė teigė, kad Cent­ro po­ lik­li­ni­ko­je nuo gri­po jau pa­si­skie­pi­jo apie 1 tūkst. žmo­nių.

Dar­bas: R.Ru­so­nie­nė sa­kė, kad slau­gy­to­jai ne tik vyk­do gy­dy­to­jo su­da­ry­tą pla­ną, bet ir rū­pi­ na­si pa­cien­to hi­gie­na.

tvar­kė ša­li­gat­vį prie pa­grin­di­nės įei­gos. Įgy­ ven­di­nant Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­vel­ dot­var­kos pro­gra­mą, po­lik­li­ni­kai skir­tas da­li­ nis fi­nan­sa­vi­mas fa­sa­dui res­tau­ruo­ti ir da­žy­ti.

Gy­dy­mo įstai­ga įsi­gi­jo laip­tų ko­pik­lį tam, kad ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tys as­me­nys ga­lė­tų pa­ tek­ti į vir­šu­ti­nius po­lik­li­ni­kos aukš­tus. „Pra­dė­jo­me teik­ti ne tik nau­jas pa­slau­gas, bet ir spar­čiai gra­žė­ja­me bei sten­gia­mės už­ tik­rin­ti, kad neį­ga­lie­ji ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ga­lė­tų pa­to­giau pa­tek­ti į po­lik­li­ni­ ką. Pa­cien­tas ar­ba jo ar­ti­mie­ji ga­li iš­si­k vies­ ti dar­buo­to­ją, ku­ris pa­cien­tą laip­tų ko­pik­liu pa­kels į vir­šu­ti­nius po­lik­li­ni­kos aukš­tus. Jei žmo­gus pra­stai jau­čia­si, gy­dy­to­jai jį ga­li ap­ žiū­rė­ti ir pir­ma­me aukš­te. Tam yra spe­cia­liai įreng­tas ka­bi­ne­tas“, – sa­kė E.Lau­ru­se­v i­čie­nė.

Ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma per­t var­ ky­ti ir po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­tū­rą, jos ap­lin­ką pri­tai­kant neį­ga­lių­jų ir vy­res­nio am­žiaus as­ me­nų po­rei­k iams. Po per­t var­kos re­gist­ra­tū­ ros lan­ge­liai bus iš­dės­t y­ti ki­taip ir pa­cien­tai ga­lės su re­gist­ra­to­rė­mis bend­rau­ti sė­dė­da­mi.

Taip pat sie­k ia­ma atei­t y­je įsi­reng­ti ir lif­tą.

me­nų ba­zė­se, tad pa­cien­tai ga­li ste­bė­ti vais­ tų pir­k i­mo is­to­ri­ją ir įsi­g y­ti vais­tų bet ku­ riuo me­tu.

Elekt­ro­ni­nis re­cep­tas Cent­ro po­lik­li­ni­ko­je pra­dė­tas ra­šy­ti elekt­ro­ ni­nis re­cep­tas. De­šimt šios gy­dy­mo įstai­gos gy­dy­to­jų nuo rug­sė­jo 7 d. jų iš­ra­šė be­veik tūks­tan­t į. Nau­jo­ji sis­te­ma yra ge­ro­kai pa­to­ ges­nė nei po­pie­ri­niai re­cep­tai, nes ne­bū­ti­na su sa­v i­mi ne­šio­tis re­cep­tų kny­ge­lės. „Iki spa­lio vi­du­rio du gy­dy­to­jai psi­chiat­rai ir aš­tuo­ni šei­mos gy­dy­to­jai iš­ra­šė 925 elekt­ ro­ni­nius re­cep­tus. Tai ir kom­pen­suo­ja­mie­ji, ir ne­kom­pen­suo­ja­mie­ji vais­tai, me­di­ci­nos pa­ gal­bos prie­žiū­ros prie­mo­nės. Pa­cien­tai šią pa­ slau­gą ver­ti­na tei­gia­mai“, – sa­kė di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja me­di­ci­nai E.Lau­ru­se­vi­čie­nė.

Be to, vi­si iš­ra­šy­ti re­cep­tai yra sau­go­mi duo­

Gri­po se­zo­nas Cent­ro po­lik­li­ni­kos pa­va­duo­to­ja me­di­ci­nai E.Lau­ru­se­v i­čie­nė pri­minė, kad po­lik­li­ni­ko­je ak­t y­v iai vyk­do­ma gri­po pro­f i­lak­ti­kos pro­ gra­ma. Per pir­mą­sias spa­lio sa­vai­tes po­lik­li­ ni­ko­je nuo gri­po pa­si­skie­pi­jo apie 530 žmo­ nių, iš jų – be­veik 30 vai­kų. „Skie­pai nuo gri­po nau­din­gi ir rei­ka­lin­ gi. Vak­ci­na pa­de­da iš­veng­ti ligos, su­ma­ži­na komp­li­ka­ci­jų ti­ki­my­bę, o jei vis dėl­to žmo­gus su­ser­ga, ji pa­di­di­na ga­li­my­bę grei­čiau pa­sveik­ ti“, – apie skie­pų nau­dą pri­mi­nė gy­dy­to­ja.

Tei­kiant as­mens svei­ ka­tos prie­žiū­ros pa­ slau­gas li­go­nių na­ muo­se, už­tik­ri­na­mas slau­gos priei­na­mu­ mas, tęs­ti­nu­mas.

Skie­pai nuo gri­po yra ne­mo­ka­mi vy­res­ niems nei 65-erių me­tų as­me­nims, mo­te­ rims, be­si­lau­k ian­čioms kū­di­k io, lė­ti­nė­mis šir­dies ir krau­ja­g ys­lių, plau­čių, inks­tų, on­ ko­lo­gi­nė­mis ir imu­ni­nė­mis li­go­mis ser­gan­ tiems as­me­nims ir svei­ka­tos prie­žiū­ros dar­ buo­to­jams. Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja me­di­ ci­nai pa­ž y­mė­jo, kad pa­cien­tus, pri­si­ra­šiu­sius prie Cent­ro po­lik­li­ni­kos, slau­gos dar­buo­to­ jos nuo gri­po pa­skie­py­ti ga­li ir na­muo­se.

31

2016 ruduo

sveikata

Gy­dy­to­ja he­ma­to­lo­gė at­sklei­džia ne­ti­kė­tą li­gų prie­žas­tį

Ko­dėl vai­kai daž­nai ser­ga?

Ga­li bū­ti kal­tas vi­sai ne jų am­žius ir ne­su­si­for­ma­vęs imu­ni­te­tas, o ge­le­žies sto­ka krau­jy­je.

TEKSTAS: Jus­tė Ki­bu­ry­tė

Ge­le­žies trūks­ta kas ant­ram vai­kui ir ke­ tu­rioms vai­sin­go am­ žiaus mo­te­rims iš de­šim­ties.

32

Ne­va­lia lauk­ti „Ener­gi­jos sto­ka, po­lin­k is pa­si­gau­ti in­fek­ci­ją ir vys­t y­tis jos komp­li­ka­ci­joms – bron­chi­tui, gri­pui ga­li bū­ti bū­tent ma­žak­rau­jys­tės, ar­ ba, ki­taip sa­kant, ane­mi­jos pa­da­ri­niai“, – at­ sklei­džia Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­ si­te­to On­ko­lo­gi­jos ir he­ma­to­lo­gi­jos kli­ni­kos gy­dy­to­ja Vir­gi­ni­ja Balt­rė­nie­nė.

Tai, kad ma­ž ak­rau­jys­tė yra or­ga­niz­mo būk­lė, ku­rios vie­na prie­ž as­čių ga­li bū­t i ge­ le­žies sto­k a krau­jy­je, ži­no vi­si. Gy­dy­to­ja he­ ma­to­lo­gė aiš­k i­na dau­g iau: ge­le­žis įei­na į vie­nos iš tri­jų pa­g rin­d i­nių krau­jo da­lių – erit­ro­ci­t ų, va­d i­na­mųjų rau­do­nų­jų krau­jo kū­ne­lių, struk­t ū­rą. Be jos erit­ro­ci­tai ne­ga­li pa­si­ga­min­t i, o jie bū­t i­ni, nes, tu­rė­ da­mi sa­vo su­dė­t y­je daug bal­t y­mo – he­mog­ lo­bi­no, at­lie­k a la­bai svar­bią funk­ci­ją – per­ ne­ša de­g uo­nį į vi­sus or­ga­niz­mo au­d i­nius ir pa­ša­li­na ang­lies diok­si­dą. Trūks­tant he­ mog­lo­bi­no žmo­g ui silp­na, pra­de­da slink­ ti plau­k ai, lū­ži­nė­ja na­gai, pu­čia pil­vą, puo­la vi­r u­sai ir bak­te­ri­jos.

„Vai­kai daž­nai ser­ga per­ša­li­mo li­go­mis, bet ma­žai kas pa­gal­vo­ja, kad rei­k ia iš­sa­miai iš­tir­ti jų krau­ją: nu­sta­t y­ti ne tik he­mog­lo­bi­ no, bet ir fe­ri­ti­no – bal­t y­mo, ku­ris pa­ro­do ge­le­žies at­sar­gas or­ga­niz­me, kiekį“, – aiš­k i­ na krau­jo li­g ų gy­dy­to­ja V.Balt­rė­nie­nė.

Ji tvir­ti­na, kad ge­le­žies trūks­ta kas ant­ ram vai­kui ir ke­tu­rioms vai­sin­go am­žiaus mo­te­rims iš de­šim­ties, ta­čiau tai dar nė­ra ane­mi­ja. Ši li­ga vys­to­si la­bai lė­tai – pen­ke­ rius še­še­rius me­tus ir daž­niau­siai diag­no­ zuo­ja­ma tik tuo­met, kai ge­le­žies at­sar­gos or­ ga­niz­me iš­sen­ka. To ne­va­lia lauk­ti. Iš­sa­mius krau­jo ty­ri­mus bū­ti­na at­lik­ti, jei he­mog­lo­bi­ no kie­k is ma­žes­nis už nor­mą. Šiuos ty­ri­mus ga­li pa­skir­ti ir šei­mos gy­dy­to­jas, ir gy­dy­to­ jas he­ma­to­lo­gas.

Prie­žas­čių – daug Ge­le­žies trūks­ta neiš­ne­šio­tiems nau­ja­gi­ miams, nes yra įro­dy­ta, kad jos at­sar­gos in­ ten­sy­v iau­siai pil­do­mos pa­sku­ti­niais nėš­tu­ mo mė­ne­siais. Daug le­mia mi­t y­ba, o ma­žų

2016 ruduo

Tes­tas, ar jums ne­trūks­ta ge­le­žies At­sa­ky­ki­te: taip ar­ba ne ■■ Ar daž­nai jau­čia­te nuo­var­gį?

■■ Ar jū­sų oda blyš­ki?

■■ Ar jū­sų paa­kiai tam­ses­ni?

■■ Ar jums lū­ži­nė­ja na­gai?

■■ Ar net po ne­di­de­lio fi­zi­nio krū­vio jums sun­ku kvė­puo­ti, ka­muo­ja du­su­lys?

■■ Ar daž­nai ne­ga­li­te su­si­kaup­ti, mo­ky­tis?

■■ Ar esa­te mo­te­ris?

■■ Ar esa­te ve­ge­ta­ras (-ė)?

■■ Ar daž­nai ne­tu­ri­te ape­ti­to ?

■■ Ar daž­nai ban­do­te įvai­rias die­tas?

■■ Ar daž­nai ser­ga­te vi­ru­si­nė­mis ir in­fek­ci­nė­mis li­go­mis?

Jei „taip“ at­sa­ky­mų dau­giau nei penki, jums ga­li trūk­ti ge­le­žies.

Re­ko­men­duo­ja­ma kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris pa­skirs rei­kia­mus ty­ri­mus.

Tiks­li diag­no­zė pa­tvir­ti­na­ma tik at­li­ kus krau­jo ty­ri­mus.

vai­kų ra­cio­nas dar nė­ra įvai­rus, vy­rau­ja pie­ no pro­duk­tai ir mil­ti­niai pa­tie­ka­lai, ku­rie ma­ži­na ge­le­žies įsi­sa­v i­ni­mą.

Gy­dy­to­ja he­ma­to­lo­gė pri­du­ria, kad vai­ kų or­ga­niz­mo me­džia­g ų apy­kai­ta yra la­bai grei­ta, ir dar dėl to ge­le­žies įsi­sa­v i­ni­mas iš mais­to yra ri­bo­tas. „5 kg mė­sos yra tik 80 mg ele­men­ti­nės ge­ le­žies, o žmo­g ui rei­k ia apie 160 mg kas­dien, no­rint kom­pen­suo­ti šio ele­men­to sto­ką“, – pa­tei­k ia pa­v yz­dį V.Balt­rė­nie­nė.

Paaug­lės dėl pra­si­de­dan­čių menst­rua­ci­ jų, daž­no ba­da­v i­mo taip pat yra ge­le­žies sto­ kos ri­zi­kos gru­pė­je. Kū­di­k ių be­si­lau­k ian­ čioms ir juos mai­ti­nan­čioms mo­te­rims daž­ nai trūks­ta ge­le­žies dėl di­des­nio jos po­rei­ kio, ypač per pa­sku­ti­nį nėš­tu­mo tri­mest­rą, juo­lab kai nėš­tu­mai daž­ni ar nėš­tu­mas dau­ gia­vai­sis.

Ats­k i­ra gru­pė yra vy­res­ni žmo­nės, ku­ rie dėl dan­tų pro­ble­mų ven­gia val­g y­ti mė­ sos, ypač jau­tie­nos. Ve­ge­ta­rams dėl mi­t y­bos ypa­tu­mų ge­le­žies sto­ka yra daž­nes­nė. Am­ži­ niai glei­v i­nių po­k y­čiai taip pat ma­ži­na ge­le­

žies į­si­sa­v i­ni­mą. Ypač rei­k ia at­k reip­ti dė­me­ sį į lė­ti­nį – nuo­la­ti­nį krau­jo ne­te­k i­mą: gau­ sias ir il­gas menst­rua­ci­jas, gi­ne­ko­lo­gi­nes li­ gas, he­mo­ro­jų. Net ne­ž y­mus, ta­čiau kas­die­ nis krau­jo ne­te­k i­mas, krau­juo­jant iš dan­te­ nų, ga­li su­kel­ti ge­le­žies trū­ku­mą.

Ka­da ir su kuo „Nus­ta­čius ane­mi­jos prie­ž as­t is, rei­k ia jas ša­lin­t i, o ge­le­žies sto­k ą kom­pen­suo­t i ge­le­ žies pre­pa­ra­tais ir jos pa­pil­dais. Gy­dant ma­ žak­rau­jys­tę svar­biau­sia yra at­kur­t i ge­le­žies re­zer­vą“, – pa­brė­žia gy­dy­to­ja V.Balt­rė­nie­nė.

Me­di­kai kar­tu pa­ski­ria ir mi­t y­bos ko­rek­ ci­jas. Įro­dy­ta, kad kar­tu su me­di­ka­men­tais var­to­jant ka­vą, ar­ba­tą, pie­ną, ge­le­žies įsi­sa­ vi­ni­mas su­ma­žė­ja per­pus. To­dėl, pa­ta­ria gy­ dy­to­ja he­ma­to­lo­gė, pre­pa­ra­tų var­to­ji­mo lai­ ko­tar­piu ka­vą rei­k ia ger­ti ne iš ry­to, kaip esa­me įpra­tę, o per­piet, jei ne­ga­li­me jos at­ si­sa­k y­ti.

Ge­le­žies įsi­sa­v i­ni­mą taip pat ma­ži­na kar­ tu var­to­ja­mi kal­cis, mag­nis, cin­kas, vi­ta­ mi­nas E, to­dėl šių pre­pa­ra­tų lai­k i­nai rei­k ia veng­ti. Gy­dy­to­ja V.Balt­rė­nie­nė ge­le­žies pa­ pil­dus pa­ta­ria ger­ti pus­va­lan­dį prieš pus­r y­ čius, nes tuo­met jie įsi­sa­v i­na­mi ge­riau. „Kas to­k io var­to­ji­mo ne­to­le­ruo­ja, te­g ul ge­ria val­gio me­tu“, – at­k rei­pia dė­me­sį me­ di­kė.

Ge­le­žies pre­pa­ra­tus re­ko­men­duo­ja­ma už­ si­ger­ti vai­sių sul­ti­mis. Nus­ta­čius ge­le­žies sto­kos ane­mi­ją, įro­dy­tą fe­ri­ti­no ty­ri­mu, ge­ le­žies pre­pa­ra­tus ir pa­pil­dus rei­k ia ger­ti ne trum­piau nei še­šis mė­ne­sius, kol ge­le­žies at­ sar­gos nor­ma­li­zuo­ja­si.

Sveikata

Flo­ra­dix – skys­to­sios ge­le­žies for­mu­lė ■■ Ge­ra ge­le­žies re­zorb­ci­ja (dvi­va­len­tės ge­le­žies gliu­ko­na­tas).

■■ Ge­rai to­le­ruo­ja­mas, ne­su­ke­lia vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo.

■■ Re­ko­men­duo­ja­ma nėš­čioms ir mai­ti­nan­čioms mo­te­rims.

■■ Tin­ka vai­kams nuo vie­nų me­tų, ve­ga­nams, ve­ge­ta­rams.

■■ Be kon­ser­van­tų, be al­ko­ho­lio, be pes­ti­ci­dų.

■■ Be cuk­raus, dirb­ti­nių sal­dik­lių ir da­žų.

■■ Sau­gus var­to­jant il­gai.

Maisto papildas Svarbu subalansuota dieta ir sveikas gyvenimo būdas www.floradix.lt

„ge­le­ži­nių“ pro­duk­tų dešimtukas Ge­le­žies kie­kis po­rci­jo­je ■■ Jū­rų gė­r y­bės: mo­lius­kai, mi­di­jos, aust­rės. 20 ma­žų mi­di­jų – 190 g 53 mg ■■ Ke­pe­nys: kiau­lės, viš­tos, ka­la­ku­to, avies, jau­čio.

Vi­du­ti­nė po­rci­ja – 100 g ■■ Mo­liū­gų sėk­los. 150 sėk­lų – 30 g

23 mg 4 mg

■■ Rie­šu­tai: ana­kar­džiai, pi­ni­jos, laz­dy­nų, že­mės riešutai, mig­do­lai.

20 ana­kar­džių.

1,8 mg ■■ Jau­tie­nos, avie­nos iš­pjo­vos keps­nys. 100 g po­rci­ja.

3,6 mg

■■ Pu­pe­lės, lę­šiai. Vie­nas šaukš­tas vir­tų pu­pe­lių – 180 g

0,5 mg

■■ Bo­li­vi­nių ba­lan­dų kruo­pos. Vie­nas puo­de­lis – 118 g

2,8 mg

■■ Ža­lios la­pi­nės dar­žo­vės: špi­na­tai, man­gol­dai.

Vie­nas puo­de­lis vir­tų špi­na­tų – 180 g

6 mg

■■ Juo­da­sis šo­ko­la­das ir ka­ka­vos mil­te­liai. Vie­na ply­te­lė – 30 g

5 mg

■■ Ketvirtadalis so­jų sū­rio (to­fu) – apie 80 g

3,4 mg 33

2016 ruduo

sveikata

Bur­nos chi­rur­g

imp­lan­ta­vi­mo sėk­mę le­mia gy­dy­to­jo pro­fe Iki šiol nėra pa­žan­ges­nio ir natūralesnio pra­ras­tų dantų at­kū­ri­mo me­to­do nei imp­lan­ta­vi­mas.

Po šios pro­ce­dū­ros vėl ga­li­ma val­gy­ti bet ko­kį mais­tą, ne­var­žo­mai šyp­so­tis ir tu­rė­ti to­bu­lus, iden­tiš­kus na­tū­ra­liems, svei­kus dan­tis. Vis dėl­to di­džiau­sios pro­ble­mos ky­la tuo­met, kai pra­ra­ dę dan­tį pa­cien­tai ne­sku­ba jo at­kur­ti – to­kiu at­ve­ju gre­sia kur kas il­giau trun­kan­tis gy­dy­mas.

Del­si­mo pa­da­ri­niai – il­gas ir su­dė­tin­gas gy­dy­mas „Vi­sa­da sten­g ia­mės iš­sau­go­t i na­t ū­ra­lius pa­ cien­t ų dan­t is, tad at­kur­t i juos ar jų ei­les imp­lan­tais pri­rei­k ia tuo­met, kai kon­ser­va­ ty­v iais me­to­dais dan­t ų iš­sau­go­t i ne­be­pa­ vyks­ta ir ten­k a juos pa­ša­lin­t i. Vy­res­ni pa­ cien­tai daž­niau krei­pia­si dėl dan­t ų ei­lių ar be­dan­čių žan­d i­k au­lių at­kū­ri­mo, o jau­ nes­ni pa­cien­tai – pra­ra­dę pa­v ie­nius dan­ tis, pa­v yz­d žiui, dėl trau­mų“, – sa­ko kli­ni­ kos „Gro­žio chi­r ur­g i­ja“ bur­nos chi­r ur­gas Artūras Stumb­ras.

Net ir vie­no dan­ties pra­ra­di­mas su­ke­lia nuo­la­ti­nį dis­kom­for­tą: žmo­nės ven­gia šyp­

so­tis ir tie­sio­giai bend­rau­ti su ki­tu as­me­niu.

Tai ap­ri­bo­ja jų so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo ak­t y­ vu­mą, kren­ta pa­si­ti­kė­ji­mas sa­v i­mi. Ne­te­kus dau­giau dan­tų, il­gai­niui ga­li pa­si­keis­ti net vei­do for­ma, at­si­ras­ti raukš­lių, o blo­gai su­ kram­tant mais­tą – virš­k i­ni­mo or­ga­nų su­tri­ ki­mų. Vis dėl­to liūd­niau­sius pa­da­ri­nius su­ ke­lia ir il­gą gy­dy­mo pro­ce­są už­tik­ri­na del­ si­mas. „Ne­te­kus dan­ties, to­je vie­to­je pra­de­ da tirp­ti kau­las, o di­džiau­si tir­pi­mo ro­dik­ liai fik­suo­ja­mi bū­tent pir­mai­siais me­tais po dan­ties iš­ro­v i­mo. Tad, už­del­sus imp­lan­tuo­ ti, ke­lias to­bu­los šyp­se­nos link pail­gės, nes pa­pil­do­mai rei­kės priau­gin­ti kau­lą, be ku­ rio imp­lan­ta­ci­ja daž­nai tie­siog neį­ma­no­ma.

Gre­ta esan­t ys dan­t ys taip pat ro­tuo­ja, išil­gė­

Dantų lankų rekonstrukcija ■■ Pristatome bendrą klinikos „Grožio chirurgija“ gydytojos odontologės Ingridos Žiugždaitės-Rezeckienės ir burnos chirurgo Artūro Stumbro darbą. Pacientei buvo atlikta pilna dantų lankų rekonstrukcija: kaulo augmentacija (priauginimas) prarasto kaulo srityse bei įsriegti 6 implantai trūkstamų dantų vietose. Praėjus gijimo laikui, dantys bei implantai buvo protezuoti cirkonio keramikos vainikėliais.

34

Prieš gydymą.

Po gydymo.

ja, to­k iu at­ve­ju sie­k iant at­kur­ti są­kan­dį prieš imp­lan­ta­ci­ją pa­pil­do­mai dar rei­kės ir or­to­ don­ti­nio gy­dy­mo“, – įspė­ja A.Stumb­ras.

Sėk­min­gą imp­lan­ta­vi­mą le­mian­tys veiks­niai „Imp­lan­tai į pra­ras­to dan­ties vie­tą įsriegiami kaip varž­te­liai, ku­rie suau­ga su žan­di­kau­lio kau­lu ir tam­pa jo da­li­mi, at­sto­ jan­čia dan­ties šak­nį. Tad pa­si­rin­kę šį dan­ tų at­kū­ri­mo me­to­dą pa­cien­tai ne­su­si­du­ ria su ne­pa­to­g u­mais, ku­rie ly­di ne­šio­jan­ čiuo­sius iši­ma­muo­sius pro­te­zus“, – aiš­k i­na A.Stumb­ras.

2016 ruduo

r­gas:

ro­fe­sio­na­lu­mas

Ar­tū­ras Stumb­ras:

Pa­si­rin­kę šį dan­tų at­ kū­ri­mo me­to­dą pa­ cien­tai ne­su­si­du­ria su ne­pa­to­gu­mais, ku­rie ly­di ne­šio­jan­ čiuo­sius iši­ma­muo­ sius pro­te­zus.

Imp­lan­tai ga­mi­na­mi iš ti­ta­no ar­ba ti­ta­ no ir cir­ko­nio ly­di­nių – šias me­d žia­gas žmo­ gaus or­ga­niz­mas prii­ma na­tū­ra­liai, tad jos ne­su­ke­lia aler­gi­jos ir at­me­ti­mo reak­ci­jų. Pa­ ti di­džiau­sia nau­jo­vė šiuo me­tu yra ke­ra­mi­ niai imp­lan­tai, iš­si­ski­rian­t ys sa­vo es­te­ti­nė­ mis sa­v y­bė­mis, to­dėl yra ypač tin­ka­mi imp­ lan­tuo­ti prie­k i­niams dan­tims.

Bur­nos chi­rur­gas yra tvir­tai įsi­ti­k i­nęs, kad di­džią­ja da­li­mi imp­lan­ta­v i­mo sėk­mę le­ mia chi­rur­gi­nė me­to­di­ka ir gy­dy­to­jo pro­fe­ sio­na­lu­mas. „At­sa­k in­gai į sa­vo dar­bą žiū­rin­ tys spe­cia­lis­tai nau­do­ja tik lai­ko pa­tik­rin­tus, aukš­čiau­sios ko­k y­bės imp­lan­tus, pa­ga­min­ tus iš ge­riau­sių me­džia­g ų. Tad vi­sa­da pa­ta­ riu pa­si­do­mė­ti bur­nos chi­rur­go spe­cia­li­za­ci­ ja ir pa­tir­ti­mi. Pa­si­rin­kę gy­dy­to­ją – juo pa­ si­ti­kė­k i­te, tuo­met gy­dy­mo sėk­mė bus už­tik­ rin­ta“, – tei­gia A.Stumb­ras.

Šyp­so­ki­tės drą­siai Pas­k u­t i­ny­sis dan­t ų at­k ū­r i­mo eta­pas yra pro­te­z a­v i­mas vai­n i­k ė­l iais, kai praė­jus 4–6

sveikata

Apie kli­ni­ką „Gro­žio chi­rur­gi­ja“ ■■ Kau­ne įsikūrusioje kli­ni­ko­je „Gro­žio chi­rur­gi­ja“ tai­ko­mi modernūs gy­dy­ mo me­to­dai, nau­do­ja­ma pa­žan­giau­sia me­di­ci­nos įranga ir šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos. Čia dir­ban­tys bur­nos chi­rur­gai, odon­to­lo­gai ir or­to­don­tai ga­li at­sa­ky­ti į vi­sus su dantų pro­ble­mo­mis su­si­ju­sius klau­si­mus ir pri­tai­ky­ti efek­ty­viau­sią ir sau­giau­sią gy­dy­mo metodą.

mė­ne­siams nuo imp­lan­to įsrie­g i­mo ir kau­ lui įau­g us tarp imp­lan­to srie­g ių, imp­lan­ tas nau­do­ja­mas kaip at­r a­ma dan­t ies vai­ ni­k ė­l iui pri­t vir­t in­t i. Ant imp­lan­t ų tvir­t i­ na­m i vai­n i­k ė­l iai tiek spal­v a, tiek for­ma ir dy­d žiu yra pri­t ai­ko­m i prie na­t ū­r a­l ių dan­ tų. Imp­lan­t ais ir ant jų pri­t vir­t in­t ais dan­ tų vai­n i­k ė­l iais ne tik vi­siš­k ai at­k u­r ia­ma kram­t y­mo funk­c i­ja, bet ir es­te­t i­nė dan­t ų iš­v aiz­d a. „Pro­te­z a­v i­mo me­t u nau­do­ja­mos me­ džia­gos yra la­bai pa­na­šios į na­t ū­r a­lų dan­t į tiek jo funk­ci­jo­m is, tiek es­te­t i­ne iš­vaiz­d a.

Jei­g u dan­t ų tech­n i­k as dar­bą at­l i­ko meist­ riš­k ai, iš pir­mo žvilgs­n io net spe­cia­l is­t as neį­t ars, kad dan­t ys yra pro­te­z uo­t i“, – šyp­ so­si kli­n i­kos „Gro­ž io chi­r ur­g i­ja“ gy­dy­to­ ja odon­to­lo­gė Ing­r i­d a Žiugž­d ai­tė-Re­z ec­ kie­nė.

La­biau­siai pa­pli­tę vai­ni­kė­liai ant imp­lan­ tų yra me­ta­lo ke­ra­mi­kos ir cir­ko­nio ok­si­do ke­ra­mi­kos. Tiek vie­ni, tiek ki­ti yra tvir­ti ir pa­t va­r ūs, ta­čiau cir­ko­nio ok­si­do vai­ni­kė­liai yra es­te­tiš­kes­ni ir, svar­biau­sia, jie pa­si­ž y­ mi ge­res­niu bio­su­de­ri­na­mu­mu su or­ga­niz­ mo au­di­niais. „Di­džiau­sias pri­va­lu­mas at­ku­riant dan­ tis to­k iu bū­du yra tas, kad iš­sau­go­mi gre­ti­mi dan­t ys – jų ne­rei­k ia šli­f uo­ti tam, kad prie jų bū­tų pri­t vir­tin­tas til­ti­nis pro­te­zas. Tad šian­ dien vie­no dan­ties at­kū­ri­mas ant imp­lan­ to – la­biau­siai tau­so­jan­tis trūks­ta­mo dan­ties pro­te­za­v i­mo bū­das“, – pa­brė­žia I. Žiugž­dai­ tė-Re­zec­k ie­nė.

pat, kaip ir nuo­sa­v us: re­g u­lia­riai lan­k y­tis pas odon­to­lo­gą, lai­k y­tis tin­ka­mos kas­die­ nės bur­nos hi­gie­nos ir at­lik­ti pro­fe­sio­na­lią dan­tų hi­gie­ną. I.Žiugždaitė-Rezeckienė pri­ du­ria: „Ly­giai taip pat, kaip ir sa­vais, taip ir pro­te­zuo­tais dan­ti­mis ne­ga­li­ma kram­t y­ti ar kąs­ti la­bai kie­to mais­to.“

Ing­ri­da Žiugž­dai­tėRe­zec­kie­nė:

Šian­dien vie­no dan­ ties at­kū­ri­mas ant imp­lan­to – la­biau­siai tau­so­jan­tis trūks­ta­mo dan­ties pro­te­za­vi­mo bū­das.

Daž­niau­sias klau­si­mas: ar ne­skau­dės?

Gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad daž­niau­siai už­duo­da­ mas pa­cien­tų klau­si­mas yra „ar tik­rai ne­ skau­dės?“ Ji ra­mi­na, kad žmo­nėms, tu­rin­ tiems bai­mių, itin jaut­rius dan­tis ar ne­val­ do­mą py­k i­ni­mo ref­lek­są, „Gro­žio chi­rur­gi­ jos“ kli­ni­ko­je pro­ce­dū­ros ga­li bū­ti at­lie­ka­ mos tai­kant bend­ri­nę ne­jaut­rą ar­ba da­li­nę trum­pa­lai­kę nar­ko­zę – se­da­ci­ją, ku­rios me­ tu pa­cien­tai leng­vai už­mie­ga, ne­jau­čia bai­ mės ar stre­so.

Vis dėl­to gy­dy­to­jai sku­ba įspė­ti, kad taip at­kur­tus dan­tis rei­k ia pri­žiū­rė­ti ly­giai taip

UAB „Gro­žio chi­rur­gi­ja“ Sa­va­no­rių pr. 284 / Partizanų g. 17, Kau­nas LT-49475.

Tel. 8 650 93 333.

E. pa­štas info@groziochirurgija.lt E. sve­tai­nė www.gro­zio­chi­rur­gi­ja.lt www.facebook.com/groziochirurgija.lt 35

2016 ruduo

sveikata

Sep­ty­nių žo­le­lių mi­ši­ny­je – ži­nių ir pa­tir­ties lo­by­nas

M

oks­lų dak­ta­rė Eu­ge­ni­ja Šim­kū­nai­tė sa­kė: „Skaus­ mas – vie­na di­d žiau­sių gam­tos do­va­nų mums. Tai sig­na­las, kad rei­k ia tvar­ ky­tis, gy­dy­tis. Bū­ti­na ieš­ko­ti skaus­mo prie­ žas­ties, o kai jau ži­no­me ir rim­tai gy­do­mės, skaus­mą ken­tė­ti ne­bū­ti­na.“ Ute­niš­kę ha­bi­li­tuo­tą gam­tos moks­lų dak­ ta­rę E.Šim­kū­nai­tę (1920–1996 m.) dau­g u­ ma iš mū­sų ži­no kaip vie­ną gar­siau­sių XX a. vais­ti­nių au­ga­lų ir jų gy­do­mų­jų sa­v y­bių tai­ ky­mo me­di­ci­nos pra­kti­ko­je ži­no­v ių.

Iš kar­tos į kar­tą pa­sa­ko­ji­mais per­duo­da­ mą, daž­nai pa­slap­čių skrais­te ap­gaub­tą lie­ tu­v ių vais­ta­žo­li­nin­k ys­tės pa­tir­t į dr. E.Šim­ kū­nai­tė api­bend­ri­no ir pa­tei­kė ra­šy­ti­ne for­ ma XX a. pa­bai­gos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tams ir vi­sai smal­siai bend­ruo­me­nei.

ma­giš­ki žo­le­lių de­ri­niai Kiek­vie­no­je UAB „Aco­rus Ca­la­mus“ su mei­ le ga­mi­na­mo­je dr. E.Šim­kū­nai­tės ar­ba­to­je – ma­giš­kas sep­t y­nių skir­tin­g ų žo­le­lių de­ri­nys, ga­lin­tis pa­dė­ti įveik­ti daž­niau­siai žmo­gaus or­ga­niz­mą puo­lan­čius ne­ga­la­vi­mus.

Lie­tu­vos vais­ta­žo­li­nin­kys­tės ži­nios įam­žin­ tos še­šio­li­ko­je skir­tin­gų ar­ba­tų. Vi­sos ar­ba­ tos – bi­rios, o da­lis jų, po­pu­lia­riau­sios, su­pa­ kuo­tos mai­še­liais. Juk šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mo bū­das, spar­tė­jan­tis tem­pas dik­tuo­ja ir ar­ba­tų var­to­ji­mo tra­di­ci­jų pa­si­kei­ti­mą. Ar­ba­tos mai­ še­lį už­pli­kius van­de­niu at­si­sklei­džia ver­tin­go­ sios sa­v y­bės ir ne­lie­ka ar­bat­žo­lių nuo­sė­dų.

Vi­sos ar­ba­tos ga­mi­na­mos Lie­tu­vo­je, gi­lias vais­ta­žo­li­nin­k ys­tės tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­čia­ me kraš­te – Šven­čio­ny­se. Svar­bu ži­no­ti ir tai, kad įsi­g y­da­mi bet ku­rią dr. E.Šim­kū­nai­tės ar­ba­tą pri­si­dė­si­te prie Eu­ge­ni­jos Šim­kū­nai­tės lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do veik­los, puo­se­lė­ jan­čios švie­sų E.Šim­kū­nai­tės at­mi­ni­mą.

36

Pla­čiau apie kiek­vie­ną dr. E.Šim­kū­nai­tės ar­ba­tą ■■ „Gra­ci­ja“. Kiaul­pie­nių šak­nys ir ka­lend­rų vai­siai ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią cho­les­te­ro­lio kon­cent­ra­ci­ją krau­jy­je, ge­rin­ti ke­pe­nų ir žar­ny­no veik­lą, stip­rin­ti or­ga­niz­mo de­tok­si­ka­vi­mo funk­ci­ją.

■■ „Gri­po­lis“. Lie­pų žie­dai, čiob­re­lių žo­lė ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią vir­ šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų funk­ci­ją, pa­leng­vin­ti at­si­ko­sė­ti. Juo­duo­gių šei­va­me­ džių vai­siai, vin­gio­r ykš­čių žo­lė stip­ri­na imu­ni­nės sis­te­mos veik­lą.

■■ „Šva­rus or­ga­niz­mas“. Var­na­lė­šų šak­nys ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią gliu­ko­zės kon­cent­ra­ci­ją krau­jy­je ir li­pi­dų apy­kai­tą. Kiaul­pie­nių šak­nys, ber­žų la­pai ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti or­ga­niz­mo de­tok­si­ka­vi­mo funk­ci­ją.

■■ „Ner­vų sis­te­mai“. Pa­sif­lo­rų žo­lė, me­li­sų la­pai, pi­pir­mė­čių la­pai, avi­žų žo­ lė, apy­nių spur­gai ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią ner­vų sis­te­mos veik­lą.

■■ „Kvė­pa­vi­mo ta­kams“. Siau­ra­la­pių gys­lo­čių la­pai, rak­ta­žo­lių žie­dai, ša­la­ vi­jų la­pai, čiob­re­lių žo­lė ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­ mo ta­kų funk­ci­ją.

■■ „Cuk­raus kie­kiui krau­jy­je“. Pu­pe­lių ankš­tys, mė­ly­nių la­pai, ci­ko­ri­jų šak­nys ga­li pa­dė­ti nor­ma­li­zuo­ti gliu­ko­zės kon­cent­ra­ci­ją krau­jy­je. Že­muo­gių la­pai ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią virš­ki­ni­mo sis­te­mos funk­ci­ją.

■■ „Imu­ni­te­tui“. Juo­duo­gių šei­va­me­džių vai­siai ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią imu­ni­nės sis­te­mos veik­lą, gliu­ko­zės kon­cent­ra­ci­ją krau­jy­je, pa­dė­ti ap­sau­ go­ti ląs­te­les nuo ok­si­da­ci­nės pa­žai­dos.

■■ „Krau­jo spau­di­mui“. Kiaul­p ie­n ių šak­n ys ga­li pa­d ė­ti pa­lai­k y­ti nor­m a­lią cho­les­te­r o­lio kon­c ent­r a­c i­ją krau­jy­je. Su­k at­ž o­lių žo­lė, gu­d o­b e­lių vai­ siai – nor­m a­lią šir­d ies veik­lą, krau­jo­ta­k ą. Aro­n i­jų vai­s iai ga­li pa­d ė­ti ge­r in­ti krau­ja­g ys­lių elas­tin­g u­m ą.

■■ „Ke­pe­nims“. Šla­mu­čių žie­dai ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią ke­pe­nų, tul­žies pūs­lės ir ka­sos veik­lą. Kiaul­pie­nių šak­nys, ber­žų la­pai ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti or­ga­niz­mo de­tok­si­ka­vi­mo funk­ci­ją.

■■ „Skran­džio rūgš­tin­gu­mui“. Sal­dy­me­džio šak­nys ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ ti nor­ma­lią virš­ki­ni­mo sis­te­mos funk­ci­ją, esant rė­me­niui. Me­det­kų žie­dai ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią ke­pe­nų veik­lą. Ra­mu­nė­lių žie­dai, svi­la­ro­žių šak­nys, apy­nių spur­gai, si­dab­ra­žo­lių šak­nys ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią virš­ki­ni­mo sis­te­mos funk­ci­ją.

■■ „Šla­pi­mo ta­kams“. Rykš­te­nių žo­lė, krau­ja­žo­lių žo­lė, ber­žų la­pai, vir­žių žo­lė ga­li pa­dė­ti pa­lai­ky­ti nor­ma­lią inks­tų ir šla­pi­mo sis­te­mos or­ga­nų funk­ ci­ją, pa­dė­ti pa­di­din­ti šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą.

2016 ruduo

sveikata

Am­žiaus dvi­ko­va:

gar­so stip­rin­tu­vai prieš klau­sos apa­ra­tus Jei jū­sų na­mai ne ne­gy­ve­ na­mo­je sa­lo­je ar­ba tai­gos gū­du­mo­je, tai tik­riau­siai jau ma­tė­te ga­na ne­se­niai rin­ko­je at­si­ra­du­sių pi­gių gar­so stip­ rin­tu­vų rek­la­mą.

Pag­rin­di­nių prie­tai­sų skir­tu­mų pa­ly­gi­ni­mas

Neb­ran­gu, bet pa­ti­ki­ma Kai­nuo­ja jie ne­daug – 25–50 eu­rų, ta­čiau, kaip ti­ki­na jų ga­min­to­jai, už­tik­ri­na ypač ašt­rią klau­ są, lei­džian­čią, pa­vyz­džiui, žiū­rė­ti te­le­vi­zo­rių ša­ lia mie­gan­čios žmo­nos ar­ba nu­girs­ti sąmoksli­ nin­kų šnabž­dė­ji­mą­si ki­ta­me pa­tal­pos ga­le.

Sa­vo iš­vaiz­da šis prie­tai­sas tik­rai pri­me­ na užau­si­nį ar įau­si­nį klau­sos apa­ra­tą ar­ba lais­v ų­jų ran­kų įran­gą, bet va­di­na­si vi­sai ki­ taip – as­me­ni­nis gar­so (klau­sos) stip­rin­tu­ vas. Be to, kaip jau mi­nė­ta, šios tech­no­lo­gi­ nės nau­jie­nos pla­ti­ni­mas su­si­jęs su ga­na ak­ ty­v ia rek­la­mos kam­pa­ni­ja, ža­dan­čia pa­pras­ tą žmo­gaus klau­są pa­vers­ti iš­skir­ti­ne. „Jūs ne­pra­lei­si­te nė vie­no lek­to­riaus iš­tar­ to žo­džio, net jei sė­dė­si­te pa­čia­me au­di­to­ri­jos ga­le!“, „Da­bar gir­dė­si­te, kaip ki­ta­me kam­ba­ ry­je nu­kren­ta ada­ta!“, „Tai be­veik ne­ma­to­mas įren­gi­nys į au­sį“. Tai tik ke­li rin­ko­da­ros spe­ cia­lis­tų, sie­k ian­čių pri­sta­ty­ti gar­so stip­rin­tu­ vus var­to­to­jams, kū­r y­biš­ku­mo pa­v yz­džiai.

■■ ■■ ■■ ■■ ■■ ■■ ■■

Funk­ci­jos Gar­so stip­ri­ni­mas Tiks­lus de­ri­ni­mas Triukš­mo slo­pi­ni­mas Grįž­ta­mo­jo ry­šio slo­pi­ni­mas Kal­bos ryš­ki­ni­mas Vi­du­ti­nė nau­do­ji­mo truk­mė

Gar­so stip­rin­tu­vas Klau­sos apa­ra­tas li­ni­ji­nis ne­li­ni­ji­nis neį­ma­no­mas įma­no­mas nė­ra yra nė­ra yra nė­ra yra 1 me­tai 5 me­tai

Mes ne vel­tui iš­sky­rė­me fra­zę „pa­gal me­ di­ci­ni­nes in­di­ka­ci­jas“: ne­šio­ti to­k į klau­sos apa­ra­tą ga­li tik tie as­me­nys, ku­riems nu­sta­ty­ ta konk­re­ti diag­no­zė, įra­šy­ta į am­bu­la­to­ri­nę kor­te­lę, ir prieš per­kant šį prie­tai­są bū­ti­na ap­ si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­ją. Ka­dan­gi klau­sos apa­ ra­tas yra me­di­ci­ni­nis ga­mi­nys, tai jam ke­lia­ mi griež­tes­ni ko­ky­bės ir svei­ka­tos sau­gos rei­ ka­la­vi­mai, be to, prieš iš­lei­džiant į rin­ką su juo at­lie­ka­ma dau­g y­bė kli­ni­ki­nių ban­dy­mų.

Ypa­tin­gas dė­me­sys di­zai­nui Gar­so stip­rin­tu­vai pri­sta­to­mi kaip mi­nia­tiū­ri­ niai ir ne­pas­te­bi­mi prie­tai­sai. Tie­siog įdė­miai pa­žiū­rė­ki­te, kaip jie at­ro­do žmo­gaus au­sy­je, ir pa­ly­gin­ki­te su šiuo­lai­ki­niu klau­sos apa­ra­tu.

Klau­sos apa­ra­tų ga­min­to­jai ypa­tin­gą dė­me­ sį ski­ria di­zai­nui. Šiuo­lai­ki­nis klau­sos apa­ra­tas, kaip ir bran­gūs aki­nių rė­me­liai, ga­li su­kur­ti sti­lin­go ir sėk­mės ly­di­mo žmo­gaus įvaiz­dį. Di­ de­lis mo­de­lių ir spal­vų pa­si­rin­ki­mas se­niai pa­ ver­tė klau­sos apa­ra­tą ma­din­gu ak­se­sua­ru.

Kas yra ti­pi­nis gar­so stip­rin­tu­vas? Jo tech­ ni­nis už­pil­das ma­žai kuo ski­ria­si nuo klau­ sos apa­ra­to: tai yra gar­so stip­rin­tu­vas, mik­ ro­fo­nas, ma­ž y­tis gar­sia­kal­bis ir au­sies įdėk­ las, per ku­rį gar­sas per­duo­da­mas tie­siai į au­ sį. O štai šių prie­tai­sų skir­tu­mas yra es­mi­ nis. Klau­sos apa­ra­tas – tai elekt­ro­ni­nis gar­ so stip­ri­ni­mo įren­gi­nys, ku­ris pa­gal me­di­ci­ ni­nes in­di­ka­ci­jas nau­do­ja­mas esant įvai­raus po­bū­džio klau­sos su­tri­k i­mams.

Jei jau­čia­te, kad jū­sų klau­sa su­pras­tė­jo, ne­pa­sik­liau­ki­te rek­la­mos pa­ža­dais, pa­si­tik­rin­ki­te svei­ka­tą.

Priemonių kompleksas Ki­ta ver­tus, gar­so stip­rin­tu­vas nau­do­ja­mas tais pa­čiais tiks­lais, bet vi­siš­kai ki­to­mis ap­ lin­k y­bė­mis: as­me­nims su nor­ma­lia klau­sa įvai­rių rek­rea­ci­nių ren­gi­nių me­tu (me­džiok­ lė, šni­pų žai­di­mas ir t.t.).

Be to, pa­ts gar­so stip­ri­ni­mo prin­ci­pas, nau­ do­ja­mas to­kiuo­se prie­tai­suo­se, yra li­ni­ji­ nis. Tai yra vi­si gar­sai – tiek ty­lūs, tiek gar­ sūs – stip­ri­na­mi vie­no­dai, o tai su­da­ro nuo­la­

ti­nę akus­ti­nę trau­mą ir ska­ti­na to­les­nį klau­ sos pra­stė­ji­mą. To­dėl gar­so stip­rin­tu­vas nė­ ra skir­tas klau­sos su­tri­ki­mams kom­pen­suo­ti, nors apie tai šių prie­tai­sų ga­min­to­jai daug ne­ kal­ba. Nė­ra to­kio mo­de­lio gar­so stip­rin­tu­vo, ku­ris tu­rė­tų to­kių tei­gia­mų ypa­ty­bių ir funk­ci­ jų, ko­kio­mis iš­si­ski­ria klau­sos apa­ra­tai, pa­v yz­ džiui, triukš­mo ir grįž­ta­mo­jo ry­šio slo­pi­ni­mo sis­te­ma, adap­ty­viu kryp­ti­niu mik­ro­fo­nu ir kt.

Be to, klau­sos apa­ra­tas – tai ne tik į au­sį įsta­ ty­tas plas­ti­ko ga­ba­las, bet ir vi­sas diag­nos­ti­nių prie­mo­nių komp­lek­sas, in­di­vi­dua­lus prie­tai­so pa­rin­ki­mas ir su­de­ri­ni­mas, re­gu­lia­rūs klau­ sos tik­ri­ni­mai, pri­va­lo­mo­ji tech­ni­nė prie­žiū­ra. Ži­no­ma, dėl to ga­mi­nio kai­na yra di­des­nė, bet tai tik­rai ga­ran­tuo­ja tei­gia­mą re­zul­ta­tą.

Post scrip­tum Tai­gi, ko­k ią iš­va­dą ga­li­ma pa­da­r y­ti iš vis­ko, kas pa­sa­k y­ta? Jei jau­čia­te, kad jū­sų klau­sa su­pras­tė­jo, ne­pa­sik­liau­k i­te rek­la­mos pa­ža­ dais, pa­si­tik­rin­k i­te svei­ka­tą. Te­g ul gy­dy­to­ jas sa­vo pro­fe­sio­na­liu žvilgs­niu įver­ti­na jū­ sų klau­są ir pa­ren­ka ge­riau­siai jums tin­kan­t į pro­ble­mos spren­di­mo bū­dą.

Ne­mo­ka­mai kon­sul­tuos ir klau­sos su­tri­ ki­mo pro­ble­mą pa­dės iš­spręs­ti Bio­me­di­kos cent­ro spe­cia­lis­tai Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­ do­je, Šiau­liuo­se, Ma­ri­jam­po­lė­je ir Aly­tu­je.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­k i­tės tel. (8 5) 270 9055 ar­ba e. pa­štu info@biomedikoscentras.lt.

37

2016 ruduo

Sveikata

Per me­tus ne­te­ko pu­sės kū­no s

65

ki­log­ra­mų

Po­ky­čiai: M.Aleksa per me­tus pra­ra­do pu­sę sa­vo kū­no svo­rio.

Iš 130 kg svė­ru­sio Man­to Alek­sos li­ko tik 65 kg. Vai­ ki­nas ap­gai­les­tau­ja, kad dėl pa­da­ry­tų klai­dų te­ko kreip­tis į chi­rur­gus. Jų bū­tų pa­dė­jęs iš­veng­ti spor­tas.

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė fotografija: Eli­jus Knie­ž aus­k as 38

Vi­siems neį­tik­si Nuo mo­k yk­los lai­k ų M.Alek­są ka­ma­vo rim­tos svei­k a­tos bė­dos ir dau­g y­bė komp­ lek­sų. Da­bar vai­k i­nas tei­g ia, kad jau­čia­si pui­k iai, yra ku­pi­nas ener­g i­jos, o jo krau­jo ro­d ik­l iai – idea­lūs. „15 km at­stu­mas ne­sun­k iai įveik­tas, o dar prieš ke­le­rius me­tus už­lip­ti į tre­čią aukš­tą bu­vo rim­tas iš­ban­dy­mas. Net ne­kal­bu, koks bau­bas at­ro­dė vie­nas ra­tas mo­k yk­los sta­ dio­ne. Kū­no kul­tū­ra bū­da­vo pa­ti bai­siau­

sia pa­mo­ka“, – pri­si­mi­nė 23 me­tų M.Alek­sa.

Džiaug­da­ma­sis po­k y­čiais jis vis dėl­to per­ spė­ja: svei­ka­tos ir pa­si­ti­kė­ji­mo sa­v i­mi pa­ dau­gė­jo, bet ap­lin­k i­nių po­žiū­ris ir pa­gar­ba pri­k lau­so ne tik nuo ki­log­ra­mų kie­k io. „Anks­čiau gal­vo­da­vau: jei­gu su­liek­nė­siu, iš kar­to pa­si­keis po­žiū­ris į ma­ne, nie­kas ne­šnai­ ruos krei­vai. Taip nė­ra. Kas ger­bė anks­čiau, ger­ bia ir da­bar. Kas spjau­dė anks­čiau, tam ir da­bar ne­pa­tin­ku. Di­džiau­sias po­ky­tis yra pa­ge­rė­ju­si svei­ka­ta, pa­si­kei­tęs ma­no pa­ties po­žiū­ris į sa­ve ir pa­di­dė­jęs pa­si­ti­kė­ji­mas“, – tei­gė vai­ki­nas.

2016 ruduo

o svo­rio –

„Bu­vau aukš­tas, jau šeš­to­je kla­sė­je – 182 cm ūgio. Svė­riau apie 80 kg. Ta­da su­sto­jau aug­ti ir pra­dė­jau plės­tis“, – at­si­grę­žė į praei­ tį M.Alek­sa.

Nuo ta­da jis pra­dė­jo sun­kė­ti po 10 kg per me­tus. At­si­ra­do daug svei­ka­tos pro­ble­mų.

Bu­vo pa­k i­lęs krau­jos­pū­dis, var­gi­no gal­vos skaus­mai, mig­re­na. Nak­ti­mis dus­da­vo. Bū­ da­vo sun­ku kvė­puo­ti. Te­ko var­to­ti ne­ma­ žai vais­tų, jie me­džia­g ų apy­kai­tos ir­gi ne­pa­ ge­ri­no. Vai­k i­nas daug lai­ko pra­leis­da­vo li­ go­nė­se. „Gy­dy­to­jai sa­k y­da­vo, kad rei­k ia su­ma­ žin­ti svo­rį, ta­da pa­ge­rės ir bend­ra sa­v i­jau­ ta. Skir­da­vo die­tą, bet jos ne­si­lai­k y­da­vau“, – pri­si­mi­nė M.Alek­sa.

Me­di­kai jam pa­tar­da­vo ne­var­to­ti drus­kos, ne­val­g y­ti sal­džiai, rie­bių pa­tie­ka­lų. „Sal­du­my­nus mėg­da­vau. Aš ir da­bar juos mėgs­tu“, – šyp­te­lė­jo vai­k i­nas.

Blo­giau­siu paaug­lys­tės įpro­čiu jis va­di­no po­mė­g į pri­si­k imš­ti vė­lai va­ka­re. Val­g y­da­vo ir nak­ti­mis. At­si­kel­da­vo ir ei­da­vo tep­tis su­ muš­ti­nių, vir­tis kol­dū­nų. „Val­giau daug ne­svei­ko mais­to. Ma­no mėgs­ta­miau­sias pro­duk­tas bu­vo dak­ta­riš­ka deš­ra. Ga­lė­da­vau pri­si­tep­ti de­šimt su­muš­ ti­nių ir juos vi­sus iš kar­to su­val­g y­da­vau. Po to dar de­šimt su­si­tep­da­vau, vė­liau – dar de­ šimt. Per die­ną su­val­g y­da­vau di­džiau­sią ba­ to­ną su daug deš­ros“, – skai­čia­vo M.Alek­sa.

Jo tė­vai nie­ka­da ne­tu­rė­jo pro­ble­mų dėl ant­svo­rio, bro­lis yra spor­tiš­kas.

Lū­žis po gim­ta­die­nio

Te­ko keis­ti ir vi­są gar­de­ro­bą. Iš tų lai­kų Man­tas yra iš­sau­go­jęs mo­k yk­los iš­leis­tu­v ių kos­tiu­mą. Per­pus su­plo­nė­jus ti­ko tik ke­pu­ rė, ša­li­kas, pirš­ti­nės ir ba­tai. Vi­sa ki­ta te­ko pirk­ti daug ma­žes­nio dy­d žio.

Pūs­tis ėmė šeš­to­je kla­sė­je Kiek Man­t as pa­m e­n a, iki šeš­t os kla­ sės vi­s a­d a bu­v o ap­k ū­n es­n is, bet neat­r o­ dė sto­r as.

Kuo la­biau Man­tas stam­bė­jo, tuo ma­žė­jo no­ras kur nors ei­ti iš na­mų. „Kai esi pen­k io­l i­kos me­t ų ir sve­r i 100 kg, ne­si­no­r i nei kur nors ei­t i, nei ju­dė­t i. Ša­k iai – ma­ž as mies­t as, ne­la­bai daug pa­ si­r in­k i­mo, ką veik­t i lais­va­lai­k iu. Gy­ve­nau marš­r u­t u namai–mokykla–namai“, – pa­ sa­ko­jo stu­den­t as.

Taip jis ta­po dar la­biau už­si­da­ręs, vis la­ biau ven­gė bend­rau­ti, ma­žė­jo drau­g ų ra­tas.

Su­lauk­da­vo daug pa­t y­čių. Bū­da­mas vie­nuo­ lik­to­kas svė­rė 120 kg. „Ne­bu­vau nei sau gra­žus, nei ki­tiems. Bu­ vau cha­riz­ma­tiš­kas, bet svo­ris ma­ne var­žė.

At­ro­dė, kad gy­ve­nu ne sa­vo kū­ne“, – bu­v u­ sią sa­v i­jau­tą api­bū­di­no M.Alek­sa.

Ne­nuos­ta­bu, kad vis daž­niau ėmė kan­k in­ ti min­t ys, ką da­r y­ti, ko grieb­tis, kad pa­v yk­ tų nu­mes­ti svo­rio. Rim­tiems po­k y­čiams il­ gai ne­si­r y­žo. Ban­dy­da­vo ne­val­g y­ti sa­vai­tę, bet iš­t ver­da­vo vos vie­ną die­ną ar tik pus­die­ nį. Ir vėl pri­si­k imš­da­vo. Lū­žis, pa­kei­tęs jo gy­ve­ni­mą, įvy­ko po gim­ta­die­nio. „Suė­jo 20 me­tų. Tuo me­tu jau gy­ve­nau ir mo­k iau­si Kau­ne. Per gim­ta­die­nį val­gė­me pi­ cas, bet ki­tą die­ną at­si­kė­lęs pa­sa­k iau sau: vis­kas, ban­dau kaž­ką keis­ti, nes no­riu jaus­

Sveikata

tis ge­riau“, – pa­sa­ko­jo vai­k i­nas, tuo me­tu svė­ręs 130 kg.

Pir­miau­sia jis nu­spren­dė at­si­sa­k y­ti mė­sos, ma­žin­ti po­rci­jas. Pa­ma­žu at­si­sa­kė ir cuk­ raus. Ėmė val­g y­ti daž­niau, bet ne­daug. Ir da­bar ban­do at­si­rink­ti mais­tin­g us, bet ma­ žiau ka­lo­rin­g us pro­duk­tus.

Sun­ki pra­džia „Pa­me­nu, sau vis kar­to­da­vau, kad aš ga­liu.

Pri­rei­kė di­de­lės mo­t y­va­ci­jos, nu­si­tei­k i­mo, bet net ne­gal­vo­jau, kad svo­ris ims taip grei­ tai kris­ti“, – pa­sa­ko­jo M.Alek­sa.

Val­g y­da­vo dar­žo­ves, vai­sius, ko­šes, varš­ kę, bet ir vie­ną ki­tą ban­de­lę. Ėmė jaus­ti so­ tu­mą. Anks­čiau, net ir daug su­val­gęs, vis tiek jaus­da­vo­si al­ka­nas. Vie­ną die­ną skir­da­ vo iš­k ro­vai, kai ger­da­vo tik skys­čius, kok­ tei­lius. Kai po ke­tu­rių mė­ne­sių grį­žo na­mo į Ša­k ius ir pa­si­svė­rė, paaiš­kė­jo, kad nu­k ri­ to net 15 kg. „Pap­la­tė­jo kel­nės, įgi­jau dau­giau ener­gi­ jos, bet la­bai di­de­liais po­k y­čiais to ne­bū­čiau pa­va­di­nęs. Tik at­si­sto­jęs ant svars­t yk­lių pa­ ma­čiau, kad mi­t y­bos įpro­čių pa­kei­ti­mas vei­ kia!“ – nu­ste­bo Man­tas.

Po me­tų jis svė­rė apie 85 kg. Kont­ro­liuo­ ti si­tua­ci­ją jam pa­dė­jo tai, kad al­ko­ho­lio ir iki tol ne­var­to­jo. Net­rau­kė ir nak­ti­nės pra­ mo­gos.

Di­džiau­sias po­ky­tis yra pa­ge­rė­ju­si svei­ ka­ta, pa­si­kei­tęs ma­ no pa­ties po­žiū­ris į sa­ve ir pa­di­dė­jęs pa­si­ti­kė­ji­mas.

Bu­vo nual­pęs „Ne­su iš pri­sie­ku­sių ve­ge­ta­r ų. Ma­nau, kad ka­da nors vėl val­g y­siu mė­są, kai pa­ju­siu no­ rą. Gal tai bus net po mė­ne­sio?“ – kal­bė­jo stu­den­tas, ku­rio šei­mos gy­dy­to­ja nė­ra su­ža­ vė­ta ve­ge­ta­riz­mu.

Man­tas ti­k i­na, kad jau­čia­si ge­riau nei bet ka­da. Re­g u­lia­riai at­lie­ka krau­jo ty­ri­mus. „Šiuo me­tu krau­jo ro­dik­liai – idea­lūs. O prieš po­rą me­tų cuk­raus kie­k is sie­kė kri­ti­nę ri­bą ir grė­sė dia­be­tas“, – ak­cen­ta­vo vai­k i­nas ir pri­dū­rė, kad jam bu­vo su­rie­bė­ju­sios ke­pe­ nys, diag­no­zuo­ta ak­men­li­gė.

Da­bar, anot vai­k i­no, vi­sa tai din­go, nors svei­ka­tos pro­ble­mų tik­rai tu­rė­jo ir jas jau­tė. „Kar­tą bu­vau nual­pęs. Bet taip, ma­nau, nu­ti­ko dėl karš­čio, skys­čių trū­ku­mo ir per 39

2016 ruduo

Sveikata

di­de­lio fi­zi­nio krū­v io – bu­vau nu­my­ nęs dvi­ra­čiu 40 km“, – pa­sa­ko­jo M.Alek­sa.

Sa­vo su­gal­vo­to mi­t y­bos pla­no jis lai­ko­si iki šiol. Val­go ir vir­tą, ir kep­tą mais­tą. Ba­ to­ną kei­čia duo­na. „Vis­kas pri­k lau­so nuo die­nos rit­mo.

Jei­g u tu­riu pro­gą so­čiai pa­pie­tau­ti, ban­de­ lės pa­va­ka­riams at­si­sa­kau. Nuo pa­va­ka­rių ban­dau ma­žiau val­g y­ti, bet kar­tais ir prieš mie­gą sau lei­džiu su­val­g y­ti ga­ba­lė­lį tor­to.

Ir ne­si­jau­čiu kal­tas, nes ži­nau, kad ry­toj bus daug veik­los ir gau­tas ka­lo­ri­jas su­de­ gin­siu“, – aiš­k i­no stu­den­tas.

Jis ne tik sie­k ia aukš­to­jo moks­lo dip­lo­ mo, bet ir su­ka­si vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je.

Tiks­las ir prie­mo­nės Šiuo me­tu M.Alek­sa sve­ria 65 kg. Prieš ke­lis mė­ne­sius svo­ris bu­vo nu­k ri­tęs net iki 60 kg, tad vai­k i­nas lei­do sau so­čiau pa­ val­g y­ti ir ki­log­ra­mų grei­tai pa­dau­gė­jo.

Vis dėl­to jo tė­vai ne­r i­mau­ja, ar sū­ nus pa­val­gęs, no­r i, kad bū­t ų so­t us ir kad svo­r is dau­g iau ne­k ris­t ų. Man­t as ir pa­t s tuo rū­pi­na­si. „Su­si­ti­kęs su drau­gais, dau­giau­sia kal­ bu apie mi­t y­bą. Anks­čiau ne­gal­vo­da­vau, kiek sve­riu, o da­bar svo­rio kont­ro­lė ta­ po vos ne ma­ni­ja. Sun­ku ras­ti pu­siaus­v y­ rą. Kont­ro­liuo­ti sa­ve yra sun­kus psi­cho­lo­ gi­nis dar­bas, bet jis yra bū­ti­nas“, – įsi­ti­k i­ nęs M.Alek­sa.

Jis ne­si­gai­li ėmę­sis po­k y­čių, ta­čiau jei­g u bū­tų ga­li­my­bė at­suk­ti lai­ką at­gal, tar­tų­si su spe­cia­lis­tais. „Di­džiau­sia ma­no klai­da ta, kad el­ giau­si la­bai dras­tiš­kai. Rei­kė­jo lė­čiau. Da­ bar vi­siems pa­ta­riu pa­si­tar­ti su die­to­lo­ gais, šei­mos gy­dy­to­ju. Ir mi­t y­bą de­rin­ti su spor­tu“, – pa­si­mo­k y­ti iš jo klai­dų siū­ lė vai­k i­nas.

Per pu­sant­r ų me­tų nu­me­tęs 65 kg, jis ma­žai spor­ta­vo. Bū­tent dėl to ties krū­ti­ne, pil­v u, ant ran­kų su­si­da­rė odos per­tek­lius, ku­rį rei­kė­jo pa­ša­lin­ti. „Tas per­tek­lius neat­ro­dė la­bai bai­siai, bet ope­ra­ci­jos no­rė­jau, kad dar la­biau ga­ lė­čiau sa­v i­mi pa­si­ti­kė­ti“, – sa­kė M.Alek­sa.

Iš pra­džių jis gal­vo­jo, kad ap­sieis be chi­rur­g ų, už­teks pa­plu­šė­ti spor­to sa­lė­je, bet tre­ne­ris pa­ta­rė ne­tu­rė­ti tuš­čių vil­čių: svo­ris bu­vo nu­mes­tas per daug, per grei­ tai ir be spor­to. „Gai­liuo­si, kad ne­pra­dė­jau spor­tuo­ti nuo pat pra­džių“, – kal­bė­jo stu­den­tas, da­ bar ži­nan­tis, kad spor­tas bū­tų pa­di­di­nęs odos elas­tin­g u­mą ir liek­nė­jant ši bū­tų pa­ti la­biau su­si­trau­ku­si.

M.Alek­sa pa­brė­žė, kad svo­rio me­ti­mas ir kont­ro­lia­v i­mas rei­ka­lau­ja di­džiu­lio psi­ cho­lo­gi­nio dar­bo, iš­t ver­mės ir nuo­sek­lu­ mo. Tai pa­de­da leng­v iau pa­siek­ti tiks­lą.

Svar­biau­sia, anot vai­k i­no, pri­pa­žin­ti pro­ ble­mą ir nuo­sek­liai vyk­dy­ti su spe­cia­lis­tų pa­gal­ba pa­reng­tą liek­nė­ji­mo pla­ną.

Ne­re­tai žmo­gus jau­čia­si be­jė­gis prieš nuo­lat al­ka­ ną sa­vo pri­gim­tį, ta­čiau Kau­no me­di­kai sėk­min­ gai pa­dė­jo su­liek­nė­ti 234 kg svė­ru­siai mo­te­riai. Da­ bar gy­dy­to­jai ta­ria­si, kaip nuo nu­tu­ki­mo iš­gel­bė­ti 140 kg sve­rian­čią vie­nuo­ li­kos me­tų mer­gai­tę.

TEKSTAS: Jur­gi­ta Ša­kie­nė

Pa­ly­gi­ni­mas: pro­fe­so­rius A.Ma­lec­kas sa­ko, kad mes per die­ną

Sun­kiau­sia – iš­lai­ky­ti

Blo­giau­siu paaug­lys­tės įpro­ čiu jis va­di­na po­ mė­gį pri­si­kimš­ti vė­lai va­ka­re.

Me­niu: Man­tas val­go vis­ ką, bet ma­žo­mis po­rci­jo­ mis, ir pir­me­ny­bę tei­kia vai­siams.

40

Rie­ba­li­nis sluoks­nis yra or­ga­niz­mo ener­gi­ jos iš­tek­lių san­dė­lis, ka­dai­se bu­vęs gy­v y­biš­ kai svar­bus. Tam tik­ros rie­ba­lų at­sar­gos bū­ ti­nos ir da­bar­ti­nio žmo­gaus kū­ne, bet šiais lai­kais dau­giau­sia pa­stan­g ų de­da­ma ko­vai su rie­ba­lų san­kau­po­mis pil­vo ert­mė­je. Pil­ve be­si­kau­pi­an­t ys rie­ba­lai di­di­na ri­zi­ką sirg­ti šir­dies ir krau­ja­g ys­lių li­go­mis, dia­be­tu.

Lie­tu­viams, kaip ir ki­tų iš­si­v ys­čiu­sių pa­sau­ lio ša­lių gy­ven­to­jams, vis daž­niau ten­ka spręs­ ti fi­zi­nes ir psi­cho­lo­gi­nes svei­ka­tos pro­ble­mas, ku­rias su­ke­lia per­ne­lyg di­de­lis kū­no svo­ris. „Prob­le­ma yra ne nu­mes­ti svo­rį, o jį iš­lai­ ky­ti. Di­džio­sios da­lies be­si­sten­gian­čių­jų su­ blog­ti va­lia čia ir pa­lūž­ta. Sun­ku ne­beg­rįž­ti prie se­nų val­g y­mo įpro­čių, ir svo­ris vėl ima aug­ti“, – pa­sa­ko­jo Kau­no kli­ni­kų Mi­ni­ma­ liai in­va­zy­v ios chi­rur­gi­jos ir skran­džio-in­ tes­ti­na­li­nės chi­rur­gi­jos sek­to­riaus va­do­vas, ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas Al­ man­tas Ma­lec­kas.

2016 ruduo

sveikata

Pro­fe­so­rius: nu­tu­ku­sius žmo­nes rei­kia ne smerk­ti, o jiems pa­dė­ti

mes per die­ną vi­du­ti­niš­kai iš­nau­do­ja­me vos 2 tūkst. ka­lo­ri­jų, šienp­jo­vys – apie 12 tūkst.

Pas­ta­ruo­ju me­tu gau­ta ne­ma­žai moks­li­nių duo­me­nų, kad apie 70 pro­c. nu­tu­k i­mo at­ve­jų yra nu­lem­ti ge­nų. Jie yra at­sa­k in­gi ir už mū­ sų ape­ti­tą, ir už so­tu­mo jaus­mą. Žar­ny­nas ga­mi­na už pa­sta­rą­jį at­sa­k in­gus hor­mo­nus, o skran­dis – at­sa­k in­gus už al­k io jaus­mą. „Bū­na, kad skran­dis hor­mo­nų, su­ke­lian­ čių al­k į, ga­mi­na dau­giau, o žar­ny­nas so­ tu­mo hor­mo­nų ga­mi­na ma­žiau, nei rei­k ia.

Tuo­met žmo­g us bū­na al­ka­nas ir lė­čiau pa­si­ so­ti­na“, – aiš­k i­no pro­fe­so­rius A.Ma­lec­kas.

No­rint ko­vo­ti su hor­mo­nais rei­k ia tu­rė­ ti ge­le­ži­nę va­lią, to­dėl šiuos žmo­nes kal­tin­ti ap­si­lei­di­mu yra leng­va­bū­diš­ka ir ne­tei­sin­ga, įsi­ti­k i­nęs pa­šne­ko­vas.

Su­ba­lan­suo­ja hor­mo­nų pu­siaus­vy­rą Per pa­sta­ruo­sius pen­k io­li­ka me­tų at­si­ra­ do pa­kan­ka­mai moks­li­nių duo­me­nų, kad be spe­cia­lis­tų pa­gal­bos sun­ku su­re­g u­liuo­ti kū­ no svo­rį.

Prieš 30 me­tų Ge­te­bor­go uni­ver­si­te­te, ku­ ria­me dir­ba ir A.Ma­lec­kas, bu­vo pra­dė­tas di­de­lis ty­ri­mas. Bu­vo ly­gi­na­ma, kaip kren­ta svo­ris 2 tūkst. pa­cien­tų, ku­riems bu­vo at­lik­ tos svo­rį ma­ži­nan­čios ope­ra­ci­jos, su 2 tūkst. tų, ku­rie kū­no ma­sę ban­dė ma­žin­ti ki­tais me­to­dais. Vie­nos gru­pės ti­ria­mų­jų svo­ris ir tu­ri­mos li­gos ati­ti­ko ki­tos gru­pės ti­ria­mų­jų svo­rį ir ne­ga­la­v i­mus.

Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad be chi­rur­gi­nės in­ter­ ven­ci­jos svo­rio pa­cien­tai at­si­k ra­tė ar­ba la­bai ne­daug, ar­ba pa­t y­rė ne­sėk­mę. Ki­tos gru­pės at­sto­vai nu­me­tė dau­giau svo­rio ir ma­žes­nė kū­no ma­sė iš­si­lai­kė il­gai. „Ko­dėl? Po skran­džio apy­lan­kos ope­ra­ci­jų or­ga­niz­me pa­si­kei­čia hor­mo­nų pu­siaus­v y­ ra. Kai pa­da­ro­mas ma­žas skran­dis – iš­jun­ gia­mas di­dy­sis skran­dis, mais­tas ne­ke­liau­ja per pa­sta­rą­jį, jo ne­dir­gi­na, ma­žiau ga­mi­na­si al­k io hor­mo­no. Mais­tas iš ma­žo­jo skran­du­ ko la­bai grei­tai pa­k liū­va į žar­ny­ną, jį dir­gi­ na ir daug anks­čiau ima ga­min­tis hor­mo­nai, at­sa­k in­gi už so­tu­mo jaus­mą. Po ope­ra­ci­jos

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. žar­ny­no ir skran­džio hor­mo­nų pu­siaus­v y­ ra pa­si­da­ro pa­na­ši į nor­ma­laus svo­rio žmo­ nių hor­mo­nų pu­siaus­v y­rą. Tam­pa leng­v iau at­si­spir­ti įvai­rioms pa­g un­doms“, – aiš­k i­no pro­fe­so­rius.

Skran­džio žie­das ne­pa­kei­čia hor­mo­ni­ nės pu­siaus­v y­ros. Jis tie­siog yra me­cha­ni­ nė prie­mo­nė, kaip apy­nas­ris, ku­ris ne­lei­džia mais­tui nu­k ris­ti. Šių ope­ra­ci­jų po­pu­lia­ru­ mas pa­sau­ly­je ma­žė­ja. Be to, žie­das yra sve­ tim­kū­nis, ku­ris il­gą lai­ką bū­da­mas or­ga­niz­ me ga­li su­kel­ti bė­dų.

Svo­ris ap­sun­ki­na Vie­na la­biau­siai A.Ma­lec­k ui įsi­m i­nu­sių pa­cien­č ių – apie ke­t u­r ias­de­šim­t ies me­ tų mo­te­r is, svė­r u­si 234 kg. Jos svo­r is ne­ bu­vo re­kor­d i­n is, bet kū­no ma­s ės in­dek­sas (KMI) – itin di­d žiu­l is – 91, nes ji bu­vo že­ mo­ko ūgio – 164 cm.

Mo­te­ris, bū­da­ma to­k io svo­rio, sun­k iai vaikš­čio­jo, bu­vo ne­dar­bin­ga. Ei­ti jai 41

2016 ruduo

Sveikata

truk­dė nu­ka­ru­si pa­pil­vė, ją rei­kė­da­vo suim­ti ran­ko­mis ir ne­šti. Ne­daug trū­ko, kad pa­leis­ta pa­pil­vė bū­tų sie­ku­si grin­dis. „Šiai pa­cien­tei į skran­d į bu­vo įves­tas ba­ lio­nas, kad su­ma­žė­tų jo tū­ris ir mais­to bū­tų su­val­go­ma ma­žiau“, – pa­sa­ko­jo pro­fe­so­rius.

Per pus­me­t į mo­te­ris nu­me­tė apie 50 kg.

Ta­da jai jau bu­vo ga­li­ma at­lik­ti tul­žies ir ka­ sos apy­lan­kos ope­ra­ci­ją. Šiuo me­tu pa­cien­ tė sve­ria 80 kg – sa­vo svo­rį su­ma­ži­no 150 kg.

Bu­vo at­lik­tos ke­lios ope­ra­ci­jos per­tek­li­nei odai pa­ša­lin­ti.

Itin di­de­lio svo­rio pa­cien­tams ne iš kar­to at­lie­ka­ma ope­ra­ci­ja. Ope­ruo­jant la­pa­ros­ko­ pu (tai tau­so­ja or­ga­niz­mą) į pil­vo ert­mę ten­ ka pri­pūs­ti du­jų, kad at­si­ras­tų tar­pas ir bū­ tų ga­li­ma ma­t y­ti ope­ruo­ja­mą vie­tą. Kar­tais žmo­nės tu­ri tiek rie­ba­lų, kad neį­ma­no­ma to pa­da­r y­ti. „Kuo di­des­n is pjū­v is, tuo di­des­nė komp­ li­k a­ci­jų, to­k ių, kaip žaiz­dos su­pū­l ia­v i­mas, iš­var­ž ų, ri­zi­k a. Į siū­les bū­na di­d žiu­l is slė­ gis“, – sa­kė A.Ma­lec­k as.

Po la­pa­ros­ko­pi­nių svo­rio ma­ži­ni­mo ope­ ra­ci­jų praė­jus dviem va­lan­doms pa­cien­tai jau sto­v i ant ko­jų. Po dvie­jų die­nų, jei­g u vis­ kas ge­rai, ke­liau­ja na­mo.

Ope­ra­ci­jos vai­kams Kau­no kli­ni­kų me­di­kams ten­ka kon­sul­tuo­ ti ir ne­pil­na­me­čius, pa­k liu­v u­sius į nu­tu­k i­ mo spąs­tus. „Tie­sa, pa­sta­ruo­ju me­tu to­k ių pa­cien­tų pa­si­tai­ko šiek tiek re­čiau, bet gal­būt to­dėl, kad pas mus nė­ra sis­te­mi­nės pa­gal­bos nu­tu­ ku­siems žmo­nėms“, – spė­jo A.Ma­lec­kas.

Vie­nai iš da­bar­ti­nių ne­pil­na­me­čių jo pa­ cien­tų yra vie­nuo­li­ka me­tų. Ji sve­ria be­veik 140 kg. Ne­pil­na­me­čiams ope­ra­ci­jas, kei­čian­ čias me­džia­g ų apy­kai­tą, re­ko­men­duo­ja­ma at­lik­ti tik tuo­met, kai už­si­da­ro au­gi­mo li­ni­ jos. Ki­taip ga­li­ma pa­kenk­ti au­gi­mui. Ši mer­ gai­tė dar au­ga. Nu­tar­ta iš­siaiš­k in­ti nu­tu­k i­ mo prie­žas­tis, nes ga­li bū­ti kal­ti ge­ne­ti­niai po­k y­čiai. „Po to gal­būt rink­si­mės ma­žiau­siai me­ džia­g ų apy­kai­tą pa­kei­čian­čią ope­ra­ci­ją, pa­ vyz­džiui, skran­džio žie­dą“, – dė­lio­jo A.Ma­ lec­kas.

Mer­gai­tė, anot gy­dy­to­jo, jau iš­ban­dė įvai­ riau­sius ne­chi­rur­gi­nius svo­rio ko­re­ga­v i­mo bū­dus ir me­to­dus. Da­ly­va­vo ir spe­cia­lio­se sto­v yk­lo­se, bu­vo hos­pi­ta­li­zuo­ta Kau­no kli­ ni­ko­se, bet rei­k ia­mų po­k y­čių ne­ma­t y­ti.

A.Ma­lec­kas pa­sa­ko­jo, kad Šve­di­jo­je bu­ vo at­lik­tas ty­ri­mas, ku­ria­me ste­bė­ti 16–18 me­tų pa­cien­tai po jiems at­lik­tų chi­rur­gi­nių svo­rio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­jų. „Ab­so­liu­čiai vi­sų jų re­zul­ta­tai bu­vo ge­ri, at­si­lie­pi­mai la­bai po­zi­t y­v ūs. Da­bar Šve­di­jo­je vyks­ta ty­ri­mas, kai ope­ruo­ja­mi 13–16 me­tų paaug­liai. Kol kas ne­tu­ri­me moks­li­nių duo­ 42

me­nų, kaip pa­cien­tai vys­t y­sis, ope­ra­ci­ją at­ li­kus jiems bū­nant to­k io jau­no am­žiaus“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rius.

Ka­da tai­ko­mas chi­rur­gi­nis gy­dy­mas?

Spren­džiant, ka­da rei­k ia im­tis chi­rur­gi­nio gy­dy­mo, va­do­vau­ja­ma­si prieš 25 me­tus Pa­ sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, JAV gy­dy­to­jų drau­gi­jos nu­sta­t y­tais kri­te­ri­jais.

Vals­t y­bi­nė li­go­nių ka­sa su nu­tu­k i­mu su­ si­ju­sio­mis li­go­mis pri­pa­žįs­ta cuk­ri­nį dia­be­ tą, pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio li­gą, art­ro­zę, mie­go ap­nė­ją, ne­vai­sin­g u­mą. Dėl la­bai di­de­ lio pa­cien­tų svo­rio gy­dy­to­jai or­to­pe­dai at­si­ sa­ko jiems keis­ti są­na­rius, nes ga­li neat­lai­ ky­ti pro­te­zai ar­ba daug trum­piau tar­nau­ti.

Nu­tu­ku­sioms mo­te­rims gre­sia ne­vai­sin­ gu­mas. Dėl di­de­lio svo­rio or­ga­niz­me at­si­ ran­da hor­mo­ni­nių po­k y­čių, le­mian­čių po­li­ cis­ti­nį kiau­ši­džių sind­ro­mą. Rie­ba­li­nis au­ di­nys ga­mi­na mo­te­riš­kus hor­mo­nus ir iš­ba­ lan­suo­ja hor­mo­nų pu­siaus­v y­rą.

Prob­le­ma yra ne nu­ mes­ti svo­rį, o jį iš­lai­ ky­ti. Di­džio­sios da­ lies be­si­sten­gian­čių­jų su­blog­ti va­lia čia ir pa­lūž­ta.

Da­bar­ti­niu me­tu, pa­sa­ko­jo pro­fe­so­rius, vis dau­gė­ja moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jų chi­rur­gi­nį gy­dy­mą tai­k y­ti vy­rams nuo 34 ir mo­te­rims nuo 38 KMI, net kai šie dar ne­ser­ ga mi­nė­to­mis su nu­tu­k i­mu su­si­ju­sio­mis li­ go­mis. Yra at­lik­ta daug ty­ri­mų, įro­dan­čių, kad toks gy­dy­mas yra itin efek­t y­v i mi­nė­tų li­g ų pro­fi ­lak­ti­kos prie­mo­nė. „Ma­no tiks­las nė­ra vi­sus išo­pe­ruo­ti. Di­ džio­ji da­lis pa­cien­tų, ku­rie pas mus atei­na, su nu­tu­k i­mu ban­dė ko­vo­ti daug me­tų. Ope­ ra­ci­nis gy­dy­mas yra kaip pa­sku­ti­nė vil­tis.

Iki šio žings­nio tu­ri bū­ti iš­ban­dy­ti vi­si ki­ti me­to­dai“, – kal­bė­jo A.Ma­lec­kas.

Mais­to per­tek­lius ir vis ma­žes­nis fi­zi­ nio dar­bo po­rei­k is yra ci­v i­li­za­ci­jos pa­da­ri­ nys. Nu­tu­k i­mas ša­ly­je jau se­niai yra pa­sie­ kęs epi­de­mi­jos ly­g į – nu­tu­kęs yra kas penk­ tas mū­sų ša­lies gy­ven­to­jas, o ant­svo­ris ir nu­ tu­k i­mas bū­din­gas dau­giau nei pu­sei mū­sų po­pu­lia­ci­jos, A.Ma­lec­ko ži­nio­mis, Lie­tu­vo­je die­to­lo­go kon­sul­ta­ci­jos im­tos ap­mo­kė­ti tik prieš ke­lis mė­ne­sius.

Pro­fe­so­rius vi­lia­si, kad si­tua­ci­ja kei­sis į ge­ra. Šiuo me­tu Kau­no kli­ni­ko­se ei­lė­je dėl

chi­rur­gi­nių svo­rio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­jų – 300 pa­cien­tų, ta­čiau vals­t y­bės fi­nan­sa­v i­mas to­k ių ope­ra­ci­jų yra la­bai men­kas, tad jų ten­ ka il­gai lauk­ti.

spor­tas kas­dien Mū­sų pro­tė­v iai val­gė so­čiai, bet jie daug fi­ ziš­kai dir­bo. Mes per die­ną vi­du­ti­niš­kai iš­ nau­do­ja­me vos 2 tūkst. ka­lo­ri­jų. Šienp­jo­v ys per dar­bo die­ną, pa­ly­gi­no A.Ma­lec­kas, su­ nau­do­da­vo apie 12 tūkst. ka­lo­ri­jų. „Moks­li­nin­kų įro­dy­ta: jei­g u su­lau­kęs 40 me­tų žmo­g us ne­ma­žins sau įpras­tų po­rci­jų ar­ba jų ka­lo­rin­g u­mo, ar­ba ne­pra­dės dau­giau ju­dė­ti, per me­tus jis priaugs po vie­ną ki­log­ ra­mą. Ką tai reiš­k ia? Kad bū­da­mas 60 me­ tų jis svers 20 kg dau­giau“, – pa­ly­gi­no pro­ fe­so­rius.

Jis pa­ts kaip fi­zi­nio ak­t y­v u­mo for­mą daž­ niau­siai ren­ka­si bė­gi­mą. Dirb­da­mas Šve­di­ jo­je ir po dar­bo bė­gio­da­mas su­tin­ka dau­g y­ bę bė­gio­jan­čių žmo­nių. „Pra­dė­ti spor­tuo­ti rei­k ia va­lios, bet rei­k ia ži­no­ti, kad spor­tas pri­duo­da jė­g ų, su­tei­k ia ener­gi­jos. Be to, rei­k ia tin­ka­mai su­si­pla­nuo­ ti die­nos re­ži­mą, pa­v yz­džiui, val­g y­ti pus­ ry­čius, pie­tus, pa­va­ka­rius, kad grį­žus na­mo ne­bū­tų di­džiu­lio al­k io jaus­mo, ver­čian­čio su­r y­ti kal­ną mais­to ir nuo jo taip ap­sunk­ti, kad apie jo­k į spor­tą, fi­zi­nį ak­t y­v u­mą ne­si­ no­ri nei pa­gal­vo­ti“, – ti­k i­no A.Ma­lec­kas.

Gy­dy­to­jo ma­ny­mu, ban­dant ko­vo­ti su nu­tu­k i­mo epi­de­mi­ja tu­rė­tų bū­ti per­žiū­rė­ tos vai­kų auk­lė­ji­mo ir ug­dy­mo pro­gra­mos, nuo­sta­tos. „Su­t in­k u, kad daug dė­me­sio rei­k ia skir­ ti lie­t u­v ių kal­b os, ma­te­ma­t i­kos mo­k y­mui, bet ne ma­ž iau dė­me­sio tu­r i ati­tek­t i ir svei­ kai mi­t y­bai ug­dy­mo įstai­go­s e ir už jos ri­ bų bei fi­z i­n iam ak­t y­v u­mui. Kū­no kul­t ū­ ros pa­mo­kos, ma­ny­č iau, tu­rė­t ų bū­t i kas­ dien, o ne kar­t ą ar du per sa­v ai­tę. Per per­ trau­k as vai­k ams tu­r i bū­t i su­d a­r y­tos są­ly­ gos ju­dė­t i, žais­t i lau­ke“, – ra­g i­no A.Ma­ lec­k as.

Jis svars­tė, kad gal­būt ver­tė­tų iš dau­gia­ bu­čių kie­mų iš­kel­din­ti au­to­mo­bi­lių par­ka­ vi­mo vie­tas, vie­to­je jų įren­giant fi­zi­nio ak­ ty­v u­mo erd­ves. Tin­ka­ma mi­t y­ba lei­džia su­ ma­žin­ti svo­rį, o ju­dė­ji­mas pa­de­da jį iš­lai­k y­ ti. Gy­dy­to­jų, svei­kos gy­ven­se­nos en­tu­zias­ tų per­spė­ji­mai dėl nu­tu­k i­mo grės­mių ne iš pirš­to lauž­ti. „Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­t y­ta, kad nu­ tu­ku­sių žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­k y­bė yra la­bai pra­sta, to­k ia pa­ti ar­ba net že­mes­nė nei ser­ gan­čių­jų on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis. Ap­kū­nūs žmo­nės iš pa­žiū­ros at­ro­do links­mi, ener­gin­ gi, bet vi­du­je dau­ge­lis jų yra la­bai komp­lek­ suo­ti ir ne­lai­min­gi. Taip yra ir dėl vi­suo­me­ nė­je pa­pli­tu­sio lie­so kū­no kul­to“, – pa­ste­bė­ jo A.Ma­lec­kas.

2016 ruduo

sveikata

Ener­gi­jos pliūps­nis – ak­ty­viai die­nos pra­džiai

V

a­sa­ros lai­ko­tar­piu įpra­tę ne­ma­ žai lai­ko leis­ti ak­t y­v iai, ru­de­niui a­tė­jus, žmo­nės Lie­tu­vo­je ne­re­tai tam­pa niū­r ūs, tar­si trūk­tų ener­ gi­jos, ku­ri ly­dė­jo vi­są va­sa­rą. Tur­ būt nesve­ti­mas ir pa­sa­k y­mas „ru­de­ni­nė dep­ re­si­ja“, ta­čiau jei pa­kei­si­me po­žiū­rį ir gal­būt ry­to įpro­čius, ga­li­me ir ru­de­nį su­tik­ti ak­t y­ vūs ir pui­kos nuo­tai­kos.

Ko ge­ro, ne­ras­tu­me to­k io žmo­gaus, ku­ ris ne­bū­tų gir­dė­jęs apie pus­r y­čių nau­dą. Tai svar­bi žmo­gaus die­nos da­lis, o tin­ka­mai pa­ si­rin­kus pro­duk­tus ga­li­ma su­re­g u­liuo­ti ir mi­t y­bą. Vie­nas ge­riau­sių ang­lia­van­de­nių šal­ti­nių – bū­tent ko­šė. „Kau­no Grū­dų“ grei­ tai pa­ruo­šia­mos avi­ži­nės ar gri­k ių ko­šės in­ de­ly­je „Ac­ti­v us“ – pui­k i išei­tis sku­ban­tie­ siems, bet no­rin­tie­siems pa­pus­r y­čiau­ti. Šian­ dien spar­čiai kei­čian­tis mi­t y­bos ir mais­to ga­mi­ni­mo įpro­čiams žmo­nės ne­no­ri g­ aiš­ti daug lai­ko vir­tu­vė­je, ta­čiau sten­gia­si rink­tis svei­kes­nius pro­duk­tus. To­dėl ko­šei, ku­riai pa­ruoš­ti rei­k ia la­bai ne­daug lai­ko – pa­kan­ ka ją už­pil­ti karš­tu van­de­niu ir pa­lauk­ti po­ rą mi­nu­čių, abe­jin­g ų­lie­ka vis ma­žiau.

Grei­tai pa­ruo­šia­mos avi­ži­nės ko­šės „Ac­ ti­v us“ nau­da lei­do ras­ti išei­tį dau­ge­liui žmo­

nių, ku­riuos gy­ve­ni­mas įsu­ko į pa­šė­lu­sį tem­ pą – tai ro­do ir ty­ri­mai. An­tai bend­ro­vės „Kau­no Grū­dai“ už­sa­ky­mu Na­cio­na­li­nis svei­ka­ti­ni­mo ins­ti­tu­tas at­li­ko ty­ri­mą, ku­rio me­tu aiš­k i­no­si grei­tai pa­ruo­šia­mos avi­ži­nės ko­šės įta­ką žmo­nių so­tu­mui ir ape­ti­tui. Jo iš­ va­dos pa­ro­dė, kad avi­žų ko­šė yra tin­ka­ma sie­k iant su­ma­žin­ti su­var­to­ja­mų die­nos ka­lo­ ri­jų kie­k į, ta­čiau kar­tu iš­veng­ti al­k io jaus­mo.

Be tra­di­ci­nės avi­ži­nės, ko­šės var­to­to­jai ga­li rink­tis iš ki­tų įvai­rių sko­nių: su avie­tė­ mis, braš­kė­mis ar obuo­liais. Var­to­to­jai pa­ mė­go ir grei­tai pa­ruo­šia­mas tra­di­ci­nes gri­ kių ko­šes bei gri­k ių ko­šes su viš­tie­na. To­ kie pus­r y­čiai ar prieš­pie­čiai ne tik ne­pa­bos­ ta, bet tam­pa ir pui­k ia išei­ti­mi, kai stai­ga at­si­ran­da al­k io jaus­mas, o už­kąs­ti lai­ko nė­ ra. Tai pui­kus skai­du­li­nių me­džia­g ų šal­ti­ nis, to­dėl so­tu­mo jaus­mas iš­lie­ka net ke­tu­ rias va­lan­das, o jūs tu­rė­si­te pa­kan­ka­mai lai­ ko už­baig­ti svar­bius dar­bus be ne­ma­lo­naus jaus­mo skran­dy­je.

Avi­ži­nių ko­šių „Acit­v us“ mė­gė­jų pra­šy­ mu „Kau­no Grū­dų“ tech­no­lo­gai pa­ma­ži­ no cuk­raus kie­k į jo­se, to­dėl ko­šės yra dar svei­kes­nės. Vi­sur su­spė­t i no­rin­t iems žmo­ nėms tai pui­k i išei­t is – svei­kes­nis ir pa­to­g us

mais­tas bet kur: biu­re, au­to­mo­bi­ly­je, prieš tre­ni­r uo­tę ar net mo­k yk­lo­je. Grei­tai pa­ruo­ šia­mos avi­ži­nės ko­šės „Ac­ti­vus“ yra po­pu­lia­ rios ir tarp spor­ti­nin­kų. Spar­čiai to­bu­lė­jan­ čios jau­no­sios Lie­tu­vos tink­li­nin­kės Ag­nieš­ ka Paš­ke­vič ir Je­ka­te­ri­na Ko­vals­ka­ja prieš tre­ ni­ruo­tes taip pat ren­ka­si tai, kas leis­tų ne tik neapk­rau­ti skran­džio, bet ir pa­lai­ky­tų so­tu­ mo jaus­mą: „Tiek va­sa­rą, tiek šal­tuo­ju me­ tų lai­ku ten­ka daug tre­ni­ruo­tis, to­dėl mi­ty­ba ten­ka ypač rūpintis. „Ac­ti­vus“ grei­tai pa­ruo­ šia­mos ko­šės ta­po mū­sų mėgs­ta­miau­siomis la­bai grei­tai,“ – sa­kė tink­li­nio pro­fe­sio­na­lė A.Paš­ke­vič.

Nors dau­ge­liui gre­tai pa­ruo­šia­mos ko­ šės aso­ci­juo­ja­si su iš­v y­ko­mis, kai yra po­rei­ kis grei­tai ir pa­to­giai pa­pus­r y­čiau­ti, ta­čiau siū­lo­me įtrauk­ti „Ac­ti­v us“ avi­ži­nes ko­šes ir į ki­tų me­tų lai­kų ra­cio­ną, kad ir pa­t ys įsi­ ti­k in­tu­mė­te, jog tai iš­ties pui­kus ener­gi­jos šal­ti­nis. Svar­biau­sia, kad grei­tai pa­ruo­šia­ mos ko­šės in­de­liuo­se ne­pa­mai­no­mos dar­be ar net ke­liau­jant au­to­mo­bi­liu. Te­rei­k ia in­de­ lio tu­ri­nį už­pil­ti karš­tu van­de­niu ir pa­lauk­ ti dvi mi­nu­tes. Tai svei­kes­nis, ska­nus ir pa­ to­g us bū­das pra­dė­ti die­ną net ir la­biau­siai sku­ban­tie­siems.

43

2016 ruduo

sveikata

Dai­na­vos po­lik­li­ni­ko­je – šir­dies su­tri­ki­mai lyg ant del­no

Nau­da: nau­jo­ji diag­nos­ti­kos įran­ga bus pa­to­gi Dai­na­vos po­lik­li­ni­kos pa­cien­tams ir pa­leng­vins kar­dio­lo­gų dar­bą.

Elijaus Kniežausko nuotr.

D

ai­na­vos po­lik­li­ni­ko­je įmo­nė „Grai­na“ ne­se­niai įdie­gė mo­ der­nią kar­dio­lo­gi­nių ty­ri­mų sis­te­mą, ku­ri leis at­lik­ti ty­ri­mus tiek gy­dy­mo įstai­go­je, tiek gy­ ve­nant kas­die­nį gy­ve­ni­mą sa­vo ap­lin­ko­je.

Skau­di rykš­tė Pag­rin­di­ne mir­tin­g u­mo prie­žas­ti­mi pa­sau­ ly­je ir Lie­tu­vo­je yra krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­ gos. Nuo jų mirš­ta dau­giau kaip pu­sė vi­sų iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­ku­sių ša­lies gy­ven­to­jų.

Ir tai nė­ra vien pa­g y­ve­nu­sių žmo­nių bė­da – kas­met dau­gė­ja jau­nų pa­cien­tų.

At­si­ra­dus krau­ja­g ys­lių pa­žei­di­mams ir su­ tri­kus krau­jo­ta­kai ga­na grei­tai nu­ken­čia au­ di­niai ir tai su­ke­lia įvai­rių ne­ga­la­v i­mų. Tai yra ir daž­na mio­kar­do in­fark­to prie­žas­tis.

La­bai svar­bu to­kius svei­ka­tos su­tri­ki­mus iš­ siaiš­kin­ti kuo anks­čiau ir skir­ti rei­kia­mą gy­dy­ mą. Ge­riau­sia, kai pir­mi­nė diag­no­zė nu­sta­to­ma pir­mi­nio ir ant­ri­nio gy­dy­mo ly­gio įstai­go­se.

Diag­nos­ti­kos svar­ba Kar­dio­lo­gams yra la­bai svar­bi diag­nos­ti­ ka, o jos ko­k y­bė ir tiks­lu­mas la­bai pri­k lau­so nuo tech­no­lo­gi­jų ko­k y­bės. Dai­na­vos po­lik­ li­ni­kos di­rek­to­rius Pau­lius Ki­bi­ša įsi­ti­k i­nęs, kad šiuo­lai­k i­nė me­di­ci­nos įstai­ga pri­va­lo bū­ti ap­r ū­pin­ta mo­der­nia apa­ra­tū­ra. „Sup­r as­d a­m i ty­r i­mų svar­bą la­bai daug dė­me­sio ski­r ia­me įran­gai, – tei­gė P.Ki­bi­ ša. – Pa­cien­t ų diag­no­z ė tu­r i bū­t i efek­t y­v iai ir grei­t ai nu­sta­to­ma. Šir­d ies ir krau­ja­g ys­l ių li­gos yra vie­nos opiau­sių vi­suo­me­nės pro­ ble­mų, to­dėl šios sri­t ies pa­cien­t ams įdie­gė­ me pa­ž an­g iau­sias tech­no­lo­g i­jas.“ 44

Įmo­nės „Grai­na“ Diag­nos­ti­nės įran­gos pa­da­li­nio va­do­vas Jo­nas Balt­ru­šai­tis tvir­ti­ no, kad šiuo­lai­k i­nės tech­no­lo­gi­jos lei­džia la­ bai tiks­liai fik­suo­ti šir­dies dar­bo pa­k i­ti­mus dirb­ti­nai su­kur­to­mis są­ly­go­mis, kaup­ti duo­ me­nis, kad jais bū­tų pa­to­g u nau­do­tis me­di­ kams. Dai­na­vos po­lik­li­ni­ko­je įdieg­ta to­k ius rei­ka­la­v i­mus ati­tin­kan­ti AMD­TEC įran­ga. „Kom­pa­ni­ja AMED­TEC yra vie­na mo­ der­niau­sių kar­dio­lo­gi­nės įran­gos ga­min­ to­jų Vo­k ie­ti­jo­je. Ga­min­to­jai spe­cia­li­zuo­ja­ si kar­dio­lo­gi­nės pro­gra­mi­nės įran­gos sri­t y­ je, skir­da­mas di­de­lį dė­me­sį pro­fe­sio­na­liems ana­li­zės įran­k iams, duo­me­nų ar­chy­va­v i­mo ir per­žiū­ros spren­di­muo­se gy­dy­mo įstai­gos tink­luo­se“, – pa­sa­ko­jo J.Balt­ru­šai­tis.

Tir­ti ga­li kiau­rą pa­rą Krū­v io elektrokardiogramos (EKG) ty­ri­ mų sis­te­mą AMED­TEC ECGp­ro yra su pro­ fe­sio­na­liu me­di­ci­ni­niu bė­gi­mo ta­ke­liu. Juo bė­gan­čiam pa­cien­tui su­tei­k ia­mas fi­zi­nis krū­v is ir ste­bi­ma šir­dies veik­la. „Ty­ri­mo me­tu vis di­di­na­mas fi­zi­nis krū­vis pa­cien­tui, o tuo pat me­tu spe­cia­lis­tai kom­ piu­te­r y­je ste­bi ti­ria­mo­jo elekt­ro­kar­diog­ra­mą ir krau­jo spau­di­mą. Prog­ra­ma nuo­lat ana­ li­zuo­ja re­gist­ruo­ja­mus duo­me­nis ir pa­tei­kia san­trau­ką spe­cia­lis­tui, ku­ris spren­džia dėl to­ les­nės ty­ri­mo ei­gos bei diag­no­zės“, – aiš­ki­no J.Balt­ru­šai­tis.

Bū­na, kad žmo­g us ne­ti­kė­tai pa­ti­ria šir­ dies rit­mo su­tri­k i­mų ar ki­to­k ių ne­ga­la­v i­mų be aiš­k ios prie­žas­ties. Pa­si­tai­ko, kad net ir dirb­ti­nai pa­di­di­nus krū­v į bė­gant me­di­ci­ni­ niu ta­ke­liu tuo me­tu kaip ty­čia ne­pa­si­reiš­k ia jo­k ių su­tri­k i­mų. Bet jie ga­li už­k lup­ti vi­sai ne­ti­kė­to­je vie­to­je, to­li nuo gy­dy­mo įstai­gos.

„To­kiems at­ve­jams nau­do­ja­ma il­ga­lai­kio EKG re­gist­ra­vi­mo ir ana­li­zės sis­te­ma, – sa­kė J.Balt­ru­šai­tis. – Pa­cien­tui už­juo­sia­mas dir­žas su ne­di­de­liu apa­ra­tu ir prie krū­ti­nės pri­li­pi­na­ mi elekt­ro­dai. Taip or­ga­niz­mo būk­lę apa­ra­tū­ ra ste­bi nuo­lat: dir­bant, val­gant, vaikš­tant.“

Tau­po lai­ką Už­re­gist­ruo­ti duo­me­nys su­gru­puo­ja­mi pa­ gal pro­gra­mo­je esan­čius ir nuo­lat at­nau­ji­na­ mus al­go­rit­mus, au­to­ma­tiš­kai su­ge­ne­ruo­ja­ ma ty­ri­mo ata­skai­ta lie­tu­v ių kal­ba. „Dai­na­vos po­lik­li­ni­ko­je vei­k ian­ti sis­te­ma su­tei­k ia jos spe­cia­lis­tams ga­li­my­bę at­lik­ ti ty­ri­mą itin grei­tai ir tiks­liai. Tai yra la­bai svar­bu ži­nant to­k ių ty­ri­mų po­rei­k į šiuo­lai­ ki­nė­je vi­suo­me­nė­je ir vis au­gan­t į gy­dy­to­jų dar­bo krū­v į“, – kal­bė­jo J.Balt­ru­šai­tis.

Dėl bend­ro­vės „Grai­na“ įdieg­tos sis­te­mos vi­si kar­dio­lo­gi­niai ty­ri­mai kau­pia­mi to­je pa­ čio­je duo­me­nų ba­zė­je. Kiek­vie­nas įstai­gos spe­cia­lis­tas ga­lės per­žiū­rė­ti sa­vo pa­cien­to kar­dio­lo­gi­nių ty­ri­mų is­to­ri­ją, ma­t y­da­mas vi­ sų prieš tai at­lik­tų ty­ri­mų ei­gą ir re­zul­ta­tus.

Prog­ra­mo­je taip pat bus kau­pia­mi duo­ me­nys apie gre­tu­ti­nes pa­cien­tų li­gas, var­to­ ja­mus vais­tus, ki­tus ty­ri­mus.

Pa­si­ren­gi­mas: bend­ro­vės „Grai­na“ in­ži­nie­rius Ju­lius Ja­kas kruopš­čiai pa­ruo­šė įran­gą dar­bui.

2016 ruduo

sveikata

Prieš pro­te­zuo­jant dan­tis

ver­ta ap­si­lan­ky­ti pas aler­go­lo­gą TEKSTAS: Jus­tė Ki­bu­ry­tė

A

k, juk ži­nai, kad aš ne­ga­liu se­ gė­t i to­k ių aus­k a­r ų. Taip pa­ prie­k aiš­ta­vo žmo­na vy­r ui, ga­ vu­si iš jo do­va­nų dai­lų bal­to me­ta­lo pa­puo­ša­lą.

Aler­g i­jos kli­n i­kos „CD8 kli­n i­k a“ gy­dy­to­ ja aler­go­lo­gė ir kli­n i­k i­nė imu­no­lo­gė me­ di­ci­nos moks­lų dak­t a­rė, do­cen­tė, Lie­t u­ vos aler­go­lo­g ų ir kli­n i­k i­n ių imu­no­lo­g ų drau­g i­jos pre­zi­den­tė Jū­r a­tė Stai­k ū­n ie­ nė mo­te­r į už­t a­r ia: aler­g i­ja me­t a­lui – sun­ ki li­ga.

– Daug esa­me gir­dė­ję, to­li gra­žu ne vie­ nas esa­me pa­ty­rę aler­gi­ją žie­da­dul­kėms, che­mi­nėms me­džia­goms. Jūs kal­ba­te apie aler­gi­ją me­ta­lui. Kas tai?

– Gal­būt rei­kė­tų pra­dė­ti nuo to, kad šian­ dien su aler­gi­ja ga­li su­si­dur­ti kas penk­ tas žmo­gus. Va­di­na­si, tai daž­na būk­lė, ir rei­kė­tų apie tai pa­gal­vo­ti ne tik ta­da, kai at­si­ran­da to­kių po­žy­mių kaip už­si­tę­su­si slo­ga, čiau­du­lys ar il­gas čiau­dė­ji­mas, niež­ti no­sį ar­ba ji la­bai daž­nai už­gu­lu­si – sun­ku kvė­puo­ti.

– Bet bū­na, kad, esant aler­gi­jai, iš­be­ria?

– Be abe­jo, mū­sų oda taip pat daž­nai rea­ guo­ja į įvai­rius aler­ge­nus. Jei­gu ją iš­be­ria, pa­tins­ta, niež­ti, tie bė­ri­mai ga­li bū­ti įvai­ riau­si ir truk­ti nuo ke­lių va­lan­dų iki ke­lių die­nų ar mė­ne­sių, ar net iš­ti­sus me­tus. Jų ga­li bū­ti įvai­rio­se kū­no vie­to­se, pri­klau­so­ mai nuo to, ko­kia aler­gi­jos for­ma ir koks aler­ge­nas.

Jei oda iš­b er­t a to­s e vie­to­s e, kur ne­š io­j a­me aus­ka­r us, kak­l o pa­puo­š a­ lus, kel­nių me­t a­li­nes sag­t is, apy­r an­kes, laik­ro­d į, įta­r ia­mas daž­n iau­s ias me­t a­l o aler­ge­nas – ni­ke­lis. Daž­nai žmo­g us net ne­ž i­no, kad jį var­g i­na aler­g i­j a, nes apie tai ne­p a­gal­vo­j a.

– Aki­vaiz­du, kad mo­te­ris, ne­pa­ten­kin­ta vy­ro do­va­na, tai ži­no, tik su­tuok­ti­niui ne­bu­vo pa­sa­kiu­si. Ar bū­na ir ki­to­kių aler­ gi­jos me­ta­lui po­žy­mių?

– Bur­nos ir lie­žu­vio de­gi­ni­mas, sau­su­mas, skaus­mas, ope­lės, at­si­ra­dę su­kie­tė­ji­mai bur­ no­je, lū­pų pa­rau­di­mas, ski­li­nė­ji­mas, dan­tų imp­lan­to ar me­ta­li­nio pro­te­zo ne­pri­gi­ji­mas ir­gi ga­li reikš­ti aler­gi­ją.

– Ko­kie me­ta­lai aler­gi­zuo­ja daž­niau­siai?

– Ni­ke­lis, ko­bal­tas ir chro­mo drus­kos aler­gi­ją žmo­nėms su­ke­lia daž­niau­siai. Šių me­džia­gų mū­sų ap­lin­ko­je dau­gė­ja. Iš jų ga­mi­na­mi ne tik pa­puo­ša­lai ar odi­niai dra­bu­žiai, ku­rių ga­li­ma at­si­sa­ky­ti, bet ir kas­dien nau­do­ja­ma prie­mo­ne ta­pę ne­šio­ ja­mie­ji kom­piu­te­riai, mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai.

O kur dar klu­bo, ke­lio są­na­rių en­dop­ro­te­ zai, krau­ja­gys­lių šun­tai, dan­tų imp­lan­tai, neiš­ven­gia­mai rei­ka­lin­gi li­go­niams. Vi­sa tai di­di­na kon­tak­tą su me­ta­lais ir kar­tu aler­gi­ jos ti­ki­my­bę.

Net 17 prc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­riems pa­si­reiš­kia lė­ti­nis odos bė­ri­mas, yra jaut­rūs ni­ke­liui. Ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se aler­gi­ja šiam me­ta­lui nu­sta­to­ma net treč­da­liui li­go­nių.

Gy­dy­to­jai tai va­di­na aler­gi­ne eg­ze­ma, ar­ba aler­gi­niu kon­tak­ti­niu der­ma­ti­tu.

– Tai sun­ki li­ga?

– Šiai eg­ze­mai bū­din­gas šla­piuo­jan­tis niež­ tin­tis bė­ri­mas, la­bai daž­nai – ant vei­do ir ran­kų, bet ga­li iš­plis­ti ir po vi­są kū­ną.

Be­je, aler­gi­ja ni­ke­liui daž­nes­nė tarp mo­te­ rų, o aler­gi­ja ko­bal­tui daž­niau nu­sta­to­ma vy­rams, chro­mo drus­kos aler­gi­zuo­ja abie­jų ly­čių at­sto­vus vie­no­dai.

– Va­di­na­si, pa­pras­tai aler­gi­zuo­ja iš šių me­džia­gų pa­ga­min­ti daik­tai?

– Ko­bal­to ran­da­ma ne tik me­ta­li­niuo­se daik­ tuo­se, jo yra ir kos­me­ti­kos, plau­kų ir odos da­žų, net vi­ta­mi­no B12 su­dė­ty­je. Chro­mo drus­kų yra me­ta­luo­se, ce­men­te, ba­tuo­se, odos, dra­bu­žių da­žuo­se, net deg­tu­kuo­se.

Pa­la­dis ir auk­sas yra ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių, at­ku­ria­mų­jų me­ta­li­nių dan­tų kom­po­nen­tų aler­ge­nai, daž­nai su­ke­lian­tys bur­nos sau­su­ mą, glei­vi­nės už­de­gi­mą, lie­žu­vio pa­žei­di­mus.

Gyv­si­dab­rio – dar vie­no aler­gi­zuo­jan­čio me­ta­lo, anks­čiau nau­do­to ga­mi­nant ter­ mo­met­rus, plom­buo­jant dan­tis, iki šiol yra de­zin­fe­kuo­jan­čių tir­pa­lų, vak­ci­nų su­dė­ty­je.

Pro­fe­si­nė­je ap­lin­ko­je ga­li bū­ti įvai­riau­sių ar spe­ci­fi­nių ke­lių me­ta­lų aler­ge­nų, pa­vyz­ džiui, sta­ty­bi­nin­kai, da­žy­to­jai, va­ly­to­jai, teks­ti­lės, me­ta­lo ir odos pra­mo­nės dar­buo­ to­jai tam­pa aler­giš­ki ke­liems me­ta­lams.

– Ar gy­dy­to­jai ga­li pa­dė­ti aler­giš­kam žmo­gui?

– Svar­bu ži­no­ti aler­gi­jos po­žy­mius. Diag­ no­za­vus aler­gi­ją me­ta­lams, rei­kia ją gy­dy­ti.

At­sar­giai: docentė J.Stai­kū­nie­nė perspėja, kad ne­re­ tai aler­gi­zuo­ja ne tik imp­lan­tuo­ti sve­tim­kū­niai, bet ir pa­puo­ša­lai – aus­ka­rai, gran­di­nė­lės.

Tai ži­no­ti­na ■■ Alergijos tyrimai atliekami CD8 klinikoje, Savanorių pr. 245, Kaunas. Išankstinė registracija tel. +370 609 97 880 arba internetu www.cd8klinika.lt. Konsultuoja patyrę ir kvalifikuoti specialistai.

■■ Ar ni­ke­lio yra me­ta­lo su­dė­ty­je, ga­li­ma pa­ tik­rin­ti at­li­kus ne­su­dė­tin­gą di­me­tilg­liok­si­mo (DMG) tes­tą, ku­rį ga­li­ma įsi­gy­ti ir Lie­tu­vo­je.

■■ Už­la­ši­nus tir­pa­lo ant daik­tų, ku­riuo­se yra ni­ke­lio, po ke­lių mi­nu­čių tir­pa­lo spal­va tam­pa ro­ži­nė.

■■ Ku­riam aler­ge­nui žmo­gus aler­giš­kas ir ku­ris aler­ge­nas su­kė­lė li­gą, nu­sta­to­ma at­lie­kant odos aler­gi­nius mė­gi­nius. Tai ne­ skaus­min­gas ty­ri­mas, at­lie­ka­mas bet ku­rio am­žiaus žmo­gui: dviem pa­roms ant odos kli­juo­ja­mi aler­ge­nai ir po to gy­dy­to­jas ver­ ti­na re­zul­ta­tą.

■■ Aler­gi­jos me­ta­lams ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti at­ lie­kant krau­jo ty­ri­mus.

■■ Iš­si­tir­ti dėl aler­gi­jos me­ta­lams pa­ta­ria­ma prieš pla­nuo­ja­mą dan­tų ly­gi­ni­mą ka­bė­mis, klu­bo, ke­lio są­na­rio pro­te­zav­mo, dan­tų imp­lan­ta­ci­jos ope­ra­ci­ją, kad bū­tų pa­rink­ tas tin­ka­mas, aler­gi­jos ne­su­ke­lian­tis me­ta­li­ nis sve­tim­kū­nis.

Su pa­cien­tu su­da­ro­mas gy­dy­mo pla­nas: pir­ma, veng­ti aler­ge­no, ant­ra, at­pa­žin­ti bū­din­gus simp­to­mus, tre­čia, tei­sin­gai var­to­ti vais­tus, ku­ riuos pa­ski­ria gy­dy­to­jas aler­go­lo­gas. Svar­bu ne­ si­gy­dy­ti pa­čiam, o lai­ky­tis gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų.

45

2016 ruduo

sveikata

„Lie­tu­viai nuo ame­ri­kie­čių ski­ria­ si tuo, kad pa­sta­rie­ji pas gy­dy­to­ jus ei­na bū­da­mi svei­ki, o jūs – tik su­si­rgę“, – pa­ste­bė­jo sve­čias iš JAV. „Ra­sos kli­ni­kos“ di­rek­to­rė, vi­daus li­gų gy­dy­to­ja Ra­sa Bo­ri­so­vie­nė ra­ gi­na pa­keis­ti šią nuo­mo­nę.

„Ra­sos kli­ni­ko­je“ ■■ dir­ba pa­ty­ru­sių kom­pe­ten­tin­gų spe­cia­lis­tų ko­man­da: te­ra­peu­tai, chi­rur­gai, aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai, pe­diat­rai. Tei­kia­ma ir odon­to­lo­gi­nė bei ki­ta me­di­ci­nos pa­gal­ba.

Gy­dy­to­jai džiau­gia­si, kai ga­li pa­sa­ky­ti: jūs – svei­kas – Sa­ko­te, kad pas šei­mos gy­dy­to­ją bū­ti­na ap­si­lan­ky­ti kar­tą per me­tus, ne­pai­sant, kad jau­čia­mės svei­ki?

– Li­gos yra klas­tin­gos, kai ku­rios jų ne­ro­do jo­kių po­žy­mių ir smo­gia tar­si iš pa­sa­lų, to­dėl pa­si­tik­rin­ti, ar jos ne­si­vys­to, ir už­tik­ti, kai yra pra­di­nės sta­di­jos, yra kiek­vie­no są­mo­nin­go pi­lie­čio no­ro bū­ti svei­kam są­ly­ga.

Pro­fi­lak­ti­niai ty­ri­mai pa­de­da ap­tik­ti pra­ di­nius nu­kry­pi­mus, pa­ki­ti­mus, ku­riems pa­ša­lin­ti pa­kan­ka mi­ni­ma­lių pa­cien­to ir gy­ dy­to­jų pa­stan­gų. Li­gas ap­tik­ti pa­de­da krau­jo, šla­pi­mo ty­ri­mai, echos­ko­pi­ja, kar­diog­ra­ma ar ki­ti spe­cia­lūs diag­nos­ti­kos me­to­dai.

– Kai atei­na­me pas gy­dy­to­ją, jis daž­niau­siai klau­sia: kuo skun­džia­tės? Jau­čian­tis ge­rai už ty­ri­mus ga­li tek­ti su­si­mo­kė­ti?

– Mū­sų kli­ni­ko­je pri­si­ra­šiu­siems pa­cien­tams ty­ri­mus at­lie­ka­me ne­mo­ka­mai. Taip yra vi­so­se gy­dy­mo įstai­go­se, ku­rios tu­ri su­tar­tis su Li­go­ nių ka­sa, o pa­cien­tai prie jų pri­si­ra­šę. Ne­mo­ ka­mos ne tik šei­mos ir dau­ge­lio gy­dy­to­jų spe­ cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos bei ty­ri­mai. Ne­mo­ka­mos ne­tgi echos­ko­pi­jas, kai ma­to­me, kad to rei­kia.

Ne­pa­mir­šiu vy­ro, ku­rį te­ko įti­ki­nė­ti, kad su­tik­tų pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti vi­daus or­ga­ nus. Kai juos iš­ty­rė­me ult­ra­gar­su, inks­tuo­se ap­ti­ko­me na­vi­ką. Lai­mė, tai bu­vo pir­mos sta­di­jos inks­tų vė­žys. Šis or­ga­nas yra ne­by­lus, o ir pik­ty­bi­niai na­vi­kai iš pra­džių ne­su­ke­lia jo­kių simp­to­mų, to­dėl jie au­ga. Diag­no­zuo­ti, kai yra vė­les­nės sta­di­jos, net ir ag­re­sy­viam gy­dy­mui pa­si­duo­da daug sun­kiau. Mū­sų pa­cien­tui aug­lys bu­vo ne­di­de­lis, sėk­min­gai išo­pe­ruo­tas, ir vi­si džiau­gė­mės.

46

– Va­di­na­si, iš­gel­bė­jo­te žmo­gui gy­vy­bę, pa­ siū­lę pro­fi­lak­ti­nį svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mą?

– Pro­fi­lak­ti­niai ty­ri­mai – bū­das už­kirs­ti ke­lią rim­tiems ne­ga­la­vi­mams. Re­gu­lia­rūs pa­tik­ri­ni­mai neu­ži­ma daug lai­ko, o, anks­ti ap­ti­kus li­gą, jos gy­dy­mas trun­ka trum­piau, kai­nuo­ja pi­giau ne tik ma­te­ria­li­ne pra­sme, bet ir mo­ra­li­ne. Juk vi­si su­si­rgę iš­g y­ve­na­me, no­ri­me kuo grei­čiau pa­sveik­ti. Dėl to la­bai tei­gia­mai ver­ti­nu pro­fi­lak­ti­nių svei­ka­tos tik­ri­ni­mų pri­va­lo­mu­mą. Pa­si­rin­kus at­sa­kin­ gus gy­dy­to­jus, to­kie tik­ri­ni­mai, pa­ra­gi­nus darb­da­viui, yra pui­ki svei­ka­tos kont­ro­lės prie­mo­nė.

La­bai džiau­giuo­si, kad dau­gė­ja at­sa­kin­gų darb­da­vių, ku­rie kom­pen­suo­ja dar­buo­to­jų pro­fi­lak­ti­nius svei­ka­tos ty­ri­mus, at­lie­ka­mus tie­siog dar­bo vie­to­je. In­ves­ti­ci­ja į dar­buo­to­jų sa­vi­jau­tą ir svei­ka­tą at­si­per­ka su kau­pu.

– Ko­kius ty­ri­mus rei­kia at­lik­ti, kas tik­ri­na­ma?

– Kar­tą per me­tus rei­kia at­lik­ti pil­vo or­ga­nų echos­ko­pi­ją, šir­dies elekt­ro­kar­diog­ra­mą, krū­ti­nės ląs­tos rent­ge­nog­ra­mą, krau­jo, šla­pi­mo ty­ri­mus. Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, la­bai pa­pli­tu­sios kar­dio­vas­ku­li­nės sis­te­mos li­gos, tad nuo­lat rei­kė­tų pa­si­tik­ rin­ti cuk­raus, cho­les­te­ro­lio, ka­lio ir nat­rio kie­kį krau­jy­je.

Mū­sų „Ra­sos kli­ni­ko­je“ ne­mo­ka­mai at­lie­ ka­mos ir ki­tos vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos spe­ci­ fi­nės pro­fi­lak­ti­nės pa­tik­ros pro­gra­mos.

– Te­ko gir­dė­ti, kad jūs gar­sė­ja­te ir ne­tra­di­ ci­niais gy­dy­mo me­to­dais, ne­sku­ba­te skir­ti che­mi­nių vais­tų. Ar tai tie­sa?

– Ži­no­me, kad ne vi­si žmo­nės no­ri ger­ti vais­tus nuo per di­de­lio cho­les­te­ro­lio kie­kio krau­jy­je. Mes pa­siū­lo­me vais­ti­nin­kės ir žo­li­ nin­kės Jad­vy­gos Bal­vo­čiū­tės su­da­ry­tų įvai­rių vais­ti­nių au­ga­lų mi­ši­nių. Vais­ta­žo­lės vais­tų ne­pa­keis, bet kai jų po­vei­kis yra ne­pa­kan­ka­ mas, kai no­ri­ma ma­žin­ti jų do­zes, vais­ta­žo­lės yra ne­pa­mai­no­mas pa­gal­bi­nin­kas. Jos la­bai pa­de­da esant mie­go, ne­ri­mo su­tri­ki­mams – tai taip pat in­ten­sy­vaus stre­so ku­pi­no gy­ve­ni­ mo iš­da­va.

– Iš­ties mū­sų kas­die­ny­bė ku­pi­na stre­so, ap­lin­ka už­terš­ta. Tai nei­gia­mai vei­kia svei­ ka­tą? Gal pa­tar­tu­mė­te, kaip ją sau­go­ti?

– Mums la­bai ma­lo­nu, kai, pa­tik­ri­nę pa­cien­to svei­ka­tą, ga­li­me kons­ta­tuo­ti: svei­kas. Tam pa­si­tar­nau­ja vals­ty­bės ir įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų dė­me­sys įvai­riems svei­ka­ti­ni­mo pro­jek­tams, pa­vyz­džiui, fi­zi­niam ak­ty­vu­mui di­din­ti.

Iš as­me­ni­nės pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti: re­gu­lia­rus sai­kin­gas spor­tas ge­ri­na ir fi­zi­nę, ir dva­si­nę būk­lę. Pas­por­ta­vu­si du mė­ne­sius pa­ste­bė­jau, kad ėmiau ne­kreip­ti dė­me­sio į da­ly­kus, dėl ku­rių anks­čiau aki­vaiz­džiai su­ dirg­da­vau. Su­ma­žin­ti kas­dien ly­din­čio stre­so po­vei­kį, ku­ris il­gai­niui ga­li iš­pro­vo­kuo­ti įvai­rių ne­ga­la­vi­mų, – sun­ki už­duo­tis, ta­čiau ga­li­ma pa­keis­ti sa­vo or­ga­niz­mo reak­ci­ją į įvai­rius dir­gik­lius.

No­rint ko­re­guo­ti gy­ven­se­ną, ne­rei­kia iš­kart im­tis dras­tiš­kų prie­mo­nių, gy­ve­ni­mą iš kar­to ap­vers­ti aukš­tyn ko­jo­mis. Rei­kia pra­ dė­ti nuo smul­kių da­ly­kų: re­gu­lia­raus die­nos re­ži­mo, ku­ria­me at­si­ras­tų lai­ko ak­ty­viam poil­siui, svei­kes­nės mi­ty­bos.

2016 ruduo

sveikata

Kas rū­pin­sis li­go­niu, ku­ris pa­ts to pa­da­ry­ti ne­be­ga­li?

V

i­du­t i­nė gy­ve­n i­mo truk­mė Lie­ tu­vo­je XX a. pra­d žio­je bu­vo 35eri me­t ai, da­b ar – be­veik 70.

Džiau­g ian­t is, kad žmo­nės gy­ ve­n a il­g iau, ne­ga­l i­m a pa­m irš­t i, kad di­d ė­ja me­d i­c i­nos pa­s lau­g ų, prie­ž iū­ ros ir slau­gos po­rei­k is. Vis dau­g iau žmo­ nių ren­k a­si se­nat­vę sa­vo na­muo­se, ta­čiau li­ go­n į sa­va­ran­k iš­k ai slau­gan­t iems ar­t i­m ie­ siems tai di­d žiu­l is įsi­pa­rei­go­ji­mas ir emo­ci­ nis krū­v is.

O kaip pri­žiū­rė­ti se­nus ar li­go­tus tė­v us, se­ne­lius vi­są die­ną dir­ban­tie­siems ar gy­ve­ nan­tie­siems už­sie­ny­je? Šei­mos na­riams daž­ nai ky­la įvai­rių min­čių, klau­si­mų, kur ieš­ ko­ti pa­gal­bos, kaip pa­gel­bė­ti tam, ku­ris pri­ kaus­t y­tas prie lo­vos.

Kasdieniais žmogaus poreikiais gali pa­ sirūpinti profesionalai. Orange Slauga Namuose – profesionalių slaugytojų, jų padėjėjų ir socialinių darbuotojų komanda, pasiruošusi rūpintis sergančiaisiais užklu­ pus ligai, įvykus traumai ar atėjus garbingai senatvei. Įstaiga privačias medicinines slau­ gos paslaugas vykdo visoje Lietuvoje.

Vieniems su sveikatos problemomis su­ sidūrusiems žmonėms reikalinga nuolati­ nė slauga: higienos procedūros, maitinimas, mankšta; kitiems – medicininės procedū­ ros: žaizdų ar pragulų priežiūra, injekcijos, vaistų lašinimas ir kitos. Kiekvienam pa­cientui sudarome individualų slaugos planą, vadovaujantis gydytojo paskyrimu, paciento gebėjimu rūpintis savimi bei jo šeimos poreikiais.

Atė­jus lai­kui, kai žmo­g us pa­ts sa­v i­mi pa­ si­r ū­pin­ti ne­be­ga­li, slau­gos na­muose spe­cia­ lis­tai tam­pa pa­gal­bi­nin­kais ne tik tei­k iant me­di­ci­nos pa­gal­bą bei at­lie­kant hi­gie­nos pro­ce­dū­ras, bet ir rū­pi­nan­tis vis­kuo, ko rei­ kia, kad ser­gan­čio žmo­gaus kas­die­ny­bė bū­ tų leng­ves­nė ir švie­ses­nė. Li­go­nis tu­ri tu­rė­ ti ga­li­my­bę rink­tis, kur jis no­ri pra­leis­ti sa­vo die­nas: slau­gos cent­re ar na­muo­se, kur bū­tų su­teik­tos vi­sos rei­ka­lin­gos pa­slau­gos.

Nusp­ren­du­sie­ji sa­vo rū­pes­čius pa­ti­kė­ ti mū­sų ko­man­dai ga­li bū­ti tik­ri dėl pa­cien­ to ge­ro­vės ir sau­g u­mo: tei­k iant pa­slau­gas, di­d žiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas tech­niš­kai pro­fe­sio­na­liam pa­slau­g ų at­li­k i­mui ir šil­tam bend­ra­v i­mui su ser­gan­čiuo­ju. Pro­fe­sio­na­lūs slau­g y­to­jai ir jų pa­dė­jė­jai pa­de­da ne tik slau­ gy­ti pa­cien­tą, bet ir iš­sau­go­ti gy­ve­ni­mo pil­ nat­vę nuo slau­gos ru­ti­nos pa­var­g u­siems ar­ ti­mie­siems.

www.oran­ge­ca­re.lt tel.: +370 616 16 077 +370 614 14 401 E.paštas slauga@orangehelse.no

Ge­ro­vė: gydytojui paskyrus, tam tikros medicininės slaugos procedūros yra kompensuojamos valstybės.

47

2016 ruduo

sveikata

Pap­ras­tai ir aiš­kiai apie Šian­die­nos pa­sau­ly­je šyp­se­na – lyg vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Žmo­gus, ga­lin­tis be bai­mės ir ne­si­var­žy­da­mas šyp­so­tis, la­biau pa­si­ti­ki sa­ vi­mi, drą­siau ima­si nau­jų dar­bų bei įgy­ven­di­na sa­vo sva­jo­nes.

Šiuo­lai­k i­nės tech­no­lo­gi­jos ir pa­t y­rę spe­cia­ lis­tai ga­na grei­tai lei­d žia vėl džiaug­tis nau­ jais dan­ti­mis. Apie dan­tų imp­lan­tus ir jų sis­ te­mas kal­ba­mės su CLINIC|DPC vy­riau­ siuo­ju gy­dy­to­ju Si­mo­nu Ban­kaus­ku.

– Dan­tų imp­lan­ta­vi­mas vis daž­niau pa­kei­ čia įpras­tą pro­te­za­vi­mą, bet abe­jo­jan­čių­jų šiuo me­to­du vis dar ne­trūks­ta. Kuo imp­ lan­tai pra­na­šes­ni, pa­ly­gin­ti su įpras­to­mis dan­tų plokš­te­lė­mis?

– Imp­lan­ta­vi­mas – ge­riau­sias bū­das grei­tai ir be jo­kio dis­kom­for­to vėl šyp­so­tis, kal­bė­ti ir val­gy­ti tar­si su na­tū­ra­liais dan­ti­mis.

Imp­lan­tas ga­li bū­ti srie­gia­mas pa­cien­tui, ne­ te­ku­siam vie­no, ke­lių ar net vi­sų dan­tų. Pa­ti pro­ce­dū­ra trun­ka apie 10–15 mi­nu­čių, tad jau po pir­mo­jo ar ant­ro­jo ap­si­lan­ky­mo pas odon­to­lo­gą žmo­gus ga­li pa­mirš­ti be­dan­čio pro­ble­mas ir džiaug­tis nau­ja šyp­se­na vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

– Dar kar­tą pri­min­ki­te, kas yra dan­ties imp­lan­tas?

– Tai ma­žy­tis ti­ta­no sraig­tas, ku­ris įsta­to­mas į kau­lą ir nau­do­ja­mas kaip at­ra­ma lai­ki­niems ar nuo­la­ti­niams dan­tims at­kur­ti. Ant imp­lan­ to tvir­ti­na­mas nei­ši­ma­mas dan­tų pro­te­zas, ku­ris yra ge­ro­kai sta­bi­les­nis nei įpras­ta dan­tų plokš­te­lė. Tad žmo­gus ga­li ne­si­bai­min­ti, kad kram­tant, juo­kian­tis ar kal­bant pro­te­zas iš­ kris, kaip kar­tais nu­tin­ka su dan­tų plokš­te­le.

Pro­te­zai ant imp­lan­tų vi­siš­kai at­ku­ria kram­ty­mo funk­ci­ją ir nie­kuo ne­nu­si­lei­džia nuo­sa­viems dan­tims. O iši­ma­ma plokš­te­ lė kram­tant ju­da, krai­po­si, dir­gi­na glei­vi­nę.

Ją ne­šio­jan­tys žmo­nės ne­re­tai bi­jo kram­ty­ti kie­tą mais­tą.

– Ne­te­kę ke­lių ar net vi­sų dan­tų žmo­nės vi­zi­tą pas odon­to­lo­gą daž­nai ati­dė­lio­ja, ma­ny­da­mi, kad teks iš­tver­ti il­gas ir skaus­ min­gas va­lan­das odon­to­lo­go kė­dė­je. Kaip yra iš tie­sų?

– Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos lei­džia iš­veng­ti il­go gy­dy­mo pro­ce­so. Pa­vyz­džiui, ne­te­kus dan­ties ga­li­me pa­siū­ly­ti mo­men­ti­nį dan­tų imp­lan­ta­vi­mą. Tai bū­das, lei­džian­tis at­kur­ti

pra­ras­tą dan­tį per itin trum­pą lai­ką. Tai ypač ak­tua­lu at­ku­riant dan­tis es­te­ti­nė­je zo­no­je – prie­ki­nių dan­tų sri­ty­je. Mo­men­ti­nė imp­lan­ta­ ci­ja daž­niau­siai tai­ko­ma pa­cien­tams, ku­riems nu­lūž­ta prie­ki­nis dan­tis, dan­ties šak­nys ir pa­ts dan­tis ne­tin­ka­mas to­liau gy­dy­ti.

Pro­ce­dū­ros me­tu iš­ kart už­de­da­mi lai­ki­ ni dan­tys, ku­rie pui­ kiau­siai at­lie­ka tik­rų dan­tų funk­ci­jas vi­są gi­ji­mo lai­ko­tar­pį.

Pro­ce­dū­ra ne­trun­ka il­gai – pa­cien­tas jau tą pa­čią die­ną išei­na su nau­ju tvir­tu dan­ti­mi.

Pro­ce­dū­ros me­tu pa­ša­li­na­mas dan­tis, o jo vie­to­je įsrie­gia­mas imp­lan­tas. Ant jo iš­kart tvir­ti­na­mas lai­ki­nas dan­tis, iš­vaiz­da ne­si­ski­ rian­tis nuo na­tū­ra­laus.

– Vie­no dan­ties imp­lan­ta­vi­mas at­ro­do ga­na pa­pras­tas pro­ce­sas, ta­čiau ką da­ry­ti tiems, ku­rie ne­te­kę dau­giau nei vie­no dan­ties?

– Mū­sų kli­ni­ka tai­ko uni­ka­lų me­to­dą „vi­si ant ke­tu­rių“. Tai be­dan­čių žan­di­kau­lių gy­ dy­mo dan­tų imp­lan­tais me­to­di­ka. Ji nu­ma­to ga­li­my­bę vie­no žan­di­kau­lio dan­tis at­kur­ti tik ant ke­tu­rių imp­lan­tų, kai yra bet ko­kia kli­ni­ ki­nė si­tua­ci­ja.

Me­to­di­ka nu­ma­to daug dau­giau nei ap­ si­ri­bo­ji­mą ke­tu­riais imp­lan­tais. Pir­ma – tai ga­li­my­bė iš­veng­ti bet ko­kių kau­lo priau­gi­ni­

CLINIC|DPC dantų priežiūros centre mes pirmieji Lietuvoje pradėjome gydymą ilgaisiais skruostikauliniais implantais „Zygoma“.

Zygoma 50

2016 ruduo

sveikata

pie dan­tų imp­lan­tus mo pro­ce­dū­rų, o tai la­bai svar­bu, nes kau­lo priau­gi­ni­mas yra pa­cien­tą itin var­gi­nan­tis pro­ce­sas. „Vi­si ant ke­tu­rių“ sis­te­ma lei­džia dan­tis ša­lin­ti, imp­lan­tuo­ti ir už­dė­ti lai­ki­nus dan­tis per vie­ną die­ną. Pro­ce­dū­ros me­tu iš­ kart už­de­da­mi lai­ki­ni dan­tys, ku­rie pui­kiau­ siai at­lie­ka tik­rų dan­tų funk­ci­jas vi­są gi­ji­mo lai­ko­tar­pį, tad iš­kart po pro­ce­dū­rų pa­cien­ tams lei­džia­ma kram­ty­ti. Tai iš es­mės kei­čia vi­są gy­dy­mo ei­gą, su­trum­pi­na pro­ce­dū­rų lai­ką ir ma­ži­na iš­lai­das.

– O ką da­ry­ti žmo­nėms, ku­riems dėl su­ny­ ku­sio žan­di­kau­lio kau­lo ten­ka iš­girs­ti liūd­ ną nuo­spren­dį – nė­ra į ką srieg­ti imp­lan­to?

– CLINIC|DPC dantų priežiūros centre mes pirmieji Lietuvoje pradėjome gydymą ilgaisiais skruostikauliniais implantais „Zygoma“. Jais ga­li­ma at­kur­ti pra­ras­tus dan­ tis net ir tais at­ve­jais, kai smar­kiai su­ny­kęs vir­šu­ti­nio žan­di­kau­lio kau­las. Ne­re­tai to­kiu at­ve­ju pa­cien­tai gau­na at­sa­ky­mą, kad yra dvi išei­tys: kau­lo priau­gi­ni­mas ar­ba plokš­te­lė. Vis dėl­to kau­lo priau­gi­ni­mas yra itin su­dė­tin­ga, nuo­la­ti­nės spe­cia­lios prie­žiū­ros ir il­go gi­ji­mo rei­ka­lau­jan­ti pro­ce­dū­ra.

Nau­do­jant nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas ir sie­kiant mak­si­ma­liai su­trum­pin­ti dan­tų at­kū­ ri­mo lai­ką, iš­veng­ti ne­ma­lo­nių pro­ce­dū­rų bei ga­li­mų komp­li­ka­ci­jų bu­vo su­kur­ti „Zy­go­ma“ imp­lan­tai. Žan­di­kau­lio kau­las su­nyks­ta dėl dau­ge­lio prie­žas­čių, bet vie­na daž­niau­sių – il­gai ne­šio­ja­ma nui­ma­ma dan­tų plokš­te­lė.

Su­dė­tin­gais at­ve­jais, pa­si­telk­da­mi kom­piu­te­ ri­nę to­mog­ra­fi­ją, nu­sta­to­me tas žan­di­kau­lio vie­tas, į ku­rias dar ga­li­ma srieg­ti imp­lan­tą.

Gy­dy­mo ei­ga su įpras­tais imp­lan­tais, ku­rie de­da­mi į žan­di­kau­lį, ir su „Zy­go­ma“ imp­lan­ tais pra­ktiš­kai ne­si­ski­ria. Jau to pa­ties vi­zi­to me­tu už­de­da­mi lai­ki­ni dan­tys. Vė­liau jie pa­kei­čia­mi nuo­la­ti­niais. No­rint įdė­ti įpras­tą imp­lan­tą pa­cien­tams, ku­rių vir­šu­ti­nia­me žan­ di­kau­ly­je ne­pa­kan­ka kau­lo, bū­tų rei­ka­lin­gos to­kios pro­ce­dū­ros kaip kau­lo priau­gi­ni­mas, si­nu­so dug­no pa­kė­li­mo ope­ra­ci­jos, po ku­rių rei­ka­lin­gas tam tik­ras gi­ji­mo lai­ko­tar­pis, o vė­liau – dar vie­na ope­ra­ci­ja – pa­ties imp­lan­to įso­di­ni­mas.

– Ko­kių bai­mių pa­pras­tai tu­ri pa­cien­tai, ne­si­ryž­tan­tys imp­lan­tuo­ti dan­tis?

– Bai­mės jaus­mas yra la­bai na­tū­ra­lus, ne­re­tai ky­lan­tis iš ne­ži­no­ji­mo ar iš­girs­tų, ap­lin­ko­je vy­rau­jan­čių mi­tų. Ge­riau­sias bū­das įveik­ti bai­mes – ap­si­lan­ky­ti pas odon­to­lo­gą, pa­si­pa­ sa­ko­ti jam, kas ke­lia ne­ri­mą. Odon­to­lo­gas vi­ sa­da sieks ap­sau­go­ti pa­cien­tą nuo skaus­mo, o tie­sio­gi­nis bend­ra­vi­mas, iš­si­kal­bė­ji­mas ga­li

pa­dė­ti ir gy­dy­to­jui, ir jo pa­cien­tui tin­ka­mai įver­tin­ti si­tua­ci­ją ir grą­žin­ti šyp­se­ną vei­de.

Bi­jan­tie­siems ar ne­ri­mau­jan­tie­siems dėl dan­ tų gy­dy­mo ar imp­lan­ta­vi­mo siū­lo­me se­da­ci­ją ar­ba bend­rą­ją ne­jaut­rą. Se­da­ci­jos me­tu pa­ cien­tas at­si­pa­lai­duo­ja, nu­rims­ta, ne­be­jau­čia įtam­pos ar bai­mės, ap­snūs­ta ar net už­mie­ga.

Ko­ky­biš­kos me­džia­gos, pa­žan­gios tech­no­lo­ gi­jos ir me­to­di­kos su­tei­kia daug ga­li­my­bių, kad žmo­gus ne­bū­tų pa­smerk­tas il­gam ir skaus­min­gam gy­dy­mui, o iš kli­ni­kos išei­tų pui­kios nuo­tai­kos ir su nau­jais dan­ti­mis.

Jau po pir­mo­jo ar ant­ro­jo ap­si­lan­ky­ mo pas odon­to­ lo­gą žmo­gus ga­li pa­mirš­ti be­dan­ čio pro­ble­mas ir džiaug­tis nau­ja šyp­se­na vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

Pa­žan­ga: S.Ban­kaus­kas džiau­gia­si, kad šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­ jos lei­džia iš­veng­ti il­go dan­tų gy­dy­mo ir pro­te­za­vi­mo pro­ce­so.

Visos odontologinės paslaugos vienoje vietoje: Implantavimas – Protezavimas – Ortodontija – Terapinis gydymas ■■Nemokama mūsų specialistų konsultacija.

■■Išsami informacija tel. +370 632 00 005.

■■konsultacija@clinicdpc.lt.

■■www.clinicdpc.lt.

■■

clinicdpc.

Vienas ant keturių 51

2016 ruduo

sveikata

Mik­ro­pig­men­ta­ci­ja – išei­tis ne­te­ku­sie­siems vil­ties

Mik­ro­pig­men­ta­ci­ja, dar ži­no­ma kaip per­ma­nen­ti­nis ma­kia­ žas, yra pro­ce­dū­ra, kai mik­ro­do­zė­mis, nau­do­jant ypač smul­ kią ada­tė­lę, spe­cia­liu mik­ro­pig­men­ta­ci­jos apa­ra­tu į odą įter­ pia­mas pig­men­tas. Jis įter­pia­mas tarp vir­šu­ti­nio odos sluoks­ nio – epi­der­mio ir ant­ro odos sluoks­nio – der­mos.

Mik­ro­pig­men­ta­ci­ja yra sau­gi, re­zul­ta­tas – ypač na­tū­ra­lus. Svar­biau­sia – pa­tek­ti į ge­r ų spe­cia­lis­tų ran­kas.

Per­ma­nen­ti­nio ma­k ia­žo sri­tis yra la­bai pla­ti. Tam, kad pro­ce­dū­ra bū­tų at­lik­ta ko­k y­ biš­kai, bū­ti­na kas­dien dirb­ti, nuo­lat do­mė­tis nau­jo­vė­mis, da­ly­vau­ti kon­fe­ren­ci­jo­se, ku­ rios vyks­ta kas mė­ne­sį skir­tin­go­se pa­sau­lio vie­to­se. Tai di­džiu­lės in­ves­ti­ci­jos. Tik­rai ne bet ku­ris šios sri­ties spe­cia­lis­tas iš­drįs­ta in­ ves­tuo­ti to­k ius pi­ni­g us į sa­vo pro­fe­sio­na­lu­ mą. Rei­k ia daug pa­stan­g ų ir daug lai­ko, kad ga­lė­tum pa­siū­ly­ti ko­k y­biš­ką mik­ro­pig­men­ ta­ci­jos pa­slau­gą.

Daž­nai klien­tai nu­stem­ba iš­gir­dę apie ei­ les šioms pro­ce­dū­roms at­lik­ti. Ten­ka re­gist­ ruo­tis prieš ke­le­tą mė­ne­sių. Ma­no nuo­mo­ne, tai nė­ra blo­gas da­ly­kas. Tai la­bai ge­ras ženk­ las! Tai ro­do, kad meist­ras iš tie­sų tu­ri daug klien­tų ir yra užim­tas.

Il­ga­lai­k io gro­žio kli­ni­ko­je, įsi­kū­ru­sio­je Kau­ne, dir­ba trys spe­cia­lis­tės: Liu­ci­ja Pen­ Pasiekimas: 2016 m. L.Pen­kaus­kie­nė ta­po pa­sau­li­ne pir­mos vie­tos MIC­ROB­LA­DING an­ ta­kių tech­ni­kos čem­pio­ne Var­šu­vo­je vy­ku­sia­me TIPMCC čem­pio­na­te.

kaus­k ie­nė ir dvi jos asis­ten­tės – Lau­ra Ka­za­ ke­v i­čie­nė ir Gin­ta­rė Mi­ka­laus­k ie­nė.

Vis dėl­to ei­lės kli­ni­ko­je su­si­da­ro. Mū­ sų klien­tai at­v yks­ta ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš ki­tų ša­lių. Nuo­lat skrai­do­me į se­mi­na­rus už­sie­ny­je, daž­nai L.Pen­kaus­k ie­nės aka­de­mi­ ja pa­ti tam­pa šių ren­gi­nių da­li­mi, nes esa­me kvie­čia­mi pa­si­da­ly­ti sa­vo dar­bo pa­slap­ti­mis.

Nuo­la­ti­niai mo­k y­mai Ang­li­jo­je, Olan­di­jo­je, Bel­gi­jo­je, Šve­di­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je ir ki­to­se ša­ ly­se pa­rei­ka­lau­ja ne­ma­žai lai­ko.

Vi­sa­da ža­v iuo­si per­ma­nen­ti­nio ma­k ia­žo pa­sau­liu. Nus­teb­tu­mė­te su­ži­no­ję, kiek žmo­ nių pa­sau­ly­je yra pa­si­da­rę per­ma­nen­ti­nį ma­k ia­ž ą: an­ta­k ių, lū­pų, akių, ran­dų, krū­ti­ nės, įvai­rių odos de­fek­tų, gal­vos skal­po ir kt.

Pro­ce­dū­r ų, ku­rios at­lik­tos ko­k y­biš­kai tik­r ų sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lų, nie­ka­da ne­pas­te­bė­ si ir net ne­sup­ra­si, kad tai yra mik­ro­pig­men­ ta­ci­ja. Ne­ti­kė­tai at­si­ran­da an­ta­k iai, ku­rių žmo­g us nie­ka­da ne­tu­rė­jo, dings­ta ran­dai, stri­jos ar pig­men­ti­nės dė­mės. Tai tik­ras ste­

buk­las, už ku­rį ga­li­ma dė­ko­ti nau­jau­sioms per­ma­nen­ti­nio ma­k ia­žo tech­no­lo­gi­joms ir tik­riems šios sri­ties spe­cia­lis­tams. Šian­dien per­ma­nen­ti­nis ma­k ia­žas jau at­ lie­ka­mas ne tik ma­k ia­žo efek­tui su­kur­ti, bet ir įvai­riems trū­ku­mams pa­slėp­ti.

Nau­do­da­mi dar to­bu­les­nes tech­ni­kas jau ga­li­me at­kur­ti krū­ti­nės au­reo­lę, pa­v yz­džiui, po plas­ti­nių ope­ra­ci­jų ar krū­ties vė­žio, pa­ slėp­ti ir gy­dy­ti ran­dus, pig­men­ti­nes dė­mes, balt­mę. Ga­li­me at­kur­ti vy­r ų iš­pli­ku­sį gal­vos skal­pą nau­do­jant spe­cia­lią tri­ko­pig­men­ta­ci­ jos tech­ni­ką. Šios pro­ce­dū­ros yra pri­pa­žin­ tos vi­sa­me pa­sau­ly­je ir la­bai spar­čiai po­pu­ lia­rė­ja. Vy­rams jau ne­be­rei­k ia dė­vė­ti pe­ru­kų ar ki­taip slėp­ti kaž­ka­da bu­v u­sių trū­ku­mų.

L.Pen­kaus­k ie­nė – pa­sau­ly­je ge­rai ži­no­ma per­ma­nen­ti­nio ma­k ia­žo spe­cia­lis­tė ir tre­ne­ rė. Įkū­ru­si spe­cia­li­zuo­tą per­ma­nen­ti­nio ma­ kia­žo kli­ni­ką Kau­ne (Il­ga­lai­k io gro­žio kli­ ni­ką), ji įkū­rė ir sa­vo var­du pa­va­din­tą aka­ de­mi­ją, ku­rio­je kiek­v ie­nais me­tais kva­li­fi ­ka­ ci­ją ke­lia šim­tai spe­cia­lis­tų iš įvai­rių pa­sau­ lio ša­lių.

L.Pen­kaus­k ie­nė ve­da mo­k y­mus ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir nuo­lat ke­liau­ja po ki­tas pa­ sau­li­nio ly­gio aka­de­mi­jas, kur ren­gia nau­jus spe­cia­lis­tus. 2016 m. ji ta­po pa­sau­li­ne pir­ mos vie­tos MIC­ROB­LA­DING an­ta­k ių tech­ ni­kos čem­pio­ne Var­šu­vo­je vy­ku­sia­me TIPMCC čem­pio­na­te, kur run­gė­si da­ly­v iai iš JAV, Ki­ni­jos, Tai­lan­do, Jung­ti­nės Ka­ra­ lys­tės, Ita­li­jos, Pran­cū­zi­jos ir kt. Tai di­de­lis Lie­tu­vos lai­mė­ji­mas.

Pen­kios po­pu­lia­riau­sios mik­ro­pig­men­ta­ci­jos pro­ce­dū­ros Lie­tu­vo­je 1. An­ta­k ių pro­ce­dū­ra. Šiuo me­tu po­pu­lia­ riau­sia ją at­lik­ti ke­liais va­rian­tais: plau­ke­li­ ne („Mic­rob­la­ding“) ar­ba še­šė­lia­v i­mo tech­ ni­ka („Omb­re“). Daž­nai klien­tai tie­siog no­ ri pa­brėž­ti an­ta­k ių gro­žį už­pil­dant tar­pe­lius, su­ku­riant nuo­lat tvar­k in­gos for­mos efek­tą.

Ki­ti klien­tai krei­pia­si dėl la­bai iš­re­tė­ju­sių an­ta­k ių. Tuo­met ga­li­me pa­siū­ly­ti ypač na­ tū­ra­lų an­ta­k ių at­kū­ri­mą plau­ke­li­ne tech­ni­ ka. Tu­ri­me klien­tų, ku­rie krei­pia­si po che­ moe­ra­pi­jos kur­so ar­ba ser­gan­t ys alo­pe­ci­ja.

Jie daž­nai ne­tu­ri nė vie­no an­ta­k ių plau­ke­ lio, tad for­mą vi­siš­kai at­ku­ria­me ma­tuo­da­ mi spe­cia­liu „gol­den ra­tio“ įran­k iu ir orien­

52

2016 ruduo

Prieš

Po

ar su­teik­ti joms pa­pil­do­mo at­spal­v io, ta­čiau daž­nai ši pro­ce­dū­ra tai­ko­ma ir spren­džiant įvai­rias lū­pų pig­men­ta­ci­jos pro­ble­mas. Pa­ vyz­d žiui, klien­tėms, ku­rios yra pra­ra­du­sios gra­žų lū­pų kon­tū­rą dėl daž­nai at­si­ran­dan­ čio her­pe­so ar­ba tu­rin­čioms ran­dą lū­po­je ar lū­pų kon­tū­re. Įveik­ti šias pro­ble­mas – mū­sų dar­bo kas­die­ny­bė.

3. Akių vo­kų per­ma­nen­ti­nis ma­k ia­žas – še­ šė­lia­v i­mas – la­bai po­pu­lia­rus pa­si­rin­k i­mas klien­čių, tu­rin­čių pa­k ri­tu­sius akių vo­kus. Ši tech­ni­ka su­ku­ria efek­tą, ku­ris vi­zua­liai pa­ ke­lia vo­kus ir su­ku­ria at­v i­res­nių akių žvilgs­ nį. Pir­miau­sia nu­ve­da­ma juo­da li­ni­ja tarp

Prieš

Po

Inos Bennoun, tarptautinės aureolės rekonstrukcijos dėstytojos iš Izraelio, vienos iš Liucijos Penkauskienės mokytojų, archyvo nuotr.

tuo­da­mie­si pa­gal vei­do kau­ko­lę. Tai la­bai svar­bu, nes tik pa­si­tel­k iant to­k į ma­ta­v i­mą ga­li­ma at­kur­ti in­di­v i­dua­lią na­tū­ra­lią an­ta­ kių for­mą.

2. Lū­pų per­ma­nen­ti­nis ma­k ia­žas daž­nai at­ lie­ka­mas tie­siog no­rint pa­brėž­ti lū­pų gro­žį

Prieš

Sveikata

blaks­tie­nų, ta­da su ta pa­čia ar­ba ki­ta spal­va še­šė­liuo­ja­ma prie ve­di­mo uo­de­ge­lės. Pa­na­ šiai at­lie­ka­mas dū­mi­nis ma­k ia­žas, tik ši še­ šė­lia­v i­mo for­ma daug de­li­ka­tes­nė. Dau­giau­ sia oren­tuo­ja­ma­si į akių vo­ko kraš­te­lį.

Po Ran­dus pa­sle­pia­me įterp­da­mi kū­no spal­vos pig­men­to.

Tai nė­ra leng­va pro­ce­dū­ra.

4. Au­reo­lės at­kū­ri­mas. Šia pro­ce­dū­ra daž­nai su­si­do­mi ne tik mo­te­rys, komp­lek­suo­jan­čios dėl pa­da­ri­nių po at­lik­tų ope­ra­ci­jų, bet ir no­rin­ čios pa­ko­re­guo­ti esan­čią au­reo­lę. Pa­vyz­džiui, pa­keis­ti jos spal­vą, pa­di­din­ti ar ki­taip ją pa­ko­ re­guo­ti dėl es­te­ti­nės iš­vaiz­dos. Ži­no­ma, ši pro­ ce­dū­ra ak­tua­liau­sia mo­te­rims, ku­rios ne pa­ čios nu­spren­džia ją pa­si­rink­ti, bet tam jas pa­ stū­mė­ja li­ki­mas. Pa­vyz­džiui, po krū­ties vė­žio, kai au­reo­lė bū­na pa­ša­li­na­ma kar­tu su krū­ties au­di­niais. Šiuo at­ve­ju mes ga­li­me ją vi­siš­kai at­ kur­ti, su­kur­da­mi 3D efek­tą. To­kie po­ky­čiai šias klien­tes su­kre­čia iki sielos gel­mių. Jie to­kie stul­bi­nan­tys, kad joms vi­sa­da sun­ku pa­ti­kė­ti.

5. Ran­dų mas­ka­vi­mas po plas­ti­nių ope­ra­ci­jų ar ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų – šiuo me­tu ypač po­ pu­lia­rė­jan­ti pro­ce­dū­ra Lie­tu­vo­je. Ran­dus pa­ sle­pia­me įterp­da­mi kū­no spal­vos pig­men­to. Tai nė­ra leng­va pro­ce­dū­ra, nes ran­do struk­tū­ra yra ki­to­kia nei svei­kos odos, to­dėl rei­kia ati­džiai pa­ si­rink­ti di­de­lės pa­tir­ties tu­rin­tį spe­cia­lis­tą.

53

iems amos

mis.

patirtį turinčioje modernioje Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, kurioje dirba Sveikata 2016 ruduo Profesionali reabilitacija ilgametę patyrę specialistai.

patirtį turinčioje modernioje Abromiškių reabilitacijos • pažangūs gydymo metodai, • įvairiapusė diagnostika besigydantiems ligoninėje, Profesionali reabilitacija ilgametę širdies ir kraujagyslių, judamojo atramoskurioje dirba aparato ligas, patirtį turinčioje modernioje patyrę specialistai.

• atsigaunantiems po traumų, • Šiuolaikiška įranga,

Abromiškių reabilitacijos • sergantiemskurioje neurologinėmis ligomis. ligoninėje, •dirba Šiuolaikiška įranga, • Daugiaprofilinė vaikų reabilitacija. patyrę specialistai.

Sanatorijos g. 72, Abromiškių k.

• pažangūs gydymo metodai, LT-26130, Elektrėnų sav.

Sanatorijos • Šiuolaikiška įranga,g. 72, Abromiškių k.

LT-26130, Elektrėnų sav.

• įvairiapusė • pažangūs gydymo metodai,

Tel./fax. (8 528) 22279

diagnostika besigydantiems Nemokama linija (8 800) 00656 El. p.: info@abromiskes.lt Tel./fax. (8 528) 22279 širdies ir kraujagyslių, judamojo atramos • įvairiapusė diagnostika besigydantiems Interneto svetainės: Nemokama linija (8 800) 00656 širdies ir kraujagyslių, judamojo atramos aparato ligas, www.reabilitacija.eu El. p.: info@abromiskes.lt aparato ligas, www.abromiskes.lt Interneto svetainės: • atsigaunantiems po traumų, • atsigaunantiems po traumų, • sergantiemswww.reabilitacija.eu neurologinėmis ligomis.

• sergantiems neurologinėmis ligomis. www.abromiskes.lt • Daugiaprofilinė vaikų reabilitacija.

Sanatorijos g. 72, Abromiškių k.

Kar­dio­lo­gi­nė rea­bi­li­ta­ci­ja – ak­tua­les­nė vis jau­ne­sniems Elektrėnų sav.

• Daugiaprofilinė vaikųLT-26130, reabilitacija.

R

ug­sė­jo pa­bai­go­je pa­mi­nė­ję pa­sau­ li­nę šir­dies die­ną vis dar ne­ga­li­ me pa­mirš­ti pa­sta­ruo­ju me­tu vi­ suo­me­nę su­k rė­tu­sių, stai­ga įvy­ ku­sių ži­no­mų Lie­tu­vos žmo­nių ne­tek­čių. Ir, de­ja, tai tam­pa dės­nin­ga – be­ veik pu­sę vi­sų mir­čių dėl lė­ti­nių nein­fek­ci­nių su­si­rgi­mų Eu­ro­po­je su­ke­lia šir­dies ir krau­ja­ gys­lių li­gos (ŠKL), ta­pu­sios pa­grin­di­ne mir­ ties prie­žas­ti­mi tarp vy­res­nių kaip 45 me­tų am­žiaus vy­r ų ir 65 me­tų am­žiaus mo­te­r ų.

Mū­sų ša­lis eks­per­tų ver­ti­na­ma kaip di­de­ lės kar­dio­vas­ku­li­nės ri­zi­kos, Lie­tu­vo­je mirš­ ta­mu­mas nuo ŠKL ko­ne pust­re­čio kar­to vir­ ši­ja ES ša­lių vi­dur­k į.

Neįp­ras­ta ir gana ne­ti­kė­ta, jei mi­rė jaunas ir, atrodo, vi­siš­kai svei­kas žmo­gus, ta­čiau ši mir­tis daž­niau­siai tu­ri aiš­k ią prie­žas­tį. Ate­ rosk­le­ro­zė, iše­mi­nės šir­dies li­gos prie­žas­tis, pra­si­de­da pa­laips­niui, kar­tais jun­ta­mų simp­ to­mų neį­ver­ti­nant kaip rim­tų, nes vy­rau­ja klai­din­ga nuo­sta­ta, kad šir­dies li­go­mis jau­ni žmo­nės ne­ser­ga. Už­de­gi­mo pa­kenk­to­se krau­ ja­g ys­lių sie­ne­lė­se pa­laips­niui at­si­de­da cho­ les­te­ro­lis, for­muo­ja­si kre­šu­lys, siau­rin­da­mas krau­ja­g ys­lės spin­dį, kar­tais iki uža­k i­mo. Li­ ga pa­si­reiš­kia la­bai in­di­vi­dua­liai – vie­niems tai sta­bi­li krū­ti­nės an­gi­na, kai žmo­gus tik jau­čia skaus­mą krū­ti­nė­je, ar mio­kar­do in­ fark­tas, kai už­si­kem­ša krau­ja­g ys­lė, ku­ria šir­ dis mai­ti­na­ma, ar­ba stai­gi kar­dia­li­nė mir­tis.

Be­je, dėl ate­rosk­le­ro­zės pa­žei­džia­mos krau­ ja­g ys­lės ne tik šir­dy­je, bet ir sme­ge­ny­se bei stam­bio­se žmo­gaus or­ga­niz­mo ar­te­ri­jo­se.

Kas­met Ab­ro­miš­k ių rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­ nės Kar­dio­lo­gi­jos sky­riu­je gy­do­si dau­giau kaip 1 tūkst. pa­cien­tų, rea­bi­li­tuo­ja­mų po

www.abromiskes.lt

54

Tel./fax. (8 528) 22279 Nemokama linija (8 800) 00656 El. p.: info@abromiskes.lt Interneto svetainės: www.reabilitacija.eu www.abromiskes.lt

ūmi­nio mio­kar­do in­fark­to, šir­dies ope­ra­ci­ jų, taip pat ser­ gan­čių komp­li­kuo­ta iše­mi­ne www.abromiskes.lt šir­dies li­ga su gre­tu­ti­nė­mis pa­to­lo­gi­jo­mis.

Li­go­ni­nė­je tę­sia­ma mo­der­ni kar­dio­vas­ku­li­ nė rea­bi­li­ta­ci­ja tiek sta­cio­na­re, tiek am­bu­la­to­ riš­kai čia gy­dy­tis at­v yks­tan­tiems pa­cien­tams: in­di­vi­dua­lus tre­ni­ra­vi­mas sa­lė­je ir van­de­ny­je, ve­lot­re­ni­ruo­tės, do­zuo­ti vaikš­čio­ji­mai miš­ke ir prie eže­ro, ma­sa­žas, psi­cho­te­ra­pi­ja, ra­cio­na­ li die­ta,www.abromiskes.lt pa­cien­tų mo­ky­mas ir me­di­ka­men­ti­ nis gy­dy­mas, su­da­ro­mos in­di­vi­dua­lios il­ga­lai­ kės rea­bi­li­ta­ci­jos ir būk­lės ste­bė­ji­mo pro­gra­ mos, ku­rios, at­si­žvel­giant į rea­bi­li­ta­ci­jos spe­ cia­lis­tų ko­man­dos re­ko­men­da­ci­jas ir pa­cien­to būk­lę, ob­jek­ty­vius at­lik­tų ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nuo­lat ko­re­guo­ja­mos. Pa­cien­tas ir jo šei­mos na­riai mo­ko­mi svei­kos mi­ty­bos tai­syk­lių, tin­ ka­mo fi­zi­nio ak­ty­vu­mo.

Rea­bi­li­ta­ci­jai nau­do­ja­mos įro­dy­mais pa­ grįs­tos prie­mo­nės ir me­to­di­kos, nuo­la­tos at­nau­ji­na­ma įran­ga, pa­si­tel­k ia­ma mo­der­ ni apa­ra­tū­ra. Li­go­ni­nės spe­cia­lis­tai to­bu­li­ na­si ir sta­žuo­ja­si Švei­ca­ri­jos, Suo­mi­jos, Ško­ ti­jos me­di­ci­nos įstai­go­se, da­ly­vau­da­mi Švie­ ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­do ad­mi­nist­ruo­ ja­mo­je Leo­nar­do da Vin­ci „Mo­k y­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą“ pro­gra­mo­je. Pa­sak me­di­kų, įdo­ mu ir nau­din­ga pa­ma­t y­ti, kaip dir­ba­ma ki­ to­je ša­ly­je, pa­ly­gin­ti ko­le­g ų dar­bo są­ly­gas, me­to­dus, tar­pu­sa­v io bend­ra­v i­mą. O įgy­tą ge­rą­ją pa­tir­t į ga­li­ma pri­tai­k y­ti ir Ab­ro­miš­ kių rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nė­je.

Pa­cien­tų kar­dio­vas­ku­li­nei būk­lei ver­tin­ ti nau­do­ja­mi šiuo­lai­ki­niai ty­ri­mo me­to­dai: EKG, ve­loer­go­met­ri­ja, ar­ba tred­mil­tes­tas, spi­ roer­go­met­ri­ja, echo­kar­diog­ra­fi­ja, per­stemp­li­ nė echo­kar­dios­ko­pi­ja, šir­dies rit­mo ir krau­jos­

Sanatorijos g. 72, Abromiškių k.

LT-26130, Elektrėnų sav.

Tel./fax. (8 528) 22279 Nemokama linija (8 800) 00656 El. p.: info@abromiskes.lt pū­džio 24 val. mo­ni­to­ra­vi­mo kom­piu­te­ri­zuo­ Interneto ta ana­li­zės sis­te­m a, ult­ra­gar­ssvetainės: i­nis ma­gist­ra­li­nių www.reabilitacija.eu kak­lo krau­ja­gys­lių ty­ri­mas, taip pat ki­ti iš­sa­ mūs ty­ri­mai gre­twww.abromiskes.lt u­ti­nėms li­goms nu­sta­ty­ti.

No­rin­tie­siems tir­tis am­bu­la­to­riš­kai – ne­ rei­k ia lauk­ti po ke­le­tą sa­vai­čių priėmimo pas konsultantą, per vie­ną die­ną su­da­ro­ma ga­li­my­bė at­lik­ti ty­ri­mus ir gau­ti re­zul­ta­tus bei spe­cia­lis­tų iš­va­das ir rekomendacijas.

Ple­čia­me sa­vo pa­slau­g ų spekt­rą – Ab­ro­ miš­k ių rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nės gy­dy­to­jai ei­ lę me­tų sėk­min­gai vyk­do šir­dies ir krau­ja­ gys­lių sis­te­mos li­g ų ti­k i­my­bės pro­gno­za­vi­ mo pa­slau­gas, o nuo rug­sė­jo mū­sų li­go­ni­nė yra įtrauk­ta į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­g ų, tei­k ian­čių iš­sa­maus šir­dies ir krau­ja­g ys­ lių li­g ų ti­k i­my­bės įver­ti­ni­mo pa­slau­gas, są­ ra­šą. Tai reiš­k ia, jog gy­ven­to­jai ga­li kon­sul­ tuo­tis ne tik uni­ver­si­te­ti­nė­se kli­ni­ko­se, bet ir Ab­ro­miš­k ių rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nė­je.

Gau­tos iš pa­cien­tų pa­sta­bos ir at­si­lie­pi­mai yra ne tik svar­biau­sias čia dir­ban­čių me­di­kų nuo­šir­daus dar­bo įver­ti­ni­mas, bet kar­tu sti­ mu­las ieš­ko­ti po­ky­čių, iš­mo­ky­ti pri­tai­ky­ti gy­ ve­ni­mo są­ly­gas, gy­do­mą­sias pro­ce­dū­ras pa­ cien­to pa­to­gu­mui – juk rea­bi­li­ta­ci­ja yra ga­na il­ga tęs­ti­nio svei­ki­mo pro­ce­so da­lis. O mes vi­ si suin­te­re­suo­ti, kad jis vyk­tų kuo sklan­džiau ir duo­tų kuo ge­res­nių re­zul­ta­tų. Pa­cien­to pa­ stan­gos ir pro­fe­sio­na­lų pa­gal­ba padeda po li­ gos pa­cien­tui su­grįžti į sa­vo ap­lin­ką dar­bin­ gam, stip­riam, ga­linčiam sa­vi­mi pasirū­pin­ti.

Ir, kad li­ga ne­pa­si­kar­to­tų, pa­kan­ka­mai dė­me­ sio skirti pro­fi­lak­ti­kai, nuo­la­ti­niam svei­ka­tos stip­ri­ni­mui ir gy­ve­ni­mo bū­do ko­re­ga­vi­mui.

Ab­ro­miš­k ių rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nė – no­ rin­tie­siems jaus­tis ge­riau!

www.abromiskes.lt

2016 ruduo

Dan­tys – lyg ba­tai

Prieš

sveikata

Po

ir dė­vi­si, ir dy­la

V

os su­dy­g us dan­tims ir pra­dė­jus kram­t y­ti, šie pra­de­da dė­vė­tis.

Tai na­tū­ra­lus fi­zio­lo­gi­nis pro­ce­sas. Kai jis tam­pa kenks­min­gas svei­ka­tai, pa­de­da odon­to­lo­gai.

Įgau­na pa­grei­tį Kuo vy­res­nis žmo­g us, tuo in­ten­sy­v iau jo dan­t ys dė­v i­si. Vei­k iant ža­ lin­giems fak­to­riams ar ne­te­kus bur­nos ert­mė­je dan­tų, dė­vė­ji­ma­sis įgau­na pa­grei­t į ir tam­pa kenks­min­gas, me­di­kų ter­mi­nu ta­riant, pa­ to­lo­gi­nis.

Tai su­ke­lia odon­to­lo­gi­nių pro­ble­mų. Yra iš­ski­ria­mi pen­k i nu­di­li­ mo laips­niai. Kol nu­di­li­mas ne­di­de­lis, va­di­na­mas pir­mo laips­nio – ema­lio, žmo­g us jo­k ių nei­gia­mų po­k y­čių ne­jau­čia.

Ema­lis yra kie­ta dan­ties struk­tū­ra, to­dėl ji dy­la lė­tai. Šis pro­ce­sas be ypa­tin­g ų po­ž y­mių ga­li tęs­tis net de­šimt me­tų. Ta­čiau ema­liui nu­ si­dė­vė­jus, at­si­ve­ria den­ti­nas, ku­ris yra minkš­tas ir dy­la sep­t y­nis kar­ tus grei­čiau. Tuo­met dan­t ys tam­pa jaut­r ūs, ima ski­li­nė­ti, pa­tam­sė­ja, ne­tgi su­že­mė­ja apa­ti­nis vei­do treč­da­lis.

Il­ti­nių dan­tų svar­ba Odon­t o­l o­g ų pa­c ien­t ai skun­d žia­s i kram­t o­mų­j ų rau­m e­nų skaus­ mu, traš­k e­s iu apa­t i­n io žan­d i­k au­l io są­n a­r y­j e. Il­g ai­n iui prie dan­ te­nų su­s i­for­muo­j a pleiš­t i­n iai de­fek­t ai, pa­d i­d ė­j a dan­t ų pa­s lan­ ku­m as.

Il­ti­niai dan­t ys yra ypač svar­būs tai­syk­lin­gai kram­t y­ti ir dan­tų ap­ kro­v i­mui pa­si­skirs­t y­ti. Nu­dė­vė­ti il­ti­niai dan­t ys ne­beat­lie­ka sa­vo funk­ci­jos, ir ta­da ki­ti dan­t ys ima grei­čiau dil­ti, ski­li­nė­ti, ne­be­si­lai­ko prie­k i­nių dan­tų plom­bos.

Kai vir­šu­ti­nio žan­di­kau­lio il­ti­niai dan­t ys ne­nu­dė­vė­ti, kram­to­mie­ji rau­me­nys su­nau­do­ja tik 30 pro­c. sa­vo jė­gos. Ir to pa­kan­ka, kad mais­ tas bū­tų ge­rai su­smul­k in­tas. Il­ti­niams dan­tims nu­si­dė­vė­jus, kram­to­ mų­jų rau­me­nų jė­ga tam­pa 70 pro­c. stip­res­nė, o tai – per di­de­lė jė­ga ir ki­tų dan­tų ap­k ro­va.

Gy­dy­mo bū­dai Kiek­v ie­nu at­ve­ju, at­si­ž vel­giant į nu­di­li­mo laips­nį, su­da­ro­mas in­di­v i­ dua­lus gy­dy­mo pla­nas.

Kai šis laips­nis yra la­bai di­de­lis, nui­ma­mas at­spau­das, kad dan­ tų tech­ni­kas ga­lė­tų at­kur­ti pra­ras­tą dan­tų aukš­t į ir tai­syk­lin­gą dan­tų ana­to­mi­ją. Tuo­met, pa­si­da­rius ka­pą, nu­di­lę dan­t ys at­ku­ria­mi kom­ po­zi­tu. Įver­ti­nus dan­ties pa­slan­ku­mą, gy­v y­bin­g u­mą ir pa­cien­to po­rei­k ius, kom­po­zi­tu ga­li­ma pa­siek­ti ne tik for­mos, bet ir spal­vos ko­rek­ci­jų ar net už­pil­dy­ti tar­pus, jei trūks­ta vie­no dan­ties. Pat­va­ru­mas pri­k lau­so nuo to, kiek bur­no­je yra dan­tų.

Esant di­de­liems dan­tų de­fek­tams, tai yra pir­mas žings­nis prieš pro­te­za­v i­mą. La­bai svar­bu šo­ni­niai dan­t ys ir sta­bi­lus su­kan­di­mas.

Kai jis, ste­bė­jus pu­sę me­tų, yra tik­rai toks, dan­tis ga­li­ma pra­dė­ti pro­ te­zuo­ti.

kuponas suteikia

10 proc. nuolaidą šiai procedūrai

UAB „Extradent“ odontologijos klinika Adresas: Savanorių pr. 104-1A, LT-44147, Kaunas Tel. 8 671 30 333 E. paštas extradent@inbox.lt Darbo laikas: I–V 9–19 val.

55

2016 ruduo

Sveikata

Per skaus­mą at­ra­do j per jo­gą – vy­rą Nė die­nos be jo­gos neį­si­vaiz­duo­jan­ti 39-erių Eri­ka Lau­ri­na­ vi­čie­nė per­spė­ja, kad ši prieš ke­lis tūks­tan­čius me­tų In­di­jo­je ki­lu­si pra­kti­ka ga­li ir gy­dy­ti, ir ža­lo­ti.

TEKSTAS: Da­rius Sė­le­nis fotografija: Eli­jus Knie­ž aus­k as

– Jo­gą pra­kti­kuo­ja­te jau de­vy­nio­li­ka me­tų. Žmo­nės daž­niau­siai ją at­ran­da po gy­ve­ni­ mo lū­žių. O kaip at­ra­do­te jūs?

– Aš jo­gą at­ra­dau per skaus­mą nuo stu­bu­ro iš­var­žos, ku­ri iš­si­vys­tė nuo vai­kys­tės daug šo­kant. Apie de­šimt me­tų Kau­no mu­zi­ki­ nia­me teat­re dir­bau ba­le­to ar­tis­te. Gy­ve­nau su šo­kiu, bet dėl stu­bu­ro iš­var­žos ke­lia­mų skaus­mų kar­tais net ne­ga­lė­da­vau mie­go­ti.

Pri­si­jun­giau prie vie­no jo­gos pra­di­nin­kų Lie­ tu­vo­je Vy­čio Za­bu­lė­no, iš­ban­džiau pra­kti­kas ir su­pra­tau, kad ga­li­ma pa­veik­ti ne tik iš­var­ žą, bet ir ki­tas pro­ble­mas. Esu aler­giš­ka ir jei 56

ne­prak­ti­kuo­čiau jo­gos – sirg­čiau ast­ma. Tai pa­tvir­ti­no ir me­di­kai. Į jo­gą įei­na ir kvė­pa­vi­mo pra­ti­mai, o tai la­bai pa­de­da plau­čiams. Ma­no svei­ka­ta ge­rė­ ja, ti­kiu, kad įveik­siu ast­mos grės­mę. Kau­no jo­gos na­muo­se, kur pra­kti­kuo­ja­me hat­ha jo­gą, o tai yra fi­zi­niai jo­gos, kvė­pa­vi­mo pra­ti­ mai ir me­di­ta­ci­ja, daug in­ves­ta­vo­me į oro va­ ly­mo sis­te­mą, nes ypa­tin­gą dė­me­sį ski­ria­me šva­rai stu­di­jo­je. Šva­rus oras itin svar­bus. Ak­ty­viai už­ sii­mant kvė­pa­vi­mo tech­ni­ka pra­na­ja­ma, nuo­lat kvė­puo­jant už­terš­tu oru, or­ga­niz­me

pa­ma­žu kau­pia­si kenks­min­gos me­džia­gos.

Tai vie­na plau­čių li­gų, pik­ty­bi­nių na­vi­ kų, aler­gi­jos ir ki­tų lė­ti­nių li­gų prie­žas­čių.

Kvė­puo­jant šva­rų orą ga­li­ma nu­mal­šin­ti kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mų simp­to­mus. De­ja, anks­čiau dir­bau ne to­kio­mis pui­kio­mis są­ly­ go­mis, tad po kvė­pa­vi­mo pra­kti­kų tek­da­vo iš­si­plau­ti no­sį. Bū­tent tai ir pa­ska­ti­no įkur­ti Kau­no jo­gos na­mus. Pas mus pra­kti­kuo­ja­ma jo­ga orien­tuo­ta į svei­ka­tą, stu­bu­ro, nu­ga­ros pro­ble­mas.

– Ko­kios pa­grin­di­nės Kau­no jo­gos na­mų lan­ky­to­jų pro­ble­mos?

– Įvai­rios. Sko­lio­zė (stu­bu­ro iš­lin­ki­mas į šo­ną), lor­do­zė (pa­di­dė­jęs stu­bu­ro iš­lin­ki­mas į prie­kį ties juos­me­niu). Bend­ra­dar­biau­ja­me su spor­to me­di­kais, ieš­ko­me me­to­di­kų, kaip įveik­ti įvai­rius fi­zi­nius ne­ga­la­vi­mus. Per už­ siė­mi­mus sie­kia­me har­mo­nin­gai su­stip­rin­ti rau­me­nis, ypač gi­liuo­sius, su­for­muo­ti stu­bu­ ro kor­se­to rau­me­nis, ge­rin­ti lai­ky­se­ną ir la­vin­ti lanks­tu­mą.

2016 ruduo

Sveikata

– La­bai! Aš įvei­kiau ne tik li­gas. Su jo­ga atė­jo ir dva­si­nė ra­my­bė, ki­taip ver­ti­nu gy­ve­ni­mą, ky­lan­čias pro­ble­mas, ku­rių dau­gu­ma tė­ra tik mū­sų po­žiū­rio pa­da­ri­nys. Ir jas su­tvar­ kau neeik­vo­da­ma ner­vų ir svei­ka­tos. Su jo­ga pa­si­kei­tė san­ty­kiai šei­mo­je, nes jo­ga ska­ti­na džiaug­tis gy­ve­ni­mu, ne­varg­ti ir ne­si­kan­ kin­ti. Da­ry­ti tai, kas ma­lo­nu, ir tai per­teik­ti ki­tiems. Dir­bu mėgs­ta­mą dar­bą, mū­sų jo­gos na­muo­se ge­ra ir mums, ir lan­ky­to­jams.

– Per jo­gą at­ra­do­te ir vy­rą?

– Taip, jis tu­rė­jo ne­ma­žai svei­ka­tos pro­ble­mų, ku­rias įvei­kė pra­kti­kuo­da­mas jo­gą. Da­bar ją stu­di­juo­ja­me ir pra­kti­kuo­ja­me kar­tu.

– Jū­sų vai­kai taip pat pra­kti­kuo­ja jo­gą?

– Ma­ri­jai da­bar aš­tuo­ne­ri, So­fi­jai – ket­ve­ri.

Jo­gos pra­ti­mus jos at­lie­ka nuo gi­mi­mo. Da­ bar duk­rų to da­ry­ti ne­ver­čia­me, te­gul pa­čios pa­si­ren­ka, ko no­ri gy­ve­ni­me. Vis dėl­to jo­gos mankš­tų vai­kams re­zul­ta­tai pui­kūs: duk­ros aki­vaiz­džiau ge­riau vys­tė­si nei bend­raam­žiai, ma­žiau sir­go.

o jo­gą, Pa­tir­tis: E.Lau­ri­na­vi­čie­nė jo­gą pra­kti­kuo­ja jau de­vy­nio­li­ka me­tų.

– Jo­ga – gy­ve­ni­mo ke­lias, bū­das. Ki­tiems – tik vie­nas iš dau­ge­lio gy­ve­ni­mo at­spal­vių?

– Jo­ga man la­bai pa­de­da gy­ve­ni­me. Į ją žvel­giu ki­taip. Sten­giuo­si pa­nau­do­ti tai, ką ga­li­ma pri­tai­ky­ti šiuo­lai­ki­nia­me gy­ve­ni­ me. Man jo­ga – tai mankš­ta ir ga­li­my­bė su­ba­lan­suo­ti vi­di­nę bū­se­ną, neat­siž­vel­giant į jo­gos re­li­gi­nes, fi­lo­so­fi­nes dokt­ri­nas. Taip, ki­tiems jo­ga yra gy­ve­ni­mo bū­das, ku­riam tu­ri vi­siš­kai at­si­duo­ti. Bet tam truk­do ma­te­ria­lus pra­das. Mes su vy­ru gy­ve­na­me įpras­tą gy­ve­ni­mą: au­gi­na­me vai­kus, jie lan­ ko mo­kyk­lą.

Ne­no­ri­me at­si­ri­bo­ti ir vai­kų at­ri­bo­ti nuo ap­lin­kos, to­dėl ne­priė­mė­me vi­sos jo­gos fi­lo­ so­fi­jos. Bū­tent to­dėl pas mus stu­di­jo­je nė­ra al­to­rių, nors ki­tiems tai bū­din­ga. Ne­no­ri­me, kad žmo­nėms bū­tų bru­ka­ma sa­vi­ta pa­sau­ lė­žiū­ra ar re­li­gi­ja. Tai tu­ri priim­ti ar­ba ne kiek­vie­nas as­me­niš­kai.

– Ar ak­ty­viai pra­kti­kuo­jant jo­gą gy­ve­ni­mas kei­čia­si?

– Jo­ga iš­gy­ve­na bu­mą, bet dau­gu­mai ji tar­si ma­da ir no­ras pa­si­gir­ti, kad ja už­sii­ma?

– De­ja, taip.

– Kaip žmo­gui pa­si­rink­ti mo­ky­to­ją?

– Mo­ky­to­ju va­din­čiau tik dva­si­nį, iš­ties nu­švi­tu­sį žmo­gų. Ki­taip va­din­čiau jo­gos inst­ruk­to­riu­mi, ku­ris mo­ko dirb­ti su sa­vo kū­nu ir pro­tu. Jo­ga nė­ra pa­pras­ta mankš­ta, nes asa­nos – fi­zi­niai jo­gos pra­ti­mai su­dė­tin­gi ir kar­tais, jei at­lie­ka­me tin­ka­mai ne­pa­si­ren­gę, ga­li bū­ti pa­vo­jin­gi. To­dėl pri­va­lo­ma tu­rė­ti ir uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ir il­ga­me­tės pa­tir­ ties už­sii­mant jo­ga..

Tai pa­vyz­dys, ką duo­da jo­ga: lanks­ tus kū­nas, švie­sus pro­tas, ge­ra svei­ka­ ta ir nuo­tai­ka.

Prieš pra­de­dant lan­ky­ti jo­gą siū­ly­čiau la­biau pa­si­do­mė­ti inst­ruk­to­riaus pro­fe­sio­na­ lu­mu, ne­pa­si­ti­kė­ti tik gra­žiais rek­la­mi­niais ap­ra­šy­mais. Daž­nai jo­gą ve­dan­tys žmo­nės net nė­ra lan­kę­si jo­gos se­mi­na­ruo­se, ta­čiau tu­ri ne­ma­žai ser­ti­fi­ka­tų. (E.Lau­ri­na­vi­čie­nė bai­gė LKKA, tu­ri dau­gy­bę jo­gos pra­kti­kos ir kur­sų ser­ti­fi­ka­tų – aut. pa­st.) De­ja, kai ku­rie kir­pė­jai, bu­hal­te­riai, bai­gę po­ros mė­ne­sių jo­gos kur­sus, jau skel­bia­si esą mo­ky­to­jais ir ve­da jo­gos pra­kti­kas.

Pers­pė­ji­mas: jo­gos pra­ti­mų ne­ga­li­ma da­ry­ti per skaus­mą.

Dar vie­na blo­gy­bė, kad kai ku­rie ae­ro­ bi­kos, šo­kių ir ki­ti tre­ne­riai, neiš­ma­nan­tys jo­gos pa­grin­dų, nu­va­žiuo­ja ke­lioms sa­vai­ tėms į In­di­ją ir grį­žę jau pa­si­va­di­na jo­gos mo­ky­to­jais ir ve­da už­siė­mi­mus, ne­tu­rė­da­mi gi­lių pra­kti­nių ži­nių. Jie jo­gą su­pran­ta la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kai, gal net ža­lo­ja žmo­nes. Tu­ri­ me sa­vo drau­gų būryje žmo­gų, ku­ris prieš ke­le­rius me­tus nuė­jęs į jo­gos už­siė­mi­mą jau per pir­mą tre­ni­ruo­tę jo­gos inst­ruk­to­riaus ska­ti­na­mas pa­ban­dė pa­sto­vė­ti ant gal­vos! Tai bai­gė­si kak­lo slanks­te­lio ope­ra­ci­ja.

Aš jo­gą pra­kti­kuo­ju de­vy­nio­li­ka me­tų ir nuo­lat mo­kau­si, kas­met va­žiuo­ju į se­mi­na­ rus. Jo­ga – neiš­se­mia­ma. Kuo dau­giau me­tų ja do­miuo­si, tuo la­biau su­pran­tu, kiek man dar daug rei­kia iš­mok­ti. Mes iš­brau­kė­me tam tik­rus jo­gos gim­nas­ti­kos pra­ti­mus, ku­rie ga­li bū­ti ža­lin­gi žmo­gaus or­ga­niz­mui. In­di­jo­je – šil­ta, pa­lan­kes­nis kli­ma­tas, to­dėl ša­lies gy­ven­ to­jai nuo ma­žens įpra­tę prie jo­gos, jų kū­nas iš pri­gim­ties lanks­tes­nis. Mes gy­ve­na­me ki­to­je geog­ra­fi­nė­je pla­tu­mo­je, 57

2016 ruduo

Sveikata

Kar­tu: jo­gą pra­kti­kuo­ja ir Eri­kos vai­kai.

ge­ne­tiš­kai ne to­kie lanks­tūs. Bet yra pui­kių pa­dė­čių, ku­rios pa­de­da ge­rin­ti fi­zi­nę svei­ka­tą – ne­bū­ti­na sto­vė­ti ant gal­vos, da­ry­ti til­te­lių, lo­to­so ir ki­tų po­zų.

Vie­na lan­ky­to­ja į už­siė­mi­mą at­si­ve­dė vy­ rą, ku­ris bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad jo­gos mankš­ta – ža­la. Bū­da­mas gy­dy­to­jas neu­ro­chi­rur­ gas jis at­li­ko ne vie­ną ope­ra­ci­ją, kai žmo­nės nu­ken­tė­jo nuo jo­gos, to­dėl bu­vo nu­si­tei­kęs skep­tiš­kai. Vė­liau jis pa­kei­tė nuo­mo­nę.

– Jo­gos rū­šių yra daug: hat­ha, kun­da­li­ni, karš­to­ji, oro, dhar­ma, ajen­ga­ro, bhak­ti ir ki­tos. Kaip rink­tis?

– Pui­ku, kad yra daug rū­šių. Kiek­vie­nas žmo­gus – uni­ka­lus ir iš­skir­ti­nis, to­dėl daug ir jo­gos kryp­čių. Pa­sau­lis ju­da, kei­čia­si, ir mes ne­ga­li­me sto­vė­ti vie­to­je. Rei­kia ži­nių, kad ga­ lė­tu­me sau pri­tai­ky­ti tai, kas la­biau­siai tin­ka.

Tam pa­si­tar­nau­ja jo­gos įva­dai.

Jo­ga – ne tik mankš­ta, tai ga­li­my­bė su­sto­ti chao­tiš­ka­me gy­ve­ni­me. Šian­dien, kai vis­kas ju­da ne­žmo­niš­ku grei­čiu, jo­ga pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti, su­ma­ži­na įtam­pą, ge­ri­na ir la­vi­na fi­zi­nę bei dva­si­nę svei­ka­tą, ska­ti­na po­zi­ty­viai mąs­ty­ti, svei­kiau gy­ven­ ti. Jo­gos pra­ti­mai pa­si­žy­mi uni­ka­lio­mis sa­vy­bė­mis per tam tik­rą po­vei­kį žmo­gaus kū­nui, hor­mo­ni­nei sis­te­mai ir ener­gijai. Jie pa­de­da iš­mok­ti val­dy­ti pro­tą ir emo­ci­jas, o tai pa­de­da leng­viau su­si­do­ro­ti su gy­ve­ni­mo sun­ku­mais.

– Ar mums rei­kia mankš­tos, ku­ri nė­ra mankš­ta, nes dir­ba­ma ne tik su fi­zi­niu, bet ir dva­si­niu kū­nu? Ar rei­kia ra­my­bės, me­di­ta­ci­ jos, fi­lo­so­fi­jos, ti­kė­ji­mo?

– Kiek­vie­nam rei­kia la­bai skir­tin­gai: vie­ni to­bu­lė­ja, at­ra­dę hat­ha jo­ga – pra­ti­mus kū­nui, kvė­pa­vi­mo tech­ni­kos, me­di­ta­ci­jos, ki­ti – tu­ rė­da­mi dva­si­nių po­rei­kių per Ry­tų re­li­gi­jas (bhak­ti jo­ga), tre­ti – per kil­nią vi­suo­me­ni­nę veik­lą (kar­ma jo­ga). Vi­si ke­liai ge­ri, ne­svar­ 58

bu, ko­kį pa­si­rink­si­me, bet ku­riuo at­ve­ju vi­si ska­ti­na žmo­gų to­bu­lė­ti.

– Ko­kias klai­das da­ro­me už­sii­mi­nė­da­mi jo­ga?

Ak­ty­viai už­sii­mant kvė­pa­vi­ mo tech­ni­ka pra­na­ja­ma, nuo­ lat kvė­puo­jant už­terš­tu oru or­ ga­niz­me pa­ma­žu kau­pia­si kenks­min­gos me­džia­gos.

– Pra­de­dan­tie­ji iš­kart no­ri pa­siek­ti mak­ si­ma­lių re­zul­ta­tų. Jie ste­bi sen­bu­vius, no­ri var­žy­tis, ko­pi­juo­ti ir ne­re­tai da­ro tai, ko inst­ruk­to­riai ne­lei­džia, nes jų kū­nas dar ne­ pa­si­ren­gęs. Nau­jo­kus nuo­lat rei­kia ste­bė­ti ir pri­stab­dy­ti, kad ne­pri­si­da­ry­tų ža­los. Vie­nas jo­gos prin­ci­pų – ne­tai­ky­ti prie­var­tos, vis­ką da­ry­ti švel­niai, įsi­klau­sant į sa­vo kū­no po­rei­ kius, sau ne­su­ke­liant įtam­pos. Jo­ga ne­lei­džia kan­kin­ti kū­no!

– Išs­kir­tu­mė­te sa­vo mo­ky­to­ją, inst­ruk­to­rių?

– Jų bu­vo la­bai daug, ta­čiau di­džiau­sią įspū­dį pa­da­rė Grai­ki­jo­je gy­ve­nan­ti ir po pa­sau­lį ke­liau­jan­ti ame­ri­kie­čių po­ra – du įta­kin­giau­si šių lai­kų jo­gos mo­ky­to­jai An­gel­la Far­mer ir Vic­to­ras Van Koo­te­nas. Su jais su­si­pa­ži­nau, kai jiems bu­vo po 80 me­tų, o jo­gą jie pra­kti­ ka­vo jau dau­giau kaip še­šis de­šimt­me­čius.

Jie iš­ban­dė įvai­rias jo­gos rū­šis ir yra gy­vas pa­vyz­dys, kaip su­lau­kus ir gar­bin­go am­žiaus ga­li­ma gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą.

Tai pa­vyz­dys, ką duo­da jo­ga: lanks­tus kū­nas, švie­sus pro­tas, ge­ra svei­ka­ta ir nuo­ tai­ka. Abu grai­kai pa­brė­žia, kad jo­gos teo­ri­ja

tu­ri su­da­ry­ti vie­ną, o pra­kti­ka – 99 pro­c.

Pir­miau­sia vis­ką tu­ri iš­jaus­ti pa­ts, o tik ta­da ga­li per­teik­ti ki­tiems. Tu­ri pa­jaus­ti, kaip vei­kia vie­no­kia ar ki­to­kia pa­dė­tis. Pa­sak jų, ge­riau­sias mo­ky­to­jas yra tas, ku­ris pa­ts tu­rė­jo trau­mų, su­ge­bė­jo iš­si­gy­dy­ti, iš­gy­ve­no gy­ve­ni­ mo lū­žius, o ne tas, ku­ris pra­dė­jo pra­kti­kuo­ti bū­da­mas itin lanks­tus ir sun­kiai ga­li su­vok­ti, kaip ga­li bū­ti sun­ku at­lik­ti pa­tį pa­pras­čiau­sią pra­ti­mą.

– Tie­sa, kad vie­nam šei­mo­je ar iš my­li­mų­jų pra­dė­jus pra­kti­kuo­ti jo­gą, iš­ky­la pa­vo­jus, kad lai­kui bė­gant ke­liai ga­li iš­si­skir­ti?

– Kar­tais tai pa­si­tvir­ti­na. To­kių pa­vyz­džių yra ir mū­sų ap­lin­ko­je. Pa­žįs­tu jo­gos inst­ruk­ to­rę, ku­ri at­ski­rai ga­mi­na mais­tą sau ir vy­rui.

Ji no­ri mai­tin­tis svei­kiau, jis – kaip di­džio­ji da­lis žmo­nių. Pa­ma­žu pra­de­da skir­tis ir pa­ sau­lė­žiū­ra, ir žmo­nės tols­ta vie­nas nuo ki­to.

La­bai džiau­giuo­si, kad ma­no ir vy­ro min­tys, dar­bai su­tam­pa. Jis man pa­de­da, ei­na­me vie­ nu ke­liu. Jei ne­sup­ras­tų ma­no veik­los, bū­tų la­bai sun­ku. Pa­vyz­džiui, kad ir mai­tin­tis: da­bar abu mai­ti­na­mės daug svei­kiau.

– Kas, jū­sų nuo­mo­ne, yra svei­kiau?

– Tai la­bai pla­ti te­ma ir apie tai pa­pa­sa­ko­ ti rei­kė­tų ne vie­no po­kal­bio. Ta­čiau ga­liu pa­sa­ky­ti, kad va­do­vau­ja­mės šiais prin­ci­pais: ren­ka­mės kuo švie­žes­nį, mais­tin­ges­nį, ma­ žiau ap­do­ro­tą, jei yra ga­li­my­bė, – eko­lo­giš­ ką mais­tą. La­bai svar­bu ne tik pro­duk­tai, bet ir min­tys, su ku­rio­mis mes sė­da­me prie sta­lo. Net ir pa­tį svei­kiau­sią mais­tą ga­li­me ap­nuo­dy­ti sa­vo min­ti­mis ir ne­ga­ty­viu nu­si­ tei­ki­mu.

Be mi­ty­bos, va­do­vau­ja­mės dar ke­liais prin­ci­pais: sten­gia­mės sai­kin­gai val­gy­ti, dirb­ ti ir il­sė­tis. Vi­sur tu­ri bū­ti pu­siaus­vy­ra.

– Ko­dėl, ne­pai­sant jo­gos bu­mo, ne vie­nam jo­ga dar at­ro­do kaip sek­ta?

2016 ruduo

Sveikata

Eri­kos Lau­ri­na­vi­čie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– To­dėl, kad kai kas pa­si­va­di­na šven­tais var­dais, at­si­ski­ria nuo vi­suo­me­nės. Yra ir Lie­tu­vo­je to­kių vie­tų, kur inst­ruk­to­rius pa­si­ va­di­na šven­tu var­du ir rei­ka­lau­ja at­vy­ku­sių lan­ky­to­jų jam bu­čiuo­ti ko­jas tar­si šven­ta­jam.

Tai kraš­tu­ti­nu­mai. Jei Lie­tu­vo­je bū­tų nu­švi­tęs žmo­gus, apie jį ži­no­tų vi­sa­me pa­sau­ly­je, kaip mes ži­no­me gar­sius švie­suo­lius ir iš­min­čius.

Bet jei tai tin­ka ir inst­ruk­to­riui, mo­ky­to­jui ir jo mo­ki­niams – jų tei­sė.

– Ko­kio­je nuo­sta­biau­sio­je vie­to­je už­sii­mi­nė­ jo­te jo­ga?

– Bra­zi­li­jo­je, kur vy­ras kai­tuo­ja. For­ta­le­zo­je la­bai pa­lan­kus kli­ma­tas: karš­ta, bet to ne­si­ jau­čia, kū­nas įši­lęs, ga­li be­veik be ap­ši­li­mo at­lik­ti pra­ti­mus. Ir nuo­sta­bus vaiz­das – van­ de­ny­nas ir ko­pos.

– Kas jums svar­biau­sia gy­ve­ni­me?

– Pil­nat­vė, ge­ra sa­vi­jau­ta, ar­ti­mi žmo­nės, har­mo­ni­ja su ap­lin­ka.

– Ko­kie žmo­nės ga­lė­tų rink­tis jo­gą kaip gy­ve­ni­mo bū­dą ir ner­ti gi­liau į dva­si­nius van­de­nis?

– Daž­niau­siai tai atei­na pa­laips­niui, to­dėl ga­li tik­ti kiek­vie­nam. Li­pant po laip­te­lį aukš­tyn, kol at­si­sa­kai ma­te­ria­laus pa­sau­lio ir pa­ny­ri į jo­gos fi­lo­so­fi­ją.

– Jū­sų ke­lias, laip­te­liai kei­čia­si?

– Gy­ve­ni­mas la­bai grei­tai kin­ta ir ne­ži­nia, kas mū­sų lau­kia atei­ty­je. Šian­dien esu lai­min­ga, sto­vė­da­ma ant sa­vo gy­ve­ni­mo laip­tų, ma­no veik­la nebe­pras­mė ir tai tei­kia di­džiu­lį pa­si­ ten­ki­ni­mą.

– Bi­jo­tu­mė­te, kad jo­ga tap­tų jū­sų gy­ve­ni­mo bū­du ir fi­lo­so­fi­ja?

– Ne­bi­jo­čiau, nes tuo ke­liu ir ei­na­me. Bet bi­jo­čiau, kad tai ne­tap­tų ra­di­ka­liu fa­na­tiz­mu, ku­ris ve­da į kraš­tu­ti­nu­mus.

Gro­žis: nuo­sta­biau­sia vie­ta, kur jo­gą iš­ban­dė kau­nie­tė, – Bra­zi­li­ja.

59

2016 ruduo

sveikata

Dan­tų še­pe­tė­lis: kaip iš­si­rink­ti?

Pa­siū­la: dar 3500 m. prieš Kr. nau­do­tas pa­ga­liu­kas bu­vo pa­na­šus į dan­tų še­pe­tė­lį. Šian­dien jų įvai­ro­vė yra ga­na di­de­lė.

Dan­tys pra­dė­ti va­ly­ti dau­ giau nei prieš 3 tūkst. me­tų iki Kris­taus. Šian­dien yra dan­tų še­pe­tė­lių, kai­nuo­jan­ čių 200 eu­rų ir dar bran­ges­ nių, bet ge­riau­sias ga­li bū­ti ir pa­ts pri­mi­ty­viau­sias.

TEKSTAS: Jus­tė Ki­bu­ry­tė fotografija: Vy­tau­tas Pet­ri­kas

60

For­muo­ja­si ak­me­nys Še­pe­tė­liu nuo dan­tų nu­va­lo­me mais­to li­ku­ čius, ap­na­šas, da­lį dan­te­nas dir­gi­nan­čios bak­te­ri­jų plė­ve­lės. „Sei­lė­se esan­čios mi­ne­ra­li­nės me­džia­gos su­k ie­ti­na ne­nu­va­ly­tas minkš­tas ap­na­šas ir taip for­muo­ja­si dan­tų ak­me­nys. Jie tam­pa pui­k ia dir­va dau­gin­tis bak­te­ri­joms, o dan­tis iš­va­ly­ti da­ro­si vis sun­k iau, dan­te­nos pra­de­ da krau­juo­ti, ga­li pa­tin­ti“, – per­spė­ja bur­nos hi­gie­nis­tė Ne­rin­ga Moc­ku­tė.

Jos iš­var­dy­tos pro­ble­mos – tai pir­mie­ji dan­te­nų už­de­gi­mo, va­di­na­mo gin­gi­v i­tu, po­ žy­miai. Ne­g y­do­ma li­ga pro­gre­suo­ja į pe­rio­ don­ti­tą – dan­t į su­pan­čių au­di­nių už­de­gi­mą, dėl ku­rio ne­ten­ka­ma dan­tų.

„Tin­ka­ma bur­nos prie­žiū­ra tu­ri reikš­mės vi­sai žmo­gaus svei­ka­tai. Pas­ta­r ų­jų de­šimt­ me­čių kli­ni­k i­niai ty­ri­mai įro­do, kad dan­te­ nų li­gos yra pa­grin­di­nis šir­dies li­g ų ir dia­be­ to ri­zi­kos veiks­nys“, – pa­brė­žia bur­nos prie­ žiū­ros spe­cia­lis­tė N.Moc­ku­tė.

Kie­tas nė­ra ge­riau­sias Net ma­ži vai­kai ži­no, kad rei­k ia va­ly­tis dan­ tis. Ko­k į dan­tų še­pe­tė­lį pa­si­rink­ti?

Bur­nos hi­gie­nis­tė N.Moc­ku­tė sa­ko, kad svar­bu gal­v u­tės dy­dis ir ko­te­lis. Dau­g u­ma suau­g u­sių­jų ge­riau­siai dan­tis išsi­va­lo maž­ daug 1,3 cm plo­čio ir 2,5 cm il­gio dan­tų še­ pe­tė­lio gal­v u­te. Še­pe­tė­lio ko­te­lis tu­rė­tų bū­ ti pa­kan­ka­mo il­gio bei pa­to­gaus sto­rio, kad

2016 ruduo

ne­sun­k iai pa­siek­tu­me krū­mi­nius dan­tis ir bū­tų pa­to­g u lai­k y­ti ran­ko­je. Dan­tų še­pe­tė­ liai vai­kams, pro­te­zams va­ly­ti ga­mi­na­mi sto­ro­mis ran­ke­nė­lė­mis.

Tiek pa­pras­to, tiek elekt­r i­n io še­p e­tė­ lio še­re­l iai bū­na minkš­t i, vi­du­t i­n io kie­t u­ mo ir kie­t i. Daž­n iau­siai re­ko­men­duo­ja­m i minkš­t i ar­ba vi­du­t i­n io kie­t u­mo. Po dan­ tų imp­lan­t a­c i­jos, ša­l i­n i­mo, pe­r io­c hi­r ur­ gi­n ių pro­c e­dū­r ų odon­to­lo­gas re­ko­men­ duo­ja nau­do­t i tik minkš­t ą dan­t ų še­p e­tė­l į.

Dan­te­noms vi­siš­k ai su­g i­jus ge­r iau­sia grįž­ ti prie to­k io kie­t u­mo, ku­r is pa­t in­k a la­ biau­siai. „Daž­nas da­ro klai­dą, kai dan­te­noms vi­ siš­kai su­gi­jus to­liau dan­tis va­lo minkš­tu še­ pe­tė­liu, ku­riuo dėl lai­ko, kruopš­tu­mo ar ati­du­mo sto­kos ne­pa­v yks­ta šva­riai iš­va­ly­ti dan­tų“, – pa­ste­bi N.Moc­ku­tė.

Ak­ty­vin­to­sios ang­lies da­le­lės Ga­l i­m a įsi­g y­t i dan­t ų še­p e­t ė­l ių, ku­r ių še­r e­l iuo­s e yra ak­t y ­v in­t o­s ios ang­l ies da­ le­l ių.

To­k ių še­pe­tė­l ių ga­m in­to­jai tei­g ia, kad pa­g rin­d i­nis ak­t y­v in­to­sios ang­l ies pra­na­ šu­mas – ang­l ies svo­r io ir pa­v ir­šiaus plo­to san­t y­k is. Še­pe­tė­l iai nuo dan­t ų ga­l i pa­ša­l in­ ti dau­g iau tok­si­nų, bak­te­r i­jų ir ki­t ų ža­l in­ gų me­d žia­g ų bei pa­si­ž y­m i dan­t is ba­l i­nan­ čiu po­vei­k iu. „Nors ak­t y­v in­to­ji ang­lis ir tu­ri ab­ra­zy­v i­ nių bei ab­sorb­ci­nių sa­v y­bių, moks­liš­kai neį­ ro­dy­ta, kad jos iš­r yš­kė­ja dan­tų še­pe­tė­lio še­ re­liuo­se“, – sa­ko N.Moc­ku­tė.

Pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rė­ja, ypač tarp jau­ni­mo, ak­t y­v in­to­sios ang­lies da­le­lė­mis pa­pil­dy­tos dan­tų pa­stos ar­ba mil­te­liai. Anot bur­nos hi­gie­nis­tės, ak­t y­v in­to­sios ang­lies po­vei­k io dan­tų pa­sto­je ga­li­ma ti­kė­tis dau­ giau nei ant še­pe­tė­lio še­re­lių. Juo­se ga­li bū­ti ang­lies ar­ba si­dab­ro, auk­so na­no­da­le­lių, ta­ čiau va­ly­mo efek­t y­v u­mas vis tiek dau­giau­sia pri­k lau­so nuo še­re­lių iš­dės­t y­mo, kie­tu­mo, va­ly­mo bū­do ir truk­mės.

Sveikata

Šiek tiek is­to­ri­jos ■■ Pir­ma­sis dan­tų še­pe­tė­lis bu­vo itin pa­pras­tas. Sut­rin­tų kiau­ši­nio lukš­tų, pem­zos ir jau­čio ka­no­pų mil­te­lių mi­ši­nį se­no­vės egip­tie­čiai į dan­tų pa­vir­šių įtrin­da­vo pirš­tu. 5000 m. prieš Kr. se­no­vės egip­tie­čiai ir ro­mė­nai dan­tims va­ly­ti nau­do­jo ir dan­tų krapš­tu­kus.

■■ Jau 3500 m. prieš Kr. nau­do­tas pa­ga­liu­kas bu­vo pa­na­šus į dan­tų še­pe­tė­lį. Žmo­ nės su­kram­ty­da­vo pa­ga­liu­ko ga­lą iki minkš­tu­mo ir tuo ga­liu­ku va­ly­da­vo dan­tis.

■■ 1780 m. dan­tų še­pe­tė­lius Eu­ro­po­je pra­dė­jo ga­min­ti ang­las Wil­lia­mas Ad­dis. Ma­no­ma, kad su­ma­ny­mas ga­min­ti dan­tų še­pe­tė­lius jam ki­lo sė­dint ka­lė­ji­me, į ku­rį jis pa­te­ko su­kė­lęs riau­šes. Ma­ty­da­mas, kaip šluo­ja­mos ka­ lė­ji­mo grin­dys, nu­spren­dė, kad tai tik­tų ir dan­tims va­ly­ti.

■■ 1938 m. gy­vū­no kai­lio še­rius dan­tų še­pe­tė­lio gal­vu­tė­je pa­kei­tė nai­lo­ni­niai še­re­liai. Da­bar ga­li­ma įsi­gy­ti įvai­rių rū­šių dan­tų še­pe­tė­lių, taip pat elekt­ ri­nių, gar­so daž­nio ar net to­kių, ku­rie dan­tų va­ly­mo efek­ty­vu­mą, truk­mę pa­ro­do ir sau­go iš­ma­nia­ja­me te­le­fo­ne.

Elekt­ri­nis ar pa­pras­tas?

Elekt­ri­nis dan­tų še­pe­tė­lis bu­vo iš­ras­tas ir pa­ ten­tuo­tas Švei­ca­ri­jo­je 1954 m. Jis pir­miau­sia bu­vo skir­tas žmo­nėms, ne­šio­jan­tiems bre­ke­ tus, ir tiems, ku­rie ne­tu­rė­jo pa­kan­ka­mai lai­ ko dan­tų iš­si­va­ly­ti pa­pras­tu še­pe­tu­ku. „Ko­ky­biš­kai va­lant dan­tis vi­siš­kai ne­svar­ bu, ko­k į še­pe­tė­lį nau­do­si­te – elekt­ri­nį ar pa­ pras­tą“, – ver­ti­na bur­nos prie­žiū­ros spe­cia­lis­ tė N.Moc­ku­tė.

Tai pa­t vir­ti­na dau­giau nei 30 moks­li­nių ty­ri­mų ap­ž val­gos iš­va­dos. Ta­čiau kli­ni­k i­ niais ty­ri­mais pa­t vir­tin­ta, kad gar­so daž­ nio elekt­ri­niai še­pe­tė­liai dan­tis nu­va­lo ge­ riau nei pa­pras­ti. Jie pa­si­ž y­mi ir an­ti­bak­te­ri­ niu po­vei­k iu. „Jei­g u dan­tų še­pe­tė­lio kai­na jums ne­svar­ bi, mėgs­ta­te nau­jo­ves ir sie­k ia­te mak­si­ma­ laus dan­tų va­ly­mo efek­t y­v u­mo, ga­li­te pa­ si­rink­ti ir nau­do­ti gar­so daž­nio še­pe­tė­lį“, – pa­ta­ria N.Moc­ku­tė.

Elekt­ri­niai še­pe­tė­liai kai­nuo­ja bran­giau nei pa­pras­ti, gar­so daž­nio še­pe­tė­lių kai­nos sie­kia iki 200 eu­rų. Ne­pai­sant kai­nos, elekt­ri­nių, kaip ir pa­pras­tų, še­pe­tė­lių gal­v u­tes re­ko­men­ duo­ti­na keis­ti kas keturis–šešis mė­ne­sius.

Svar­bios ir ki­tos prie­mo­nės Ren­kan­tis tarp pa­pras­to ir elekt­ri­nio dan­tų še­pe­tė­lio spe­cia­lis­tė siū­lo įver­tin­ti, ar jis bus sau­g us, kad va­ly­da­mi dan­tis ne­trau­muo­tu­ me jų pa­v ir­šių ir dan­te­nų. „Jei­gu va­ly­da­mi dan­tis esa­te įpra­tę stip­riai spaus­ti še­pe­tė­lio gal­v u­tę prie dan­tų, dan­te­ nų ar­ba va­lo­te dan­tis la­bai in­ten­sy­viai, pa­si­ rin­kus elekt­ri­nį dan­tų še­pe­tė­lį ir ab­ra­zy­ves­nę dan­tų pa­stą ky­la pa­vo­jus trau­muo­ti dan­te­nas, ska­tin­ti jų re­ce­si­jas“, – per­spė­ja N.Moc­ku­tė.

Ir pa­da­ro iš­va­dą, kad ge­riau­sio dan­tų še­ pe­tė­lio tie­siog nė­ra. Vi­sai rim­tai sa­ko, kad ge­riau­sias tas, ku­ris pa­tin­ka ir su ku­riuo šva­riai nu­va­lo­mi dan­t ys. „Nors dan­tų še­pe­tė­lis ir yra pa­grin­di­nė in­di­v i­dua­lios bur­nos prie­žiū­ros prie­mo­nė, ne­pa­mirš­k i­te, kad dan­tų ir dan­te­nų svei­ku­ mui pa­lai­k y­ti daug reikš­mės tu­ri ir ki­tos in­ di­v i­dua­lios bur­nos prie­žiū­ros prie­mo­nės: dan­tų pa­stos, bur­nos ska­la­v i­mo skys­čiai, mi­ne­ra­li­nė­mis me­džia­go­mis ar fluo­ru pa­ pil­dy­ti ge­liai“, – pri­du­ria bur­nos hi­gie­nis­tė N.Moc­ku­tė.

61

2016 ruduo

Sveikata

TOP 28: svei­ka­tai ver­tin­giau­si

mais­to pro­duk­tai

Š

ie 28 mais­to pro­duk­tai la­bai pa­ lan­kūs svei­ka­tai. Vie­ni jų ma­ži­ na vė­žio, ki­ti – dia­be­to, šir­dies li­ gų ri­zi­ką, to­dėl la­bai ver­ta juos įtrauk­ti į sa­vo val­gia­raš­t į.

Vai­siai

už­k er­t a ke­l ią kenks­m in­g ų bak­t e­r i­j ų au­ gi­mui.

Puo­de­lis na­tū­ra­lių span­g uo­lių sul­čių tu­ri 144 kcal, 0 g rie­ba­lų.

Var­to­k i­te tik 100 pro­c. sul­čių kon­cent­ra­tą ar­ba spaus­k i­te sul­tis iš na­tū­ra­lių span­g uo­lių. Švie­žiai spaus­tas sul­tis at­skies­k i­te su van­de­ niu ir pa­ska­nin­k i­te šaukš­te­liu me­daus.

■■ 1. Ab­ri­ko­sai

■■ 6. Ra­zi­nos

Su­dė­t y­je yra be­ta ka­ro­te­no, ku­ris už­ker­ta ke­lią lais­v ų­jų ra­di­ka­lų da­ro­mai ža­lai. Ver­ tin­gas vi­ta­mi­nas A, pa­de­dan­tis iš­veng­ti kai ku­rių vė­žio for­mų, ypač odos.

Vie­nas ab­ri­ko­sas tu­ri 17 kcal, 0 rie­ba­lų, 1 g ląs­te­lie­nos.

Už­kan­džiau­k i­te džio­v in­tais ar­ba pir­k i­ te švie­žius, kol dar tvir­ti, nes su­minkš­tė­ję ab­ri­ko­sai pra­ran­da da­lį sa­vo nau­din­g ų me­ džia­g ų.

Šie ma­ži per­lai yra gau­sus ge­le­žies, ku­ri pa­ de­da krau­jui trans­por­tuo­ti de­guo­nį, šal­ti­nis.

Ra­zi­nos ypač svei­ka mo­te­rims „jų“ die­no­mis.

Pu­sė puo­de­lio ra­zi­nų tu­ri 218 kcal, 0 g rie­ ba­lų, 3 g skai­du­lų.

Pa­gar­din­k i­te sa­vo ry­ti­nę ko­šę sau­ja ra­zi­ nų.

■■ 2. Avie­tės

Sa­vo su­dė­t y­je tu­ri rūgš­ties, ne­lei­d žian­čios aug­ti vė­ži­nėms ląs­te­lėms. Šio­se uo­go­se gau­ su vi­ta­mi­no C ir skai­du­lų, ku­rios pa­de­da iš­ veng­ti di­de­lio cho­les­te­ro­lio kie­k io krau­jy­je ir ap­sau­go nuo šir­dies su­tri­k i­mų.

Puo­de­lis avie­čių tu­ri tik 60 kcal, 1 g rie­ba­ lų ir 8 g ląs­te­lie­nos.

Ge­riau­sias pa­siū­ly­mas: švie­žios avie­tės su lie­su jo­g ur­tu.

■■ 3. Avo­ka­dai

Olei­no rūgš­tis (ome­ga 9) ir ne­so­tie­ji rie­ba­lai pa­de­da su­ma­žin­ti bend­rą cho­les­te­ro­lio kie­k į ir pa­di­din­ti DTL (ge­rą­jį cho­les­te­ro­lį), ir dar – ge­ra do­zė skai­du­lų.

Vie­no­je skil­te­lė­je yra apie 81 kcal, 8 g rie­ ba­lų, 3 g skai­du­li­nių me­d žia­g ų.

Pri­no­ku­sį avo­ka­dą su­trin­k i­te kar­tu su čes­ na­ku bei prie­sko­niais ir tep­k i­te ant duo­nos.

■■ 4. Raukš­lė­tie­ji me­lio­nai

Vi­ta­mi­nas C, be­ta ka­ro­te­nas, an­tiok­si­dan­tai ap­sau­go ląs­te­les nuo lais­v ų­jų ra­di­ka­lų ža­los.

Pu­sė me­lio­no tu­ri maž­daug 853 mg ka­lio, ku­ris pa­de­da su­ma­žin­ti krau­ jos­pū­d į.

Pu­sė me­lio­no tu­ri 97 kcal, 1 g rie­ba­lų ir 2 g skai­du­lų.

Sup­jaus­t y­k i­te ku­be­liais ir už­šal­dy­k i­te, pui­k iai tiks į le­di­nius vai­sių kok­tei­lius.

■■ 5. Span­guo­lių sul­tys

Pa­d e­d a ko­v o­t i su šla­p i­m o ta­k ų in­ fek­c i­j o­m is, 62

■■ 7. Fi­gos

Ge­ras ka­lio ir ląs­te­lie­nos šal­ti­nis, taip pat gau­su vi­ta­mi­no B6, ku­ris at­sa­k in­gas už se­ ro­to­ni­no ga­my­bą ir ma­ži­na cho­les­te­ro­lio kie­k į krau­jy­je. Kont­ra­cep­ti­nės tab­le­tės ga­li išeik­vo­ti jū­sų B6 at­sar­gas, to­dėl jas var­to­jan­ čios mo­te­r ys tu­rė­tų pa­si­r ū­pin­ti pa­pil­do­mu vi­ta­mi­no B6 šal­ti­niu.

Vie­na fi­ga tu­ri 37–48 kcal, 0 g rie­ba­lų, 2 g skai­du­lų. Švie­žias fi­gas ga­li­ma vir­ti ar troš­k in­ti prie mė­sos pa­tie­ka­lų. Džio­v in­to­mis fi­go­mis ska­ nu pa­gar­din­ti jo­g ur­tą.

■■ 8. Cit­ri­nos ir ža­lio­sios cit­ri­nos

Li­mo­ne­nas, vi­ ta­mi­nas C pa­ de­da iš­veng­ti vė­ži­nių su­-­si­r­ gi­mų, stip­ri­na imu­ni­nę sis­ te­mą. Vie­no­ je cit­ri­nos skil­ te­lė­je tė­ra vos 2 kcal. Cit­ri­nų ir ža­lių­jų cit­ri­nų sul­ti­mis gar­din­k i­te ar­ba­tą, sul­tis, žu­v į, sa­lo­tas.

Dar­žo­vės ■■ 9. Svo­gū­nai Kver­ce­ti­nas yra ga­lin­giau­sias iš fla­vo­noi­dų (na­tū­ ra­lūs au­ga­lų an­ tiok­si­dan­tai). Ty­ ri­mais įro­dy­ta, kad tai ga­li ap­sau­ go­ti nuo vė­žio.

Puo­de­lis ka­po­tų svo­g ū­nų tu­ri 61 kcal, 0 g rie­ba­lų, 3 g skai­du­lų.

Svo­g ū­nus pa­ke­pin­k i­te aly­v uo­gių alie­ju­je ir pa­tie­k i­te su ry­žiais ar ki­to­mis dar­žo­vė­mis.

■■ 10. Ar­ti­šo­kai

Si­li­ma­ri­nas, an­tiok­si­dan­tai pa­de­da iš­veng­ ti odos vė­žio, skai­du­los pa­de­da kont­ro­liuo­ti cho­les­te­ro­lį or­ga­niz­me.

Vie­nas vi­du­ti­nio dy­džio ar­ti­šo­kas tu­ri 60 kcal, 0 g rie­ba­lų, 7 g skai­du­lų.

Kai­tin­k i­te ar­ti­šo­ką ant ga­r ų 30–40 min.

Užs­paus­k i­te cit­ri­nų sul­čių, nu­ska­by­k i­te la­ pus. Ar­ti­šo­ko šer­dis – mais­tin­giau­sia da­lis.

■■ 11. Im­bie­rai

Im­bie­ras efek­t y­v iai su­ma­ži­na py­k i­ni­mą, šleikš­tu­lį, pa­de­da iš­veng­ti mig­re­nos, ma­ži­na art­ri­to skaus­mą, mal­ši­na už­de­gi­mus ir ap­ sau­go nuo jų. Švie­žio im­bie­ro šaukš­te­lis tu­ri tik 1 kcal, 0 rie­ba­lų.

Im­bie­ro žie­vę nu­lup­k i­te, šak­nį su­tar­kuo­ ki­te kar­tu su ci­tri­na ir įdė­k i­te me­daus. Po­rą šaukš­te­lių trin­to im­bie­ro už­pil­k i­te ver­dan­ čiu van­de­niu ir ger­k i­te kaip ar­ba­tą.

■■ 12. Bro­ko­liniai kopūstai

In­do­lo-3-kar­bi­no­las ir sul­fo­ra­fa­nas pa­de­ da ap­si­sau­go­ti nuo krū­ties vė­žio. Bro­ko­liniai kopūstai tu­ri daug vi­ta­mi­no C ir be­ta ka­ro­ te­no.

Puo­de­lis smul­k in­tų bro­ko­lių tu­ri maž­ daug 25 ka­lo­ri­jas, 0 rie­ba­lų ir 3 g skai­du­lų.

Ne­per­kai­tin­k i­te ir ne­per­v ir­k i­te bro­ko­linių kopūstų, ga­min­k i­te juos puo­de ant ga­r ų, kad iš­sau­go­tu­mė­te ver­tin­gą­sias me­džia­gas.

Užs­pau­dę ant bro­ko­linių kopūstų cit­ri­nų sul­čių pra­tur­tin­si­te jo sko­nį ir mais­tin­g u­mą.

■■ 13. Špi­na­tai

Liu­tei­nas, zeak­san­ti­ nas, ka­ro­ti­noi­ dai pa­de­da iš­ veng­ti gel­to­ no­sios dė­mės re­ge­ne­ra­ci­jos, ku­ri vy­res­nio am­žiaus žmo­ nėms ga­li su­kel­ti ak­lu­mą. Ty­ri­mai ro­do, kad špi­na­tuo­se esan­čios me­džia­gos ko­vo­ja su se­ nė­ji­mo pro­ce­sais.

Puo­de­lis špi­na­tų tu­ri apie 7 kcal, 0 rie­ba­ lų, 1 g ląs­te­lie­nos. Špi­na­tų la­pus var­to­k i­te vie­toj įpras­tų sa­ lo­tų la­pų ar­ba pa­ke­pin­k i­te aly­v uo­gių alie­ju­ je su prie­sko­niais ir čes­na­kais.

2016 ruduo

Sveikata

lų, ga­li su­ma­žin­ti ri­zi­ką su­si­rgti šir­dies li­go­ mis iki 20 pro­c.

Apie 30 g že­mės rie­šu­tų tu­ri 166 kcal, 14 g rie­ba­lų, 2 g skai­du­lų. Že­mės rie­šu­tų kas­dien tu­rė­k i­te sa­vo ran­ ki­nė­je, po­r tfe­ly­je, spor­ti­nia­me krep­šy­je ar­ba nau­do­k i­te juos ruoš­da­mi įvai­rius pa­tie­ka­lus.

■■ 23. Pu­pe­lės ■■ 14. Ki­ni­niai ko­pūs­tai In­do­las ir ki­tos ki­ni­nių ko­pūs­tų me­džia­gos ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti krū­tų na­v i­kų, taip pat ap­sau­go nuo krū­ties vė­žio. Puo­de­lis ka­po­to ko­pūs­to per die­ną papildys jū­sų or­ga­niz­mą 158 mg kal­cio, ku­ris sau­go nuo os­teo­po­ro­zės.

Puo­de­lis vir­tų ki­ni­nių ko­pūs­tų tu­ri apie 20 kcal, 0 rie­ba­lų, 3 g skai­du­lų.

Dė­k i­te ki­ni­nius ko­pūs­tus į sriu­bas ar pa­ ke­pin­k i­te su so­jų pa­da­žu ir čes­na­kais.

ma­žin­ti šla­pi­mo pūs­lės, skran­džio ir sto­ro­ sios žar­nos vė­žio ri­zi­ką per pu­sę.

Po­mi­do­ras tu­ri maž­daug 26 kcal, 0 rie­ba­ lų, 1 g ląs­te­lie­nos.

Val­g y­ti po­mi­do­rus ge­riau­sia švie­žius su tru­pu­čiu aly­vuo­gių alie­jaus, nes li­ko­pe­nas pa­ si­sa­vi­na­mas ge­riau kar­tu su tru­pu­čiu rie­ba­lų.

■■ 15. Mo­liū­gai

Tu­ri daug vi­ta­ mi­no C ir be­ ta ka­ro­te­no, ku­ rie ga­li pa­dė­ti ap­si­sau­go­ti nuo gim­dos glei­v i­ nės vė­žio.

Skil­te­lė vir­ to mo­liū­go tu­ ri maž­daug 80 kcal, 1 g rie­ba­lų, 6 g skai­du­lų.

Vir­k i­te trin­tas mo­liū­g ų sriu­bas, taip pat su­pjaus­tę mo­liū­gą ku­be­liais ga­li­te už­šal­dy­ti.

■■ 16. Rė­žiu­kai ir graž­gars­tės

Fe­ne­ti­lo izo­tio­cia­na­tas kar­tu su be­ta ka­ro­te­ nu ir vi­ta­mi­nais C ir E ko­vo­ja su vė­ži­nių na­ vi­kų ląs­te­lių au­gi­mu.

Puo­de­lis rė­žiu­kų ar graž­gars­čių la­pų tu­ri apie 4 kcal, 0 rie­ba­lų, 1 g ląs­te­lie­nos. Šiuos la­pus rei­kė­tų val­g y­ti ža­lius, nau­do­ ki­te kaip gar­ny­rą, kar­tu su sa­lo­to­mis ar su­ muš­ti­niais.

■■ 17. Čes­na­kai

Ga­lia: sie­ros jun­gi­niai, ku­ rie su­tei­k ia čes­ na­kui ašt­r ų sko­ nį, taip pat ga­li su­ma­žin­ti ma­ žo tan­k io li­pop­ ro­tei­nų cho­ les­te­ro­lio kie­k į krau­jy­je, ko­vo­ ja su aukš­tu krau­jos­pū­d žiu ir ga­li su­ma­žin­ti skran­džio ir sto­ro­sios žar­nos vė­žio ri­zi­ką.

Skil­te­lė čes­na­ko tu­ri apie 4 kcal, 0 rie­ba­lų.

Kep­k i­te vi­są čes­na­ko gal­v u­tę, kol su­minkš­ tės (15–20 min.) ir taps sal­di, tuo­met už­tep­ ki­te ant duo­nos kaip svies­tą.

■■ 18. Po­mi­do­rai

Li­ko­pe­nas, vie­nas stip­riau­sių ka­ro­ti­noi­dų, vei­k ia kaip an­tiok­si­dan­tas. Ty­ri­mai ro­do, kad val­gant po­mi­do­rus kas­dien ga­li­ma su­

Grū­dai, pu­pe­lės, rie­šu­tai ir pie­no pro­duk­tai ■■ 19. Bo­li­vi­nės ba­lan­dos Pu­sė puo­de­lio vir­tų bo­li­v i­nių ba­lan­dų grū­ dų tu­ri 5 g bal­t y­mų, dau­giau nei bet ku­ri ki­ ta grū­di­nė kul­tū­ra, taip pat ge­le­žies, ri­bof­la­ vi­no ir mag­nio.

Pu­sė puo­de­lio bo­li­v i­nių ba­lan­dų tu­ri 318 ka­lo­ri­jų, 5 g rie­ba­lų, 5 g ląs­te­lie­nos.

Papildykite dar­žo­v ių sriu­bą bo­li­v i­nė­mis ba­lan­do­mis. Pir­ma rei­kė­tų pra­ska­lau­ti, nes grū­dai ga­li bū­ti kar­tūs.

■■ 20. Kvie­čių grū­dų ge­ma­lai

Šaukš­tas kvie­čių ge­ma­lų su­tei­k ia 7 pro­c. kas­dien rei­ka­lin­go mag­nio kie­k io, ku­ris pa­ de­da iš­veng­ti rau­me­nų mėš­lun­gio, taip pat yra ge­ras vi­ta­mi­no E šal­ti­nis. Šaukš­tas kvie­čių ge­ma­lų tu­ri 27 kcal, 1 g rie­ba­lų, 1 g ląs­te­lie­nos.

Kvie­čių grū­dų ge­ma­lais pa­pil­dy­k i­te jo­g ur­ tą, ko­šę ar sa­lo­tas.

■■ 21. Lę­šiai

Izof­la­vo­nai pa­de­da ap­si­sau­go­ti nuo krū­ties vė­žio, šir­dies su­tri­k i­mų.

Pu­sė­je puo­de­lio lę­šių yra 9 g bal­t y­mų.

Vir­ti lę­šiai (pu­sė puo­de­lio) tu­ri apie 115 kcal, 0 rie­ba­lų, 8 g ląs­te­lie­nos.

Izof­la­vo­nai at­spa­r ūs ap­do­ro­ji­mui, to­dėl pir­k i­te lę­šius kon­ser­v uo­tus, džio­v in­tus ar vir­tus. At­si­ne­šę lę­šių į dar­bą tu­rė­si­te bal­t y­ mais pa­pil­dy­tus pie­tus.

■■ 22. Že­mės rie­šu­tai

Ty­ri­mais įro­dy­ta, kad že­mės ar ki­ti rie­šu­tai, ku­rių su­dė­t y­je dau­giau­sia ne­so­čių­jų rie­ba­

Pu­sė puo­de­lio pu­pe­lių tu­ri 25 pro­c. re­ko­ men­duo­ja­mos pa­ros nor­mos fo­lio rūgš­ties, ku­ri pa­de­da ap­si­sau­go­ti nuo šir­dies su­tri­k i­ mų ir ma­ži­na ap­si­gi­mi­mų ri­zi­ką.

Pu­sė­je puo­de­lio kon­cer­v uo­tų pu­pe­lių yra maž­daug 103 kcal, 1 g rie­ba­lų, 6 g skai­du­lų.

Perp­lau­k i­te kon­ser­v uo­tas pu­pe­les van­de­ niu ir troš­k in­k i­te su ki­to­mis dar­žo­vė­mis.

■■ 24. Jo­gur­tas

Jo­g ur­te esan­čios bak­te­ri­jos pa­de­da iš­veng­ ti rū­gi­mo pro­ce­sų or­ga­niz­me, kal­cis stip­ri­ na kau­lus.

Puo­de­lis jo­g ur­to tu­ri maž­daug 155 kcal, 4 g rie­ba­lų, 0 skai­du­lų.

Var­to­k i­te na­t ū­ra­lų jo­g ur­tą, kad iš­veng­tu­ mė­te cuk­raus ir pa­pil­do­mų ka­lo­ri­jų. Su­mai­ šy­k i­te jį su vai­siais. Jei ne­to­le­r uo­ja­te lak­to­ zės – ne­ver­ta ne­ri­mau­t i, jo­g ur­tas ne­su­kels jū­sų or­ga­niz­mui rū­pes­čių.

■■ 25. Nug­rieb­tas pie­nas

Ri­bof­la­vi­nas, dar ži­no­mas kaip vi­ta­mi­nas B2 ar vi­ta­mi­nas G, E101, yra svar­bus sie­kiant iš­ sau­go­ti ge­rą re­gė­ji­mą. Su vi­ta­mi­nu A ga­li pa­ dė­ti pa­leng­vin­ti eg­ze­mą, aler­gi­ją. Pa­pil­dy­si­te sa­vo or­ga­niz­mo at­sar­gas kal­ciu ir vi­ta­mi­nu D. Puo­de­lis nu­grieb­to pie­no tu­ri 86 kcal, 0 g rie­ba­lų, 0 g skai­du­lų. Kas­dien po puo­de­lį!

Jū­rų gė­ry­bės ■■ 26. Mi­di­jos Vi­ta­mi­nas B12 ge­ri­na ner­v ų ir sme­ge­nų veik­lą, jo­se yra ge­le­žies ir to­k ių bū­ti­nų mi­ ne­ra­lų kaip mag­nis, ka­lis.

Maž­daug 100 g mi­di­jų tu­ri 126–146 kcal, 2–4 g rie­ba­lų, 0 g skai­du­lų.

Mi­di­jas troš­k in­k i­te po­mi­do­r ų ty­rė­je su čes­na­kais.

■■ 27. La­ši­ša

Gė­la­van­de­nės žu­vys, to­kios kaip la­ši­ša, skumb­ rė, tu­nas yra ge­riau­sias šal­ti­nis ome­ga 3 rie­ biųjų rūgš­čių, ku­rios ma­ži­na šir­dies li­gų ri­zi­ką.

100 g vir­tos la­ši­šos tu­ri 127 kcal, 4 g rie­ ba­lų, 0 g skai­du­lų.

La­ši­šos keps­nį pa­ma­ri­nuo­k i­te so­jų ir im­ bie­ro ma­ri­na­te, kep­k i­te ant gro­te­lių, vė­liau pa­šlaks­t y­k i­te cit­ri­nų sul­ti­mis.

■■ 28. Kra­bai

Pui­kus vi­ta­mi­no B12 šal­ti­nis, gau­su imu­ni­ te­tą stip­ri­nan­čio cin­ko.

Maž­daug 100 g kra­bų mė­sos tu­ri 84 kcal, 1 g rie­ba­lų, 0 g skai­du­lų.

Kra­bus var­to­k i­te sū­dy­tus, vir­tus ar kon­ ser­v uo­tus. Ga­li­te pa­ruoš­ti kar­tu su ry­žiais ir daug čes­na­ko.

63

­mo tie­sos u n ­ Sveikata e s io č ­ e imt­m Š 2016 ruduo

Ar­ba­ta iš lie­pų žie­dų 1–2 unc. ant 3 stik­lų ver­dan­čio van­dens, ge­ ria dėl iš­šau­k i­mo pra­kai­to.

Ar­ba­ta avie­čių Prit­raukt ant 2–3 stik­lų ver­dan­čio van­dens 2–4 un­ci­jas džio­v in­tų avie­čių, pa­skui iš­košt ir gert po puo­de­lį dėl iš­šau­k i­mo pra­kai­ta­v i­ mo. Žie­mą, kai sun­ku gau­ti džio­v in­tų uo­ gų, už­tek­ti­nai yra su­lauž­ti avie­čių stie­be­lių ir už­v i­ri­nus kaip ar­ba­tą ger­ti – ge­rai pra­kai­ tuo­ja ir gelbs­ta nuo ko­su­lio.

Ar­ba­ta iš pi­pi­ri­nės ar­ba gar­ba­no­tuo­sios mė­tos Ant 5 puo­de­lių ver­dan­čio van­dens 4–9 dr. mė­tos. Iš­šau­k ia pra­kai­tą. Var­to­ja tai­po­gi sui­rus val­gio virš­k i­ni­mui po 1/2 puo­de­lio ir dau­giau.

Ar­ba­ta iš me­ty­lių (pe­ly­nės) 2 stik­luo­se ver­dan­čio van­dens pri­trauk 4–7 me­t y­lių per 1/1val. Gert tu­rint liz­di­nin­kus, sui­rus val­gio virš­k i­ni­mui per ar­ba­ti­nį ar­ba pa­pras­tą šaukš­tą.

Ar­ba­ta šaf­ra­ni­nė Prit­raukt per 4–5 die­nas 1 dr. šaf­ra­no 6 drak­mo­se vy­ni­nio spir­to; pa­skui iš­košt.

Var­to­ja lai­ke dan­tų di­gi­mo; tai­po­gi so­pu­lin­ go­se menst­rua­ci­jo­se. Prii­mi­mas: 15–20 la­šų van­de­ny­je, 3 kart per die­ną.

Skys­ti­mas (vais­tai) iš pu­šų kru­ku­žių (kan­ko­re­žių) Rinkt pu­šų kur­ku­žes, ka­da dar juos vi­sai ma­žos, pri­dėt pil­ną mo­li­nį puo­dą, pri­pilt van­dens, pri­dengt puo­dą ir leist virt, lig pu­ sė ne­nu­seks. Šis skys­ti­mas pa­sek­min­gai iš­ va­lo krau­ją, gelbs­ta nuo pa­slep­to ge­mo­ro­ jo ir nuo už­du­si­mo, jei jį gert po 2 puo­de­liu per die­ną.

Ąžuo­lo žie­ve­lė Vi­ri­na ar­ba­tą iš vie­nos da­lies su­smul­k in­tos žie­ve­lės ir še­šių da­lių van­dens. Var­to­ja dėl per­ri­ši­mų, nu­plo­v i­mų ir pri­k lo­ji­mų, neuž­ gy­jant ir pu­nant žaiz­dai. „Na­mi­nis gy­dy­to­jas ir ap­tie­ka ar­ba „Dak­ta­riš­ka kny­ga“, 1910 m. (kal­ba ne­tai­sy­ta)

Gy­vy­bės elik­sy­ras, gy­vy­bin­gu­mo šal­ti­nis –

mais­ti­niai kvie­čių ge­ma­lai

Į

temp­tas die­nos režimas ne­re­tai su­jau­ kia net gra­žiau­sius mū­sų pla­nus, o vie­ to­je svei­kuo­liš­kų pro­duk­tų daž­nai mū­sų mais­to ra­cio­ne at­si­ran­da su­muš­ti­niai ar ki­ti so­tūs ir rie­būs, ta­čiau grei­tai pa­r uo-­ šia­mi pa­t ie­k a­lai. Tam, kad bent pa­ma­žu pri­si­jau­k in­t u­mė­te vi­sa­ver­tę mi­t y­bą, siū­lo­ me pra­dė­t i nuo ma­ž ų, ta­č iau tik­r ai efek­t y­v ių žings­ne­l ių. Re­ko­men­duo­ja­me iš­ban­dy­t i tai, apie ką gal­būt jau esa­te gir­dė­ję, ta­č iau šiek tiek ma­ž iau pa­ž įs­t a­te. Tai „Kau­no Grū­dų“ AC­­TI­­VUS mais­t i­n iai kvie­čių ge­ma­lai. Jie ne tik stip­ri­na imu­ni­te­t ą, bet ir di­d i­na dar­ bin­g u­mą. Be to, ge­ma­lai gra­ži­na odą, ati­ to­l i­na se­nat­vę, su­tei­k ia daug gy­v y­bi­nės ener­g i­jos.

64

Kaip ir iš kur at­si­ran­da ge­ma­lai

Grū­dai – be­ne daugiausia energijos teikian­ tis ir mais­tin­giau­sias pro­duk­tas. Juose gausu kone visų maistinių medžiagų. Pa­ties grū­do gy­v y­bės es­mė – jo ge­ma­las. Spe­cia­liu bū­du iš grū­dų at­skir­ti kvie­čių ge­ma­lai vieni svar­ biausių svei­kai maitinantis. Tai, ga­li­ma sa­ ky­ti, lie­tu­v iš­kas ir na­tū­ra­lus mais­to pa­pil­ das. AB „Kau­no Grū­dai“ ga­mi­nant kvie­ti­ nius mil­tus ge­ma­lai yra at­ski­ria­mi nuo grū­ dų, nes juose yra po­li­ne­so­čių­jų rūgš­čių, ku­ rios la­bai nau­din­gos žmo­g ui, ta­čiau ko­re­ guo­ja mil­tų sko­nį. Iš 1 t grū­dų gau­na­ma tik 1 kg mais­ti­nių kvie­čių ge­ma­lų.

Kiek jų rei­kia žmo­gui

Mi­t y­bos spe­cia­lis­tai įsi­ti­k i­nę, kad jei suau­ gęs žmo­g us kas­dien, be ki­to mais­to, su­val­ gy­tų bent 3–4 šaukš­tus kvie­čių ge­ma­lų, ge­ ro­kai pa­ge­rė­tų sa­v i­jau­ta ser­gan­čių­jų šir­dies ir krau­ja­g ys­lių li­go­mis, ate­rosk­le­ro­ze. Gy­ vy­bin­ga­sis mais­to pa­pil­das la­bai nau­din­gas prieš ir po chi­rur­gi­nių ope­ra­ci­jų, pa­t y­rus stre­są, dir­bant sun­kų fi­zi­nį ar pro­ti­nį dar­bą.

Kaip kas­die­nį mais­tą papildyti gemalais Re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti ter­miš­kai neap­do­ ro­tus ge­ma­lus, bū­tent to­kius, ko­kių ra­si­te įsi­gi­ję „Kau­no Grū­dų“ pa­ kuo­tę AC­TI­VUS. Jais ga­li­ ma pa­gar­din­ti be­veik vi­sus pa­tie­ka­lus, jo­gur­tą, sul­tis ar pie­ną. Juos ga­li­ma tep­ ti ant su­muš­ti­nių, ­bars­ty­ti ant sa­lo­tų ar bet ko­kių ko­šių, įber­ti į bly­nams ar de­ser­tams pa­ruoš­tą pa­ da­žą (pvz., grie­ti­nę, uo­ gie­nę, dže­mą ir t.t).

2016 ruduo

Sveikata

Šarūnas Navickis. „Valgyk, judėk, mylėk“: kūno gerovės programa.

Vertikaliai: 1. Kraujo skystis. 2. Sąnarių liga nuo šlapimo rūgšties druskų kaupimosi juose.

3. Chirurgas profesorius, pirmasis pradėjęs daryti tarakoplastines operacijas džiova sergantiems ligoniams. 4. Veido dalis. 7. Rankos plaštakos viršus nuo pirštų iki riešo. 8. Krauju nešama medžiaga, kuri vėliau įstringa bet kurioje kūno vietoje. 9. Skaidulinio audinio tampri juosta ar pluoštas. 10. Nuo ilgo gulėjimo atsiradusi žaizda. 17. Tonzilių uždegimas.

18. Danties alveolės uždegimas. 22. Audinio organas, traukydamasis sukeliantis judesius.

23. Judėjimo organas (ranka, koja). 28. Ryjamas apvalkalėlis vaistams įdaryti. 29. Septynios dienos. 30. Sausų vietų vaistinis dekoratyvinis augalas, kurio žiedynų ištrauka gydomos plaučių ligos, skatina tulžies išsiskyrimą.

31. Receptinis vaistas gripui gydyti arba jam

išvengti. 35. Venerinė liga. 36. Chirurgijoje naudojamas įtaisas, kuris padeda sugyti dviem tarpusavyje sujungtoms struktūroms (per jį išteka susikaupęs turinys). 37. Lazdelės pavidalo bakterija. 40. Riebalinio audinio navikas.

Horizontaliai: 5. Padidėjusios tonzilės. 6. Šilų vaistinis augalas, kurio žolė liaudies medicinoje vartojama kaip skausmą mažinanti priemonė.

11. Organo sužalojimas. 12. Kairiarankis kitaip.

13. Odos dalis, esanti po epidermiu. 14. Pėdos apačia. 15. Nedidelės odos ataugos. 16. Išaugęs gumbas. 19. Organo ar organizmo užmarinimas operuojant. 20. Riešo kaulas, esantis nykščio pusėje išorinėje plaštakos dalyje. 21. Piktžolė, vaistinis, pluoštinis augalas, liaudies medicinoje naudojama nuo reumato, podagros, paralyžiaus, odos ligų, lapuose esančios medžiagos skatina

šlapimo išsiskyrimą. 24. Aminorūgštis. 25. Priekinė spalvota akies obuolio dalis su vyzdžiu viduryje. 26. Žmogaus gemalas nuo placentos susidarymo. 27. Mažakraujystė. 32. Vaikų ligų gydytojas patriarchas profesorius, apdovanotas Šv.Kristoforo statulėle (1999 m.). 33. Svarbiausioji gyvosios medžiagos sudedamoji dalis.

34. Vamzdinės sandaros organų sistema. 38.

Liga. 39. Mineralas. 41. Patinimas nuo sumušimo. 42. Iš kraujo plazmos audiniuose susidarantis bespalvis tirštas skystis. 43. Vaiskrūmis sultingomis uogomis, kurios vartojamos peršalus, sergant kvėpavimo takų ligomis. 44. Dažinis augalas, iš kurio pagaminti vaistai vartojami širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. 45. Kojos dalis. 46. Piktybinis jungiamojo audinio navikas.

Sudarė Gintautas Muraška

Norėdami laimėti Šarūno Navickio knygą „Valgyk, judėk, mylėk“, atsakymus iki gruodžio 1 d. siųskite: „Kauno diena“, I.Kanto g. 18, Kaunas; „Klaipėda”, Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda, arba e. paštu info@kauno.diena.lt.

Nurodykite miestą, telefoną arba e. pašto adresą. Laimėtojus išrinksime burtais ir paskelbsime gruodžio 2 d.

65

2016 ruduo

Sveikata

Sapropelis – brangiausias

Lietuvos turtas

S

Pa­vyz­di­nės sap­ro­pe­lio sa­vy­bės: ■■ Eko­lo­giš­kas ir be­kva­pis.

■■ Vei­kia kaip an­ti­bio­ti­kas.

■■ Slopina už­de­gi­mus ir mal­ši­na skaus­mą.

■■ Or­ga­ni­kos kie­kis sau­so­je me­džia­ go­je – 92 pro­c.

■■ Na­tū­ra­lios me­džia­gos drėg­mė – 95 pro­c.

■■ Su­dė­ty­je yra dau­giau nei pen­kio­ li­ka skir­tin­gų ami­no­rūgš­čių bei di­de­lė įvai­ro­vė mik­roe­le­men­tų ir mak­roe­le­men­tų.

sap­ro­pe­lio ap­li­ka­ci­jos nau­din­gos, nes: ■■ Pa­de­da kū­nui pa­ša­lin­ti su­si­kau­pu­ sias kenks­min­gas me­džia­gas ir šla­kus.

■■ Stip­ri­na imu­ni­nės ir ner­vų sis­te­ mos funk­ci­jas.

■■ Pa­de­da iš­lai­ky­ti svei­ką odą ir rau­me­nų to­nu­są.

■■ Suak­ty­vi­na lim­fos te­kė­ji­mą.

■■ Stip­ri­na krau­ja­gys­lių sie­ne­les.

■■ Pa­de­da įveik­ti ane­mi­ją, stre­so bei dep­re­si­jos prie­žas­tis ir simp­to­mus.

■■ Pa­de­da su­ma­žin­ti vais­tų var­to­ji­ mą ser­gant są­na­rių li­go­mis.

■■ At­ku­ria or­ga­niz­mo dar­bin­gu­mą po emo­ci­nio bei fi­zi­nio nuo­var­gio ir tei­gia­mai vei­kia dau­ge­lį or­ga­ niz­mo funk­ci­jų.

Grand SPA Lietuva“ FMR gydytoja

“Dalia Vosyliene. rekomenduoja 66

ap­ro­pe­l is – į ge­l į pa­na­šus dumb­ las, prieš daug tūks­tant­me­čių su­ si­da­ręs van­dens tel­k i­niuo­se kau­ pian­t is ir skai­dan­t is plank­to­ni­ nių or­ga­niz­mų bei van­dens au­ ga­lų lie­k a­noms. Uni­k a­l ios van­dens tel­k i­nio dug­no są­ly­gos le­m ia kiek­v ie­ną kar­t ą vis ki­ to­k ią sap­ro­pe­l io che­m i­nę / mais­t i­nę su­dė­ tį. Skir­t in­gai nei pa­pras­tas są­na­ši­nis dumb­ las, sap­ro­pe­l is for­muo­ja­si ypa­t in­go­m is są­ ly­go­m is esant de­g uo­nies sty­g iui. Bū­tent ši ap­l in­k y­bė le­m ia, kad vyks­ta ne įpras­t i pu­ vi­mo pro­ce­sai, bet esa­mos or­ga­ni­nės me­ džia­gos kon­ser­v uo­ja­si ko­loi­d i­ne for­ma, ar­ ba, ki­taip ta­r iant, dre­bu­čių pa­v i­da­lu. Skir­ tin­gai nuo dumb­lo, sap­ro­pe­l is, iš­t rauk­tas iš van­dens, ne­smir­d i – ja­me nė­ra pu­v i­mą ska­ ti­nan­čių bak­te­r i­jų.

Be abe­jo, sap­ro­pe­l is pri­ski­r ia­mas nau­ din­goms iš­k a­se­noms ne dėl kva­po. Šia­me dumb­le, ki­taip sa­k ant, pur­ve gau­su mik­ roe­le­men­t ų ir mi­ne­ra­l i­nių me­d žia­g ų, pri­ klau­so­mai nuo van­dens tel­k i­nio, ja­me ga­ li bū­t i be­veik vi­sų Men­de­le­je­vo len­te­lės ele­ men­t ų. Lie­t u­vos or­ga­ni­nia­me sap­ro­pe­ly­ je pa­pras­tai ypač gau­su B gru­pės vi­ta­m i­nų.

Ypač įdo­m i sap­ro­pe­l io sa­v y­bė yra kaup­t i ir izo­l iuo­t i sun­k iuo­sius che­m i­nius ele­men­t us bei ra­d ioak­t y­v ias me­d žia­gas. Dėl to sap­ro­ pe­l is ne­re­tai yra nau­do­ja­mas kaip sor­ben­ tas – tai yra me­d žia­ga, skir­ta su­siurb­t i ne­ pa­gei­dau­ja­mas che­m ines medžiagas. Nau­ do­ji­mas šiuo at­ve­ju ga­l i bū­t i tiek in­dust­ ri­n is, tiek bio­lo­g i­nis, nau­do­jant sap­ro­pe­ lį kū­no vi­du­je, sie­k iant izo­l iuo­t i tam tik­ras ne­pa­gei­dau­ja­mas me­d žia­gas. Ži­no­ma, tai su­fle­r uo­ja, kad sie­k iant iš­gau­t i sap­ro­pe­l io ypač atsakingai reikia rinktis van­dens tel­ ki­n į ir įsi­t i­k in­t i, kad šis ne­bu­vo kuo nors už­terš­tas.

Dvi pla­čiau­sios sap­ro­pe­lio pa­nau­do­ji­mo sri­t ys yra že­mės ūkis ir gy­do­mo­sios-kos­me­ ti­nės bal­neo­lo­gi­nės pro­ce­dū­ros.

Pap­ras­tai or­ga­ni­nia­me sap­ro­pe­ly­je yra gau­su azo­to, fos­fo­ro, mik­roe­le­men­tų ir mak­roe­le­men­tų, tad yra pui­k i trą­ša – dėl uni­ka­lios struk­tū­ros pa­si­ž y­mi iš­skir­ti­nai il­ gu po­vei­k iu. Vie­nas veiks­min­giau­sių mi­ši­ nių Lie­tu­vos są­ly­go­mis yra bi­raus ora­sau­sio sap­ro­pe­lio mai­šy­mas su dur­pė­mis. Sap­ro­pe­ lis ir dur­pės pui­k iai vie­nas ki­tą pa­pil­do: sap­ ro­pe­lis su­tei­k ia nau­din­g ų mais­ti­nių me­džia­ gų, ku­rių dur­pė­se iš tik­r ų­jų yra vi­sai ma­žai, o dur­pės su­tei­k ia leng­ves­nę, ge­riau kvė­puo­ jan­čią struk­tū­rą sap­ro­pe­liui, nes jis kaip dir­ vo­že­mis yra ga­na sun­kus.

Nau­do­ji­mas kos­me­to­lo­gi­jo­je ir bal­neo­lo­gi­jo­je Pur­vo vo­nioms sap­ro­pe­lis tin­ka la­biau ne­ gu dur­pės, nes yra bio­lo­giš­kai tur­tin­ges­nis ir ak­t y­ves­nis. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je be­veik vi­ suo­se ku­ror­tuo­se ir ku­ror­ti­nė­se te­ri­to­ri­jo­se yra SPA cent­r ų ir sa­na­to­ri­jų, pur­vo vo­nioms ir ap­li­ka­ci­joms nau­do­jan­čių ko­k y­biš­ką lie­tu­ viš­ką or­ga­ni­nį sap­ro­pe­lį.

Sap­ro­pe­lis tin­ka vi­sų ti­pų odai, ypač jaut­ rios, sau­sos, su­ski­li­nė­ju­sios odos prie­žiū­rai.

Sap­ro­pe­lis, kaip vie­na su­dė­ti­nių da­lių, jau pla­čiai nau­do­ja­mas ga­mi­nant kū­no ir plau­ kų prie­žiū­ros prie­mo­nes. Su šiuo pur­v u ga­ mi­na­mi mui­lai, šam­pū­nai, plau­kų kon­di­cio­ nie­riai, vei­do kau­kės ir pan. Įro­dy­ta, kad sap­ro­pe­lis ne­su­ke­lia aler­gi­jos.

Sap­ro­pe­lis nau­do­ja­mas kos­me­to­lo­gi­jo­ je vei­do odos būk­lei ge­rin­ti, ma­žin­ti po­roms, gy­dant pig­men­ti­nes dė­mes. Jis taip pat pui­ kiai stip­ri­na ir mai­ti­na plau­kus bei na­gus.

Sap­ro­pe­lis tu­ri nau­din­g ų­jų me­džia­g ų, ku­rios pa­de­da or­ga­niz­mui grei­čiau gy­ti, to­dėl šis pur­vas nau­do­ja­mas gy­dant to­k ias odos pro­ ble­mas kaip eg­ze­ma, der­ma­ti­tas, pso­ria­zė.

Sap­ro­pe­lio iš­tek­liai Lie­tu­vo­je pra­dė­ti ty­ ri­nė­ti se­no­kai, ta­čiau trūks­ta lė­šų ir di­des­ nio vi­suo­me­nės ži­no­mu­mo, sie­k iant tiks­ liau nu­sta­t y­ti Lie­tu­vos eže­r ų sap­ro­pe­lio su­ dė­t į ir kie­k ius. Anot įvai­rių moks­li­nių šal­ti­ nių, Lie­tu­vos eže­ruo­se ir pel­k ių dug­ne pri­ skai­čiuo­ja­ma iki 10 mlrd. kub. m sap­ro­pe­ lio, tačiau rea­liai priei­na­mo, vi­siš­kai šva­raus ir įma­no­mo, in­dust­ri­jos at­sto­v ų tei­gi­mu, yra šim­tus kar­tų ma­žiau. Kad ir koks sap­ro­pe­ lis bū­tų ge­ras bei nau­din­gas, juk ne­pra­dė­si siurb­ti Žu­v in­to. Be to, nors sap­ro­pe­lio ga­v y­ ba yra to­ly­gi eže­r ų va­ly­mui, o eže­r ų pel­kė­ji­ mas yra di­de­lė Lie­tu­vos pro­ble­ma, nei ga­v y­ ba, nei va­ly­mas ir ma­žiau sau­go­mo­se te­ri­to­ ri­jo­se ne­lei­džia­mi. Vis dėl­to sap­ro­pe­lio ga­ vy­ba Lie­tu­vo­je žen­gia pir­muo­sius žings­nius.

Dai­va Šir­kai­tė

UAB „Grand SPA Lietuva“ V.Kudirkos g. 45, Druskininkai LT-66120, Lietuva Te.: +370 313 51200 e. paštas reservation@grandspa.lt; www.grandspa.lt