Verslas lyderiai 2017 04 07

BANKAI | FINANSAI | POKYČIAI | STATYBOS | EKONOMIKA | PLĖTRA | VERSLAS

2017 2017 | Balandis

Nr. 6

Stasys Kropas: bankai neturi galimybių nesikeisti Sveiki atvykę į e.bankininkystės ateitį Terminuotieji indėliai atsispiria nuo dugno Infliacija paliks pinigų ir būstui Darbuotojus traukia nauji verslo centrai

turinys

2017 POKYČIAI

S.Kropas: bankai neturi galimybių nesikeisti 4

verslas

Smulkusis verslas augina ambicijas 8

Lyderiai

Automobilių verslo lyderė grupė „Sostena“ švenčia 25 metų veiklos sukaktį 10 Sėkmės paslaptis – geležinė kantrybė 16 Že­miš­kos „Kau­no bal­dų“ at­gi­mi­mo pa­slap­tys 20 „Kauno staklės“: kai metalo apdirbimas tampa pašaukimu 34 Re­gio­no ly­de­rės įkur­tu­vės – šven­tė klien­tams 62 „Lytagros“ įmonių grupė – patikimas partneris 64

pinigai

Sveiki atvykę į ateitį: ką svarbu žinoti kiekvienam apie pokyčius finansų rinkoje 12 Orios senatvės garantas – asmeninis dėmesys savo būsimai pensijai 18 Moterys investuoti moka, tik ne visos tai žino 22 Terminuotieji indėliai atsispiria nuo dugno 26 Būsto paskola – tik išlaikiusiesiems palūkanų jautrumo testą, o pasiskolinusiesiems – dar daugiau apsaugos 28 Kauno kredito unija – partnerystė, kurianti lyderystę 31 Apie e.pinigus paprastai 32

turtas

Infliacija paliks pinigų ir būstams 38 Karklėje vystomas unikalus projektas 42 Europoje – medinių namų renesansas 44 Naujasis verslo centras pritrauks daugiau investicijų 46 Kaune – naujų biurų pasiūlos bumas 48 Tvarus ir palankus aplinkai verslo centras „River Hall“ 50 Pasikeitimai nekilnojamojo turto žemėlapyje: ryškiau šviečia Kaunas 52 Vasarą atidaromas modernus verslo centras 53 Kai biuras tampa motyvacijos priemone 54 Statybų nelėtins ir pramonės sektorius 60

RE­DAK­TO­Rė Jolita Žvirblytė ŽUR­NA­LIS­TAI Agnė Bagdonienė, Viktorija Balsevičiūtė, Julius Apulskis NUOT­RAU­KOS Elijaus Kniežausko, Vilmanto Raupelio, Ir­mos Tre­čio­ kie­nės, BFL, „Scan­pix“, „Shut­ters­tock“ DI­Z AI­NE­Rės Svetlana Montvilė, Dalia Šalnienė KAL­BOS RE­DAK­TORĖs Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė, Viktorija Šenbergs TECH­NINĖ RE­DAK­TORĖ Dalia Šalnienė TI­RA­Ž AS 30 000 RE­DAK­CI­JA I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas. Tel. (8 37) 302 250. Faksas (8 37) 423 404 REK­L A­MOS PAR­DA­VI­MO SKY­RIUS Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 PLA­TI­NI­MO TAR­NY­BA Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 LEIDĖ­JAs UAB „Die­na Me­dia News“ SPAUS­DI­NO „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Žurnalas platinamas su dienraščiais

2017

3

rubrika parubrikė

S.Kropas: bankai n galimybių nesikeis

Bendradarbiavimas: pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento S.Kropo, naujosios verslo formos (finansinių technologijų) neturėtų būti priešpriešinamos bankininkystei ar alternatyvinama jų veikla.

Paslaugos sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę – ji dar neperpildyta ir k bei klientams patrauklūs sprendimai tikrai atranda savo vietą.

4

2017

POKYČIAI Nepaisant griežto reguliavimo, Lietuvoje bankų veikla priversta sparčiai keistis – tai daryti įpareigoja naujos ES direktyvos ir aštrėjanti konkurencinė aplinka. Bankų erą keičia finansinių technologijų revoliucija, kur tradicinei bankininkystei reikia išsikovoti vietą po saule lygiai taip pat, kaip ir naujiems rinkos žaidėjams.

i neturi eisti

yta ir konkurencingi

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Interviu Jolita Žvirblytė Apie bankininkystės iššūkius ir galimybes specialiai žurnalui „Verslas. Lyderiai“ pasakoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

– Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai sugebėjo augti gerokai labiau nei šalies ūkis. Kas lėmė gerus bankų veiklos rezultatus?

– Bankų sektorius tapo labiau subalansuotas, tai rodo nuosaikus bankų pelno ir paskolų portfelio augimas, kuris atspindėjo gerėjančią šalies ekonomikos situaciją. Paskolų ir finansinės nuomos portfelio augimą lėmė teigiami gyventojų ir verslo subjektų lūkesčiai, didėjančios investicijos ir vartojimas, pakilęs vidutinis darbo užmokestis bei žemų palūkanų aplinka. Augo ir bendra indėlių suma.

Rezultatus gerino ne tik atsigavęs skolinimas, bet didelę įtaką padarė Lietuvoje veikiančių bankų gebėjimas itin efektyviai apkarpyti sąnaudas ir maksimaliai optimizuoti veiklą. 2016 m. pabaigoje, Europos centrinio banko duomenimis, Lietuvos bankams išlaidų ir pajamų santykį per metus (nuo 2015 m. birželio pabaigos iki 2016 m. birželio pabaigos) pavyko sumažinti 17,5 proc. punkto. Toks rezultatas – geriausias visoje euro zonoje.

Prie augimo galbūt prisidėjo ir klientų aptarnavimo kokybės gerėjimas. Be to, kaip parodė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu vykdyta gyventojų apklausa, 2016 m. padidėjo pasitikėjimas bankų sektoriumi ir kyla naudojimasis bankų teikiamomis paslaugomis: šalies gyventojų, sakančių, kad naudojasi bankų paslaugomis, buvo net 96 proc. (2015ųjų apklausos duomenimis – 94 proc.).

– Šiais metais Lietuvoje įsigalioja nemažai ES direktyvų, taikomų komerciniams bankams, vyksta finansinių technologijų revoliucija, atsiranda iki šiol nematytos finansinės paslaugos.

Jūsų vertinimu, kaip tradicininei bankininkystei sekasi keistis?

– Bankai neturi galimybių nesikeisti. Jie vertina vykstančius pokyčius, procesus ir, norėdami sėkmingai veikti, privalo išlaikyti patrauklumą ir konkurencingumą. Žinoma, vyraujantis reguliavimas sudaro sunkumų, bet bankai ir toliau išlieka vieni didžiausių investuotojų į informacinių technologijų sprendimus. Be to, veikdami vieno langelio principu, jie siūlo visą kompleksą paslaugų, o ne pavienius sprendimus – tai patogu klientams.

– Šiuo metu didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, kurių pagrindinis produktas yra būsto paskolos su patraukliomis būsto paskolų palūkanomis, siūlo nepatraukliausias palūkanas už terminuotuosius indėlius. Kodėl taip yra?

– Tai Europos centrinio banko (ECB) politika, kuria siekiama paskatinti

96

proc.

– tiek šalies gyventojų 2016 m. naudojosi bankų paslaugomis, ir tai buvo 2 proc. daugiau nei 2015-aisiais.

2017

5

POKYČIAI Interviu skolinimą bei vartojimą ir taip išjudinti euro zonos ekonomiką. Dabar susidariusi tokia situacija, kad tarpbankinės palūkanos yra neigiamos ir tam, kad būtų laikomos laisvos lėšos, bankai turi primokėti į tarpbankinį indėlį. Tad natūralu, kad nėra ekonominių galimybių mokėti už laikomus indėlius. Tai tęsis iki tol, kol nepasikeis ECB politika.

– Jau pasigirsta nuogąstavimų apie tai, kad mažų palūkanų aplinkoje, kai indėliai bankuose neduoda norimos grąžos, gyventojai vis dažniau įsigyja nekilnojamojo turto (NT) investiciniais tikslais ir tai kaitina būsto rinką. Ar įžvelgiate NT kainų burbulo riziką? Kodėl?

– Atitinkami ekspertai ir Lietuvos bankas stebi rinką – kol kas burbulo rizikos nematyti. Taip, būsto kainų metinis augimas paspartėjo, ir tai daugiausia lėmė mažos palūkanos, nuosaikiai auganti ekonomika, kylantys atlyginimai, būsto kainų didėjimo lūkesčiai, emigrantų perlaidos, būsto nuomai pirkimas ir kiti veiksniai. Tačiau statistika rodo, kad namų ūkiai nėra pernelyg įsiskolinę, o bankai kredituoja pagrįstai. Bankinis sektorius nebus tas, kuris paskatins burbulų susidarymą.

Nepaisant to, statistika atspindi, kad indėliai bankuose auga – tai rodo pasitikėjimą bankų sektoriumi. Kita vertus, tai, kad gyventojai taip intensyviai investuoja būtent į būsto rinką ir neieško kitų investavimo formų, rodo savotišką finansinio švietimo stoką.

– Ką manote apie Lietuvos bankų sinergiją sukuriant bendrą bankomatų tinklą?

Kodėl to bankai dar nepadarė?

6

2017

– Siekiama, kad bankomatai Lietuvoje būtų sujungti į bendrą tinklą. Šiuo metu vykdoma galimybių studija ir sudaryta darbo grupė dėl šio projekto įgyvendinimo. Natūralu, kad atskiri bankai nevienodai vertina tinklo efektyvumą, tad susijungimo galimybes mato skirtingai, ir tai privalo įvertinti.

Kad projektas būtų sėkmingas, bankai turi matyti realią ekonominę naudą. Turi pagerėti teikiamų paslaugų kokybė ir klientų pasitenkinimas.

– Vis dėlto bankams pavyksta susitarti – jau sukūrė bendrą klientų identifikavimo elektroninę prisijungimo prie interneto banko priemonę „SmartID“. Jūsų nuomone, kuo tai naudinga bankams ir jų klientams?

– Poreikį tokiam sprendimui atsirasti padiktavo sparti skaitmenizacija ir nauji ECB saugumo reikalavimai. „Smart-ID“ klientams bus nemokama, ypač patogi ir paprasta naudotis paslauga – nereikės fiziškai atvykti į banką, tereikės išmaniojo telefono bei interneto ryšio ir bet kokia dabar turima identifikavimo priemonė, prisijungiant prie e.banko, galės būti transformuota į šį aplikacijos sprendimą. Be to, šio sprendimo įdiegimas yra geras bendradarbiavimo tarp bankų ir finansinių technologijų įmonių pavyzdys.

– Šiuo metu stebime dviejų bankų susijungimą – DNB ir „Nordea“ veiks kartu. Jungtinis bankas užims apie penktadalį rinkos.

Kuo šis susijungimas naudingas vartotojams?

– Tokio masto dviejų konkurentų susijungimas, galima sakyti, analogų neturintis atvejis. Vargu ar rastume panašių pavyzdžių, kurie leistų palyginti ir daryti išvadas apie tokio sprendimo pasiteisinimą

ar nepasiteisinimą. Tačiau jį galima drąsiai vadinti paremtu atsakingai įvertinta verslo logika.

Tai bus trijų Baltijos šalių bankas. Masto ekonomijos efektas skatins stiprinti konkurencingumą ir siekti didesnio efektyvumo. Be to, bankas galės pasinaudoti vietinės rinkos pranašumais – lankstumu, operatyviu, į vietines sąlygas orientuotu sprendimų priėmimu.

Kadangi indėliai yra paskolų šaltinis, tvarus jų užtikrinimas naujam bankui ypač reikšmingas. Todėl klientai gali tikėtis patrauklių indėlių palūkanų.

Natūralu, klientai į susidariusią situaciją žvelgia su tam tikra nežinomybės ar nepatiklumo gaida, o tai naujam bankui – akivaizdus signalas, kad tiek dėl esamų klientų išlaikymo, tiek dėl naujų pritraukimo teks įdėti daugiau pastangų. Dė to vartotojai tik laimės.

Tad verslo logika paremta konsolidacija sudaro prielaidas tik dar labiau plėsti konkurenciją, veikti inovatyviai ir paskatina kitus rinkos žaidėjus stiprinti savo veiklos pranašumus.

– Kaip manote, ar Lietuvos finansų rinkoje yra vietos naujam rinkos dalyviui – dar vienam naujam bankui?

– Nauji rinkos dalyviai visuomet sveikintini. Juolab dabar, kai paslaugos sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę – ji dar neperpildyta, ir konkurencingi bei klientams patrauklūs sprendimai tikrai atranda savo vietą.

Tik itin svarbu, kad reguliacinė sistema būtų konkurencinga kitų, ypač Baltijos, šalių atžvilgiu.

– Esate sakęs, kad Lietuvoje reguliacinė aplinka yra

K ne tokia patraukli. Kas labiausiai Lietuvoje atbaido finansų sektoriaus investuotojus?

– Neretai perteklinis reguliavimas, kai įvedami papildomi nacionaliniai apribojimai. Žinoma, kad mūsų šalyje esantys bankai veikia ir kitose valstybėse ir jau ne kartą išreiškė susirūpinimą, jog teisinio prisitaikymo sąnaudos pas mus aukštesnės. Savotišku barjeru tampa mokestinės priemonės, pavyzdžiui, aukštos indėlių draudimo kainos. Tiesa, gerai, kad situacija reikšmingai keičiasi.

POKYČIAI Interviu

Konkurencija didėja, ir tai yra gerai vartotojams. Naujokai kelia tiek iššūkių rinkos dalyviams, tiek verčia ieškoti naujų galimybių. na kitą papildančios veiklos, suteikiančios naudos verslui ir klientams. Vis dėlto visiems rinkos dalyviams – tiek senbuviams, tiek naujiems – atsakomybės, vartotojų duomenų apsaugos, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos bei elementarios veikimo etikos lygmuo turi būti vienodi. Bet kokia prielaida kokiam nors incidentui susidaryti menkina pasitikėjimą visu sektoriumi. Todėl nauda klientams ir patiems rinkos dalyviams gali būti kuriama per abipusį bendradarbiavimą ir naujų saugių galimybių kūrimą.

Finansinių technologijų ben-

drovės siūlo tik tam tikras pavienes segmentines paslaugos.

O bankai, būdami universalūs, vieno langelio principu veikiantys paslaugų teikėjai, apima operacijų visumą (investicines, taupymo, skolinimo, konsultavimo ir kt. paslaugas) – jie turi pažinti savo klientą, jo finansinę situaciją ir tokiu būdu atliepti jo poreikius bei ieškoti geriausių sprendimų. Bankai gali būti patarėjai, partneriai, konsultantai, nes kartu su paslaugų konsolidavimu atsiranda ir daugiau rizikos.

Galiausiai inovatoriai susiduria su dar vienu iššūkiu.

Rinkose investicijos į finansinių technologijų sektorių didelės, vis dėlto pelnas nekuriamas per vieną dieną ir pasiekti masto ekonomiją nėra lengva užduotis. Todėl veiklos pradžioje daugelis naujųjų dalyvių turi subsidijuoti paslaugas. Toks veiklos pobūdis lemia tam tikrą neprognozuotumą – paslaugų teikimo sąlygos staiga gali keistis (tai liudija viešumoje jau pasirodžiusios istorijos). Tolesnės galimybės priklauso ir nuo to, kiek rinkos dalyvis pelnys vartotojų pasitikėjimo ir gebės prisitaikyti prie keliamų reikalavimų (pinigų plovimo prevencijos ir kt.).

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

– Lietuvos rinka labai domisi naujų finansinių technologijų bendrovės, Lietuvos prioritetu tampa šių įmonių pritraukimas. Jūsų vertinimu, ar neateis bankams sunkūs laikai? Kodėl?

– Konkurencija didėja, ir tai yra gerai vartotojams. Naujokai kelia tiek iššūkių rinkos dalyviams, tiek verčia ieškoti naujų galimybių. Visuomet pabrėžiame, kad naujosios verslo formos neturėtų būti priešpriešinamos bankininkystei ar alternatyvinama jų veikla. Plečiant šias paslaugas matome daug erdvės bendradarbiauti. Tai gali būti vie-

7

Verslas

Smulkusis verslas a Galimybės

Lietuvos smulkiosios ir vidutinės įmonės tiki šalies ekonomika ir stengiasi aktyviai realizuoti savo idėjas. Prieš 3–5 metus paskolų augimo tendencija buvo laikoma labiau ateities dienotvarkės dalimi, o pernai ir šiemet stebima itin sparčiai auganti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo instrumentų paklausa.

Giedrė Kubiliūnienė: Tiek in­ves­ ti­cinių, tiek apy­vartinių lėšų poreikio augimas indi­ kuoja, kad vers­lininkų pasitikėjimas yra didelis.

8

2017

Skolinimosi apimtys auga

Praėjusiais metais Lietuvos įmonių skolinimosi apimtys augo daugiau nei 11 proc., o itin sparčiu paskolų portfelio didėjimu išsiskyrė JAV investuotojų bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko valdomas „Citadele“ bankas.

Dvejus metus iš eilės „Citadele“ banko verslo paskolų portfelio augimas viršijo 30 proc. – per 2016-uosius jis padidėjo 30,1 proc. – iki 132,9 mln. eurų. „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė pastebi, kad pernai aktyviau skolinosi ne tik stambios statybos, nekilnojamojo turto, perdirbimo pramonės įmonės, bet pirmiausia smulkiosios ir vidu-

tinės įmonės. Tokiam įmonių segmentui „Citadele“ bankas 2016 m. pradžioje pasiūlė itin paprastą būdą pasiskolinti, pradėjęs teikti mikropaskolas iki 20 tūkst. eurų. „Būtent smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas šiuo metu daugiausia lemia augantį banko paskolų portfelį. 2016 m. smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms išduotų paskolų suma augo 27,4 proc. – iki 22,8 mln. eurų, o finansavimas buvo suteiktas daugiau nei 800 įmonių Lietuvoje“, – sako G.Kubiliūnienė.

Pasak jos, praėjusiais metais aktyviausiai finansuotos įmonės, kurios papildomo kapitalo pritrūko mažmeninės prekybos ir paslaugų, aptarnavimo verslui plėtoti. Tarp aktyviausiai besiskolinančių-

jų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regiono verslininkai. „Ekonomikos gyvybingumą galima vertinti ir pagal tai, ar verslas ryžtasi pradėti naują veiklą arba ją plėsti. Tiek investicinių, tiek apyvartinių lėšų poreikio augimas indikuoja, kad verslininkų pasitikėjimas yra didelis ir jie įžvelgia palankias augimo perspektyvas“, – sako Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė.

Noriai naudojasi palankiomis sąlygomis

„Citadele“ bankas smulkiųjų ir vidutinių įmonių finansavimo srityje nuo 2003 m. bendradarbiauja su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), kuri administruoja ES struktūrinių ir investi-

Verslas

augina ambicijas

Galimybės

Ir nedideliuose miestuose dirbantys verslininkai turi įdomių planų, o realizuotos jų idėjos paskatina ir kitus domėtis plėtros galimybėmis. cinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, leidžiančias smulkiajam ir vidutiniam verslui lengviau pasiskolinti verslo pradžiai ar plėtrai reikalingų lėšų. Per 2016 m. „Invegos“ suteiktų garantijų suma sudarė 44,6 mln. eurų, t.y. 17 proc. daugiau nei 2015-aisiais, o per įvairias lengvatines paskolas paremti 159 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai – jiems suteiktos paramos suma viršijo 17,2 mln. eurų.

Pernai spalį „Citadele“ bankas su „Invega“ pradėjo teikti lengvatines paskolas pagal naują priemonę „Atviras kreditų fondas 2“. Iki 600 tūkst.

eurų dydžio kreditai bus teikiami iki 2018 m. pabaigos. „Įvairiomis „Invegos“ finansinėmis priemonėmis besinaudojančių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius ir juos pasiekusi lėšų suma auga. Tai rodo, kad vis daugiau verslininkų supranta, jog šiandien gerai suplanuotą verslą Lietuvoje galima pradėti ar plėsti ir su nedidele nuosavų lėšų dalimi. Svarbu, kad verslininkai nuo pat pradžių žinotų, kodėl skolinasi, kaip papildomas finansavimas padės greičiau pasiekti užsibrėžtus tikslus", – sako „Invegos“ vadovas Audrius Zabotka.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad šalies įmonės turėtų suskubti pasinaudoti unikalia galimybe plėsti verslą, pasinaudodamos išskirtinėmis sąlygomis – „Invegos“ siūlomais finansiniais instrumentais bus galima naudotis iki 2020 m. „Šie instrumentai yra efektyvi smulkiojo ir vidutinio verslo palaikymo forma. Papildomas kapitalas nukreipiamas verslui plėsti, konkurencijai didinti, naujoms darbo vietoms kurti, o nedidelių įmonių gyvybingumas ir perspektyvos pastebimai sustiprėja. Tokio dydžio įmonių dalis Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra santykinai didelė, tačiau būtent jos dažniausiai susiduria su sunkumais siekdamos kreditavimo, todėl pasinaudoti siūlomo-

mis plėtros galimybėmis būtina“, – tvirtina V.Sutkus.

Rezultatai džiugina

Siūlomomis finansavimo galimybėmis pasinaudoję ir naujų verslo plėtros projektų ėmęsi verslininkai jau gali džiaugtis rezultatais. 2015 m. įmonė „Švaros sodai“, gavusi paskolą su „Invegos“ garantija iš „Citadele“ banko, atidarė pirmąją bekontaktę automobilių plovyklą Kaune. Šiandien norintieji apsilankyti šioje plovykloje net registruojasi iš anksto, o auganti paklausa – objektyviausias sėkmės įrodymas ir postūmis plėstis. Įmonė, jau gavusi ir antrąją lengvatinę paskolą, sustoti neketina – ateityje planuoja plėtrą, pasitelkdama išmoktas pamokas ir lengvatines paskolas suteikusio banko „Citadele“ paslaugas.

Dar viena „Citadele“ banko klientė Panevėžio bendrovė „Agroliux“ pernai skolinosi iš banko ir pasinaudojo „Invegos“ galimybe kompensuoti iki 95 proc. palūkanų. Iki tol atsarginėmis žemės ūkio technikos dalimis prekiavusi bendrovė ėmėsi prekybos šilta avalyne žemdirbiams, žvejams, medžiotojams. Asortimentą stipriai išplėtusi „Agroliux“ padidino savo konkurencingumą, išskaidė verslo riziką, o eksporto apimtis padidino net 22 proc.

Automobilių detalėmis ir naudotais automobiliais prekiaujanti Alytaus bendrovė „Vyteksta“, pasinaudojusi

„Citadele“ banko ir „Invegos“ parama, pernai savo veiklą išplėtė prekyba žemės ūkio technika ir jos dalimis. Paskolą gavusi ir lengvatomis pasinaudojusi įmonė įsigijo apleistą seną pastatą, kuriame įkūrė mechanines dirbtuves ir taip ne tik išplėtė verslą, vietos žmonėms įsteigė naujų darbo vietų, bet ir nuomoja patalpas kitoms įmonėms. „Daugiausia paskolų suteikiame didžiuosiuose šalies miestuose veikiančioms įmonėms, tačiau ir nedideliuose miestuose dirbantys verslininkai turi įdomių planų, o realizuotos jų idėjos paskatina ir kitus domėtis plėtros galimybėmis. Tai džiugina, nes šalies regionuose atsiranda daugiau gyvybės, sukuriama naujų darbo vietų, o atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir rajonų centrų mažėja“, – teigia „Citadele“ Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė G. Kubiliūnienė.

600

tūkst. eurų

– tokio dydžio kreditus iki 2018 m. pabaigos teikia „Citadele“ bankas su „Invega“.

2017

9

Lyderiai Pasiekimai

Automobilių verslo lyderė gru p

švenčia 25 metų veiklo 1992-aisiais Vilniuje duris atvėrusi ir „Volvo“ automobiliais ėmusi prekiauti „Sostena“ nuo šiandienės skiriasi it musė nuo dramblio. Per 25 veiklos metus įmonė gerokai ūgtelėjo ir tapo tikra verslo lydere.

Šiandien vakarietiškus standartus atitinkančias „Sostenos“ atstovybes galima rasti penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. „Sostena“ prekiauja ne tik „Volvo“, bet ir „Renault“ bei „Dacia“ automobiliais, teikia šių prekės ženklų bei nuo šių metų pradžios – ir „Nissan“ modelių remonto bei priežiūros paslaugas. Verslo pradžią menantis ir per 25 metus milžiniškos verslo valdymo ir plėtros patirties sukaupęs

įmonės prezidentas Donetas Karčiauskas neslepia ambicijų – grupė „Sostena“ tikrai nemiega ant laurų ir kasmet sau kelia dar aukštesnius tikslus.

Moderniausi tarp Baltijos šalių

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje duris atvėrė atnaujintas „Volvo“ automobilių centras. Atlikti ne tik statybos ir apdailos darbai, bet ir pritaikyti novatoriški technologiniai sprendimai. Į tokį atsinaujinimą grupė „Sostena“

investavo daugiau nei milijoną eurų, o Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurioje įkurtas tokio lygio „Volvo“ automobilių centras. Įgyvendinant jo koncepciją laikytasi aukščiausių tarptautinių „Volvo“ reikalavimų bei standartų ir remtasi moderniausia gamintojo strategija.

Be novatoriškų dizaino ir technologinių sprendimų, klientus čia džiugina ir dvi efektyvios, į klientus orientuotos „Volvo“ aptarnavimo programos – VPS (angl. „Volvo“ Personal Service – „Vol-

vo“ asmeninis aptarnavimas) ir VRE (angl. „Volvo“ Retail Experience – „Volvo“ salono patirtis). „Esame ilgamečiai šio švedų automobilių gamintojo atstovai Lietuvoje, tad perimame jų patirtį ir dar labiau priartėjame prie kliento, – sakė D.Karčiauskas. – Naujajame centre siekėme sukurti skandinaviškai išgrynintą, harmoningą aplinką, kurioje kiekvienam mūsų klientui būtų gera, patogu ir jauku, kur kiekviena detalė atspindėtų skandinavišką dvasią.“

Susumavus galutinius rezultatus paaiškėjo, kad iš Baltijos šalių atstovybių geriausius veiklos rezultatus 2016-aisiais pasiekė „Sostena“.

10

2017

POKYČIAI Nuomonė

u pė „Sostena“

klos sukaktį mavus galutinius rezultatus paaiškėjo, kad iš Baltijos šalių atstovybių geriausius veiklos rezultatus 2016-aisiais pasiekė būtent „Sostena“. „Džiaugiamės pasiektais itin aukštais pardavimo rezultatais ir kasmet augančia „Renault“ paklausa, besiplečiančiu patenkintų klientų ratu. Vienas svarbiausių mūsų veiklos tikslų – užmegzti ilgalaikį bendradarbiavimą su klientais ir suteikti jiems kokybiškas paslaugas“, – sakė grupės „Sostena“ vadovas.

Strateginė plėtra Vykdydama veiklos plėtrą, nuo šių metų pradžios gru-

Rekordiniai metai

2016-ieji grupei „Sostena“ buvo reikšmingi ne tik dėl visapusiško „Volvo“ centro atnaujinimo, bet ir dėl trečdaliu išaugusių įmonės pardavimo rodiklių. Itin svariai prie šio augimo prisidėjo „Premium“ klasės „Volvo“ automobilių sėkmė – šio prekės ženklo pardavimas Lietuvoje padidėjo net 35 proc. – parduota 319 automobilių, iš kurių net 109 – prestižiniai visureigiai „Volvo XC90“.

Išaugusi naujų „Renault“ prekės ženklo modelių paklausa taip pat lėmė spartų pardavimo augimą – pardavus 1 048 naujus lengvuosius „Renault“ automobilius, jų pardavimo rodikliai, paly-

ginti su 2015 m., išaugo net 41,4 proc. 417 iš parduotų transporto priemonių buvo lengvieji komerciniai automobiliai – pardavimas atitinkamai didėjo 16,8 proc., o „Renault“ dar kartą išsaugojo šio segmento lyderio poziciją.

Geriausias „Renault“ atstovas Baltijos šalyse

Sparčiai augantis pardavimas ir puikus klientų aptarnavimas neliko neįvertinti – „Sostena“ tapo geriausia 2016-ųjų „Renault“ automobilių atstovybe Baltijos šalyse. Apdovanojimas suteikiamas įvertinant pardavimo rodiklius ir aptarnavimo kokybę. Susu-

Donetas Karčiauskas: Vienas svar­ biausių mūsų veiklos tikslų – už­megzti ilga­ laikį bendra­ darbiavimą su klientais.

pė „Sostena“ tapo įgaliotuoju „Nissan“ automobilių techninės priežiūros atstovu ir atidarė serviso centrą Vilniuje. „Tai seniai planuotas ir logiškas veiklos plėtros etapas. Esame ilgamečiai „Renault-Nissan“ aljanso partnerės „Renault“ markės atstovai. Mūsų serviso darbuotojai puikiai pažįsta šio prekės ženklo automobilius, nes daug „Renault“ ir „Nissan“ automobilių turi tas pačias platformas ir technologinius sprendimus“, – pasirinkimą paaiškino D.Karčiauskas.

Kalbėdamas apie verslo plėtros planus grupės „Sostena“ vadovas neslėpė, kad įmonė ir toliau tęs veiklos transformaciją, siūlydama dar daugiau naujovių ir paslaugų savo klientams, bei toliau investuos į plėtrą. Planuojama atnaujinti automobilių centrus „Sostena“ Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose – juose bus įdiegti naujausi standartai ir teikiamos pasaulinio lygio paslaugos. Šiemet laukiama dviejų pagrindinių atstovaujamų prekės ženklų naujienų: „Volvo“ gerbėjai turės progą susipažinti su gražuoliais „XC60“ ir „XC40“, o „Renault“ pristatys naujuosius „Captur“, „Koleos“, „Alaskan“ ir visišką naujieną Lietuvoje – elektra varomą „Zoe“.

D.Karčiauskas tvirtai tiki, kad tokia plati, nuolat papildoma pasirinkimo gama padės ne tik pasiekti rekordiškai aukštų pardavimo rezultatų 2017-aisiais, bet ir užtikrinti stabilų įmonės augimą ilgam.

2017

11

PINIGAI

Sveiki atvykę į ateitį: Bankai

Būtiniausių mokėjimų paslaugų krepšelis, naujas būsto paskolų rinkos reguliavimas, finansinių technologijų revoliucija, momentiniai mokėjimai ir anksčiau nematytos finansinės paslaugos – tai dalis realybės, kuri jau keičia tradicinę bankininkystę ir mūsų kasdienius finansų valdymo įpročius.

ką svarbu žinoti kiekvienam apie pokyčius finansų rinkoje

Jolita Žvirblytė Šiuolaikinės technologijos žmonijai suteikė beribes galimybes – bendravimas bei dalijimasis informacija vyksta be sienų čia ir dabar. Todėl ateina metas keistis ir tam, kaip mes leidžiame pinigus, nes dabartinė finansų sistema jau neatitinka šiuolaikinio žmogaus poreikių.

Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais mastas yra didelis, bet vis daugiau gyventojų rečiau naudojasi grynaisiais pinigais ir kasdieniams poreikiams renkasi įvairias kitas mokėjimo priemones – atsiskaito mokėjimo kortele arba internetu. Jau labai greitai tai darys dar patogiau – savo išmaniuoju telefonu.

Iki šiol vykusios Lietuvoje veikiančių komercinių bankų paslaugų įkainių didinimo lenktynės baigėsi – Lietuvos bankas kredito įstaigas įpareigojo klientams pasiūlyti būtiniausių paslaugų krepšelius už konkrečią kainą. Dėl įvairių į Lietuvos teisės aktus perkeliamų ES direktyvų pamažu bankų era baigiasi. Seniau norint pasiimti kreditą

buvo privaloma pervesti į to banko sąskaitą savo atlyginimą, o dabar jau net nereikia turėti pagrindinės savo sąskaitos kredito įstaigoje, iš kurios nori pasiskolinti. Dėl geresnių kredito sąlygų neprivaloma pirkti ir papildomų finansinių paslaugų. Be to, jau visai greitai kredito įstaigos nereikės mokėjimams atlikti – momentinių mokėjimų infrastruktūrą Lietuvoje jau kuria telekomunikacijų bendrovės. Šiuolaikiniai gyvenimo poreikiai diktuoja naujas finansų rinkos taisykles, o nuo jų nenorėdami atsilikti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir kredito unijos sparčiai keičiasi kartu. Neretai, net nelaukdami naujų Lietuvos banko nurodymų ir direktyvų įsigaliojimo, ima konkuruoti tarpusavyje, kas greičiau ir patraukliau pasiūlys naujoves savo klientams.

Tiesa, noriai sutinka ne su visomis – entuziazmo dėl bendro bankomatų tinklo kūrimo bankai nerodo. Lietuvos bankas tikisi, kad Lietuvoje veikiančių komercinių ban-

Lietuvos bankas siekia, kad visi bankomatai būtų sujungti į vieną tinklą.

12

2017

kų sinergiją galima išnaudoti klientų labui, ir siekia, kad visi bankomatai būtų sujungti į vieną tinklą. Prie šio klausimo žadama sugrįžti jau birželį.

panaikino ydingą praktiką

Pernai Lietuvos Prezidentei pasirašius Mokėjimų įstatymo pataisas, jau nuo šių metų vasario bankai ir kredito unijos buvo įpareigotos suteikti galimybę vartotojams būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ribotą kainą. Lietuvos bankas nustatė konkretų būtiniausių paslaugų krepšelį ir jo kainą – ne daugiau kaip 1,5 euro per mėnesį, o gaunantiesiems socialinę paramą už perpus mažiau – ne daugiau kaip 0,75 euro.

Kiekvienas kredito įstaigos klientas gali savo banke ar kredito unijoje užsisakyti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą ir naudotis ribotos kainos paslaugų krepšeliu be papildomų išlaidų, t.y. atsidaryti sąskaitą, naudotis interneto banko paslaugomis, turėti neribotą gautų mokėjimų įskaitymą, naudotis mokėjimo kor-

PINIGAI Bankai

36

proc.

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

– tiek gyventojų mano, kad galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu jiems būtų labai patraukli.

Galimybės: momentiniai mokėjimai išmaniuoju telefonu leis vartotojams atsiskaityti per kelias sekundes visą parą be poilsio dienų.

tele ir atlikti operacijas ja, atlikti ne mažiau kaip dešimt e.pervedimų eurais, įdėti neribotai grynųjų, išsiimti ne mažiau kaip 550 eurų grynųjų iš bankomato.

Gyventojams nebūtina priimti šio pasiūlymo, jie gali laisvai rinktis iš kitų bankų ar kredito unijų siūlomų alternatyvų, regis, šis pokytis paskatino kredito įstaigų konkurenciją, kuri leidžia klientams sutaupyti. Lietuvoje veikiančios kredito unijos pasiūlė bendrą banko paslaugų krepšelį, o bankai dar prieš įsigaliojant šiai prievolei klientams pasiūlė naują kainodarą ir ne vieną, o kelis paslaugų krepšelio variantus.

Lietuvos banko valdybos pir-

mininkas Vitas Vasiliauskas pastebėjo, kad bankų pastangas pritraukti klientą įrodo pastarieji pokyčiai rinkoje, kai bankai vienas per kitą ėmė siūlyti dosnius mokėjimo planus. O kai kurioms gausioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar jaunimui, pasiūlyta galimybė būtiniausias paslaugas, įskaitant neribotus e.pervedimus, mokėjimo kortelę ir pinigų išgryninimą, gauti už mažesnį komisinį atlyginimą ar net nemokamai. Šiuo pokyčiu Lietuvoje verčiamas naujas lapas mokėjimų rinkoje. Pirmiausia naikinama ydinga praktika, kai buvo taikyti įskaitymo mokesčiai už pervedimus į klien-

to sąskaitą iš kito banko. Pradėjus teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, panaikinami tokie įskaitymo tarifai. Be to, rinkoje kai kurie bankai buvo apmokestinę kiekvieną pinigų gryninimo operaciją. Būtiniausių paslaugų krepšelyje numatyta, kad iki 550 eurų sumą per mėnesį klientas galės pasiimti grynaisiais pinigais iš bankomatų be jokių papildomų mokesčių.

Lietuvos banko skaičiavimais, pagrindinės mokėjimo sąskaitos gali užtekti viskam. Kadangi pagrindinė mokėjimo sąskaita ir būtiniausių paslaugų krepšelis apima platų spektrą mokėjimo paslaugų, bankų ir kitų kredito įstaigų klientams patarti-

na įvertinti, ar jiems būtinos kitos turimos sąskaitos, ypač tuo atveju, kai joms taikomi administravimo mokesčiai.

Gali būti racionalu nereikalingas papildomas sąskaitas tiesiog uždaryti ar nuo vasario 1 d. pasinaudoti sąskaitos perkėlimo paslauga.

Nuo vasario 1-osios, įsigaliojus pakeistam Mokėjimų įstatymui, vartotojai gali be jokių kliūčių atsisakyti mokėjimo sąskaitos sutarties, susietos su kredito sutartimi ar kitu produktu, jeigu bus bloginamos mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos, pavyzdžiui, didinami įkainiai ir pan.

Pokyčiai imant būsto paskolą

Kredito įstaigos turės vis mažiau galimybių išlaikyti savo klientus iki gyvenimo pabaigos. Jau dabar pagal Mokėjimų įstatymą klientai gali atsisakyti mokėjimo sąskaitos sutarties, susietos su kreditu, o nuo šių metų liepos 1-osios pagal atnaujintus Atsakingo skolinimo nuostatus kredito davėjai negalės reikalauti, kad klientas įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis, 2017

13

PINIGAI Bankai

Kredito įstaigos turės vis mažiau galimybių išlaikyti savo klientus iki gyvenimo pabaigos. užteks turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą. Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES šalyse, įsigaliojanti naujoji Būsto kredito direktyva įneš šiek tiek pokyčių į būsimųjų skolininkų ir bankų santykius. „Tai reiškia, kad būsto paskolos gavėjui reikės mažiau pastangų ir derybų siekiant į galutinę paskolos sutartį įtraukti palankiausias bankų pasiūlymų dalis, nes daugelis tokių palankių sąlygų bus numatytos įstatyme. Rinkos dalyviai dabar jau turi visą naujų reikalavimų paketą, kurį sudaro dešimt Lietuvos banko priimtų teisės aktų, ir gali visiškai pasiruošti jiems įsigalioti šių metų viduryje“, – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad naujasis įstatymas taikomas ne tam tikros rūšies finansų įstaigoms, o visai būsto kreditų teikimo veiklai – taip įtvirtinamos vienodos konkuravimo sąlygos tiek bankams, tiek rinkos dalyviams ne bankams.

Pasikeisiantis būsto paskolų rinkos reglamentavimas labai svarbus ne tik gyven-

tojams, bet ir bankams. 2016 m. lapkričio pabaigoje bankai buvo suteikę 6,5 mlrd. eurų būsto paskolų, ir tai sudarė maždaug 40 proc. viso jų paskolų portfelio.

Iš naujų vartotojų apsaugos reikalavimų T.Garbaravičius išskyrė palankesnes išankstinio būsto paskolos grąžinimo ir refinansavimo galimybes, privalomą kintamųjų palūkanų normų sudedamųjų dalių atskleidimą (fiksuotomis bus vadinamos tik visam paskolos laikotarpiui nustatytos nekintamosios palūkanų normos) ir 3 mėnesių trukmės kredito „atostogų“ galimybę, kai vartotojui, dėl svarbių priežasčių patiriant finansinių sunkumų, paskolos įmokų mokėjimas gali būti atidėtas. Be to, netesybos už pavėluotas įmokas negalės viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

Taip pat atsiras 30 dienų laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galės palyginti, apsvarstyti ir įvertinti paskolos pasiūlymus ir savo galimybes. O pasirašius sutartį kiekvienas galės pasinaudoti persigalvo-

Sistema: kiekvienas kredito įstaigos klientas gali savo banke ar kredito unijoje užsisakyti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą ir naudotis ribotos kainos paslaugų krepšeliu.

14 14

2017

jimo laikotarpiu – per 14 dienų nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties, ir kitos ne tokios esminės naujos nuostatos.

Ant naujo slenksčio

Šiuolaikinis žmogus nenori būti suvaržytas – teikia pirmenybę galimybei rinktis ir greitai įgyvendinti priimtus sprendimus. Naujus finansų rinkos vartotojų poreikius jau labai greitai Lietuvoje pradės veikti itin pažangi momentinių mokėjimų naujovė. Tokie mokėjimai atliekami keliais paspaudimais telefone, o lėšos įskaitomos per kelias sekundes.

Lietuvos bankas ir trys didžiosios mobiliojo ryšio bendrovės jau pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo vykdant momentinių mokėjimų paslaugų plėtrą. Leisti vykdyti mokėjimus bet kokiam paslaugų teikėjui bankus įpareigoja kitąmet įsigaliosianti ES mokėjimų paslaugų direktyva. „Esame ant pokyčių slenksčio. Momentiniai mokėjimai padės užtikrinti pažangią ir konkurencingą mokėjimų rinką. Tai mūsų strateginė kryptis. Diegiant šiuolaikines technologijas ir į mokėjimo paslaugų rinką ateinant naujiems dalyviams, tikimės didesnės mokėjimo paslaugų teikėjų konkurencijos ir gerokai greitesnių bei patogesnių mokėjimų už mažiausią įmanomą kainą vartotojams“, – sakė V.Vasiliauskas.

Ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo vykdant momentinių mokėjimų paslaugų plėtrą pasirašu-

sios bendrovės „Bitė Lietuva“, „TELE2“, „Telia Lietuva“ sutarė siekti dar 2017 m. sudaryti sąlygas vartotojams ir verslui atsiskaityti momentiniais mokėjimais, sukurti bei įdiegti tokiems mokėjimams reikalingą infrastruktūrą.

Vartotojai tam pasiruošusiose elektroninėse parduotuvėse, įprastinėse prekybos vietose, taip pat ir tarpusavyje galės atsiskaityti mobiliuoju telefonu, o lėšos bus įskaitomos per kelias sekundes visą parą be poilsio dienų.

Tikimasi, kad tai paskatins Lietuvos gyventojus atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis ir iki 2020 m. elektroninių mokėjimo operacijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, padidės daugiau kaip du kartus – iki 300 operacijų per metus.

Lietuvos banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus. O tai rodo, kad yra išties nemažas tokių paslaugų poreikis, ir jau šiemet gyventojai galės tai išbandyti. Tiesa, kai kurie komerciniai bankai jau siūlo savo klientams pasinaudoti momentinių mokėjimų pranašumais – naudojantis kai kurių bankų mobiliosiomis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose pervesti pinigus galima taip pat greitai kaip paskambinti draugui.

Lyderiai

Sėkmės paslaptis – geležinė kantrybė Pasiekimai

Vienos iš ortopedijos lyderių UAB „Pirmas žingsnis“ įkūrėjas ir direktorius Algimantas Astrauskas sako, kad jau du dešimtmečius gyvuojančios įmonės sėkmė – darbuotojų profesionalumas, tikėjimas ir nuolatinės gyvenimiškos pusiausvyros paieškos. Įmonės variklis

Šiandien UAB „Pirmas žings­ nis“ turi 70 darbuotojų, dau­ giausia skyrių iš septyniolikos Lietuvos ortopedijos įmonių, šalyje yra pirma pagal turimų filialų skaičių ir trečia pagal pajamas. „Kasmet Lietuvoje aptar­ naujame tūkstančius pacien­ tų. Turime labai stiprias ga­ mybines bazes Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kau­ ne. Kitur turime mažesnius skyrius, bet pacientus aptar­ naujame tiesiogiai ligoni­ nėse ir sanatorijose. Pagrin­ dinė mūsų gamybinė bazė yra Kaune. Čia gaminami

visų rūšių ortopedijos gami­ niai, pradedant batais ir bai­ giant specialiais galvos šal­ mais, korsetais“, – pasakoja A.Astrauskas. Šiuo metu „Pirmas žings­ nis“ gamina daugiau kaip 100 pavadinimų ortopedijos ga­ minių neįgaliesiems, žmo­ nėms, patyrusiems traumas, prevencinių programų daly­ viams. Įmonės kuriami avaly­ nės gaminiai jau tapo išsigel­ bėjimu sergantiesiems diabe­ tu, nes padeda išvengti žaiz­ dų ir net galūnių amputaci­ jos. Ortopedijos lyderiai ga­ mina avalynę ir iš Europoje pripažintos „Strech“ medžia­

gos, taiko 3D skenavimo ir na­ notechnologijas – kaip sako A.Astrauskas, „Pirmas žings­ nis“ gamyboje taiko visas pa­ saulines naujoves. Įmonė gali didžiuotis pui­ kia įranga ir kokybiško­ mis, saugiomis bei ekolo­ giškai švariomis medžiago­ mis, kurias naudoja gamybai.

A.Astrauskas tiki, kad didžioji įmonės sėkmė yra jos darbuo­ tojai – aukščiausios kvalifika­ cijos specialistai. „Vienas žmogus, atvykęs iš Ukrainos, mums parodė savo kojos įtvarą, kuris, pa­ gamintas Vokietijoje, kai­ navo 3 000 eurų, bet buvo

nepatogus ir nefunkcio­ nalus. Mes sugebėjome pa­ gaminti du panašaus pobū­ džio įtvarus – kur kas mo­ dernesnius ir šešis kartus pi­ giau: už abu reikėjo sumokė­ ti 500 eurų. Kai žmogui žen­ giant žingsnį su nauju įtva­ ru pamatai džiaugsmo aša­ ras jo akyse, supranti, kodėl visa tai darai“, – tikrąją įmo­ nės variklio priežastį įvardija A.Astrauskas.

Pradžia – balkone

Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociaci­ jos prezidentas teigia, kad di­ džiausia šios srities problema yra per mažos valstybės kom­ pensacijos už kai kuriuos or­ topedijos gaminius.„Valsty­ bė prieš kelerius metus „Pir­ mam žingsniui“ buvo įsiskoli­ nusi milijonus eurų, man teko išparduoti savo privatų tur­ tą, kad išgelbėčiau įmonę nuo bankroto ir išsaugočiau kiek įmanoma daugiau darbuotojų.

Per teismus valstybė grąžino šiuos pinigus, ir šiandien gali­ me lengviau atsikvėpti, tačiau to kaina buvo keliasdešim­ ties darbuotojų atleidimas“, – atvirauja A.Astrauskas.

Jau trečią veiklos dešimt­ metį skaičiuojanti įmonė per savo plėtros laikotarpį išgyve­ no ne vieną sukrėtimą, tačiau kokia buvo įmonės veiklos pradžios istorija?

Gausa: Algimantas jau nebesuskaičiuoja apdovanojimų ir padėkų už įvairias iniciatyvas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

16

? ?

Variklis: A.Astrauskas tiki, kad didžioji įmonės sėkmė yra jos darbuotojai – aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

A.Astrauskas kadaise dirbo valstybinėje ortopedijos įmonėje, vėliau išvyko mokytis į JAV, o tai anuomet buvo išskirtinis žingsnis. Prieš tai, būdamas armijoje, dirbo ir asistentu operacinėje – nebijojo kraujo ir visada domėjosi medicina. Galiausiai, susipažinęs su naujovėmis JAV, A.Astrauskas užsidegė noru šias naujienas taikyti ir Lietuvoje. Daug kas abejojo, ar vyras įgyvendins idėjas, tačiau jis niekada nepasidavė. „Darbo pradžia buvo tokia – pusę metų dirbau tiesiog balkone. Dariau gaminius, kuriems reikėjo rankų darbo ir vietos, kur galėčiau pakaitinti gabalėlį plastmasės. Tai buvo rankų ir kojų įtvarai, kuriems pagaminti kadaise užtekdavo kibiro ir vandens kaitintuvo“, – prisiminimais į praeitį grįžta A.Astrauskas.

Vėliau jis kartu su taip pat JAV mokslus baigusiu kolega

išsinuomojo šiek tiek didesnes patalpas, o dar po kurio laiko gavo leidimą nuomotis patalpas Kauno karo ligoninėje ir jau ten priimdavo pacientus. „Ten prasidėjo ir priėmimas į darbą – tada dirbome septyniese. Vėliau toje pačioje ligoninėje nuomojomės dar didesnes patalpas ir taip augome, kol pasistatėme „Pirmo žingsnio“ pirmą pastatą Vytauto prospekte 2000 m.

Tada turėjome 40 darbuotojų vien Kaune. Steigėme skyrius Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Telšiuose, Birštone, Abromiškėse, Raseiniuose ir dar bent keturis skyrius Kaune“, – apie įmonės plėtrą pasakoja A.Astrauskas.

Jis tikina, kad darbas šioje srityje nuolat kelia iššūkius, tačiau bene didžiausias – dažna įstatymų, prie kurių kaskart reikia prisitaikyti iš naujo, kaita.

Optimizmas ir pesimizmas

Ar užsispyrimas gali būti sėkmės istorijos priežastis? „Nemanau – čia daugiau reikėjo sumanumo ir geležinės kantrybės. Aš jau galėjau tris kartus per šį laiką emigruoti, jei man nerūpėtų, kad mūsų darbuotojai neteks darbo. Šis darbas visame pasaulyje yra be galo gerbiamas, bet mūsų jaunoje šalyje dar esame taršomi nepalankių vėjų“, – atsako A.Astrauskas. „Aš esu optimistas: jei kas nors negerai, vadinasi, yra ką pagerinti. Tas tikėjimas verčia nenusivilti valstybės institucijomis, kurios dirba pagal raidę, o ne pagal sąžinę ir žmogiškumą, o tai dažnai turėtų būti aukščiau už viską.

Kai kurie dalykai seniai pasikeitę, bet įstatymai dažnai yra visiškai nelankstūs“, – problemas įvardija jis.

Paviršutiniškumo ir sumeluotų emocijų nemėgstantis

A.Astrauskas sako, kad norint sukurti sėkmės istoriją reikia atrasti pusiausvyrą. „Turime dvi rankas ir dvi ausis. Todėl reikia būti tiek pat optimistu, kiek ir pesimistu. Gyvenime reikia pusiausvyros – jos pažeisti negalima.“ „Pirmas žingsnis“ pusiausvyros ieško rūpindamasis ir visuomenės švietimu – A.Astrausko su kolegomis įkurta asociacija „Šviesuva“ įvykdė daugybę labdaros ir socialinių projektų.

A.Astrauskas jau nebesuskaičiuoja apdovanojimų ir padėkų už įvairias iniciatyvas.

Jis yra gavęs apdovanojimų iš daugybės iškilių Lietuvos politikų – Prezidentės Dalios Grybauskaitės, buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus. Savo kolekcijoje A.Astrauskas turi aukščiausią Lietuvos Raudonojo Kryžiaus apdovanojimą, Kauno miesto aukščiausią apdovanojimą ir daugybę kitų.

Aš jau galėjau tris kartus per šį laiką emigruoti, jei man nerūpėtų, kad mūsų darbuotojai neteks darbo.

2017

17

PINIGAI

Orios senatvės garantas – Taupymas

asmeninis dėmesys savo būsimai pensijai Laikai, kai valstybė pasirūpindavo visų pensijomis, po truputį grimzta į užmarštį, o gyventojai, gerai tai suprasdami, priima racionalius sprendimus – patys geriausiai žino, kokias pajamas senatvėje norės turėti, ir jas ima planuoti dar dirbdami.

Per metus taupančiųjų pensijai padaugėjo nuo 36 iki 42 proc.

Viktorija Balsevičiūtė

pagrindiniai pensijos pajamų šaltiniai

Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė (64 proc.) Lietuvos gyventojų vienaip ar kitaip įdarbina savo laisvus pinigus ir siekia uždirbti finansinės grąžos sulaukę vyresnio amžiaus, tai rodo naujausias „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

Galima išskirti keturis pagrindinius pensijos pajamų šaltinius – valstybės pensiją, II pakopos pensijų sistemą, savarankišką pensijos kaupimą III pensijų pakopoje ir kitokias priemones, tokias kaip santaupos, investicijos į nekilnojamąjį turtą ar pajamos iš verslo.

SEB banko trečius metus skaičiuojamas Lietuvos gy18

2017

ventojų pasirengimo pensijai rodiklis rodo, kad per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis pensijai – daugiau jų ėmė taupyti, tačiau sumenko žinios apie pensijų sistemą. Be to, krito pasitikėjimas dabartine pensijų sistema. Tyrimas parodė, kad valstybės pensija, kaip pajamų šaltiniu sulaukus pensijos, gyventojų pasitikėjimas krito labiausiai, o daugiausia didėjo tikėjimas kitomis priemonėmis, t.y. tuo, ką pats žmogus gali kontroliuoti – investicijų į nekilnojamąjį turtą ir verslą grąža bei santaupomis.

Pastebimas didėjantis gyventojų pasitikėjimas II pakopos pensijų sistema, ir tam yra pagrindas – 2016 m. visų pensijų fondų rezultatai buvo teigiami.

Skaido riziką

„Pasaulio finansų rinkos pernai nebuvo ramios, ypač dėl Jungtinės Karalystės sprendimo palikti ES, dėl JAV prezidento rinkimų. Visi šalyje veikiantys II ir III pakopų pensijų fondai pernai uždirbo teigiamą grąžą. Naujos įmokos ir sėkminga fondų investicinė veikla lėmė spartų jų valdomo turto augimą“, – sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas.

Lietuvos banko duomenimis, vidutinis II pakopos investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus sudarė 4,37 proc., III pakopos – 4,9 proc. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 21 II pakopos ir 12 III pakopos pensijų fondų, juo-

Viltis: sulaukę pensijos Lietuvos gyventojai planuoja gauti be

se pensiją kaupė 1,25 mln. dalyvių.

Pensijų fondų rezultatams įtakos turi įvairūs globalūs dalykai, o gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema labiausiai mažina dažnos iniciatyvos keisti pensijų sistemą. Pagaliau gyventojai apskritai nustoja domėtis savo pensija. SEB banko tyrimas rodo, kad respondentų, žinančių, kokia dalis jų uždirbamų pajamų skiriama I ir II pensijų pakopoms, dalis per metus sumažėjo nuo 23 iki 18 proc.

Pasirengimo pensijai rodikliui didėti Lietuvoje didžiausią įtaką turėjo sustiprėjęs tikėjimas, kad gyventojai patys gali nulemti savo ateitį. „Per metus taupančių pensijai padaugėjo nuo 36 iki 42 proc. Reguliariai pensi-

planuoja gauti bent 70 proc. savo buvusių pajamų ir labiausiai tiki, kad jomis gali pasirūpinti patys dar dirbdami.

jai kaupia beveik kas penktas Lietuvos gyventojas. Kas antras šiandien pensijai jau taupantis gyventojas taip pat turi kitų alternatyvų – turto, yra investavęs į akcijas ar verslą. Tai rodo, kad atsakingai senatvei besiruošiantys dirbantieji būsimus pajamų šaltinius senatvėje labai diversifikuoja“, – pažymi Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė.

Neprarasti gyvenimo standarto

Gaudamas atlyginimą kiekvienas žmogus susikuria tam tikrą savo gyvenimo standartą ir sulaukęs pensijos nelabai norėtų, kad jis pasikeistų, todėl pajamos pensiniame am-

žiuje turi išlikti panašios kaip ir dirbant, sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. „Dažniausiai sulaukę pensijos gyventojai tikisi turėti bent 70 proc. savo buvusių pajamų. Nesunku paskaičiuoti, kaip jas reikėtų surinkti. Jeigu šiuo metu gyventojas uždirba 1 tūkst. eurų, moka socialinio draudimo mokesčius ir kaupia pensiją papildomai II pakopos pensijų fonduose, o tai daro beveik visi dirbantieji, iš „Sodros“ vidutiniškai galima tikėtis gauti 30–40 proc. savo buvusių pajamų, o iš II pensijų pakopos – dar maždaug 20–30 proc. Norint išlaikyti savo gyvenimo standartą, likusią dalį ir dar daugiau galima pridėti iš III pakopos pensijų kau-

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

pimo sistemos arba tokių papildomų pajamų šaltinių kaip nekilnojamasis turtas, nuosavas verslas ar santaupos“, – sako Š.Ruzgys. Pasak jo, Lietuvoje veikianti trijų pakopų pensijų kaupimo sistema gali kompensuoti gyventojų pajamas senatvėje, jeigu naudojamasi visomis pakopomis. „Papildomos pensijos kaupimas III pensijų pakopoje patrauklus tuo, kad galioja mokesčių lengvata – galima susimokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio už sumokėtas įmokas. Tai gali būti kaip šeimos finansinis rezervinis fondas, nes lėšas galima pasiimti bet kada, tik jeigu tai daroma nesulaukus pensijos, valstybei reikia grąžinti sugrąžintos mokesčių lengvatos dalį. Norint ne tik kaupti, bet ir apsidraus-

ti galima rinktis III pakopos pensijų kaupimą su papildomais draudimo produktais, bet galima rinktis ir be jų – tik kaip kaupimo priemonę“, – dėsto Š.Ruzgys.

1,25

mln.

– tiek dalyvių praėjusių metų pabaigoje pensiją kaupė II pakopos ir III pakopos pensijų fonduose.

2017

19

rubrika parubrikė

Že­miš­kos „Kau­no ba l­d at­gi­mi­mo pa­slap­tys Įver­ti­ni­mas: T.Mau­ri­cas džiau­gia­si, kad bend­ro­vės pro­duk­ci­ja pel­nė pri­pa­ži­ni­mą pla­čiai už Lie­tu­vos ri­bų.

Se­niau­sia ša­ly­je bal­dų ga­my­bos įmo­ nė „Kau­no bal­dai“ sa­vo pa­sie­ki­mus ma­tuo­ja sėk­me ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir to­li už jos ri­bų. Per 130 veik­los me­tų skai­čiuo­jan­čios bend­ro­vės pro­duk­ci­ja ypa­tin­go pri­pa­ži­ni­mo su­lau­kė iš­ran­ kio­je Skan­di­na­vi­jos rin­ko­je.

At­li­ko di­de­lį šuo­lį

Kon­cer­nui SBA pri­klau­san­ti ak­ci­nė bend­ro­vė „Kau­no bal­ dai“ nuo se­no gar­sė­ja kaip sa­ vo­tiš­kas minkš­tų bal­dų spe­ cia­lis­tų uni­ver­si­te­tas. Ne pa­ slap­tis, kad bend­ro­vė­je išug­ dy­tų spe­cia­lis­tų ga­li­ma ras­ ti be­ne kiek­vie­no­je Lie­tu­ vos minkš­tų bal­dų įmo­nė­je. „Kau­no bal­dai“ per il­gus gy­ va­vi­mo me­tus ma­tė įvai­rių lai­ko­tar­pių, o da­bar skai­čiuo­

ja sėk­min­go dar­bo vai­sius.

Be­ne iš­kal­bin­giau­siai apie įmo­nės pa­sie­ki­mus liu­di­ja fak­tas, kad praė­ju­siais me­tais jos par­da­vi­mo apim­tys au­go dau­giau nei treč­da­liu. Be­veik 90 pro­c. pro­duk­ci­jos iš­ke­lia­ vo į už­sie­nį. „Skai­čiai, be abe­jo, nu­tei­ kia op­ti­mis­tiš­kai. Au­gan­tys už­sa­ky­mai įro­do, kad ei­na­ me tin­ka­ma link­me. Vis dėl­ to ma­nau, kad tai dar ne ri­

Ypač lanks­ti įmo­nės ga­my­bos sis­te­ma lei­džia vyk­dy­ti net ir ne­di­de­lių se­ri­jų ar vie­ne­ti­nių bal­dų už­sa­ky­mus.

20

2017

Lyderiai Patirtis sėk­min­gai skver­bia­si į Skan­di­ na­vi­jos re­gio­ną. Ja­me taip pat vei­kia ir ki­ti Lie­tu­vos bal­di­nin­ kai, ir stip­rūs vi­daus ga­min­to­ jai. Ne­pai­sant to, „Kau­no bal­ dai“ iš­si­ko­vo­jo stip­rias po­zi­ci­ jas Nor­ve­gi­jo­je, tu­ri stam­bių ir ma­žes­nių už­sa­ko­vų Šve­di­jo­je, Suo­mi­jo­je bei Da­ni­jo­je.

Įvai­ro­vė – įspū­din­ga

a l­dų“

Eli­jaus Knie­žaus­ko nuo­tr.

ba, – įsi­ti­ki­nęs „Kau­no bal­ dų“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius To­mas Mau­ri­cas. – Ži­no­ma, bal­di­nin­kys­tės sri­ty­je yra di­ džiu­lė kon­ku­ren­ci­ja. Vien Kau­ne vei­kia ne vie­na bal­dų ga­my­bos įmo­nė. Jau ne­kal­ bant apie vi­są Eu­ro­pą ar ne­t­ gi Ki­ni­ją. Ta­čiau mes tu­ri­me nea­be­jo­ti­nų pra­na­šu­mų, ku­ rie mus iš­ski­ria iš šim­tų ki­ tų kon­ku­ren­tų ir ku­riuos itin ver­ti­na pir­kė­jai už­sie­ny­je.“ Pa­sak pa­šne­ko­vo, lie­tu­viai, ne­tu­rin­tys kur pla­čiai įsi­bė­gė­ti sa­vo ša­lies rin­ko­je, yra pri­vers­ ti orien­tuo­tis į už­sie­nio rin­kas.

Kau­nie­čiai ne vie­nus me­tus

Tad kas le­mia „Kau­no bal­dų“ sėk­mę? Anot T.Mau­ri­co, tai ir tra­di­ci­jos, ir mo­der­nios tech­ no­lo­gi­jos, ir svar­biau­sia – sie­ kis bū­ti žings­niu prie­ky­je, o ne orien­tuo­tis į gal­būt šiuo metu pel­nin­ges­nius, ta­čiau ne­pers­pek­ty­vius ir jau pase­ nusius rin­kos po­rei­kius.

Ypač lanks­ti įmo­nės ga­my­ bos sis­te­ma lei­džia vyk­dy­ti net ir ne­di­de­lių se­ri­jų ar vie­ne­ti­ nių bal­dų už­sa­ky­mus. Neat­ si­tik­ti­nai „Kau­no bal­dai“ pir­ kė­jams siū­lo dau­giau nei 200 įvai­rių ga­mi­nių – gu­li­mų­jų so­fų, kam­pi­nių so­fų, minkš­ tų komp­lek­tų, fo­te­lių, čiu­ži­ nių, o ap­vilk­ti juos ga­li dau­giau nei 600 au­di­nių rū­šių! Kas­met var­to­to­jus pa­sie­kia nau­jas pre­ kių asor­ti­men­tas, su­kur­tas at­ si­žvel­giant į klien­tų po­rei­kius. Įmo­nė­je įdieg­ti tarp­tau­ti­niai ko­ky­bės ir ap­lin­kos ap­sau­gos va­dy­bos ISO stan­dar­tai.

Itin di­de­lis dė­me­sys yra ski­ ria­mas nau­joms bal­dų ko­lek­ ci­joms kur­ti. Pro­fe­sio­na­li įmo­ nės asor­ti­men­to vys­ty­mo gru­pė pa­ti ku­ria ir mo­de­liuo­ja bal­dus, ku­rie su­lau­kia di­džiu­lio už­sa­ ko­vų dė­me­sio pa­ro­do­se Bel­gi­ jo­je, Šve­di­jo­je ar ki­to­se ša­ly­se.

Se­ka ma­dos ten­den­ci­jas

Šių me­tų va­sa­rį vy­ku­sio­je Stok­hol­mo pa­ro­do­je di­de­lės sėk­mės su­­lau­kė kau­nie­čių pa­ ga­min­ti tra­di­ci­nio skan­di­na­ viš­ko sti­liaus kam­pai. Ta­čiau net ir kon­ser­va­ty­ves­nių re­ gio­nų po­rei­kiai bei sti­lius pa­ ma­žu kin­ta. Pa­vyz­džiui, nau­ ja ma­dos ten­den­ci­ja Skan­di­ na­vi­jo­je – aukš­tos bal­dų ko­

jos. O, pa­vyz­džiui, lie­tu­viams tai ne­bū­ti­nai priim­ti­na. Vie­na ver­tus, jų aki­mis, tai ga­li truk­ dy­ti bal­do funk­cio­na­lu­mui.

Ki­ta ver­tus, to­li gra­žu ne vi­ siems bal­dams toks spren­di­ mas tin­ka di­zai­no po­žiū­riu.

Tur­būt ne­nuos­ta­bu, kad minkš­tų­bal­dų ga­my­bos, kaip ir dra­bu­žių ma­das Eu­ro­po­je dik­ tuo­ja Ita­li­jos di­zai­ne­riai. Tad kau­nie­čiai, kaip ir ki­tų že­my­no vals­ty­bių bal­di­nin­kys­tės pro­fe­ sio­na­lai, kas­met va­žiuo­ja į vie­ ną Eu­ro­pos ma­dų sos­ti­nių Mi­ la­ną. Čia vyks­ta di­džiu­lė bal­ dų pa­ro­da, ku­rio­je pri­sta­to­mos nau­jau­sios ten­den­ci­jos, įsi­vy­ rau­sian­čios per ar­ti­miau­sius me­tus. „Kau­no bal­dų“ asor­ ti­men­to vys­ty­mo gru­pės spe­ cia­lis­tai kas­kart iš­sa­miai ana­ li­zuo­ja nau­jo­ves, svars­to, kas tin­ka jų ga­my­bos li­ni­joms, o svar­biau­sia – kas bus pa­klau­su konk­re­čio­je rin­ko­je. „Ne­pai­sant to, kad ita­liš­ki bal­dai ver­ti­na­mi vi­sa­me pa­ sau­ly­je ir Skan­di­na­vi­ja – ne išim­tis, vis dėl­to ita­lų ir skan­ di­na­vų sko­nis ski­ria­si. La­bai ski­ria­si ne­tgi šve­dų ir pran­cū­ zų ar bel­gų pre­fe­ren­ci­jos. Lie­ tu­viai ren­ka­si dar ki­to­kius va­ rian­tus“, – aiš­ki­na T.Mau­ri­cas.

Pa­sak va­do­vo, ita­lai mėgs­ ta ra­fin ­ uo­tas li­ni­jas, pra­ban­ gias me­džia­gas, kar­tais ryš­ kes­nes spal­vas ir t.t. Skan­di­ na­vai, be ki­ta ko, ver­ti­na kuk­ lu­mą, ne­tgi sa­vo­tiš­ką as­ke­tiš­ ku­mą. Jiems ne­rei­kia nie­ko per­tek­li­nio, tik tai, kas bū­ti­na.

Jo­kių pa­pil­do­mų siū­lių, de­ta­ lių, pa­gal­vė­lių. Ta­čiau ko­ky­bė tu­ri bū­ti ne­prie­kaiš­tin­ga. Lie­ tu­viai daž­nai no­ri ir gro­žio, ir pra­ktiš­ku­mo. Jiems rei­kia pa­ ti­ki­mų me­cha­niz­mų, ne­tep­ lios, bet pra­ban­gios me­džia­ gos. Ir kad vi­sa tai bū­tų už ne­ di­de­lę kai­ną.

Di­džiau­sias tur­tas – žmo­nės

Siek­da­mi ge­riau­sio re­zul­ta­ to ir pa­si­telk­da­mi di­džiu­lę sa­ vo pa­tir­tį bend­ro­vės meist­

rai pa­tys konst­ruo­ja, to­bu­li­na ir ku­ria bal­dų me­cha­niz­mus, pri­tai­ky­da­mi pa­žan­giau­sius spren­di­mus. Bū­tent su­ma­ nūs dar­buo­to­jai yra tai, kuo la­biau­siai džiau­gia­si „Kau­no bal­dai“. „Dar­buo­to­jams aš vi­sa­ da sa­kau: ne mū­sų įren­gi­niai, kad ir ko­kie mo­der­nūs bū­tų, ga­mi­na bal­dus, o jūs. Tad į sa­ vo dar­bą žiū­rė­ki­te kū­ry­biš­kai, ži­no­ki­te, kad bū­tent jūs esa­te svar­biau­sia mū­sų veik­los de­ da­mo­ji da­lis, – dės­to bend­ro­ vės va­do­vas. – Sma­gu, kad pas mus yra ve­te­ra­nų, ku­rie čia dir­ba per 40 me­tų! To­kie spe­ cia­lis­tai ne­lei­džia mums nu­ klys­ti į lan­kas. Per sa­vo pra­ kti­ką jie yra ma­tę įvai­riau­sių spren­di­mų ir tech­no­lo­gi­jų, tad ga­li tiks­liai įver­tin­ti, ku­ rių nau­jo­vių die­gi­mas pa­si­ tei­sins.“ Šiuo me­tu „Kau­no bal­duo­ se“ dir­ba per 300 žmo­nių, ta­ čiau įmo­nė kad ir šian­dien ga­li pa­siū­ly­ti ne vie­ną nau­ją dar­bo vie­tą. Bend­ro­vė­je dar­ buo­to­jai gau­na ne tik juos ten­ki­nan­tį at­ly­gi­ni­mą ir vi­ sas so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, bet svar­biau­sia – ga­li­my­bę aug­ti ir to­bu­lė­ti. Ypač įmo­nė lau­kia po­ten­cia­lių bal­dų kū­rė­jų iš mies­te vei­kian­čių aukš­tų­jų ir aukš­tes­nių­jų mo­kyk­lų. Du­rys at­vi­ros ir bal­dų ga­my­bą bei di­zai­ną stu­di­juo­jan­čiam jau­ ni­mui. Kvie­čia­mi ir dra­bu­žių siu­vi­mo tech­no­lo­gai, nes kas gi ki­tas ge­riau su­vo­kia me­ džia­gų konst­ra­vi­mo ga­li­my­ bes nei šie meist­rai. „Mes dar­buo­to­jams pa­si­ ren­gę už­tik­rin­ti vis­ką, ko rei­ kia jiems to­bu­lė­ti: ir mo­ky­ mus, ir ga­li­my­bę sem­tis idė­jų pa­ro­do­se, ir ko­ky­biš­ką įran­ gą, – svar­bu abi­pu­sis no­ras ir su­ta­ri­mas, nes tik taip ga­ li­me aug­ti kaip ko­man­da. O sėk­min­gai dirbanti ko­man­da yra ga­ran­tas, kad „Kau­no bal­ dų“ is­to­ri­ja tę­sis dar ne vie­ną šimt­me­tį“, – pa­brė­žia T.Mau­ ri­cas.

2017

21

PINIGAI Investavimas

Moterys investuoti mok Šeimos finansus valdo moterys – šį teiginį galima pagrįsti daugybe tyrimų, rodančių, kad būtent moterys šeimoje sprendžia dėl didžiosios dalies kasdienių išlaidų. Moterys ir yra sumanios investuotojos, nors tradiciškai ši sritis dažnai priskiriama stipriajai lyčiai.

Julius Apulskis

35 Redo Vilimo / BFL nuotr.

proc.

– tokią dalį investuotojų sudaro moterys.

Portalo investavimas.lt statistika rodo, kad mūsų šalies investuotojai gana jauni: 39 proc. jų yra jaunesni nei 25 metų, lygiai tiek pat – 26–40 metų amžiaus. Vyresnių investuotojų priskaičiuojama 22 proc. Dauguma jų turi aukštąjį išsilavinimą. 42 proc. investicinių galimybių vandenyne manevruoja apgalvotai, t.y. vadovaudamiesi aiškia strategija. Statistika, rodo, kad tik 35 proc. investuotojų yra moterys. „Vyrai dažniau investuoja ir ieško galimybių efektyviau įdarbinti sukauptą kapitalą. Moterys labiau linkusios rinktis reguliarų kaupimą ir taupymą, rečiau pasitelkia investicinius produktus. Santykis tarp investuojančių vyrų ir moterų dar stipriau pasikeičia, kai investuojamos didelės sumos. Pastaruoju atveju dominuoja vyrai. Tačiau moterys be reikalo užleidžia šią poziciją sutuoktiniams. Mažų mažiausiai jos tai galėtų daryti drauge“, – sako Šiaulių banko Investicinių paslaugų departamento direktorė Viktorija JuzkivGrigaitė.

Kam galva ant pečių

Kai kalbama apie investavimą, moterys dažnai nuleidžia rankas avansu: esą, investavimas labai sudėtingas, tad verčiau nė nesigilinsiu; nežinau, kaip tai padaryti, todėl nerizikuosiu. Vis dėlto tyri-

PINIGAI Investavimas

oka, tik ne visos tai žino mai rodo, kad būtent moterų investiciniai portfeliai geriau subalansuoti nei vyrų.

Pavyzdžiui, JAV investicijų valdymo bendrovės „Fidelity“ tyrimas parodė, kad moterų, kurių investiciniai portfeliai buvo kur kas mažesnės rizikos nei vyrų, 10-ies metų investavimo portfelio metinės grąžos mediana buvo 7,4 proc., palyginti su vyrų 7,3 proc. Be to, moterys linkusios mažiau investuoti reikšmingas portfelio sumas į rizikingus aktyvus. Tai daro tik 4 proc. moterų, palyginti su 11 proc. vyrų. „Ar dažnai pasiklydęs vyras klausia, kuria kryptimi jam traukti toliau? Spėju, kad ne: juk jis viską žino pats. Apsuka porą ratų, nuvažiuoja į priešingą pusę ir galiausiai nusprendžia, kad važiuoti iš viso nebereikia. Pasiklydusi moteris kelio dažniausiai klausia praeivio, galbūt paskambina vyrui. Sužinojusi juda reikiama kryptimi. Tai racionalus požiūris, labai tinkamas investuojant. Taigi nuomonė, kad investavimas subalansuotas tik vyrams, yra mitas.

Investuoti kuo puikiausiai geba ir moterys, tereikia kelių racionalių veiksmų: nusistatyti tikslą, gerai susipažinti su žemėlapiu ir kryptingai judėti to tikslo link“, – dėsto V.Juzkiv-Grigaitė. „Fidelity“ tyrimas parodė, kad moterys pasiekė didesnę investicijų grąžą, prisiimdamos mažesnę riziką. Tai ir yra investicijų valdymo efektyvumo esmė.

Biržose – lygios galimybės

Vertybinių popierių, obligacijų, valiutų, prekių biržose prekyba jau kuris laikas vyksta e.erdvėje. Tai sukuria visiškai lygias galimybes valdyti investicijų portfelį tiek vyrams, tiek moterims. Tereikia išmokti tai daryti. Beje, anot V.Juzkiv-Grigaitės, investuojančių moterų ir vyrų elgsenos tyrimai rodo, kad moterys dažnai elgiasi racionaliau. „Čia kaip su važiavimu: prieš priimdamos sprendimus, moterys labiau linkusios konsultuotis ir tartis. Vyrai linkę savarankiškai rinkti informaciją. Vadinasi, moterų investiciniai sprendimai paremti autoritetingomis nuomonėmis. Vyrų sprendimams įtaką dažnai daro perdėtas pasitikėjimas savo žiniomis, jie labiau linkę rizikuoti“, – skirtingų lyčių investuotojų įpročius, remdamasi „Vanguard“ tyrimo išvadomis, pristato bankininkė.

Tyrimai taip pat rodo, kad moterų investavimo strategija pastovesnė. Dažni veiksmai, perkant ir parduodant, kad ir vertybinius popierius, lemia papildomas sąnaudas, o tai mažina investicijų grąžą. Tačiau tyrimo laikotarpiu 11 proc. vyrų ir 7 proc. moterų keitė investicinius fondus.

Yra ir kita medalio pusė.

Moterys emocingiau reaguoja į finansines nesėkmes, joms trūksta pasitikėjimo investuojant. Pernelyg konservatyvus ilgalaikis investavimas, t.y. per mažas prisiimtos ri-

zikos lygis, paprastai lemia ir žemesnę grąžą.

Investuojančių moterų daugės

Arvydas Būta, bendrovės „Grand Partners“ vyr. verslo konsultantas, vadybos ir ekonomikos universiteto ISM lektorius, besigilinantis į lyderystės ir vadovavimo sritis, neabejoja, kad ilgainiui investuos daugiau moterų. „Pirmiausia investuoja tie žmonės, kurie yra išprusę, finansiškai raštingi“, – pastebi A.Būta. Įprasta sakyti, kad finansiniam šalies gyventojų, ypač vaikų, raštingumui skiriama pernelyg mažai dėmesio, tačiau žmonių žinios apie įvairias finansų valdymo priemones gilėja. Tad tikėtina, kad ateityje apskritai daugiau žmonių rinksis įdarbinti pinigus, taigi daugės ir investuojančių moterų. „Pažvelkime į įmones: absoliuti dauguma buhalterių yra moterys ir su pinigais jos tvarkosi puikiai. Tiesa, finansų vadovų daugiau vyrų.

Taip jau istoriškai susiklostė, kad vyrų vadovų apskritai yra daugiau. Tačiau padėtis keičiasi – vis daugiau vadovaujamų postų perima moterys.

Labai tikėtina, kad daugiau jų rūpinsis ne tik bendrovių buhalterijomis, bet ir finansų funkcijos koordinavimu. Tad tiesiog nebeliks vietos tokiam pasiteisinimui, kad esą aš moteris ir nieko apie finansų valdymą neišmanau“, – šypsosi A.Būta.

Anot jo, moterų lyderystės tendencija apskritai labai ryški. Moterys prisiima vis daugiau atsakomybės įvairiausiose gyvenimo srityse. Į jų rankas keliauja lyderystė versle, politikoje, švietime, kultūroje. „Natūralu, kad, laikui bėgant, rasis vis daugiau investuojančių moterų“, – neabejoja A.Būta.

Esmę jau mokate

Užsibrėžiame tikslą, sudėliojame veiksmų planą, numatome, kokių išteklių reikės jam įgyvendinti, ir kryptingai judame tikslo link. Mes visi tai darome kasdien: ir namuose, tvarkydami nesibaigiančius buitinius reikalus, ir darbe. Investavimas nėra jokia išimtis iš visiems žinomo bet kokios veiklos organizavimo principo. „Tai tarsi laikytis dietos: numatome tikslą, pasitariame su specialistu, kaip pakoreguoti mitybą, su sporto treneriu, kaip dažnai mankštintis ir kokius pratimus atlikti. Planas jau yra.

Tada belieka pasitelkti valią ir plano laikytis, kartkartėmis vis pasitarti su profesionalais bei planą pakoreguoti. Štai taip reikia ir investuoti“, – šypsosi V.Juzkiv-Grigaitė.

Rikiuodama žingsnius pradedantiesiems investuotojams finansų valdymo specialistė pažymi, kad konsultacijos su specialistu – labai svarbi dalis. Tai, kaip rodo tyrimai, moterys daro noriai.

Pažvelkime į įmones: absoliuti dauguma buhalterių yra moterys ir su pinigais jos tvarkosi puikiai.

2017

23

KLASIKINIAI LOÅ IMO AUTOMATAI TIK CBET.LT

PINIGAI Taupymas

Nuo 2015 m. vidurio nulines palūkanas už terminuotuosius indėlius mokantys didieji Lietuvos komerciniai bankai jau pradeda ruoštis nuosaikiam ekonomikos augimui – po truputį išeina iš nulinės palūkanų normų zonos.

Terminuotieji i atsispiria nuo dugno

Santykis: gerėjanti ekonominė situacija, didėjanti infliacija turėtų lėtinti ūkio skatinimą, o tai palanki terpė palūkanoms didėti.

Viktorija Balsevičiūtė Didžiausias žemų arba nulinių palūkanų normų, kurias komerciniams bankams taiko pagrindiniai centriniai Europos bankai, tikslas – skatinti ekonomikos augimą. Bankams – daugiau skolinti verslui ir gyventojams, pelno prikaupusioms įmonėms – investuoti, o santaupų turin-

17,4

mlrd. eurų

– tiek bankuose laiko pinigų Lietuvos gyventojai ir įmonės.

26

2017

tiems gyventojams – daugiau vartoti.

Daugiau nei pusantrų metų besitęsiančią situaciją iš mirties taško pajudino JAV Federalinių atsargų bankas (FED) dar 2015 m. pabaigoje, kai po ilgo laiko padidino palūkanų normas 0,25 punkto, iki 0,5 proc. Kitas palūkanų normų didinimas įvyko tik po metų – 2016-ųjų pabaigoje, ir vieno svarbiausių pasaulio finansų rinkos dalyvio žinutė, kad šiemet palūkanų normos bus didinamos bent tris kartus, iš karto tapo rimtu signalu, kuris buvo išgirstas ir Lietuvoje.

Pirmasis į tai iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų sureagavo DNB. Šių metų pradžioje bankas paskelbė, kad po pusantrų metų pertraukos vėl pradeda mokėti palūkanas už indėlius, o šį sprendimą paskatino FED sprendimas.

Pirmoji reakcija

„Nedrįsčiau teigti, kad nulinių ar net neigiamų palūkanų era baigėsi, tačiau svarbiausios rinkų institucijos siunčia nedviprasmišką žinutę – ekonominė situacija gerėja, todėl dirbtinio pinigų apyvartumo skatinimo tempas turėtų mažėti“, – banko išplatintame pranešime cituojamas Rolandas Juteika, DNB Taupymo ir investavimo paslaugų departamento vadovas.

Anot jo, bankų klientams tai gera naujiena – nepaisant vis dar labai nedidelio fiksuotas palūkanas mokančių instrumentų pajamingumo, terminuotieji indėliai atsispiria nuo dugno ir vėl tampa patrauklesniu taupymo įrankiu. „Atsižvelgdami į savo klientų poreikius, nusprendėme reaguoti nedelsiant“, – pažymi R.Juteika.

Bankas moka palūkanas klientams, sudariusiems 12 mėn. ir ilgesnio termino indėlių eu-

rais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis sutartis.

DNB klientams už 12 mėn. ir ilgesnio laikotarpio indėlius eurais pradėtos mokėti 0,1 proc. metinės palūkanos, JAV doleriais už 12–23 mėn. termino indėlį – 0,5 proc., už 24–35 mėn. – 0,7 proc., už 36– 47 mėn. – 0,8 proc., o už 48– 59 mėn. indėlį – 0,9 proc. metinės palūkanos.

Patogiai saugo pinigus

Kiti didieji Lietuvos komerciniai bankai kol kas nemoka palūkanų už indėlius eurais. „Palūkanos už indėlius nemokamos dėl toliau besitęsiančios žemų palūkanų normų aplinkos, tai yra žemos arba net neigiamos pinigų kainos. Terminuotųjų indėlių palūkanų norma tiesiogiai priklauso nuo situacijos rinkoje.

Jeigu euro zonoje ir toliau išliks žemos / neigiamos palū-

ji indėliai o

PINIGAI

Kęstučio Vanago / BFL nuotr.

Taupymas

kanos, jos už indėlius eurais ir toliau nesikeis. Kita vertus, Europos centriniam bankui (ECB) pakeitus pinigų politikos kryptį, bankas peržiūrėtų indėlių palūkanų politiką. Palūkanų normos už indėlius kitomis valiutomis, pavyzdžiui JAV doleriais, priklauso nuo FED veiksmų – jeigu jis smarkiai didintų palūkanas, mūsų bankas taip pat į tai reaguotų. Reikia pastebėti, kad ir šiuo metu rinkoje JAV dolerių ir eurų palūkanos skiriasi, ir tai atsispindi mūsų banko palūkanų kainodaroje“, – komentuoja Remy Saltersas, „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovas.

Anot jo, bankui „Swedbank“ Lietuvoje užtenka išteklių savo veiklai finansuoti, o prireikus didesnių išteklių bankas turi visas galimybes pritraukti lėšų per savo pagrindinį banką. Šiuo metu „Swedbank“ už indėlius eurais palūkanų ne-

moka, o už ilgesnio termino indėlius kai kuriomis kitomis valiutomis, pavyzdžiui, JAV doleriais, moka iki 0,25 proc. metinių palūkanų. Už itin ilgo laikotarpio indėlius JAV doleriais „Swedbank“ moka iki 0,8 proc. metinių palūkanų. „Didžioji dalis indėlių yra indėliai eurais, už kuriuos palūkanos nėra mokamos. Tad natūralu, kad populiariausias yra einamasis indėlis, kuriuo klientai gali naudotis be apribojimų, kai tik pinigai yra reikalingi. Šiuo atveju bankas veikia kaip patogi pinigų saugojimo ir atsiskaitymų institucija, tačiau uždirbti iš laikomų indėlių klientai bent kol kas negali tikėtis“, – teigia R.Saltersas.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis taip pat teigia, kad, nepaisant to, jog gerėja ateities ekonominės prognozės, tarpbankinės palūkanų nor-

mos vis dar lieka istoriškai žemai dėl ECB taikomų žemiausių per visą istoriją bazinių palūkanų normų ir, nepaisant FED veiksmų, ECB nėra pakeitęs palūkanų normų. „Bankams vis dar yra taikomos neigiamos palūkanos už centriniuose bankuose laikomas lėšas, viršijančias privalomuosius rezervus. Atsižvelgdami į tai, kol kas neplanuojame keisti indėlių palūkanų, tačiau atidžiai stebime rinkos situaciją“, – paaiškina jis. Šiuo metu, priklausomai nuo laikotarpio, SEB bankas moka labai nedideles palūkanas (0,2–0,8 proc.) už indėlius JAV doleriais klientams, sudariusiems nuo 12 mėn. termino sutartis.

pasiūlyti ir daugiau efektyvaus taupymo sprendimų“, – dėsto V.Juzkiv-Grigaitė.

Anot jos, gerėjanti ekonominė situacija, didėjanti infliacija turėtų lėtinti ūkio skatinimą, o tai palanki terpė palūkanoms didėti. „Tačiau teigti, kad rinkoje žemų ar nulinių terminuotųjų indėlių palūkanų laikotarpis baigiasi, būtų dar sunku“, – sako ji. Šiuo metu Šiaulių banke už įvairius terminuotuosius indėlius, kurių trukmė nuo 3 mėn., mokamos metinės palūkanos iki 1 proc.

Didėjimo link

Nepaisant tarpbankinių palūkanų normų žemumų, kiek kitokios politikos laikosi mažesni kredito įstaigų rinkos dalyviai. Šiaulių banko Investicinių paslaugų departamento direktorė Viktorija Juzkiv-Grigaitė pažymi, kad, atsižvelgdamas į rinkoje vykstančius pokyčius, Šiaulių bankas visada siūlo konkurencingas palūkanas. „Šiaulių bankas moka palūkanas už terminuotuosius indėlius, kurių trukmė nuo 3 mėn. Be to, siekdamas suteikti klientams galimybę gauti didesnes palūkanas net rinkoje vyraujant žemoms palūkanų normoms, 2016 m. Šiaulių bankas klientams pasiūlė terminuotąjį indėlį su papildomomis palūkanomis, kuris susietas su finansiniu turtu.

Padėję šį terminuotąjį indėlį, klientai gauna konkurencingas fiksuotąsias metines palūkanas ir turi galimybę uždirbti papildomų palūkanų, esant tam tikroms sąlygoms. Terminuotąjį indėlį su papildomomis palūkanomis galima padėti tik jo platinimo metu.

Jau buvo platinti du tokie indėliai, ateityje planuojama

Remy Saltersas: Jeigu euro zonoje ir toliau išliks žemos / neigiamos palūkanos, jos už indėlius eurais ir toliau nesikeis.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos bankuose toliau gausėja indėlių – praėjusių metų pabaigoje jų suma siekė 17,4 mlrd. eurų. Indėlių prieaugiu išsiskyrė įmonės – jų indėlių suma sudaro 5,2 mlrd. eurų. Gyventojų indėliai atitinkamu laikotarpiu keitėsi labai nedaug – jų suma siekia iki 10,5 mlrd. eurų.

2017

27

pinigai paskolos

Itin žemų palūkanų normų bei nekilnojamojo turto (NT) pasiūlos sąlygomis daug kas norėtų pigiai skolintis ir gyventi svajonių namuose, tačiau ne visi juos išsaugotų, jeigu paskolų palūkanos padidėtų iki 5 proc. Neišlaikiusieji palūkanų jautrumo testo paskolos būstui negauna, o tuos, kuriems pavyksta, ištikus finansinei bėdai, nuo liepos saugos dar daugiau apsaugos priemonių.

4

proc.

– tik tiek imančiųjų būsto paskolą palygina visų bankų pasiūlymus.

28

2017

Viktorija Balsevičiūtė Būsto paskolų konsultantai jau kuris laikas konsultuodami žmones dėl būsto paskolų atsakingai aiškina, kad ateity-

Būsto paskola je bėdų nebus, jeigu žmogus jau dabar įvertins, ar sugebėtų mokėti paskolą padidėjus kintamoms palūkanų normoms. Šiuo metu Lietuvoje veikiantys komerciniai ban-

kai taiko iki 2 proc. siekiančias būsto palūkanų normas, tačiau ekonominio pakilimo metu bankų klientai yra matę kur kas didesnių palūkanų – siekiančių 10 proc. ir net dau-

pinigai paskolos siimant finansinius įsipareigojimus kelioms dešimtims metų.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Kaip įgyti derybinių galių

– tik išlaikiusiesiems palūkanų jautrumo testą, o pasiskolinusiesiems – dar daugiau apsaugos giau. Ne visiems jiems pavyko su padidėjusiomis įmokomis sėkmingai tvarkytis, todėl su svajonių namais teko atsisveikinti varžytinėse. Kad taip nenutiktų, jau kuris lai-

kas įpareigoti Lietuvos banko komerciniai bankai ateinantiesiems skolintis būstui taiko palūkanų jautrumo testą, t.y. apskaičiuoja, ar klientui užtektų pajamų mokėti būsto

paskolą padidėjus palūkanų normoms iki 5 proc.

Tai vienas iš būdų valdyti nepagrįstus gyventojų lūkesčius dėl ateities ir nebloga įvadinė treniruotė prieš pri-

Finansinės treniruotės prieš imant būsto paskolą yra vienas pagrindinių žingsnių prieš svarbų sprendimą, sako Arnas Markevičius, nepriklausomas finansų ekspertas. „Finansinės treniruotės, tinkamas nusiteikimas, būsto kredito sutarties supratimas ir visų bankų kreditavimo pasiūlymų palyginimas – keturi pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti“, – teigia A.Markevičius. Anot jo, tinkamai pasiruošus, visada pavyks gauti geriausias būsto paskolos sąlygas. „Žmogus turi iš anksto žinoti, už ką turės mokėti, t.y. iš ko susideda būsto paskola ir kas kiek kainuos. Pirma, tai kredito įmokos. Neretai čia suklystama, nes šios dienos palūkanų įmokos nebūtinai bus tokios pat po kelerių metų. Reikia atminti, kad būsto paskola imama dažniausiai kelioms dešimtims metų, todėl reikia įvertinti ne tik galimas vidutines, bet ir itin aukštas palūkanų normas. Taip pat svarbu paskaičiuoti būsto draudimo įmokas. Imant paskolą, neretai bankai siūlo pasirašyti gyvybės draudimą, jis nėra būtinas, bet ir nėra blogas sprendimas, tačiau svarbu pasirinkti, kas bus naudos gavėjas ištikus nelaimei – bankas ar šeima. Reikia atminti, kad kiekvienas draudimas pirmiausia turi apsaugoti žmogų ir jo šeimą, bei būtinai paskaičiuoti, kiek tai papildomai kainuos. Dar vienas svarbus momentas, apie kurį nepagalvojama, tai būsto renovacija, atnaujinimas, remontas. Įsigyjamas būstas sens ir kažkada reikės mokėti vidutinę arba net aukštą įmoką už seną būstą.

2017

29

pinigai paskolos Todėl reikia į jį investuoti ir tai numatyti kaip dar vieną įsipareigojimą imant būsto paskolą“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Pasak jo, reikia įvertinti, kiek kainuos visos įmokos, ir bandyti bent šešis mėnesius pagyventi atsidedant tą sumą.

Ne mažiau svarbus dalykas dar prieš teikiant būsto paskolos paraišką – išsiaiškinti, kas yra būsto kredito sutartis, ką ji reiškia. „Būsto kredito sutartis yra viena nedaugelio sutarčių, kur daugelį kintamųjų renkasi klientas, o ne bankas. Todėl reikia žinoti, kaip tinkamai pasirinkti. Būsto kredito sutartis susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir specialiosios. Didžiausias bendrosios dalies trūkumas – pavadinimas, nes mums atrodo, kad ji visiems yra bendra, bet taip nėra. Tą pačią dieną būsto paskolą pasiėmę žmonės gali turėti sutartį su skirtinga bendrąja sutarties dalimi. Įdomioji dalis yra specialioji sutarties dalis. Čia pirmiausia reikia pasirinkti linijinį ar anuitetinį paskolos grąžinimo būdą. Pasirenkant būdą galima sutaupyti ir anuitetinis daugeliu atveju yra efektyvesnis, pirmiausia dėl infliacijos“, – trumpai apibūdina A.Markevičius.

Pasak jo, labai svarbus momentas imant būsto paskolą – tai tinkamas nusiteikimas. „Imant būsto paskolą reikia atkreipti dėmesį į sumą, kuri bankui bus sumokėta kredito sutarties pabaigoje ir suprasti, kad ši suma, tai kaina, už kurią klientas banke perka būsto paskolą. Kai supranti, kad perki prekę, kurios vertė, pvz., 60 tūkst. eurų, visai kitaip jautiesi. Paprastai už tokią sumą ką nors perkant klientui pirmiausia pasiūloma kavos, bet tik ne banke. Nesakau, kad atėjus į banką duris 30

2017

reikia atsidaryti su koja, bet reikia suvokti, kad ateinama pirkti, bet ne prašyti paskolos. Šis psichologinis momentas labai svarbus“, – pažymi jis.

A.Markevičius sako, kad derybinę poziciją sustiprina visų rinkos dalyvių pasiūlymų turėjimas – būtina pateikti paraišką visiems bankams ir tik tada galima derėtis bei gauti geriausias būsto paskolos sąlygas. „Creditinfo“ duomenimis, tik 4 proc. imančiųjų būsto paskolą palygina visų bankų pasiūlymus.

Marius Jansonas: Į banką reikia eiti tada, kai gerai.

Svarbu išlikti budriems

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas sako, kad kiekvienas, įsigijęs būstą su paskola, tampa savotišku investuotoju į NT, todėl ir turėtų elgtis kaip investuotojai. „Situacija keičiasi kiekvieną dieną, bet dažniausiai trims dešimtims metų kredito sutartį pasirašęs žmogus jos neliečia, o tai reikėtų daryti bent kartą per metus. Į banką reikia eiti tada, kai gerai, o ne tada, kai blogai. Blogiems laikams reikia būti pasiruošus, o kai gerai – išliekant budriems

galima sutaupyti susimažinant paskolos maržą ar peržiūrėjus kitas sutarties sąlygas“, – sako M.Jansonas.

Asmeninių finansų planavimas turint įsipareigojimų finansų įstaigoms, anot pašnekovo, yra labai svarbus.

Jis pataria kasmet pasidomėti banko, iš kurio paimta būsto paskola, fiksuotomis palūkanų normomis penkeriems ar dešimčiai metų. „Su tokių didesnių palūkanų perspektyva reikėtų planuoti tolesnį savo biudžetą. Ir visada reikia būti pasiruošus išeiti bent šešių mėnesių atostogų, t.y. turėti pusės metų pinigų rezervą įmokoms, jeigu staiga sumažėtų pajamos. Ir svarbiausia – sekti savo būsto paskolos padėtį, elgtis kaip investuotojui, kuris siekia kuo didesnės grąžos, t.y. šiuo atveju nenori permokėti ir daugeliu atvejų gali nemažai sutaupyti“, – pažymi M.Jansonas.

Geroji įstatymo praktika

Nuo vidurvasario paskolų gavėjams jau nereikės dėti ganėtinai daug pastangų dėl geresnių būsto paskolos sąlygų, nes įsigaliojantis su NT susijusio kredito įstatymas apibrėš standartines būsto kredito sutarties sąlygas. Šiuo įstatymu į Lietuvos teisę perkeliama vadinamoji Būsto kredito direktyva, kuria reglamentuojama būsto įsigijimo paskolų ir paskolų, susijusių su NT įkeitimu, teikimo veikla bei būsto paskolų gavėjų apsauga. „Naujasis įstatymas visų pirma yra vartotojų apsaugos įstatymas. Juo ne tik perkeliamos direktyvos nuostatos, bet ir susisteminama dabartinė geroji vartotojui palanki Lietuvos rinkos praktika.

Tai reiškia, kad būsto paskolos gavėjui reikės mažiau pastangų ir derybų siekiant į galutinę paskolos sutartį įtrauk-

ti palankiausias bankų pasiūlymų dalis, nes daugelis tokių palankių sąlygų bus numatytos įstatyme“, – teigia Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis įstatymas taikomas ne tam tikros rūšies finansų įstaigoms, o visai būsto kreditų teikimo veiklai, – taip įtvirtinamos vienodos konkuravimo sąlygos tiek bankams, tiek rinkos dalyviams ne bankams.

Iš naujų vartotojų apsaugos reikalavimų T.Garbaravičius išskiria palankesnes išankstinio būsto paskolos grąžinimo ir refinansavimo galimybes, privalomą kintamųjų palūkanų normų sudedamųjų dalių atskleidimą (fiksuotomis bus vadinamos tik visam paskolos laikotarpiui nustatytos nekintamosios palūkanų normos) ir trijų mėnesių trukmės kredito atostogų galimybę, kai vartotojui, dėl svarbių priežasčių patiriant finansinių sunkumų, paskolos įmokų mokėjimas gali būti atidėtas. Be to, netesybos už pavėluotas įmokas negalės viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsakingojo skolinimo nuostatai atnaujinti atsižvelgiant į naujajame įstatyme vartojamas sąvokas ir juose detalizuojami kiti įstatymo reikalavimai, susiję su kreditingumo vertinimu ir atsakinguoju skolinimu. Šie reikalavimai Atsakingojo skolinimo nuostatuose papildyti atsižvelgiant į jų taikymo praktiką per pastaruosius penkerius metus, bet pagrindiniai atsakingojo skolinimo principai nesikeičia. Ir toliau fiziniai asmenys, siekiantys gauti paskolą, turės sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, paskolai grąžinti negalės skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų, o pačių paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 30 metų.

Pinigai

Kauno kredito unija –

Galimybės

partnerystė, kurianti lyderystę

Lanksti verslo kreditavimo sistema yra vienas patikimiausių būdų paskatinti žmones likti Lietuvoje ir savo gerovę kurti gimtinėje. Kauno kredito unijos (KKU) administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė tvirtino, kad ne vienus metus šia linkme dirbanti įstaiga šiandien skaičiuoja šimtus sėkmės istorijų, kuriose skamba ir garsių šalies įmonių pavadinimai.

Justė Labutytė – KKU yra kredito įstaiga, kuri augina verslo lyderius.

Ir tai sakome drąsiai, – teigė E.Ramaškaitė. – Steigiamoms įmonėms galime pasiūlyti optimalius finansavimo sprendimus. Ir nuoširdžiai džiaugiamės, kad tie verslai, kuriuos finansuojame, yra nuosekliai plėtojami ir ilgalaikiai. Mūsų patirtis paneigia oficialią statistiką, esą per pirmuosius metus bankrutuoja 80 proc. naujų verslų – sėkmingai dirbančių įmonių pas mus yra labai daug.

– Turbūt daugeliui pradedančiųjų verslą kredito unija tampa vienintele finansavimo galimybe?

– Galiu pasakyti, kad įprastai tuo metu, kai pradedantysis verslininkas kreipiasi į KKU, didiesiems kredito rinkos žaidėjams jis būna neįdomus. Tačiau po tam tikro laiko mūsų užauginti nariai pasidaro įdomūs visiems. Atsakingai vertiname verslo planus, perspektyvas ir verslo aplinką, tačiau kiekvienam savo nariui randame unikalų pasiūlymą, o ne aklai vadovaujamės standartiniais sprendimais. Ir tai pasi-

teisina: auginame lyderius, sėkmingai veikiančius tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose.

– Konkurencinga rinka neleidžia atsipalaiduoti net ilgametėms kredito įstaigoms. Kaip KKU sprendžia šiuos iššūkius?

– Lyderystės rinkoje galima siekti tik siūlant nestandartinius sprendimus ir išskirtines paslaugas. Vienas KKU išskirtinumų – Lietuvoje būstą norinčių įsigyti emigrantų kreditavimas. Tai yra tie asmenys, kurie šiuo metu dirba užsienyje, ten gauna pajamas, tačiau planuoja sugrįžti į Lietuvą.

Jų, kaip paskolų gavėjų, vertinimas šiek tiek sudėtingesnis.

Tad tokie klientai taip pat nėra itin laukiami didžiuosiuose bankuose. KKU, žinoma, įvertinusi rizikas, nario kreditingumą, priima sprendimus finansuoti išeivius. Ir tokių klientų skaičius nuolat auga.

Kitas svarbus momentas – mūsų pozicija dėl kasdienių paslaugų teikimo. Lietuvos bankas įgaliojo kredito įstaigas suformuoti paslaugų krepšelius klientams, kad nebūtų piktnaudžiaujama komisiniais už įvairias operacijas. Mūsų

grindines finansines paslaugas, viena opiausių problemų išlieka tokių paslaugų prieinamumas, tai yra tinkamas visų alternatyvų įvertinimas, paslaugų kaina, sąlygos, galimybė naudotis vartotojui vertingiausiais ir naudingiausiais sprendimais.

Ernesta Ramaškaitė: Dabartinis unijų įdirbis galėtų būti nacionalinės bankininystės idėjos pamatas. nariai net nesinaudoja krepšeliu, nes, kaip ir iki šiol, bet kokie mokėjimai KKU yra nemokami. KKU siekis visada buvo teikti maksimaliai naudingas ir vertingas paslaugas, kad jos būtų prieinamos kuo didesniam žmonių ratui. Šiandienių technologijų laikais ir esant tokiam dideliam skaičiui įstaigų, teikiančių pa-

– Ar nemanote, kad apskritai šalies finansų sektoriuje kredito unijų vaidmuo galėtų būti gerokai svaresnis?

– Manau, kad unijos yra tie rinkos dalyviai, kurie galėtų būti partneriai sprendžiant tokias valstybės lygio problemas kaip socialinė atskirtis, emigracija, nedarbo lygis, naujų darbo vietų kūrimas. Tai įgalina tiek mūsų paslaugos, tiek strategija. Dėl plataus tinklo unijų paslaugos lengvai prieinamos visoje Lietuvos teritorijoje – tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.

Dabartinis unijų įdirbis galėtų būti nacionalinės bankininystės idėjos pamatas. Kredito unijų ateities lyderystė – paslaugų prieinamumas, bendros unijų ir valstybės programos kuriant patrauklią aplinką verslams, naujoms darbo vietoms steigti bei kitas sąlygas, kurios neverstų emigruoti.

KKU, žinoma, įvertinusi rizikas, nario kreditingumą, priima sprendimus finansuoti išeivius.

2017

31

PINIGAI

Apie e.pinigus pap r Inovacijos

Skaičiuojama, kad Lietuvoje cirkuliuoja apie 60 mln. eurų e.pinigų. Su šiais pinigais žmonės elgiasi lygiai taip pat, kaip su įprastais pinigais, nes jie ir yra tie patys pinigai, tik jų panaudojimo būdai yra įvairesni ir labiau atitinka šiuolaikinio žmogaus poreikius.

Viktorija Balsevičiūtė Su e.pinigais susiduria beveik kiekvienas lietuvis, tik dažnai jis nežino arba nesupranta, kad tai yra e.pinigai. Iš esmės nuolaidų kortelėse esantys pinigai irgi yra elektroniniai, tačiau jie naudojami tik tam tikros įmonės prekėms pirkti, sako Kostas Noreika, e.pervedimų paslaugos teikėjo „Paysera“ generalinis direktorius.

– Papasakokite paprastai, kas yra e.pinigai, kaip jie atsiranda? Kuo jie skiriasi nuo tikrų pinigų?

– E.pinigai – tai tie patys pinigai, tik išreikšti įrašais e.pinigų įstaigų informacinėse sistemose. Paprastai kalbant, tai tie patys įrašai informacinėse sistemose kaip ir bankuose, tačiau teisiškai šiek tiek skiriasi.

Esminis e.pinigų skirtumas nuo pinigų, laikomų banke, yra tai, kad e.pinigų išleidžiama tik tiek, kiek yra realių pinigų pačios įstaigos specialiose banko sąskaitose. Vadinasi, žmonių įnešti pinigai yra saugomi ir niekur nenaudojami tol, kol klientas jų neatsiima arba nepareikalauja pervesti.

Iš esmės e.pinigų įstaiga, gavusi klientų pinigus, tik atlieka jų paliepimus ir pati jų neliečia, nenaudoja.

Banke esantys pinigai gali realiai ir neegzistuoti, nes yra investuojami ir skolinami. Tai yra bankas neturi tiek pinigų, kiek yra įsipareigojęs atiduoti 32

2017

žmonėms, tad, jeigu visi klientai panorėtų atsiimti pinigus iš banko tą pačią dieną, to tiesiog nebūtų įmanoma padaryti. Jeigu visi klientai norėtų atsiimti pinigus iš e.pinigų įstaigos, juos visi ir atgautų tą pačią dieną.

Taigi pagrindinis e.pinigų skirtumas nuo grynųjų pinigų ar laikomų bankuose yra tai,

kad e.pinigų forma išreiškiama ne popieriumi ar monetomis, o elektroniniais įrašais, kurių fizinė būsena realiai egzistuoja ir gali būti bet kada išmokėta.

Su e.pinigais jūs galite daryti ką norite: atlikti pervedimus, išsigryninti, keisti valiutą, atsiskaityti už prekes ar paslaugas arba kitaip jais disponuoti.

60

mln. eurų

– tiek šiuo metu Lietuvoje gali būti e.pinigų.

– Gal bent preliminariai yra žinoma, kiek e.pinigų cirkuliuoja Lietuvoje, kokia dalis gyventojų jais disponuoja ir kokie jų naudojimosi įpročiai?

– Lietuvoje e.pinigų gali būti iki 60 mln. eurų, įskaičiuojant ir tokius e.pinigus, kurie yra, tarkime, viešojo trans-

PINIGAI

p rastai

Inovacijos šalina nepatogumus Jekaterina Govina, Lietuvos banko valdybos nario patarėja, sako, kad šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje vyksta finansinių technologijų revoliucija.

klien­tų, kurie aktyviai naudojasi mūsų paslaugomis.

Iš esmės žmonės naudojasi e.pinigų įstaigų paslaugomis norėdami pakeisti bankus ir sutaupyti. Paprasčiau kalbant, naudoja kaip alternatyvą bankams, nes pagrindinės e.pinigų įstaigų paslaugos yra pigesnės. Tik kol kas per mūsų sistemą negalima pasiimti kredito ar įdėti pinigų į indėlius.

– Kokias matote e.pinigų naudojimo perspektyvas Lietuvoje? Gal galite pateikti kokį nors futuristi-

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

porto kortelėse, taip pat kitose e.pinigų įstaigų sąskaitose.

Kalbant apie „Paysera“, tai 2016 m. mūsų klientai atliko daugiau kaip 1,026 mln. pervedimų už beveik 1,4 mlrd. eurų. Metų pabaigoje klientai „Paysera“ sąskaitose turėjo 42 mln. eurų e.pinigų.

E.pinigų įstaigų klientų tiek amžius, tiek ir įpročiai yra labai skirtingi. Aišku, tai labiau išsilavinę ir su technologijomis susipažinę žmonės, mokantys atlikti pervedimus ar susimokėti už komunalines paslaugas internetu. Turime daugybę pensinio amžiaus

Inovacijos

„Iki šiol nematytos finansinės paslaugos atsiranda todėl, kad tradiciniame finansų sektoriuje vis dar yra netobulumų, kurie nėra patogūs šiuolaikiniam žmogui. Pavyzdžiui, tarptautinis pinigų pervedimas gali užtrukti iki trijų darbo dienų, o išsiųsti e.laišką ar trumpąją žinutę į užsienį ir pasiekti gavėją galime per kelias sekundes“, – sako J.Govina.

Anot jos, Lietuvoje per pastaruosius metus dvejus atsirado išties nemažai daug naujų finansinių paslaugų. Tai ir tarpusavio skolinimo platformos, mobiliosios piniginės, mokėjimo inicijavimo paslauga, momentiniai mokėjimai, virtualios valiutos. „Keičiasi netgi būdas, kaip mes laikome pinigus. Atsiranda ir populiarėja e.piniginės. Vartotojui tai gana patogu, paprasta naudotis, kontroliuoti išlaidas. Rizikos tik kelios, bet labai svarbios – kibernetinės atakos ir šiose e.piniginėse laikomiems pinigams netaikomos valstybės garantijos. Todėl geriau daug pinigų e.piniginėje nelaikyti“, – pataria ji.

nį pavyzdį, kaip e.pinigai ateityje pakeis įprastus pinigus?

– Kiekvienais metais e.pinigų naudojimas vis labiau populiarėja, nes dėl mažesnės kainodaros nei bankuose ir naujoviškų kasdienių mokėjimų sprendimų populiarėja e.pinigų įstaigos.

Kalbant apie e.pinigus kaip apie jų fizinę, o ne teisinę formą, tai e.mokėjimai ateityje visiškai panaikins popierinius, kai kurios parduotuvės atsisakys grynųjų pinigų. Mokėsime naudodamiesi savo išmaniaisiais įrenginiais, o vėliau galbūt išmanieji bus integruoti į mūsų kūną, o mokėjimai bus vykdomi tik naudojant biometrinius duomenis.

– Kaip manote, sunku ar lengva patekti e.pinigams į žmonių kasdienybę ir kodėl?

– Tai nėra kažkas sudėtingo, tiesiog žmonės turi žinoti pranašumus ir saugumą.

Kai žmogus supranta, kad jo pinigai bus saugūs, renkasi e.pinigų įstaigą. Taip pat, kai žmogus palygina bankų taikomas kainas ( jeigu jam tai svarbu), jis irgi supranta, kad labiau apsimoka turėti sąs-

Kostas Noreika: Viskas pri­ klau­so nuo fi­ nansinio iš­ pru­simo. Kuo daugiau žmogus žino apie tai, tuo jam lengviau pa­ sirinkti pinigus laikyti e.pinigų įstaigoje. kaitą ir atlikti įvairius pervedimus ar atsiskaitymus per e.pinigų įstaigą.

Viskas priklauso nuo finansinio išprusimo. Kuo daugiau žmogus žino apie tai, tuo jam lengviau pasirinkti pinigus laikyti e.pinigų įstaigoje.

2017

33

„Kauno staklės“: kai meta apdirbimas tampa pašauk Galimybės: „Kauno staklėse“ atliekamos visos automobilių gamintojams ir kitiems užsakovams reikalingos įrangos detalių gamybos operacijos.

Viena seniausių iki šiol Kaune veikiančių gamyklų „Kauno staklės“ puikiai žinoma ir vertinama Vokietijos automobilių gamintojų. Čia atėję dirbti žmonės džiaugiasi įgiję pažangias specialybes, išmoksta valdyti programuojamas metalo apdirbimo stakles, gamina ir apdirba įvairiausio dydžio detales, sudėtingas konstrukcijas.

Dirba trečios kartos atstovas

Julius Ivanovas „Kauno staklėse“ pradėjo dirbti prieš aštuonerius metus. „Kai sukako aštuoniolika, norėjau gyventi savarankišką gyvenimą, užsidirbti pinigų, – pasakojo vyras. – Šioje gamykloje daug metų dirbo mano senelis, iki šiol dirba tėvas, nusprendžiau pamėginti ir aš.“ Atėjęs ir išmokęs dirbti programuojamomis tekinimo staklėmis J.Ivanovas pamėgo šį darbą ir dabar yra juo labai patenkintas. „Čia nėra monotonijos, nes visada tekiname 34

2017

vis skirtingas detales: vienos jų sudėtingesnės, kitos mažiau“, – apie savo kasdienybę pasakojo J.Ivanovas.

Programinių staklių derintojas operatorius turi įstatyti ruošinį, paruošti tikrinti koordinates, po to darbo proceso metu stebėti, ar nėra brėžinyje nurodytų ir programuotojo įvestų parametrų paklaidų.

Daugelį funkcijų staklės atlieka automatiškai pagal parengtą programą. „Tačiau yra ką veikti ir derintojui, – teigė J.Ivanovas. – Reikia parinkti įrankius, nustatyti reikiamą režimą, kontroliuoti procesą.“

Įgyja naujų žinių

Gediminas Grikis „Kauno staklėse“ darbuojasi penkerius metus. „Pradėjau dirbti šaltkalviu. Gręždavau gaminiuose skyles, įsriegdavau sriegį, esu dirbęs ir šaltkalviu surinkėju – rinkdavau detales iki galutinio gaminio. Taigi teko dirbti įvairius darbus.

Neseniai pradėjau dirbti tekinimo staklėmis. Manau, kad palypėjau karjeros laiptais. Šis darbas žavi naujumu, yra įdomus“, – aiškino G.Grikis.

Visus darbus vyras išmoko gamykloje. „Esu baigęs visai kitokio profilio mokslus –

Kauno kolegijoje baigiau želdinių dizainą. Nesigailiu, kad gyvenimas pasisuko taip, kad dirbu ne pagal specialybę. Čia irgi randu daug įdomių dalykų, yra galimybių tobulėti“, – tvirtino G.Grikis.

Programuotoją žavi įvairovė

Kauno technologijos universitete mechaniko inžinieriaus specialybę įgijęs Darius Vaičiukynas savo pašaukimą irgi atrado atėjęs dirbti į „Kauno stakles“. „Čia išmokau programuotojo specialybės, kurioje netrūksta įvairovės ir

Lyderiai Patirtis žangiomis technologijomis, bet norinčiuosius dirbti net ir be specialaus išsilavinimo priimame mokiniais“, – sakė A.Miniotas.

Gerai žinomi Europoje

etalo ukimu

įdomių užduočių. Įmonėje dirba daug puikių žmonių, kurie visada pagelbsti, todėl man čia pradėjus dirbti nebuvo labai sudėtinga perprasti šią specialybę“, – sakė jis.

D.Vaičiukynas pagal gautus brėžinius turi sudaryti technologinio proceso programą. Pradedant staklių, įrankių, režimų parinkimu, baigiant specialiųjų parametrų įvairioms detalėms suvedimu. Būtina įvesti daug įvairių duomenų, kuriais vėliau vadovaujasi derintojai, gamindami konkrečias detales.

Duomenys technologiniam procesui įrašomi į laikmenas, o jos dedamos į stakles. Įmonės „Kauno staklės“ generalinis direktorius Antanas Miniotas sakė, kad dirbti programuojamomis staklėmis derintojai išmokomi maždaug per tris mėnesius. „Tai išmanus darbas su pa-

„Kauno staklių“ gaminiai keliauja pas BMW, „Mercedes Benz“ , „Audi“, „Volkswagen“ ir kitų automobilių gamintojus. „Kauno staklėse“ atliekamos visos automobilių gamintojams ir kitiems užsakovams reikalingos įrangos detalių gamybos operacijos: detalių išpjovimas, suvirinimas, paviršiaus apdirbimas, gruntavimas, dažymas, surinkimas ir techniniai matavimai. Įmonė turi išskirtines technologines galimybes stambiagabaričių detalių gamybai ir apdirbimui bei ypač tiksliam apdirbimui.

Gamykloje dirba ir detales apdirbantys šaltkalviai, jas dažantys dažytojai. Daug darbų atlieka suvirintojai. Jie naujais ir pažangiais suvirinimo aparatais virina vamzdžius, įvairaus storio plieno lakštus, profilius. „Pas mus darbo randa visi nagingi specialistai arba atėję tokie tampa. Mums užsakymų netrūksta, todėl neatstumiame nė vieno darbštaus žmogaus.

Tuo labiau kad kai kurie išdirbusieji pas mus ne vieną dešimtmetį jau nori poilsio“, – pasakojo A.Miniotas.

Plataus profilio gamintojai

Pagrindiniai „Kauno staklių“ užsakovai – stambios Vokietijos automobilių gamybos įmonės, kur iškeliauja 90 proc. produkcijos. Spėjama gaminti ir pavieniams asmenims bei bendrovėms. Joms gaminamos vienetinės detalės. Už-

sakovus jungia tai, kad jie yra įvairiausių sričių gamintojai bei techniką naudojančios įmonės. Įmonės technologinės galimybės ir ilgametė patirtis leidžia rasti tinkamą sprendimą įvairiausių sričių technikai. „Lietuvos gamintojams gaminame detales medienai apdirbti, dirbame su alaus gamintojais, kuriems tiekiame detales išpilstymo linijoms, bendradarbiaujame su degalinių priežiūrą atliekančia įmone, laivų statytojais, – vardijo A.Miniotas. – Pagal užsakymus gaminame atsargines detales žemės ūkio technikai, įrangą autoservisams, kepykloms. Mūsų klientai – ne tik Lietuvoje gerai žinomos didžiosios įmonės, tačiau ir nedidelės įmonėlės, ūkininkai ir pavieniai asmenys.“

Naudoja pažangią įrangą

„Kauno staklių“ specialistai net tik dirba pažangiomis staklėmis, bet ir turi įvairios kitos modernios įrangos, užtikrinančios gaminių kokybę.

Labai tiksliomis matavimo mašinomis „Zeiss, Stiefelmayer“ matuojama visa stambiagabaričių ir nedidelių detalių geometrija. Gaminant kompleksinius gaminius iš kelių įrenginių, pavyzdžiui, konvejerinių linijų dalis, naudojamas erdvinis matavimo prietaisas „Faro Arm“. Juo matuojama, ar visi gaminio taškai atitinka numatytą padėtį trimatėje koordinačių sistemoje. Ši matavimo technologija ypač naudinga gaminant gaminius su judančiomis detalėmis, kai detalių poziciją ir trajektoriją reikia numatyti ypač tiksliai.

Bendrovėje teikiamos pjovimo paslaugos į Kauną pritraukia klientų iš visos Lie-

tuvos. Įmonėje naudojamas pjovimas dujomis leidžia puikiai apdoroti nespalvotus metalus, o vandeniu – spalvotus metalus, akmenis, gumą, plastiką, keramiką. „Kauno staklių“ vandens pjovykla – viena didžiausių Lietuvoje. Joje galima pjauti iki 8 m ilgio ir 3,5 m pločio gaminius. Į įmonės pjovyklą ir dažymo cechą keliauja stambiagabaričiai kroviniai iš visos Lietuvos. Įmonė turi ir specialią licenciją ginklams gaminti, nes gamina medžioklinių šautuvų spynas užsienio ginklų gamintojams.

Ilgametė patirtis

„Kauno staklių“ gamykla įkurta 1945 m. Įmonė įsteigta remonto dirbtuvių pagrindu, tačiau jos veiklos profilis bėgant metams plėtėsi ir keitėsi.

Ji pelnė ir tarptautinį pripažinimą. Netgi sovietmečiu gamykla buvo gerai žinoma Vakarų šalių gamintojams.

1979 m. gamyklos kolektyvui už 4D722AF1 modelio elektroerozines stakles su skaitmenine indikacija Čekijoje, Brno tarptautinėje mugėje, įteiktas aukso medalis.

Per savo veiklos dešimtmečius „Kauno staklės“ sukaupė didelę metalo apdirbimo technologijų ir staklių gamybos patirtį. Ji pravertė ir sudėtingu laikotarpiu, kai reikėjo persiorientuoti į rinkos ekonomiką. Kauniečiai savo produkcijai greitai rado naujas rinkas, prisitaikė prie naujų technologinių poreikių, išplėtė gamybinių paslaugų asortimentą. Bendrovė, daug metų buvusi staklių gamintoja, dabar klientams gali pasiūlyti plačias įvairiausių gabaritų metalo, plastiko, akmens ir net keramikos apdirbimo galimybes.

„Kauno staklių“ vandens pjovykla – viena didžiausių Lietuvoje.

2017

35

Thermomedienos lentos terasoms, fasadams, grindims

Stiklo tvorelės ir led apšvietimas

Terasų montavimo pjedestalai

terasos ir fasadai ilgalaikiai ir profesionalūs SPRENDIMAI UAB „Serfas“, Technikos g. 7C, LT-51209 Kaunas, Lietuva; tel. +370 37 400 229; www.serfas.lt; www.statybines@serfas.lt.

Spalvos

Blackebony

Grey

profiliai SD135H25-B

Cooper brown

SD140S25-E

Wallnut

UAB „Serfas“, Technikos g. 7C, LT-51209 Kaunas, Lietuva; tel. +370 37 400 229; www.serfas.lt; www.statybines@serfas.lt.

Infliacija paliks pinigų ir būstams Gyvenamojo būsto rinka darosi itin aktyvi, remdamiesi pardavimo statistika konstatuoja specialistai ir priduria, kad praėjusieji metai pagal pardavimą buvo rekordiniai. Prognozuojama, kad šalies gyventojai būstus mielai pirks ir šiemet bei kitąmet, sandorių skaičius didės ir Kaune, ir Klaipėdoje.

Tiesa, kainos kils.

Agnė Bagdonienė Lietuvos statistikos specialistai didžiąją praėjusių metų dalį nefiksavo jokios ar fiksavo tik labai menką infliaciją. Šiems metams 38

2017

Lietuvos bankas prognozuoja 1,9 proc. metinę infliaciją, o atlyginimus kilsiant – 5,7 proc. „Panašias prognozes girdime ir iš komercinių bankų analitikų, Lietuvos, ES insti-

tucijų, kurios teikia makroekonomikos prognozes. Žinoma, sunku įvertinti, kokia iš tiesų buvo infliacija, nes kai kurios paslaugos brango ne 2 proc., o kartais. Kita vertus, tai jau praeitis“, – kalba Sau-

lius Vagonis, nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Žvelgiant į ateitį, jo nuomone, atlyginimai Lietuvoje

TURTAS Būstas

Būstų kainų pokytis per 2016 m.

Ekonominė klasė Vidutinė klasė Prestižinė klasė

8,9 proc.

2,3 proc.

11,3 proc.

iki 1 420 Eur už 1 kv. m iki 1 735 Eur už 1 kv. m iki 2 825 Eur už 1 kv. m

Karolio Kavolėlio / BFL nuotr.

Šaltinis: „Inreal“

kils neabejotinai sparčiau, nei brangs prekės ir paslaugos, taigi tikėtina, kad gyventojai jausis gana saugus, tad ir būsto rinka išliks aktyvi. Juolab kad turintieji santaupų links investuoti į NT, užuot laikę pinigus palūkanų už indėlius šykštinčiuose bankuose.

Daugiau nei iki krizės

Paprašytas apibūdinti praėjusius metus, S.Vagonis juos vadina rekordiniais. „Pernai būsto rinka buvo labai optimistiška. Vien Vilniuje 2016 m. parduota daugiau nei 11 tūkst. butų, tai yra daugiau nei NT burbulo metais –

2006–2007-aisiais. Taigi sostinėje užfiksuotas visų laikų butų pardavimo rekordas.

Mano nuomone, rinka tokia pat optimistiška išliks ir dar porą metų“, – pažymi jis.

Kaip dar vieną tendenciją S.Vagonis mini tai, kad būstų rinka atsigauna ir kituo-

Būstų kainų pokytis, 2016 m. sausis– 2017 m. sausis Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys

7,1 proc.

4,3 proc.

2,4 proc.

4,8 proc.

5,2 proc.

Šaltinis: „Ober-Haus“

se miestuose, ypač Kaune ir Klaipėdoje. „Pastaruosiuose miestuose kainos augti pradėjo tik nuo 2014 m., nors Vilniuje būstai brango jau nuo 2010 m. Įdomu yra tai, kad jei žvelgtume į visus penkis didžiuosius Lietuvos miestus, pamatytume, kad 2016 m. buvo pirmi po krizės, kai būstai brango juose visuose. Iki tol nors viename mieste kainos arba stagnuodavo, arba net šiek tiek krisdavo“, – kalba S.Vagonis.

NT bendrovė „Inreal“ nurodo, kad sparčią būsto segmento plėtrą sostinėje lėmė keli faktoriai: palankus bankų finansavimas, pozityvūs gyventojų lūkesčiai, alternatyvių investavimo krypčių stoka. Sostinėje šiuo metu yra didžiausia tikimybė sulaukti būsto kainų augimo, nes greta vadinamojo pigių pinigų aplinkos faktoriaus yra gana stiprūs fundamentalūs rodikliai, tokie kaip didėjantis gyventojų ir darbo vietų skaičius, gana sparčiai augantys atlyginimai bei pan. Kita vertus, nuo burbulo saugo didėjanti pasiūla. „Vilniaus būstų rinką nuo perkaitimo apsaugo patys NT vystytojai, kurie aktyviai įgyvendina naujus projektus ir taip absorbuoja rinkos kaitrą“, – NT rinkos apžvalgoje nurodo Robertas Žulpa, „Inreal“ analitikas.

Senas, bet likvidus

Kad ir kiek būtų suaktyvėjusi būstų rinka, nauji namai stiebiasi toli gražu ne visuose šalies miestuose. Naujų projektų gausu sostinėje. R.Žulpa

skaičiuoja, kad vystytojai pernai Vilniuje rinkai pasiūlė apie 4 090 butų, t.y. apie 12,1 proc. daugiau nei 2015 m. Pardavimas taip pat augo 12,4 proc., lyginant su 2015 m., buvo parduota apie 4 140 naujų butų. Bendras neparduotų butų lygis sostinės pirminėje rinkoje sumenko iki maždaug 4 120. „Inreal“ skaičiuoja, kad likvidumas pirminėje rinkoje buvo mažesnis nei 1, tai reiškia, kad vidutinės kainos butus statytojai gali tikėtis išparduoti greičiau nei per metus. Tai leis NT plėtotojams dar didinti būstų kainas.

Saulius Vagonis: Mano nuo­ mo­ne, viena svarbiausių šių ir kitų metų ten­ dencijų yra ta, kad būsto rinka aktyvi išliks visuose šalies miestuose, ne tik sostinėje.

2017

39

TURTAS Būstas Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje sandorių daugėjo mažiausiai dešimtadaliu, vystytojai buvo dar aktyvesni – rinkai pasiūlė keliais kartais daugiau naujų butų, jie brango. „Nors priežasčių kituose miestuose augti NT rinkoms yra mažiau nei Vilniuje, tačiau atrodo, kad ir ten vis labiau pradeda veikti „pigių pinigų“ efektas“, – vertina R.Žulpa.

Brango ir senos statybos butai. Ekspertų nuomone, populiarumu jie nenusileis naujems. „Pirmiausia ne visų miestų gyventojai turi alternatyvą. Nauji būstai statomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kurortiniuose miestuose. Tačiau ten, kur rinktis tarp senos ir naujos statybos galima, žmonės nepaleis iš akiračio ir anksčiau nei prieš ketvirtį amžiaus pastatytų butų. Pirmiausia todėl, kad ne visi gali sau leisti įsigyti naujos statybos būstą, kuris yra 20–30 proc. brangesnis už seną“, – vertina S.Vagonis.

Pasak jo, nėra abejonių, kad dalis senų namų neprižiūrimi irs toliau, o jų vertė mažės. Tačiau įsigijusieji butus senuose, bet renovuotuose namuose gali būti ramūs: jie brangs ir išliks likvidūs. „Mūsų šalies gyventojų perkamoji galia tokia, kad senos statybos butai dar kurį laiką populiarumo tikrai nepraras. Ir brangs jie panašiai kaip naujos statybos būstai“, – neabejoja S.Vagonis.

Išradingumo nepristigs

Prieš kurį laiką NT bendrovė „Hanner“ pradėjo siūlyti naujus butus porą metų

Teigia: pasak specialistų, NT rinką nuo perkaitimo saugo patys NT vystytojai. Jie aktyviai įgyvendina naujus projektus, ir kol pasiūla yra didesnė nei paklausa – rinka nekaista.

nuomotis, o kas mėnesį mokamą nuomą per porą metų akumuliuoti ir taip sukaupti reikiamą sumą pradiniam įnašui. Prieš kurį laiką prabilta ir apie tai, kad jaunuoliams būtų galima sukurti sąlygas išsipirkti senolių būstus.

S.Vagonio nuomone, konkurencija vers NT plėtotojus pasitelkti vis daugiau išradingumo, kad greičiau priviliotų klientų. Mat nors gyvento-

Kęstučio Vanago / BFL nuotr.

jai linkę įsigyti NT, konkuruojant dėl jų dėmesio tenka pasitelkti visas jėgas. „Augant konkurencijai tokie sprendimai padeda parduoti butus. Tik ne kiekvienas statytojas gali tai padaryti ir keleriems metams įšaldyti apyvartines lėšas.

Tačiau faktas, kad konkurencija šiame sektoriuje didėja, rungtis tik kainomis būtų neapdairu, tad bus stengiamasi sugalvoti naujų būdų

patraukti pirkėjų dėmesį“, – nurodo S.Vagonis.

Pasak jo, sunku nuspėti, kaip rinką gali paveikti pernai rudenį priimtas Būsto kredito įstatymas. Faktas, kad įstatymas šiek tiek apsaugo paskolos gavėjus ir gali juos paskatinti aktyviau skolintis. Tačiau kol įstatymas neįsigaliojo, sunku įvertinti, kaip jis pakeis bankų norą skolinti. Įmanoma, kad kreditavimo sąlygos gali kiek suprastėti.

Šiems metams Lietuvos bankas prognozuoja 1,9 proc. metinę infliaciją, o atlyginimus kilsiant – 5,7 proc.

40

2017

TURTAS

Karklėje vystomas unikalus projektas Investicijos

Grožis: naujasis kvartalas įsikūręs išskirtinėje vietoje – miško ir jūros apsuptyje.

Ramybe alsuojančioje Karklėje prie pat jūros kuriasi naujas privačių namų kvartalas. Netrukus klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės unikalią galimybę įsigyti šiuos dešimt pajūrio kurorte statomų kotedžų.

Ieva Liškevičiūtė

Ir gyvenimui, ir poilsiui

Išskirtinėje pajūrio vietoje – etnografiniame Karklės kaime – dygsta autentiškos išvaizdos namukai su visa reikalinga ir modernia infrastruktūra.

Naujas kvartalas kuriasi vos 100 m nuo jūros. Jame, planuojama, atsiras dešimt privačių sklypų, pritaikytų ir gyvenimui, ir poilsiui.

Kotedžai pasižymės unikalia architektūra, nes statomi išlaikant nuo seno Karklėje vyraujantį vietos stilių – namai bus raudonų plytų, čer42

2017

pių stogais, langais mediniais rėmais.

Kiekvieno iš dešimties objektų plotas sudaro apie 85–100 kv. m, tačiau, esant poreikiui, galima įsigyti ir visą namą.

Projektą vystančios UAB „Klaipėdos“ viešbučio atstovo Tado Matjošaičio teigimu, tokiu atveju, pašalinus sieną, patalpos virstų 200 kv. m plotu. Be to, kiekvienam kotedžui papildomai priklausys maždaug 4 a ploto žemės sklypas.

Pajūryje vystomas projektas spėjo sudominti pirkėjus, kai kurie jau rezervuoja čia vietas. Mat vienas didžiausių

kvartalo pranašumų yra tai, kad ateityje jame nenumatoma jokių kitų statybų. „Tai išskirtinis, analogų Lietuvoje neturintis projektas, nes didesnė kvartalo plėtra negalima. Daugiau pastatų, be minėtų kotedžų, čia nebus statoma. Paprasčiausiai tai daryti nėra kur, šalia – Pajūrio regioninis parkas, miškas, jūra, vietos požiūriu viskas labai ribota. Taigi tiems, kurie suspės įsigyti, labai pasiseks“, – įsitikinęs T.Matjošaitis.

Kokybė ir prabanga

Jau dabar neabejojama, kad privatus nuosavų namų kvar-

talas „Pajūrio kotedžai“ dvelks prabanga – namai statomi tik iš aukščiausios kokybės medžiagų. Čia veiks geoterminio šildymo sistema, miesto vandentiekis, bus įdiegtas šviesolaidinis internetas, išmanioji televizija.

Bus įrengti stori mūriniai atitvarai tarp atskirų blokuotų namų, o vidinės sienos ir pertvaros pagamintos iš 100 mm storio akyto betono blokelių.

Grožėtis užburiančiais gamtos vaizdais leis dideli langai mediniais rėmais, iš lauko pusės kaustyti aliuminiu. Pirmame aukšte – vitrininiai langai su didelėmis stumdomomis durimis į terasą.

TURTAS būstas Išorės durys medinės, kaustytos aliuminiu, taip pat numatytos vietos židiniams. Gerai apgalvotas ir patalpų kondicionavimas – bus įrengta vėdinimo, vėsinimo ir šildymo sistema. „Klaipėdos“ viešbučio atstovo T.Matjošaičio teigimu, priklausomai nuo kliento pageidavimų, galima įsigyti kotedžą su daline arba visa apdaila. „Būsime lankstūs ir atsižvelgsime į pirkėjo poreikius.

Galima įrengti kotedžą iki rakto, vadinasi, žmogui nereikės rūpintis jokiais papildomais darbais ir būsto įrengimu.

Esant pageidavimui, teiksime objekto administravimo ir priežiūros paslaugą. Tarkime, jei name ketinama tik poilsiauti ar nusprendžiama kuriam laikui išvykti, galime jį išnuomoti. Tuomet klientui nereikės sukti galvos dėl priežiūros ir jis dar gaus papildomų pajamų“, – kalbėjo pašnekovas.

Veiks išmaniai

Modernūs kotedžai bus automatizuoti. „Poilsiui kotedžą įsigijęs pirkėjas, būdamas kitur Lietuvoje, galės šildyti arba atvėsinti namą, išjungti ar įjungti elektrą, patikrinti, ar sklandžiai veikia namo apsaugos sistemos ir, esant reikalui, ją įjungti bei išjungti, nuotoliniu būdu patikrinti, ar nepamiršo užrakinti savo namo durų, atlikti kitas funkcijas vieno mygtuko paspaudimu telefonu. Tai labai patogu žmonėms, kurie neplanuoja jame nuolat gyventi“, – akcentavo T.Matjošaitis.

Jo žodžiais tariant, tai puikus pasirinkimas pavargusiesiems nuo Palangos šurmulio, nenorintiesiems stovėti eilėse prie keltų į Neringą ir trokštantiesiems ramybės. Šalia – miškas, užburiantys vaizdai, tvarkinga aplinka. „Norintiesiems pabėgti nuo miesto šurmulio, mėgstantie-

siems būti gamtoje ir ramius pasivaikščiojimus prie jūros tai yra ideali vieta, kur nėra nei grūsčių, nei lėbaujančių poilsiautojų“, – patikino vadovas.

Išvystyta infrastruktūra

Karklės kaime, Placio g. 24, besikuriantis kvartalas, net ir būdamas miško bei jūros apsuptyje, nėra nutolęs nuo civilizacijos – netoliese yra maisto ir buities prekių parduotuvė, maitinimo įstaigos.

Patogus susisiekimas. Šiuo metu asfaltuojami prie kurorto besidriekiantys keliai, įrengiami dviračių takai, jūros link tiesiami pėsčiųjų takeliai.

Karklę ir Klaipėdą jungia dviračių takas, besidriekiantis apie 12 km ir toliau nuvingiuojantis Palangos kurorto link.

Kaimelį nuo Klaipėdos miesto centro, kurį pasiekti automobiliu pavyks per 10 min., skiria apie 10 km. Iš Karklės į Klaipėdą galima važiuoti viešuoju transportu ar pasinaudojus privačių vežėjų paslaugomis – maršrutiniai autobusai kursuoja kasdien.

Užtikrins privatumą

Naujajame kvartale „Pajūrio kotedžai“ bus įrengtos bendros poilsio erdvės – vaikų žaidimų aikštelė, numatyta vieta baseinui, aikštelės automobiliams. „Teritorija uždara ir rakinama, taigi bus užtikrintas maksimalus saugumas ir privatumas, o visi objekto statybos darbai apdrausti draudimo bendrovėje pagal Lietuvo-

Vaizdas: trokštantiesiems ramybės siūloma įsigyti naują autentiško stiliaus kotedžą Karklėje.

je veikiančius teisės aktus. Todėl pirkėjams neteks nerimauti, kad statytojas gali nevykdyti savo garantinių įsipareigojimų, nes visus nuostolius, reikalui esant, namo šeimininkui padengs draudimo bendrovė.

Planuojama nutiesti kvartalo kelius, trinkelių šaligatvius, o pastatus juosiančius kiemus apsėti žaliomis vejomis, įrengti apšvietimą. Kiekvienas sklypas bus aptvertas ir atskirtas nuo kaimynų pušimis“, – pasakojo T.Matjošaitis.

Kotedžuose bus įrengtos priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos, žaibosaugos sistema.

Nuostabus kampelis gyventi

Svarstantieji, kodėl verta kurdintis būtent šiame kurorte, turėtų suklusti.

Karklė – itin žavus kaimas, turintis vos apie 100 nuolatinių gyventojų. Maža to, tai etnokultūrinis draustinis, kuriame yra paplūdimys, parkas, informacinė gintaro istorijos ekspozicija, išsaugotos seno-

sios sodybos, kuršių kapinės.

Karklės pietvakarinėje dalyje galima pamatyti unikalią jūros pakrantės atodangą – Olando Kepurės skardį, pakilusį 24 m virš jūros. Čia veikia apie dešimt svečių ir poilsio namų, viešbutis, keletas kavinių, galima pajodinėti žirgais. Dviračių taku iš Karklės galima nuvykti į uostamiestį – Klaipėdą ar Palangą.

Istoriniuose šaltiniuose Karklė minima nuo 1253 m. Pirmasis šio kaimelio vardas – Karklininkai – yra kilęs iš kuršių kalbos. Jo reikšmė – krūmokšniais apaugusi vieta, esanti prie upelio, – atspindi Karklės geografinę padėtį. Šiuo vardu kaimas buvo vadinamas iki XX a. vidurio, vėliau pavadinimas sutrumpėjo ir po Antrojo pasaulinio karo tapo tiesiog Karkle.

Karklininkų kaimas susikūrė sujungus atskirus vienkiemius į vientisą gyvenvietę. Jis driekėsi apie 9 km: nuo dabartinių Girulių ir Olando Kepurės iki Nemirsetos ir buvo ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte.

Patogu: kvartale bus įrengtos bendros poilsio erdvės – vaikų žaidimų aikštelė, numatyta vieta baseinui, aikštelės automobiliams.

Projekto „Pajūrio kotedžai“ vizualizacijos

43

turtas būstas

Europoje – medinių namų renesansas

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad mediniai namai labiau tinkami tik kaimiškose sodybose arba pirtims, tačiau UAB „Dolena“ plečia savo veiklą užsienio rinkose statydama gyvenamuosius namus.

Radvilė Rumšienė Išsivysčiusių, ekologiją ir kokybę vertinančių Europos šalių gyventojai graibstyte graibsto tokius namus, džiaugiasi išmoningais jų interjerais ir galimybe gyventi sveikoje aplinkoje. UAB „Dolena“ aktyviai dirba medinių konstrukcijų rinkoje jau penkiolika metų. Pradėjusi nuo smulkios įmonėlės, šiuo metu bendrovė turi beveik 100 darbuotojų. 95 proc. pro-

dukcijos yra eksportuojama.

Nuo pat įkūrimo pradžios įmonės specializacija buvo medinės statybinės konstrukcijos. Gana siaura ir nekintanti specializacija sudarė sąlygas kaupti patirtį ir naujas technologijas, kurios ir yra pagrindiniai kokybės faktoriai.

Specialistai pastebi, kad šiuo metu Europoje sparčiai dygstantys mediniai namai jau seniai nėra vertinami ir pasirenkami vien tik kaip laisvalaikio paskirties statiniai,

Egidijus Norvaišas: Didžiausias komplimentas įmonei – patenkinti klientai. nors tokia nuomonė Lietuvoje dar gana plačiai paplitusi. Šiuo metu sparčiai augantį medinių konstrukcijų namų populiarumą užsienyje rodo ir tokius namus gaminančios bendrovės „Dolena“ patirtis – eksportuojama maždaug 95 proc. visos produkcijos.

Įvairovė: pastebima, kad pastaruoju metu medinių namų savininkai, statytojai nestokoja išradingumo – būstų interjerai varijuoja nuo klasikinių iki modernių.

44

2017

Bendrovės direktoriaus Egidijaus Norvaišo teigimu, apie 60 proc. eksporto yra nukreipta į bemaž visas Skandinavijos šalis, o likusi dalis tenka Centrinei Europai – Prancūzijai, Italijai, Vokietijai. „Tai yra tos šalys, kurios vertina kokybę, ekologiją,

UAB „Dolena“ projektai Europoje

Ekologija: šiuolaikinės namų statybos ir apdailos technologijos ir sprendimai leidžia gyventi moderniame ir sveikatai itin palankiame būste.

sveiką gyvenamąją aplinką, kurią gali suteikti tik natūralios statybinės medžiagos.

Dabar Europa išgyvena medžio renesansą“, – teigė bendrovės vadovas Egidijus Norvaišas.

Kasmet augant kokybės ir šilumos reikalavimams, įmonė investuoja į naujas tech-

nologijas, atitinkančias Europos standartus. Beveik 2 000 kv. m gamyklos cechuose gaminamos ir pakuojamos medinės konstrukcijos, kurias belieka transportuoti ir montuoti statybos aikštelėse. Taip sutaupomas brangus laikas ir užtikrinama statinio kokybė. „Didžiausias komplimentas

įmonei – patenkinti klientai“, – pastebėjo bendrovės vadovas.

Sėkmingai įgyvendinus projektus, plečiasi užsakovų ratas. Jau keletą metų iš eilės įmonės pardavimas auga po 15 proc.

Pastebima, kad Europai vis labiau vertinant ekologiš-

kumą mediniai namai tampa svarbesni, mat jiems pagaminti sunaudojama mažiau energijos nei plieninio karkaso ar plytiniams statiniams.

Viliamasi, kad ir lietuviai netruks atrasti šiuolaikiškus ir Europos šalių gyventojų širdis vis labiau pavergiančius namus.

2017

45

TURTAS

Naujasis verslo cen

Investicijos

pritrauks daugiau investic

Racionalu: biurų pastatas, į kurio statybą bendrovė „Mikrovisatos valda“ investavo net 7 mln. eurų, nuomininkams bus patrauklus ne tik dėl palankios geografinės vietos, bet ir dėl funkcionalumo.

Tarsi ore sklendžiantis modernus verslo centras, tikimasi, bus visiškai įrengtas jau iki šių metų pabaigos, o pirmieji biurų darbuotojai į naujas patalpas turėtų įsikelti 2018-ųjų pradžioje.

Investicijos pasiteisino

Verslo pasaulyje galioja puikiai žinoma taisyklė, teigianti, kad investicijoms pritrauk46

2017

ti yra būtinos tinkamos sąlygos, viena kurių – pakankamas kiekis aukštos klasės biurų patalpų. Prieš kurį laiką būtent tokių patalpų trūkumas kėlė rimtų sunkumų Lietuvos ir užsienio bendrovėms, ketinančioms vystyti verslą Kaune, tačiau pastaraisiais metais bendrovės „Mikrovisatos valda“ sėkmingai vykdomi projektai pradėjo kamšyti investicinės aplinkos

spragas ir reikšmingai prisidėjo prie problemos sprendimo. Vos prieš keletą metų šios bendrovės iniciatyva, po labai ilgos pertraukos, verslo organizacijoms Kaune duris atvėrė 3 200 kv. m ploto naujoviškas biurų pastatas, o jau ateinančių metų pradžioje dar daugiau įmonių ir įstaigų įsikurs šalia greitojo maisto restorano „McDonald‘s“ ir „Statoil“ degalinės iškilsiančiame

unikalios architektūros verslo centre. „Pirmoji mūsų investicija visiškai pasiteisino – nuomininkai greitai užpildė Žemaičių gatvės ir Savanorių prospekto sankirtoje pastatytą biurų pastatą. Šiuo metu jame veikia vienuolika verslo subjektų. Matome, kad investuotojai rimtai domisi Kaunu, kuris jiems patinka dėl savo geografinės padėties, aukštos kvalifikacijos darbuotojus

TURTAS

entras

ticijų

Vienoje judriausių ir verslo plėtrai patraukliausių Kauno gatvių – Savanorių prospekte sparčiai kyla įspūdingas, išskirtiniu dizainu praeivių akis traukiantis naujas biurų pastatas, kurį suprojektavo žymus architektas Gintautas Natkevičius.

Investicijos tos valda“ projektas, taip pat statomas Savanorių prospek­ te. Pasak bendrovės vado­ vo, tai nėra atsitiktinumas: ši judri transporto arterija jau tapo savotišku verslo plėtros prospektu, kurį investuoto­ jai pamėgo dėl itin patogaus susisiekimo – jis veda tiesiai į Muravos sankryžą, iš kurios atsiveria keliai į kitus Lietu­ vos ir Europos miestus. „Be to, Savanorių prospekte esan­ čiuose sklypuose yra geres­ nės galimybės įrengti parka­ vimo vietas, priešingai nei miesto centre, kur erdvės yra kur kas mažesnės. Potencia­ lūs nuomininkai tai verti­ na kaip reikšmingą pranašu­ mą. Naujajame mūsų biurų pastate kartu su šalia esan­ čia dviejų aukštų parkavimo aikštele tilps beveik 170 au­ tomobilių“, – atkreipė dėme­ sį A.Kavaliauskas. Valstybinių numerių nuskaitymu parem­ ta parkavimo sistema, jau iš­ bandyta ir pasiteisinusi pir­ majame pastate, bus labai pa­ togi. „Mikrovisatos valdos“ atstovai paaiškino, kad pas­ tate įsikūrusios įmonės gaus tam tikrą vietų skaičių savo darbuotojams, o lankytojai ir klientai nemokamai galės sto­ vėti 45 min.

Išsiskiria neįprasta architektūra

ruošiančių akademinių insti­ tucijų, mažesnės konkuren­ cijos ir sąnaudų. Todėl naujų, verslui tinkamų patalpų pa­ klausa yra didelė. Reaguoda­ mi į tai, ryžomės imtis dar vie­ no projekto“, – pasakojo ben­ drovės „Mikrovisatos valda“ generalinis direktorius Aiva­ ras Kavaliauskas. Jo teigimu, investicijos į verslui skirtų pa­ talpų statybą ateityje pritrau­ kia dar daugiau investicijų, to­

dėl labiausiai iš šio sumany­ mo laimės Kaunas, nes, jį įgy­ vendinus, bus sukurta didesnė naujų darbo vietų pasiūla.

Patraukli vieta

„Modernaus verslo plėtra di­ dina miesto patrauklumą, o jo kuriamos darbo vietos stabdo emigraciją“, – įsitiki­ nęs A.Kavaliauskas. Nauja­ sis verslo centras, kaip ir pir­ masis bendrovės „Mikrovisa­

Iš kitų panašios paskirtes pastatų naujasis verslo cen­ tras išsiskirs neįprasta išvaiz­ da: paremti kolonomis biurai tarsi kabės ore, iškilę 5,5 m virš žemės paviršiaus. Netra­ dicinės išvaizdos pastatą su­ projektavęs architektas Gin­ tautas Natkevičius teigė, kad, nusprendus atsisakyti dviejų pirmųjų pastato aukštų ( juos pakeitė kolonos), buvo iš­ spręstos ir praktinės proble­ mos. „Pastatas pakils virš ša­ lia esančių žemų statinių, to­ dėl pro pirmųjų aukštų biu­ rų langus neatsivers vaizdas į degalinės ir „McDonald‘s“

kiemą. Be to, tai leis tarp ko­ lonų įrengti automobilių sto­ vėjimo vietas“, − sprendimą grindė G.Natkevičius. Biurų pastatas, į kurio statybą ben­ drovė „Mikrovisatos valda“ investavo net 7 mln. eurų, nu­ omininkams bus patrauklus ne tik dėl palankios geografi­ nės vietos, bet ir dėl funkcio­ nalumo ir racionalaus patal­ pų išplanavimo.

Erdvus ir patogus

Kiekviename pastato aukš­ te bus įrengtos posėdžių sa­ lės, vadovų kabinetai, poilsiui skirtos patalpos, virtuvėlės.

Didžioji dalis erdvių ir aukš­ tų, net iki 3 m siekiančių, pa­ talpų bus palikta be pertvarų – tam, kad nuomininkai pagal savo poreikius galėtų įsirengti darbo vietas. Kaip ir pirmajam bendrovės biu­ rų pastatui, taip ir šiam A energinio naudingumo kla­ sės pastatui statyti naudojami tobulesni inžineriniai spren­ dimai, negailima lėšų koky­ biškoms apšiltinimo medžia­ goms. Taip siekiama įrengti kokybiškus, patogius ir eko­ nomiškai efektyvius biurus šiuolaikiniam verslui. „Tikimės, kad šis 5 000 kv. m ploto biurų pastatas taps dar vienu rimtu impul­ su Kauno plėtrai ir pritrauks daugiau aukštųjų technolo­ gijų, inovatyvių įmonių, pas­ laugų centrų ir kitų vers­ lo organizacijų, kurios kurs naujas darbo vietas ir prisi­ dės prie miesto klestėjimo“, – vylėsi bendrovės „Mi­ krovisatos valda“ vadovas.

Atrodo, kad šiems lūkes­ čiams lemta išsipildyti: dar nebaigtame statyti pastate jau išnuomota apie 20 proc. patalpų, žinant paklausą, ne­ sunku prognozuoti, kad grei­ tai verslo centras bus visiškai užpildytas. Planuojama, kad tokiu atveju naujajame biurų pastate veiklą vykdys dešimt ūkio subjektų.

2017

47

TURTAS

Kaune – naujų biurų p Biurai

Viešoji iniciatyva duoda dividendų.

Agnė Bagdonienė

lemia ir konkurencija dėl darbuotojų

Mindaugas Kulbokas, nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione, skaičiuoja, kad 2016 m. rinką papildė 84 400 kv. m naujų biurų patalpų. Jų užimtumas atidarymo metu vidutiniškai sudarė 75 proc.

Vilniuje paprastai per metus būdavo išnuomojama 30– 35 tūkst. kv. m biurų ploto.

Pernai – per 60 tūkst. kv. m. „Tai lemia keli dalykai. Pir-

miausia vis aktyvesnės tampa vietos bendrovės, kurios iš įvairiausių patalpų keliasi į biurų centrus. Iš dalies tai lemia ir konkurencija dėl darbuotojų, kuri kuo toliau, tuo bus rimtesnė. Šiuolaikiškas biuras, greta kitų motyvavimo priemonių, tampa viena iš paskatų rinktis tam tikrą darbdavį“, – pokytį grindė M.Kulbokas.

Be to, net ir maža didžiųjų, prieš kurį laiką Lietuvoje jau įsikūrusių investuotojų plėtra reiškia reikšmingą ploto poreikį. „Paslaugų centrai, tokie kaip „Western Union“ ar „Barclays“, Vilniaus rinkoje nuomo-

Tomo Urbelionio / BFL nuotr.

Verslo pasitikėjimas Kaunu šiuo metu yra milžiniškas, vertina rinkos ekspertas. Natūralu, kad šiame mieste nauji biurų pastatai dygsta it grybai po lietaus.

TURTAS

ų pasiūlos bumas jasi per 100 tūkst. kv. m biurų. Net jei jiems prisireikia 10 proc. padidinti turimą plotą, tai reiškia 10 tūkst. kv. m poreikį“, – dar vieną paklausos variklį nusakė M.Kulbokas.

Jis neabejoja, kad biurų rinka intensyviai plėsis ir 2017–2018 m. Įgyvendinus pradėtus ar dar tik suplanuotus projektus, Vilniuje prisidės dar apie 140 tūkst. kv. m ploto biurų. Šiuo metu statomi dvylika iš septyniolikos biurų, planuojamų atidaryti šiemet ir kitais metais.

Tomo Urbelionio / BFL nuotr.

Išsiskiria Kaunas

Klaipėdoje vystomi vos keli nedideli biurų projektai, o štai Kaunas išsiskiria aktyvumu. „Reikia turėti galvoje, kad rinkdamiesi šalį investuotojai visuomet vertina ir galimybę greitai, t.y. per 6–8 mėnesius, išsinuomoti biurą ir pradėti dirbti. Kaunas ilgą laiką nerodė jokių pastangų pritraukti verslą. Mano nuomone, šią situaciją pakeitė naujieji miesto vadovai. Šiuo metu verslo pasitikėjimas Kaunu – milžiniškas“, – kalbėjo M.Kulbokas.

Anot jo, miesto įvaizdžiui padeda viskas: ir asfaltuojamos gatvės, ir rekonstruojama Laisvės alėja. „Viešoji iniciatyva duoda dividendų: privati iniciatyva mato miesto vadovų pastangas ir yra linkusi tuo naudotis“, – apibendrino M.Kulbokas. Šiemet sausį Savanorių prospekte Kaune pradėtas statyti apie 5 tūkst. kv. m ploto biurų pastatas. Jį plėtojanti bendrovė „Mikrovisatos valda“ pasirašė beveik 7 mln. eurų sutartį su statybos bendrove „Conresta“. Darbus planuojama baigti per metus.

Tai jau antras šios bendrovės biurų projektas. 2015 m. ji pirma po ilgos pertraukos Kaune pastatė 3,2 tūkst. kv. m ploto modernų biurų pastatą.

Pernai rudenį pradėti statyti dar bent keli biurų pastatai. „Vičiūnų grupė“, nugriovusi miesto centre esantį viešbutį vaiduoklį „Respublika“, per dvejus metus ketina pastatyti verslo centrą „Magnum“. Į šį projektą bendrovė investuoja 20 mln. eurų, nuomojamas plotas sudarys 13 tūkst. kv. m.

Transporto įmonių grupei „Girteka“ priklausanti NT plėtros bendrovė „Sirin Development“, užbaigusi verslo centrą „River Hall“, Kauno biurų rinkai pasiūlys dar 8,4 tūkst. kv. m ploto. Teigiama, kad tai bus pirmasis pastatas Kaune, gavęs BREEAM sertifikatą. Į šį projektą bus investuota 10 mln. eurų.

Dar 11,5 tūkst. kv. m biurų ploto nuomotojams bus pasiūlyta biurų pastate „Arka“. Šį projektą plėtoja UAB „Imlitex Holdings“ (IH), stato AB „YIT Kausta“. IH yra lietuviško kapitalo įmonių grupė, kuri žaliavomis aprūpina chemijos, maisto, tekstilės, žemės ūkio, energetikos ir kitų pramonės šakų įmones. Penktadalį pastato ploto užims pati IH, o likęs plotas bus išnuomotas.

Biurų pastatą Kaune stato ir SBA koncernas, kuris rinkai pasiūlys 11 tūkst. kv. m A klasės biurų ploto.

Naujasis verslo centras iškils šalia ES saugomos „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijos, kuriai priklauso Neris ir jos pakrantės. „Plėtodami projektą norime vėl grąžinti Nerį žmonėms, turime daug idėjų, kaip šią erdvę paversti patrauklia

ne tik verslo centro darbuotojams, bet ir visiems kauniečiams“, – pradedant statybas kalbėjo Egidijus Valentinavičius, SBA viceprezidentas.

Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“ biurų projektą ėmėsi įgyvendinti Kauno Dainavos mikrorajone. Ten statomas 3–4 aukštų B energinio naudingumo klasės verslo centras, kuriame nuomojamas plotas sieks 4 930 kv. m. „Ši miesto dalis dėl patogaus susisiekimo, akademinių įstaigų artumo, geros infrastruktūros yra patogi kurtis verslui. Naujose patalpose galės įsikurti per 400 darbuotojų“, – teigė „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Pagal darbo pobūdį

Vilniuje, Kaune vis daugiau kuriama ir bendradarbystės erdvių. „Iš esmės tai irgi biuras, tik šiek tiek kitoks. Bendradarbystės erdvės labiau skirtos naujos kartos žmonėms, kurie dirba su terminuotais projektais, ar nedidelėms bendrovėms, kurioms, tarkime, laimėjus konkursą, gali tekti trumpam įkurdinti didesnį būrį darbuotojų. Taigi bendradarbystės erdvės turi savo nuomininkų“, – pažymėjo M.Kulbokas.

Kalbėdamas apie porą ateinančių metų jis nurodė, kad dėl jau minėtų priežasčių įmonės ir toliau kelsis iš senų, neefektyvių biurų patalpų į naujas. „Norėdami pritraukti į rinką ateinančias naujas bendroves, Vilniaus biurų pastatų valdytojai susidurs su nauju iššūkiu ir turės konkuruoti su Kaunu. Tikėtina, kad potencialių klientų portfelis padidės, jei valstybės įstaigos nuspręs

Biurai

Mindaugas Kulbokas: Norėdami pri­ traukti į rinką ateinančias naujas bend­ roves, Vilniaus biurų pastatų valdytojai su­ sidurs su nauju iššūkiu ir turės kon­kuruoti su Kaunu. keltis iš neefektyvių pastatų į modernius biurus“, – prognozavo M.Kulbokas.

Daugumą komercinio nekilnojamojo turto praėjusiais metais išsinuomojo paslaugų ir informacinių technologijų centrai, šiuo metu užimantys beveik ketvirtadalį biurų rinkos. „Šis rodiklis augs ir toliau.

2016 m. išryškėjo tendencija, kad nuomininkai apie naujus biurus pradeda galvoti prieš 12–24 mėnesius iki įsikraustymo, o biuro patalpų nuomos sutartys pasirašomos likus 6–18 mėnesių iki įsikraustymo“, – skaičiavo M.Kulbokas.

2017

49

Tvarus ir palankus aplinkai verslo centras „River Hall“

BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) yra pirmoji pasaulyje ir labiausiai paplitusi pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodika. BREEAM sertifikatas rodo, kad pastatas atitinka tvariam pastatui keliamus visuotinai pripažintus tarptautinius reikalavimus.

Laurynas Kuzavas: Priėmėme sprendimą ne­ aukoti dviejų dalykų – auto­ mobilių par­ kavimo gali­ mybių ir dar­ buotojų darbo aplinkos koky­bės.

50

2017

Šiuo metu BREEAM sertifikatus turi daugiau nei 500 tūkst. pastatų pasaulyje ir daugiau kaip 2 mln. yra registruoti sertifikavimui. Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai augant naujiems biurų pastatams, viešbučiams, logistikos centrams, sparčiai populiarėja ši visuotinai pripažinta pastatų vertinimo sistema. Siekdama neatsilikti nuo šių tendencijų, įmonė „SIRIN Development“ pirmoji Kaune priėmė sprendimą sertifikuoti naujai statomą biurų pastatą „River Hall“, esantį Jonavos g.

60, pagal naujiems pastatams taikomą sertifikavimo meto-

diką (BREEAM International New construction, 2016). „Žinodami, kad nekilnojamojo turto plėtotojai artimiausiu metu Kauno rinkai pasiūlys ne vieną naują verslo centrą, ir suprasdami, jog teks konkuruoti su tikrai gerais biurų projektais, ieškojome būdų išskirti „River Hall“ iš daugybės pasirinkimų Kauno mieste“, – pasakoja „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas. „Ieškojome atsakymo į klausimą, kas visgi lemia nuomininkų pasirinkimą įsikurti viename ar kitame biurų pastate. Mūsų įsitikinimu, šiandien lemiamą

vaidmenį turi ne pastato vieta ar išvaizda. Įmonių vadovai labai didelį dėmesį skiria savo darbuotojų komfortui, jų darbo klimato gerinimui, nes konkuruoti dėl specialistų ir juos išlaikyti tapo itin sunku. Priėmėme sprendimą neaukoti dviejų dalykų – automobilių parkavimo galimybių ir darbuotojų darbo aplinkos kokybės“, – dėsto L. Kuzavas.

Anot jo, geriausias būdas užtikrinti pastarąją, buvo sprendimas sertifikuoti pastatą pagal BREEAM metodiką.

BREEAM vertinimas apima platų spektrą kategorijų ir kriterijų – nuo vadybos iki gene-

Turtas Aplinkosauga ruojamos taršos: tai energijos kiekiai šildymui ir vėsinimui, vandens suvartojimas, vidaus aplinka (sveikata ir gerovė), medžiagų transportavimas statybos metu, pastato pasiekiamumas viešuoju transportu ir dviračiais, naudojamų medžiagų atitikimas darnos sampratai, atliekų tvarkymas, ekologija, projektavimo ir statybos valdymo procesai.

Biurų pastatai planuoti, projektuoti ir pastatyti laikantis palankumo aplinkai principų, turi teigiamos įtakos juose dirbančių žmonių veiklos efektyvumui ir duoda pridėtinę naudą tokiame pastate įsikūrusiam verslui, taip pat ir pačiam NT plėtotojui.

Apie BREEAM sertifikavimo tikslą ir naudą kol kas žino tik labai mažai specialistų, didžioji visuomenės dalis dažnai neskiria laiko suprasti, ką reiškia pastato įvertinimas vienu ar kitu sertifikatu. Darnių, palankių aplinkai pastatų vertinimo sistemos tikslas yra skatinti, kad pastatas darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir užtikrintų tvarią ir komfortišką darbo erdvę.

Dabar darnus, tvarus vystymasis (angl. sustainable development) tampa vienu iš svarbiausių faktorių apibūdinant kokybiškus pastatus, kurie sukuria sveiką aplinką žmogui ir mažina neigiamą poveikį gamtai.

Suprantama, kad palankių aplinkai pastatų vystymas yra globalus ilgalaikis tikslas, čia bei dabar jos naudos nepajusime. Bet gamtos užterštumo padarinius jaučiame kone kasdien, ypač kalbėdami apie klimato kaitą, todėl kiekvienas šiandien priimtas teisingas sprendimas padeda sumažinti poveikį aplinkai.

Išskirtinės architektūros ir inovacijų derinys

Biurų pastatas, kurio projektą parengė žymaus Kauno architekto Gintauto Natkevičiaus biuras, statomas ir vertinamas kaip kiekvienas naujai statomas pastatas pagal devynias kategorijas: tai valdymas, sveikata ir gerovė, energija, transportas, vanduo, medžiagos, atliekos, ekologija ir žemės panaudojimas, tarša.

Inovacijos (angl. k. – Inovation) – papildoma kategorija, kurioje galima gauti įvertinimą už inovatyvius sprendimus.

Siekiant pastate sudaryti komfortiškas salygas dirbti, užtikrinti kokybišką patalpų mikroklimatą, mažinti energijos sąnaudas, numatyti sprendimai, užtikrinsiantys vizualinį, šiluminį ir akustinį komfortą, patalpų oro kokybę, energinį efektyvumą. Šie aspektai integruojami į kitus tvarumo vertinimo sistemos naudojamus kriterijus: • pastato eksploatavimo kainos analizę, naudojamų medžiagų ir sprendimų įtaką kainai; • inovatyvių sprendimų, lemiančių tausojamąjį vartojimą, įdiegimą; • atsakingą medžiagų naudojimą ir racionalų atliekų tvarkymą; • pastato poveikį globalios klimato kaitos požiūriu.

Siekiant BREEAM įvertinimo, „River Hall“ projekte numatyti konkretūs sprendimai: juk svarbu, kad šiltas patalpų oras neišleidžiamas į aplinką, bet jo šiluma antrąkart naudojama patalpoms šildyti, kad tualetuose naudojami vandenį taupantys sanitariniai prietaisai, kad yra stovai darbuotojų dviračiams ir sudaromos sąly-

gos, atvažiavus dviračiu, jį saugiai palikti ir t.t. Visi šie sprendiniai turi būti suplanuoti projektuojant. Pastate taip pat numatyta diegti efektyvius liftus, efektyvią apšvietimo įrangą, įdiegti energijos poreikių stebėjimo priemones.

Naujasis biurų pastatas suprojektuotas atsižvelgiant į maksimalų dienos šviesos išnaudojimą, taip taupant energines sąnaudas. Pagal BREEAM reikalavimus parinktos ir pastate naudojamos statybinės medžiagos, kurios turi tarptautinę Ekologinių produktų deklaraciją (EPD3).

Pastatui nereikia papildomų naujų automobilių stovėjimo vietų. Pakeliant pastatą ant kolonų maksimaliai išnaudota esama automobilių stovėjimo aikštelė, sukurta dengtų automobilių stovėjimo vietų. Automobilių stovėjimo aikštelė yra pritaikyta ekologiškoms bei alternatyviojo transporto priemonėms. Numatytos atovėjimo vietos su įkrovimo galimybe elektromobiliams.

Vėsesnio klimato šalyse, tarp kurių yra ir Lietuva, svarbiausias kriterijus, už kurį suteikiama daugiausia BREEAM balų arba kreditų, yra energija, kuri naudojama šildymui, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui. Energijos suvartojimas vertinamas keliais aspektais. Didžiausią dalį vertinant energiją užima pastato energinis efektyvumas, už jį galima gauti didžiąją dalį energijos kreditų.

Toliau – energinio monitoringo, arba stebėsenos, galimybės, apšvietimo efektyvumas, technologijos, mažinančios anglies dvideginio išskyrimą į aplinką, įrangos efektyvumas ir valdymo galimy-

bės, transporto (liftų, eskalatorių) energinis efektyvumas ir kitos priemonės, didinančios energijos vartojimo efektyvumą. Pastatas Jonavos g.

60 atitiks ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę, todėl energijos kategorija yra viena reikšmingiausių sertifikuojant šį pastatą.

Pastato vertinimas priklauso nuo surinktų kreditų, arba balų kiekio. Yra penki įvertinimo lygiai.

Didžioji dalis sertifikuotų pastatų yra gavę įvertinimą „Pass“, „Good“ ir „Very Good“. Verslo centras „River Hall“ siekia ne žemesnio kaip „Good“ įvertinimo.

Akivaizdi BREEAM nauda

Kaip rodo tarptautinė praktika, BREEAM sertifikatą turinčiuose pastatuose yra 7 proc. didesnis darbuotojų darbo našumas, 8–25 proc. mažesnė tikimybė darbuotojams susirgti, 36 proc. didesnis darbuotojų ar nuomininkų lojalumas, kartu didesnė galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Šiuo metu jau ne vienas projektuojamas ir statomas pastatas siekia BREEAM įvertinimo, tačiau apie BREEAM sertifikatus turinčių pastatų gausą kol kas galime tik svajoti. Džiugu, kad projekto Kaune plėtotojai renkasi šią prasmingą investiciją, remdamiesi gerąja praktika diegia naujai statomame biurų pastate modernius, aplinką tausojančius sprendinius, o būsimiems nuomininkams tai yra įrodymas, kad čia jų darbuotojams bus sudarytos puikios sąlygos, atitinkančios aukščiausius tarptautinius verslo patalpų standartus.

Pastato vertinimas priklauso nuo surinktų kreditų, arba balų kiekio. Yra penki įvertinimo lygiai.

2017

51

TURTAS Biurai

Stiprėjanti ekonomikos padėtis, šalies verslo plėtra ir augantis investuotojų dėmesys Lietuvai skatina modernių kokybiškų patalpų verslui poreikį. Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos bei Centrinės Europos šalyse, komercinių patalpų paklausa šiemet išliks didelė.

Pasikeitimai nekilnojamojo turto žemėlapyje:

ryškiau šviečia Kaunas Pastebima tendencija, kad iki šiol beveik vien į sostinę krypęs verslo atstovų dėmesys po truputį pasiskirsto. Augančios verslo išlaikymo sąnaudos investuotojus skatina vis dažniau atsigręžti į Kauną, kuris tampa alternatyva Vilniaus miestui. Tai lemia ir strategiškai patogi Kauno, esančio šalies centre, vieta, ir gausus išsilavinusių techninio profilio darbuotojų būrys.

Kaune komercinių patalpų projektai ilgą laiką buvo vangiai vystomi, todėl kokybiškų verslo patalpų stygius trukdė užsienio kapitalo įmonėms ateiti į miestą. Pastaraisiais metais Kaune pastebimi

52

nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai – atnaujinami prekybos centrai, statomi nauji verslo centrai ir įspūdingi gyvenamieji projektai patraukliose miesto vietose.

Jau šį pavasarį K.Baršausko gatvėje duris atvers „YIT Kausta“ vystomas modernus 5 300 kv. m ploto verslo centras B66. Šiuolaikinių inovatyvių įmonių poreikis kokybiškų ir komfortiškų biurų patalpų auga ir vis daugiau dėmesio skiriama darbo vietų patogumui, energijos išteklių taupymui bei laisvalaikio ir poilsio zonoms. Ne mažiau svarbi yra biuro vieta mieste, susisiekimas, supanti infras-

truktūra ir projekto vystytojo patikimumas, kuris garantuoja visapusišką dėmesį klientui ir atliktų darbų kokybę.

B66 atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus, todėl netrukus beveik pusę verslo centro ploto patalpų užims informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės – daiktų interneto sprendimų bendrovė „Teltonika“ ir debesų kompiuterijos paslaugų teikėja „Virtustream“, priklausanti didžiausiai pasaulyje privačiai valdomai IT įmonių grupei „DELL Technologies“. Ši miesto dalis, kurioje statomas verslo centras B66, iš-

siskiria puikia infrastruktūra ir strategiškai patogia vieta – greta įsikūrusios akademinės įstaigos, atnaujintas prekybos centras ir vystomas gyvenamųjų namų kvartalas „Šilo namai“.

B66 gali tapti ir jūsų verslo namais.

Daugiau informacijos apie verslo centrą B66 rasite www.yit.lt Dėl patalpų nuomos kreipkitės į AB „YIT Kausta“ NT projektų vadovą Liną Savicką Tel. +370 620 75 762 linas.savickas@yit.lt

Vasarą atidaromas

TURTAS Biurai

modernus verslo centras

Laikinąją sostinę biurų pastatų vystytojai kurį laiką buvo tarsi užmiršę, tačiau laikas parodė, kad užsienio investuotojai į miestą žiūri kaip į turintį nemažų perspektyvų. „Atsižvelgdami į esamą situaciją Kauno biurų rinkoje pagalvojome, kad investuoti į naujo verslo centro statybą bus naudinga. Tikimės, kad viltys pasiteisins. Juo labiau kad esame vieni pirmųjų, pasiūliusių rinkai naujovišką pastatą“, – teigia bendrovės „Realinija“ direktorius Kęstutis Graužinis.

Laikinosios sostinės Jonavos gatvėje baigiamo statyti 3–5 aukštų pastato bendras nuomojamas plotas – 2 500 kv. m. Komfortiškai darbo aplinkai užtikrinti įrengiamos aukštos kokybės šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemos. Sumontuo-

2 500 kv.m

tos pakeliamosios grindys leis lengvai įgyvendinti kiekvieno nuomininko patalpų išplanavimo poreikius. Apgalvotos ir erdvės darbuotojų poilsiui – šiuo tikslu įrengiamos dvi didžiulės terasos ant abiejų pastato korpusų stogų.

Naujasis verslo centras duris atvers jau šių metų vasarą.

Projektuojant pastatą buvo laikytasi koncepcijos, kad nebūtina kilti kuo aukščiau, dėmesį reikia skirti funkcionalumui. Anot K.Graužinio, įmonėms nėra patogu nuomotis biurą per du ar tris aukštus, todėl geriau statyti žemesnį pastatą, vienam

aukštui skiriant didesnį plotą.

Sklypą Jonavos gatvėje bendrovė „Realinija“ pirko su jau parengtu projektu, tačiau jį teko koreguoti. Pradiniame projekte nebuvo skirta pakankamai dėmesio automobilių stovėjimo vietoms. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo nupirkas dar vienas greta esantis sklypas. Dabar prie biurų pastato bus įrengtos 75 antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimo vietos.

Pastato dislokacijos vieta itin patogi – centrinė Kauno miesto dalis, iš kurios Senamiestis pasiekiamas vos per keletą minučių pėsčiomis. Patogu ir tai,

Kęstutis Graužinis: Esame vieni pirmųjų, pasiūliusių rinkai naujovišką pastatą. kad verslo centras yra šalia pagrindinių miesto gatvių – Šauklių, Jonavos ir Jurbarko – sankirtos. Biurus lengvai ir greitai pasiekti galės ne tik darbuotojai, bet ir klientai. Susisiekimas patogus tiek nuosavu, tiek ir viešuoju transportu. Palei verslo centrą nutiestas dviračių takas. Netoliese yra prekybos centrai, laisvalaikio ir pramogų kompleksas „Undinė“.

Laikinosios sostinės Jonavos gatvėje baigiamo statyti 3–5 aukštų pastato bendras nuomojamas plotas – 2 500 kv. m.

2017

53

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

Ir nekilnojamojo turto vystymo specialistai, ir šiuolaikiškus biurus besinuomojančių įmonių darbuotojai sutaria: aplinka, kurioje praleidžiame didelę dienos dalį, yra labai svarbi. Tad šiuolaikiškas biuras pasitarnauja ir kaip nefinansinė motyvacijos priemonė.

Darbuotojus traukia nauji verslo centrai, kuriuose yra galimybė užsiimti sportu, dirbti komfortiškose ir moderniose patalpose.

54

2017

TURTAS Biurai

Kai biuras tampa motyvacijos priemone Agnė Bagdonienė Specialistai pažymi, kad viena iš didelės naujų biurų paklausos priežasčių yra ta, kad ilgus metus bet kokiose patalpose dirbusios bendrovės vis dažniau gręžiasi į naujus, šiuolaikiškus biurų pastatus. Tai daryti verčia ir vis aštrėjančios varžytuvės dėl darbuotojų, kurie

mieliau renkasi darbdavius, galinčius užtikrinti tinkamą darbo aplinką. „Mano manymu, modernus, lanksčiai dirbti pritaikytas biuras yra labai svarbus veiksnys pritraukiant ir išlaikant darbuotojus. Tyrimais įrodyta, kad Y kartos darbuotojai, rinkdamiesi darbdavį, atidžiai vertina aplinką, kurioje praleis pro-

duktyviausias dienos valandas. Tai pastebėjau ir pati: biuro vieta, kitais pranašumais džiaugiasi kolegos, daug klausimų apie biurą sulaukiame ir karjeros mugėse, kai organizuojami atvirų durų renginiai“, – nuomone dalijasi Lina Šiumetė, „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centro rinkos operacijų vadovė.

Lina Šiumetė: Jau beveik dvejus metus esame čia, o darbuotojai vis dar džiaugiasi.

Tai tik dar kartą įrodo, kokia prasminga yra investicija į darbuotojų gerovę.

Daugiau nei gerai

Giedrius Brūzgė, statybų bendrovės „Eika“ Turto valdymo departamento l.e.p. direktorius, vardija, kad biurų nuomininkai pirmiausia įvertina pamatinius kriterijus: verslo centro vietą mieste, parkavimo vietų skaičių, patalpų išplanavimą, vystytojo žinomumą. „Ne mažiau svarbios pridėtinės pastato vertės: terasos, vidinis kiemas, bendros erdvės, konferencijų centras pastate, drėkinimo sistema, dušai, dviračių saugyklos ir t.t. Biuras naujame verslo centre suteikia konkurencinio pranašumo prieš kitus darbdavius. Didėjant automobilių spūstims miestuose darbuotojai vis dažniau automobilį pakeičia dviračiu ar viešuoju transportu. Kyla klausimas, ar darbovietėje bus galimybė 2017

55

TURTAS Biurai

Turime būti lankstūs, atviri, skaidrūs ir puoselėti lygiavertiškumą bei ekologinę pusiausvyrą.

56

2017

buotojai. Kartą per mėnesį rengiamos edukacinės sesijos su pasikviestais pašnekovais. „Taip tampame ne bendradarbiais, o bendruomene“, – pažymi ji.

Įsiklauso į poreikius Anot G.Brūzgės, dauguma darbdavių, įrengdami biurus, atsižvelgia į darbuotojų poreikius. Jiems atiduodamos darbo vietos su geriausiu vaizdu pro langus, įrengiamos poilsio ir žaidimų erdvės.

Specialistai perspėja, kad kuriantis naujame biure svarbu nesivaikyti madų, o gyvenimą biure organizuoti taip, kad kuo geriau atitiktų verslo tikslus.

Pavyzdžiui, į verslo centrą „Quadrum“ išsikėlusio DNB banko darbuotojai jau kone metus dirba neturėdami nuolatinių darbų vietų. Kiekviename aukšte, kuriuos nuomojasi bankas, įreng-

ta 90–100 darbo vietų, o šios suskirstytos į standartines, komandinio tipo ir tyliąsias, skirtas susikaupti. Darbuotojams paskiriamas tik aukštas, kuriame jie turi dirbti, bet ne konkreti darbo vieta. Šias turi tik kontaktų centro darbuotojai, kurių darbui reikalinga speciali įranga.

Banko vadovai dirba viršutiniame pastato aukšte, bet net valdytojas atskiro kabineto neturi. „Turime būti lankstūs, atviri, skaidrūs ir puoselėti lygiavertiškumą ir ekologinę pusiausvyrą. Todėl kai kurie mūsų darbo principai keičiasi iš esmės. Atsisakome visų popierinių technologijų, spausdinsime ir segtuvuose laikome tik tuos dokumentus, kuriuos privalome turėti pagal įstatymą“, – yra sakiusi Elvina Nagelytė-Boboriko, DNB banko Personalo tarnybos vadovė.

Kas tinka bankui, nebūtinai tiktų kitoms įmonėms.

Pasak Girėnės Ščiukaitės, Vilniuje ir Kaune biurus turinčios programavimo bendrovės „Bentley Systems“ personalo vadovės Rytų Europos šalims, protinį darbą dirbantiems žmonėms būtina aplinka, kurioje jie gali susikaupti.

Triukšmas mažina produktyvumą, kartu ir pasitenkinimą darbu. Todėl įmonės darbuotojai dirba atskiruose kabinetuose, o ne viename atvirame biure. „Keičiantis projektams, darbuotojai migruoja į kitus kabinetus. Jie patys nori sėdėti arčiau kolegų, su kuriais kartu dirbs įgyvendindami naują projektą. Tačiau dar nė vienas jų nėra pageidavęs dirbti atvirame biure – vienoje patalpoje su visais kitais kolegomis“, – „Verslo žinioms“ yra sakiusi G.Ščiukaitė.

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

pasinaudoti dušu, persirengimo kambariu ir pan.“, – nurodo G.Brūzgė.

Jis neabejoja, kad darbuotojus traukia nauji verslo centrai, kuriuose yra galimybė užsiimti sportu, dirbti komfortiškose ir moderniose patalpose ar tiesiog vasaros metu išgerti kavos ant pastato stogo esančioje terasoje. „Funkcionalus pastatas geroje vietoje sukuria prestižą jame įsikūrusioms bendrovėms“, – įsitikinęs G.Brūzgė.

Jam pritaria ir L.Šiumetė.

Ji pasakoja, kad 2015 m. pavasarį, pradėjus kurti „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centrą Vilniuje, jos komanda nuolatinės darbo vietos apskritai dar neturėjo. Dauguma darbuotojų tuo metu tobulino įgūdžius Švedijoje. „Diena, kai persikėlėme į naujas „K29“ patalpas, mums buvo svarbi – „Nasdaq“ Rinkos operacijų skyrius pradėjo darbą Lietuvoje. Pirmomis dienomis į darbą ir pati ėjau su šalmu, nes pastatas dar ne visai buvo baigtas įrengti“, – juokiasi L.Šiumetė.

Anot jos, ji ir kolegos džiaugiasi ir interjeru, ir ergonomiškais baldais, kuriuos galima pritaikyti prie skirtingų darbo stilių, bendromis poilsio ir darbo erdvėmis. „Jau beveik dvejus metus esame čia, o darbuotojai vis dar džiaugiasi. Tai rodo apklausos, o juk ir tarpusavyje apie biurą pasikalbame.

Tai tik dar kartą įrodo, kokia prasminga investicija į darbuotojų gerovę“, – neabejoja L.Šiumetė.

Kalbėdama apie biurą, ji mini ir tai, kad bendroje poilsio erdvėje vyksta kino vakarai, kuriuos rengia patys dar-

Gerovė: specialistai neabejoja, kad darbui tinkama aplinka, šiuolaikiškas biuras lemia didesnį efektyvumą.

turtas

Statybų nelėtins ir pramonės sektorius pramonė

Skaičiuojama, kad pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto. Šio sektoriaus bendrovių plėtros planai, investuotojų pritraukimas daro didelę įtaką ir statybų sektoriui. Prognozuojama, kad šiemet ir kitais metais pramonės sektoriaus dalyviai užsakymų statybininkams nešykštės.

Julius Apulskis

statybų daugėja

Pasak Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus, su pramonės sektoriumi susijusių objektų statybų daugėja. „Šalyje nestinga laisvųjų ekonominių zonų, pramonės parkų. Jų administratoriai daug dirba, stengdamiesi pritraukti investuotojų. Itin aktyviai dirba ir „Investuok Lietuvoje“ specialistai, kurie geba nukreipti investuotojus į šalies regionus. Pavieniai ga-

mybininkai palieka šalį, tačiau svarstyklės gerokai nusvyra pusėn tų, kurie Lietuvoje kuriasi“, – padėtį apžvelgia M.Statulevičius.

Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Inreal“ ataskaitoje pažymima, kad 2016 m. buvo baigtos dviejų logistikos centrų statybos: Vilniuje („Woodline“, 6 800 kv. m) ir Klaipėdoje („VPA Logistics“, 17 500 kv. m). 2017 m. Vilniuje planuojama baigti bent trijų nuomai skirtų logistikos centrų statybas, kurie rinką papildys apie 30 tūkst. kv. m. Kaune ir Klaipėdoje di-

delių naujų statybų neplanuojama, tačiau gamybiniai pastatai kyla kituose šalies regionuose.

Padės ES pinigai

Ketvirtus metus iš eilės LNTPA skaičiuoja NT lūkesčių indeksą. Naujausias, šių metų sausio, lūkesčių indeksas rodo, kad didžiausia plėtra numatoma būtent industriniam NT. Taigi indeksas rodo, kad šiemet patraukliausiu turtu daugiau nei pusė, t.y. 51 proc., rinkos dalyvių įvardija komercinį turtą. Praėjusiais me-

Mindaugas Statulevičius: Vyriausybė jau prieš kelerius metus pradėjo aktyvią programą, padedančią mūsiškiui verslui rasti naujų eksporto krypčių, ir bendrovės aktyviai ja naudojasi.

60

2017

Pasirinkimas: komercinio turto segmente plėtotojai planuoja

tais tokių respondentų dalis sudarė mažiau – 34 proc.

Komercinio turto segmente plėtotojai planuoja daugiausia plėtoti sandėlių: tuo užsiims 79 proc. jų. Palyginti su praėjusiais metais, ši dalis augo 24 proc. punktų.

Mažiausiai šiemet planuojama plėtoti biurų – tuo užsiims 29 proc. plėtotojų, o pernai ši dalis sudarė 51 proc.

Tradiciškai patraukliausiu miestu NT investicijoms išlieka Vilnius, tačiau išaugo ir Kauno patrauklumas, daugiau įmonių planuoja naujus projektus inicijuoti Šiau-

ėtotojai planuoja daugiausia statyti sandėlių: tuo užsiims 79 proc. jų. Palyginti su praėjusiais metais, ši dalis augo 24 proc. punktų.

liuose. Atsirado įmonių, kurios rengia naujus projektus Panevėžio mieste, Tauragės, Utenos, Marijampolės ir Alytaus apskrityse, nurodoma indekso ataskaitoje. „Šios tendencijos susijusios ir su tuo, kad pagaliau į rinką įsilies ES Struktūrinių fondų pinigai. Tai reiškia, kad statybų bendrovės sulauks daugiau užsakymų iš gamybos įmonių, kurios ES lėšas ketina panaudoti gamybos plėtrai“, – prognozuoja M.Statulevičius.

Anot jo, tendencija galėtų pakeisti nebent nenumatyti makroekonominiai pokyčiai. „Užsienio investuotojų susidomėjimas, mano nuomone, turėtų išlikti gana didelis. „Investuok Lietuvoje“ skleidžia labai pozityvią žinią apie Lietuvą pasaulyje. Lietuvoje jau įsikūrusių bendrovių patirtis padeda pritraukti naujų investuotojų. Be to, Vyriausybė jau prieš kelerius me-

tus pradėjo aktyvią programą, padedančią mūsiškiui verslui rasti naujų eksporto krypčių, ir bendrovės aktyviai ja naudojasi. Taigi visos šios gamybos įmonės apsukas didina. Dėl didėjančių gamybos apimčių, joms reikia ir naujų pastatų“, – tendenciją brėžia M.Statulevičius.

Sniego gniūžtė

Mindaugas Kulbokas, NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione, pažymi, kad industrinės statybos plėtra yra itin pozityvi šalies ūkiui. „Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva čia turi pranašumą, nes pas mus šalyje yra dar gana tolygus gyventojų pasiskirstymas – yra penki didesni miestai. Taigi turime ir galimybę diversifikuoti pramonės plėtrą šalyje. Džiugu, kai nauji projektai

plėtojami regionuose“, – kalba M.Kulbokas.

Vienas iš tokių projektų – kad ir Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje kylanti Danijos langų ir durų gamintojos „Dovista“ gamybos bazė. Skaičiuota, kad iki 2020 m. bendrovė investuos iki 50 mln. eurų ir sukurs apie 300 naujų darbo vietų. Investuotojų teigimu, ilgainiui šis projektas gali tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. „Marijampolę pasirinkome dėl regione sukauptų inžinerinių kompetencijų ir puikiai įrengtos Marijampolės laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros“, – yra sakęs „Dovista“ gamybos vadovas Stigas Romlundas.

Anot M.Kulboko, tokie projektai gali paskatinti vadinamąjį sniego gniūžtės efektą, kai vienas didelis investuotojas paskatina šalyje kurtis ir kitus. Panašiai prieš kele-

Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.

rius metus nutiko su paslaugų centrais. „Kuo daugiau turėsime sėkmės istorijų pramonės sektoriuje, tuo lengviau bus pritraukti naujų investuotojų. Turime pakankamai vietos, kur įkurdinti pramonės įmones.

Tikiuosi, kad Lietuvoje pastatysime ir didžiąją „Tesla“ gamyklą“, – šypsosi M.Kulbokas.

51

proc.

– statybų rinkos dalyvių patraukliausiu turtu įvardija komercinės paskirties pastatus.

2017

61

De­gus­ta­ci­jos: še­fas A.Iva­naus­kas sve­čius kvie­tė pa­ra­gau­ti nau­jau­sių „Man­tin­gos“ ga­mi­nių ir pa­ta­rė, kaip juos bū­tų ga­li­ma iš­ra­din­gai pa­tiek­ti.

Ir­mos Tre­čio­kie­nės nuo­tr.

Re­gio­no ly­de­rės įkur­tu­vės –

šven­tė klien­tams

Šal­dy­tų ir pa­ruoš­tų sluoks­niuo­tos teš­los, duo­nos ga­mi­nių ga­my­bos ly­de­rė vi­ sa­me re­gio­ne bend­ro­vė „Man­tin­ga“ to­liau ple­čia sa­vo veik­lą. Ati­da­riu­si dar vie­ną mo­der­nų ce­chą bend­ro­vė ne vel­tui yra va­di­na­ma ne­pa­mai­no­mu še­fų pa­gal­bi­nin­ku ir yra taip ver­ti­na­ma klien­tų bei vers­lo par­tne­rių.

Pra­dė­jo nau­ją erą

„Pa­gar­ba „Man­tin­gai“, ku­ ri Lie­tu­vo­je pra­dė­jo sluoks­ niuo­tos teš­los erą. Apie ko­ky­ bę net ne­kal­bu – už­si­mer­kęs

62

2017

pa­si­ti­kiu vi­sais „Man­tin­gos“ ga­mi­niais. Ji siū­lo tik pui­kius ga­mi­nius. Ge­ra, kad lie­tu­viai plė­to­ja to­kį pui­kų vers­lą kaip jūs“, – kal­bė­jo gar­sus vir­tu­vės še­fas Al­fas Iva­naus­kas, pri­sta­ ty­da­mas „Man­tin­gos“ sluoks­ niuo­tos teš­los ga­mi­nius, ką tik pra­dė­tus ga­min­ti nau­jo­je ga­myk­lo­je, ku­ri yra vie­na di­ džiau­sių ir mo­der­niau­sių Ry­ tų Eu­ro­po­je. „Sluoks­niuo­tų teš­los ga­mi­ nių ce­cho ati­da­ry­mas svar­bus

ne tik bend­ro­vės „Man­tin­ ga“ ko­man­dai, bet ir jos klien­ tams bei par­tne­riams, tai mū­ sų vi­sų – žmo­nių, ku­riuos jun­gia mei­lė mais­tui ir ko­ky­ bei, šven­tė“, – kal­bė­jo „Man­ tin­gos“ sa­vi­nin­kas Kle­men­cas Agen­tas.

Gau­siai su­si­rin­ku­siems sve­ čiams A.Iva­naus­kas pri­sta­ ty­mą ren­gė su vi­sa „Vir­tu­vės mi­tų grio­vė­jų“ ko­man­da, tad, ap­žvel­giant kon­di­te­ri­nes ma­ das pa­sau­ly­je, ne­trū­ko nei

ska­nių, bet ne­su­dė­tin­gų re­ cep­tų, nei pra­ktiš­kų, bet iš­ra­ din­gų pa­ta­ri­mų, di­zai­no idė­jų pa­gal res­to­ra­no, ka­vi­nės, ba­ro po­bū­dį, bu­vo su­reng­ta de­ser­ tų de­gus­ta­ci­ja.

Bu­vo ga­li­ma dar kar­tą įsi­ti­ kin­ti, kad iš „Man­tin­gos“ ga­ mi­na­mų šal­dy­tų ir pa­ruoš­tų sluoks­niuo­tos teš­los, duo­nos, ga­mi­nių, įvai­rių už­kan­džių, pa­si­tel­kus iš­mo­nę ir fan­ta­zi­ ją, ga­li­ma ne­sun­kiai su­kur­ ti dau­gy­bę pa­tie­ka­lų va­rian­tų,

Lyderiai Tradicijos ku­rie klien­tams nea­be­jo­ti­nai su­ža­dins ape­ti­tą, o ne­re­tai ir su­kels smal­su­mą.

Po­pu­lia­riau­si – čes­na­ki­niai pran­cū­ziš­ki ba­to­nai

Ino­va­ty­vu­mu ir aukš­tais ko­ ky­bės stan­dar­tais iš­si­ski­rian­ ti „Man­tin­ga“ kas­met į rin­ ką išleidžia apie 200 nau­jų ga­mi­nių. Pak­lau­sa pa­sta­rai­ siais me­tais taip išau­go, kad te­ko ieš­ko­ti vie­tos nau­jai ga­ myk­lai. „Se­no­jo­je ga­myk­lo­je pa­ga­ min­ti tiek, koks bu­vo po­rei­ kis, ne­be­pa­jė­gė­me“, – pa­sa­ ko­jo „Man­tin­gos“, val­dan­ čios tris ga­myk­las, va­do­vas K.Agen­tas.

Nau­jo­ji ga­myk­la, ku­rio­ je gims­ta traš­ku­mo ir sko­nio me­nas, įsi­kū­rė re­konst­ruo­to­ se ir mo­der­ni­zuo­to­se bu­vu­ sios me­ta­lo ir be­to­no, o dar anks­čiau – mais­to pra­mo­nės, gamyklos pa­tal­po­se. Plės­da­ ma veik­lą „Man­tin­ga“ ne tik įpū­tė gy­vy­bės ne­be­nau­do­ja­ mo­je te­ri­to­ri­jo­je, bet ir su­kū­ rė 120 nau­jų dar­bo vie­tų. Šia­me pa­sta­te jau vei­kia duo­nos ga­mi­nių li­ni­ja, ne­se­ niai su­kur­ta ir sluoks­niuo­tų ga­mi­nių li­ni­ja, ku­rios pro­duk­ ci­ja ir pri­sta­ty­ta ren­gi­ny­je. „Su nau­jo­mis tech­no­lo­gi­jo­ mis pa­ga­min­si­me 4–5 kar­tus dau­giau ga­mi­nių. Kiek­vie­nas ga­my­bos eta­pas (mai­šy­mas, kil­di­ni­mas, prie­dų už­bars­ty­ mas, šal­dy­mas ir kt.) – sau­gus, ga­mi­niai – itin ko­ky­biš­ki. Tai mums lei­džia pa­siek­ti vi­siš­kai au­to­ma­ti­zuo­tas ga­my­bos pro­ ce­sas“, – pa­sa­ko­jo K.Agen­ tas. Tuo bu­vo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti eks­kur­si­jos po ga­myk­lą me­tu.

Duo­nos ga­mi­niai ke­pa­mi la­bai aukš­tą ir vie­no­dą tem­ pe­ra­tū­rą ga­lin­čio­se pa­lai­ky­ti ak­me­ni­nė­se kros­ny­se, ko­kio­ se bū­da­vo ke­pa­ma se­no­vė­je, ta­čiau šios kros­nys kom­piu­te­ ri­zuo­tos. „Man­tin­gos“ ga­mi­ niams nau­do­ja­mas na­tū­ra­lus rau­gas, ku­rį lie­tu­viai nuo am­

žių nau­do­jo duo­nai kep­ti.

Nau­ja­me ce­che įdieg­ta tech­ no­lo­giš­kai pa­žan­giau­sia įran­ ga ir nau­do­ja­mi ko­ky­biš­ki pro­duk­tai „Man­tin­gai“ lei­džia ly­giuo­tis į pa­sau­lio ly­de­rius ir vi­sam re­gio­nui pa­teik­ti mak­ si­ma­lios įma­no­mos ko­ky­bės sluoks­niuo­tos teš­los ga­mi­ nius bei teš­lą.

Še­fo pa­ta­ri­mai Siek­da­mas pa­dė­ti pa­di­din­ti res­to­ra­nų, ka­vi­nių, pre­ky­bos cent­rų ir ki­ to vers­lo apyvartą, A.Iva­naus­kas pa­ta­rė paeks­pe­ri­men­tuo­ti spren­ džiant, ko­kios for­mos py­ra­go ar tor­to ga­ba­lė­lis bus pa­teik­tas vit­ri­no­ je, lėkš­tė­je.

Su­kur­ti dau­giau įvai­ro­vės, int­ri­gos jis pa­ta­rė ir ren­kan­tis in­dų for­mas.

Siū­ly­tų nau­do­ti spe­cia­lius kve­pa­lus, įvai­rius ki­tus pa­tie­ka­lą ir klien­to po­jū­čius ža­di­nan­čius prie­dus, pa­vyz­džiui, spro­gi­nė­jan­čią ka­ra­me­lę.

Tra­di­ci­nis šo­ko­la­di­nio tor­to tri­kam­pis ga­ba­lė­lis, pa­tiek­tas ap­vers­tas, jo šo­nus pa­puo­šus plo­nai su­pjaus­ty­to­mis braš­kė­mis, aki­mirks­niu virs­tų šiuo tuo įdo­mes­niu ir la­biau trau­kian­čiu akį. Tik­rai dau­giau ran­kų sieks ir šo­ko­la­di­nio py­ra­go, ku­ris bus pa­tiek­tas su­tru­pin­tas ele­gan­tiš­ka­me stik­lai­nė­ly­je, pa­ska­nin­tas pu­tė­siais, švie­žio­mis uo­go­mis. „O pri­dė­ję raš­te­lį, kad, pa­vyz­džiui, prieš ra­gau­jant rei­kia pa­bels­ti į sta­lą ir tai at­neš lai­mę bei mei­lę, šį pa­tie­ka­lą be var­go par­duo­si­te 60 pro­c. bran­giau“, – ga­ran­ta­vo A.Iva­naus­kas, aiš­ki­nęs iš­skir­ti­nu­mo, ne­ ti­kė­tu­mo fak­to­rių, is­to­ri­jų svar­bą su­do­mi­nant klien­tus ir pa­ska­ti­nant juos at­ver­ti pi­ni­gi­nes.

Tam pa­de­da ir pa­teik­ta is­to­ri­ja, kaip ir ko­dėl bu­vo su­kur­tas toks pa­tie­ ka­las, pa­vyz­džiui, pa­pa­sa­ko­ti, kad jis bu­vo troš­kin­tas tam tik­ro­je tem­ pe­ra­tū­ro­je tiek ir tiek va­lan­dų, kad įgau­tų tam tik­rą sko­nį ar teks­tū­rą.

Kle­men­cas Agen­tas: Sluoks­niuo­ tų teš­los ga­mi­ nių ce­cho ati­da­ ry­mas svar­bus ne tik bend­ro­ vės „Man­tin­ga“ ko­man­dai, bet ir jos klien­tams bei par­t­ne­riams. „Man­tin­ga“ apie 70 pro­c. vi­sos sa­vo pro­duk­ci­jos eks­ por­tuo­ja į už­sie­nį. Lie­tu­viš­ ki ska­nės­tai ir duo­nos ga­mi­ niai ke­liau­ja į 31 pa­sau­lio ša­ lį. Pir­kė­jai la­biau­siai pa­mė­gę čes­na­ki­nius pran­cū­ziš­kus ba­ to­nus, ban­de­les mė­sai­niams, krua­sa­nus, ban­de­les su šo­ko­ la­du ir ki­ta.

Ma­ri­jam­po­lė­je įsi­kū­ru­ si „Man­tin­ga“ sa­vo is­to­ri­ją duo­nos, už­kan­džių ir šal­dy­ tų ga­mi­nių rin­ko­je ku­ria jau 19 me­tų. Bend­ro­vė ne tik pa­ti ga­mi­na, bet ir im­por­tuo­ja tor­ tus, de­ser­tus iš vi­so pa­sau­lio.

A.Iva­naus­kas pa­ta­rė klien­tams pa­lik­ti kū­ry­bi­nės lais­vės. „Pa­tie­ki­ te klien­tams ne tik ska­nų švie­žią krua­sa­ną, bet ir pa­siū­ly­ki­te už­si­tep­ti apel­si­ni­nio, ko­ko­si­nio svies­to. Šiek tiek fan­ta­zi­jos, iš­mo­nės, ir krua­sa­ nų par­da­vi­mas be­ma­tant išaugs dar la­biau“, – siū­lė ži­no­mas še­fas.

Ne­pa­tin­gė­ki­te pa­suk­ti gal­vos kur­da­mi pa­da­žų me­niu. Pa­vyz­džiui, ar­ ba­tos su su­tirš­tin­tu pie­nu, laz­dy­no rie­šu­tų su apel­si­nais ar ba­na­nais, braš­kių ir ba­zi­li­kų pa­da­žai int­ri­guo­ja, pa­ska­ni­na ir klien­tui ne­lei­džia nuo­bo­džiau­ti. Vie­na nau­jo­vių – į pa­tie­ka­lą įsmei­gia­mos pi­pe­tės su pa­ da­žais ar net li­ke­riu. Jos yra ir funk­cio­na­lios, ir ku­ria įdo­mes­nį vaiz­dą.

O kas sa­kė, kad krua­sa­nai ga­li bū­ti tik de­ser­tas? Pa­vyz­džiui, paragavę ke­pe­nė­lių ir prie jų tin­kan­čių prie­dų įda­ro, su tuo tik­rai ne­su­tik­tumėte.

Ypač plo­ną „Man­tin­gos“ fi­lo teš­lą ga­li­ma nau­do­ti įvai­riau­siems už­kan­ džiams, pa­vyz­džiui, pa­va­sa­ri­nių ri­ti­nė­lių ga­my­bai. Sup­lė­šy­ta ir su­for­ muo­ta fi­lo teš­la, pa­si­tel­kus įvai­rius įda­rus, pa­vyz­džiui, ož­kos sū­rio su bu­ro­kė­liais, ga­li virs­ti ska­niau­siais ky­šiais. Ar­ba ant sta­lo ga­ruo­ti kaip pi­ca su ri­ko­tos sū­riu ir po­mi­do­rais.

Ir­mos Tre­čio­kie­nės nuo­tr.

2017

63

Lyderiai Pasiekimai

AB „Lytagra“ po privatizavimo skaičiuoja 25-uosius veiklos metus, o jos ištakos – prieš 72-ejus metus Kauno miesto centre, Vilniaus gatvėje, įkurtoje tiekimo bazėje.

„Lytagros“ įmonių grup Vieta: „Lytagros“ įmonių grupės centrinė būstinė įsikūrusi Kaune, Ateities pl. 50.

patikimas partner Per šį laikotarpį labai pasikeitė buvusi tiekimo bazė: tapo stambia įmonių grupe su visoje Respublikoje išsidėsčiusiais prekybos centrais, filialais ir antrinėmis įmonėmis, galinčiomis kompleksiškai spręsti ne tik visus žemės ūkio gamybos modernizavimo, gyvulininkystės automatizavimo ir robotizavimo klausimus. Įmonių grupė visiškai tenkina gamybinių įmonių, smulkiųjų gyvulių augintojų, besistatančių namus ar juos renovuo64

2017

jančių, poreikius. Bendraudama su žinomomis ir plačiai pripažintomis Vakarų Europos bendrovėmis „New Holland“, JCB, „Krone“, „Amazone“, „Horsc“, „Lely“, „Fliegel“ ir kt., ji sugeba aprūpinti žemdirbius šiuolaikine žemės ūkio technika. Džiaugiamės gerai išvystytu įmonių grupės sandėlių-terminalų ir technikos serviso tinklu, galėdami tiekti reikalingas atsargines dalis, remonto medžiagas bei operatyviai teikti remonto

ir techninio aptarnavimo paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje ir Latvijoje veikiančiose šešiose antrinėse įmonėse, 25 filialuose bei prekybos centruose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų.

Bendrovė patenkinta kiekvienais metais didėjančia pardavimo ir paslaugų apimtimi. Neblogi buvo ir 2016-ieji.

Išaugo žemės ūkio technikos, metalų, statybinių ir apdailos medžiagų bei kitų paslaugų pardavimas. Įmonių grupės

nekonsoliduota apyvarta sudarė 199 mln. eurų.

Tinklo plėtra

Sėkmingai vykdant „Lytagros“ įmonių grupės valdybos strateginį plėtros planą, šių metų kovo mėnesio antroje pusėje duris atvėrė jau 25-asis prekybos centras „Lytagra“ Lietuvoje ir pirmasis prekybos centras „Lytagra“ Kėdainiuose.

Per keletą praėjusių metų buvo pastatyti ir pradėjo veikti prekybos centrai Šiauliuo-

Lyderiai Pasiekimai ploto padangų sandėlis-terminalas Kaune. Naujų prekybos centrų ir filialų kūrimas priartina „Lytagros“ įmonių grupę prie pirkėjų, įgalina greitai ir operatyviai teikti paslaugas.

Pirkėjams labai patogu neišvykstant toli nuo namų įsigyti reikalingų ir mėgstamų prekių iš „Lytagros“ prekybos centrų ar filialų.

Platus prekių asortimentas

upė –

eris

se, Marijampolėje, Kretingoje.

Praėjusiais metais savo veiklą pradėjo penktasis technikos servisas Panevėžyje, dvigubai išplėstos centrinės serviso dirbtuvės Kaune. Praplėsti sandėlių plotai Kaune, Plungėje. Baigiamas projektuoti didelis prekybos centras kartu su technikos aptarnavimo servisu Raseiniuose. Vilniuje baigti prekybos centro praplėtimo projektavimo darbai. Antroje šių metų pusėje duris atvers daugiau kaip 5 000 kv. m

„Lytagros“ įmonių grupės prekybos centrai unikalūs savo prekių asortimentu, sukuriančiu puikią galimybę vienoje erdvėje įsigyti visko, ko gali prireikti žemdirbiui, ūkio ar namų reikmėms. „Lytagros“ įmonių grupės filialuose ir prekybos centruose – didelis juodųjų ir spalvotųjų metalų pasirinkimas. Kaune, įmonių grupės centre, veikia didžiausias Baltijos šalyse – net 21 000 kv. m ploto metalų terminalas, kuriame pagal kliento pageidavimus metalo gaminiai gali būti supjaustyti taip, kaip reikia klientui. „Lytagros“ įmonių grupės veikla faktiškai skirta žemdirbių poreikiams tenkinti, tačiau neteisinga būtų manyti, kad įmonė sutelkia dėmesį vien tik į žemės ūkį. Pastaruoju metu labai išsiplėtė prekių asortimentas miesto gyventojams. Pirkėjų pageidavimu „Lytagra“ tapo universalesnė, tad šiuo metu čia siūlomos prekės svarbios kiekvienam prekybos centro lankytojui. Čia savo mėgstamai veiklai reikalingų priemonių ras tiek užkietėjęs bitininkas, sodininkas ar daržininkas, žirginio sporto mėgėjas, besirūpinantis savo augintiniais, tiek savo pirmuosius namus statantis naujakurys ar būstą renovuojantis gyventojas. Įmonių grupės prekybos centruose „Lytagra“ galima įsigyti buities prekių, statybinių medžiagų, reikalingų būstui

statyti ar remontuoti. Didelis įvairių įrankių, skirtų mėgėjui ar profesionalui, santechnikos ar elektros prekių pasirinkimas. Gausu ir įvairios paskirties metalo gaminių, automobilių detalių, eksploatacinių medžiagų ar jų priežiūros priemonių. Paslaugūs darbuotojai pasiruošę išklausyti kiekvieno kliento pageidavimus, parinkti ir pasiūlyti įsigyti labiausiai jo lūkesčius atitinkančių prekių.

„Lytagros“ žemės ūkio bendrovės

Visos įvežamos žemės ūkio mašinos pirmiausia yra išbandomos jau 25 metus veikiančioje „Lytagros“ žemės ūkio bendrovėje, įsikūrusioje Kauno rajone, Bernatonyse. Šiame ūkyje dirbama 3 300 ha žemės.

Plėtojant augalininkystę užtikrinama pašarų bazė 3 500 galvijų, iš kurių 1 050 – melžiamos karvės. Šioje srityje „Lytagra“ taip pat vykdo plėtrą. Šių metų sausio mėnesį prie „Lytagros“ įmonių grupės prisijungė Kėdainių rajone esanti Okainių žemės ūkio bendrovė, kurioje yra 2 800 ha dirbamos žemės ir auginama 2 700 galvijų iš kurių 1 030 – melžiamos karvės.

Naujos „Lytagros“ įmonių grupės narės laukia nemažai permainų. Yra numatyta daug investuoti į naujas gyvulininkystės technologijas, taip pagerinant darbuotojų aplinką, gyvulių laikymo sąlygas, kartu užtikrinant aplinkos ir gamtosaugos reikalavimus.

Technikos servisas – darbo sėkmės garantas

„Lytagros“ serviso tarnyba, dirbdama daugelį metų, sukaupė didelę patirtį. Kiekvienais metais investuojant dideles lėšas sukurta gera techninė bazė. Sukomplektuoti ir paruošti darbui aukštos kvalifikacijos mechanikai. Jie kiekvienais metais savo kvalifikaciją tobulina mokymuose gamyklose gamintojose, įvairiuose kursuose. Dabar serviso tarnyboje dirba daugiau kaip 50 savo darbą gerai išmanančių mechanikų, tarp jų – aukštos kvalifikacijos elektronikos specialistų. Techniniam aptarnavimui ir operatyviam gedimų šalinimui sukomplektuota daugiau kaip 30 mobiliųjų brigadų, aprūpintų specialiuoju transportu su būtina darbams atlikti įranga ir diagnostikos prietaisais.

Patogu: pirkėjų pageidavimu „Lytagra“ tapo universalesnė, tad šiuo metu čia siūlomos prekės svarbios kiekvienam prekybos centro lankytojui.

2017

65

LOŠIMO AUTOMATŲ SALONAI VISOJE LIETUVOJE

Loškite atsakingai

• G YV E N AM ŲJ Ų N AM Ų E RD V Ė • BIURŲ E RD V Ė • UG D YM O IR Š V IE T IM O E RD V Ė • PR E KYBOS E RD V Ė