Sveikata 2017 04 27

??

TURINYS

?

38

Sun­kiau­sias gy­ve­ni­mo pe­rio­das. Kaip iš­tver­ti?

64

Hi­per­ten­zi­ja: kaip ją val­dy­ti

52

Sme­ge­nys žar­ny­ne: tai – ne sen­sa­ci­ja

6

Š.Ja­si­ke­vi­čiaus iš­rink­ta­jai A.Dou­kai svar­biau­sia yra šei­ma

13

„Pa­lan­gos gin­ta­ras“ ren­gia­si va­sa­rai

14

Pa­cien­tų pa­si­ti­kė­ji­mo kre­di­tas ne­sen­ka jau 65 me­tus

16

Poliklinkos turtas – jaunimo entuziazmas ir vyresniųjų patirtis

18

Ar įvy­ko pro­ver­žis gy­dant plau­čių vė­žį?

20

Kau­no kli­ni­ko­se – iš­skir­ti­nės są­ly­gos gim­dy­vėms ir nau­ja­gi­miams

22

Šim­ta­me­čia­me fa­kul­te­te at­si­sklei­džia jau­ni­mo ta­len­tai

24 26

Kaip suvaldyti alergiją

58

Pa­va­sa­ris – me­tas rink­ti vais­ta­žo­les, ta­čiau tik iš­min­tin­gai

26

Pasaulis be rūkalų – misija įmanoma?

Šei­mos gy­dy­to­jo at­vi­ru­kas pa­cien­tui

32 34

Vais­tų ga­lia: ir gy­do, ir žu­do

36

Mais­ti­nės skai­du­los su­stip­ri­no svei­ka­tą ir pa­dė­jo su­liek­nė­ti

38

Sun­kiau­sias gy­ve­ni­mo pe­rio­das. Kaip iš­tver­ti?

44

Jau­nys­tė ir svei­ka­ta glū­di mu­my­se

46

Vai­sin­gu­mo kli­ni­ko­je – aukš­čiau­sio ly­gio nėš­čių­jų prie­žiū­ra

Au­to­lo­gi­nis kon­di­cio­nuo­tas se­ru­mas pri­lygs­ta gy­vy­bės elik­sy­rui

48

Lim­fod­re­na­ži­nį ma­sa­žą at­lie­ka tik ran­ko­mis

52

Sme­ge­nys žar­ny­ne: tai – ne sen­sa­ci­ja

58

Pa­va­sa­ris – me­tas rink­ti vais­ta­žo­les, ta­čiau tik iš­min­tin­gai

64 66

Hi­per­ten­zi­ja: kaip ją val­dy­ti Kryžiažodis

Pasaulis be rūkalų – misija įmanoma?

28

47

Išk­ri­tę dan­tys: ty­kan­čios svei­ka­tos pro­ble­mos, apie ku­rias daž­nai nie­ko ne­ži­no­me

6

Š.Ja­si­ke­vi­čiaus iš­rink­ta­jai A.Dou­kai svar­biau­sia yra šei­ma

„Lova Navasan“ Dar Senovės Rytuose buvo nustatyta, jog mūsų sveikatos būklė tiesiogiai priklauso nuo mūsų stuburo. Kiekvienas stuburo slankstelis atitinka tam tikrą organą, todėl stuburo gydymas padeda pašalinti daugelį negalavimų ir ligų. „Navasan“ lova padeda nuolat jaučiantiems nugaros, galvos skausmus, kenčiantiems nuo chroniško nuovargio, streso, ligų, nemigos ir tiems, kurie nori išvalyti iš organizmo toksinus ir šlakus, pakoreguoti laikyseną bei sustiprinti sveikatą.

„Roll Evolution“

„Magic Vib“ „Magic Vib“ – norintiems atsikratyti riebalų sluoksnio, suaktyvinti raumenų veiklą ir pagerinti savijautą!

NAUJIENA

„Starnac“ Vakuuminis masažas „Starnac“ aparatu – jau ir KM sveikatingumo studijoje. Pirmosioms užsiregistravusiosioms – ypatinga kaina: viso kūno masažo (50 min.) 10 kartų kursas – tik 100 eurų (vietoj 280 eurų), 1 karto – 13 eurų (vietoj 30 eurų).

Norite greitai ir nebrangiai patobulinti kūno formas, turėti gražią odą bei jaustis žvaliai?

Maloni „Roll Evolution“ masažo procedūra ypač rekomenduojama tiems, kurie nori sulieknėti, kovoja su celiulitu, nuolat jaučia nuovargį, energijos trūkumą, kenčia nuo peršalimo, kvėpavimo takų ligų ar gripo, dirba sėdimą darbą. Taip pat ši procedūra puikiai tinka mamoms, norinčioms po gimdymo atkurti kūno formas.

Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 66–3 Tel. 8 640 882 44

2017 pavasaris

REDAKTORĖS ŽODIS

Fotografija: Vilmanto Raupelio

Redaktorė Marijana Jasaitienė

Mie­lie­ji skai­ty­to­jai!

Tai, kad kiek­vie­nas nau­jas „Svei­ka­tos“ žur­na­ lo nu­me­ris yra jū­sų vis la­biau lau­kia­mas, liu­di­ja: jau su­vo­kia­me, ko­kia lai­mė bū­ti svei­kam ir kaip svar­bu tos lai­mės neiš­bars­ty­ti šu­kė­mis. Gy­dy­to­ jai jas ga­li su­kli­juo­ti, ta­čiau lie­ka ran­dai.

Vis dau­giau par­kų ta­ke­liais ry­tais bė­gio­jan­čio jau­ni­mo ir netgi sen­jo­rų įro­do, kad tai su­tei­kia ener­gi­jos ir ge­rų emo­ci­jų.

Vie­na šio „Svei­ka­tos“ žur­na­lo he­ro­jų grai­kė An­na Dou­ka prie ge­ros svei­ka­tos re­cep­tų, be spor­to, ku­riam sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­ręs jos vy­ ras Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius, ir svei­kos mi­ty­bos, dar pri­de­da mei­lę. Šei­mai, ar­ti­mie­siems ir Lie­tu­vai.

Mo­te­ris, gy­ve­nu­si dau­gy­bė­je pa­sau­lio ša­lių, sa­ko, kad da­bar gra­žiau­si jos na­mai yra Kau­nas, Lie­ tu­va. Ar­gi ne lai­mė bū­ti taip nu­si­tei­ku­siai? Ar­ gi sun­ku ver­tin­ti tai, ką tu­ri­me, ir džiaug­tis kiek­ vie­na die­na? Š.Ja­si­ke­vi­čiaus ma­ma Ri­ta Ja­si­ke­vi­ čie­nė, bu­vu­si gar­si ran­ki­nin­kė, jau­nys­tė­je sa­vo kar­je­rą paau­ko­ju­si bū­tent dėl Ša­rū­no ir tuo la­bai už­rūs­ti­nu­si rink­ti­nės tre­ne­rį, pri­du­ria, kad jos mar­čios – pa­čios pui­kiau­sios pa­sau­ly­je.

Ki­ne­zi­te­ra­peu­tė Gied­ra Buš­ma­nie­nė pri­me­na, kad žmo­gaus kū­nas ir psi­chi­ka yra ne­da­lo­ma vi­ su­ma. Tai­gi, nuo mū­sų min­čių or­ga­niz­mas ar­ba ken­čia, ar­ba iš­si­va­lo ir tam­pa stip­rus.

Bū­ti psi­cho­lo­giš­kai stip­riam nė­ra leng­va. Bū­ ti svei­kam – taip pat. Su­sir­gę sku­ba­me pas me­di­kus, ir be­lie­ka džiaug­tis, kad mū­sų ša­ ly­je yra daug mo­der­nių kli­ni­kų, ku­rio­se dir­ ba nė kiek ne pra­stes­ni spe­cia­lis­tai nei Ber­ly­ ne, Lon­do­ne ar Os­le. Tai, kad mes juos ne­pa­ kan­ka­mai ver­ti­na­me, ne­pri­deda svei­ka­tos nei jiems, nei mums. Džiaug­tis gy­ve­ni­mu – ge­ros svei­ka­tos są­ly­ga. Net­gi sau­lė­ly­džiu, kai į pa­gal­ bą atei­na to­kie žmo­nės kaip Žan­na Jan­kovs­ka­ ja, įstei­gu­si Kau­no hos­pi­so na­mus, yra kuo pa­ si­džiaug­ti. Bent aki­mir­ką. O gy­ve­ni­mas, pa­ly­ gin­ti su am­ži­ny­be, juk tik­rai neil­gas, to­dėl ne­ ver­ta nio­ko­ti svei­ka­tos nei ža­lin­gais įpro­čiais, nei blo­go­mis emo­ci­jo­mis. Bū­ki­me links­mi!

Nuo­šir­džiai Marijana Jasaitienė „SVEIKATOS“ REDAKTORĖ

Redakcija: I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas Tel. (8 37) 302 250 Faksas (8 37) 423 404

Fotografija: Elijaus Kniežausko, Vilmanto Raupelio, Evaldo Šemioto (viršelio nuotr.), „Scanpix“, „Shutterstock“

Reklamos pardavimo skyrius Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715

Dizainerės: Svetlana Montvilė, Dalia Šalnienė

Platinimo tarnyba Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713

Techninė redaktorė Dalia Šalnienė

Leidėjas UAB „Diena Media News“

Kalbos redaktorės: Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė, Viktorija Šenbergs

Spausdino

Tiražas 31 000

Sveikata

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

Raidėmis pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Viršelyje: Anna Douka, Šarūnas Jasikevičius su dukra Aila ir sūnumi Luku Fotografija: Evaldo Šemioto Žurnalas platinamas su „Kauno diena“, „Klaipėda“

5

2017 pavasaris

Sveikata

Na­mai: vi­sa šei­ma į Kau­ną at­si­kraus­tė prieš ket­ve­rius me­tus ir čia pui­kiai jau­čia­si.

Š.Ja­si­ke­vi­čiaus iš­rink

A.Dou­kai svar­biau­sia yra Kau­ną va­di­na na­mais

„Kau­ne jau­čiuo­si kaip na­mie. Iki nuo­lat ap­ si­g y­ven­da­mi, daug lai­ko čia pra­leis­da­vo­me va­sa­ro­mis, kai Ša­ras žais­da­vo rink­ti­nė­je, ir 6

Ka­lė­dų ato­sto­gas. Ma­no ry­šys su Kau­nu už­ si­mez­gė dar tuo­met, kai ne­tu­rė­jo­me vai­kų.

Tai­gi, Kau­nas nea­be­jo­ti­nai yra ma­no na­ mai“, – sa­kė A.Dou­ka. Anot sau­lė­to­je Grai­ ki­jo­je gi­mu­sios mo­ters, gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je

yra la­bai gra­žus ir jai prie šir­dies. Žmo­nės čia la­bai orien­tuo­ti į šei­mą, ir man tai la­bai pa­tin­ka. Nuos­ta­bi gam­ta. Pa­tin­ ka, kad Lie­tu­va yra au­ten­tiš­ka ir uni­ka­li. Čia lai­ko­ma­si dau­g y­bės se­nų­jų pa­pro­čių, tra­di­

2017 pavasaris

Grai­kė An­na Dou­ka su su­tuok­ti­niu Kau­no „Žal­gi­ rio“ krep­ši­nio ko­man­dos vyriausiuoju tre­ne­riu Ša­rū­ nu Ja­si­ke­vi­čiumi ir dviem jųd­vie­jų at­ža­lo­mis Kau­ne gy­ve­na jau ket­ve­rius me­tus, ta­čiau šis in­ter­viu – pir­mas ir iš­skir­ti­nis.

TEKSTAS: Jur­gi­tos Ša­kie­nės

kar­tą į Kau­ną Ša­r ū­nas An­ną at­si­ve­žė bū­tent per Ka­lė­das. „Tai bu­vo la­bai įspū­din­ga“, – pri­si­mi­nė pir­mą­jį vi­zi­tą ir per jį už­plū­du­sius jaus­mus pa­šne­ko­vė.

Spren­dė abu A.Dou­ka pa­bu­vo­jo dau­g y­bė­je pa­sau­lio mies­tų, tad juos ly­gin­da­ma drą­siai tei­gė, kad Kau­nas yra la­bai pa­lan­kus šei­moms, o tai jai šiuo me­tu ypač ak­tua­lu. Ji kar­tu su Š.Ja­si­ke­ vi­čiu­mi au­gi­na duk­rą Ai­lą, ku­riai da­bar še­ še­ri su pu­se, ir pen­ke­rių sū­nų Lu­ką. „Čia jau­čiuo­si tik­rai sau­gi. Ga­liu vaikš­čio­ ti po mies­tą su vai­kais ir ne­si­jau­din­ti, kad kas nors blo­go nu­tiks. Kau­ne pa­to­g u vaikš­ čio­ti su ma­žais vai­kais ve­ži­mė­liuo­se. Tam pri­tai­k y­ta ir Lais­vės alė­ja, ir par­kai, ir dau­ gy­bės gat­v ių ša­li­gat­v iai. Ne vi­suo­se pa­sau­ lio mies­tuo­se taip yra“, – gy­rė Kau­ną mo­ te­ris, ku­rią su vai­kais daž­nai ga­li­ma su­tik­ ti par­kuo­se.

Kris­ti­nos Sa­ba­liaus­kai­tės nuo­tr.

Da­bar esa­me lanks­ tes­ni, bet svei­kas mais­tas – pa­grin­di­nis mū­sų pa­si­rin­ki­mas.

nk­ta­jai

yra šei­ma

ci­jų, įsi­ti­k i­ni­mų“, – pa­ste­bė­jo An­na.

Di­de­lį įspū­dį jai pa­li­ko tai, kaip šven­čia­me svar­biau­sias me­tų šven­tes – Ka­lė­das. Ypač su­ža­vė­jo Kū­čios, jų svar­ba, ypa­tin­gas vi­sos šei­mos su­si­bū­ri­mas tą va­ka­rą. Be­je, pir­mą

An­nai at­ro­do, kad šei­moms la­bai pri­tai­ky­ ti ir res­to­ra­nai. Ji džiau­gė­si ga­li­my­be vaikš­ čio­ti ar va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais su vai­kais pau­piu iki Kau­no pi­lies, Se­na­mies­čio ir to­liau.

Lie­tu­vo­je grai­kei trūks­ta tik vie­nin­te­lio da­ly­ko – šei­mos ir drau­g ų, li­ku­sių tė­v y­nė­je. „No­rė­čiau daž­niau bū­ti gre­ta jų, bet jau­ čiuo­si pa­lai­min­ta, kad ir čia ra­dau nuo­sta­bių drau­g ų. Tai­gi, ne­ga­liu skųs­tis“, – šyp­so­jo­si dvie­jų vai­kų ma­ma.

Prieš at­si­kel­da­ma į Kau­ną, šei­ma gy­ve­no Bar­se­lo­no­je. „Spren­d i­m ą kraus­t y­t is į Lie­t u­v ą priė­ mė­m e abu su Ša­r u. Bu­v au la­b ai lai­m in­ ga, kad ga­l ė­s i­m e vyk­t i bū­t ent į Kau­n ą, nes čia gy­ve­n a Ša­r o šei­m a. No­r ė­j au, kad vai­k ai tu­r ė­t ų ga­l i­my­b ę il­g iau pa­b end­r au­ ti su se­n e­l iais ir pusb­r o­l iais, dau­g iau su­ ži­n o­t i apie Lie­t u­v ą“, – ar­g u­m en­t a­v o pa­ šne­k o­v ė. Š.Ja­si­ke­v i­čius tuo­met priė­mė „Žal­gi­rio“ pa­siū­ly­mą žais­ti šio­je ko­man­do­je, o vė­liau ta­po ir vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu. Tad ne­nuos­ta­ bu, kad le­gen­di­nio įžai­dė­jo, o da­bar ir ta­len­ tin­go tre­ne­rio vai­kams la­bai pa­tin­ka žiū­rė­ ti „Žal­gi­rio“ rungtynes. Jas ma­žie­ji sir­ga­liai su ma­ma daž­niau­siai ste­bi are­no­je, iš­sky­ rus „Eu­ro­ly­gos“ su­si­ti­k i­mus, nes jie la­bai vė­ lai bai­gia­si.

Sveikata

Pra­ver­čia liau­diš­ki me­to­dai Per­mai­nin­g i lie­tu­v iš­k i orai tra­d i­ciš­k ai sie­ ja­mi su per­ša­li­mu, pra­sta sa­v i­jau­ta. Ko­k į po­vei­k į, pa­si­kei­tus gy­ve­na­ma­jai vie­tai, pa­ ju­to A.Dou­k a, ar tai, kad per­si­k raus­tė į ki­ to­k io kli­ma­to ša­l į, tu­rė­jo ko­k ios nors įta­kos vai­k ams? „Lie­tu­v iš­kas kli­ma­tas to­ta­liai skir­tin­gas, ly­gi­nant su grai­k iš­ku, bet pri­pra­to­me. Ke­lios die­nos žie­mą ga­li bū­ti la­bai šal­tos, bet šal­ tis čia vi­sai ki­toks nei Grai­k i­jo­je. Ap­si­ren­g us tin­ka­mais dra­bu­žiais, vis­kas ge­rai“, – ver­ti­ no Kau­no grai­kė.

Lie­tu­vos kli­ma­tas ne toks sau­lė­tas kaip Pie­tų ša­ly­se, bet An­na įžvel­gia nea­be­jo­ti­nų pra­na­šu­mų. „Pas­te­bė­jau, kad ap­si­g y­ve­nus Kau­ne vai­ kai ne­be­ser­ga taip daž­nai. Jie čia svei­kes­ni ir stip­res­ni“, – džiau­gė­si jau­na ma­ma.

Kai na­muo­se vis dėl­to kas nors su­ser­ga, su li­go­mis iš pra­džių ban­do­ma ko­vo­ti pa­si­tel­ kiant liau­diš­kus me­to­dus. Vais­tų šio­je šei­ mo­je var­to­ja­ma tik po kon­sul­ta­ci­jos su gy­ dy­to­ju. „Vie­nas liau­diš­kas me­to­das, vi­sa­da su­ vei­k ian­tis esant aukš­tai ir sun­k iai mal­ši­na­ mai tem­pe­ra­tū­rai, – šal­tas, aiš­ku, ne le­di­nis, du­šas ke­lias se­kun­des. Karš­čiuo­jant dar la­ bai pa­de­da drėg­nas rankš­luos­tis ant kak­tos.

Prieš tai rankš­luos­t į rei­k ia su­v il­g y­ti van­de­ niu, į ku­rį įpi­la­ma tru­pu­tis ac­to“, – me­di­ci­ ni­ne pa­tir­ti­mi da­li­jo­si mo­te­ris.

Pa­ten­kin­ta Lie­tu­vos gy­dy­to­jais Pap­ra­šy­ta pa­ly­gin­ti lie­tu­v iš­ką ir grai­k iš­ką svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mas, A.Dou­ka tvi­r­ ti­no, kad jos ge­ro­kai ski­ria­si. „Ten vals­t y­bi­nis svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­ rius nė­ra ge­ras, to­dėl su­si­kū­rė stip­rus pri­va­ tus. Trū­ku­mas tas, kad pa­sta­ra­ja­me, pri­rei­ kus gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos ar bet ko­k ios ki­ tos me­di­ci­ni­nės pa­slau­gos, tu­ri at­ver­ti pi­ni­ gi­nę, nors tu­rė­tum tai gau­ti ne­mo­ka­mai ar­ ba mo­kė­ti kur kas ma­žiau. Lie­tu­vo­je svei­ka­ tos ap­sau­gos sis­te­ma yra ga­na ge­ra, bet, kaip ir kiek­v ie­no­je ša­ly­je, svar­bu ras­ti ge­rą gy­dy­ to­ją. Iš es­mės esu pa­ten­k in­ta gy­dy­to­jais, ku­ rių pri­rei­kė man ir ma­no vai­kams Lie­tu­vo­ je“, – kal­bė­jo grai­kė.

Ji pri­pa­ži­no, kad, net ir su­ra­dus pui­k iau­ sių me­di­kų, kur kas ge­riau ne­su­sirg­ti, bū­ti svei­kam. Vie­nas di­džiau­sių ge­ros sa­v i­jau­tos ir svei­ka­tos prie­šų, anot An­nos, – stre­sas ir men­ka­ver­tė mi­t y­ba. „Šiais lai­kais mes vi­si kas­dien ken­čia­me nuo stre­so. Vie­ni la­biau, ki­ti ma­žiau. Ne­ ma­nau, kad yra vie­nas sėk­min­gas re­cep­tas, kaip ko­vo­ti su stre­su, nes žmo­nės la­bai skir­ tin­gi. Ma­no pa­ta­ri­mas bū­tų steng­tis 7

2017 pavasaris

Sveikata

„Man la­biau pa­tin­ka mankš­tin­tis ry­te, tad po tre­ni­ruo­tės lie­ka vi­sas pus­die­nis. Kiek­ vie­nai ma­mai nė­ra leng­va ras­ti lais­vo lai­ko, ne­prik­lau­so­mai nuo to, dir­ba ji ar ne. Ypač tuo­met, kai vai­kai dar ma­ži. To­dėl, kol vai­ kai dar­že­ly­je, sten­giuo­si pa­si­r ū­pin­ti vi­sais šei­mos, na­mų rei­ka­lais, skir­ti lai­ko ir vien sau“, – pa­sa­ko­jo A.Dou­ka.

Anot jos, tu­rė­da­ma lai­ko tik sau, mo­ te­ris tar­si įsi­k rau­na ener­gi­jos, tam­ pa dar­bin­ges­nė ir lai­min­ges­nė – tai taip pat la­bai svar­bus ge­ros sa­v i­jau­ tos fak­to­rius. Lais­vą lai­ką An­na sten­gia­si iš­nau­do­ti ir sa­vo reik­ mėms, nes grį­žus vai­kams pra­ si­de­da ki­ti už­siė­mi­mai. „Abu vai­kai yra la­bai ak­t y­v ūs.

Lu­kas mėgs­ta žais­ti krep­ši­nį ir gol­ fą, kaip ir jo tė­tis. Jis vi­sa­da su krep­ši­ nio ka­muo­liu ran­ko­se. Ai­la mėgs­ta šok­ ti, pieš­ti ir įvai­rius ko­man­di­nius už­siė­ mi­mus“, – pa­sa­ko­jo ma­ma.

Tu­rė­jau vis­ko at­si­sa­ky­ti ir sek­ti pa­skui šei­mą, ku­rią kar­tu kū­ rė­me. Jei­gu ga­lė­čiau rink­tis iš nau­jo, nie­ko ne­keis­čiau.

Ga­mi­na kas­dien ir svei­kai

bū­ti op­ti­mis­tu, svei­ kai ir su­ba­lan­suo­tai mai­ tin­tis, pa­kan­ka­mai il­sė­tis ir mie­go­ti. Svar­bu – re­g u­lia­ rus fi­zi­nis ak­t y­v u­mas“, – var­di­ jo A.Dou­ka.

Jos pa­č ios die­na kas­d ien pra­si­ de­d a 7 val. ry­to. Ža­d i­na vai­k us, vi­ si kar­t u pus­r y­č iau­ja, tuo­met ke­l iau­ ja į dar­ž e­l į. Ai­l a šie­met lan­ko prieš­ mo­k yk­l i­nę gru­p ę, o Lu­k as ją lan­k y­ ti pra­dės atei­nan­t į ru­de­n į, tad abie­jų ma­ž ų­jų ir jų tė­ve­l ių ne­t ru­k us lau­k ia nau­jas eta­pas – mo­k yk­l a.

Li­k u­si vie­na, gro­ž iu, ener­g i­ja, ši­ lu­ma ir ge­r a nuo­t ai­k a spin­du­l iuo­ jan­t i mo­te­r is pir­m iau­sia lai­ko ski­r ia spor­t ui.

8

Bend­ri pus­r y­čiai, su­tei­k ian­t ys ener­gi­jos die­ nos pra­džiai, – vie­nas svar­bių šios šei­mos ri­ tua­lų. Pa­si­do­mė­jo­me, koks šios šei­mos pus­ ry­čių, pie­tų, va­ka­rie­nės sta­las. „Ant mū­sų sta­lo daž­niau­siai ga­li­ma ras­ ti viš­t ie­nos, žu­v ies, daug dar­žo­v ių, vai­ sių. Kas­d ien ga­mi­nu, ir tik svei­k ą mais­ tą. Kai Ša­ras dar pro­fe­sio­na­liai žai­dė krep­ši­nį, jis lai­kė­si griež­to svei­kos mi­ ty­bos pla­no. Na­muo­se bū­da­vo ga­mi­ na­mas ir val­go­mas iš­skir­t i­nai svei­ kas mais­tas. Da­bar esa­me la­biau lanks­t ūs, bet svei­k as mais­tas – pa­g rin­d i­nis mū­sų pa­si­rin­k i­mas.

Su­ba­lan­suo­ta mi­t y­ba yra ge­ ros svei­k a­tos rak­tas – esi ener­ gin­gas ir svei­k as“, – džiau­gė­si A.Dou­k a. Šei­m a sten­g ia­si veng­ ti sal­du­my­nų, ma­k a­ro­nų, duo­nos, pie­no pro­duk­t ų.

Ne vi­si šei­mos na­r iai tik­ riau­siai su­pran­t a, kaip jiems pa­si­s e­k ė, kad ši jau­n a ma­m a mėgs­t a pa­t i ga­m in­t i, be to, į mais­to

ruo­š i­mo pro­c e­s ą sten­g ia­si įtrauk­t i vai­k us.

Ma­ž ie­siems pa­gal­bi­n in­k ams tai daž­n iau­ siai la­b ai pa­t in­k a.

Pa­gal Ja­si­ke­v i­čių na­mų tai­syk­les de­ser­ to vai­k ai ga­l i gau­t i tik kar­t ą per die­ną, bet tik­rai ne kas­d ien ir tik tuo­met, kai rim­čiau pa­val­go. Gė­r i­mai, ku­r iuo­se daug cuk­raus, taip pat ga­zuo­t i, yra ta­bu. Daž­niau­sias gė­r i­ mas – van­duo.

Va­sa­rą vi­si vai­kai pa­mi­šę dėl le­dų. „Aiš­ku, kad lei­džiu pa­si­mė­gau­ti le­dais, bet ne dau­ giau nei vie­na po­rci­ja. Var­to­jant daug cuk­ raus nor­ma­lus mais­tas tam­pa ma­žiau ska­nus, gen­da dan­tys, at­si­ran­da nuo­tai­kos svy­ra­vi­ mų. Cuk­rus rei­ka­lin­gas vai­kų mi­ty­bai, bet jo var­to­ja­ma tu­ri bū­ti ne per daug ir ne per daž­ nai“, – mo­ty­va­vo pa­si­rin­ki­mą A.Dou­ka.

Nė vie­nas ne­nu­si­lei­džia Kiek­v ie­nas, tu­rin­tis vai­kų, ži­no, kad žo­ dis „svei­kas“ vai­kams tu­ri ma­žiau ga­lios nei „ska­nus“ ir „sal­dus“. Kaip se­ka­si ma­žie­siems paaiš­k in­ti, kad jiems ska­nus mais­tas ne vi­sa­ da yra svei­kas, kaip pa­v yks­ta su jais su­si­tar­ ti, kad ma­žiau val­g y­tų sal­du­my­nų, ku­rių vi­ sur pil­na? „Tarp val­g y­mų vi­sa­da vai­kams pa­siū­lau ne­di­de­lių svei­kų už­kan­džių, bet sten­giuo­ si, kad jie bū­tų pa­kan­ka­mai išal­kę prieš pie­ tus ar va­ka­rie­nę, kad ne­pra­ras­tų ape­ti­to. Kai pra­šo ko nors už­kąs­ti, duo­du pa­si­rink­ti iš dvie­jų tri­jų va­rian­tų. Jei­g u nė vie­nas ne­tin­ ka, va­di­na­si, ga­li pa­lauk­ti pa­grin­di­nio val­ gio. Ne­si­lei­džiu į komp­ro­mi­sus ir ne­duo­du sau­sai­nių“, – apie veiks­min­gą pla­ną pa­sa­ko­ jo A.Dou­ka.

Vai­k ams pa­g un­d ą sma­l i­žiau­t i, o tė­vams – nu­si­leis­t i vai­k ams, anot jos, la­bai su­ma­ži­na tai, jei na­muo­se vi­sai ne­bū­na va­ di­na­mų­jų junk foods, to­k ių kaip sau­sai­niai, sal­dai­niai ir pan. Jei­g u vai­k ai jų ne­ma­t ys, re­čiau pra­š ys, nors jie vi­sa­da ban­do de­rė­t is ir pra­šo dau­g iau sal­du­my­nų. „Bet mes vi­sa­da lai­kė­mės šios tai­syk­lės ir ją tai­ko­me nuo­sek­liai. Tad vai­kai grei­tai su­si­tai­ ko, kad ki­taip ne­bus. Mes su Ša­ru esa­me tė­ vai, ku­rie vi­sa­da bū­na, kaip yra sa­ko­ma, ta­me pa­čia­me pus­la­py­je. Jei­gu nu­sta­to­me tai­syk­ lę, jos lai­ko­mės abu. Tai efek­ty­vus bū­das at­ si­spir­ti vai­kų „pra­šauuuu, pra­šauuuu“, – šyp­ te­lė­jo mo­te­ris, pri­si­mi­nu­si vai­kų nau­do­ja­mą tak­ti­ką pa­siek­ti sa­vo.

Ji pa­sa­ko­jo, kad abu su Ša­r ū­nu yra griež­ti dėl da­ly­kų, kur tik­rai bū­ti­na draus­mė, ri­bos, ir at­lai­des­ni tam, kas nė­ra la­bai svar­bu. „Mū­sų nuo­mo­nė, po­žiū­ris į vai­k ų auk­lė­ ji­mą vi­suo­met su­tam­pa. Jei­g u vie­nas tė­vas bū­t ų griež­tas, o ki­tas vai­k ams leis­t ų da­r y­t i vis­k ą, ką jie no­ri, vai­k ams to­k ia pai­ni si­tua­ ci­ja – ne į nau­dą. Vai­k ams bū­t i­na nu­sta­t y­t i ri­bas, ir abu tė­vai tu­ri pri­žiū­rė­t i,

Ge­di­mi­no Ži­lins­ko nuo­tr.

2017 pavasaris Sveikata

9

2017 pavasaris

Sveikata

San­ty­kiai: Š.Ja­si­ke­vi­čius su vai­kais pra­lei­džia taip pat daug lai­ko.

kad ri­bos ne­bū­t ų pa­žei­d žia­mos“, – ak­ cen­ta­vo A.Dou­k a.

Kal­ba tri­mis kal­bo­mis Vai­k ų prie­ž iū­r ą, jiems paau­g us, A.Dou­ ka ir Š.Ja­si­ke­v i­č ius pa­t i­k i ir se­ne­l iams ar­

10

ba pra­š o jų pa­gal­b os. Ai­lai su Lu­k u pa­t in­ ka ir pas vie­nus, ir pas ki­t us se­ne­l ius. Lie­ tu­v iš­k us vai­k ų dar­ž e­l ius A.Dou­k a taip pat api­bū­d i­no dau­g iau nei tei­g ia­mai – kaip pui­k ius. „Esu jais vi­siš­kai pa­ten­k in­ta“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Anot jos, dar­že­lis, ku­rį lan­ko vai­kai, tu­ ri ge­rą ug­dy­mo pro­gra­mą, pui­k ius mo­k y­to­ jus, ku­rie, be vi­so ki­to, vai­kams pa­de­da įgy­ti mo­k yk­lai svar­bių įgū­džių ir sėk­min­gai skie­ pi­ja mei­lę mo­k y­mui­si.

Kai šei­ma per­si­kė­lė į Kau­ną, Ai­lai bu­vo tre­ji, Lu­kui – pu­sant­r ų me­tu­kų. Ai­la iš kar­

2017 pavasaris

si mo­k y­t is is­pa­nų kal­bos, ku­r ią iš­mok­t i no­rė­jo dau­g y­bę me­t ų. Šias pa­mo­k as lan­ ko iki šiol.

Eval­do Še­mio­to nuo­tr.

Gre­ta ki­birkš­ties – pa­gar­ba A.Dou­ka ne­slė­pė, kad jai, kaip ir vi­soms ma­moms, ky­la daug klau­si­mų, su­si­ju­sių su vai­kų ug­dy­mu, auk­lė­ji­mu, au­gi­ni­mu. Tai na­tū­ra­lu. „Tu­riu daug abe­jo­nių, ar vis­ką tei­sin­gai da­rau, per­mąs­tau, gal ga­lė­čiau pa­da­r y­ti ge­ riau. To­k iais mo­men­tais mėgs­tu pa­var­t y­ ti kny­gas, pa­si­gi­lin­ti į įvai­rius spe­cia­lis­tų at­ lik­tus ty­ri­mus. Tu­ri­me vi­suo­met steng­tis to­ bu­lė­ti kaip tė­vai. Dėl vai­kų tu­ri­me steng­ tis bū­ti ge­res­ni. Kny­gas apie mo­ti­nys­tę skai­ čiau, kai lau­k iau­si, skai­tau ir da­bar. Ta­čiau ne­si­va­do­vau­ju jo­mis ak­lai. At­si­ren­ku“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Idea­liau­sia ap­lin­ka vai­kams aug­ti – har­ mo­nin­ga šei­ma. Koks ke­lias ve­da link jos?

Juk gro­žis ar pa­sie­k i­mai spor­te drau­g ys­ tės, šei­mos dar­nu­mo sa­vai­me tik­rai neuž­ tik­ri­na. „Vi­si san­t y­k iai tu­ri pa­k i­li­mų ir nu­si­lei­di­ mų. Drau­g ys­tei iš­lai­k y­ti ir stip­rin­ti rei­k ia su­pra­tin­g u­mo, pa­gar­bos, pa­lai­k y­mo ir pa­ ska­ti­ni­mo. Abiem rei­k ia bū­ti ma­lo­niems ir rū­pes­tin­giems. Dė­k in­giems ir my­lin­tiems.

Tu­ri steng­tis iš­lai­k y­ti sma­g u­mą ir ne­leis­ ti iš­blės­ti ki­birkš­čiai. Įsik­lau­sy­k i­te vie­nas į ki­tą, var­to­k i­me žo­džius „mes“, užuo­t sa­ kę „aš“. Rak­tas į nuo­sta­bią drau­g ys­tę yra bend­ra­v i­mas ir pa­si­ti­kė­ji­mas“, – api­bū­di­ no A.Dou­ka.

Sveikata

Trau­kia vers­las „Ma­ma esu vi­są pa­rą, man pa­tin­ka bū­ti ša­ lia vai­kų, ste­bė­ti kiek­v ie­ną jų žings­nį. Vi­sa­ da esu ša­lia, kai tik jiems ma­nęs rei­k ia. Ne­ su pra­lei­du­si nė vie­no svar­baus jų gy­ve­ni­mo mo­men­to“, – kal­bė­jo A.Dou­ka.

Iki tap­da­ma ma­ma, ji ko­pė kar­je­ros laip­ tais fi­nan­sų sek­to­riu­je. „Bu­vau la­bai ne­prik­lau­so­ma ir man pa­ti­ ko dirb­ti šio­je sri­t y­je“, – ne­slė­pė mo­te­ris.

Tai­gi, Ai­la ir Lu­kas kal­ba lie­tu­viš­kai, grai­ kiš­kai ir ang­liš­kai.

Si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, kai ji su sa­vo iš­rink­ tuo­ju nu­spren­dė kur­ti šei­mą ir pra­dė­jo ke­ liau­ti iš ša­lies į ša­lį. „Tu­rė­jau vis­ko at­si­sa­k y­ti ir sek­ti pa­skui šei­mą, ku­rią kar­tu kū­rė­me. Jei­g u ga­lė­čiau rink­tis iš nau­jo, nie­ko ne­keis­čiau. Šei­ma man – vis­kas, ir ti­k iu, kad šei­ma vi­suo­met tu­ri bū­ti kar­tu, ne­svar­bu, ku­rio­je vie­to­je – mies­te ir vals­t y­bė­je“, – dės­tė grai­kė.

Vis dėl­to ji ne­sle­pė, kad jau no­ri per­mai­nų. „Tie, ku­rie ma­ne pa­žįs­ta, ži­no, kaip la­bai pa­siil­gau dar­bo. Da­bar, kai vai­kai paau­go, ma­no gal­vo­je vis su­ka­si min­t ys, kad rei­kė­ tų pra­dė­ti vers­lą ar kaž­ką pa­na­šaus. Esu tik­ ra, kad ateis tam lai­kas ir šias min­tis įgy­ven­ din­siu“, – įsi­ti­k i­nu­si veik­li mo­te­ris.

to pra­dė­jo lan­k y­ti dar­že­lį, Lu­kas – vė­liau, kai jau šiek tiek paū­gė­jo. „Abu ten la­bai leng­vai pri­ta­po. Abu kal­ bė­jo lie­tu­v iš­kai, abu leng­vai bend­rau­ja“, – pa­sa­ko­jo ma­ž y­lių ma­ma.

Ji su vai­kais nuo pat jų gi­mi­mo kal­bė­jo tik grai­k iš­kai, o Ša­r ū­nas, ku­ris su ma­žai­siais pra­lei­džia taip pat daug lai­ko, – tik lie­tu­v iš­ kai. Tai­gi, Ai­la ir Lu­kas kal­ba lie­tu­v iš­kai, grai­k iš­kai ir ang­liš­kai. „Vos at­si­k raus­čiu­si į Kau­ną pra­dė­jau mo­ ky­tis lie­tu­v ių kal­bos, nes ja kal­ba ma­no vai­ kai. No­rė­jau su­ge­bė­ti da­ly­vau­ti ir jų lie­ tu­v iš­ka­me po­kal­by­je“, – mo­t y­v us aiš­k i­no A.Dou­ka.

Be to, lie­t u­v ių kal­bos ži­n ios pa­leng­v i­ no kas­d ie­n į jos gy­ve­n i­mą Kau­ne. Bai­g u­ si lie­t u­v ių kal­bos mokymus, kal­bė­jo mo­te­ ris, bu­vo to­k ia pa­k y­lė­t a, kad iš kar­to ėmė­ 11

2017 pavasaris

Sveikata

„Pa­lan­gos gin­ta­ras“

ren­gia­si va­sa­rai TEKSTAS: Rad­vi­lės Rum­šie­nės

V

ai­kų sa­na­to­ri­ja „Pa­lan­gos gin­ta­ ras“ jau ren­gia­si va­sa­rai, kai pa­ pras­tai su­lau­k ia­ma gau­siau­sio bū­ rio ma­žų­jų li­go­niu­kų. Šie­met sa­ na­to­ri­ja vai­kų lau­k ia ne tik at­nau­ ji­nu­si da­lį pa­tal­pų, bet ir pra­plė­tu­si tei­k ia­mų pa­slau­g ų spekt­rą bei pa­si­ren­gu­si am­bu­la­to­ riš­kai kon­sul­tuo­ti dau­giau vai­kų nei per­nai.

Įren­gė re­lak­sa­ci­jos te­ra­pi­jų kam­ba­rį Rea­bi­li­ta­ci­jos ir svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­gas vai­ kams tei­k ian­ti sa­na­to­ri­ja „Pa­lan­gos gin­ta­ ras“ pa­de­da sveik­ti gau­sy­bei vai­kų iš vi­sos Lie­tu­vos, o ypač iš Klai­pė­dos ir Šiau­lių te­ri­ to­ri­nių ka­sų ap­tar­nau­ja­mų zo­nų. Įstai­ga sie­k ia nuo­lat to­bu­lė­ti ir teik­ti kuo aukš­tes­nės ko­k y­bės pa­slau­gas.

Sa­na­to­ri­jos „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ di­rek­to­ riaus Kęs­tu­čio Spei­čio tei­gi­mu, šio se­zo­no nau­jo­vė – mo­der­nus at­si­pa­lai­da­v i­mo kam­ ba­r ys, ku­ria­me tai­ko­mos švie­sos, mu­zi­kos, aro­ma­tų te­ra­pi­jos. Šia­me kam­ba­ry­je vyks­tan­čiuo­se gru­pi­niuo­ se psi­cho­te­ra­pi­jos sean­suo­se ga­li da­ly­vau­ti vai­kai nuo vie­nų me­tų iki pil­na­me­tys­tės.

At­nau­ji­no da­lį pa­tal­pų Dar vie­na ryš­kes­nių nau­jo­v ių, ku­rios šie­met pa­si­tiks sa­na­to­ri­jos „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ lan­ ky­to­jus, – at­nau­jin­ta tre­čio­jo kor­pu­so da­lis. „Šiau­ri­nė pu­sė bu­vo niū­res­nė. Sau­lė ten bū­da­vo tik anks­ti ry­te ir vė­lai va­ka­re. Po re­ mon­to kam­ba­riai kur kas švie­ses­ni – vis­ką su­t var­kė­me, sie­nas švie­siai nu­da­žė­me, su­ sta­t y­ti be­veik vi­si nau­ji bal­dai“, – var­di­jo sa­ na­to­ri­jos di­rek­to­rius.

Re­no­vuo­to­je sta­ti­nio pu­sė­je at­nau­jin­ti du lif­tai, ku­rie yra itin pa­to­gūs ju­dė­ji­mo ne­ga­lią

tu­rin­tiems li­go­niu­kams ar­ba ma­moms su kū­ di­k ių ve­ži­mė­liais. „Pa­lan­gos gin­ta­re“ jau pra­ dė­jo veik­ti ir nau­ja lau­ko tre­ni­ruok­lių aikš­te­ lė, ku­ri su­lau­k ia itin daug paaug­lių dė­me­sio. Šie­met sa­na­to­ri­ja pa­cien­tus pa­si­tiks ir pa­ ge­ri­nu­si są­ly­gas at­v yks­tan­tie­siems pri­va­čiais au­to­mo­bi­liais – įreng­ta nau­ja au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, vie­tų gre­ta įstai­gos skai­ čių pa­di­di­nu­si dar 25-io­mis. Čia vai­kus at­ve­žę tė­ve­liai sa­vo au­to­mo­bi­ lius ga­lės pa­lik­ti ne­mo­ka­mai.

Ga­li priim­ti iš kar­to At­si­nau­ji­nu­si sa­na­to­ri­ja „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ šie­met ke­ti­na pa­dė­ti di­des­niam bū­riui vai­ kų, mat įstai­ga ga­vo dau­giau pi­ni­g ų, skir­tų am­bu­la­to­ri­nėms fi­zi­nės me­di­ci­nos ir rea­bi­ li­ta­ci­jos gy­dy­to­jų kon­sul­ta­ci­joms teik­ti.

Va­di­na­si, fi­zio­te­ra­pi­jos, ki­ne­zi­te­ra­pi­jos, er­go­te­ra­pi­jos ir ma­sa­žai bus tei­k ia­mi di­des­ niam bū­riui Klai­pė­dos ap­skri­ties vai­kų. „Praė­ju­siais me­tais pi­ni­g ų daug ne­bu­ vo, to­dėl va­sa­rą kiek ri­bo­jo­me kon­sul­ta­ci­ jų skai­čių, net su­si­da­r y­da­vo ei­lu­tės, tek­da­vo pa­lauk­ti. Šie­met pla­nuo­ja­me ne­ri­bo­ti kon­ sul­ta­ci­jų skai­čiaus. Šiuo me­tu, kaip sa­ko­me, lau­k i­mo ei­lė yra nu­lis die­nų, ga­li­me priim­ti iš kar­to“, – paaiš­k i­no K.Spei­č ys.

No­rin­tie­siems gau­ti šias kon­sul­ta­ci­jas pa­ kan­ka tu­rė­ti tik šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mą.

Jo­k ie pa­pil­do­mi mo­kes­čiai ne­be­bus tai­ko­mi.

Va­sa­rą re­gist­ra­ci­ja bū­ti­na Va­sa­rą, kai įpras­tai su­lau­k ia­ma dau­giau­ sia pa­cien­tų, į sa­na­to­ri­ją bus prii­ma­mi tik iš anks­to už­si­re­gist­ra­vę vai­kai.

Už­si­re­gist­ruo­ti ne anks­čiau kaip prieš tris sa­vai­tes ga­li­ma po­r ta­le ser­gu.lt ar­ba te­le­fo­nu +370 460 40 102.

Sa­na­to­ri­jos va­do­vas pa­ste­bė­jo, kad rea­ bi­li­ta­ci­ja vai­k ams tu­rė­t ų bū­t i ski­ria­ma tuo

me­tu, kai jos iš tie­sų la­biau­siai rei­k ia, ir ra­ gi­no jau­nų­jų li­go­niu­k ų tė­v us ne­de­rin­t i rea­ bi­li­ta­ci­jos lai­ko prie va­sa­ros ar ki­t ų ato­sto­ gų, o at­v yk­t i ta­da, kai sa­na­to­ri­jo­je tei­k ia­ mos pa­slau­gos iš tie­sų yra rei­k a­lin­g iau­sios. „Li­ga su ato­sto­go­mis ne­si­de­ri­na. Yra li­ga ir rei­k ia va­žiuo­ti. Rea­bi­li­ta­ci­ja rei­ka­lin­ga iš­ kart po li­gos ar po li­gos paū­mė­ji­mo. De­ja, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai plau­čių už­de­gi­mu ser­ ga sau­sį ar va­sa­rį, o rea­bi­li­ta­ci­jos at­v yks­ta rugp­jū­t į. Tai tru­pu­t į keis­ta“, – pa­ste­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

Išsamiau apie mus: tel. +370 460 40 103,

www.PalangosGintaras.lt Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ 13

2017 pavasaris

Sveikata

Pa­cien­tų pa­si­ti­kė­ji­mo k r

ne­sen­ka jau 65 m

Srau­tai: ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus doc. dr. L.Vit­kaus va­do­vau­ja­mo­je li­go­ni­nė­je pa­gal­ba kas­met su­tei­kia­ma ko­ne 150 tūkst. pa­cien­tų. Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

Bū­tų sun­ku su­skai­čiuo­ti vi­sus Res­pub­li­ki­nės Kau­no li­go­ni­nės (RKL) pa­cien­tus, per 65-erius šios įstai­gos gy­va­vi­mo me­tus čia gi­mu­sius, at­ga­vu­sius svei­ka­tą, ge­rą sa­vi­jau­tą ar net iš­ trauk­tus iš mir­ties na­gų. Jų dau­gy­bė.

Vie­nin­te­liai Lie­tu­vo­je Kau­nie­čius, ki­tų re­gio­nų gy­ven­to­jus, taip pat iš už­sie­nio at­v yks­tan­čius pa­cien­tus gy­ dan­čios li­go­ni­nės sėk­mės pa­slap­tis – nuo­šir­ dus ko­man­di­nis vi­so per­so­na­lo dar­bas.

Vis la­biau to­bu­lė­jant gy­dy­mo me­to­dams, at­si­ran­dant nau­jiems ir efek­t y­ves­niems bū­ dams pa­dė­ti pa­cien­tams, RKL to­k ias ga­ li­my­bes su­tei­k ia vi­siems į ją be­si­k rei­pian­ tiesiems. Li­go­ni­nė tu­ri kuo pa­si­gir­ti ir ki­to­ se sri­t y­se.

Li­go­ni­nė­je vei­k ia vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­ je Chi­rur­gi­nės in­fek­ci­jos sky­rius ir vie­na di­džiau­sių Lie­tu­vo­je psi­chiat­ri­jos kli­ni­kų.

RKL yra vie­nin­te­lė Res­pub­li­kos ly­gio li­go­ni­ nė, į ku­rios veik­lą in­teg­ruo­tos slau­gos ir pa­ lai­ko­mo­jo gy­dy­mo pa­slau­gos, vei­k ia vie­nin­ te­lis So­cia­li­nės veik­los sky­rius.

14

Kiek­v ie­nais me­tais li­go­ni­nės sta­cio­na­ re gy­dy­mo pa­slau­gos su­tei­k ia­mos ko­ne 30 tūkst. pa­cien­tų, o am­bu­la­to­riš­kai ap­si­lan­ko ir gau­na gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jas dar apie 120 tūkst. pa­cien­tų.

Tei­kia­mų pa­slau­gų spekt­ras – itin pla­tus.

Nuo pa­gal­bos in­sul­tą pa­ty­ru­siems žmo­nėms iki vai­kų rea­bi­li­ta­ci­jos su iš­ma­nią­ja įran­ga, svei­ka­ti­ni­mo pro­gra­mų ir pan. Pas­lau­gų spekt­ rą li­go­ni­nė nuo­lat ple­čia. Nau­jai tei­kia­mos odon­to­lo­gi­jos, mie­go la­bo­ra­to­ri­jos pa­slau­gos.

Dar ge­res­nės są­ly­gos Rū­pi­na­ma­si ir įran­gos at­nau­ji­ni­mu, ir per­ so­na­lo kva­li­f i­ka­ci­ja, ir li­go­ni­nės jau­ku­mu bei pa­to­g u­mu. „Džiau­gia­mės, kad įren­gus mo­der­nų 1,5 tes­los ga­lios mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­

fą ir rent­ge­no sis­te­mą su to­mo­sin­te­zės funk­ci­ ja li­go­ni­nė­je la­bai pa­ge­rė­jo pa­cien­tų diag­nos­ ti­nės ga­li­my­bės ir apim­tys“, – pa­sa­ko­jo RKL generalinis di­rek­to­rius doc. dr. Li­nas Vit­kus. Įgyvendinus įvairius projektus, kai RKL Akušerijos ir ginekologijos klinikai „Krikš­ čioniškieji gimdymo namai“ buvo įsigyta nėš­ čiųjų, gimdyvių bei naujagimių priežiūrai bū­ tina medicinos įranga, pakelta sveikatos prie­ žiūros specialistų profesinė kvalifikacija, įsi­ savintos naujos akušerinės ir neonatologinės diagnostikos ir gydymo metodikos, prieš dau­ giau kaip 90 metų įkurtuose gimdymo na­ muose sudarytos dar geresnės sąlygos nėščių­ jų, gimdyvių ir naujagimių priežiūrai.

Tai ne­tru­ko įver­tin­ti ir be­si­lau­ku­sios mo­ te­r ys. Per­nai gim­dy­ti čia pa­si­rin­ko net 21 pro­c. dau­giau šei­mų nei už­per­nai. 2016 m. čia gi­mė 910, o 2015-ai­siais – 753 ma­ž y­liai.

Re­no­va­ci­ja leis su­tau­py­ti Vie­nas nau­jau­sių baig­tų pro­jek­tų – li­go­ni­ nės cent­ri­nės bu­vei­nės pa­sta­tų re­no­va­ci­ja, ku­rios me­tu ap­šil­tin­ti li­go­ni­nės pa­sta­tų sto­ gai, išo­rės sie­nos ir pa­ma­tai, pa­keis­ti lan­

2017 pavasaris

Sveikata

k re­di­tas

5 me­tus gai, lau­ko du­r ys, įreng­tos išo­ri­nės lau­ko ža­ liu­zės, re­no­v uo­ta da­lis šil­dy­mo ir vė­di­ni­mo sis­te­mų, ka­ti­li­nė. „Krikš­čio­niš­kuosius gim­dy­mo na­mus“ taip pat jau den­g ia re­no­v uo­tas sto­gas, at­ nau­jin­ta pa­sta­to šil­dy­mo, karš­to ir šal­to van­dens tie­k i­mo sis­te­mos, pa­sta­to ap­švie­ ti­mui nau­do­ja­mos ener­g i­ją tau­so­jan­čios tech­no­lo­g i­jos, įreng­ta re­ku­pe­ra­ci­nė vė­d i­ni­ mo sis­te­ma, pa­keis­t i lan­gai ir lau­ko du­r ys, įreng­ta sau­lės ko­lek­to­rių ir ši­lu­mos siurb­ lių sis­te­ma. „Dėl pro­jek­to labai pa­ge­rė­jo pa­cien­tų prie­žiū­ros, gy­dy­mo ir per­so­na­lo dar­bo są­ ly­gos, es­te­ti­nis li­go­ni­nės pa­sta­tų vaiz­das, be to, pri­rei­k ia ma­žiau lė­šų li­go­ni­nei ap­šil­dy­ ti – su­tau­po­me net apie 100 tūkst. eu­r ų per me­tus“, – kal­bė­jo RKL ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius doc. dr. L.Vit­kus.

Su­ma­žė­jo oro tar­ša Svar­bios ir ki­tos li­go­ni­nės tei­k ia­mos pa­slau­ gos bei jų ko­ky­bė. RKL cent­ri­nė­je bu­vei­nė­ je įreng­ta mo­der­ni val­g yk­la, ku­rio­je kas­dien ska­niai, so­čiai ir ne­bran­giai pa­val­go apie 300 dar­buo­to­jų, pa­cien­tų ir jų lan­ky­to­jų.

RKL rū­pi­na­si ne tik esa­mų pa­cien­tų ir per­ so­na­lo ge­ro­ve, bet ir eko­lo­gi­ja. Li­go­ni­nės Psi­ chiat­ri­jos kli­ni­kos Ma­rių sek­to­riu­je įreng­ta mo­der­ni bio­ku­ro ka­ti­li­nė, ga­lin­ti nau­do­ti dvie­ jų rū­šių ku­rą – me­die­nos skied­ras ir gra­nu­les. „Dėl pro­jek­to la­bai su­ma­žė­jo at­mos­fe­ ros oro tar­ša (anks­čiau de­gin­tas ma­zu­tas ir kros­ni­nis ku­ras pa­keis­tas bio­ku­ru), apie 70 tūkst. eu­r ų per me­tus su­ma­žė­jo sek­to­riaus pa­sta­tų šil­dy­mo ir karš­to van­dens ruo­ši­mo iš­lai­dos“, – dės­tė L.Vit­kus. Įsi­g y­tas mo­der­nus įren­gi­nys, pa­da­ran­ tis me­di­ci­ni­nes at­lie­kas ne­kenks­min­gas, jas su­smul­k i­nan­tis, to­dėl ge­ro­kai su­ma­žė­jo in­ fek­ci­jų iš­pli­ti­mo grės­mė ir su­ma­žė­jo at­lie­kų tvar­k y­mo są­nau­dos.

Įdieg­tas ap­tar­na­vi­mo stan­dar­tas

in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas ir sis­te­mas. Jau greitai bus at­nau­jin­ta ir li­go­ni­nės in­ter­ne­to sve­tai­nė (www.kaunoligonine.lt) – ji taps pa­ to­ges­nė pa­cien­tui.

Efek­ty­viau or­ga­ni­zuo­ti pa­cien­tų re­gist­ra­vi­mo pro­ce­są Kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ni­ko­je leis die­gia­ mi skam­bu­čių cent­ro sis­te­mos metodai. Op­ti­ mi­zuo­jant pro­ce­sus, die­gia­ma LEAN sis­te­ma.

Vil­nie­čiai pa­gal­bą ra­nda Kau­ne ■■ RKL – tai mo­der­ni, be­si­kei­čian­ti, nuo­lat to­bu­lė­jan­ti ir kiek­vie­nam pa­cien­tui pa­to­gi, sau­gi bei jau­ki li­go­ni­nė. Tai liu­di­ja dau­gy­bės pa­cien­tų ir jų ar­ti­mų­jų šyp­se­nos bei pa­dė­kos.

Pa­cien­tė Vil­ma Bu­dė­nie­nė, sos­ti­nė­je dir­ban­ti lek­to­re, į RKL krei­pė­si, nors ši gy­dy­mo įstai­ga yra to­li nuo na­mų ir daug ar­čiau yra ki­tų li­go­ni­nių. „Ka­dai­se blaš­kiau­si, ieš­ko­da­ma pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos li­gai diag­no­zuo­ ti, svei­ka­tai pa­ge­rin­ti. Ačiū svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mai, kad žmo­gus šiais lai­kais ga­li rink­tis, ir aš, vil­nie­tė, ga­liu gy­dy­tis RKL“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Anot jos, vi­so šios li­go­ni­nės me­di­ci­nos per­so­na­lo dar­bas – aukš­ta­sis pi­lo­ta­ žas: šyp­se­nos, man­da­gu­mas, dė­me­sys, šva­ra, ope­ra­ty­vu­mas. „Man la­bai tin­ka bei pa­tin­ka, kad gy­dan­tis gy­dy­to­jas kar­tu su rea­bi­li­to­lo­ge tau iš­kart pa­ren­ka komp­lek­si­nį gy­dy­mą ir jį tai­ko, ko­re­guo­ja, gy­do ne tik vais­tais, bet ir pro­ce­dū­ro­mis. Čia yra dau­gy­bė de­ta­lių, ku­rios yra svar­bios sveiks­ tan­čia­jam. Žmo­nės čia dir­ba iš pa­šau­ki­mo. Jiems tu rū­pi“, – su­si­jau­di­nu­si tei­gė V.Bu­dė­nie­nė.

Dar vie­nas svar­bių da­ly­kų jai, kad iš­vy­ku­si iš li­go­ni­nės elektroninėmis prie­ mo­nė­mis ga­li su­si­siek­ti su sa­vo gy­dy­to­jais. „Mie­las šios įstai­gos ko­lek­ty­ve, Si­mo­na ir ma­ža­sis Dai­va­ras dė­ko­ja už neiš­pa­sa­ky­tą rū­pes­tį, pa­de­dant atei­ti į gy­ve­ni­mą. Kol čia neap­si­lan­kai, ne­ži­nai, kur Kau­no mies­te sle­pia­si an­ge­lai“, – dė­ko­jo ir vie­na dau­ge­lio mo­te­rų, RKL Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos kli­ni­ko­je „Krikš­čio­niš­kie­ji gim­dy­mo na­mai“ sėk­min­gai su­si­lau­ku­si vai­ke­lio. „Bran­gie­ji, jūs pa­čia tik­riau­sia pra­sme esa­te na­mai. Čia ge­ra ir jau­ku, o at­ vy­ku­siuo­sius jūs prii­ma­te kaip sve­tin­ga šei­ma. To­kį at­vi­ru­mą ir šil­tą priė­mi­mą ne­leng­va ra­sti, o to­kiu jaut­riu ir pa­žei­džia­mu mo­men­tu jis ypač rei­ka­lin­gas.

Teap­do­va­no­ja jus Die­vas sa­vo ma­lo­nė­mis ir dar la­biau te­lai­mi­na šiuos na­ mus“, – Krikš­čio­niš­kų­jų gim­dy­mo na­mų at­si­lie­pi­mų kny­ go­je to­kį įra­šą, gre­ta dau­gy­bės ki­tų dė­kin­gu­mo ku­pi­nų žodžių pa­li­ko šei­ma iš Vil­niaus.

Patogu: Vil­niu­je gy­ve­nan­ti pa­cien­tė V.Bu­dė­nie­nė rei­kia­mą pa­gal­bą ga­vo tik Res­pub­li­ki­nė­je Kau­no li­go­ni­nė­je.

Li­go­ni­nė­je taip pat įdieg­ta į re­zul­ta­tą orien­ tuo­tų veik­los tiks­lų pla­na­v i­mo ir kont­ro­lės, me­ti­nių po­kal­bių sis­te­ma. Ši gy­dy­mo įstai­ga be­ne pir­mo­ji Kau­no re­ gio­ne su­kū­rė ir įdie­gė li­go­ni­nės Pa­cien­tų ir klien­tų ap­tar­na­v i­mo stan­dar­tą. Val­dy­mo efek­t y­v u­mui di­din­ti RKL nuo­lat to­bu­li­na 15

2017 pavasaris

Sveikata

Po­lik­li­ni­ka daž­ niau­siai su­vo­kia­ ma kaip pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ ros gran­dis. Dar­ bo or­ga­ni­za­vi­mas Kal­nie­čių po­lik­li­ ni­ko­je su­griau­na šį ste­reo­ti­pą: įstai­ga pri­lygs­ta dau­giap­ro­fi­li­nei kli­ni­kai.

At­sa­kin­gu­mas: moks­lų dak­ta­rė A.Ve­gie­nė per­spė­ja, kad ne­va­lia ig­no­ruo­ti nė men­kiau­sio li­gos simp­to­mo.

poliklinkos turtas – Įkū­rė spe­cia­lų cent­rą

Vi­sų sri­čių spe­cia­lis­tai, nau­jau­sio­mis tech­ no­lo­gi­jo­mis grįs­ta li­g ų diag­nos­ti­kos apa­ra­ tū­ra Kal­nie­čių po­lik­li­ni­ką pa­ver­čia kli­ni­ ka, ku­rio­je pa­cien­tai gau­na vis­ką: nuo ži­ nių, kaip sau­go­ti svei­ka­tą, pri­žiū­rė­ti nau­ja­ gi­mius, iki sun­k iau­sių li­g ų diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo. Pas­ta­ro­sioms įveik­ti po­lik­li­ni­ko­je įkur­tas Spe­cia­li­zuo­tų pa­slau­g ų cent­ras, ku­ ria­me dir­ba 70 įvai­rių spe­cia­ly­bių gy­dy­to­jų. „Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus at­nau­ji­ no­me vi­są apa­ra­tū­rą. Tai la­bai pa­ran­ku ne tik mū­sų pa­cien­tams, bet ir yra jau­kas pri­trauk­ ti jau­nų spe­cia­lis­tų“, – sa­vą­ja po­lik­li­ni­ka di­ džiuo­ja­si jos direktorė Virginija Gailienė.

Jau­no­sios kar­tos gy­dy­to­jai nau­ją­sias tech­ no­lo­gi­jas įval­do ir dirb­ti su nau­jau­sia apa­ra­ tū­ra iš­moks­ta stu­di­jų me­tais. Spe­cia­li­zuo­ tų pa­slau­g ų cent­ro ad­mi­nist­ra­to­rė gy­dy­to­ja Ro­ma Lei­ku­v ie­nė pa­brė­žia, kad šiais lai­kais nau­jo­vės la­bai grei­tai sens­ta, ir me­di­kams, no­rin­tiems tęs­ti sa­vo kar­je­rą, rei­k ia mo­k y­tis vi­są gy­ve­ni­mą, ne­pai­sant am­žiaus.

Tai pui­k iai su­pran­ta vi­si Kal­nie­čių po­lik­ 16

li­ni­kos me­di­kai. Siek­da­mi dirb­ti su nau­jų tech­no­lo­gi­jų apa­ra­tū­ra vy­res­nės kar­tos gy­ dy­to­jai lan­ko kur­sus, vyks­ta į sta­žuo­tes. Ne­ se­niai echos­ko­pi­jos kur­sus bai­gė gy­dy­to­ ja en­dok­ri­no­lo­gė Jū­ra­tė Ka­va­liaus­k ie­nė, en­ dos­ko­pi­jos – gy­dy­to­ja oto­ri­no­la­rin­go­lo­gė Aud­ro­nė Poš­k ie­nė. Į Lie­tu­vos svei­ka­tos sis­te­mą sun­ko­kai, bet vis dėl­to atei­na elekt­ro­ni­nės pa­slau­gos. „Lai­kas ra­šy­ti elekt­ro­ni­nius re­cep­tus, pa­ cien­to duo­me­nys iš po­pie­ri­nių am­bu­la­to­ ri­nių kor­te­lių tu­ri per­si­kel­ti į elekt­ro­ni­nes duo­me­nų ba­zes. Da­lis re­cep­tų jau iš­ra­šo­mi elekt­ro­ni­niu bū­du, bet mū­sų tiks­las – pa­ siek­ti, kad kiek­v ie­nas gy­dy­to­jas tai da­r y­tų be trik­džių“, – ar­ti­miau­siais pla­nais da­li­ja­si Kal­nie­čių po­lik­li­ni­kos Spe­cia­li­zuo­tų pa­slau­ gų cent­ro ad­mi­nist­ra­to­rė R.Lei­ku­v ie­nė.

Ji pa­me­na, kad prieš de­šimt me­tų gy­dy­ to­jų ka­bi­ne­tuo­se kom­piu­te­rių ne­bu­vo. Da­ bar kom­piu­te­ri­zuo­ta kiek­v ie­na dar­bo vie­ ta, kom­piu­te­rį tu­ri tiek gy­dy­to­jas, tiek slau­ gy­to­ja. Vy­res­nės kar­tos dar­buo­to­jams juos įval­dy­ti bu­vo sun­k iau nei jau­ni­mui, ku­ris nuo ma­žu­mės žai­džia, bend­rau­ja, ran­da vi­

jaunimo entuziazm vyresnių jų

są in­for­ma­ci­ją kas­die­nio nau­do­ji­mo įran­k iu ta­pu­sia­me kom­piu­te­r y­je. Vis dėl­to ir vy­res­ nės kar­tos me­di­kai, dir­ban­t ys Kal­nie­čių po­ lik­li­ni­ko­je, šian­dien ge­ba nau­do­tis nau­jo­sio­ mis tech­no­lo­gi­jo­mis.

Jau­ni­mas ir moks­las Pas­ta­ruo­ju me­tu po­lik­li­ni­ko­je pra­dė­jo dirb­ ti daug jau­nų gy­dy­to­jų. Uro­lo­gas Po­v i­las Aniu­lis – jau­nas spe­cia­lis­tas, da­ly­vau­jan­tis moks­li­nė­je veik­lo­je, yra Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos uro­lo­g ų bei uro­gi­ne­ko­lo­g ų drau­gi­jų na­r ys.

Jo ko­le­ga Ado­mas Ma­čiu­lis ne tik diag­no­ zuo­ja li­gas bei jas gy­do, bet ir skai­to pa­skai­ tas apie li­g ų pro­f i­lak­ti­ką, o tai po­lik­li­ni­kos pa­cien­tams yra di­de­lė nau­da. Uro­lo­gas Sta­ sys Auš­kal­nis – me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras, kaip ir gy­dy­to­jai Ire­na Mil­v i­dai­tė, Džil­da Ve­lič­k ie­nė, Ie­va Gai­ly­tė, Au­re­li­ja Ve­gie­nė. Štai gy­dy­to­ja Li­na Mo­zū­rai­tė-Čiap­lins­kie­ nė me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ro var­dą įgi­jo Lie­ tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to En­dok­ ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­te. Da­bar sa­vo ži­nias gi­li­na gi­ne­ko­lo­gi­nės en­dok­ri­no­lo­gi­jos sri­ty­je.

2017 pavasaris

gim­dos kak­le­lio on­ko­ci­to­lo­gi­nis ty­ri­mas, pa­de­dan­tis lai­ku diag­no­zuo­ti ir gy­dy­ti klas­ tin­gą li­gą – gim­dos kak­le­lio vė­žį“, – gy­dy­to­ ja L.Mo­zū­rai­tė-Čiap­lins­k ie­nė mo­te­r ų pra­ šo ne­bū­ti abe­jin­g ų sa­vo svei­ka­tai ir kvie­čia nau­do­tis me­di­kų pa­slau­go­mis.

Gi­ne­ko­lo­gi­nė ap­žiū­ra pri­k lau­so nuo gy­ dy­to­jo as­me­ni­nių sa­v y­bių ir, ži­no­ma, jo pa­ ty­ri­mo. Gy­dy­to­ja L.Mo­zū­rai­tė-Čiap­lins­k ie­ nė vi­sa­da sten­gia­si pir­miau­sia pa­drą­sin­ti pa­ cien­tes, paaiš­k in­ti joms apie ty­ri­mą, ir jis ne­bū­na skaus­min­gas, juo­lab nau­do­jant ma­ žiau­sio dy­džio inst­ru­men­tus. „Ult­r a­gar­su daž­n iau­siai at­l ie­k u va­g i­ na­l i­n į ty­r i­m ą, nes jis yra daug in­for­m a­ ty­ves­n is ir tiks­les­n is. Ne­pil­n a­me­t ėms ir paaug­lėms jį at­l ie­k u tran­s ab­do­m i­n a­l iai – per pil­vo sie­n ą“, – gy­dy­to­ja L.Mo­z ū­r ai­t ėČiap­l ins­k ie­nė pui­k iai su­pran­t a sa­vo pa­ cien­t es.

Vilmanto Raupelio nuotr.

o azmas ir ų jų patirtis „Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čios pro­ble­mos yra po­rų ne­vai­sin­gu­mas, mo­te­rų jau­nat­vi­niai dis­funk­ci­niai krau­ja­vi­mai, menst­rua­ci­nio cik­lo su­tri­ki­mai. Vy­res­nio am­žiaus mo­te­r ys krei­pia­si dėl kli­mak­te­ri­no lai­ko­tar­pio su­ke­ lia­mų ne­ga­la­vi­mų. Su­rin­kus anam­ne­zę, at­li­ kus la­bo­ra­to­ri­nius ir ult­ra­gar­so ty­ri­mus, daž­ niau­siai ne­sun­ku iš­spręs­ti pa­cien­čių pro­ble­ mas“, – gy­dy­to­ja L.Mo­zū­rai­tė-Čiap­lins­k ie­nė džiau­gia­si, kad šiuo­lai­k i­nė me­di­ci­na spar­čiai to­bu­lė­ja ir gy­dy­mo ga­li­my­bės pro­gre­suo­ja. Į šią gy­dy­to­ją krei­pa­si ir jau­nos mer­gai­tės, ir 80–90 me­tų pa­cien­tės. Li­g ų spekt­ras taip pat la­bai pla­tus, bet Kal­nie­čių po­lik­li­ni­ko­je yra vi­sa rei­ka­lin­ga įran­ga ir at­lie­ka­mi ty­ri­ mai, bū­ti­ni di­fe­ren­ci­nei diag­nos­ti­kai, to­dėl di­d žia­jai da­liai mo­te­r ų ga­li­ma su­teik­ti vi­sas am­bu­la­to­ri­nes pa­slau­gas, įskai­tant nėš­čių­ jų prie­žiū­rą, diag­no­zuo­ti ir gy­dy­ti gim­dos kak­le­lio iki­vė­ži­nę būk­lę, gim­dos bei kiau­ši­ džių pa­to­lo­gi­nius da­ri­nius. „Pro­fi ­lak­ti­nė gi­ne­ko­lo­gi­nė pa­tik­ra vie­ ną kar­tą per me­tus yra bū­ti­na, nes su­si­rgi­ mų iš­veng­ti daug leng­v iau, nei su­si­rgus pa­ sveik­ti. Vie­nas svar­biau­sių yra prieš­vė­ži­nis

Pa­cien­tai ga­li rink­tis gy­dy­to­ ją, nes kiek­vie­nos spe­cia­ly­ bės yra net po ke­lis at­sto­vus.

Su jau­nais spe­cia­lis­tais į sky­ rių atei­na ir moks­lo bei tech­ no­lo­gi­nės nau­jo­vės.

Ra­gi­na ne­dels­ti Oto­ri­no­la­rin­go­lo­gės Auš­ra Ka­šė­tie­nė, Eg­lė Dob­ro­vols­k y­tė, Da­lia Sluš­ko­nie­nė – taip pat jau­nos spe­cia­lis­tės, be­si­do­min­čios moks­li­ ne veik­la ir jo­je da­ly­vau­jan­čios, nau­jau­sias ir pa­žan­giau­sias ži­nias pri­tai­kan­čios gy­dant pa­cien­tus. O kur dar jau­nat­v iš­kas mak­si­ma­

Sveikata

liz­mas ir neiš­da­ly­tas dė­me­sin­g u­mas, nuo­ šir­du­mas!

Gast­roen­te­ro­lo­gė Skir­man­tė Paš­ke­v i­čiū­tė, of­tal­mo­lo­gė Flo­ren­ti­na Bo­jars­k ie­nė, ra­dio­lo­ gė Ži­v i­lė Alek­sy­nai­tė, vai­kų chi­rur­gė Jur­gi­ ta Gai­lie­nė, vai­kų en­dok­ri­no­lo­gė ir pe­diat­rė Ir­ma Vi­čie­nė – tai jau­no­sios kar­tos at­sto­vės, ku­rias la­bai my­li pa­cien­tai. Moks­lų dak­ta­rė gy­dy­to­ja oto­ri­no­la­rin­go­lo­gė A.Ve­gie­nė dir­ba ir su vai­kais, ir su suau­g u­siai­siais, ta­čiau dėl to pro­ble­mų ne­k y­la. „Vi­sų li­g ų diag­nos­ti­kai la­bai svar­bu įver­ tin­ti nu­si­skun­di­mus, li­gos ei­gą. Po to pa­ cien­tai ap­žiū­ri­mi. Au­sų, no­sies, gerk­lės li­ goms diag­no­zuo­ti la­bai reikš­min­gi tiek se­ ni, kla­si­k i­niai me­to­dai, tiek nau­jes­ni en­dos­ ko­pi­niai, au­dio­lo­gi­niai ty­ri­mai, oto­mik­ros­ ko­pi­ja. Vi­si ty­ri­mai pa­ren­ka­mi ir at­lie­ka­mi in­di­v i­dua­liai“, – gy­dy­to­ja A.Ve­gie­nė su­ge­ba pra­žio­dy­ti net ir ma­žiau­sius vai­kus, ne­su­ kel­da­ma jiems bai­mės.

Sa­vo dar­be va­do­vau­da­ma­si įro­dy­mais grįs­tos me­di­ci­nos prin­ci­pais, gy­dy­to­ja džiau­gia­si, kad ga­li efek­t y­v iai pa­dė­ti ser­gan­ tiems žmo­nėms ir pa­tar­ti, kaip sau­go­ti svei­ ka­tą, bet liū­di, kad ga­na daž­nai ten­ka diag­ no­zuo­ti gerk­lų, ryk­lės on­ko­lo­gi­nes li­gas. Dėl to moks­lų dak­ta­rė A.Ve­gie­nė ra­gi­na atei­ti be bai­mės ir ne­dels­ti, vos pa­ju­tus svei­ka­tos su­ tri­k i­mų. „Nie­ka­da neig­no­ruo­ki­te ne­ga­la­vi­mų ir ne­ gal­vo­ki­te, kad li­ga praeis sa­vai­me“, – per­spė­ja.

Pa­cien­tai ga­li rink­tis gy­dy­to­ją, nes kiek­ vie­nos spe­cia­ly­bės yra net po ke­lis at­sto­ vus. Su jau­nais spe­cia­lis­tais į sky­rių atei­na ir moks­lo bei tech­no­lo­gi­nės nau­jo­vės. „Spe­cia­li­zuo­t ų pa­slau­g ų cent­re dir­ ba daug ant­raei­li­nin­k ų, ku­rių pa­g rin­d i­ nės dar­bo­v ie­tės yra Kau­no kli­ni­kos ir ki­tos Kau­no li­go­ni­nės. Tai tik pa­t vir­t i­na aukš­tą jų pro­fe­sio­na­lu­mą ir pa­t ir­t į“, – sa­ko R.Lei­ ku­v ie­nė.

Tur­tas: Spe­cia­li­zuo­tų pa­slau­gų cent­ro va­do­vė R.Lei­ku­vie­nė di­džiuo­ja­si, kad po­lik­li­ni­kai pa­vy­ko pri­ trauk­ti pui­kių jau­nų spe­cia­lis­tų. Vie­nas to­kių – uro­lo­gas A.Ma­čiu­lis.

17

2017 pavasaris

Sveikata

Ar įvy­ko pro­ver­žis g y apie pla­tes­nį ir glau­des­nį gy­dy­to­jo ir pa­cien­ to bend­ra­dar­bia­vi­mą prii­mant spren­di­mus dėl sis­te­mi­nio gy­dy­mo, nes šis spren­di­mas dau­ge­liui pa­cien­tų yra sun­kus (58 pro­c.) ir daž­nai skir­tin­gų spe­cia­lis­tų nuo­mo­nės dėl šio gy­dy­mo ne­su­tam­pa (34 pro­c.).

Prof. Sau­lius Ci­cė­nas: ge­ra ži­nia yra ta, kad gy­dant pra­di­nių sta­di­jų li­gą re­zul­ta­tai daug ge­res­ni. Jei­gu li­ga neišp­li­tu­si, 85–90 pro­c. mū­sų pa­cien­tų gy­ve­na pen­ke­rius ir dau­giau me­tų.

Apie vie­ną grės­min­giau­sių, iki šiol sun­k iai val­do­mą on­ko­lo­gi­nę li­gą – plau­čių vė­žį kal­ ba­mės su Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to (NVI) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju kli­ni­kai, krū­ti­nės chi­rur­g u pro­fe­so­riu­mi Sau­liu­mi Ci­cė­nu.

– Plau­čių vė­žys vis dar iš­lie­ka pir­mau­jan­ čio­se po­zi­ci­jo­se pa­gal ser­ga­mu­mą ir mirš­ta­ mu­mą dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių, taip pat ir Lie­tu­vo­je. Ar pa­si­kei­tė si­tua­ci­ja?

– Si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, su­ma­žė­jo nau­jų plau­čių vė­žio at­ve­jų skai­čius, pa­ly­gin­ti su pa­dė­ti­mi prieš pen­ke­rius me­tus. Tie­siog daug žmo­nių iš Lie­tu­vos iš­vy­ko – jie ser­ga ki­tuo­se kraš­tuo­se.

Mes jų jau ne­bes­kai­čiuo­ja­me. Ant­ra, mes ne­ga­ li­me pa­teik­ti tiks­lių duo­me­nų apie ser­ga­mu­mą plau­čių vė­žiu. Juk ne­tu­ri­me tik­ro vė­žio re­gist­ ro. Ne­tu­ri­me skai­čių. Ne­pai­sant vis­ko – vy­rų ser­ga­mu­mas plau­čių vė­žiu rea­liai su­ma­žė­jęs, mo­te­rų ser­ga­mu­mas tu­ri ten­den­ci­ją di­dė­ti.

– Praė­ju­siais me­tais plau­čių vė­žio klau­si­ mai bu­vo ap­ta­ri­nė­ja­mi dvie­juo­se di­de­liuo­se kong­re­suo­se, skir­tuo­se tik šiai li­gai nag­ri­nė­ti – Bals­to­gė­je vy­ku­sia­me tra­di­ci­nia­me Ne­ mu­no ša­lių eu­ro­re­gio­ni­nia­me plau­čių vė­žio ir plau­čių me­zo­te­lio­mos kong­re­se, taip pat 18

Vie­no­je įvy­ku­sio­je Pa­sau­lio plau­čių vė­žio kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­rios or­ga­ni­za­ci­nia­me ko­ mi­te­te te­ko ir jums, ger­bia­mas pro­fe­so­riau, dar­buo­tis. Kas nau­jo?

– Abie­juo­se fo­ru­muo­se bu­vo ap­ta­ria­mi plau­ čių vė­žio diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo as­pek­tai po pa­sau­li­nio plau­čių vė­žio kong­re­so Den­ve­ry­je.

Da­bar plau­čių vė­žio pa­sau­li­nės kon­fe­ren­ci­jos ar­ba su­va­žia­vi­mai, kaip kar­tais šie glo­ba­lūs ren­gi­niai yra va­di­na­mi, vyks kas­met. Šie ren­ gi­niai vyk­da­vo kas ket­ve­ri, po to – kas dve­ji me­tai, o štai da­bar su­si­ti­k­si­me kiek­vie­nais me­ tais. Ko­dėl? To­dėl, kad diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo ga­li­my­bės bei mo­le­ku­li­nės san­da­ros ty­ri­mų re­zul­ta­tai taip grei­tai kei­čia­si, kad no­ri ne­no­ri rei­kia kas­met su­si­tik­ti ap­tar­ti nau­jie­nų. Ak­ tua­lus klau­si­mas – nau­jų vais­tų pri­tai­ky­mas, juk pa­sau­ly­je at­lie­ka­ma la­bai daug kli­ni­ki­nių ty­ri­mų, duo­dan­čių re­zul­ta­tų, su ku­riais rei­kia su­si­pa­žin­ti vi­siems spe­cia­lis­tams iš vi­sų ša­lių.

Vie­no­je gruo­džio mė­ne­sį įvy­ko XVII pa­sau­lio plau­čių vė­žio kon­fe­ren­ci­ja. Šio­je kon­fe­ren­ci­jo­je, be įvai­rių kli­ni­ki­nių diag­nos­ ti­kos ir gy­dy­mo klau­si­mų, bu­vo ap­ta­ria­ma nau­jos plau­čių vė­žio, stemp­lės, čiob­ria­liau­kės ir pleu­ros vė­žio kla­si­fi­ka­ci­jos ir ski­ria­mas dė­me­sys ALK ir ROS1 tes­ta­vi­mui, dis­ku­tuo­ta

– Ar vi­suo­se pa­sau­lio kon­ti­nen­tuo­se ir ša­ ly­se plau­čių vė­žys yra vie­no­da pro­ble­ma, ar kaip ir ki­tų vė­žio lo­ka­li­za­ci­jų at­ve­jais, atsiskleidžia na­cio­na­li­niai ar ra­si­niai šios li­gos pa­pli­ti­mo ypa­tu­mai? Ar ser­ga­mu­mo ir mirš­ta­mu­mo ro­dik­liams da­ro įta­ką mi­ty­bos bei gy­ven­se­nos įpro­čiai?

– Vi­suo­se kon­ti­nen­tuo­se plau­čių vė­žys yra rim­čiau­sia pro­ble­ma. Ne­pai­sant di­džiu­lių pa­stan­gų, ku­rios de­da­mos sie­kiant ge­res­nių gy­dy­mo re­zul­ta­tų, šie re­zul­ta­tai nė­ra to­kie, ko­kių no­rė­tu­me. Plau­čių vė­žys yra rykš­tė, ku­ri mu­ša ir bal­tuo­sius, ir gel­to­no­džius, ir juo­dao­džius. Tie­sa, yra tam tik­rų et­ni­nių skir­tu­mų tarp azi­jie­čių, kau­ka­zie­čių. La­bai ski­ria­si šios li­gos pa­pli­ti­mas tarp skir­tin­gą iš­ si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių žmo­nių gru­pių. Ta­čiau tik to­se ša­ly­se, kur ga­li­ma bū­tų su­ma­žin­ti ta­ba­ko rū­ky­mą, mirš­tamu­mas nuo plau­čių vė­žio yra ma­žes­nis. Ten, kur rū­ko­ma ne­var­žo­mai, ši li­ga kles­ti. Ser­ga­mu­mas di­dė­ja ne­pai­sant diag­nos­ti­kos bei gy­dy­mo ino­va­ci­jų.

– Ar pa­vy­ko eu­ro­pie­čiams, ku­rie taip ener­ gin­gai ėmė­si ta­ba­ko kont­ro­lės, pa­ža­bo­ti plau­čių vė­žį? Bu­vo im­ta­si drau­di­mų rū­ky­ti vie­šo­se vie­to­se, ta­ba­ko rek­la­mos ne­be­li­ko, ak­ci­zai bu­vo pa­kel­ti, suin­ten­sy­vė­jo so­cia­li­nė rek­la­ma prieš rū­ky­mą.

– Iš da­lies si­tua­ci­ja bu­vo su­val­dy­ta. Jei­gu iš šeš­tos kla­sės moks­lei­vio atim­si­me ci­ga­re­tę ir jis neįp­ras rū­ky­ti, pastarasis tik­rai ne­su­sirgs. Bu­vo im­ta­si rim­tų prie­mo­nių Eu­ro­po­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je tram­dant ta­ba­ko rū­ky­mo po­pu­lia­ri­ni­mą – ci­ga­re­čių ant­kai­niai pa­di­dė­jo, įves­tos bau­dos ta­ba­ko kom­pa­ni­joms už tvar­kos pa­žei­ di­mus, ne­li­ko ta­ba­ko ga­mi­nių rek­la­mos vie­šuo­ siuo­se bei spor­to ren­gi­niuo­se, ant ci­ga­re­čių pa­ kuo­tės spaus­di­na­mi žiau­rūs su­ve­šė­ju­sios li­gos vaiz­dai. Ta­čiau rū­ky­mas iš­lie­ka vie­na pa­grin­di­ nių pro­ble­mų, tik kai ku­rio­se ša­ly­se rū­ky­ti im­ta ma­žiau. To­ta­liai ko­va su ta­ba­ko kom­pa­ni­jomis nė­ra lai­mė­ta, nes jos yra la­bai ga­lin­gos.

– Kas nau­jo plau­čių te­ra­pi­jos ir diag­nos­ ti­kos sri­ty­je? Ką duo­da nau­ja mo­le­ku­li­nė diag­nos­ti­ka?

– Taip, yra nau­jie­nų – diag­nos­ti­ko­s srityje mes tu­ri­me mo­le­ku­li­nius žy­me­nis. Jie la­bai anks­ti ga­li pa­ro­dy­ti li­gą. Plau­čių vė­žys ne­tu­ri anks­ty­vų­jų simp­to­mų. Kai jie at­si­ran­da, li­ga

2017 pavasaris

Sveikata

g y­dant plau­čių vė­žį? jau bū­na pa­žen­gu­si. Tik pro­fi­lak­ti­nių pa­tik­ri­ ni­mų me­tu ga­li­ma diag­no­zuo­ti li­gos pra­džią.

To­se ša­ly­se, kur vy­riau­sy­bės daug dė­me­sio ski­ria žmo­nių svei­ka­ti­ni­mui, pro­fi­lak­ti­kai, ne­re­tai diag­no­zuo­ja­mas anks­ty­vų­jų sta­di­jų plau­čių vė­žys, ne­tu­rin­tis jo­kių simp­to­mų.

Diag­no­zuo­ja­ma to­kios sta­di­jos li­ga, kai dar nė­ra na­vi­ko ma­sės, kai rent­ge­nu ma­to­me de­be­sė­lius. To­kie li­go­niai yra iš­gy­do­mi. Ta­ čiau to­kių li­go­nių bū­na tik iki 30 pro­c. to­se ša­ly­se, kur pra­dė­tos ir įvyk­dy­tos ban­do­mo­ sios pa­tik­ros pro­gra­mos, at­lik­ta jų ana­li­zė. Šios at­lik­tos pro­gra­mos pa­ro­dė, kad ga­li­me su­ma­žin­ti mirš­ta­mu­mą nuo plau­čių vė­žio iki 20 pro­c. Ta­čiau plau­čių vė­žio pa­tik­ros pro­ gra­mos ver­ti­na­mos prieš­ta­rin­gai, neiš­veng­ta hi­per­diag­nos­ti­kos, pa­vyz­džiui, Ita­li­jo­je gau­ti nei­gia­mi ty­ri­mo re­zul­ta­tai, be to, jos yra be ga­lo bran­gios, iš tie­sų jos pa­ro­do vals­ty­bės fi­nan­si­nį pa­jė­gu­mą. ES ša­ly­se pa­tik­ros pro­ gra­mos dėl plau­čių vė­žio ne­vyk­do­mos. Kol kas Lie­tu­vai plau­čių vė­žio pa­tik­ros pro­gra­ma tik­rai bū­tų per bran­gi. Ir ne tik mū­sų ša­liai, bet mes tu­rė­tu­me ju­dė­ti į prie­kį.

La­bai svei­kin­ti­na, kai žmo­nės pa­tys krei­ pia­si į me­di­kus ir no­ri pa­si­tik­rin­ti pro­fi­lak­ tiš­kai. Ir Lie­tu­vo­je jau yra žmo­nių, ku­rie pa­tys re­gu­lia­riai tik­ri­na­si kas me­tus. Vi­si mū­sų sėk­min­gai ope­ruo­ti pa­cien­tai, ku­riems bu­vo nu­sta­ty­ta anks­ty­vos sta­di­jos li­ga, – sa­vo svei­ka­tai ati­dūs žmo­nės. Pap­ras­čiau­sias pa­ vyz­dys: žmo­gui, kas­met at­lie­kan­čiam plau­čių rent­ge­no nuo­trau­ką, pa­ste­bė­ta neaiš­kių pa­ki­ ti­mų, žmo­gus nu­siųs­tas pas on­ko­lo­gus, sėk­ min­gai at­lik­ta ope­ra­ci­ja. Štai ir vi­sa sėk­mė.

Chi­rur­gi­ja per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų la­bai pa­to­bu­lė­jo, įval­dy­tos įvai­rios chi­rur­gi­ nės tech­ni­kos, ga­li­me at­lik­ti mik­roin­va­zi­nes ope­ra­ci­jas, nau­do­ja­ma en­dos­ko­pi­nė tech­ni­ka, kai ne­rei­kia di­de­lių pjū­vių. Gy­ve­ni­mo ko­ky­ bė pa­ge­rė­ja. Klau­si­mas yra pa­pras­tas – ka­da ope­ruo­ti ir ką ope­ruo­ti. Be abe­jo, bū­ti­na la­bai ge­rai iš­tir­ti li­go­nį. Li­ga la­bai klas­tin­ga, net anks­ty­vos sta­di­jos plau­čių vė­žys ga­li tu­rė­ti ato­kių­jų me­tas­ta­zių.

Ma­žė­ja di­de­lių plau­čių ope­ra­ci­jų, to­kių kaip plau­čių pa­ša­li­ni­mas. Dis­ku­tuo­ja­ma, ar ver­ta žmo­gui ša­lin­ti plau­tį, ypač de­ši­nį, jei­gu to­kia ope­ra­ci­ja ne­pa­ge­ri­na bend­rų gy­dy­mo re­ zul­ta­tų. La­bai svar­bu ge­rai ap­gal­vo­ti ir pa­rink­ti in­di­vi­dua­lią li­go­nio gy­dy­mo tak­ti­ką. NVI, kur po vie­nu sto­gu dir­ba vi­si plau­čių vė­žį diag­no­ zuo­jan­tys ir gy­dan­tys spe­cia­lis­tai, šie da­ly­kai ap­ta­ria­mi dau­gia­dis­cip­li­nių po­sė­džių me­tu.

– Ar nau­jo­ji re­vo­liu­ci­nė me­di­ka­men­ti­nio gy­ dy­mo ban­ga imu­no­te­ra­pi­ja duo­da plau­čių vė­žio at­ve­ju ge­res­nių re­zul­ta­tų?

– Pe­rio­diš­kai į plau­čių vė­žio gy­dy­mą atei­na re­ vo­liu­ci­nės ban­gos. Bu­vo ban­ga, kai at­ra­do­me nau­jus vais­tus – tak­sa­nus, gem­ci­ta­bi­ną, na­vel­ bi­ną, ta­čiau praė­jo tam tik­ras lai­kas ir paaiš­kė­ jo, kad vais­tai ne­vir­ši­ja 20 pro­c. efek­ty­vu­mo.

Ta­da at­si­ra­do ki­ta kryp­tis. Dė­me­sys nu­kry­po į na­vi­ko san­da­rą, bu­vo iš­tir­ta, ko­kie me­cha­niz­ mai ten vei­kia. At­ras­tos ge­nų mu­ta­ci­jos. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad tam tik­ras skai­čius li­go­nių tu­ri pa­ki­tu­sių – mu­ta­vu­sių – ge­nų. Bu­vo su­kur­ti šias ge­nų mu­ta­ci­jas slo­pi­nan­tys vais­tai. Jie tik­ rai da­vė ge­rą efek­tą. Tai bu­vo ant­ra re­vo­liu­ci­ja.

Ir Lietuvoje jau yra žmonių, kurie patys reguliariai tikrinasi kas metus.Visi mūsų sėkmingai operuoti pacientai, kuriems buvo nustatyta ankstyvos stadijos liga, – savo sveikatai atidūs žmonės.

Praė­jus eu­fo­ri­jai pa­si­ro­dė, kad pra­dinis gau­tas gy­dy­mo efek­tas nė­ra il­ga­lai­kis. Li­ga at­si­nau­ji­na. Vėl bu­vo at­ras­tos ki­tos mu­ta­ci­jos, po to su­kur­ti ant­ros ir tre­čios ei­lės in­hi­bi­to­ riai, ku­rie stab­dė tas mu­ta­ci­jas. Ta­čiau pa­si­ro­ dė, kad gy­dant plau­čių vė­žį at­si­ran­da na­vi­ko at­spa­ru­mas ir šiam gy­dy­mui. Šis pro­ce­sas ne­ nut­rūks­ta­mas. Rei­kia tik pa­si­džiaug­ti, kad vis re­gist­ruo­ja­mi nau­ji vais­tai ir jų kom­bi­na­ci­jos, ku­rias ga­lė­si­me skir­ti vie­ną po ki­tos ir ti­kė­tis si­tua­ci­ją val­dy­ti kuo il­giau. Vie­na iš mu­ta­ci­jų, nu­sta­to­mų ne­smul­kia­ląs­te­li­nio plau­čių vė­žio at­ve­ju, yra ALK ir kaip tik praė­ju­sį mė­ne­sį ALK tei­gia­mam ne­smul­kia­ląs­te­li­niam plau­čių vė­žio ti­pui bu­vo re­gist­ruo­tas nau­jas pre­pa­ra­ tas afa­ti­ni­bas.

Tre­čia re­vo­liu­ci­ja – imu­no­te­ra­pi­ja. Va­di­ na­mo­ji im­mu­ne check­point in­hi­bi­to­rių te­ra­ pi­ja, kai suar­do­ma na­vi­ko re­cep­to­rių jung­tis su imu­ni­nė­mis ląs­te­lė­mis ir taip at­ku­ria­mas imu­ni­nis prieš­vė­ži­nis or­ga­niz­mo at­sa­kas. In­ hi­bi­to­rius blo­kuo­ja re­cep­to­rių, ku­ris slo­pi­na T lim­fo­ci­tų veik­lą, nu­kreip­tą prieš vė­žio ląs­ te­les. De­ja, šie vais­tai nė­ra efek­ty­vūs vi­siems, vie­niems pa­cien­tams pa­de­da, ki­tiems – ne.

Na­vi­ko ląs­te­lės tu­ri daug ga­li­mų ke­lių, pa­de­ dan­čių ap­si­sau­go­ti nuo imu­ni­nės sis­te­mos.

Vis dėl­to imu­no­te­ra­pi­ja yra vie­na la­biau­siai be­si­vys­tan­čių vė­žio gy­dy­mo sri­čių ir atei­ty­je bus re­gist­ruo­ta daug įvai­rių gy­dy­mo kom­bi­ na­ci­jų. Dau­ge­liu vė­žio at­ve­jų nė­ra nor­ma­laus or­ga­niz­mo prieš­vė­ži­nio imu­ni­nio at­sa­ko, jis tie­siog už­blo­kuo­ja­mas skir­tin­guo­se eta­puo­se.

Tai ga­na su­dė­tin­ga sis­te­ma – jo­je da­ly­vau­ja įvai­rios imu­ni­nės ląs­te­lės, ku­rias vei­kia su­dė­ tin­gi re­gu­lia­ci­niai veiks­niai. Pvz., yra na­vi­kas, ku­ris pil­nas T lim­fo­ci­tų, bet jie vė­žio ne­puo­la, nes yra už­slo­pin­ti va­di­na­mų­jų T lim­fo­ci­tų re­gu­lia­ci­nių ląs­te­lių, ir da­bar­ti­nė imu­no­te­ra­pi­ ja esant šiai si­tua­ci­jai yra ne­veiks­min­ga, nors mes ir ti­ki­mės, kad ji su­veiks. Ar­ba, prie­šin­ gai, na­vi­ke iš vi­so nė­ra imu­ni­nių ląs­te­lių, bet imu­no­te­ra­pi­ja pui­kiai vei­kia, nes, pa­si­ro­do, šios ląs­te­lės bet ka­da ga­li suak­ty­vė­ti ir pul­ti na­ vi­ką. Mes tie­siog dar iki ga­lo ne­ži­no­me, ko­kie veiks­niai šias imu­ni­nes ląs­te­les suak­ty­vi­na. Kol kas ne­pa­si­tei­si­no at­ran­kos me­to­das – PD-L1 tes­ta­vi­mas, kaip nu­spė­jan­tis imu­no­te­ra­pi­jos efek­ty­vu­mą žy­muo. Rei­kia dau­giau su­ži­no­ti ne tik apie na­vi­ką, bet ir apie jo ap­lin­ką.

Da­bar­ti­nė imu­no­te­ra­pi­ja yra efek­ty­vi ma­ žai li­go­nių da­liai – apie 20 pro­c., bet tiems, ku­rių organizmas sureaguoja į gy­dy­mą, jis tę­sia­si il­gai – me­tų me­tus. Ir tai yra di­de­lis žings­nis, sten­gian­tis, kad vė­žys tap­tų lė­ti­ne kont­ro­liuo­ja­ma li­ga. Šiuo me­tu imu­no­te­ra­pi­ ja Lie­tu­vo­je priei­na­ma tik pa­cien­tams, da­ly­ vau­jan­tiems kli­ni­ki­niuo­se ty­ri­muo­se, ku­rie vyks­ta ir mū­sų li­go­ni­nė­je.

Tai­gi plau­čių vė­žys iš­lie­ka vie­na iš sun­ kiau­siai gy­do­mų li­gų. Mirš­ta­mu­mas iš­lie­ka pa­ts di­džiau­sias tarp vi­sų on­ko­lo­gi­nių li­gų.

Ne taip grei­tai iš­sprę­si­me plau­čių vė­žio pro­ ble­mą. Tam kas­met ir or­ga­ni­zuo­ja­mi pa­sau­ li­niai kong­re­sai. Šiais me­tais jis or­ga­ni­zuo­ja­ mas Ja­po­ni­jo­je. Šio­je ša­ly­je smar­kiai išau­go ser­ga­mu­mas plau­čių vė­žiu. Ja­po­nai pra­dė­jo gy­ven­ti kaip eu­ro­pie­čiai, rū­ky­ti, val­gy­ti mė­są.

Vi­sa tai vei­kia ge­ne­ti­nį pa­li­ki­mą, vei­kia epi­ ge­ne­tiš­kai.

Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te, ar mes ga­li­me šian­ dien nu­ga­lė­ti plau­čių vė­žį, at­sa­ky­siu – dar ne, šian­dien mes dar ne­ga­li­me nu­ga­lė­ti plau­čių vė­žio. Mes ga­li­me pa­dė­ti žmo­gui il­giau gy­ven­ ti, bet iš­gy­dy­ti – sun­ku. Ge­ra ži­nia yra ta, kad gy­dant pra­di­nių sta­di­jų li­gą re­zul­ta­tai daug ge­ res­ni. Jei­gu li­ga neišp­li­tu­si, 85–90 pro­c. mū­sų pa­cien­tų gy­ve­na pen­ke­rius ir dau­giau me­tų.

Lie­tu­vo­je, de­ja, neįp­ras­ta rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta. Pas gy­dy­to­ją atei­na­me per vė­lai. Įp­ras­ki­me pro­fi­lak­tiš­kai tik­rin­tis, da­ry­ti plau­čių nuo­trau­kas. O mes, mū­sų sky­riaus ko­lek­ty­vas, be abe­jo, pa­da­rys vis­ką, ką ga­li, kad pa­dė­tų žmo­gui, ser­gan­čiam bet ku­rios sta­di­jos li­ga.

19

Įvertinimas: 2016 m. Kauno klinikoms pakartotinai suteiktas Naujagimiui palankios ligoninės vardas.

Kau­no kli­ni­ko­se – iš­skir­ti­nės

są­ly­gos gim­dy­vėms ir nau­ja­gi­miams

Į

vyk­džius Lie­tu­vos ir Švei­ca­ri­jos bend­ ra­dar­bia­v i­mo pro­gra­mos pro­jek­tą, ku­ rio me­tu bu­vo re­no­v uo­tas Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos bei Neo­na­ta­lo­gi­jos kli­ni­ kų kor­pu­sas, gim­dy­vės ir nau­ja­gi­miai Kau­no kli­ni­ko­se ga­li džiaug­tis iš­skir­ti­ nė­mis są­ly­go­mis – mo­der­niau­sia įran­ga, at­ nau­jin­to­mis pa­la­to­mis, kom­for­tiš­kes­ne, pa­ to­ges­ne ir jau­kes­ne ap­lin­ka.

Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos kli­ni­ko­je ko­ vo mė­ne­sio pra­džio­je du­ris at­vė­rė at­si­nau­ji­ nęs gim­dy­v ių ir nėš­čių­jų prii­ma­ma­sis. Nuo šiol mo­te­rims, at­v y­ku­sioms gim­dy­ti, bus ga­ li­my­bė grei­čiau su­teik­ti rei­ka­lin­gas me­di­ci­ ni­nes pa­slau­gas: at­lik­ti vi­są diag­nos­ti­ką ir įver­tin­ti kli­ni­k i­nę si­tua­ci­ją vie­no­je vie­to­je, ste­bė­ti pa­cien­tės ir vai­siaus būk­lę tais at­ve­ jais, kai si­tua­ci­ja nė­ra aiš­k i.

Me­di­ci­ni­nė įran­ga at­nau­jin­ta ir gim­dy­mo bei po gim­dy­mo skir­to­se pa­la­to­se. „Tu­ri­me nau­jas gim­dy­mo ir funk­ci­nes lo­vas mo­te­ rims po gim­dy­mo, mo­der­nią vai­siaus būk­ lės ver­ti­ni­mo apa­ra­tū­rą, at­si­ra­do ga­li­my­bė nau­ja­gi­miams nein­va­zi­niu bū­du at­lik­ti kai ku­riuos svar­bius ty­ri­mus“, – pa­sa­ko­jo Gim­ dy­mo sky­riaus va­do­vas pro­f. Min­dau­gas Kliu­čins­kas. Gim­dy­vėms Kau­no kli­ni­ko­se taip pat su­tei­k ia­me są­ly­gas su­si­kur­ti kuo ar­ ti­mes­nę, jau­kes­nę ap­lin­ką: gim­dy­mo me­tu

mo­te­r ys tu­ri ga­li­my­bę klau­sy­tis at­pa­lai­duo­ jan­čios mu­zi­kos, su­si­kur­ti sau jau­k ią at­mos­ fe­rą su ar­ti­miau­siais šei­mos na­riais, nau­do­ tis du­šu. Šiuo me­tu kli­ni­ko­je vietoje buvusių sep­t y­nių yra 21 vien­v ie­tė pa­la­ta moterims po gim­dy­mo.“ Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos kli­ni­ko­je iki šiol vei­ku­si mo­k yk­lė­lė bū­si­miems tė­vams taip pat at­si­nau­ji­no ir pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą.

Nuo šiol čia veiks Aka­de­mi­ja šei­mai, kur kli­ni­kos gy­dy­to­jai ir aku­še­riai da­ly­sis sa­ vo pa­ta­ri­mais, pa­ste­bė­ji­mais įvai­rio­mis šei­ mai rū­pin­čio­mis te­mo­mis. Aka­de­mi­jos šei­ mai ini­cia­t y­v i­nės gru­pės sie­k is – ne tik pa­ti­ ki­ma in­for­ma­ci­ja ir pro­fe­sio­na­lūs pa­ta­ri­mai šei­moms, bet ir be­tar­piš­kas, šil­tas bend­ra­ vi­mas, glaudesnis ry­šys su pa­cien­tė­mis ir jų ar­ti­mai­siais, žmo­giš­ka­sis ry­šys kar­tu lau­ kiant ir ruo­šian­tis nau­jos gy­v y­bės atė­ji­mui.

Pa­si­kei­tu­si šį pa­va­sa­rį pa­si­ti­ko ir Neo­na­ to­lo­gi­jos kli­ni­ka. Čia du­ris at­vė­rė Kū­di­k ių vys­t y­mo­si ste­bė­ji­mo ka­bi­ne­tas, kur me­di­kų ko­man­da jau prii­ma ir kon­sul­tuo­ja sun­k iai nau­ja­gi­mystėje sir­g u­sius, la­bai ma­žo svo­ rio gi­mu­sius vai­kus, tu­rin­čius di­de­lę ri­zi­ką, kad atei­t y­je jiems ga­li pa­si­reikš­ti svei­ka­tos ir vys­t y­mo­si su­tri­k i­mų. Ka­bi­ne­te ver­ti­na­ ma bend­ra jų svei­ka­tos būk­lė, psi­cho­mo­to­ ri­nė rai­da, at­lie­ka­mi bū­ti­ni ty­ri­mai, imu­ni­

zuo­ja­ma nuo res­pi­ra­ci­nio sin­ci­ti­jaus vi­ru­ so. „Nau­jo­sios mū­sų pa­tal­pos yra įreng­tos taip, kad kū­di­k iams ir šei­mai bū­tų pa­to­giau bei sau­giau, – pa­to­g u pri­va­žiuo­ti, yra at­ski­ ras įė­ji­mas, erd­vė, skir­ta tik kū­di­k iui ir jį at­ ly­dė­ju­siems šei­mos na­riams. Kon­tak­tas su ki­tais li­go­niais ar li­go­ni­nės lan­k y­to­jais yra mi­ni­ma­lus, to­dėl ma­žė­ja ga­li­my­bė ma­ž y­liui už­si­k rės­ti vi­ru­si­nė­mis li­go­mis, su­si­rgti“, – džiau­gė­si Neo­na­to­lo­gi­jos kli­ni­kos va­ do­vė pro­f. Ra­sa Ta­me­lie­nė.

Praė­ju­siais me­tais Kau­no kli­ni­ko­se įsteig­tas ir pir­ma­sis Lie­tu­vo­je Do­no­ri­nis mo­ti­nos pie­no ban­kas. Ja­me lai­ko­mas ir sau­go­mas pie­nas yra pa­tik­rin­tas, sau­gus ir ne­mo­ka­mas. Pa­sak pro­f.

R.Ta­me­lie­nės, do­no­ri­nis pie­nas la­bai gelbs­ti ma­ži­nant neiš­ne­šio­tų nau­ja­gi­mių ser­ga­mu­mą ne­kro­zi­niu en­te­ro­ko­li­tu. Įs­tei­gus Do­no­ri­nio mo­ti­nos pie­no ban­ką, ser­ga­mu­mas žar­ny­no už­de­gi­mu su­ma­žė­jo ko­ne per­pus, ma­žė­ja ir su šia li­ga su­si­ju­sių komp­li­ka­ci­jų: žar­ny­no ope­ra­ ci­jų, il­ga­lai­kio mai­ti­ni­mo in­fu­zi­jos bū­du, an­ ti­bio­ti­kų var­to­ji­mo ir gu­lė­ji­mo in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riu­je.

Naujagimiui palankioje ligoninėje su­telk­ ta mo­der­niau­sia įran­ga ir pro­fe­sio­na­lūs me­ di­kai su­tei­k ia ga­li­my­bę gim­dy­vėms jaus­tis pa­to­giai, sau­giai, o jų nau­ja­gi­miams už­tik­ri­ na vi­są pa­rą rei­ka­lin­gą prie­žiū­rą.

2017 pavasaris

Sveikata

Ry­šiai: de­ka­nas J.Do­vy­dai­tis (pir­mas iš de­ši­nės) džiau­gia­si par­tne­rys­te su Lo­dzės uni­ver­si­te­tu.

Šim­ta­me­čia­me fa­kul­te­te at­si­sklei­džia jau­ni­mo ta­len­tai

K

au­no ko­le­gi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­ te­tas (KK MF), ku­rio tra­di­ci­jos sie­k ia 1920 m. pro­fe­so­riaus Pra­ no Ma­ž y­lio įkur­tos gai­les­tin­g ų­jų se­se­r ų mo­k yk­los lai­kus, pa­si­ž y­mi šiuo­lai­k i­niu stu­di­jų pro­ce­su, me­di­ci­nos spe­ cia­li­za­ci­jų gau­sa, aukš­tos kva­li­fi ­ka­ci­jos dės­ ty­to­jais, darbš­čiais ir mo­t y­v uo­tais stu­den­tais bei ga­biais ab­sol­ven­tais – svei­ka­tos prie­žiū­ ros spe­cia­lis­tais.

Dvy­li­ka stu­di­jų pro­gra­mų „Pa­gar­ba žmo­g ui, alt­ruiz­mas ir aukš­tas pro­ fe­sio­na­lu­mas – pa­grin­di­niai prie­sa­kai no­ rin­tie­siems stu­di­juo­ti MF. Šie prie­sa­kai jau­ ni­mo ne­bau­gi­na, – džiau­gia­si fa­kul­te­to de­ ka­nas gy­dy­to­jas Ju­lius Do­v y­dai­tis. – Anaip­ tol – pa­žan­giau­siais ir pa­trauk­liau­siais stu­ di­jų me­to­dais pri­trau­k ia jų daug dau­giau, nei yra stu­di­jų vie­tų.“ Fa­kul­te­te rea­li­zuo­ja­ma dvy­li­ka stu­di­jų pro­ gra­mų: Aku­še­ri­ja, Far­ma­ko­tech­ni­ka, Bend­ro­ sios pra­kti­kos slau­ga, Bio­me­di­ci­nos diag­nos­ti­ ka, Bur­nos hi­gie­na, Er­go­te­ra­pi­ja, Ki­ne­zi­te­ra­pi­ ja, Dan­tų tech­no­lo­gi­ja, Ra­dio­lo­gi­ja, Kos­me­to­ lo­gi­ja, Odon­to­lo­gi­nė prie­žiū­ra ir So­cia­li­nis dar­ bas. Fa­kul­te­te stu­di­juo­ja apie 1 800 stu­den­tų.

Stu­di­jas MF ren­ka­si mo­t y­v uo­tas, im­lus nau­jo­vėms jau­ni­mas. Stu­den­tai reik­lūs ino­ va­ci­joms, kū­r y­biš­kai tai­k y­da­mi teo­ri­nes ži­ nias įgy­ja ir la­v i­na įgū­d žius. Dės­t y­to­jų pe­ da­go­gi­nė, me­to­di­nė, da­ly­k i­nė ir moks­li­nė pa­tir­tis už­tik­ri­na fa­kul­te­to spe­cia­lis­tų ren­ 22

gi­mo ko­k y­bę, nes dau­g u­ma jų dir­ba pra­kti­ nį dar­bą. Pa­sak J.Do­v y­dai­čio, MF vyks­ta ne tik ko­k y­biš­kas aka­de­mi­nis dar­bas, bet ir ak­ ty­v i veik­la po pa­skai­tų.

Di­džiau­sia ver­ty­bė Svei­ka­ta – vie­nas svar­biau­sių žmo­gaus lai­ mės kom­po­nen­tų, vie­na di­džiau­sių ver­t y­bių.

Kiek­v ie­nas tu­ri tei­sę bū­ti svei­kas ir mo­kė­ti svei­ka­tą iš­lai­k y­ti kuo il­giau. Mo­kant svei­kai gy­ven­ti, di­de­lę reikš­mę tu­ri tei­sin­ga svei­ka­ tos, kaip ver­t y­bės, sam­pra­ta.

Ge­ra svei­k a­ta lei­d žia žmo­nėms gy­ven­t i vi­sa­ver­t į gy­ve­ni­mą, ku­ris reiš­k ia daug dau­ giau nei bio­lo­g i­nis ke­lias nuo gy­v y­bės pra­ džios iki mir­t ies. Svei­k a­ta – vie­na pa­g rin­d i­ nių žmo­gaus ge­ro gy­ve­ni­mo są­ly­ga. Lie­tu­ vo­je fi­zi­nė ir dva­si­nė bei so­cia­li­nė vi­suo­me­ nės būk­lė nė­ra ge­ra. Įsi­ga­lė­jęs šab­lo­niš­k as svei­k a­tos ver­t i­ni­mas tik pa­gal fi­zi­nę būk­lę.

Me­d i­ci­na ir svei­k a­tos ap­sau­ga bei prie­žiū­ra yra ne­to­ly­g ūs da­ly­k ai, to­dėl KK MF Rea­bi­li­ ta­ci­jos, Slau­gos, Far­ma­ko­tech­ni­kos, Bur­nos svei­k a­tos, Kos­me­to­lo­g i­jos ka­ted­r ų stu­den­tai or­ga­ni­zuo­ja daug įvai­rių sa­va­no­r ys­tės ak­ ci­jų, ska­t i­nan­čių tau­so­t i, iš­lai­k y­t i, stip­rin­t i įvai­raus am­žiaus gy­ven­to­jų svei­k a­tą.

Grei­tas gy­ve­ni­mo tem­pas le­mia, kad vis daž­niau at­si­ran­da svei­ka­tos su­tri­k i­mų, o lai­ko sto­ka truk­do tin­ka­mai ir pro­fe­sio­na­ liai pa­si­r ū­pin­ti li­g ų gy­dy­mu. Vi­suo­me­nės švie­ti­mas yra vie­na svar­biau­sių kryp­čių, sie­ kiant iš­sau­go­ti svei­ka­tą. Far­ma­ci­jos spe­ cia­lis­tai pa­de­da gy­ven­to­jams rū­pin­tis sa­vo

svei­ka­ta ir tam ski­ria daug dė­me­sio. „Pas­ta­ruo­ju me­tu ste­bi­mas di­de­lis su­si­do­ mė­ji­mas vais­ti­niais (aro­ma­ti­niais) au­ga­lais ir iš jų ga­mi­na­mais ne tik au­ga­li­niais vais­ti­ niais pre­pa­ra­tais, bet ir įvai­riais au­ga­li­niais pro­duk­tais. Jie var­to­ja­mi dau­ge­lio lė­ti­nių li­ gų pre­ven­ci­jai ir gy­dy­mui. Au­ga­li­niai pre­ pa­ra­tai, kaip ir ki­ti gy­dy­mui var­to­ja­mi pro­ duk­tai, tu­ri bū­ti ko­k y­biš­k i, sau­g ūs ir veiks­ min­gi. Gy­do­mą­jį vais­ti­nių (aro­ma­ti­nių) au­ ga­lų ir iš jų ža­lia­v ų ga­mi­na­mų pre­pa­ra­tų po­vei­k į le­mia jų su­dė­t y­je esan­čios bio­lo­giš­ kai veik­lios me­džia­gos. Iš Lie­tu­vos miš­kuo­ se ir pie­vo­se au­gan­čių vais­ti­nių au­ga­lų la­pų, žie­dų, šak­nų, vai­sių, žie­vės mū­sų ša­lies far­ ma­ci­jos įmo­nės ga­mi­na įvai­rius au­ga­li­nius vais­ti­nius pre­pa­ra­tus, ku­rių in­di­ka­ci­jos pa­ grįs­tos il­ga­lai­k iu var­to­ji­mu“, – pa­ž y­mi ka­ ted­ros ve­dė­ja Dan­g uo­lė Grū­no­v ie­nė.

Pa­gar­ba se­nat­vei Išau­g u­si vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė ir ma­ žė­jan­tis gims­ta­mu­mas pa­di­di­no pa­g y­ve­nu­ sių žmo­nių da­lį vi­so­se pa­sau­lio ša­ly­se, taip pat ir Lie­tu­vo­je. Mū­sų ša­lis pa­ti­ria in­ten­sy­ viau­sią gy­ven­to­jų se­nė­ji­mo ban­gą per sa­vo is­to­ri­ją, de­mog­ra­f i­nis se­nat­vės ly­gis pa­sie­kė to­k į mas­tą, kad pa­g y­ve­nu­sių žmo­nių skai­ čius vir­ši­jo vai­kų skai­čių.

Lie­tu­vo­je ga­na daug vie­ni­šų se­ny­vo am­ žiaus žmo­nių, ku­rie dėl silp­nos svei­ka­tos ne­ beiš­ga­li pa­si­r ū­pin­ti sa­v i­mi. Daž­nai se­no­ liai yra ka­muo­ja­mi li­g ų, fi­ziš­kai ne­be­pa­jė­ gia ap­si­pirk­ti, pa­si­ruoš­ti mais­to ar­ba jiems

2017 pavasaris

tam tie­siog ne­pa­kan­ka lė­šų. Yra se­ne­lių, ku­rie jau ne vie­nus me­tus nė­ra išė­ję iš sa­ vo kam­ba­rio, sun­k iai ser­ga – di­d žią­ją da­lį lai­ko pra­lei­džia lo­vo­je. Daž­nas jų ne­be­si­ti­ ki su­lauk­ti pa­gal­bos ir ne­bed­rįs­ta jos pra­šy­ ti, ta­čiau pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja. MF Bend­ro­ sios pra­kti­kos slau­gos, Aku­še­ri­jos, Far­ma­ ko­tech­ni­kos stu­di­jų pro­gra­mų stu­den­tai, bend­ra­dar­biau­da­mi su Mal­tos or­di­no pa­gal­ bos tar­ny­ba, Kau­no ar­k i­v ys­ku­pi­jos „Ca­ri­tu“, Kau­no mies­to grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ bos sto­ti­mi, Kau­no slau­gos li­go­ni­ne, „Vi­ta Lu­mi­na“ slau­gos na­mais, sie­k ia kuo dau­giau pa­dė­ti li­k i­mo nu­skriaus­tiems žmo­nėms. „Stu­den­tai ne­lie­ka abe­jin­gi ki­tų skaus­mui ir pro­ble­moms, da­ly­vau­ja lab­da­ros ren­gi­ niuo­se ir ak­ci­jo­se“, – kal­ba Slau­gos ka­ted­ros ve­dė­ja Vil­ma Ras­te­nie­nė.

Lab­da­ros ak­ci­jo­je „Mal­tie­čių sriu­ba“ pa­dė­ jo rink­ti au­kas sun­kiai ser­gan­tiems ar ne­pri­ tek­liu­je gy­ve­nan­tiems se­no­liams, sa­va­no­ria­ vo Kau­no „Ca­ri­tas“ or­ga­ni­zuo­to­je ge­ru­mo ak­ ci­jo­je „Prak­ti­nė ge­ru­mo die­na“, ku­rios me­tu sten­gė­si pa­leng­vin­ti slau­go­mų ir glo­bo­ja­mų as­me­nų iš­g y­ve­ni­mus, pa­ti­ria­mus dėl li­gos ar­ ba se­nat­vės. Bū­si­mi vais­ti­nin­ko pa­dė­jė­jai kar­ tu su dės­ty­to­ja Re­gi­na Mo­tie­ne lan­ko Prie­nų glo­bos na­mų, Kau­no so­cia­li­nių pa­slau­gų ir sta­ty­bos vers­lo rea­bi­li­ta­ci­jos pro­fe­si­nio ren­gi­ mo sky­riaus gy­ven­to­jus įvai­rių šven­čių pro­ga, do­va­no­da­mi sa­vo ga­min­tus su­ve­ny­rus.

Bū­si­mie­ji ki­ne­zi­te­ra­peu­tai Pa­sau­li­nę svei­ ka­tos die­ną mi­nė­jo „Co­ca-Co­la HBC Lie­tu­ va“ Kau­no fi­lia­le, ver­ti­no dar­buo­to­jų nu­ga­ ros ir pil­vo rau­me­nų iš­t ver­mę, lanks­tu­mą, kū­no kom­po­zi­ci­ją, de­monst­ra­vo vei­do mi­ mi­kos mankš­tą, mo­kė pra­ti­mų, skir­tų sė­di­ mą dar­bą dir­ban­tiems as­me­nims, at­li­ko pe­ čių lan­ko ma­sa­ž ą. Ka­čer­gi­nės dau­gia­f unk­ cio cent­ro suei­go­je „Svei­ka mū­sų šei­my­nė­lė“ ka­čer­gi­nie­čiams su­tei­kė ga­li­my­bę įver­tin­ ti sa­vo kū­no ma­sės in­dek­są (KMI), vis­ce­ra­ li­nių rie­ba­lų ir ske­le­to rau­me­nų pro­cen­ti­nę su­dė­t į, krau­jo įsi­so­ti­ni­mą de­g uo­ni­mi, krau­ jos­pū­dį ir ran­kų jė­gą.

Pa­mo­kos ma­žie­siems Stu­den­tai nau­jo­vių įdie­gia į dar­že­lius ir mo­ kyk­las. Dar­že­ly­je „Ro­ku­tis“ jie ver­ti­no iki­mo­ kyk­li­nio am­žiaus vai­kų lai­ky­se­ną, pu­siaus­ vy­rą, koor­di­na­ci­ją, pė­du­čių būk­lę ma­tuo­jant plan­tog­ra­fu, KMI, ran­kų di­na­mo­met­ri­jas.

Tė­ve­liams iš­siun­tė in­for­ma­ci­ją su vai­ku­čių svei­ka­tos būk­lės re­zul­ta­tais, re­ko­men­da­ci­jo­ mis, kaip ug­dy­ti tai­syk­lin­gą lai­k y­se­ną, ko­k ią pa­si­rink­ti ava­ly­nę ir plokš­čia­pė­dys­tės pro­fi­ lak­ti­kos prie­mo­nes. Vai­ku­čiams ir auk­lė­to­ joms de­monst­ra­vo pra­ti­mus, la­vi­nan­čius tai­ syk­lin­gą lai­k y­se­ną, ko­re­guo­jan­čius plokš­čia­ pė­dys­tę, ve­dė mankš­tas su ka­muo­liais. Kau­ no „Pa­par­čio“ pra­di­nė­je mo­k yk­lo­je at­li­ko moks­lei­vių lai­ky­se­nos, stu­bu­ro pa­slan­ku­mo,

lie­mens rau­me­nų iš­t ver­mės tes­ta­vi­mus, pė­dų būk­lės ver­ti­ni­mą plan­tog­ra­fu. Po ver­ti­ni­mo kiek­v ie­nas moks­lei­vis su­pa­žin­din­tas su in­di­ vi­dua­liais re­zul­ta­tais, su­teik­tos re­ko­men­da­ ci­jos lai­ky­se­nai ko­re­guo­ti, rau­me­nų iš­t ver­ mei, lanks­tu­mui di­din­ti. „Šis ver­ti­ni­mas yra moks­lo ti­ria­mo­ji veik­ la ir duo­me­nys bei re­zul­ta­tai, nau­do­ja­mi moks­li­niuo­se straips­niuo­se, bai­gia­muo­siuo­ se stu­den­tų dar­buo­se“, – tei­gia dės­t y­to­jos Li­ gi­ta Si­mo­nai­tie­nė ir Lau­ra Bau­mann.

Bur­nos svei­ka­tos ka­ted­ros lektorė Dan­ guolė Mieldažienė pa­sa­ko­ja apie pra­smin­ gas stu­den­tų ir dės­t y­to­jų veik­las lop­še­ly­jedar­že­ly­je „Vai­kys­tė“, Kau­no „Ši­lo“ pra­di­nė­ je mo­k yk­lo­je, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ ver­si­te­to li­go­ni­nės Vai­kų on­ko­lo­gi­jos ir Vil­ niaus San­ta­riš­k ių li­go­ni­nės Vai­kų che­mo­te­ ra­pi­jos sky­riuo­se, kur vai­ku­čiai ir jų tė­ve­liai kon­sul­tuo­ja­mi, kaip tin­ka­mai va­ly­ti dan­tis, pri­žiū­rė­ti bur­nos ert­mę ir tai­ky­ti pa­si­rink­ tas bur­nos prie­žiū­ros prie­mo­nes. Stu­den­ tai de­monst­ra­vo dan­tų va­ly­mo me­to­dus, to­ kius kaip vib­ra­ci­nių, su­ka­mų­jų, ver­ti­ka­lių­ jų bei ho­ri­zon­ta­lių­jų ju­de­sių, ro­dė ani­ma­ ci­nius mo­ko­muo­sius fil­mu­kus apie bur­nos prie­žiū­rą, nuo­trau­ko­se ro­dė ėduo­nies pa­ žeis­tus dan­tu­kus, ak­cen­ta­vo vie­ną svar­biau­ sių ėduo­nies prie­žas­čių – blo­gą bur­nos hi­gie­ ną, aiš­k i­no, kad ėduo­nies at­si­ra­di­mą le­mia trys veiks­niai: dan­t ys, lai­kas, mais­tas. Kau­no pre­k y­bos cent­re „Sa­vas“, Kau­no „Ak­ro­po­lio“ „Eu­ro­vais­ti­nė­je“ dės­t y­to­ja, bur­nos hi­gie­nis­tė Ri­ta Juch­ne­vi­čie­nė su stu­den­tais kon­sul­ta­vo mies­tie­čius apie bur­nos svei­ka­tą nuo gi­mi­mo iki se­nat­vės. Pa­ta­rė, kaip pa­si­rink­ti in­di­v i­ dua­lų dan­tų še­pe­tė­lį, dan­tų pa­stą. Stu­den­tės da­li­jo skra­ju­tes, in­for­muo­jan­čias gy­ven­to­jus, kaip bur­nos hi­gie­nis­tas ga­li pa­gel­bė­ti iš­sau­ go­ti dan­tų ir dan­te­nų svei­ka­tą.

Gro­žis taip pat gy­do Kau­no žmo­nių, ser­gan­čių art­ri­tu bend­ri­jo­ je, bū­si­mie­ji er­go­te­ra­peu­tai tei­k ia pra­kti­nes kon­sul­ta­ci­jas bend­ri­jos na­riams apie są­na­rių ap­sau­gos prin­ci­pus, kom­pen­sa­ci­nę įran­gą ir pro­ce­dū­r ų tai­k y­mą. Tai­ko pro­ce­dū­ras: pa­ ra­f i­no ap­li­ka­ci­jas, TENS (skaus­mo ma­ži­ni­

Sveikata

mo sti­mu­lia­ci­ją), pra­ti­mus su er­go­te­ra­pi­nė­ mis prie­mo­nė­mis. „Vi­li­jam­po­lės so­cia­li­nės glo­bos na­mų gy­ ven­to­jams stu­den­tai su­tei­kia džiaugs­mo skai­ ty­da­mi pa­sa­kas, or­ga­ni­zuo­da­mi šven­tes „Šv.

Ve­ly­kų be­lau­kiant“ ir kar­tu mar­gin­da­mi mar­ gu­čius“, – kal­ba dės­ty­to­ja Eve­li­na Lam­so­die­nė.

Rea­bi­li­ta­ci­jos ka­ted­ros ve­dė­ja Mil­da Gin­ ti­lie­nė pa­sa­ko­ja apie bend­ra­dar­bia­vi­mą su Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tu, klau­sy­to­jams ren­gia­mus se­mi­na­rus ir įvai­rių pa­slau­g ų pri­ sta­t y­mus. Gy­ve­ni­mo ko­ky­bė di­de­le da­li­mi le­mia žmo­gaus svei­ka­tą. Tik svei­kas žmo­gus ga­li fi­ziš­kai, pro­tiš­kai ir so­cia­liai veik­ti ir pa­ jus­ti tei­gia­mą emo­ci­nę bū­se­ną: pa­si­ten­k i­ni­ mą ir lai­mę, o tai yra su­bjek­t y­v ūs gy­ve­ni­mo ko­ky­bės svar­biau­si kom­po­nen­tai.

Kos­me­to­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­ja Ža­ne­ ta Mic­k ie­nė džiau­gia­si su­si­ti­k i­mu su bū­si­ mo­mis ma­mo­mis te­ma „Nėš­čių­jų hi­gie­nos įgū­džiai“. Nėš­tu­mas – nuo­sta­bus gy­ve­ni­ mo tarps­nis, su­si­jęs ne tik su nau­jo žmo­gaus atė­ji­mu į šį pa­sau­lį, bet ir su po­ky­čiais mo­ ters or­ga­niz­me, ku­rie kar­tais ne tik pri­ver­čia spin­du­liuo­ti lai­me, ta­čiau ir kreip­tis į spe­cia­ lis­tus. Stu­den­tės kar­tu su dės­t y­to­ja Aud­ro­ ne Kli­ma­v i­čie­ne in­di­v i­dua­liai pa­ta­rė mo­te­ rims dėl kas­die­nės odos prie­žiū­ros šiuo gy­ ve­ni­mo tarps­niu, kos­me­to­lo­gi­ne įran­ga at­li­ ko bū­si­mų ma­mų odos drėg­mės ir jos rie­bu­ mo diag­nos­ti­ką, at­sa­kė į nėš­čių­jų klau­si­mus, kaip pri­žiū­rė­ti odą ir ap­si­sau­go­ti nuo ne­pa­ gei­dau­ja­mų reak­ci­jų, pa­ta­rė at­k reip­ti dė­me­ sį į kos­me­ti­nių pro­duk­tų su­dė­tį bei siū­lo­mas pro­ce­dū­ras, sie­k iant ne­pa­kenk­ti vai­siui.

Glo­bos na­mų „Sen­jo­r ų vi­la“ se­no­liai ir per­so­na­las nuo­šir­džiai lau­kė at­v yks­tan­čių kos­me­to­lo­gių stu­den­čių ir dės­t y­to­jos Ri­ tos Kei­bie­nės. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pė­ dos ir na­gai daž­nai bū­na de­for­muo­ti, pa­k i­tę, tai su­ke­lia stip­r ų dis­kom­for­tą, kar­tais ne­tgi truk­do ju­dė­ti. Pro­ce­dū­ros rei­ka­la­vo ypa­tin­ go su­si­kau­pi­mo, ka­dan­gi kai ku­rių se­no­lių pė­dų būk­lė bu­vo kri­tiš­ka. Ak­ci­ja pa­t vir­ti­ no tei­gi­nį, kad to­k ios pa­slau­gos yra bū­ti­nos įvai­raus am­žiaus žmo­nėms. Stu­den­tės pri­ tai­kė sa­vo įgū­džius, o pa­tir­tis džiu­gi­no. At­ sis­vei­k i­nant su se­no­liais, jų aky­se švie­tė dė­ kin­g u­mas, vei­duo­se – šyp­se­nos.

Prak­ti­ka: įgū­džių la­vi­ni­mas dan­tų tech­ni­kų la­bo­ra­to­ri­jo­je. 23

2017 pavasaris

Sveikata

Kaip suvaldyti alergiją

A

lerginės ligos kamuoja vis daugiau žmonių. Pavasaris yra tikras alergijų sezonas. Alergologai, siekdami didinti žmonių budrumą dėl alergijos, balandžio 3–9 d. skelbia Pasaulinę alergijos savaitę, o gegužės 2 d. – Astmos dieną. Alerginės reakcijos silpnina imuninę sistemą, eikvoja organizmo energiją, todėl nuo jų kenčiantys suaugusieji ir mažyliai labiau linkę sirgti įvairiomis ligomis, greičiau pavargsta.

Tėveliai, įtariantys, kad vaikas alergiškas, ne visada žino, kokius tyrimus reikia atlikti, nepagrįstai laukia, kol vaikas paaugs, todėl alergija lieka nenustatyta ir negydoma. Apie būdingas alergijas ir būdus jas suvaldyti pasakoja Alergijos ir astmos klinikos „CD8 klinika“ vadovė, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė, docentė Jūratė Staikūnienė (nuotr.).

– Alergijos požymiai: kokie ir kada?

– Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali atsirasti alergijos maistui požymių. Dažniausiai vaiko odoje atsiranda šlapiuojančių ir niežtinčių odos bėrimų – tai atopinis dermatitas (atopinė egzema). Alergijos maistui požymių gali pasireikšti ir žarnyne: kūdikis dažnai atpila maistą, jam pučia pilvą, išmatose gali atsirasti kraujo, gleivių. Tai alerginės organizmo reakcijos į kai kuriuos maisto produktus, kuriuos vartoja kūdikį žindanti mama, o vėliau ir jis pats. Nuo trejų metų vaikai tampa jautresni įkvepiamiems alergenams – žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, pelėsiams, naminiams gyvūnams. Gali atsirasti nuolatinė sloga – alerginis rinitas, mažylis gali susirgti astma. Suaugusiesiems prasidėjusi alergija maistui dažniausiai atsiranda dėl kryžminių reakcijų tarp žiedadulkių ir maisto alergenų. Lietuvoje kas trečias sergantysis šienlige yra alergiškas lazdynų riešutams, obuoliams, morkoms, salierams, persikams, kiviams ir kt. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems alergines reakcijas sukelia bičių, širšių ar vapsvų įgėlimai, jie gali tapti alergiški ir metalams, kvapams, buitinės chemijos ir kosmetikos priemonių alergenams.

– Ar gali alergiją diagnozuoti šeimos gydytojas?

– Kai pacientui atliekamas bendras kraujo tyrimas, šeimos gydytojas vertina jame esantį eozinofilų kiekį, bet šis tyrimas nepatvirtina alergijos. Jei šeimos gydytojas mano, kad žmogus yra alergiškas, jis gali pacientą siųsti pas alergologą arba atlikti kraujo tyrimą alergenų antikūnams nustatyti. Kraujo tyrimu patvirtinus alergiją, pacientas vis tiek turėtų 24

– Koks gydymas skiriamas nustačius alergiją?

– Pirmiausia reikia nustatyti, kas sukėlė alergiją, ir stengtis išvengti alergeno. Deja, daugelio jų išvengti beveik neįmanoma. Pvz., pelėsių būna visur – mokyklose, darželiuose, restoranuose, kačių taip pat nepavyks išvengti. Dulkių, žiedadulkių – irgi. Neretai pacientas, žinodamas apie alergiją žuviai, vis tiek susigundo, paragauja ir patiria alerginį šoką, turi skubiai kreiptis pagalbos. Jei išberta oda, svarbus gydymo aspektas – jos priežiūra.

Būtina pasirinkti kokybišką odą drėkinantį ir maitinantį kremą, jei reikia, naudoti gydomąjį kremą. Jei alergija – kvėpavimo takuose, dažniausiai tenka gerti vaistų, vartoti purškalą į nosį ar į burną, inhaliuoti vaistų.

vykti pas gydytoją alergologą išsiaiškinti, kaip keisti mitybos įpročius, kokius vaistus vartoti, ar reikia kitų tyrimų, kaip alergiją gydyti.

– Kokius tyrimus atlieka gydytojai alergologai ir kada?

– Pirmas labai svarbus žingsnis, padedantis nustatyti, kokiems alergenams pacientas jautrus, yra išsami apklausa. Vėliau tyrimais patvirtinamas arba paneigiamas gydytojo spėjimas apie paciento jautrumą tikėtinam alergenui. Per mano praktiką pasitaikė atvejis, kai alergija riešutams pasireiškė jau devynių mėnesių kūdikiui. Tai, kad alergija neturi amžiaus ribų, įrodo praktika. Vienai moteriai patvirtinta alergija beržų žiedadulkėms pirmą kartą jau sulaukus garbingo amžiaus – įžengus į devintą dešimtmetį, tiesa, alergiją jai išprovokavo kraujo perpylimas.

Išsiaiškinus paciento gyvenamosios aplinkos ir mitybos ypatumus, gydytojas alergologas gali nuspręsti atlikti odos mėginius arba alergenų antikūnus nustatantį kraujo tyrimą. Įprastai gydytojas alergologas pirmiausia atlieka odos dūrio mėginį. Šis tyrimas yra neskausmingas, paprastas ir labai tikslus, atliekamas bet kurio amžiaus žmogui. Net ir kelių mėnesių kūdikiams galima atlikti odos mėginius. Lopo mėginiai, kai alergenas klijuojamas ant nugaros ir laikomas kelias paras, su maisto alergenais nėra standartizuoti, tačiau vieninteliai patvirtina lėtojo tipo alergiją, kuri pasireiškia žarnyne. Šiandien galime atlikti labai tikslius alergijos kraujo tyrimus, tačiau alergenų antikūnus nustatančiam kraujo tyrimui reikia paimti paciento kraujo iš venos, jų kaina yra didesnė. Maisto netoleravimo tyrimai, G klasės imunoglobulinų nustatymas kraujyje neturi mokslinio pagrindo ir nėra standartizuoti, dėl to jų diagnostinė vertė abejotina.

– Kada ir kam taikoma alergenų imunoterapiją?

– Prieš šimtą metų buvo išrastas imunoterapijos metodas – tuomet pastebėta, kad, suleidus žiedadulkių į organizmą, jis tampa mažiau joms jautrus. Dabar vadinamąją alergenų specifinę imunoterapiją taiko gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai.

Pirmiausia reikia žinoti, kas sukelia alergiją.

Tai žinant organizmą galima padaryti mažiau tam jautrų. Maždaug 90 proc. ligonių, kuriems taikomas šis metodas, daug mažiau kamuoja alerginė sloga, jiems tenka vartoti mažiau vaistų. Jeigu alergenų specifinė imunoterapija taikoma trejus–penkerius metus iš eilės, po to dar penkerius metus organizmas būna nejautrus alergenams. Alergenų specifinė imunoterapija sustabdo alergijos progresavimą. Jeigu vaikas yra gydomas, daug mažesnė tikimybė, kad ateityje jam išsivystys astma – gerokai pavojingesnė liga.

2017 pavasaris

Sveikata

25

2017 pavasaris

Sveikata

Geriausia, kai sveikatai žalingi įpročiai šeimą ir visus jos narius aplenkia iš tolo, bet vieni jų nenori atsikratyti iš principo, kiti skundžiasi silpna valia. Tad daugybei žmonių priimtiniausias variantas – jiems ir aplinkai mažiau žalingų produktų kūrimas.

Pasaulis be rūkalų –

misija įmanom Išvados: nei kylanti tabako gaminių kaina, nei socialinės reklamos, nei draudimai norimo rezultato neduoda.

Alternatyvų paieškos Sveikesnio gyvenimo būdo mada – itin sveikintina. Labiau rūpinantis savo ir kitų sveikata pasiekiama ne tik geresnė savijauta ir gyvenimo kokybė, bet tai tiesiogiai proporcinga asmens sukuriamai asmeninei naudai, naudai šeimai, visuomenei. Tai turi įtakos ir šalies ekonominės padėties gerinimui, mažesniam sveikatos apsaugos sistemos apkrovimui ir išlaidoms.

Lengviau ir pigiau yra nesusirgti, nei išgydyti, o kai kuriais atvejais telieka tiesiog bandyti suvaldyti ligą ir prisitaikyti gyventi su ja.

Blogos savijautos ir ligų prevencijai skiriama vis daugiau dėmesio, mokslo pasaulio pastangų.

Jau praėjo laikai, kai cukrus, cigaretės buvo vertinami kaip visiškai nekenksmingi produktai. Atsiradus vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių šių produktų žalą orga26

nizmui ir aplinkai, jų prekybos ir reklamos apribojimai pradėti įteisinti net įstatymais.

Didžiosios bendrovės, pavyzdžiui, tabako gaminių ar gaiviųjų gėrimų gamintojos, imasi naujų žingsnių, kaip teigia, suprasdamos savo pareigą rūpintis vartotojais ir mus supančia aplinka.

Investuojama į ne tokių žalingų alternatyvų paieškas, naujus tyrimus, negailint lėšų bei pasitelkiant naujausias technologijas, mokslo žinias ir inovatyviausius mokslininkus. Pavyzdžiui, traškučių gamintojai „Lay’s“ vartotojams pateikė bulvių traškučius su 40 proc. mažiau riebalų. Maisto produktų koncernas „Nestlé“ ir technologijų kompanija „Samsung“ bendradarbiauja skaitmeninės mitybos ir sveikatos srityje, ieškodamos naujų įžvalgų, kaip sveikatinti visuomenę. Jie kuria naują skaitmeninės sveikatos platformą, kuri suteiktų žmonėms labiau asmenines rekomendacijas apie mitybą, gyvenimo būdą nei anksčiau. Jų tiks-

las yra sukurti vieną paprastą įrenginį, kuris padėtų žmonėms valdyti savo sveikatą ir gerovę, vietoj daugybės skirtingų įrenginių.

Prekių lentynose greta svaigiųjų gėrimų galime rasti vis didesnę nealkoholinio vyno ar alaus pasiūlą.

Pasaulis be rūkalų?

Džiugu, kad sveiko gyvenimo būdo šalininkų gretos gausėja geometrine progresija, bet rūkalių skaičius – vis dar labai didelis. Bent retkarčiais rūko daugybė planetos gyventojų. Vyrai ir moterys, jaunimas ir subrendę gyventojai, net ir paaugliai.

Cigarečių rūkymas pasaulyje kasmet pražudo apie 5,4 mln. žmonių. Šis skaičius per pastaruosius 20 metų padidėjo net trečdaliu.

Negelbsti nei sukrečiantys sergančių žmonių vaizdai ant cigarečių pakelių, nei dėl papildomų mokesčių didėjanti jų kaina.

Mažėjanti visuomenės tolerancija produktų

2017 pavasaris

Nėra visiškai nekenksmingos

ų–

oma? „Scanpix“ nuotr.

keliamam neigiamam poveikiui ir didėjantis spaudimas korporacijoms prisiimti atsakomybę, pastarąsias skatina ieškoti mažiau žalingų alternatyvų. Pavyzdžiui, „Philip Morris International“ ne tik aktyviai ieško, kuo pakeisti tradicinius rūkomojo tabako produktus, atlieka įvairius tyrimus Šveicarijoje įkurtame tyrimų centre „Cube“, bet apskritai siekia keisti rūkymo kultūrą, netgi yra paskelbusi strategiją, kad visomis išgalėmis prisidės prie įprastų cigarečių atsisakymo.

Portalas Forbes.com rašo, kad „Philip Morris International“ realiai bando padėti viso pasaulio rūkaliams rasti kelią, kaip toliau rūkyti, jeigu nebegali to atsisakyti, bet kad rūkymas jų nežudytų, be to, kaip pakeisti rūkymo aspektus, kad rūkymas netaptų priklausomybe naujiems vartotojams.

Forbes.com duomenimis, į šį ambicingą planą bendrovė per trejus metus investavo apie 650 mln. JAV dolerių.

Vienas naujesnių „Philip Morris International“ produktų IQOS, sukurtas bendrovės tyrimų centre, jau spėjo išpopuliarėti Japonijoje.

IQOS susideda iš į rašiklį panašaus kaitinimo elemento. Į šį pažangų prietaisą dedami cigarečių pakaitalai, vadinami „Heets“.

Prietaisas išsiskiria tuo, kad tabakas jame švelniai kaitinamas, tad nevyksta žalingas aplinkai ir vartotojui degimo procesas. Išskiriami ne kenksmingi dūmai, kaip teigia gamintojai, o šiltas aerozolis su nikotinu, rašo Independent.co.uk.

Gamintojai viliasi, kad šis produktas išpopuliarės visame pasaulyje ir vis daugiau žmonių atsisakys labiau kenksmingų įprastinių cigarečių.

Tarp alternatyvių, gamintojų teigimu, mažiau kenksmingų produktų – ir įprastinės elektroninės cigaretės, taip pat elektroninės cigaretės, veikiančios pagal naujovišką technologiją, kaitinamojo tabako produktai.

Pripažįstama, kad šios naujovės nėra visiškai nekenksmingos vartotojui, tačiau jeigu negalima visiškai atsisakyti rūkymo, geriau rinkis mažesnę blogybę.

Gamintojų teigimų IQOS mažesnę žalą vartotojui įrodo išsamūs tyrimai, atlikti kuriant šį produktą.

Nemažai naujų produktų technologinių detalių sudaro verslo paslaptį, tačiau „Philip Morris International“ viešai skelbia klinikinius tyrimus, jie publikuojami akademiniuose žurnaluose. Nuo 2003 m. kompanija vien tik į tyrimus investavo beveik 3 mlrd. eurų.

Jeigu laikas parodys, kad naujieji gaminiai ir produktai yra ne tokie žalingi, kai kurie specialistai įspėja, jog tai gali tapti dar didesnio rūkalių bumo priežastimi, rašo Forbes.com.

Įsijungia mokslininkai Medicaldaily.com rašo, kad „Philip Morris International“ yra pasamdžiusi daugiau kaip 400 mokslininkų ir techninio persona-

Sveikata

lo, kurie darbuojasi jos tyrimų laboratorijose Šveicarijoje, tarp kurių – toksikologai, chemikai, biologai ir kt.

Kita tabako kompanija „Altria grupė“, anot Medicaldaily.com, yra pasamdžiusi dešimtis mokslininkų ir sveikatos ekspertų.

Teigiama, kad tokių žingsnių imtasi norint pagerinti visuomenės sveikatą.

Vienas vartotojus jau anksčiau pasiekusių ne tokių kenksmingų, kaip teigia gamintojai, produktų – elektroninės cigaretės.

Tabako dūmai pavojų kelia ne tik rūkaliams, bet ir aplinkiniams. Tad norėdami įsitikinti elektroninių cigarečių dūmų poveikiu aplinkai, jas būtent šiuo aspektu ėmėsi tirti ir nepriklausomi mokslininkai.

Karališkosios gydytojų kolegijos, esančios Didžiojoje Britanijoje, ataskaitoje nurodoma, kad ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo poveikis net 95 proc. mažiau žalingas nei įprastinių cigarečių rūkymas.

Tai konstatuojama ir studijoje „Nikotinas be dūmų: tabako žalos mažinimas“, kurią pernai publikavo ši kolegija.

JAV Džordžtauno vėžio tyrimų instituto mokslininkai yra nustatę, kad elektroninių produktų vartojimas 21 proc. gali sumažinti su rūkymu siejamų mirčių skaičių ir 20 proc. pailginti gyvenimo trukmę.

Kauno technologijos universiteto Chemijos fakulteto mokslininkai su kolegomis iš Šveicarijos federalinės laboratorijos EMPA ir Šveicarijos federaliniu technologijos institutu vykdė projektą, kurio tikslas buvo ištirti ir palyginti, koks rūkaliams patrauklių produktų poveikis aplinkiniams.

Jie atliko išsamią elektroninių cigarečių garų analizę tirdami jų išsisklaidymo greitį patalpose. Nustatyta, kad šių garų dalelės suyra akimirksniu ir dėl to nekenkia aplinkiniams.

Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai neskuba pritarti tokioms optimistinėms nuomonėms ir prieš vertindami linkę palaukti. Jie teigia, kad iš pradžių visus naujus produktus reikia ilgokai stebėti, tik tuomet paaiškės jų poveikis vartotojų sveikatai ir galima žala aplinkai.

Pastangos: įvairių šalių mokslininkai dirba, kad išrastų mažiau žalingų rūkymo būdų.

27

2017 pavasaris

Sveikata

Šei­mos gy­dy­to­jo at­vi­ru­kas pa­cien­tui

Prio­ri­te­tai: vai­kams – ypa­tin­gas dė­me­sys nuo pat gi­mi­mo.

Kai vai­kai gy­dy­to­ją va­di­na var­du, tar­si te­tą, ir ji drą­si­na skam­bin­ti bū­tent jai, o ne į grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą, vai­kui stai­ga su­karš­čia­vus, – ar tai ne tik­ro­ji šei­mos me­di­ci­na?

TEKSTAS: JUS­TĖS KI­BU­RY­TĖS fotografija: VIL­MAN­TO RAU­PE­LIO

Skir­tu­mai – aki­vaiz­dūs Kau­nie­tei Ire­nai Krikš­čiū­nie­nei – 83-eji, jos pro­vai­kai­tei Ug­nei – pen­ke­ri, ir abi yra šei­ mos gy­dy­to­jos Aud­ro­nės Ur­bo­nie­nės pa­ cien­tės. Jos yra vy­riau­sia ir jau­niau­sia tos pa­čios šei­mos at­sto­vės, tiks­liau, ke­tu­rių kar­ tų, ku­rių vi­si na­riai su­si­rgę gy­do­si, o ir svei­ ki pro­f i­lak­tiš­kai svei­ka­tą tik­ri­na­si Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­re. „Kai aš pri­si­r a­šiau prie gy­dy­to­jos Aud­ ru­tės Ur­bo­n ie­nės, su­pra­t au, ko­k ia ji nuo­ sta­bi“, – I.Krikš­č iū­n ie­nės duk­r a, 63-ejų Dan­g uo­lė Moc­k ie­nė sa­ko, kad sa­vo šei­ mos gy­dy­to­ją iš mei­lės jai va­d i­na ma­ž y­bi­ ne var­do for­ma.

Net­ru­kus šios gy­dy­to­jos pa­cien­tais ta­po ir Dan­guo­lės vy­ras Al­gir­das, ir sū­nus Pau­lius.

Kai Pau­lius ve­dė, jo gy­dy­to­jos pa­cien­te ta­po ir žmo­na Ne­rin­ga. Kai jied­viem gi­mė duk­ra Au­ rė­ja, ne­bu­vo dve­jo­nių, kam pa­ti­kė­ti pir­ma­gi­ mės svei­ka­tos prie­žiū­rą, ne­pai­sant, kad jau­no­ji šei­ma gy­ve­na Sar­gė­nuo­se, o Sau­lės šei­mos me­ di­ci­nos cent­ro kli­ni­ka, kur dir­ba jų gy­dy­to­ja, yra Dai­na­vos ra­jo­ne. Kai po pen­ke­rių me­tų gi­ mė Ug­nė, gy­dy­to­ja A.Ur­bo­nie­nė vie­na pir­mų­ 28

jų su­ži­no­jo, kad Au­rė­ja tu­ri se­su­tę. Juk šei­mos gy­dy­to­ja – tar­si šei­mos drau­gė, ir dar dau­giau. „Dė­ko­ju Die­v ui ir dak­ta­rei A.Ur­bo­nie­ nei ne tik už nuo­šir­džią vi­sos mū­sų šei­mos svei­ka­tos prie­žiū­rą, bet ir už tai, kad dar tu­ riu ma­mą. Kai ji pra­dė­jo gy­dy­tis pas gy­dy­to­ ją Aud­ru­tę Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­re, pa­mir­šo, kas yra li­go­ni­nė, kur nuo­lat bu­vo gy­do­ma, per try­li­ka pa­sta­r ų­jų me­tų tik kar­ tą į ją bu­vo pa­te­ku­si“, – D.Moc­k ie­nė tvir­ti­ na, kad gy­dy­to­ja A.Ur­bo­nie­nė ne tik la­bai pro­fe­sio­na­li, bet ir at­sa­k in­ga, su­pra­tin­ga.

Jei rei­k ia, gy­dy­to­ja prii­ma prieš dar­bo va­ lan­das ar po jų, nes ži­no, kad ne vi­si va­do­vai lin­kę iš­leis­ti dar­buo­to­jus pas gy­dy­to­jus vi­ du­r y dar­bo die­nos.

Nuo gi­mi­mo iki išė­ji­mo A.Ur­bo­nie­nė – Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­ro va­do­vė, tu­rin­ti be­ne 1 800 pa­cien­tų.

Jie gi­ria ne tik sa­vo gy­dy­to­ją, bet ir slau­g y­to­ jas, re­gist­ra­to­res. „Se­su­tės skam­bi­na, pri­me­na, ka­da ko­k ių ty­ri­mų atei­ti, ko­k ie jų re­zul­ta­tai. Re­gist­ra­to­ rės už­re­gist­ruo­ja pas spe­cia­lis­tus, pra­ne­ša,

kur ir ka­da nu­va­žiuo­ti“, – me­di­ci­nos cent­ ro dar­bo me­to­dus, ku­rie la­bai pa­to­g ūs li­go­ niams, pa­ko­men­tuo­ja D.Moc­k ie­nė.

Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­re, tri­jo­ se jo kli­ni­ko­se, vei­k ian­čio­se Tai­kos pro­spek­ te, K.Bar­šaus­ko ir Par­ti­za­nų gat­vė­se, yra 80 dar­buo­to­jų, iš jų šei­mos gy­dy­to­jų – še­šio­li­ka.

Ir šian­dien šei­mos gy­dy­to­jais te­be­dir­ba vi­ si pen­k i cent­ro įkū­rė­jai: As­ta Ba­ku­tie­nė, Jū­ ra­tė Ran­da­ke­vi­čie­nė, Kas­ty­tis Jur­kus, Ma­ri­ ja Mia­ki­še­va ir Aud­ro­nė Ur­bo­nie­nė. Dar­bas or­ga­ni­zuo­tas taip, kad juo da­li­ja­ma­si, ir la­bai daug funk­ci­jų pa­ti­ki­ma slau­g y­to­joms, ad­mi­ nist­ra­to­rėms, so­cia­li­niams dar­buo­to­jams. Šei­mos me­di­ci­na, anot cent­ro va­do­vės A.Ur­bo­nie­nės, yra la­bai svar­bi sri­tis, šei­mos gy­dy­to­jas yra nė kiek ne men­kes­nis spe­cia­ lis­tas kaip ir ki­tų me­di­ci­nos sri­čių. „Mes lai­ko­mės tik­ro­sios šei­mos me­di­ci­ nos prin­ci­pų, šei­mos gy­dy­to­jas yra kom­pe­ ten­tin­gas spręs­ti ir nau­ja­gi­mio, ir se­no­lio svei­ka­tos pro­ble­mas, yra at­sa­k in­gas už žmo­ gaus svei­ka­tą nuo gi­mi­mo iki išė­ji­mo“, – su mei­le apie sa­vo dar­bą kal­ba šei­mos me­di­ci­ nos en­tu­zias­tė A.Ur­bo­nie­nė.

Šei­mos me­di­ci­nos es­mė Kai to pa­ties šei­mos gy­dy­to­jo pa­cien­tai – ke­ lios kar­tos, jie yra daug svei­kes­ni, nes gy­dy­ to­jui daug leng­v iau įtar­ti pa­vel­di­mas li­gas, nu­sta­t y­ti jų ri­zi­ką. „Tai la­bai svar­bu šir­dies ir krau­ja­g ys­lių, on­ko­lo­gi­nių li­g ų pro­fi ­lak­ti­kai. Ži­no­da­ma,

2017 pavasaris

ko­k io­mis li­go­mis sir­go se­ne­liai, re­ko­men­ duo­ju jų vai­kams ir vai­kai­čiams ati­tin­ka­mas pre­ven­ci­jos prie­mo­nes, kad kuo anks­čiau pa­ste­bė­tu­me pa­vel­di­mų li­g ų vys­t y­mą­si“, – aiš­k i­na A.Ur­bo­nie­nė.

Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­ro vy­riau­ sio­ji ad­mi­nist­ra­to­rė Gied­rė Mar­tin­ke­v i­čie­nė va­do­vę pa­pil­do pa­brėž­da­ma, kad li­g ų pro­fi­ lak­ti­ka yra la­bai svar­bi už­duo­tis ne tik gy­ dy­to­jams, bet ir slau­g y­to­jams. „Slau­g y­to­jos dir­ba ne ka­bi­ne­te su do­ku­ men­tais, o su li­go­niais. Net­gi vie­nos, be gy­ dy­to­jų. Vie­na slau­g y­to­ja iš vi­so dir­ba ne kli­ ni­ko­je, o pa­cien­tų na­muo­se: nuo­lat lan­ko ne­vaikš­tan­čius pa­cien­tus, o gy­dy­to­jas nuei­ na tik kar­tą per mė­ne­sį ar daž­niau pa­gal po­ rei­k į. Slau­g y­to­ja ir pra­g u­las gy­do, ir in­f u­zi­ jas at­lie­ka, ir į li­go­ni­nę pa­ly­di“, – pa­ko­men­ tuo­ja G.Mar­tin­ke­v i­čie­nė ir pri­du­ria, kad me­di­kai sun­k iems li­go­niams ta­pę vie­nais ar­ti­miau­sių žmo­nių.

Iš pa­gar­bos ir mei­lės Daug links­mes­nis vaiz­das Sau­lės šei­mos me­ di­ci­nos cent­ro kli­ni­ko­se. Net ko­ri­do­riu­je gir­ dė­ti, kaip vie­na­me ka­bi­ne­te krykš­čia vai­kas.

Gy­dy­to­jas Kas­t y­tis Jur­kus sa­ko, kad nau­ ja­gi­miai ap­lan­ko­mi na­muo­se, sie­k iant įver­ tin­ti ap­lin­ką, ku­rio­je vai­kas augs, pa­tar­ti tė­ vams ne tik tai, kaip ma­ž y­lį mai­tin­ti, reng­ti, bet ir ko­k ių są­ly­g ų jam rei­k ia. „Per tris die­nas nau­ja­gi­mį tu­ri ap­lan­k y­ti ir gy­dy­to­jas, ir slau­g y­to­ja. Mes lai­ko­mės šios tai­syk­lės“, – tvir­ti­na šei­mos gy­dy­to­jas K.Jur­ kus, bu­vęs pe­diat­ras, la­bai my­lin­tis vai­kus, grei­tai ran­dan­tis su jais bend­rą kal­bą.

Neat­si­tik­ti­nai šio ir ki­tų Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­ro gy­dy­to­jų ne vie­nas pa­cien­ tas sa­kė, kad gy­dy­to­jų be­są­ly­giš­kai klau­so ir iš pa­gar­bos, ir iš mei­lės jiems. „Jau­noms ma­moms ky­la la­bai daug klau­ si­mų dėl kiek­v ie­no bė­ri­mo, at­si­ko­sė­ji­mo ar nu­si­čiau­dė­ji­mo. Rei­k ia daug kal­bė­tis su jau­ nais tė­vais, jiems aiš­k in­ti, pa­tar­ti, pa­g uos­ti.

Dėl to mes daug bend­rau­ja­me te­le­fo­nu, ne­ svar­bu, koks pa­ros lai­kas“, – gy­dy­to­ja A.Ur­ bo­nie­nė ti­k i­na, kad jos va­do­vau­ja­mas ko­lek­ ty­vas vai­kams ski­ria prio­ri­te­ti­nį dė­me­sį.

Na­tū­ra­lus mai­ti­ni­mas, grū­di­ni­mas, ri­zi­ kos fak­to­rių ša­li­ni­mas ir vi­sa ki­ta yra la­bai svar­bu nuo pir­mų­jų vai­ko gy­ve­ni­mo die­nų.

Lie­tu­vai rei­k ia kuo dau­giau vai­kų, jie tu­ri aug­ti svei­k i. Toks Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­ro me­di­kų sie­k is.

O kiek jie pa­tys tu­ri vai­kų? A.Ur­bo­nie­nė pri­si­pa­žįs­ta au­gi­nan­ti du sū­nus ir jiems dė­ me­sio ten­ka, ko ge­ro, ma­žiau nei pa­cien­tams. „Svar­bu ne lai­ko, pra­leis­to kar­tu, truk­mė, o jo ko­ky­bė. Ti­k iuo­si, kad ma­no vai­kai ma­ne su­pras. Ir da­bar bū­na, kai ry­tą at­si­kė­lę sa­ko: ma­ma, šian­dien aš tik­rai ser­gu“, – nu­si­juo­k ia A.Ur­bo­nie­nė, dar pa­ly­gin­ti jau­na ma­ma.

Siū­lo, bet ne­ver­čia „Nuo pat sū­naus gi­mi­mo, o da­bar jam de­vy­ne­ ri, jo svei­ka­ta rū­pi­na­si K.Jur­kus, – pa­sa­ko­ja Ža­ na Red­ki­na, šį kar­tą atė­ju­si pas gy­dy­to­ją ne dėl sū­naus, o dėl sa­vo svei­ka­tos. – Gy­dy­to­jas pa­ts mums pa­skam­bi­na, pa­klau­sia, kaip jau­čia­mės, pri­me­na, kad lai­kas pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą.“ Pro­fi­lak­ti­niai vai­kų svei­ka­tos tik­ri­ni­mai – ne pa­žy­mai, ku­rių ug­dy­mo įstai­goms rei­k ia kas­met, o tik­ri, kai vis­kas pa­tik­ri­na­ma nuo­ dug­niai, kaip sa­ko­ma, nuo gal­vos iki ko­jų.

To­dėl jau pa­va­sa­rį pra­de­da­ma mo­k i­nių svei­ ka­tos pa­tik­ra, ir tuo vėl­gi suin­te­re­suo­ti gy­dy­ to­jai. Ypa­tin­gas dė­me­sys ski­ria­mas psi­cho­ mo­to­ri­kos ver­ti­ni­mui, anks­t y­vai lė­ti­nių li­g ų diag­nos­ti­kai, dan­tų prie­žiū­rai. Ve­da­mi spe­ cia­lūs mo­ky­mai vai­kams ir tė­ve­liams.

Šei­mos me­di­ci­na, anot cent­ro va­do­vės A.Ur­bo­nie­nės, yra la­bai svar­bi sri­tis, šei­mos gy­dy­to­jas yra nė kiek ne men­kes­nis spe­cia­lis­tas kaip ir ki­tų me­di­ci­nos sri­čių.

Pa­si­tei­rau­ja­me ir apie skie­pus. „Skie­pi­ja­me kiek­vie­ną die­ną, tuo­met, kai pa­cien­tui pa­to­gu, pa­gal Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tį vak­ci­na­ci­jų ka­len­do­rių“, – sku­ba pa­ti­kin­ti vy­ riau­sio­ji ad­mi­nist­ra­to­rė G.Mar­tin­ke­vi­čie­nė.

Va­di­na­si, skie­pai yra šven­ta kar­vė? Me­di­ci­ nos cent­ro va­do­vė A.Ur­bo­nie­nė pur­to gal­vą ir sa­ko, kad gy­dy­to­jai tė­vams pri­sta­to pri­va­lo­ mą skie­pų ka­len­do­rių, paaiš­ki­na, ko­dėl rei­kia skie­py­tis, bet spren­di­mą prii­ma jie pa­tys.

Sveikata

„Da­bar dis­ku­tuo­ja­me dėl pro­fi ­lak­ti­nių vak­ci­nų, mes nie­kam ne­tar­nau­ja­me, bet lai­ ko­mės moks­lu pa­grįs­tos me­di­ci­nos prin­ci­ pų. Kai su­si­du­ri su prie­šin­ga nuo­mo­ne, dar kar­tą pa­si­do­mi, dar la­biau įsi­gi­li­ni, kur tie­ sa, kur ne. Svar­bu tai, kad vak­ci­nos tik­rai sau­gios. Jos rei­ka­lin­gos. Di­de­lė lai­mė, kad ne­ser­ga­me li­go­mis, nuo ku­rių jos ap­sau­ go. Da­lis tė­v ų gal­vo­ja ki­taip. Mes ger­bia­ me kiek­v ie­ną nuo­mo­nę, pa­de­da­me, kai prii­ ma mū­sų pa­gal­bą“, – taip opiu vak­ci­na­v i­mo klau­si­mu pa­si­sa­ko gy­dy­to­ja A.Ur­bo­nie­nė.

Tam­pa mo­ky­to­jais ir psi­cho­lo­gais „Mū­sų pa­cien­tai pa­si­ti­ki šei­mos gy­dy­to­jais, nes šie iš­spren­džia dau­gu­mą pro­ble­mų ir be rei­ka­ lo pas spe­cia­lis­tus ne­siun­čia“, – dar­bo pra­kti­ka da­li­ja­si ad­mi­nist­ra­to­rė Do­na­ta Ka­ra­lie­nė, tar­si tar­pi­nin­kė tarp me­di­kų ir jų pa­cien­tų.

Pa­si­ti­kė­ji­mas šei­mos gy­dy­to­jų pro­fe­sio­na­ lu­mu pa­de­da tau­py­ti ir pa­cien­tų, ir gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų lai­ką, trum­pė­ja ei­lės pas juos, kai kon­sul­ta­ci­jos tik­rai rei­k ia. Va­do­vau­da­mie­ si šiuo prin­ci­pu, Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­ro gy­dy­to­jai ne­re­tai pa­si­ta­ria su ko­le­go­ mis te­le­fo­nu, ir pa­cien­to siųs­ti pas juos ne­ rei­k ia, su­tau­po­ma svei­ka­tos sis­te­mos lė­šų. „Bū­na neaiš­k ių si­tua­ci­jų, kai li­ga ke­lia daug klau­si­mų. Tuo­met nea­be­jo­ti­nai ra­šo­ me siun­ti­mą spe­cia­lis­tui“, – pa­brė­žia A.Ur­ bo­nie­nė.

Nus­ta­čius diag­no­zę, per vie­ną kon­sul­ta­ci­ ją spe­cia­lis­tas ne­spė­ja pa­cien­to pa­žin­ti, bū­ ti tik­ras, kad jis gers pa­skir­tus vais­tus, lai­ ky­sis gy­dy­mo re­ži­mo. Ar­te­ri­nės hi­per­ten­zi­ jos, cuk­ri­nio dia­be­to, kai ku­rių ki­tų li­g ų gy­ dy­mas yra nuo­la­ti­nis pro­ce­sas, ir jį pri­žiū­ri šei­mos gy­dy­to­jas. „Nus­ta­čius li­gą, mes pa­de­da­me su­si­tai­k y­ ti su diag­no­ze, po to iš­ke­lia­me tiks­lą:

Pa­rei­gos: A.Ur­bo­nie­nė (kai­rė­je) – ne tik šei­mos gy­dy­to­ja, bet ir va­do­vė, ku­riai ad­mi­nist­ra­ci­nia­me dar­ be at­sa­kin­gai tal­ki­na ad­mi­nist­ra­to­rė D.Ka­ra­lie­nė.

29

2017 pavasaris

Sveikata

Ko­lek­ty­vas: kaip teat­ras pra­si­de­da nuo rū­bi­nės, taip kli­ni­ka – nuo re­gist­ra­tū­ros.

pa­v yz­džiui, per kiek lai­ko nu­me­si­me 5 pro­c. kū­no svo­rio“, – gy­dy­to­ja A.Ur­bo­nie­nė tar­si su­si­dve­ji­na su sa­vo pa­cien­tais.

Ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu la­bai daug pa­de­da spe­cia­lius mi­t y­bos kur­sus bai­ gu­si slau­g y­to­ja, kon­sul­tuo­ja li­go­nius in­di­v i­ dua­liai ar vi­są šei­mą. Sau­lės šei­mos me­di­ci­ nos me­di­kai mo­ko vi­są šei­mą, nes ma­to jų tar­pu­sa­v io san­t y­k ius, įta­ką vie­nas ki­tam, ir ne­re­tai tam­pa tar­si psi­cho­lo­gais.

No­rė­čiau čia gy­dy­tis Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re – sam­bū­ris. Čia vyks­ta ir se­no­lių, ir vai­kų už­siė­mi­mai. „Dau­gy­bė vy­res­nio am­žiaus žmo­nių yra vie­ ni­ši. So­cia­li­nė dar­buo­to­ja juos lan­ko na­muo­se, pa­si­kvie­čia į kli­ni­ką, kur už­sii­ma­ma rank­dar­ biais, ge­ria­ma ar­ba­ta“, – ad­mi­nist­ra­to­rė D.Ka­ ra­lie­nė pa­ko­men­tuo­ja, kad Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re lan­ko­si vi­si, ne tik psi­chi­kos li­go­niai. Šių li­g ų bau­bo čia – nė še­šė­lio, o bend­ ra­v i­mas at­sto­ja vais­tus li­go­niams. So­cia­li­

Dau­gy­bė vy­res­nio am­žiaus žmo­nių yra vie­ni­ši. So­cia­li­nė dar­ buo­to­ja juos lan­ko na­muo­se, pa­si­kvie­čia į kli­ni­ką, kur už­sii­ma­ ma rank­dar­biais, ge­ ria­ma ar­ba­ta. nė dar­buo­to­ja jiems pa­de­da su­t var­k y­ti do­ ku­men­tus dėl so­cia­li­nių pro­ble­mų, vie­ni­ šius pa­ly­di į li­go­ni­nę, nu­per­ka pro­duk­tų, jei žmo­g us pa­ts ne­ga­li nuei­ti į par­duo­tu­vę. „Se­no­liai lie­ka vie­ni su sa­vo li­go­mis. Mes jiems tam­pa­me ko­ne pa­tys ar­ti­miau­si, ir ne­

Pas­lau­gos: cent­ro pa­cien­tams odon­to­lo­gų ieš­ko­ti ki­tur ne­rei­kia.

30

tgi at­vi­ru­kai, ku­riuos gy­dy­to­jai už­ra­šo šiems pa­cien­tams jų šven­čių pro­ga, tam­pa ko­ne di­ džiau­sia do­va­na, lai­ko­ma prie spin­te­lės ant lo­ vos“, – nu­si­šyp­so cent­ro va­do­vė A.Ur­bo­nie­nė.

Ly­giai taip pat ko­lek­t y­vas mo­ka bend­rau­ ti ir su stu­den­tais. Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­ras – šei­mos gy­dy­to­jų ir slau­g y­to­jų ren­ gi­mo ba­zė. Tai dar la­biau gy­dy­to­jus ska­ti­na to­bu­lė­ti. Kiek­vie­ną mė­ne­sį or­ga­ni­zuo­ja­mi su­si­rin­k i­mai, į ku­riuos kvie­čia­mi lek­to­riai, ap­tar­ti rū­pi­mos te­mos, su­ži­no­ti nau­jo­vių. Jos rū­pi ne tik šei­mos gy­dy­to­jams, bet ir odon­ to­lo­gams, gi­ne­ko­lo­gams, psi­chiat­rams – šių sri­čių spe­cia­lis­tai dir­ba Sau­lės šei­mos me­di­ ci­nos cent­re. Odos li­g ų gy­dy­to­jai atei­na pa­ gal kon­sul­ta­ci­jų po­rei­k į.

La­bo­ra­to­ri­niai krau­jo, šla­pi­mo, ult­ra­gar­so ty­ri­mai at­lie­ka­mi čia pat, vi­so­se tri­jo­se cent­ ro kli­ni­ko­se. Jau nau­do­ja­ma elekt­ro­ni­nės svei­ka­tos sis­te­ma.

Neį­si­vaiz­duo­ju, ar kur ki­tur ga­li bū­ti ge­ riau. No­rė­čiau bū­ti Sau­lės šei­mos me­di­ci­nos cent­ro pa­cien­te...

Komp­li­men­tai: gy­dy­to­ją K.Jur­kų jo pa­cien­tė Ž.Red­ki­na va­di­na pa­čiu ge­ riau­siu spe­cia­lis­tu.

2017 pavasaris

Sveikata

Vais­tų ga­lia: ir gy­do, ir TEKSTAS: Jus­tės Ki­bu­ry­tės

S

er­gan­tie­ji lė­ti­nė­mis li­go­mis ne­ re­tai var­to­ja dau­giau nei vie­nus vais­tus. Ar jų są­vei­ka ne­ke­lia pa­ vo­jų? Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­ lų uni­ver­si­te­to Vais­tų tech­no­lo­gi­ jos ir so­cia­li­nės far­ma­ci­jos ka­ted­ros lek­to­rė, Far­ma­ci­nės veik­los va­do­vė moks­lų dak­ta­rė Au­ri­ma Stan­kū­nie­nė šios grės­mės ne­nu­nei­ gia. Va­di­na­si, pa­vo­jaus yra.

– Ži­no­me, kad nė­ra vais­tų, ku­rie ne­da­ry­tų ša­ lu­ti­nio po­vei­kio. Koks pa­si­tai­ko daž­niau­siai?

– Ša­lu­ti­nis po­vei­kis la­bai pri­klau­so nuo dau­ ge­lio veiks­nių. Pa­vyz­džiui, dia­ze­pa­mas yra re­cep­ti­nis ben­zo­dia­ze­pi­nų gru­pės pre­pa­ra­tas, ku­ris nau­do­ja­mas ne­ri­mui, trau­ku­liams slo­ pin­ti, mie­guis­tu­mui su­kel­ti, rau­me­nų to­nu­sui ma­žin­ti. Tai ga­na sau­gus pre­pa­ra­tas suau­gu­ sie­siems, bet, pa­vyz­džiui, krū­ti­mi mai­ti­nan­ čiai mo­te­riai ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas ir ski­ria­mas tik išim­ti­niais at­ve­jais.

Ir dau­ge­liu ki­tų at­ve­jų vais­tų ša­lu­ti­nis po­ vei­kis la­bai skir­tin­gas. Jį įver­tin­ti ga­li tik spe­ cia­lių kom­pe­ten­ci­jų tu­rin­tis žmo­gus. O šiaip daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tys ša­lu­ti­niai po­vei­kiai yra nuo­var­gis, stip­rus mie­guis­tu­mas, rau­me­ nų silp­nu­mas, šir­dies veik­los, koor­di­na­ci­jos su­tri­ki­mai, gal­vos skaus­mas, dre­bu­lys, vi­du­rių už­kie­tė­ji­mas, py­ki­ni­mas, bur­nos džiū­vi­mas ar stip­rus sei­lė­te­kis, įvai­rios odos reak­ci­jos.

Pri­pa­žin­ta, kad 2015 m. Lie­tu­vo­je de­šimt žmo­nių mi­rė dėl ša­lu­ti­nės vais­tų var­to­ji­mo reak­ci­jos.

– Vais­tų ano­ta­ci­jo­se ran­da­me la­bai daug grės­mių, bet kai gy­dy­to­jai juos pa­ski­ria, esa­me pri­vers­ti var­to­ti, nors ir ne be bai­mės.

Ar ji pa­grįs­ta?

– Vais­tų var­to­ji­mo ša­lu­ti­nis po­vei­kis yra vie­na daž­niau­sių moks­li­nių te­mų. Ame­ri­kos me­di­ci­ nos bib­lio­te­kos in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je „Pub­ Med“ ga­li­ma ras­ti be­veik 350 tūkst. nuo­ro­dų į moks­li­nes pub­li­ka­ci­jas šia te­ma. Tai by­lo­ja, kad daug moks­li­nin­kų šia kryp­ti­mi dir­ba siek­ da­mi pa­da­ry­ti vais­tų var­to­ji­mą kiek ga­li­ma sau­ges­nį ar­ba bent jau įvar­dy­ti šias ri­zi­kas.

Ta­čiau rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ri­zi­ka iš­lie­ka ir jos pa­da­ri­niai ga­li bū­ti la­bai liūd­ni. Ypač jei žmo­ 32

Ri­zi­ka: moks­lų dak­ta­rė A.Stan­kū­nie­nė pa­tvir­ti­na, kad nė­ra vais­tų be nei­gia­mo ša­lu­ti­nio po­vei­kio.

Au­ri­mos Stan­kū­nie­nės asmeninio archyvo nuotr.

gus ser­ga dau­ge­liu li­gų, yra vy­res­nio am­žiaus ir var­to­ja daug skir­tin­gų vais­tų. Dėl to far­ma­ ci­nin­kai, gy­dy­to­jai ir ki­ti svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ypač ak­cen­tuo­ja ra­cio­na­laus vais­tų var­to­ji­mo svar­bą ir bū­ti­ny­bę kon­sul­tuo­tis su spe­cia­lis­tais.

– Var­to­jant dve­jus vais­tus, jų ša­lu­ti­nis po­ vei­kis dvi­gu­bė­ja?

– Ir taip, ir ne. Prik­lau­so­mai nuo to, ko­kius vais­tus li­go­nis var­to­ja, ša­lu­ti­nis po­vei­kis ga­li pa­di­dė­ti ne­tgi dau­giau nei du kar­tus. Ta­čiau ga­li bū­ti ir at­virkš­čiai.

– Kaip de­rin­ti vais­tus, jei jų ten­ka var­to­ti nuo įvai­rių lė­ti­nių li­gų?

– Šiuo klau­si­mu pa­tar­ti neį­ma­no­ma. La­bai daug pri­klau­so nuo pa­čios li­gos, vais­tų nuo jos, bend­ros li­go­nio būk­lės ir dau­ge­lio ki­tų ap­lin­ky­bių. Ra­cio­na­liau­sias pa­ta­ri­mas – va­ do­vau­tis gy­dy­to­jo ar vais­ti­nin­ko re­ko­men­da­ ci­jo­mis, vyk­dy­ti šių spe­cia­lis­tų nu­ro­dy­mus.

Ta­čiau jų pai­so­ma ne vi­sa­da.

Pa­teik­siu pa­vyz­dį. Sa­vo di­ser­ta­ci­nia­me ty­ri­me nag­ri­nė­jau 60–84 me­tų Kau­no mies­to gy­ven­to­jų vais­tų var­to­ji­mo ypa­tu­mus. Nus­ta­ čiau, kad net treč­da­lis šios am­žiaus gru­pės li­ go­nių gy­dy­to­jo pa­skir­tų vais­tų neį­si­gi­jo. Ge­rai, jei svei­ka­ta pa­ge­rė­jo be jų. Ta­čiau jei li­ga to­liau vys­to­si, ją iš­gy­dy­ti tam­pa vis sun­kiau.

Lie­tu­vo­je mir­tin­gu­mas nuo in­sul­to ma­žė­ja, ta­čiau ši sta­tis­ti­ka ga­lė­tų bū­ti dar ma­žes­nė, jei li­go­niai lai­ky­tų­si spe­cia­lis­tų nu­ro­dy­mų. Vil­ niaus uni­ver­si­te­te at­lik­ta stu­di­ja pa­ro­dė, kad tik 21,5 pro­c. ser­gan­čių­jų ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja, o ji yra pa­grin­di­nis in­sul­to ri­zi­kos veiks­nys, gy­dė­si pa­gal vi­sus gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mus. Vie­na daž­niau­sių klai­dų bu­vo vais­tų var­to­ji­mas tik ta­da, kai pa­ky­la krau­jos­pū­dis. Pa­gal inst­ruk­ci­ jas šie vais­tai tu­ri bū­ti var­to­ja­mi nuo­la­tos.

– Ko rei­kia veng­ti, no­rint ap­si­sau­go­ti nuo nei­gia­mos vais­tų są­vei­kos?

– Pir­miau­sia bū­ti­na vais­tus var­to­ti ra­cio­na­liai – tik ta­da, kai jų rei­kia, ir tik tuos, ku­rių rei­kia. Ne­ va­lia už­siim­ti sa­vi­gy­da. Ne­se­niai moks­lo žu­na­le „Nut­ri­tion“ bu­vo pub­li­kuo­ta Vo­kie­ti­jos moks­li­ nin­kų stu­di­ja, ku­ri pa­ro­dė, kad net vi­ta­mi­nai ga­li su­kel­ti rim­tų svei­ka­tos pro­ble­mų, kai jie var­to­ja­ mi ne­ra­cio­na­liai ir vir­ši­ja­ma re­ko­men­duo­ja­ma die­nos do­zė. Vi­sa tai tu­ri ap­ro­buo­ti me­di­kas.

Man ne­ra­mu, kad svars­to­ma leis­ti pre­kiau­ti vais­ tais už vais­ti­nės ri­bų. Aš tam ne­pri­ta­riu.

Yra ša­lių, ku­rio­se to­kia pra­kti­ka tai­ko­ ma. Pa­vyz­džiui, Aust­ra­li­jos mais­to pre­kių par­duo­tu­vė­se ga­li­ma nu­si­pirk­ti vi­ta­mi­nų, ne­ re­cep­ti­nių vais­tų, hi­gie­nos prie­mo­nių ir pan.

Ta­čiau Aust­ra­li­ja yra di­de­lė ša­lis, gy­ven­to­jų ma­žai, ir ar­ti­miau­sia vais­ti­nė ga­li bū­ti už 600 km. Dėl to lei­di­mas kai ku­riuos vais­tus par­ da­vi­nė­ti ne vais­ti­nė­se tie­siog bū­ti­nas. De­ja, to­kio spren­di­mo kai­na ir­gi ne­ma­ža. Aust­ra­lų ty­ri­mai ro­do, kad ša­ly­je per me­tus į li­go­ni­nes dėl ne­tin­ka­mų vais­tų var­to­ji­mo pa­ten­ka 4,5 tūkst. gy­ven­to­jų.

– Ame­ri­ko­je pri­pa­žin­ta, kad nuo vais­tų są­ vei­kos ir ša­lu­ti­nio po­vei­kio mirš­ta la­bai daug žmo­nių. Ar to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko Lie­tu­vo­je?

Jei taip, ko­dėl tai ne­skel­bia­ma?

– Jūs esa­te tei­si, kad Lie­tu­vo­je in­for­ma­ci­jos šia te­ma trūks­ta. Vals­ty­bi­nė vais­tų kont­ro­lės tar­ny­ba ren­ka ir skel­bia in­for­ma­ci­ją apie ša­ lu­ti­nį vais­tų po­vei­kį. 2015 m. bu­vo už­fik­suo­ti 584 to­kie at­ve­jai. Pa­ly­gin­ki­me: 2007 m. to­kių pra­ne­ši­mų bu­vo 126. Trys ket­vir­ta­da­liai iš 2015 m. už­fik­suo­tų ne­pa­gei­dau­ja­mų reak­ci­jų į vais­tus bu­vo kla­si­fi­kuo­ti kaip sun­kūs. Rea­ liai ši pro­ble­ma tu­rė­tų bū­ti ge­ro­kai di­des­nė, nei yra pa­tei­kia­ma sta­tis­ti­ko­je.

2017 pavasaris

Sveikata

, ir žu­do

Prieš tre­jus me­tus Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­ lų uni­ver­si­te­tas iš­ty­rė ne­pa­gei­dau­ja­mų reak­ci­ jų į vais­tų var­to­ji­mą daž­nį vie­nos Kau­no li­go­ ni­nės vie­na­me sky­rių. Nus­ta­ty­ta, kad dėl ne­ tin­ka­mo vais­tų var­to­ji­mo per pu­sę me­tų į jį pa­te­ko 41 li­go­nis. Net sep­ty­ni iš de­šim­ties bu­ vo pa­g y­ve­nę ir se­ny­vo am­žiaus žmo­nės. Nea­ be­jo­ti­nai ke­lis kar­tus dau­giau leng­ves­nių at­ ve­jų tie­siog neuž­fik­suo­ja­ma ar­ba pa­si­sle­pia po ki­to­mis diag­no­zė­mis. 2015 m. dau­giau­sia ša­ lu­ti­nių reak­ci­jų, po 22 pro­c., su­kė­lė prie­šin­ fek­ci­niai ir ner­vų sis­te­mą vei­kian­tys vais­ti­ niai pre­pa­ra­tai, kiek ma­žiau – an­ti­na­vi­ki­niai ir imu­no­mo­du­lia­ci­niai (19 pro­c.). Pri­pa­žin­ ta, kad 2015 m. Lie­tu­vo­je de­šimt žmo­nių mi­rė dėl ša­lu­ti­nės vais­tų var­to­ji­mo reak­ci­jos.

– Gal ži­no­te, kas da­ro­ma far­ma­ci­jos pra­ mo­nė­je sie­kiant iš­veng­ti nei­gia­mų vais­tų var­to­ji­mo pa­da­ri­nių?

– Ži­nant, kad vais­tų var­to­ji­mas au­ga, la­bai sten­gia­ma­si pa­da­ry­ti juos sau­ges­nius. Pir­ miau­sia ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja apie ša­lu­ti­nes reak­ci­jas. Tai va­di­na­ma far­ma­ci­niu bud­ru­mu.

Pa­ti far­ma­ci­jos pra­mo­nė sie­kia su­ma­žin­ti šią ri­zi­ką vi­sais įma­no­mais bū­dais. Be to, far­ma­ci­ jos spe­cia­lis­tai daž­nai klau­sia pa­cien­tų, ko­kius vais­tus jie var­to­ja, ko­kio­mis pro­ble­mo­mis skun­džia­si, kad įver­tin­tų po­ten­cia­lią ri­zi­ką.

Yra ir spe­cia­lių vais­tų su­de­ri­na­mu­mo pro­gra­ mų, ku­rios lei­džia įver­tin­ti li­go­nių var­to­ja­mus vais­tus bei jų ri­zi­ką dėl ša­lu­ti­nio po­vei­kio.

Lie­tu­vo­je vi­sos „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ tink­ lo vais­ti­nės nau­do­ja pa­sau­ly­je gar­saus Šve­di­jos Ka­ro­lins­kos ins­ti­tu­to su­kur­tą kom­piu­te­ri­nę vais­tų su­de­ri­na­mu­mo pro­gra­mą. Ji lei­džia far­ma­ci­nin­kui grei­tai ir ob­jek­ty­viai įver­tin­ti pa­cien­to var­to­ja­mų vais­tų tar­pu­sa­vio su­de­ri­ na­mu­mą. Tai yra grei­tai ir vi­siš­kai ne­mo­ka­mai su­tei­kia­ma pa­slau­ga, ku­ri ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti nei­gia­mų vais­tų var­to­ji­mo pa­da­ri­nių.

– Ge­rai bū­tų ži­no­ti, ka­da vais­tai vei­kia nei­gia­mai, ku­riems or­ga­nams jie ken­kia la­biau­siai?

– Vais­tas – tai che­mi­nis jun­gi­nys. Daž­niau­siai jis mū­sų or­ga­niz­mą vei­kia per pa­grin­di­nius tiks­li­nius bal­ty­mus – fer­men­tus, ne­šė­jus, jo­nų ka­na­lus bei re­cep­to­rius. Ats­ki­rų kla­sių vais­tai jun­gia­si tik su tam tik­rais tai­ki­niais, o at­ski­ri tai­ki­niai at­pa­žįs­ta tik tam tik­ras vais­tų kla­ses.

Ta­čiau šios me­džia­gos nė­ra la­bai ju­ve­ly­riš­ kai tiks­lios ir to­dėl nė vie­nas ži­no­mas vais­tas ne­vei­kia la­bai spe­ci­fiš­kai. Va­di­na­si, pa­vei­kia ir ki­tas si­ste­mas, o ne tik tas, ku­rioms jis yra skir­tas. Tai­gi, vais­to do­zės pa­di­di­ni­mas, ki­tos ap­lin­ky­bės le­mia, kad pra­de­da veik­ti ir ki­tus, ne tik pir­mi­nius, tai­ki­nius. To­kiu at­ve­ju pa­ jaučiame nei­gia­mą vais­to ša­lu­ti­nį po­vei­kį.

33

2017 pavasaris

Sveikata

Išk­ri­tę dan­tys

ty­kan­čios svei­ka­tos pro­ble­mos, apie ku­rias daž­nai n pia­si dėl pa­v ie­nių dan­tų ne­te­k i­mo, o vy­res­ nio am­žiaus – dėl di­de­lių dan­tų ei­lių de­fek­ tų ir žan­di­kau­lio de­for­ma­ci­jų. No­rin­tie­ji su nau­jais dan­ti­mis jaus­tis pa­to­giai ir sie­k ian­ tie­ji ne­prie­kaiš­tin­go es­te­ti­nio vaiz­do ren­ka­si dan­tų imp­lan­ta­vi­mo pro­ce­dū­rą. Aki­vaiz­du, kad iši­ma­mi dan­tų pro­te­zai se­niai ne­be­v i­lio­ ja šiuo­lai­k i­ne imp­lan­to­lo­gi­ja be­si­do­min­čių pa­cien­tų ir ska­ti­na rink­tis mo­der­nius me­to­ dus“, – pa­sa­ko­ja A.Stumb­ras.

pra­de­da nyk­ti žan­di­kau­lio kau­las

Ar­tū­ras Stumb­ras:

Ne­te­kus vie­no ar ke­ lių dan­tų ir lai­ku ne­ si­krei­pus į bur­nos chi­rur­gą, pra­ran­da­ mas kau­las.

Ir jau­ni, ir pa­gy­ve­nę Pa­sak odon­to­lo­g ų, bent vie­no dan­t ies ne­tu­ ri apie 5–18 pro­c. vi­sų 20-me­čių, o be­dan­te bur­na skun­d žia­si net iki 56 pro­c. 76–87 me­ tų žmo­nių.

Ne­te­kus vie­no ar ke­lių dan­tų, at­si­ran­ da įpro­tis slėp­ti šyp­se­ną – pri­si­deng­ti ran­ka ar nuo­lat gal­vo­ti apie bur­nos vaiz­dą kal­bant su ap­lin­k i­niais. Kli­ni­kos „Gro­žio chi­rur­gi­ ja“ bur­nos chi­rur­gas Ar­tū­ras Stumb­ras sku­ ba įspė­ti, kad iš­k ri­tę dan­t ys ga­li su­kel­ti ne tik es­te­ti­nių, bet ir svei­ka­tos pro­ble­mų. Vie­ nos iš to­k ių – nyks­tan­tis žan­di­kau­lio kau­las ir virš­k i­ni­mo or­ga­nų su­tri­k i­mai. „Daž­niau­siai dan­tų ne­ten­ka­ma bū­nant vy­res­nio am­žiaus. Ver­ti­nant pa­gal me­tus, jau­nes­nio am­žiaus pa­cien­tai įpras­tai krei­ 34

Net ir vie­no dan­ties pra­ra­di­mas ga­li su­kel­ ti rim­tų svei­ka­tos pro­ble­mų, ku­rios ga­li bū­ ti sun­k iai pa­ste­bi­mos iš pir­mo žvilgs­nio. Dėl lai­ku neat­lik­tos imp­lan­ta­ci­jos po tru­pu­tį ima nyk­ti iš­k ri­tu­sio dan­ties vie­to­je esan­tis kau­las ir iš­ky­la žan­di­kau­lio de­for­ma­ci­jos grės­mė. „Daž­nai žmo­nės neį­ver­ti­na ri­zi­kos ir yra lin­kę lauk­ti vy­res­nio am­žiaus tam, kad ga­lė­tų vie­nu me­tu su­si­tvar­ky­ti kuo dau­giau iš­kri­tu­ sių dan­tų. Ne­te­kus vie­no ar ke­lių dan­tų ir lai­ ku ne­si­krei­pus į bur­nos chi­rur­gą, pra­ran­da­ mas kau­las. Vė­liau dėl šio pa­ki­ti­mo kar­tu su imp­lan­ta­ci­ja rei­kia at­lik­ti ir kau­lo priau­gi­ni­ mo pro­ce­dū­ras“, – pa­sa­ko­ja bur­nos chi­rur­gas.

Virš­ki­ni­mo or­ga­nų su­tri­ki­mai Gy­dy­to­jo tei­gi­mu, ne­te­kus dan­tų su­ma­žė­ja kram­t y­mo efek­t y­v u­mas, mais­tas blo­gai su­ kram­to­mas, o skran­dis ir žar­ny­nas ap­k rau­ na­mi pa­pil­do­mu dar­bu.

Dėl skran­džio ir žar­ny­no ap­k ro­vos at­si­ ran­da įvai­rių virš­k i­ni­mo or­ga­nų su­tri­k i­ mų: skran­džio skaus­mai, pa­di­dė­jęs rūgš­tin­ gu­mas ir pra­stas bur­nos kva­pas. Dar vie­ na pro­ble­ma – ri­zi­ka ne­tek­ti ša­lia esan­čių dan­tų. „Gre­ta esan­tys dan­tys ban­do kom­pen­suo­ ti iš­kri­tu­sių­jų funk­ci­ją, to­dėl jie ap­krau­na­ mi di­des­niu dar­bu ir grei­čiau dy­la. Krū­mi­ niai dan­tys, ypač pir­mie­ji, yra pa­grin­di­niai kram­to­mie­ji dan­tys, to­dėl ne­te­kus šių dan­tų ir no­rint iš­veng­ti virš­ki­ni­mo bei ša­lia esan­čių dan­tų pro­ble­mų ypač svar­bu ne­dels­ti ir lai­ku juos su­tvar­ky­ti“, – tvir­ti­na kli­ni­kos „Gro­žio chi­rur­gi­ja“ bur­nos chi­rur­gas.

ne­skaus­min­gas gy­dy­mas ir grei­tes­nis gi­ji­mas Šian­die­nė­je odon­to­lo­gi­jo­je nau­do­ja­mos mo­ der­nios gy­dy­mo me­džia­gos ir me­to­dai lei­ džia dan­tų imp­lan­ta­v i­mo ir kau­lo priau­gi­ ni­mo ope­ra­ci­jas at­lik­ti ma­žai in­va­zy­v io­mis prie­mo­nė­mis.

Tai su­ma­ži­na dis­kom­for­tą po ope­ra­ci­jos, pa­grei­ti­na gi­ji­mą ir lei­džia pa­siek­ti ge­res­ nius es­te­ti­nius re­zul­ta­tus. „Mū­sų kli­ni­ko­je nau­do­ja­mi šiuo­lai­k i­niai dan­tų imp­lan­tai su­tei­k ia ga­li­my­bę grei­tai ir ne­skaus­min­gai įstatyti naują dantį. Į tuš­čią vie­tą įsrie­gia­mas varž­te­lis, ku­ris at­sto­ja dan­ ties šak­nį, o ant varž­te­lio už­de­da­mas vai­ni­ kė­lis iš me­ta­lo ke­ra­mi­kos ar­ba cir­ko­nio“, – pa­sa­ko­ja A.Stumb­ras.

Apie kli­ni­ką „Gro­žio chi­rur­gi­ja“ ■■ Kaune įsikūrusioje klinikoje „Grožio chirurgija“ dirbantys burnos chirurgai, odontologai ir ortodontai gali atsakyti į visus su dantų pro­ blemomis susijusius klausimus ir pritaikyti geriausią gydymo metodą. „Grožio chirurgijos“ specialistų Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancū­zijoje, Vokietijoje ir kitur įgyta patirtis bei pažan­giausia medi­ cinos technika leidžia pasiūlyti efektyviausius ir saugiausius gydymo būdus.

2017 pavasaris

Sveikata

ys:

nai nie­ko ne­ži­no­me Imp­lan­ta­ci­jos ei­ga ir truk­mė Pa­ren­k ant gy­dy­mą bur­nos chi­r ur­gas pir­ miau­sia įver­t i­na kram­t y­mo apa­r a­t ą, rau­ me­nų jė­gą ir žan­d i­k au­l io būk­lę. Jei gy­dy­ to­jas ne­su­ge­ba nu­sta­t y­t i, koks krū­v is teks imp­lan­t ams, žmo­g us ga­l i tu­rė­t i pro­ble­mų atei­t y­je.

Pa­s ak A.Stumb­r o, imp­l an­t a­c i­j os ei­ ga bei truk­m ė yra in­d i­v i­dua­l i ir pri­k lau­ so nuo esa­mos si­t ua­c i­j os, de­fek­t o ti­p o ir gre­t i­mų dan­t ų būk­l ės. Jei­g u dan­t ų pro­ ble­mo­m is bu­vo su­s i­r ū­pin­t a lai­k u, ga­l i­ ma pri­t ai­k y­t i ­mo­men­t i­n į dan­t ies ro­v i­ mą kar­t u su imp­l an­t a­c i­j a, prie­š in­g u at­ve­ ju pir­m iau­s ia bū­t i­n a priau­g in­t i pra­r as­ tą kau­l ą ir tik po ku­r io lai­k o imp­l an­t uo­ ti dan­t į.

Pra­ras­tas kau­las ga­li bū­ti at­ku­ria­mas Kli­n i­kos „Gro­ž io chi­r ur­g i­ja“ spe­cia­l is­t ai tei­k ia vi­s as su odon­to­lo­g i­ja su­si­ju­sias pa­ slau­gas, įskai­t ant ir bur­nos chi­r ur­g i­ją.

Kli­n i­ko­je tai­ko­m i mo­d er­nūs gy­d y­mo me­to­d ai, nau­do­ja­m a pa­ž an­g iau­sia me­d i­ ci­nos įran­ga ir šiuo­l ai­k i­nės tech­no­lo­g i­jos.

Kai rei­k ia priau­g in­t i pra­r as­t ą kau­l ą, ga­ li bū­t i pri­t ai­ko­m i mo­d er­n iau­si kau­lo de­ fek­t ų re­konst­r uk­c i­jos me­to­d ai – pra­r as­ to kau­lo at­k ū­r i­m as nau­do­jant ka­m ie­n i­ nes ląs­t e­les. „Mū­sų kli­n i­ko­je pa­cien­t ui ga­l i bū­t i pri­ tai­ko­ma mo­der­n iau­sia al­ter­na­t y­va stan­ dar­t i­nei pra­r as­to kau­lo re­konst­r uk­ci­jai. Šiuo iš­skir­t i­n iu at­ve­ju pra­r as­t as kau­las yra at­k u­r ia­mas nau­do­jant ka­m ie­n i­nes ląs­te­les, iš­skir­t as iš to pa­t ies žmo­gaus rie­ba­lų“, – tvir­t i­na kli­n i­kos „Gro­ž io chi­r ur­g i­ja“ bur­ nos chi­r ur­gas.

Anot dan­t ų imp­l an­t a­v i­m ą pa­s i­r in­k u­ sių pa­c ien­t ų, ši pro­c e­d ū­r a yra ne­s kaus­ min­g a ir sa­v o su­d ė­t in­g u­m u pri­l ygs­t a dan­t ų plom­b a­v i­m ui. Pa­c ien­t ai įsi­t i­k i­ nę, kad po at­l ik­t os pro­c e­d ū­r os la­b iau­ siai pradžiugina at­s i­r a­d u­s i ga­l i­m y­b ė vėl val­g y­t i bet ko­k io ti­p o, net ir itin kie­

Pra­ras­to dan­ties at­kū­ri­mo imp­lan­tais pro­ce­dū­ra ■■ Pris­ta­to­me „Gro­žio chi­rur­gi­ja“ kli­ni­kos gyd. odon­to­lo­go-bur­nos chi­rur­go Ar­tū­ro Stumb­ro pra­ras­ to dan­ties at­kū­ri­mo imp­lan­tais pro­ce­dū­rą. Pa­cien­tė krei­pė­si dėl dvie­jų pra­ras­tų dan­tų, ta­čiau at­ si­žvel­giant į fi­nan­si­nes ga­li­my­bes ir es­te­ti­nės zo­nos prio­ri­te­tiš­ku­mą bu­vo pra­dė­ta nuo vir­šu­ti­nia­me žan­di­kau­ly­je esan­čių pro­ble­mų.

Bu­vo pa­ša­lin­ta ski­lu­si dan­ties šak­nis vir­šu­ti­nia­me žan­di­kau­ly­je, at­lik­ta la­te­ra­li­nė kau­lo aug­men­ ta­ci­ja ir „Srau­mann“ imp­lan­tu at­kur­tas dan­tis. Vė­liau pa­cien­tės lau­kia ir apa­ti­nia­me žan­di­kau­ly­je pra­ras­to dan­ties at­kū­ri­mo pro­ce­ dū­ra imp­lan­tu.

tą mais­t ą, ne­v ar­ž o­m ai šyp­s o­t is ir tu­r ė­ ti to­b u­l us, iden­t iš­k us na­t ū­r a­l iems, svei­ kus dan­t is.

Su­si­v ie­n i­ję imp­lan­to­lo­g i­jos sri­t ies gy­dy­ to­jai ir moks­l i­n in­k ai nuo­lat pri­sta­to re­vo­ liu­ci­nes nau­jo­ves, tai­ko skait­me­n i­nę diag­ nos­t i­k ą, tiks­l iau­sius pro­te­z ų ant imp­lan­t ų pri­t ai­k y­mo bū­dus, tai­g i, pa­cien­t ai ne­jun­ ta, kad jų bur­no­je yra sve­t im­k ū­n ių. Iki šiol nė­r a pa­ž an­ges­n io ir na­t ū­r a­les­n io dan­t ų at­ kū­r i­mo me­to­do.

UAB „Gro­žio chi­rur­gi­ja“ Sa­va­no­rių pr. 284 / Partizanų g. 17, Kau­nas LT-49475.

Tel. 8 650 93 333.

E. pa­štas info@groziochirurgija.lt E. sve­tai­nė www.gro­zio­chi­rur­gi­ja.lt www.facebook.com/groziochirurgija.lt 35

2017 pavasaris

Sveikata

Vi­ta­liui ne tik pa­vy­ko nu­mes­ti 14 kg – svar­biau­sia, kad pa­ge­rė­jo jo svei­ka­ta ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bė.

Mais­ti­nės skai­du­los su­stip­ri­n o

ir pa­dė­jo su­liek­n Pak­laus­ki­te sa­vęs, ko­kia pa­grin­di­nė jū­sų svo­rio me­ti­mo prie­žas­tis? Dau­gu­ma at­sa­ko, kad svo­rį me­ta, nes no­ri jaus­tis pa­trauk­les­ni (-ės). Taip pat pa­brė­žia, kad iš es­mės keis­ti mi­ty­bos įpro­čius su­tik­tų tik ta­da, jei ži­no­tų, kad svo­ris tik­rai nu­kris. De­ja, bet apie ant­svo­rio ir svei­ka­tos su­tri­ki­ mų są­sa­jas ten­ka iš­girs­ti ne­daug. 52 me­tų Vi­ta­lis Va­si­liaus­kas ry­žo­si pa­si­da­ly­ti sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip jam te­ko mes­ti svo­rį dėl di­de­lių svei­ka­tos pro­ble­mų ir ko­dėl šį bū­dą re­ko­men­duo­ja vi­siems.

Kū­nas siun­tė įspė­ja­muo­sius sig­na­lus Il­g us me­t us ma­sa­žuo­to­jas V.Va­si­l iaus­k as skun­dė­si rim­to­m is šir­d ies ir ant­svo­r io pro­ ble­mo­m is. Vy­ras jau ta­d a su­pra­to, kad šie da­ly­k ai su­si­ję ir vis ban­dy­d a­vo var­to­t i įvai­ rius liek­nė­ji­mo pa­pil­dus, ta­čiau tek­d a­vo 36

nu­si­v il­t i. Apie tai, kad svei­k a­tos bė­dos rim­ tos, Vi­ta­l is su­pra­to tik ta­da, kai te­ko at­si­ gul­t i į li­go­ni­nę ir iš­g irs­t i, kad teks ope­r uo­ ti šir­d į. „Tas die­nas pri­si­me­nu pui­k iai, nes bu­vau vi­siš­ko­je gy­ve­ni­mo kryž­ke­lė­je. Ži­ no­jau, kad ope­ra­ci­ja ma­nęs neiš­gel­bės ir kad tu­r iu keis­t i sa­vo gy­ve­ni­mo bū­d ą. Ir ta­ da vie­na li­go­ni­nės dar­buo­to­jų me­tė man gel­bė­ji­mo ra­t ą – pa­siū­lė pa­ban­dy­t i var­to­

ti mais­t i­nes skai­du­las „Co­lon­Well“, – pa­sa­ ko­ja Vi­ta­l is.

Pa­siek­ti re­zul­ta­tai ste­bi­no pa­tį Vy­r as pri­si­me­na, kad iš pra­d žių į lie­t u­v iš­ ką mais­to pre­pa­r a­t ą „Co­lon­Well“ žiū­rė­jo vi­siš­k ai skep­t iš­k ai, ta­č iau re­z ul­t a­t ai bu­vo

2017 pavasaris

Sveikata

Ar ži­no­jo­te, kad: ■■ Mais­ti­nės skai­du­los ypač svar­bios tiems, ku­rie no­ri su­liek­nė­ti, su­re­gu­liuo­ti žar­ny­no veik­lą ar pa­lai­ky­ti nor­ma­lų cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je.

Man­tas Ja­ki­ma­vi­čius Vais­ti­nin­kas

M

e­ta­bo­li­nis sind­ro­mas – ne li­ga, o pa­ to­lo­gi­ja, ku­ri ka­m uo­ ja net 20–30 pro­c. iš­si­vys­č iu­sių ša­lių gy­v en­to­jų. Dėl šios pa­to­lo­gi­jos su­rie­bė­ja vi­daus or­ga­nai, di­dė­ja cho­les­te­ro­lio kie­kis, pa­žei­džia­m os krau­ja­gys­ lės. Vi­ta­lio pa­tir­tis ro­do, kad, var­to­jant efek­ty­v ų pro­duk­tą ir nu­ si­tei­kus ryž­tin­gai, ga­li­m a pa­siek­ti ste­b i­nan­č ių re­zul­ta­tų. „Co­lon­Well“ – lie­tu­viš­kas mais­ti­nių skai­du­lų pro­duk­tas, pa­ga­min­tas tik iš na­tū­ra­lių me­džia­gų. „Co­lon­ Well“ pa­lai­ko nor­ma­lią žar­ny­no veik­lą ir su­ke­lia so­tu­mo jaus­mą.

Pre­pa­ra­to pa­grin­dą su­da­ro mais­ti­ nės skai­du­los (ląs­te­lie­na) – tai ang­ lia­van­de­nių, ku­rių ne­skai­do virš­ki­ni­ mo fer­men­tai, bet skai­do sto­ro­sios žar­nos mik­rof­lor­a, po­rū­šis.

n o svei­ka­tą

k­nė­ti

aki­vaiz­dūs: be di­de­l ių pa­stan­g ų svo­r is pa­ ma­ž u pra­dė­jo ma­ž ė­t i, virš­k i­n i­mo sis­te­mos veik­la ir bend­r a sa­v i­jau­t a – ge­rė­t i. „Sup­ ra­tęs, kad pa­ga­l iau ra­d au pre­pa­r a­t ą, ku­r is vei­k ia, jau­č iau, kad tai ma­no ga­l i­my­bė ju­ dė­t i to­lyn. Nusp­ren­d žiau ne­sus­to­t i ir pra­ dė­t i elg­t is su sa­vo kū­nu ati­d žiau“, – pa­t ir­ ti­m i da­l i­ja­si pa­šne­ko­vas. Vi­t a­l iui ne tik pa­v y­ko nu­mes­t i 14 kg – svar­biau­sia, kad pa­ge­rė­jo jo svei­k a­t a ir gy­ve­n i­mo ko­k y­b ė.

Vy­r as vėl ti­k i, kad jis pa­t s ga­l i val­dy­t i sa­ vo kū­ną.

Nau­jos mi­ty­bos tai­syk­lės Vi­ta­lis ti­k i­na, kad mi­t y­bos įpro­čius kei­tė pa­laips­niui, ir džiau­gia­si, kad šio­je ko­vo­je jo

■■ Lie­tu­vos gy­ven­to­jai su mais­tu gau­na ne­daug mais­ti­nių skai­du­lų, ka­dan­gi var­to­ja per ma­žai švie­žių dar­žo­vių ir grū­di­nių pro­duk­tų.

■■ Ty­ri­mo su „Co­lon­Well“ re­zul­ta­tai ro­do, kad po 2 mėn. šio pre­pa­ra­to var­to­ji­mo 93 pro­c. mo­te­rų su­ma­žė­jo svo­ris, 50 pro­c. pa­leng­vė­jo tuš­tin­tis, 12,5 pro­c. pa­ge­rė­jo dar­bin­gu­mas ir nuo­tai­ka.

Rin­ki­tės „Co­lon­Well“, jei: ■■ trokš­ta­te na­tū­ra­liai ir svei­kai at­si­ kra­ty­ti svo­rio; ■■ rū­pi­na­tės nor­ma­lia žar­ny­no veik­la; ■■ no­ri­te pa­lai­ky­ti nor­ma­lią cho­les­te­ ro­lio kon­cent­ra­ci­ją krau­jy­je.

Kaip vei­kia „Co­lon­Well“? Mais­ti­ nės skai­du­los, pa­te­ku­sios į mū­sų or­ga­niz­mą, iš­brinks­ta, pa­di­dė­ja jų tū­ris ir taip at­si­ran­da so­tu­mo jaus­mas. Ne­ju­čio­mis pra­de­da­ma su­var­to­ti ma­žiau kas­die­nio mais­ to, gau­na­ma ma­žiau ka­lo­ri­jų ir ki­log­ra­mai pa­ma­žu pra­de­da kris­ti ne­kenk­da­mi svei­ka­tai, o or­ga­ niz­mas pa­pil­do­mas mais­ti­nė­mis skai­du­lo­mis.

www.co­lon­well.lt ge­riau­siu drau­g u ta­po bū­tent „Co­lon­Well“. „Tur­būt ne­rei­k ia aiš­k in­ti, kaip sun­ku at­si­sa­ ky­ti mėgs­ta­mo mais­to, ta­čiau „Co­lon­Well“ skai­du­los man pa­de­da at­si­k raty­ti pa­g un­dų, nes nuo skai­du­lų jau­čiuo­si so­tus“, – at­v i­rau­ ja pa­šne­ko­vas.

Ne­pai­sant to, kad ap­l ink vy­r au­ja nuo­ mo­nė, jog vy­r ai me­t a svo­r į tik spor­t uo­d a­ mi, Vi­t a­l is ne­si­var­ž o ir „Co­lon­Well“ skai­ du­lų vi­sa­d a ne­šio­ja­si su sa­v i­m i, bars­to jas ant mais­to net sve­č iuo­se. Vy­r ui nė­r a gė­d a rū­pin­t is sa­vo svei­k a­t a. „Daž­nai skai­du­las re­ko­men­duo­ju var­to­t i sa­vo drau­gams, ku­ rie ken­č ia dėl pa­na­šių bė­dų kaip ir aš. Iš­ girs­t u vi­so­k ių nuo­mo­n ių – vie­n iems jos ne­ska­n ios, ki­t iems nuo jų pu­č ia vi­du­r ius, ta­č iau jei žmo­g us tu­r i ryž­to, do­m i­si skai­ du­lų var­to­ji­mo ypa­t u­mais, jos vi­sa­d a su­

Tel. 8 633 999 98 vei­k ia, ir tai yra di­d žiau­sia šio pre­pa­r a­to pa­slap­t is“, – skai­du­lų efek­t y­v u­mu džiau­ gia­si vy­r as.

93 proc.

– tiek moterų po 2 mėn. šio pre­pa­ra­to var­to­ji­mo su­ma­žė­jo svo­ris.

37

2017 pavasaris

Sveikata

Sun­kiau­sias gy­ve­ni­mo pe

Kaip iš­tver­ti?

visitingnurse.org nuotr.

Hos­pi­so pa­cien­tų skaus­mas, vie­ni­šu­mas ir be­vil­tiš­ku­mas ne­re­tai pra­noks­ta pro­tu su­ vo­kia­mas ri­bas. Šio­se me­di­ ci­nos įstai­go­se ga­li dirb­ti tik mak­si­ma­liai pa­siau­ko­jan­tys, aukš­čiau­siu hu­ma­niz­mu ap­ do­va­no­ti žmo­nės.

TEKSTAS: Ma­ri­ja­nos Ja­sai­tie­nės fotografija: Eli­jaus Knie­ž aus­ko

38

Dva­si­nė stip­ry­bė Kau­no hos­pi­so na­mų įkū­rė­ja ir va­do­vė Žan­ na Jan­kovs­ka­ja pri­sta­to: šios įstai­gos veik­los aki­ra­t y­je – la­bai sun­k iai ser­gan­t ys, daž­niau­ siai vie­ni­ši li­go­niai. Jiems su­tei­k ia­ma vi­sa įma­no­ma pa­gal­ba nuo slau­gos iki sie­lo­va­dos. „Kai pa­v yks­ta su­ma­žin­ti pa­cien­tui skaus­ mą ir bent mi­ni­ma­liai grą­žin­ti fi­zio­lo­gi­nes or­ ga­niz­mo funk­ci­jas, vis dėl­to lie­ka bai­mės, vie­ nat­vės, pa­si­me­ti­mo, pyk­čio jaus­mai. Nei­gia­ mos ligonių emo­ci­jos su­ža­di­na ar­ti­mie­siems kal­tės jaus­mą, o hos­pi­so dar­buo­to­jams – per­ de­gi­mo efek­tą“, – pa­ste­bi Ž.Jan­kovs­ka­ja.

Taip ap­link li­go­nį su­si­for­muo­ja pla­tus ra­ tas psi­cho­lo­giš­kai ir dva­siš­kai trau­muo­tų bei iš­var­g u­sių žmo­nių.

Hos­pi­so pa­cien­tams, jų ar­ti­mie­siems, dar­ buo­to­jams, sa­va­no­riams – vi­siems rei­ka­lin­ga dva­si­nė ir psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba. Kur jos gau­ti?

Li­ga nė­ra drau­gė Kau­no hos­pi­so bi­čiu­lė on­kop­si­cho­lo­gė Iri­ na Ba­nie­nė tvir­ti­na, kad iš­g y­ve­na­mi nei­gia­ mi jaus­mai – tai nor­ma­li reak­ci­ja į su­si­k los­ čiu­sią si­tua­ci­ją. „Ko­dėl su­si­rgę pyks­ta­me? Daž­niau­ sia prie­žas­tis yra ta, kad jau­čia­mės pra­ran­ dan­t ys kont­ro­lę. Mes įpra­tę rink­tis, priim­ ti spren­di­mus, o su­si­rgę to­k ių ga­li­my­bių ne­ ten­ka­me. Ta­da pyks­ta­me ant li­k i­mo, sa­vęs, gy­dy­to­jų, žmo­nių, esan­čių gre­ta. Ir ne­rei­k ia slo­pin­ti sa­vo jaus­mų. Juos iš­reiš­kus pa­si­da­ro

2017 pavasaris

pe­rio­das.

So­cia­li­nės pro­ble­mos Kai už­k lum­pa li­ga ar ne­ga­lia, pri­si­de­da ir so­cia­li­nių pro­ble­mų. Kau­no hos­pi­so na­mų so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Li­ja­na Prans­ke­v i­čie­nė tei­gia, kad jos dar­bas rei­ka­lau­ja ypač jaut­ raus pro­fe­sio­na­lu­mo. Neat­si­tik­ti­nai ji – so­ cia­li­nio dar­bo ma­gist­rė, be to, yra bai­g u­si psi­cho­te­ra­pi­jos ir hu­ma­ni­ta­ri­nes stu­di­jas.

In­for­ma­ci­ją apie pa­cien­tą ir jo so­cia­li­nę pro­ble­mą L.Prans­ke­v i­čie­nė gau­na iš jo pa­ ties, me­di­ci­nos per­so­na­lo ir įstai­g ų. La­bai daug gau­na ir iš sa­va­no­rių, ku­rie glo­bo­ja li­ go­nius.

Iš­gy­ve­na­mi nei­gia­mi jaus­mai – tai nor­ma­li reak­ci­ja į su­si­klos­čiu­ sią si­tua­ci­ją. „La­bai ver­t in­g i sa­va­no­rių pa­ste­bė­ji­mai apie li­go­nį, jo ap­lin­k ą, ry­šius su ar­t i­mai­ siais, emo­ci­jas, po­rei­k ius. Kiek­v ie­nas ap­si­ lan­k y­mas for­muo­ja nuo­mo­nę, nes jo me­tu ne tik tei­k ia­ma pa­gal­ba, bet ir bend­rau­ja­ ma, net jei kal­ba ir ne­ver­ba­li­nė“, – pa­t ir­t i­ mi da­li­ja­si so­cia­li­nė dar­buo­to­ja L.Prans­ke­ vi­čie­nė.

Sa­vo dar­bą hos­pi­se ji ver­ti­na kaip pri­v i­le­ gi­ją tar­nauti. „Kas­d ie­nė­eg­zis­ten­ci­ja – vi­sų pir­ma ne tik kom­for­t iškai jaustis, bet ir at­lik­t i rea­lias už­duo­t is, nu­si­lenk­t i gy­ve­ni­mo tei­k ia­miems iš­šū­k iams. Ta­čiau pra­smin­gai bū­t i reiš­k ia vi­sa­dos dau­g iau, ne­g u tik­tai bū­t i“, – aiš­k i­na L.Prans­ke­v i­čie­nė ir ci­tuo­ja vie­ną žy­miau­sių Lie­tu­vos psi­cho­lo­g ų An­ta­ną Ma­cei­ną, ku­ris yra sa­kęs, kad mes bū­na­me pra­smin­gai ta­ da, kai „aną, kaž­k ą“ dau­g iau vyk­do­me.

leng­v iau“, – pa­ta­ria psi­cho­lo­gė I.Ba­nie­nė.

Svar­biau­sia, anot jos, pa­siek­ti fa­zę, kai žmo­ gus su­vo­k ia ga­lė­sian­tis gy­ven­ti su li­ga, jos su­kel­tais po­k y­čiais. Iš nau­jo įver­ti­na­mas gy­ ve­ni­mas, pla­nai, sie­k iai. Daž­nai pa­si­kei­čia prio­ri­te­tai, ver­t y­bės. „Mes pa­ste­bė­jo­me, kad šei­mai su­si­tai­k ius su li­ga, jos na­riai suar­tė­ja, su­si­v ie­ni­ja. Ir li­ ga ne­beu­ži­ma pa­g rin­d i­nės po­zi­ci­jos, tam­pa tik dar vie­na gy­ve­ni­mo da­li­mi ša­lia ki­t ų – šei­mos, tar­pu­sa­v io san­t y­k ių, kū­r y­bos, poil­ sio“, – pa­ste­bi I.Ba­nie­nė.

Psi­cho­lo­gė pa­ta­ria įdieg­ti li­go­niui, jei­g u jis są­mo­nin­gas, to­k ią min­t į: „Aš ne­ži­nau, ka­da ir nuo ko mir­siu. Vi­si esa­me mir­tin­gi, ta­čiau da­bar man svar­bu da­r y­ti vis­ką, kad jaus­čiau­si svei­kas ir lai­min­gas.“

Sveikata

Ir pa­tei­k ia pa­v yz­džių, pa­sa­ko­da­ma apie žmo­nes, su ku­riais da­li­ja­si jų skaus­mu. „Ji sa­ko, kad su­si­tvar­ko, pa­gal­bos tar­si ne­rei­kia. Pa­si­kal­bė­jus il­giau paaiš­ kė­ja, kad mo­te­ris prieš ke­le­tą me­tų pa­lai­do­jo duk­rą. Vy­ras mi­ręs. Mo­te­ris la­bai įsi­jau­tu­si į sa­vo vaid­me­nį rū­pin­ tis neį­ga­liais vai­kais. Ji sa­ko: „Aš juos pa­mai­ti­nu.“ Re­gis, kad dar ne iki ga­lo su­si­tai­kiu­si su duk­ros ne­tek­ti­mi ir yra la­bai stip­riai pri­si­ri­šu­si prie sa­vo pa­ rei­gų, iš­mo­ku­si sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti ir bui­ti­nes pro­ble­mas, nors pa­mi­ni, kad pa­de­da kai­my­nai, ap­lan­ko sū­naus drau­gai.“ „Psi­cho­lo­gi­nė ri­ba, ne­ga­lint pri­pa­žin­ ti sa­vęs silp­na, rei­ka­lin­ga pa­gal­bos, la­bai di­de­lė. Vis­ką, ką ga­li, sten­gia­si pa­da­ry­ti pa­ti. Spin­to­je saus­kel­nes te­ko pri­deng­ti ki­li­mė­liu, jos ne­tu­ri ma­ty­tis, nes gė­da (?), sun­ku su tuo su­si­tai­ky­ti.“ „Pa­si­do­mė­jau apie po­žiū­rį į ti­kė­ji­mą.

Tei­gė, kad nei ti­ki, nei ne­ti­ki. Dis­ku­ta­ vo­me, klau­sė la­bai su­si­do­mė­ju­si, rea­ ga­vo la­bai jaut­riai. Paaiš­ki­nau, kad tuo­met, kai žmo­gus kan­ki­na­si, ta­da Die­vas ar­čiau­siai jo, kad jie ne vie­ni, kad yra tam tik­ri slė­pi­niai. Jau­čiau, kad tai pa­sie­kė ją.“ „Ma­ma stip­riai sle­pia sa­vo jaus­mus.

Sa­ko: „Aš esu tvir­ta.“ Bet jaus­mai ga­li kap­su­liuo­tis ir atei­ty­je tu­rė­ti nei­gia­mų pa­da­ri­nių. Bet čia tik ma­no prie­lai­ da. Aš siū­liau įsi­klau­sy­ti į sa­vo vi­dų.

Tu­rė­jau min­tį, kad vė­liau ne­kal­tin­tų sa­vęs, kad pa­da­rė ne vis­ką.“

Pa­gal­ba ko­man­dai Ge­din­čio­jo L.Prans­ke­v i­čie­nė ne­pa­mirš­ta nė vie­no ir su kiek­v ie­nu el­gia­si la­bai jaut­riai.

Ne kas ki­tas, o bū­tent ji, so­cia­li­nė dar­buo­to­ ja, džiau­gia­si, kad mi­ru­sios mo­ters ma­ma

Alt­ruis­tė: Kau­no hos­pi­so na­mų įkū­rė­ja ir va­do­vė Ž.Jan­kovs­ka­ja di­džią­ją sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį do­va­no­ja tiems, kuriems rei­kia jos pa­gal­bos.

39

2017 pavasaris

Sveikata

bend­rau­jant pa­ma­žu švie­sė­ja, rū­pi­na­si anū­ke, pa­si­kal­ba su ar­ti­mai­siais. „Da­bar mū­sų tiks­las – ra­gin­ti ją nea­ti­dė­ lio­ti kreip­tis pa­čiai į gy­dy­to­jus dėl stu­bu­ro pro­ble­mų“, – pa­ste­bi L.Prans­ke­v i­čie­nė.

So­cia­li­nio dar­bo spe­cia­lis­tė ne­re­tai pa­ta­ ria me­di­kų ko­man­dai ir sa­va­no­riams. „Grį­žu­si į bu­tą mi­ru­sio­sios ma­ma nuo­lat ver­kia, jai la­bai trūks­ta duk­ros, žiū­ri jos nuo­trau­kas, ku­rios dras­ko šir­dį, bet ne­ga­li jų nuim­ti. Tei­gia ne­ga­ lin­ti sau at­leis­ti, kad ją ve­žė į li­go­ni­nę.

Lo­giš­kai tar­si su­pran­ta vie­naip, bet jaus­mai ima vir­šų. Su tais jaus­mais ir tvar­ko­mės. Ma­mai rei­kia iš­si­kal­bė­ti, tai la­bai svar­bu.“ O kar­tą, kai ko­man­da, gai­les­tin­g u­mo apim­ta, nu­ta­rė ap­lan­k y­ti išei­nan­t į­jį, gy­ve­ nan­t į to­li nuo Kau­no, so­cia­li­nė dar­buo­to­ja L.Prans­ke­v i­čie­nė karš­tuo­lius de­li­ka­čiai pri­ stab­dė. „Ma­nau, vė­lu va­žiuo­t i į ki­tą mies­te­l į. Pa­ cien­tas la­bai silp­nas, be­veik ne­be­k al­ba.

Mor­fi ­nas lei­d žia­mas jau la­bai daž­nai. Aš pa­lai­k y­siu jį mal­da. Man šir­d is sa­ko jo ne­ var­g in­t i vi­zi­tu“, – pri­si­mi­nė L.Prans­ke­v i­ čie­nė.

Ji bu­vo tei­si: li­go­nis pa­li­ko pa­sau­lį po ke­ lių va­lan­dų my­lin­čių se­se­r ų ran­ko­se.

Bū­na, kad so­cia­li­nė dar­buo­to­ja ga­na griež­tai pri­stab­do sa­va­no­rius ta­da, kai jie no­ri iš­gel­bė­ti vi­są pa­sau­lį, sa­k y­da­ma jiems: „Siū­ly­čiau ap­si­brėž­ti ri­bas, nes ga­li­me pa­ tek­ti į nea­pib­rėž­tas si­tua­ci­jas.“

Lai­mė ne­jaus­ti skaus­mo Pas­vei­ki­no: jaut­raus dė­me­sin­gu­mo aki­mir­ka ver­ta mi­li­jo­no.

Dva­si­nė asis­ten­tė Aud­ro­nė Krikš­to­pai­tie­nė lai­ko ki­tą dva­si­nės pa­gal­bos Kau­no hos­pi­so na­mų pa­cien­tams fron­tą. Ji pa­ti – pe­da­go­gė, ho­lis­ti­nės me­di­ci­nos, rei­k i, įvai­rių ma­sa­žų ir ne­tra­di­ci­nės te­ra­pi­jos me­to­dų, Ry­tų me­di­ ci­nos ir fi­lo­so­f i­jos puo­se­lė­to­ja. „Aud­ro­nė nie­k a­da nei­na pas pa­cien­t ą tuš­čio­m is: gė­l ių puokš­tė, aro­ma­t in­go alie­ jaus in­de­l is, žva­k u­tė, kre­mas nuo skaus­ mo – tai ma­ž y­tė dė­me­sio žmo­g ui iš­raiš­k a.

Jau pir­mo po­k al­bio me­t u ji ne­ven­g ia dva­si­ nių te­mų ir vi­sa­da su­lau­k ia sie­los at­si­sklei­ di­mo, ne­svar­bu, ar kal­ba­si su mo­te­r i­m i, ar su vy­r u. Ji kal­bi­na, ma­sa­žuo­ja, mankš­t i­na ir pa­l ie­k a pa­cien­t ą tik ta­da, kai jo sa­v i­jau­ ta pa­ge­rė­ja“, – apie ko­le­gę pa­sa­ko­ja Ž.Jan­ kovs­k a­ja.

Šven­tės: Kau­no hos­pi­so na­mų ge­ra­da­riams vi­ sai ne­sun­ku pa­deng­ti sta­lą, ap­reng­ti li­go­nį, suint­ri­guo­ti bū­si­ma staig­me­na, ne­tgi per­si­reng­ti ko­kiu nors per­so­na­žu.

Kau­no hos­pi­so na­mų archyvo nuo­tr.

40

2017 pavasaris

„Pa­cien­tą ra­dau vaikš­ti­nė­jan­tį On­ ko­lo­gi­jos li­go­ni­nės pa­la­to­je. Šyp­so­jo­si.

Skaus­mą mal­ši­no pleist­rai – net ke­ tu­ri. At­ne­šiau bal­tos karš­tos mė­sy­tės, na­mi­nių rau­gin­tų agur­kė­lių, ku­ku­ rū­zų tra­pu­čių. Daug kal­bė­jo­me apie mi­ty­bą. Al­gis įdė­miai klau­sė­si, daug klau­si­nė­jo, da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi – reak­ci­ja į su­val­gy­tą mais­tą. Kal­bė­ jo­me apie na­tū­ra­lų ke­pe­nų va­ly­mą, or­ga­niz­mo šar­mi­ni­mą. Kai ką už­si­ra­šė į kny­ge­lę. Pa­te­piau nu­ga­rą, strė­nas, klu­bus žo­lių bal­za­mu. Leng­vas pė­dų ma­sa­žas – inks­tų 1, 2 taš­kai, tai­lan­ die­tiš­ko ma­sa­žo ke­li ele­men­tai, kva­pų te­ra­pi­ja. Išg­los­tau ran­ke­les, ko­je­les.

Po pro­ce­dū­rų klu­bų skaus­mai vi­sai din­go, stu­bu­ro – šiek tiek su­ma­žė­jo.

Sa­ko, jau­čia­si lais­ves­nis ir leng­vas. Šyp­so­si. Pa­ro­džiau ke­lis rą­žy­mo­si ir tem­pi­mo pra­ti­mus lo­vo­je, pė­doms.

Stro­piai mo­kė­si. Kal­ba­me apie min­ties ir mal­dos ga­lią. Dė­ko­ja ir šyp­so­si.

Kal­ba­me apie san­ty­kius su žmo­na – pra­šo jos at­lei­di­mo. Į pa­la­tą įei­na ki­tas li­go­nis, klau­sia, ko­dėl taip ma­lo­niai kve­pia mė­to­mis. Paaiš­ki­nu, tei­rau­ja­si, ko­dėl jo ne­lan­kau. Pa­duo­du Kau­no hos­pi­so na­mų lanks­ti­nu­ką. Švie­sus su­si­ti­ki­mas, džiaugs­mas, ne­jau­čiant skaus­mų.“ O štai dar vie­nas dva­si­nės asis­ten­tės A.Krikš­to­pai­tie­nės kas­die­ny­bės frag­men­tas.

Li­go­nis gu­li lo­vo­je ir ver­k ia. Iš skaus­mo.

Gy­dy­to­ja su­lei­džia vais­tų. Tru­pu­t į pa­leng­ vė­ja. Jau pie­tų me­tas. Li­go­nis iš­ran­kus mais­ tui, daug ko at­si­sa­ko. Dva­si­nė asis­ten­tė su­ tri­na avo­ka­dą su grai­k i­niais rie­šu­tais, rau­ gin­tais ko­pūs­tais ir mai­ti­na. Duo­da at­si­ger­ti mor­kų sul­čių.

Ne­rei­kia slo­pin­ti sa­ vo jaus­mų. Juos iš­ reiš­kus pa­si­da­ro leng­viau.

Be A.Krikš­t o­p ai­t ie­n ės neį­s i­v aiz­duo­j a­ mos Kau­no hos­pi­s o na­mų pa­c ien­t ų šven­ tės. Pa­d eng­t i sta­l ą, ap­reng­t i li­go­n į, suint­ ri­g uo­t i bū­s i­m a staig­me­n a, pa­s a­k y­t i jaut­ rų pa­l in­k ė­ji­m ą, jei­g u rei­k ia, ne­t gi per­s i­ reng­t i ko­k iu nors per­s o­n a­ž u jai vi­s ai ne­ sun­k u.

O šven­čių Kau­no hos­pi­so na­mų ka­len­do­ riu­je ne­ma­žai: šv.Ka­lė­dos, šv.Ve­ly­kos, pa­ cien­tų ir jų ar­ti­mų­jų gim­ta­die­niai bei var­ da­die­niai.

„Kai įsu­ka­me sun­k iai ser­gan­čius žmo­nes ir jų ar­ti­muo­sius į šven­čių ka­ru­se­lę, grįž­ ta su­vo­k i­mas, kad gy­ve­ni­mas tę­sia­si. Gal­būt dau­g u­mai iš jų tai pa­sku­ti­nė šven­tė. To­dėl ir sten­gia­ma­si iš vi­sų jė­g ų“, – su­si­mąs­to Ž.Jan­ kovs­ka­ja.

Mal­da, pa­guo­da, pa­gal­ba Pa­lai­min­to­jo ar­k i­v ys­ku­po Jur­gio Ma­tu­lai­ čio na­mų ka­ta­li­kų bend­ruo­me­nės re­fe­ren­tė, Kau­no hos­pi­so na­mų sa­va­no­rė Jo­lan­ta Jan­ čiu­k ie­nė da­li­ja­si su pa­cien­tais sa­vo ti­kė­ji­mu. „Kol prau­sė­mės, da­li­jau­si sa­vo dva­si­ nė­mis pa­tir­ti­mis. Pa­cien­tė klau­sė­si su­ si­do­mė­ju­si ir po to pa­sa­kė, kad iš­gir­do nuo­sta­bių da­ly­kų.

Ki­tos pa­cien­tės sa­vi­jau­ta la­bai pa­blo­gė­ju­si, ji liūd­na ir dirg­li – to pa­pras­tai ne­bū­da­vo. Pa­si­ro­do, vi­sa per­mir­ku­si šla­pi­me. Kar­tu su sa­va­no­ re Jo­lan­ta kei­čia­me pa­klo­des ir marš­ ki­nius į nau­jus, ku­riuos at­ve­žė­me.

Pa­kei­čia­me saus­kel­nes. Tem­pe­ra­tū­ros nė­ra. Su­de­du nau­jas pa­gal­vė­les po čiur­no­mis, ke­liais. Nu­ga­rą, ran­kas, ko­jas iš­te­pu Žan­nos do­va­no­tu te­pa­lu „Di­kul­ja“, pa­sa­kau sū­nui, kad tai dar kar­tą pa­da­r y­tų va­ka­re. Pa­g y­ve­nęs li­ go­tas vy­ras ka­te­go­riš­kai at­si­sa­ko. Dis­ ku­si­ja trum­pa – sū­nus keis­tis ne­no­ri.

Se­ną ant­klo­dę su­pa­kuo­ja­me iš­mes­ti, pa­kei­čia­me į nau­ją „Dor­meo“, kaip ir pa­gal­vę. Mais­to li­go­nė at­si­sa­ko, tik šiek tiek iš­ge­ria ar­ba­tos. Rie­da aša­ros, bet iš ran­kų ne­pa­lei­džia te­le­vi­zo­riaus pul­te­lio ir bu­te­liu­ko su ra­mi­na­mai­ siais vais­tais. Ga­li bū­ti, kad mo­te­ris jų pa­dau­gi­no. Pag­los­to­me ran­kas ir plau­kus, stip­ri­na­me nuo­lan­kia mal­da. Man pa­si­ro­dė, kad pa­li­ko­me mo­te­rį kaž­kiek ra­mes­nę. Pa­ke­liui pai­ma­me ir di­de­lį mai­šą šiukš­lių iš vir­tu­vės.“ Sa­v a­no­r is Vi­t a­l i­jus Mi­c u­r a ne­t u­r i ofi­ cia­l aus so­c ia­l i­n io, psi­cho­lo­g i­n io ar dva­ si­n io iš­si­la­v i­n i­mo, bet jo vi­s a­d a vi­si la­ bai lau­k ia. Jis pa­k a­bi­na prie lan­go le­s yk­ lė­lę paukš­č iams, su­t ai­s o du­š o čiau­pą, pa­ ly­d i į par­duo­t u­vę, jei­g u pa­c ien­t ui at­si­r an­ da no­ro ir jė­g ų. („Įsi­v aiz­d a­v au, kad tai ne­ bus tik pa­si­v aikš­č io­ji­mas į par­duo­t u­vę ir at­gal, kad rei­k ės pa­b end­r au­t i – tai daug svar­biau.“) Vi­sa­da iš­g y­ve­na, jei­g u jam pa­čiam ne­pa­ vyks­ta su­teik­ti pa­gal­bos. („Dar at­si­ra­do vie­ nas dar­be­lis – lo­vos kel­tu­vo pul­te­lis pra­dė­ jo veik­ti ne­pa­ti­k i­mai, pa­cien­tė bi­jo įstrig­ti.

Aiš­ku, čia ga­li pri­reik­ti meist­ro.“) Ap­sii­ma da­r y­ti vi­sus dar­bus.

Sveikata

Vie­na iš V.Mi­cu­ros pa­slap­čių – mo­kė­ji­ mas iš­k lau­sy­ti. („Kai bu­vau dar ma­žas, gal vi­są met­rą ma­žes­nis ne­g u da­bar, vi­sas ato­ sto­gas pra­leis­da­vau pas sa­vo mo­čiu­tę siu­vė­ ją. Ir vi­sa­da iš­si­žio­jęs klau­siau­si mo­čiu­tės klien­čių mo­te­r ų.“) Jis bend­rau­ja su pa­cien­tais vi­so­mis te­mo­ mis. („Mes ne kar­tą fi­lo­so­fa­vo­me apie tai, kiek ne­daug rei­k ia žmo­g ui, kad bū­tų lai­ min­gas. Aiš­ku, jei­g u jis yra tik­ras fi­lo­so­fas ar krikš­čio­nis.“) „Vi­ta­li­jus – hu­mo­ro ir ge­ros nuo­tai­kos šal­t i­nis. Jo kiek­v ie­nas žo­d is dvel­k ia mei­ le žmo­g ui, kri­t i­k a sau ir be­ga­li­niu at­si­da­ vi­mu mū­sų veik­lai“, – api­bend­ri­na Ž.Jan­ kovs­k a­ja.

Be pa­ra­mos neiš­gy­ven­tų Sa­va­no­rė Ilo­na Lu­ko­še­v i­čiū­tė-No­rei­k ie­nė, dvie­jų vai­kų ma­ma, tu­ri teo­lo­gės ir and­ra­ go­gės kva­li­f i­ka­ci­jas, stu­di­juo­ja sie­lo­va­dą. Ji try­li­ka me­tų dir­bo Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­ si­te­te (VDU).

Vi­d i­n iai troš­k i­mai ir jau­nys­tė­je Aukš­ čiau­sia­jam duo­t as pa­ž a­d as at­v i­l io­jo šią mo­te­r į į Kau­no hos­pi­so na­mų sa­va­no­r ių gre­t as.

Pras­mė: „Tai ne tik pa­si­vaikš­čio­ji­mas į par­duo­ tu­vę ir at­gal, tai bend­ra­vi­mas – tai daug svar­ biau“, – sa­ko V.Mi­cu­ra.

41

2017 pavasaris

Sveikata

„Pa­cien­tė la­bai ma­lo­ni, tu­r i stip­r ų hu­mo­ro jaus­mą ir ne­re­tai juo­kau­ja per aša­ras. Jai tris kar­tus ope­r uo­ tas stu­bu­ras. Gy­ve­na ket­v ir­ta­me aukš­te. Su­si­ti­ku­sios pa­trau­kė­me įveik­ti kal­nus – laip­tus mo­hi­ka­nus.

Pa­ke­liui iš­me­tė­me šiukš­lių mai­šą į kon­tei­ne­r į. Ta­da su­si­ki­bu­sios už pa­ ran­kių kaip dvi gul­bės lė­tai ei­da­mos ir links­mai be­si­šne­ku­čiuo­da­mos pa­ sie­kė­me par­duo­tu­vę. Pa­cien­tė bu­vo pui­kios nuo­tai­kos (nors ma­tė­si, kad skau­da ir no­r i­si pri­sės­ti), nes įsi­g i­jo no­r i­mą pre­kę. Sa­v i­jau­ta stai­g iai pra­stė­jo, bet ma­no bend­ra­ke­lei­vė ne­de­ja­vo, ban­dė juo­kau­ti. Sus­to­da­ vo­me pail­sė­ti, bet karš­tis pra­dė­jo muš­ti, šir­dis dau­žė­si. Hu­mo­ras dar sklan­dė. Per aša­ras. Šiaip ne taip priar­tė­jo­me prie na­mų, bet dar rei­ kė­jo įveik­ti kal­nus į ket­v ir­tą aukš­tą.

Išt­ver­min­gai įvei­kė­me juos per be­ga­li­nį skaus­mą. Su­dė­jau pre­kes ir at­si­svei­ki­no­me. Sa­kė, kad dau­g iau nie­ko ne­be­rei­kia, nes no­r i kuo grei­ čiau at­si­g ul­ti. Jai taip skau­dė­jo, bet ji sa­kė: „Ilo­na, jei nie­ko ne­kei­si sa­vo gy­ve­ni­me (čia mū­sų abie­jų pa­slap­ tis), pri­si­min­si, kaip sė­dė­jai su to­kia pa­cien­te „Ma­xi­mo­je“ ir apie tai kal­bė­jo­me... ir verk­si.“

42

ti mir­t ies bai­mės, su­si­tai­k y­t i su pa­dė­t i­m i, džiaug­t is kiek­v ie­na gy­ve­ni­mo aki­m ir­k a ne­gal­vo­jant, kiek jų li­ko, ir iki pat pa­bai­gos iš­l ik­t i oriems. „Mes dir­ba­me ne­mo­k a­mai. Ki­taip ir bū­ ti ne­ga­l i, nes pa­de­da­me tiems, nuo ku­r ių nu­si­su­ko ki­t i. Di­de­lė lai­mė, kai li­k i­mo ap­ leis­t i žmo­nės, mū­sų pa­de­da­m i, vėl pra­de­ da jaus­t is rei­k a­l in­gais vi­suo­me­nės na­r iais.

Jų šei­mos na­r iai su­si­v ie­ni­ja ir leng­v iau pri­ sitaiko prie pa­k i­t u­sių są­ly­g ų“, – Ž.Jan­kovs­ ka­ja džiau­g ia­si veik­los re­zul­ta­tais ir tuo,

Di­de­lė lai­mė, kai li­ ki­mo ap­leis­ti žmo­ nės, mū­sų pa­de­ da­mi, vėl pra­de­da jaus­tis rei­ka­lin­gi.

Pa­šau­ki­mas: bu­vu­sią VDU dės­ty­to­ją I.Lu­ko­še­vi­ čiū­tę-No­rei­kie­nę vi­di­niai troš­ki­mai ir jau­nys­tė­je Aukš­čiau­sia­jam duo­tas pa­ža­das at­vi­lio­jo į Kau­ no hos­pi­so na­mų sa­va­no­rių gre­tas.

Kau­no hos­pi­so na­mų ko­lek­t y­vas pa­de­ da ne­be­pa­g y­do­m iems žmo­nėms at­si­k ra­t y­

kad Lie­t u­vo­je yra nuo­sta­bių žmo­nių, ku­ rių vie­ni pa­de­da fi­nan­siš­k ai, ki­t i – pa­slau­ go­m is, tre­t i – su­pra­t in­g u­mu, mo­ra­l i­niu pa­ lai­k y­mu.

Iš vals­t y­bės biu­dže­to Kau­no hos­pi­so na­ mai nė­ra ga­vę nė eu­ro.

2017 pavasaris

Sveikata

Jau­nys­tė ir svei­ka­t a atstatoma drėgmė

mažėja raukšlėtumas

elastingumo atsistatymas

hialurono rūgšties atsistatymas

odos skaistumas ir apsauga nuo ultravioletinių spindulių Pokyčiai: trombocitų koncentrato su augimo faktoriais (PRGF) Endoret® poveikis odai.

Ž

mo­g us sa­vo pri­gim­ti­mi yra svei­ kas ir gra­žus. Di­de­lę reikš­mę mū­ sų gro­žiui ir svei­ka­tai da­ro ap­lin­ ka, ku­rią mes pa­t ys, kaip ir sa­ve, kei­čia­me.

Se­nė­ji­mas nė­ra li­ga Pa­k i­tu­sios ap­lin­kos po­vei­k is ne vi­sa­da yra pa­lan­kus žmo­gaus or­ga­niz­mui. Bė­gant me­ tams mū­sų or­ga­niz­mas tam­pa jaut­res­nis ne tik ap­lin­kai, bet ir gy­ve­ni­mo bū­dui, mi­t y­bai.

Or­ga­niz­mo se­nė­ji­mas nė­ra li­ga, to­dėl kal­ bė­da­mi apie at­jau­ni­ni­mą daž­niau­siai tu­ri­me gal­vo­je išo­ri­nių ir vi­di­nių veiks­nių iš­raiš­ ką. Šiuo­lai­k i­nis žmo­g us gy­ve­na to­k io­je ap­ lin­ko­je, kad dėl išo­rės veiks­nių net vi­du­ti­nis am­žius ar anks­t y­va se­nat­vė pa­lie­ka pėd­sa­kų mū­sų vei­de. Kar­tais ap­lin­ka ir mū­sų gy­ve­ni­ mo bū­das le­mia, kad šie po­k y­čiai tam­pa li­g ų prie­žas­ti­mis ir jas ten­ka gy­dy­ti.

Vei­das – tar­si kny­gos vir­še­lis. Į jį žvilg­te­ lė­ję ga­li­me pa­sa­k y­ti, ar žmo­g us ge­rai jau­čia­ si, ar pail­sė­jęs, ar jam nie­ko ne­skau­da. Vi­sa tai iš­duo­da vie­nas iš di­d žiau­sių mū­sų or­ga­ nų – oda. Tik svei­ka oda ga­li at­ro­dy­ti gra­ žiai, pa­trauk­liai ir tin­ka­mai ap­sau­go­ti mus 44

nuo ap­lin­kos ža­lin­go po­vei­k io. Tai vie­na pa­ grin­di­nių odos funk­ci­jų. Šiuo­lai­k i­nės tech­no­lo­gi­jos, far­ma­ci­jos ir me­di­ci­nos pa­sie­k i­mai lei­džia rink­tis iš ke­ le­to skir­tin­g ų bū­dų. Skirs­to­me juos į na­tū­ ra­lius ir ne­na­tū­ra­lius, in­va­zi­nius ir nein­va­ zi­nius.

Ele­men­ta­ri kos­me­ti­ka odai ga­li bū­ti ir nau­din­ga, ir net ža­lin­ga, o ką jau kal­bė­ti apie in­va­zi­nes prie­mo­nes: che­mi­nių me­džia­ gų in­jek­ci­jas, gro­žio chi­rur­gi­ją. Ne­ga­li­ma pa­neig­ti, kad vi­sos jos yra sau­gios ir efek­t y­ vios, juo­lab bet ku­rios jų tu­ri tei­gia­mą po­ vei­k į ir ne­pa­gei­dau­ja­mą efek­tą.

Tar­k i­me, hia­lu­ro­no rūgš­ties in­jek­ci­jos yra bū­das lo­ka­liai pa­pil­dy­ti odą van­de­niu. Ta­ čiau šios in­jek­ci­jos ga­li bū­ti nau­do­ja­mos tik gi­lioms raukš­lėms iš­ly­gin­ti, au­di­nių kon­ tū­rui pa­keis­ti. Bo­tu­li­no tok­si­no pre­pa­ra­tai silp­ni­na mi­mi­kos rau­me­nų jė­gą ir taip iš­ly­ gi­na kai ku­rias raukš­les, ta­čiau kar­tais vei­dą pa­kei­čia neat­pa­žįs­ta­mai. Oda tam­pa ly­gi, bet vei­das – ma­žai jud­rus, iš­nyks­ta mi­mi­ka, at­spin­din­ti emo­ci­jas, ir jis pra­de­da pri­min­ti kau­kę. Abi šios prie­mo­nės yra tar­si simp­to­ mi­nis gy­dy­mas – ko­va su raukš­lė­mis. Ta­čiau ne­da­ro­ma nie­ko, kad tų raukš­lių neat­si­ras­

tų. O ko­k ie odos po­k y­čiai yra jos se­nė­ji­mas ir kas ga­li juos pa­nai­k in­ti?

Au­to­he­mo­te­ra­pi­jos ste­buk­las Dar Hi­pok­ra­to lai­kais bu­vo lai­ko­ma­si vie­ no iš svar­biau­sių prin­ci­pų me­di­ci­no­je – pri­ mum non no­ce­re (liet. svar­biau­sia – ne­pa­ kenk­ti).

Pats na­tū­ra­liau­sias mū­sų or­ga­niz­mo gy­ duo­lis yra krau­jas. Sut­ri­kus jo cir­ku­lia­ci­jai su­ser­ga­ma, o į pa­žeis­tas kū­no vie­tas pri­te­ka dau­giau krau­jo, kad pra­si­dė­tų ir grei­čiau vyk­ tų svei­ki­mo pro­ce­sas. Krau­jas – gy­v y­bės ir svei­ka­tos šal­ti­nis. Iki šių die­nų sklin­da le­gen­ dos apie Kleo­pat­rą ir ki­tas gar­sias mo­te­ris, ku­rios sa­vo gro­žį puo­se­lė­jo krau­jo vo­nio­se.

Tai krau­po­k i me­to­dai ir šian­dien apie juos ne­kal­ba­me, ta­čiau jie įro­do, kad krau­jo įta­ ka ir po­vei­k is bu­vo nu­ma­no­mas ir apie tai ži­no­ta se­niai. Šiuo­lai­k i­nė­je me­di­ci­no­je jau se­niai tai­ko­mas gy­dy­mo me­to­das – au­to­ he­mo­te­ra­pi­ja. Jos po­vei­k is pa­grįs­tai paaiš­ ki­na­mas, to­dėl nau­do­ja­mas iki šių die­nų.

Dau­giau su­ži­no­jus apie krau­ją ir ja­me esan­ čias me­džia­gas – au­gi­mo fak­to­rius, su­kur­tos

2017 pavasaris

Sveikata

­t a glū­di mu­my­se uni­ka­lios me­to­di­kos. Šie ele­men­tai iš­ski­ria­ mi su krau­jo plaz­ma ir nau­do­ja­mi gy­dy­mui.

Au­gi­mo fak­to­riai – me­d žia­gos, ku­rios ne­sie­ ja­mos tie­sio­giai vien su or­ga­niz­mo au­gi­mu. Šios me­džia­gos, tiks­liau, jų vi­su­ma, su­ku­ria pa­lan­k ias są­ly­gas or­ga­niz­mo au­di­niams at­ si­kur­ti. Vei­do odos se­nė­ji­mas – raukš­lių at­ si­ra­di­mas, odos sau­su­mas ir pig­men­ta­ci­jos su­tri­k i­mai – vys­to­si dėl se­nų odos ląs­te­lių ir ki­tų ele­men­tų ny­k i­mo bei at­si­kū­ri­mo pu­ siaus­v y­ros su­tri­k i­mo. At­si­kū­rus at­si­nau­ji­ni­ mo pro­por­ci­jai, oda at­gau­na funk­ci­ją, struk­ tū­rą ir iš­vaiz­da at­jau­nė­ja.

Trom­bo­ci­tų kon­cent­ra­tas su au­gi­mo fak­ to­riais (PRGF) (angl. pla­te­let rich growth fac­tors) – prie­mo­nė, ga­mi­na­ma iš pa­cien­to krau­jo. Au­gi­mo fak­to­rių gau­sa pa­si­ž y­min­ ti plaz­ma ga­mi­na­ma pa­gal spe­cia­lią Endo­ ret® tech­no­lo­gi­ją. Ji su­kur­ta ir pra­dė­ta tai­k y­ ti vie­na­me iš Is­pa­ni­jos bio­tech­no­lo­gi­jų ins­ti­ tu­tų, kur jos vei­k i­mas bei efek­t y­v u­mas bu­vo pa­grįs­tas ir įro­dy­tas moks­li­niais ty­ri­mais.

Pa­cien­to krau­jo pro­duk­tas nau­do­ja­mas in­ jek­ci­joms į vei­do odą. Skam­ba gąs­di­na­mai, ta­ čiau šios pro­ce­dū­ros ne­skaus­min­gos ir sau­ gios, o svar­biau­sia – pa­kan­ka tri­jų pro­ce­dū­rų per me­tus (kas mė­ne­sį), kad efek­tas truk­tų vi­ sus me­tus. Au­gi­mo fak­to­riai suak­ty­vi­na odos re­ge­ne­ra­ci­jos pro­ce­sus ir di­džiau­sias efek­tas pa­sie­kia­mas tai­kant bū­tent PRGF in­jek­ci­jas.

Yra pa­na­šių me­to­di­kų ak­ty­viai krau­jo plaz­ mai pa­ga­min­ti, ta­čiau bū­tent PRGF, iš­gau­na­ ma nau­do­jant Endoret® tech­no­lo­gi­ją, pa­si­žy­ mi di­džiau­sia au­gi­mo fak­to­rių kon­cent­ra­ci­ja.

Me­džia­gos – tik na­tū­ra­lios Yra ke­le­tas svar­bių odos struk­tū­r ų, ku­rios at­sa­k in­gos už svei­ką odą. Ele­men­ta­riau­sias veiks­nys – odos drėg­mė.

Vei­do odos sau­su­mas pri­k lau­so nuo na­ tū­ra­lios, esan­čios odo­je, hia­lu­ro­no rūgš­ties.

Po PRGF in­jek­ci­jų vi­so­je vei­do odo­je at­si­ku­ ria na­tū­ra­lus odos hia­lu­ro­no rūgš­ties kie­k is ir vi­sa oda ly­giai pri­kau­pia drėg­mės. Efek­tas iš­lie­ka il­gam.

At­si­kū­rus at­si­nau­ji­ni­ mo pro­por­ci­jai, oda sa­vai­me at­gau­na funk­ci­ją, struk­tū­rą ir iš­vaiz­da at­jau­nė­ja.

Odos se­nu­mą iš­duo­da jos su­gle­bi­mas.

Sens­tan­ti oda tar­si vys­ta. Iš da­lies tai vyks­ta dėl drėg­mės trū­ku­mo, o svar­biau­sia – oda pra­ran­da na­tū­ra­lias elas­ti­nes skai­du­las ir jų pa­grin­dą – ko­la­ge­ną. Au­gi­mo fak­to­rių vei­ kia­ma oda at­ku­ria na­tū­ra­lias elas­ti­nes skai­ du­las, neiš­nyks­ta ko­la­ge­nas, to­dėl vei­de iš­ nyks­ta smul­k ios raukš­le­lės, ku­rios ir su­da­ ry­da­vo pa­se­nu­sios odos įspū­dį. At­si­kū­rus odos to­nu­sui, elas­tin­g u­mui ir tamp­ru­mui bei pa­di­dė­jus drėg­mės kie­k iui, pa­ti oda prie­ ši­na­si raukš­lė­ji­mui­si ir se­nat­vei. Šiuo me­to­ du pa­sie­k ia­mas odos apy­ta­kos ba­lan­sas, to­ dėl odo­je esan­čios pig­men­ti­nės ląs­te­lės ne­ si­kau­pia kaip pig­men­ti­nės dė­mės. Au­gi­mo fak­to­rių įta­ka – oda įgau­na na­tū­ra­lų at­spa­ ru­mą ult­ra­v io­le­ti­niams spin­du­liams. Net­ gi ki­tą die­ną po pro­ce­dū­ros ga­li­ma ke­liau­ ti į pa­plū­di­mį. Ne­tei­sin­ga teig­ti, kad vi­siš­ kai ne­rei­ka­lin­ga ap­sau­ga nuo ult­ra­v io­le­ti­nių spin­du­lių, ta­čiau, spe­cia­liai ne­si­de­gi­nant, pa­pil­do­ma ap­sau­ga kas­die­nia­me gy­ve­ni­me tam­pa ne­bū­ti­na.

Efek­tas: odos po­ky­čiai po tri­jų pro­ce­dū­rų, ku­rios bu­vo at­lie­ka­mos vie­ną kar­tą per mė­ne­sį.

Tai­kant PRGF tech­no­lo­gi­ją odos po­k y­ čiai pa­ste­bi­mi jau po pir­mo­sios pro­ce­dū­ros.

Maž­daug po sa­vai­tės oda pa­k in­ta. Pa­cien­ tai teigia, kad ne­ga­li­pa­sa­k y­ti, kas pa­si­kei­tė, bet vei­das at­jau­nė­jo, oda ta­po skais­tes­nė. Iš tik­r ų­jų, ly­gi­nant su kos­me­ti­nė­mis prie­mo­ nė­mis, ku­rias pa­nau­do­jus oda tam­pa bliz­gi, PRGF su­grą­ži­na tik­rą­jį odos na­tū­ra­lu­mą: ji ne­bliz­ga, tam­pa švel­ni, ma­ti­nė ir ly­gi.

Odo­je esan­čios ope­lės, spuo­gai la­bai sėk­ min­gai gy­do­mi tai­kant šią me­to­di­ką. Daž­ nai ir jau­nus, ir bran­džius žmo­nes var­gi­nan­ tys vei­do ir ki­tų kū­no vie­tų spuo­gai ypač pa­ blo­gi­na gy­ve­ni­mo ko­k y­bę. Tai­kant PRGF in­jek­ci­jas, jau po pir­mo­jo sean­so pa­sie­k ia­ ma, kad neat­si­ras­tų nau­jų bė­ri­mų, o ir esa­ mi gy­ja spar­čiau, ne­pa­lie­ka ran­dų, pig­men­ ta­ci­jos ir, svar­biau­sia, negrei­tai at­si­nau­ji­na. Ži­no­ma, vi­sa­da at­si­ran­da skep­ti­kų, ku­rie ma­no, kad pa­na­šios prie­mo­nės yra tik rek­ la­mos triu­kas. Gin­ta­ro Ja­nu­žio kli­ni­ko­je tai­ ko­mos prie­mo­nės pa­si­ž y­mi na­tū­ra­lu­mu.

Vie­nas iš pa­grin­di­nių prio­ri­te­tų, nau­do­jant PRGF, yra bio­su­de­ri­na­mu­mas. Šios prie­mo­ nės ne­tu­ri jo­k ių pa­ša­li­nių po­vei­k ių ir yra sau­gios. Bai­mė su­si­rgti on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­ mis dėl au­gi­mo fak­to­rių nau­do­ji­mo ne­pag­ rįs­ta. Tai­kant šią me­to­di­ką ne­nau­do­ja­mos jo­k ios išo­rės me­džia­gos, o pasitelkiami tik nuo­sa­v i mū­sų or­ga­niz­mo iš­tek­liai.

■■ Pa­va­sa­ris – pui­ki pro­ga at­si­nau­jin­ti, pa­si­ruoš­ti va­sa­rai ir pa­ si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta bei gro­žiu.

Vi­sos šios pa­slau­gos tei­kia­mos Gin­ta­ro Ja­nu­žio kli­ni­ko­je, Sa­va­no­rių pr. 151, Kau­ne, www.gin­taok­li­ni­ka.lt.

Kon­sul­ta­ci­joms ir pro­ce­dū­roms ga­li­ma re­gist­ruo­tis te­le­fo­nu +370 640 44 360. Ga­ran­tuo­ja­mas sau­gus ir efek­ty­vus gy­dy­mas.

Me­to­das: odos spuo­gų gy­dy­mas au­gi­mo fak­to­rių plaz­mos kon­cent­ra­tu.

45

2017 pavasaris

Sveikata

Vai­sin­gu­mo kli­ni­ko­je –

aukš­čiau­sio ly­gio nėš­čių­jų prie­žiū­ra

Vai­sin­gu­mo kli­ni­ka – vie­na ži­no­miau­sių ir di­džiau­sią pa­tir­tį tu­rin­čių pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo kli­ni­kų Lie­tu­vo­je, ta­čiau gal­ būt ne vi­si ži­no, kad čia at­lie­ka­mi ir aukš­čiau­sio ly­gio ty­ri­mai nėš­čio­sioms. Vai­sin­gu­mo kli­ni­ko­je Vil­niu­je iš­sa­mius vai­siaus ty­ri­mus ult­ra­gar­su at­lie­ka ir kon­sul­tuo­ja do­cen­tė Aud­ro­nė Ar­laus­kie­nė, o Kau­ne – moks­lų dak­ta­rė Eg­lė Mach­te­je­vie­nė, ku­ri ir pa­pa­sa­ko­jo apie ty­ri­mus pla­čiau.

Dėl ra­my­bės Sva­jo­jan­tie­ji apie di­džiau­sią pa­sau­ly­je ste­buk­ lą daž­nai de­v y­nis lau­k i­mo mė­ne­sius įsi­vaiz­ duo­ja kaip gra­žią pa­sa­ką, ne­kant­riai lau­k iant vai­ke­lio gi­mi­mo. Vis dėl­to, kad ta pa­sa­ka tik­ rai bū­tų gra­ži, kar­tais pri­rei­k ia spe­cia­lis­to pa­ti­k i­ni­mo: nu­si­ra­min­ki­te, vis­kas ge­rai.

Gy­dy­to­ja aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė dr. Eg­lė Mach­te­je­vie­nė pa­brė­žė, kad bet ku­ri mo­te­ris, ne­svar­bu, ar ji pa­sto­jo po pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ ni­mo pro­ce­dū­ros, ar ne, ga­li drą­siai kreip­tis į kli­ni­kos spe­cia­lis­tus. Kiek­vie­nu nėš­tu­mo lai­ ko­tar­piu ga­li pri­reik­ti skir­tin­gų ty­ri­mų ir juos vi­sus ga­li­ma at­lik­ti Vai­sin­gu­mo kli­ni­ko­je. Čia, be įpras­ti­nės nėš­čio­sios prie­žiū­ros, at­lie­ka­mi ir la­bai iš­sa­mūs vai­siaus ty­ri­mai ult­ra­gar­su, PRIS­CA ty­ri­mai ir nau­jau­sias vai­siaus ge­ne­ti­nės me­d žia­gos ty­ri­mas iš mo­ ti­nos krau­jo – „neo­Bo­na“.

Ga­ran­ti­ja be ri­zi­kos „neo­Bo­na“ ty­ri­mas tai­ko­mas mo­te­rims, no­ rin­čioms įver­tin­ti ri­zi­ką su­si­lauk­ti kū­di­k io su chro­mo­so­mi­ne pa­to­lo­gi­ja. Ty­ri­mas at­lie­ ka­mas nuo de­šim­tos nėš­tu­mo sa­vai­tės. „Tai yra nein­va­zi­nis pre­na­ta­li­nis ma­mos krau­jo ty­ri­mas. Ja­me ti­ria­ma lais­va vai­siaus DNR ir la­bai tiks­liai nu­sta­to­mos tam tik­ros vai­siaus chro­mo­so­mi­nės li­gos. Šio ty­ri­mo pa­ti­k i­mu­mas sie­k ia 99,9 pro­c.“, – apie pa­ti­ ki­mą ir jo­k ios ri­zi­kos vai­siui ne­ke­lian­t į ty­ri­ mą pa­sa­ko­jo dr. E.Mach­te­je­v ie­nė. Žmo­gus tu­ri 46 chro­mo­so­mas. Jei­gu pa­kin­ ta jų skai­čius ar struk­tū­ra, pa­si­reiš­kia chro­ 46

Medicinos mokslų daktarė E.Mach­te­je­vie­nė.

mo­so­mi­nė li­ga, ku­riai bū­din­ga įvai­rių or­ ga­nų sis­te­mų rai­dos ydos, ap­si­gi­mi­mai. Da­ bar, esant mo­der­nioms tech­no­lo­gi­joms, ty­ri­ mams, kai ku­rias chro­mo­so­mi­nes li­gas ga­li­ ma diag­no­zuo­ti dar ne­gi­mu­siam kū­di­kiui.

Pa­sak gy­dy­to­jos dr. E.Mach­te­je­v ie­nės, jei­ gu at­lie­ka­mas „neo­Bo­na“ ty­ri­mas, ti­ria­mos pen­k ios chro­mo­so­mos ir ver­ti­na­mos su jo­ mis su­si­ju­sios li­gos – Dau­no, Ed­vard­so, Pa­ tau sind­ro­mų ri­zi­ka bei nu­sta­to­mos vai­siaus ly­ties chro­mo­so­mos, jei tė­vai no­ri ži­no­ti. Šiuos ty­ri­mus ga­li­ma at­lik­ti bet ku­riai mo­ te­riai, jei ji no­ri ži­no­ti apie ga­li­mas pa­to­lo­gi­ jas. Ga­li bū­ti at­lik­tas ir iš­plės­ti­nis ty­ri­mas, kai ti­ria­mos dar dvi pa­pil­do­mos chro­mo­ so­mos ir kai ku­rios mik­ro­de­le­ci­jos. Kar­tais rei­k ia in­va­zi­nių diag­nos­ti­nių ty­ri­mų.

Šis ty­ri­mas ga­li bū­ti at­lie­ka­mas ir lau­k ian­ tis dvy­nu­kų (įskai­tant at­ve­jus, kai vie­nas iš jų ne­si­v ys­to). Jis yra vi­siš­kai sau­gus ir ne­di­ di­na per­si­lei­di­mų ri­zi­kos, nes ty­ri­mui ima­ mas mo­ti­nos krau­jas, o ne vai­siaus van­de­nys.

Ra­mus pa­si­ren­gi­mas Vai­sin­g u­mo kli­ni­ko­je ga­li bū­ti at­lie­ka­mi ir ki­ti vai­siaus chro­mo­so­mų ano­ma­li­jų pa­tik­ ros me­to­dai. PRIS­CA I ty­ri­mas at­lie­ka­mas 11–13 nėš­tu­mo sa­vai­tę: at­lie­ka­mas ty­ri­mas ult­ra­gar­su ir ti­ria­mas ma­mos krau­jas. „At­li­kus šį ty­ri­mą su­skai­čiuo­ja­ma Dau­no, Ed­vard­so ir Pa­tau sind­ro­mų ri­zi­ka. Esant vė­les­niam nėš­tu­mui, nuo 15 nėš­tu­mo sa­vai­ čių iki 20 sa­vai­čių at­lie­ka­mas PRIS­CA II ty­ ri­mas“, – aiš­k i­na gy­dy­to­ja E.Mach­te­je­v ie­nė.

Bet ku­riai mo­te­riai, ku­ri lau­k ia­si, vi­sai ne­ svar­bu, ma­žos ar di­de­lės ri­zi­kos nėš­tu­mas, vai­sių rei­k ia iš­tir­ti ult­ra­gar­su. Vai­sin­gu­mo kli­ni­kos spe­cia­lis­tai drą­si­na, kad mo­te­r ys ga­li kreip­tis, ir iš­sa­mi ana­li­zė bus at­lik­ta. „Vi­sas nėš­čią­sias ti­ria­me ult­ra­gar­su. Ver­ ti­na­me, kiek yra vai­sių, ste­bi­me, kaip vai­sius au­ga, tiks­li­na­me nėš­tu­mo truk­mę. Jei nėš­ tu­mas dau­gia­vai­sis, ti­ria­me, ar nė­ra su nėš­ tu­mu su­si­ju­sių komp­li­ka­ci­jų“, – apie vi­sa­pu­ siš­ką rū­pes­t į pri­mi­nė E.Mach­te­je­v ie­nė.

Re­mian­tis at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ga­ li­ma ar­ba nu­ra­min­ti, ar­ba psi­cho­lo­giš­kai pa­ dė­ti mo­te­riai pa­si­reng­ti kū­di­k į iš­v ys­ti kiek ki­to­k į. Šian­dien mo­te­r ys daž­niau­siai no­ri ži­ no­ti ir pa­si­reng­ti iš anks­to kū­di­k io gi­mi­mui, pa­si­rink­ti vie­tą, kur tin­ka­miau­sia vai­ke­liui iš­v ys­ti pa­sau­lį ir ap­gaub­ti jį mei­le ir ši­lu­ma.

■■ Vaisingumo klinikoje teikiamos visos pagalbinio apvaisinimo, ginekologinės ir nėščiųjų priežiūros paslaugos. Daugiau informacijos www.vaisingumas.lt

2017 pavasaris

Sveikata

Au­to­lo­gi­nis kon­di­cio­nuo­tas se­ru­mas pri­lygs­ta gy­vy­bės elik­sy­rui

D

i­džio­ji Vai­sin­g u­mo kli­ni­kos mi­si­ja – pa­gal­ba šei­moms, su­ si­du­rian­čioms su vai­sin­g u­mo pro­ble­mo­mis. Pa­sau­lio svei­ka­ tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, su jo­mis su­si­du­ria kas šeš­ta po­ra. Lie­tu­vo­je yra apie 50 tūkst. ne­vai­sin­g ų šei­mų. Kas­met jų pa­dau­gė­ja 2 tūkst.

Nau­jo­vės, ku­rią Lie­tu­vo­je pir­mo­ji ėmė tai­ ky­ti Vai­sin­gu­mo kli­ni­ka, gy­v y­bės elik­sy­ru gal ir ne­pa­va­din­si, ta­čiau tei­gia­mo po­vei­k io nie­kaip ne­pa­neig­si. Apie au­to­lo­gi­nį kon­di­ cio­nuo­tą se­ru­mą ir jo vei­k i­mo prin­ci­pus kal­ ba­me su Vai­sin­gu­mo kli­ni­kos gy­dy­to­ja aku­ še­re-gi­ne­ko­lo­ge Aud­ro­ne Uso­nie­ne (nuotr.).

– Kaip su­pras­ti tei­gi­nį: nau­do­jant pa­ties or­ ga­niz­mo me­džia­gas?

– Mo­te­riai iš ve­nos pai­ma­mas ne­di­de­lis kie­ kis, apie 10 ml, krau­jo. Jis, ne­nau­do­jant jo­kių pa­pil­do­mų che­mi­nių me­džia­gų, pa­ruo­šia­ mas pa­gal pa­ten­tuo­tą tech­no­lo­gi­ją, iš­gau­nant au­to­lo­gi­nį kon­di­cio­nuo­tą se­ru­mą. Pa­ruoš­ti se­ru­mą iš ką tik paim­to krau­jo už­trun­ka apie dvi va­lan­das. Ruo­šiant spe­cia­lia­me švirkš­te su me­di­ci­ni­niu stik­lu krau­jas lai­ko­mas 37 laips­ nių tem­pe­ra­tū­ro­je, vė­liau cent­ri­fu­guo­ja­mas 5 min. 4 tūkst. ap­si­su­ki­mų per mi­nu­tę grei­čiu.

– Kuo ino­va­ty­vi ir ypa­tin­ga ši nau­jai tai­ko­ ma pro­ce­dū­ra?

– Au­to­lo­gi­nio kon­di­cio­nuo­to se­ru­mo pa­ruo­ši­ mas – tai ino­va­ty­vi tech­no­lo­gi­ja, ku­rios me­tu iš pa­cien­to krau­jo at­ski­ria­ma ak­ty­viais ele­men­tais pa­pil­dy­ta plaz­ma (to­liau tech­no­lo­gi­ją va­din­ si­me „Sa­na­kin“). Ši plaz­ma tai­ko­ma ląs­te­lių re­ge­ne­ra­ci­jai sti­mu­liuo­ti, au­di­nio ho­meos­ta­zei

– Kas vyks­ta or­ga­niz­me po se­ru­mo in­jek­ci­jos?

– Pa­ruoš­ta­me se­ru­me yra pen­kis kar­tus dau­giau me­džia­gų – bal­ty­mų, va­di­na­mų in­ ter­leu­ki­nais ir au­gi­mo fak­to­riais. Šie bal­ty­mai suak­ty­vi­na au­di­nių re­ge­ne­ra­ci­ją ir ho­meos­ta­ zę, slo­pi­na už­de­gi­mi­nius pro­ce­sus, suak­ty­vi­ na vi­są glei­vi­nės sis­te­mą, na­tū­ra­liai ska­ti­na fi­zio­lo­gi­nę re­ge­ne­ra­ci­ją. To­kios in­jek­ci­jos

Vai­sin­gu­mo kli­ni­kos gy­dy­to­ja aku­še­rėgi­ne­ko­lo­gė Aud­ro­nė Uso­nie­nė.

at­kur­ti ir už­de­gi­mi­niams pro­ce­sams slo­pin­ti, nau­do­jant tik pa­ties or­ga­niz­mo me­džia­gas.

tai­ko­mos or­to­pe­di­jo­je, gro­žio pro­ce­dū­ro­se, odon­to­lo­gi­jo­je, chi­rur­gi­jo­je, vi­sur, kur rei­ka­ lin­ga au­di­nio re­ge­ne­ra­ci­ja.

Vai­sin­gu­mui gy­dy­ti šis se­ru­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas at­lie­kant pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­ mo pro­ce­dū­ras. Kai se­ru­mas in­je­kuo­ja­mas į gim­dos ert­mę, pa­ge­rė­ja gim­dos glei­vi­nės im­lu­mas, o tai pa­de­da emb­rio­nui pri­si­tvir­tin­ ti gim­do­je ir to­liau aug­ti. Se­ru­mas ga­li bū­ti tai­ko­mas ir esant kiau­ši­džių iš­se­ki­mo sind­ro­ mui ar pra­sto at­sa­ko pa­cien­tėms. Šiuo at­ve­ju se­ru­mas lei­džia­mas į kiau­ši­des tam, kad bū­tų suak­ty­vin­ta jų veik­la.

– Ar po in­jek­ci­jos ne­ky­la ko­kio nors ša­lu­ti­ nio po­vei­kio?

– Au­to­lo­gi­nį kon­di­cio­nuo­tą se­ru­mą or­ga­niz­ mas la­bai ge­rai to­le­ruo­ja. Jis ne­su­ke­lia jo­kių ša­lu­ti­nių reak­ci­jų, nes ja­me nė­ra pa­pil­do­mų che­mi­nių me­džia­gų. Na­tū­ra­li ir fi­zio­lo­giš­ka au­to­lo­gi­nio se­ru­mo ter­pė su pa­dau­gin­tais veiks­min­gais pep­ti­dais – dėl to se­ru­mas ge­rai įsi­sa­vi­ni­mas au­di­ny­je ir grei­tai vei­kia.

Ga­lų ga­le iš pa­ties žmo­gaus krau­jo pa­ga­ min­tas se­ru­mas ne­tu­ri jo­kių pa­ša­li­nių ląs­te­ lių. Vi­si ži­no­me, kad krau­jy­je yra leu­ko­ci­tų, trom­bo­ci­tų ir erit­ro­ci­tų. Se­ru­me, tai­kant pa­ten­tuo­tą krau­jo pa­ruo­ši­mo bū­dą, vi­sų šių ląs­te­lių ne­lie­ka. Pa­ruoš­ta­me se­ru­me lie­ka tik nau­din­gos me­džia­gos.

– Ar jau yra at­ve­jų, kai se­ru­mas at­li­ko sa­vo tei­gia­mą dar­bą?

– Esa­me pa­ste­bė­ję, kad toms pa­cien­tėms, ku­rioms bu­vo tai­ko­mas „Sa­na­kin“ me­to­das, daž­niau pa­vyks­ta su­lauk­ti tei­gia­mo re­zul­ta­to. Šią pro­ce­dū­rą la­biau re­ko­men­duo­ja­me at­lik­ti toms mo­te­rims, ku­rios anks­čiau ne­pas­to­jo tai­kant pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­rą, kai pa­cien­tė yra vy­res­nio am­žiaus, yra pra­stas kiau­ši­džių at­sa­kas į sti­mu­lia­ci­ją ar plo­na gim­ dos ert­mės glei­vi­nė.

Vai­sin­gu­mo kli­ni­ko­je jau yra sėk­mės is­to­ ri­jų, kai, atė­ju­si pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­ dū­ros, mo­te­ris pa­si­nau­do­jo se­ru­mo in­jek­ci­jos tei­kia­mais pri­va­lu­mais ir sėk­min­gai pa­sto­jo. Ži­no­ma, pa­cien­tės pa­sto­ji­mas po pa­gal­bi­ nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­ros yra bend­ras il­go pro­ce­so re­zul­ta­tas: tai ir gy­dy­to­jo dar­bas, ir la­bo­ra­to­ri­jo­je dir­ban­čių bio­lo­gų-emb­rio­lo­gų pa­tir­tis bei kruopš­tu­mas, ir vi­so kli­ni­kos per­ so­na­lo triū­sas, la­bo­ra­to­ri­jo­je tai­ko­mų tech­no­ lo­gi­jų ga­li­my­bės, taip pat mo­ters or­ga­niz­mo sa­vy­bės. „Sa­na­kin“ se­ru­mo in­jek­ci­ja – vie­na iš tų pro­ce­dū­rų, ku­ri su­tei­kia ga­li­my­bę pa­si­nau­ do­ti mū­sų or­ga­niz­mo tei­gia­mo­mis sa­vy­bė­mis, nau­do­jant tik pa­ties or­ga­niz­mo me­džia­gas.

47

2017 pavasaris

Sveikata

lim­fod­ re­na­ži­nį ma­sa­žą at­lie­ka tik ran­ ko­mis Žmo­gaus or­ga­niz­me nė­ra tuš­čios vie­tos. Įtam­pos neat­ lai­kiu­sį or­ga­ną ar rau­me­nį pa­va­duo­ja ku­ris nors ki­tas, pri­vers­tas dirb­ti dvi­gu­bu krū­viu, o vi­są or­ga­niz­mą mai­ti­na ta pa­ti, vi­sa api­man­ti psi­choe­ner­gi­ja – svei­ka­tos ir stip­ry­bės pa­grin­das.

TEKSTAS: Ma­ri­ja­nos Ja­sai­tie­nės fotografija: Eli­jaus Knie­ž aus­ko Sche­ma: vi­sas žmo­gaus or­ga­niz­mas, kaip ne­da­lo­ma vi­su­ma, su­si­de­da iš tri­jų tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­sių ir vie­nas nuo ki­to pri­klau­san­čių da­ly­kų: struk­tū­ros, che­mi­jos ir psi­chi­kos.

48

2017 pavasaris

Po ma­sa­žo – vy­nio­ji­mai

Lim­fi­nės sis­te­mos svar­ba

Ne­di­de­lia­me, bet jau­k ia­me ka­bi­ne­te, ty­liai skam­bant mu­zi­kai, triū­sia ki­ne­zi­te­ra­peu­tė, ap­si­ren­g u­si mė­ly­nu kos­tiu­mu. Pir­miau­sia ji pa­cien­tei at­lie­ka ma­sa­ž ą. „Rei­k ia ati­d a­r y­t i vi­sus ka­na­lus, nu­ stum­t i lim­f ą iki vir­š aus, kad ji su­te­k ė­t ų į ve­n i­nę sis­te­m ą“, – paaiš­k i­na Gied­r a Buš­ ma­n ie­nė.

Ji – ki­ne­zi­te­ra­peu­tė, vie­na iš ke­tu­rių Lie­ tu­vo­je, „Klo­se Trai­ning“ mo­k yk­lo­je JAV iš­ mo­ku­si dirb­ti su žmo­nė­mis, tu­rin­čiais lim­ fos te­kė­ji­mo su­tri­k i­mų. Jos pa­cien­tei Onai Vaikš­nie­nei la­bai tins­ta ko­jos, for­muo­ja­ si gu­zai. „Bu­vo la­bai sun­ku vaikš­čio­ti, grei­tai pa­varg­da­vau, į ant­rą aukš­tą ne­beuž­lip­da­ vau“, – pa­si­g uo­dė iš Kai­šia­do­rių į Kau­ną gy­ dy­tis at­va­žia­v u­si 63-ejų mo­te­ris.

Ji ti­k i­na, kad jau po pir­mos pro­ce­dū­ros ko­ja ta­po leng­ves­nė, ją ma­žiau skau­da.

Ki­ne­z i­t e­r a­p eu­t ė G.Buš­m a­n ie­nė po ma­ sa­ž o ap­v y­n io­ja pa­c ien­t ės ko­j ą po­ro­lo­nu, po to – elas­t i­n iu bin­t u. Taip iš­lei­d žia na­ mo. Abie­jų ko­jų šiuo me­t u mo­t e­r iai vy­ nio­t i ne­ga­l i­m a dėl at­l ik­tos šir­d ies ope­r a­ ci­jos. Ry­t ą bin­t ą rei­k ės nu­v y­n io­t i, po­ro­ lo­n ą – nuim­t i ir ap­si­m au­t i komp­re­si­nes ko­ji­nes. Ki­t ą die­n ą pro­c e­dū­r ą vėl pra­d ė­ ti iš nau­jo. „Po tri­jų pro­c e­dū­r ų ne­ga­lė­jau at­si­ džiaug­t i: laip­t ais į ant­r ą aukš­t ą ne už­l i­ pau, o už­s kri­d au. Ko­ja ta­p o leng­ves­nė, ma­ž iau su­t i­nu­si ir dvi­g u­b ai plo­nes­nė už ki­t ą“, – kai­š ia­do­r ie­t ė dė­k in­ga sa­vo šei­ mos gy­d y­to­jai, kad ją nu­k rei­p ė pas šią re­ tą spe­c ia­l is­t ę.

Iki tol nau­do­tos prie­mo­nės nuo ko­jų ti­ ni­mo ir be­ga­li­nio sun­ku­mo jaus­mo jo­se O.Vaikš­nie­nei nė kiek ne­pa­dė­jo. Mo­ters sa­ vi­jau­ta vis blo­gė­jo. Kai ku­rie me­di­kai, į ku­ riuos kreip­da­vo­si, te­pa­tik­rin­da­vo krau­jo­ta­ ką ko­jo­se, o ka­dan­gi ji bu­vo ge­ra – pa­lin­kė­ da­vo ge­ro ke­lio na­mo, ir vis­kas. „Kai Gied­ra pa­k lau­sė, ar daž­nai nei iš šio, nei iš to su­pyks­tu, pa­gal­vo­jau: ji bur­ti­nin­kė ar ką, kad tai ži­no“, – O.Vaikš­nie­nė pri­si­pa­ žįs­ta, kad kar­tais taip su­si­ner­v i­na, kad nors su­si­dras­k yk.

Pri­va­tų ka­bi­ne­tą įkū­ru­si, ki­ne­zi­te­ra­peu­tės dip­lo­mą ir pa­gal jį 22 me­tų dar­bo sta­ž ą tu­ rin­ti G.Buš­ma­nie­nė paaiš­k i­na, kad lim­f i­ nė sis­te­ma yra la­bai svar­bi mū­sų or­ga­niz­ mo da­lis.

Ją su­da­ro lim­fa­g ys­lės, limf­maz­giai, lim­fi­ nis au­di­nys, ton­zi­lės, bluž­nis, už­k rū­čio liau­ ka, Peye­rio plokš­te­lės. Sis­te­ma ga­mi­na lim­ fo­ci­tus, for­muo­ja imu­ni­te­tą ir sau­go or­ga­niz­ mą nuo ža­lin­g ų ap­lin­kos veiks­nių, per­ne­ša stam­bias bal­t y­mų mo­le­ku­les, filt­ruo­ja, neut­ ra­li­zuo­ja ir pa­ša­li­na iš or­ga­niz­mo tok­si­nus.

Po tri­jų pro­ce­dū­rų ne­ ga­lė­jau at­si­džiaug­ti: laip­tais į ant­rą aukš­ tą ne už­li­pau, o už­ skri­dau. Ko­ja ta­po leng­ves­nė, ma­žiau su­ti­nu­si ir dvi­gu­bai plo­nes­nė už ki­tą.

Tai­gi, ne­sun­ku su­pras­ti, kas ga­li nu­tik­ti, kai lim­fi­nės sis­te­mos veik­la su­trin­ka. Su­ti­ nu­sios ko­jos ar ran­kos – tik vie­nas iš pa­da­ ri­nių. Šir­dies ir pro­sta­tos li­gos, hi­per­ten­zi­ ja, aler­gi­ja, lė­ti­nis si­nu­si­tas, eg­ze­ma, daž­nos pa­si­kar­to­jan­čios vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos, ener­ gi­jos sto­ka, daž­nas nuo­var­gis ga­li bū­ti lim­fi­ nės sis­te­mos su­tri­k i­mo iš­raiš­ka. Vie­nas pa­ grin­di­nių simp­to­mų, ro­dan­čių, kad su­tri­kęs lim­fos te­kė­ji­mas, pa­di­dė­ję limf­maz­giai.

Sut­ri­k i­mas va­di­na­mas lim­fe­de­ma, trak­ tuo­ja­mas kaip ne­nor­ma­lus daug bal­t y­mų tu­ rin­čio skys­čio su­si­kau­pi­mas int­raau­di­ni­nia­ me tar­pe, ku­ris su­ke­lia chro­niš­ką už­de­gi­mą, ti­ni­mą ir fib­ro­zi­nio au­di­nio for­ma­v i­mą­si. „Lim­fos te­kė­ji­mo su­tri­ki­mas ga­li bū­ti įgim­ tas, bet pa­si­reiš­kian­tis ne nuo gi­mi­mo, o, pa­ vyz­džiui, sep­ty­ne­rių me­tų vai­kui. Ar­ba bren­ di­mo me­tais, mo­te­rims po gim­dy­mo tar­si nei

Sveikata

iš šio, nei iš to pra­de­da tin­ti ko­ja ar ran­ka, ar­ ba abi ko­jos“, – per­spė­ja G.Buš­ma­nie­nė. Įgy­tas lim­fos te­kė­ji­mo su­tri­k i­mas pa­si­reiš­ kia po krū­ties, gim­dos, pro­sta­tos ope­ra­ci­jų, kai pa­ša­li­na­mi limf­maz­giai, po spin­du­li­nės te­ra­pi­jos. Taip pat po trau­mų, lė­ti­nių ve­nų ne­pa­kan­ka­mu­mo. To ne­g y­dant for­muo­ja­si fib­ro­zi­nis au­di­nys, su­k ie­tė­ji­mai, dramb­lia­li­ gė. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tė per­spė­ja, kad lim­fe­de­ma dėl šių prie­žas­čių ga­li iš­si­v ys­t y­ti ne iš kar­to, o praė­jus de­šim­čiai ar net dau­giau me­tų. „Pa­vė­luo­tą li­gą ga­li iš­pro­vo­kuo­ti per­var­ gi­mas, stre­sas, or­ga­niz­mo nu­si­lpi­mas“, – vi­ sa tai pui­k iai ži­no ki­ne­zi­te­ra­peu­tė G.Buš­ma­ nie­nė, de­v y­nio­li­ka me­tų dir­bu­si bu­v u­sio­je Rau­do­no­jo Kry­žiaus kli­ni­k i­nė­je li­go­ni­nė­je.

Nau­jo­vė pa­ver­gė Sa­vo dar­bui at­si­da­v u­si, kuo ge­res­nių re­zul­ ta­tų sie­k ian­ti, to­dėl nau­jo­vė­mis be­si­do­min­ti G.Buš­ma­nie­nė jau se­niai su­si­do­mė­jo lim­fos pro­ble­mo­mis. Iš­gir­du­si apie šios sri­ties mo­ ky­mus Vo­k ie­ti­jo­je, Fol­di kli­ni­ko­je, spe­cia­lis­ tė pir­miau­sia mo­kė­si sa­va­ran­k iš­kai. Į kar­tą per me­tus vyks­tan­čius kur­sus ga­li­ma pa­tek­ ti tik iš­k lau­sius teo­ri­nes pa­skai­tas in­ter­ne­tu ir iš­lai­k ius ati­tin­ka­mus tes­tus. „Fol­di kli­ni­ko­je yra 150 lo­v ų. Jo­je gy­do­ mi pa­cien­tai iš vi­so pa­sau­lio dėl lim­fos te­ kė­ji­mo su­tri­k i­mų. Ten ta me­to­di­ka su­kur­ ta – me­di­kų vy­ro ir žmo­nos M. ir E.Fol­di, ku­rių pa­skai­tų te­ko klau­sy­ti, nors mo­k yk­la yra Ame­ri­ko­je. Iš­lai­k iu­si tes­tus, Vo­k ie­ti­jo­je da­ly­va­vau la­bai in­ten­sy­v iuo­se dvie­jų sa­vai­ čių kur­suo­se. Jie kai­na­vo ga­na bran­giai ir te­ ko mo­kė­ti sa­vo lė­šo­mis. Tai bu­vo prieš pen­ ke­rius me­tus“, – nu­si­šyp­so G.Buš­ma­nie­nė, gre­ta kli­ni­k i­nio dar­bo dės­t y­to­ja­v u­si tuo­me­ čia­me Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­te ir Kau­ no ko­le­gi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­te­te.

Pa­ma­čiu­si ir pa­t y­ru­si, ko­k ius ste­buk­lus da­ro nau­ja­sis gy­dy­mo me­to­das, me­di­kė su­ pra­to, kad li­go­ni­nė­je, kur jo tai­k y­ti ne­ga­li, dirb­ti ne­be­no­ri. „Mū­sų ša­lies gy­dy­mo įstai­go­se lim­fod­re­ na­ži­nis ma­sa­žas at­lie­ka­mas apa­ra­tais, už­ dė­jus komp­re­si­nes ran­ko­ves ar ko­ji­nes ir jas pum­puo­jant. Vo­k ie­ti­jo­je šio me­to­do at­ si­sa­k y­ta, nes jis su­stu­mia lim­fą į pa­žas­tis ar kirkš­nis, pro­ble­mi­nes vie­tas, ir būk­lę

49

Sveikata

2017 pavasaris

Svei­ka­tos tria­da Or­to­mo­le­ku­li­nė me­di­ci­na

E­MI­ JA

Akupunktūrinė

Afir­ma­ci­jos

sistema

Tok­si­nai

Bacho žie­dai Ezo­te­ri­ka

Ė

ŪK­L ĖB

merdianinė

Elekt­ros daž­nių te­ra­pi­ja

CI­N

Die­ta / Mi­ty­ba

CH

Alo­pa­ti­nė me­di­ci­na

Aukš­tų po­ten­ci­jų ho­meo­pa­ti­ja

OE­MO­

Fi­to­te­ra­pi­ja

CH PSI­

Ho­meo­pa­ti­ja

Mąs­ty­mas

STRUK­TŪ­RA

Aler­gi­jos Ma­ni­pu­lia­ci­nės ir mo­bi­li­za­ci­nės tech­ni­kos

Os­teo­pa­ti­ja.

Sto­ma­tog­na­ti­nė Rau­me­ni­nės Kra­nio­sak­ra­li­nė sis­te­ma tech­ni­kos te­ra­pi­ja

tik pa­blo­gi­na“, – per­spė­jo ki­ne­zi­te­ra­peu­ tė G.Buš­ma­nie­nė.

Iš­moks­ta pa­tys li­go­niai Ma­sa­žas, vy­nio­ji­mas ir bin­ta­v i­mas yra pro­ ce­dū­ros, ku­rias ser­gan­tie­siems lė­ti­nė­mis li­ go­mis ga­li­ma tai­k y­ti vi­są gy­ve­ni­mą. Taip žmo­g us ga­li kont­ro­liuo­ti sa­vo li­gą, iš­veng­ti skaus­mų ir komp­li­ka­ci­jų. „Ne­ko­re­g uo­jant lim­fi­nės sis­te­mos su­tri­k i­ mų, ga­lū­nėms – ran­koms ar ko­joms tins­tant ir ple­čian­tis, jų oda iš­plo­nė­ja, at­si­ran­da žaiz­ dos – va­di­na­mo­ji ro­žė“, – ki­ne­zi­te­ra­peu­tė G.Buš­ma­nie­nė per­spė­ja, kad lim­fos gy­dy­mo me­to­du šių pa­da­ri­nių ga­li­ma iš­veng­ti.

Kai­šia­do­rie­tė O.Vaikš­nie­nė jo pra­dme­nų jau iš­mo­ko, tiks­liau, jos vy­ras. Bū­tent jis pa­ ma­sa­žuo­ja žmo­nai ko­jas, už­de­da po­ro­lo­ną ir ap­v y­nio­ja elas­ti­niu bin­tu, kad ne­rei­kė­tų kas­dien va­ži­nė­ti į Kau­ną.

Gy­dy­mo me­to­das yra komp­lek­si­nis: lim­ fod­re­na­ži­nis ma­sa­žas, bin­ta­v i­mas elas­ti­niais bin­tais de­dant po­ro­lo­ną, spe­cia­li mankš­ta, odos ir na­g ų prie­žiū­ra, komp­re­si­nių ko­ji­nių ar ran­ko­v ių nau­do­ji­mas, mo­k y­mas pri­si­žiū­ rė­ti, ki­ne­zi­te­ra­pi­nio tvars­čio nau­do­ji­mas.

Kam tas po­ro­lo­nas, smal­sau­ja­me. Ki­ne­ zi­te­ra­peu­tė G.Buš­ma­nie­nė paaiš­k i­na: kaip kem­pi­nė su­ge­ria van­de­nį, taip šiuo at­ve­ju jis ne­lei­džia tarp au­di­nių kaup­tis lim­fai. „Vo­k ie­ti­jo­je, Ame­ri­ko­je nau­do­ja­mas po­ ro­lo­nas. Jis da­ro ste­buk­lus, nie­ko gud­riau nė­ra ir ne­rei­k ia“, – api­bend­ri­na ir pri­si­me­na 50

Stre­sas Vis­ce­ra­li­nė te­ra­pi­ja

pa­cien­tę iš Jur­bar­ko, ku­rios ran­ka dėl kas­ dien at­lie­ka­mų pro­ce­dū­r ų per dvi sa­vai­tes su­plo­nė­jo tri­mis cen­ti­met­rais.

Ne­ga­na to, kai lim­fa te­ka ne­to­ly­giai, kau­ pia­si tok­si­nai, dėl to nu­ken­čia inks­tai, o žmo­g us jau­čia gal­vos skaus­mą, py­k i­ni­mą, ap­skri­tai pra­stai jau­čia­si. „Lim­fod­re­na­ži­nis ma­sa­žas, at­lie­ka­mas elekt­ ra mai­ti­na­mu apa­ra­tu, vei­kia vi­są ran­ką ar ko­ ją, nea­pei­nant pa­žeis­tos vie­tos, lim­fos ne­pas­ kirs­to po kū­ną, kai to rei­kia. Sa­ko­ma, kad svei­ kie­siems šiuo apa­ra­tu nau­do­tis ga­li­ma, ser­gant lim­fe­de­ma – ne“, – pri­du­ria G.Buš­ma­nie­nė.

Svei­ka­tos tria­da Įval­džiu­si nau­ją efek­ty­vų ir jo­kio nė ma­žiau­sio ša­lu­ti­nio po­vei­kio ne­tu­rin­tį me­to­dą, G.Buš­ ma­nie­nė to­liau gi­li­na­si į na­tū­ra­lią­ją me­di­ci­ną.

Da­bar ji lan­ko pro­fe­si­nio to­bu­li­ni­mo se­mi­na­ rus ir kur­sus bei stu­di­juo­ja Funk­ci­nės me­di­ ci­nos ir tai­ko­mo­sios ki­ne­zio­lo­gi­jos mo­kyk­lo­je pa­gal spe­cia­lią Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ap­ro­buo­tą to­bu­li­ni­mo­si pro­gra­mą. Ją ku­ruo­ja Pa­sau­li­nės tai­ko­mo­sios ki­ne­zio­lo­gi­jos aso­cia­ ci­jos na­riai, dės­to spe­cia­lis­tai iš Ru­si­jos, Iz­rae­ lio, Ita­li­jos, Lat­vi­jos ir ki­tų ša­lių. „Pa­cien­tui ga­li­ma efek­t y­v iai pa­dė­ti ver­ ti­nant ne at­ski­rą or­ga­ną, o vi­są or­ga­niz­mą kaip vi­su­mą. Gy­dy­mo tiks­las – at­kur­ti pra­ ras­tas or­ga­niz­mo funk­ci­jas ir funk­ci­nius ry­ šius. Mo­k y­da­ma­si šio­je mo­k yk­lo­je at­ran­du tai, ko ne­ga­vau jau­nys­tė­je, stu­di­jų me­tais“, – aiš­k i­na reik­li sau mo­te­ris.

Ref­lek­si­nės sri­tys.

Fi­zio­te­ra­pi­ja

G.Buš­ma­nie­nei priim­ti­na teo­ri­ja, kad vi­sas žmo­gaus or­ga­niz­mas, kaip ne­da­lo­ma vi­su­ma, su­si­de­da iš tri­jų tar­pu­sa­v y­je su­si­ju­sių ir vie­ nas nuo ki­to pri­k lau­san­čių da­ly­kų: struk­tū­ ros, che­mi­jos ir psi­chi­kos. Struk­tū­ra yra tai, ką ga­li­ma pa­lies­ti: kau­lai, rau­me­nys, raiš­čiai, vi­daus or­ga­nai, liau­kos, ner­vai, krau­ja­g ys­ lės ir t.t. Che­mi­ja – tai, kas vyks­ta mū­sų or­ga­ niz­me, ką val­go­me ir ge­ria­me, ko­kius vais­tus var­to­ja­me, ko­k iais me­to­dais gy­do­mės, ir pan.

Tai me­džia­gų apy­kai­ta, imu­ni­nė, en­dok­ri­ni­ nė ir neu­roen­dok­ri­ni­nė sis­te­ma.

Psi­choe­mo­ci­nei būk­lei įta­kos tu­ri mū­sų mąs­ty­mas, ap­lin­kos įta­ka, pa­ti­ria­mas stre­sas ir pan. Tai ref­lek­sai, su­vo­ki­mas, po­jū­čiai, emo­ci­

Lim­f i­n ės sis­t e­m os ■■ Lim­fi­nė sis­te­ma yra la­bai svar­ bi mū­sų or­ga­niz­mo da­lis. Ją su­da­ro lim­fa­gys­lės, limf­maz­ giai, lim­fi­nis au­di­nys ir ke­tu­ri or­ga­nai: ton­zi­lės, bluž­nis, už­krū­čio liau­ka, Peye­rio plokš­ te­lės. Lim­fi­nė sis­te­ma ga­mi­na lim­fo­ci­tus, for­muo­ja imu­ni­te­tą ir sau­go or­ga­niz­mą nuo ža­lin­gų ap­lin­kos veiks­nių.

■■ Iš ląs­te­lių į lim­fą pa­ten­ka at­ lie­kos, me­džia­gų apy­kai­tos pro­duk­tai. Jie yra filt­ruo­ja­mi, neut­ra­li­zuo­ja­mi ir pa­ša­li­na­mi.

2017 pavasaris

Sveikata

jos, mąs­ty­mas, są­mo­nė, pa­są­mo­nė ir pan. „Sup­ra­tus svei­ka­tos tria­dos sche­mą pa­si­da­ ro aiš­ku, kaip glau­džiai vi­sos or­ga­niz­mo sis­te­ mos su­si­ju­sios tar­pu­sa­vy­je. Per jas te­ka ta pa­ti jas su­jun­gian­ti ener­gi­ja, to­dėl or­ga­niz­mui ga­li­ ma da­ry­ti po­vei­kį per kū­ną, che­mi­ją ar emo­ci­ jas. Pa­žei­di­mai, at­si­ra­dę vie­no­je sim­bo­li­nio tri­ kam­pio da­ly­je, tu­ri įta­kos ir ki­toms“, – apie ho­ lis­ti­nį po­žiū­rį į žmo­gų kal­ba G.Buš­ma­nie­nė.

Prob­le­ma ne vi­sa­da ten, kur skau­da Pa­gal funk­ci­nės me­di­ci­nos sam­pra­tą li­go­nis nė­ra gy­do­mas, tik, da­v us im­pul­są, jo or­ga­ niz­mui pa­de­da­ma at­si­gau­ti. „Rei­k ia su­ras­ti pir­mi­nę pro­ble­mą, nuo ku­rios vis­kas pra­si­dė­jo. Ją pa­ša­li­nus, or­ga­ niz­mas su­t var­ko ir vi­sas ki­tas pro­ble­mas“, – įsi­ti­k i­nu­si G.Buš­ma­nie­nė.

Pag­rin­di­nis diag­nos­ti­kos me­to­das yra ma­nua­li­nis rau­me­nų tes­ta­v i­mas – to­nu­so įver­ti­ni­mas. Šis me­to­das re­mia­si svar­biu or­ ga­niz­mo dės­nin­g u­mu – rau­me­nų to­nu­so su­ ma­žė­ji­mu, ku­ris pa­si­reiš­k ia at­si­ra­dus or­ga­ niz­mo funk­ci­niam su­tri­k i­mui.

Tai­ko­mo­sios ki­ne­zio­lo­gi­jos pra­di­nin­kas ame­ri­k ie­tis Geor­ge’as Good­hear­tas dar 1964 m. pa­ste­bė­jo, kad rau­mens jė­ga aki­mirks­niu kin­ta, kai su juo su­si­ju­si kū­no vie­ta yra gy­ do­ma, o kar­tais – vos pa­lie­čia­ma. G.Buš­ma­ nie­nė sa­ko, kad daž­niau­siai pro­ble­ma yra ne ten, kur skau­da. „Žmo­gaus or­ga­niz­me nė­ra tuš­čios vie­ tos, vis­kas su­si­ję. Jei vie­nas rau­muo, neat­ lai­kęs įtam­pos, nu­sto­ja veik­ti, ki­tas dir­ba už du. Jam pa­var­g us pra­de­da skau­dė­ti. Skau­ da kak­lą, o pro­ble­ma – juo­sme­ni­nė­je da­ly­ je. Rau­me­nys tu­ri tie­sio­gi­nį ry­šį su vi­daus or­ga­nais. Vi­si jie ka­bo ant raiš­čių. Jiems su­ trum­pė­jus ar pa­si­tem­pus or­ga­nas pa­si­su­ka.

Pa­ko­re­g uo­ji raiš­t į – or­ga­nas ima nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti“, – paaiš­k i­na ki­ne­zi­te­ra­peu­tė G.Buš­ma­nie­nė, ir tai tam­pa taip pa­pras­ta.

Gi­liai: G.Buš­ma­nie­nė sa­ko, kad jos, kaip ki­ne­zi­te­ra­peu­tės, pa­rei­ga – pa­ma­ty­ti tai, kas ne­ma­to­ma, ir iš­girs­ti tai, kas ne­gir­di­ma.

e­m os fe­n o­m e­n as Iš­va­ly­tas lim­fos skys­tis grą­ži­na­mas į krau­jo­ta­ką. Lim­fa su­si­da­ro iš skys­ čio, ku­rio nuo­lat pa­ten­ka iš krau­jo plaz­mos į au­di­nius, o iš jų − į lim­ fos ka­pi­lia­rus. Sa­vo su­dė­ti­mi lim­fa la­bai pa­na­ši į krau­jo plaz­mą.

■■ Suau­gu­sio žmo­gaus or­ga­niz­me į ve­ni­nę sis­te­mą kas­dien su­te­ka 1,5– 2 lit­rai lim­fos. Te­kė­ti lim­fa­gys­lė­mis lim­fą ver­čia rau­me­nų su­si­trau­ki­mai, ar­te­ri­jų pul­sa­vi­mas, kvė­pa­vi­mo ju­ de­siai, že­mas ve­nų krau­jos­pū­dis.

■■ Vie­nas pa­grin­di­nių simp­to­mų, ro­ dan­čių, kad lim­fos te­kė­ji­mas su­tri­

kęs – pa­di­dė­ję limf­maz­giai. Jie yra lim­fi­nės sis­te­mos da­lis, filt­ruo­jan­ti tok­si­nus ir juos neut­ra­li­zuo­jan­ti. Ki­ti pra­stos lim­fi­nės sis­te­mos simp­to­mai ga­li bū­ti: aler­gi­ja, pro­sta­tos liau­kos už­de­gi­mas, lė­ti­nis si­nu­si­tas, šir­dies li­gos, eg­ze­ma ir ki­tos odos li­gos, ener­gi­jos sto­ka, nuo­la­ti­nis nuo­ var­gis, iš­sė­ti­nė skle­ro­zė, ede­ma, skys­čių su­si­lai­ky­mas or­ga­niz­me, iš­ti­nu­sios ga­lū­nės, ypač ko­jos, pa­di­dė­jęs krau­jos­pū­dis, daž­nos pa­si­kar­to­jan­čios vi­ru­si­nės in­fek­ci­ jos, au­sų už­de­gi­mas, art­ri­tas, ypač

reu­ma­toi­di­nis, ce­liu­li­tas, ant­svo­ris.

■■ Lim­fos sis­te­mos veik­lą ge­ri­na fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, daž­nas ir gau­sus skys­ čių var­to­ji­mas, taip pat lim­fod­re­na­ ži­nis ma­sa­žas.

■■ Ma­sa­žuo­jant pa­sie­kia­ma pui­kių re­zul­ta­tų: nor­ma­li­zuo­ja­ma krau­ jo­ta­kos ir lim­fi­nės sis­te­mų veik­la, iš or­ga­niz­mo iš­va­lo­mi tok­si­nai, su­ma­ži­na­mas ar­ba vi­sai pa­ša­li­ na­mas ga­lū­nių ti­ni­mas, su­ma­žė­ja kū­no ma­sė, pa­ge­ri­na­mas rau­me­nų to­nu­sas, at­ku­ria­mas odos elas­tin­gu­ mas ir stang­ru­mas.

51

2017 pavasaris

Sveikata

SME­GE­NYS ŽAR­NY­NE: TAI – NE SEN­SA­CI­JA Gar­bė: do­cen­tas J.Kup­čins­kas – moks­li­nin­kas, me­di­kų di­nas­ti­jos at­sto­vas.

Ži­no­me, kad vi­sas or­ga­niz­mo funk­ci­jas val­do cent­ri­nė ner­vų sis­te­ma. Vis dėl­to ir žar­ny­nas tu­ri sa­vą­sias sme­ge­nis ir net ga­li dik­tuo­ti sa­vo va­lią. „Tai tie­sa“, – pa­tvir­ti­na gast­roen­te­ro­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ras, Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­jas ir LSMU po­dip­lo­ mi­nių stu­di­jų de­ka­nas do­cen­tas Juo­zas Kup­čins­kas.

TEKSTAS: MA­RI­JA­NOS JA­SAI­TIE­NĖS FOTOGRAFIJA: VIL­M AN­TO RAU­PE­LIO – No­rint pa­šiep­ti sa­ko­ma, kad žmo­gus gal­ vo­ja pil­vu. Ta­čiau toks kri­ti­kas tik pa­de­ monst­ruo­ja sa­vo neiš­ma­ny­mą?

– Žar­ny­nas va­di­na­mas ant­ro­sio­mis sme­ge­ ni­mis, ir neat­si­tik­ti­nai, nes da­lį funk­ci­jų ga­li at­lik­ti sa­va­ran­kiš­kai, ne­prik­lau­so­mai nuo cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos. Eks­pe­ri­men­tais įro­dy­ta, kad gy­vū­nui nu­pjo­vus ner­vus, ku­rie iner­vuo­ja žar­ny­ną, da­lį ref­lek­si­nių funk­ci­jų jis ga­li at­lik­ti sa­va­ran­kiš­kai, rea­guo­ja į po­ky­ čius, ku­rie vyks­ta ląs­te­lių, glei­vi­nės pa­vir­ šiu­je. Net ir žmo­gui mie­gant žar­ny­ne vyks­ta la­bai svar­būs pro­ce­sai. Tai tau­so­ja cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos sme­ge­nis, kad jos ne­bū­tų per­ krau­tos nuo­la­ti­nės in­for­ma­ci­jos, ku­ri ke­liau­ja iš žar­ny­no.

– Tarp jų yra glau­dus ry­šys?

– Žar­ny­no ner­vų sis­te­ma va­di­na­ma en­te­ri­ ne, jo­je yra dau­giau kaip 500 mln. ner­vi­nių 52

ląs­te­lių – neu­ro­nų. Jie re­gu­liuo­ja žar­ny­no pe­ris­tal­ti­ką – koor­di­nuo­tus ju­de­sius, kad mais­tas ke­liau­tų to­ly­giai, ten, kur rei­kia.

Ant­ra la­bai svar­bi funk­ci­ja – įvai­rių hor­mo­nų ir fer­men­tų, bū­ti­nų virš­ki­ni­mui, iš­si­sky­ri­mo į žar­ny­no spin­dį re­gu­lia­vi­mas. Yra at­ski­ra moks­lo sri­tis – neu­ro­gast­roen­te­ro­lo­gi­ja, nag­ ri­nė­jan­ti žar­ny­no iner­va­ci­ją. Jos aki­ra­ty­je yra to­kios vi­suo­me­nei ži­no­mos li­gos kaip ref­liuk­ sas, dirg­lio­sios žar­nos sind­ro­mas, funk­ci­nė dis­pep­si­ja. Vi­sos jos gal­būt su­si­ju­sios su tam tik­rais iner­va­ci­jos pa­ki­ti­mais.

Jau se­niai moks­li­nin­kai pa­ste­bė­jo, kad ner­v ų sis­te­ma žar­ny­nui la­bai svar­bi ir kai ku­rias li­gas, pa­v yz­džiui, skran­džio opa­li­gę, ban­dy­ta gy­dy­ti at­jun­giant žar­ny­no iner­va­ci­ ją. De­ja, tai ne­pa­kan­ka­mai pa­tei­si­no lū­kes­ čius, tai­ko­mi efek­t y­ves­ni gy­dy­mo me­to­dai, bet pa­ts iner­va­ci­jos prin­ci­pas iš­lie­ka svar­bus ir te­bė­ra ty­ri­nė­ja­mas.

– Ko­kia kryp­ti­mi ei­na­ma?

– Moks­li­nin­kų dė­me­sio cent­re – mo­le­ku­li­ niai ty­ri­mai. Jie at­lie­ka­mi ir mū­sų Gast­roen­ te­ro­lo­gi­jos kli­ni­ko­je, bend­ra­dar­biau­jant su Chi­rur­gi­jos kli­ni­ka ir Ana­to­mi­jos ins­ti­tu­tu.

Sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti, ko­kios mo­le­ku­lės ir už ką at­sa­kin­gos. Jų yra la­bai daug, jos at­lie­ka skir­tin­gas funk­ci­jas. Svar­bu nu­sta­ty­ti, kaip tam tik­ri ge­ne­ti­niai veiks­niai ir en­te­ri­nės ner­vų sis­te­mos pa­ki­ti­mai da­ro įta­ką kai ku­rių li­gų, to­kių kaip žar­ny­no di­ver­ti­ku­lio­zė, iš­si­ vys­ty­mui. Tai la­bai įdo­mi sri­tis, nes, iš­siaiš­ki­ nus mo­le­ku­li­nius ke­lius, ti­ki­ma­si, bus ga­li­ma kur­ti nau­jus vais­tus, ku­rie vie­nus po­jū­čius slo­pins, o ki­tus stip­rins. Vis­kas vyks­ta mo­le­ ku­li­niu ly­giu. Kli­ni­ki­nės pro­ble­mos ži­no­mos, bet rei­kia su­pras­ti, kas sly­pi už jų.

– Kas vyks­ta žar­ny­ne, kai žmo­gus pa­ti­ria stre­są? Jis su­vo­kia­mas pro­tu, daug kam dings­ta ape­ti­tas, mau­džia pil­vą, ne­tgi vi­du­ riuo­ja­ma.

– Vi­sas žar­ny­nas yra re­gu­liuo­ja­mas iš da­lies sim­pa­ti­nės ir pa­ra­sim­pa­ti­nės ner­vų sis­te­mos. Žar­ny­no są­sa­jos su gal­vos sme­ge­ni­mis yra su­dė­tin­gos ir, rei­kia pri­pa­žin­ti, ne iki ga­lo su­ pran­ta­mos. Pas­te­bė­ta, kad dirg­lio­sios žar­nos sind­ro­mas ne­re­tai su­si­jęs su ne­ri­mo sind­ro­ mu, ir tai daž­niau yra ant­ri­nė jo iš­raiš­ka.

Reak­ci­ja į stre­są yra la­bai in­di­vi­dua­li. Vie­ niems jį pa­ty­rus no­ri­si val­gy­ti, ki­ti net pa­žiū­ rė­ti į mais­tą ne­ga­li. Ko­dėl taip yra, at­sa­ky­mas

2017 pavasaris

ne­ži­no­mas. Moks­lo duo­me­ni­mis, tai le­mia tam tik­ri ge­ne­ti­niai me­cha­niz­mai, ku­rių mes ne­ži­no­me, ir tam tik­ra gy­ve­ni­me su­kaup­ta pa­tir­tis, ku­ri yra su­bjek­ty­vi. Ge­riau­sia, kad ne­bū­tų stre­so, bet jis šiais lai­kais neiš­ven­gia­ mas, ir re­ko­men­da­ci­jas ban­dy­ti jį val­dy­ti nė­ra leng­va įgy­ven­din­ti.

– Sa­viį­tai­ga pa­veik­ti en­te­ri­nę ner­vų sis­te­mą tur­būt neį­ma­no­ma?

– Daug kal­ba­ma apie en­te­ri­nės ner­vų sis­ te­mos ir sme­ge­nų ry­šį. Pra­dė­ta iš­sa­miai nag­ri­nė­ti žar­ny­no mik­ro­bio­ta, tai, ką mes val­go­me. Skir­tin­gi val­gy­mo įpro­čiai da­ro įta­ ką žar­ny­no mik­rof­lo­rai. Po­rą sa­vai­čių val­gant ki­to­kį mais­tą, po­ky­čiai aki­vaiz­dūs – žar­ny­ ne bak­te­ri­jų su­dė­tis kei­čia­si. Jų at­ski­ri ti­pai mai­ti­na­si skir­tin­gais mais­to pro­duk­tais. Jei mais­te vy­rau­ja ang­lia­van­de­niai, mū­sų žar­ny­ ne gy­ve­na vie­no­kios bak­te­ri­jos, jei vy­rau­ja rie­ba­li­nis mais­tas, mik­ro­bio­ta kei­čia­si, iš­ve­ši tos bak­te­ri­jos, ku­rios la­biau pri­si­tai­kiu­sios mai­tin­tis mais­te esan­čiais rie­ba­lais. Ko­kia die­ta tei­sin­ga, ko­kios bak­te­ri­jos pa­čios svei­ kiau­sios, iki šiol ne­ži­no­me. Aiš­ku tik tai, kad kuo ma­žes­nė žar­ny­no bak­te­ri­jų įvai­ro­vė, tuo di­des­nė įvai­rių li­gų ri­zi­ka. Ame­ri­ko­je gi­mu­ sių kū­di­kių žar­ny­no mik­ro­bio­ta ke­le­rio­pai ma­žes­nė nei neiš­si­vys­čiu­siose ša­lyse, ir tai yra ci­vi­li­za­ci­jos pa­da­ri­nys.

– Va­di­na­si, rei­kia val­gy­ti kuo įvai­res­nius mais­to pro­duk­tus?

– Pag­rin­di­nis pa­ta­ri­mas, kal­bant apie mi­ ty­bos prin­ci­pus, – mais­to įvai­ro­vė. Mū­sų or­ga­niz­mui rei­kia ir ang­lia­van­de­nių, ir rie­ba­lų, ir bal­ty­mų, tik pro­por­ci­jos tu­ri bū­ti pro­tin­gos. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja pa­tei­kė duo­me­nų, kad rau­do­na ir ap­dirb­ta mė­sa di­di­na vė­žio ri­zi­ką, to­dėl jos var­to­ji­mą rei­kė­tų ri­bo­ti.

Sveikata

– Da­bar po­pu­lia­rus ve­ge­ta­riz­mas, ve­ga­niz­ mas. Kaip tai ver­ti­na­te?

– Lai­kan­tis šių die­tų bū­ti­na vie­na są­ly­ga: jos tu­ri bū­ti vi­sa­ver­tės. Pas mus, gy­dy­to­jus, atei­na ne­ma­žai ve­ge­ta­rų, ku­riems diag­no­zuo­ ja­me ma­žak­rau­jys­tę, mi­ty­bos ne­pa­kan­ka­mu­ mą, to­dėl pa­si­rin­kus šias die­tas rei­kia pa­si­ do­mė­ti, kaip už­tik­rin­ti vi­sa­ver­tę mi­ty­bą. Tai tik­rai įma­no­ma. Pla­čiai pa­pli­tu­si Vi­dur­že­mio die­ta gast­roen­te­ro­lo­gų lai­ko­ma vie­nu svei­ kiau­sių ir sau­giau­sių mai­ti­ni­mo­si bū­dų, nes jo­je yra gau­su skai­du­li­nių mais­to pro­duk­tų.

– Ir tai gre­sia li­go­mis?

– Aiš­ku, kad kiek­vie­na bak­te­ri­ja, ku­ri gy­ve­na mū­sų or­ga­niz­me, ga­mi­na tam tik­rus pro­duk­ tus – me­ta­bo­li­tus. Da­lis jų pra­si­skver­bia pro žar­ny­no sie­ne­lę, da­lis sti­mu­liuo­ja sie­ne­lė­je esan­čius re­cep­to­rius ir su­ke­lia tam tik­rus imu­ni­nius at­sa­kus. Tie sig­na­lai ke­liau­ja iki sme­ge­nų. Tei­gia­ma, kad mū­sų žar­ny­no mik­ rof­lo­ra da­ro įta­ką kai ku­rioms neu­ro­lo­gi­nėms li­goms – Alz­hei­me­rio, Par­kin­so­no. Tai hi­po­ te­zės, bet ban­dy­mai su pe­lė­mis pa­ro­dė, kad tam tik­rų bak­te­ri­jų siun­čia­mi sig­na­lai vei­kia sme­ge­nis ir su­ke­lia tam tik­rus pro­ce­sus, ku­ rių da­lis ga­li bū­ti pa­to­lo­gi­niai.

Ko­kia die­ta tei­sin­ga, ko­kios bak­te­ri­jos pa­čios svei­kiau­ sios, iki šiol ne­ži­no­me. Aiš­ku tik tai, kad kuo ma­žes­nė žar­ ny­no bak­te­ri­jų įvai­ro­vė, tuo di­des­nė įvai­rių li­gų ri­zi­ka.

– Ar neį­ma­no­ma to iš­veng­ti? Ar ga­li pa­gel­ bė­ti mik­ro­bio­tos transp­lan­ta­ci­ja, ku­rią jūs Kau­no kli­ni­ko­se at­lie­ka­te vie­ni­nin­te­lis mū­sų ša­ly­je?

– Kol kas pa­tar­ti, ką val­gy­ti, kad žar­ny­no mik­rof­lo­ra bū­tų mo­di­fi­kuo­ta, ne­tu­ri­me ga­li­ my­bės. Žar­ny­no mik­ro­bio­tos transp­lan­ta­ci­ja, ku­rią at­lie­ka­me jau dve­ji me­tai, yra vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je pa­tvir­tin­ta me­to­di­ka Clost­ri­dium dif ­fi­ci­le in­fek­ci­jos su­kel­tam en­te­ro­ko­li­tui gy­dy­ti. Ši li­ga pa­pli­tu­si ci­vi­li­zuo­to­se ša­ly­se, kur var­to­ja­ma daug pla­taus spekt­ro an­ti­bio­ ti­kų, su­nai­ki­nan­čių nor­ma­lią flo­rą žar­ny­ne.

Jos vie­to­je iš­ve­ši bū­tent ši pa­to­lo­gi­nė. Jos ne­ga­li­me pa­veik­ti įpras­ti­niais an­ti­bio­ti­kais, o žar­ny­no mik­ro­bio­tos transp­lan­ta­ci­ja efek­ty­vi be­veik 100 pro­c. Mū­sų kli­ni­ko­je jau at­lik­ta 30 to­kių pro­ce­dū­rų. Vi­si pa­cien­tai pa­svei­ko. Šiuo me­tu at­lie­ka­ma daug kli­ni­ki­nių stu­di­jų, me­to­dą ban­dant pri­tai­ky­ti ki­toms li­goms gy­ dy­ti. Di­džiau­si lū­kes­čiai su­telk­ti į už­de­gi­mi­nes žar­ny­no li­gas: opi­nį ko­li­tą, Kro­no li­gą. Bu­vo ti­ki­ma­si, kad, pa­kei­tus žar­ny­no mik­rof­lo­rą, už­de­gi­mas nu­rims ir žmo­gus pa­sveiks. De­ja, pre­li­mi­na­rūs re­zul­ta­tai nu­vy­lė, nors kai ku­ riems li­go­niams trum­pa­lai­kis pa­ge­rė­ji­mas

– Jei mais­to įvai­ro­vė bū­ti­na, ar kū­di­kiai, ku­rie mai­ti­na­mi vien mo­ti­nos pie­nu, vis­ką gau­na iš jo?

– Mik­ro­bio­ta pra­de­da for­muo­tis vai­kui gi­ mus. Iš pra­džių jų žar­ny­nas yra ste­ri­lus, bet jau pir­mo­mis va­lan­do­mis su mo­ti­nos pie­nu mik­roor­ga­niz­mai pa­ten­ka į virš­ki­ni­mo trak­ tą ir ja­me ap­si­gy­ve­na. Įro­dy­ta, kad mo­ti­nos pie­nu mai­ti­na­mų vai­kų žar­ny­no flo­ra yra įvai­res­nė, for­muo­ja­si sta­bi­liau, to­dėl jis yra la­bai svar­bus. Žar­ny­no mik­rof­lo­ra su­si­for­ muo­ja paaug­lys­tė­je ir tam­pa sta­bi­li. Žmo­gui sens­tant, su­lau­kus 60–70 me­tų, žar­ny­no flo­ros su­dė­tis – bak­te­ri­jų įvai­ro­vė pra­de­da ma­žė­ti.

53

2017 pavasaris

Sveikata

Paieš­kos: J.Kup­čins­kas la­bai ak­ty­viai da­ly­vau­ja moks­li­niuo­se ty­ri­muo­se.

pa­ste­bi­mas. Ti­ria­ma, kas jį su­ke­lia. Tai tam tik­ri bio­che­mi­niai sig­na­lai, su­si­ję su bak­te­ri­ jo­mis, ku­rios tą už­de­gi­mą ga­li slo­pin­ti. Bet tai rei­kia iki ga­lo per­pras­ti, ir tik ta­da bus ga­li­ma tai­ky­ti gy­dy­mui.

Ki­ta la­bai pla­ti sri­tis – me­ta­bo­li­nis sind­ ro­mas ir cuk­ri­nis dia­be­tas. Pas­te­bė­ta, kad ser­gant dia­be­tu, ypač ant­ro­jo ti­po, esant ant­svo­riui, žar­ny­no mik­ro­bio­tos su­dė­tis kar­ di­na­liai ski­ria­si nuo svei­kų žmo­nių. Vie­na ne­di­de­lė stu­di­ja, į ku­rią bu­vo įtrauk­ta 20 žmo­nių, pa­tvir­ti­no, kad, per­so­di­nus mik­ro­ bio­tą, pa­ge­rė­jo in­su­li­no re­zis­ten­tiš­ku­mas. Tai di­de­lė pro­ble­ma ser­gant dia­be­tu.

– Ir mik­ro­bio­tos ty­ri­mai ga­li pa­dė­ti ją iš­ spręs­ti?

– Apie mik­ro­bio­tą kal­ba­ma kaip apie at­ski­rą or­ga­ną, ku­rį tik da­bar pra­de­da­me su­pras­ti.

Jos ty­ri­mui pa­ska­ti­no tech­no­lo­gi­jų pro­ver­žis.

Anks­čiau, pa­so­di­nus ti­ria­mos me­džia­gos pa­ sė­lį, išaug­da­vo tik ne­di­de­lė bak­te­ri­jų da­lis ir bu­vo sun­ku jas ob­jek­ty­vi­zuo­ti. Da­bar ti­ria­ma ge­ne­ti­nė mik­ro­bio­tos in­for­ma­ci­ja, ran­da­ma iš­ma­to­se. Kiek­vie­na bak­te­ri­ja ten pa­lie­ka sa­vo ge­ne­ti­nį pėd­sa­ką. Tai pa­ts tiks­liau­sias ty­ri­mo me­to­das, pa­si­tel­kiant skir­tin­gas ge­nų se­kų nu­skai­ty­mo tech­no­lo­gi­jas bak­te­ri­joms iš­tir­ti.

– Ku­rios sme­ge­nys pra­ne­ša apie al­kį ar so­tu­ mo jaus­mą?

– So­tu­mo ir al­kio jaus­mui la­bai svar­bus hor­mo­nų re­gu­lia­ci­nis po­vei­kis. Kai val­go­me, mū­sų or­ga­niz­me esan­čios rie­ba­lų ląs­te­lės 54

iš­ski­ria hor­mo­ną lep­ti­ną. Di­dė­jant jo kie­kiui krau­jy­je, no­ras val­gy­ti pa­ma­žu slops­ta ir jau­ čia­mės pa­si­so­ti­nę. Praė­jus kiek lai­ko, lep­ti­no kie­kis krau­jy­je ma­žė­ja ir pra­de­da skir­tis ki­tas hor­mo­nas – gre­li­nas. Tai al­kio hor­mo­nas.

Jis ska­ti­na al­kį. Vei­kiant gre­li­nui skran­džio rau­me­nys su­si­trau­ki­nė­ja, at­si­ran­da ne­di­de­ lis ne­ri­mas, irz­lu­mas, no­ras su­ras­ti mais­to ir nu­ra­min­ti sa­ve. Pu­siaus­vy­ra la­bai svar­bi, o pro­ble­ma yra ta, kad nuo­lat kar­to­jan­tis stre­si­nėms si­tua­ci­joms ir jas slo­pi­nant mais­ tu, ku­ris su­tei­kia tei­gia­mų emo­ci­jų, su­si­da­ ro už­bur­tas ra­tas, ir žmo­gus ne­ga­li su­sto­ti val­gy­ti. Tai sie­ja­ma su ant­svo­riu ir dia­be­to pro­ble­mo­mis.

Da­bar ti­ria­ma ge­ne­ ti­nė mik­ro­bio­tos in­ for­ma­ci­ja, ku­ri ran­ da­ma iš­ma­to­se.

Kiek­vie­na bak­te­ri­ja ten pa­lie­ka sa­vo ge­ ne­ti­nį pėd­sa­ką.

– Kai ku­rie mais­to prie­dai ža­di­na ape­ti­tą?

– Ga­mi­nant pa­tie­ka­lus sten­gia­ma­si, kad jie bū­tų kuo pa­trauk­les­ni, ska­nes­ni ir žmo­gus su­val­gy­tų kuo dau­giau. Ne vel­tui Pa­sau­lio

svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja ima­si ryž­tin­gų veiks­ mų, rei­ka­lau­da­ma mais­to pra­mo­nės in­dust­ ri­jos ma­žin­ti cuk­raus, drus­kos ir kai ku­rių rie­ba­lų kie­kį mais­to pro­duk­tuo­se. Tik­ri­na­mi jų prie­dai, spe­cia­lios agen­tū­ros ti­ria tie­sio­gi­nį mais­to prie­dų po­vei­kį or­ga­niz­mui. Tie­sio­giai ne­ken­kian­čių sko­nio stip­rik­lių už­draus­ti ne­ ga­li­ma, jie pa­da­ro mais­tą ska­nes­nį, bet la­bai svar­bu ne­per­ženg­ti ri­bos.

Daug kal­ba­ma apie įvai­rias che­mi­nes me­džia­gas, ku­rios pa­ten­ka į or­ga­niz­mą ne­bū­ ti­nai su mais­tu, bet ir su van­de­niu, bak­te­ri­jo­ mis, ir jų po­vei­kis ga­li bū­ti ža­lin­gas. Pa­sau­ly­je yra pa­skelb­ta straips­nių, ku­riuo­se kons­ta­tuo­ ja­ma, kad il­gai plas­ti­ki­nė­je ta­ro­je esan­čia­me van­de­ny­je ga­li at­si­ras­ti tam tik­rų che­mi­nių ele­men­tų, ga­lin­čių pa­žeis­ti žar­ny­no sie­ne­les. „Na­tu­re“ žur­na­le bu­vo iš­spaus­din­tas straips­ nis, ku­ria­me teig­ta, kad ne­di­de­lį žar­ny­no už­de­gi­mą ga­li su­kel­ti kai ku­rie emul­sik­liai.

– Va­di­na­si, šio­je sri­ty­je moks­li­nin­kams dar la­bai daug dar­bo.

– Žmo­gaus or­ga­niz­mas la­bai at­spa­rus, pri­si­ tai­ko prie dau­gy­bės po­ky­čių. Moks­li­nin­kai eks­pe­ri­men­tais nu­sta­tė, kad pe­lės kai ku­rių die­tų ne­to­le­ruo­ja, o žmo­gaus or­ga­niz­mas į jas ne­rea­guo­ja.

– Vie­nų pro­duk­tų mes no­ri­me, o ki­tų – ne.

Tai le­mia cent­ri­nė ner­vų sis­te­ma ar žar­ny­ nas, ku­riam sun­ku tai virš­kin­ti?

– Ren­kan­tis pa­tie­ka­lus, ne­ma­žą vaid­me­nį vai­di­na mū­sų psi­cho­lo­gi­ja. La­bai svar­bi ir as­me­ni­nė pa­tir­tis, val­gy­mo įgū­džiai. Jei

2017 pavasaris

Sveikata

55

2017 pavasaris

Sveikata

esa­me nu­si­sta­tę, kad rie­bus mais­tas – blo­ gai, pa­ma­čius to­kį mū­sų sme­ge­nys ne­no­ri jo priim­ti. Ar­ba ap­si­nuo­di­jus ko­kiu nors mais­tu me­tų me­tais ne­si­no­ri jo ma­ty­ti. Yra li­gų, ku­ rio­mis ser­gant ir to ne­ži­nant kai ku­rių mais­to pro­duk­tų ven­gia­ma in­tui­ty­viai. Vy­res­nio am­ žiaus žmo­nės ne­to­le­ruo­ja pie­no pro­duk­tų dėl lak­ta­zės fer­men­to trū­ku­mo žar­ny­no sie­ne­lė­je.

Dėl to at­si­ran­da ne­ma­lo­nūs simp­to­mai – pil­vo pū­ti­mas, vi­du­ria­vi­mas, ir to­kio mais­to ven­gia­ma.

– Net ir jau­nam bei svei­kam žmo­gui nuo vie­no­kio mais­to sa­vi­jau­ta pui­ki, o nuo ki­to­ kio, kad ir svei­ko, – pra­sta. Ko­dėl taip yra?

– Šie me­cha­niz­mai nė­ra iki ga­lo su­pras­ti. Ži­no­ma tik tiek, kad skir­tin­gas mais­tas su­ke­ lia skir­tin­gus mo­le­ku­li­nius at­sa­kus žar­ny­ne.

Tos mo­le­ku­lės ke­liau­ja į sme­ge­nis ir nu­le­mia skir­tin­gus po­jū­čius. Sal­du­my­nai su­ke­lia ener­gi­jos pliūps­nį, tai vi­si ži­no, pa­var­to­jus ska­naus mais­to sme­ge­ny­se iš­sis­ki­ria di­des­nis do­pa­mi­no – lai­mės hor­mo­no kie­kis. Tai dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad ry­šys tarp mais­to, žar­ ny­no ir sme­ge­nų tik­rai eg­zis­tuo­ja.

De­ta­lūs ty­ri­nė­ji­mai ir me­to­di­kos, ku­rios lei­džia su­pras­ti mik­rof­lo­rą, mo­le­ku­li­nius at­sa­kus, to­bu­lė­ja tik pa­sta­rai­siais 10–15 me­tų.

Moks­li­nin­kai tik da­bar pra­dė­jo kaup­ti ži­nias apie tai. Sig­na­lai yra įvai­rūs, nė­ra taip, kad vie­na bak­te­ri­ja su­kel­tų tik vie­ną konk­re­tų

56

Sal­du­my­nai su­ke­lia ener­gi­jos pliūps­nį, tai vi­si ži­no, pa­var­to­jus ska­naus mais­to sme­ge­ny­se iš­sis­ki­ria di­des­nis do­pa­mi­no – lai­mės hor­mo­no kie­kis.

Ne­ti­kė­ta: mū­sų spren­di­mai, el­ge­sys, nuo­tai­ka pri­klau­so ne tik nuo gal­vos sme­ge­nų, bet ir nuo esan­čių­jų žar­ny­ne. tech­no­lo­gi­jos.lt nuo­tr.

po­ky­tį. Jų, kaip ir komp­lek­si­nių li­gų at­ve­ju, prie­žas­tys įvai­rios.

Moks­li­nin­kai kal­ba apie nau­jos kar­tos pro­ bio­ti­kus, tam tik­rus bak­te­ri­jų kon­sor­ciu­mus, ku­rie ga­lė­tų da­ry­ti ap­sau­gi­nį, pro­fi­lak­ti­nį po­ vei­kį. La­bai įdo­mu, kas iš to iš­si­ru­tu­lios. LSMU Gast­roen­te­ro­lo­gi­jos kli­ni­ko­je ir Virš­ki­ni­mo

sis­te­mos ty­ri­mų ins­ti­tu­to Kli­ni­ki­nės ir mo­le­ ku­li­nės gast­roen­te­ro­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je taip pat in­ten­sy­viai vyk­do­mi moks­li­niai ty­ri­mai, sie­kiant iš­siaiš­kin­ti mik­ro­bio­tos pa­ki­ti­mus, ser­gant skran­džio ir ke­pe­nų li­go­mis. Tech­no­lo­ gi­jos ir pa­žan­ga, lei­džian­ti tai su­vok­ti, at­si­ra­do ne­se­niai. Di­džiau­si at­ra­di­mai – atei­ty­je.

2017 pavasaris

Sveikata

Vais­ti­nin­kė, VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­do Vais­ti­nių ir prie­sko­ni­nių au­ga­lų ko­lek­ ci­jų sek­to­riaus ve­dė­ja, šiuos au­ga­lus ty­ri­nė­jan­ti moks­li­ nin­kė, pro­fe­so­rė Ona Ra­ga­ žins­kie­nė džiau­gia­si vi­suo­ me­nės su­si­do­mė­ji­mu jais, bet per­spė­ja dėl ga­li­mos ža­los svei­ka­tai.

TEKSTAS: Jus­tės Ki­bu­ry­tės

Pa­va­sa­ris –

me­tas rink­ti vais­ta­žo­les, ta­čiau tik iš­min­tin­gai – Žmo­nės grįž­ta prie gam­tos ir vis la­biau ver­ti­na na­tū­ra­lius gy­dy­mo bū­dus, taip pat ir vais­ta­žo­lė­mis. Ar pri­ta­ria­te tam?

– Iš­ties pa­sta­ruo­ju me­tu itin ver­ti­na­mi na­ tū­ra­lūs gy­dy­mo bū­dai. Vais­ti­nius, prie­sko­ ni­nius (aro­ma­ti­nius) au­ga­lus ga­li ži­no­ti ir pa­žin­ti kiek­vie­nas be­si­do­min­tis jais žmo­gus, ta­čiau gy­dy­tis ir ki­tus gy­dy­ti tei­sę tu­ri tik dip­ lo­muo­ti me­di­ci­nos ir far­ma­ci­jos spe­cia­lis­tai.

At­sa­kin­gos ir tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos trū­ku­ mas apie au­ga­li­nių ir ho­meo­pa­ti­nių vais­ti­nių pre­pa­ra­tų bei mais­to pa­pil­dų tau­so­ja­mą­jį ra­cio­na­lų var­to­ji­mą ir pa­pli­tu­si ko­mer­ci­nė rek­la­ma ma­si­nė­se in­for­ma­ci­jos prie­mo­nė­se, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir po­pu­lia­riuo­se ne­ re­cen­zuo­ja­muo­se lei­di­niuo­se daž­nai su­ke­lia pa­vo­jų žmo­gaus svei­ka­tai ir net gy­vy­bei. Žmo­nės, rū­pin­da­mie­si sa­vo svei­ka gy­ven­se­ na, ne­tu­rė­tų leng­va­bū­diš­kai pirk­ti ir var­to­ti vais­ti­nės au­ga­li­nės ža­lia­vos ir įvai­rių jos pro­ duk­tų pa­gal ta­ria­mų žo­li­nin­kų, bur­ti­nin­kų ir šar­la­ta­nų re­cep­tū­ras.

– Va­di­na­si, vais­ti­niai au­ga­lai yra vais­tų pa­grin­das?

– Anks­ty­vai­siais vi­du­ram­žiais ta­dži­kų moks­ li­nin­kas, mąs­ty­to­jas ir gy­dy­to­jas Avi­ce­na yra 58

pa­sa­kęs: „Gy­dy­ti ga­li­ma tri­mis prie­mo­nė­mis: žo­džiu, žo­le ir pei­liu.“ Il­ga­me­tė liau­dies pa­tir­ tis ir ste­bė­ji­mai bei vais­ti­nių au­ga­lų ty­ri­nė­ ji­mai dau­ge­lį am­žių įvai­rių pa­sau­lio ša­lių la­bo­ra­to­ri­jo­se pa­dė­jo at­skleis­ti gy­do­mą­sias au­ga­lų sa­vy­bes. Vais­ti­nė au­ga­li­nė ža­lia­va vis daž­niau nau­do­ja­ma far­ma­ci­jo­je, kos­me­ti­ko­je ir mais­to pra­mo­nė­je įvai­riems pre­pa­ra­tams, mais­to pa­pil­dams ir ar­ba­toms ga­min­ti bei gy­do­mo­sioms vo­nioms.

Ona Ra­ga­žins­kie­nė:

Čiob­re­lių ar­ba­tų ne­ ga­li­ma ger­ti nėš­čio­ sioms, o vai­kams čiob­re­lių pre­pa­ra­tus ski­ria tik gy­dy­to­jas.

– Šių vaistažolių pri­si­rink­ti nau­din­ga ir pa­ tiems, juo­lab nau­do­ti išo­riš­kai?

– Ne­pa­mirš­ki­me, kad gam­to­je vais­ti­nių au­ga­lų at­sar­gos nė­ra neiš­se­mia­mos. Dėl ke­le­tą de­šimt­me­čių tru­ku­sios in­ten­sy­vios že­mės ūkio ga­my­bos, me­lio­ra­ci­jos, her­bi­ci­dų nau­do­ji­mo smar­kiai su­ma­žė­jo na­tū­ra­lių au­ gim­vie­čių ir ver­tin­gų flo­ros rū­šių, taip pat ir vais­ti­nių au­ga­lų. Tai­gi, rink­ti au­ga­lus rei­kia at­sa­kin­gai, iš­ma­nant ir tau­piai, pa­lie­kant šių iš­tek­lių atei­ties kar­toms. Ne vie­nas su šei­ma jau trau­kia į miš­kus ir lau­kus, mar­gas­pal­ves pie­vas. Ren­ka kiaul­pie­nių, ru­gia­gė­lių, vais­ ti­nių ra­mu­nių ir lie­pų žie­dus bei ki­tas la­bai rei­ka­lin­gas vais­ta­žo­les. Vais­ti­nė au­ga­li­nė ža­ lia­va nau­din­giau­sia svei­ka­tai tuo­met, kai

2017 pavasaris

Sveikata

at­sa­kin­gai ir tin­ka­mai su­rink­ta, iš­džio­ vin­ta ir lai­ko­ma.

– Ko­kie pa­vo­jai sly­pi, kai tai da­ro­ma ne­tin­ ka­mai?

– Me­di­ci­nos, far­ma­ci­jos spe­cia­lis­tų iš­tir­ta ir įro­dy­ta, kad kiek­vie­no vais­ti­nio au­ga­lo ža­lia­va ir iš jos pa­ga­min­ti au­ga­li­niai vais­ti­niai pre­pa­ra­tai, be tei­gia­mų in­di­ka­ci­jų, tu­ri kont­ rain­di­ka­ci­jų ir ne­pa­gei­dau­ja­mo po­vei­kio.

Vais­ti­niai, prie­sko­ni­niai (aro­ma­ti­niai) au­ga­lai ir juo­se esan­čios bio­lo­giš­kai veik­lio­sios me­ džia­gos įvai­riai vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą.

La­bai po­pu­lia­rus vais­ti­nis aro­ma­ti­nis au­ga­las čiob­re­lis bu­vo ver­ti­na­mas dar se­no­vės Grai­ ki­jo­je. Au­ga­las ver­ti­na­mas dėl bio­lo­giš­kai veik­lių­jų me­džia­gų gau­sos: ete­ri­nio alie­jaus, ku­rio pa­grin­di­niai kom­po­nen­tai yra ti­mo­lis, kar­vak­ro­lis, li­na­lo­lis, pi­ne­nas ir kt. Be to, čiob­re­liuo­se yra rau­gų, fla­vo­noi­dų, or­ga­ni­ nių rūgš­čių, as­kor­bo rūgš­ties (vi­ta­mi­no C) ir kt. Šios bio­lo­giš­kai veik­lio­sios me­džia­gos pa­si­žy­mi de­tok­si­kuo­jan­čio­mis, ra­mi­na­mo­ sio­mis sa­vy­bė­mis, leng­vi­na at­si­ko­sė­ji­mą, ge­ri­na virš­ki­ni­mą, ša­li­na skran­džio spaz­mus, ma­ži­na vi­du­rių pū­ti­mą, nor­ma­li­zuo­ja žar­ny­ no mik­rof­lo­rą. Ne­ra­mūs vai­kai po čiob­re­ lių vo­nios ge­rai mie­ga, o suau­gę, ner­vin­gi žmo­nės ar­ba ser­gan­tys dep­re­si­ja po to­kių vo­nių jau­čia­si daug ge­riau. Čiob­re­lių už­pi­lu ga­li­ma gy­dy­ti al­ko­ho­liz­mą. Ta­čiau pa­grin­di­ nė čiob­re­lių veik­lio­ji me­džia­ga yra ete­ri­nis alie­jus, o šio su­dė­ty­je yra šim­tai kom­po­nen­

tų ir vie­nas iš jų – ti­mo­lis, ku­ris ga­li su­kel­ti aler­gi­nes reak­ci­jas. Dėl to čiob­re­lių ar­ba­tų ne­ga­li­ma ger­ti nėš­čio­sioms, o vai­kams čiob­ re­lių pre­pa­ra­tus ski­ria tik gy­dy­to­jas. Ga­li­mas ir ne­pa­gei­dau­ja­mas po­vei­kis: il­gai var­to­jant ar­ba iš­gė­rus di­des­nį čiob­re­lių už­pi­lo kie­kį, ga­li at­si­ras­ti py­ki­ni­mas, ypač žmo­nėms, ser­ gan­tiems ke­pe­nų ir inks­tų li­go­mis.

Me­di­ci­nos, far­ma­ci­jos spe­ cia­lis­tų iš­tir­ta ir įro­dy­ta, kad kiek­vie­no vais­ti­nio au­ga­lo ža­ lia­va ir iš jos pa­ga­min­ti au­ ga­li­niai vais­ti­niai pre­pa­ra­tai, be tei­gia­mų in­di­ka­ci­jų, tu­ri kont­rain­di­ka­ci­jų ir ne­pa­gei­ dau­ja­mo po­vei­kio.

– Ar tie­sa, kad vais­ti­niai au­ga­lai ga­li su­kel­ti aler­gi­nę reak­ci­ją, juo­lab kad da­bar la­bai daug žmo­nių yra aler­giš­ki.

– Yra iš­tir­ta ir ap­ra­šy­ta vais­ti­nių au­ga­lų su­ke­lia­mos ti­pi­nės aler­gi­nės reak­ci­jos bei iš­skir­ti konk­re­tūs au­ga­lai aler­ge­nai. Tai kie­čio gen­tis ar net at­ski­ros au­ga­lų šei­mos (ast­ri­nių, sa­lie­ri­nių, lū­pa­žie­džių), čiob­re­lio trys rū­šys

Pa­vo­jus: iš raus­va­žie­džių ele­bo­rų ga­mi­na­mi mil­te­liai, skir­ti liek­nė­ti, ta­čiau jie yra nuo­din­gi.

60

(pa­pras­to­jo, vais­ti­nio ir ke­turb­riau­nio), iš ku­ rių ruo­šia­ma vais­ti­nė au­ga­li­nė ža­lia­va bū­tent ir pri­klau­so lū­pa­žie­džių (La­mia­ceae) šei­mai.

Vis dėl­to au­ga­li­niai vais­ti­niai pre­pa­ra­tai ser­ gan­čių­jų yra ge­riau to­le­ruo­ja­mi, jų ne­pa­gei­ dau­ja­mas po­vei­kis švel­nes­nis, pa­ly­gin­ti su che­mi­niais pre­pa­ra­tais, ta­čiau ga­li su­kel­ti kai ku­rias or­ga­niz­mo reak­ci­jas. Tiek vais­ti­nė au­ ga­li­nė ža­lia­va, tiek iš jos pa­ga­min­ti pre­pa­ra­tai yra vais­tai ir rei­kia ži­no­ti jų do­zuo­tę, var­to­ji­ mo lai­ką (prieš, po ar val­gio me­tu) ir truk­mę.

Dau­gu­mos vais­ti­nių au­ga­lų ža­lia­va ir iš jos pa­ga­min­ti pre­pa­ra­tai su­ke­lia ne­pa­gei­dau­ja­mą po­vei­kį, to­dėl, prieš pra­de­dant var­to­ti, ypač il­ges­nį lai­ką, bū­ti­na pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar­ba vais­ti­nin­ku.

– Yra ir la­bai kenks­min­gų au­ga­lų, ku­riais ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti?

– Ele­bo­ras (Hel­le­bo­rus L.), dar va­di­na­mas če­ru, ru­siš­kai – mo­roz­ni­ku, yra vėd­ry­ni­nių (Ra­nun­cu­la­ceae) šei­mos vais­ti­nis au­ga­las, ku­ria­me kau­pia­si šir­dį vei­kian­tys gli­ko­zi­dai. Ža­lia­va – šak­nias­tie­bių ir šak­nų mil­te­liai, kaip gy­dy­mo prie­mo­nė, neį­ra­šy­ta į Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos vals­ty­bi­nį vais­tų ir vais­ti­nių me­džia­gų re­gist­rą, to­dėl ji dėl tok­siš­ku­mo ne­var­to­ja­ma me­di­ci­no­je gy­dy­mui ir pre­kiau­ti ja drau­džia­ma. De­ja, ši ma­din­ga at­seit liek­ ni­na­mo­ji prie­mo­nė par­duo­da­ma tur­guo­se, kios­kuo­se ir žmo­nės ją var­to­ja, ne­pai­sy­da­mi ža­lin­go po­vei­kio svei­ka­tai. Šir­dį vei­kian­tys gli­ ko­zi­dai kau­pia­si nuo­dy­da­mi or­ga­niz­mą, ku­ris ša­li­na į jį pa­te­ku­sius ir su­si­kau­pu­sius nuo­dus suak­ty­vė­ju­sios diu­re­zės me­tu. Dėl šio pro­ce­so ma­žė­ja žmo­gaus svo­ris. Po ne­lai­min­go at­si­ti­ ki­mo, ap­si­nuo­di­jus va­di­na­mą­ja liek­ni­na­mą­ja prie­mo­ne, jos po­vei­kis bu­vo pa­neig­tas ir ji nei­gia­mai įver­tin­ta įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų: gy­dy­to­jų tok­si­ko­lo­gų, che­mi­kų straips­niuo­se.

Dė­mė­to­ji mau­da (Co­nium ma­cu­la­tum L.), sa­lie­ri­nių (Apia­ceae) šei­mos ypač nuo­din­ gas au­ga­las, ku­ria­me kau­pia­si al­ka­loi­dai. Šio au­ga­lo ža­lia­va drau­džia­ma var­to­ti ne tik me­di­ci­no­je, bet ir kos­me­ti­ko­je. XVIII a. pabaigos–XIX a. pra­džios me­di­ci­no­je mau­dų pre­pa­ra­tus kar­tu su mor­fin ­ u var­to­jo on­ko­ lo­gi­nių li­go­nių skaus­mams su­ma­žin­ti. Pas­ ta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je iš šio au­ga­lo ža­lia­vos va­di­na­mų­jų ži­niuo­nių pa­ga­min­ti už­pi­lai, su­ pils­ty­ti į bu­te­lius, par­duo­da­mi mies­tų mu­gė­se ir tur­guo­se, o te­le­vi­zi­jos lai­do­se pla­ti­na­mi at­seit ži­niuo­nių ko­men­ta­rai apie šio au­ga­lo ver­tin­gu­mą ir var­to­ji­mą li­goms gy­dy­ti.

– Tai yra nu­si­kals­ta­ma? Juk taip žmo­nės ža­ lo­ja sa­vo svei­ka­tą, o pa­skui ste­bi­mės, ko­dėl tiek daug ser­ga­me.

– Kai ku­rie au­ga­lai tu­ri psi­chi­ką ak­ty­vi­nan­ tį ir ha­liu­ci­no­ge­ni­nį po­vei­kį. Su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia ne tik ne­sai­kin­gas al­ko­ho­lio, bet ir psi­ chi­ką vei­kian­čių le­ga­lių ir ne­le­ga­lių me­džia­gų var­to­ji­mas.

2017 pavasaris

Tur­būt esa­te gir­dė­ję apie ka­na­pes? Šian­ dien spe­cia­lis­tams jau ne­be­ky­la abe­jo­nių, kad re­gu­lia­riai var­to­da­mas ka­na­pes žmo­gus tam­ pa pri­klau­so­mas nuo jų. Dau­gu­ma sta­tis­ti­nių ser­ga­mu­mo ir mirš­ta­mu­mo nuo nar­ko­ti­nių me­džia­gų ro­dik­lių yra su­si­ję su opioi­dais.

He­roi­no var­to­ji­mas pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį ma­žė­jo, ta­čiau kar­tu dau­gė­jo as­me­nų, var­ to­jan­čių sin­te­ti­nius opioi­dus, skai­čius. Kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se, tarp jų ir Lie­tu­vo­je, yra ga­mi­na­mi ir var­to­ja­mi na­mi­niai aguo­nų pro­duk­tai. Eu­ro­po­je nuo 1997 m. vei­kia sku­baus kei­ti­mo­si in­for­ma­ci­ja apie nau­jas psi­choak­ty­vias me­džia­gas sis­te­ma: įre­gist­ruo­ ta dau­giau kaip šim­tas rin­ko­je pa­si­ro­džiu­ sių nau­jų pre­pa­ra­tų. Pas­ta­rai­siais me­tais vis dau­giau in­for­ma­ci­jos pa­tei­kia­ma apie įvai­rius ka­ti­no­no da­ri­nius, au­ga­li­nės kil­mės pre­pa­ra­

tus, neįp­ras­tus sti­mu­lian­tus ir ha­liu­ci­no­ge­nus bei vais­ti­nius pre­pa­ra­tus.

Vie­nas po­pu­lia­riau­sių pro­duk­tų, ku­riais vir­tua­lio­je erd­vė­je pre­kiau­ja­ma jau dau­ge­lį me­tų, yra vais­ti­nės au­ga­li­nės ža­lia­vos mi­ši­nys „Spi­ce“. Ant skir­tin­gų šio pro­duk­to pa­kuo­čių yra nu­ro­do­ma ne­vie­no­da jo su­dė­tis. Pre­pa­ ra­tą ga­li su­da­ry­ti iki ke­tu­rio­li­kos au­ga­li­nės kil­mės ing­re­dien­tų.

Yra au­ga­lų, ku­rie su­ke­lia ha­liu­ci­no­ge­ni­ nį po­vei­kį. Svai­giuo­siuo­se pi­pi­ruo­se (ka­va ka­va) kau­pia­si bio­lo­giš­kai veik­lio­sios me­ džia­gos – ka­va­lak­to­nai, pa­si­žy­min­tys ra­mi­ na­muo­ju, at­pa­lai­duo­ja­muo­ju po­vei­kiu. Dau­ gė­ja in­for­ma­ci­jos, kad il­ga­lai­kis svai­gių­jų pi­pi­rų var­to­ji­mas tu­ri he­pa­to­tok­si­nį po­vei­kį.

Ara­bi­nis du­sū­nas (ka­tas) – au­ga­las, ku­ria­me kau­pia­si dvi pa­grin­di­nės bio­lo­giš­kai veik­lio­

Sveikata

sios me­džia­gos: ka­ti­no­nas ir ka­ti­nas, ku­rios tu­ri leng­vai sti­mu­liuo­jan­tį po­vei­kį. Puoš­ nio­sios vož­tės (Mit­ra­g y­na spe­cio­sa Korth) ma­žos do­zės vei­kia sti­mu­liuo­ja­mai, di­de­lės su­ke­lia pa­na­šų po­vei­kį kaip opioi­dai. Kvai­ tu­li­nio ša­la­vi­jo (Sal­via di­vi­no­rum Ep­ling & Játi­va) veik­lio­ji me­džia­ga sal­vi­no­ri­nas A yra ga­nė­ti­nai stip­rus ha­liu­ci­no­ge­nas ir opioi­di­ nių re­cep­to­rių ago­nis­tas. Ne­se­niai bu­vo at­ ras­tos ir gys­lo­to­jo vyk­lio (Ar­g y­reia ner­vo­sa (Burm.f.) Bo­jer) ha­liu­ci­no­ge­ni­nės sa­vy­bės.

Rea­guo­jant į grei­tai be­si­kei­čian­čią si­tua­ ci­ją psi­chi­ką vei­kian­čių me­džia­gų sri­ty­je, Lie­tu­vo­je re­gu­lia­riai per­žiū­ri­mas ir pa­pil­do­ mas Nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų są­ra­šas, ku­ria­me di­de­lę da­lį su­da­ro ir vais­ti­ niai au­ga­lai bei juo­se su­si­kau­pę bio­lo­giš­kai veik­lie­ji jun­gi­niai.

2017 pavasaris

Sveikata

„Eurovaistinė“ pirmoji Lietuvai dovanoja vaistinę ir klinikas kartu

K

auno „Akropolyje“ lankytojus pasitinka pirmą kartą Baltijos šalyse sukurta vaistinė, kurios viduje – klinikos. Didžiausia „Eurovaistinė“ Lietuvoje veikia kartu su dermatologijos klinika „Skinland“ ir klinika „Altameda“. Kraujo tyrimai, skiepai, lazeriu atliekamos grožio procedūros ir dermatologo konsultacijos – visa tai prieinama žmogui, tiesiog užsukusiam į vaistinę. „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad siekis – suteikti klientams visapusišką pagalbą. „Lietuvoje

62

iki šiol nebuvo tokios vietos, kurioje po vienu stogu veiktų vaistinė ir kelios klinikos. Norėjome, kad į vaistinę atėję žmonės galėtų pasidaryti kraujo tyrimus, rimtąsias medicinines grožio procedūras. Juk jau nieko nestebina prekybos centruose veikiantys sporto klubai, tad kodėl čia negalėtų būti ir gydymo įstaigų?

Galvojame apie klientų patogumą, didesnį jiems reikiamų paslaugų pasirinkimą“, – sako populiariausio šalyje vaistinių tinklo vadovė.

Eglė Lučinskienė, „Eurovaistinėje“ įsikūrusios klinikos „Altameda“ direktorė, papildo, jog čia bus skiepijama nuo daugelio ligų,

atliekama apie 200 ir kasdienių, ir gana retų tyrimų, konsultuos šeimos gydytojas. Šalyje vis daugėja išsilavinusių, rūpestingų žmonių, siekiančių gyventi ilgai ir aktyviai, todėl net menkus negalavimus jie nori išsiaiškinti bei išsigydyti nedelsdami. „Klinikoje atliekame ne tik įprastus bendruosius kraujo, hemoglobino, vitamino D ar cholesterolio tyrimus, bet ir pakartotinius, kai stebimas vaistų poveikis, padeda nustatyti vėžio žymenis, pasitikrinti dėl maisto netoleravimo, atliekame net ir sudėtingiausius genetinius tyrimus“, - sako klinikos direktorė ir priduria, kad ne mažesnis dėmesys skiriamas įvairių susirgimų prevencijai – gyventojai galės pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, meningokoko, gripo ir kitų infekcinių ligų.

Vaistinės klientų grožio poreikiais pasirūpins dermatologinės estetikos centras „Skinland“. „Centre dirba penkios dermatologės. Stipriausia mūsų centro gydymo kryptis – plaukų slinkimo ir retėjimo gydymas. Turime specialią įrangą plaukų patologijoms ištirti, o profesionalūs gydytojai padės įvertinti būklę ir problemų priežastis. Taip pat turime moderniausius medicininius lazerius – vienintelis Lietuvoje frakcinis eCO2 lazeris naudojamas šalinant įvairius odos darinius, lyginant randus, strijas“, – sako klinikos direktorius Saulius Šabūnas.

2017 pavasaris

Sveikata

Hi­per­ten­zi­ja: kaip ją val­dy­ti Pa­vo­jus Pa­di­dė­jęs krau­jos­pū­dis, ar­ba hi­per­ten­zi­ja, – li­ga žu­di­kė, su­ke­lian­ti in­fark­tą, in­sul­tą, šir­ dies, inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mą.

Pa­gal sta­tis­ti­ką iš 100 in­fark­tų 68 įvyks­ta esant ar­te­ri­nei hi­per­ten­zi­jai, o iš 100 in­sul­tų – 75.

Li­ga la­bai klas­t in­ga to­dėl, kad ja ser­gan­ tie­ji daž­n iau­siai ne­jau­č ia jo­k ių simp­to­mų.

Jie pa­si­reiš­k ia vė­l iau, vys­t an­t is komp­l i­k a­ ci­joms, ir tai yra gal­vos skaus­mas, svai­g i­ mas, py­k i­n i­mas, vė­m i­mas, ga­lū­n ių tir­pi­ mas, spau­d žian­t is skaus­mas krū­t i­nė­je, pil­ ve. Ga­l i pa­blo­gė­t i re­ga ir net su­t rik­t i są­ mo­nė.

Ne­g y­do­ma hi­per­ten­zi­ja iš lė­to pro­g re­ suo­ja ir gy­ve­ni­mą su­t rum­pi­na nuo 10 iki 20 me­t ų.

Kas tai yra Krau­jos­pū­dis – tai krau­jo slė­gis į krau­ja­ gys­lės sie­ne­lę, di­dė­jan­tis ir ma­žė­jan­tis su­lig kiek­v ie­nu šir­dies dū­žiu.

64

Krau­ją, ne­šan­t į de­g uo­nį, šir­dis tu­ri iš­ stum­ti tam tik­ru spau­di­mu, kad jis pa­siek­tų vi­daus or­ga­nus.

Jei spau­di­mas per di­de­lis, pa­ken­k ia­mos krau­ja­g ys­lių sie­ne­lės, sto­rė­ja šir­dies rau­muo, su­si­for­muo­ja po­k y­čių inks­tuo­se, sme­ge­ny­ se, aky­se. Krau­jo tėk­mės jė­ga kiek­v ie­no šir­ dies su­si­trau­k i­mo pra­džio­je di­dė­ja, vė­liau ma­žė­ja.

To­d ėl krau­jos­pū­d is iš­reiš­k ia­m as dviem skai­č iais: pir­m a­sis, di­d es­ny­sis, ro­do šir­ dies su­si­t rau­k i­mo su­k ur­t ą spau­d i­m ą ir va­d i­n a­m as sis­to­l i­n iu, o ant­r a­sis, ma­ž es­ ny­sis, skai­č ius ro­do spau­d i­m ą krau­ja­g ys­ lė­s e šir­d žiai il­sin­t is ir va­d i­n a­m as dias­to­ li­n iu.

Krau­jos­pū­dis ma­tuo­ja­mas gyv­si­dab­rio stul­pe­lio mi­li­met­rais – mmHg. Jis nor­ma­lus, kai yra

120/80 mmHg.

Pa­vo­jaus nė­ra, jei suau­g u­sio žmo­ gaus krau­jos­pū­dis ne­v ir­ši­ja 140/90 mmHg, bet jei nuo­lat di­des­nis už šį rod­me­nį, jį bū­ti­na ma­žin­ti.

Kaip tai­syk­lin­gai pa­si­ma­tuo­ti krau­jos­pū­dį?

Krau­jos­pū­džio ma­tuok­lių yra me­cha­ni­nių, pu­siau au­to­ma­ti­nių ir au­to­ma­ti­nių. Di­džio­ji jų da­lis krau­jospūdį ma­tuo­ja už­dė­jus ver­žia­ mą­jį raiš­t į ant žas­to. Au­to­ma­ti­niai ga­li bū­ ti dve­jo­pi: ver­žia­ma­sis raiš­tis de­da­mas ant žas­to ar­ba ant rie­šo.

Kai ku­rių ma­tuok­lių ver­žia­mo­sios juos­ tos bū­na ke­lių dy­džių, to­dėl pa­si­rin­k i­te tin­ ka­mą. Taip pat iš­siaiš­k in­k i­te, koks ek­ra­nas, kaip ja­me vaiz­duo­ja­mi re­zul­ta­tai – tai itin svar­bu, jei apa­ra­tas per­ka­mas vy­res­nio am­ žiaus, silp­no re­gė­ji­mo žmo­nėms.

2017 pavasaris

Ne­ma­tuo­k i­te krau­jos­pū­d žio iš kar­to po val­gio – tu­ri praei­ti bent pus­va­lan­ dis, o vy­res­niems žmo­nėms – ir po­ ra va­lan­dų. Per­pil­dy­tas skran­dis, žar­ ny­nas ar­ba šla­pi­mo pūs­lė tu­ri įta­kos krau­jos­pū­d žiui.

Pus­va­lan­dį prieš krau­jos­pū­d žio ma­ta­ vi­mą ne­pa­tar­ti­na rū­k y­ti, ger­ti ka­vos ar ki­to to­ni­zuo­jan­čio gė­ri­mo.

Prieš ma­ta­v i­mą rei­k ia veng­ti ak­t y­v ios fi­zi­nės veik­los, o po sun­kaus fi­zi­nio krū­v io tu­ri praei­ti po­ra va­lan­dų.

Bent 5–10 min. prieš krau­jospūdžio ma­ta­v i­mą žmo­g us tu­ri pa­to­g iai pa­sė­ dė­t i ir at­si­pa­lai­duo­t i. Ma­ta­v i­mo me­tu rei­k ia sė­dė­t i ra­miai, rem­t is į at­lo­šą.

Ne­ga­li­ma rem­t is ant al­k ū­nės, nes dėl ran­k ai ten­k an­čio kū­no svo­rio, krau­ jospūdis ga­li bū­t i di­des­nis. Ran­k a tu­ ri bū­t i at­pa­lai­duo­ta, pa­dė­ta del­nu į vir­šų, šiek tiek su­lenk­ta.

Ma­tuo­jant krau­jospūdį ran­ką rei­ kia lai­k y­ti taip, kad ver­žia­mo­ji juos­ta bū­tų šir­dies ly­g y­je. Tai la­bai svar­bu, jei nau­do­ja­te rie­šo ma­tuok­lį, – daž­

niau­siai žmo­nės ran­ką lai­ko nu­leis­ tą ir krau­jos­pū­džio rod­me­nys tuo­met bū­na di­des­ni, nei yra iš tik­r ų­jų. Lai­ kant per aukš­tai pa­ro­do­mas ma­žes­nis krau­jos­pū­dis. Rie­šo ti­po ma­tuok­liais krau­jos­pū­dis ma­tuo­ja­mas tik ant kai­ rės ran­kos.

Ma­tuo­da­mi krau­jos­pū­dį ne­ju­dė­k i­te ir ne­tgi ne­kal­bė­k i­te, kvė­puo­k i­te ra­miai.

Tin­ka­mai už­dė­k i­te ver­žik­lį, jei jį už­ vy­nio­si­te per lais­vai, ma­ta­v i­mo re­zul­ ta­tai bus di­des­ni. Ver­žik­lio apa­ti­nis kraš­tas tu­ri bū­ti 2–3 cm aukš­čiau al­ kū­nės lin­k io. Ran­ko­mis pu­čiant orą į ver­žik­lį, rei­k ia tai da­r y­ti ga­na grei­tai.

Jei krau­jospūdį no­ri­te pa­ma­tuo­ti pa­ kar­to­ti­nai, da­r y­k i­te ke­lių mi­nu­čių per­trau­ką, kad at­si­nau­jin­tų krau­jo tėk­mė.

Ma­t a­v i­mai ga­l i bū­t i klai­d in­g i, jei krau­jos­pū­d žio ma­t uok­l is bus nau­do­ ja­mas ša­l ia įren­g i­n ių, ku­r ie su­k u­r ia stip­r ius elekt­ro­mag­ne­t i­n ius lau­k us, pa­v yz­d žiui, te­le­v i­z o­r iaus, mo­bi­l io­jo te­le­fo­no, mik­ro­ban­g ų kros­ne­lės.

Sveikata

Krau­jos­pū­dis ga­li su­ma­žė­ti, jei­gu: ■■ Jū­sų svo­ris bus nor­ma­lus Tu­rin­tie­siems ant­svo­rio hi­per­ten­zi­jos ri­zi­ka pa­di­dė­ja 2–6 kar­tus

■■ Ne­rū­ky­si­te Tuo pa­dė­si­te šir­džiai ir krau­ja­g ys­lėms

■■ Re­gu­lia­riai mankš­tin­si­tės Fi­ziš­kai ak­t y­v ūs žmo­nės iš­ven­gia dau­ge­ lio li­g ų

■■ Ma­žiau var­to­si­te drus­kos Ser­gan­tie­siems hi­per­ten­zi­ja mais­to vi­siš­kai ne­sū­dant krau­jos­pū­dis ma­žė­ja

■■ Val­gy­si­te dau­giau vai­sių ir dar­žo­vių Tai tu­ri tei­gia­mos įta­kos šir­dies ir krau­ja­ gys­lių li­g ų pro­f i­lak­ti­kai

■■ Sai­kin­gai var­to­ki­te al­ko­ho­lį Ge­riant daug al­ko­ho­lio, krau­jos­pū­dis di­dė­ja

■■ Su­ma­žin­si­te stre­są Il­ga­lai­k is stre­sas yra hi­per­ten­zi­jos prie­žas­tis 65

2017 pavasaris

Sveikata

Vertikaliai: 1. Nepiktybinis riebalinio audinio navikas.

2. Paausinės liaukos uždegimas. 3. Sąnario tepalinės plėvės uždegimas. 4. Kepenų išskiriamas virškinamasis skystis. 7. Gydomasis ar higieninis kūno dirginimas rankomis.

8. Nedaug amžiaus turinčios, vaiko metų.

9. Tepamas vaistas. 14. Astrinių šeimos vienmetis augalas, kurio arbata padeda esant skrandžio ir žarnyno uždegimams, kepenų ir tulžies ligoms gydyti. 15. Aitriai kvepiantis žolinis augalas, kurio preparatai vartojami apetitui žadinti, virškinimui gerinti (apie jį rašė Avicena). 18. Kardiochirurgas, daugelio išradimų autorius, įdiegęs lazerį miokardo kraujotakai atkurti. 19. Negalėjimas nuryti maisto. 22. Erikinių šeimos augalas, kurio arbata liaudies medicinoje vartojama sergant šlapimo pūslės ir inkstų ligomis.

23. Kuri nors griaučių dalis. 26. Viršutinė, priekinė gerklės dalis su balso stygomis.

27. Daugiametis žolinis augalas, kurio preparatai didina kraujo krešumą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, arbata vartojama kvėpavimo takų ligoms gydyti. 28. Lankinis krūtinės ląstos kaulas. 29. Vaistas lėtiniam hepatitui, kepenų cirozei ir toksiniam kepenų pažeidimui gydyti. 32. Burnoje liaukų gaminamas skystis. 33. Daržo ir laukų augalas aukštu stiebu, dideliais žiedais. 35. Nuo sumušimo iššokęs kūno kietulys, patinimas.

Horizontaliai: 5. Lanksčioji rankos dalis. 6. Profesorius, pirmą kartą Lietuvoje replantavo amputuotus pirštus, Kęstutis ... . 10. Lytinės liaukos.

11. Dusulys kitaip. 12. Lapuotis medis, kurio džiovintų lapų arbata skatina prakaitavimą. 13. Sergantis žmogus. 16. Patologinis kvėpavimo garsas, girdimas auskultuojant plaučius. 17. Rumbas, atsirandantis augant lūžusiam kaului. 20. Ertmė tarp lūpų ir gerklės. 21. Bespalvis tirštas skystis, tekantis gyslomis ir tarp ląstelių. 24. Visžalis spygliuotis medis, kurio pumpurai įeina į šlapimą varančių ir atsikosėjimą gerinančių vaistažolių mišinių sudėtį. 25. Delnas ir pirštai, sudėti taip, kad būtų galima ką paimti. 30. Raupsiniai odos pažeidimai.

31. Šveicarijos farmacijos koncernas.

34. Žolinis augalas, kurio žiedai turi uždegimą slopinančių medžiagų ir skatina žaizdų gijimą. 36. Nosies gleivinės uždegimas.

37. Paukštis. 38. Bergždynų piktžolė.

39. Vaikaitis kitaip. 40. Poilsio būsena.

Sudarė Gintautas Muraška Norėdami laimėti prieskoninių augalų rinkinius „Etno“, atsakymus iki birželio 1 d. siųskite: „Kauno diena“, I.Kanto g. 18, Kaunas; „Klaipėda”, Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda, arba e. paštu info@kaunodiena.lt. Nurodykite miestą, telefoną arba e. pašto adresą.

Nugalėtojus išrinksime burtais ir paskelbsime birželio 5 d. dienraščiuose „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ bei informuosime asmeniškai.

66