2018 pavasaris Nr. 18
SVEIKAME KŪNE – SVEIKA SIELA
veidas
Nuoga V.Valiukevičiaus išpažintis – muzikoje
LIKIMAI
Menininkės iššūkis nepagydomai ligai
DRAMA Cezario pjūvis atvėrė trečios stadijos vėžį
BE RIBŲ
1,60 Eur
Neįgalusis uždirbo milijoną ir perstatė namą
9 772424 411007
AKISTATA Jūs – tik dviese. Kaip išgelbėti mirštantįjį?
Kuršių takas 1, Palanga Tel. 8 686 43 419 www.energetikas.lt
PAVASARINIAI PASIŪLYMAI
Sveikatos gerinimo programa
Sveikatos gerinimo programa
PAVASARIS I
PAVASARIS II
¢
¢
u Gydytojo
u Gydytojo
u1
konsultacija nakvynė jaukiame dviviečiame kambaryje u Švediški pusryčiai, pietūs, vakarienė (po 1 k.) u Po 5 procedūras kiekvienam:
u2
– Nugaros arba pečių juostos masažas su bergamočių eteriniu aliejumi (1 k.) – Perlinė vonia su pievų gėlių arba alyvų ekstraktu (1 k.) – Baseinas (1 k. 1 val.) – Pavasario vaistažolių kokteilis (1 k.) – Muzikos aromaterapija (1 k.)
konsultacija nakvynės jaukiame dviviečiame kambaryje u Švediški pusryčiai, pietūs, vakarienė (po 2 k.) u Po 9 procedūras kiekvienam: – Nugaros arba pečių juostos masažas su bergamočių eteriniu aliejumi (1 k.) – Perlinė vonia su pievų gėlių arba alyvų ekstraktu (1 k.) – Baseinas (2 k. po 1 val.) – Pavasario vaistažolių kokteilis (2 k.) – Parafino vonelė rankoms/kojoms arba fangoparafino 1 lauko aplikacija (1 k.) – Muzikos aromaterapija (2 k.)
Kaina vienam – 79 € Kaina dviem – 115 €
Kaina vienam – 129 € Kaina dviem – 209 €
Sveikatos gerinimo programa
Sveikatos gerinimo programa
PAVASARIS III
PAVASARIS IV
¢
¢
u Gydytojo
konsultacija u 3 nakvynės jaukiame dviviečiame kambaryje u Švediški pusryčiai, pietūs, vakarienė (po 3 k.) u Po 12 procedūrų kiekvienam: – Nugaros arba pečių juostos masažas su bergamočių eteriniu aliejumi (2 k.) – Perlinė vonia su pievų gėlių arba alyvų ekstraktu (2 k.) – Baseinas (3 k. po 1 val.) – Pavasario vaistažolių kokteilis (2 k.) – Parafino vonelė rankoms/kojoms arba fangoparafino 1 lauko aplikacija (1 k.) – Muzikos aromaterapija (2 k.)
Kaina vienam – 189 € Kaina dviem – 289 €
u Gydytojo
konsultacija u 4 nakvynės jaukiame dviviečiame kambaryje u Švediški pusryčiai, pietūs, vakarienė (po 4 k.) u Po 17 procedūrų kiekvienam: – Nugaros arba pečių juostos masažas su bergamočių eteriniu aliejumi (3 k.) – Perlinė vonia su pievų gėlių arba alyvų ekstraktu (2 k.) – Baseinas (4 k. po 1 val.) – Pavasario vaistažolių kokteilis (3 k.) – Parafino vonelė rankoms/kojoms arba fangoparafino 1 lauko aplikacija (2 k.) – Muzikos aromaterapija (3 k.)
Kaina vienam – 239 € Kaina dviem – 379 €
TURINYS 12
Odos vėžį gali sukelti saulė, bet vengti jos nereikia
64
Menininkė iškėlė reikalavimus ligai ir ši pakluso
88
Net ir gražuolės žino: išsiplėtusias kojų venas būtina gydyti ne tik dėl grožio
Redaktorė Marijana Jasaitienė Fotografija: Vilmanto Raupelio, Vytauto Liaudanskio, Akvilės Snarskienės, „Shutterstock“ Dizaineriai: Romualdas Latvis, Dalia Šalnienė Techninė redaktorė Dalia Šalnienė Kalbos redaktorės: Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė, Viktorija Šenbergs Tiražas 31 000
4 10 12 16 22 26 28 30 32 34 36 42 49 53 60 62 64 67 70 76 80 84 88 94 96 98
V.Valiukevičius: depresija – daugiau nei liūdesys Garbė būti lyderiu kovojant dėl kitų Odos vėžį gali sukelti saulė, bet vengti jos nereikia Svajonė – ne turėti daug pinigų, bet patirti raumenų skausmą Kraujo laše mato visą žmogų „Orthokine“ terapija Pavasarį – apie melanomą Būti masažo meistru – dieviškas darbas Respublikinė Kauno ligoninė dar labiau atsinaujino Trys tyrimai imunitetui įvertinti! Po cezario pjūvio operacijos – netikėta diagnozė Galvos smegenyse milimetras yra labai daug Pirmoji medicinos pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui Ak, tie nelengvai tirpstantys kilogramai! Kauno kolegijos Medicinos fakultete – altruizmo pandemija Žarnyno ligos – duoklė komfortiškam gyvenimui Menininkė iškėlė reikalavimus ligai ir ši pakluso Menas ne tik glosto širdį, bet ir gydo Išgijimo stebuklai – mumyse Vienuolis iš Indijos: meditacija – kelionė į save Kai vaistai neišvengiami, būtina kompensuoti jų šalutinį poveikį Visa tiesa apie dantų implantaciją iš burnos chirurgo lūpų Net ir gražuolės žino: išsiplėtusias kojų venas būtina gydyti ne tik dėl grožio Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį? Apsauga nuo saulės – apsauga nuo mirtinų ligų Kryžiažodis
Redakcija: I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas Tel. (8 37) 302 250 Faksas (8 37) 423 404 Reklamos pardavimo skyrius Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 Platinimo tarnyba Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 Leidėjas UAB „Diena Media News“ Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė
Viršelyje: Vaidotas Valiukevičius, Vytenio Radžiūno / LRT archyvo nuotr.
Raidėmis pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
Žurnalas platinamas su „Kauno diena“, „Klaipėda“
2018 pavasaris
Sveikata
V.Va l iu k e v i č ius: depresija – daugiau nei liūdesys
Išdrįso: viešai prabilęs apie savo ligą, grupės „The Roop“ vokalistas sulaukė didelio palaikymo.
Tekstas: Šarūnės Kutinskaitės-Būdavienės
Grįžo po pertraukos
4
Daugiau nei prieš dešimtmet į į pramog ų pasaulį žengęs kaunietis Vaidotas Valiuke vičius-Milanno akimirksniu užkariavo ra dijo stočių eterį. Pavergė šimtų merginų širdis, o viešuose renginiuose spausdamas laidų vedėjos Skai vos ranką tuo pat metu jas daužė. Po kele rių metų spindėjimo ir V.Valiukev ičius, ir Milanno dingo. Vieni gerbėjai spėliojo, esą atlikėjas emigravo, kiti buvo linkę manyti,
kad jaunas vyras atrado kelią, kuriame vie tos muzikai neliko. 2014-ųjų pabaigoje jis grįžo. Ne vienas, o su bendraminčiais, nešančiais grupės „The Roop“ vėliavą. Apie save ketvertukas dar garsiau prabilo šiųmetėje nacionalinės „Eu rov izijos“ atrankoje, kur su daina „Yes, I Do“ pateko į finalą. „Ši daina – apie mane. Daug iau nei prieš met us man buvo diagnozuota depresija. Buvo sunk us laikotarpis. Kiekv ieną vak a rą stipr iai blogėdavo sav ijauta, tačiau kiek vienas rytas man teikdavo vilt ies, nors ir maž os. Rytais jausdavausi daug ger iau.
Rytas man simbol izuoja gyv ybę ir vil tį, todėl ir kūr inio priedainyje yra žod žiai „Ever y morning, World, I still love you“ („Kiekv ieną ryt ą, pasaul i, aš tave vis dar myl iu“), – viename interv iu atv irai prabilo V.Val iukev ičius. Apie emocinės pusiausv yros sutrik imą, kuriam būdinga prislėgta ir bloga nuotai ka, V.Valiukev ičius pasisakė ir virtualio je erdvėje. „Pusė, kurios beveik nerasi feisbuke. Ma nau, kad daug kas tą pusę turi. Nėra ma dinga rodyti savo liūdesį ar išk ilusius sun kumus ir abejones. Socialiniai tinklai ta
2018 pavasaris
A
tlikėjas Vaidotas Valiukevičius po tylos į sceną grį žo ir iki šiemetės nacionalinės „Eu rovizijos“ atran kos finalo nuėjo visai kitoks: nauja ne tik šukuosena, bet ir pakitusi filo sofija, kai kalbėti apie savo ligą – jokia gėda.
Judame mažai, bendrau jame per socialinius tinklus, galvojame, kad žinome daug apie kitus, nes draugas iš JAV įkėlė nuotrauką. Deja, mūsų socializaci ja – tik bu taforija.
Sveikata
Nevalia ignoruoti ženklų Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, dep resija yra ketv irta pagal populiarumą liga, kuriai per artėjančius porą metų progno zuojamas šuolis į antrą vietą – iškart po iše minės širdies ligos. Depresijos pož ym iai rut ul iojasi pama žu – mėnesius ar net met us. Šia liga ret ai susergama ūmiai. Vien tik psicholog in is stresas ret ai sukel ia depresiją – dažn iau siai žmogaus art imoje apl inkoje jau būna sirg usiųjų šia liga, vad inasi, gal imas pa veld imumo veiksnys. Gydytojai psichiatrai tik ina, kad niūri nuotaika, savęs menk inimas, apatija ir ki ti slegiant ys jausmai, kuriuos sukelia dep resija, žmogaus gyvenimą gali paversti ne pakeliamu košmaru, todėl nė vieno iš išvar dytų organizmo siunčiamų signalų nevalia ignoruoti. Tiesa, su grupės „The Roop“ vokalistu V.Valiukev ičiumi apie depresiją nusprendė me kalbėti ne iš medicininės pusės – tam yra medikai ir moksliniai straipsniai.
Norėčiau, kad kalba suktųsi apie šviesą gyvenime. Ne apie juodus periodus, o apie tai, kaip jų išvengti. „Norėč iau, kad kalb a suk tųsi apie švie są gyven ime. Ne apie juodus per iodus, o apie tai, kaip jų išvengt i. Tai pan aš i te ma, tiesiog per kitok ią priz mę, kit u kam pu“, – atl ik ėjo praš ym as mums buvo įsa kym as.
Vytenio Radžiūno / LRT archyvo nuotr.
po išpūsto pasig yrimo platformomis. Nors, kiek supratau, pirminė mintis buvo greites nis ir patogesnis žinių apsikeitimas, visapu sis bendrav imas. Žinot ką, aš perlipsiu vie ną iš savo baimių ir pasak ysiu, kad ne, šiuo metu aš nesijaučiu laimingas, nesijaučiu at radęs, nesijaučiu kupinas energijos. Taip, daugelis simptomų rodo, kad tai depresija (nuvalk iotas terminas, kuris dažnai maišo mas su tiesiog lengv u liūdesiu)“, – atlikėjo atv irumą tąsyk lydėjo aplink inių palaik y mas. Mus – noras kalbėti apie tai, ką dažnas linkęs nut ylėti: depresija – liga, o ne bloga nuotaika.
5
2018 pavasaris
Sveikata
– Pradėkime nuo to, kuo ir kaip dabar gyveni? – Naujais įrašais, koncertais, vasaros planais. Dabar toks laikas, kai dirbti tenka daugiau už tuos, kurie sėdi biuruose, o kompiuterius užveria sulig penkta valanda vakaro. – Banalu, bet aktualu: ar dabar tu esi lai mingas? – Iš esmės – taip, tačiau vis dar būna situa cijų, kai jaučiu laimę einant pro šalį. Tiesa, tai pasitaiko vis rečiau. Laimė yra kiekvieno mūsų viduje, o mes ją arba pasiimame, arba ne. Išoriniai dalykai nekeičia mūsų laimės pojūčio, o jei ir keičia, tai labai trumpam. – Kažkam iki visiškos laimės tetrūksta paukščių pieno, o ko trūksta tau? – Trūksta sąmoningumo, žinių ir savęs tobu linimo. Visa kita aš turiu. – Pasikeitė tavo gyvenimo būdas. Ar atsijo jai žmones, esančius šalia? – Pradinėms laimės paieškoms toks filtras padeda. Asmeniškai aš žmonių sąrašo nesu darinėjau – viskas susidėliojo natūraliai. Tie siog pajutau, kad su kai kuriais senais pažįs tamais nebeturiu apie ką kalbėti. Aš kitoks, jie niurzga, o būdami kartu paprasčiausiai nesusikalbame. Dabar mane supa pozityvūs žmonės, tie, kuriems nėra laiko skųstis, kurie klausosi savęs, kurie randa laiko vienas kitą palaikyti ir pagirti. Beje, tai dar viena mūsų visuomenės bėda – per verkšlenimą, kuriam skiriame prioritetą, mes pamirštame vienas kitam pasakyti gerą žodį, tebūnie kad ir dėl smulkmenos. – Paradoksalu, kad pavasarį, kai bunda gamta, žmogaus organizmas rėkia nuo vita minų ir jėgų stygiaus, o specialistai neretai prabyla apie dar vieną reiškinį – pava sarinę depresiją. Ar tavo emocinė būsena pavaldi metų laikams? – Anksčiau ji buvo pavaldesnė, dabar – ne. Būdavo, kad karštą vasaros dieną pagaunu save galvojant, kaip būtų gera po kojomis pajusti girgždantį sniegą, o žiemą, atvirkš čiai, – išsitiesti po saule. Esu liesas, todėl šaltis mane veikia kitaip. Neturiu apsisau gojimo, nebent du megztinius apsivilkčiau. Mažiau vitaminų – prasta nuotaika? Mano mityba skiriasi nuo tradicinės lietuviš kos. Valgiaraštyje daug vaisių, daržovių ir kitų neapdirbtų produktų. Nepaisant to, po žiemos, kuri iš mūsų išsiurbia energiją, nusipirkau kažkokių papildų. Žiūrėsiu, ar jie kiek padės.
Komanda: V.Valiukevičius prasitarė, kad dabar jį supa tik pozityvūs žmonės. Vaidoto Valiukevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
– Pripažinti, kad sergi depresija, sunku. Dar sunkiau apie tai kalbėti su kitais ir prašyti pagalbos. Ar iš depresijos galima išsikapstyti vienam?
2018 pavasaris
Sveikata
Pagalba: V.Valiukevičius įsitikinęs, kad socializacija – vienas iš vaistų gydant depresiją.
– Viešas kalbėjimas – pagalba sergantie siems depresija? – Kalbėti apie depresiją reikia ir to nebus per daug. Suprantu, tai nėra maloni ir lengva tema kaip bulvarinis skaitalas. Tačiau kalbė dami mes galime išgelbėti ne vieną gyvybę ir gyvenimą. Kai problemos neliks, kalbos liausis savaime. Apie duoną kasdien juk ne kalbame, nes jos turime.
– Depresija labai mėgsta vienatvę, todėl jos reikia vengti. Būtina bendrauti su kitais žmonėmis, socializuotis, o jei tai nepadeda, kreiptis į specialistus. – Kaip suprasti, kad jau reikalinga pa galba? – Kiekvienas atvejis labai individualus. Kai liūdesys, kurį žmonės neretai linkę vadin ti depresija, tampa juodesnis, kai mažėja džiaugsmo ištekliai, kai dingsta darbingu mas ir veiklumas, kai nelieka noro kurti atei ties planus, o tokia būsena užsitęsia, galima įtarti depresiją.
8
– Vyresni žmonės veikiausiai pasakytų, kad depresija – šių laikų liga. Pritari? – Anos kartos žmon ės perpus maž iau lig ų žin oj o, tač iau nereišk ia, kad jų ne buvo. Papr asč iaus iai depres ij a suintens y vėj o. Kod ėl? Jud am e maž ai, bendr auj am e per soc ial in ius tinklus, galvoj am e, kad žin om e daug apie kitus, nes draug as iš JAV įkėl ė nuot rauk ą. Dej a, mūs ų soc ia liz ac ij a – tik but afor ij a. Nel iko sus it i kim o energ ij os, aps ikeit im o geros iom is emoc ij om is, akių kont akto, pris il iet im o ar aps ik abin im o. Tark im, aš pas teb ėj au, koks did el is skirtum as, kai su tuo pač iu žmog um i bendr auj i gyv ai ir kai tą dar ai, tark im, per skaip ą.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Deja, mūsų socializacija – tik butaforija. Neliko susitikimo energijos, apsikeitimo gerosiomis emocijomis, akių kontakto, prisilietimo ar apsikabinimo.
– Mes kalbame apie tai, kaip atpažinti dep resiją, o kaip ligai užbėgti už akių? – Judėjimas, subalansuota mityba, mėgstamas darbas arba hobis, kuris teikia džiaugsmą, – turi būti visas kompleksas. Nepakanka vieno komponento. Tarkime, retsykiais aš mėgstu prisikimšti spurgų, bet tada suprantu, kad tu riu pamaloninti ne tik liežuvį, bet ir sielą. – Sakyk, geriau šypsotis dirbtinai ar visai nesišypsoti? – Jau seniai žinoma, kad mintys daro įtaką kūnui ir, atvirkščiai, kūnas daro įtaką min tims. Manau, kartais reikia save priversti kažką daryti tiesiog bandant ir žiūrėti, kas išeis. Juk, jei būdamas blogos nuotaikos, išsitiesi, pakelsi galvą ir žengsi drąsų žingsnį, galbūt rasi sprendimą, kurio nematei eida mas nuleista galva ir sulenkta nugara. Kūnas ir siela nėra atskiri dalykai – jie sudaro visumą.
2018 pavasaris
„P
Sveikata
okyčiai priklauso nuo mūsų pa čių“, – įsitikinusi šeštą kadenciją Lietuvos gydyto jų sąjungos (LGS) Kauno filialo vadove išrink ta gydytoja Vir ginija Lukšienė. Ji negali ramiai gyventi, kol svei katos sistemoje dar tiek daug problemų.
Aktyvistė: V.Lukšienei, kaip LGS Kauno filialo vadovei, rūpi kiekvieno sąjungos nario gerovė.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Garbė būti lyderiu kovojant dėl kitų tekstas: Justės Kiburytės – LGS Kauno filialo rinkimų konferencijoje, renkant filialo vadovą ketveriems metams, kolegos vėl balsavo už jus. Šiame poste pradė jote trečią dešimtmetį. Kam jums to reikia? – Dabar populiarus toks posakis: kas, jei ne aš, kada, jei ne dabar? O kalbant rimtai, praei tis kuria ateitį. Patirties, kurią esu sukaupusi nuo 1989 m., kai buvo atkurta LGS ir aktyviai dalyvavome strateguojant šalies sveikatos sistemą, negaliu nepanaudoti, juolab nurimti, kai galutiniai rezultatai dar nepasiekti.
10
– Lietuvos gydytojų sąjunga – profesinė or ganizacija, kurios pagrindinis tikslas – ginti jos narių socialines, ekonomines ir profesines
darbo teises. Panašu, kad tai itin aktualu pa staruoju metu, kai patys gydytojai nebekovo ja, nebereikalauja, o renkasi emigraciją. – Matau medikų gretose sutrikimą ir netgi susiskaldymą. Praėjusių metų pabaigoje iški lo naujas gydytojų judėjimas, ir tai Gydytojų sąjungą privertė pažvelgti į problemas nauju žvilgsniu bei mobilizuotis. Taip ir padarėme. Jaunus gydytojus ir visus medikus dar akty viau kvietėme į mūsų renginius, organizavo me forumą tema „Lyderystė pokyčiuose pri klauso nuo mūsų“. Nenorime būti feisbuko lyderiai, kurie daug ką nusirašė nuo mūsų, ir už tai nepykstame: tikslai turi būti vieni, tie patys. Tai visų pirma pagarba gydytojo profesijai, išreikšta ir moraliai, ir finansiškai. Ją turi jausti kiekvienas medikas.
Šiuo metu steigiasi naujos profsąjungos. Tai su tapo su mūsų ataskaitine rinkimų konferencija, prieš kurią atnaujinome anketas, pasitikrinome filialo narių skaičių ir aktyvą, kuris kasdienį darbą dirba savo įstaigose. Nuo kiekvieno mūsų priklauso, kiek jaučiamas sąjungos poveikis. Ne paslaptis, kad buvo įstaigų, kuriose LGS nariai prisimindavo jais esantys tik dėl to, kad mokėda vo nario mokestį. Tai išties skaudūs akmenukai į sąjungos daržą. Naujuose planuose išrinktus aktyvius gydytojus remti, mokyti, skatinti. Dėl to keičiame veiklos formą: nebe posėdžiaujame, o organizuojame forumus, diskusijas, kad žmonės pajaustų, kiek daug jie gali. Kai kuriuose kolek tyvuose dar jaučiama užimančiųjų aukštesnes pareigas, vadovų baimė. Sveikatos apsaugos politika iš gydytojų reikalauja, kad mes viską
2018 pavasaris
padarytume čia, dabar ir labai gerai, kad tik visi būtų patenkinti. – Jūs siekiate, kad gydytojai būtų patenkinti? – Ar mes patenkinti – niekas neklausia. To kios pačios problemos kankina visos Lietu vos medikus. LGS Kauno filiale yra daugiau kaip tūkstantis narių. – Tiek jų moka LGS nario mokestį? – Taip, ir pastaruoju metu mokestis daugu mai narių sumažėjo: anksčiau sudarė 1 proc. gaunamo atlyginimo, o dabar yra fiksuotas – 10 eurų. 4 eurai iš jų atitenka LGS, 6 eurai lieka filialo dispozicijoje. – Kokios pagrindinės problemos kankina gydytojus, be jau minėtos pagarbos stokos? – Profsąjungos yra socialiniai įstaigų admi nistratorių partneriai, bet dažnai su įstaigų vadovais sunkiai randame bendrą kalbą. Kai kuriems jų tenka aiškinti, kas yra Gydytojų sąjunga, kokia jos reikšmė ir tai, kad priva loma laikytis Kolektyvinės šakinės sutarties, kurią pasirašė ir LGS. Neretai pasitaiko atve jų, kad nenorima jos laikytis. – Kas pažeidžiama dažniausiai, kokių šios sutarties punktų nesilaikoma? – Pagrindiniai reikalavimai buvo du, susiję su mūsų darbo laiko skaičiavimu ir atostogų trukme. Susitarėme, kad, pakeitus Dar bo kodeksą, medikų darbo valandos liktų trumpesnės, o visų gydymo įstaigų darbuo tojų atostogos būtų skaičiuojamos ne darbo dienomis, bet kalendorinėmis, kaip ir buvo. Taip mums naudingiau. Nuo kitų metų šios lengvatos galios tik LGS arba kitų profsąjun gų, kurios pasirašė susitarimą, nariams. – Medikai dirba ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis, neretai visą parą. Dažnai vaduo ja vieni kitus be jokio papildomo atlygio. Ar tai teisinga? – Kolektyvinėje šakinėje sutartyje pasakyta: vaduojant atostogaujantį ar dėl kitų priežas čių nedirbantį kolegą turi būti mokama ne mažiau kaip 50 proc. jo atlyginimo. Turi būti papildomai apmokama už darbą savaitga liais, švenčių dienomis. Kai kur ši priedermė vykdoma, bet ne visur. – Ir LGS su tuo taikstosi? – Bandome kalbėtis su darbdaviais, tikrai neskubame į Darbo inspekciją. Ši žiūri, kaip laikomasi kolektyvinių sutarčių, ir priima sankcijas. Mes, kaip socialiniai partneriai, bandome šnekėtis, įrodinėti, bet jei nesiseks, teks imtis rimtesnių priemonių. Neišnaudo tų galimybių dar turime. – Didelis darbo krūv is ir neadekvatus atlyg is yra pačios skaudžiausios temos,
netgi genančios medikus iš Lietuvos. – Skaudu ne tik dėl gydytojų emigracijos, bet ir dėl slaugytojų. Be jų tiek pirminėje gran dyje, tiek stacionare dirbti gerai nebūtų įma noma. Slaugytojai yra komandos nariai, vien gydytojo kabinete kartais atlieka pusę darbo. Slaugytojų stygius labai jaučiamas jau da bar. Kaune yra kolegija, rengianti slaugos specialistus, ir jų pas mus kažkiek lieka, bet akivaizdu, kad vis mažiau jaunimo renkasi šią profesiją. Slauga gydymo įstaigose laikosi ant pasiaukojančių vyresnio amžiaus vadinamųjų sesučių pečių. Darbo krūvį kiekviena įstaiga nustato savarankiškai. Normalu, kad jie skir tingi miestų ir rajonų gydymo įstaigose, nes turi būti sudaromi atsižvelgiant į gyventojų struktūrą, ligonių apsilankymų skaičių, ser gamumą, ligotumą. Pas mus netolygumų dar labai daug. Medikų, aptarnaujančių miesto ir kaimo gyventojus, darbo atlygis lyg ir pako reguotas, bet labai nedaug. Daugiau dėmesio šiai problemai turėtų skirti savivaldybės. Deja, Vilniuje užsimojus iš savivaldybės biu džeto skirti 1 mln. eurų pirminei sveikatos priežiūrai, iškart atsirado daugybė peripetijų, savo dalies pareikalavo privačios gydymo įstaigos. Gal dėl to Kaunas šiuo klausimu tyli? Būtų gerai, kad nors prie įstaigų remonto prisidėtų. – Jei gydymo įstaigoms netrūktų pinigų – dirbtų daugiau slaugytojų, būtų mažesni gydytojų darbo krūviai...
Skaudu dėl dabartinio gydytojo įvaizdžio. Jį lemia finansinis įvertinimas už darbą ir pacientų požiūris. – Ir medikai išgyventų dirbdami vieno etato krūviu. – Gydytojų sąjungos prerogatyva – viso to siekti? – Gydytojų sąjunga gali kelti problemas ir palaikyti darbuotojus morališkai. – Bet gali ir reikalauti, skatinti protesto akcijas? – Mes esame suvaržyti pasirašytų sutarčių. Kol Vyriausybė bent kiek juda atlyginimų didinimo linkme, mums rankos surištos. Viešinti problemas galime, bet akcijų organi zuoti – ne. Tačiau jei pažadas tenkinti mūsų reikalavimus nebus įvykdytas, galėsime organizuoti streiką.
Sveikata
– Reikalavimas nuo gegužės 1 d. padidinti atlyginimus 20 proc.? – Šis atlyginimų kėlimas turi būti įrašy tas į Sveikatos programą kaip į įstatymą. Mūsų planuose – išvažiuojamieji posėdžiai į gydymo įstaigas, siekiant kuo didesnės darbų sklaidos. Tarybos nariai greitai gauna visą naujausią informaciją. Norime, kad ji pasiektų kiekvieną sąjungos narį, kad kiek vienas gautų elektroninį leidinį „Gydytojo žinios“. Mums rūpi kiekvienas gydytojas, esame atviri naujovėms. Su viena skandi navų organizacija rengiamės suorganizuoti protų šturmą. Mokysimės, mokysime ir švęsime, poilsiausime kartu. – Šiais laikais sunkiai įsivaizduojamas orus, bet laimingas gydytojas. Gal turite re ceptą, kaip kilniausios profesijos žmonėms sugrąžinti šį įvaizdį? – Skaudu dėl dabartinio gydytojo įvaizdžio. Jį lemia finansinis įvertinimas už darbą ir pacientų požiūris. Ne vienas iš mūsų gauna SMS žinutę: susirgau, išrašykit elektroninį antibiotikų receptą. Konsultacijos nebe reikia, tik vaistų. Administracija iš mūsų reikalauja dirbti taip, kad visi pacientai būtų patenkinti. Bet ką daryti, kai lūkesčiai – ne realūs? Pamirštama, kad gydytojas turi teisę atsisakyti gydyti, išskyrus būtinąją pagalbą. Rajonuose būta teismų, kuriuose gydytojai laimėjo prieš pacientus, bet mes tuo girtis tikrai nenorime. Mes norime pagarbaus bendravimo, supratingumo. – Ar to nepasigendate iš jūsų globėjų – Svei katos apsaugos ministerijos? – LGS atstovai į ministeriją kviečiami, kai reikia palaikymo. Esame kai kurių komitetų, komisijų nariai, bet sprendimus ministras priima vienas meniškai. Ne kartą važiavau į ministeriją dėl elektroninės sveikatos sistemos kūrimo. Nuo kovo vaistų receptai – tik elektroniniai, o siste ma tebestringa, ir vietoje 5 sek. vienam receptui reikia skirti 5 min. Kai trūksta darbuotojų, tai didžiulė gaišatis ir iš 15 min., skirtų vienam pacientui, išties jam lieka vos kelios. – Sakoma, kad medikams trukdo menkas kompiuterinis raštingumas? – Tai buvo problema prieš keliolika metų. Dabar vyresnės kartos medikai ją jau įveikė, nebent dirba kiek lėčiau, o jaunimas raštin gas, tai nebeaktualu. Tačiau štai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba dar neturi savo elektroninės sistemos, negalime jiems persiųsti duomenų, ir tai yra keblu. – Svarbu būti sveikiems ir veikliems... – Tokie yra jauni žmonės, ir aktyvia veikla, atvirumu naujovėms tikimės juos pritraukti į LGS. Juk vienybėje yra jėga, kuri gali nu veikti labai daug.
11
2018 pavasaris
Sveikata
N
et ir patį stipriau sią žmogų gali pražudyti liga, kurios pirmasis požymis – mažas rudas taškelis. Tai melanoma. Apie jos pavojus, priežastis, pa sveikimo galimy bes – pokalbis su gydytoja der matologe, Kau no klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadove, profesore Skaid ra Valiukevičiene.
Odos vėžį gali sukelti
sau l ė, bet vengti
jos nereikia
Gamta: saulės nereikia vengti, bet mėgautis ja privalu saikingai.
tekstas: Marijanos Jasaitienės – Melanoma – piktybinė odos liga. Jūs esate ne tik klinikos, bet ir jos padalinio – On kodermatologijos sektoriaus vadovė, taigi, geriausiai iš visų žinote, kas sukelia mela nomą. Nejaugi tikrai kalta saulė? – Ultravioletiniai spinduliai, kurių didžioji dauguma sudaro saulės spindulius, yra vienas iš odos vėžį ir jo piktybiškiau sią formą – melanomą bei jos pirmtakus pigmentinius apgamus – provokuojančių veiksnių. Tai įrodyta ir eksperimentiniais, ir klinikiniais tyrimais.
12
– Atrodo, saulėtų dienų pas mus tiek ne daug... – Ir nereiškia, kad jos reikia vengti, visą laiką būti tik pavėsyje. Žinant ultravioleti nių spindulių žalą, atkreipiamas dėmesys, kad būnant saulėje reikia vadovautis sveiku protu, pasisaugoti stiprių nudegimų. Saulės nevalia vengti, nes ultravioletiniai spindu liai žmogaus organizme gamina vitaminą D, kuris reikalingas kalciui įsisavinti. Jis būtinas kaulų tankiui, be to, įrodyta, kad vitaminas D apsaugo nuo lėtinių uždegiminių ligų ir netgi nuo piktybinių vidaus organų navikų.
– Vadinasi, būti saulėje privaloma? – Tam, kad organizme gamintųsi vitami nas D, nebūtina nuolat būti saulėje, užtenka pasivaikščioti pusvalandį atviromis plaš takomis, atviru veidu. Įrodyta, kad šiaurės kraštų, kur saulės dar mažiau nei pas mus, gyventojams diagnozuojamas nuolatinis vitamino D deficitas, ypač jei jie dirba biu ruose ar kitose uždarose patalpose. Taigi, žinotina, kad saugantis nuo odos vėžio gali užklupti kitos ligos. Tereikia pasirūpinti apsaugos nuo saulės priemonėmis, kad ne nudegtume per daug. – O jei išsiilgę saulės ir ja besimėgaudami netyčia nusvilome? – Nudegimai nuo saulės, ypač stiprūs, yra rizikos veiksnys formuotis melanomai. Tai liga, turinti daug priežasčių. Ją gali nulemti ir paveldimumas. Yra nustatomos šeiminės melanomos, todėl, artimiesiems sirgus šia liga, jos nelaukiant verta atlikti genetinius tyrimus, išsiaiškinti grėsmės riziką. Dar labai svarbu atkreipti dėmesį į pigmentinių apga mų skaičių. Jei jų ant kūno priskaičiuojama daugiau kaip 50, reikia reguliariai apsižiū rėti odą, o pastebėjus pokyčių skubėti pas dermatologą.
Melanoma dažnai prasideda iš pigmentinio apgamo. Prie rizikos faktorių priskiriamas ir odos tipas. Šviesiaplaukiams, mėlynakiams, šviesiaodžiams rizika didesnė nei tamsiap laukiams, rudų akių ir tamsesnės odos žmo nėms. Juodaodžiai melanoma serga labai retai. Ji atsiranda tik delnuose, paduose, kur nėra pigmentinių ląstelių, oda balta. – Smalsu, koks melanomos vystymosi mechanizmas, kaip veikia ultravioletiniai spinduliai? – Saulė pigmentinę ląstelę paskatina BRAF mutacijai – apibrėžtai mutacijų kategori jai. Iš pradžių ląstelė dar geba atsikurti, bet, išsekus atsikūrimo mechanizmui, ji pakinta ir pradeda sparčiai gaminti į save panašias. Susidaro pirminė melanoma, dažniausiai odoje. Nesigydant per kraujotaką šios ląs telės pirmiausia nukeliauja į sritinius limf mazgius, po to išplinta visame organizme, gali susikaupti bet kur: plaučiuose, centri nės nervų sistemos organuose ir panašiai. Tai metastazinė progresuojanti melanoma. Mirštama būtent nuo šios ligos formos. – Per kiek laiko nuo pradinės melanomos stadijos iškyla šio pavojaus grėsmė?
2018 pavasaris
Sveikata
mutacijų. Jei jų randama – taikoma taikinių terapija. Ligai pasitvirtinus priimamas sprendimas, kaip gydyti. Melanomos operaciniam gydy mui planuoti pasitarnauja tyrimas aukšto dažnio ultragarsu. Pageidautina, kad šį tyrimą atliktų patyręs tyrėjas, dermatolo gas ar radiologas. Aukšto dažnio ultragarsu patikimai galima išmatuoti melanomos gylį. Jei melanoma išplitusi į gylį 1 mm ar daugiau arba yra išopėjusi, pacientui turi būti atlikta sarginio limfmazgio biopsija. Tai reiškia, kad operacijos metu pašalinamas ne tik navikas, bet ir radiologiniais metodais surandamas pirmasis limfmazgis, drenuo jantis melanomą. Tas limfmazgis taip pat išoperuojamas, nepaisant, kad nėra pakitęs. Sarginio limfmazgio būklė, kai nustatoma, jame yra ar nėra melanomos ląstelių, yra svarbus ligos prognostinis veiksnys. Mela nomos ląstelių aptikus per keturias savaites atliekama pakartotinė operacija.
vntv.hu nuotr.
– Bet kokiu atveju, įtarus onkologinę odos ligą, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Labai svarbu diagnozuoti pirminę melano mą, kol ji dar odoje. Ligos progresavimas priklauso nuo jos formos agresyvumo, ligo nio amžiaus, imuninės būklės. Kai pastaroji silpna, melanomos ląstelės turi atviresnį kelią metastazuoti. Imunitetą silpnina ir stresas, nuovargis, vaistai, kuriais gydomos onkologinės ligos, kai jų vartojama po organų transplanta cijos. Stiprus imunitetas turi patikimus sargus – makrofagus ir T limfocitus, kurie mutavusias (naviko) ląsteles gali sunai kinti. Anksčiau visoje Europoje vidutinis mela noma sergančiųjų amžius buvo 55 metai, dabar – 65-eri. Tai siejama su populiacijos senėjimu: vyresnio amžiaus žmonės serga gretutinėmis ligomis, jų imunitetas silpnes nis. Ligos progresavimas priklauso ir nuo stadijos, kada ji diagnozuota. – Beje, kaip melanoma diagnozuojama? – Šią ligą nustato gydytojai dermatologai, kurie turi daug žinių, kaip pagal kliniki nį vaizdą pigmentinį apgamą atskirti nuo melanomos. Ją diagnozuoti padeda ir der
matoskopinis tyrimas, kurį gali atlikti visi dermatologai. Įtarus melanomą pacientą reikia siųsti ten, kur yra šios ligos diagnostikos centras. Tokie veikia daugiaprofilinėse ligoninėse, paciento teisė – pasirinkti, kur gydytis. Centre tiks linama klinikinė ir pooperacinio gydymo galutinė melanomos diagnozė, atliekami patvirtinamieji išpjauto naviko histologiniai tyrimai, o metastazės tiriamos dėl BRAF
– Nepaisant, kad melanoma – piktybinė liga, gydoma vien chirurginiais metodais, o spindulinė terapija ir chemoterapija, kurių daug kas vengia, netaikoma? – Auksinis melanomos gydymo standartas, kaip ir kitų piktybinių odos navikų, – chirur ginis gydymas. Spindulinė terapija neveiks minga, nebent liga labai sparčiai progresuoja ir negalima taikyti kitų metodų. Melanomos gydymas pastaruoju metu pa darė didelį šuolį į priekį, supratus, kad tai imunogeninis navikas. Ligos progresavimui sustabdyti išrasti monokloniniai antikūnai. Tai priešnuodis, kuris atpažįsta melanomos ląstelę, prisijungia prie T limfocitų ir aktyvina jų veiklą. Monokloniniai antikūnai sintezuoti iš žmogui artimo baltymo. Pagamintieji iš gy vūnams artimų baltymų sukelia nepageidau jamą šalutinį poveikį, o naujai atrastieji yra lengviau toleruojami. Jie ligonių, sergančių ketvirtos stadijos išplitusia melanoma, gyve nimą pailgina iki penkerių metų.
Skaidra Valiukevičienė: Saulės nevalia vengti, nes ultravioletiniai spinduliai žmogaus organizme gamina vitaminą D, kuris reikalingas kalciui įsisavinti. 13
2018 pavasaris
Sveikata
piktybinis
Gerybinis
kaip melanoma skiriasi nuo paprasto apgamo
– Ar gydymas šiais vaistais taikomas jūsų klinikoje? – Šie vaistai labai brangūs, Lietuvos jie dar nepasiekė. Laukiame sprendimų. – Jūs esate Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė – konsultantė dermatovenerolo gijai ir galite padaryti įtakos sprendimams? – Tikiuosi, kad šių vaistų greitai turėsime. Šiuo metu ligoniams galime skirti taikinių terapiją. Ji slopina BRAF mutacijas. Tai la bai efektyvus metodas, bet jis taikomas tik tiems, kuriems šios mutacijos nustatomos. Genetinei ar kitokios kilmės melanomai reikalingas gydymas monokloniniais anti kūnais. – O kokia gydymo sėkmė, jų nesant? – Visų pirma visiems reikia būti budriems, aptikus įtartiną pigmentinį apgamą atlikti tyrimus ir, diagnozavus melanomą, kuo grei čiau išoperuoti. Pasveikimo galimybės labai geros, jei ligos stadija – pirma, melanomos gylis – iki 1 mm. Pritaikius gydymą penke rius metus išgyvena 96 proc. pacientų. Esant vėlesnei ligos stadijai, jai metastazavus į sarginį limfmazgį, išgyvenamumas sumažė ja per pusę. Be to, ligai progresuojant reikia sudėtingesnio gydymo.
14
– Penkeri išgyvenamumo metai – tai ne maksimali gyvenimo trukmė, o riba, kai ligonio būklė nuolat stebima, ar liga neat sinaujina? – Ligonius, sergančius pirmos stadijos mela noma, reikia stebėti penkerius metus, antros – dešimt metų. Taigi, labai svarbu anksti nustaty ti ligą. Neretai ji paaiškėja visai atsitiktinai, kai pacientai kreipiasi į dermatologą dėl kitų ligų. Štai viena pacientė pas mus atėjo dėl nagų pokyčių. Gydytojas dermatologas, ją konsul
tuodamas, atkreipė dėmesį į juodą pigmenti nę dėmę ant blauzdos. Ištyrus paaiškėjo, kad tai melanoma. Ant kitos pacientės pėdos buvo širdelės formos apgamas. Moteris juo didžiavosi, nes tai buvo labai gražu. Tačiau gydytojui der matologui tai pasirodė panašu į melanomą. Įtarimas pasitvirtino, jauna moteris iškart buvo operuota. Galiu papasakoti dar vieną istoriją. Štai 80 metų pacientė seniai serga cukriniu diabetu. Liga pažeidė jos odą. Konsultuo jant dermatologui, atkreiptas dėmesys į raudonos spalvos mazgus ant kojų. Paaiš kėjo, kad pajuodęs nagas ir šie mazgai – ne diabetinės bėdos padariniai, o melanoma. Į šią ligą gali išsivystyti pigmentinės nagų dėmės. To nežinant, moteris buvo gydyta vaistais nuo grybelio, nagas operuotas. Gydytojas dermatologas nustatė tikrąją diagnozę. Noriu pabrėžti, kad tuomet, kai požymiai nėra tipiški konkrečiai ligai, visada reikia įtarti melanomą. Nėra nė vieno paciento, sergančio sunkia vidaus liga, kuris neturėtų odos pažeidimų. Oda – žmogaus organizmo veidrodis.
– Jis aiškiai parodo, kad žmogus sensta. Vienas tokių požymių – šlakai, panašūs į pigmentines dėmes? – Ne, jie nėra panašūs, bet jų daugėja sens tant. Tai pigmentinių ląstelių sutankėjimas. Šlakas yra lygaus paviršiaus, tolygiai rudos ar rusvos spalvos. Retais atvejais didėjan tis šlakas gali išsivystyti į melanomą, o jos požymiai – nelygus paviršius, pigmentas kelių atspalvių, juodi taškeliai, kaip satelitai, aplinkui. – Ar odos ligų pavojaus nekelia dabar ma dingos grožio procedūros soliariumuose? – Soliariumai yra pakankamai ištirti ir įvertinti. Nustatyta, kad baltaodžiams jie kelia iki dešimt kartų didesnę riziką vystytis melanomai. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad tai itin nepalanku paaugliams. Dėl to lankytis soliariume leidžiama tik sulaukus aštuo niolikos metų. Juose negalima lankytis, jei melanoma diag nozuota bet kam iš šeimos narių, turintiems 50 ir daugiau pigmentinių apgamų. Visiems kitiems galima apsilankyti ne dažniau kaip kartą per savaitę ir ne daugiau kaip 50 kartų per metus. Seanso trukmė priklauso nuo odos tipo: vienam gali būti daug net ir pen kios minutės, kitam – dešimt. Pagrindinis principas – nenudegti. Kiekvienam labai svarbu įvertinti savo odą. – Kaip jūs saugote savo odą ir sveikatą? – Buvo laikas, kai labai mėgau saulę. Daug degindavausi prie jūros. Pasirinkta specialy bė padarė įtakos ir dabar saule mėgaujuosi saikingai. Yra įrodyta ir tai, kad ilgai būnant saulėje oda sensta greičiau: ji išplonėja, atsiranda pigmentinių dėmių. Eidama į lauką šviečiant saulei pasitepu nuo ultravioletinių spindu lių apsaugančiu kremu. Juos renkuosi be parabenų, vertinu pagal anotaciją, galiojimo datą, perku tik vaistinėje. Tai patariu visiems, besirūpinantiems savo sveikata ir netrokštantiems būti gydyto jų dermatologų, juolab onkodermatologų, pacientais.
Auksinis melanomos gydymo standartas, kaip ir kitų piktybinių odos navikų, – chirurginis gydymas. Spindulinė terapija neveiksminga, nebent liga labai sparčiai progresuoja ir negalima taikyti kitų metodų.
KliniKos paslaugos 1. Odos, plaukų ir nagų diagnostika bei gydymas.
Dermatologijos ir estetinės medicinos klinika 2. Dermatologo, onkodermatologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijos. Ankstyva odos onkologinių susirgimų diagnostika.
Savanorių pr. 79, Kaunas +370 37 240 080; +370 699 34 111 klinika@sveikaoda.lt www.sveikaoda.lt
3. Apgamų, odos gerybinių, ikivėžinių ir piktybinių darinių ištyrimas bei įvertinimas skaitmeniniu videodermatoskopu. Galvos plaukų būklės nustatymas TRICHOSCALE plaukų vertinimo sistema.
4. Gerybinių ir ikivėžinių odos darinių šalinimas chirurginiu lazeriu, skystu azotu.
Prieš
Po
Visų odos problemų sprendimas vienoje vietoje Sveika oda spinduliuoja vidinį ir išorinį žmogaus grožį bei harmoniją. Vis dėlto daugelis mūsų nors kartą gyvenime susidūrėme su mažesnėmis ar didesnėmis odos problemomis. Specializuotoje odos ligų ir estetinės medicinos klinikoje „Sveika oda“ dirba patyrę dermatologai ir plastinės chirurgijos gydytojai, kurie nuolat atiduoda daug laiko, energijos bei pastangų, kad tobulėtų ir galėtų pasiūlyti klinikos lankytojams pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus bei malonų aptarnavimą. Šių gydytojų specialistų žinios, ilgametė darbo patirtis, įgūdžiai bei turima medicininė aparatūra leidžia teisingai interpretuoti odoje atsiradusius pakitimus ir spręsti bet kokią odos problemą. Tvirtai esame įsitikinę, kad geriausi ilgalaikiai gydymo rezultatai gaunami pasitelkus gydytojų specialistų patirtį bei naudojant kompleksinius gydymo metodus. Neretai medikai sako, kad norinčiųjų patarti dažniausiai yra labai daug, o galinčiųjų teisingai patarti – tik vienetai. Dr. Raimundas Razukevičius, klinikos direktorius
5. Išsiplėtusių kraujagyslių, plaukų, pigmentinių dėmių šalinimas, jaunatvinių spuogų gydymas intensyvios pulsinės šviesos (IPŠ) metodu.
Prieš
Po
6. Veido ir kūno raudonio, išsiplėtusių kraujagyslių šalinimas kraujagysliniu lazeriu.
Prieš
Po
7. Odos alerginiai mėginiai (lopo mėginiai).
8. Odos atjauninimas, randų gydymas frakciniu lazeriu. 9. Mezoterpija, biorevitalizacija, PRP procedūros, veido raukšlių koregavimas įvairiais injekciniais preparatais.
Sveikata
„G
16
yvenime labai svarbu turėti tikslą. Nesvar bu, didelį ar mažą. Mano tikslas – sau, o ne kitiems įrodyti, kad esu lygus su vi sais. Juk negalia – tai dar ne mirtis“, – tei gia 37 metų Skirman tas Balčiūnas.
Svajon
– ne turėti daug p bet patirti raumenų s
2018 pavasaris
onė
g pinigų, ų skausmą
Praeitis: penkiolika metų Skirmantas buvo sveikas.
Tekstas: Dariaus Sėlenio
Dirba gulėdamas lovoje Jis paralyžiuotas daugiau nei 20 metų. Ga li pajudinti tik galvą ir dalį kairės rankos. Tačiau nestokoja optimizmo, dirba progra muotoju ir finansiškai išlaiko ne tik save, bet ir mamą. Jų namuose pasitinka šviesa: plačios ma mos Irenos ir jos sūnaus šypsenos, Skir manto noru šviesiai nudaž ytos sienos, daug baltų baldų jo kambar yje, dideli langai iki pat žemės. „Patinka mat yti saulę, gamtą“, – šypso josi vyras, žvelgdamas pro langą, o paskui į didelį telev izoriaus ekraną ant sienos, ku riame mirg uliuoja spalv ingi, egzotiškos gamtos vaizdai. Jis guli specialioje lovoje, priešais – kom piuterio monitorius, prie kairės vyro ran kos prik lijuota pelė, ant kaktos – metalinis blizg utis. „Nesu ind as ar hinduizmo tikėjimo, – nusijuokęs Skirmant as paaišk ino, kad nuo šio maž o met al iuko atsispind i IR spindu liai, paded ant ys valdyt i kompiuter į, nes reag uoja į menk iausią galvos judesį. – Šią naujovę internete pastebėjo brol is. Prisi pirk au tų met al iuk ų ilgam laik ui. Sen iau mūvėjau kepurę su special iu virbalu ir juo baksnod avau. Dabar visk as daug greič iau, o pelę paspaud žiu smakr u.“
Paradoksas: Skirmantas – optimistas ir labai greitai moka paguosti mamą, kai ji yra susirūpinusi. Akvilės Snarskienės nuotr.
Sveikata
Lemtingas šuolis Apie nelaimę, įvyk usią 1996 m., kai jam buvo penk iol ik a, Skirmantas kalbėjo ra miai – tai jau liko praeit yje. Maudėsi pamėgtoje vietoje prie Seredžiaus, kur Dubysa įteka į Nemuną. Šokinėjo į van denį, tai darė ne vieną dešimtį kartų. Aplink ilsėjosi ir pramogavo daug ybė žmonių. „Tačiau neapskaičiavau šuolio nuo dau giau nei 2 m skardžio ir pataik iau ne į duo bę vandenyje, o į seklumą, – pasakojo Skir mantas apie tai, kaip tuomet paauglys są monės neprarado, po smūgio galva ėmė plū duriuoti paviršiuje, girdėjo, kaip šūkaudami žmonės bėgo jam į pagalbą. – Nedaug trū ko, kad jau pradėčiau springti vandeniu.“ Greitoji, pav ykus įkalbėti medikus, ligonį vežė tiesiai į Kauną, nors turėjo vežti į kiek arčiau esant į Jurbarką. Tačiau mama žino jo, kad iš ten jis vis tiek būtų pervežamas į Kauno klinikas. „Lūžo ketvirtas ir penktas stuburo slanks teliai. Kūną paralyžiavo, judinu vos kairę ranką nuo peties iki alkūnės ir galvą, – ra miai faktą konstatavo Skirmantas. – Beje, ranką judinu dėl fizioterapijos, kuri po ope racijos truko beveik metus.“
Prašė mirtinos tabletės Kol vaik inas, apimtas šoko, keliavo po ligo nines ir sanatorijas, mama ir senelis
Lūžo ketvirtas ir penktas stuburo slanksteliai. Kūną paralyžiavo, judinu vos kairę ranką nuo peties iki alkūnės ir galvą. 17
2018 pavasaris
Sveikata
Galimybės: nepaisant negalios, Skirmantas keliauja bene daugiau, nei kai kurie sveikieji. Skirmanto Balčiūno asmeninio archyvo nuotr.
vertėsi per galvą, kad įrengtų prie nedi delio namo priestatą – atskirą erdvę Skir mantui. Buvo labai sunku gauti lėšų, tačiau pa dėjo daug žmonių ir pav yko kukliai įrengti kambarį. Po keliolikos metų, kai Skirman tas uždirbo pinig ų, restauravo ne tik jį, bet ir visą namą. „Dėl nelaimės kaltinau tik save, nes pats šokau į vandenį, o gulėdamas ligoninėje pamačiau, kad nesu vienintelis. Su tok iomis traumomis, ypač vasarą, atveža labai daug jaunų žmonių“, – pripažino S.Balčiūnas.
Padėka mamai „Kibirais ašar ų neliejau, nes turiu labai di delį optimistą, kuris mane visuomet nura mina“, – šypsojosi S.Balčiūno mama. Ji kasdien sūnų valg ydina, sutvarko guolį, nuprausia – paralyžiuotas vyras daug ko ne jaučia. Tačiau apdovanoja mamą optimizmu, energija, darbštumu ir solidžiu uždarbiu. „Kai kartą pasigrožėjau per telev iziją ro dytomis palmėmis, Skirmantas jau kitą die ną nupirko man kelionę, o pats paragino jį išvežti savaitei į specialius globos namus
Pinigai nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Jį stebina kai kurių žmonių besaikis turtų troškimas.
18
Sunk iau buvo mamai, kur i stengėsi slėpt i nepaslepiamą skausmą ir ją daug iau kamavo tas klausimas: už ką, ką pad ar iau? Skirmantas nevaidina didv yrio ir prisi pažįsta, kad iš prad žių nenorėjo gyventi ir mamos prašė duoti jam mirtiną tabletę. Ži noma, sulaukė griežto „ne“. Vėliau turėjo susitaik yti su lik imu. Mama visą laiką bu vo šalia. Iš prad žių reikėjo prisiverst i mok yt is de vintoje klasėje, baigt i vidurinę mok yk lą. Tačiau net rukus Skirmantas tapo vienu pirmųjų lietuv ių, nuotoliniu būdu baig u sių stud ijas Kauno technolog ijos universi tete. Įgijo prog ramuotojo specialybę ir po kelerių met ų mint is apie sav ižudybę pa keitė siek iai nesijaust i nieko nesugeban čiu, neužd irbančiu ir gyvenančiu tik iš ki tų sąskaitos.
Marijampolėje, – švytėjo mama. – Dabar kasmet jo dėka išvažiuoju pailsėti: buvau Ispanijoje, Turk ijoje, Vok ietijoje. Tik iuosi, kad ateis laikas, kai galėsime keliauti kartu, nors tam reik ia ir medikų brigados.“ Kai Skirmantui sušlubavo sveikata ir su negalavo inkstas, valingas ir optimistiškas vyras vėl ramino mamą: „Žmonės gyvena ir be vieno inksto. Mama, viskas gerai.“ S.Balčiūnas liūdnokai šypsosi, kai girdi žmones dejuojant, kad neturi vieno ar kito daikto, jiems sunku gyventi. „Žmonės dažnai nesupranta, kad jiems nie ko netrūksta. Visada kažkam yra dar sunkiau, tad džiaukis tuo, ką turi, – nedaugžodžiavo vy ras. – Kažkas nieko nemato, kažkas guli ištiktas komos, kažkas neturi ko valgyti, o kažkas, pa vyzdžiui, kaip garsus mokslininkas Stephenas Hawkingas, buvo paralyžiuotas beveik visas.“
KAUNE: Raudondvario pl. 150 Tel. (8 37) 409 280, faks. (8 37) 424 837 Vytauto pr. 37B Tel. (8 37) 208 456, faks. (8 37) 208 457 Gedimino g. 33 Tel. (8 37) 291 717
Modernus protezavimas aktyviam gyvenimui Šiandienės technologi jos daro stebuklus, kurie leidžia jaustis saugiai. Galūniųamputacijayrasvarbuspokytis jumsirjūsųšeimai.Kojosarbarankospra radimasgalilabaismarkiaipaveiktisava rankišk umolygįirgebėjimąskland žiaitvar kytiskasdienėjeveikloje.ĮmonėsUAB„Pir masžingsnis“tikslasyraparodyti,kadpra rastidalįsavomobilumonėraakt yvausgy venimopabaiga.Kiekvienasamputacijos tipaspateikiasavoišbandymuspacient ui irspecialist uijuosįveikti.Būtentčialabai svarbuturėtiprotez uotoją,kuristikrairū pinasiirįsiklausoįsavopacient ųporeikius. Priklausomainuopacientogalūniųamputa cijoslygioirgebėjimųparenkamasprotez ų dizainas,funkcijosirtipai. 25usmet usdirbantiįmonėpagalnaujau siastechnologijasgaminamoderniusprote zus,kuriejumssuteiksjudėjimolaisvę.Jūs pajusite,kadgaliteirtoliaukasdienakt yviai gyventiirdirbti.
Pirminiaiir/arnuolatiniaiprotezaiyra gaminamiiškokybišk ų,protez uotiskir tųmed žiag ų:termoplastiko,titano,siliko no,angliespluošto,plienoarkt.metalo.Me džiagasmumstiekiapatikimiproteziniųde taliųgamintojaiisVokietijos,Italijos,Jung tiniųAmerikosValstijų. Protezamsgamintinaudojamikokybiški hidrauliniaikeliosąnariai,vak uuminėstvir tinimosistemosirakt yviamjudėjimuiskir tospėdos.Sudedamosiosprotez ųdalys(są nariai,dirbtinėspėdos,ėmiklis,apdailair tvirtinimopriemonės)parenkamosindivi dualiaiatsižvelgiantįpacientoamžių,ūgį, svorį,mobilumolygį,bendrąsveikatosbūk lę,amputacijosrūšįirgyvenimobūdą. PagalLietuvosRespublikossveikatosap saugosministro2006m.kovo31d.Nr.V234 įsakymąapdraustiesiemspacientamspro tezaikompensuojamikas3–5metus,pri klausomainuomobilumolygio.Kreipiantisį UAB„Pirmasžingsis“dėlprotezųgamybos jumsreikiapateiktišeimosgydytojosiuntimą (forma027/a)konsultuotispasreabilitologą. Protezaikompensuojami100proc.
APARATAI ■ UAB „Pirmas žingsnis“ gamina ir indivi dualiai pritaiko kelio, kulkšnies ir pėdų įtvarus po traumų ar operacijų. Įtvarai gami nami termoplastinių (ant individualaus modelio) ir / ar tekstilinių medžiagų pagrindu su papildomais elemen tais: šoniniais lankstais su reguliuojamu kelio sąnario kam pu. Šių įtvarų paskirtis – fiksuoti ir imobilizuoti kelio sąnarį reikiamu kampu arba riboti judesio amplitudę. Rekomen duojami po kryžminių raiščių plyšimų, spazminio cerebri nio paralyžiaus, esant kelio sąnario nestabilumui.
VILNIUJE Laisvės pr. 77 Tel. (8 5) 247 3030, faks. (8 5) 247 4400 KLAIPĖDOJE VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė Liepojos g. 45 Tel./faks. (8 46) 385 508 ŠIAULIUOSE VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė. V.Kudirkos g. 99 Tel./faks. (8 41) 433 591 PALANGOJE Sanatorija „Palangos Linas“ Vytauto g. 155 Tel./faks. (8 460) 52 644 ABROMIŠKĖSE VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė Tel. 8 656 05 654 BIRŠTONE Sanatorija „Versmė“ B.Sruogos g. 9. Tel. 8 685 12 613 RASEINIUOSE VšĮ Raseinių ligoninė Ligoninės g. 4. Tel. 8 610 01 065 KELMĖJE VšĮ Kelmės ligoninė (III korpusas; 8 kab.) Nepriklausomybės g. 2 Tel. 8 685 17 860 PLUNGĖJE VšĮ Plungės r. savivaldybės ligoninė J.TumoVaižganto g. 91 Tel. 8 672 35 779 JONAVOJE, KAIŠIADORYSE, DRUSKININKUOSE Tel. 8 652 98 707 ALYTUJE Tel. 8 611 57 807 MARIJAMPOLĖJE, VILKAVIŠKYJE Tel. 8 699 58 137 MAŽEIKIUOSE Tel. 8 670 50 000, 8 699 76 428 Interneto adresas
www.pirmaszingsnis.lt Darbo laikas: I–IV 8.30–17.00 val. Savaitgaliais nedirbame.
2018 pavasaris
Sveikata
Kelionės: Skirmantas tarsi įgijo sparnus, kai užsidirbęs pinigų nusipirko mobilų transformuojamą vežimėlį. Skirmanto Balčiūno asmeninio archyvo nuotr.
Turėk tikslą
20
Juodžiausiu laikotarpiu, kai nesinorėjo gy venti, Skirmantui tapo išganymu mintis apie tikslą užsidirbti savo jėgomis, nepai sant negalios. „Visada reik ia turėti kažkok į tikslą, mažą ar didelį, nesvarbu kok į. Ir pirmasis atlygi nimas buvo viena šviesiausių dienų, – šyp sojosi Skirmantas. – Būti našta – tai sav iver tės praradimas. Nesinorėjo jausti, kad ma no atlygis būtų iš gailesčio, todėl bendrau damas internetu nesakau apie savo negalią. Ji keičia žmonių požiūrį. Norėjau sau, bet ne kitiems, įrodyti, kad visi esame lyg ūs.“ Žinoma, žmogiškumas, pagalba yra būti na, tačiau gailestis turi būti sąmoningas, iš mintingas, nežeminantis. „Pamenu, kai vienai neįgaliai pažįstamai praeiv is davė 50 centų“, – tai prisiminęs, S.Balčiūnas pasid žiaugė, kad keičiasi požiū ris į neįgaliuosius.
Pinigai nėra viskas Skirmanto gyvenimo kok ybė smark iai pa gerėjo, kai už savo uždirbtus pinig us nu sipirko elektrinį vežimėlį, iš kurio patog u persėsti į automobilį. „Elektr in iu vež imėl iu gal iu ne tik važ i nėt is, bet ir mamai nereik ia praš yt i, kad mane kas nors įkelt ų į automobil į, iškelt ų iš jo. Viena vež imėl io dal is užvaž iuoja ant keleiv io sėdynės ir atsiskir ia. Mamai kit ą vež imėl io dal į tel iek a įkelt i į bagaž inę“, – patenk int as pirk in iu, kurį šiek tiek kom pensavo neįgal iųjų organ iz acija, džiūga vo kaun iet is. Pernai jis vėl pradėjo kel iaut i po Lie tuvą. Pagal iau vėl pamatė jūr ą, aplankė Birštoną, Kad ag ių slėn į ir daug kit ų nuo stabių viet ų. „Namo grįžtame pavargę, bet laimingi“, – tai pasakodama švytėjo Skirmanto
mama. Tiesa, pastaruoju metu pradėjęs dau giau domėtis filosofija, egzistencijos klau simais, Skirmantas jau tvirtai žino, kad pi nigai nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Jį stebina kai kurių žmonių besaikis turtų troškimas. „Kažk ada norėjau muzik inio centro, įsi gijau, ir ką? Tai buvo laik inas džiaugs mas. Nors mano poreik iai ribot i, supratau, kad ne pinigai laimė, – neabejojo S.Balčiū nas. – Mokėk ime džiaugt is tuo, ką turime, nes daug nuostabių dalyk ų yra mumyse ar nuolat supa mus.“ Ką jis dabar labiausiai norėtų pajausti, kad būtų laimingas? Juolab kai tai – ne pi nigai ir ne materialūs dalykai. „Norėčiau pajausti, ką reišk ia rankose vėl laik yti puodelį kavos, dur ų rankeną ar pa tirti raumenų skausmą pagainiojus kamuo lį kieme ar prabėg us miško takeliu, – žvel gė tiesiai į akis optimistas vyras. – Tai labai nedaug, tiesa?“
2018 pavasaris
Sveikata
Naujovė: genetiniai tyrimai – laboratorijos vadovės, mokslų daktarės R.Šepetienės mėgstamiausia veikla.
K
auno miesto po liklinika, suvie nijusi buvusias penkias atskiras, centralizavo la boratorinius ty rimus. Tai leido išplėsti jų spekt rą, garantuoti aukštą kokybę ir per metus sutau pyti ketvirtį mili jono eurų.
TEKSTAS: Justės Kiburytės
Padaugėjo tris kartus
22
Gydymas be moderniųjų diagnostikos me todų, vien apžiūrėjus ir apk lausus ligonį, šiandien sunk iai įsivaizduojamas. Net vai kai žino, kad susirgus seselė durs pirštuką ir paims kraujo. Ir visai neskaudės, nes ada tos plonos, seselių rankos švelnios. Kauno miesto poliklinikos laboratorijo je per vieną darbo dieną ištiriamas bene 1,5 tūkst. pacientų kraujas, atliekami hemato loginiai, bendraklinik iniai, imunologiniai tyrimai, pradedami tirti netgi molekulinės genetikos žymenys. „Nuo sausio 2 d. buv usios penk ios mies to poliklinikos sujungtos į vieną ir labora toriniai tyrimai atliekami centralizuotai, vienoje bazėje – Dainavos padalinyje, todėl jų padaugėjo tris kartus: nuo 20 tūkst. iki 60 tūkst. per vieną mėnesį“, – skaičiuoja la boratorijos vedėja dr. Ramunė Šepetienė.
Akvilės Snarskienės nuotr.
Kraujo laše m
Darbuotojų tai negąsdina, nes jų šiame pa dalinyje padaugėjo, o darbo sąlygos pagerėjo. Medicinos biologė Elė Trumpaitienė atėjo iš buvusios Centro poliklinikos, jos kolegė Dan guolė Zykuvienė – iš Kalniečių, laborantė Da nutė Raikauskienė – iš Šančių poliklinikos, šios dabar vadinamos filialais. Juose liko tik kraujo ir kitos tiriamosios medžiagos paėmi mo kabinetai bei atliekami kai kurie skubūs tyrimai. Į centrinę laboratoriją tyrimai elekt romobiliais, kuriuos poliklinika įsigijo spe cialiai, vežami kas valandą nuo 7 iki 19 val. „Čia, Dainavos padalinyje, aparatai na šesni, nepaisant, kad darbo daugiau“, – pa stebi D.Raikausk ienė, dirbanti moderniai įrengtame hematologinių tyrimų kabinete. Jame yra trys analizatoriai. Padėklas su mėgintuvėliais pirmiausia pavartomas, kad kraujas išsimaišytų, ir dedamas į vieną anali zatorių. Jei atsakymo reikia skubiai, gali bū ti tiriamas ir vienas mėgintuvėlis. Tyrimo re zultatai jau po minutės pasirodo greta esan čio kompiuterio monitoriaus ekrane. Labo rantė patikrina duomenis, iš ko, kur, kada
nuose. Žino, kad jie atsiranda ne vėliau kaip per dvi valandas nuo kraujo paėmimo.
Išsiplėtė paslaugų spektras Centrinė laboratorija įsikūrusi septinta me Dainavos padalinio aukšte. Į jį užsikėlus vienu iš trijų liftų, tereik ia paspausti apa rato, išduodančio eilės numerį, mygtuką ir įsitaisyti ant kurios nors patogios kėdės. „Kraujas imamas pacientui pasėdėjus, pailsėjus, o ne taip, kaip būdavo anksčiau: užbėga žmogus laiptais ir puola į kabinetą. Iš pirmo aukšto į septintąperkelta ir moka mų tyrimų kasa, todėl nebereikia, išsiaiški nus laboratorijoje apie tyrimą, leistis žemyn už jį susimokėti ir vėl grįžti aukštyn“, – dėl pacientams suteiktų patogumų džiaugiasi la boratorijos vedėja dr. R.Šepetienė. Už durų su užraktu – keturi centrinės labo ratorijos poskyriai: hematologijos, biochemi jos, imunologijos ir genetinių tyrimų. Pasta rieji – gydytojos R.Šepetienės mėgstamiausia
Yra kompleksų žaliavalgiams ir vegetarams, vaikų sveikatai patikrinti, streso poveikiui ištirti. kraujas paimtas, peržiūri rodiklius. Medici nos biologė peržiūri klinikinę informaciją. „Jei parametrai yra kritiniai, iš karto skam biname tyrimą paskyrusiam gydytojui, kad kuo greičiau sužinotų apie paciento sveikatos būklę“, – darbą komentuoja E.Trumpaitienė. Jei pavojaus nėra, bet kurio Kauno mies to poliklinikos padalinių medikai mato ty rimų atsak ymus savo kompiuterių ekra
veikla. Jos mokslinio darbo tema – genetika, ir šių tyrimų įdiegimo į pirminę grandį idėją mokslininkė įgyvendino atėjusi dirbti čia. Laboratorijoje atliekami žmogaus papilomos viruso genetiniai tyrimai dėl moteris žudančio gimdos kaklelio vėžio. Tai patogiausias, leng viausiai prieinamas variantas moterims, ir tik laiko klausimas, kada jie visur bus atliekami. „Poliklinikų ir laboratorijų sujungimas lei
2018 pavasaris
Svarbu: medicinos biologė D. Zykuvienė taip nustato kraujo krešumą.
Sveikata
Paklausa: hematologinių tyrimų kabinete atliekama bene daugiausia tyrimų.
e mato visą žmogų do įdiegti daug naujų tyrimų bei sutaupyti ketv irt į milijono eur ų per metus“, – visoke riopą naudą pabrėžia dr. R.Šepetienė. Kauno miesto poliklinikos pacientams atliekami tyrimai, kai reik ia nustat yti ligą, pagal prevencijos programas ir papildomai, kai jų pageidauja pat ys pacientai. Laborato rijos vedėja pakomentuoja, kad anksčiau to kių plačių galimybių nebuvo, nes papildomų tyrimų poreik is nėra didelis ir kiekv ienoje poliklinikoje juos atlikti nebuvo rentabilu.
Streso poveikis „Duokite man ligonio kraujo lašą ir aš tučtuo jau pasakysiu, ką jam duoti“, – sakė Avicena. Kauno miesto poliklinikos laboratorijos vedėja dr. R.Šepetienė sako, kad kraujo ty rimai sudaro apie 80 proc. visų tyrimų. „Kraujas analizuojamas prieš operacijas krešėjimo rodikliams dėl nuk raujavimo ri zikos įvertinti. Ir ne tik. Tai visos organizme vykstančios kraujo krešėjime dalyvaujan čios sistemos tyrimas, nustatant įvairių jos faktorių visavertiškumą arba deficitą. Šie ty rimai skiriami ir norint nustat yti krešėjimą veik iančių vaistų efekt yv umą bei kontrolę, siek iant išsiaišk inti trombozių kilmę. Vien tok ių tyrimų, kuriuos atliekame labai mo derniu aparatu, kasdien būna arti pusantro šimto“, – komentuoja laboratorijos vadovė. Labai daug tyrimų atliekama dėl įtariamų organizmo uždegimo procesų, kepenų, virš kinimo, šalinimo sistemos, širdies ir kraujo takos sutrikimų. Iš kraujo apie žmogaus svei katą galima pasakyti labai daug, todėl verta jį išsitirti nelaukiant ligos ženklų, pav yzdžiui, anemijos, kurią gali sukelti slaptas vidinis kraujavimas, netinkama mityba ar gausios menstruacijos. Iš pradžių anemija nerodo jo kių ženklų, o padariniai gali būti sunkūs.
„Dažnai pacientai sako: iš kraujo ištirk i te man viską, todėl sukūrėme tyrimų komp leksus, kuriuos įsigijus laboratorinės medi cinos gydytojo konsultacija teikiama nemo kamai. Pavasarį itin aktualu plaukų, odos, nag ų būklė. Yra kompleksų žaliavalgiams ir vegetarams, vaikų sveikatai patikrinti, streso poveik iui ištirti“, – naujoves prista to R.Šepetienė ir priduria, kad už minimalų mokestį pacientai gauna maksimalią naudą. Dabar dėl daug ybės ligų dažnai kaltina mas nuolat patiriamas stresas. Kaip jis atsi spindi kraujyje, ligai žmogaus dar nepark lupdžius? Mokslų daktarė R.Šepetienė atsa ko, kad streso poveik į rodo bendras kraujo tyrimas. Skaičiuojama leukogramos formulė padeda laiku įtarti onkologines kraujo ligas. „Leukograma – tai baltojo kraujo forminių elementų formos, dydžio pasikeitimas, nukry pimas nuo normos“, – paaiškina specialistė. Pasirodo, kraujas labai greitai reag uoja į stresą, nuovarg į, net į metų laikus ir būseną jį imant. Medikė pataria niekada neiti tirtis kraujo nemiegojus, po darbo naktinėje pa mainoje. Fizinis akt yv umas taip pat daro įtaką kraujo rodikliams, o hormonų veikla prik lauso nuo metų, paros laiko. „Dabar visi skuba tirtis vitamino D kiekį. Jo metabolizmas glaudžiai susijęs su imuni ne sistema. Pas mus mažai saulėtų dienų, to dėl trūksta šio vitamino. Imuninei sistemai nusilpus ir susirgus gydoma net antibioti kais, o tereikia nustatyti vitaminų balansą, ir priežastis paaiškėja“, – net ir kolegoms me dikams pataria mokslų daktarė R.Šepetienė.
Nepelnytai nuvertinti, bet daug pasakantys Kauno miesto poliklinikos laboratorijoje at liekami tyrimai ir dėl retų, ir dėl infekcinių,
erk ių platinamų, taip pat alerginių, kirmėli nių ligų. Tiriami ir skysčiai: nosies, bronchų sekretas dėl alerginių, kvėpavimo takų ligų, sperma – nustatant nevaisingumo priežastis. Šlapimas – dar viena laboratorinių tyrimų medžiaga. Iš jos galima nustatyti, ar žmogus neserga diabetu, ar gerai veik ia inkstai, diag nozuojant nefrozinį sindromą. Šlapime labo rantai randa eritrocitų, leukocitų, bakterijų. Aprašo jo spalvą, kiek į, skaidrumą, drums tumą, o tai gydytojams pasako labai daug. Viename iš laboratorijos kabinetų mik roskopu tiriamos šlapimo nuosėdos. „Kai nustatoma patologija, gydytojui labai svarbu žinoti, kiek ir kokių ląstelių yra. Tai rodo, koks organas pažeistas: inkstai, šlapi mo takai, o gal pokyčiai šlapime signalizuo ja kurio nors kito organo patologiją“, – pako mentuoja R.Šepetienė ir priduria, kad šlapi mo tyrimai, anot jos, nuvertinti nepelnytai. Prie mikroskopo palinkusi laboratorijos gydytoja Birutė Balnienė patvirtina, kad su radus vėžinių ląstelių būna sunku. Tai medi kę liūdina, apie rezultatus pranešama tyrimą paskyrusiam gydytojui. Ne pacientui, nes la boratorijos specialistai žmogaus nemato, tik jo vidų. Tai juos apsaugo nuo neigiamų emo cijų, kai reik ia pranešti: jums – vėžys.
Kauno miesto poliklinikos laboratorija įsikūrusi Dainavos padalinyje (Pramonės pr. 31). Informacija teikiama tel. (8 37) 403 950. Laboratorija dirba nuo 7.15 iki 20 val. 23
B.Sruogos g. 4, Birštonas Gyvenamojo korpuso registratūra 8 319 65 525 Gydyklos registratūra 8 319 65532, 8 319 61336 www.tulpe.lt el.paštas registratura@tulpe.lt
NAUJOJI „BALTOJI VILA“ NEMUNO PAKRANTĖJE LAUKIA JŪSŲ!
Atvykite ir patirkite tobuli au
BIRŠTONO
„TULPĖS“ SANATORIJA –
VIETA JŪSŲ ATOSTOGOMS! ® Sanatorinio gydymo ir specialios sveikatingumo programos (VIENOS PAROS KAINA – NUO 43 EUR ASMENIUI) ® Savaitgalio poilsio programos ® Naujos veido ir kūno puoselėjimo procedūros ® Baseino ir pirčių kompleksas
uli ausių gamtos šaltinių jėgą!
2018 pavasaris
Sveikata
„Orthokine“
terapija
A
pie gydytojo anesteziologo-reanimato logo Alberto Albertjano (nuotr.) unikalią gydymo metodiką, derinant tradicinę bei netradicinę mediciną, yra girdėję ir ja naudojęsi daugelis klaipėdiečių, ta čiau kitų Lietuvos vietovių gyventojams tai gali būti gera naujiena.
Žinomas gydytojas anesteziologas-reani matologas A.Albertjanas, skausmo gydy mo pradininkas Vakar ų Lietuvoje, turintis daugiau kaip penk iolikos metų patirt į to je srit yje, šią saugią skausmo gydymo pro cedūrą, neturinčią jok io šalutinio poveik io ir galinčią tapti puik ia skrand į bei kitus or ganus žalojančių tablečių vartojimo alter nat yva, jis pradėjo taik yti nuo 2013 m. vie nas pirmųjų Lietuvoje. Kaip teigia gydyto jas A.Albertjanas, anksčiau krepšininkai iš Amerikos skrisdavo į Vok ietiją atlikti šių procedūr ų. Dabar kraujo plazmos injekci jos prieinamos visiems. Beje, įdomi detalė – „Orthok ine“ terapija buvo gydomas ir po piežius Jonas Paulius II. Šiuo unikaliu gy dymo metodu jau pasinaudojo daugiau kaip 100 šios klinikos pacientų. Faktiškai visais atvejais buvo pasiektas geras arba labai ge ras ir ilgalaik is rezultatas.
26
– Kas yra „Orthokine“ terapija? – Unikalus „Orthokine“ gydymo metodas yra skirtas sąnarių ir nugaros skausmui mal šinti, sausgyslių ir raumenų potrauminiam uždegimui gydyti. „Orthokine“ gydymo me tode nenaudojami jokie cheminiai vaistai ar kitos organizmui svetimos medžiagos. Šis metodas – biologinis, t.y. gydymui naudojami tik jūsų organizmo balt ymai ir kiti sveik imą skatinant ys faktoriai. Gydymo metodas prasideda nuo kraujo paė mimo iš venos. Kraujas apdorojamas spe cialiomis sąlygomis ir gaunamas serumas, kuris pakartotinėmis dozėmis suleidžiamas į organizmo pažeistas vietas. „Orthokine“ gydymo metodas pradėtas taikyti užsienyje nuo 1987 m. Įvairiose šalyse šimtai specia
listų taiko šį metodą savo pacientams gydyti. Atlikta šimtai tūkstančių serumo injekcijų, kurios neturėjo šalutinių reakcijų ir neigia mo poveikio organizmui. – Kada gali būti taikomas „Orthokine“ metodas? – Įrodytas gydymo „Orthokine“ metodu efektyvumas esant šiems organizmo pažeidi mams, kuriems nereikia chirurginio gydymo: • sąnarių osteoartrito (I–III stadijos) sukeltas skausmas, • nugaros skausmai, • sausg yslių ir raumenų pažeidimai. „Orthok ine“ metodu galima gydyti kele tą pažeistų vietų tuo pačiu metu. – Kokie „Orthokine“ metodo pranašumai? – Gydymo „Orthokine“ metodas paremtas tuo, kad naudojamos medžiagos, išgautos tik iš paciento organizmo, todėl yra puikiai toleruojamos. Uždegimų slopinamasis ir regeneracinis serumo poveikis užtikrina ilgalaikį klinikinį efektą. – Kaip veikia „Orthokine“ metodas? – „Orthokine“ metodu efektyviai slopinamas skausmas ir uždegimas sergant osteoartritu, nervų šaknelių uždegimu esant sausgyslių
ir raumenų pažeidimui, norint pagreitinti pooperacinio sveikimo laiką. Skausmas nu malšinamas, serumo regeneracinis poveikis padeda atkurti pažeistos kūno vietos judru mą ir tinkamą funkcionavimą. – Kiek ilgai trunka „Orthokine“ gydymo metodo poveikis? – Kiekvienu atveju – skirtingai. Sunku tiks liai numatyti „Orthokine“ metodo poveikį skirtingiems pacientams. Tai priklauso ir nuo pažeidimo sunkumo, ir nuo paciento bendros būklės prieš pradedant gydymą. – Kada gydyti „Orthokine“ metodu nereko menduojama? – Nepatariama „Orthokine“ metodu gydyti, jei sergate ūmia infekcine liga ar gripu, jei viduriavote per pastarąsias tris dienas, pasta rąją savaitę vartojote antibiotikus ar keturių savaičių laikotarpiu skiepijotės. Pageidautina šį gydymo metodą taikyti pacientams, kurių bendra organizmo būklė yra stabili. – Kokia galima „Orthokine“ sąveika su ki tais gydymo metodais? – Nepastebėta jok ių „Orthok ine“ gydymo metodo sąveikų su naudojamais vaistais ar kitais gydymo būdais.
„Orthokine“ gydymo metodas – biologinis, t.y. gydymui naudojami tik jūsų organizmo baltymai ir kiti sveikimą skatinantys faktoriai.
2018 pavasaris
Sveikat a Sveikata
Ozono terapija Š
– Kokie galimi šalutiniai poveikiai? – Gydant „Orthokine“ metodu naudojamas 100 proc. endogeninės kilmės serumas, todėl jis saugus ir ypač gerai toleruoja mas. Šalutinis poveikis pasitaiko itin retai, retkarčiais gali būti sudirginimas injekcijos vietoje. – Iš ko susideda „Orthokine“ metodas? – Gydytojas ar slaugytojas paima reikiamą jūsų kraujo kiekį serumui gaminti. Tuomet gydytojas jums paskirs pirmos ir kitų injek cijų laiką. Injekcijos dažniausiai atliekamos vieną du kartus per savaitę. – Ar „Orthokine“ metodo veiksmingumas ir saugumas įrodyti moksliškai? – Atlikti tyrimai, kurie įrodė šio metodo efektyvumą ir ilgalaikę naudą (dvi kelio osteoartrito studijos, priekinio kryžminio raiščio pakeitimo studija, Achilo sausgyslės pažeidimo gydymo studija, dvi raumenų pažeidimo gydymo studijos). – Kiek pakartotinių serumo injekcijų būti na atlikti? – Serumo injekcijų skaičius priklauso nuo patologijos sunkumo ir indikacijų. Injekcijų skaičiaus rekomendacijas sukūrė šio metodo išradėjas prof. Peteris Wehlin gas (Diuseldorfas, Vokietija), remdamasis klinikinių studijų rezultatais ir praktine patirtimi. – Ar gydymas „Orthokine“ metodu gali būti kartojamas? – Medicininiu požiūriu gydymas gali būti kartojamas tiek kartų, kiek reikia.
iuolaik iniame moderniame pasau lyje žmonės vis labiau ieško natūra lumo. Natūralių gydymo ir sveika tos stiprinimo metodų – taip pat. Vienas tok ių yra ozono terapija. Ją puik iai išma no gydytojas anesteziologas-reanimato logas A.Albertjanas, dirbantis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Dr. A.Al bertjano klinikoje. Ozonoterapija – sena terapijos rūšis. Oro gydomąją galią po perkūnijos įver tino jau senovės egiptiečiai. Paslaptis pa prasta: po perkūnijos elektros srovė, te kanti per katodą, deg uonį paverčia ozo nu. Moksliniai tyrimai dėl poveik io svei katai pradėti praėjusio amžiaus pradžio je. Jie tebesitęsia, nes ozonas atskleidžia vis naujas žmog ui naudingas sav ybes. Įdomu tai, kad šis metodas daug kur tinka, neturi šalutinio poveik io, bet tei giamai veik ia daug organizmo sistemų. Ozonoterapija naudojama širdies ir kraujag yslių sistemos, plaučių, viršk i nimo trakto, infekcinėms ligoms gydy ti ir būklei, kai nusilpusi imuninė siste ma, gerinti. Kaip ozonas veik ia? Širdies ir krauja gyslių ligoms gydyti ozonas naudojamas daugiau kaip 40 metų. Širdies stenokar dijos priepuoliai, ritmo sutrik imai, šir dies ir galvos smegenų infarktai, padidė jęs arterinis kraujospūdis ir cholestero lis, širdies nepakankamumas, ateroskle rozė ir kitos ligos išsiv ysto dėl sutrikusios kraujotakos. Ozonas ją akt yv ina. Pastebėta, kad po ozonoterapijos kur so, 6–8 procedūr ų, žmogaus fizinis akt y vumas padidėja 8–12 proc., ypač pagerėja širdies darbas esant fiziniam krūv iui, iš nyksta tachikardija, suretėja stenokardi nių skausmų priepuoliai, sumažėja, kar tais net išnyksta dusulys. Dėl eritrocitų gebėjimo veik iant ozo nui tapti lankstesniems, pereiti per smul kiausias kraujag ysles ir nunešti deg uonį ten, kur jo trūksta, ozonoterapija tinka li goniams, sergantiems lėtine galvos sme genų išemija, esant galvos smegenų krau jotakos sutrik imams, po išeminio galvos smegenų infarkto liekamiesiems padari niams, migrenai gydyti. Virusinių lig ų atveju ozonas veik ia kaip imuninės sistemos stiprinimo ele mentas – imunomoduliatorius ir orga nizmas nugali ligą. Kita teigiama ozo no sav ybė yra ta, kad, jo molekulei su sidūrus su virusu ar bakterija, grybelio membranomis, ji jas oksiduoja ir dėl to
šie mikroorganizmai žūva. Toks yra tiesio ginis ozono poveik is gydant infekcines li gas. Vok ietijoje jau seniai naudojami ozo natoriai bakterijoms vandenyje naik inti. Sov ietų Sąjungoje chloruodavo vandenį ir iki šiol tai daro, o vok iečiai bakterijas žu do ozonu. Žinoma, nereik ia galvoti, kad vi sos ligos išg ydomos vien ozonoterapija. Li gų profi laktikai ji tinka, o gydymui neretai yra derinama su vaistais ir kitais gydymo metodais. Pasirink imas prik lauso nuo li gos sunkumo. Žinotina, kad lėtinių lig ų iš gydyti neįmanoma net vaistais, todėl jos ir vadinamos lėtinėmis. Tegalima numalšin ti paūmėjimą, pagerinti gyvenimo kok ybę, pradedant nuo anksčiau vadinamos vegeto distonijos – autonominės somatoforminės disf unkcijos ir baigiant diabetu, įvairių lo kalizacijų išeminėmis ligomis. Tai, ar jas galima paveikti vien ozonote rapija, prik lauso nuo būklės. Puik iai žino ma, kad vieniems, sergant diabetu, užten ka vien dietos ir fizinio akt yv umo. Kitiems, sergantiems kita diabeto forma nuo vaik ys tės, net ir leidžiantis insuliną, cukraus kie kis kraujyje ir kiti rodikliai gali smark iai svyruoti bei viršyti normą. Pirmuoju atve ju užtektų ozonoterapijos, antruoju – jok iu būdu ne, reik ia ir įprasto gydymo – insuli no ir kitų metodų komplikacijoms slopinti. Be to, ozonas padidina ląstelių membranų pralaidumą gliukozei, todėl sumažėja gliu kozės kiek is kraujyje, o padidėja audiniuo se. Pastebėta, kad po ozonoterapijos kur so gliukozės kiek is kraujyje sumažėja iki 26 proc. Tai kai kuriems ligoniams leidžia su mažinti insulino ar kitų vaistų nuo diabe to dozes. Onkologijos srit yje veiksmingas tam tik ros koncentracijos ozonas. Stimuliuoda mas imuninę sistemą jis padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, stabdo jų dauginimą si. Aišk inama, kad vėžinės ląstelės nesuge ba atlaik yti ozono sukeliamo oksidacinio poveik io. Ozonas labai efekt yv us simpto miniam vėžiui gydyti: skausmui malšinti, vidurių užk ietėjimui mažinti, bendrai sa vijautai stiprinti, nuotaikai gerinti, nes vei kia kaip antidepresantas. Ozonoterapija itin tinka profi laktiškai nuo žmoniją žudančio nuolat patiriamo streso. Koks yra optimalus gydymo kursas? Suaug usiam žmog ui reik ia dešimties proce dūr ų. Tai užtikrina geresnį ir ilgesnį ozono poveik į. Tačiau gydymą diferencijuojame, nes jaunam organizmui gali pakakti 6–8 procedūr ų, o ligotam reik ia ilgesnio kurso, palaikomųjų procedūr ų ir pan.
27
2018 pavasaris
Sveikata
Pavasarį – apie
N
ors saulė mela nomai atsirasti ne visada turi įtakos, ultravio letinių saulės spindulių povei kis yra viena iš priežasčių, didi nančių riziką su sirgti melanoma.
Pagrindinė melanomos priežastis – apie 80 proc. – yra stiprus ilgalaik is ultrav ioletinių saulės spindulių poveik is odai, ypač anks tyvoje jaunystėje. Lietuvoje kasmet regist ruojama apie 350 naujų susirgimų šia grės minga liga. Moter ys melanoma serga daž niau nei vyrai. Daugiausia žalos žmog ui gali pridar y ti UV spinduliuotė. Iš gerai žinomų mela nomos rizikos faktorių pagrindinis – ilga laik is ir intensyv us ultrav ioletinių spindu lių poveik is, kuris siejamas su 80 proc. odos melanomos atvejų. Nereikėtų pamiršti ge netinių veiksnių – 5–10 proc. melanomos atvejų nustatomi žmonėms, kurių šeimose jau buvo melanomos atvejų. Dėl kitų rizi kos veiksnių – rūk ymo, alkoholio vartoji mo, nev isavertės mit ybos, hormoninių pre paratų vartojimo kol kas nėra tvirtų įro dymų.
Apie melanomas
28
Melanoma – tai vėžys, besiv ystant is spe cializuotose ląstelėse melanocituose. Me lanocitai – tai ląstelės, kurių odoje yra apie 1,5 tūkst. 1 kv. m. Pagrind inė jų funkci ja yra pigmento melanino gamyba, ku ris apsaugo odos ląsteles kerat inocitus nuo žalingo UV poveik io. Melanoma ga li prasidėti odoje (odos melanoma), bet ga li vyst yt is ir kituose aud iniuose, kur yra šį pigmentą gaminančių ląstelių, pvz., akyje arba žarnose. Pasaulyje melanomos atvejų daugiau sia nustatoma Australijoje ir Naujojoje Ze
landijoje, kur ji yra tris kartus dažnesnė nei Europoje. Kita vertus, melanoma labai re ta Afrikos ir Azijos valstybėse. Europoje maždaug 1 iš 100 žmonių kuriuo nors gy venimo laikotarpiu išsivysto melanoma, bet įvairiose šalyse dažnis gerokai skiriasi. Kasmet Europoje melanoma nustatoma maždaug 10–25 iš 100 tūkst. žmonių. Odos melanomos paplitimas ėmė didėti per pa staruosius dešimtmečius ir mirštamumas nuo šios ligos didėjo greičiau nei kitų pikt y binių nav ikų. Kiekv ienais metais naujų li gos atvejų nustatoma 3–7 proc. daugiau.
Pastebėkime kintantį apgamą „Įprasta manyti, kad melanoma išsiv ysto iš jau esamų, įgimtų apgamų, – sako gydyto ja chirurgė Jolita Gibavičienė. – Melanoma gali atsirasti tiek sveikoje odoje kaip nauja, greitai auganti dėmė ar mazgas, tiek vyst y tis iš seno, bet kintančio apgamo. Tačiau no rėčiau atk reipti dėmesį, kad melanoma – tai ne tik odoje atsirandantis ir plintantis pik tybinis procesas. Melanoma gali atsirasti ir vyst ytis tose kūno vietose, kurios beveik ne mato saulės, net vidaus organuose: nosies ertmėje, ryklėje, skrandyje ir kitose gleivi nėse. Diagnozuojama net akies melanoma, melanoma gali vyst ytis ir nago guolyje.“ Esamus apgamus, be abejo, patartina ste bėti – daugelis žmonių jau žino, kad spalvą, formą ar dydį pakeitusį apgamą reik ia kuo skubiau ištirti, tačiau kartais navikas veši ne į plotį, o į gylį ir auga tok iose vietose, kur žmogus jo niekada nepastebėtų. Kita vertus, įgimtus apgamus turint ys žmonės prie jų pripranta ir net nepastebi tam tikrų pasikei
Jolita Gibavičienė: Melanoma gali atsirasti ir vystytis tose kūno vietose, kurios beveik nemato saulės, net vidaus organuose.
timų. Kalbant apie odoje besiv ystančią me lanomą, labai svarbu, kad pats žmogus bū tų budrus. „Vykstant pikt ybiniam procesui, apgamas pradeda keistis: netaisyklingai di dėja, gali pradėti netolygiai tamsėti. Apga mas tampa kitoks nei visi kiti – tai vadina masis bjauriojo ančiuko simptomas“, – sako gydytoja J.Gibavičienė. Įspėjamuosius melanomos požymius lengv iausia atpažinti pagal ABCDE metodą: ■■ A (asimetrija) – apgamo abi pusės skir tingos formos; ■■ B (kraštai) – dantyti, rantuoti, netai syklingi ar neryškūs; ■■ C (spalva) – juodi, rudi atspalviai, įdegio spalva, gali matytis balti, pilki, raudoni ar mėlyni ruoželiai; ■■ D (diametras) – apgamas didėja ir tampa didesnis nei 6 mm, t.y. tokio dy džio kaip trintukas pieštuko gale; ■■ E (evoliucija) – greiti pokyčiai: kei čiasi apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda arba apgamas pradeda augti sveikoje odoje. Šiuos pok yčius gali pastebėti kiekv ienas žmog us, gali pamat yti šeimos nariai ar ar timieji. „Kad labai svarbus žmonių onkolo ginis budrumas, parodė ir Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai – daugiausia odos vėžio ir melanomos atvejų aptiko pats žmog us ar ba jo sutuoktinis, nes mato save ar savo ar timąjį nusireng usį, – sako gydytoja onko logė. – Svarbu žinoti, kad melanomai ypač būdingas netaisykling umas ir spartus au gimas. Pastebėjus bet kok į neįprastą darinį odoje, kuris neišnyksta per 1–2 mėnesius, būtina apsilank yti pas gydytoją.“ Esama įrodymų, kad žmonės, kurių imu ninė sistema nuslopinta dirbtiniais būdais,
2018 pavasaris
Sveikata
pie melanomą prof. Sonata Jarmalaitė: BRAF geno mutacijos tyrimas pacientams, sergantiems melanoma, tapo standartine praktika. pav yzdžiui, po organų transplantacijos, dažniau, palyginti su bendruoju populiaci jos vidurk iu, suserga melanoma, be to, ir jų liga būna agresyvesnė. „Anksti diagnozav us melanomą labai svarbu ją teisingai išoperuoti, – sako gydy toja chirurgė J.Gibav ičienė. – Ankst yvos stadijos melanoma sėkmingai išg ydoma, penkerių metų išg yvenamumas 90 proc. – pašalinus ją chirurginiu būdu. Čia būtina pabrėžti, kad ją reik ia pašalinti iš karto tei singai: atlikti eksciziją 1,5–2 cm nuo nav iko kraštų. Būtina ištirti sarginį limfmazg į.“
tymą ir sulėtina naviko augimą bei plitimą. Dviejų vaistų kombinacija (BRAF ir MEK in hibitoriai) gali būti skiriami tik tiems pacien tams, kuriems nustatytas metastazuojantis navikas, turintis BRAF geno mutaciją, – aiš kina profesorė S.Jarmalaitė. – Be to, Naciona liniame vėžio institute vykdome platesnę me lanomos stebėsenos programą ir BRAF geno mutacijas tiriame visų stadijų melanomose. Pacientai, sergantys ankstyvųjų stadijų me lanoma su mutuotu BRAF genu, priskiriami atidesnės stebėsenos grupei, siekiant laiku pa stebėti ir sustabdyti ligos išplitimą.“
Atliekamas genetinis tyrimas
Sisteminis gydymas
Dar visai neseniai pagrindinis išplitusios me lanomos gydymo būdas buvo vienos ar kitos rūšies chemoterapija, kuri, deja, nebuvo pa kankamai efektyvi. Plėtojantis mokslui nu statyta, kad melanomos pasižymi specifiniais genetiniais pokyčiais ir pagal šiuos geneti nius pokyčius melanomas galima suskirsty ti į dvi pagrindines grupes – turinčias BRAF geno pokyčių (mutacijų) ir jų neturinčias. „Nacionaliniame vėžio institute (NVI) yra visos galimybės atlikti genetinį naviko tyri mą, nustatyti šiai ligai specifines mutacijas ir paskirti efektyv ų šiuolaik inį gydymą – tai kinių terapiją, – sako NVI direktoriaus pa vaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jar malaitė. – 50 proc. visų melanomos atvejų turi BRAF genų pakitimų. BRAF geno mu tacijos tyrimas pacientams, turintiems mela nomą, tapo standartine praktika.“ „Pastarojo dešimtmečio mokslo pasieki mai, kai buvo atrastos kritinės melanomos ląstelių genų mutacijos, leido sukurti efekty vią taikinių terapiją. Ji blokuoja BRAF bal
„Melanoma – aktuali nūdienos onkologijos problema, – sako NVI Chemoterapijos sky riaus vedėja, gydytoja onkologė-chemote rapeutė dr. Birutė Brasiūnienė. – Šių dienų melanomos diagnostika ir gydymas iš pa grindų pasikeitę, siek iant tiksliai diagno zuoti ir sėkmingai gydyti reikalingos labai specif inės žinios, kelių specialistų koman
dinis darbas ir inovat yv iausios diagnosti kos bei gydymo priemonės.“ Dr. B.Brasiūnienė sako, kad dabar gydo ma ir metastazavusi vėlyvųjų stadijų mela noma. „Anksčiau gydyti išplitusią ligą bū davo labai sudėtinga, neturėjome daug žinių apie melanomos biologiją, specifines mutaci jas, dėl to nebuvo ir efektyvaus gydymo me tastazavusios melanomos atvejais, – aiškina B.Brasiūnienė. – Tradicinė chemoterapija ar senoji imunoterapija, deja, neduodavo lau kiamų rezultatų. Tačiau situacija iš esmės pa sikeitė sužinojus apie specifines mutacijas, jų reikšmę melanomos patogenezei, imunolo ginius melanomos mechanizmus, kai buvo sukurti nauji inovatyvūs vaistai, kurie gero kai pailgina paciento gyvenimą, nepablogi na gyvenimo kokybės ir leidžia sergančiajam tęsti įprastinį gyvenimą. Šiuo metu pasauly je išplitusios melanomos gydymo standartas yra taikinių terapija ir imunoterapija. Esant specifinėms mutacijoms, išplitusi melanoma sėkmingai gali būti gydoma kelių taikinių vaistų deriniu, kurie kompensuojami Lietu vos ligoniams. Noriu akcentuoti, kad inova tyvūs vaistai šiandien jau skiriami ir anksty vesnių stadijų (III st.) operuotos melanomos atvejais. Kitais išplitusios melanomos atvejais skiriami nauji imunoterapiniai vaistai, kurie greitai turėtų būti taip pat prieinami mūsų li goniams. Džiaugiamės, kad dar šiemet šiai li gonių grupei galėsime pasiūlyti dalyvauti kli nikiniame tyrime ir gauti naujausius vaistus. Pasak dr. B.Brasiūnienės, melanoma – labai agresyvus ir heterogeniškas navikas. „Viena reikšmiškai šiandien galime teigti, kad šiuolai kinių preparatų efektyvumas išplitusiai mela nomai gydyti – vienas sėkmingiausių žingsnių onkologijoje“, – sako dr. B.Brasiūnienė.
dr. Birutė Brasiūnienė: Šiuo metu pasaulyje išplitusios melanomos gydymo standartas yra taikinių terapija ir imunoterapija. 29
2018 pavasaris
Sveikata
naujausios mokymo programos Kūno SPA specialisto
Tapk profesionaliu masažo specialistu irbate darbą, bet nesijaučiate laimin Keiskite darbą, paverskite jį pomė D gas? giu, malonumu, ir nereikės dirbti! Tokį receptą jums siūlo „Ispado“ akademija.
30
Neabejotinai savo gyvenime esate išbandę masaž ą. Tai atpalaiduoja, suteik ia energi jos, netgi gydo. Ne tik patirti šį malonumą ir naudą, bet ir teikti tai kitiems – diev iškas darbas. Jo moko „Ispado“ akademija – tarp tautinė masažo mok ykla, savo veikla garsė janti daugiau kaip dešimt metų. Baig usieji akademiją, kurioje sutelkta geriausių dėst y tojų – pripažintų masažo meistr ų komanda ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos šalių bei Rusijos, gauna kvalif ikuoto masažo meist ro diplomą. Po to galimos tęstinės studijos meistriškumui pakelti. Masažo specialistams darbo – per akis, nes kok ybiškų paslaug ų pak lausa vis dar viršija pasiūlą. Šiuo metu „Ispado“ akade mijoje dar įmanoma užsiregistruoti studi juoti, bet norinčiųjų – labai daug. Žinoma, masažo galima mok ytis ir kitur: kai kurios profesinės mok yklos taip pat siūlo progra mas, tačiau atsiž velk ite, kiek laiko skiriama praktikai ir kiek metų truks mok ymai. „Is pado“ akademijoje galima pasirinktą masa žo kursą išbandyti keletą dienų, įsitik inti, ar mok ymai atitinka poreik ius. Be to, atėję į „Ispado“, galite rinktis iš itin plataus spekt ro mok ymo programų: nuo sveikatinimo, SPA iki įvairiausių masažų technikų, pa vyzdžiui, veido masažo metodikos. Veido fitnesas – formuojamasis masažas, ypač naudingas esant komplikacijoms po trišakio nervo pažeidimų, nejudriems veido
raumenims ar turint ypač gilių raukšlių. Šios naujos technikos labai naudinga išmokti ir kineziterapeutams ar odontologams. „Ispa do“ akademijoje galima mokytis smilkini nio apatinio žandikaulio sąnario tyrimo ir gydymo pagrindų. Tai gana dažnas sveika tos sutrikimas, atsirandantis dėl netinkamo protezavimo ar net ilgalaik ių stiprių stresi nių situacijų. Atsiradus pažeidimui, žmogus gali imti griežti dantimis, gali traškėti žan dikaulio sąnar ys ir kilti panašių patologi jų, kurias galima pašalinti masažu. „Ispado“ akademija teikia ir kitas sveikatinimo bei grožio paslaugas, tiksliau, akademijos pada linys – „Health &Beauty Therapy by Ispado“. Jis įsikūręs Kauno senamiestyje. Kūno ir veido masažą atlieka profesionalūs masažo meistrai, SPA terapijos kūnui ir veidui metu naudojama naujos kartos prancūziška kos metika „Gemolog y“ su pusbrangiais ir bran giaisiais akmenimis. Taip pat čia teikiamos kosmetologijos paslaugos, sudaromi mitybos planai, vedami terapinės jogos užsiėmimai.
Raguvos g. 4, LT-44275 Kaunas, tel. +370 686 34 772 e.p. info@ispado.lt www.ispado.lt
■■ Hemolimfodrenažas puikiai atpalaiduoja ir teigiamai veikia vidinę būseną, pašalina toksi nus, skatina limfos tėkmę ir pa kelia organizmo tonusą, dailina kūno linijas, mažinaceliulitą. ■■ Gilus miorelaksinis masažas pagerina raumenų elastingu mą, padidina oksigenaciją rau menų skaidulose, atkuria tiek fizinę, tiek emocinę būseną. ■■ Neurosedatyvinis masažas – ypatinga technika, leidžianti padidinti žmogaus kūno at sparumą stresui, gali pagerinti miego kokybę. ■■ Masažas akmenimis populia rus tarp SPA. Karšti akmenys sušildo kūną, todėl gerėja ap rūpinimas krauju. Šalti akmenys mažina uždegimą ir skausmus. ■■ Reflektorinis pėdų masažas teigiamai veikia absoliučiai vi sus žmogaus kūno organus.
Veido masažo specialisto Akademijos studentai mokosi šių veido masažo programų: ■■ veido anatomijos, kai aptaria mos emocinės išraiškos ir jų metu dirbantys raumenys, infor macija, kodėl ir kaip sensta mūsų veidas; ■■ klasikinio veido masažo; ■■ hemolimfinio drenažo ma sažo, kuris taikomas, kai oda probleminė, prieš detoksika ciją, injekcijas, po plastinės operacijos; ■■ gilaus raumenų masažo, kai veido raumenys praranda elastingumą ir tonusą, veido ovalo korekcijai, ankstyvoms raukšlėms pašalinti; ■■ neurosedatyvinio masažo, stiprinančio atsparumą stresui; ■■ individualaus masažo, at sižvelgiant į senėjimo tipus, anatomijos ypatybes, kliento emocijas.
2018 pavasaris
Sveikata
Respublikinė Kauno ligoninė
dar labiau atsinaujino I
32
š pramoninio rajono į Aukštuosius Šančius perkeltas vienas Respublikinės Kauno ligoninės (RKL, žmonių vis dar vadinamos 3-iąja ligonine) padalinys. Tai leis suteikti kokybiškesnes paslau gas ir labiau rūpintis pacientais. Taip pat darbą pradeda nauji ambulatorinės reabilitacijos kabinetai.
Patalpos: čia gydomi stuburo susirgimai.
2018 pavasaris
Atok ioje Kauno vietoje – Taikos prospek to pabaigoje – ilg us met us nuomojamo se pat alp os e veik ė RKL Vertebroneurolo gijos poskyr is. Šiame poskyr yje gydom i pac ient ai su įvair iais stuburo negal av i mais. Pat i viet a sunk iai pasiek iama, pa stat ui reik ėjo remonto, todėl kovo mėnesį šis poskyr is perkelt as į centr ines RKL pa talpas, esanč ias Hip odromo g. 13 (Aukš tuosiuos e Šanč iuos e). Tad nuo šiol vis os stuburo lig ų gydymo ir reabil it ac ijos pa slaugos teik iamos renov uotos e, komfor tiškos e pat alp os e, kur ios e ne tik šviesu ir jauk u, tač iau pac ient ai nepasiges ir inter neto ryšio. Anot RKL gener al in io direktor iaus doc. dr. Lino Vitk aus, Vert ebroneurolo gijos pos kyr is buvo ats kirt as nuo įstai gos pat alpų. Past at ai, kur buvo įsik ūręs šis skyr ius, prik laus ė priv at iems asme nims ir ligon inė už juos kasmet mok ė davo apie kel iasd eš imt tūkst anč ių eur ų nuom ą. Prisid ėd avo ir kitos išl aidos, pa vyzd žiui, ten besig yd ant iems pac ient ams reik ėjo tiekt i maist ą, pac ient us atsivež ti į ligon inę magnet in io branduol ių re zon ans o, kompiut er inės tomogr af ijos ty rimų. Be to, ligon inėje trūko neurolog ų, o pad al inyje, nuo ligon inės nutolusiame mažd aug 10 km, kaip tik ir dirb o gydyto jai neurologai.
Patogiau ir pacientams L.Vitkus pripažino, kad centriniame ligoni nės pastate sąlygos pacientams yra kur kas geresnės, visos palatos jauk ios ir komfor tiškos. Vienas pagrindinių pranašumų tai, kad bus galima suteikti daugiau paslaug ų nei ankstesniame padalinyje. „Stengiamės, kad palatos būtų artimes nės namų aplinkai. Posk yr yje yra dvi dvi vietės palatos, likusios šešios – vienv ietės. Kiekv ienoje palatoje įrengti atskiri vonios kambariai, pritaik yti ir neįgaliems pacien tams. Posk yris, į kurį patog u pak ilti liftu, įkurtas ketv irtame aukšte. Čia vyrauja ra mybė, o tai ypač svarbu tok iems pacien
Naudinga: svarbu žinoti, ar mankštinimasis nekenkia sveikatai.
„Back-check“ diagnostika rekomenduojama, jei: ■■ sportuojate savarankiškai ir ima varginti neaiškios kilmės raume nų skausmai, ■■ darbe nuolat dirbate fizinį darbą ir vis dažniau pasireiškia raume nų skausmai, ■■ planuojate pradėti sportuoti ir norite, kad būtų sudaryta treni ruočių programa, užtikrinanti, kad mankštinsitės sveikai, nepa kenkdami sau.
Nustačius, kurie raumenys yra stiprūs, o kuriuos reikia lavinti, žmogus keliauja į specialių tre
tams sveikti. Likusios lovos, skirtos stuburo ligomis sergantiems pacientams, yra Neu rologijos skyriuje“, – sakė RKL generalinis direktorius.
Daugiau tyrimų ir konsultacijų O ketv irtas aukštas, į kurį perkeltas Verteb roneurologijos poskyris, yra visiškai naujai renov uotas. Remontas buvo atliekamas pa gerinant patalpų komfortą, įrengiant tuale tus ir vonios kambarius, tinkančius ir neį galiesiems. Specialių reikalav imų įrengiant palatas stuburo lig ų pacientams nėra“, – ko mentavo L.Vitkus. Perkėlus padal in į į centr in į ligoninės pastat ą, atsirado gal imybė suteikt i gero kai platesn į ir įvairesn į paslaug ų spektrą: esant reik alui, pacient us gal i konsult uo ti kard iologai, gastroenterologai, chir urgai bei daugel is kit ų special ist ų. Taip pat ga li būt i atl ikt i visi reik al ing i tyr imai: kom piuter inė tomografija, magnet inis bran duol in is rezonansas, ultragarsiniai kaklo ir galvos kraujag ysl ių tyr imai, bendr i kli nik iniai tyr imai. Papildomos konsultaci jos ir tyr imai yra mok am i.
niruoklių salę. Šie treniruokliai ypatingi tuo, kad turi grįžtamąjį ryšį. Kiekvienas judesys įverti namas, vadinasi, yra preciziška kontrolė, užtikrinanti, kad prati mai būtų atlikti taisyklingai.
Šios paslaugos Respublikinėje Kauno ligoninėje yra mokamos. Dabar raumenų grupių testavi mas Dr.Wolff diagnostikos įranga ir bandomoji kineziterapijos treniruotė su grįžtamąjį ryšį tei kiančiais treniruokliais kainuoja 20 eurų (trukmė 45 min.).
Kaip mankštintis nepakenkiant sau? Tame pačiame Aukštuosiuose Šančiuo se esančiame centriniame RKL padaliny je taip pat neseniai darbą pradėjo nauji am bulatorinės reabilitacijos kabinetai, įsikūrę antrame aukšte. Dažnai žmonėms, kurie reguliariai mankštinasi, iškyla klausimas, ar tie prati mai, kuriuos jie atlieka, yra naudingi jų svei katai ir ar jie pasieks užsibrėžtų tikslų. O gal netaisyklingai atliekami ar netinkami pra timai gali netgi žaloti? Atsakyti į šiuos klau simus RKL Reabilitacijos klinikos specialis tams padeda Vokietijos mokslininkų sukur ta „Dr.Wolff“ kompiuterinės diagnostikos įranga. Pasitelkus raumenų grupių testavimo aparatą „Back-Check“, sėkmingai įvertinama laikyseną stabilizuojančių kaklo, pečių juos tos, nugaros ir juosmens raumenų grupių jė ga. Įranga gali pateikti išsamią kompiuterinę išvadą, objektyviai parodančią raumenų gru pių jėgos disbalansą. Atsižvelgiant į rizikos faktorius, pageidaujamus treniruočių tiks lus ir testavimų rezultatus, kineziterapeutas kiekvienam pacientui sudaro tinkamą indi vidualų treniruočių planą. Akvilės Snarskienės nuotr.
Naujos patalpos
Sveikata
33
2018 pavasaris
P
Sveikata
avasario sezo nas mus džiu gina ne tik šy lančiu oru ir ilgėjančiomis dienomis, bet primena apie slogą, gerklės skausmą, užki mimą ar erzinan tį kosulį. Šiuos simptomus ga lime apibūdinti vienu žodžiu – peršalimas.
Juk dažnai atšilus orams neįvertiname sa vo galimybių ir per greitai nusimetame šiltus drabužius. O kur dar tik pasibaigęs gripo se zonas! Tikras išbandymas imuninei sistemai, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti tinka mą organizmo apsaugą nuo svetimkūnių.
Pakanka kelių tyrimų Geriausias būdas imunitetui stiprinti yra sveika gyvensena, subalansuota mityba, fi zinis aktyvumas ir reguliarus sveikatos tik rinimas. „Norint įvertinti organizmo atspa rumą ligų sukėlėjams, pradžiai užtenka kelių tyrimų – bendro kraujo, vitamino D tyrimo“, – teigia SYNLAB laboratorijos specia listai. Pagal gautus rezultatus galima labai daug pasakyti apie organizmo būklę ir ati tinkamai paskirti papildomus tyrimus ar nu siųsti pas reikiamą specialistą konsultuotis.
Bendras kraujo tyrimas ne toks ir bendras!
34
Tai kompleksinis tyrimas, kuriuo nustato mas hemoglobino kiek is kraujyje, raudo nųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir kraujo plokš telių (trombocitų) skaičius. Kartu parodo mas baltųjų kraujo kūnelių pasiskirst ymas į penk is pogrupius (neutrof ilai, eozinof ilai, bazof ilai, limfocitai, monocitai) ir jų tarpu sav io sant yk is. Leukocitų kiek is ir jų pasi
Trys tyrimai
imunitetui įvertinti! skirst ymas svarbus infekcijos ar uždegimo rodiklis, padeda atskirti bakterines infek cijas nuo virusinių, suteik ia informacijos apie galimus parazitus žmogaus organizme, alergines reakcijas. Šiems rodikliams pa kilus, laboratorija rekomenduoja papildo mus tyrimus, kad būtų galima išsiaišk inti, kas yra kas. Jei atlikus bendrą kraujo tyrimą paaiš kėja, kad sumažėjęs hemoglobino ir erit rocitų kiek is, tai gali reikšti mažakraujys tę (anemiją). Tok iu atveju reik ia atlikti ge ležies, feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimus, apsilank yti šeimos gydytojo kon sultacijoje, kad išaišk intume mažakraujys tės priežast į ir gautume tinkamą gydymą. Kitas ne mažiau svarbus rodiklis yra trom bocitai, kurie svarbūs kraujo krešėjimui.
Virusas ar bakterija? Norint paskirti tinkamą gydymą, svar bu nustat yti infekcijos sukėlėją – virusą ar bakteriją. Neretai ligą sukelia virusai, ta čiau organizmui nusilpus komplikuojasi bakterine infekcija. C reakt yv usis balt ymas (CRB) yra uždegimo akt yv umo rodiklis ir padeda atskirti infekcijos tipą. Šio balt y mo kiek is, esant uždegimui, kraujyje pak y la nev ienodai: stipriai pak yla bakterinės in fekcijos atveju, o virusinės infekcijos atveju jis bus mažesnis.
Kodėl svarbus vitaminas D? Ne ką mažesnį vaidmenį kovojant su viru sais ir bakterijomis vaidina vitaminai. No belio premijos laureatas Albertas SzentGyorg yi yra pasakęs: „Vitaminas yra jun ginys, kuris jus susargdins, jeig u jo nesu valg ysite.“ Vitaminų labai reik ia tinkamai imuninės sistemos veiklai. Vienas svar biausių yra vitaminas D. Šis vitaminas yra skirstomas į D2 ir D3. D2 vitamino pats or ganizmas nesintetina, jis gaunamas su maistu (augalais ir kai kuriomis sėklomis). D3 vitaminas yra gyv ulinės (daugiausia iš žuv ų) kilmės, tačiau didžiausias D3 vitami no kiek is sintetinamas odoje veik iant UVB spinduliams. Per 10–15 minučių vasaros vi durdienio saulėje (UVB) ant rankų ir vei do odos sintetinama 800–1000 vienetų D3 prov itamino. Šio kiek io pakanka suaug usio
žmogaus dienos poreik iams. Organizmui vitamino D atsarg ų pakanka vienam dviem mėnesiams. Jeig u vitamino D trūksta, su trinka kalcio ir fosforo įsisav inimas iš žar nyno, todėl didėja osteoporozės rizika. Vi taminas D organizme atlieka ir kitas funk cijas: reg uliuoja kraujo krešėjimą, nerv inio audinio veiklą, stiprina imuninės sistemos ląsteles, kurios naik ina lig ų sukėlėjus, ko voja su infekcinėmis ligomis. Kai vitami no D nepakanka, žmog us jaučia nuovarg į ir dažniau serga.
Ar reikia atlikti vitamino D tyrimą? 2017 m. SYNLAB laboratorija atliko dide lės apimties tyrimą dėl vitamino D trūku mo Lietuvoje. Tyrimo metu buvo patikrinta virš 2,8 tūkst. asmenų ir nustat yta, kad net 89 proc. tiriamųjų trūko vitamino D. Dau gelis tiriamųjų sakė periodiškai vartojant ys vitamino D papildus, atostogaujant ys sau lėtuose kraštuose, tačiau paaiškėjo, kad or ganizme šio vitamino atsarg ų nėra pakan kamai. Todėl rekomenduojama pasitikrin ti, kad papildų vartojimas būtų adekvatus ir užtikrintų organizmo poreik ius.
Tyrimai laboratorijoje Greitas būdas prof ilaktiškai pasitikrinti sveikatą negaištant laiko gydytojų kabine tuose yra laboratoriniai tyrimai. „SYNLAB Lietuva“ laboratorijos specialistai sudarė įvairių tyrimų rink inių, skirtų ne tik bend rai organizmo būklei, bet atskirų organų sistemų veiklai įvertinti. Prieš atliekant ty rimus, galima pasikonsultuoti su laborato rijoje dirbančiais gydytojais, kok ius tyrimus tikslinga atlikti pagal jūsų jaučiamus simp tomus, o gav us rezultatus kartu juos aptar ti. Esant pokyčių, asmenys visada siunčiami konsultuotis su reik iamu gydytoju. Laboratoriniai tyrimai suteikia informaci ją apie šiandienę organizmo būklę. Net jeigu nejaučiate jok ių simptomų, kartais jau maty ti kraujo pokyčių. Pakoregavus gyvenseną ar pavartojus trūkstamų medžiagų, galima už bėgti ligai už akių. Arba laiku kreiptis į gy dytojus, kol liga dar nepažengusi. Todėl spe cialistai pataria nors kartą per metus pasi tikrinti sveikatą, net jeigu ir jaučiatės gerai. „SYNLAB Lietuva“ inf.
2018 pavasaris
Sveikata
Po cezario pjūvio 36
operacijos – netikėta diagnozė
M
„Pixabay“ nuotr.
2018 pavasaris
TEKSTAS: Eglės Morkienės
Diagnozė – kiaušidžių vėžys Dar pokalbio pradžioje Karolina M. (tikra sis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nu stebina: šio straipsnio, kai bus išspausdin tas, ji, šešerių ir pusantr ų metų dukr ų ma ma, neskait ys. „Savo istoriją jau žinau. Laikotarpį, kai itin stipriai reag uodavau į smulkmenas, jau išg yvenau, nebesinori analizuoti praeit yje likusių detalių“, – šypteli, gurkštelėjusi ža liosios arbatos. Tiesa, prisipažįsta, kad kartais naktimis ją vis dar aplanko košmarai, kuriuose dar kar tą tenka išg yventi patirtus lik imo smūgius. „Baimės neb ejauč iu greič iausiai to dėl, kad neb epat ir iu didelės kasd ien inės įtamp os, nes varst au, kas būt ų, jeig u būt ų. Tač iau prieš akis išk yla sapno fragmen tai: jame verk iau net pasik ūkč iod ama, o
Sveikata
Pratrūko prie psichologės Medikai pašalino gimdą, kiaušides, pilvap lėvę ir net apendicito užuomazgas. Jei mo teris nebūtų pasir yžusi šiam radikaliam žingsniui, jai būtų taik yta chemoterapija. Tačiau dukrą savo pienu maitinusi moteris norėjo kuo labiau sumažinti tik imybę atsi naujinti ligos židiniui. „Dabar man menopauzė“, – konstatuo ja 30-metė. Operacija truko apie tris-keturias va landas, ligoninėje teko praleisti dar savai tę. Kadangi maitinanti mama negalėjo bū ti su jauniausia dukra – tiesiog buvo fiziškai per silpna ją nešioti, maitinti, aprengti, tad nuolat traukė pieną ir jį šaldė. Nusilpusio moters organizmo neaplenkė ir kitos ligos: krūtų, vėliau – plaučių uždegimas. Psichologinė Karolinos būklė iki šiol stipriai įsirėžusi atmintin. Nors psicholo go konsultacija po operacijos nėra privalo
Į vietas viską sustatė pozitronų emisijos tyrimas (PET) – nepraėjus nė trims mėnesiams po gimdymo jauna moteris gulėsi ant operacinio stalo.
etai milžiniškų pastangų pastoti. Ant rankų sūpuojama neišnešiotukė ir po ope racijos likęs pjūvis. Ži nia apie trečios stadijos vėžį. Operacija ir bemaž pusmetį trukę chemote rapijos seansai. „Bėgant laikui išmokau itin ver tingų pamokų”, – sako 30-metė kaunietė, da bar išties mieliau besi gardžiuojanti brokoliais, o ne torto gabalėliu.
realyb ėje visuomet band žiau atrodyt i la bai stipr i. Gal išt ies per daug užspaud žiu emoc ijas, nes norėč iau verkt i, bet nė vie na ašar a neiškrent a“, – atv ir auja pašne kovė. O jaustis silpna ir verkti, kaip daugelis pasak ytų, – ji išties turi priežast į. Apie ag resyv ią – G3– kiaušidžių vėžio formą ji su žinojo, praėjus mėnesiui po gimdymo ir dieną po 29-jo savo gimtadienio. Ši žinia jauną moterį pribloškė prieš pusantr ų me tų: antroji dukra, Smiltė, gimė sulaukusi vos 32 savaičių. Gimdymas, kaip ir nėštu mas, nebuvo sklandus, tad teko atlikti ce zario pjūv io operaciją. Būtent jos metu gy dytojai pamatė smulk ius darinius ant gim daplėvės ir juos išt yrė. „Kai paskambino pasak yti, kad ateičiau pasiimti histologinio tyrimo atsak ymą, aš net nežinojau, kad tok į tyrimą atliko. Nu važiavo vyras. Grįžęs pranešė, kad medikai įtaria vėžį, tačiau viliasi, kad tyrimo rezul tatams įtakos galėjo turėti nėštumo metu atsiradę hormonų pok yčiai“, – pačią naujo gyvenimo pradžią prisimena Karolina. Buvo atlikta daug ybė tyrimų. Į vietas viską sustatė pozitronų emisijos tyrimas (PET). Nepraėjus nė trims mėnesiams po gimdymo jauna moteris gulėsi ant operaci nio stalo.
ma, jauna kaunietė šia pagalba pasinaudo jo. Ji tikėjo, kad verk iantiems žmonėms pa lengvėja greičiau, bet ašaromis savo lik imo neaplaistančiai, dėl vaikų ir vyro norinčiai išlikti stipriai Karolinai reikėjo išsikalbėti. „Užteko manęs pak lausti, kaip gyvenu, ir pratrūkau. Verk iau dvi valandas“, – neįp rastą gyvenime įvyk į iš atminties pažadina pašnekovė. Karol ina iki ligos itin rūpinosi savo iš vaizd a, todėl kart u su psichologe nuspren dė: pirmas žingsn is pamaž u susig rąž in ti fizines ir dvasines jėgas, iš naujo pam il ti save – atsikelt i iš lovos, nusipraust i ir pasid ar yt i bent min imalų mak iaž ą. To kie buvę kasd ien iai įproč iai dėl sunk ios emocinės būklės moter iai atrodė bereikš miai, ji savęs puoselėjimui nenorėjo švais tyt i jėg ų. „Susitarimas buvo pirmas žingsnis pabu dinti prigesusią meilę sau. Pasir ūpinau savo išvaizda. Lauk iau vėl ateisiančios psicho logės. Tačiau ji taip ir neatėjo. Nepaskati no“, – apie aplaidų specialistės elgesį pasa koja tuomet itin dažnai apie mirt į galvoju si kaunietė. Šį laikotarpį Karolina prisimena tarsi per rūką. Pamena, kaip grįžus namo jai medi kų patarimai nekelti bemaž keturis kilogra mus sveriančios atžalos buvo nė motais.
37
2018 pavasaris
Sveikata
mane išvežė į ligoninę. Vėliau supratau, kad perukai man netinka, tad pasirinkau ryšėti ant galvos skarelę.“ „Pixabay“ nuotr.
Apsikabinus šeimą jai neskaudėjo net nuo saulės rezginio iki pilvo apačios sie kiančio pjūv io.
Kai vai kai maži, negali parody ti, kad tau ne gera. Tikslas – užauginti dukras
38
Dar juodesnis laikotarpis, anot Karolinos, buvo vėliau – praėjus mėnesiui po opera cijos teko išt verti pirmąjį chemoterapijos seansą. Jų buvo sept yni. Kas tris savaites. Kai už lango švietė pavasario saulė, moteris vos įstengė į ją pakelti akis. „Žiūriu, kad pernykščiai pavasariniai ba tai gerokai nutrinti. Ir tada kilo dilema: pirk ti naujus ar nešvaistyti pinigų, jei vis tiek neišg yvensiu?“ – šių emocijų gilumo Karo lina dabar nenori prisiminti, tačiau ašaros, suvilgiusios moters akis, parodo, kad žodžių nusakyti jaustam širdies sopuliui nėra. Jauną, komunikabilią moterį aplankė mint ys apie vaikų ateit į: kas juos užaugins, kai gimdytojos šiame pasaulyje nebebus. „Man buvo pusketv irtų metų, kai nuo kiaušidžių vėžio mirė mama. Žinau, koks gyvenimas yra be jos, tad kaupiau visas jė gas ir siek iau savo tikslo – užauginti duk ras pati. Tok ia mintis labai varo į priek į“, – šypsosi Karolina. Kai buvo taikoma chemoterapija, moters veidą šypsena nušviesdavo retai: ji visai ne turėjo jėg ų, pyk ino, silpo imunitetas. Be je, kai vis labiau seko fiziškai, psichologinė būklė gerėjo. Tiesa, susitaik yti su vis retė jančiais galvos, antak ių plaukais ir blakstie nomis, anot pašnekovės, buvo išties didv y riškas poelgis. „Kartą vyresnė dukra Medėja, žvelgdama į mano veidą be antak ių ir blakstienų, kaip tikra žinovė patarė: kitą kartą, mama, taip stipriai antak ių ir blakstienų neišsipešiok – nelabai tinka, – šypseną sukėlusį patarimą prisimena moteris. – Su drauge susitarėme aplank yti visus perukų salonus. Tačiau su sitik imo rytą dėl prik ibusios naujos ligos
Be išvaizdos pok yčių, nemažai svorio ne tekusiai Karolinai teko stipriai koreg uoti ir dienotvarkę. Į pagalbą atėjo beveik visi ar timieji. „Kai vaikai maži, negali parodyti, kad tau negera. Nuolat jaučiausi mieg uista, tad paaišk indavau dukroms, kodėl nega liu su jomis žaisti, ir eidavau atsig ulti. Pir mas penk ias dienas po kiekv ieno chemote rapijos seanso stengdavausi daugiau ilsėtis ir miegoti, šeštą dieną bandydavau daugiau pajudėti ir rūpintis vaikais. Praėjus daug maž savaitei po chemoterapijos seanso jau čiausi dar geriau, o prieš kitą jau būdavau ypač energinga ir net valg yti norėdavosi“, – apie tai, kok ia buvo jos kasdienybė, pasako ja Karolina. Jai teko įveikti ir dar vieną baimę – adatų. „Atrodydavo, kad vis bado ir bado. Venų būklė suprastėjo, susidarė įspūdis, kad vis duria į tą pačią vietą. Visgi po kiekv ienos chemoterapijos džiaugdavausi: skaičiuoda vau, kaip mažėja likusių seansų skaičius. Ir
Po che moterapi jos sean sų, sako Karolina, skonio recepto riai taip pasikeis davo, kad ji nežino davo, ką valgyti.
žinojau, kad nuo šio kank inančio gydymo vėliau bus tikrai geriau“, – apglėbusi jau nesnę dukrą šypteli antrąją neįgalumo gru pę turinti kaunietė. Moteris juokauja, kad per kompiuterinės tomografijos tyrimus ji įgijo klaustrofobiją, tačiau stojo į kovą ir su ja. Praėjus maždaug pusantro mėnesio po paskutinio chemote rapijos seanso ji su savo atžalomis išsiruošė skirsti pas seserį į Norvegiją. „Daugelis artimųjų mane atkalbinėjo, mat bijojo, kad man pasidar ys bloga. Vis gi klausiau savo vidinio balso ir iš kelionės grįžau su energijos ir pasitikėjimo sav imi pliūpsniu“, – sako Karolina.
Keitė mitybą Juokais pak lausus, ar vėžiui atsirasti turėjo įtakos mėsos valg ymas ar negailestingas li kimas, Karolina nusik vatoja. Aišku, kad li kimas jos neapdovanojo. „Anksčiau net ikėjau, kad lik imas nule mia žmogaus gyvenimą. Dabar žinau: liga atėjo ne dėl to, kad jos norėjau – tai tiesiog turėjo įvykt i. Todėl neverta galvot i, kad li ga – tai kažk ada padar yt ų klaidų padari nys“, – Karolina prisipažįsta tik int i, kad žmogaus užsispyrimas paveik ia jo sąmonę, o tuomet galima susikurt i geresnį gyveni mą ar net pakoreg uot i savo genus. Kai jautėsi itin prastai, jai nereikėjo aplin kinių užuojautos, tačiau troško prasming ų pokalbių iš panašaus lik imo žmonių ir aiš kaus kelio, kuriuo galėtų žengti toliau. Ji la bai džiaugiasi, kad susipažino su dar sun kiau sergančia moterimi, kuri parodė būdus ir priemones, kaip pagerinti sveikatos būklę. Karolina šių nuorodų griebėsi kaip skęstan tysis pagalbos rankos: pradėjo keisti mit ybą, stengiasi labiau valdyti savo emocijas ir vis dažniau pagalvoja, kad reikėtų pagaliau pra dėti sportuoti ar užsiimti meditacija. Po chemoterapijos seansų, sako Karolina, skonio receptoriai taip pasikeisdavo, kad
Jūsų svEikATą sAugAnTi ATEiTiEs BEMETALė dAnTų iMPLAnTAciJA
!"#$%&'()#*&+"'(,*&+"' Tvirtas. Baltas. Tvarus.
Biologinės odontologijos klinika „Aukštėja“ pirmoji Lietuvoje pacientams siūlo naują dantų implantacijos sprendimą – visiškai bemetalę dantų implantaciją šveicariškais dvitūriais prisukamais dantų implantais ZERAMEX. Tai tvirta, estetiška, tvaru! Pamirškite metalų koroziją, netoleranciją ir prastą estetiką. Mes pasirūpinsime Jūsų sveikata ir gražia šypsena.
Odontologijos klinika „Aukštėja“ M.Valančiaus g. 19, 44275 Kaunas info@auksteja.lt, +370 698 52 451 www.auksteja.lt www.facebook.com/Auksteja
2018 pavasaris
Sveikata
ji nežinodavo, ką valg yti. Bėgant laikui pastebėjo, kad skonio receptoriai atbunka ir nuo įvairiausių padažų, aštrių prieskonių, cukraus ir konservantų. „Dabar pajutau, kaip receptoriai buvo pamiršę natūralaus produkto skonį: nev ir tas brokolis ar kalafioras gali būti išties ska nesnis už tortą. Anksčiau valgant mandari ną, jis man atrodydavo net rūgštokas, o da bar – netgi per saldus“, – apie naujus pot y rius pasakoja Karolina. Dabar ji stengiasi apriboti cukraus, aukš čiausios rūšies miltų (geriau renkasi pilno grūdo, grik ių ar avižų miltus) vartojimą, mėsą kuo dažniau keičia žuv imi ir dažniau patiekalus gardina kuo didesniu daržov ių kiek iu. Į mit ybą ji įtraukė juodąjį šokola dą, riešutus, brokolius, pomidorus, moliū gus. Rytą dažniausiai pradeda koše (kruo pas iš vakaro užmerk ia, o ryte tik užverda ir palieka pastovėti) ir pirmoje dienos pusė je stengiasi pasilepinti vaisiais.
„Vakare reikėtų vartoti produktus, turin čius kuo mažiau angliavandenių ir kuo dau giau balt ymų. Tačiau kartais pritrūkstu
Dabar sten giuosi tobulėti, nes su prantu, kad nesu sutverta rūpintis tik na mais ir vaikais. idėjų, tad tikrai nesiverčiu valg yti to, kas man neskanu. Nuo pat mit ybos pokyčių pradžios užsisuko tarsi užburtas ratas: pra dėjau rinktis sveikatai palankesnį mais tą, tuomet jis man tapo išties skanus, tačiau nuolat reik ia improvizuoti. Produktai, kurie žudo vėžines ląsteles, tikrai nusibosta“, – ir prisipažįsta vis dar negalinti atsik rat yti savo silpnybės vartoti kavą su pieno puta. Beje, savo mit ybą Karolina papildo ir fi toterapeuto Juozo Ruolios rekomenduotais maisto papildais. Ir juok iasi, kad visa tai iš ties padeda jaustis saugesnei, ramesnei dėl savo sveikatos būklės.
Liga atėjo ne dėl to, kad jos norėjau – tai tiesiog turėjo įvykti. Todėl neverta galvoti, kad liga – tai kažkada padarytų Prognozėmis nesidomi klaidų padarinys. Pietums mėgsta sriubą, dažnai renkasi karštą žuv ies ar mėsos, su daug daržov ių, patiekalą, o štai vakare vis dar kartais nusi žengia sveikos mit ybos principams.
40
bulėti, nes suprantu, kad nesu sut verta rū pintis tik namais ir vaikais. Pažįstu ser gančių žmonių, kurie labai susiaurino savo
Šiuo metu Karolina lanko ir vizažo kursus, mat savo profesijos – žurnalistės karjeros – daugiau siekti nebeketina. „Šį kartą, priešingai nei dėl batų, man nešmėkštelėjo mintis, kam man reikalin gi šie brang ūs kursai. Dabar stengiuosi to
veiklos krypt į, negrįžo į darbą, tausoja save ir brangina kiekv ieną savo minutę, tačiau leisdama laiką namuose negaliu prisivers ti galvoti, kad taip išliksiu sveikesnė“, – sa ko Karolina. Beje, prisipažįsta, kad jei nebūtų susirgu si, greičiausiai nė nebūtų susidomėjusi po zit yv iu mąst ymu, meditacija ir minčių val dymu. Kok ias prognozes dabar dažniausiai Ka rolina girdi? „Aš net medikų nek lausiu ir specialiai prognozių internete neieškau. Tik iu, kad žinodamas žmog us gali prie jų prisirišti. Statistiką vertinu kritiškai. Kadangi mano liga, anot medikų, yra genetiškai nulemta, tai dabar mąstau apie jų pasiūlymą atlikti krūtų mastektomiją – šiuo profi laktiniu bū du noriu sumažinti tik imybę vėžinėms ląs telėms persiduoti į krūtis. O dabar jaučiuosi išties gerai“, – su optimizmu pokalbį užbai gė Karolina ir lyžtelėjo iš šaukštelio džio vintų šilkmedžio uog ų.
Liga, apie kurią moterys neturėtų p a m i r š t i Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų ir tai sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Naujai nustatomų atvejų skaičiai didėja kiekvienais metais ir esminis klausimas šioje vietoje yra – kodėl? Ar tokių naujų susirgimų daugiau nustatoma dėl augančio moterų sąmoningumo ir ankstyvos bei pažangios ligų diagnostikos? O galbūt todėl, kad, gyvenant XXI amžiuje mūsų organizmas iš esmės tampa labiau imlus įvairioms ligoms ir yra daug lengviau susirgti, nei išlikti sveikam? Apie tai diskutuojame su UAB „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologe dr. Rūta Briediene, kuri specializuojasi būtent krūtų ligų diagnostikoje. Krūtų vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų ir naujai nustatomų šios ligos atvejų kiekvienais metais vis daugėja. Kaip manote, kas nulemia šį augimą? Diskutuojant apie krūtų vėžį, pirmiausia vertėtų žinoti šios ligos simptomus. Pažengusi liga gali turėti daug simptomų, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra šie simptomai: krūties dydžio, formos, odos spalvos ar reljefo pokyčiai, taip pat spenelio pokyčiai (įdubimas, pasisukimas į kitą pusę) ar išskyros iš spenelio (kartais gali būti ir kraujingos), padidėję pažastų limfmazgiai bei guzelių ar sukietėjimų atsiradimas krūtyje. Pats krūties vėžys gali būti tiek invazinis, tiek ir neinvazinis. Neinvaziniu vėžiu laikomas toks vėžys, kuomet pakitimai randami pačiose ląstelėse ir nėra metastazių. Negydant šios vėžio formos jis gali tapti invaziniu. Tada vėžinės ląstelės nukeliauja į gretimas ląsteles ir taip atsiranda metastazės. Tikslinga paminėti, kad ankstyvas krūties vėžys dažnu atveju nesukelia skausmo ir neturi jokių simptomų, todėl ypač svarbi yra ankstyva šios ligos diagnostika. Apskritai skausmas yra retas krūties vėžio simptomas ir jis juntamas nebent vėžiui labai išplitus. Skausmingos ir kiek gruoblėtos krūtys gali būti ir sveikoms moterims, o šie pojūčiai gali paryškėti prieš menstruacijas. Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kas nulemia, kad šios ligos atvejų kiekvienais metais nustatoma vis daugiau. Be jokios abejonės, prie to prisideda ir pažangi bei moderni diagnostika, kuomet ligą galima nustatyti dar ypač ankstyvose jos stadijose. Tačiau, nereikėtų atmesti ir teorijos, kad nemaža dalis ligų yra susijusi su mūsų pačių gyvenimo būdu bei genetiniu polinkiu paveldėti tam tikras ligas. Teigiate, kad ypač svarbi ankstyva krūtų vėžio diagnostika. Kokias dažniausiai taikomas diagnostines priemones galėtumėte įvardyti? Kuriems tyrimams turėtų būti teikiamas prioritetas? Iš esmės, pačia paprasčiausia „diagnostine priemone“ galima būti laikyti ir vizitą pas šeimos gydytoją ar ginekologą – kai kuriuos pokyčius galima įvertinti ir nustatyti jau ir apžiūros metu. Toliau, kaip pirminis krūtų ligų tyrimas dažnu atveju pasirenkamas krūtų ultragarso ir/arba mamografijos tyrimas. Tiesa, krūtų mamografijos tyrimas dėl savo atlikimo metodikos daugeliui moterų nėra itin mėgstamas tyrimas. Dar vienas iš galimų tyrimų – krūtų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Šiai dienai tai – jautriausias tyrimo metodas, papildantis mamografiją ir ultagarsinį tyrimą, ypač nustatant krūties vėžį. Be to, šį tyrimą pacientėms nesudėtinga atlikti, jis nėra skausmingas ir yra informatyvesnis ir tikslesnis nei kiti tyrimai.
Sakykite, ar yra konkreti pacienčių grupė, kurioms būtų tikslinga atlikti krūtų MRT tyrimą? Kurios moterys turėtų labiausiai susimąstyti apie šio tyrimo atlikimą? Mes, gydytojai, pacientams visada sakome, kad ankstyva ligų diagnostika – geriausias būdas bet kokių ligų progresavimui užkirsti. Tad iš esmės periodiškai, profilaktiškai turėtų tirtis visi norintys, nelaukdami ligos, o užbėgdami ligai už akių. Tačiau apie šį tyrimą ypač turėtų susimąstyti jaunos moterys, turinčios tankų liaukinį audinį, moterys, turinčios krūtų implantus (taip pat kai įtariamas implanto plyšimas), kai nepakankamai informatyvūs kiti tyrimo metodai, tokie kaip ultagarsas ir mamografija. Šį tyrimą tikslinga atlikti po krūtų operacijų, nustačius krūties vėžį ir siekiant įvertinti vietinio krūties naviko išplitimą prieš gydymą. Taip pat, krūtų MRT atliekamas ligos atkryčiui nustatyti, kai atlikus mamografijos ir ultragarsinį tyrimą negalima paneigti ligos vietinio atkryčio galimybės. Moterims, kurioms aptiktos metastazės pažasties limfmazgiuose ir atlikus mamografijos ir ultragarsinį tyrimą nenustatomas pirminis naviko židinys krūtyje, turi būti pasiūlytas krūtų MRT tyrimas. Na, ir savaime suprantama, šis tyrimas skiriamas atsakui į gydymą įvertinti taikant neoadjuvantinę chemoterapiją. Ką, jūsų nuomone, besiruošdama jūsų minėtam krūtų MRT tyrimui, turėtų žinoti kiekviena moteris? Dažnai pacientės teiraujasi, ar šiam tyrimui nereikalingas specialus pasiruošimas, galbūt prieš tyrimą reikia nevalgyti, negerti vandens ir panašiai. Čia besitiriančias moteris nuraminame – šis tyrimas nereikalauja specialaus pasiruošimo, reikia tiesiog nebijoti ir išsitirti. Tačiau yra keletas kitų svarbių niuansų. Visų pirma, besikreipiančiai į gydymo įstaigą pacientei reikėtų pasidomėti, kokio galingumo MR tomografu jai bus atliekamas šis tyrimas, kadangi kokybiškai jį galima atlikti tik su nesilpnesniu kaip 1,5 T galingumo MRT aparatu, su specialiomis krūtų ritėmis ir taikant intraveninį kontrastavimą (pastarasis nėra taikomas, jei tyrimas atliekamas dėl įtariamo implanto plyšimo, tačiau galutinį sprendimą dėl jo taikymo bet kuriuo atveju priima gydytojas radiologas ar radiologijos technologas). Pomenopauzėje esančioms moterims šį tyrimą galima atlikti bet kuriuo metu, o esančioms ikimenopauzėje – geriausia atlikti tarp 6 ir 12 menstruacinio ciklo dienos. Atlikus šį tyrimą, galima įvertinti pokyčius abiejose krūtyse, pokyčius krūtinės ląstos sienoje bei pažastų limfmazgius. Rezultatai paprastai yra sugretinami su anksčiau atliktų mamografijos ir utragarsinio tyrimo duomenimis ir aprašomi pagal BIRADS įvertinimų sistemą. Užsiminėte apie bijojimą atlikti tyrimus. Tokias baimes, ko gero, turi daugelis pacientų ir pagrinde jos kyla dėl nežinojimo. Galbūt galėtumėte patarti, kaip gi nugalėti tą nežinojimo baimę? Visoms moterims tiesiog norėčiau pasakyti, kad visada geriau nustatyti ligą anksti, ją gydyti, bei jausti nedidelį nerimą žinant priežastį, negu vėliau save visą laiką kaltinti ir kelti sau klausimą – kodėl neišsityriau anksčiau? Šį psichologinį barjerą ypač sunku peržengti, tačiau tik žinodamos atsakymus į visus mus neraminančius klausimus galėsime didžiuotis, kad padarėme ir darome viską, kas tik yra mūsų pačių rankose. Tiek dėl savęs, tiek ir dėl savo artimųjų.
2018 pavasaris
L
Sveikata
igonio kaukolė atverta, bet jis kal ba. Tai ne iš fan tastinio filmo, o iš neurochirurgų operacinės. Šian dien jie, vadovau jami profesoriaus Arimanto Tama šausko, išties daro stebuklus, todėl, net ir sužinojus diagnozę, kad jūsų smegenyse – pik tybinis auglys, lai dotuvėms ruoštis tikrai nereikia.
Lyderis: A.Tamašauskas Neurochirurgijos klinikoje – nuo jaunystės laikų.
Tekstas: Marijanos Jasaitienės
Iki penkiolikos valandų
42
Ašt uon ios darb o val andos prie kas os apa rato prek yb os centre yra daug. Tok ia mū sų šalyje nus tat yt a darb o trukmė nė ra trumpa net ir tarnautojams. Vis daž niau pasig irst a svarst ymų, kad pak akt ų per dieną dirbt i sept yn ias val and as ar dar maž iau. O kaip jūs vert intumėte aštuonių valan dų darbo dieną operacinėje, kai ant stalo – sunkus ligonis, o jo gyv ybė – jūsų rankose? Gydytojai chir urgai tok iu atveju į laikro dį nežiūri, jų darbo diena neretai užsitęsia dar ilg iau, ir visas tas laik as – ne tik be jo kios piet ų pert raukos, puodelio kavos, bet ir nesit rauk iant nuo operacinio stalo.
„Net ir šešios darbo valandos būti mak simaliai susikoncentrav us yra daug“, – pa tikslina gydytojas neurochirurgas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochi rurgijos klinikos vadovas profesorius A.Ta mašauskas. Neurochirurgai operuoja galvos ir stu buro smegenis. Operacija gali užtrukti nuo penk iolikos minučių iki penk iolikos va landų. Jos trukmė prik lauso nuo apimties, priėjimo prie operuojamos vietos. Pačios sudėtingiausios operacijos – kaukolės pa mato srit yje, nes čia sukoncentruotos la bai svarbios ir labai jautrios, todėl ypač sau gotinos funkcijos: rijimo, regėjimo, širdies veiklos, kvėpav imo ir kitos. „Visa tai yra sukoncentruota po smege nimis. Turime žinoti takus, kuriais galime saugiai prieiti prie operuojamos vietos. Tas
priėjimas užtrunka, todėl kaukolės pama to operacijos yra pačios ilgiausios – trunka apie aštuonias valandas“, – paaišk ina neu rochirurgijos virtuozas, paties sudėtingiau sio klinikoje Kaukolės pamato chirurgijos sektoriaus vadovas A.Tamašauskas. Anot profesoriaus, kai išmanai savo dar bą, žinai, ką darai, operaciją atliek i grei čiau. Dirbdamas Australijoje A.Tamašaus kas pat yrė, jog, operuojant ilgiau kaip še šias valandas, daromos pusvalandžio per traukos tam, kad gydytojas iš naujo susi koncentruotų. Pavargęs chirurgas gali kelti riziką pacientui. Pertraukėlės metu jis nėra išbudinamas, bet gydytojas pailsi. „Anksčiau ir pas mus operacijos trukda vo iki penk iolikos valandų ir taip pat da rydavome pertraukas. Dabar taip ilgai nė ra operuojama – įdirbis, profesionalumas
2018 pavasaris
Sveikata
chirurgijos centras nėra nominalus, atvažiuoja pacientų iš visos Lietuvos. Operacijos – sudė tingos. Praktiškai kasdien tenka eiti į operacinę. – Atrodo, kad tai virsta rutina: operacijų metodai griežtai apibrėžti, administracinis darbas kasdien tas pats? – Neurochirurgijoje nėra vienodų opera cijų – juk kiekvienas pacientas ir jo liga – individualūs, yra tik bendri principai, bet nė viena operacija nesikartoja. Tai pusiau menas – operacinėje turi kurti, žinoma, laikydamasis standartų.
Gal v os smegenyse
1
milimetras yra labai daug Vilmanto Raupelio nuotr.
Pačios sudėtingiausios operacijos – kaukolės pamato srityje, nes čia sukon- centruotos labai svarbios ir labai jaut- rios, todėl ypač saugotinos funkcijos. trumpina darbą. Ateit yje talk ins robotai – gydytojai juos valdys ir bus lengv iau. Gy dant sergančiuosius Park insono liga pasau lyje jau dabar pasitelk iamos robotų siste mos stereotaksinėms procedūroms atlikti“, – profesorius A.Tamašauskas nežino, kada jį galės pavaduoti robotai, bet pabrė žia, kad tai ateities perspekt yva, kai ir me dikų išsilav inimas turės būti kitoks, orien tuotas į programinę kūr ybą.
Ne rutina, o kūryba – Kokia dabar jūsų darbo diena, nuo ko ji prasideda? – paklausėme trylika metų klinikai vadovaujančio, 30 metų neurochi rurgo darbo patirtį sukaupusio profesoriaus A.Tamašausko. – Kasdien tas pats: ateini į darbą, vizituoji, ope ruoji ligonius, priimi administracinius, ligonių gydymo taktikos sprendimus. Mūsų neuro
– Ligoniai neretai aptarinėja gydytojus. Kai prireikia neurochirurgų, vieni kitiems rekomenduoja kauniečius. Iš tiesų Kauno klinikos garsėja dar jūsų tėvo Jaunučio Tamašausko išvystyta neurochirurgija, bet ji kuriasi ir kituose mūsų šalies miestuose. Kaip tai vertinate: kaip konkurenciją, kai lipama ant kulnų? – Yra du neurochirurgijos skyriai Vilniuje, du – Klaipėdoje, po vieną Panevėžyje ir Šiau liuose. Tačiau apie 50 proc. šalies ligonių gy dosi pas mus, nes mes vieninteliai Lietuvoje taikome funkcinės-stereotaksinės neurochi rurgijos metodus, daugumą kaukolės pamato po chirurgijos procedūrų. Šios chirurgijos rūšis pradėta būtent Kaune ir dabar gydo me taip, kaip gydoma garsiausiose pasaulio klinikose. Kitur Lietuvoje tik bandoma tai daryti, atliekamos pavienės operacijos. – Ar Lietuvai neužtektų vieno neurochirur gijos centro? – Aš jau dešimtį metų sakau tą patį: Didžio joje Britanijoje 5 mln. gyventojų regionas turi vieną neurochirurgijos skyrių, jame viskas koncentruojama, todėl sukaupiama didžiau sia patirtis, sudaromos sąlygos gydymui spar čiai tobulėti, o Lietuvoje yra septyni centrai. O kiek gyventojų likę? Apmaudu, kad norai ir ambicijos pas mus svarbiau nei paciento sveikata ir gyvybė. Duotas politinis leidimas daryti kas ką nori. Administracinis teismas neurochirurgiją prilygino bulvių auginimui. O juk kai kurios operacijos labai sudėtingos, todėl, norint atlikti jas profesionaliai, praktika turi būti koncentruota. Kas rinksis gydytoją, kuris operuos pirmą kartą? Kiekvienas ligonis važiuos ten, kur sukaupta patirties. O jei per metus regioniniame centre pasitaiko tik du trys tokie sudėtingi pacientai, kaip juos pasi dalyti, sukaupti patirties? Politikų sprendimai leisti steigti centrus kas kur nori ir bet kur vystyti sudėtingą neurochirurgiją yra visiškai nelogiški. Tokiai mažai šaliai visiškai užtektų dviejų universitetinių centrų. – Ir ekonomiškai tai nuostolinga? Bet jei jūs gyventumėte ir dirbtumėte Panevėžyje, kitaip kalbėtumėte?
43
2018 pavasaris
Sveikata
– Teisingai pasakėte, nes pas mus viską nugali norai. Tačiau aš, norėdamas operuoti sudėtingiausias patologijas, būti sudėtingo sios neurochirurgijos atstovu, mokymuisi renkuosi ne miestą, o medicinos centrą. Tą, kuriame yra sąlygos, patirtis, nes aš mokausi iš prityrusių žmonių, o neinu bandymų keliu, kurdamas savo sistemą. Karjeros siekiu ne ten, kur gyvenu, o ten, kur yra sąlygos, galimybės tai daryti. – Todėl jūs stažavotės ir dirbote garsiau siuose pasaulio neurochirurgijos centruose, į juos siunčiate klinikos darbuotojus? – Norint tobulėti, reikia mokytis iš tų, kurie dirba geriausiai. Tai sužinoma domintis, bendradarbiaujant, keičiantis informacija. Pas mus atvyksta kolegų iš garsiausių pasaulio neurochirurgijos centrų: Izraelio Ben Gurio no universiteto, kur dirba trys Nobelio premi jos lauretai, ligoninės, iš Harvardo, mes vyks tame pas juos. Keičiamės patirtimi, mokomės vieni iš kitų. Norint įsisavinti naują metodą, reikia pabūti tame centre, kur jis atliekamas, paasistuoti – išmokti tai daryti. Vien pažiūrėti negana, ligonių gydymas nėra bandymai. Antras dalykas, kuris mane labai erzina, tai gyrimasis, kad viena ar kita gydymo proce dūra atlikta pirmą kartą Lietuvoje ar net vi sose Baltijos šalyse. Tai skelbiama, kai už 100 km toje pačioje šalyje šis metodas taikomas jau dešimtmetį, pristatytas pasaulio mokslo žurnaluose. Deja, pas mus nesiteikiama apie tai žinoti. Nereikia žmonių apgaudinėti nei giant kitus. Neurochirurgija nėra politika. Vienintelis kriterijus – kaip suteikti geriausią pagalbą savo šalies žmonėms. – Neurochirurgija – viena sudėtingiausių medicinos sričių. Kodėl būtent ją pasirinko te? O gal paveldėjote su genais? – Ne genai lemia, o charakteris. Šią sritį pasirenka tie, kurie nori iššūkių. Jų apstu neurochirurgijoje. Visos naujosios medici nos diagnostikos technologijos – kompiu terinė tomografija, magnetinis rezonansas pirmiausia buvo sukurta smegenims tirti. Tai mažiausiai pažįstamas organas.
44
– Smegenys labai sudėtingos, todėl paslap tingos? – Žmoguje nėra nė vieno nereikalingo or gano. Kiekvienas atlieka tam tikrą funkci ją. Tačiau kas padaro žmogų žmogumi? Iš gyvosios gamtos jį išskiria būtent smegenys. Yra daug gyvūnų, bet žmonės – vieninteliai, kurie mąsto. Žmogus – aukščiausia evoliuci jos būtybė. Procesai, kokie vyksta smegeny se, yra patys sudėtingiausi ir mažiausiai ištir ti. Man teko garbė vadovauti Neuromokslų institutui. Jame dirba bemaž 200 žmonių. Mūsų šalies ištekliai riboti, todėl negalime plačiai vystyti visų centrinės nervų siste
Apmaudu, kad norai ir ambicijos pas mus svarbiau nei paciento sveikata ir gyvybė. Duotas politinis leidimas daryti kas ką nori. mos tyrimų, bet gilinamės siaurose srityse į dar neatsakytus klausimus. Veikia devynios laboratorijos, jose kuriama tyrimų sistema, vykdomi projektai, kaip, pasitelkus dirbtinį intelektą, perkelti tam tikrus smegenų veik los modelius, tyrinėti virtualioje aplinkoje. – Šiuolaikinėje medicinoje plačiai išvystyta organų transplantacija. Kaip manote, kada bus galima persodinti smegenis? Taip galėtų būti daugiau protingų žmonių... – Kai kas jau dabar rengiasi smegenų transp lantacijai. Techniškai viskas įmanoma, net galvą prisiūti galima, bet ar veiks? Ne. Taigi, smegenų transplantacijos idėja – avantiū ristinė. Mokslu tai dar nepagrįsta, mecha nizmai neišsiaiškinti. Kol kas niekas nėra atradęs, kaip smegenis suauginti.
– Jos labai jautrios prisilietimui? – Taip, smegenys neatsparios mechaniniam pažeidimui, todėl iš visų pusių yra apsaugo tos kaulu. Tačiau visų pirma smegenys labai neatsparios deguonies stokai, jo, esančio organizme, sunaudoja penktadalį. Tai parodo smegenyse vykstančių procesų sudėtingumą – jis reikalauja labai daug energijos, jose vyks ta iki šiol nepažinti procesai. Mes nežinome, kodėl galime mąstyti, kurti planus, tobulėti. – Nežinome, kodėl vieno žmogaus intelektas yra aukštas, o kito – žemas? O kaip atrodo žmogaus smegenys? Kaip drebučiai? – Ne. Smegenys turi savo struktūrą. Funk cijos, kurios sukoncentruotos smegeny se – judesiai, mąstymas, prisiminimai, skaičiavimas, skaitymas, kalba ir kitos, turi
2018 pavasaris
savo vietas. Mes, neurochirurgai, jas žinome apytiksliai, todėl operacijos metu tikrina me, pavyzdžiui, kur yra kalbos ar suvokimo centras, jį monitoruodami – sukeldami tam tikrus stimulus ir matydami atsaką. Arba pabudiname ligonį, pakalbiname jį, kad įsiti kintume, jog tikrai jaučia aplinką, neprarado vienos ar kitos funkcijos. Dažniausiai tai taikoma operuojant galvos smegenų auglius. – Kai ligonio kaukolė atverta, o jis kal ba – skamba makabriškai. Kaip tuo metu jaučiatės jūs? – Galima pripažinti, kad toks vaizdas neįp rastas, bet pacientui neskauda, jis jaučiasi komfortiškai. Chirurgo rankos virpėtų nebent tada, jei nežinotų, ką daryti. Kai esi pasirengęs, susikoncentravęs, savo darbui atidavęs daugybę metų, problemų nekyla. – Tačiau medicina, juolab neurochirurgija, nestovi vietoje. Kokių atradimų tikitės? – Labai sunku ką nors padaryti pirmą kartą. Yra naujų procedūrų, susietų su aukštosio mis technologijomis. Mums reikia gama peilio – naujausios technologinės priemo nės ligoniams gydyti, be kurios dabar jiems
Paslaptis: procesai, vykstantys smegenyse, yra patys sudėtingiausi ir mažiausiai ištirti.
padėti negalime. Džiugu, kad jau vykdoma pirkimo procedūra. – Apie tai šnekate jau bene šešerius metus... – Itin aukštų technologijų intraoperacinę magnetinio rezonanso aparatūrą turime jau septyneri metai. Ja naudojamės operacijų me tu. Kai mes šį modelį pirkome, buvome antri pasaulyje, tačiau įsigijome tik po trejų metų ir tapome septinti. Tiek laiko pas mus užtruko, kol buvo įgyvendintas sprendimas! Taip ir su gama peiliu: sprendimas pirkti priimtas prieš ketverius metus, bet pirkimo procedūros pradėtos tik dabar. Mums būdinga kliūtys, trikdžiai, ir vien dėl to atsiliekame. Nepaiso ma nei valstybės, nei ligonių interesų.
Sveikata
– Kuo jiems naudingas gama peilis? – Jo pranašumai gana dideli. Smegenyse yra neprieinamų vietų, todėl iš jų paprastu skal peliu naviko pašalinti neįmanoma. Tačiau gama peilis, o tai yra spindulinė chirurgija, leidžia sunaikinti auglį tose neprieinamose vietose ir nesukelia papildomos neurologi nės simptomatikos. Dar jis labai naudingas gydant daugybines metastazes: vienu metu galima sunaikinti apie 20 metastazių, nerei kia švitinti visų smegenų. Koncentruoti gama spindulių pluoštai labai pasitarnauja vystant funkcinę neurochirurgiją – gydant epilepsiją, Parkinsono ligą, šalinant skausmo židinius. – Vadinasi, be gama peilio negalite efekty viai padėti ligoniams? – Jie žino tai, ne vienas klausia, kada paga liau įsigysime gama peilį. – Kokios pagrindinės priežastys atveda li gonius į Neurochirurgijos kliniką? – Pagrindinės jų – stuburo degeneracinės li gos, piktybiniai navikai, smegenų kraujagys lių ligos ir traumos. Puiki traumų keliuose prevencija jau davė rezultatų: susižalojusiųjų autoavarijose mažėja. Onkologinių ligonių daugėja ne dėl to, kad didėja sergamumas, o todėl, kad ilgėja žmonių gyvenimo trukmė. – Ir jūs jiems galite efektyviai padėti? Auglys galvos smegenyse nebėra mirties nuosprendis? – Dėl neuroonkologijos – sėkmingo smege nų vėžio gydymo – mūsų klinika įtraukta į Europos referentinių centrų tinklą. Į jį, re komenduojant pacientams, patenka geriausi tam tikros srities centrai. Mes atitinkame visus kriterijus pagal sukauptą patirtį, atlie kamus darbus ir pacientų išgyvenamumą. Tai didžiulis pasiekimas ir įvertinimas. Gana svarbus kriterijus – mokslinė veikla ir jos pritaikymas medicinos pažangai. Vis daugiau kompanijų, kuriančių produktus gydymui, nori bendradarbiauti su mūsų Neuromokslų institutu. Džiaugiamės, kad integruojamės, klinikinė praktika ir mokslas yra universiteto padalinių veikla. Kai ji sėk minga, universitetas yra žinomesnis, mes, kaip jo atstovai, tampame stipresni ir įtakingesni. Turime didelę audinių bazę – auglių audi nių, kuriuos naudojant atliekami moksliniai tyrimai, analizuojama genetinė medžiaga, kiti svarbūs dalykai. Tai mums kaip lygiaverčiams partneriams suteikia galimybę dalyvauti tarp tautiniuose jungtiniuose projektuose.
Neurochirurgija: galvos smegenų operacijos – pačios sudėtingiausios dėl savo preciziškumo ir pavojų. Vilmanto Raupelio nuotr.
– Kai pas mus tokia pažanga, kodėl Lietuva baigia išsivaikščioti? Kodėl, jūsų nuomo ne, jau emigruoja ir inteligentai, juolab gydytojai? – Apie emigraciją daug šnekuosi su studen tais, rezidentais. Daug jų planuoja palikti Lietuvą. Tai kiekvieno teisė, pasirinkimas,
45
2018 pavasaris
Sveikata
Techniš kai viskas įmanoma, net galvą prisiūti galima, bet ar veiks? Ne.
Pasiekimai: Neuromokslų institutas pelnė tarptautinį pripažinimą.
nė vieno negali sustabdyti, nors, be abejo, nuo jaunų žmonių priklauso mūsų ateitis. Aš tris kartus turėjau parengtą sutartį dirbti užsienyje. Buvo likę ją pasirašyti. Pirmąkart, būdamas Australijoje, to nepadariau, nes kaip tik tuo metu Lietuva atgavo nepriklauso mybę. Galėjau likti Australijoje dar trejiems metams, bet grįžau į tėvynę. Čia patyriau begalę nusivylimų, sistema nejudėjo iš vietos, bet dirbome, kūrėme, įrodinėjome. Galėjau pasirinkti pinigus užsienyje, bet ten nebū čiau galėjęs būti kūrėju. Tik pas mus yra tam galimybės. Kolegos, dirbantys užsienyje, sako: kaip tau gerai, tiek daug naujų operacijų pa darai, – tiek jie nepadarys per visą gyvenimą. – Paminėjote sistemą. Gal jums vertėjo eiti į politiką? – Ačiū Dievui, neįstojau nė į vieną parti ją, nors labai kvietė. Mano, neurochirurgo, gyvenimo tikslas – kaip geriausiai padėti sergančiam žmogui.
46
– Argi tuo neturėtų rūpintis ir politikai? – Pavyzdys – estai. Jie sveikatos srityje, o gal ir visose kitose priėmė geriausią sprendimą. Uždarė dešimtis ligoninių. Tai drastiška – tie, kurie tai padarė, kuriam laikui, girdėjau, turėjo emigruoti, kad nebūtų visuomenės pasmerkti. Bet dabar visi džiaugiasi! Reikia
valstybinio noro padaryti, kad būtų gerai. Juk nė vienam žmogui nėra tas pats, kaip jis gyvena. Prigimtinis kiekvieno žmogaus noras – gyventi gerai, kuo geriau. Suprantu jaunus žmones, nes turiu tris vaikus. Kai jie negali išg yventi savarankiškai, turi priimti tėvų, senelių paramą, nors tai juos žeidžia. Be paramos neišg yvena, nes reikia išlaikyti butą, lavinti vaikus. Suprantu tuos žmones, kurie išvažiuoja kantr ybei išsekus. Ir va žiuos, kur geriau, nesustabdysime. – Ir jūsų balse skamba neviltis? – Liūdna, kad ir užsienyje nesijausi savas. Atvykėliams niekas nesudarys gerų sąlygų, nebent būtum itin talentingas. Deja, tokių tik vienetai. Mūsų politikai turi suteikti perspek tyvą jauniems žmonėms. Jiems visko reikia čia ir dabar – dirbti ir gauti pinigų. Mano karta mąstė kitaip: dirbsiu, tapsiu kažkuo ir tada gausiu pinigų. Kaip jaunimą įtikinti, kad savo darbu galima kažką pasiekti, kai 30 metų dirbusių jų tėvų gyvenimo lygis išlieka tas pa ts ir jie galo su galu nesuduria? Tai dar vienas emigracijos variklis, ypač medikų: šešeri me tai studijų, penkeri – rezidentūra. Būdamas trisdešimties pradedi dirbti, o ką gausi? – Ir vis dėlto du jūsų sūnūs – gydytojai – pasekė tėvelio ir senelio pėdomis?
Vilmanto Raupelio nuotr.
– Aš laimingas, kad mano vaikai Lietu voje. Jiems sakau: kelkite sau tikslus čia ir pasieksite, nes tai įmanoma. Problemų turiu dėl to, kad jie pasirinko neurochirurgiją. Būdamas klinikos vadovu, privalėjau nusi šalinti ir dėl jų studijų, ir dėl įdarbinimo. Tai mažos šalies problema, nes nė iš vieno žmo gaus negalima atimti jo svajonės vien dėl to, kad tavo tėvas – tos pačios srities specialis tas. Amerikoje yra daug dinastijų, bet yra galimybių išvažiuoti į kitą aukščiausio lygio ligoninę. Pas mus – septyni centrai, bet mokytis visapusiškos aukščiausio lygio neu rochirurgijos nėra kur, tik Kauno klinikose yra visos neurochirurgijos subspecialybės. – Jūs laimingas būdamas neurochirurgu? Juk esate ir žmogus, kuriam reikia ir poil sio, ir pramogų? – Po darbo ir savaitgaliais daugiausia laiko skiriu poilsiui. Mėgstu atsiriboti, pabūti gam toje, prie vandens. Taip aš atsipalaiduoju. Prie ežero yra tėvų sodyba. Labai patinka lauko te nisas – tai puiki sporto šaka visam gyvenimui. – Savaitgaliais telefono neišjungiate? – Ne, kartais ir į kliniką tenka atvažiuoti, bet mylimas darbas tikrai nevargina, o geri rezultatai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir jėgų.
PIRTIS – GERIAUSIA SVEIKATOS STIPRINIMO PRIEMONĖ Tik rų pir ties specia listų įver tinta ir rekomenduoja ma Jonavos g. 41D naujai įsi kūrusi miesto viešoji pir tis „Pir ties na mai“ jau nuo anksty vo pavasario kviečia visus: ir vy rus, ir moteris, ir šeimas. Ši pir tis nėra SPA ar rusiška pir tis. Čia yra didelė sausa sauna, kuri, užpylus vandens ant krosnies ak menų, tampa drėgna. Joje ga lima vanotis, o vėliau šokti į šaltą baseinėlį. Tai – pui ki svei ka lietuviška pir tis. Žinome, kad ją yra pa mėgę ne tik kauniečiai.
Jonavos g. 41D, Kaunas 8 694 96 888 info@pirtiesnamai.lt www.pirtiesnamai.lt facebook.com/pirtiesnamai Mūsų naujas darbo laikas nuo balandžio 23 d. pirmadieniais–penktadieniais 13–22 val., šeštadieniais–sekmadieniais 8–22 val.
Garinės pir ties plotas – 35 kv. m, o tūris – net 140 kub. m. Tokia erdvė užtik rina didelį kiekį šviežio oro. Viešosios pir ties krosnis yra didžiausia Baltijos ša lyse.
2018 pavasaris
Pirmoji medicinos pagalba
Sveikata
įvykus nelaimingam atsitikimui Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikų patarimai Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
„Shutterstock“ nuotr. 49
Pradinis suaugusio žmogaus gaivinimas Žmogus nereaguoja, nekvėpuoja. ■■ 1. Įsitikinkite, kad prieiti prie nukentėjusiojo yra saugu. ■■ 2. Priėjęs pajudinkite už pečių ir garsiai paklauskite, kas atsitiko? ■■ 3. Jeigu žmogus neatsako ir nekvėpuoja (uždėkite ranką ant krūtinės ląstos bei stebėkite, ar ji kilnojasi, ne ilgiau kaip 10 sek.), nurodykite aplinkiniams kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP) numeriu 033 arba 112 ir atnešti automatinį išorinį defibriliatorių (AID). Jei gu esate vienas, kvieskite GMP, įjunkite garsiakalbį ir pasidėkite telefoną netoliese ant žemės. Vadovaukitės dispečerio nurodymais.
■■ 6. Nenustokite gaivinti, nebent: atvyko medikai ir pa prašė jūsų pasitraukti, nukentėjusysis pradėjo kvėpuoti ( jei abejojate, tęskite gaivinimą), visiškai išsekote ir nėra kas galėtų jus pakeisti.
Alpimas Žmogus nesąmoningas, kvėpuoja. Galimos priežastys: nelaimingas atsitikimas, ūmi liga, perkaitimas, stresas ir t.t. ■■ 1. Įsitikinkite, kad prieiti prie nukentėjusiojo yra saugu. ■■ 2. Priėjęs pajudinkite už pečių ir garsiai paklauskite: kas atsitiko? ■■ 3. Jeigu žmogus neatsako, įvertinkite, ar jis kvėpuo ja: uždėkite ranką ant krūtinės ląstos ir stebėkite ar krūtinės ląsta kilnojasi (ne ilgiau kaip 10 sek.). Ligonio kvėpavimas gali būti nereguliarus, dažnas ar retas, gali būti girdimi pašaliniai garsai kaip gargaliavimas ar švil pimas. ■■ 4. Kvieskite GMP numeriu 033 arba 112 ir vadovaukitės dispečerio nurodymais.
033 arba 112 033 arba 112
■■ 5. Paguldykite ligonį į stabilią šoninę padėtį (1–4 nuotr.), visą laiką, kol atvyks medikai, stebėkite, nepalikite be priežiūros.
■■ 4. Paguldykite ligonį ant nugaros ir atlikite pradinį gaivini mą: ant savo pagrindinės rankos plaštakos uždėkite kitos rankos delną ir sunerkite pirštus. Pagrindinės rankos del no pagrindą uždėkite ant ligonio krūtinės ląstos, pačiame centre ant krūtinkaulio. Atlikite krūtinės ląstos paspau dimus maždaug 100–120 kartų per minutę dažniu. Pas paudimų gylis turėtų būti 5–6 cm (arba trečdalis krūtinės ląstos). Atlikdamas paspaudimus, stenkitės leisti krūtinės ląstai grįžti į pirminę padėtį, tačiau rankų neatitraukite.
■■ 5. Atnešus AID, įjunkite jį. Toliau, vadovaukitės instrukci jomis, kurias žodžiu pateiks prietaisas (1, 2 nuotr.).
1
50
2
1
2
3
4
■■ 6. Jei nustos kvėpuoti, pradėkite gaivinti.
Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
Sveikata
Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
2018 pavasaris
Dalinis užspringimas. Žmogus išlieka sąmoningas, gali kosėti ir kalbėti. Priežastis: maistas ar kitas svetim kūnis patenka į kvėpavimo takus ir susiaurina jų spindį. ■■ 1. Raginkite užspringusįjį kosėti, tai geriausias svetim kūnio pašalinimo būdas. ■■ 2. Netrankykite į nugarą ir nedarykite Heimlicho manevro. ■■ 3. Šiai būklei užtrukus, kvieskite GMP numeriu 033 arba 112. ■■ 4. Dalinis užspringimas gali pereiti į visišką užspringimą.
Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
Springimas
Sveikata
■■ 5. Užspringusiajam praradus sąmonę, paguldykite jį ant nugaros ir apžiūrėkite jo burną. Jei svetimkūnis mato mas, pašalinkite jį. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, nepalikite vieno. ■■ 6. Jei svetimkūnio burnoje nematote arba jo pašalin ti nepavyko, arba ligonis nekvėpuoja – atlikite pradinį gaivinimą.
033 arba 112 Visiškas užspringimas. Žmogus sąmoningas, negali kalbėti ir efektyviai kosėti, pradeda mėlti, rodo užsprin gimo gestą: nykščiu ir rodomuoju pirštu apkabina kaklą. Priežastis: svetimkūnis patenka į kvėpavimo takus ir visiškai juos užkemša. Oras nepatenka į plaučius ir negali iš jų išeiti.
1
2
3
4
■■ 1. Prieikite prie ligonio ir paklauskite: ar užspringai? Papra šykite, kad šalia esantieji kviestų GMP numeriu 033 arba 112. Jei esate vienas – prioritetas pagalbos veiksmai. ■■ 2. Palenkite užspringusįjį į priekį, viena ranka prilaiky dami už krūtinės ląstos ir kitos rankos delno pagrindu suduokite penkis stiprius smūgius į nugarą tarp menčių. ■■ 3. Jei žmogus ir toliau negali kvėpuoti, jį apkabinkite iš nugaros ir savo rankos kumštį įremkite jam į pilvą iš karto po krūtinkauliu. Su kita ranka suimkite savo kumštį ir spauskite kumštį gilyn ir į viršų. Atlikite penkis paspaudimus. Paspaudimai turi būti stiprūs ir staigūs (Heimlicho manevras). ■■ 4. Atlikite penkis smūgius į nugarą tarp menčių ir vėl pereikite prie Heimlicho manevro. Tęskite šiuos veiks mus tol, kol svetimkūnis pasišalins iš kvėpavimo takų arba ligonis praras sąmonę. Būklei užtrukus arba prara dus sąmonę, kvieskite GMP numeriu 033 arba 112.
033 arba 112
Didelės energijos trauma Traumos priežastys: kritimas iš aukščio, eismo nelaimės, šautiniai sužalojimai. Požymiai: nesąmoningas, matėte traumos mechanizmą, pastebite akivaizdžius sužalojimus, žmogus turi nusiskundimų dėl sveikatos ar yra neorientuotas – neadekvačiai vertina situaciją. ■■ 1. Nedelsiant kvieskite pagalbą numeriu 033 arba 112.
033 arba 112
■■ 2. Įvertinkite, ar saugu eiti prie nukentėjusiojo ir ar sau gu likti ten, kur esate. Jei nesaugu, pasitraukite į saugią vietą arba padarykite viską, kad apsaugotumėte save ir įvykio vietą nuo potencialių nelaimių. ■■ 3. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, jo nejudinkite. Įvertinkite, ar jis kvėpuoja. Jei kvėpuoja, palikite taip, kaip radote. Jei nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivi nimą. ■■ 4. Jei ligonis sąmoningas, nuraminkite jį ir liepkite nejudėti, leiskite jam būti tokioje padėtyje, kurioje jis jaučiasi patogiausiai. Nesiūlykite vaistų, gėrimų ar maisto. ■■ 5. Jeigu yra daugiau nei vienas nukentėjusysis, neikite prie jų. Iškvieskite pagalbą numeriu 112 ar 033 ir pasi rūpinkite įvykio vietos saugumu.
033 arba 112 51
Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
2018 pavasaris
Kraujavimas
1
2
3
4
Ligonis patyrė traumą, iš žaizdos bėga kraujas. ■■ 1. Įsitikinkite, kad prieiti prie nukentėjusiojo yra saugu. ■■ 2. Jei turite galimybę, naudokite apsaugos priemones (gumines pirštines, plastikinį maišelį). ■■ 3. Nurodykite ligoniui spausti vietą, iš kurios kraujuoja, arba tai darykite patys. ■■ 4. Kvieskite pagalbą numeriu 033 arba 112.
033 arba 112 1
2
■■ 5. Nebandykite nuvilkti apdegusių drabužių!
Perkaitimas
4 greitojipagalba.lt nuotr.
3
Žmogui skauda galvą, ji svaigsta, silpna, pykina, oda išblyškusi, šalta ir drėgna, dažnas kvėpavimas ir pulsas, virpa rankos ir kojos.
1
2
3
4
■■ 5. Paruoškite tvarstį ar pasigaminkite jį iš parankinių priemonių. ■■ 6. Uždėkite tvarstį tiesiai ant žaizdos ir spauskite tiesio giai į žaizdą tol, kol atvyks medikai.
Nudegimas Požymiai: skausmas, odos pažeidimas (paraudimas, pūslės, suanglėjimas). ■■ 1. Įsitikinkite, kad prieiti prie nukentėjusiojo yra saugu. ■■ 2. Šalinkite žalojantį veiksnį. ■■ 3. Kvieskite pagalbą numeriu 033 arba 112.
033 arba 112 ■■ 4. Nudegusią vietą vėsinkite tekančiu kambario tempe ratūros vandeniu. Jeigu tokios galimybės nėra, sudrė kinkite vėsiu vandeniu švarios medžiagos skiautę ir uždėkite ant nudegusios vietos. Medžiagai sušilus, vėl sudrėkinkite vėsiu vandeniu ir uždėkite ant nudegusios vietos.
■■ 1. Perneškite nukentėjusįjį į vėsią vietą, pavėsį arba padary kite pavėsį, jeigu jo nėra. Patogiai paguldykite nukentėjusįjį. ■■ 2. Atpalaiduokite arba nuvilkite drabužius ir nuaukite batus. Suvilgykite kūną vėsiu vandeniu, vėdinkite nukentėjusįjį. ■■ 3. Duokite daug gerti pasūdyto vandens. ■■ 4. Pakelkite kojas aukščiau jo širdies lygio. Kvieskite GMP numeriu 033 arba 112.
033 arba 112 VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis 52
■■ 5. Stebėkite nukentėjusįjį, kol simptomai išnyks arba atvyks medicinos pagalba.
Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
Sveikata
Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada
2018 pavasaris
Sveikata
„Shutterstock“ nuotr.
2018 pavasaris
Ak, tie nelengvai tirpstantys
kilogramai! G
ydytojai dietologai apskaičiavo, kad per žiemą moterys vidutiniškai priauga po 2–4 kg. Specialistai džiugina: šiltąjį me tų laiką pasitikti lieknesnėms įmanoma, tačiau svarbu nepamiršti kelių taisyklių.
Sporto salėje ją vargu ar kada sutiksime, nes namuose mieliau garsiai pasileidžia muziką ir šoka su savo atžalomis.
tekstas: Eglės Morkienės
Riba – 1,5 proc. Norinčiosioms pakeisti savo valgiaraš tį taip, kad ištirptų per žiemą priaugti ki logramai, sveikos mit ybos specialistė Vaida Kurpienė pateik ia kelis pasiūlymus. Gal ima sumaž int i maisto porcijas ir griebt is griežtos dietos, bet tuomet jus kank insitės, nes nuolat jausite alk į. Svor is kris, tač iau labai tikėt ina, kad ilgai neišt versite ir grįšite prie buv usių įproč ių ir svor io. Liūdniau, kai kilogramų priaugama dar daugiau. Anot specialistų, norint numesti svorio, per dieną reikėtų suvartoti 200–500 kcal mažiau. „Griežtų dietų nerekomenduoju, nes al kanas žmog us kenčia ir norės iš kančios iš sivaduoti kuo greičiau“, – aišk ina V.Kurpie nė ir priduria, kad metant svorį trumpam
53
2018 pavasaris
Sveikata
pakeičiame kūno formas, tačiau sveika ta negerėja, gali ir pablogėti. Per savaitę sveika netekti 1–1,5 proc. kū no svorio. Tark ime, moteriai, sveriančiai 100 kg, normalu numesti apie 1–1,5 kg, sve riančiai 60 kg, jeig u ji turi antsvorio, – iki 900 g. Tiesa, atk reipti dėmesį į maisto porci jos dydį visuomet verta. Anot specialistės, net jei gražiosios lyties atstovė yra panašaus ūgio, svorio ar sudėjimo (sutik ime, tai la bai retai gyvenime pasitaiko), kaip ir vyras, jos maisto porcija vis tiek turėtų būti gero kai mažesnė.
Lankiau šokius, sportavau, daug plaukiojau, atsisakiau bulvių, makaronų, šokolado. Labai priartėjau prie rizikingos ribos. „Vyr ui reik ia daug iau kalorijų, nes dėl kitok ios kūno sandaros jo med žiag ų apy kaita yra spartesnė. Moter ys neretai skun džiasi, kad vyras, valgant is tok į pat į mais tą, svorio nepriauga, o ji pilnėja. Neretai gražiosios lyt ies atstovės prisipažįsta, kad nakt į dar pasilepina ir saldainiuk ais arba po vak arienės suvalgo penk is obuolius“, – V.Kurpienė siūlo visuomet atsiž velgt i į rea lų maisto poreik į, žmogaus fiziolog iją ir fi zinį krūv į.
Nepamiršti trijų taisyklių
54
Nenorite nuolat jausti alk io, alinti savo or ganizmo ir imtis drastiškų lieknėjimo bū dų? Tuomet keisk ite gyvenseną ir valg ymo įpročius. Viena pirmųjų taisyklių – judėk ite. Die nos ilgėja, tad labai naudinga nors 10 min. išeiti pasivaikščioti. Tai akt yv ina kraujo taką, organizme išsiskiria daugiau hormo nų – dopamino, serotonino ir endorfino, o žmog us jaučiasi mažiau apsnūdęs. „Kuo žmog us gyv ybingesnis, tuo mažiau norisi tonizuoti organizmą saldumynais. Net ir trumpas pasivaikščiojimas padeda išvengti stipraus alk io“, – sako V.Kurpienė. Svarbu ger ai išsim iegot i. Kok ybišk ai pails ėjus, lieknėt i tampa lengv iau dėl itin
Siekis: I.Stonkuvienė nuolat ieško būdų, kaip tapti dar gražesnei.
paprastos priež ast ies – nor isi maž iau val gyt i. „Jeig u apie 22 val. trauk iat e link šald yt uv o, žingsn iuok it e ne į virt u vę, o pas uk it e link mieg am oj o. Org a nizm as nor i ne valg yt i, o sign al iz uo ja apie mieg o trūk um ą“, – spec ial ist ė rek om end uoj a 22 val. bent jau ats ig ul ti į lov ą. Organizmas prie pok yčių turėtų prisitai kyti maždaug per tiek pat laiko, kaip ir tuo met, kai šalyje yra įvedamas vasaros ar žie mos laikas. Norint greičiau ir lengv iau pa siekti rezultatų, režimas kiekv ieną dieną turėtų būti panašus. Valg yk ite prie stalo. Kartą moteris ste bėjosi: nejaugi ir saldainius reik ia valg y ti prie stalo?
Eglės Pinikienės nuotr.
„Ji tik ino, kad prie stalo sald ain ių tik rai nesuvalg ys. Būtent! Kai žmog us krei pia dėmesį tik į valg į, tuomet labai leng va pajust i sot umo jausmą“, – V.Kurpienė siūlo nepam iršt i išjungt i visus priet aisus ir atsisak yt i dalyk ų, kur ie valgant blaš ko dėmesį. 24 kg kadaise atsik račiusi lieknėjimo stud ijos vadovė tik ina, kad sot umo jaus mą aišk iau pajust i, kart u ir lieknėt i pade da ne tik judėjimas, kok ybišk as miegas ir valg ymas prie stalo, bet ir režimas. Atsibu dus ryte ger iausia pusr yčius pavalg yt i per valand ą, o pavalg ius naud inga pradėt i pla nuot i, kada ir ką valg ysite vėl iau. „Jeigu žmogus itin išalksta, vakare susival dyti prie šaldytuvo itin sunku. Todėl valgymo režimą naudinga pasižymėti darbo
, ų s ū j Dėl u i l a g vaikai, u a i k i e sv i t n i m a g
PASIRŪPINKITE SAVO VIRŠKINIMU • Nuo stalo pakilkite dar nejausdami pilnumo jausmo – sotumas ateis netrukus. • Užkandžiaudami rinkitės lengvesnius produktus: vaisius, o kartais riešutus. • Sutrikus virškinimui vaistininko teiraukitės virškinimo fermentų ar panašių preparatų. • Nepamirškite savo mitybos papildyti daug skaidulų turinčiais produktais, kurie padės palaikyti gerą žarnyno veiklą.
2018 pavasaris
Sveikata
Jeigu apie 22 val. traukiate link šaldytuvo, žingsniuokite ne į virtuvę, o pasukite link miegamojo. Organizmas nori ne valgyti. kalendoriuje. Žmogus turi pagalvoti, ką gali padaryti savo labui. Štai skaitote straips nį ir suvokiate, kad šiandien neišsimiegojo te. Jei dabar šio malonumo negalite sau leisti, tuomet gal galite padaryti 5 min. pertrauką ir išeiti pasivaikščioti arba susiplanuoti, ką val gysite vakarienės“, – pataria specialistė. Juk grįžus po darbo pasigaminti svei kus ir nauding us patiekalus galima vos per 2 min. V.Kurpienė siūlo išmėginti omletą su šaldytomis daržovėmis ar baltą žuv į su šviežiomis salotomis. Vos kelių minučių te reikės norint sumaišyti varškę su kef yru ir pagardinti krapais, druska ir česnakais.
Daugiau daržovių nei vaisių
56
Sveikos mit ybos specialistė V.Kurpienė siū lo nepamiršti ir dažnai kartojamų patari mų: valg yti vertingą, mažai apdorotą mais tą, kelis kartus per dieną pasimėgauti dar žovėmis, kuo rečiau valg yti duonos ir bul vių gaminių, vengti ir juodos duonos, ku rios sudėtis neretai labai panaši į pyrago. Sulieknėti nepav yks net ir tuomet, jei saldu mynus pakeisite gausiai valgomais vaisiais. „Vaisiuose yra nat ūralių cukr ų, kurie ga li paskat int i norą valg yt i. Juk penk i obuo liai, kuriuos vak are prie telev izoriaus labai lengva sug raužt i, nėra taip ir nek alta – juo se yra apie 500 kcal. Todėl daržov ių siūlo ma suvalg yt i tris kartus daug iau nei vai sių“, – sako V.Kurpienė. Specialistė išvardija kelis stebukling us produktus, kurie gali padėti sumažinti kū no apimtis. Tai kofeinas, aštr ūs prieskoniai ir produktai, kurie gerina kraujotaką. Jie šiek tiek pagreitina med žiag ų apykaitą, ta čiau jeig u gersite latę su sirupu, o aštriais prieskoniais gardinsite riebius patiekalus, sužadinti medžiag ų apykaitos nepav yks ir kilogramai nek ris. Lygiai taip pat, jei gerai išsimiegosite, judėsite ir valg ysite prie sta lo, tačiau per pusr yčius nuolat neatsispirsite
bulv iniams blynams, pietų metu – cepeli nams, o per vakarienę – picai. Specialistė pastebi, kad, norint sulieknė ti, svarbu pamiršti dietas, kurių pagrindą sudaro kelis kartus per dieną ir daug die nų iš eilės valgomas tas pats maistas: garin ta vištienos krūtinėlė, ryžių saujelė ir garin tos daržovės. Juk išties net mintis apie tris kartus per dieną valgomus šiuos produktus nuotaikos nepagerina. „Šiuos sveik us produkt us reikėt ų iš mokt i par uošt i skirt ingais būdais, kad iš vengt umėte nuobod žios mit ybos. Ir me tant svor į svarbu, kad maistas būt ų skanus ir jaust umėtės sočiai, priešing u atveju no
rė sis vėl grįžt i prie įprast ų pat iek a lų“, – V.Kurpienė siūlo vi suomet ieškot i būdų, kad pok yt is trukt ų kuo ilg iau.
Valantis dantis tūpčioja Požiūriui, kad maistu reik ia mėgautis, pri taria ir telev izijos laidų vedėja Indrė Ston
2018 pavasaris
170 cm ūgio ir 63–64 kg sver iant i veik li mot er is renk asi tok ią gyvens en ą, ku ri jai nes ut eikt ų nep atog umų: tai, ką su valgo, steng iasi ir išeikvot i. Būn ant nuol at užimt ai, anot humor isto ir aktor iaus Manto Stonk aus žmonos, neb el iek a laiko prisiv alg yt i maist in iu pož iūr iu menk aver čių produkt ų. Ir, sako, sporto sa lėje ją var gu ar
Sveikata
anksčiau ir į dėžutes susidės namuose pa ruoštą maistą. „Anksčiau galvodavau, kad dabar pa siaukosiu ir pasilaik ysiu dietų, o sulauku si senatvės, kai neva nebereikės gražiai at rodyti, prisivalg ysiu. Toks požiūris – nesą monė: juk vyresnio amžiaus žmonėms me dikai dėl sveikatos rekomenduoja atsisak y ti nemažai produktų. Tačiau valgant svar bu jausti ir saiką“, – sako moteris, per abu nėštumus priaug usi po 30 kg ir žinanti, ką reišk ia jų atsik rat yti. Tiesa, savo kūno formas, kaip ir pačią save, šviesiaplaukė išmoko mylėti. „Itin liekna, net urėdama energ ijos nebūsiu gera mama, žmona, kolegė ir kūrėja. Aš, kaip ir daugel is kit ų žmo nių, tur iu kompleksų. Nors apl ink i niai jų net nemato, dažnai mes juos iš ryšk iname“, – prisipaž įsta.
„Shutterstock“ nuotr.
Svarbu jaustis gerai
kuv ienė. „Aš nevalgyti nega liu, tad ir žodžio „dieta“ prasmės ne žinau. Valgau tą patį, ką valgo mano vaikai. Kaip galiu nevalgyti vakare, jei atžalos prieš miegą užsimano makaronų, juolab jei jų liko nuo pietų. Juk jų neišmesi“, – besijuokdama tarsi retoriškai klausia šeštus metus einančią dukrą Ceciliją ir trimetį sūnų Pranciškų augi nanti moteris.
kad a sut iksime, nes namuos e miel iau garsiai pasileid žia muz i ką ir šok a su savo atž alom is. Val ant is dant is visi kart u tūpč ioja, o tai, anot, ži nomos mot ers, itin stipr in a kojų ir sėd menų raumen is. „Įsiv aizduok it e, kad nuol at sėd at e ant nem at om os kėd ės, – šis jud es ys tik rai teig iam ai veik ia užp ak al iuk o rau men is“, – det al iz uoj a #MoterųPasaulio ir #MamųPasaulio vaizd o įraš ų int ern e te kūr ėj a. I.Stonkuv ienė atv ira: ji yra iš tų mote rų, kurios visuomet ras daugiau pasiteisini mų, nei pradės sveikai maitintis, ryte kelsis
I.Stonkuv ienė tik ina, kad jai nuo lat reik ia rūpintis savo svoriu, nes ir paauglystėje svėrė maždaug 15 kg dau giau nei bendraamžės. Moteris prisi mena, kad vieną vasarą ji numetė re kordiškai daug – 22 kg. „Nustojau ėst i, lank iau šok ius, sportavau – bėg iojau, daug plauk io jau, atsisak iau bulv ių, mak aronų, šokolado. Labai priartėjau prie rizi kingos ribos, kai galėjau prisišaukt i rimt ą nelaimę“, – pastebi. Dabar taip tikrai nepasielgtų, ta čiau pripažįsta, kad nuolat ieško bū dų, kaip tapti dar gražesnei. Štai ne seniai ji atrado apimčių mažinimo fotolipolizės procedūrą – specialiu lazeriu stimuliuojamos ir taip iš tuštinamos riebalų ląstelės. Jau po šešių procedūr ų jos pilvo apimtis sumažėjo 9 cm. Dabar I.Stonku vienė dirba stengdamasi suma žinti rankų apimt į ir pag urklį. Stiliumi ir mada besidomin ti telev izijos laidų vedėja tik ina, kad, norint atrodyti liekniau, galima rinktis liekninančius apati nius, korsetus, pėdkelnes. Tuomet kūnas atrodo stangresnis ir nereik ia dėvėti kelių sluoksnių drabužių. „Anksčiau galvodavome, kad savo trū kumus ar kompleksus galima paslėpti po plačiais drabužiais, po gausiais jų sluoks niais, o iš tiesų papildomus kilogramus to kiu būdu tik dar labiau išr yšk iname. Esu tikra, kad kiekv ienai moteriai tinka priglu dęs pieštuko formos sijonas, jeig u tik ji, se gėdama šį drabužį, jaučiasi gerai“, – aišk ina I.Stonkuv ienė.
57
2018 pavasaris
M
Sveikata
edicina ir pa siaukojimas – la bai susiję. Šią profesiją renkasi altruistai, kitiems pasiaukoję žmo nės. Tokie yra Kauno kolegijos Medicinos fakul teto studentai, jiems pavyzdį rodo dėstytojai.
tekstas: Justės Kiburytės
Net dvylika programų „Mūsų fakultete vykdoma dvylika studi jų programų, rengiami bendrosios prakti kos slaug ytojai, akušeriai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, vaistininko padėjėjai (far makotechnikai), burnos higienistai, dantų technikai, gydytojo odontologo padėjėjai, kosmetologai, biomedicinos technologai, radiologijos technologai, socialiniai dar buotojai“, – ne be pasidid žiav imo savąja al ma mater vardija Kauno kolegijos Medici nos fakulteto dekanas Julius Dov ydaitis. Kaip žinoma, profesiją jaunimas renkasi laisva valia. Tačiau būtent taip pasirenkama ir savanor ystė – veikla, kai laikas, pastan gos, įgūdžiai be jok io atlygio atiduodami kitiems. Būtent šia veikla tarsi virusu už sik rėtęs kone kiekv ienas fakulteto studen tas. Socialinės akcijos, švietimo ir edukaci nė veikla, dalyvav imas trumpalaik iuose sa vanor ystės renginiuose įtrauk ia į šį verpetą, kuris studentams patrauklus, įdomus. „Savanor ystės nauda labai didelė. Mes pritaikome turimas teorines žinias prakti
Julius Dovydaitis: Džiugu, kad švietėjiška misija yra artima mūsų studentams, žmogui, visuomenei teikiant informaciją pagarbiai. 60
Kauno kolegijos Med
altruizmo pa
koje ir jas giliname, plėtojame asmeninius ir bendruosius gebėjimus bendrauti, bend radarbiauti, dirbti komandoje, mokomės tolerancijos, ieškome problemų sprendimo būdų, stipriname emocinį intelektą“, – sa vanor ystės pranašumus vardija studentas Paulius Budrev ičius.
Dviguba nauda Įvairiapusė edukacinė aplinka, socialinių tinklų plėtojimas, profesinių ir asmeninių vert ybių bei sav ybių atpažinimas ir stipri nimas, profesinio identiteto stiprinimas, pagaliau turiningas laisvalaik is, asmeninės iniciat yvos ugdymas – tai labai naudinga kiekv ienam savanoriui, nekalbant apie nau dą institucijai. Savanor ystė Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studentams užtikri na papildomą profesinės veiklos praktiką, į studijų procesą integruoja realią aplinką. „Per savanor ystę žmog us tampa pilie tiškesnis ir patriotiškesnis“, – įsitik inusi Bendrosios praktikos slaugos studentė Ga bija Praškev ičiūtė. Maisto bankas, labdaros mugės, sunkiai sergančių ligonių lankymas ligoninėje ir se nelių, neįgaliųjų priežiūra savuosiuose bei globos namuose, dalyvavimas projektinėje ir „Carito“ veikloje, aplinkos tvarkymas, dono rystė, darbas greitosios pagalbos stotyse, die nos centruose, stov yklų organizavimas, pa galba organizuojant renginius – tai veikla, kurioje esame matę savanorių. Neabejotinai tai buvo Medicinos fakulteto studentai. Bend ras jų savanoriškos veiklos renginių skaičius nepaliauja augti: 2015 m. buvo 40, pernai – jau 68. O kur dar renginių rinkti finansinę paramą neturtingoms šeimoms, vienišiems
varganai gyvenantiems senoliams organiza vimas, kultūrinė veikla, šventės ir šou! Visa tai – taip pat savanorių dėmesio centre, ir ta iniciatyva duoda labai daug. Visiems.
Pradedant nuo mažųjų Nepamirštamos kalėdinės labdaros šventės globos namuose, džiaugsmas vienišų sene lių ir vaikų globos namų auklėtinių akyse, sustiprėjusi viltis pasveikti onkologiniams ligoniams, juos aplank ius, dovanotas krau jas – visa tai duota ne tik tiems, kurie yra lankomi ir kuriems norima padėti. Tai la bai naudinga savanoriaujantiems studen tams. Juk visuomenės sveikatai stiprinti jie paskyrė savo gyvenimą. „Visuomenės švietimas yra viena svarbiau sių krypčių siekiant išsaugoti sveikatą. Džiu gu, kad švietėjiška misija yra artima mūsų studentams, žmogui, visuomenei teikiant in formaciją pagarbiai. Jauni žmonės, studijuo jantys Medicinos fakultete, turi tas sav ybes, kurios reikalingos tarnystei savo profesijai, laisva valia atsirenka, kur jie reikalingiausi. Jie daug geresni nei kiti – jautrūs, supratingi, dėmesingi“, – pabrėžia Kauno kolegijos Me dicinos fakulteto dekanas J.Dov ydaitis. Švietėjišką veiklą savanoriškai vykdo vi si – ir būsimieji bendrosios praktikos slau gytojai, akušeriai, ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), burnos higienistai ar ergoterapeutai.
2018 pavasaris
Sveikata
edicinos fakultete –
pandemija
Ligoniams ir senoliams
dami su Maltos ordino pagalbos tarnyba, Kauno arkiv yskupijos „Caritu“, Kauno mies to greitosios medicinos pagalbos stotimi, Kauno slaugos ligonine, „Vita Lumina“ slau gos namais, siek ia kuo daugiau padėti lik i mo nuskriaustiems žmonėms. Pagalba ligo niams, sergantiems artritu ir susibūrusiems į bendriją – tai ir būsimųjų ergoterapeutų altruizmas, ir praktika. Studentai bendrijos nariams aišk ina apie sąnarių apsaugos prin cipus, kompensacinę įrangą ir procedūras. Netgi taiko jas: parafino aplikacijas, TENS (skausmo malšinamąją stimuliaciją), prati mus su ergoterapijos priemonėmis. Trečiojo amžiaus universiteto klausyto jams kelis kartus per metus rengiami semi narai, skaitomos paskaitos, pav yzdžiui, apie griuv imų prevenciją, fizinį akt yv umą, na mų aplinkos pritaik ymą, sergančiųjų galvos smegenų insultu kineziterapiją namuose, slaugomų vyresnio amžiaus žmonių padė ties keitimo taisykles ir pan. Jau daugelį metų tęsiasi Kosmetologijos katedros dėst ytojų ir studentų draug ystė su senjor ų globos namų gyventojais. Panemu nės senelių, Giraitės globos namuose, „Sen jor ų viloje“ studentai ne tik teik ia veido, rankų, kojų, pėdų priežiūros paslaugas, bet ir dalijasi šiltomis emocijomis. Tok ie susiti kimai padeda atskleisti ir tam tikr ų paslau gų poreik į, į kurį turėtų atsiž velgti sveika tinimo politiką formuojančios įstaigos. Vy resnio amžiaus žmonėms yra labai reikalin gos podologijos (pėdų priežiūros) paslau gos, užtikrinančios kok ybišką judėjimą. Sa vanor ystė įrodo, kad užtikrinant gyvenimo kok ybę grožio paslaugos yra reikalingos įvairiose grupėse. Tai pat virtino ir susitik i mai su sergančiaisiais Park insono liga.
„Pastaruoju metu stebimas didelis visuo menės susidomėjimas vaistiniais augalais ir iš jų gaminamais preparatais. Jų gydo mąjį poveik į lemia biologiškai veiklios me džiagos, o jas vartoti būtina esant atitinka moms indikacijoms, griežtai laikantis tin kamų dozių. Močiučių medicinos laikai jau praeit yje, būsimieji vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) į gydymą vaistažolėmis žiūri itin atsak ingai“, – su pasidid žiav imu apie Farmakotechnikos studijų programos studentus savanorius kalba katedros vedėja Dang uolė Grūnov ienė. Bendrosios praktikos slaugos, akušerijos studijų programų studentai, bendradarbiau
Danguolė Grūnovienė: būsimieji vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) į gydymą vaistažolėmis žiūri itin atsakingai.
Paskaitų ciklas apie sveiką mit ybą, ran kų higieną, pirmąją pagalbą esant ūmioms būklėms Akušerijos studijų programos stu dentų skait ytas vaikų darželiuose, mok yk lose, vaikų dienos centruose – tai vėlgi sa vanoriška veikla. Ir ne tik teorinė. Darželyje „Rokutis“, pradinėje mok ykloje „Papartis“ ir kitose būsimieji kineziterapeutai vertino vaikų laikyseną, pusiausv yrą, koordinaciją, pėdučių būklę, matuojamą plantografu, kū no masės indeksą, rankų dinamometrijas, fizinį pajėgumą ir kitus parametrus. Po ver tinimo jie tėveliams išsiuntė ne tik informa ciją apie vaikų sveikatos būklę, bet ir konk rečias rekomendacijas, kaip ją pagerinti. Kauno „Šilo“ pradinėje mok ykloje bur nos higienos studijų programos antro kur so studentai, paskatinti dėst ytojos Kristi nos Paužienės, išradingai, patraukliai, kai ką netgi žaidimų forma mokė vienuolikos pradinių klasių – 276 moksleiv ius indiv i dualios burnos higienos, demonstravo dan tų valymo metodus, aišk ino, kad ėduonis atsiranda dėl trijų veiksnių: danties, laiko, maisto. Burnos priežiūros specialistai pa tarė tėveliams, kad, esant burnos gleiv inės uždegimų, turi būti naudojami priešužde giminiai preparatai su chlorheksidinu ar hialurono rūgštimi ar priešuždegiminiai vaistažolių preparatai. Be visų minėtų prie monių, yra labai svarbus mechaninis dantų apnašo pašalinimas dantų šepetėliu. Burnos sveikatos katedros studentai ir dėst ytojai kartu su Lietuvos burnos higie nistų draugija konsultuoja miesto gyvento jus burnos priežiūros klausimais.
Dėstytojai rodo pavyzdį Mobiliųjų paslaug ų projekte MOBI_LAB, skirtame praplėsti jų prieinamumą ir ga limybę įgyti žinių, formuoti požiūrį į savo sveikatą, dalyvauja visų Medicinos fakulte to katedr ų studentai ir dėst ytojai. Naudos gauna visi: klientai, dėst ytojai ir studentai, kurie įgyja naujos patirties. Medicinos fakulteto darbuotojai yra akty vūs visuomeninių organizacijų, iniciatyvų na riai, įsijungiantys į įvairių darbo grupių, komi sijų, komitetų veiklą. Fakulteto akademinis ir administracinis personalas dalyvauja įvairių nacionalinių ir tarptautinių profesinių asocia cijų, draugijų, sąjungų, vienijančių atitinka mos srities specialistus, mokslininkus, veiklo je, yra socialiai atsakingų bendrijų nariai. Fa kulteto dėstytojai aktyviai įsitraukia į darbo grupių, rengiančių šaliai aktualius dokumen tus, veiklą, dalyvauja kaip ekspertai, vertinto jai, priklauso nuolat veikiantiems komitetams, taryboms, yra įvairių nacionalinių ir tarptauti nių mokslo leidinių redakcinių kolegijų nariai, konferencijų, kurias organizuoja kitos institu cijos, mokslo ir organizacinių komitetų nariai. „Savanoriaujant nereikia įtikti, reikia tik atverti savo širdį, savo akis, kurios kartais užsimerkia gatvėje pamačius tuos vienišus, senus, suluošintus ar pamirštus žmones. Tai itin jautri, stipri ir drąsos reikalaujanti veik la, nešanti tarnystės, gėrio, ramybės ir pažin ties dovanas. Juk nežinia, kokia bus mūsų pa čių ar mūsų artimųjų senatvė, kokios ligos ar nelaimės užk lups. Vis dėlto šie darbai yra tei kiantys optimizmo, sustiprinantys mus kaip žmones, kaip visuomenės narius ir kaip būsi mus savo srities specialistus“, – apibendrina būsimoji kosmetologė Diana Dilpšaitė.
61
2018 pavasaris
Sveikata
kai išg ydyti jau beveik nebeįmanoma. Dau giau nei 60 proc. ligos atvejų Lietuvoje nu statomas per vėlai. Apie 1 tūkst. pacientų Lietuvoje nuo šios ligos miršta kasmet.
Ligos simptomai Ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydyto ju reikėtų, jeig u: pastebėjote kraują išmato se, jaučiate pilvo ar tiesiosios žarnos skaus mus, dėl neaišk ios priežasties kinta svoris, pasituštinus jaučiamas nevisiško išsitušti nimo pojūtis, norisi dažnai tuštintis, kan kina neaišk ios priežasties viduriav imas ar vidurių užk ietėjimas ir kt. Nustačius anks tyv ųjų stadijų storosios žarnos vėžį gydy mas būna ypač efekt yv us.
Tyrimų svarba
Žarnyno ligos –
duoklė komfortiškam gyvenimui
P
rivati klinika „A.Klinika“ savo veiklą pra dėjo 2001 m. Per visus šiuos metus kli nika tapo gerai žinoma ir pelnė pacientų pasitikėjimą bei pagarbą.
Klinikoje dirba profesionalūs ir ilgametę darbo patirt į sukaupę gydytojai, kurie nuo lat gilina savo žinias, stažuojasi užsieny je. Klinikoje teik iamas platus spektras šei mos klinikos ir įvairių gydytojų specialistų paslaug ų, daromi laboratoriniai, ultragar so, endoskopijos, rentgeno ir kiti reikalingi diagnostiniai tyrimai.
Žarnyno ligų sparčiai daugėja
62
Vis dažniau gydytojai susiduria su opali ge, gastritu, stemplės, skrand žio bei žarny no polipoze, hemorojumi, storosios žarnos vėžiu ir kt. Susirgimą šiomis ligomis lemia netinkama mit yba, sėdimas darbas, mažas fizinis akt yv umas, emocinė įtampa, stresas, rūk ymas, antsvoris, paveldimumas. Dėl šių priežasčių žarnyno ligomis galima susirgti ir būnant gana jauno amžiaus.
Storosios žarnos vėž ys – viena dažniau sių onkologinių lig ų Lietuvoje ir užima tre čią vietą pagal vėžinių ligų dažnumą. Ši li ga dažnesnė išsiv ysčiusiose Vakar ų valst y bėse ir tarp aukštesnio socialinio sluoks nio žmonių. Storosios žarnos vėžiui vyst y tis įtakos turi gerėjantis ir komfortiškas gy venimo būdas: greitasis ir mažai augalinių skaidulų turintis, labai apdorotas maistas, antsvoris, mažas fizinis akt yv umas, pavel dimumas, nesaik ingas alkoholio vartoji mas. Susirgimo rizika padidėja pacientams, kuriems jau buvo nustat yti žarnyno poli pai, sergantiems žarnyno uždegimais, as menims, kurių šeimose buvo sergančių šia liga, brandaus amžiaus žmonėms. Storosios žarnos vėž ys labai klastingas – prasidedant ligai paprastai pacientas nejaučia didelių skausmų, kol liga pažengia ir komplikuoja si. Dėl to dažnai diagnozuojamas ketv irtos stadijos storosios žarnos vėž ys, kurio visiš
Šiuolaik inė medicina pajėgi padėti daug u mai sergančiųjų, tačiau svarbu ligą diagno zuoti kuo ankstesnės stadijos. Be to, svar bu, kad pacientas nepradėtų gydytis pats, kadangi taip gali tik pakenkti sau ir užleis ti ligą. Tiksliai diagnozei nustat yti būtina kreiptis į šios srities specialistus, atlikti rei kiamus tyrimus.
Profesionali ir patikima pagalba „A.Klinikoje“ koloproktologai ir gastroente rologai konsultuoja bei gydo virškinimo sis temos ligas, atlieka reikiamus skrandžio bei žarnyno endoskopinius tyrimus, nechirur giniu būdu gydo hemorojų. Sulaukusiems 50 metų amžiaus rekomenduojama kasmet re guliariai pasitikrinti profilaktiškai. „A.Kli nikoje“ dirba ilgametę darbo patirtį sukau pę gydytojai profesionalai, kurie pacientams pataria neignoruoti galimų pirminių ligos simptomų, nepradėti gydytis patiems (taip galima tik pakenkti ir užleisti ligą), laiku kreiptis dėl ištyrimo užkertant kelią storosios žarnos vėžiui progresuoti. Panašūs simpto mai būdingi visiškai skirtingoms ligoms, to dėl ir jų gydymas yra skirtingas, o užsiimant savig yda liga išplinta bei komplikuojasi. Kuo vėliau liga diagnozuojama, tuo sudėtingesnis gydymas, o prognozės prastesnės.
Visus besirūpinančius savo sveikata, kviečiame kreiptis į „A.Kliniką“, esančią Savanorių pr. 66, Kaune. Registruokitės telefonu (8 37) 750 800. www.aklinika.lt
2018 pavasaris
Sveikata
63
2018 pavasaris
P
Sveikata
rieš šešerius me tus iš medikų lū pų išgirsta diag nozė menininkės Agnės Kišonai tės neparklupdė. Atvirkščiai: ligai, kuri kitiems pri lygsta mirties nuosprendžiui, jauna moteris iškėlė savas są lygas.
tekstas: Šarūnės Kutinskaitės-Būdavienės
Alsuoja moteriškumu
64
Išraišk ingas didelių akių žvilgsnis su juo domis strėlytėmis virš blakstienų, trumpi, griežto kirpimo šviesūs plaukai, prisir pu sios vyšnios ar burg undiško vyno spalvos lūpos – menininkė A.Kišonaitė nesunk iai išsiskiria iš pilkos tautiečių minios. Ryšk ia moteriška elegancija trykšta ir jos darbai: interjero detalės, drabužiai, tapytos drobės ir meninės instaliacijos iš kosmeti kos priemonių. „Tai labai įdomi ir pasaulyje vertinama meno forma, – pokalbį pradėjo profesionali dailininkė ir diplomuota menininkė, insta liacijas kūrusi ir iš nagų lako buteliukų, ir iš lūpų dažų tūbelių. – Pastarosios instaliacijos buvo įkvėptos mano paveikslų, kuriuose do minuoja lūpos, lūpų dažai, moters siluetai.“ Apie pirmąjį meno objektą „Lūpdažis milžinas“ A.Kišonaitė ėmė galvoti prieš še šerius metus, tiesa, tuomet nė nenutuokė, kaip sudėtinga bus surinkti 3 tūkst. panau dotų lūpų dažų tūbelių. Mint ys kūnu tą syk virto prabėgus metams. Nuo tada kūrė
Menas: naujausioje instaliacijoje „Diabetas“ – asmeninė Agnės istorija susipynė su kitų ligonių.
Menininkė iškėlė re
ir ši pakl
jos meninių instaliacijų krepšelis ėmė pil dytis vienas už kitą įdomesniais ir sudėtin gesniais darbais. Taip gimė koliažas „Mo derni lietuvaitė“, kurį klaipėdietė suk lija vo iš 5 348 žurnalo iškarpų, vitražas „Stiklo pūtimas“, surinktas iš 1 969 panaudotų na gų lako buteliukų ir meno objektas „Lūpda žių bokštas“. 3,03 m aukščio darbas, kuriam prireikė 18 399 naujų lūpų dažų tūbelių, 2015-aisiais Honkonge pasiekė net Guin nesso rekordą. Sulig įrašu garsiojoje knygo je, A.Kišonaitė nenutraukė bičiulystės su lū
pų dažais. Praėjusių metų rugpjūtį Prahoje vykusiame labdaringame aukcione, skirta me naujam „Porsche“ automobiliui prista tyti, lietuvė eksponavo 1,3 m aukščio žirgo galvą, apk lijuotą 700 lūpų dažų tūbelių.
Instaliacija iš švirkštų Paskutinė menininkės instaliacija – „Dia betas“. Prieš šešerius metus pradėjusi rinkti spalvotus flomasterius primenančius insu lino švirkštus, A.Kišonaitė iš jų galvojo su
2018 pavasaris
Sveikata
Jautė nenumaldomą troškulį Nemažą dalį insulino injektorių menininkei padėjo surinkti gydytojai endokrinologai. Išgirdę apie A.Kišonaitės sumanymą, jie entuziastingai šią žinią skleidė pacientams, kurie nešė nereikaling us švirkštus. Likusie ji insulino injektoriai yra pačios Agnės. „Pasirodo, pasaulyje gyvena apie 382 mln. žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Šį skaičių radau sužinojusi, kad esu viena jų“, – neįtikėtinai ramiai savo istoriją pra dėjo 34 metų moteris. A.Kišonaitė įsitik inusi, kad jai pasise kė, mat liga apie save pranešė anksčiau nei daug umai. Kiti apie cukrinį diabetą sužino tik panirę į komą. Kada liga užk lupo Agnę? 2012-aisiais jau nai moteriai staiga ėmė kristi svoris, ji nuo latos jautė nuovargį ir neapsakomą troškulį. „Pradėjau gerti labai daug vandens, o min tyse sau už tai net dėjau pliusą – juk tai svei ka, – požymius, kurie vieni pirmųjų signali zuoja apie cukrinį diabetą, vardijo moteris. – Pajutusi silpnumą išgerdavau kavos su kokiu nors skanėstu. Tuo momentu būdavo geriau, bet netrukus savijauta vėl pablogėdavo.“
Ilonos Šilenkovos nuotr.
ė reikalavimus ligai
kluso kurti maždaug 3 m aukščio sėdinčios, į pilvą insuliną besileidžiančios moters skulptūrą. Kol kas suk lijuota tik gigantės galva, ku riai kūrėja panaudojo 1 tūkst. insulino in jektorių. „Tuo metu, kai buvau įkvėpta kurti, ne turėjau pakankamai švirkštų. Dabar, kai jų turiu, vis pritrūkstu laiko, – į nė metukų neturint į sūnų Henrį meiliai dirstelėjo jau na mama. – Sukūriau moters galvą, prista čiau ją pasauliniame endokrinolog ų kong rese Abu Dabyje. Tok ią ją ir paliksiu, o lai
kui bėgant sukursiu naują skulptūrą. Juolab kad švirkštų dabar turiu pakankamai.“ Šiuo meno projektu A.Kišonaitė visuome nę kvietė užbėgti ligai už akių, o atpažinus pir muosius simptomus nedelsti. Bandė pasaky ti, kad tinkamai gydantis ir maitinantis, net ir susirgus cukriniu diabetu, galima gyventi nor malų, aktyvų gyvenimą. Drąsino, kad ateis lai kas, kai cukrinis diabetas bus išgydomas. „Kodėl gi ne? Vėž ys juk kur kas sunkesnė liga, bet žmonės pasveiksta“, – viltingai kal bėjo ekstravagantiška šviesiaplaukė.
Kaip reagavau, sužinojusi diagnozę? Man buvo šokas. Dabar apie tai galiu ramiai kalbėti, tačiau pradžioje buvo sunku. Galiausiai A.Kišonaitė nusprendė kreip tis į šeimos gydytoją. Šalia pagrindinių kraujo rodiklių medikė tąsyk įtraukė ir gliukozės tyrimą. Cukraus kiek iui kraujyje keturis kartus viršijus leistiną normą, jauna moteris skubiai buvo pag uldyta į ligoninę. Joje sužinojo, kad serga pirmojo tipo cuk riniu diabetu, kai organizme negaminamas arba pagaminamas nepakankamas insulino kiek is. Antrojo tipo diabeto atveju insulino kiek is kraujyje gali būti netgi per didelis.
Kaltininkas buvo stresas Antrojo tipo diabetas vystosi lėtai, o žmo nės, turint ys padidėjusį cukraus kiek į krau jyje, gali to nejausti ir nežinoti ilgai. Pirmojo tipo cukrinis diabetas
65
Sveikata
Užmojai: liga nesustabdė menininkės A.Kišonaitės, priešingai – dar labiau išskleidė jos sparnus. Ritos Einingytės nuotr.
pasireišk ia staiga ir netikėtai, dažnai diagnozuojamas ištikus komai. „Aš žinau, kas man sukėlė diabetą – stre sas. Buvau apiplėšta, kelis mėnesius gyve nau patirdama begalinę įtampą, nes reikėjo vaikščioti į akistatas policijoje, – apie įvy kius, pakeitusius jos gyvenimą, kalbėjo mo teris. – Kaip reagavau sužinojusi diagnozę? Man buvo šokas. Dabar apie tai galiu ra miai kalbėti, tačiau prad žioje buvo sunku.“ Moteris prisiminė pirmąsias dienas ligo ninėje, kai keturis kartus pak ilusį mmol/l skaičių tekdavo mažinti iki normos ir vėliau lydėjusį jausmą – apdujimą. Netrukus sekė kitas etapas – ligos prisijauk inimas ir persi programavimas naujam gyvenimui. „Iki tol apie ligą, kaip ir daugelis kitų su ja nesusidūrusiųjų, žinojau labai miglotai. Ką valgyti, ko – ne? Cukraus juk yra ir duonoje, ir jogurte, ir sūryje, ir kruopose. Prisimenu, dar gulėdama ligoninėje nusipirkau saldiklio. Pamatė medicinos sesutė ir sako: mesk, nuo jo vėžiu susirgsi“, – menininkė tikino, kad tuomet ji, kaip ir daugelis žmonių, klaidingai suvokė, kaip atrodo diabetikų valgiaraštis.
Rado savo receptą
66
Pirmuosius metus A.Kišonaitė gyveno pa gal medikų rekomendacijas – valgė tik tai, ką jie siūlo, skaičiavo ir leidosi reik iamą in sulino kiek į. Nepaisant to, jautėsi blogai. Galiausiai moteris atrado savą geros savijautos receptą. „Išmėginau ne vieną alternat yv ų gydy mosi būdą: bioenergetiką, intraveninį la zerinį gydymą, homeopatiją, žaliavalg ys tę. Atradau tai, kas man padeda kontroliuo ti ligą ir leistis kuo mažiau insulino“, – pa klausta, kok ių malonumų teko atsisak yti dėl diabeto, kūrėja šyptelėjo. Cukrinio dia beto dieta, pasak jos, tiesiog sveika mit yba,
kuri rekomenduojama ne tik sergantiems, bet ir sveik iems žmonėms. Svarbiausia kas dien valg yti pusr yčius, priešpiečius, pietus ir vakarienę tuo pat metu. Porcijos neturi būti labai didelės. „Jei suvalgai per daug angliavandenių – cukrus kraujyje pakyla, jei per mažai – krin ta, o tai yra labai pavojinga, nes gali ištikti
Esu tikra, kad ligos neateina šiaip sau. Jos – išbandymai ir pamokos. koma ir net mirtis, – A.Kišonaitė tik ino da bar valganti viską, retsykiais net ir juodąjį šokoladą. – Stengiuosi į lėkštę dėti daug salo tų, šiek tiek mėsos, žuvies. Labai mėgstu sū rį, bet visiškai nevartoju pieno. Nevalgau ry žių, nes tai, mano nuomone, toks pat blogis kaip ir cukrus. Beje, pastarojo mūsų namie nerasite, jį keičiu medumi. Gerdama kavą ki tur beriu tik gerą cukranendrių cukrų.“
Nereikia badyti pirštų Sergantiesiems cukriniu diabetu, anot pa šnekovės, ne mažiau nei sveika mit yba svarbus judėjimas, kuris veik ia tarsi vaistas. Fizinė veikla, nesvarbu, ar tai jogos pra timai, spartus ėjimas, namų tvark ymas, ar treniruotė sporto salėje, stiprina širdį ir mažina gliukozės kiek į kraujyje. „Dabar propaguoju jogą, o besilaukdama sūnaus nueidavau apie 10 tūkst. žingsnių kas dien“, – apie savo nėštumą prabilo A.Kišonaitė. Pozit yv iai ir tik ryšk iomis spalvomis gy venimą piešianti moteris net ir tada įžvelgė
ligos pranašumų. Žinodami diagnozę medi kai ją esą stebėjo kaip po didinamuoju stik lu. Tiesa, nėštumo metu teko dažniau bady tis pirštus ir stebėti cukraus kiek į kraujyje. „Įprastai durdavau tris, o besilaukdama Henrio – aštuonis kartus“, – menininkė ne trukus palietė dar vieną temą, kuri neatsie jama nuo cukrinio diabeto. Tai adatos. Sužinojusi apie savo ligą, ji tu rėjo susitaik yti, kad kasdien po penk is kar tus į pilvą teks leistis insuliną ir dar bene tiek pat kartų durti sau į pirštus tam, kad pamatuotų cukraus kiek į kraujyje. „Kraujo visuomet bijojau, be to, mano pirštai labai jautr ūs, – šviesiaplaukę galvą papurtė pašnekovė, o pasiteirav us, ar ne priprato prie nemalonios badymo procedū ros, atsakė klausimu: „O jūs ar priprastu mėte? Čia lygiai tas pats, kaip ir klausimas, ar skauda, kai duri sau į pilvą? Taip. Būna, pataikai į kraujag yslę, atsiranda mėlynė. Būna, iššoka guzas.“ Tiesa, jau kurį laiką jai nereik ia kartoti nemalonių piršto badymo procedūr ų. A.Ki šonaitė įsigijo specialų aparatą – sensorių, su kuriuo cukraus kiek į kraujyje gali pasi matuoti bet kuriuo paros metu. „Tai labai brang us aparatas ir įsig yti Lie tuvoje jo kol kas neįmanoma“, – apgailesta vo menininkė.
Amžina optimistė Viso pokalbio metu A.Kišonaitė spindu liavo spalvomis ir energija, tarsi vienas iš daugelio jos tapytų paveikslų. Optimizmas įgimtas ar užaugintas? „Man tikrai ne kiekv ieną dieną šviečia saulė“, – trumpai atsakė menininkė. Tada, kai ši nusisuka, A.Kišonaitė imasi techninių darbų, tok ių, kaip parodų orga nizav imas. Prie drobės kūrėja eina tik bū dama geros nuotaikos, nes yra įsitik inusi, kad paveikslai sugeria skleidžiamą energiją. Kaip ir žmonės. Todėl ji nenori būti blog ų emocijų sugertuku – vengia tų, kurie verkš lena dėl mažmožių: prastai išmiegotos nak ties, įaug usio nago ar aukštakulnių paliktos nuospaudos ant pėdos. „Galiu pak lausyti kartą ar du, patarti ir padėti ieškoti sprendimo. Miegojai prastai? Kitą vakarą atsigulk keliolika minučių anks čiau ir kompensuok miego stygių, kurį paty rei praėjusią naktį. Kiekvienai situacijai yra sprendimas. Jei matau, kad žmogus jo neieš ko, nuleidžiu rankas. Neturiu nei laiko, nei kantrybės klausyti tokių kalbų, – ne ieškoti kaltų aplinkoje, kuri supa, o darsyk perkra tyti savo esybę kvietė pašnekovė. – Esu tikra, kad ligos neateina šiaip sau. Jos – išbandymai ir pamokos. Jei suvokiame ir priimame tai, tuomet vyksta pokyčiai, jei ne – užsidarome tame rate ir viskas kartojasi, blogėja.“
2018 pavasaris
Sveikata
Menas ne tik glosto širdį, bet ir gydo
C
ukrinis diabetas, arba cukraligė – endokrininė liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. „Susirgus šia liga labai svarbu išmokti ją valdyti“, – perspėja LSMU Kauno klinikų gydytojas endokrinolo gas Vladimiras Petrenko.
Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 100 mln. žmonių, Europoje – apie 26 mln., Lie tuvoje registruota maždaug 54 tūkst. ligo nių. Daug uma jų gyvena visavert į gyveni mą, tačiau tam reik ia ne tik gydytojų, bet ir pačių ligonių pastang ų. – Kada reikia nerimauti dėl cukrinio diabeto? – Sergančiųjų cukriniu diabetu visame pa saulyje daugėja. Tai lėtinė liga, kurios metu, priklausomai nuo jos tipo, sutrinka kasos hormono insulino gamyba arba veikimas. Esant nepakankamai gydymo kontrolei liga gali pažeisti visas organizmo sistemas. Cuk rinis diabetas yra dažna infarkto, insulto, aklumo, inkstų funkcijos nepakankamumo ir galūnių amputacijų priežastis. – Pasiekta išties daug, bet ar to pakanka? – Beveik prieš 100 metų cukrinis diabetas buvo nepagydoma ir mirtina liga. Per šį laikotarpį mokslininkai ir gydytojai pasiekė labai daug. Šiems atradimams pradžią davė žymus mokslininkas Oskaras Minkovskis, gimęs ir augęs Kaune. Šiandien turime ne tik įvairių rūšių insulino, bet ir platų spektrą geriamųjų medikamentų, kuriais galime pa gerinti cukrinio diabeto kontrolę, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kraujospū dį, koreguoti antsvorį. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad vos prieš 20 metų pacientai neturėjo galimybės namuo se išsitirti glikemijos, o insuliną reikėdavo švirkštis daugkartiniais švirkštais. Anuomet pacientas turėjo prisitaikyti prie gydymo, o ne gydymas prie paciento. Šiandien parink dami gydymą turime galimybę atsižvelgti į individualius paciento poreikius. Galime pa sidžiaugti, kad turime vis modernesnių gli kemijų savikontrolės priemonių, nuolatinio gliukozės monitoravimo prietaisų, insulino švirkštimo pompų, leidžiančių pacientams pasiekti dar geresnių cukrinio diabeto kont rolės tikslų.
– Ar sunku ligoniams laikytis cukrinio dia beto mitybos ir vaistų vartojimo režimo? – Pacientams reikia ne tik reguliariai vartoti medikamentus ar atlikti daugkartines insulino injekcijas, bet ir sekti gliukozės kiekį kraujyje, laikytis specialios dietos, skaičiuoti suvartoja mų angliavandenių kiekį maiste. Labai svarbu, kad vaistų vartojimas būtų kuo paprastesnis, patogesnis ir galėtų būti suderinamas su kas diene veikla. Dar neseniai susišvirkštus insuli no reikėdavo beveik pusę valandos nevalgyti, o po valgio užkandžiauti. Šiandien dėl naujos kartos insulino gydymas tampa vis paprastes nis, efektyvesnis ir saugesnis. – Išgyvename inovacijų laikotarpį. Ar gy dant diabetą insulinu yra inovacijų, juk jis išrastas jau seniai? – Siekiama, kad diabeto gydymas užtikrintų ne tik geresnę glikemijos kontrolę, bet ir būtų kuo paprastesnis ir patogesnis medikamentų varto jimas. Skiriant gydymą insulinu siekiama atkar toti nesergančio žmogaus insulino sekreciją ir veikimą, todėl pacientas atlieka keletą insulino injekcijų per dieną. Insulinai nuolat tobulinami ir džiugu, kad Lietuvoje yra visi naujausi insuli nai, kurie padeda pacientams efektyviai valdyti cukraus kiekio kraujyje svyravimus per parą, išvengti diabeto komplikacijų, gerai jaustis, gyventi normalų kasdienį gyvenimą. – Gerėja sergančiųjų cukriniu diabetu gy dymas, o gyvenimo kokybė?
– Didžiuojamės kasmet organizuojama va saros stovykla cukriniu diabetu sergantiems vaikams. Šiemetė – jau 28-oji, kurioje stovyk lautojai pasisemia neįkainojamos patirties ir žinių apie ligą. Stovykla padeda sergančiajam įgyti savarankiškumo, pasitikėjimo, todėl yra labai svarbi mokymo dalis. Jau ketvirtus metus kartu su režisiere Aušra Žukaite-Kup čiūniene, aktoriais Ugne ir Ridu Žirguliais vykdome projektą „Išgyvenimų teatras“. Šios idėjos autoriai – profesorius Jeanas Philippe Assalas ir Tiziana Assal iš Ženevos, aktorius, režisierius ir rašytojas Marcosas Malavia iš Paryžiaus. Šiandien turime nemažai žinių apie teigiamą meno poveikį gydymui. Lėtinė liga paveikia egzistencinį asmens požiūrį į gy venimą, neretai slopina saviraišką ir neleidžia išreikšti jausmų. Per įvairias meno formas pacientas savus išgyvenimus išreiškia kitu bū du, geriau susivokia savyje, keičia save, o tai teigiamai veikia cukrinio diabeto kontrolę. – Ko palinkėtumėte žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu? – Noriu pasidžiaugti priemonėmis efektyviai cukrinio diabeto kontrolei užtikrinti. Lin kiu, kad kiekvienas gautų jo individualius poreikius atitinkantį gydymo metodą, kuris prisitaikytų prie jo gyvensenos. Nereikia pamiršti, kad gydymo sėkmė priklauso nuo paties ligonio. Mes, gydytojai, galime tik pa tarti, pasiūlyti naujausius ir moderniausius gydymo metodus.
Vladimiras Petrenko: Šiandien turime nemažai žinių apie teigiamą meno poveikį gydymui. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Uab „Novo Nordisk Pharma“
67
KAIP MAITINTIS, KAD ŠIRDIS BŪTŲ SVEIKA? Širdies ir kraujagyslių ligos išsivysčiusiose šalyse yra pagrindinė žmonių mirties priežastis. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, streso gausa lemia šių ligų jaunėjimą. Anksčiau buvo įprasta, kad išeminė širdies liga ar miokardo infarktas užklumpa pagyvenusius žmones, dabar dažnai nukenčia 40-mečiai ar net 30-mečiai. Sveikatos priežiūros specialistai ir medikai teigia, kad net 80 % šių ligų galima būtų išvengti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą. Mokslinių tyrimų duomenimis, mityba ir natūralios medžiagos turi didelė reikšmę normalizuojant kraujospūdį, mažinant cholesterolio kiekį kraujyje ir gerinant kraujotaką. medžiagų perteklius, o kitų – stygius. Apie šias mitybos problemas specialistai kalba jau ne vienerius metus, tačiau matome, kad ateityje apie tai reikia kalbėti dar daugiau. – Ką svarbu žinoti apie mitybą, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką?
Apie tai, kaip reikėtų maitintis, kad širdis kuo ilgiau išliktų sveika, kalba Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas. – Kaip dažnai Lietuvoje susiduriame su širdies ir kraujagyslių ligomis? – Lietuvoje tai yra tikrai didelė problema. Apie 54 % gyventojų serga ir miršta būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau patys žmonės gali šias ligas kontroliuoti ir netgi iki 80 % sumažinti sergamumą. Jei žmogus sureguliuotų savo mitybą ir pakeistų gyvenimo būdą, išsiugdytų atsparumą stresui, rizika susirgti minėtomis ligomis gerokai sumažėtų. Tačiau metai iš metų matome, kad sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis nemažėja. Be to, lietuvių mitybos įpročiai, kuriuos labai sudėtinga pakeisti, skatina širdies ir kraujagyslių ligų plitimą.
– Viena labiausiai paplitusių ligų – aterosklerozė, kai kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai. Tai reiškia, kad mums labai svarbu gauti oksidacinį poveikį mažinančių medžiagų – antioksidantų. Visi žinome tokius antioksidantus kaip vitaminai C ir E, tačiau ne mažiau svarbūs yra bioflavonoidai bei iš pomidorų gaunamas likopenas. Antioksidantų labai daug yra daržovėse, vaisiuose, tačiau daugelis nesuvalgo net minimalios daržovių normos per dieną. Optimalus kiekis būtų 600 g, tačiau lietuviai per dieną nesuvalgo net 300 g. Reiškia, mes negauname ne tik antioksidantų, bet ir kitų vitaminų bei mineralų. Išskirti norėčiau česnaką, kaip kraujagyslėms ir širdžiai itin naudingą daržovę. Širdies sveikatai svarbi yra folio rūgštis ir vitaminas B12, kurio vienas pagrindinių šaltinių yra jautiena,
– Plačiai žinoma, kad širdžiai labai naudinga Viduržemio jūros regiono dieta. Ar įmanoma Lietuvoje gyvenant ištisus metus laikytis šios mitybos principų? – Na, šiais laikais daugelio produktų galima nusipirkti ištisus metus, tad teoriškai tokia mityba galima. Tačiau, kaip rodo praktika, didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip nesimaitina, nes tai yra ne tik labai brangu, bet ir reikalauja daug laiko bei pastangų. Tad nemanau, kad mūsų šalyje daug kas galėtų laikytis Viduržemio jūros regiono mitybos principų. – Tai ką daryti? Kaip Lietuvos gyventojams maitintis, kad gautų širdžiai labiausiai reikalingų maisto medžiagų? – Jei mitybos nesigauna sureguliuoti taip, kad būtų užtikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos poreikiai, naudinga mitybą papildyti tinkamai subalansuotais maisto papildais. Peržiūrėjęs, kas yra mūsų rinkoje ir ką galima būtų pasiūlyti žmogui, kuris nori palaikyti normalią savo širdies funkciją ir būti sveikas kuo ilgiau, galėčiau išskirti vieną tikrai optimaliai subalansuotą papildą širdžiai – „Cardioace“. Į šį preparatą iš esmės sudėta visa Viduržemio jūros dietos nauda, tad nereikia pirkti ir vartoti keleto skirtingų produktų, užtenka vieno, gerai subalansuoto ir moksliniais duomenimis pagrįsto „Cardioace“ komplekso. Tačiau net vartojant papildus nereikia užmiršti, kad svarbiausia yra peržiūrėti savo mitybą ir pagal galimybes stengtis kuo daugiau naudingų medžiagų gauti su maistu bei užsiimti prevencija, kol dar esi sveikas.
3
omega-
B2
as
cink
jos suvartojame irgi labai nedaug. Dar viena mūsų šalies gyventojams būdinga mitybos problema, kad valgoma gerokai per mažai riebių žuvų. Tai reiškia, kad negauname pakankamai širdžiai naudingų omega-3 polinesočiųjų rūgščių, bet iš riebios kiaulienos ir riebių pieno produktų gauname per daug širdžiai kenksmingų sočiųjų riebalų.
ai
foliat
B1
ų nak tas čes strak ek
lecitinas
– Dažnai žmogus net nesuvokia, kad jis jau yra pacientas. Tai lėtinės ligos, ir iš pradžių, kai jos vystosi, žmogus gali nieko nejusti. Simptomai pajuntami, kai liga jau pažengusi arba aptinkama atsitiktinai, atliekant tyrimus. Tačiau įtarti apie širdies ligų riziką galime pažiūrėję, ką žmogus valgo. Potencialių širdies ligų pacientų mityboje paprastai yra labai ryškus vienų
Maisto papildas
– Žinoma, kad širdies ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Ar galėtumėte apibūdinti, kokie pacientai dažniausiai serga šiomis ligomis?
Kiekvienam širdies dūžiui!
namų aromatai. Ar tai būtų malonus namų kvapas su lazdelėmis, ar kvepianti žvakė, ar garintuvas su aliejais. Pasirinkite labiausiai tinkantį. Malonūs kvapai visada pakelia nuotaiką, sukuria jaukią atmosferą ir nejučia praskaidrina dieną.
Padovanokite Porą elegantiškų Puodelių: vieną – mamai, o kitą sau. Kad būtų dar maloniau mėgautis arbata ar kava. Sukurkite malonų ritualą, pasilepinkite draugija ir akimirka.
Chalatas. Apgaubkite mamą jaukiu chalatu – tai bus padėka jai už bemieges naktis ir rūpestį. Tarsi žinutė, kad skirtų daugiau dėmesio sau ir savo poilsiui.
Pirkinių krePšelis. Toks praktiškas ir patogus, puikiai telpantis rankinėje ir toks gražus!
Geriausių dovanų mamai
TOP 10 Žydintis pavasaris dovanoja ir vieną gra žiausių metų švenčių – Motinos dieną. Tai nuostabi proga dar kar tą savo mylimiausioms gy venimo moterims pasa ky ti, kokios jos mums brangios ir ypatingos. Didžiausia dova na ma mai neabejotinai yra dėmesys ir akimirkos kar tu, todėl rinkda mi dovaną pagalvokite, ką norite ta dovana pasa ky ti. Tegul tai bus tarsi laiškas ma mai su nuoširdžiausiais linkėjimais.
vilnius: Trakų g. 17; PC „EUROPA“; PC „PANORAMA“ kaunas: Laisvės al. 45; PC „MOLAS“; PC „AKROPOLIS“ klaipėda: PC „AKROPOLIS“ www.cdstyle.lt
saldaininė. Tik pas mamas visada galime rasti kažką skanaus. Jos tarsi fėjos, visada turinčios paslėptų gardumynų. Todėl išskirtinė saldaininė tikrai pradžiugins.
žaismingas skėtis. Kokybiškas ir žaismingo dizaino skėtis puikiai tiks praktiškai mamai.
PaPuošalų dėžutė. Kas suskaičiuos, kiek papuošalų mama per gyve nimą sukaupė. Padovanokite jai gražią papuošalų dėželę jiems susidėti. Tegul segės, vėriniai ir auskarai saugiai nugula skyreliuose. Paprašykite mamos, kad papasakotų, kokias istorijas jie slepia.
gėlėta užrašų knygelė. Ach, tos mūsų mamos! Visada atras, ką reikia pasižymėti knygelėje. Originalus kulinarijos receptas, svarbus priminimas ar gražus palinkėjimas.
„C&D Style“ nuotr.
užburiantis namų kvaPas, kuris atrodo tarsi pamerktos gyvos gėlės.
Suraskite nuotrauką, kurioje būtų užfiksuota ypatinga akimirka. dailiai įrėminkite, kad šis momentas kaskart pradžiugintų.
s t o e b m i j u i k g la š I
2018 pavasaris
Sveikata
e ys
m u m T
70
ik harmonijoje su gamta, artimaisiais ir pačiu savimi įmanoma būti sveikam ir laimingam. „Po reiki seanso aš pastojau, nors gydytojai sakė, kad be pagalbinių priemonių vaikų susilaukti neįmano ma“, – tvirtina jauna moteris, pasikliovusi tūkstantmečių senumo teorija.
tekstas: Marijanos Jasaitienės
Kitas pasaulis Legendinio krepšininko Modesto Paulaus ko vaidmeniu filme „3 sekundės“ plačiai iš garsėjęs aktorius Žilvinas Tratas, pak laustas, kok ia turėtų būti moteris, kuri jam patiktų, atsakė, kad santykiams būtina šimtaprocen tinė chemija. Tai, anot geidžiamiausiu jauni kiu tapusio išvaizdaus vyro, yra trauka, kai apkabinęs moterį jauti jos energiją, šilumą. „Turbūt tai ne tik kūno ryšys su kū nu, bet kažkas dar giliau“, – apibendrino Ž.Tratas.
2018 pavasaris
klai –
Apie ką konkrečiai kalba šie aktoriai? Kažk ą vaid ina, fantazuoja, išsigalvoja ne būtus dalykus? Kaunietė Rūta Janulev ičie nė – ne menininkė, o tarptaut inės ekono mikos ir verslo administrav imo mag ist rė, iš art i mačiusi, kaip vystomas pasauli nio lyg io verslas, dirbusi konkrečius log i ka, matemat iniais sprend imais grįstus dar bus, tvirtai įsit ik inusi aktorių teig inių pa grįstumu. „Aš esu reik i mercar meistrė mok yto ja, todėl puik iai suprantu, ką sako aktoriai. Jie kalba apie žmogaus emocinį ir dvasi nį pasaulį, jausmus, energiją, ir tai yra labai svarbu“, – prisistato 44-erių trapi moteris, nuošird žiai žvelgianti į akis, spinduliuojan ti šilumą, švelnumą. Ji tok ia tapo dar palyginti neseniai, tuo met, kai atrado pašauk imą padėti žmonėms pasveikti nuo fizinių ir dvasinių kančių, pa siekti užsibrėžtų tikslų, būti laimingiems. Padėti? Kaip ji tai daro?
Sveikata
Atgaivinta Japonijoje ■■ Japonas Mikao Usu, visą savo gyvenimą skyręs reiki tyrinėjimui, XIX a. gydomąjį metodo poveikį atskleidė iš naujo. Jis teigia, kad sveikam žmogui reiki energija suteikia atsipalaidavimą ir atgaivi na, subalansuoja dešinįjį bei kairįjį smegenų pusrutulius ir suderina visus energinius centrus (čakras) bei energi jos lauką, išvalo ir sustiprina žmogaus gyvybinės energijos tekėjimą. Reiki galima naudoti vieną arba kartu su medicini niu gydymu, tačiau reiki nėra sveikatos priežiūros metodų pakaitalas.
Kas yra reiki? Kauno rajone, vos už Girionių, iš pagrin dinio kelio pasukus į dešinę, pravažiav us daubą ir vėl pak ilus į kalnelį, kairėje atsive ria graži sodyba. Jos kieme, kone ant šlai to, įrengtas meditacijos ratas, plyti du labi rintai. „Šis – kvadratinis, vyriškos energijos, matote – iškart suka į dešinę, o apvalusis – moteriškos energijos, suka į kairę“, – eks kursiją po labirintų, sukurtų iš natūralių akmenų, pasaulį pradeda jo žinovė R.Janu lev ičienė. Ji sako, kad labirintai pradėti kurti gilioje senovėje, jų yra visame pasaulyje. Rūtai sa vo sodyboje mintis sudėti labirintą kilo, kai akademiko Jurgio Brėdik io knygoje „Ki tok iu žvilgsniu 2“ ir beveik tuo pačiu me tu užsienio literatūroje perskaitė apie labi rintuose sukuriamus pi energijos virpesius. Moksliniai tyrimai pat virtina, kad jie pri lygsta bažnyčių altorių skleidžiamų virpe sių dažniams. Spirale besisukant ys labirin
Reiki meistras, nukreipdamas energiją į kliento kūną, stimuliuoja jo vidinį savigydos potencialą ir paspartina pakenktų organų gijimą. Kas yra ta chemija, trauka, kažkas giliau? Kita lietuv ių teatro ir kino aktorė Ilona Balsytė yra įsitik inusi, kad pykčio energi ja dėl savo stiprumo ir galios sugrįžta bu merang u. Vadinasi, tai ne tik jausmai. Tai ir poveik is.
to rato virpesiai suteik ia gyv ybinės energi jos ir, teigiama, netgi gali gydyti, nes sude rinami galvos smegenų ritmai. „Tuomet dirbau Kalėjimų departamento Probacijos tarnyboje. Ieškojau visų patiria mo streso mažinimo būdų, domėjausi rei
ki“, – kelerių metų senumo praeit į prisime na R.Janulev ičienė. Beje, kas yra reik i? Tai japoniškas žodis, susidedantis iš dviejų prasmių: rei – visa, kas egzistuoja mint yse ir formose, gyv ybi nė energija, universalus visatos spindulys; ki – gyv ybinė energija, kuri įkvepia gyv ybę kūrinijai, universali nepoliarizuota visatos energija, visa ko visatoje šaltinis. „Reik i terapija – viena iš Tibeto techni kų, aprašytų slaptose Lotoso sutrose I ar II a. Reik i simboliai yra raktas šios terapijos sistemos energijai siųsti. Reik i terapija ypa tinga tuo, kad gydūnui ji tampa
Žiupsnelis istorijos ■■ Kiekviena kultūra labirintus kūrė unikaliu ir savitu būdu. Žymiausias senovės labirintas buvo Kretoje, Knose. Dau giausia, per 600, labirintų, sukurtų iš akmenų ir riedulių šalia jūros krantų, buvo rasta Skandinavijoje. Kinijoje labi rintai buvo kuriami iš smilka lų – naujas kvapas būdavo pristatomas labirinto takų posūkiuose. Sibire aptiktų klasikinių labirintų amžius yra 20 tūkst. metų. Teigiama, kad Petras I vaikščiojo labirin tu Sibire, kai pamatė Sankt Peterburgo viziją ir paskui ją atkūrė realybėje. 71
2018 pavasaris
Sveikata
Reiki – kū no ir dva sios to bulėjimo metodas, skirtas stresui įveikti, sveikatai, ramybei, saugumo ir klestė jimo jaus mui susi grąžinti. Poveikis: reiki energija itin aktyvi labirintuose, nes juose sukuriami pi energijos virpesiai.
prieinama dėl iniciacijos, o ne prakti kos. Per iniciacijas žmog uje atveriamas vi dinis kanalas, kuriuo teka gyv ybinė visatos energija“, – taip aišk ina akademikas J.Brė dik is. Reik i meistras, nuk reipdamas energi ją į kliento kūną, stimuliuoja jo vidinį sa vig ydos potencialą ir paspartina pakenk tų organų gijimą, atkuria sveikatai būtiną visų lygmenų – fizinio, emocinio, psichi nio ir dvasinio – gyv ybing umą ir pusiaus vyrą. Suvokus problemos esmę, išlaisv ina ma užblokuota energija, ji transformuojasi į aukštesnio dažnio energijas ir integruoja si į naują mąst yseną, elgseną. Teigiama, kad taip galima pakeisti požiūrį į save, išsiva duoti iš negandų, netgi materialinio nepri tekliaus, atrasti sėkmės kelią. To moko rei ki mercar meistrai – aukštesnės kvalifi kaci jos gydovai. Ką reišk ia žodis „mercar“? „Tai yra simbolis, sugrąžinantis pusiaus vyrą stichijoms, kurių galios veik ia žmo gų. Jis tarsi alcheminė krosnis, kurioje su dega negat yv i energija. Jį, kaip ir kitus rei ki simbolius, gydūnai naudoja tiesioginio ir nuotolinio gydymo metu, valydami erdvę, įkraudami vandenį, daiktus ir mok ydami keisti požiūrį į situacijas“, – paaišk ina Rū ta ir patikslina, kad reik i mercar meistras mok ytojas – žmog us, kuris akt yv iai prakti kuoja reik i, dirba visuomeninį šviečiamąjį ir mokslinį tiriamąjį darbą.
Žmogus – gamtos vaikas 72
Labai daug, tvirtina R.Janulev ičienė, gali ma pajausti labirinte. Trijų vijų koncent ruotas klasik inis kvadratinis labirintas sie
Meilė yra vienintelė Septynios čakros Iš kažkur nuk lydusių minčių į realybę su tiesa, iš jos viskas grąžina Rūta. „Keliaudami energiniu čakriniu labirin tu patirsite energiškai stiprią kelionę į save, sukurta, ji yra sužadinsite gyv ybinę energiją, tekančią per t ynias čakras, esančias žmog uje“, – nie amžina, jos niekas sep ko apie tai neišmanantiesiems šie žodžiai skamba paslaptingai. negali nugalėti. Reik i mercar meistrė mok ytoja kantriai jamas su keturiomis pasaulio kryptimis, turi simbolinę žemės, oro, ugnies ir van dens reikšmę, atspindi praeit į, dabart į ir ateit į. Šis labirintas skirtas visa tai pajaus ti, apmąst yti, atrasti atsak ymus į kank inan čius klausimus. Meditaciniame rate atsipalaiduojama, sė dint ant centre esančio akmens kojos tarsi susilieja su žeme. Iš jos ima pulsuoti ener gija. Tai itin jaučiama esant basam. R.Ja nulev ičienė paaišk ina, kad mūsų organiz me esanti pamatinė čakra susieta su žemės žvaigždės vartų čakra, kuri sujungia mus su motina žeme. Ar ne todėl mums patinka vaikščioti basomis, neretai norisi atsisėsti ant žolės? Ne viena moteris sako, kad jai ge ra panardinti rankas į žemę auginant dar žoves ar gėles. Vadinasi, taip į mus teka že mės energija? Jau tik atv ykus į R.Janulev ičienės sodybą apima malonus jausmas, nes čia labai gra ži gamta. Šeimininkė atk reipia dėmesį, kad vakar ų pusėje esantis tvenk inys – iš upelio, o tekantis vanduo, kaip žinome, nusineša negat yv ią energiją, prie tok io vandens labi rintų elektromagnetinės bangos daug stip resnės. Ar ne todėl mes atsipalaiduojame ir įsik rauname energijos būdami prie jūros?
aišk ina, kad kūnas šviesa ir gyv ybine ener gija užpildomas per čakras. Jos atitinka pa grindinius organus ir nerv ų rezginius, api ma protą, kūną, sielą ir dvasią. Čakros sti muliuojamos sept ynis takus turinčiame la birinte, kuris yra pats sakraliausias: juk sa vaitė turi sept ynias dienas, penklinėje yra sept ynios natos, vaivor ykštę sudaro sept y nios spalvos ir taip toliau. „Esant šiame labirinte energ ija pradeda judėt i iš saulės rezg inio čakros į sakralinę, arba kryžmens, čakrą, paskui – į stuburo pag rindo čakrą, tada – į šird ies, paskui – į kar ūnos čakrą, esančią viršugalv yje, ties momenėliu, vėliau – į trečiosios akies čak rą kaktoje ir iš ten leid žiasi žemyn į gerk lės čakrą, kuri, pav yzd žiui, kiekv ienam ta riamam žod žiui suteik ia intonaciją, o nuo jos prik lauso to žod žio prasmė, bei į sielos žvaigždės čakrą, esančią virš kar ūnos čak ros“, – išvard ija reik i mercar meistrė mo kytoja ir, prieš įeinant į apvalųjį labirintą, kiekv ienam paliečia kaktoje esančią trečio sios akies čakrą.
Labirintų galia Ėjimas ratu, vis kitą čakrą atitinkančioje vietoje sakralinio garso giedojimas už
2018 pavasaris
Sveikata
save, savo šeimą, draug us, žmones, ku rie tavęs nemyli, už žemę motiną ir viso pa saulio tautas bei visas gyvas būt ybes, mal da ir padėka – tai veiksmai ir jausmai, ku rie pak ylėja. „Kelionė energiniu čakriniu labirintu ei na per širdį iš materialaus pasaulio į dvasinį. Širdis – centre. Širdis – absoliuti meilė. Mei lė yra vienintelė tiesa, iš jos viskas sukurta, ji yra amžina, jos niekas negali nugalėti. Jei žmogų tikrai mylime, yra tik imybė, kad jį sutiksime kitame gyvenime. Budizme tai va dinama reinkarnacija“, – apibendrina Rūta. Kelionės finalas – pasijausti tarsi med žiu, kurio šaknimis visa, kas kelia nerimą, sle gia, kank ina, nusileid žia žemyn, į žemės centrą, sudega kunkuliuojančioje lavoje, o iš žemės gelmių užplūsta energija, kuri su teik ia sveikatos, stipr ybės, džiaugsmo. Ri tualinė padėka žemei ir dang ui apvaini kuoja kelionę labirintu. Be abejo, visa tai galima vadinti beprot y be, jei netik ime visatos galia ir galvojame, kad žmog us yra visagalis. Tačiau kodėl tuo met jis tiek daug kenčia, kodėl tiek daug ne laiming ų žmonių?
Streso priešnuodis „Reiki – kūno ir dvasios tobulėjimo metodas, skirtas stresui įveikti, sveikatai, ramybei, sau gumo ir klestėjimo jausmui susigrąžinti. Rei ki nėra susijusi su religija arba religijos apei gomis, įsitikinimu, hipnoze, psichotechni ka, įtaiga ir panašiai. Reiki nėra bioenergeti ka. Reiki gydūnas – tik laidininkas energijai ateiti. Gydymo seansai prilygsta akupunktū rai, tik ten naudojamos adatos, o čia – delnų šiluma. Gydūnas niekada neperteiks blogos energijos“, – pabrėžia R.Janulevičienė. Ji veda edukacinius praktinius semina rus apie labirintų naudą, meditaciją peda gogams ir jų auklėtiniams darželiuose bei mok yklose. Tai padeda susikaupti hipe rakt yv iems vaikams, malšina stresą prieš kontrolinius darbus. Vaikai priima tai su džiaugsmu, jiems visa tai labai įdomu.
Išsipildymas: R.Vaškutė (kairėje) labai dėkin ga reiki mercar meistrei R.Janulevičienei už di džiausią stebuklą – motinystę, kurios medikai jaunai moteriai nežadėjo. Rūtos Janulevičienės asmeninio archyvo nuotr.
„Padarau laik iną trijų takų labirintą iš popieriaus ir vaikai keliauja, skaičiuoja savo žingsnius, kad susikauptų. Einant galima dar yti lengv us fizinius pratimus, atlikti už duotis, lav inti atmint į“, – Rūta į mok yklas ir darželius eina pak viesta tėv ų kaip eduka cinės programos vykdytoja.
Narystė pasaulio organizacijoje Edukacinės programos idėją reik i mercar meistrė mok ytoja parsivežė iš Amerikos. R.Janulev ičienė – Tarptautinės labirintų or ganizacijos regioninė Europos ambasadorė Lietuvai. Šios organizacijos pak viesta praė jusių metų rudenį dalyvavo pasauliniame renginyje Vašingtone, skaitė pranešimą, ve dė praktinį seminarą. „Aš labai džiaugiuosi, kad buvau pa kviesta į šį renginį. Jame dalyvavo daugiau kaip 170 labirintų ekspertų ir profesiona lų, reik i meistr ų mok ytojų iš Amerikos,
Amerikoje: praėjusiųmetų rudenį R.Janulevičienė (centre) Vašingtone vykusiame 19-ajame meti niame reiki renginyje sutiko bendraminčių iš viso pasaulio. 74
Kanados, Australijos. Esu laiminga su jais susipažinusi“, – Rūtos akys švyti džiaugs mu dar ir dėl to, kad ji jau gavo kvietimą iš Tarptautinės labirintų organizacijos daly vauti 20-ajame metiniame renginyje, kuris vyks šių metų rudenį Čikagoje. R.Janulev ičienė pak viesta būti pranešė ja šio renginio plenarinėje diskusijoje. Ja me pristat ys savo praktinį seminarą, skir tą moters vaising umui. Tai nėra atsitikti nė tema. „Reik i metodika domėjausi jau seniai, sa vęs ieškojimas ir chaoso kupinas gyvenimas paskatino susipažinti su R.Janulevičiene. Terapijos metu vykusios meditacijos padėjo atsipalaiduoti ir įveikti minčių painiavą bei baimių gausą. Pasijutau tok ia lengva, tarsi atsik račiau slegiančios naštos. Ir tada įvyko stebuklas: aš pastojau, nors gydytojai sakė, kad be hormoninio gydymo man tai neįma noma“, – papasakojo kaunietė R.Vaškutė.
Pykčio kerštas Išmokti apsaugoti save, harmonizuoti san tyk ius su artimaisiais, įveikti stresą ren giantis svarbiam įvyk iui – tik dalis reik i metodikos tikslų. Jau seniai pripažinta prisilietimo, apka binimų terapija. Tai paaišk ina reik i: teigia ma energija turi raminant į, skausmą slopi nant į poveik į. Išties – juk intuit yv iai deda me ranką ant skaudamos kūno vietos, se niai žinome, kiek daug galima įveikti sutel kus dvasines jėgas, atsik račius baimės, kiek daug reišk ia pag uodos žodis. „Pykčio energija sudega gėrio, meilės šviesoje“, – apibendrina Rūta, ir atsime nu pižoną, kurį, besisvaidant į keiksmažo džiais, įveik iau švelnia pastaba ir nuošir džiu patarimu – pastarasis netgi nuraudo, atsiprašė, padėkojo už pastabą. Pyktis žudo. Susergama, anot reik i meistrės mok ytojos, kai suskeldėja mūsų aura, sauganti nuo negat yvo. Negat yv ios mint ys ir emocijos veik ia aplinką maždaug 7,5 m spinduliu. Pozit yv ios mint ys ir emo cijos – be ribų. „Jei esi dvasišk ai stipr us, ši energ ija sau go nuo lig ų. Nesant stipr iam nuo gim i mo ir dar per gyvenimą, kur iame daug ne gat yvo, pykčio, eikvojant šią energ iją, jos lauk as silpnėja. Pykt is nesveik a dar ir to dėl, kad jis atsimuša į adresat ą ir grįž ta, sur inkdamas iš apl ink inių lauk ų ne gat yv ią emociją, deformuoja pykstančiojo energ in į lauk ą – aurą. Ji suskyla, ir fizinia me kūne, silpniausioje jo vietoje, išsiv ysto liga. Ne velt ui yra posak is: nek ask duobes kitam, nes pats įkrisi“, – aktorės I.Balsytės žod žius pat virt ina ir arg umentais pag rin džia reik i mercar meistrė mok ytoja R.Ja nulev ičienė.
2018 pavasaris
„M
Sveikata
edituojant sveiksta ir mū sų protas, ir mūsų kūnas, todėl meditaciją, kaip sakė Buda, galime pava dinti ir medicina“, – tuo įsitikinęs „One Drop Zen Lietuva“ bendruomenė je viešėjęs indų vienuolis Bodhidharma Zenji.
Vienuolis iš I
meditacija – kelio tekstas: Dariaus Sėlenio Jis daugiau nei 30 metų praktikavo Japo nijos Okajamos miesto Sogenji vienuolyne pas garsų dzeno meistrą Taigen Shodo Ha rada Roshi, ten gavo meistro (zenji) vardą ir pirmasis Indijoje įsteigė dzenbudistų rinzai linijos vienuolyną Indozan Sogenji.
76
– Dabar labai daug kalbama apie meditaci ją. Kuo ji naudinga sveikatai? – Medituodami harmonizuojame kvėpavi mą, organizmas gauna šviežio deguonies, nuraminame mus nuolat atakuojančias min tis, savo protą. Todėl meditaciją galime suly ginti su medicina. Dzeno meistras Hakuinas Ekaku (vienas vadinamųjų nušvitusiųjų, palikęs pėdsaką Japonijos dzenbudizmo is torijoje, mirė sulaukęs 83 metų – red. past.) pradėjo medituoti sirgdamas daugybe ligų.
Skausmą jutau nekart, bet pas gydytojus lan kiausi tik du ar tris kartus gyvenime. Kartą, kai man labai skaudėjo nugarą, Okajamoje
ir labai greitai skausmas dingo. Kai praktikuoji, kartais atrodo sunku, skau da, susirgsi. Svarbu harmonija, koncentra
Vegetariškas maistas – puiku, bet tai nėra privaloma. Jei tavo kūnas prašo mėsos – valgyk, neprisirišk prie vienos ar kitos mitybos. nuvedė pas garsų mediką, akupunktūros meistrą. Jis sako: šis kūnas yra tavo, su juo, ką nori, tą ir darai, bet jei ne zazenas (sėdėji mas medituojant), tu būtum seniai paraly žiuotas arba reikėtų atlikti operaciją. Fizinį skausmą jutau ne nuo meditacijos, bet nuo intensyvių darbų laukuose. Vėl tęsiau zazeną
cija, taisyklinga sėdėsena. Skauda? Nepulk prie vaistų, nebėk nuo skausmo, o medituok ir susikoncentruok į tą skausmą, ir šis dings. Gali atsirasti kitur, vėl koncentruokis, ir jis vėl dings. Manęs klausia, kam duotas šis kūnas? Sau į šį klausimą atsakiau.
2018 pavasaris
Indijos:
lionė į save Gal iu pas ak yt i ir jums, bet tai bus ma no, ne jūs ų ats ak ym as. Med it uod am as paž velk į sav o vidų, o ne išorę, kontro liuok sav e. Ir ateis ats ak ym as, ir dings skausm as. – Kokias klaidas darome jau pradėję me dituoti? – Tie žmonės nepasitiki savimi. Tada ateina irzlumas, puola neramios mintys, pradedame muistytis. Dar kiti iškart nori rezultato. Medi tuodamas nebūk įsitempęs, viduje atsipalai duok, labai svarbu, kad būtų tiesus stuburas. Taip, jei sėdi ilgai, kūnas kartais įsitempia, bet tereikia atsipalaiduoti, kvėpuoti. Jei pra dėsite galvoti, kils visokių minčių. Kvėpuo kite ir pasitikėkite savimi. Ir negalvokite, kad netrukus ateis nušvitimas, – juokiasi. – Tai neatsitinka po savaitės ar kelių mėnesių. Tai procesas. Sėdėkite ir medituokite.
„Shutterstock“ nuotr.
Būkite čia ir dabar, negalvokite, ką darysite vėliau, ką darėte, kur čia loja šuo ar čiulba paukščiai.
Kartą Sogenji vienuolyne vienas praktikuo tojas sako kitam: tu neteisingai medituoji. Šis nuėjo medituoti į bambukų mišką. O vasarą Sogenji vienuolyne kandžiojasi labai dideli uodai. Tačiau jis sėdėjo ir meditavo, iškentė skausmą ir staiga bum – pasiekė sa madhi būseną – nušvito. Žmonės nori stebuklo, nes gyvena iliuzijų pasaulyje, užsideda krūvas kaukių, turi ga lybę drabužių, automobilių – tai mūsų ego. Nukirskite jį, atsikratykite prisirišimų. Nušvitimas ateis, tik pasitikėkite savimi, būkite paprastas ir eikite į šaltinį. Būkite čia ir dabar, negalvokite, ką darysite vėliau, ką darėte, kur čia loja šuo ar čiulba paukščiai. Ateina mintis ir vėl koncentruokitės į iškvė pimą ir įkvėpimą. Taip nuraminsite protą. – Kodėl medituojant akcentuojamas kvė pavimas?
Sveikata
– O jūs sustabdykite kvėpavimą. Kiek jūsų kūnas be jo ištvers? Juo cirkuliuoja energija kaip dumplės, kaip variklio vožtuvai. Išk vėpimas turi būti ilgesnis, lėtas, o įkvėpi mas – natūralus. Ir be pauzių, nes tuo metu ir bando įsiskverbti mintis. Akcentuokite dėmesį į kvėpavimą. Giliai, sąmoningai kvėpuojant organizmas gauna šviežio de guonies, kuris patenka giliau ir cirkuliuo janti energija padeda aktyviau dirbti jūsų vidaus organams. Liga, kaip sakė knygą parašęs vienas dzeno meistras, sukelia tūkstantį kitų. Nes prade dame galvoti apie ją. Jei pradeda skaudėti, jei sėdime medituodami netaisyklingai, pradedame muistytis, pajuntame skausmą ir sukasi įvairios mintys. Išsibalansavę, nega tyviai galvodami, pervargdami, neprižiūrė dami kūno, žvelgdami išorėn, pasijuntame prasčiau ir jau galvojame, kad užklupo liga. Tačiau tereikia tyrinėti save ir pažvelgti vi dun. Dabar jau ir šiuolaikiniai medikai įver tina ir pripažįsta meditacijos naudą. Bent jau Indijoje ir Japonijoje. Gydytojai teigia, kad didžioji dalis ligų – proto. Mes prisigalvoja me ligų ir galime mintimis save susargdinti arba išgydyti. Medituodami reguliuojame, harmonizuoja me kvėpavimą, energija cirkuliuoja ir juda per kūną. Taip nuraminame mintis, sveiksta protas. Žinoma, reikia nepamiršti ir kūno, gerti daug vandens, taisyklingai maitintis, būti sąmoningam, nuoširdžiam ir pasitikėti savimi. Neseniai Indijoje į atsiskyrimo praktiką atėjo moteris. Trečią meditacijų dieną ji pradėjo verkti. Už indo ištekėjusi nepalietė prisipaži no, kad visiškai dingo dvylika metų kamavęs nuolatinis kairės rankos skausmas. Ją tarsi badė adatomis, kratė elektra, o medikai nie kuo negalėjo padėti. Net ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms dabar kai kurie medikai pataria medituoti. Turėkite daugiau optimizmo, ne pasiduokite savigraužai ar savigailai. Iš Japonijos į Indiją skridau „Air India“ lėk tuvu. Prie manęs priėjusi skrydžių palydovė pasitikslino, ar esu vienuolis. Ir prisipažino, kad jaučia nuolatinį skausmą, o medituo dama junta tiką, nugaros skausmą. Aš jai nuoširdžiai palinkėjau, kad skausmas dingtų visam laikui. Po kiek laiko ji grįžo ir sako: ką man padarėte?! Skausmas dingo. Stebuklo nepadariau, tai nutinka ne visiems, tačiau kai tikime, kai linkime vienas kitam pozity vumo, energija daro stebuklus. – Nėra mitas ir tai, kad medituodami vie nuolynuose žmonės išsigydo ir vėžį? – Būna. Nežinau, kurios stadijos, bet tokių žmonių yra, ir ne vienas. Bent jau pradinia me etape meditacija tikrai gali padėti. Nors tai individualu. Buvo Sogenji ir išgijusiųjų,
77
2018 pavasaris
Sveikata
buvo latvė iš Rygos, kuri, sirgdama ket virtos stadijos vėžiu, čia atvyko numirti. Gyvenkime taisyklingai, neabejokime sa vimi, pozityviai mąstykime, medituodami išgydykime savo protą. Nemeluokime, nežu dykime, neeikvokime seksualinės energijos palaidai gyvendami, nepaleistuvaukime, patirdami stresą, neprisigalvokime, kad su sirgsime, nevartokime alkoholio, narkotikų ir kitokių toksinų, taisyklingai maitinki mės ir būkime sąmoningi. Labai paprasta. Atminkime, kad nuo mūsų gyvenimo būdo priklauso ir jo kokybė. – Kodėl vienuolyne valgoma labai greitai? Medikai sako, kad tai nesveika? – (Kvatoja, kaip visada, nuoširdžiai, kaip mažas vaikas.) Aš taip valgau jau kelis dešimtmečius ir nekilo jokių problemų. O kaip mes valgome kasdienybėje? Dairomės, kalbamės, galvojame apie vieną ar kitą dar bą, ką turėsime padar yti, ką padarėme. Senovėje, jei vienuolyno vyresnysis padėda vo lazdeles ant stalo, daugiau niekas neval gydavo. Eidavo medituoti. Žmonės pernelyg daug prisideda maisto. Valgo gurmaniškai, plepa, galvoja, o vienuolyne valgydami koncentruojasi tik į maistą, kuris suteikia energijos mūsų kūnui. Todėl atrodo, kad vienuoliai valgo labai greitai. – Ar turi įtakos sveikatai augalinė mityba? – Taip, žinoma, nes mėsa labai sunkiai virš kinama, apkrauna organizmą. Juolab kai valgome greitai. Mėsa atima daug energijos, sulėtina kraujotaką, kelia agresyvumą, ją vartojant galima greičiau susirgti. Vegetariškas maistas – puiku, bet tai nėra privaloma. Jei tavo kūnas prašo mėsos – val gyk, neprisirišk prie vienokios ar kitokios mitybos. Gali, jei labai reikia, valgyti ir šiek tiek mėsos. Bet ne kasdien. Tiesa, gyvi ir augalai, salotos. Mes paimame jų energiją, tačiau medituojame ir turime su kitais dalytis energija, pozityvumu. Būkime pozityvūs, sąmoningi ir grįžę iš vienuolyno ar dvasinės stovyklos. Būkime solidaresni, valgykime tiek, kiek reikia, o ne iš malonu mo. Būkime sąmoningi visą laiką, neprisiriš kime, nekovokime, kai nereikia. Jei atslinks cunamis – jis atslinks.
78
– Jūs minėjote, kad meditacija padeda sveikti protui. – Tampame sąmoningesni, ramesni, mažėja negatyvių minčių. Galiu papasakoti vieną savo gyvenimo epizodą. Medituoti pradėjau dvylikos metų. Gimto joje šalyje jaunystėje užsiėmiau indiškomis imtynėmis. Kartą patekau į vienos provincijos jaunimo varžybų finalą, kurį stebėjo keli tūks tančiai žiūrovų. Laimėjau. Tačiau, peržvelg dami registraciją, teisėjai staiga pamatė, kad
Kredo: „Nemeluokime, nežudykime, neeikvokime seksualinės energijos palaidai gyvendami“, – pataria Bodhidharma Zenji.
Žmonės nori stebuklo, nes gyvena iliuzijų pasaulyje, užsideda krūvas kaukių, turi galybę drabužių, automobilių – tai mūsų ego. Nukirskite jį, atsikratykite prisirišimų. priklausau neliečiamųjų kastai. Jie sutriko ir išsisukinėdami pranešė, kad teks finalinę kovą pakartoti, užsiminę man, kad gal pralai mėsiu, nes kils skandalas. Laimėjau ir antrą kartą. Kai teisėjai garsiai paklausė, ar duoti man titulą, nes esu neliečiamųjų kastos, o tai Indijoje dar ir dabar skaudi problema, žiūro vai pradėjo šaukti: „Nužudyti jį, nužudyti jį!“ Nuo įsiaudrinusių ir jau gaudyti mane pra dėjusių žiūrovų pasprukau dviračiu. Namie buvo pikta ir skaudu. Jau brandinau keršto planą nužudyti ar bent kažkaip nuskriausti
teisėjus. Tačiau pradėjau medituoti, aprimau, po to pagalvojau, kad suteiksiu skausmą jų artimiesiems ir nuo tos nesantaikos nebus lengviau nei man, nei jiems. – Kuo meditacija gali padėti žmonėms, neieškantiems gilesnės prasmės ar nušvi timo? – Tai sąmoningesnis, kokybiškesnis ir svei kesnis gyvenimas. Meditacija moko labiau džiaugtis kiekviena akimirka. Meditacija – kelionė į save.
2018 pavasaris
T
Sveikata
ai, kad riebus maistas ir alko holis yra kepenų priešai, žino be ne kiekvienas. Tačiau ar žino me, kad šį orga ną alina ir vaistai?
Liga: kai kepenys nustoja veikusios, vienintelis būdas išgelbėti ligonio gyvybę – transplantacija.
Kai vaistai neišv
būtina kompensuoti jų š tekstas: Justės Kiburytės
Pirmiausia kalti antibiotikai
80
Priskaičiuojama apie 1 000 vaistų ir žoli nių preparatų, galinčių sutrikdyti kepenų veiklą. „Tai ne tik plač iai vart oj am i ant ibio tik ai, prep ar at ai nuo gryb el ių, vaist ai nuo užd eg im o, tub erk ul ioz ės ar aler gij os. Šiam sąr aš ui prik laus o ir vais tai nuo pad id ėj us io krauj osp ūd žio, dep res ij os, epil eps ij os, psic hoz ės, anab ol i
Kas trečiam ligoniui, kuriam diagnozuojamas kepenų nepakankamumas, ši liga išsivysto dėl vaistų vartojimo. niai ster oid ai, horm on in ės kontr ac ep cij os med ik am ent ai, chol est er ol io kiek į maž in ant ys stat in ai“, – pris tat o Kaun o
klin ik ų gyd yt oj a gastr oent er ol og ė, do cent ė Jol ant a Šumsk ien ė. Pagal ant ibiot i kų vartojimą Liet uva užima dešimt ą viet ą
2018 pavasaris
Sveikata
Kas yra kas ■■ Silimarinas – viena labiausiai ištyrinėtų medžiagų. Kasmet paskelbiama daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų, ku rios patvirtina iš tikrųjų mar gainių ekstrakto išgaunamos medžiagos silimarino naudą kepenims. ■■ Tyrimai rodo, kad silimarinas ma žina riziką patirti vaistų sukeltas kepenų pažaidas be veik trečdaliu, skatina kepenų ląstelių atsi naujinimą, veikia kaip antioksidantas, mal šina uždegimus, toksinus padaro nekenksmingus, stiprina natūralų apsaugos mecha nizmą. ■■ Remiantis moksliniais tyrimais, silimarinas kartu su kurkuminu veikia efekty viau nei kiekviena medžiaga atskirai, o piperinas didina silimarino sukeltą biologinį poveikį. Elijaus Kniežausko nuotr.
švengiami,
ų šalutinį poveikį ES. Ner acionalaus vaist ų vartojimo pad a rin iai – skaudūs, vien ant ibiot ik ai yra be veik pus ės visų kepenų paž eid imų prie žast im i. Kasd ien vaist us vartoja daug iau kaip pus ė mūs ų šal ies gyventojų, kur ių am žius – nuo 18 iki 85 met ų. Kas antr as vy resn io amž iaus žmog us kasd ien vartoja bent vien ą prep ar at ą, kas penkt as – reg u liar iai, bet ne kasd ien, kas ketv irt as – pa gal poreik į, ir tik penk i iš šimto nev ar toja jok ių med ik ament ų. Trečd al is ligo nių ger ia vaist us ne taip, kaip pat ar ia gy dytojas.
Priveda prie transplantacijos Kas trečiam ligoniui, kuriam diagnozuoja mas kepenų nepakankamumas, ši liga išsi vysto dėl vaistų vartojimo. Tai sunkus svei katos sutrikdymas. Net trims ketv irtadaliams tok ių ligonių būtina persodinti kepenis ir tai yra vienin telis būdas išgelbėti juos nuo mirties. Kepe nų neskauda, jos neturi skausmo recepto rių. Docentė J.Šumsk ienė perspėja: jei kepe nys pažeistos vaistų, klinik iniai pož ymiai gali mėgdžioti beveik visas kepenų ligas.
■■ Dažinių ciberžolių šaknias tiebiuose gausu naudingų junginių, iš kurių svarbiausias yra kurkuminas. Ši medžia ga apsaugo nuo kepenų suriebėjimo, skatina tulžies išsiskyrimą, palaiko normalią kepenų ir virškinimo veiklą. Kurkuminas pasižymi apsau giniu poveikiu, kai kepenys yra paveiktos net tokių veik liųjų medžiagų kaip parace tamolis. ■■ Kurkumino veikimas ištirtas ir patvirtintas, taip pat gydant pankreatitą, artritą, uždegimi nės kilmės žarnyno ligas, ko litą, gastritą, įvairias alergijas.
81
2018 pavasaris
Sveikata
Trečdalis ligonių geria vaistus ne taip, kaip pata ria gydy tojas.
„Apetito stoka, svorio kritimas, silpnu mas, nuovargis – tok ie negalav imai gali ka muoti sergant ne tik kepenų, bet ir kitomis ligomis“, – nespecif inius simptomus vardija gydytoja gastroenterologė J.Šumsk ienė. Tok iais atvejais medikams būna sudėtin ga nustat yti, kodėl žmog us prastai jaučiasi. Ir ūminio virusinio hepatito, ir vaistų pa žeistų kepenų, be specifinių simptomų, po žymiai panašūs, o tyrimai gali rodyti tik nedidelį kepenų fermentų padidėjimą.
Augalų deriniai
82
„Reik ia žinoti, kas yra kepenų draugai, o kas – priešai“, – pastebi docentė J.Šums kienė. Labai svarbu nepiktnaud žiauti medika mentais, alkoholiu, o gydytojui paskyrus vaistus, kurie sukelia nepageidaujamą po veik į, būtina reg uliariai atlikti kepenų fer mentų tyrimus, naudoti profi laktines prie mones kepenų apsaugai. Yra žinoma, kad kai kurių augalų ekst raktai, gerinant ys viršk inimo ir kepenų veiklą, pasiž ymi ir apsauginiu poveik iu ke penims. Gydytoja gastroenterologė sako, kad yra ne vienas kepenims vertingas auga linės kilmės junginys. „Rem iant is moksl in iais tyr imais gal i ma teigt i, kad augalų der inys iš sil imar i no – tikr ųjų margain ių ekstr akto, kurk u mino – daž in ių cib erž ol ių ekstr akto, pi per ino – juodųjų pipir ų ekstr akto ir ki ti augal in iai komp onent ai gal i turėt i tei giam ą poveik į kep enų veikl ai, jų ląstel ių
Kas yra kas ■■ Vartojant kurkuminą nustatyti reikšmingi pokyčiai, pavyz džiui, kūno masės indekso, gliukozės, bendrojo choleste rolio, mažo tankio lipoprotei nų kiekio kraujyje mažėjimas. Tyrimai atskleidė, kad kurku minas gali stabdyti kepenų randėjimą. ■■ Organizmas įsisavina tik ne didelę kukurmino dalį – vos 10–15 proc. Mokslininkams pavyko įrodyti, kad piperinas net iki 20 kartų didina kurku mino įsisavinimą. Vadinasi, juos reikia vartoti kartu. ■■ Piperinas taip pat skati na riebalinių ląstelių irimą, turi antimikrobinių, savybių, saugančių nuo opų atsira dimo, aktyvina kasos sulčių fermentą lipazę, stimuliuoja virškinimo procesuose daly vaujantį fermentą amilazę ir kt. Jį patariama vartoti, jei yra virškinamojo trakto sutrikimų, taip pat dėl sulėtėjusios me džiagų apykaitos.
regener ac ijai. Tai gal i padėt i apsis augot i nuo kep enų sur ieb ėjimo, paš al int i kep e nų paž eid imus, atsir and anč ius dėl vaist ų vartojimo“, – tvirt ina J.Šumsk ienė. Vartojant med ic in in ius prepar at us, tur inč ius poveik į kep en ims, ne maž iau svarbūs ir kit i komp onent ai, paded an tys užt ikr int i harmon ingą vis os viršk in i mo sistemos darbą: žarnynui – vaist inės medetkos, skrand žiui – siaur alapiai gys loč iai, inkst ams – did žiosios dilgėlės la pai, raumenų spazmams – puik iųjų bijū nų šaknys. Silimarinas, kurkuminas, piperinas – au galinių komponentų deriniai, kurie visapu siškai padeda kepenims. Gydytoja J.Šums kienė išskyrė tris ligonių grupes, kuriems verta pasirinkti būtent tok į derinį. Viena jų – pacientai, kurie nuolat ar di delėmis dozėmis vartoja vaistus, galinčius sukelti kepenų pažeidimus. Tok iu atveju gali pagelbėti silimarino ir kurkumino de rinys kaip profi laktikos priemonė arba kaip papildoma priemonė greta pagrindinio gy dymo. Kita grupė – asmenys, turint ys kepenų riebėjimo rizikos veiksnių, ypač tada, jei gresia medžiag ų, lipidų apykaitos sutrik i mai ar metabolinis sindromas. Net aštuoni iš dešimties žmonių nenujaučia, kad jų ke penys jau suriebėjusios, o tai jau vartai įvai rioms ligoms. Derinys tinkamas ir kaip profi laktikos priemonė, apsauganti kepenis nuo jas žalo jančių veiksnių: nesveiko maisto, alkoho lio, virusų.
NAUJAS BŪDAS PADĖTI KEPENIMS
Praturtintas kurkuminu
Kurkuminas
Silimarinas
iš ciberžolių su piperinu, todėl iki
2000%
iš margainių sėklų Dilgėlės
geriau pasisavinamas
Gysločiai
Medetkos
Piperinas Bijūnų šaknys
2018 pavasaris
B
Sveikata
edančių žmonių Lietuvo je, kaip ir visame pasau lyje, sparčiai daugėja. Priežastys įvairios: senų, nekokybiškų gydymo me todų padariniai, genetika, netinkama mityba. Tačiau greičiausiai pagrindinė – bloga, nepakankama bur nos higiena. Džiugu, kad daugelis šių dienų Lie tuvos odontologų pagal taikomus pažangius dantų atkūrimo metodus, pro fesionalumą ir žinias nė kiek neatsilieka nuo pa saulinio lygio specialistų.
Visa tiesa apie dantų impla
iš burnos chirurgo
Internete apstu informacijos apie dantų implantus ir kartais apie labai skirtingas gydymo metodikas, todėl pacientams sun ku suprasti, kuris gydymas tinkamiausias. Apie dantų implantaciją šiandien kalbamės su dešimties metų patirtį turinčiu Kauno odontologijos klinikos „Denticija“ burnos chirurgu Gvidu Jankausku, kuris iki šios dienos įsriegė daugiau nei 5 tūkst. implantų. Gydytojas pirmiausia pabrėžia, kad nėra vieno tinkamo sprendimo visiems pacien tams. Visi esame unikalūs ir ne visiems ga lime pritaik yti tuos pačius gydymo meto dus. Pacientui reikėtų pasirinkti patik imą kliniką ir pasik liauti tos srities profesiona lų patarimais.
84
– Ar reikalinga pasiruošti dantų implan tacijai? – Ypatingai pasiruošti prieš dantų implan taciją nereikia. Svarbiausia, kad būtų gera burnos higiena, iki operacijos turi būti nu valytos dantų apnašos ir akmenys.
– Kaip vyksta implantacijos procedūra? – Žmonės dažniausiai bijo implantacijos pro cedūros, kitaip sakant, operacijos. Šis žodis ypač gąsdina pacientus. Dantų implantacija nėra sudėtinga procedūra, kaip manoma, ją būtų galima sulyginti su danties traukimu. Tik šalinant dantį reikia panaudoti spaudimą, o sriegiant implantą, pacientas jaučia tik ne didelę vibraciją į kaulą. Naudojamas toks pats skausmo malšinimo būdas, kaip ir gydant dantis. Žmogus pajaučia nežymų adatos dūrį, vėliau skausmo ar diskomforto nebejaučia. Pacientams siūlome odontologinę proce dūrą atlikti taikant intraveninę sedaciją, kurios metu paciento sąmonė apslopinima, jis jaučia komfortą ir ramybę. Šią procedūrą ypač rekomenduojame pacientams, kurie bi jo adatos dūrio, nepakenčia įvairių gydytojo odontologo kabineto garsų ar kvapų, jaučia nesuvaldomą stresą ir nerimą prieš kiek vieną vizitą pas gydytoją arba tiesiog juos vargina, nes tenka ilgai išsižiojus išsėdėti ke lias valandas nejudant. Intraveninę sedaciją
atlieka kvalifikuotas gydytojas anesteziolo gas-reanimatologas.
– Kokia priežiūra reikalinga po dantų imp lantacijos? – Kiekvienas pacientas yra individualus, taigi ir būklė po implantacijos procedūros būna labai įvairi. Pacientas, kuriam atliekama pa prasta vieno danties implantacija, nieko neįp rasto nejaučia, dažnai netgi nereikia skausmo malšinamųjų vaistų. Jeigu atliekama vienokia ar kitokia kaulo atkūrimo procedūra, sriegia ma daugiau implantų, gali atsirasti patinimas, skiriama antibiotikų. Taigi vertėtų neplanuoti svarbių įvykių, susitikimų apie savaitę po procedūros, vengti intensyvios fizinės veiklos, pirties, karštos vonios. Vėliau reikia prižiūrėti žaizdą, skalauti antiseptiniais tirpalais. Siūlai pašalinami po savaitės ar dviejų, taigi po procedūros nerekomenduojama išvykti į užsienį. – Ar dantų implantai tinkami visiems?
2018 pavasaris
paciento pastangos valant ir prižiūrint dantis ar protezus ant implantų. – Per kiek laiko prigyja dantų implantai? – Žmonėms galbūt svarbiau, ne per kiek laiko prigyja implantai, tačiau kada jie turės dantį ar dantis. Situacijos ir procedūros labai individualios, kartais iškart po operacijos, tą pačią dieną, galime uždėti dantis ant imp lantų, o kartais reikia laukti du, tris, šešis ar net aštuonis mėnesius, kol dantys galės būti pritvirtinti ant implantų. Viskas priklauso nuo to, kiek pas pacientą yra kaulo, kokia kaulo kokybė ir likusių dantų būklė.
plantaciją
o lūpų
– Retai pasitaiko atvejų, kad dantų imp lantacija nebūtų galima. Tačiau kartais dėl ūminių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, nekontroliuojamo diabeto, osteoporozės dantų implantacijos procedūros atlikti ne galima, tačiau išgydžius ar apmalšinus šias ligas, implantacijos galimybė išlieka, prieš tai pasikonsultavus su tos srities specialistais: kardiologais, endokrinologais, kurie užtikri na gydymo galimybę ir saugumą. – Kiek metų tarnauja dantų implantai? – Šiuo metu dažnai girdime, kad implan tams suteikiama viso gyvenimo garantija. Taip, pačiam implantui patikimos bendro vės suteikia viso gyvenimo garantiją, tačiau žmogaus organizmui viso gyvenimo garan tijos duoti negalime. Vieniems dantys tar nauja visą gyvenimą, o kitiems jau jaunystėje trūksta daug dantų. Kalbant apie implantų patvarumą, be abejo, pirmiausia viskas turi būti atlikta profesionaliai, naudojant koky biškas medžiagas. Ne mažiau svarbu ir paties
– Kuo ypatingi dantų atkūrimo metodai, kuriuos taikote klinikoje? – Savo darbe naudojame itin aukštos kokybės šveicariškus „Straumann“ implantus. Šiuo me tu daug kalbama apie momentinę implantaciją iškart po danties pašalinimo ir dantų uždėji mą ant implantų tą pačią dieną po operacijos. Galimybė sriegti implantus ir tuoj pat pritvirtin ti laikinus dantis, kitaip tariant, atlikti momen tinį protezavimą, tikrai įmanoma ir taikome šį metodą savo klinikoje. Bet tai nėra tinkamas metodas visiems pacientams. Yra atvejų, kai turime pasakyti pacientams, kad ši greita proce dūra jiems netinkama ir reikia ilgiau trunkan čio gydymo. Kiekvienas atvejis analizuojamas individualiai ir parenkamas tinkamiausias bei patikimiausias gydymo metodas. Svarbiausias principas dantų atkūrimui turėtų būti ne greitis, o kokybė ir patvarumas. Tenka matyti nemažai atvejų, kai vienmo mentė implantacija atlikta pacientams, kurių burnos būklė tam netinkama. Dažniausiai tokiu metodu susižavi pacientai, atvykę iš už sienio, kadangi nori kuo greičiau ir per kiek įmanoma mažiau vizitų susitvarkyti dantis ir sugrįžti atgal. Klinikoje sulaukiame pacientų, kurie ne visada būna patenkinti tokio greito gydymo rezultatais. Taigi reikia būti bud riems ir suprasti, kad tai netinkama visiems.
Sveikata
atkurti tiek vieno, tiek abiejų žandikaulių dantys per vieną dieną. Naudojant tokią metodiką daž niausiai atkuriama dešimt dantų. Yra atvejų, kai ši metodika netaikoma. Jeigu pacientas viename žandikaulyje turi visus dantis, tuomet keturių implantų neužteks, gali prireikti sriegti šešis ar aštuonis implan tus. Jeigu kaulo kiekis nepakankamas, gali prireikti jį atkurti. Tuomet dantų pacientui tą pačią dieną uždėti negalėsime. – Kaip pasikeičia pacientų gyvenimo koky bė po dantų implantacijos? – Į šį klausimą geriausiai gali atsakyti be dančiai pacientai, ilgą laiką nešiojantys blogai besilaikančius, krentančius iš burnos valgant ar netgi kalbant išimamus protezus, plokšteles. Tokiems pacientas netgi įdėjus du implantus, kurie stabilizuoja protezą, galima atsisakyti protezų klijų, nes protezai jau stabiliai laikosi burnoje. Įdėjus keturis ar daugiau implantų, pacientas gali kramtyti taip, kaip kažkada su savais dantimis. Per 65 metų klinikos gyvavimą jos paslaugomis pasinaudojo beveik 500 tūkst. pacientų. Toks rezultatas pasiektas dėl atsakingo gydytojų po žiūrio į kiekvieno paciento lūkesčius ir aukšto gydytojų profesionalumo. Klinikoje „Kauno Denticija“ dirba vieni geriausių specialistų Lietuvoje. Dirbdami su moderniausia įranga jie pasitelkia pažangius gydymo metodus ir tech nologijas, o savo pacientams taiko išskirtines lojalumo sąlygas bei gydymo garantijas. Šiandienėje odontologijoje nebeliko baimės ir skausmo. Nesvarbu, kiek jums metų, ko kia burnos būklė, kiekvienas gali šypsotis ir džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Juk šypsena ypač svarbi gyvenimo dalis! Kilo klausimų? Norite pasikonsultuoti? Vytauto pr. 14, Kaunas Mob. +370 671 96 979 E. paštas denticija@kaunodenticija.lt www.kaunodenticija.lt
– Ar tai reiškia, kad neturintis danties žmo gus jau tą pačią dieną gali turėti naują? – Taip, gali, jeigu situacija palanki. Netu ri būti uždegimo požymių, kaulo trūkumo defekto vietoje. Tuomet pašalinama danties šaknis, įsriegiamas implantas ir pritvirtina mas laikinas dantis ant implanto. Sugijus kaului ir prigijus implantui, laikinas dantis pakeičiamas nuolatiniu. – O ką siūlote visus dantis praradusiems pacientams? – Šiems pacientams gydyti yra taikoma meto dika, kuri leidžia visus vieno žandikaulio dantis atkurti tik ant keturių implantų. Įsriegiami ketu ri dantų implantai ir tvirtinami patogūs, natūra liai atrodantys laikini dantys, kurie maždaug po pusmečio pakeičiami nuolatiniais. Taip gali būti
85
2018 pavasaris
Sveikata
Net ir gražuolės žino: išsiplėtusias k
būtina gydyti ne tik dė l G
88
umbai ant kojų kraujagyslių – ne tik negražu, bet ir labai pavojinga: dėl kraujo sąstingio susidaręs kre šulys gali nukeliauti į plaučius, o tai mirtina komplikacija.
Tekstas Justės Kiburytės
Po operacijos Kanadoje „O taip, aš tikrai atk reipiu dėmesį į mote rų kojas. Juk pavasaris!“ – kraujag yslių chi rurgas Gediminas Grigas neslepia, kad į pa saulį žvelgia ne tik profesionalo, bet ir stip riosios lyties atstovo akimis. Išties, juk pavasaris apnuogina kojas. Šie met itin madingi šortai. Vadinasi, kojoms teks dar daugiau dėmesio nei įprastai. Mo ter ys jas prisižiūri labiau nei vyrai. Depilia cija, populiari tarp moter ų, yra procedūra,
2018 pavasaris
Gresia sunkiomis komplikacijomis Venų varikozė – liga, kai išsiplečia ir iššo ka į pav iršių didžiosios kraujag yslės. Kojos tampa gumbuotos ir būtina susir ūpinti ne vien dėl grožio.
Sveikata
Užleistais ligos atvejais gali atsiverti opos. Pažeidus odos vientisumą jos sunk iai gyja dėl kraujo sąstov io. „Neg ydant venų varikozės, dėl kai kurių šalut inių veiksnių – užgav us, sušalus, per sirgus kok ia nors infekcine liga, kad ir gri pu, ilgai sėd int, juolab ilgai skrendant lė
Depiliacija, populiari tarp moterų, yra procedūra, kai kojoms skiriama itin daug dėmesio. Tačiau jų problemas išduoda ne tik vaizdas, bet ir savijauta. „Venų varikozė – lėtinis venų kraujota kos nepakankamumas, kurio neg ydant ga lima prisišaukti rimtų bėdų. Liga itin pavo jinga dėl galimų komplikacijų: uždegimo, vadinamo tromboflebitu, pav iršinių, nere tai pereinančių ir į giliąsias, venų trombo zės“, – perspėja angiochirurgas G.Grigas ir paaišk ina, kad tromboflebitas paprastai prasideda venų sienelių arba aplink inių au dinių uždegimu. Toje vietoje oda paraus ta, skauda. Gydytojo pacientas S.Mykoliūnas pasa koja pastebėjęs, kad jo venos tarsi pučiasi, bet pas gydytojus neskubėjo net ir tada, kai pradėjo jausti dilgčiojimą. „Neš ioj au kompres ines kojines, vart o jau vaist us, bet negelb ėj o – tek o oper uo tis“, – S.Myk ol iūn as kit iems pat ar ia pa jut us pirmuos ius ligos simpt omus ne delst i.
as kojų venas
ė l grožio kai kojoms skiriama itin daug dėmesio. Ta čiau jų problemas išduoda ne tik vaizdas, bet ir sav ijauta. Būtent ji jau antrą kartą pas kraujag yslių chirurgus atvedė politologą Saulių Mykoliū ną. Bene prieš 20 metų kojų venas operavęsis Kanadoje, Monrealyje, kur gyvena, šįkart gy dytis pasirinko Lietuvą, nes gyvena ir gimti nėje, dirba Vytauto Didžiojo universitete. „Mane kank ina venų varikozė. Tai gene tinė liga, ji turi tendenciją atsinaujinti“, – S.Mykoliūnas giria jį operav usius Monrea lio Viktorijos karališkosios ligoninės chi rurg us, lik imo nekaltina, kad tenka ope ruotis antrą kartą.
Aukštakulnių kaltinti nereikia Moter ys – bene keturiskart dažnesnės an giochirurg ų pacientės nei vyrai. Ir ne dėl to, kad jos apskritai labiau rūpinasi sveika ta. Moterims būdingesnė venų varikozė. Ar dėl to, kad jos avi aukštakulnius? „Avalynė nėra pagrindinė šios ligos prie žastis. Ją lemia genetika ir gyvensena. Venų varikozė vystosi, kai tam yra genetinis po link is, o darbas – stov imas, mažai judama, ilgai sėdima suk ryžiav us kojas, nes taip už spaudžiamos giliosios venos.
Keli praktiniai patarimai ■■ Įtraukite lengvą kojų mankštą į kasdienę savo veiklą: stovėda mos eilėje porą kartų pažaiskite su kūno svoriu – atsistokite ant kulnų, tuomet pasistiebkite.
■■ Palepinkite savo kojas lengvu masažu, besimaudydamos duše skirkite 2 min. ir pamasažuokite blauzdas kontrastinio vandens srove.
■■ Spausdindamos žodį klaviatūra simetriškai jį ore nubraižykite ir kojų pirštų galiukais. Skaičiuoki te, kiek ratų pėda galite apsuk ti, kol laukiate žalio šviesoforo signalo.
■■ Skaitydamos knygą įmerkite pėdas į kojų vonelę, o eidamos miegoti pasiimkite dvi pagal ves: vieną – po galva, kitą – po kojomis.
■■ Kai reikia kojinių, maukitės kompresines. Jos ne ką bran gesnės nei tradicinės, bet ilgiau tarnauja, o svarbiausia – švelniai apspaudžia kojų venų sieneles ir suaktyvina kraujotaką, taip už kirsdamos kelią venų varikozei.
elpasovein.com nuotr.
pinterest.com nuotr.
tuv u, kojų venose gali susidar yt i trombas. Tai pavojinga, nes trombas gali atit rūkt i ir nukeliaut i į plaučių arterijas. Jų užsik im šimas – mirt ina komplik acija“, – perspėja kraujag yslių specialistas.
89
2018 pavasaris
Sveikata
operacijos apimtis, trumpesnis pooperaci nis periodas, mažiau pjūv ių, gražesnis este tinis vaizdas. „Delsimas, ligai progresuojant, nenau dingas nei ligoniui, nei chirurg ui“, – api bendrina G.Grigas.
Metodų yra daug
Pasitikėjimas: gydytoja J.Ožemlauskienė, tapusi kolegų paciente, prieš operaciją buvo nusiteikusi ramiai, įsitikinusi, kad viskas bus gerai. Vilmanto Raupelio nuotr.
Moterims venos gali išsiplėsti dėl dažnų gimdymų“, – priežastis vardija prit yręs gy dytojas G.Grigas. Beje, jo kolegės – vaikų lig ų gydytojos Ju lijos Ožemlausk ienės, tapusios angiochi rurg ų paciente, venos išsiplėtė jau po pir mojo gimdymo, tačiau moteris operuotis ryžosi sulaukusi trečiojo vaikelio. „Būčiau susit vark iusi anksčiau, bet pla navome šeimą, o nėštumas sukelia recidy vų“, – žino J.Ožemlausk ienė. Blauzdos raumenys yra pag rind inis or ganas, grąžinant is veninį kraują atgal į kraujotak ą. Kai kojos nejuda – raumenys ned irba, kraujas tek a lėčiau. Taig i, tikrai pravartu ilgai stov int bent pat rypčiot i, ilgai sėd int – pakelt i kojas aukšt yn, kad ir ant stalo. Tai familiar u, bet sveik a. „Geriausia profi laktikos priemonė – ju dėjimas: vaikščiojimas, bėgiojimas, plauk i mas, važiav imas dviračiu, taip pat komp resinių kojinių mūvėjimas, ypač paveldėju siems šią ligą“, – pataria kraujag yslių chi rurgė, mokslų daktarė Žana Kavaliausk ienė ir priduria, kad sunk ioji atletika ir svarme nų kilnojimas stov int šiuo atveju netinka.
Gydytis – kuo anksčiau
90
Kad ir kaip gyventume, ligos visuomenę persek ioja nuo žmonijos atsiradimo. Šiais laikais mums padeda medicina. Kai prof i laktika neefekt yv i, tenka gydytis. „Jaunos merginos, kurioms aktualus gro žis, vos kelioms veninėms šakoms atsira dus ateina pas angiochirurg us. Vyresnės moter ys galvoja, kad taip ir nug yvens am žių, bet jas pas mus atveda kitos problemos.
Dažniausiai – sąnarių patologija“, – G.Gri gas, dalydamasis patirtimi, pasakoja, kad ortopedai traumatologai, prieš protezuoda mi sąnarius, prašo pacientų išsioperuoti iš siplėtusias venas dėl jų keliamų komplika cijų grėsmės. Mokslų daktarė Ž.Kavaliausk ienė pa cientus ramina: pradinėje stadijoje venų va rikozė gali būti gydoma vaistais ir komp resinėmis kojinėmis, kurios skirstomos į klases.
Nuo ligos stadijos prik lauso ir galimi gydy mo metodai. Jų yra ne vienas: lazerinis, radiodažnu minis, kriodestrukcijos, modernus kli jav imas bioklijais. Kurį taik yti, kiekv ie nam ligoniui parenkama indiv idualiai. Pu tų skleroterapija gydomi nedideli venų pa žeidimai. Ši procedūra trunka 15–30 min., anestezija nereikalinga. Iškart po procedū ros gydytojai leidžia vaikščioti ir užsiimti įprastine veikla. „Taikant skleroterapiją, pirmiausia suke liamas uždegimas, sienelės suspaudžiamos ir jos sulimpa, kraujas nebeprateka. Tai pa našu į klijav imą. Kompresinės kojinės – ir gi panašu, nes suspaudžia pav iršines venas ir kraujas jomis nebeteka, bet šiltuoju metų laiku kojines dėvėti nepatog u“, – žino gydy tojas G.Grigas. Esant didesniems venų pažeidimams, kai venų kamienai yra labai išsiplėtę, nustato mas didelis vožtuv ų nesandarumas, taiko mi chirurginiai gydymo metodai. „Klasik inė venų operacija lebektomija dažniausiai atliekama taikant epidūrinę ne jautrą, per nedidelį kirkšnies arba pak ink
Dievas, kurdamas žmogų, apgalvojo atsarginį variantą, kad tie, kurie nebus pakankamai sąmoningi ir neišsaugos sveikų paviršinių venų, turėtų šansą gyventi kraujui tekant giliosiomis venomis. „Pirmos kompresinės klasės kojinės tink a venų lig ų profi lakt ik ai, dirbant ie siems sėd imą ar stov imą darbą, ilg ų kelio nių metu, siek iant suakt yv int i kojų krau jotak ą, sumažint i nuovarg į ir tinimą. Ant ros kompresinės klasės kojinės skiriamos išsiplėtusių venų konservat yv iam gydy mui, dėv imos po sklerozav imo procedū rų ir chir urg inių bei lazerinių venų opera cijų. Trečios ir ketv irtos klasės kompresi nės kojinės skiriamos trofi nėms opoms gy dyt i“, – detaliai pristato gydytoja Ž.Kava liausk ienė. Vėlesnėse ligos stadijose taikoma sklero terapija arba chirurginiai gydymo metodai. Kuo mažiau liga paženg usi, tuo mažesnė
lio pjūv į specialiu zondu pašalinant variko zinės venos kamieną. Varikoziniai mazgai šlaunyje ir blauzdoje šalinami atliekant at skirus mažus pjūvelius“, – aišk ina krauja gyslių chirurgė Ž.Kavaliausk ienė. Labai populiarios lazerinės venų opera cijos, kai nereik ia jok ių pjūv ių. Ultragarsu kontroliuojant šviesolaidis įvedamas į pa žeistą venos kamieną. Venos sienelės, pa veiktos lazerio šviesos energijos, sulimpa ir kraujotaka venoje sustoja. Didelis šio me todo pranašumas – mažesnis komplikacijų ir recidyv ų skaičius, mažiau pooperacinio skausmo ir mėlynių, greitesnis gijimas, ne lieka randų. Pooperacinis laikotarpis trun ka vos kelias valandas.
Pajusk kojų
lengvumą!
Gaminamas iš natūralių medžiagų.2 Greičiau ir efektyviau mažina kojų sunkumą, skausmą bei tinimą.3 Detralex 500 mg plėvele dengtos tabletės.
SUDĖTIS: Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 500 mg mikronizuotos ir išgrynintos flavonoidų frakcijos (atitinka 450 mg diosmino ir 50 mg flavonoidų, apskaičiuotų pagal hesperidiną). INDIKACIJOS: Apatinių galūnių venų nepakankamumo simptomų: kojų sunkumo, skausmo bei ankstyvojo rytinio neramumo, lengvinimas. Simptomų, susijusių su hemorojaus paūmėjimu, lengvinimas. DOZAVIMAS IR VARTOJIMO METODAS: Rekomenduojama dozė yra 2 tabletės per parą – viena vidudienį, antra – vakare, valgio metu. Paūmejusio hemorojaus atveju – 6 tabletės per parą pirmas 4 dienas, po to 4 tabletės per parą 3 dienas. KONTRAINDIKACIJOS: Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. ĮSPĖJIMAI: Šiuo vaistiniu preparatu taikant simptominį hemorojaus paūmėjimo gydymą, galima kartu gydyti ir kitas išangės ligas. Jei simptomai greitai nepalengvėja, reikia atlikti proktologinį tyrimą ir peržiūrėti taikomą gydymą. SĄVEIKA SU KITAIS VAISTINIAIS PREPARATAIS IR KITOKIA SĄVEIKA: Sąveikos tyrimų neatlikta. VAISINGUMAS*. NĖŠTUMO IR ŽINDYMO LAIKOTARPIS: Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Nėštumo metu detralex galima vartoti tik gydytojui skyrus. Kadangi nežinoma, ar vaisto patenka į motinos pieną, gydymo metu kūdikio krūtimi maitinti negalima. POVEIKIS GEBĖJIMUI VAIRUOTI IR VALDYTI MECHANIZMUS: Reikšmingo detralex poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nepastebėta. NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS: Dažni: viduriavimas, dispepsija, pykinimas, vėmimas. Nedažni: kolitas. Reti: galvos svaigimas, galvos skausmas, negalavimas, išbėrimas, niežulys, dilgėlinė. Dažnis nežinomas: pilvo skausmas, izoliuota veido, lūpų, akies vokų edema, išskirtinai Kvinkės edema. SAVYBĖS: Vaistinis preparatas mažina venų sienelių ištempimą ir veninio kraujo stazę. Be to, jis daro poveikį mikrocirkuliacijai, didindamas kapiliarų pasipriešinimą ir mažindamas jų sienelių laidumą. PAKUOTĖ: Kartoninėje dėžutėje yra 30, 60 arba 120 tablečių. Rinkodaros teisės turėtojas: LES LABARATOIRES SERVIER, 50 rue Carnot, 92284 Suresnes cedex Prancūzija. Atstovas Lietuvoje: UAB „Servier pharma“, Konstitucijos pr. 7, 09308 Vilnius, Lietuva, tel. (8-5) 263 8628. www.servier.lt. Nereceptinis vaistinis preparatas. Teksto peržiūros data: 2018-03. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt. 1. IMS duomenys 2017 m., pardavimo apimtys pinigais. 2. Pitsch F. Phlebolymphology. 2011;19:182-187. 3. Agus G.B. Phlebolymphology. 2013;20:101-111.
2018 pavasaris
Sveikata
Priežastys: dažniausiai atliekama klasikinė venų operacija flebektomija, nes dauguma ligonių pas gydytojus ateina per vėlai, be to, kitų gydymo me todų ligonių kasos nekompensuoja. Vilmanto Raupelio nuotr.
„Ateina žmog us ir sako: išoperuok ite lazeriu. Kaip galima operuoti lazeriu, kai li ga užleista, sustorėjusioje odoje – dermosk lerotiniai pak itimai, hiperpigmentacija. Be skalpelio nieko nepadar ysi“, – guod žiasi angiochirurgas G.Grigas. Labai patog u gydyti bioklijais, kai išsi plėtusios venos ne šalinamos, bet sulipdo mos, ir kraujas be jok io sąstov io teka per giliąsias venas. „Diev as, kurd am as žmog ų, apgalvo jo ats arg in į var iant ą, kad tie, kur ie ne bus pak ank am ai sąmon ing i ir neišs au gos sveik ų pav irš in ių venų, turėt ų šans ą gyvent i kraujui tek ant gil iosiom is veno mis“, – kai kur ių kraujag ysl ių funkc ijų elim in av imo pad ar in ius pat eisin a gydy tojas G.Grigas.
Ar chirurgai gali neoperuoti? Ar tikrai visuomet būtina tai dar yti? Nepasitikėjimas angiochirurgo G.Grigo neįžeidžia. Jis nuo širdžiai paaišk ina, kad venų būklė nustato ma ultragarsu. „Tirdami matome, kok ia kamienų būklė, ar yra veninių mazg ų, o gal problemų kelia silpnos venų sienelės? Visiškai išt yrę ir įver tinę duomenis, nustatome problemos dy dį. Nuo to prik lauso, kada operuotis: nedel
siant ar planine tvarka, kad ir po pusmečio. Juk tai ne vienos dienos liga“, – apibendri na G.Grigas. Jam smag u, kai po operacijos ateina pa cientai ir sako: negalvojau, kad taip pagerės, kad galite sugrąžinti jaunystės pajūt į. Gydytojas kuklinasi nieko ypatingo na padaręs ir kiekv ienam, pajutusiam, kad ko jos tinsta, maudžia, pataria išsitirti kojų ve nas. Kad nebūtų per vėlu.
Ne vienos dienos liga
92
Ligoniams žinotina, kad ligonių kasos mo derniųjų metodų nekompensuoja, išsky rus seną elementar ų – chirurginį. Jo įkainis vadinamas baziniu ir kompensuojama tik jo suma. Norint ir galint operuotis, pav yz džiui, lazeriu ar kriodestrukcija, kai pav ir šinės venos pašalinamos, per maž ytes an gutes įvedus zondą, dujomis jo galą atšal džius iki 40 laipsnių šalčio, tenka nemažai primokėti.
Atskirai: dažniausiai išsiplečia abiejų kojų venos, tik operuojamos jos ne vienu metu.
IRON COMPLEX
Sertifikuota ekologiška geležis, vitaminas C ir dar daugiau Nutritional value per 2 capsules/ Nährwert pro 2 Kapseln Total weight of 2 capsules/ 1010 mg Gesamtgewicht pro 2 Kapseln Weight of contents/ Gewicht des Inhalts 820 mg RI/RM** Curry leaf extract/ Curryblatt-Extrakt R 418 mg - Iron from curry/ 15 mg 107% Eisen aus Curryblatt R Stinging nettle/ Große Brennnessel R 130 mg Amla extract/ Amla-Extrakt R 120 mg - Vitamin C from amla/ 40 mg 50% Vitamin C aus Amla R Aloe vera/ Echte Aloe R 50 mg Turmeric/ Kurkuma R 20 mg Ginger/ Ingwer R 20 mg Black pepper/ Schwarzer Pfeffer R 10 mg
Royal Green siūlo 100% sertifikuotą ekologišką augalinės kilmės geležies, išgautos iš kvapiosios murėjos (kario) lapų, ir vitamino C, išgauto iš agrastinio lapainio (Amla), kartu su alaviju, ciberžole, imbieru ir pipirais maisto papildą. Mūsų sertifikuotas ekologiškas vitaminas C ir kiti augaliniai priedai gerina geležies absorbciją. Todėl mes galime užtikrinti optimalų produkto veiksmingumą. Geležis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą ir normalią imuninės sistemos veiklą. Geležis padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą. Geležis ir vitaminas C padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Vartojimas: 1 kapsulės per dieną, pageidautina valgio metu.
curry leaf
R certified organic/ Bio-zertifiziert ** RI= Reference Intake/ RM= Referenzmenge
100%
sertifikuota ekologiška
geležis NL-BIO-01 EU/ Non-EU Agriculture
amla
our org
Skal 025099
anic ir
on
C ic vitamin
organ
MAGNESIUM
Sertifikuotas ekologiškas magnis, vitaminas D2 ir migdomoji vitanija ROYAL GREEN Magnis- tai sertifikuotas ekologiškas augalinės kilmės magnio, vitamino D ir migdomosios vitanijos (ašvagandos) maisto papildas. Magnis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, normalią raumenų funkciją, normalią kaulų ir dantų būklę. Magnis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir raumenų funkciją, padeda palaikyti kaulų ir dantų būklę. Pajauskite Motulės Gamtos jėgą jau dabar!
100% ekologiškas
magnis
Vartojimas: 1-2 kapsulės per dieną, pageidautina valgio metu.
Nutritional value per 2 capsules/ Nährwert pro 2 Kapseln Total weight of 2 capsules/ 1355 mg Gesamtgewicht pro 2 Kapseln Weight of contents/ Gewicht des Inhalts 1165 mg RI/RM* Sea lettuce extract/ 1000 mg Meersalatextrakt R - Magnesium from sea lettuce/ 250 mg 67% Magnesium aus Meersalatextrakt R Ashwagandha R 50 mg Cultivated mushroom/ 40 mg Kulturchampignon R - Vitamin D2 from cultivated 5 µg 100% mushroom/ Vitamin D2 aus Kulturchampignon R
vegan v
itamin
D2
d organic cermtaifgienesium
R certified organic/ Bio-zertifiziert * RI= Reference Intake/ RM= Referenzmenge
NL-BIO-01 EU/ Non-EU Agriculture
Skal 025099
Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas Daugiau informacijos UAB Arimeda tel +37060899009 • Įsigyti galima: www.hiperfarma.lt • www.farmaplius.lt • Atgijos vaistinėje Kaune, parduotuvėje Sveikata Šiauliuose ir kt.
2018 pavasaris
Sveikata
Miško g. 23A, Kaunas www.motusvita.lt Tel. +370 676 07 909
Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį? kausmas daugeliui žmonių yra nema tas ir neišvengiamas S polonjus,ūtis.taVisčiaupaįpras sikartojantis ar nuolatinis, mėnesiais trunkantis skausmas ima var ginti, esame priversti keisti savo įpro čius, atsisakyti įprastinės veiklos.
94
Lėtinis skausmas gali atsirasti dėl traumos, bet gali ir nebūti aiškios skausmo priežasties. Faktai apie skausmą patiriančius žmones yra šok iruojant ys: vienas iš dešimties žmo nių kasdien jaučia skausmą, kuris trunka ilgiau nei tris mėnesius; net 1,5 mlrd. žmo nių, kas penktas žmog us pasaulyje, kenčia lėtinį galvos ir veido, kaklo, nugaros skaus mą. Daugiau nei pusė žmonių, kenčiančių lėtinį skausmą, jaučiasi prislėgti, juos pra deda kamuoti depresija, jie nega li suvaldyti savo skausmo, blo gai miega, yra riboto darbin gumo. Skausmas yra glaud žiai susijęs su emocijomis ir el gesiu. Kaune veikiančios re abilitacijos ir kineziterapijos klinikos „Motus vita“ kinezitera peutė doc. dr. Vilma Juodžbalienė pa stebi, kad daugelis pacientų jaučia nerimą, bijo skausmo ir vengia judėti. Tok ią būklę kineziterapeutai įvardija kaip kinezifobiją. Šiuolaik inėje kineziterapijoje ypatin gą vietą užima paciento mok ymas – terapi nė neuromokslinė edukacija. Šių mok ymų tikslas – sumažinti jaučiamą skausmą ir ne galią, suteik iant pacientams žinių apie bio loginius ir fiziologinius procesus, vykstan čius jų organizme ir susijusius su juntamu skausmu. Suprasdamas savo skausmą ir ge bėdamas valdyti judesius, žmog us jaučia si saugesnis ir ramesnis, o tai palengv ina ir pat į skausmą.
Remiantis tyrimų duomenimis, tik penk tadaliui lėtinį skausmą kenčiančių žmo nių būklę palengv ina medikamentai. Todėl ypatinga svarba tenka gyvensenai, judėji mui ir tuo pagrįstam gydymui – reabilitaci jai, kineziterapijai. Asmuo, jaučiantis skausmą, dažnai vengia skausming ų judesių ar padėčių, atlieka ne būdingus, netaisyklingus judesius, kurie il gainiui įsit virtina ir patys tampa skausmo priežastimi. Kaip pav yzdį kineziterapeu tai mini, kad pat yrusi pėdos traumą pacientė ilgai negalėjo minti pažeis ta pėda, todėl ilgainiui einant šo nine pėdos puse atsirado nauji pa do ir blauzdos skausmai. Sporti ninkas, pat yręs traumą ir kelio są nario operaciją, net ir išnykus skaus mui, tupia netaisyklingai, t.y. perkelda mas svorį ant sveikosios kojos, o tai, esant intensyviems fiziniams krūviams, traumuo ja ir sveikuosius kūno segmentus. Tok ius ža lingus netaisyklingo judesio stereotipus ko reguoja kineziterapeutai, taip padėdami iš vengti naujų lėtinio skausmo apraiškų. Klinikoje „Motus vita“ ypač daug dėme sio skiriama pirminiam paciento išt yrimui ir diagnostikai. Vertinant skausmą įpras tai pacientams pateik iama skausmo skalė, klausimynas. Siek iant įvertinti skausmo in tensyv umą, slenkst į ir sekti jo kaitą gydy mo procese itin kruopščiai, kineziterapeu tai naudoja specialų prietaisą – algometrą. Įdomu, kad vieno už skausmą atsak in
go smegenų cent ro nėra. Skausmą jaučiančio žmogaus smegenyse tampa ak tyv ūs daugelis centr ų ir taip susiformuoja kas kartą kintantis tink las, kurį galima ištirti funkcinio magneti nio rezonanso tomografija (fMRT). Kine ziterapeutai naudoja daug pasyv ių ir akt y vių skausmo malšinimo metodų: manua lines technikas, fizinius pratimus, fizik i nius veiksnius – elektrą, šaltį, šilumą. To kių priemonių pasirink imas nėra atsitikti nis. Taikant pažangias kineziterapijos prie mones ir fMRT tiriant asmenų, kenčian čių skausmą, smegenis, yra nustat yta, ku rios iš kineziterapijos priemonių yra veiks mingiausios. Pasinaudodami šiuolaik iniais mokslo pasiek imais klinikos „Motus vita“ kineziterapeutai, Lietuvos sporto univer siteto mokslininkai, pasiek ia, kad 95 proc. besik reipiančiųjų skausmas išnyksta arba sumažėja. Seniai žinoma, kad itin paplitęs nuga ros skausmas, kaip ir kiti lėtiniai skaus mai, praeina greičiau, kai judame ir juda me taisyklingai. Todėl nieko neturėtų ste binti, kad kai kuriose šalyse vos pasireiš kus skausmui skubama pas kineziterapeutą ir taip išvengiama ilgo nedarbing umo. La bai norėtųsi, kad ši žinutė pasiektų ir Lietu vos žmones, kurie vis dar linkę ilgai kentėti ir kreipiasi pagalbos tik tuomet, kai padėti išties sudėtinga ir gydymas trunka nepaly ginti ilgiau. Reabilitacijos ir kineziterapijos klinika „Motus vita“ (Miško g. 23A, Kaunas, www.motusvita.lt, +37067607909) teikia kompleksines kineziterapijos paslaugas, pagrįstas pažangiomis biomedicinos ir medici nos technologijomis bei žiniomis. Judėti, negalima kentėti!
Naudojame tik Natūralias vaisių ir uogų tyres (dauguma iš lietuvos ūkių). mažai kaloriNgi tortai – tik iki 10 proc. cukraus!
Tortas špinatų – biskvitui kepti naudojami švieži špinatai, todėl jis yra natūraliai žalios spalvos. Į kremą sudėtos kvapnios miško mėlynės ir jų tyrė.
Administracija: Vytauto g. 134 A, LT-53250, Garliava, Kauno r. e.p. info@bijola.lt www.bijola.lt
Vilnius Sausio 13-osios g. 2, tel. (8 5) 242 4514 Vokiečių g. 28, tel. (8 5) 261 0986 J.Baltrušaičio g. 3, tel. (8 5) 238 8464 Fabijoniškių g. 2, tel. (8 5) 238 7213 Sėlių g. 33, tel. (8 5) 262 7798 Žygio g. 90, tel. (8 5) 219 5828
Kaunas
Tortas VaiVorykštė – tai gaiviausias tortas, kuriame dera natūralus jogurtas ir natūralių vaisių tyrės. Šis gaminys be miltų, laktozės ir be kiaušinių. Sveikas ir mažai kalorijų turintis tortas.
Vytauto g. 134A, Garliava, tel. 8 631 40 144 Kovo 11-osios g. 67A, tel. (8 37) 337 034 V.Lašo g. 2 / Eivenių g. 21, tel. (8 37) 795 917 Didžioji g. 82, tel. 8 673 91 881
2018 pavasaris
akyti, kad įdegis gali būti saugus ir sveikas, neteisinga, nes pakitusi odos spalva yra odos pažeidimo požymis“, – tvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Apsauga nuo saulės – apsauga nuo mirtinų ligų Atsarga: tie, kurie žiemą ir pavasarį praleido darbo kabinete ar uždarose patalpose, prie saulės spindulių turėtų pratintis ypač pamažu.
96
Įdegis – gynybinė reakcija
Odos vėžio atvejų daugėja
Odos spalvą ir įdeg į lemia pigmentas, vadi namas melaninu. Kuo tamsesnis odos at spalv is, tuo daugiau melanino oda yra pa sigaminusi. Melaninas atsak ingas už nat ūral ią odos apsaugą nuo UV spindul ių. Jo kiek į le mia genet ik a, hormonų veikla, kai kur ių vaist ų vartojimas, nėšt umas ir kait inima sis saulėje. „Melaninas apsaugo odą nuo pažeidimų sugerdamas UV spindulius. Kuo tamses nė oda, tuo didesnis jos apsaugos nuo UV spindulių lygis (angliškai „Sun Protection Factor SPF“). Šviesiaod žių natūralus SPF yra 3–4. Įdeg us nereišk ia, kad oda bus pa kankamai apsaugota nuo tolimesnių pažei dimų. Net ir žiemą mūsų platumose pata riama neuždengtus odos plotus tepti bent 15 SPF lyg į turinčiomis priemonėmis“, – primena R.Lingienė.
Melanoma nėra tik saulėtų kraštų gyvento jų liga. Mokslininkai pastebi, kad, nepaisant šalyje mažėjančio žmonių skaičiaus, susirgi mų melanoma užregistruojama vis daugiau. Pav yzdžiui, 2006 m. buvo užregistruoti 977 susirgimų melanoma atvejai, o 2010 m. – jau 1 332, 2014 m. – 1 767, 2016 m. – 1 851. Pasak R.Lingienės, tiesioginis ryšys tarp buvimo saulėje ir odos vėžio yra įrodytas moksliniais tyrimais. Yra žinoma, kad melanomos (pik tybiškiausio odos vėžio) išsiv ystymo rizika smarkiai padidėja, jeigu vaikystėje ar jaunys tėje žmogus buvo stipriau nudegęs saulėje. „Žmonės, paprastai nepiktnaudžiaujantys saule, bet staiga pabuvę joje, priklauso dides nės melanomos išsivystymo rizikos grupei nei žmonės, dirbantys lauke. Odos vėžio galima lengvai išvengti, jei įsisąmoninsime, kad bu vimas saulėje be apsaugos priemonių yra toks pat kenksmingas kaip ir greitasis maistas, rū
kymas ar alkoholis. Be to, laiku pastebėjus įta rimą keliančių odos pakitimų, melanomą ga lima išgydyti“, – paaiškina R.Lingienė.
Apsaugos nuo saulės būdai Fizinės apsaugos priemonės, tok ios kaip akiniai, saugant ys tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių, kepurės, maršk inėliai ilgo mis rankovėmis užtikrins visapusę apsaugą. „Maršk inėlius turėtume vilkėti paplū dimyje net ir pasitepę apsauginiu kremu. Svarbu įsidėmėti, kad saulė yra pavojin giausia nuo 11 iki 15 val. Tada yra didžiau sias nudegimo pavojus. Saulės spinduliais reikėtų lepintis anksti ryte arba jau pavaka re. Tomis dienomis, kai skelbiama, kad sau lės akt yv umas padidėjęs, patartina apskri tai jos vengti“, – pataria R.Lingienė. Specialistė įspėja, kad tie, kurie žiemą ir pavasarį praleido darbo kabinete ar užda rose patalpose, prie saulės spindulių turėtų
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„S
Sveikata
Vytauto Liaudanskio nuotr.
2018 pavasaris
pratintis ypač pamažu. Apsaugoti odą nuo neigiamo saulės poveik io galima ir naudo jant specialiai tam sukurtus gaminius, ku rie kenksming us spindulius absorbuoja iš sklaidydami arba atspindėdami. „Apsaugos nuo saulės priemonės, pav yz džiui, kremai, losjonai, pieneliai, yra priski riamos kosmetikos gaminių grupei, todėl jie turi atitikti ES reglamento dėl kosmetikos gaminių reikalavimus – naudojant jas pagal nurodytą paskirtį, nekelti pavojaus sveikatai. Apsaugos nuo saulės priemonių paskirtis – saugoti odą nuo nudegimo ir įdegimo. Tam į šias priemones yra dedama tam tikrų ingre dientų (UV filtrų), kurie ir užtikrina šią ap saugą“, – pabrėžia R.Lingienė. Yra kelios rūšys filtr ų: fiziniai blokato riai, tok ie kaip titano dioksidas ir cinko ok sidas, bei cheminiai absorbentai, kurių są rašas yra itin ilgas. Dažniausiai naudojami avobenzonas, oksibenzonas. „Vertėtų įsidėmėti, kad aukštesnis SPF lygis nėra veiksmingesnis. SPF 15 sugeria arba išsklaido apie 93 proc. UV spindulių, SPF 30 – 97 proc., o SPF 50–98 proc. Svarbu suprasti, kad nė viena kosmetikos priemonė negali apsaugoti nuo saulės 100 proc. No rint užtikrinti veiksmingą apsaugą, svar biausia priemones naudoti taip, kaip nuro dyta ant pakuotės. Apsaugos veiksming u mą lemia priemonės kiek is ir naudojimo dažnumas“, – paaišk ina R.Lingienė.
Pasirinkimas ir naudojimas Kaip jau minėta, apsaugos nuo įdegimo / nu degimo lygį nusako saulės apsauginis fakto rius. SPF parodo, kiek laiko galima būti sau lėje. Tą laiką nesunku apskaičiuoti patiems. Pirmiausia reik ia nustat yti minimalią paraudimo dozę – laiką, per kurį atsiran da negrįžtamas odos paraudimas. Šviesiao džiams asmenims paprastai pakanka pabū ti saulėje 10–15 min. Taigi, jei kremo SPF 15, o oda negrįžtamai parausta per 10 min., saugiai saulėje galite būti 150 min. Renkantis priemonės apsaugos lyg į, bū tina atsak ingai įvertinti savo odos tipą. Pir moodos tipo žmonės yra šviesios odos, žydraak iai ar žaliaak iai, šviesiaplauk iai ar rusvaplauk iai, strazdanoti. Šie asmenys saulėje smark iai nudega ir beveik neįdega, todėl jie turėtų būti ypač atsarg ūs. Pasisau goti reikėtų ir antroodos tipo žmonėms: jiems būdinga šviesi oda, šviesūs plaukai, žalsva, pilkšva, melsva akių spalva. Šie as menys lengvai nudega, švelniai įdega. Apsaugos priemonę reikėtų tepti prieš 15–30 min. iki išeinant į lauką, nes ji turi įsigerti į odą, kad pradėtų veikti veikliosios medžiagos. Nevertėtų ja teptis ir prieš va landą, nes tada sutrumpės saugaus buv imo
saulėje laikas. Net jei apsauginis kremas yra atsparus vandeniui, išsimaudžius, gausiai prakaituojant, dalis jo nusiplauna. Tok iu atveju teptis reikėtų dažniau, vieno dviejų kartų per dieną nepakanka. Vis dėlto, jeig u tenka būti saulėje visą dieną, apsauginį kre mą turėtume naudoti maždaug kas dvi tris valandas. Žinoma, įtakos turi ir jo apsaugos nuo saulės lygis: kuo jis didesnis, tuo re čiau galima teptis. Tam, kad būtų užtikrin tas deklaruojamas apsaugos nuo saulės kie kis, svarbu apsauginio kremo užsitepti pa kankamai. Vieną kartą vidutinio suaug usio asmens kūnui patepti reik ia maždaug šešių pilnų arbatinių šaukštelių kremo ar losjo no nuo saulės. Pasak R.Lingienės, kaip ir kiekv iena pre vencijos priemonė, apsauginiai kremai nuo saulės negali apsaugoti nuo odos vėžio 100 proc., bet gali sumažinti riziką dėl šios ligos išsiv yst ymo. Mokslininkų įrodyta, kad didžiausi DNR pak itimai, lemiant ys tik imybę, jog išsiv ys tys odos vėž ys, įvyksta vaik ystėje, todėl ypač didelį dėmesį reik ia skirti vaikų odos apsaugai. Kūdik iai iki šešių mėnesių iš viso neturėtų būti saulėje. Vyresniems nei šešių mėnesių amžiaus vaikams jau galima pasi džiaugti saule, tačiau kūno vietas, kurių ne dengia drabužiai, privaloma patepti apsau gos nuo saulės priemone. Patariama geriau būti šešėlyje ir vengti saulės tuomet, kai ji kaitriausia. Paplauk iojus vandenyje svarbu kūną vėl patepti kremu, nes jo veiksming u mas sumažėja.
Griežti reikalavimai Pastebimas atsainus lietuv ių požiūris į ap saugos nuo saulės produktus, nors daug u ma mūsų esame pirmo ar antro odos tipo. Šių odos tipų asmenys Pasaulio sveikatos organizacijos įvardijami kaip turint ys di
Sveikata
džiausią riziką odos vėžio išsiv yst ymui. Produktų su UV filtrais naudojimas yra viena iš esminių odos vėžio prevencijos priemonių, kaip, tark im, skiepai nuo už krečiamųjų lig ų. Negat yv us požiūris į ap saugą nuo saulės, dažnai susijęs su informa cijos trūkumu. Pasak R.Lingienės, Europos Komisija deda visas pastangas, kad Europo je gaminami ir jos rinkai tiek iami produk tai atitiktų aukščiausius ir labai griežtus kok ybės ir efekt yv umo reikalav imus. Per kant apsaugos nuo saulės produktą, svarbu atk reipti dėmesį į jo ženklinimą. Ant sau gių produktų pakuočių turi būti nurodyta, kaip tinkamai naudoti produktą, kad būtų užtikrinta maksimali apsauga, taip pat pro dukto gamintojas negali klaidinti pirkėjų teigdamas, jog priemonė apsaugos nuo sau lės visu 100 proc. ir bus atspari vandeniui. R.Lingienė primena, kad buv imas sau lėje yra vienas pagrindinių būdų gauti vi tamino D, todėl žmonės kaitinasi nejaus dami saiko. Rudens–žiemos sezono metu Lietuvoje UVB spindulių nepakanka gau ti pakankamą kiek į vitamino D, todėl į sa vo dietą svarbu įtraukti riebesnių žuv ų (tu nų, lašišų ar skumbrių), kiaušinių, sūrio. Šio vitamino galima gauti ir iš maisto pa pildų, tik svarbu išsiaišk inti, kiek jo orga nizmui iš tiesų reik ia. Iš saulės gaunamo vi tamino D neįmanoma padauginti, nes or ganizmas pasiima tiek, kiek jo reik ia. Orga nizmui reikalinga vitamino D dozė, gauna ma iš saulės, prik lausys nuo to, kiek kūno odos atidengta, ar naudojami UV filtrai, kai žmog us lepinasi saule. Specialistai teigia: pakanka pabūti saulė je bent pusę to laiko, kol oda pradeda įdeg ti. Yra alternat yv ių vitamino D šaltinių, todėl rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių. Jei to nepav yksta padar y ti, privaloma naudoti apsaugos nuo saulės priemones.
Svarbu: pasak R.Lingienės, kaip ir kiekviena prevencijos priemonė, apsauginiai kremai nuo saulės negali apsaugoti nuo odos vėžio 100 proc., bet gali sumažinti riziką dėl šios ligos išsivystymo. 97
2018 pavasaris
Sveikata
Vertikaliai: 1. Karštį mažinantis vaistas. 2. Kaspinuočio lerva, gyvenanti raumenyse. 3. Stomatologas chirurgas, profesorius, monogra fijos „Trišakio nervo neuralgija“ autorius Gintau tas ... . 4. Raginė antauga žmogaus piršto gale. 5. Chirurginis peilis. 8. Hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimas kraujyje, žalsvoji liga (anemijos rūšis). 9. Plunksnos kotas. 12. Prienosi nių ančių uždegimas. 16. Ribosomų grupės, sin tetinančios baltymus. 17. Laukinė ir darželių nuo dinga, vaistinė gėlė dideliais svyrančiais žiedais, kurioje yra alkaloidų, glikozidų. 20. Akies lęšiuko drumstis. 22. Sąnario uždegimas. 24. Išorinė no sies dalis. 25. Maisto papildas akims su liuteinu (pav.). 26. Žmogaus vienasluoksnis plokščiasis epi telis, dengiantis krūtinės bei pilvo ertmės organų
paviršių. 29. Kaktos dalis aukščiau akiduobės. 33. Žemas moterų ar vaikų balsas. 34. Kas žilas. Horizontaliai: 6. Pilvo vandenė. 7. Stam bus, mėsingas, lapuotas, šiurkščiai plaukuotas augalas varpiškais violetiniais žiedais, su kurio šaknų preparatais greičiau gyja kaulai. 10. Lūpos uždegimas. 11. Presuotų vaistų ritinėlis. 13. Vie nas svarbiausių mikroelementų žmogaus orga nizme, jo trūkumas siejamas su hipertenzija, šir dies ir kraujagyslių ligomis. 14. Viena iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių (vyriškoji ar moteriškoji). 15. Receptinis vaistas, injekcinis tirpalas užpil dytame švirkšte, skirtas reumatoidiniam artri tui, poliartritui gydyti (pav.). 18. Lytinės liaukos. 19. Receptinis vaistas, injekcinis tirpalas, varto
jamas bronchinės astmos arba plaučių ligos su kelto bronchų spazmų šalinimui. 21. Nerecepti nis vaistinis preparatas – šampūnas nuo pleiska nojimo ir seborėjinio dermatito. 23. XIX a. pran cūzų prozininkas, garsus novelistas. 27. Švilpia masis kvėpavimo garsas susiaurėjus kvėpavi mo takams. 28. Nuodingas, vaistinis, medin gas augalas. 30. Bičių klijai. 31. Lietuvos miestas. 32. Viršugalvio vieta, kuri mažam vaikui esti minkšta, nesukaulėjusi. 35. Už ragenos esanti priekinė spalvota akies obuolio dalis su vyzdžiu viduryje. 36. Tik savęs mylėjimas, egoizmas. 37. Aštriai rūgštus skystis, vartojamas kulinari joje. 38. Maisto papildas, padedantis atkurti žar nyno mikroflorą (pav.). Sudarė Gintautas Muraška
Norėdami laimėti „Microlife“ kraujospūdžio matuoklį, atsakymus iki gegužės 15 d. siųskite: „Kauno diena“, I.Kanto g. 18, Kaunas; „Klaipėda”, Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda, arba e. paštu info@kaunodiena.lt. Nurodykite miestą, telefoną arba e. pašto adresą. Nugalėtoją išrinksime burtais ir paskelbsime gegužės 22 d. dienraščiuose „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ bei informuosime asmeniškai.
98