nijolė KLiuKAiTĖ-KEPEniEnĖ. novelės ruduo 2020

Novelės ruduo 2020

Dėl rašymo taip jau yra – ne viskas paprasta. Kartais atrodo, rašai tekstą, o jis ima ir pakeičia tave patį taip, kad sunku beatpažinti. Esmingiausi pokyčiai, kaip žinoma, labiausiai gresia romanistams, nes tekstas linkęs įtraukti į tokius verpetus, kurių nė nesitikėjai. Su novele gal paprasčiau. Tiesiog – tekstas trumpesnis. Bet vis tiek kyla klausimų, kiek šis neilgas tekstukas įelektrina ir įsielektrina, kiek kūrybinių galių sugeneruoja, ar išvis reikalinga ji, novelė, ta maža, tegu labai graži vitražo šukė, sugerianti gyvenimo spindulius, atkartojanti juos, perkeičianti, išskaidanti. Ir vis dėlto pabandęs rašyti noveles pajunta šiam žanrui keistą, kone mistišką prisirišimą, nes, kurį laiką žvelgęs į pasaulį per spalvotą kaleidoskopo nuoskilą, pasiilgsta tų būtį sugeriančių spalvų. Šiemet klaipėdietiškas „Novelės rudens“ vakaras buvo truputį – tiksliau, gerokai – kitoks nei ankstesnieji.

Nijolė KLIUKAITĖ–KEPENIENĖ

Rašytojai, o ir skaitytojai Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus novelės konkursui pateiktų novelių aptarimą galėjo stebėti tik I.Simonaitytės bibliotekos tinklalapyje, o mes trys – novelių meistras Algis Kuklys, pianistė Miglė Mosėnienė ir aš, Nijolė Kliukai- tė, – stengėmės klausytojus pasiekti nuotoliniu būdu. Literatūrologas Marijus Šidlauskas skaitytas noveles vertino telefonu. Vis dėlto, kad ir ne visai tobula technika, ji mus jungia.

Aksakalai – šitaip save įvardijo literatūrinio darbo meistrai M.Šidlauskas ir A.Kuklys – nebuvo šių metų novelėmis pernelyg susižavėję, net siūlė niekam neskirti piniginio prizo, bet, manau, jis būtinas, tas žaidybinis konkurso elementas. Kad ir kaip būtų keista, mes, rašytojai, – truputį sportininkai, besimatuojantys ir žodžio aukščio kartelę, ir išmonę, rezgant siužetą. Atrodytų, terūpi išsisakyti, atrasti tą tiesą, kuri šiuo metu pačiam svarbiausia, ir vis dėlto meistriškumas svarbus nė kiek ne mažiau, o kad galėtume palyginti savo ir kitų literatūrinį lygį, būtini konkursai. Tai, kaip žinoma, ne nauja, jie buvo rengiami dar gerokai iki Kristaus.

Konkursui buvo pateikta 12 novelių (vienos autorės šimtą kartų atsiprašau, pražiūrėjau jos tekstą, bet, nors nedalyvavusį konkurse, aptarsiu), jos vertintos anonimiškai, tai ir šįsyk skelbsiu vien novelių pavadinimus, tik laimėjusių novelių autorius įvardysiu. ►

Nijolės Kepenienės nuotr.