Jūratė GRIGAITIENĖ. „Sebastijanas“: tarp tiesos ir melo

„Sebastijanas“: tarp tiesos ir melo

Liūdna komedija arba komiška drama su beveik detektyvine siužeto linija – taip galima apibūdinti Alvydo Vizgirdos režisuotą naują Klaipėdos pilies teatro spektaklį „Sebastijanas“ pagal amerikiečių prozininko ir dramaturgo, dukart Pulicerio premijos laureato Tennessee’o Williamso (1911–1983) pjesę „Netikėtai praėjusią vasarą“ („Suddenly Last Summer“).

vienas teatro 35-mečiui skirtų vaidinimų, bet dėl pandemijos apribojimų premjera rampos šviesą išvydo tik 2022-ųjų sausio 17-ąją.

Paini detektyvinė istorija

Jūratė GRIGAITIENĖ

Antrąsyk į tą pačią upę

Žymaus amerikiečių dramaturgo T.Williamso pjesė „Netikėtai praėjusią vasarą“ nėra labai populiari ir dažnai statoma šalies teatruose. 1958 m. parašytas kūrinys iš karto įgijo kontroversiškos pjesės reputaciją. Kaip žmonių sielų ir protų drumstėja ji buvo užsitraukusi katalikų Bažnyčios nemalonę, pasmerkta kaip maištinga, apgailėtina, moraliai atstumianti, įžeidžianti katalikiškus padorumo standartus.

Lietuvoje prieš daug metų pirmasis šią pjesę atrado, išvertė ir pastatė režisierius A.Vizgirda. Spektaklis sėkmingai dalyvavo tarptautiniame teatrų festivalyje Lione (Prancūzija), tačiau namuose didesnio publikos dėmesio nesulaukė. Vėliau 1995 m. Akademiniame dramos teatre šią komišką dramą pastatė buvęs A.Vizgirdos teatro „Liepų gatvėje 68“ aktorius ir režisierius Olegas Kesminas. Spektaklis kitu pavadinimu „Sebastijanas“ uostamiesčio Pilies teatre buvo planuotas dar 2020-aisiais – kaip Pjesės siužetas nėra labai išsišakojęs ir sudėtingas, aprėpiantis daug siužetinių linijų ar įvykių. Tiesa, liūdnos komedijos arba komiškos dramos naratyvas talpina nemažai intriguojančių detektyvinės istorijos elementų.

Pagrindiniai įvykiai sukasi apie prieš metus vasarą netikėtomis aplinkybėmis mirusį talentingą jauną poetą, turtingos ponios Vinibl vienturtį sūnų. Jau spektaklio pradžioje gedinčios motinos pirmajame monologe išryškėja kai kurios šios painios detektyvinės istorijos detalės. Monologas persmelktas psichologinio gylio, klaidžiojant sujauktos ir nelaimės prislėgtos moters pasąmonės labirintais. Pirmą kartą vaidmenį Pilies teatre kuriančios aktorės Auksės Naujokienės misis Vinibl

Scenos iš Klaipėdos pilies teatro premjeros „Sebastijanas“ (rež. A.Vizgirda, 2022).

arp tiesos ir melo

monologas – tarsi apie viską ir kartu apie nieką, lyg tyla prieš artėjančią audrą. Nuo pirmų akimirkų galima justi, kad ponia Vinibl kai kada padrikų žodžių srautu išsako tik mažytę tiesos dalelę, o visa kita svarbiausia informacija lieka giliai paslėpta sužeistoje širdyje po septyniais užraktais. Siekiama sąmoningai užmerkti akis prieš skaudžią tiesą, ją pagražinti, sutaurinti, prisijaukinti, padaryti sau patogią ir patrauklią. Jei netyčia ir išsprūsta kai kurie faktai, jie iš karto blokuojami, paslepiami po kandžios ironijos ar saviaapgaulės šydu.

Vertinga, kad režisierius tinkamai išdėsto jėgas nuo spektaklio pradžios iki pabaigos, todėl herojų likimai bei įvykiai įsilinguoja pamažu ir neišsisemia pirma laiko. Kiekvienas spektaklyje sukurtas vaidmuo – savaip įdomus ir netikėtas. ►

Algirdo Kubaičio nuotr.

Sukūrė įdomius vaidmenis

◄ Savitos, išraiškingos kūno plastikos personažą Misterį Foksą sukūręs aktorius Ramūnas Šeputis yra ištikimas ponios Vinibl tarnas, slaugytojas, namų prižiūrėtojas. Jo kreiva šypsenėlė nuo pašalinių akių slepia daug turtingosios šeimininkės paslapčių. Personažas dažnai paslaptingai atsiranda netikėtose vietose, nuolat kontroliuodamas situaciją palaiko kompaniją ligotai poniai Vinibl.

Ryžtingai nusiteikusi ponia Holė (akt. Vilija Šeputienė) grobuoniškai siekia neprarasti turtingos giminaitės globos ir užtarimo palikimo dalybose. Jai padeda sūnus Džoržas, kurio vaidmenį sukūrė jauniausias trupėje debiutuojantis aktorius Pijus Šiaulys.

Vėliausiai į painų intriguojančios istorijos verpetą įsilieja pusseserė Ketrina (akt. Vilma Ptašinskaitė). Psichiškai sužaloto jauno žmogaus atmintis, siekiant transformuoti žiaurią realybę, specialiai blokuojama vaistais ir kitomis naujausiomis medicinos priemonėmis. Tokiu būdu siekiama amžiams ištrinti tą vieną tragišką vasaros dieną ir visą įvykių seką iki jauno poeto mirties akimirkos. Ponios Vinibl ir Ketrinos susidūrimas – nelygiavertis, nes jėgos nelygios. Tačiau kartu su Ketrina tiesa pagaliau triumfuoja, nes mergina yra vienintelė šio baisaus įvykio liudytoja ir tiesos skelbėja. Šioje nelygioje dviejų moterų kovoje tarp tiesos ir melo vieninteliu arbitru ir jungiamąja grandimi tampa keistasis Gydytojas, kurio personažą įtaigiai sukūrė aktorius Aurimas Pintulis. Jo veiksmų ir emocijų amplitudė labai plati ir spalvinga, svyruojanti nuo subtilių, vos girdimų pustonių, įsiklausymo į partnerį iki temperamentingų proveržių ir galingo kulminacinio akordo spektaklio pabaigoje. Finalinėje scenoje apsinuoginęs aktorius, pasiekęs ekstazę, virsta tarsi kokiu mediumu, visa savo esybe įsikūnijusiu į sunkiai protu suvokiamą beprasmiškai mirštančio jauno žmogaus kančią. Vaidmens liniją aktorius A.Pintulis veda labai nuosekliai ir tikslingai iki galutinio atsivėrimo taško.

Alsuoja vienu ritmu

Kurti spektaklio atmosferą padeda ir estetiška, išgryninta scenografija. Įstrižai scenos sustatytos keturios šviesios spintelės-komodos su centre apšviestu gyvu žaliuojančiu augalu atrodo tarsi maži vilties daigeliai. O lengvų formų konstrukcija scenos centre primena ir medicinos laboratoriją, ir egzekucijos vietą, ir uždarą patalpą išpažinčiai atlikti, ir sustabarėjusio žmogaus mąstymo tam tikrus rėmus.

Įtampos prisodrintą detektyvinę istoriją puikiai papildo muzikinis garso takelis, kuriame skamba kompozitorių Eliaso Faingersho (Švedija) ir Edvino Vasiljevo muzika. Išraiškingi žymios dizainerės Ainos Zinčiukaitės sukurti kostiumai atliepia pjesės žanrą ir prikausto besigėrinčių žiūrovų akis. Norisi aktorių drabužius, aksesuarus, batus paliesti ir atidžiai apžiūrėti, tarsi kokius muziejaus eksponatus, iš arčiau.

Senokai teatre teko matyti tokį emociškai ir vizualiai stiprų spektaklio finalą, kaip naujausioje Pilies teatro premjeroje „Sebastijanas“, kurią režisavo A.Vizgirda. Spektaklio pabaiga buvo tokia iškalbinga ir išraiškinga, kad žiūrovams prireikė kelių akimirkų, kol atsitokėję sugrįžo į save ir pradėjo ploti. Tai rodo didelį aktorių ir, žinoma, režisieriaus profesionalumą bei teatro išmanymą. Iki šio stipraus kulminacinio taško šeši aktoriai ėjo labai tikslingai ir palaipsniui augino įtampą, kuri sprogo spektaklio finale. Visi „Sebastijano“ aktoriai, ypač A.Pintulis (Daktaras), nuo pradžios iki pabaigos alsavo vienu ritmu, padėdami vienas kitam sukurti laukimo įtampos prisodrintą amerikiečių dramaturgo T.Williamso pjesės „Netikėtai praėjusią vasarą“ pastatymo atmosferą. Pritarčiau režisieriaus A.Vizgirdos išsakytai minčiai, kad ši pjesė yra daugiaplanė ir turi labai daug komponentų. Todėl spektaklis turėtų sudominti ir pritraukti į Pilies teatrą daug įvairaus amžiaus žiūrovų.