Košmarų skersgatvis. Niūri pasaka suaugusiesiems

„Užeikite ir pažvelkite į vieną iš labiausiai nepaaiškinamų visatos paslapčių! Ar jis žmogus, ar žvėris? Šį padarą ištyrė žymiausi mokslininkai ir vienareikšmiškai paskelbė, kad tai vis dėlto žmogus. Žmonės, esu pasirengęs jums pasiūlyti paskutinę galimybę pamatyti šią ypatingą būtybę. Iš kur ji atsirado? Ji atėjo į šį pasaulį iš ten, kur mes visi, tačiau motinos įsčiose kažkas nutiko. Ji netinkama gyventi. Ar tai žvėris, ar žmogus? Jums pasisekė, nes šį vakarą pamatysite, kaip jis maitinasi! Ateikite ir sužinokite. Jis žmogus... ar žvėris?“

Tyrinėja žmogaus sielą

Ne taip seniai už „Vandens formą“ („The Shape of Water“, 2017 m.) gavęs „Oskarą“ už geriausią režisūrą ir filmą, meksikiečių kilmės režisierius Guillermo del Toro grįžo į kino ekranus su noir stilistikos filmu „Košmarų skersgatvis“. Žaisdamas su sau įprasta išraiškinga kinematografija, kaip ir ankstesniuose savo darbuose („Pano labi- rintas“, 2006 m. ir „Purpurinė kalva“, 2015 m.), šį kartą G.del Toro pirmąsyk sukūrė filmą, kuriame nėra fantastikos elementų, antgamtiškų jėgų, ir tyrinėja kitokią pabaisą – žmogaus sielą. „Košmarų skersgatvis“ pilnas didelio kalibro Holivudo žvaigždžių, kurios vaidina cirko keistuolius, magus ir aiškiaregius.

Siužetas: Antrojo pasaulinio karo laikų Amerikoje Stenas, bėgantis nuo savo problemų vienišius su paslaptimi akyse, patenka į keliaujantį karnavalą. Ten jis įsidarbina

Naujas Filmas

Pavadinimas: „Košmarų skersgatvis“ / „Nightmare Alley“.

Žanras: kriminalinė drama, trileris.

Sukurta: 2021 m. JAV, Meksika, Kanada.

Režisierius: Guillermo del Toro.

Scenarijaus autoriai: G.del Toro, Kim Morgan.

Aktoriai: Bradley’s Cooperis, Cate Blanchett, Toni Collette, Willemas Dafoe, Rooney Mara, Ronas Perlmanas.

Operatorius: Danas Laustsenas.

Kompozitorius: Nathanas Johnsonas.

Trukmė: 2 val. 30 min.

Amžiaus cenzas: žiūrovams nuo 16 metų.

pagalbiniu darbuotoju ir palaipsniui įsilieja į keistų cirko pramogų pasaulį. Jis išmoksta kelių scenos triukų ir įsimyli jauną moterį vardu Molly. Naudodamasis kolegų išmokytais mentalizmo metodais, jis sukuria savo solo pasirodymą ir tampa žymiu aiškiaregiu, o Molly – jo padėjėja.

Tačiau Stenas pernelyg atsidavęs savo darbui ir pinigų troškimui. Susipažinęs su nesilaikančia etikos kodekso psichologe daktare Lilit Ritter, jis sudaro velnio sandorį. Pasinaudodamas jos klientų asmeninėmis paslaptimis, Stenas pradeda eiti tamsiu keliu ir melžti iš turtuolių pinigus, vaidindamas, kad gali susisiekti su jų mirusiais artimaisiais. ►

◄ Peržengęs ribą Stenas negali sustoti ir eina iki galo, siekdamas išmelžti iš savigraužą jaučiančių ir vilties netekusių turčių viską, ką tik įmanoma.

Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo Williamo Lindsay Greshamo romaną, pasirodžiusį 1946 m. Rašytojas pats asmeniniais tikslais aktyviai tyrinėjo uždarą aiškiaregių bei keliaujančių karnavalų gyvenimą, ir šis romanas tapo jo žymiausiu kūriniu. „Košmarų skersgatvį“ konsultavo dabar žymus mentalistas, Brodvėjuje rengiantis sėkmingus šou Derrenas Brownas ir Telleris iš vieno sėkmingiausių visų laikų magų dueto „Penn and Teller“. Tad filme visi rodomi triukai, manipuliacijos ir keistenybės turi tikrą istorinį pagrindą.

Asmeniška tema

Režisieriui G.del Toro ši tema buvo asmeniška. Ne viename interviu jis atviravo, jog dar vaikystėje gyvendamas Meksikoje dažnai pats lankydavosi panašiuose keliaujančiuose karnavaluose ir visą gyvenimą domėjosi magijos menu bei triukais. Jis dažnai pasakoja asmenišką istoriją apie savo tėvą, kurį pagrobė narkotikų kartelis. Tada ilgai netrukus jo šeima sulaukė dviejų asmenų, save vadinusių aiškiaregiais, dėmesio. Šie už atlygį siūlėsi padėti surasti dingusį tėvą. Pagrobimų ir žmogžudysčių tais laikais netrūkdavo. Dėl Meksikoje siautėjančių narkotikų platintojų gaujų, nusikaltimų skaičius buvo didelis. Tad netrūko kenčian- čių ir savo artimuosius praradusių gyventojų. Jais be vargo naudojosi įvairiausio plauko šarlatanai. Kai vieną dieną jie pasibeldė į režisieriaus duris, šis juos išspyrė lauk.

Filmą galima sąlygiškai padalyti į dvi dalis. Pirmojoje matome keistos gyvybės kupiną keliaujančio karnavalo trupės kasdienybę pagrindinio personažo akimis. Jį vaidina Bradley’s Cooperis. Autentiškos tų laikų pramogos gali atrodyti labai neįprastos šių laikų žiūrovams. Filme karnavalo šauklys kiekviename mieste kviečia žmones pamatyti galiūną milžiną ir vikrų liliputą, moterį, kuri gali ištverti didžiules elektros sroves, aiškiaregę, kuri gali atsakyti į slapčiausius klausimus. Jis vilioja pasisupti karuselėse, aplankyti siaubo kambarius, pamatyti konservuotus negimusius kūdikius ir vieną šiurpiausių pramogų – žmogų pabaisą, kuris maitinasi gyvomis vištomis. Realybėje žmogus pabaisa arba žvėris yra karnavalo savininko įkalintas ir išnaudojamas nužmogintas benamis, priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų. Istoriškai tai irgi yra tikslu. Kadangi ne visos pramogos buvo legalios, sulaukus vietinės bendruomenės pasipiktinimo, karnavalas susikraudavo daiktus ir keliaudavo į kitą miestą.

Įtraukia ir įkalina

Susipažinę su spalvingais karnavalo personažais, antroje filmo dalyje jau sekame pagrindinio personažo Steno pėdomis. Jis po kurio laiko atranda savo įtaigos talentą ir išmoksta sudėtingo bendravimo kodo, kuris nematomas paprastiems žmonėms. Atsiskyręs nuo karnavalo, jis siekia asmeninės mentalisto karjeros, keliaudamas po prabangius didmiesčių klubus ir restoranus.

Savo pasirodymuose Stenas skaito žiūrovų mintis. Žmonos padedamas jis gali iki smulkmenų nupasakoti, kokius daiktus turtingos damos nešioja rankinėse. Tačiau didžiausią poveikį daro kalbėjimasis su žiūrovų gedimais mirusiais artimaisiais. Čia Stenas jaučiasi darantis didžiausią įtaką, kuriai vis sunkiau atsispirti ir jam pačiam. Nors ne kartą įspėtas kolegų nesinaudoti kitų žmonių sielvartu, jis vis dažniau peržengia ribą, už kurios jau nebėra kelio atgal. Klausimas, ar jis iš tikrųjų turi galių, ar tik gali įtikinti žmones, kad jų turi, neturi prasmės. Netekę artimųjų žmonės nori juo tikėti, o Stenas moka suteikti jiems vilties iliuziją.

Vėliau Stenas susipažįsta su psichologe (akt. Cate Blanchett), kuri čia atlieka femme fatale vaidmenį. Tarp jų užsimezga nuodingas tiek kriminalinis, tiek seksualinis ryšys. Ji – turtingų žmonių nuodėmklausė. Neaiškių inspiracijų vedama, ji skatina Steną dar toliau eiti tamsos keliu, išduodama savo klientų paslaptis „mintis skaitančiam“ mentalistui. Kaip ir kiekviename puikiame noir žanro filme, istorija suteikia Stenui daugybę progų išsivaduoti nuo blogų pasirinkimų, tačiau jo ego ir ambicijos nuolat ima viršų. Vėliau įvykiai tampa visiškai nebekontroliuojami. Istorijos kulminacija – viena niūresnių ir tragiškiausių, kokią tik prisimenu iš pastarojo meto kino.

Filmo „Košmarų skersgatvis“ pasaulis yra tamsus, kuriame visada lyja. Veiksmas užburiantis ir grėsmingas, čia lengva pasijusti įtrauktu ir įkalintu. Juosta pasižymi milžiniška gamybos verte, ypač nuostabiomis dekoracijomis ir kostiumais. Tačiau šiame 150 minučių trunkančiame pasakojime apie žmogaus pasinėrimą į beprotybę nuolat jaučiama neišvengiamai liūdna pabaiga. Tai nėra emociškai jautriausias režisieriaus darbas, tačiau ekrane jaučiamas kruopštumas ir dėmesys detalėms, meistriškumas ir aukštas atsidavimo lygis. Viską puikiai atlieka solidus aktorių ansamblis. Juosta turi viską, ko reikia geram kinui, tik jis didžiajai daliai žiūrovų gali atrodyti pernelyg nišinis ir arthousinis. Tai klasikinis noir filmas, sukurtas žmogaus, kuris vertina ir supranta šį žanrą. Tai tamsi pasaka suaugusiesiems be drakonų ir slibinų, bet su tikromis pabaisomis.