Jovita SAULĖNIENĖ. Didžiojo mąstytojo I.Kanto istorinės ir kultūrinės sąsajos su Klaipėda (3

Didžiojo mąstytojo I.Kanto istorinės ir kultūrinės sąsajos su Klaipėda (3)

Artėjančiam Klaipėdos 770 metų jubiliejui

Iškili asmenybė kiekvienam yra tam tikra žinia. Ką skleidžia Immanuelio Kanto vardas? Atsakymas – ne iš lengvųjų. Nežinoma, ar populiari ši asmenybė buvo senojoje Klaipėdoje. Tai netyrinėta. Šio mąstytojo vardas Klaipėdoje garsiai buvo prisimintas tik XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiais. Tad ir pasižvalgykime po I.Kanto vardu pažymėtas vietas.

Jovita SAULĖNIENĖ

Vardo magija

Vardas – tai nuoroda į žmogų ir kartu jam parinktas linkėjimas. Prasmingas, malonus ausiai ir bene daugiausia kasdien ištariamas ar girdimas šis žodis – kiekvieno žmogaus gyvenimo kodas. Tik mokėkime iššifruoti, kas mūsų varduose įprasminta. Šį uždavinį padės išspręsti ir antroponimikos mokslas, nagrinėjantis vardų kilmę ir reikšmes. ►

I.Kantas. 1920. Dailininkas – Heinrichas Wolffas (1875–1940). Iš Aleksandro Popovo paveikslų kolekcijos.

I.Kantas ir jo bičiuliai. 1892. Dailininko Emilio Doerstlingo (1859–1940) paveikslo centre – namų šeimininkas, skaitantis laišką, prie stalo sėdintys J.C.Jacoby, Ch.J.Krausas, E.T.Hofmanas ir kitos Karaliaučiaus įžymybės, temperamentingai reaguojančios į laiško turinį. Prie lango stovi tarnas Lampė.

Biržos tiltas ir Dangės pakrantė 1934 m.

I.Kanto vardas

I.Kantas gimė Karaliaučiuje per šv. Immanuelio vardo dieną. Mama naujos gyvybės atėjimą į gyvenimą užfiksavo savo užrašuose: „1724 m. balandžio 22 d., sekmadienį, rytą 5 valandą mano sūnus Emmanuelis gimė šiam pasauliui ir 23 dieną šventuoju krikštu apsaugotas šių krikštatėvių pastangomis (...) Dievas tepriima savo malonės sandoron iki palaimintos pabaigos Jėzaus Kristaus valiai. Amen.“ Krikštytas jis buvo biblinio personažo vardu Emmanueliu, reiškiančiu „Dievas su mumis“. I.Kantas didžiavosi savo vardu ir laikė sau tinkamu. Suaugęs jis pakeitė pirmąją raidę „E“ į „I“. I.Kanto vardas arba tas „Dievas su mu- mis“ – tai pirminė nuoroda į šios asmenybės teiginius apie žmogiškumą, valingą savosios asmenybės ugdymą, jo mintis, sulaukusias gausaus būrio pasekėjų. Žinoma, neatmetami ir kiti variantai, priklausomi nuo kiekvieno supratimo.

◄ Kultūrinėje terpėje vardai įgauna specifinių spalvų ir atspalvių. Prof. Christiano Grafo von Krockowo žodžiais tariant, vardai – „tarsi indai, kurie kažką saugo“. Mitologiniame mąstyme vardas apima reiškinio esmę, sielą ir teikia valdymo galią. Vardas ne tik kiekvienam asmeniui įpareigoja siekti vykdyti juo suteiktą misiją. Vardas turi ir magiškos galios. Neatsitiktinai valstybės ar miestai pasirenka savo globėjus. Pvz., Lenkijos globėja yra šv. Bronislava, Prūsijos – šv. Darata, Klaipėdos mies- to – šv. Jonas evangelistas ir pan.

I.Kanto taisyklės

I.Kantas nugyveno ilgą kūrybingą gyvenimą, laikydamasis savo paties susikurtos taisyklių sistemos, kuri buvo įdomi ne tik

amžininkams. Ji savaip patraukli net praėjus beveik trims amžiams.

Pirmiausia krenta į akis I.Kanto dienotvarkė, reglamentuota taisyklėmis. Jis tvirtino, kad žmogui reikia mažiau miegoti, nes „patalas – ligų lizdas“. Jis pats atsikeldavo 5 val. ryto ir, išgėręs du puodelius silpnos arbatos bei surūkęs pypkę, rengdavosi paskaitoms, kurios prasidėdavo 7 val. Po jų sėsdavo prie darbo stalo.

Valgė vieną kartą. Pietaudavo 13 val. su protingais ir guviais pašnekovais. Jo įsitikinimu, valgyti vienam neleistina, nes taip ne tik neatstatysi jėgų, bet net jas išsekinsi, likęs su savo mintimis. Žvalumą grąžina stalo kaimynai ir laisvas pokalbis. O pokalbis prie stalo – didis menas. Kad jis toks taptų, privalu kalbėtis su visais, o ne tik su kaimynu, neleisti stoti ilgai trunkančiai, visus slegiančiai tylai, neperšokti nuo vieno dalyko prie kito... Pokalbyje svarbu išvengti ginčų, o įsiliepsnojus jų aistroms, neprarasti orumo. Debatus reikėtų užbaigti pokštu, nes juokas pagerina virškinimą. Sakoma, kad I.Kantas mėgdavęs užbaigti pokalbį sentencija: „Brangūs draugai, draugų nėra.“

I.Kanto manymu, žmogui būtina vaikščioti bet kokiu oru ir būtinai vienam. Po pietų jis žingsniuodavo pamėgtu vienu ir tuo pačiu maršrutu. Grįžęs iš pasivaikščiojimų, skaitydavo. 22 val. eidavo miegoti. I.Kantas ragino domėtis filosofija, nes tai dvasinė priemonė įveikti visokius negalavimus.

Tai tik keli fragmentai iš I.Kanto gyvenimo būdo ir įpročių, kuriuos jis grindė protu, valios galia ir kurių jis šventai laikėsi. Ne vienam I.Kanto gyvenimas priminė „mašinos darbą“. Iš tikrųjų I.Kanto gyvenimas – kryptingas tikslo siekimas („Aš jau nusibrėžiau sau kelią, kurio ketinu laikytis. Aš įžengiau į jį, ir niekas neturi man trukdyti eiti šiuo keliu“. „Aš stengiausi daiktus pajungti sau, o ne save daiktams“. „Nepasiduok bėdai, drąsiai ją pasitik“). Jam tai pavyko. Ne veltui sakoma, kad „I.Kantas pats save sukūrė. Ir šiuo atžvilgiu jis unikalus“ (Arsenijus Gulyga).

I.Kanto gatvė

1926 m. Klaipėdoje nutiesta nauja gatvė, sujungusi buvusio Krūmamiesčio rajoną su Bomelsvite, Melnarage, Giruliais, buvo pavadinta filosofo garbei jo vardu. Klaipėdiečiai nors ir su pertraukomis išsaugojo šį pavadinimą. „I.Kanto vardo parinkimas reiškė ne ką nors kita, o bandymą parodyti simbolinę sąsają tarp Klaipėdos ir Rytų Prūsijos“ (Vasilijus Safronovas). Iš tiesų gatvės pavadinimą lėmė daugiau ir svarbesnių priežasčių. Negalima pamiršti, kad I.Kanto protėviai gyveno šiame mieste. Be to, jame buvo istorinis laikotarpis, kai I.Kanto idėjų dvasia čia buvo pradėtos Prūsijos didžiosios ekonominės, socialinės, kultūrinės reformos. Tokį sprendimą galėjo paskatinti ir 1924 m. Lietuvoje paskelbtas konkursas dėl mąstytojo ryšių su lietuvybe tyrinėjimų.

Akmenimis grįstą gatvę ir blokuotus Kanto bei Pievų tako namus suprojektavo žinomas architektas Paulis Giesingas (1891–1961), gimęs Štutgarte. Į Klaipėdą jis atvyko 1916 m. ir vyriausiuoju miesto architektu buvo paskirtas 1926 m. Architektas vadovavo daugelio iškilių pastatų statyboms, siekdamas įtvirtinti bauhauzo stilių, kuriuo buvo norima atitrūkti nuo istorizmo, dekoratyvumo, atsiskirti nuo tradicijos ir įtvirtinti modernumą bei funkcionalumą. P.Giesingo projektuoti pastatai išlikę iki šių dienų. Miestą puošia buvęs taupomosios kasos ►

Įžanginį žodį 2019 m. surengtoje I.Kantui skirtoje mokslinėje konferencijoje tarė I.Kanto bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka. I.Kanto bibliotekos archyvo nuotr.

I.Kanto mokykla. I.Simonaitytės biobliotekos archyvo nuotr.

I.Kanto aikštė. Asmeninio archyvo nuotr.

◄ pastatas Liepų ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje, Vaikų ligoninė ir kiti statiniai. Pagal jo projektus buvo išplėsta S.Dacho mokykla, rekonstruotas Klaipėdos dramos teatro interjeras (pertvarkyta scena, pakeista sienų apdaila ir pan.).

I.Kanto mokykla

1934 m. I.Kanto gatvėje iškilo architekto P.Giesingo projektuotas bauhauzo stiliaus mokyklos pastatas, kurio statybą rėmė miesto magistratas. Mokykloje buvo įrengtos 22 klasės, mokslų laboratorija, piešimo kambarys, parketu išklota sporto salė. Pusrūsyje – sargo butas. Prie mokymo patalpų galo priglaustos gyvenamosios patalpos.

Moderni mokykla, kuriai vadovavo pedagogas Fritzas Wallgahnas, tapo miesto puošmena ir pasididžiavimu. 1937 m. jai buvo suteiktas I.Kanto vardas. Čia buvo mokoma vokiečių ir lietuvių kalbomis. Mokykla veikė iki 1944 m. 1944–1945 m. pastatas perduotas kariškiams. Čia vyko povandenininkų, kitų šaltinių teigimu, ir lakūnų mokymai.

I.KANTO AFORIZMAI

Valdyk savo prigimtį, kitaip ji valdys tave. Naktis – didinga, diena – graži. Didingumas jaudina, grožis traukia. Žmogaus protas taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai.

1948 m. balandžio 8 d. šios buvusios mokyklos pastate įsikūrė ir iki šiol gyvuoja Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

I.Kanto aikštė

Klaipėdos mieste nerasime kitos aikštės, kuri būtų tiek kartų kitaip vadinta, kaip dabartinė Lietuvininkų aikštė. Skirtingos epochos ir jų savi tikslai keitė jos pavadinimus. 1935–1940 m. aikštė vadinosi I.Kanto vardu. Tačiau ji lygiagrečiai dar buvo vadinama ir Hindenburgo vardu. Paulius von Hindenburgas (1847–1934) buvo Vokietijos valstybės ir karo veikėjas, feldmaršalas, 1925–1934 m. Vokietijos, dar vadinamos Veimaro Respublika, prezidentas, 1933 m. kancleriu paskyręs Hitlerį. 1915 m. jis lankėsi Klaipėdoje. Miesto knygoje yra šio vizito metu jo paliktas įrašas. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona slaptu dekretu yra apdovanojęs jį Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu.

I.Kanto biblioteka

2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas I.Kanto vardas davė naujų impulsų jos veiklai. Biblioteka siekia pateisinti šį garbingą vardą ir artina I.Kantą prie klaipėdiečių gyvenimo.

Per neilgą laiką jau surengtos I.Kanto asmenybei ir jo filosofijos tiesoms skirtos trys mokslinės konferencijos, kuriose aptartas filosofinis, istorinis, kultūrinis Švietimo epochos kontekstas, nagrinėta kantiškoji moralės samprata, skaityti pranešimai apie I.Kanto lietuviškų šaknų paieškas. Nemažo susidomėjimo sulaukė literatūrinė muzikinė kompozicija „I.Kanto pėdomis“, kurią atliko skaitovas Domininkas Malajavas ir pianistas Milo Longo, taip pat projektas „I.Kanto protėvių istorija“, ieškant šios iškilios asmenybės istorinių bei kultūrinių sąsajų su Klaipėdos miestu.

Rengiantis artėjančioms I.Kanto 300-osioms gimimo metinėms, bibliotekoje įvyko įdomi diskusija, dalyvaujant Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos kultūros veikėjams.

Dėl prenumeratos kreiptis į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją adresu: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.

I S S N 2 3 5 1-5 8 4 8