Algirdas ŠUMSKIS. XXII tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkurso aidai

XXII tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkurso aidai

Į Klaipėdą gegužės 12–15 dienomis suvažiavo 25 chorai iš Lietuvos ir užsienio: uostamiestyje vyko XXII tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas.

Algirdas ŠUMSKIS

Abejonių buvo daug

Su dideliu jauduliu ir nežinomybe, gerai suvokdami galimybių trapumą, bet ir atsakomybę, ryžomės jau neatidėlioti vis į didesnę nežinią, o imti ir organizuoti, surengti XXII tarptautinį Stasio Šimkaus chorų konkursą. Taip, pasaulinis fonas dėl pandemijos ir karo Ukrainoje tikrai nebuvo palankus, bet ryžomės. Ar iš to ką laimėjome, ar ne, parodys tik laikas, nes tik jis viskam yra teisėjas.

Mūsų ryžtas buvo tvirtas, juk šis konkursas yra Klaipėdos miesto chorvedžių, o ir ne tik jų, bet ir miesto kultūrinės bendruomenės pasididžiavimas ir paveldas. Numarinti jį būtų tikrai ne pats protingiausias sprendimas. Juk tai miesto chorinės bendruomenės, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ daugiau nei 45 metus po kruopelytę puoselėtas, išaugintas iki tarptautinio renginio, subrandintas ryškus chorinės kultūros vaisius. Jo kūrėjų ir pagrindinių organizatorių – Vytauto Blūšiaus, Roberto Varno, Algio Zaboro ir dabartinės Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos – pastangomis konkursas tapo solidžiu chorinės kultūros reiškiniu, turinčiu savas tradicijas, sukaupusiu ►

Konkurse dalyvavo kamerinis choras „Credo“ (vad. K.Tokalo) iš Ukrainos.

Konkurso akimirka. Dainuoja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos choras „Ave vita“ (vad. K.Barisas).

Nerijaus Jankausko nuotr.

Koncerto Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje akimirka. Dainuoja Brighamo Youngo universiteto choras (vad. A.Crane’as, JAV).

Konkurso dalyviai po koncerto „Draugai – draugams“.

◄ didžiulę patirtį, pripažintu tarptautiniu chorinio žanro renginiu, yra gerai žinomas ne tik Klaipėdoje, Lietuvoje, Europoje, bet ir kur kas plačiau. Kita vertus, tai vienas ryškiausių chorinės kultūros veiksnių Klaipėdoje, tai turime branginti, to neturime teisės apleisti.

Galimybė bendrauti čia ir dabar – ne mažiau svarbi nei varžytuvės.

Tad ir ėmėmės šio labai nelengvo ir atsakingo darbo.

Abejonių buvo daug. Pirmiausia, ar pandemijos nuvarginti chorai norės dalyvauti konkurse, ir dar tokiame atsakingame. Ypač dvejojo mūsų, Lietuvos, kolektyvai. Be to, visiškai nebuvo aiški chorų padėtis po pandemijos – kiek jų išliko po ilgo karantino ir draudimų, apribojimų dirbti, dainuoti. Buvo net keista girdėti, kai visur skelbiama apie dainavimo chore pavojingumą ir mirtinos ligos COVID-19 plitimą choriniuose kolektyvuose. Akivaizdu buvo tai, kad ši padėtis daugelį kolektyvų privedė prie veiklos vegetavimo, o nemažai atsidūrė ties žlugimo riba. Ir tai buvo jaučiama visur, ne tik Lietuvoje. Jau pirmieji organizaciniai žingsniai tai aiškiai parodė. ►

Akimirka iš koncerto Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Kamerinis choras „Credo“ (vad. K.Tokalo) iš Ukrainos.

Konkurso akimirka. Kuldygos 2-osios vidurinės mokyklos 2–9 klasių moksleivių choras „Skani“ (vad. J.Paipa, Latvija).

◄ Tačiau buvo jaučiamas ir tam tikras atgaivos momentas, savotiškas chorinio vyksmo renesansas. Paraiškos plaukte plaukė iš įvairių šalių, plūdo paklausimai apie konkursą. Tačiau, labai gaila, ne iš Lietuvos. Daug gavome užsienio chorų paraiškų, ir tai mus džiugino. Tačiau kartu ir liūdino, nes lietuvių chorai tokio entuziazmo nerodė.

Visai kitokia padėtis buvo internetinėje erdvėje, kur mirgėte mirgėjo pranešimų ir pasidžiaugimų laimėjimais virtualiuose chorų konkursuose. Galima buvo pamanyti, kad keičiasi laikai, kad viskas pereina į virtualų gyvenimo lauką, kad labiau vertinami virtualūs reiškiniai nei gyvas žmonių bendravimas. Ir čia stebėjome daug spekuliacijų, daug ne tikro darbo su chorais, o pasiteisinimų, nenoro ar net neįgalumo dirbti, naudojant senus choro įrašus, dažnai tuo spekuliuojant ir imituojant darbą. Ar tai gerai – nežinau.

Tad ėmėmės aktyvios konkurso reklamos tarp Lietuvos chorų, rėmėmės asmeniniais kvietimais. Tai išjudino Lietuvos kolektyvus. Jau metų pradžioje turėjome daugiau nei 40 kolektyvų paraiškų, tarp jų – ir iš Lietuvos. Po truputį teigiamai buvo sprendžiami ir konkurso finansavimo, sklaidos bei kiti organizaciniai reikalai. Tačiau čia – vėl ne lemtis. Prasidėjo karas – Rusija nepateisinamai ir brutaliai užpuolė Ukrainą. Teko atsisakyti chorų iš agresyvios Rusijos ir Baltarusijos, o ir chorai iš Ukrainos dėl karo atvykti į konkursą negalėjo. Atsirado netikrumo ir dėl kitų konkurso reikalų, juk karas visiškai šalia mūsų, o agresorius – mūsų kaimynas... Tad tokia šiemečio konkurso organizavimo preliudija.

Rungėsi ir koncertavo

Surengti jį nebuvo lengva, bet padėjo tai, kad šis konkursas garsėja aukštu meniniu lygiu, į jį atrenkami gerai žinomi ir perspektyvūs Lietuvos bei užsienio choriniai kolektyvai. Dalyvauti vertinimo komisijos darbe buvo pakviesti žymūs Lietuvos ir užsienio chorvedžiai.

Taigi XXII tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas įvyko, ir tai – mūsų visų nuopelnas. Jis vyko Klaipėdos koncertų salėje ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Rengėjai – Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionaliniu kultūros centru.

Šiemet konkurse dalyvavo 25 kolektyvai iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, JAV ir Lietuvos. Kad ir kaip būtų gaila, bet kolektyvai iš Ganos, Angolos ir Lenkijos ir daugelis chorų iš Ukrainos dėl karo ir įvairių kitų priežasčių neatvyko, o mes jų labai laukėme, ypač konkursuose, koncertuose.

Vis dėlto galime pasidžiaugti ir konkursu, ir surengtų konkurso dalyvių koncertų skaičiumi. Jis tikrai įspūdingas: net 16 koncertų vyko Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Nidoje, Skuode, Plungėje, Kuliuose, Plikiuose. O konkurso atidarymo koncerte Klaipėdos koncertų salėje koncertavo iškilus Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio.

Konkurse ir koncertuose dainavo garsūs chorai: mišrus choras „Brigham Young University Singers“ (vad. Andrew Crane’as) iš JAV, Estijos visuomeninio transliuotojo mišrus choras (vad. Hirvo Survo), Talino technologijos universiteto kamerinis choras (vad. Rihardas Zarinis), taip pat pasirodė daug kitų chorų ir vokalinių ansamblių. Padedant fondui „Stiprūs kartu“, iš Ukrainos atsivežėme bažnyčios kamerinį chorą „Credo“ (vad. Kateryna Tokalo). Išgirdome ir mūsų šalies garsius chorus: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos chorą „Ave vita“ (vad. prof. Kastytis Barisas), jauną, tačiau labai įdomų Vilniaus sakralinės muzikos chorą „Adoramus“ (vad. Imantas Jonas Šimkus, Mantvydas Drūlia). Ne mažiau stebino ir vaikų choras iš Plungės – Mykolo Oginskio meno mokyklos jaunių choras (vad. Irena Bakanauskienė). Džiugino Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“ (vad. Jovita Kulakauskienė) ir Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vokalinis ansamblis „Raskila“ (vad. Lina Kairytė), kiti kolektyvai. ►

Konkurso didžiojo Gintaro prizo nugalėtojas Brighamo Youngo universiteto choras (JAV), choro vadovas A.Crane’as su vertinimo komisijos pirmininku prof. J.Budday.

Štai kaip konkursą įvertino jo komisijos narys prof. A.Dambrauskas.

XXII tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkurso apdovanojimai. Su vertinimo komisija ir organizatoriais.

◄ Be paties konkurso ir jo dalyvių koncertų, Klaipėdos koncertų salėje vyko diskusija-seminaras prie apskritojo stalo konkurso dalyviams ir svečiams. Jį vedė konkurso vertinimo komisijos narys prof. Vytautas Miškinis. O ir chorams surengta vakaronė buvo smagi ir įsimintina.

Lyderiai – amerikiečiai

Trumpai apžvelkime konkursą iš „vidaus“. Jo vertinimo komisijoje dirbo prof. Jürgenas Budday (pirmininkas, Vokietija), Valteris Soosalu (Latvija) ir gerai žinomi Lietuvos chorinės kultūros vedliai – prof. V.Miškinis, prof. Artūras Dambrauskas, doc. Tomas Ambrozaitis. Komisija buvo reikli, juk tai puikūs chorinio meno žinovai.

Konkurso A (mišrūs chorai) kategorijoje dalyvavo 9 chorai. Chorai iš Latvijos tradiciškai būna patys stipriausi ir gausiausiai dalyvauja. Tačiau šiame konkurse nei chorų skaičiumi, nei savo meniniu lygiu

ramus“ (vad. I.J.Šimkus, M.Drūlia), pelnęs trečiąją vietą, ir ypač savo jaunatviškumu bei charizma maloniai nustebinęs Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos choras „Ave vita“ (vad. K.Barisas), laimėjęs antrąją vietą. Tačiau aukštu meniniu lygiu, muzikine kultūra ir menine branda vienareikšmiškai išsiskyrė Brighamo Youngo universiteto choras (vad. A.Crane’as) iš Jutos valstijos Provo miesto (JAV), iškovojęs pirmąją vietą A kategorijoje. Šio choro atliktas A kategorijos privalomas kūrinys – Donato Zakaro motetas „In Monte Oliveti“ – tapo kone šio kūrinio atlikimo etalonu, o ir visa choro padainuota programa paliko didžiulį įspūdį.

B kategorijoje dominavo latvių chorai: Katlakalno tautos namų moterų choras „Magone“ (vad. Baiba Āboliņa-Smirnova) ir Kuldygos kultūros centro moterų choras „Gaisma“ (vad. Jana Paipa). Abiejų chorų pasirodymai nebuvo labai aukštai komisijos įvertinti, gal kiek geriau pasirodė moterų choras „Magone“, kurį komisija rekomendavo antrajam turui.

C kategorijoje (mokykliniai chorai) taip pat staigmenų nebuvo, čia vėl dominavo latvių chorai: jaunimo choras „Ameno“ (vad. Diana Demiterė) ir Kuldygos 2-osios vidurinės mokyklos 2–9 klasių moksleivių choras „Skani“ (vad J.Paipa).

Maloniai pradžiugino vaikų chorų kategorijoje pasirodę du vaikų chorai iš Lietuvos: Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos jaunių choras (vad. I.Bakanauskienė) ir Ukmergės meno mokyklos jaunių choras ,,Rūta“ (vad. Adelė Mikalkėnienė). Plungiškiams sekėsi kiek geriau, buvo juntamos choro galimybės, pritrūko gal tik sėkmės. O ir Ukmergės mergaitės pasirodė neblogai, gal joms tik stigo konkursinės patirties, choras dar labai jaunas, sunku buvo nugalėti jaudulį, tad ir rezultatas kiek kuklesnis.

Atsirado naujų kategorijų

latviai nedominavo ir tikrai nebuvo konkurso lyderiai. Konkurse pasirodė Verslo ir finansų mokyklos choras „Monēta“ (vad. Ilzė Feldmanė), choras „Krasts“ (vad. Reinis Maurītis), gal kiek ryškiau išsiskyrė choras „Rītu puse“ (vad. Imantas Točis). Savo pasirodymais latvių chorus lenkė chorai iš Estijos: Talino technologijos universiteto kamerinis choras (vadovas R.Zarinis) ir Estijos visuomeninio transliuotojo mišrus choras (vad. H.Survo). Pastarojo vadovas gerai žinomas Klaipėdos publikai, konkursuose yra gavęs didįjį Gintaro prizą, dalyvavo vertinimo komisijoje. Palyginti gerai pasirodė ir Lietuvos chorai: Vilniaus sakralinės muzikos choras „AdoSakralinės muzikos kategorijos konkursas persikėlė į sakralinę erdvę, ten, kur tokia muzika ir turi skambėti, – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Tai nauja konkurso organizatorių įvesta kategorija, naujas sprendimas ir tikrai puikus žingsnis konkurso istorijoje, pasiteisinęs su kaupu. ►

Konkurso laureato koncerto akimirka. Dainuoja didžiojo Gintaro prizo laimėtojas Brighamo Youngo universiteto choras (vad. A.Crane’as, JAV).

◄ Čia rungėsi Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ (vad. I.J.Šimkus, M.Drūlia), Brighamo Youngo universiteto choras iš JAV (vad. A.Crane’as), Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“ (vad. J.Kulakauskienė) ir bažnytinis kamerinis choras „Credo“ (vad. K.Tokalo) iš Ukrainos.

Šios kategorijos chorai pasirodė gerai. Paminėtinas choras „Adoramus“, kurio pasirodyme buvo juntama, kad choras yra savo natūralioje aplinkoje ir gieda „savo“ repertuarą, yra savo vietoje, turi geros patirties sakralinėje muzikinėje erdvėje. Gražiai pasirodė ukrainiečių choras „Credo“ – nors ir negausus, bet savo konkursinę programą atliko gerai, jautriai muzikavo. Gražiai muzikavo Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“, tik gal jam šiemet pristigo konkursinės sėkmės, o gal praėjęs karantinas dar neleido pasirodyti su visa energija ir kūrybine jėga.

Aišku, kad šios kategorijos favoritas buvo Brighamo Youngo universiteto choras iš JAV. Jis pademonstravo ne tik puikią programą, nuostabiai padainavo privalomą Vaclovo Augustino kūrinį „Sanctus“, įspūdingai atliko Ernesto Herreros „Agnus Dei“ ir Augustos Read Thomas „Alleluia“. Maloniai stebino choro puiki intonacija, muzikalumas, tembras, ansambliškumas, gera muzikinės formos pajauta, raiška ir jos įvaldymas, eksponavimas klausytojams.

Visada daug diskusijų kyla dėl naujai įvestos vokalinių ansamblių kategorijos. Dažnai priekaištaujama, kad ansambliai nurungs chorus, nes jie lankstesni, imlūs šiuolaikinei muzikai ir t. t. Todėl su nerimu stebėjau jų pasirodymus ir vertinimo komisijos sprendimus. Ir jie nenuvylė – puikus buvo vokalinių ansamblių kategorijos konkursas. Gerai, gal tik kiek nedrąsiai pasirodė Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vokalinis ansamblis „Raskila“ (vad. L.Kairytė), puikiai dainavo vokalinė grupė „Imera“ iš Latvijos (vad. I.Točis), ne ką prasčiau ir kitas latvių vokalinis ansamblis „Taka“ (vad. Arta Jurgenovska).

Į šių metų konkursą buvo įtraukta dar viena nauja kategorija, kuri irgi pasitvirtino be išlygų. Tai – folkloriniai chorai (G kategorija). Suprantama, kad joje vėl dominavo Brighamo Youngo universiteto choras iš JAV. Žinoma, ši kategorija būtų buvusi daug spalvingesnė, jei būtų atvykę chorai iš Ganos ir Angolos.

Nerijaus Jankausko nuotr.

Chorinės kultūros reiškinys

Renginio šerdis – didžiojo prizo konkursas, į kurį buvo pakviesti Estijos visuomeninio transliuotojo mišrus choras (vad. H.Survo), JAV Brighamo Youngo universiteto choras (vad. A.Crane’as), Latvijos Katlakalno tautos namų moterų choras „Magone“ (vad. B.ĀboliņaSmirnova) ir lietuviai – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos choras „Ave vita“ (vad. K.Barisas). Buvo pakviestas ir Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“, tačiau jis negalėjo dalyvauti. Be abejonių, didįjį Gintaro prizą pelnė puikus Brighamo Youngo universiteto choras. Galima dar ilgai kalbėti apie šio choro puikų dainavimą, jo muzikavimo išskirtinumą, choro vadovo talentą ir kitus privalumus, bet, kaip sakoma, geriau kartą išgirsti, nei apie tai kalbėti.

Taigi nuskambėjęs XXII tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas jau tapo istorija, kuri tik patvirtina, kad kiekvienas konkursas yra savitas chorinės kultūros reiškinys, turintis įtakos visai Lietuvos chorinei kultūrai. Tai lemia ne tik konkurso reikalavimai ir pagrindinės nuostatos, kurios daugiausia formuoja konkurso repertuarą, bet ir įvairūs, jau didelę meninę meistrystę pasiekę kolektyvai, savo pasirodymais ir koncertais palikdami neįkainojamą pėdsaką Klaipėdos kultūros vyksme. Jie suvažiuoja parodyti savo meninės brandos, dalijasi patirtimi, taip praturtindami mus ir patys praturtėdami. Čia nėra pralaimėjusiųjų, nes menas niekada nepralaimi. Paminėtinas ir kitas svarbus konkurso aspektas – tai chorų, jų vadovų ir visų muzikų bendravimas. Galimybė bendrauti čia ir dabar – ne mažiau svarbi nei varžytuvės.

Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas Klaipėdoje – tai klaipėdietiškų chorinių tradicijų tąsa, papildant jas šiuo nuostabiu tarptautiniu chorų konkursu. Kartu tai ir mūsų miesto chorinės kultūros sklaidos plėtros pripažinimas tarptautinėje erdvėje. Žinoma, Klaipėdos miestui tai didžiulė, išskirtinė garbė ir ne mažesnė atsakomybė.