Kur studijuoti? by Diena Media News

2012 | sausis

iššūkis Geidžiamiausios proto bokštų studijų programos

Odė amatui Gero meistro jokia krizė nepakirs

Sėkmės istorijos

Jie baigė Lietuvos universitetus ir nesigaili

Kaip? kiek? kur?

Studijos svetur?

Nebent geriausiame universitete

Linksmai, nebrangiai ir nebūtinai bendrabutyje

Paskutinis galvos : as skausm užaugęs. kuo būsiu

turinys žvilgsnis Ką patartumėte, ministre? 4 Kaip Vokietijoje – tik aukštyn kojom 52 Be humanitarų nebūtų valstybės 59

iššūkis Geidžiamiausios proto bokštų specialybės 10 Verslo analitika – kelias į garsiausias įmones 17 Universitetas pasauli(eti)niame kontekste 20

sėkmės istorija

19 4

Robotai šypsosi atkakliausiems 19 E.Masiulis: universitetas nemoko kalti vinių 24 gerbti, nedejuoti, sudominti 26 Sportas ir mokslas – misija įmanoma 42

48 Redaktorė Irma Verbienė Žurnalistai Asta Dykovienė, Dovilė Jablonskaitė, Daiva Janauskaitė, Karolina Marcinkevičiūtė, Matas Miknevičius, Lina Mra zauskaitė, Indrė Pepcevičiūtė, Vereta Rupeikaitė, Virgini ja Spurytė, Mantas Stankevičius, Andrejus Žukovskis Nuotraukos Gedimino Bartuškos, Artūro Morozovo, Vytauto Petriko, Tomo Raginos, BFL, „Shutterstock“ Dizaineris Tomas Mozūra Maketuotojas Vitalijus Bilevičius-Sarinas Techninė Jurgita Jurevičiūtė redaktorė Kalbos Bernadeta Bumblauskaitė, Vaida Ramanauskaitė redaktorės Tiražas 65 000 Redakcija Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 Reklamos Tel. (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 pardavimo skyrius Platinimo tarnyba Tel. (8 5) 261 1688 Leidėjas UAB „Diena Media News“ Spausdino UAB „Diena Media Print“ Žurnalas platinamas su dienraščiais „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“

abiturientai Baltą chalatą matuojasi gimtinėje 35 Lietuvoje dar yra ką veikti 36 kai apsisprendi,galvos neskauda 38

už sienos Studijos svetur? Nebent geriausiame universitete 46

čia gimsta meistrai Odė amatui 48

virtuali erdvė Studijuok neužsukęs į universitetą 54

darbdaviai Ko šiandien nori darbdaviai? 56

išgyvenimo drama Studentai šventa dvasia neminta 60

žvilgsnis Dovilė Jablonskaitė

Ką patartumėte,

ministre?

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavi čius ragina nekreipti dėmesio į profesijų madas ir rekomenduoja studijas rinktis atsakingai: už megzkite gyvą bendravimą su jus dominančiais universitetais ar kolegijomis, nepraleiskite progos apsilankyti studijų mugėse ir atvirų durų dienose.

– Manau, kiekvienam abi turientui norisi žinoti, ar šiemet kas nors keisis or ganizuojant brandos egza minų sesiją? O gal egzami nų tvarka nusistovėjo ir liks visiškai tokia pat kaip pernai? Ar jau sudarytas egzaminų kalendorius? – Šiemet, kaip ir pernai, iš lieka ta pati brandos egzami nų laikymo tvarka ir konkur sinio balo skaičiavimas sto jant į aukštąsias mokyklas. Primenu, kad brandos atesta tui gauti reikia išlaikyti priva lomą valstybinį arba mokyk linį lietuvių kalbos egzaminą ir vieną pasirinktą egzaminą. Vienas naujas dalykas – šie met pirmą kartą bus organi zuojamas pasirenkamasis vals tybinis geografijos egzaminas. Kiek brandos egzaminų ir kokius laikyti, kandidatai turės apsispręsti iki kovo 7 d. Iš viso galima rinktis iki šešių brandos egzaminų. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės gegu

žės 5 d. prancūzų kalbos egza minu. Visų pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzami nų rezultatus planuojama pa skelbti iki liepos 12 d. Egzaminų kalendorius pa skelbtas lapkričio mėnesį. Jį galima rasti Nacionalinio eg zaminų centro interneto sve tainėje egzaminai.lt Priėmimas į aukštąsias mo kyklas vyks virtualioje erdvė je – kelių kompiuterio mygtu kų paspaudimu. Tereikia pri sijungti prie bendrojo priė mimo tinklalapio lamabpo.lt ir užpildyti paraišką – su gau tu slaptažodžiu bus galima stebėti, kiek stojančiųjų pre tenduoja į pasirinktas studijų programas, ir vertinti, kokios perspektyvos būti priimtam. – Ką patartumėte abitu rientams, galvojantiems apie ateitį ir besirenkan tiems studijas: vadovau tis prognozėmis ir stoti tik į reikalingas ir ateityje po tencialiai perspektyvias

Priėmimas į aukš tąsias mokyklas vyks virtualio je erdvėje – kelių kompiuterio myg tukų paspaudimu.

specialybes ar rinktis tai, ką liepia širdis? – Dabartinė priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema išvaduoja nuo tokių dvejonių, nes pildant stojimo paraišką galima įrašyti iki dvylikos pa sirinkimų – studijų progra mų. Studijos yra svarbus gy venimo žingsnis, nuo kurio didžia dalimi priklauso, kaip toliau klostysis karjera. Todėl prieš pildant paraišką, siūly čiau gerai pagalvoti, ko nori pasiekti savo gyvenime, kokia veikla arčiau širdies.

Nekreipkite dėmesio į pro fesijų madas, nes gali būti, kad pasirinkęs retesnę ar ne tokią populiarią specialybę tapsi itin vertinamas ir reikalingas. Tačiau, kad žinotum savo ga limybes aukštojoje mokyklo je, reikia domėtis. Paprasčiau sias būdas – naršyti aukštųjų mokyklų interneto portaluo se, peržiūrėti studijų progra mas. Sakot, nuobodu, nėra lai ko? Betgi ieškodami patin kančio daikto interneto par duotuvėse ar bendraudami su virtualiais bičiuliais sociali niuose tinkluose dažnai pra leidžiame valandų valandas, todėl nepagailėkime laiko pa žinti studijų pasauliui. Siūlau užmegzti gyvą kon taktą su jus dominančiais universitetais ar kolegijomis – klausti, kokios juose studijų ir gyvenimo sąlygos, kiek at vyksta dėstytojų iš užsienio, koks nuošimtis absolventų baigę mokslus įsidarbina pa gal specialybę ir t. t.

Nereikalinga, bet geidžiama Medicina, ekonomika, teisė, politikos mokslai, odontologija – šios specialybės 2011 m. pirmavo tarp stojančiųjų į universitetus. Mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pirmu pageidavimu įrašė 581 stojantysis. Antro je vietoje – ekonomika Vilniaus universitete (VU), toliau rikiuojasi teisė VU, medicina VU, politikos mokslai VU, odontologija LSMU, psichologija VU, kūrybinės indust rijos Vilniaus Gedimino technikos universitete, teisė ir muitinės veikla Mykolo Romerio universitete (MRU), tei sė MRU. Nepaisydami darbo rinkos specialistų kritikos, kaip ir kasmet, stojantieji plūste plūdo į teisę, tačiau abiturientus mažiau domino įvairios vadybos studijos. Stebint abiturientų ir ankstesnių metų absolventų 2011 m. pasirinkimą pagal studijų sritis, į socialinius moks lus paraiškas padavė 50,1 proc. stojančiųjų, biomedicinos mokslus – 17,4 proc., technologijos mokslus – 10,6 proc. Socialiniai mokslai pirmavo ir kolegijose (49,3 proc.), technologijos mokslai kolegijose pritraukė 23,7 proc. sto jančiųjų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 47 aukštosios mokyklos: 27 valstybinės ir 20 nevalstybinių; iš jų – 23 universitetai: 14 valstybinių ir 9 nevalstybiniai; ir 24 kolegijos: 13 valstybinių ir 11 nevalstybinių. 80 profesinio mokymo įstaigų: 78 valstybinės ir 2 nevalstybi nės. 2011–2012 m. dvyliktokų skaičius siekia 36 755. 2011 m. valstybės finansuojamos vietos baigus vidurinę mo kyklą: – profesinio mokymo įstaigose – 8,2 tūkst., – kolegijose – 8,6 tūkst., – universitetuose – 9,5 tūkst. Preliminariai numatoma, kad 2012 m. kaip ir pernai valstybės finansavimą galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų į aukštą sias mokyklas. Brandos atestatui gauti būtina išlaikyti du brandos egzami nus – valstybinius arba mokyklinius, vienas jų privalomas – lie tuvių kalbos. Norint gauti valstybės finansavimą studijoms, nustatytas mi nimalus slenkstis: – stojant į universitetus – 3 valstybiniai egzaminai (į menų studijas – 2); – stojant į kolegijas – 2 valstybiniai egzaminai. 5

žvilgsnis – Profesinis mokymas Lie tuvoje vis dar neatgauna prestižo. Įvaizdis toks, kad į profesines mokyklas stoja tik tie, kurie daugiau nie kam netinka. – Kaip tik galime džiaug tis, kad profesinis mokymas jau įgyja savo vertę. Daugelis profesinių mokyklų nesun kiai surenka grupes, o prie kai kurių net išsirikiuoja ei lės, nors seniai niekas varu nevaro mokytis amato. Dabar profesinė mokyk la ambicingam jaunam žmo gui suteikia šansą užtaisy ti mokslų spragas ir gauti pa pildomų balų stojant į uni versitetą ar kolegiją. Išlaiky tas profesijos kvalifikacijos

egzaminas renkantis studi jas aukštojoje mokykloje gali būti įskaitytas kaip valstybi nis brandos egzaminas. Bai gę su pagyrimu gauna du pa pildomus balus stodami į ko legijų ir vieną balą į univer sitetines tos pačios krypties studijas. Beje, rinkoje labai vertinami profesinį ir aukš tąjį išsilavinimą turintys spe cialistai. Manau, požiūrį į profesinį mokymą vis dar lemia praei ties stereotipai. Tačiau šių dienų realybė tokia, kad, pa vyzdžiui, būsimi suvirintojai mokosi anglų kalbos, nes kuo geriau mokėsi užsienio kalbą, tuo reikalingesnis būsi Lietu vos darbdaviams, kurie laimi

Didžiausias krepšelių kraitis Kaip ir 2010 m., pernai iš universitetų daugiausia studijų krep šelių gavo Vilniaus universitetas – 2820. Vilniaus Gedimino technikos universitetas į nemokamas vietas pritraukė 1574 jau nuolius, Kauno technologijos universitetas – 1380, Vytauto Di džiojo universitetas – 780. Universitetas Pakviestų į nemokamas vietas skaičius Balstogės universiteto filialas Vilniuje 6 Europos humanitarinis universitetas 9 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 67 ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 357 Kauno technologijos universitetas 1380 Klaipėdos universitetas 388 LCC tarptautinis universitetas 13 Lietuvos kūno kultūros akademija 58 Lietuvos muzikos ir teatro akademija 129 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 477 Lietuvos žemės ūkio universitetas 83 Mykolo Romerio universitetas 329 Šiaulių universitetas 256 Vilniaus dailės akademija 205 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1574 Vilniaus pedagoginis universitetas 576 Vilniaus universitetas 2820 Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla 80 Vytauto Didžiojo universitetas 780 Iš kolegijų populiariausia buvo Vilniaus kolegija – 1940 pa kviestų į valstybės finansuojamas vietas, Kauno kolegijoje – 1486, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 897. Toliau rikiuojasi Šiaulių valstybinė kolegija (637), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (585), Kauno technikos kolegija (512), Tarptautinė tei sės ir verslo aukštoji mokykla (416). 6

darbų konkursus ir turi su tarčių kitose šalyse. – Kalbant apie aukštąjį mokslą, ar vedant vidur kį studijos šiemet brangs? Gal jau žinoma, kad tam tikros specialybės kainuos daugiau? Kurios? – Maksimalios norminės studijų kainos, kurias valsty bė yra pasiruošusi mokėti už vienus studijų metus, šiemet lieka tokios pat kaip pernai, išskyrus rezidentūros studi jas, kurių kainos mažinamos, įvertinus realias sąnaudas. Mokamų studijų kainas, at sižvelgdamos į normines, nu sistato pačios aukštosios mo kyklos – jos gali mokestį ir sumažinti. – Ar numatoma reformų, jungiant universitetus? Ar abiturientai, pildantys studijų prašymus, turėtų atkreipti dėmesį, kad, tar kime, du universitetai virs vienu ir keis pavadinimą? – Švietimo ir mokslo mi nisterija nesiima jokių įta kos veiksmų universitetams jungti. Pernai ministro pir mininko sudaryta ekspertų darbo grupė pateikė projektą, kaip būtų galima optimizuoti Vilniuje ir Kaune veikiančių valstybinių universitetų tink lą. Tokios vizijos poreikis ky la dėl demografinių tenden cijų. Iki 2020 m. bendras stu dentų skaičius sumažės dau giau nei 40 proc. Universitetų tinklo optimi zavimas leistų sudaryti sąly gas atsinaujinti mūsų aukšta jam mokslui ir sukurtų prie laidas Lietuvoje atsirasti uni versitetui, kuris atitiktų ge riausių Europos ir pasaulio universitetų lygį, patektų į geriausiųjų klubą. Pertvarkos planas sulaukė gausių akade minės bendruomenės ir vi suomenės diskusijų. Tačiau

Seimas sprendžia, kaip pasi naudoti universitetų optimi zavimo rekomendacijomis, o svarbiausia – dėl savo per spektyvų turi apsispręsti aka deminės bendruomenės. – Ministre, ką patartumė te moksleiviams, kurie dar neapsisprendę, kuo nori būti? Kaip vertinate vis po puliarėjančią savanorys tės idėją? Ar verta daryti pertrauką tarp mokyklos ir universiteto ir per laisvus metus paieškoti savęs? – Kaip žinome, į aukštąsias mokyklas nėra atskirų stoja mųjų egzaminų, išskyrus kū rybinių gebėjimų egzaminą į menų studijas. Todėl bran dos egzaminai yra kaip ne terminuotas bilietas, atve riantis kolegijų ar universi tetų duris. Savanorystė gali būti alternatyva studijoms, bet pirmiausia rekomenduo čiau pasklaidyti profesinių ir aukštųjų mokyklų inter neto puslapius, apsilankyti rengiamose studijų mugėse. Jeigu savanorystė yra tik bū das pabėgti nuo savęs, nesu gebėjimo apsispręsti, ko no ri pasiekti gyvenime, išraiš ka, tai ir ji greičiausiai nepa dės priimti sprendimo. Be je, savanorystė gali būti labai prasminga ir baigus mokslus. Tačiau pasvarstykime ir kitą variantą, kurį pasirenka abi turientai – susirasti darbą. Praktinė patirtis gali padėti atrasti prasmingų sprendimų. – Dalis abiturientų grei čiausiai stos į užsienio uni versitetus. Gal ministeri ja žino, kaip tokiems lietu vaičiams sekasi? – Džiugu tai, kad daugelis išvažiavusių mokytis svetur savo ateitį po studijų sieja su Lietuva. Tai išgirdau lanky damasis Londone ir Edinbur ge susitikimuose su

žvilgsnis Lietuvos studentais ir aukš tųjų mokyklų atstovais. Ne visiems užsienyje sekasi pa sirinkti aukštos kokybės stu dijų programas, todėl žinau ir apie karčią patirtį, po kurios studijuoti grįžtama į namus. Bet kurioje šalyje, kaip ir Lie tuvoje, yra stiprių ir silpnų aukštųjų mokyklų.

Ministerija neveda užsie nyje studijuojančių registra cijos, tačiau su Lietuvos am basadomis ir užsienyje vei kiančiomis institucijomis esame atlikę studentų iš Lie tuvos skaičiaus tyrimą. Gau ta statistika parodė, kad, pa lyginti su kitomis ES šalimis, pagal studijuojančių užsieny

2011-aisiais pasmerktos programos 67 studijų programų universitetuose ir kolegijose pernai ne sirinko nė vienas abiturientas. Nors dėl dalies jų situacija kartojasi kasmet, minėtos studijos ir toliau peršamos stojan tiesiems. Daugiausia tokių programų yra Vakarų Lietuvos verslo kole gijoje. Studentų nesuviliojo buhalterinė apskaita, prekybos va dyba, statybos verslo vadyba, verslo vadyba, buhalterinė ap skaita Šiauliuose, ekonomika Šiauliuose, prekybos vadyba Šiauliuose, rekreacijos ir turizmo verslo vadyba Šiauliuose, sta tybos verslo vadyba Šiauliuose, teisė Šiauliuose, verslo vady ba Šiauliuose. Stojantieji 2011 m. išbrokavo šias Marijampolės kolegijos siū lomas programas: dailės ir technologijų pedagogiką, ekono miką, informatikos pedagogiką, pradinio ugdymo pedagogiką, siuvinių technologiją, verslo informacinių sistemų programą. Šiaulių universitetui reikėtų susirūpinti, kodėl niekas nepano ro studijuoti aprangos inžinerijos, dekoratyviosios želdininkys tės, filosofijos ir pilietiškumo studijų, fizikos ir informatikos, iki mokyklinės pedagogikos ir vaikų renginių organizavimo, lietu vių filologijos ir vokiečių kalbos, matematikos ir informatikos, meninio ugdymo ir tikybos, rusų filologijos, taikomosios biolo gijos. Stojančiųjų nesudomino septynios studijų programos Vil niaus pedagoginiame universitete: po dvi baltarusių filologijos, fizikos bei informacinių technologijų ir lenkų filologijos progra mas. Vytauto Didžiojo universitete niekas nesirinko etnologijos, energetikos fizikos, interaktyvaus tinklo dizaino, švietimo ir in formacinių technologijų studijų. Klaipėdos universitetas nieko nepritraukė į informologiją, kraštovaizdžio architektūrą, laivų energetinių įrenginių eksp loataciją, lietuvių filologiją ir etnologiją. Kauno technologijos universitete pernai niekas nestudijavo kompiuterinės lingvistikos, odos ir polimerinių gaminių dizaino ir technologijos, viešojo sektoriaus ekonomikos, žmonių ištek lių vadybos. Utenos kolegijoje stojančiųjų nesužavėjo ergoterapija, peda goginė pagalba, dvi buhalterinės apskaitos programos. 8

je procentą Lietuva yra arti ES vidurkio. Sveikintina, kad mūsų abi turientai atlaiko milžiniš ką geriausių iš viso pasaulio konkurenciją ir patenka į ge riausius pasaulio universite tus. Studijos svetur jau nėra išskirtinis reiškinys. Dauge lio Lietuvos universitetų stu dijų programose įskaičiuo ti studentų mainai, o tai reiš kia galimybę semestrą ar du mokytis užsienio universite te arba apskritai vienu me tu studijuoti Lietuvos ir už sienio universitete ir gauti du diplomus. Taip pat mūsų uni versitetuose daugėja studijų programų užsienio kalbomis, kurias gali rinktis ne tik stu dentai iš kitų šalių.

Sveikintina, kad mūsų abiturien tai patenka į ge riausius pasaulio universitetus.

– Kalbant apie ateitį ir reikmes, kokių sričių spe cialistų Lietuvai labiau siai reikia? Ką kalba darb daviai? – Lietuvoje susiklostė pa radoksali situacija – šalis vir šija ES vidurkį pagal aukštą jį išsilavinimą turinčių žmo nių skaičių (beveik 90 proc. jų įsidarbina), bet kartu trūks ta įvairių sričių profesionalų. Viena žinoma užsienio bend rovė, įsteigusi Lietuvoje sa vo filialą, neseniai lankėsi Vil niaus universitete ir sutarė dėl ją dominančių specialistų ren gimo. Šis atvejis atspindi da bartinio gyvenimo dinamiz

mą, poreikį keistis, priimti rei kalingus naujus sprendimus. Mūsų aukštosios mokyklos vis glaudžiau bendradarbiau ja su verslu, būsimais darbda viais. Bendros pastangos po puliarinti perspektyvias bio technologijos, inžinerijos, in formacinių technologijų spe cialybes jau duoda vaisių – pernai išaugo stojančių į šias specialybes skaičius. Turint galvoje, kad netolimoje atei tyje savo veiklą plėtos pen ki mokslo studijų ir verslo slė niai, kuriuose sutelktos Lietu vos pažangai svarbios tyrinė jimų ir aukštųjų technologi jų kryptys, be minėtų, bus pa klausūs ir gamtos išteklių, že mės ūkio, fizikos ir chemijos mokslų, biomedicinos specia listai. Dabartiniams abiturien tams tikrai yra iš ko rinktis. – Paskutinis klausimas dėl Konstitucinio Teismo išaiš kinimo dėl aukštojo moks lo reformos: kokią įtaką tai turės, ar kas nors iš esmės keisis, ar esami ir būsimi studentai gali būti ramūs? – Konstitucinio Teismo nu tarime nėra esminių pastabų dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vie tas valstybinėse aukštosiose mokyklose. Todėl priėmimo į aukštąsias mokyklas prin cipai išlieka panašūs kaip ir pernai. Gruodžio pabaigoje patvirtinta priėmimo į aukš tąsias mokyklas tvarka išlie ka nepakitusi. Tačiau dar turime rasti Konstitucinio Teismo išaiš kinimui neprieštaraujantį sprendimą dėl galimybių ge rai besimokančiam, gabiam jaunimui gauti valstybės pa ramą studijuojant ir Lietuvos privačiose aukštosiose mo kyklose. Tai jų teisė – rinktis norimas aukštos kokybės stu dijų programas.

iššūkis Virginija Spurytė Karolina Marcinkevičiūtė Lina Mrazauskaitė

Geidžiamiausi bokštų spec

Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Regis, ši frazė tokia banali, kad jau galėtų būti priskirta amžinųjų tiesų kategori jai. Tiesa, šįkart kalbame ne apie tą informaciją, kurios valdymas garantuoja sviestu pateptą karjerą saugumo ar ži niasklaidos sferoje. Laivavedys skamba išdidžiai

Bedarbio duonos niekada ne tenka ragauti Klaipėdos uni versitete (KU) rengiamiems jūrinių specialybių studen tams.

Itin paklausios ir perspek tyvios yra ir KU Jūreivystės instituto laivavedybos stu dijos. Tačiau jos ne kiekvie no nosiai – pirmasis laipte lis link laivavedžio yra puikiai išlaikyti brandos egzaminai.

„Galima drąsiai sakyti, kad laivavedybą studijuo ja vieni geriausių šalyje abi turientų“, – konstatavo KU Jūrų technikos fakulteto studijų prodekanas Jonas Vaupšas.

Šią specialybę jauni žmo nės renkasi, nes ji – ateities garantas. Studentai, dar net nebaigę studijų, praktiką turi atlikti laivuose, todėl iš anks to susiranda būsimų darbda vių, o, laikui bėgant ir daugė

ios proto cialybės

Pirmasis laipte lis link laivave džio yra puikiai išlaikyti brandos egzaminai.

jant praktikos, laivavedžiai jau patys renkasi iš daugybės darbo pasiūlymų. Solidumas ir didelis įdo maus bei gerai mokamo dar bo pasirinkimas – taip taik liausiai apibūdinama laivų

mechanikų specialybė, kurią taip pat siūlo KU Jūreivystės institutas. Baigę šias studijas specia listai gali dirbti vadovaujan čiais jūrininkais (laivų me chanikais) Lietuvos ir užsie

nio šalių (Olandijos, Norve gijos, Danijos ir kt.) jūrų lai vuose, būti jūrų inžinieriais naftos ir dujų paieškos bei ga vybos platformose ir specia liuose aukštųjų technologijų laivuose Šiaurės jūroje, Mek

sikos įlankoje, Pietryčių Azi jos jūrose. „KU tikrai didžiuojasi, kad gali rengti jūrinių specialybių studentus. Tačiau jaučiame ir didelę atsakomybę išugdyti puikius specialistus, nes jų 11

iššūkis paklausa tikrai didelė“, – tei gė J.Vaupšas. Šis KU fakultetas yra vie nintelis Baltijos šalyse, kur rengiami laivų ir jūrų uosto inžinieriai. „Nesu girdėjęs, kad šias specialybes įgiję jauni žmo nės varstytų darbo biržos duris. Esame pastebėję ir tokį reiškinį, kad darbda viai jau tarp studentų dai rosi būsimų darbuotojų, to dėl mūsų studentai gali pa sirinkti patį geriausią dar bo pasiūlymą“, – tvirtino J.Vaupšas. Konkursai į Jūrų technikos fakulteto siūlomas studijas nėra itin dideli, tačiau diplo mą gauna ne visi įstoję. „No rint įstoti į šias specialybes, galbūt ir nereikia verstis per galvą, tačiau, neslėpsiu, mo kytis labai sunku. Jaunuoliai turi ateiti tinkamai pasiren gę“, – įspėjo studijų prode kanas.

Pasaulio ateitis

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) Kaune atsinaujino ir būsimiems stu dentams pasiūlė naujų studi jų programų, tarp kurių – ir medicininė bei veterinarinė genetika. Tai biomedicinos moks lų srities specialybė – ją įgi ję genetikos specialistai ge netinius tyrimus atliks šiuo laikiniais analizės metodais. Dėstytojai tiki, kad jų pareng ti studentai laikysis bioetikos principų ir taps puikiais spe cialistais. Medicininės ir veterina rinės genetikos specialybės programos įkūrėja ir dėstyto ja Ilona Miceikienė yra tikra: nauja specialybė išliks popu liari ir po daugelio metų. „Buvo atlikti tyrimai, iš ku rių paaiškėjo, kad iki 203012

ųjų populiariau sios specialybės išliks genetika ir nanotechnolo gijos. Tai ir bio mokslų paklausa paskatino sujungti mediciną su vete rinarija“, – pra džią prisiminė profesorė. LSMU medici ninę ir veterinari nę genetiką da bar studijuoja 39 studentai. Vals tybė finansavo net 38 vietas. Pir mame kurse stu dentai turi mo kytis visų bend rųjų biomokslų, medicinos ir ve terinarijos discip linų. Vėlesniuose kursuose prasi deda specialybės dalykai, kurie, pasak dėstytojos, ir yra patys įdo miausi būsimie siems specialis tams. „Studentams visada įdomesnės tos paskaitos, ku rios susijusios su genetika, mole kuline genetika. Ypač noriai atlie kami darbai labo ratorijoje. Juk to jie čia ir ateina. Taip dirbant teo riją lengviau pri taikyti praktiko je“, – studentų poreikius trum pai apibrėžė spe cialistė. Studentai išda vė, kad šią specia lybę pasirinko dėl itin plataus jos

profilio, jungiančio daug bio medicinos sričių. „Esu tikra, kad ateity je, kaip ir dabar, medicini nė ir genetinė veterinarija bus labai perspektyvi sritis. Praeitais metais sulaukėme didelio stojančių susidomė jimo. Tai labai džiugina. Ir dabar sulaukiame susido mėjusių mokinių klausimų apie programą“, – sakė I.Mi ceikienė. „Baigusiems šią studi jų programą absolventams suteikiamas medicininės ir veterinarinės genetikos ba kalauro kvalifikacinis laips nis. Studentai tampa gene tikos specialistais, turin čiais ir medicinos, ir veteri narijos žinių. Absolventai taip pat gali atlikti ir paveldimumo ligų, tėvystės nustatymo, gyvu liams atliekamo kilmės pa tikslinimo ir genų, atsakin gų už ūkinius požymius, ty rimus. Yra galimybė rinktis magistrantūrą, vėliau stu dijuoti doktorantūroje“, – ateities perspektyvas dėstė mokslų daktarė. Norintiems tapti biome dicinos specialistais reikia laikyti tokius pat egzami nus, kaip ir stojant į medi ciną ar veterinariją. Būsi miems studentams profe sorė patarė nebijoti ir drą siai žengti savo svajonės link.

Universalus fizikas

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto dekanas prof. Vytautas Balevičius pasakojo, kad prieš ketve rius metus sukurta bran duolinės energetikos fizi kos studijų programa iš kar to sulaukė entuziastingo stu dentų dėmesio. Anot jo, per pirmus dvejus metus į šią

specialybę įstojo beveik 60 studentų, tačiau vėliau susi domėjimas šiek tiek krito. „Branduolinė energeti ka buvo viena populiariausių programų, kol neprasidėjo pesimistinės nuotaikos, kad Visagino atominė elektrinė gali išvis neatsirasti. Tačiau dabar vėl pastebime kylančią susidomėjimo bangą“, – sakė V.Balevičius.

Ateityje, kaip ir dabar, me dicininė ir ge netinė veteri narija bus la bai perspekty vi sritis.

Jo teigimu, susidūrus su abejonėmis dėl Visagino elekt rinės statybų, studijų progra mą buvo nuspręsta pakore guoti ir papildyti ją kitais ener getikos mokslais, pavyzdžiui, įtraukti kursą apie alternaty vius saulės ir vėjo išteklius. Studijų programa buvo pervadinta į energetikos fizi kos, tačiau, kaip tikino deka nas, daugumą studijose kaip ir anksčiau sudaro branduoli nės fizikos dalykai. Praplėsta studijų programa studentams atvėrė didesnes ateities perspektyvas. Kaip sa kė VU Fizikos fakulteto bran duolinės energetikos fizikos trečio kurso studentas Ignas Mickus, studijuojant gauna mos žinios gana tiksliai orien tuotos į energetiką, pavyz džiui, programoje numatyti radiacinės saugos, ekologijos, branduolinių medžiagų

Viešoji įstaiga Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras

www.kaupa.lt GROŽIO SRITYJE: Higieninės kosmetikos kosmetikas Sporto klubo veiklos organizatorius Dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojas Sukirpėjas - konstruktorius ir modeliuotojas Kirpėjas Siuvėjas SOCIALINĖS GEROVĖS SRITYJE: Socialinio darbuotojo padėjėjas Žirgininkystės verslo darbuotojas Apsaugos darbuotojas Gyvūnų prižiūrėtojas VERSLO SRITYJE: Sporto klubo veiklos organizatorius Smulkiojo verslo paslaugų teikėjas Smulkiojo verslo organizatorius Žirgininkystės verslo darbuotojas Apeigų ir švenčių organizatorius Tekstilės gaminių priežiūros darbuotojas Patalpų ir aplinkos priežiūros darbuotojas Poilsio paslaugų agentas Gyvūnų prižiūrėtojas Floristas SVEIKATOS SRITYJE: Ortopedinės avalynės gamintojas Sporto klubo veiklos organizatorius Pėdos priežiūros paslaugos teikėjas Paramedikas Masažuotojas

Įgijus specialybę VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, studijas siūlome tęsti Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje. Daugiau informacijos: El.p. priėmimas.ilk@gmail.com www.ilk.lt – 44287, Kaunas Karaliaus Mindaugo pr. 11, LT 20 59 90 Tel. (8 37) 22 17 23, faks. (8 37) El.p. rastine@kaupa.lt a.lt El. p. priemimo.komisija@kaup

fizikos ir pan. dalykai. Tačiau, anot jo, esama ir klasikinių fi zikos kursų, kurie studentams leidžia lengvai rinktis veiklos kryptį ir dirbti įvairiose srityse. Su plačiomis pasirinkimo gali mybėmis esą susiduriama dar atliekant praktiką. „Paskutinio kurso studen tai „branduolistai“ profesi nę praktiką gali atlikti tiek fa kultete, tiek Fizinių ir tech nologijos mokslų centre, net Ignalinos atominėje elektri nėje. Tačiau tai pirmiausia yra fizikos bakalauro studi jos, todėl konkrečios prakti kos vietos pasirinkimas pri klauso nuo žmogaus, jo siekių ir norų. Šios studijų progra mos pasirinkimas tikrai ne reiškia, kad baigus bakalaurą ar baigus studijas nėra gali mybės pasirinkti kitas fizikos mokslo sritis, nebūtinai susi

Studentams lei džia lengvai rinktis veiklos kryptį ir dirbti įvairiose srityse.

jusias su energetika“, – sakė I.Mickus. V.Balevičiaus manymu, da bartinis laikas ypač palankus branduolinės energetikos fi zikams. Esą pasaulyje šių specialistų paklausa tokia di delė, kad jau svarstoma, kaip juos išlaikyti Lietuvoje. „Per ketverius bakalauro studijų metus studentai mo kosi didelę dalį bendrųjų fizi

kos dalykų, pavyzdžiui, kvan tinę mechaniką. Tad jie ga li pasukti bet kuria fizikos ir technologijų kryptimi“, – apie darbo perspektyvas pa sakojo dekanas. I.Mickus pabrėžė, kad per spektyvos dirbti branduoli nės energetikos srityje pri klausys nuo sprendimų, kurie bus priimti dar šiais metais. Jis taip pat neabejojo, kad ne priklausomai nuo tolesnių veiksmų branduolinės ener getikos reikšmė ateityje ne mažės: „Kalbant apie energe tiką apskritai, ji ypač aktuali šiuo metu. Jos problematika laikui bėgant tik augs, todėl perspektyvų yra visur: prade dant nuo tyrimų mokslinėse laboratorijose ar institutuo se iki energetikos sektoriaus įmonių. Perspektyvas kiek vienas kuriasi pats.“

Paklaustas, ar studijų me tais yra tekę nusivilti pasi rinktos dar naujos progra mos dėstytojais ar dalykais, I.Mickus pripažino, kad bū ta ir to. Tačiau patikino, kad bendra studijų kokybė ge ra, o kelios bemiegės naktys – labiau ne studijų krūvio, o prasto laiko planavimo pa darinys. „Laikui bėgant programa tobulinama, taip pat gerėja ir dėstymo kokybė, nes speci finių šios programos dalykų dėstytojai kasmet įgyja patir ties. Geriausi būdai šiuo me tu tobulinti programą – kelti dėstytojų kvalifikaciją ir ieš koti naujų mokslinio bend radarbiavimo ryšių. Bendri įspūdžiai geri. Fakultete vy rauja geri dėstytojų ir stu dentų santykiai“, – sakė fizi kos studentas.

iššūkis

Verslo analitika –

kelias į garsiausias įmones Šiuo metu pasaulyje verslo analitika laikoma viena sričių, ku ri padeda įmonėms pasiekti konkurencinį pranašumą ir padidinti pridėtinę vertę per sąnaudų mažinimą, procesų op timizavimą, informacijos sisteminimą ir sklaidą bei geresnį klientų poreikių patenkinimą.

Karolina Marcinkevičiūtė Prieš kelerius metus žurna le „Harvard Business Re view“ išspausdintas straips nis „Konkuruojantys pasi telkę analitiką“ tapo skaito miausiu leidinio straipsniu tais metais. Taip prasidėjo

verslo analitikos kelias. Grei tai ši sritis įgavo pagreitį ir šiandien ją išmanantys spe cialistai yra medžiojami gar siausių pasaulio įmonių, to kių kaip „Google“, „McKin sey“ ir kitų.

„Ne paslaptis, kad Lietu voje jauni žmonės nebenori studijuoti vadybos. Vyrauja nuomonė, kad visos vadybos prog ramos, kurias siūlo Lie tuvos aukštosios mok yklos, yra vienodos ir po

Analitikos studijos yra puikus pa grindas būsi mam vadovui.

iššūkis studijų labai sunk u susiras ti perspekt yv ų darbą. ISM Verslo vadybos ir analitikos prog ramoje nuosekliai su teik iama vadybos specialis tui būtinų funkcinių, strate ginių ir valdymo žinių, įdie giami efekt yvaus bendrav i mo, log inio mąst ymo, prista tymų ir kalbų įgūdžiai. Tai ne tik vadyba. Studentai mo komi atlikti tyrimus, kurti skirting us verslo modelius, juos analizuoti, pag rįsti sa vo nuomonę“, – apie studijų prog ramos specifi ką pasako jo ISM studijų dekanė prof. Viltė Aur uškev ičienė. Kokį darbą dirba verslo analitikai? Verslo analitika – itin plati sritis. Pasak ISM profesorės, ši bakalauro stu dijų programa skirta reng ti organizacijų ir įmonių spe cialistams, kurie iškilus pro blemoms, gebėtų atlikti ana

lizę ir remdamiesi jos rezul tatais priimtų įmonei svar bius sprendimus. „Tai gali būti susiję su daugybe sričių. Pavyzdžiui, rinkodaros analitiko funk cija yra analizuoti, kokios šalys ar prekių ženklai tu ri didžiausią potencialą aug ti, kokios vartojimo tenden cijos, į kokias prekes reiktų investuoti, kokių prekių rei kėtų atsisakyti ir panašiai. Verslo proceso analitiko funkcija yra analizuoti esa mų verslo procesų trūku mus ir rasti galimybių juos patobulinti. Informacinių technologijų analitiko funk cija yra analizuoti, kokias verslo informacines siste mas diegti ir kaip jas efekty viai panaudoti. Na, o žmo giškųjų išteklių analitiko darbas yra analizuoti perso nalo produktyvumą, pelnin

neperspektyvių profesijų nėra

Dr. Nerijus Pačėsa

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Šiuolaikinis pasaulis tikisi drą sių, kūrybingų, nestandartiškai mąstančių žmonių. Nereikia suvokti siaurai, kad užtenka tik vaizduotės ar meninių gebėji mų, ir tai jau yra kelias į naujų idėjų kūrimą. Kur kas didesnė dalis idėjų, virstančių naujovė mis, gimsta analizuojant, ste bint ir suvokiant, kaip keičiasi visuomenė, žmonių poreikiai, kaip keisis pasaulis, kokios technologijos atsiranda ir kaip jos leis mums keisti savo gyve 18

nimą. Analitiniai gebėjimai yra vienas iš raktų į ateities pasau lio kūrimą, todėl renkantis stu dijas būtina atsižvelgti į tai, ko kius analitinius gebėjimus pa dės formuoti konkreti studijų programa. Nėra nereikalingų ar nepers pektyvių profesijų, yra tik blogi pasirinkimai, kuriuos lemia di delis noras pasirinkti perspekty viausią nišą. Svarbu paanalizuo ti, kas patinka, ką žmogus suge ba, kas jam teiktų džiaugsmą ir malonumą, o tuomet jau ieškoti atitinkamo užsiėmimo pritaiky mo būdų. Visose srityse – nuo menininkų iki programuotojų – yra daug pasiekusių žmonių, kuriais didžiuojasi darbdaviai, lygiai taip pat yra tokių, kurie nesidžiaugia savo darbu, nes jis tiesiog netinka kaip asmenybei.

gumą, pajėgumą, optimalų paskirstymą įmonėje, per sonalo samdos, kvalifika cijos kėlimo ir atleidimo išlaidas. Paprastai tariant, anali tikai atlieka analizes, pa gal kurių rezultatus vėliau priimami vadybos spren dimai. Be to, analitikos studijos yra puikus pa grindas būsimam vadovui. Studentai išmoksta pa žinti verslą, identifikuoti problemas, o tęsdami ma gistrantūros studijas ga li pasirinkti ir siauresnę sritį, pavyzdžiui, finansų ekonomiką“, – kalbėjo de kanė. Verslo vadybos ir analiti kos specialybės absolven tai gali dirbti rinkodaros, proceso analitikais, verslo konsultantais, žmogiškųjų išteklių analitikais, verslo žurnalistais, verslo mode lio architektais. Šios srities darbuotojai kuria vers lo modelius. V.Auruškevi čienė pateikė kelis pavyz džius: galima pardavinė ti patalynę išnuomotame sandėlyje, nuosavoje par duotuvėje arba internetu. „Kiekvienu atveju turėsim skirtingą verslo modelį, kuris duos skirtingus vers lo rezultatus. Pagrindinis verslo modelio architekto uždavinys – konkrečiu at veju atrasti sėkmingiausią verslo modelį“ – pridūrė ISM studijų dekanė. Pasiteiravus, kokių savy bių reikia norint tapti pui kiu verslo vadybos ir ana litikos specialistu, dekanė patikino, kad svarbu bū ti kritiškai mąstančiam ir kūrybiškam. Šios abi sa vybės yra nepamainomos kiekvienam verslo specia listui.

sėkmės istorija Vereta Rupeikaitė

Robotai šypsosi atkakliausiems

Norint sukurti žmogui pagalbininką ar draugą, nereikia burtų lazdelės. Mokslininkai tam kuria robotus. Tarp jų – ir lietuvis Kauno technikos universiteto (KTU) doktorantas To mas Proscevičius. KTU nuo 2011 m. rudens pradėta nauja studijų pro grama – robotika. Tačiau tai nereiškia, kad šios moks lo srities iki tol KTU nebu vo. Vienas robotų kūrimo entuziastų Elektros ir val dymo inžinerijos fakulte to Automatikos ir valdy mo katedros dokto rantas T.Proscevi čius turėjo tapti automatizuotų sistemų kūrė ju, bet po kele rių studijų me tų pasuko į ro botiką. Robotų kūri mas tuomet dar buvo užklasinė veikla. Dabar – tai būsimų profesio nalų sritis. Savo fantazijas jie turi galimybę realizuoti specialiai tam skir toje laboratorijoje. Kol kas KTU robotų kūry ba yra intelektinis darbas, mo komasi kurti roboto smege nis. Programavimas robotikoje primena kompiuterinį progra mavimą. Kuriamos programos, leidžiančios mašinai judėti, at pažinti vaizdus, skaityti, kalbė ti, atlikti kitas funkcijas. Pačių mechaninių aparatų konstravimas, pasak T.Pros cevičius, daugiau mechanikos

sritis. Vis dėlto pasinėrus į ro botų pasaulį, kuriant jų sme genis, galima mėginti tverti ir jų kūnus. Kol kas savo sukur tas programas KTU atstovai diegia į jau pagamintus apara tus, kuriuos perka užsienyje. „Robotų konstravimo srityje sunku konkuruoti su japonais ar kinais, tačiau intelekto – ga lime“, – įsitikinęs pašnekovas. KTU doktorantas tiki, kad po gero pusmečio bus įgyven dintos jo paties idėjos. Vie na jų – robotas, kuris padės žmonėms apsipirkti prekybos centre. Pavyzdžiui, pirkėjas atėjęs į parduotuvę nurodys, kokių produktų jam reikia, o robotas parodys optimalų maršrutą, kaip šiuos produk tus surinkti. Ateityje toks pat „protas“ galėtų būti integruo tas kad ir pirkėjo vežimėlyje. Idėjų nestingančiam dok torantui talkina būrelis stu dentų nuo bakalauro antro kurso iki doktorantūros. Jo projektais domisi ne viena Lietuvos ir užsienio įmonė. T.Proscevičius patarė, kad moksleiviai, svajojantys studi juoti robotiką, turėtų ypač mo kytis matematiką, fiziką, do mėtis mechanika. Robotikoje, kaip įsitikinęs 26 metų vyras, turėtų ką nuveikti ir moterys. Jos, pasak pašnekovo, gali pa siūlyti tokių idėjų, kurios vy rams niekada nešautų į galvą.

Pasinėrus į ro botų pasaulį, ku riant jų smege nis, galima mė ginti tverti ir jų kūnus.

Be to, robotų dizainas, esteti ka, vadyba taip pat galėtų būti moterų stiprioji pusė. T.Proscevičiaus iniciaty va Kaune surengtos ne vie nos robotų varžybos, pasta rąjį kartą jos buvo tarptauti nės. Šios varžybos kiek kito kios nei sporto. Robotams su galvota užduotis: absoliučiai savarankiškai, be menkiausio žmogaus įsikišimo nuvažiuo ti apie 300 m atstumą, surasti maišelį su „auksu“, paimti jį ir atgabenti į starto vietą. Per dvejas varžybas kol kas nė vienas robotas to neatliko ir nepelnė „aukso“ maišelio, ku rio vertė – 9 tūkst. eurų. T.Proscevičius tiki, kad po 5–10 metų bene kiekvieno lietuvio namuose robotai bus įprasti pagalbininkai. Antai kompiuteriai prieš kelis de šimtmečius atrodė nepasie kiama ateitis, o dabar jie kone visiems tapo prieinami. 19

iššūkis

Universitetas

pasauli(eti)niame kon Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų išsi skiria liberalia humanistine dvasia, kūrybai ir menams palankia aplinka ir mažiau specializuotų, universalesnių studijų galimybėmis. Martynas Gedvila

Daugiau nei specialybė

Šis laisvųjų menų universi tetas ugdo plataus išsilavini mo, lankstaus mąstymo, tole rantiškas asmenybes, kurios greitai prisitaiko prie nuolat kintančio pasaulio sąlygų. VDU Viešųjų ryšių prorek torės prof. Auksės Balčytie nės teigimu, šiandien visuo menes ir universitetus visa me pasaulyje veikia globali zacija ir individualizacija: au ga dėmesys atskiriems indivi dams ir jų poreikiams, todėl savo ruožtu keičiasi ir uni versitetai, siūlo daugiau niši nių ir tarpdalykinių progra mų kiekvienam pagal porei kius. Profesorė pabrėžė, kad šią itin išryškėjusią tendenci ją paskatino laisvesnis judė jimas tarp valstybių, techno logijos ir internetas, trikdan tis informacinių šaltinių gau sa. Universitetai turėtų padė ti susigaudyti šiuose sudėtin guose procesuose. Pasauly je, kuriame kaip niekad svar bu atrasti savo pranašumus, švietimo institucijos yra tas kertinis akmuo, ant kurio sta tomi visaverčių asmenybių įgūdžiai ir vertybės. 20

Vytauto Didžiojo universi tetas – ne išimtis. Čia sutei kiamos sąlygos ne tik rinktis iš itin didelės studijų progra mų įvairovės, bet ir nemoka mai studijuoti gretutiniu bū du. Dešimtyje fakultetų šiuo metu vykdomos net 40 baka lauro, 52 magistrantūros ir 29 gretutinių studijų progra mos. Pastarąsias galima rink tis šalia pasirinktos pagrin dinės specialybės, ir siekti dabar kaip niekada reikalin go įvairiapusiško išsilavini mo. Kita naujovė – nuotoli nių studijų programa „Švieti mas ir informacinės techno logijos“, kuri vykdoma inter netu, o ją baigusiems įteikia mas dvigubas andragogikos ir taikomosios informatikos diplomas. Naujasis universiteto šūkis „Daugiau nei specialybė“ pri mena, kad čia gausite ne vien siaurų, specializuotų žinių – čia galėsite visapusiškai bran dinti savo asmenybę. Pavyz džiui, jei siejate savo būsimą karjerą su ekonomika, tačiau laisvalaikiu domitės menu, galite šį pomėgį lavinti studi juodami gretutinėje Menoty

ntekste ros programoje VDU Menų fakultete. Taip pat galite su derinti skirtingas, tačiau vie na kitą papildančias studijas – pavyzdžiui, studijuodami informatiką ir naujųjų medi jų meną. Tokiu būdu tapsite profesionalu dviejose skirtin gose srityse ir gerokai page rinsite savo galimybes konku rencingoje darbo rinkoje.

Jautrumas kitam ir kitokiam

Nepaisant asmenybės išaukš tinimo, šiuolaikinėje visuome nėje ne mažiau svarbus ir dar bas drauge – vienas žmogus be kitų pagalbos savo idėjos neį gyvendins, tam reikia bendra darbiavimo. Pasak prof. A.Bal čytienės, tai yra vienas pama tinių demokratijos principų. „Siekdamas saviaktualizaci jos, žmogus turi būti jautrus aplinkai ir kitam žmogui, iš mokti tolerancijos, dėmesio, gebėti išklausyti kito nuomo nę. Čia ir yra naujasis univer sitetų keliamas tikslas: ugdy ti ieškančius, mąstančius, bet kartu ir tolerantiškus žmones, kurie būtų empatiški ir aplin kai, ir šalia esančiam žmogui“, – paaiškino prorektorė. Nuo pat įkūrimo nepriklau somoje tarpukario Lietuvoje VDU laikėsi liberalaus požiū rio į studijas, puoselėjo skir tingas kultūras. Šiandien čia galima mokytis 26 skirtin gų užsienio kalbų, o iš Euro pos, Azijos, JAV ir kitų vals tybių atvykstantys studentai gali rinktis iš net 18 bakalau ro ir magistrantūros studijų programų anglų kalba. VDU

Tarptautinių ryšių tarnyba kasmet ne tik išleidžia šim tus akademinės bendruome nės narių studijuoti ir atlik ti praktikos užsienyje, bet ir priima ne ką mažiau atvykėlių iš svečių šalių. Vien 2011 m. pagal „Erasmus“ programą ir dvišalius mainus VDU studi javo 112 užsienio studentų, o į svečias šalis studijuoti ir at likti praktikos išvyko net 254 universiteto studentai. Būti jautriam kito atžvilgiu, reikia gebėti susikalbėti, už megzti ryšius. Dėl šios prie žasties užsienio kalbų mokė jimas šiuolaikiniame pasau

tik gramatikos ir vertimo – tai ir mokymasis bendrauti, ir pažintys su užsienio kultūra“, – paaiškino N.Mačianskienė. Šiais nuolatinio judėjimo, kultūrinių susidūrimų lai kais vis svarbiau mokėti kuo daugiau kalbų, užuot susitel kus ties viena ar dviem – net ir neišlavinant jų įgūdžių iki aukščiausio lygmens. Be to, smalsumas atsiperka, padeda dar imliau tobulėti intelektua liai. „Kuo daugiau kalbų žmo gus mokosi, tuo efektyviau jis tobulina savo kaip daugiakal bio kompetenciją – mokyda masis naujos kalbos jis gali tai

Naujasis universiteto šūkis „Dau giau nei specialybė“ primena, kad čia gausite ne vien siaurų, speciali zuotų žinių – čia galėsite visapusiš kai brandinti savo asmenybę.

lyje yra būtina sąlyga. VDU Užsienio kalbų centro direk torės prof. dr. Nemiros Ma čianskienės teigimu, studi juojant kalbas universitete ugdoma tolerancija ir dau giakultūriškumas: „Studijuo dami kalbas susipažįstame su užsienio šalyse propaguo jamomis vertybėmis, kultū riniais skirtumais ir pama žu suvokiame, kad būti kito kiam – tai tiesiog atstovauti savo kraštui. Tampame jaut resni ir platesniam bendravi mui, kitokiam požiūriui. Jau seniai kalbos kursai nereiškia

kyti tas pačias strategijas, ku riomis vadovavosi įsisavinda mas kitų kalbų žinias“, – sakė Užsienio kalbų centro vadovė.

Kalbų centre – unikalios galimybės

VDU, skirtingai nei dauge lio kitų aukštojo mokslo ins titucijų, studentams leidžia skirtingais lygiais mokytis vi sų užsienio kalbų – pasirinki mas nėra ribojamas priklau somai nuo specialybės. VDU Užsienio kalbų centre kiekvieną semestrą kalbų mo kosi apie 3500 studentų, 21

iššūkis tai yra trečdalis visų, ku rie universitete siekia moks lo šviesos. „Mūsų studentams suteikiamos visiškai kitokios galimybės vystytis kaip žmo nėms: gali būti biologas ar fi zikas, ir mokytis kalbų, pažin ti kitas kultūras, ir taip plėsti savo erudiciją bei komunika cinius gebėjimus. Universite tas išsiskiria savo sistema, po žiūriu – mūsų programose yra svarbus tarpkultūrinis aspek tas, nemokome tik sausų ži nių“, – atkreipė dėmesį N.Ma čianskienė. Tarp siūlomų 26 kalbų – ir paklausiausios, ES reikalin gos italų, ispanų, prancūzų, vokiečių, ir vis daugiau stu dentų pritraukiančios kinų, japonų, korėjiečių, norvegų ir daugelis kitų kalbų. Norin tiems gilinti kalbos įgūdžius konkrečioje srityje, siūloma net 18 skirtingų anglų kalbos kursų, pritaikytų politikai, verslui, teisei ir t. t. Jau ga lima studijuoti ir profesinei veiklai skirtą vokiečių kalbą bei verslo rusų kalbą. Tiems, kam vien kalbos negana, skir

Šiandien VDU galima moky tis 26 skirtingų užsienio kalbų, rinktis iš 18 ba kalauro ir ma gistrantūros stu dijų programų anglų kalba.

ti kursai, kuriuose pažindina ma su arabų, islamo, antikos, turkų ir kitomis kalbomis bei kultūromis. Kosmopolitiškumas, dau giakalbystė ir atvirumas ki toms kultūroms – vertybės, kurios puošia universitetą. 2011 m. vienuolika VDU sve timtaučių dėstytojų mokė kalbas, kurios jiems yra gim tosios. Studentai irgi neatsi liko: kasmet rudenį Užsienio kalbų centro rengiamos Eu ropos kalbų dienos metu vy ko daugiakalbystės konkur sas, kurį laimėjo VDU politi kos mokslų magistrantė Juli

ja Vasilenko, mokanti net 12 kalbų. Devynias iš jų ji išmo ko universitete. Pasak N.Ma čianskienės, šiuo metu vyk domas tyrimas, kuriuos sie kiama nustatyti, kiek užsie nio kalbų per visą studijų lai kotarpį mokėsi VDU studen tai – pastebėta, kad kai ku riuose fakultetuose daugu ma rinkosi bent po dvi ar tris kalbas.

Ryšiai – kelias tobulėjimo link

Žinoma, siekiant išmok ti naują kalbą, nepakanka vien paskaitų ir knygų. „Kal bų mokymasis yra ilgas ir ne nutrūkstantis procesas, trun kantis visą gyvenimą. Tam reikia laiko, motyvacijos, at sakomybės ir sistemišku mo. Pati patyriau, kad reikia stengtis pakliūti į tą kultūrą, bendrauti su gimtakalbiais jų šalies aplinkoje“, – pasako jo VDU Lietuvių kalbos ka tedros profesorė Ineta Da bašinskienė, kuri džiaugiasi, kad studentai neretai renkasi kalbos gilinimo kursus arba

trumpalaikes studijas užsie nio šalyse, kurių kalbas stu dijuoja. Studijomis užsienyje už mezgami neįkainojami ry šiai – kalbant tiek apie kar jeroje, akademiniame ir as meniniame gyvenime pra versiančius kontaktus, tiek apie aukštesnį, visuomeninį lygmenį. „Žmonės, kurie at vyksta į Kauną ir į universite tą, keičia ir papildo mus pa čius. Smagu, kad ir lietuviai, sugrįžę iš svečių šalių, atve ža dalelę kitos kultūros, ku ria naują aplinką. Šis daugia kultūriškumas praplečia mū sų mąstymo, tolerancijos ri bas. Kai paskaitose dalyvauja užsienio studentai, gerano riškumas auditorijose yra la bai ryškus. Lietuviai studen tai mielai bendradarbiauja su kolegomis iš svečių šalių, mokosi vieni kitų kalbų, pa deda ir pataria“, – sakė I.Da bašinskienė. Ryšius su tarptautiniais partneriais aktyviai palai ko ir VDU, taip kasmet su teikdamas galimybę šimtams studentų vykti studijuoti, praktikuotis į užsienį. Uni versitetas bendradarbiauja su 197 „LLP/ Erasmus“ pro gramos partneriais 30 Euro pos šalių, dvišalėmis sutarti mis yra užmezgęs ryšius su 83 universitetais 29 pasau lio valstybėse, ir priklauso 19 Senojo žemyno universitetų vienijančiam „Campus Eu ropae“ tinklui. Studentų ju dėjimas, lankymasis užsienio valstybių aukštosiose mo kyklose – visapusiškai nau dinga patirtis, padedanti įsi tvirtinti šiuolaikiniame pa saulyje. Tačiau šiandien siekiant išsilavinimo negalima neat sižvelgti ir į dar vieną pasau linį reiškinį – nepastovumą.

„Prieš keletą dešimt mečių atrodė, kad stu dijas baigęs žmogus bus profesionalas, ge bantis išspręsti nau jos kasdienybės pro blemas. Tačiau dabar, kol žmogus baigia uni versitetą, pasaulis ir vėl kardinaliai pasi keičia. Niekas nega li garantuoti, kad stu dentas, pagaliau gavęs diplomą, gebės spręsti vis dar aktualias pro blemas. Jo žinios turi būti pakylėtos į aukš tesnį lygmenį, jos turi būti lanksčios, pade dančios jam prisitai kyti“, – pabrėžė prof. A.Balčytienė. Anot jos, be daugiakultūriš kumo, dabar univer sitetams svarbiausia – gebėjimas mąstyti, reflektuoti, permąsty ti savo patirtį ir atras ti reikiamus sprendi mus.

Liberaliųjų menų universitetas Tad kaip užtikrinti, kad ab solventas turėtų žinių, kurios jam praverstų ilgam? Šiuo at veju VDU remiasi dar iš anti kos laikų atėjusiomis nesens tančiomis idėjomis. Seno vės Graikijoje gimę liberalių jų menų studijų („artes libe rales“) principai padėjo pa matus plačiam išsilavinimui, kurį sudarė 7 laisvieji menai: gramatika, logika, retorika, aritmetika, geometrija, muzi ka ir astronomija. VDU – vienintelė aukštoji mokykla šalyje, suteikianti ga limybę įgyti šį klasikinį išsila vinimą. Šiuo metu ruošiama nauja „artes liberales“ gretuti nių studijų programa, leisian ti patiems smalsiausiems stu dentams susipažinti su Plato no, Sokrato ir kitų mąstytojų laikais dėstytų mokslų idėjo mis. Jas, kaip dera liberalių jų studijų tradicijai, dėstytojai pristatys jaukiame, nedidelia

me rate, kuriame lengviau tie siogiai bendrauti. Žinoma, šiuolaikinės libera liųjų menų studijos yra kur kas daugiau, nei klasikinių dalykų mokymas – tai galima įžvelgti visose universiteto siūlomose programose. Visų pirma, tai jau minėto lankstaus, plataus mąs tymo lavinimas, liberalios dva sios ugdymas. VDU Viešųjų ry šių prorektorė A.Balčytienė sa ko, kad VDU pakylėja šį pama tinį, išgrynintą dalykų komp lektą iki kasdienybės, suteikia praktiškų, naudingų žinių, ku rios pasižymi universalumu. Prie to prisideda ir puoselė jamas daugiakultūriškumas, ir daugiakalbystė, tačiau ver ta išskirti vieną liberaliųjų me nų principą – universitete stu dentai gilinasi ne į k ieno nors parengtus vadovėlius, o į pir minius informacijos šaltinius. „Čia ir yra pagrindinė idėja – studijuoti, analizuoti filosofo

darbą, menininko projektą ir pan., diskusijų procese atrasti save ir tiesą. Visas džiaugsmas yra šiame gilinimosi ir savęs aktualizavimo procese“, – sako prorektorė. Liberaliųjų menų universi tete nebrukamas vienas po žiūris (vadovėliai, metodinės priemonės), nes tai neatitinka jo idėjos. Dėstytojo vaidmuo čia svarbus, tačiau taip pat ki toks – jis yra partneris, mento rius, kuris nelaiko savo požiū rio teisingiausiu, o yra atviras diskusijoms su studentu. Jis taip pat dalyvauja šiame paieš kų procese, dirba bendradar biavimo, kūrybos ir mokymo si aplinkoje. VDU prigijusius šios filosofijos daigus, kaip ir jos vaisius, pastebėti nesunku – profesūros ir studentų bend ravimas yra šiltas, nuoširdus, palankus savarankiškam, kri tiškam mąstymui ir drąsiai iš reiškiamai nuomonei.

Jau seniai kalbos kursai nereiškia tik gramatikos ir vertimo – tai ir mokymasis bendrauti, ir pažintis su užsienio kultūra. 23

sėkmės istorija

E.Masiulis:

universitetas nemoko kalti vinių Kiekvienas universitetas mėgsta pasigirti įžiebęs žvaigž dę. Klaipėdos universitetas – ne išimtis. Susisiekimo minist ras Eligijus Masiulis – viena šios mokyklos įžymybių. Irma Verbienė

iesa, pats ministras tik šypsosi išgirdęs tokį epitetą, univer sitetas jam – gimtie ji namai, kaip ir Klaipėda, kaip ir pajūris. Nenuostabu, klaipė dietis vaikinas pasirinko stu dijas gimtajame mieste naujai įkurtame universitete. Tiesa, pasirinko drąsiai – politologi ją. Dabar E.Masiulis sako, kad net neprisimena, kodėl stojo būtent į šią specialybę. „Dabar būtų per drąsu sa kyti, kad buvau pažįstamas su profesoriumi Leonidu Dons kiu. Tačiau prieš rinkdama sis studijas jau buvau su šiuo žmogumi bendravęs. Manau, tie susitikimai turėjo įtakos sprendimui rinktis politolo giją“, – prisiminė pašnekovas. Pasak jo, naujas universite tas tiesiog pulsavo laisve ir ga limybėmis. Į jaunos valstybės universitetą atvykę užsienio dėstytojai diktavo naujas mo kymosi, tarpusavio bendravi mo madas. „L.Donskis, Algis Mickū nas, Aleksandras Štromas – tai žmonės, dėstytojai legen dos, ir man teko garbė būti ša

lia, mokytis. Nors jie ir prieš 20 metų jau buvo, sakykime, žvaigždės, su studentais bend ravo kaip su lygiais. Kartu su savo mokytojais diskutuoda vome per naktis“, – į jaunystės sentimentus leidosi ministras.

Klaipėdos uni versiteto stipry bė – jūreivystės specialybės.

Tačiau paklaustas apie nak tinius studentų šėliojimus, tik nusijuokė: „Studentavi mas yra studentavimas.“ Su kai kuriais bendramoks liais iš universiteto E.Masiu lis bendrauja iki šiol. Nusi šypso, kad ir tie, kurie į uosta miestį atvyko studijuoti, da bar save vadina klaipėdiečiais. „Manau, tiek Klaipėda, tiek jos universitetas sveikai kon kuruoja su kitais miestais ir jų aukštosiomis mokyklomis. Nuo pat įkūrimo Klaipėdos universitetas pirmiausia leido

sau kvestionuoti Vilniaus uni versitetą ir apskritai visą aka deminę bendruomenę. Tvir tai galiu pasakyti, kad kanonų Klaipėdoje mažiau. Klaipėdos universiteto stiprybė – jūrei vystės specialybės. Šie specia listai puikiai vertinami ne tik Lietuvoje“, – aukštąją mokyk lą gyrė ministras. E.Masiulis tvirtino, kad, kalbant apie studijas, kiekvie no požiūris ir lūkesčiai skir tingi. Jis pats yra iš tų, kurie tikisi, kad universitetas padės formuoti pasaulėžiūrą, supa žindins su mokslu. Paprastai tariant, ministras nereiškia priekaištų universitetams, neva juose per daug akade miškumo, teorinių žinių. „Jei žmogus geidžia prakti nių įgūdžių ir gerai išmanyti siaurą sritį, tegul renkasi ko legijas, profesines technikos mokyklas“, – gūžtelėjo pečiais jis ir patikino, kad universite to diplomas ne viskas, moky tis tenka visą gyvenimą. Tik jei sugebi paimti iš aukštosios mokyklos tai, ką ji siūlo išties tomis rankomis, vėliau moky tis būna paprasčiau.

L.Donskis, A.Mickūnas, A.Štromas – tai žmonės, dėstytojai legendos, ir man teko garbė būti šalia, mokytis. 24

sėkmės istorija Irma Verbienė

gerbti,

nedejuoti, sudominti Lietuvos edukologijos universiteto absolventas Algis Bitautas atviras – mokytojauti nuo vaikystės nesva jojo.

ačiau kai netikėtumus mėgstantis likimas at vedė į klasę – jam pa tiko. Kad bus ne tik istorikas mokslininkas, bet ir mokyto jas, jis nusprendė atlikdamas pedagoginę praktiką mokyk loje. Šypsodamasis pripažįs ta, kad ilgai jaukinosi moky tojo vardą. istorijos mokytoju Vilniaus licėjuje dirbantis A.Bitau tas moksleivių dėmesiu nesi skundžia. Regis, mokytoją ir vaikus sieja abipusė simpatija ir pagarba. „Reikia mokėti vaikus su dominti, patraukti į savo pu sę – tada ir dėmesio pakan ka“, – svarstė jis. Kalbėdamas apie universi teto laikus A.Bitautas neslė pė, kad Lietuvos edukologi jos universitetas vertinamas įvairiai. Vieni giria, kiti ne gaili karčios kritikos. „Manau, klaidinga kalbėti tik apie du – labai gerai ir la

Nėra blogų ar gerų vadovėlių, yra tik blogas arba geras mokytojas.

bai blogai – vertinimo kriteri jus. Kaip šio universiteto ab solventas galiu drąsiai teigti, kad universitetas man davė daug. Praplėtė akiratį, sutei kė milžinišką kiekį didakti kos, psichologijos, pedagogi kos ir dalyko žinių. Kita ver tus, vos atėjęs į licėjų supra tau, kad įgytas žinias pritaiky ti praktikoje man bus sunku. Čia panašiai kaip su vadovė liais – nėra blogų ar gerų va dovėlių, yra tik blogas arba geras mokytojas“, – dėstė jis ir pridūrė, kad garsus univer sitetas studento savaime ne paverčia geresniu specialistu – nori nenori viskas priklauso nuo žmogaus. A.Bitautas nesiginčijo –

mokytojo specialybės šiuo laikinė visuomenė nelaiko prestižine. Kita vertus, mo kytojas klausė, o kas ir kokia yra toji visuomenė? „Juk mūsų vadinamasis eli tas – tai iš skandalų ir korup cijos neišbrendantys valdi ninkai ir politikai, TV ir žur nalų viršeliuose besipuikuo jančios įvaizdžio kūrėjų su formuotos „žvaigždės“. Vi suomenėje prestižą turi tie, kurie gerai uždirba. Mokyto jui šiame „elite“ vietos neatsi rado, nes mes pernelyg suma terialėję, pagal tai ir rikiuoja me prestižą. Jeigu mokytojo uždarbis būtų didesnis, mo kytojo specialybė iškart būtų laikoma prestižine?“ – ironi zavo istorikas. Jis priminė tarpukario Lie tuvą, kai mokytojas su kunigu ir daktaru buvo kaimo šviesu liai. Dabar, anot A.Bitauto, re tas kuris drįsta mokytoją pa vadinti šviesuliu – pasikei tė laikai.

„Aišku, ir patys mokytojai ga lėtų labiau pasistengti, visąlaik reikia pradėti nuo savęs. Reikia savo darbą mylėti ir džiaugtis dėl jo, nesvarbu, ką mano kiti, tada pats jausiesi „prestižinis“. Būtent taip aš ir jaučiuosi“, – savo požiūrį atskleidė A.Bi tautas ir prisipažino mėgstan tis tiesiog stebėti mokytojus. Ir lyg apgailestaudamas pridūrė, kad dalyvaudamas konferen cijose mažesniuose miestuo se ir miesteliuose pastebi ne tik nuostabių mokytojų, bet ir esančių ne savo vietoje. „Tada užduodu sau klausi mą: kodėl taip yra? Ar ir aš il giau padirbėjęs mokykloje tapsiu niurzgliu, pasiduosiu ir vis bambėsiu dėl sumažintos algos“, – tarsi pats savęs klausė vaikinas. Bet čia pat ir atsakė į savo klausimą: „Esu optimis tas ir tikiu, kad artimiausioje ateityje mokyklose dirbs tikrai savo darbą mylintys mokyto jai. Tad kviečiu visus nebijoti ir tapti šauniais mokytojais.“

Reikia savo darbą mylėti ir džiaugtis dėl jo, nesvarbu, ką mano kiti, tada pats jausiesi „prestižinis“.

Kurk ateitį su Lietuvos edukologijos universitetu! Bakalauro studijų programos

Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės pedagogikos krypties (v. k. 612X1) studijų programos

Stodami į šias studijų programas pretendentai į valstybės finansuojamas vietas privalo laikyti motyvacijos patikrinimo testą. Nelaikę šio testo asmenys gali būti priimami tik į studijas savo lėšomis. Filologijos fakultetas  Anglų filologija  Baltarusių filologija  Lenkų filologija  Prancūzų filologija  Rusų filologija ir tarpkultūrinė komunikacija  Vokiečių filologija Fizikos ir technologijos fakultetas  Fizika ir informacinės technologijos (informacinės technologijos; švietimo vadyba; atsinaujinančioji energetika)

Gamtos mokslų fakultetas  Biologija  Chemija  Ekologija ir gamtamokslinis ugdymas  Geografija (turizmo vadyba)  Technologijų pedagogika

(maisto technologijos; aplinkos dizainas ir floristika; mitybos paveldas ir turizmas)

Istorijos fakultetas  Istorija  Katalikų tikyba

Matematikos ir informatikos fakultetas  Informatika  Matematika ir informatika

(matematika ir informacinės technologijos; matematinė komunikacija; matematika ir ekonomika)

Socialinės komunikacijos institutas  Socialinė pedagogika (asmens

socialinė integracija, laisvalaikio vadyba, socialinio darbo organizavimas, karjeros projektavimas, žurnalistika)

Lituanistikos fakultetas  Lietuvių filologija (kalbos

Sporto ir sveikatos fakultetas  Kūno kultūra  Kūno kultūra (grupė Panevėžyje) Ugdymo mokslų fakultetas  Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika

(ikimokyklinis ugdymas; pradinis ugdymas)

 Etika (administravimo etika; religijotyra)  Psichologija  Dailės pedagogika  Muzikos pedagogika (muzika; šiuolaikinė muzika ir kompiuterinės technologijos; ankstyvasis ir pradinis muzikinis ugdymas)

 Šokio pedagogika  Teatro pedagogika

redaktorius, raštvedyba, žurnalistika)

Kitų studijų sričių ir krypčių studijų programos

Stojant į šias programas nereikia laikyti motyvacijos patikrinimo testo. Filologijos fakultetas  Anglų filologija ir kita užsienio kalba (prancūzų, rusų arba vokiečių)

Fizikos ir technologijos fakultetas  Inžinerija ir technologijos

(aplinkosauga; automobilių eksploatavimo technologijos; taikomosios dailės technologijos)

Istorijos fakultetas  Taikomoji istorija  Europos istorija

Socialinių mokslų fakultetas  Filosofija (socialinė ir politinė filosofija, praktinė filosofija, filosofija ir psichologija)

 Ekonomikos ir verslo pagrindai  Paslaugų verslo administravimas  Politikos sociologija (politologija; sociologija)  Taikomoji sociologija (programą įregistravus)

Daugiau informacijos apie studijų programas ir pačias studijas: LEU Priėmimo komisija Studentų g. 39, 116 kab., LT-08105 Vilnius Tel./faks. (8 5) 275 1032. E. p. stojimas@vpu.lt

ERASMUS STUDIJOS KEIČIA GYVENIMĄ

 „ERASMUS praktika tapo dideliu žingsniu mano profesinėje karjeroje“, –

savo džiaugsmo neslepia dizainerė Olesia Les.

iuolaikinis gyvenimas pakankamai judrus, aktyvus ir teikiantis daug galimybių. Dauguma Lietuvos absolventų svajoja apie studijas užsienyje, tačiau vis dar nedaugelis žino, kad pasirinkus studijas Lietuvoje yra daugybė studijų, praktikos, stažuočių, projektų ir kultūrinių mainų galimybių. Kauno technologijos universitetas aktyviai skatina savo studentus naudotis tarptautinio judrumo galimybėmis ir pamatyti daugybę pasaulio valstybių Pasak KTU Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos prof. Daivos Dumčiuvienės, populiariausia universitete yra studentų mainų programa ERASMUS, kuri suteikia galimybę vieną ar kelis semestrus studijuoti labai geruose Europos universitetuose arba išvykti į praktiką užsienio įmonėse. Kiekvienais metais programa pasinaudoja daugiau kaip 200 universiteto studentų. Pasak prof. Daivos Dumčiuvienės, dar prieš vykstant svarbu suprasti, kad pirmiausia ERASMUS – tai kultūriniai mainai ir ši programa suteiks ne tik profesinių žinių, bet kartu padės įgyti ir daug

naujos socialinės, kultūrinės ir bendravimo patirties, savarankiškumo, patobulinti jau vartojamą ar išmokti naują užsienio kalbą. Tai unikali patirtis, kuri liks visam gyvenimui.

Studijos pagal mainų programą – tolesnio kelio pagrindas

ERASMUS studijos KTU absolvento, dabar – AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus dr. Daliaus Misiūno gyvenime padarė didelę įtaką, todėl mielai dalijasi savo patirtimi ir įspūdžiais iš Švedijos Lundo universiteto. Prieš išvažiuodamas studijuoti pagal ERASMUS mainų programą D.Misiūnas manė, kad puikiai moka anglų kalbą. Deja, nuvažiavus užsienio kalbos žinias teko tobulinti iš pagrindų. „Per pirmąsias paskaitas prireikė pasitikrinti, ar dėstytojas tikrai kalba angliškai“, – juokavo D.Misiūnas. Jis ragino išvykus neužsidaryti savo tautiečių būryje, net jeigu jaudinamasi dėl prastos anglų kalbos. „Bendravimas yra ERASMUS programos esmė“, – teigė D.Misiūnas. Lundo universitete mainų programos studentams dide-

lių nuolaidų nebuvo, tad jau antrą studijų savaitę reikėjo pristatyti parengtus darbus. Dalius Misiūnas ketinantiesiems išvažiuoti studijuoti pagal ERASMUS ar kitą mainų programą rekomendavo pirmiausiai išsiaiškinti savo lūkesčius ir tinkamai pasirinkti studijų programą. Viena iš ERASMUS studijų galimybių – tai susipažinimas su įvairiomis kultūromis, užsienio šalių tradicijomis ir papročiais. Juk kartu studijuoti susirenka nemažai įvairių užsienio šalių studentų, kurie dalijasi tais pačiais rūpesčiais ir džiaugsmais, rengia įvairius projektus ir kartu leidžia laisvalaikį. „Per studijų metus sutikti draugai lieka visam gyvenimui. Taigi net ir baigus studijas bus pas ką pasisvečiuoti, su kuo dalytis naudinga informacija ar kartu pradėti ir tęsti profesinę veiklą“, – savo patirtimi dalijosi KTU absolventas.

ERASMUS praktika

KTU Dizaino ir technologijų fakulteto magistrantė Olesia Les atliko ERASMUS praktiką ir mano, kad tai padės jai profesinėje karjeroje. Supratusi, kad atlikdama praktiką nori daugiau negu tik eiti dirbti į siuvimo įmonę, Olesia pradėjo domėtis praktikos vietų pasiūla užsienyje. Pirmiausiai, kaip ir dera jaunam savimi pasitikinčiam žmogui, mergina kreipėsi į didžiąsias pasaulinių ženklų įmones, nes manė, kad jos turi visas sąlygas priimti užsienietę praktikantę. Po kurio laiko Olesia suprato klydusi – iš kai kurių įmonių net nesulaukė jokio atsakymo.

Galiausiai KTU studentę praktikai sutiko priimti maža Londone įsikūrusi Jungtinės Karalystės įmonė, kuriai vadovauja jauna lenkų kilmės dizainerė. Tai buvo tikrai ne pats blogiausias, o gal net ir geriausias praktikos variantas. Dar prieš jai išvykstant į praktikos vietą, pagal merginos poreikius buvo sudaryta praktikos programa, kuri leido tobulinti ne tik profesines žinias, bet ir praplėsti akiratį – su dizainere Olesia lankėsi parodose ir madų pristatyme. Pasibaigus praktikos laikui studentė gavo pasiūlymą pasilikti ilgiau, tačiau Lietuvoje reikėjo baigti ir apginti bakalauro darbą. Žinių, patirties, įspūdžių ir naujų idėjų namo Olesia parsivežė labai daug, todėl, apgynusi bakalauro darbą, iš priemonių, kurias nusipirko Londone, sukūrė marškinėlių kolekciją. Kitą darbą, kolekciją „kubas“, jaunoji dizainerė pristatė KTU Dizaino ir technologijų fakultete organizuotame renginyje. Čia darbas buvo įvertintas specialistų, apdovanotas dekanės prizu, o pati Olesia pakviesta dalyvauti kituose renginiuose. „ERASMUS praktika tapo dideliu žingsniu mano profesinėje karjeroje“, – savo džiaugsmo neslepia KTU Dizaino ir technologijų fakulteto aprangos inžinerijos specialybės magistrantė, dizainerė Olesia Les. Anot KTU studentų, patyrusių ERASMUS studijų įtaką savo gyvenime, reikia nebijoti ieškoti įvairių galimybių tobulėti, neužsidaryti tik savo kieme, kita vertus, negalvoti, kad tik užsienio šalyse „alum lyja ir bulvėm sninga“.

ย ย ย วคย ย ย วคย ย

ว 6

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ยทย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ฤ ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รณย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รทย รท ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ยทฤ ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

%ฬ สฃส ส ษ ส \ศซส สขLส ษ ศพส ษปNDสฃษ ฦณ

ย ย ย ยซย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

3ʖʢPRʣLRɡ SɪNʝSRɡ EɪNɪOʋʦUɛ VʤXʏ

ƉůŝŶŬŽƐĂƵŐŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ƉƌĂŶŐŽƐ ŵĂĚŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ƚƐŝŶĂƵũŝŶĂŶēŝŽũŝ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ ƵƚŽŵĂƟŬĂ ŝƌ ǀĂůĚǇŵĂƐ ǀŝĂĐŝũŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝŽŵĞĚŝĐŝŶŝŶĦ ĞůĞŬƚƌŽŶŝŬĂ ƌĂŶĚƵŽůŝŶĦ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ

dĂǀŽ ƐĦŬŵŝŶŐŽƐ ŬĂƌũĞƌŽƐ ŝƌ ƐĂǀŝƌĂŝƓŬŽƐ ƉƌĂĚǎŝĂ ŐĂůŝ ďƻƟ ēŝĂ͘ ƚǀĞƌŬ ƉůĂēŝƿ ŐĂůŝŵǇďŝƿ ŵŽŬƐůŽ͕ ƐƚƵĚŝũƿ ŝƌ ŬƻƌǇďŽƐ ĞƌĚǀħ͕ ťƐŝůŝĞŬ ť ϭϰ ƚƻŬƐƚĂŶēŝƿ <dh ƐƚƵĚĞŶƚƿ ďƻƌť͊

ʖʗπ ʠURʔUʋPRɡ

ŚĞŵŝŶĦ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ ŝƌ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŬƐƉŽƌƚŽ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ůĞŬƚƌŽŶŝŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ Elektroninio mokymosi technologijos* ůĞŬƚƌŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬŽƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ ůĞŬƚƌŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ 'ĂŵǇďŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ /ŶĨŽƌŵĂƟŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ /ŶƚĞƌũĞƌŽ ŝƌ ĞŬƐƚĞƌũĞƌŽ ŵĞĚŝĞŶŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ /ŶǎŝŶĞƌŝŶŝƐ ĚŝǌĂŝŶĂƐ DĂŝƐƚŽ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ ŝƌ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ DĞĐŚĂŶŝŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ DĞĐŚĂƚƌŽŶŝŬĂ DĞĚǎŝĂŐŽƐ ŝƌ ŶĂŶŽƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ

DƵůƟŵĞĚŝũŽƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ KĚŽƐ ŝƌ ƉŽůŝŵĞƌŝŶŝƿ ŐĂŵŝŶŝƿ ĚŝǌĂŝŶĂƐ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ WĂƐƚĂƚƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝŶĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ WƌĂŵŽŶŝŶĦ ďŝŽƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ ZŽďŽƟŬĂ ^ƉŽƌƚŽ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ^ƚĂƚǇďŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ^ƚĂƚǇďƿ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ aŝůƵŵŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ dĞŬƐƟůĦƐ ĚŝǌĂŝŶĂƐ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ dĞůĞŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũŽƐ Transporto elektronika** dƌĂŶƐƉŽƌƚŽ ƉƌŝĞŵŽŶŝƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝŶŝĂƐŬůĂŝĚŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ

Ύ ŶĂƵũĂ ťƌĞŐŝƐƚƌƵŽƚĂ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵĂ͖ ΎΎ ŬĞƟŶĂŵĂ ǀǇŬĚǇƟ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵĂ͕ ũĞŝ ďƵƐ ťƌĞŐŝƐƚƌƵŽƚĂ aǀŝĞƟŵŽ ŝƌ ŵŽŬƐůŽ ŵŝŶŝƐƚĞƌŝũŽũĞ͘

ŚĞŵŝŶĦƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ fakultetas ZĂĚǀŝůĦŶƿ Ɖů͘ ϭϵ >dͲϱϬϮϱϰ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϭ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĐƞΛŬƚƵ͘ůƚ

Ekonomikos ir vadybos fakultetas >ĂŝƐǀĦƐ Ăů͘ ϱϱ >dͲϰϰϯϬϵ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϱ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĞǀĨΛŬƚƵ͘ůƚ

&ƵŶĚĂŵĞŶƚĂůŝƿũƿ ŵŽŬƐůƿ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϱϬ >dͲϱϭϯϲϴ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϯ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĨŵĨΛŬƚƵ͘ůƚ

ǁǁǁ͘ŬƚƵ͘ůƚͬĐƞ

www.ktu.lt/evf

www.ktu.lt/fmf

ŝǌĂŝŶŽ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũƿ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϱϲ >dͲϱϭϰϮϰ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ ϬϮ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĚƞΛŬƚƵ͘ůƚ

ůĞŬƚƌŽƐ ŝƌ ǀĂůĚǇŵŽ ŝŶǎŝŶĞƌŝũŽƐ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϰϴ >dͲϱϭϯϲϳ <ĂƵŶĂƐ dĞů͗͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϱ ϭϮ ϭϲ͕ ϯϬ ϯϮ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĞǀŝĨΛŬƚƵ͘ůƚ

,ƵŵĂŶŝƚĂƌŝŶŝƿ ŵŽŬƐůƿ fakultetas 'ĞĚŝŵŝŶŽ Ő͘ ϰϯ >dͲϰϰϮϰϬ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϮ Ϭϱ Ϭϰ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ŚŵĨΛŬƚƵ͘ůƚ

ǁǁǁ͘ŬƚƵ͘ůƚͬĚƞ

www.ktu.lt/evif

www.ktu.lt/hmf

/ŶĨŽƌŵĂƟŬŽƐ ĨĂŬƵůƚĞƚĂƐ ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϱϬ >dͲϱϭϯϲϴ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϯ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ŝĨΛŬƚƵ͘ůƚ www.ktu.lt/if Mechanikos ir mechatronikos fakultetas <ħƐƚƵēŝŽ Ő͘ Ϯϳ >dͲϰϰϯϭϮ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϰ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ŵŵĨΛŬƚƵ͘ůƚ www.ktu.lt/mmf

/ŶĨŽƌŵĂĐŝŶĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ /ŶĨŽƌŵĂƟŬĂ WƌŽŐƌĂŵƿ ƐŝƐƚĞŵŽƐ dĂŝŬŽŵŽũŝ ĐŚĞŵŝũĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ĮǌŝŬĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ŵĂƚĞŵĂƟŬĂ

Apskaita ŬŽŶŽŵŝŬĂ Europos studijos** Finansai >ǇĚĞƌǇƐƚĦ DĂƌŬĞƟŶŐĂƐ ^ŽĐŝĂůŝŶĦ ƉĞĚĂŐŽŐŝŬĂ ^ŽĐŝŽůŽŐŝũĂ sĂĚǇďĂ sĞƌƐůŽ ĂĚŵŝŶŝƐƚƌĂǀŝŵĂƐ sŝĞƓĂƐŝƐ ĂĚŵŝŶŝƐƚƌĂǀŝŵĂƐ sŝĞƓŽũŝ ƉŽůŝƟŬĂΎΎ sŝĞƓŽũŽ ƐĞŬƚŽƌŝĂƵƐ ĞŬŽŶŽŵŝŬĂ ŵŽŶŝƿ ŝƓƚĞŬůŝƿ ǀĂĚǇďĂ

<ŽŵƉŝƵƚĞƌŝŶĦ ůŝŶŐǀŝƐƟŬĂ dĞĐŚŶŝŬŽƐ ŬĂůďŽƐ ǀĞƌƟŵĂƐ DĞĚŝũƿ ĮůŽƐŽĮũĂ

^ŽĐŝĂůŝŶŝƿ ŵŽŬƐůƿ ĨĂŬƵůƚĞƚĂƐ <͘ ŽŶĞůĂŝēŝŽ Ő͘ ϮϬ >dͲϰϰϮϯϵ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϭ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƐŵĨΛŬƚƵ͘ůƚ

ƌĐŚŝƚĞŬƚƻƌĂ DƵǌŝŬŽƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ

KTU sudaro: ϭϯ ĨĂŬƵůƚĞƚƿ ;ƚĂƌƉ ũƿ Ϯ ʹ WĂŶĞǀĦǎǇũĞͿ͕ dĂƌƉƚĂƵƟŶŝƿ ƐƚƵĚŝũƿ ĐĞŶƚƌĂƐ͕ ďŝďůŝŽƚĞŬĂ͕ ϭϯ ŝŶƐƟƚƵƚƿ ŝƌ ϲ ĐĞŶƚƌĂŝ͕ ŝƓ ũƿ ϰ ʹ ŵŽŬƐůŽ͘

KTU PĂŶĞǀĦǎŝŽ ŝŶƐƟƚƵƚŽ ƐƚŽũĂŶēŝƿũƿ ĂƚƌĂŶŬŽƐ ŐƌƵƉĦ <ůĂŝƉĦĚŽƐ Ő͘ ϯ ʹ ϰϭϬ >dͲϯϱϮϬϵ WĂŶĞǀĦǎǇƐ dĞů͘ ;ϴ ϰϱͿ ϰϲ ϱϲ ϴϳ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƉƌŝĞŵŝŵĂƐ͘ƉŝΛŬƚƵ͘ůƚ

www.ktu.lt/smf

dĞůĞŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũƿ ŝƌ ĞůĞŬƚƌŽŶŝŬŽƐ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϱϬ >dͲϱϭϯϲϴ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϱ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƚĞĨΛŬƚƵ͘ůƚ

^ƚĂƚǇďŽƐ ŝƌ ĂƌĐŚŝƚĞŬƚƻƌŽƐ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϰϴ >dͲϱϭϯϲϳ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϰ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƐĂĨΛŬƚƵ͘ůƚ

dĂƌƉƚĂƵƟŶŝƿ ƐƚƵĚŝũƿ ĐĞŶƚƌĂƐ ͘ DŝĐŬĞǀŝēŝĂƵƐ Ő͘ ϯϳ >dͲϰϰϮϰϰ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϮϮ ϯϬ ϳϴ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƚƐĐΛŬƚƵ͘ůƚ

WĂŶĞǀĦǎŝŽ ŝŶƐƟƚƵƚŽ dĞĐŚŶŽůŽŐŝũƿ ĨĂŬƵůƚĞƚĂƐ ^͘ ĂƵŬĂŶƚŽ Ő͘ ϭϮ >dͲϯϱϮϭϮ WĂŶĞǀĦǎǇƐ dĞů͘ ;ϴ ϰϱͿ ϱϭ ϲϭ ϲϭ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƞΛŬƚƵ͘ůƚ

www.ktu.lt/tsc

ǁǁǁ͘ŬƚƵ͘ůƚͬƞ

www.ktu.lt/saf

www.ktu.lt/tef

WĂŶĞǀĦǎŝŽ ŝŶƐƟƚƵƚŽ Vadybos ir administravimo fakultetas EĞŵƵŶŽ Ő͘ ϯϯ >dͲϯϳϭϲϰ WĂŶĞǀĦǎǇƐ dĞů͘ ;ϴ ϰϱͿ ϱϳ ϬϬ ϯϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ǀĂĨΛŬƚƵ͘ůƚ www.ktu.lt/vaf

Ǥ Ǥ

$QʤURʣLRɡ SɪNʝSRɡ PDʔLVʤUʋQʤ΀URɡ V

ƉůŝŶŬŽƐ ĂƉƐĂƵŐŽƐ ǀĂĚǇďĂ ŝƌ ƓǀĂƌĞƐŶĦ ŐĂŵǇďĂ ƉůŝŶŬŽƐĂƵŐŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ƉƌĂŶŐŽƐ ŵĂĚŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝŽŵĞĚŝĐŝŶŝŶĦ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ƌĂŶĚƵŽůŝŶĦ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ ŚĞŵŝũŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ůĞŬƚƌŽŶŝŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ůĞŬƚƌŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ ůĞŬƚƌŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ůĞŬƚƌŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬŽƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ ΎΎ ŶĞƌŐĞƟŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝƌ ǀĂĚǇďĂ ƌŐŽŶŽŵŝŬĂ ΎΎ 'ĂŵǇďŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ 'ƌĂĮŶŝƿ ŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝƌ ǀĂĚǇďĂ /ŶĨŽƌŵĂĐŝũŽƐ ŝƌ ŝŶĨŽƌŵĂĐŝŶŝƿ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũƿ sauga /ŶĨŽƌŵĂĐŝŶĦƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ /ŶĨŽƌŵĂĐŝŶŝƿ ƐŝƐƚĞŵƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ 8ƚĞƌƉƟŶĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ ΎΎ DĂŝƐƚŽ ŵŽŬƐůĂƐ ŝƌ ƐĂƵŐĂ

dĂǀħƐ ůĂƵŬŝĂ ŵŽŬƐůŝŶŝĂŝƐ ƚǇƌŝŵĂŝƐ ŐƌťƐƚŽƐ ŝƌ ť ǀĞŝŬůČ ŶƵŬƌĞŝƉƚŽƐ͕ ĚĂƵŐŝĂĚĂůǇŬŝŶĦƐ ƐƚƵĚŝũŽƐ͕ ũƵŶŐƟŶĦƐ ƉƌŽŐƌĂŵŽƐ ƐƵ ƐƟƉƌŝĂŝƐ ƵǎƐŝĞŶŝŽ ƵŶŝǀĞƌƐŝƚĞƚĂŝƐ͘ ^ŝĞŬ ŐĞƌŝĂƵƐŝŽ ƌĞǌƵůƚĂƚŽ͊

ʤXʏʖʗπ ʠURʔUʋPRɡ

DĂŝƐƚŽ ƉƌŽĚƵŬƚƿ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ DĞĐŚĂŶŝŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ DĞĐŚĂƚƌŽŶŝŬĂ DĞĚŝĞŶŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ DĞĚǎŝĂŐƿ ŵŽŬƐůĂƐ DĞƚƌŽůŽŐŝũĂ ŝƌ ŵĂƚĂǀŝŵĂŝ EĞŬŝůŶŽũĂŵŽũŽ ƚƵƌƚŽ ǀĂůĚǇŵĂƐ EƵŽƚŽůŝŶŝŽ ŵŽŬǇŵŽƐŝ ŝŶĨŽƌŵĂĐŝŶĦƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ WĂƐƚĂƚƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝŶĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ WůĂƐƟŬƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ WƌĂŵŽŶĦƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝƌ ǀĂĚǇďĂ WƌĂŵŽŶĦƐ ƚĞƌŵŽŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ WƌŽŐƌĂŵƿ ƐŝƐƚĞŵƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ^ƚĂƚǇďĂ ^ƚĂƚǇďŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ dĞĐŚŶŽůŽŐŝũƿ ǀĂĚǇďĂ dĞŬƐƟůĦƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ dĞůĞŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũŽƐ dĞůĞŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũƿ ƐŝƐƚĞŵŽƐ dĞƌŵŽŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ dƌĂŶƐƉŽƌƚŽ ƉƌŝĞŵŽŶĦƐ dƌĂŶƐƉŽƌƚŽ ƉƌŝĞŵŽŶŝƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ sĂůĚǇŵŽ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ sĂůĚǇŵŽ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ sŝĞŶůƵƐƚĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ

/ŶĨŽƌŵĂƟŬĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ĐŚĞŵŝũĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ĮǌŝŬĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ŵĂƚĞŵĂƟŬĂ

ƉƐŬĂŝƚĂ ŝƌ ĂƵĚŝƚĂƐ ĚƵŬĂĐŝŶĦƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ ĚƵŬŽůŽŐŝũĂ ŬŽŶŽŵŝŬĂ ƵƌŽƉŽƐ ŝŶƚĞŐƌĂĐŝũŽƐ ƐƚƵĚŝũŽƐ Finansai DĂƌŬĞƟŶŐŽ ǀĂůĚǇŵĂƐ DŝĞƐƚƿ ŝƌ ƌĞŐŝŽŶƿ ǀǇƐƚǇŵĂƐ ΎΎ KƌŐĂŶŝǌĂĐŝũƿ ǀĂĚǇďĂ ^ŽĐŝĂůŝŶĦ ƉŽůŝƟŬĂ ΎΎ ^ŽĐŝŽůŽŐŝũĂ ^ƚƌĂƚĞŐŝŶĦ ůǇĚĞƌǇƐƚĦ dĂƌƉƚĂƵƟŶĦ ĞŬŽŶŽŵŝŬĂ ŝƌ ƉƌĞŬǇďĂ ΎΎ dĂƌƉƚĂƵƟŶŝƐ ƉĂƐůĂƵŐƿ ǀĞƌƐůĂƐ Ύ dĂƌƉƚĂƵƟŶŝƐ ǀĞƌƐůĂƐ sĂĚǇďĂ sĞƌƐůŽ ĞŬŽŶŽŵŝŬĂ sŝĞƓĂƐŝƐ ĂĚŵŝŶŝƐƚƌĂǀŝŵĂƐ sŝĞƓŽũŝ ƉŽůŝƟŬĂ ΎΎ ŝŶŝƿ ŝƌ ŝŶŽǀĂĐŝũƿ ǀĂĚǇďĂ ŵŽŶŝƿ ŝƓƚĞŬůŝƿ ǀĂĚǇďĂ

DĞĚŝũƿ ĮůŽƐŽĮũĂ dĞĐŚŶŝŬŽƐ ŬĂůďŽƐ ǀĞƌƟŵĂƐ ŝƌ ůŽŬĂůŝǌĂĐŝũĂ

ƌĐŚŝƚĞŬƚƻƌĂ <ƌĂƓƚŽƚǀĂƌŬĂ DƵǌŝŬŽƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ ΎΎ

DĞĚŝĐŝŶŽƐ ĮǌŝŬĂ

Ȉ ǡ Ƥ ÷ǡ ǡ ÷ ÷ ÷ ÷ ÷ ÷

Ȉ ǡ Ƥ ǡ ǡ ǣȀȀ Ǥ Ǥ

Ȉ Æ ÷ ÷

Ȉ ͕͔͔ ÷ Æ ÷ ÷

Ȉ · ÷

Ȉ · ā ā

Ȉ ÷ ÷ ·

Ȉ ͕͖ ÷ ͕͛ æ ÷ ·

'ʋXʔʉȩΘ Jɪʙʖʛʉʍʖπ

P Ǩ PĂƐŝƌŝŶŬ ƟŶŬĂŵŝĂƵƐŝČ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵČ͗ ǁǁǁ͘ŬƚƵ͘ŬĂƐƚƵĚŝũƵŽƟ͘ůƚ ƉŝĞ ƐƚƵĚŝũĂƐ <dh ŝƓ Ɖŝƌŵƿ ůƻƉƿ͗ www.ikraunam.ktu.lt <dh WZ/$D/DK ^<zZ/h^ <͘ ŽŶĞůĂŝēŝŽ Ő͘ ϳϯ͕ ϭϬϳ ŬĂď͕͘ >dͲϰϰϬϮϵ <ĂƵŶĂƐ dĞů͗͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ ϬϬ ϰϱ͕ ϯϮ ϰϭ ϭϭ͕ ĨĂŬƐĂƐ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ ϬϬ ϰϰ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƉƌŝĞŵŝŵĂƐΛŬƚƵ͘ůƚ

Išsamesnė informacija apie studijas Kauno kolegijoje ir e.seminarus Pramonės pr. 20, LT-50468 Tel. (8 37) 352 218 E.paštas priemimas@kauko.lt www.kauko.lt m.kauko.lt

Studijos Kauno kolegijoje atitinka studentų poreikius.

Kauno Kolegija: abejones išsKlaido domėjimasis

rtėja diena, kai abiturientai turės galutinai nuspręsti, kokius brandos egzaminus ketina laikyti šiais metais. Patvirtinti egzaminai jau rodo apsisprendimą pasukti tam tikra kryptimi, todėl Kauno kolegijos specialistai rinktis rekomenduoja itin atsakingai. Patirtis rodo – kartais neapgalvotas egzaminų pasirinkimas užkerta kelią pageidaujamai profesijai. Kaip pasakoja Kauno kolegijos (KK) Studentų priėmimo ir karjeros centro specialistai, dalis abiturientų supranta klydę tiktai pildydami priėmimo studijuoti prašymus – staiga išaiškėja, kad norintis tapti dantų techniku žmogus nelaikė biologijos brandos egzamino, o susižavėjęs multimedijų technologijomis nepasirinko matematikos. Šie egzaminai sudaro 40 proc. viso konkursinio balo, todėl šansai įstoti tampa abejotini. Paprastai tokias klaidas lemia kamuojančios abejonės ir neapsisprendimas. Dalis abiturientų bijo suklysti, todėl tempia iki paskutinės minutės, pasikliaudami gandais ir nuogirdomis.

Apie specialybę – nuo A iki Z

Pasak psichologų, bėdų būtų galima išvengti sistemin-

gai renkant informaciją apie savo svajonių specialybę. Informacijos šaltiniai gali būti įvairūs: leidiniai, internetas, pokalbiai. Koks studijų pobūdis? Kuo jos skiriasi nuo kitų? Ką siūlo aukštoji mokykla? Ko išmoksiu? Kaip įstoti? Nesikuklinkite ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Jei apsilankysite ten, kur ketinate studijuoti, pabendrausite su aukštosios mokyklos atstovais, tikrai neapsiriksite. Verta pasidomėti, ką prognozuoja darbo rinkos specialistai, ką apie studijas pasakoja studentai, dėstytojai. „Į KK atėjau studijuoti, nes jau besimokydamas mokykloje girdėjau gerų atsiliepimų apie praktikos galimybes kolegijoje. Man svarbu, jog teorija turi būti grindžiama praktika“, – pasakoja KK teisę studijuojantis antrakursis Rokas Laureckis. R.Laureckis yra vienas iš KK studijuojančių maždaug 8 000 studentų, kuris prieš dvejus metus ją pasirinko dėl teorijos ir praktikos dermės. Būtent tokiu principu vadovaujamasi rengiant būsimuosius technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistus. Daugiau kaip 40 studijų programų siūlančioje aukštojoje moky-

kloje vidutiniškai iki 55 proc. studijų programos laiko skiriama studentų praktiniams įgūdžiams lavinti. Praktika atliekama tiek pačioje kolegijoje, tiek ir už jos ribų – įvairiose Lietuvos ir užsienio įmonėse. Nuolatinis bendradarbiavimas su darbdaviais, tarptautiniais partneriais užtikrina dalijimąsi patirtimi ir naujovių taikymą. Tai leidžia formuoti būtent tokį studijų turinį, kuris atitinka stojančiųjų reikmes ir darbo rinkos realijas. Atlikto tyrimo duomenimis, 75 proc. KK studentų teigia, kad pasirinktos studijos atitiko ar net viršijo jų lūkesčius.

Žinios – iš patyrusių asmenų

„Dėstydamas stengiuosi akcentuoti kertinius dalykus, juos iliustruoju realiais šiandienos rinkos pavyzdžiais. Atsisakau teorijų ir situacijų, kurios pateiktos vadovėliuose ir buvo aktualios prieš daugelį metų. Labai svarbu, kas vyksta šiandien, čia ir dabar. Pateikdamas užduotis stengiuosi siūlyti netradicines, naujas idėjas, kad studentai pamąstytų, ieškotų sprendimų, o ne pakartotų jau žinomas tiesas“, – apie darbą su studentais pasakoja Kau-

no kolegijos dėstytojas, verslininkas Ričardas Suslavičius, sukūręs puikiai Lietuvoje žinomą prekės ženklą. KK studentams paskaitose žinias perteikia dėstytojai, kurių kvalifikacija, 2011 m. savaitraščio „Veidas“ sudaryto reitingo duomenimis, įvertinta geriausiai iš visų valstybinių ir privačių Lietuvos kolegijų. KK dėstytojai žinias apie dėstomus dalykus gilina atlikdami mokslo taikomuosius tyrimus, stažuodamiesi Lietuvos ir užsienio įmonėse, dalyvaudami įvairiuose projektuose, respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose.

Informacijos šaltinis – parodos ir reitingai

Besirenkančiam studijas pasitarnauti gali ir sudaromi Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai. KK bendruomenė džiaugiasi, kad pastangas įvertino visuomenė – 2011 m. žiniasklaidoje paskelbtuose Lietuvos valstybinių kolegijų reitinguose KK lyderiauja reitingo viršūnėje. Pirmąją reitingo poziciją KK užėmė dėl aukščiausių kolegijos akademinio personalo ir alumnų veiklos, studijų programų išskirtinumo, finansavimo įvertinimų. Išsamią informaciją renkantis studijas galima gauti ir studijų parodose. Kaip ir kasmet, KK dalyvauja Vilniuje vyksiančioje parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2012“, todėl besidomintieji laukiami prie kolegijos stendo. Siekdama palengvinti pasirinkimo procesą ir plačiau supažindinti su studijų galimybėmis kolegija nuo vasario pradeda organizuoti elektroninius seminarus „Sužinok online“. Internetu užsiregistravę ir prie specialios sistemos prisijungę moksleiviai galės jiems skirtus specialistų pranešimus stebėti savo kompiuterių ekranuose ir užduoti pranešėjams klausimus.

abiturientai

Baltą chalatą matuojasi

vis dėlto nerimauju“, – sakė KMUG abiturientas. A.Jacinavičius su bičiuliais lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusio se atvirų durų dienose, kal bėjosi su medicinos dėstyto jais ir studentais. Nors vaiki nas garsiai nepeikė Lietuvos švietimo sistemos, nenuslė pė abejonių dėl valstybinių egzaminų tvarkos. „Nema nau, kad sistema, kai paiso ma skaičių ir rezultatų, o ne žmogaus asmenybės, yra tei singa. Yra tik kelios specialy bės, kur vykdomi stojamie ji egzaminai. Tai daug geriau, Karolina Marcinkevičiūtė nes egzaminų rezultatai tik rai negali parodyti visų žmo ratūros, nors gimtosios lietu kasi sunkiau, gimnazistas ne Apie chemiją ir biologiją Ar gaus gebėjimų“, – kalbėjo bū vių kalbos egzaminas priva buvo toks kalbus. „Literatū tūras gali pasakoti valandų simas studentas. lomas. Egzaminų baimės ne ra man nelabai patinka. Ne valandas, tačiau vos pasitei Jis vardijo pasirinkęs lai jaučiu, bet dėl šio egzamino ravome, kurios disciplinos se mėgstu skaityti grožinės lite kyti valstybinius gimtosios lietuvių kalbos, chemijos ir biologijos egzaminus. „Tikiu, kad man pasiseks, ir jau šiemet tapsiu medicinos pirmakursiu. Daugelis mano draugų taip pat ketina studi juoti mediciną, todėl juokau Juokaujame, jame, kad baigę studijas galė kad baigę stu sime įkurti savo privačią kli dijas galėsime niką“, – savo jėgomis tiki vai įkurti savo pri kinas. vačią kliniką. Tiesa, vaikystėje Artūras tu rėjo kitą svajonę. Televizijos filme išvydęs teisininką jis užsimanė studijuoti teisę, tačiau greitai šią vaikišką svajonę pakeitė tikslas tapti mediku. „Būsiu toks gydy tojas, kuriam vis kas įdomu. Medi cina man yra int riguojanti ir įdo mi sritis, bet jau čiu ir didelę atsako mybę – tai ne juokas, o žmonių sveikata ir gy vybės. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientas A.Jacinavičius džiaugiasi mokytojų palaikymu ir korepetitorių Todėl ir nenuostabu, kad norint tapti neieško. Tomo Raginos nuotr.

gimtinėje

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos (KMUG) moks leiviui Artūrui Jacinavičiui nekyla studijų pasirinkimo kan čių – jis jau dešimtoje klasėje apsisprendė studijuoti dvyli ka metų ir tapti vidaus ligų gydytoju.

abiturientai puikiu gydytoju reikia studi juoti dvylika metų. Manęs tai negąsdina. Tik šiek tiek keista: kai mano bendraklasiai baigs universitetus, aš dar turėsiu il gai studijuoti, ir tai reiškia, kad mokslams turėsiu skirti dvi dešimt ketverius savo gyveni mo metus“, – savo pasirinkimu neabejojo pašnekovas. Artūrą ir visus jo bendra mokslius mokytojai ramina, sako, kad abitūros egzami nai dar ne pasaulio pabaiga ir, net jei nepasiseks, pasau lis nesugrius. „Toks moky tojų palaikymas tikrai pade da. Nejaučiame jokio spaudi mo. Pas korepetitorius taip pat nesilankau – to papras čiausiai nereikia. Pasirinkau lotynų kalbos pamokas, nes pravers universitete“, – gim nazijos mokytojams gerų žo džių negailėjo pašnekovas. Po ilgos dienos mokykloje Artūras atsipalaiduoja spręs damas kryžiažodžius ar skam bindamas pianinu. Kaip ir mokyklos suole, taip ir kryžia žodžiuose – sunkiausi klausi mai iš literatūros srities.

Artūras atsipalai duoja spręsdamas kryžiažodžius ar skambindamas pianinu.

„Taip pat labai mėgstu žiū rėti dokumentinius filmus, nes iš jų galima sužinoti daug naujo, išmokti istorinių fak tų. Tokiuose filmuose jie nėra iškraipyti ar pagražinti“, – sa kė abiturientas. Artūras pripažino, kad ge riausias vaistas nuo įtampos – pianino klavišai. Šiuolaiki nės muzikos jis nesiklauso, sa ko, kad nesupranta, tačiau su malonumu klausosi klasikinės muzikos – Fryderyko Chopi no ir Ludwigo van Beethoveno kūrinių. „Mozartui turbūt dar turiu užaugti“, – nusijuokė aš tuoniolikametis.

skatina neskubėti

Irma Palaimaitė Psichologė

Abiturientai dažnai jaučia bai mę dėl egzaminų, bijo, kad neįstos į norimą specialybę. Moksleiviai jaučia atsakomy bę rinkdamiesi gyvenimo ke lią, nes jiems dažnai atrodo, kad nieko nebebus įmanoma pakeisti. Jei neišlaikys egza minų ir neįstos į aukštąją mo kyklą, jų gyvenimas bus ne vykęs. Be abejo, taip mąsto 36

ne visi. Apsispręsti jiems pade da mūsų gimnazijoje veikian čio karjeros centro darbuoto jos. Karjeros centre abiturien tai lankosi norėdami sužino ti sąlygas studijuoti Lietuvos ir užsienio universitetuose. Pra sidėjus stojamiesiems, prašo pagalbos pildydami prašymus. Tačiau apie savo ateitį mąsto ir dešimtokai. Jie noriai spren džia profesijos pasirinkimo tes tus. Tokio tipo testuose patei kiami ne klausimai, o teiginiai. Pavyzdžiui, aš mėgstu fotogra fuoti, dirbti komandoje, mėgstu gamtą. Į šiuos teiginius moks leiviai atsako taip arba ne. Ska tinime moksleivius neskubėti, atsakingai žiūrėti į specialybės pasirinkimą.

Jaunus protus slegia su maištis. Beveik pusė iš kelių tūkstančių jaunų jų klaipėdiečių, šiemet pabaigsiančių gimna zijas, garsiai svarsto apie studijas užsie nio universitetuo se, likę ir tikrai ne prasčiausi nusprendė mokslus tęsti Lie tuvoje.

Asta Dykovienė

Uostamiesčio abiturientai B.L

Lietuvoje

laipėdos Vytauto Di džiojo gimnazijos abiturientas Balys Liubinavičius vienas iš tų, kurie tikina dar neap sisprendę, kokias studijas pasirinks. „Kadangi mokausi Vytau to Didžiojo gimnazijoje, gal voju apie humanitarinius mokslus. Gal studijuosiu kalbas, gal menus“, – minti mis dalijosi B.Liubinavičius. Tolesnį savo gyvenimą abiturientas mato būtent Lietuvoje. „Daugeliui atrodo, kad užsienis yra kažkas nerea laus, kai kurie jau dabar net neplanuoja grįžti į Lietuvą. Manau, Lietuvoje yra dar ką veikti, kur mokytis ir nebū tinai tik Vilniaus universite te“, – mano B.Liubinavičius.

Abiturientas puikiai suvo kia, kad Lietuvoje humani taro niekas nelaukia išskės tomis rankomis, tačiau, šyp sosi jis, „pabandyti verta“. „Pradžioje ketinau studi juoti teisės mokslus, bet su pratau, kad tai ne mano sri tis, juolab teisininkų pilna Lietuva. Todėl į tą karuselę lįsti nesinorėtų. O Lietuvo je savo galimybes ir taip yra kur realizuoti“, – optimis tiškai ateitį regi klaipėdietis. „Tėvai didelės įtakos ma no sprendimams neturi, bet pasikalbu su jais įvai riais klausimais. Šiuo taip pat. Tėvai gerbia mano nuomonę, ir aš tuo džiau giuosi“, – neslėpė abitu rientas. Gimnazistas pripažino, kad tarp bendramokslių

Manau, protin gas žmogus įsi tvirtinti gali bet kur, tiek ten, tiek čia.

Liubinavičius ir G.Damalakaitė aukštojo mokslo sieks Lietuvoje.

dar yra ką veiktI daug tokių, kuriems ateities viziją nubrėžė tėvai dar tik jiems pradėjus mokytis gim nazijoje. „Mūsų gimnazijoje yra aš tuonios abiturientų klasės, trys klasės iš jų yra būsimi medikai. O kai pasiklausinė

ju, paaiškėja, kad kai kurie la bai toli nuo medicinos. Bet taip nori jų tėvai“, – realijas atskleidė B.Liubinavičius. Klaipėdietė abiturientė Gabija Damalakaitė jau da bar žino, kad studijuos teisės mokslus.

Netenkame pačių geriausių Dalia Vyšniauskienė

iš Lietuvos iškeliauja. Tarp išva žiuojančių daug moksleivių, ku rių tėvai jau gyvena užsienyje. Kita vertus, nemanau, kad protų nutekėjimas tęsis amžinai, nors prognozuoti, kada tai baigsis, Ir iš mūsų gimnazijos, ir iš „Ąžuolyno“ patys geriausi vai nedrįsčiau. Galbūt, kai išeisiu į pensiją. Reikėtų, kad daug kas kai vis dėlto išvažiuoja. Per nai baigęs mūsų gimnazistas pasikeistų Lietuvoje, kad atsi olimpiadų laimėtojas irgi išvy rastų galimybė čia oriai gyventi. ko, mokosi Kembridžo univer Žmonių požiūris per pastaruo sius 10 metų labai pakito, verty sitete. Ten pakliūti nėra taip paprasta, mes džiaugiamės, biniai dalykai nėra esminiai, da bet gaila, kad geriausi protai bar svarbiausia – išgyventi.

Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja

„Išlaikysiu abitūros egzami nus, tikiuosi, išlaikysiu gerai ir tada stosiu mokytis teisės į Vil niaus universitetą. Minčių stu dijuoti užsienyje net nebuvo, noriu mokytis Lietuvoje, no riu likti Lietuvoje. Bet iš aplin kinių daug kas kalba apie stu dijas užsienyje“, – pasakojo G.Damalakaitė. Ji sakė suvo kianti, kad teisės studijos – ne vaikų žaidimai, tačiau išban dymai mokslais jos negąsdina. „Pradžioje turėjau ir kito kių minčių, bet man puikiai sekasi tos disciplinos, kurių prireiks studijuojant teisę. Teisės mokslai man pasirodė rimčiausi. Esu girdėjusi, kad labai sunku mokytis, daug kas klausė, ar iš tikrųjų to noriu. Manau, pamėginsiu, jei jau la bai nepatiks, juk yra galimybė pakeisti studijų kryptį. Teisę

renkuosi tikrai ne dėl presti žo, bet manau, kad, baigus tei sę, platesnis darbų pasirinki mas“, – pasakojo išmėginimų nebijanti G.Damalakaitė. Abiturientė patvirtino, kad jauni žmonės neretai ma no, jog vienintelė tikra ir soti ateitis – tik studijos ir darbas užsienyje. „Labai daug bendraamžių kalba apie studijas užsieny je, bet jau žinau, kad neretai tai tik ir lieka kalbomis. Žinau, kad ne kiekvienam pavyksta išvažiuoti į užsienį ir kai ku rie lieka čia. Manau, protingas žmogus įsitvirtinti gali bet kur, tiek ten, tiek čia. Tik Lietuvo je turėtų būti lengviau. Nes ta pati kultūra, kalba, žmo nės, draugai, artimieji, šeima“, – nepabijojo būti nepopuliari gimnazistė G.Damalakaitė. 37

abiturientai

kai apsisprendi,

galvos neskauda Indrė Pepcevičiūtė

Mokytis, mokytis, mokytis. Lyg ir tokiu šūkiu turėtų vado vautis abiturientai. Ir vadovaujasi. Tik tą brangų laiką mokslui, kaip juokiasi vilnietė Simono Daukanto gimnazijos abiturientė Ema Čielytė, dažnai suvalgo visų mėgstami socialiniai tinklai.

ienu galvos skausmu E.Čielytei mažiau. Ji jau apsisprendė, kur studijuos: „Lieku Lie tuvoje, nes man čia patinka.“ – Ema, dabar abiturien tai laužo galvas mėginda mi nuspręsti, kuriuo ke liu pasukti. Kaip tau sekėsi spręsti šį galvosūkį? – Tiesą sakant, ilgai rinkau si, ilgai blaškiausi nuo vieno prie kito. Galiausiai pernai nusprendžiau, kad noriu stu dijuoti politiką. Mane įkvė pė istorijos mokytojas, labai protingas žmogus. Bet pa skui persigalvojau: filmavau si reklamose, dalyvavau foto sesijose ir pamaniau, kad vis dėlto politika man per sausas

mokslas. Svarsčiau, kad norė čiau ko nors kūrybiškesnio. – Ar radai studijas, kur tos kūrybos užtektų? – Prieš penkerius metus Vilniaus Gedimino techni kos universitete atsirado kū rybinių industrijų specialybė. Nusprendžiau, kad tai man patiktų. Tik gąsdina labai di delis konkursas – praėjusiais metais stojo 15–16 žmonių į vieną vietą. Sklando gandai, nes dar nepatvirtintos studijų programos, kad šiais metais ir Vilniaus universitete bus pa našių specialybių. Veikiausiai kurią nors iš jų ir rinksiuosi. – Užsiminei, kad vienam tavo apsisprendimų įtakos turėjo istorijos mokytojas.

Vadinasi, mokytojus į pa dedančių apsispręsti, ką studijuoti, sąrašą irgi gali me įtraukti? – Manau, kad taip. Turime puikią lietuvių kalbos moky toją. Patinka kaip ji dėsto sa vo nuomonę, žavu jos klausy tis, kai mums skaito eilėraš čius, su tokiu užsidegimu ir tokia šypsena veide. Sugeba įkvėpti mokinius. – Jaunuolių sprendimams dažnai įtakos turi tėvai. Kartais jų balsas net būna lemiamas. Kaip buvo jūsų šeimoje? – Mano mama – žurnalistė. Visi dar nuo tada, kai buvau maža, sakydavo, kad aš taip pat būsiu žurnalistė. Dėl to

Jei stengiesi, mo kaisi, lankai pa skaitas, nesunku patekti į nemo kamą vietą.

nusprendžiau, kad ja nebūsiu ( juokiasi). Renkantis specia lybę spaudimo nebuvo, tie siog mama nori, kad pasirink čiau protingai. Apskritai vi sada su ja tariuosi, man svar bi jos nuomonė, kad ji pritar tų. Gal ir atrodo keista, jog vis dar rūpi tėvų nuomonė, kai tau 17-a ar 18-a, bet ji tik rai svarbi, ir ne tik man, mano draugams taip pat. – Dvylikta klasė – intensy vus ruošimosi egzaminams metas. Ar yra dalykų, ku rie sekasi prasčiau, dėl to tenka mokytis papildomai ir vaikščioti pas korepeti torius? – Aišku, yra: fizika, mate matika, informatika.

Bet pas korepetitorius dėl to nevaikštau. Šiuos dalykus mokausi bendruoju kursu. O visi, kurių egzaminus laiky siu, sekasi gerai. Papildomai mokausi tik istorijos, bet ne todėl, kad man prastai sektų si. Tiesiog dėl savęs. Moko mės tą patį, bet kuo daugiau turi informacijos, konspektų, tuo lengviau mokytis. – Korepetitorių kainos la bai drasko kišenę? – Man asmeniškai atrodo, kad kainos nežmoniškos. Ypač užsienio kalbų. Pavyzdžiui, anglų. Mano draugė kas mė nesį moka didžiules sumas. Nepasakysiu kiek, bet žinau, kad pamoka, kurią sudaro ke lios akademinės valandos, tik rai kainuoja triženklę sumą. Mano istorijos pamokos vyks ta penkiolikos žmonių grupė je. Kaina – 80 litų už keturias akademines valandas. – Ar buvo laikas, kai tė vams reikėjo versti tave mokytis? – Visada reikėjo. Nors mo kiausi gerai, versti mane rei kėjo kasdien (šypsosi). Bu vo ir taip, kai, užuot sėdėjusi prie knygų, valandą pražiū rėdavau į sieną. Nebuvo no ro mokytis (šypsosi). Gerai mokiausi iki aštuntos klasės, o paskui taip atsibodo... Nu sivažiavau ir net turėjau nei giamą iš matematikos, nors visi kiti buvo devintukai ir dešimtukai. Tačiau tai buvo labai didelis spyris, privertęs susiimti. Nes kai esi vieninte lė klasėje, turinti trejetą, api ma nusivylimas pačia savimi ir tikrai priverčia susigriebti. Mano nuomone, svarbu tu rėti gerą pagrindą ir kad tėvai

Fotografuota Vilniaus universiteto bibliotekoje.

abiturientai

verstų mokytis žemesnėse kla sėse. Nuo penktos klasės krau niesi bagažą, paskui jau vis kas būna lengviau. Negalima pradėti mokytis vienuoliktoje dvyliktoje klasėje, nors, aišku, daugelis taip daro (juokiasi). – Taigi mokslams koją kiša tingulys, nuobodulys... – ...ir ypač feisbukas (juo kiasi). Jis yra labai didelė bėda. Suvalgo tiek laiko, kurį visi ga lėtume skirti mokslams. Ir net neabejoju, jei tai padarytume, mūsų rezultatai būtų geresni. – Ką tik vidurinę mokyk lą baigęs žmogus yra dar jaunas. Kaip manai, ar jis jau tiek susiformavęs, kad galėtų tikslingai pasirink ti savo kelią? – Galiu pasakyti, kad ir pa ti jaučiu, jog dar nesu pasi

ruošusi tikrajam gyvenimui – kai tampi nebepriklausomas nuo tėvų, pats viską kuri, pats esi už save atsakingas, pats sprendi, eiti į paskaitas ar ne. Tie metai ar dveji pertraukos nėra blogai. Mano pažįstamos merginos ketina važiuoti sa vanoriauti į Afriką, Ekvado rą, Braziliją. Ir daug kas dabar renkasi tokį kelią. Nori pama tyti pasaulio, kitokį gyvenimą. Tokia patirtis, manau, paskui labai praverčia. – Bet pati pasirinkai studi juoti ir likti Lietuvoje. Ar buvo minčių išvykti moky tis į užsienį? – Jų buvo gal devintoje kla sėje, kai buvo tas bumas, kad visi važiuoja ar planuoja išva žiuoti. Planavome ir mes su draugais, buvome dar maži,

įsivaizdavome, kaip bus sma gu išvažiuoti, atitrūkti nuo tė vų ir panašiai. O dabar, kai jau tas laikas atėjo, iš mūsų de šimties žmonių grupės išva žiuoti ketina tik dvi merginos. Bet, kiek tenka girdėti iš aplin kinių, tikrai daug išvažiuoja. – Kas pasikeitė nuo tų lai kų? Kodėl persigalvojai? – Jokių nuostatų neturiu. Pati paprasčiausia priežas tis – man čia gerai, patinka. Iš važiuoji ten, kur tavęs niekam nereikia. Juk ten yra užtektinai savų žmonių. Žinoma, galima išvažiuoti metams, pamatyti kitą šalį, bet tai galima padaryti ir su „Erasmus“ programa, ku ri pas mus puikiai veikia. Mano manymu, labai sunku išvažiuo ti aštuoniolikmečiui ir viską palikti, pradėti naują gyveni mą. Kam tokia įtampa, gal ge riau susitelkti į mokslus. – Tavo pasirinktos studi jos – universitetuose. Stu dijų kainos Lietuvoje aukš tos, daugumos jaunuolių tikslas – nemokama vieta. Jei įstotum į mokamą vie tą, tėvai galėtų tave išleis ti mokytis ar tektų kibti į darbo paieškas? – Taip, politikos – 5 tūkst. li tų, kūrybinių industrijų – 6 tūkst. litų metams. Manau, šeima finansiškai padėtų. Bet jei taip nutiktų, pati susiras čiau darbą, nes negalėčiau leis ti sau gyventi iš mamos kiše nės. Ir taip jau septyniolika metų gyvenu (šypsosi). Yra ir kitų galimybių: po pusmečio pakliūti į nemokamą, galų gale dabar keičiasi ir rotacijos prin cipai. Manau, jei stengiesi, mo kaisi, lankai paskaitas, nesun ku patekti į nemokamą vietą.

Gal ir atrodo keista, jog vis dar rūpi tėv ų nuomonė, kai tau 17-a ar 18-a, bet ji man tikrai svarbi. 40

sėkmės istorija

Sportas ir mokslas –

misija įmanoma

Vilniaus universitete (VU) verslo informacijos vadybą antrame kurse studijuojanti šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė pasakojo, jog apie studijas VU svajojo dar pradinėse klasėse, tiksliau, tvirtai ži nojo, kad mokysis būtent VU. Svajonė išsipildė, ir, svarbiausia, nenuvylė. Mantas Stankevičius – Ar lengva buvo pasirink ti studijas, ar nuo pradinių klasių žinojai ne tik, kuria me universitete studijuosi, bet ir kuo būsi užaugusi? – Blaškiausi tarp žurna listikos ir verslo informaci jos vadybos, o sprendimą lė mė pastarosios programos orientacija ne tik į komuni kacijos mokslus, bet ir į eko nomiką. Beje, žurnalistu ga li dirbti visi komunikabilūs, talentą rašyti straipsnius tu rintys žmonės. 42

– Matyt, dar paauglystėje turėjai ne vieną pasiūlymą išvykti studijuoti į užsienį. Kalbama, kad ten sąlygos sportininkams geresnės. Kodėl likai Lietuvoje? – Dar dešimtoje klasėje su laukiau ne vieno ir ne dvie jų pasiūlymų studijuoti už sienyje. Ten sąlygos geres nės, mokslą ir sportą derin ti paprasčiau. Tačiau nesino rėjo visko čia palikti ir išvyk ti studijuoti svetur. Nenorė jau prieš olimpiadą keisti tre

nerio, taip pat turėjau tikslą bent bakalauro studijas baig ti Lietuvoje, VU. Kaip sakiau, jau nuo pradinių klasių žino jau, kad studijuosiu VU. Ma no manymu, tai geriausias Lietuvos universitetas, to dėl rimtai net nesvarsčiau ki tų variantų. Mano užpildyto je stojimo paraiškoje tik vie name punkte buvo įrašytas ISM, kituose – VU. – Dažnai spaudoje arba įvai riuose forumuose galime perskaityti, kad daugelis

jaunuolių nepatenka į nori mą specialybę, kad stojimo sistema Lietuvoje nepatogi ir paini. Ką apie tai manai? – Stojimo sistema tikrai atima nemažai nervų, yra paini. Manau, viskas turėtų būti vykdoma kiek kitaip, kad stojamieji būtų objektyvūs ir lygūs visiems. Tikiuosi, kad ateityje taip ir bus – kiekvie nas universitetas turės savo priėmimo sistemas ir nepasi taikys tokių situacijų, kai ma žesnius balus turintys

sėkmės istorija studentai įstoja į valstybės fi nansuojamas vietas, o aukš tesnį balą turintis studentas, įstojęs ne per pirmą priėmi mo etapą, už mokslą turi mo kėti. – Kaip pavyksta suderinti sportą ir mokslus? – Nežinau, ar tai priklauso nuo mano asmeninių savybių viską visur spėti, ar nuo pa ties universiteto, tačiau vis ką suderinti tikrai pavyksta. VU Komunikacijos fakulte to dėstytojai išties puikūs ir dažnai atsižvelgia į mano si tuaciją. Nuolaidų netaiko, nes esu tokia pati studentė, kaip ir kiti. Tačiau kartais leidžia atsiskaityti sutartu laiku, jei seminarus ar paskaitas pra leidžiu dėl sporto varžybų ar stovyklų. VU Sveikatos ir sporto centro direktorė R.Ži linskienė padėjo, kad galėčiau studijuoti laisvu grafiku. To kiu grafiku galima mokytis tik esant išskirtinėms aplinky bėms. O man jis labai reika lingas ir naudingas, nes, kai ruošiuosi sporto sezonui, dėl stovyklų užsienyje tenka pra leisti nemažai paskaitų uni versitete. – Ar esi patenkinta studijų kokybe, ar jau žinai, kuri ekonomikos sfera labiau siai „kabina“? Galbūt jau žinai savo bakalauro dar bo temą? – Paskaitos tikrai įdomios, nors neneigsiu, kad yra ir ne visai mėgstamų discipli nų. Universitete supratau, kad net ir aukštoji matemati ka gali būti aiškiai supranta ma ir įdomi. Labai patiko Po vilo Gylio vedamos ekonomi kos teorijos paskaitos. Nieka da nemaniau, kad jos man ga li taip patikti, tačiau viskas iš tiesų priklauso nuo dėstytojo sugebėjimų sudominti. O ba kalauro darbo temos dar ne 44

žinau. Visai neseniai teko pir mą kartą rinktis kursinio te mą, tad apie bakalauro darbą dar negalvoju. – Pakalbėkime apie stipen dijų sistemą. Gauni stipen diją? Ar jos pakanka išgy venti? – Taip, gaunu stipendiją. Praėjusį pusmetį buvau pir mas žmogus, atsidūręs už sti pendijų gavimo ribos, pri trūko vos 0,1 balo vidurkio, apmaudu. Šį pusmetį gavau tikslinę stipendiją. Jos vargiai užtektų pragyventi, tačiau vis dar gyvenu su tėvais. Nors fi nansiškai nuo tėvų jau seniai nebepriklausau, bet bent jau netenka mokėti už stogą virš galvos. Kadangi užsidirbu ir iš sporto, universiteto stipen dijos tik prisideda prie jau tu rimų pajamų. Džiaugiuosi jo mis, nes ne visi sportininkai uždirba milijonus.

Mokslai man su teikia galimybę tobulėti kaip as menybei, plės ti akiratį. Ir aš tas galimybes sten giuos išnaudoti.

– Ne paslaptis, kad prieš egzaminus studentai ne miega naktimis, kaip tau sekasi suderinti griežtą sportininkės režimą ir se sijas universitete? – Būtent per sesijas ir yra sunkiausia laikytis sportinio režimo. Žinoma, tenka ir nak timis pasimokyti, tačiau toks naktinėjimas atima jėgas, ku rių reikia per treniruotes. Ne pasakyčiau, kad esu moks

liukė, tačiau, manau, kad jei žmogus mokosi, jo rezulta tai turi būti geri arba labai ge ri. Mokslai man suteikia gali mybę tobulėti kaip asmeny bei, plėsti akiratį. Ir aš tas ga limybes stengiuosi išnaudoti.

Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad universitetas išmoko iš sa vęs išspausti tai, ką sugebi ge riausiai, tobulinti komunika cijos įgūdžius, moko sutelkti dėmesį, tam tikro universalu mo ir, žinoma, atsakomybės.

už sienos

Studijos sve Nebent geriausiame universitete

Dažnam studijos užsienio universitetuose atrodo kaip dieviško ji mana, tačiau paskutinius žingsnius iki doktorantūros Kemb ridžo universitete žengiantis Ignas Budvytis studijoms svetur pernelyg daug reikšmės neteikia. Jis neabejoja, kad sėkmė priklauso nuo paties žmogaus – ne vien nuo žinomo vardo. Lina Mrazauskaitė – Lietuvoje studijavote IT programų sistemas Vil niaus universitete, tačiau pasukote kitu keliu ir pa sirinkote studijuoti kom piuterių mokslus Kemb ridžo universitete. Kokios to priežastys? – Mano atveju vienintelis kriterijus buvo studijuoti ge riausiame universitete. Jei nebūčiau įstojęs į Kembridžo universitetą, nebūčiau važia vęs niekur kitur, net jei bū čiau sulaukęs kitų įdomių pa 46

siūlymų. Vilniaus universi tetas nėra blogas, jei tik žmo gus turi noro jame mokytis ir siekti žinių. Apskritai važiuo ti į užsienį studijuoti siūly čiau tik tuo atveju, jei tai tik rai geras universitetas. – Kokius išskirtumėte es minius studijų Lietuvoje ir užsienyje skirtumus? – Vilniaus universitete stu dijavau vienus metus. Di džiausias skirtumas – stu dentų motyvacija. Kembri

džo universitete daug dau giau žmonių nori studijuoti patys, o Lietuvoje, manau, to kių studentų mažiau – jie jau čiasi taip, tarsi tai daryti juos kas nors verstų. Viena dides nių to priežasčių yra diplo mo vertė. Anksčiau Lietuvo je aukštojo mokslo diplomas buvo vertinamas labiau. Manau, tiesiog pabaig ti universitetą dar nedaug ką reiškia. Jei žmogus gaus kad ir Kembridžo universi teto diplomą su prastais pa

žymiais, susidurs su tiek pat problemų, kaip ir gavęs pra stus pažymius bet kuriame kitame universitete. Žinoma, Kembridže žmonės nori mo kytis. Atitinkamai, kai nori ir moki mokytis, problemų kyla palyginti mažiau. – Pakalbėkime apie studi jų kokybę. Ar per savo stu dijų metus įvairiose šalyse pastebėjote, kad Lietuvoje ir užsienyje skirtųsi dėsty tojų kompetencija, progra mų kokybė? – Bent jau tie dėstytojai, ku rie man dėstė Lietuvoje, labai patiko. Manau, jie mažai kuo nusileidžia Kembridžo uni versiteto dėstytojams. Net gi visa studijų programa nėra prastesnė, tik galbūt kai ku riais atvejais šiek tiek atsiliku si, trūksta naujausių žinių. Be abejo, tyrimų požiūriu Kemb

etur? Vilniaus univer sitetas nėra blo gas, jei tik žmo gus turi noro ja me mokytis ir siekti žinių. ridžo universitetas ar kitos užsienio didžiosios aukštosios mokyklos mūsų šalies uni versitetus lenkia, bet tai susi ję su finansavimu ir geresne jų strategine pozicija. Didžiulis skirtumas, junta mas tarp Lietuvos bei kitų Di džiosios Britanijos aukštųjų mokyklų ir Kembridžo uni versiteto, yra tai, kad šiame bakalauro studijose yra pro grama, vadinama stebėjimu (angl. – supervision). Tai pri mena darbą grupėse, tik šiuo atveju grupių dydis yra vienas du studentai. Sistemos esmė – reguliariai dirbti su doktoran tu, profesoriumi, per tokius užsiėmimus atliekami namų darbai, užduodami klausimai, jei kyla neaiškumų. Dėl tokių konsultacijų studentai mokosi kiekvieną dieną, o ne artinan tis egzaminams, kaip nutinka kituose universitetuose.

Kita vertus, lyginti Kembri džo ir kitus universitetus sun ku. Pirma, pasaulis pripažįsta Kembridžo universiteto stu dijų kokybę, jo vardas žino mas. Čia suvažiuoja žmonės iš įvairių pasaulio kraštų ir jie visi išsiskiria platesniu akira čiu, geresniu išsilavinimu. – Lietuvoje dažnai skun džiamasi, kad šalies uni versitetai nesuteikia pa kankamai praktinių įgū džių. Ar pastebėjote šį trū kumą čia ir galbūt svetur? – Mano studijuojamo je programoje Kembridžo universitete buvo lygiai to kių pat skundų, neva tai per

Dosjė daug teorinis kursas. Tačiau tai veikiausiai priklauso nuo požiūrio, kas yra universite tas: vieni nori, kad jis būtų darbuotojų kalvė ir pasiūlytų daug praktikos, o kitiems uni versitetas yra žinių šaltinis. Todėl manau, kad šiuo atve ju Lietuva niekuo nesiskiria. Galbūt Lietuvoje reikėtų la biau sukoncentruoti aukštą sias mokyklas: sukurti vieną du universitetus, kurie orien tuotųsi į akademinį išsilavi nimą ir intelektualumo kėli mą, o kitos aukštosios galėtų pasukti profesinio rengimo linkme ir skirtų studentams daugiau praktinio darbo. – Taigi Kembridžo univer sitetas, kaip ir nemažai Lietuvos universitetų, la biau orientuojasi į teori nes žinias. O koks Didžio sios Britanijos universi tetų požiūris į praktiką už universiteto ribų? – Kembridžo universitete į praktiką, studijuojant baka laurą, žiūrima labai griežtai – beveik visai nėra studentų, kurie dirba ir mokosi tuo pa čiu metu. Tai vėlgi vienas di desnių skirtumų tarp Lietu vos ir netgi kitų Didžiosios Britanijos universitetų. Uni versiteto pozicija aiški: kai studentai turi laiko susitelk ti studijoms, mokslų kokybė yra visiškai kitokia. Tačiau universitete yra be galo daug studentiškų orga nizacijų: pradedant sportu (plaukimo, futbolo, krepši nio ir pan.) ir baigiant moks lo, verslo organizacijomis. Tai gi yra gausybė būdų plėsti aki ratį. Beje, studentai jais noriai naudojasi, todėl paprastai pri

Nuo 2008 m. kandida tas į kompiuterinės regos doktorantūrą Kembridžo universitete 2005–2008 m. studi javo kompiuterių moks lų bakalaurą Kembridžo universitete 2004–2005 m. studija vo programų sistemų ba kalaurą Vilniaus univer sitete 2003–2004 m. mokėsi Vilniaus licėjuje 1996–2003 m. mokė si Juozo Balčikonio gim nazijoje 1992–1996 m. mokėsi Velžio vidurinėje mokyk loje (Panevėžio r.)

klauso bent vienai universi teto organizacijai. Aš pats esu Kembridžo universiteto Lie tuvių bendrijos prezidentas, taip pat Kembridžo univer siteto Technologijos ir verslo klubo patarėjas finansų klau simais. – Minėjote, kad studentai studijuodami nedirba. Ar tai reiškia, kad studijuo jant Kembridžo universi tete yra gana geros pragy venimo sąlygos? – Kai stojau į bakalauro studijas, Kembridžo universi tetas buvo pigiausias Didžio joje Britanijoje – kiti univer sitetai, kiek teko domėtis, ne siūlė stipendijų. O čia jos ski riamos, žinoma, priklauso mai nuo mokslo pasiekimų. Stipendija nesunkiai priei namas pinigų šaltinis – nėra taip, kad ją gautų vos 1 proc. studentų. 47

čia gimsta meistrai

Kodėl universitetas Mokytis „profkėje“ – žemas lygis. To kia nuostata galioja visuomenėje. Ta čiau politikai, ekonomistai ir poten cialūs darbdaviai tikina priešingai: Lietuvai pirmiausia reikia kvalifi kuotų meistrų.

Odė amatui 48

s dar ne viskas Dovilė Jablonskaitė

Pavojaus varpai

Apie tai, kad Lietuvos švieti mo sistemoje profesinis mo kymas prarado vertę, vis gar siau kalba ne tik aukščiausi šalies pareigūnai, bet ir eko nomistai. Diskusijos apie amato devalvaciją kasmet ypač paaštrėja per stojimo į aukštąsias mokyklas bumą, kai universitetų ir kolegijų auklėtiniais pretenduoja tap ti visi, įstengę baigti viduri nę. Susidaro įspūdis, kad, jei stotum į profesinę mokyklą, ir, tarkim, taptum geru elekt riku, mechaniku ar batsiuviu, visuomenėje būtum nurašy tas kaip visiškas nevykėlis. Tuo pat metu darbdaviai (neslėpkime, ir vartotojai) skambina pavojaus varpais. Girdi, šalyje gyvybiškai trūks ta savo srities specialistų, tu rinčių ne tik teorinių žinių, bet ir praktinę nuovoką. Deja, reabilituoti smuku sį profesinio mokslo prestižą kur kas sunkiau, nei norėtų švietimo sistemos strategai. Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengi mo centro direktorė Rita Pe čiukaitytė profesinio moky mo nuosmukio ištakų ragina ieškoti dar nepriklausomy bės priešaušryje: „Profesinio mokymo prestižas tėvų aky se buvo kritęs dar tarybiniais laikais ir pirmaisiais neprik lausomybės metais.“

Investuoja milijonus

Sugrąžinti supratimą, kad bū ti kurios nors srities žinovu kur kas geriau nei diplomuo tu vidutinių gabumų vadybi ninku, sekasi tik labai iš lėto.

Kai kurias specialybes prikel ti naujam gyvenimui padeda ES struktūrinių fondų lėšos. Pavyzdžiui, 2,5 mln. litų ES lėšų investavus į kirpėjo, de koratyvinės kosmetikos kos metiko ir auklės specialybes, smarkiai išaugo į jas stojan čių mokinių gretos.

Mūsų mokytojos, turinčios kirpėjo specialybę, pabrė žia, kad duonos vi sada turės, dar ir sviestuko ant jos. Jei esi specialistas, klientų netrūks.

„Pastaraisiais metais pro fesiniam mokymui skiria mi didžiuliai ES pinigai. Deja, apie tai kalbama nepakanka mai garsiai, potencialių mo kinių tėvai apie tai iš esmės nieko nežino. O realybė to kia, kad daugumos profesinių mokyklų būklė kur kas geres nė nei vidurinių mokyklų: jos sutvarkytos, renovuotos, jau kios ir pan.“, – atkreipė dė mesį R.Pečiukaitytė.

Gėdijasi ir vadina kolegijomis

Išoriškai profesinių mokyklų padėtis keičiasi į gera, tačiau problemos dėl įvaizdžio išlie ka gana opios. „Mokiniai, norintys moky tis profesinėje mokykloje, pa tiria visuomenės, ypač tėvų, spaudimą. Socialiniame tink

le „Facebook“ irgi pastebime, kad dažnai vengiama minė ti profesinės mokyklos vardą, mokslo įstaigos vadinamos centrais. Mūsų kosmetikės, kirpėjos, patekusios į vadi namąjį šou pasaulį, retai pri sipažįsta, kad yra baigusios profesinę mokyklą, verčiau vartoja žodį „kolegija“, – pa sakojo R.Pečiukaitytė. Profesinio mokslo statusas šlubuoja esą dėl to, kad per mažai kalbama apie gerąją amato pusę, jo reikalingumą. „Pas mus klaidingai mano ma, kad žemiausias mokslų lygis – „profkė“. Tokia nuo stata kyla iš senovinio požiū rio, esą į profesinę mokyklą ateina tik tie, kurie nieko dau giau nesugeba, – chuliganai ir visokie beraščiai. Dar neįsi sąmoninome, kad profesinė mokykla – ne paskutinis, bet viso labo pirmas laiptelis. Įgi jus praktinių gebėjimų galima stoti ir į aukštąją mokyklą – tada būsi pats geriausias spe cialistas, savo srities profesio nalas“, – sakė Vilniaus paslau gų verslo darbuotojų profesi nio rengimo centro vadovė.

Perkąsti technologiją

R.Pečiukaitytė gali pažerti pavyzdžių, kai centro auklėti niai, baigę mokslus, ima stu dijuoti universitetuose. Pa vyzdžiui, mokinys, baigęs siu vėjo specialybę, jau žino visų mazgų siuvimo ir gaminių su rinkimo technologijas. Tada jis stoja arba į Vilniaus dai lės akademiją, arba į Kauno technologijų universitetą. „Viena mūsų auklėtinė Vil niaus dailės akademijoje 49

čia gimsta meistrai studijuoja magistrantūrą. Iki šiol bendradarbiaujame – ji mums kuria kolekcijas. Džiau giamės, kai ji pasakoja, kaip gera ir lengva mokytis akade mijoje, išmanant technologi ją. Pavyzdžiui, universitetuose besimokantiems studentams prireikus ką nors susiūti, sam domi siuvėjai. Paskui studen tai tai pristato kaip savo dar bą. O mūsų mokinys pradėjęs studijuoti jau žino, kaip ir kas daroma. Tai iš tikrųjų geras specialistas, meistras“, – lygi no R.Pečiukaitytė.

Iš bado niekada nemirs

Universitetai, nors ir perpil dyti, negaili pinigų reklamai. O profesinės mokyklos kuk linasi, netrimituoja apie savo pasiekimus. Kodėl? „Geriau sia reklama ta, kurią suku ria mokiniai, gerus atsiliepi mus perduodami iš lūpų į lū pas. Per priėmimo į mokyklą posėdžius klausiame stojan čiųjų, kodėl jie renkasi mus. Dažniausias atsakymas – draugų rekomendacijos. Dar labai džiugina tai, kad jauni

Jei pasiseka, pro fesinių žinių įgi ję mokiniai net steigia savo vers lą ir nepatiria samdomo dar buotojo dalios.

mas nori iš tikrųjų pamatyti, kaip vyksta darbas. Sako, jei patiks, vėliau stosiu ir į aukš tąją mokyklą“, – pasakojo R.Pečiukaitytė. Sakoma, kad įgytas ama tas – sotaus gyvenimo garan tas. Jei pasiseka, profesinių žinių įgiję mokiniai net stei gia savo verslą ir nepatiria samdomo darbuotojo dalios. „Ne be reikalo į kirpėjo, higieninės kosmetikos kos metiko specialybę stoja daug žmonių. Mūsų mokytojos, turinčios kirpėjo specialy bę, pabrėžia, kad duonos vi sada turės, dar ir sviestuko ant jos. Jei esi specialistas, klientų netrūks. Be to, nie kas nedraudžia būti univer saliam: būni kirpėjas, tačiau tobuliniesi, baigi kosmeti ko specialybę, siuvėjo, mani kiūrininko – tada gali jau va dintis stilistu. Floristas, gy venantis šalia miško, jau gali organizuoti mažą verslą ir iš gėrybių kurti puokštes. Kaip ir visur, svarbiausia – noras ir meilė savo darbui“, – nea bejojo R.Pečiukaitytė.

Pripažinimą pelnė darbu Vienos geriausių ir tituluočiausių virtuvės šefų Lietuvoje Aldo nos Gečienės pavyzdys įrodo, kad siekiant karjeros svarbiau sia toli gražu ne diplomai. Pirmiausia reikia užsispyrimo, noro mokytis, tobulėti ir, žinoma, atsidavimo darbui. „Studentams, kurie ateina pas mane praktikos, visada sa kau: „Pirmiausia turi būti geras virėjas, paskui jau pavaduoto jas ir tik galiausiai virtuvės šefas. Iš karto niekas ant lėkštutės nenukrenta. Net jei baigi aukštąjį mokslą, vis tiek turi pradėti nuo žemiausio laiptelio“, – kalbėjo A.Gečienė. Ji neslėpė, kad pati irgi neturi aukštojo mokslo diplomo. Klai pėdos prekybos mokykloje yra įgijusi konditerio specialybę, vėliau, persikėlusi į Vilnių, baigė kulinarijos mokslus. „Karjeros siekiau palengva: baigiau konditeriją Klaipėdoje, at važiavau į Vilnių ir dirbau pagal specialybę. Paskui augindama vaikus sugalvojau, kad dar reikia išmokti gaminti želės tortus, dar tą, dar aną. Baigiau kulinariją tuometėje Žirmūnų preky bos mokykloje. Gali būti baigęs tik profesi nę mokyklą ir dėl smalsumo, ambici jų daug pasiekti, o gali baigti visus įmanomus universitetus ir nieko nepešti“, – asmenine patirtimi dalijosi A.Gečienė. Ji apgailestavo, kad profesinis mokymas nepelnytai sumindžio tas: „Baigęs universitetą pats tu ri skintis kelią: niekas nenori priim ti į darbą be tų dvejų trejų metų pa tirties. Kai baigi prekybą, nori nenori įgyji praktikos. Kas gerai baigia, tuojau pat įdarbinu, pa siūlau vienam, ki tam šefui kaip jau ną specialistą. Iš pradžių uždarbis nedidelis, bet tai – jau pra džia, žmogus turi nuo ko atsispirti.“

Randa vietą po saule Vizualinę reklamą gaminan ti įmonė „GP projects“ mielai į darbą priima profesines mo kyklas baigusius jaunuolius. Esą vietą po saule tikrai randa ir nediplomuoti specialistai. „Aišku, viskas priklauso nuo paties žmogaus asmeninių 50

savybių. Žinau, kad tie, kurie norėjo dirbti, dirba“, – pasa kojo įmonės direktorius Pau lius Kliučininkas. Jis pastebėjo, kad į rekla mos verslą iš universite tų ateina visų pirma kitokiu mąstymu pasižymintys žmo

nės, o iš profesinių mokyk lų atsinešamos praktinės ži nios. „Universitetą baigę absolven tai labiau pasitiki savimi, ta čiau dėl techninių žinių sto kos jie nedirba gamyboje. Už tat profesinę mokyklą baigu

siems jaunuoliams būtų sun ku dirbti vadybos srityje. Ki taip tariant, norint būti visa pusiškam, profesinė mokykla – tik pirmas žingsnis. Paskui gavus dar ir universiteto dip lomą – idealus variantas“, – svarstė P.Kliučininkas.

žvilgsnis Dovilė Jablonskaitė

Kaip Vokietijoje – tik aukštyn kojom

Iš banko analitiko pareigų ne seniai pasitraukęs matemati kas Rimantas Rudzkis apgailes tauja, kad Lietuvoje nepapras tai sumenkintas kvalifikuo to darbininko prestižas ir nu vertintas universiteto diplomas.

– Tai, kad visi šalyje siekia aukštojo mokslo diplomų, nenormalu. Kodėl bijo me būti tiesiog kokio nors amato meistrai? – Tai ydingos švietimo sis temos sukurtas vaisius. Man visada patinka pateikti Vokie tijos pavyzdį. Vokietija – tvar kinga, kryptinga, disciplinuo ta šalis. Jos ūkio struktūra daug kuo primena Lietuvos – abiejose valstybėse labai svarbi apdirbamoji pramo nė. Dabar palyginkime, kaip atrodo specialistų profesinis rengimas Lietuvoje ir Vokie tijoje. Atrodytų, kad abiejų šalių sistemos beveik identiš kos. Tačiau yra vienas esmi nis skirtumas: Vokietijos pi ramidė pas mus apversta že myn galva. Didžioji dalis vo kiečių, baigę mokyklas, eina 52

į profesinio rengimo tinklą – tai neužkerta kelio vėliau sto ti ir į universitetą, o pas mus į aukštąsias mokyklas prii mama maždaug tiek žmonių, kiek baigė mokyklą. Atsaky kite man į klausimą: kam jau nuoliui, kuris, tarkim, turi ta lentą remontuoti automobi lius, aukštasis išsilavinimas? Deja, pas mus klesti nuostata, kad tie, kurie renkasi profesi nes mokyklas, yra arba tingi niai, arba turi kokių nors pri klausomybių, sveikatos su trikimų. Išplėtę į universite tus priimamų žmonių gertas, pasiekėme dvi blogybes: ne paprastai sumenkinome kva lifikuoto darbininko presti žą ir nuvertinome universi teto diplomą. Šiandien uni versiteto diplomas yra ne tiek įgytų žinių liudijimas, kiek

žmogaus asmeninių savy bių iliustracija. Jei sugebėjai baigti universitetą, vadinasi, esi darbštus, pareigingas, or ganizuotas. – Ar turite receptą, kaip tą piramidę atversti į norma lią padėtį? – Siūlyčiau du būdus. Pir mas – įvesti valstybinių egza minų laikymo viename specia liai tam įkurtame centre, ku riame būtų tikrinamos bend ros universitetų absolventų žinios, sistemą. Šių egzaminų rezultatai lemtų tolesnį švie timo įstaigos finansavimą: ne parengei specialisto, kokio rei kia valstybei, negauni pinigų. Esant tokiai kontrolės siste mai, universitetai būtų suinte resuoti ne auklėtinių kiekybe, bet jų žinių ir įgūdžių kokybe.

Be to, siūlyčiau į specialis tų rengimą profesinėse mo kyklose (ir gal net kolegijo se) įtraukti verslą. Pavyz džiui, po metų teorinių studi jų, antrame kurse, studentas galėtų pradėti dirbti kokioje nors įmonėje pagal savo spe cialybę. Už tą studentą įmo nė gautų dotacijas iš valsty bės. Įmonei gerai, nes ji gau tų ne tik pinigų, bet ir užsiau gintų specialistą. Valstybė iš loštų, nes turėtų gana aukš tos kvalifikacijos žmonių, ku rie nuo studijų pradžios ko kiame nors fabrike dirbo su moderniausia įranga. O jau nimas turėtų daugiau mo tyvacijos, nes atsivertų per spektyvos įsidarbinti presti žinėse įmonėse – tai padidin tų profesinių mokyklų pa trauklumą.

KODĖL VERTA STUDIJUOTI KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOJE Virginija Skučaitė

ori suprojektuoti šiuolaikinį namą, tapti inžinieriumi ir valdyti šiuolaikines technologijas? Patinka remontuoti mašiną, motociklą? O gal svajoji projektuoti tiltus, kelius, viadukus? Jei bent į vieną klausimą atsakei „taip“, rinkis studijas Kauno technikos kolegijoje – gilias specialistų rengimo tradicijas turinčioje aukštojoje mokykloje.

Dabartis – ant tvirtų pamatų

„Šiandien esame aukštoji mokykla, rengianti itin kompetentingus technologijų mokslo studijų srities specialistus, nuolat atnaujiname studijų programas, mokymo bazę, tiriame darbo rinką, glaudžiai bendradarbiaujame su darbdaviais, kurių nemaža dalis – mūsų buvę studentai. Rengdami specialistus atsižvelgiame į naujus iššūkius, tenkančius visuomenei, ekonomikai, technologijoms. Dėl to mūsų studentai yra konkurencingi, lengviau integruojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkose“, – teigė Kauno technikos kolegijos direktorius dr. J.Krivickas. Tvirtovės alėjoje jau daugiau nei 90 metų tvirtai stovi šviesus Kauno technikos kolegijos rūmas. Kai kurie šią mokyklą prisimena kaip Kauno politechnikumą arba Kauno technikos aukštesniąją mokyklą – pirmąją tarpukario Lietuvos technikos specialistų kalvę.

Patenkintas savo specialybe

Ir šiandien šioje aukštos kvaliﬁkacijos technikos specialistų kalvėje nestokojama įdomių, patrauklių ir paklausių specialybių: automatizuotas medžiagų apdirbimas, automobilių techninis eksploatavimas, autotransporto elektronika, elektronikos technika, elektros energetika, kelių inžinerija, statybos inžinerija. Štai Benas Berkmonas, 2003 m. įgijęs kolegijoje kelių tiesimo ir statinių inžinieriaus specialybę, pradėjo savo karjerą didžiausios Lietuvoje transporto infrastruktūros inžinerijos įmonėje „Kelprojektas“ eiliniu projektuotoju, o dabar jau yra projekto dalies vadovas. Maža to, šis patirties įgijęs specialistas dėsto jį išugdžiusioje kolegijoje kelių projektavimą. „Galiu drąsiai pasakyti, kad dabartiniai studentai gauna pačią naujausią informaciją kelių projektavimo srityje, nes ir pats tuo domiuosi. Be to, praturtinu studijuojančiųjų žinias savo patirtimi, nes neįmanoma visko numatyti kelių projektavimo mokymo programoje“, – įsitikinęs patenkintas pasirinkta specialybe Benas.

Modernus Nerijaus projektas

Kolegijos studentai garsėja atsakingu požiūriu į būsimą profesinę veiklą. Štai statybos inžinerijos trečio kurso studentas Nerijus Kaminskas jau dabar rengiasi diplominiam darbui. „Noriu suprojektuoti modernų įvairiomis prasmėmis,

 Kolegijoje sudarytos galimybės studijuoti gretutines studijų programas.

kompaktišką, gal tik 15–20 kv. m ploto medinį namelį, kurį būtų lengva pervežti užkėlus ant priekabos. Tokiam nameliui nereikės specialių pamatų – pakaks sudėti ant lygaus pagrindo kelias plytų eiles. Tai bus tausojantis aplinką ir energiją nedidelis statinys. Ketinu jame panaudoti saulės energijos galimybes šilumai ir elektros energijai gaminti. Šiame statinyje veiks moderniausių technologijų pagrindu įrengta panaudoto vandens ﬁltravimo sistema. Tai reiškia, kad į namelį tereikės tik kartą atsivežti šviežio vandens, o paskui jis bus gaminamas iš jau panaudoto. Manau, kad po kelių mėnesių pradės ryškėti šio mano projekto kontūrai“, – tikino Nerijus.

Darbdaviai laukia specialistų

Kasmet šalyje parengiama tūkstančiai jaunų specialistų, tačiau vis dar

jaučiama aukštos kvalifikacijos jaunų specialistų stoka. Štai Marijampolėje veikiančios bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Stevila“ direktorius Vilius Senkus apgailestauja, kad jaučia mechanikos inžinerijos specialistų stygių. Šios įmonės, gaminančios tiksliosios mechanikos komponentus, vadovas patikino, kad kolegijos absolventai yra labai laukiami įmonėje. Elektronikos įmonėje „Kitron“ gamybos vadovu dirbantis Rimantas Tilas yra dėkingas kolegijai už įgytas energetikos vadybos žinias ir praktiką. „Studijų laikais man teko laimė pagal studentų mainų programą dvejus metus studijuoti analogiškoje Norvegijos kolegijoje. Ten ne tik įgijau žinių, bet ir pramokau kalbos – visa tai labai pravertė, kai įsidarbinau skandinaviškos kilmės įmonėje „Kitron“, – patikino R.Tilas.

KVIETIMAS Į UŽSIĖMIMUS Norintieji daugiau susipažinti su kolegija, kviečiami registruotis į nemokamus „Jaunojo inžinieriaus studijų“ užsiėmimus. Plačiau www.ktk.lt

virtuali erdvė

Studijuok neužsukęs į

universitetą

Norite siekti aukštojo išsilavinimo, tačiau neturite laiko už sukti į universitetą? Toks scenarijus šiandien įmanomas daugelyje šalies aukštųjų mokyklų. Matas Miknevičius

uo seno Lietuvoje įprasta aukštąjį moks lą krimsti visą dieną praleidžiant univer sitete, bendraujant su dėsty tojais ir studentais, lankantis bibliotekose. Tačiau pastarai siais metais situacija pradėjo sparčiai keistis. Universitetai pastebi, kad vis daugiau studentų yra lin kę pasirinkti nuotolines stu dijas ir mokslo procesui pasi telkti naujausias skaitmeni nes technologijas. „Naujoji karta – informa cinių technologijų karta. Jai visai nebūtina kas rytą eiti į universitetą ir gyvai bend rauti su akademiniu jaunimu, dėstytojais. Manau, ateity je nuotolinis mokslas vis po puliarės ir tobulės“, – mano Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų direkcijos direktorius Vytau tas Plakys. Jam pritarė ir Vytauto Di džiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto di rektorė Airina Volungevičie nė. Anot jos, vis tobulėjančios technologijos leidžia studen

tams nuotoliniu būdu gauti tai, ką universitetai siūlo ir kas dien lankantiems paskaitas. „Nuotolinis mokslas nega lintiems lankytis universitete šiandien, pasitelkus naujau sias komunikacijos technolo gijas, suteikia galimybę gauti visą paskaitų medžiagą ir net akis į akį pabendrauti, padis kutuoti su dėstytoju net neat vykstant į studijų įstaigą“, – sakė A.Volungevičienė. Studijų specialistai sutinka, kad galimybė studijuoti per atstumą pasaulyje vis labiau įsitvirtina ir verčia naują pus lapį universitetų istorijoje. Noras mokytis nuotoliniu būdu labiausiai sutapo su pastarojo meto Lietuvos gyveni mo aktualijomis. Išskiriamos dvi priežastys: emigracija ir noras arba būtinybė derinti studijas su darbu. Pirmąją problemą iškėlęs V.Plakys aiškino, kad toli gra žu ne visi emigravę jaunuo liai užsienyje ryžtasi pradėti studijas vietos universitetuo se, tad ieško būdų išsilavini mą gauti Lietuvos aukštosio se mokyklose. Tokia galimy

bė – nuotolinės studijos. „Visi žinome, kiek jau nų žmonių kiekvienais me tais emigruoja. Ne visi jie iš važiuoja į užsienio univer sitetus, nemaža dalis dirba. Tokiam jaunimui nuotoli nės studijos labai praverčia, jam nereikia grįžus iš nau jo pradėti studijų“, – tvirtino VGTU atstovas. VDU pastebimesnė antroji tendencija. Anot A.Volunge vičienės, vos baigę mokyklą jauni žmonės iš karto ieško, kaip užsidirbti, o mokslus su darbu suderinti itin sunku. „Žmonės saugo savo dar bo vietas. Jei turi darbą, ren kasi nuotolines studijas, ban do viską suderinti. Dirban tys dieninių studijų studen tai neišvengiamai praleidžia paskaitas. Galiausiai tenka rinktis – darbas arba moks lai“, – sakė pašnekovė. Ji pabrėžė, kad VDU dau giausia siūloma ne nuotolinių studijų programų, o paskirų dalykų. Būtent jie dažniausiai ir pasirenkami. Kasmet nuo toliniu būdu studijas VDU kremta tūkstančiai studentų.

„Kartais studentams atro do, kad jei jau jie studijuo ja nuotoliniu būdu, tai ga li neatlikti užduočių, jas ati dėlioti. Nieko panašaus – čia galioja lygiai tokia pati tvar ka, kaip ir įprastose studijo se“, – pabrėžė V.Plakys. Jis sakė, kad studijos bend raujant pasitelkiant techno logijas nenukenčia, o dažnai tiek studentams, tiek dėsty tojams tai suteikia net dau giau laisvės pasireikšti. „Kadangi darbas su tech nologijomis reikalauja spe cialių gebėjimų, vykdoma ir dėstytojų atestacija. Tad ir jiems labai naudinga ši patir

Naujoji karta – informacinių technologijų karta. Jai visai nebūtina kas rytą eiti į universitetą ir gyvai bendrauti su akademiniu jaunimu. 54

tis. Be to, dėstytojai skaitme ninę savo literatūros versiją lengvai pateikia studentams, per vaizdo konferencijas ga lima net ir diskutuoti su jais. Tai patogu, nes dėstytojai ir studentai gali lengviau susi tarti dėl konsultacijų laiko, atsiskaitymų, rašto darbus skaitmeniniu formatu taip pat lengviau taisyti“, – dėstė pašnekovas. Anot jo, daugelis dėstyto jų jau dabar turi susikūrę sa vo interneto svetaines, kurio se skelbia paskaitų medžiagą, užduotis, informaciją apie at siskaitymus. Specialisto teigimu, uni versitetai aktyviai kuria inte raktyvias bibliotekas, kuriose studentai galės rasti reikiamą literatūrą neišeidami iš namų arba būdami kitoje šalyje.

Mykolo Romerio universi teto Atvirųjų nuotolinių stu dijų grupės vadovė Margarita Poškutė pastebi, kad nuoto linės studijos skirtos ne vien mokyklą ką tik baigusiems, bet ir jau turintiems aukštojo mokslo diplomą. Naujovėms atviras Mykolo Romerio uni versitetas atsižvelgė į augan čią paklausą ir siūlo itin pa klausių bakalauro ir magist rantūros studijų programų – viešojo administravimo, tei sės, socialinio darbo, teisės ir valdymo, savivaldos institu cijų administravimo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir pe nitencinės veiklos nuotolines studijas. M.Poškutės teigimu, šiuo metu nuotoliniu būdu Mykolo Romerio universitete galima studijuoti 200 dalykų, ir šis skaičius sparčiai auga.

Nuotolinės studijos Nuotolinės studijos dažniausiai suprantamos kaip mokyma sis gyvai nebendraujant su dėstytoju. Nuotolinės studijos dažniausiai žinomos kaip neakivaizdinės studijos aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Tačiau neakivaiz dinių programų studentai universitete kartais turi apsilankyti, čia laiko egzaminus, rašo įvairius rašto darbus, klauso paskaitų. Nuotolinės studijos organizuojamos elektroniniu paštu ir specialiomis programomis siunčiant užduotis, taisyti skirtus ir ištaisytus kontrolinius darbus. Egzaminai ir įvairūs atsiskaitymai taip pat gali vykti virtualio je erdvėje. Nuotolinės studijos yra priemonė, kurią sėkmingai galima naudoti ir teikiant įvairų išsilavinimą, ir keliant kvalifik aciją. Mokantis per atstumą naudojamos įvairios laikmenos, kurios leidžia paįvairinti informacijos pateikimą, – kompaktinės plokš telės, taip pat interneto erdvė. Dėstytojai studentus konsultuoja telefonu, elektroniniu paštu ir per pastaruoju metu vis labiau populiarėjančias vaizdo kon ferencijas. 55

Andrejus Žukovskis

Nesimokysi – eisi griovių kasti, – ne vienam yra grasinę tėvai, mokytojai. Ta čiau, pripažinkime, dažnai pasitaiko, kad universiteto diplomas kišenėje, o tenka griovius kasti.

Ko šiandien nori

darbdaviai?

darbdaviai Regi sisteminių problemų

Įmonių savininkai grąžo ran kas: aukštojo mokslo refor ma Lietuvoje esminių darbo rinkos problemų nespren džia – mūsų šalyje vis dar per daug vadybininkų ir teisi ninkų, tačiau katastrofiškai trūksta inžinierių, architektų ir kitų tiksliųjų mokslų spe cialybių atstovų. Priekaištų ir pastabų darb daviai turi ir jaunimui, esą negalima kaltinti vien neto bulos aukštojo mokslo sis temos. Kiekvienas turi galvą ant pečių, tad prieš renkan tis specialybę vertėtų ne tik pasvajoti, gerai pagalvoti, bet paskaičiuoti. Paprastai pir mas žingsnis į sėkmingą kar jerą – konkrečios srities ge ras išmanymas. „Štai neseniai vienai nedi delei įmonei reikėjo rasti di rektorių. Kol atsirado tinka mas žmogus, praėjo pusme tis. Faktas: normaliai paruoš tų specialistų trūksta ir dau gelis jų reikiamų įgūdžių įgy ja tik atlikdami praktiką. Ei na dirbti ir, jeigu nori, jau po metų įgauna pakankamai pa tirties, kuri leidžia tobulėti ir drauge siekti karjeros“, – įsi tikinęs Lietuvos verslo darb davių konfederacijos gene ralinis direktorius Danas Ar lauskas. Karjeros siekiantis jauni mas pirmiausia turėtų pagal voti ne apie pinigus, o apie profesinį tobulėjimą. „Diplomas – viena, visai ki ta – gebėjimas mąstyti ir ge neruoti idėjas. Būtent kū rybiškų žmonių labiausiai trūksta darbdaviams. Darbo

biržoje registruota 250 tūkst. potencialių darbuotojų, ta čiau įmonės ieško ir neran da tinkamų specialistų“, – svarstė D.Arlauskas.

Dėstytojams trūksta kompetencijos

„Pagrindinė universitetų, ką ir kalbėti apie kolegijas, pro blema – prastas specialis tų parengimas“, – kalbėda mas apie Lietuvos aukštąsias mokyklas liūdnai nusišyp so bendrovės „Norfos maž mena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Jo nuomone, aukštojo mokslo sistema pakliuvo į užburtą ratą – prastos kom petencijos dėstytojai paren gia žemo lygio specialistus. „Kalbėdamas šia tema nori nenori prisimeni sovietme tį. Buvo tuomet gausybė labai blogų dalykų, varžomos žmo nių teisės, nebuvo laisvės ir panašiai. Tačiau susidaro įspūdis, kad tuo metu švieti mo sistema buvo stipresnė, universiteto diplomas turėjo vertę“, – dėstė pašnekovas. Pasak D.Dundulio, anks čiau dėstytojais tapdavo sa vo srities specialistai, tai yra žmonės, kurie praktikoje ro dė savo sugebėjimus. Dabar situacija esą priešinga – dės tytojais tampa teoretikai, ne turintys sugebėjimų dirbti realiame verslo sektoriuje. „Aišku, nėra taip, kad vi suose universitetuose būtų katastrofiška padėtis. Tačiau reikia pripažinti, kad yra to kių dėstytojų, kurie jais ta po, nes nerado geresnio dar bo. O tokie dalykai turi įtakos studijų kokybei. Pavyzdžiui,

Rekomenduoja praktiškas specialybes

Žengiant galbūt vieną svarbiausių savo gyvenime žingsnių, tai yra renkantis profesiją, verslininkas D.Dundulis abitu rientams rekomendavo pasitelkti logiką ir gerai pamąstyti apie savo ateitį. „Visuomet sakau: gydytojas gali tapti vadybininku, o štai vadybininkas gydytoju – niekada. Tad patariu rinktis praktiš kas specialybes. Lietuvoje labai trūksta kvalifikuotų ir išsila vinusių inžinierių, matematikų“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas. G.Balnis specialybės konkretumą taip pat laiko svarbiu ro dikliu siekiant karjeros. Gerų specialistų visuomet trūksta, todėl reiktų rinktis konkrečius mokslus ir vengti studijų pro gramų abstrakčiais pavadinimais. Kita vertus, verslininkas užsiminė, kad universitetas, jei ir nesuteikia praktinių įgūdžių, duoda sisteminių žinių, galų ga le praplečia akiratį.

tai, kas dabar dėstoma studi juojant ekonomiką, visiškai neatitinka šiandienos realijų. Padėtis būtų kitokia, jei stu dentus mokytų žmogus, tu rintis bent dešimtmečio dar bo versle praktiką“, – aiškino „Norfos“ vadovas.

Menkas vadybininko prestižas

Pasaulio banko padalinys Niujorke pateikė ataskai tą, kad beveik 3 mln. niujor kiečių, JAV koledžuose įgi ję aukštąjį išsilavinimą, sun kiai išgali prasimaitinti. Atas kaitoje teigiama, kad 2011 m. daugiau kaip trečdalis (35 proc.) išsilavinusių Niujorko gyventojų teigė patyrę sun kumų įsigydami pagrindinių maisto produktų. Panaši padėtis veikiausiai būtų ir Lietuvoje, jeigu tūks

tančiai vadybininko, ekono misto ar teisininko diplomą įgijusių asmenų neišvyktų uždarbiauti į Vakarų Europą. „Mūsų aukštosiose mokyklo se, ko gero, 30–50 proc. visų studentų – tai įvairių sričių vadybininkai ir ekonomistai. Ir daugelis jų paskui važiuo ja, vaizdžiai tariant, lėkščių į Londoną plauti. Ir ne todėl, kad čia nėra darbo pagal spe cialybę, tiesiog parengimo ly gis labai žemas“, – kalbėjo D.Dundulis. Panašios nuomonės laiko si ir Gediminas Balnis, Vičiū nų restoranų grupės valdybos pirmininkas. Jo nuomone, Lietuvoje vadybininko profe sija suvokiama neadekvačiai. „Vadybininkas užsienyje – tai vadovas, o pas mus vady bininku gali būti bet kas“, – ironizavo G.Balnis.

Visuomet sakau: gydytojas gali tapti vadybininku, o štai vadybininkas gydytoju – niekada. 57

darbdaviai Amžius tampa pranašumu

Darbdaviai tvirtina, kad praėjo tie laikai, kai į vyres nius darbuotojus buvo žvel giama atsargiai. Dabar stu dentams ant kulnų mina ge rokai vyresni kolegos. Prieš 10–15 metų keturiasdešimt mečiams įsidarbinti buvo ga na sunku, o dabar situaci ja pasikeitė. Vyresnės kartos atstovai pramoko užsienio kalbų, įvaldė informacines technologijas ir tapo rimtais konkurentais... savo vaikams. „Jaunimas gauna diplo mą ir nusiramina. Mano, kad to pakanka. Bet jie pamirš ta, jog ne mažiau svarbu yra praktinė patirtis ir nuolatinis mokymasis. Štai čia vyresni žmonės juos ir nurungia“, – atskleidė padėtį darbo rinko je G.Balnis. Paradoksalu, bet G.Balnis teigė pastebėjęs, kad jauni žmonės moka per mažai už sienio kalbų. Pavyzdžiui, ru sų kalbos, kadaise buvusios privalomos Lietuvos mokyk lose, dauguma nebemoka. Kita svarbi – anglų – kalba palyginti menkai mokama. „Mažesniuose miesteliuo se jaunimas išvis jokių kalbų

nemoka. Priimdamas žmogų į darbą neklausiu, ar jis moka prancūziškai, bet gerai kalbė ti anglų ir rusų kalbomis bū tina. Rusai – mūsų kaimynai, su jais vyksta aktyvi prekyba. Anglų kalba a priore privalo ma, juk ji dabar – pasaulinė“, – dėstė verslininkas.

Sužlugdė profesinį mokymą

Vienos didžiųjų šalies siuvi mo įmonių „Rožė“ valdybos pirmininkė Nadežda Filipo va sako su baltu pavydu žvel gianti į Vokietijos profesinio rengimo mokyklas. Lietu voje, verslininkės nuomone, profesinis mokymas sužlug dytas. „Aš asmeniškai planuo ju savo verslą 3–5 metams į priekį. Panašiai elgiasi ir ki ti verslininkai. Tačiau mums trūksta informacijos, kokių specialybių ir kiek žmonių bus parengta vienais ar ki tais metais. Jeigu turėtume tokią informaciją, galėtume patys vykti į mokymo įstai gas tartis dėl būsimos praktikos“, – dėstė N.Filipova. Jos teigimu, įmonės plėt rai trukdo būtent darbuoto jų stoka. „Mes galėtume ati

daryti naują cechą ir priim ti bent 30 siuvėjų, tačiau jų nėra. Viena vertus, galima žerti pastabas švietimo sis temos šviesuoliams, kurie profesinį mokymą pavertė kone gėda. Kita vertus, jau nuoliai ir jų tėvai turėtų su vokti, kad geras amato išma nymas yra puikus ateities koziris. Dar viena neužpildyta niša, pasak N.Filipovos, tai mažo sios kūrybinės dirbtuvės. Jo se galėtų įsidarbinti drabu žių technologai, dizaineriai ir siuvėjai. „Taip, tai neišnaudo ta erdvė. Eikite, mokykitės, siekite, atidarykite savo dirb tuvę, ateljė ir dirbkite su in dividualiais užsakymais. Juk dabar individualizmo epo cha. Ne visi nori dėvėti masi nę produkciją, atsiranda vis daugiau tokių, kurie renkasi vienetinius egzempliorius“, – karjeros galimybes jaunimui dėstė verslininkė.

Alternatyva – studijos užsienyje

N.Filipova iš esmės netu ri priekaištų šalies aukšto jo mokslo sistemai, išskyrus faktą, kad universitetinis iš silavinimas praranda vertę.

Kitaip nepava dinsi, tik kurio zu, to, kad beveik 100 proc. abitu rientų įstoja į aukštąsias mokyklas.

„Kitaip nepavadinsi, tik kuriozu, to, kad beveik 100 proc. abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas. Uni versitetai – tai mokslo kal vės, kur turėtų studijuoti pa tys geriausi, pasiryžę užsiim ti akademine veikla. Tačiau kai kone kiekvienas gali gauti universiteto diplomą, moky tis profesinėje mokykloje nė nesvarstoma. Dėl šios prie žasties geri specialistai Lie tuvoje nyksta“, – apgailesta vo N.Filipova. Ji nekvestio navo universitetų parengtų specialistų ir svarstė, kad jie nėra prastesni nei baigę už sienio aukštąsias mokyklas. „Galima nesustojant kriti kuoti mūsų universitetus, ta čiau parengimo kokybė juo se nėra tokia jau prasta. Pas mus atvažiuoja specialistų iš Suomijos, iš Švedijos ir jų ži nios neką tesiskiria nuo mū siškių“, – kalbėjo moteris. G.Balnis įsitikinęs, kad vi sai gera alternatyva Lietu vos aukštosioms mokykloms – studijos užsienyje. „Gal už sienyje studijų kokybė ne daug skiriasi nuo to, kas siū loma Lietuvoje. Tačiau iš važiavęs pasimokyti svetur žmogus praplečia savo aki ratį, atsiveža naujų idėjų“, – apibendrino Vičiūnų resto ranų grupės valdybos pirmi ninkas.

žvilgsnis Indrė Pepcevičiūtė

Be humanitarų nebūtų valstybės Humanitarai yra tikrieji vals tybės kūrėjai. Valstybinės lietu vių kalbos komisijos (VLKK) pir mininkė Irena Smetonienė į realių jų mokslų atstovų ambicijas – esą jie svarbiausi – tik numoja ranka.

Tiksliųjų mokslų atstovai įsi tikinę, kad tik jų specialy bės yra svarbios ir išties ko nors vertos. Humanitariniai mokslai lieka nuošaly, o jų at stovai – menkai vertinami. I.Smetonienės teigimu, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad humanitarai nereikalingi. „Tiesą sakant, viskas, kas su siję su politika, kultūra pla čiąja prasme, laikosi tik ant humanitarų pečių“, – sakė VLKK pirmininkė. Pasak jos, net ir patys tiksliųjų mokslų specialistai puikiai supranta, kad be tam tikrų humanita rinių dalykų jie gali atlikti tik tam tikrus skaičiavimus, la boratorinius darbus. „Juk retorika, stilistika rei kalingos visiems. Rašo moks linius, mokslo populiarinimo darbus, kalbasi su kuo nors, aiškina, juk jie neapsieina be kalbos plačiąja prasme. Todėl sakydami, jog reikia tik rea liųjų mokslų ir nereikalinga humanitarika, jie visiškai ne teisūs. Ir sakydami tai jie jau bando logizuoti, vadinasi, pe reina į tam tikrą retorikos sri tį“, – aiškino I.Smetonienė. Ne tik anksčiau, bet ir da bar dažnai pasitaiko, kad tė vai prieštarauja vaikų pasi rinkimui studijuoti kalbą, is toriją, filosofiją ar kitą huma nitarinių mokslų dalyką. Ne va matematika duos daugiau naudos ir rasi geresnį darbą, nei baigęs istoriją. I.Smeto nienė tokius pavyzdžius aiš kino paprastai: „Tai netiesa.

Gali baigti auksinius mokslus ir nerasti darbo. Taip sakyda mi tėvai mąsto pragmatiškai, mato, kad vieni gyvena labai gerai, kiti – prastai. Anksčiau pasitaikydavo ir tokių varian tų, kai tėvai sakydavo: kam tau reikia aukštojo mokslo, pažiūrėk, kaip gerai gyvena tie, kurie turi amatą.“ Pašnekovė prisiminė, kaip jai buvo pikta, kai ketvirtame kurse draugai vedėsi į kavinę, o ji neturėjo už ką susimokė ti, nes buvo studentė ir sti pendijos gaudavo 50 rublių. „Aš tikrai tada mąstydavau: ketverius metus kankinuo si, mokausi, o jie štai – pinigų pilnos kišenės. Dabar, kai jau praėjo tiek metų, viskas apsi suko. Matau, kad mano kiše nėse yra daugiau pinigų negu jų, nes jie nebeturi sveikatos tiek dirbti juodo darbo“, – sa kė I.Smetonienė. Humanitariniai mokslai yra kaip bazinis išsilavinimas visam kitam. Jį turintis žmo gus, kalbininkės teigimu, ga li dirbti kuo tik nori: istori kas gali tapti mokslininku, apžvalgininku, politologu, li tuanistui atviros viešųjų ry šių, žurnalistikos, teisės, ad ministravimo ir valdymo sri tys. Pabrėždama humanita rų svarbą VLKK pirmininkė sakė: „Be humanitarų nebū tų valstybės. Realiųjų moks lų atstovai įsivaizduoja, kad tik jie ją laiko. Ne. Būtent hu manitarai laiko valstybę kaip valstybę plačiąja prasme.“ 59

išgyvenimo drama Dėl studijų kainų pirmiausia galvą sopa studentų tė vams – kiek kai nuos mokslas, būs tas, maistas, kny gos, pramogos. Vi sa šeima svarsto, kokį universitetą rinktis – išvažiuo ti ar likti arčiau namų. Kiekvienas pasirinkimas tu ri savo kainą, kuri prasideda nuo ke lių šimtų litų.

Pasirinkimo kaina

Jau pusmetį šiaulietė Ugnė Po derytė kremta kūrybinių in dustrijų studijas Vilniaus Ge dimino technikos universite te (VGTU). Puikiai brandos egzaminus Šiaulių Juliaus Ja nonio gimnazijoje išlaikiusiai merginai pasisekė – patekusi į valstybės finansuojamą vie tą už mokslą ji nemoka nė li to. Jos kolegos, įstoję į moka

Studenta dvasia nem Matas Miknevičius Karolina Marcinkevičiūtė Daiva Janauskaitė

mą vietą, per metus universite tui turi susimokėti maždaug po 4 tūkst. litų. „Studentai turi motyvaci ją mokytis jau vien dėl to, kad yra galimybė patekti į nemo kamas vietas. Ir, žinoma, at virkščiai“, – pasakojo Ugnė. Prasčiausiai besimokantiems šiose studijose per ketverius metus tektų sumokėti per 16 tūkst. litų.

Tiesa, šalies universitetuose yra ir kur kas brangesnių spe cialybių. Už kai kurias per ket verius studijų metus studen tams tenka sumokėti ir po ke lias dešimtis tūkstančių litų. Pirmakursė tikisi, kad jai šiais metais pavyks gauti ir stipendiją. Už gerą mokymą si VGTU studentams moka 200–300 litų siekiančias sti pendijas, jas paprastai gauna

trečdalis geriausių studentų. Vytauto Didžiojo universite to (VDU) ketvirtakursis kau nietis Lukas Motiejūnas įstojo į mokamą vietą, psichologijos studijos kasmet atsieina po ke letą tūkstančių litų. Dvidešimt vienų vaikinas neslepia, kad šios išlaidos – tėvų rūpestis. „Universitetą rinkausi pa prastai. Tiesiog nenorėjau iš vykti toli nuo namų, o ir apie

Ne paslaptis, kad gyvenant bendrabutyje išlaidos būstui sumažėtų maždaug tris kartus. 60

i šventa minta

VDU buvau girdėjęs daug ge rų dalykų. Jį gyrė ir interne to forumų komentatoriai, ir mano draugai. Prašyme stu dijuoti įrašiau tik psichologi ją. Dažnai abiturientai susi kuria fantazijų, kurios, kaip paaiškėja vėliau, prasilenkia su realybe. Aš irgi internete prisižiūrėjau, ką galima pa daryti su žmonių mintimis, susikūriau iliuziją apie psi chologijos studijas“, – dabar jau su šypsena abitūros me tus ir specialybės pasirinki mo motyvus prisiminė pa šnekovas.

Lukas laikė istorijos, mate matikos, informatikos, anglų ir lietuvių kalbų brandos eg zaminus. Svarbiausias ren kantis psichologijos studijas – matematikos egzaminas. „Į kasmečius universite tų reitingus tikrai nežiūrėjau. Jie neatspindi tikrosios situa cijos. Po ketverių metų pasi keitė mano požiūris į studijas ir patį universitetą. Čia ne tik susipažinau su puikiais žmo nėmis, tačiau pažinau save, atradau naujų pomėgių, įga vau neįkainojamų žinių. Iš dalies netgi jaučiuosi skolin

gas universitetui, kuris tiek daug man duoda“, – atviravo psichologijos studentas.

Būsto paieškos

Bene daugiausia vargo iš kitų miestų į sostinę studijuoti at vykę studentai patiria dar ne prasidėjus mokslo metams. Sėkmingai įstoję jaunuoliai skuba užsiimti vietą bendrabu čiuose arba išsinuomoti butą. „Galimybės apsigyventi bendrabutyje net nesvarsčiau. Ne dėl to, kad man jie labai ne patiktų. Vilniuje jau studijavo mano brolis, tad iš anksto bu

vome sutarę kartu nuomotis butą. Nemažai mano draugų gyvena bendrabučiuose ir yra patenkinti“, – pasakojo Ug nė. Malonumas turėti atskirą kambarį Vilniuje nuomojama me bute nemenkai kainuoja. Kas mėnesį merginai už kam barį tenka susimokėti po maž daug 500 litų. Tačiau už tokią sumą jai nereikia su keliasde šimt žmonių dalytis virtuve ar dušu. Ne paslaptis, kad gyvenant bendrabutyje išlaidos būstui sumažėtų maždaug tris kar tus. Kas mėnesį už 61

išgyvenimo drama gyvenimą Vilniaus univer sitetų bendrabučiuose jau nuoliai turi susimokėti nuo 120 iki 200 litų, priklauso mai nuo to, kuriame bend rabutyje įsikuria. Paprastai viename kambaryje gyvena nuo 2 iki 4 studentų. Dušais, tualetu ir virtuve tenka daly ti ne vien su keliais kamba rio draugais, o su visais vieno aukšto gyventojais. „Gyvenu sostinės centre. Tai turi ne tik pranašumų, bet ir trūkumų. Pavyzdžiui, kas rytą troleibusu važiuodama į Sau lėtekio alėjoje esantį universi tetą sugaištu mažiausiai pus valandį. Iš bendrabučio nuei ti į paskaitas trunka vos kelias minutes“, – kalbėjo studentė. Žinoma, galima rasti ir kompromisą. Pirmiausia – nuomotis butą viename iš miegamųjų Vilniaus rajonų ir rinktis tokį, kuris arčiau siai universiteto. Jei pasiseks, ir už Vilniu je nuomojamą butą su visais patogumais gali reikėti mo kėti vos po 300 litų kas mė nesį. Visaginietę Olesią Les jau būtų galima pavadinti ir kau niete. Mergina šiame mies te mokosi jau kelerius metus. Nors neslėpė, kad prieš stu dijas didmiestyje kojos ran kos drebėjo. Olesia į Kauną atvažiavo paskui savo svajo nę – mados inžinerijos stu dijas. O tokias siūlė tik Kau no technologijos universite tas (KTU). „Pirmus pora metų iš tiesų buvo labai sunku. Tik atvy kusi į Kauną, atsikrausčiau į bendrabutį. Buvau prisiklau siusi daug neigiamų komen

tarų apie Kauną, tad vykti studijuoti į šį miestą buvo ga na baugu. Tik dabar galiu pa sakyti – tai klaidingi stereo tipai, o ilgainiui Kaunas tapo širdžiai mielu studijų mies tu“, – pačią pradžią prisiminė Olesia, dabar jau KTU mados inžinerijos magistrantė.

Vienas iš neiš vengiamų pirki nių – mėnesinis viešojo trans porto bilietas. Už jį kiekvieną mėnesį reikia sumokėti apie 20 litų.

Pagundų marios

Merginos kelerių metų pa tirtis vienareikšmiškai sako: bendrabutis ir studentiška veikla – tai tikrasis studenta vimas. Olesia nuo pat pirmų kursų dalyvavo studentų tele vizijos „Kobra“ veikloje, kuri neseniai tapo ir jos pagrindi niu darbu. „Atvažiavus į kitą miestą studijuoti, pirmiausia reikia nebijoti. Pasaulis tikrai nėra toks baisus, kokį jį mums bando nupiešti. Tačiau nega lima į viską žiūrėti ir lengva būdiškai. Naujame mieste rei kia būti ypač atsargiems“, – patirtimi dalijosi studentė. Olesia juokavo, kad net ir įstojusi į magistrantūrą rim ta dama ji netapo. „Tačiau po kelerių metų KTU man tar si atsivėrė trečia akis. Dau

Magistrantė O.Les pamilo Kauną ir džiaugiasi, kad studijuodama kitame mies

giau pastebiu ir nebesu ta pa ti baikšti pirmakursė“, – su šypsena kalbėjo Olesia. Kaunietis Lukas pirmą sa vo kursą prisimena su nos talgija: studentiški vakarė liai, universiteto veikla, ra dijo kūrimas, būrys bendra minčių ir įdomios pirmosios

paskaitos. Tačiau, pasak vai kino, net ir kauniečiams pir mas kursas visada yra išban dymas – vidurinėje mokyk loje visi pažįstami nuo ma žens, gyvena tame pačiame rajone, o universitete susi tinka skirtingi žmonės iš vi sos šalies.

Reikia mokėti suderinti studijavimą ir studentavimą. Pirmakursių visada laukia daug pagundų. 62

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS

ste išmoko skaniai gaminti.

„Reikia mokėti suderin ti studijavimą ir studentavi mą. Pirmakursių visada lau kia daug pagundų. Ir kolegi jose, ir universitetuose atsi randa studentų, kurie sten giasi išlaikyti vidutinį balą ir taip, pasak jų, galima išsi laikyti aukštojoje mokyklo je. Tik tas balas neretai reiš kia, kad esi arba nemotyvuo tas, arba dažnai lėbauji“, – su šypsena samprotavo VDU studentas.

Saugus uostas

Lukas ir Ugnė nesiginčija su tais, kurių nuomone, norint pajusti studentavimo skonį, reikia pagyventi bendrabuty je. Tačiau neslepia, kad stu dento gyvenimas pas tėvus turi savų pranašumų. „Prireikus, tėvai visada ga li paremti finansiškai. Namie randu paruoštus pietus. Tiesa, pradėjus studijuoti, namams, šeimai laiko lieka mažiau. Jei gyvenčiau kitame mieste,

Nenusimink, jei negavai įprastinio studijų krepšelio. Pasinaudok verslo įmonių parama! Gauk išskirtinį studijų krepšelį! Dalyvauk atvirų durų dienose 2012 m. kovo 29-31 d. vyksiančios parodos „Ką pasėsi...2012“ metu. Telefonas pasiteirauti (8 37) 75 22 00 El. Paštas komisija@asu.lt Skype asupriemimas Prisijunk Aleksandro Stulginskio universitetas I ASU

išgyvenimo drama

Patarimai

Centre gyvenančiai Ugnei kiekvieną rytą į universitetą keliauti tenka mažiausiai pusvalandį, jos draugams iš bend

rabučio – vos kelias minutes.

turėčiau daugiau buities dar bų. Skalbti galbūt ir sugebė čiau, tačiau labai nemėgstu lyginti drabužių, nemoku ga minti“, – juokėsi vaikinas. Klaipėdietė Vida Kaspara vičiūtė nė kiek nesigaili, kad liko mokytis gimtajame uos tamiestyje. Dabar ji Klaipė dos universiteto Menų fakul teto vokalo studijų magist rantė, svajojanti specialybės meistriškumą tobulinti už sienyje. Tačiau prisiminda ma laiką, kai pasirinko stu dijas Menų fakultete, V.Kas paravičiūtė tikino, kad min čių važiuoti mokytis į užsie nį neturėjo. Viena pagrin dinių priežasčių ji įvardijo baimę dėl brangaus gyveni 64

Jei gyveni bend rabutyje ir sten giesi taupyti, ga li išsiversti ir su 500 litų.

mieste, – itin glaudus ryšys su šeima. „Gyventi be mamos, tėčio, brolio ir kitų artimų žmonių tada man atrodė neįsivaizduo jama“, – neslėpė V.Kaspara vičiūtė. Šiandien jos nuomo nė kiek kitokia, tačiau to, kad studijų pradžią pasirinko savo mieste, mergina nesigaili.

Kur dingsta pinigai? mo ir mokesčio už mokslą. Be to, merginos anglų kalbos žinios tada nebuvo tokios geros, kad galėtų šia kalba bendrauti ne tik buityje, bet ir mokydamasi. Dar viena priežastis, dėl kurios V.Kas paravičiūtė liko gimtajame

Be mokesčių už mokslą ir gy venamąją vietą, studentams, žinoma, reikia pinigų ir duo nai, įvairioms pramogoms. „Tėvai kiekvieną mėne sį man duoda kelis šimtus li tų įvairioms būtinoms išlai doms. Kartais dar kokį papil domą litą namie įkiša. Nepa

Knygų ir reikalingų moksli nių darbų kopijų galite įsigyti iš vyresnių kursų studentų, to dėl visada pravers susidrau gauti su vyresniais studentais. Daugelis studentų drabu žius ir avalynę pataria pirk ti internetu. Tik prieš perkant būtina pasidomėti, kuris tink lalapis yra saugus, kurį re komenduoja kiti vartotojai ir kiek tokia prekė kainuoja par duotuvėje. Neišmeskite savo užrašų ir senų kopijų – jas galėsite par duoti kitiems būsimiems pir makursiams. Jei gyvenate bendrabuty je, maistą pirkite ir ruoškite su kitais studentais. Taip ne tik sutaupysite pinigų, bet bus ir daug smagiau. Dalyvaukite universiteto veik loje. Taip susirasite naujų drau gų ir įdomiai praleisite laiką. Nepamirškite pasidaryti Lie tuvos studento pažymėjimo, nes jis suteikia daug įvairių nuolaidų.

sakyčiau, kad galiu į kairę ir į dešinę švaistytis pinigais, ta čiau gyventi galiu labai smar kiai savęs nevaržydama“, – sakė Ugnė. Vienas iš neišven giamų jos pirkinių – mėnesi nis viešojo transporto bilie tas. Už jį kiekvieną mėnesį Vilniuje reikia sumokėti po 20 litų. Suma nedidelė, nes studentams važiuoti viešuoju miesto transportu taikomos nuolaidos. Gan daug kainuoja ir įvairi mokslui skirta literatūra, po pierių spausdinimas, rašto darbų įrišimas ir kiti panašūs dalykai, kurie, nors ir atro do smulkmenos, kišenpinigių suryja nemažai. Ugnė skai čiuoja, kad daugiausia

6R X\X X\[Xb_`ú _bO_VX\` `Nc\ ZVR`a\ ]\_aNYR

išgyvenimo drama

L.Motiejūnas tvirtina, kad studentui susirasti darbą Kaune – vienas juokas.

pinigų reikia maistui ir įvai rioms pramogoms. „Kiekvienas išėjimas į mies tą su draugais kainuoja nuo keliolikos iki kelių dešimčių litų. Visą laiką sėdėti namie nesinori, kai esi pirmakursis, stengiesi pamatyti kuo dau giau miesto, kuo daugiau ren ginių aplankyti. Būna, kad ir kavinėse paliekame nemažai pinigų. Kol kas itin dažnai no risi grįžti į Šiaulius pas tėvus ir draugus, kiekviena tokia ke lionė taip pat nemažai kai nuoja. Už važiavimą autobu su pirmyn atgal sumoku kokį 40 litų. Ir taip bent du kartus per mėnesį“, – išlaidas vardijo mergina. Bendros jos išlaidos per mėnesį siekia maždaug tūkstantį litų. Tačiau ji neslė

pė, kad, reikalui esant, būtų galima gyventi ir turint keliais šimtais litų mažiau. „Jei gyveni bendrabutyje ir stengiesi taupyti, sunkiai, bet gali išsiversti ir su 500 li tų. Vaikinai daugiau išleidžia maistui, merginos – drabu žiams ir kosmetikai, tad di delio skirtumo tarp jų nema tau“, – pridūrė pirmakursė.

Darbas puošia

Dauguma, ypač vyresniųjų kursų, studentų anksčiau ar vėliau pradeda dirbti. Darbo ieško ne tik iš kitų miestų at vykę jaunuoliai. Lukas, nors užaugo ir studijuoja Kaune, pasakojo, kad norėdamas šiek tiek užsidirbti kelias vasaras pjovė žolę, statė scenas, dirbo

maisto pardavėju. Vaikinas tai vertina kaip puikią gyve nimo patirtį ir, prireikus, to kio darbo galėtų imtis net ga vęs aukštojo mokslo diplomą. Jis skaičiuoja, kad studentui, kuriam nereikia mokėti už būstą ir maistą, mėnesiui pa kanka kelių litų asmeninėms išlaidoms ir pramogoms. „Studentui susirasti darbą Kaune – vienas juokas. Gali ma dirbti skambučių opera toriais, pardavėjais, vadybi ninkais. Daugelis studentų taip uždarbiauja“, – pasakojo pašnekovas. „Kobros“ televizijoje dir banti magistrantė Olesia pini gų fontanais kol kas pasigirti negali. Paprašius suskaičiuo ti savo mėnesio išlaidas dvi

dešimt ketverių mergina su simąstė: „Dabar už bendrabu tį moku 263 litus. Pramogoms tenka atseikėti taip pat pana šią sumą, o knygos medžia gos kopijavimas taip pat kai nuoja apie 200 litų. Su kny gomis dabar paprasčiau, jei ir tenka ką nors nusipirkti, įsi gyju tik semestro pradžioje, o vėliau naudojuosi turimo mis arba skolintomis knygo mis. Taigi mažiausiai per mė nesį, gyvenant bendrabuty je, reikia apie 600 litų. Tiesa, dar viešasis transportas. Stu dentams Kaune, kaip ir kituo se miestuose, taikoma nuo laida, todėl nuolatinis bilietas nekainuoja nė 20 litų“, – apie studentiškus finansus kalbėjo magistrantė O.Les.

Norint pajusti studentavimo skonį, reikia pagyventi bendrabutyje. Tačiau ir gyvenimas pas tėvus turi savų pranašumų. 66

S ėkmingi! M M ąstantys! K K ūrybingi! S ėkmingi! ąstantys! ūrybingi! Sėkmingi! Mąstantys! Kūrybingi!

STUDIJOS DARNIAI VISUOMENĖS PLĖTRAI STUDIJOS DARNIAI VISUOMENĖS PLĖTRAI STUDIJOS DARNIAI VISUOMENĖS PLĖTRAI VERSLO KŪRIMUI IR VALDYMUI VERSLO KŪRIMUI IR VALDYMUI VERSLO KŪRIMUI IR (anglų VALDYMUI • Tarptautinis verslas kalba) • Tarptautinis verslas (anglų kalba) • Verslo procesų ir projektų vadyba • Tarptautinis verslas (anglų kalba) • Verslo procesų ir projektų vadyba Tarptautinis verslas ir komunikacija •• Verslo procesų ir projektų vadyba • Tarptautinis verslas ir komunikacija • Tarptautinis verslas ir komunikacija KOMUNIKACIJOS IR MARKETINGO KOMUNIKACIJOS IR MARKETINGO SPRENDIMAMS IR MARKETINGO KOMUNIKACIJOS SPRENDIMAMS •SPRENDIMAMS Viešieji ryšiai • Viešieji ryšiai • Reklamos kūrimas • Viešieji ryšiai • Reklamos kūrimas • Reklamos kūrimas

PERSPEKTYVIŲ ŪKIO SEKTORIŲ VYSTYMUI PERSPEKTYVIŲ ŪKIO SEKTORIŲ VYSTYMUI ŪKIO SEKTORIŲ •PERSPEKTYVIŲ Transporto ir logistikos verslasVYSTYMUI • Transporto ir logistikos verslas • Turizmas ir viešbučiai * • Transporto ir logistikos verslas • Turizmas ir viešbučiai * Taikomasisir programavimas ir multimedija •• Turizmas viešbučiai * • Taikomasis programavimas ir multimedija • Taikomasis programavimas ir multimedija VISUOMENĖS SAUGUMUI IR GEROVEI VISUOMENĖS SAUGUMUI IR GEROVEI SAUGUMUI IR GEROVEI •VISUOMENĖS Teisė • Teisė Sveikatinimas ir gerovė * •• Teisė • Sveikatinimas ir gerovė * • Socialinis tarpininkavimas • Sveikatinimas ir gerovė * (Mediacija) * • Socialinis tarpininkavimas (Mediacija) * • Socialinis tarpininkavimas (Mediacija) *

EKONOMIKOS IR FINANSŲ EKONOMIKOS IR FINANSŲ SEKTORIAUS PLĖTRAI EKONOMIKOS IR FINANSŲ SEKTORIAUS PLĖTRAI SEKTORIAUS PLĖTRAI • Finansai • Finansai Bankininkystė ir investicijų valdymas •• Finansai • Bankininkystė ir investicijų valdymas • Bankininkystė ir investicijų valdymas KŪRYBOS IR PRAMOGŲ KŪRYBOS IR PRAMOGŲ PASAULIUI IR PRAMOGŲ KŪRYBOS PASAULIUI PASAULIUI • Kūrybos ir pramogų industrijos * • Kūrybos ir pramogų industrijos * Audiovizualinių medijų režisūra ** •• Kūrybos ir pramogų industrijos • Audiovizualinių medijų režisūra * • Audiovizualinių medijų režisūra *

* Priėmimas į šias studijų programas bus vykdomas jas įregistravus Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. * Priėmimas į šias studijų programas bus vykdomas jas įregistravus Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. * Priėmimas į šias studijų programas bus vykdomas jas įregistravus Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Aukštojo mokslo studijos Vilniuje ir Klaipėdoje. Aukštojo mokslo studijos Vilniuje ir Klaipėdoje. Aukštojo mokslo studijos Vilniuje ir Klaipėdoje.

Klaipėdoje Klaipėdoje Klaipėdoje Nemuno g. 2, LT-91199 Klaipėda Nemuno g. 2,077 LT-91199 Klaipėda Tel. 8 46 397 Nemuno g. 2,077 LT-91199 Klaipėda Tel. 8 46 397 info@smk.lt Tel. 8 46 397 077 info@smk.lt info@smk.lt

Vilniuje Vilniuje Vilniuje Ulonų g. 5, LT-08240 Vilnius Ulonų 5, LT-08240 Tel. 8 5g.204 32 44 Vilnius Ulonų g.204 5, LT-08240 Vilnius Tel. 8 5 32 vilnius@smk.lt 44 Tel. 8 5 204 32 44 vilnius@smk.lt vilnius@smk.lt

Raskite mus! Raskite mus! www.facebook.com/ Raskite mus! www.facebook.com/ SMK STUDENTAI www.facebook.com/ SMK STUDENTAI SMK STUDENTAI