Gyvenimo gurmanai Nr. 15 by Gurmanai

gyvenimo

Apie ką šis numeris: 6 - Pelėdos skaitiniai 14 - Kas yra Gyvenimo Gurmanai? 16 - Įsimylėjau JAV 24 - Laisvė piniginei ir kurortas skrandžiui klajonės po Ukrainos miestus 32 - Lidsas – Šiaurės Anglijos sostinė 40 - Bergenas – vandens ir žuvies miestas 48 - Ragaujant pasaulio miestų sumuštinius 60 - Kai pavargsti nuo miestų šurmulio ...

Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Aušra iš LowCarbLietuva Daiva Bartušienė Ieva iš Išbandžiau.lt Miglė Vasiliauskaitė Odeta iš Samčio užrašai Renata iš Kūmutės virtuvė Skanios Bajalių istorijos Viktorija iš Pelėdos skaitiniai Viršelio nuotrauka: Renata iš Kūmutės virtuvė Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.

SVEIKI, gyvenimo gurmanai

Miestai... Pamatyti... Aprašyti... Išragauti... Išsvajoti... Šiame numeryje mes keliavome... Pasaulis toks didelis, kaip ir jame telpantys žmonės. Skirtingi, bet tuo pačiu vienodi. Beveik kaip miestai. Skirtingi dydžiais, kvapais, skoniais ir ten šurmuliuojančiu gyvenimu. Vieni ragavo, kiti tyrinėjo, treti skaitė knygose, o yra kas dar tik pasvajojo... Atraskime ir svajokime drauge, nes kiekvienas pasaulio miestas... Kaip ir juose sutikti žmonės... yra dalis

gurmaniško gyvenimo !

Nuotrauka: Renata Ĺ niolienÄ&#x2014; / kumutesvirtuve.lt

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!

Pelėdos skaitiniai

Sveiki visi, knygų puslapių šiūrentojai!

Susitinkame jau trečiąjį kartą, tad, manau, kad esame jau pakankamai padoriai pažįstami, kad drįsčiau Jus pakviesti pakeliauti kartu Ir vis tik, tai tik trečiasis mūsų susitikimas, tad protingiausia būtų organizuotis kelionę į ne pernelyg egzotišką, tolimą ar neįprastą vietą. Siūlau susitikti amžinajame mieste, ten, kur ne tik kadaise vedė visi keliai, bet ir šiandien tai kryptis, kuri vis dar nepraranda populiarumo turistiniame pasaulyje. Kviečiu į miestą, kuris istorijos vingiuose buvo visa imperija - matyt, jau supratote, pasimatymą Jums skiriu Romoje. Taip taip, Romoje - lyg ir iki skausmo žinomoje, lyg ir ne iki galo atrastoje, o gal dar ir visai neaplankytoje erdvėje. Kaip ir kiekvieną kartą, Pelėda parinko ne vienareikšmiškai tiesioginį skrydį, bet maršrutą su pasirinkimu - romanų gerbėjams, miestus įsimylintiems ir pažinimo jausmą bei smalsumą pažadinantiems tik per herojų keliones, siūlau vieną iš naujausių knygų, kurios siužetas vyksta Romoje. Ir antrą variantą skiriu tiems, kurie nori patys pavaikščioti po miestą, bet pajausti jį kitaip - tarsi iš praeities šnabždesių, tarsi iš prakalbintų pastatų sienų, tarsi iš pasaulio, kur nebūtų nė vieno šiuolaikinio atributo, kitaip sakant, ši kelionė tiems, kurie vis dar svajoja apie laiko mašiną Tiesa, maršrutus galite ir derinti, neatsižvelgiant į eiliškumą ar net padaryti taip, kaip nelabai įmanoma realiose kelionėse - iškart žengti abiem takais. Norėčiau, kad šiame mūsų susitikime ir kelionėje kiekvienas atrastų tai, ko jam reikia ir galėtų maksimaliai atsipalaiduoti bei pasimėgauti. Tikiuosi ir tikiu, kad šis mūsų pasimatymas bus malonus, įžiebs norą keliauti, o neturintiems galimybių bent minimaliai numalšins kelionių troškulį ar leis susikurti svajonių planus. Tad, buon viaggio, mielieji, keliamės į Romą!

Nuotrauka : Vileta Dumčiuvienė

Karen Swan „Žvaigždės Romoje“ Kaip dažnai mūsų atsitiktinumai tėra tik kitų šaltakraujiškai apskaičiuoti veiksmai? Kiek ilgai galima su savimi nešiotis kaltės jausmą ir kiek vietos jis užima mūsų minčių kišenėse? Ar pajėgios neigiamos patirtys padovanoti teigiamų išgyvenimų? Ir kas gali jas užgožti? Apie aristokratiją, apie paprastus mirtinguosius ir jų susipynusias gyvenimo linijas į neišskiriamą virvę. Apie turtų spindesį ir purvą, apie tai, kad leisdamas sau pirkti tūkstančius kainuojančius daiktus, negali nusipirkti mylimo žmogaus šypsenos. Nes ir blizgančiuose gyvenimuose „pasiseka“ įsimylėti net ne tą žmogų, bet ir ne tą brolį. Apie tai, kad reikia valios gyventi chaose, bet atrodyti nepriekaištingai preciziškai. Apie tai, kad kartais gyvenimas sugriūna tik todėl, kad galėtum pasistatyti naują ir tvirtesnį. Apie tikrovę, kuri visada prasilenkia su fantazijomis, nesvarbu į kurią pusę. REKOMENDUOJU jau pavargusiems nuo rudens darganos, pasiilgusiems ne tik šilumos, bet ir venomis pulsuojančios aistros. Čia rasite visokio skonio meilės. Norintiems, bet negalintiems pakeliauti - manau, kad ši istorija leis Jums atrasti savąją Romą - nuo gaudžiančių bokštų turistinėse aikštėse, iki slapto požemių pasaulio ir mistiškų, eilinei akiai nepasiekiamų, tunelių. Siūlyčiau pasmalsauti ir tiems, kurie norėtų bent keletą vakarų pagyventi auksinį gyvenimą - leisti sau įprastą darbo savaitės dieną į pobūvį atvykti segint poros milijonų vertės karoliais bei vilkint rūbais tiesiai nuo naujausios madų savaitės podiumo. Įsitikinsite, kad toks gyvenimas blizga tik tol, kol yra griežtai saugomas. NEREKOMENDUOJU jei mėgstate romanus su tiksliomis bei autentiškomis vietomis, čia pati autorė prisipažįsta, kad vaikščiosite ne po tikrąją Romą, bet kažkur tarp jos fantazijos ir realybės proskynų. Jei nemėgstate istorijų, skirtų paanalizuoti praeičiai, kad ir kokia ji būtų - žmonių ar miestų. Jei netikite, kad meilė yra ne tik tai, kas stato, bet ir tai, kas griauna - gyvenimus, šeimas, pastatus ir tuštybės burbulus - čia romanas, kuriame vyrauja įvairiaspalvė meilės jėga. Taip pat susilaikykite, jei norite „patogios“ knygos kelionei, išvykai - 500 puslapių gali gerokai sudrumsti Jūsų rankinės ramybę.

Alberto Angela „Viena diena senovės Romoje“ Ar visuomet laiką supratome taip, kaip šiandien? Kaip reikėjo atpažinti valdovą, kai nebuvo ne tik televizijos ar interneto, bet ir nuotraukų? Ar egzistavo privatumo sąvoka, kokios taisyklės galiojo baruose ir kiek truko darbo diena prieš 2 tūkst. metų? Ar skyrėsi miesto ir kaimo gyvenimas ir ką reiškė kasdienybė imperijoje? Ši knyga tai galimybė pasivaikščioti Trajano laikų Romoje, pašmirinėti ne tik gatvėmis ir jų užkampiais, įsmukti į gyvenamųjų namų laiptines ir butus, bet ir stebėti teismus, kurie kartais linksmi it spektakliai, išvysti žiauriąsias Koliziejaus pramogas ar nusipirkti vergą. Tai knyga ne tik apie kitokį laikmetį ir kitokį aplinkos bei vertybių suvokimą, bet ir kitokius siekius, kitokias pramogas ir, vis tik, apie mūsų panašumus, kurių nesugebėjo išblukinti slenkantys amžiai. Apie spalvotesnį pasaulį, nei esame linkę įsivaizduoti. Knyga, kurios dėka išlaisvinsite ir užkutensite vaizduotę, nes žengsite takais, kuriuos dabar gali atrasti tik archeologai. REKOMENDUOJU vykstantiems į Romą ir norintiems ją pamatyti kitomis akimis, pajusti jos gyvasties pulsą ošusį prieš daugiau nei 2 tūkst. metų ir ne iš istorijos vadovėlių puslapių, o kur kas įdomesniu būdu. Siūlau tiems, kuriems įdomi praeities istorija, bet labai nuobodi mokslinė kalba, manau, kad tikrai susižavėti turėtų tie, kuriems norisi maišyti žinias ir grožinių tekstų lengvumą. Patariu ir tiems, kurie niekada nebuvo Romoje - nei dabartinėje, nei senovės (juk tikrai, ne visi sąžiningai mokėmės, kad ir tokių milžiniškų imperijų, istorijos) - manau, kad ne vienas atgaivins, pagilins ar papurens savo smegenėles bent keliais smagiais faktais. Manau, kad tai tikras laimikis ir tiems, kurie mėgsta skaityti kelias knygas vienu metu - ši puikiai tinka į kompaniją romanams, detektyvams, mokslinei literatūrai ar prie žurnalų krūvelės. Struktūra kuo puikiausiai tinkama paskanauti po skyrelį prieš miegą. Ar tam tikrą valandą mėgautis tam tikru tekstuku. Rekomenduočiau perskaityti ir sunkiasvorio kalibro skaitytojams, kurie, galbūt, ir patys užsiima istorijos pasakojimais - tai puikus pavyzdys, kaip galima adaptuoti savo rimtus tekstus ir paskleisti sukauptas žinias platesnėje publikoje. NEREKOMENDUOJU labai tradicinių romanų ar kelionių knygų gerbėjams - pirmieji nuliūs dėl intrigų, paslapčių ar deginančių jausmų trūkumo, o antriesiems gali pasirodyti per mažai iliustracijų, nuotraukų, diagramų ar kitokių rekomendacinių atributų. Bet, juk vaikštinėsite po 115 m. pr. Kr. Romą, rekomendacijas ir romantiką reikėtų išsiskaityti patiems, tarp eilučių. Vis tik, nors ir šaunu pasiknaisioti po praeities kasdienybę, nepatariu, jei Jūs esate visiškai šių dienų žmogus ir čia labai gerai jaučiatės, be jokių klausimų „o kokia kitų kasdienybė, kaip dienos atrodė anksčiau“ - gali būti, kad skaitysite tik dėl skaitymo ir, galiausiai, kažkuriame skyriuje tiesiog užmigsite. Šiai knygai reikia bent minimalaus smalsumo.

P. S. Jei Jums Romos pasirodė per mažai ir norėtumėte šiek tiek ilgiau pasilikti su Italija bei jos saulės spinduliais, rekomenduoju atkreipti dėmesį ir į šiuos leidinius: Knygos, kurias tiesiog norisi liesti, vartyti ir mėgautis – čia rasite gausybę kokybiškų fotografijų, įdomių faktų ir pasakojimų iš asmeninės, knygas parašiusių lietuvių autorių, patirties – „Toskana. Florencija : magiška žemė“ (Dalia Smagurauskaitė), „Saulės sala Sicilija“ (Dalia Smagurauskaitė) ir „Umbrija : žalioji Italijos širdis“ (Lina Limantaitė).

Daugiau skaityk

Tiems, kurie norėtų daugiau Italijos romanuose, siūlau perskaityti ne vienos skaitytojos širdis užkariavusių rašytojų romanus – „Mergina iš Italijos“ (Lucinda Riley), „Po Italijos saule“ (Santa Montefiore) ar bandyti pasinerti į Antrojo pasaulinio karo sūkurį kartu su vienu naujausiu romanu šia tematika „Toskanos vaikas“ (Rhys Bowen).

Sk i

tin

O jei esate tas, kuriam patiko „Viena diena senovės Romoje“ ir vis dar jaučiate žinių apie senovės pasaulį alkį, kviečiu perskaityti ir „Pompėjai : romėniško miesto gyvenimas“ (Mary Beard). Tad, gerų knygiškų atostogų Italijoje ir iki pasimatymo!

Tekstas ir nuotraukos: Viktorija Lukoševičienė

Kas yra Gyven 1.

Daiva, kas yra Daiva?

Nežinau, kas dabar yra Daiva, nes tikrai jau ne tai, kas ji buvo vakar, ir dar neaišku, kas ji bus rytoj. 2.

10 žodžių apie tave yra...?

Dešimt žodžių yra per mažai, kad būtų verta pradėti kalbėti apie save. 3. Jeigu turėtum 10 minučių susiruošti į negyvenamą salą, ką pasiimtumei su savim? Į negyvenamą salą susiruošti galėčiau mažiau nei per minutę, nes su savimi imčiau tik savo vyrą, kuris paimtų visa kita. 4. 10 vietų į kurias norėtumei sugrįžti arba tiesiog aplankyti?

Nėra kitos tokios vietos į kurią taip noriu sugrįžti, Kartais pasvajoju, kad kada nors norėč kaip NAMAI. Kūčių vakarienę valgyti ne tik su šeima, ir su geriausiais draugais. Taigi, jeigu galėč 5. Jeigu dabar turėtum galimybę nieko neveikti pavaišinčiau juos dvylika patiekalų, ir tai bū 10 dienų kokios jos būtų? Kūčių vakarienės patiekalai.

Net, jeigu turėčiau dešimt dienų per kurias galėčiau 7. 10 dienų iki Kalėdų, nei vienos do nieko neveikti – aš tiesiog negalėčiau nieko neveikti. nos, koks būtų tavo atsarginis planas Ka doms? 6. Išvardink 10 patiekalų, kuriais palepintumei savo svečius? Manęs neišgasdintų net, jeigu iki Kalėdų bū

nimo Gurmanai?

čiau bet čiau ūtų

likusi tik viena diena, o aš neturėčiau dovanų. Jau daugelį metų su šeima traukiame burtus ir turime tik vieną žmogų, kuriam perkame dovaną – tikrą, išjaustą ir iki dūšios gelmių apgalvotą dovaną.

9. 10 priežasčių kodėl tu dalyvauji Gyvenimo gurmanų žurnalo kūryboje? Gyvenimo gurmanuose esu, todėl, kad jie yra mano gyvenime.

8. 10 dalykų, kurių norėtum paragauti 10. 10 žodžių Gyvenimo gurmanams? ova- ir kodėl? alėMylėti, jausti, patirti, sužinoti, atrasti, apkaSu didžiausiu malonumu ragauju tai, ko ne- binti, ragauti, dalintis, išmokti, gyventi... reikia gaminti pačiai. ūtų

Justina, visų pirma noriu tave ti, tu esi maisto tinklaraštinink grafė? Keliautoja? Knygų autorė kas viename?

Matyt manyje yra visko po trup žiausiai - tinklaraštininkė, nes raš retai ir nedaug. Rašymas ne man kas. Kur kas daugiau fotografuoj liautoja tai tik mėgėja. Neturiu sąr į kurias būtinai norėčiau nukeli liauju labiau spontaniškai.

Kas tave paskatino domėtis fot Eksperimentuoti su maistu?

Net nežinau. Atrodo, kad visk me išsirutuliojo. Fotografuoti no vaikystėje, bet neturėjau fotoapa liau, kai dirbau pagal profesiją arc tekdavo nemažai fotografuoti ka vietoje, vėliau radinius. Taigi, t jau fotoaparatą, kuriuo retsykiai grafuodavau ir nedarbo reikalai taip susiklostė, kad nutraukiau sa rą moksle. Atsirado daug laisvo la skyriau maisto gaminimui. Man kystės patiko gaminti. Stebėdavau darydavo mama. Man buvo įdomu Tad pradėjau daug gaminti, ypač d diterijos gaminių. Tuo metu labai Tekstas ir nuotraukos: Justina Ramanauskienė / Sugar to Dust

Įsimylėjau JAV

pristaty- ru buvo kepti ir visaip kaip gražiai dekokė? Foto- ruoti keksiukus. Labai užsikabinau ant to. ė? Ar vis- Dar vėliau pradėjau kepti tortus. Ir žinoma visais tais kepiniais norėjosi pasidalinti su kitais. Gal labiau ne kepiniais, o jų vizualiputį. Ma- niu grožiu. Taip pradėjau fotografuoti savo šau tikrai gaminius. Taip ilgainiui gimė ir tinklarašno arkliu- tis, nes nuotraukas norėjosi kažkur talpinoju. O ke- ti, kad būtų plačiau prieinamos. rašo vietų iauti. Ke- Kaip gimė tavo receptų knyga “Tortų knyga”? Kodėl tortai?

tografija? Pradėjusi gaminti, fotografuoti, rašyti tinklaraštį, kažkaip natūraliai ėmė suktis mintys apie knygą. Visokių turėjau idėjų, bet kas savai- tortai nugalėjo. Man patinka juos kepti, orėjau dar dekoruoti, fotografuoti. Juos lengva fotoarato. Vė- grafuoti, nes jie patys savaime yra gražūs. cheologe, asinėjimų Tavo tinklaraštyje įrašai ne tik apie maistam turė- tą. Negalėjau nepastebėti ypatingų poris pafoto- tretų. Koks tai projektas? is. Vėliau avo karje- Autoportretai yra mano meditacija. Aš esu aiko, kurį jautrus, į melancholiją linkęs žmogus. Pasnuo vai- taraisiais metais netekau kelių labai man u kaip tai brangių artimų žmonių, turėjau sunkių u, smagu. emocinių išgyvenimų. Vieną dieną kažką daug kon- befotografuodama nusprendžiau pati ati populia- sisėsti priešais kamerą. Taip pradėjau fo-

tografuoti save. Negaliu atsakyti koks tai projektas. Matyt kažkoks labai asmeniškas savęs pažinimo projektas. Ar jis į ką nors išaugs? Gal, labai viliuosi, tik nežinau kada ir kokia forma. Be autoportretų, retsykiais, fotografuoju ir kitų žmonių portretus. Man tai labai patinka. Patinka pamatyti žmones kitaip, nei jie patys save mato. Taip pat matau esi ir produktų fotografė? Ar sunkus darbas atrasti gražiąsias jų puses? Ar renkiesi kokius užsakymus daryti ir kuo tave jie patraukia? Taip, produktų fotografavimas nėra lengvas. Todėl tuo užsiimu gana retai. Stengiuosi fotografuoti tik tai, kas man pačia gražu, priimtina, ką pati vartočiau. Ir dar akys užkliūna už tavo kelionių, esi aistringa keliautoja? Nemanau, kad esu aistringa keliautoja. Kaip minėjau, mėgėja. Gal aistringa mėgėja keliauti (juokiasi). Labai mėgstu keliauti ir su šeima, ir su draugais, ir viena. Kokias šalis esi aplankiusi? Kur norėtum sugrįžti? Kur norėtum dar nukeliauti? Niekada neskaičiavau ir varnelėmis nežymėjau, kur esu nukeliavusi. Yra vietų kur grįžtu nuolatos. Daugiausia keliauju po Europą, nes kol kas negaliu skirti tam daug laiko. O Europa čia pat ir puikiai tin-

ka trumpos kelionėms. Iš tolimesnių kraštų, tai šią vasarą viena šiek tiek keliavau po JAV. Aplankiau Čikagą (Ilinojus), Naująjį Orleaną (Luiziana), Nešvilį (Tenesis) ir Louisvilį (Kentukis). Man tai buvo pirma tolima kelionė, į kurią leidausi viena. Ir ta patirti buvo puiki. Aš įsimylėjau JAV ir labai viliuosi ten sugrįžti. Mūsų numerio tema pasaulio miestai. Ar yra mylimiausias pasaulio miestas tavo kelionių žemėlapyje? Labai banalu, bet turbūt Paryžius. Na, man tai nuostabus miestas į kurį visada gera sugrįžti. Aš ten galiu tiesiog slampinėti gatvėmis, vaikščioti po parkus ir man jau gera. Ir ten patys skaniausi kruasanai ir baisiai neskani kava (ne visur, bet daugumoje kavinių…). O gal yra toks miestas, kuris tave gerokai nuvylė? Keliaudama išmokau neturėti per daug lūkesčių, tad manęs miestai nenuvilia. Kiekviename mieste galima rasti tiek smagių ir įdomių, tiek ir nuobodžių dalykų. Jeigu reikėtų dabar pravesti ekskursiją saujelei žmonių, o tu - jos vadovė. Kokį miestą pasirinktum? Paryžių. Tai matyt vienintelis miestas ne Lietuvoje, kuriame lankiausi daugiausiai. Kodėl? Ką verta jame pamatyti?

Paryžiuje tik jei neturite ta sivaikščiojim name rajone gražios kapi rasti kavinę dresnėje mie kokio nors g kui. Taip vala

O jeigu pris kuriame mie būrė?

Paskutinė m ciją. Ten raga rašalo padaž to kremo de itališką tiram liniai sausain nesumirksta serte. O krem Buvo labai sk kad gaminsiu

Ir pabaigai gurmanai” s

Gurmaniško

Su @s

krai verta aplankyti muziejus. Bet am noro, puikiausiai tinka ilgi pamai Paryžiaus gatvėmis. Kiekviee yra ką pamatyti. Paryžiuje labai inės, parkai. O užvis smagiausia su lauko terasa kokioje nors juesto vietoje, atsisėsti, užsisakyti gėrimo ir stebėti kas vyksta aplinandų valandas galiu išsėdėti.

siminti miestų skonius. Koks ir este ragautas patiekalas tave už-

mano trumpa išvyka buvo į Veneavau nuostabius spageti su sepijų žu ir Burano saloje ragavau amareesertą. Labai panašus į tradicinį misu, tik jame naudojami migdoniukai. Jie kietesni, traškesni ir a taip, kaip sausainiai tiramisu demas pagardintas amareto likeriu. kanu. Paragavusi iškart pasakiau, u tokį namuose.

- ko palinkėtum “Gyvenimo skaitytojams?

o gyvenimo ir meilės!

ugar to Dust sugar_to_dust

JUSTINOS PAVLOVA su uogomis Morengui reikės: 4 didelių kiaušinių baltymų, 200 g cukraus 2 a. š. kukurūzų krakmolo 1 a. š. baltojo vyno acto Įkaitinkite orkaitę iki 170 °C. Kiaušinių baltymus plakite dideliame dubenyje elektriniu plaktuvu. Kai masė padidės keturis kartus, suberkite į ją cukrų, kas kartą gerai išplakdami. Masė turi būti blizgi ir joje neturi jaustis cukraus grūdelių. Tuomet suberkite krakmolą, įpilkite actą ir dar plakite, kol viskas susimaišys. Į kepimo skardą įtiekite kepimo popieriaus ir ant jo paskirstykite morengo masę. Formuokite apie 22 cm skersmens apskritimą ir jo viduryje šaukštu padarykite negilų įdubimą. Sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 100 °C. Dėkite skardą su morengo mase į orkaitę ir kepkite 1, 5 val. Po to orkaitę išjunkite ir palikite morengą joje atvėsti. Įdarui reikės: 200 g maskarponės sūrio 100 ml riebios grietinėlės Sauja mėgstamų uogų arba vaisių Dubenyje išplakite gerai atšaldytą grietinėlę su maskarponės sūriu iki standžios masės. Dėkite morengą ant serviravimo lėkštės, ant jo sudėkite kremą ir užberkite uogų.

Laisvė piniginei ir kurort

Tekstas ir nuotraukos: Ieva Kulikauskienė / Išbandžiau.lt

tas skrandĹžiui - Ukraina

Džiaugsmas aplanko širdį, kai suprantu, kokios atviros mums durys į pasaulį. Kiekvieną kartą paliesdama kelionių temą, suprantu, kad turime unikalią galimybę keliauti, matyti, tyrinėti ir plėsti savo požiūrį į pasaulį. Niekada nežinai kaip susiklostys aplinkybės, bet kol galėsiu tol ieškosiu progų trumpam ištrūkti „pasižmonėti“ ir kitokias kultūras pažinti. Galbūt dėl to šie metai man atrodo išnaudoti labai teisingai, nes pavyko pamatyti net tris labai kontrastingas kultūras. Dar labiau įkvepia tai, jog visos kelionės buvo labai skirtingų tipų. Yra pasaulyje žmonių, mėgstančių keliones. Tokių kaip aš. Ir yra šiokių tokių pamišėlių, kurie keliauja, keliauja ir vėl keliauja, o sugrįžę iš kelionių susiplanuoja, kur vėl keliaus. Tokia yra ir mano geriausia draugė. Su ja mes keliaudavom visur – į Kaišiadorius, Ukmergę, į pajūrį. Po to studentiškom pajamom pasikeitus įtraukėme ir užsienio šalis ir galiu drąsiai pasakyti, kad šios kelionės vertos visos nakties pokalbių iki šių dienų. Ir štai praėjus tam tikroms aplinkybėms, kurios trumpam buvo apribojusios kelionių žemėlapio spalvinimą, susiplanavom. Truputį meluoju.. Ji suplanavo mūsų kelionę į Ukrainą. Kelios dienos skrandžio lepinimo, moteriško apsipirkimo, sveiko, neperkrauto pasivaikščiojimo ir, bent jau man, spontaniško persikėlimo iš sostinės į pajūrį. Kelionės turinys lai lieka tarp mūsų, bet vietomis, kurias tikrai rekomenduojame aplankyti, privalu pasidalinti, nes vis dar yra galimybė į Kijevą nuskristi už 20-30 eurų (pavyzdžiui gruodžio mėn. pradžioje tokia kaina į abi puses), o ten pasijausite mažų mažiausiai pasiturintys, nes už dienos pietų kainą Lietuvos didmiesčiuose, gausite itin gausią lėkštę tikrai kokybiško maisto. Todėl šią kryptį tikrai verta rinktis tiems, kas nori pašėlti, pailsėti, pasivaikščioti, skaniai pavalgyti ir be sąžinės graužaties mėgautis įmantriausiais kokteiliais. Taigi geriausių draugių rekomendacijos gyvenimo gurmanams.

„Chicken Kyiv“ Restoranas įsikūręs beveik pačiame Kijevo centre, kuris labiausiai mus džiugino pusryčių meniu. Čia už 5 eurus gali rinktis iš kelių karštų rytinių patiekalų, tokių kaip virti/kepti kiaušiniai, Šakšuka, varškėčiai ar skrebučiai su gausiu avokadų sluoksniu ir kiaušiniu bei kumpiu. Ir tai dar ne viskas – papildomai į pusryčių rinkinį įeina įvairios duonelės su užtepėlių asorti bei kava, arbata arba... šampanas. Be to, maistas tikrai fantastiškai skanus, o savo meniu jie turi ir garsųjį Kijevo pyragą, kuris anot vietinių yra būtinų paragauti patiekalų sąraše.

„Nuostabių žmonių gyvenimas“ (Жизнь Замечательных Людей) Jei švenčiate gimtadienį, keliaukite į šį nuostabių žmonių restoraną. Nuostabus aptarnavimas, tikrai išskirtinis meniu ir maisto pateikimas, bei labai šilta atmosfera tiek lauko terasoje, tiek viduje. Restoraną puošia išskirtiniai vietinių menininkų piešiniai, o darbuotojai mielai papasakoja apie jų atsiradimą ir pačią restorano istoriją. Vis dėl to, jis garsėja ne tik dėl prieš tai išvardintų dalykų, bet dėl ypatingų sugebėjimų švęsti savo svečių gimtadienius. Jubiliatas čia tikrai bus apdovanotas gimtadienio tortu, dėmesiu, „žvaigždžių“ lietumi ir gimtadienio daina, lydima ir kitų restorano svečių. Jausmas neįtikėtinai geras ir mūsų noras čia šiek tiek pabūti pavirto į tikrą laimingų žmonių gyvenimo šventę iki vėlyvo vakaro.

Palata Nr. 6 – tai ypatinga vieta, aprašyta Antono Čechovo knygoje tuo pačiu pavadinimu. Šioje palatoje gydomi bepročiai ir susidūręs su vienu ypatingu pacientu, šios knygos veikėjas daktaras Andrejus Jefimičius Raginas pradeda abejoti ar teisingai suvokia sveiko ir bepročio žmogaus sąvoką. Ir štai Ukrainoje, kuri, kaip supratome vis labiau laukia turistų ir kuria įvairias išskirtines vietas pavalgyti, egzistuoja baras, kurį surasti tikrai nebuvo labai lengva. Tad jei pavyks apsilankyti šiame šiltame mieste, siūlau paklaidžioti ir nukeliauti iki šios gan keistos vietos. Tada, kai atrodys jog nebe-

randate, smalsaukite toliau ir tikiu, jog jūsų smalsumas jus nuves tinkama kryptimi kaip ir mus. Be jau visose vietose stebinančių žemų kainų už įmantrius patiekalus, čia juos gausite pateiktus taip kaip ir verta tikėtis ligoninėje, o kokteilius rinktis geriausia pasitarus su padavėja. Ragaukite, smalsaukite – ukrainiečiai tikrai labai laisvi ir nuoširdūs žmonės tad galite gauti tai, ko nėra meniu ar bent jau nukreipti tinkama linkme.

„Paskutinė Барикада)

barikada“

(Остання

Kaip ir prieš tai paminėta Palata Nr. 6, ši vieta taip pat įslaptinta. Kai jau atrodo, kad navigacija jus atvedė į vietą, vėlgi reikia paklaidžioti ir lįsti į metro stotį, o ten jau dairytis metalinių „sandėlio“ tipo durų, pro kurias įėjus tikimybė rasti restoraną neatrodo didelė. Negana to, tarpduryje jus pasitiks žmogus, kuriam turėsite pašnibždėti patriotizmu spinduliuojantį slaptažodį „Jei reikės kovoti – tai mes nugalėsime“. Kadangi ėjome ne visai pasiruošusios, slaptažodį mums padėjo įveikti ir patekome į vidų. Ir tai dar ne viskas.. Atsiduriame prie sienos su metalinėmis plaštakomis, kurių, sakoma, yra tiek, kiek

metų Ukraina buvo okupuota Rusijos. Reikia susirasti tinkamą ranką, kuria atsidaro metalinės įslaptintos durys ir patenkame į vietine kultūra alsuojantį restoraną, o fone skamba vietinių muzikantų dainos. Aplinka iš ties išskirtinė, o maisto kainos... ir vėl nesuprantamai mažos. Tiesą sakant mes turbūt tiek sugadinti visokių tendencijų, kad kitoje šalyje, nesistebėtume, jei tektų susimokėti vien už patekimą į tokią vietą. O čia mėsos patiekalai kainuoja iki 5 eurų, sriuba – nuo 2 iki 3 eurų, kokteiliai – 2-4 eurai. Tad ir vėl dviese išleidžiame kiek daugiau nei 20 eurų ir jau planuojame, kokia proga čia sugrįžti. Tiesa, labai gaila, bet aptarnavimas šioje vietoje nesužavėjo..

Jei vieno miesto per mažai Kijevas – ypatingas miestas, kuris mūsų akimis, dega noru būti Europos dalimi. Virtuvė – aukščiausio lygio, žmonės draugiški, kainos stulbinančiai mažos, aplinka vis gi dar besitvarkanti, tad tikiu, jog sugrįžus čia po kelių metų – būsime labai maloniai nustebinti. Kadangi kelionė truko vos kelias dienas, toli nuo centro niekur nenutolome, o lankytinų objektų pasirinkau neaprašyti, nes vis dėl to aplankėme tik pačius pagrindinius, kurie buvo rekomenduoti visose internetinėse paieškose. Vis dėl to, jei Kijevo jums per mažai - galite pasidomėti skrydžiais iš Kijevo į Odesą, kurie trunka vos 1 valandą . Mano brangi draugė man padarė staigmeną, ir mes „oligarchės“ (taip buvom pavadintos vietinio taksisto) vienai dienai išskridome į kitą žinomiausią miestą. Galiu trumpai pasakyti, kad šis miestas kur kas „toliau“ nuo Europos - dominuoja rusų kalba bei labai didelis kontrastas tarp renovuotų valstybinės reikšmės pastatų ir apleistų daugiabučių su kritinės būklės balkonais. Nors didelio įspūdžio mums pati Odesa nepaliko, vis dėl to svarstyčiau galimybę vien dėl kainų apsilankyti čia su šeima ir praleisti kokybišką savaitę pajūryje. Paplūdimiai tvarkingi, nors gultai mokami, o be gulto rasti laisvą vietą nėra labai paprasta. Maisto ir gėrimų galima įsigyti pagal savo skonį, sutvarkyti parkai, gražiai įrengtos lauko kavinės – vasaros kryptis, ne kitaip.

Pramogos ir vėjai plaukuose Ukraina – viena iš didžiausių europos šalių. Ir nors sklando kalbos, kad joje nėra saugu, to nepajutome nei Kijeve, nei Odesoje. Šiuose miestuose tikrai vyrauja europietiškas klientų aptarnavimas, gatvėse gali įsigyti įvairiausių ledų, vaflių ir kitų skanėstų, vakarais čia gan triukšminga ir kavinės bei barai tikrai nesiskundžia klientų trūkumu. Nepasakyčiau, kad anglų kalba čia pagrindinė, bet esant poreikiui tikrai susišnekėsite, o jei turite šiek tiek rusų kalbos įgūdžių – tai padarysite itin lengvai. Džiugina ir tai, jog lietuvius jie mėgsta, žino kas esame ir mielai dalinasi savo ukrainietiška šiluma. Laikas aplankyti šią šalį labai palankus, nes turistai dar nėra išlepinę vietinių verslininkų ir kainos bei kokybės santykis išties labai puikus. Lauktuves, rūbus, maistą ir gėrimus čia pirkome kur kas pigiau, nors prekiniai ženklai pasikartojantys ir matyti. Vietinėms kelionėms rinkomės taksi ir tikrai likome patenkintos, nes sklandžiai veikia įvairios pavežėjų programėlės. Ir vis gi pavyko sutaupyti net ir kelionių atžvilgiu, nes labai teisingą sprendimą priėmėme pasirinkusios apartamentus, esančius vos kelios minutės nuo pagrindinės Maidano aikštės. Tad neribokite savęs, keliaukite, tyrinėkite, klauskite vietinių patarimų ir nustebsite kokias grožybes bei įdomybes atvers jums ši nuostabi šalis.

Lidsas – Šiaurės

s Anglijos sostinÄ&#x2014;

Nuotraukos: Jennie Cole

Turbūt nedaug kas žinote, kad Anglijos šiaurėje yra toks miestas Lidsas. Nežinojau ir aš, kol vieną spalio dieną ten neatsiradau :) Lidsas vadinamas Šiaurės Anglijos sostine,nuo sostinės Londono nutolęs virš 200 km. Jame gyvena apie 3.1 ml. žmonių, tame tarpe ir daug lietuvių. Aplankykite šį miestą ir Jūs, o kelionė į Lidsą-paliks daug malonių akimirkų. Mieste tikrai yra kur akis paganyti ir skaniai pavalgyti, taip pat daug architektūros paveldų ir gamtos. Jei nusibodo miesto triukšmas-atgaivą rasite miesto parkuose, pavaikščioti prie upės ar aplankyti XII a cistersų vienuolyno griuvėsius, o gal aplankyti rytinėje miesto dalyje stovinčius Temple Newsam rūmus, kurie šimtus metų buvo karalių rezidencija ir juose gimė lordas Darnlis. Mieste daug užkandinių, alinių, kur gyvenimas tiesiog virte verda, o kur dar įvairūs koncertai, renginiai, festivaliai... Atvažiuokite ir patys tuo įsitikinsite.

Crumpet - mieliniai blynai Reikės: 5 gr sausų mielių 250 g miltų 1 arb.š. druskos 2 valg.š. sviesto apie 400 ml šilto vandens

Dubenyje sumaišomos mielės su keliais šaukštais vandens ir paliekama 5 min., kad mielės suputotų. Kitame dubenyje sumaišomi miltai su 2/3 vandens kiekio ir supilamas mielių mišinys. Uždengiama švariu rankšluostuku ir paliekama šiltoje vietoje, kad tešla pakiltu dvigubai. Užtruks apie valandą. Keptuvėje įkaitinamas šlakelis aliejaus. Dedami apvalūs metaliniai žiedai kiaušiniams kepti arba desertams formuoti, jie papurškiami aliejumi. Atgnybiamas gabaliukas tešlos ir dedamas į keptuvę su žiedu. Tešlos turi būti iki pusės žiedo, nes ji dar pakils kepdama. Ant vidutinės kaitros kepama 4 min. arba, kol ant viršaus atsiras daug mažų skylučių (apversti nereikia). Prieš tiekiant į stalą, nuimami žiedai ir apliejama medumi, klevų sirupu arba tiesiog uždedama minkšto sviesto.

Receptai ir nuotraukos: Odeta iš Samčio užrašai

Tradiciniai anglų mėsos pyragaičiai

Tešlai reikės: 350 g miltų 140 ml vandens 110 g taukų 1 arb.š. druskos 1 išplaktas kiaušinis

Miltai ir druska supilama į karščiui atsparų dubenį ir pašaunama į orkaitę, kad miltai šiek tiek pašiltų. Į šiltus miltus supilamas vanduo ir ištirpinti, šiek tiek pravėsę taukai ir išmaišoma. Suminkoma tešla, ji turi būti minkšta ir elastinga, maloni rankoms. Tešla iškočiojama ir išspaudžiami apskritimai, uždedami ant apverstos stiklinės dugno ir suformuojami gilūs šulinukai. Apsukami folijos lakštu, kad laikytų formą. Įdarui reikės: 500 g smulkintos kiaulienos sprandinės (kaip kibinams) 1 arb.š. smulkinto šalavijo pagal skonį druskos pagal skonį maltų pipirų 1 st. sultinio (naudojau daržovių)

Kiauliena susmulkinama peiliu kaip kibinams, sudedami smulkinti šalavijo lapeliai, druska, pipirai, įpilama 1/3 sultinio ir gerai išmaišoma. Mėsos masė dedama į šulinukų vidų. Ant viršaus uždedamos išspaustos tešlos kepurėlės ir suformuojami dangteliai ant tešlos. Padaromos skylutės, kad vėliau pro jas galėtume pilti sultinį. Aptepama plaktu kiaušiniu ir šaunama į 180 °C orkaitę 20 min., o tada sumažinama kaitra iki 160 °C ir kepama dar 50 min. Su švirkštu kas 20 min. per paliktą tešloj skylutę įpilama sultinio, kad viduje mėsa būtu drėgna. Prieš tiekiant nuimama folija. Įdomu žinoti - vietiniai šiuos pyragėlius laiko dar kelias valandas šaldytuve, bet drąsiai galima valgyti ir šiltus.

Mince pie - Kalėdiniai saldūs pyragaičiai

Tešlai reikės: 175 g miltų 75 g kubeliais pjaustyto sviesto 25 g cukraus pudros 1 išplaktas kiaušinis 1 apelsino nutarkuota žievelė

Įkaitinama orkaitė iki 200 °C. Į virtuvinį kombainą sudedami miltai, sviestas, cukraus pudra, apelsino žievelė ir viskas sumaišoma iki trupinukų. Dedamas išplaktas kiaušinis ir tuomet rankomis suminkoma tešla. Mažos keksiukų formelės (silikonines arba iš folijos išlankstyti indeliai kepimui) le ngvai patepami aliejumi arba tirpintu sviestu. Iš tešlos iškočiojama 18 didesnių apskritimų ir įtiesiama į keksiukų formeles, suformuojant dugną ir šonus. Įdarui reikės: 350 g įvairių džiovintų vaisių (razinos, datulės, abrikosai, slyvos) 1 išplaktas kiaušinis cukraus pudros pabarstymui

Džiovinti vaisiai sumalami (jei norisi daugiau saldumo, galite įdėti cukraus ar medaus). Ši masė sudedama į tešlos krepšelius. Iš likusios tešlos išspaudžiami 18 mažesnių apskritimų ir uždedami ant krepšelių su vaisiais, suformuojant dangtelį. Šonai sulipinami. Krepšelių viršus patepamas išplaktu kiaušiniu ir dedama į orkaitę kepti 12-15 min. Iškepus apibarstoma cukraus pudra.

Bergenas â&#x20AC;&#x201C; vanden

Tekstas ir nuotraukos: AuĹĄra Ludvigsen / Low Carb Lietuva

ns ir Ĺžuvies miestas

Bergenas yra vakarų Norveg Tai jaukus ir nedidelis miestelis dydž nu. Antrame pagal dydį Norvegijo vena 270 tūkstančių gyventojų. Ko yra ne milijoninis miestas? Taip yr Norvegijoje žmonės nesispiečia vi tuose, jie mėgsta gamtą, pasitiki viet apsigyvena daugybėje mažesnių vie aplink ir toliau miesto be jokių pr atstumai jiems nieko nereiškia.

Žmonės, gyvenantys pietų Norve aplink sostinę Oslą, prisibijo Vakar dėl labai stiprios vieno iš dviejų ofic gijos dialektų dvasios. Laikraščiuose oficialioje ir kasdieninėje kalboje y mas niunoškas, aštrus iškraipytas k tas, man primenantis Žemaitijos di voje. Tie, kas apsigyvena čia, įvaldo net vietos mažesnius dialektus visai tiek kiek jiems reikia.

Vakarų Norvegijos sostinė ir uost yra lietingiausias miestas Europoje. 2250 mm lietaus per metus. Kaip šm Norvegijos rašytojas Jo Nesbø knygo gurklė“, „<...>Bergene rudenį daž tik du kartus. Nuo rugsėjo iki lapk lapkričio iki Naujųjų metų.“ Papr jai nesiskundžia oru ir sako, kad nė yra tik bloga apranga. Čia labai popu kės ir net kelnės nuo lietaus, plastik Trumpai tariant, Bergenas yra apsu stichijų iš visų pusių ir yra dar vadin į fjordų karalystę, nes yra netoli pač fjordų Europoje tokių kaip Hardang Gardangerio fjordas ir Nerėjaus fjor

gijos sostinė. žio sulig Kauos mieste gyodėl Bergenas ra dėl to, kad ien tik miestine valdžia ir etovių ir salų roblemų, nes

egijoje, ypač rų Norvegijos cialių Norvee, mokyklose, yra naudojakalbos varianialektą Lietuo niunošką ir i puikiai arba

tas Bergenas . Čia iškrenta maikščiai rašo oje „Raudonžniausiai lyja kričio ir nuo rasti gyventoėra blogo oro, uliarios striukiniai pončai. uptas vandens namas vartais čių gražiausių gerio fjordas, rdas.

Jūra yra n gyventoja niai pirkli vyko Eur įtraukti į pirklių na metus šu Vasarą jis naujame nais ir inf galima nu kokių jūr je ir resto reikalo yr restoranų na ne tik jus. Verta šalis. Dėl savo sum restorane tai netruk jūros gėr rais.

neatskiriama nuo to, ką ji gali teikti ams. Miesto centre esantys mediių nameliai, kuriuose viduramžiais ropinio lygio prekyba žuvimi, yra UNESCO paveldo sąrašą. Priešais amelius ir Hanzos muziejų visus urmuliuoja tradicinis žuvų turgus. s išeiną į gatvę, o žiemą yra įsikūręs žuvies formos pastate su restoraformacija turistams. Šiame turguje usipirkti bet kokios žuvies ir bet ros gėrybių. Kainos šiame turguoranuose labai įspūdingos. Ne be ra sakoma, kad Skandinavija nėra ų šalis. Kainos restoranuose gąsdituristus, bet ir vietinius gyventoa atminti, kad tai maisto dėžučių to dažnas norvegas greičiau turės muštinį kuprinėje, nei leis pinigus e žuvų turguje. Tačiau nepaisant to kdo prekystaliams būti nuklotiems rybėmis, žuvimi, krabais ir oma-

Kuo man patinka Bergenas? Jis man patinka, nes yra miestas. Patinka, nes yra arti jūros ir savo peizaže turi ne tik pastatus, bet ir laivus. Patinka, nes turi germaniškos dvasios ir įspūdingą Hanzos miesto laikų istoriją su daugybe gaisrų ir istorija, kaip čia tuščiam laive atplaukė maras arba juodoji mirtis.

Pabaigai iš tokio jūrinio miesto dalinuosi receptu su žuvimi. Man labai patinka kaip daktarė Berit Nordstrand iš Trondheimo ruošia žuvį. Žuvis (4x 150 g) verdama 15 minučių vandenyje ant silpnos ugnies. Vanduo neužverdamas. Žuviai apvirus, gaminamas kiaušininis sviestas. Kiaušininiam sviestui reikės 1 virto kiaušinio, 4 valg. š. ištirpinto sviesto ir 1 skiltelės česnako. Kapotas kiaušinis ir česnakas sumaišomas su ištirpintu sviestu. Šis padažas tinka bet kokio tipo žuviai ir yra dedamas ant žuvies arba po ja. Prie žuvies patiekiamos žalios salotos iš špinatų, avokadų ir kitų žalėsių.

Ragaujant pasaulio m

Keliauti po įvairius pasaulio miestus galima dėl įvairiausių priežasčių. Tai gali būti renginiai, muziejai, pilys arba parkai. Viena keliautojų grupė mielai sėdėtų pastoviai šurmuliuojančiame Pitsburge, kiti – tykiame Paryžiaus upės slėnyje, o treti – keliautų po Romos kavinukes įkvėpti naujų aromatų bei paragauti neatrastų skonių. Kai mes keliaujame su visa šeima, visuomet susidarome planą. Ne tik lankytinų vietų ir būtinų paragauti vietinių patiekalų, kartais tai net nebūna patiekalai, o tam tikri produktai, kurių rečiau randame ar naudojame savo mylimoje Lietuvoje. Kiekvienoje šalyje, kiekviename jos mieste galite atrasti begalę to paties recepto variacijų ir viskas Tekstas ir nuotraukos: Dovilė ir Mantas Bajaliai / Skanios Bajalių istorijos

miestų sumuštinius...

priklauso nuo to, kiek tu nori surasti tikrojo autentiškumo. Tuomet turime iškeliauti iš miestų centrų, ypač jų įžymių lankomų objektų, atrasti mažas šeimos kavinukes bei prie kavos/arbatos puodelio pakalbinti pačius šeimininkus. Turbūt nerastume nei vieno, kuris Amerikos nesietų su McDonalds sumuštiniais, o Paryžiaus su prancūziškais batonais bei sūriais. Tačiau šiame numeryje mes nusprendėme pakeliauti ne tik istoriškai, mes nusprendėme patys pagaminti sumuštinius, kurių vienokią ar kitokią versiją tikrai rasite paragauti mūsų aprašytuose miestuose.

Pitsburgo sumuštinis Pradėkime nuo Jungtinių Amerikos valstijų miesto Pitsburgo. Jis į maisto istorija įsirašęs, kaip žymiausio McDonald BicMac sumuštinio pradžios miestas. Tiesa, įžymiojo BicMac mes tikrai neatkartojome, bet sumuštinis savo puria sviestine „brioche“ bandele tikrai nepaliks abejingų, o įdarui galite drąsiai improvizuoti iš visko, ką tik rasite šaldytuve. Tikslių kiekių čia nerašėme sąmoningai, gaminkite pagal savo skonį, alkio jausmą ir pasikliaukite intuicija, ji padės pasiekti geriausių rezultatų. O jei nuvyksite į Pitsburgą, nusipirkite sumuštinių, susiruoškite į pikniką žymiaisiais funikulieriais ir pasimėgaukite nuostabiais panoraminiais vaizdais. Reikės: Brioche bandelės Garstyčių Plonai supjaustyto kumpio arba dešros (rekomenduojame rinktis riebesnę) Sūrio (rekomenduojame rinktis tą, kuris lydosi kepant) Keptų fri bulvyčių Raudonųjų kopūstų salotų arba tiesiog raugintų kopūstų Šviežių pomidorų arba marinuotų agurkėlių juostelių

Raudonųjų kopūstų salotas rekomenduojama pasigaminti iš vakaro. Joms juostelėmis supjaustomi kopūstai, pagadinami šlakeliu mėgstamo aliejaus su druska, rūgštimi ir cukrumi. Pamaišomi. Pastovėję per naktį jie skaniais suminkštėja. Bandelė perpjaunama pusiau, puselės plonai patepamos garstyčiomis. Keptuvė įkaitinama, dedamos kelios riekelės kumpio arba dešros, pakepinama, apverčiama, uždedamas sūris ir kepama kol jis išsilydo. Viskas perkeliama ant vienos bandelės pusės, ant viršaus dedama sauja keptų fri bulvyčių, vienas kitas šaukštas kopūstų salotų ir pomidoro arba marinuoto agurko griežinėlis. Uždengiama antra puse bandelės ir suspaudus skaniai valgoma.

Paryžiaus Croque Sumuštinis Toliau persikelkime per Atlanto vandenyną į Europą, kurioje ne vienas miestas garsėja savo kulinariniais atradimais. Juose tikrai atrasite ir sumuštinių. Vienas jų – klasikinis kavinių užkandis Croque Monsieur arba dar paturbinta jo versija Croque Madame. Kitaip sakant - subalansuota porai, bet drąsiai galima ir pasikeisti. Reikės (dviems): 4 vntforminės baltos duonos 50 g sviesto 1 valg. š. miltų 100 ml pieno 80 g tarkuoto sūrio (rinkitės Čederį arba bet kokį mėgstamą, kuris greitai lydosi) 2 valg. š. garstyčių 2-4 plonų riekelių virto kumpio 1 kiaušinio Aliejaus kepimui

Sviestas išlydomas. Orkaitė įkaitinama iki 200 °C. Viena pusė dviejų duonos riekelių patepama sviestu. Paskrudinama keptuvėje arba orkaitėje naudojant grilio funkciją. Į likusį sviestą įmaišomi miltai, verdama ant silpnos ugnies 1 minutę, pamažu įplakamas pienas, kol gaunama vientisa masė ir verdama, kol sutirštėja. Pabaigoje įmaišomos garstyčios ir 30 g sūrio. Dvi duonos riekelės aptepamos garstyčiomis iš vienos pusės, ant viršaus uždedami kumpio griežinėliai ir užberiamas likęs sūris. Likusi kepta duona, paskrudinta puse dedama ant viršaus ir švelniai paspaudžiama. Pakaitinama orkaitėje kelias minutes. Ant viršaus užpilamas bešamelio padažas ir kepama dar 5 minutes, kol paviršiuje susidaro auksiniai burbulai. Štai jau iškeptas Croque Monsieur, kurį papuošę kiaušinio karūna gausime Croque Madame. Keptuvėje aliejuje pakepinamas kiaušinis, galima pridengti dangčiu, galima apversti. Svarbiausia, kad jis išliktų skystu tryniu. Keptas kiaušinis dedamas ant apkepto sumuštinio ir patiekiamas.

Romos trapizzino sumuštinis Dar vienai kelionei po sumuštinių pasaulį persikelkime netoli, tiesiog į Romą. Šis miestas yra jau ne kartą lankytas, ragautas net specialioje degustacinėje ekskursijoje, apie kurią jau esame rašę. Jeigu Pitsburgo sumuštinis yra paprastas, Paryžiaus jau šiek tiek sudėtingesnis, tai Romos ypatingasis trikampis picos sumuštinis privers jus paplušėti ne vieną dieną. Tešlą brandinsite net dvi dienas. Naminius kukulius irgi rekomenduojame pasiruošti iš anksto ir didesnį kiekį ypač gardaus padažo. Bet kiekviena minutė dirbant su tešla, kildinant nuostabiuosius mielių burbulus bus savotiška terapija, kurią vainikuos traški išorėje ir minkšta viduje picos duona. Pats sumuštinis žaismingai vadinamas „picos kišenėmis“. Na o jei rimčiau – susipažinkite - Trapizzino Sausi produktai sumaišomi, užpilami šiltu vandeniu ir išmaišomi šaukštu, kol nebeReikės picos duonai: lieka sausų miltų. Tešla turi būti lipni. Už500 g itališkų miltų picai (papildomai reiks pilama 40 g alyvuogių aliejaus. Lengvai padar ~ 100-150 g) maišoma ranka. 10 g smulkios druskos 7 g sausų mielių, tinkamų maišyti su miltais 400 g šilto, bet ne karšto vandens Alyvuogių aliejaus Patiekimui: Pekorino sūrio

Tešla perkeliama į alyvuogių aliejumi pateptą dubenį, uždengiama maistine plėvele ir paliekama kambario temperatūroje šiltai vienai valandai. Darbastalio paviršius pabarstomas mil-

tais, išimama tešla ir iš šonų, formuojant oro tarpus, dėliojama į vidurį. Apsukama ir vėl kartojama, šonus sulenkiant į vidurį ir suklijuojant kraštus. Kaskart lankstant pabarstoma miltais. Kartojama kelis kartus. Uždengiama švariu virtuviniu rankšluosčiu ir paliekama pakilti 15-20 minučių. Po pertraukėlės tešla dar kartą per lankstoma ir dedama į švarų, šiek tiek aliejumi pateptą, dubenį, uždengiama maistine plėvele ir saugiai paslepiama šaldytuve 24 valandoms. Ištraukta tešla palaikoma 10 minučių kambario temperatūroje. Tuomet perkeliama į kepimo skardą su gausiu kiekiu alyvuogių aliejaus. Tešla rankomis paskirstoma daugmaž tolygiai, vis pakeliant vieną kitą kampą, šoną ir leidžiant aliejui subėgti po tešla. Nesistengiama pilnai užpildyti kepimo indo, tešla dar kils kepdama. Pabarstoma miltais, uždengiama švariu rankšluosčiu ir kildinama dar 1-2 valandas kambario temperatūroje, jeigu po valandos nematomas tešlos

padidėjimas, būtinai perkeliama kur šilčiau, pavyzdžiui į orkaitę su ~40 °C. Pakilus tešlai, dar kilnojami kampai, kad juose susikaupęs aliejus sutekėtų po tešla skardoje. Italai, naudodami aliejaus buteliuką su specialiu dangteliu pylimui, aliejumi ant tešlos piešia linijas, per kurias poto visa tešlą supjausti į 4-6 lygias dalis, priklausomai ne kepimo formos. Papildomai pašlakstoma aliejumi ir pabarstoma druska. Kepimui Romoje dažniausiai aišku naudojama krosnis, bet tikrai pavyks ir su orkaite, kurią būtina įkaitinti iki 250 °C mažiausiai, jeigu yra daugiau kaitinkite ir iki 290 °C. Picos duona kepama nuo 10 – 16 minučių, kepimo laikas priklauso nuo orkaitės. Iškepusios duonos paviršius turi tapti aukso spalvos ir traškus. Iškepta duona kelias minutes atvėsinama, tuomet iki galo supjaustoma ir netraški duonos pusė paskrudinama orkaitėje su grilio funkcija ~3 minutes. >>>VIDEO KAIP PARUOŠTI TEŠLĄ<<<

Jei įdarai jau paruošti, kiekvienas gabaliukas perjaunamas įstrižai gaunant trikampėlius, peiliu viduje suformuojama kišenė. Paruoštas duonos trikampėlis pripildomas įdaro, pabarstomas pecorino sūriu ir ragaujamas. Naminių mėsos kukulių su pomidorų padažu

Pesto padažo liežuvių j

Ši picos duona tinkama ir pakartoriniam pašildymui, tik jokių mikrobangų krosnelių, naudokite orkaitę, tuomet paviršius bus traškus, o vidus minkštas bei porėtas.

o ir virtų kiaulių juostelių

Stracatelos sūrio, ančiuvių aliejuje ir keptų vyšninių pomidorų

Naminiai mėsos kukuliai padaže Tikiu, kad 2 paras brandinta picos duona jau kelia nerimą, tad jeigu pasiryžote, gaminkite kartu ir gardžiuosius itališkus kukulius. Pažadame, nesigailėsite nei vienos minutės ir turėsite dar vieną gardų patiekalą.

Kukuliams reikės: ~ 500 g maltos jautienos ~250 g maltos kiaulienos 2 smulkiai pjaustytų česnako skiltelių 2 nedidelių kiaušinių 6 valg.š. džiūvėsėlių 1 valg.š. itališkų džiovintų žolelių mišinio druskos, pipirų

Padažui: ~ 400 g smulkintų konservuotų pomidorų 2 valg.š. pomidorų pastos 1 morkos 2 česnako skiltelių 1 valg.š. itališkų džiovintų žolelių mišinio 400 ml jautienos sultinio 2 arb.š. rudojo cukraus druskos, pipirų šlakelio aliejaus

Visi ingridientai, skirti kukuliams, gerai sumaišomi. Formuojami nedideli rutuliukai, kurie dedami ant kepimo popieriumi išklotos skardos, kepami 200 °C orkaitėje ~17-20 minučių. Kol kepa kukuliai, gaminamas padažas. Keptuvėje įkaitinamas aliejus, dedamas smulkiai supjaustytas česnakas ir tarkuotos morkos, kepinama kol morkos pradeda minkštėti. Pilamas jautienos sultinys, dedami konservuoti pomidorai, pomidorų pasta, prieskoniai ir cukrus. Gerai išmaišoma ir troškinama apie 10-15 minučių. Iškepę kukuliai sudedami į keptuvę su padažu, visus pamaišant ir tolygiai padengiant padažu. Viskas troškinama apie 15-20 minučių.

Kai pavargsti nuo miestų šurmulio ...

ir pradedi svajoti apie tylą... Upės vandens čiurlenimą, medžių lapų šnarėjimą, jaukias valandas su knyga, miško aromatus ir laiką tik su savimi... Pradedi ieškot pabėgimo iš to viską užgniaužiančio miesto triukšmo.

Kartais pauzė yra geriausias savęs perkrovimo variantas. Ir nesvarbu, ar tu to nori vienas, ar kartu su antra puse. Dovilė ir Mantas Bajaliai atrado tobulą vietą, kur, pažadame, negirdėsi viso miesto triukšmo. O jei dar išsijungsite mobiliuosius, kompiuterį ir kitą įrangą paliksite namie, turėsite nepakartojamą pauzę sau ir savo mylimai sielai. Kviečiame tave į ATOKAMPĮ – Boutique SPA & Resort. Tai atoki, vienkiemio tipo sodyba už Kruonio, visai kitoje Marių kranto pusėje, nei šurmuliuojantis Kaunas. Čia galite išsirinkti kelių tipų namelius: Pietinį, Vakarinį ir Šiaurinį. Juos visus jungia savotiška atskirtis, kaimynų nematysite, pas Jus niekas neateis, nedrums tikros ramybės. Kiekvienas namelis turi po lauko terasą, kurioje slepiasi ir nuostabi ofūro vonia, lauko kepsninė. Naujausias Vakarinis namelis turi ypatingą ore kabantį hamaką. Tekstas ir nuotraukos: Dovilė ir Mantas Bajaliai / Skanios Bajalių istorijos

Pietinis puikuojasi EKO baseinu, kuris yra tarsi mini ežeriukas su savo augmenija, valančią vandenį, be jokios chemijos, todėl tinkamasnetalergiškiems.

Vakarinis ir Šiaurinis nameliai gali pasinaudoti EKO baseinu, esančiu SPA teritorijoje.

Išrinkote? Keliaukime toliau.

Būtinai pasilepinkite SPA, šis namelis ypatingas savo žalia siena, kurioje puikiai sutaria įvairūs augalai...

sūkurine vonia tik Jums...

atsipalaidavimo terapija palubėse...

Taip pat galite užsisakyti masažą, pasilepinti haloterapinėje saunoje. Viskas suderinama, viskas ruošiama tik Jums ir tik dėl Jūsų. SPA meniu sudarytas? Einam pasižvalgyti po apylinkes. Beje, neišsigąskite, beklaidžiodami galite sutikti Bingo.Tai tikrasis sodybos sargas, draugiškas šuo, tačiau visai nedraugaujantis su kitais augintiniais, tad saviškius, savo patogumui, geriau palikite namie. Juk ramybei reikia tikros tylos, pamirštant visus rūpesčius ir įsipareigojimus nors trumpam.

Rasite miško takelį, kuris nuves link Nemuno, jo pakrantėse rasite jaukaus pikniko vietelę, tad jeigu norėtumėte išnaudoti viską iki galo, tai pikniko užkandžiai čia kaip tik pravers. Termosas šiltos arbatos arba kavos vėsesniu oru irgi nepamaišys.

Kai apžiūrėsite pakrantes, rudenį pasigrožėkite grybų šeimynomis, paklausykite žuvų vandens šurmulio, sugrįždami stabtelkite prie skaityklos. Liko arbatos ar kavos? Įsitaisykite čia jaukiai su knyga arba savo mintimis ir mėgaukitės. Krosnelė sušildys šaltesniu metu, miško vaizdai leis pailsėti akims.

Sugrįžkime prie namelių. Mes papasakosime apie naujausią – Vakarinį – namelį, kuriame buvome apsistoję. Visuose nameliuose rasite vonios reikmenis, chalatus, šlepetes, bei mini virtuvėlę su visais reikalingais rakandais romantiškai vakarienei ar vėlyviems pusryčiams. Kituose nameliuose taip pat rasite viską savo patogumui, net skėtį – juk čia Lietuva, čia kartais irgi lyja. Jauki sofa, televizija (jeigu negalite nei dienos be žinių), įtraukiantys žaidimai poroms, visa tai rasite irgi. Minkšti patalai ir užburiantis vaizdas ryte atmerkus akis. Pasilepinkite pusryčiais tiesiog lovoje arba terasoje šiltuoju metu. Pergyvenate dėl maisto? Iš anksto galite užsisakyti specialius rinkinius, bet vakarienę teks pasiruošti patiems. Čia tikras atokampis, tad arti nerasite parduotuvės, pasiruoškite tam iš anksto, prieš atvykdami arba leiskite sau įkvėpti tikros ramybės ir ... grįžkite namo kupini geriausių minčių, pozityvo, kuriuo tiesiog spinduliuoja nuostabioji sodybos šeimininkė.

gyvenimo