Gyvenimo Gurmanai Nr. 20 by Gurmanai

gyvenimo

Apie ką šis numeris: 6 - Kaip viską suspėti... 10 - Smagaus ir skanaus piknio receptai 20 - Būti su savimi 28 - Gurmanai rekomenduoja 30 - Pelėdos skaitiniai 38 - Vasaros kokteilis 42 - Svečiuojames gamtoje. Ka atsinešti? 48 - Nuotykiai ir atradimai gamtoje 56 - Ar būtina keliauti toli, kad pamatytum atviruką?

Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Ieva Kulikauskienė Daiva Bartušienė Miglė Vasiliauskaitė Odeta iš Samčio užrašai Skanios Bajalių istorijos Viktorija iš Pelėdos skaitiniai Živilė iš Valgė Spalvė Viršelio nuotrauka: Živilė Stumbrienė Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos

Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.

SVEIKI, gyvenimo gurmanai

Išgyventi vasarą... Keliaujant... Skaitant... Ragaujant... Kas gali būti nuostabiau nei vasara? Smagiau nei atostogos? Kai kojas skalauja jūros bangos, pilveliai pilni stebuklingo maisto, o mintyse vien gaivus vėjas... Šie metai kupini išbandymų ir atradimų. Vienas jų - atostogauti čia ir dabar. Gyventi čia ir dabar. Be skubos, be streso, kartais net be plano. Bet mes pasiruošę Jums parodyti, kad viskas ko labiausiai reikia

gurmaniško gyvenimo šventei yra daug arčiau nei ieškome !

Nuotrauka: Gitana JaniulienÄ&#x2014;

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!

Kaip viską suspėti... Kai šį vasaros numerį buvo pasiūlyta simboliškai įprasminti pavadinimu išgyventi vasarą, pagalvojau, kad jis ko gero yra vienas geriausių bandant apibūdinti tai, kas mus ištinka kiekvieną vasarą. Viena vertus tai skamba taip, lyg tai turėtų būti kažkas apie kančią... lyg kažkas, ką turėtume iki skausmo suėmę save iškęsti... iškęsti vasarą... Bet gal kaip tik priešingai, visa tai yra apie tai, kaip suimti save ir ištverti tiek visokio malonumo ir gerumo per tuos kelis mėnesius, kurie atrodo prabėga greičiau nei tarp pirštų išbyra kopų smėlis. Gyvenant tokioje klimato juostoje, kurioje terasų ir saulės skėčių sezonas yra labai trumpas, atrodo, kad per tuos tris vasaros mėnesius norisi visko nuveikti tiek, kad paskui likusius vienuolika galėtume nugyventi be didelių sąžinės priekaištų. Taigi, išties, kaip išgyventi vasarą?

receptą, prisidžiovinti prieskonių... Visko neišvardinsi, nes visko tiek daug... Visko net ir nespėjame padaryti, bet tai greičiausiai ne mūsų, o mūsų plano bėda. Jis tiesiog neįtikėtinai ir nerealiai per ilgas... Gal todėl ir ta vasara prabėga taip greitai, kai galvoti tenka ne ką nuveikti, bet kaip viską suspėti. Tačiau šiais metais daug kas kitaip, taigi ir vasara kitokia. Man, kaip ir daugeliui, teko permąstyti vasaros atostogų planus, kelionių kryptis, pramogas ir daugybę kitų dalykų. Bet dėl to nei skauda, nei labai liūdna, o man net kaip tik smagiau, nes labiausiai mane nualinantis jausmas yra jausmas, kai po nuostabios kelionės grįžti atgal į rutiną ir supranti, kad po atostogų vėl reikia atostogų tam, kad pailsėtum. Kad atsigautų kojos nuo serpantinų tarpekliais nueitų kilometrų, kad susinormalizuotų kraujospūdis po nerealaus raftingo, kad oda nustotų degti nuo Viduržemio saulės perdozavimo, kad išsimiegotum, nes kelionėje to sau neleidai, nes nuolat įkyriai kuteno jausmas, kad kažką praleidi, todėl nuolat bėgai nuo persekiojančios minties, kad jeigu nieko neveikiu, tai vasara bėga tiesiog tuščiai pro šalį. O, kur dar poatostoginė melancholija...? Man tikrai taip būdavo, todėl šiemet jaučiu, kad ne tik, kad viso to netrūksta, bet net apima laimė, kai ramiai imi sotintis vasara.

Visi, labai drąsiai manau, kad tikrai visi, turime sąrašą dalykų, kuriuos norime spėti padaryti. Tas sąrašas, bent jau man, visada ištįsta į tokią gausybę, kad net uoliausiam stropuoliui jo pakaktų bent kelioms vasaroms. Jau vien planuojamų perskaityti knygų ir žmonių su kuriais širdis tiesiog plyšauja, kaip nori susitikti, sąrašo turėtų pakakti, kad suvoktum, jog tai ne vienam žmogui, ir tikrai ne trims mėnesiams. O kur dar kiti dalykai: su vaikais pasiplaukioti valtimi, pavasaroti pas tėvus, įkvėpti jūros, prisivalgyti žemuogių, aplankyti draugus sodyboje, išsivirti rabarbarų uogienės, paskęsti saulė- Ši vasara, tai tokia tarsi iš didelio dosnumo lydyje, pasiklausyti bardų dainų, sukurti naują gauta puiki proga pakeliauti po savo kraštą ir

jame paieškoti gurmaniškų vietų. O svarbiausia tai galima daryti be jokių absurdiškų pasiteisinimų, kad lietuvišką vasarą, suprask neprognozuojamą savo oru ir išpuikusią kainomis, turėjai drąsos, o gal net įžūlumo, iškeisti į graikišką saulę ir „ultra viskas įskaičiuota“. Jeigu dar aną vasarą buvai savotiškas nevykėlis, ir ta prasme, kad ne koks, ir ta, kad niekur neišvykai toliau Baltijos, tai šią vasarą galime stebėti, kokie mes (beveik visi) galime būti ne(iš)vykėliais ir didžiuotis pažinę savo šalies turtus. Jau nesuskaičiuočiau, kiek kartų, per dar tik spėjusią įpusėti vasarą, girdėjau tai, kaip kažkas nesitikėjo taip gerai pailsėti skandinaviško tipo sodyboje ant lietuviško ežero kranto; kaip kažkas pajūrio kaimelyje atrado jėgos aitvarų bazę, nors galvojo, kad tokios geros gali būti tik kažkur ten, už kelių tūkstančių kilometrų; dar kažkam atsivėrė daug gražesnis horizontas nuo Merkinės apžvalgos bokšto nei nuo Eifelio. Ir taip galėčiau tęsti dar ilgai... Jeigu ir yra už ką karūnuoti šių metų vasarą, tai vienas tų dalykų yra būtent visa tai, ką mes išgyvensime per šios pandeminės vasaros atostogas. Na, o grįžtant prie kančios, apie kurią užsiminiau pradžioje, jos tikrai bus ir ją tikrai teks patirti. Išgyventi keliolika tropinio karščio dienų, išgyventi prisvilusią uogienę ir nudegusį liežuvį, kuris iš nekantrumo siekė jos paragauti, išgyventi pragarišką moskitų ataką valtyje ežero viduryje, išgyventi pirmojo laipsnio odos nudegimą ir vis tiek nustebus klausti „kaip tai galėjo nutikti taip greitai“? Kažkam teks ir vėl kentėti paNuotraukos: www.bajaliai.lt

jūrio smėlio audras ir guosti vaikus, kai jiems į smėlį nukris išsvajotas maistas, kažkam teks ypač graužtis, kad nespėjo į paskutinį atostogų saulėlydį, kažkam rankos nusvirs išgirdus „laisvų staliukų neturime“, kažkam grotelėse nuo per ilgos kaitros neliks nieko valgomo... Daug kančios, bet ar dėl to bent vienas pradėsime mažiau mylėti vasarą? Tikrai ne, nes regis viskas, kas mums nutinka vasarą yra tik vasaros nuotykiai. Iš tikrųjų ne, tikrai ne viskas, nes vasara turi ir savo rūstybę, ir joje daug pavojų nelyginamai didesnių, nei šmaikšiai įvardinau kančios apraiškas anksčiau. Todėl pabaigai linkiu, kad gyvenimo gurmanams didžiausia šios vasaros kančia būtų nebaigta perskaityti knyga, nepavykęs naujas griliaus patiekalas, nespėtas peržiūrėti filmų sąrašas, nespėtas rezervuoti staliukas degustacinei vakarienei, nulūžęs vyno atidarytuvas, o ne kiti, tikrai labai svarbūs dalykai...

Dosnios tik gražiais patyrimais Jums vasaros!

Su meile Daiva

Smagaus ir skanaus pikn

niko receptai Su trenksmu praūžęs karantinas įnešė sumaišties ir pakoregavo daugelio mūsų planus. Ir turbūt ne vienas, dar kartą pergalvojęs vasaros planus nusprendėte, kad Lietuva yra puiki šalis atostogauti ir praleisti vasarą. Nes ši vasara išties yra kitokia.... O šią, kitokią, vasarą išgyventi smagiai yra puiki išeitis – pasitelkti iškylas. Juk suorganizuoti iškylą nėra sunku. Tam puikiai tiks, parkas, sodas, pievelė prie miško ar ežero, pavėsinė, terasa, namo stogas, o lietingu oru galima smagiai įsikurti ir didesnio automobilio bagažinėje. Jums tereikia pasiimti pledą, užkandžių, gėrimų ir mėgautis gera kompanija, smagiais atradimais ir vaizdais. Jei norite, kad jūsų iškyla būtų tobula, o ne spontaniškas sustojimas pavalgyti, skirkite laiko jai pasiruošti. Visada yra geriau namuose ruoštas maistas, nei tai ką rasite pakeliui parduotuvėje. Pasiimkite, šviežių daržovių, vaisių, gardžių sezoninių uogų, pyragą ar sumuštinių. Ilgiau pabuvus gamtoje net patys nevalgiausi vaikai mielai valgo, ar bent jau pasičiumpa uogų ar vaisių. Jei iškylausite ne vieni, o su draugais, galite sugalvoti iškylos temą, ar užduotį. Pavyzdžiui: iškylų pyragai, maistas tik žalios ir raudonos spalvos, vėrinukai ar pan. Patys nustebsite, koki galite būti išradingi, kai reikia kažką padaryti pagal užduotį.

Jei iškylausite kartu su vaikais, būkite pasiruošę, jog gali tekti atlaikyti ir „nuobodu“ bei „čia nėra ką veikti“ niurnėjimą. Tad būkite išradingi ir pasiruošę keletą minčių iš anksto: tyrinėkite augalus, paukščius, statykite akmenukų piramides, fėjų pilis iš pagaliukų, svajokite stebėdami debesis. Prisiminkite savo vaikystės žaidimus tiks net ir visų gerai žinomos ir mėgstamos gaudynės, slėpynės, žiedo dalinimas, „Bulvė“. Galite įsirašyti specialių programėlių padėsiančių atpažinti gyvūnų balsus, ieškoti išskirtinių bei įdomių vietų. Jei turite namuose, iškyloje gali praversti ir kompasas, žemėlapis, žiūronai. Juk „ieškoti“ lobio mėgta visi. Jei galvojate, kad norėsis pajudėti, nepamirškite kamuolio, badmintono rakečių. Jei pramankštinti smegenis – stalo žaidimų („Alias“, „Uno“, „Kris Kros“). Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, tai gali būti naujų atradimų metas.

Tačiau nepamirškite, jog iškylaudami esat svečiai gamtoje, tad nešiukšlinkite ir neterškite!!!! Būtinai apgalvokite kur dėsite likusias šiukšles (tam užtenka iš anksto pasiruošti keletą šiukšlių maišų ir šiukšles rūšiuoti atokiau įrengus atliekų punktą) ir jokiu būdu nepalikite jų iškylos vietoje, o išsivežkite su savimi. Iškylos vietą palikite tokią kaip radote arba švaresnę. Ir žinoma, nepamirškite įamžinti smagių akimirkų prisiminimams. Šaltą žiemos vakarą vakarojant prie židinio bus smagu prisiminti prabėgusią vasarą ir aptarti ateinančios vasaros planus. Tekstas, receptai ir nuotraukos: Živilė Stumbrienė /@ valgespalve

Maistas Kai kalbame apie iškylą, be abejonės visiems aišku, kad veiksmas suksis apie maistą. Tad nepatingėkite apgalvoti šio klausimo iš anksto ir pasiruošti. Nes skanus maistas yra užprogramuota iškylos sėkmė. Taisyklė iškylos maistui labai paprasta – minimalus ir išradingas! Ir tam geriausiai tinka vieno kąsnio užkandžiai. Rinkitės lengvus, gaivius patiekalus, jūsų tikslas smagus laikas su draugais ir artimaisiais, o ne parsivalgymas. Jei naudosite kepsninę, būkite išradingi, nebūtina kepti įprastas dešreles, tiks ir grei-

tai iškepanti mėsa – vištiena, kalakutiena. Jei nevalgote mėsos – kepkite ant grotelių arba folijoje kukurūzus, saldžiąsias bulves, baklažanus. Kepkite baltą sūrį, daržoves, ar netgi vaisius (arbūzus, persikus, ananasus). Pasirūpinkite daržovėmis: vyšniniais pomidorais, mažais agurkėliais. Galite paruošti salotas stiklainiuose iš anksto, tik neužpilkite padažu, nes salotos praras savo traškumą ir išvaizdą. Padažu užpilsite prieš pat valgant. Jei net ir neketinate kepti kepsnių, daržovės gamtoje labai tinkamas ir mėgstamas maistas. Jos tiks su sumuštiniais, vienos ar su padažais, humusu. O kepsnius galite pakeisti namuose pasigamintu mėsos pyragu, daržovių keksiukai ar sumuštiniai. Pasiimkite duonos traškučių, duoniukų. Prie jų puikiai tiks įvairios užtepėlės, geriausiai pasigamintos iš anksto Jūsų pačių. Paimkite pakankamai gėrimų, daugiau pajudėjus gamtoje, ypač kaštą vasaros dieną norėsis atsigaivinti. Pagalvokite apie vaikų meniu. Kartais tereikia tiesiog suteikti įprastiniams patiekalams kitą veidą. Tam visada lengvai pasitarnauja iešmeliai, dėžutės „pasidaryk pats“ galimybė. Venkite greitai gendančių produktų, įvairių kremų, mišrainių ir padažų su majonezu, atsargiai ir su jūros gėrybėmis

Iškylos patiesalas. Rinkitės tą kuris jums pats mieliausias. Geriausiai, kad jis būtų su neperšlampamu sluoksniu, tuomet net ir neseniai praūžęs lietus ar vakaro rasa nesutrukdys iškylos planų. Įvairios pagalvės. Jeigu turite galimybę pasiimti daugiau daiktų, jos tiesiog būtinos, nes puikiai pasitarnaus, jeigu sugalvosite patogiai prisėsti ant žemės, prigulti ar atsiremti į medžio kamieną. Šaltkrepsis – turint jį, jūsų patiekalų meniu gerokai prasiplės, nes galėsite nebijoti, kad maistas karštą vasaros dieną suges ar praras savo išvaizdą. O gėrimai bus visada šalti ir gaivinantys. Apgalvokite ir indų klausimą, ar tikrai jų reikia, gal viską galima pasiruošti iš namų, taip, kad būtų patogu valgyti rankomis? Jei be indų negalite išsiversti, tuomet rinkitės daugkartinius indus bei įrankius, įvairias maisto dėžutes ir stiklainius. Nebūtina pirkti brangiai kainuojantį iškylos rinkinį – galima susikomplektuoti savo iškylos rinkinį iš rečiau naudojamų indų.

Ko gali prireikti iškylai:

Pjaustymo lentelė, medžiaginiai rankšluostukai, šiukšlių maišai, drėgnos servetėlės. Nepamirškite pasiimti ir peilio bei atidarytuvo. Važiuojant iškylauti norisi neapsikrauti daiktais, bet šie daiktai tik palengvins iškylos buitį ir išgelbės nuo papildomų rūpesčių. Kepsninė – jei ja naudositės iškylos metu, pasirūpinkite, kad ji būtų paruošta ir švari dar iki iškylos, sutaupysite laiko. Jei nesate tikri ar iškylos vietoje bus malkų, geriau pasirūpinkite tuo iš anksto. Taip pat vertėtų pasidomėti ar vieta bus pritaikyta ir ar bus leistina kūrenti kepsninę. Servetėlės, degtukai, žvakės ir kitokie mieli dalykėliai - visuomet suteiks papildomo jaukumo, na, o servetėlės dar ir pravers. Karštą vasaros dieną, jums prireiks kremo nuo saulės, kepurėlės ar skėčio. Vakarojant - apsaugos nuo uodų ir erkių, ir žinoma rankų dezinfekantas, juk karantinas mus išmokė rankas švarinti visur ir visada. Nepamirškime šio įpročio ir atsipalaiduodami gamtoje. Ir svarbiausiai, nepalikite namuose pagrindinio iškylos ingrediento - geros nuotaikos. Smagių ir išradingų iškylų!!!!

Lašišų pyragas su ožkų pieno sūriu Tešlai 150g miltų 1 nedidelio kiaušinio 100g šalto sviesto žiupsnelio druskos Lašišos įdarui 200 g silpnai rūkytos lašišos 100 g fermentinio sūrio 150 g ožkų pieno sūrio 300 ml grietinėlės (10proc. riebumo) 2 kiaušinių porą saujų krapų druskos pipirų

Šis pyragas yra tinkamas užšaldymui, tad galite jį pasiruošti prieš keletą dienų ar savaičių, užšaldyti ir prieš iškylą teliks tik iškepti. DĖMESIO!!! Jei šaldysite stikliniame inde, kepant reiktų dėti į neįkaitintą orkaitę, kad neskiltų indas dėl temperatūros staigaus pokyčio ir kepti maždaug 10 min ilgiau.

Pradedame nuo tešlos. Pasiruošiame 26cm uždarą kepimo formą. Miltus sumaišome su druska. Sviestą supjaustome smulkiais gabaliukais ir rankomis įminkome į miltus, kol nesijaus sviesto gabaliukų. Įpilame paplaktą kiaušinį ir viską gerai išminkome. Minkome tol, kol tešla nelips prie rankų. Įvyniojame tešlą į maistinę plėvelę ir dedame pusvalandžiui pailsėti į šaldytuvą. Išėmę iš šaldytuvo iškočiojame tešlą kiek didesniu apskritimu nei pasirinkta kepimo forma ir išklojame iškočiota tešla formos dugną ir kraštus. Tešlos perteklių nupjauname peiliu. Subadome šakute. Dedame pasiruoštą pyrago pagrindą dar bent 15-20 min. į šaldytuvą. Per tą laiką pasiruošiame lašišos įdarą. Lengvai paplakame kiaušinį, dedame druską, pipirus. Druskos nepadauginkite, nes lašiša ir sūris jau yra sūrūs. Pilame grietinėlę. Viską geria išmaišome. Sudedame smulkiai supjaustytus krapus. Fermentinį sūrį sutarkuojame. Supjaustome plonai lašišą. Ant tešlos pagrindo dedame sutarkuotą fermentinį sūrį. Tada dedame pjaustytą ožkų sūrį arba galime jį tiesiog užtrupinti. Klojame plonai supjaustytą lašišą. Ant viršaus užpilame kiaušinio – grietinėlės plakinį. Kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje 30-35 min kol gražiai paruduos. Skanaus!!!

Pyragas su rikota ir abrikosais (be miltų)

100g išlydyto sviesto 3 šaukštų cukraus pudros 180 g maltų migdolų miltų 250 g rikotos sūrio 3 didelių kiaušinių 80g medaus 5-6 šviežių abrikosų

Lengvai paruošiamas, šlapias ir labai aromatingas. Galima išsikepti iš vakaro. O abrikosus galima keisti, persikais arba slyvomis.

Įkaitiname orkaitę iki 180 °C temperatūros. Paruošiame 26 cm skersmens nuimamais kraštais pyrago formą. Dideliame dubenyje sumaišome migdolų miltus su cukraus pudra. Supilame ištirpintą sviestą, pašildytą medų ir paplaktus lengvai kiaušinius. Sudedame rikotos sūrį. Gerai išmaišome iki vientisos masės ir pilame į kepimo formą. Abrikosus supjaustome puselėmis, išimame kauliukus ir išdėliojame apskritimu ant tešlos. Kepame apie 40 minučių arba kol gražiai paruduos. Atvėsiname ir išimame iš kepimo formos. Prieš patiekiant galima apibarstyti cukraus pudra.

Jei į iškylą planuojate po keleto valandų ar kitą dieną, pyragą atvėsinkite ir įvyniokite į kepimo popierių – tokiu būdu pyragas neapdžius ir išlaikys savo kvapnų aromatą iki kol bus valgomas.

Būti su savimi.Arba kaip nutildžiu Daugelis žmonių atostogų planavimą pradeda nuo datos pasirinkimo, kelionių krypties pasirinkimo, maudymosi kostiumėlio ar naujos suknelės pirkimo, kelioninių žaislų vaikams paieškų. Ir vis dėl to ar dažnas į planavimą įtraukiame laiką sau? Ar apgalvojame kuo maitinsime mintis, kai galvoje liks vietos, atitrūkus nuo kasdieninių rūpesčių, darbų, rutinos? Pirmiausia, kas man ateidavo į galvą, pamąsčius apie atostogas – „Pagaliau paskaitysiu knygą“, dar kartais – „Tikrai pradėsiu bėgioti“ ar „bent vieną dieną visiškai nieko neveiksiu, tik tvarkysiuos namuose...“. Šios idėjos man ir dabar skamba visai neblogai, tik gaila, jog visa tai – tik bandymas pabėgti nuo tylos arba kitaip tariant nuo savęs. Nuo pat mažens mes buvome skatinami būti veiklūs, netingėti, praleisti laiką produktyviai, skaityti, tvarkytis, judėti greičiau. O mano žaviausi prisiminimai iš vaikystės apima visai ką kitą – laipiojimą medžiais, lakstymą basomis, bitės įgėlimą, pasimetimą laike, mamų rėkavimus per balkoną, kai jau ateidavo pietų ar vakarienės metas. Dar aš puikiai prisimenu svajojimą, keliones po fantazijos pasaulį, į kurį nerdavausi viena arba su kiemo draugais. Tuo metu atostogos būdavo – ne detaliai suplanuota veikla, o mūsų vidinio pasaulio atsistatymo metas. Tad šį sezoną kviečiu ir jus sutelkti atostogas į save ir seniai pamirštas, o gal ir niekada neatrastas savęs pažinimo praktikas. Tekstas ir nuotraukos: Ieva Kulikauskienė

us protą, vėl pradėti klausyti širdies Gamtoje – mūsų vidinė energija Lengva pasakyti „surask save iš naujo“, o dar lengviau įgyvendinti, kai pasinaudojame nuo seno žinomomis paslaptimis! Pirmiausia pradėkime nuo didelės meilės žemei, kuri mus nešioja ir gamtai, kuri mus supa. Turbūt ne kartą esate girdėję, jog norintys atgauti jėgas turėtų keliauti į mišką paklausyti medžių lapų šlamėjimo, prie jūros – išgirsti bangų ošimą ar išsirinkti atokią vietą prie ežero tam, kad pamatytume, kaip į saulės šilumą iššokusios žuvys vėl pliūkšteli atgal. O kiek dažnai pasinaudojate šiuo patarimu? Jei sakote, kad pakankamai dažnai būnate gamtoje, užduokite sau klausimą – O kiek dažnai gamtoje būnate tik su ja? Be mobiliojo ryšio, be ausinuko, draugo ar artimojo šalia, be minčių sūkurio apie darbus ar namuose paliktus vaikus? Kiek leidžiate sau pabūti su tais garsais, kuriuos mums dovanoja? Gražiausia praktika, kurią man teko atlikti visai neseniai – tai pamatyti mus supančius augalus, gyvūnus ir kitas pasaulio gėrybes iš naujo ir pakviesti juos su mumis šnekėtis. Paskirkite savaitę gamtos reiškinių stebėjimui ir vietoj to, kad atsibudus pradėtumėte tikrinti žinių srautą telefone, pirmiausia nueikite

prie lango. Pastebėkite, kaip greitai ar lėtai juda debesys, kokia mįslinga ar atvira šiandien saulė. Paklausykite, kas šiandien kalba garsiau – gamta ar kaimynai? Bent 5 minutės tokio stebėjimo kiekvieną dieną primins, kokie esame maži ir paprasti, šiame didžiuliame pasaulio stebukle. Kadangi prieš pat mano langus, inkiluose įsikūrę „italai“ (taip mano kaimynas vadina varnėnus, kurie žiemai jo teigimu „emigruoja“ iš Lietuvos), atradau vieną įdomų dalyką. Šie maži paukšteliai visada keliasi vienodu laiku. Neskambant žadintuvui, neturint darbo, kur laiką reguliuoja viršininkas, neplanuojant keltis, kad uždirbtų visus pasaulio pinigus. Argi ne išradingas gamtos mechanizmas? Kartą, prie tų pačių inkilų prisėlino jaunas, bet labai smalsus ir, kaip matėsi, alkanas, nuotykių ieškantis katinas. Tykiai slinko jau gerus kelis šimtus metrų ir, matyt, prisidengęs savo rainumu, jautėsi nematomas. Deja, taip kaip pamačiau jį aš, pamatė ir kažkuris iš juodųjų skraiduolių. Nors girdžiu šiuos paukščius čiulbant kiekvieną rytą, tokio garso kaip šį kartą nebuvau pastebėjusi. Klykė vienas, po to keli varnėnai, o galiausi nežinia iš kur suskrido gal kokių dvidešimt ir katinui neliko nieko kito, kaip tik nerti atgal į krūmus, kol tie „plėšrūnai“ nepradūrė skylės sėdynėje... Asmeniškai mane sužavėjo, kad visiškai be mūsų (protingiausių sutvėrimų) įsikišimo, paukščiai sugebėjo pademonstruoti šeimynišką solidarumą, atkaklumą ginantis ir... komandinį darbą. Bendrystė su gamta mums parodo, kad nesame tie vieninteliai, visagaliai. Suprasdami, kad esame visos šios visatos dalimi, galime atsinaujinti savo resursus. Tvirtai atsistokime basomis ant rasotos žolės, nepabijokime lietui lyjant sušlap-

ti, suskaičiuokime žvaigždes, apkabinkim gyvybingą medį. Tegul tai tampa mūsų didžiaisiais tikslais šią vasarą. Tikiu, kad sugrįžę atgal prie savo prigimties, visai kitaip girdėsime ir savo kūną, o mintis „prašluosime“ nuo susikaupusių „nešvarumų“.

Visus atsakymus mes jau turime Ar žinojote, kad nuo mentalinio susirgimo iki fizinių simptomų išryškėjimo gali praeiti net 5 ar 10 metų? Kai pasakiau vienam iš artimųjų, jog migreninius galvos skausmus gali sukelti savęs pamiršimas, atsidavimas tik materialiems dalykams ar kova dėl kitų gerovės, negalvojant apie save – išgirdau atsakymą, jog paskutinius metus, jis tik apie save ir tegalvoja... Pavargęs nuo visos atsakomybės, kurią nešė daug metų, dabar skiria beveik visą laiką savęs puoselėjimui. Taigi, kai mes sustojame ir atsigręžiame į save, kūnas supranta, jog dabar laikas kalbėti jam. Todėl senos nuoskaudos, įsitikinimai, ribojimai gali iššaukti vienokius ar kitokius negerumus tada, kai mažiausiai jų tikimės. Man pažįstamas jausmas, kai susergi pirmąją atostogų dieną, po įtemptų darbingų metų. Taip pat žinau pavyzdžių, kai širdies ligos pasireiškia tik išėjus į pensiją, t.y. tada, kai turime laiko sau... Tad ar verta visus metus ar net visą gyvenimą kaupti neigiamas emocijas, susilaikyti nuo atvirumo, sutikti su aplinkinių taisyklėmis vien tam, kad „pataikytume“ į kažkieno sukurtas normas? Manau, jog toks elgesys – tai tiesioginis kelias į nemeilę sau, kuris ankščiau ar vėliau yra „apdovanojamas“ sveikatos sutrikimais, pasireiškiančiais skirtingose kūno vietose.

Nekaupti – tai vienas iš geriausių būdų palaikyti švarius namus. Lygiai toks pats metodas puikiausiai veikia ir kalbant apie mūsų organizmą. Nekaupti nuoskaudų, visuomet galvoti, kuo maitiname savo mintis ir sielą, ką po susitikimų su aplinkiniais jie palieka mūsų širdyse. Mes negalime visiškai atsiriboti nuo pasaulio ir bendrauti tik su tais, kurie mums neša laimę ir džiaugsmą. Visgi, mes galime patys spręsti, kiek laiko norime juos matyti, kiek išgirstos informacijos norime pasilikti sau ir aiškiai nubrėžti ribas, jei mus liečiantys žodžiai skaudina ar žeidžia. O kaip paleisti tai, kas jau nusėdo mumyse? Dienoraštis arba minčių lietus – taip aš vadinu praktiką, su kuria gyvenu jau daugiau nei metus ir siūlau būtent per atostogas ją išbandyti ir jums, jei iki šiol šia dovana dar nesinaudojate. Jei sakysite, kad nežinote nuo ko pradėti – atsakysiu labai paprastai. Tam reikalingas baltas popieriaus lapas arba graži užrašinė, kuri motyvuotų jus ja naudotis kasdien. Taip – bent kol įprasite, rekomenduoju

nepraleisti nei vienos dienos. Viena žinoma rašytoja Julia Cameron savo bestseleryje („Kūrėjo kelias“) rekomenduoja rašyti po tris lapus vos tik prabudus. Ir jei rašymas yra jūsų kraujyje – būtų nuostabu šios rekomendacijos paklausyti. Vis dėl to, aš nuoširdžiai linkiu neįsprausti savęs į valandų ar lapų rėmus – tiesiog išlieti tai, kas susikaupė jūsų širdyje šiandien, vakar ar per praėjusius metus. Jei net ir tai atrodo per sudėtinga, pradėkite nuo nerišlaus žodžių kratinio – tiesiog 10 minučių rašykite viską, kas ateina į galvą, o po dienos ar dviejų pamatysite, kad atsikratę nevaldomo minčių srauto, pagaliau priartėsite prie tikrųjų jūsų asmeninių aktualijų.

Linkėkite laimės sau ir aplinkiniams Kai mintys po pirmos ir antros praktikos jau bus aprimusios, linkiu jums pasinaudoti proga ir švariomis mintimis išsiugdyti naują, labai pozityvų įprotį. Viską, kuo dalinuosi, esu išbandžiusi pati. Šis emocijų valdymo būdas pas mane atkeliavo prieš 8 metus. Viena mano buvusi kolegė jį atrado dar ankščiau ir su manimi pasidalino. Šiuo metodu naudotis taip paprasta, kad galite net suabejoti ar tai veikia, bet pabandžius, tikiu, kad tai taps ir jūsų kasdienybe. Kad ir kas benutiktų, kad ir kokie žmonės darytų įtaką jūsų gyvenime, pabandykite jiems nuoširdžiai palinkėti laimės. Pradėkime nuo priekyje staiga sustabdžiusio vairuotojo, kuris prabudino mūsų dėmesį iš rytinio snaudulio. Arba nuo kasoje piktai prekes dėliojusios kasininkės, kurios intonacija toli gražu neatitinka šiuolaikinių aptarnavimo standartų.. Mums tereikia suprasti vieną - žmonių nuotaika ar veido išraiška – tai tam tikrų aplinkybių rezultatas. Pamesti raktai, pavėlavęs autobusas, nepastebėta bala, piktas klientas, reiklus vadovas.. Mes niekada negalime žinoti, su kokias iššūkiais tą dieną susidūrė prieš mus stovintis žmogus. Ir visgi, mes visada galime iš visos širdies šiam žmogui palinkėti laimės, nes būtent jos, tikėtina ir pritrūko.

Ši rašymo praktika kol kas yra padariusi didžiausią įtaką mano kasdienybei ir pakeitusi požiūrį į daugelį, neišsprendžiamomis pasirodžiusių situacijų. Visi atsakymai jau slypi mumyse ir vieną ką mes galime padaryti dėl savęs – pradėti jų klausyti. Jei situacija yra asmeninė, į jūsų klausimus tiksliausią atsakymą galite rasti tik savo širdyje. Pavyzdžiui, jei po dienos jūsų galvoje sukasi įkyri mintis, problema ar situacija - kuo smulkiau ją aprašykite popieriuje. Parašykite viską – kokie žmonės yra šios situacijos pagrindiniai veikėjai, kaip jaučiatės, ką prisimenate, kokias asociacijas kelia išgirsti žodžiai ir t.t. Parašę, perskaitykite tekstą ir paklauskite savęs – o kaip aš norėčiau, kad būtų? Atsakymą vėlgi užrašykite. Prižadu, kad jūsų problema jau pradėjo spręstis! Nubudę ryte į visą susiklosčiusią padėtį žiūrėsite kitaip, o galimi sprenLaimės linkėjimas – tai taip pat viena iš mano dimo variantai patys plauks pas jus. Išbandymėgstamiausių meditacijų formų. Dienos eita ir patikrinta! goje aš tiesiog mintyse palinkiu sutiktajam

geresnės dienos, nei ši. O turėdama kelias laisvesnes minutes pasidarau trumpą meditaciją. Jei norite išbandyti, susiraskite ramią vietą, kur galėsite būti neblaškomi. Užsimerkite ir kelis kartus giliai įkvėpkite. Su kiekvienu įkvėpimu pajauskite, kaip atsipalaiduoja jūsų kūnas, o mintys tartum debesys, neužsibūdamos slenka. Kai ramybės banga pereis nuo kojų pirštų galiukų iki pat viršugalvio – prieš save įsivaizduokite žmogų, kuris jums sukėlė nemalonius jausmus arba kuriam, jūsų manymu, šiuo metu reikia palaikymo. Su visa vidine šiluma ir šviesa įkvėpkite ir su iškvėpimu kartokite tol kol plaučiuose nebelieka oro: „Aš linkiu jam laimės, aš linkiu jam laimės, aš linkiu jam laimės“. Pakartokite taip 21 kvėpavimo ratą. Aš labai šią meditaciją mėgstu ir tuomet, kai mane kankina nemiga. Tuomet „keliauju“ su šiuo palinkėjimu per visą rajoną, darbovietę, miestą, o jei labai nesimiega – per visą šalį ar net pasaulį. Tiesiog prieš save įsivaizduoju žmones ir nusiunčiu jiems laimės, meilės arba sveikatos linkėjimą. Visiškai nesvarbu, ko būtent linkėsite. Svarbiausia, kad visa tai keliautų nuoširdžiai ir su geriausiais ketinimais

čiasi jūsų kūnas, ko reikalauja kiekviena jūsų ląstelė. Be viso to, ką parašiau yra dar viena svarbi mano šios vasaros žinutė – „Galvokime, kuo maitiname savo mintis“. Vietoj triukšmo, bent akimirkai pasirinkime tylą. Vietoj žinių laidos, išeikime pasiklausyti paukščių, o vietoj orų prognozės pastebėkime, ką žada debesys. Paėmę telefoną į rankas, paklauskime savęs – ar būtent tai norime veikti šiuo metu? O pradėję leistis socialinių tinklų srautu, išsirinkime vieno įrašo autorių ir jį asmeniškai pakalbinkime – juk tai, ką matome nuotraukose ne visada atspindi realybę. Svarbiausia – atraskime laiko pabūti tik su savimi. Giliai įkvėpkime ir sustabdykime akimirką, kai esame čia ir dabar, be jokios pašalinės minties.

Kuo maitiname savo mintis? Kad ir kaip leidžiate laiką šią vasarą, iš visos širdies linkiu jums pasisemti meilės sau – iš gamtos, iš rašymo, draugų, kelionių, maisto gaminimo ar meditacijų. Visiškai nesvarbu, kokį savęs puoselėjimo metodą pasirinksite, svarbiausia, kad atrastumėte laiko paklausyti, ką šneka jūsų vidinis balsas, kaip jau-

Gražių vidinių potyrių linkėdama

Ieva Kulikauskienė

Gurmanai Rekomenduoja Ar žinote, kad Marijampolė seniau vadinosi Kapsuko vardu? Mes aplankėme Marijampolės krašto muziejų ir susipažinome su įdomiais istoriniais faktais. Kviečiame ir Jus, smagių atradimų bus tiek mažiems, tiek dideliems. O kad iš kelionės grįžtumėt ne tik pilnomis širdimis įspūdžių, bet ir skanaus maisto pripildytais pilveliais, maloniai kviečiame pasivaikščioti po senamiestį, kuriame aptiksite mielą Namų restoraną. Čia, kitaip nei daugelyje kitų vietų, galite pamatyti maistą ruošiančią pačią vadovę Rūtą. Patikėkit - jokių paslapčių - drąsiai klauskite apie patikusį patiekalą. Rūta kelis metus dirbo Vilniuje, tačiau savo restoranui vis tik pasirinko širdžiai mielą Marijampolę. Čia žmonės aišku santūresni, meniu reikia keisti palengva, naujienas pristatinėti pamažu. Tačiau jeigu jau Jūs jau čia, tai būkit drąsus, ragaukit netradicinius patiekalus. Mes drąsiai rekomenduojame, nes net kelių ragautų patiekalų iš meniu skonis viršijo visus mūsų lūkesčius. Skanaujat net pradingo laiko nuovoka. Nors iš pradžių mus įspėjo, kad dienos pietų metu iš menių reiks palaukti, bet vos spėjome pasimėgauti sriuba, atkeliavo užkandis, o po jo jau ir karštas patiekalas garavo ant stalo. Žmonės prie staliukų keitėsi, o mes, beveik be kalbų, tiesiog skaniai leidome laiką. Vėliau, kol šnekučiavomės su Rūta, ji sukosi virtuvėje, pasakodama apie įvairius patiekalus ir kodėl būtent jie atsidūrė restorano meniu. Mes smalsiai stebėjome procesą ir atkreipėme dėmesį, kad pats mylimiausias virtuvės prietaisas Rūtai yra - boružėlė. Taip žaismingai vadinama virtuvėje esanti krosnis, kuri taip pat turi savo charakterį, nori kepa, nori tinginiauja. Bet visi iššūkiai tik maloniai praskaidrina Namų restorano kasdienybę ir kviečia visus stabtelti Gedimino gatvėje ir pasimėgauti skaniais patiekalais.

Tekstas ir nuotraukos: www.bajaliai.lt

Nuotrauka iĹĄ asmeninio archyvo

Nuotrauka: Vilius DumÄ?ius

Pelėdos skaitiniai

Sveiki visi, knygų puslapių šiūrentojai!

Ar jaučiat, vasara JAU persirito į antrą pusę! Na ir tempas! Ar turit dar skaitinių likusiai pusei? Jei į šį klausimą atsakėte NE - Pelėda jums padės! O ar mėgstate iššūkius? Jei šį kartą atsakymas buvo TAIP - Pelėda ir vėl atskubėjo jums į pagalbą! Ir tikrai nieko tokio, jei abu kartus atsakymai ne tokie, kokių tikėjausi. Net jei jūsų laukia kalnai skaitinių, net jei ir nemėgstate iššūkių, manau, kad mano pasiūlymai suvilios. Bent jau pabandykit! Šį kartą nesileisiu į gilius pamąstymus, nešvaistysiu jūsų vasaros minučių, iškart imu ir pasakoju apie ką aš čia. Juk liko jau mažiau nei pusė vasaros, o pažersiu tiek informacijos, kad saugokit galvą - jei ne nuo saulės smūgio, tai nuo pasiūlymų ji tikrai susisuks! Jau matyt supratot, kad šį kartą nebus įprastinis knygų puslapių formatas - juk atostogų metas, atostogauja ir rutina :)

Verskit puslapius ir pamatysit, kokiuose žaidimuose kviečiu sudalyvauti. Na, o jei vis tik esate tas, kuris likusią karščiausiąją metų dalį norite praleisti ramiai, gal net tingiai bei nejaučiate azarto - pasiūlysiu kuo tikriausią PAPLŪDIMIO TOP 3! Tad karštų orų, karštų puslapių - išgyvenkim šią vasarą smagiai ir susimojuosime jau rudeniop. Atsigaivinti kartu! Su linkėjimais, Pelėdos skaitiniai

Nuotrauka: Vilius DumÄ?ius

Pristatau šios vasaros knygines atrakcijas - 4 iššūkius. Pirmieji 3 vyksta Instagram platybėse, o jei neturite paskyros ir nenorite jos turėti, siūlau ir bibliotekinį knygų iššūkį, kuriame kviečiami dalyvauti visi visi, sugebantys nulaikyti knygą rankoje. Knygas galite skaityti tokias, kokios jums patinka, o Pelėda pateiks po keletą pasiūlymų tik prie tų užduočių, kurios gali pasirodyti sudėtingesnės. Tad, pradedam!

Iššūkis Nr. 1

Išsirink knygas, atitinkančias nurodytas temas, nufotografuok jas ir įsikelk į Instagram žymėdamas @buksuknyga bei #buksuknygaissukis ir #skaitykimvasarakartu. Skaityk, dalinkis įspūdžiais, o įveikęs užduotį turi šansą laimėti knygų dovanų kuponą 1. Biografija. 2. Detektyvas/ trileris. 3. Knyga, kuri virto filmu/ serialu. („Saros raktas“, „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“, „Bado žaidynės“). 4. Pažintis su nauju rašytoju. 5. Serijinė knyga

Iššūkis Nr. 2

Sąlygos tos pačios kaip ir pirmojo iššūkio, tik žymėti reikėtų @mama.su.knyga bei #mamasuknygaissukis ir, žinoma, #skaitykimvasarakartu. 1. Lietuvių autoriaus (-ės) knyga. 2. Klasika. 3. Nuotykiai. 4. Knyga autoriaus (-ės), kuris (-i) gimė vasarą. (Jojo Moyes, Erich Maria Remarque, J.K. Rowling, George Orwell). 5. Raganiškos moterys („Malonės“, „Šiltinė“, „Salemo raganos“).

Iššūkis Nr. 3

Sąlygos kaip ir pirmų dviejų iššūkių, tačiau kitos užduotys, tad ir žymos kitos - @gala_driele ir #galadrieleissukis bei #skaitykimvasarakartu. 1. Mokslo populiarinimo knyga. (Tinka ir psichologijos knygos, ir knygos apie vaikų auklėjimą ar kiti tobulėjimui skirti veikalai). 2. Knyga, turinti ne mažiau 500 psl. („Po raudonu dangum“, „9 kapas“, „Pagundų metai“) 3. Žvaigždės ant viršelio ar pavadinime. („Prarasta žmona“, „Mūsų čia nebuvo“, „Žvaigždės virš Romos“) 4. Knyga, versta iš ispanų kalbos. („Rojaus kaina“, „Klajonių metai“, „Šimtas metų vienatvės“). 5. Knyga, turinti iliustracijų/ nuotraukų. („Kai Kaunas buvo Kaunas“, „Tigras tai ne katinas“, „Tarakonai mano galvoje“).

Iššūkis Nr. 4

Kaip ir minėjau, šis iššūkis skirtas tiems, kurie nesinaudoja Instagram programėle. Tai Lietuvos bibliotekų organizuojamas iššūkis, taip pat su prizais. Platesnę informaciją bei patarimus ką skaityti rasite internetinėje svetainėje vasarasuknyga.lt. O dabar tiesiog palieku jums apsižiūrėti užduotis. Beje, bibliotekų sukurtame iššūkyje galima dalyvauti ir su savo nuosavomis knygomis! 1. 2. 3. 4. 5.

Knyga, kurios autorius iš Šiaurės šalių. Knyga, kurios pavadinime yra skaičius. Knyga apie gamtą. Knyga apie draugystę. Eiliuota knyga.

Nuotrauka: Vilius DumÄ?ius

Na, kaip ir žadėjau, visiems tiems, kurie taip ir nesusižavėjo siūlomais iššūkiais ir norėtų likusią vasarą tiesiog gulėti paplūdimy - štai visiškas karštų orų TOP 3! Knygos, kurios nieko iš jūsų nereikalaus - nei gilių minčių, nei įžvalgų, nei specialaus skaitymo prisiruošimo. Manau, kad tai knygos, kurios prapūs mintis it skersvėjis, leis pakrizenti iš absurdiškų situacijų bei užvertus paskutinį puslapį paliks su teigiamomis emocijomis toliau sau palaimingai kiurksoti paunksmėje ar mėgautis saulės bučiniais. Lengviau už vasariškus drabužius, šmaikštu, kartais beprotiška ar nerealu, bet absoliučiai romantiška. Atostogiška. Juk tokia ta vasara, tiesa?

Tracy Brogan „Beprotiška vasara“ - palikusi mergišių vyrą bei prabangų gyvenamąjį rajoną, Seidė su dviem savo vaikais atvyksta vasarai pasisvečiuoti pas tetą. Moteris ruošiasi mergaitiškai pailsėti, susidėlioti mintis, bet, deja, tetos chaotiškuose namuose to padaryti nepavyksta. Kur įsivelia Seidė?

Zara Stoneley „Vestuvių svečias“ - laimę, kad Samanta pakviesta į geriausios draugės vestuves būti vyriausiąja pamerge, užtemdo faktas, kad vyriausias pabrolys bus jos buvęs vaikinas, su kuriuo išsiskyrė vos prieš keletą mėnesių. Tiesa, negana to, jis atvyksta savo naująja mergina, kuri tuoj tuoj gimdys. Ir Samanta lepteli, kad viskas gerai, draugei nėra ko nerimauti, nes ji atvyks su savo vaikinu. Kurio, deja, NĖRA. Tad, kaip seksis Samantai?

Denise Grover Swank „Dvidešimt aštuoni su puse noro“ - Rouzė turi gabumų matyti vizijas. Ir, vieną dieną, ji pamato mirusią... save. Supranta, kad iki tol švaistė gyvenimą veltui ir tiesiog ant parduotuvės čekio užsirašo norus, kurių neįgyvendinusi nenorėtų mirti. Tiesa, lyg to būtų maža, kažkas nužudo jos mamą, tad įsipina ir detektyvinė linija. Kaip klostysis Rouzės gyvenimas? Ar spės išpildyti savo svajones? Tekstas: Viktorija Lukoševičienė

Daugiau skaityk

a Sk i

n iti

Nuotrauka: MiglÄ&#x2014; BaltulionÄ&#x2014;

Vasaros kokteilis

Arbūzinė sangrija

1.5 kg besėklio arbūzo 750 ml balto vyno 250 ml degtinės 1 laimas kelios avietės

Sutrinamas arbūzas. Išspaudžiamos sultys ir sumaišoma su vynu, degtine, laimo sultimis. Dedamos nuplautos avietes. Dedamas ąsotis su gėrimu į šaldytuvą keliom valandom. Tiekiamas atšaldytas.

Bananinis riešutų

2 dideli bananai 125 g riešutų sviesto 200 g Graikiško jogurto 120 ml. migdolų pieno 2 v.š. medaus

Visi ingredientai sudedami į trintu sės. Jei masė bus tiršta, įpilama dar pien Supilstoma į norimas stiklines ir ti

sviesto kokteilis

uvą ir sutrinami iki vientisos ma-

no. iekiama

Pusrytinis kavos kokteilis

125 ml virinto vandens 1 v.š. cukraus arba medaus 2 v.š. tirpios kavos 1 v.š. kakavos arba tarkuoto šokolado 400 ml migdolų arba kitokio pieno 2 bananai keli ledukai Sumaišomi cukrus, kava, kakava su vandeniu iki vientisos tyrelės masės. Sudedami smulkinti bananai, pienas, ledukai ir gerai sutrinama. Trinama iki norimos konsistencijos. Supilstoma į taures ir tiekiama.

Receptai ir nuotraukos: Odeta Kudopčenkienė /@ samciouzrasai

Svečiuojamė Retas, kurio šaltuoju laikotarpiu kartais neaplanko „šiltos“ mintys.. Apie pėdas, besirausiančias į saulės įkaitintą smėlį. Apie vėsaus vėjo gūsį ant spindulių nutviskintos odos. Pirštus smilgose, stebint debesis ir uodžiant šviežiai nupjautą žolę.. Ir kai pagaliau pasaulis apsisuka taip, kad mūsų svajos virsta realybe – lekiam, skuodžiam džiaugtis visu tuo, ko sniegas ir šaltis padovanoti negali. Vasarą švęsti ir džiaugtis gamtos dovanomis mums, atėjusiems iš gamtos, bū-ti-na. Tačiau dabar mes čia tapome tik svečiais, kurie užsuka pasigrožėti vijokliniais žibintais ir saulėlydžių pokylių salėmis ežeruose, tad turime laikytis tam tikro etiketo ir po savęs palikti kuo mažiau, kuo daugiau išsinešant viduje. Šį kartą apie tvarias keliones – patirtys ir patarimai tiems, kuriuos Lietuvos gamta traukia kaip medus muses, ir tiems, kurie išsiilgę tolių tolimų – visiems, kurie nori susipažinti su gamtos namų etiketu.

ės gamtoje. Ką atsinešti?

Švarus vanduo = švarus aš Ar galima tokia lygybė? Ar įmanoma stovyklaujant šalia ežero išsiplauti galvą ar valytis dantis, nepakenkiant ežero gyventojams? Tikrai taip, tik reikės kiek geriau paplanuoti higienos krepšelio turinį. Aš ypatingai mėgstu išvykas prie vandens, tad dalinuosi savu sąrašu: • Natūralus kietasis šampūnas ir kondicionierius. Raktinis žodis – natūralus. Šiuo metu prekyboje yra ir tokių šampūnų, kurie nors ir neturi plastiko pakuotės ir vandens savo sudėtyje, vis tiek yra papildyti sintetiniais parfumerijos ar dažiklių ingredientais, kuriuos turi ir įprasti skysti šampūnai. Aš pati naudoju Nimfės kosmetikos šampūnus, kuriuos naudoju ir ežeruose, ir upėse, nes jie yra visiškai natūralūs ir nedaro neigiamos įtakos ekosistemoms. O taip pat jis užima labai mažai vietos ir niekada neišbėga, nieko neištepa bei puikiausiai atstoja ir dušo gelį kelionės metu! • Dantų pastos tabletės bei bambukinis dantų šepetėlis. Vienas iš tų produktų, į kurį Tekstas ir nuotraukos: Miglė Vasiliauskaitė

daug kas žiūri įtariai.. Bet aš rekomenduoju visa širdimi. Supiltos į kokią metalinę dėžutę nuo saldainių, jos yra visiškai apsaugotos nuo vandens ar kitų išorinių veiksnių, nereikalauja daug vandens naudojant – įsimetei, sukramtei, pavalei ir viskas. Parduodamos popieriniuose maišeliuose, tad iš karto pasimiršta bandymas išspausti paskutinius lašus iš nerūšiuojamų plastiko pakuočių. O ir sudėtis (aš naudoju DentTabs) sukurta odontologų – ženklas, kad

mano dantimis bus pasirūpinta! • Priemonės nuo saulės. Be jų – nė žingsnio! Saulėje būnant daugiau nei 15min, kremas yra būtinas tiems, kurie nori saugoti savo odą nuo senėjimo bei ligų. Tačiau ne viena garsi įmonė, prekiaujanti tokiais svarbiais produktais, retai rūpinasi jų poveikiu aplinkai. Tiesa tokia, kad mums besimaudant šios priemonės nusiplauna ir patenka į vandens ekosistemas, kur sujaukia visus įprastus procesus. Norint džiaugtis sveiku įdegiu ir švariu vandeniu, rekomenduoju vengti produktų, turinčių šiuos ingredientus: oksibenzonas ir oktinoksatas. O geriausiu atveju reikėtų rinktis tokią priemonę, kurios aktyvioji apsauga yra tiesiog cinko oksidas (ne nano).

Vienkartinis? Ne, ačiū. Daugiau nei 50% pasaulyje gaminamo plastiko yra vienkartinis – įpakavimai, plėvelės, maišeliai. Bet Tu tikrai gali sumažinti savo indėlį ir tai visai nėra sudėtinga. Keli paprasti būdai: • Daugkartiniai indeliai. Na, veikiau ne jie patys, o tai ką dedame vidun. Plaukdama neapsieinu ir be veido kremo, dezodoranto, o galbūt kažkas dar tik pabaiginėja savo įprastus skystus šampūnus. Tam, kad nepirkti naujų mažų kelioninių buteliukų, patariu turėti mažesnio kiekio taras, kurias tiesiog galite pripildyti tokiomis būtinomis priemonėmis namuose, kas kartą vykstant į kelionę. Sutaupysite pinigų,

produktų ir vietos krepšiuose. • Vandens buteliukas. Man jis kaip ir kremas nuo saulės – negaliu be jo iš namų išeiti! Stikliniai, silikoniniai, plastikiniai (be BPA), kiekvienas turi savų pliusų bei minusų, tad rinktis jums. Bet kad ir kokį turėtumėte, niekada neprašausite – vandens pasipildyti galima miestų parkuose, miško šaltiniuose, net kavinėse ar degalinėse NEMOKAMAI, o mane šis žodis tikrai patraukia kiek pakoreguoti savo įpročius.

• Indeliai maistui bei daugkartiniai įrankiai. Piknikauti su vienkartiniais plastikiniais indais tiesiog nebemadinga.. Juokauju, tačiau to taip lengva išvengti! Namuose galite pasiruošti savo mėgstamiausių džiovintų avinžirnių ar vieno kąsnio sumuštinių, susipakuoti į metalinę ar plastikinę dėžutę (kurių tikrai visi turime kažkur užslėpę) ir kviesti draugus parke palydėti saulę, geriant iš mėgstamiausių puodelių. O gal stiklinių? Vienas mylimiausių mano vasaros užsiėmimų – prašmatnūs piknikai miške. Gal ši nuotrauka įkvėps ir jus?

Nuotrauka: 365barrington.com

• Daugkartiniai maišeliai. Norite įsimesti keletą obuolių? Gal saują riešutų ir džiovintų vaisių ilgam skrydžiui ar tiesiog vieną kitą sausainį? Ar siuvatės patys, ar perkate, bet iškeisti plastiką į juos – puiki idėja. Vėliau kelionės metu jie tikrai pravers parduotuvėse ar turguje renkantis močiutės braškes. Tiesa, kad įprastose parduotuvėse ne visada galima rasti sveriamus produktus. Mano patarimas: rinktis tokius, kurie yra supakuoti į popierių, kartoną ar tiesiog mažesnį plastiko kiekį, bei esant galimybei – skubėti į turgų.

Bendriniai patarimai Vengti plastiko, žinoma, yra labai svarbu. Tačiau kelionėse „atliekos“ nėra tik tokios, kurias rūšiuojame arba ne – kalbu apie klimato kaitos problemą, kurios vienas opiausių klausimų yra šiltnamio dujų (CO2, NOx, CH4 ir pan) mažinimas. Ar mūsų veiksmai turi galios čia? Dar ir kaip. Sumažinsite savo neigiamą indėlį jei: • Planuosite ilgesnes atostogas vieną ar du kartus per metus

• Į tolimus ir populiarius kraštus keliausite ne sezono metu • Galimybei esant, rinksitės tiesioginius skrydžius • Remsite tvarų apgyvendinimą bei maitinimo vietas (ne didieji viešbučiai, kuriuose supakuotas kiekvienas muiliukas) • Keliausite autobusu, traukiniu ar dviračiu • Iš anksto susiplanuosite visus maršrutus ir įdomias vietas • Mylėsite gamtą ir linkėsite jai geriausio

Na, ir pabaigai noriu pabrėžti, kad šie sąrašai neskirti jus išgąsdinti ar atgrasyti nuo kelionių džiaugsmo. Aš pati ypatingai mėgstu keliauti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų ir tikiu, kad tai praplečia kiekvieno akiratį bei mąstymą ir dar labiau skatina pamilti gamtą bei keisti savo įpročius taip, kad jos grožį pamatytų ir mūsų vaikai, ir jų vaikai po to. Tvarumas yra gyvenimo būdas, kurį pradėję suprasite, kad kitaip gyventi ir neturėtume – kviečiu pradėti šią kelionę ateinantį savaitgalį su kuprine ant pečių. Nuotraukos: unsplash.com

Nuotykiai

ir atradimai gamtoje Susipažinkite - Indrė - kūrybinga dviejų vaikučių mama, viena iš Žali žali šeimos verslo įkūrėjų, įdomių edukacijų vadovė ir vaikų stovyklos organizatorė. Ne veltui pakalbinome Indrę - juk vasarą išgyventi teks ne tik mums, dirbantiems tėvams, bet ir vaikams. Ypač mokyklinio amžiaus vaikų tėvai šią vasarą tikrai jaučia didesnį poreikį vaikų stovykloms bei interaktyviai kokybiškam jų užimtumui. Indre, kaip ir kodėl atsirado Daiga Padaiga? Daiga Padaiga atsirado besivystant Žali žali veiklai. 2015 metais mes abu su vyru kūrėme daigelių verslą, tuo metu „Žali žali“ reiškė vien daigų auginimą. Ėjo jau antri gyvavimo metai, didėjo klientų ratas, plėtėme asortimentą. Gyvenome šeimos verslu visiškai jam atsidavę ir įsitraukę. Vyras nuolat ieškodavo naujų idėjų ir kartą jis sumanė sukurti programą, skirtą darželinukams. Žinoma, ji visa buvo apie daigus, apie sėklytes ir apie vaikų galimybę pažinti skanų ir sveiką maistą. Matant kaip mūsų tuo metu dvimetė dukra mielai įsitraukia į daigelių priežiūrą, kaip jos maži pirščiukai mikliai susminga į sėklų maišą, kaip džiūgauja

turėdama galimybę palaistyti gležnus į saulę besistiebiančius daigus, kaip ji čepsi ragaudama sudaigintas sėklas, natūraliai norėjosi, kad ir kiti vaikai atrastų kas galbūt tolima, nepatirta, nekasdieniška. Taigi vieną dieną Vincas papasakojo man, kad norėtų nuvykti į dukros Sniegės darželį ir pabandyti su jos grupe nuveikti ką nors smagaus, supažindinti vaikus su daigelių pasauliu. Iš pradžių tai buvo tik mintis, bet Vincas jau turėjo aiškų matymą, kad tai turi būti žaisminga, skanu, unikalu ir jau žinojo, kad pasitelks žaislą, panašų į saulėgrąžų daigą, kad duos ragauti tuos daigelius, kurie yra tikrai jau išbandyti ir mėgstami vaikų, kad programos finalas bus sodinimas, leidžiantis patirti, o ne tik išgirsti. Kas gali būti unikaliau nei galimybė darželio klasėje sukišti pirščiukus į žemę, berti sėklytes, purkšti vandenuką ir jau greitai, po savaitės išragauti savo pačių užaugintus daigus?! Pati prie Vinco idėjos prisidėjau mažai, buvau labiau stebėtoja. Vincas ilgai netrukęs užsakė pasiūti žaislą, pristatė idėją Sniegės darželio direktorei, pradėjo derinti atvykimo datą. Mano pagalbos paprašė tik renkant vardą žaislui ir dalyvaujant pačioje programoje (edukacijos metu). Iš čia ir kilo Daigos Padaigos pavadinimas ir užsimezgė pati veikla.

Tekstas ir nuotraukos: Indrė Benevičienė

Kaip gimė šis žaismingas vardas? Iš pradžių Daiga Padaiga reiškė tik personažo vardą. Tai buvo žaislas, daigelis, su dviem dideliais lapais (ausimis), ant kurių prikabinta saulutė ir debesėlis (geriausi Daigos Padaigos draugai), kurie žaismingai pristato vaikams, ko reikia, kad daigelis gerai augtų. Vardą rinkome visi: tiek aš, tiek vyras, tiek keli tuo metu buvę Žali žali kolektyvo nariai. Net pasitelkėme facebook paskyrą. Vos tik Vincas gavo į rankas pagamintą žaislą, įkėlė jo nuotrauką į Žali žali facebook sieną, klausdamas vartotojų, koks tiktų vardas. Nei aš, nei vyras nesugalvojome nieko geriau nei kad nuskambėjo iš mūsų labai meniškos sielos komandos narės Urtės. Ji labai mylėjo mūsų veiklą, labai jautė vaikus ir jos pavadinimas tobulai tiko tiek žaislui, tiek pačiai žaismingai programai. Ir iš tiesų, vaikams labai patinka išgirsti šį prisistatymą, kai Daiga Padaiga žaislas ištiesia rankutę vaikui, norėdamas pasisveikinti. Ką veikia Daiga Padaiga? Taigi po pirmo bandymo su Sniegės grupe supratome, kad auditorija gal kiek per jaunoka, o pati programa turi būti tobulinama. Maži vaikučiai buvo 2-3 metų. Valandėlės trukmės programoje jie klausėsi Vinco ir Daigos Padaigos pasakojimo, ragavo daigelius, bandė pasisodinti daigelių į savo asmeninę lėkštutę. Po pirmo bandymo Medeinos privačiame darželyje buvome pakviesti programą pakar-

toti dar dviejuose Kauno darželiuose. Jau žinojome, ką ir kur reikėtų koreguoti. Taip ir prasidėjo. Tik jau ne Vincas buvo vedlys, o už programos vairo stojau aš. Man visada patiko bendrauti su vaikais, būti žaismingai, todėl patikėtas vaidmuo tiko ir pritiko. Pabandžiusi per vieną dieną dvi grupes įgijau pasitikėjimo, mačiau, kad vaikams patiko, o ir man norėjosi saviraiškos galimybės. Štai tokia buvo pradžia: iš daigų auginimo gimė ir į edukacijas orientuota veikla. Žinoma, keli pirmi metai buvo neaktyvūs, neturėjome laiko ir jėgų sukoncentruoti jėgas į šią kryptį, buvome per daug užimti gamyba. Važiuodavome labiau tik ten, kur mus pasikviesdavo, nedėjome jokių pastangų išviešinti programą. Tikrasis Daigos Padaigos kelias prasidėjo tik praeitais metais, 2019 m. rugsėjį, kada aš jau tiksliai žinojau, kad visą dėmesį ir energiją noriu skirti tik edukacijoms, programoms, skirtoms vaikams. Dar keli mėnesiai prieš tai aš išėjau iš Žali žali veiklos, pavargusi nuo gamybos, nuo savo verslo naštos, nuo vadovavimo kolektyvui, nuo nesibaigiančių problemų. Nesigailėjau šio žingsnio, nes žinojau, kad užtenka vieno iš mūsų šeimos versle, taip pat mačiau, kad Vincas tvarkosi žymiai geriau. Kelis mėnesius tiesiog ilsėjausi, skyriau laiką tik mūsų vaikams, neskubinau savęs kibti į darbus. Nežinojau net kur link suksiu. Svarsčiau ir samdomo darbo galimybę, kol vieną dieną atėjo suvokimas ir pajautimas, kad edukacijos buvo tikras džiaugsmas, tik anksčiau reikėdavo skubėti. Taip pradėjau save matyti tik

edukacijose, tik šioje vienoje veikloje. Mintyse išsigryninau, kad visada sekdavosi geriausiai tik tai, ką darau su tikėjimu ir pasitenkinimu. Tokiu būdu Daigos Padaigos pavadinimas įgavo naują ir tikrąją prasmę, jau nebuvo tik žaislas, o atskiras, nuo Žali žali atsiskyręs ženklas, kalbantis apie paslaugą, apie edukacijas vaikams. Buvo sukurtas facebook profilis ir aktyviai, jau labai aktyviai įgyvendinama tai, kam anksčiau nebūdavo laiko. Šiuo metu edukacija trunka apie valandą, ji skirta 3-12 metų vaikų grupėms. Aš atvykstu į darželius ar mokyklas, taip pat galima užsakyti edukaciją ir atvykstant į vietą, į Ringaudus. Edukacija susideda iš trijų dalių: pirmoje bendraujame ir ragaujame; antroje kuriame asmenines vėliavėles; trečioje dalyje sodiname sudaigintas sėklas į asmeninę lėkštutę. Po 7 dienų daigeliai būna užaugę ir vaikai parneša artimiesiems savo pirmuosius saulėgrąžų daigus.

pradėjau galvoti, ką nuveikti vasarą kuomet darželiai ir mokyklos edukacijų neužsakinės. Ir vėlgi įsivertinau susiklosčiusias aplinkybes ir prisitaikiau. O aplinkybės buvo tokios, jog aš gyvenu teritorijoje, kuri labai tinkama vaikų stovyklai ir ypač tokiai, kur daug gryno oro, lauko, o tai aktualu siaučiančio viruso kontekste. Mano tėvai Ringauduose turi svečių namus. Šią vasarą jie dėl tos pačios viruso grėsmės nusprendė veiklos nevykdyti. Jie yra garbaus amžiaus ir rizikos grupėje, o pagrindiniai turistai būdavo užsieniečiai. Iš dalies man buvo šiek tiek apmaudu, kad didelis namas ir graži jo teritorija lieka šešėlyje, o iš kitos pusės ir pati labai norėjau tęsti veiklą su vaikais. Negana to, nuo vaikystės labai mėgau du dalykus: turizmą ir organizavimą. Organizavimas stipriai reiškėsi ir Žali žali veikloje, o turizmas buvo paliktas nuošalyje. Manau, dar laukia savo eilės :) Visa tai sudėjus į vieną gimė idėja organizuoti dieninę vasaros stovyklą vaikams.

Viena iš naujausių veiklų - vasaros stovyklos vaikams - kas paskatino jas organizuoti? Kuo šios stovyklos išskirtinės? Karantinas ir Covid - 19 tikrai turėjo lemiamos įtakos. Paskelbus karantiną Daigos Padaigos, kaip ir daugelio kitų, rankos buvo sukaustytos ir sukaustytos visiškai. Užsidarius darželiams ir mokykloms, likau ir aš be galimybės veikti. Turėjau daugybę užsakymų, kurie liko neįgyvendinti. Kovas, balandis, gegužė buvo laikas, kada tiesiog prižiūrėjau mūsų mažuosius. Artėjant vasarai pradėjau stipriai ilgėtis veiklos,

Dabar yra nemažai stovyklų, kurios skamba panašiai - kūrybingumo ugdymas, robotika, steam ir pan. Manoji stovykla stipriai orientuota į gamtą, bet tai, žinoma, nėra išskirtinumas. Rasite tikrai ne vieną skautų, žygių ir panašią stovyklą, kur gamta taip pat bus prioritetas. Kadangi Daiga Padaiga supažindina vaikus su daigelių pasauliu, tai neabejotinai ir stovykla turi daugybę sąsajų su Žali žali, su

augalais, su sveika gyvensena. Visų pirma, vaikai turi galimybę laiką leisti ten, kur gaminami Žali žali daigeliai, jie turi galimybę ragauti ir užkandžiauti čia pat gaminamais produktais. Edukacijų erdvė įrengta taip, kad panaudojami žirnių sėklų maišai vietoj sėdmaišių. Vaikai gali pasiskinti saulėgrąžų daigų ir panaudojant kitus ingridientus kurti sveikus vaisinius kokteilius, taip paįvairinant mitybą ir papildant racioną naudingomis maistinėmis medžiagomis. Pirmą dieną pasisodinę daigelių, jie kiekvieną dieną atėję į stovyklėlę kartu su mano priežiūra tinkamai prižiūri savo daigelius ir įtvirtina įgūdžius, o paskutinę dieną namo išsineša jau gražiai žaliuojančius, beveik užaugusius daigelius. „Nuotykiai ir atradimai gamtoje“ vaikams ne tik suteikia daug gryno oro, naudingo maisto, kas stiprina jų imunitetą ir ruošia rudens sezonui, bet ir įtraukia į netikėtas, atrinktas, išskirtines edukacijas, kurias veda skirtingi kviestiniai svečiai. Jie taip pat išsiskiria tuo, kad visi yra vietiniai žmonės, gyvenantys aplink Ringaudus ar netoliese, kaip pavyzdžiui žinomo bitininko Doc. Algirdo Amšiejaus dukra Laura Baumann, nepriklausoma menininkė Živilė Vaičiukynienė, savo kūrinius kasmet eksponuojanti vietinėse bei tarptautinėse parodose bei kiti. Jų edukacijos (Saulės raštų dirbtuvės; Paslaptingas bičių gyvenimas; Gamtos formų atspaudai ir pan.) yra iš širdies, o tai jaučia vaikai, atsipalaiduoja ir nejučia įsitraukdami patiria ir pajaučia gamtos galią. Tiek Daiga Padaiga, tiek aš pati vertinam gamtą ir būtent atsirinkus šiuos vietinius žmones, šiuos perliukus, visi kartu dovanojam vaikams tikrą gamtos

atradimo džiaugsmą. Šiuo metu vyksta jau antroji stovyklos pamaina ir jau kelintas vaikas pasako, kad ši stovykla yra kitokia. Čia nėra prievartos, čia nėra perdėto griežtumo, čia ne klasės ir ne salės aplinka, čia vaikai labiau jaučias kaip namie, laukia sekančios dienos ir nori sugrįžti. Be kviestinių svečių, dar yra kasdieninė ryto mankšta, į kurią žaismingai įtraukia Gerda Kudrevičienė, jaunatviška ir energinga taip pat vietinė pilates mankštų ir šokių atstovė, vaikų kūno kultūros mokytoja. Vaikai mankštinasi gryname ore, rungtyniauja estafetėse, medituoja ir reflektuoja, kas patiko ar nelabai. Kad diena būtų išties turininga ir įsimintina, ši stovykla neapsieina ir be išvykų. Išvykos orientuotos į gamtos objektus, kuriose dar ir edukacijos ar gidų ekskursijos vyksta. Paminėtinos išvykos: Botanikos sodas su Paukščių klase, eksperimentų klase, Tradicinių amatų muziejus Kauno rajone, pasivažinėjimas ekologiniais bagiais Kačerginėje, Tado Ivanausko Obelynė ir kankorėžių edukacija bei kitos. Kur ir kaip kreiptis visiems susidomėjusiems stovyklomis ir norintiems dalyvauti? „Nuotykiai ir atradimai gamtoje“ dieninė stovykla yra viešinama facebook paskyroje Daiga Padaiga bei vietinėse facebook grupėse. Registracijos forma bei kontaktai dėl detalesnės informacijos taip pat skelbiami Daigos Padaigos paskyroje. Šiuo metu jau baigia užsipildyti paskutinė 08.10-08.14 pamaina. Geros dienos linkėdama, Indrė Benevičienė Tel. nr. +370 68114647

Ar bĹŤ keliaut ka pamat atviru

ĹŤtina ti toli, ad tytum ukÄ&#x2026;?

Bajalių trijulė buvo taip pat paveikta karantino, tad pavasario atostogos saulėtos Graikijos Zakinto saloje buvo iškeistos į vėjuotą, saulėtą, labai mažai lietingą Lietuvos Veneciją. Tačiau... nuvažiuoti tiesiog autostrada buvo nuobodžiai neįdomu, tad mes leidomės pagal Nemuno tėkmę, taip kaip senai senai keliaudavo tie, kurie neturėjo mašinos, bet žūtbūt svajojo aplankyti Kuršių marias ir įkvėpti jų dvasios.

Pasiruošę kartu? PIRMYN!!!

Pirmasis sustojimas tolstant nuo Kauno kita Nemuno puse žadėjo itin skanius pietus. Turbūt daugelis pasirinktumėt panemunės pilių maršrutą, tačiau mes kviečiame persikelti per Nemuną, pajudėti nuo Kauno per Ringaudus link Šakių. Gražus vingiuotas kelias, galimi vaizdingi sustojimai Kačerginėje, Zapyškio bažnyčia, Kulautuva, tačiau mes turėjome tikslą arčiau Šakių, Lukšiuose mūsų laukė Zyplių dvaras ir ...

LDK didikų pietūs restorane „Kuchmistrai“

Toliau kelias vingiavo vis arčiau arčiau Nemuno, kol vėl per jį persiritom Jurbarke. Tikrai šiame mieste rasite ne vieną lankytiną objektą, o mes ypatingai rekomenduojame Jurbarko krašto muziejų, kuriuos lankėme beveik visuose miestuose, kuriuose pavyko sustoti ilgėliau.

Po sočių ir skanių pietų, patraukėme keliu toliau... link didingos Tauragės. Šeimos su vaikais būtinai aplankykite Taurų parką, o mes sukome link Tauragės pilies likučių ir jame įrengto, mus ypatingai nustebinusio, interaktyviai šiuolaikiško Tauragės krašto muziejaus, kurio gamtos dalyje rasite mamuto kaulą, susipažinsite su įdomiais istorijos vingiais, krašto rūbais, įrankiais bei tradicijomis. Atpažinsite Tilžės krašto pavadinimą. Vakarop leiskite sau pavaikštinėti gatvelėmis iki šokančio fontano, jeigu sugalvosite apsistoti nakvynei, drąsiai rekomenduojame Senamiesčio apartamentus, o vakarienei vos už kelių žingsnių rasite kavinę “Star Pizza“, neapsigaukite čia rasite daugiau nei tik pica :)

Kitos dienos rytą, po ramios nakvynės Tauragėje, skanių pusryčių, pajudėjome toliau link savo tikslo, vis ta pačia kryptimi - palei Nemuno tėkmę :) Keletas įdomių sustojimų ties senomis bažnyčiomis mūsų laukė Žemaičių Naumiesčio senovinė medinė bažnyčia, keistai kvepianti traukinio bėgiais...

ir būtinai nuklyskite šiek tiek į šoną, pamatyti unikalią trikampę Degučių bažnyčią, tokia ji likusi vienintelė :)

Taip po poros bažnyčių pasiekiame Šilutę. Šilutės Hugo Šojaus dvaro muziejus, bet ne žų parką su Juraškos alėja, tad prasieikite t tu palei Šyšos upelį. Dar galite užsukti į Šilutės mažųjų laivų uo Pie

. Gaila, kad sekmadienÄŻ nedirbo enusiminkite, aplink atrasite gratrumpuoju arba ilgesniu marĹĄru-

ostÄ&#x2026;. etums mes sustojome Kichen Inn

Šilutėje nakvoti jau nebelikome, kelias nebetolimas, o mus pakeliui dar suviliojo Aukštumalos pelkės pažintinis takas. Turbūt tai buvo vienas pirmųjų Domo pažintinių takų, labai tinkamas pirmiems nekantriems kartams ir pabaigoje užburiantis tais mėlynais mėlynais vandens lašeliais, lyg dykumoje, pasislėpusiais durpynuose.

Ir jau visai netrukus mes pasiekėme senovinį Mingės kaimą. Pirmas įspūdis mus nuvylė, kažkas panašaus į Šilutės uostą, tačiau būtent čia, norint pajusti Lietuviškos Venecijos dvasią, būtina išsinuomoti laivelį ir paplaukioti po Nemuno deltos kanalus.

Štai... PAGALIAU!!! Ventė jau ranka pasiekiama, apsistojome Šturmų viloje, kuri garsėja ne tik unikaliais, žuvų vardais pavadintais kambariais, bet ir ypatingu žuvies restoranu „Šturmų švyturys“. Šiame restorane nėra meniu, tačiau visuomet paragausite tobulos žuvienės ir dar rasite bent kelis spalvingus, skoningus, nenusakomai sebinančio derinio patiekalus. Jeigu jaučiate silpnybę žuvies patiekalams - tai čia Jūs atrasite rojų. Žuvis čia patiekiama tik šviežia, dar ryte sugauta. Jeigu nemėgstate lietuviškos žuvies - drąsiai

ragaukite - galbūt ši patirtis visiems laikams pakeis Jūsų įsitikinimus. O patys patiekalai, sukurti gerbiamo Česlovo, nustebins net didžiausius gurmanus, tad užsimerkite, įsivaizduokite... Saldus mangas, gaivus melionas, miško mėlynių rūgštelė ir... šviežutėlio šlakio karpačio... Sutinkame! Neįmanoma įsivaizduoti, geriau nukeliauti paragauti. Kadangi restoranas sezoninis, tai patiekalai ir tiekiamas maistas nuolat kinta. Idealiausiu atveju būtų tobula ten nukeliauti bent per visus skirtngus metų laikus.

Ką dar vertėtų aplankyti Ventėje? jeigu iš Mingės kaimo neplaukėt iki Ventės rago arba Smiltynės mirusių kopų, tai galite ir būdami Ventėje arba Drevernoje. Dar būtinai pasiekite Ventės rago švyturį, tam aišku tobuliausias laikas pavasarį arba rudenį, kai vyksta paukščių migraciją. Galite stebėti jų žiedavimą. Taip pat aplankykite Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją.

Ir tikime, kad čia gal viskam neužteks laiko, tačiau mūsų kelionės atradimas buvo Dreverna ir jos apžvalgos bokštas, tad tikrai tikrai sugrįšime dar ten, kur vėjas plaiksto plaukus, išvalo mintis, saulė maloniai nurudina veidus, smagiausiai pramoga plaukti laivu, o giliausias įkvėpimas aplanko ragaujant ypatingus žuvies patiekalus. Be to čia yra SPA su baseinais, tad blogas oras visai nebaisus, svarbu tik tinkama apranga :)

Viskas turi pradžią ir pabaigą. Taip ir mūsų maršrutas... Nemuno delta pasiekta, Kuršių marios ir mirusios kopos aplankytos, namo laukė kelionė namo, nuobodžiu autostrados maršrutu, bet desertui... Klaipėdos pilies muziejus, taip pat linkime atrasti Klaipėdos miestą keliaujant pėsčiųjų maršrutu ir būtinai sustojant prie norus pildančio peliuko...

bei smagiai pašėlti Radailių dvare ir šalia jo esančiame Dinozaurų parke. Beje ten galima likti nakvynės ir atsigaivinti vaikams smagiai uždarame baseine, o tėveliams pasilepinti pirtimis.

Gero kelio ir dar daugiau mūsų mylimos šalies atradimų!!!

Daugiau istorijų ir nuotraukų pažadame jau greitai Skanios Bajalių istorijos puslapiuose

gyvenimo