Gyvenimo Gurmanai Nr. 19 by Gurmanai

gyvenimo

Apie ką šis numeris: 6 - Tėti, papasakok, kaip tu... 10 - Penki klausimai tėčiui 26 - Tėvas - stabilumo, saugumo, neplepančios išminties pagrindas 32 - Tėvo diena visame pasaulyje 34 - Italija 38 - Turkija 44 - Estija 50 - Norvegija 54 - Didžioji Britanija 60 - Japonija

64 - Pelėdos skaitiniai 76 - Mūsų medžiai

Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Aušra iš LowCarbLietuva Ieva Ąžuolaitytė Stanekienė Daiva Bartušienė Dovilė PreišegolavičiūtėMozūraitienė Odeta iš Samčio užrašai Simona iš Mukatanas Skanios Bajalių istorijos Viktorija iš Pelėdos skaitiniai Živilė iš Valgė Spalvė Viršelio nuotrauka: Dalia Padaigienė / @ fotodalia Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos

Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.

SVEIKI, gyvenimo gurmanai

Vyras... Išmintis... Saugumas... Tėvystė... Ar sutiktumėte su teiginiu, kad dažniausiai žurnalus skaito moterys? Jeigu taip - šiuo numeriu mes pasiryžome parodyti, kad vyriškas pasaulis yra ne mažiau įdomus. Jame iššūkių irgi netrūksta. Jiems taip pat nesvetimos temos apie vaikus :) jeigu ne - tuomet mes, kaip ir tu, esame vienoje valtyje, besiiriančioje link vieno ar kito kranto, kartais pirmyn, kartais atgal, bet visuomet balansuodami... nes būtent tai ir atskleidžia

gurmaniško gyvenimo grožius !

5 Nuotrauka: čekė Vladimíra Mináriková ©Imelised Eesti Saared (nuotraukos iš ciklo „Nuostabiosios Estijos salos“)

Kviečiame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!

Tėti, papasakok, kaip tu

Kai buvo nuspręsta šį „Gyvenimo gurmanai“ numerį išleisti prieš Tėvo dieną, o jo turinį dedikuoti tėčiams, tėvams ir tėtukams, gavau ir aš užduotį parašyti kažką apie tai. Tad pabandysiu, bet pirmiausia prieš pradėdama noriu pasakyti, kad dėliodama savo mintis labiausiai stengiausi nesudievinti ir dirbtinai nesureikšminti tėvų ir tėtukų taip, kaip sudieviname mamas per Motinos dieną, mokytojus per Mokytojų dieną, o mylimuosius per Šv. Valentino dieną. Tėvo diena, kaip ir mamos, ar mokytojų, turėtų būti ne kaip proga kartą metuose apkabinti, aplankyti, pasakyti myliu ir vertinu, bet kaip dar viena proga, tarp daugybės kitų.

Nuotraukos: www.freepik.com

Tėvystė įvairi kaip pasaulis

Aš esu antropologė ir į tėvystę nebemoku žiūrėti kitaip, nei per antropologijos akinius. Didelė laimė yra turėti šiuos akinius, nes jie man padeda suprasti tai, kad nėra vieno teisingo/ neteisingo būdo būti tėvais. Tai, kokie tėvai ir mamos mes esame, tai, kas yra geras/blogas tėvas, (kad ir ką tai reikštų), bei daug kitų dalykų susijusių su tuo, ką mes vadiname tėvyste, yra taip glaudžiai susiję su kultūra, kurioje mes gimstame ir užaugame. Kiekvienoje kultūroje yra savitos ir tik jai būdingos taisyklės, standartai ir būdai pagal kuriuos mes išmokstame būti tėvais. Todėl kai išgirstu žodį tėtis, mano mintyse prabėga ne tik mano pačios tėčio vaizdinys, bet ir daugybė kitų: Maorių genties tėčiai, kurie pirmiausia yra medžiotojai, o tik paskui vaikų prižiūrėtojai; prisimenu antropologo Barry Hewlett aprašytus Aka (bendruomenė gyvenanti miške besiribojančiame su Kongo ir Centrinės Afrikos Respublika) tėvus, kurie savo kūdikius slinguose nešasi drauge į medžioklę, o po jos vaikus perduoda mamoms, kad galėtų su kitais vyrais atšvęsti sėkmingos medžioklės pabaigą besimėgaudami palmių vynu. Dar būtinai pagalvoju apie tuos vyrus, kurie yra tėčiai, bet apie tai nieko nežino; prisimenu tai, kad vieni kenčia negalėdami tapti tėvais, o kitiems kančia prasideda iškart jais tapus; dar mintyse sušmėžuoja tėčiai pagal grafiką, savaitgaliniai tėčiai, tėčiai pagal DNR, vaivorykštės tėčiai, supertėčiai, pirmakarčiai tėčiai ir daugiavaikiai tėčiai, tėčiai gurmanai, tėčiai veganai, tėčiai keliautojai ir

u...

tėčiai sėslieji, tėčiai filosofai ir tėčiai praktikai, tėčiai išminčiai ir tėčiai studentai, tėčiai kenčiantys ir tėčiai gydantys, tėčiai verdantys lego sriubą ir tėčiai jos nemėgstantys... Yra tradiciniai tėčiai ir labai postmodernūs. Tėvystė ir vyriškumas

Kalbėti apie tėvą / tėvystę tuo pačiu reiškia kalbėti ir apie vyriškumą. Kitaip tariant, mūsų vyrai-tėvai yra tokie, koks yra apskritai mūsų visuomenėje požiūris į vyriškumą. Anot mokslininkų, postmodernios visuomenės yra draugiškos visuomenės vyrams-tėvams, nes jose leidžiama pasirinktibūti tokiais tėvais, ir tuo pačiu vyrais, kokiais jie nori. Būti labiau medžiotojais ir rūpintis savo vaikų bei šeimos gerbūviu, ar kasdien virti ne tik lego, bet ir brokolių sriubą. Todėl mes ir turime tiek daug skirtingų tėčių bei tėtukų, kurie, nepaisant vis dar mumyse esančių įvairių stereotipinių praeities šešėlių, (o gal virti lego sriubą nėra labai vyriška), nebijo būti tuo, kuo nori būti ir daryti tai, ką nori daryti. Vis dėlto, gyvenimas postmoderniame pasaulyje yra daug sudėtingesnis. Labai dažnai paaiškėja, kad didelės galimybės rinktis yra tik didelės iliuzi-

jos. Kai vienose vietose mums leidžiama būti kažkuo, labai greitai paaiškėja, kad tai niekaip nesuderinama su tuo, kuo turime būti kitose. Pavyzdžiui mes turime puikius įstatymus ir net palankų visuomenės požiūrį į vyrus einančius tėvystės atostogų, tačiau labai mažai vyrų, kurie tai daro... Tikiu, kad intuityviai skaitytojas/a nujaučia, kokia linkme galėtų toliau plėtotis mintys, tačiau aš jų neplėtosiu, nes man norisi kalbėti apie laimę, kuri susiklosto kai pavyksta suderinti tai, ko norisi, su tuo, kas galima. Be to aš noriu kalbėti apie tėvystę keičiančią gyvenimus, o ne įstatymus, kurie keičia gyvenimus. Hormonų audros - ne tik mamoms Mes įpratę kalbėti apie tai, kad kūdikio lauki-

mas, gimdymas ir auginimas, ypač pirmaisiais mėnesiais, yra labiau moterį, o ne vyrą, paliečiantis fenomenas. Tačiau mokslininkai pateikia vis daugiau duomenų apie tai, kad ne tik moterys patiria fiziologinius ir psichologinius pokyčius pastojus bei susilaukus kūdikio, bet ir vyrai. Ypač šiandien, kai būsimi tėčiai betarpiškai ir labai dažnai savanoriškai įsitraukia į kūdikio laukimą ir patį gimimą. Ir gal kaip tik dėl to daugybė studijų iš viso pasaulio rodo, kad vyrai taip pat patiria stiprius psichologinius ir fiziologinius/hormoninius pokyčius. 2011 metais buvo atliktas vienas pirmųjų tyrimų, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip kūdikio laukimas ir gimimas įtakoja vyrų fiziologiją. Šio tyrimo metu antropologas dr. Lee Gettler 5 metus stebėjo 624 vyrus ir jų tostesterono mažėjimą. Tyrimas atskleidė, kad per tą laikotarpį tie, kurie tapo tėčiais, t.y. 465 vyrai, patyrė daug reikšmingesnį šio hormono sumažėjimą lyginant su tais, kurie netapo tėvais. Tas pats mokslininkas, drauge su kitais, atskleidė ir dar vieną įdomų dalyką. Tų vyrų, kurie praleisdavo daugiau laiko su kūdikiu ir padėdavo mamai namų ruošos rutininiuose darbuose, tostesterono kiekio sumažėjimas buvo daug spartesnis nei tų, kurie to nedarė. Labai įdomu ir norisi klausti, ar tai rodo, kad vyrai daugiau bendraudami su savo vaikais tampa mažiau vyriški? Ar tai, kad kūdikio priežiūrai reikalingos tokios savybės, kaip dėmesingumas, kantrumas, jautrumas, empatija bei daug kitų, kurių neišvengiamai reikia bendraujant su kūdikiais, mūsų vyrus daro mažiau vyriškais? Be abejo atsakymas priklausys nuo to, kieno Jūs klausiate, bet, jeigu klausite mote-

rų, tai atrodo, kad netgi priešingai. Tyrimai rodo, kad vyro nuotrauka su kūdikiu ant rankų moteris jaudina, kelia pasitikėjimą ir žavėjimąsi daug labiau nei, bet kokia kita vyro nuotrauka. Mokslininkai tai aiškina tuo, kad šis vaizdinys moterims sukelia aliuziją į tai, kad šis vyras pirmiausia yra rūpestingas, mylintis ir dėmesingas tėvas, o tai yra vienas svarbiausių dalykų kiekvienai moteriai/mamai. Tėti, papasakok... Be abejo, yra daugybė klausimų, kurių mokslas dar neatsakė, o kai kurie jau pateikti atsakymai yra tik galimos prielaidos. Tačiau mums greičiausiai net ir nereikia jų, nes mes visi, kurie dar turime tėčius ir senelius, galime jų tiesiai paklausti: tėti/seneli, kaip jauteisi, kai aš gimiau/patekau į tavo gyvenimą? Mes žinome, kad su kiekvienu gimusiu vaikeliu gimsta ir naujas tėtis, vis kitoks tėtis. Tad tegul šis Tėvo dienos sekmadienis būna ta diena, kai Jūs paklausite (jeigu galėsite) ir sužinosite iš pirmųjų lūpų apie tai. Jau dabar įsivaizduoju, kokie skirtingi gali būti atsakymai... Tai patirtis, kuri ne tik keičia gyvenimą iš pačios gelmės, tai patirtis, kuri niekada nesibaigia. Tai patirtis, kuri paliečia daug stipriau nei bet kas kitas pasaulyje... Tai patirtis, kuri nesibaigia tol, kol esame vieni kitų gyvenimuose. Už tėčių meilę ir meilę tėčiams!!! Su meile, Daiva Nuotraukos: www.freepik.com

„Vaikai tai dvasiniai mokytojai, o ne tiesiog maži žmogeliukai, turintys sekti suaugusių pavyzdžiu“ [Tomas Dirgėla]

5 klausimai tėčiui „Kai tapau tėvu išmokau dalintis viskuo - lova, ledais, virusais“ [Justinas Supranavičius]

„Visų smagių dalykų prasimanytojai - tiktai tėčiai“ [Virginijus Staponkus] Nuotrauka: iš Tomo Dirgėlos asmeninio archyvo

„Idealus tėtis - tai vaikas tėčio rūbuose.“ [Paulius Rakštikas]

„Tėvystė gyvenimą pakeičia 360 laipsnių“ [Julius Rauluševičius]

„Tėvystė - tai būti šalia ir mokintis kartu su vaiku“ [Arūnas Požėra]

„Tėtis turi būti įvairiapusis, bet svarbiausia, kad vaikai jame matytų pavyzdį“ [Deimantas Ušurliakas]

Tomas - vaikų rašytojas, trejeto vaikų - penkiamečio, trimetės ir mažylio - tėtis. Mano kasdienybė sukasi aplink du man svarbiausius dalykus gyvenime - šeimą ir kūrybą. Be to dar domiuosi muzika, dainuoju ir groju ritmo mašina bene vienintelėje pasaulyje vaikų rašytojų muzikos grupėje “Knygų vaikai”. Kas tau yra tėvystė? Viskas! Pradedant skausmingu užlipimu ant nevietoje pamestos mašinėlės ir baigiant savęs pažinimu per bendravimą su savo vaikais. Jeigu reiktų apibūdinti idealaus tėčio portretą - koks jis būtų? Tėtis, kuris savęs nelaiko idealiu ir prieš savo vaiką nebijo suklysti, kažko nežinoti ar pripažinti savo klaidą. Ir gebantis leisti vaikui kiek tik įmanoma būti savimi, gerbti jo pasirinkimus, pomėgius ar nuotaikas. Ką pakeitė tavo gyvenime tapimas tėvu? Išmokė nesigraužti dėl smulkmenų ir džiaugtis kiekviena akimirka. Ir mano gyvenime viską sudėliojo į savo vietas. Kaip manai - koks turi būti tėtis? Griežtas taisyklių prižiūrėtojas ar nuolat siaučiantis žaidimų draugas? Abu viename, bet susigaudant, kada situacija prašo būti taisyklių prižiūrėtoju, o kada - žaidimų draugu. Koks žymus tėtis ar vyras tave įkvepia? Kodėl? Vytautas V. Landsbergis, kuris buvo ir mano kaip vaikų rašytojo krikštatėvis, ir dvasinis mokytojas. Dar man pačiam nebūnant tėčiu įkvėpė jo požiūris į šeimą, į vaikus kaip į dvasinius mokytojus, o ne tiesiog mažus žmogelius, turinčius sekti suaugusių pavyzdžiu.

Nuotrauka: asmeninio archyvo

Mane vadina Pauliumi Rakštiku, pagal profesiją esu verslo psichologas. Vedu mokymus, konsultuoju, rūpinuosi meditacijų programėlės PAUZĖ gyvybingumu, šiuo metu tai šviežiausias mano projektas. Tuo neapsiriboju – taip pat rašau, fotografuoju, filmuoju, montuoju ir t.t. Domėjimosi sritys kinta, šiuo metu domina statyba, sodininkystė, paukščių stebėjimas, miškininkystė ir kas seniausia iš pomėgių - žvejyba. Kas tau yra tėvystė? Savo vaikystės išgyvenimas nauju būdu. Savo išmoktų įgūdžių ir kompetencijų patikrinimas realiomis sąlygomis. Savo kantrybės ir atkaklumo išbandymas profesionalų lygoje. Savo EGO pamatymas be rožinių akinių. Išmoktų tiesų pasitikrinimas ir nuolatinis mokymasis visame kame rasti aukso vidurį. Dar daug kas. Jeigu reiktų apibūdinti idealaus tėčio portretą - koks jis būtų? Visada energingas ir palaikantis. Visada kantrus ir susitvardantis. Besąlygiškai mylintis ir rodantis pavyzdį. Nuolat tobulėjantis ir uždegantis smalsumu. Visada linksmas ir geranoriškas. Visada atliepiantis į prašymus ir tuo pačiu išlaikantis ribas. Griežtai švelnus ir išmintingai atkaklus. Greta kai būtina ir atokiai kai ateina laikas. Parodantis, bet nenurodantis. Daugiau stebintis, nei vadovaujantis. Kontroliuojantis save, bet ne kitus. Gyvas per veiksmą, o ne per žodį. Įkvepiantis gyvenimui ir priimantis mirtį. Stiprus kai reikia, bet pripažįstantis silpnumą. Autentiškas sau ir nebijantis apsijuokti. Vaikas tėčio rūbuose. Ką pakeitė tavo gyvenime tapimas tėvu? Ir nieko, ir viską. Gyvenimas keliauja tarsi ta pačia, giliai vizijoje matyta vaga. Tačiau kokybinio lygmens niekas (nei aš) palyginti negali. Akivaizdu tik tai, kad mano silpnumai tapo nuogesni man pačiam, o stiprybėms yra kur kas daugiau aplinkybių pasireikšti. Kaip manai - koks turi būti tėtis? Griežtas taisyklių prižiūrėtojas ar nuolat siaučiantis žaidimų draugas? Bet kokie kraštutinumai nėra gerai. Jei reiktų rinktis vieną blogybę – labiau būčiau draugas. Iš to kilusios problemos ateityje būtų mažesnės vaikui, nei būti per daug griežtu prižiūrėtoju. Koks žymus tėtis ar vyras tave įkvepia? Kodėl? Deja ar ne deja, bet nepažįstu tokių. Galiu tik svajoti ar įsivaizduoti, kad koks nors KahlilGibran būtų buvęs puikus tėvas (jei išvis turėjo vaikų) pagal savo tekstuose išreikštą požiūrį į vaikus, bet tai tik prielaidos ir esu daug kartų pasimokęs, kad autoritetai lieka tokiais tik tol, kol nepradedi jų pažinti artimiau. Man labiau priimtina įsivaizduoti nuasmenintą tėtį ar vyrą, kurį galiu susikurti kokį tik noriu, neprisirišant prie žmogaus, koks kažin ar gali egzistuoti.

Aš Julius. Man 34. Jau daugiau nei 10 metų dirbu draudimo srityje – rūpinuosi šeimų gerove, vaikų ateitimi. Domiuosi automobiliais, investavimu. Naujausia aistra – Kamado grilius. Čia su šeima praleidžiam nemažai laiko, nes kepam, verdam viską: nuo varškės gaminimo, tęsiant įvairiais kepsniai ir baigiant pvz. obuolių pyragu. Tuo pačiu esu ir dviejų vaikų tėvas. Kas tau yra tėvystė? Juokaudamas galiu pasakyti, jog Tėvystės tai yra išbandymų metas! Tai išbandymas ir man kaip tėvui ir aišku vaikams. Tokios dienos kaip vakar niekada nebus, nes vaikai yra tiesiog nenuspėjami – dažnu atveju net pats nepastebi kokiu greičiu jie auga, kokiu greičiu keičiasi jų sugebėjimai, mintys, veiksmai. Jeigu reiktų apibūdinti idealaus tėčio portretą - koks jis būtų? Idealus tėtis, tai tėtis vaikams! Natūralu, kad vaikai norėtų būti 100 proc. laiko su tėvais. Pvz. kiekvieną dieną gaunu tą patį klausimą iš dukros ir nesvarbu kartais ar tai rytas ar po pietų, bet klausimas nesikeičia – ar tu miegosi šiandien su manim? sūnus kai išmoko žodį ,,tėtis‘‘ tai nieko daugiau nekartodavo kaip tik tai. Ką pakeitė tavo gyvenime tapimas tėvu? Tapimas tėvu nori tu to ar ne, tačiau tavo gyvenimą pakeičia 360 laipsnių! Taip buvo ir man – laiko planavimas, laisvalaikio organizavimas, šeimos supratimas, atsakomybės jausmas, gyvenimo tikslas – viskas pasikeitė Kaip manai - koks turi būti tėtis? Griežtas taisyklių prižiūrėtojas ar nuolat siaučiantis žaidimų draugas? Tėvų tipų yra labai įvairių: nuo labai griežto iki viską leidžiančio. Mes kiekvienas tikriausiai kažką atsinešam iš savo vaikystės kaip mes buvome auklėjami, prižiūrimi. Man neteko lankyti darželio, nes jį atstojo močiutė – galima sakyti augau savarankiškai Mano tėvas buvo gan nuosaikus ir jei reikėdavo kažką leisti, pvz. eiti žvejoti – paskutinį žodį tardavo mama. Gal dėl to ir savo šeimoje aš esu labiau tas gerietis, žaidžiantis, dūkstantis, o mama taisyklių prižiūrėtoja. Koks žymus tėtis ar vyras tave įkvepia? Kodėl? Žymaus tėvo, kuris mane įkvėptų kaip ir neturiu, tačiau labai didžiuojuos tais tėvais, kurie turi 3, 4 ar net 5 vaikus !!! Jiems didžiausia pagarba. p.s. foto iš šių metų užgavėnių kai darželyje pas dukrą su visa jos grupę kepėme čirvinius blynus

Nuotrauka: asmeninio archyvo

18 Nuotrauka: asmeninio archyvo

Mylimos dukrelės Nidos atsakymas kas yra tėvystė? džiaugsmas, laimė, meilė ir ką čia dar rašyti...

Kas tau yra tėvystė? Tėvystė, tai pilnatvės jausmas. Tapus tėvu, kažkas viduje įsižiebia, ir nepaliauja degti – džiaugsmo, visapusiško rūpesčio, pakylėjimo ir didžiavimosi jausmas. Kol nebūni tėvu, to nesuprasdavau ir į vaikus žiurėdavau visaip kitaip. Vaikų auginimas, mokymas, vertybių perdavimas tampa svarbiausias dalykas pasaulyje. Besąlygiškas aukojimasis tampa kasdieniniu dalyku. Taip pat ir laisvalaikio praleidimas be šeimos - neįsivaizduotinas faktas. Darbe jau galvosi, ką veiksi grįžęs namo: žaisi badmintoną, spardysi kamuolį, dėliosi dėlionę ar aiškinsi nepabaigtus namų darbus. Taip pat pasikeičia ir maitinimosi įpročiai. Visi gurmaniški ar aštrūs patiekalai nukeliavo kažkur, liko tai kas patinka vaikams. Visas gyvenimas sukasi tik apie Juos. Jeigu reikėtų apibūdinti idealaus tėčio portretą koks jis būtų? Idealus tėtis – vaikų geriausias ne tik tėtis, bet ir draugas. Supratingas, paguodžiantis, kartu besidžiaugiantis mažomis vaikų smulkmenomis (kurios vaikams būna svarbiausi įvykiai). Idealus tėtis, tai tas kuris be žodžių supranta, ką vaikai nori pasakyti, žino vaikų mėgstamą žaidimą, skaniausią patiekalą, gražiausią spalvą ar patogiausius marškinėlius. Jis moka paruošti skaniausius makaronus, suplakti gardžiausią pienišką kokteilį. Svajoja, džiaugiasi ir verkia kartu su vaikais. Ką pakeitė tavo gyvenime tapimas tėvu? Visą gyvenimo būdą. Visi reikalai, pasidaro vaikų reikalais. Asmeniniai norai nukeliauja kažkur užmarštin. Viskas tampa pagal vaikus, bet iš tikro tai ir atneša smagius rūpesčius ir džiaugsmus. Kaip manai koks turi būti tėtis? Griežtas taisyklių prižiūrėtojas ar nuolat siaučiantis žaidimų draugas? Mama turi būti griežta, vaikų tramdytoja, šiurkščių drabužių rengėja, o tėčiai turi būti žaidimų draugai, ledų valgytojai, smaguriautojai, nutrūkgalviai, lobių ieškotojai, pramogautojai. Visų smagių dalykų prasimanytojai - tiktai tėčiai. Koks žymus tėtis ar vyras tave įkvepia? Kodėl? Žymių idealių tėčių manau nėra, nes visi jie daugiau rūpinasi žinomumu, o ne vaikais. Vaikams lieka mažai laiko. Neįžymus, bet idealus yra mano Tėvas, kuris mane išmokė ir paruošė gyvenimui. Jis mane įkvepia rūpintis mano vaikais, Jis man yra pavyzdingas Tėvas. dr. Virginijus Staponkus

Justinas - kūrybingas projektų vadovas. Nors dirbu tikrai ne kūrybinėse organizacijose - bankuose, IT kompanijoje, telekomunikacijų bendrovėje. O gyvenime esu ieškotojas. Profesinėje plotmėje ieškau saviraiškos laisvės, gyvenimiškose situacijose - prasmės, nesėkmėse – pamokų, laisvalaikyje – kūrybos. Kadangi tai vargina, kartu dar mokausi ilsėtis, nieko neveikti ir negalvoti. Nuo vaikystės labai mėgstu būti gamtoje ir žvejoti. Taip pat piešiu, tapau, lipdau, groju, dainuoju, plaukioju. Esu istorijos fanatikas, mane labai traukia visos istorinės vietos ir legendos. Negaliu gyventi be skanaus maisto ir pats labai mėgstu gaminti, tai man yra taip pat kūrybinis procesas. Esu parašęs eilėraštį (mokykloje) ir užrašęs 6 pasakas, kurių nesutiko leisti jokia leidykla. Nesenai įsigijau metalo detektorių ir pagaliau pradėjau važinėtis motociklu (teises turiu 10 metų). Taip pat esu šaulys, periodiškai dalyvauju pratybose ar kitoje šaulių veikloje.

Nuotrauka: asmeninio archyvo

Kas tau yra tėvystė? Tėvystė labai sudėtingas ir kartu paprastas dalykas. Jei žiūrėti sudėtingai, tai - atsakomybė ir pareiga, pastovus rūpestis ir galvojimas visomis kryptimis. Tai visų galimų rizikų įvertinimas, visiškas savo poreikių ribojimas ir didelis vidinis virsmas reikalaujantis daug pastangų. O žiūrint paprastai, tai yra kūryba, improvizacija ir labai gera mokykla. Jeigu reiktų apibūdinti idealaus tėčio portretą - koks jis būtų? Kūrybingas, protingas, empatiškas ir dvasingas. Reklamos agentūros savininkas važinėjantis į darbą su motociklu. Jogos mokytojas turintis III karate daną, ilgais plaukais ir su barzda. Privalo turėti statybininko, santechniko, elektriko, automechaniko ir šefo sertifikatus. Ir svarbiausia - mylėti vaikus. Taip pat labai svarbu tėčiui nepamiršti, kad jis turi būti ir vyras, išlikti patrauklus sau ir savo žmonai. Kartais tai yra labai sunku… Ką pakeitė tavo gyvenime tapimas tėvu? Pakeitė labai daug. Tėvystė išmokė planuotis laisvalaikį ir mėgautis juo. Pradėjau skaityti knygas, nors iki to laiko nerasdavau tam laiko. Taip pat įgijau savitvardos, kantrybės, besąlygiškos meilės, išmokau atsiprašyti, kai esu neteisus, išmokau dalintis viskuo (lova, ledais, virusais). Tapęs tėvu, pradėjau klausytis savęs, geriau suprasti ko aš noriu iš gyvenimo. Supratau koks svarbus santykis su savimi ir kaip svarbu yra skirti laiko poilsiui norint būti kokybišku tėčiu. Kaip manai - koks turi būti tėtis? Griežtas taisyklių prižiūrėtojas ar nuolat siaučiantis žaidimų draugas? Tai yra du tėvystės poliai ir kiekvienoje situacijoje reikia rasti teisingą pusiausvyrą. Negali būti visada draugas, nes vaikams būtinos aiškios taisyklės ir pastoviai priminti, kad jų reikia laikytis. Taip pat negali būti per griežtas, nes per didelis ribojimas trukdo vystytis kūrybiškai asmenybei, žudo smalsumą. Koks žymus tėtis ar vyras tave įkvepia? Kodėl? Iš žymių tėčių, įkvėpėjų, norėčiau paminėti Gabrielių Liaudanską ”Svarą”, Algį Kriščiūną, Vidą Bareikį. Jie yra kūrybingi ir stiprūs žmonės savo vidumi. Jie randa laiko kūrybai, sau, visuomeninei veiklai ir tėvystei. Jie sugeba daug nuveikti turėdami tiek pat mažai laiko kiek aš.

Arūnas - senjor IT analitikas, phd akustikos matavimų srityje, keliautojas su maisto pakraipa, plovas.lt įkūrėjas, vidurio Azijos patiekalų šefas, maisto edukatorius - terapeutas, galvotojas, inovatorius. Kas tau yra tėvystė? Būti šalia ir mokintis kartu su vaiku. Jeigu reiktų apibūdinti idealaus tėčio portretą - koks jis būtų? Jis būtų tas tėtis, kuris prieš gimstant vaikui jau turėtų tą 20metų tėvystės patirtį. Ką pakeitė tavo gyvenime tapimas tėvu? Kai nešiau išdidžiai pirmą vaiką iš ligoninės po gimimo, kažkas viduje susidėliojo ir koridoriaus gale jau buvau ne ‚kiauragalvis‘ studentas, o buvęs ‚kiauragalvis studentas‘. Nu bent mažiau kiauragalvis. Nu bent šiek tiek mažiau kiauragalvis. Nu gerai, pradėjau galvoti, kad galiu būti mažiau kiauragalvis Kaip manai - koks turi būti tėtis? Griežtas taisyklių prižiūrėtojas ar nuolat siaučiantis žaidimų draugas? Žaidžiantis tėtis, kuris žino taisykles. Koks žymus tėtis ar vyras tave įkvepia? Kodėl? Neturėjau kito vieno pavyzdinio tėčio, tik savo Tėtį. Bet iš įvairių fragmentų galėčiau sudėlioti tą įkvepiantį: vienas draugas su tėčiu eidavo į baseiną ir tenisą žaisti, kitas tėtis leido draugui neiti į mokyklą kartą į mėnesį, trečias autobusu pavežiodavo... Šiandieniniai ‚žymūs‘ tėčiai kažkokie fasadiniai, suvaidinti arba kažkokie ‚prašvitę‘ ... O vyrai imponavo / imponuoja protingi ir išlaikyti, bei kita kategorija ... kaimo šviesuoliai.

Nuotrauka: asmeninio archyvo

Deimantas - 37erių metų tėtis, jau 12 metų dirbantis finansų srityje. Šeima yra didžiausia vertybė mano gyvenime. Turiu puikią žmoną ir du nuostabius vaikus. Ypač domiuosi krepšiniu, o taip pat ir mėgėjiškai žaidžiu. Nemažai skaitau apie naujausias technologijas. Kas tau yra tėvystė? Tėvystė man visų pirma yra pareiga. Taip yra ir daugiau pareigų, tačiau ši viena reikšmingiausių. Taip pat tėvystė yra neatsiejama nuo atsakomybės išugdyti ir dorai išauklėti savo vaikus. Jeigu reiktų apibūdinti idealaus tėčio portretą - koks jis būtų? Jis būtų be galo mylintis, bet ne lepinantis. Griežtas, reiklus, bet sąžiningas ir teisingas. Tuo pačiu švelnus ir dėmesingas. Ką pakeitė tavo gyvenime tapimas tėvu? Tapimas tėvu pakeitė visą mano gyvenimą! Prisidėjo daugiau atsakomybės, tapau rūpestingesnis, empatiškesnis. Kaip manai - koks turi būti tėtis? Griežtas taisyklių prižiūrėtojas ar nuolat siaučiantis žaidimų draugas? Tėtis turi būti įvairiapusis, bet svarbiausia, kad vaikai jame matytų pavyzdį, koks būtent turi būti tikras mylintis vyras: saugantis, besirūpinantis ir branginantis visus šeimos narius. Koks žymus tėtis ar vyras tave įkvepia? Kodėl? Sakyčiau Arvydas Sabonis. Keturis puikius vaikus pasauliui užaugino nepaisant visų iššūkių ir sunkumų.

Tėvas neplepa

Nuotrauka: Ryčio Baltrušaičio asmeninio archyvo

s - stabilumo, saugumo, ančios išminties pagrindas Birželis pasitinka su dar viena ypatinga ir prasminga švente – Tėvo diena. Apie tėvus, tėvystę ir dar daugybę kitų svarbių bet kartais užsimirštų dalykų kalbėjomės su kun. Ryčiu Baltrušaičiu, Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonu. Juk jis ir pats yra tėvas. Savo parapijiečių, dvasios ugdytinių. Kun. Ryčiui teko tėvo pareigos ir atsakomybės kiek kitokioje formoje nei mums dažniausiai įprasta, todėl šis pokalbis tegul bus Jums gurmaniška pažintis praturtinanti sielos receptorius savo gilumu ir prasme... Kun. Ryti, papasakokite, kaip nusprendėte tapti kunigu? Kunigu norėjau tapti nuo mažų dienų, nors mano gimtoji šeima nebuvo nei religinga, nei praktikuojanti. Neturėjau ir močiučių, kurios meldėsi rožinį ar litanijas. Niekas iš šeimos neragino ir neskatino tapti kunigu, nes neturėjo supratimo, kas tai yra ir kad tokiems dalykams galėtum atiduoti savo gyvenimą. Augau kaime, veikloms būtų erdvės į valias, todėl imdavausi vadovauti kaimo vaikams, ir, nežinia kodėl, bet rinkdavausi kunigo vaidmenį. Tad darbo turėjau į valias, ypač pavasarį, kai jau atsirasdavo triušiukai, kačiukai, viščiukai. Tai būdavo gausu krikš-

tynų, o dar daugiau laidotuvių. Tėvas buvo paskyręs žemės sklypą, kuriame leisdavo laidoti. Dabar ten auga didžiuliai mano paties sodinti medžiai. Vėliau pradėjau patarnauti šv. Mišiose. Mano pašaukimo formavimuisi daug šviesios ir teigiamos įtakos turėjo dabar jau visai senučiukė, tikybos mokytoja. Taigi, Dievas kažkaip asmeniškai susirado mane ir rado būdą užkalbinti. Ką Jums asmeniškai reiškia žodis „tėvas“? Tėvas - stabilumo, saugumo, neplepančios išminties pagrindas. Tėvo asociacija su žiemos karusele, kurią konstruodavom kūdrai užšąlus ledu. Viduryje reikėdavo įstatyti labai stabilų baslį, kad prie jos pritvirtintum kartį o prie jos roges. Ir tada jau pramoga garantuota. Jei tik tas centrinis baslys išsiklibindavo - viskas, visas ratas ir bendravimas žlunga. Žinoma ir šaknys. Tai ypač supratau po savo tėvo mirties. Esate parapijos klebonas. Dvasiškasis „tėvelis“ tūkstančiams žmonių. Kaip jaučiatės juo būdamas? Jaučiuosi puikiai, nes turiu galimybę tarnauti Jėzaus pavyzdžiu. Klebonystė - tiesioginė ku-

nigystė, kurion suplaukia ir džiaugsmai ir vargai, ir pastoraciniai dalykai, o ir buities darbai. Ypatinga proga telkti žmones, rasti tinkamus tam tikrom atsakomybėm. Per šią tarnystę aš pats galiu ieškoti Dievo valios, augti tikėjime, parodyti savo ryžtingumą maldoje, pasitikėjimą Dievu ir kitais.

jo iki Kažką duodančiojo, bet Bažnyčios uždavinys ir yra vesti prie teisingos Dievo sampratos, ypač atvertos Biblijoje, bet ir Bažnyčios bei atskiro žmogaus patirtyje. Tiesa, kad žmogus Dievo link pasuka rūpesčių slegiamas ir spaudžiamas, nors žavi ir žmonių gebėjimas dėkoti. Tai galiu spręsti iš šv. Mišių intencijų, kurios ne visos tik už mirusius. Ar suvokia kaip dangiškąSu kokiais sunkiausiais iššūkiais susiduriate jį tėvą? Dalis, arba tam tikrais periodais, nes kai eidamas šias atsakingas pareigas? Kas Jums kurie meldžiasi tik Jėzui, yra kas labiau įsidrąsina „spręsti reikalus“ per Mariją, ar visą Trejybę. suteikia stiprybės? Bet tikrai, pats savo ausimis ne kartą girdėjau, Gal didžiausias iššūkis, kaip prakalbinti gyve- kai žmogus taria: „Tėve...“. nimo džiaugsmo ir prasmės netekusį žmogų, kuris sakosi, kad nieko nenori, viskuo, net ir Ką pastebite dabartiniuose tėvuose? Ar jie Dievu, nusivylė. Stiprybės teikia Eucharistijos keičiasi? Kas tuose pokyčiuose džiugina? O šventimas, šiokiadieniais, bet ypač sekmadienį, gal kažkas liūdina? kai bendruomenė maldoje tiesiog ošia, junti, kad ne žmogaus galios esame pripildyti ir pa- Pastebiu tą „centrinio gyvenimo karuselės balkelti. Daug skaidrių akimirkų padovanoja žmo- sio“ išjudėjimą. „Klimato atšilimas“ neleidžia nės, kurie neieško kunigo kaip draugelio, šašly- įšalti... Vyrai tampa atviresni, bet tuo pačiu kų drauge valgytojo, ar savo šeimos madingos metu mažiau autoritetingi savo vaikams. Mane puošmenos, bet juose randu gyvą Dievo alkį. glumina, kad jau mažametis vaikas tėvui įsakiAlkį tikrų dalykų, troškimą turėti dvasios tėvą, nėja ką ir kaip daryti; nors tikėtina, kad trūksta netrafaretiškai švęsti Susitaikinimo sakramentą. dialogo, paremto kantriu laiko skyrimu, buviTie momentai „duok mums Dievą“ - centrinė mo tarpusavio bendravime. Man atrodo, kad veikimo ir visų iniciatyvų ašis. Stiprybės teikia tėvai nesikalba su savo vaikais, ypač sūnumis, ir nuostabi Alytaus ir jo apylinkių gamta, kur apie lytiškumą ir jausmus. Tai leidžia padaryti galiu vaikščioti, važinėti dviračiu, žavėtis Dievo draugams ir socialiniams tinklams, ar net neir žmogaus kuriamu pasauliu. tinkamiems pornografiniams portalams. Dažnai pastebiu, kad tarp tėvo ir paauglio sūnaus Būdamas kunigas daug laiko praleidžiate su nėra akių kontakto, lyg bijoma vienas kito, kartikinčiaisiais. Kokia dažniausia jų samprata tais gal net laikoma nevyriškumu. Bet jei nėra apie Dievą? Ar jie suvokia jį kaip savo dangiš- akių kontakto, koks tada yra, tik bendro namų stogo jungtis. kąjį tėvą? Tačiau randasi vis daugiau tėvų, kurie yra su savo Samprata apie Dievą labai įvairi - nuo Mylimo- vaikais, tėvų, kurie kantriai moko, kviečia dirbti

drauge, kalbasi apie esminius dalykus, turi kantrybės išklausyti visus kalbinius vinguriavimus. Liūdniausia - vaikai augantys be tėvo, vaikai patyrę skyrybas, arba tėvų netektis. Parapijoje yra apie 16 šv. Mišių patarnautojų, net neklausęs galiu pasakyti, kuris neturi tėčio, ir kodėl tai matyti. Augti be tėvo - negauti to, be ko gyvenime neapsieisi. O kai negauni, ieškai pusfabrikačių. Neramina ir tai, kad ypač ugdymo klausimai, dažnai, paliekami tik mamai, kad tėvai vyrai neryžtingi, kartais per sentimentalūs, liaudiškai sakytume, nevyriški. Neduok Dieve, bailiai. Kaip manote, ar tėvų svarba ir indėlis į vaikų auginimą dabar nėra perdėm nustumtas į šalį? Turiu omenyje, kad dažnai visi kalba tik apie mamų vargus, buitį, išgyvenimus tapus mama. O kaip tėčiai? Ar dažnai tenka padėti jiems su naujais užgriuvusiais jausmais? Čia sisteminis dalykas. Turi išgaruoti postsovietinės šalies vyro samprata, kad vyras tai kietas erelis, kuris nerodo jausmų, nieko nesigaili ir t.t. Bet, kad nebūtų ir lepšys, kuris užuot paspaudęs ranką, įdeda tau į ranką kažkokią pravėsusią varlę. Kaip ir minėjau, Nuotrauka: Ryčio Baltrušaičio asmeninio archyvo

Nuotrauka: Ryčio Baltrušaičio asmeninio archyvo

daug dalykų palikta mamai, bet čia vėl, tėvai tarpusavyje, dar prieš Santuoką turi būti rimtai pasikalbėję apie vaikų auklėjimą. Jei tėvas po pusdienio praleisto su vaiku sako: „Geriau jau savaitę maldas kapoti“, tai rodo, kad neturi su savo vaiku ryšio. Tarpusavio ryšio klausimas svarbus. Dažnai apsiribojama tik buities dalykais, draudimais, ribomis. Čia labai kantraus santykio kūrimo vieta, ne visi kantrūs. Padėti su užgriuvusiais jausmais netenka dažnai, tačiau beveik kiekvienas tėvas išpažintyje guodžiasi, kad nesusikalba su savo vaikais. Kokiu tėvu esate, kokiu norėtumėte, siekiate būti?

mimą - žvejybą, medžioklę, varžybas. Tėvas turi BŪTI su šeima, veikti su šeima, vadovauti maldai prieš sekmadienio pietus, nebijoti savo vaikų nuklydimų, pasitikėdamas laukti. Tėvas turi itin gerbti savo žmoną, eiti drauge. Vaikai tėvų meilėje turi užaugti sveiki, saugūs ir drąsūs kilti iš gimtojo lizdo savarankiškam skrydžiui. Gal turite patarimų, susijusių su tėvais mums, žmonoms/mamoms/dukroms? :) Mylėti juos. Dėkojame už pokalbį!

Dirbančiu, besimeldžiančiu, girdinčiu, neužkraunančiu savo vidinių naštų, senatvėje slaugomu savo vaikų. Žinau, kad daug skaitote, mylite meną. Gal galite pasidalinti savo gražiausiais atradimais - eilėraščiu, pasakojimu, knyga, mintimi apie tėvą, tėvystę? Nieko stipresnio nesu skaitęs už Gregorijaus Kanovičiaus romanuose „Ožiukas už pora skatikų“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“ veikiantį tėvą Efraimą. Kaip manote, koks turėtų būti geras tėtis? (Jo būdo bruožai, savybės, asmenybė ir pan. O gal dar kažkas?) Neskubantis iš namų į jokį jam mielą užsiėKalbino Ieva Ąžuolaitytė Staneikienė / azuolaityte.lt

TÄ&#x2014; die visa pasa Nuotraukos: Dalia PadaigienÄ&#x2014; / @fotodalia

Ä&#x2014;vo ena ame aulyje

Tėvo pagerbim Italijoj

švenčiama nuo 1030 met nediktinų iniciatyva. Vėli labai išpopuliarino pranc Šventas Juozapas katal yra vertinamas kaip visų kuriose pietų Italijos vie lijoje buvo įprasta tėviška mus benamius, valkatas juos vaišinti, kaip šeimo nama tipiškai įvairiai. Pa niais (pasta ceci), kaip p las, trintos sriubos su špa kepti ar troškinti šparag Na ir būtinai - saldumyn Emilijos- Romanijos reg puliarūs Raviola. Tai būt koldūnai), bet su saldž įdaru. Keptas orkaitėje a Vidurio Italijoje, Umbr mėgstami blyneliai (frit miltų arba su virtu ryžių daus likerio padažu. Pats žymiausias saldumy di San Giuseppe.

Tekstas: Gidė Italijoje Aida Skorupskait

mo šventė je

tų vienuolių beiau 1399 šventę ciškonai. likų bažnyčios tėvų tėvas. Kai etose, pvz. Siciai kviestis į nas, našlaičius ir os narius. Vaišiasta su avinžirpirmas patiekaaragais, įvairiai gai ir artišokai. nai. gione labai poūtų ravioli (tipo žiu marmelado arba troškintas. rijoje, Markėje ttelle) iš ryžių ų pienu bei sal-

ynas - zeppole

tė /@ atostogositalijoje

zeppole di San Giuseppe Reikės kremui: 2 kiaušinių trynių 75 g cukraus 25 g miltų 200 ml pieno 50 ml grietinėlės 1 šaukštelio vanilės pastos arba burboninės vanilės ankšties Reikės tešlai: 250 ml vandens 50 g sviesto 150 g miltų žiupsnio druskos 3 kiaušiniai Papuošimui vyšnių ir cukraus pudros

Kremui tryniai plakimo šluotele išplakami su cukrumi iki purios geltonos masės, kai cukraus kristalai jau nesijaučia. Sudedami persijoti miltai ir gerai išmaišoma. Pienas su grietinėle ir vanilės pasta užvirinamas. Mažais kiekiais supilamas į kiaušinių masę, pastoviai maišant. Gauta masė lėtai kaitinama puode ko sutirštėja. Visa sudedama į dubenį, paviršius uždengiamas maistine plėvele, kad būtinai leistųsi su kremo paviršiumi. Kremas būtinai atšaldomas šaldytuve. Kol kremas šala, kepami pyragėliai. Vanduo su sviestu ir druska užvirinamas puode. Tuomet staigiu judesiu supilami miltai ir maišoma maišoma kol visas sulimpa į vientisą tešlos gabalą. Perkeliama tešla iš puodo į indą ir po vieną mušami, bei kaskart gerai išmaišomi kiaušiniai. Darbas ne iš lengvųjų, bet... kantrybės visuomet apdovanoja geriausiu rezultatu. Tešla paruošta, sudedame ją į konditerijos maišelį su specialiu antgaliu. Kepimo skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, suformuojami apvalūs dvigubi žiedai. Plikyti žiedai dedami į karštą 170 °C orkaitę ir kepami 25-35 minutes priklausomai nuo jų dydžio. Iškepę būtinai atvėsinami. Patiekiant vidurys ir vidus pripurškiamas kremu ir - žinoma tradiciškai - vyšnia :) Kviečiame pažiūrėti originalų, mus įkvėpusį receptą, ČIA

Nuotraukos ir receptas: DovilÄ&#x2014; ir Mantas Bajaliai /@ bajaliai

Tėvo

švenčiama treč taigi šiais meta Iš esmės švent kiria nuo motin prasidėjus vasar ais vykti į iškyl kais, anūkais, gamtoje įkurtus kur praleidžia pusryčių ant p oliu, o dienai b kūrimas ir ilga Net jei šeimos dažnai tokie pa giami tiesiog pi Paskutinius kel yra uždraustas v bėda, nes turkai minto maisto a mais esančio res Visos šventės Tu dravimu, tėvų ir mu, gausiu pusr tos stiklinaičiu Dovanos čia nė sia pokalbiai, na daugybė nuotra

iena

Turkijoje

čiąjį birželio sekmadienį, ais ji bus birželio 21 dieną. timas daug kuo ir nesisnos dienos šventimo, tačiau rai, gana įprasta savaitgalilas gamtoje. Šeimos su vaitetom ir dėdėm vyksta į s specialias piknikų vietas, visą dieną. Pradeda nuo pievos, žaidimų su kamubaigiantis prasideda griliaus as įvairių kebabų kepimas. s neturi galimybių išvykti, asisėdėjimai gali būti surenievoje šalia namų ar parke. lis metus grilių kūrenimas viešose vietose, tačiau tai ne i tiesiog atsiveža jau pasigaar tiesiog užsisako iš netolistorano. urkijoje yra siejamos su benr vyresnių giminaičių lankyryčių stalu ir daugybe arbabei juoda kaip naktis kava. ėra labai svarbios, svarbiauaujausių įvykių aptarimai ir aukų instagramui! Tekstas, receptai ir nuotraukos: Jolita Koruklu /@ Surfingtheworldcuisine

Pyragėliai su mėsa Kaytaz Böreği

Reikia įdarui: 500 gramų maltos jautienos 2 svogūnai 1 a.š. druskos 1 a.š. juodųjų pipirų 1 a.š. pomidorų pastos Tešlai: 1 kg miltų 1 valg.š. mielių 1 a.š. druskos 1 a.š. cukraus 350ml vandens apie 100ml aliejaus

Į didelį dubenį sudėkite miltus, mieles, druską, cukrų ir vandenį ir minkykite, kol gausite minkštą tešlą. Uždenkite ir palaukite 30 minučių, kad tešla pakiltų. Kol tešla kyla, paruoškite pyragėlių užtepus. Nulupkite svogūnus ir supjaustykite juos nedideliais gabalėliais. Dubenyje sumaišykite svogūnus, maltą mėsą, pomidorų pastą, juoduosius pipirus ir druską. Gaminant pyragėlius pirmiausia rankas pasitepkite aliejumi. Taip bus patogiau formuoti pyragėlius. Tešlą padalinkite į vienodo dydžio kamuolėlius. Rankomis ištampykite tešlą į stačiakampį, patepkite aliejumi ir du kartus sulankstykite į stačiakampio formos paplotėlį. Sudėkite ant aliejumi išteptos skardos. Taip pakartokite su likusia tešla. Tada ant viršaus vienodai paskleiskite mėsos įdarą. Kepkite 200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20-25 minutes kol pyragėliai pakils ir kraštai apskrus, o mėsos užtepas bus iškepęs.

Estijoje, kaip ir kitose

Tėvo diena

yra švenčiama antrąjį lapk go būna niūru ir šalta, lie gatvių apšvietimai ne retą Estai tėvo dieną švenčia lab viai. Paprastai tėčiai yra kvi dainuoja ir šoka mokyklo se renginiuose, jiems įteik O šventinį sekmadienį nam mamų pagalba, paruoštos Ilgai svarsčiau, koks patie spindėtų estų tėvo dieną, patiekalo estai neturi. Ir „Retro“ šokoladinis migdo niūrius lapkričio rytus, ka nosies ir taip reikėdavo sav ną pliaupiant lietui ir pučia palikus vaikus mokykloje s Talino senamiestyje išgerti ti „Retro“ torto gabalėliu. Pardavėja jau net neklaus kavos ir padėdavo gabalėlį tos kavinukės jau keletą m primena tuos niūrius Talin kai šį tortą įtraukė į mamo sprendžiau, kad geresnės p linti šiuo receptu tikrai neb

e Skandinavijos valstybėse,

a (Isadepäeva)

kričio sekmadienį, kada už lanetus merkia vos ne kasdien, o dieną taip ir lieka neišjungti. abai panašiai, kaip ir mes, lietuiečiami pamatyti, kaip jų vaikai ose ir darželiuose vykstančiuokiamos rankų darbo dovanėlės. muose laukia vaikų, neretai su vaišės. ekalas galėtų būti tas, kuris atnes kažkokio vieno tradicinio nusprendžiau, kad būtent šis olinis tortas, man primena tuos ada niekur nesinorėdavo kišti ve kažkaip palepinti eilinę dieant tikram jūriniam vėjui, kada skubėdavau į mažutę kavinukę i rytinės kavos ir pasmaguriauAš tą tortą tiesiog dievinau!!! sus įpildavo puodelį kapučino į šio torto ant prekystalio. Deja, metų nebėra, o šis tortas vis dar no rytus. O kadangi mano vaios kepamų tortų TOP5, tai nuprogos nei Tėvo diena pasidabus. Tekstas, receptai ir nuotraukos: Živilė Stumbrienė /@ valgespalve

Tikrojo autentiško recepto taip ir nepavyko rasti, tačiau šis mano kepamas receptas yra tas, kurį man užrašė kavinukės pardavėja ir nors tai buvo tik ingredientų sąrašas, to tikrojo skonio proporcijos po keleto kepimų buvo sėkmingai įspėtos. Receptas visai nesudėtingas, pagaminsite gan greitai, tačiau geriausiai gaminti iš vakaro, nes tortas tada bus pats skaniausias. Jis tikrai vertas pabandymo, o man jis labai patinka, nes jame nėra nė gramo miltų.

Retro tortas

Biskvitui: 4 kiaušinių 300 g cukraus 250 migdolų miltų 1 šaukštelis kepimo miltelių 100g juodojo šokolado. 150 g sviesto Kremui: 1 kg grietinės(galima naudoti ir graikišką jogurtą, bet su grietine atsiskleidžia tikrasis torto skonis) 200 g cukraus 40 g želatinos šaukštelio šviežiai spaustų citrinos sulčių. Jei mėgstate, galima įmaišyti marmeladinių saldainių. Papuošimui: Tirpinto šokolado Maltų migdolo riešutų. Uogų ar vaisių

Kiaušinio baltymus atskirkite nuo trynių. Trynius išmaišykite su cukrumi. Sviestą išlydykite kartu su susmulkintu šokoladu. Kiek pravėsusius supilkite į kiaušinių masę. Gerai išmaišykite ir supilkite migdolų miltus prieš tai sumaišytus su kepimo milteliais. Kiaušinio baltymus išplakite iki standžių putų ir per keletą kartų įmaišykite į masę. Viską gerai išmaišykite ir supilkite į sviestu išteptą kepimo formą. Geriausiai naudoti atsegamą formą. Reikia iškepti 4 biskvito blynus, tad galite kepti vieną biskvitą ir jį jau iškeptą perpjauti į 4 dalis, arba kepti 4 atskirus biskvitus. Aš kepu 2 biskvitus 20 cm pločio formoje ir juos dalinu pusiau. Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje, priklausomai nuo biskvito storio, 20-40 minučių. Manieji iškepa per maždaug 30min. Ar biskvitas jau iškepė galite patikrinti su mediniu iešmeliu. Jei iešmelis švarus – biskvitas iškepęs. Prieš sutepant biskvitus būtina atvėsinti. Paruoškite kremą. Grietinę gerai išmaišykite su cukrumi ir citrinos sultimis. Išbrinkintą želatiną ištirpinkite garų vonelėje ir pravėsusią supilkite į grietinės masę. Viską išmaišykite ir dėkite į šaldytuvą 20-30 min. Teliko sutepti tortą. Aš tą darau uždaroje formoje, nes ne visada grietinė linkusi greitai stengti. Man gražu kai vienas, vidurinis, pertepimas būna storesnis, jį pagardinu marmeladiniais saldainiais, tada tortas būna su intriga, o atpjautas gabalėlis gražesnis. Suteptą tortą palikite šaldytuve per naktį, kad susistovėtų. Išėmę iš formos papuoškite tirpintu šokoladu, smulkintais migdolų riešutais bei vaisiais ir uogomis.

Daugiau spalvingų receptų ieškok -- >

Norvegi

yra švenčiama š

Tėvo diena Nor trą lapkričio se dieną. Ši diena dienų pasaulyje Tėvo diena netu vegijoje, bet buv nos dienai po an dažniausiai tėvo čiama birželį, N prašymu buvo n didesnis tarpas Tėvo diena nėra nos diena ir yra čiama tarp artim šią dieną šeima goti bei kaip ir lovą. Taigi siūlau ir tė kažką įdomesni nos pirštelius be

Atšiaurioje

ijoje tėvo diena

šaltu metų laiku - lapkričio 8 dieną.

rvegijoje yra švenčiama anekmadienį arba lapkričio 8 sutampa su daugeliu tėvų e. uri labai senų tradicijų Norvo įvesta, kaip atsvara motintrojo pasaulinio karo. Nors o diena pasaulyje yra švenNorvegijoje ji prekybininkų nukelta į lapkritį, kad būtų tarp motinos dienos. a tokia populiari kaip motia vidinė šeimos šventė švenmųjų šeimos narių. Įprastai a leidžia tėčiui ilgiau pamier mamai atneša pusryčius į

ėčiui pusryčių į lovą atnešti io nei įprastai, o būtent duoe miltų. Tekstas, receptai ir nuotraukos: Aušra Ludvigsen /@ lowcarblietuva

Duonos lazdelės Reikės: 170 g tarkuotos mocarelos 95 g migdolų miltų 2 valg. š. kreminio sūrio Žiupsnelis druskos 1 kiaušinio 1 valg.š. sutraiškyto česnako 1 arb.š. džiovinto rozmarino

Orkaitė sušildoma iki 200 °C. Mocarela, kreminis sūris ir migdolų miltai suberiami į indą atsparų mikrobangų krosnelei ir lengvai sumaišomi. Indas su produktais dedamas į mikrobangų krosnelę vienai minutei ir pakaitinamas auštoje temperatūroje. Dubuo išimamas, produktai prieš vėl įdedant juos į mikrobangų krosnelę 30 sekundžių, atsargiai pamaišomi. Sūris turėjo išsilydyti, o masė tapo lipni. Galima dubenį ir jame esančius produktus kaitinti virš vandens vonelės, tačiau tai užims daugiau laiko. Įmušamas kiaušinis, sudedamas rozmarinas ir traiškytas česnakas. Viskas pamaišoma kol masė pavirsta į vientisą tešlą. Dirbama greitai, nes tešla geriau pasiduoda, kai yra šilta. Iš tešlos susukami rutuliukai, o iš jų duonos lazdelės. Lazdelės suguldomos ant skardos išklotos kepimo popieriumi ir kepamos 10 minučių, kol gražiai pagelsta.

Didžiojo tėv

yra švenčiama t Tai diena skirta pag Tą dieną daugelis žm tėvus ir pasveikinti s tės be dovanų? Tą di čiai, šlepetės, kojinės Vos pasibaigia mamos randa atvirukai skirti tė “Geriausias tėtis pasau Likus savaitei iki š da vaikams padaryti o mamos padeda Jei mamos dieną tai tėčio diena daž ke arba laikas leidž Apie alaus barus šiandie vienu britišku desertu, k no betvarkė). Šis desert ledže. Tai prestižinė mo Britanijos aristokratų Anot pasakojimų, šis metu, kuomet buvo su me buvo morengų py mis. Tai kas iš jų liko

oje Britanijoje vo diena

trečią birželio sekmadienį. gerbti tėvus, senelius, uošvius. monių stengiasi aplankyti savo su šia švente. O kokios švenieną yra dovanojami kaklaraišs ar kiti drabužių elementai. diena, tuoj prekybos vietose atsiėvo dienai, su skambiais užrašais: ulyje“, „Mano tėtis kietas“ ir t.t. šios dienos, mokyklos padei atvirukus, dovanėles tėtėms vaikams paruošti pusryčius. valgoma daug saldumynų, žai praleidžiama kepant laužiamas vietiniame alaus bare. en nerašysiu, bet noriu pasidalinti kuris pavadintas “Eton mess“ (Itotas atsirado apie 1930 m. Itono kookykla, kurioje mokosi Didžiosios ir turtingųjų vaikai (berniukai). desertas atsirado vienos iškylos uniokotas vienas krepšys, kuriayragaičiai su grietinėle ir uogoir buvo pavadinta „Eton mess“. Tekstas, receptai ir nuotraukos: Odeta Kudopčenkienė /@ samciouzrasai

Paprastai šis desertas yra sluoksniuojamas taurėse ar permatome inde:laužyti morengai, grietinėlė, uogos, morengai... Tačiau aš pagaminau šventiškesnį variantą, kurį pamačiau kadaise internete. Šiam desertui naudojau pirktus morengo krepšelius, nes jį ruošia vaikai, bet jei turite savo morengų receptą-puiku. Kepkite savo virtuvėje patys.

Eton mess

4 porcijoms reikės: 300 ml plakamos grietinėlės 3 valg.š. cukraus pudros 1 arb.š. vanilės ekstakto 1 sauja uogų(naudojamos braškės arba avietės) kelios šviežių mėtų šakelės

Dubenyje išplakama grietinėlė su cukraus pudra ir vanile iki standumo. Plakti reikėtu vidutiniu stiprumu apie 3-4 min. Į morengų krepšelius dedamos uogos, ant viršaus dedadamas grietinėlės kremas. Puošiama likusiomis uogomis ir mėtų lapeliais.

Žuvies suvožtinis

4x100 g šviežios lašišos filė be kaulų 1 arb.š. rūkytos paprikos 1 arb.š. česnakinės druskos pagal skonį pipirų 4 bandelės burgeriams 1 valg.š. majonezo 1 valg.š. pomidorų padažo 2 saujos sultenės lapelių šlakelis aliejaus(jei kepsite keptuvėje) Lašišos filė pabarstoma česnakine druska, pipirais ir rūkyta paprika. Keptuvėje įkaitinamas šlakelis aliejaus ir dedama žuvis. Kepama iš abiejų pusių, kol žuvis apskrunda ir iškepa. Majonezas sumaišomas su pomidorų padažu iki vientisumo. Bandelės šiek tiek pašildomos, galima trumpai apkepinti ant kepsninės. Ant apatinės bandelės dedamas padažas, sultenės lapeliai, žuvies filė ir uždengiama viršutine bandelės dalimi.

Lašiša ir omletu

2 didelių avokadų 3 kiaušinių 120 g rūkytos lašišos 1 arb.š. citrinos sulčių 1 valg.š. pieno 1 valg.š. sviesto žiupsnelis druskos žiupsnelis maltų pipirų kelios šakelės krapų 1 arb.š. ikrų

Avokadai nuplaunami, perpjaunam lakstoma citrinos sultimis. Keptuvėje įkaitinamas aliejus ir svi Kiaušiniai išplakami su pienu, dru nių masė į keptuvę ir kepama. Kai o mentele išmaišoma. Omletas padalinamas į avokadus, u užberiami smulkinti krapai.

įdaryti avokadai

mi pusiau, išimami kauliukai. Paš-

iestas. uska bei pipirais. Supilama kiaušiomleto kraštai ims tvirtėti medine

uždedama pjaustyta lašiša, ikrai ir

Šašlykai marinuoti juodoje arbatoje

1.5 kg kiaulienos sprandinės 2 svogūnų 100 g juodos arbatos 2 arb.š. džiovintų bazilikų 2 arb.š. džiovintų raudonėlių 1 arb.š. druskos 1 arb.š. maltų juodųjų pipirų

Arbatžolės užpilkomos verdančiu vandeniu (apie 1 l.) ir paliekamos pritraukti. Atvėsusi arbata perkošiama per sietelį. Į atvėsusią arbatą dedami supjaustyti gabaliukais kiaulienos sprandinė ir palikama kelioms valandoms pasimarinuoti. Kai mėsa pasimarinuoja arbatoje, nupilamas skystis ir sudedami smulkinti svogūnai, džiovintos žolelės, pipirai ir gerai rankomis išmaigoma. Palikama valandai šaldytuve. Prieš veriant ant iešmų mėsa padruskinama. Kepama mėsą suvertą ant iešmų vis pavartant, kol iškepa. Valgome su norimu garnyru.

Jap Tėvo dien metais šve

nesio trečią sekm vaikai sveikina tė lėmis ir rankų

„Chichi n

Japoniškai skamb diena!“

Populiaru vaišintis lais, o mes liekam patiekalų - suši. K sekančiuose puslap

ponijoje na kiekvienais enčiama birželio mė-

madienį. Šios šventės metu tėvus su saldumynais, gėdarbo alaus stiklinėmis.

no hi, omedeto!

bėtų sveikinimas „Su Tėvo

s krabų ir krevečių patiekame prie vieno populiariausių Kurio receptu pasidalinsime piuose.

Nuotraukos: Oksana Aoyama Kovalskytė

Receptai ir nuotraukos: Simona /@ mukatanas

Uramakis su tunu, agurku ir aštriu padažu Man pasilepinimas ir kas nors skanaus reiškia šiuos sušius. Jie gaminami su šviežiu tunu – tamsiai raudonu ir sviestiniu, agurkais ir aštriu padažu, susukti sušiai apvoliojami paskrudintose sezamų sėklose. Visa tai širdžiai mielas valgis dar ir todėl, kad tunas, gausus riebiųjų omega-3rūgščių. Tiesą sakant, Kaune duris atvėrus pirmajam „Sushi Express“, pirkau šiuos sušius dažniau, nei norėčiau tai pripažinti savo piniginei. Paprastai valgydavau juos čia pat, prie baro, lengvai pamirkydama sojų padaže, dosniai pagardintam aštriais Wasabi krienais. Visgi, laikui bėgant, kai atsirado galimybių įsigyti kokybiško tuno, šių sušių idėją pritaikiau namams. Esu girdėjusi, kaip šis receptas vadinamas „liepsnojančios geležies ritinėliu“. Mano manymu, toks pavadinimas, net jei iš tiesų jis ir neegzistuoja, labai tinka šiam Uramaki, kadangi baltais, beveik skaidriais ryžiais apsuptas tunas yra labai panašus į iki raudonumo žaizdre įkaitusius geležies strypelius. Suktinukui reikės: 1/2 Nori (džiovintų jūrinių dumblių) lapo (paimkite 1 nori lapą, perlenkite jį pusiau lygiagrečiai jame einančioms linijoms ir per sulenkimo vietą perpjaukite peiliu) 110 g virtų kibių apvaliųjų ryžių, paskanintų saldžiu ryžių actu (receptą rasite ??? psl.) 2 arbatinių šaukštelių aštraus padažo 40 – 45 g tuno filė, geriausios, kokią tik galite rasti 1 ilgavaisio agurko juostelės, be sėklų (10-15 g) Kelių šaukštelių juodųjų ir baltųjų sezamų sėklų mišinio, paskrudinto sausoje keptuvėje Aštriam padažui reikės: 100 g majonezo (geriausia naminio) 1 - 2 arbatinių šaukštelių aitriosios paprikos pastos Pasidėkite šalia aukštą stiklinę ir dubenėlį šalto vandens. Į stiklinę įmerkite peilį. Paruoškite aštrųjį padažą: majonezą sumaišykite su aitriosios paprikos pasta. Bambukinį kilimėlį kruopščiai apvyniokite maistine plėvele, kad mažiau liptų ryžiai. Padėkite pusę Nori lapo ant bambukinio kilimėlio 3 cm atstumu nuo apatinio bambukinio kilimėlio krašto. Suvilgykite šaltu vandeniu rankas. Paimkite kamuoliuką ryžių ir, stipriai nespausdami, greitai juo išklokite Nori lapo paviršių taip, kad viršuje liktų 3 cm pločio neuždengtas Nori lapo kraštas, o apačioje ryžiai 3 cm būtų išlindę už Nori lapo. Ryžius stenkitės iškloti kuo tolygiau. Paėmę Nori lapą su išklotais ryžiais apverskite į kitą pusę taip, kad prieš jus būtų ryžiais neišklota Nori lapo pusė, o viršuje matytumėte išlindusius ryžius. Apverstas Nori lapas taip pat turi būti kuo arčiau (apie 3 cm atstumu) apatinio bambukinio kilimėlio krašto. Nori lapo viduryje horizontaliai užtepkite juostelę aš-

traus padažo (pačių Nori lapo kraštelių netepkite, palikite apie pusės centimetro tarpelius neužteptus, kad, sukant ritinėlį, padažas netrykštų per kraštus), ant jo uždėkite agurko juostelę. Virš ir žemiau agurko juostelės išdėliokite tuno filė lazdeles. Viršutinį Nori lapo kraštelį vos vos patepkite vandeniu. Pradėdami sukti sušio ritinėlį, pirmiausia kelkite apatinį bambukinio kilimėlio kraštą ir sukite iki tos vietos, kur prasideda ryžiai. Pirštais prilaikykite įdarą. Kai abu Nori lapo krašteliai susilies, toliau tvirtai sukite ritinėlį į priekį tol, kol šis bus visiškai užklotas kilimėliu. Bambukinio kilimėlio pagalba paformuokite, kad sušio suktinukas įgautų stačiakampio formą. Stenkitės labai stipriai nespausti. 6. Aštriu šaltu vandeniu suvilgytu peiliu supjaustykite sušio suktinuką į 8 lygias dalis. Sezamų mišinį paberkite į plačią ir gilią lėkštę. Imdami po 4 sušius (suglausdami juos į vieną eilę), apvoliokite sezamų mišinyje.

Pelėdos skaitiniai

Nuotraka: Mantas Lukoševičius

Sveiki visi, knygų puslapių šiūrentojai! Ar pastebėjote, kad prie mūsų namų slenksčio jau stoviniuoja VASARA? Greit tas laikas bėga, tiesa? Ne vienas iš mūsų jau laukia saulės kaitros, ilgo bei nepailstančio šviesos žaismo, aitrių kvapų ar tiesiog atostogų nuotaikos. Poilsio, maudynių, lauko žaidimų ar puodelio kavos šiltą rytmetį čiulbant paukšteliams. Gyvenimo malonumai! Svarstau, kad neatsitiktinai Tėvo dieną minime birželį. Didžioji dalis tėvelių - vaikystėje - mus džiugina it vasara. Lauki, kada grįš iš darbų, kad užšokt ant nugaros, pažaisti trankius žaidimus ar tiesiog pabūti kartu. Tėčiai drąsesni, smarkesni ir ne tokie „kasdieniai“. Jie tarsi šventė. Kaip ir vasara. Na, tikiu, kad bent jau gyvenimo gurmanų tėčiai yra būtent tokie! :) O Pelėda, norėdama ne tik pasveikinti tėčius, bet ir palepinti visus vyrus šį kartą skaitinius dedikuoja būtent jiems. Tikiu, kad moteriškoji auditorija smalsesnė, tad drąsiai galite žvilgtelt per petį ir jūs! Tiesiog, Tėčių dienos proga visas puslapių dėmesys - vietoje gėlių - VYRAMS. Esamiems ir būsimiems Tėčiams. Skubu pasidžiaugti, jog išskirtinis numeris, tad išskirtinės ir naujienos! Šį kartą, prie pagrindinių rekomenduojamų knygų rasite ir trumpus autorių interviu! Galėsite pasmalsauti ką jie šiuo metu skaito bei kokias žinutes siunčia būtent Jums savo knygomis. Jolita Herlyn - ne vienos moters širdis užbūrusi rašytoja, naujausią romaną kviečia atsiversti ir vyrus. Kodėl? Skaitykite ir sužinosite. O Kristijonas Kaikaris, tikiu, daugelio vyro „girdėtas“ kaip F-1 balsas, siūlo čiupti debiutinį trilerį ir pasinerti į greitį ten. Jūs jau skaitote, tiesa? Tad malonių akimirkų! Pasinerkite į puslapius, pailsėkite ir toliau būkite mūsų kasdienybių vasaros.

Jolita Herlyn „Žinau, kad nieko nežinau“ Ar įmanoma gyvenimo balansą sutalpinti ne tik vienuose namuose, bet ir jų gyventojų širdyse padalinti po lygiai? Tai pasakojimas APIE vieną šeimą ir jos darnaus gyvenimo užkulisius. Draugų, artimųjų, kolegų bei nenuspėjamumo faktoriaus indėlį į jį. Apie tvirtą ryšį ir jo išbandymą priėjus kryžkelę. Apie jausmą, kai kartu gyventi ne begali, bet ir atskirtai ramybės nerasi. Apie tai, kaip galima nebepažinti net savo paties minčių, o kitą, manyti, jog žinai iki kaulų smegenų. Istorija primena ir apie kaltę, kuri mėgsta grįžti it paklydęs bumerangas, nors ir po daugelio metų. Knyga papasakos apie toleranciją bei platų požiūrį į pasaulį iki tol, kol jis pasibeldžia į tavo namų duris. Knygoje gyvena meilė, draugystė, išdavystės kartėlis, rutinos lobynai bei nesuplanuojami kasdienybės trupiniai ir svarstyklės, kuriomis galime pamatuoti savo gyvenimų harmoniją. REKOMENDUOJU mėgstantiems šeimos dramas - kai iš šalies nepriekaištingi gyvenimai viduje užputoja labiau nei šampano burbuliukai. Ir kai tereikia vos vieno sakinio, žvilgsnio ar detalės, kad viskas staigiai iššautų it neapsikentęs kamštis. Manau, kad neapsigaus ir tie, kurie nenori su savimi tampytis storo skaitinio ar susižavėjo viršeliu - tekstas knygoje toks pats malonus akiai, bet sveria daugiau, nei pati knyga. Rekomenduoju pabandyti ir vyrams: subtili erotika, filosofijos krisleliai ir detektyvo atgarsiai - pravėdinsite galvas ir, galiausiai, galėsite aptarti knygos siužetą su antrąją puse. Logiški sakiniai, jokių įmantrybių tik „dėl grožio“ bei aiški struktūra turėtų nudžiuginti ne vieną ieškantį paprastumo su aiškia žinute. NEREKOMENDUOJU nemėgstantiems gvildenti santykių temos, skaityti kasdienius gyvenimo scenarijus ir klausti savęs - o ką dabar daryčiau aš, kaip reaguočiau, kur link pasukčiau. Susilaikykite, jei nemėgstate užkliūti už aštrių kampų ir likti pats sau vienas pasiaiškinti, kodėl gi ta šukė čia mėtėsi. Manau, kad tekstas iškėlė ne vieną skaudulį, bet taip ir paliko jį nuogą, be platesnių komentarų. Saviems vidiniams apmąstymams. Nerekomenduoju, jei nematote ryšio tarp kūno ir sielos alkių, bet vis tik, jei išdrįsite akcentuoti esmę, ne detales pabandykite ir perskaitysite namų darnos receptą.

keli klausimai autorei... •

Kaip manote, kiek esate gyvenimo gurmanė?

Kokiu turiniu žmogus užpildo sąvoką “gyvenimo gurmanas”, priklauso nuo daug įvairiausių faktorių: amžiaus, išsilavinimo, šeimos, charakterio savybių. Kai buvau jauna, norėjau savimi išmatuoti pasaulį, nedvejodama atsiduodavau įvairiausioms patirtims, mokiausi ne tik sklandyti, bet ir kontroliuoti sapnus, ne tik nardyti, bet ir levituoti. Ir, žinoma, norėjau išbandyti, kiek kančios gali atlaikyti meilės indas... Su metais tą beatodairišką smalsumą keičia patogumo poreikis. Nakvynė palapinėje net ir gražiausiame gamtovaizdyje nebežavi, kūnas prašo patogios lovos... Žinoma, gaila, kad kūno poreikiai vis labiau konkuruoja su sielos poreikiais. Kartu pastebiu ir kitą tendenciją: norint mėgautis gyvenimu reikia vis mažiau išorinių įspūdžių, užtenka to, kas prikaupta tavo sieloje. •

Kokią knygą šiuo metu skaitote ar planuojate skaityti?

Iš Vilnaus knygų mugės parsivežiau visą lagaminą knygų, tai dabar vieną po kitos ir skaitau. Šiuo metu Stefano Ahnhemo “9 kapas”, tikrą skandinavišką detektyvą, su rafinuotom žmogžudystėm, painiu siužetu ir itin niūria atmosfera. Šis autorius buvo atvykęs į mugę, gailiuosi, kad nepavyko sudalyvauti susitikime su juo. Tikrai būčiau paklaususi, iš kur jie tiek fantazijos semiasi (juokiasi). Po šios knygos seks “Lotosas”, kurio autorė Lijia Zhang taip pat šiemet viešėjo Vilniuje. • Jūsų knygą rekomenduoju perskaityti vyrams. O jūs, kaip autorė, ką atidžiau siūlytumėt perskaityti ar kokią žinutę kūriniu norėtumėt perduoti būtent vyriškai auditorijai? Kadangi iš prigimties nesu moralistė, tai ir vyrams palieku visišką laisvę atkreipti dėmesį į tas vietas, kurios joms pasirodys įdomiausios (juokiasi). Perskaitę romaną, tikiuosi, jie supras, kad moteris bet kokiame amžiuje yra fizinė būtybė. Kūniško artumo poreikis gali būti užmigdytas, bet jis gyvybiškai reikalingas. Neapleiskite savo moterų, vyrai (juokiasi).

Nuotrauka iĹĄ Jolita Herlyn asmeninio archyvo

Kristijonas Kaikaris „Nėra vietos dviem“

Kokiu greičiu lekia paslaptys? O kokia papildoma detalė suteikia joms pagreitį? Ar godumas turi kainą? Ir kur, kada bei kodėl tikrai nėra vietos dviems?

Istorija apie tai, kad gyvenimas turi galią apvirsti greičiau nei per akimirką - gal net visus tris kartus per sekundę. Apie tai, kad kartais, visai netikėtai, viena para mūsų gyvenime gali tapti svarbesnė bei reikšmingesnė, nei visi mūsų iki šiol nugyventi metai. Istorija apie ilgaamžę draugystę bei naujas pažintis, apie tai, kad stipriam ryšiui ir komandai puoselėti svarbiausia yra pasitikėjimas ir tikėjimas vienas kitu. Apie teisingus ir klaidingus sprendimus bei jų poveikį vienas kitam. Apie antgamtinius reiškinius, mūsų suvokimo ribas, galimybes ir gobšumą kaip žmonijos foną. Apie tai, kad nuojautą papildžius bent lašeliu logikos ir sauja atidumo galima ne tik išsigelbėti, bet ir pasmerkti. Nelygu kaip ir kuo matuosi. REKOMENDUOJU pirmiausia vyrams, kurie norėtų pradėti skaityti, bet stovi pasimetę knygyne ir galvoja, kad visi romanai parašyti moterų širdims. Šis, manau, nudžiugins ir jūsų pramoginių leidinių išsiilgusias galvas. Taip pat, siūlau ieškantiems lengvos mistikos apraiškų, holivudinio, bet ne Holivude vykstančio veiksmo, vyriškų reikalų intrigos ir stabilios meilės be abejonių ar romantinių nėriniuotų svaičiojimų. Tekstas, manau, patiks mėgstantiems ne pūkuotus romanus, o romanus, kuriuose jausti techniškumas, detalių svarba, o įtampa verčiant puslapius lydėtų iki paskutinio atodūsio. Bet pastaroji išaugtų ne iš baimės, o iš smalsumo - kurion pusėn pakryps įvykiai. Rekomenduoju, jei pavargote nuo istorijų pririštų prie „praeitis - dabartis“ linijos ar norėtumėte pasvajoti kas būtų, jeigu būtų, į kokią ateitį gali nuvesti šiandienos atsitiktinumai, o ne kuistis praeities vingiuose. Tad absoliučiai rekomenduoju norintiems pabandyti kažką naujo, pačiupinėti bent vieną žvaigždę fantastikos galaktikoje, bet, vis tik, daryti tai saugiu atstumu, nepakylant per aukštai nuo žemės. NEREKOMENDUOJU prisiekusiems fantastikos guru, nes įsivaizduoju, kad jums čia gali pasirodyti per seklūs vandenys. Na, nebent norite sumažinti savo įpročių kiekį iki minimumo. Taip pat nerekomenduoju ir visai netoleruojantiems fantastikos bei neturintiems imuninės sistemos logiškai nepaaiškinamiems reiškiniams. Jei net paprasčiausi pora gramų fantastikos elementų jums sugadina ir nusveria į neigiamą pusę kilogramą gero teksto - tai, susimildami, neimkite. Nors, vis tik, jei nenualpote iš beviltiškumo matę bent vieną x-failų seriją, augote terpėje, kurioje nesvetimi pokemonai, digimonai ar drakonų kovos, o, galiausiai, iš patirties ar pasakojimų žinote rusiškos kultūros hierarchijos principus (kas, iš esmės, gali tapti kuo puikiausiu fantastikos pasaulio pradžiamoksliu), manau, kad galite skirti šiai knygai galimybę įrodyti, jog šiek tiek fantastikos gali tapti puikiausiu treneriu fantazijai ugdyti.

Nuotrauka iĹĄ Kristijono Kaikario asmeninio archyvo

keli klausimai autoriui...

• Kaip manote, kiek esate gyvenimo gurmanas? Gyvenimu aš mėgaujuosi! Kam gyventi, jeigu negali tuo mėgautis? Jei į gyvenimą žiūrėti kaip į restorano meniu, nesu labai išrankus, išmokau mėgautis ir paprastais patiekalais, bet nuolat trokštu išbandyti naujus receptus, įvairius skonius. Nenusiviliu, jeigu į burną patenką kas nors neskanaus – kitą kartą žinau, kad tai nevalgoma! •

Kokią knygą šiuo metu skaitote ar planuojate skaityti?

Dabar skaitau dvi knygas: Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“ ir Andy Weir‘o „Artemindę“. Kai pradėjau rašyti, ėmiau skaityti kitaip. Anksčiau man knygose svarbiausia buvo dinamiška ir įtraukianti istorija su įdomiais veikėjais. Dabar analizuoju, kaip autoriai kalba su skaitytoju. Owens knygą pasirinkau visų pirma dėl to, kad ji pernai buvo perkamiausia. O Weir‘as užkabino su „Marsiečiu“, bet turiu pasakyti, kad ši jo knyga ne tokia vykusi. Tiesa, skaitau dar ir trečią knygą – savo antrąjį rankraštį. Kadangi mėgstu fantazuoti ir dažnai užduodu klausimą „kas būtų, jeigu būtų?“, koronaviruso pandemija mane suintrigavo pažvelgi į ateitį – kas būtų, jeigu kovą prieš virusą žmonės pralaimėtų?.. • Jūsų knygą rekomenduoju perskaityti vyrams. O jūs, kaip autorius, ką atidžiau siūlytumėt perskaityti ar kokią žinutę kūriniu norėtumėt perduoti būtent vyriškai auditorijai? Nerašiau knygos nei vyriškai, nei moteriškai auditorijai. Ir jokiu būdu nesakau, kad ji parašyta vyrams, bet subalansuota moterims. Arba atvirkščiai... Rašydamas turėjau labai konkrečius tikslus – daug veiksmo tikrose vietose Tailande ir Kazachstane, įvykiai rutuliojasi greitai, bet nenuspėjamai, jeigu veikėjai įsimyli, tai be ilgų kalbų ir seilėjimųsi bei praeities kapstymo, šiek tiek mistikos ir fantastikos, nenuspėjami scenarijaus posūkiai ir pabaiga, leidžianti susimąstyti, galbūt, padaryti savo išvadas. Gaunu atsiliepimus, kurie mane džiugina tuo, kad šiuos tikslus pavyko neblogai pasiekti. Knyga patinka ir moterims, ir vyrams. Kadangi vyrai skaito ženkliai mažiau grožinių knygų, reiškia manoji daugeliui tikrai tiks. Ar noriu perduoti kokią žinutę? Galbūt... Žinutė mano knygoje yra ne viena. Kadangi visi skaitytojai skirtingi, leidžiu jiems žinutes rasti patiems. Tuo pačiu noriu pasakyti, kad ši knyga yra pramoginė – su ja kviečiu skaitytoją bent trumpam užmirši pasaulį, kuriame jis gyvena, ir kartu su knygos veikėjais pasinerti į nuotykius Tailande ir Kazachstane.

P.S. Dar daugiau skaitinių, kurie turėtų sudominti vyrus. • Dovilė Štuikienė „Antrininkė“ - knyga apie farmacijos verslą ir jo šešėlius. Patiks norintiems dar labiau susidraugauti su lietuvių autoriais. • Antanas Šileika „Laikinai jūsų“ - knyga apie tarpukario Kauną ir vietinius Džeimsus Bondus. Mėgstantiems savus veikėjus ir istorijos krislelius. • Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė „Kabinetas 339“ - knyga stebintiems aktualijas ir mėgstantiems politines intrigas. • Jonas Bonnier „Pakibę“ - knyga aprašanti tikrą nusikaltimą ir laukianti savo Netflix ekranizacijos! Mėgstantiems detales, tikras vietas ir azartą. • Michelle McNamara „Išnyksiu tamsoje“ - mėgstantiems tamsesnius kūrinius, serijinius žudikus ir kriminalus.

Tekstas ir nuotraukos: Viktorija Lukoševičienė

Daugiau skaityk

a Sk i

n iti

Nuotrauka : Vileta DumÄ?iuvienÄ&#x2014;

Mūsų medžia

Dienos, kai sninga žiedlapiais man gražiausios metuose, nepraleidžiu progos pasigrožėti, atgauti jėgas ir pamąstyti. Šį kartą apie vyriškus kvapus. Neslėpsiu, gavusi tokį prašymą, pirmiausia sutrikau, bet atisėdusi po medžiu, supratau kad turiu ką pasakyti. Kadangi neseniai klaidžioju po eterinių aliejų pasaulį ir tikrai negaliu laikyti savęs specialiste, bet greičiausiai todėl degu noru pažinti ir atrasti. Dabar mano kvepalaieteriniai aliejai ir jų mišiniai, atradau kvapų, kurie mane išreiškia. Pagalvojau, kad nepažįstu nė vieno vyro besikvėpinančio eteriniais aliejais. Pabandžiau įsivaizduoti, kaip kurčiau kvepalus vyrams... Pirmoji pagrindinė nata būtų- mediena. Man tai - simbolis - stiprybės, išminties, harmonijos, tvirtumo, ilgaamžiškumo, tradicijų, protėvių, istorijos. Galima rinktis, bet kokį mėgiamą.

Kėnio eterinis aliejus harmonizuoja ir balansuoja. Naudojamas nuo seniausių laikų ir minimas Biblijoje. Pašalina neigiamą energiją.Padeda susikaupti dirbantiems protinį darbą. Tinka riebiai ir mišriai, senstančiai odai. Gerina kraujotaką, gali pagelbėti nuo radikulito. Naudo-

jam vim La nia kv

Ju sk nu diu nį) atp jau kie

Gv su sp ria mi

mas esant padidintam prakaitamui, pleiskanoms, infekcijų pažeistą odą. abai dera mišinyje su visais citrusiniais eteriais aliejais, pipirmėte. Na, ir kaip žmogus, ir vapas be prieskonio...

uodasis pipiras - apibūdinamas kaip kausmą ypač reumatinį, spazmus uimantis eterinis aliejus, pasižymintis uretinėmis, valomosiomis (ypač bluž) savybėmis. Stimuliuoja pervargus, palaiduoja. Svarbu pasitikrinti alerginį utrumą, jis naudojamas nedideliais ekiais.

dojamas nedideliais kiekiais. Šildantis cinamonas taip pat tiktų kaip kvepalų sudedamoji dalis, labai tinkamas esant virškinimo sutrikimams. Eterinius kvapus galite maišyti į augalinį aliejų, pagrindinio kvapo naudokite apie 5 lašus, kitų 2-3. Mišinį geriausia ruošti tamsaus stiklo indelyje. Tikrąjį mišinio kvapą pajusite sekančią dieną, tepti pulsuojančias kūno vietas. Artėjant tėčio dienai raginu mylėti mūsų stiprybės ir tvirtumo atstovus, rasti užuovėją ir ramybę jų glėbiuose. Galite sukurti dovaną savo rankomis ir širdimi, neabejoju, jie būtų nustebinti!

vazdikėlis - tonizuojantis, padeda usikaupti dirbant protinį darbą.Tinka portuojantiems, raumenims, sąnaams. Gerina virškinimą, priešuždegiinis. Atbaido vabzdžius. Tap pat nauTekstas: Dovilė Preišegolavičiūtė-Mozūraitienė

gyvenimo