Gyvenimo gurmanai Nr.2 by Gurmanai

gyvenimo

Apie ką šis numeris: 6 - Gurmaniški pokalbiai 10- Fermentacijos pasaulis 14 - Klajonės 20 - Grill malonumai 26 - Fotografų patarimai krikštynoms 28 - Šalių virtuvės - Japonija 30 - Gurmanai rekomenduoja 32 - Low carb gyvenimas 36 - Gaivios salotos 42 - Saldžioms akimirkoms

Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Aušra iš Low Carb Lietuva Gintarė ir Alvydas Kučai Mukatanas Kumutės virtuvė Skanios Bajalių istorijos

Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos

___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.

SVEIKI gyvenimo gurmanai

Didžioji vasaros dalis jau atrodo praskriejo... nors tie nesibaigiantys karščiai tiek

išvargina, kad jausmas lyg ta vasara tęsiasi jau mažiausiai pusmetį, o nebegaivina nei ledai, nei šalta kava. Tad laukiame vasaros vakarų, kupinų įvairių pokalbių, laukiame rytų, jau apsigaubusių rūkais, o dienomis tyliai svajojame apie siestas bei vandenyje pamerktas kojas... nes gyventi

gurmanišką gyvenimą būtina kiekvieną sekundę.

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!

Nuotraukos asmeninio archyvo

Mūsų pažintis su Svetlana prasidėjo nuo mažųjų sausinukų temos, vėliau ji buvo pagražinta dekoro idėjomis ir galiausiai nuspalvinta gėlių studija Vilniaus senamiestyje. Kokių svajonių projektų vizijos dabar gimsta galvoje? Deja, bet studiją-krautuvėlę teko uždaryti, nepasiteisino. Bet aš šiuo klausimu nenuleidžiu rankų ir turiu viziją ateityje rasti kitas tinkamas patalpas, kuriose įsikurs dirbtuvės. Ten planuoju ir pati darbuotis, ir vesti įvairius mini mokymus norintiems išmokti bent jau paprasčiausių floristikos dirbinių gamybos, t.y. vainikų pynimo, velykinių kompozicijų, Kalėdinių eglučių ir pan. O šiuo metu aš intensyviai darbuojuosi savo namų studijoj užmiestyje, kaip ir anksčiau, iki studijos-krautuvėlės įkūrimo :) Taip pat ketinu šiais metais būtinai apsi-

lankyti bent vienuose floristikos kursuose. Ypač įdomu būtų sudalyvauti kursuose, kuriuose veda iš užsienio atvykę floristai profesionalai. Norisi platesnių „vandenų“ :) Šiandien puošiate ne vieną šventę, koks iššūkis buvo pats didžiausias? Kiekviena šventė savotiškas iššūkis, nes niekada nebūna vienodų švenčių. Žinoma, didžiausi iššūkiai laukia tuomet, kai gauni didelius rimtus projektus. Pavyzdžiui, Kaune teko kartą dekoruoti gyvais augalais 240 vnt. kėdžių, argi tai ne iššūkis? :) Kaip gimė noras dekoruoti šventes ir iš kur ta meilė gėlėms? Jei kas nors prieš 6 metus man būtų pasakęs,

Floristika - Hobis, kuris virto Darbu kad dirbsiu šį darbą, būčiau turbūt garsiai nusijuokus. Nes iš tiesų nieko bendro savo gyvenime nesu turėjus su gėlėmis. Taip, esu kūrybiška siela, savo malonumui tapydavau, nemažai dirbau organizacinio darbo įvairiose įmonėse. O vėliau viena bičiulė vestuvių planuotoja kartais pasikviesdavo mane į pagalbą atlikti smulkių darbelių. Po kurio laiko pagalvojau, kodėl gi negalėčiau pabandyti užsiimti dekoravimu individualiai. Vyras tik pritarė šiai minčiai, kuri greitai tapo realybe. Dar vėliau ėjau į floristikos kursus. O paskui tiesiog daug daug savarankiško darbo ir praktikos, kol pasiekiau tai, ką matote mano darbuose šiandien. Šiandien aš šį darbą dievinu, tai ne tik veikla, bet ir hobis. Įsimylėjau gėles, jos mane tiesiog įtraukė į savo pasaulį, daug domiuosi, skaitau, ir kasdien mokausi. Ir nežadu to atsisakyti! Ar šiandieninės mados artimos Jūsų sielai? Aš madų nesivaikau. Seku tendencijas, domiuosi, kas kasmet naujo, populiaraus, madingo, bet aklai tuo nesivadovauju. Man asmeniškai artimas romantizmas, klasika, bet visada esu pasiruošusi išpildyti kliento norus, kuriuos išgryniname bendrai kartu. Kokio užsakymo niekuomet nesiimtumėt? Tokių užsakymų nėra :)

Ką Jums reiškia Jūsų hobis-darbas? Ar Jus galima nustebinti gelėmis? Ar vyras vis dar dovanoja gėlių? Mano hobis-darbas man reiškia daug. Labai rimtai žiūriu į šį reikalą. Labai daug savęs atiduodu. Nes tai ne tik hobis, bet ir mano pragyvenimo šaltinis šiai dienai. Nors tai sezoninis darbas, bet tai tik dar labiau

Taip, veiklos daug, turiu suktis, laiko rodos visada trūksta. Tenka ir naktimis dirbti, sumigus vaikams. Ir vasarų savaitgaliai beveik visi paaukoti. Vyras padeda kiek gali. Bet jei stengiesi ir nori, sieki savo tikslų, žinai ką darai ir kodėl tai darai, gali nuversti kalnus, kad tik būtų sveikatos :) Jūs mėgstate gyvenimą semti saujomis ar kibirais? Kibirais :) Ne visada turiu kantrybės, dažnai noriu čia ir dabar, todėl ir sėmimas gaunasi toks. O gurmaniški potyriai Jums artimi sielai? Žinoma. O kaip be jų. Kaip save palepinti, pamaloninti sunkiai dirbant? Tik leidžiant sau gurmaniškų potyrių – įdomių kelionių, skanaus maisto. Mėgstame su vyru aplankyti mums nematytas šalis, tyrinėti jas keliaujant, esant progoms visada nueinam į paaiškina, kad turi dirbti daug, negailėdamas naują restoraną ar kavinę paragauti įdomių jėgų ir savęs, nes tai, ką uždirbsi sezono metu, patiekalų, naujų skonių. turės tave maitinti žiemos metu :) Vyras tikrai pradėjo dovanoti mažiau gėlių, ir man Koks didžiausias gyvenimo atradimas Jus latai nepatinka! :) O jis sako „kam tos gėlės, jos biausiai įkvepia? tave supa kasdien“. Štai taip. O galėtų tikrai nustebinti, nes aš juk myliu gėles, ir jos tikrai Visada įkvepia kitų profesionalių floristų nėra man banalybė. darbai, jie yra pavyzdys siekti daugiau, nei šiandien moku ir galiu. Taip pat įkvepia paKalbant apie šeimą - dvi gražuolės dukrytės, tenkinti klientai. Jie suteikia sparnus toliau šeimos verslas, šuniukai, banaliausias klausi- keliauti, nepasiduoti, kai sunku ir suprasti, mas - kaip viską suspėjat? kad esi reikalingas.

Jeigu dabar per penkias minutes reiktų rožės, bijūnai, žirneliai. Dar patinka įvairios sukurti puokštę jaunajai, kuri pamiršo ją neįprastos gėlės – tokios kaip protėja, celiozija. užsisakyti, ką pasiūlytumėte? Nubėgčiau į laukus, priskinčiau gražiausių Ką parekomenduotumėt Gyvenimo Gurmažiedų ir susukčiau nuostabiai lietuvišką nai skaitytojams? puokštelę. Dovanoti gėles vieni kitiems kuo dažniau, ir nelaukti tam progų, o daryti tai be progos, su O Jūsų mylimiausia gėlė? Ar turite tokią? meile ir dėmesiu kitam ;) Vienos tikrai neturiu. Labai patinka frezijos dėl savo aromato, taip pat angliškos

Daugiau floristikos naujienų ir dekoravimo idėjų Silva Decor puslapyje

Fermentacijos pasaulis pagal RENATÄ&#x201E;

Natūralus jogurtas Jogurtai jau tvirtai įsitaisė mūsų mitybos racione, dar prieš gerus du dešimtmečius raugintų pieno produktų turėjome... vieną. Kefyras, žymiai skystesnis nei jogurtai, buvo mūsų vasarų atgaiva, šaltibarščių sudedamoji, mamos gamindavo kefyro želė tortus, o sumaniausieji sumaišydavo jį su šaukšteliu mėgstamos uogienės. Dabar nuo jogurtų pasiūlos prekybos centruose raibsta akys, tačiau einantys sveikesnės mitybos link, visgi renkasi natūralų, graikišką ar Skyr jogurtus be priedų. Iš jo gaminamos šaltos sriubos – avokadų, agurkinė ar „balti“ ar klasikiniai šaltibarščiai. Ir žinoma, juos galima valgyti su šviežiomis uogomis, vaisiais ar uogienėmis. Jogurto sriubai reikia bent 2 litrų, perkant fasuotus jogurtus, sriubos savikaina truputį kandžiotųsi, todėl siūlau pasigaminti sąlyginai pigaus jogurto namuose. Užtruksite 2-3 dienas. Reikės: 2 l riebaus pieno (nuo 3,5%) 200 ml natūralaus jogurto Pienas supilamas į puodą ir kaitinamas iki 50 C temperatūros. Jei namuose nėra termometro, reikėtų stebėti pieną, temperatūra tinkama, kai šalia puodo sienelių susidaro nedidelės putos. Tuomet į pieną įmaišomas jogurtas ir dangčiu uždengtas puodas statomas šiltoje namų vietoje. Kartą per dieną puodą verta atidengti ir žvilgtelėti į tekstūrą - ji turėtų būti tokia pati, koks buvo jogurtas. Nelygu namų šilumai, jogurtas gali subręsti ir per vieną ir per tris dienas. Įrūgęs jogurtas laikomas šaldytuve.

SAUSAI rauginti pomidorai

1 kg pomidorų 1 valg. š. (apie 30 g) rupios druskos 6 - 8 česnako skiltelių 6 juodųjų serbentų lapų 12 vyšnios lapų 1 didesnis ar 2 mažesni krapų žiedynų Pomidorai nuplaunami ir įpjaunami kryžiuku ir pasveriami. Česnakų skiltelės supjaustomos plonais griežinėliais ir jie įterpiami į pomidorų įpjovas. Paruošti pomidorai sudedami į hermetiškai uždaromą puodą, suberiama druska. Lapai ir žiedynai patrinami delnuose ir supjaustomi ar suplėšomi ir taip pat sudedami į puodą. Dengiamas dangtis, puodas keliskart papurtomas ir statomas šiltoje namų vietoje. Kasdien papurtyti reiktų bent porą kartų per dieną. Nelygu šilumai, pomidorai įrūgsta per 2 - 5 dienas. Vėliau laikomi šaltai, geriausia šaldytuve.

Ruošinys sausam rauginimui žiemą

Lygiomis proporcijomis surenkama Vyšnių lapų Juodųjų serbentų lapų Krapų žiedynų ir plonesnių kotų Lapus ir žiedynus geriausia rinkti birželio - liepos mėnesiais, svarbu, kad lapai nebūtų drėgni, todėl vertėtų palaukti sausesnės ir saulėtos dienos. Lapai kelioms valandoms paskleidžiami ant šviesaus audinio, geriausiai kieme, tuomet išsivaikščios visi ant lapų svečiavęsi skruzdės ar kiti vabalai. Tuomet lapai ir žiedynai supjaustomi, giliame dubenyje sumaišomi ir fasuojami į popierinius maišelius. Jie laikomi šaldiklyje. Pakuotėje nesant drėgmės, ruošinys nesušoka į ledo gabalą, todėl labai patogu žiemą pasemti gerą saują vasaros aromatų ir pasiruošti gardžių fermentuotų daržovių.

KlajonÄ&#x2014;s atrandant islandijÄ&#x201E; Antra dalis

Islandija Tos dienos rytas mums, nepažįstantiems Islandijos klimato, žadėjo tobulą saulėtą dieną. Iki sekančios nakvynės turėjome nuvairuoti tik 300 kilometrų, nes pakeliui buvo trys lankytinos vietos, tad smagiai atsisveikinę su aludariu ir jo kiemo sargu žąsinu, pajudėjome rytų kryptimi, karts nuo karto pakildami į šiaurę ir jūros pakrante apvažiuodami fjordą - kitą. Viename jų ir buvo pirmas taškas – viešas termo baseinas, kurį būtinai turėjome aplankyti, apie jį buvau skaičiusi daug liaupsių. Baseiną radome Islandijos mastais dideliame mieste, ženklas, žymintis baseiną, vedė į konteinerio tipo pastatą ir tai eilinį kartą priminė, kad genialumas yra paprastume. Tokio pastato niekada nenupūs joks vėjas, nuo jo lengva valyti sniegą, o tamsi sienų ir stogo spalva absorbuoja tuos retus, bet šiltus saulės spindulius. Pasukome į rūbines, aš į kairę, vyras į dešinę. Atsidūriau bendrose erdvėse – tiek persirengimo, tiek dušų, įsiliejau į moteriško klegesio, vaikų juoko ir vandens šurmulį ir tai jau pradėjo kelti ūpą. Atvėrus duris į lauko baseiną tiesiog nustėrau. Baseinas susiliejo su vandenyno toliais ir buvo įrėmintas tolumoje sniegu baltuojančio fjordo kalnynu. Pliūkštelėjau į minkštą ir pragaro dūmeliu kvepiantį (smirdantį) vandenį ir pamaniau, kad norėčiau būti žuvimi ir gyventi tokiame baseine... Dvi valandos prabėgo akimirksniu. Beišeinant iš rūbinių, mus sustabdė darbuotoja, ji patarė truputį įšilti prieš iškišant nosį lauk ir mielai pasiūlė kavos, tai buvo aukso vertas patarimas, net ir įšilus ir tik kelias minutes ėjus iki automobilio, žvarbumas įsismelkė iki kaulų, bevažiuojant sekančio taško link vis nupurtydavo šiurpuliukas, teko maksimaliai šildyti automobilio saloną. O dangus niuro, temo, niaukėsi ir vos per kelias minutes debesys pratrūko ir pasipylė vandens siena. Judėjome taip lėtai, kaip langų valytuvai, bevalantys automobilio langus. Siena judėjo kartu su mumis, todėl mintyse iškilo Olos pasakojimas apie tai, kad Islandai automobilyje visada turi ne mažiau pusės bako kuro, telefono pakrovėjus ir geriamo vandens. Po geros valandos šliaužimo kelio upėmis, dangus nušvito ir vėl, tarsi nieko nebuvę, šilome nuo saulės spindulių. Ir tarsi užsakyta – būtent tuomet, kai atvykome į sekantį numatytą tašką, kuriame, kaip ir prieš kelis metus, planavome smarkiai padūkti triukšminguose garų purkštuvuose ir pasigėrėti žydrai raudonai violeti-

niais verdančios sieros upeliais ir kunkuliuojančiais naftos baseiniukais akimis neaprėpiamo dydžio dykimvietėje. Nustebino, kad tame lauke nesimatė anei dūšios, nors parkavimo aikštelė buvo pilna džipų ir autobusų. Visa margoji turistų publika stovėjo ant vieno medinio tiltelio ir, pasirodo, dėl ką tik praūžusio lietaus. Visi takai, kuriais galima keliauti tarp verdančios ir šnypščiančios žemės, buvo slidūs kaip sraigės pilvas. Pamaniau, kad mano batai su „traktoriniu“ protektoriumi nebijo nieko, todėl drįsau žengti į kunkuliuojančią žemę. Po dešimties žingsnių ir tiek pat kadrų fotoaparate, kojos tapo tarsi švininės, niekaip nesupratau, kodėl jos nebepakyla į viršų. Ir, o varge... Supratau, kad esu jau kone 10 cm aukštesnė, nes „traktoriniai“ padai buvo aplipę tokio aukščio molio, sieros ir kitų man nepažįstamų medžiagų mišiniu. Atgal grįžau aukštesnė jau beveik 20 cm, ir tiesiog čiuožte, nes pakelti tokio svorio mano raumenys nebuvo pasiruošę... Kaip ir pirmą kartą lankantis šioje vietoje, žavėjo tai, kad tame pačiame akių lygyje verdantys žemės skysčiai peizaže susilieja su tiesiog anapus kelio stūkstančiais amžino įšalo ledynais ar tiesiog šalia parkavimo aikštelės pūpsančiais sniego kalnais. Ir šįkart kopiau į tą sniego klaną, melsdama jo nuauti molines klumpes nuo mano batų. Pakaitinių neturėjau juk... Trepsėjau tą molį dar keliuose sustojimuose, važiuojant ledynuose išskaptuotais keliais, šildomais geizerių vandeniu, todėl niekad neapledėjačiais ir maloniai sausais. Islandijos rytų regionuose neteko rasti apgyvendinimo ūkiuose, todėl buvau užsakiusi kambarį didžiuliame name Mjoanes fjordo pašonėje. Ir ten radome nuostabią pažintį su nuomos autore ir įgyvendintoja Elza bei jos šeima. Ir ne tik. Elza, nužvelgusi mane nuo galvos iki kojų, tiesiog atėmė iš manęs batus ir po pusvalandžio atnešė visiškai švarius. „Ne pirma tokia avantiūristė, mes turime specialius šepečius šiai masei nuo batų nuvalyti“ – tepasakė ji ir palinkėjo ramios nakties, smagiai nubildėdama į antrą aukštą, kur jos laukė du anūkai ir vyras, ir jos vilnos mezginių pasaulis. Iš bendros virtuvės sklido klegesys ir stiprus česnako kvapas, nukeliavome gamintis greitos vakarienės ir mes, ir ten sutikome ispanišką kompaniją, beverdančius tradicinę jų sriubą su chorizo dešra. O orkaitėje pastebėjau silikoninėse formose bekylančias duonas, už lango betemstančiame kieme – kiniečių ketveriukę, besibūriuojančią prie atidaryto visureigio kapoto, bet miegas laužė, todėl siera trenkiančiu vandeniu išsiskalavę dantis, griuvome

miegoti į skandinaviškai minkštus patalus, kuriuos jau esame įpratę vadinti debesimis. Išjungus šviesą, pamatėme per atvirą lango orlaidę tyliai sliūkinantį mūsų link siluetą. Jei negyventume su katėmis, matyt būtume išsigandę, bet atpažinome tą minkštų pėdų garsą nušokant nuo palangės ant medinių grindų, ir paskiausiai, dar spėjus pamatyti ryškias žvaigždes danguje, pajausti malonų pėdučių masažą. Ryte supratome miegoję trise. Princesė (toks tos mielybės vardas) taip pat, kaip ir vakare, lėtai išsliūkino per orlaidę į pernakt prisnigtą kiemą, o mes suskubome kilti ir keliauti tolyn. Kol kaitėme kavą, paskaitėme namų taisykles, viena jų tapo ir mūsų gyvenimo dalimi – prieš rūšiuojant plastiką, jį išplauti. Ant bendros virtuvės stalo puikavosi naminė duona, ta pati, kurią mačiau vakare orkaitėje, ir raštelis nuo Elzos – „skanių pusryčių“. Šalia stikliniame inde buvo lydyto sviesto ir šiaurės kraštams būdingo ir mano labai mėgiamo tekšlių džemo. Ir štai čia prasidėjo ryto simfonija – kilo ir kitų kambarių gyventojai, ispanai triukšmingai supyko, kad neišgėrėme kavos su jais – teko daryti antrą dublį, vokiečiai santūriai kepė omletą, o kiniečiai vaikščiojo ratais ir paprašė vyro pagalbos. Piršto pamojimu į kiemą. Nežinia kodėl – ar dėl jo stoto, ar dėl nuojautos, kad jis puikiai gaudosi technikoje. Kieme kilo šaršalas, prie vėl atidaryto visureigio kapoto susibūrė mano vyras, kinietis ir šeimininkas islandas, jie pasikeisdami spaudė akseleratorių, stebėjo išmetamų dūmų spalvą tarsi geizerį, krapštėsi pakaušius ir ... kalbėjo. Maniškis vokiškai, islandas angliškai, o kinietis kinietiškai. Mes, tų pačių vyrų moterys, stebėjome tai per langą, gurkšnodamos gardžią kavą ir angliškai besiplepėdamos apie tai, kokios esame laimingos. Ir štai vyrų solidarumo pavyzdys – jie viena, beveik kūno kalba sutarė, kad mašina sugedusi. Pamojavę pakelėse besiganantiems arkliukams, lėkėm tolyn, dabar jau į pietus, bet tai nebūtinai reiškė į šilumą... Kelionės įspūdžiais dalinasi Renata iš Kūmutės virtuvės.

Kitame numeryje jau paskutinė dalis...

Vasara vienas geriausių metų laikų, kuomet norisi švęsti gamtoje ir mėgautis šiluma. Tad šiame numeryje mes paruošėme vaikiškos šventės meniu, kurioje gardūs vėrinukai, pikantiški pievagrybiai ir šokoladu apsvaiginti bananai su zefyrais.

Grill malonumai Pagal Bajalius

Svarbu žinoti: Bananų kepimui rekomenduojame naudoti šonkauliukų stovą, tuomet jie kukliai guli ir saugo savyje gardų karštą šokolado padažą!

SPALVINGI VĖRINUKAI Ne paslaptis, kad daug vaikų mėgsta maltinukus, bet vengia daržovių. O jeigu leistume susiverti spalvingus ir gardžius vėrinukus patiems, net neabejojame, kad visas suvertas valgis būtų greit suvalgytas. Mažos širdelės visuomet nori būti didelės, tad leiskime jiems pasijausti tikrais savo šventės šeimininkais. 1 kg maltos mėsos (dažnai maišome kiauliena su kalakutiena arba vištiena) 1 valg. š. mėgstamų maltos mėsos prieskonių 2 valg. š. kapotų krapų 2 valg. š. maltų duonos džiūvesėlių 1 didesnio kiaušinio Malta mėsa sumaišoma su prieskoniais, kapotais krapais, džiuvėsėliais ir kiaušiniu iki vientisos masės. Garnyrui puikiai tinka įvairiaspalvės paprikos, mažieji pomidoriukai, jaunos cukinijos ir nedideli pievagrybiai. Paprikos supjaustomos kvadratukais, cukinijos griežinėliais, grybai nuvalomi, pomidoriukai nuplaunami. Mėsos kamuoliukai veriami ant iešmelių pakaitomis su daržovėmis bei grybais. Vėrinukai kepami ant kepsninės tiesioginės kaitros kiekvieną šoną apverčiant po 1 minutės. Jeigu mėsos kamuoliukai didesni, rekomenduojame juos sulyginti su daržovėmis, kad keptų tolygiai.

Vaikas valgo tik dešreles? Paįvairinkime jas: galai įpjaunami kryžmai, suveriamos dešrelės su mažais pomidoriukais ir greit apkepinamos, kad įpjauti galai išsiskleistų lyg smalsios aštunkojų kojytės. Vualia - piratų vakarėlis su dešrelių aštunkojais garantuotas!

Rikotos Sūriu įdaryti portabelo 3 portabelo pievagrybių aliejaus kepimui 100 g rikotos sūrio 30 g tarkuoto mocarelos sūrio 30 g tarkuoto parmezano sūrio druskos ir pipirų pagal skonį sauja plačialapių petražolių 1 kiaušinio trynio 3 juostelių kumpio arba šoninės

Pievagrybiai nuvalomi, nuplaunami ir kruopščiai nusausinami. Patepami aliejumi viduje ir išorėje. Rikota sumaišoma su mocarela ir parmezano sūriais, pagardinama druska bei pipirais. Nuplautos ir nusausintos petražolės smulkiai sukapojamos ir įmaišomos į sūrių masę kartu su kiaušinio tryniu. Grybo kepurė užpildoma sūrio mase, ant viršaus dailiai susukama kumpio arba šoninės juostelė, puošiama keliais petražolių lapeliais.

Kepti bananai su šokoladu ir Zefyrais Bananų Juodo šokolado Spalvingų mažų zefyriukų Mėgstamų ledų

Bananas įpjaunamas išilgai. Šokoladas supjaustomas nedideliais kubeliais. Įpjautas bananas įdaromas šokoladu ir dedamas ant tiesioginės kepsninės ugnies. Kai banano vidus suminkštėja ir ima burbuliuoti šokoladas, uždedami zefyriukai ir po 30 sekundžių desertas paruoštas. Labai gardus receptas su ledais.

Planuojantiems krikĹĄtynas

Šį kartą norime pasida- būtų įdomu ir linksma, o linti keliais patarimais, artimieji gerai praleistų kurie pravers, jeigu pla- laiką. nuojate krikštynų šventę. 4. Būtinai leiskite vaikui pailsėti iki vakarinės 1. Būtinai atsižvelkite į dalies. vietoje vaiko dienos režimą, kad 5. Šventės pasiruošimas ir krikšto taip pat reikėtų skirti ceremonija vyktų, kai vai- dėmesio dekoracijoms, rekas įprastai būna aktyvus, kvizitams, kurie atspindėtų kitu atveju ceremoniją šventės temą. Animatokrikštukas gali pramiegoti rius, pripučiamas batutas, žaidimai garantuos gerą arba neišvengsite ašarų. 2. Atsakingai pasirinkite nuotaiką ir prisiminimus bažnyčią ir kunigą, kad ilgam. šventės dieną jaustumėtės jaukiai ir atsipalaidavę. Jūsų įsimintiniausių Nepamirškite paklaus- akimirkų kolekcionieriai ti ar šventės laiko neteks Alvydas ir Gintarė Kučai dalintis su kitais vaikais, www.kucas.lt tokiu atveju neteksite dalies dėmesio ir išskirtinumo. 3. F o t o s e s i j a i išsirinkite draugišką vaikams vietą, kurią galėtumėte papuošti balionais ir kitais rekvizitais, kad vaikui

Agurkų ir jūros dumblių „Wakame“ salotos („Sunomono“) Nesu didelė marinuotų agurkų mėgėja ir jų į savaitę kartą tikrai nevalgau, bet jeigu jau užsimanau ko nors šiek tiek aitraus ir rūgštaus, kad net seilė tįsta, o šaldytuve neturiu krienų ir juodųjų serbentų bei vyšnių lapų, krapų žiedynų ir krienų stiebų agurkams raugti, tai dažniausiai pagalvoju apie šias kuklias japoniškas salotas. Pagaminti jas – itin paprasta, o salotų rūgštumą galite prisitaikyti pagal savo skonį, sumažindami arba padidindami ryžių acto bei cukraus kiekį padaže. Wakame yra tas produktas, kuris patinka nedaugeliui, bet neskubėkite šių švelniai sūrių jūros dumblių išbraukti iš recepto, ypač jei valgote mažai (ar iš viso nevalgote) mėsos bei pieno produktų, kadangi

wakame dumbliai turi daug baltymų, kalcio, magnio bei geležies, o dietologai vertina jų indėlį, padedant virškinti. Lietuvoje wakame dažniausiai parduodamos džiovintos (būna panašios į milžiniškus pilkai žalsvus susiraukšlijusius arbatžolių lapelius). Pamerktos į vandenį gerokai išsipučia, todėl pagardinti salotoms užteks vieno – dviejų šaukštelių. Taigi iš šių salotų gausite trejopą naudą: jos ir sveikos – ne tik wakame, bet ryžių actas teigiamai veikia virškinimą, saugo nuo infekcijų, ir gardžios, ir greitos (nereikia laukti kelių dienų, kol agurkai išrūgs). Be to šios salotos labai tinka kaip priedas prie keptos lašišos, ir kaip visiškai atskiras patiekalas, įmaišius į jas virtų krevečių.

2 valgomųjų šaukštų sojų padažo 3 valgomųjų šauštų ryžių acto 1 valgomojo šaukšto rudojo cukraus ½ valgomojo šaukšto sezamų aliejaus 2 valgomųjų šaukštų jūros dumblių „Wakame“ (ieškokite specializuotose maisto parduotuvėse) 6 vidutinio dydžio trumpavaisių agurkų ½ didelio svogūno (ypač tinka saldusis svogūnas) 1 arbatinio šaukštelio druskos ½ valgomojo šaukšto sausoje keptuvėje paskrudintų sezamų sėklų Ant vidutinio karščio užkaisčiamas nedidelis prikaistuvis ir į jį supilamas sojų padažas, ryžių actas, sezamų aliejus bei suberiamas rudasis cukrus. Maišomas padažas pakaitinamas iki virimo, tada nuimamas nuo ugnies ir paliekamas atvėsti. Jūros dumbliai, pagal nuorodą ant pakuotės, pamirkomi šaltame vandenyje. Tai turėtų užtrukti apie 5-10 minučių. Tuo metu 2-3 mm storio griežinėliais supjaustomi agurkai ir nuluptas svogūnas. Jie sudedami į dubenį, apibarstomi druska, gerai išmaišomi ir paliekami 10-15 minučių pastovėti. Vandens perteklius nuspaudžiamas nuo jūros dumblių ir jie šiek tiek pasmulkinkinami. Gerai rankomis nuspausdžiamas svogūnas su agurkais, kad salotos „nepavandeniuotų“. Į serviravimo indą, sudedami svogūnas, agurkai, jūros dumbliai, užpilami padažu ir atidžiai sumaišomi. Viskas paliekama bent porai valandų pasimarinuoti (geriausia šaldytuve) ir pabaigai pagardinama sezamų sėklomis.

Atrask JaponijÄ&#x2026; kartu su Simona

Gurmanai Rekomenduoja

Ar žinote, kad Lietuvoje dar auginamos bitės drevėse? Gurmanų kūrybinė komanda kviečia susipažinti su senovinėmis technologijomis, apsilankant Musteikos kaime, kuriame rasite drevinės bitininkystės ekspoziciją, paragausite gardaus medaus, tik ką išimto iš drevės su visu koriu, o keliaujantys su dviračiais būtinai išbandykite drevinės bitininkystės taką. Drevinės bitininkystės ekspozicija įrengta Musteikos kaime, kuriame 2006 m. buvo įkurtas senovinių kelminių avilių bitynas, o aplinkinių miškų drevėse apsigyveno bitės. Dabar bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus ir vaškas. Taip pat galima pamatyti, kaip daromi kilminiai aviliai, nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti. Vasaros pradžioje į avilius leidžiami nauji spiečiai. Bityne galima išbandyti ne vieną amatą. Drevinės bitininkystės pažintinis takas yra Musteikos apylinkėse, 5 kilometrai nuo kaimo. Pasivaikščiojimas šiuo taku – tai puiki galimybė susipažinti su drevėtomis pušimis, primenančiomis vieną iš seniausių šio krašto verslų, pamatyti tik Musteikos kampui būdingą smėlio kalvelių ir nedidelių pelkučių mozaiką. Kelionė šiuo taku suteiks vertingų žinių apie bitininkystės istoriją, padės įvertinti sunkų šio krašto bitininkų triūsą. Daugiau dzūkų krašto lankytinų vietų.

Low carb gyvenimas

Sveiki, mano vardas Aušra. Susidomėjau Low

carb arba, lietuviškai,mažai angliavandenių turinčia mityba 2013 metais. Po metų pradėjau rašyti tinklaraštį Low Carb Lietuva, kurį pildau iki šiol. Viskas prasidėjo nuo to, kad vietinėje maisto prekių parduotuvėje, mažame Norvegijos miestelyje, pastebėjau receptų žurnalą „Lavkarbo“ (norv. mažai angliavandenių). Peržiūrėjusi žurnalo receptus iš karto pajutau simpatiją receptų dalims. Tai buvo žuvis, mėsa, kiaušiniai, sūriai, sviestas, grietinė, daug daržovių, riešutai ir uogos. Produktai man patiko, nes buvo natūralūs, o receptai kvietė eiti į virtuvę ir patiekalus gaminti nuo pradžių. Greitai pastebėjau, kad receptuose nebuvo kai kurių tradicinių produktų, tokių kaip bulvių, ryžių, kvietinių miltų, makaronų, cukraus ir duonos. Šiuose krakmolinguose produktuose yra daug angliavandenių. Visiems jiems low carb mityboje yra pakaitalai. Ryžius ir bulves keičiame tarkuotais žiedinis kopūstais, duoną kepame iš sėklų, riešutų ir

aliejaus, kvietiniai miltai pakeičiami migdolų miltais. Taigi, kas yra low carb arba mažai angliavandenių turinti mityba? Jau turbūt supratote, kad tai mityba, kurioje yra labai apribotas angliavandenių vartojimas. Ypatingai greitųjų angliavandenių, tokių kaip balta duona, saldumynai, saldūs gėrimai bei greitas maistas. Svarbu atsiminti, kad mažai angliavandenių, tai nereiškia jokių angliavandenių. Geriausi angliavandenių šaltiniai šioje mityboje yra virš žemės augančios daržovės, riešutai, uogos, nesaldinti pieno produktai. Tačiau kodėl greiti angliavandeniai nėra gerai? Kai valgome daug angliavandenių, gliukozė kraujyje šokinėja. Dėl to, po valgio daugelis pasijunta pavargę ir nori prigulti. Po keleto valandų galite pasijusti vėl alkani ir ieškoti ką čia suvalgius nes gliukozė kraujyje nukrito. Todėl suvalgote dar daugiau angliavandenių, kol galiausiai visą cukrų gautą iš angliavandenių kūnas pradeda kaupti kaip riebalus. Iš čia ir atsiranda visos angliavandenių gausos sukeltos bėdos tokios kaip viršsvoris, diabetas, sąnarių skausmai, bei kiti chroniški negalavimai. Tačiau čia prasideda teorija ir mokslas apie low carb. Apie tai yra prirašyta labai daug straipsnių bei knygų ypatingai jeigu skaitote ir angliškaiir viena iš skandinavijos kalbų. Kartą metuose atsiranda ir knygų lietuvių kalba, tarp kurių paminėčiau JAV kardiologo William Davis „Kviečių pilvą“, bei JAV medicinos mokslų daktaro Mark Hyman „Riebalų dietą“. O švedų mediko Andreas Eendfelt tinklalapis www.dietdoctor.com vadina save didžiausiu pasaulio Low carb tinklalapiu, kuriame galite rasti daug low carb receptų. Apie low carb galite pasisakityti ir rusiškai: lchf.ru. Šis tiklalapis tikrai labai mielas, nes galite rasti Rytų Europoje pažįstamus patiekalus. Pavyzdžiui, ten aptiksite kaip pasidaryti mažaangliavandenį kondensuotą pieną. Taigi valgyti Low carb mityboje tikrai yra ką, tik dažniausiai ne tai kuo užkandžiauja daugelis, kaip antai čipsais, pirktais pyragais ar sau-

sainiais, pienišku šokoladu, duona, krekeriais. Šioje mityboje galima valgyti mėsą, paukštieną, žuvį, jūros gėrybes, kiaušinius, prieskonines žoleles, avokadus, alyvuoges, nesaldintus riebius pieno produktus, varškę, sūrius, jogurtus, riešutus, šaltai spaustą alyvuogių aliejų. Pietus valgykite kaip ir anksčiau tik vietoj bulvių,

ryžių ar makaronų pasitiekite salotas ar garintas daržoves. Užkandžiaukite riešutais, varške su uogomis, sūriu, alyvuogėmis, avokadu. Desertui čiupkite juodą 70 proc. šokoladą, plaktą grietinėlę su uogomis ir eritritoliu, kavą su riebalais, pyragus iš migdolų miltų.

Becukriai naminiai grietinėlės ledai (low carb)

Tai bazinis ledų receptas, kurį galima paversti bet kokiais jums patinkančiais ledais. 3 kiaušinio trynių 3 šaukštų eritritolio vadinamo Sukrinu arba Stevija 300 ml grietinėlės Priedai: šokoladas, riešutai, uogos, vanilė.

Kaiušinių tryniai išplakami mažame dubenėlyje su sukrinu iki kogel-mogel konsistencijos. Kitame dubenyje iki standumo išplakama grietinėlė. Plakti kiaušiniai atsargiai sumaišomi su grietinėle. Pridedama tokių priedų, kokio skonio ledų norite - uogų, tamsaus šokolado, riešutų, vanilės. Ledų masė sudedama į plastikinį indą, o viršus uždengiamas folija. Tada ledai nesusikristalizuoja. Ledai šaldomi kameroje 3-4 valandas.

Karbonariški cukinijos makaronai

200 g šoninės supjaustytos gabaliukais 2 kiaušinių 200 ml grietinėlės 25 g tarkuoto parmezano 1 arbatinis šaukštelis druskos Žiupsnelis pipirų 2 mažų arba vienos didelės cukinijos

Šoninė pakepinama keptuvėje. Grietinėlė ir kiaušiniai suplakami šakute. Įmaišomi parmezanas, druska ir pipirai. Cukinija supjaustoma plonais strypeliais peiliu arba spiralizatoriumi. Supjaustyti cukinijos makaronai apvirinami karštame vandenyje. Tada cukinijai leidžiama nusivarvėti kiaurasamtyje. Cukinijos makaronai sumaišomi su kiaušinio plakiniu ir pakepinami kol viskas pradeda kietėti. Patiekiama su šoninės gabaliukais ir tarkuotu parmezanu.

Kavos glotnutis (Riebi kavutė)

250 ml šaltos arba šiltos kavos 1 kiaušinio trynio 100 ml kokosų pieno 1 valg. š. šaltai spausto linų sėmenų aliejaus 0,5 šaukštelio eritritolio* (jeigu norisi trupučio saldumo)

Visi ingredientai suplakami blenderyje. Šis glotnutis yra gera alternatyva kavai, bet yra sotesnis. Kai kuriems tai gali atstoti pusryčius. Aš taip pat šį glotnutį naudoju vietoj deserto ar užkandžio arba kai nesinori jokio didelio patiekalo. Čia galima naudoti ir kavą be kofeino, jeigu paprasta kava per daug aktyvuoja. Galima pasibarstyti cinamonu ar kardamonu.

*Eritritolis – natūralus cukraus alkoholis išgaunamas iš grybų, melionų ir kriaušių. Neturi kalorijų ir nepakelia cukraus lygio kraujyje

Gaivios Salotos Nors vasara kupina šilumos, o kartais pagaili gaivaus lietaus, tačiau šiuo puikiu sezoniu galite užauginti ne vieną salotų derlių, puikiai sirpsta raudonšoniai pomidorai, o sąžiningai laistomi po lapais greit slepiasi žalieji agurkėliai. Galbūt dar darže neužderėjo brokolių derlius, tačiau tikime, kad salotų, pomidorų, agurkų dabar tikrai netrūksta, o jei dar į kompaniją koks sūris, pirmoji slyva ar kriaušė, sėklų sauja, karščio nukamuotiems pilveliams bus tikra šventė.

pikantiškos gorgonzolos salotos

2 vidutinių agurkų 2 vidutinių mėsingų pomidorų saujos juodųjų alyvuogių 50 g gorgonzolos sūrio 30 g moliūgų sėklų druskos ir pipirų pagal skonį mėgstamo aliejaus salotoms balzamiko acto kremo

Daržovės nuplaunamos ir nusausinamos. Agurkai supjaustomi griežinėliais. Pomidorai supjaustomi didesniais kubeliais. Alyvuogės susmulkinamos žiedeliais. Viskas sudėdama į lėkštę. Užberiama lengvai pakepintomis moliūgų sėklomis. Ant viršaus supjaustomas Gorgonzolos sūris didesniais kubeliais. Pagardinama druska ir pipirais, apšlakstoma aliejumi ir balzamiko acto kremu.

gaivios brokolių ir aviržirnių salotos

300 g brokolių žiedynų 200 g konservuotų avinžirnių 30 g saulėgražų branduolių 6 džiovintų pomidorų aliejuje 1 česnako skiltelės 1 arb.š. garstyčių 1 arb.š. medaus 1 laimo citrinos 3 v.š. alyvuogių aliejaus druskos ir pipirų pagal skonį

Brokolio žiedynai pamirkomi vandenyje ir nuplaunami po tekančiu vandeniu. Supilami į verdantį pasūdytą vandenį ir apverdami 5 minutes, galiausiai perliejami šaltu vandeniu, kad išliktų traškumas. Avinžirniai nusunkiami. Saulėgrąžų branduoliai lengvai pakepinami. Džiovinti pomidorai supjaustomi kubeliais. Padažui sutarkuojamas česnakas, sumaišomas su garstyčiomis, medumi, aliejumi, citrinos žievele bei sultimis ir aliejumi. Pagardinama druska bei pipirais. Viskas sumaišoma dubenyje ir paliekama 1-2 valandas vėsiai.

Sezoninės salotos su kalakutienos kepenėlėmis

200 g šviežių kalakutienos kepenėlių 50 g lydyto sviesto 50 g lapinių salotų ar jaunų burokėlių/morkų/ kaliaropių lapų mišinio 1 trumpavaisio agurko 6 vyšninių pomidorų žiupsnio druskos žiupsnio sezoninių žolių raudonėlio, dašio ar baziliko

Keptuvėje įkaitinamas sviestas, sudedamos kepenėlės. Dėti vertėtų atsargiai, sąlytyje su karščiu jos smarkiai taškosi karštais purslais. Keptuvė dengiama dangčiu, jungiama pati mažiausia kaitra ir paliekama troškintis 10 - 12 minučių. Tuomet kiekvienas gabaliukas apverčiamas tolimesniam kepimui, beriama druska ir vėl paliekama troškintis 10 - 12 minučių. Padažams ingredientai sumaišomi puodelyje. Tuo metu į lėkštes sudedamos pjaustytos ar plėšytos salotos, agurkų griežinėliai, pomidorų puselės ir arbūzų/melionų gabaliukai ar smulkios vynuogės. Ant paruoštų daržovių dedamos atvėsę kepenėlės ir galiausiai viskas pagardinama padažu.

Padažų variacijos 30 ml tyro aliejaus 20 ml balzamiko ar obuolių acto (citrinų ar laimo sultimis) 20 ml riebaus majonezo 30 ml baltų šviežių krienų tyrės

Padažui galima rinktis lengvesnį, vasaros sezonu - aliejaus ir balzamiko acto ar rūgščių sulčių, ar sodresnį, šaltuoju sezonu - plaktos grietinėlės ir krienų. Pagrindinė taisyklė padažo turi būti nedaug, tik skonių sintezei.

Vasariškos brinzos salotos 30 g mažųjų špinatų lapelių 1 kriaušės 1 slyvos 50 g brinzos sūrio 2 riekelių šoninės skrudinimui druskos ir pipirų pagal skonį šakelės šviežio raudonėlio mėgstamo aliejaus salotoms

Špinatų lapeliai nuplaunami, nusausinami ir sudedami į lėkštę. Kriaušė ir slyva supjaustoma griežinėliais ir susluoksniuojama ant špinatų. Brinzos sūris supjaustomas kubeliais. Šoninė pakepinama sausoje keptuvėje iki traškumo. Gardinama šviežiu raudonėliu ir pašlakstoma aliejumi.

Duona iš sėklų 4 kiaušinių 150 ml graikiško jogurto 3 valg.š. kokosų aliejaus 2 nubraukti arb.š. kepimo miltelių 45 g sezamo sėklų 60 g kviečių sėlenų 50 g saulėgrąžų branduolių 45 g linų sėmenų ½ arb.š. druskos

Jeigu salotų neįsivaizduojate be riekelės duonos, o norisi jos sveikos, be mielių, cukraus ir net be miltų, tuomet ši duonelė įkvėpta Aušros iš LowCarb kaip tik Jums. Kiaušiniai suplakami su jogurtu, kokosu aliejumi ir kepimo milteliais. Įmaišomos sėklos ir paruošta masė sudedama į pailgą kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Duona kepama 160 °C 60 minučių, pilnai atvėsima ant grotelių.

SaldĹžioms akimirkoms

Karamelinė tinginio svajonė Tiems kas nemėgsta šokolado ar kakavos, bet negali gyventi be tinginio... tikra karamelinė svajonė, pagardinta traškiomis sėklomis bei gaivia spanguolių rūgštele.

200 g sausainio (pvz. Gaidelis) 100 g sviesto 200 g sūdytos karamelės 50 g džiovintų spanguolių 1 valg. š. aguonų arba Chia 3 valg. š. saulėgrąžų branduolių

Sausainiai susmulkinami. Sviestas išlydomas nedideliame puodelyje. Sudedama į sviestą karamelė ir lėtai kaitinant pastoviai maišoma, kol tampa vientisa mase. Ant smulkintų sausainių pilama karamelės ir sviesto masė, papildomai pridedama spanguolių, aguonų, saulėgražų branduolių ir viskas gerai sumaišoma. Masė supilama į norimą formą, išlyginama, paslegiama ir laikoma šaldytuve mažiausiai 4 valandas arba per naktį.

Sluoksniuotos tešlos, jogurto drebučių ir šilauogių pyragas Pyragas skoniu primena prancūziško ragelio su įdaru skonį, tik žymiai gaivesnį, vasarišką, pagardintą šilauogių ir naminio jogurto rūgštele. Šiam pyragui geriausia naudoti pirktinę šaldytą sluoksniuotą bemielę tešlą. Geriausia rinktis vieno tešlos lakšto pakuotę, bet jei šaldiklyje tokios nerastumėte – pyragą galima formuoti ir iš lapelių. Nepaisant mažo ingredientų kiekio ir itin paprasto gamybos proceso, tiek skonis, tiek vaizdas nenuvils. 500 g šaldytos bemielės tešlos kusios tešlos išpjaustomos gėlių formos ar paprasti ornamentai pyrago dekoravimui. Orkaitė įkaitinama iki 200 C 500 ml natūralaus jogurto be temperatūros, forma dedama ant grotelių, kepama apie 30 – priedų 35 minutes. Iškeptas pyrago pagrindas atvėsinamas. 3 arb. š. želatinos Želatina užpilama keliais šaukštais vandens ir paliekama 3 valg. š. cukraus brinkti. Jogurtas išsukamas su baltuoju ir vaniliniu cukrumis. 1 arb. š. vanilinio cukraus Išbrinkusi želatina kelias minutes pastoviai maišant pakaitina200 g šilauogių ma nedidelėje kaitroje, kol pilnai ištirpsta. Kol želatina vėsta, Tešla atšildoma iki kambario šilauogės nuplaunamos ir paskleidžiamos vienu sluoksniu ant temperatūros. Naudojant vieną lakštą, popierinio rankšluosčio apdžiūti. išpjaunamas apskritimas, 6 -7 cenĮ jogurto masę, intensyviai maišant, supilama želatina ir atsartimetrais didesnis už kepimo forgiai įmaišomos uogos. Gauta masė supilama ant iškepto pyramos skersmenį. Patogiausia naudoti go pado ir forma statoma į šaldytuvą bent kelioms valandoms. atsegamą kepimo formą. Į ją klojamas Valgomas šaltas. atpjauta dalis, formuojant bortą. Iš li-

gyvenimo