Gyvenimo gurmanai Nr.7 by Gurmanai

gyvenimo

Apie ką šis numeris: 6 - Saldžios akimirkos su meile 16 - Jordanija 26 - Mintys apie meilę 28 - Fermentacijos pasaulis 36 - Pokalbis 42 - Low Carb 48 - Aliejai 52 - Izraelio skoniai 62 - “Love story” arba Priešvestuvinė fotosesija 64 - Gurmanai rekomenduoja 66 - Valentino vakarienė pagal Bajalius

Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Aušra iš Low Carb Lietuva Daiva Bartušienė Gintarė ir Alvydas Kučai Irma Trečiokienė Fotoflash.lt Mukatanas Kūmutės virtuvė Skanios Bajalių istorijos Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.

SVEIKI gyvenimo gurmanai

Apsikabinam... Stipriai stipriai, lyg pirmą ir paskutinį kartą. Nors daugumą sielų galima

susiskirtyti į dvi stovyklas: mėgstančius ir nekenčiančius apsikabinimų, vienok šis, gana individualiai priimamas, kito žmogaus veiksmas yra būtinas mums kaip oras. Tad nesvarbu ar laimingi, ar liūdni, ar vieniši, apsikabinkite savo gyvenimą šalia, nes... juk meilė sau ir vienas kitam papildo

gurmanišką gyvenimą !

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!

S a l d ž i o s akimirkos su meile Nuo nuodėmingų ir kaloringų iki egzotiškai gardžios Japonijos skonių. Tačiau nepamiršome ir sveikesnių alternatyvų. Pasimėgaukite!

Gardžios obuolių rožės Raudonskruosčių obuolių Citrinos Mėgstamo riešutų sviesto arba Šokoladinės nutelos Sluoksniuotos bemielės tešlos Rudojo cukraus Cinamono arba Vanilinio cukraus Cukraus pudros papuošimui

Šaldyta tešla išimama, kad lėtai atšiltų. Obuoliai kruopščiai nuplaunami, perpjaunami perpus, išimami sėklalizdžiai ir supjaustomi plonomis riekelėmis. Jos apšlakstomos citrinos sultimis ir šlakeliu vandens. Atsargiai išmaišoma. Pašildoma 600 W mikrobangėje 3 minutes, kad suminkštėtų. Tešla supjaustoma 4 cm storio juostelėmis, patepama riešutų sviestu arba nutela, išdėliojamos obuolių skiltelės išilgai per vidurį tešlos, pabarstoma cinamonu su cukrumi arba vaniliniu pagal skonį, užlenkiama kita pusė tešlos ir suvyniojamas ritinukas, saugant sudėliotas obuolio skilteles. Sudedama į keksiukų formeles ir kepama 190 °C orkaitėje 40 minučių. Patiekiama pabarsčius cukraus pudra.

Šokoladainis su karamele Dažnas tobuliausiu desertu įsivaizduoja šokoladą, o jei dar su karamele. Tad šis šokoladinis šokoladainis (dar vadinamas brownie) yra tobulas su žiupsneliu druskos ir paslėpta, m... karamele. 115 g sviesto 170 g juodojo šokolado 25 g kakavos 3 didelių kiaušinių 150 g cukraus 1 arb. š. vanilės pastos arba vanilė ankšties 140 g miltų 200 g karamelinio Rududu Druskos dribsnių

Sviestas, kartu su smulkintu šokoladu, palengva išlydomas garų vonelėje. Toliau įmaišoma kakava, po vieną įplakami kiaušiniai. Masę pastoviai plakant, įmaišomas cukrus dalimis, tada vanilės pasta. Galiausiai įmaišomi miltai dalimis. Kepimo forma (rinkausi kvadratinę 20 cm) išklojama kepimo popieriumi, sudedame daugiau nei pusė paruoštos šokoladinės masės, tuomet šaukšteliu dedami rududu gabaliukai. Kiekvienas jų pabarstomas keliais druskos dribsniais. Sudedame šaukštais likusi šokoladinė masė. Pyragas kepamas 175 °C orkaitėje 35 minutes, gerai atvėsinamas ir tik tuomet pjaustomas.

Dažnokai girdime, kad vis daugiau žmonių netoleruoja glitimo, laktozės, nevalgo(arba mažina) cukrų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jie turėtų atsisakyti skanėstų. Šiandien Jūsų dėmesiui du visiškai skirtingi gardėsiai – labai šokoladinis pyragas ir nekeptas “sūrio” pyragas. Abu gaminiai be miltų, be pieno produktų, tik šokoladinis pagardintas nedideliu kiekiu muscovado cukraus ir naudoti kiaušiniai.

LABAI ŠOKOLADINIS PYRAGAS 250 g orkaitėje keptų burokėlių 200 g juodojo šokolado (naudoju su 90% kakavos) 200 g kokosų aliejaus (arba lydyto sviesto ghi) 150 g graikinių riešutų arba migdolų miltų 100 g muscovado cukraus (jis kepiniams duoda dar ryškesnį šokolado prieskonį). Galima naudoti kitą rudąjį cukrų. 3 valg. š. kakavos 3 dideli kiaušiniai žiupsnelis druskos

Garų vonelėje šokoladas ištirpinamas su kokosų aliejumi (arba sviestu), vėliau kruopščiai sumaišoma su cukrumi, kakava, riešutų miltais, kiaušinių tryniais, tarkuotais keptais burokėliais. Baltymai išplakami su žiupsneliu druskos iki standžių putų ir atsargiai maišant, per kelis kartus, sudedami į masę. Kepimo forma ištepama kokosų aliejumi arba sviestu, kepama 180 °C temperatūroje apie 40 min. Patikrinama ar iškepė mediniu pagaliuku. Svarbu neperkepti. Iškeptas pyragas gali būti puošiamas augaliniame piene ištirpintu šokoladu, barstomas cukraus pudra.

“SŪRIO” PYRAGAS BE PIENO PRODUKTŲ Pagrindui 150 g jūsų mėgstamų riešutų - tinka karijų, graikiniai, migdolai. 150 g minkštų datulių be kauliukų 2 valg. š. kokosų aliejaus 1 valg. š. klevų (arba agavų) sirupo ½ arb. š. cinamono ¼ arb š. druskos Įdarui 400 g anakardžių 200 g kokosų pieno kietosios dalies 100 g kokosų aliejaus 100 g šviežiai spaustų citrinos sulčių 100 g klevų sirupo ¼ arb. š. druskos ½ arb. š. spirulinos miltelių 1 citrinos nutarkuota žievelė (rinkitės ekologiškas, neapdirbtas chemikalais citrinas)

Pasiruošiama 20-21 cm. skersmens torto forma su nuimamais kraštais. Visi riešutai (tiek skirti pagrindui, tiek įdarui) gerai nuplaunami ir pamerkiami mažiausiai 2 valandoms, prieš gaminimą dar kartą nuplaunami, nukošiami ir nuvarvinami sietelyje. Pagrindui skirti produktus sudedami į trintuvą su S formos peiliu ir pulsuojančiu režimu trumpai pamalami. Turi gautis lipnūs smulkūs trupiniai. Šia mase tolygiai padengiama torto formą ir padedama į šaldiklį, kol bus gaminamas įdaras. Visi įdarui skirti produktai, išskyrus spirulinos miltelius, sudedami į trintuvą su S formos peiliu ir plakama, kol gausis tolygi masė. Suplakus, masė padalinama į dvi dalis ir į vieną įdėjus spirulinos miltelius, gerai išmaišoma. Iš šaldiklio išimama forma su sustingusiu pagrindu, plonai padengiama baltos spalvos įdaru, tuomet į formos vidurį pilamas šaukštas žalio įdaro, toliau vėl balto ir taip, keičiant spalvas, supilamas visas įdaras. Paviršius pamaišomas mediniu iešmeliu. Dedama valandai į šaldiklį, vėliau į šaldytuvą. Patiekiamas prieš pat valgymą.

Aksominis tiramisu su žaliąja arbata ir avietėmis Tiesiog tirpsta burnoje ir svaigina savo lengvumu. Pakanka vieno šio aksominio deserto kąsnio, kad, užmiršęs visas dietas, kurių taip griežtai laikaisi, norėtum dar ir dar. Tačiau visai nesvarbu, kiek tiramisu suvalgysite – net jei tik tą vieną šaukštelį, tikrai pajusite, kaip šis desertas pakylėja jus aukštyn. Japonijoje desertai paprastai skirstomi į dvi rūšis: yogashi (vakarietiška konditerija, pritaikyta japonų skoniui) ir wagashi (tradiciniai japoniški saldumynai). Todėl nieko nuostabaus, jog šis itališkas desertas Japonijoje suskamba šiek tiek kitomis natomis ir pagrindiniais, vyraujančiais skoniais tampa žalioji arbata „Matcha“, maskarponė, atskiesta tirštu jogurtu ar į kremą suplaktu tofu, bei kakava. Be to, japoniškas tiramisu dažniausiai gaminamas be lašelio alkoholio, bet, tiesą sakant, čia jo ir netrūksta. Sparnus šiam desertui suteikia žalioji arbata „Matcha“. Ši švelniai aitraus, žoliško skonio arbata, patraukianti akį skaisčiai žalia spalva, yra viena prabangiausių žaliųjų arbatų, naudojama arbatos gėrimo ceremonijose. Joje gausu vitaminų, amino rūgščių, mineralų bei antioksidantų. ½ valg.š. ir papildomai 2-3 arb. š. žaliosios arbatos „Matcha“ 60 g ir papildomai 1 valg. š. cukraus 150 ml karšto vandens 2 didelių kiaušinių (reikės tik trynių) 100 g kambario temperatūros maskarponės sūrio 50 g šalto riebaus (natūralaus) graikiško jogurto 1 arb.š. vanilinio cukraus Žiupsnelio druskos 60 g šaltos riebios (plakamosios) grietinėlės 12 sausainių „Damų piršteliai“ (plius dar 5 sausainių, jei norėsite papuošti) 50 g aviečių Nesaldintos kakavos miltelių

Pirmiausiai paruošiama 150 ml žaliosios arbatos „Matcha“ sirupo. Į platesnį dubenėlį, kuriame tilptų įmerkti sausainis, supilami „Matcha“ milteliai ir užpilami 30 ml karšto, bet ne verdančio vandens. Plakama plakimo šluotele, riešą judinant aukštyn žemyn, kol susiformuoja puta, tada įberiama 40 g cukraus ir supilamas likęs vanduo. Maišoma tol, kol cukrus ištirps. Paliekama atvėsti. Sirupui vėstant, paruošiamas maskarponės sūrio, jogurto ir grietinėlės kremas. Mažame puodelyje užvirinamas vanduo, įdedami kiaušiniai ir verdami apie 1 min., paskui kiaušiniai išimami ir atvėsinami po šaltu tekančiu vandeniu. Kai kiaušiniai atvėsta, atskiriami tryniai nuo baltymų (jų nebereikės). Suplakami kiaušinių tryniai su 20 g cukraus, kol masė tampa šviesi ir tiršta. Sudedama maskarponė, jogurtas, vanilinis cukrus ir pusę valgomojo šaukšto „Matcha“ miltelių ir toliau plakama, kol kremas bus tirštas it kaimiška grietinė ir aksominis. Atskirame inde su žiupsneliu druskos ir 1 valgomuoju šaukštu cukraus iki standžių baltų putų išplakama grietinėlė ir ji atsargiai įmaišoma į maskarponės sūrio, trynių bei jogurto masę. Kadangi šis tiramisu yra gana tvirtas, jį galima patiekti ir kaip tortuką. Tik svarbu laikytis kelių taisyklių dalykų: formos, kurioje sluoksniuojamas tiramisu, paskutinis sluoksnis turi būti ne maskarponės, o sausainių, vos vos pateptų kremu; tiramisu šaldytuve laikomas per naktį. Tada pagal formelės kraštus atsargiai apipjaunama peiliu, formelė uždengiama lėkšte, apverčiama, švelniai krestelėjus tiramisu grakščiai išslysta ant lėkštės. Papuošimui 5 sausainiai sumalami su kakava, puošiama jų trupiniais, žaliosios arbatos milteliai ir avietėmis.

Atrask JaponijÄ&#x2026; kartu su Simona

JORDANIJA

Yra šalys, į kurias pateku tas. Tai meilė iš pirmo žvilgsnio, pirmo pajautimo. T dalinti su Jumis, mieli skaitytojai, savo meile šiai š

us iš karto supranti, kad bus antras ir trečias karTokia šalimi man tapo Jordanija, todėl noriu pasišaliai.

Pirmas mūsų pasimatymas įvyko prieš šešerius metus, kai dukra savanoriavo Izraelyje. Nusprendžiau ją aplankyti, pabūti Izraelyje ir paskui kartu keliauti į Jordaniją. Tai buvo pati pirma mano savarankiškai organizuota kelionė. Buvo įvairių nesklandumų – tiek planavime, tiek pačioje kelionėje, bet tai nesumažino meilės Jordanijai. Kai praeitų metų pradžioje pasklido informacija, kad nuo 2018 m. spalio pabaigos pigių skrydžių bendrovė skraidins tiesiogiai į Amaną, pasikalbinau keletą draugų ir bilietus nupirkau turbūt viena iš pirmųjų. Nuo vasario iki lapkričio ilgokas tarpas – užteko laiko informacijos ieškojimui, planavimui, prioritetų dėliojimui

ir perdėliojimui. Šiuo metu vėl planuoju dviejų savaičių pabuvimą Jordanijoje kovo mėnesį, tai vėl iš naujo mąstau ir planuoju, įvertindama jau turimą patirtį. Kodėl rinktis Jordaniją? Jordanijos Hašimitų Karalystė (Jordanija) yra konstitucinė monarchija. Čia gamta persipina su istorija. 600 m. prieš mūsų erą menantis Petros miestas, Wadi Rum dykuma, nuo Bronzos amžiaus (3200 pr.m.e) gyvenamas Jerash (Gerasa) antikinis miestas įėjęs į Dekapolį. Beje, net keturi Dekapolio miestai buvo Jordanijoje. Negyvoji jūra, esanti 430 m. žemiau jūros lygio, kalnai ir kanjonai – Mujib, Dana. Šioje šalyje ras ką veikti įvairiausių pomėgių ir poreikių žmonės.

Kada keliauti? Geriausias laikas keliauti į Jordaniją kovas – balandis ir spalis – lapkritis. Tokiu metu gerai ir dykumoje, kur vasarą labai karšta, o žiemą šalta ir kanjonuose, ir miestuose. Prie Raudonosios ir Negyvosios jūros rasite maždaug 30 laipsnių karštį ir galėsite pasimėgauti jūrų teikiamais malonumais. Keliaujant po Amaną ir šiauriau, gali būti kiek vėsoka. Galima keliauti ir žiemą, bet tuomet didelė lietaus tikimybė, didelis kontrastas tarp dienos ir nakties temperatūros. Nuo ko pradėti? Pirmiausia pasitikrinti ar turi-

te pasą (asmens tapatybės kortelė netiks), galiojantį ne mažiau kaip 6 mėn. po kelionės pabaigos. Jei pasas vietoje, tada spręsti kaip keliauti – visiškai savarankiškai, savarankiškai su pagalba (kai kažkas suplanuoja kelionę, o Jums lieka tai įgyvendinti) arba su agentūra (mažiausiai įdomus būdas). Jei nuspręsite keliauti ir reikės pagalbos planuojant – prašau kreiptis – pagelbėsiu. Kaip planuotis savarankiškai? Pradedame nuo bilietų paieškos. Azair, skyscaner, momodo, opodo, azuon (mokama) ir t.t. ir pan. - daugy-

bė paieškų variantų. Man labiausiai patinka azuon. Į Jordanijos sostinę Amaną iš Vilniaus tiesiogiai skraidina pigių skrydžių bendrovė. Skrydis trunka kiek daugiau nei 4 valandas. Viešbučių paprastai ieškau per booking arba airbnb platformas. Keliauti po Jordaniją patogiausia nuomotu automobiliu. Keliai neblogi, tik eismas gan chaotiškas. Nors Jordanija nėra Europos sąjungos šalis ir neprisijungusi prie Vienos konvencijos, mūsų europinis vairuotojo pažymėjimas ten galioja. Automobilio nuomai reikalinga kredito kortelė pagrindinio vairuotojo vardu. Kaip planuotis maršrutą? Pirmiausia reikia nuspręsti, kas labiau traukia, nes čia yra visko. Mano didžioji meilė ir numeris 1 Jordanijoje yra WadiRum dykuma, antroje eilėje žygiai, toliau Petra, Negyvoji jūra ir miestai. Trumpai aprašysiu savo savaitės planą. Pagal dabartinį skrydžių tvarkaraštį į Amaną atskrendame apie 18 val. vakaro, pasiimame automobilį ir vykstame į Amaną nakvynei. Čia jau turiu patikrintus apartamentus netoli sep-

tintojo žiedo. Apsistoję važiuojame vakaroti į jaunimo pamėgtą Rainbowstreet, pavakarieniauti WildJordancenter, besižvalgant į po kojomis plytintį miestą. Kitą dieną pusryčiai taip pat jau išbandytoje netoli apartamentų esančioje užkandinėje. Čia neduoda kavos, bet falafeliai, babaganoush nerealaus skonio. Po skanių ir sočių, bet neapsunkinančių pusryčių, atsisveikiname su šeimininkais ir važiuojame lankyti Jerash. Wikipedija

sako „Miestas gyvenamas nuo bronzos amžiaus (3200 m. pr. m. e.). Antikiniais laikais miestas vadintas Gerasa ir buvo vienas svarbiausių regiono miestų (įėjo į Dekapolį). Miestas ypač suklestėjo I a. antroje pusėje – Trajanas nutiesė kelius į miestą, 130 m. čia lankėsi imperatorius Adrianas, kurio apsilankymo garbei pastatyta triumfo arka. 614 m. Gerasą nuniokojo persų antpuolis. Kryžininkų laikais senovinio miesto liekanos panaudotos tvirtovių įrengimui. Vė-

liau miesto reikšmė sumenko.“ Vėliau mūsų laukia Ajlun pilis. Iki soties pasimėgavę senove, sukame į pietus ir važiuojame į Wadi Rum miestelį, įsikūrusį įžymiosios Petros pašonėje. Nakvynė nedideliame vietiniame viešbutuke. Kita visa ilga diena skirta Petrai. Pamatyti saulės nutviekstą Iždinę galima tik atvykus kuo anksčiau ryte, todėl planuose 6 ryto jau būti ten. Petrai rekomenduočiau skirti bent dvi dienas. Tada galima neskubant išvaikščioti didesnę jos dalį, pabūti, pajausti, pasimėgauti. Labai rekomenduoju užkopti ne tik į visų įprastą High place of sacrifice, bet ir mažiau žinomu taku iš kitos pusės ir apžiūrėti Iždinę iš viršaus. Taip pat nueiti iki Vienuolyno (Monestery). Visko per dieną apeiti nelabai įmanoma, nes atstumai dideli, kopinėti reikia taip pat nemažai. Rekomenduoju pasiimti užkandžių ir papietauti susėdus ant uolų. Petroje praleisime visą ilgą dieną, po kurios hamame nuplausime visas dulkes ir nuovargį ir dar tą patį vakarą pasieksime Dana rezervatą, kur vakarosime terasoje, vakarieniausime ir gėrėsimės nuostabiais

vaizdais, laukdami žygio Dana rezervato kalnais ir kanjonais. Pailsėję po žygio, kitą rytą leisimės į nuostabiausią vietą WadiRum. Ši dykuma nėra tokia kaip įprastai įsivaizduojama – tik smėlis ir saulė. Ji prismaigstyta gražiausių, įdomiausių dydžių, formų ir faktūrų uolų, čia rasite kalnų, kanjonų, akmens tiltų, ant kurių galima užkopti. Dykumoje mūsų laukia puikus gidas beduinas Ali, kurį galiu rekomenduoti 200%. Pasirūpins, priderins turą po dykumą pagal Jūsų poreikius, parodys gražiausias vietas, pamaitins, apnakvyndins, padainuos prie laužo, papasakos apie dykumą. Pažadu, tai bus nepamirštami įspūdžiai.

Taigi, dykumoje mes praleisime 2 paras. Lankysime įdomiausias vietas, kopsime į kalnus, rinksime žoleles, bendrausime su Ali šeima, medituosime ir miegosime po žvaigždėmis. Priešpaskutinę dieną važiuojame link Negyvosios jūros, pakeliui aplankydami Nebo kalną, nuo kurio Mozė pažvelgė į pažadėtąją žemę, Madaba miestą, garsėjantį mozaikiniu Palestinos žemėlapiu, saugomu Šv. Jurgio bažnyčioje. Taip pat labai gera be tikslo paklaidžioti Madabos gatvelėmis. Paskutinę dieną iki pietų mėgaujamės Negyvosios jūros malonumais, po kurių važiuojame tiesiai į oro uostą, grąžiname automobilį ir skrendame namo. Taigi, toks mano planas. Jūsų planas gali būti visai kitoks. Šį kartą neskyriau laiko Amanui, išskyrus pirmą vakarą, o ten tikrai yra ką veikti ir pamatyti. Taip pat Petrai skirta viena diena ir visai nevažiuojame prie Raudonosios jūros. Tai darau sąmoningai – Jordanijoje yra tiek visko pamatyti ir patirti, kad į savaitės kelionę įtraukti dar ir poilsį prie Raudonosios jūros, jau būtų per daug, tuo labiau, kad mano prioritetai kiti. Dar vienas dalykas – man nepatinka Aqaba. Jei vis tik nuspręsite, kad Raudonosios jūros jums reikia, rinkitės viešbutį kuo toliau nuo miesto, nes bendrame paplūdimyje tikrai neišsimaudysite :) Svarbu: - Turėkite grynųjų. Už 100 eur gausite 75-80 JD (priklausomai kur keisite). 78 yra labai normali kaina, banke galite gauti ir 80. Wadi Rum‘e, taip pat mažesniuose vietiniuose viešbučiuose, kavinukėse, turguje Jūsų prašys mokėti grynais. Jordanija nėra pigi šalis, pasiruoškite mokėti kaip Europoje. Nors Jordanija arabiška šalis, tačiau derėjimosi kultūros čia nėra

- jei pasakė kainą, tai greičiausiai tiek ir sumokėsite. - Apranga. Renkitės kukliai, neapsinuoginkite. Pamirškite mini sijonus, šortus, maikutes – pečiai ir kojos geriau tebūna pridengti, ypač mažesniuose miesteliuose. Wadi Rum ir Petroje tai negalioja – čia galite rengtis kaip norite. - Fotografavimas. Vietiniai mielai fotografuojasi, bet kartais gali žvilgsniu, mostais arba žodžiais parodyti, kad to nepageidauja – gerbkite jų norą. Taip pat už fotografavimą gali paprašyti pinigų, ypač tokioje vietoje kaip Petra. Čia iš visko daromi pinigai. Bet žinant istoriją, požiūris keičiasi. Petroje dirba beduinai, gyvenantys aplinkiniuose kaimuose. Tai vienintelis jų pragyvenimo šaltinis ir jie dirba čia visą savo gyvenimą. Karalius rūpinasi šiais žmonėmis ir suteikia privilegijų – dirbantys Petroje nemoka mokesčių. Pakalbėkite su prekeiviais – jie mielai pavaišins jus arbata, papasakos apie savo gyvenimą. Be abejo, tikėsis, kad kažką nupirksite. Dažnas klausimas ir susidaręs įspūdis, kad Jordanijoje nesaugu – tai netiesa. Pirmiausia gera dėl to, kad čia nesutiksite girtų žmonių. Visi labai malonūs, draugiški, paslaugūs. Jei parduotuvėje ar turguje apžiūrinėsite prekes, rinksite, bet nieko nepirksite, niekas nešūkaus Jums pavymui tikėtina nemalonių žodžių, bet draugiškai nusišypsos ir palinkės gražios dienos. Jie nėra įkyriai siūlantys savo paslaugas. Daugiausiai su siūlytojais susidurti galima Petroje. Manau, kad jei eiti atvira širdimi ir plačia šypsena, tai visi keliai yra atviri. Tiek apie mano pamiltą šalį. Apie buvusias (ir būsimas) keliones galite paskaityti mano kelionių bloge http://konepametus. blogspot.com/ Klausimus užduoti galite facebooke https://www.facebook.com/konepametus/ arba el. paštu irma@fotoflash.lt Gražių kelionių, gerų įspūdžių Su meile, Irma

APIE MEILĘ GURMANIŠKAI KASDIENYBEI Aš labai myliu Gyvenimą... O labiausiai tą tikrą ir paprastą. Tą, kuris yra vadinamas mūsų kasdienybe. Aš mėgstu paprastus ir tylius dalykus, o jie dažniausiai mėgsta paprastą ir tylią kasdienybę. Tikiu, kad tik ramioje ir tylioje kasdieninio gyvenimo tėkmėje įvyksta patys didžiausi ir gražiausi stebuklai, kad tik kasdienybės jautrumo pažadinta gali užgimti pati tikriausia meilė patiems mažiausiems dalykams. Ir man tai yra pats tikriausias tikrumas, tik gaila, kad šiandien, gyvendami ypatingo triukšmo, skubos, gausos ir įvairovės laikmečiu, jau ne visada suspėjame pasigilinti į dalykus, kuriuos darome, arba dalykus, kurie kažką daro su mumis.Kartais nebespėjame pažiūrėti į tuos dalykus su meile. Į tuos kasdienybės stebuklus, kurie ir gimdo meilę gyvenimui. Ir vienas iš tų dalykų yra mūsų santykis: santykis su žmogumi, santykis su knyga, santykis su aplinka, santykis su laiku, santykis su maistu...Vis atrodo, kad visame kame reikia gerai pasikapstyti, atrasti didelę prasmę, teisingai pasirinkti, tvirtai įsitikinti, iš anksto apskaičiuori ir apgalvoti, o tik tada galbūt pamilti. Kad ir kasdieninį maisto ruošimą. Nors maisto poreikis, dėl alkio jausmo, visada išliks šiek tiek primityvus, nes juk „kažką reikia valgyti“, vis dėlto, šiandien, kai regis nėra realios visuotinio bado grėsmės, mums maistas yra,arba norime, kad būtų,gerokai daugiau nei tik pavalgymas. O maisto gaminimas turi būtinai vykti kažkaip iškilmingai, su patosu, su didžiule raudono vyno taure (nes taip rodo glamūriniuose filmuose), su paskutinio leidimo naujausia ir perkamiausia receptų knyga, su įmantriais produktais ir su vis dar naujais, neatrastais skoniais,nes kitu atveju, tai tik laiko švaistymas, kūrybiškumo stokojantis ir nuobodus ritualas. Ir dar... su meile nieko bendro neturintis. Kaip galima žvelgti su meile į maistą, kurio niekaip negalėtum

pavadinti gurmaniška vakariene..? O man atrodo, kad galima. Nors kartais tai būna tikros emocinės pratybos, bet gal kaip tik čia ir yra daugiausia meilės, tikrumo, jausmo, paties gyvenimo... Gal instinktyviai išsivirtuose grikiuose meilės gali būti tiek pat, kiek skrupulingai vyne virtoje kriaušėje? Turbūt, bet juk sakoma, dėl skonio nesiginčijama, o gyvenimo prieskonius visi mėgstame skirtingus :) Aš nemanau, kad mūsų gyvenimuose meilės yra per mažai. Mes jos turime tiek, kiek norime turėti, kiek mokame jos turėti, aš tik manau, kad šiandien esame įpratę Meilei kelti daugybę sąlygų. Kad pamiltume kažką paprasto turime susikurti kažką nepaprasto. Kad pamiltume kažką tikro, turime susikurti kažką neįtikėtino. Kad pamiltume kažką natūralaus, turime susikurti kažką įspūdingo. Kai kviečiame draugą/draugę pasivaišinti kava, pirmiausia tai dažniausiai neturi nieko bendro su mūsų biologiniu alkio/troškulio pojūčiu, o labiau su emociniu poreikiu pasikalbėti, pabūti drauge ir pabendrauti „gyvai“ čia ir dabar. Su meile artimui! Bet tuo pačiu mes šiandien jau nebenorime tiesiog kavos. Mes norime, kad ji būtų su ypatinga gurmaniška istorija. Todėl mums labai svarbu apie tai, ką ragaujame, sužinoti kuo daugiau: mes norime sužinoti apie ypatingas kavos pupelių auginimo ir surinkimo savybes, jos paruošimo būdus, jos kilmės šalį, galiausiai net geriamos kavos verslo filosofiją, ar ji palanki gamtai, ar tai kava gimusi iš socialaus verslo idėjos, ir pan. Na, ir gal jau tada, jeigu mums patiks, ką sužnosime, bus galima pasakyti, ar galiu aš ja pasimėgauti su meile iš visos širdies. Viena vertus, tai rodo mūsų pačių sąmoningumą, kiek daugmūsų kasdienybėje atsirado gurmaniško mąstymo ir patirčių, bet tuo pačiu ir tai, kad mus nebeužtenka meilės paprastos kavos puodeliui, mums reikia ypatingos kavos, arba

ypatingo puodelio... O, jeigu einame pietų, vakarienės ar į vakarėlį, tai jau savaime suprantama, kad reikia kažko „kitokio“. Gal, kokios įdomesnės koncepsijos kavinės ar restorano, gal dabar taip populiarios degustacinės vakarienės su iškart keliais anksčiau neragautais patiekalais? Gal vakarienės tamsoje, gal danguje, o gal molekulinėje laboratorijoje/virtuvėje? Galiausiai taip stipriai įprantame prie viso to kitoniškumo, kad imame ilgėtis jo ir savo kasdieninėje lėkštėje, todėl tame, ką valgome ir ragaujame nejučia imame pieškoti kažkokių kodų, istorijų, emocijų ir, žinoma, naujų skonių bei poskonių.Kartais man tai primena jausmą, tarsi vis iš naujo kasdien mes norėtume iš naujo įsimylėti: įsimylėti makaronus, burokėlių

sriubą arba kavą. Todėl niekaip nepaleidžia mintis, o kaip dar kitaip galėčiau juos patirti, pajausti, paragauti? Lygiai taip pat mes to siekiame su visais kitais savo kasdieninio gyvenimo dalykais: vis įdomiau kažką perskaityti, vis stipriau kažką pajausti, vis gražiau kažką pamatyti, vis skaniau ir gudriau pagaminti, vis toliau nukeliauti, vis aistringiau mylėti. Gal tai ir yra didysis, nenutrūkstamos meilės stebuklas, kuris neleidžia sustoti, bet nuolat siekti ir ieškoti. Kaip rašė Šv. Augustinas, „mylėk ir daryk, ką nori“, o kai darai iš meilės niekada nebūna blogai... Su meile, Daiva

FERMENTACIJ

JOS PASAULIS pagal Renatą

Rauginti kopūstai nuo klasikos įmantrybių link Raugintais kopūstais įpratome gardžiuotis šaltuoju metų laiku ir tai darome neatsitiktinai, pirmiausiai dėl to, kad rauginimui ir ilgesniam laikymui ruošiami tik žieminiais vadinami kopūstai. Jie yra žymiai kietesni, nei vasariniai, dėl to net stipriai įrūgę lieka traškūs. Ne vienam, bandžiusiam užsiraugti savo kopūstų, yra buvę fiasko. Dėl netinkamų rauginimo salygų, jie arba neįrūgsta, arba perrūgsta, ar dar baisiau - pasidengia pelėsiu ar puviniu. Todėl tampa vis įprasčiau pirkti jau pagamintus kopūstus iš ūkininkų ar prekybos centrų. Priminsime kaip pasigaminti tradicinių kopūstų, tačiau, jei norisi pasigaminti „naminių“ rauginių, bet bijote nepavykusio gaminio, siūlome pabandyti rauginti kopūstus kiek kitaip - greičiau, paprasčiau, naudojant įmantresnius priedus. Tik turėkite omeny, kad šie kopūstai net ir šaldytuve gyvens žymiai trumpiau, nei klasikiniu būdu rauginamieji. Tradiciniai rauginti kopūstai 1 kg šiaudeliais pjaustytų kopūstų 1 valg. š. rupios nejoduotos druskos Rūgštus tvirtas obuolys (nebūtinai) Nedidelė morka Žiupsnis kmynų (nebūtinai) Pusė saujos šviežių spanguolių (irgi nebūtinai) Mėnulio fazė rauginiams - itin plačiai diskutuota tema, mūsų močiutėms tai buvo labai svarbus veiksnys, dažniausiai buvo minimas delčia. Tačiau yra gaminančių ir neatsižvelgiančių į Mėnulio fazę, jie tvirtina, kad jų kopūstai ne ką prastesni. Taigi, pasirinkimo laisvė. Kopūstai suberiami į gilesnį indą, suberiama druska ir gniaužoma, maišoma, kol kopūstai išskiria sultis ir jose ištirpsta druska. Tuomet įmaišomos stambiai tarkuotos morkos ir kiti norimi priedai - išsėklinti ir plonomis skiltelėmis pjaustyti obuoliai, kmynai ir spanguolės. Mišinys dedamas į didesnius stiklainius ar bačkutes, vis pagrūdant, kad liktų kuo mažiau oro, indas statomas šiltoje vietoje, bet ne prie radiatorių, per aukšta temperatūra, kaip ir per maža, stabdys rūgimą. Rekomenduojama temperatūra yra 18-20C. Pirmas tris-keturias dienas ilgesniu šaukštu ar mediniu įrankiu kopūstų masė badoma iki dugno, kad išeitų visas likęs oras. Kai kopūstai pradeda kvepėti malonia rūgštele, indas nešamas į šalčiausią namų vietą - rūsį ar garažą.

Greito paruošimo rauginti kopūstai Šiuo receptu galima raugti visus baltagūžius ir mėlynuosius, kininius kopūstus ir bastučių baltąją dalį. Taip pat galima drąsiai eksperimentuti su daržovių ir vaisių mišiniais, tokiu būtų kaskart gaunant kitą skonių puokštę. Vieni gardžiausių - su apelsinais ir/ar saldžiąja paprika, puikiai tinka ir aitresni skoniai.

1 kg šiaudeliais pjaustytų kopūstų 1 valg. š. rupios nejoduotos druskos 1 apelsinas 1 saldžioji paprika 0,5 l gazuoto stalo vandens (be jokių skonių) Kmynų (nebūtinai)

Supjaustytos daržovės sumaišomos arba tiesiog sluoksniuojamos į didesnius stiklainius ar puodus, suberiama druska ir mišinys užpilamas gazuotu vandeniu, daržovės turi būti po vandeniu, todėl puode turinys paslegiamas lėkšte su svoriu, o į stiklanio viršų įdedamas į kelias dalis sulankstytas kopūsto lapas, jis tarnauja kaip kamštis. Angliarūgštė paspartina rūgimo pradžią ir eigą, todėl jau po kelių dienų galima mėgautis naujais skoniais. Kaip ir su tradiciniais, šie kopūstai po įrūgimo yra laikomi šaltai, tinka ir šaldytuvas.

Sūdytos citrinos Sūdymas - vienas seniausių fermentacijos būdų. Druskos, kaip konservanto, ypatybes pirmieji aptiko pajūrių pakrančių gyventojai. Išmokome sūdyti maisto produktus ir mes, sausuoju būdu - žuvis, mėsą, sūryme laikyti agurkus ar obuolius. O štai apie mums dar neseniai buvusią egzotine citriną druskoje buvome girdėję retai. Kadangi Lietuvoje įvežamos citrinos yra apdirbamos tam tikromis sveikatai ne itin draugiškomis medžiagomis, chemikas rekomenduoja prieš vartojimą (nesvarbu sūdysite jas ar tik spausite sultis) pamirkyti sodos tirpale. Jis gaminamas iš vieno valgomojo šaukšto su kaupu sodos ir vieno litro šilto vandens. Soda suberiama į vandenį ir maišoma, kol ištirpsta, į šį mišinį merkiamos citrinos, uždedama lėkštė ar kitoks svoris, neleisiantis citrinoms išplaukti į paviršių. Tirpale citrinos laikomos 15 minučių, ne daugiau ir ne mažiau - taip patarė minėtas chemikas. Nuplautos ir nusausintos citrinos įpjaunamos X (iksu), ne iki galo, paliekant bent porą centimetrų nuo apačios ir gausiai įbarstomos rupia nejoduota druska. Druskos beriama tiek kiek telpa Pasūdytos citrinos sudedamos pjūviu į viršų į stiklainį ar kitą patogią talpą ir paliekamos bent trims dienoms, geriausia šiltoje namų vietoje. Vėliau sandėliuojamos šaldytuve. Tokiu būdu ruoštos citrinos vartojamos troškinių, sriubų gardinimui, itin tinka kaip įdaras kepant paukštį, sultimis galima palaistyti šviežių daržovių salotas, prisimenant, kad tai labai labai sūru.

Nuotraukos asmeninio archyvo

Nerija, kas tu esi šiam gyvenime? Kaip apibūdintum keliais sakiniais save? Nuo pat pirmų savo gyvenimo dienų jaučiu begalinį džiaugsmą ir padėką pačiam Gyvenimui, tėvams, sutiktiems žmonėms... viskam kas supa mane ir mano šeimą. Esu ČIA tam, kad džiaugtis, mylėti ir skleisti tą be galo gerą jausmą kitiems, nesvarbu ar tai būtų žodžiai ar darbai. Papuošalai ar makiažai, ar dar kažkas? Kas buvo pirmasis tavo saviraiškos žingsnis? Vaikystėje dar būnant maža mergaite (o buvau tikrai mergaitiška) visada patiko gražios detalės, rūbai, be galo mėgau piešti… matyt visus tuos pomėgius, tinkamui laikui atėjus paleidau į laisvę… Pirmiausia dėl savęs, paskui dėl kitų… Tikrai nesėdėjau ir negalvojau, ką čia įdomaus man nuveikti. Mano gyvenime - viską atneša artimi žmonės ir tinkamai susidėliojusios aplinkybės. Makiažai ne išimtis. Vyras visiškai atsitiktinai pradėjo fotografuoti. Būnant šalia ir stebint pirmąsias fotosesijas, atsirado poreikis

visažisto pagalbai. Tuomet pagalvojau, kodėl gi savo pomėgio piešti negalėčiau panaudoti žmonių veiduose, o kurti grožį yra tarsi terapija. Nemeluosiu - pirmoje visažo pamokoje, pa-

mačiusi 20 teptukų vienoje vietoje, pagalvojau – nieko nesigaus… buvau gan savikritiška, bet ir vėl sutikti žmonės pamokoje skatino eiti pirmyn ir tobulėti. , o artimųjų ir draugų palaikymas buvo ta varomoji jėga nepasiduoti! Ir štai dabar jau 4 metai, kai savaitgaliais kuriu grožį moterų veiduose. Kaip gimė pomėgis papuošalams? Visada žavėjausi papuoštais mergaičių plaukais ir girdavau tas mamas, kurios pačios sukurdavo tuos grožius savo damutėms… tik pati tam laiko nerasdavau ir su mielu noru savo dukrytei Nidai pirkdavau jau pagamintus grožius. Kaip pradėjau pati gaminti aksesuarus? Tikrai nieko nekopijavau - tiesiog vieną vakarą 5 metų dukrytė sako man: “Ma-

myte, rytoj Kaziuko mugė – į darželį reikia pagaminti darbelių, kuriuos pardavinėsim, bet negalima nieko valgomo. 19 val vakaro ši žinia man sukėlė tikrą stresą ir mintis „ką čia gražaus ir greito sugalvojus?“ Lentynoje radau organzos užuolaidų likučių, plaukų gumelių, pagelbėjo ir visagalis internetas, kuriame ieškojau kaip pasigaminti pačiam gėlytes. Uždegiau žvakutę ir kol deginau žiedlapius, tikrai pajutau palaimą, sudėliojus tikrai dar netobulus gėlės lapelius, gavau pirmuosius papuošimus. Nieko nesitikėjau - tiesiog vaikas nuneš į Kaziuko mugę, parduos ir tiek. Bet…ir vėl…mano gyvenime daug atneša žmonės, jų žodžiai – tarsi ženklai. Iš mergaičių mamyčių gavau pagyrimų ir padėkos už tokius įsigytus darbelius. Tai tikrai maloniai

tame, kad kiekvienas “Neride aksesuarai” gaminys, skirtas tik individualiam užsakovui! Skiriu Laiką pabendrauti, klausiu kokios detalės dominuos šventės metu, prašau suknyčių, batelių ir kartais net paties vaikučio nuotraukų! Matydama ir žinodama kam konkrečiai kuriu, išgaunu unikalumą. Per tris metus kurdama nestoviu vietoje - keičiu medžiagas, stikliukus, akmenukus, nes tiesiog ir pačiai nebūtų įdomu stovėti vietoje... Dažnai gaunu klausimą: ką turite vietoje ČIA ir DABAR? Mano atsakymas – neturiu! Gaminu tik gavus užsakymą, nes man yra malonumas kurti konkrečiam žmogui. Suvokiu, kad taip mėgaujuos, nes tai mano hobis, tai nėra mano pagrindinė veikla, nešanti stabilias pajamas. Bet... niekada nežinai kokį ženklą tau duos Gyvenimas :)

ir netikėtai nustebino. Toliau sekė pora mano pagamintų lankelių dovanoms ir viskas po truputį pagavo pagreitį: puslapio “Neride aksesuarai” sukūrimas, individualios veiklos pažyma, gražiai pateiktos nuotraukos. Viskas teikė malonumą ir po kol kas norisi eiti vis tolyn ir tobulėti! Kuom unikalūs tavo kuriami papuošalai ir kiti grožiai? Sunku atrasti tinkamus žodžius tam unikalumui nusakyti, bet jaučiu, kad paslaptis yra

Ar tiesa, kad šių dienų dienų pirkėjai įnoringi, lengvai nepapirksi nauja idėja, reikia sugalvoti daugiau? Kas sunkiausia, juos kuriant? Gal, kad mano puslapiukas dar yra labai MAŽAS, bet man pačiai tuom ir BRANGUS, pritraukiu tokius žmones, kurie yra išties malonūs ir nereiklūs, atvirkščiai: pasitiki manimi ir duoda laisvę kūrybai. Tad kai gauni pasitikėjimą į darbelį sudedi savo visą Meilę, Laiką ir Šilumą. Ir labai tikiu, kad kiekvienas išpakuodamas dėžutę, tai pajaučia, kas skatina juos grįžti... Sunkiausia....jei atsiranda, užsakymas, kuris gal nėra visai mano skonio. Pvz.: nori labai

ryškios rožinės spalvos (kuri man pačiai nėra labai skoninga), arba gėlės dydis ne visai proporcingas pagal vaikutį. Bet ir toks užsakymas man pačiai sau yra iššūkis. Pagaminti, kad džiugintų visų pirma mane pačią, o paskui ir užsakovę. Ar kurti grožį moterų veiduose sunkiau nei papuošalus? Grožis moterų veiduose ir papuošalai, tai ačiū Dievui dvi skirtingos mano terapijos! Makiažas, tai Laikas skirtas pabendrauti, pakalbėti ir gyvai prisiliesti prie žmogaus! Kiekviena galim pripažinti, kad pabūti tik tarp “mūsų mergaičių” yra tarsi poilsio valandėlė, nuo buities ir rutinos. O dar didžiausias malonumas, kai Moteris atsisveikina besišypsančiomis akimis, o vėliau gauta padėkos žinutė dar ir sparnus išaugina. Papuošalai - tai mano tylos terapija. Kadangi

gyvenam tikrai intensyvų gyvenimą, tos valandos sustoti ir kurti, ir pabūti tik su savimi yra labai būtinos mano asmenybei! Tu inžinierė. Kodėl vistik papuošalai? Makiažai? Antras vaikelis beldžiasi į pasaulį, gal vis tik laikas nesiblaškyti? Kol esi jaunas, dar tik ieškai savo tikro pašaukimo. Neretai mūsų kartos atstovai, studijavom ir dirbti nuėjome tiesiog pagal susiklosčiusias aplinkybes. Aš visada buvau linkus dailei, menams ir tikrai ne tiksliems mokslams. Bet esu tikra. Gyvenime daug kas atsitinka ne šiaip sau. Nesigailiu, kad baigiau KTU Statybos ir architektūros bakalauro ir magistratūros studijas, sutikau žmones, kurie iki šiol yra mano gyvenimo dalis ir džiaugsmas. Nesigailiu ir dėl inžinerinio darbo! Kiekvienas etapas mus subrandina kaip asmenybę.

Aš visa tą gyvenimo laikotarpį jaučiausi laiminga! Kai metai persirita virš 30 – ies, po truputį pradedi ieškoti tikrosios savęs. Ir nėra taip paprasta sugalvoti, kas tu ir ką iš tiesų norėtum veikti! Mano veiklas man padėjo atrasti sutikti Žmonės. Jie kaip Gyvenimo ženklai, tarsi padiktavo ar teisingai einu. Ir jei šiandien reiktų rinktis ar inžinerinis darbas ar man mėgstamos veiklos – neatsakysiu, nebent vėl bus kažkokie ženklai.

Vasario 4 d. jau 20 metų kaip mes su vyru einam bendru gyvenimo keliu, tad drąsiai galiu teigti, kad mes vienas kitam esam abi dešiniosios rankos! Per tiek metų puikiai žinome kada reikia patylėti, o kada patarti vienas kitam, tiesiog pajauti. Prie fotografijos pagalbininkė esu tiek kiek reikia vyrui, stengiuos, bet neperžengiu ribos! Klausiat kodėl? Todėl, kad fotografijoje yra labai skirtingi matymai! Paprastas pavyzdys. Vyksta fotosesija, po jos laukia didelis darbas iš 1000 nuotraukų atrinkti 300! Eksperimentavom: Vyras fotografas, ar esi jo dešinioji ranka? Ar Nerijos atrinktas katalogas ir Virgio visiškai daugiau nuošalyje? Ar ši bendra veikla jus skirtingai atrinktos akimirkos! Tad Amigossuartina? Ar priešingai kartais supykdo? Ko- Foto palieku Virgiui, esu tik tylusis patarėjas jei tai liečia jo individualius užsakymus. kias pameni „crazy“ situacijas? Jei tarkim fotosesija yra bendras mūsų šeiGeras klausimas! mos projektas, kaip „Neride aksesuarai“ reklamai puslapiui ar mano daryti makiažai, normalu, kad aptariam pačią viziją, kokius rekvizitus naudosim ir panašiai. Šios mūsų veiklos suartina visą mūsų šeimą. Dukra Nida kuo puikiausiai dalyvauja kartu. Procese nuo makiažo iki fotosesijos pabaigos, ir dar patarimų ir idėjų pažeria! Manau, vaikui geras pavyzdys matyti tėvelius sėdinčius ne prie TV ekranų, o užsiimančius malonia veikla. Tuo labiau, kad tai nevyksta kiekvieną savaitgalį. O gurmaniški potyriai artimi tavo sielai? Kokie? Meluoti negražu, todėl to tikrai nedarysiu. Belieka prisipažinti,

kad gurmaniški potyriai virtuvėje – vyro Virgio pomėgis! Jau per pirmą pasimatymą jis tent TAU! man gamino pietus! Tai mane taip sužavėjo! Taip, kad posakis “vyro meilė per skrandį“puikiai tinka ir moterims, t.y. man :) Vyro pagamintas tiramisu yra turbūt skanesnis už ragautąjį Italijoje! Naminiai sušiai, kinietiški patiekalai – viskas kas nėra labiau tradiciška lietuviška virtuvė yra vyro stichija. Aš pati esu šeimininkė iš būtinumo, patiekalai paprasti ir ūkiški - tikrai nesu vyrų svajonė. Ką parekomenduotum Gyvenimo Gurmanai skaitytojams? Palinkėsiu tų paprastų žmogiškų dalykų, kuriais vadovaujamės savo šeimoje: PADĖKA – kas vakarą man tai, kaip malda, padėkoju už dieną, už sveiką dukrytę, vyrą, už namus ir žmones, kurie mus supa... Tai darau jau daug metų. ŠYPSENA – dovanoti ją sau ir aplinkai, nes šypsena, ypač iš vidaus, yra tikra ir jaučiama!

MEILĖ, DĖMESYS, IŠKLAUSYMAS – skirti LAIKO tikram pabendravimui tiesiogiai su Žmogumi, nes vis dažniau matyti žmonių veidai paslėpti telefonuose. Tas labai labai liūdina. Didžiausias palinkėjimas mokėti džiaugtis tuo ką turi, o ne tiek kiek turi kitas! Komfortą ir Laimę kuriame patys sau…tik reikia tą daryti iš visos širdies, tai kas tinka būSu Meile Nerija “Neride aksesuarai”.

PriklausomybÄ&#x2014; nuo cuk

kraus

Turbūt daug kas galvoja, kad cukraus baimė yra iš piršto laužta, tačiau jau kuris laikas esame bomborduojami informacija, kad cukrus nėra mums naudingas ir laikas jį pakeisti kažkuo kitu sveikesniu ir naudingesniu. Iš pradžių medumi, po to datulėmis, paskui bekaloriu saldikliu, vėliau kepintu svogūnu ar virta morka, o galiausiai iš viso atsisakyti poreikio valgyti saldžiai, nors kažin ar tai daug kam pavyksta. Kodėl mus taip traukia prie saldaus? Pasirodo, kaip teigia mokslininkai, saldumo skonis mums yra įgimtas. Dar net negimę kūdikiai geria vaisiaus vandenis dažniau jeigu mama valgo saldžiai. Cukrus sukelia biocheminius procesus mūsų smegenyse, kurie mus nuramina, o tai verčia mus siekti to pačio jausmo vėl ir vėl. Žmonės cukruje randa nusiraminimą, džiaugsmą ir pramogą kasdienybėje. Istorikai sako, kad senovėje saldus

reiškė nenuodingas ir turintis daug energijos. Priešistoriniai žmonės valgydami saldžiai galėjo sukaupti perteklinius kūno riebalus sunkesniems laikams. Laikai pasikeitė, tačiau mūsų biochemija ne. Mums dabar nereikia sukaupti papildomos energijos sunkiems laikams, nereikia medžioti ir klaidžioti miškais ieškant maisto, pakanka užeiti į artimiausią parduotuvę, kur lentynos lūžta nuo saldainių, sausainių ir uogų. Jau yra teigiama, kad priklausomybė nuo cukraus yra panaši į priklausomybę nuo kokaino, nikotino ar morfijaus. Eksperimentai atlikti su pelėmis laboratorijoje parodė, kad pelių elgesys stipriai keičiasi, kai joms yra duodama daug cukraus ir kai cukraus tiekimas nutraukiamas. Abstinencijos simptomai yra panašūs kaip ir nuo narkotikų priklausomo žmogaus, o smegenų chemijoje galima pastebėti apčiuopiamus pasikeitimus. Aršiausi cukraus kritikai, o būtent profesorius Robertas Lustigas, iš Kalifornijos Medicinos mokyklos neseniai pareiškė, kad vyriausybė turėtų įvesti apribojimus kam cukrus gali būti parduodamas. Panašiai kaip alkoholis ar cigaretės. Kas vyksta kūne, kai suvalgome cukraus? Jo suvartojus susikuria užburtas ratas. Užvalgius cukraus kasa pradeda gaminti insuliną. Insulinas „atrakina“ ląsteles, kad į jas patektų cukrus. Raumenys gauna energijos, o riebalų ląstelės komandą kaupti riebalus, užuot juos deginusios. Insulinas yra taip pat riebalų kaupimo hormonas. Smegenys tuo metu pagamina endorfinus ir dopaminą (signalinę medžiagą), kurios ramina ir malšina skausmą bei trumpam sukelia laimės pojūtį. Po kiek laiko cukrus kraujyje

krenta. Tada žmogus pasijunta pavargęs, suirzęs ir alkanas. Tada ir atsiranda didelis noras vėl gauti greitos energijos, pavyzdžiui, iš cukraus. Taip susiformuoja užburtas ratas, dar vadinamas šokinėjanti gliukozė kraujyje. Perteklinės kalorijos kūne kaupiasi riebalų pavidalu, o užaugus svoriui jautrumas insulinui sumažėja ir pakyla rizika susirgti diabetu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Kad to nenutiktų reikia siekti, kad gliukozė kraujyje išliktų kaip įmanoma stabilesnė ir nešokinėtų. Tai pasiekiama įvairiais būdais, pavyzdžiui praktikuojant low carb mitybą, nutraukiant natūralaus (iš vaisių) ir dirbtinio cukraus vartojimą vienai savaitei. Valgant produktus, kurie stabilizuoja gliukozę kraujyje, tokius kaip kompleksinius lėtai įsisavinamus angliavandenius. Valgant baltyminį maistą, maistą su daug mineralų, pavyzdžiui jūros gėrybes, mėsą ir, žinoma, judant. Būtent judėjimas verčia smegenis pagaminti tuos pačius laimės hormonus kaip cukrus ir greiti angliavandeniai. Tačiau ką konkrečiai daryti, kai užklumpa tas netikėtas poreikis suvalgyti ką nors saldaus? Vieni būdai yra paprasti, kiti prabangesni, tačiau svarbiausia yra noras ir valia,o jeigu reikia ir užpykimas ant savęs lemiamu metu. Kai užeina noras suvalgyti ką nors saldaus pakeiskite perspektyvą. Jeigu esate namie išeikite į lauką, jeigu sėdite atsistokite, žodžiu, darykite kažką priešingo. Kai smegenys gauna naują užduotį, jos pamiršta potraukį saldumui. Uždekite žvakę kvepiančią vanile. Sakoma, kad saldus kvapas nuramina smege-

nis, kai jos prašo saldėsio. Pasidarykite žalios arbatos su prieskoniais (receptą rasite sekančiuose puslapiuose). Suvalgykite 5-6 riešutus. Kramtykite ilgai. Tada išgerkite stiklinę vandens arba pasidarykite žalios arbatos. Po dešimt minučių potraukis saldumui dings. Jeigu pasirinkote kažką suvalgyti saldaus, pavyzdžiui, vaisių, nevalgykite jo vieno, valgykite kartu su natūraliu jogurtu, varške, daržovėmis, riešutais, sūriu, mėsos gabaliuku. Valgant saldų vaisių vieną galite sukelti cukraus aliarmą, kuris baigiasi užburtu ratu. Jeigu niekas nepadėjo iš aukščiau išvardintų variantų pasidarykite stiprios kavos, pupeles susimalkite patys, įsidėkite į kavą šaukštą sviesto, šaukštą grietinėlės ir atsilaužkite juodo šokolado gabalėlį. Leiskite šokoladui pamažu ištirpti ant liežuvio kartu su kava. Ir vienas iš prabangesnių būdų yra ausų akupunktūra. Viena 42 metų norvegė pasakoja, kad kol akupunktūrininko įstatytos adatėlės būdavo jos ausyse ji apie cukrų iš viso negalvodavo, bet kai tik jos iškrisdavo po 8-10 dienų potraukis cukrui vėl paslapčia sugrįždavo. Taip ji numetė septynis kilogramus, kuriuos vėliau vėl susigrąžino, kol galiausiai nusprendė atsisakyti baltų miltų ir pieno. Taigi yra iš ko pasirinkti ir pabandyti rasti veiksmingiausią būdą, nes užkirsti kelią cukrui tikrai verta. Ir kūnas ir draugai jums už tai tik padėkos. Tęsinys kitame numeryje.

Čai arba čajus yra arbata su indiškais prieskoniais. Šį kartą gaminsime žaliosios arbatos čai, nors galima pasigaminti ir juodosios arba net rasti jau pagamintos čai arbatos maišeliuose.

Žaliosios Arbatos Čai 1 litro vandens 4-5 riekelių šviežio imbiero 1 cinamono žievės lazdelės 1 anyžiaus žvaigždutės ½ vanilės ankšties 5-6 gvazdikėlių Žaliosios arbatos, birios arba maišeliuose

Vanduo užvirinamas, sudedamas imbieras, cinamono lazdelė, anyžiaus žvaigždutė, perpjauta išilgai vanilės ankštis ir gvazdikėliai. Viskas verdama ant silpnos ugnies 10-15 minučių. Tada šiuo prieskoniniu vandeniu (galima nukošti arba ne) užplikoma arbata. Arbatą galima pasisaldinti trupučiu medaus. Arbatą taip pat galima užsibalinti įsipilant mėgiamo pieno. Nebūtina sunaudoti viso prieskoninio vandens, jį galima laikyti šaldytuve ir jį pašildžius užplikinti naują arbatą.

Nauja tema:

Naminiai a

aliejai

Kadangi „Gyvenimo gurmanų“ kolektyve yra net dvi naminį aliejų gaminančios kolegės Renata ir Irma, nusprendėme apie tai sukurti naują rubriką. Išspausti aliejų namų sąlygomis galima tik turint specialią įrangą - presą, ir tai veikiau prabanga, nei būtinybė. Tačiau paragavus šaltai spausto šviežio moliūgų, linų sėmenų ar kokosų aliejaus, į aliejaus lentyną prekybos centruose nė nebežvilgtelime. Naminių aliejų išskirtinumas tame, kad linų sėmenų aliejus yra ne tik ne kartus, bet dargi ir saldus. Moliūgų aliejaus skonis primena švelnią chalvą (ypač jei prieš spaudimą sėklos truputį paskrudinamos) ir pakeičia net „plastikinių“ parduotuvinių pomidorų skonį. Kokosinis - pats universaliausias, todėl pirmą pasakojimą apie aliejus ir norėtume pradėti nuo jo.

Susipažinkime KOKOSINIS ALIEJUS Virtuvėje: IRMA: Jau daug metų šio aliejaus turiu visada. Anksčiau pirkdavau ir tik pradėjusi spausti pati, sužinojau, koks skanus ir kvapnus jis gali būti. Naudojame kepimui, šaukštelį įsidedame į kavą. O svarbiausias ir skaniausias dalykas – skanus ir manau sveikesnis nei įprastas, šokoladas. Taip pat kokosų aliejus nepakeičiamas gaminant žaliavalgiškus, veganiškus desertus, tortus. RENATA: Mūsų namuose jis yra pats gerbiamiausias. Netgi kiekvienas rytas prasideda su juo, nes kavos nesaldiname, bet į karštą dedame po šaukštelį kvapniojo kokosinio aliejaus. Dėl aukšto dūmingumo balo, jame galima netgi gruzdinti, todėl dažnai kepu rytietiško skonio vištienos gabaliukus su daržovėmis. Kokosiniame aliejuje kepti purūs kefyriniai ar raugo blynai tampa pasakiškai kvapnūs, tik nebetinkantys valgyti su grietine, tai labiau saldžių pusryčių stalo patiekalas. Taip pat gaminu šokolado pusbrolį - sumaišau kokosų aliejų su riebia kakava (santykiu 2:1) ir laikau jį šaldytuve, gardžiuojamės kabindami šaukšteliu ir užsigerdami juoda kava. O kurgi cukrus? Mums jo nereikia, nes kokosų aromatas turi manipuliacinį saldumo skonį, bet jei svečiai nori saldžiau, įmaišau medaus ar rudojo cukraus. Kosmetikai: IRMA: Kokosų aliejus turi garbingą vietą mano vonioje – juo tepu savo sausą ir jautrią odą – puikiai drėkina, ramina. Kadangi dažausi itin retai, tai turėti makiažo valiklį visai neekonomiška. Ieškodama alternatyvų atradau kokosų aliejų – juo ištepu visą veidą ir nuvalau servetėle – tobulai nuvalo makiažą ir neerzina akių. Kūno (ir veido) šveitimas. Šaukštą kokosų aliejaus sumaišius su soda šveičiu veidą, o su cukrumi – kūną. Labai gera priemonė išsausėjusiems ir sukietėjusiems kulnams – gausiai ištepu kojas aliejumi, apsimaunu medvilnines kojines ir einu miegoti – kitą rytą kojos ženkliai švelnesnės ir minkštesnės. RENATA: Šį aliejų dažniausiai naudojame prasidėjus šildymo sezonui, kuomet namų ore lieka mažiau drėgmės ir oda tiesiog prašo drėkinimo, būtent tokį efektą suteikia kokosinis aliejus.

Puikiai susigeriantis ir nepaliekantis riebaus pojūčio, tačiau tai priklauso nuo odos tipo, keliems bandžiusiems viskas vyko atvirkščiai, todėl reikėtų testuoti. Tepame viską kūną ir veidą, išskyrus paakių zoną, ir tada juokaudami vienas kitą vadiname „Bounty“. Plaukų kaukė - tiesiog tobula mano ilgiems ir storiems plaukams. Ištepusi truputį pašildytu aliejumi plaukus susuku į rankšluostį ir Sveikatai: IRMA: Apie sveikatą pradėsiu nuo to, kad namuose jau seniai nebėra pirktų dantų pastų, dezodoranto. Tas pats mišinys iš kokosų aliejaus, sodos ir eterinio aliejaus tinka tiek valytis dantis, tiek naudoti vietoj dezodoranto – dėl antibakterinių savybių, kokosas puikiai saugo nuo prakaito kvapo. Kokoso aliejaus sudėtyje yra monolaurino, kuris padeda įkandus vabzdžiams ir netgi padeda greičiau išnykti mėlynėms RENATA: Kokosų aliejumi kartą per savaitę valausi dantis, šaukštelį įsidedu į burną einant į dušą, skalauju juo burną apie 5 minutes, po to drėgnu šepetėliu valau dantis ir išskalauju šiltu vandeniu. Vasarą, lepinantis saulės voniomis, visuomet tepamės šiuo aliejumi. Net ir užsibuvus kaitroje, įdegis net labai baltos odos savininkams nebūna skausmingas, oda lieka drėgna, išsimaudžius nereikia pakartotinai teptis, o ir gamtą teršiame žymiai mažiau, nei cheminiais SPF preparatais. Atradimai: IRMA: kokosų aliejumi lengvai atnaujinsite odinius baldus, medinius paviršius, nuvalysite batus. Nedideliu kiekiu aliejaus ištepkite norimas vietas ir švelniai patrinkite medvilnine šluoste. Palaukite kol išdžius. Aliejus puikiai susigeria, saugo nuo nešvarumų. Tik nepamirškite prieš naudodami pabandyti nematomoje vietoje nedideliame plote – oda ar medis gali pakeisti spalvą. RENATA: viena baldų restauratorė išdavė paslaptį, kuria naudojuosi visada, kai reikia nuo kokio nors daikto nuimti etiketę. Dažnai, plešiant popierių, lieka klijų. Peiliu ar kitais aštriais daiktais paliekame įbrėžimus, nuimti klijus aliejumi labai tinka, kai reikia delikatumo. Kokosų aliejus truputėlį pašildau delnuose ir tuomet tiesiog pirštais trinu klijus ir popieriaus likučius, veiksmas vyksta labai greitai. Po to paviršių nušluostau popieriniu rankšluosčiu.

Izraelio skoniai su Renata

vosios ir Raudonosios jūros, šis formatas buvo panašus į gyvenimą kurortuose, kuriuose kartojasi continental tipo pusryčiai, dieninės saulės vonios, nardymas ir vakariniai pasivaikščiojimai, tuomet maistas irgi stebino kokybe, tačiau niekada nesigilinau kuo jis taip žavėjo. Kol vieną dieną neatsidūriau Izraelyje visiškai kitokiu formatu - svečiuose pas Liką ir Gediminą. Esame turėję smagų laiką, jiems viešint Lietuvoje, susitikimai dažniausiai būdavo vasarą, leisdavome laiką kepdami gardumynus ant žarijų ar bevažiuodami į Lietuvos pajūrį. O kai niūrią gruodžio popietę su Inga, jų drauge, klaidžiojom po Vilniaus skersgatvius, ji ėmė ir paklausė ar nenorėčiau

Izraelyje esu buvusi daug, jei skaičiuoti ant pirštų - nesuskaičiuoti, nes kadaise, prieš gerą dvidešimtį metų, dirbau kruiziniuose laivuose ir dukart savaitėje sukdavome į vieną iš uostų - Ašdodą arba Haifą. Jau tuomet supratau, kad šalyje gyvuoja gero, kokybiško, šviežio maisto kultas. Įgulai laive tiekiamas maistas visad būdavo prėskas ir tiesiog patenkinantis maisto poreikius, tad kai tik laivas įsukdavo į Izraelio uostus, lėkdavome į nuostabių promenadų kavines ir mėgaudavomės tobulu maistu. Tuomet mane labiausiai žavėjo karštos salotos, gausiai nubarstytomis šviežiais granatais, ypatingai paruošta šviežia jūrinė žuvis ir lėti desertai. Po to sekė turistinės viešnagės prie Negy-

kartu su ja aplankyti Izraelio ir šeimynos, ir netikėtai sau... mielai sutikau. Ne tik todėl, kad tiesioginiai abipus skrydžiai kainuoja mažiau, nei traukinio bilietas Vilnius-Klaipėda ir atgal. Buvo labai nostalgiškai įdomu grįžti į šventą žemę kitu formatu ir aplankyti puikius žmones. Sausis - lietingas tų kraštų mėnuo, kai kuriomis dienomis liūtys priminė mūsų vasarines, su visais lydinčiaisiais žaibais bei perkūnais, todėl turėjome daugiau laiko mėgautis Likos, jos mamos Liudos, Gedimino ir taksiukės Ursos kompanija. Ir maistu, kuriuo mudvi su drauge buvome itin lepinamos. Gediminas ir Lika pasakojo apie labane gaminimo subtilybes, važiavome kartu į prekybos centrus pirkti kelių iš penkiasdešinties rūšių alyvuogių, uostinėjome prieskonius, akys raibuliavo nuo vaisų ir daržovių piramidžių. Ypač tų, kurių mūsuose būna labai retai - pasiflorų, guajavų. Ir kaip gi be turgaus, rytietiško, susipynusio su pietietišku, kunkuliuojančiu nuo žmonių, kvepiančiu braškėmis, granatų sultimis, vaisių kokteiliais, žuvimi, šviežiais duonos kepiniais ir prieskoniais, žinoma. Apie prieskonius mums vakarais pasakojo Liuda, ieškojome aprašymų, vertimų į lietuvių kalbą ir štai išsiaiškinome, kad vienas populiariausių prieskonių mišinių Zatar yra gaminamas iš jūros druskos, sezamo sėklų, Sumac prieskonio (liet. žagrenis) ir mums tarsi iki skausmo pažįstamos juozažolės. Tarsi viskas paprasta, bet pasirodo, mūsų kiemuose augantis žagrenis yra labiau nuodingas, nei naudingas. Juozažole prekiauja irgi tik specializuotos vaistažolių vaistinės, tad apsirūpinau Zataru ilgam. Su juo kartu parkeliavo ir

Liudos dovanos - iki akmenuko ir beveik juodumo džiovintos citrinos, kuriomis gardino savo keptą firminę vištieną, taip pat mišinys vištienos troškiniams, kurio dar nė nespėjau išragauti. Be to, Liudos kieme (su leidimu) prisiskyniąu citrinų lapų, kuriuos, pasitaikius pirmai progai, būtinai skinu, pjaustau, džiovinu ir jais gardinu sriubas, troškinius, žuvį. Vaišinamos buvome gausiai, atskridę šeštadienio rytą, pusryčiavome Šabat‘o šurmuliu alsuojančiame Tel Avivo pajūryje, vakarieniavome Gedimino paruoštą orkaitėje keptą kalafiorą su humusu, pusryčiaudavome šviežią kvietinę duoną su galybę užtepų - avinžirnių, sezamų,

baklažanų, labane, vakarieniaudavome Liudos ypatingai ruoštą vištieną, salotas, keptą žuvį, Tel Avivo priemiestyje, kuriame gyvenome ir su Lika besilankant Jeruzalėje, gardžiavomės falafeliais, kaip gi be jų. Aprašyti visų gausių vaišių neužtektų ir kelių puslapių, su jumis pasidalinsiu keliais receptais - idėjomis, parsivežtais iš jaukių namų ir jau tapusių mūsų namų hitais. Su didele padėka Liudai, Likai, Gediminui ir Ingai.

Firminės mamos Liudos salotos 1 vidutinis kalafioras (apie 1 kg) 1 indelis konservuotų ananasų (gabalėliais) 40 g šviežių krapų Pora šaukštų majonezo

Kalafioras išskaidomas žiedynais ir jie supjaustomi 1-2 cm dydžio gabalėliais, kriauklėje kabinamas koštuvas ir į jį supilami konservuoti ananasų griežinėliai, skystis gali būti nutekinamas į indą po koštuvu. Užkaičiamas virdulys su vandeniu, ananasai suberiami į indą, kuriame bus maišomos salotos. Koštuvas grąžinamas į kriauklę ir čia suberiami kalafiorų gabaliukai. Krapai sukapojami ir suberiami ant ananasų. Užvirus vandeniui, juo nuplikomi kalafiorai, palaukiama, kol atvės ir sukrečiama į salotinę. Viskas sumaišoma su keliais šaukštais majonezo.

Labane Jei mėgstate užtepėles, jums būtinai reikia apsilankyti Iraelyje. Jų ten gausu tiek restoranų valgiaraščiuose, tiek prekybos centruose. Humusas, baklažanų tyrės ir galybė jų variacijų, padažai, maišyti su konservuotu tunu ir tai tik keli ragauti gardėsiai. O Likos ir Gedimino namuose mus ne tik vaišino rytietiškuoju “Labane”, bet ir leido dalyvauti jo gaminimo procese.

1 kg 10% riebumo jogurto 1-2 a.š. Zatar prieskonio Saujelė juodų arba vytintų alyvuogių

Koštuvas išklojamas bent dvigubu marlės sluoksniu ir sukrečiamas jogurtas, jis paliekamas bent 12 valandų nuvarvėti. Tuomet sudedamas į platų indą, gausiai pabarstomas zataru ir sudedamos alyvuogės. Valgoma kabinant iš indo balta duona arba tepant ant bet kokios duonos riekės, traškučio ar keptos daržovės

Vištiena druskos patale

1 kg rupios druskos 1 višta (iki 2 kg svorio) 2 galvos česnako kelios džiovintos citrinos (galima keisti šviežiomis)

Druska suberiama į kepimo popieriumi išklotą skardą aukštesniais bortais ir išlyginama. Višta nuplaunama, nusausinama popieriniu rankšluosčiu ir dedama ant druskos krūtinėle į viršų arba įpjaunama per nugarkaulį išklojama ant druskos. Česnakų galvos pjaunamos perpus, pora dalių dedama šalia vištos, pora po paukščiu. Džiovintos citrinos įbedamos peiliu ir dedamos po kumpeliais. Tokių džiovintų citrinų, kokias naudoja mama Liuda, Lietuvoje neteko sutikti, todėl buvo naudojamos ir šviežios, supjaustytos 0,5 cm griežinėliais. Jei norisi intensyvesnio aromato, norimi prieskoniai beriami ant druskos prieš dedant vištą. Kepimo indas dedamas į orkaitės vidurį, jungiama 200 °C kaitra ir kepimo režimas iš abiejų pusių, kepama 1,5h. Iškepusi višta ištraukiama iš kepimo formos, dedama ant darbastalio ir, pakankamai atvėsus, supjaustoma norimo dydžio gabalais. Kiekvienas jų ištrinamas keptų česnakų skiltelėmis. Tiekiama šilta arba pilnai atvėsusi.

„Love story“ arba tiesioG ves

Meilės istorijos arba tiesiog vestuvių repe duojame, o kartais net dovanojame savo būsim me labai daug pliusų. Pradėti ruoštis patartina kelias dienas prieš fo nesidrovėkite ir pasipraktikuokite prieš veidr Apgalvokite fotosesijos temą. Turite pomėg kite fotosesijai, nes jaustis savimi yra geriausi Darant makiažą geriausia pasinaudoti pro sakykite, kad makiažas skirtas fotosesijai be fotosesijos metu. Kosmetika būtinai turi būti atrodyti veidrodyje, tačiau, deja, ne nuotrauko nuotraukoje jos atrodytų putlesnės, šiek tiek Pernelyg tamsių atspalvių lūpdažiai ir šešėliai pagrindo atspalvis neturėtų ženkliai skirtis nu Svarbu nepamiršti apie manikiūrą. Rankos rodyti tvarkingi, prižiūrėti (ne būtinai ryškiai avalynę arba būsite basi, pasirūpinkite ir ped Šukuosena turėtų būti suderinta su drabuži mi priemonių šukuosenos modeliavimui. Ne paslaugomis, po persirengimo fotosesijos me rėkite bent būtiniausias priemones. Drabužiai, aksesuarai ir avalynė turi būti su matikos. Jei fotografuojamasi ne fotostudijoj sirinktais drabužiais Jūs turite jaustis komfor bužių lieka apie 30 min, todėl nedėvėkite sti paliekančių rūbų. Venkite pernelyg ryškių s bei užrašais, dryžuotų ir languotų raštų, prie drabužis, o ne Jūs. Paieškokite aksesuarų, padėsiančių Jus apibū gali būti skrybelaitės, akinukai, bižuterija, da nešiojate akinius – fotosesijos metu juos geri kad nuo akinių atsispindės šviesa ir nuotrauk

Ir svarbiausia ‒ gerai išsimiegoti. Puiki nuo pavykusios fotosesijos „ingridientai“, todėl ti cesu ir vienas kitu. Jū

stuvių repeticija

eticijos fotosesiją, primygtinai rekomenmiems jaunavedžiams, nes tame įžvelgia-

otosesiją. Turite atrodyti natūraliai, todėl rodį. gių, hobių ar svajonę, drąsiai tai panaudoia. ofesionalo paslaugomis. Būtinai jam paei aptarkite, kokio stiliaus rūbus dėvėsite matinė. Su blizgiu makiažu galite puikiai ose. Vienintelė išimtis – tai Jūsų lūpos, kad patepkite blizgesiu apatinės lūpos vidurį. i akims nuotraukoje Jus sendins. Makiažo uo odos spalvos. dažnai pateks į kadrą, todėl nagai turi ati dažyti). Jei fotosesijos metu avėsite atvirą dikiūru. ių stiliumi. Nepamirškite pasiimti su saviet jei pasinaudosite profesionalaus kirpėjo etu gali tekti pataisyti šukuoseną, todėl tu-

uderinti, tikti prie bendros fotosesijos teje, būtina atsižvelgti į oro sąlygas. Su partiškai. Nepamirškite, kad žymės po draipriai aptemptų, matomose vietose žymes spalvų ir drabužių su stambiais piešiniais ešingu atveju nuotraukose dėmesį trauks

ūdinti, mėgstamus ar įdomius daiktus. Tai aiktai susiję su Jūsų pomėgiais ir t. t. Jei iau nusiimkite. kadangi gali atsitikti taip, kose nesimatys Jūsų akių.

otaika, žvalumas, energingumas ‒ geriausi iesiog atsipalaiduokite ir mėgaukitės pro-

ūsų brangiausių akimirkų kolekcionieriai Alvydas ir Gintarė www.kucas.lt

Gurmanai Rekomenduoja

Kai vasarą bandėme pasiekti Trakus, likimas mums laimės pašykštėjo, tačiau pasiekus žiemą, buvome apdovanoti puikiu oru ir nepamirštamomis emocijomis. Nuostabios, švelnios, mielos alpakos gardžiai skanavo vaišes tiesiog iš delnų, o mažieji Čihuahua veislės šuniukai apdovanojo vaikus dėmesiu. Čia rasite ne tik alpakas, sužinosite apie jas daugiau, galėsite įsigyti jų itin švelnios vilnos siūlų, įvairių suvenyrų bei paglostyti mažuosius šuniukus. Laikas praleistas gryname ore, įspūdžiai garantuojame, kad kelionėje į namus mažiesi gardžiai snaus mašinose. Rekomenduojame ir daugiau laiko praleisti Trakuose, ypač smagu žiemą pačiuožinėti, ant užalusio ežero, pilvus pašildyti kibinais ir sultiniu. Daugiau informacijos - http://www.alpakostrakai.lt/

Mes tikime, kad dažniau norisi vieną kitą vakarą pasilepinti kokiame restorane, bet ne ką prastesnius patiekalus siūlome Jums pasigaminti patiems. Pažadame, kad gomurius maloniai kutens naujų skonių deriniai, o visą vakarą ruošti vakarienės tikrai nereikės, užteks ir valandos, jei suskubsite pasiruošti iš vakaro :)

Bajalių Valentino meniu: Gaivus krevečių ir mango užkandis su agurkais, bei pomidorais

Pikantiška lašiša

su perlinėmis kruopomis bei karamelizuotais burokėliais

Lipnios figos

su jogurtu ir pistacijomis

Vakarienė meniu reikės: Užkandžiui: 2 trumpavaisių agurkų 120-150 g vyšninių pailgų pomidorų 1 prinokusio mango 1 valg. š. šviežių petražolių 1 valg. š. šviežių kalendrų 1 valg. š. šviežių mėtų 1 valg. š. lazdynų riešutų aliejaus druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį 200 g paruoštų valgyti krevečių (tinka keptos, virtos arba surime) Pagrindiniam patiekalui: 100 ml perlinių kruopų 2 nedidelių burokėlių 1 valg. š. balzamiko acto kremo 400-500 g lašišos file su oda 50 ml. sojos padažo 3 valg.š. medaus 1 valg.š. “Sweet Chili” padažo 2 valg.š. skrudintų sezamų aliejaus 2 cm. imbiero šaknies 3 česnako skiltelių žiupsnio pipirų 2 trumpavaisių agurkų Sezamo ir juodgrūdės sėklų Desertui:

2 šviežių figų ghee sviesto formai patepti 1 valg. š. skysto medaus sauja pistacijų 0,5 arb. š. malto cinamono 2 valg. š. graikiško jogurto patiekimui

Pasiruošiama iš vakaro: Perlinės kruopos nuplaunamos po tekančiu vandeniu ir užpilamos verdančiu vandeniu bei paliekamos brinkti per naktį. Burokėliai iškepami orkaitėje arba išverdami ir supjasutomi kubeliais. Šventinės dienos vakare pradedama nuo pagrindinio patiekalo. Kol jis gaminsis, paruošiamas užkandis ir desertas. Išbrinkusios perlinės kruopos užpilamos 200 ml vandens, pasūdomos ir užkaičiamos virti. Lašiša nuplaunama ir nusausinama. Išimami kauliukai. Iš sojos, medaus, sweet chili, 1 šaukšto aliejaus, tarkuoto imbiero, česnako, pipirų sumaišomas padažas, jei reikia šiek tiek pakatinamas medus. Gautu padažu kepimo inde užliejama lašiša ir kepama 180 °C orkaitėje 30 minučių. Kol kepa lašiša nuplaunamos, užkandžio daržovės, vaisiai, supjaustomi agurkai ir mangai kubeliais, pomidorai ketvirčiukais. Sukapojamos petražolės, kalendros, mėtos, viskas užpilama aliejumi, pagardinama druska ir pipirais pagal skonį, įmaišomos krevetės ir patiekama. Suvalgius užkandį, greičiausiai jau bus pati lašišos kepimo pabaiga, tad paruošiamas dersertui kepimo indas, galima naudoti ir sufle porcijinius indelius. Jie ištepami ghee sviestu. Figos įpjaunamos į keturias dalis, bet neperpjaunamos iki galo. Sudedamos figos į kepimo formeles ir apliejamos medumi, pabarstoma smulkintų pistacijų, bei cinamonu. Paliekamas desertas vėlesniam kepimui, nes jį būtina valgyti karštą. Prie jau iškepusios lašišos greitai korėjietiška tarka sutarkuojamas agurkas, paskaninamas sezamais ir pašlakstomas likusiu sezamų aliejumi. Burokėliai pakepinami keptuvėje ant šiek tiek ghee sviesto ir karamelizuojami su balzamiko acto kremu. Virtos perlinės kruopos papuošiamos burokėlių karūna. Garnyras paruoštas, patiekiant lašiša papuošiama sezamo ir juodgrūdės sėklomis. Kai jau būsite pasiruošę desertui, įkaitinama orkaitė iki 200 °C įjungiama grilio funkcija ir kepamos figos 5 min. Patiekiamos iškart dar šiltos su graikišku jogurtu.

gyvenimo