Gyvenimo gurmanai Nr. 8 by Gurmanai

gyvenimo

Apie ką šis numeris: 6 - Saldžios akimirkos su morkomis 12 - Degustacinė Roma 22 - Japonijos skoniai su Simona 28 - Fermentacijos pasaulis 34 - Pokalbis apie žvaigždes 42 - Low Carb be cukraus 48 - Sveikesniam gyvenimui su Irma 54 - Aliejai 58 - Maltinukai 62 - Gurmanai rekomenduoja 64 - Apie poną pavasarį

Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Aušra iš Low Carb Lietuva Daiva Bartušienė Gintarė ir Alvydas Kučai Irma Trečiokienė Fotoflash.lt Mukatanas Kūmutės virtuvė Skanios Bajalių istorijos Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.

SVEIKI gyvenimo gurmanai

Prabudimas... Taip šis pirmasis pavasario mėnuo pasibeldžia pas gurmanus. Gilus ir

smagus tas žiemos miegas. Taip nesinori tekštelti į šlapią pavasario balą, būti aptaškytam pravažiuojančios mašinos ir prisimerkti nuo tirpstančio sniego bei saulės blyksnių užtemimo akyse. Atsimerkiam, pasirąžom, tingiai pirščiukas po pirščiuko kylam, palikdami šiltus žiemos patalus ir neriam į pavasario malonumus... nes tik atbundančioje gamtoje gali atrasti

gurmaniško gyvenimo džiaugsmus!

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!

SaldĹžioms akimirkoms MORKOS!

Vienas receptas dvi skirtingos patiekimo idÄ&#x2014;jos

Morkų, riešutų ir ananasų pyragėliai BISKVITUI: 110 g miltų 1 nubrauktas arb.š. kepimo milteliai žiupsnelis druskos 1 nubrauktas arb.š. cinamono 1 kiaušinis 90 g cukraus 50 ml saulėgražų aliejaus 60 ml pasukų 80 g smulkiai tarkuotų morkų keli lašeliai vanilės esensijos 45 g konservuotų ananasų 40 g riešutų (tinka karijos, migdolai, lazdynai) aliejaus kepimo formai papurkšti KREMUI: 50 ml plakamosios grietinėlės 1 arb.š. cukraus pudros 1 arb.š. vanilinio cukraus 100 g maskarponės sūrio 1 citrinos žievelės 40 g konservuotų ananasų

Miltai, druska, cinamonas ir kepimo milteliai sumaišomi. Morkos sutarkuojamos smulkia tarka, nusiunkiamos. Ananasai nusunkiami ir susmulkinami, sumaišomi su tarkuotomis morkomis. Riešutai smulkiai sumalami, sumaišomi su kokosų drožlėmis. Kiaušiniai išplakami, supilamas cukrus, aliejus, pasukos ir vanilės ekstraktas bei viskas labai gerai išmaišoma plaktuvu. Suberiamas miltų mišinys, viskas labai gerai išplakama. Sudedamos morkos su ananasais, vėl viskas gerai išmaišoma. Galiausiai sudedamas riešutų ir kokosų mišinys ir gerai išmaišomas. Kepimo formos (20-25 cm) dugnas išklojamas kepimo popieriumi, šiek tiek papurškiamas aliejumi, lengvai ištepama visa forma. Biskvito masė išpilama į kepimo formą, išlyginama ir kepama 30 minučių iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje. Iškeptas biskvitas visiškai atvėsininamas, galima net palikti per naktį kepimo formoje. Kremui suplakama grietinėlė su cukraus pudra ir vaniliniu cukrumi iki standžių putų. Įmaišomas maskarponės sūris ir citrinos žievelė. Įmaišomi smulkinti konservuoti ananasai. Ant atvėsinto biskvito paskirstomas paruoštas kremas ir supjaustomas norimo dydžio gabaliukais Puošiama cukriniais cukatais, pabarstukais arba šviežiomis uogomos sezono metu.

Morkų, riešutų ir ananasų tortas su maskarpone Torto biskvitams: 430 g miltų 2 arb.š. kepimo milteliai 0,5 arb.š. druskos 2 arb.š. cinamono 3 vnt. kiaušiniai 350 g cukraus 210 ml saulėgražų aliejaus 235 ml pasukų 310 g morkų (smulkiai tarkuotų) 1 a.š. vanilės ekstrakto 180 g konservuotų ananasų neišpilkite sirupo) 150 g migdolų riešutų (beje buvo skanu ir su karijų riešutais) 50 g kokoso drožlių Pertepimo kremui: 200 ml plakamosios grietinėlės 1 pakelis grietinėlės standiklio 2 arb.š. cukraus pudros 2 arb.š. vanilinio cukraus 250 g maskarponės sūrio 1 citrinos žievelės

Miltai, druska, cinamonas ir kepimo milteliai sumaišomi. Morkos sutarkuojamos smulkia tarka, nusiunkiamos. Ananasai nusunkiami ir susmulkinami, sumaišomi su tarkuotomis morkomis. Riešutai smulkiai sumalami, sumaišomi su kokosų drožlėmis. Kiaušiniai išplakami, supilamas cukrus, aliejus, pasukos ir vanilės ekstraktas bei viskas labai gerai išmaišoma plaktuvu. Suberiamas miltų mišinys, viskas labai gerai išplakama. Sudedamos morkos su ananasais, vėl viskas gerai išmaišoma. Galiausiai sudedamas riešutų ir kokosų mišinys ir gerai išmaišomas. Gauta masė padalinama į tris lygias dalis ir iškepami 30 minučių iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje 3 maždaug vienodi biskvitai. Jie pilnai atvėsinami. Pertepimo kremui suplakama grietinėlė su cukraus pudra, standikliu ir vaniliniu cukrumi iki standžių putų. Sumaišomas maskarponės sūris ir citrinos žievelė. Ananasų sirupu sulaistomas biskvitas, pertepamas paruoštu kremu, dedamas kitas, vėl sulaistomas, vėl kremas ir galiausiai uždengiamas trečiu biskvitu. Visas tortas aptepamas kremu. Galima puošti šviežiomis uogomis, sausainių trupiniais arba šokolado drožlėmis.

Degustacinė Roma

ta pasigrožėjimo fontanais, muziejais, bet ir pažinti

ai miestas, kuris vertas ne tik lėto paklaidžiojimo, italų, žydų virtuvės tradicijoms.

Pasakysiu tiesiai šviesiai, tai buvo tokia degustacinė ekskursija, vien dėl kurios būtų verta sumokėti už bilietą iki Romos. Didžiai dėkui Aidai, kuri su mumis dalijosi savo žiniomis ir padėjo mūsų kelionei tapti ypatinga ir sočia. Bet pradėkime nuo pradžių. Jei norite gauti naminių, iš natūralių produktų pagamintų ledų su dieviškai minkšta grietinėle Romoje, žingsniuokite tiesiai į seniausią Romos ledainę - „Giolitti”, įsikūrusią greta parlamento rūmų. Italai ypač pagarsėję savo meile ledams, todėl, kad pakliūtumėt į ledainę, teks atstovėti eilėje. Ledų pauzė čia yra šventas reikalas, taigi niekas net nesinervina, kad eilėje užtruks ilgiau, nei valgys ledus. Svarbu atminti, kad tai yra gatvės

verta. Kalbant apie kavą, turiu paminėti, kad jei nenorite Italijoje pasirodyti barbaru, niekada negerkite kapučino kavos prie valgio ir po valgio. Čia galioja taisyklė: kapučino kava - ne vėliau nei vienuoliktą ryto!

maistas ir nėra įprasta sėstis už staliukų (dažnai už tai imamas papildomas mokestis). Reikia eiti lėtai, žiūrėti į ledus ir tik į juos, greitai valgant, kad neapsivarvintum, ir nuoširdžiai mėgautis. Grynas malonumas karštą dieną paragauti kažko stebuklingai vėsaus, tirpstančio burnoje, kad net noris užmerkti akis ir imti murkti, dėkingai linksint Aidai. Bet tai tik pirmas skanėstas, kuriuo tą dieną mėgavomės. Kadangi italai - ne tik ledų religiją išpažįstanti tauta, bet ir nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro geria kavą, rekomenduoju dabar pat užsirašyti kavos šventovės adresą: šv.Eustachijaus aikštė, 82 – čia pat prie skylėtojo Panteono, kur ir mes stabtelėjome išgerti espreso. Ten atmosfera beveik prilygsta barui, nieko panašaus į erdvius lietuviškus kavos namus. Kaip ir į ledainę, taip ir į čia įeiti nebus lengva – ilgoje eilėje grūdasi nemažai žmonių, bet kai padavėjas priešais pastato baltą puodelį su aukšta, neįtikėtinai tvarta, kremine kavos putos kepure, kurią galima kabinti šaukšteliu, supranti, kad

Vos spėjus atsigauti nuo saldžių espreso kavo kerų, Aida mus vedas į Campo de’ Fiori – seniausią ir gražiausią Romos turgų ragauti aliejaus, balzaminio acto, užtepėlių bei likerių. Skamba neįprastai, bet skanaujant visus šiuos gėrius, net nepajunti, kaip sustiprėja uoslė, regėjimas ir skonis. Beje, jei užsigeidėte kokybiškos kiaulienos gaminių, jums reikia aplankyti Antica Norcineria Viola. Nereikia nė sakyti, kaip čia viskas tobula, bet ypač mane suviliojo saliamis su kepenimis, užgiariamas itališku vynu. Mėgavomės taip, kad net nustojome galvoti, kaip atrodysime su maudymosi kostiumėliais.

Kita mūsų stotelė – kepyklėlė Forno Campo de’ Fiori, vėlgi šioje vietelėje nesitikėkite rasti kažko prabangaus ar patiekto ant žavingos lėkštės, bei gali tekti palaukti eilėje, bet čia kvepia krosnies karščiu ir mielėmis. Aromatas – gyvas ir įtaigus. Kaip tikros turistės užsisakome „nuogos“ picos (Romoje vadinama tiesiog pizza bianca) ir picos su cukinijomis, kurias valgėme tiesiog einant gatve. „Nuogos“ picos tešla gaminama su mielėmis tik iš miltų, druskos, vandens ir aliejaus, bet pica – išsipūtus, gerai apskrudus, minkšta ir elastinga, norisi atsilaužti, dar neišėjus laukan. Picos su cukinijomis skonis, kaip ir aromatas, turi kelias sudedamąsias dalis – lauke atsilaužus gabaliuką ir įsimetus į burną, gyvenimas iš karto tapo turtingesnis. Kas čia skaniau – purus, picos pagrindą įsigėręs karštas cukinijos skystis spinduliuojantis šiluma, auksinio rusvo atspal- bei tyras alyvuogių aliejus bei dar traškūs cukivio padas ar ant jo sukrauti ingredientai? Toks nijų gabaliukai, kalba patys už save. klausimas iš tiesų net nekyla: į minkštą, porėtą

Ir čia dar ne viskas, ką tą dieną mums parodė charizmatiškoji Aida. Kur dar švelnus ir vaisiškas parmezanas ir pikantiškas, aitroko skonio pekorinas, oranžinis aperatyvas Spritz ir citrinų šerbetas, užpiltas degtine, kitokiame bare, nei esame įpratusios, šviežut šviežutėliai artišokai ir žydiškas varškės pyragas. Taigi, kai kitą kartą lankysitės Romoje, jei tikrai norėsite jos paragauti, jūs jau žinote, kur kreiptis. https://www.facebook.com/atostogositalijoje

Atrask Japoniją kartu su Simona Ar jūs žinote, kad Japonijoje Valentino diena yra švenčiama kiek kitaip nei Vakaruose? Per šią šventę moterys visiems pažįstamiems vyrams turi dovanoti šokolado, tačiau pačios negauna nieko mainais. Taigi, kaip jau supratote, vasario 14-toji Japonijoje – vyrų šventė. Tiesa, lygiai po mėnesio, kovo 14-ąją, švenčiant Baltąją dieną, laimingieji vyrai, kurie gavo šokolado, turi dovanoti saldumynų ar kitokių dovanų (dažniausiai baltos spalvos) moterims, ir pageidautina, kad dovanoms išleista pinigų suma būtų du ar tris kartus didesnė nei per Valentino dieną gautojo šokolado vertė. Šis šokoladainio receptas geriausias iš visų, kiek teko išbandyti, gautas iš bičiulės japonės, iš tiesų - subtili meilės žinutė, kurią prieš keletą metų per Valentino dieną ji perdavė savo mylimajam, dabar jau oficialiam vyrui. Atgnybus ir paragavus pirmąjį kąsnelį, pajunti sodrų, gryną, gilų juodojo šokolado skonį. Lėtai kramtant (lėtai, lėtai...) drėgnas, minkštos ir tankios tekstūros šokoladainis kąsnelis po kąsnelio ištirpsta burnoje. Sūri ir sviestinė miso pasta šokoladainiui suteikia ne tik išraiškingesnio skonio, bet ir „kalta“ dėl to, jog norisi šiuo pyragu mėgautis drauge su tamsiu alumi. Kuris vyras tam atsispirtų? Taip, taip, dažnai meilei pakanka susižavėjimo kupinų žvilgsnių, bet, kaip parodė mano bičiulės patirtis, su miso pasta iškeptas šokoladainis irgi nepamaišo.

Šokoladainis su miso pasta Šokoladainiui reikės: 95 g juodojo šokolado (turinčio 70 proc. kakvos masės, pieniškas šokoladas čia netiks) 95 g sviesto ½ - 1 valgomojo šaukšto šviesios miso pastos 50 g rudojo cukraus 25 g miltų (geriausiai tinka 405D miltai) 1 ½ valgomojo šaukšto kokybiškos kakavos (pageidautina su kakavos sviestu) 2 didelių kiaušinių Saldžiajam kremui reikės: 170 ml nenugriebto pieno 50 ml riebios grietinėlės 100 ml sojų pieno (galite keisti paprastu pienu arba pieno ir grietinėlės mišiniu) 70 g nerafinuoto cukranendrių cukrus „Muscovado“ ½ vanilės ankšties 2 didelių kiaušinių trynių Mangų piure reikės: ½ gerai prinokusio mango (apie 100 g nulupto ir susmulkinto mango)

Kepamas šokoladainis: Orkaitė užkaitinama iki 175 C. 15×15 cm dydžio skardelė išklojama riebalais išteptu kepimo popieriumi. Į mažą puodelį įpilamas karštas vanduo, ant viršaus uždedamas dubenėlis, kurio dugnas neturi siekti vandens. Sudedamas sulaužytas šokoladas, gabalėliais susmulkintas sviestas ir miso pasta į dubenėlį. Kaitinamas vanduo ant mažos ugnies. Neleidžiama vandeniui kunkuliuoti, kad šokoladas neperkaistų. Maišoma mentele, kol šokoladas ir sviestas išsilydo. Kai tik nelieka šokolado ir sviesto gabalėlių, nedelsiant puodas nukaičiamas, o dubenėlį nukeliamas, įsukamas cukrų ir atidedama į šalį. Nieko nelaukiant, dideliame dubenyje sumaišomi miltai ir kakava. Supilama karšta šokolado, sviesto, cukraus ir miso pastos masė (jei reikia, šiek tiek ją pašildoma, tik ne per daug), išmaišoma, kol nelieka gumulėlių. Tada po vieną įmušami kiaušiniai ir plakama, kal tešla taps vientisa - it šilkinė. Paruošta tešla supilama į paruoštą kepimo skardelę. Kepama 20-22 minutes, kol kepinys šiek tiek sustandės, bet vidus dar liks minkštokas – sukietės vėsdamas. Ataušintas skardoje, jis atsargiai perkeliamas ant lentelės. Patiekiamas šiltas arba šaltas – visaip labai skanu. Puikiai tinka su saldžiu kremu ir mangų piure. Gaminamas saldusis kremas: Vanilės ankštis perpjaunama išilgai, peilio galiuku iškrapštomos sėklas. Puode sumaišomas pienas, grietinėlė, sojų pienas, cukrus, vanilės ankštis ir sėklytės. Maišant užvirinama, tada nukeliama nuo ugnies, uždengiama ir paliekama 2-3 minutėms praaušti ir prisitraukti vanilės aromato ir skonio. Dideliame dubenyje gerai išplakami kiaušinių tryniai. Iš pieno ištraukiama vanilės ankštis, į kiaušinių trynius valgomuoju šaukštu įpilamas karšto pieno ir nedelsdiant energingai išplakama. Taip po šaukštą supilamas apie trečdalis pieno, kaskart gerai išplakant. Likęs pienas supilamase per du kartus, vis gerai išmaišant. Mišinys supilamas atgal į puodą ir apie 5 minutes paverdamas ant silpnos ugnies, visą laiką maišant gumine mentele arba mediniu šaukštu. Kaitinama, kol kremas sutirštėja iki tirštos grietinės konsistencijos. Nedelsiant nukeliamas puodas nuo viryklės ir perpilamas kremas į šaltą indą, kad pravėstų, tada nukošiamas per sietelį. Norint, kad kremas atvėstų greičiau, indas su kremu įmerkiamas į vandenį su ledukais ir maišoma kremą, kol šis atvėsta. Gaminama mangų piurė: Mangas sutrinamas elektriniu trintuvu iki vientisos masės.

FERMENTACIJOS

PASAULIS

pagal Renatą

Fermentuoti kiniški kopūstai: lėtai ir greitai Fermentuoti kiniškus kopūstus vienas malonumas, tai pati nelepiausia lapinė daržovė, kuri fermentacijos metu išlieka traški. Ne veltui Kinijoje iš jo gaminti kimčiai dažnai yra valgomi tris kartus per dieną. Šiandien plačiau apie du fermentacijos (rauginimo) būdus. Ilguoju būdu fermentuoti kopūstai puikiai tiks garnyrams, o baltoji dalis gali atstoti duoną vienakąsniams, jais galima kabliuoti užtepėles ir padažus, labai netikėtas atradimas jais gardinti sviestu pateptą juodos duonos riekę. Ir netgi ruošti... balandėlius. Trumpuoju būdu fermentuoti kopūstai yra populiarūs dėl greito paruošimo, žinoma. Tačiau yra ir dar viena puiki savybė, taip fermentuoti galima daržovių miksą, maišant juos su žiemą ne itin gardžiais, bet fermentacijos dėka atgimusio skonio agurkais, pomidorais. Dar vienas puikus duetas - su plonomis burokų arba baltųjų ridikų juostomis. Rytoj vakarėlis, kaisite grilį, kepsite kai ką labai mėsiško ar žuvį? Šiuos garnyrus pakaks paruošti iš vakaro ir jau kitą dieną jūsų svečiai, o ir jūs patys, gardžiuositės ypatingais skoniais.

Ilgasis būdas 1 didesnis kiniškas kopūstas 1 litras vandens 1 valg.š. rupios nejoduotos druskos 4-6 česnako skiltelės 2 valg.š. džiovintų prieskonių, kvapniųjų pipirų (gali būti ir pirktinis mišinys konservavimui) Kopūstas perplaunamas, išpjaunama dalis koto, neliečiant lapų. Vanduo puode užverdamas ir į jį suberiama druska ir džiovinti prieskoniai, taip greičiau atsiskleis jų aromatai. Tik užvirus, kaitra išjungiama, puodas paliekamas atvėsti. Fermentuoti galima pačiose įvairiausiose tarose, tiek dideliame stiklainyje, tiek puode. Į indą dedamas kopūstas, česnako skiltelės nelupamos, tik sutraiškomos peiliu ant lentelės. Taip išsaugomos rūgimo procesui reikalingos bakterijos, esančios ir česnako apvalkale. Kopūstas pilnai užpilamas atvėsusiu skysčiu iš puodo. Uždedamas svoris, tai gali būti sunkesnė lėkštė, labai svarbu, kad kopūstas neplūduriuotų paviršiuje. Fermentuojant stiklainyje, viršuje galima įdėti stiklainių dangtelį su akmenuku iš pajūrio. Nelygu temperatūrai namuose, fermentacija trunka nuo 4 iki 7 dienų. Įrūgęs kopūstas perkeliamas į vėsią vietą ar šaldytuvą.

Greitasis būdas 8 kiniško kopūsto lapai 2 pomidorai 1 arb.š. druskos 1 arb.š. džiovintų prieskonių, tinkančių rauginimui ir konservavimui Kopūsto lapai supjaustomi stambesniais šiaudeliais ir sudedami į sandariai uždaromą indą, suberiama pusė druskos ir truputį pamaigoma, kad išsiskirtų kopūsto sultys. Sudedamos kitos pjaustytos daržovės, beriama likusi druska ir prieskoniai, indas stipriai uždaromas. Labai svarbu, kad nepapultų oras, tai sėkmingos fermentacijos garantas. Ruošiant miksą su šakniavaisių juostomis, viskas iškarto sudedama į indą, pamaigoma ir uždaroma. Indas statomas kuo arčiau radiatoriaus ar ant šildomų grindų, kuo šilčiau - tuo greičiau daržovės įrūgs. Nesuvalgius sekančią dieną, indą vertėtų dėti į šaltą vietą.

Kur dar išradingai panaudoti fermentuotus kiniškus kopūstus Kadaise vienoje multikultūrinėje aplinkoje už jūrų marių sumanėme Kalėdų proga pagaminti ką nors tradicinio, reprezentuojančio gimtąją šalį. Apsitarę su kolegomis iš Lietuvos, pateikėme produktų sąrašą maisto cechui ir tą patį vakarą buvome sukviesti į itin skubų pasitarimą, nes net keturių šalių maisto produktų tradiciniam patiekalui sąrašas buvo beveik identiškas, tad šefas pamanė, kad tai nevykęs pokštas. Sėdėjome nuraudę mes, lenkai, kroatai ir bulgarai. Ir visi buvome įsitikinę savo nekaltumu, anoks čia pokštas, jei sumanėme gaminti balandėlius? Ir po pusvalandžio jau gardžiai juokėmės, nes ištiesų visi mes norėjome gaminti balandėlius, lenkai su kiek kitokiu padažu, bulgarai, supratę, kad vynuogių lapų sunkiai gaus, nusprendė supaprastinti patiekalą lapus keičiant kopūstu. Bet man tuomet įdomiausiai nuskambėjo kroatų pareiškimas, kad jie nusileidžią tradicijoms vynioti maltą mėsą į raugintus kopūstų lapus ir pasiruošę gaminti „paprastus“. Nors tuo metu buvau labai jauna ir galvoje labiau pūtė vėjai, nei fermentacijos pasaulio paslaptys, išsiklausinėjau apie kopūstų lapų rauginimą. Zoranas mielai papasakojo, kad kopūstus jie raugina nė neatskirdami lapų, tiesiog panardindami kopūsto galvą išpjautu kotu į viršų į sūrymą su prieskoniais. Po daugel metų, kai jau buvau įnikusi į fermentacijos paslaptis, beraugiant pirmą kinišką kopūstą kilo mintis, netgi dvi. Rauginti visą kopūstą, nepjausčius. Ir vėliau iš jo lapų pagaminti kinietiškai kroatiškus balandėlius. Atradimų atradimas, kuriuo mielai dalinuosi su jumis. Valgiusieji ypatingai žavėjosi malonia rūgštele ir ypatingai minkštais kopūstlapiais. RECEPTAS JAU SEKANČIAME PUSLAPYJE >>>

Raugintų kininių kopūstų balandėliai

8 porcijoms reikės: 8 fermentuotų kopūstlapių 1 nedidelio svogūno 1 vidutinės morkos 400 g maltos jautienos (galima keisti mėgstama mėsa) 100 g ilgagrūdžių ryžių 1 kiaušinio 2 a.š. druskos 2 valg.š. pomidorų pastos 100 ml grietinėlės (riebumas pagal skonį) 1 arb.š. chmeli suneli prieskonio žiupsnelio aitriosios paprikos (jei nori aštrių pojūčių) 4 didesnių bulvių Pirmiausiai pagal instrukciją ant pakuotės išverdami ryžiai ir paliekami atvėsti. Malta mėsa sumaišoma su 1 šaukšteliu druskos, prieskoniais, kiaušiniu, puse smulkiai kapoto svogūno ir ryžiais. Gauta masė padalinama į 8 lygias dalis, kiekviena delnuose sufomuojama į rutulį, jis dedamas ant kopūstlapio ir formuojamas balandėlis. Morka sutarkuojama stambesniais šiaudeliais, likusi pusė svogūno supjaustoma pusžiedžiais, daržovės beriamos į puodą. Ant jų sudedami balandėliai, sukrečiama pomidorų pasta. Jei neturite pastos, galite naudoti šviežius smulkiai supjaustytus pomidorus, tik jokiu būdu ne kečupą. Į puodą įpilama vandens, tiek, kad apsemtų balandėlius, kaičiama ugnis ir paliekama troškintis 20 minučių. Kaičiamas kitas puodas su puse tūrio vandens, beriamas šaukštelis druskos. Bulvės nuskutamos, supjaustomos išilgai į keturias dalis ir, vandeniui užvirus, sudedamos į puodą. Į puodą su balandėliais supilama grietinėlė, palaukiama kol skystis užvirs, paragaujama, ar netrūksta sūrumo. Kaitra išjungiama, puodas dengiamas dangčiu ir paliekamas skonių sintezei. Bulvėms suminkštėjus, vanduo iš puodo nupilamas. Tiekiama lėkštėje išdėliojus bulves, sudėjus balandėlius, daržovių iš puodo dugno ir gausiai palaisčius padažu. Galima pabarstyti šviežiais krapais ar kalendra.

Pokalbis apie ĹžvaigĹždes

Nuotraukos asmeninio archyvo

Kaip Garsios tylos sodyboje atsirado astronomija? Astronomija domiuosi nuo antros klasės, ji visada su manimi. O vienkiemis, esantis toliau už miesto garantuoja kur kas tamsesnį dangų nei miestas. Tas labai padeda besidominčiam astronomija. Taip pat yra sąlygos pakviesti norinčius apsilankyti ekskursijoms ir dangaus stebėjimams. Esame tikriausiai vieninteliai Lietuvoje, įsikūrę šimtametėje sodyboje ir užsiimantys tokia netradicine veikla - nuo mokinių, atvykstančių susipažinti su astronomija iki jau brandžių astronomų - entuaziastų, norinčių ne tik pasimėgauti tamsiu žvaigždėtu, dangumi bet ir prasmingai ir kitoniškai praleisti laiką su čia pat sodyboje ruoštais patiekalais.

Kada jūsų namuose atsirado pirmas teleskopas? 2009 metai, kai gimus trečiam sūnui, kuomet dar gyvenome Kaune. Vykome kartu su žmona ir su pusės metų amžiaus sūnum Jonu į Vilnių ilgam ir kruopščiam teleskopo pirkimui. Buvo labai keista ir net baugu, nes tokie pirkiniai nekasdien įsigyjami. Pirmas teleskopas toli gražu nebuvo paskutinis, jau nekalbant apie įvairius papildomus prietaisus, kuriuos iki šiolei tenka įsigyti. Iš pradžių tai buvo tik pasižaidimai - stebėjimus darydavau ir ant devynaukščio namo, kuriame gyvenome, stogo, ir vykdavau į tolimesnes nuo miesto šviesos triukšmo apylinkes. Džiugu, kad gyvenant čia, savo sodyboje, vietos paieškų geram stebėjimui nebeliko.

būtų ne tik gražių vaizdų, bet ir puikios muzikos stebint visa tai. Šių transliacijų koncepcija - suteikti žmonėms galimybę pasižvalgyti po dangaus tolius, šiek tiek sužinoti apie stebimus objektu, paklausyti ramios muzikos ir daugiau apie nieką negalvoti, tiesiog atsipalaiduoti, atsipūsti. Tiesa, Lietuvoje kol kas tai nėra labai paklausu. Nors tiesioginės transliacijos yra nemokamos ir jos vyksta tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu, aktyvių sekėjų ir žiūrėtojų yra labai mažai. Tuo tarpu užsienyje tokie stebėjimai ir gyvos trans-

Jūsų dangaus stebėjimo puslapyje kviečiate jungtis prie tiesioginių transliacijų ir stebėti Mėnulį ir kitus dangaus kūnus drauge su jumis. Ar radote bendraminčių? Kas jie? Tiesioginius stebėjimus, kuriuos transliuoju gyvai, vykdau nuo lapkričio mėnesio. Tam reikalui prireikė ne tik kompiuterio programų įgūdžių, bet ir atitinkamos technikos įsigyti. Jau daugiau nei pusę metų vis kažką keičiu, derinu ir tobulinu, atsižvelgdamas ne tik į išorinius veiksnius, bet ir į auditorijos pastebėjimus. Visąlaik kartu su transliacijom pasirūpinu, kad

liacijos ne tik aktyviai atliekamos, bet ir yra donuojamos. Esu sukūręs Youtube kanalą pavadinimu ‚Universe Live Cam. Streaming Universe and Music“, tiesiogines transliacijas kviečiu pamatyti čia: https://www.youtube.com/ Astronomija tai labiau mokslas ar visgi romantika? Ir taip, ir taip. Atskirti terminų tikriausiai nevertėtų, panašiai skambėtų klausimas „Valgymas labiau maistas ar malonumas?“ Vasaros naktį stebint žvaigždes gali užtekti tik pakelti akis į dangų, ir tai jau bus romantika. Tuo tarpu norint sužinoti tų pačių stebimų žvaigždžių atstumus ir jų atsiradimo istorijas - tai jau bus mokslas. Vienaip ar kitaip, romantika ir mokslas vienas kitam netrukdo. Ar pavyko pamatyti (ar net užfiksuoti) keistų Visatos reiškinių? Nuolat tenka stebėti naujai atsirandančias kometas, užfiksuoti jų judėjimą žvaigždžių fone. Taip pat tolimose galaktikose nuolat spogsta žvaigždės, supernovos ir padovanoja metus joms stebėti. Turite meteoritų kolekciją, iš kokių planetų ar žvaigždžių jie pasiekė Žemę? Meteoritai pasiekia mus iš įvairių planetų, pavyzdžiui, Marso, Mėnulio. Taip pat meteoroidų tiesiog pilna visa Saulės sistema. Didžiausius meteoritų lietus mums palieka praskrisdamos kometos.

orientuojamės ne į sausą žinių perteikimą, o į kosminių reiškinių įspūdį. Tam tikslui pasiekti naudojame įvairius vaizdus ir garsus, interaktyvią ir aktyvią veiklą ir būtinai atsivežame du arba net tris teleskopus. Taip pat organizuojame astronomines popietes ir naktis suaugusiems. Esame sukūrę puslapį Organizuojate edukacinius užsiėmimus FB pavadinimu „Garsios Tylos Observatovaikams, ko jie dažniausiai paklausia apie rija ir Edukacijos“, kviečiame apsilankyti: https://www.facebook.com dangų ir jo kūnus? Vaikai - patys nuoširdžiausi klausytojai, nes jie klausia visko, kas jiems įdomu, nesukda- Ir tradiciškai - ko palinkėtumėte Gyvenimi sau galvos, ar tas klausimas nenuskambės mo Gurmanų skaitytojams? keistai. Tarkim, „Kas atsitiktų, jei Mėnulyje Linkime dažniau prisiminti apie tai, kas mes nusiimtum kepurę?“, „Jeigu Žemė sukasi, tai esame - Žvaigždžių vaikai. Jei šito dalyko dar kodėl mes to nejaučiam?“, „Kodėl Mėnulis nežinojote, susisiekite su mumis ir mes jums toks šaltas?“, „Iš kur atsiranda žvaigždės?“, papasakosime plačiau :) o šešiametė dukra, vardu Saulė, kitądien paklausė: „Į kurią planetą geriausiai būtų Vida ir Simas nuskristi?“. Organizuojame edukacinius už- Garsios Tylos sodyba , Kėdainių r. siėmimus vaikams nuo 3 metų, atvykstame į darželius ir mokyklas su programa „Kren- Ir tai dar ne viskas... tanti žvaigždė“. Dirbant su vaikais, daugiau Garsios tylos sodybos šeimininkai organiJų dėka džiaugiamės Perseidų meteorų lietumi rugpjūtį, bei dar vienuolika lietų įvairiais metų laikas. Meteoritų kolekciją tik pradėjau rinkti, sunku pasakyti iš kur jie atsirado, bet tarp jų yra ir geležinių ir akmeninių, ir su mineralų inkrustacijomis.

zuoja kvalifikacijos tobulinimo seminarus ir kviečia visus, kuriems įdomi ir aktuali Kosmoso tema. Kviečia ne tik, pedagogus, darželio aujklėtojus, bet ir visus tėvelius, kuriems ši tema yra įdomi. Padiskutuosime tema apie vaiką ir jo vieta bei svarbą kosmoso kontekste. Kaip tik kovo 26 dieną, Kaune, KPKC centre, vesime seminarą tema „Astronominių žinių perteikimas vaikams, parodant jų pačių vietą ir svarbą Visatoje“. Dalyviams bus įteikti kvalifikacinai KPKC pažymėjimai. Nuoroda į seminarą: https://www.facebook. com

Nuo balandžio mėnesio organizuojame išvykas moksleiviams į mūsų Gailiakaimio vienkiemį - siūlome gerai praleisti laką su įspūdingom astronomijos temom, pasilakstymu po pievas ir laukus, išsikepti maisto ant laužo ir taip atšvęsti mokslo metų užbaigtuves. Kviečiame darželinukus ir visų klasių moksleivius į Gailiakaimį, Kėdainių r., 30km nuo Kauno. Nuoroda čia: https://www.facebook.com

PriklausomybÄ&#x2014; nuo cukr Kovoje su p

raus potraukiu saldumynams

Kovojant su potraukiu cukrui dažnai yra pasitelkiami saldikliai, nes įgimtas potraukis saldumynams, kaip rašiau pirmoje šio straipsnio dalyje, yra ne bet kam įveikiamas. Klausimas tik iškyla ar saldikliai yra gera alternatyva? Ar aspartamas, sorbitolis ir neseniai pripažinta stevija, kuri yra 300 kartų saldesnė nei cukrus, gali būti saugiai naudojami vietoj cukraus? Ekspertai šiuo klausimu nesutaria. Jų nuomone saldikliai yra lygiai taip pat sukeliantys priklausomybę kaip ir cukrus, nes smegenys juos priima kaip cukrų. Tačiau kalbant apie diabeto ir kitų gyvenimo būdo ligų užkirtimą, atrodo, kad dirbtiniai saldikliai yra geresnė alternatyva. Danų mokslininko Bjorno Richelseno gazuotų gėrimų studijoje riebalai ant kepenų buvo aptikti pas tuos kurie gėrė gazuotus gėrimus su cukrumi. Tačiau pas tuos kurie gėrė dietinius limonadus kepenys nebuvo suriebėję. Saldikliai gali turėti neigiamą pašalinį poveikį, bet tik tada, kai jų suvartojama labai dideliais kiekiais. Tačiau ne visi su tuo sutinka. Daktarė norvegė Berit Nordstrand teigia, kad dirbtinių saldiklių vartoti nevertėtų nes jie gali pakelti potraukį saldumynams ir sulėtinti riebalų deginimą apie liemenį. Ji labai propaguoja medų ir siūlo juo pakeisti cukrų, nes meduje yra mikroelementų, skaidulų ir augalų elementų. Ji pataria suvartoti po 1 arbatinį šaukštelį medaus per dieną ir saldinti juo arbatą, kavą, natūralų jogurtą bei pieną. Kitas profesorius Henningas Beck Nielsenas pažymi, kad potraukis saldumynams yra pusiau kultūrinis pusiau fiziologinis. Jis teigia, kad štai, pavyzdžiui, diabetikai, kurie nustoja valgyti cukrų, pripranta valgyti maistą, ku-

ris nėra saldus ir praranda potraukį saldžiam maistui. Dėl to, pasak jo, ir svarbu apriboti cukraus suvartojimą vaikams, kad jie prie jo taip nepriprastų. Šios dalies straipsnio pabaigai norėčiau apžvelgti alternatyvas saldžiam maistui pakeisti ir kaip užbėgti už akių, kai saldaus maisto norisi labiausiai. Iš alternatyvų saldžiam maistui žinotina, kad daržovės, labiau nei vaisiai, gali pagelbėti kovojant su saldumynų monstru vakare. Štai keletas patarimų. Neslėpkite pomidorų šaldytuve. Palikti virtuvėje ant spintelėsjie sunoksta ir tampa saldūs. Dar saldesni jie tampa iškepti orkaitėje. Pomidoruose yra nedaug kalorijų, juose daug kalio, E ir C vitaminų. Juos galima naudoti sriubose, padažuose, omletuose, salotose ir sultyse. Nuskustos morkos - traškus ir saldus užkandis tarp valgymų. Jos pil-

nos beta karotino ir fruktozės. Česnakas turi stiprų kvapą ir skonį, bet iškeptas orkaitėje tampa saldus ir minkštas, o skonis primena riešutus. Šalyse kur žmonės valgo daug česnakų gyventojai turi žemesnį kraujo spaudimą ir daug rečiau serga pilvo ir žarnyno vėžiu. Keptas svogūnas tampa saldžiu, kai juose esančios didelės cukraus molekulės pavadinimu fruktanai virsta sacharidais ir išskiria saldų skonį. Fruktanai yra tikri žarnyno saldainiai. Galima svogūnus karamelizuoti juos kepant su trupučiu balzaminio acto ir nendrių cukrumi. Tada jie taps dar saldesni. O kur dar orkaitėje kepti burokėliai, grilyje kepta paprika ar poras. Visi jie tampa saldūs ir minkšti pakepti ar paskrudinti. Galima rasti daug saldžių daržovių, kuriose yra daug mažiau fruktozės nei vaisiuose, bet pakankamai saldumo.

Kovojant su potraukiu saldumynams taip pat lemiamas gali būti ir laikas.Dienoje ir savaitėje yra tokių laiko tarpų, kai saldumynų norisi labiau nei kitais kartais. Tai galima pavadinti spąstais. Tokie spąstai tyko darbo dienos gale, vakare, savaitės pabaigoje. Pavyzdžiui, parduotuvėje vakare norisi visko, o ypač saldaus. Ekspertai pataria neiti į parduotuvę alkaniems. Jie pataria turėti rankinėje riešutų su trupučiu juodo šokolado arba sveiką užkandį, tokį kaip salotas. Žodžiu svarbu nepatekti į parduotuvę tada kai esate labai alkani ir cukraus lygis kraujyje yra nusileidęs į rūsį, o akys taip ir krypsta į šokoladukų lentyną, nes norisi greito nusiraminimo. Panašūs spąstai tyko ir virtuvėje gaminant maistą, kai nesulaukiant kol maistas bus lėkštėje prisiragaujame tiek, kad jau atsisėdę prie stalo suprantame, kad jau pavalgėme. O įsimesti saldainį taip pat ilgai netrunka. Patarimas yra pasistatyti stiklinę vandens ir kiekvieną kartą norint kažką įsimesti į burną gurkštelėti vandens. Dar vienas spąstas yra kai pagaliau turime laisvo laiko, kai vaikai miega, kai galime atsikvėpti. Tada galima savęs paklausti ko aš dabar noriu. Saldumynų ar pripažinimo? Saldumynų ar miego? Saldumynų ar ramybės? Jeigu tai tikrai noras ką nors suvalgyti pasirinkite kažką sveiko, pavyzdžiui, vaisinę arbatą, daržoves, daržovių sriubą, keletą riešutų, stiklinę sultinio. Tiesa, kad daugeliu šių atvejų reikės sustoti ir pagalvoti ką dabar daryti ir nepasikliauti autopilotu, bet ilgainiui tai taps įpročiu ir pasirinkti teisingesnes alternatyvas taps daug paprasčiau.

naminiai „Bounty“ saldainiai 12 saldainių reikės: 180 g kokosų miltų 2 valg.š. ištirpinto kokosų aliejaus 3 valg.š kokosų pieno 40 g kokoso drožlių 3 kiaušinio baltymų 4 valg. š. fibersirupo/ kitokio becukrio sirupo Lašo stevijos 1/4 arb.š. vanilės miltelių Šokolado galzūrai: 200 g tamsaus šokolado

Kiaušinio baltymus išplakame dubenyje iki putų. Sudedame likusius ingredientus ir išmaišome. Suformuojame 12 pailgų batonėlių ir dedame į šaldiklį mažiausiai valandai. Tuo tarpu ištirpiname šokoladą ant vandens vonelės. Sušąlusius batonėlius mirkome šokolade ir dedame ant lentelės. Batonėliai laikomi šaldytuve.

Sveikesniam gyvenimui kartu

u su Irma - DESERTAI

Avokadų laimo tortas Dar vienas puikus tortas veganams, žaliavalgiams, netoleruojantiems glitimo, laktozės... Šį tortą dariau nediduką ir tai buvo didelė klaida – jis toks skanus ir atsirado tiek norinčių ragauti, kad kitą kartą teks daryti gerokai didesnį. Avokadas ir tortas gal neskamba labai patraukliai, bet čia atsiskleidžia tokia netikėta skonio harmonija, kad juo norisi mėgautis dar ir dar. 20 cm formai PAGRINDUI: 150 g mirkytų migdolų arba graikinių riešutų 150 g minkštų datulių 3 valg. s. skysto kokosų aliejaus 1 arb. š. cinamono žiupsnelis druskos ĮDARUI: 5-6 maži avokadai (~ 500 g) 200 g mirkytų anakardžių 200 g kokosų pieno (kietosios dalies) 200 g klevų sirupo 150 g laimo sulčių 5 valg. š. kokosų aliejaus 2-3 laimų nutarkuota žievelė 1 arb.š. macha arbatos miltelių (nebūtinai) Riešutai pamerkiami mažiausiai 3-4 valandoms. Išmirkus riešutams, pagrindui skirtingi ingredientai sudedami į smulkintuvą su S formos peiliu ir neilgai pulsuojančiu režimu pamalama, kol gaunama lipni masė, bet riešutai nėra visiškai susmulkinami. Šia mase išklojama torto su nusegamais kraštais forma ir dedama į šaldiklį, kol bus ruošiamas įdaras. Įdarui skirti ingredientai sudedami į maisto smulkintuvą ir S formos peiliu malama iki tolygios konsistencijos masės. Masė supilama ant sustingusio pagrindo, išlyginama ir vėl dedama į šaldiklį kelioms valandoms. Prieš patiekiant, tortas išimamas iš šaldiklio ir palaikomas šaldytuve, kol kiek atsileis. Puošiama liofilizuotomis uogomis, macha arbatos milteliais, goji uogomis, kakava.

Bananas šokolade Greitas ir skanus desertas. 2 dideli bananai 100 g. šokolado. Jei mėgstate kartųjį, rinkitės 80-99% 50 g. grietinėlės (įprastos arba augalinės) 2 šaukštai kokosų aliejaus Keletas anakardžių arba migdolų riešutų Bananai supjaustomi 1,5-2 cm gabalėliais, šie sudedami į indą ir dedami į šaldiklį, kol bus ruošiamas šokoladas. Užkaičiamas nedidelis kiekis vandens. Šokoladas, grietinėlė, kokosų aliejus sudedami į indą ir ištirpinami garų vonelėje nuolat maišant, kol masė taps vienalytė.. Atšalę, bet nesušalę bananai panardinami į šiltą šokoladą ir dedami ant kepimo popieriaus, pagardiname bei papuošiame riešutu. Valandai padedame į šaldytuvą, kol sustings šokoladas.

Naminiai aliejai

Susipažinkime SAULĖGRĄŽŲ ALIEJUS Dažnas raukia nosį, prisiminęs šio rafinuoto aliejaus „iš žalio butelio“ skonį ir kvapą, gūdžiais laikais tai buvo vienintelies augalinės kilmės aliejus, kuriame mamos ir močiutės kepdavo žuvį, mėsą ar netgi gruzdindavo spurgas. Ir nors tai buvo arčiausias prie sveikų aliejų produktas, visgi gyvulinės kilmės riebalai buvo populiaresni namų virtuvėse. Šiandien, kai aliejų galima pasigaminti netgi namų sąlygomis, nerafinuojant, neskaidrinant ir nenaikinant kvapų, tas tikras saulėgrąžų aliejaus kvapas ir skonis yra labai malonus, kvapu truputį menantis chalvą. Dėl aukšto dūmingumo indekso, jame galima kepti viską, ką esame pratę apkepti keptuvėje. Tik jokiu būdu jame negruzdiname, aukščiausia temperatūra neturėtų viršyti 160 °C. Taip pat šiuo aliejumis gardinamos šviežių daržovių salotos, mišrainės, juo galima keisti gyvulinius riebalus konditerijos gaminiuose - biskvituose, trapios tešlos pyraguose. Saulėgrąžų aliejumi prieš kepimą orkaitėje patepta paukštiena dailiai apskrus ir suteiks poskonį.

Virtuvėje: RENATA: Mūsų namuose tai vienintelis aliejus, kuris turi savo garbingą vietą prie viryklės, nes jame kepame viską. Šliūkšteliu į keptuvę kepdama tiek žuvį, tiek blynus, o plakdama tešlą lietiniams įpratau šio aliejaus pilti į tešlą ir lietinius kepti sausoje keptuvėje. Taip pat ruošiu ir rytietiškų pyragėlių su žolelių įdaru tešlą. Laistau juo bet kokias daržoves, netgi pusrytinių virtų kiaušinių lėkštėje garnyrui supjaustytus agurkus ar pomidorus, ypatingai gardu, jei kiaušiniai buvo minkštai virti, tuomet išbėgusį trynį, susimaišiusį su aliejumi ir daržovių sultimis, sumirkome kvietine duona. Kartais gaminu ir skrudintų saulėgrąžų aliejų, jis labai intensyvaus skonio ir savyje nebeturi šviežių saulėgrąžų naudingumo, tad tiesiog sumaišau perpus šviežią su skrudintų ir gaunu du viename - ir sveiką, ir labai kvapnų produktą. DOVILĖ: Kai paragavau šviežiai spausto saulėgrąžų aliejaus, supratau, kad aliejuose galima ne tik kepti, virti, bet ir jais gardinti įvairias salotas, net desertus. Ypatingai gardus su šiuo aliejumi keptas keksas, o štai blynams ar spurgoms renkuosi mažiau kvapnų aliejų.

Kosmetikai: RENATA: Saulėgrąžų aliejumi rekomenduočiau tepti sudiržusias odos vietas - alkūnes ar kulnus, viena efektyviausių procedūrų - gausiai patepti kulnus aliejumi, pėdas apsukti orui nelaidžia medžiaga, apsiauti kojines ir eiti miegoti. Ryte, šiltu vandeniu nuplovus kulnus, bus labai lengva pašalinti negyvą odą. Taip pat galima vynioti ir išsausėjusias rankas, tik būtinai pradžioje pabandžius nedidelį kiekį ant mažo odos lopinėlio. DOVILĖ: Dar nesu išbandžiusi šio aliejaus kosmetikoje. Pagrindinė priežastis - itin maistu kvepiantys prisiminimai. Bet jau žinau kieno sudiržusius kulnus palepinsiu greitu metu :) Sveikatai: RENATA: Kaip ir dauguma šaltai spaustų aliejų, saulėgrąžinis yra vitaminų bei mikroelementų ir riebiųjų rūgščių šaltinis. Man patinka teorija, kad mums sveikiausias maistas yra tas, kuris auga mūsų klimatinėje zonoje, tad sveikatos sumetimais, vartojame būtent šį aliejų.

DOVILĖ: Pabrėšiu, kad tik nerafinuotas saulėgrąžų aliejus yra naudingas, tad nesusižavėkite gražia pakuote parduotuvinio rafinuoto aliejaus, geriau mažesnis kiekis, bet kokybiškai spausto aliejaus. Atradimai: RENATA: Kartasi gaminu ir skrudintų saulėgrąžų aliejų, jis labai intensyvaus skonio ir savyje nebeturi šviežių saulėgrąžų naudingumo, tad tiesiog sumaišau perpus šviežią su skrudintų ir gaunu du viename - ir sveiką, ir labai kvapnų produktą. Skrudintų saulėgrąžų aliejumi dėl chalvą primenančio kvapo ir skonio, naudoju tuomet, kai gaminu salotas iš prėskesnio skonio daržovių. O jei genint tujas, egles ar kitus spygliuočius, rankas išsitepame sakais, juos labai lengvai pašaliname, į delnus užpylę šio aliejaus ir kelias minutes trindami jį rankose, sakai sukimba ir lengvai pasišalina nuo odos. DOVILĖ: Prisipažinsiu šis aliejus mūsų namuose dažniausiai gyvena virtuvėje ir vasaros sezonu lauke prie kepninės. Tačiau, kai namie atsirado špižinis puodas, geru kokybišku aliejumi visuomet jį palepiname po gardaus patiekalo ruošimo.

Maltinukai, kotletukai, dažnas patiekalas bet kurioje šeimoje. Bajalių namuose - tai irgi ne išimtis.

Kviečiame paįvairinti savo meniu lašišos, pikantiškais jautienos ir gardžiais vištienos su mocarela maltinukais

vištienos maltinukai su mocarela 500 g maltos vištienos 1 kiaušinio 1 valg. š. grietinės druskos ir pipirų pagal skonį 1 valg. š. moliūgų sėklų 100 g mocarelos mažų rutuliukų 2 valg. š. moliūgų sėklų aliejaus kepimui

Malta paukštiena sumaišoma su kiaušiniu, grietine ir prieskoniais. Imama po šaukštą vištienos masės, viduryje dedamas mocarelos rutuliukas, šiek tiek moliūgų sėklų ir uždengiama kitu šaukštu vištienos masės. Rankomis suformuojamas maltinukas, apvoliojamas avižiniuose dribsniuose. Keptuvėje įkaitinamas aliejus ir apkepami maltinukai iš abiejų pusių po 2-3 minutes. Iškepti maltinukai būtinai paliekami pailsėti moliniame inde, kol iškepa visi, taip neprarasite patiekalo sultingumo ir jis greitai neatvės.

60 500 g maltos jautienos 3 skiltelės česnako 1 svogūnas 1 kiaušinis 1 v.š. kukurūzų krakmolo 1 v.š. alyvuogių aliejaus 1/2 arb.š. malto kumino 1/2 arb.š. maltos kalendros 1/2 arb.š. druskos 1/2 arb.š. cinamono juodųjų pipirų ir druskos 2 valg.š. vandens aliejaus kepimui 100 g džiovintų abrikosų 200 ml verdančio vandens 15 g rudojo cukraus 1 arb. š. čili paprikos

Jautienos maltinukai su pikantišku džiovintų abrikosu padažu Malta jautiena gerai sumaišoma su prieskoniais, smulkintu česnaku, svogūnu, aliejumi, kiaušiniu. Įpilamas vanduo ir gerai išminkoma. Suformuojami nedideli kamuoliukai, apkepinami karštoje keptuvėje kol dailiai apskrunda. Apkepinus jie baigiami kepti 10 minučių 180 °C orkaitėje. Džiovinti abrikosai nuplaunami, užpilami verdančiu vandeniu. Pridėjus cukraus, čili viskas sutrinama iki vientisos masės.

lašišos maltinukai su linų sėmenimis 600 g maltos lašišų masės 3 valg. š. linų sėmenų 1 kiaušinio 3 valg. š. džiūvesėlių druskos, pipirų ir kitų mėgstamų prieskonių žuviai pagal skonį 1 valg. š. citrinų sulčių aliejaus kepimui 20 g sviesto 60 g grietinės šviežių krapų

Malta lašiša sumaišoma su kiaušiniu, džiūvėsėliais, linų sėmenimis, žuvų prieskoniais, pipirais bei druska. Įspaudžiamas šaukštas citrinų sulčių, gerai išmaišoma ir paliekama 20–30 minučių pastovėti, kad sėmenys ir džiūvėsėliai išbrinktų. Iš paruoštos masės formuojami didesni maltinukai ir iš abiejų pusių apkepinami keptuvėje, kol gražiai paruduoja. Iškepti maltinukai sudeami į aliejumi pašlakstytą skardą ir kepami 190 °C orkaitėje dar 15 minučių. Patiekami su baltu krapų padažu, kuriam tereikia pakaitinti sviesto, grietinės ir šviežiai kapotų krapų.

Gurmanai Rekomenduoja

Dvaras „Provansalis“ netoli Vilniaus sužavėjo ne tik įspūdinga vieta, bet ir žirgais... juos teko pažinti auksinį rudenį, įveikti baimę ir pajodinėti. Jie ilgam išliko mintyse, meilūs, didingi, kartais įnoringi lyg maži vaikai. Jeigu norite pasimėgauti šiuo stebuklu, kviečiame apsilankyti jojimo klube Fatima - asociacija rožinė pasaga. Čia dirbantys profesionalūs treneriai ne tik pamokys, patars, bet ir rasite puikiai vietą fotosesijoms ir mažųjų hipoterapijai. Daugiau informacijos - https://www.facebook.com/pg/ filafatima Taip pat rekomenduojame Dvaro „Provansalis“ edukacines programas - http://www.provansalis.lt/edukacines-programos Nuotraukų autorė Ieva

Apie poną pavasarį Mąstau. Ką tikro gurmano gyvenime reiškia pavasaris? Kai nieko nepavyksta sugalvoti, klausiu, o ką tada turėtų reikšti ruduo, žiema ar vasara? Ir lygiai taip pat nieko nesugalvoju, išskyrus tai, kad tikram gurmanui švęsti gyvenimą ir atrasti vis naujus skonius nėra svarbūs nei metų laikai, nei savaitės dienos. Kai visi vos prasidėjus kovui ima kalbėti apie kažkokį pavasarinį nubudimą, atgimimą, prašvitimą ir pakilimą, man niekaip šie dalykai nesisieja su tikrais gurmanais. Tai lyg būtų klausti, ar geram skoniui yra tinkamas laikas? Ar gerai knygai yra tinkamas laikas?Ar reikia laukti pavasario, kad užgimtų kažkoks mistiškai ypatingas jausmas ir noras patirti kažką naujo ir įdomaus, išgauti kažkokį kitokį paprastos bulvės skonį? Tikram gurmanui tikrai ne!Jeigu ir yra tinkamas laikas mylėti gyvenimą, tai jis yra čia ir dabar. Maisto gumanui pavasaris galbūt ir reiškia daugiau šviežių daržovių, bet tikrai ne daugiau pagarbios meilės joms. Kai gyvename laike, kuomet savo virtuvėse smidrus, baklažanus ir visa kita galime turėti apskirtus metus, sezoniškumas neberiboja mūsų fantazijos ir poreikių. Mes neklausiame, kur vasarį nusipirkti ridikėlių, mes klausiame, o ką įdomaus iš jų galėčiau pagaminti, su kuo juos dar galėčiau suporuoti lėkštėje? Taip, pavasarį mūsų krašte saulės daugiau, bet nenoriu tikėti, kad meilę gyvenimui ir laimės jausmą gali stipriai įtakoti saulėtų dienų kiekis per metus. Tai jau kažkas daugiau nei vien tik saulė. Turbūt nėra didesnės

apgaulės nei tikėjimas, kad atėjus pavasariui įvyks kažkoks vidinis lūžis ir aš tapsiu kažkuo, darysiu kažką, gyvensiu kažkaip, mylėsiu save, kitus ir gyvenimą labiau, tapsiu labiau gurmanas... Tai tas pats, kas naujametiniai pažadai arba trumpalaikiai įsipareigojimai, kuriuos net garsiai ne visada norisi įvardinti. Būti gurmanu reiškia gyventi, mąstyti ir jausti gurmaniškai kasdien, o ne tada kai sugalvoji. Tu negali sugalvoti to, ko tavyje nėra. Bet maisto gurmanui pavasaris tikrai gali reikšti daugiau grilio patiekalų, daugiau vaišių ir daugiau baltomis staltiesėmis nuklotų stalų gamtoje. O, kur dar gurmaniški piknikai su pintais krepšiais ir languotais patiesalais. Viskas jau čia pat ir ilgai netrukus tai patirsime. Patirsime drauge su „Gyvenimo gurmanų“ kūrybine komanda, kuriai naujų skonių kūryba yra netik pavasaris, vasara, ruduo, žiema... bet visas žmogaus ir gamtos gyvybės ratas, visas gyvenimas. Jie, kaip tikri gurmanai, be didelio vargo patys pavasarį, vasarą ar rudenį gali sukurti ant Jūsų stalo bet kada, kai tik to panorės. Man pačiai pavasaris pirmiausia reiškia daugiau laukų gėlių namuose, o daugiau gėlių reiškia daugiau estetikos, daugiau grožio ir spalvų. Aš iš tų, kuriems stalo dekoras toks pats svarbus, kaip ir tai, kas lėkštėse. Todėl man gėlės ant pietų stalo nėra vien tik gėlės, tai toks didžiulės laimės, įkvėpimo ir pasigėrėjimo šaltinis, kuriam jaučiu begalinį dėkingumą už tai. O „Gyvenimo gurmanai“ Jums dėkoja už tai, kad su jais esate ir rudenį, ir pavasarį. Būti drauge yra didžiausias įkvėpimas! Su meile, Daiva

gyvenimo