Gyvenimo gurmanai Nr. 9 by Gurmanai

gyvenimo

Apie ką šis numeris: 6 - Pokalbis apie We Love Lithuania 12 - Fermentacijos pasaulis 18 - Pavasario šaukliai - ridikėliai 26 - Apie pavasarį kaip gyvenimo šventę 30 - Spalvingi margučiai Velykų stalui 34 - Žuvis su Odeta 36 - Kodėl kava lyg obuolys 40 - Gurmanai rekomenduoja 42 - Japonijos skoniai su Simona 44- Itališkas Velykinis stalas

Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Daiva Bartušienė Gintarė ir Alvydas Kučai Ieva iš Išbandžiau.lt Mukatanas Kūmutės virtuvė Skanios Bajalių istorijos Odeta iš Samčio užrašai

Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.

SVEIKI gyvenimo gurmanai

Atgaiva... akims, galvoms, mintims... kai aplinkoje kiekvienas stiebiasi link šiltesnio ir

šviesesnio rytojaus. Kūnus ir sielas pagauna pavasario džiugesiai ir pripildo optimizmo, bei noro kurti, ragauti, atrasti, suprasti ir pasiekti. Tačiau kur kas smagiau viskuom dalintis. Ir visai nesvarbu kas tai - iškeptos duonos riekelė arba keli kilogramai marinuoto šašlyko. Dar pilnais glėbiais dalinamės spalvomis ir įspūdžiais... nes tik dalinantis gali atrasti tikruosius

gurmaniško gyvenimo malonumus!

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!

Šiandien

Gyvenimo

gurmanų skaitytojams pristatome

nuostabų

projektą apie Lietuvos grožį ir vertybes bei tradicijas.

Susipažinkite su projekto kūrėju Simonu Rudaminu, kuris sako, kad fotografija yra jo aistra.

Simonai, kaip ir kada gimė We love Lithuania (toliau WLL) projektas? Prieš 8 metus, gyvenant Kipre, esant būtinybei ir poreikiui. Kaimynas kiprietis paklausė kaip atrodo ta mano Lietuva ir kaip žydi kaštonai Goštauto gatvėje Vilniuje. Tuo metu internete apie Lietuvą nebuvo ką parodyti, o jei ir buvo, tai tik 1990 metų skenuotos nuotraukos Google images kategorijoje. Facebook platformoje jau buvo atsiradusi galimybė kurti puslapius, tai buvo pakankamai nauja. Sukūrus puslapį sudėjau geriausius Lietuvos kadrus. Teliko sugalvoti pavadinimą, kuris atspindėtų ne mane, ne kitą, o tai, kaip mes mylime Lietuvą. Iškarto kilo ir kita mintis, kad šį turinį galėtų žiūrėti ir su vizualiais vaizdais susipažinti ir užsieniečiai, todėl puslapio, o ir vėliau sukurto tinklalapio pavadinimai yra anglų kalba. Ar WLL bendradarbiauja tik su profesionaliais fotografais? Tikrai ne. Ir neprofesionalių fotografų nuotraukos

patenka į bendrą srautą, tereikia į tinklalapį įkelti savo nuotrauką. Turbūt visas WLL grožis ir yra tame, kad perteikiama esama emocija. Svarbu, kad nuotrauka nebūtų 20 metų senumo ir kad jeigu, tarkime, šiandien sninga, nuotraukoje matytume sniegą, o jei dabar už lango pavasaris, tai turbūt matysime žibučių nuotraukas. Žmonės nenori matyti to, kas buvo vakar, nori to, kas yra čia ir dabar. Per 8 metus taip ir susiformavo WLL standartas - viskas realiuoju laiku. Būna, kad įvyksta kažkoks retas reiškinys, gauname galybę nuotraukų, užfiksavusių jį, tačiau po kelių dienų jis jau yra nebeaktualus. Norintys prisidėti prie projekto, kviečiami siusti (talpinti) nuotraukas čia.

me iš santūriųjų Šiaurės šalių turistų, o daugiausiai, ir pačių keisčiausių, iš pietiečių, kurie labai noriai dalindavosi emocija. Šiuo metu puslapyje visgi dominuoja lietuvių darytos fotografijos.

Ar nuotraukos iš puslapio yra virtę kitais formatais? Taip! Prieš 3 metus išleidome nuotraukų albumą, tuo metu buvo atrinktos informatyviausios nuotraukos, kurios mūsų galva buvo tokios, kokiomis galima reprezentuoti Lietuvą. Albumas buvo išleistas lietuvių - anglų kalbomis, o šiuo metu leidykloje baigiamas maketuoti albumas apie Vilnių, jo pasirodymo laukiame po kelių savaičių. Taip pat buvo pagaminti atvirlaiškiai su Lietuvos vaizdais ir knygelė „Du gaideliai“, ji platinama didžiausiuose prekybos Ar nuotraukas siunčia tik lietuviai? centruose ir knygynuose. Anksčiau, kai nuotraukos būdavo siunčiamos tik Įvyko jau trys nuotraukų čempionatai, po 2018 elektroniniu paštu, siųsdavo tiek lietuviai, tiek turis- metų pauzės šiemet vėl rengsime fotografų pamėgtai - japonai, bulgarai, rumunai, čekai, italai - apsi- tą formatą, jame gali dalyvauti visi fotomėgėjai ir lankę Lietuvoje. Mažiausiai nuotraukų sulaukdavo- profesionalai, siųsdami nuotraukas penkioms pa-

grindinėms pojūčių rubrikoms: pamatyk, pristatyk, pasidalink, pažink, paragauk. Pastaroji sulaukia mažiausiai nuotraukų, nes kokybiškai nufotografuoti maistą nėra lengva, jį reikia ne tik pagaminti, bet dar ir skaniai perteikti kadre, tai yra menas. Tuo tarpu rubrikoje „pristatyk“ sulaukiame daugiausiai darbų. Kiekviename čempionate būna lokacinė rubrika „atskleisk“, pavyzdžiui 2017 metais bendradarbiavome su Kauno rajono savivaldybe, tad skatinome siųsti gražiausius šio rajono kadrus, esame rengę ir Šiaulių krašto nuotraukų rubriką. Visi čempionatai virsta parodomis, keliaujančiomis po Lietuvos ekspozicijų sales ar įstaigas.

ir laisvalaikio komunikaciniu kanalu (portalu), rubrikos pasipildė ne tik Lietuvos dvarais, pažintiniais takais, bet ir žmonių pasakojimais apie keliones Lietuvoje bei „Penkiese vienatūryje, neskaitant šuns“, kuri šią vasarą planuoja būti labai aktyvi. Pirmus septynis veiklos metus mes augome su nuotraukomis, o beaugdami pamatėme, kad žmonės nori pasakojimų, tad didesnį dėmesį skiriame būtent papildomai pažintinei informacijai apie lokacijas. Pradedame dirbti su informacijos ir turizmo centrais, miestais, platindami informaciją apie miesto šventes, renginius, naujienas.

Ir tradiciškai - ko palinkėtumėte Gyvenimo gurmanų Atnaujintame WLL puslapyje atsirado daugiau rubri- skaitytojams? kų ir pastebimai daugiau informacijos apie lankytinas Keliauti ir ragauti. Lietuvos vietas, artėjančius renginius. Ar tai reiškia, kad jūs plečiate veiklą? Kalbėjo Renata Šniolienė (Kūmutės virtuvė) Veiklą plėtėme kasmet, ir tai buvo įvertinta - 2018 Nuotraukos Simono Rudamino metais WLL buvo paskelbtas sėkmingiausiu turizmo

FERMENTACIJOS

agal Renatą

PASAULIS

Raugas naminei juodai duonai Daug šeimininkių kepa duoną, bet mažai kuri gamina raugą. Norime paneigti mitą, jog raugo gamyba yra labai didelio triūso reikalaujantis darbas. Tikrai ne. Reikia tik laiko, o raugas įrūgs pats. Į gilų vidutinio dydžio stiklinį ar keramikinį indą dedama: 4 valg. š. ruginių miltų 0,5 st. šilto vandens Išmaišoma šaukštu, indas dengiamas dangteliu ar lėkštute, svarbiausia, kad liktų oro tarpas. Po 2 dienų į tą pačią masę įmaišoma dar 4 valg. š. ruginių miltų ir 0,5 st. šilto vandens. Po dar 2 dienų masė pauostoma, jei jau jaučiasi rūgštelėję kvapas – raugas paruoštas. Jei dar ne – reikia tikrint kasdien, kol atsiras burbuliukai ir rūgštus aromatas. Jei duona iškarto nekepama, įrūgęs raugas laikomas šaldytuve sandariai uždarytame inde. Šaltyje jis gali išgyventi iki 2 savaičių, bet tiek geriausia ne laukti, o naudoti raugą kuo dažniau.

Fermentuoti ridikėliai Pavasaris žengia septinmyliais batais, jau netrukus rausime pirmuosius daržo ridikėlius, o prekybos centruose jų galima rasti ir dabar. Atsivalgę šviežių, pabandykite pasigaminti ir fermentuotų (raugintų), jie puikiai tiks garnyrams ar užkandžiams, juos mielai triauškinai net ir mažiausieji valgytojai.

300 g ridikėlių 0,5 l vandens 0,5 valg. š. rupios druskos 0,5 valg. š. sauso prieskonių mišinio agurkų rauginimui ar marinavimui 1 litro stiklainis Prieskonių mišinio rasite didesniuose prekybos centruose prieskonių skyriuje. Atrenkami kieti, nepažeisti ridikėliai, nupjaunami abu galai. Į stiklainį, kuriam vyks fermentacija, beriama druska ir supilamas kambario temperatūros vanduo, maišoma, kol druska pilnai ištirpsta. Suberiami prieskoniai ir ridikėliai, stiklainis dengiamas plastikiniu dangteliu arba aprišamas medvilnine skepeta, fermentacijai netinka hermetinis užsukimas, tačiau jei neturite kitokio stiklainio, jį galima dangteliu tiesiog pridengt neužsukant. Stiklainis statomas šiltoje namų vietoje, burbuliuojant skystis gali veržtis lauk, tad geriausia po stiklainiu padėti gilesnę lėkštę. Nelygu šilumai namuose, fermentacija vyksta nuo 2 iki 5 dienų. Kai jau pauosčius jaučiama maloni rūgštelė, ridikėliai ragaujami, iškarto nesuvalgius laikomi šaldytuve.

Pavasario Å¡auk

kliai - ridikÄ&#x2014;liai

Ridikėlių salotos su kepta feta 15 nedidelių ridikėlių 1 ilgavaisis agurkas arba 3 maži kelios šakelės mėtų 2 saujos gražgarstės 200 g feta sūrio 1 šaukštelis dž. čiobrelio 1 skiltelė česnako 1 šaukštas alyvuogių aliejaus šlakelis citrinos sulčių žiupsnelis maltų juodųjų pipirų žiupsnelis druskos Išspaudžiamas česnakas ir sumaišomas su dž. čiobreliu, citrinos sultimis, alyvuogių aliejumi, maltais pipirais. Fetos sūris įdedamas į nedidelę kepimo skardelę ir apliejamas sumaišytu mišiniu. Skardelė dedama į orkaitę ir kepama 180 C apie 10 min. Į lėkštes dedama gražgarstės, tada ant viršaus puselėmis pjaustyti agurkai, ridikėliai - plonais griežinėliais, dedami mėtų lapeliai. Fetos sūris perpjaunamas pusiau ir uždedamas ant salotų viršaus. Pagardinama druska.

Veganiški šaltibarščiai su ridikėliais 1 l nesaldinto sojos pieno 1 citrina 1/2 l stiklainio marinuotų burokėlių 1/2 ilgavaisio agurko 6 ridikėliai pundelis svogūno laiškų pagal skonį druskos pagal skonį maltų juodųjų pipirų

Į indą, kuriame bus gaminami šaltibarščiai supilamas sojos pienas, įspaudžiamos citrinos sultys ir paliekama 10 min., suberiama druska ir paliekama, kol pienas sutirštės. Sudedami burokėliai su visu marinatu, kubeliais pjaustyti agurkai, ketvirčiais pjaustyti ridikėliai, suberiami smulkinti svogūno laiškai. Pagardinama druska bei pipirais. Išmaišoma. Tiekiama su virtomis bulvėmis.

Ridikėlių salsa 12 ridikėlių 2 skiltelės česnako 1 aštrus pipiras 1 šaukštas citrinos sulčių 2 šaukštai smulkintų petražolių pagal skonį druskos pagal skonį šviežiai maltų pipirų

Ridikėliai, česnakai, aštrūs pipirai supjaustomi mažais gabaliukais. Suberiamos smulkintos petražolės. Citrinos sultys pagardinamos druska bei pipirais ir išmaišoma. Šiuo užpilu užpilama salsa ir išmaišius palaikoma 20 min. šaldytuve.

Apie pavasarį kai

Kokia didelė laimė yra gyventi ten, kur gamta turi daug skirtingų veidų: visom aistrom alsuojančią vasarą, raminančią karštom arbatom žiemą, iš ilgesio šėlstantį rudenį ir sprogstantį iš laimės pavasarį. Kaip smagu, kai visi pavargę nuo intensyvaus žalumo negali atsidžiaugti galybe auksinių rudens atspalvių. O kiek gaivališko džiugesio pasipila po to, kai papilkėjęs ruduo pradingsta baltoje žiemoje. Arba kai nusibaigusi žiemos gyvastis užleidžia vietą pavasariui ir jis sugrįžta su sodria, nauja ir gimtimi alsuojančia žalia dvasia. Net nežinau, kas man labiau asocijuojasi su pavasariniu ir tuo visuotiniu prisikėlimu... Kartais atrodo, kad tai absoliutus ir didis džiaugsmas, kažkokia neišmatuojama euforija ar net palaima. Bet tuo pačiu tas persimainymo virsmas iš šalto į šiltą, iš pilko į spalvotą, iš mažo į didelį primena ir apie savo kismo sunkumą, nepatogumo sukeltą įtampą ar net liguistą nerimą. Juk niekas į gyvenimą vienu metu neatneša tiek daug džiaugsmo ir įtampos kaip tie didieji perversmai įvykę mūsų santykiuose, kūnuose, namuose, šeimose, virtuvėse ir mūsų galvose. Kiek daug reikalauja energijos naujos gyvybės atėjimas... Ir visai nesvarbu, ar kalbėtume apie žmogaus gimties stiprumą, ar apie burokėlio sėklos ar alyvos pumpuro veržlumą... O jei tikrai tikėtume, arba žinotume, kad kažkada viskas prasidėjo nuo didelio sprogi-

ip gyvenimo šventę

mo, tai gal viskas turėjo būti panašu į galingą pavasarį? Gal tikrai buvo labai gražu? Gal lijo gyvybe, gal šildė meile, ir augino su laime? Nežinau, bet man labai patinka ta visuotinė atgijimo būsena, kurioje regis esame visi paskendę ir nuo jos apsvaigę. Tai laikas, kai pokalbis apie orą nėra banalus bandymas užpildyti neprasmingą tylą. Tai laikas, kai nuoširdžiai džiaugiamės kiekviena šiltėjančia diena ir to džiaugsmo tiesiog neįmanoma suvaldyti savo lūpose. Nes tai daug daugiau nei gražesnis oras, tai gražesnis gyvenimas, gražesnis jausmas! Žinoma, kiekvienam pavasaris reiškia skirtingus dalykus, bet aš pati kiekvieną pavasarį išgyvenu vieną labai ryškų jausmą: troškimą kurti, perkurti, tobulinti, atkurti savo lizdą - namus. Man nė vienas kitas metų laikas neatneša tiek daug tikro noro ir tiek jėgų, idėjų bei vizijų kažką keisti savo namuose. Gal manyje gyvena migruojančio

paukščio dvasia, kuriam kiekvieną pavasarį tenka vis iš naujo susikurti naujus namus. Žmogaus gyvenimui nauji namai kiekvienam pavasariui turbūt būtų per didelis iššūkis, nes mes per lėti gyventi paukščių ritmu. Tačiau naujų namų kūrimo sindromas, bent jau manyje, tikrai atgyja su kiekviena balandžio saulėta diena vis labiau. Ir jeigu negaliu perdažyti sienų, tai noriu bent perstumdyti baldus, persodinti gėles, pakeisti langų apdangalus, šviestuvus ir dar ką nors, kad tik nuslopinčiau tą ryškų, ir tik su pavasariu ateinančiu, jausmą – namų kūrimo jausmą. O ką pavasarinis sprogimas atneša į gurmano gyvenimą? Daugiau pakeltų lysvių su įdomiausiais prieskoniais? Daugiau žalumos ir spalvotų vazonų terasose? Daugiau patiekalų skirtų vaišintis gamtoje? Daugiau pusryčių, pietų ir vakarienių lauko kavinėse, pajūriuose ir soduose? Taip, viso to ir dar daugiau: daugiau progų švęsti ir mėgautis kiekviena diena. Kaip gerai, kad pavasaris atneša dar daugiau progų švęsti gyvenimą. Kaip gerai, kad iš tos didelės laimės patiriant naujai atgimstantį žmogaus būties ratą, mes tuoj vėl švęsime Šv. Velykas. Vėl susėdę prie stalo dėkosim Dievui, gamtai, žmonėms, kad turime tiek apsčiai naujos gyvybės ir meilės. Ir kaip gerai, kad yra „Gyvenimo gurmanai“ ir tie nuostabūs puslapiai, kurie kaip pilni įkvėpimo šuliniai, iš kurių vėl galėsime pasisemti idėjų naujiems gurmaniškiems pavasario malonumams. Neabejotinai „Gyvenimo gurmanai“ mums padeda dar labiau švęsti Pavasario šventę. Su meile, Daiva

VelykĹł stalui - sp

Renatos atradimai

palvingi marguÄ?iai

ŽELATINU DEKUPUOTI Velykiniai margučiAI

Pasiruošti: Trisluoksnių servetėlių su nedideliais raštais Teptuko Virtų kiaušinių (rekomenduotina baltų) 2 valg. š. želatino 4 valg. š. vandens Metaliniame puodelyje sumaišoma želatina su vandeniu. Paliekami pusvalandžiui išbrinkti, po to, jei reikia, įpilama dar vandens, tiek, kad vos vos apsemtų želatinos grūdelius. Palengva kaitinama ant pačios mažiausios ugnies, pastoviai maišoma, kol želatina ištirpsta. Tuomet imamas virtas kiaušinis, lukštas patepamas želatina, atsargiai uždedamas paveiksliukas ir vėl tepamas sluoksnis želatinos. Taip tepliojama, kol pasidengia visas kiaušinis. Paruoštas kiaušinis keliauja apdžiūti ant grotelių.

Velykiniai margučiAI ŽĖRuČIAI

Pasiruošti virtų kiaušinių dažymui: Popierinių rankšluosčių Pigiausio raudono pusiau saldaus vyno 10 virtų kiaušinių (rekomenduotina rudų) Į labiau platų, nei gilų indą įtiesami keli popieriniai rankšluosčiai ir sudedami kiaušiniai. Svarbu, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Viskas užpilama vynu, kad apsemtų. Paliekama mirkti 12 valandų. Kiaušiniai ištraukiami ant popierinio rankšluosčio ir išdžiovinami.

MĖLYNIŲ ir svogūnų lukštų galaktikos margučiai

Pasiruošti: 4 nevirtų kiaušinių 100 g šaldytų mėlynių 250 ml vandens pamirkytų svogūnų lukštų Kanceliarinės gumos Puode, kuriame virs kiaušiniai, sudedamos mėlynės, supilamas vanduo. Kiaušiniai per vidurį apsukam sudrėkintais svogūnų lukštais, kurie sutvirtinami kanceliarine guma. Puode, kuriame virs kiaušiniai, supilamas vanduo, sudedamos mėlynės, kiaušiniai. Užkaičiama. Nuo užvirimo skaičiuojamos 7 minutės, išjungiama kaitra ir paliekami kiaušiniai iki pilno atvėsimo. Gaunama tamsiai mėlyna, beveik juoda spalva.

VeLYKINIAI Mėlynių marmuriniai Margučiai

Pasiruošti: 4 virtų kiaušinių 100 g šaldytų mėlynių 250 ml vandens 100 g balto cukraus (marmuro efektui) Kiaušiniai išverdami ir atvėsinami. Vandeniui užvirus, sudedamos uogos ir cukrus, nemažinant kaitros intensyviai maišoma, kol ištirpsta cukrus, o uogos nudažo vandenį intensyvia spalva. Nuoviras atvėsinamas ir į jį sudedami kiaušiniai. Laikoma 12h.

Žuvies patiekalai su

1 česnako skiltelė 1 arb. š. malto imbiero 2 valg. š. ryžių acto 2 valg. š. sojų padažo 3 valg. š. sezamo sėklų 400 g lašišos filė 500 g šaldytų žaliųjų žirnelių žiupsnelis aitrios paprikos miltelių Lašišos filė padalinama į dvi lygias dalis. Sumaišomas ryžių actą, sojų padažas, imbieras, aitrios paprikos milteliai ir smulkintas česnakas. Į marinatą sudedama lašišos filė ir paliekama bent jau valandai šaldytuve. Įkaitinama orkaitė iki 190 °C. Į lėkštutę supilamos sezamo sėklos. Lašišos filė apvoliojama sezamo sėklose taip, kad visur pasidengtų tolygiai. Dedama į kepimo indą, ištiestą kepimo popieriumi ir kepama 15 - 20 min. Kol žuvis kepa, išverdami žirneliai. Išvirus žirneliams, nupilamas vanduo ir sutrinama trintuvu iki norimo tirštumo. Į lėkštės vidurį dedama žirnelių tyrės, ant viršaus uždedama lašišos. Puošiama pagal fantaziją. Lašišą galima keisti kita jūsų turima žuvimi.

2 tilapijos 1 nedidelė saliero šaknis 1-2 porai pagal skonį druskos pagal skonį maltų pipirų 1 citrinos sulčių ir keli griežinėl 2 valg. š. sviesto

Porų baltoji dalis nupjaunama ir su lupamas ir supjaustomas griežinėl verdančiu vandeniu ir verdamas 5 baigiama virti. Nusunkiama, nuvar Žalioji porų dalis išskirstoma ir pa vandenyje, kad suminkštėtų ir būtų Žuvis išvaloma ir paruošiama kepim ma jų odą. Įtrinama druska, pipira Sviestas sumaišomas su citrinos su dedama į žuvies vidų ir dar užtep apvyniojama porais. Susmulkintas salieras ir porai paga dami ant kepimo indo, guldoma žu 20-25 min.

u odeta iš samčio užrašai

liai

usmulkinama žiedais. Salieras nuliais, dedamas į puodą, užpilamas min. Po 2 min. suberiami porai ir rvinama. alaikoma porą minučių karštame ų lankstūs. mui. Aštriu peiliu įstrižai įpjaunaais, apšlakstoma citrinos sultimis. ultimis. Po mažą gabaliuką sviesto pama šiek tiek ant viršaus. Žuvis

ardinami prieskoniais, druska, deuvis. Kepama orkaitėje 200 °C apie

4 gabaliukai lašišos filė po 100 g. 1 valg. š alyvuogių aliejaus 1 valg. š. sviesto 8 ridikėliai apie 20 vnt. šparagų 1/2 citrinos druskos ir pipirų, aitriosios paprikos miltelių pagal skonį pagal skonį prieskonių žuviai žalumynų Žuvis nuplaunama, nusausinama ir įtrinama druska, pipirais, žuvies prieskoniais bei aitriąja paprika. Keptuvėje ištirpinamas sviestas ir supilamas aliejus. Dedama žuvies filė ir iškepama. Kepama po 2 min. iš kiekvienos pusės ant vidutinio kaitrumo ugnies. Sumedėjusios šparago stiebelio dalys nupjaunamos, o jauni ūgliai išverdami pasūdytame vandenyje. Išvirus šparagai perliejami lediniu vandeniu, kad išliktų žalia spalva. Ridikėliai supjaustomi plonomis riekelėmis ir sudedami į lėkštės vidurį. Ant viršaus dedama po kelis smidrus, uždedamas keptos žuvies gabaliukas. Citrina supjaustoma plonomis riekelėmis ir uždedama ant žuvies. Puošiama smulkintais žalumynais.

KARTU. RŪGŠTU. ROBUSTA. ARBA KODĖL KAVA – KAIP OBUOLYS. - Kokią kavą mėgstate? - Svarbu, kad būtų „100% Arabica”ir, kad nebūtų rūgšti.. Štai taip prasideda didžioji dalis dialogų mano darbo aplinkoje, kai svečiuose sulaukiame naujo kliento. Su malonumu tokį atsakymą būčiau pateikus ir aš, jei prieš kelis metus nebūčiau atsidūrusi ten, kur esu. Kaip taip nutiko, kad pamėgau kartumą kavoje? Ir kas pasikeitė mano skonio receptoriuose, kad pradėjau ieškoti vaisiškos rūgštelės? Visą istoriją apie kelią link kavos pasaulio papasakosiu kada nors ateityje. O dabar galiu drąsiai pasakyti tik tiek – neskanios kavos nėra, jūs tiesiog dar neatradote savosios. Arba dar kitaip – jei vis dar saldinate kavą, pradėkite paieškas, nes tai tikrai nėra ta vienintelė. Saldi, vaisiškai gaivi, primenanti juodąjį šokoladą, greipfrutus, o gal net žemės riešutus. Visa tai galite atrasti kavoje, tereikia išmokti skaityti informaciją apie ją ir labai daug degustuoti. Ačiū, man be Robustos! Pasaulyje egzistuoja kelios kavamedžių rūšys, bet gėrimuose naudojamos vos dvi – Arabika ir Robusta. Ir nors sklando kalbos, jog Robusta yra ne tokia kokybiška ir į kavos mišinius yra dedama dėl mažos kainos, tai nėra visiška tiesa. Nors Robustos uogų brendimo laikas yra šiek tiek ilgesnis nei Arabikos, ją daug lengviau užauginti. Dėl itin didelio kofeino kiekio, šios rūšies medžių nepuola ligos ir įvairūs kenkėjai. O dėl uogose esančio kartumo, jų nenuvalgo gyvūnai. Tad žinoma, tai kas reikalauja mažiau sąnaudų auginant, mažiau kainuoja ir galutiniam vartotojui. Bet ar Robusta visada yra neskani? Jei gertumėte kavą vien iš Robustos pupelių, ji būtų labai karti ir

gautumėte 2-3 kartus daugiau kofeino, nei gerdami įprastą kavą. Šios kavos mėgėjų pasaulyje daugėja kiekvienais metais. Visgi įprastą kavą mėgstantis vartotojas, dažniau Robustos pupeles gali sutikti mišiniuose. Prie Arabikos pupelių, robusta yra pridedama skirtingomis proporcijomis, norint gauti tam tikrą efektą. Stipri, itin tvirtos struktūros ir pasipuošusi didele puta – kava gali savyje turėti net apie 40-50% Robustos pupelių. Ir nors dažnai paminėjus Robusta, klientai kavos atsisako, tinkamai parinkus pupelių pusiausvyrą, gauti galima tikrai išskirtinę kavą. Tad kaip ir minėjau pačioje pradžioje, reikia labai daug ragauti ir nebijoti eksperimentuoti. Išduosiu paslaptį, kad nenurodžius klientams, jog mišinyje yra Robustos pupelių, 90 proc. tokią kavą pavadina skania, stiproka, rimta, „kaviška“. Ant rankų pirštų galiu suskaičiuoti tuos,

kuriems ji buvo neskani. Visame pasaulyje labai stipriai išpopuliarėjo pieniški kavos gėrimai. Dar prieš kelis metus daugelyje kavinių galėdavome rinktis tarp juodos kavos su pienu ir Cappuccino, o štai dabar atsivertę meniu, ten rastume arti 10 skirtingų kavos gėrimų, kuriuose dominuoja gyvulinės ar augalinės kilmės pienas. Jei norisi kavos gėrimo su pienu, o ne pieniško kavos kokteilio, Robustą galite ir čia atrasti iš naujo. Natūralus kartumas, esantis Robustos kavos pupelėse, ypatingai ryškiai ir subalansuotai atsiskleidžia Flat white ar Latte Macchiato. Dar įdomiau tai, jog tinkamai pasirinkus pupelių mišinius ir net nepridėjus jokių papildomų skanėstų, galite pajausti riešutų ar kepintos karamelės poskonius. „100% Arabica” – ką pasako toks užrašas ant kavos pakelio? Labiausiai mėgstu lyginti kavą su obuoliais. Mums lietuviams, šie vaisiai yra tokie įprasti, paminėti, kad kava yra uoga, todėl jai natūraliai kad visi pavyzdžiai susiję su juo, sustato į vietas ir būdingos visos iš gamtos ateinančios savybės – įsivaizdavimą apie kavos rūšis. Pirmiausia reikia rūgštumas, saldumas, kartumas. Ir tai nebūtinai parodo kavos kokybę. Grįžkime prie obuolių. Įsivaizduokime močiutės sodą Žemaitijoje, kuriame puikuojasi ilgametis „ananasinių“ obuolių vaismedis. Metai buvo saulėti ir pakankamai drėgni, kad užderėtų pilnos šakos saldžių ir sveikų obuolių. Šiemet sultys bus itin saldžios, o vienam litrui jų prireiks šiek tiek mažiau obuolių nei pernai. Ir visgi, tais pačiais metais, maždaug 200 km nutolusiame Kauno rajone drėgmės buvo tiek pat, bet saulės tie patys „ananasiniai“ obuoliai, deja, gavo mažiau. Ir ką jau padarysi - šiame regione tos pačios rūšies obuoliai yra rūgštesni ir sultys gali tekti papildomai saldinti cukrumi tam, kad jos būtų populiarios ir skanios. Šis pavyzdys tik apie ananasinius obuolius, o kas būtų jei į jį įtrauktume visas įmanomas obuolių rūšis ir įvertintume regionus, kur jie buvo auginami? O kas būtų jei sultims papildomai dar parsivežtume obuolių iš kaimyninės Lenkijos? Kaip tai susiję su kava? Pagrindinės rūšys, naudojamos kavos gėrimams ir labiausiai paplitusios pasau-

Pasirinkus Afrikos šalių mišinius, nenustebkite, kad net itin aukštos kokybės kava bus tiesiogine žodžio prasme – rūgšti. Kavos versle stengiamės „rūgštumą“ vadinti„vaisiškumu“, tam, kad klientų negąsdintume nuo pirmų sakinių ir suteiktume galimybę iš anksto nenuvertinti ragaujamos kavos. Vis dėl to apie kavą iš Etiopijos jau sklando istorijos ir lietuviškiems receptoriams, neslėpkime, ji yra tiesiog rūgšti. Net gomurį traukia. Net rašant apie tai – seilės kaupiasi taip pat, kaip pagalvojus apie citriną. Nepagalvokite, kad Afrikoje užauginama kava nėra skani. Kaip ir su jau minėtais obuoliais, taip ir su kava – mūsų skoniai tokie skirtingi, kad šio regiono kava užima tikrai garbingą vietą tarp kavos mylėtojų. Juk visos vaisiškos natos, visa ta rūgštelė atkeliauja iš gamtos ir kasmet gali būti vis kitokia. Jau minėjau ankščiau, kad šokoladas ir riešutai – kavoje gali atsirasti nepagardinus jos sirupu ar kvapiąja medžiaga. Sunkūs, klampūs ir tvirti poskoniai kavoje dominuoja tada, kai mišinyje yra didelė dalis lyje yra dvi – Arabika ir Robusta. Jos labai artimos, kavos pupelių, užaugintų Azijos šalyse. Sumatros rebet kiekviena turi ir savo išskirtinių savybių, darančių gionas, Papua Naujoji Gvinėja, Indija – jei šios šalys ypatingai didelę įtaką geriamos kavos skoniui. Vien išvardintos ant jūsų kavos pakelio, galiu spėti, kad Arabikos kavamedžių pasaulyje yra 148 skirtingi porūšiai, Robustos siekia maždaug 50. Atsižvelgus į tai, rinkdamiesi parduotuvėje kavą pagal ženkliuką „100% Arabica“, susiauriname savo pasirinkimą, bet realiai apie būsimos kavos skonį nieko nesužinome. Kaip ir pavyzdyje su „ananasiniais“ obuoliais, daug informacijos gautume, jei sužinotume, kur ir kokiomis sąlygomis pupelės buvo augintos. O jei dar įvertintume jų paruošimo procesus ir laikymo sąlygas. Pažindami savo mėgstamą kavą, iš naujo susipažinsite ir su savo receptoriais. Jei kavos mišinio sudėtyje yra pupelių iš Amerikos regionų, tokių kaip Hondūras, Panama, Peru ar Kolumbija, galite tikėtis, jog savo kavoje jausite prieskonines natas, tokias kaip imbieras, cinamonas. Rūgštelė bus vaisiška ir labai lengva, labiau dominuos riešutiškumas. Šio regiono kava nepasižymi tvirta struktūra, tad jei mišinyje dominuos vien šios pupelės, net ir pasigaminus stiprią kavą, ji šiek tiek persišvies ir bus „arbatinės“ konsistencijos.

mėgstate „tikrą lietuvišką kavą“ – tamsią, tirštoką, su ilgai išliekančiu kavos skoniu ar net kartumu. Ar galime rasti kokybiškos kavos prekybos centruose? Kol kas mes net nepalietėm kavos ruošimo būdų, neaprašiau kaip skoniui gali daryti įtaką kavos uogų nurinkimo ar džiovinimo būdai. Bet tikiu, jog jau pajautėte kokia mūsų kasdieninė kava gali būti skirtinga ne tik įvertinus skirtingus gamintojus, bet šiek tiek labiau pasigilinus į tai, kas rašoma ant pakuotės. Skirtingų regionų mišiniai, jums atskleis skirtingus poskonius. Svarbiausia, kad kavos skrudintojas atrastų tinkamą balansą ir gamybos proceso metu neužgožtų natūraliai iš gamtos atkeliavusių skonių. Kaip ir domėdamiesi sveikatai palankesne mityba, taip ir rinkdamiesi kavą, turime užmerkti akis prieš reklaminius triukus ir spalvotus įpakavimus. Padėti išsirinkti mums gali tik išsami informacija etiketėje. „100% Arabica” užrašą rasite ant didžiosios dalies kavos pakelių. Šalys, kuriose užaugintos kavos pupelės, bus nurodytos ne visada. Kartais gamintojas norėdamas kuo ilgiau išlaikyti vienodą kavos skonį ir sutaupyti, į mišinį sudeda šimtus skirtingų derlių ir kokybės pupelių. Tokiu metodu gaminant kavą milžiniškais kiekiais, niekas nepajaus jei viena ar kita uoga bus pasikeitusi. Tuo tarpu mažiau skirtingų rūšių turinčius mišinius iš karto „perprasite“. Juk daug lengviau suprasti kai pasikeičia 1 iš 5 sudedamųjų dalių, nei 1 iš 25. Galiojimo laikas – tai dar vienas rodiklis, kuriuo galime pasitikėti. Šiuo metu galiojimo termino kontrolė parduotuvėse itin stipri ir pasibaigusio galiojimo prekių įsigyti netgi sudėtinga. Bet renkantis kavą, žiūrėkite ne į tai. Atkreipkite dėmesį, kada kava buvo supakuota ir kiek ilgai gamintojas ją rekomenduoja naudoti. Ekspertai sako, jog pati šviežiausia ir skaniausia kava yra tuomet, kai nuo skrudinimo, būna praėję ne daugiau nei 2 savaitės. Aš šiek tiek atlaidesnė – jei pakuotės yra sandariai pripildomos, laiku užklijuojamos ir laikomos tinkamomis sąlygomis, skonius ir savybes galima išsaugoti net

ir metus. Tik užtikrinti visų šių procesų kokybę, gaminant itin dideliais kiekiais yra sudėtinga. Net jei pats gamintojas deda visas pastangas, deja, negali padaryti įtakos pardavėjų požiūriui į sandėliavimą ir likučių palaikymą ar atnaujinimą. Kokybiškos ir geros kavos galima įsigyti visur, tiesiog reikia ją rinktis pagal jūsų skoniui svarbius receptorius. Jei turite galimybę, visada pasinaudokite proga paragauti, paklausinėti paties pardavėjo apie jo parduodamas kavas. Jau sužinoję regionus, kur yra auginama kava ir pasitikėdami savais skonio receptoriais, būsite kur kas toliau pažengę už eilinį vartotoją. O kuo daugiau ragausite, tuo greičiau suprasite – kavos skoniams ir poskoniams nėra ribų, kasmet ir net kiekvieną dieną jie gali būti vis kitokie. Ieva Kulikauskienė Išbandžiau.lt tinklaraščio autorė, „KAVOS DRAUGO“ pardavimų vadovė

Gurmanai Rekomenduoja Keliones po Italiją su profesionalia gide

Vienos dienos pažintinės ir degustacinės ekskursijos Venecijoje, Florencijoje, Bolonijoje, Romoje, Neapolyje. Muziejai ir istoriniai paminklai žingeidžiausiems. Trumpos kelionės (3-7 dienų) pagal populiariausią šiuo metu Italijos pažinimo “art & food travel” koncepciją, bet su intelektualiniais nukrypimais: 1. Veneto - Venecija, Paduja, Vičenza, Verona, Alpių kalnai ir Adrijos jūra; 2. Toskana - maži miesteliai, pilys, rožių ir kamelijų parkai, Apeninų kalvos, kelionė jūra iki Montekristo ir kitų pasakiškų salų; 3. Roma ir jos apylinkės - tvirtovės, popiežių rezidencijos, sodai ir termos, Umbrijos dvasingumo centrai, Lacijaus kalvų alyvmedžių giraičių paslaptys; 4. Neapolis, Baris ir kiti pietų Italijos miestai, gamtos grožis - Vezuvijus ir kiti ugnikalniai, antikiniai miestai Pompėja ir kt., gražiausių pusiasalių bei salų istorijos pažinimas; 5. Šiaurės Italijos turtai - Bolonijos, Modenos, Mantujos, Parmos, Milano kultūra ir gourmet tradicijos, vilų ir parkų aristokratiškumas

Atostogos Italijoje Gidė Italijoje Aida Skorupskaitė

Garintas tofu su saikingai aštriu kiaulienos padažu

Atrask Japoniją kartu su Simona

“Mabo Tofu”

Sėdžiu virtuvėje prie stalo ir lėtai gurkšnoju rytinę kavą. Žvilgteliu pro langą į išraudusius, gelstelėjusius medžių lapus. Stalas nuklotas padrikais lapais su receptais, idėjomis, eskizais, dalis jų išsisklaidę ant grindų. Nusprendžiu paimti lapą su „Mobo Tofu“ receptu. Tai garuose virti tofu gabalėliai, sumaišyti su saikingai aštriu kiaulienos padažu, pagardintu miso pasta, saldžiu ryžių vynu ir sake. Geriausia šio patiekalo savybė, be to, kad jis – labai gardus, yra ta, kad jį pagaminti visai nesudėtinga: „ant garų“ išverdi tofu, pakepi maltą kiaulieną, užpili ją per keletą minučių paruoštu padažu, dar pora minučių patroškini, sumaišai su išgarintu tofu ir turi tobulą, atsipalaiduoti skirto maisto dubenį. Virimas garuose ištraukia iš tofu drėgmę ir tuomet jis įgyja tankesnę tekstūrą ir tampa tvirtesnis - puikiai išlaiko formą, maišant su padažais. Turite tai išbandyti. Jei nevalgote mėsos, paruoškite padažą iš sezamų aliejaus, sojų padažo ir austrių padažo. Pradėkite nuo lygių šių produktų dalių su geru žiupsniu rudojo cukraus ir lašeliu čili pastos. Gerai išplakite, paragaukite, galbūt reikia daugiau aštrumo, o gal per sūru, tada įpilkite šiek tiek vandens. Užpilkite ant dar garuojančių tofu kubelių, ant viršaus užtupdykite petražolių arba kalendrų lapelių, priklausomai nuo to, kurias labiau mėgstate, ir kurių turite šaldytuve. Na, ir kaip? Ar nesakiau, kad pašėlusiai skanu? 200 g tvirto šilkinio sojų pupelių sūrio tofu (ne kietojo tofu!) ½ vidutinio dydžio svogūno ½ valgomojo šaukšto aliejaus Druskos 150 g maltos kiaulienos 1 mažos česnako skiltelės Šviežiai maltų baltųjų pipirų (galite keisti šviežiai maltais juodaisiais pipirais) 1 arbatinio šaukštelio čili pastos (galite keisti aitriąja paprika be sėklų) ½ valgomojo šaukšto smulkiai supjaustytų petražolių 2/3 valgomojo šaukšto šviesios miso pastos 2/3 valgomojo šaukšto raudonos miso pastos 1 ir 1/3 valgomojo šaukštų saldaus ryžių vyno „Mirin“ 1 ir 1/3 valgomojo šaukštų sakės (galite keisti vandeniu su keliais citrinos sulčių lašais arba pusiau saldžiu baltu vynu) 1 valgomojo šaukšto sojų padažo ½ valgomojo šaukšto rudojo cukraus 80 ml vandens 2/3 arbatinio šaukštelio kukurūzų miltų Patiekti: petražolių

Pirmiausia paruošiamas tofu – nusausinamas popieriniu rankšluosčiu ir supjaustomas 2 cm dydžio kubeliais, sudedamas į garų puodą ir garinamas apie 15 minučių. Tuo metu nulupamas ir nedideliais kubeliais supjaustomas svogūnas. Keptuvėje įkaitinamas aliejus ir kepamas svogūnas su mažu žiupsneliu druskos ant vidutinės ugnies. Nuolat maišant, kepamas tol, kol šiek tiek paruduoja. Sudedama mėsa, įtarkuojama nulupta česnako skiltelė, įberiama maltų baltųjų pipirų ir kepama, kol mėsa paruduoja, dažnai maišant, kad nebūtų stambių gumulų. Paskui įmaišoma čili pasta ir petražolės (šiek tiek paliekama apibarstymui patiekiant), pakepinama dar pora minučių. Iškepusi mėsa su visa keptuve atidedama į šalį. Iš garų puodo išimamas tofu ir išdėliojamas ant popieriniu rankšluosčiu ištiestos lėkštės. Prikaistuvyje sumaišomos miso pastos, saldų ryžių vynas, sakė, sojų padažas, cukrus, vanduo ir kukurūzų miltai, ant vidutinės ugnies pakaitinama, vis pamaišant, kol gaunamas vientisas padažas ir kai ji užverda, supilamas į keptuvę ant mėsos. Išmaišoma, užvirinama ir troškinama ant mažos ugnies 2-3 minutes, kol mėsos ir padažo skoniai susijungia. Tada sudedamas tofu ir atsargiai pamaišoma. Kai tik tofu sušyla, nukeliama keptuvė nuo ugnies. Patiekiama su šviežiomis petražolėmis.

ItaliĹĄkas Velykinis

stalas su Bajaliais

46 Negalime atsidžiaugti, kad prieš Velykas mes dar vis daiginame sėklas ir užsiauginame žalių žolelių, sprogdiname beržų pumpurėlius ir dažome margučius. Gera saugoti ir kiekvienais metais iš naujo išgyventi iš kartos į kartą perduodamas tradicijas. Žinoma, tradicijas kuriame ir patys, nes kiekviena šeima yra labai skirtinga ir tik jos nariai geriausiai žino, kaip sutikti išsiilgtą pavasario šventę - svečiuotis ar priimti svečius, kepti mielinę Velykų bobą ar kepyklėlėje nusipirkti mazurkos gabalėlį, išeiti į lauką ieškoti zuikio dovanų ar krimsti šokoladinius kiaušinius, šimtas pirmą kartą žiūrint „Žuviuką Nemo“. Mūsų Velykinį stalą puoš tikrai ne vienas patiekalas, ant jo susitiks tradiciniai ir kitų šalių virtuvių patiekalai. Bet jeigu paklausite, kurios šalies virtuvės mes pasiilgstame labiausiai, atsakytume - be abejo Italijos!!! Tad dalinamės savo pamėgtais, nuo tradicinio itališko stalo kilusiais receptais, bei lengva mūsų šeimos improvizacija.

Marsalos ir vyšnių tiramisas

110 ml likerinio Marsalos vyno 50 g rudojo cukraus 50 g baltojo cukraus 400 g vyšnių (gali būti šaldytos) 10 g želatinos 500 g maskarponės 1 apelsino žievelė 1 citrinos žievelė 12 biskvitinių sausainių 150 ml kavos 2 valg. š. kakavos

Vynas supilamas į nedidelį prikaistuvį ir pakaitinamas kartu su ruduoju ir baltuoju cukrumi. Toliau sudedamos vyšnios (jei naudojamos šaldytos, prieš tai atšildomos) ir paverdamos 5-10 minučių, kol prisigeria aromatų. Sudedama želatina. Maišant ji ištirpinama ir paliekama atvėsti. Dubenyje sumaišomas maskarponės sūris su apelsino ir citrinos žievelėmis. Sausainiai šiek tiek pasmulkinami arba tiesiog sulaužomi į 2-3 dalis priklausomai nuo desertui naudojamų indelių dydžio. Kiekvienas sausainio gabalėlis pamirkomas kavoje ir sudedamas pirmasis sluoksnis. Nuo vyšnių nupilamas Marsalos sirupas ir sumaišomas su maskarponės mase. Ant sausainių uždedamas maskarponės kremo sluoksnis, tada gardi vyšnių eilutė. Dar pakartojami tie patys sluoksniai. Desertas turi būti palaikytas bent 4 valandas šaldytuve, o prieš patiekiant ant stalo, apibarstomas kakava.

Veršienos kepsnys „Brasato al Barolo“ 1 kg veršienos nugarinės 2 morkos 2 salierostiebai 1 svogūnas 1 skiltelė česnako 2 laurolapai cinamono lazdelė rozmarino šakelė citrininio čiobrelio šakelė 3 gvazdikėliai 4 juodieji pipirai 4 valg. š. alyvuogių aliejaus 750 ml Barolo vyno (galite pakeisti ir kitu sausu raudonu vynu, tik rinkitės sodresnio skonio) 40 g sviesto

Tradiciškai šiam kepsniui Pjemonte naudojamas veršienos kumpis, tačiau puikiai ir gražiai velykinį stalą papuoš veršienos nugarinės kepsnys, kuris po marinavimo ir ilgo lėto virimo vyne tampa ypatingos trapios tekstūros. Barolo vynas yra pikantiško brandinto charakterio, kurio priduoda ne tik ąžuolo statinės, bet ir Nebbiolo vynuogės. Galite surasti šios vynuogės vynų ir be brandinimo, tuomet jis nebus tokio sunkaus skonio. Mėsa nuplaunama ir nusausinama. Sudedama į gilų dubenį. Morkos, salierai, svogūnai ir česnakai pasmulkinami. Daržovės sudedamos į dubenį ant mėsos, tuomet sudedami visi prieskoniai, užpilama vynu, uždengiama ir paliekama marinuotis šaldytuve 12 val. Mėsa išimama iš marinato, nusausinama ir apkepinama gilioje keptuvėje arba troškintuve su sviestu. Apkepinta mėsa užpilama marinatu su visomis daržovėmis ir lėtai troškinama 2 valandas. Mėsa ištraukiama iš troškinio, išrenkamos rozmarino, čiobrelio šakelės, cinamono lazdelė, lauro lapai ir viską sutrinama iki vienalytės masės, kuri pakaitinama ant didelės ugnies, kad sutirštėtų. Tai bus puikaus skonio padažas prie mėsos.

gyvenimo